IŠŠŪKIAI?

PRIKLAUSYS NUO JŪSŲ SAVIVERTĖS LYGIO, AR ĮVEIKSITE IŠŠŪKIUS

Andžela Armonienė

2025-08-23, publikuota pirminė versija 2021 m.

Savivertė varijuoja priklausomai nuo situacijos (Crocker ir Major, 1989).

Vienoje situacijoje gali trūkti, pavyzdžiui, vandens, tuomet vertybe tampa kokybiškas vanduo, kitoje – vertybe gali tapti kokia kita prekė dėl jos trūkumo. Būtent todėl nagrinėtini atvejai, kai menkos savivertės asmenys randa būdų ją didinti, pavyzdžiui, realizuodami save kūryboje, įgydami pripažinimo. Iš kitos pusės, vieša paslaptis – realiai kažko pasiekusieji nebūna išpuikę, patys gabiausieji, įdomiausieji, talentingi ir išties gražūs tike vidumi, tiek išore žmonės būna kuklūs, nereikalaujantieji dėmesio. Dar mokykliniame amžiuje nesunku suvokti, jog klasėje pačios nedailiausios, negabiausios mergaitės tiesiog veržte veržiasi į sceną, ima dainuoti, šokti, kuo nors groti, nors sunkiai tai sekasi ir tėveliams tenka mokėti be stop signalo vis naujiems „guru“, kurie už solidžias pinigų sumas mandagiai pasakytų kiek švelnesnius žodžius apie tų tėvelių nevykėles baisuokles ir itin ankstyvame amžiuje nusivalkiojusias atžalas. Vadinamosios pamaivos – jos kartu ir pačios neįdomiausios, nuobodžios, kuo prastesnės išvaizdos, tuo labiau susireikšminusios, neretai turtingesniųjų tėvų atžalos, kurių niekas nemėgsta ir visada už jų nugarų iš jų tiesiog juokiasi – bendraamžiai su jomis bendrauja tik naudos vedini, mat, tokios, būdamos nepopuliarios, to populiarumo, pripažinimo siekia tiesiog apmokėdamos bendraklasių pramogas, keldamos vakarėlius savo tėvų sodybose, parūpindamos kvaišalų, kitų pramogų, permiegodamos su visais, kas netingi su tokiomis bjauriomis bei neįdomiomis to daryti, ir pan.

Vaikystei, paauglystei prabėgus nesunkiai įsitikini – buvusiosios turčių šeimų, ar kaip dabar vadinama, iš žinomų šeimų, atžalos niekada nieko taip ir nepasiekia, kažkurį laiką pasišvaisto su tėvų nupirktais automobiliais, papramogauja kur nors egzotiškuose kraštuose ir tarsi užgęsta – taip nieko ir nesudominusios, tėvų pinigėliai vis viena anksčiau ar vėliau sutirpsta... ir nieko tiesiog nelieka, dažnu atveju randi jas apipuvusias kokiose narkomanų landynėse svečiose šalyse, nes savojoje ir rodytis jos nebedrįsta arba nebepajėgia išsikapanoti iš landynių ir šiukšlynų kartu su tokiais pat nevykėliais savo vaikais. Tačiau viešinama visada, jog, štai, užsienyje šio žinomo žmogaus duktė ar anūkė sėkmingai laikosi ir neretai mėginama kurti net visa priemonių sistema, kaip parsigrąžinti tas nevykėles ir apmulkinti Lietuvos auditoriją pasakėlėmis, jog grįžo „įžymybė“ ir dabar čia, pas mus, skleis naujoves, naujus produktus pardavinės ar atidarys jogos mokyklėlę kitiems tokiems pat narkomanams, kaip ir jos pačios.

