2025 m. birželio 28-oji – svarbi diena

Prieinamumo įstatymas įsigalioja Lietuvos Respublikoje 2025 m. birželio 28 d.

Nuo šios dienos verslai privalės užtikrinti, kad leidžia į rinką tik prieinamumo reikalavimus atitinkančius gaminius ar paslaugas teikia tik tokio pobūdžio, kad jos prieinamos asmenims su negalia. Įstatymas taikomas plačiam spektrui gaminių ir paslaugų, įskaitant išmaniuosius įrenginius, savitarnos terminalus, elektroninių ryšių paslaugas, banko paslaugas, transporto paslaugų elementus, elektronines knygas, elektroninės prekybos paslaugas ir t.t.

Siekiant, kad šiais gaminiais ir paslaugomis pagal numatytą paskirtį galėtų naudotis kuo daugiau asmenų su negalia, jie turės atitikti prieinamumo reikalavimus.

BUS TAIKOMOS SANKCIJOS, ĮSKAITANT PINIGINES BAUDAS, ARBA geriau pavėluotai, nei niekada

ĮSIDĖMĖTINA: į nacionalinę teisę direktyvą perkelti Lietuvoje užtruko 6 metus, kiek dėl to nukentėjo asmenys su negalia, niekam nė nerūpi, vertinama tas nebus

2025-06-27

Pokyčiai, kurie nulems nuo 2025 m. birželio 28 d. atsirasiančias naujoves, galimai palengvins asmenų su negalia gyvenimus ir kasdienybę.

Laimei, 2022 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas Nr. XIV-1633 įsigalioja nuo 2025 m. birželio 28 d. Europinė direktyva, kad kuo daugiau asmenų su negalia galėtų naudotis atitinkamais gaminiais ir paslaugomis, Lietuvoje įgyvendinama trejus metus pavėluotai.

Žinia, geriau pavėluotai, nei niekada.

Tačiau naivu tikėtis, jog staiga ims ir pasikeis visuomenės įpročiai, nuostatos, kad atsiras daugiau suvokimo apie reiškinį, susijusį su mažiau galimybių turinčiųjų asmenų padėtimi.

Ar kas nors yra susimąstęs kad ir apie kaimynystėje gyvenantį silpno regėjimo neįgalų asmenį, kuris kasdien eina šaligatviu į parduotuvę pro sustatytų automobilių virtinę? Daugių daugiausiai kaimynai gali atkreipti dėmesį į to neįgalaus asmens drabužius, nusistebėti, kad jie švarūs, tvarkingi, kad kasdien asmuo parsineša maisto produktus, kad gyvena tyliai, ramiai, kad susitvarko be niekieno pagalbos, neverkšlena ir nesiskundžia. Bet vargu ar bent vienas susimąstė apie tokį paprastą dalyką: neretai tie automobiliai pastatomi taip, jog išsikiša į priekį, užima dalį šaligatvio. O neregys ar silpnaregis eina savo kasdieniniu keliu tiesiog iš atminties. Jis nemato to kitaip pastatyto automobilio priekio, kuris išsikišęs ir užėmęs kraštelį šaligatvio. Tokiu būdu, vien dėl nerūpestingai pastatyto automobilio, asmuo gali susižaloti, kristi, susidaužyti akinius, kurie paprastai yra brangūs ir jų kaina gali siekti vos ne tą pačią kainą kaip ir padėvėtas automobilis, įlenkti automobilio šoną, kt. Joks įstatymas to nereglamentuoja, išskyrus tai, jog jei automobilis apdraustas, savininkas gali gauti kompensaciją, tačiau jis gali ir užsipulti asmenį su negalia, jį traumuoti dar papildomai jau po to, kai šis bus susidaužęs akinius, susibraižęs veidą krisdamas ar net išsilaužęs ranką ar koją.

Kitaip tariant, jokie įstatymai negali pakeisti esamos vertybių sistemos, kada neišvengiamai užsipuolami silpniausieji visuomenės nariai ir iš tiesų jų nelaimės, vargai yra tik jų pačių rūpestis, nieko daugiau. Atjausti nuoširdžiai ir suprasti jų tikrąją padėti tegali tokie patys, kaip ir jie. Taigi, ką reiškia būti asmeniu su negalia mūsų brutalioje visuomenėje tegali tie, kurie patys patyrė visa tai būdami neįgalūs. Apsimestiniai pasisėdėjimai neįgaliojo vežimėlyje jokiu būdu negali būti užskaitomi į tų atvejų tarpą, kada po to aiškinama, viešinama, „kaip buvo baisu, blogai, ką patyrė ir t.t.“.

