ANEKDOTAS, O NE 2025 METŲ BIUDŽETAS, ARBA KRACHO POŽYMIAI

KRACHO POŽYMIAI YRA:

GALIMAI PO 3 METŲ “SODRA” IMS BRAŠKĖTI IR KASMET DIDINAMAS PENSIJAS TEKS UŽMIRŠTI

2024-10-16 / 17

Lietuvos Respublikos Vyriausybės reformų vykdymo programa:

  1. Padaryti žmones turtingus ir laimingus.

Priedas 1. Žmonių sąrašas pridedamas.“⸎⸎⸎⸎

 

APLINKYBĖS:

2024-10-16 buvo viešai pranešta, jog esama Lietuvos Respublikos vykdomoji valdžia parengė ir teikia tvirtinimui LR biudžetą 2025 metams, kuriame yra didžiulė 5 milijardų eurų biudžeto deficito "skylė", apie kurią jokios informacijos anksčiau neskelbta, tačiau esamos valdžios atstovė, einanti LR finansų ministrės pareigas Gintarė Skaistė, išgarsėjusi tuo, kad dar Kaune buvo elementariai pavogusi viešųjų pinigų, tačiau tas nesutrukdė jai ir toliau būti atsakinga už visos Lietuvos finansus ir jų perskirstymą, pasakojo apie tai, kaip gyvensime 2025-aisiais ir kaip bus dalinamas viešųjų lėšų pyragas.

“Sodros” 2025 m. biudžetas, o kartu ir kitų metų pensijų dydžiai, LR Vyriausybės 2024-10-16 posėdyje apsvarstyti. Klausimas “Dėl Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (TAP-24-1382) (24-16227(2)” taip pat pristatytas. Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto aiškinamajame rašto 3-4 puslapiuose teigiama:

 

“(…) 2025 metais numatomi asignavimai iš valstybės biudžeto: 3 436 075 tūkst. Eur bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti (iš jų 39 880 tūkst. Eur – išlaidoms,  reikalingoms 2023 metų įsipareigojimams įvykdyti, finansuoti) ir 2 269 tūkst. Eur kitoms valstybės biudžeto lėšomis kompensuojamoms išlaidoms padengti (iš jų: 2 205 tūkst. Eur – 2023 m. valstybės biudžeto įsipareigojimams, susijusiems su Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytomis vienkartinėmis išmokomis apdraustajam mirus, įvykdyti ir 64 tūkst. Eur – nurašytoms kaupiamųjų pensijų įmokų skoloms sumokėti). Prognozuojama, kad planuojami Fondų biudžetų 2025–2027 metų rezultatai bus teigiami ir pajamos viršys sąnaudas“. ⸎⸎⸎

“SODRA” savo interneto svetainėje detaliai aiškina viską, ką būtina žinoti senatvės pensijų klausimu ir praneša:

  • „pensijos dydį lemia per visą karjerą sukauptas stažas, taškų suma, bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė tais metais, kai išeisite į pensiją;
  • iki 2018 m. gruodžio 31 d. Jūsų įgyti apskaitos vienetai (taškai) apskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu;
  • jei dirbote iki 1994 m., tačiau „Sodrai“ nesate pateikę duomenų apie tuo laikotarpiu įgytą stažą, šis laikotarpis kol kas nėra įtrauktas į Jūsų stažo apskaitą. Norėdami, kad šiuo laikotarpiu Jūsų įgytas stažas būtų įtrauktas į apskaitą, „Sodrai“ turite pateikti stažą įrodančius dokumentus.
  • Jums arba Jūsų darbdaviui tikslinant duomenis apie Jūsų darbo užmokestį, buvusį iki 2018 m. gruodžio 31 d., įgyta teisė į senatvės pensiją gali keistis;
  • bazinės pensijos dydis ir apskaitos vieneto (taško) vertė kasmet indeksuojami pagal darbo užmokesčio fondo pokyčius.“

Iš to, kas pasakyta aukščiau, svarbūs yra punktai apie tai, jog „jei dirbote iki 1994 m., tačiau „Sodrai“ nesate pateikę duomenų apie tuo laikotarpiu įgytą stažą, šis laikotarpis kol kas nėra įtrauktas į Jūsų stažo apskaitą. Norėdami, kad šiuo laikotarpiu Jūsų įgytas stažas būtų įtrauktas į apskaitą, „Sodrai“ turite pateikti stažą įrodančius dokumentus“ ir kad tikslinant duomenis apie Jūsų darbo užmokestį, buvusį iki 2018 m. gruodžio 31 d., įgyta teisė į senatvės pensiją gali keistis“. Šiomis temomis leidinys „Padėkime sau՚19“ rengia išsamią publikaciją su praktiniais patarimais, kaip konkrečiai tai yra daroma, paskelbsime šių metų spalį.