Pasitenkinimas savimi ir pasiektais rezultatais siejami su aplinka, kurioje aukštesnės savivertės asmuo save pozicionuoja, todėl poreikis įsigyti ir daugiau kokybiškų bei brangesnių prekių išauga. Žinoma, itin kokybiški daiktai nebūtina yra krintantys į akis, lengvai pastebimi. Būna, žmogus net sunkiai suserga ir tampa kaupiku, godžiai renkančiu sendaikčius ar ką nors kolekcionuojančiu atsisakydamas visko, juokindamas aplinkinius vaikščiodamas apiplyšęs ir besimaitindamas iš konteinerių pasibaigusio galiojimo maisto produktais. Kas nežino Gobseko istorijos? Apsidairykite... mūsų aplinkoje „gobsekų“ ir „gobsekių“ tiesiog antplūdis ir niekas taip gerai kaip jie nežino, kur ką galima gauti nemokamai, kur kas ką dalina, skirsto...

Anot psichologijos mokslo atstovų  P.K. Oles ir kt. (2013), cit. Diener (1984); Jones ir kt. (2003), pasitenkinimasgyvenimu susijęs su tuo, kaip asmuo vertina įvairias siritis, taip pat su bendravimu, kuris suteikia gyvenimui prasmę. Minimos taip pat pozityvios pasekmės, įskaitant fizinę sveikatą bei prisitaikymo kopijavimo strategijas.

Savivertė išreiškia bendrąjį savęs vertinimą (Oles ir kt., 2013, cit. Rosenberg, 1989). Kaip manoma, pozityvi orientacija stipriai koreliuoja su saviverte, tačiau pastaroji nėra pozityvios oreintacijos komponentė. Iš kitos pusės, priimtinos longitudinės studijos, kad būtų įvertintos galimos įtakos, kurios jungia šių dviejų konstruktų kryptis. Dabartiniai rezultatai papildo nuomonę, kad individai, kuriems būdingas aukšto lygio pasitenkinimas gyvenimu, stipriau jaučia savo galimybių ir stiprybių konfidencialumą, nors šios dvi nuomonių tendencijos skirtingos.

Kita su tuo susijusi problema yra hipotetinė sąveika tarp pozityvių orientacijų bei esminių savęs vertinimų, kaip chrakteringų bruožų, parodomų per savivertę, kontrolės būdą, bendrąjį savivertės įsitikinimą (BSĮ) bei silpną neuroticizmą (Oles ir kt., 2013, cit. Judge, 2009). Pasirinkus tirti sąveiką tarp BSĮ ir pozityvios orientacijos, savivertė, kaip samprata, taikoma žmonių nuomonei apie tai, kaip jie vertina savo galimybę vykdyti specifines užduotis bei įveikti iššūkius. Skirtingai nei cit. Bandura (1997), kuris gina specifinius savivertės ypatumus, cit. Scharzer (1992), tvirtina, jog BSĮ, kaip asmens galimybė atlikti būtinus veiksmus lenktyniauti reikalaujančiose situacijose, yra praktiškai vartotinas (Oles ir kt., 2013).

Socialinių mokslų atstovai (Lam ir kt., 2010) tyrė, kaip asmenys apibrėžia identiteto sampratas socialinio identiteto bei identiteto teorijų aplinkoje ir analizavo jų taikymą marketingo srityje. Savivertės samprata taip pat pateko į tyrimų sferą. Marketingo mokslas, pagrįstas identiteto teorija, orientuojasi į tai, kaip individualus klientas supratimas apie tai, kas yra „aš“ ir „ne aš“ (Lam ir kt., 2010, cit. Kleine ir kt., 1995) ir kaip jie elgiasi sutinkamai su labiausiai ryškiu identitetu (Lam ir kt., 2010, cit. Arnett ir kt., 2003; Bolton and Reed 2004; Oyserman 2009). Apibendrinti galime, jog identiteto teorija yra labiausiai susijusi su individualia elgsena bei privačiąja savastimi (Lam ir kt., 2010, cit. Triandis, 1989).

