DUOMENŲ NETURI, NIEKO BEVEIK NEŽINO, BET VIEŠUOSIUS PINIGUS IR KITUS VISUOMENĖS IŠTEKLIUS PERSKIRSTO

KAS, KAM IR KAIP VIEŠUOSIUS PINIGUS IR KITUS VISUOMENĖS IŠTEKLIUS PERSKIRSTO?

2025-07-07

Informacinis biuletenis / Newsletter „Padėkime sau’19” ISSN 2669-1426; E-Informacinis biuletenis / e-Newsletter <https://www.leidinyssau.lt> 2025-02-13 paklausė ir KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS SOCIALINĖS GEROVĖS DEPARTAMENTO atstovai 2025-03-05 atsakė:

Atsakome į Jūsų 2025-02-13 el. paštu pateiktus klausimus (kalba netaisyta):

Kiek vadinamųjų pabėgėlių iš Ukrainos gavo apgyvendinimą Klaipėdos m.?

Atsakymas: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės departamento Savivaldybės būsto skyriaus (toliau – Savivaldybės būsto skyrius) duomenimis mieste 2022-2024 m. pagal panaudos sutartį apgyvendinta apie 2300 užsieniečių, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija pasinaudojo 2131 asmuo.

Kiek iš viso lėšų iš Klaipėdos savivaldybės biudžeto paskirta nuomai tų vadinamųjų ukrainiečių apmokėti?

Atsakymas: Savivaldybės būsto skyriaus duomenimis Klaipėdos savivaldybės biudžeto lėšos užsieniečių apgyvendinimui nebuvo naudotos.

Kiek per tą laiką užregistruota atvejų, jog tų vadinamųjų ukrainiečių nuomojamose patalpose įvyko avarija, nenumatyti pakenkimai būstui, gaisras, t.t., po ko teko remontuoti tuos būstus ir tie nuomininkai ar tų patalpų savininkai kreipėsi į Klaipėdos m savivaldybę pagal paramos priemonę, žr. 3.2 punktą "gyvenamajam būstui nukentėjus nuo inžinerinių tinklų avarijos, gaisro, stichinės nelaimės ar nusikalstamos veiklos" iš 2024 m. spalio 30 d. KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS SPRENDIMO „DĖL MATERIALINĖS PARAMOS ĮSTATYME NENUMATYTAIS ATVEJAIS TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ Nr. T2-371?

Atsakymas: Duomenų neturime.

Kiek Klaipėdos m teritorijoje yra registruota įvairių naujų organizacijų, labdaros ir paramos fondų, paramos gavėjo statusą turinčiųjų, kurie susiję tiesiogiai su Ukrainos klausimais, pradedant 2022-02-24 iki dabar. Ar jų būstinėse, kurias jie privalo deklaruoti, yra buvę atvejų, kada parama suteikta pagal paramos priemonę, žr. 3.2 punktą "gyvenamajam būstui nukentėjus nuo inžinerinių tinklų avarijos, gaisro, stichinės nelaimės ar nusikalstamos veiklos" iš 2024 m. spalio 30 d. KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS SPRENDIMO „DĖL MATERIALINĖS PARAMOS ĮSTATYME NENUMATYTAIS ATVEJAIS TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ Nr. T2-371?

Atsakymas: Duomenų neturime.

Pagarbiai

Socialinės gerovės departamento direktorė Gina Vilimaitienė

KAS DUOMENŲ TURI?

O DUOMENŲ TURI LR FINANSŲ MINISTERIJA IR JUOS ATSIUNTĖ ATSAKYDAMA Į KLAUSIMUS, kuriuos ministerijai pateikė Informacinis biuletenis / Newsletter „Padėkime sau’19” ISSN 2669-1426; E-Informacinis biuletenis / e-Newsletter <https://www.leidinyssau.lt>:

