KAS JUOKIASI, GYVENA ILGIAU

Visi žinome, kaip smagu yra juoktis, bet ar žinojote, kad juokas realiai gali padėti gyventi ilgiau? Pasirodo, gerai nusijuokus galima nuveikti kur kas daugiau, nei nusiteikus pozityviai, kas irgi yra nuostabu. Nuoširdus juokas gali padėti kovoti su ligomis trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje, sustiprinti imunitetą, tonizuoti organizmą bei pailginti gyvenimą, jau nekalbant apie jo kokybę.

Dėl to linksmintis, o ir pasijuokti iš savęs yra labai svarbu! Daugeliui iš msų reikia žinoti ir tai, kad juokas ir saviironija yra labai patartina streso, praradimo ar nestabilumo metu. Jei esate tokio tipo žmogus, kuris mano, kad nėra laiko linksmintis, kad gyvenime per sunku rasti humoro arba kad jums reikia nuolat bti rimtam, nes esate subrendę, jums gali tekti iš naujo įvertinti savo požirį. Tiesą sakant, kuo rimtesnis ir sunkesnis gyvenimas darosi, tuo svarbiau rasti bdų juoktis. Nuo to priklauso jsų sveikata, rašo greatness.com Ar juokas gali pailginti gyvenimą? Daugelis iš msų juokiasi per mažai. Tai gali atrodyti kaip prabanga, o ne btinybė, tinkama tik tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kai pagaliau grįžtame iš darbo, leidžiame laiką su vaikais, draugais ar žirime komediją. Vaikystėje juokiamės laisvai ir spontaniškai, tačiau suaugę ir labiau susitelkę į „suaugimą“, pradedame rimčiau žirėti į dalykus ir save cenzruoti. Galime prarasti humoro jausmą po širdies skausmo, neršdami verslo pasaulyje arba todėl, kad rimtumą prilyginame brandai. Be to, tarp nestabilios ekonomikos, pasaulinių neramumų, ligų ir msų asmeninių problemų kartais gali atrodyti, kad juokas tiesiog netinka šiam pasauliui. Kaip galime juoktis, kai matome, kas vyksta aplink? Kaip galime džiaugtis, kai susiduriame su netektimi ar tragedija? Bet btent juoko mums labiausiai ir reikia streso metu. Tiesiog pagalvokite apie tai, kaip koks nors kvailas filmas gali padėti nuraminti širdies skausmą arba pataisyti blogą dieną. Be to, juokas ne tik padės šiuo metu jaustis geriau. Remiantis Norvegijoje atliktu tyrimu, tai iš tikrųjų gali pailginti jsų gyvenimą. Tyrimo metu mokslininkai 15 metų stebėjo 50 tūkst. žmonių ir nustatė, kad turintys humoro jausmą gyveno vidutiniškai 8 metais ilgiau, nei pernelyg rimti žmonės. Humoras gali padėti žmonėms ne tik gali prailginti gyvenimo trukmę, bet ir išvengti ligų. Skirtingai nei mankšta, miegas ir kiti sveiki įpročiai, juokas yra grynai malonus. Tam, kad nusijuokti, nereikia keltis 6 val. ryto, kad prabėgti krosą ar stabdyti save bevalgant vakare, žiūrint „Netflix“. Juoktis galima bet kur: namuose, su draugais, tiesiog einant gatve ar darbe, aišku, tinkamu laiku.

