STATISTINĖ ANALIZĖ IŠKALBINGA

LIETUVOS GYVENTOJŲ GEBĖJIMAI KURTI PRIDEDAMĄJĄ VERTĘ SENKA, KVALIFIKUOTI VYRESNIO AMŽIAUS DARBUOTOJAI TOBULĖTI NESKUBA, O GALIMYBĖ UŽSIIMTI SAVO VERSLU JŲ BEVEIK NEDOMINA

2024-10-21

 

Lietuvoje mažėja natūralus gyventojų prieaugis. Darbo rinkoje vis daugėja vyresnio amžiaus asmenų, kurių gana menka dalis tenori mokytis ir įgyti naujų kvalifikacijų, kurios yra būtinos.

Pastaraisiais metais darbingo amžiaus gyventojų skaičius ūgtelėjo. Dabar Lietuvoje yra 58,1 tūkst. daugiau darbingo amžiaus gyventojų nei 2019 m. Visgi jaunimo skaičius ir jo dalis traukiasi, o vyresnių didėja. Beveik trečdalis darbingo amžiaus žmonių iš 1,8 mln. yra vyresni nei 50 metų (597,4 tūkst. arba 32,9 proc.).

44 metai – toks Lietuvos gyventojų medianinis, tai yra, vidutinis, amžius buvo šių metų pradžioje, o trylikoje savivaldybių jau pasiekė ar perkopė 50 metų ribą. Tai rodo Oficialiosios statistikos portalo duomenys.

Jauniausios savivaldybės – Klaipėdos rajono (39), Kauno rajono (39) ir Vilniaus miesto (40). Vyriausios – Visagino (53), Ignalinos (52), Birštono (51), Kupiškio (51), Rokiškio (51), Anykščių (51), Zarasų (51), Varėnos (50), Skuodo (50), Biržų (50), Akmenės (50), Joniškio (50), Kelmės (50).

Nieko jau nebestebina 75 metų senumo ir vis dar nepraradusi gydytojo licencijos medikė ar dar vyresnis profesorius universitete.

Tarp „vyriausių“ sektorių – švietimas, kur vidutinis dirbančiųjų amžius siekia 50,5 metų, žemės ūkis ir miškininkystė – 49 m., nekilnojamojo turto operacijos – 48,4 m., žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas – 47,7 m., viešasis valdymas – 45 m. „Jauniausi“ – informacija ir ryšiai – 35,9 m., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos – 37,3 m., finansinės ir draudimo – 39,1 m., profesinės, mokslinės ir techninės veiklos – 39,9 m.

Per penkiolika metų atjaunėjo informacijos ir ryšių sektorius, kur vidutinis dirbančiųjų amžius sumažėjo 1,4 m. Mažiausiai paseno apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų – 0,3 m. Švietimo sektoriuje šis rodiklis padidėjo 4,6 metais, viešojo valdymo – 4,1 m., žemės ūkio – 3,6 m., pramonės – 2,6 m., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 2,3 m., o statybų – 2 m.

Dirbančių darbuotojų vidutinis amžius dabar – 44,3 metai. Per 15 metų jis padidėjo 2,5 m. Palyginti su 2010 m., labiausiai vidutinis dirbančiųjų amžius didėjo nekilnojamojo turto operacijų sektoriuje – 5,8 m. (nuo 42,6 m. iki 48,4 m.), prekybos ir variklinių transporto priemonių remonto srityje – 4,7 m. (nuo 38,4 m. iki 43,1 m.), švietimo – 4,6 m. (nuo 45,9 m. iki 50,5 m.), viešojo valdymo – 4,1 m. (nuo 10,9 m. iki 45 m.).

Užimtumo tarnyboje registruota apie 60 tūkst. vyresnių nei 50 metų asmenų. Jų vidutinė nedarbo trukmė šiais metais – 303 dienos. Didžiausia – 410 dienų – buvo 2021 m., mažiausia 2023 m. – 286. Klientų vidutinė nedarbo trukmė 2024 m. – 226 dienos. Didžiausia siekė 310 dienų 2021m., mažiausia buvo pernai – 217.

Daugiausiai nekvalifikuoto darbo ieško vyriausi klientai – 60+ (42,4 proc.) ir jauniausi – 16-19 m. (52,5 proc.). Toks darbas aktualus ir 55-59 m. amžiaus asmenims (40,6 proc.), 50-54 m. – 37 proc., 45-49 m. – 33,8 proc.

