MOKESČIŲ IR NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESTINIŲ VERČIŲ LIETUVOJE KLAUSIMAI
VOGĖ, PLĖŠĖ, DAUG NORĖJO,
LAIKUI BĖGANT AR ATSIKVOŠĖJO?
2025-04-17 / 28
MOKESČIŲ IR NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESTINIŲ VERČIŲ LIETUVOJE KLAUSIMAI
DIDESNIS PRIEŠ MAŽESNĮ, JAUNESNIS PRIEŠ SENESNĮ, ATEIVIAI PRIEŠ VIETINIUS GYVENTOJUS, PRALOBUSIEJI NETEISĖTAI PRIEŠ VIETINIUS NUSKURDINTUS GYVENTOJUS IR TEISĖTUS SAVININKUS... KAS TOLIAU IR KAM TAI NAUDINGA?
Kaip išsamiai pranešė delfi.lt, 2025-04-27 Vilniuje, Katedros aikštėje, vyko mitingas prieš NT mokesčio pakeitimus ir dalyviai pasirašinėjo peticiją prieš NT mokestį.
Deja, kiek mažokai skirta ir skiriama dėmesio tam, jog esamu metu NT moka 35 000 Lietuvos gyventojų, o jei būtų įgyvendintos NT mokesčio tvarkos pataisos, mokestį mokėtų 600 000 gyventojų. Iš mažesniųjų miestelių gyventojai nemokėtų nieko ar mokėtų dalis iš jų palyginti nedaug.
Tas supriešinimas DIDESNI MIESTAI / MAŽESNI MIESTELIAI galimai būtų toks didelis, jog peraugtų į grėsmingus vidinius konfliktus.
Be to, vis dar mažai skelbiama, jog iki 2025-04-30 renkamos nuomonės NT mokesčių pakeitimo klausimais. Jei gyventojai ne peticijas rašinėtų, o pagal galiojančią tvarką kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, rezultatas galimai būtų optimalesnis.
Taip pat grėstų didelis konfliktinis supriešinimas tarp nuomininkų ir nuomotojų, jei pokyčiai būtų įteisinti tokie, kaip paskelbė LR finansų ministerija įstatymo pataisų projekte.
Visi valdžios ketinimai it kybo ore, nes nei mokestinių verčių bent kiek artimesnis realybei vertinimas galimai beveik neįmanomas itin korumpuotoje Lietuvoje, nei esami nekilnojamojo turto savininkai galimai iš viso yra neteisėtai įsigiję jų valdomą turtą pradedant nuo miškų masyvų, pastatų, kt., baigiant dirbtuvėmis, bunkeriais, nuosavais namais, dvarais, prašmatniais butais, kt.
Istorijos, kaip bastūnas-perėjūnas, niekada net neturėjęs nei pilietybės, nei jokios rūšies nuosavybės Lietuvos Respublikos dabartinėje teritorijoje, įteisina nuosavybę maždaug 3 000 ar net daugiau kvadratinių metrų keliuose pastatuos pačiame Vilniaus centre ar regioniniame parke, pajūryje, jau žinomos daugeliui: nuo fiktyvius sandorius surašiusios korumpuotos notarės padėjėjos iki archyvinių dokumentų restauratorės ir žmonių, kurie dar gyvi ir viską atsimena bei žino, kur kas ir kieno buvo ir kas tikrieji savininkai.
Liudytojų labai daug ir jie jau išmintingesni, nebedarys taip, kad itin brangios žemės, miškų sklypus netoli Gargždų ar Palangos, Šventosios ar derlingiausios žemės plotuose Šiaurės Lietuvoje už bambalį alaus ar kelis skatikus nuėję į teismą it avių banda pasirašytinai patvirtino kaip nuosavybę kokio aferisto, jo aplinkos šulerių naudai, o tas pagrindinis šuleris-aferistas vėliau aiškino Lietuvos žmonėms, jog pajūry miškai buvo jo senelio. Tiems, kas žino, kuo tas jo senelis išties buvo, iš juoko plyšta žandai, o kas žino, kiek jo tėvas su korumpuota apskaitininke vogė iš Klaipėdos uosto, kt., stebisi: ar išties įmanoma tiek milijardų išvogti ir niekas nė šnipšt?
Tuo tarpu tie minėti visi miškų masyvai ir prieš 1000 metų, ir prieš 100 metų, ir prieš 35 metus nuolatos buvo valstybės nuosavybė ir specialiai parengta dinastija iždininkų-miško reindžerių ar kaip dabar vadinama, eigulių, patvirtintų tarnautojais, surinkdavo solidžius mokesčius iš tos miškingos teritorijos valstybės nuosavybės naudai.
Akivaizdu: „prichvatizacija“ Lietuvoje priėjo ribinę situaciją ir bet kokie mitingavimai bei aiškinimai apie nuosavybės neliečiamybę yra naivūs, ne vietoje. Pirmiausia turi būti peržiūrėtas visas privatizavimo procesas kiekvieno objekto atveju nuo 1990 m. LR piliečių oficialiosios pajamos iš viso neatitinka įsigyto ir esamu metu jų valdomo turto kiekio bei rinkos vertės, tas yra daugiau nei aferistiška.
