LIETUVOS PENSIJŲ SISTEMA GALIMAI YRA ANT TRIJŲ BANGINIŲ IR JIE VISI JAU TAPĘ GAIŠENOMIS

LIETUVOS PENSIJŲ SISTEMA GALIMAI YRA ANT TRIJŲ BANGINIŲ IR JIE VISI JAU TAPĘ GAIŠENOMIS

2024-09-16

Viena pagrindinių temų viešojoje erdvėje ir privačiuose pokalbiuose šiomis dienomis yra įvairių rūšių pensijos, jų prognozuojami dydžiai, pensijų reformos ir asmenų su negalia bent minimalių teisių užtikrinimo reglamentavimo eiga, senatvės pensijų kaupimo sistema, kuri yra papildoma esamai pensijų mokėjimo sistemai per „Sodrą“.

Artėja šių metų spalio 13-osios dienos rinkimai į LR Seimą ir įvairių pažadų tik gausės. Būtent todėl jau esamu metu verta nustatyti, kas pensijų klausimu yra pažymėtina išskirtinai.

LR finansų ministerija 2024-09-11 pristatė Ekonominės raidos scenarijų 2024–2027 metams. Šis dokumentas atnaujintas po ankstesniosios jo versijos 2024 m. kovo mėnesį atsižvelgiant į tai, kokie gauti rezultatai įvertinus Nacionalinių sąskaitų pirmojo 2024 m. pusmečio ir kitus statistinius duomenis, paskelbtus iki 2024 m. rugsėjo 2 d. Kadangi biudžetas 2025-iesiems metams dar nėra parengtas galutinai, Ekonominės raidos scenarijus dar bus atnaujinamas. Atitinkamai prognozės dėl pensijų dydžio dar gali kisti.

Žinios apie pensijas yra labai svarbios net 620 tūkstančių Lietuvos asmenų, gaunančiųjų įvairių rūšių pensijas.

2024-aisiais vidutinė pensija Lietuvoje siekia 596 eurus, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 2161 euras. Pirminės prognozės yra tokios, jog po indeksavimo pensijos didės 10,63 proc. Vienišojo asmens išmoka bus taip pat didesnė, ji sieks 42,29 EUR. Tikėtina, pensijos ūgtelės vidutiniškai apie 60 eurų, jei vertinamas vidutinis pensijos dydis esamu metu.

Kiek konkrečiai didės pensijos nuo kitų metų, bus žinoma tik po 2025-ųjų metų biudžeto patvirtinimo. Taip pat užsimenama apie netikėtumų galimybes ir poreikį, kad „Sodros“ šių metų biudžetas būtų sėkmingas. Esamas „Sodros“ sukauptas rezervas viršija 2 milijardus eurų.

Apie tai galima svarstyti ir diskutuoti be galo.

Deja. Šioje vietoje būtina pasakyti „STOP!”.

Kodėl?

Iki šiol taip ir neištaisytos pagrindinės trys grubios klaidos, o tiksliau suformulavus, galimai yra nutikę itin nemažo masto bei nachališki, galimai iš anksto suplanuoti nusižengimai Lietuvos visuomenės atžvilgiu plačiąja prasme.

Išskirtini trys klausimai:

