ORGANIZACIJA MOKOSI:

KAS MOKOSI, KO MOKOSI, KAIP ILGAI IR

KOKIU BŪDU?

Andžela Armonienė

2023-03-29 / 06-02 / 06-03

Labdaros ir paramos fondas „Jaunasis tyrinėtojas“ (toliau – Fondas) viešai paskelbė <https://www.leidinyssau.lt/skelbimai>, jog iki 2024 m. pabaigos mokosi.

2022-2023 m. Fondo atstovai įsisavino žinias ir informaciją apie naujausius mokymo ir mokymosi metodus, pasidalino įžvalgomis, kas tiktų nedidelei mūsų organizacijai, kuri vykdo neformalius suaugusiųjų mokymus, konsultavimą, informavimą, užsiima leidyba ir asmenų su negalia informavimu neatlygintinai, veikla labdaringa.

Tai yra tik mūsų organizacijos atvejis, kol kas jo dar nevadiname sėkmės istorija, bet jaučiamės tvirtai ir galime pasidalinti patirtimi įpusėję nuo 2022 m. pradžios pradėtą Fondo atsinaujinimą ir prisitaikymą prie naujų aplinkybių.

APLINKYBĖS

Įvairių nuotolinių mokymų institucijose, įmonėse, organizacijose bei pavienių savarankiškai dirbančiųjų asmenų iniciatyva nuo karantinų pradžios 2020 m. pavasarį buvo ir yra perteklius. Ne vienam darbdaviui teko skubiai apmokyti darbuotojus ar tarnautojus dirbti nuotoliu, studentai, dėstytojai, mokytojai, net šokių mokytojai bei pramogų verslo atstovai ir įvairūs patarėjai, konsultantai, nuomonės formuotojai dideliu greičiu įsisavino, ką gali duoti „Zoom“, kitos panašios platformos: virtualioje erdvėje galima ne tik mokytis ir mokyti kitus, pavyzdžiui, išsikepti šašlyką ar apsipirkti internetu, išmokti naujos profesijos, užsienio kalbų, bet ir surengti konferenciją ar bet kokios reikšmės, įskaitant ir Seimo, Vyriausybės, posėdį, bet ir organizuoti virtualų gimtadienį, „nuėjimą“ į svečius, restoraną, muziejų bei ekskursiją į šalį ar vietovę, apie kurią seniai svajojote.

2022 m. pabaigoje jau ėmė gana garsiai girdėtis įvairių įstaigų darbuotojų, specialistų protestai: karantinai baigėsi, mokymams darbo laiku nėra galo, nebėra kada dirbti, o darbdavys praneša apie vis naujus mokymus nuotoliu, kuriuose privalu aktyviai dalyvauti, išlaikyti įsisavintų žinių ir naujos informacijos patikrinimo testus. Iš esmės jau dabar yra perlenkta lazda ir darbovietėse, ir mokymo, studijų įstaigose. Ateina nauja banga ir mokymo bei mokymosi metodika – mokytis iš realios aplinkos, ne prie ekrano, o atviroje erdvėje, jei tai yra vaikai – pageidautina, tiesiog gamtoje, įrengtame mokyklos ar darželio šiltnamyje, sukastoje lysvėje, ekskursijos į gamtą metu. Nebėra tokios aplinkos, kur visi gauna vienodą tipinį išsilavinimą pagal griežtą reglamentuotą programą ir darbo vietoje visi vadybininkai ar programuotojai, slaugytojai – bet kurios specialybės, profesijos atstovai, moka ir sugeba tą patį. O karantinų metu įvairių žinių ir informacijos spragų atsirado dar daugiau. Žinios iš tiesų yra deficitas aplinkoje, kur bet ką galima gauti internetu, pradedant nuo bet kurios instrukcijos kaip susitaisyti sugedusią kompiuterinę įrangą, baigiant mokslo darbų publikacijomis ir asmeninių gyvenimų nuotraukomis bei intymiomis paslaptimis.

Padėtis paradoksali. Didesnę vertę įgauna asmenys realiai nors kažką sugebantys, o ne atsinešę aukštojo mokslo baigimo diplomus, apie tai viešai skelbia pasaulinio garso ekspertai JAV, kas beveik visada reiškia esamos Lietuvos aplinkos atveju, kad kol asmuo intensyviai pabuvo studentu mažiausiai 6 metus ir gavo mažiausiai bakalauro ir magistro diplomus bet kuriose srityse ir net tuo atveju, kad neužmiršo ką studijavo ir ko jo mokė, darbo rinkoje privalo pradėti nuo nulio, nes iš tiesų jo žinios, suteikti praktiniai įgūdžiai, jei jų iš viso įgijo praktikų metu, jau PASENO ir darbo ar tarnybos vietoje reikia mokytis viską nuo pradžių, lyg būtumei 4 pradinės mokyklos klases baigęs 10-metis, kuris privalo sklandžiai rašyti gana rišlius tekstus ir puikiai skaičiuoti, nekalbant jau apie tai, kad tokio amžiaus vaikai puikiai valdo mobiliąsias technologijas ir moka gerai tvarkytis virtualioje erdvėje ne tik žaisdami žaidimus ar žiūrėdami filmukus.

Deja, bet ketvirtoko oficialiai negalima įdarbinti vadybininku net vaikų darželyje.

Pažymėtina, kad būdami apie 25-26 / 45 metų amžiaus į darbo, tarnybos, privačių ir savarankiškų veiklų, verslų aukšto konkurencingumo ir neapibrėžtų sąlygų rinką Lietuvoje mėginantieji įeiti neretu atveju būna ir realiai iš viso nedarbingi ne tik dėl reikiamų įgūdžių, minimalios patirties, kvalifikacijų neturėjimo ir nepajėgumo nuolat mokytis, bet ir disciplinuotumo stygiaus, aplinkiniams nepriimtinos vertybių sistemos, gyvenimo būdo, kuris netoleruojamas visuomenėje ar nedidelėse bendruomenėse, kolektyvuose ir itin menko fizinės bei psichinės sveikatos lygio bei realaus darbo, veiklų, verslų simuliavimo iš esmės užsiimant parazitavimu kitų asmenų sąskaita. Trumpiau tariant, „DOING GOOD BUSINESS“/liet. k.: „Nekenkti aplinkiniams, daryti gerą verslą“ nuostata lieka vis mažiau prieinama realybėje ir pajėgių išsilaikyti bet kurioje legalioje rinkoje su skaidriomis veiklomis, darbais, verslais vis mažėja. Įsidėmėtina, kad net vaikai intensyviai mokomi sukčiauti, nesimokyti, nebūti „moksliukais“, ieškoti kaip viską atlikti nieko iš tiesų net neveikiant, pajuokiant pedagogų pastangas ir juos žeminant. Bet tokiu atveju, kai šitokia vertybių sistema yra artimoje aplinkoje ir gana ilgą laiką, kai viešai žmonėse juokiamasi, kad kuo didesnis kvailys, žioplys ir nevykėlis bei silpno protelio ir/ar paliegusio kūnelio individas, tuo didesnė tikimybė, jog už močiutės sukauptus pinigus taps amžinu kvaileliu su diplomais ir vadovaus mažų mažiausiai UAB, į kurį dirbti nenorės ateiti niekas, net imigrantai iš trečiųjų ir išties labai neturtingų valstybių.

Na, o ką darome savo organizacijoje, kuri nėra pelno siekiančioji, bet gali turėti įvairių rūšių veiklas, centrus, tarnybas, įmones, pavaldžias būtent mūsų organizacijai – suteikiame pradinę informaciją ir kryptį link universalių žinių ir toliau kiekvienas iriasi savarankiškai. Kiekvienas gauna maksimalią laisvę ir jokio spaudimo, kad privalu bus atsiskaityti po kurio laiko ir pateikti informaciją, ką įsisavino, o ko ne, bei kodėl.

Pradėjome 2023 m. sausį. Mūsų atveju kryptis yra komunikacijos/informacijos valdymas ir vadyba pagal esamas aplinkybes, praktinio taikymo aspektai. Tikslinės rinkos – daugiausia mažiau galimybių turintieji asmenys. Mokymai neformalūs. Esamu metu juose dalyvauja apie 100 asmenų iš įvairių amžiaus kategorijų, pačių įvairiausių profesijų, socialinių sluoksnių.

2023-01-03 vyko įvadiniai mokymai, toliau jie tęsiami suteikus dalyviams svarbiausią informaciją, ką jie gali rinktis kaip savarankiškų studijų sritis, kryptis, 2023-04-01/02 dalyvių skaičius išaugo 20 kartų nuo pradinio ir buvo suteikta papildoma informacija apie informacijos paieškos kryptis, žinių gilinimo galimybes ir būdus.

METODAI

Esame sutarę dėl savarankiško mokymosi teminių krypčių ir rezultatų, kurie nebus tikrinami, nebus jokių testavimų, jokio palyginimo, kas pasiekė daugiau ar mažiau, bet norintieji galės pranešti apie savo pasiekimus. Tai yra neformalūs suaugusiųjų mokymaibe jokių įsipareigojimų, kai kurie dalyviai galimai ateityje prisidės prie Fondo veiklų, jei patys to norės. Suteikiama maksimali laisvė ir orientuojamasi į praktinį taikymą kartu neblogai žinant, kad pirmiausia būtina realus teorinis pagrindas. Tai yra, savarankiškų mokymų tema pasirinkta, sutarta dėl rezultatų, kurių siekiame.

Nutarta vadovautis sveika logika, skaitmenizuotoje aplinkoje neprarasti ryšio su realybe.

Esminis pasirinktas modelis yra GROW. Apie jį bet kas gali pasiskaityti internete. Mūsų Fondui jis idealiai tinka dėl realybės akcentavimo ir esminio akcento, jog pagrindinis besimokančiųjų motyvavimas priklauso tik nuo jų pačių. Raktinis žodis yra „NORIU“. Tiesiog, remiamės sena prancūzų patarle: „Noriu, vadinasi, galiu“. Mąstymo ir savarankiško mokymosi kryptingumas pagrįstas tikslingumu, realybės ir turimų galimybių adekvačiu suvokimu bei pabrėžiama valios svarba siekiant vieno ar kito norimo, prasmingo, o ne iš kažkur primesto bereikalingo tikslo ar užduočių, vedančių į niekur.

MULTIMODALUMAS yra pasirinktas kaip neformalaus mokymo ir mokymosi metodika, vienijamos praktinio taikymo žinios iš daugelio sričių, kiekvienas dalyvis pasitelkia ir savo gyvenimišką patirtį bei įgytus profesinius gebėjimus. Multimodalumas, kaip metodika, nėra paskaitų skaitymas klausytojams, kurie gali būti nuo vaikų mokykloje iki suaugusiųjų universitetuose ar neformalaus mokymo ir mokymosi centruose. Ši metodika paremta ne teiginiais, postulatais, tekstų perpasakojimu, o klausimais. Klausimai formuluojami ir sau, ir kitiems. Paklausti galima savęs, bet kurio mokymo grupės nario ar didesnės bendruomenės narių, kitų pedagogų, bet kurios profesijos asmenų, o virtualioje erdvėje klausimus galima deleguoti itin plačiai auditorijai ir sėkmės atveju gauti laukiamus atsakymus. Žinia, nėra atsakymų į visus klausimus, klausimas gali skatinti ieškoti informacijos, gilintis, tirti ir analizuoti bei svarbiausia – mąstyti, o ne aklai kartoti kas kur ką pasakė ir manyti, jog tai ir yra vienintelė objektyvi bei niekada nekintanti tiesa. Apie multimodalumą, jo taikomuosius aspektus išsamiau galima paskaityti Vilniaus universiteto leidžiamuose naujesniuose leidiniuose pradedant 2020 m. leidimo data.

Mokymai mišrūs, didžia dalimi nuotoliu, vyrauja savarankiškas mokymasis, saviugda, maksimalus individualizavimas, tai yra, baigiamajame etape mokymai taikomi konkrečiam asmeniui atskirai, pagal galimybes, laiko ir kitus turimus išteklius suteikiamos konsultacijos, patarimai, nurodomi pavyzdžiai, tolimesni informacijos šaltiniai. Kai kryptis duota nuo pat pradžių ir pagrįstas naudingumas pagrindinė tema pasirinkta: INTEGRUOTA KOMUNIKACIJA – BŪDAS LAIMĖTI RINKOJE. Taikymas universalus.

Vienas iš mokymo ir mokymosi būdų, užtikrinančių žinių, informacijos, patirties mainus tarp atskirų kartų, pavyzdžiui, anūkų-senelių; močiučių-buvusiųjų sėkmingų prekybininkių ir vadybininkų, reklamos specialistų esamu metu, vaikų-mamų ir pan., labai skirtingų neformalaus mokymo ir mokymosi dalyvių yra humoras, jo neišsenkamų žanrų taikymas, sakomosios tautosakos lobių pasitelkimas siekiant universalios auklėjamosios prasmės ir beveik absoliučios tiesos apie esminius ir nekintamus gyvenimo ir išlikimo konkurencinėje kovoje dėsnius.

Iki 2024 m. pabaigos bus taikomas ir diskusijų metodas tiek tiesioginio dalyvavimo būdu, tiek diskusijų, pasikeitimo nuomonėmis, galutinių išvadų radimo metodas, taikomas nuotolinės komunikacijos būdu ir vadinamas „Delfų“ tyrimu, kas bus taikoma mūsų organizacijos tolimesniam tobulinimui. Tokius metodus mūsų organizacija taikė 1998-2005 m. bei 2018-2021 m. ir jie pasiteisino.

Norėdami pasiekti naujų unikalesnių projektų, mums reikalingų organizacijos plėtrai užtikrinti, sukūrimą, kaip pageidaujamą rezultatą, pasitelksime projektais pagrįstą mokymą (anglų k. „Project based learning“ arba „Problem based learning“). Šie mokymų metodai yra lengvai aptinkami jais besidomintiesiems įvairiuose interneto šaltiniuose ir prieinami nemokamai.

NAUDINGUMO KRITERIJAI

Pasirinkta siekti nemažos kiekybės besimokančiųjų. Fondas yra labai maža organizacija, tačiau ji sėkmingai gyvuoja jau 27 metai. Pirmiausia Fondo valdybos nariai atnaujina savo žinias, įgūdžius, mokosi ir pagal galimybes konsultuoja kitus, kiek tai yra įmanoma. Visa tai iki 2024 m. pabaigos sustiprins organizaciją, ji bus dar geriau prisitaikiusi prie kintančios ir vis labiau skaitmenizuojamos aplinkos. Su Fondo leidiniais jau dabar pasiekėme beveik 45 000 asmenų, kurie yra iš labiausiai pažeidžiamųjų visuomenės tikslinių grupių, rinką. Pažymėtina, jog tai nėra socialiniai tinklai, o leidiniai internete. Pavyzdžiui, asmenų su negalia tikslinė rinka dėl daugelio priežasčių ir pirmiausia gana ženklaus politinio kurso sulėtėjimo* tose srityse, kurios esamu metu svarbiausios – informacijos paslaugų neįgaliesiems užtikrinimas valstybės ir savivaldybių mastu jau dabar, yra itin sunkiai pasiekiama. Fondo leidiniai yra nuo nieko nepriklausomi, demokratiški, objektyvūs, labdaringi, paramos negauname iš viso jokios, todėl naudingumo vykdydami neformalius mokymus platesnei auditorijai tikimės kiekybine prasme – Fondo žinomumo, leidinių skaitytojų ir interneto svetainės lankytojų kiekio didinimas, naujos rubrikos Fondo leidiniuose, unikalus neformalaus mokymo ir mokymosi metodų parinkimas ir taikymas arti 100 dalyvių. O kokybiniai naudingumo kriterijai, kurių siekiame – Fondo reputacijos augimas, intelektinės produkcijos gausinimas, ryšiai su giminingomis organizacijomis užsienyje, pavyzdžiui, tolimesnis dalyvavimas tarptautinėse mokslo konferencijose, projektuose, veiklose, kontaktų tinklo didinimas siekiant pripažinimo, pasikeitimo patirtimi, žiniomis ir žurnalisto profesijos bei informacijos valdymo industrijos respektabilumo puoselėjimas.

RESIUME

Mūsų organizacija karantinų, popandeminės situacijos ir augančios skaitmenizacijos pamokas išmoko ir laiku prisitaikė užsitikrindama išlikimą rinkoje. Viskas, kas aprašyta aukščiau, yra pateikta paprastai, suprantamai. O iš tiesų nuolat atliekame stebėjimą, vertiname įvairių rūšių rizikas, skiriame dėmesį mokymų dalyvių lojalumo mūsų organizacijai vertinimui, taikome mokslinius vertinimo ir tyrimų metodus. Esame besimokanti maža nuo nieko nepriklausanti organizacija, siekianti padėti asmenims, kurie siekia būti taip pat kuo mažiau priklausomi nuo bet kokios jiems nenaudingos idėjos, prievartinių ir praktiškai nenaudingų perteklinių mokymų ar tuo labiau – nemielų jiems patiems veiklų, darbų, užsiėmimų, pareigų.

O tai pasiekiama tik žinių, patirties, tam tikrų gebėjimų, profesionalumo pagalba. Savo organizacijai reikiamas žinias, informaciją pradėjome rinkti labai seniai, visą tą bagažą nuolat atnaujiname ir pildome iš įvairių išteklių, sukauptų archyvuose, bibliotekose, duomenų bazėse, įvairių mokymų metu, etc. Intelektinius gana unikalius išteklius nuolat gausiname ir didžiuojamės, jog esame kuriantys, o ne plagijuojantys ar aklai kopijuojantys. Nepykite, bet šaipysimės ir toliau, jei manysime esant reikalą pašiepti vieną ar kitą negerovę, nepageidautiną elgesio tipą, gyvenimo būdą – netaikome savo humoro strėlių į konkrečius asmenis, o tik į jų elgesį, suprasdami, kokie tai nevykėliai ir kaip labai jų gaila... galimai ateityje humoro skyrelyje užvesime užuojautų apgailėtino elgesio individams skiltį ar dar ką panašaus.

Organizacijos sanavimą sugebame atlikti savarankiškai. Galime ir kitiems šioje srityje pagelbėti. Apie besimokančią organizaciją, taikomuosius informacijos/komunikacijos vadybos aspektus daugiau rasite čia:

ARMONIENĖ, Andžela. Integrated communication and knowledge networks: mutual dependence and interaction. (Liet. Integruotos komunikacijos bei pasikeitimo žiniomis sistemų sąveika: komunikacijos bei mokymo būklės tyrimas). Iš Ugdymas ir informacinės visuomenės kūrimas: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 2001, p. 1–14.

Besimokantieji vadovaujasi informacija ir literatūros sąrašais pateiktais čia:

ARMONIENĖ, A. (2022) Integrated Communication: 30 Years Lasting Evolution "Idea to order IMC/IC as some luxury tool with purpose to create miracle in the situation where everybody wants to be the messenger No. 1 is an example that there is a lack of understanding about practical usage and implementation of IC/IMC", *15 September, 2022, in: <**https://www.leidinyssau.lt/idomu>

--- --- ---

2022 m. gruodį vyko LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo atnaujinimo galimybių svarstymai. 2024 ir 2026 m., tikėtina, vyks tam tikri teigiami poslinkiai. Bet esminis dalykas yra tas, kad atitinkamos Direktyvos įgyvendinimas dėl fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumo neįgaliesiems numatytas Lietuvoje tik po 8 metų. Informacija, reikalinga ir būtina asmenims su negalia, jų prieiga prie interneto, naujesnių technologijų, skirtingai nuo kitų pažangesnių ir Direktyvą jau įgyvendinančių ES valstybių-narių, pasiekiamumas, galėjimas gyventi nepriklausomus orius gyvenimus kaip gerai informuotiems asmenims patikimos informacijos pagrindu priimantiems jiems naudingus ir svarbius sprendimus, aktyvesnis dalyvavimas darbo rinkoje ne diskriminacinėmis ir neretai asmenis žeminančiomis įvairių rūšių išnaudojimo sąlygomis kartu kai dar ir taikomas ir kelių rūšių smurtas tiek artimoje aplinkoje, tiek darbovietėse, galėjimas turėti turiningą laisvalaikį ir panašiai, – visa tai ne dabar, ne LR piliečiams. O ar 2030-2032 m. informacijos prieinamumas asmenims su negalia taps realybe ir Lietuvoje, esamu didelio neapibrėžtumo ir greitų geopolitinių-ekonominių-socialinių-demografinių-kultūrinių-vertybinių bei kitų rūšių pokyčių metu patvirtinti neįmanoma.

P.S. Be abejo, reikalui esant taikysime ir kitus metodus, ypatingai tuos, kurie skatina kūrybingumą, lankstumą, gebėjimą prisitaikyti ir būti nuo nieko nepriklausomais. Kaip mums seksis besimokančios organizacijos klausimu iki 2024 m. pabaigos ir vėliau sužinosite čia: informacinis biuletenis „Padėkime sauˈ19“ ir <https://www.leidinyssau.lt/>

SUMMARY

LEARNING ORGANISATION: WHO, WHAT, HOW LONG AND USING WHAT METHODS?

By Andžela Armonienė

29 May, 2-3 June, 2023

THE BACKGROUND

Combination of qualitative and quantitative research methods was used: observation, discussion group, unifying framework, “face-to-face” interviews, scaling. Nonparametric measure according to the Spearman rank order correlation coefficient calculations technique was useful also.

According to Michael Q. Patton’s (1987, p.101–104) presented description of the method, unifying framework was implemented with the aim to concentrate investigations around three main themes:

1) mutual relationships, dialogue;

2) integration of communication elements;

3) planning process from outside in.

The process of evaluation and comparison of existing situation with desirable fruitfully supported movement toward more deeply understanding of problems that are the mostly important for professionals working in the field: lack of knowledge needed for managerial preparations to originate strategic plans of communication and information dissemination. Additionally discussion group was gathered and data about present and possible changes toward more effective communication was collected.

Implications: Research of the phenomenon of integrated communication (IC/IMC) is not an easy task and combination of interpretation of qualitative data and also quantitative measurement leads to more trustworthy implications. One of them is about possibility to unify group of organisations with common interests and create a whole system of IC/IMC having the aim to plan communication more successfully and from outside-in. Such kind of development would be a supportive activity for organisations trying to remove the erosion in the field of public trust or win with created “one voice” message in the mind of selected addressee.

Introduced theoretical and methodological whole of IC/IMC encourages the way of individual and modified implementation of the main it’s peculiarities, besides, ensures such opportunity and unifies flexible learning, communication and culture and also has suggested theoretical background – sense-making and symbolic convergence theories – for the implementation of new thinking and changes. It is the way not only to win; it is the way toward more humanistic activities and another kind of organisational culture that is open for iterate renovation and enrichment by selected managerial approaches.

The main gaps were identified again, as well as in 2001-2017, in the area of management. Discussion group was very important for this implication. Besides, it was decided once more and again, that sense making approach and interpretative approach were incorporated in the theoretical whole purposefully.

ABOUT LEARNING AND TRAINING METHODS OF PRACTICAL USAGE

Our organisation the fund of charity and support “Young reseracher” started new training sessions of non-formal education of adults in January, 2023. We have used few methods, trends, models, paradigms of practical implementation as such:

Individualised and hybrid trainings: using on-line and face-to-face communication, consultancies, and various presentations including for small groups of participants with narrow interests and maximum independency using no tests of evaluations in the area of achievements and progress.

Not loosing connections with reality using mostly on-line training and communication.

GROW model for targeting people.

Multimodality and multidisciplinary courses.

Universal practical usage and thematical orientation: INTEGRATED COMMUNICATION – AS A WAY TO WIN IN THE MARKET

Humour has been used for printed materials, for example, as a spoken folkloure, proverbs, jokes, comments and other genres of it, aiming to ensure the exchange of universal knowledge and experience between different generations about various professions, habits, values, life styles, so on.

Discussions, as a method, have been used by our organisation starting from 1998, as well as incorporation of Delphi method.

Project based learning / Problem based learning.

IN SUM

About further our achievements and experience you will find here:

Newsletter “Padėkime sau’19”, ISSN 2669-1426

<https://www.leidinyssau.lt>, ISSN 2669-1876

More you can find here:

ARMONIENĖ, Andžela. Integrated communication and knowledge networks: mutual dependence and interaction. (Liet. Integruotos komunikacijos bei pasikeitimo žiniomis sistemų sąveika: komunikacijos bei mokymo būklės tyrimas). Iš Ugdymas ir informacinės visuomenės kūrimas: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 2001, p. 1–14.

ARMONIENĖ, A. (2022) Integrated Communication: 30 Years Lasting Evolution "Idea to order IMC/IC as some luxury tool with purpose to create miracle in the situation where everybody wants to be the messenger No. 1 is an example that there is a lack of understanding about practical usage and implementation of IC/IMC", 15 September, 2022, in: <https://www.leidinyssau.lt/idomu>

And here:

ARMONIENĖ, Andžela. Komunikacijos ir socialinių formų sąsajos: pakitimų vienalaikiškumo klausimas. Tiltai, 1999, nr. 2, p.125–131. ISSN 1392-3137.

ARMONIENĖ, Andžela. Integruotos komunikacijos teorinės prielaidos. Informacijos mokslai, 2000, nr.13, p. 62–70. ISSN 1392-0561.

ARMONIENĖ, Andžela. Integruota komunikacija: priešparadigminė stadija. Tiltai, 2001, nr.1, p. 73–80. ISSN 1392-3137.

ARMONIENĖ, Andžela. Integruota komunikacija: dinamiškas modelis. Informacijos mokslai, 2001, nr.19, p. 70–83. ISSN 1392-0561.

The sole responsibility of this publication lies with the author. The European Union is not responsible for any use that may be made of the information contained therein.

DONE

By Andžela Armonienė

14 February, 2023, reprinted on 5/6 May, 2023

More at: <https://www.leidinyssau.lt/idomu>; <https://www.leidinyssau.lt/fondas>;

Published also at:

<https://epale.ec.europa.eu/lt/node/334548> on 2 March, 2023, by

Andžela Armonienė. Communication During Time of Uncertainty: Our organisation developed it's communication in the digitalised environment. If you need integrated communication (IC) or if you can not reach some target groups during this time of post-covid and uncertainty, read about IC;

<https://nordmedia23.exordo.com> on 19 January, 2023, by

Andžela Armonienė. “Mare liberum” with the key word “RECEPTIVITY”.

Communication During Time of Uncertainty:

CUTTING THE GORDIAN KNOT

The sole responsibility of this publication lies with the authors. The European Union is not responsible for any use that may be made of the information contained therein.

Untying the Gordian knot or the conundrum related to integrated communication (IC) practical implementation was not so very hard to solve problem. It was done till 2000-2001. The only problem this time in 2002-2023 was related to various enhancing criminal actions of plagiarism firstly of intellectual property and results and many actions of ill-minded people from the real bottom of Lithuanian society at the moment as lawyers, representators of governmental, and medical, academically and procure mental structures, some so named “artists”, businessmen as well.

The final resume this time is the same as in 2000-2001: Lithuania as a state is not able to manage the simplest duties, responsibilities firstly because of much defected human resources and higher level of criminality of international level absolutely related to not legal capital and money, services transfer using the state and its hugely defected inhabitants, various kinds of parasitic migrants starting from the historical times of the beginning of 20 century and using brain-washed idiots who are afraid even of their own shadows and are very interested to get everything without any kind of attempts and free of charge.

If you need integrated communication (IC) or if you can not reach some target groups during this time of post-covid and uncertainty, possibly you want to order communication manager as some kind of enchantress for your organisation, which can not survive? Sorry to say. Possible answer to the question of N.N. Kristensen (2010) “Nice to have – or need to have/” is: “Possibly, you will never have it”.

Signe Ravn-Højgaard (2023) writing about “micro media system” inspired to introduce practical experience of reaching target group – people with fewer opportunities with newsletter and reorganizing communication management of small Lithuanian NGO aiming to survive in more and more digitalized environment.
“Micro media system” is also an environment of small organisation or even family, which has person with fewer opportunities and it can be family having not only addicted to drugs teenager, but also family of talented child who simply has no resources for the education because his mother got huge amount of exploitation at her main job place and her intellectual production was simply stolen without any kind of payment, thus, it is a family, which got discrimination. It is difficult to reach such audience, because they have the right to say that they do not want any kind of messages or information from any kind of channel, they simply ignor not only public information and you will not threat them as spreading the message about polution or the earthquake and after that informing about new municipal elections or new servicies.

Don E. Schultz, guru of marketing communication, originated the new formula of communication management during very turbulent time of crossing 20 and 21 centuries, and this time it was 5Rs: responsiveness, relevance, receptivity, recognition, relationships (Schultz, 2000–2001). Here is the suggestion to stress the key word “receptivity” for the better understanding of the post-pandemic situation and looking for the best way for resilience of any kind – starting from personal level of individuals, and then organisational level, and lastly – levels of the communities, municipalities, governmental and state’s level.

Yes, it is possible to use this theoretical premisses of IC for not only business sector, but firstly for organisations who are working in the area of information providing and management, for public and culture sectors, sport, medicine and even NGO’s, and one more “yes” – it is useful during time of various crises overcomming, implementaion cases are open for better understanding of effects of harmoniuosly developed communication channels and tools, integrating e-communication and so on (Armonienė, 2002; Pluta-Olearnik 2018; Šerić 2018; Laurie, S. & Mortimer, K. 2019; Elrod et al. 2020; Whitburn, Karg & Turner 2020; Lima et al. 2021; Armonienė, 2020; Armonienė, 2021; Armonienė, 2022; Armonienė, 2023).

But the starting point is: organisations can only benefit from integrated marketing communication or IC if there is a common understanding across clients, agencies, and academics of what it is and how it works (Laurie and Mortimer, 2019) and all must have in mind, that possibly for your organisation is too late and simply you will never have this miraculous tool of IC or possibly your aim is to use one-sided communication or simply you want make only propaganda (Armonienė, 2023). In such case this text is not for you. There is no sense of making any attempts for you.

The key word “receptivity” from Don E. Schultz’s formula was chosen for investigations of the issue of reaching the audience of people with fewer opportunities and in digitalised environment. The target group is women over 55 years old, who are qualified, but in some cases got huge levels of various kinds of unbelievable discrimination or violence, and even unbelievable injustice.

Model of integrated communication (IC) practical implementation was created in November-December 2020 aiming to launch it during the 2nd quarantine in Lithuania (See Figure 1). Case study of public institutions, which must start provide services in virtual space and strengthen loyalty of clients was originated. 9 elements of marketing communication for today’s management planning were used: public relations, field and transit advertisement, direct marketing, advertisement, sales promotion, internet and social networks, mobile marketing, personal selling, alternative marketing (Armonienė, 2020/2021). The next stage of such study was done in 2022-2023, see Fig. 2 about internal communication of organisation. Besides, all development process of the communication of our organisation was the base for managerial improvement of the ERASMUS+ programmes projects coordination.

The model to strengthen the application of electronic marketing communication tools was introduced for information providing organisations in January, 2023, and initial conclusions were originated as such:

(1) For those who can be more looking for longer survival, it would be better to use philosophy of IC as a management strategy for long time (Armonienė, 2020/2021).

(2) Reaching of target groups of people with fewer opportunities needs very creative strategies, usage of various combinations of traditional and e-communication tools and, besides, long-lasting investigations of smaller target groups such as qualified women, experts over 55 years old.

(3) Learning and training of staff would be the best way as usage of trainings at job places, according to theory developed by D. Gayeski (1998), D. Gayeski et al. (2007) and J. C. Rebel (1999).

The suggestion is to strengthen the application of electronic marketing communication tools and initial remark is that new tools and measures must be supported with traditional communication “face-to-face” and it seems that the marketing and overall communication will have or possibly has already a huge deficit of people able to make personal selling or communicate directly. Ability to be receptive is not for everyone, but only for few of us at the moment and who knows, how long it will last.

It seems that some conclusions of B.K. Berger (2007) are still valid. People after all those quarantines and freely spreaded governemental money just for sitting and doing absolutely nothing at home for more then two years till May 2022, mostly got post-pandemic so named syndrom of not being able to understand the simpliest duties and human moral creteria … so, there are so few of them able to be receptive, not speaking about empathy, ability to understand needs of people with fewer opportunities, social exqlusion. Emotional normal level and ability to be adequat at the job place, espetially in public, financial, logistic, educational, health care, internal affairs, jursidiction, politics, and governemental sectors’ job places has been thing of surprise. People are ill, tired and got a huge amount of threat to lost right to be simply alive, not speaking about saving their job places.

But attempts of renovation of marketing communications are evident. Resilience in a broader understanding may be connected to approach of self-cannibalisation (cannibalizatiori) (Armonienė, 2023), some companies are going out from the market and finishing all activities by themselves.

We use newsletter “Padėkime sau’19” for reaching various ministries, municipalities, companies and experts and making questions for them and getting information for the audience of people with fewer opportunities, but the newsletter printed and as www version as a channel is not enough. Everything must be tested and evaluated by facts, evidencies, face-to-face communication and documentation and supported with real human communication without any technologies.

You can try. Even during time of uncertainty and having population with huge problem related to receptivity.

Our organisation did it. We incorporated humor, a huge dose of it and for better understanding of the all situation of this time. We prepared original model for our purposes and for exactly this time of uncertainty.

The fund of charity and support “Young researcher”, which has long-lasting history of survival during various crises times since 1996, for the harmonous communication with individuals, having the target group of people with fewer opportunities and sub-group of it – women with higher qualification mostly experts in their professional field and over 55 years old. Some of them are from the group of people who were named as wonderkids during their childhood and it was very interesting to understand their situation at the knowadays and during the post-pandemic time of very huge uncertainty exactly in 2022 and very beginning of 2023.

Fig. 1. Managerial structure of the Project. Created by coordinator of the project Andžela Armonienė in May, 2022.

Fig. 2. Model of Internal Communication of The Fund of Charity and Support of “Young Researcher”. Created by Andžela Armonienė in 2023.

Fig. 3. Universal Model of Integration of E-communication Measures and Consummer Loyalty Development. Created by Andžela Armonienė in 2020-2021.
NOTE: Fig. 1-3 has been presented at various events as PPT versions and also at <https://www.leidinyssau.lt/fondas>

Illustration below: Just exercises about what is truth and our perception. Photo done by Andžela Armonienė in Partenon's front on 15 March, 2023.

More at: <https://www.leidinyssau.lt/fondas>; <https://www.leidinyssau.lt/skelbimai>; <https://www.leidinyssau.lt/info>; <https://www.leidinyssau.lt/humoras>.

Literature:

Armonienė, A. (2023) Integrated Communication: The formula of 3 “If”. Paper presentation in the Lithuanian Library of Medicine, 3 January, 2023. Event: “5 years of the history of newsletter “Padėkime sau’19” and 3 years in the virtual environment”.

Armonienė, A. (2022) Integrated Communication: 30 Years Lasting Evolution "Idea to order IMC/IC as some luxury tool with purpose to create miracle in the situation where everybody wants to be the messenger No. 1 is an example that there is a lack of understanding about practical usage and implementation of IC/IMC", 15 September, 2022, in: <https://www.leidinyssau.lt/idomu>;

Armonienė A (2021) Dynamic and 30 years as Integrated Communication, written on 10 March, 2021. NM2021 conference on 18 August, 2021, in: Abstracts, in: <https://www.nordmediacom/login>

Armonienė, A (2020) Integrated Communication – Pursuing a Harmony of Persuasive Voices. Nordmedia Network, 2020-08-18, in: <https://nordmedianetwork.org/latest/news/integrated-communication-pursuing-a-harmony-of-persuasive-voices/>

Armonienė, A. (2002) Informacijos paslaugas teikiančių organizacijų perspektyva: dinamiškasis integruotos komunikacijos aspektas/The perspective of organisations providing informational servicies: dynamic aspect of integrated communication. Informacijos mokslai, no. 20, p. 92–99.

Berger, B. K. (2007) Public relations and organizational power. In E. L. Toth (Ed.), The future of excellence in public relations and communication management: Challenges for the next generation, N.Y.: Routledge.

Elrod, J. K. et al. (2020) Integrated marketing communications: a strategic priority in health and medicine. BMC Health Services Research, 20, DOI: 10.1186/s12913-020-05606-7.

Gayeski, D. M. (1998) Integrative Communication: A Blueprint for Restructuring the Management of Information Dissemination, Collaboration, and Learning in Organisations, in International Communication Focus[interactive, was sent by email contacts on 17 August, 2000]. England: London.

Gayeski, D. M.; Golden, T. P.; Andrade, S.; Mason, H. (2007) Performance Improvement, 46(7), 9-16, DOI: 10.1002/pfi.144.

Kristensen, N. N. (2010) „Nice to have – or need to have?‟. Nordicom Review, 31(2), 135-151.

Laurie, S. & Mortimer, K. (2019) How to achieve true integration: the impact of integrated marketing communication on the client/agency relationship. Journal of Marketing Management, 35(3/4), 231-252, DOI: 10.1080/0267257X.2019.1576755.

Lima B. et al. (2021) Integrated communication in port of Itaqui: from information to generation of value for business. Revista Eletrônica de Estratégia & Negócios, 14(1), 209-230, DOI: 10.19177/reen.v14ei2021209-230.

Pluta-Olearnik, M. (2018) Integrated marketing communication – concepts, practice, new challenges. Marketing of Scientific and Research Organizations, 28 (2), 121–138.

Ravn-Højgaard, S. (2023) Micro media systems, in: <https://journals.sagepub.com/doi/10.1177/17480485221143257&gt>;

https://doi.org/10.1177/17480485221143257

Rebel, J.H.C. (1999) Unpublished lectures about IC at Vilnius University Faculty of Communication.

Schultz, Don E. Marketing communication planning in a converging marketplace. Journal of Integrated Communications. 2000–2001, in: <http://www.medill.nwu.edu/imc/studentwork/pubs/jic/journal/2000/schhtm >.

Šerić, M. (2018) Content analysis of the empirical research on IMC from 2000 to 2015. Journal of Marketing Communications. 24 (7), 647-685.

Whitburn, D., Karg, A. & Turner, P. (2020) „The Effect of Digital Integrated Marketing Communications on Notfor-Profit Sport Consumption Behaviors‟. Journal of Sport Management. 34(5),417-434, DOI: 10.1123/jsm.2

Integrated Communication:

30 Years Lasting Evolution

"Idea to order IMC/IC as some luxury tool with purpose to create miracle in the situation where everybody wants to be the messenger No. 1 is an example that there is a lack of understanding about practical usage and implementation of IC/IMC"

By Andžela Armonienė

15 September, 2022

Written in Summer 2019/ Autumn 2020, presentation at the conference NM2021/Iceland "Crisis and resilience: Nordic media research on the frontline", revised in Autumn 2021, continuation will be in 2023

The aim of this research is to mention theoretical and methodological whole of integrated communication (IC) of consequent character and centred on different but possible to unify approaches of integrated marketing communication (IMC), which may be supplemented by sense-making approach and theory of symbolic convergence (Armonienė 2003, 2005). Three decades of evolutionary development during cross of 20 and 21 centuries have passed in the environment were linear theories of communication and management not explained the dynamic, multi-channelled communication in most today’s organisations. This paper is a step toward theory consolidation and improvement by using empirical investigations and action research as well as other research methods and triangulation of them starting from 1999.

IC as a management philosophy (Rebel 1999) and also strategic concept, it is open for renovation and rethinking, it may be supported by knowledge management as well as change, quality or innovation management and another managerial theoretical approaches, for example dynamic engagement or crisis overcoming from the same field. IMC was defined as a new paradigm. IC is a result of IMC development (Armonienė 2003, 2005).

Research problem: It is related to more clear understanding of this dynamic phenomenon and its penetration more and more deeply into everyday life of contemporary organisation that is implementing integrated approach and usually using individual model of development. What kind of model would be the mostly acceptable not only for private sector organisation trying to combine traditional and e-communication, to avoid a lot of troubles of chaotic communication and overload of e-information? Is it possible to rebuild existing models of communication management according to main rules of IMC, which is a unity of ideas? Out-dated communication and management theories from the past century have been still in use, organisations have been modelled according to the rules of industrial world and some of them are impotent in digitalized environment, so, the target is to find right formulas to plug in for such kind of well-regulated and predictable companies based on a mechanistic view of control. One of suggestions is to adapt complex systems in constant transitions – self-creating small levels of order, and then adapting and changing again. It may support new management approaches, align existing styles with more contemporary organisational designs. The movement toward outside-in development seems to be one of the greatest transformations and the mostly difficult to overcome obstacle. This process has started together with the boom of information and communication technology and still is related to tremendous energy condensation as exactly in 1999/2000 (Armonienė 2001b).

Worthy of remark, that research of IMC/IC phenomenon is rather complicated, so, it is carried out according to the strategy of investigations of several stages starting from 1999. It was a continuation of investigations of Lithuanian public sector as possible to implement paradigm of IC (Armonienė1999, 2000, 2001, 2001a, 2001b, 2001c, 2002, 2003, 2005, 2005a, 2009, 2014, 2020, 2020/2021, 2021).

Conclusions: Self-cannibalisation (cannibalizatiori) is still working agenda for many organisations, companies, structures, parties, groups, sectors of industry, so on – like during the cross of 20 and 21 centuries. IC means profit and winning position according to the needs of those who are users of information which is well structured and manageable. Jump to digitalised environment and the need to recover after pandemic 2020-2021… years may be rather complicated. The main question is about human resources.

Keywords:integrated communication (IC), integrated marketing communication (IMC), practical usage, crises times, original model of communication management

Introduction

It is a new direction of management and the very first springs of paradigm may be discovered in the circles of journalists about 30 years ago. Journalists can be named as originators of paradigm’s shift. This study is created using simple structure of research results presentation with review of literature sources, methodology, results of the scrutiny and conclusions. Besides, this study has three figures for better understanding of the phenomenon of communication.

Literature Review

A way to win in increasingly chaotic world, new approach and possibility to integrate message in the mind of the selected addressee, the chance to unite internal and external communication of organization, besides, not to separate political and business communication – integrated communication (IC) was originated as a management philosophy (Rebel, 1999) at the cross of 20 and 21 century and also strategic concept that is open for renovation and rethinking. IC is the result of integrated marketing communication (IMC) (Caywood et al., 1991; Caywood, 2012) development theoretically and practically investigated by Gayeski(1996; 1998)[1].

Caywood’s (1997) approach is more useful for organisations with strategically strengthened public relations, on the other side, Schultz (1997) is rather universal and his understanding about levels of integrated marketing communication can be used for targeted activities. The most problematic is the level of reaching higher stages of integration, so it is useful to have the plan of functional development and Hunter’s innovative approach as an example for possible creative adoption. Internal organisational dynamics and external interactions are influencing the need to prepare evaluations and study the situation with the aim to design more improved and new levels of IC.

According to Duncan and Moriarty (1998), an appreciation of the complexities of brand communication makes it possible to understand the structural changes needed to facilitate cross-functional planning and monitoring of all brand messages. Such kind of understanding is crucial for being able to apply a communication-based model of marketing more easily and to deliver a more effective relationship-building program. Duncan and Moriarty speak of three common elements in marketing and communication: 1) relationship/exchange; 2) channels/feedback; and 3) information signs/signals. These common elements have related factors in integrated marketing: 1) customers and other stakeholders; 2) interactivity; and 3) everything sends a message.

With the end in view, Fill was very far looking for: he wrote that integrated marketing communication is the reduction in costs that this approach makes possible (Fill, 2001, p.411). It was proved: Duncan (2005) introduced a detailed process of communication planning. This planning model has been popular because of understanding that approach is related to effectiveness, – the most respectful scholar who made a background for this –Low (2000).

There are some requirements for management of communication in our so turbulent news spreading industry: “…for continuously changing media environment could be a strategic element for IMC implementation, since it enhances the interactivity, on the other hand its high complexity could make it difficult for practitioners to manage integration” (Porcu et al., 2012, p. 344).

According to Clow and Baack (2004, p. 322), it is a “seamless program, which maximizes the impact on consumers and others at a minimal cost”. Due to the changes under way, complexity, electronic communication, cyber marketing, the emergence of a global network in the market, it was simply necessary to create a new direction of management, thus in the 1990s in the USA, the concept and theory of the IMC and after IC appeared. Duncan and Everett (1993) presented the concept introduced by Hume in 1991: IMC also means that communication is integrated with the thoughts of the consumer, and this have the feedback and affects sales. In their view, according to Novelli (1989-1990), the interaction is at the heart of the IMC, which means that individual efforts are mutually reinforced by the effect of the result achieved. This is quite different from the individual objectives chosen by the representatives of each functional sphere, different reporting strategies, and self-cordinated and uncoordinated public awareness plans.

In order to ensure new thinking, the conclusions presented at the initial stage of the development of the IMC concept are not sufficient. New communication understanding should be taken up by representatives of all management chains, integration processes should start at the top management level, along with a more horizontal direction of processes, hierarchy reduction, centralised communication planning, management, control and evaluation. The whole of the approaches developed by the proponents of the IMC is the beginning of the theoretical development of the IC and, at the same time, one of the elements of the structure.

IC is moving further than IMC. Smith is still in use, he bases his marketing communication theory on a rational argument: there is more room for a coordinated and crystal-clear message in a world where the consumer bombards over 1000 commercial communications every day (Smith, 2004, p. 16). Hence, Smith with 7Ps – product, price, place, promotion, people, physical evidence, process – is not very original in the crossing of centuries, because a more precise formula of 12 elements was originated by Borden(1964). On the other hand, Smith details promotion as an element of the marketing mix and introduces the structure of the communication mix: selling; advertisement; sales promotion; direct marketing; publicity and public relations; sponsorship; exhibitions; packaging; point of sale and merchandising; internet; word of mouth; corporate identity (Smith, 2004, pp. 6–8).

Wightman (1999) discussed Grunig and Hunt’s (1984) suggestions mostly in the sphere of structural arrangements. It is some kind of signal about problems of deciding, what IMC originally means and what higher level of importance it has. The real strength of the concept is a variety of communication actions, equal voices for different communication forms and orchestration of them. Wightman’s conclusion is related to the need for the great changes in organisational thinking and also the deficit of skilled IMC professionals. His explanations about Caywood’s contribution to IC concept’s renovation give support to Gayeski’s works and also may form the united theoretical platform with Netherlands’ scholars working in the same field. Hunter‘s conception about unification of organisation‘s functions can be implemented in the institutions of the public sector not only in the business sector. Thus, the ability and aiming to launch IC was tested in Lithuanian public sector (Armonienė, 2001).

Methodological whole of IC and its practical usage aiming to be effective (Caywood, 1997; Rebel, 1999; Wightman, 1999; Low, 2000; Smith, 2004; Gayeski, 1996; 1998), has been launched, consolidation of IMC theorywas made in 2003-2009 (Schultz et al., 2014), wide communication harmonisation as the need was introduced, research questions were raised about brilliant and innovative communication channel solution, looking for discoveries of genius in the very start of 21st century (JenkinsonandSain, 2004).

10, 20 and 30 Years of IC/IMC Paradigm Development

It is three decades of evolutionary development in the environment were linear theories of communication and management do not explain the dynamic, multi-channelled communication in most today’s organisations (GayeskiandMajka, 1996). IC as a management philosophy (Rebel, 1999) and also strategic concept is open for renovation and rethinking, it may be supported by knowledge management as well as change, quality or innovation management and another managerial theoretical approaches, for example dynamic engagement (Stoner et al., 1999, p. 49) or crisis overcoming from the same field. IC is the result of IMC development and its practical usage gives evidences about universality of implementation. IMC approach has such strength of the cognitive responses generated by consuming publics that can blind marketers and has potential of boomerang effects (Schumann, Dyer &Petkus 1995: 62).

The guru of integrated marketing communication, Schultz (1997) explained about the need to plan from outside-in. He also created ‘7 Cs’ formula: commoditization, creative, cognition, communication, calculations, countries, controls, according to him, this process is rather inclusive and is very close not only to communication and information management but also to knowledge management and global information flows (Schultz, 2004). During the first decade of IMC investigations studies were either on a country level or sometimes among several nation states investigating the development, diffusion, and acceptance of IMC. In the very beginning of 21st century research on IMC was mostly oriented to its perception by clients and their advertising agencies (Kim et al., 2004).

IMC relations firstly to advertisement and various possible mixes of communication channels, tools has been the area of more active research (Belch and Belch, 2001). Cross-cultural studies of IMC gave evidences about close relations with best practices of advertisement activities in Korea, Great Britain United States (Kitchen et al., 2008), more deep understanding of IMC was presented after investigations of marketing management, services related to advertisement (Kim et al., 2004). It was concluded, that new paradigm of IMC entered in critical period starting from 21st century, organisations entered first stages of IMC developing, but reality was different as normative theory of IMC and promises about profitable communication/information business, organisational exigency was an obstacle aiming further develop higher stages of communication integration and it was considered, that paradigm of IMC is under fire (Kitchen, 2005).

IMC cannot be named as similar to IC conception. So, it is rational to take in mind analysis, which was made by Spotts et al. (1998). Concepts, definitions created by various authors, were summarised and the essential features of IMC conception were derived as such:

Integration of organisation‘s promotional activities or IMC planning group, related to advertisement, other marketing activities, public relations, etc. Creation.

Orientation to audiences as a starting position of communication process.

Preparation of consistent messages for companies or industry sectors.

Long lasting relations, cooperation with clients and special promotional campanies of such kind.

Management with tasks to ensure client‘s contacts with company (Spotts et al., 1998).

Some more information about integrated marketing communication’s definitions is presented in Table 1.

Table 1. Definitions of IMC

Authors

Date

Definitions

Schultz et al.

1993

The process of managing all sources of information about a product/service to which a customer or prospect is exposed, which behaviorally moves the customer toward a sale and maintains customer loyalty.

Keegan, Moriarty, Duncan

1992

The strategic coordination of all messages and media used by an organization to collectively influence its perceived brand value.

Kotler .

1999

IMC is the concept under which a company carefully integrates and coordinates its many communications channels to deliver a clear, consistent and compelling message about the organization and its products.

Duncan

2002

A cross-functional process for creating and nourishing profitable relationships with customers and other stakeholders by strategically controlling or influencing all messages sent to these groups and encouraging data-driven purposeful dialogue with them.

Schultz and Schultz

2004

IMC is a strategic business process used to plan, develop, execute and evaluate coordinated, measurable, persuasive brand communication programs over time with consumers, customers, prospects, and other targeted, relevant external and internal audiences.

Kliatchko

2005

IMC is the concept and process of strategically managing audience-focused, channel-centered, and results-driven brand communication programs over time.

Source: Kerr et al., 2008.

Twenty years of IMC development was summarised by researchers and it was concluded that heads of organisations, managers must understand IMC nature and be able to implement it, problems are related to lack of knowledge, skills, competency (Kliatchko and Schultz, 2014). Various research problems were studied aiming to understand practical implementation issues and new paradigm spreading. IMC as global concept was investigated in many countries, active studies with introduction of IMC as innovation were carried out in Asia-Pacific region (Kondo and Caywood, 2011). IMC was investigated in Australia: new technologies including mobile technologies were studied in relations with e-commerce and new communication channels creation for organisations and it was summarised that there are no conflict during implementation of new communication channels and IMC strengthening (Valos et al., 2017). Potential of digital media incorporation in IMC strategies is promising, proposal of practical implementation model was proposed in 2016 (Batraand Keller, 2016).

It is important to have newer educated communication managers who are able to implement IMC. So, investigations were carried about differences of traditional marketing and new approaches as IMC (Pluta-Olearnik, 2018). Client and agency relationships were researched from theoretical and practical perspective aiming to implement real IMC and achieve desired impact (Laurie and Mortimer, 2019).

IC is the result of IMC development (Caywood, 1997). IC as a management philosophy and also strategic concept is open for renovation and rethinking, it may be supported by knowledge management as well as change, quality or innovation management and another managerial theoretical approaches, for example dynamic engagement (Stoner et al., 1999, p. 49), from the same field (see Table 2).

Table 2. Features of IC Concepts

Authors

Date

Features of IC, which had been mentioned in conceptions

RaulasandVepsalainen

1995

Suggested idea of integration heuristcs.

Caywood

1997

Proposed levels of integration, strategical approach, strengthens importance of harmonised communication. IC is different and more than what is known as integrated marketing communication (IMC) – a concept of marketing communications planning that represents the added value of a comprehensive plan that evaluates the strategic roles of a variety of communications disciplines – general advertising, direct response, sales promotion, and public relations – and combines these disciplines to provide clarity, consistency, and maximum communication impact

Gayeski

1998

Effective teaching and learning systems are established, opportunities to apply acceptable management approaches are opened up. The audience is not described as a “receiver” of messages, but rather as a “collaborator”. ICis a model that encompasses both internal and external communication and its application for information dissemination, communication and collaboration, learning, and performance support. IC is the application of analysis, communication, and evaluation techniques to create and manage integrated, multifaceted interventions combining information, instruction, collaboration, business process design, feedback, and incentive systems to improve human performance in the workplace in order to achieve organisation’s desired missions and visions.

Rebel

1999

Integrated communication is a management philosophy that connects policy and strategy, governmental and profits communication, private and public networks.

Yi–Chen Lin

2001

Model based on the consolidation of cooperation principles, harmonisation of different methodologies, unification of quantitative and qualitative scientific traditions.

Christensen et al.

2008

Introduced the flexible integration approach, which argues that horizontal (as well as upward vertical) communication is nourished best in a decentralised network structure based on small semi-autonomous workgroups organised through organic types of control.

Source: Created by author of this paper, mentioned authors were used as information sources.

“Integrated communications is thus a managerial project concerned with authority, regulation, and control” (Christensen et al., 2008, p. 430). It was introduced the flexible integration approach, which “argues that horizontal (as well as upward vertical) communication is nourished best in a decentralised network structure based on small semi-autonomous workgroups organised through organic types of control” (Christensen et al., 2008, pp. 442–443). Researchers conclude: “principles of integrated communications are thus implemented differently in different situations” (Christensen et al., 2008, p. 445).

It was proved in Lithuania that IC as normative theory already has practical implementation and signs of universal permanent usage (Armonienė, 2001; 2002; 2003; 2005; 2009; 2014; 2020), the model for possible IC implementation was introduced in 2001 (see Figure 1).

Figure 1. Model of IC.Source:Armonienė 2001. Here not presented

Having in mind theory building steps, for example, Kristensen (2010), who investigated Danish context, only 10 years later after the cross of 20 and 21 centuries claims again about IC as a normative theory and summarises, that communication managers are able to ask for more power, respect in times of crisis and tightening budgets and that it is not normal when communication professionals do not have the chance to integrate communication and manage at the same moment when managers of organization or CEO “don’t get it” (Berger, 2007, p.230).

Thus, here we are speaking about interpretive approach and this research tradition introduced by Weber (cited by Gunter, 2000), it is evident that social reality and its sense are possible to investigate, plus combination with research tools named as bibliometrics and useful for predictions of new paradigms potential (Danell, 2001; Armonienė, 2002) give results (see Figure 2).

Figure 2. Don E. Schultz centred first author co-citation map for 1991-2001. Here not presented

Useful step of previous investigations of IMC/IC was the “Bibexcel” program as an analytical tool developed by Professor OllePersson,Umeå University, Sweden. It was a helpful instrument for sorting and counting the citation data and producing a Don E. Schultz centred first author co-citation map having the first decade of theory development till 2001 (see Figure 2). A map can be used as an interpretative tool in understanding the structural properties of the intellectual base. The intellectual base has not been of a diffusive character since 2001 and it is crucial to continue investigations with the aim to study its dynamics in terms of its development over time (Armonienė, 2002). So named knowledge export and scientific communication tendencies were investigated aiming to create some kind of itinerary toward better understanding of the main tendencies of new phenomenon development and theory formation firstly according to rules of transdisciplinarity. Bibliometric method was a part of this quantitative and qualitative research. The co-citation map serves as a summary of the analysis. It is important to stress that frequently co-cited documents are part of a common intellectual base. Documents that are located close to each other can be considered to belong to the same research tradition. Multi-Dimensional-Scaling (MDS) helps to find the co-ordinates of the maps. The next very important step is interpreting the map and understanding the structure of the IC/IMC intellectual base (Armonienė, 2002; Armonienė, 2005).

Newer Studies About IMC/IC Implementation

IMC seems to be accepted as an eﬀective communication discipline, the challenge for IMC researchers is to corroborate its potential.

Client and agency relationships were researched from theoretical and practical perspective aiming to implement real IMC and achieve desired impact (Laurie and Mortimer, 2019). Direct marketing as one of the parts of IMC mix, usage of direct mail helps reach audiences, which for many reasons are difficult for targeted messages spreading was investigated (Elrod et al., 2020). It was concluded, that digital communication and internet marketing have widely spread during COVID-19 pandemic time (Krajnović et al., 2021).

There are also newer studies about IMC implementation in various sectors as sport and medicine (Elrod et al., 2020; Whitburn et al., 2020). Research concludes about IMC/IC as management approach, which is useful in public sector also (Campillo-Alhama and Martínez-Sala, 2017). Other example is about the newest IC implementation case. IC has been launched in port Itaqui for managing authority in 2021. Researchers indicated problems of organisational communication, new communication channels were implemented and reengineering of existed media. Communication was prepared in line with port’s ecosystem (Lima et al., 2021).

Hence, implication, that “it may be that integrated marketing can work in a business context, but in terms of other organizations, municipalities, hospitals and government agencies, the concept is not at all useful” (Falkheimerand Heide, 2014, p. 133) has the opposite evidences, for example, IC is useful for implementation in governmental sector. Lithuanian Government earned services of integrated communication agencies in case to originate effective communication, prevent crisis situation in various societies groups and coordinate messages during the quarantine in the state because of COVID-19 infection since April, 2020. Important to mention that it worked during the first quarantine in Lithuania in Spring 2020. Besides, it is the theoretical background, methodologies, practical evidences and real chances to show what level of engagement and feedback from the audiences are real and possible and with what kind of aim. So, it is not difficult at all to make evaluations (Armonienė, 2014; Armonienė, 2020; Armonienė, 2020). It is important to mention that IMC/IC implementation is of tactical level, the hugest mistake is not having crises communication strategies inside organisations. ‘Idea’ to order IMC/IC as some luxury tool with purpose to create miracle in the situation were everybody wants to be the messenger No. 1 is an example, that there is lack of understanding about practical usage and implementation of IC/IMC.

For example, in sum, tools of electronic communication need to be aligned with the elements of traditional marketing, but there is also a need to actively analyse the situation and new tools, such as the rise of mobile marketing and have in mind that younger consumers will really prefer mobile apps, games, etc. The created model (see Figure 3) is proposed with the aim to prepare individual communication models for organisations, which need to serve in a virtual way also (Armonienė, 2020-2021).

Figure 3. Model of IC Implementation.Source:Armonienė 2020/2021. Here not presented

It is Possible to Implement

IC practical usage gives evidence about universality of implementation, when this new paradigm was discussed and studied using qualitative and quantitative statistical methods in the field of bibliometrics and also from the point of view of Lithuanian realities in the public sector – sample of 13 ministries – in 2001. Besides, integrated communication as an outside-in planning model was suggested for Lithuanian food products promotion in case of having excellent promotional programmes and EU financial support infiltrationin 2005. IC was evaluated as a model for on-line journalism development in 2009 and 2014 with introduction of IC as an universal model for those who are aiming to win with their “one voice” messages in a very turbulent market (Armonienė, 2000; 2001; 2002; 2005; 2009; 2014).

Here must be made some remark. It is clear, that development should be permanent and individual for every organisation. According to this, recommendations and variation of the theoretical and methodological whole (Figure 1) was originated as the result of the first research of such kind in Lithuania.

And with any doubt, staring imput in the new paradigm and practical usage of the theory was made by Rebel, who introduced IC concept for Vilnius University scholars from Faculty of Communication in 1999 (Armonienė, 2000) and who implemented an approach of integrated communication for the banks sector and financial communication management in Poland during the last years of 20 century.

The application of integrated communication outside the business sector is possible, the scientific literature mentions it (Schultz et al., 1994; Caywood, 1997). One of the first major projects: a three-year integrated support and training strategy for the Polish public administration sector since 2004 to prepare effectively for the absorption of the EU Structural Funds[2].

The project is an excellent example of the application of integrated communication in the public administration sector and the integrated approach was chosen precisely in order to successfully work in the management of Community financial assistance. In general, an integrated approach is envisaged on the basis of an action plan, all measures are planned on the basis of strategically justified objectives and specific objectives. The implementation of the integrated strategy is primarily linked to the planning of actions, thus, establishing the planning model is one of the most acceptable. The development of an integrated approach is broadened by the development of integrated communication, which is possible primarily by strategically underpinning coherent activities.

Hence, implication, that “it may be that integrated marketing can work in a business context, but in terms of other organizations, municipalities, hospitals and government agencies, the concept is not at all useful” (Falkheimerand Heide, 2014, p. 133) has the opposite evidences, for example, IC is useful for implementation in governmental sector. Lithuanian Government earned services of integrated communication agencies in case to originate effective communication, prevent crisis situation in various societies groups and coordinate messages during the quarantine in the state because of COVID-19 infection since April, 2020. Important to mention that it worked during the first quarantine in Lithuania in Spring 2020.

Returning to theory building steps, for example, Kristensen (2010), who investigated Danish context, only 10 years later after the cross of 20 and 21 centuries claims again about integrated communication as a normative theory and during writing about problems of its implementation summarises, that communication managers are able to ask for more power, respect in times of crisis and tightening budgets and that it is not normal when communication professionals do not have the chance to integrate communication and manage at the same moment when managers of organization or CEO “don’t get it” (Berger, 2007, p. 230). But it was proved in Lithuania that IMC/IC as normative theory has practical implementation and signs of universal usage (Armonienė, 2001; 2002; 2005; 2009).

New Media – New Possibilities and New Requirements

Thus, it is possible to get it – to implement IC in various organisations, especially during the time of crisis. Changes of communication and its management are in-line with social changes, spreading of new technologies (Armonienė, 1999) and information platforms, besides, active role has so named social networks.

An important change is that there are often no decision-making factors in virtual space about what to publish or what not, and there is no control function. Knowledge is spreaded in discussion, and personal subjective opinion is freely expressed. However, in virtual space, evolutionary processes do not take place, as traditional journalism changes, interactive tools become part of the media – or vice versa? Journalists can immediately exchange views with readers, ensuring feedback. The process is being developed, its directions can be difficult to predict, but one thing is clear – the tension that exists between institutionalised control in traditional editor’s offices and subjective free self-expression can be the solved problem that is related to implementation of integrated communication (IC), which interacts with new media forms.

“Outside-in” approach of information dissemination planning and preparing messages of “one voice” was created by journalists aiming to survive in a turbulent market with news preparing and information preparing for various public groups' business. IC is a way to jump out from the stream of chaotic communication flows for a very different kind of future looking for organisations and it is especially important during crises times. “One voice” messages are in great need when we have a huge amount of false information reaching us mostly from social networks during this COVID-19 crisis. People want information that is truth worth; they need media and communication which they can trust.

Attempts to use propaganda during this worldwide COVID-19 health and economy crisis is not in use, because people are able to use many channels of communication and make conclusions and decide what to do and how to behave by themselves, even so named experts not all gain real attention during crisis when they are from the same country and people want to listen what foreign experts say and what messages they are spreading, audience want to participate in dialogical communication, to express opinion and not pay attention to one-sided monologue communication.