PRIEINAMUMAS: KAS TAI IR APIE KĄ TAI?

Prieinamumo įstatymas – 2022 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas Nr. XIV-1633. Prieinamumo direktyva – 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų.

Prieinamumas reiškia, kad visi žmonės, nepriklausomai nuo jų gebėjimų, gali lengvai naudotis, suprasti ir pasiekti gaminius, paslaugas, infrastruktūrą ar informaciją. Tai apima fizinį, skaitmeninį, socialinį ir informacinį prieinamumą. Užtikrintas prieinamumas leidžia asmenims su negalia visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, o kartu gerina ir visų vartotojų patirtį – aiškesnis skaitmeninis turinys, patogesnė internetinė bankininkystė ar be kliūčių pasiekiami transporto bilietai sutaupo laiko ir palengvina kasdienybę visiems.

2025 m. birželio 28 d. įsigalioja 2022 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas Nr. XIV-1633 (toliau – Prieinamumo įstatymas), kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų. Šis įstatymas įpareigoja gamintojus, įgaliotuosius atstovus, importuotojus, platintojus ir paslaugų teikėjus užtikrinti, kad tam tikri jų rinkai teikiami gaminiai ir paslaugos atitiktų naujus prieinamumo reikalavimus.

Prieinamumas yra vienas iš pagrindinių principų, įtvirtintų 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijoje, kuris užtikrina, kad visi asmenys, nepriklausomai nuo jų gebėjimų, galėtų laisvai naudotis aplinka, transportu, informacija, ryšiais ir įvairiomis paslaugomis. Prieinamumas nėra tik socialinis siekis – tai esminė sąlyga užtikrinti lygias galimybes, skatinti asmenų su negalia savarankiškumą ir sudaryti sąlygas verslui pasiekti platesnį vartotojų ratą.

Prieinamumo direktyva siekia dviejų pagrindinių tikslų: socialinio ir ekonominio. Socialinis tikslas – užtikrinti, kad asmenys su negalia ir kiti funkcinių sutrikimų turintys asmenys galėtų lygiomis teisėmis dalyvauti visuomenės gyvenime ir naudotis svarbiausiais gaminiais bei paslaugomis. Ekonominis tikslas – suvienodinti prieinamumo reikalavimus visoje Europos ekonominėje erdvėje, taip palengvinant tarpvalstybinę prekybą ir užtikrinant laisvą prieinamų gaminių bei paslaugų judėjimą.

Verslui reikės prisitaikyti prie naujų prieinamumo reikalavimų, nustatytų Prieinamumo įstatyme. Šie reikalavimai taikomi išmaniesiems įrenginiams, savitarnos terminalams, elektroninei prekybai, bankų paslaugoms, elektroninėms knygoms, prieigai prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, tam tikriems transporto paslaugų aspektams ir kt.⸎

INFORMACIJOS PRIEINAMUMAS – MISIJA ĮMANOMA?

Siekiant atliepti Jungtinių Tautų asmens su negalia teisių konvencijos nuostatas, Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, įsigaliojęs 2024 m. sausio 1 d., įteisino asmenų su negalia teisę gauti viešą informaciją lygiai su kitais asmenimis jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais (pavyzdžiui, lietuvių gestų kalba, lengvai suprantama kalba). Minėto įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos asmeniui su negalia viešąją informaciją turi nemokamai pateikti bent vienu jo pasirinktu prieinamu bendravimo būdu: asmenys su negalia gali kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas dėl jiems aktualios ir reikalingos viešos informacijos jiems prieinamais bendravimo būdais, tuo tarpu valstybės ir savivaldybių institucija ir įstaiga turi užtikrinti informacijos teikimą asmeniui su negalia jo prašomu prieinamumu bendravimo būdu.

Siekiant užtikrinti viešosios informacijos prieinamumą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A1-784 „Dėl Informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintos Informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijos. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turi užtikrinti nekintamos informacijos prieinamumą asmenims su negalia: interneto svetainės pagrindiniame puslapyje arba atskiroje skiltyje, pažymėtoje specialiu lengvai suprantamos kalbos bei gestų kalbos ženklu, skelbti nekintamą pagrindinę informaciją (apie teikiamas paslaugas, pagalbą, vykdomas funkcijas) lengvai suprantama kalba ir lietuvių gestų kalba.

