NUSKURDĘ VAIKAI IR NULINĖ PAŽANGA ĮVEIKIANT SKURDĄ LIETUVOJE

NUSKURDUSIOJE LIETUVOJE NUSKURDĘ NET VAIKAI

2026-05-11

Pagal Oksfordo universiteto ekonomisto Uliverio Stercko sukurtą „vidutinio skurdo“ metodiką, praėjusiais metais norint uždirbti 1 JAV dolerį mažiausiai skurdžioje ES valstybėje – Liuksemburge – reikėjo dirbti 21 minutę, o Lietuvoje – 76,4 minutės. Taigi, Lietuva 2025 metais buvo 3,6 karto skurdesnė nei Liuksemburgas, apie 3 kartus skurdesnė nei Vokietija, Belgija ir Kipras. Estijojoje 1 JAV doleriui uždirbti reikėjo 51 minutės darbo laiko, Lenkijoje – beveik 44 minučių. Lietuvoje skurdo lygis siekė 22,6 proc. Pernai apie 653 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos (2026-04-27 informavo “Verslo žinios”).

„Žinių radijas“ šių metų gegužės 10 d. informavo: „Eurostato duomenimis, 2025 m. skurdo rizikos lygis Lietuvoje pasiekė 22,6 procentus – tai aukščiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje. Tai yra 1,1 procentinio punkto daugiau nei 2024 m. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, apie 653 tūkstančius Lietuvos gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos“.

Žinia, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis bandė išsamiau paaiškinti padėtį ir teigė, kad šis rodiklis atspindi santykinį skurdą ir pajamų nelygybę, todėl nėra tobulas realaus nepritekliaus matas.

Dar daugiau. Pranešta viešai, jog pagal Oksfordo universiteto ekonomisto Olivier Sterck sukurtą „vidutinio skurdo“ metodiką, kuri vertina, kiek laiko žmogui reikia dirbti, kad uždirbtų vieną JAV dolerį, Lietuva pasirodė prasčiausiai visoje ES. Tai rodo ne socialinį skurdą, o žemą darbo našumą ir lėtai augančias pajamas, palyginti su kainomis.

Skurdo rizikos rodiklis yra santykinis rodiklis, kuris apima ne tik būtiniausius poreikius, bet ir atspindi, kiek žmonės gali dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Pavyzdžiui, ar jie gali sau leisti nueiti į kavinę išgerti kavos, ar gali pasikeisti batus, kai šie susidėvi. Nors tai santykinis rodiklis, vis tiek kalbame apie skurdo rizikos rodiklį. Nelygybės rodikliai yra visai kiti, tačiau jie taip pat nėra Lietuvos naudai. Bendra situacija Lietuvoje nėra gera, kad ir kiek skirtingų rodiklių vertintume.

Svarbu ir tai, kad skurdo rizika matuojama pagal tą pačią metodiką. Todėl, matydami platesnį paveikslą, galime lyginti bendrą rodiklį su kitomis grupėmis. Pavyzdžiui, žmonių su negalia skurdo rizikos rodiklis Lietuvoje taip pat yra prasčiausias. Į šį rodiklį susideda labai plati priežasčių paletė, todėl reikėtų žiūrėti į labai skirtingus duomenis.

Europos Sąjunga taip pat pradėjo stebėti socialinio ir ekonominio nepritekliaus rodiklius. Pavyzdžiui, vertinama, ar žmogus turi interneto prieigą, ar gali pasikeisti drabužius, kai jie susidėvi.

Mūsų gyvenimo standartai labai kinta. Jei prisiminsime, kaip Lietuva atrodė prieš 40 metų, skalbimo mašina buvo prabangos ženklas, o dabar jos neturėjimas rodo, kad su šeimos finansais kažkas negerai. Kažkada, prieš 200 metų, buvo norma vaikščioti basam ir neturėti batų, o turėti batus buvo prabangos ženklas. Šiuo metu standartai yra visai kiti.

Kai žiūrime į šiuos rodiklius, turime atsižvelgti į tai, kokioje visuomenėje gyvename.

Dr. Nerijus Mačiulis teigia: „Labiausiai cituojamas rodiklis tiesiogiai neparodo, kiek kartų konkreti šeima gali nueiti į restoraną ar kavinę, ar kaip dažnai gali nusipirkti naujus batus. Jis skaičiuojamas labai paprastai – vertinama, kokia dalis gyventojų gauna pajamas, mažesnes nei 60 procentų šalies medianos. Tai yra labai paprastas rodiklis, ir pati metodika rodo, kad tai yra pajamų nelygybės rodiklis“. Jis išreiškė savo nuomonę: „Aš visiškai pritariu ir nesiginčiju, kad mes jau nebesame tokia valstybė, kurioje turime skaičiuoti tik tuos gyventojus, kuriems trūksta pinigų maistui, būstui ir kitoms būtiniausioms prekėms“. Anot ekonomisto, kai stojome į Europos Sąjungą 2004-aisiais, kas trečias lietuvis buvo absoliučiame skurde. Tai buvo vertinama pagal materialinio nepritekliaus rodiklį, kuris rodė, kokios dalies būtiniausių prekių gyventojai negali įsigyti. Dabar tokių gyventojų yra mažiau.

Iš esmės augant šalies ekonomikai skurdo lygis nemažėja ir tai vyksta dėl politinės valios. Lietuvoje vaikų skurdo lygis yra aukščiausias Europoje. Žinoma, valstybėje yra mokami vadinamieji „vaiko pinigai“, reguliariai didinamos įvairios išmokos, parama šeimai, tačiau faktas, kad Lietuvoje yra tiek daug vaikų, kurie yra skurde, kalba pats už save.