  1. Papildomos pensijos kaupimo sistema su keliomis pakopomis nepasiteisino, tačiau iki šiol ji neištaisyta. Tai yra, ant ydingos kaupimo sistemos toliau visais įmanomais būdais statoma galimai nusikalstama piramidė, kuriai yra būtini vis nauji naivuoliai, sutinkantys dalyvauti šiame kaupimo sistemos palaikyme bet kokia kaina, net iki žmonių visiško nuskurdinimo, o tie žmonės yra būtent jauni ir neretai su mažais vaikais.
  2. Neįtikėtini kiekiai esamų senatvės pensininkų yra praradę darbo stažo įrašus už darbą kolūkiuose, fabrikuose, įvairiose įstaigose tarybiniu laikotarpiu. Sunku pasakyti, kokio dydžio tie praradimai, tačiau į jų tarpą patenka ir vaikai, kurie dirbo teisėtai atostogų metu, gaudavo atlyginimus tarybiniu laikotarpiu, tačiau visi tai paliudijantys dokumentai „dingo“. Tai yra, neužskaityto darbo stažo gali būti nuo kelių mėnesių iki kelių dešimčių metų. Tas dokumentų „dingimas“ yra atskira istorija ir ją būtinai kada nors atskleisime, papasakosime, kokios metodikos buvo taikomos ir kad tikrieji faktai yra tokie, jog tie dokumentai vis dėlto yra, visus tuos darbo stažo metus buvo nesunkiai galima atkurti, tačiau tai nebuvo padaryta. Galimai tai nutiko dėl gerai organizuotų nusikalstamų veiklų. To pasekmė – daugybė žmonių su realiais darbo stažais viršijančiais 40 ar 50 metų esamu metu gauna senatvės pensijas, kurios yra apverktino dydžio. Jie nesugebėjo įrodyti, kad dirbo, gaudavo atlyginimą, darbo stažo yra sukaupę labai daug. Tuo tarpu nemažas būrys iš viso realiai nė dienos, nė valandos nedirbusiųjų ar turinčiųjų vos kelių metų darbo stažą, įsigudrinusiųjų tai padaryti tarybiniu laikotarpiu, pavyzdžiui, paplitęs buvo nusikalstamas modelis, kai „dirba“ tik asmens darbo knygelė ir į ją surašomi tvarkingi įrašai apie darbo laiką, gautus atlyginimų dydžius, darbovietes, pareigas ir t.t., tačiau to asmens toje darbo ar tarnybos vietoje niekas niekada nebuvo matęs. Neretai tai būdavo pagrindinio tos įmonės ar įstaigos vadovo žmona, mokyklos direktoriaus namų tvarkytoja ar universiteto rektoriaus, prorektoriaus vaikų auklė, ministro pavaduotojo vairuotojo anūkas ir pan. Šitos schemos buvo labai paplitusios. Todėl ir po 1990 m. buvo sugalvota, kaip visa tai padaryti „dingusiųjų“ dokumentų ir įrašų darbo tabeliuose, kadrų skyrių įrašų praradimo istorijomis. Ši padėtis neištaisyta net minimaliai. Nukentėjusiųjų galimai yra šimtai tūkstančių, o gaunančiųjų milžiniškas senatvės pensijas susumuotas kartu ir su fiktyviai gautais įvairių susijusiųjų dokumentų klastojimo pagrindu jiems skiriamais priedais, yra, ko gero, arti pusės milijono. Ši padėtis yra puikiai žinoma LR valdžiai. Jai ištaisyti nebuvo atliktas nė vienas bent minimalus veiksmas. Galimai laukiama, kol išmirs visi, galintys liudyti, kad vienas ar kitas asmuo yra tik parazituojantis viešųjų išteklių naudotojas, piktžaizdė ant visuomenės kūno.
  3. Skriaudos dydis asmenims, kurie vietoje 55 metų amžiaus išeina į senatvės pensiją 64 ar išeis 65 metų, yra nesunkiai apskaičiuojamas materialine išraiška. Lygiai taip pat nesunkiai tai yra atlyginama tiems asmenims išmokant kompensacijas, kurios jiems teisėtai priklauso. Lietuvoje apie tai net neužsiminta. Atvirkščiai. Ieškoma visų įmanomų būdų, kaip asmenis virš 50 ar virš 60 metų eksploatuoti net neatlyginant už jų darbą, veiklas, kūrinius, išradimus ir taip toliau. Schemos gana gudrios, jomis naudojamasi plačiai.

Taigi, galima sakyti, kad toje priešrinkiminių pažadų lavinoje ir nuolatinio pensininkų pamaloninimo saldžiomis ir viliojančiomis kalbomis, pamirštama pasakyti: VISIŠKA DUOBĖ.

 Ir toje duobėje telieka desperatiškai vartaliotis, murkdytis purve, nes VISA LIETUVOS PENSIJŲ SISTEMA GALIMAI YRA ANT TRIJŲ BANGINIŲ IR JIE VISI JAU TAPĘ GAIŠENOMIS.

Tie trys gaišenų būsenos banginiai, ant kurių bandoma statyti visą socialinės apsaugos sistemos pamatą Lietuvoje yra šie:

  1. Ydinga papildomo pensijos priedo kaupimo tvarka.
  2. Neatkurtas realus darbo stažas už tarybinį laikotarpį daugybei asmenų, esamų senatvės pensijų gavėjų.
  3. Grubūs nusižengimai asmenų, kurie senatvės pensininkais  tampa 64-65 metų, atžvilgiu.

Pirmoji ir antroji tema galėtų būti išsamiau išnagrinėta ir kitų visuomenės informavimo priemonių atstovų, dirbančiųjų, kaip ir mes, nepriklausomai nuo jokių partinių struktūrų, įvairių idėjų, priklausomybių užvaldytų organizacijų ir struktūrų, ar valdžios pametamų elgetiškų paramų bei užsakomos purvinos konjunktūrinės reklamos.

Apibendrinimas yra toks: ant ydingų pamatų, štai, jau 34 metai mėginama statyti visą socialinės apsaugos sistemą Lietuvoje. Ir būtent šioje sistemoje korupcijos lygis yra neįtikėtinai aukštas.

Trečiosios temos klausimu --- nusižengimai asmenų, kurie senatvės pensininkais tampa sulaukę 64-65 metų, atžvilgiu --- pateikiame nedidelį tekstą žemiau. Būtina pažymėti, jog šio klausimo nagrinėjimas yra labai glaudžiai susijęs ne tik su Žmogaus teisėmis, bet ir pačiomis elementariausiomis kultūros, etikos, moralės normomis. Kadangi bet kam yra aišku: tokio lygio purvo duobėje vargu ar galima tikėtis ko nors daugiau nei visiško nuosmukio visomis prasmėmis.


Trečiosios temos klausimu:


VIETOJE 55 METŲ Į SENATVĖS PENSIJĄ IŠEINATE 65 METŲ AMŽIAUS. KĄ TAI REIŠKIA?