Prieinamumo įstatymas įpareigoja tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus ekonominės veiklos vykdytojus (verslus) – gamintojus, įgaliotuosius atstovus, importuotojus, platintojus ir paslaugos teikėjus laikytis Prieinamumo įstatyme nurodytų reikalavimų, jei jie teikia rinkai įstatyme nurodytus gaminius ar teikia įstatyme nurodytas paslaugas.

Prieinamumo įstatymas įsigalioja 2025 m. birželio 28 d., taigi, nuo šios dienos verslai privalės užtikrinti, kad leidžia į rinką tik prieinamumo reikalavimus atitinkančius gaminius ar paslaugas. Įstatymas taikomas plačiam spektrui gaminių ir paslaugų, įskaitant išmaniuosius įrenginius, savitarnos terminalus, elektroninių ryšių paslaugas, banko paslaugas, transporto paslaugų elementus, elektronines knygas, elektroninės prekybos paslaugas ir t.t. Siekiant, kad šiais gaminiais ir paslaugomis pagal numatytą paskirtį galėtų naudotis kuo daugiau asmenų su negalia, jie turės atitikti prieinamumo reikalavimus.

Pavyzdžiui, informacija apie gaminio naudojimą ar paslaugos veikimą privalo būti pateikiama daugiau kaip viena jusle atpažįstamu būdu, suprantamai, tokiu būdu, kad naudotojai galėtų ją suvokti, tinkamo dydžio ir tipo šriftu ir kt. Įstatyme numatytos keturios rinkos priežiūros institucijos, kurios užtikrins, kad į rinką patektų tik prieinamumo reikalavimus atitinkantys gaminiai ir paslaugos.

Nesilaikant šių reikalavimų, bus taikomos sankcijos, įskaitant pinigines baudas. Rekomenduojama verslų atstovams nelaukti ir jau dabar įsivertinti, ar jų gaminiams bei paslaugoms taikomi Prieinamumo įstatymo reikalavimai.

NAIVU TIKĖTIS?

Taigi, tikėtis kažkokio teisingumo proveržio ar laukti, kad kažkada ir Lietuvoje bus paisoma Jungtinių Tautų parengtų rekomendacijų, ES direktyvų asmenų su negalia klausimais, būtų išties gal net ir naivu.

Bet žinoti apie tas rekomendacijas, direktyvas, nacionalinę teisinę bazę būtina vien dėl to, kad kiekvienas asmuo su negalia, LR pilietis, žinotų, kas nebuvo parūpinta iš viso to, kas jam išties priklauso. Tai yra, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų kasmetiniai raportai, ataskaitos, rekomendacijos Lietuvos atveju yra beveik mokslinės fantastikos žanro kūriniai, kai palyginame tas rekomendacijas su realybėje vykstančiais reiškiniais, faktais.

Tačiau susipažinti su Pasauliniu mastu teikiamomis rekomendacijomis pravartu.

2025 m. Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos rezoliucija 55/8 glaustai

Ataskaita „A/HRC/58/33: Asmenų su negalia ir skaitmeninių technologijų bei prietaisų teisės, įskaitant pagalbines technologijas“ paskelbta 2025-01-10.

Šioje ataskaitoje, paskelbtoje pagal Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos rezoliuciją 55/8, pateikiamos rekomendacijos Vyriausybėms neįgalių asmenų ir skaitmeninių technologijų bei prietaisų teisių, įskaitant pagalbines technologijas, užtikrinimo klausimais.

Ataskaitoje plėtojama ankstesnėse Ataskaitose, kurias Žmogaus Teisių Taryba skelbė savo rezoliucijoje 49/12, skaitmeninių ir pagalbinių technologijų klausimais, kur aptariama, kaip neįgaliųjų priežiūros ir palaikymo elementus diegti praktikoje. 2025 m. Ataskaita taip pat papildo teminį žmogaus teisių priežiūros ir paramos tyrimą, kurį parengė Jungtinių Tautų vyriausiasis Žmogaus Teisių komisaras pagal žmogaus teisių tarybos rezoliuciją 54/6.

Kaip technologijos veikia asmenų su negalia teises?

Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos rezoliucija 55/8 su pateiktomis rekomendacijos Vyriausybėms 2025 m. jau paskelbta.

Aiškiai pateikiama samprata, jog skaitmeninės technologijos yra elektroniniai įrenginiai ir kompiuterinės programos. Šias technologijas sudaro mobilieji telefonai, kompiuteriai ir interneto svetainės. Naujos skaitmeninės technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas (AI – anglų kalba trumpinys, DI – lietuvių kalba trumpinys), naudoja informaciją ir yra technologija, galinti atlikti užduotis ir išmokyti geriau jas atlikti tiems, kurie naudojasi DI. Be to, skaitmeninės technologijos gali padėti vyriausybėms pasidalyti informacija ir teikti paslaugas. Tai gali palengvinti neįgaliems žmonėms gauti reikalingą palaikymą ir informaciją.

