PER 10-METĮ VAIKŲ, KURIEMS PIRMĄ KARTĄ NUSTATYTAS NEĮGALUMAS, SKAIČIUS IŠAUGO 40 PROC.

IŠKALBINGOJI STATISTIKA

2025-08-10

Lietuvoje stebimas neįgalių vaikų skaičiaus augimas, per vienerius metus jų padaugėja vidutiniškai net 5 proc., kai skaičiuojamas pirmą kartą nustatytas neįgalumas. Vaikų pagrindinė negalios priežastis – psichikos ir elgesio sutrikimai, įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos bei nervų sistemos ligos. Vos per vienerius metus, nuo 2021 iki 2022 m., jų padaugėjo 18 proc. 2024 m., palyginti su 2014 m., t, y., per 10-metį, vaikų, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumas, skaičius išaugo 40 proc. (žr. lentelę apačioje).

Tačiau per 5 metus, 2022 m., palyginti su 2018 m., asmenų su negalia Lietuvoje sumažėjo beveik 8 proc.

2024 m. Lietuvoje gyveno apie 231 tūkst. asmenų su negalia, tai sudarė 8,5 proc. nuo bendro šalies gyventojų skaičiaus. Palyginti su 2023 m., asmenų su negalia skaičius padidėjo 2,3 proc. 2024 m. vaikų su negalia buvo 18,6 tūkst., palyginti su 2023 m., šis skaičius padidėjo 5,09 proc. 2024 m. darbingo amžiaus asmenų su negalia buvo 152,8 tūkst., palyginti su 2023 m., šis skaičius padidėjo 6,9 proc. Darbingo amžiaus asmenys su negalia sudaro didžiąją dalį asmenų su negalia skaičiaus (66 proc.). 2024 m. pensijos amžių sukakusių asmenų su negalia buvo 59,6 tūkst., palyginti su 2023 m. šis skaičius sumažėjo 8,4 proc.

Darbingo amžiaus asmenų su negalia daugiausia buvo nustatyta 2008 m., 1000-iui darbingo amžiaus asmenų – 13,4. Dažniausiai darbingo amžiaus asmenys pripažįstami neįgaliais dėl piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligų. Sunkiausią negalią dažniausiai lemia navikai, kraujotakos sistemos ligos ir psichikos bei elgesio sutrikimai.

Primename, kokia situacija buvo 2019/2020 m.: Lietuvoje skaičiuota 9 proc. (242 tūkst.) gyventojų su negalia, neįgalus buvo praktiškai vienas asmuo iš 10. Neįgalių asmenų iki 18 m. amžiaus Lietuvoje nežymiai daugėjo, jie sudarė apie 3 proc. visos vaikų populiacijos šalyje, o 2019 m. neįgalių vaikų visame neįgaliųjų asmenų skaičiuje (0,24 mln. asmenų) buvo 6,5 proc. Per 5 metų laikotarpį nuo 2015 iki 2019 metų net 11,4 proc. išaugo vaikų, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą, skaičius, tai matome iš oficialių duomenų, todėl yra pagrindo teigti, kad neįgalių vaikų skaičius Lietuvoje didėjo iki 2024 m.

Pokyčių dinamika

Darbingo amžiaus asmenų su negalia daugiausia buvo nustatyta 2008 m., 1000-iui darbingo amžiaus asmenų – 13,4. 2020 m. jų nustatyta mažiausiai, t. y., 9096 asmenys, o palyginti su 2001 m., 2022 m. jų nustatyta net 39 proc. mažiau.

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2022 m. darbingo amžiaus asmenų su negalia buvo 146,7 tūkst. asmenų, palyginti su 2021 m., šis skaičius šiek tiek sumažėjo. Dažniausiai darbingo amžiaus asmenys pripažįstami neįgaliais dėl piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligų. Sunkiausią negalią dažniausiai lemia navikai, kraujotakos sistemos ligos ir psichikos bei elgesio sutrikimai.

Lietuvoje pirmą kartą neįgalumas 2022 m. nustatytas 4,8 vaikų iš 1000, o 2023-2024 m. šis skaičius jau pasiekė 5,4. Augimas yra 12 proc.

2020-aisiais Lietuvoje buvo ženkliai sumažėję asmenų su negalia. Kodėl?

2020 m. Lietuvoje buvo beveik 230 tūkst. asmenų su negalia, per metus jų sumažėjo 3 proc. Jei 2018 ir 2019 m. buvo skaičiuojama, jog šalyje apie 9 proc. visų gyventojų yra neįgalūs, esamu metu jų kiekis artėja prie 8 proc. Tai nėra itin daug, nes senosios Europos turtingosiose valstybėse asmenų su negalia yra apie 30 proc. Lietuvoje 2020 m. iš 100 neįgaliųjų 67 buvo darbingo amžiaus; 7 vaikai; 26 pensinio amžiaus asmenys.

Iš visų vaikų iki 17 m. amžiaus vaikai su negalia sudarė 3,1 proc., tai yra, iš 100 Lietuvos vaikų 3 buvo neįgalūs. Šis skaičius metų bėgyje palyginti nedaug kinta. 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo vaikų, kuriems neįgalumo lygis nustatytas pirmą kartą, skaičius: 2020 m. 1000 vaikų teko 3,2 vaikai, kuriems neįgalumo lygis nustatytas pirmą kartą, prieš metus jų buvo 3,9. Panašiai toks kiek mažesnis kiekis vaikų, kuriems negalia nustatyta pirmą kartą, buvo fiksuotas tik 2006 (2,9), 2007 (3,3) ir 2013 m. (3,2).