VERTYBĖ YRA GERA REPUTACIJA

Marketingo moksle reikšminga tyrimų sfera – sąveika tarp paslaugų kokybės, kliento pasitenkinimo ir lojalumo. Kadangi svarbios ir elgesio intencijos, šiame kontekste tyrinėjamos ir klientų vertybinės orientacijos. Siekiamybe tampa toks klientas, kuris paslaugas žodžiu pozityviai rekomenduoja savo aplinkos žmonėms, tuomet tyrimų tikslai skirstomi į (1) siekį tirti paslaugų kokybės poveikį klientų pasitenkinimui ir jų lojalumui; (2) siekį tirti ryšius tarp klientų pasitenkinimo ir lojalumo; (3) siekį išplėtoti suvoktos kainos, vertės, kintančios kainos vaidmenis aplinkoje, kur vertinama paslaugų kokybė, klientų pasitenkinimas, lojalumas (Lee, 2013).

Prieita išvados, jog galima pozicionuoti paslaugų kokybę kaip prioritetinę, lyginant su kliento pasitenkinimu, dažniausiai nustatomi pozityvūs ryšiai. H.S. Lee (2013), cit. Rust ir kt. (1994), pranešė, jog kliento pasitenkinimas ir žavėjimasis yra veikiami kliento lūkesčių ir kad teriminas „lūkesčiai“, kaip jį vartoja elgsenos mokslo atstovai, kas anot jų, reiškia „kas, vidutiniškai tikėtina, gali nutikti“.

Marketingo teorijon įtraukiamos sąveikos teorijos. Sąveika tyrinėjama daugelyje akademinių disciplinų bei iš daugelio skirtingų perspektyvų. To paseka – nėra sutarimo dėl aiškinimo ir diskutavimo, kas yra sąveika/ryšiai (Williams, 2012, cit. Haugland, 1999). Iš verslo perspektyvos, verslo sąveika ar marketigo sąveika turėtų būti įtraukta tik kai padeda pasiekti akivaizdų konkurencinį pranašumą. Įvairios teorijos, siejamos su verslo sąveika, įtraukia dar ir prekybinę kaštų ekonomiką (Williams, 2012, cit. Williamson, 1985), išteklių priklausomybės (Williams, 2012, cit. Pfeffer and Solancik, 1978), racionalių pokyčių teoriją (Williams, 2012, cit. Macneil, 1980), verslo tinkų teoriją (Williams, 2012, cit. Hakansson and Snehota, 1995), eilę kitų teorijų ir mokslo požiūrių.

Sąveikos marketingas, kaip kooperatyvių ir bendradarbiavimo sąveikos su klientais bei kitais rinkos veikėjais procesas (Williams, 2012, cit. Sheth and Parvatiyar, 1995), papildomai, remiantis Shani ir Chalasani (1992, p. 44), dar apibrėžiamas kaip „integruotos pastangos nustatyti, sukurti bei palaikyti individualių klientų tinklą bei stiprinti tęstinumo tinklą abipusiai naudai pasiekti taikant intuityvų, individualizuotą bei pridedamąją vertę garantuojantį individualių klientų tinklą, užtikrinantį pridedamąją vertę garantuojančius kontaktus per ilgalaikį laikotarpį“ (Williams, 2012, cit. Yau, et al., 2000, p. 17).

Sąveikos marketingo klausimu apibendrinama, kad kompanijos naudingumas atsižvelgiant į kliento poreikius gali leisti kompanijai sukurti prasmingesnius ryšius ar sąveiką su vartotojais nei kada nors anksčiau. Šie ryšiai ar marketingo sąveika prisideda prie kainų mažinimo ribojimo bei augančių pajamų. Tai reiškia, jog efektyvūs sąveikos marketingo veiksmai gali padėti plėtoti ilgalaikį klientų lojalumą bei pasiekti reikšmingą konkurencinį pranašumą. „Dar labiau gąsdina tai, kad kaip lengvai mes galime atsitiktinai ir nepagalvoję pažeisti ar sugriauti tuos trapius lėšų išteklius dėl nepastovios bei nejautrios elgsenos, kurią parodome (Williams, 2012, cit. Cecil, 2000, p. 102).

Bendriausia forma, sąveikos marketingo sėkmė ar sąveikos diados gali paprasčiausiai  būti glaustai išreikštos fraze „daryk kitiems tai, ką norėtum, kad tau darytų“ (Williams, 2012, p. 29).

