AR YRA GERIAU?

ŠŪKIŲ ĮVAIROVĖ NUO „STUMTI Į PRIEKĮ“ IKI „ATKURSIME TAI, KAS BUVO, GERIAU“: BET AR YRA GERIAU?

Tarptautinę tiesos apie žmogaus teisių pažeidimus dieną minėsime rytoj, kovo 24-ąją

2025-03-23

Apytiksliai 1,3 milijardo žmonių - apie 16% pasaulio gyventojų - šiuo metu patiria didelę negalią. Šis skaičius iš dalies didėja dėl gyventojų senėjimo ir neužkrečiamųjų ligų paplitimo.

Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos (JT ŽTT) duomenimis, 1 iš 5 moterų gyvenimo bėgyje patiria negalią, 1 iš 10 vaikų yra neįgalus. Suaugusiųjų žmonių kategorijoje virš 60 metų amžiaus asmenų tarpe 46 proc.  yra neįgalieji, tai yra, kas antras vyresnis žmogus yra neįgalus. 1 milijardas asmenų su negalia gyvena besivystančiose šalyse, tai sudaro  80 proc. visų neįgaliųjų asmenų Pasaulyje.

Lietuvoje yra apie 230 tūkstančių asmenų su negalia. Mūsų visuomenėje 8 iš 100 asmenų yra neįgalūs. Įvertinus, kad tie žmonės turi artimuosius, juos aptarnauja ir medikai, ir socialiniai darbuotojai, ir valdininkai, kiti specialistai, savanoriai, susijusius žmones pridėjus, gauname tikrai nemažą visuomenės dalį, ko gero, esamu metu ji yra net didžiausia.

Vaikų su negalia Lietuvoje kasmet daugėja. Bendras vaikų su negalia skaičius 2024 metais buvo 18 569, per metus jų padaugėjo beveik 5 proc. Per metus net 12 proc. padaugėjo ir pensinio amžiaus asmenų su negalia, 2024 m. Lietuvoje jų buvo 73 070.

Todėl svarbūs tampa asmenų su negalia teisių, socialinio aprūpinimo, sveikatos priežiūros ir kitų rūšių paslaugų klausimai. Paslaugų, kurios būtinos šiems asmenims, sąrašas taip pat ilgas. Tai ištisa industrija, kurios svarba ir potencialumas tik augs, rinka, susijusi su asmenimis su negalia yra neišsenkama ir tai nėra vien sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos sferos, kaip daug kas įsivaizduoja.

Pažymėtina yra JT ŽTT kasmet parengiamų rezoliucijų, raportų, skirtų asmenų su negalia problemoms spręsti, rekomendacijoms visų valstybių Vyriausybėms pateikti, svarba. Žemiau šiame straipsnyje pateikiama glausta informacija iš JT ŽTT sesijų 2020-2025 m.

2025 m. 56-oji JT ŽTT sesija: Kaip technologijos veikia asmenų su negalia teises?

JT ŽTT rezoliucija 55/8 su pateiktomis rekomendacijos Vyriausybėms 2025 m. jau paskelbta. Joje išskirtinai pabrėžta dirbtinio intelekto svarba, pažymėta, kad skaitmeninės technologijos gali padėti Vyriausybėms pasidalyti informacija ir teikti paslaugas asmenims su negalia. Taip pat Vyriausybės turėtų įsitikinti, kad technologijos padeda apsaugoti neįgaliųjų žmonių Žmogaus teises.

2024 m. vyko 55-oji JT ŽTT sesija su šūkiu „JUNGIANTIS STUMTI Į PRIEKĮ“

2024 m. sesijos metu asmenų su negalia teisių gynimo srityje buvo labiausiai pabrėžiamas klausimas, kaip užtikrinti paramos sistemas, kad asmenų su negalia įtrauktis taptų realybe. JT ŽTT buvo apibendrinti paskutiniojo dešimtmečio duomenys ir pokyčiai, susiję su asmenimis su negalia. Nustatyta, kokius iššūkius turi įveikti šie žmonės pokovidinėje situacijoje, akistatoje su klimato kaitos padariniais ir augančių ginkluotų konfliktų akivaizdoje bei kokio lygio diskriminaciją ir rizikas jie patiria dėl daugybės pokyčių ir ypač dėl skaitmenizuotos aplinkos plėtros. Pagrindiniai principai asmenų su negalia teisių ir jų diskriminacijos mažinimo srityje paskelbti tokie: dalyvavimas; įtrauktis ir įvairovė; lyčių jautrumo klausimas; skatinamas prieinamumas; bendradarbiavimo požiūris.