Methodology

Descriptive research and problematic overview has been used in this study devoted for 30 years anniversary of IMC/IC theory and practical usage evolutionary development. Normative theory or so named new paradigm moved towards implementation. During the situation of worldwide movements because of the spread of biological viruses in 2019/2020/2021 the new one communication model with presentation of new media tools incorporation to the older media environment has been presented in this study (see Figure 3).

According to Patton’s (1987, pp.101–104) presented description of the method, unifying framework was implemented with the aim to concentrate investigations around three main themes: 1) mutual relationships, dialogue; 2) integration of communication elements; 3) planning process from outside in. The process of evaluation and comparison of existing situation with desirable fruitfully supported movement toward more deeply understanding of problems that are the mostly important for professionals working in the field: lack of knowledge needed for managerial preparations to originate strategic plans of communication and information dissemination. Additionally discussion group was gathered and data about present and possible changes toward more effective communication was collected. Data was analysed and the worth finding was about existence of initial stages of IC or rather different kinds of attempts to improve communication management in all Lithuanian ministries starting 2001 (Armonienė, 2001). The same method was used for the situation analysis in 2020/2021 – research object was the sector of Lithuanian museums and their ability to make impact for virtual clients. Other research methods which were used in combination of quantitative and also qualitative research were described earlier as well (Armonienė, 1999; 2000; 2001; 2001a; 2001b; 2002; 2003; 2005; 2009; 2014).

Results in 2020/2021: Research Agenda

Lithuanian museums are reorienting and introducing active e-marketing tools, so, it is important to assess their impact on the loyalty of visitors, prepare for strategic works. The significance of this investigation is that there has been created original theoretical model to strengthen the application of the museum's electronic marketing communication tools and consumer loyalty.

Marketing of museums in the 21st century is quite actively explored the area (Kotleret al., 2005; Kotler et al., 2008; McLean, 1994; Goulding, 2000; Lagrosen, 2003; Conway and Leighton, 2012), there are famous researchers of the field (Rentschler, 2002; Komarac, 2014; Gilmore and Rentschler, 2002; Conway and Leighton, 2012; Styliani et al., 2009; Minoska-Pavlovska, 2019). Lithuanian scientists have also published significant results of research about marketing in museums (Talijūnas,2004; Juščius and Baranskaitė, 2015; Karpavičiūtė et al., 2019; Davidavičienė and Sabaitytė, 2014; Dzemyda and Jurgaitytė, 2014; Dulskis and Umbrasas, 2012). To be noted are scientific works, in which various e-marketing models have been presented, containing elements that can also be adapted in the museum sector: Dzemyda and Jurgaitytė (2014).

Loyalty can be described as a long-term user’s attachment to a particular brand, brand or service (Backman and Crompton, 1991). In this work, the following indicators of the loyalty of museum visitors were selected: benefit, perceived value; repeated visits to the museum, its website; recommending to visit the museum or its website for others; membership of the museum sponsors' club, discussion group or facebook friends. The following classification of electronic marketing communication tools used in museums was chosen in the empirical study of this work: website; banners; e-mail; search engine; news/discussion group (blog); newsletters; social networking; vebinars, videos, forums, online competitions, games; virtual exhibitions.

This work was carried out in a quantitative and qualitative study, the Likert scale and the Reichheld (2003) method were incorporated.

The summary is that the tools of electronic communication need to be aligned with the elements of traditional marketing, but there is also a need to actively analyze the situation and new tools, such as the rise of mobile marketing and younger visitors will really prefer mobile apps, games, etc. The created model (see Figure 3) is theoretical, it is open to improvement (Armonienė, 2020-2021). 9 elements of marketing communication for today’s management planning: public relations, field and transit advertisement, direct marketing, advertisement, sales promotion, internet and social networks, mobile marketing, personal selling, alternative marketing (Blakeman, 2018).

In addition to created model, schould be mentioned so-named internet communication models developed by Dunnington (2005) are of particular importance. Two-sided, interactive communication is the essence of its models. Dunnington (2005) developed, in a sense, a model of possible callback, the concept of which is creators Grunig and Hunt (1984). The application of the Dunnington (2005) models is important in the field of public relations, which would actually contribute to the real use of the practice and the developed model to help strengthen the application of the electronic marketing communication tools and consumer loyalty (Armonienė, 2020-2021).

Conclusions

IC is not easy to implement, but it means profit and winning position according to the needs of those who are users of information which is well structured and manageable. It means permanent development. In sum:

The intellectual base of IC has been of a diffusive character. Examples of IC investigations are divergent research.

The domain of IC/IMC has practical world-wide implementation and every organisation have individual model of usage of communication management according to sense making approach – sometimes there is no sense at all to start IC implementation firstly because of too huge knowledge gaps and not skilled managers. Usage of new technologies and new communication channels, tools is not a problem, it is only question of agreement about priorities and main aims, targets and ability to orchestrate communication planning from outside-in. It is a question of human resources and knowledge management.

Tools of electronic communication must be aligned with the elements of traditional marketing, but there is also a need to analyse the situation and the rise of mobile marketing, etc.

Possible practical implementation trends for IC/IMC were created by S. Moriarty, Don E. Schultz, P. Smith, D. Gayeski, J. C. Rebel, T. Duncan, CH. Fill, J. Ogden, etc. It is open for practical usage domain for those who want play ‘WIN-WIN’ game not only in business sector; it has universal usage in governmental, political communication and other sectors aiming to overcome crises situations.

Suggestion is with the aim to prepare individual communication models for organisations, which need to serve in a virtual way also. Model to strengthen the application of electronic marketing communication tools and consumer loyalty has been originated and open for improvement.

Management models may be developed with the help of integrated approach. IMC/IC for public sector is useful as well as for business sector. Simply, IMC/IC means new management philosophy and marketing communication is the most important element. Not integrated communication means not possibility to compete.

Electronic forms of information and communication are more and more deeply penetrating into everyday life and troubles related to management, misunderstanding, not-successful communication may be possible to overcome with ideas and approaches which are characteristic features of IC. A lot of research questions are surrounding the implementation of the concept of IC and possible solution may be the process of evolutionary developed integration as well as the new understanding of strategic planning directed by an outside-in view. The movement toward outside-in development seems to be one of the greatest transformations and the mostly difficult to overcome obstacle. This process has started together with the boom of information and communication technology and has still been in a permanent development state, which is related to tremendous energy condensation.

The main problem is human resources – not qualified, not able to manage, even iliteral, ill-brained, demoralised, ugly, corrupted, but incorporated in structures of decision makers and even staff of main governance as talking heads named as prime ministers, lawers, experts and even presidents with dirty reputations of "clowns-idiots", who previously were only cheep actors with bad looking very small bodies from the third countries and people simply demonstrated them because of the possiblity to have a lot of laugh, and so on.

References: 93 sources. Here not presented.

[1] Gayeski (1998) explains: IMC establishes a model for coordinating marketing, advertising, and PR efforts, all of which are promotional and external in nature. What we are calling ICis a model that encompasses both internal and external communication and its application for information dissemination, communication and collaboration, learning, and performance support. IC is the application of analysis, communication, and evaluation techniques to create and manage integrated, multifaceted interventions combining information, instruction, collaboration, business process design, feedback, and incentive systems to improve human performance in the workplace in order to achieve organisation’s desired missions and visions.

[2] Integrated strategy for promotion and training activities of the Community Support Framework managing Authority in Poland for 2004-2006. Ministry of Economy and Labour. Warsaw, May 2004 [interactive]. <http://www.funduszestrukturalne.gov.pl/NR/rdonlyres/9C6046A1-B44F-48D3-9352-58F73BC9B4F1/0/strat_eng_230904.pdf>, accessed July 1, 2005.

Photo by Andžela Armonienė, done on 16 April, 2022.

______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Dynamic and 30 years as Integrated Communication:

NEWSLETTER AS A TROJAN HORSE

by Andžela Armonienė

9 July, 2021

PRANEŠIMAS TARPTAUTINĖJE MOKSLO KONFERENCIJOJE NordMedia 2021 "Crisis and resilience: Nordic media research on the frontline", ISLANDIJA, 2021 m. rugpjūčio 18-20 d.

Abstract

The aim of this research is to mention theoretical and methodological whole of integrated communication (IC) of consequent character and centred on different but possible to unify approaches of integrated marketing communication (IMC), which may be supplemented by sense-making approach and theory of symbolic convergence (Armonienė 2003, 2005). Three decades of evolutionary development during cross of 20 and 21 centuries have passed in the environment were linear theories of communication and management not explained the dynamic, multi-channelled communication in most today’s organisations. This paper is a step toward theory consolidation and improvement by using empirical investigations and action research as well as other research methods and triangulation of them starting from 1999.

Approach: IC as a management philosophy (Rebel 1999) and also strategic concept, it is open for renovation and rethinking, it may be supported by knowledge management as well as change, quality or innovation management and another managerial theoretical approaches, for example dynamic engagement or crisis overcoming from the same field. IMC was defined as a new paradigm. The main characteristics of IMC are: harmonization of communication elements, orientation to consumer, centralism, iterative development, synergy, levels of integration, “one voice” message, possibility of feedback and dialogue, life lasting training and exchange of ideas, modern technologies, effective co-ordination, and management of data bases. Diane Gayeski (1998) explains: IMC establishes a model for coordinating marketing, advertising, and PR efforts, all of which are promotional and external in nature. What we are calling IC is thus a model that encompasses both internal and external communication and its application for information dissemination, communication and collaboration, learning, and performance support. IC is the application of analysis, communication, and evaluation techniques to create and manage integrated, multifaceted interventions combining information, instruction, collaboration, business process design, feedback, and incentive systems to improve human performance in the workplace in order to achieve an organisation’s desired missions and visions.

IC is a result of IMC development (Armonienė 2003, 2005). IC development and its practical usage gives evidences about universality of implementation, for example, using small newsletter during these last Corona viruses related chaotic movements and overload of various “experts”, who are delivering not so very much important and not really interesting for public messages that are with great delay and not trustworthy in many cases.

Research problem: It is related to more clear understanding of this dynamic phenomenon and its penetration more and more deeply into everyday life of contemporary organisation that is implementing integrated approach and usually using individual model of development. What kind of model would be the mostly acceptable not only for private sector organisation trying to combine traditional and e-communication, to avoid a lot of troubles of chaotic communication and overload of e-information? Is it possible to rebuild existing models of communication management according to main rules of IMC, which is a unity of ideas? Out-dated communication and management theories from the past century have been still in use, organisations have been modelled according to the rules of industrial world and some of them are impotent in digitalized environment, so, the target is to find right formulas to plug in for such kind of well-regulated and predictable companies based on a mechanistic view of control. One of suggestions is to adapt complex systems in constant transitions – self-creating small levels of order, and then adapting and changing again. It may support new management approaches, align existing styles with more contemporary organisational designs. Besides, it is possible to influence people’s perceptions by providing new ways of looking at, thinking about and describing things through various symbol systems and there are many more numerous and credible sources of influence than traditional ones such as newsletters, slogans, mission statements and management announcements. Hence, it is useful to capitalise on the powerful and dynamic aspects of complex organisations (Gayeski & Woodward 1996; Gayeski & Majka, 1996).

The movement toward outside-in development seems to be one of the greatest transformations and the mostly difficult to overcome obstacle. This process has started together with the boom of information and communication technology and still is related to tremendous energy condensation as exactly in 1999/2000 (Armonienė 2001b).

Some kind of supplementary ideas could be found in the area of theoretical investigations, which were published in Lithuania. The most influencing authors are Vytautas Pranulis, Bronislovas Čereška.

Worthy of remark, that research of IMC/IC phenomenon is rather complicated, so, it is carried out according to the strategy of investigations of several stages starting from 1999.

Findings and originality: /not cited/

Conclusions: Self-cannibalisation (cannibalizatiori) is still working agenda for many organisations, companies, structures, parties, groups, sectors of industry, so on – like during the cross of 20 and 21 centuries.

IC means profit and winning position according to the needs of those who are users of information which is well structured and manageable. It means permanent development. IC is not for those who want quickly and shortly survival profit at the moment for any price during crisis having no relevant knowledge about management of communication and making no real and market oriented and especially society’s requirements fulfilment investments in human resources and are not able to do “good business” or play “win-win” games.

Journalists have taken the main actors’ roles of information industry, including the management, on-line tools, cyber communication, the last word saying right and we can only speak that somebody is so small that cannot understand anything and have no says at all because of defective illusion about being heard, seen, felt with uninteresting, not important messages.

Newsletters as a communication tools can be incorporated in web-sites and unify mobile technologies, social networks, radio possibilities, video, TV, humour, not speaking about e-mailed communication using personal contacts and communication “one-to-one”, as well as supportive and practical usage in the field of media relations and public relations, thus, it is very future looking for communication tool. Besides, you can always print it, translate, adapt to new audiences and individual users.

Jump to digitalised environment and the need to recover after pandemic 2020-2021… years may be rather complicated firstly because of not wanting and be not able nothing to do, nothing to hear and having no needed medical or other kind services for potential participants of labour market, mostly not satisfied about conditions and nature of work, as well as salaries and managerial style, etc. The main question is about human resources; see more about Lithuanian case in https://www.leidinyssau.lt

Key words: integrated communication (IC), integrated marketing communication (IMC), sense making, crisis management, newsletter.

Introduction

Nature of communication was investigated by Alessandra Mazzei (2014). Methodological whole of IC and its practical usage aiming to be effective (Caywood 1997; Rebel 1999; Whitman 1999; Low 2000; Smith 2004; Gayeski 1996, 1998), has been launched, consolidation of IMC theory was made in 2003-2009 (Schultz, Kim, Kang 2014), wide communication harmonisation as the need was introduced, research questions were raised about brilliant and innovative communication channel solution, looking for discoveries of genius in the very start of 21st century (Jenkinson & Sain 2004). With the end in view, Chris Fill was very far looking for: he wrote that integrated marketing communication is the reduction in costs that this approach makes possible (Fill 2001:411). It was proved: Tom Duncan (2005) introduced a detailed process of communication planning. This planning model has been popular because of understanding that approach is related to effectiveness, – the most respectful scholar who made a background for this – George S. Low (2000).

Thus, the main question still is about human resources (Gayeski 2015; Gayeski at al. 2007) or search for Renaissance communicator (Armonienė 2009; Armonienė 2001b; Armonienė 2001c).

10, 20 and 30 years of IC/IMC paradigm development

Having research information about importance of marketing communication even in the middle of 20^th century (Schultz & Mazze 1963), taking into account that ’Communication is power’ (Merrihue 1960: 150), it is possible to remember Borden’s originality in 1964: he invented this famous marketing formula of ’12 P’s’, – others were only simplifying it, for example, ‘4 P’s’ by McCarthy also in 1964.

Strictly speaking, the aim of this research is to mention theoretical and methodological whole of IC of consequent character and centered on different but possible to unify approaches of integrated marketing communication (IMC) (Novelli 1989-1990; Schultz, Tannenbaum, Lauterborn, 1994; Schultz 1997; Kotler 2005; Fill, 2001; Duncan & Everett 1993; Caywood 2012); which may be supplemented by sense-making approach and theory of symbolic convergence (Armonienė 2001; Armonienė 2003).

It is three decades of evolutionary development in the environment were linear theories of communication and management do not explain the dynamic, multi-channelled communication in most today’s organisations (Gayeski & Majka, 1996). IC as a management philosophy (Rebel, 1999) and also strategic concept is open for renovation and rethinking, it may be supported by knowledge management as well as change, quality or innovation management and another managerial theoretical approaches, for example dynamic engagement (Stoner, et al., 1999, p. 49) or crisis overcoming from the same field. IC is the result of IMC development and its practical usage gives evidences about universality of implementation, for example, using small newsletter during these last Corona viruses related chaotic movements and overload of various “experts”.

IMC approach has such strength of the cognitive responses generated by consuming publics that can blind marketers and has potential of boomerang effects (Schumann, Dyer & Petkus 1995: 62).

Guru of integrated marketing communication Don E. Schultz (1997) explained about the need to plan from outside-in. He also created ‘7 Cs’ formula: commoditization, creative, cognition, communication, calculations, countries, controls, according to him, this process is rather inclusive and is very close not only to communication and information management but also to knowledge management and global information flows (Schultz 2004).

During the first decade of IMC investigations studies were either on a country level or sometimes among several nation states investigating the development, diffusion, and acceptance of IMC. In the very beginning of 21st century research on IMC was mostly oriented to its perception by clients and their advertising agencies (Kim, Han, Schultz 2004).

IMC relations firstly to advertisement and various possible mixes of communication channels, tools has been the area of more active research (Belch & Belch 2001). Cross-cultural studies of IMC gave evidences about close relations with best practices of advertisement activities in Korea, Great Britain United States (Kitchen, Kim, Schultz 2008), more deep understanding of IMC was presented after investigations of marketing management, services related to advertisement (Kim, Han, Schultz 2004). It was concluded, that new paradigm of IMC entered in critical period starting from 21st century, organisations entered first stages of IMC developing, but reality was different as normative theory of IMC and promises about profitable communication/information business, organisational exigency was an obstacle aiming further develop higher stages of communication integration and it was considered, that paradigm of IMC is under fire (Kitchen 2005).

IMC can not be named as similar to IC conception. So, it is rational to take in mind analysis, which was made by Harlan E. Spotts et al. in 1998. Concepts, definitions created by R.L. Dilenschneider in 1991; T. Duncan in 1993; C. Caywood & E. Raymond in 1991; D.E. Schultz, S.I. Tannenbaum & R.F. Lauterborn in 1993; L. Fortini-Campbell in 1995; A. Cathey & D.W. Schumann in 1996, were summarised and the essential features of IMC conception were derived as such:

Integration of organisation‘s promotional activities or IMC planning group, related to advertisement, other marketing activities, public relations, etc. Creation.

Orientation to audiences as a starting position of communication process.

Preparation of consistent messages for companies or industry sectors.

Long lasting relations, cooperation with clients and special promotional campanies of such kind.

Management with tasks to ensure client‘s contacts with company (Spotts et al. 1998).

Some more information about integrated marketing communication’s definitions is presented in table 1.

Table 1

Definitions of IMC

Authors

Date

Definitions

American Association of Advertising Agencies

1989

A concept of marketing communications planning that recognizes the added value in a program that integrates a variety of strategic disciplines, e.g. general advertising, direct response, sales promotion and public relations – and combines these disciplines to provide clarity, consistency and maximum communication impact.

Schultz

1991

The process of managing all sources of information about a product/service to which a customer or prospect is exposed, which behaviorally moves the customer toward a sale and maintains customer loyalty.

Keegan, Moriarty, Duncan

1992

The strategic coordination of all messages and media used by an organization to collectively influence its perceived brand value.

Kotler et al.

1999

IMC is the concept under which a company carefully integrates and coordinates its many communications channels to deliver a clear, consistent and compelling message about the organization and its products.

Duncan

2002

A cross-functional process for creating and nourishing profitable relationships with customers and other stakeholders by strategically controlling or influencing all messages sent to these groups and encouraging data-driven purposeful dialogue with them.

Schultz and Schultz

2004

IMC is a strategic business process used to plan, develop, execute and evaluate coordinated, measurable, persuasive brand communication programs over time with consumers, customers, prospects, and other targeted, relevant external and internal audiences.

Kliatchko

2005

IMC is the concept and process of strategically managing audience-focused, channel-centered, and results-driven brand communication programs over time.

Source: Kerr, G.F., et al. (2008).

Twenty years of IMC development was summarised by researchers and it was concluded that heads of organisations, managers must understand IMC nature and be able to implement it, problems are related to lack of knowledge, skills, competency (Kliatchko, Schultz 2014). Various research problems were studied aiming to understand practical implementation issues and new paradigm spreading. IMC as global concept was investigated in many countries, active studies with introduction of IMC as innovation were carried out in Asia-Pacific region (Kondo, Caywood 2011). IMC was investigated in Australia: new technologies including mobile technologies were studied in relations with e-commerce and new communication channels creation for organisations and it was summarised that there are no conflict during implementation of new communication channels and IMC strengthening (Valos et al. 2017). Potential of digital media incorporation in IMC strategies is promising, proposal of practical implementation model was proposed in 2016 (Batra & Keller 2016).

It is important to have newer educated communication managers who are able to implement IMC. So, investigations were carried about differences of traditional marketing and new approaches as IMC (Pluta-Olearnik 2018). Client and agency relationships were researched from theoretical and practical perspective aiming to implement real IMC and achieve desired impact (Laurie, S. & Mortimer, K. 2019).

IC is the result of IMC development (Caywood 1997). IC as a management philosophy and also strategic concept is open for renovation and rethinking, it may be supported by knowledge management as well as change, quality or innovation management and another managerial theoretical approaches, for example dynamic engagement (Stoner, et al., 1999, p. 49), from the same field (see table 2).

Table 2

Features of IC concepts

Authors

Date

Features of IC, which had been mentioned in conceptions

Raulas & Vepsalainen

1995

Suggested idea of integration heuristcs.

Caywood

1997

Proposed levels of integration, strategical approach, strengthens importance of harmonised communication. IC is different and more than what is known as integrated marketing communication (IMC) – a concept of marketing communications planning that represents the added value of a comprehensive plan that evaluates the strategic roles of a variety of communications disciplines – general advertising, direct response, sales promotion, and public relations – and combines these disciplines to provide clarity, consistency, and maximum communication impact

Gayeski

1998

Effective teaching and learning systems are established, opportunities to apply acceptable management approaches are opened up. The audience is not described as a "receiver" of messages, but rather as a "collaborator". IC is a model that encompasses both internal and external communication and its application for information dissemination, communication and collaboration, learning, and performance support. IC is the application of analysis, communication, and evaluation techniques to create and manage integrated, multifaceted interventions combining information, instruction, collaboration, business process design, feedback, and incentive systems to improve human performance in the workplace in order to achieve organisation’s desired missions and visions.

Rebel

1999

Integrated communication is a management philosophy that connects policy and strategy, governmental and profits communication, private and public networks.

Hunter

1999

Created model of functional unification and changes preparations in the field of organisation‘s culture, structure. Made suggestions mostly in the sphere of structural arrangements.

Yi–Chen Lin

2001

Model based on the consolidation of cooperation principles, harmonisation of different methodologies, unification of quantitative and qualitative scientific traditions.

Christensen, Fırat, Torp

2008

Introduced the flexible integration approach, which argues that horizontal (as well as upward vertical) communication is nourished best in a decentralised network structure based on small semi-autonomous workgroups organised through organic types of control.

Sourse: Created by author of this paper, mentioned authors were used as information sources.

„Integrated communications is thus a managerial project concerned with authority, regulation, and control“ (Christensen, Fırat, Torp 2008: 430). It was introduced the flexible integration approach, which „argues that horizontal (as well as upward vertical) communication is nourished best in a decentralised network structure based on small semi-autonomous workgroups organised through organic types of control“ (Christensen, Fırat, Torp 2008: 442-443). Researchers conclude: „principles of integrated communications are thus implemented differently in different situations“ (Christensen, Fırat, Torp 2008: 445).

It was proved in Lithuania that IC as normative theory already has practical implementation and signs of universal permanent usage (Armonienė 2001, 2002, 2003, 2005, 2006, 2009, 2014, 2015, 2020, 2021), the model for possible IC implementation was introduced in 2001 (see Fig. 1, Annex 1).

NEPATEIKIAMA

Sourse: Armonienė, A. 2001.

Having in mind theory building steps, for example, Nete N. Kristensen (2010), who investigated Danish context, only 10 years later after the cross of 20 and 21 centuries claims again about IC as a normative theory and summarises, that communication managers are able to ask for more power, respect in times of crisis and tightening budgets and that it is not normal when communication professionals don’t have the chance to integrate communication and manage at the same moment when managers of organization or CEO “don’t get it” (Berger, 2007:230).

Thus, here we are speaking about interpretive approach and this research tradition introduced by Max Weber (Gunter, 2000), it is evident that social reality and its sense are possible to investigate (Jensen and Jankowski, 1993), plus combination with research tools named as bibliometrics and useful for predictions of new paradigms potential (Danell, 2001; Armonienė, 2002) give results (see Fig. 2).

Useful step of previous investigations of IMC/IC was the “Bibexcel” program as an analytical tool developed by Professor Olle Persson, Umeå University, Sweden. It was a helpful instrument for sorting and counting the citation data and producing a Don E. Schultz centred first author co-citation map having the first decade of theory development till 2001 (see Fig. 2).

Figure 2

Don E. Schultz centred first author co-citation map for 1991-2001

NEPATEIKIAMA

Source: Armonienė, A. 2002.

A map can be used as an interpretative tool in understanding the structural properties of the intellectual base. The intellectual base has not been of a diffusive character since 2001 and it is crucial to continue investigations with the aim to study its dynamics in terms of its development over time (Armonienė 2002). So named knowledge export and scientific communication tendencies were investigated aiming to create some kind of itinerary toward better understanding of the main tendencies of new phenomenon development and theory formation firstly according to rules of transdisciplinarity. Bibliometric method was a part of this quantitative and qualitative research. The co-citation map serves as a summary of the analysis. It is important to stress that frequently co-cited documents are part of a common intellectual base. Documents that are located close to each other can be considered to belong to the same research tradition. Multi-Dimensional-Scaling (MDS) helps to find the co-ordinates of the maps. The next very important step is interpreting the map and understanding the structure of the IC/IMC intellectual base (Armonienė 2002; Armonienė 2005).

And with any doubt, staring input in the new paradigm and practical usage of the theory was made by Jan H.C. Rebel, who introduced IC concept for Vilnius University scholars from Faculty of Communication in 1999 (Armonienė 2000) and who implemented an approach of integrated communication for the banks sector and financial communication management in Poland during the last years of 20 century.

The application of integrated communication outside the business sector is possible; the scientific literature mentions it (Schultz, Tannenbaum, & Lauterborn 1994; Caywood 1997). One of the first major projects: a three-year integrated support and training strategy for the Polish public administration sector since 2004 to prepare effectively for the absorption of the EU Structural Funds. [1]

The project is an excellent example of the application of integrated communication in the public administration sector and the integrated approach was chosen precisely in order to successfully work in the management of Community financial assistance. In general, an integrated approach is envisaged on the basis of an action plan, all measures are planned on the basis of strategically justified objectives and specific objectives.

Newer studies about IMC/IC implementation

There are also newer studies about IMC implementation in various sectors as sport and medicine (Elrod et al. 2020; Whitburn, Karg & Turner 2020). IMC/IC as management approach is useful in public sector also (Campillo-Alhama & Martínez-Sala 2017). Other example is about the newest IC implementation case. IC has been launched in port Itaqui for managing authority in 2021. Researchers indicated problems of organisational communication, new communication channels were implemented and reengineering of existed media. Communication was prepared in line with port‘s ecosystem (Lima et al. 2021).

Hence, implication, that “it may be that integrated marketing can work in a business context, but in terms of other organizations, municipalities, hospitals and government agencies, the concept is not at all useful” (Falkheimer & Heide 2014: 133) has the opposite evidences, for example, IC is useful for implementation in governmental sector. Lithuanian Government earned services of integrated communication agencies in case to originate effective communication, prevent crisis situation in various societies groups and coordinate messages during the quarantine in the state because of COVID-19 infection since April, 2020. Important to mention that it worked during the first quarantine in Lithuania in Spring 2020. Besides, it is the theoretical background, methodologies, practical evidences and real chances to show what level of engagement and feedback from the audiences are real and possible and with what kind of aim. So, it is not difficult at all to make evaluations (Armonienė 2014; Armonienė 2020; Armonienė 2021). It is important to mention that IMC/IC implementation is of tactical level, the hugest mistake is not having crises communication strategies inside organisations. ‘Idea’ to order IMC/IC as some luxury tool with purpose to create miracle in the situation were everybody wants to be the messenger No. 1 is an example, that there is lack of understanding about practical usage and implementation of IC/IMC.

For example, tools of electronic communication need to be aligned with the elements of traditional marketing, but there is also a need to actively analyse the situation and new tools, such as the rise of mobile marketing and have in mind that younger consumers will really prefer mobile apps, games, etc. The created model (see Fig. 3) is proposed with the aim to prepare individual communication models for organisations, which need to serve in a virtual way also (Armonienė A. 2020-2021).

Figure 3

Model to strengthen the application of electronic marketing communication tools and consumer loyalty

Source: Armonienė, A. 2020/2021.

This work was carried out in a quantitative and qualitative study, and a method of measuring the loyalty of the Likert scale and the Reichheld (2003) method were used during the evaluation of Lithuanian museums communication activities in time of Covid-19 pandemia. In addition to created model, it should be mentioned so-named internet communication models developed by D. Dunnington (2005), because they are of practical importance. Two-sided, interactive communication is the essence. Dunnington (2005) developed, in a sense, models of possible call back, the concept of which is creators J.E. Grunig and T. Hunt (1984). The application of Dunnington’s (2005) models is important in the field of public relations, which would actually contribute to the real use of the practice and the developed model to help strengthen the application of the electronic marketing communication tools and strengthen consumer loyalty (Armonienė A. 2020-2021).

The following classification of electronic marketing communication tools was chosen in the empirical study of this work: website; banners; e-mail; search engine; news/discussion group (blog); newsletters; social networking; webinars, videos, forums, online competitions, games; virtual exhibitions. Newsletter as a communication tool, which can be incorporated in website, be sent by e-mail and integrate social networks as well as oral or video presentations, etc., besides, it can be an evaluation tool aiming to assess the level of organisation‘s media relations having the right to collect information for societies needs from every organisation and ask questions – it has been introduced in this paper in action research presentation below and mentioning of newsletter „Padėkime sau’19“ as a tool for better understanding what kind of communication management has been launched at nowadays organisations.

Action research: “small newsletter” – as a Trojan horse

One of the mostly developed tools of communication during COVID-19 pandemic time – various newsletters, starting from printed and prepared by shopping centres each week, lasting with digitalised newsletters, which are well planned and incorporated to communication strategies and plans. Direct marketing is one of the parts of IMC mix, usage of direct mail helps reach audiences, which for many reasons are difficult for targeted messages spreading (Elrod, Fortenberry, Fortenberry 2020). Increased number of newsletters is the fact about popularity of this written media, which can easy reach selected addressee simply via e-mails connections. It is a regular, dedicated source of information, used by private enterprises and individuals as well, besides, newsletters have been created by large number of researchers, scholars who want to popularise their ideas, research results, find new contacts, promotional support. “Newsletters specific to journalism and media are becoming more common, with both journalists and academics endorsing – and writing – them” (Clay 2020). Digital communication and internet marketing have widely spread during COVID-19 pandemic time (Krajnović, Raguž, Perković 2021), so, management and harmonisation of old and new media tools should be not chaotic.

IC was investigated during this research project as a universal theoretical approach that may be implemented in business sector and also in other spheres. Action research, as a further stage of investigations, which were started in 1999, was carried out during January 2020 – June 2021. Action research was continued this time in 2020-2021, the first stage was in 1999-2003, the second in 25 Lithuanian institutions of public administration in 2003-2004, the third – in 2005-2008. In 2005, an analysis of practical examples of the integrated approach was carried out (Armonienė 2005; Armonienė 2005a), after that – in 2009 and 2014, when investigations were mostly in the domain of participatory journalism, on-line communication.

The aim of research was to originate theoretical and methodological whole of consequent character and centred on different but possible to unify approaches of integrated communication, which may be supplemented by sense-making approach and theory of symbolic convergence.

/not cited/

Action research has been structured around the newsletter “Padėkime sau’19” https://www.leidinyssau.lt/, which target publics are persons with disabilities and people related to them and providing services including governmental and municipal structures, etc., in 2020-2021. Really, newsletter was as a Trojan horse reaching all institutions and persons, which can not only provide information, but also give evidences about the level of communication management during crisis around COVID-19 pandemic circumstances.

Results of investigations, observation, and participatory methods incorporation are such:

/not cited/

Returning to the newsletter and its mission, current situation and preferred structure of marketing promotion measures of „Padėkime sau'19“ during COVID-19 quarantines and after them, can be expressed in percents, showing the gap between real and desired situation in the field of communication mix originating in this current situation aiming to overcome post-pandemic time also (see Fig. 4).

Figure 4

Old printed media in new digitalised environment – case of newsletter

NEPATEIKIAMA

Source: Created by author of this paper.

Strictly speaking, action research, evaluation of unifying framework, other research methods as direct observation, not-formal interviews, and especially using the newsletter for real contacts with representatives of institutions, etc. were useful for better understanding of real situation about the level and culture of communication management in Lithuania.

Conclusions

IC as a management philosophy and also strategic concept is open for renovation and rethinking, it may be supported by knowledge management as well as change, quality or innovation management and another managerial theoretical approaches, for example dynamic engagement (Stoner, et al. 1999: 49), from the same field. IC is the result of IMC development.

Definition of IC has been created like this: Integrated communication is a concept of communication management based on the principle of dialogue, or a management philosophy characterised by transdisciplinarity and the possibility to actually unite internal and external communication of the organisation, to acquire individual model forms on a case-by-case basis and to ensure continuous development and consolidation of knowledge systems in conditions of constant change.

Newsletters as communication tools can be incorporated in web-sites and unify mobile technologies, social networks, oral communication, radio possibilities, video, TV, humour – as cartoons, not speaking about e-mailed communication using personal contacts and communication “one-to-one”, as well as supportive and practical usage in the field of media relations and public relations with the purpose to ensure communication with selected target groups, individuals, creation of loyalty clubs or other entities related to organisation’s survival during various crises and after them. Newsletter is not an expensive tool at all in case of elimination of parasitic structures of “management”, coordination, which means that all work and appointments of one person have been spread and calculated for 20 or even more persons who really do nothing or simulate “work”, “activities”, “management”, creation of perspective business, organisation, activity, agency, launching future-looking projects, assimilation of the EU or other kind of funds, etc. /not cited/

Possibility to use IC management approach not only in private sector was proved and because of mentioning of sense making approach and symbolic convergence theory, it is clear that IC is not for everyone who just want to jump to more successful new reality of digitalised market and environment of permanent survival in a bride understanding of new requirements for doing “good business” or providing longer lasting services for selected community or target groups, especially for individualised consumers who are more and more sceptical and better informed and equipped with new technologies that means independent flows of information and desired communication channels selection. Besides, some persons have skills, which has been overcoming parsimonious desires of ill-brained so named not literal “managers” and/or “experts” to overload environment with not worthy at all “messages” about, according to themselves, surprisingly important services or goods. Self-cannibalisation (cannibalizatiori) is still working agenda for many organisations, companies, structures, parties, groups, sectors of industry, so on – like during the cross of 20 and 21 centuries.

For further better understanding of IC phenomenon and possible investigations … /not cited/.

References

79 sources -

[1] Integrated strategy for promotion and training activities of the Community Support Framework managing Authority in Poland for 2004-2006. Ministry of Economy and Labour. Warsaw, May 2004 [interactive]. http://www.funduszestrukturalne.gov.pl/NR/rdonlyres/9C6046A1-B44F-48D3-9352-58F73BC9B4F1/0/strat_eng_230904.pdf

TAI ĮVYKSTA DAŽNIAU NEI MANOTE: INTELEKTINĖS PRODUKCIJOS VAGYSTĖS

Parengė Andžela Armonienė 2022-02-17

Žinoma, mažai kas giriasi, kad magistro baigiamąjį darbą ar disertaciją parašė žmona, draugė, mama ar tiesiog pasamdytas žmogus už pinigus. Pajuokaujama šia tema, ir viskas tuo baigiasi. Kiek daugiau šurmulio kyla, kai gerai žinomas akademinės bendruomenės žmogus, koks nors mokslų daktaras, profesorius įkliūna nuplagijavęs savo studento darbą ir paskelbęs jį kaip savo monografijos teksto dalį ar parašęs mokslo straipsnį tiesiog pažodžiui nurašydamas savo studento baigiamąjį darbą ar kokį referatą. Po truputį atsiranda naujai paskelbtų mokslo straipsnių, knygų, kur greta mokslų daktaro pavardės paminimas ir studentas, kuris darė dalį tyrimo, rašė teorinę dalį ir pan. Žinoma, tai džiugina – mokslo produkcijos plagiatui keliai užkertami.

Tiesa yra tokia, kad intelektinė produkcija yra kūrybos rūšis, mokslo idėjos, išradimai nėra sukuriami tiesiog užsimanius tai padaryti, o universitetuose, institutuose taisyklės griežtos – visi mokslo darbuotojai, dėstytojai privalo periodiškai paskelbti ir mokslo darbų, teikiamos ataskaitos, vyksta atestacijos... Tie, kurių kūrybinis įkvėpimas neaplanko, projektuose nedalyvauja ir publikacijų neturi, neišvengiamai nustoja kilti karjeros laiptais, nedidėja jų atlyginimas, menkėja jų kaip mokslininkų reputacija. Ką jau kalbėti apie tai, kad priklausomai nuo mokslo publikacijų, išradimų kiekio ir finansavimas aukštojo mokslo ir mokslo-tyrimo institucijoms skiriamas iš valstybės biudžeto. O kur dar garbė, mokslo premijos, valstybės apdovanojimai, mokslo vardų suteikimas, kuris tiesiogiai priklauso nuo mokslinės produkcijos kiekio ir kokybės.

Žodžiu, intelektinė produkcija yra ta sritis, dėl kurios lenktyniaujama, rungiamasi. Deja, kūrybingumas būdingas daugiau jauniems protams, daugiausia idėjų gimsta jaunose galvose. Niekada nesusimąstėte, kodėl koks garbingesnio amžiaus mokslų daktaras ar profesorius nuolat telkia jaunus žmones diskusijoms, neformaliems pokalbiams, kur dalinamasi mintimis apie naujausius mokslo darbus, kuriami projektų apmatai, generuojamos idėjos? Kodėl referatai, kursiniai darbai, kurie neįtraukiami į duomenų bazes universitetuose, taip dažnai tampa žinomų mokslininkų mokslo publikacijų, galimybių studijų, projektų dalimis? Tai tiesiog vagystės. Ir vagiama tai, kas labai brangu – niekur nepaskelbtos idėjos, galimų išradimų gairės, būsimų projektų kryptys, naujų mokslo publikacijų temos ir pan. Pavyzdžiui, gerai parašytas baigiamasis magistro darbas nesunkiai gali tapti galimybių studija, už kurią galima užsidirbti nuo 50-100 000 eurų ir daugiau. O kur dar projektai?

Žinoma, džiugu, kad bent kažkiek imta kontroliuoti situacija ir atsiranda nauja praktika, kai už iš studento darbo nurašytą sakinį ar pasisavintą idėją žinomas akademinės bendruomenės narys netenka visų savo titulų ir reputacijos.

Tačiau plagiato problemos yra amžinos. Tai itin rimta problemų raizgalynė. Esate girdėję, kad žmonijos istorijoje gana didelė dalis žinomų pavardžių, vardijamų enciklopedijose, istorijos vadovėliuose yra pavardės tiesiog vagišių, kurie pasisavino kitų žmonių sukurtus mokslo darbus? Tikrieji išradimų, progresyvių mokslo darbų autoriai taip ir liko užmarštyje. Įdomiausia tai, kad itin didelė dalis tokių iš istorijos ištrintų tikrųjų autorių pavardžių priklauso moterims. Juk toks standartinis modelis: garbingo amžiaus mokslininkas ir jam talkinanti guvi jauna laborantė ar jo niekur neminima žmona, kuri neva tik tvarko jo rankraščius? Kas tikrasis mokslo darbo ar išradimo autorius ir kiek savo intelektinių gebėjimų kuris įdeda? O kas, jei tas žinomas mokslininkas ir iš viso nieko nesukuria? Jei autorė ir yra ta laborantė ar žmona, asistentė ar net pirmųjų kursų studentė?

Štai, spaudoje 2022-02-17 paskelbtas gana įdomus straipsnis susijusia tema: „Didžioji istorinė neteisybė: nuopelnus už moterų mokslo atradimus prisiėmė vyrai“, kurį parengė Indrė Kiseliovaitė (https://www.diena.lt). Rašoma: „Moterys, pasižymėjusios aštriu protu ir analitiniais įgūdžiais, iki šių dienų – lyg išbrauktos iš istorijos. Nuopelnus už novatoriškus jų mokslo atradimus prisiėmę vyrai ir dabar minimi knygose, žurnaluose, filmuose. Jie uždirbdavo milijonus ir atsiimdavo apdovanojimus, o jų damos tūnodavo šešėlyje.

Minėdami Moterų ir mergaičių dieną moksle, suvokiame, kad lyčių skirstymas tebeegzistuoja. Šiandien moterims vis dar nesuteikiamos lygios galimybės ir vienodas atlyginimas už darbą. Tik kalbėdami apie istorijai svarbias mokslininkes, galime tikėtis, kad vieną dieną jų indėlis pagaliau bus tinkamai įvertintas.

Kembridžo universiteto mokslininkai Jamesas Watsonas ir Francis Crickas yra pripažinti atradę dvigubos spiralės grandinės DNR struktūrą. Tačiau iš tikrųjų pirmoji tai pastebėjo britų chemikė Rosalind Franklin. 1951 m. "King’s" kolegijoje, Londone, ji padarė nuotrauką pavadinimu "Photo 51". Jos kolega nuotrauką parodė J.Watsonui ir F.Crickui nieko jai nepranešęs. 1953-iaisiais mokslininkai paskelbė savo išvadas. R.Franklin buvo aprašyta tame pačiame žurnale, bet ne kaip prisidėjusi prie atradimo. Po metų atradėja mirė, o mokslininkai laimėjo Nobelio apdovanojimą.

Kol Candace’ė Pert studijavo magistratūroje, atrado receptorių, leidžiantį sintetiniams junginiams, kurie plačiai vartojami kaip vaistai ir vadinami opiatais, patiems užsifiksuoti žmogaus smegenyse. Tai buvo novatoriškas atradimas neurologijos srityje. Tačiau apdovanojimą už šį atradimą atsiėmė jos profesorius, daktaras Solomonas Snyderis.

23 metų chemikė Alice Ball, dirbdama ligoninėje Havajuose, bandė rasti būdą, kaip išgydyti žmones nuo raupsų. Ji nusprendė panaudoti specialų aliejų, kuris palengvino ligos simptomus. Jai mirus, Arthuras Deanas perėmė jos tyrimą ir pervadino jį savo vardu.

Tai tik labai maža dalis pavyzdžių, kai tikrosios atradimų autorės moterys liko šešėlyje, o jų nuopelnus pasisavino vyrai.

Apie šias ir kitas atradėjas kalbėti būtina tam, kad būtų atkurta istorinė tiesa.“

Todėl ir Lietuvoje ištiktų tam tikras šokas, jei vieną dieną visi esami mokslų daktarai ir profesoriai būtų įvertinti pagal realius nuopelnus, o ne pagal tai, kiek studentų ar laborantų mokslo darbų ir/ar idėjų pasisavino. Daug tikrųjų autorių taip ir liko istorijos paraštėse. Gal, kai visuomenė gaus daugiau informacijos, kiek realiai kainuoja išradimas ar kokio projekto idėja, kas išties sudaro kokio žinomo visuomenės veikėjo reputaciją, kokie yra realūs plagiato nustatymo padariniai ir kaip teisiškai sprendžiami plagiato nagrinėjimo atvejai, aktyviau ims reikšti teises į savo intelektinę produkciją. Juk juokinga: vos tik atsirado duomenų bazės, kur universitetų absolventų baigiamieji darbai talpinami ir neva saugoma autorystė, liko visiška laisvė bet kuriam studento vadovui savintis gabesnių studentų mokslo darbus iki to etapo, kol jie tik kuriami, kol mokslo darbo vadovui atnešami tarpiniai juodraštiniai darbo variantai... O kur dar vagystės tiesiai iš kompiuterinių versijų – vos tik gabesnis studentas kompiuteriu ima rašyti kokį darbą, ką nors kurti – kol darbas nėra viešai paskelbtas, jokios autorystės jis įrodyti negali, o iš kompiuterinių versijų galima įsigudrinti vogti kiek tik širdis geidžia. Maža to. Paplitę atvejai, kad gabiausieji studentai, mokslo darbuotojai, kurie tik pradeda savo karjerą, ne tik apvagiami tiesiogine ta žodžio prasme, jie neretai dar ir būna žeminami, jiems pritaikomas psichologinis, emocinis teroras, sužalojama jų sveikata, jie patiria finansines sankcijas ir pan. Kol kas dar lyg ir nebuvo Lietuvoje paviešintų atvejų, kai greta plagiato pritaikomas dar ir psichologinis ar kitų rūšių smurtas, bet tai neišvengiamai įvyks. Kol kas tik pradedami viešinti mobingo atvejai sveikatos priežiūros sistemoje. Bet intelektinės produkcijos vagysčių atvejai yra žymiai rimtesni – klastojama realioji istorija, kas ką sukūrė, kas yra autorius vieno ar kito išradimo.

O kol kas galima tiesiog pajuokauti pasakojant tikrąsias istorijas, kaip kokio mokslo instituto direktorė per visą savo „karjerą“ taip nieko ir nesukūrė, nieko neparašė, nieko reikšmingo nepasiūlė, bet visuose rimtesniuose to instituto darbuose figūruoja jos pavardė kaip bendraautorės, visur projektuose jos parašai, visur ji įrašyta, kaip dalyvavusioji. Ir kokios naujos erdvės intelektinės produkcijos pasisavinimui atsirado kompiuterizavus visus mokslinio darbo etapus – todėl visai racionalu siūlyti kuriantiesiems: rašykite parkeriais, tušinukais ant popieriaus, turėkite savo mokslo darbus tokia forma ir skelbkite juos tik tada, kai esate tikri dėl autorystės apsaugos.

__________________

KAI NEGALIA TAMPA STIPRYBĖS ŠALTINIU

APIE GABRIELĘ PETKEVIČAITĘ BITĘ (1861 m. kovo 18 d.– 1943 m. birželio 14 d.)

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės istorijai svarbi kaip tylią neįgalaus kūno dramą išgyvenusios moters patirtis, iškėlusi daug neatsakytų klausimų jos tyrinėtojams, todėl atvira naujoms jų interpretacijoms (Birgerytė 2006: 58).

Viena ryškiausių XIX a. pabaigos–XX a. pradžios lietuvių kultūros moterų – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – rašytoja, būdama neįgalaus kūno (dėl iškrypusio nugarkaulio liko „kupriuke“, buvo silpnos nervų sistemos, suminkštėjus kojos sąnariui sunkiai vaikščiojo, senatvėje silpnai matė ir girdėjo), niekados viešai neakcentavo šios savo patirties, bet atvirkščiai – rėmėsi tik griežtomis pozityvistinėmis nuostatomis „dirbti visuomenei“, nepaisyti asmeninių interesų, savaip ignoruojant ir asmeninę savo patirtį (Birgerytė 2006: 42).

Ji - pedagogė, turėjusi namų mokytojo diplomą ir dėsčiusi vokiečių, prancūzų kalbas, taip pat istoriją, geografiją, matematiką; daraktorė, slapta mokiusi valstiečių ir miestelėnų vaikus; geradarė, savo lėšomis šelpusi jaunus, gabius, bet vargingai gyvenusius, ligotus žmones, vėliau įkūrusi labdaros draugiją „Žiburėlis“; publicistė, atsiliepusi į Vinco Kudirkos raginimą rašyti „Varpui“ ir „iš pareigos“ niekada nebepadėjusi plunksnos; Lietuvos feministinės minties pradininkė, dirbusi 1920 metų Steigiamajame Seime, daug prisidėjusi prie nepriklausomos Lietuvos švietimo sistemos kūrimo.

Anot Juozo Tumo-Vaižganto minties apie Bitę – „per savo amžių mūsų kultūrai nudirbo daugiau, negu visos kitos, turėdamos arklio sveikatą“.

Bitė rašė: „Gimiau 1861 metų pavasarį gimtajame tėvo dvarelyje, apsuptame tankia girių siena, girių, tada dar pilnų žvėrių žvėrelių, neišskiriant piktų gyvačių ir naktimis staugiančių vilkų. Bet netrūko ir malonių girių giesmininkų, margaplunksnių paukštelių, su kuriais gyvenau ir mokėjau jais džiaugtis“19. Gabrielė gimė mediko šeimoje.

Taigi XIX a. pabaigos tautinių ir demokratinių idėjų persmelktoje bajoriškoje aplinkoje Gabrielė tėvų buvo auklėjama kaip visiškai sveikas (kitaip tariant, įprastas edukacines normas atitinkantis) vaikas – jos fizinė negalia (kaip kūno skirtis) išvengė bet kokių stigmatizuojančių akcentų. Tačiau (ir tai yra didysis demokratinės Petkevičių šeimos paradoksas) Gabrielei teko patirti tėvo neigiamai akcentuotą kitos kūno skirties – moteriškosios lyties – stigmą: tik dėl jos mergaitė atsisakė universitetinio išsilavinimo svajonių, kitų asmeninių interesų (Birgerytė 2006: 51).

Rašyti paskatino Povilas Višinskis. Pradėjo 1890 m. korespondencijomis Varpe. 1896 m. ją aplankęs Povilas Višinskis atvežė Žemaitės apsakymo rankraštį. Vėliau ir pati supažindino su Žemaite ir ta jų nuoširdi draugystė išliko visą gyvenimą. Su Žemaite slapyvardžiu Dvi Moteri rašė pjeses ir komedijas „Velnias spąstuose“, „Kaip kas išmano, taip save gano“, „Parduotoji laimė“, „Litvomanai“.

Parašė apysakų ir apsakymų („Vilkienė“, „Dievui atkišus“, „Homo sapiens“ ir kt.), romaną „Ad astra“ (1933 m.), atsiminimų, paskelbė publicistikos ir kritikos straipsnių. Savo publicistikoje svarstė įvairias socialinio, dvasinio ir ekonominio gyvenimo temas, kritikavo žmonių ydas, prietarus, skelbė humanizmo, demokratiškumo, socialinės lygybės idėjas

Anot M. Lukšienės, Bitė tapo stipria, valinga moterimi, linkusia savo individualius išgyvenimus (taip pat ir subjektyvią kūno negalios patirtį) sumenkinti prieš visuomeninius interesus, inteligentės pareigas.

Bitė mintis apie savo negalią nukreipdavo rūpindamasi kitais.

Parengta pagal A. Birgerytės (2006) str. „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė: neįgalaus kūno asmens savivokos formavimosi įtampa“ ir Vikipediją.

_

M.K. ČIURLIONIS: liga greta genialumo

Anot D. Survilaitės (2008, p. 32), „daug genialių žmonių arba sirgo psichikos ligomis, arba turėjo patologiškų (psichopatinių) asmenybės bruožų. Tarp genijų daug daugiau psichikos ligonių ir sutrikusių asmenybių nei populiacijoje. Klaidinga manyti, kad sveikas žmogus socialiniu požiūriu vertingesnis nei neįgalus“.

Dėl dailininko paveikslų muzikinės tematikos manoma, kad M. K. Čiurlioniui buvo būdinga sinestezija – sugebėjimas girdėti spalvas. Aprašoma, kad tokiais sugebėjimais pasižymėjo ir daugiau žymių menininkų, pvz., rusų dailininkas Vasilijus Kandinskis (1866–1944). Mene sinestezija – tai įvairių meno krypčių papildymas viena kita, skirtingų meno rūšių jungimas.

Apie M. K. Čiurlionio psichikos sutrikimus yra rašę kitų šalių psichiatrai. Biografiniai M. K. Čiurlionio duomenys apie jo psichikos sutrikimą iš tiesų yra skurdūs. Yra liudijimų ir paties menininko rašytinių prisiminimų, jog jis dirbdavo, kurdavo daugiau nei 10 val. per parą kai kuriais savo gyvenimo etapais. Tokie simptomai rodo labai ūmią būseną, prasidedančią psichozę. Tuo metu M. K. Čiurlioniui buvo 33 m. Kitais savo gyvenimo etapais menininkas išgyveno ir apatijos periodus.

Survilaitės (2008, p. 40) nuomone, remiantis šiuolaikiniu psichiatrijos požiūriu, M. K. Čiurlionis sirgo šizoafektiniu sutrikimu, pasireiškusiu nuotaikų kaita (nuo pakilios su padidėjusiu aktyvumu, grandiozinių planų kūrimu, nemiga, iki depresinės, su savęs nuvertinimo, apkaltinimo idėjomis, baime, depersonalizacija ir derealizacija, psichine astenija, depresiniu mentizmu) ir psichoziniais sutrikimais, pasireiškusiais haliucinacijomis, simboliniu, autistišku, paralogišku mąstymu bei iš to išplaukiančiu elgesiu. Jam taip pat reiškėsi ir katatonija.

Taigi, pats žinomiausias Lietuvos genijus sirgo psichine liga, tačiau ji jo talento neužgožė. Be to, jo giminaičių prisiminimuose išlikę įrašai, jog M.K. Čiurlionis turėjo hipnotinių galių, perduodavo mintis per atstumą ir gebėjo gydyti rankų prisilietimu.

Parengta pagal D. Survilaitės str. „Kokia psichikos liga sirgo M.K. Čiurlionis?“ (2008).

___________________________________________________________________________________________



PINIGŲ, ARBA MEILĖS, GYVYBĖS MEDIS

**Medėjantysis arba tikrasis storlapis (Crassula *arborescens***)

Po pasaulį paplito iš Afrikos smėlynų, kur užauga kaip tankus krūmas ar nedidelis medelis. Kam ir kodėl kilo mintis pavadinti jį pinigų medžiu (Money Tree), sunku pasakyti, bet greičiausiai tam įtakos turėjo išvaizda, nes augalo lapeliai yra apvaloki ir plokšti, pilkai žalsvos spalvos, primenantys metalines monetas. Kartais dar auginama kita storlapio rūšis – medėjantysis. Šis taip pat kilęs iš Afrikos ir gan panašus į tikrąjį, tik senesni stiebai linkę sumedėti. Be to, krūmas užauga kiek didesnis – iki 1–1,5 m aukščio. Lietuvoje jis ne toks populiarus, auginamas rečiau.

Žinoma, abu storlapiai, augantys patalpoje tikrojo dydžio niekada nepasieks – užaugs žymiai kompaktiškesni ir liaunesni. Kad sąlygos jiems būtų geresnės ir kuo artimesnės natūraliai aplinkai, vasarą išneškite juos į lauką. Tik nepamirškite rudenį jų parsigabenti atgal, nes šalnų jie tikrai neištvers.

**Zamijalapis zamiokulkas (Zamioculcus zamiifolia)

Tai dar vienas augalas, kuris taip pat vadinamas pinigų medžiu. Pavadinimas skamba labai įmantriai, bet pats augalas atrodo visai paprastai, bet tikrai ne prastai. Šis irgi yra kilęs iš Afrikos (paradoksas, kad pinigų medžiai yra kilę iš vieno skurdžiausio pasaulio žemyno). Lietuvos rinkoje jis pasirodė gan neseniai, prieš kokius 20-25 metus ir labai greitai tapo daugelio namų ir įstaigų puošmena. Žinoma, prie jo populiarumo prisidėjo ir tai, kad platintojai pavadino jį pinigų medžiu. Matyt, storlapio, kaip pinigų medžio, vaidmuo išsisėmė ir rinkai reikėjo naujos žvaigždės, kuria ir tapo zamiokulkas. Jo lapai nei į metalinius, nei į popierinius pinigus nepanašūs – jie stori, sodriai žali, blizgantys ir yra ovalo formos. Kaip ir jo pirmtakas, zamiokulkas pasižymi nereiklumu – gali augti tamsesnėje kambario vietoje, gali pakentėti ir kurį laiką nelaistytas. Tęšti reikia tikrai retai, nes pradės per greitai augti – sparčiai gali pasiekti 1–1,5 m aukštį. Jei jūsų butas yra kompaktiško dydžio, tręšiant geriau nepersistengti. Tiesa, augdamas jam tinkamomis sąlygomis, zamiokulkas gali pateikti staigmeną – pražysti baltu burbuolės formos žiedu, panašiu į kalijos.

Auginimo ypatumai

Pinigų medis puikiai tinka tiems, kurie yra labai užsiėmę ar nemėgsta rūpintis gėlėmis – storlapį užtenka palaistyti vieną kartą per mėnesį. Gėlių priežiūros vadovuose apstu informacijos apie tai, kad storlapį vasarą reikia kelis kartus patręšti, kad retkarčiais būtina nuvalyti dulkes nuo lapelių, kas dvejus metus persodinti, laikyti atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių ir pan. Tačau dauguma šių augalų augintojų tvirtina, kad pinigų medį labai sunku numarinti, nesvarbu, kokias sąlygas jam sukurtum. Ir tikrasis storlapis, ir zamijalapis zamiokulkas labai tinkami auginti kambario sąlygomis, nes nenukenčia žiemą dėl sauso oro, ko nemėgsta daugelis kambarinių gėlių. Kartais galite pavalyti dulkes nuo zamiokulko lapų, kad išryškėtų jų blizgesys.

Kad būtų naudingas

Pinigų medžio poveikį stebintys žmonės tikina, kad šis augalas gerina nuotaiką, padeda atsipalaiduoti. Jei apniko nerimas, eikite nuvalyti dulkių nuo savo žaliojo įnamio, paliekite jį, pašnekinkite. Tikrai pasijusite geriau.

Dovanokite pinigų medį merginoms, kurios nori ištekėti. Liaudies išmintis byloja, kad jis gali pritraukti asmeninio gyvenimo sėkmę ir laimę. Kad aplankytų finansinė sėkmė, geriausiai zamiokulką gauti dovanų.

Zamiokulkas – žydintis augalas, tačiau ne kiekvienam nusišypso laimė pamatyti jo puošmenas. Jei jūsiškis pasidabino žiedais, vadinasi, jūsų laukia įdomus, netikėtas susitikimas ar kitas malonus įvykis.

Jei ketinate šį augalą kam nors įteikti, turite žinoti, kad svarbu jį įkurdinti originaliame vazone ir kaip nors papuošti – ant šakelės užrišti juostelę, pritvirtinti pinigėlį ar įkasti jį į žemę.

Šaltinis: https://www.medeinos.lt/pinigu-medziai-kaip-juos-auginti-2/

_

ĮDOMYBĖS, PASLAPTYS, ATRADIMAI

„AUKŠTOS AGUONOS“ SINDROMAS. KAS TAI?

Viena mano pažįstama yra ilgametė tarnautoja. Ne kartą pasakojo, su kuo susiduria darbe. Ji aptarnauja klientus tiEsiogiai bendraudama ir palyginti su kolegėmis, klientų turi ne vieną ar dukart daugiau, o dešimt kartų daugiau. Ji tiesiog efektyviai dirba, turi puikią reputaciją klientų tarpe ir daugelis nori registruotis tik pas ją. Visa tai kelia daug bėdų. Pirmiausia, kolegės yra nepatenkintos, nes darbdavys nuolat rodo pavyzdį – štai, kaip dirba Jūsų kolegė, o kodėl Jūsų rodikliai prastesni nei jos? Mano pažįstama yra nuolatinėje bendradarbių nemalonėje. Be to, patikrinimų metu pirmiausia tikrinama ji – kai tokia klientų kartoteka yra juk ką tikrinti. Taigi, ji užkliūna visiems, gauna nemažai neigiamos energijos iš aplinkinių.

„Aukštos aguonos“ sindromas būtent apibūdina panašias situacijas, kai aukštesnio statuso, pranašesni, gabesni žmonės yra atakuojami, kritikuojami dėl savo pasiekimų. Prisiminkite, tie, kurie yra geresnės išvaizdos, gabesni, sėkmingesni, juk visada susilaukia priešiškumo.

Žmogus, kuris apsupamas neigiama reakcija, gali pasijusti puolamas, nors iš tiesų tai tėra projektuojama reakcija – kai kuriems žmonėms kitų sėkmė išprovokuoja pavydą, nesaugumą, baimę, pyktį, sukelia norą sulyginti išsišokėlį (jų nuomone) su visais kitais. Žmonės apskritai nemėgsta kuo nors labiau išsiskiriančiųjų, nori juos sulyginti su kitais. Kaip sakoma, aukščiausia aguona lauke yra pirmiausia nuskinama. Visi prisimename rūpestingų tėvų pamokymus: tik neišsišok, būk kaip visi, daryk tą patį,kaip visi.

6 būdai įveikti aukštos aguonos sindromą:

Ugdykite užuojautą žmonėms Leiskite žmonėms būti savimi, pasistenkite, nepaisant visko, juos mylėti, – aiškina specialistė.

Nesileiskite skaudinami. Verta atsiriboti nuo skaudinančio žmogaus ar žmonių.

Kad ir kas nutiktų, darykite tai, kas jus džiugina. Neleiskite negatyviai nusiteikusiems žmonėms atkirsti jus nuo svajonių ir troškimų. Galite apsispręsti nesileisti žlugdomi.

Burkite jus palaikančius žmones. Kad nepalūžtumėte, kai kažkas bando jus sužlugdyti, ieškokite paramos ir atgaivos tarp jus palaikančių žmonių.

Nešvaistykite energijos, norėdami atsikirsti. Energija nėra begalinis šaltinis. Kritikai, nekentėjai ir šiaip toksiški žmonės dažniausiai neverti jūsų laiko ir pastangų, energijos, kuria iššvaistote, norėdami atsikirsti, ginčydamiesi ar gindami save.

Atsiminkite – tai nekontroliuojama ir nuo jūsų nepriklauso. Negalite paveikti žmonių požiūrio į jus, į jūsų pasiekimus. Netgi jei mėginsite susigūžti, kad kažko neužgožtumėte, tai nebūtinai apsaugos jus nuo kritikos.

Yra aprašoma „aukštos aguonos“ sindromo situacija Australijoje. Iki laimėdamas du prizus verslo srityje asmuo pajuto, kad yra kaltinamas, jog yra išsiblaškęs. Jis nepriėmė to asmeniškai, bet suprato, jog „aukštos aguonos“ sindromo kultūra Australijoje vis dar egzistuoja.

Socialiniuose tinkluose žmones skirstome į tuos, kurie Jus giria ir į tuos, kurie kritikuoja. Susiduriame su troliais, kurie nori sužlugdyti kitus ir išaukštinti save. Visada atsiras tokių, kurie Jus palaikys, kai Jums sekasi karjera, bet bus ir tokių, kurie mėgins Jus sumenkinti.

Kai kurie neapsikenčia būti tokioje „aukštos aguonos“ sindromo kultūroje ir išvyksta iš Australijos į JK ar JAV, kur sėkmė ir pasiekimai bei sunkus darbas kelia pasigėrėjimą, o ne norą Jus pažeminti.

Benjaminas Franklinas Fairlessas, JAV Plieno korporacijos prezidentas (1950), kritikavo tokį elgesį ir yra pasakęs“ „Neįmanoma sustiprinti vieno susilpninat kitą, Jūs negalite sustiprinti nykštuko nukirsdami koją milžinui“.

Noriu pasakyti, kad įveikiau šią kultūrą per 5 ½ metus, kai kūriau savąjį verslą. Kai man sekdavosi ir patirdavau sėkmės laikotarpius versle, dalindavausi sėkme ir tuo didžiavausi! Tai nepadarė manęs arogantišku pasipūtėliu. Tai suteikė galimybių tapti sėkmingu ir pasinaudoti kiekviena galimybe savo gyvenime, kad išmokčiau būti geriausias visur, kur tik galiu prisidėti savo protu.