Taigi, Jūsų reputacija bus puiki, jei gavę smūgį žemiau juostos, grąžinsite tą smūgį tokį, kad kaltininkas jau niekada ir nebeatsistos.

KLIENTŲ SAVIVERTĖS REIKŠMĖ MARKETINGO TEORIJOJE BEI SĄVEIKA SU TARPTAUTINIU VERSLU

Ph. Kotleris (1984) išskyrė keturis reikalavimus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant potencialius rinkos segmentus, t.y., galimybė išmatuoti, pasiekiamumas, vientisumas, veiksmingumas. Nustačius segmentą, įmanoma išplėtoti prekės ar paslaugos pasiūlą rinkai, atsižvelgiant į tikslinio segmento poreikius. Segmentai apibrėžiami pagal ekonominį lygį ir naudingumą, po to planuojamos marketingo derinio priemonės.

Rinkos segmentavimas yra esminė marketingo strategija. Jos tikslas yra nustatyti rinkos segmentus bei pirkėjų grupes, kurios vėliau gali tapti marketingo kampanijų planų tikslinėmis grupėmis. Šiai marketingo strategijai yra būtina turėti tikslius duomenis apie segmentus ir vartototjų bendrąsias charakteristikas. Šios yra atitinkančios bei numatančios klientų iš tam tikso segmento atsaką į marketingo stimulą. Rinka yra skirstoma pagal klientų, sudarančių tam tikrą rinkos segmentą, geografinius, demografinius, psichologinius, psichografinius ar elgsenos kintamuosius. Privalumai ir trūkumai pagal kiekvieną kintamąjį taip pat yra reikšmingi ir į juos būtina atsižvelgti. Rinkos segmentavimas, kaip strategija, teikia privalumus artimesnių asociacijų su klientais dėka, kas buvo tradicinių verslo veiksmų stiprybė (Tynan; Drayton, 1987).

Derinant savivertės teoriją su marketingo segmentavimo literatūra, siekiama  išsiaiškinti, kokią įtaką savivertė daro kliento sprendimams dėl informacijos šaltinių pasirinkimo, kai priimamas perkamo prekės pasirinkimo sprendimas. Tyrimais nustatyta, kad informacijos šaltinius individai pasirenka skirtingai, tai priklauso nuo savivertės lygio.

Pavyzdžiui, asmenys su aukštesniu savivertės lygiu remiasi patys savimi, tie, kurių savivertė žemesnio lygio, remiasi daugiau tokiais informacijos šaltiniais kaip žiniasklaida ar internetas (Bishop; Barber, 2012).

MATERIALIZMAS NEPALIEKA VIETOS IDEALIZMUI?

Nauda, nauda ir tik nauda.

Sakysite, jog žiauru? Nelieka vietos romantikai ir žiūrėjimui į žvaigždes nakties danguje spalį, kada vyksta meteoritų lietus ir gali suspėti sugalvoti norą, kuris tikrai išsipildys?

Paprastas atsakymas yra tas, jog nauda kiekvienam skirtinai suprantama. Vienam naudinga būti bosu, kitas naudą suvokia kaip galimybę niekada nedirbti jokiam darbdaviui, įskaitytinai ir meninius, kūrybinius projektus, kur „viskas iš idėjos“ ir su šūkiu „mes esame kolektyvas ir mes – jėga“, todėl tie asmenys sutinka triūsti ir po 18-20 valandų per parą praktiškai gudriai apmulkinti įvairias pažadais, jog „rytoj bus geriau, o dabar padirbėkime už dyką, kad mūsų vaikams ir anūkams būtų geriau“.

Tokie triukai yra visiems nusibodę ir galimybė rasti vis naujų kvailių yra ribota.