Atvejis: 
Vilnius po 1990 m. Senatvės pensininkė su gausybe sveikatos sutrikimų, Parkinsono ligos nukamuota, atviromis nebeužgyjančiomis žaizdomis ant venų mazgų sudarkytų sausų kojelių kiekvieną dieną stačiais siaurais laiptais į trečią aukštą tempia sunkius kibirus su anglimis, reikalingomis nutriušusio supuvusio butuko kūrenimui. Jos sutuoktinis --- žinomas tuometinės Konservatorijos veikėjas, ant aukštų kablukų ir pomada susitepęs plaukus, būdamas vos tik virš 60-ies, kas rytas nukaukši iki Konservatorijos ir parkaukši į šiltą iškūrentą butuką suvalgyti sočios vakarienės, pagamintos tos neįgalios vargšės senutės. Pareina ir jos beveik 2 metrų ūgio sūnus, kuriam dar nėra 30-ies, irgi noriai suvalgo sočią vakarienę, gaunamą iš mamos už dyką, mat produktai nupirkti už mamos pinigus, pagaminti irgi mamos. Kiek ankstėliau nei tėvas ir sūnus pas senutę pareina ir jos išlaikomas sūnėnas, kuriam 18 metų. Šis jaunas vyras taip pat maitinasi iš to paties senutės virtuvės puodo, yra jos išlaikomas. Ir nė vienas iš tų trijų vyrų nė karto neatnešė to kasdieninio anglių kibiro stačiais laiptais į tą butą, kuriame jie visi ir  gyveno. Jie „nematė“ kruvinų žaizdų, atsiradusių ant senutės kojų dėl sutrikusios kraujotakos, „nematė“ kad nuo Parkinsono ligos jos galva kratosi kaip 7 balų žemės drebėjimo ištikta ir griūnanti sena troba kur nors Kamčiatkoje. Dar daugiau, senutę nuolatos aplankydavo jos narkomanė duktė su narkomanu žentu ar jos anyta ir išsinešdavo iš senutės namų viską, ką tik įmanoma išnešti nuo pagamintų mišrainių, paštetų iki geresnės kokybės daiktų ir visų įmanomų iš senutės paimti pinigų, mat ji gaudavo pensiją reguliariai, turėjo papildomų pinigų iš perparduodamų deficitinių vaistų. Senutė niekada nesiskundė savo aplinkos artimaisiais. Ji nebuvo kvaila. Bet koks jos skundas būtų pasibaigęs jos papildomu sužalojimu ir kankinimu uždarius duris ir niekam negirdint, nematant, kada įrodymų pateikti net neįmanoma. Iš esmės vis viena ji neišvengė tokio likimo: ji buvo žalojama palaipsniui ir to pasekmė buvo vis didėjantis jos neįgalumo lygis, taigi, ir vis didesnis kiekis nemokamai ar iš dalies mokamai gaunamų receptinių vaistų, kurie buvo būtini jos narkomanei dukrai, žentui, jų aplinkos asmenims bei jos dukros išsigimusiems vaikams nuolat.

Visa šia istorija tenorima pasakyti: reali padėtis yra dar baisesnė. Ir tokie atvejai yra visiškai ne retenybė Lietuvoje. Yra daugybė moterų teismų pagalba padarytų elgetomis, apiformintų lyg jos būtų padariusios kokį nusikaltimą, nors to nėra, to pagrindu jos ne tik paliktos be namų, pajamų, be realios teisės į darbą ir orų gyvenimą, jos neteisėtai apjuodintos, sužalotos planingai, gerai apgalvotai, padaryta taip, kad jos niekada negalėtų liudyti ar net kalbėti. Tai yra nemažos nusikalstamos schemos dalis. Apgailėtina yra tas, kad parazituojama bejėgių ir sužalotų nebegrąžinamai moterų sąskaita.

Grįžtant prie pensininkų temos siauresne prasme, pabrėžtina, jog, iš vienos senatvės pensininkės pajamų ir vergiško triūso neretai galimai gyvena apie 10 ir daugiau degradavusiųjų, tačiau viešumoje save pozicionuojančiųjų kaip Teatro ir muzikos akademijos, anksčiau Konservatorijos ar kitos aukštosios mokyklos, instituto žinomi pedagogai, artistai, profesoriai, rektoriai, juristai, prokurorai ir teisėjai, medikai, verslininkai, politikai, vykdomosios valdžios atstovai, vadybininkės-narkomanės, bankų tarnautojos-narkomanės ir t. t., ir pan.

Visu tuo tenorima pasakyti: esamos Lietuvos senatvės pensininkės yra unikalus reiškinys, jis gana kompleksiškas, nėra labai lengvai aprašomas ar tyrinėjamas. Neapsisunkindami nei savęs, nei skaitytojų pateikiame lengvai suprantamą temą apie iki 64-65 metų prailgintą išėjimo į senatvės pensiją laikotarpį ir ką tai reiškia iš tiesų.

/////

Lietuvoje prieš šių metų spalio mėnesį vyksiančius rinkimus į LR Seimą, lygiai kaip 2019-ųjų metų Jungtinės Karalystės rinkimų metu tos valstybės asmenys kad darė, galima klausti: kaip moterys, gavusios smūgį dėl išėjimo į senatvės pensiją amžiaus prailginimo, ketina balsuoti? Bet ar verta?