Todėl auga konfliktinė situacija ir dar vienoje plotmėje: tarp palyginti jaunų asmenų, paėmusiųjų paskolas bankuose būstui įsigyti vergiškomis sąlygomis, ir vyresnės kartos asmenų, kurie nuosavybės teise valdo palyginti nemažai turto, kurį spėjo elementariai susirinkti kaip grybus į krepšį pasitaikius gerai progai dar ir nesigėdijo pasukčiauti stambiu mastu kai kada.
Esminė problema vis dėlto yra konfliktas, kuris gali labai progresuoti, tarp neteisėtai pralobusiųjų ir tapusiųjų skurdžiais vien dėl to, kad nemokėjo ar nenorėjo apgaudinėti, plėšti, vogti, falsifikuoti dokumentus, papirkinėti teismų ir notarų bei atiduoti reikiamas duokles dar ir prokurorams bei tiems, kurie sutvarko nesutinkančius paliudyti taip, kaip reikia ir kaip liepta, tokiu būdu, jog jie tampa nebetenkantys teisės nei liudyti, nei iš viso ką nors daryti.
Kitaip tariant, turime neteisėtai pralobusiuosius, kurie nesugeba iš viso valdyti to, ką užsigriebė ir neišvengiamai jų pačių žlugimas yra užprogramuotas, tačiau nepageidautina tas, jog dėl to itin sparčiai auga ir visos Lietuvos, kaip valstybės, įsiskolinimas. Praskolinami likimai vaikų, kurie yra padoriose šeimose ir jų tėvai, seneliai nėra iš tarpo tų, kurie aferistiškai grobė, plėšė, melavo, vogė, sukčiavo atsibeldę į Lietuvą iš velniai žino kur ir kodėl.
Išsamiau apie galimai iškerojusio nachališko aferizmo, sukčiavimo, neteisėtumo, netramdomos savivalės lygį Lietuvoje esamu metu rasite čia:
APIBENDRINIMAS
Itin įsidėmėtina štai kas: viskas vyksta esamu laiku ir eilinį kartą tas pats: dabartinė vykdomoji valdžia, LR Seimo atstovai, savivaldų administracijų tarnautojai, įskaitant ir merus, menkai tėra įsisavinę, kiek reikšminga yra efektyvi komunikacija tokiais atvejais. Vien tas faktas, jog įstatymines pataisas teikiantis LR finansų ministras Rimantas Šadžius, kuris pagal išsilavinimą yra chemikas, parengtas RTFSR, mėgęs daugiausia fizikinės ir matematinės literatūros leidybą, ne tik kad apskritai labai sunkiai bendrauja su auditorija, menkai artikuliuoja skiemenis, sunkiai surezga sklandesnį sakinuką, jis nuo eilinio piliečio, kuriam privalo paaiškinti suprantamai ir argumentuoti svariai, galimai yra taip toli, kaip į kitą galaktiką išskridęs ir niekada į Žemę nebesugrįžęs kosmoso keliauninkas, kurio jau ir nebelikę, o vien tik jo brokuota holograma transliuojama, ir tiek.
Yra daugiau nei akivaizdu, jog dabar NT apmokestinimo naujovės niekaip negali būti patvirtintos tokios, kaip yra paskelbtos vien dėl to, jog mokestinės vertės yra paskelbtos daugiau nei keistai neadekvačios ir tai susiję su pačios didžiausios vertės ir kainos NT. Taigi, tik po to, kai bus atliktas naujas NT vertinimas, viešai bus skelbiama, kokios yra tos naujosios mokestinės vertės, kada pirmiausia kaimynai galės palyginti savo NT vertę su greta esančių statinių NT ir pranešti, jei pamatys, jog 2 milijonų eurų vertės nuosavas namas regioniniame parke ar sostinės centre įvertintas tik 40-80 tūkstančių eurų ir neįskaityta, jog po tuo namu yra dar maždaug 500 kv. metrų dirbtuvės, baseinai ar SPA kompleksas su keliomis priedangomis bei tam pačiam savininkui be to prabangaus namo dar priklauso tame pačiame jo sklype stovinti pirtis ir didelis garažas, kuriame telpa keliolika transporto priemonių, yra nedidelis pastatėlis svečiams apnakvydinti, tačiau VĮ RC kažkodėl visus tuos papildomus statinius tame sklype įvertino nuo 200 iki 900 eurų kaina, nors vien pirties kaina yra apie 0,5 milijono eurų, nes ji dar ir su specialiu dideliu tvenkiniu, baseinu ir t.t., štai, tik tada įmanoma daryti NT apmokestinimo pataisų įvedimą. O kad nebūtų nuostolinga administruoti tuos papildomus mokesčius, žmogiškieji ištekliai, aptarnaujantieji ICT, portalus, duomenų bazes, apskaitininkai ir specialistai, valdininkai negali būti palikti savo tarnybos ir darbo vietose tokie, kokie yra esamu metu, ypač savivaldos lygiu. Jų kvalifikacija nepakankama, atsparumas korupcijai per menkas, jie iš esmės yra net nedarbingi iš viso. Todėl reikalinga nauja automatizuota gerai veikianti sistema, kurią aptarnautų išties kvalifikuoti ICT žinovai, o ne tokie, po kurių „veiklų“ ne tik užstringa tos visos sistemos ir portalai bei deklaracijų surinkimo, apdorojimo, sisteminimo platformos, bet ir kuriam laikui sugriūna visos bent kiek didesnės pastangos nors kažkada išbristi iš chaoso, korupcijos, betvarkės vagysčių ir aferizmo liūne prasmegusioje Lietuvoje. Išvada yra tokia, jog drąsiai automatizuotas, robotizuotas sistemas galima būtų perduoti administruoti, valdyti kad ir Suomijos piliečiams, kurie iš prigimties yra tų sistemų, portalų valdymo virtuozai ir neturi jokio asmeninio ar giminystės ryšio su LR piliečiais, todėl dirbtų skaidriai, nešališkai. Jie, be to, labai objektyviai ir nesunkiai peržiūrėtų NT mokestinių verčių žemėlapius, duomenų bazes taip pat pasitelkę dirbtinį intelektą ir neliktų tokių akibrokštų, kai prestižiniame miesto kvartale stovintis apie 2 milijonų vertės didžiulis nuosavas namas įvertinamas apie 40-50 tūkst. eurų mokestine verte.