Taip pat noriu paminėti savo sekėjus, draugus ir šeimą, kurie lydi mane tame pašėlusiame verslo kelyje. Jūsų parama neliko nepastebėta!

Kitą kartą, kai pamatysite ką nors, kam sekasi, susivienykite ir pasveikinkite tą asmenį. Švęskite su jais, jei esate jų draugai, kolegos ar šeimos nariai. Gyvenimas yra trumpas, todėl verta branginti kiekvieną dieną ir daryti teigiamą pokytį kam nors pasaulyje jau šiandien!

Šaltiniai: https://www.taylorcare.com.au/blog/2018/07/tall-poppy-syndrome-in-australia-why-does-it-still-exist; https://www.delfi.lt/moterys/naudinga/nuo-aguonos-sindromo-neapsaugotas-ne-vienas-kas-tai-ir-kada-pasireiskia.d?id=84632601

Į SVEIKATĄ

20 NEĮVEIKTOS TRAUMOS POŽYMIŲ

Daug žmonių pradeda traumos terapijos procesą minimaliai įsisąmoninę jos istoriją. Kai traumą išgyvenusieji žmonės disociatyvūs, atsiranda gebėjimas blokuoti tos traumos pripažinimą. Jie gali žinoti, kad jų šeimoje buvo problemų, bet jie gali manyti, kad niekada nepatyrė prievartos. (Turima galvoje, kad iš atminties išstumiama žmogaus patirta trauma, kas atveda prie to, kad jis neatsimena traumuojančių praeities įvykių. Red. pastaba). Nežiūrint to, kad trauma blokuojama, tai nereiškia, kad ji nedaro poveikio ją išgyvenusiajam.

Neigimas nereiškia, kad prievartos nebuvo. Neigimas reiškia, kad žmogus nesąmoningai nenori pripažinti tą faktą, jog patyrė traumą. Net jei atsiminimai apie traumą yra paslėpti nuo nukentėjusiojo sąmonės, užblokuota trauma sukelia labia pastebimus simtomus, kas daro poveikį gyvenimui. Daugelis pradeda terapiją tik dėl tų simptomų, bet jie gali nesuprasti, kad tai patirtos traumos pasekmė.

Štai tie 20 patirtos traumos požymių:

Priklausomybė

Priklausomybės elgesys gali įgauti įvairias formas: narkotikai, alkoholis, apsipirkinėjimai, seksas, azartiniai žaidimai ir t.t. Tai tampa būdu susitvarkyti su sudėtingais išgyvenimais ir toliau gilina traumą.

Nesugebėjimas ištverti konfliktus

Tai reiškia, kad žmogus pastoviai išgyvena konfliktų baimę, vengia jų, o taip pat turi jų iškreiptą supratimą.

Nesugebėjimas susitvarkyti su stipriomis emocijomis

Nesugebėjimas išgyventi stiprias emocijas, mėginimas vengti jausmų bet kuria kaina ar mėginimas juos išgyventi iškreipta forma.

Įsitikinimas, kad jie blogi

Gilus įsitikinimas, kad jie blogi, nenaudingi, neturi vertės ar yra nesvarbūs.

Juodai-baltas mąstymas

Juodai baltas mąstymas yra pagal principą „viskas arba nieko“, net jei toks požiūris galiausiai pakenkia.

Suicidinės mintys

Pasikartojančios suicidinės mintys ir jausmai.

Neorganizuoti prisirišimo šablonai

Neorganizuoti prisirišimo šablonai pasireiškia trumpais intensyviais santykiais ar bet kokių santykių atsisakymu, disfunkciniais santykiais, dažni santykiai pagal schemą „meilė-neapykanta“.

Disociacija

Pakrikimas, laiko pojūčio neturėjimas, jausmas, kad esate dvi ar daugiau visai skirtingų asmenybių.

Mitybos elgesio sutrikimai

Anoreksija, bulimija, nutukimas ir t.t.

Perdėtas kaltės jausmas

Nuolat prisiima perdėtą atsakomybę, lyg viskas būtų jų kaltė, atsiprašinėja.

Perdėtas prisirišimas

Perdėtas prisirišimas prie motinos ar tėvo, ar prie nesveikų žmonių.

Stiprus nerimas

Dažnas ir stiprus nerimas, pasikartojančios panikos atakos.

Įkyrios mintys, nakties košmarai

Įkyrios mintys, nemalonūs vaizdiniai, nemalnūs prisiminimai, kūno skausmai, nakties košmarai.

Depresija

Pastovi chroniška depresija.

Aukos vaidmuo

Žmogus ne kartą elgiasi kaip auka kasdieniniame gyvenime.

Gelbėtojo vaidmuo

Žmogus dažnai prisiima gelbėtojo vaidmenį net jei tai netikslinga.

Savęs žalojimas

Savęs žalojimas įvairiais būdais.

Suicidiniai veiksmai

Suicidiniai veiksmai ir elgesys, nepavykę mėginimai nusižudyti.

Nusikaltėlio vaidmuo

Prisiima nusikaltėlio vaidmenį, pavyzdžiui, kaip piktas agresorius santykiuose.

Stiprios baimės

Nepaaiškinamos, bet stiprios žmonių, daiktų, vietovių fobijos.

                      Redakcijos prierašas:

Žmogui gali pasireikšti vienas ar keli aukščiau išvardinti požymiai. Jei skaitydami šiuos požymius dažnai pažinote save, – tai pagrindas kreiptis pagalbos, kad galiausiai susitvarkyti savo dvasinę sveikatą. Idealu, jei galite kreiptis į psichotraumatologą, tačiau tokių specialistų yra labai mažai, todėl reikia kreiptis į psichoterapeutą, kuris pagal poreikį gali nukreipti pas psichiatrą, kad šis paskirtų medikamentinį gydymą. Taip mažinami patirtos traumos požymiai kol išgyvenate traumą.

Parengta pagal https://www.discussingdissociation.com/2009/07/20-signs-of-unresolved-trauma/

_

Arina Kriučkova

NORISI NAMO, BET TU JAU NAMIE:

ASMENINĖ DEPRESIJOS GYDYMO PATIRTIS



Arina Kriučkova pasakoja apie tai, kaip sužinojo, jog serga klinikine depresija, apie šio susirgimo grėsmes ir apie tai, kaip galima padėti visiems, kurie susitiko su ta pačia diagnoze.

Pradžioje pastebėsite, kad pradėjote labiau tingėti, užgeso entuziazmas, nėra naujų idėjų, jėgas norisi daugiau taupyti nei produktyviai eikvoti. „Tau paprasčiausiai reikia normalaus vyro“, „visa tai nuo dykaduoniavimo“, „na ir kas, man irgi dažnai nieko nesinori“. Jūs įsiklausote į šiuos draugų patarimus, ką prieš kelis metus dariau ir aš, ir prarandate mažiausiai porą savo gyvenimo metų, o kartu su jais – ir savivertę, fizines ir emocines jėgas, draugus, romantiškus santykius ir karjeros ambicijas.

Toliau Jūsų lauks patogi lova. Dieve, ir kas čia tokio – grįžti iš darbo, įsivinioti šiltoje antklodėje, apsikrauti knygomis, pasiimti puodelį arbatos? Po to taps sunku atsimerkti rytais. Dar vėliau – iš principo atsikelti. Imsite visur vėluoti, atsirasite pas draugus ir kolegas trimis valandomis vėliau nei sutarta.

Tapsite nepakenčiamiausiu žmogumi pasaulyje: Jums niekas neįdomu, nuolat zirziate, verkiate, pykstate, pratrūkstate, geriate daug vyno. Darbe raudate tualete ar tamsiame koridoriaus kampe. Iš esmės suprantate, jog su jumis kažkas ne taip, bet prisimindamas visas visuomenines nuostatas, žinote tvirtai – pas gydytoją negalima – Jūs juk nesate psichikos ligonis!

Pas gydytoją Jūs tikriausiai patenkante atsitiktinai, pavyzdžiui, Jus paėmęs už rankos pas gydytoją nuves Jums neabejingas žmogus. Gydytojas paprašys Jus atlikti du bazinius testus (dėl nerimo ir depresyvumo), sužinos visus Jūsų fiziologinius simptomus, paklausinės apie darbingumą ir, svarbiausia, Jūs pasakysite jam, kad nei planų, nei idėjų, nei norų kažką su visu tuo daryti pas Jus nėra, perspektyva tapti bomžu Jums atrodo greičiau kaip išeitis nei negalimas dalykas. Gydytojas nustatys diagnozę. Ir taip Jūs sužinosite – sergate klinikine depresija (KD).

Mėginsite pasiimti atostogas savo sąskaita, sąžiningai prisipažinsite, kad einate gydytis depresiją. Tačiau Jus atleis, „ligoniai ant kompanijos galvos“ nereikalingi. Liksite be pinigų, be perspektyvos, Jūs nežinote, kas bus toliau: trečdalis KD atvejų nepagydomi, sako Jūsų gydytojas. Gerai, jei turite tėvus, ir turite ką valgyti ir kur gyventi. Pasisekė.

Dabar lova – Jūsų pagrindinė gyvenamoji vieta. Apaugate dešimtimis puodelių ir lėkščių. Skaityti dabar neįmanoma, žiūrėti ką nors – taip pat. Nors ne, lygios baltos lubos atrodo visai nieko. Labiausiai norite, kad viskas aplink taptų balta, kaip tos lubos. Dabar Jūs pragare. Ir kiekvieną dieną klausiate: už ką? Tuo pačiu meldžiate Dievą palengvinti Jūsų kančias ir neleisti atsibusti kitą dieną.

Tokia buvo mano depresija. Po metus trukusio neuroleptikų ir antidepresantų vartojimo aš atsipeikėjau. Ir jei mūsų šalyje nebūtų kalama į galvą, kad tokio susirgimo nėra, kad visa tai išsidirbinėjimas ir tabletės reikalingos tik agresyviems, nebūčiau praradusi trejų savo gyvenimo metų.

Tokių žmonių kaip aš, kurie išgyveno ar išgyvena KD, labai daug. Žymiai daugiau nei galima įsivaizduoti. Tyrimų duomenimis, 2020 metais depresija taps pagrindine laikino nedarbingumo priežastimi. Rusijoje KD pasitaiko penkiems procentams gyventojų ir KD kol kas nelaikoma grėsme. Kiek ši statistika atspindi realią padėtį – klausimas. Labiausiai psichologiškai stabilus yra Šiaurės Kaukazas – ten žmonės retai kreipiasi pagalbos dėl psichikos sutrikimų. Tačiau tai gali būti susiję su kultūrinėmis tradicijomis: jėgos, mačizmo kultyvavimu, vyrų silpnumo netoleravimu ir moterų nuotaikų kaitos ignoravimu, aiškinimu paprasčiausiu PMS.

Greičiausiai, rusai kenčia nuo KD taip pat dažnai kaip ir kiti pasaulio gyventojai. O gal net dažniau: pas mus nėra psichinės sveikatos kultūros, žmonės visais įmanomais būdais vengia kreiptis į psichoterapeutą, laukia kritinio atvejo, kai tas vizitas tampa neišvengiamu. Šiuo atveju reikia atsiminti, jog jei klausimas, ar eiti pas specialistą iškyla, reikia būtinai eiti. Galiausiai žmogus išgyvena „viską sausai“, kaip pasakė mano gydytoja. Ir prie ligos prisideda naujos traumos ir sunkumai, pavyzdžiui, panikos atakos ir derealizacija.

Tiesa, dauguma, išgyvenusiųjų KD, nesidalina savo patirtimi, bijo pasmerkimo. Manęs nuolat klausia, kodėl nutariau trimituoti visuose kampuose, kad esu „psichinė ligonė“. Atsakau: aš tai darau, kad kiti neatsidurtų tame pragare, kuriame buvau aš.

Dėl to reikia dirbti dviejomis kryptimis. Pirma bus veikti iš vidaus: atsisakyti tabu ir paskatinti žmones kreiptis profesionalios pagalbos dėl mažiausios abejonės. Geriau apsidrausti. Antra susijusi su valstybe: valdininkams metas suprasti, kad mentalinės sveikatos problemos ignoruoti negalima. KD – liga. Kaip visos kitos ji pasiima gyvybes ir taip pat ją būtina gydyti. O žmones, kurie gydosi, reikia ginti, kol jie neatstatys gebėjimo gyventi pilnavertį gyvenimą.

Parengta pagal https://snob.ru/entry/166747

_

Į SVEIKATĄ

ANALIZUOKIME

2021-08-25

Kokie yra pradiniai prasidedančios manijos ar depresijos požymiai? Daugeliui pacientų prieš maniją ar depresiją pasireiškia pirminiai požymiai. Juos lengviau pažinti esant manijai nei depresijai. Tie požymiai išryškėja elgesyje (pavyzdžiui, pasireiškia nenusėdėjimu, miego sutrikimu), mąstyme (prabudus naktį neįmanoma sustabdyti minčių, jos taip ir bėga galvoje) ar emocijose (nerimo jausmas, viskas aplink nepatinka).

Kokie gali būti pradiniai manijos požymiai?

Esant manijai ir depresijai pirmiausia pasireiškia miego sutrikimai. Esant manijai – tai prabudimai viduryje nakties ar po 2-5 valandų miego. Po to būna jautrumas. Kai kam padidėja produktyvumas, tai yra, galima daug nuveikti darbe ar namuose.

Kokie gali būti pradiniai depresijos požymiai?

Esant depresijai miego sutrikimai dažnai pasireiškia ankstyvu pabudimu, pavyzdžiui, valanda anksčiau nei įprastai, ar mieguistumu dieną. Būdingas nuovargio jausmas, kai norisi prigulti vos grįžus iš darbo ir net nėra jėgų pavalgyti. Kartais atsiranda pojūtis, kad viskas beprasmiška, pilka, neįdomu.

Kodėl svarbu atpažinti pradinius priepuolio požymius?

Išmokus atpažinti pirmuosius manijos ar depresijos požymius galima imtis apsauginių priemonių: skirti ypatingą dėmesį dienotvarkei ir reguliariai vartoti vaistus, saikingai padidinti fizinio krūvio reguliarumą ir intensyvumą, pailsėti ir, svarbiausia, nueiti pas gydytoją. Savalaikis vizitas pas gydytoją padės sustabdyti priepuolio plėtrą. Tokiu metu geriau vengti streso, o manijos pradžioje – ir triukšmingų pramogų.

Kokios priemonės padės išvengti priepuolio?

Svarbu pačiam suprasti ir pageidautina užsirašyti, kas Jums padeda ar gali padėti išvengti priepuolio. Pavyzdžiui, ką daryti, kad nurimtumėte (Manijos atvejis) ar pakiltų nuotaika (Depresijos atvejis), kaip elgtis, jei pabudote viduryje nakties; jei gresia barnis su artimu žmogumi. Žinoma, jog kai kam nurimti gali padėti skaitymas. Todėl vos pajutus emocinį susijaudinimą galima padėti sau skaitant kokį romaną. Moterys nurimsta užsiimdamos rankdarbiais.

Kaip atpažinti ligos paaštrėjimo pradžią?

Paprasčiausiai atsiminkite ir parašykite, kokie pokyčiai Jūsų elgesyje, mąstyme, emocijose vyksta iki priepuolio. Geriausia užsirašyti kelis žodžius apie kieikvieną požymį, pavyzdžiui, ne paprastas jautrumas, o „stipriai jaudina dukters elgesys ir jos rengimosi maniera“. Taip pat prisiminkite, ką apie Jus kalba artimieji ir kolegos, kai esate tokios būklės („žmona sako: tu įsiaudrinęs ir nuolat ginčijiesi“). Po to geriausia pasitarti su artimaisiais. Jie gali papildyti Jūsų sąrašą ar jį patikslinti.

Sudarykite savo planą ligos priepuoliui įveikti

Pradžioje galima kortelėje surašyti visus artėjančio priepuolio požymius, suskirstyti juos į ankstyvuosius, viduriniuosius ir vėlyvuosius, priklausomai nuo to, kiek jie yra arti pačiam priepuoliui. Kiekvienai stadijai reikia parinkti tas priemones, kurios padeda išvengti būklės pablogėjimo. Lengviau, žinoma, visa tai padaryti su psichoterapeutu ar psichiatru, tačiau galima pamėginti ir pačiam. Kiekvienam toks planas yra individualus. Čia pateikiame manijos atvejo planą:

Pradinė stadija:

·         Miegu tik dvi-tris valandas per parą ir pastoviai prabundu.

·         Sutuoktinis sako, kad atrodau įsiaudrinęs.

·         Sutuoktinis sako, kad kalbu per greitai.

·         Pykstuosi su sutuoktiniu.

·         Darbe atlieku daug reikalų.

Veiksmai:

·         Grįžti į lovą, pusvalandį paskaityti ir vėl mėginti užmigti.

·         Paklausti savęs, ar nedarau iš musės dramblio ir ar nesipykstu dėl smulkmenų.

·         Sudaryti planą, ką reikia padaryti darbe, o ką galima atidėti.

·         Palikti laiko skaitymui.

Vidurinioji stadija:

·         Prabundu po dviejų valandų miego, negaliu sustabdyti minčių tėkmės galvoje.

·         Esu labai kalbus, net su nepažįstamais žmonėmis.

·         Pykstuosi su kitais žmonėmis darbe.

Veiksmai:

·         Pasitarti su gydytoju, kuris gali pakeisti vartojamų vaistų dozes.

·         Pabėgioti kokias 30 minučių.

·         Daugiau būti vienumoje ir su artimaisiais.

Prieš pat priepuolį:

·         Minčių tėkmė galvoje dienos metu.

·         Išleidžiu daug pinigų ir perku nenaudingus daiktus.

Veiksmai:

·         Paskambinti ir suplanuoti susitikimą su psichiatru.

KAIP ELGTIS, KAI NUSTATOMA DIAGNOZĖ?

Iliustracija iš creativecommons.org

Ar žinote, jog turite teisę nesutikti su Jums nustatyta diagnoze?

                      Niekas man nepasakė, kokius klausimus reikia pateikti, kai nustatinėjama diagnozė. Aš tiesiog tikėjau kiekvienu psichiatru ir vietoje to, kad būčiau aktyvi gydymo procese, buvau tiesiog „keleivė“. Supratau, kad mentalinio sutrikimo diagnostika slegia. Be to, dauguma iš mūsų net nesuvokia, kas tai yra – geras psichiatras. Dauguma patenkame į tokias situacijas visiškos krizės atveju, bet iš mūsų vis viena tikimasi aktyvios pozicijos – vaidmuo, kurį labai sunku priimti, kai tau paprasčiausia reikia pagalbos. Todėl noriu pasidalinti patirtimi, ką supratau sužinojusi savo diagnozę. Pažymėtina, kad diagnozė yra viso labo tik nuomonė, kurios pagrindu bus sudaromas visas gydymo kursas ir terapijos. Tikiu, kad turėdami žinias, geriau save palaikysite tuo metu, kai tai atsitiks Jums. Toliau pateikiu penkis dalykus, kuriuos būtina atsiminti po diagnozės nustatymo.

Diagnozė – tai gydytojo nuomonė medicinos požiūriu

Atsisakydama savidiagnostikos, kuri turi savo vaidmenį, papasakosiu penkis dalykus, kuriuos būtina žinoti, kad galėtumėte geriau save palaikyti po diagnozės nustatymo. Diagnozės gavimas nereiškia, kad tai ir bus galutinis apsisprendimas, su kuo Jūs kovojate. Gydytojai gali klysti. Kai kurie skirtumai tarp ligų yra tokie neapčiuopiami, kad net geriausi psichiatrai gali jų nepastebėti. Tačiau tai nereiškia, kad turime nepasitikėti savo gydytojais. Pasitikėjimas svarbus! Tai reiškia, kad sveikas skepticizmas nepakenks. Tai reiškia, kad turime būti pasirengę atsakinėti į klausimus, kad gautumėme daugiau informacijos, ir kalbėti, jei kas nors su mumis nesurezonavo.

Tai instrumentas – Jums spręsti, kaip jį panaudoti

Kiekvienas iš mūsų turime priežasčių ieškoti savyje kokios nors diagnozės. Svarbu atsiminti, kad diagnozė pirmiausia turi funkcionuoti kaip instrumentas, kuris padeda Jums, o nėra kažkoks nuosprendis, kurio bijote. Kai kurie žmonės naudoja diagnozę, kad gautų gydymą, kai kuriuos vaistus, specialias terapijas. Kai kurie naudoja ją, kad gautų kai kurias paslaugas, susijusias su nedarbingumu, neįgalumu. Kiti diagnozėje mato patvirtinimą, kad problemą įveikti gali savęs nekaltindami, rasti motyvus. Kai sužinote diagnozę, gerai yra į tai pasižiūrėti kitu kampu ir savęs paklausti: „Kaip aš tai panaudosiu savo naudai?“. Ką bedarytumėte, nežiūrėkite į diagnozę kaip į galutinį tašką. Diagnozė turi būti rodyklė, o ne taškas Jūsų gydyme.

Stigmatizacija gali įtakoti diagnostiką

Gavusi diagnozę, labai norėjau atsikratyti etiketės, kurią prilyginau pasakymui „blogas žmogus“. Stigma yra reali ir pasireiškia ji gana piktybiškai. Diagnostikos procese svarbu kai ką atsiminti, ypač jei turime atskirties bruožų. Ar stigma yra Jūsų pasipriešinimo diagnozei pagrindas? Gal pati diagnozė nustatyta su tam tikra išankstine nuostata? Tai yra gana svarbūs klausimai. Reikia žinoti, kaip vystoma susijusių tyrimų sritis, nes Jūsų diagnozė gali būti laikmečio atspindys. Kokia informacija Jums dabar prieinama? Kaip mes suprantame – ar kokie yra supratimo sunkumai – kokie yra kai kurie sutrikimų simptomai? Svarbu peržiūrėti absoliučiai viską, kai naujos etiketės yra įtraukiamos į žaidimą. Bet koks gydymas, kuris skiriamas neatsižvelgiant į nuostatas, apsisprendimą ir kultūrinius skirtumus, paprasčiausiai nėra kompetetingas.

Jūsų nuomonė taip pat svarbi

Labai svarbu, kad pacientai suprastų, kad jie gali ir turi būti aktyvūs savo gydymo dalyviai. Tai man paaiškino mano psichiatras ir už tai esu jam labai dėkinga. Tai reiškia, kad turite teisę nesutikti, pateikti klausimus ir prašyti daugiau informacijos – tiek, kiek Jums jos reikia. Jūsų patirtis ir perspektyva yra neįkainojami diagnostikoje; bet kuris gydytojas, kuris nuvertina Jūsų indėlį, negalės Jums iš tikrųjų padėti. Man teko sutikti nemažai žmonių, kurie bijojo pasakoti apie save gydytojui. Mano psichiatras dažnai man kalba, kad mūsų susitikimai – kolaboracija. Kai jis man nustatė diagnozę, patyriau jausmą, kad mes kartu kažkur atėjome. Jei tokio jausmo nepatyrėte, tai signalizuoja, jog turite pasieškoti kito gydytojo.

Tai, kaip save apibūdinate, yra tik Jūsų reikalas

Negaliu atskirti savo ligos nuo savęs, savo sąmonės, savo kelionės. Ji yra čia. Tikiu, kad kiekvienas žmogus su mentaliniu sutrikimu pats sprendžia, ką diagnozė jam pačiam reiškia. Tai, kaip man, gali būti labai fundamentalu ir daryti poveikį kiekvienam nugyventam momentui. Ar gali būti tiesiog etikete, kažkuo, kas leidžia truputį geriau save suprasti. Galite to net nevadinti „mentaliniu sutrikimu“, jei Jums tai netinka. Ir tai visiškai normalu. Kad ir ką tai reikštų, spręsti Jums. Tai Jums spręsti, ką diagnozė reiškia Jūsų identitetui. Galų gale diagnozė turi padėti Jums, suteikti galimybes, kad ir ką jos Jums reikštų.

Pergyvenau visą emocijų spektrą gavusi diagnozę, pykau, kad nežinojau to anksčiau. Buvau sužavėta, kad galiu pagaliau paaiškinti tai, kas anksčiau negalėjo būti paaiškinta. Bijojau ir nerimavau, kad su visu tuo nesusitvarkysiu. Ir buvau nusivylusi – liūdėjau dėl to, kas ilgą laiką vyko su manimi – nes negalėjau savęs neklausti, kodėl tai atsitiko su manimi. Diagnozės gavimas gali būti pritrenkiančiu ir emocianaliu potyriu. Tuo momentu gali būti sunku suprasti, kokie turi būti kiti žingsniai, nekalbant jau apie tai, kaip tai išgyventi. Tikiuosi, kad mano mintys padės pasirinkti perspektyvą, ką daryti toliau po diagnozės nustatymo. Su kiekviena pragyventa diena jaučiuosi truputį stipresnė. Tai yra daugiau nei kada nors galėjau savo mintyse sau leisti.

ŠALTINIS: http://everydayfeminism.com/2017/03/diagnosed-with-mental-illness/

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

LIETUVOS DARBO RINKA BAIGIANTIS 2021 m. I PUSMEČIUI: VADOVAUTI IR KVALIFIKUOTESNĖS DARBO JĖGOS NEREIKALAUJANČIUS VERSLUS PLĖTOTI NORINČIŲJŲ DAUGĖJA, BET JŲ SIŪLOMOS DARBO VIETOS NELABAI KĄ DOMINA

Užimtumo tarnybos pranešimas spaudai, 2021-06-22

Antroji pandemijos vasara darbo rinkoje gerokai skiriasi nuo situacijos šalyje prieš 12 mėnesių. Norintiems dirbti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje galimybių – gerokai daugiau, nei tuo pačiu laikotarpiu 2020 vasarą, o susirasti tinkamų darbuotojų – sudėtingiau.

Šiame sektoriuje laisvų darbo vietų skaičius, kurį darbdaviai gegužę registravo Užimtumo tarnyboje, per mėnesį pakilo beveik dvigubai – iki 1,9 tūkst. Iš viso darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 54 tūkst. įvairių darbo pasiūlymų.

„Darbo paklausa beveik visuose ūkio sektoriuose yra viena didžiausių pastaraisiais metais. Nuo pandemijos skaudžiai nukentėjęs apgyvendinimo ir maitinimo sektorius dabar intensyviai ieško darbuotojų“, – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Beveik kas trečia darbo vieta gegužę – 693 darbo pasiūlymai buvo Vilniuje, Kaune – 246, Klaipėdoje – 161. Įsidarbinti lengviausias galimybes turi virėjai, padavėjai, barmenai, greitojo maisto ruošėjai (apima picų ruošėjus, skubaus maisto užsakymo darbuotojus), virtuvės pagalbininkai, viešbučių valytojai, parduotuvių pardavėjai.

„Vertindami darbo pasiūlą ir paklausą, matome paradoksą: birželio 1 d. šalyje darbo neturėjo 7,9 tūkst. asmenų, kurių paskutinė darbovietė buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklą vykdančios įmonės. Ir gegužę, ir balandį į Užimtumo tarnybą kreipėsi po 544 darbo ieškančius asmenis, kurie dirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse“, – pridūrė J. Zemblytė.

Kurortuose darbo paklausa išaugo kelis kartus. Palangoje gegužę fiksuotas 441 darbo pasiūlymas – virėjams, valytojams, kambarinėms, maitinimo įmonės padavėjams, pardavėjams, indų plovėjams, viešbučio kambarinėms ir kt. Šiuo metu kurorte – 263 darbo pasiūlymai pagalbiniams darbininkams – 40, virėjams – 33, viešbučių ir kitiems valytojams – 25, padavėjams – 17.

Druskininkuose – 218 laisvų darbo vietų pakuotojams rankomis, pagalbiniams darbininkams, viešbučių, biurų ir kitų įstaigų valytojams, lengvųjų automobilių vairuotojams, autobusų vairuotojams, parduotuvių pardavėjams. Vis dėlto šešiose šalies savivaldybėse – Prienų, Kalvarijos, Kupiškio, Šiaulių rajono, Pagėgių ir Šalčininkų apgyvendinimo ir maitinimo įmonės nepasiūlė nė vienos laisvos darbo vietos.

Daugiausiai darbo pasiūlymų gegužę pateikė transporto ir saugojimo (29 proc.), apdirbamosios gamybos (14,6 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (13,3 proc.) veiklą vykdančios įmonės. Daugiau nei pusė – 54,9 proc. registruotų laisvų darbo vietų skirta kvalifikuotiems darbininkams, kas penkta (22,4 proc.) – nekvalifikuotiems. Paslaugų darbuotojams ir pardavėjams pateikti darbo pasiūlymai sudarė 9,7 proc. registruotų laisvų darbo vietų, specialistams ir vadovaujančiam personalui – 12,9 proc.

Didžiausi pokyčiai gegužę fiksuoti kvalifikuotų darbininkų grupėje: jiems skirtų laisvų darbo vietų skaičius išaugo 1,6 karto, palyginti su ankstesniu mėnesiu. Daugiausiai iš jų – įrengimų ir mašinų operatorių bei surinkėjų profesijų atstovams (išaugo 2 kartus).

Darbo pasiūlymų paslaugų darbuotojams ir pardavėjams padaugėjo 30 proc., nekvalifikuotiems darbininkams – 20,1 proc. Specialistams ir vadovaujančiam personalui laisvų darbo vietų registruota 7,4 proc. mažiau.

_

___________________________________

TEMA DISKUSIJAI:

2021 m. gegužės 2 d. švęsime Motinos dieną...

APIE MIUNHAUZENAIS TAPUSIAS MAMAS**

Parengta 2021-04-07, Andžela Armonienė

„Be sveikatos jokie turtai nenaudingi, sveikata yra šalies ekonomikos pagrindas“, – rašė Marijonas Krikštopaitis 1991 m. Ir tai, atrodytų, yra aksioma. Bet kaip taip gali būti, kai didžiulio pasipelnymo šaltiniu tampa negalia, planingai sužaloti ir nežmoniškoms kančioms pasmerktieji asmenys? Kitaip tariant, kaip pavadinti reiškinį, kai pasipelnoma iš ligos, negalios, sutrikimų, patologijų, priklausomybių, kai asmeniui su negalia be jo/jos valios ir sutikimo primetamas likimas būti vadinamuoju „eksperimentiniu triušiu“...

Nori nenori prisimenami Viduramžiai – buvo priimta žaloti vaikus, net būdavo sukuriami įvairūs sraigtai, kiti prietaisai, kuriuos panaudojus asmenys pavirsdavo keisčiausiomis būtybėmis, demonstruojamomis už pinigus. O ne taip seniai JAV buvo teisiama motina, kuri savo dukrą planingai luošino organizuodama įvairiausias chirurgines operacijas, neva „gydymą“ vis kitoje JAV valstijoje, taip vis naujai suklastodama ir pasakodama dukters negalios kilmės istorijas, pelnėsi iš jos neįgalumo, tačiau vieno eilinio planinio „gydymo“ metu ta mergina gavo tokią gydymo programą, po kurios ji buvo mažiau užslopinta, kitaip tariant, nebebuvo apkvaišinta ir pajėgė gana rišliai papasakoti savo tikrąją istoriją, kaip buvo planingai luošinama. Nors įrodyti tokius atvejus yra nepaparastai sunku, tačiau JAV teismuose vis dėlto buvo įrodyta, jog tikra motina planingai ir sąmoningai, tikslingai žalojo savo dukterį, organizuodama vis naujus ir naujus „gydymo“ veiksmus ir iš to itin gerai pasiplenė, tiesa, tik iki tol, kol jai pačiai nebuvo pritaikyta baudžiamoji teisė ir atsakomybė. Statistika yra gana liūdna – nemažai į tokių motinų gniaužtus pakliuvusiųjų vaikų arba nepaaaiškinamomis aplinkybėmis miršta, dingsta, arba nusižudo, neištvėrę kankinimų.

Nuotraukoje: Magnolija saulėtą rytą, 2021-04-04, autorė – Diana Viliuckienė

Na, bet Amerika toli, o čia, Lietuvoje – oi, jokiu būdu to nėra, esame demokratinėje valstybėje ir Žmogaus teisės ginamos, saugojamos – taip manote? Apsidairykite įdėmiau. Turiu Jus nuvilti. Susijusią situaciją stebiu, analizuoju įvairiais aspektais ir metodais jau 40 metų, šiuokart apsiribosiu tiesiog Miunhauzeno sindromo pristatymu populiariuoju būdu... Na, tiesiog – ... kas yra tas Miunhauzeno sindromas ir kaip taip gali būti, kad iš paliegusio, neįgalaus vaiko galima itin neblogai pasipelnyti ir susikurti sau tokį gyvenimo būdą, jog nuolatos galima gyventi iš valstybės, savivaldybės biudžetų, dotacijų, pašalpų, įvairių aukų, kompensacijų, paramų, sukiotis tarp grožio ir estetikos, sveikos gyvensenos specialistų, kinezeterapeutų, farmacininkų, psichologų, socialinių darbuotojų, meno terapeutų, keliauti nemokamai po svajonių kraštus, užsiimti naujesnės kartos neva „stebuklingų“ gydymo metodų, preparatų reklama ir propagavimu, net filmuotis, tapti socialinių tinklų įžimybe, žinomesnių medicinos ir kitų mokslo sričių atstovų pasisakymų viešai diskusijų šou dalyviu/-e, gauti nemokamas aukles, slauges, mokytojas savo vaikui ir net ateinančiąsias moteris, kurios irgi už dyką tvarkys Jūsų butą ar namą, net suskaldys malkas ir pakūrens krosnį ar židinį, jei gyvenate tokiomis sąlygomis, virs valgį, rūpinsis Jūsų vaiko higiena, kt.? Primenu, apie socialinę paramą, privilegijas, išmokas, kompensacijas, nemokamus gydymus, dirbtinius apvaisinimus, reabilitacijas, asistentus, ugdymo, švietimo, užimtumo, globojimo, laisvalaikio praleidimo industrijas, kaip galima prašmatniai ir nemokamai, kai „viskas įskaičiuota“, praleidinėti laiką įvairiose sanatorijose, kaip prevenciškai vengti psichikos sutrikimų, o jiems ištikus, kur kreiptis, apie genetiką, susenusiųjų ir/ar prasigėrusių, priklausomybių turinčiųjų biologinių tėvų grėsmes, kokių visuomenei nepriimtinų iškrypimų, patologijų pasitaiko iš pažiūros padoriose ir patrauklų viešąjį įvaizdį demonstruojančiose neva „elito“ šeimose, kt. ir, žinoma, vadinamąją „gerovę“ ir išgyvenimo krizės laikotarpiu pradžiamokslio temomis jau rašyta „Padėkime sau‘19“ Nr. 22(4) bei ankstesniuose numeriuose. Sielovados, dvasinio tobulėjimo klausimai kol kas neįtraukiami šiame kontekste.

Pradžiai – anekdotas: Vaikelis nėščios savo mamos pilvelyje būdamas jau trečiąjį mėnesį klausia mintyse pats savęs:

Kažin, kada mano mamytė mes rūkyti?

Būdamas jau šeštąjį mėnesį mamos pilvelyje vaikelis mąsto:

O kada mano mamytė nustos gerti stipriuosius gėrimus?

O prieš pat gimimą ir būdamas jau devynių mėnesių vaikelis klausia:

Įdomu, kada mano mamytė parves man tėvelį?

... Manote, anekdotinė situacija itin išskirtinė ir nebūdinga, nepaplitusi? Na, prie šio gero seno anekdoto vertėtų dar pridėti kelis vaikelio klausimus, pavyzdžiui, – apie tai, kada mamytė nustos vartoti kvaišalus arba kada mamytė sugebės pati kambaryje nusivalyti bent jau dulkes nuo baldų paviršių ir bent jau kartą per parą nusiprausti po dušu... Kas nutinka tokioms mamytėms pagimdžius? Na, neretai toks vaikelis „labai, na, tiesiog ištisai serga“, nes mama tiesiog nerūpi jo tėvui, ji jam neįdomi ir todėl desperatiškai susitelkia į „veiklą“ lakstydama pas medikus kartu su kūdikiu, ieškodama vis naujų jo ligų... vėliau ji, be abejo, iš viso negali dirbti jokio darbo, nes „nuolat serga vaikas“, neretas atvejis – vaikas alergiškas, bet neaišku, kam alergiškas, naktimis nemiega, todėl mama sumąsto, kaip išsirūpinti sanatorinius gydymus, keliauja su vaiku po užsienius ieškodama „stebuklingo“ pagijimo, gaudama finansavimą iš valstybės... Kaip įmanoma pasakyti tokiai mamai, kad serga ji, o ne jos vaikas? Kaip jai pasiūlyti pagalbą, jei ji niekaip nesuvokia, kad jai pačiai reikia pagalbos ir neatidėliotinai?

Nesunku nuspėti, kad įvairių krizių metu, kaip kad dabartinės virusų sukeltos pandemijos metu, piktnaudžiavimai vaiku padažnėja, kadangi tai yra galimybė gauti privilegijas, būti dėmesio centre, pasiekti gana solidžios materialinės naudos niekur nedirbant, nieko neveikiant – išskyrus amžinus vizitus – realius ar nuotolinius – pas medikus, gyvenimą ligoninėse ir sanatorijose kartu su vaiku, kuris, be abejo, jau paaugęs jokiu būdu negali lankyti ir mokyklos arba jo motina tiek apsileidžia visomis prasmėmis, jog nesugeba laiku išskalbti vaiko rūbelių, pagaminti pagal dienos režimą bent kiek vaiko mitybos poreikius atitinkančio maisto, pasirūpinti, kad vaikas bent jau laiku būtų paguldytas į lovelę nakties miego, o ne vakarotų kartu su blūdinėjančia prasirūkiusia nestabilios nuotaikos mama iki 23-24 val. net nepaguldytas nakties miego... toks vaikas, be abejo, nepajėgus 5 dienas per savaitę lankyti mokyklos net kai ne karantino metas.

Koks procentas tokių ligonių-mamų, savo ligas, nevykėliškumą slepiančių po širma, esą „mano vaikas didelis ligonis, skirkite man reikiamą dėmesį ir finansavimą, aprūpinkite kelionėmis į užsienio SPA ir privilegijomis iš valstybės, savivaldybių biudžetų, kitaip paduosiu Jus į teismą, kad pažeidžiate Žmogaus teises, įžeidinėjate, diskriminuojate“ yra mūsų visuomenėje?

Atsakymų galima rasti leidinyje „TLK 10. Psichikos ir elgesio sutrikimai“ (1995), apie Miunhauzeno sindromą yra rašę M. Epsteinas, M. J. Guedj, R. Meadow ir ypač nuodugniai šį sindromą yra išnagrinbėjęs R. Plassmanas. Visuomenė dėl šio sindromo paplitimo išties turėtų sunerimti, nes ne pirštu baksnoti reikia į motinos psichopatologiją – kai, oi, oi, vyras nemyli, dėmesio nerodo, oi, imsiu, susargdinsiu vaiką, tada supras... – problemos esmė ne čia. Pagalbos reikia vaikui. Tai yra smurto prieš vaiką rūšis.

„Auka dažniausiai yra mažametis vaikas, (...) Mirtingumo dažnis svyruoja nuo 6-9 proc., beveik tokia pati dalis vaikų tampa neįgalūs arba patiria ilgalaikius sveikatos sutrikimus, o nuodijimo ir dusinimo atvejais mirtingumas siekia net 33 proc. (...) Dirbtinio sutrikimo ir dirbtinio įgaliotojo sindromo atveju pacientai ir skriaudėjai gali imituoti simptomus ir ligas: pateikdami netikrus ligos simptomus, agravuodami jau esamos ligos simptomus (...) pristatydami gerybinius fiziologinius radinius kaip patologinius, klastodami laboratorinius mėginius ir medicininę dokumentaciją, įtikindami kitus pateikti klaidingą informaciją, susijusią su ligos anamneze ir simptomais“, – cituodami gausybę kitų autorių taip 2016 m. rašė apie Miunhauzeno sindromo diagnostikos problemas gydytoja Kornelija Gudynaitė ir docentas Alvydas Navickas „Psichiatrijos naujienose“ Nr. 1(1): 48.

Miunhauzeno sindromo, kurį pirmąkart aprašė R. Meadow 1977 m., kamuojamam asmeniui ir aukai būdingi tokie požymiai:

Somatinė vaiko patologija, dirbtinai sukelta jo motinos. Sukeltos ligos gali būti realios ir pavojingos (...) atkaklus bandymas nustatyti diagnozę 1 iš 10 atvejų baigiasi vaiko mirtimi.

Sutrikęs vaiko ir motinos ryšys bei tam tikra motinos psichopatologija.

Atkaklūs, beviltiški medicinos darbuotojų mėginimai nustatyti vaiko ligos diagnozę ir paskirti gydymą (Baleckaitė, E. „Gydytojo žurnalas“, 2005, Nr. 2:36).

„Miunhauzenas, rašytojo R.Ė. Rapsės lakios fantazijos herojus, prikurdavęs nebūtų istorijų. (...) Miunhauzeno sindromu pavadinta liga, tyčia sukelta sau ar vaikui. (...)“,– apie vaikus, keliaujančius iš vienos ligoninės į kitą, kaip tėvai sveikam vaikui žūt būt ieško ligos, ugdo jį būti ligoniu 2005 m. yra rašiusi V. Agurkytė, kuri perpasakojo gydytojos I. Stirbienės sukauptą patirtį.

Tikslas yra išgelbėti vaiką, bet ne apkaltinti ir įrodyti nesveikos motinos falsifikavimus, – teigia dr E. Baleckaitė (2005), anot jos, Miunhauzeno sindromu serganti motina gali priklausyti bet kuriam visuomenės sluoksniui. Labai dažnai ji pati dirba medike ar paramedike (gydytoja, slaugytoja, slaugytojos padėjėja, socialine darbuotoja ir t.t.). Be to, tokia „motina atmeta psichikos sveikatos specialistų pagalbą, bet diagnozavus šį sindromą labai svarbu sutrikusių vaiko ir motinos santykių keitimas ir motinos psichopatologijos gydymas“ (2005, p. 37).

Pabaigai tinka citata iš vadinamosios liaudies kūrybos, tai yra, itin senas priežodis, seniai tapęs folkloru ir daugeliui žinomas: „Jei nori rasti patį didžiausią ligonį, kokį tik gali įsivaizduoti, ieškok mediko vaiko“. Na, o susipažinus su gausia literatūra apie Miunhauzeno sindromą, tegalime atjausti medikus, nesusipriešinti vieni su kitais ir konstatuoti – didžiausi mūsų visuomenės ligoniai, kamuojami gausiausių patologijų, priklausomybių, žalingų įpročių GALIMAI ir yra patys medikai bei jų artimieji...

Su nuoširdžia padėka Medicinos bibliotekos personalui ir skaitmenizuotų duomenų valdytojų atstovams Skandinavijos šalyse bei daugybei liudytojų, patvirtinusių apie neišsenkamus fantazuotojų „miunhauzenių“-mamų triukus

////////////////////////////////////////

DAR VIENA TEMA DISKUSIJAI

Apie taip ilgai lauktuosius asistentus ir galimas jų paslaugas asmenims su negalia

Žiūrim, ką turim

2021-03-28

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM) „Padėkime sau‘19“ atsiuntė informaciją asmeninio asistento tema, kuri itin svarbi asmenims su negalia, jų artimiesiems bei valstybės, savivaldybių biudžetų jau 2022 m. planuotojams, taip pat įvairių projektų, pasiūlymų, galimybių studijų, verslo planų sudarytojams, įskaitant ir įvairaus rango ekspertus bei prognozuotojus ir kas svarbiausia – medicinos, reabilitacijos, farmacijos, laisvalaikio praleidimo, statybų, kūno kultūros, higienos užtikrinimo bei kitoms susijusioms industrijoms, kaip antai maisto pramonei ir logistikos sektoriui su pavėžėjimo paslaugų teikėjais. Svarbu žinoti, kad per pusę metų iki 2022 metų asmeninė pagalba būtų suteikta maždaug 600 žmonių, jiems atiteks 2 mln. eurų iš valstybės biudžeto, o nuo 2022 metų kasmet – maždaug 1500 neįgaliųjų, kuriems bus iš to paties valstybės biudžeto paskirstyta kasmet po 10 mln. eurų, kas reiškia, jog kiekvienam iš tų 1500 asmenų nuo 2022 m. teks papildomai vidutiniškai po 6666,7 euro kasmet, o dar šiais metais 600 asmenų nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos bus padalinta vidutiniškai po 3333,3 euro vien asistento paslaugoms apmokėti. Parama skirstoma išimtinai darbingo amžiaus neįgaliesiems, 2020 m. tokių asmenų Lietuvoje buvo daugiau nei 150 000, todėl galime daryti prielaidą, jog į laimingųjų atrinktųjų papildomai paramai gauti ir asistento paslaugoms apmokėti tarpą pateks vos 1 procentas iš darbingo amžiaus neįgaliųjų asmenų, tai yra, vienas asmuo iš 100.

Kontekstas: Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisos (projektas Nr. XIIIP-5015), kuriomis siūloma įtvirtinti asmeninės pagalbos poreikį kaip vieną iš specialiųjų poreikių rūšių ir plėsti asmeninio asistento paslaugą. Naujos nuostatos įsigaliotų 2021 m. liepos mėn. Asmeninis asistentas būtų apibrėžiamas, kaip fizinis asmuo, darbo ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais.

Susijusius klausimus „Padėkime sau‘19“ gvildeno 2020 m. nuo Nr. 11 iki 18, taip pat 2021 m. Nr. 21(3), pažymėtinas ir 2021 m. Nr. 19(1)/20(2), kur publikuota reikšminga informacija, gauta pagal teminį paklausimą iš Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) apie tai, kad informacija vis dėlto privalės pasiekti neįgaliuosius net ir Lietuvoje, be to, LR, kaip valstybė, negalės nevykdyti reglamentų ir/ar neadaptuoti kai kurių šviežesnių direktyvų (ES).

Esminiai klausimai:

Ką tai reikš neįgaliesiems praktikoje, ne teorinėje įstatymkūrystės plotmėje?

Kas iš viso to realiai gaus naudą?

Kas užtikrins, kad būtų išgyvendinta praktika, kai išties su itin sunkiomis negaliomis, visuomenei pavojingais sutrikimais, priklausomybėmis, linkę į nusikalstamą veiklą, šešėlinės ekonomikos atstovai ir net elementarūs parazituojantieji simuliantai, ieškantieji naujų nusikaltimų modelių ir metodų, neaišku kokiais keliais – nes būna tiesiog oficialiai nediagnozuoti ir neidentifikuoti, su pakeistomis asmens tapatybėmis, nuolat migruojantieji ir pan. – patenka į namų ūkius, kuriuose gyvena asmenys su negalia ir kuo realiai, o ne deklaratyviai, tie neva „asistentai“ užsiima greito pasipelnymo tikslais neretai ir sudarę sandorį su pačiais neįgaliaisiai, na, kas irgi itin paplitę – sandorį platinti raminamuosius, migdomuosius, narkotinio ir linksminamojo pobūdžio preparatus, kuriuos neįgalieji kartais ir neįtikėtinai dideliais kiekiais reguliariai gauna nemokamai ir tuo, ką gauna, už atitinkamą atlygį ar paslaugas dalinasi ir su suinteresuotais kaimynais, ir su oficialiai nediagnozuotais ir taip savo realią negalią, patologijas slepiančiais giminaičiais, asistento aptarnaujama rinka..., o glaudžiai susijusieji neretai būna ir iš itin populiarių bei prestižinių iš valstybės biudžeto finansuojamų profesijų atstovų tarpo... nauda neva visuotinė – telieka kolektyviai „nematyti“, „nesuprasti“, „toleruoti“, „neįžeisti“ ir t.t. labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių – kitais žodžiai tariant – būtinas visuotinas susitarimas: NIEKO NEMATOM, NEGIRDIM, NESUPRANTAM. Gal ne taip?Tada kaip? Siūlykite, bet negaišinkite laiko postringavimais ir aiškinimais, kaip labai kažkas kažkur ir kažkada nukentėjo, todėl yra išskirtiniau verti gyventi arčiau lovio, oi, reikia sakyti – arčiau taško, kur yra ir asmuo su negalia, ir asistentas, ir visa kita juos aptarnaujančioji „paslaugų“ industrija, „grožio“ specialistų irgi nepamirškite, juk tuo pačiu turime visi kolektyviai pritarti, jog visa tai dar yra ir „labai gražu“, net elegantiška, miela ir sveikintina.

Šioje vietoje primename, jog asistentų tema „Padėkime sau‘19“ rašyta įvairiais rakursais, tema populiari ir kitose visuomenės informavimo priemonėse, socialiniuose tinkluose. Naujausią oficialią informaciją apie asmeninius asistentus rasite čia: <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/aktualu-negalia-turintiems-zmonems-asmeninio-asistento-pagalba-ir-lengvatos-senjorams-su-negalia>, pateikta 2021-03-25, galite susipažinti.

Taip pat žinotina, jog įstatymo pataisų projektas pateiktas tvirtinti LR Prezidentui Gitanui Nausėdai. Anksčiau planuota, kad 2019-2021 metais paslaugos bus suteiktos 1 593 neįgaliesiems. Pranešta, KUR KREIPTIS: į savo savivaldybę. Įsidėmėtina, kad 2021 m. kovo mėnesį vidutinė netekto darbingumo pensija Lietuvoje yra 245,37 eurai, plius 9,58 proc. viršaus, o nemokamos asistento paslaugos numatytos tik tiems, kurių neįgalumo, netekto darbingumo pensijos neviršija 256 eur/mėn., tai yra, didžiausia tikimybė, kad tie, kurių negalia vadinamosios III grupės ir tie, kurie gauna šalpos pensijas. Be to, 2020 m. Nr. 12 jau rašėme: „Eliminavus tarpininkaujančias organizacijas bei jų atstoves neįgaliesiems teikiamų paslaugų rinkoje įvyktų teigiami poslinkiai su sąlyga, kad patikima informacija pasiektų neįgaliuosius ne per komercializuotus kanalus“.

Resiume aukščiau išdėstyta „asistentų“ tema, deja, kol kas tegali būti „Padėkime sau‘19“ 2020 m. Nr. 14 paskelbtas senas geras anekdotas:

¤ Operacineje chirurgas asistentui:
– Skalpelį. Spiritą. Agurką.

Taip pat primename ir citatą:

„Padėkime sau‘19“ 2020 m. Nr. 17:

Valstybės kontrolės audito metu nustatyta, kad dalis asmenų su negalia negauna individualius poreikius atliepiančių kompleksinių paslaugų, nes pagalbos poreikiai nustatomi skirtingose institucijose, veiksmų koordinavimas ir keitimasis informacija tarp jų nevyksta, nestebima, ar teikiama pagalba padeda gyventi savarankiškai. Audito metu atlikto atvejo tyrimo rezultatai rodo, kad tik 13 proc. asmenų, kuriems buvo nustatytas pagalbos poreikis, savivaldybėse gavo specialiąsias paslaugas. 35 proc. asmenų su negalia pagalbos nesikreipė ir savivaldybės neturėjo informacijos apie juos.

Valstybės kontrolė savo išvadas ir rekomendacijas teikia LR Seimui, ministerijoms, savivaldybėms. Įgyvendinus aukščiausiosios audito institucijos pateiktas rekomendacijas, būtų sukurta integrali asmens poreikių vertinimo ir juos atliepianti pagalbos teikimo sistema, įdiegtos paveikiausios priemonės dėl asmenų su negalia įsitraukimo į atvirą darbo rinką ir aktyvesnio darbdavių dalyvavimo juos įdarbinant, patobulintas įdarbinimo organizavimas, atliktas viešųjų pastatų ir transporto objektų vertinimas ir parengti veiksmų planai dėl prieinamumo gerinimo, pritaikytos viešojo sektoriaus internetinės svetainės ir mobiliosios programos.

Tikslinius projektus fizinės ir informacinės infrastruktūros pritaikymui vykdo Sveikatos apsaugos
(24,3 mln. Eur), Kultūros (4 mln. Eur) ir Vidaus reikalų (86 tūkst. Eur) ministerijos. Tačiau lėšų panaudojimas nėra efektyvus, kadangi nustatyta daug probleminių ir taisytinų sričių. Pavyzdžiui, vertintų viešojo sektoriaus institucijų ir įstaigų interneto svetainių prieinamumas asmenims su negalia nuo 2017m. vis mažėjo: 5 proc. prieinamumas 2017 m., 3,5 proc. - 2018m. ir tik 3,4 proc. - 2019 m. Kita didelė problema susijusi su asmenų su negalia aktyvumu darbo rinkoje, jų įsidarbinimu. Pavyzdžiui, 2015 m.iš visų darbingo amžiaus asmenų su negalia 24,9 proc. dirbo atviroje darbo rinkoje, o 2019 m. jie tesudarė 22,6 proc., sumažėjimas 2,3 proc.

Nesunku nuspėti, kas įvyko darbo rinkoje su neįgaliaisiais asmenimis 2020 m., tačiau tikslesnius duomenis visada jau apibendrintus pateikia pati Užimtumo tarnyba. Tad kyla ir papildomų dvejonių, ar naujosios įstatymo pataisos, susijusios su asistento paslaugos įtvirtinimu vos 1 proc. darbingo amžiaus asmenų su negalia, išties atitiks valdžios lūkesčius, jog gavusieji tų asistentų paslaugas nebebus našta savo artimiesiems ir šie galės nevaržomi ir netrikdomi dirbti, o patys neįgalieji taip pat dirbs, eis į darbą, kaip lūkesčius skelbia pati SADM, kur, kaip nuolat kruopščiai skelbia apibendrintus duomenis Užimtumo tarnyba, skelbiamų laisvų darbo vietų nedaugėja, bendrasis nedarbo lygis yra pasiekęs Lietuvoje dar neregėtas aukštumas ir yra tendencija, kad naujų bankrotų virtinė tik dar labiau pablogins oficialiąją darbo rinkos žmogiškųjų išteklių statistiką, kur didžiausią diskriminaciją, ekspluataciją, įvairius mobingus, žaibiškus atleidimus nurodžius pasiprašyti išeiti savo noru, pažeminimus ir protu nesuvokiamas patyčias, jokios pagalbos negavimą iš teisėsaugos institucijų, atvejus, kai neįgalieji prisiima kaltes už kitų padarytus nusikaltimus, dažniausia - už nusikaltimus, padarytus jų artimųjų, kaimynų, bendradarbių, sugyventinių, tų pačių teisėsaugininkų ar medikų... ir neįgalieji baudžiami juos izoliuojant jokių žmogaus teises neatitinkančių normų aplinkoje, ko net įsivaizduoti negali esamu metu izoliuojamieji žmonės virusų sukeltos pandemijos sąlygomis... - redakcija turi anoniminių liudijimų, pareikštų pačių neįgaliųjų, tad milžiniškas skriaudas pirmiausia patiria, žinoma, neįgalieji.

Šaltiniai: <https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=25162>, žr. 2020-09-08; Valstybinio audito ataskaita: Asmenų su negalia socialinė integracija, 2020-09-07.

Dėkojme už bendradarbiavimą IVPK ir LR SADM bei Užimtumo tarnybai ir, žinoma, Valstybės kontrolei su Higienos institutu, Ligonių kasomis ir tikimės, jog apvali apie 5 mln. eurų suma bei jos dalybų procesas bus akylai stebimas ir kontroliuojamas bent jau FNTT ir bus apsieita be išorinio kitų revizuotojų įsikišimo iš kitų itin suinteresuotųjų valstybių, kur nerasta tokio „stebuklingo“ visuotinio praturtėjimo ir besipučiančių indėlių bankuose per pasaulinės pandemijos laikotarpį 2020 m. Na, telieka galų gale dar ir darsyk kartoti: Kieno sąskaita vyksta šie „:stebuklai“ LR ir kas bus, kai „stebukladariai“ prisipažins, kad tiesiog paprasčiausiai „įvyko klaida“ ir kaltų nėra ir visai to nereikia? Esmė yra ta – AR REALIAI SUSKAIČIUOTA, KIEK ASMENŲ SU NEGALIA IŠĖJO ANAPILIN PER 2020 m. ir svarbiausia – tikrosios jų mirčių priežastys, juk buvo tokie dideli būriai įvairių savanorių, taip visi plušėjo per karantinus, skirstė, perskirstė visokias paramas, įsisavino lėšas, rinko aukas, priiminėjo ES siunčiamas gėrybes ir lėšas, paramą, filmavosi, reklamavosi, rungėsi, kas garsiau ir gražiau papasakos, kaip „stengiasi“ gelbėti, padėti. Ar galų gale bus artikuliuota atsakomybė toms gausioms neįgaliuosius neva globojančioms organizacijoms – realiai per 2020 m. neįgalieji didžia dalimi buvo palikti be jokios reikalingos paramos, pateko į dar didesnį diskriminacijos liūną, o su plakatais ir lozungais, kad teikiama nors kokia parama neįgaliesiems sėkmingai buvo toliau kuriamas LR neva didėjančio „gerbūvio“ vaizdinys tuo pačiu skubiuoju būdu įsisavinant viską, kas gaunama tiesiog už parazitavimą ir/ar padlaižiavimą, pripuolus prie naujai dalinamo štai jau ir iki 2027 bei 2030 m. planuojamo, strateguojamo gėrybių, privilegijų, lengvatų lovio. Būtent dabar juk ir reikia susistrateguoti, spalį ant stalo jau bus būtina pateikti realius planus su visomis „inovacijomis“ ir gamtą tausojančiomis įžvalgomis pagal naujesnes prioritetines gaires ir kryptis – ne tik tuos apie 5 ar 10 mln. eurų už numatomas asistentų paslaugas juk būtina pagrįsti. Galimai. Tema juk diskusijai ir būtent Verbų sekmadienį, kai priimta ne tik treptelėti kojele ir piršteliu pagrūmoti, galima ir žabariuku neklaužadas dailiai paauklėti, kai „ne aš mušu, verba muša“. Tik nereikėtų akių eilinį kartą vieni kitiems iškabinti – regos korekcija ir kitos optikos paslaugos nebeatpigs niekada, telieka visiems susitarti, jog „nieko negirdime“ – ausyse pas visus, net pas mažamečius ir senolius, kuriems kad ir arti 100 metų, asmeniniai ausinukai-asistentai ir nieko, visai nieko iš valdžios kaip ir nebereikia, nes asmeninių ir niekur neapskaitytų, neapmokestintų pinigų visi turi tiek daug, kad reikalui esant sugebės nusipirkti bet kokį asistentą, o robotukas-androidas-asistentas iš viso rinkos kaina tik apie 2000 eurų tekainuoja ir gali itin atpigti. Galimi revizoriai bus atitinkamai pavaišinti ir apžavėti kultūrinės bei sveikatinimosi už dyką programos, o dėl dvigubo įrašo buhalterijos ataskaitose apžavų ir neįmanomumo nieko nepriimtino įrodyti eilinį kartą išvažiuos pasakę oficialius komplimentus tokiai darbščiai ir inovatyviai LR atstovų bendruomenei, iš kurios tiesiog būtina perimti patirtį ir sukurti dar daug daug tokių pat projektų, adaptuotinų ir visur kitur, kur tik įmanoma daryti tokius pat „stebuklus“ net pandemijos metu ir ypač – iškart po jos, kada prognozuojamas itin didelis skaičius elementariai galutinai išprotėjusiųjų, bet kokį darbingumą praradusiųjų, negrąžinamai netekusiųjų nuovokos, atminties, sveikatos ir, kas itin svarbu, grožio ir jaunystės jau galimai ir nuo 18 metų amžiaus. Taigi. Galimai turėsime NAUJĄ ATSIGAVIMO PO PANDEMIJOS LAIKOTARPĮ SU NIEKAM NEBETINKAMAIS, NEI MOKYTIS, STUDIJUOTI, NEI DIRBTI NEBEĮSTENGIANČIAIS ASMENIMIS ŠTAI JAU IR NUO 18 m. AMŽIAUS IR JŲ TĖVAIS BEI SENELIAIS, IŠDIDŽIAI SKAIČIUOJANČIAIS PER KARANTINUS SUKAUPTUS GRYNUOSIUS PINIGUS IR ĮSIGYTĄJĮ NEKILNOJAMĄJĮ BEI KITOKĮ TURTELĮ. VĖL GALĖSIME PUIKUOTIS NAUJAIS NACIONALINĖS EKONOMIKOS 'STEBUKLAIS' IR KVIESTIS INVESTUOTOJUS - INVESTUOTI JUK TEKS Į NEMOKYTINUS, NEDARBINGUS 18-mečius..., NES JŲ TĖVAI IR SENELIAI JAU TURI KUR INVESTUOTI IR ŽINO, KAD VALDIŠKI PINIGAI IR NEMAŽI BEI VISA PUOKŠTĖ PRIVILEGIJŲ, KOMPENSACIJŲ PRIKLAUSO JIEMS DAR IR UŽ NEMOKYTINUS BEI NEDARBINGUS 18-MEČIUS...

P.S. APIE MIUNHAUZENAIS TAPUSIAS MAMAS SKAITYKITE SKYRELYJE 'ĮDOMU', www.leidinyssau.lt/idomu

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

PAGRINDINE VALIUTA TAMPA ŽINIOS

Andžela Armonienė

Užrašyta 2009 m. rugpjūtį, skelbta "Padėkime sau'19" 2020 m. Nr. 13, www.leidinyssau.lt paskelbta 2021-02-25

"Kompiuteriai, apsiginklavę informacija, gali būti greiti; bet žmonės, valdydami žinias, kartais gali būti greitesni ir labiau prisitaikę prie kintančių aplinkybių" (Keith Devlin, 1999, Įžanga).

Komunikacija sukuria žinias

Dar 1960 metais Willardas V. Merrihue pasakė: “komunikacija yra galia”, anot jo, efektyvi komunikacija yra it dvipusio eismo gatvė su daugybe kliūčių ir tokia komunikacija privalo būti planuojama.

Planuojama komunikacija nėra kažkas labai sudėtingo, deja, mūsų organizacijose dažniausiai tai pasibaigia lėšų likučio įvertinimu metų pabaigoje ir sprendimu, jog jei tų išties liks, skirtos jos bus “reklamai”. Dažnokai tai baigiasi lankstinuko išleidimu, kuris pasensta savo turiniu dar jį maketuojant. Žinoma, planuojama komunikacija galioja ir XXI amžiuje, bet ji įgauna kiek kitas formas. Šiuo metu atsisakoma siauros specializacijos vadybininkų ir specialistas turėtų išmanyti informacijos/komunikacijos/žinių vadybą plačiąja prasme, nekalbant jau apie ekonomiką, finansus, žmogiškųjų išteklių vadybą, užsienio kalbas ir naujausių informacinių technologijų valdymą bei kita.

Paradoksalu, bet dar 2005 metais teko susidurti su verslo planus vertinančia specialiste Vilniuje, kuri nežinojo, kas yra komunikacija organizacijoje. Paėmusi verslo planą, kuriame buvo aptartas ir komunikacijos reikmių biudžetas, ji labai nusistebėjo ir paklausė: “Kodėl rašote apie komunikaciją verslo plane? Juk komunalines išlaidas jau paskaičiavote?”. Žodžiu, ji nesugebėjo atskirti komunikacijos ir komunalinių paslaugų, manė, jog tai greičiausiai yra išlaidos už telefono ryšį ar panašiai. Man tai buvo tiek netikėta, kad netekau žado ir neištariau nė žodžio, tiesiog tylėjau, nes bet ką aiškinti būtų buvę beprasmiška.