Remdamiesi Statistikos departamento, Higienos instituto ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, „Padėkime sau‘19“ 2020 m. Nr. 12 darėme apibendrinimus, jog 2019 m., palyginti su 2018-aisiais, Lietuvoje neįgalių vaikų padaugėjo 2,2 proc. 2019 m. vaikų populiacijoje turintieji negalią asmenys sudarė 3,1 proc. Neįgalių asmenų iki 18 m. amžiaus šalyje nežymiai daugėjo, 2019 m. neįgalių vaikų visame neįgaliųjų asmenų skaičiuje (0,24 mln. asmenų) buvo 6,5 proc., kaip duomenis pateikė Valstybės kontrolė mūsų leidiniui 2020 m. kovo-balandžio mėn.

2020 m. Lietuvoje 17 vaikų iš 1000 reikėjo slaugos ar priežiūros (pagalbos), tai yra, jiems buvo nustatyti specialieji poreikiai, tai sudarė 1,7 proc. visų vaikų šalyje. Darbingo amžiaus asmenų tarpe tokių asmenų, kuriems reikėjo slaugos ar priežiūros (pagalbos), buvo 1,3 proc. visų darbingų asmenų, tai yra, 13 iš 1000.

Laikotarpiu per 13 metų nuo 2006 iki 2018 m. vidutiniškai 3,5 asmenims iš 1000 vaikų, priklausančių 0-17 m. amžiaus grupei, būdavo pirmą kartą pripažįstamas neįgalumo lygis, kiekybiniai svyravimai nedideli, 2012 ir 2017 m. buvo daugiausia tokių asmenų – po 3,8 – 1000 vaikų. Pirmą kartą nustatytas neįgalumas kiekybiškai rekordus sumušė 2008 m. – nustatyti 2243 neįgalūs asmenys iki 17 m. amžiaus, kiek mažiau tokių asmenų nustatyta ir 2009 bei 2011 m., tačiau vis viena akivaizdu, jog daugiausia pirmą kartą nustatytų neįgalių vaikų buvo 2008-2012 m. finansinės krizės laiktarpiu.

Tendencijas per dabartinį ekonominio sulėtėjimo laikotarpį įmanoma numatyti – galimai neįgaliųjų asmenų skaičiaus augimas 2019 m. lydimas gana staigaus jų kiekio mažėjimo 2020 m. dėl kelių svarbių priežasčių: medicinos paslaugos pandemijos laikotarpiu daugeliui tapo nepasiekiamos, visas dėmesys buvo sutelktas į vakcinaciją ir COVID-19 ligonius, negalios ir netekto darbingumo lygio nustatymo procedūros  buvo pristabdytos, be to, mažėjo pakantumas korupciniams veiksmams, nuskambėjo skandalai apie kyšius imančius medikus ir fiktyviai nustatomus neįgalumo lygius, galimai dalis išties neįgalių asmenų tiesiog nesikreipė į medikus ir nesusitvarkė reikiamų dokumentų, o dalis kasmet fiktyviai ar iš dalies fiktyviai, kai sukuriami tikrovės neatitinkantys įrašai apie asmenų ligas, patologijas, sutrikimus ir/ar priklausomybes, nustatomų neįgaliųjų asmenų nebedrįso pretenduoti į kai kurias neįgaliesiems numatytas privilegijas, įskaitant ir gana solidžias kasmėnesines išmokas, kai darbo stažas vyresniame amžiuje jau būna sukauptas nemažas ir nebesinori dirbti, kai iki senatvės pensijos amžiaus lieka visai nedaug metų ir tuomet labai patogu susitvarkyti dar ir neįgalumo dokumentus.

Be to, 2021-04-14 https://www.leidinyssau.lt/info buvo paskelbta apie beveik 10 tūkstančių perteklinių mirčių per pandemiją ne nuo COVID-19, o dėl nesuteiktų medicinos paslaugų, kiek mirusiųjų tarpe buvo savižudžių ir/ar neįgaliųjų, neskelbiama.

2024 m. duomenys: asmenys, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis

Iš duomenų, pateiktų lentelėje, matome, jog 2024 m., palyginti su 2023 m., pokyčių neįvyko ar jie buvo palyginti nežymūs: 1000 darbingo amžiaus asmenų teko 6,5 asmenys, o vaikų tarpe 1000 asmenų teko 5,4 vaikai, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis.

Taigi, artimoje ateityje būtina pasirengti pokyčiams visuomenėje, realiai užtikrinti šių asmenų teises ir garantuoti jų integraciją visuomenėje. Lietuvos neįgaliųjų skurdo rizikos lygis vienas didžiausių ES. Darbą turi tik mažiau nei trečdalis mūsų šalies darbingo amžiaus neįgaliųjų. Vidutinė neįgaliojo pensija Lietuvoje maždaug per pusę mažesnė nei vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu.

Šaltiniai: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys; <https://sveikstat.hi.lt/main-indicators-of-lithuanian-health-statistics.aspx>