PENSIJOS BUVO ATIMTOS NET IŠ LIETUVOS DAUGIAVAIKIŲ MOTINŲ

PRIMINIMAS:

LIETUVA JAU BUVO PALIKTA UBAGAUTI KONSERVATORIŲ, LIBERALŲ VALDYMO METU IR PENSIJOS BUVO ATIMTOS NET IŠ DAUGIAVAIKIŲ MOTINŲ

 2024-10-27

2008-2013 m. ekonominio nuosmukio laikotarpis Lietuvoje. Kaltų nėra? I. Šimonytė nekalta, nes ji tuomet, būdama finansų ministre, klausdavo viso LR Seimo narių per posėdžius štai ko: „...bet turbūt dar turiu šiokią teisę vadintis moterim?“ ir tuo pačiu valstybinių pensijų skyrimas daugiavaikėms motinoms būdavo stabdomas.

Remiantis LR Seimo 2008 m. pabaigos bei 2009-2013 m. stenogramų analizės duomenis, parengtos šios išvados:

  1. Dėl ekonominės krizės, administracinės teisės ir pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių teorinės sąsajų: Ekonominės krizės metu buvo pertvarkomi administracinės teisės aktai, kad jie atitiktų naujus visuomenės poreikius ir nebūtų pažeistos žmogaus teisės ir laisvės. Daugiausia teisėkūros veiksmų buvo susijusių su pagrindinėmis žmogaus socialinėmis-ekonominėmis teisėmis ir laisvėmis. Teorinės sąsajos atsirado tokio pobūdžio, jog neturėta prevencinių mechanizmų ir nebuvo sukauptas lėšų rezervas valstybės biudžete – didelė dalis administracinės teisės aktų buvo nukreipta į tas sritis, kur reikėjo paskatinti mokesčių surinkimą, pensijų, atlyginimų, socialinių išmokų, pašalpų mažinimą, todėl praktiniai veiksmai buvo ne tokie, kokių išties reikėjo krizės metu, jei būtų buvęs sukauptas lėšų rezervas. Įsigalėjo viešosios valdžios institucijų teisėkūros ir teisės taikymo sprendimai, kuriais siekiama įveikti krizę ar bent sušvelninti jos padarinius, tačiau tie sprendimai nepriimti dėl lėšų stygiaus. Teisėkūros ir teisės taikymo sprendimai (inter alia dėl viešosios valdžios institucijų funkcijų siaurinimo, procedūrų intensyvinimo), dėl kurių didėja visuomenės nuostata, kad būtinumu užtikrinti tam tikrus materialinius, socialinius poreikius pateisintinas žmogaus teisių apsaugos mažinimas arba grėsmių joms sukėlimas, buvo itin nepageidautini, tačiau privalomi finansinių išteklių stokos sąlygomis.
  2. Išanalizuotas administracines teisės poveikis žmogaus ekonominėms-socialinėms teisėms ir laisvėms ekonominio nuosmukio metu 2008 – 2013 metais, išvados yra tokios: Buvo įteisintas senatvės ir kitų rūšių pensijų laikinas sumažinimas, atlyginimų kai kurių specialybių/profesijų grupių atstovams mažinimas, socialinių išmokų ir paramos šeimoms mažinimas. Nebuvo atliktas reikalingas strateginis pasirengimas ir būtinojo finansinio rezervo sukaupimas, kad sunkmečio laikotarpis mažiau pažeistų tuos, kuriems reikia socialinės paramos ar tenkintino dydžio atlyginimų už darbą, pensijų, pašalpų. LR Seime krizės laikotarpiu mėginimų įteisinti paramą svarstytinų klausimų buvo itin daug. Kiekybės prasme problemų teminis ratas viršijo 70 atvejų ir nusileido pagal kiekybę tik darbo santykių sferai. Nagrinėjami klausimai vienareikšmiai buvo susiję su poreikiu paremti nepasiturinčiuosius, teikti paramą šeimai, aprūpinti nemokamu maitinimu moksleivius, padėti bedarbiams, kt. Dauguma pasiūlymų taip ir liko diskusijų formos, stigo lėšų, nemažai gerų iniciatyvų nesusilaukė paramos ir įteisinimo veiksmų. Iš esmės žinant, kokiais realiais ištekliais biudžete operuojama, išties netikslinga buvo organizuoti tokio kiekio beprasmių svarstymų Seime nuolat besikartojančiomis temomis apie motinas, bedarbius, pensininkus ir t.t. Tai buvo panašu į elementarų populizmą, kas nepateisinama dėl to, jog visi teisės aktų siūlomi tobulinimai jau būna išdiskutuoti, analizuoti ministerijose ir kitose vykdomosios valdžios institucijose dar iki pateikimo Seimui – mažai tikėtina, jog nežinoma buvo, kokios yra biudžeto galimybės, kad mokesčių surinkimas nepatenkinamo lygio ir jog dauguma siūlymų tiesiog nerealūs dėl lėšų stygiaus.