Ką jau bekalbėti apie žinių sistemas ir jų vadybą. Informacijos sistemos kažkaip ir atėjo iki mūsų organizacijų, be jų jau niekaip neapsieitumėme, bet žinių sistemos...

Esmė ta, kad komunikacija ir sukuria žinias, o žinių pagrindu vienijamos organizacijos. Naujieji vadybininkai tampa intelektualaus kapitalo navigatoriais. Tęstinis organizacijos tobulėjimas ir progresas pagal japonišką “kaizen” principą nėra nepasiekiama idilė, tai yra realiai įgyvendinamas pažangios organizacijos klestėjimo projektas, pagrįstas žmogiškųjų išteklių tobulinimu. Žymus sociologas W.C. Millsas 1959 metais rašė, esą kūrybingas žmogaus protas – didžiausia vertybė, jis itin pabrėžė gebėjimą numatyti įvykius. Tai reikšminga įžvalga dabar, kai kopiame iš ekonominio sunkmečio duobės ir vos pradedame atsigauti nuo kasdienio daugkartinio priminimo per visuomenės informavimo priemones, esą krizė, esą blogai, esą vis blogiau ir blogiau...

Pagrindine valiuta tampa žinios. Kai ateina didesnė ar mažesnė ekonominė perturbacija, puolame kaltinti išorinius veiksnius, tačiau nutylimi pagrindiniai, o jie susiję pirmiausia su žmogiškuoju veiksniu. Visi atkurtieji, sukurtieji mūsų verslai yra “jauni”, mūsų prekių ženklai privalo konkuruoti su prancūzų ar vokiečių kelių šimtmečių senumo prekių ženklais, mūsų naujai parengti “specialistai” nors yra ambicingi ir save puikiai vertinantys, realybėje dažnas yra tiesiog beraščiai, kažkokiu “stebuklingu” būdu įsigiję magistro diplomus... Jūs tik pasvarstykite, ar gali asmuo ankstesnės švietimo sistemos aplinkoje penkiabalėje vertinimo sistemoje turėjęs vidurkį apie 3, vos įstengęs baigti 11 klasių, sulaukęs virš 40-ies metų imti ir dešimtukais baigti dabartinį lietuvišką universitetą? O tokių “magistrų” turime aibes. Todėl tampa suprantamas kinų ekonominės sėkmės modelis: kuriamos ekonominės zonos, kur gyvena labai perspektyvūs ir gabūs specialistai, jie konkuruoja, dirba efektyviai ir sukuria didžiulę pridedamąją vertę. Deja, jokių labdaros programų ir išlaikytinių tose ekonominėse zonose nėra – jose vien perspektyvūs ir gabūs žmonės. Tos bendruomenės drausmingos, klestinčios, perspektyvios.

Apie žinias ir jų reikšmę

Žinios (angl. knowledge) apibrėžiamos labai įvairiai. Kompiuterių moksle pripažįstama hierarchija: duomenys, derinami su turiniu, lemia informacijos atsiradimą. Informacijos derinimas, analizė ir sintezė sudaro pagrindą žinių atsiradimui. Dirbtiniame intelekte žinios yra vienas iš lygmenų daugelio atstovavimo schemų hierarchijoje. Organizacijos ir vadybos teorijoje žinios apibrėžiamos su nuoroda į sistemas, šiuo atveju sąsajos yra tarp individų, grupių ir organizacijų. Taigi žinių sistemos gali būti centralizuotos, siejamos, pavyzdžiui, tik su viena grupe, arba išplitusios, t.y. pasklidusios daugelyje lygmenų – darbo grupėse, projektus vykdančiose komandose ir pan. Žinios iš esmės būdingos individualiam žmogaus protui ir informacija virsta jomis tik tuomet, kai asmuo ją perima taip, kad gali naudoti tiesiogiai (angl. immediate use). Kitaip tariant, žinių plėtra ir komunikacijos raida neatsiejama, tokia yra mokslininko K. Wiredu nuomonė. Pati aukščiausia pakopa yra išmintis, o ji būdinga vyresnio amžiaus asmenims, kai žinios, patirtis, įgūdžiai įgauna brandos statusą. Būtent todėl palanku kolektyve telkti ne vien jaunus specialistus, reikšmingi yra patyrę specialistai, kurie praktiškai ir informacines technologijas valdo virtuoziškai. Kartų perimamumas būtinas.

Sureikšminus žmogiškąjį veiksnį galima tikėtis, jog naujesnės kartos programinė įranga turės įtakos dinamiškai jungiamų žinių sistemų nuosekliam tobulinimui. Žodžiu, tikimasi pažangos plačiąja prasme. Kad tai nėra vien utopinės teorijos ir jau pereinama į taikymo lygmenį, įrodo, jog komunikacijos ir žinių sistemų bendra evoliucinė raida paveiks intelektualaus kapitalo kūrimą ir palaikymą, šis vyksmas siejamas su pranašesne padėtimi tų organizacijų, bendruomenių ar grupių, kurios geba kontroliuoti žinių sklaidą. Šis gebėjimas tampa esminiu visuomenėje, kurioje pagrindine valiuta tampa žinios. Vėl ir vėl pravartu paanalizuoti P.F. Druckerio darbus vadybos klausimais.

Aptarkime praktinį šios temos aspektą. Sunkmečiu lėšos karpomos, tai natūralu. Biudžetinėse organizacijose atsisakoma planuotų darbuotojų mokymų, bet kokio kvalifikacijos kėlimo. Ką tai duos? Dar vieną nuosmukio bangą? Greičiausiai. Kita grėsmė – mažinant darbuotojų skaičių valstybės tarnybos institucijose galioja nerašyta taisyklė – atsisakoma kvalifikuočiausių ir brangiausiai kainuojančiųjų. Faktas, jog jie yra ir bus samdomi užsienio firmų. Verslas Lietuvos masteliais vargu ar įstengtų apmokėti už jų aukštą kvalifikaciją. Taip jau atsitiko su medicinos darbuotojais, mat mūsų gydytojai ir slaugės gauna ne šiaip darbo pasiūlymus, o kontraktus, kur sudarytos sąlygos, pavyzdžiui, Norvegijoje per atostogų mėnesį vasarą padirbėti jų ligoninėse ir užsidirbti tiek, kiek Lietuvoje neužsidirbtų ir per metus, mat ten atlyginimai gerokai didesni, o mūsų specialistai yra puikiai parengti ir vertinami. Sudaromos net sąlygos padirbėti 5 dienas per savaitę, kad slaugė savaitgalį grįžtų savo gydymo įstaigon, pabudėtų, o nuo pirmadienio – į lėktuvą ir vėl gerai apmokamon darbo vieton svetur. Kas garantuos, kad jos neišvyks visam laikui? Šiuo metu užsienyje įdarbinamos net mūsų senjorės – puikios šeimininkės, o jų gaminamas valgis, oi kaip daug kainuoja... Nekalbu jau apie jaunimą, jie greitai susiorientavo, kad Vokietijos ar Danijos universitete įgytas išsilavimimas yra žymiai kokybiškesnis, kad galima gauti stipendiją, mokslas gali būti nemokamas, gyvenimo sąlygos nepalygimamai geresnės, nereikia kabėti ant tėvų kaklo ir pan. Mes jau nustembame, kai Lietuvoe pamatome intelektualaus veido bruožų kiek dailesnę blondinę apie 20-25 metų amžiaus. “Negali būti,” – tariame sau, juk visos bent kiek geriau atrodančios ir gudresnės jau seniai už LR ribų. Taigi žmogiškieji ištekliai prarandami. Lengva tuo buvo įsitikinti per 2009-ųjų Dainų šventę – būriavosi senjorai ir mokyklinio amžiaus vaikai, dainavo, šoko, bet kur vidurinioji karta? Ji praktiškai prarasta, todėl nenuostabu, kodėl “Sodra” jau su milijardine skolos skyle, juk nėra kas tuos mokesčius moka. Beje, akivaizdu, kad likusieji darbingi asmenys įvaldė šešėlinės ekonomikos gudrybes ir algos vokeliuose dabar jau mokamos dirbant be jokių darbo sutarčių.

Grįžtant prie žinių vadybos – tai yra tiesiog žmonių valdymas, jų gebėjimų ir žinių panaudojimas. Esamu metu galime konstatuoti, kad lozungai apie žinių ekonomiką taip ir liko lozungais. Praktiškai Lietuvoje perėjimo į žinių ekonomiką nebuvo, tai teisiog neįvyko ir prarasta labai daug.

Dar 1995 metais vienas danų ekspertas – Ryanas Holmas, užsiimantis jauniausiųjų ir gabiausiųjų moksliukų nuo 15 iki 21 metų atranka ES, atvykęs Vilniun ir aplankęs kai kurias jaunuolių ugdymo įstaigas, pasakojo, esą mes, lietuviai, kaip ir danai, neturime didesnių gamtos išteklių, galime konkuruoti tik žmogiškaisiais ištekliais, investuodami į gabių žmonių ugdymą, talentų puoselėjimą. Tam reikia ištisų programų, atrankos sitemų, rėmimo programų. LR tai daro, bet daro “valdiškai”. Kita reikalo pusė – komercializuota pompastiška gabių vaikų paieška, kada viskas užsibaigia naujų daininkų atsiradimu TV ekranuose. Kas gali būti patraukliau jaunam žmogui už galimybę iškart po vidurinės baigimo vos per metus užsidirbti namą, automobilį ir tapti “žvaigžde”, juk dar atsimename klestėjimo metus 2006-2007-aisiais, 2008-ųjų pradžioje...

Kaip graudu žiūrėti dabartines mūsų TV laidas, kur iš vadinamųjų “žiniukų” padarė klounų šou. Mes jau ėmėme transliuoti berniuką, kuris pristatomas kaip gabus ir traukia dainelę “bla bla bla”... Tikriausiai tokių “specialitų” laukia mūsų verslininkai. Tokius ir gaus, nes investuojama į balabaikas dainuojančius vaikučius vietoje to, kad būtų suteikiamos jiems reabilitacinės programos pirmiausia geram fiziniam stoviui pasiekti, nes mūsų pasiligoję vaikai tikrai nesugebės konkuruoti su švedais ar danais, kurių jaunuoliai, išeidami iš vidurinės mokyklos turi praktiškai visiškai sveikus dantis ir tik kas antras – vos po vieną plombą. Ten ir stojamieji į aukštąsias egzistuoja, puikiai veikia sistema, kai atrenkami išties gabūs jaunuoliai, o mes šiemet jau pasiekėme rekordą – universitetuose atsirado “studentų”, kurių atestato vidurkis tėra apie 3 ar kiek daugiau balų. Ryt poryt jie bus “vadybininkai”... Būtent todėl nebenuostabu, kai vieno LR universiteto diplomą turinti teisinkė atsiduria kursuose, kur mokoma pedikiūrininkės amato, mat darbo kaip teisininkė ji negauna, o nagus karpyti, lakuoti – prašom, darbo yra. Ar kas skaičiavo, kiek tokių “diplomuotų” jau parengta ir kiek tai kainavo mokesčių mokėtojams? Ne, vietoje to buvo skubama susišluoti ES lėšas, skiriamas prioritetinei sričiai – žinių ekonomikai. Štai jau beveik ir “turime” tokią... Palyginkite, kaip ji atrodo ta ekonomika kitose šalyse, kas tai yra apskritai ir kodėl tai yra labai svarbu. Mes gi išlikome toje pačioje stadijoje, kai dar neužmiršome, kad šaltkalvis gaudavo tiek, kiek ir profesorius ar generolas. Dabar mūsų profesoriai gauna tiek, kiek kolegijas baigę mitrūs ir suktis sugebantys vadybininkai. Ką tokiomis sąlygomis gali privilioti kurti žinių ekonomiką? Nebent pasiligojusį nevykėlį, kuris niekur kitur nepritaps, nes iš esmės nieko ir nemoka, nieko nežino, bet turi pinigingus tėvus ir aplinkinius, kurie džiugiai paplos jam traukiant “bla bla bla”.

Paradoksalu, bet sunkmečio sąlygomis žmonės, dar likę Lietuvoje, greitai susiorientavo: atėjo laikas atsipūsti. Taip, būtent atsipūsti, nes kai tokia nežinia, įstatymai keičiami naktimis ir tu su savo verslais nežinai, ką rasi atsibudęs ir kokių dydžio mokesčių iš tavęs pareikalaus, ne, geriau jau ramiai pabūti, pakeliauti, o ypač naudinga – gilinti žinias. Krito nekilnojamojo turto kainos, pinigai nuvertėjo, verslai sužlugo, bet žinios išliko vertingos, su jomis gali rasti išeitį ir sunkmečiu, nes samdytis gali dabar ir norvegui, ir britui, be to, juk nėra skirtumo, kurioje vietoje gyveni – su žiniomis esi reikalingas, gali atiduoti darbo rezultatus ryšio priemonėmis ir būti solidžios tarptautinės komandos narys tupėdamas tykiai kokiame darniame gamtos prieglobstyje. Idilė.

Taip jau yra, kad bet kuri krizė turi ir teigiamų pusių, tai yra metas, kai vertybės perkainojamos, pasimokoma iš klaidų, pasveriama, kas daryta ne taip ir ką dabar darysime jau visai kitaip. Beje, kaltuosius gal ir vertėtų identifikuoti – o kur išeikvoti tie milijardai, skirti žinių ekonomikai Lietuvoje?

PRIERAŠAS 2020 m. birželį: vietoje žinių ekonomikos Lietuvoje turime visuotinės trinkelizacijos situaciją ir taip, be abejo, vaikai vis dar dainuoja „bla bla bla“, ne, nesakau, kad dainavimas yra blogai, atvirkščiai, bet daugelis vaikų Lietuvoje mokytis tiesiog ne tik nebenori, bet ir nebegali, nepajėgia, užtat COVID-19 karantino sąlygomis nuotoliniu būdu intensyviai mokėsi vaikučių tėveliai vietoje savo vaikų, nenorinčių nuobodžiai sėdėti prie kompiuterių ekranų ir įsisavinti žinias ar tiesiog nebepajėgiančių sutelkti dėmesį bent pusvalandžiui. Kai kurie tėveliai net įveikė pradinės mokyklos mokymo programas mokydamiesio už savo vaikučius ir dabar turi bent 4 klasių „išsilavinimą“, nes daugelio aukštojo mokslo diplomai, įsigyti po 1990 m., yra paprasčiausiai nusipirkti, taigi, ir negaliojantys, fiktyvūs, neturintys jokios vertės. Juos laisvai galima išmesti į šiukšliadėžę. Su kuo ta žinių ekonomika gali būti sukuriama? Su mokytis nebegalinčiais vaikučiais, diplomus nusiperkančiais jaunuoliais, menko išprusimo viduriniąja karta, esančia vis dar darbingo amžiaus, o gal su senatvės pensininkais, kurių nemaža dalis kamuojama demensijos, kitų ligų, sutrikimų, etc.?

Nuotrauka iš: <https://pixabay.com/photos/man-silhouette-love-couple-alone-5309342/>

-----------------------------------------------------------------------------

INTEGRUOTA KOMUNIKACIJA – UNIVERSALUMO LINK

Andžela Armonienė, parašyta 2014-09-01, www paskelbta 2021-02-19

Anotacija

Integruota komunikacija kol kas yra normatyvinė teorija, tačiau jos taikymo efektyvumas yra moksliškai įrodytas. Be to, ji taikytina pagal universalumo principą – daugelyje sričių ir praktiškai visame pasaulyje. Viena iš taikymo sričių – žiniasklaida. Straipsnyje pagrindžiama, jog dalyvavimo žurnalistika dėl savo bruožų tampa nauju integruotos komunikacijos universalumo įrodymu, yra pateikti empirinio tyrimo duomenys apie dalyvavimo žurnalistikos plėtrą Lietuvoje pradedant 2008 m. Autorės daro išvadą, jog dalyvavimo žurnalistika bei jos analizė padeda suprasti, kad žiniasklaidos organizacijos yra integruotos komunikacijos įgyvendinimo priešakyje ir tai naudinga verslo, viešojo sektoriaus organizacijoms.

Raktiniai žodžiai: integruota komunikacija, strategija, dalyvvavimo žurnalistika.

Abstract

Integrated communication is a normative theory, its effectiveness is scientifically proven. In addition, it applies the principle of the universality in many areas, and practically all over the world. The article substantiates that participatory journalism for its features becomes the new proof of the universality of the integrated communication. Article provides the empirical data about development of participatory journalism starting in 2008. Authors conclude that participatory journalism and its analysis helps to understand that media organisations are at the forefront of the implementation of integrated communications and it is useful for business and public sector organisations.

Keywords: integrated communication, strategy, participatory journalism.

Įvadas

Integruota komunikacija (IK) sąveikauja su naujomis žiniasklaidos formomis, tyrimui pasirinkta dalyvavimo žurnalistika, kaip naujas IK plėtros ir taikymo universalumo įrodymas.

Straipnyje yra aptariama IK teorinė visuma, kuri plėtojama pagal universalumo principus, pateikiama dalyvavimo žurnalistikos samprata, jos bruožai. Taikomieji IK aspektai yra problemiški, nes organizacijos sunkiai gali nuosekliai diegti suderintą komunikaciją, stinga reikiamų specialistų. Viena iš perspektyviausių sričių yra žiniasklaida, nes žurnalistai yra parengti pirmiausia kaip komunikatoriai, informacijos vadybininkai, galiausiai žurnalistikos atstovai ir buvo pirmieji, kurie sukūrė IK teorinius pradmenis JAV.

Tyrimo objektas yra dalyvavimo žurnalistikos bruožai elektroninėje žiniasklaidoje. Tikslas – pateikti IK principų praktinio taikymo universalumo naują pavyzdį dalyvavimo žurnalistikos plėtros dinamikos analizės pagalba. Tyrimo uždaviniai yra šie: nustatyti IK ir dalyvavimo žurnalistikos sąveikos mastą teoriniame lygmenyje; atlikti dalyvvaimo žurnalistikos lygmenų analizę Lietuvoje ir palyginti su ES, JAV lygmeniu; pagrįsti IK taikymo universalumą naujo pavyzdžio – dalyvavimo žurnalistikos – analize.

Siekant įgyvendinti tyrimo tikslą ir uždavinius taikyti šie tyrimo metodai: probleminė literatūros šaltinių analizė, antrinis tyrimas; pirminis tyrimas – elektroninės žiniasklaidos analizė taikant palyginamąją analyzę pagal Davido Domingo, ir kt. (2008) modelį, dalyvavimo žurnalistikos bruožus pagal Alfredo Hermidos ir Neilo Thurmano (2008) metodiką.

Šis tyrimas pradėtas 2008 m. spalį, baigtas 2014 m. birželį, IK samprata bei teorija Lietuvoje pristatyta (Rebel, 1999) ir pradėta analizuoti kaip strateginė galimybė mūsų šalyje 1999 m. (Armonienė, 1999).

Universalesnės teorinės visumos poreikis

Organizacijoms, pradedančioms taikyti integruotą požiūrį, yra būdingi informacijos ir mokymo sistemų sukūrimas pagal organizacijos poreikius bei nauji komunikacijos pavidalai (Gayeski, Woodward, 1996). Siekti universalumo skatina unikalūs integruoto požiūrio įgyvendinimo pavyzdžiai (Pratt, Bloom, 1997). Universalesnės teorinės visumos kūrimas yra galimas dėl kelių priežasčių:

Bendrieji IK principai neprieštarauja žinių, inovacijų, pokyčių, kokybės vadybos principams (Gayeski, 2000), skatina įtvirtinti kokybės kultūrą (Lin, 2000-2001), kas rodo ilgaamžiškumo galimybę.

IK formuojama evoliucinės plėtotės būdu ir savo ištakomis yra tiesiogiai susijusi su integruota marketingo komunikacija (IMK) (Armonienė, 2000).

IK dėl savo sąsajų su IMK gali būti nuosekliai tobulinama pagal kūrybinio mąstymo taikymo dėsningumus, kurie būdingi IMK.

IMK ir ryšių su visuomene (RSV), kaip dviejų IK elementų, junginys nėra prieštaringas, tačiau funkcijų pasiskirstymo klausimas, strateginio vaidmens ir vadybinės paskirties veiklos priklausomybė yra ginčytina. RSV strateginis vaidmuo tampa IK savastimi (Caywood, 1997). Norėdami vadovautis taikomaisiais aspektais, atsvaros randame siauresnės specializacijos atsisakymo atstovų pateikiamuose darbuose (Pratt, Bloom, 1997), kas padeda išvengti šališkumo ir vienyti įvairius požiūrius.

Kritinio atspalvio mokslo diskusijos pavyzdžiai (Cornelissen, Lock, 2000; Spotts, et al., 1998) yra paskatinimas vadovautis dinamiškumo kriterijais (Armonienė, 2001) ir rinktis harmoningai plėtojamo modelio kryptį.IMK imta plėtoti kaip samprata dar XX a. pabaigoje. Visi teoretikai pabrėžia strategavimą, vadybą (žr. 1 lenetelę).IK sampratų kūrėjai pabrėžia ir kitus aspektus – struktūros, kultūros pokyčius, mokymus ir pan. (žr. 2 lentelę).

2 lentelė

1 lentelė

Organizacijoje integruoto požiūrio plėtotė įmanoma teorijų konvergentiškumo sąlygomis, todėl tokie reikšmingi yra mokymo, patirties perdavimo, metodologijos svarstymo klausimai. IK struktūros sampratą, įtraukdami Nyderlandų teoretikų patirtį (Rebel, 1999), formavo ir JAV (Gayeski, 1996, 1998, 2000), D. Britanijos (Smith, 2000), Skandinavijos (Kristensen, 2010) mokslininkai, tačiau diskusijos dar neišplėtotos iki teorinės ir metodologinės visumos, sunkoka parengti IK specialistus-praktikus. Būtent todėl tikslingiausia remtis samprata, jog IK yra daugiau nei IMK. Kita vertus, IK vis dar išlieka normatyvine teorija, tuo pat metu yra pagrįstas jos strateginis vaidmuo bei neabejotinas efektyvumas įgyvendinant praktiškai (Kristensen, 2010).

Teorinė ir metodologinė IK visuma bandoma formuoti palaipsniui, lygia greta su literatūros šaltinių analize bei komunikacijos ir informacijos srityje dirbančių praktikų veiklos tyrimu, bibliometrine analize pagal specialią kompiuterizuotą mokslotyrai ir prognozavimui pritaikytą profesoriaus Olles Perssono programą “Bibexcel” (Armonienė, 2002). Kad kiek įmanoma labiau būtų priartėta prie universalumo, empiriniai duomenys rinkti vietiniu lygmeniu – Lietuvos viešojo administravimo institucijose/ministerijose pirmą kartą buvo tyrinėta, ar IK yra taikytina praktiškai ne tik verslo sektoriuje (Armonienė, 2001). Antrinis tyrimas buvo atliktas analizuojant praktinį integruoto požiūrio taikymą Lenkijos Vyriausybės integruotoje strategijoje ir ES vidaus rinkos žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo skatinimo programose 2005 m. (Armonienė, 2005). Tokio pobūdžio analizė padeda įrodyti itin ryškų realiai įmanomą komunikacijos formų derinių dinamiškumą: tai patvirtina verslo sektoriuje įgyvendinama suderintos komunikacijos požiūrių įvairovė, jau kiek kitokiu pavidalu, dažniausiai užuomazgos būvyje, aptinkama viešojo administravimo institucijose. Žiniasklaida tampa integruotos komunikacijos sistemos dalimi, svarbus elektroninės žiniasklaidos ypatumas – dalyvavimo žurnalistikos bruožų atsiradimas, kai įmanomas planavimas iš išorės į vidų, o tai yra IK išskirtinė savybė (Armonienė, 2009, 2014).

Dalyvavimo žurnalistika – dialogo principo realizavimas

Dar XX a. paskutiniajame dešimtmetyje interneto dėka tapo įmanoma labiau demokratiška žurnalistikos forma. Atrodė, jog komunikacijos sfera plėtojama revoliucingai. Vietoje vienkrypčių viešosios komunikacijos srautų atsirado lygiaverčiai partneriai: ir informacijos siuntėjai, ir jos gavėjai, kurie dvipusės lygiavertės komunikacijos idėją, kuri savita ir IK, pavertė realybe. Kuriama naujoji egalitarinė komunikacijos kultūra, įtinklintos bendruomenės, savitas jos narių bendravimo būdas – informacijos siuntimas daugelio daugeliui ir horizontali komunikacija vietoje vienkryptės vertikaliosios. Technologijų dėka seniau egzistavusios komunikacijos formos susiliejo su naujosiomis. Atsirado erdvė individualiai saviraiškai, suklestėjo nuomonių išsakymas ir faktų interpretavimas. Išskirtiniai kultūros ir elgsenos bruožai padeda formuoti virtualios erdvės teikiamų galimybių vartotojus, kuriems dažnai būdinga, jog jie turi savas vertybes, ritualus, kalbą – taigi galima teigti apie tam tikrą bendruomeniškumą ir socialinius aspektus.

Svarbus pokytis – virtualioje erdvėje dažnai nelieka sprendžiančiųjų, ką skelbti, o ko ne, nelieka kontrolės funkcijos. Žinios skelbiamos diskutuojant, laisvai reiškiama asmeninė subjektyvi nuomonė. Vis dėlto virtualioje erdvėje vyksta ne revoliuciniai, o evoliuciniai pokyčiai, mat tradicinė žurnalistika kinta, interaktyvios priemonės tampa įtinklintų visuomenės informavimo priemonių dalimi – o gal atvirkščiai? – žurnalistai gali iškart pasikeisti nuomonėmis su skaitytojais, užsitikrinti atgalinį ryšį. Skaitmeninės eros aplinkoje institucionalizuotos kontrolės vietoje atsiranda dalyvavimo žurnalistika (Domingo, ir kt., 2008). Sąsajos su IK yra tokios: užtikrinamas dialogas, atgalinis ryšys, naujojo tipo žurnalistika padeda įgyvendinti planavimo principą „iš išorės į vidų“ (Caywood, 1997, p. xi), svarbų IK, ir kartu tampa strateguojamos IK dalimi. Alfredas Hermida ir Neilas Thurmanas (2008) buvo dalyvavimo žurnalistikos tyrimų pradininkai, analizuodami, kokiu lygiu paplitusi naujojo tipo žurnalistika, jie naudojo 9 pagrindinius bruožus-savybes: balsavimai, pranešimų lentos (vienoje vietoje – skaitytojų pranešimai), nuomonės pareiškimai, publikacijų komentarai, klausimai-atsakymai, tinklaraščiai, skaitytojų tinklaraščiai, Jūsų (skaitytojų) žiniasklaida – nuotraukos, video, atsiųsti skaitytojų, Jūsų (skaitytojų) istorija. Terje Rasmussenas (2008) pateikė skirtumus, kurie būdingi skaitmeninei žiniasklaidai, lyginant ją su masine, vienas iš jų – dalyvavimo žurnalistika.

Dalyvavimo žurnalistikos dinamikos tyrimas

Pagrįsdami IK universalumą bei sklaidą į daugelį sričių remsimės Hermidos ir Thurmano (2008) nustatytais 9 dalyvavimo žurnalistikos bruožais, kuriuos savo tyrime naudojo ir Domingo, ir kt. (2008). Pasirinktoji imtis - 1 elektroninis laikraštis, 10 naujienų portalų Lietuvoje, tuos pačius portalus tyrimui naudojome iki 2014 m. Atlikdami tyrimą palyginimui naudojomės Domingo, ir kt. (2008) gautais duomenimis ir nustatėme, jog 2008 m. Lietuva neatsiliko nuo ES ir JAV dalyvavimo žurnalistikos lygio ir net jį viršijo (žr. 1 pav.).

1 pav.

Analizuodami dalyvavimo žurnalistikos plėtrą Lietuvoje 2008, 2009, 2011 ir 2014 m., nustatėme, jog sparčiausiai ji buvo plėtojama portaluose delfi.lt, balsas.lt ir lrt.lt (žr. 2 pav.).

2 pav.

Dalyvavimo žurnalistikos lygmenų vidurkių dinamikai Lietuvoje 2008, 2009, 2011, 2014 m. būdinga tai, jog 2011 m. pasiektas maksimumas, o 2014 m. du portalai iš analizuojamos imties nustojo egzistuoti, todėl nustatytas smukimas. Analizuojamųjų portalų dalyvavimo žurnalistikos lygmenų vidurkis – 4,9 balo (žr. 3 pav.). Kita vertus, 2014 m. du Lietuvos naujienų portalai jau turėjo visus 9 dalyvavimo žurnalistikos bruožus, stebimos bendros augimo tendencijos.

3 pav.

Dalyvavimo žurnalistikos tyrimus tikslinga pildyti kokybiniais tyrimų metodais, Domingo, ir kt. (2008) įžvalgas dėl tyrimų perspektyvų taikyti ir Lietuvos atveju, tęsti palyginamąją analizę.

Išvados

IK taikoma jau ne tik verslo organizacijose, bet ir viešajame sektoriuje, žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo skatinimo programose, kurios yra įgynedinamos ES mastu. Dalyvavimo žurnalistika sudaro galimybes užtikrinti dialogą, planuoti iš išorės į vidų, gauti grįžtamąjį ryšį, greitai reaguoti į pokyčius, kas IK yra labai svarbu. IK, kaip teorinė visuma, būdama normatyvine teorija, gali suformuoti universalią metodologinę visumą. Taikomieji IK aspektai nagrinėtini pasitelkiant kiekybinius bei kokybinius tyrimo metodus, atsižvelgiant į dinamiškuosius aspektus bei į tai, jog IK yra plėtojama laipsniškai, jai būdingi įgyvendinimo lygmenys.

Galime daryti išvadą, jog IK sąveikauja su dalyvavimo žurnalistika ir pastaroji pasitelkiama strateguojant suderintos komunikacijos veiklas bei pastangas.

Lietuvos atveju dalyvavimo žurnalistikos plėtra neatsilieka nuo ES bei JAV plėtros lygio ir jį viršija. 2008-2014 m. atliktu tyrimu nustatyta, jog dalyvavimo žurnalistika įgauna plėtros tendencijas, didieji naujienų portalai Lietuvoje 2014 m. jau įtraukė visus 9 dalyvavimo žurnalistikos bruožus, o tai gerina planavimą, leidžia numatyti populiarias temas, labiau atitikti vartotojų poreikius. Be to, ir žiniasklaidos organizacijos gali taikyti IK – tai užtikrintų jų išlikimą rinkoje, padėtų efektyviau tenkinti klientų lūkesčius, gauti pelną. Išsamiau IK taikymas informacijos paslaugas teikiančių organizacijų atvejais jau buvo išnagrinėtas (Armonienė, 2002). IK žiniakslaidos organizacijoms yra itin paranki dėl tiesioginės galimybės pasitelkti dalyvavimo žurnalistiką skaitmeninių technologijų aplinkoje.

Galime daryti prielaidą, jog Lietuvos žinisklaidos organizacijos yra progresyviausios įgyvendinant IK plėtrą, jos yra savotiški flagmanai tobulinant komunikaciją apskritai, kas naudinga ir kitoms verslo organizacijoms, viešajam sektoriui – aukštesnio lygmens IK interneto žiniasklaidoje naudinga dėl vartotojų lūkesčių ir norų nustatymo, atgalinis ryšys parankus visiems sektoriams, ne tik žiniasklaidai.

Taigi IK taikomieji aspektai jau nustatyti daugelyje sektorių. IK, įtraukdama dalyvavimo žurnalistiką, artėja link universalumo.

Literatūra

Armonienė, A. (1999). New possibilities offered by the information society: the perspective of governmental institution making maximum communication impact. (Liet. Valdžios institucijos galimybės informacijos visuomenėje: maksimalaus komunikacijos poveikio perspektyva). Iš  Informacijos visuomenė 1999: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 1999, p. 91- 92, 201-202.

Armonienė, A. (2000). A New Era of Communication theory and Practice: Navigation of Intellectual Capital. Iš Informacijos visuomenė 2000. Šuolis į naują e-ekonomiką: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, p.107–108.

Armonienė, A. (2001). Integruota komunikacija: dinamiškas modelis. Informacijos mokslai. Nr.19, p. 70–83.

Armonienė, A. (2002). Informacijos paslaugas teikiančių organizacijų perspektyva: dinamiškasis integruotos komunikacijos aspektas. Informacijos mokslai. Nr. 20, p. 92–99.

Armonienė A. (2005). Europos Sąjungos žemės ūkio produktų pardavimų skatinimo programos. Rinkotyra: Žemės ūkio ir maisto produktai. Nr. 3(29), p. 99-105.

Armonienė, A. (2009). On-line journalism: A possibility to plan from outside-in. GCU, UK. Abstracts. Glasgow.

Armonienė, A. (2014). On-line journalism: A possibility to implement integrated communication. Iš “Old Media” in “New Media” Era” konferencijos pranešimai. Olsztynas. (Atiduota spaudai Lenkijoje).

Caywood, C. L. (Ed.). (1997). The future of integrated communications and public relations: the handbook of strategic public relations & integrated communications. New York: McGraw-Hill.

Cornelissen, J.P.; ir Lock, A.R. (2000). Theoretical concept or management fashion? Examining the significance of IMC. Journal of Advertising Research, September/October, vol. 40, No. 5, p. 7–15.

Domingo, D., et al. (2008). Participatory journalism practices in the media and beyond. Journalism Practice. No. 2-3 [žiūrėta 2014 m. sausio 18 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.informaworld.com/terms-and-conditions-of-access.pdf>.

Gayeski, D.M.; ir Woodward, B. (1996). Integrated communication: from theory to performance. Paper presented at the Research Foundation of the International Association of Business Communicators, winner of „Top Paper” award, 1996 [žiūrėta 2014 m. vasario 1 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.omnicomassociates.com/omninteg.html>.

Gayeski, D. M. (1998). Integrative communication: a blueprint for restructuring the management of information dissemination, collaboration, and learning in organisations. Iš International Communication Focus [interaktyvus]. England: London. Pranešimas Andželai Armonienei. 2000 m. rugpjūčio 17 d. [žiūrėta 2000 m. rugpjūčio 17 d.]. Asmeninio pranešimo priedas.

Gayeski, D. M. (2000). Managing the communication function: capturing mindshare for organizational performance. San Francisco: IABC.

Hermida, A. & Thurman, N. (2008). A clash of cultures: The integration of use generated content within professional journalistic frameworks at British newspaper websites. Journalism Practice. No. 2. [žiūrėta 2014 m. birželio 1 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.informaworld.com/10.1080/17512780802054538>.

Kerr, G.F., et al. (2008). An inside-out approach to Integrated Marketing Communication : an international analysis. International Journal of Advertising. No. 27(4), p. 511-548.

Kristensen, N.N. (2010). Nice to have – or need to have? Nordicom Review, No. 2, p. 135-151.

Lin, Y. (2000–2001). Assessing the aplicability of integrated communications: a systemic approach. Journal of Integrated Communications [interaktyvus]. [žiūrėta 2013 m. rugsėjo 9 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.medill.nwu.edu/imc/studentwork/pubs/jic/journal/2000/lin.htm>.

Pratt, C. B.; ir Bloom, E. (1997). Integrated communication campaigns for organisational crisis management in South Africa: implications for challenges today and in the dawn of a new millennium. Gazette. The International Journal for Communication Studies. No.59, vol. 4–5, p. 311–329.

Rasmussen, T. (2008). The internet and differentiation in the political public sphere. Nordicom Review, 2 Special Issue, p. 73-83.

Raulas, M. ir Vepsalainen, A.P.J. (1995). Integrated marketing communications management – a promotion process portfolio approach. European Journal of Marketing, 1995, vol. 29, No. 5, p. 36–37.

Rebel, J.H.C. (1999) Paskaitos apie integruotą komunikaciją Vilniaus universitete, Komunikacijos fakultete.

Smith, P. (2000). Marketing communications: an integrated approach. 2 nd ed. Glasgow: Bell and Bain Ltd.

Spotts, H.E.; Lambert, D. R.; et al. (1998). Marketing deja vu: the discovery of integrated marketing communications. Journal of Marketing Education. No. 3, p. 210–218.

Wightman, B. (1999). Integrated communications: organisation and education. Public Relations Quartely, vol. 44, No. 2, p. 18–22.

INTEGRATED COMMUNICATION – TOWARDS UNIVERSALITY

Andžela Armonienė

Summary

Research problem is related to implementation of integrated communication (IC), which interacts with new media forms. The subject matter is the features of the participatory journalism and its dynamics. The goal of the article is to provide the practical application of the principles of the universality of the new IC model in the analysis of the dynamics of participation in the development of on-line journalism. Objectives of the study are the following: to determine the extent of interaction of IC and journalism; to carry out an analysis of the levels of participatory journalism; to prepare comparison. Research methods: an analysis of the literature; a primary research of the electronic media using model by David Domingo, et al. (2008), methodology by Alfred Hermida and Neil Thurman (2008). This study was started in October 2008, completed in June 2014, IC theory was started to analyse in 1999 (Armonienė, 1999).

IC as a management philosophy (Rebel, 1999) and also strategic concept and it is open for renovation and rethinking, it may be supported by knowledge management as well as change, quality or innovation management and another managerial theoretical approaches, for example dynamic engagement, from the same field. IC is the result of integrated marketing communication development (Gayeski, 1996, 1998). Outside-in planning concept (Caywood, 1997) was discussed and studied using qualitative and quantitative statistical methods in the field of bibliometrics and also from the point of view of Lithuanian realities in public sector – sample of 13 ministries – in 2001. Besides, integrated communication as a planning model was suggested for Lithuanian food products promotion in case of having excellent promotional programmes and EU financial support infiltration (Armonienė, 2001,2002, 2005).

More democratic form of journalism has become possible because of Internet. Cyberspace is changing traditional journalism; interactive networked devices are becoming part of the media - or vice versa? - Journalists can instantly exchange views with the readers, to secure feedback. Digital era‘s environment replaced institutionalised control by the participatory journalism (Domingo et al., 2008). Dialogue, feedback, a new type of journalism contributes to the planning principle from the „outside-in“(Caywood, 1997, p. xi), a major IC feature, and thereby becoming part of strategy of IC. 2008 year was very important because of participatory journalism (PJ) invention (Domingo, et al., 2008). As for the understanding of PJ – helpful is article by Alfred Hermida & Neil Thurman (2008): there field of PJ is identified using 9 generic formats: ‘Polls’, ‘Messageboards’, ‘Have your says’, ‘Comments on stories’, ‘Questions and answers’, ‘Blogs’, ‘Reader blogs’, ‘Your media’, and ‘Your story’. Publication by Domingo, et al. (2008) is some kind of further investigations presentation. Here should be mentioned, that 9 PJ features by Hermida & Thurman (2008) were used for Lithuanian case studies.

Thus, we have investigated that Lithuanian on-line journalism has been on the same level as mentioned sample of 8 EU, USA in 2008 (see figure 1). PJ is mostly developed in such Lithuanian portals as delfi.lt, balsas.lt (see figure 2). Average level of participatory journalism in Lithuania is 4,9 points having data from 2008, 2009, 2011, 2014 and the general trend of development is increase of PJ features, some decrease we have in 2014 (see figure 3) because of stopping of activities of two portals, but there are two portals that have all 9 features of PJ and it was the different situation in 2008 when there were no of such results and the highest level of PJ was 7.

Conclusion is that IC being a normative theory and as a theoretical whole can form a universal methodological integrity. IC is a key for on-line journalism development because of possibility to have real feedback and plan from outside-in, that means effectiveness, besides, PJ is an evidence of IC universality. In sum, role of journalists is more and more prestigious; media organisations have chances to implement IC in full range. IC, including participatory journalism, moves towards universality.

1 lentelė

IMK sampratų požymiai

Features of IMC

Autorius

Data

Kokie IMK požymiai pabrėžiami sampratoje

Amerikos reklamos agentūrų asocialicija

1989

Planavimas, maksimalus komunikacijos poveikis, reklamos, pardavimų rėmimo, ryšių su visuomene ir kitų strateginių disciplinų derinimas.

Schultzas

1991

Visų informacijos šaltinių valdymas, kliento lojalumo užtikrinimas.

Keeganas, Moriarty,

Duncanas

1992

Strateginis visų pranešimų, žiniasklaidos priemonių valdymas.

Kotleris, et al.

1999

Komunikacijos kanalų integravimas, derinimas.

Duncanas

2002

Strateginė visų pranešimų kontrolė, tikslingas dialogas su klientais.

Schultzas ir Schultz

2004

Strateginis verslo procesas, planavimas, koordinuota prekės ženklo komunikacija su organizacijos klientais, kitomis tikslinėmis grupėmis, tiek vidinėmis, tiek išorinėmis.

Kliatcho

2005

Strateginė vadyba, ilgalaikės komunikacijos programos.

Šaltinis: Kerr, G.F., et al. (2008). An inside-out approach to Integrated Marketing Communication : an international analysis. International Journal of Advertising. No. 27(4), p. 511-548.

2 lentelė

IK sampratų požymiai

Features of IC

Autorius

Data

Kokie IK požymiai pabrėžiami sampratoje

Raulas ir Vepsalainenas

1995

Siūlo integravimo euristikos idėją.

Caywoodas

1997

Išryškinami aukštesnieji ir žemesnieji integravimo lygmenys, strateginiai požiūrio aspektai, pabrėžiamas suderintos komunikacijos perspektyvumas.

Gayeski

1998

Įtvirtinamos efektyvios mokymo bei mokymosi sistemos, jos pagrindu įtvirtinamas pasikartojimo principas, atveriamos galimybės taikyti priimtinus vadybos požiūrius, valdyti organizacijos komunikaciją holistiškai. Auditorija apibūdinama ne kaip pranešimų „gavėja”, o greičiau kaip „bendradarbiautoja”.

Rebelis

1999

Vadybos filosofija, vienija politiką ir strategiją, vyriausybės ir verslo komunikaciją, privatų ir viešąjį tinklą.

Hunteris

1999

Funkcijų jungimo sampratą ir struktūros bei kultūros pokyčius pagrindžiantis modelis.

Yi–Chen Lin

2001

Modelis, pagrįstas bendradarbiavimo principų įtvirtinimu, skirtingų metodologijų derinimu, kiekybinės bei kokybinės mokslo tradicijų vienijimu.

Šaltinis: Parengta straipsnio autorės.

1 pav. Dalyvavimo žurnalistikos lygmenų (vienetais, kai maksimalus kiekis – 9) palyginiams 2008 m.

Pastabos:

Vidurkis ES ir JAV (N) - Belgija, Ispanija, JK, Kroatija, Slovėnija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, JAV; 16 elektroniniai laikraščiai

LT-1 - Lietuva, 1 elektroninis laikraštis

LT-11 – Lietuva, 1 elektroninis laikraštis, 10 naujienų portalų

Fig. 1. On-line Journalism Level’s (maximum – 9) Comparison in 2008

Notes:

(N) - Belgium, Croatia, Finland, France, Germany, Slovenia, Spain, UK, USA; 16 on-line newspapers

LT-1 - Lithuania, 1 on-line newspaper

LT-11 – Lithuania, 1 on-line newspaper, 10 various portals of on-line journalism

2 pav. Dalyvavimo žurnalistikos požymių (vienetais, kai maksimalus kiekis – 9) kiekybiniai pokyčiai Lietuvoje, 2014 m. vs. 2008 m. (imtis - 1 elektroninis laikraštis, 10 naujienų portalų)

Fig. 2. Changes of Participatory Journalism Levels (maximum – 9) in Lithuania, 2014 vs. 2008

Pav. 3. Dalyvavimo žurnalistikos lygmenų vidurkių dinamika (vienetais, kai maksimalus kiekis – 9) Lietuvoje 2008, 2009, 2011, 2014 m.

Fig. 3. Dynamics of Average Participatory Journalism Levels (maximum – 9) in Lithuania in 2008, 2009, 2011, 2014

Sources for www announcement on 2021-02-19:

Armonienė A (2020/2021) Integrated Messages: 30 Years Lasting Evolution “Communication is Power” (Merrihue 1960: 150), P.S. written in December 2020-January 2021. In: https://www.athensjournals.gr/reviews/2020..., žr. 2021-02-19.

Armonienė A (2020) Integrated Communication – Pursuing a Harmony of Persuasive Voices. Nordmedia Network. 2020-08-18. In: <https://nordmedianetwork.org/latest/news/integrated-communication-pursuing-a-harmony-of-persuasive-voices/>.

Armonienė A (2020/2021) Informavimo verslas kintantis, bet amžinas, arba kada žurnalistas prilyginamas dvasininkui, P.S. written in December 2020-January 2021. In: <https://www.leidinyssau.lt/idomu>.

________________________________________________________________

INFORMAVIMO VERSLAS KINTANTIS, BET AMŽINAS, ARBA KADA ŽURNALISTAS PRILYGINAMAS DVASININKUI

Andžela Armonienė, užrašyta 2009 m. rugsėjį

     Kaip parengti pranešimą vienai ar kitai visuomenės grupei, kaip sėkmingai komunikuoti su savomis ir užsienio rinkomis? Tai itin svarbu, kai siekiame skverbtis ir išsilaikyti užsienio rinkose. Žinoma, pagrindiniu akcentu tampa ne pati informavimo politika ir komunikacijos strategijos – šioje plotmėje jau sukaupta patirtis ir ją, beje, sėkmingai perimame iš kolegų kitose šalyse. Problemiška yra tokia padėtis, kai informacijos poreikis nėra toks didelis kaip jos pasiūla. Komunikacijos kokybė lyg ir tobulėja, bet... Dažnokai informacijos sklaida įgauna įdėtų investicijų kiekius neatitinkantį pavidalą, nes lieka neįvaldytų komunikacijos vadybos procesų, niekas negarantuoja, kad išleistos lėšos atsipirks, kai kurie procesai paliekami savieigai. Dar prisimename laikus, kai vos paskelbus Nepriklausomybę garsėjome kaip kraštas, kur kiekvienas pilietis turi po nuosavą laikraštį. Visi juk tikėjosi laimėti rinkoje ir dirbti pelningai. Kaimyno leidinys bankrutuos, bet mano – niekada. Ar ne tas pats vyksta šiuo metu su naujienų portalais? Ką reiškia kaip grybai po lietaus atsirandantys elektroniniai dienoraščiai, vadinamieji “blogai”, ir kas juos skaito be pačių autorių?

DVIPRASMIŠKA PERIODINĖS SPAUDOS PADĖTIS

      Norint sėkmingai komunikuoti su tikslinėmis publikomis, kurios, kaip žinia, tampa vis labiau skeptiškos, būtinybe tampa bendradarbiavimas, gebėjimas įgyti pasitikėjimą. Reikalingi naujos kartos, tačiau nebūtinai tik ką universiteto diplomus gavę žurnalistai, gebantys įvaldyti dvipusę komunikaciją bei dirbti savarankiškai, siekdami žurnalistikos ir ryšių su visuomene simbiozės. Ne, jie neturėtų tapti tais, kurie yra šalia ar virš visuomenės, jie reikalingi pirmiausia kaip visuomenės nariai. Nėra taip paprasta pranešti, pavyzdžiui, jog ES subsidijos nepasieks visų be išimties visuomenės narių ar kad iššvaistyti nuo 2004 metų skirtieji ne kam kitam, o konkurencingumo stiprinimui skirti pinigai ir į išvykusį traukinį galime jau nebeįsėsti, bet užtat jame rado vietelę kaimynai lenkai. Niša atsiranda ten, kur valdininkas nesugeba paaiškinti piliečiams suprantama kalba, ką išties reiškia vadinamoji “krizė”, kaip konkrečiai tai paveiks jų kasdienybę. Pokyčiai yra tokie, kad mūsų ūkininkas gali pats elektronine forma siųsti klausimus ir gauti atsakymus tiek iš LR, tiek iš ES institucijų, kurių informacijų biurai, beje, atsako per kelias minutes.

      Taigi būtent periodinė spauda turi rasti savo naująją misiją, kai pokyčiai tokie staigūs. Operatyvumas, gebėjimas bendradarbiauti su skaitytojais, diskusijos apie pagrindines problemas, priimtinų sprendimų paieškos, galimybė būti išgirstam – štai ko tikisi skaitytojai. Išskirtinė galimybė – periodinės spaudos ir elektroninės komunikacijos derinimas.

      Tik bėda – miestelių ir kaimų gyventojus apskritai sudėtinga pasiekti. Jiems netinka didmiesčių strategijos ir “Lietuvos ryto” ar blizgių žurnalų jie neskaito. Kas, jei ne vadinamasis rajono žurnalistas, geriausiai supranta, kas rūpi žmonėms provincijoje? Brošiūrėlėmis iš verslo informacijos centro ir lėšomis, egzistuojančiomis projektų aprašymuose, ir kurias dar reikia laimėti konkurso keliu, žmonių taip greitai neįtikinsi. Prisipažinkime, jie yra valstybės druska. Jie mąsto itin racionaliai ir labai greitai atskiria, kur pigūs “pliurpalai”, o kur dalykiška kalba jiems rūpimomis temomis. Todėl toks populiarus radijas, ryto laidų žmonės įdėmiai klauso.

      Pavyzdys: Lenkijos ūkininkai nepuolė paklusti Briuseliui ir savo ekologiškai švarią daržovę ar mėsos gaminį iškeisti į pramoniniu būdu perdirbamų produktų cechus, nors ir kokios

didelės išmokos būtų už persiorientavimą žadamos. Jiems svarbiau buvo išsaugoti nedidelius šeimų ūkius. Jokios įtikinėjimo formos buvo bejėgės. Galiausiai buvo įvertintas jų šeimų ūkių efektyvumas, lėšos buvo skirtos ūkininkams, auginantiems puikios kokybės uogas, susivokta ir suskaičiuota, kad po ES plėtros tapome stambiausiais braškių, serbentų, aviečių ir kitų vertingų uogų augintojais ir perdirbėjais pasaulyje. Susivokta neseniai, bet kas būtų įvykę, jei patys pagrindiniai tiekėjai – lenkai būtų paklusę propagandai ir vilionėmis gauti dideles išmokas už šeimos ūkių naikinimą?

      Nereikėtų nei pervertinti periodinės spaudos galimybių, nei jų sumenkinti. Paradoksalu, tačiau tokių paslaugų, kurias visuomenei galėtų teikti spauda, įmanoma apskritai atsisakyti. Žinoma, tai kraštutinumas, tačiau išties vertėtų atsargiai vertinti periodinės spaudos reikšmę ir efektyvumą. Spauda vis viena praneš apie kasdieninius įvykius. Būtent todėl šioje situacijoje siekiama gvildenti efektyvumo klausimą, mat šių dienų aktyvesnės visuomenės grupės puikiausiai gali tenkinti informacijos poreikį be periodinės spaudos pagalbos. Pirmenybė dažnai teikiama kitiems komunikacijos kanalams, o ir žmonės daug keliauja, informaciją sužino betarpiškai dalyvaudami įvykiuose, bendraudami vienas su kitu.

      Verta įsidėmėti, kad laikraštis, jei tai nėra vadinamasis “house journal” (angl. buvusio daugiatiražio laikraščio, kurį savo lėšomis leidžia organizacija, analogas), niekada nedirbs valstybės institucijos labui garbindamas jos pasiekimus, nes spaudos atstovų interesai ne tie. Žinoma, užsakomieji straipsniai egzistuoja, bet kas dabar jau nemoka jų atskirti ir pakikenti iš už tūkstančius sumokėjusiojo už liaupses? Žurnalistai negali būti valdomi iš kurio nors ministerijos kabineto ar įstaigos, kitaip jie nebebus žurnalistai. Tikrieji profesionalai visada ieškos skandalingų žinių, o ne skubės aklai perrašyti pranešimų spaudai ir jų tiražuoti, kad paskelbtų kaip koks nors ministerijos klerkas tris dienas stažavosi Vokietijoje ar dar kur kitur.

       Akivaizdu, jog reikia kažko naujo. Kas galėtų atstoti propagandinę žurnalistiką, kuri nėra efektyvi elektroninės komunikacijos amžiuje, kai kiekviena institucija tampa lengvai prieinama informacijos gavimo požiūriu arba metaforiškai vadinama stiklinių ir perregimų kabinetų visuma, kai kiekviena žinia paskelbiama elektroninėje svetainėje? Ar alternatyva apskritai egzistuoja?

        Jei laikraštis, kaip reiškinys, atsirado XVI-XVII amžių sandūroje, suprantama, jog ne visos žaidimo taisyklės išlieka nepakitusios. Kiek sudėtingiau su propaganda, kuri egzistavo praktiškai visada, ji senesnė už visas įsivaizduojamas institucijas ar visuomeninius darinius. Gal modernioji šio amžiaus pradžios žurnalistika jau ir būtų šioks toks įrodymas, kad net amžinieji reiškiniai kinta. Tik ar įmanomas toks greitas virsmas ir naujų principų įsisavinimas? Pragmatiškuosius labiausiai domina, o kas gi bus, kai visa informacija elektroninėje erdvėje nemokama?

      Visa tai turėtų būti vėlgi susiję su poreikiais ir siekiu komunikuoti. Gal nuspręsime, jog mums pakaks įprastinių žingsnių? Ir apskritai, juk visa tai galų gale bus susieta su finansavimu. Nors... problemiškiausi vis viena yra kultūros pokyčiai. Kokybė nėra pigi. Na, nežiūrint visų nuogąstavimų, bent jau teoriškai problema vis viena yra nagrinėtina. Bėda ta, kad bet kuriuo atveju mūsų rinka labai maža, reikia apie 8 mln. gyventojų, skaitančių ta pačia kalba, kad būtų įmanoma užsiimti pelninga periodinės spaudos leidyba. Lietuvoje seniai žinoma – nori pelno, imkis reklamos leidinių ar erotinių nuotraukų tiražavimo. Nesunkiai tai buvo perkelta ir į internetą.

MODERNIOJI ŽURNALISTIKA

      Ryšių su visuomene (RsV) paslaugos išplėtotos iki tokio lygmens, jog atsirado privatizuota propaganda. Trumpiau tariant, Lietuvoje vykdomą informacijos politiką įmanoma valdyti iš bet kurios patirtį sukaupusios RsV agentūros, nebūtinai esančios Lietuvoje. Žurnalistikos ir RsV simbiozė todėl ir pageidautina, kad tokiu būdu periodinės spaudos valdytojai negalės remtis vien dienotvarkės sudarymo teorija. Analitinės žurnalistikos nepakanka, vienas ar kitas į spaudą rašantis labiau išprusęs specialistas irgi nėra išeitis.

      Pagrindiniai propagandos bruožai – gebėjimas prisitaikyti prie skirtingos kultūrinės, socialinės, tekstinės aplinkos. Ji privalo funkcionuoti skirtingose visuomenės informavimo priemonėse bei žanruose atsižvelgiant į tai, kokie yra tikslinės auditorijos vartojimo įpročiai.

      Būtina atsižvelgti taip pat ir į žinių lygį, kad žinotumėme, koks pranešimas pasiektų skirtingoms socialinėms klasėms, lytims, amžiaus grupėms, religiniams judėjimams priklausančius žmones.

     Situacija gana įdomi tuo požiūriu, kad marketingo dėsniai taikomi praktiškai visose sferose. Maža to, sukurtos puikiai veikiančios mokslinių tyrimų metodikos, kai rinkos situacija vertinama ne vien visuomenės apklausų būdu. Kita priežastis – labiau išprusęs ir skeptiškai nusiteikęs skaitytojas, kuris jau vien su asmeninio kompiuterio pagalba geba ir laikraštį išleisti, ir tinklapį sukurti, taigi pilnateisiu visuomenės informavimo rinkos dalyviu gali tapti praktiškai be jokių apribojimų. Todėl atsiranda naujos žurnalistikos mokyklos.

      JAV populiari pilietinė žurnalistika. Žurnalistas tampa ne vien informacijos skleidėju, bet ir sprendžia skaitytojų problemas realiai, daro poveikį situacijai ir lemia pokyčius ta linkme, kuri priimtina visuomenės nariams. Žurnalistas prilyginamas dvasininkui, mat jis išklauso žmones ir jiems padeda. Modernioji žurnalistika pirmiausia nebėra orientuota į propagandą, esminiu bruožu tampa tiesos skleidimas, orientavimasis į visus visuomenės sluoksnius, o ne vien į elitą. Realūs sprendimai siūlomi atsižvelgiant į bendražmogiškus poreikius. Moderni žurnalistika yra proaktyvi. Ji siejama su dialogo principu. Žinoma, poveikis žmonių protams ir širdims yra būtinas ir, ko gero, modernioji žurnalistika tai padarytų geriau. Tik vėl problema. Kas konkrečiai tai darys? Naujienų vadyba, jei galima taip sakyti, yra pelningas verslas, jis yra praktiškai amžinas, todėl konkurencija neatslūgs. Valdomos informacijos verslas yra milžiniškų apimčių, jį valdantieji valdo praktiškai viską ir visus.

      Įtinklintoje visuomenėje padėtis dar komplikuotesnė. Švedijoje populiarėja mažyčiai bendruomenių laikraštėliai, juose gali rasti viską, kas tos bendruomenės nariams yra svarbu, jie yra nemokami, dažnai platinami per bažnytines sueigas.

      Daugelis nuogąstavimų, kad tradicinis laikraštis taps atgyvena, nepasiteisino. Net Suomijoje, kuri pagal interneto vartojimą yra lyderiaujanti valstybė, jaunimas teikia pirmenybę įprastam laikraščio skaitymui ir pokalbiui su draugais kavinukėje net tuo atveju, kai turi puikią prieigą prie interneto. Tyrimas buvo objektyvus, atliktas nepriklausomai nuo kompiuteriais ir programine įranga prekiaujančių kompanijų, jis vykdytas senokai – dar 2001 metais, kai rūpestis dėl žiniasklaidos transformacijų buvo itin didelis. Minėtas Suomijos jaunimas pasirodė gana vangiai dalyvaujantis interneto diskusijose, elektroninis bendravimas jiems buvo žymiai mažiau patrauklus nei vykstantis realioje aplinkoje. Šie pastebėjimai įsidėmėtini, nes esame užverčiami gana dideliais kiekiais mažai patikimos neobjektyvios informacijos, kurią dažnai užsako ir platina kompiuteriais prekiaujančios kompanijos, kai keliamos į padanges elektroninio bendravimo galimybės ir pan. Tai būtina suprasti, kai planuojame įvaizdžio kūrimo ir įtvirtinimo kampanijas užsienyje. Deja, švedai jau keli metai mus laiko nusikaltėlių tauta, kurios atstovai atvyksta į jų valstybinius miškus varyti naminukės. Jie netgi oficialiai mokslo publikacijose mus vadina “back yard”, t. y., namo galiniu kiemu, kuris paprastai yra nerodomas, prastesnis už fasadinį kiemą – tai yra, juos pačius.

Ką daryti tokioje situacijoje?

      INTEGRUOTO PRANEŠIMO PRIVALUMAI RINKOS SĄLYGOMIS

      Vieningas pranešimas arba “vieno balso” pranešimas yra integruotos komunikacijos (IK) vaisius. Pradininkai yra žurnalistai, juos vienijo Don E. Schultzo iš North Westerno universiteto JAV idėjos, kurių užuomazga – maždaug 1991 metai. Šis naujojo amžiaus prišaušryje gimęs reiškinys išties suteikia būdą laimėti rinkoje.

      Tačiau tai yra galimybė laimėti rinkoje su integruotu pranešimu, o jį parengti reikia mokėti. Suomiai, olandai išmoko, išmoko ir lenkai, jie 2005 m. net visą viešąjį sektorių parengė kaip integruotos komunikacijos žinovus, kad būtų galima rungtis ES dėl finansavimo, bendrauti efektyviai su kolegomis Briuselyje.

      Informacijos vadinamasis orkestravimas nėra paprastas dalykas, JAV yra specialios studijų programos, rengiančios naujosios kartos komunikacijos vadybininkus.

   Taigi naujoji teorija ir atsirado dėl pakitusių sąlygų. Komunikacijos kanalų itin padaugėjo, reklaminių pranešimų efektyvumas smuko, investicijos tapo rizikingomis, pinigai lyg būdavo išmetami į orą. Nors ir sunkoka nustatyti, bet masinės komunikacijos era keičiama daugiau individualia komunikacija pirmiausia dėl elektroninių priemonių įtakos. Beje, Europa nemąsto kolektyviai. Mes irgi esame individualistų tauta. Tokiu būdu dėl elektroninės komunikacijos priemonių individas įgauna vis daugiau galimybių ne tik gauti, bet ir valdyti informaciją, nepriklausyti praktiškai nuo jokios instituconalizuotos žiniasklaidos priemonės, brukančios jam iš anksto sugrupuotas žinias bei jų paaiškinimus. Atsiranda nauja rungčių trasa – kas užims daugiau kibernetinės erdvės. Kol kas pirmauja skandinavai, mat būtina ne tik užimti naujus “plotus”, bet ir padaryti juos gyvybingais, kad būtų sukurtas ryšys su Jumis, kad Jūsų svetainės ar tinklaraščiai būtų skaitomi, žiūrimi, vyktų komunikacija.

      Taigi ankstesnė kova už naujas žemes, vandenynų pažinimas, kosmoso užkariavimas yra jau lyg ir ne taip įdomu, mat praeiti etapai, bet kibernetinė erdvė – kas kita. Ji kinta taip greitai, kad nespėjama jos net tirti. Ji antropologizuojama.

      Deja, mums nelabai sekasi toje naujojoje erdvėje, nes penkiasdešimtmetis kolektyvinio mąstymo propagandos paliko savo pėdsakus. Lietuvoje išaugo ištisos vykdytojų kartos, nesugebančios laisvai reikšti nuomonės ir elementariai nepriklausomai mąstyti. Kodėl tai svarbu suprasti? Nes ES kaunamasi ir konkurencija yra įtemta, čia nebus labdaros, jei kam nepasisekė. Visų projektų finansavimas yra pagrįstas ankstesniųjų sėkmingu įvykdymu, nevykėliai išmetami už borto. Esame jau nebe pusbrolių krašte, kur “tu – man, aš – tau”. Jei dar pralošime konkurnciją rengdami ir specialistus, galėsime ne vien žurnalistikoje skaičiuoti vykdytojų ir pataikūnų padarytas klaidas. O neturėtų būti labai sunku sugrįžti į ankstesnes vėžes, būtent sugrįžti, nes savo esme nesame kolektyviai mąstantys. Juk daugybė nesusikalbėjimo problemų būtent ir kilo todėl, kad kaimynų kultūros labai skyrėsi nuo mūsiškės, mes nebuvome vien neišprusę ir skurdūs žemdirbiai, kaip mums įrodinėjo.

      Beje, pats propagandos terminas yra grynai žemdirbiškas ir jo reikšmė yra “sodinti”, “kultyvuoti”. Kitaip tariant, “įsodinama”, įperšama kokia mintelė – norima, kad nuomonė būtų tokia, o ne kitokia. Tai yra ištisas mokslas ir menas, kaip tai profesionaliai padaryti.