Taigi, savęs vertinimas siejamas su materializmu, asmens savivertė gerėja, kai šis įsigyja jo socialinį statusą atitinkančias ar pagal situaciją, galimybes ir aukštesnio socialinio statuso prekes. Todėl dažniau perkamos tokios prekės, kurios yra asmeninio ir socialinio identiteto simboliai, padeda formuoti žmogaus įvaizdį. Prekė įsigyjama, nes pirkinys ne tik suteikia malonių pojūčių, bet ir padeda jaustis tokiu, kokiu žmogus nori būti bei atspindi jo išskirtinumą. M. Lindstromas (2008) pasakoja, kaip studentams buvo duoti pinigai nupirkti baterijas. Kai parduotuvėje nieko nebuvo – studentai pirko pigiausias. Bet jeigu parduotuvėje buvo kitų žmonių, pirko brangesnes. Įvaizdis dar ne viskas, bet jis svarbus, socialiniai veiksniai taip pat reikšmingi.

Akivaizdu, jog kliento elgsena niekada nenustos būti reikšminga marketingo tyrimų sritimi, o joje – kliento savivertės vertinimo metodikos skatins ieškoti atsakymų į strateginius klausimus, kaip kuo geriau ir tiksliau atitikti klientų lūkesčius, norus, poreikius ir taip kuo pelningiau teikti paslaugas bei parduoti prekes.

Tarkultūrinės dimencijos atsiranda marketingo proceso metu, kai segmentuojama rinka, kai elementas „vieta“ tampa pretekstu plėtoti tarptautinį verslą dėl naudingumo gauti didesnį pelną pardavus prekes kitur nei jos buvo pagamintos. Pagrindiniu varikliu tuomet tampa rėmimas, nes jo dėka ir vyksta judėjimas, savivertę patvirtinančios prekės atsiduria tose vietose, kur jos simbolizuoja aukštos savivertės faktą.

Toliau galima teigti, jog elementas vieta gali būti išdėstomas geografinių krypčių pagrindu ir tiesiog iliustruojant kryptis, kaip viena ar kita prekė juda, kodėl ir pagrįsti tuo rėmimo kompleksą bei jį strateguoti, kadangi jis tampa pagrindine ašimi randant sąsajas ir užtikrinant garantuotą pelną, galimai net itin didelį pelną bei pajamingumą, o toliau – kovos už rinkas strategijos.

JEI NIEKO NESUPRATOTE, SAVIVERTĖS SAMPRATA IR REIKŠMĖ DAR PAPRASČIAU

Savivertėyra viena iš labiausiai vertinamų ir tyrinėtų elgsenos teorijų, ji yra ideali teorija, padedanti suprasti, kodėl žmonės viename kontekste dalinasi žiniomis, o kitame to nedaro. Žinių sklaidos elgsena, pagrįsta įtaka, pasekmėmis ir grįžtamuoju ryšiu, kaip sistema, aiškinama motyvacijos savivertės modelio pagalba (Endres ir kt., 2013).

Savivertės tyrimai šiuolaikinėje visuomenėje tapo labai populiarūs. Tik pasiekus aukštą savivertės lygį, galima pasiekti aukščiausių pageidaujamų rezultatų. Pačiu bendriausiu aiškinimu savivertė – požiūris į save. Savivertės apibrėžimo tėvu laikomas M. Rosenberg‘as, kurio teigimu, savivertė yra teigiamos arba neigiamos nuostatos į save (John, MacArthur; 2004). Tomaka (1991) savivertę aiškina panašiai, tai – kokybinė „Aš“ vaizdo komponentė, kurioje atsispindi kognityviniai bei elgesio aspektai.

White ir kt. (2012) tyrinėjo, kada ir kodėl socialinio identiteto grėsmė siejant ją su saviverte gali daryti poveikį klientų preferencijoms. Kontekstas yra reikšmingas, kai tyrinėjamas identitetas. Yra nustatyta, kad pirkėjai vengia produktų, kurie gali pakenkti jų socialiniam identitetui. Be to, pozityvus savęs vertinimas gali būti pasiektas vengiant asociacijų su socialiniam identitetui galinčiais pakenkti aspektais.

