LIETUVOJE SPARČIAI DAUGĖJA NEĮGALIŲ VAIKŲ IR PENSINIO AMŽIAUS ASMENŲ SU NEGALIA. KĄ TAI REIŠKIA?
LIETUVOJE SPARČIAI DAUGĖJA NEĮGALIŲ VAIKŲ IR PENSINIO AMŽIAUS ASMENŲ SU NEGALIA. KĄ TAI REIŠKIA?
2025-03-09
LIETUVA: VIS DAUGIAU SENŲ ASMENŲ SU NEGALIA, SVEIKŲ VAIKŲ TAIP PAT MAŽĖJA
Patikslintais ir atnaujintais 2025-03-05 duomenimis, 2024 m. Lietuvoje gyveno apie 230 tūkst. asmenų su negalia, tai sudarė apie 8 proc. nuo bendro šalies gyventojų skaičiaus. Palyginti su 2023 m., asmenų su negalia skaičius padidėjo apie 2 proc.
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2024 m. darbingo amžiaus asmenų su negalia buvo 138,7 tūkst. asmenų, palyginti su 2023 m., šis skaičius sumažėjo 3 proc. Darbingo amžiaus asmenys su negalia sudaro didžiąją dalį asmenų su negalia skaičiaus (60 proc.). 30-40 proc. darbingumo lygio asmenys yra ta darbingo amžiaus asmenų grupė, kuri 2024 m. sudarė 43 proc. visų darbingo amžiaus asmenų su negalia.
2024 m. 30-40 proc. darbingumo lygio asmenų, kas anksčiau buvo vadinama antrąja neįgalumo grupe, buvo 59332. Jų buvo 23,9 proc. mažiau nei 2016 m. ir 21,7 proc. mažiau nei 2019 m. Per paskutiniuosius 5 metus sumažėjo daugiau nei penktadaliu šios grupės asmenų su negalia ir jų mažėjimas buvo sparčiausias.
Tuo tarpu vaikų su negalia Lietuvoje kasmet daugėja. Bendras vaikų su negalia skaičius 2024 metais buvo 18 569, per metus jų padaugėjo beveik 5 proc.
Per metus net 12 proc. padaugėjo ir pensinio amžiaus asmenų su negalia, 2024 m. Lietuvoje jų buvo 73 070.
RIBOTA SOCIALINĖ PARAMA IR KITI VEIKSNIAI SKATINA NEĮGALIŲ ASMENŲ SKAIČIAUS AUGIMĄ
Neįgalumas yra buvimas žmogumi. Apytiksliai 1,3 milijardo žmonių - apie 16% pasaulio gyventojų - šiuo metu patiria didelę negalią. Šis skaičius iš dalies didėja dėl gyventojų senėjimo ir neužkrečiamųjų ligų paplitimo.
Neįgalumas atsiranda dėl asmenų, sergančių tokiomis ligomis, turinčiųjų patalogijas kaip cerebrinis paralyžius, Dauno sindromas ir depresija, sąveikos su aplinkos veiksniais, įskaitant visuomenės neigiamą požiūrį, neprieinamą transportavimą ir viešus pastatus bei ribotą socialinę paramą.
Asmens aplinka daro didžiulę įtaką negalios patirčiai ir mastui. Prieinama aplinka sukuria kliūtis, kurios dažnai asmenims su negalia trukdo lygiai su kitais asmenimis būti pilnaverčiais ir aktyviais visuomenėje. Pažanga siekiant pagerinti socialinį dalyvavimą gali būti padaryta pašalinant šias kliūtis ir palengvinant neįgaliesiems asmenims jų kasdieniame gyvenime.
KĄ TAI REIŠKIA?
Tai, jog Lietuvoje asmenys su negalia sudaro apie 8 proc. nuo bendro šalies gyventojų skaičiaus, yra statistinis rodiklis, tačiau jis daug ką pasako. Pavyzdžiui, palyginti su kitu statistiniu rodikliu, jog pasauliniu mastu iš visų gyventojų asmenys su negalia sudaro 16 proc., Lietuvoje jų dvigubai mažesnis santykinis kiekis.
Žinia, aplinka daro didžiulę įtaką negalios mastui. Statistiniai rodikliai Lietuvoje aiškiai rodo, jog asmenų su negalia sparčiai daugėja vaikų ir pensinio amžiaus asmenų tarpe. Neišvengiamai didėja išlaikytinių kiekis visuomenėje, teks pertvarkyti socialinę ir užimtumo politiką, reformuoti išmokų, pensijų sistemą dar ne vieną kartą, nes nuolatos mažės darbingų ir pridedamąją vertę gebančiųjų kurti asmenų.
Situacija, jog Lietuvoje asmenis su negalia pasiekia ribota ir / ar nepakankama socialinė parama, net informacinės paslaugos nėra tinkamai organizuotos, vargu ar pasikeis greitu laiku.
Todėl, tikėtina, asmenų su negalia Lietuvoje ir toliau daugės. Teks pertvarkyti ne tik aplinkos prieinamumą, visą visų rūšių paslaugų sistemą, bet ir kardinaliai pertvarkyti švietimo, ugdymo, studijų, sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos, laisvalaikio ir užimtumo organizavimo sistemas.
Žinia, vietos neliks nekvalifikuotiesiems ir asmenų su negalia norų, lūkesčių neatitinkantiems paslaugų teikėjams, vis daugiau funkcijų atliks dirbtinio intelekto bei automatizuotos sistemos.
Šaltiniai:
<https://www.who.int/health-topics/disability#tab=tab_1>;
<https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/negalios-reforma-ir-asmenu-su-negalia-itrauktis/statistika-2/>, žr. 2025-03-09.