IŠKALBINGOJI STATISTIKA

Valstybės biudžeto lėšos, skirtos pagalbos priemonėms dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje
Priemonė	Išlaidos
2022 metai	10 291 147 €
Integruoti migrantus ir tautines mažumas į Lietuvos švietimo sistemą	45 170 €
Mokėti I, II pakopos studentams skatinamąsias stipendijas	2 700 €
Mokėti stipendijas gerai besimokantiems studentams	54 000 €
Skatinti pirmosios, antrosios pakopos, vientisųjų ir profesinių pedagogikos studijų studentus siekti geresnių studijų rezultatų	105 900 €
Motyvuoti pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų studentus siekti gerų studijų rezultatųUžtikrinti stipendijų mokėjimą gerai besimokantiems pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakop	6 300 €
Suformuoti stipendijų fondą pirmosios ir antrosios studijų pakopos studentams	27 900 €
Tobulinti neformalųjį vaikų švietimą, užtikrinant bendrųjų kompetencijų ugdymą	283 558 €
Užtikrinti kompensacijų fiziniams ir juridiniams asmenims, perdavusiems savo būstą ar patalpas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dėl karinių veiksmų iš Ukrainos pasitraukusiems gyventojams, mokėjimą	6 176 719 €
Užtikrinti maitinimo kortelių ir maisto davinių skyrimą dėl karinių veiksmų iš Ukrainos pasitraukusiems gyventojams	3 585 000 €
Užtikrinti stipendijų mokėjimą universiteto studentams pagal geriausius studijų rezultatus	3 900 €
2023 metai	99 404 531 €
Įgyvendinti priemones šeimos ir vaiko gerovei	77 804 €
Rengti bakalaurus ir magistrus	9 849 €
Skirti mokymo lėšas (ML) ir savivaldybių mokyklų (klasių) specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, kitų savivaldybėms perduotų įstaigų ūkio lėšas (ŪL)	43 175 961 €
Teikti paramą neįgaliųjų socialinei integracijai	30 443 €
Teikti paramą šeimoms ir asmenims būstui išsinuomoti	6 042 224 €
Teikti paramą užsieniečių integracijai	1 489 797 €
Teikti socialinę paramą mokiniams	1 415 694 €
Užtikrinti asmenų su negalia gyvenamosios aplinkos pritaikymą ir asmenų aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis	15 311 €
Užtikrinti institucinę globą užsieniečiams socialinės globos įstaigose	138 324 €
Užtikrinti institucinę socialinę globą iš užsienio valstybės (-ių), kurią (-as) ištiko humanitarinė krizė, atvykusiems nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams ar likusiems be tėvų globos vaikams	1 699 908 €
Užtikrinti išmokų vaikams mokėjimą	20 073 604 €
Užtikrinti kompensacijų fiziniams ir juridiniams asmenims, perdavusiems savo būstą ar patalpas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dėl karinių veiksmų iš Ukrainos pasitraukusiems gyventojams, mokėjimą	12 345 921 €
Užtikrinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo įgyvendinimą	6 914 091 €
Užtikrinti paramą mirties atveju	19 137 €
Užtikrinti socialinių paslaugų finansavimą	163 597 €
Užtikrinti šalpos išmokų mokėjimą	5 203 667 €
Užtikrinti tikslinių kompensacijų mokėjimą	589 201 €
2024 metai	86 504 784 €
Įgyvendinti priemones šeimos ir vaiko gerovei	108 591 €
Organizuoti nuolatines studijas	126 810 €
Skirti mokymo lėšas (ML) ir savivaldybių mokyklų (klasių) specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, kitų savivaldybėms perduotų įstaigų ūkio lėšas (ŪL)	46 554 982 €
Teikti paramą asmenų su negalia dalyvumui užtikrinti	31 935 €
Teikti paramą šeimoms ir asmenims būstui išsinuomoti	1 710 782 €
Teikti paramą užsieniečių integracijai	877 676 €
Teikti socialinę paramą mokiniams	1 164 395 €
Užtikrinti asmenų su negalia gyvenamosios aplinkos pritaikymą ir asmenų aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis	18 591 €
Užtikrinti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijų mokėjimą	937 300 €
Užtikrinti institucinę globą užsieniečiams socialinės globos įstaigose	159 553 €
Užtikrinti institucinę socialinę globą iš užsienio valstybės (-ių), kurią (-as) ištiko humanitarinė krizė, atvykusiems nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams ar likusiems be tėvų globos vaikams	1 342 399 €
Užtikrinti išmokų vaikams mokėjimą	20 471 636 €
Užtikrinti kompensacijų fiziniams ir juridiniams asmenims, perdavusiems savo būstą ar patalpas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dėl karinių veiksmų iš Ukrainos pasitraukusiems gyventojams, mokėjimą	1 337 661 €
Užtikrinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo įgyvendinimą	5 462 985 €
Užtikrinti paramą mirties atveju	26 521 €
Užtikrinti socialinių paslaugų finansavimą	198 633 €
Užtikrinti šalpos išmokų mokėjimą	5 974 337 €

Pastaba: duomenys lentelėje pateikti “Padėkime sau’19” redakcijai iš LR finansų ministerijos.

