Mokesčių išvengti galima ar ne?

DIENOS AKTUALIJA:

MOKESČIAI IR RŪPESČIAI – ŽODŽIAI PANAŠŪS, ARBA GALIMAI ŠNIPŠTAS IR VĖL

2025-05-30

NAUJI MOKESČIAI – NAUJI RŪPESČIAI

Netylant aistroms dėl galimų nekilnojamojo turto apmokestinimo pokyčių stebėtina yra tas, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymas (toliau – NTM įstatymo pakeitimo įstatymas), kuris įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 d., kurio projektas paskelbtas ir viešai prieinamas, greičiausiai yra kruopščiau perskaitytas, įsisavintas tik tų asmenų, kurie suvokė, jog išties jų „katino dienos“ Lietuvos Respublikoje eina į pabaigą ir uodegos išties prisvilo. Jų natūralus ėjimas galimai ir buvo toks: sukiršinti nieko neskaičiusiuosius ar nesupratusiuosius, suaktyvinti tuos, kurie lengviausiai pažeidžiami, nuskriaudžiami, suniokojami.

Naujesnis šių dienų vajus yra rinkti protestuojančiųjų prieš nekilnojamojo turto apmokestinimą parašus, dar ir dar kviesti žmones į mitingus, skelbti labiausiai nepatikusius politikus, vykdomosios valdžios atstovus ir panašiai.

NTM įstatymo pakeitimo įstatymas apibrėžia, jog “Nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė – nekilnojamojo turto vertė, nustatyta šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytais turto vertinimo metodais ir būdais.” Dėl šių verčių ir reikėtų kiek daugiau pasidomėti. Mokestinės vertės yra skelbiamos viešai ir jos išties yra absurdiškos esamu metu, nes itin prestižinėse didmiesčių vietose stovintieji nuosavi namai, kurių reali rinkos vertė yra nuo 0,5 iki 10 milijonų eurų vien už gyvenamąjį statinį, neįskaičiavus kitų statinių esančiųjų tame sklype ir paties sklypo vertės, užregistruoti kaip turintieji nuo 40 iki 70 tūkstančių eurų, itin retais atvejais, apie 120 tūkstančių eurų mokestinę vertę. Tuo tarpu greta tų “nebrangių” nuosavų namų, kurie atitinkamai visi turi ir itin didelės vertės požeminę dalį, neretai siekiančią 200-1000 kv. metrų, kas taip pat verta milijoninių sumų, kadangi ten paprastai įrengti garažai, pirtys, nelegalios laboratorijos, cechai, sandėliai, kino salės, diskotekos ir t.t., stovinčiųjų suknežusių, nerenovuotų ir senesnių nei 50 metų daugiabučių namų mažutėlių butukų iki 40 kv. metrų ploto, kurie nesuremontuoti, mokestinės vertės yra virš 40 tūkstančių eurų jau dabar. Taigi, turime paradoksą: kelių milijonų eurų rinkos vertės nuosavi pastatai-gyvenamieji namai yra įvertinti tiek, kiek patys mažiausieji neremontuoti butai avarinės būklės nerenovuotuose daugiabučiuose namuose.

Žinia, mokestines vertes peržiūrės, jos bus pakeistos. Žmonės turės teisę skųstis, jei tos mokestinės vertės juos dar labiau nustebins bei priblokš savo paradoksais, kaip yra dabar.

ĮSTATYMO NEŽINOJIMAS NUO ATSAKOMYBĖS NEATLEIDŽIA

Sakoma: „Kas galima Jupiteriui, negalima jaučiui“. Žmonėse tas posakis retai vartojamas, dažniau paprasčiausiai sakoma, jog visada yra lygesnių už kitus, arba arčiausiai prisibrovusiųjų prie valdžios „lovio“.

Vis dėlto, kas dar įsidėmėtina tame NTM įstatymo pakeitimo įstatymo projekte?

NTM įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnis turi 7 ir 8 dalis, tai yra:

„7. Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas apmokestinamas taikant 4 procentų mokesčio tarifą, /.../ 8. Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus, mokestinei vertei.“

Ką tai reiškia? Tas yra tiesiog dar didesnis komercinių, apleistų, perteklinių statinių apmokestinimas. Eiliniam ir padoriam, mokesčius mokančiam LR piliečiui tas niekuo negresia iš viso. Tai apynasris turintiesiems perteklių, besiverčiantiems abejotinais verslais, kt.