Taip pat “SODRA” savo interneto svetainėje aiškina: „Teisė gauti socialinio draudimo senatvės pensiją įgyjama:

  • ĮGIJUS STAŽĄ (nustatytą laiką mokėjus pensijų socialinio draudimo įmokas)
  • SULAUKUS SENATVĖS PENSIJOS AMŽIAUS

Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji.

Bendroji pensijos dalis:

  • priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją;
  • bazinis pensijos dydis kasmet indeksuojamas;
  • vieni stažo metai įgyjami, jei darbdavys ar žmogus savarankiškai per metus sumoka pensijų socialinio draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų VERTĖS, kuri yra ne mažesnė nei 12 tais metais nustatytų minimalių mėnesio atlyginimų (MMA);
  • sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga dalis metų stažo. Per vienus metus negalima įgyti daugiau nei metų stažo;
  • Būtinasis stažas senatvės pensijai 2024 m. yra 33,5 metų ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus.

SVARBU: Į stažą taip pat įskaitomi laikotarpiai, kai asmuo gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo, dalinio darbo, netekto darbingumo socialinio draudimo išmokas;

Minimalus stažas senatvės pensijai gauti – 15 metų, kuris nuo 2022 m. garantuoja nesumažintą bendrąją pensijos dalį, kuri sudaro 269,77 EUR (nuo 2024 m. bazinis pensijos dydis). Neįgijęs 15 metų stažo asmuo neturi teisės gauti senatvės pensijos.

Individualioji pensijos dalis:

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų (taškų) sumos ir apskaitos vieneto (taško) vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją;

  • Apskaitos vieneto (taško)vertė kasmet indeksuojama;
  • 1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų VERTĖS, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). 2024 m. VDU siekia 1 902,70 Eur.
  • Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis. Sumokėjus daugiau įmokų, įgyjama daugiau apskaitos vienetų (taškų). Didžiausia galimų įgyti taškų suma per metus – 5.

SVARBU: Apskaičiuojant taškus, atsižvelgiama  ir į ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, dalinio darbo, socialinio draudimo išmokas“. ⸎

KĄ VISA TAI REIŠKIA ASMENIMS SU NEGALIA?

Iš to, kas pasakyta aukščiau, yra aišku, jog tie asmenys, kurie patys ar jų darbdavys kasmet sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kurie negauna atlyginimų ar pajamų, kurios nesiekia vidutinio darbo užmokesčio dydžio, jų individualioji pensijos dalis bus gana maža, palyginti, kokia ji bus tų, kurie, pavyzdžiui, buvo profesoriai visą gyvenimą nusirašinėję studentų kursinius ir baigiamuosius diplominius darbus, skelbę juos kaip savo ir taip pasiekę senatvės pensijos amžių bei solidžias senatvės pensijas. Tas pats pasakytina ir apie įvairių rūšių direktorius, rektorius, įvairaus plauko ir rūšių vadovus, aukštesnės kvalifikacijos tarnautojus, vykdančius vedėjų, viceministrų, ministrų pareigas, ir taip toliau. Santykis jų atlyginimų su jų pavaldinių atlyginimais būna su apie 10 kartų skirtumu, tai yra: kokio nors instituto, agentūros, valstybinės įmonės, muziejaus direktoriaus, vadovo alga gali nesunkiai siekti 10-12 tūkstančių eurų per mėnesį, o visus tos jo vadovaujamos institucijos pavedimus ir užduotis atliekančios kokios nors tarnautojos, kuri neretai viena dar ir augina vaiką ar kelis tuos vaikus, mėnesio alga bus geriausiu atveju 1000 eurų. Kas laukia išėjus į senatvės pensiją, patys suprantate. Be to, ta vargšė tarnautoja būna dar ir susigadinusi sveikatą nuo nuolatinių nepriteklių, prastos mitybos, darbo sėdint prie kompiuterio ekrano, viršvalandžių, už kuriuos niekas nesumoka, ir t.t. O jos vadovas iki senatvės pensijos būna ne tik gerai pailsėjęs, atsigavęs, bet dar ir porą vilų Viduržemio jūros regione nusipirkęs bei įsigijęs nekilnojamojo turto sau ir savo artimiesiems Lietuvos kurortinėse teritorijose, kt.