2023 m. vyko 52-oji JT ŽTT sesija

2023 m. daugiausia nagrinėtos pokovidinės situacijos ir problemų sprendimo būdai, dėmesys skirtas ir šeimų klausimams.

2022 m. vyko 49-oji JT ŽTT sesija: maisto tiekimo grandinių apsauga ir užtikrinimas

Šios sesijos metu vienas iš gvildentų klausimų buvo vietinių gyventojų, žemdirbių teisės. Pabrėžta, jog stebimas maisto tiekimo grandinių sutrikimas Pasauliniu mastu, daugėja konfliktų, smurto proveržių. Pasiūlyta taikyti specialų prekybos režimą, kad pirmiausia žmonės būtų aprūpinami maistu ir tas būtų užtikrinta. Iškeltas teiginys, jog prelybos režimai turi tarnauti maisto tiekimo sistemoms, o ne maisto gamybos sistemos tarnauti rinkoms.

2021 m. JT ŽTT 46-ojoje sesijoje paskelbtas šūkis „BUILD BACK BETTER“ / „ATKURSIME TAI, KAS BUVO, GERIAU“

2021 m. paskelbta, jog atkuriamojo popandeminio laikotarpio metu privalo būti sukurtos atsigavimo laikotarpio paslaugos. Siūlyta atsisakyti pasenusio medicinos paslaugų teikimo neįgaliesiems modelio, kadangi pandemijos patirtis parodė, jog krizių metu tos paslaugos neefektyvios arba jos iš viso neteikiamos. Naujas kuriamas modelis privalo būti grįstas individualiais kiekvieno neįgaliojo asmens poreikiais ir norais, be to, privaloma šalinti biurokratizmą, paslaugų teikimo privilegijuotiesiems praktiką. Pažymėta, jog neturtingosios šalys būtent dabar turi galimybę nekartoti turtingųjų šalių patirties paslaugų sektoriuje, turtingųjų valstybių visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų sistemos nepasiteisino ir praktiškai pasmerktos žlugimui. Žinoma, numatoma, jog naujosios paslaugų kūrimo modelio paradigmos patirs didžiulę riziką, tačiau paslaugų teikimo modeliai privalo būti visiškai nauji, skirtingi nuo to, kas buvo iki pandemijos.

Konstatuota, jog pagrindinis prioritetas yra didžiulės egzistencinės grėsmės, kurios ištiko visą žmoniją, todėl ypatingai svarbu yra neįgaliesiems suteikti stiprų balsą tomis temomis, tai yra: dėl vietinių gyventojų su negalia pakrančių teritorijose buvo atskirai paminėta, jog šie žmonės gali patirti papildomas grėsmes dėl klimato kaitos, be to, privalu gerbti jų kultūrinį išskirtinumą, saugoti ir visokeriopai ginti vietinių moterų su negalia bei neįgalių vaikų teises.

2020 m. vyko 43-oji JT ŽTT sesija: raginimas stabdyti visų rūšių diskriminaciją

Sesijos rezultatas – paskelbtas raportas, jame teigiama, kad asmenys su negalia turi gauti jiems reikalingą medicininę priežiūrą ir pakankamai pinigų ar paramos, kad gyventų nepriklausomus gyvenimus. Jei jie šito negauna, gali jaustis esą problema kitiems žmonėms ir neturintys nieko, dėl ko vertėtų gyventi. Tuo pačiu pabrėžta, kad medicinoje ar moksle neįgaliųjų asmenų teisių pažeidimai gali reikšti, jog jiems teikiama priežiūra, gydymas, kurio jie nenori, arba jie gali negauti gydymo ar priežiūros, kokios jiems reikia. Rekomenduota stabdyti visų rūšių diskriminaciją neįgaliųjų asmenų atžvilgiu, o tai reiškia, jog neturi būti tokios diskriminacijos, kai neįgalieji neturi pasirinkimo ar paramos tuos pasirinkimus padaryti; negauna paramos ar paslaugų, kad gyventų nepriklausomai; neturi tokių pat teisių ir galimybių kaip kiti žmonės.