Aukštesnis savivertės lygis pasiekiamas įsigyjant kokybiškesnių, estetiškesnių prekių. Estetiškų produktų pasirinkimas lyginamas su pranašesnių produktų pasirinkimu, kai atsižvelgiama į jų funkciją, prekės ženklą, hedonistiką, – visa tai įtaką daro kliento asmeninėms vertybėms. Klientai patiria savivertės, pasitikėjimo jausmus rinkdamiesi estetiškus produktus, tai patvirtina apsipirkimo terapijos tyrimai (Townsend ir Sood, 2012).

Tikima, kad aukšto lygio savivertę turintys žmonės yra labiau pozityvūs savo atžvilgiu. Šie žmonės dažnai būna psichologiškai laimingi ir sveiki (Branden, 2001; Taylor & Brown, 1988). O žmonės su žemo lygio saviverte yra psichologiškai nelaimingi ir galbūt net depresuoti (Tennen & Affleck, 1993).Galima išskirti aukštos savivertės pagrindinius privalumus: asmuo jaučiasi gerai, lengvai susidoroja su iššūkiais ir negatyviais atsiliepimais, o socialiniame gyvenime jis jaučiasi gerbiamas ir vertinamas kitų žmonių.

Tačiau taip pat yra ir negatyvioji pernelyg aukštos savivertės pusė (Baumeister, 1998), kurios dėka žmonės pasitiki savimi per daug arba „save įsimyli“, todėl neprisiima atsakomybės už padarytas klaidas ir pan. Žmonės su maža saviverte, pasaulį mato per negatyvų filtrą, ir jų nepasitenkinimas savimi, visą supančią aplinką paverčia neigiama. Taip pat, žema savivertė ir depresija yra labai panašios būsenos, kuomet žmogus jaučiasi vienišas, neįvertintas, liūdnas ir nepatenkintas gyvenimu. Tokia būsena kenkia karjerai ir gyvenimo kokybei (Tennen & Affleck, 1993).  

Visiems gerai žinoma Maslow poreikių piramidė. Autoriaus teigimu, norint pasiekti aukštą savivertę, būtina patenkinti kitus, žemesnio lygio poreikius. Pavyzdžiui, pirmiausia reikia patenkinti fiziologinius poreikius, tokius kaip maisto ar vandens. Antra, reikia turėti vietą, kurioje būtų galima jaustis saugiai, pvz., namus. Taip pat būtina sąlyga turėti draugų, nes žmogus yra socialinė būtybė, kuriai reikia bendrauti. Patenkinus šiuos poreikius, pereinama į kitą lygmenį. Pagarbos ir saviraiškos poreikių patenkinimas glaudžiai siejasi su aukšta saviverte. Taigi, aukštą savivertę galima pasiekti, tik patenkinus kitus žemesnio lygio poreikius.