LIETUVOS ATVEJIS


Senatvės pensininkės Lietuvoje, kurios esamu metu ar maždaug prieš 2-5 ir mažiau metų išėjo į senatvės pensiją, liko labai nuskriaustos.

Niekas Lietuvoje net nesidomėjo, ar teisėtai buvo prailgintas jų buvimo darbo rinkoje laikas. Juk joms buvo žadėta, jog pensininkėmis taps nuo 55 metų, tačiau įvyko visai kitaip. Joms teko ir tenka dirbti iki 64-65 metų, atitinkamai, kada jos gimusios. Greitu laiku išėjimas į pensiją moterims bus nuo 65 m. amžiaus. Sklando pranešimai puse lūpų, jog išleisti į senatvės pensiją greitu laiku gali tik nuo 70 m. amžiaus, kadangi visuomenė sensta, dirbti nenori beveik niekas, senatvės pensijų nebėra iš ko mokėti, o Lietuvos žmonių vidutinis gyvenimo amžius jau viršijo 77 metus.

Taigi, jau dabar vidutiniškai senatvės pensijos mokamos iš valstybės biudžeto apie 12 metų kiekvienam senatvės pensininkui, tačiau yra ir tokių atvejų, kai asmenys gyvena iki 90 metų ir ilgiau, o jie buvo tapę senatvės pensininkais nuo 55 metų, tai moterų atvejais, joms pensijos mokamos apie 30-40 metų laikotarpiu ir tokių asmenų yra nemažai Lietuvoje. Iš ko mokėti tiems asmenims apie 40 metų, kai būtina dar ir indeksuoti jų pensijas, dauguma jų yra su didele negalia, gavę dalyvumo lygio nustatymo dokumentus, išmokos iš valstybės biudžeto jiems viršija 1000 eurų kas mėnesį net neįskaičius paslaugų, kurias jie gauna nemokamai ar mokamai tik maža dalimi ir kompensuojamųjų vaistų kainos. Šioje vietoje neskaičiuojame svetimų pinigų.

Atvirkščiai. Konstatuojame faktą, jog socialinė politika Lietuvoje patyrė fiasko. “Sodros” sistema braška per visas siūles ir išsilaiko daugiausia iš valstybės imamų paskolų, už kurias visiškai net neaišku, kas atidirbs, kadangi jauni darbingo amžiaus asmenys iki 30 m. amžiaus jau dabar Lietuvoje iš esmės nedirba nieko ir mokesčių nemoka jokių, yra vien viešųjų pinigų ir kitų išteklių naudotojai, iš jų dirba tik 16 iš 100 asmenų, tai yra, dirba ir moka mokesčius vidutiniškai tik kas šeštas / septintas jaunas asmuo, jų yra tik 16 proc., tų, kurie prisideda prie senolių išlaikymo ir visuomenės gerbūvio Lietuvoje. Beje, nėra jokių ženklų, jog tų dirbančiųjų ir mokesčius mokančiųjų daugėtų ateityje. Atvirkščiai, asmenys jau ir iki 40-ies metų amžiaus nėra niekuo užsiėmę realiai, kadangi visų tų influencerių, „menininkų“ ir „kūrėjų“ bei „verslininkų“ nelabai galime laikyti aktyviais ir naudingais tuo požiūriu, kad jie prisideda prie visuomenės bendrųjų interesų materialiai, o galimai jie tėra eikvotojai tų varganų likučių viešųjų išteklių, kurie dar yra likę paėmus gausias valstybės paskolas, mat, ne vienas ir ne du iš jų turi priklausomybių, neturi reguliaraus darbo įgūdžių iš viso, kas visuomenei kainuoja dar daugiau nei senatvės pensininkų išlaikymas ir jų priežiūra.

Tačiau grįžkime prie mažesnės mūsų visuomenės grupės --- moterų, kurioms yra virš 60 metų.