ŠŪKIAI PUIKŪS, REKOMENDACIJOS TAIKLIOS, REIKIAMI TEISĖS AKTAI YRA

Asmens aplinka daro didžiulę įtaką negalios patirčiai ir mastui. Prieinama aplinka sukuria kliūtis, kurios dažnai asmenims su negalia trukdo lygiai su kitais asmenimis būti pilnaverčiais ir aktyviais visuomenėje. Pažanga siekiant pagerinti socialinį dalyvavimą gali būti padaryta pašalinant šias kliūtis ir palengvinant neįgaliesiems asmenims jų kasdieniame gyvenime.

Vyriausybės galėtų ir turėtų padaryti daug ką neįgaliųjų labui, tinkamos rekomendacijos parengtos, bet kodėl tai gali net iš viso neįvykti? Be to, tai, kas vyksta realiame gyvenime ir praktikoje, itin kontrastuoja su tuo, kas skelbiama šūkiuose, raportuose, rezoliucijose, kas surašoma į konvencijas, teisės aktus, potvarkius.

Negalios reforma Lietuvoje vyksta nuo 2024 m. pradžios. Tai, kas atlikta pertvarkant Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybą, yra išties titaniškas darbas. Dvi institucijos pertvarkytos – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ir Neįgaliųjų reikalų departamento su pavaldžiomis įstaigomis neliko ir vietoje jų įsteigta Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra.

Užsibrėžta ir viešai deklaruota, jog  bus stiprinamas ir savivaldybių įsitraukimas, aiškiai priskiriant joms žmonių su negalia klausimų koordinavimo funkciją savivaldybėje.⸎

Nuo 2022 m. vertinama, jog neįgaliųjų skurdas Lietuvoje siekia 32 proc. ir yra vienas didžiausių ES.

2022 m. duomenimis, Viešosios informacijos asmenims su negalia prieinamumas elektroninėje erdvėje tesiekia 3,4 proc.

Net 65 proc. žmonių su negalia dėl aplinkos neprieinamumo patiria sunkumų savarankiškai gyvendami, naudodamiesi viešosiomis paslaugomis ir įsigydami prekes ar paslaugas. 21 proc. žmonių su negalia, ar, kitaip tariant, virš 35 tūkst. žmonių, yra reikalingas informacijos pritaikymas.

Informacijos prieinamumas gali būti aktualus net daugiau nei 420 tūkst. gyventojų, nes informacija prieinama forma teikia naudą ne tik asmenims su negalia, bet ir senyvo amžiaus žmonėms, laikinas traumas patyrusiems ar funkcinius sutrikimus turintiems asmenims ir kt.

LR Vyriausybė 2022 m. pritarė, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pripažintų žmogaus su negalia pasirinktą prieinamą bendravimo būdą ir teiktų jam viešąją informaciją nemokamai bent vienu pasirinktu prieinamu bendravimo būdu lygiai su kitais asmenimis.

Konstatuota, jog sudarius sąlygas gauti žmogui su negalia aktualią informaciją suprantamais būdais, informacinę aplinką pritaikius intelekto, regos, klausos negalią turintiems žmonėms, atsiras galimybė visą reikiamą informaciją gauti laiku ir suprantamai. Supratimas ir žinojimas paskatins ieškoti reikiamos pagalbos. Tikimasi, kad, pradėjus įgyvendinti suplanuotas naujoves, socialinės įtraukties priemonėmis per artimiausius 8 metus pradės naudotis apie 42 proc. žmonių su negalia. ⸎