Pažymėtina: kaimyninėje Švedijoje pasaulinio garso profesorius gauna tokį patį atlyginimą kaip ir jo universitete dirbanti valytoja. Dar daugiau, visuomenėje tiek profesorius, kuriantis valstybės prestižą ir pripažinimą tarptautiniu mastu, tiek valytoja, atsakinga už to profesoriaus darbo vietos švarą, ne tik uždirba vienodai, gali sau leisti tos pačios kokybės sveikatos priežiūrą, būstą ir atostogas, bet ir visuomenėje yra gerbiami vienodai kaip lygiaverčiai tos visuomenės nariai, pagal turimus gebėjimus ir galimybes prisidedantieji prie tos visuomenės gerbūvio, ko pasekoje jiems atlyginama galimybe gyventi oriai tiek būnant darbingo amžiaus, tiek tapus senatvės pensininku ar asmeniu su negalia.

Na, o apie socialinę nelygybę Lietuvoje būtų galima aiškinti ilgai, tačiau išties klaiki padėtis yra asmenų su negalia ir ypač tų, kurie būdami neįgalūs dar ir dirba.

Leidinys „Padėkime sau՚19“ ne kartą rinko informaciją iš LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Sodros“ apie asmenų su negalia padėtį Lietuvos darbo rinkoje ir jų pensijas. Diskriminacija ir išnaudojimas asmenų su negalia Lietuvoje yra neįtikėtino masto. Tie asmenys ne tik žeminami, iš jų tyčiojamasi, jie patiria psichologinį ir kitų rūšių smurtą darbo vietose. Jų išnaudojimo mastai yra tokie, jog sunku net suvokti.

Dar daugiau. Ar kas patikėtų, jog yra toks faktas:

Jei asmuo su negalia dirba Lietuvoje ir jam mokamas kas mėnesį atlyginimas „ant popieriaus“ yra 500 EUR, jo senatvės pensijos stažas nedindimas nė kiek iš viso, o jo gaunama neįgalumo išmoka/pensija neperskaičiuojama ir jo pensija nedidinama. Jei toks asmuo su negalia uždirbtų kas mėnesį daugiau nei Lietuvoje patvirtintas vidutinis darbo užmokestis (VDU), kuris 2024 m. siekia 1 902,70 EUR, tik tokiu atveju jo gaunama pensija būtų indeksuojama ir didinama.

AR SUVOKIATE ABSURDO LYGĮ? AR DAUG YRA ASMENŲ SU NEGALIA LIETUVOJE, KURIEMS MOKAMAS DIDESNIS NEI 1902,70 EUR ATLYGINIMAS PER MĖNESĮ?

Pažymėtina, jog šiuo klausimu Leidinys „Padėkime sau՚19“ teikė paklausimus LR SADM. Ministerija tiesiog siuntinėjo tuščius atsirašinėjimus ir nė vienam tos ministerijos atstovui nė neatėjo į galvą, jog tokio lygio diskriminacija yra tiesiog pribloškianti. Juolab, kad jei tuos 500 EUR per mėnesį uždirba senatvės pensininkas, kuris nėra neįgalus, jam indeksuojama ir didinama senatvės pensija, bet to nedaroma lygiai tokį pat atlyginimą gaunančiam asmeniui su negalia. O ką jau bekalbėti apie neįgaliuosius, kurie yra kuriantieji, kurių autoriniai darbai pasisavinami, ne vienas iš jų dirba neatlygintinai, jų sukurtieji meno kūriniai, net išradimai, inovacijos paskelbiami visai to nesugebančiųjų daryti negabių asmenų pavardėmis. Ir tai taip pat faktas.

KĄ ASMENIMS SU NEGALIA DAR BŪTINA ŽINOTI BE FAKTO, JOG LIETUVOJE JIEMS ŽYMIAI PROTINGIAU NIEKO NEKURTI IR NEDIRBTI IŠ VISO, NES PATIRIAMA DISKRIMINACIJA YRA NEĮTIKĖTINA, UŽ ATLIKTĄ DARBĄ, SUKURTUS KŪRINIUS DAŽNIAU NESUMOKAMA IŠ VISO IR GALO TAM NĖ NEMATYTI?