Lietuvoje tai yra tos moterys, kurios dažnu atveju yra aukštos kvalifikacijos, turi sukaupusios daug gyvenimiškos patirties, gavusios itin gerus išsilavinimus be spragų, yra raštingos, neblogai valdo kompiuterius ir kitas technologijas. Jos esamu metu išeina iš darbo rinkos, tampa senatvės pensininkėmis, aktyviai naudojasi galimybe išeiti į išankstinę senatvės pensiją jau nuo 60 m., nes joms tai itin naudinga. O kas ateina į jų vietą? Jų vietoje naujosios vadybininkės ir visos kitos „specialistės“ tėra tokio aukšto nuostolingumo darbo rinkos dalyvės, jog tiesiog tenka pažymėti: visais įmanomais būdais gudraujama, kaip tuos aukštesnės kvalifikacijos, kompetencijos, patirties ir žinių reikalaujančius darbus, užduotis, pavedimus atliktų vis dar guvios jau spėjusios tapti senatvės pensininkėmis bibliotekininkės, pedagogės, apskaitininkės, tarnautojos, medikės ir taip toliau. Tačiau joms net nesumokama už atliktus darbus ar sumokama elgetiška „parama“, pavyzdžiui, numetamas pakvietimas į sveikatinimosi procedūras ar renginį, kurių joms net nereikia, o renginys nedomina. Tų gudrybių, kaip toliau eksploatuoti tas kvalifikuotas vyresnes moteris, yra gausybė. Pavyzdžiui, joms paskiriamos elgetiškos senatvės pensijos už vidutiniškai 40 metų trukmės darbo stažą, kas priverčia jas visais įmanomais būdais ieškoti papildomų pajamų jau ir būnant pensininkėmis ir dirbti pusvelčiui ar net veltui, nes jas elementariai apgaudinėja. Kartais sukuriamos savanorių bei darbo grupės, entuziastingai suburiamos įvairios senjorų organizacijos, klubai, edukacijos, suvaidinama, jog vykdomas įtraukusis projektas ir, neva, rūpinamasi senatvės pensininkais ir taip toliau, ir panašiai, tačiau tuo pat metu tos senjorės už dyką kepa šakočius, mezga, net programuoja ar tapo paveikslus, kurie vėliau perparduodami užsienyje gana pelningai, prižiūri kitus senatvės pensininkus, kai jie pasiligoja, neatlygintinai, nes skatinamos daryti gerus darbus ir atsiranda net sektoms prilygstančios nedidelės bendruomenės, kur generuojami nemaži pelnai, apie kuriuos nė nenutuokia tą pelningumą užtikrinančios vyresnio amžiaus, tačiau dar sveikos, guvios moterys. Yra net grubaus sukčiavimo, apgaudinėjimo ir nusikalstamo aferizmo. Nes naujieji darbo rinkos ir visų įmanomų tarnybų dalyviai išties yra ne tik dažnu atveju beraščiai, jie ir itin silpnos sveikatos. Įdarbintieji visu etatu realiai nepajėgia dirbti nė 0,2 etato apimtimi, daro dažnas grubias klaidas, neretai apsvaigę nuo kvaišalų, darbo ar tarnybos vietoje nepajėgūs dirbti ir atlikti užduočių net minimaliai, jei turi vaikų, ir šie yra našta visuomenei, nes paliegę, lygiai kaip jų mamos ir tėčiai nebepajėgia dirbti, vaikai nebepajėgia nueiti iki savo mokyklos kokiu atstumu ji bebūtų, nebegeba įvykdyti net minimalių mokymo programos užduočių. Taigi, būsimų valstybės išlaikytinių armija didėja geometrinės progresijos greičiu.

Kažkodėl beveik visi apsimeta, jog to "nemato", "nesupranta" ir jog problema neišsprendžiama iš viso. Bet taip nėra. Pakaktų pradžiai daiktus vadinti tikraisiais vardais ir viešai bent nebereklamuoti gerokai fizinio ir protinio nusidėvėjimo požiūriu senstelėjusiųjų asmenų, tapusių tėčiais ir mamomis jau po 35 metų ir vėliau, o informuoti visuomenę, koks nuostolingumo lygis yra dėl šitokių dalykų ir kad nebeįmanoma jau sukurti tokios ekonomikos nei su startuoliais, nei su vienaragiais bei robotukų pagalba, kad ta auganti nebepajėgiųjų dirbti ir mokytis bei atlikti paprasčiausias higienos funkcijas asmenų minia būtų išlaikoma iš viešųjų išteklių. Iniciatyvos, projektai, geri norai šioje srityje jau beprasmiški. Platinant stereotipus, jog, neva, kaip puiku, kai susenęs politikas ar verslininkas, menininkas, profesorius ar medikas su paliegusia narkomane, pripumpuota silikono ir botokso, susilaukia vaiko, nueita išties per toli.

Būtina paminėti ir tą, jog esamu metu, kada aktyviau vykdomos įvairių partijų rinkimų kampanijos, skelbiamos jų programos, niekur nepaminėta reali padėtis vyresnio amžiaus moterų, kurios negimdė paliegėlių būdamos jau virš 35 m. amžiaus, niekada nebuvo bedarbės, sąžiningai mokėjo mokesčius, nebuvo įklimpusios į korupcijos liūną, nepasipelnė iš sukčiavimo, aferizmo, kyšininkavimo ir t.t. Nereikia užmiršti, jog jos ne tik liko apgautos, nebuvo išleistos į senatvės pensiją nuo 55 metų, kas reiškia, jog 10 metų joms nebuvo mokėtos senatvės pensijos, 10 metų pratęstas jų darbo laikas, joms teko atsisakyti svajonių, kaip tapusios pensininkėmis jos užsiims mėgstamais hobiais, keliaus, rūpinsis savimi turėdamos tam laiko ir gaudamos pensijas, kurios leistų gyventi oriai. Jos vidutiniškai užaugino po 2 vaikus tuo laikotarpiu, kada jokių „vaiko pinigų“ nė nebuvo, tačiau vaikų laisvalaikio užimtumas, būreliai kainavo vidutiniškai po 30-60 EUR / mėn. už vieną būrelį tuo pat metu, kai tų pačių moterų algos perskaičiavus iš litų į eurus vidutiniškai siekė 200-250 EUR / mėn., be to, vaikų avalynė, drabužiai kainavo žymiai daugiau nei suaugusiųjų, lygiai kaip ir tų vaikų mityba. Be to, tos moterys, kurioms esamu metu yra virš 60 metų, dauguma nukaršino savo senus tėvus ir mamas tuo laikotarpiu, kada nebuvo jokių socialinių išmokų, jokių specialiųjų poreikių apmokėjimų ir iš darbovietės neretai tiesiog išmesdavo, jei moteris imdavo papildomų nedarbo dienų norėdama prižiūrėti sergančius tėvus ar apsirgusius savo vaikus. Sąrašas įvairių pažeidimų, neteisybės tų moterų atžvilgiu gali būti labai ilgas, tą supranta kiekvienas.