Iš viso per 2022-2024 metus, tai yra, per trejus metus, iš Lietuvos Respublikos biudžeto išmokėta 196 200 462 eurai (196,20 milijonų eurų) pagal pagalbos priemones dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje. Iš tų 196,20 milijonų eurų net 14 procentų, arba 27 613 307 eurai (27,61 milijonas eurų) atiteko priemonėms “Užtikrinti kompensacijų fiziniams ir juridiniams asmenims, perdavusiems savo būstą ar patalpas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dėl karinių veiksmų iš Ukrainos pasitraukusiems gyventojams, mokėjimą” ir “Teikti paramą šeimoms ir asmenims būstui išsinuomoti”. Vien per 2022 metus net virš 0,53 milijono eurų iš Lietuvos Respublikos biudžeto išmokėta įvairioms priemonėms, susijusioms su švietimu, finansine parama studentams, 2023 metais pagal šias priemones išmokėta 44,6 milijono eurų, 2024 metais ši suma pasiekė 47,9 milijono eurų.

Taigi, per trejų metų laikotarpį su švietimu, studentų finansine parama susijusioms priemonėms buvo išmokėta 92 977 119 eurai, arba 92,98 milijonai eurų. Tai yra, 47,4 procentai visos trejų metų paramos iš Lietuvos Respublikos biudžeto buvo sumokėta studentams, mokiniams, jų studijoms, švietimui, kt.

Beveik 93 milijonai eurų mokesčių mokėtojų suneštų į valstybės biudžetą pinigų buvo investuota į atvykusiųjų į Lietuvą studijas, jų švietimą. Rezultatus šių investicijų matome visi: tiek viešajame transporte, kai tie studentai ir mokiniai keliauja iš vieno miesto galo į kitą, ir stebime, kaip jie elgiasi, koks jų išprusimo ir kultūros lygis, tiek stebime studentus, apiformintus kaip nukentėjusiuosius dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir todėl migruojančiuosius, kai jie ryte-vakare-dieną, bet kuriuo paros metu yra nuolatinių atostogų būsenos ir juos nesunku aptikti geriausiuosiuose Lietuvos kurortų pliažuose, SPA, naktiniuose klubuose, už prabangių automobilių vairo, prašmatniuose restoranuose, apsirėdžiusius ekskliuzyviniais rūbeliais, kt. Beje, jie nuolatinių atostogų, amžinų fiestų ir pramogų būsenos visais metų laikais.

Belieka palinkėti LR 2026 metų biudžeto formuotojams galų gale įsivertinti pagal galiojančias mokslines ir ekonomikos efektyvumo metodikas tokių „investicijų“ ir biudžeto finansinių išteklių perskirstymo poveikį, rezultatus, nuostolingumą, padarytą žalą vietiniams gyventojams-LR piliečiams. Kai paskaičiuosite koreliaciją su išaugusiu nusikalstamumu, narkotikų platinimu, kt., bei įsivertinsite, ar vietiniai LR gyventojai ir piliečiai sutinka su tokiu valstybės biudžeto lėšų panaudojimu tuo pat metu, kai kas šeštas Lietuvos vietinis gyventojas ir pilietis-vaikas badauja. Ir tai yra faktas.

Ne pro šalį būtų objektyviai ir pagal galiojančias mokslines metodikas įsivertinti ir tų gausiai finansiškai paremtųjų migruojančiųjų studentų, mokinių pasiekimus mokslo ir studijų srityje ir paskelbti, kokie tie pasiekimai, kad tie migruojantieji studentai nusipelnė tokių dosnių paramų tuo pat metu, kai LR piliečiai-studentai, kurie yra patys gabiausieji, net labai pažangūs, gabūs, perspektyvūs, stipendijų daugelyje specialybių studijų programų iš viso negauna, todėl gabiausieji LR piliečių vaikai iš nepasiturinčių šeimų yra priversti dirbti nuo 16 metų amžiaus.