Nuomones galima reikšti šia tema iki 2025-04-30, tačiau iš tų nuomonių bus tik šakėmis ant vandens rašyti ornamentai ar ratilai, kurie, žinia, akimirksniu dingsta kaip sniegas pavasarį. Reikalingas atitinkama tvarka parengtas argumentuotas, pagrįstas, logiškas siūlymas su naujai parašytu NT apmokestinimo dokumentu, įteisinančiu nors kiek adekvatesnę tvarką pagal esamas sąlygas Lietuvoje. Su reikiamu parašų kiekiu būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą neatidėliotinai, negaišti laiko pavieniams nepasitenkinimo pareiškimams, nes žinome visi, jog už viską, už kiekvieną naują ir geresnės būklės butą, namą, kur su banko paskola yra įsikūrę jauni žmonės ir neretai dar ir su vaikais, vis dėlto realiai įmokas bankui sumoka senatvės pensininkai, tų jaunesnių asmenų tėvai ar seneliai. Taip yra. Todėl senesniųjų asmenų pykčiui galo dėl naujos NT apmokestinimo tvarkos nebus, jie niekada nepripažins savo vaikų, anūkų bejėgiškumo, nemokumo, negebėjimo nors kažką dirbti ir užsidirbti. Šiame iliuzijų pasaulėlyje valdžia bus visada bloga, o susenę ir ligoti asmenys pereis į visišką savivalę, nes jiems jau bus „tas pats“. Tai jie, mūsų kaimynystėje gyvenantieji senoliai, yra savininkai daugybės NT objektų, jų sąskaitos bankuose yra milijardinės, jei kartu sudėjus sąskaitas visų tų, kuriems esamu metu yra daugiau nei 65 metai, tai jų vaikai, anūkai yra paėmę bankų paskolas, kad galėtų pasipuikuoti, jog įsigijo prašmatnius kotedžus, apartamentus ar nuosavus namus prestižinėse vietose ar pajūryje, tačiau jie nepajėgūs susimokėti net už komunalines paslaugas, elektrą, šiukšlių išvežimą kas mėnesį, ne tik kad negali patys sumokėti bankui, kiek priklauso už paimtą paskolą.
Tokiu būdu yra aišku, jog su naujai siūloma NT apmokestinimo tvarka yra užjudintas toks didelis širšių lizdas, kad tų širšių įgėlimai tiems, kurie nesuvoks, jog kažkaip reikėtų vis dėlto daryti viską kitaip, gali baigtis liūdnokai.
Problemų priežastys glūdi ištakose: o kaip gi atsitiko, jog NT ir kitų rūšių nuosavybė buvo perskirstyta ir užsigrobta tikrąja ta žodžio prasme pradedant jau 1990 metais Lietuvoje, kad didesnės vertės turtas atiteko tiems, kurie net nepajėgia jo valdyti pirmiausia dėl žinių ir reikiamų įgūdžių stokos tai daryti tinkamai ir yra tapę vien dalinamų išmokų, kompensacijų ėmėjais. Gerai pamąstykite, koks asmenybės virsmas įvyksta bet kurio tarybinio laikotarpio nabagėlio, lenkusio nugarą tiesiog vairuojant pigų sunkvežimį, buvusio valdžios pataikūno smulkaus rango juristo ar vaikų darželio virtuvės darbininkės, skutusios daržoves už 50-60 rublių mėnesinį atlyginimą galvelėje, kai esamu metu jų vardu NT yra už apie 5 ar daugiau milijonų eurų ir dar su visokiomis kompensacijomis, išmokomis už turimą dirbamą žemę, nuomojamus būstus, kt., jie turi sukaupę po ne mažiau nei 10 milijonų eurų tiesiog einamosioms savo išlaidoms ir nebūtinai tuos išteklius laiko banko sąskaitose.
Tokioje aplinkoje ir tokiomis sąlygomis jokiu būdu numatytoji NT apmokestinimo pertvarka, deja, nepavyks.