Taigi, grįžkime prie to fakto, jog moterims, kurioms esamu metu yra virš 60 metų, kurios gavo politikų pranešimus, jog teks dirbti iki 65 m. amžiaus, negauna pensijų už laikotarpį nuo 55 m., kas joms buvo pažadėta, kada jaunystėje jos tapo darbo rinkos dalyvėmis. Buvo sugriauti jų planai, svajonės, net būdamos silpnos sveikatos, kuri neatitinka negalios lygio, jos vis viena privalo dirbti. Žinoma, ne vienas esate matęs vos bepaeinančią vyresnio amžiaus moterį, kuri klibinkščiuoja su supuvusiais sąnariais, pusiau apakusi ir su pūliuojančia rankų oda į savo darbo vietą kas rytas, kur pati viena išplauna daugybę daugiabučių laiptinių, o atėjus algos mokėjimo metui, neretai būna apgaunama ir atidirbusi už 1,5-2 etatus, tegauna 0,5-0,3 etato apimties atlyginimą. Įdomu dar ir tas, jog neretai ta valytoja turi aukštąjį ekonomistės ar pedagogės išsilavinimą, jau būna užauginusi vidutiniškai du ar daugiau vaikų, namuose ji dar prižiūri savo sergančius tėvus, auklėja anūkus ir paruošia pietus, vakarienę niekur nedirbantiems savo maždaug 35-45 metų vaikams ir jų antrosioms pusėms bei grįždama iš darbo parneša bambalį alaus savo prasigėrusiam sutuoktiniui, kuriam taip pat skalbia rūbus, gamina valgį, jį slaugo. Be to, neretai ji dar turi ir vadinamąjį sodą ar kelis arus žemės prie nuosavo namo ir taip pat pati viena nudirba visus „žemės“ darbus bei susirinkusi sodo uogas ir vaisius, daržoves dar juos ir užkonservuoja, sušaldo, aprūpina namiškius valgiu žiemą. Žinia, ji taip pat finansuoja savo anūkų išlaidas studijų metu, nes gauna kad ir apgailėtiną algą, tačiau sugeba ir iš tiek susitaupyti.

Lietuvoje apie šią problemą ir tokio pobūdžio Žmogaus teisių pažeidimo atvejus nėra užsimenama iš viso. Juk tos moterys patyrė ne vien materialinius nuostolius. Jų moralinė žala taip pat didelė: sužlugdytos jų svajonės, planai nuo 55 metų turėti savo mėgstamus užsiėmimus, laisvalaikį, rūpintis savo sveikata, nedirbti, t.t. Beje, ir materialinis nuostolis gana nemažas. Ne mažiau nei 60 000 eurų valstybė skolinga kiekvienai moteriai, kuri vietoje 55 m. į senatvės pensiją išeina 65 m. amžiaus, turi darbo stažą, kt. Tačiau tikroji suma tos valstybės skolos kiekvienai moteriai yra išties žymiai didesnė. Maža to. Ir toliau nachališkiausiu būdu ieškoma būdų, kaip tas moteris dar labiau apmokestinti, eksploatuoti. Todėl nieko stebėtino, jog jos masiškai ir gana tyliai palieka Lietuvą išsiveždamos savo kapitalą, patirtį, žinias, perkeldamos savo verslus, namus ir Lietuvoje gaunamas senatvės pensijas į kitas valstybes, kur joms reiškiama pagarba, rodomas dėmesys ir jos sėkmingai realizuoja savo svajones užsiimti hobiais, turėti orų gyvenimą, neretai jos kitose valstybėse sėkmingai didina savo pajamas, gauna kokybiškas sveikatos priežiūros ir laisvalaikio užimtumo paslaugas, išvengia streso dėl nestabilumo ir joms niekas negrasina, jog „bus karas“ ar „sprogs Astravo atominė jėgainė“ ir pan. Kalbų iš lūpų į lūpas vis daugiau apie tai, kad tavo draugė ar buvusi bendradarbė, kaimynė, giminaitė įsikūrė visam laikui prie Viduržemio jūros ar Užkaukazėje, Norvegijoje, JK, kartais ir Australijoje, N. Zelandijoje, JAV, Šveicarijoje ir t.t.

 

JUNGTINĖS KARALYSTĖS ATVEJIS

 

Jungtinėje Karalystėje (JK) taip pat buvo prailgintas moterų išėjimo į senatvės pensiją amžius.