      Informacija ir žinios – paklausiausios prekės. Periodinei spaudai tenka žinijos kaupėjos, fiksuotojos ir puoselėtojos misija. Mes jau turime naujosios kartos komunikacijos specialistų. Komunikacijos strategijų sukuriama originalių, naujieji metodai įgauna savitas formas mūsų terpėje. Turime ir privalumų, nes nesame taip plėšomi kultūros skirtumų kaip prancūzai ar JAV piliečiai. Na, o periodinės spaudos padėtis tokioje pažangesnėje ir efektyvesnėje veikoje būtų ypatingai aiškiai apibrėžta, nes IK būdingas planavimas ir puikiai koordinuojami veiksmai. Be to, viskas grindžiama kruopščiais tyrimais.

      Toks būtų idealios veiklos orientyras. Na, o žemiškesnis ir lengviau prieinamas gal būtų elementarus siekis skirstyti visuomenę į grupes ir komunikuoti su jomis atskirai. Pavyzdžiui, kai Švedija stojo į ES, buvo išskirtos šios grupės: jaunimas, vidutines pajamas turintys piliečiai, verslininkai, vyresnioji karta. Atlikus tyrimus apie nuomones ir nuostatas ES narystės klausimais, paaiškėjo, jog vyresni žmonės praktiškai nenori nieko, jiems yra viskas gerai taip, kaip yra: pakankamos pensijos, jiems nereikia pelningo darbo kitose valstybėse, jie nenori būti mobilūs ir ypač skirti dalį savo lėšų naujoms ES narėms, jie prieš monetarinę sąjungą ir t.t. Tikėtina, jog mūsų senjorai mąstė panašiai, skirtumas tas, kad ES jiems reiškė didesnes galimybes jų vaikams ir anūkams kokybiškesnių studijų, darbo paieškos prasme. Pokyčiai visuomet yra daugiau susiję su jaunyste. Iš kitos pusės, jei žiniasklaida sugeba parengti tokius pranešimus, kurie aktualūs vyresniems žmonėms, jie greičiausiai nebūna bent jau abejingi, kai tenka balsuoti.       Kaip žinia, dar 1970 m. Melvinas DeFleuras paskelbė “stebuklingo mygtuko teoriją”: siūloma pranešimą parengti taip, kad mintis judėtų nuo siuntėjo smegenų iki gavėjo žinių, emocijų ir elgesio bei juos paveiktų. Ši teorija vis dar nėra pasenusi. Išradingumui pasireikšti erdvės visada yra, kai nesinori vien imituoti jau įgyvendintas sėkmingas komunikacijos strategijas, vykdytas kitose šalyse. Deja, originalumas yra rizikingas. Visuomet reikėtų galvoti ir apie patį žurnalistą, kurio ne vien profesionalumas turi įtakos darbo kokybei. Pirmiausia žurnalistų moralinės nuostatos, jo vertybių skalė turi lemiamą vaidmenį.Tad vertėtų iš anksto žinoti, kokia vertybių skale vadovaujasi pats žurnalistas ir kiek labai jis yra nutolęs nuo savo potencialių skaitytojų. Juokas juokais, bet pagrindiniai skaitytojai yra nepilnamečiai ir senjorai, tai galioja ir interneto žiniasklaidai. Taigi liko galioti priesakas: žurnalistas turi sugebėti rašyti taip, kad būtų suprastas 12-metės mergaitės. Tai nėra lengva, juk taip sunku rasti vidurį taip lėkštumo ir informacijos išsamumo, pagrįsto mažiausiai trijų patikimų informacijos šaltinių analize.

NAUJOJI RETORIKA

          Dvipusės simetrinės komunikacijos modelio, kurios skiriamasis bruožas – abipusio supratimo siekimas, idėjinio branduolio pradininku laikomas E.L. Bernays, savo idėjas paskelbęs JAV dar 1923 m., tačiau esminis posūkis įvyko XIX a., kai nuo elokvencionistų atsiskyrę retorikos tyrėjai, suvokiantys komunikaciją kaip procesą labiau į gavėją orientuotą nei į oratorių nukreiptą, pakeitė savo tyrimų tikslus.

        Būtent dvipusė komunikacija, pagrįsta dialogo principu, buvo ir yra pagrindinis siekinys. Dabar, kai pranešti apie įvykius galima akimirksniu, valdžios kontrolė diskurso prasme anuliuojama. Atsiranda alternatyva propagandai – paprasčiausias kalbėjimas su auditorija nesiekiant kaip nors ją paveikti. Įtikinėjimo procesas pakeičiamas natūraliu “win-win” (angl. “laimėti-laimėti”) procesu pagal žaidimo teoriją, tuo tarpu kai ankstesnės propagandos pastangos buvo nukreiptos pralaiminčiųjų nugalėjimo kryptimi. Žodžiu, alternatyva yra. Tik vėl bėda – atsiranda poreikis suvaldyti interneto žiniasklaidą etikos normomis, kurias turėtų priimti savanoriškai patys tos žiniakslaidos kūrėjai ir valdytojai. Tai būdas manipuliuoti. Deja, kitos išeities lyg ir nėra.

          Periodinės spaudos vieta šioje naujojoje situacijoje išlieka nesumenkintas – mat, IK visos sudedamosios dalys yra vienareikšmiai svarbios. Jei ne propagandinė, o efektyvesnės suderintos ir vieningos komunikacijos kryptis būtų priimtinesnė, neišvengiamai tektų imtis jos tyrimų taikant daugiametodinius būdus. Kitų valstybių patirtį vertėtų ne tik aptarti bei apžvelgti, tikslinga būtų atlikti antropologinę diskurso analizę, kai naujienų diskursas tiriamas atsižvelgiant į tai, kaip siejamas žurnalisto mąstymas su jo veikla, kodėl pasirenkami vieni informacijos šaltiniai, o kiti ignoruojami. Turinio analizę jau sugeba atlikti ir studentai, tačiau mes dar nesame įsisavinę naujausius turinio analizės metodus. Net stebėseną kai kur vykdo be vadinamųjų robotų, o to nedaro praktiškai jau niekas. Žinoma, tyrimus galima ir užsisakyti, tačiau vertėtų suprasti, kad kiekvienas magistro diplomą turintis informacijos/komunikacijos specialistas-vadybininkas privalo pats tai sugebėti atlikti profesionaliai. Ir dar. Ne vien pozityvizmo paradigma pasaulyje remiamasi, jei vykdome tik kiekybinius tyrimus, negalime pretenduoti į nieką daugiau kaip į teorijos ar hipotezės patikrinimą.

          Apskritai, anot Oddgeiro Tveiteno ir Stigo Nohrrstedto, “žurnalistika yra susijusi su žodžiais”. Lietuvoje žurnalistais pasitikima ir tai rodo visuomenės nuomonės apklausų duomenys. Viena aišku, jog propagandai įmanoma priešpastatyti retoriką, kuri šiomis sąlygomis būtų efektyvesnė, be to, retorikai svetimas bet kokio spaudimo darymas. Dialoginis būdas bendrauti su publika yra retorikos esmė, tačiau apie tą trokštamą dialogą tiek daug rašoma ir kalbama, tiek daug tikėtasi iš elektroninės komunikacijos ir interaktyvios žiniasklaidos..., deja, sudėtingiausias barjeras yra kultūros pokyčiai. Maža to, ir XX a. pradžioje, kai paplito telegrafas, atsirado fotografijos laikraščiuose, radijas apskritai buvo siejamas su kardinaliais pokyčiais, o dar kinematografas... Taip, masiškumas buvo pasiektas, tačiau dialogas neįvyko. Stebuklas, kurio tikėtasi, taip pat. Ar nepanaši situacija dabar? Revoliucija, bumas ir panašiai, o žmonės kaip mėgo pasišnekučiuoti prie kavos puodelio ar alaus bokalo, taip ir liko. Lyg kažkaip ir ramokai prasirito tie visi įvykiai, sukelta baimė dėl 2000-ųjų nulių ir kompiuterių “išėjimo iš rikiuotės” atslūgo greitai. O kai kurių kraštų elektroninė karštinė apskritai neapėmė. Atrodytų, paprastas reiškinys – pietiečiai ispanai ir italai žymiai mieliau bendrauja akis į akį ir nepuola tūnoti prie kompiuterių ekranų valandomis, vokiečiai apkritai gana rezervuoti visuotinės kompiuterizacijos prasme, mat ne jie visa tai išrado ir linkę kenksmingomis sąlygomis prie kompiuterių įdarbinti kvalifikuotus imigrantus, kad tik nereikėtų akių gadinti ir tūnoti susirietus skaičiuojant kokius duomenis iš elektroninių duomenų bazių.

          Taigi mums juk reikia su jais bendrauti pirmiausia verslo reikalais. Vienaip dialogo siekiame su skandinavais, kitaip – su Viduržemio jūros regiono gyventojais. Norint nesuklysti, strateginio planavimo atsisakyti būtų neišmintinga, lygiai kaip ir pasitikėti vien patarėjais iš svetur.

          Kita vertus, įdomu buvo ir įspūdinga stebėti, kaip suomiai, stodami į ES, sugebėjo įrodyti per visuomenės informavimo priemones, kad ne Suomijai reikalinga ES, o ši be Suomijos neišsiverstų. Suomiai nebuvo tobulai įvaldę marketingo principų diegimo teikiamų privalumų, tačiau sugebėjo parengti nedaug – vos kelis esminius pranešimus ES visuomenei, tai buvo “vieno balso” pranešimai. Pavyzdžiui, ES sužavėjo Suomijos ežerai bei jų ideali ekologinė situacija, buvo ir kitų, alternatyvių pranešimų apie suomius, kaip pačius pajėgiausius vyrus visoje ES.

          Dabar “vieno balso” komunikaciją vykdo visa ES.

          Kokį kelią rinksimės mes ir kuo nustebinsime, kol kas neturėdami net įvaizdžio vieningos strategijos valstybės mastu? O ką daryti smulkiems verslininkams, kurie ne tik informacijos skleisti apie save nesugeba, nes niekas jų to nemokė, jie net nežino dažnokai, kaip sukurti prekių/paslaugų viešinimo kampanijas...

VIRTUALI ERDVĖ – NAUJOS GALIMYBĖS

            Virtualioje erdvėje vartotojai gali sąveikauti, “ŽURNALISTU” gali tapti bet kas.

          Yra teigiančių, jog komunikacijos sfera plėtojama revoliucingai. Esmė ta, kad vietoje vienakrypčių viešosios komunikacijos srautų atsirado lygiaverčiai partneriai: ir informacijos siuntėjai, ir jos gavėjai, kurie dvipusės lygiavertės komunikacijos idėją pavertė realybe. Kuriama naujoji egalitarinė komunikacijos kultūra, įtinklintos bendruomenės, savitas jos narių bendravimo būdas – informacijos siuntimas daugelio daugeliui ir horizontali komunikacija vietoje vienkryptės vertikaliosios.

             Iš kitos pusės, galime teigti – vienas iš svarbių pokyčių yra tas, kad daugybę tekstų virtualioje erdvėje sukuria ne žiniasklaidos atstovai. Sukurtas specifinis įtinklintos komunikacijos žanras – tinklaraščiai (blog‘ai). Tai įvyko tiek dėl senųjų formų egzistavimo – juk visi ankstesnieji žanrai atkartojami, – tiek dėl virtualios aplinkos diktuojamo naujo formato ir dvipusės komunikacijos. Technologijų dėka seniau egzistavusios komunikacijos formos susiliejo su naujosiomis. Atsirado erdvė individualiai saviraiškai, suklestėjo nuomonių išsakymas ir faktų interpretavimas.

             Interaktyvioji žiniasklaida potencialiai personalizuoja rinką, kurioje yra individualūs nariai, galintys atlikti viską – nuo elektroniniu paštu žinias siunčiančių reporterių iki balsuojančiųjų dėl to, kokio tipo pasakojimus norėtų skaityti. Kaip elgiasi žurnalistai, kai patys vartotojai sprendžia, kokios informacijos jie norėtų? Kaip kinta pats naujienų pobūdis? Atsiranda poreikis imtis problemų sprendimo. Žurnalistikai tenka naujas vaidmuo – bendruomenės vienytojos, kūrėjos. Iš kitos pusės, senoji tradicinė žurnalistika išlieka, kaip ir jos vaidmuo – kurti bendros žinijos pagrindą.

             Socialiniai tinklai – tai galimybė sąveikauti. Socialiniai tinklai iš vienos pusės nėra nieko naujo – interaktyvios technologijos leidžia naršyti, siųsti elektroninius laiškus, keistis žinutėmis, kalbėtis, rašyti „blog‘us“, žaisti, dalyvauti diskusijų forumuose, keistis nuotraukomis, muzikos įrašais, video vaizdais. Teikiamų paslaugų vis daugėja: galima sukurti asmenines svetaines, bendrauti su draugais realiu laiku, kurti „blog‘us“, gauti komentarus, žinutes, kt.

          Paskutiniuoju metu įsigalėjo nuostata, kad interaktyvios paslaugos, socialiniai tinklai būtų tos sferos, kuriose taikomas savireguliacijos principas. Paslaugų teikėjai yra atsakingi už tas paslaugas, kurias teikia.

           Interaktyvioji žiniasklaida panaikina ribas tarp pranešimų gavėjų ir siuntėjų. Interneto naudojimas reiškia, kad aktyviomis tampa ne tik tradicinės auditorijos, renkančios ir apdorojančios žiniasklaidos pranešimus, bet pačių pranešimų kūrimas taip pat tampa aktyviu procesu. Vartotojai elektroninėje erdvėje randa viską, ko jie nori. Galima manyti, jog nebereikalingi tie, kurie žinias atrenka, tvarko informaciją, interpretuoja ją. Iškyla problema – kaip išvengti, kad tam tikro interneto turinio nematytų vaikai. Priimami pirmiausia technologiniai sprendimai – pavyzdžiui, elektroninės auklės. Beje, kriminalinė teisė internetui taikoma lygiai taip kaip ir kitoms sferoms: kas nelegalu realioje aplinkoje, nelegalu ir elektroninėje erdvėje.

               Svarbus pokytis – virtualioje erdvėje dažnai nelieka sprendžiančiųjų, ką skelbti, o ko ne, nelieka kontrolės funkcijos. Žinios skelbiamos diskutuojant, laisvai reiškiama asmeninė subjektyvi nuomonė. Vis dėlto virtualioje erdvėje vyksta ne revoliuciniai, o evoliuciniai procesai, mat tradicinė žurnalistika kinta, interaktyvios priemonės tampa įtinklintų visuomenės informavimo priemonių dalimi – o gal atvirkščiai? – žurnalistai gali iškart pasikeisti nuomonėmis su skaitytojais, užsitikrinti atgalinį ryšį. Procesas plėtojamas, jo kryptys gali būti sunkiai nuspėjamos, tačiau aišku viena – ta įtampa, kuri egzistuoja tarp tradicinėse redakcijose institualizuotos kontrolės ir subjektyvios nevaržomos saviraiškos gali būti išsprendžiama problema.

              Anot D. Domingo ir A. Heinonen, skaitmeninės eros aplinkoje institucionalizuotos kontrolės vietoje atsiranda poreikis taikyti etikos normas bei filosofinius principus.

            Tinklaraščių pastaraisiais metais labai padaugėjo. Beje, tinklaraščių rašymas yra narcizistinės kultūros išraiška (...) taip pat – žmonių entuziazmas dėl galimybės artikuliuoti nuomones viešai. Iš dalies tinklaraščių populiarumą galima paaiškinti pigiu ir nesudėtingu sukūrimu ir galimybe tęsti veiklą neturint didesnės techninės kompetencijos. Tuo pačiu jauniems žmonėms sukuriama terpė socializacijai šiuolaikinėje visuomenėje... – taip teigė M. Ekstromas 2008 m.

        Bet kuriuo atveju internetas yra vertinamas kaip labai kompleksiškas reiškinys. Anot Terje Rasmusseno, skaitmeninė žiniakslaida siūlo daugiau temų, stilių, taip pat yra didesnė dalyvių įvairovė.

          Paradokasalu, bet turint tokias galimybes, vis mieliau pasirenkama komunikacija “akis į akį”... Na, o rinkoje laimi ir laimės tie, kurie sugebėjo nepražiopsoti integruotos komunikacijos efektyvumo galimybių. Deja, kas to dar nepadarė, ko gero, tikrai neskaičiuoja pelno. Orkestruota komunikacija yra nešanti pelną, bet ją tobulinti reikia nuolat neatsiliekant nuo laikmečio realijų. Pokyčių metas yra netinkamas diegti integruotą komunikaciją, tad jei to nepadarėte, lieka laukti sunkmečio pabaigos, o iki tol – niekas netrukdo pagilinti žinias komunikacijos vadybos klausimu.

          Viena aišku – naujos kartos žurnalistai išties jau kitokie. Jie dažnai eina po vieną, nes institucijos nebėra jau tokios reikšmingos, o ir rizika nusiristi su jomis bankroto metu nėra viliojanti. Vadinamieji “Renesanso komunikatoriai” sugeba viską, ko reikia skaitytojų širdims ir protams paveikti.

P.S. 1999-2002 m. Vilniaus universitete buvo suformuluota LR universalumo principu taikytina IMK/IK paradigma, pateiktas dinamiškas modelis, sukurtas pagal normatyvinę teoriją (Armonienė, A. 1999; 2000; 2001; 2002). Vėliau šio modelio taikomieji aspektai nagrinėti keliose srityse – žemės ūkio ir maisto pramonėje (Armonienė, A. 2005, 2006, 2007) bei dalyvavimo žurnalistikos teorinio požiūrio taikymo visumoje (Armonienė, A. 2009, 2014), atsižvelgiant į www plėtros tendencijas. 2020 m. lapkritį-gruodį, pasitinkant IMK/IK paradigmos nepertraukiamos plėtros 30-metį, kada visas pasaulis iš esmės ir sparčiai privalėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų dėl COVID-19 pandemijos ir esminė problema tapo tinkamų komunikacijos priemonių pasirinkimas bei tikslinių visuomenės grupių, neatmetant ir komunikacijos proceso „vienas-vienam“, pasiekimas su „vieno balso pranešimais“ – IMK/IK paradigmos universalumas buvo darsyk įrodytas, išskirtinės svarbos įgavo D. Dunningtono (2005) interneto komunikacijos modeliai. Dvikryplė, interaktyvi komunikacija yra jo modelių esmė. D. Dunningtonas (2005) tam tikra prasme išplėtojo galimo atgalinio ryšio modelį, kurio sampratos kūrėjai yra J.E. Grunigas ir T. Huntas (1984) D. Dunningtono (2005) galimo atgalinio ryšio dvipusės interneto komunikacijos modeliai yra šie:

„vienas – vienam“, tai yra individuali komunikacija internete, kai galimas atgalinis ryšys, elektroninis paštas priskirtinas šiam modeliui;

„vienas – daugeliui“ – komunikacija internete, kai pranešimas siunčiamas daugeliui, tačiau tokia komunikacija yra anoniminė ir todėl, kai tokios nereikia dėl tam tikrų priežasčių, sukuriami tinklaraščiai (blogai) su registracija ar forumai. Taip sukuriamas dialogas ir šis modelis yra dvipusės komunikacijos teorijos (Grunig, Hunt 1984) tąsa;

„daugelis – vienam“ – tokios komunikacijos monitoringą vykdo organizacija, komentarai, forumai priklauso šiam modeliui. Komunikacijoje gali dalyvauti kelios ar viena tikslinė grupė;

„keletas – masėms“ – tai komunikacija, kai pirkėjas, vartotojas gauna informaciją iš pažįstamų, komunikacija palaikoma naujų technologijų pagalba, tačiau galima ir papildoma komunikacija, pavyzdžiui, bendraujant tiesiogiai. Komunikacija šiuo atveju vyksta su pirkėjais, vartotojais ir žiniasklaida. Žiniasklaidoje anksčiau skelbtas turinys gali pakartotinai pasklisti pažįstamųjų rate, užtikrinamas dialogas. Šiam modeliui priklauso socialiniai tinklai. Šis modelis yra itin reikšmingas lojalumo stiprinimo prasme, nes vienija žiniasklaidą bei rekomendacijas, gaunamas iš pažįstamų, apie prekes, paslaugas, numatytas ir potencialaus kliento įtraukimas (Dunnington 2005).

Pažymėtina, jog visi D. Dunningtono (2005) modeliai yra marketingo komunikacijos elemento – ryšių su visuomene – teorinės visumos dalis, priskirtini komunikacijos vadybos teorinei sričiai.

2020/2021 m. sankirtoje buvo sukurtas Muziejų vartotojų lojalumo stiprinimo modelis elektroninio marketingo komunikacijos priemonių taikymo kontekste (Armonienė, A. 2020-2021), kurį galima adaptuoti ir kitose institucijose, žr. pav. aukščiau (Armonienė, A. 2020 m. lapkritis-gruodis).

LITERATŪRA PATEIKTA PRADINIAM PASIRENGIMUI, SĄRAŠĄ PILDYKITE PATYS PAGAL JŪSŲ ATSTOVAUJAMOS INSTITUCIJOS, ORGANIZACIJOS POREIKIUS, VADYBOS STILIŲ, EGZISTUOJANČIA VALDYMO APSKAITĄ IR T.T. BE TO, PRIE PATEIKTOJO MODELIO YRA NEMAŽAI TUŠČIOS VIETOS – NUSIPIEŠKITE SAVO KONKREČIUS VADYBINIUS POREIKIUS, TIKSLUS IR T.T. PAGAL SAVO ATSTOVAUJAMĄ ORGANIZACIJĄ. O NORĖDAMI IR GALĖDAMI ĮVERTINTI JŪSŲ KLIENTŲ LOJALUMO LYGMENĮ, PASITELKITE REICHHELDO SKALES IR ŠĮ ŠALTINĮ - Reichheld, 2003. SĖKMĖS IR KŪRYBINIO ĮKVĖPIMO!

AAM. 2013. American Alliance of Museums. Prieiga: http://www.aam-us.org/docs/ center-for-the-future-of-museums/museumssociety2034.pdf, [Žiūr. 2020 10 02].

Abdel-Basset, M. et al. 2019. IoT and Its Impact on the Electronics Market: A Powerful Decision Support System for Helping Customers in Choosing the Best Product. Symmetry (20738994).11(5), 611. DOI: 10.3390/sym11050611.

Anvik, L., Ashton, D. 2016. A profile of intentions groups for generic branded grocery products. Proceedings of the 1979 Academy of Marketing Science (AMS) Annual Conference, 1-4. Cham: Springer.

Backman, S., Crompton, J. L. 1991. The usefulness of selected variables for predicting activity loyalty, Leisure sciences, 13: 205-206.

Bakanauskas, A., Pilelienė, L. 2008. Vartotojų lojalumo stadijų nustatymo modelis. Organizacijų vadyba : sisteminiai tyrimai. 48: 7-21.

Bakanauskas, A., Pilelienė, L. 2009. Vartotojų lojalumas: teoriniai ir praktiniai aspektai. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

Bakanauskas, A., Liesionis, V. 2008. Elektroninis marketingas. Kaunas: VDU.

Balloffet, P., Courvoisier, F. H., Lagier, J. 2014. From Museum to Amusement Park: The Opportunities and Risks of Edutainment. International Journal of Arts Management, 16(2): 4-18.

Baltes P. L. 2016. Digital marketing mix specific to the IT Field. Transilvania University of Braşov, Series V: Economic Sciences, 9 (58), 1: 33-43.

Battro, A. M. 2010. From Malraux’s imaginary museum to virtual museum. In: R. Parry (Ed.), Museums in a Digital Age (pp. 136-147). New York, NY: Routledge.

Conway, T., Leighton, D. 2012. Staging the past, enacting the present: Experiential marketing in the performing arts and heritage sectors. Arts Marketing: An International Journal, 2(1): 35-51.

Burns A.G., Bush R.F. Marketing research. Fourth ed., Prentice Hall, 2005.

Camarero, C., Garrido, M. J. 2012. Foresting Innovation in Cultural Contexts: Market Orientation, Service Orientation, and Innovations in Museums. Journal of Service Research, 15(1): 39-58.

Ceran, Katarina; Stevic, Milos. 2009. Analele Internet and E-Marketing Technology. Universitatii 'Eftimie Murgu'. 16(1), 43-52. Prieiga:  http://web.a.ebscohost.com/ehost/detail/detail?vid=8&sid=3c38c81b-17f0-45cd-9ef9-06b9b9c8127b%40sdc-v-sessmgr03&bdata=JnNpdGU9ZWhvc3QtbGl2ZQ%3d%3d#AN=49314854&db=a9h, [Žiūr. 2020 10 22].

Chi-Ming Hsieh, et al. 2018. Moderating effect of membership status on the quality-value-loyalty chain at museums. Social Behavior & Personality: an international journal. 46(1): 107-126. DOI: 10.2224/sbp.4073

Conway, T., Leighton, D. 2012. “Staging the past, enacting the present”: Experiential marketing in the performing arts and heritage sectors. Arts Marketing: An International Journal, 2(1): 35-51.

Davidavičienė V., Sabaitytė J. 2014. Tyrimų internetinės rinkodaros srityje analizė. Verslas: teorija ir praktika. 15(3): 220–233.

Dick, A. S. ir Basu, K. 1994. Customer loyalty: toward an integrated conceptual framework. Journal of the academy of marketing science. 22(2): 99-113.

Dikčius V. 2011. Anketos sudarymo principai. Vilniaus Universitetas, Vilnius.

Dikčius V. 2003. Marketingo tyrimai. Vilniaus vadybos kolegija, Vilnius.

Dikčius V., Pranulis V. 2012. Rinkodaros tyrimai. Vilniaus Universitetas.

Dulskis D., Umbrasas G. 2008. Rinkodara muziejaus veikloje: muziejų situacijos analizė kultūros paslaugų rinkoje. Prieiga: http://www.museums.lt/Ateitis/images/Kurkime_ateities_muz_leidinys/leidinys_12_16.pdf, [Žiūr. 2020 10 10].

Dzemyda, I., Jurgaitytė, G. 2014. Elektroninė rinkodara plėtojant tarptautinio turizmo paslaugas. Verslas: Teorija ir praktika / Business: Theory and practice, 15(2): 191–197.

Elliott, R., Boshoﬀ, C. 2009. The marketing of tourism servicesusing the internet: a resourcebased view, South African Journal of Business Management 40(3): 35–50. http://dx.doi.org/10.1509/jimk.17.4.1, cituojami pagal Dzemyda, I., Jurgaitytė, G. 2014. Elektroninė rinkodara plėtojant tarptautinio turizmo paslaugas. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 15(2), 191-198.

Fillis, I. 2011. The evolution and development of arts marketing research. Arts Marketing: An International Journal, 1(1): 11-25.

Gilmore, A., Rentschler, R. 2002. Changes in museum management: A custodial or marketing emphasis?. Journal of Management Development, 21(10): 745-760. Gohary, E. 2011. Innovations in SMEs and Conducting E-Business: Technologies, Trends and Solutions. DOI: 10.4018/978-1-60960-765-4.ch008

Glinskienė, R., Kvedaraitė, N. ir Kvedaras, M. 2010. Vartotojų lojalumo stiprinimas – reikšmingiausia šiuolaikinių įmonių siekiamybė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 4 (20): 40–52

Goulding, C. 2000. The museum environment and visitor experience. European Journal of Marketing, 34(3/4): 261-278.

ICOM (2014). Archives of Museums. Prieiga: http://archives.icom.museum/hist_def_eng.html, [Žiūr. 2020 10 05].

Yuliari, N., Putra, I., Rusjayanti, N. 2015. Customer segmentation through fuzzy C-means and fuzzy RFM method. Journal of Theoretical and Applied Information Technology, 78(3):380-385

Karpavičiūtė, S., Paqvalén, R., Petkutė, I. 2019. Lietuvos meno muziejų prieinamumas. VšĮ „Socialiniai meno projektai“, Vilnius.

Komarac, T. 2013. Marketing usluga zagrebačkih muzeja. Specijalistički poslijediplomski rad. Zagreb: Ekonomski fakultet.

Kotler Ph., ir kt. 2003. Rinkodaros principai. Kaunas, Poligrafija ir informatika.

Kotler, N. G., Kotler, P., Kotler, W. I. 2008. Museum marketing and strategy (2nd ed.). San Francisco, CA: Jossey-Bass.

Kotler, P. 2005. The Role Played by the Broadening of Marketing Movement in the History of Marketing Thought. Journal of Public Policy & Marketing, 24(1): 114-116. Komarac, T. 2014. A new world for museum marketing? Facing the old dilemmas while challenging new market opportunities. Market, 26(2): 199-214.

Lagrosen, S. 2003. Online service marketing and delivery: the case of Swedish museums. Information Technology & People, 16(2): 132-156.

LDM filialo LM ISC LIMIS informacija. Prieiga: http://www.ekultura.lt/duomenys-apie-muziejuose-saugomas-vertybes-europeanoje-www-europeana-eu-ir-epavelde-www-epaveldas-lt/?lang=lt&dep=museum, [Žiūr. 2020 11 15].

LR kultūros ministerija: Muziejų veiklos rodikliai. Prieiga: http://statistika.lrkm.lt/muzieju-veiklos-statistika/pradzia/17, [Žiūr. 2020 10 08].

Malhotra N.K. 2010. Marketing research. 6th ed., Pearson Education Ltd.

McLean, F. 1994. Services Marketing: The Case of Museums. The Service Industries Journal, 14(2): 190-203.

Mencarelli, R., Marteaux, S., Pulh, M. 2010. Museums, consumers, and on-site experiences. Marketing Intelligence & Planning, 28(13): 330-348. Schweibenz, W. 2004. The Development of Virtual Museums. ICOM News, 3, 3. Prieiga: http://goo.gl/YLDlGl, [Žiūr. 2020 11 03].

Minoska-Pavlovska, Maja. 2019. Digital strategies for museums. Journal of Sustainable Development (1857-8519). 9(22): 145-161.

Mokhtar, M. F., Kasim, A. 2011. Motivations for visiting and not visiting museums among young adults: A case study on UUM students. Journal of Global Management, 3(1): 43-58. O’Reilly, D. 2011. Mapping the Arts Marketing Literature. Arts Marketing: An International Journal, 1(1): 26-38.

Pabedinskaitė, A., Šliažaitė, V. 2012. Vartotojų elgsena elektroninėje prekyboje. Verslas: teorija ir praktika, Prieiga: https://www.ceeol.com/search/article-detail?id=232078, [Žiūr. 2020 10 23].

Peštek, A.; Čičic, M. 2010. Practical aspects of emarketing application in tourism development in Bosnia and Herzegovina,in Conference Proceedings, International Conference of theFaculty of Economics Sarajevo, 2010, Sarajevo, Bosnia andHerzegovina, 1–11, cituojami pagal Dzemyda, I., Jurgaitytė, G. 2014. Elektroninė rinkodara plėtojant tarptautinio turizmo paslaugas. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 15(2): 191-198.

Pranulis, Vytautas ir kt. 2011. Marketingas: Ketvirtas papildytas leidimas. Vilnius: Garnelis.

Qirici, E.; Teodhori, O.; Elmazi, L. 2011. Emarketing and ICT – supported tourist destination management. Implications for tourism industry in global recession, Internationl Journal of Management Cases 13(3): 152–158. http://dx.doi.org/10.5848/APBJ.2011.00048, cituojami pagal Dzemyda, I., Jurgaitytė, G. 2014. Elektroninė rinkodara plėtojant tarptautinio turizmo paslaugas. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 15(2): 191-198.

Reichheld, F.F. 2003. The One Number You Need to Grow. Harvard Business Review, 81: 46-54.

Ren-Jye Shiau, Kuei-Ling Hu. 2020. A study of consumer behavioral intention towards museum cultural goods. International Journal of Organizational Innovation. 12(4): 325-341.

Rentschler, R. 2002. Museum and Performing Arts Marketing: The Age of Discovery. The Journal of Arts Management, Law, and Society, 32(1): 7-14.

Rentschler, R., & Hede, A. M. 2007. Museum Marketing: Competing in the Global Marketplace. Oxford: Butterworth-Heinemann.

Rentschler, R., & Kirchner, T. A. 2012. Arts management/marketing journal citation analysis: assessing external impact. Arts Marketing: An International Journal, 2(1): 6-20.

Rentschler, R., & Shilbury, D. 2008. Academic Assessment of Arts Management Journals: A Multidimensional Rating Survey. International Journal of Arts Management, 10(3): 60-71.

Repovienė, R., Požėraitė, A. 2016. Turinio marketingo paveikumo vertinimo galimybės naudojant Google Analytics įrankį. Kaunas: VDU.

Rinkodaros planavimo ir rinkodaros veiklos organizavimo gairės. 2018. Vilnius.

Rushton, M. 2017. The Origins of the Arts Council Movement: Philanthropy and Policy, The Journal of Arts Management, Law, and Society, 47:3, 205-206, DOI: 10.1080/10632921.2017.1315353, [Žiūr. 2020 11 02].

Shih, T. Y. 2010. Comparative analysis of marketing strategies for manufacturers’ and retailers’ brands. International Journal of Electronic Business Management, 8(1): 57-68.

Shih, T. Y. 2011. Developing marketing strategies for TV shopping stores: A second-order structural equation modeling application. International Journal of Electronic Business Management, 9(4): 355-367.

Shih, T. Y., 2015. Attribute design and marketing strategy of branding experience museums. International Journal o f Electronic Business Management, 13: 85-96.

Statistikos departamentas: Muziejų veikla. Prieiga: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=745c2a11-311b-4883-9f3b-d1cf0b3ce7c6#/, [Žiūr. 2020 10 08].

Styliani, S., et al. 2009. Virtual museums, a survey and some issues for consideration. Journal of Cultural Heritage, 10(4): 520-528.

Talijūnas, D. 2004. Reklama Internete: formos ir jų naudojimas; tendencijos. Reklamos ir marketingo idėjos, 1.

Uznienė, R. 2011. Rinkodara ir rinkotyra. Vilnius: ŠMM.

Xiaoming, M. 2010. Study on combining of ecommerce and emarketing, Journal of Sofware 5(5): 546–553, cituojamas pagal Dzemyda, I., Jurgaitytė, G. 2014. Elektroninė rinkodara plėtojant tarptautinio turizmo paslaugas. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 15(2), 191-198.

Žalienė, O. 2002. Muziejaus įvaizdžio kūrimas ir darbas su rėmėjais. Prieiga: http://www.muziejai.lt/Informacija/Zalienes_str_a.htm, [Žiūr. 2020 11 04].

SĖKMĖ RINKOJE PLANUOJAMA, ARBA SUNKMEČIAI KARTOJASI

Andžela Armonienė, 2009

Pasauliniu mastu įtinklintos visuomenės dalimi ekonominio nuosmukio metu esame ir mes. Nors dabartinis sunkmetis visuotinis, jo masteliai įvairiose geografinėse vietovėse skirtingi. Rinka yra kapitalo pasiskirstymo bei judėjimo krypčių valdytoja, deja, šių procesų planuoti iš anksto negalime. Numatyti – taip, tai įmanoma, kaip pagal visą kompleksą požymių dar prieš penkerius metus buvo lengva prognozuoti, kad Lenkija nukonkuruos mus praktiškai visose srityse ir grėsmingiausia, kad likome žinių ekonomikos autsaideriais. Pirmiausia, lenkai žymiai anksčiau gavo leidimus dirbti ES šalyse ir daug ko išmoko, žinias ir patirtį jie parsivežė ir į Tėvynę. O dėl žinių ir jas turinčių žmonių kaunamasi, mat jie sukuria didžiausią pridedamąją vertę.

Bet kuriam kiek daugiau patyrusiam ekspertui iš svetur užtenka pasivaikščioti Vilniaus Senamiestyje, centrinėse gatvėse. Lengva suvokti – verslas neplanuojamas, vykdomas chaotiškai, be jokių rinkos tyrimų, o tiesiog aklai pasižiūrėjus kuo prekiauja kaimynas ir kopijuojant tą patį be jokio galvosūkio. Verslo planai su paskaičiavimais – apskritai tik žaidimo dalis, kai einama prašyti kokių fondų lėšų ar papildomo finansavimo iš ES. Niekam ne paslaptis, kaip rašomi tie verslo planai, o gi parengiams vienas pavyzdinis su visomis reikiamomis dalimis, o po to vyksta perrašymas tik pakeitus įmonės ar būsimos kaimo sodybos pavadinimą.

Kaskart stebina, kaip turi veikti naujųjų verslininkų logika, kai, tarkim, sostinės Pilies gatvė prieš kelis metus buvusi “batų” respublika dėl avalynės parduotuvių gausos, mat, tuomet visi kaip vienas prekiavo avalyne, staiga tapo suvenyrų prekiautojų Meka. Linas, gintaras, molis, šiek tiek dirbinių iš medžio, vėl linas, gintaras, ai, dar būtinai yra ir grožio salonas, pustuštis viešbutis, visai tuščia kavinė... ir taip ištisi kvartalai, viskas iki klaikumo vienoda ir nuobodu. Ką po viso šito gali stebinti, kad kas vienerius-dvejus metus vis ištuštėja mažosios Vilniaus parduotuvėlės, kavinukės, atsiranda reklaminiai plakatai, kad patalpos nuomojamos ar parduodamos ir taip vėl ir vėl. Kažkaip Taline tai nevyksta, tie patys restoranai, tie patys krautuvėlių langai su tom pačiom iškabom ir dabar kaip prieš 20-metį.

Netyčia į rankas pateko 1908-1909 metų Vilniaus telefonų knyga. Tokia kukli, juodai-balta, carinės valdžios metais leista, be abejo, rusų kalba, o joje – gausybė reklaminių skelbimų su informacija, kur yra kepykla, kur dirba batsiuvys, kur galima nusipirkti bakalėjos prekių. Paanalizavus gatvių pavadinimus, o jie praktiškai tie patys kaip ir dabar, pribloškė faktas, kad su adresų nuorodomis aiškėja vienas dalykas – prekiaujantieji skirtingomis prekėmis yra išsidėstę su savo parduotuvėmis nuosaikiai ir nutolę pakankamai vienas nuo kito, nėra kurioje vienoje gatvelėje 5 juvelyrinių ar 6 arbatinių. Įdomu patyrinėti ir kokios gerai pažįstamos gatvės prekiautojų, paslaugų teikėjų įvairovę: siuvėjas, fotografas, mokytojas, bakalėjininkas ir t.t. Jokios grūsties vienoje vietoje su tomis pačiomis paslaugomis ar to paties asortimento prekėmis. Vadinasi, buvo kruopščiai analizuojama rinka, pasirenkama, kur gali prekiaujantysis išsilaikyti. Juk tėvo verslą dažnai perimdavo sūnus, žmonės nenorėjo turėti vienadienio versliuko, kai elementariai pasišiukšlini ir uždarai patalpas pernuomodamas jas kitam, kuris irgi pabuvęs vos kelis mėnesius nutars, kad ne, neapsimoka čia ką daryti, verčiau persikeliu su savo verslu, na, pavyzdžiui, į Vokietiją, ten “Gmbh” kūrimui sąlygos nuostabios, mokesčiai mažesni nei Lietuvoje.

Beje, visa tai, kas papasakota apie carinį Vilnių, buvo lygiai prieš šimtmetį. Planingumo ir pasiskirstymo požymius galima rasti dabar šiuolaikinėje Švedijoje, ypač įdomūs šiuo požiūriu maži miesteliai. Sakoma, kinai, prieš pradėdami bet kokį verslą, labai kruopščiai analizuoja, jie yra itin atsargūs, visada būna gerai pasikaustę rinkos analizės duomenimis, o mokėsi jie kad ir JAV taip uoliai, kad viena mano pažįstama grįžusi iš studijų pasakojo, kad jau 4 valandą ryto jos kambario draugė kinė pradėdavo mokytis ir ruoštis paskaitoms. Kinai konkuruoja, jie žino, ką reiškia būti milijardinės tautos atstovu, nenuostabu, kad visas Pasaulis su pasimėgavimu maitinasi kinų restoranuose ir net nesusimąsto, ką šis reiškinys išties reiškia ir kiek reikėjo tobulinti patiekalus, kad jie taptų mėgstamiausi praktiškai visų tautų atstovų.

Dabartinis sunkmetis yra puikus metas ir mums pasverti, kokios klaidos padarytos, pasimokyti iš lengviau jį išgyvenančiųjų. Tai, jog versle žinių nereikia, o vien tik sėkmės ir pinigų – blefas. Kad kokie atvykę užsienio verslininkai už mus paskaičiuos ir nuspręs, kiek ir ko turime gaminti ir su kuo prekiauti – taip pat netiesa, nes, kaip žinia, kai šeimininko nėra, šeimininkauja svečiai, o tai mažai pageidaujamas variantas.

Taigi sėkmė rinkoje planuojama. Už rinkas kaunamasi ir kovos metodai yra šimtmečiais tobulinti ir labai rafiuoti. Nenuostabu, kodėl rinkos specialistai – šiame straipsnyje vartosime terminą “marketingas” – taip dažnai sugalvoja vis naujas marketingo formules, neva, atnešančias sėkmę. Svarbu pastebėti, kad visos tos formulės, modeliai yra susiję su planavimu, o šis neįmanomas be gilių mikro-, makroekonomikos, politikos, finansų, geografijos, vadybos ir t.t. žinių.

SĖKMĖS RINKOJE FORMULĖS

Žinomiausia yra E.J. McCarthy 1964 metų 4P formulė, ją žino net moksleiviai: prekė, kaina, vieta, rėmimas (angl. product, price, place, promotion). Kaip minėta, naujos formulės atsiranda gana dažnai. Deja, mažai kas žino, kad žymioji 4P formulė yra tik suprimityvinta Neilo Bordeno formulė, pateikta visuomenei taip pat 1964 metais. Būtent N. Bordenas yra tikrasis marketingo mantros išradėjas ir ją sudaro 12 elementų: produktas, kainodara, prekės ženklas, platinimas, asmeninis pardavimas, reklama, rėmimas, pakavimas, išdėstymas, paslaugos, pardavimas, faktų radimas ir analizė.

Taigi Paulas Smithas 2000-aisiais su savo 7P formule – prekė, kaina, vieta, rėmimas, žmonės, fizinis demonstravimas, procesas – nebuvo toks jau originalus amžių sandūroje. Kita vertus, jis deklaravo rėmimą kaip marketingo derinio elementą ir pristatė komunikacijos derinio sudedamąsias dalis: pardavimas, reklama, pardavimo rėmimas, tiesioginis marketingas, viešumas ir ryšiai su visuomene, sponsorystė, paruošos, pakavimas, pardavimo kryptis ir prekyba, internetas, žodinė komunikacija, korporacijos identitetas. P. Smithas savo teoriją grindžia racionaliu argumentu: esą, koordinuota ir krištolo grynumo žinia pasaulyje, kur vartotojas kasdien bombarduojamas per 500 komercinių pranešimų triukšmo, turi daugiau galimybių.

Šioje vietoje laikas paminėti integruotą marketingo komunikaciją (toliau – IMK), kurios guru laikomas Don E. Schultzas. Aiškumo dėlei ir dėl to, kad Don E. Schultzas praktiškai kasmet pateikia vis atnaujintą IMK sampratą ir vis kitas jos formules, naudosimės Jameso Ogdeno pateikiama IMK samprata, mat šis itin paprastai moko, kaip reikia tą IMK sukurti plano rengimo ir vykdymo būdu. J. Ogdenas teigia, kad IMK komponentės yra šios: reklama, ryšiai su visuomene ir viešumas, kibermarketngas, pardavimo rėmimas, tiesioginis marketingas, asmeninis pardavimas. Įsidėmėtina, kad ir Ph. Kotleris savo naujesnėse knygose visur mini IMK, pabrėžia planavimo reikšmę. Deja, problema ta, kad IMK skirtingiems teoretikams ir praktikams reiškia skirtingus dalykus, sampratų yra įvairių. Įdomumas tas, kad IMK nėra lengva įgyvendinti, bet ji atneša pelną, garantuoja išlikimą rinkoje ir nuolatinę plėtrą bei tobulėjimą. Anot Kennetho Clow ir Donaldo Baacko, tai yra nematoma programa (angl. “seemless program”), dėl vykdomų pokyčių, kompleksiškumo, elektroninės komunikacijos, kibermarketingo, pasaulinio tinklo atsiradimo rinkoje tiesiog būtina buvo sukurti naują vadybos kryptį, taip XX a. paskutiniajame dešimtmetyje JAV ir atsirado IMK samprata bei teorija. Iš esmės J. Ogdeno pateiktas konkretus IMK plano rengimo procesas yra puiki priemonė įsitikinti, jog tai įmanoma realizuoti. Jau 2000 metais buvo atlikti tyrimai Pasaulio mastu ir nustatyta, kad IMK duoda neabejotiną pelną ir pranašumą prieš konkurentus. Kam reikėjo – tai išgirdo, įgyvendino, o pavėlavusieji liko nusivylę, mat dabar, kai vyksta tokie dideli rinkos susitraukimo procesai, IMK diegti yra vėloka, bet pasirengti tai daryti pagilinus žinias ir sulaukus ekonomikos atšilimo – kodėl gi ne?

Reikėtų daugiau koncentruotis jau ne į IMK, nes tai jau kiek pasenęs požiūris, o į integruotą vadybą apskritai. Yra ir kita samprata – integruota komunikacija (toliau – IK). Tai nėra tas pats kaip IMK. Pagrindinis skirtumas – įtraukiama politika, organizacijos funkcijų pertvarka, žinių sistemos ir darbuotojų nepertraukiamas mokymas darbo vietoje, nelieka ribų tarp viešosios ir asmeninės bei išorinės ir vidinės organizacijos komunikacijos. IK vienija organizacijos politiką ir filosofiją, jos komunikaciją tiek su vidaus, tiek su išorės rinkomis. JAV mokslininkė ir praktikė Diane Gayeski yra sukūrusi IK sampratą. Jos požiūrio išskirtinumas – nesureikšminama nė viena komunikacijos disciplina, siekiama realiai universalesnio komunikacijos elementų derinimo pagrindimo. Gilesniam suvokimui tų procesų, kurie jau yra prasidėję, ir nuosekliam aiškinimui, kuo galėtų būti reikšminga suderinta komunikacija tokioje situacijoje, kai vien technologijos negelbsti, o yra tik sudėtinė visos sistemos dalis, gali būti idėja apie „komunikacijos salas”. Visos komponentės – ryšiai su visuomene, darbuotojų komunikacija, mokymas, informacijos sistemos ir t.t. – lygiavertės, vieningumas pasiekiamas nuosekliai, ypač pabrėžiamas mokymo reikšmingumas, kad darnioje organizacijoje atsirastų terpė sklandžiai ir kryptingai raidai, vykdomai pergrupuojamos komunikacijos pagrindu.

Nesuderintos komunikacijos problemos yra rimta priežastis vienyti vadinamąsias „komunikacijos salas”, koordinuoti organizacijos skyrių, atsakingų už mokymą, informacijos sistemas, politiką ir vykdymą, darbuotojų komunikaciją, marketingą, reklamą, kitą veiklą. Komunikaciją, mokymą, korporacijos įvaizdį ir kultūrą neigiamai veikia šių veiklos sferų nesuderinimas: atskiri organizacijos padaliniai parengia atskirus pranešimus nekoordinuodami jų su kitų padalinių parengtais pranešimais ir bendradarbiaujama dažniausiai tik su už informacijos sistemų veiklą atsakingų padalinių specialistais. Be to, vidinė ir išorinė komunikacija nevienijama, nekoordinuojami pranešimai sukelia tokį reiškinį kaip informacijos perteklius, jie nepasižymi operatyvumu, nes dėl vidinės komunikacijos nesklandumo neatitinka paskelbimo laiko standartų. Nesuderinta komunikacija yra tikra pražūtis verslo atstovams, o ir viešojo administravimo sektorius jau išmoko rengti “vieno balso” pranešimus.

INTEGRUOTO POŽIŪRIO TAIKYMAS – PAVYZDŽIO ANALIZĖ

Agroaplinkosauginių žinių sistemos, duomenų bazės, jų plėtra, ištisų administravimo ir konsultavimo sistemų sukūrimas kartu su ekologinės produkcijos prekybos organizavimu Lietuvoje vyko gana sparčiai. Teko ne tik atnaujinti agrarines žinias, įsisavinti ES paramos gavimo labirintus, bet ir išmokti derinti teisę ir ekonomiką, verslą, siekti efektyvumo ir užimti visiškai naujas rinkas. “Ekologija” – žodis madingas, miestiečiai noriai perka net keliskart brangesnes morkas ar žirnius, kai pakabinama etiketė, jog produktas užaugintas ekologiniame ūkyje. Taigi ši sritis itin imli žinioms, jai reikalingos duomenų bazės, informacijos sklaida ir visas paslaugų sektorius. Nieko nuostabaus, mat, šis sektorius yra prioritetinis, o kol taip yra, lėšų atkeliauja daugiau nei į ne tokius prioritetinius.

Tenka kurti pasikeitimo žiniomis ir informacija sistemas, sukurti terpę naujiems prekių ženklams, organizuoti prekybą. Lietuviškų ekologiškų prekių ES rinkoje praktiškai nežino. Žinių atnaujinimas būtinas, tenka perimti žinias ir patirtį iš kolegų Danijoje ir kitur, atsilikimas yra neatleistinas. Tuo tarpu galime diagnozuoti vis dėlto tam tikrą tūpčiojimą vietoje, galime manyti – kaltas lietuviškas atsargumas. Verslas praktiškai nežino, kokiomis garantijomis galės naudotis už kelių metų, teisės specialistai taip siaurai specializuojasi, kad galų gale samdomi konsultantai, atvykę iš svetur, o šie dažniausiai naudos žiūri savam verslui ar jo perkėlimui ir pasako, kad ekologija – ne mums, mes galime tenkintis gausiai cheminėmis trąšomis praturtintomis dirvomis ir jose užaugintais derliais.

Žodžiu, šią rinką paskatino pirmiausia gausesnės ES išmokos už ekologinių pasėlių plotus. Greitai buvo susigriebta, kad įmokos tai tvarkingai mokamos, bet kur dingsta produkcija? Tuomet ėmė atsirasti turgeliai, vagonėliai, specialisuotos lentynos parduotuvėse, prekių ženklai, ūkių sertifikavimo sistema ir ištisa struktūra ūkininkų mokymams bei konsultavimui.

Tapo aišku, kad Lietuvai reikia efektyviai veikiančios agroaplinkosauginės žinių sistemos ir duomenų bazių, kurios tarnautų tikslinėms grupėms – ūkininkams, verslininkams, vartotojams, mokslininkams, pedagogams, valdžios atstovams ir dar svarbu, kad visos šios grupės aktyviai bendrautų ir keistųsi žiniomis. Žinių sistemos tobulinimas turėtų būti tęstinis, pagrįstas integruotos vadybos principais. Būtina turėti profesionalius žinių vadybininkus. Vienu metu turi vykti ne tik struktūriniai, bet ir kultūros pokyčiai, užsakomi novatoriški mokymai, teikiamos konsultavimo paslaugos pirmiausia ūkininkams, šviečiami ir informuojami vartotojai, nes kas gi tuos naujuosius produktus pirks.

Tiriant problemą dar 2005 m. antroje pusėje buvo surengti kelių etapų tyrimai. Iš esmės jų rezultatai reikšmingi ir šiandien, nes iliustruoja, kaip reikėtų pasirengti plėtrai naujose verslo srityse.

Buvo tirta komunikacijos ir mokymo būklė, atlikta poreikių analizė. Taikyti metodai – apklausa, vykdyti taip pat ir neformalūs interviu su specialistais. Buvo atlikti ir antriniai tyrimai – literatūros šaltinių probleminė analizė, ES dokumentų vertinimas. Žvalgomasis tyrimas vykdytas taikant patogumo atranką ūkininkų mokymų metu, anketavimas atliktas dviem etapais: 120 ūkininkų apklausta pirmuoju etapu, dar 62 – antruoju. Kadangi Lietuvoje tuomet buvo užregistruota apie 2000 ekologinių ūkių, imties dydis pakankamas. Tyrimas kiekybinis ir kokybinis.

Buvo atsakoma į klausimus apie pageidaujamas informacijos pateikimo priemones, žinių rūšis, kurios labiausiai pageidaujamos, labiausiai priimtiną seminarų pobūdį ir tematiką, informacijos apie ekologinį ūkininkavimą šaltinius, elektroninės informacijos tematiką. Vėliau, žinoma, gauti duomenys buvo susisteminti ir apibendrinti, gavome tam tikrą sąrašą prioritetų, todėl buvo įmanoma aiškiai pasakyti, kokia kryptimi ir formomis turi vykti žinių ir informacijos sklaida ūkininkams. Pavyzdžiui, ūkininkai nurodė, kad labai vertina mokymus seminarų forma, stokoja marketingo žinių ir t.t. Po to sudarėme gaires, kaip turi būti vykdomi mokymai. O juk dažniausiai panašūs mokymai “nuleidžiami” iš viršaus, niekas nerenka nuomonių ir jų neanalizuoja, geriausiu atveju mokymams pasibaigus dėstytojai-lektoriai surenka tiesos neatitinkančią informaciją apie jau pasibaigusių mokymų kokybę.

Taigi po tyrimo buvo pasiūlytos ir plėtros modelio gairės: tobulinti informacijos/komunikacijos/žinių sistemą įgyvendinant integruotą požiūrį, vykdant mokymus atsižvelgti į juose dalyvaujančiųjų poreikius iš anksto, taikyti novatoriškus mokymo metodus, plėtoti kooperacijos principą, kad būtų sukurta rinkodaros grandinė, užtikrintas grįžtamasis ryšys ir pan.

Šiuo pavyzdžiu parodome, kad versle būtini tyrimai, jie turi būti daugkartiniai, įvairūs, efektyvūs, o ne šiaip – dėl paukštelio padėjimo ataskaitoje ar projekto pasiūlyme.

Na, o Lietuvos mastu reikalinga vieninga duomenų surinkimo ir sisteminimo metodika, turime tiek daug įvairiopos patirties, kad laikas jau ja dalintis ir drąsiai žengti žinių ekonomikos link. Sunkmetis žinių plėtrai yra vis dėlto palankus metas, nes patirtos nesėkmės yra visuotinos ir noras užbaigti tą kliūčių ruožą yra bendras visiems.

Pastaba: užrašyta 2009 m. rugpjūtį. Klausimas: o ar patobulėjo komunikacijos ir informacijos vadyba, nuo kurios priklauso išlikimas rinkoje, Lietuvoje per šį sunkmetį, praėjus daugiau nei 10 metų ir kai visi atsidūrėme COVID-19 apsuptyje? Greičiausia, nelabai, tik propagandos padaugėjo, kas savaime veda į lūzerizmą ir žinių vadybos ar efektyvios komunikacijos kol kas nematyti.

P.S. 2020-2021 m. sankirta yra Integruotos marketingo komuniakacijos/Integruotos komunikacijos paradigmos 30metis. Išsamiau skaitykite: Armonienė, Andžela. Integrated Communication - Pursuing a Harmony of Persuasive Voices. Nordmedia Network. 2020-08-18. Prieiga: <https://nordmedianetwork.org/latest/news/integrated-communication-pursuing-a-harmony-of-persuasive-voices/>.

NORITE PREKIAUTI INTERNETU? Nuo ko pradėti? Arba – mokytis niekada ne vėlu, tačiau pradžiai reikia mokėti bent jau skaityti...

LYTĖJIMAS: KULTŪRINIAI-PSICHOLOGINIAI ASPEKTAI IR REIKŠMĖ MARKETINGO TEORIJOJE

Andžela Armonienė. Tekstas užrašytas 2013 m. balandį

Lytėjimo jausmas yra filosofijos klausimas, lytėjimas skiriasi nuo kitų keturių pagrindinių žmogaus jausmų: regos, klausos, uoslės ir skonio, nes visas žmogaus kūnas yra lytėjimo organas bei be lytėjimo yra dar ir poreikis būti liečiamam, be to, lytėjimui nereikia jokio perdavimo tarpininko. Nustatytas techninis/procedūrinis, (jį sudaro žinios) ir ekspresyvus (jį sudaro jausmai ir emocijos) lytėjimas (Nathan, 2007). Žmogui būdingos penkios jutiminės sistemos: rega (optinė sistema), klausa (akustinė sistema), lytėjimas (taktilinė sistema), uoslės ir skonio sistemos. Šių sistemų gauti aplinkos savybių atspindžiai vadinami pojūčiais. Jutimai yra penki, o pojūčių labai daug (Spangenberg ir kt., 1996). Išskiriami trys lytėjimo tipai: pasyvus (taktilinių pojūčių formavimasis objektui liečiant ar judant kūno paviršiuje), kuris su raumenų ir sąnarių pojūčiais sudaro aktyvųjį lytėjimą (aktyvus kontaktinis objekto tyrimas apčiupinėjant jį ranka arba abiem rankomis), trečiasis tipas – instrumentinis lytėjimas (taktilinis erdvės pojūčių skyrimas naudojant kokį nors tarpinį įrankį) (Kaffeman, 2002).

Pirmasis detaliai aprašęs kultūrinius ir etninius skirtumus lietimo bei tarpasmeninės distancijos srityse buvo Hall (1965, 1969). Savo darbuose jis lygino vokiečių, anglų, prancūzų, japonų bei arabų kultūras. Yra plačiai žinoma ir jo išskirta aukšto bei žemo kontakto lygio kultūrų dichotomija. Ji išskirta pagal tai, kaip arti tų kultūrų žmonės stovi, bendraudami vienas su kitu, bei kaip dažnai liečia vienas kitą. Aukšto kontakto lygio kultūrų žmonės stovi arti bei dažnai liečia pašnekovą, tuo tarpu žemo kontakto lygio kultūrų žmonės stovi atokiai ir liečia pašnekovą retai. Patterson (1983, pagal Andersen, 1988) teigimu, aukšto kontakto lygio kultūrų atstovai stovi arčiau vienas kito tam, kad būtų patogiau surinkti taktilinę bei uoslės informaciją apie kitą žmogų.

Apibendrinęs daugelio tyrėjų pateiktus duomenis, Andersen (1988) pateikia šalis bei etnines grupes suskirstytas pagal Hall dichotomiją. Žemo kontakto lygio kultūroms priklauso didžioji Šiaurės Europos dalis, įskaitant Skandinaviją, Vokietiją ir Angliją; anglosaksai (pirminė Jungtinių Amerikos Valstijų kultūra); Japonija. Australai atstovauja šių dviejų išskirtų polių vidurį – vidutinio lietimosi kultūrą. Šį Hall valstybių skirstymą į aukšto-žemo kontakto lygio kultūras iš dalies patvirtina ir atlikti tyrimai. Remland su kolegomis (1995) tyrė graikų, italų, škotų, airių, danų bei prancūzų lietimąsi. Gauti rezultatai parodė, kad graikai ir italai bendraudami lietėsi dažniau nei anglai, prancūzai bei danai. Prieštaringus duomenis gavo McDaniel, Andersen (1998). Tirdami, kaip žmonės atsisveikina viename iš JAV oro uostų, jie suskirstė tiriamuosius į penkias grupes: šiaurės bei pietų azijiečius, Karibų-Lotynų valstybių gyventojus, šiaurės Europos gyventojus bei amerikiečius. Mažiausiai lietimo buvo užfiksuota šiaurės Azijos gyventojų tarpe, kai kitų keturių grupių lietimo dažnumas tarpusavyje reikšmingai nesiskyrė. Daugiausiai lietimo pademonstravo amerikiečiai bei šiaurės Europos gyventojai. McDaniel, Andersen (1998) teigia, jog tokie duomenys verčia suabejoti Hall skirstymu ir būtent Amerikos bei šiaurinės Europos dalies priskyrimui prie mažo kontakto lygio kultūrų. DiBiase ir Gunnoe (2004) lygino amerikiečių, čekų bei italų lietimąsi. Italai lietėsi daugiausiai, mažiau už juos lietėsi čekai, o amerikiečiai lietėsi mažiausiai. Šis tyrimas buvo pirmasis, kuriame tirta Čekijos valstybė lietimo vengimo aspektu. Andersen (1988) yra linkęs tokį kultūrinį skirtingumą aiškinti klimato įtaka. Jo teigimu vėsesnio klimato įtakoje esančios kultūros yra labiau orientuotos į tikslą, tuo tarpu šiltesnio – į tarpasmeninius santykius. Andersen su kolegomis atliktas tyrimas vykdytas JAV. Švedija yra priskiriama žemo kontakto lygio kultūroms, tuo tarpu Lietuva (tuometinėje Rusijos sudėtyje) – aukšto (Hall, 1965, 1969). Kuo šaltesnis klimatas bei kuo didesnis kultūros individualistiškumas, tuo rečiau turėtų liestis žmonės tokiose kultūrose. Kitokie rezultatai 2004 m.: Lietuvą apibrėžia kaip itin mažo kontakto lygio kultūrą bent jau studentų populiacijoje (Petraitis, 2004).

GALIMA AR NE PALIESTI PREKĘ? NUOMONIŲ POPURI:

Anot M. Lindstromo (2008), apie 80 proc. naujų produktų patiria nesėkmę. Siūloma sukelti vartotojų emocijas, veikti jų jutimus. Pirkėjas vadovaujasi visais pojūčiais, tačiau juos įtvirtina vaizdas. „Labiausiai tikėtina, kad techninė vaizdo kokybė dabar jau peržengė ribą, už kurios subtilūs kokybės skirtumai paprasčiausiai nevertinami. Lytėjimo įtaka pasirinkimui yra daug mažesnė, tačiau lytėjimas gali suteikti kur kas daugiau išskirtinumo galimybių, kurios iki šiol tiesiogiai nepanaudotos“ (Lindstrom, 2008, p. 169). Perkant namų pramogos sistemas, atrodytų, turėtų būti svarbu paliesti „Sony“ orgtechnikos valdymo pultelį, tačiau nedaugelis žmonių teigė, kad jie su tuo sutinka. Daroma išvada, jog „nors lytėjimo pojūtis nėra tas prekės ženklo aspektas, kurį žmonės būtinai nurodytų kaip svarbų priimdami galutinį sprendimą pirkti, lytėjimas teikia papildomų užuominų, pagal kurias prekės ženklas gali išsiskirti ir sukelti stipresnį lyderystės įspūdį“ (Lindstrom, 2008, p. 171).

Sudarinėjant marketingo startegijas svarbu atsižvelgti ne tik į vartotojų elgseną, bet ir į prekių kategoriją, pavyzdžiui, žmonėms labai svarbu parfumerijos prekes pauostyti, svarbus ir vaizdas. Deja, joks prekės ženklas negali pasigirti esąs patrauklus visiems jutimams. M. Lindstromas teigia, kad vartotojai linkę investuoti į tai, kas pastovu ir išliks. Jis siūlo būdus, kaip pririšti vartotojus prie prekės ženklų:

Unikalus bendrumo jausmas. Sukeliamas stiprus bendrumo jausmas.

Tikslo pojūtis.

Perimkite galią iš konkurentų.

Autentiškumas.

Nuoseklumas.

Tobulas pasaulis.

Jutiminis patrauklumas.

Ritualai.

Simboliai.

Paslaptis (Lindstrom, 2008, p. 216-218).