GALĖTŲ BŪTI TAIP:
Viskas organizuojama paprastai: arba savininkas sumoka už pajamas, gautas iš NT nuomos, arba savininkas sumoka už pajamas, kurias galėjo gauti iš nuomos, bet dėl savo tingumo NT neišnuomojo.
O YRA TAIP:
2025-04-19 patikrintais VĮ Registrų centro duomenimis:
Įžanginiam pamąstymui:
Lietuvos didmiestyje senos statybos daugiabutyje, kuris statytas LTSR laikotarpiu, mažučio ir neremontuoto 1 kambario butuko nerenovuotame name kaina yra tokia pati kaip viso nuosavo didžiulio namo prestižinėje didmiesčio vietoje. Namas naujai statytas, naudotos vien ekologinės statybos medžiagos, nėra nei asbesto, nei plytų ar blokelių, pagamintų iš radiacija Ukrainoje užterštų statybinių medžiagų, naudota daug geros kokybės medienos ir puikių čerpių, įtaisytos Saulės baterijos. Plotas to naujai statyto namo virš 500 kv. m, butuko plotas nesiekia ir 40 kv. m.
Kaip Jums tai atrodo?
Čia mokestinės vertės tokios paskelbtos oficialiai, susipažinti gali visi, rasite čia: VĮ Registrų centro interneto svetainėje. Tiek prestižinis didžiulis namas miesto centre, tiek nutriušęs neremontuotas butukas įvertintas pagal mokestines vertes iki 40 tūkst. eurų suma.
Finansų ministerijos mokestinių pakeitimų teisės aktų paketą, paskelbtą viešai 2025-04-16, panagrinėjus, nesunku suprasti, kad nei skurdaus butuko, nei prabangaus ištaigingo namo savininkai jokio nekilnojamojo turto mokesčio nemokės. Belieka tik dar tikrinti, ar to prabangaus namo savininkai iš viso yra legalūs LR piliečiai, ar tik naujai įrėplioję į Lietuvą bastūnai-perėjūnai, nes į lietuvius, lenkus ar žemaičius jie nepanašūs nė iš tolo ir nuo jų nuolatinių balių-festivalių, kur įmitęs iki beveik 250 kg namo savininkas atsiveža ir mažamečių bei vis kitų vaikų, dreba visas miesto kvartalas aplinkui tą namą už mokestinę vertę iki 40 tūkst. eurų. Orgija seka orgiją ir visada gausu mažamečių vaikų, neatrodančių nė iš tolo taip, kaip atrodo vietinių gyventojų lietuvių, žemaičių ar lenkų vaikai.
Dabar gyventojų nekilnojamasis turtas apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės. O kaip yra duotuoju atveju, jei asmuo gyvena apie 14 metų nuosavame name, kurio mokestinė vertė pažymėta VĮ Registrų centre kaip siekianti tik apie 40 tūkstančių eurų, tačiau išties tai ne mažesnės nei 600-800 tūkstančių eurų vertės statinys? Asmuo nemoka mokesčių virš 10 metų, niekur nedirba, yra ne vietinis gyventojas..., naudojasi visa infrastruktūra, sukurta LR piliečių ir už jų mokesčius, pats nemokėdamas nei pajamų, nei pelno, nei PSD ar VSD mokesčių, o ir PVM vargu ar moka, nes daugumoje prekinasi turguose ir užsieniuose. Jis net už komunalinių šiukšlių ir atliekų išvežimą iš savo namo ir sklypo nemoka, nesivargina įsigyti ir pasistatyti specialių konteinerių, kokius privalo turėti nuosavų namų gyventojai mieste. Jo šiukšlės ir atliekos po orgijų nukeliauja į konteinerius, už kurių turinio išvežimą sumoka gretimų daugiabučių namų gyventojai, tačiau niekas nesirūpina galimai užkrato, infekcijų, virusų plitiku ir neigiamo poveikio jaunimui, vaikams augimo dėl šio savininko savivalės.
NTMĮ 9 straipsnyje nurodyti nekilnojamojo turto vertinimo metodai. Pagal šio straipsnio 3 dalį, nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas Vyriausybės nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus. Daugiau nei keista, kaip arti 14 metų realiai egzistuojantis prabangus nuosavas namas viename iš didmiesčių, jo prestižinėje ir itin brangioje vietoje, pagal mokestinę vertę VĮ Registrų centre egzistuoja kaip juokingai pigus statinys už menkavertę sumą, nesiekiančią nė 40 tūkst. eurų. Juk jis turėjo būti vertinamas ir mokestinė vertė nustatoma to statinio ne mažiau kaip dusyk iki šiol. Kaip atsitiko, jog maždaug virš 600-800 tūkst. eurų realiai kainuojantis statinys toks pigutis pagal mokestinę jo vertę? Ar to statinio savininkas įrodo, jog jo namas pastatytas iš panaudotų plastikinių maišelių bei šiukšlynuose surinktų ausų krapštukų, todėl toks pigus? Gal jis koks fokusininkas ir nuolat apmulkina turto vertintojus ir matininkus iš Registrų centro, kurie ir pagal satelitinį žemėlapį, nuotraukas, skelbiamas viešai, puikiausiai mato, kokio dydžio tai nekilnojamojo turto objektas, jog jis tikrai nėra menkavertis?