TIESOS SKELBIMAS ASMENŲ SU NEGALIA KLAUSIMAIS DAUG KAM NEMALONUS, BET JIS BŪTINAS

Šių metų kovo 5 d. leidinyje „Padėkime sau‘19“ jau paskelbėme publikaciją „NA, TAI KAS, KAD PRIKLAUSO? TU PAMĖGINK GAUTI TAI, KAS TAU PRIKLAUSO! Kovo 24-ajai – Tarptautinei tiesos apie žmogaus teisių pažeidimus dienai artėjant” ir kovo 12 d. informavome: „GALĖTŲ IR TURĖTŲ PADARYTI, JEI NORĖTŲ ARBA JEI SUVOKTŲ, JOG TAS NAUDINGA IR BŪTINA: Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos rezoliucija 55/8 su pateiktomis rekomendacijos Vyriausybėms neįgalių asmenų klausimu buvo išgirsta ar ne?”.

Surinkome ne vieną liudijimą, kaip praktiškai vyksta asmenų su negalia aptarnavimas Lietuvos savivaldybėse, kai jie kreipiasi vienos ar kitos rūšies paramos ir kaip jiems teikiamos paslaugos, kaip laikomasi Jungtinių Tautų asmens su negalia teisių konvencijos nuostatų,  taip pat Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo, įsigaliojusio 2024 m. sausio 1 d., jo 4 straipsnio, kuris reglamentuoja, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos asmeniui su negalia viešąją informaciją turi nemokamai pateikti bent vienu jo pasirinktu prieinamu bendravimo būdu: asmenys su negalia gali kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas dėl jiems aktualios ir reikalingos viešos informacijos jiems prieinamais bendravimo būdais, tuo tarpu valstybės ir savivaldybių institucija ir įstaiga turi užtikrinti informacijos teikimą asmeniui su negalia jo prašomu prieinamumu bendravimo būdu.

Įdomu buvo stebėti ir gauti liudijimus iš visos Lietuvos gyventojų, savivaldybių masteliais ieškojusiųjų vienokios ar kitokios jiems teisėtai priklausančios paramos ir suvokti, kad siekiant užtikrinti viešosios informacijos prieinamumą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A1-784 „Dėl Informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintos Informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijos taip ir yra viso labo rekomendacijos.  O realybėje vyksta kas kita.

Šį kartą neketiname publikuoti daugybės graudžių istorijų.

Teisė į informaciją ir jos užtikrinimas yra labai opi problema. Pasitelkiami tarpininkai: socialiniai darbuotojai, NVO, medikai, artimieji..., tačiau jei nėra kokybiško bendravimo, neįgalieji gyvena uždarai, jie neretai neturi interneto, nieko arba beveik nieko nežino, kas jiems gyvybiškai svarbu. Vien dėl to jie patiria neįtikėtiną diskriminaciją, neretai jie dar ir yra išnaudojami įvairiais būdais. Tiesiog jie nežino savo teisių, galimybių, kas nulemia, jog laiku nesusivokia, kai itin grubiai pažeidžiamos jų teisės ir jie patiria diskriminaciją ar nukenčia dėl eksploatavimo darbo vietoje, yra ir kitų, labai grubių pažeidimų neįgaliųjų asmenų atvejais, pavyzdžiui, organų transplantologijos, medicininių tyrimų, „gydymo“ taikymo srityse, tačiau išsamiau to šioje publikacijoje nenagrinėsime.

Apsiribosime šįsyk informacijos pateikimo ar nepateikimo tema, kai tos informacijos nepakanka, ji yra netiksli ar klaidinanti, asmenims su negalia nereikalinga, nesuprantama, neišsami.

Skundus iš visos Lietuvos surinko ir portalas TV3.lt⸎⸎, domėtasi būtent savivaldybių lygmeniu teikiamomis paslaugomis.

Išklausytos buvo abi pusės: finansinių sunkumų patiriantys gyventojai iš kelių savivaldybių ir tų savivaldybių tarnautojai. Gyventojai piktinasi, kad savivaldybė nesutinka jiems išmokėti vienkartinės pašalpos. Tuo metu savivaldybės tikina, kad gyventojams padeda, skiria jiems daugiau negu 1 tūkst. eurų. Taigi, į didelę bėdą patekusiems gyventojams savivaldybė siūlo dėl finansinės paramos  kreiptis kitą mėnesį, tačiau pinigų žmonėms reikia neatidėliotinai, dėl delsimo jie gali virsti benamiais elgetomis per tą vieną vienintelį mėnesį. 