Autorius konstatuoja, kad mados pramonė stipriai vejasi kvepalų pramonę jutimų lenktynėse, bet gana netikėtoje srityje – pasirodo, pirkėjams labai svarbu matyti drabužius ekrane, gauti daug vaizdo medžiagos, mikroschemos pagalba galima nustatyti, ar naujas drabužis derės prie jau turimo garderobo ir t.t. (Lindstrom, 2008, p. 229). Iš esmės keliamas klausimas – kiek integruoti yra vartotojui siunčiami signalai.

Nevertėtų užmiršti ir tyrimų rezultatų, kurie buvo paskelbti dar iki interneto paplitimo. Pavyzdžiui, JAV visuomenėje buvo siūloma strategiškai parengti marketingo priemones konkrečiai tikslinei grupei, vadinamiems produkto entuziastams – tiems pirkėjams, kurie yra orientuoti į tam tikrus produktus, jų pojūčiai ir vertybės būna išsiaiškinti iki strategijos sudarymo (Bloch, 1986).

Apie vartotojų segmentacijos svarbą yra pasisakę ir H. Moskowitzius ir A. Gofmanas (2008), pasak jų, labai svarbi yra ir virtualioje erdvėje pateikiama informacija, pavyzdžiui, tinklapių dizainas yra itin reikšmingas, tik profesionalas gali reikiamai sutvarkyti vaizdinę informaciją. Reikia gerai žinoti, kaip internetu pasiekti tikslinį segmentą, tam reikalinga iš anksto susirinkti duomenis, žinoti itin daug apie segmento atstovų gyvenimo stilių, vertybes, informacijos paieškos būdus ir pan. Autorių teigimu, internetas teikia daug galimybių grįžtamajai informacijai susirinkti, todėl apie vartotojus galima sužinoti labai daug, apie jų pojūčius – taip pat, ypač apie pasitenkinimo lygį gavus paslaugas internetu.

Apibendrindami galime teigti, kad marketingo strategijos tobulėja, erdvės atsiranda ir prekybai internetu, mat net prekyboje drabužiais vartotojui svarbu vaizdinė informacija, ne vien galimybė liesti, matuotis. Negalėjimas paveikti vieno iš pojūčio kompensuojamas kitu, vaizdiniai impulsai yra vieni svarbiausiųjų pirkėjams, o tai yra neribotų galimybių erdvės perkeliant prekybą į virtualią erdvę. Mūsų tyrimo atveju tikslinga turėti omenyje, jog drabužius perkantieji taip pat gali būti pasiekiami marketingo komunikacijos priemonėmis kaip vadinamieji produkto entuziastai labai tiksliai žinant, kokius gaminius jie mėgsta, kokiems prekių ženklams teikia pirmenybę, kokie jų pojūčiai ir vertybės.

Internetu apsipirkinėjama, kai stinga laiko, nėra galimybės judėti, galimybę apsipirkinėti realiose parduotuvėse riboja geografinis nuotolis, be to, neretai internetu parduodamos tokios prekės, kurių niekaip kitaip neįsigysi. Dauguma pasirenka apsipirkti internetu pirmiausia, kad tai patogu ir prieinama, dažnokai itin užsiėmusiems ir daug dirbantiems žmonėms internetas yra priimtiniausia erdvė apsipirkimui (Wolfinbarger and Gilly, 2001). Paslaugų kokybė yra pagrindinis veiksnys, kodėl pirkėjas lieka patenkintas pirkdamas internetu. Pirmiausia prekiautojai internetu turi pasirūpinti pirkėjų pasitikėjimu ir pasitenkinimu (Kassim ir Ismail, 2009).

Dažniausia priežastis, kodėl atsisakoma pirkti internetu, yra pasitikėjimo stoka. Be to, pirkimas internetu susijęs su tam tikro lygio rizika. Žmonės nenori siuntinėti ir finansinės informacijos į elektroninę erdvę (Lee and Turban, 2001).

Funkciniai internetinę prekybą ribojantys veiksniai atsiranda, nes pirkėjas turi turėti įgūdžių, žinių, bei prieigą prie interneto, reikalingas kompiuterinis raštingumas. Vartotojas negali naudotis juslėmis, praranda socialinės sąveikos galimybę, laikas nuo pirkimo iki prekės gavimo gali būti labai ilgas. Rizika yra viena svarbiausių kliūčių internetinėje prekyboje. Rizikos susijusios su finansinės informacijos saugumu, baime prarasti anonimiškumą internete, fiziniu pirkimo fakto įrodymu, pirkimo kvito nebuvimu, prekės pristatymo procesu, abejonėmis dėl garantinio aptarnavimo. Psichologiniai  internetinę prekybą ribojantys veiksniai atsiranda, kai kyla vartotojo nuostatų dėl pirkimo būdo konfliktas. Skirtingai nei realioje aplinkoje, vartotojas praranda galimybę apžiūrėti produktą, klausinėti aptarnaujantį personalą. Be to, pirkimas internetu stereotipiškai laikomas sudėtingu, užimančiu daug laiko. Remiantis Lietuvoje atliktais tyrimais, svarbiausi yra rizikos, sukuriamos vertės ir tradicijų veiksniai, kurie neskatina pirkti internetu (Bagdonienė ir Zemblytė, 2009).

Kita vertus, pirkimas internetu susijęs su efektyvumu ir nauda (Alba et al., 1997). Svarbu tai, kad internete pirkėjas gali peržiūrėti gausybę informacijos apie jį dominančias prekes, jų asortimentą. Be to, jis gauna žinių apie įmones, prekių ženklus, gali lyginti informaciją apie kainas, užsitikrinti efektyvų apsipirkimą. Galiausiai, apsipirkimas internetu teikia itin daug patogumų, padeda taupyti laiką (Monsuwe et all, 2004). Prieštaravimas dėl lietuvių tyrėjų nustatytų duomenų dėl apsipirkimą internetu ribojančio veiksnio – nuostatos, jog teks užtrukti daug laiko ir tai sudėtinga daryti – bei užsienio mokslininkų išvados, jog apsipirkimas internetu padeda taupyti laiką, galima aiškinti tuo, jog buvo tirti skirtingi pirkėjų segmentai, be to, Lietuvoje gali vyrauti kitos nuostatos.

Moskowitzius ir A. Gofmanas (2008, p. 197) išskiria tris pagrindinius pirkėjų segmentus ir pateikia skirtingus jų apibūdinimus:

Lengvai apsiperkantys vartotojai– jiems patinka pirkti, jie nori gero aptarnavimo, patogumo ir atitinkamos kainos. Jiems neįdomi prekybos aplinka. Šis segmentas aktyviai ieško, kas galėtų patikti jų vaikams, sutuoktiniams.

Į produktą orientuoti pirkėjai. Jiems svarbus dėmesys stiliui ir įvairovei. Jų pasirinkimą lemia parduotuvės aplinka. Kai kurie iš jų pasiruošę mokėti daugiau už išskirtinumą. Šiam segmentui rųpi pats produktas, kad apsipirkdami jie net negalvoja apie savo vaikus, sutuoktinius.

Kainai ir aptarnavimui jautrūs vartotojai. Jiems patinka pirkti ir juos jaudina galimybė gauti geresnį pasiūlymą už mažesnę kainą. Jiems nesvarbi parduotuvės aplinka. Šiam segmentui svarbu rasti geresnį pasiūlymą. Į tai jie dažnai įtraukia ir aplinkinius.

Trečiojo segmento kainai jautrūs vartotojai ir yra prekybos internetu orientyras, nors strategiškai tikslinėn rinkon gali patekti ir kitų segmentų atstovai.

Būtina nagrinėti ir virtualios erdvės specifiškumą. Svarbiausi komunikavimo internetu bruožai, anot B. Čereškos (2004), yra šie:

Pasiekiamumas – tai reiškia ne tik pateikti informaciją apie save, bet ir sužinoti pirkėjų nuomonę.

Tarptautinių ryšių erdvė. Internetas yra gera priemonė bendrauti su tarptautine auditorija.

Pirkėjui suteikiama daugiau galimybių rinktis prekes ir paslaugas pagal savo poreikius.

Grįžtamasis ryšys. Yra galimybė sužinoti, kiek žmonių apsilanko svetainėje, kokiu laiku jie tai darė. Galima surengti trumpas apklausas.

Žinios apie naujas paslaugas, prekes gali atsirast internete tučtuojau. Greitis yra vienas didžiausių elektronininio marketingo privalumų.

Atsiskaitymo paprastumas. Internetu atliekami ir finansiniai atsiskaitymai. Elektroninė prekya vis labiau plinta dėl atsiskaitymų patogumo.

Informacijos talpumas. Internetas yra neaprėpiamas ir informaciją galima pateikti su nuotraukomis, filmuota medžiaga ir pan.

Internetas palyginti pigi priemonė. Gana nebrangu turėti ir savo elektroninę svetainę. Gamybinės sąnudos milijonams vartotojų yra tokios pat kaip ir vienam.

Papildymo ir atnaujinimo paprastumas.

Galima teikti informaciją vaizdu ir garsu. Atsiranda daug galimybių pasireikšti reklamos kūrėjų fantazijai.

Reklamos efektyvumo įvertinimas. Internete galima tiksliai nustatyti, ką pasiekė reklama, kiek žmonių apsilankė svetainėje ir kiek ilgai joje buvo.

Prekė/paslauga – kaina – vieta – rėmimas yra neatsiejami elementai. Jie tarpusavyje priklausomi. O tai reiškia, kad visų bendrai veikiančių veiksnių suma duoda sinergetinį efektą, jis yra didesnis nei jų pavienių veiksnių suma. Visiškai aišku, kad prisotintos rinkos sąlygomis neužtenka tik sukurti paslaugą ir pasiūlyti ją vartotojams. Neužtenka vien pateikti siūlymą, nes tai daro visi. Pardavėjai privalo nuolat rūpintis vartotojais (Žvirblis, 1992).

Yra apibendrinta, jog pagrindiniai prekybos internetu privalumai yra šie:

patogumas;

informacija ir galimybė peržiūrėti ekrane;

priimtina kaina;

pasirinkimas;

trūkumai:

baimė ir saugumo trūkumas;

ne iki galo atskleidžiama visa kainodara;

privatumo stygius;

negalėjimas patikrinti rankomis/paliesti (Vikipedija).

Apibendrinimui galima teigti, jog privalumų ir trūkumų internetinė prekyba turi apylygiai, tikslingiau būtų nagrinėti, kada reikėtų vis dėlto taikyti prekybą virtualioje erdvėje, o kada jos vertėtų atsisakyti, taip pat tikslinga analizuoti internetinės prekybos trūkumus kompensuojančiuosius veiksnius. Bet kuriuo atveju apribojimų žinojimas padeda geriau strateguoti veiksmus, internetinė prekyba negali gyvuoti be reklamos ir kitų marketingo komunikacijos elementų, kurie paprastai yra derinami ir planuojami. O internetinės prekybos trūkumus galima įveikti nuosekliai: baimę ir saugumo trūkumą – garantijų teikimu, galimybe grąžinti prekes; neaiškią kainodarą – itin ženkliai sumažintomis galutinėmis kainomis, aiškiu nurodymu, kiek ir už ką moka pirkėjas, nemokamu prekių pristatymu; privatumo stygių – PayPal mokėjimo sistema, kuri prieinama visiems ir užtkrina, jog net pirkėjo vardas, pavardė išlieka nežinomi pardavėjui, finansinė informacija – taip pat; negalėjimo liesti prekių – kitais pojūčiais, be to, yra kompensuojamieji veiksniai, jie bus nagrinėjami toliau šiame darbe.

NEGALĖJIMO LYTĖTI PREKIŲ VEIKSNYS PERKANT INTERNETU

Kokių prekių liesti nebūtina perkant internetu, kokie yra segmentai, kaip skirtingai jie vertina lytėjimo svarbą?

Vartotojas nori ne tik liesti prekę prieš ją nusipirkdamas, bet ir išmėginti produktą, pauostyti jį. Žinoma, perkant knygas, video juostas tai daryti nebūtina. Pirkdamas internetu, asmuo nori pabendrauti su jį parduodančiaisiais, tačiau jei pirkėjas ima abejoti ir klausinėti, tai rodo, kad jo ketinimai pirkti yra menkoki. Taip pat jei pirkėjas nori liesti prekę, pauostyti ją, tai taip pat rodo, jog jo ketinimas pirkti yra žemo lygio. Tuo tarpu, kai yra tam tikras poreikis išlikti anonimiškam, išlaikyti privatumą, vartotojo apsipirkimo internetu intencija pirkti yra aukšto lygio (Monsuwe et all, 2004).

Iš esmės pirkimo internetu neskatinantys veiksniai yra funkciniai ir psichologiniai (Rudolph, 2004). Negalėjimas naudotis juslėmis, tradicinio apsipirkimo elementų nebuvimas priskiriami tiek fiziniams, tiek funkciniams ribojantiems veiksniams. Psichologiniams veiksniams priskiriama rizika. Riziką, kaip stabdantį pirkti internetu veiksnį, yra tyrusios ir lietuvių mokslininkės L. Bagdonienė ir J. Zemblytė (2009), nors rizika gali būti siejama su atrakcija, azartu ir taip attitikti tam tikro gyvenimo būdo pirkėjus. Negalėjimas paliesti prekės perkančiųjų internetu gretas retina, juk tai didina rizikingumą. Apsiperkant internetu svarbiausia yra informacija, kuri teikiama vartotojui, kadangi jis negali paliesti ar pamatyti prekės realioje aplinkoje, jam reikalinga pasitikėjimą skatinanti informacija (Alba et al., 1997; Lohse ir Spiller, 1998; Lynch ir Ariely, 2000; Ward ir Lee, 2000). Teigiama, kad pirmiausia pirkėjai interaktyvioje aplinkoje nori būti saugūs, jiems reikalinga aukštos kokybės informacija apie siūlomas prekes (Park ir Kim, 2003).

Labiausiai elektroninę prekybą skatina hedonistinai ir utilitariniai veiksniai, įtakojantys pirkėjų sprendimą pirkti prekes internetu (Khare ir Rakesh, 2011). Tiriant pirkėjų internetu elgseną, nustatyta, kad rizikuojama pirkti nepalietus ir priimtina yra tokia prekė, kai santykis tarp jos kokybės ir kainos yra priimtinas pirkėjui. Be to, pirkėjų internetu elgsena vertinama kaip ir tradicinio marketingo atveju, tačiau atsižvelgiama į virtualios erdvės specifiškumą (Vijayasarathy, 2002).

Lytėjimo reikšmė pirkimo internetu aplinkoje tyrinėta įvairiais aspektais: Ch. Spence ir A. Gallace (2011) nustatė, kad labiausiai užtikrinta prekyba yra tais produktais, kuriuos nebūtina liesti prieš įsigyjant – tai knygos, lėktuvų bilietai, parfumerija. Beje, lytėjimas kai kuriems individams apskritai nėra svarbus pirkimo procese, psichologiškai apibrėžiami asmenys, kurie apskritai perka daug nesirinkdami ir pan., tai būdinga momentinius sprendimus priimantiems ir į save labai orientuotiems pirkėjams (Peck ir Johnson, 2011). Įdomu tai, kad vizualinis prekės vaizdas, jos pakuotė yra svarbesnis nei galimybė ją liesti, kai prekiaujama greitos apyvartos produktais, pavyzdžiui, gražiai supakuoto muilo gabaliuko visai nebūtina liesti (Marlow ir Jansson-Boyd, 2011). Be to, yra nustatyta, kada rizikuojama pirkti nepalietus, mat taip patiriami malonūs netikėtumo jausmai (Jin, 2011).

Iš kitos pusės, tiriama ir neperkančiųjų internetu nuomonė. Gemius tyrimų agentūra (2009) nustatė, jog juslės išties svarbios apsiperkantiesiems, nes 72 proc. neperkančių internetu pagrindinę priežastį, kodėl nesiryžta pirkti internetu, nurodė: nėra galimybės apžiūrėti prekės.

Apibendrinti galima tuo, jog didžiausias iššūkis vis dėlto sugebėti virtualioje erdvėje sėkmingai prekiauti tais produktais, kurie yra tradiciškai liečiami, išbandomi prieš juos įsigyjant. Kita vertus, atsiranda vis naujos technologijos ir pirkėjams pasiūloma vis patraukliau ir patogiau apsipirkti interneto aplinkoje. Taigi įmanoma negalėjimą paliesti prekės kompensuoti gerai parengta informacija, juk internete galima puikiai pateikti vaizdus, talpinti nuorodas į platesnius aprašymus, įkelti video, garsinę medžiagą ir t.t. Be to, pirkėjai internetu gali bendrauti, dalintis nuomonėmis, klausti ir gauti atsakymus. Svarbi ir galimybė grąžinti nusipirktą prekę, o tokią garantiją duoda praktiškai visi pardavinėjantys internetu, išskyrus apatinius rūbus parduodantieji, tačiau ta pati taisyklė galioja ir tradicinėje prekyboje. Kai kurie pirkėjai tiesiog naudojasi privilegija internete rasti pigesnių prekių, įmanoma apsipirkti tokiomis žemomis kainomis, kad netikusius ar nepatikusius daiktus, pirktus didesniais kiekiais, nevengiama paprasčiausiai išmesti – vis viena iš visos gausybės lieka tinkami ir palyginti nebrangūs pirkiniai. Apskritai nekokybiškais daiktais internete vengiama prekiauti, nes besinaudojantieji internetine prekyba turi labai daug galimybių plačiai paskleisti žinią apie prastai prekiaujančiuosius ir taip sumažinti jų apyvartas.

NEGALĖJIMO LYTĖTI DRABUŽIŲ VEIKSNYS INTERNETINĖJE PREKYBOJE

Tyrimų rezultatai šiuo klausimu

Jau aptartos kai kurios negalėjimo liesti prekės, kai ši įsigyjama internetu, alternatyvos – daugybė patikimos informacijos, netikėtumas apsiperkant, kai kurių prekių liesti nebūtina. Taip pat prekes nebūtina liesti momentinį apsipirkimą mėgstantiems vartotojams. Kompensacinis veiksnys yra pakartotiniai apsipirkimai internetu, galimybė grąžinti nepatikusią ar netikusią prekę, galimybė itin žemomis kainomis nusipirkti žinomų prekės ženklų daiktų.

Ko gero, labiausiai svarbu liesti prekes, kai perkami drabužiai. Juos įprasta pasimatuoti prieš įsigyjant, drabužių matavimasis gali tapti net ritualu, maloniu įpročiu. Ne veltui juk Lietuvoje tokie populiarūs prekybos centrai, į juos perkelti ne tik apsipirkimo, bet ir kiti malonumai – žmonės susitinka prekybos centruose, valgo ten, gali aplankyti čia pat įkurdintą kino teatrą, čiuožyklą ar boulingą bei nueiti į grožio saloną, atiduoti rūbus valyklon, rasti savo banko skyrių, vaistinę ir t.t. Tai kuo lieka tuomet patraukli e.parduotuvė? Vienas iš svarių privalumų – žemesnės kainos nei realioje parduotuvėje ir galimybė nusipirkti tokių prekių, kokių nėra kitur. Paslaugų teikimo atvejais siūlomos nuolaidos siekia 30-50 proc. ir daugiau.

Virtualioje erdvėje moterys ir vyrai elgiasi nevienodai, lyčių skirtumai nustatyti – vyrai drabužius mielai perka internetu, bet dauguma moterų drabužius nori pirkti galėdamos juos prieš tai matuotis, liesti (Hansen ir Jansen, 2009). Drabužių įsigijimui internetu įtaką daro ne tik lyčių skirtumai, bet ir tai, kiek informacijos šaltinių naudoja pirkėjai, jiems gali būti ir nesvarbi galimybė liesti, kai įsigyja itin madingus ir nuomonės lyderių pristatytus drabužius (Cho ir Workman, 2011).

Kaip skirtingų lyčių atstovai internetu perka drabužius ir skirtingai elgiasi, nauju požiūriu pasiremdami tyrinėjo T. Hansenas ir J.M. Jansenas (2009), kurie suskirstė drabužių pirkėjus į keturias grupes:

Moterys, perkančios drabužius sau;

Vyrai, perkantys drabužius sau;

Moterys, perkančios drabužius savo partneriui;

Vyrai, perkantys drabužius savo vyrui partneriui.

Nustatyta, kad žmonės, pirkdami drabužius sau, ieško daugiau malonumo, tačiau tai nebūdinga perkant drabužius partneriui. Apskritai tie žmonės, kuriems svarbus yra malonumas apsiperkant realioje parduotuvėje ir įsigyjant rūbus, dažniau ir internetu mažiau perka drabužius, nes tai jiems teikia mažiau džiaugsmo, tačiau tie pirkėjai, kurie mėgsta apsipirkti greitai, pirmenybę teikia būtent drabužių pirkimui internetu. Neigiamas ryšys yra ir tarp galimybės pasitarti su parduotuvės personalu prieš perkant drabužius ir apsipirkimo internetu. Tiek moterys, tiek vyrai, perkantys drabužius savo partneriui internetu, elgiasi vienodai, tačiau moterys yra daugiau norinčios patirti malonumą apsipirkdamos nei vyrai, kas joms sukelia daugiau apribojimų perkant drabužius internetu.Cho ir J. Workmanas (2011), tyrinėdami drabužių pirkimo internetu ypatumus, nustatė, kad asmenys, kuriems labai svarbūs madingi ir inovatyvūs drabužiai bei nuomonė tų, kurie ją madų pasaulyje formuoja, naudoja daugiau apsipirkimui skirtų kanalų – TV prekybą, katalogus, e. parduotuves. Be to, poveikį daro ir aplinka, kurią sudaro kultūra, socialinė klasė, asmeninė įtaka, šeima, situacija. Individualūs skirtumai yra šie:

Vartotojo ištekliai;

Motyvacija ir įsitraukimas;

Žinios;

Požiūriai;

Asmenybė, vertybės ir gyvenimo stilius (Cho ir Workman, 2011, p. 365).

Vizuali informacija yra labai svarbi pirkėjams, išradingai pateikta ji skatina pirkti drabužius ir jų nepalietus. Londone dar 2008 metais buvo investuota apie 8 mln. svarų sterlingų į tai, kad gyventojai galėtų parduotuves matyti ekrane, drabužius rinktis, vartyti ekrane rodomose lentynose (ANI, 2008).

Apibendrinimui galime teigti, jog perkant drabužius internetu negalėjimas jų paliesti yra „užmirštamas“. Tam tikrose situacijose veikia lyčių skirtumai: internetu drabužius perka abiejų lyčių atstovai, tačiau vyrai tai daro mieliau, moterys išties labai mėgsta matuotis drabužius. Kai asmenys mėgsta naudoti kuo daugiau apsipirkimo kanalų, yra madingų drabužių mėgėjai ir jiems svarbi nuomonės lyderių pozicija, jie taip pat nepasigenda poreikio liesti drabužius prieš juos nusipirkdami, lytėjimas tampa nebūtinu ir kai drabužius savo partneriui internetu perka tiek moterys, tiek vyrai. Vis dėlto vyrai drabužius internetu labiau perka, nes yra greito apsipirkimo mėgėjai. Naujos technologijos taip pat atveria papildomas galimybes, tačiau reikalingos ir nemažos investicijos. Reikšmingas tyrimų rezultatas – vizualinė informacija gali atstoti lytėjimo nebuvimą.

Vieną iš internetinės prekybos trūkumų – negalėjimą paliesti prekių rankomis – kompensuojantieji veiksniai pagal atliktą literatūros šaltinių analizę susisteminti lentelėje, pateikiamoje šio darbo 1 priede, nustatyta 15 pagrindinių veiksnių. Autoriai, įvairiais aspektais tyrinėję internetinės prekybos ypatumus ir pirkėjų elgseną, išskiria nevienodus veiksnius, kurie gali kompensuoti lytėjimo nebuvimą. Daugiausia atvejų pabrėžiama gausios informacijos svarba (6 darbų autoriai, tai sudaro 22 proc. visų tyrinėtų atvejų), į pirmąjį penketuką patenka ir malonumas (4 darbų atvejai), trečioje vietoje – naujos segmentavimo galimybės (3 darbai), ketvirtoje ir penktoje vietoje – patogumas bei atvejai, kai apsipirkinėja vyrai, kuriems nelabai svarbu liesti perkamas prekes (po 2 darbus). Likusiesiems nustatytų 10 veiksnių tenka po vieną nustatytą mokslinių tyrimų rezultatų atvejį. Taigi apie 60 proc. tikimybę, kad galima įtikinti apsipirkinėti internetu nepalietus prekių, galima pasiekti taikant pirmuosius 5 nurodytus veiksnius. Esminė įžvalga būtų, kad ir tuos nurodytus 5 reikšmingiausius veiksnius vienija informacija, be to, atskirai nurodytas ir vizualinės informacijos veiksnys, todėl galima teigti, jog apsipirkimų interneto pagalba apimtys pasaulyje iki šiol auga pirmiausia dėl efektyvios informacijos vadybos, derinamos su tinkamu rinkos segmentavimu. Žinoma, nereikia užmiršti ir fakto, jog nebuvo įtraukta absoliučiai visa mokslo tiriamųjų darbų bazė ir t. t. Tačiau galima pasitikėti itin dažnai skelbiamais tyrimų rezultatais apie informacijos reikšmę perkantiesiems internetu, šis veiksnys yra pagrindinis.

Skaitiniams:

Andersen P. A. Explaining Intercultural Differences in Nonverbal Communication // Samovar L. A., Porter R. E. (Eds.), Intercultural communication: A Reader. – Belmont, CA : Windsworth, 1988.

Petraitis, T. Lietimo vengimas lietuvių ir švedų studentų grupėse. Psichologijos bakalauro darbas. VDU, 2004. Prieiga: <http://www.timas.lt/rasiniai/lietimo_vengimas.pdf>

Nuotraukoje: Viena iš diskusijų Valstybės kontrolėje apie asmenų su negalia situaciją darbo rinkoje, 2020 m.

PRIE TO PATIES JUMS DAR REIKĖS: Internetinei prekybai reikšmingi žmonių elgesio modeliai – juos privalu išmanyti tiek teoriškai, tiek praktiškai, kitaip su savo prekėmis, paslaugomis kraustytis į virtualią erdvę beprasmiška.

SĖKMĖS!

____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Tokijo paralimpiadai besiruošiančią ukmergiškę užgrūdino sportas

Nijolė STUNDŽIENĖ

„Gimtoji žemė“, 2020-09-20

Dėl pasaulyje siaučiančio koronaviruso šiemet turėjusios vykti Tokijo olimpinės žaidynės perkeltos į 2021-ųjų vasarą. Pasibaigus joms nuo rugpjūčio 24-osios iki rugsėjo 5-osios vyks paralimpiada, kurioje varžysis negalią turintys žmonės iš viso pasaulio. Į Japoniją kartu su Lietuvos rinktine vyks ir 29-erių ukmergiškė, ilgų distancijų bėgikė Aušra Garunkšnytė. Ji taps pirmąja Lietuvos maratonininke moterimi žaidynių istorijoje.

Garunkšnytei kelią į paralimpiadą atvėrė 2019 metais Londono maratone užimta ketvirta vieta savo klasėje (T11/T12). Regėjimo negalią turinti sportininkė distanciją įveikė per 3 val. 18 min. 23 sek. Maratonininkė tapo pirmąja Lietuvos atlete, iškovojusia kelialapį į Tokijo paralimpines žaidynes. Tuomet nei Aušra, nei jos treneris Linas Balsys dar nežinojo, kad dėl pasaulyje išplisiančios koronaviruso pandemijos olimpiada bus atidėta metams. Tačiau sportininkė dėl to labai nenusiminė, nes susidariusi situacija jai suteikė galimybę geriau pasiruošti ir fiziškai, ir psichologiškai.

Savo problemų stengiasi neafišuoti

Aušra gimė ir užaugo Ukmergėje, čia gyvena jos tėvai, metais vyresnis brolis, kiti artimieji. Tiesa, gimtąjį miestą mergaitė paliko vos sulaukusi 7-erių. Tėvai nusprendė, kad nuo kūdikystės regėjimo negalią turinčiai dukrai naudingiau bus mokytis Vilniuje, tuometiniame Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre.

„Vieniša nesijaučiau, kas antrą savaitgalį grįždavau į namus, turėjau gerus pedagogus, mane supo draugai“, – mintimis į praeitį nuklydo pašnekovė.

Nors ji nemėgsta kalbėti apie savo negalią, dėl to verkšlenti, tačiau pokalbio metu prisipažino, kad kaire akimi visiškai nemato, o dešine – 6 proc. Žmones Aušra atpažįsta iš balso. „Naujoje erdvėje reikia atidžiau pasižvalgyti. Jei kažką man rodo iš toli, aš nesureaguoju. Žmonėms tenka pasakyti, jog kreipiamasi į mane, – atviravo mergina ir tuoj pat pridūrė, kad savo problemų stengiasi neafišuoti. – Labiau patinka, kai žmonės su manimi bendrauja kaip su sveika, nežino, jog esu silpnaregė“.

Sportuoti pradėjo dar mokykloje

Būdama antroje klasėje ji susipažino su dabartiniu savo treneriu, kūno kultūros mokytoju L. Balsiu, kuris joje įžvelgė gabumų sportui.

„Jau mokykloje pradėjau treniruotis, lankiau lengvosios atletikos maniežą ir nemažai metų buvau vidutinio nuotolio bėgikė, dalyvaudavau varžybose, o prieš trejus metus draugai paskatino bėgti maratoną“, – pasakojo A. Garunkšnytė. Ir pridūrė, jog mokytojui L. Balsiui išėjus dirbti į Lietuvos aklųjų sporto federaciją, ji turėjo kitą trenerį.

Baigusi vidurinę mokyklą Aušra įstojo ir mokėsi tuometiniame Lietuvos edukologijos universitete, kuriame studijavo socialinę pedagogiką ir žurnalistiką. Po studijų mergina nusprendė siekti sportininkės karjeros.

„Iš pradžių aš savanoriavau Krizinio nėštumo centre, buvau savotiška tarpininke tarp Vilniaus ir Ukmergės, reikalui esant padėdavau savo kraštietėms. Vėliau dirbau viename privačiame sostinės vaikų darželyje auklėtojos asistente. Tačiau ne visada pavykdavo suderinti darbą ir treniruotes. Šiuo metu užsiimu tik sportu, pasiruošimu varžyboms, kad kuo geriau galėčiau atstovauti Lietuvai“, – kalbėjo A. Garunkšnytė.

Norėjo siekti daugiau

Sportininkė sakė, jog seniai svajojo apie ilgesnes distancijas, norėjo dalyvauti pusmaratonio – 21,0975 km – bėgime arba įveikti maratono – 42 km 195 m – nuotolį. Kai Aušra apie tai užsiminė savo treneriui, jų nuomonės išsiskyrė.

Pašnekovė atviravo: „Noras siekti daugiau vėl suvedė su buvusiu kūno kultūros mokytoju L. Balsiu. Jis pats anksčiau dalyvavo paralimpinėse žaidynėse, o 2004 m. Atėnų paralimpiadoje iškovojo bronzos medalį būtent maratono rungtyje. Dabar savo patirtį perduoda man“.

Nuo 2017-ųjų pavasario bėgikė pradėjo dirbti su L. Balsiu ir po pusės metų pasiruošimo pirmą kartą startavo Vilniaus maratone. Deja, kaip pati pripažino, bėgimas buvo „prisvilęs“. Įveikusi pusę distancijos Aušra pavargo ir nenorėjo toliau bėgti, bet trenerio skatinama vis tik finišavo.

„Buvau naivi manydama, kad galiu greitai bėgti“, – pripažino sportininkė. Tačiau jau po mėnesio ji dalyvavo Frankfurto maratone, kuriame galėjo bėgti viena arba su lydinčiu asmeniu. Šįkart distanciją ji įveikė su treneriu, bet ir šį bėgimą pavadino netobulu.

Įkrito į didelę nevilties duobę

Aušra atviravo, jog sportas ją užgrūdino, išugdė daugybę gerų savybių, tarp kurių ji minėjo ir užsispyrimą. Taigi, nors pergalių pirmuosiuose maratonuose bėgikei ir nepavyko pasiekti, netenkino rezultatas, ji nenuleido rankų, treniravosi ir ruošėsi 2018 metų Pirmajam pasaulio taurės etapui Londone. Deja, ir šįkart sportininkė patyrė nesėkmę: „Gal buvo kažkas ne visai gerai su sveikata, gal pritrūko ištvermės. Finišo nepasiekiau.“

Grįžusi į Lietuvą A. Garunkšnytė nutarė suteikti sau antrą šansą ir dalyvauti Kauno maratone. Bet mergina vėl nebaigė distancijos. Po šių varžybų, kaip pasakojo Aušra, ji įkrito į didelę nevilties duobę: „Apgailestavau, kad nesugebu pateisinti dedamų vilčių. Supratau, jog man reikia pagalbos. Tuomet ėmiau dirbti su sporto psichologu, kuris padėjo atsikratyti persekiojusių baimių“.

Pasak Aušros, finišo ji nepasiekdavo, nes iš pradžių pradėdavo per greitai bėgti, o trasos viduryje apleisdavo jėgos, apimdavo panika ir bėgikė pasiduodavo.

„Aš bijodavau žiūrovų dėl jų keliamo triukšmo. Nors jie šaukdami skatindavo bėgti, mane apimdavo baimė, aš negirdėdavau savo minčių, – apie patirtis pasakojo sportininkė – Visa tai išmušdavo iš vėžių. Todėl reikėjo išmokti nebegirdėti, kas vyksta aplinkui, atsiriboti.“

Apie kelialapį net nesvajojo

Antrą kartą dalyvaudama Londono maratone A. Garunkšnytė tiesiog mėgavosi bėgimu ir tai davė rezultatą. Pasak Aušros, bėgimas buvo beveik tobulas, nes jos tikslas buvo paprastas – tik pasiekti finišą.

Mergina pasakojo, jog trasa nebuvo lengva, driekėsi Londono gatvėmis, kalvotais keliais su įvairia danga: „Pusę nuotolio nubėgau nesunkiai, bet 32-ame kilometre pajutau, kad atsilieku nuo grafiko, jautėsi nuovargis, atrodė, jog trepsiu vietoje, norėjosi sėsti ir sėdėti. 36-37-ame kilometre ėmiau girdėti žmonių balsus. Tačiau neleidau sau palūžti, suvokiau, kad negaliu sustoti, privalau užbaigti distanciją. Pajutau, kaip mane pralenkė viena varžovė. Tuomet susiėmiau, sukaupiau jėgas ir pasiekiau finišą“.

Jungtinės Karalystės sostinėje vykusiame maratone sportininkė atstovavo Lietuvai ir bėgo grupėje su dar 10 panašaus regėjimo negalią turinčių sportininkų. Aušra finišavo penkta, distanciją nubėgusi per 3 val. 18 min. 23 s. Ji žinojo, kad pirmi keturi maratoną įveikę bėgikai iškovojo kelialapius į Tokijo paralimpiadą, bet kad tarp jų bus ir ji – nė nesvajojo. Tik vėliau pasiekė informacija, jog ketvirtos vietos laimėtoja buvo diskvalifikuota ir kelialapis atiteko bėgikei iš Lietuvos.

„Pirmas apie tai man pranešė ir pasveikino draugas, o vėliau, susisiekus su treneriu, šis 99 proc. garantavo, kad važiuoju į paralimpines žaidynes, – įspūdžiais dalinosi sportininkė. – Buvau euforijoje. Vėliau emocijos atslūgo ir dabar žinau, kad nieko ypatingo neįvyko, reikia daug ir atsakingai ruoštis“.

Dar geriau Aušra pasirodė tų pačių metų rudenį vykusiame Berlyno maratone, kur 15 sekundžių pagerino asmeninį rekordą ir įrodė esanti verta bilieto į Tokijo paralimpiadą.

Maratono rungtis moterims į Paralimpines žaidynes įtraukta tik 2016 metais. Lietuva iki šiol neturėjo tokios sportininkės, todėl ukmergiškė taps pirmąja šalies maratonininke moterimi žaidynių istorijoje.

Pagerino asmeninį rekordą

Pasak Aušros, tarptautinio lygio bėgimo varžybose dalyviai, turintys regos negalių, skirstomi pagal reitingus, kurie priklauso nuo asmeninių pasiekimų, ir kvalifikaciją. Pastarąją suteikia tarptautinė komisija, kuriai reikia pateikti dokumentus ir atlikti regos medicininę patikrą. A. Garunkšnytei T-12 kvalifikacija buvo suteikta 2018-iais Londone, prieš ten vykusį maratoną. Tačiau ši kvalifikacija buvo skirta tik metams. Todėl 2019-ųjų vasarį Aušra kartu su Lietuvos rinktine dalyvavo Dubajuje vykusiame neįgaliųjų lengvaatlečių „Grand Prix“ varžybų etape. 1 500 metrų distancijoje ji buvo greičiausia ir pelnė aukso medalį. Šių varžybų metu po tarptautinės komisijos patikros sportininkei T-12 kvalifikacija suteikta 4 metams.

Pasak A. Garunkšnytės, tarptautiniai startai naudingi dar ir tuo, jog jų metu yra galimybė reitinguotis, t. y. pagerinti savo vietą sportininkų pasiekimų lentelėje. Todėl ji labai apgailestavo, kai buvo atšauktos šių metų pavasarį planuotos varžybos Japonijoje, neįvyko ir bėgimas Barselonoje.

„Liūdėjau, tarsi būtų atėjusi pasaulio pabaiga“, – juokavo pašnekovė, pridurdama, jog apmaudu, kai ruošiesi, dirbi ir sužinai, kad neturi kur startuoti. Anot sportininkės, pačiai rinktis varžybų jai netenka, tuo rūpinasi, reitingus stebi jos treneris.

Lietuvos paralimpiniui komitetui ir Aklųjų sporto federacijai atstovaujanti sportininkė dalyvauja ir daugelyje mūsų šalyje organizuojamų bėgimų. Šiemet pavasarį, kovo 11-osios proga Vilniuje, Vingio parke, vykusiame maratone „Bėgimas į Laisvę“ Aušra dar kartą pagerino asmeninį rekordą. Distanciją įveikė per 3 val. 4 min. 1 s.

„Mūsų tikslas ir buvo pasiekti geresnį rezultatą, – aiškino Aušra. – Varžybų organizatoriai leido man bėgti su lydinčiais asmenimis, kad nesulėtinčiau tempo. Jų buvo penki, visi bėgikai. Šalia manęs visada buvo du žmonės, kurie kas dešimt kilometrų keitėsi. Šis laikas, per kurį nubėgau maratoną, nėra oficialiai užregistruotas, tai tik mano asmeninis pasiekimas. Tačiau, kaip sakė treneris, olimpiadoje su tokiu rezultatu jau galėčiau pakovoti dėl medalio“.

Širdies draugas – maratonas

Ukmergiškė papasakojo ir apie dabartinių treniruočių grafiką. Tris savaites ji užsiiminėja intensyviai, o vieną savaitę sportuoja mažesniu krūviu. Bėgikė kiekvieną rytą pradeda treniruote, kuri trunka nuo 9 iki 11 valandos, o po pietų, nuo 16.30 valandos, prasideda antra treniruotė. „Po jos jaučiuosi pavargusi, todėl norisi tik į lovą“, – kalbėjo Aušra. O paklausta, ar atranda laiko draugams, poilsiui, patikino, jog savaitgaliais, po rytinės treniruotės, skiria laiko ir laisvalaikio pomėgiams.

„Draugai žino, kad negaliu kasdien su jais susitikti, todėl nepyksta. Bendrus pasibuvimus tenka iš anksto planuoti, – sakė pašnekovė ir patikino, kad ji šiuo metu laisva, o didžiausias ir ištikimiausias širdies draugas yra maratonas.

Bėgioja miesto gatvėmis ir Pivonijos šile

Laisvesnę nuo treniruočių savaitę Aušra stengiasi praleisti namuose, Ukmergėje. Tomis dienomis ją galima išvysti bėgančią miesto gatvėmis. Tiesa, kaip juokavo Aušra, dabar jos pamėgtą trasą sugriovė.

„Man patiko bėgioti dviratininkų taku, kuris driekėsi nuo Ukmergės pieninės link Januškų. Atbėgdavau nuo namų Miškų gatvėje 3 kilometrus ir dar pasportuodavau šiame take, bet dabar dėl kelio remonto darbų jo neliko“, – apgailestavo A. Garunkšnytė.

Bėgikei teko ieškotis kitos treniruočių vietos. Dabar ji dažniau sutinkama Pivonijos miške esančiame sveikatingumo take: „Vasarą vienose varžybose, bėgdama miško taku, užkliuvau ir griūdama pasitempiau rankos riešą. Sakiau, kad niekad į mišką kojos nekelsiu, bet Ukmergėje šį taką pažįstu, žinau, kur koks pakilimas, nelygumas, todėl drąsiai bėgioju.“

Aušra užsiminė ir apie sunkumus, kurie kyla dėl silpno regėjimo. Varžybų metu ji turi įvertinti kelio dangą, pastebėti visus bortelius, atitvarus. Trasoje sportininkė stengiasi nelikti viena, nes gali į ką nors atsitrenkti, ne ten pasukti.

Ji atviravo: „Jei šalia yra dalyvis, kuris bėga mano tempu, bandau nuo jo neatsilikti, taip jį išnaudodama savo tikslais. Man labai nepatinka pilka kelio danga ir pilki atitvarai. Likusi viena kartais kreipiuosi pagalbos į trasoje budinčius savanorius, kurie nurodo kryptį...“

Negalia netrukdo siekti tikslo

Nepaisant šių problemų Aušra stebina optimizmu, pozityviu mąstymu, mokėjimu džiaugtis gyvenimu, mėgautis akimirkomis. Jos nuomone, neužsisklęsti, siekti tikslo, būti drąsia, aktyvia ją išmokė būtent sportas.

„Aš visai nenoriu, kad aplinkiniai žinotų, kad esu silpnaregė. Nes tuomet jie bando man padėti, pagelbėti, o aš noriu būti savarankiška“, – kalbėjo pašnekovė.

Kai ji mokėsi universitete, ilgai niekas nė neįtarė, jog mergina turi regėjimo negalią. Apie tai bendramoksliai sužinojo tik tuomet, kai pirmoje eilėje sėdėjusi studentė vienos dėstytojos paprašė paskaitos medžiagą jai atsiųsti elektroniniu paštu, nes ji nemato, kas rašoma lentoje.

Ukmergiškė aktyviai dalyvauja įvairiuose socialiniuose projektuose, vyksta į susitikimus. Ji dažiausiai keliauja visuomeniniu transportu, naudojasi kompiuteriu, telefonu, mėgsta skaityti knygas. Nors mokykloje ir mokėsi Brailio rašto, tačiau jo iki galo neįsisavino. Dabar pasirenkamos literatūros tekstai turi būti didesnio bei aiškesnio šrifto, o ekrane Aušra geriau mato baltas raides tamsiame fone.

Vaikystėje ji nešiojo ir akinius, bet juos tekdavo dažnai keisti. „Jų nemėgau, dažnai sudaužydavau. Tai, žiūrėk, į ką nors atsitrenkiau ir rėmelius sulaužiau, tai su broliu susigrūmiau ir skilo stiklas, tai žaisdama virtau...“ – su šypsena dalinosi prisiminimais.

Bėgiojimas, pasak sportininkės, jos regėjimui nekenkia. Tačiau treniruojantis jai negalima kilnoti sunkių svorių, taip pat reikia vengti šuolių.

Kol kas ukmergiškė savo ateitį sieja tik su sportu, ir viliasi tuo užsiiminėti bent iki 2024-ųjų.

„Dabar darbo turiu pakankamai, o vėliau, kai negalėsiu bėgioti, spręsiu, ką veikti gyvenime“, – pokalbiui baigiantis sakė Aušra, kuri šiuo metu turi tik vieną tikslą – kuo geriau pasiruošti Tokijo paralimpinėms žaidynėms.

Garunkšnytė dėkinga visiems už palaikymą, moralinę ir materialinę paramą, kuri bėgikei dabar labai reikalinga.

Nuotraukoje: Kartais sportininkę trasoje lydi jos treneris L. Balsys.

Nuotraukos AUTORĖS ir iš asmeninio A. GARUNKŠNYTĖS archyvo



ĮDOMYBĖS, PASLAPTYS, ATRADIMAI

  Šv. Korona gali

būti vilties šaltinis šiuo sunkiu metu

Paskelbta „Padėkime sau‘19“ 2020(10), www 2021-01-13

Šv. Korona yra didžiai gerbiama Austrijoje ir rytinėje Bavarijoje. Sauerlache, netoli Miuncheno, yra jai skirta koplyčia. Passau vyskupijoje yra dvi Romos katalikų bažnyčios, pavadintos jos vardu, Žemutinėje Austrijoje yra du jos vardo miestai. Miunsterio katedroje stovi jos statula, rašoma Vikipedijoje. Apie 1000 mūsų eros metus Didysis Romos imperatorius Otto III atgabeno Šv. Koronos palaikus į Aacheną Vakarų Vokietijoje. Jos reliktai buvo atrasti vykdant kasinėjimus Aacheno katedroje 1910 m., jie buvo išimti iš kriptos ir patalpinti šventykloje katedros viduje.

Manoma, kad šv. Korona buvo itin žiauriai nužudyta, kai jai tebuvo 16 metų, tai įvyko greičiausiai dabartinės Sirijos teritorijoje maždaug prieš 1800 metų. Nuostabi legenda apie ją siejama ir su šv. Viktoru, kai kurie šaltiniai teigia, kad jis buvo jos vyras. Kankinės palaikai įdėti į aukso, bronzos ir dramblio kaulo 93 cm aukščio ir 98 kg svorio relikvinę yra saugomi Aacheno katedroje, visuomenės demonstravimui jie nebuvo prieinami pastaruosius 25 metus, todėl ekspertai kruopščiai valo jos relikvinę, kad būtų galima šventosios palaikus demonstruoti koronaviruso pandemijai pasibaigus. Šv. Korona yra siejama su prietarais apie pinigus, tokius kaip antai, įgytus lošimo ar lobių medžioklės keliu. Jos šaukiamasi, kai lobių medžiotojas prašo lobių ir po to juos praranda lygiai tokio pat įmantraus ritualo atlikimo būdu kaip ir jų siekdamas. Aacheno katedros atstovių žodžiais, šv. Korona visų pirma yra medkirčių globėja, mat legenda apie jos nužudymą pasakoja, kad ji buvo pririšta prie dviejų palmių kamienų ir jos kūnas buvo tiesiog suplėšytas, kai tie pradžioje nulenkti kamienai atsitiesdami išsiskleidė į priešingas puses.

2020 m. kovą Romos katalikų vyskupija Raleighe pasiūlė melstis ir prašyti šv. Koronos pagalbos, kad padėtų pasaulinei ekonomikai 2019-2020 koronaviruso pandemijos metu. Istoriškai ji nėra ta šventoji, kuri padeda kovojant su pandemijomis ar ligomis, tačiau jai meldžiamasi prašant pagalbos, kad būtų įveikta dabartinė pandemija. Jos palaikai bus prieinami viešam pagerbimui Aachene po to, kai pasibaigs pandemija. “Lygiai kaip ir kiti šventieji, šv. Korona gali būti vilties šaltinis šiuo sunkiu metu”, – teigiama Reuters žurnalistės Madeline Chambers publikacijoje, paskelbtoje “Independent” 2020-03-26. Aacheno katedros atstovė Brigitte Falk sako, kad virusas, apėmęs visą pasaulį, yra pavadintas Korona, kadangi žiūrint pro mikroskopą jis panašus į rutulį su mažais rutulėliais ir primena karūną. Išvertus iš lotynų kalbos, „corona“ reiškia karūną ar girliandą.

///Paveikslas Šv. Korona, nutapyta Venecijos meistro Palazzo, saugoma Danijos nacionalinėje galerijoje. Jo atvaizdą galite rasti "Padėkime sau'19", Nr. 10.

_

Penkiametis berniukas su protezuotomis kojomis nueidamas 6 mylias surinko 1 milijoną svarų

Robas Picheta, CNN, 2020-07-01

Londonas (CNN). 5-metis berniukas su dviem protezuotomis kojomis surinko daugiau nei 1 mln. svarų ligoninei, kurioje buvo išgelbėta jo gyvybė, kai jis buvo tik savaitės amžiaus. Vaikas pėsčiomis nuėjo šešių mylių atstumą per pastarąjį mėnesį. Tonis Hudgellas, būdamas naujagimis, buvo paliktas jo biologinių tėvų Londono vaikų ligoninėje.

"Žavimės jo pažanga," – sakė Caroline Gormley, ligoninės fondo asocijuota direktorė. „Jo stiprybė ir visų aukojusiųjų dosnumas padarė tokį neįtikėtiną pokytį. Jis leido visiems ligoninėje pajusti pasididžiavimą“.

Iš: <https://edition.cnn.com/2020/07/01/uk/tony-hudgell-nhs-walk-scli-gbr-intl/index.html>, žr. 2020-07-04

"Aš esu tokia pati, kaip ir visi kiti": Kaip albinosė tapo čempione

Parengta pagal str.: Aleksas Klosokas, June 13, 2020, CNN

Žiemos parolimpinių žaidynių čempionė, 35-ių metų amžiaus Kelly Gallagher iš Šiaurės Airijos gerai žino, kaip įveikti iššūkius ir gravitaciją.

Iš: <img alt="Kelly Gallagher and guide Charlotte Evans won a historic gold medal in the Super-G at the 2014 Winter Paralympics in Sochi" class="mediaimage" src="//cdn.cnn.com/cnnnext/dam/assets/200611105836-kelly-gallagher-sochi-large-169.jpg">; Kelly Gallagher ir jos palydovė Charlotte Evans laimėjo istorinį aukso medalį 2014 m. Žiemos parolimpiadoje Sočyje.

Kelly Gallagher yra albinosė , tai būklė, kuriai būdinga labai šviesi oda, baltos arba šviesios spalvos plaukai ir dažnai regėjimo sutrikimas. Manoma, kad albinosas yra maždaug 1 iš 17,000 žmonių Jungtinėje Karalystėje. "Tai kaip pereksponuotas vaizdas [...] Man gylį, perspektyvą suvokti labai sunku. Man reikia gero spalvų ir formų kontrasto, kad galėčiau pamatyti dalykus", – aiškina Kelly. Nepaisant to, kad ji sugeba lėkti žemyn kalnais stulbinančiu greičiu, yra sportininkė, įveikti iššūkius ir nugalėti nusivylimus buvo dalis Gallagher DNR nuo gimimo.

Ji prisimena, kaip mokykloje turėjo sėdėti šalia mokytojo, atsitolinusi nuo draugų ir skaityti iš lentos būdama arti. Tapusi studente ji per laiką pristaikė receptinius akinius, kontaktinius lęšius ir jai teko nuolat nešioti akinius nuo saulės, kad apsissaugotų nuo saulės poveikio. Skatinama tėvų ir dėl paveldėto plieninio ryžto atremti sunkumus, ji sustiprindavo save su paprasta mantra: "Aš esu tokia pati, kaip ir visi kiti." Slidinėjimas jai tapo aistra ir tikslu. Gallagher sukūrė savo istoriją tapdama Šiaurės Airijos Žiemos parolimpiados Vankuveryje nugalėtoja 2010 m., lemiamas momentas jos karjeroje – aukso medalis 2014 m. Žiemos parolimpinėse žaidynėse Sočyje.

Esamu metu ji augina 3 mėnesių dukrelę. Būdama motinystės atostogose ir nedirbdama savo darbo Šiaurės Airijos valstybės tarnyboje Gallagher naudojasi Covid-19 pandemija, kad kruopščiai suformuluotų savo maršrutą atgal į kalnų šlaitus. Pandemija reiškė, kad tiesioginė perspektyva toli gražu nėra aiški, tačiau galimybė konkuruoti žiemos parolimpinėse žaidynėse Pekine 2022 m. yra tai, ką ji nori pamėginti. Jos konkurencinis pranašumas ir noras laimėti yra ryškus, kaip niekada. "Žinau, kad tai įmanoma (laimėti), nes kažkas tai padarė anksčiau,“ – sako Gallagher. Ji tikisi varžytis ir 2022 m. Žiemos parolimpiadoje Beijinge.

Lygias galimybes – visiems

Iš: <img alt="The 35-year-old is hoping past experiences will give her a chance of competing at the 2022 Winter Paralympics in Beijing" class="mediaimage" src="//cdn.cnn.com/cnnnext/dam/assets/200611114044-kelly-gallagher-pyeongchang-large-169.jpg">

Gallagher labai gerai žino, kad vis dar yra didelių sunkumų dėl neįgalių asmenų pripažinimo sporte ir visuomenėje.

"Kasdienis gyvenimas nepasikeitė tik todėl, kad mes padarėme taip gerai, kad laimėjome parolimpines žaidynes. Mes vis dar dirbame kovodami už tai."

Ji meta iššūkį visiems žmonėms, kad būtų peržiūrėta negalios samprata per kitą objektyvą, ji kviečia paklausti savęs: ar mes – neįgalieji – esame neįgalūs, ar tai pasaulis, kuris neįgalina mūsų socialiniame, o ne medicininiame negalios modelyje?

Ir tai šis klausimas kurstė jos gyveno patirtį kaip albinosės, uždegė troškimą naudotis lygiomis galimybėmis. "Noriu, kad žmonės būtų įtraukti, nesvarbu, ar jie yra albinosai."

"Kai jūs galite turėti prieigą prie švietimo, galite pakovoti už save ir pasirinkti, ko norite patys. Tas pasirinkimas reiškia, kad jūs galite gyventi gyvenimą, kokio norite. Štai ko visi nusipelno ir ko reikia mūsų gyvenimuose," – teigia Kelly Gallagher.

TAI ZONKĖ (angl. k. ZONKEY)! ZEBRĖ PAGIMDĖ RETĄ PALIKUONĘ PO BENDRAVIMO SU ASILU

Parengta pagal Alaa Elassar, CNN, 2020-04-12

(CNN) Jei manėte, kad maži asiliukai yra mieli, luktelėkite kol išvysite zonkę (angl. k. zonkey)! Chyulu Hills nacionaliniame parke Kenijoje zebrė atsivedė neįtikėtinai atrodantį mažylę. Jis turi dryžius, bet jie nėra tamsūs ir netolygiai dengia jos kūną.

Tai yra visai ne zebras, bet zebrės-asilo hibridas, nustatė Sheldrick Wildlife Trust, gyvūnų gelbėjimo ir reabilitacijos organizacija. „Dirbant su laukine gyvūnija, kiekvienas išmoksta tikėtis to, kas yra neįtikėtina“, - teigė gelbėjimo grupės atstovas.

Kadangi zebrės nėštumas trunka 12 mėnesių, gelbėjimo komanda greitai galėjo nustatyti, kaip visa tai atsitiko. Gyvendama bandoje praėjusiais metais zebrė akivaizdžiai susipažino su asilu, sakoma parešime spaudai. Sheldrick Wildlife Trust sako: "Nors jie gyvena normalius gyvenimus, zonkės yra mulai, o tai reiškia, kad pasiekę brandą negalės sėkmingai apsivaikuoti“. Zebrė ir jos mažoji zonkė mėgaujasi savo naujuoju gyvenimu, turi pakankamai vandens ir maisto ir dėl to jaučiais laimingos.

Nuotraukoje: mama – zebrė ir jos palikuonė – zonkė. Šaltinis: <img alt="The zebra and her baby zonkey." class="mediaimage" src="//cdn.cnn.com/cnnnext/dam/assets/200411142751-01-zonkey-sheldrick-wildlife-large-169.jpg">

DEŠINIARANKIAI, LAIKYKITĖS.

KAIRIARANKIAI VALDO!

Istorijos bėgyje egzistavo daug prietarų, susijusių su kairiarankiais. Visai dar neseniai vaikus, kurie nuo gimimo buvo kairiarankiai, prievarta vertė viską daryte dešine ranka. Tik neseniai to atsisakyta, nes nustatyta, kad skirtingai nuo dešiniarankių, kairiarankių yra dominuojantis dešinysis galvos smegenų pusrutulis, o tai nulemia polinkį kūrybinei veiklai. Kairiarankiai yra gana jautrūs, emocingi, jų tarpe itin daug menininkų. Dabartiniame laikmetyje kairiarankiams jau lengviau – neliko prietarų, atsirado prietaisų, įrankių, pritaikytų juos naudoti kaire ranka, pavyzdžiui, bulvių skustukų ir kt.

Žymiausieji Pasaulio kairiarankiai visada buvo mažuma. Žmonių populiacijoje kairiarankiai tesudaro apie 10 procentų. Tačiau nors ir sudarydami mažesniąją žmonijos dalį, istorijoje jie paliko itin ryškų pėdsaką. Todėl kitąsyk, kai norėsite subarti kairiarankį, padariusį ką nors vėl „ne taip“, atsiminkite sąrašą įžymių žmonių, kurie buvo ar yra kairiarankiai, ir taip pat atminkite tai, ką jie nuveikė. Laikykitės, dešiniarankiai!

Žemiau pateikiamas toli gražu ne pilnas žymių kairiarankių sąrašas:

Aristotelis (384-322 m. prieš Kristų) – antikinės Graikijos filosofas ir mokslininkas, laikomas Vakarų filosofijos tėvu.

Michelangelas – Italijos skulptorius, tapytojas, architektas ir poetas, gimęs 1475 m. Padarė didžiulę įtaką vakarų menui, žymus renesanso epochos meistras.

Leonardo Da Vinci – 15 amžiaus Iitalijos renesanso išradėjas, tapytojas, skulptorius, architektas, mokslininkas, muzikas, matematikas, inžinierius,literatas, anatomas, geologas, astronomas, botanikas, rašytojas, istorikas ir kartografas. Jis taip pat žinomas kaip Pasaulyje žinomiausio tapybos darbo – Monos Lizos portreto – autorius.

Marie Sklodowska Curie (1867-1934) gimė Varšuvoje ir išgarsėjo Prancūzijoje kaip fizikė ir chemikė, tyrinėjusi radioaktyvumą. Ji – pirmojimoteris, gavusi Nobelio premiją.

Wolfgangas Amadeus Mozartas (1756-1791) – vienas žymiausių Klasicizmo eros kompozitorių.

Ludwigas Van Beethovenas (1770-1827) – Vokietijos kompozitorius ir pianistas, jis laikomas vienu įtakingiausių visų laikų kompozitorių.

Kairiarankiai buvo žymiausi karvedžiai: Julius Caesaris (100-44 m. prieš Kristų), romėnų karvedys, sukūręs Romos Imperiją. Aleksandras Didysis (356-323 m. prieš Kristų) – Graikijos karalius ir karvedys, sukūręs didžiausią Antikos laikų imperiją būdamas 30 metų amžiaus. Žana d‘Ark (1412-1431) – Prancūzijos liaudies didvyrė, vadinamoji Orleano mergelė, ji vadovavo prancūzų kovoms su anglais. Dailės kūriniuose ji vaizduojama su kardu kairėje rankoje, būdama kairaiarankė ji buvo savo laikmečiu charakterizuojama kaip užsitraukusi prakeiksmą. Napoleonas Bonapartas – prancūzų karvedys ir valdovas (1769-1821), iškilęs per Prancūzijos revoliuciją. Winstonas Churchillis – Britanijos Ministras Pirmininkas (1940-45 ir 1951-55), žymus tuo, kad atvedė Britaniją į pergalę II Pasaulinio karo metu.

Barakas Obama. Jis ne vienintelis kairiarankis JAV prezidentas. Kiti kairiarankiai tos šalies prezidentai – Bilas Clintonas, Georgas H.W. Bushas, Ronaldas Reaganas ir Džeraldas Fordas.

Billas Gatesas. Jis gimė 1955 m. ir yra Amerikos biznio magnatas, Microsoft įkūrėjas, žinomas filantropas.

Angelina Jolie (gim. 1975 m.) – žinoma aktorė, taip pat žinoma ir dėl humanitarinio darbo karo paveiktose teritorijose, aktyviai dirbanti Jungtinėse Tautose.

Markas Zuckerbergas (gim. 1984) – išgarsėjo kaip Facebooko įkūrėjas.

Lady Gaga – gimusi 1986 m. garsi šių dienų dainininkė.

Taigi akivaizdu, jog kitoniškumas ne visada reiškia silpnybę, trūkumą, greičiau – atvirkščiai.

Pagal: <https://blog.cheapism.com/famous-lefties/>, žiūrėta 2020-07-31.

Menininkė tapo akimis: “Technologijos suteikė man prasmę gyventi”

Tom Page, CNN, 2020-08-19

Londone gyvenanati menininkė Sarah Ezekiel pelnė tarptautinį pripažinimą už gyvenimo džiaugsmą patvirtinančius paveikslus. Deja, jos gyvenimas taip susiklostė, jog menininkė negali judinti rankų.

Ezekielės nutapyti paveikslai yra sukurti jos akių judesių, speciali kompiuterinė technologija leidžia jai tai daryti.

Ezekielė buvo sveika iki 2000 m., kai jai buvo 34 metai. Būdama nėščia su savo antruoju vaiku, ji pastebėjo, jog silpsta rankos, ima šlubuoti kalba. Taip ji susirgo. Iki tol ji gyveno pilnavertį gyvenimą, rūpinosi šeima, namais. Pirmuosius penkerius ligos metus ji buvo labai vieniša. Šiandien technologijų dėka, kai ji tapo akimis, jos gyvenimas tapo pilnaverčiu.

Ezekielė naudojasi Tobii Dynavox pagaminta sistema, kompanija specializuojasi gamindama įrenginius, kurie padeda neįgaliems asmenims komunikuoti. Technologija taip pat leidžia jai naršyti internete, apsipirkti, naudotis socialiniais tinklais.

Jos darbai buvo eksponuojami visoje JK, taip pat Katare, anot Ezekielės, ji vis dar mokosi, nes atsiranda naujos technologijos.“Kai kuriu, esu visiškai susitelkusi į darbą“, sako ji, „visos mano problemos pranyksta“. Kompiuterio pagalba kuriamas menas buvo pradėtas 1950-aisiais. Metams bėgant algoritmų pagrindu kuriama programinė įranga suteikė menininkams daugiau galimybių.

„Įdomu tai, kadmano stilius nepasikeitė“, - sako Ezekielė apie savo kūrybą. „Mano darbas akių žvilgsniu atitinka tai, ką mano rankos darydavo prieš tai“.

Ji tikisi surengti dar vieną parodą, kai JK bus nutraukti koronaviruso apribojimai. Iki tol ji tęsia savo darbų pardavimus internetu.

„Būdama menininkė technologijų dėka aš iš esmės kitaip vertinu gyvenimą, man atsivėrė daugybė kitų galimybių“, - sako Ezekielė. „Negalėjau kurti metų metus ir tai yra fantastiška, kad technologijos leido man tai daryti ir vėl“.

Šaltinis: <https://edition.cnn.com/style/article/sarah-ezekiel-artist-als-eye-gaze-spc-intl/index.html>, žr. 2020-08-22. S. Ezekielės paveikslai.