Be to, iš tų Lietuvos vietinių gyventojų vaikų darbo surinktieji mokesčiai patenka į biudžeto lėšų perskirstymo eilutes kaip finansinė parama migruojantiesiems perėjūnams, kurių tarpe ne vienas ir ne du yra tiesiog nebepagydomi niekada narkomanai, nusikaltėliai, aferistiškai imituojantieji "verslus", pan.

O vietinių gyventojų talentingiausieji ir perspektyvūs sveiki vaikai apie studijas, geros kokybės švietimą, įdomius būrelius, treniruotes, nemokamą būstą ir maitinimą už dyką Lietuvoje tuo tarpu tegali pasvajoti.

Metas būtų surengti referendumą šiais klausimais ir galų gale pasiklausti vietinių LR gyvetojų piliečių, ar jie sutinka su tokiu LR valstybės biudžeto lėšų perskirstymu ir panaudojimu bei galimai perpuvusios švietimo, mokslo ir studijų sistemos ydingu finansavimu bei vietinių pačių turtingiausiųjų nekilnojamojo turto savininkų rėmimu biudžeto pinigais tokiu pavidalu.

Redakcija “Padėkime sau’19” dėkoja LR finansų ministerijai už kantrybę atsakinėjant į gausius klausimus apie mokesčius LR ir bendradarbiavimą bei pateiktus duomenis, kuriais pasinaudota tolimesnei analizei ir iliustracijoms parengti.

Iš aukščiau esančiųjų paveikslų ir duomenų juose akivaizdu, jog Lietuvos Respublika iš Valstybės biudžeto lėšų per 2022-2024 m. pagalbos priemonėms dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje jau išleido 196 200 462 eurus. Taip pat daugiau nei akivaizdu, jog iš tos 196,20 milijonų eurų sumos per trejus metus vidutiniškai 27,35 procentai, arba beveik trečdalis atiteko vis dėlto ne kam kitam, o nekilnojamojo turto nuomotojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, užleidusiems gyvenamąsias patalpas migrantams iš Ukrainos teritorijos bei kitų į pietvakarius, pietryčius, rytus nuo Lietuvos nutolusiųjų svetimos pigių karčiamų ir nuolatinio apkvaišimo perėjūnų veltėdžių kultūros vietų.

Tokiu būdu, nuomotojai susižėrė sau į kišenes 27 613 307 eurus, kas tiesiog ir labai paprastai, suprantamai yra mokesčių mokėtojų pinigai, išdalinti ir perskirstyti iš valstybės biudžeto patiems turtingiausiesiems Lietuvoje, turintiems perteklinių nekilnojamojo turto patalpų, tinkamų gyventi žmonėms, tai yra tokių, kuriuos duoda pajamas nuomotojams. Jie elementariai susirinko biudžeto lėšas į privačias kišenes, nors pavadinta tas kiek kitaip.

Skaitytojams primename, jog tai buvo 2022-2024 m. laikotarpis, kada valdžioje buvo Misnistrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir jos vadovaujama LR Vyriausybė. "Liūto" dalis biudžeto lėšų buvo perskirstyta 2023 m. Esamu metu ir esamai LR Vyriausybei tenka biudžeto skylių lopytojų vaidmuo, kuris, deja, itin nepopuliarus.

Kalbant apie skyles, kurios vargiai ar bus apskritai užlopytos ir galimai žiojės it akivarai, kuriuose prasmenga net sunkiasvorė užsieninė karo technika, telieka priminti, jog mokesčių sistemos pertvarkos aplinkybėmis LR gyventojai jautriausiai reaguoja į pranešimus apie galimus pokyčius dėl nuo 2026 m. sausio 1 d. atsirasiančių naujų mokestinių prievolių. Neišvengiamai bus daugiau mokėtojų, atseikėjančiųjų vienokią ar kitokią sumą iš nuosavos kišenės į savivaldybių ir Valstybės biudžetus.

Vis dėlto, kas bus, jei taip bus?

Greičiausia, bus taip:

Sukčiauti bus sunkiau.
Sukčiai-komersantai, aferistai, savanaudžiai ir dykaduoniai nebeteks galimybių slėpti mokesčius ir tuo pačiu iš nelegaliai sukaupto privataus turto pelnytis nuomodami gyvenamasias patalpas migruojantiesiems ir taip iš kitų LR piliečių, sąžiningai dirbusiųjų, mokėjusiųjų mokesčius net nuo minimalios algos, susigrobti jų suneštus pinigėlius į biudžetą.
Tie, kas pagal užimamas pareigas bus atsakingi už mokesčių surinkimą, kontrolę, nekilnojamojo turto mokestinių verčių nustatytmą, mokestinių prievolių dydžius, atleidimų nuo mokesčių tvarkos savivaldybėse patvirtinimą, sąrašų sudarymus, kas gali būti ir bus atleisti nuo mokesčių, kt., greitai įsigudrins, kokiu būdu pasipelnyti iš naujųjų mokestinių pertvarkų ir gauti asmeninę naudą.