2024-10-15 paviešintas pranešimas apie „Sodros“ naujesnius paskaičiavimus ir visa kita, kas būtina viešinti, kai svarstomas 2025 metų biudžetas, o tai pačiai „Sodrai“ reikia užsitikrinti biudžeto lėšas ir kitiems metams bei algas sau patiems, už tai, kad perdalina biudžeto ir iš mokesčių mokėtojų surinktus pinigus, kas be ko. Tas pranešimas yra toks, citata:

„Du kartus per metus „Sodra“ perskaičiuoja ir kiekvieno darbuotojo asmeninėje paskyroje paskelbia, kiek jis iki šiol yra sukaupęs pensijų stažo ir apskaitos vienetų. Antradienį buvo paskelbti atnaujinta informacija pagal šių metų liepos mėnesio duomenis. Nuo minėtų dydžių priklausys, kokio dydžio senatvės pensiją, perskaičiuotą į eurus, kiekvienas gyventojas gaus pabaigęs savo darbinę karjerą. Kaip žinoma, senatvės pensiją sudaro bendrosios ir individualiosios dalių suma. Kuo ilgesnis sukauptas stažas – tuo didesnė bendroji pensijos dalis, nes individualus stažas dauginamas iš visiems vienodo bazinės pensijos dydžio.

Kuo daugiau apskaitos vienetų, kurie priklauso nuo kiekvieno algos ir sumokamų „Sodros“ įmokų dydžio ir bendros vieneto vertės, tuo didesnė individualioji dalis. Taigi, žinant naujus „Sodros“ duomenis, galima įvertinti, kokia pensija kiekvieno žmogaus laukia senatvėje. Tam tereikia prisijungti prie asmeninės paskyros ir šiek tiek paskaičiuoti. Būtinasis stažas ir apskaitos vienetai Lietuvoje, kaip žinoma, būtinasis stažas senatvės pensijai kasmet didinamas, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Toks vienodas dydis bus taikomas tiek moterims, tiek vyrams. Be to, ir pensinis amžius tiek moterims, tiek vyrams nuo 2026 m. bus vienodas ir sieks 65 metus.

Žinant savo amžių ir darant prielaidą, kad užteks noro ar jėgų dirbti iki pensijos, galima apskaičiuoti, koks bus sukauptas stažas iki jos. Pavyzdžiui, iki šių metų liepos 24 metus dirbęs žmogus dabar yra sukaupęs 49 apskaitos vienetus. Iki pensinio amžiaus jam dar likę 21 metai. Jeigu visą laiką iki pensijos asmuo dirbs, tuo metu jo bendras sukauptas būtinasis stažas sieks 45 metus. Taip pat, jeigu nepasikeis atlyginimas, žmogus gali tikėtis, kad prieš išeidamas į pensiją jis bus sukaupęs 86,8 apskaitos vieneto. Pensija priklauso nuo stažo ir atlyginimo Senatvės pensijos dydis apskaičiuojamas kaip jos bendrosios ir individualiosios dalių suma. Bendrosios dalies dydis nustatomas asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo (35 m.) santykį padauginus iš tuo metu galiojančio bazinės pensijos dydžio.