E-Valdžios programos taip pat gali:

Leisti žmonėms užsisakyti susitikimus, rezervuoti vizito laiką arba sužinoti informaciją apie jų sveikatą internete.
Padėti žmonėms greičiau ir lengviau gauti informacijos, palaikymo ir paslaugų.
Suteikti žmonėms su negalia daugiau galios savo gyvenime. Žmonės su negalia labiau linkę naudoti e-Valdžios programas nei kiti žmonės.
Taigi, svarbu įsitikinti, kad šios programos yra tinkamos ir lengvai naudojamos asmenų su negalia.

Naudodamiesi skaitmenine technologija asmenys su negalia gali naudotis tokiomis svetainėmis kaip socialinė žiniasklaida ir internetinės parduotuvės, jie taip pat gali atlikti šiuos veiksmus:

Kalbėtis su kitais žmonėmis ir įsitraukti į savo gyvenamos vietos bendruomenės veiklas.
Gauti darbo ar sukurti savo verslą internete.
Skaitmeninės technologijos gali paversti pagalbinę technologiją išmaniaisiais įrenginiais.
Išmanieji įrenginiai yra įrenginiai, galintys dalytis informacija ir susisiekti su kitais įrenginiais.
Kai kurie išmanieji telefonai turi pagalbines technologijas, tokias kaip teksto vertimas į bet kurią kalbą.
Yra technologija, kurios pagalba įrenginys garsiai skaito žodžius.

Tačiau daugelis žmonių su negalia nenaudoja pagalbinės technologijos savo telefonuose, nes:

Jie negali sau leisti nusipirkti telefono, turinčio neįgaliajam reikiamą technologiją.
Jie nežino apie technologiją.
Jų kalba nėra jiems reikalingos technologijos.

Vyriausybės turėtų įsitikinti, kad technologijos padeda apsaugoti neįgaliųjų žmonių žmogaus teises.

KAIP TAI TURĖTŲ BŪTI PADARYTA?

Manome, taip teigia Jungtinės Tautos, kad Vyriausybės turėtų:

Vykdyti e-Valdžios programas, kurios gerbia žmogaus teises.
Atminti, kad e-Valdžios programos yra kompiuterinės programos, kurias Vyriausybės naudoja teikdamos paslaugas ir dalijasi informacija.
Parengti ir laikytis įstatymų, kurie užtikrintų, kad e-Valdžios programos gerbtų žmogaus teises.

Vyriausybės taip pat turėtų:

Suteikti tarnautojams mokymus, kurie padėtų įsitikinti, ar pagalbinės technologijos tinka ir veikia ilgiau.
Šie mokymai turėtų apimti ir tą sritį, kaip padėti su pagalbinėmis technologijomis geriau dirbti moterims.
Dalytis informacija ir idėjomis apie pagalbines technologijas su kitomis šalimis.

Be to, Vyriausybės taip pat turėtų:

Gerbti asmenų su negalia pasirinkimą, kad jie patys pasirinktų paramą, kurią jie gali gauti.
Įtraukti pagalbinę technologiją prie priežiūros ir palaikymo paslaugų planų.
Pagalvoti, kaip suteikti daugiau paramos kitų šalių organizacijoms, kad padėtų joms gerbti neįgaliųjų teises.
Surinkti daugiau pinigų, kad užtikrintų aprūpinimą technologijomis, tinkančiomis neįgaliųjų asmenų vartojimui.

GALĖTŲ IR TURĖTŲ PADARYTI, BET KODĖL TAI GALI NET NEĮVYKTI?

Apibendrinimas:

Vien pokyčiai Lietuvoje nuo šių metų birželio 28 d. sugriauna daugybę stichinių verslų ir pseudo-verslų, e-parduotuvių, portalų, reklamos ir nelegalios prekybos pastangų per socialinius tinklus, nes nuo šios dienos verslai ir pavieniai fiziniai asmenys privalės užtikrinti, kad leidžia į rinką tik prieinamumo reikalavimus atitinkančius gaminius ar paslaugas.
DI, jei būtų pritaikomas kiekvienam asmeniui su negalia individualiai ir tik tuo atveju, jei pats asmuo to norėtų, sudarytų galimybes iš valstybės tarnybos centrinėje vykdomojoje valdžioje ir ypač savivaldybių lygių atleisti didžiąją dalį tarnautojų, kurie net neturi reikiamos kvalifikacijos aptarnauti asmenis su negalia ir jokie kvalifikacijos kėlimo mokymai to jau nebepakeis.
DI, jei būtų pritaikomas kiekvienam asmeniui su negalia individualiai ir tik tuo atveju, jei pats asmuo to norėtų, sudarytų galimybes nebeeikvoti milijardinių sumų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų visai armijai asistentų, socialinių darbuotojų, įvairių laisvalaikio paslaugų teikėjų, edukatorių, bibliotekininkų, muziejininkų, psichologų, neefektyviai dirbančiųjų sveikatos priežiūros ir medicinos darbuotojų išlaikymui. Tai yra, būtų nusikratoma tarpinėmis grandimis, visa armija išlaikytinių iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, nes asmenys su negalia patys pasirūpintų jiems reikalingų paslaugų užsisakymu be jokių tarpinių grandžių, kas duoda milžinišką ekonominį efektą, be to, asmenys su negalia įgautų pasitikėjimo, savarankiškumo, gyventų oriai. Iš esmės tai ir yra pagrindinė siekiamybė, tačiau yra neaišku, kodėl tas neatlikta iki šiol, nes reikiamos techninės priemonės, įskaitant ir DI, egzistuoja jau virš 50 metų.

Todėl pabaigai, kad nuotaika būtų skaidresnė, belieka priminti, jog tikrieji neįgalieji, tikrieji išlaikytiniai, iš esmės parazituojantieji visuomenės sąskaita, yra visiškai ne asmenys su negalia. Tikrieji visuomenės šašai yra tie, kurie yra pozicijose, kur vyksta tarpinės paslaugų teikimo funkcijos savivaldybėse, centrinėje vykdomojoje valdžioje, įvairiose iš biudžetų išlaikomose institucijose, organizacijose.

Iš neįgaliųjų, tai yra, tų išteklių, kurie turėtų juos tiesiogiai be jokių tarpininkų pasiekti, išlaikoma armija galimai dykaduonių, neefektyviai atliekančiųjų savo tiesiogines funkcijas ir net korupcijos pažeistųjų savanaudžių.

Jau yra konstatuota, jog visa sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje yra iš viso neefektyvi, ją būtina pakeisti nauja. Tas pats ir švietime, aukštojo mokslo ir studijų sferose. Negalios reforma irgi jau pradėta. Kur visame šitame yra konkretus ir pats pažeidžiamiausias individas, tai yra, asmuo su negalia? Jo ir jo interesų nėra iš viso. Yra tik tarpinės organizacijos, asociacijos, klubai, valstybės ir savivaldybių struktūriniai padaliniai, UAB, AB, MB, sukurtos grynai monopolinėmis teisėmis ir visiškai neatitinkančios asmenų su negalia poreikių, lūkesčių, norų.

Galimai tai jų, visos šios gal net milijoninės tikrųjų išlaikytinių, duodančiųjų tik nuostolingumą, palaikančiųjų korupciją, veltėdžiavimą, savivalę savanaudiški interesai egzistuoja ir tam yra sukurti ištisi nusikalstami modeliai, schemos, tradicijos, kai „ranka ranką plauna“ ir iš galiojančiųjų teisės aktų, rekomendacijų telieka muilo burbulas jau ir dėl to, kad labai mažai kas ir skaityti, rašyti bemoka ir nebegalės jau to išmokti niekada.

Ir būtent jau šių metų antrąjį pusmetį visi, kas tik norės, galės įsitikinti, kas Lietuvos visuomenėje yra tikrieji veltėdžiai, našta visuomenėje ir kodėl tas vyksta be perstojo. Dar paprasčiau būtų pasakyti tiesiog taip: kai matote neįgaliojo vežimėlį, visada žiūrėkite į tą asmenį, kuris tą vežimėlį stumia, žiūrėkite, kur jis tą vežimėlį stumia, kada, kodėl, už kokį atlygį ir kas yra tas asmuo, kuris su būriu kitų „paslaugiųjų” aptarnauja tą asmenį su negalia vietoje to, jog tas neįgalusis puikiai išsiverstų be jų visų su viena paprasta sąlyga: jei nebūtų tokio kiekio tarpininkų ir informaciją neįgalusis gautų jam reikalingą, laiku ir suprantamą, neklaidinančią, tikslią.