Žala žmonėms padaroma tiesiog dėl biurokratizmo, vilkinimo, netikslios, klaidinančios, neišsamios informacijos teikimo.

Paramos rūšių yra daugybė, kiekvienai rūšiai yra sudarytas atskiras aprašas, sąlygos skiriasi kiekvienoje savivaldybėje, informacija, kokius kriterijus turi atitikti asmenys, kurie kreipiasi dėl tos paramos, nėra pateikiama reikiamu lygiu, žmonės jos iš viso nežino, todėl nesupranta iš viso, kada jie gali tą paramą gauti, kada ji jiems nepriklauso.

Jeigu asmuo pateikia prašymą dėl vienkartinių pašalpų skyrimo, tačiau nepristato reikalingų dokumentų joms skirti, toks prašymas laikomas nepateiktu ir asmuo apie tai informuojamas. Teisę teikti prašymą iš naujo gali turėdamas reikalingus dokumentus dėl jos gavimo. Asmenis, kurie neturi prieigos prie interneto, tuos, kurie turi specialiųjų poreikių, piktina informacijos stoka, atsainus aptarnavimas savivaldybėse.

Neradę teisybės savivaldybėse, asmenys kreipia žvilgsnius į aukštesnes instancijas. Mažai kas žino, jog jų teises gali apginti Vyriausioji administracinių ginčų komisija (Vilniaus g. 27, 01190 Vilnius) arba Vilniaus apygardos administracinis teismas (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius).

Situacija atskirose savivaldybėse skirtinga: Kaišiadorių ir Trakų rajonuose bei Neringos ir Pagėgių savivaldybėse, socialinių paslaugų laukiančių asmenų ar šeimų nėra. Penkiose savivaldybėse (Joniškio r., Radviliškio r., Šalčininkų r., Varėnos r. ir Vilniaus r.) socialinių paslaugų laukiančių asmenų ar šeimų dalis nuo bendro tos savivaldybės gyventojų skaičiaus nesiekia 0,03 proc. Bendrai šalyje socialinių paslaugų laukia 0,12 proc. asmenų (šeimų), skaičiuojant nuo bendro šalies gyventojų skaičiaus. ⸎⸎⸎

Tačiau kai kalba eina apie konkrečias finansines išmokas, kurios asmenims priklauso, reikalai pasisuka nepageidautina linkme ir tas galimai įvyksta pirmiausia dėl galimo neskaidrumo, korupcinių veikų, biurokratizmo, Žmogaus teisių nepaisymo, asmenų su negalia diskriminavimo  savivaldybių lygmeniu. Taigi, tikslios, suprantamos, išsamios informacijos pateikimas nevykdomas galimai tiesiog iš savanaudiškų paskatų, juolab, jog iki šiol neatliktas išsamus ir objektyvus patikrinimas kaip už paskutinius 10 metų finansinė parama buvo dalinama kiekvienoje LR savivaldybėje, seniūnijoje, kokie asmenys ją gavo, kokie tų laimingųjų ryšiai su savivaldybių tarnautojais, kaip kito savivaldybių tarnautojų ir jų artimųjų turtinė padėtis, tai yra, ar nebuvo supainioti viešieji ir privatūs interesai, pan.

Viešai skelbiama: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, savivaldybės socialinėms paslaugoms šiemet suplanavo didesnes išlaidas nei praėjusiais metais. Šiemet iš savivaldybių biudžetų tam numatyta skirti per 319 mln. eurų – 14 proc. daugiau nei 2024 m. Savivaldybių išlaidos socialinėms paslaugoms šiemet, palyginti su 2024 m., didės 44,9 mln. eurų. Per pastaruosius trejus metus išlaidos socialinėms paslaugoms vidutiniškai didėjo 1,2 karto kasmet.