Kodėl juokas yra geriausias vaistas Kaip dažnai nutinka sveikatos išminties atveju, mums labiausiai naudingi paprasti, natralūs, intuityvūs dalykai, pavyzdžiui, miegas ir mankšta. Juokas nesiskiria – jis mums tiek naudingas, tiek malonus. Jis pašalina baimę ir įtampą iš mūsų organizmo, atitraukia mūsų mintis nuo problemų, padeda pamatyti šviesiąją gyvenimo pusę, susieti su tais, su kuriais juokiamės, ir dar daugiau. Panašiai kaip mankštos ar kokybiško miego, yra daugybė tyrimų, įrodančių, kad juokas gerina mūsų sveikatą ir padeda nuo tokių įvairių negalavimų kaip artritas, diabetas ir širdies ligos. Juokas yra fiziškai naudingas, nes: Stimuliuoja ir treniruoja savo organus, pvz., širdį, plaučius ir raumenis Pagerina kraujotaką ir padeda sumažinti įtampą bei atpalaiduoti raumenis Padeda giliai kvėpuoti, prisotintu deguonimi Atlaisvina diafragmą, kuri, kai ji yra įtempta arba užrakinta, sukelia paviršutinišką kvėpavimą ir suspaudžia organus Sumažina streso hormono kortizolio kiekį 2023-10-08 07:19 Gyvenimas iki 100 metų ir ilgiau: mokslininkai nustatė 9 pagrindines ilgaamžiškumo sąlygas - Padidina imuninės sistemos aktyvumą, įskaitant natralias žudikes ląsteles, kurios kovoja su infekcijomis, vėžiu ir kitomis ligomis Skatina geros savijautos endorfinų išsiskyrimą Subalansuoja jūsų atsaką į stresą: suaktyvina simpatinę nervų sistemą (tai padidina jūsų širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį), o po to iš karto jį sumažina, palikdama jus ramią ir atsipalaidavusią. Juokas taip pat turi ilgalaikę naudą ir gali padėti užkirsti kelią įvairioms ligoms, kovoti su ja arba padėti pasveikti nuo jų ir ligų rizikos veiksnių (pvz., aukšto cukraus kiekio kraujyje). Yra daugybė tyrimų, įrodančių tai. Vienas tyrimas parodė, kad žiūrint komediją pavalgius sumažėjo gliukozės kiekis. Dar viename tyrime nustatyta, kad vienatvė ir socialinė izoliacija gali padidinti ankstyvos mirties nuo visų priežasčių riziką panašiai kaip rūkymas ir nutukimas. Yra net įrodymų, kad dėl ilgalaikės depresijos imuninės sistemos ląstelės gali sulinkti ir deformuotis, todėl jos gali prarasti vidinę organizaciją ir funkcijas.

Juokas naudingas mūsų protui ir emocijoms Kita vertus, nuolat buvo įrodyta, kad juokas yra naudingas mūsų protui ir emocijoms. Taip yra daugiausia dėl neurocheminio juoko poveikio, nes juokas: Mažina kortizolį (streso hormoną, dėl kurio jaučiamės įsitempę ir irzlūs) Padidina dopamino (medžiagos, kuri padidina malonumo jausmą) kiekį. Stimuliuoja oksitociną („surišimo hormoną“, atsakingą už giminystės, meilės ir ryšio jausmus). Stimuliuoja serotoniną („nuotaikos stabilizatorių“, kuris palaiko teigiamą nuotaiką) Taigi, juokas yra svarbus papildomas psichikos sveikatos problemų gydymas, jei jis derinamas su kitomis gydymo praktikomis, pavyzdžiui, terapija. Tiems, kurie serga ligomis ir depresija, juokas gali bti ypač svarbus. Viename tyrime ligoninių klounai padėjo hospitalizuotiems vaikams ir jų šeimoms sumažinti stresą ir nerimą. Taip pat įrodyta, kad humoro terapija sumažina susijaudinimą ir pagerina senyvo amžiaus žmonių slaugos namuose nuotaiką. Pacientai, pasveikę nuo šizofrenijos, taip pat turėjo geresnį humoro jausmą ir geresnius humoro terapijos rezultatus.