Parengta pagal:

<https://sc.bns.lt/view/item/453215 žr/ 2023 01 10>

56th Session of the UN Statistical Commission: 4-7 March. Internete: <https://eo4sdg.org/56th-session-of-the-un-statistical-commission-4-7-march/>, žr. 2025-03-09.

A/HRC/58/33: Rights of persons with disabilities and digital technologies and devices, including assistive technologies. Internete: <https://www.ohchr.org/en/documents/thematic-reports/ahrc5833-rights-persons-disabilities-and-digital-technologies-and>, žr. 2025-03-09.

KAS MAN PRIKLAUSO? NA, TAI KAS, KAD PRIKLAUSO? TU PAMĖGINK GAUTI TAI, KAS TAU PRIKLAUSO. 2025-03-04 / 05. Internete: <https://www.leidinyssau.lt/info/>, žr. 2025-03-12.

⸎ Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo įgyvendinimo rekomendacinės gairės ekonominės veiklos vykdytojams, 2025, p. 8, 9.

⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎

Jau skelbėme <https://www.leidinyssau.lt/info>, jog:

KAS MAN PRIKLAUSO? NA, TAI KAS, KAD PRIKLAUSO? TU PAMĖGINK GAUTI TAI, KAS TAU PRIKLAUSO!

Kovo 24-ajai – Tarptautinei tiesos apie žmogaus teisių pažeidimus dienai artėjant

2025-03-04 / 05

Tarptautinei tiesos apie žmogaus teisių pažeidimus dienai artėjant informuojame visuomenę apie realią padėtį.

Informacijos surinkimas vyks ir vėliau, iki 2025-03-20. Kreipkitės Redakcijos „Padėkime sau’19” ISSN 2669-1426 e-adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Mūsų leidinio, skirto asmenims su negalia ir mažiau galimybių turintiesiems asmenims bei jų artimiesiems, skaitytojai stokoja informacijos apie socialinės ir materialinės paramos galiojančią praktiškai tvarką.

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ministerija) atsakymai, kurie viešinami mūsų leidinyje neįgaliesiems, labai tiksliai ir konkrečiai išaiškinant esmę, gauti kovo 5 d.

Klausimai ir ministerijos atsakymai:

Kokia padėtis yra su sistemos SPIS tobulinimu, atnaujinimu?

Socialinės paramos informacinė sistema (SPIS) yra nuolat atnaujina ir modernizuojama. 2024 metais buvo modernizuotos šios paslaugos:

Globos (rūpybos) išmokos skyrimas;
Mokinių nemokamo maitinimo skyrimas;
Paramos mokinio reikmenims skyrimas;
Socialinės pašalpos skyrimas;
Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandensišlaidų kompensacijų skyrimas;
Globos (rūpybos) tikslinio priedo skyrimas.

Papildomai buvo sukurtos šios elektroninės paslaugos:

dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos;
prašymas gauti socialinę kortelę.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. pradėtos teikti proaktyvios elektroninės paslaugos. Proaktyvios elektroninės paslaugos, tai funkcionalumas, kuris automatiškai generuoja pranešimus ir informuoja galimą pareiškėją, kai SPIS nustatomi požymiai, rodantys teisę gauti atitinkamą paslaugą. Nuo 2025 m. vasario 3 dienos pradėjo veikti elektroninė paslauga „Išmokos privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui skyrimas“. Ši paslauga suteikia galimybę gyventojams teikti prašymą šiai išmokai gauti el. būdu per išorinį portalą.

Artimiausiu metu (2025 m. birželis) planuojama modernizuoti/sukurti šias paslaugas:

- Socialinių paslaugų skyrimas likusiems be tėvų globos vaikams ir jų šeimoms.
- Socialinių paslaugų skyrimas socialinės rizikos vaikams ir jų šeimoms.
- Socialinių paslaugų skyrimas vaikams su negalia ir jų šeimoms.
- Socialinių paslaugų skyrimas senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms.
- Socialinių paslaugų skyrimas suaugusiems asmenims su negalia ir jų šeimoms.
- Socialinių paslaugų skyrimas socialinės rizikos suaugusiems asmenims ir jų šeimoms.
- Pažymos apie asmens gaunamas (ar negaunamas) išmokas ir / ar paslaugas pateikimas.
2025-03-03 paskelbėte pranešimą “Aktualu patiriantiems finansinių sunkumų” internete:<https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/aktualu-patiriantiems-finansiniu-sunkumu/> Ar gaunate gyventojų, LR piliečių liudijimus, pastabas, kaip išties ir realybėje vyksta aptarnavimas savivaldybių padaliniuose, kai gyventojai kreipiasi dėl materialinės paramos vienos ar kitos rūšies?