Socialinėms paslaugoms, teikiamoms savivaldybių socialinių paslaugų įstaigų, suplanuotos 25,3 mln. Eur didesnės savivaldybių biudžeto išlaidos, kurios auga 1,14 karto  (nuo 176,9 mln. eurų 2024 m. iki 202,3 mln. eurų šiais metais). Taip pat numatytos 1,2 karto didesnės išlaidos socialinėms paslaugoms, kurias teikia nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės, privačios socialinių paslaugų įstaigos, šeimynos. Pernai šios išlaidos siekė 80,9 mln. eurų, šiemet planuojama panaudoti 97,6 mln. eurų. Savivaldybių teritorijose veikiančių valstybinių socialinių paslaugų įstaigų finansavimas iš savivaldybių biudžeto lėšų didėja 1,18 karto.

Šalies savivaldybės 2025 m. socialinėms paslaugoms suplanavusios išleisti vidutiniškai 4,8 proc. savo biudžeto išlaidų. Per metus vidutinės savivaldybių išlaidos socialinėms paslaugoms padidėjo 0,2 proc. punkto – nuo 4,6 proc. iki 4,8 proc. ⸎⸎⸎

Akivaizdu, jog statistiniai duomenys apie finansavimo augimą turėtų nuraminti paramos ieškančiuosius ir suteikti viltį, tačiau „gražius” skaičius palyginus su tuo, kas vyksta realybėje, kaip aptarnaujami neįgalieji savivaldybėse, telieka dėti viltis vien į atnaujinamą sistemą SPIS. Tuose visuose statistiniuose paskaičiavimuose, deklaracijose, rekomendacijose, reformose seniai yra dingęs konkretus žmogus, jo poreikiai. Viskas vyksta kažkur kitur, biudžetai suplanuojami ir vykdomi lyg tai būtų atliekama ne žmogaus naudai, o tik dėl statistinio įverčio ir gražios ataskaitos apie, neva, atliktus darbus.

Labai mažoje valstybėje, kur beveik visi yra susiję tarpusavyje, kažkokio socialinio teisingumo ar Žmogaus teisių užtikrinimo vargu ar įmanoma tikėtis. Bet laukti, kad galų gale iš prastai dirbančiųjų tarnautojų, specialistų, vadybininkų, įvairių tarpininkų paliks tik kokį dešimtadalį, atleis 9 iš 10 ir liks gerai sutvarkyta SPIS sistema bei normalios informavimo paslaugos socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, yra realu.

Tokia betvarkė, paramos ieškančiųjų asmenų diskriminavimas, koks yra Lietuvoje esamu metu, nėra pateisinami dalykai. Ir atsakinguosius už šitokią situaciją privalu rasti, identifikuoti, atitinkamai ir negailestingai bausti, išvalyti viešąjį ir savivaldų lygio administracinį sektorių nuo išties nepajėgiančių tinkamai atlikti savo funkcijas tarnautojų, vietoje jų diegti gerai funkcionuojančias sistemas, nebijoti ir dirbtinio intelekto, kuris niekada nepadarys daugiau žalos, nei jos padaro esami tarnautojai savivaldybėse.

Parengta pagal:

⸎ELTA: Vyriausybė pritarė: keisis negalios nustatymas ir socialinės įtraukties sistema. 2022-09-14. <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/vyriausybe-pritare-keisis-negalios-nustatymas-ir-socialines-itraukties-sistema-233160>, žr. 2022-09-14.

⸎⸎ Susirgote ir pritrūko pinigų? Štai kada išmokės 1 tūkst. eurų ar daugiau 2025-03-10 20:20 / šaltinis: tv3.lt / aut. Vilija Mačiulskytė <https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/susirgote-ir-pritruko-pinigu-stai-kada-ismokes-1-tukst-euru-ar-daugiau-n1402003?priority=4>, žr. 2025-03-11.

⸎⸎⸎ Savivaldybėse - didesnis finansavimas socialinėms paslaugoms. 2025-03-05. <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/savivaldybese-didesnis-finansavimas-socialinems-paslaugoms/>,

žr. 2025-03-05.

<https://undocs.org/en/A/HRC/46/27>, žr. 2021-04-25.

56th Session of the UN Statistical Commission: 4-7 March. Internete: <https://eo4sdg.org/56th-session-of-the-un-statistical-commission-4-7-march/>, žr. 2025-03-09.