Tokiu būdu neaiškumų tik daugėja. Jei numatytas naujas nekilnojamojo turto vertinimas visoje Lietuvoje, kas nutiks su pačiais brangiausiais statiniais? Ar jie ir toliau bus įvertinami kaip nesiekiantieji net 40 tūkst. eurų nekilnojamojo turto objektai? Kas už tokias „klaideles“ ir „netikslumus“ atsakingas? Kiek valstybės mastu kainuos tokių „klaidelių“ ištaisymas? Juk duotuoju atveju mokestį už nekilnojamąjį turtą savininkas privalėjo mokėti jau seniai. Kas užtikrins nesumokėtų lėšų išieškojimą iš tokių savininkų, kurie apsimetė, jog „nepastebėjo“, kad itin didelės vertės turimas nekilnojamasis turtas egzistuoja duomenų bazėse ir VĮ RC įrašuose kaip menkavertis?
Kiek kainuos administravimas ir tokių atvejų sutvarkymas, teismai, nes tokie savininkai savo noru neatsisveikins nei su turimu turtu, nei mokesčių nesumokės, nei už buvusį laikotarpį, nei ateityje? Taip pat jie niekada neprisipažins, kokias nusikalstamas ir nelegalias veiklas vykdo galimai ir būtent jų nuosavybės teise priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose.
Kaip Jums tai?
Gali būti, jog iš viso netiksliai suformuluota pagrindinė problema šių metų balandį, kada jau buvo paskelbta, jog nekilnojamojo turto apmokestinimo Lietuvoje klausimais pakeitimai išties neišvengiami ir teliko nuspręsti, kokie tie pakeitimai bus įvesti.
Ekspertų vertinimu, pagal Finansų ministerijos pasiūlytą pakeitimų variantą, turintiems brangesnį turtą, tarifai mažėtų, o nukentėtų tie, kurie gyvena pigesniame būste ir mokesčio iki šiol nemokėjo.
Ar išties būtų taip, jei būtų, o jei būtų, gal būtų dar kažkaip kitaip?
Tiesiai šviesiai, kokie tie pakeitimai siūlomi
Kaip skelbia ir aiškina TV3.lt, projekte taip pat siūloma mokesčio lengvatą taikyti pagrindiniam gyvenamajam būstui, t. y. gyventojams apskaičiuotą nekilnojamojo turto (toliau – NT) mokesčio sumą siūloma mažinti 50 proc., o asmenims, turintiems 3 ir daugiau vaikų ar neįgalų vaiką, – 75 proc. NT mokesčio sumos, apskaičiuotos už pagrindinį gyvenamąjį būstą. Pavyzdžiui, jeigu jūsų NT mokestinė vertė yra 50 tūkst., tokiu atveju mažiausias 0,1 proc. tarifas būtų taikomas 10 tūkst. vertei, skaičiavimas būtų toks: 50 tūkst. minus 40 tūkst. neapmokestinama vertė. Taigi, per metus už tokį būstą tektų mokėti 10 eurų NT mokestį. Tačiau jeigu žmogus jame gyvena, mokestis būtų 5 eurai.
Dar išsamesnis TV3.lt aiškinimas yra toks: jeigu Jūsų būsto vertė, pavyzdžiui, 100 tūkst. eurų, tuomet metinis NT mokestis būtų 60 eurų, bet jeigu jame žmogus gyvena – 30 eurų. Taip pat siūloma nustatyti mokesčio lengvatą socialiai remtiniems gyventojams – nustatyti, kad NT mokesčiu neapmokestinamas fizinio asmens, turinčio teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, pagrindinis gyvenamasis būstas.
Jei projektas būtų priimtas, mokesčio tarifai būtų tokie:
0 proc. tarifą taikytų NT vertei, neviršijančiai 40 tūkst. eurų;
0,1 proc. tarifą numatyta taikyti NT vertei, viršijančiai 40 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 200 tūkst. eurų;
0,2 proc. tarifą taikyti nekilnojamojo turto vertei, viršijančiai 200 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų;
0,5 proc. tarifą taikyti nekilnojamojo turto vertei, viršijančiai 400 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 600 tūkst. eurų;
1 procento tarifą taikyti nekilnojamojo turto vertei, viršijančiai 600 tūkst. eurų.
Gyventojų, turinčių 3 ir daugiau vaikų ar neįgalų vaiką, nekomercinės paskirties NT siūloma apmokestinti, nustatant tokius pačius mokesčio tarifus, tačiau didesnes jų taikymo ribas. Tokiems gyventojams neapmokestinama būtų turto vertė iki 50 tūkst. eurų. O didžiausią 1 proc. tarifą siūlo taikyti vertei, viršijančiai 750 tūkst. eurų.
Palyginimai: kaip nustato mokestinę vertę kitose valstybėse
Neretai lengvata pirmam būstui taikoma ir kitose pasaulio šalyse. Lengvatos skirtingose valstybėse yra gana įvairios, jos siekia nuo 30 proc. iki 70 proc. apmokestinamo būsto vertės.