Socialinės paramos (vienkartinės, tikslinės, sąlyginės, periodinės pašalpos ar kitos paramos) nenumatytais atvejais skyrimo tvarkos nustatymas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Ši parama – tai papildoma parama, kurią savivaldybės, administruodamos piniginę socialinę paramą, turi teisę savivaldybių tarybų nustatyta tvarka teikti iš savo biudžeto lėšų pažeidžiamoms gyventojų grupėms, kai, susiklosčius sudėtingoms situacijoms, ši parama yra būtina. Dėl šios paramos skyrimo gyventojai turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, kur individualiai įvertinus socialinės paramos ir kitus poreikius sprendžiama, kokių veiksmų ar kokios pagalbos reikia asmeniui (šeimai), patekus į sunkią padėtį.

Ar sisteminate informaciją, ko gyventojai norėtų, pageidautų paslaugų, susijusių su materialine parama, teikimo srityje savivaldybėse? Jei taip, kokiu būdu, kur viešinate?

Kadangi socialinės paramos nenumatytas atvejais skyrimo tvarkos nustatymas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, todėl paramos dydis ir sąlygos kiekvienoje savivaldybėje gali būti skirtingas. Informacija dėl galimybės gyventojams gauti minėtą paramą ir kur kreiptis skelbiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje – https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-parama-kas-man-priklauso/.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priminė internete 2025-03-03: „Kai gyventojai susiduria su laikinais ar ilgiau trunkančiais sunkumais, jie gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl finansinės pagalbos“. Informuojate apie šildymo ir kitų rūšių kompensacijas. Be to, teigiate: „Iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama ir kita socialinė parama: vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą ir kt.“ Kaip Lietuvos Respublikoje yra užtikrinama, kad informacija apie galimybes gauti materialinę paramą, pavyzdžiui, ligos ar avarijos būste atvejais, pasiektų tuos, kurie nesinaudoja internetu ir / ar yra su negalia, skurstantys, kt.?

Informacija dėl galimybių gauti socialinę paramą konkrečioje savivaldybėje gyventojus pasiekia per bendruomenės narius, seniūnijų darbuotojus, socialinius darbuotojus, gyvenamosios vietos teritorijoje veikiančias nevyriausybines organizacijas ir pan.

Visi gyventojai, kurie kreipiasi į savivaldybes, seniūnijas pagal savo gyvenamąją vietą dėl materialinės paramos, kompensacijų yra dalyvaujantieji ir apklausose, tyrimuose teikiamos socialinės paramos veiksmingumo bei kokybės gerinimo tikslais. Ar gali gyventojai, pateikę prašymus bet kurios rūšies paramai gauti, pareikšti nesutikimą raštu, jog atsisako dalyvauti apklausose, tyrimuose ir teikiamos socialinės paramos veiksmingumo bei kokybės gerinimo tikslais? Jei taip, paaiškinkite išsamiau apie galiojančią tvarką. Apie tai būna glausta informacija „Informaciniuose lapeliuose“, kuriuos gauna visi, kurie kreipiasi dėl šildymo kompensacijos. Tačiau tai yra papildomai nepaaiškinama gyventojams, prašymų teikėjams. Daug kas iš viso apie tai nežino nieko. Pakomentuokite.

Gyventojai sutikimą dalyvauti apklausose teikiamos socialinės paramos veiksmingumo bei kokybės gerinimo tikslais gali bet kada raštu atšaukti šiais būdais:

paštu·Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.;

įprastu paštu adresu: A. Vivulskio g. 11, 03610 Vilnius;·

tiesiogiai, įprastu paštu ar el. paštu informavę savivaldybės administracijos padalinį, atsakingą už piniginės socialinės paramos teikimą.·

Visa detali informacija tiek dėl sutikimo dalyvauti, tiek dėl jo atšaukimo gyventojams pateikta prašymo formoje. Kai prašymai piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti teikiami tiesiogiai atvykus į savivaldybę, papildomą informaciją ir paaiškinimus gyventojai gali gauti ir iš juos aptarnaujančių specialistų.

Kadangi eilę metų Lietuvoje surenkama informacija apie teikiamos socialinės paramos veiksmingumo bei kokybės gerinimo rezultatus, pateikite apibendrinimą už paskutinius trejus metus: 2021-2022-2023 bei už 2024 metus, jei duomenys jau būtų susisteminti.

