SKANAUS: 1982-ųjų receptai 2023-02-09 Praėjo 41 metai
O buvo lygiai tas pats metas – vasaris... mūsų laukė baigiamieji abitūros egzaminai, paskui stojamieji egzaminai. Sumanėme merginų vakarėlį, bet apie jį papasakosiu vėliau. Pradžiai – apie mūsų klasę.
Klasė mūsų buvo sustiprinta. Taip anuomet vadinosi. Sustiprintas humanitarinis mokymas. Bet kartu – būdami vos 15 metų mes jau sprendėme universiteto III kurso studentų aukštosios matematikos uždavinius, o ką ir kalbėti apie literatūros žinias. Niekada neužmiršiu vadinamojo „temų“ rašymo. Per savaitę turėdavome perskaityti 2-3 autorių kūrinius ir pasiruošti „temos“ rašymui klasėje. Rašymas trukdavo dvi pamokas. Bet mes niekada iš anksto nežinodavome, nei kuris autorius, nei kuris kūrinys bus temos pagrindas, mokytoja pavadinimą pranešdavo tik susėdus mums klasėje prieš pat temos rašymą. Mes neturėjome teisės ant suolų turėti tuos kūrinius, knygas, cituoti privalėjome tiesiog iš atminties. Mokytoja būdavo mus gerai parengusi, kaip sukurti rašinių planus, kokia turi būti jų struktūra ir svarbiausia – matematiškai paskaičiuoti, kiek turi būti rašoma dėstymo dalyje, kokia apimtis turi būti įvado ir apibendrinimo. Suprantama, tai nebuvo lengva, nes nusirašyti nebuvo įmanoma iš viso, temų pavadinimai būdavo originalūs, nesikartojantys metai iš metų ir nerandami kitose mokyklose. Mes nė vienas neturėjome korepetitorių. Mokytoja su norinčiaisiais padirbėdavo fakultatyve po pamokų, bet tai nebuvo pamokėlės atsiliekantiesiems, atvirkščiai, ji mokė mus rašyti, vertinti viską matematiškai, nerašinėti kokių paistalų. Ji rengė būti mus inteligentais. Ir iš tiesų, kai dabar viską atsimenu – mūsų klasėje buvo vunderkindų. Iš sustiprintos klasės mokinių tarpo 6 gaudavo specialias užduotis per kontrolinius, jos būdavo ne tik iš sustiprinto mokymo kurso, jos būdavo specialiai parengtos ir kiekvienam individualios. Mes spręsdavome universiteto studentų uždavinius, bet jie nebūdavo nusirašyti iš aukštojo mokslo vadovėlių, ne, specialias užduotis parengdavo algebros mokytojas, kuris, be to, mus mokė dar ir fizikos, geometrijos bei astronomijos ir vedė fizikos fakultatyvą po pamokų.
Buvo taip – vieną savaitę skubi į algebros olimpiadą, kitą savaitę – į fizikos, o tuo pačiu metu dar ir rašinių konkursas miesto mastu bei sporto varžybos su kitų miestų komandomis. Ir viską suspėdavome. Vykdėme PDG normas, buvo tam tikri reikalavimai fizinei kultūrai. Kai kas gaudavome aukso ženklelius už įvykdytas PDG normas. Iš tiesų – klasėje buvo du mokiniai, kurie vidurinę baigė ir su tuo aukso PDG ženkleliu, ir su aukso medaliu už mokymosi rezultatus.
Nėra ko stebėtis, jog įstojus į Universitetą po tokios mokyklos baigimo iš tiesų jame nebuvo ką veikti – iš esmės ... 5 metai atostogų.
Įdomu tai, kad vidurinėje mokykloje merginos visos mezgė, megztiniai buvo originalūs, daugelio uniformų apykaklaitės – pačių nusinertos vąšeliu, išbalintos ir pakrakmolytos, tviskėjo švara. Visos turėjome firminius Lee ar Levi‘s bei Wrangler džinsus, mat gyvenome uostamiestyje ir tai nebuvo jokia problema, džinsų pargabendavo jūreiviai, be to, mieste buvo speciali valiutinė parduotuvė jūreivių šeimoms apsipirkti ir ten būdavo pačių žymiausių prekių ženklų džinsų ir ne tik jų. Atvirai pasakius, TSRS pagaminto drabužio ar avalynės neturėjau iš viso, apatinis trikotažas buvo importinis taip pat, šampūnai, muilas, skalbimo milteliai, baldai, indai tėvų namuose – viskas buvo iš užsienio. Tuomet jau būdavo madoje diskotekos, visi klausydavome iš užsienio gautų įrašų, į diskotekas nueidavome ir mieste, ne tik mokykloje. Tiesa, moksleivės eidamos į pamokas vidurinėje mokykloje nesidažydavo ir nesiklijuodavo dirbtinių spalvotų nagų bei ilgų blakstienų, kaip esamu metu daro mergaitės-moksleivės praktiškai nuo 11-12 metukų ir plaukai visų buvo natūralūs, nedažyti, kas esamu metu mokyklose – gana retas atvejis. Gera avalynė anuomet buvo deficitas, bet visų batai bet kuriuo metų sezonu buvo importiniai.