Dvi iš 30 Europos šalių – Lichtenšteinas ir Malta – iš viso netaiko jokių mokesčių už turtą. Estija yra vienintelė šalis, apmokestinanti tik žemę, o tai reiškia, kad jos nekilnojamojo turto mokestis yra efektyviausias. Didžiausi nekilnojamojo turto mokesčiai, kaip dalis privataus kapitalo, taikomi Jungtinėje Karalystėje (1,77 proc.), Islandijoje (1,14 proc.) ir Graikijoje (1,1 proc.).
Pavyzdžiui, itin netoli geografiškai nuo Lietuvos nutolusioje Danijoje nuosavą NT turi vos apie 60 proc. gyventojų, o Lietuvoje šis rodiklis nuolat viršija 90 proc. Nors NT yra sąlyginai pigus, NT pardavimas Danijoje, kitaip nei NT pardavimas Vilniuje, yra ilgas ir varginantis procesas. Danijoje yra du NT mokesčiai. Vienas apskaičiuojamas pagal turto vertės mokestį. Mažiausias šio mokesčio tarifas yra 3 proc. ir vėliau progresyviai didėja, priklausomai nuo turto vertės, tačiau mokestis negali būti mažesnis nei 500 eurų per metus. Antrasis mokestis mokamas komunai (savivaldybei), t.y. žemės ir infrastruktūros mokestis, kurį nustato savivaldybė pagal NT zonas. Vidutiniškai trijų kambarių buto mokestis nedideliame Jutlandijos regiono miestelyje kas mėnesį siekia apie 2000 kronų, o tai yra apie 268 eurai. Danijoje NT vertę vertina komuna. Perkant NT su banko paskola jokių privačių vertinimų atlikti nereikia. Tiesa, yra nemažai papildomų apribojimų, tarkim, savivaldybėje gali būti nustatytas įpareigojimas įsigytame NT gyventi ištisus metus, o tai reiškia, kad būtina deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Tose savivaldybėse negalima pirkti antrų arba „atostogų“ namų. Danijoje faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta privalo būti ta pati, nes kasmet pateikiant Gyventojų pajamų deklaraciją yra įtraukiamos kompensacijos už kurą kelionėms nuo namų iki darbo ir atgal.
O lietuvių taip pamėgtoje Ispanijoje NT mokestis, kurį jo savininkas moka kiekvienais metais, nepriklauso nuo to, ar savininkas yra nuolatinis Ispanijos gyventojas, ar ne. Šis mokestis nustatomas pagal rotušės pateiktą kadastrinę turto vertę, NT mokesčio tarifas svyruoja nuo 0,4 proc. iki 1,1 proc. turto vertės ir skiriasi pagal Ispanijos regioną. Tai reiškia, kad priklausomai nuo regiono, už 3 kambarių butą per metus mokama mažiausiai apie 400 eurų, o už didelę vilą – mažiausiai apie 2000 eurų.
Dar vienas mokestis mokamas kasmet už nuosavybę, pavyzdžiui, apie 80 eur už 3 kambarių butą. Toks yra mokestis už šiukšlių surinkimą, išvežimą, jis apima ir drenažą.
Įdomesnis NT mokestis yra sudaromas Ispanijos gyventojams pateikus metinę nuomos deklaraciją, kurioje nurodomos pajamos, gautos išnuomojus turtą, arba sąlyginis pajamų mokestis, apskaičiuojamas pagal savininko pajamas. Viskas organizuojama paprastai: arba savininkas sumoka už pajamas, gautas iš NT nuomos, arba savininkas sumoka už pajamas, kurias galėjo gauti iš nuomos, bet dėl savo tingumo NT neišnuomojo. Mokesčio tarifas yra toks: ispanams ir ES/EAE piliečiams 19 proc. gautų arba neuždirbtų nuomos pajamų, o ne ES/EAE piliečiams – 24 proc. Yra taikoma lengvatų jaunoms šeimoms, senjorams, mažai uždirbantiems asmenims. Šią deklaraciją privalo pateikti visi namų ūkiai, nuosavybės teise valdantys daugiau nei vieną NT objektą.
Pagrindinės problemos
- Kiek tų papildomų lėšų būtų surinkta?
Finansų ministerija įkėlė į teisės aktų derinimo sistemą mokestinių pakeitimų teisės aktų paketą, kuriame pasiūlymai padėsiantys užtikrinti Valstybės gynybos fondo finansavimą, didinantys mokestinės sistemos efektyvumą ir progresyvumą. Priėmus visus mokestinius pasiūlymus, planuojama į valstybės ir savivaldybių biudžetus papildomai surinkti 248,7 mln. eurų 2026 m., 624,6 mln. eurų – 2027 m., o valstybės gynybai finansuoti papildomai planuojama sukaupti 306 mln. eurų jau 2026 m., 523,6 mln. eurų – 2027 m.
Tikimasi, kad priėmus naujus mokesčius Lietuva surinktų kažkiek milijonų eurų. Papildomų pinigų pridėtų ir RRF (angl. Recovery and Resilience Facility) fondo lėšos – Europos Sąjungos paskola, skirta stiprinti šalies ekonomiką. Ši suma būtų dar didesnė, nei surenkamų mokesčių – anot J. Oleko, ji siektų „arti milijardo“ (TV3.lt duomenys).