NTM įstatymo pakeitimo įstatymo 7 straipsnis skelbia:

„5. Mokesčio lengvatos taikomos šia tvarka:

1) įgijus teisę į lengvatą, lengvata pradedama taikyti nuo mėnesio, kurį įgyjama teisė į lengvatą;

2) praradus teisę į lengvatą, lengvata netaikoma nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prarandama teisė į lengvatą.

  1. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.
  2. Mokestis, neviršijantis 5 eurų, nemokamas.“

Taigi, ko gero, protestuoti yra kviečiami išties visiškai apkvailinti asmenys, kurie ir patektų į tarpą tų, kurie iš viso nuo kitų metų sausio 1-osios nepatektų į nekilnojamojo turto mokestį mokančiųjų sąrašus.

JAU VISKAS? TIK TIEK TEREIKIA ŽINOTI APIE GALIMUS NAUJUS MOKESČIUS?

Taip, daugelis mėgsta iš viso nekvaršinti sau galvos.

Na, tokiu atveju telieka palinkėti sulaukti iš dangaus krintančios manos. Bet jei to vis dėlto nesulauktumėte, pravartu žinoti ir truputėlį daugiau.

2031 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio NTM įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 13 straipsnio 3 dalies redakcija:

„3. Mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nustatytą tarifą, įskaitomas į valstybės biudžetą.“

Natūralu domėtis: jei pagal tą įstatymą savivaldybių tarybos bus lyg ir pagrindinės visa ko užtikrintojos, labiausiai suinteresuotos tų naujų mokesčių surinkimu, tačiau privalomu būdu bus pildomi dar ir valstybės biudžeto ištekliai, kaip visa tai atrodys?

Jau minėta, jog NTM įstatymo pakeitimo įstatymo projekte sakoma: „Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas apmokestinamas taikant 4 procentų mokesčio tarifą, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus. Savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, atsižvelgdama į statinių priežiūrą atliekančių subjektų teikimą, kuriame nurodomos statinių priežiūrą atliekančio subjekto nustatytos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba.“

To paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalis yra tokia:

„2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

  1. Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas– nekilnojamasis turtas, kurio naudotojas nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statinių naudotojų ar statytojų (užsakovų) pareigų, susijusių su statinių priežiūra, kuris per statinių priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas, kurio statyba neužbaigta Statybos įstatymo nustatyta tvarka ar kuris nebuvo nugriautas, taip pat kuris yra įtrauktas į savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.“

Tai yra, vadovaujantis nagrinėjamo įstatymo projektu, „Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1  iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“

NTM įstatymo pakeitimo įstatymo projekte svarbus ir 13 straipsnis. Mokesčio įskaitymas:

„1. Mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

  1. Jeigu nekilnojamasis turtas yra kelių savivaldybių teritorijoje, mokestis įskaitomas proporcingai nekilnojamojo turto daliai, tenkančiai atitinkamai savivaldybei, į tų savivaldybių biudžetus.
  2. Mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 6 ir 8 dalyse nustatytus tarifus, įskaitomas į valstybės biudžetą.“

KAS VIS DĖLTO PATEKTŲ NE Į SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETUS?

Atsakymas į klausimą labai paprastas. Į valstybės biudžetą patektų surinktieji mokesčiai iš nekilnojamojo turto objektų savininkų – fizinių asmenų, kurių valdomo nekilnojamojo turto vertė didesnė negu 50 000 eurų ir kai kurių komercinių patalpų savininkų – juridinių asmenų.

Nagrinėjamo įstatymo 6 straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodoma, iš ko būtų surenkami mokesčiai ne į savivaldybių biudžetus, o į valstybės biudžetą, tai yra:

„6. Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai:

1) neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;

2) viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas;

3) viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;

4) viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;

5) viršijančiai 600 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.

  1. Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus, mokestinei vertei.“

NEPATINKA?

Žinia, nepatenkintųjų tikrai bus. Mokesčius surinkinės Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI).

Ką pravartu žinoti iš anksto?

Asmenys turi teisę apskųsti bet kuriuos VMI veiksmus ar sprendimus. Atitinkamai MAĮ 144 str. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą.