Kaip į savo gyvenimą įtraukti daugiau humoro Dabar, kai žinote, koks svarbus yra juokas, laikas pradėti jį paversti didesne savo gyvenimo dalimi. Jei esate linkęs bti rimtesnis žmogus arba jaučiate, kad gyvenimas šiuo metu nėra juokingas, nesijaudinkite. Jums nereikia bandyti būti tuo, kuo nesate, per naktį tapti komiku ar priversti savęs jaustis nenatūraliai juoktis, nes tai ne jūs. Pradėkite nuo to, kad tiesiog būkite atviri idėjai, kad kvailioti, linksmintis ir rasti humoro dalykuose yra gerai. Tai, kad esate suaugęs, nereiškia, kad žaidimas yra laiko švaistymas. Jums nereikia visą laiką daryti ką nors „produktyvaus“, ir jūs nesate blogas žmogus, jei pasirenkate juoktis iš kažko kvailo, o ne gyvenate ties naujausiomis aplinkosaugos naujienomis. Paimkite patarimą iš mažų vaikų – jie eksperimentuoja, pasitelkia vaizduotę ir nekaltai žiūri į gyvenimą. Pažiūrėkite, ar galite būti atviresni juoktis iš savęs dėl kai kurių savo klaidų, iššūkių ir klaidų, užuot vertinę save. Stenkitės po truputį šviesti. Taip pat galite pradėti kaupti viską, kas juokinga toms dienoms, kurios nebus linksmos. Kai esate liūdnas ar sunerimęs, galite neturėti jėgų ar motyvacijos ieškoti filmų, laidų ar knygų, kurios jus prajuokintų. Bet jei turėsite juos lengvai pasiekiamus, galėsite greitai ką nors apsirengti ir pakeisti savo psichinę būseną. Jei žinote, kad jsų akiratyje yra kažkas įtempto, būkite pasiruošę juoktis! Užsisakykite komedijos šou vakarą prieš svarbų egzaminą arba suplanuokite juokingų filmų vakarą su savo geriausiais draugais, kai grįšite namo po šeimos apsilankymo, kai ne visada būna linksma.

Paverskite juoką savo gyvenimo dalimi Kaip ir miegant bei mankštinantis, juokas yra viena iš tų geros savijautos veiklų, apie kurias intuityviai žinome, kad tai mums naudinga. Tyrimai ir toliau rodo, kaip juokas padeda emocinei, fizinei ir psichinei gerovei giliai, o tai iš tikrųjų gali pailginti mūsų gyvenimo trukmę. Juokas treniruoja širdį, plaučius ir raumenis, padeda giliau kvėpuoti, stimuliuoja imuninę sistemą ir gali užkirsti kelią daugeliui ligų, gydyti ar padėti nuo jų. Nereikia būti komiku ar pasikeisti asmenybės, kad juokas taptų didesne jūsų gyvenimo dalimi. Pradėkite tiesiog bdami atviri tam, kad gyvenimas yra juokingas. Juoktis yra gerai, o gal net geriausia juoktis, kai gyvenimas tampa sunkus. Palengvinkite ir padarykite savo gyvenimą laimingesnį, sveikesnį ir ilgesnį jau šiandien!

Išanalizavę zonas, garsėjančias pensininkų, sulaukusių 100 ir daugiau metų, skaičiumi, mokslininkai nustatė 9 principus ir veiklas, kurių laikosi šie žmonės. Galbūt esate girdėję apie „mėlynąsias zonas“ – pasaulio vietas, kuriose žmonės ne tik gyvena itin ilgai, bet ir išlieka sveiki iki pat senatvės. Mokslininkai vienu metu atkreipė dėmesį į šias teritorijas, žemėlapyje jas pažymėdami mėlyna spalva. Šiuose regionuose iš tiesų yra neįprastai daug žmonių, kurie gyvena iki 100 metų ir ilgiau. Apie šių zonų ypatumus ir paslaptis, kaip pasiekti gyvenimo trukmės pailgėjimą, rašo „Medical News“. Mėlynosios zonos nėra stebuklingos šalys, turinčios slaptą amžinos jaunystės šaltinį. Priešingai, šiose zonose gyvenančių žmonių ilgaamžiškumas daugiausia priklauso nuo gyvenimo būdo pasirinkimo. Genetika lemia tik 20–30 proc. žmogaus gyvenimo trukmės. Tyrimo autorius mokslininkas Danas Buettneris ir jo kolegos nustatė devynis pagrindinius bruožus ir įpročius, pavadintus „galinguoju devynetu“, kurie dažniausiai pastebimi šiose ilgaamžių bendruomenėse.

Komanda išskiria šiuos ilgiau gyvenančių žmonių įpročius ir veiklą:

Mityba: vartojama daugiausia augalinė mityba, o mėsos porcijos yra palyginti mažos ir retos. Suvartojamų kalorijų kiekis: žmonės dažnai pasninkauja arba valgo tik tiek, kad užpildytų 80 proc. savo kūno, o tai neleidžia priaugti svorio ir nutukti.