PROBLEMA 1: Niekas negali garantuoti ir tiksliai pasakyti, kiek tų papildomų lėšų bus surenkama, nes nėra užtikrinama, jog maksimaliai teisingai bus nustatytos mokestinės NT vertės naujojo vertinimo metu. Taigi, garantijų nėra jokių. Be to, nėra paskaičiavimų, kiek tiksliai kainuos visas šios naujosios NT mokesčių surinkimo tvarkos organizavimas, kiek papildomai tarnautojų, apskaitininkų, naujų technologijų, automatizuotų sistemų teks pasitelkti ir kas garantuos, jog sistemas, portalus, duomenų bazes neištiks toks pat likimas, kaip kad esamu metu nutiko su e.sveikatos sistema, kuri nuolatos užstringa ir susidūrus su tokiomis bėdomis, kad net kompensuojamųjų vaistų itin sunkūs ligoniai nebegali gauti jiems būtinu laiku, pradžiai susigriebta viso labo tik statistiką susirinkti, kaip dažnai tie gedimai nutinka ir tik po to imtis sistemos tobulinimo darbų.
- Ar gyventojai iš viso nors ką suprato apie tą naujai siūlomą NT apmokestinimo tvarką?
96 proc. Lietuvos būstų vertė neviršija 200 tūkst. eurų esamu metu.
Galimai išties nutiktų taip, kad pagal Finansų ministerijos pasiūlytą pakeitimų variantą, turintiems brangesnį turtą, tarifai mažėtų, o nukentėtų pigesniame būste gyvenantieji ir mokesčio iki šiol nemokėjusieji.
Be to, VĮ Registrų centrui perskaičiavus mokestines NT vertes, jos nuo 2026 metų išaugs net ir provincijoje, todėl daugiau žmonių turės mokėti siūlomą NT mokestį, pavyzdžiui, mokestinė našta užkris ant vienišų pensininkų. LRT radijas jau skelbė, jog VĮ Registrų centro nustatytos NT mokestinės vertės artėja prie rinkos kainos. Pavyzdys buvo pateiktas toks: kas dabar yra 14 tūkst. eurų Radviliškio rajone, bus gal 80 tūkst. eurų 2026 metais. Dar skelbiama, jog mokestinė būsto vertė turėtų itin išaugti tokiose vietovėse kaip Nida. Taip pat suteikiama viltis senatvės pensininkams, esą, 50 proc. lengvata juos apsaugos. Aiškinimų galima rasti ir tokių: numatoma neapmokestinti iki 40 tūkst. eurų būsto vertės asmeniui, arba 80 tūkst. eurų dviem bendrasavininkiams. Šeimai su trimis ir daugiau vaikų mokestį siūloma taikyti nuo 100 tūkst. eurų būsto vertės, arba nuo 50 tūkst. eurų – asmeniui. Taip pat siūloma mokestį pirmajam būstui iki 450 tūkst. eurų vertės mažinti 50 proc., o šeimoms su trimis ir daugiau vaikų – 75 proc. Jei siūlomos pataisos būtų priimtos, 0,1 proc. NT mokesčio tarifas būtų taikomas gyvenamojo, poilsio, sodų, garažų ir kito nekomercinio turto vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų, 0,2 proc. tarifas – iki 400 tūkst. eurų, 0,5 proc. tarifas – iki 600 tūkst. eurų, 1 proc. – visam brangesniam turtui.
PROBLEMA 2: Galimas labai didelis piliečių nepasitenkinimas dėl nekokybiškos viešosios komunikacijos, nesupratimo, akivaizdžiai pastebėtų klaidų kad ir mokestinių NT verčių nustatymo srityje ar nekvalifikuotų tarnautojų savivaldybėse, sukčiavimo, aferizmo, privačių ir viešųjų interesų supainiojimo, kt.
Be to, ir kas itin svarbu, nėra jokio oficialaus ir aiškaus informavimo, kokia tvarka būtų apmokestinami tie, kurie yra pasiėmę būsto paskolas ir jų turimas nekilnojamojo turto objektas nėra jų nuosavybė iš tiesų, o priklauso bankui, kuris ir finansuoja to NT objekto gyventoją, mokantį pinigus beveik iki gyvenimo pabaigos, kas išties reiškia, jog yra viso labo eilinis nuomininkas.
- Kur nukeliaus tos naujai surenkamos lėšos?
Finansų ministerija siūlo 50 proc. gyventojų už nekomercinės paskirties NT sumokėto mokesčio įskaityti į savivaldybių biudžetus. Be to, kalbėdamas apie mokesčių didinimą, finansų ministras R. Šadžius pabrėžia, kad pinigų reikia gynybai. Iš planuojamų surinkti nekilnojamojo turto mokesčio gynybai tektų pusė sumos.
Taip pat siūloma išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio objektą – apmokestinti faktiškai nebaigtą statybą, jei nuo leidimo statybai išdavimo praėjo 10 metų ir 5 metus netikslinami duomenys Nekilnojamojo turto registre, tokiu būdu savivaldybėms suteikiant papildomų svertų, mažinant ilgalaikes dešimtmečiais nepabaigiamas statybas.