Skirtumas tas, jog nuo 2019 m. JK moterys kantriai, kvalifikuotai, neagresyviai, tačiau gerai organizuotai siekė teisingumo atstatymo senatvės amžiaus pakeitimo klausimu. Ir štai, jau 2024 m. jos pasiekė kompensacijų. Bylinėtis teismuose teko 5 metus, teismai JK moterims priteisė milžiniškas kompensacijas. JK Vyriausybė, pasvėrusi, kokios yra realios finansinės galimybės 2024 m., jau pradėjo mokėti britėms senatvės pensininkėms kompensacijas iki 3 tūkst. svarų, nors turėjo mokėti vidutiniškai po 10 tūkst. svarų, ne mažiau.

Kelias iki kompensacijų išsireikalavimo JK buvo ilgas, tačiau viskas buvo atliekama teisėtai, vyko teismų procesai, moterys buvo organizuotos, pavienių išsišokimų nebuvo. Vos prieš ketverius-penkerius metus JK spauda mirgėjo nuo tokių antraščių: „Toriai pavogė mano valstybinę pensiją, kai buvau 60-ies, dabar noriu atgauti savo pinigus“; „Mus apvogė: kaip moterys, gavusios smūgį dėl išėjimo į senatvės pensiją amžiaus prailginimo, ketina balsuoti“ ir pan.

 

KAS IŠ TO?

 

Žinia, JK moterys kompensacijas jau gauna nuo šių metų kovo mėnesio.

Žinia, jog ir Lietuvos moterys nebūtų prieš gauti kad ir trijų tūkstančių eurų kompensacijas dėl to, kad joms tenka dirbti iki 64-65 m. amžiaus vietoje to, kad išeitų į senatvės pensiją 55-ies.

Žinia, jog ne vien moterys yra nukentėjusios dėl senatvės pensijos amžiaus prailginimo, nukentėjo ir vyrai. Jie taip pat būtų nieko prieš gauti vieną ar kitą papildomą eurą iš valdžios, ypač, kad artėja rinkimai.

Žinia, jog esamu metu šio itin svarbaus nemažai visuomenės daliai klausimo į jokias darbotvarkes niekas neįtraukė, politikai apie tai tyli, ta vyresniųjų moterų kompensavimo tema nepaminėta nė vienoje rinkiminėje programoje nė vienos partijos, pretenduojančios į savo narių patekimą į LR Seimą ir vėliau galimai ir į LR Vyriausybę bei atitinkamai ir į kitas pageidautinas viešojo valdymo vietas. Senatvės pensininkai šiomis dienomis girdi viešus pranešimus, jog galimai ženkliai didės minimali alga Lietuvoje nuo 2025-ųjų, tačiau kol kas nėra jokių galutinai suformuluotų patikimų pranešimų, jog didins ir pensijas. Vien tik pranešama, jog brangs elektra ir dujos, būsto šildymas, paslaugos, pigesnio maisto ir vaistų nebebus niekada, o Ukrainai valdžia jau atidavė virš milijardo eurų iš Lietuvos Respublikos biudžeto nė neatsiklaususi mokesčių mokėtojų ir visuomenės apskritai, ar ji tam pritaria, ir per visus įmanomus kanalus kviečia dar ir tuos pačius senatvės pensininkus aukoti, duoti, remti iš savo asmeninių pinigų. Tokioje aplinkoje senatvės pensininkai siekia neišsišokti ir su naivia viltimi lūkuriuoja, kad ateis nauja "geroji" valdžia po rinkimų ir jų pensijos ims augti kaip ant mielių, kaip jie buvo pratę, po 9-10 ar net daugiau procentų kasmet. Todėl telieka užjausti tuos, kurie privalės pranešti realius faktus apie būsimų pensijų dydį ir nudžiuginti vien tik šalpos pensijų gavėjus, jog jie, iš viso daugelis nedirbę nei dienos, nei valandos ir nemokėję jokių mokesčių, kas mėnesį gaus tokio dydžio pensijas kaip ir jų kaimynė su 40 m. darbo stažu ir tiek nuo sunkaus darbo suniokota sveikata, jog nebepajėgs nei pasidžiaugti tais keliais šimtais eurų, gaunamais kas mėnesį.

Žinia, Lietuvos vyresnio amžiaus asmenys, teisininkai, be kurių pagalbos bylinėjimamsis nepavyktų, vargu ar imsis organizuotų teisėtų veiksmų kaip JK moterys nuo 2019 m.

Mes, leidinys „Padėkime sau‘19“, taip pat neagituojame burtis ir imtis kokių priešrinkiminių vajų ar veiksmų, nors metas būtų itin palankus, o precedentas JK jau sukurtas ir teliktų visą patirtį šiuo klausimu perkelti į Lietuvą, nebereikėtų bylinėtis teismuose 5 metus, nes tai jau padarė britės.

Mes, leidinys „Padėkime sau‘19“, informuojame, jog yra tokia galimybė.