Į SVEIKATĄ

   „GEROVĖS PAGRINDAS YRA SVEIKATA“

GYD. JUOZAS ŽEMGULYS, 1933, p. 50-51

MŪSŲ PAJŪRIS YRA VERTINGESNIS

Madinga poilsiauti užsieniuose ir skelbtis apie tai socialiniuose tinkluose įkeliant nuotraukas. Tačiau ar susimąstome, ką prarandame ignoruodami savus kurortus, pajūrį? Dar 1937 m. žymus to meto gydytojas Juozas Žemgulys atliko išsamų Prancūzijos kurorto Bercko ir Klaipėdos palyginimą. J. Žemgulys rašo: „Berck-Plage yra tuo garsus, kad čia yra Prancūzijos kaulų tuberkuliozės gydymo centras. (...) Berck-Plage nėra naujas kurortas. Jis pradėjo garsėti jau prieš 70 metų. Pirmieji pastebėjo patys žvejai, kad čia gerai gyja vaikai, sergantieji skrofulioze.“ J. Žemgulys lygina Bercką su Klaipėda: jis „yra 550 km arčiau prie ekvatoriaus kaip kad Klaipėda. (...) Apskritai imant, Bercko temperatūra yra gana pastovi: nelabai šalta žiemą ir nelabai karšta vasarą. Mūsų klimatas yra kiek šaltesnis (...)“. Tačiau gydytojas pažymi, kad vasaros oras Bercke yra šaltesnis nei Klaipėdoje. Jis rašo: „apskritai vasarą ligoniai blogiau gyja kaip kad pavasarį ar rudenį. Geriausiai gyja žiemą“.

Gydytojas pabrėžia vėjo svarbą: „Bercke yra daug vėjo.. (...) gydytojai vėją laiko svarbiu terapiniu agentu: jis, lengvai praeidamas pro drabužius, masažuoja kūną; ateidamas iš jūros esąs švarus, be mikrobų: turys daug deguonies ir ozono; jis, turėdamas daugybę smulkiausių vandens lašelių, esą jonizuotas ir elektrolizuotas.“ J. Žemgulys apibūdina Bercko pliažą: jis „yra nelygaus pločio potvynio ir atoslūgio metu. (...) Smėlis pliaže nėra baltas, kaip kad pas mus, bet kiek gelsvas, dumbluotas. Lekiančio smėlio Bercke nėra. Smėlis drėgnas. Įmintos pėdos nėra užpustomos ir laikosi iki potvynio. Dėl to pajūris atrodo lyg pritryptas, nešvarus. Atoslūgio metu ant pliažo lieka šiek tiek dumblo, kuris tarpais dvokia. Garuose, kylančiuose iš išnešioto ant pliažo dumblo, esą daug jodo.“ Gydytojas rašo, kad Bercko kopos panašios į kopas Smiltynėje ir Juodkrantėje, bet ne į Palangos kopas.

Žemgulys pasakoja apie ligonius Bercke: jų daug gatvėse ant specialių vežimukų, „gulinčių ligonių yra taip pat kinuose, bažnyčiose, geležinkelio stotyse. Berkiečiai, esą, sako, kad jų kurortas yra gulinčiųjų ligonių kurortas. Gydytojas mini, kad Bercke yra 15 ligoninių. „Visos sanatorijos yra arba prie jūros kranto, prie ribos, kur ateina tvindamas vanduo, arba tuojau už jų“, – rašo jis. Gydytojas teigia, kad Berckas yra prancūzų kaulų chirurgijos centras. Anot jo, „neoperuojamas suaugęs kaulų džiovininkas gyjąs 10-15 metų, operuojamas – 5-6 metus“, gydytojas tvirtina: „kombinuoto (jūros ir chirurgiško) gydymo gerų rezultatų esu matęs labai daug, išgijusieji buvo demonstruojami šimtais“.

J.Žemgulys apibendrina: „Iš to, ką esu patyręs, galiu pasakyti, kad gamtos atžvilgiu mūsų pajūris yra vertingesnis kaip kad Bercko pajūris: švaresnis, gražesnis, vasarą šiltesnis, yra miškas, kurio nėra Bercke. Tiktai mūsų pajūryje nėra ligoninių ir kitų kultūrinio gyvenimo sąlygų (asfalto etc.). Operatiškiems veiksmams atlikti yra L. Raudonojo Kryžiaus ligoninė Klaipėdoje, bet ligoniams gyventi pajūryje būstinių neturime visai. Tuo atžvilgiu mūsų pajūris stovi žemiau už Bercko pajūrį. Sveikumo atžvilgiu yra pagrindo laukti, kad mūsų pajūryje rezultatai galėtų būti ne blogesni kaip kad Bercke“.

Taigi, prieš daugiau kaip prieš 80 metų padarytos išvados aktualios ir šiandien.

Parengta pagal daktaro Juozo Žemgulio straipsnį “Berck-Plage ir mūsų pajūris” leidinyje “Medicina”, 1937 m., Nr. 12, p. 1030-1036.

„GEROVĖS PAGRINDAS YRA SVEIKATA“

GYD. JUOZAS ŽEMGULYS, 1933, p. 50-51

SENTI ŽMONĖS PRADEDA DAUG ANKSČIAU (PAV., MERGAITĖS APIE 30 METŲ)

SVEIKŲ IR DARBINGŲ VAIKŲ GALIMA LAUKTI TIK IŠ SVEIKŲ, SUBRENDUSIŲ, BET NEPERSENUSIŲ TĖVŲ

ALKOHOLIKŲ (GIRTUOKLIŲ) VAIKAI NERETAI BŪNA SILPNAPROČIAI, SERGA NERVŲ BEI PROTO LIGOMIS, SU NEGERAIS PALINKIMAIS

DIDELI GIRTUOKLIAI IR KRIMINALISTAI (NUSIKALTĖLIAI) NETURI TUOKTIS PATYS, NEI KITI SU JAIS VEDYBŲ DARYTI

NEPATARTINA TEKĖTI IR TOKIOMS, KURIŲ PER ANKŠTI DUBENS KAULAI, KURIŲ IŠKRYPĘ ĮVAIRŪS KAULAI AR LYTIES ORGANAI

Per vėlai vesti taip pat nepatartina. Paprastai moteriškės 45-47 metų jau nebegali turėti vaikų, o vyrai – 50-60 metų. Bet senti žmonės pradeda daug anksčiau (pav., mergaitės apie 30 metų). 30 metų moteriai pirmą kartą gimdyti yra daug sunkiau kaip 20-ties metų, nekalbant jau apie pirmą kartą gimdančią 40-ties metų moterį. Vyrams patartina vesti iki 30-35 metų, nes, ilgiau nevedę, jie sunkiai išsilaiko nepaleistuvavę; be to, kartais apsikrečia limpamosiomis lyties ligomis (triperiu ir sifiliu). Jei vyras veda pasenęs, tai jam yra sunkiau, nes jis, jau senas būdamas, turi žmonai ir mažiems vaikams duoną uždirbti, o jam jau reikėtų dažniau pasislėti, o gal jau ir paramos iš vaikų turėti. (...)

Nepatartina tekėti ir tokioms, kurių per ankšti dubens kaulai, kurių iškrypę įvairūs kaulai ar lyties organai, nes tokios moterys gali pasigimdyti tiktai su pagalba didelių ir pavojingų operacijų.

Vyrams nepatartina vesti, jei jie yra vyriškai silpni, jei tas silpnumas yra pastovus ir neišgydomas, nes tada kyla daug nesusipratimų šeiminiam gyvenime.

Netinkamos vedybos kenkia ne tik pačių vedusiųjų, bet dar labiau būsimosios kartos sveikatai, nes yra daug ligų, kurios arba pačios, arba palinkimas prie jų persiduoda paveldėjimo keliu iš tėvų vaikams. Apskritai, reikia pasakyti, kad kaip gero derliaus galima laukti iš sveikų, pilnų, prinokusių, bet nepersenusių grūdų, kaip gero prieaugliaus galima tikėtis tik iš sveikų ir stiprių gyvulių, taip lygiai sveikų ir darbingų vaikų galima laukti tik iš sveikų, subrendusių, bet nepersenusių tėvų. (...)

Čia pridėsime, kad alkoholikų (girtuoklių) vaikai neretai silpnapročiai, serga nervų bei ps.orgroto ligomis, su negerais palinkimais. Taip pat ir nuolatinių (įpratusių) nusiklatėlių vaikai neretai paveldi tėvų palinkimus (...) dideli girtuokliai ir kriminalistai (nusikaltėliai) neturi tuoktys patys, nei kiti su jais vedybų daryti.

Kaip atskiro žmogaus, taip ir tautos gerovės pagrindas yra sveikata. Kaip gyvenimo kovoje išlieka ir prasimuša aukštyn tik sveikas ir darbštus žmogus, taip ir tautų kovoje dėl būvio nugali sveikos ir darbščios tautos, o silpnos ir nevaisingos, nedarbingos tautos žūsta.

SULIESĖJIMAS

GYD. JUOZAS ŽEMGULYS, 1933

Dažniausiai žmogus suliesėja sirgdamas. Bet kartais sublogsta ir sveikas būdamas ar be aiškios ligos. Tada pats suliesėjimas jau yra liga.

Liesi, sublogę žmonės dažniausiai yra silpnesni, kaip vidutinio pilnumo žmonės, mažiau jėgų teturi, kad galėtų daug dirbti, arba kad atsispirtų prieš įvairias ligas. Jų sveikatai palaikyti reikia labiau nutukti.

(...) Metams slenkant, antroj gyvenimo pusėj, žmogui atsiranda ant veido ir apskritai ant kūno raukšlių. Tunkančio žmogaus tos raukšlės išsilygina, ir jis lyg pajaunėja. Daugelis moterų, norėdamos atrodyti jaunesnės, stengiasi nutukti. Yra ir daugiau atsitikimų, kada pageidaujama nutukti.

Norint nutukti, reikia ramiai ir vienodai gyventi. Labai kenkia kiekvienas nuvargimas ir persidirbimas. Norintiems pasitaisyti patartina nepersidirbti. Dėl to ne kiekvienas gali nutukti, kas nori. Jei žmogus dėl duonos kąsnio yra priverstas dirbti daugiau, kaip jo jėgos leidžia, tai tokiam apie nutukimą sunku ir svajoti. Tačiau savo gyvenimą galima taip sutvarkyti, kad, ir daug dirbant, galima šiek tiek padidinti savo svorį. Pirmiausia tam būtinai reikia tvarkingai gyventi. Kiekvieną vakarą reikia gulti anksti, visada tuo pačiu laiku. Taip pat ir keltis anskčiau, visada vienu laiku. Negalima vieną vakarą eiti anksti gulti, kitą vakarą negult iki pusiaunakčio arba net ir visą naktį nemiegoti. Kas gyvena triukšmingai, ūžia naktimis, tas greičiau pavargsta ir nusidirba. Taip pat ir valgyti turi būti paskirtos valandos. Ne tik miegas bei valgis, bet ir visas gyvenimas turi būti panašiai sutvarkytas.

Kaip sakėme anskčiau, yra svarbu gyventi ramiai. Jei namuose negalima ramybės rasti, reikia pasistengti išvažiuoti kur nors pailsėti, atskirai vienam pagyventi. Kartais šiokios tokios ramybės gali būti ir namie, jei yra daugiau kambarių, jei galima kurį laiką atsiskirti nuo vaikų, šeimynos ir kitų žmonių.

Norintiems nutukti labai svarbu kiek galint daugiau gulėti, kad ir nemiegoti. Visą laiką gulėti negera, nes vien nuo to nenutuksi. Apskritai, sveikiems, bet liesiems žmonėms gulėti mažiau kaip 9 valandas nėra patartina. Labai naudinga kiek atsigulti po valgio: po pusryčių, po pietų, po vakarienės. Kas negali ilgai gulėti, tas lai paguli nors pusvalandį, nors 15 minučių po valgio, ir tai turės iš to daug naudos. Žinoma, geriausia būtų, kad žmogus galėtų atsigulti ir užsnūsti po pusryčių kokią valandą, po pietų – porą valandų. Gulint kojos turi būti pakeltos ant lovos, kad visam žmogui būtų patogu ilsėtis.

Reikia stengtis gulėti kiek galint ilgiau atvirame ore, bet vengti vėjo, šalčio ir sukaitimo. Visada reikia apsikloti pakankamai, galima sakyti, šiltai. Ir apskritai visi norintieji nutukti turi rėdytis šiltai, vengti nors mažiausio šalčio.

Suprantama, kad norintieji nutukti turi gerai valgyti. Jei nėra noro valgyti, reikia stengtis jį padidinti. Valgyti reikia nemažiau kaip 5 kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius, pietus, pavakarius ir vakarienę. Kiekvieną kartą reikia valgyti iki soties, bet nepersivalgyti. Nuo persivalgymo atsiranda visokių ligų, nuo kurių žmogus sublogsta.

Geriausi valgiai norintiems nutukti yra pagaminti i š m i l t ų: košės, kleckai, duona, ypač pikliuota, sausainiai. Tų valgių reikia daugiausia valgyti. Labai yra naudinga daug valgyti pieniško ir saldaus valgio, c u k r a u s. Valgiai turi būti vidutiniško riebumo. Iš riebalų labiausiai patartina valgyti: sviestas, šviežia smetonėlė, lašiniai, kada jie nekenkia viduriams. Kartais, be kitų valgių, žmogų nutukina vien tik pora stiklinių šviežios smetonėlės, kasdien geriamos. Mėsa geriausiai tinka šviežia, bet, apskritai, nėra reikalo valgyti daug mėsos ir kiaušinių.

Yra ir vaistų, kurie padeda žmogui nutukti. Nors jie ir labai naudingi, bet reikia atminti, kad jais vienais, be atitinkamo maisto ir gyvenimo, nutukti negalima.

Pasitaikys, kad žmogus, pildydamas visa, kas aukščiau pasakyta, vis dėlto nenutuks. Pav., sergą sunkiomis ligomis negali nutukti. Tačiau lengvas ligas toks gyvenimas ir maistas, kaip aprašyta, nugalės. Žinoma, sunkių ligų tuo būdu nepašalinsi, nes jas reikia tam tikru būdu gydyti.

____________________________________________________________________________________________________________

Į SVEIKATĄ

SUTRIKIMŲ MEDIKAMENTINIS GYDYMAS: 7 MITAI



Iliustracija iš creativecommons.org

Ir taip, Jūs susirgote. Einate į priėmimą pas gydytoją. Gydytojas pasakoja, kaip gydyti Jūsų susirgimą, išrašo būtinus preparatus – Jūs gydotės.

Mentalinių ar psichinių sutrikimų – o tai nėra tas pats, mat psichinių sutrikimų turintieji dažniausia nepasižymi silpnaprotyste, o mentalinių sutrikimų atvejais nukenčia asmenų intelektas arba jie jį silpnoką turi nuo gimimo – atveju ne viskas taip paprasta. Gydymą gali sudaryti daug punktų – reikiamo specialisto paieška, farmakologinės schemos parinkimas, įpročių, režimo ir dienotvarkės pakeitimas. Gydymo metu didžiausia kliūtis yra stigmatizacija, kuri gali kilti tiek iš paties paciento, tiek iš aplinkinių, šeimos, draugų. Būtent stigmatizacija Jus įtikina, jog medikamentis gydymas tolygus atsakomybės nusiėmimui, mėginimui “pasiduoti”.

Tinkamos terapijos parinkimas gali būti ilgas ir sudėtingas. Bet gydymas yra gydymas – Jūs niekada neturite gėdytis, kad mėginate įveikti savo sutrikimą. Bendrijos “The Mighty” dalyviai papasakojo apie labiausiai paplitusius ir kenksmingus klystkelius, susijusius su medikamentine terapija:

1 mitas: tai paprastas ir greitas gydymo būdas.

“Tinkamų medikamentų paieška ir visų rekomendacijų laikymasis reikalauja daug laiko ir jėgų. Negalima išgerti tabletę ir pasveikti – viskas ne taip paprasta”. – Cary Rice Schwent

“Viskas, kas susiję su depresija ir nerimu, nebūna “paprasta”. Man iki šiol būna dienų, kai nepajėgiu atsikelti iš lovos. Mane iki šiol ištinka nerimas. Mėginimas savarankiškai susitvarkyti su mentalinėmis problemomis vos neprivedė manęs iki mirties. Vaistai išgelbėjo mane nuo mirties”. – Keisha Defliger

“Medikamentinė terapija – tai nėra išgijimas akimirksniu. Tai tik vienas iš daugelio instrumentų iš arsenalo, kuris kasdien padeda man išgyventi”. – Kira Schoultz

2 mitas: tai visiškai ne tas pats, kas somatinių susirgimų gydymo preparatai.

“Kai kuriems žmonėms su psichikos sutrikimais medikamentai yra taip pat būtini kaip insulinas diabetikams. Disbalansas (neuromediatorių, hormonų, ko nors kito) reikalauja korekcijos, nesvarbu su kokia Jūsų organizmo sistema jis susijęs”. – Delaina Conour

“Daugelis mano, kad esu pajėgi ir turiu su savo sutrikimu susitvarkyti be preparatų pagalbos. Deja, be gydymo kur kas didesnė tikimybė, kad sutrikimas susitvarkys su manimi”. – Sarah Ceasar

3 mitas: visos problemos dėl to, kad užmiršote suvartoti preparatą.

“Būna blogos dienos ir tai normalu. Tokiais momentais neretai girdžiu aplinkinių klausimus – ar vis dar gydausi? Manoma, jog medikamentai pajėgūs “pataisyti” absoliučiai viską. Realybėje pablogėjimai ir nesėkmingos dienos gali ištikti nepriklausomai nuo to, kaip atsakingai Jūs laikotės paskyrimų”. – Heather East Tenney

“Manęs dažnai klausia ar neužmiršau suvartoti tabletes. Kartais atrodo, jog medikų užduotis aplinkinių akyse – padaryti mane paklusnią ir patenkintą”. – Jessica Love

“Kai kurie žmonės mano, jog neturite jokio pagrindo būti prastos nuotaikos, patirti nerimą ir pan., jei vartojate medikamentus. Jei vartojate preparatus, reiškia, kad jau pagijote ir neturite jokio pagrindo jaustis blogai. Tokia pozicija yra neteisinga, nė viena tabletė neapsaugos nuo nesėkmingos dienos ar streso”. – Tina Frotton Hinebaugh

4 mitas: tai keičia Jūsų asmenybę, daro Jus “zombiu”.

“Medikamentinis gydymas palengvina mano susirgimo simptomus, to dėka galiu būti ir jaustis pati savimi”. – Natalie Tam

“Žmonės sako – “Preparatai padarys Jus zombiu!“. Melas. Be gydymo mano sūnus tiesiog „nedalyvauja“ (vengia bet kokių kontaktų, nekalba). Preparatai padeda jį išlaikyti greta mūsų“. – Tammy Harbert

„Aš labiau buvau panaši į zombį iki man tinkamo gydymo parinkimo. Preparatai išgelbėjo mane nuo įkyrių minčių, kliedesinių idėjų ir kitų mano psichinių sutrikmų pasireiškimų – visa tai atitraukdavo mane nuo realaus gyvenimo. Dabar galiu gyventi savą gyvenimą, judėti toliau, priimti sprendimus, nesidairyti į iracionalius, liguistus įsitikinimus ir abejones“. – Rachel N

5 mitas: tai panacėja. Jūs pradėjote vartoti medikamentus ir tuo Jūsų kova su sutrikimu baigėsi.

„Psichoterapija padeda, preparatai padeda. Bet pagijimui man reikia ir to, ir kitko“. – Carolina Ledezma Carrasco

„Neteikiu pirmenybės vaistams prieš psichoterapiją, maldą, ką tik norite, ką galima pasiūlyti kaip alternatyvą. Išbandžiau viską ir priėjau prie išvados, kad efektyviausiai man padeda kelių metodų kombinacija“. – Allie Wills

„Atrodo, jog žmonės tabletes laiko lyg „magišku pagijimu“. Taip, jos vaidina svarbų vaidmenį, silpnina simptomus, tačiau nepadeda atsikratyti sutrikimo visiškai. Tai mano pasirinkimas – pajudėti kiek toliau su psichoterapijos ir savarankiškų pastangų pagalba“. – Danielle Bailey

6 mitas: “laimės tabletės”.

“Preparatai nuo depresijos ir nerimo nepadaro manęs laimingu. Jie mažina mano jautrumą ir padaro blogiausius mano gyvenimo momentus ne tokius siaubingus”. – Tabi Baker

“Ne. Tai daugiau primena tabletes “kartais jaučiuosi ne tokia pasmerkta”. – Kristin Lara

“Kartais terapija reiškia tik kovą dėl išgyvenimo ir galimybę funkcionuoti daugmaž pilnavertiškai”. – Emily Perkins

7 mitas: tai silpnybė.

“Būtinos terapijos taikymas nereiškia silpnybės, net atvirkščiai. Rūpinimasis savimi ir savo sveikata – visada svarbu ir teisinga, tai stiprybės požymis”. – Lisa Gray Stephens

“Man nuolat sako “pakentėk” ar “tau reikėtų labiau stengtis”. Sako, kad pabėgu nuo problemų su preparatų pagalba, vietoje to, kad “išmokčiau kontroliuoti savo emocijas””. Tiffany Ball

“Medikamentinė terapija – ne silpnybė. Ji padeda man kovoti, leidžia vėl pasijusti stipria”. – Arielle Smith

Šie atsakymai yra pagrįsti asmenine patirtimi, nepriimkite jų kaip profesionalių rekomendacijų. Bet kurią terapiją, ypač medikamentinę, būtina aptarti su specialistu. Jokiu būdu neužsiimkite savigyda.           <Šaltinis: themighty.com; t.me/imatrip>

------------------------------------------------------------

PODAGRA - KARALIŲ LIGA

Andžela Armonienė, parašyta 2014-12-30, paskelbta 2020-12-18

Santrauka

Podagros ligos alternatyvių gydymo metodų ekonominio efektyvumo vertinimas yra svarbus dėl to, kad alternatyvių gydymo metodikų atsiranda vis naujų, sukuriami nauji medikamentai, siūlomos inovacinės diagnostikos galimybės. Populiacijoje podagra serga apie 1-2 proc. žmonių, sergančiųjų daugėja. Podagros gydymo metodų parinkimo problema yra aktuali dar ir todėl, kad pacientams reikia gydymo visą gyvenimą, svarbu užtirinti sergančiųjų gyvenimo kokybę, sumažinti priepuolių pasikartojimus, neleisti atsirasti kepenų, inkstų pakitimams, užkirsti kelią kardiologiniams susirgimams, diabetui, sąnarių pakitimams, kas labai dažnai yra būdinga sergantiesiems podagra, parinkti efektyviausią metodą šlapimo rūgšties koncentracijos mažinimui.

PUBMED/MEDLINE, Taylor and Francis, Ebsco duomenų bazės buvo pasitelktos analizei, gauta informacija susiteminta ir apibendrinta.

Podagros gydymas skirstomas į du tipus: (1) ūminio priepuolio gydymas, yra malšinamas skausmas ir uždegimas bei (2) šlapimo rūgšties koncentracijos kraujyje mažinimas vaistais ir dieta. Pažymėtina, jog apie 40 metų Lietuvoje podagrai gydyti buvo taikomas tik vienas preparatas, t. y. alopurinolis. Šis preparatas vs placebo ir pasirinktas vertinti pagal efektyvumą, kaštus šiame darbe. Remtasi nuostata, jog kaštų ir naudingumo analizė svarbi vertinant podagros gydymo metodikų efektyvumą. Palyginimui pasinaudota naujesne informacija, jog nuolatinis febuksostato vartojimas mažina podagros priepuolių dažnį ir intensyvumą, be to, yra nustatyta, kad ADENURIC geriau sumažina ir palaiko šlapimo rūgšties kiekį serume, lyginant su alopurinoliu, pagrindinė veiksmingumo vertinamoji baigtis yra kraujo serume šlapimo rūgšties koncentracija <6,0 mg/dl [15]. Palyginamajam vertinimui pasirinktas ir citologinis gydymas, kai nustatytas efektyvumas: šlapimo rūgšties nukritimas iki 4.6 mg/dl [13], taigi darbo pagrindinė išvada yra ta, jog ADENURIC efektyvumas yra mažesnis nei citologinio gydymo,  o palyginamasis vertinimas pagal Lietuvos realijas parodė, jog nors gydymo kaštai alopurinoliu nėra itin aukšti, vaistas sergantiesiems podagra kompensuojamas iš Ligonių kasų 50 proc., tačiau negalime nustatyti svarbių naudingumo pacientui, jo gerovei veiksnių, būtinų pagal kaštų ir naudingumo analizės kriterijus. Todėl apibendrinama, jog naujausi medikamentai kaip KRYSTEXXA, ADENURIC, kt. efektyvūs, tačiau jie nėra pigūs, nekompensuojami Ligonių kasų, tokio gydymo kaštus didina ir būtinybė vykdyti monitoringą, taikyti administravimą. Kita vertus, tikėtina, jog alopurinolis pamažu bus keičiamas efektyvesniais naujos kartos medikamentais vadovaujantis kaštų ir naudingumo pacientui kriterijumi. Turėdami duomenis, jog skausmo, aukšto kraujospūdžio, reumatoidinio artrito, atvejais 30-40 proc. ligonių būklė smarkiai pagerėja vien nuo placebo [16], negalime atmesti ir šios alternatyvos ypač dar ir dėl to, kad Lietuvoje podagra sergantieji ir turintieji pėdos deformacijas, po pėdos operacijų gali gauti specialiai pagamintą ortopedinę avalynę, įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, taigi dar ir taip be medikamentų sergantieji podagra gali sumažinti skausmus, pagerinti savo gyvenimo kokybę.

Įvadas

Podagra yra visą gyvenimą trunkantis susirgimas. Vertindami tai, jog populiacijoje sergančiųjų podagra daugėja, ligos progresavimą lemia civilizacija, kintantis gyvenimo būdas, kai žmonės vis mažiau juda, maitinimosi įpročiai yra nepalankūs ligos plėtrai užkirsti kelią, galime nesunkiai numatyti, jog alternatyvių gydymo metodų ekonominio vertinimo poreikis pagal ekonominio efektyvo kriterijus artimiausiu metu išliks.

Podagros gydymo metodų parinkimo problema yra aktuali todėl, kad pacientams reikia gydymo visą gyvenimą, dalis paplitusių medikamentų pacientams netinka, yra nemažai šalutinių veiksnių, ligos komplikacijos susijusios ne tik su inkstų nepakankamumo išsivystymu, bet ir su diabeto liga, kraujotakos sutrikimais, skausmais sąnariuose, ribota galimybe judėti, sąnarių pokyčiais, kurie išoriškai neestetiški, paraudimu, bėrimu, kartais – ligos baigtimi paciento mirtimi. Naujumo aspektas yra tas, jog nuo 2012 metų yra atlikta nemažai tyrimų, kur pristatomos naujos diagnostikos bei gydymo metodikos, kurios yra itin efektyvios. Visaverčio gyvenimo funkcija yra siekiamybė, matavimo vienetas yra paciento gerovė, – toks yra pasirinktas kriterijus šiame darbe, kurio tikslas yra įvertinti podagros ligos alternatyvių gydymo metodų ekonominį efektyvumą, pasirinkta vertinti gydymo alopurinoliu metodą vs placebo.

Darbo uždaviniai yra šie:

Atlikti literatūros apžvalgą.

Atlikti paiešką duomenų bazėse pagal raktinius žodžius ir surinkti reikiamus duomensi, informaciją.

Atlikti sisteminę analizę ir pagal gautus rezultatus pasirengti atlikti palyginamąją ekonominę alternatyvių gydymo metodikų analizę pagal Lietuvos realijas.

Gautus rezultatus susisteminti ir parengi apibendrinimus.

Pateikti išvadas.

Darbas gali būti naudingas rengiantis atlikti stebėjimus tiesiogiai pacientų tarpe, kt.

Literatūros apžvalga

Podagra (lot. Podagra, graikų kalba pus, kilmė – podos – koja + gra – medžioklė), tai liga, kylanti sutrikus organizme šlapimo rūgšties apykaitai [1].

Podagra dar vadinama „karalių liga“, jos paplitimą įtakojo ir civiliazijos poveikis: pakito gyvenimo būdas, žmonės vartoja daugiau riebaus maisto, alkoholio, mažiau juda. Ši liga yra pažeidusi apie 1-2 proc. visų pasaulio žmonių sveikatą, kai kuriose populiacijose šis sergančiųjų kiekis yra didesnis. Vien JAV apie 6-8 milijonai žmonių serga podagra visą savo gyvenimą... Pietų Afrikoje, pavyzdžiui, podagra nebuvo paplitusi, tačiau dabar tai yra gana įprastas susirgimas [2].

Podagra yra liga, menanti Antikos laikus. Ją yra aprašęs Hipokratas, tačiau be abejo, kad daug šimtmečių iki jo laikų žmonės susidurdavo su podagra. Pagrindiniai podagros rizikos veiksniai yra šie:

Vyriška lytis

Amžius - daugiau nei 40 metų

Antsvoris

Paveldimumas

Alkoholio vartojimas

Inkstų nepakankamumas

Arterinė hipertenzija [3].

Podagros gydymas yra dviejų etapų:

Ūminio priepuolio gydymo, kai malšinamas skausmas ir uždegimas ir

šlapimo rūgšties koncentracijos kraujyje mažinimo vaistais ir dieta.

Antrasis etapas skirtas mažinti šlapimo rūgšties susidarymą. Beveik 40 metų Lietuvoje podagrai gydyti buvo taikomas tik vienas preparatas, t. y. alopurinolis, atliekantis šlapimo rūgšties koncentracijos mažinimo funkciją. Esamu metu visuotinai taikomas naujas efektyvus vaistas – febuksostatas, kuris leidžia pagydyti žmones, kurie dėl kokių nors priežasčių (pvz., individualaus jautrumo, alerginių reakcijų) negalėjo vartoti anksčiau turėtų vaistų. Naujasis gydymas febuksostatu gerai toleruojamas ligonių ir neleidžia atsirasti naujiems priepuoliams.
Kai gydymas yra medikamentais, yra būtina dieta. Deja, vaistai yra reikalingi, liga gali komplikuotis, ji sukelia didelius skausmus pacientams, be to, gydant medikamentais podagros priepuolių galima išvengti.
Dietos principai paprasti:
būtina vengti riebios, keptos mėsos, vidaus organų (kepenų, inkstų), smulkios žuvies, nes ji dažnai valgoma su vidaus organais, kuriuose yra daug purinų, riebių padažų, sultinių, ankštinių daržovių, saldumynų, šokolado, alkoholio.
Tinka pieno produktai, mat jie turi šlapimo rūgšties išsiskyrimą skatinantį poveikį.
Taip pat patartina gerti daug vandens [3].

Podagra dažniausiai serga 40-50 metų vyrai (5-28 vyrai ir 1-6 moterys 10 tūkstančių gyventojų). Susirgus šia liga, deja, pasveikti neįmanoma, negydant atsiranda priepuoliai. Pagrindinė sąlyga podagros priepuoliui atsirasti – hiperurikemija. Ji diagnozuojama tuomet, kai vyrams ir moterims po menopauzės šlapimo rūgšties koncentracija būna daugiau nei 420 mmol/l, o moterims prieš menopauzę – daugiau kaip 360 mmol/l. Podagra gali būti pirminė ir antrinė.
Pirminė, savarankiška podagra sudaro 90 proc. atvejų. Dažniausiai ją lemia paveldimumas: 1/3 ligonių giminėje yra žmonių, sergančių šia liga (dažniausiai tėvas, brolis).
Ligos vystymuisi įtakos turi įgimti fermentų defektai, maistas, alkoholis, nejudrus gyvenimo būdas. Pagal purininių medžiagų apykaitos sutrikimus skiriamos 3 pirminės podagros rūšys: metabolinė – dėl padidėjusios endogeninės purinų sintezės, inkstų – dėl sutrikusio šlapimo rūgšties išskyrimo ir mišri – abiejų derinys.
Dėl kitų ligų ar patologinių būklių kylanti podagra vadinama antrine. Ji gali atsirasti bet kokio amžiaus žmonėms, vienodai tiek vyrams, tiek moterims. Sergant antrine podagra būna didesnė hiperurikemija, dažnesni podagros priepuoliai, dažniau pasitaiko šlapimo takų akmenligė.
                 Skiriami 3 podagros vystymosi laikotarpiai: premorbidinis, kai nėra ryškių hiperurikemijos simptomų, intermisinis, kai ūminio artrito priepuoliai kaitaliojasi su ramiais besimptomiais laikotarpiais tarp priepuolių, ir lėtinės podagros laikotarpis, kai jau atsiranda nuolatinis artritas, podagrinių mazgelių – tofusų ir inkstų pažeidimo požymių.
Ūminis podagros priepuolis būna nuo 50 iki 80 proc. ligonių. Jis gali ištikti ir visiškai sveiką žmogų.

Lėtinei podagrai būdinga artropatija, sukelta natrio uratų nusėdimo sąnariuose, aplinkiniuose audiniuose. Ligoniai jaučia nuolatinį skausmą, judesiai tampa riboti, sąnariai deformuojasi, atsiranda mazgelių – podagrinių tofusų. Tai – natrio uratų sankaupos apie pėdų, plaštakų, alkūnių sąnarius, ausų kaušeliuose. Jie gali būti įvairaus dydžio – nuo mažiausio smeigtuko galvutės iki didelių susiliejančių konglomeratų.

Podagra dažniau linkę sirgti nutukę asmenys, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis. Sergantiesiems podagra dažnai pasitaiko lipidų apykaitos sutrikimų – trigliceridų padidėjimas kraujyje. Tai sukelia širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, cukrinį diabetą. Dėl natrio uratų sankaupų inkstuose vystosi podagrinė nefropatija, pielonefritas, akmenligė.
Gydymo kryptys:

Skiriamos dvi svarbiausios podagros gydymo kryptys – ūminio priepuolio gydymas ir sąlygų kitiems priepuoliams kilti panaikinimas.
(1) Ūminio priepuolio gydymas:
Ūminio priepuolio metu sąnariui būtina ramybė. Ligoniui rekomenduojama nekaloringa dieta, daugiau gerti skysčių (tinka šarminis mineralinis vanduo).
Tuo pat metu skiriama vaistų. Efektyviausiai priepuolio pradžioje veikia kolchicinas.
Iš pradžių skiriama 1 mg, toliau kas 2 valandas po 0,5 mg iki priepuolio pabaigos. Maksimali paros dozė – nuo 4-6 mg. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, ar ligonis neviduriuoja. Prasidėjus viduriavimui, preparato nebeskirti. Jeigu ligonis preparatą toleruoja, antrą trečią parą skiriama mažesnė dozė – iki 2,5 mg, ketvirtą penktą – tiktai 1,5 mg. Preparato galima skirti dar kelias savaites. Kolchicinas geras tuo, kad tinka ir tais atvejais, kai ligonis serga opalige, vartoja antikoaguliantų ar netoleruoja nesteroidinių vaistų nuo uždegimo.
Tačiau dažniausiai podagros priepuoliams gydyti skiriama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, pvz., indometacino. Jo skiriama po 50 mg 4 kartus per dieną, 2-3 dienas, vėliau dozę galima mažinti. Skirima šio vaisto tol, kol praeina priepuolis.
Šlapimo rūgšties kiekį kraujyje mažinantys preparatai yra būtini sergantiesiems podagra.
Reikia nuolat stebėti šlapimo rūgštį sergančiojo kraujyje. Keletą kartų nustačius, kad jo kiekis padidėjęs, be dietos, turi būti skiriama šlapimo rūgšties kiekį mažinančių preparatų. Šiuo metu dažniausiai skiriama alopurinolio. Jis nemalšina skausmo, todėl jo neskiriama podagros priepuolio metu, tik remisijos laikotarpiu. Preparato dozė – paprastai 100-300 mg per dieną.
Jei ligonis šio vaisto netoleruoja, gali būti skiriama kitų preparatų: benzbromarono, probenicido, sulfinpirazono. Jie skatina šlapimo rūgšties išsiskyrimą iš organizmo.
Gydant podagra sergančius ligonius galima pasiekti gana gerų rezultatų. Tinkamai koreguojant šlapimo rūgšties kiekį kraujyje išvengiama ligos priepuolių ir pasiekiama pakankamai gera paciento gyvenimo kokybė [4].

Alopurinolis įvertintas kaip vienas iš dažniausiai profilaktiškai vartojamų preparatų, nurodoma, jog yra „veiksmingas ir saugus, netgi ilgai vartojamas“ [5]. Naujesnėje mokslinėje literatūroje naudoti podagros gydymo kaštų, gydymo efektyvumo ir sveikatos pokyčių vertinimo rodikliai, tyrimo metodai ar instrumentai, apibendrinanimai yra tokie:

Nors alopurinolisdažniausiai skiriamas medikamentas podagros atveju, nustatyta atvejų, kai sukelia reakcijas galinčias nulemti pacientų mirtis, taikoma pacientų stebėsena, naudojamas duomenų apdorojimas kompiuteriu, SPSS analizė [6].

Pabrėžiama ir nemedikamentinio gydymo svarba, rekomenduojama tiesiog dėti ledo kompresus ant skaudančių sąnarių, vartoti dideles dozes vitamino C ir, be abejo, laikytis dietos. Buvo vykdyta pacientų stebėsena, pabrėžtas kiekvieno sergančiojo individualumas bei būtina sąlyga – pacientas turi būti motyvuotas laikytis specialios dietos, kt. [7].

Nustatyta, jog podagra sergančiųjų gyvenimo kokybę galima pagerinti pritaikant jiems specialią ortopedinę avalynę, tyrimai inovatyvūs, išsamūs, atlikti išbandant specialiai pagamintos avalynės, kuri padeda ženkliai sumažinti pacientams skausmus, pavyzdžius [8].

Taikomas medikamentis gydymas, stebimi pokyčiai ląstelėse, metabolizmo procesai – tokios metodikas, kai tyrimai vykdomi ląstelių lygmeniu, dirba ir mikrobiologai, yra efektyvios tuo požiūriu, jog pacientai išvengia priepuolių, tačiau kaštai gydymo, be abejo, yra dideli. Kai liga progresavusi, lėtinė – gydymas vykdomas kartu su pokyčių pacientų ląstelėse stebėjimais. Siekiamybė yra paciento gyvenimo kokybė – naujų medikamentų taikymo efektyvumas nustatomas pagal priepuolių retėjimo duomenis, šlapimo rūgšties koncentracijos sumažėjimą, kt. [9]. Išsamiau žr. 1 lentelę.

        Galime preliminariai apibendrinti, jog šios ligos atveju gydymo efektyvumo rodikliai yra ne tik mažesni kaštai, bet ir paciento gyvenimo kokybė, skausmo mažinimas ar jo išvengimas, o kadangi liga žmonių populiacijoje pasauliniu mastu plinta įskaitant ir tas valstybes, regionus, kur ji būdavo itin reta, neišvengiamai tyrimų tik daugės, nauji medikamentai bus išrandami ir tai rodo, jog investuojama į purinų metabolizmo tyrimus [9], be to, vykdomi mokslo tyrimai, pavyzdžiui, maliarijos atvejų, gaunami rezultatai, kai stebimi bendrieji bruožai, gauti duomenys naudingi ir podagros atvejais dėl šlapimo rūgšties kiekybinių pokyčių taikant medikamentus, įvairius jų derinius [10]. Paminėtini ir naujesni tyrimai bei jų rezultatai, kai vieno paciento stebėjimo atveju yra nustatomos bendros tendencijos, pavyzdžiui, kad liga yra plintanti net paauglių tarpe, kai nesilaikoma elementarių dietos reikalavimų, pažeidimai įvyksta negrąžinami, ligos diagnozvimas atliekamas per vėlai, pacientą tenka operuoti, skausmų mažinimui parenkamos kelios alternatyvios strategijos ir pan.[11].

      Pozityvu yra tai, jog citologijos atstovų mokslo tyrimai davė daug žadančių rezultatų ir ligos diagnozavimo patikimumui atsirado naujos metodikos [13], kas, be abejo, ligos gydymo kaštus didina, tačiau kartu ir leidžia nebeeikvoti specialistų laiko sąnaudų nereikalingiems, nerezultatyviems, dažnai klaidinantiems ir nepatikimiems diagnostiniams tyrimams, žymiai geriau yra parinkti reikiamus medikamentus nustačius, kokia podagros forma vystosi pacientui ir ar gresia ši liga apskritai, ir pan.

       Toliau šiame darbe pateikiama duomenų šaltinių paieškos, atrankos metodika, po to – analizės duomenų sisteminimo rezultatai, ligos gydymo kaštų analizė vadovaujantis Lietuvos galimybėmis ir realijomis bei apibendrinančios išvados.

Metodika

Duomenys šiam kursiniam darbui pradžiai buvo rinkti iš medicinos enciklopedijų, interneto šaltinių, kuriuose liga aprašoma išsamiai, taip parinkti raktiniai žodžiai: podagra, anglų kalba – terminas „goat“, taip pat atrinkti ir ekonominiai terminai pagal Aiškinamąjį ekonomikos anglų-lietuvių kalbų žodyną (2006), kur atrinkti apibrėžimai: cost – kaštai, cost-benefit analysis: liet. k.: kaštų ir veiksmingumo analizė, be to: kaštų ir naudingumo analizė, atsiradusi sveikatos organizacijose – visaverčio gyvenimo funkcija yra siekiamybė, matavimo vienetas yra paciento gerovė [13, p. 135].

Ekonominio vertinimo rodikliai ir jų apskaičiavimo metodika pasirinkta palyginimo būdu įvertinti gydymo kaštus alopurinoliu vs placebo. Taip pat įskaičiuoti ir skausmo mažinimo kaštai – priepuoliai podarga sergantiesiems būna, dažnai taikomas yra medikamentas arcoxia, kuris skirtingai nuo alopurinolio podagra sergantiesiems nėra kompensuojamas. Pasirinktas 90 dienų gydymo kursas. Tokį pasirinkimą analizei nulėmė literatūros šaltinių analizė, duomenys, jog tik vienintelis medikamentas alopurinolis yra kompensuojamas sergantiesiems podagra 50 proc., jo taikymas Lietuvoje trunka jau apie 40 metų. Nuskausminamieji pasirinkti gali būti ir kiti, tačiau nė vieni iš jų pacientams nekompensuojami Lietuvoje, arcoxia yra vienas geriausiai toleruojamųjų. Medikamentų kainos surastos pagal informaciją tinklalapiuose www.vlk.lt; www.vaistai.lt; naudotasi BSA skaiciuokle: http://www.halls.md/body-surface-area/bsa.htm Papildomų paslaugų poreikis nustatytas pagal informaciją tinklalapyje www.sam.lt; www.vlk.lt – podagros atveju tai yra speciali ortopedinė avalynė. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertė (litais), taikoma atsiskaitant už paslaugas, suteiktas nuo 2014 m. sausio 1 d., nustatyta iš informacijos, pateiktos  www.vlk.lt, tai naudota skaičiavimuose, taip pat naudotasi informacija, pateikta dėl nuo 2012 sausio 1d įsigaliojusios DRG sistemos (SAM įsak. 2011 m. gruodžio 23d.,   Nr. V-1118).

Tokiu būdu pagal vlk.lt nurodytąją galiojančią bazinę kainą balais, balo vertę bei normatyvinius koeficientus pagal galiojantį kainyną dėl paslaugų apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų, dauginimo būdu atlikti skaičiavimai, kurių rezultatai yra pateikiami toliau šiame darbe. Vieno paciento gydymo kaštai įvertinti 90 dienų trukmės gydymo kursui, palyginta alopurinolio medikamentu ir priepuolio metu 8 dienas skiriamos arcoxia gydymas vs placebo, įskaičiuota papildoma paslauga – ortopedinė avalynė, įvertintas variantas, kai vaistai alopurinolis nekompensuojami ir kai kompensuojami 50 proc. Kaštų skirtumas vienam pacientui skaičiuojamas iš gydymo medikamentais 90 dienų laikotarpiu atėmus kaštus placebo atveju, kai teikiama ortopedinės avalynės paslauga, kuri, beje, pacientui yra kompensuojama 100 proc. Tuo remiantis daromos išvados. Be to, palyginimui yra pateikta ir informaciją apie gydymo alternatyvas kitais medikamentais, tačiau neatlikti skaičiavimai, o palyginimas atliktas tuo požiūriu, kiek veiksmingas medikamentas siekiant pacientui sumažinti šlapimo rūgšties koncentraciją, kas yra labai svarbu sergantiesiems podagra, nes tai mažina ir priepuolių tikimybę, pagerina jų gyvenimo kokybę.

Be to, šiame darbe yra pateikta palyginimui dar ir 2013 metais paskelbtos gydymo gairės, podagros gydymo metodika, sukurta ir taikoma JAV.

Sisteminės apžvalgos rengimo eiga ir metodai:

PUBMED/MEDLINE pagal raktinius žodžius „treating goat“, „goat in the big toe“, „uric acid levels“ atlikta bendroji apžvalga, susipažinta su gydymo metodikomis, kt. Paieška vykdyta per „Health Services Research“, informacijos ištekliai iš duomenų bazės, taip pat įterpta ir paieška „Drug information“ – REZULTATAS buvo 267 šaltiniai.

Jie buvo naudojami asmeninei apžvalgai, tiesiog atrinkti pagrindiniai medikamentai, nustatyti raktiniai žodžiai: podagra and treating goat and alopurinoll. Pažymėtina, jog raktiniai žodžiai „decision tree“ netiko, atrankai buvo paimti naujausi mokslo darbų, tyrimų rezultatai – mokslo straipsniai.

Naudotasi duomenų baze Taylor and Francis, on-line atrankos būdu atrinkti 4 šaltiniai.

Naudotasi duomenų baze EBSCO, on-line atrankos būdu atrinkti 17 šaltinių.

Apžvelgus 21 mokslo tyrimų rezultatų publikaciją, iš jų tarpo atrinktos 8 reikšmingiausios mokslo tyrimų rezultatų paskelbimo publikacijos iš laikotarpio 2012-2014 m., vadovautasi atrankos kriterijumi – podagros gydymo efektyvumo vertinimo metodikos, rezultatų įvairovė.

Toliau šiame kursiniame darbe pateikiami atliktos analizės rezultatai.

Podagros gydymo efektyvumo analizės rezultatai

                      Šiame darbe pasirinkta vadovautis kaštų ir naudingumo analize, remiamasi visaverčio gyvenimo funkcija, paciento gerove, kaip siekiamybe. Toks pasirinkimas tinkiamas yra podagros atveju, nes liga nėra pagydoma, o jei negydoma apskritai, lemia paciento skausmus, asmuo nebegali gyventi visaverčio gyvenimo ir dėl sudarkytų sąnarių, dažnai iškrenta iš darbo rinkos, praranda galimybę judėti, atsiranda kitų komplikacijų, gretutinių ligų, kaip inkstų akmenligė, diabetas ir kt.

Podagros gydymo naujausi metodai, alternatyvos, jų efektyvumas

                      Bendrajam susipažinimui buvo apžvelgta arti 300 įvairių šaltinių – toks buvo parengiamasis etapas. Pasinaudojus duomenų bazėmis – EBSCO, Taylor and Francis bei PUBMED/MEDLINE – buvo pasirinkta remtis 30 mokslo darbų, tyrimų rezultatų, paskelbtų mokslo žurnaluose, iš jų nagrinėjimui pasirinkti 7 mokslo straipsniai, kurie yra naujausi, parengti mokslininkų iš Šveicarios, Pietų Afrikos, Saudo Arabijos ir kitų šalių, yra iš skirtingų nagrinėjamų problematikos sričių, geriausiai atitinka šio kursinio darbo tikslą.

Nustatyta, jog podagra lemia pacientų neįgalumą, yra plintantis susirgimas, esminis rizikos veiksnys yra hiperurikamėja, kas yra susiję su kardiologiniais susirgimais ir galiausiai – mirties rizika. Nors medikamentai, reikalingi šia liga sergantiesiems, vis tobulinami, labai intensyviai pabrėžiama ir gyvenimo būdo svarba – urbanizacija daro neigiamą įtaką, susirgimų podagra daugėja, naujesnės rekomendacijos podagra sergantiesiems yra ne tik speciali dieta, bet ir judresnis gyvenimo būdas, C vitamino didesnių dozių vartojimas, daržovių įtraukimas į mitybos racioną [7].

Podagros gydymo alternatyvos yra šios:

Pietų Afrikoje siūloma gydymo metodika:

Kai sąnarių pažeidimai nemaži, taikytinas methyl prednisolonas (160 mg) ar steroidai. Pažymėtina, jog prednisolonas skiriamas 30-40 mg/dienai, 5 dienų bėgyje su 10-14 dienų pertraukomis. Steroidai skiriami individualiai, pagal pacientų individualią būklę, vaistų toleravimą. Be to, patariama naudotis ledo kompresais skausmui sąnariuose malšinti. Kitas rekomenduojamas medikamentas – kolchicinas,
jo dozavimas: 1 mg didinant iki dar papildomų 0.5 mg kas 3-4 valandas, taikyti maksimum 3 mg/dienai. Šis gydymas pripažintas kaip itin efektyvus [2].

Nemedikamentinis gydymas rekomenduojamas toks: dieta, svorio mažinimas, daug skysčių vartojimas, vitamino C vartojimas: nuo 500 iki 2000 mg per dieną bei mažų aspirino dozių vartojimas širdies ligų profilaktikai. Taip pat siūloma                 šlapimo rūgšties kiekį mažinti alopurinoliu, dozavimas – nuo 300 mg iki 700-900 mg/dienai. Colchicine/ kolchicino
dozavimas po 0.5mg dukart per dieną, taip pat būtina stebėti, ar pacientui nesukelta toksikozė, ją gali sukelti colchicine/ kolchicinas, todėl tokiais atvejais skiriamas dar ir eritromicinas ar statinė terapija.

Klausimas keliamas, o kaip gali būti nustatomas medikamentinio gydymo efektyvumas. Tyrimai vykdyti lėtinės podagros atveju. Indikacija yra šlapimo rūgšties kiekio mažėjimas. Taip pat yra nustatomos alopurinolio kontraindikacijos. Tiriamas purino metabolizmo procesas pacientų ląstelėse.

(2) Taikomi ir kiti metodai gydant podagrą: (a) 3 mėnesiai alopurinolio maksimalia gydančiojo gydytojo paskirta doze. (b) Taip pat yra siūloma skirti kitą medikamentą – pegloticase.  Jo skiriama po 8 mg 4 savaitėms, kai kuriems pacientams – 2 savaitėms, jei gydomi klinikoje. Dar skiriama fexofenadine po 60 mg vakarais prieš infūzijos procedūrą, atliekamą ryte, paracetamolis (acetaminophenas) - 1,000 mg ryte prieš infūzijos procedūrą ir intraveninis hydrocortisonas - 200 mg prieš pat infūzijos procedūrą. Dar duodamas colchicine/ kolchicinas – po 0.6 mg kartą ar dukart per dieną. Taikoma griežta dieta, padedanti mažinti šlapimo rūgšties koncentraciją. Toks yra lėtinės podagros gydymo metodas, siekiamybė – šlapimo rūgšties koncentracijos mažinimas, per 2 savaičių gydymo kursą skiriant po 8 mg pegloticase medikamento pasiekiama pageidaujamo šlapimo rūgšties sumažėjimo lygio iki 6 mg/dL, yra ir kitų privalumų – medikamentą geria toleruoja sergantieji lėtine podagra, gaunami geresni rezultatai skausmo išvengimo atveju, tinka taikyti pegloticase tuomet, kai netoleruojami kiti analogiški medikamentai, be to, buvo atliktas dar ir tyrimas su placbo grupės palyginimu. Vertinimui parinkti 85 pacientai gavo medikamentą, placebo grupėje buvo 43 pacientai, jie tirti buvo 1-3 mėnesius, kitas tyrimas buvo su 69 pacientais, kuriems taikytas gydymas pegloticase, placebo grupėje buvo 43 pacientai, tyrimas vykdytas mėnesį. Be to, kad buvo nustatyta, jog medikamentas efektyviai padeda gydyti lėtinę podagrą, mažina šlapimo rūgšties koncentraciją, nustatyta, jog lyginant su placebo grupe, gaunantieji medikamentinį gydymą daugiau parausdavo tipinėmis podagra sergančiųjų bėrimo dėmėmis, tačiau tai stebima tik gydymo pradžioje, vėliau šis paraudimas mažėja, išnyksta. Palyginamojo tyrimo su placebo grupe rezultatas buvo tas, kad taikant pegloticase tris mėnesius paraudimai išnyksta, todėl nustatyta, jog medikamento taikymo kursai turi būti planuojami trijų mėnesių reguliariai kartojamiems laikotarpiams [9].

(3) JAV 2013 metais paskelbta podagros gydymo metodika:

Prieiga per internetą:

http://gallery.mailchimp.com/dc87b5b06c18065c49fd53928/files/Gout_Management_Baldwin_Stoughton_and_Mead.pdf

Kiti naujesnių podagros gydymo metodų efektyvumo vertinimo kriterijai pristatomi 1 lentelėje.

1 lentelė

Naujesnių podagros gydymo metodų efektyvumo vertinimo kriterijai

Literatūros šaltiniai

Glaustai pristatomi tyrimai

Tyrimuose naudoti efektyvumo vertinimo kriterijai

Walke, Ramraje, Jadhao (2013)

Citologinis gydymas injekcijomis (FNAC) pristatomas kaip gydymo metodas, alternatyva podagros atveju. Atliekama biopsija, tyrimui imamas skystis iš sąnario paciento, sergančio podagra. Tyrimus atlieka citopatologas, tiria kristalų požymius histologiškai. Nustačius amorfinius agregatus, gigantiškus svetimkūnius, limfocitus, fibroblastines reakcijas, toliau diagnozuojama, kad pacientui reikia specialaus gydymo. Kaštų atžvilgiu tai efektyvu, nes diagnozė labai tiksli, nustatoma kristalų prigimtis, podagros lygis, pobūdis, grėsmė ir kt.

Išvengiama daugybės neefektyvių tyrimų, tiksliai nustatoma diagnozė, galima parinkti tinkamą gydymą. Rezultatas:

3 mėnesių trukmės gydymas davė šlapimo rūgšties sumažinimo duomenis: nukrito iki 4.6 mg/dl.

Morris, Grant, Khanna, White (2014)

15-metis pacientas gydytas reumatologų, ortopedų, kentė skausmus, gydėsi nuskausminamaisiais, radiografu jokie nenormalumai nenustatyti. Skausmai progresavo, nuskausminamieji jau nebegelbėjo, pacientas operuotas.

Pagerėjimas neįvyko, operuota dešinė alkūnė. Skausmai nesibaigė, skaudėjo ir kitus sąnarius. Bėda ta, kad pacientas nenumetė svorio, o viršsvoris jo buvo didokas.

Po 2,5 metų gydymo sėkmė nepasiekta, jaunuolis vartojo raudonąją mėsą, liga progresavo kartu su idiopatiniu artritu, sąnarių deformacija.

Svarbi diagnozė, serga šia liga ir paaugliai, kaštai gydymo mažėtų laiku nustačius ligą iš sąnarių skysčių tyrimo. Vaikai turi būti tiriami kompleksiškai, reikia ir šlapimo rūgšties lygio tyrimo, kt. Gydymo efektyvumo kriterijus nurodytas yra diagnozavimas kuo anksčiau ir ultragarso tyrimo taikymas kartu su kitais tyrimais.

Hoef, Coppens, Holowka, Mamoun, Branch, et al. (2013)

Atlikti maliarijos susirgimo atveju šlapimo rūgšties tyrimai, kurie svarbūs ir sergančiųjų podagra atveju.

Svarbus atradimas – pakitimai stebimi ląstelės lygmenyje, siūlomas molekulinis gydymas, kurio tikslas – sureguliuoti šlapimo rūgšties kiekį, nustatytas mlekulinis ryšys su hypoksantinu. Tyrimai juos pratęsus galimai duotų rezultatų ir podagros gydymui molekuliniame lygmenyje.

Tikly and Makan (2013)

Siūlo nesteroidinius vaistus, kortikosteroidus, profilaktikai siūlo

colchicine/ kolchiciną.
Taikytina uriatų mažinimo terapija. Patariama saugotis kardiologinių komplikacijų. Pabrėžiama: būtinas švietimas ir ligos prevencija.

Siūlo dietą, ne tik medikamentinį gydymą, pabrėžia ankstyvos diagnozės svarbą, komplikacijų sudėtiingumą. „Synovial fluid“ (SF) – skysčių iš sąnarių analizė, siūlomas kaip „auksinis gydymo standartas“ ir rekomenduoja taikyti, kada tik tai yra įmanoma.

Mitroulis, Kambas, Ritis (2013)

Atliko detalią šlapimo rūgšties kristalų analizę mikrobiologiniame lygmenyje. Daugiausia tyrinėjo neutrofilą – didino ir mažino jo kiekį.

Nustatė, kad mirštantys neutrofilai turi būti laiku pašalinami – tai mažina ligos riziką. Reikalingi tolimesni tyrimai, kaip tinkamai pašalinti iš organizmo mirusiuosius neutrofilus.

Lyseng-Williamson (2013)

Medikamento KRYSTEXXA taikymas gydant lėtinę podagrą.

Rezultatas: sumažinama šlapimo rūgšties koncentracija.

Ribotumas: palyginti brangus preparatas, reikia intraveninių injekcijų, kai kam gali sukelti nepageidaujamą reakciją. Reikalingas medikamento skyrimo, suleidimo pacientams monitoringas, administravimas.

Jamal, Salma, Wafa, Ghadah, Ro (2012)

Tikslas – alopurinolio taikymo gydymui tyrimas.

Metodas: 156 klinikoje gydomų pacientų tyrimas, kompiuteizuotas duomenų tvarkymas. Tyrimas vykdytas 2011 lapkričio 12 – gruodžio 11 d.d. Saudo Arabijoje. Tirta, kokios dozės yra tinkamos, kokios – ne. Duomenų analizei taikyta SPSS metodika.

Resultatas: netinkamų dozių alopurinolio taikymas išlieka problema.

Kriterijus – pacientų gerėjanti sveikata. Ieškojo, kokios medikamento alopurinolio dozės yra tinkamos. Padarė išvadą, jog dažnai medikamentas skiriamas netinkamomis dozėmis, todėl labai svarbu, kad gydytojai specializuotųsi, pavyzdžiui, reumatologai – jie prižiūri ir gydo podagra sergančiuosius, tada geba geriau parinkti medikamentus ir skirti jų tinkamas dozes.

Rome, Alain, Gow, McNair and Dalbeth (2013)

Tyrimas atliktas N. Zelandijoje. Tikslas – nustatyti, ar speciali avalynė gali sumažinti podagra sergantiuesiems skausmus pėdose, taip pat – mažinti raumenų-skeleto srities negalę. Metodai: 36 asmenys, sergantieji podagra, dalyvavo tyrime, trukusiame ilgiau nei 8 savaites. Dalyviai pasirinko vienerius specialius batus iš pasiūlytųjų 4 modelių. Skausmo mažėjimas matuotas pagal 100 mm vizualinio analogo skalę, eksperimento dalyviai buvo apklausiami pagal specialų klausimyną. Taip pat analizavo ir kitas su negale susijusias funkcijas.

Kriterijus – pacientų gyvenimo kokybės gerinimas, skausmo mažinimas ir galimybė judėti specialios avalynės pagalba. Rezultatai: speciali avalynė gali sumažinti pėdų skausmus sergantiesiems podagra. Iš 4 modelių avalynės tik vieno modelio avalynė buvo tinkama skausmui pėdose sumažinti. Reikalingi tolimesni papildomi tyrimai.

Šaltiniai: parengta kursinio darbo autoriaus pagal mosklo publikacijas EBSCO, Taylor and Francis duomenų bazėse. Lentelėje nurodyti straipsnių autoriai, publikavimo metai, lentelėje naudoti šaltiniai yra šio kursinio darbo literatūros sąraše.

                      Iš atliktos analizės galime daryti apibendrinimą, jog populiarėja citologiniai tyrimai, analizė daroma ląstelių lygmenyje, ligą suvaldyti įmanoma, tačiau gydymas trunka visą gyvenimą. Komplikacijos ir jų dažnis yra taip pat suvaldomas – įmanoma mažinti šlapimo rūgšties koncentraciją tiek vis tobulesniais medikamentais, tiek taikant dietą, kt. Naujausi medikamentai kaip KRYSTEXXA efektyvūs, tačiau jie nėra pigūs, kaštus didina ir būtinybė vykdyti monitoringą, taikyti administravimą. Taip pat yra tyrimų duomenys, jog ADENURIC geriau sumažina ir palaiko šlapimo rūgšties kiekį serume, lyginant su alopurinoliu, pagrindinė veiksmingumo vertinamoji baigtis yra kraujo serume šlapimo rūgšties koncentracija <6,0 mg/dl [15].

Duomenys pagal tyrimuose naudotus efektyvumo vertinimo kriterijus gali būti sisteminami tokiu būdu, kai kirterijus yra šlapimo rūgšties mažėjimas, aciento gyvenimo kokybė, tikimybė išvengti priepuolių:

Aukščiausias įvertinimas – citologinių tyrimų atveju, kadangi buvo nustatyta, jog įmanoma išvengti daugybės neefektyvių tyrimų, tiksliai nustatoma diagnozė, galima parinkti tinkamą gydymą. Rezultatas: 3 mėnesių trukmės gydymas davė šlapimo rūgšties sumažinimo duomenis: nukrito iki 4.6 mg/dl. Jokiais seniau taikomais gydymui ar naujesnės kartos medikamentais toks rezultatas nepasiekiams. [13].

Reikšmingi nemedikamentiniai gydymo metodai, kai kriterijus – pacientų gyvenimo kokybės gerinimas, skausmo mažinimas ir galimybė judėti specialios avalynės pagalba. Rezultatas: speciali avalynė gali sumažinti pėdų skausmus sergantiesiems podagra [8].

Alopurinolio atveju 2012 m. paskelbti reikšmingi duomenys. Tyrimams Saudo Arabijoje pasirinktas kriterijus – pacientų gerėjanti sveikata. Ieškojo, kokios medikamento alopurinolio dozės yra tinkamos. Padarė išvadą, jog dažnai medikamentas skiriamas netinkamomis dozėmis, kt. [7].

Kiti reikšmingi tyrimai, kurių metu buvo siekiama rasti efektyviausius būdus mažinti šlapimo rūgšties koncentraciją yra ne alopurinolio naudai – siūlomi nauji medikamentai, kurie efektyvesni, siūlomi ir nauji gydymo metodai, pavyzdžiui galimai bus patvirtintas neutrofilų išvedimo iš organizmo metodas, kt. [9, 18].

Skysčių iš sąnarių analizės metodas patvirtintas kaip būtinas, efektyvus diagnostikai, kt. – tai yra taikoma ir Lietuvoje, tačiau naujesnė tendencija yra ta, kad pabrėžiama būtinybė šviesti pacientus ir stengtis pasiekti, kad jie bendradarbiautų su gydančiuoju gydytoju [2].

