Rugsėjo 1-ąją pasitinkame su armija darbo rinkoje neaktyvių jaunuolių
Rugsėjo 1-ąją pasitinkame su armija darbo rinkoje neaktyvių jaunuolių
NAUJA TENDENCIJA:
Neradę svajonių darbo jauni žmonės Lietuvoje apskritai nedirba
2024-08-31
Rugsėjo 1-ąją Lietuva pasitinka su armija darbo rinkoje neaktyvių jaunuolių, dalis jų neturi jokių savo karjeros ir perspektyvos vizijų, arti 10 tūkstančių jaunuolių iki 24 metų amžiaus per 2024 metų sausio-liepos mėnesius gavo iš Lietuvos biudžeto lėšų jiems paskirtas nedarbo socialinio draudimo išmokas, jų tarpe yra ir jaunuoliai su aukštuoju išsilavinimu. Iš jaunų asmenų grupės iki 30 metų amžiaus mokesčius moka ir yra užimti darbo rinkoje tik 18 iš 100, arba 1,8 iš 10.
Pagal Užimtumo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – UT) 2024 m. rugpjūčio 30 d. pranešimą spaudai “Nauji jaunimo nedarbo atspalviai: Užimtumo tarnyba fiksuoja pasikeitusią elgseną”, neradę svajonių darbo jauni žmonės Lietuvoje apskritai nedirba ir tai yra tam tikras elgsenos darbo rinkoje pokytis, būdingas asmenims iki 24 metų amžiaus. Šios amžiaus grupės asmenims, jų elgsenai ir padėčiai Lietuvos darbo rinkoje apibūdinti UT pateikia ir tokius statistine analize grįstus faktus:
- 6 iš 10 darbo neturinčiųjų jaunų asmenų iki 24 metų amžiaus neturi jokio profesinio pasirengimo;
- 9,95 tūkstančiai jaunuolių per šių metų sausio-liepos mėnesius gavo iš Lietuvos biudžeto lėšų jiems paskirtas nedarbo socialinio draudimo išmokas;
- auga gretos darbo neturinčiųjų asmenų su aukštuoju išsilavinimu: Lietuvoje esamu metu yra 2,3 tūkst. aukštųjų mokyklų absolventų iki 24 metų amžiaus, neturinčiųjų jokio darbo;
- gera žinia yra ta, jog 2024 metais dukart daugiau nei prieš metus jaunimo iki 24 metų pradėjo dalyvauti paramos mokymuisi priemonėse.
-
Kaip praneša UT, diplomuotų absolventų ir mokyklas birželį baigusio jaunimo srautas kiekvieną vidurvasarį būna didesnis nei įprastai. Ši liepa – ne išimtis: į Užimtumo tarnybą per mėnesį kreipėsi 5,1 tūkst. jaunuolių iki 24 metų. Tai – didžiausias jaunų klientų skaičius nuo 2023 metų spalio. Absolventų ir abiturientų srautas didėjo gavus atestatus ar diplomus: iš universitetų ir kolegijų kreipėsi 2,1 tūkst., o baigę bendrojo lavinimo mokyklas registravosi 197 jaunuoliai.
Rugpjūčio pradžioje iš viso darbo ieškojo 17 tūkst. jaunimo – dešimtadaliu daugiau (1,4 tūkst.) nei pernai tuo pačiu metu. Tarp jų – 1,9 tūkst. (11,3 proc.) studentų.
„Studijas ir bendrojo lavinimo mokyklas baigusieji vasarą gausiau papildo klientų gretas, – teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė. – Absolventai, nespėję įsidarbinti studijų metu arba norintys ilgiau pailsėti, pakeliauti, dar kiti mąstantys toliau tęsti studijas, neskuba šiltuoju sezonu ieškotis darbo ir priimti darbo pasiūlymų, nors šią vasarą padidėjusi samda kur kas palankesnė darbo ieškantiems žmonėms. Visgi daugiausiai iššūkių kelia profesinio parengimo neturintys jaunuoliai, kurie sudaro daugumą – net 63 procentus“.
Užimtumo tarnyboje registruoti 10,7 tūkst. jaunų asmenų iki 24 metų dėl kompetencijų stokos galėtų dirbti tik žemos kvalifikacijos darbą, nes nėra įgiję jokios profesijos. Su aukštuoju išsilavinimu rugpjūčio pradžioje darbo ieškojo ir 2,3 tūkst. absolventų – tai 12,5 proc. daugiau nei pernai. Profesinį išsilavinimą turinčių jaunuolių skaičius padidėjo 10 proc. iki 4 tūkst.
Pasak G. Sinkevičės, jaunimo struktūra pagal išsilavinimą per metus nedaug pasikeitė – padidėjęs aukštąjį ar profesinį išsilavinimą įgijusių skaičius augino jų dalį jaunų bedarbių struktūroje, tačiau įprastos proporcijos išliko.