Tačiau VMI atstovai dar geriau už nepatenkintuosius, besiskundžiančiuosius žino, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 15 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra nustatyta, kad valstybės institucija, atsakinga už šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių, išskyrus muitus, administravimą Lietuvos Respublikoje, yra Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Jokios kitos valstybės įstaigos arba institucijos negali atlikti mokesčių administratoriaus funkcijų, išskyrus šiame įstatyme arba atitinkamo mokesčio įstatyme tiesiogiai nustatytus atvejus. Todėl darytina išvada, kad tik VMI turi MAĮ nustatytus įgaliojimus mokesčių administravimo srityje, ir jokios kitos institucijos, įskaitant ir Finansų ministeriją, neturi tokių įgaliojimų, taip pat teisės daryti poveikį VMI, jai vykdant tiesiogines, mokesčių administravimo funkcijas.

Be to, VMI pareigūnai, specialistai pagal skundus gali atlikti mokestinius tyrimus, vertinimus, patikras ir savivaldybių tarybų, administracijos atstovų, jų artimųjų, draugų, bendrųjų pažįstamų, jiems medicinos ir kitas paslaugas neretai juokingomis kainomis ar neatlygintinai teikiančiųjų ir kitų, su kuriais jie leidžia laisvalaikį, atžvilgiu, taip pat neužmiršdami vertinti ir sąsajų su UAB, AB, MB, VšĮ, įvairių bankų, kredito įstaigų, Valstybės kontrolės, individualiai kuriančiųjų menininkų, net bibliotekininkų ir muziejininkų ir t.t., kitų susijusiųjų atstovų atžvilgiu, vos tik įtarę, jog neįtikėtinai mažai atsiranda išteklių, kuriuos būtų galima apiforminti kaip mokesčius, surenkamus į valstybės biudžetą ir neužsiliekančius savivaldybių biudžetų sąskaitose negrįžtamai.

ŠNIPŠTAS IR VĖL?

Redakcija “Padėkime sau’19” dėkoja LR finansų ministerijai už kantrybę atsakinėjant į gausius klausimus apie mokesčius LR ir bendradarbiavimą bei pateiktus duomenis, kuriais pasinaudota tolimesnei analizei ir iliustracijoms parengti.

1 pav. Valstybės biudžeto lėšos, skirtos pagalbos priemonėms dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje 2022-2024 m., EUR

 

2 pav. Valstybės biudžeto lėšos, tekusios priemonei „Užtikrinti kompensacijų fiziniams ir juridiniams asmenims, perdavusiems savo būstą ar patalpas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dėl karinių veiksmų iš Ukrainos pasitraukusiems gyventojams“ 2022-2024 m., EUR ir procentais, skaičiuojant, kokią dalį finansavimo nuo viso valstybės biudžeto lėšų, skirtų pagalbos priemonėms dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, gavo fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvoje, perdavusieji būstą migrantams iš Ukrainos ir ne tik šios konfliktinės teritorijos

3 pav. Valstybės biudžeto lėšos, tekusios priemonėms 1: „Užtikrinti kompensacijų fiziniams ir juridiniams asmenims, perdavusiems savo būstą ar patalpas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dėl karinių veiksmų iš Ukrainos pasitraukusiems gyventojams“ ir 2: „Teikti paramą šeimoms ir asmenims būstui išsinuomoti“, 2022-2024 m., EUR ir procentais, skaičiuojant, kokią dalį finansavimo nuo viso valstybės biudžeto lėšų, skirtų pagalbos priemonėms dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, gavo fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvoje, perdavusieji būstą migrantams iš Ukrainos teritorijos

 

Iš aukščiau esančiųjų paveikslų ir duomenų juose akivaizdu, jog Lietuvos Respublika iš Valstybės biudžeto lėšų per 2022-2024 m. pagalbos priemonėms dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje jau išleido 196 200 462 eurus. Taip pat daugiau nei akivaizdu, jog iš tos 196,20 milijonų eurų sumos per trejus metus vidutiniškai 27,35 procentai, arba beveik trečdalis atiteko vis dėlto ne kam kitam, o nekilnojamojo turto nuomotojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, užleidusiems gyvenamąsias patalpas migrantams iš Ukrainos teritorijos bei kitų į pietvakarius, pietryčius, rytus nuo Lietuvos nutolusiųjų svetimos pigių karčiamų ir nuolatinio apkvaišimo perėjūnų veltėdžių kultūros vietų.