2008-2013 m. ekonominio nuosmukio metu pensijų ir atlyginimų mažinimo klausimų svarstymai teismuose vyko, deja, neišvengiamai teko koncentruotis į papildomų mokesčių išieškojimo ir kitas biudžeto papildymo sritis, o skurstantieji ir labiausiai pažeidžiami visuomenės nariai, vaikai, prarado teisę į tinkamą ir savalaikę valstybės socialinę ar kito pobūdžio paramą, be to, įspūdinga dalis pastangų, įskaitant teisės aktų pertvarką, teko pensijų, atlyginimų ir pašalpų bei socialinės paramos mažinimo sritims.

Nustatyta, jog:

  • Nebuvo numatyti tokie mechanizmai, kurie užtikrintų pakankamą finansavimą krizių atveju. Tai, jog minimali alga dirbantiesiems tebuvo padidinta iki 1000 litų tik 2012 m. birželio 28 d., krizei baigiantis, rodo, jog maži atlyginimai dirbantiesiems, aukštas nelegalaus darbo mastas ir kiti veiksniai tik dar labiau gilino problemas, vis sunkiau buvo pildomas valstybės iždas, krizę įveikti tapo sunkoka.
  • Nebuvo numatyti prieškriziniai mechanizmai, jie turėtų būti parengti remiantis sukaupta patirtimi, nes paieškos, kaip rasti visuomenės grupes, kurias būtų galima dar papildomai apmokestinti duoda tik tokį rezultatą, jog vis daugiau verslo ir darbo atvejų perkeliama į šešėlį ir mokesčiai nemokami apskritai.
  • Išryškėjo teigiami narystės ES aspektai. Europos Komisija patvirtino strategiją „Europa 2020“, kur numatyta, jog bus vykdomos Finansinės paramos programos. Valstybių narių, kurių sunkumai gali turėti „didelio neigiamo poveikio“ kitoms euro zonos valstybėms, gali būti paprašyta parengti išsamias makroekonominio koregavimo programas. Bet kokią finansinę paramą gaunančios šalys turi laikytis griežtų sąlygų. Europos Komisija pateikė savo ateities viziją 2012 m. lapkričio 28 d. paskelbtame Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projekte. Jame išdėstoma, kaip ateinančiais mėnesiais ir metais palaipsniui stiprinti dabartinę struktūrą, įveikti krizės padarinius. Galima sakyti, jog konservatorių valdoma Lietuva buvo it skęstantis kačiukas už ausų ištrauktas iš problemų ir augančių nepriteklių, besiplėtojančio nusikalstamumo, nesaugumo visomis prasmėmis situacijos.

Pateikiame LR Seimo 2012 m. lapkričio 8 d. posėdžio stenogramos dvi iškalbingas citatas:

STENOGRAMA

2012 m. lapkričio 8 d.

<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=436905&p_tr2=2>

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59, 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4962 ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4963 (pateikimas).

  1. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia įstatymo projektą, kuris taip pat yra susijęs su ateinančių metų valstybės biudžeto projektu.

Kaip žinote, šitas įstatymo projektas buvo priimtas 2009 m. ir pagal jį buvo sumažinta dalis socialinių išmokų, įskaitant taip pat senatvės ir netekto darbingumo pensijas, kurios buvo atkutos nuo šių metų sausio 1 d. Bet kitos išmokos, konkrečiai valstybės pensijos ir įvairios rentos, taip pat šalpos išmokos, išliko sumažintos ir per 2012 m.

Teikiamame įstatymo projekte yra siūloma iš esmės pratęsti tą patį sumažinimą taip pat ir ateinantiems metams. Ir pagrindinė priežastis yra ta pati, ką aš jau minėjau, kalbėdama apie bazinio dydžio įstatymo projektą, kad šių mažinimų nepratęsimas, visų pirma kalbant apie šalpos išmokas, kur ta sąskaita yra pati didžiausia, bet ir apie visą įstatymo projektą, pareikalautų papildomų asignavimų institucijoms, mokančioms valstybines pensijas, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad papildomų asignavimų jau reikės beveik 35 mln. Lt kitais metais, ir tai yra numatyta pateiktame biudžeto projekte dėl Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo kai kurios šio įstatymo nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, būtent dėl dirbančių pensininkų gaunamų valstybinių pensijų papildomo mažinimo. Tas įstatymas jau yra pakeistas, tačiau tam reikia papildomų lėšų ir todėl teks tikslinti ir šių metų biudžetą. Taip pat kitais metais, kaip aš ir minėjau, yra numatytos papildomos lėšos, todėl neskiriant daugiau papildomų lėšų atkurti buvusių valstybinių pensijų ir kitų išmokų dydžius kol kas nėra galimybių. Manyčiau, kad tos galimybės turėtų būti rengiant 2014 m. biudžetą, bent jau pagal dabartinę makroekonominę projekciją.

Dėl tos priežasties teikiamame įstatymo projekte siūloma atkurti tik mažąją dalį valstybinių pensijų, kurioms reikalingas lėšas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija galėtų skirti perskirstydama dabartines savo programų lėšas.