A/HRC/58/33: Rights of persons with disabilities and digital technologies and devices, including assistive technologies. Internete: <https://www.ohchr.org/en/documents/thematic-reports/ahrc5833-rights-persons-disabilities-and-digital-technologies-and>, žr. 2025-03-09.

KAS MAN PRIKLAUSO? NA, TAI KAS, KAD PRIKLAUSO? TU PAMĖGINK GAUTI TAI, KAS TAU PRIKLAUSO. 2025-03-04 / 05. Internete: <https://www.leidinyssau.lt/info/>, žr. 2025-03-12.

55th regular session of the Human Rights Council: Resolutions, decisions and President’s statements 55/8 A/HRC/55/L.8/Rev.1 53 meeting 3 April 2024. 2024 doc RIGHTS OF PERSONS WITH DISABILITIES: <https://documents.un.org/doc/undoc/gen/g24/006/37/pdf/g2400637.pdf?token=rtuME9TtCRkEaBvYF5&fe=true>, žr. 2024-04-14.

ID: SR on Persons with Disabilities - 25th meeting, 49th Regular Session of Human Rights Council. <https://www.ungeneva.org/en/news-media/meeting-summary/2022/03/le-conseil-des-droits-de-lhomme-dialogue-avec-les-rapporteurs>

<https://undocs.org/en/A/HRC/46/27>, žr. 2021-04-25.

Publikacijos apie negalios reformą skiltyje INFO <https://www.leidinyssau.lt/info/> yra šios:

1. VERŽTIS DIRŽUS, AR DAR GALIMA TOLIAU GYVENTI AMŽINAME BALIUJE?
2. ŠIANDIEN PENSIJĄ GAUNATE, BET RYTOJ JOS GALITE JAU IR NEBEGAUTI
3. KAIP GAUTI KUO DAUGIAU DALINAMŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ, KOMPENSACIJŲ IR PASLAUGŲ? ARBA: ČIUMPAM, GRIEBIAM, KAS DAR LIKO!
4. KODĖL SENJORAI JONAS IR ONA NUSIPELNĖ GYVENTI GERIAU, O ZOSĖ SU JUOZU – NE?
5. BRANGO, BRANGSTA, O KAD NEBEBRANGS, TIKĖTIS NAIVU 
6. NAUJIENOS IŠ JT ŽTT 55-osios SESIJOS: DEŠIMTMETIS PASTANGŲ, KAD ASMENYS SU NEGALIA NEBŪTŲ DISKRIMINUOJAMI. ŠŪKIS: „STUMTI Į PRIEKĮ“
7. GAL IR JUMS PRIKLAUSO TOKIOS PASLAUGOS, TAČIAU NEŽINOTE, KAIP JAS GAUTI?
8. NAUJOVĖ: VIEŠAJAME SEKTORIUJE NUO 2024 METŲ SAUSIO ATSIRAS KVOTOS ŽMONĖMS SU NEGALIA
9. KAIP ELGTIS NEĮGALIAJAM, SULAUKUSIAM SENATVĖS PENSIJOS AMŽIAUS?
10. NAUDINGA ŽINOTI ASMENIMS SU NEGALIA, NORINTIEMS DIRBTI SAVARANKIŠKAI.

Publikacijos minint Tarptautinę tiesos apie žmogaus teisių pažeidimus dieną skiltyje INFO <https://www.leidinyssau.lt/info/> yra šios:

1. GALĖTŲ IR TURĖTŲ PADARYTI, JEI NORĖTŲ ARBA JEI SUVOKTŲ, JOG TAS NAUDINGA IR BŪTINA: Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos rezoliucija 55/8 su pateiktomis rekomendacijos Vyriausybėms neįgalių asmenų klausimu buvo išgirsta ar ne? 2025-03-12.
2. NA, TAI KAS, KAD PRIKLAUSO? TU PAMĖGINK GAUTI TAI, KAS TAU PRIKLAUSO! Kovo 24-ajai – Tarptautinei tiesos apie žmogaus teisių pažeidimus dienai artėjant. 2025-03-04 / 05.
3. Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau - CPVA) atsakė į klausimus 2024 m. kovo 13 d.