Kvalifikuoti vyresnio amžiaus darbuotojai neretai suabejoja savo konkurencingumo galimybėmis sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje, bet tobulėti irgi neskuba. Šiais metais Užimtumo tarnybos užsakymu „Vilmorus“ atliktas tyrimas parodė, kad su amžiumi mažėja noras mokytis ir įgyti naujų kompetencijų. Per pastaruosius penkerius metus mažiausiai to norėjo 60-64 metų amžiaus asmenys: mokėsi tik 21 proc., 50-59 metų amžiaus grupėje – 28,7 proc. Daugiausiai besimokančių buvo jaunimo iki 29 metų grupėje (41 proc.).

Visgi pamažu stebimi teigiami pokyčiai vyresnių Užimtumo tarnybos klientų pasirinkimuose. Dvigubai daugiau 50+ asmenų šiais metais pradėjo dalyvauti paramos mokymuisi priemonėse, palyginti su 2023 metų aštuonių mėnesių statistika. Vyresni asmenys sudaro 16 proc. visų mokymo programų dalyvių.

Profesinį mokymą rinkosi 1063 asmenys – 400 daugiau nei pernai. Du kartus daugiau yra pasirinkusių ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonę – 304 vyresni nei 50+, iš jų – 60 proc. kvalifikaciją kėlė užimti (dirbantys) klientai.

Stebint mažėjančią įsidarbinimo trukmę ir didėjantį susidomėjimą mokymo programomis, to kol kas negalima pasakyti apie vyresnių verslumą. Paramos verslui kurti atrankose iš 1200 norinčių steigti savo verslą dalyvavo tik 66 vyresni nei 50 metų asmenys, kurie sudarė 9,2 proc.

Parengta pagal Užimtumo tarnybos prie LR SADM 2024-10-21 pranešimą žiniasklaidai „Užimtumo tarnyba įvertino amžėjimo įtaką darbo rinkai“.

Post scriptum: Leidinys „Padėkime sau’19“ domisi žmogiškųjų išteklių tema bei politine antropologija. Pamąstymui primename, kad ne pro šalį yra ne tik atlikti statistines analizes bei reprezentatyvias apklausas, bet ir taikyti kokybinius tyrimus. Neblogai būtų apsidairyti, o kokie tie mūsų žmogiškieji ištekliai esamu metu. Įdėmiai apsidairykite, įsižiūrėkite į žmones. Ir palyginkite. Žemiau įkeliame du meno kūrinius, bylojančius, kaip atrodė Lietuvos pajūrio gyventojos 1962 ir 1982 metais, skulptūrų "Undinėlė" ir "Žvejo dukros" atvaizdai yra žemiau. Jokiu būdu nenorime nieko įžeisti. Skatiname tiesiog pamąstyti.

Gal ir pavyks suvokti, kokie esminiai nepageidaujami pokyčiai per paskutinius 34 metus įvyko, nes tokios moterys, kokių atvaizdai yra pateiktosiose skulptūrų nuotraukose, neturėjo jokių bėdų gimdydamos sveikus vaikus, eidamos į darbą, kurdamos ir atlikdamos namų priežiūros, maisto gamybos darbus pačios bei nekviesdamos kelių papildomų pedagogų savo mokyklinio amžiaus vaikams, kad šie pajėgtų paruošti namų darbus. Nebuvo problemų nei dėl nepatenkinamai per mažo gimstamumo, nei dėl darbingo amžiaus asmenų realaus nedarbingumo, nuolatinio pasiligojimo pirmiausia dėl amoralaus gyvenimo būdo, narkomanijos paplitimo ar būtinybės gana pagyvenusius ir jau visai praradusius sveikatą asmenis laikyti darbo rinkoje iki 65 metų amžiaus ar net ilgiau neskiriant jiems senatvės pensijos ir verčiant juos “dirbti”, krauti pelnus UAB-ų akcininkams, kai jie patys  jau būna net elementarius protinius gebėjimus praradę ir nebepajėgia atsikelti iš lovos dėl įvairių ligų, priklausomybių bei neturėdami iš ko pragyventi ieško bent kokio darbo už elgetišką atlyginimą vergo sąlygomis.