Tokiu būdu, nuomotojai susižėrė sau į kišenes 27  613 307 eurus, kas tiesiog ir labai paprastai, suprantamai yra mokesčių mokėtojų pinigai, išdalinti ir perskirstyti iš valstybės biudžeto patiems turtingiausiesiems Lietuvoje, turintiems perteklinių nekilnojamojo turto patalpų, tinkamų gyventi žmonėms, tai yra tokių, kuriuos duoda pajamas nuomotojams. Jie elementariai susirinko biudžeto lėšas į privačias kišenes, nors pavadinta tas kiek kitaip.

Skaitytojams primename, jog tai buvo 2022-2024 m. laikotarpis, kada valdžioje buvo Misnistrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir jos vadovaujama LR Vyriausybė. "Liūto" dalis biudžeto lėšų buvo perskirstyta 2023 m. Esamu metu ir esamai LR Vyriausybei tenka biudžeto skylių lopytojų vaidmuo, kuris, deja, itin nepopuliarus.

Kalbant apie skyles, kurios vargiai ar bus apskritai užlopytos ir galimai žiojės it akivarai, kuriuose prasmenga net sunkiasvorė užsieninė karo technika, telieka priminti, jog mokesčių sistemos pertvarkos aplinkybėmis LR gyventojai jautriausiai reaguoja į pranešimus apie galimus pokyčius dėl nuo 2026 m. sausio 1 d. atsirasiančių naujų mokestinių prievolių. Neišvengiamai bus daugiau mokėtojų, atseikėjančiųjų vienokią ar kitokią sumą iš nuosavos kišenės į savivaldybių ir Valstybės biudžetus.

Vis dėlto, kas bus, jei taip bus?

Greičiausia, bus taip:

  1. Sukčiauti bus sunkiau.
  2. Sukčiai-komersantai, aferistai, savanaudžiai ir dykaduoniai nebeteks galimybių slėpti mokesčius ir tuo pačiu iš nelegaliai sukaupto privataus turto pelnytis nuomodami gyvenamasias patalpas migruojantiesiems ir taip iš kitų LR piliečių, sąžiningai dirbusiųjų, mokėjusiųjų mokesčius net nuo minimalios algos, susigrobti jų suneštus pinigėlius į biudžetą.
  3. Tie, kas pagal užimamas pareigas bus atsakingi už mokesčių surinkimą, kontrolę, nekilnojamojo turto mokestinių verčių nustatytmą, mokestinių prievolių dydžius, atleidimų nuo mokesčių tvarkos savivaldybėse patvirtinimą, sąrašų sudarymus, kas gali būti ir bus atleisti nuo mokesčių, kt., greitai įsigudrins, kokiu būdu pasipelnyti iš naujųjų mokestinių pertvarkų ir gauti asmeninę naudą.

Ir labiausiai tikėtina, jog baigsis, kaip visada. Šnipštu. 

Pasiekimas bus galimai vienas: eilinį kartą kaltė tenka I. Šimonytės valdymo kadencijos Vyriausybei. Vietiniai LR gyventojai ir teisėti piliečiai, ne atėjūnai po 1942 m. visuotinio gyventojų surašymo, ne bastūnai po miškus su pretekstu pažaisti su ginklais ir pijoke iš buvusios tarpukario Lietuvos-Baltarusijos pasienio  karčiamos, pasivadinusia ryšininke, eilinį kartą įsitikino: žuvis ir svečias trečią dieną smirdi, o čia... užsisvečiavo ketvirti metai ir galo nėra. Atėjūnų vaikai brokuoti, brokuotų vietinių senukų viltys pasirūpinti nemokamomis slaugėmis žlugo, išprašyti atėjūnų geruoju gali ir nebepavykti, galimai šukavimą jau ne miškuose, kaip po Antrojo pasaulinio karo, o miestuose ir kurortuose, apartamentuose ir nuosavuose namuose, sodybose teks atlikti kariams iš Vokietijos, kurie gerokai iki oficialaus atvykimo tarnybai į Lietuvą mandagiai ir diplomatiškai pranešė, jog jų nedomina vietinių senukų jau nudėvėtos virusuotos perėjūnės ir jų nuolatinės fiestos su burokienių taškymu, klyksmais, performansais ir nevalyvų cirko kūtvėlų bei dykaduonių kultūra.