Mes, leidinys „Padėkime sau‘19“, taip pat pranešame, jog JK moterys į pagrindinių kaltinimų JK valdymo sektoriui sąrašą iškėlė netikslios ir per menkai suprantamos viešosios informacijos apie pensijų reformą ir senatvės pensijos amžiaus prailginimo klausimą. Daugelis bričių apskritai tos informacijos neturėjo, o vien tik buvo pastatytos prieš jau įvykusį faktą, jog jų senatvės pensijos bus pradėtos mokėti žymiai vėliau nei joms buvo pažadėta ir įstatymiškai įtvirtinta anksčiau. Be to, ši informacijas apie JK moterų gaunamas kompensacijas gali būti reikšminga ir išeivėms iš Lietuvos, kurios jau sulaukė garbingo amžiaus ir senatvės pensijas gauna iš JK valstybės, bei jų vaikams, artimiesiems.

Iš viso to, kas pasakyta ir pranešta aukščiau, belieka apgailestauti, kad nepakankamai didelis kiekis Lietuvos Respublikos piliečių-moterų laiku neįsigudrino tapti JK ar kitos patikimos socialiniais klausimais valstybės senatvės pensijų ir kompensacijų gavėjomis ir apmąstyti, kuo prie jų nepatenkinamos padėties prisidėjo Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios ir įstatimdavystės atstovai-politikai. Svarbu ir priminti, jog turime vos vienintelę sritį, kurioje mūsų valstybės nevaržo griežti ribojimai ir negalioja reikalavimas paraidžiui įgyvendinti ES reglamentus bei adaptuoti direktyvas, dekretus. Ta vienintelė beveik visiško savarankiškumo sritis yra būtent socialinė apsauga ir darbo rinkos reguliavimas, o tas reiškia --- ir visų rūšių pensijų dydžiai, ir kiti "Sodros", Užimtumo tarnybos, Negalios reformos klausimai bei vaikų aprūpinimas, išmokos šeimoms, laikinai susirgusiems, šildymo ir kitų rūšių kompensacijos bei parama. Todėl visada pravartu neužmiršti, jog už didesnį ar mažesnį gerbūvį, jūsų gaunamas paslaugas daugybėje socialinės sferos sektorių turite būti dėkingi vien socialinės apsaugos ir darbo sričių politikams, valdininkams ir iš biudžeto išlaikomiems įvairiems susijusiems specialistams, įskaitytinai kelis socialinių tyrimų ir mokslo institutus, būrius sociologų ir ekspertų. 

Lietuvoje prieš šių metų spalio mėnesį vyksiančius rinkimus į LR Seimą, lygiai kaip 2019-ųjų  metų JK rinkimų metu tos valstybės asmenys kad darė, galima klausti: kaip moterys, gavusios smūgį dėl išėjimo į senatvės pensiją amžiaus prailginimo, ketina balsuoti? Bet ar verta, lieka nuspręsti individualiai.

 

O KAS TOLIAU?

 

Visi nori gyventi ramiai ir sočiai. Deja, tokie laikai baigėsi.

Šioje vietoje neraginame eiti prieš valdžią ar ką panašaus.

Paprasčiausiai. Suteikiame teisę žinoti.

O ar suvoksite viso to esmę --- tik Jūsų individuali problema.

Patarimų šiais klausimais nedaliname, agitacijų neeskaluojame taip pat.

Tikėti, jog esama valdžia pajudins bent pirštą ištaisydama nors minimaliai šitokią tragišką padėtį, būtų kvaila. Tikėti, kad naujoji valdžia bus kažkuo geresnė, būtų primityvu.

O gaištantys banginiai, kaip žinia, neišlieka pagrindu niekam, kas būtų verta palaikymo apskritai.

 

Parengta pagal:

Ekonominės raidos scenarijus 2024–2027 metams. 2024 m. rugsėjis. <https://finmin.lrv.lt/lt/aktualus-valstybes-finansu-duomenys/ekonomines-raidos-scenarijus/>, žr. 2024-09-12.

Finansų ministrė: kitais metais pensijos turėtų augti ne mažiau kaip 10 procentų. Eglė Samoškaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt 2024.09.11 21:16 <https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2358139/finansu-ministre-kitais-metais-pensijos-turetu-augti-ne-maziau-kaip-10-procentu>, žr. 2024-09-12.

Many thousands of women owed compensation (...), 2024-03-25, <https://www.disabilityrightsuk.org/news/many-thousands-women-owed-compensation-following-dwp-failure-communicate-changes-state-pension>, žr. 2024-08-29.

Paaiškėjo, kiek pensijas ir išmokas didins 2025 metais: gyventojams pridės daugiau pinigų 2024-09-11 11:31 / šaltinis: TV3 / aut. Martynas Žilionis. <https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/paaiskejo-kiek-pensijas-ir-ismokas-didins-2025-metais-gyventojams-prides-daugiau-pinigu-n1363538>, žr. 2024-09-12.

The Tories stole my state pension when I was 60, now I want it back. 2019-11-23. <https://www.theguardian.com/money/2019/nov/23/station-pension-age-women-labour-compensation>, žr. 2024-08-29.

'We've been robbed': how women hit by rise in pension age intend to vote. 2019-12-02. <https://www.theguardian.com/politics/2019/dec/02/weve-been-robbed-women-pension-age-vote>, žr. 2024-08-29.

Women hit by state pension age rise push for £10,000 compensation, by Shanaz Musafer. BBC News. 2024-03-21. <https://www.bbc.com/news/business-68622764>, žr. 2024-08-29.