Tad grįžtu prie to 1982 m. vasario mėnesio vienuoliktokių vakarėlio. Kol dar neužgriuvo galutinis ruošimasis abitūros egzaminams, o jie būdavo privalomi net penki – sumanėme padaryti suneštinį vakarėlį ir patiekti kiekviena savo firminį kepinį. Kad ir kaip būtų keista, prie tokio moksleivių užimtumo mokykloje ir po pamokų įvairiuose fakultatyvuose, sporto komandose, būreliuose, merginos ne tik spėdavo užsiimti rankdarbiais, perskaityti tos dienos spaudą, bet ir gamindavo maistą, daugelis mokėjo ir konservuoti daržoves, virti uogienes, kepti konditerinius gaminius ir t.t. Žinoma, būdamos 11 klasėje ir 18-metės, vadinamuosius „kavalierius“ irgi turėjo beveik visos, pirmosios meilės jau buvo daugelio išgyventos gerokai seniau – iki 14-15 metų amžiaus, dar 8-9 klasėje.
Taigi, užrašiau tuos 1982 m. receptus. Jie pateikiami žemiau, rašau žodis į žodį ir nepataisydama. Manau, nesunkiai suprasite, kaip reikia gaminti vieną ar kitą kepinį. Iš jų suprasite, kokie kūrybingi buvo žmonės ir ko buvo vertos anuometinės merginos. Neužmirškite, jog kai kurios iš jų buvo ne šiaip iš sustiprinto mokymo klasės, jų tarpe – ir vunderkindės...
DŽIULJETOS ŠIRDELĖ
4 kiaušiniai, 400 g cukraus, 400 g grietinės, 400 g miltų, 1 arbatinis šaukštelis sodos.
Suplakti kiaušinius, įdėti grietinę, cukrų, atskirai sumaišyti miltus su soda ir sudėti viską kartu. Išminkyti labai gerai. Širdelės formos kepimo skardą patepti taukais ir pabarstyti miltais. Kepti 45 minutes.
Sausainiai „LORETA“
Pakelis margarino, 250 g cukraus, 2 kiaušiniai, truputis pieno, 650 g miltų, esencijos, vanilino, sodos pusę arbatinio šaukštelio.
Margariną išmaišyti su cukrumi, sudėti kiaušinius, sodą, vaniliną, esenciją ir viską maišyti iki ištirps cukrus. Paskui sudėti miltus. Išminkyti tešlą, atšaldyti ją, sausainius daryti per mėsos malimo mašinėlę: peiliukai išimami ir tešla per mėsmalę išeina tokiais storais makaronais, iš jų formuojami dygliuoti sausainiai, kai kas juos vadina „ežiukais“. Kepimo laikas orkaitėje – savo nuožiūra, svarbu nesudeginti.
AFRIKIEČIO PILVAS
2 kiaušiniai, 1 šaukštelis sodos, 3 šaukštai kakavos, 6 šaukštai miltų, 1 stiklainiukas grietinės (anuomet grietinė būdavo stiklainiuose, dabar tai atitiktų mažąją pakuotę), 1 stiklinė cukraus.
Eiga: Kiaušiniai išplakami su cukrumi, sudedama kakava, grietinė. Soda gerai išmaišoma su miltais ir viskas sumaišoma kartu Kepama 200 laipsnių karštumo orkaitėje 30-35 minutes.
Pertepimas: 1 stiklainiukas grietinės, 1 valgomasis šaukštas cukraus, riešutai, razinos.
Pastaba: šis pyragas neįtikėtinai skanus, vakarėlio metu jį išrinkome nugalėtoju.
TIESIOG NAMŲ GAMYBOS ŠOKOLADAS
3 vandens šaukštai, 1 šaukštas sviesto, 1 šaukštas kakavos, pusė stiklinės cukraus.
Viską virinti ant lengvos ugnies, supilstyti į pasirinktas formeles ir atšaldyti.
JOLOS PYRAGAS
1 pakelis margarino, 1 stiklainiukas grietinės, 1 stiklinė cukraus, 2 kiaušiniai, miltai, soda.
Margariną sutarkuojame burokine tarka, įberiamas cukrus, įmušami kiaušiniai, sudedami kiti produktai. Į skardą kepimui klojamas celofanas, jis patepamas taukais. Klojamas vienas lakštas iškočiotos tešlos, aptepama pasirinktąja uogiene, tada ant viršaus užklojamas kitas lakštas tešlos.
ASTOS PYRAGAS
1 pakelis margarino, 1 stiklinė cukraus, po 2 šaukštus kakavos ir vandens, 2 pakeliai kvadratinių sausainių (dabar irgi tokių yra, pavyzdžiui, „Selga“).