Jeigu žmogus bus sukaupęs 45 metus būtinojo stažo, jo bendroji pensijos dalis bus 346,85 euro (45/35*269,77=346,85). Individualioji pensijos dalis yra lygi sukauptų apskaitos vienetų sandaugai su tais metais galiojančia vieno vieneto verte (šiemet – 6,38 euro). Jeigu išeidamas į pensiją žmogus turėtų 86,8 apskaitos vieneto, kaip minėtu pavyzdžiu, tuomet jo individualioji pensijos dalis būtų lygi 587,6 euro (86,8*6,38=553,78). Vadinasi, visa žmogaus senatvės pensija būtų 900,63 euro (346,85+553,78). Tiesa, jau skelbta, kad nuo naujųjų pensijos bus indeksuotos. Dėl to ir pavyzdyje minimo žmogaus numatoma pensija nuo naujųjų vėl pasikeis. Ir tai būtų tik „Sodros“ senatvės pensija. Jeigu žmogus kaupia pensiją II pakopos fonduose, jis gali tikėtis ir papildomos priemokos prie senatvės pensijos, kuri vadinama pensijų anuitetu, kuris šiuo metu siekia vidutiniškai 65,47 euro per mėnesį. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia beveik 598 eurus. Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą sudaro beveik 640 eurų, o neturint būtinojo stažo – 379 eurus. Dabar Lietuvoje yra beveik 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų. Tarp jų yra beveik 78 tūkst. pensininkų, kurie šiuo metu dar dirba. Ar bus pinigų pensijoms didinti ateityje? Socialinio draudimo pensijų įstatymas numato, kad senatvės ir kitos pensijos kasmet yra indeksuojamos, jeigu tai padarius planuojamos „Sodros“ išlaidos pensijoms neviršija pajamų iš pensijų įmokų. Be įprastinio indeksavimo įstatymas numato ir papildomą individualios pensijos dalies indeksavimą. Tačiau su sąlyga, kad numatomas bendras (ne tik numatomas pensijoms) „Sodros“ biudžetas yra teigiamas. Kitaip tariant, jeigu ji bendrai surenka daugiau pinigų, negu jų išmoka gyventojams. Prieš kurį laiką pristatytomis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prognozėmis, jeigu niekas nepasikeis, jau po 3–4 metų pensijoms bus išleidžiama daugiau pinigų, negu surenkama.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų grupės vadovė Inga Buškutė Seime aiškino, kad tokios prognozės yra skaičiuojamos atsižvelgiant į dabartinius teisės aktus ir numatomas demografines, kitas tendencijas. Esą tokie dalykai, kaip, pavyzdžiui, galimas pensinio amžiaus didinimas, nebuvo vertinamas. „Rezultatai vertintini labiau kaip tendencija, kas galėtų būti. Ir tuo pačiu noriu atkreipti dėmesį, kad, pasikeitus prielaidoms, pasikeitus kitokiai demografijai, tarkime, įdėjus kitokį gimstamumą, mirtingumą, kitokią gyvenimo trukmę, kitokias užimtumo prognozes, atitinkamai keistųsi rezultatai“, – aiškino grupės vadovė. Vis dėlto ji įspėjo, kad, jeigu niekas nesikeis, jau artimiausiu metu pensijos nebus didinamos taip, kaip iki šiol. „Tie geri laikai, kai dar turime galimybę šiek tiek sparčiau pensijas indeksuoti ar kaupti rezervus, yra gana trumpi, bent tiek, kiek mes matome – vos keleri metai. Vėliau biudžetai „versis“ į kitą pusę ir palaikyti panašų pensijų lygį, kokį mes turime, pinigų reikės daugiau. Ir sprendimų vienokių ar kitokių reikės“, – prognozavo I. Buškutė. Tiesa, naujausiame „Sodros“ biudžeto rodiklių įstatymo projekte bent trejus artimiausius metus numatomas teigiamas rezultatas. Kitaip tariant, jeigu niekas nesikeis, bent artimiausius 3 metus pensijų didinimui pinigų bus.“⸎ ⸎

KAS NUTIKS PO 3 METŲ?

Kaip yra pranešama tekste aukščiau, susiskaičiuokite, ar turite 45 metų darbo stažą, apie kurį pasakoja esamos vykdomosios valdžios atsovai, ir įsivertinkite, ar sulauksite tų žadamų 900 eurų, atidirbę tiek metų ir kokia bus Jūsų sveikatos būklė po pusės šimtmečio trukmės darbų ir, be abejo, sumokėtų gausių mokesčių, už kuriuos negalite net tikėtis bent šiek tiek kvalifikuotesnės ir padoresnės sveikatos priežiūros.

Ko laukti 2027-aisiais? Ar imti, griebti, kiek tik įmanoma sukčiauti dabar, nes greitai bus Lietuvos socialinės sistemos krachas? Galimai po 3 metų “Sodra” ims braškėti ir kasmet didinamas pensijas teks užmiršti. Galimai “Sodra” iš viso sugrius kaip neefektyvi ir korumpuota struktūra. Galimai kvailių vietoje atsidurs tie, kurie sąžiningai mokėjo mokesčius “Sodrai” nuo savo VDU nesiekiančių atlyginimų ir sukrovė turtus savo direktoriams, rektoriams, ministrams ir kitiems, pasirūpinusiems, kad jų pačių algos gerokai viršytų VDU.

Tęsinys bus.

Parengta pagal:

⸎⸎⸎⸎ Anekdotai apie politiką pagal MusuGyvenimas.<https://musugyvenimas.lt/anekdotai-apie-politika/>, žr. 2024-10-16.

⸎⸎⸎ Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdis 2024-10-16. Svarstomi klausimai. Dėl Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (TAP-24-1382) (24-16227(2). <https://lrv.lt/lt/posedziai/lietuvos-respublikos-vyriausybes-posedis-1786/>, žr. 2024-10-16.

⸎⸎ „Sodra“ perskaičiavo stažą: štai kokią pensiją gausite Autorius:TV3.lt. 2024-10-15. <https://madeinvilnius.lt/naujienos/lietuvos-naujienos/sodra-perskaiciavo-staza-stai-kokia-pensija-gausite/>, žr. 2024-10-16.

⸎ Kaip apskaičiuojama pensija? <https://www.sodra.lt/kaip-apskaiciuojama-pensijos-verte?lang=lt>, žr. 2024-10-16.