Ir labiausiai tikėtina, jog baigsis taip, kaip visada.

Žuvis ir svečias trečią dieną smirdi, o čia... užsisvečiavo ketvirti metai ir galo nėra.

KAS YRA GELBĖTOJA ŠIOJE PADĖTYJE?

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) praneša, kas ir kaip tikrina mokesčių nesumokančiuosius ar sumokančius juos pavėluotai. VMI tikrina daugybę NVO, viešųjų naudos gavėjų, kurie, deja, neretai nuosavą kišenę sumaišo su visuomenine. Visa tai visada baigiasi baudomis.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) vykdo mokesčių mokėtojų kontrolę remiantis rizikos analize. Tai reiškia, kad, jog siekdama identifikuoti mokesčių mokėtojus, kurių veikloje galimi mokesčių pažeidimai, VMI naudoja automatizuotas sistemas, tokias kaip Audito informacinė sistema (Audito IS) ir Išmaniosios kontrolės procesų valdymo posistemis (i. KON). Šios sistemos analizuoja įvairius duomenis: deklaracijų duomenis, mokesčių mokėtojų teikiamą informaciją, ankstesnių kontrolės procedūrų rezultatus, mokesčių mokėjimo istoriją, kitų institucijų ir kitų šalių pateiktus duomenis apie turtą, pajamas ir kt.

Visa ši informacija yra detaliai aprašyta VMI dokumente „Atrankos ir paramos auditui nuostatai“, kuris yra skelbiamas viešai čia: Atrankos ir paramos auditui nuostatai (PDF).

Remiantis visų šių šaltinių ir įrankių duomenimis, VMI suplanuoja kontrolės veiksmus, atrenka konkrečius mokesčių mokėtojus ir vykdo kontrolės veiksmus.

VMI kontrolė yra vykdoma griežtai vadovaujantis teisės aktais bei taisyklėmis. Kontrolės metu, gali būti atliekamas mokestinis tyrimas, operatyvus patikrinimas arba, griežčiausia kontrolės forma – mokestinis patikrinimas.

Mokestinio tyrimo metu atliekama kliento veiklos stebėsena, dokumentų analizė ir vertinimas. Tyrimo metu vertinama mokesčių mokėtojo pateiktų mokesčių deklaracijų (ataskaitų, apyskaitų), dokumentų bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizė ir vertinimas, kiek tai susiję su mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu, siekiant nustatyti ir pašalinti mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo trūkumus.

Tyrimo metu, apie nustatytus trūkumus ar neatitikimus yra informuojamas klientas. Jeigu klientas su VMI bendradarbiauja, per mokesčių administratoriaus nustatytą laiką teikia prašomą informaciją, dokumentus bei pašalina nustatytus trūkumus, jam baudos nėra taikomos.Tačiau jei klientas nebendradarbiauja, informacijos neteikia ir trūkumų neištaiso, VMI yra privesta pradėti mokestinį patikrinimą.

Savo veikloje VMI specialistai vadovaujasi aukščiausiai skaidrumo standartais, todėl jei mokesčių mokėtojas turi nuogąstavimų, jog jo atžvilgiu VMI darbuotojas viršijo savo įgaliojimus, jis turėtų apie tai pranešti telefonu +370 5 260 5060 (meniu pasirinkus 7) arba prisijungęs prie Mano VMI parašyti laisvos formos skundą, kurį atsiųsti gali ir bendruoju elektroniniu paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Statistika:

Per 2023 – 2024 m. laikotarpį VMI atliekant paramos gavėjų stebėsenos ir kontrolės veiksmus iš viso papildomai nustatyta daugiau nei 903 tūkst. eurų mokėtinų mokesčių, surašyti 4 administracinio nusižengimo protokolai.

Žinia, visada ateina ir Valstybės kontrolė bei objektyviai dirbantieji nepriklausomi žurnalistai. Taigi.

Dėkojame VMI už bendradarbiavimą.