Margariną ištirpinti. Kakavą išmaišyti su cukrumi ir supylus vandenį, išsukti košelę, į ją supilti margariną, pakaitinti. Suberti sulaužytus sausainius ir maišant truputį pavirinti. Nukėlus nuo ugnies masę išpilstyti, atšaldyti.
Pastaba: akivaizdu, jog tai šiandieninio „Tinginio“ receptas, tik anuomet tokio pavadinimo nevartojome. Gal kad tinginiai buvo retas atvejis ir bedarbių iš viso nebuvo...
KEKSAS, ir tiek
400 g miltų, 300 g sviesto ar margarino, 150 g cukraus pudros, 2 kiaušiniai, 3 kiaušinių tryniai, kepimo milteliai, vanilinis cukrus.
Paruošimas paprastas. Būtina gerai išplakti kiaušinius ir kruopščiai išsukti trynius. Pagardinti galima razinomis, riešutais, viršų puošti glajumi, pagamintu iš kiaušinių baltymų ir cukraus, anuomet jis buvo vadinamas „liukra“.
KAIMO SAUSAINIAI
1 pakelis margarino užpilamas stikline alaus ir kapojamas dideliu peiliu vis pabarstant miltais. Kapojama tol, kol susidaro tešla. Sudedama druska, įberiamas žiupsnelis sodos. Formuojami sausainiai, juos įprasta daryti pailgų juostelių pavidalo. Sausainiai aptepami plaktu kiaušiniu, galima apibarstyti cukrumi, bet nebūtina. Kepti ir skanauti. Puiki alternatyva visiems saldėsiams.
DIDMIESČIO PYRAGĖLIAI
1 varškės pakelis (anuomet būdavo po 250 g), 1 pakelis margarino, 2 stiklinės miltų, druskos, sodos pusę šaukštelio.
Varškę, margariną sumaišyti, suberti miltus, druską, sodą. Gautą masę laikyti šaldytuve 30 minučių. Iškočioti ir daryti trikampėlius. Į vidų dėti norimą ir turimą uogienę, galima dėti tarkuotus obuolius, razinas, kapotus riešutus, susukami ritinėliai ir kepama.
Pastaba: labai panašu į šių dienų populiarų kepinį – kruasaną.
SKANAUS! Pamėginkite ir Jūs pasigaminti 20 amžiaus 9-ojo dešimtmečio pradžios kulinarinių gaminių. Paprasta, pigu, gardu. Neužmirškite ir tų laikų „Skruzdėlynų“, „Žagarėlių“, „Medaus torto“, keptų namie vaflių ir grybukų bei spurgų – anuomet jos aktyviai būdavo kepamos namuose. Miestų daugiabučių mažulytėse virtuvėlėse būdavo pagaminami ir tortai, ir naminės dešros bei mėsos vyniotiniai, vėdarai, slėgtainiai, populiarūs būdavo zrazai, kepta paukštiena, cepelinus moterys virdavo namuose dažnai. Vestuvių, gimtadienių, krikštynų baliai būdavo įspūdingi, kulinariniai gaminiai pačių moterų pagaminti būdavo tiesiog šedevrai. Ir, beje, nutukusių žmonių, vaikų beveik nebūdavo. Tiesa, mankštas darydavome ir pamokų metu, ir per pertraukas, fizinio lavinimo pamokos būdavo kelios per savaitę, beveik visi užsiimdavome kokia nors sporto rūšimi ar pramoginiais, liaudies šokiais po pamokų, dirbdavome tėvų kolektyviniuose soduose, nepraleisdavome nė vienos diskotekos mokykloje ir neretai nulėkdavome ir į miesto diskotekas. Su tėvų automobiliais mūsų niekas nevežiodavo nei į pamokas, nei į būrelius, korepetitorių, kaip minėjau, neturėjome ir baigę 11 klasių bei išlaikę 5 abitūros egzaminus tikrai turėjome daugiau žinių už šių dienų magistro laipsnius turinčiuosius, beraščių mūsų tarpe nebuvo, kad kas nors nesugebėtų išlaikyti matematikos ar kokio kito egzamino – dalykas buvo niekur negirdėtas.
Todėl supraskite, kaip tos kartos išsilavinusiems asmenims atrodo šiuolaikiniai maždaug iki 45-50 m. amžiaus bei po 1990 m. aukštojo mokslo diplomus įsigijusieji tarnautojai, medikai, menininkai, atsakingesnius darbus dirbantieji ir verslininkai... bei jų vaikai, anūkai. Nepykite. Pamėginkite suvokti skirtumus ir tą didžiulę prarają bei realią žmogiškųjų išteklių padėtį esamu metu. Išsikepkite „Afrikiečio pilvą“, darbo terapija, namų ruoša, sako, padeda.