Ekonomistų manymu, išmokos turėtų būti tokios, kurios leistų išgyventi, bet viskas tuo neapsiriboja. Jei žmonės, dažniausiai moterys, turi slaugyti artimuosius ir negali išeiti į darbą, nes nėra paslaugų sistemos, mes tą moterį ilgiems metams uždarome gyventi skurde. Išėjusi į pensiją ji ir toliau skursta. Taip pat, jei žmogus pusę metų ar metus niekaip nepatenka į darbo rinką, jo savivertė labai stipriai krenta. Pagalbos jam grįžti į darbo rinką reikia gerokai intensyvesnės.

Ekonomistai išsakė pastabas ir Lietuvos švietimo sistemai: „Iš šeimų, kurios gyvena sudėtingomis sąlygomis, labai mažai vaikų įstoja į aukštąsias mokyklas. Tuo tarpu visi tyrimai rodo: kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo mažesnė rizika patekti į skurdą. Vadinasi, švietimo sistema nesuteikia lygių galimybių.

Išreiškiamas susirūpinimas, kad dabar vykstantys švietimo pokyčiai dar labiau atitolins dalį vaikų nuo galimybių: kas galės nusamdyti korepetitorius, tas kažkaip prasimuš, o kas negalės – liks ten pat.

Beje, Lietuvoje skurdo rizikos rodiklis svyruoja ir siekia šiek tiek daugiau nei dvidešimt procentų jau labai ilgą laiką – apie 15 metų.

Anot Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, skurdu laikoma tokia padėtis, kai gyventojai dėl menkų materialinių, socialinių ir kultūrinių išteklių negali dalyvauti veiklose, kurios yra įprastos toje visuomenėje. Tai reiškia, kad jiems stinga išteklių ir jie daug ko negali sau leisti.

Šių apibrėžimų pagrindu yra sukurti ir matavimo instrumentai. Vienas jų – skurdo rizikos riba, kuri maždaug ir atspindi tokį skurdo supratimą, tai yra 60 procentų medianinių pajamų.

Kalbant apie žmones, kurie yra skurdo rizikoje, nereikėtų manyti, kad tai būtinai yra žmonės, neturintys ko valgyti. Vadinamasis absoliutus skurdas daugiausia taikomas Pasaulio banko, nes jis daugiausia dirba su mažiau išsivysčiusiomis šalimis. Ten skurdas apibrėžiamas kaip nepakankami ištekliai baziniams poreikiams tenkinti.

Tokiu atveju nežiūrima, kaip gyvena vidutinis gyventojas, koks yra jo gyvenimo būdas ar standartas. Vertinama, ar žmogui pakanka maisto, vandens, sanitarinių priemonių. Kai kalbame apie mūsų regioną – civilizuotas, išsivysčiusias šalis, – naudojama santykinio skurdo riba. Skurdas vertinamas kaip nepakankami ištekliai dalyvauti veiklose, kurios yra įprastos toje visuomenėje.

Kodėl Lietuvoje nepavyksta sumažinti skurdo?

Nuomonę skurdo klausimu išreiškė ir Linas Kukuraitis. Anot jo, skurdo rodiklis matuoja nelygybę, bet reikia prisiminti, kad pajamų nelygybė taip pat yra labai prastas rodiklis. Jis rodo, kad pagal nelygybės lygį Europoje taip pat esame tarp pirmaujančių šalių.

Yra daug įvairių pasaulinių tyrimų, kurie rodo aiškią tendenciją: šalyse, kuriose pajamų nelygybė didesnė, yra daugiau sveikatos, kriminogeninių, švietimo ir įvairių kitų problemų, kurioms įtaką daro skurdas.

„Mes gyvename lygindamiesi su kitais ir matome, kad gyvename pernelyg nelygiai, palyginti su pastangomis, kurias visi įdedame. Tai sukuria didelę įtampą visuomenėje. Dėl to turime daug prastų rodiklių Europoje“, - pranešė L. Kukuraitis. Jis nurodė: „Nelygybę reikia mažinti taip pat, kaip ir skurdo lygį. Mums nesiseka sumažinti šio rodiklio, nes trūksta politinės valios ir ambicijos“.

Belieka prie viso šito priminti, jog socialinė sfera yra vienintelė, kurioje politinė valia yra mažiausiai varžoma ir jai priskirta maksimali sprendimų priėmimo, viešųjų lėšų perskirstymo laisvė, ko nėra kitose srityse, kaip antai pramonė, sveikatos apsauga ar teisėsauga – viskas reguliuojama iš ES atsiunčiamais reglamentais ir dekretais, kuriuos privalu vykdyti.

Paprasčiau sakant, už maždaug 15 metų trunkantį aukštą skurdo lygį Lietuvoje, skurstančius vaikus ir vargstančius asmenis su negalia „padėkoti“ galima vien tik socialinėje sferoje dirbantiems politikams. Tai jų darbo ir veiklų bei sprendimų vaisiai – esama nuskurdusi Lietuva.

Parengta pagal šaltinius: <https://klaipeda.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/koks-tikrasis-skurdo-lygis-lietuvoje-1755314> ir <https://www.vz.lt/finansai/2026/04/24/lietuva-ivertinta-kaip-skurdziausia-es-salis-bet-ir-jav-nedaug-turtingesnes-583732