Jaunimo nedarbo skaičius palyginti su 2023 metų statistika šiemet didesnis 35 iš 60 savivaldybių. Labiausiai augo Kalvarijoje (63,5 proc.), Kazlų Rūdoje (56,6 proc.), Pakruojyje (49,3 proc.), Kelmėje (43,5 proc.), Pagėgiuose (36,4 proc.), o sumažėjo Elektrėnuose (32,5 proc.), Varėnoje (32,5 proc.), Visagine (25,7 proc.), Skuode (24 proc.), Palangoje (20,9 proc.). Didžiausia darbo ieškančio jaunimo dalis yra Šiaulių rajone (24,2 proc.), Širvintose (24,2 proc.), Plungėje (10,7 proc.). Jaunimo iki 24 metų vidutinė registruoto nedarbo trukmė per metus pailgėjo beveik dviem savaitėmis.
Kokios priežastys lemia jaunuolių iki 24 metų apsisprendimą nesimokyti ir skatina registraciją Užimtumo tarnyboje?
Direktoriaus pavaduotojos teigimu, su neaktyviu jaunimu intensyviai dirbama jau daugiau nei dešimtmetį, kai po finansinės krizės pasekmių jaunimo registravosi per 32 tūkst.: „Tačiau šiuo metu jaunimo nedarbas įgyja naujų atspalvių – dalis neturi jokių savo karjeros ir perspektyvos vizijų, nemato prasmės dirbti bet kokį darbą, greičiau jį keičia. Neradę svajonių darbo jie apskritai nedirba, kritiškai vertina darbdavius ir siūlomą atlyginimą. Jaunimas dabar paprasčiau sprendžia problemas ir laisviau jaučiasi, be to, tokio amžiaus žmonės dažniausiai neturi finansinių ar šeiminių įsipareigojimų, todėl gali rinktis“.
Visgi kita jaunimo grupė – atsakingi ir siekia užimtumo. Per septynis mėnesius iš 27,4 tūkst. registruotų jaunuolių 33 proc. įsidarbino arba dalyvavo mokymo programose. Vien liepą darbo rinka pasipildė 2,9 tūkst. 16-24 m. amžiaus jaunuolių – beveik trečdaliu (700 arba 30 proc.) daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Šiemet dukart daugiau nei pernai jaunimo iki 24 metų pradėjo dalyvauti paramos mokymuisi priemonėse – 1,2 tūkst. asmenų. Iš jų – 400 asmenų rinkosi profesinį mokymą ir daugiausiai įgis paklausias motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų kvalifikacijas (109), ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo (30), kosmetiko (29), apskaitininko (28).
Daugiau buvo norinčių įgyti ir aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas (295). Iš jų – daugiausiai (24) susidomėjusių audiovizualinės produkcijos kūrybos ir gamybos programa, 22 – programavimu III (pritaikymo sritis - duomenų analitika), 13 – ICA Tarptautinis pinigų plovimo prevencijos sertifikatu pažengusiems (ICA 4 lygis) 13), 12 – e. pardavimais ir rinkodaros analitika, 10 – dirbtiniu intelektu ir WEB dizainu (UX/UI). Taip pat nedirbantis jaunimas rinkosi ir kitas neformaliojo suaugusiųjų švietimo (198), pameistrystės (17), stažuotės (7), kompetencijų įgijimo (2) priemones.
UT vykdoma stebėsena rodo, kad per septynis mėnesius daugiau nei vieną kartą bedarbio statusu buvo registruota 1,8 tūkst. 16-24 m. amžiaus jaunuolių – tai yra, 6,5 proc. šiais metais grįžo į Užimtumo tarnybą per pusę metų. Daugiausiai tokių asmenų buvo didmiesčiuose – Vilniuje (336), Kaune (282) ir Klaipėdoje (109).
Kas trečiam (36,3 proc.) iš 27,4 tūkst. per septynis mėnesius įregistruotų jaunuolių buvo paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. 9,8 tūkst. jaunuolių išmokas gavo ir 2023 m., taigi, 9,95 tūkstančiai jaunuolių per šių metų sausio-liepos mėnesius gavusiųjų iš Lietuvos biudžeto lėšų jiems paskirtas nedarbo socialinio draudimo išmokas jau yra 1,5 procento augimas, ką nesunkiai galima vertinti ir finansine išraiška žinodami esamus tų išmokų dydžius. Tai yra, papildomų ir didesnių finansinių išteklių šiemet per 7 pirmuosius metų mėnesius, palyginti su parėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, prireikė skirti ir išmokėti 150 jaunuolių daugiau.
Ankstesniais UT duomenimis, iš jaunų asmenų grupės iki 30 metų amžiaus Lietuvoje dirba vos 18 proc., tai yra, mokesčius moka ir yra užimti darbo rinkoje tik 18 jaunų asmenų iš 100, o tas reiškia, jog iš 10 jaunuolių nedirba nė 2, o tik 1,8.