Apleisto NT apmokestinimas: bus galima taikyti iki 4 proc. tarifą apleistiems ar neprižiūrimiems pastatams, taip skatinant jų savininkus imtis priežiūros.
Gynybos fondui – papildomas 0,2 proc. tarifas komerciniam NT: įvedamas tikslinis tarifas, skirtas Valstybės gynybos fondo pajamoms didinti. Mokestį mokės tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, turintys komercinės paskirties NT.
Deklaracijų automatizavimas: jau nuo šių metų gyventojams nebereikės patiems teikti mokesčio deklaracijų – jas suformuos Valstybinė mokesčių inspekcija, taip mažinant administracinę naštą ir klaidų tikimybę.
Dažnesnis turto vertinimas – kas 3 metus: siekiant artimesnės NT mokestinės vertės prie rinkos kainos ir mokesčio stabilumo, vertinimas bus atliekamas dažniau.
Finansų ministerija pabrėžia, kad siūlomi pakeitimai leis efektyviau išnaudoti NT mokesčio potencialą, užtikrins daugiau socialinio teisingumo ir prisidės prie būsto įperkamumo bei aplinkosauginių tikslų. Be to, išplėtus mokesčio bazę, didės savivaldybių galimybės spręsti vietos gyventojams svarbius klausimus.
Nuomonių apie numatytus pakeitimus laukiama iki š. m. balandžio 30 d. Juos patvirtinus Seimui, priėmus atitinkamus įstatymų pakeitimus, jie įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.
PROBLEMA 3: Visa tai panašu į eilinį blefą, kuris vyktų valstybės ir savivaldybių lygiu. Grėsmių ir rizikų spektras visų pirma susijęs su žmogiškuoju veiksniu, nepakankama valdininkų ir specialistų kvalifikacija, negebėjimu dirbti ir eiti pareigas skaidriai, o automatizuotų sistemų, kurios maksimaliai užtikrintų skaidrumą ir galimai nors kažkiek stabdytų korupciją, nėra sukurta ir pritaikyta Lietuvos atveju. Pažadas, jog 50 proc. gyventojų už nekomercinės paskirties NT sumokėto mokesčio būtų įskaityta į savivaldybių biudžetus, yra itin didelio rizikingumo lygio, nes tai gali skatinti itin didelį visuomenės susipriešinimą, tarnautojų nesąžiningumą, kt. Ketinimai naujai surinktus mokesčius nukreipti ir gynybos sričiai ir tuo pat metu viešai skelbiant, jog numatoma elementariai didinti skaičių asmenų, įtraukiamų į militaristinės tarnybos sritį, visuomenės iš viso nežavi, juolab, jog nuolatiniai grasinimai karo tema yra jau ir pabodę visiems. Galimai pažadai sustiprinti tokias tarnybas kaip gaisrinė, sukurti daugiau darbo vietų miškininkams būtų žymiai patrauklesnė alternatyva, o ir galimai efektyvesnė nykštukinėje valstybėje kaip Lietuva, kurioje jau viešai pranešama, jog karo tarnybai iš viso nebetinkamas yra kas antras jaunuolis, todėl militaristinė tematika bei agitacija iš viso mažai ką ir bejaudina, kai žmonės tiesiog žymiai daugiau domisi naujomis turistinių kelionių kryptimis ir galimybėmis pasisodinti braškių ar geresnės veislės bulvių bei pagrybauti artimiauisame miške grybavimo sezonui atėjus.
Panašu, jog valdžia ir vėl liko pati sau viena ir mažai kam beįdomi iš viso.
Šaltiniai: <https://diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/mokesciu-planai-kelia-aistras-ir-seime-1221415>; <https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/pasake-ar-turintys-busto-paskola-privales-moketi-nt-mokesti-nasta-tikrai-neguls-ant-silpnesniu-zmoniu-n1412592>, žr. 2025-04-20.
<https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2540234/viceministras-del-nt-mokescio-niekas-nepatirtu-finansinio-streso?srsltid=AfmBOopTesXxDBTWPcaU1MeQWDg11r2ROMkd2X2hbHFdMZy5USxVzC9o>, <https://infocloud.lt/nekilnojamojo-turto-mokestis-europoje/>; <https://ntbrokerisedvardas.lt/svarstote-ar-pirkti-nt-uzsienyje-ivertinkite-kiek-pinigine-suplonins-nt-mokesciai/>, žr. 2025-04-19.
<https://finmin.lrv.lt/lt/naujienos/teikiamas-mokestiniu-pasiulymu-paketas-siekiama-socialiai-teisingesnes-ir-efektyvesnes-mokesciu-sistemos/>, žr. 2025-04-17.
<https://www.delfi.lt/verslas/verslas/vilniuje-daugybe-protestuotoju-pries-nt-mokesti-vadina-nelogisku-reikalauja-apskritai-netaikyti-120104752>, žr. 2025-04-28.
Iliustracijos žemiau: Kontrastai: kiek tai kainuoja išties? Iliustracijų autorė Andžela Armonienė.