Socialinės paramos veiksmingumo stebėsenos Lietuvos savivaldybėse duomenys yra pasiekiami SADM internetinėje svetainės skiltyje: Socialinės paramos veiksmingumo stebėsena Lietuvos savivaldybėse. Šiuo metu daugelis rodiklių skelbiami iki 2023 m. (imtinai). Vertinant socialinės paramos veiksmingumo stebėsenos sistemos duomenis galima analizuoti indekso pokyčius, indekso sritis arba atskirtus indekso rodiklius.

Pakomentuokite LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. A1-784 „DĖL INFORMACIJOS TEIKIMO ASMENIMS SU NEGALIA JŲ PASIRINKTAIS PRIEINAMAIS BENDRAVIMO BŪDAIS REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO“. Tai yra, kaip šis teisės aktas taikomas praktikoje ir kaip jis dera su į Lietuvos teisę 2022 m. perkelta ES Prieinamumo direktyva. Ji numato pareigą tiek viešajam sektoriui, tiek verslui gerinti prieigą prie pagrindinių gaminių ir paslaugų, kad visi visuomenės nariai būtų savarankiškesni ir galėtų visapusiškai bei veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiomis sąlygomis su kitais asmenimis. Pokyčiam numatytas pereinamasis laikotarpis. Įstatymo nuostatos pradės veikti 2025 m. birželio 28 d. Išsamiau rasite čia: <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/ministre-m-navickiene-dziaugiuosi-verslais-kurie-pritaiko-aplinka-ir-paslaugas-zmonems-su-negalia>, žr. 2023-12-28.

Prieinamumo užtikrinimą reglamentuoja Jungtinių Tautų asmens su negalia teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo nuostatos. Vadovaujantis minėtos konvencijos 9 straipsnio nuostatomis, ją ratifikavusios valstybės, taip pat ir Lietuvos Respublika, siekdamos, kad asmenys su negalia galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse, imasi atitinkamų priemonių, kad užtikrintų asmenims su negalia lygiai su kitais asmenimis fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryšių, įskaitant informacijos ir ryšių technologijų bei sistemų, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumą tiek miesto, tiek kaimo vietovėse.

Portalas „Mano Vyriausybė“ atnaujino Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, Vyriausybei atskaitingų įstaigų, ministerijų, įstaigų prie ministerijų ir kitų šioms įstaigoms pavaldžių biudžetinių institucijų ir joms pavaldžių įstaigų interneto svetainių dizainą: interneto svetainių pagrindiniuose puslapiuose sukurtos specialiais ženklais „lengvai suprantama kalba“ ir „lietuvių gestų kalba“ pažymėtos skiltys, kuriose teikiama nekintanti informacija lengvai suprantama kalba ir lietuvių gestų kalba. Lietuvos savivaldybės taip pat taiko tokią pačią praktiką savo interneto svetainėse. Asmenų su negalia teisė gauti viešą informaciją jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais yra svarbus žingsnis link didesnio asmenų su negalia įtraukimo į visuomenę ir lygių galimybių užtikrinimo. Rekomendacijos dera su Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymu (toliau – Prieinamumo įstatymas), kurio vienas iš pagrindinių tikslų yra gerinti prieigą prie pagrindinių gaminių ir paslaugų (įskaitant ir informaciją apie juos ir jų veikimą) tiek asmenims su negalia, tiek kitiems funkcinių sutrikimų turintiems asmenims, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, asmenims, turintiems laikinų sveikatos sutrikimų ir pan.

Pažymime, kad Prieinamumo įstatymas įsigalioja 2025 m. birželio 28 d., taigi nuo šios dienos verslai privalės užtikrinti, kad leidžia į rinką tik prieinamumo reikalavimus atitinkančius gaminius ar paslaugas. Įstatymas taikomas plačiam spektrui gaminių ir paslaugų, įskaitant išmaniuosius įrenginius, savitarnos terminalus, elektroninių ryšių paslaugas, banko paslaugas, transporto paslaugų elementus, elektronines knygas, elektroninės prekybos paslaugas ir t.t. Siekiant, kad šiais gaminiais ir paslaugomis pagal numatytą paskirtį galėtų naudotis kuo daugiau asmenų su negalia, jie turės atitikti prieinamumo reikalavimus.

Nesilaikant šių reikalavimų, bus taikomos sankcijos, įskaitant pinigines baudas. Todėl skatiname verslus nelaukti ir jau dabar įsivertinti, ar jų gaminiams bei paslaugoms taikomi Prieinamumo įstatymo reikalavimai.

Dėkojame už bendradarbiavimą.