Prašyčiau pritarti, o jeigu būtų klausimų, kolega ministras gal man padėtų atsakyti.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Klausia A. Sysas.

  1. SYSAS (LSDPF). Ačiū, (…) Ar prisimenate, kelintą kartą pratęsiate jo galiojimą?
  2. ŠIMONYTĖ. Antrą kartą.
  3. SYSAS (LSDPF). Tai dar kiek… Paskutinį kartą jūs pratęsiate?
  4. ŠIMONYTĖ. Atsakiau jums į nepateiktą klausimą. (...) Taip, senatvės pensijos buvo atkurtos tada, kada buvo griežtai žadėta, ir tikrai šitie mažinimai baigiasi palaipsniui, o ne visi tiesiog nuspiriami į priekį kaip kokia skardinė. Ačiū.

(...) PIRMININKAS. (...) Balsuojame.

Už – 49, prieš nėra, susilaikė 16. Pritarta po pateikimo.

///

12.11 val.

Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4965 (pateikimas)

1-20 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4965. Pranešėja – finansų ministrė I. Šimonytė.

  1. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ponas A. Sysas vėl pasakys, kad aš jau antrą kartą ateinu su tuo pačiu klausimu, ir tai iš tikrųjų yra tiesa. Yra siūloma atidėti Valstybinių pensijų įstatymo neįsigaliojusius pakeitimus, kurie yra susiję su valstybinių pensijų skyrimu daugiavaikėms motinoms.

Čia galbūt yra du motyvai. Ne tik tas motyvas, kuris yra susijęs su viešaisiais finansais, ką aš jau bandžiau pristatyti kalbėdama apie bazinį dydį ir kalbėdama apie prieš tai buvusį įstatymo projektą, tačiau ir tai, kad Seimas yra patvirtinęs socialinio draudimo pensijų sistemos reformos gaires, pagal kurias turėtų būti priimti tam tikri pamatiniai sprendimai, susiję su valstybinėmis pensijomis ir valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo principais. svarstant pensijų sistemos reformos gaires ar dėl jos apsisprendžiant, ko gero, geriausia būtų apsispręsti taip pat ir dėl atlyginimo būdo už labai didelius nuopelnus Lietuvos visuomenei, tačiau galbūt neplečiant valstybinių pensijų gavėjų grupės. Tai liktų turbūt naujojo Seimo apsisprendimas kompleksiškai vertinant visą valstybinių pensijų ir kitų kažkaip išskirti ir įvertinti pageidaujamų piliečių kategorijų įvertinimo būdus. Dėl šios priežasties yra pateiktas siūlymas dar metams šitą neįsigaliojusį įstatymo projektą atidėti ir dėl tolesnės eigos apsispręsti jau svarstant valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo principus, kaip suplanuota 2013 m. pradžioje. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Klausia V. Žiemelis.

  1. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū. Gerbiamoji ministre, jeigu neklystu, biudžeto įplaukos šiais metais pagal prognozes jau žada didėti. Sakykite, ką mes darome, kad mūsų demografinė situacija gerėtų? Šis įstatymo projektas vėl pasako, kad demografinė situacija negerės, nes mes nevertiname motinų, kurios pagimdė ir užaugino penkis vaikus. Ar aš klystu? Demografinės situacijos gerėjimą vėl atidedam kitiems laikams.
  2. ŠIMONYTĖ. Dėkoju jums už šitą pastabą, bet turbūt dar turiu šiokią teisę vadintis moterim, dėl tos priežasties manyčiau, kad iliuzijos į tai, jog vaikų susilaukiama todėl, kad už tai yra mokama, ko gero, yra net ir įžeidžiančios. Aš tikrai neneigiu to, kad reikia protingai įvertinti žmones, kurie susilaukia ir gerai išauklėja kuo daugiau vaikų, vis dėlto ar valstybinė pensija yra geriausias tokio atlyginimo būdas, drįsčiau abejoti. Tikiuosi, kad Seimas, kai svarstys valstybinių pensijų pertvarkymo gaires, galės taip pat dėl to apsispręsti.

Kalbant apie biudžeto pajamas, taip, biudžeto pajamos kitais metais didėja labai simboliškai, jeigu jūs vertinate skaičius, lygiai taip pat labai simboliškai dėl tos priežasties didėja ir valstybės biudžeto išlaidos. Tiek galėčiau tuo klausimu pasakyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrei. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ne. Balsuojame.

Už – 40, prieš – 4, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta.

_____________________________________________________________________________________________________________________________________

Galutinė išvada: komentarų apie konservatorių, liberalų valdymo laikotarpius Lietuvoje išties nereikia. Viskas daugiau negu aišku.

Parengta pagal:

LR Seimo posėdžių stenogramos, laikotarpis 2008 m. lapkričio 27 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. Interneto adresai, žiūrėta 2014-01-22-24:

<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=463352&p_tr2=2>; <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc>; <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=411282&p_tr2=2>; <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=394832&p_tr2=2 (...)>.