Alkoholio vartojimas: alkoholis, daugiausia antioksidantų turtingas raudonasis vynas, vartojamas retai arba saikingai.

Tikslo pojūtis: gyventojai turi aiškų gyvenimo tikslo pojūtį.

Fizinis aktyvumas: kasdienė mankšta skatina natūralų, energingą judėjimą, pavyzdžiui, vaikščiojimą ar darbą sode.

Streso valdymas: stresui malšinti reguliariai taikomi tokie metodai kaip malda ar šeimos vakarienė.

Dvasingumas: tikėjimas yra pagrindinė gyvenimo sudedamoji dalis.

Šeimos struktūra: išplėstinės šeimos dažnai gyvena kartu ir palaiko viena kitą. Socialiniai tinklai: tvirti socialiniai ryšiai prisideda prie gerovę palaikančios gyvensenos. Mokslininkų tyrimai rodo, kad stiprus tikslo jausmas gali tiesiogine prasme išgelbėti gyvybę, pagerinti psichinę sveikatą ir paskatinti tinkamai elgtis. Tausojanti mityba, kai ribojamas mėsos vartojimas, lemia mažesnį sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis ir vėžiu.

Be to, net ir lengvas pasninkas gali pakeisti organizmo energijos sutelkimą iš augimo į remontą ir priežiūrą, o tai gali sulėtinti senėjimą. Saikingas raudonojo vyno vartojimas taip pat skatina širdies sveikatą, o intensyvi fizinė veikla mažina įvairių ligų riziką. Dvasingumas ir tvirti socialiniai bei šeimos santykiai taip pat prisideda prie psichinės sveikatos, gerovės jausmo ir galiausiai ilgaamžiškumo. Įdomu tai, kad šios „mėlynosios zonos“ mus moko, jog geresnė sveikatos priežiūros sistema nėra vienintelis sprendimas siekiant ilgaamžiškumo ir sveikatos. Dar svarbiau yra kurti aplinką, kurioje sveikas gyvenimo būdas yra pagrindinis pasirinkimas. Pavyzdžiui, miestai gali skatinti fizinį aktyvumą, sudarydami geresnes sąlygas vaikščioti pėsčiomis ir važiuoti dviračiu. Kadangi pasaulio gyventojai sensta, o vyresni nei 60 metų žmonės netrukus sudarys šeštadalį visų pasaulio gyventojų, tampa dar svarbiau suprasti, kaip užtikrinti sveiką ir sklandų senėjimą. Nors mintis, kad žmonių gyvenimo trukmė gali pailgėti iki 140 metų, džiugina, tačiau, jei tie metai bus praleisti prastos sveikatos, ilgaamžiams jie gali nesuteikti daug gerų akimirkų. Mėlynųjų zonų tyrimo išvada yra ta, kad senėjimas yra neišvengiamas, tačiau prasta senatvė – ne. Bendruomenės pastangomis galima sukurti aplinką, kuri skatintų sveikatos stiprinimo ir sveiko gyvenimo būdus. Mėlynųjų zonų projektai jau vykdomi visose Jungtinėse Amerikos Valstijose ir jais siekiama keisti socialinę politiką, kad sveikos gyvensenos pasirinkimai taptų ne tik lengvi, bet ir neišvengiami. Taigi, nors dauguma mūsų negali tiesiog persikelti į Mėlynąją zoną, mes tikrai galime į savo gyvenimą ir bendruomenę perkelti kai kuriuos jos gyvenimo kokybę pratęsiančius metodus. Ir galbūt ateityje jūsų miestas taps kita „mėlynąja zona“.

Ši medžiaga yra tik informacinio pobūdžio ir joje nėra patarimų, galinčių turėti įtakos jūsų sveikatai. Jei turite problemų, kreipkitės į specialistą.

Šaltinis: <https://www.delfi.lt/projektai/ilgaamziskumo-konferencija-longevity/mokslininkai-sutaria-tai-nieko-nekainuojantis-budas-beveik-desimcia-metu-prailginantis-gyvenima-94653349>