Šioje vietoje būtina pažymėti: jei negabiai ir prastos išvaizdos anūkei jos senelis nuperka visą stadioną su scena ir jau iš anksto draugams ir draugų draugams išdalina už veltui padalintus bilietus ir taip sukuria iliuziją, kad jo į klaikų padarą panaši anūkė yra populiari scenos žvaigždė ir kai ji dainuoja ar lyg bulvių lauko kaliausė su išdžiūvusiomis kaulėtomis kojomis bei plokščiu it bulvių tarka pasturgaliu ir sintetinėmis pridėtinėmis kūno dalimis kraiposi, darkosi, tas baigsis visada vienodai: supuvusia narkomane tapusia kaliause – žinomo asmens anūke, patyčių taikiniu. Ir tai geriausiu atveju, nes tokių mėginimų, o jų yra daug, rezultatai būna dar graudesni, pavyzdžiui, susimovusios ministrės biografija, kas pavirsta į liaudies sukurtą anekdotą apie didele galva it moliūgas, kuri visiškai tuščia, laksčiusią po užsienius buvusią ministrę, mėginusią pristatyti Lietuvą kaip investicijoms patrauklų kraštą ir visas kalbas iškaldavusią pažodžiui atmintinai bei tarškėjusią lyg papūga politinės ekonomikos ir tarybinės ekonomikos terminais, kas sukeldavo pašaipas ir užsienyje bei sugriovė „gražių lietuvių moterų“ įvaizdį. Galutinis šio marazmo su beviltiška ministre rezultatas buvo tas, jog likome su vieninteliu ir labai laikinu konkurenciniu pranašumu ir visų siūlymų investuoti į Lietuvą koziriu – visiškai pigia darbo jėga, iš ko supratingi užsienio ekspertai irgi tiesiog juokėsi vos pamatę mūsų ekspertų, profesorių, akademikų lygį ir visa tai, kas buvo pristatoma kaip pigi darbo jėga. Ta pigi darbo jėga tiesiog buvo žinomų žmonių vaikai, anūkai, nusipirkę iš po skverno teisininkų diplomus MRU, išdardėję į JK pirmu įmanomu skrydžiu viena kryptimi ir ten pristatyti prie realių darbų, kurių irgi nesugebėjo dorai atlikti, tai yra, nupešti vištų paukštynuose ar Norvegijoje išskrosti nustatytą kiekį žuvų už sutartą atlyginimą, todėl nesugebėję surinkti pinigų savo dozėms kasdieninėms bent pigių narkotikų, supuvę, sukrypę, prasiskolinę, be dantų, neretai dar ir su keliais neaiškios rasės ir tautybės ligotais vaikais sudardėjo į Lietuvą atgal.

KAS KITOJE MEDALIO PUSĖJE?

Pasak M. Rosengreno (1986) savivertė yra sąlyginai tęstinė dispozicija. Saviverte įmanoma manipuliuoti (Wells ir Marwell, 1976), mokslininkai sutaria, jog ji varijuoja priklausomai nuo  situacijos (Crocker ir Major, 1989).

Anot T.E. Heathertono ir J. Polivy (1991),  cit. Greenwald, 1980; Swann, 1985, 1987; Wylie, 1979, žmonės aktyviai ieško informacijos, kuri patvirtintų jų savęs sampratą ir atmeta informaciją, kuri yra pavojinga bendrajai savęs sampratai. Taip pat yra žinoma, jog momentiniai veiksniai gali nulemti momentinius savęs vertinimo pakitimus (cit. Baumgardner, Kaufman, & Levy, 1989; Jones, Rhodewalt, Berglas, & Skelton, 1981; Kern is, Grannemann, & Barclay, 1989; Markus & Kunda, 1986; Rosenberg, 1986; Tesser, 1988). Svarbu tyrinėti savivertę bei nuotaikos priklausomybę bei skirtumus, be to, savivertė, jos žemas lygis itin susiję su depresija. Nustatyta, jog skirtumas tarp nuotaikos ir savivertės yra toli gražu ne trivialus, todėl tiriant efektus, leminačius savivertės pokyčius, suprantant juos, vertinti reikia mintis, jausmus ir elgseną. Nuotaikos pokyčiai, vykstantys gaunant papildomą informaciją, atsiranda, bet nedaro įtakos savivertės lygiui (Heatherton ir  Polivy, 1991). 

LAST, BUT NOT LEAST, arba post scriptum

...Na, o dabartinės užsitęsusios situacijos akivaizdoje galime nesunkiai stebėti krintančiuosius – smunka ir jų savivertė. Ir negabiems bei niekada nieko nepasieksiantiems vis sunkiau... net kai jų tėveliai, seneliai apmoka nuotolinio ugdymo ir naujoviškų pramogų papildomas išlaidas... yla iš maišo visada išlenda. Virtualioje erdvėje galioja irgi savi dėsniai – kas yra kas ir ko yra verti identifikuoti galima akimirksniu. Supirkti naujesni ir brangesni mobilieji telefonai ar kiti įrenginiai čia jau niekuo nebepadės. Dvasios ubagui ir negabiam tinginiui duok ką nori – nieko nebus.

Išsamiau žr. klasikės Žemaitės raštuose, galima paskaityti ir Turgenjevo „Mū-mū“, Dostojevskio „Idiotą“, itin rekomenduotinas „Oblomovas“.