Darbe jau paminėta, jog naujesnių tyrimų duomenys nėra aloporinolio naudai, medikamentas yra gana sunkiai dozuojamas konkrečių pacientų atveju, nustatyta, jog būtent šis medikamentas gali sukelti mirtis jį vartojantiems [6]. Saugumo tyrimų rezultatai, svarbūs šiame kursiniame darbe yra alopurinolio palyginimo atveju su naujos kartos kitu medikamentu adenuric, kuris padeda mažinti pacientams šlapimo rūgšties koncentraciją. Tirtas buvo medikamentas ADENURIC, jis priklauso farmakoterapinei grupei, t. y., preparatams podagrai gydyti, šlapimo rūgšties sintezę slopinanti, ATC kodas – M04AA03 [16].

Šlapimo rūgšties kiekio serume tyrimai buvo vykdyti 28 savaičių laikotarpiu. Atsitiktinių imčių metodu į grupes buvo suskirstyti vienas tūkstantis septyniasdešimt du pacientai (1072): placebo grupę (n=134), ADENURIC 80 mg per parą grupę (n=267), ADENURIC 120 mg per parą grupę (n=269), ADENURIC 240 mg per parą (n=134) arba alopurinolio grupę (300 mg per parą, (n=258) buvo skiriama pacientams, kurių pradinis kreatinino kiekis serume buvo ≤ 1,5 mg/dl, o 100 mg per parą [n=10] buvo skiriama pacientams, kurių pradinis kreatinino kiekis serume buvo > 1,5 mg/dl, bet ≤ 2,0 mg/dl). Kaip saugumo įvertinimo dozė buvo naudojama dviejų šimtų keturiasdešimties mg febuksostato dozė (dukart didesnė už rekomenduojamą maksimalią dozę). FACT tyrimo metu nustatytas statistiškai reikšmingas gydymo abiem ADENURIC 80 mg per parą ir ADENURIC 120 mg per parą dozėmis pranašumas palyginus su tradiciniu gydymu alopurinolio 300 mg doze, sumažinant sŠR kiekį žemiau 6 mg/dl (357 μmol/l) ribos. ADENURIC grupėje pagrindinė veiksmingumo vertinamoji baigtis konstatuota 44% (80 mg per parą), 45% (120 mg per parą) ir 60% (240 mg per parą) pacientų, palyginti su 0% alopurinolio 100 mg per parą ir placebo grupėmis.

FACT tyrimo metu nustatytas statistiškai reikšmingas gydymo abiem ADENURIC 80 mg per parą ir ADENURIC 120 mg per parą dozėmis pranašumas palyginus su tradiciniu gydymu alopurinolio 300 mg doze, sumažinant sŠR kiekį žemiau 6 mg/dl (357 μmol/l) ribos.

Taip pat šio tyrimo metu nustatyta, jog efektyviau šlapimo rūgšties kiekį mažina adeniric nei alopurinolis, be to, priepuolių metu adenuric vartojimo galima nenutraukti, o alopurinolis yra nutraukiamas vartoti priepuoliui ištikus, yra ir kitų adenuric privalumų – šis medikamentas sukelia mažiau pašalinių veiksnių nei alopurinolis [15].

Šiame darbe po atliktos literatūros šaltinių analizės svarbu pabrėžti – kursinio darbo tyrimui pasirinktas alopurinolis yra menkesnės vertės už kitus alternatyvius preparatus iš tos pačios farmakoterapinės grupės, jo taikymas Lietuvoje gali greitu laiku būti pakeistas kitais preparatais dėl pacientų gerovės, mat yra patikimų rezultatų po atliktų tyrimų, jog:

Alopurinolis sukelia nemažai komplikacijų pacientams, gali nulemti jų mirtis [6].

Alopurinolis savo savybėmis mažinant šlapimo rūgšties koncentraciją, pagal sukeliamas komplikacija ir tai, jog netaikomas pacientų priepuolio metu, nusileidžia preparatui adenuric [15].

Citologinis gydymas duoda geriausius rezultatus šlapimo rūgšties mažinimo atveju [13].

Ligos kaštų pasirinktoms gydymo alternatyvoms nustatymas

Pasirinkta įvertinti podagros gydymo kaštus Lietuvoje, jie palyginami su placebo gydymo alternatyva. Atvejis parinktas populiariausio ir Lietuvoje plačiausiai taikomo alopurinolio taikymas. Preparato dozė – paprastai 100-300 mg per dieną. Turime duomenis, jog taikymo laikotarpis yra 3 mėnesiai. Žinome, jog apie 10 proc. pacientų toks gydymas netinka, taip pat turime analizės duomenis pagal užsienio mokslo straipsnius: medikamentas gali sukelti pacientų mirtis, kartais parenkamas netinkamomis dozėmis [6].

Rasta informacija Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje yra tokia:

Allopurinol-ratiopharm (alopurinolis), 300mg tabletės

Allopurinol-ratiopharm (alopurinolis), 100mg tabletės (www.vvkt.lt)

Vaistas yra kompensuojamas, visa kaina Allopurinol-ratiopharm 100mg tabletės N50 yra 8,33 Lt / 2,41 euro.

100%

1.29
(0.37 €)

90%

1.82
(0.53 €)

80%

2.34
(0.68 €)

50%

3.93
(1.14 €)

Allopurinol-ratiopharm 300mg tabletės N50, kaina iki 20.67 Lt ( 5.99 €)

100%

1.41
(0.41 €)

90%

2.99
(0.87 €)

80%

4.57
(1.32 €)

50%

9.31
(2.7 €) (vaistai.lt)

Pasirinktoji alternatyva placebo yra dėl šio metodo tinkamumo podagros atveju. Placebo efektu vadinama tai, kas iš tiesų neturi terapinio poveikio ligai, tačiau ligonis pasijaučia daug geriau, pavyzdžiui, ištyrimas, diagnozės ar simptomų paaiškinimas, gydymo paaiškinimas ir optimistiškas ligonio išlydėjimas iš gydymo įstaigos. Veiksmingas ir malonus gydytojo ir ligonio bendravimas, ligoniui suteikta galimybė pasikalbėti apie ligą, gydytojo entuziazmas, įsipareigojimas pagydyti pacientą, taip pat bet koks padrąsinimas ar dėmesys padeda ligoniui pasveikti, tai ir yra placebo efektas, o ne vien krakmolo tabletės duodamos vietoje realiųjų medikamentų. Todėl placebo poveikio nereikėtų ignoruoti. Kartais gydymas placebo gali būti neįtikėtinai efektyvus. Apskaičiuota, jog daugeliu atvejų - skausmo, aukšto kraujospūdžio, reumatoidinio artrito ir kt. - 30-40 proc. ligonių būklė smarkiai pagerėja vien nuo placebo. O kai kuriais atvejais nuo placebo pasveiksta net 60-70 proc. ligonių
[16].

Pateikiamos 2-5 lentelės, jose yra skaičiavimai pagal alopurinolio gydymo kursą 90 dienų Statino vs Placebo lyginimo principu, taip pat įtrauktas medikamentas arcoxia.

2 lentelė

Alopurinolis vs Placebo

Vaistinio preparato kaštai

Vaistinis preparatas

Dozavimas, vnt                            (e.g. mg/dienai)

1 tabletės kaina, eurais

100/300 mg

Standartinis vnt poreikis 1 gydymo ciklui (180 cm ūgio ir 70 kg svorio)

Gydymo ciklų skaičius (vertinamas 1, gydymo reikia visą gyvenimą)

Visa kaina, eurais

Alopurinolis, nekompensuojamas

100-300 mg

0,05/0,12

90

1

4,5/10,8

Alopurinolis, kompensuojamas 50 proc.

100-300 mg

0,02/0,05

90

1

1,8/4,5

Pastaba: gali būti kompensuojamas 100, 90, 80 proc., podagros atveju – 50 proc.

Arcoxia yra taikoma podagros priepuoliui slopinti, jos kaštai pateikti 3 lentelėje. „Tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad etorikoksibas (Arcoxia) yra veiksmingas osteoartrito ir kitų ligų ar būklių sukeltam skausmui ir uždegimui malšinti. Dauguma tyrimų įrodytas jo veiksmingumas, kai iki tol vartoti NVNU buvo nepakankamai veiksmingi. Skausmas – vienas labiausiai luošinančių simptomų. Jis blogina gyvenimo kokybę, todėl sėkmingas vaisto skausmui malšinti parinkimas pagerina emocinę ir fizinę būklę bei socialines funkcijas“ [17, p. 51].

3 lentelė

Papildomų medikamentų poreikis

Vaistas

Poreikis         Statinų grupėje, eurais

Poreikis          Placebo grupėje, eurais

Podagros priepuoliui slopinti skiriama Arcoxia, reikia 120 mg vaisto dozės 8 dienas

19,62

0

Bazinių kainų normatyvai pateikiami 4 lentelėje, jie nustatyti iš Valstybinės ligonių kasos duomenų.

4 lentelė

Normatyvai:

Bazinė kaina eurais, Alopurinolis 300 mg/N50

15,8

Bazinė kaina eurais, Alopurinolis 100 mg/N50

5,27

Vieno paciento gydymo kaštai pateikti 5 lentelėje, pabrėžtina, jog tai 90 dienų gydymo kursas, nėra įtraukti kaštai gydymo, jei pacientas netoleruoja alopurinolio, taip pat neįtraukti brangesni naujos kartos medikamentai. Placebo atveju kaštai nuliniai, matome, jog vieno paciento gydymas 90 dienų laikotarpiu kainuoja 30,42 euro 300 mg tablečių vartojimo atveju, kai kompensuojama 50 procentų medikamento kainos – 24,12 euro, 100 mg tablečių vartojimo atveju ka6tai mažesni, žr. 5 lentelę.

5 lentelė

Vieno paciento gydymo kaštai

Kaštų kategorijos

Gydymo kaštai Statinų grupėje, eurais

Gydymo kaštai Placebo grupėje, eurais

Vaistai

Alopurinolis 300 mg/N50 bei

Alopurinolis 100 mg/N50

Alopurinolis, nekompensuojamas, 100 /ar 300 mg/90 dienų kursas

4,5/10,8

0

Alopurinolis, kompensuojamas 50 proc.,

100 /ar 300 mg/90 dienų kursas

1,8/4,5

0

Podagros priepuoliui slopinti skiriama Arcoxia, reikia 120 mg vaisto dozės 8 dienas

19,62

0

IŠ VISO, nekompensuojamiems, kai Alopurinolis vartojamas 100 /ar 300 mg, plius Arcoxia 8 dienas:

24,12/

30,42

0

IŠ VISO, kmpensuojamiems 50 proc., kai uvartojamas 100 /ar 300 mg, plius Arcoxia 8 dienas:

21,42/

24,48

24,12

0

Taip pat įtraukiama ir ortopedinės avalynės kaina. Pagal užsakymą pagaminta ortopedinė avalynė, įskaitant pagal užsakymą pagamintą ortopedinę avalynę minkštu vidumi bazine kaina balais 203, 244, 264, 266, apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, podagra sergantieji ir tie, kuriems atlikta pėdos operacija, atitinka patvirtinto sąrašo kriterijų 100 proc. kainos kompensacijai pagal Q66.9: Įgimta pėdos deformacija, nepatikslinta – skiriama, jei yra deformacijos (taip pat ir po pėdos rekonstrukcijos operacijų). Paslaugų bazinių kainų balo vertė (litais) yra 0,93. Tyrimui naudosime vertę 266, tuomet padauginus iš balo vertės 0,93, gauname 247,38 litus/71,65 euro, ši suma yra įtraukiama į ekonominį kaštų vertinimą, kai alopurinolio gydymo metodas lyginamas su placebo, žr. 6 lentelę. Skaičiavimai atlikti ir tuo atveju, kai 100 proc. yra kompensuojama ortopedinės avalynės kaina.

6 lentelė

Vieno paciento gydymo kaštai 90 dienų laikotarpiu, kai įraukti ir ortopedinės avalynės kaštai

Kaštų kategorijos

Gydymo kaštai Statinų grupėje, eurais

Gydymo kaštai Placebo grupėje, eurais

Skirtumas

Vaistai

Alopurinolis 300 mg/N50 bei

Alopurinolis 100 mg/N50

Alopurinolis, nekompensuojami, 100 /ar 300 mg/90 dienų kursas

4,5/10,8

0

4,5/10,8

Alopurinolis, kompensuojami 50 proc.,

100 /ar 300 mg/90 dienų kursas

1,8/4,5

0

1,8/4,5

Podagros priepuoliui slopinti skiriama Arcoxia, reikia 120 mg vaisto dozės 8 dienas

19,62

0

19,62

Podagros atveju skiriama ortopedinė avalynė, kompensuojama visa kaina vs 100 proc. kompensuojama

0/71,65

0/71,65

0

IŠ VISO, nekompensuojamiems, kai Alopurinolis vartojamas 100 /ar 300 mg, plius Arcoxia 8 dienas:

Su įskaičiuota ortopedine avalyne

95,77

102,05

71,65

24,12

30,42

IŠ VISO, kompensuojamiems 50 proc., kai vartojamas 100 /ar 300 mg, plius Arcoxia 8 dienas:

Ortopedinės avalynės kaina neįskaičiuojama, laikoma, jog gauta kompensacija yra 100 proc.

21,42

24,12

0

21,42

24,12

Akivaizdu, jog gydymo taikymas yra brangesnis nei placebo variantas net tuomet, kai pagrindinis medikamentas yra kompensuojamas 50 proc.

Ekonominis vertinimas detaliau pristatomas kitame šio darbo poskyryje.

Ekonominis vertinimas ir rezultatų aptarimas

3.2 šio darbo poskyryje atliktas vertinimas pagal Lietuvos realijas parodė, jog gydymo kaštai nėra itin aukšti, tačiau negalime nustatyti svarbių veiksnių, būtinų efektyvumui įvertinti, t.y.:

Alopurinolis nėra visuotinai toleruojamas pacientų, gydymas reikalingas visą gyvenimą, efektyvumas nėra kol kas įvertintas tuo požiūriu, kiek tiksliai šis medikamentas padeda sumažinti šlapimo rūgšties koncentraciją.

Arcoxia 8 dienų gydymo kursas kainuoja 19,62 euro, tokių kursų gali tekti taikyti pakartotinai, todėl nors ir turime tyrimų duomenis, jog medikamentas yra veiksmingas, kaštai dėl jo taikymo labai ženkliai išauga, vaistas nėra kompensuojamas.

Neįtraukti tokie veiksniai kaip paciento judėjimo galimas ribojimas dėl pažeistų sąnarių, skausmo.

Jei citologinis gydymas duoda efektą, mažėja šlapimo rūgšties koncentracija [13], Lietuvoje reikia imtis tokio gydymo metodo, mažiau orientuoti į alopurinolį, o jei šis vaistas vis dar išlaikomas rinkoje, pacientai yra prie jo įpratę, vadovautis nuostata, jog kiekvienas gydymo atvejis individualus, maksimaliai reikia užsiimti prevencija, imtis švietimo, skatinti tokį gyvenimo būdą, mitybos įpročius, kurie mažintų podagros plitimą populiacijoje.

Visa tai, kas nustatyta ir išdėtyta iki šiol, neprieštarauja pasirinktajam gydymo efektyvumo vertinimo kriterijui - visaverčio gyvenimo funkcija yra siekiamybė, matavimo vienetas yra paciento gerovė, todėl akivaizdu, jog svarbūs yra naujausių tyrimų užsienyje rezultatai, kur pasiteisino citologinių tyrimų taikymas ir diagnostika, kuri vykdoma labai tiksliai ir taikant sąnario skysčių tyrimus [13], svarbi efektyvumo požiūriu ir uriatų mažinimo metodika [2].

Atlikto tyrimo rezultai yra pagal Lietuvos realijas – naujausi medikamentai yra brangūs, nekompensuojami iš Ligonių kasų, citologiniai tyrimai nėra visiems prieinami. Šio darbo privalumai yra susiję su naujausių tyrimų podagros efektyvesnių gydymo metodų analizės srityje, nustatyti efektyvūs metodai, kryptys. Darbo ribotumas yra antrinis tyrimas remiantis literatūros šaltiniais, nėra empirinio tyrimo, pacientų stebėjimo tiesiogiai. Tyrimas yra žvalgomojo pobūdžio, atitinka kursiniam darbui keliamus aprėpties, sudėtingumo reikalavimus.

Atliktieji kaštų vertinimai parodė, jog alopurinolio taikymo podagros gydymui atveju vs pacebo, kai įskaičiuota ir nuskausminamųjų preparatų kaina, o alopurinolis kompensuojamas 50 proc., kai vartojamas 100 /ar 300 mg, plius Arcoxia 8 dienas, ortopedinės avalynės kaina neįskaičiuojama, laikoma, jog gauta kompensacija specialiai avalynei yra 100 proc., kaštai vienam pacientui 90 dienų yra 21,42 ir 24,12 euro, atitinkamai pagal 100 ar 300 mg preparato taikymą gydymui. Placebo atveju visais atvejais gydymo kaštai yra nuliniai, išskyrus, jei pacientas negauna kompensacijos ortopedinei avalynei ir už ją moka pats, žr. 6 lentelę. Taigi, nesunkiai galime įvertinti, jog metams pacientui reikia apie 100 eurų medikamentams, didžiąją kaštų dalį sudaro priepuolių malšinimo medikamentais kaštai, todėl akivaizdu, jog atliktas tyrimas patvirtina – reikalinga pradėti taikyti naujesnės kartos meikamentus, kurie mažina priepuolių tikimybę labiau nei alopurinolis, be to, geriau padeda mažinti ir šlapimo rūgšties kiekį serume – t.y., galimai ADENURIC preparatas.

Išvados

Podagros susirgimų daugėja, pacientų amžius tampa vis jaunesnis, o dėl populiacijos senėjimo tendencijų pacientų skaičius taip pat didėja. Išauga gydytojų vaidmuo, poreikis jų aukštai kvalifikacijai – kiekvieno paciento, sergančio podagra, gydymas yra individualus, trunka visą gyvenimą, reikšmingas yra švietimas, sveikesnio gyvenimo būdo ugdymas. Jau sukurti ne tik naujos kartos medikamentai, kurie efektyviai mažina šlapimo rūgšties koncentraciją, padeda išvengti ligos komplikacijų, taip pat yra siūlomas ir naujas ligos gydymo principas – priežiūra pagal tikslą, „the treat-to-a-target principle“ [2], kuris yra veiksmingas. Taip pat kuriamas žuvusiųjų neutrofilų pašalinimo iš organizmo metodas [18].

Iš atliktos literatūros, mokslo tyrimų bei kitų šaltinių analizės nustatyta, jog:

-Itin veiksmingas preparatas krystexxa, kuris sumažinama šlapimo rūgšties koncentraciją.

-Būtinas bendradarbiavimas su mikrobiologijos specialistais; Pozityvu yra tai, jog citologijos atstovų mokslo tyrimai davė daug žadančių rezultatų ir ligos diagnozavimo patikimumui atsirado naujos metodikos [13].

-Naujų podagros gydymo, diagnozavimo metodų ribotumas yra tas, jog palyginti brangu taikyti, medikamentai nekompensuojami iš Ligonių kasų reikia intraveninių naujos kartos medikamentų injekcijų, kai kam tai gali sukelti nepageidaujamą reakciją. Be to, reikalingas medikamento skyrimo, suleidimo pacientams monitoringas, administravimas, naujos kvalifikacijos medikai būtini parengti specialiai podagros gydymui, pacientų priežiūrai, stebėsenai.

Atliktas vertinimas, palyginamoji analizė pagal Lietuvos realijas parodė, jog gydymo kaštai alopuorinoliu nėra itin aukšti, tačiau negalime nustatyti svarbių veiksnių, būtinų efektyvumui patvirtinti, t.y.: alopurinolis nėra visuotinai toleruojamas pacientų, gydymas reikalingas visą gyvenimą, efektyvumas menkesnis nei taikant kitus medikamentus, gydymo metodus, kurie yra naujesni, geriau ir intensyviau bei pacientui nesukeliant pašalinių veiksnių mažina šlapimo rūgšties koncentraciją, tačiau yra nekompensuojami iš Ligonių kasų, kt.

Pagal atliktus kaštų vertinimus šiame darbe nustatyta, jog alopurinolio taikymo podagros gydymui atveju vs pacebo, kai įskaičiuota ir nuskausminamųjų preparatų kaina, o alopurinolis kompensuojamas 50 proc., kai vartojamas 100 /ar 300 mg, plius Arcoxia 8 dienas, ortopedinės avalynės kaina neįskaičiuojama, laikoma, jog gauta kompensacija specialiai avalynei yra 100 proc., kaštai vienam pacientui 90 dienų yra 21,42 ir 24,12 euro, atitinkamai pagal 100 ar 300 mg preparato taikymą gydymui. Nustatyta, jog metams pacientui, besigydančiam alopurinoliu, reikia apie 100 eurų medikamentams, didžiąją kaštų dalį sudaro priepuolių malšinimo medikamentais kaštai, todėl atliktas tyrimas patvirtina – reikalinga pradėti taikyti naujesnės kartos meikamentus, kurie mažina priepuolių tikimybę labiau nei alopurinolis, be to, geriau padeda mažinti ir šlapimo rūgšties kiekį serume – t.y., galimai priimtinesnis yra ADENURIC preparatas.

Pozityvu šios ligos gydymo atveju yra tai, jog kreipiamas dėmesys ir į nemedikamentinius gydymo metodus, pabrėžiama sveika gyvensena, pacientams suteikiama viltis, jog gydymo metodikos nuolat tobulinamos, o sergant lėtine ligos forma reikalingiausi medikamentai yra kompensuojami 50 proc., gydytojui reumatologui ar reabilotologui nusprendus skiriama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama speciali ortopedinė avalynė, kuri gaminama pacientams individualiai, be to, atviros rinkos sąlygomis galima užsisakyti naujos kartos vaistų, kurių veiksmingumas, efektyvumas jau yra įrodytas, pavyzdžiui, krystexxa, adenuric atvejais.

Atliktojo darbo pagrindinė išvada yra ta, jog ADENURIC efektyvumas yra mažesnis nei citologinio gydymo [13], o tai, jog gydymo kaštai alopurinoliu nėra itin aukšti, vaistas sergantiesiems podagra kompensuojamas iš Ligonių kasų 50 proc., dar nesuteikia pagrindo teigti, jog alopurinolio atveju pavyko nustatyti naudingumo pacientui, jo gerovei veiksnius, duomenis, analizės rezultatus, būtinus pagal kaštų ir naudingumo analizės kriterijus. Yra atvirkščiai. Atlikta analizė parodė, jog negalima ignoruoti ir placebo efekto, tačiau būtina atsižvelgti, jog podagros lėtinės formos gydymas yra neišvengiamai taikant medikamentus, kurie mažina priepuolių tikimybę, padeda sumažinti šlapimo rūgšties koncentraciją. Podagros sukelto skausmo mažinimui reikalingi medikamentai taip pat tobulinami, esamu metu jie nėra kompensuojamųjų sąraše, gydymo kaštus tai ženkliai didina. Pagal kaštų ir naudingumo analizės kriterijus, atliktą šiame kursiniame darbe analizę nustatyta, jog podagros gydymo kaštai augs, sergančiųjų šia liga gyvenimo kokybės užtikrinimas pareikalaus vis didesnių išteklių iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skyrimo, būtina numatyti monitoringo darbams parengtų medikų-reumatologų kvalifikacinius mokymus, kt.

Literatūra

Medicinos enciklopedija. Redkol. : V. Grabauskas (pirm.), ir kt. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993, t. 2. 544 p.

Tikly, M. and Makan, K. Gouty arthritis: an approach for general practice, South African Family Practice, 2013, 55:4, 307-312, DOI: 10.1080/20786204.2013.10874366. Ebsco. Available from: http://dx.doi.org/10.1080/20786204.2013.10874366

Butrimienė, I. Kas žinotina sergant podagra? Kaunas: Medicinos informacijos centras, 2011. 24 p.

Garšvienė, N. ir Bartkevičiūtė, D. Kaip užkirsti kelią podagros priepuoliams? Sveikas žmogus, 2008. Prieiga per internetą: http://www.sveikaszmogus.lt/Kaulu_raumenu_ligos-4102-Kaip_uzkirsti_kelia_podagros_priepuoliams

Abrahams, P. Šeimos medicinos enciklopedija. Festar. 2008. 256 p.

Jamal, A., Salma, A., Wafa, A., Ghadah, A., Ro, A.. The Prescription of Allopurinol in a Tertiary Care Centre: Appropriate Indications and Dose Adjustment. Clinical Medicine Insights: Arthritis and Musculoskeletal Disorders. Clinical Medicine Insights: Arthritis and Musculoskeletal Disorders 2012:5, 53–57. Ebsco. Available from: http://www.la-press.com

Tikly, M. and Makan, K. Gouty arthritis: an approach for general practice, South African Family Practice, 2013, 55:4, 307-312, DOI: 10.1080/20786204.2013.10874366

Ebsco. Available from: http://dx.doi.org/10.1080/20786204.2013.10874366

Rome, S.S., Alain, C, V., Gow, P., McNair, P. and Dalbeth, N. The effects of commercially available footwear on foot pain and disability in people with gout: a pilot study. BMC Musculoskeletal Disorders 2013, 14:278. Ebsco. Available from: http://www.biomedcentral.com/1471-2474/14/278

Lyseng-Williamson, K. A. Pegloticase: a guide to its use in treatment-refractory chronic gout in the EU Drugs Ther Perspect, 2013, 29:155–160. DOI: 10.1007/s40267-013-0039

Taylor and Francis. Available from: http://www.researchgate.net/publication/269637549_Macitentan_a_guide_to_its_use_in_the_treatment_of_pulmonary_arterial_hypertension_in_adults_of_WHO_functional_class_II_or_III_in_the_EU

Hoef, D.L., Coppens I., Holowka, T., Mamoun, B. C., Branch O, et al. Plasmodium falciparum-Derived Uric Acid Precipitates Induce Maturation of Dendritic Cells. PLoS ONE, 2013, 8(2): e55584. DOI:10.1371/journal.pone.0055584. Ebsco. Available from: http://www.plosone.org/article/info%3Adoi%2F10.1371%2Fjournal.pone.0055584

Morris H., Grant K., Khanna, G., White, A.J. Gout in a 15-year-old boy with juvenile idiopathic arthritis: a case study Pediatric Rheumatology, 2014, 12:1. DOI:10.1186/1546-0096-12-1. Ebsco. Available from: http://www.ped-rheum.com/content/12/1/1

Walke V., Ramraje S., Jadhao V. Cytodiagnosis of gouty tophus. CytoJournal, 2013;10:11. DOI: 4103/1742-6413.112649

Ebsco. Available from: http://www.cytojournal.com/text.asp?2013/10/1/11/112649

Aiškinamasis ekonomikos anglų-lietuvių kalbų žodynas. Sudarė David W. Pearce. Vilnius: TEV, 2006. 756 p.

Adenuric, INN-febuxostat - Europa. Prieiga per internetą: http://www.ema.europa.eu/docs/lt_LT/document_library/EPAR_-_Product_Information/human/000777/WC500021812.pdf

Placebo – seniausias vaistas pasaulyje. Sveikas žmogus, 2008. Prieiga per internetą: http://www.sveikaszmogus.lt/Gydymas-870-Placebo_seniausias_vaistas_pasaulyje

Vaitkevičiūtė, L. Etorikoksibas (arcoxia) – veiksmingas sąnarių skausmą mažinantis, funkciją ir gyvenimo kokybę gerinantis vaistas. Internistas 10–11(106–107), 2010, p. 48-52. Prieiga per internetą: lt/uploads/pdf/8394191354097754.pdf

Mitroulis, I. , Kambas, K., Ritis, K. Neutrophils, IL-1β, and gout: is there a link? Semin Immunopathol, 2013, 35:501–512. DOI 10.1007/s00281-013-0361-0. PubMed. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23344781

Naudoti interneto šaltiniai:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-698 Antrasis ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos 100 arba 80 proc. kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ir jų bazinių kainų sąrašas.

Prieiga per internetą: http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/sveikatos-prieziuros-paslaugu-bazines-kainos

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertė (litais), taikoma atsiskaitant už paslaugas, suteiktas nuo 2014 m. sausio 1 d. Prieiga per internetą: http://www.vlk.lt/

LR sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainė. Prieiga per internetą: http://www.sam.lt

New Guidelines for Gout Management

Dawn Baldwin and Kristin Stoughton, Pharm. D. Candidates 2013, Tatum Mead, Pharm. D.

University of Missouri – Kansas City School of Pharmacy.

Prieiga per internetą:

http://gallery.mailchimp.com/dc87b5b06c18065c49fd53928/files/Gout_Management_Baldwin_Stoughton_and_Mead.pdf

2020-ieji - Eugenijos Šimkūnaitės metai, šiemet jai būtų sukakę 100 metų

Žiniuonės

Eugenijos Šimkūnaitės paskutinioji vieša kalba

Daugiausia klasimų-atsakymų forma, 1994 metais, rudenį, tuometiniuose Menininkų rūmuose, dabartinėje Prezidentūroje:

Pradžioje ji pasakojo apie vaistinius augalus. (...) Sakė gausiai susirinkusiems, jog jokios religijos steigti nesirengia, sielomis rūpintis neketina. Kalbėdama apie rūpinimąsi kūnais, teigė, jog per 2 valandas, kiek maždaug galėtų trukti jos vieša kalba, nieko nenuveiksi. Anot jos, jei nori kam nors patarti, reikia žinoti visas ligų istorijas nuo tėtės, mamos, prosenelių. Pradėti gydyti galima su kiekvienu padirbėjus maždaug po 2 val.

Ji pasakojo, kaip pagerinti „krano“ vandenį, nesibaidyti nitratų, nes „nitropreparatų kai kas ieško tupinėdami apie vaistines, už daržoves su nitratais mokame aukštesnes kainas ir kad dažnokai tie nitratai būna „normos ribose“. Žiniuonė įspėjo apie itin raudonas dešras ir dešreles – ten nitratų per daug.

Juokaudama pasakojo apie agurką su nitratais, mat tokį suvalgai – veikia ilgesnį laiką, jokių pašalinių poveikio požymių. Ji pasiguodė, kad niekas nesugeba dorai paklausti, ką reikia daryti, o ko – ne.

Šimkūnaitė skeptiškai kalbėjo apie tuos, kurie karštligiškai bijo vartoti vaistus ir prašo tik žolelių, vaistažolių ir pan. Ji teigė: „Gal reikėtų tiesiai pasakyti, kad šiuo metu reikėtų pasigydyti, bet neturiu pinigų – gal vaistažolės bus pigiau?“.

Anot jos, visos dabar esančios ligos, išskyrus AIDS, buvo ir prieš 60 000 metų, visos yra įveikiamos, archeologiniai tyrimai patvirtina, kad buvo vartojamos vaistažolės.

Bet svarbiausia – (1) nepavėluoti, (2) praeiti visą gydymo kursą.

Šiaip vaistinių augalų vartojimas yra sumažėjęs, jei palyginti su senaisiais laikais, anot žiniuonės. Mat anksčiau tik vaistažolės gydymui ir tebuvo vartojamos, nesvarbu – padės ar ne. Vėliau – prekybos niuansai, atsiranda kitos gydymo priemonės. Bet ji įspėjo – nereiškia, kad reikia klausyti „turgaus specialisčių“ ir įsikabinti tik į vaistažoles.

Ji klausė retoriškai: „Kodėl kai kurie vaistinės preparatai labai intensyviai reklamuojami?“ Anot jos: „Matyt, ne visai tvarkoje su realizacija“ arba: „reikia į apykvailes galvas įkalti“.

Kitas E. Šimkūnaitės pristatytas klausimas – reklama, skirta vaikų ir jų tėvų rinkai. Ji pasakojo, kaip pagal relamos klipus išeina: esą, niekas geriau mūsų kūdikiais ir vaikais nesirūpina kaip ponai Džonsonai, ji turėjo omenyje firmą „Johnson & Johnson”. Paskui ji temperamentingai paskojo apie medžiagas, kurias vartoja vaikai, norėdami pasiekti geresnių mokymosi rezultatų per trumpą laiką. Ji teigė: „kai jiems reikia pasitempti, jie griebiasi dopingo“. Pabrėžė: „po to – persitempimas“. Taip žaismingai ji kalbėjo auditorijai apie narkomanijos problemą. Ji teigė, esą, kam kalbėti apie narkomaniją, kai įgudę vaikai, paaugliai žino, kaip išgauti narkotines medžiagas, kaip jų nusipirkti legaliu būdu, kaip jas derinti ir visa kita. Mat tuomet visuomenėje dar nebuvo taip atvirai diskutuojama, kad narkotinėmis medžiagomis prekiaujama praktiškai mokyklų patalpose, nekalbant jau apie jų prieigas, teritorijas, kur kioskeliuose vaikai nevaržomi gali nusipirkti pigių narkotikų.

Šimkūnaitė vėliau auditorijai priminė, jog jos specialybė yra vaistiniai augalai, o ne narkotiniai, ir tų vaistinių augalų panaudojimas. Ji teigė, jog svarbu pasirūpinti, kad tie vaistiniai augalai neišnyktų, todėl būtina užsiimti gamtosauga.

Anot E. Šimkūnaitės, liaudies medicina – visų medicinų motina ir senelė. Bėda ta, kad, anot jos, jau seniai seniai nebėra tų, kurie galėtų mokyti liaudies medicinos nuo pradžios.

Ji su nostalgija pasakojo, kaip senovėje Lietuvoje egzistavo „didžiosios šeimos“, kur vien marčių būdavo apie 12. „O kiek būdavo anūkų“, – gudriai užsiminė ji. Bėda ta, kad nuo baudžiavos laikų tokios šeimos suskilo.

Mat, tekdavo dirbti „nuo trobos“.

Grįždama prie liaudies medicinos, ji pasakė, jog apie tai galima kalbėti tik kaip apie kultūrinį reiškinį. Pasipiktinusi kalbėjo apie pseudožinias, pavyzdžiui, tuomet Kėdainiuose leidžiamą periodinį leidinį „Liaudies medicina pataria“. Anot E. Šimkūnaitės, „jei ministrui šiek tiek rūpėtų gyventojų sveikatos apsauga“, žmones klaidinanti informacija sveikatos klausimais nebūtų platinama periodinių leidinių pagalba. Ji juokaudama anekdoto forma kalbėjo, kad taip daryti negalima ir nereikia. Suprantama, juk 1994-aisiais, šios viešos kalbos sakymo metu, buvo itin daug visokių periodinių leidinių lietuvių kalba ir visi jie kovojo už savo rinkos dalį. Publikai ji pasakė: „Kol įstatymų nėra, reikia turėti savo galvas“. Ji pailiustravo tokiu pavyzdžiu: pasakojo apie „Herbalife“, kuris reklamuojams kaip padedantis suliesėti. Vėl juokaudama kalbėjo, jog žino atvejų, kai pavyko suliesėti, tačiau nežino atvejų, kad būtų pavykę atstatyti svorį. E. Šimkūnaitės frazė šiuo klausimu buvo tokia: „Ne vienas labai lengvai suliesėjęs atsidūrė Rasose“. (pastaba: tai kapinės Vilniuje).

Ji kalbėjo ir apie vaistažolių derinimą. „Iš įvairių vaistažolių galima sudaryti įvairius mišinius, tačiau reikia žinoti, ar galima juos vartoti“, – kalbėjo E. Šimkūnaitė. Ji pasakė, kad ne kievienam tinka mišiniai ir jie negali būti sudaromi masiniam vartojimui.

Tęsdama apie „suliesėjimą“, ji vėl juokaudama pasakojo apie dietas ir priminė: svorį numesti – nieko nuostabaus, bet priauginti labai liesam žmogui ... sudėtinga. Ji citavo Aiviceną, esą pasiturintis žmogus turi valgyti kada nori, kiek nori ir ką nori. Nepasiturintis – kada gali, kiek gali ir ką gali. „Tai tvarkingiausia dieta“, – pasakė E. Šimkūnaitė.

Paskui ji detalizavo: mūsų maiste turi būti baltymų: suaugusiajam maždaug 50 g per parą, augančiajam organizmui – 100 g. Tai ji greičiausiai nurodė kaip skaičius, reikiamus dauginti iš kūno svorio. Riebalų reikėtų vartoti kuo giminingesnių mūsų organizmui ir tai yra, anot E. Šimkūnaitės, kiaulės riebalai. Reikia turėti omenyje, kad auditorija pateikinėjo klausimus. E. Šimkūnaitė pagal tuo metu populiarią Japonijos ir japonų gyvensenos būdo temą paaiškino: ištirta, jog 5 g kiaulienos taukų gerokai sumažina trumparegystę. Anot jos, japonų mokslininkų darbais gal ir galima pasitikėti, tik... anot, jos, – ji taip ir pasakė: „nepasitikiu aš jais“. Juk „iš kiekvieno iš mūsų jei ne 2, tai 1,5 japono tikrai išeitų“, reikėtų viską dvigubinti, pašmaikštavo ji. Toliau šia tema ji kalbėjo: „kiaulę valgome daugiau kaip 4 tūkst. metų, šerną – 8 tūkst. metų. Japonai paragavo kiaulienos tik po karo“. Taigi ji pasakė, kad kokie 20 g kiaulienos taukų parai gal ir mums praverstų.

Toliau ji pasakė: „reikalingi angliavandeniai“. Kalbėjo apie perlysusius miesto vaikus, mat bijo patyčių, nevalgo net saldainių, kas nenormalu yra augančiam vaikui. Ji pasakojo apie savo jaunystę, kaip trūko cukraus ir studijuojnatys kaimo jaunuoliai atsivežę medaus miestan mainydavo jį į cukrų labai nenaudingomis sau proporcijomis. Anot jos, medus turi 1/3 daugiau kalorijų nei cukrus. „Jį galima vartoti“, – sakė ji. Ji taip pat pasakojo, kaip anksčiau žmonės medų dėdavo į kepinius vietoje cukraus. Be to, medų maišydavo su sultimis, pildavo į arbatą tokį mišinį.

Galiausiai mitybos tema ji pridūrė: „išmokime gi košę žmoniškai virti“. Įsakmiu tonu padiktavo: pirma, nuplauti kruopas šaltu vandeniu, sumesti jas į karštą vandenį, truputį pavirti ir pastatyti, kad šustų. Viskas.

Nevengė ji ir „egzotiškų“ temų. „Baltymai juk yra augaliniai ir gyvuliniai“, – dėstė. „Kuo gyvūnas toliau nuo mūsų, tuo dažniau sukelia alergiją“. Anot jos, pavojingiausi šiuo požiūriu yra moliuskai, vėžiagyviai, žuvys. Užsiminė ji ir apie žmogėdrystę. Tai, anot jos, vykdavo praktiškai visur žmonių bendruomenėse dviem atvejais: iš bado ir ritualų metu. Ji priminė: „mums artimiausia ta pati kiaulytė“. Reikėtų auginti kiaules, kad būtų išvengta nepageidaujamų kraštutinumų. Taip pat pridūrė – augalinius riebalus ne visi žmonės įsisavina.

Eugenija Šimkūnaitė, kurią auditorija labai pagarbiai vadino žiniuone, mat prieš pokalbį-diskusiją buvo pristatytas Henriko Šablevičiaus filmas „Žiniuonė“, kur pasakojama apie jos talentą, išskirtinumą, šmaikščiai kalbėjo apie vegetarizmą. Jos palyginimai ir metaforos, kalbos potektė tiesiog pribloškė. „Tegul sutupia visi vegetarai paukštyne – ar neišperės nė vieno kiaušinio?“, – klausė ji. Mat pradžioje dėstė, jog tikri vegetarai nevalgo kiaušinių. Ji lygino: apie 100 žirnių sėklų „sueina“ į vislų kiaušinį, paskui kalbėjo apie tai, kiek vegetarai suvartoja įvairių sėklų, kruopų, kurios, anot jos, yra gyvos, taigi, galima sakyti, jog turi vadinamąją sielą. Kiek gyvybių jie sudoroja, jei skaičiuosime vienetais? Jos retoriniai klausimai buvo labai aštrūs. E. Šimkūnaitė skatino pagalvoti apie nevislius kiaušinius, jų atsiradimo kelią ir visa kita.

Toliau kalba pakrypo apie sojos produktus. Tuomet jie buvo labai populiarinami, į Lietuvą buvo įvežta nemažai sojos „mėsos“ gaminių vegetarams. Žiniuonė aiškino, kad natūralios sojos pupelės yra lengviau virškinamos nei kiti ankštiniai. Ji pridūrė: „Šniceliai ir kotletai daromi iš tos sojos, iš kurios ištraukti riebalai, bet jei jie ekstrahuoti, labai neigiamai veiks kepenis. Pažiūrėti galima, paragauti – gal ir galima“,– bet ji pridūrė: „intensyviai pirkti nėra reikalo“. Todėl ji pasipiktinusi kalbėjo apie mamas, kurios mažus vaikus moko valgyti tik augalinį maistą, mat tokių atvejų Vilniuje buvo tuomet ne vienas. „Dabartinis vegetaras išaugo normalioje šeimoje valgydamas normalų maistą. Kas vyksta, kai jis tampa vegetaru ir dar savo vaikus tokiais daro?“, – klausė ji. „30 metų kai tokie vaikai sulauks, nepadėkos, kad tu juos padarei vegetarais“, – suasmenino žiniuonė, mat klausimai iš auditorijos buvo siunčiami surašyti lapeliuose.

Apibendrindama ji teigė: „Dieta turi būti protinga“.

Tuomet viena klausytoja/senyvo amžiaus buvusi mokslo darbuotoja, pergyvenanti dėl suaugusios dukros negalios, nusiuntė klausimą apie studentės nemigą. Atvejis buvo sunkus, nemiga buvo nuolatinė, motina prižiūrėjo praktiškai neįgalią suaugusią dukrą ir ieškojo „stebukladarių“, galinčių padėti. Žiniuonė gal ir detaliau žinojo šį konkretų atvejį, nes buvo labai tiesmuka, pabrėžė, kad negalima net ir pilnamečiui žmogui prieš miegą žiūrėti siaubo filmus, kurių TSRS laikais praktiškai nebuvo, turėjome vieną „Vijų“, ir tiek. E. Šimkūnaitė atsakė dar ir labai paprastai: „Išvėdinkime kambarį, kuriame miegosime. Miegoti reikia eiti nepersivalgius ir nealkanam, ne per šiltai apsirengti“. Ji paaiškino, kad prieš miegą nereikia ardytis sau „nervų“, pasakojo, kad yra atvejis toks – gal su ta klausiančiosios dukra – „įsivarę baimę tiek, kad bijo net lovos“. Ji rekomendavo „darbus skaičiuoti“, vakarienei lengvai užkąsti, patarė 15 minučių iki atsigulant pavalgyti šiltos pieniškos sriubos.

Kita tema buvo vynas. Anot E. Šimkūnaitės, „jei yra blogas vynas... tik raudonas“. Ji aiškino, kad raudonieji vynai yra dažomi dirbtiniais dažais. „Bordo“, anot jos, yra gana sąžiningai dažomas. Raudonas vynas yra netinkamas tiems, kurie turi padidėjusį kraujo krešumą, – gana išsamiai argumentavo žiniuonė. Pasak E. Šimkūnaitės, „kas rekomenduoja raudoną vyną kaip priemonę sveikatai gydyti, tegu pasiskaito chemijos“. Ji vadino raudoną vyną „preities dalyku“.

Išsamiai buvo panagrinėta alkoholio tema. „Alkoholis – būtina žmogaus organizmo apykaitos dalis. Didžiausias blaivininkas, sakydamas, kad jo kūne nėra nė lašo alkoholio, meluoja kaip pasamdytas. Alkoholio organizme turime nuolat ir labai nedaug“, – tokia buvo jos kalba. „Jei pakankamai vartojame angliavandenių turtingo maisto, maždaug po 6-9 bulves, ¼ duonos – nesupratau, ar turėjo omenyje tuometinę standartinę kelių rūšių duoną, t. y. jos kepaliuką – 4 valgomuosius šaukštus ryžių per dieną, visa tai mums duos pakankamai alkoholio“, – teigė ji.

Apie peršalimo ligas žiniuonė kalbėjo lakoniškai: „Jei grįžome sušalę, suvartojame apie valgomą šaukštą degtinės ir kuo ilgiau palaikome burnoje – apie 10-15 min. Dar išgeriame gerai pasaldintos arbatos ir suvalgome apie šaukštą spanguolių. Kojas apsiauname šiltomis kojinėmis – ir lovon“.

Iš esmės ji kalbėjo vis apie alkoholio naudą, apie jo saikingą vartojimą ir tai, kaip žmonės yra linkę tas nors ir žinomas normas vis didinti. Vidutinė biologinė norma, anot žiniuonės, yra 1 g alkoholio 10 kg kūno svorio, degtinės – 2 g, vyno – 5 g. Alaus, anot jos, per dieną galima išgerti stiklinę. „Alkoholis – geras dalykas, bet jis negali būti derinamas su grybais“, – pridūrė ji. „Viskis, džinas, konjakas...ne“, – sakė ji. „Tai mūsų samagonas nelabai skiriasi“, – teigė E. Šimkūnaitė. „Negerkite konjako su kava. Taip jis 8 katus giliau pateks į smegenis“, – dėstė ji ir rekomendavo konjaką užsigerti arbata. Pokalbis vėliau pakrypo apie tai, kiek ilgai alkoholio padauginusiam asmeniui šis nepasišalina iš organizmo ir ypač smegenų.

Įdomi tema buvo augaliniai aliejai. Anot žiniuonės, „ricinos aliejus yra vienintelis, ant kurio galima kepti“.

Tuomet buvo išpopuliarėjęs ir savarankiškas gydymasis šlapimu, buvo net publikuotų tekstų, žmonės Lietuvoje ėmė patys namuose šlapimu gydytis nuo įvairiausių ligų ir negalavimų tiek tepdamiesi juo, tiek vartodami į vidų ir pan. Auditorijai žiniuonė aiškino: „Šlapimas... juk jei organizmui nereikalingos medžiagos, jos išleidžiamos“.

Pokalbio su auditorija pabaigoje ji užsiminė apie actą. „Actas – nevartojamas produktas. Tai tiesus kelias į kraujo vėžį“, – sakė ji.

Visai pabaigdama E. Šimkūnaitė vėl kalbėjo apie biologinius skirtumus. „Kiaulienos nevartojimas kai kuriuose kraštuose (...) juk jie higienos paaiškinti nemokėjo, dėl didoko klimato karščio bijojo trichineliozės ...“, – žodžiu, jos atsakymai buvo labai atviri, tiesmuki.

Paskutinioji tema buvo horoskopai. Žinoma, kalbėta apie tai, kad jie negali būti „visuotiniai“, – tokia ta 1994 m. žiniuonės kalba auditorijai... šviesios atminties Eugenijai Šimkūnaitei kovo 11 d. būtų sukakę 100 metų

KAIP MAITINTIS SERGANT DEPRESIJA?

Depresija – tai klinikinė būsena, kai smegenyse pakinta serotonino apykaita, todėl žmogus jaučia liūdesį, nerimą, bejėgiškumą, prasmės nebuvimą. Ši būklė gydoma medikamentais ir psichoterapija, tačiau pagerinti kai kurių depresijos gydymui reikalingų medžiagų apykaitą gali ir tam tikri maisto produktai.

Pupelės. Visų rūšių pupelėse yra folio rūgšties, natūralaus vitamino B. Tai labai svarbus elementas, reikalingas įvairiems smegenų procesams vykti. Folio rūgštis padeda atsirasti neuromediatoriams, pernešantiems nervinius impulsus tarp neuronų. Vienas iš neuromediatorių yra ir hormonas serotoninas, kurio depresijos metu smegenyse ima mažėti. Natūrali folio rūgštis gaunama taip pat valgant: šparagus, špinatus, avokadus, brokolius, kiaušinius, pomidorų sultis.

Žuvų taukai. Tokiose riebiose žuvyse kaip tunas, lašiša, sardinė, skumbrė yra daug omega 3 riebiųjų rūgščių. Organizmas pats jų negamina, todėl vienintelis būdas jų gauti – valgyti žuvį. Kaip ir folio rūgštis, ji padeda smegenyse gamintis neuromediatoriams, taip pat ir serotoninui. 2011 m. amerikiečių žurnalas „Klinikinė psichiatrija“ skelbė, jog į tiriamųjų, sergančių sunkia depresija, mitybą buvo įtraukta produktų, kuriuose gausu omega-3 riebiųjų rūgščių. Praėjus kuriam laikui pacientų būklė žymiai pagerėjo. Šių rūgščių taip pat gausu graikiniuose riešutuose ir sėmenyse. Taip pat naudinga valgyti jūros kopūstus, nes juose gausu B grupės vitaminų, jų trūkumas nulemia chronišką nuovargį.

Dribsnių košė. Nesmulkintose avižose, kviečiuose, miežiuose gausu vitamino D. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad nuolatinis vitamino D trūkumas yra susijęs su depresijos išsivystymu. Vitaminas D taip pat reikalingas gerai serotonino apykaitai. Kiti vitamino D šaltiniai: saulė, neriebūs pieno produktai. Taip pat naudinga valgyti ir grikių košę.

Šokoladas – bet ne pieniškas ar baltasis, o juodasis. Tai antidepresantas Nr. 1. Šokoladas padeda organizme susidaryti laimės hormonams – endorfinams. Be to, juodajame šokolade yra magnio, kuris padeda įveikti stresą.

Migdolai - dar vienas natūralus antidepresantas, dažnai veikiantis kartu su šokoladu. Čia gausu magnio (234 mg 100 g) ir nemažai geležies (4,2 mg). Dar yra niacino (0,3 mg 100 g) ir folio rūgšties (40 mkg). Ir, žinoma, malonus skonis ir kvapas, kurį, kaip ir visiems riešutams, suteikia įvairios biologiškai aktyvios medžiagos. Tačiau atsargiai - migdolai labai kaloringi (660 kcal 100 g).

Makaronai - juose gausu amino rūgščių, kurios veikia nuotaiką ir padeda kovoti su depresija. Taip pat juose nemažai triptofano (100 mg 100 g). Svarbiausia - kad jie būtų iš kietų kviečių rūšių. Tokiuose makaronuose yra „lėtųjų“ angliavandenių. Skirtingai nuo greitųjų, nuo kurių didėja svorio, angliavandenių junginiai su mažu glikeminiu indeksu

padeda ilgiau nejusti alkio jausmo. Juose daug B grupės vitaminų, niacino, folio rūgšties, geležies, kalcio ir fosforo.

Bananai. Juos vadina „laimės vaisiais“, juose yra ne tik laimės hormonų, bet ir kalio bei magnio. Šios medžiagos gali pagerinti protinę veiklą ir padeda įveikti dpresiją.

Pieno produktai. Juose yra antioksidantų, B grupės vitaminų, mikroelementų, kurie padeda kovoti su nerviniais sutrikimais, ramina, skatina seratonino gamybą. Kietasis sūris pakelia nuotaiką, nes jame yra aminorūgščių. Varškėje yra B grupės vitaminų, ji rekomenduojama sergantiesiems depresija.

Mėsa. Rekomenduojama jautiena, joje gausu B grupės vitaminų. Patariama valgyti ir vištieną, nes joje yra triptofano. Ištikus stresui, naudinga valgyti buljoną.

Brokoliai. Juose gausu folio rūgšties, kuri padeda ištikus nerimui, stresui, panikos priepuoliams. Brokoliuose gausu vitaminų A, C, E, B1, B2, PP bei kalio, kalcio, geležies, natrio, fosforo, magnio, vario, jodo, chromo, boro.

Žinoma, visa tai nereiškia, kad esant depresijai, reikia maitintis tik sūriu ir šokoladu su migdolais. Tiesiog reikia lepintis šiais produktais dažnai, bet po truputį. Nepamirškite ir kito maisto - košių, mėsos, pieno produktų, daržovių ir žalumynų. Būtent juose yra tie patys B grupės vitaminai, kurie jau buvo paminėti anksčiau. Jie gan tolygiai pasiskirstę minėtuose produktuose: pavyzdžiui, mėsoje daug B12 ir B6 grupės vitaminų, žalumynuose - folio rūgšties, ankštiniuose ir košėse - niacino. Aiškėja, jog svarbiausia antidepresantinėje mityboje - įvairovė: nei negalvokite laikytis nuobodžios monodietos!

Esant lengvai depresijos formai ar pastebėjus jos požymius, medikai rekomenduoja pirmiausia keisti gyvenimo būdą.

Žmonėms, linkusiems į depresiją, rekomenduojama į racioną įtraukti triptofano turinčių produktų. Vienas tokių – liesa paukštiena. Pavyzdžiui, vištiena, valgoma be odelės ar naminiame sultinyje, veikia kaip natūralus antidepresantas. Be to, joje yra vitamino B12, kuris yra ne tik depresijos, bet ir nemigos priešas. Kitos rūšies paukštiena, liesa jautiena ar žuvis taip pat skatina serotonino gamybą organizme. Be mėsos, į valgiaraštį reikėtų įtraukti ir riešutus, lapines daržoves bei juodąjį šokoladą. Taip pat reikėtų nepamiršti ir skysčių, ypač vandens, arbatos ir kavos, kurios teigiamas efektas nors ir nėra ilgalaikis, tačiau neginčijamas. Pasak specialistų, idealus dienos valgiaraštis galėtų atrodyti taip: Pusryčiams – neskaldytų grūdų duonos ir vištienos krūtinėlės sumuštinis, nedidelis puodelis kavos ir sauja riešutų; Pietums – lašišos ar kitos, daug omega-3 riebalų rūgščių turinčios žuvies, žuvies kepsnys su rudaisiais ryžiais ir špinatų salotomis bei žaliąja arbata; Vakarienei – žolelių arbata, salotos ir apelsinas. Angliavandeniai taip pat skatina laimės hormonų gamybą, tad vienas kitas gabalėlis šokolado nepakenks, tačiau saldumynus rekomenduojama keisti uogomis ar javiniais batonėliais. Be abejo, savaitės valgiaraštyje maisto produktai turėtų varijuoti, be to, laikytis griežtų mitybos taisyklių nerekomenduoja net dietologai. Valgymas per prievartą ar nemėgstamų produktų įtraukimas į valgiaraštį ne tik neatneš naudos, bet kai kuriais atvejais net paskatins depresijos progresą.

Maisto produktai, kuriuos reikėtų vartoti atsargiai. Nors kai kuriuose produktuose yra medžiagų, gerinančių serotonino apykaitą, vis tiek turėtumėte atsižvelgti į tai, ar valgomas maistas neverčia jūsų jaustis blogiau. Tarkime, valgydami saldų, daug angliavandenių turintį maistą, galite pajusti staigų nuotaikos pagerėjimą. Vis dėlto gali nutikti ir taip, kad praėjus kelioms valandoms nuotaika subjurs dar labiau. Alkoholiniai gėrimai taip pat neturėtų būti vartojami kaip priemonė pasijusti geriau, nes pasibaigus alkoholio poveikiui bloga savijauta sugrįžta su kaupu; be to, didėja rizika susirgti alkoholizmu. Sergantiesiems valgymo sutrikimais, lydimais ilgalaikės depresijos, taip pat nereikėtų bandyti gydytis tik tam tikromis produktų grupėmis – verčiau ieškoti harmoningo požiūrio į maistą.

Valgymo ritualai. Psichologai pataria depresiją gydyti ne tik vartojant įvairius vaistus ir tam tikrus maisto produktus, bet ir ieškant mažų malonumų kasdienybėje. Sergant depresija gali dingti alkio jausmas, nieko nesinorėti, todėl svarbu maistą pateikti patraukliai. Tokiu atveju galėtų pagelbėti sergančiojo artimieji: gražiai paserviruoti stalą, pateikti skaniai atrodantį maistą. Reikėtų vengti kramsnojimo dirbant kompiuteriu, gulint lovoje. Stenkitės valgymui suteikti daugiau reikšmės nei paprastai, įvesti bent nežymaus rituališkumo, atskirti valgymo erdvę nuo miegojimo, nevalgyti dirbant. Jeigu valgysite mažiau perdirbtų produktų, rinksitės natūralų sveiką maistą, jausitės „švaresni“, besirūpinantys savo kūnu. Tuomet galbūt kils noras ir sportuoti. Įrodyta, kad mankšta, net ir lengvi pratimai, aktyvina trūkstamo hormono serotonino atsiradimą. Taigi, sergant depresija vertėtų ne tik maitintis sveikai, bet ir pajudėti. Vis dėlto depresija – sunki liga, kurią ne visuomet įmanoma įveikti pačiam, todėl jeigu nerimas, susierzinimas, liūdesys ir kitos neigiamos emocijos neapleidžia bent 2–3 savaites, rekomenduojama kreiptis į specialistą, kuris paskirs reikiamą gydymą. Parengta pagal https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/mityba/kokie-maisto-produktai-yra-didziausi-depresijos-priesai-1030-491477?all#print&copied; http://www.delfi.lt; http://joyjoyjoy.ru/estesstyennye-antidepressanty.html

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

NAUJESNI NERIMO, POTRAUMINIŲ SUTRIKIMŲ GYDYMO METODAI

Parengta 2021-04-07

Trauminiai išgyvenimai gali giliai įsirėžti į žmogaus atmintį. Kaip ilgalaikėje perspektyvoje sumažinti baimes, sukeltas traumuojančio įvykio, ir sustabdyti procesą, kai jos virsta chronišku stresiniu sutrikimu? Tyrėjai iš Mainco universiteto Medicinos centro šiems klausimams suteikė daugiau aiškumo 2018 m.

Pagrindinė jų siūlma naujovė yra žmogaus atmintyje įtvirtinti naują pozityvią patirtį. Kaip klasikiniame gydyme pacientai pradžioje turėjo būti paveikti stimulų, kurie sukelia baimę, kad pacientai suprastų, jog tie stimulai dažnai nekenksmingi. Šią patirtį po to buvo galima įtvirtinti, taikant nekenksmingą medikamentinį gydymą. Tyrėjai analizavo psichinius procesus, vykstančius tokio gydymo metu, ir kaip formuojasi pozityvūs prisisminimai. Jų pasiekimai gali padėti pasiekti pozityvius postūmius gydant stresinį sutrikimą ir kuriant profilaktikos priemones.

Žmogaus smegenys nuolat kinta ir gali būti performuotos patirtimi – gera, lygiai kaip ir bloga. Tai pagrindinė tyrimo nuostata, taikoma gydant fobijas ir nerimo sutrikimus. Bet kaip kai kuriems žmonėms pavyksta sumažinti baimę ar net išnaudoti ją ir paversti pozityvia patirtimi, kai jie susiduria su situacija, kuri privesdavo juos iki siaubo? Ir kodėl šis baimės mažinimo metodas netinka kitiems žmonėms ilgalaikėje perspektyvoje? Kaip žmogaus smegenys formuoja ir išlaiko ilgalaikius atsiminimus ir kokį vaidmenį atlieka tokie veiksniai kaip spontaniniai nervinės konsolidacijos veiksniai, kurie vyksta gavus naują pozityvią patirtį? Tyrėjai labiausiai susitelkė į tai, kaip pozityvią patirtį galima įtvirtinti žmogaus atmintyje. Tyrėjai nustatė, kad tiriamųjų smegenys aktyvavosi tuo metu, kai prisiminimai užgesdavo, jie sponataniškai atsirasdavo poilsio metu ir vykdavo iškart po apmokymo periodo. Kuo dažniau vykdavo tos spontaniškos reakcijos, tuo sėkmingiau tiriamieji galėdavo prisiminti pozityvią patirtį kitą dieną po testo. Jie taip pat nustatė, kad tiriamųjų aktyvumas priklausė nuo dopamino, žinomo kaip laimės hormono, padidėjimo. Dopamino pagalba buvo sumažinta baimės reakcija. Buvo nustatyta, kad slopinti bauginančius prisiminimus galima gana paprastai, net netaikiant atminties treniravimo praktikos.

Tyrėjų nuomone, jų pasiekti rezultatai paaiškina, kaip formuojama atmintis ir kaip galima naujai gydyti nerimo sutrikimus.

Parengta pagal <https://www.sciencedaily.com/releases/2018/12/181211103122.htm>

Iliustracija iš creative.commons.org

PANIKOS ATAKŲ ĮVEIKIMO BŪDAI

Panikos atakos ar nerimo priepuolio metu tiesiog apsidairykite aplink, patyrinėkite ir įvardinkite:

5 daiktus, kuriuos matote

4 daiktus, kuriuos jaučiate

3, kuriuos girdite

2, kurių aromatą jaučiate

1 daiktą, kurį galima paragauti

                               Kai atsiduriame nerimo ar panikos atakos epicentre, jaučiame lyg būtų neįmanoma susikoncentruoti ar aiškiai mąstyti apie ką nors, kartais mūsų mintys lekia taip greitai ir virsta tokia koše, kad jų realiai nebeįmanoma sekti. Mums ima rodytis, kad viskas, kas vyksta aplink yra tarsi rūke, arba kai kas nors keletą minučių su mumis kalbasi, mes staiga suvokiame, jog nesuprantame apie ką jis ką tik kalbėjo.

                           Kartais jaučiamės lyg būtumėme suparalyžuoti ar užšaldyti, nepajėgiame padaryti net mažiausio judesio ar pasakyti nors žodį. Taip su mumis gali atsitikti ir tada, kai patiriame itin intensyvias emocijas – pavyzdžiui, paliktojo, nuoskaudos, beviltiškumo, baimės ar išeities neturėjimo jausmai.

                                Specialūs metodai yra puikus instrumentas esant tokioms situacijoms ir juos galima naudoti visur kur esate. Sugrąžindami savo sąmonę ir kūną atgal į dabarties momentą, galime sudaryti savo smegenims erdvę, kad jos nurimtų ir pasijustumėme žymiai labiau susikoncentravę, kad galėtumėme paaiškinti, kas su mumis darosi ar kreiptis pagalbos, ar sugalvoti, kaip elgtis tokiai būklei ištikus.

                             Yra daug būdų panikai įveikti – todėl tai yra tokia nuostabi technika – net jei žemiau pateiktos technikos Jums netiks, yra daugybė kitų, kurias verta išbandyti, kad rastumėte tai, kas padeda būtent Jums. Jūs taip pat galite sukurti savo asmeninę techniką, surasti tai, kas padeda susikoncentruoti, sugrąžina į esamą laiko momentą.

                                   Štai keletas technikų, suskirstytų į kelias kategorijas:

NUSIRAMINIMAS

Nueikite į dušą ar vonią. Susitelkite į kiekvieną pasiruošimo žingsnį, pastebėkite kiekvieną mažą detalę – ką jaučia Jūsų plaštaka, kai liečiate medinę rankeną ar kraną? Kai išjungiate kraną, kaip nustatote tekančio vandens temperatūrą? Pajuskite, kaip veikia Jus vanduo, patekęs ant odos, skirkite dėmesį vandens temperatūrai ir garsams, pajuskite savo kūno raumenis.

Raskite objektą, kuris Jus traukia. Tai gali būti glotnus akmuo ar nupoliruotas stiklo gabalėlis, kažkas panašaus į verpalų sruogą, kurios tekstūra Jums atrodo komfortabili; tai gali būti maža statulėlė ar kas nors, kas susiję su Jūsų gerais prisiminimais. Nešiokitės tą objetą ten, kur lengva jį pasiekti ir pasiimkite tada, kai Jums reikia nusiraminti. Atkreipkite dėmesį ir apibūdinkite mintyse kiekvieną objekto detalę, lieskite jį ranka ir pastebėkite pojūčius, kuriuos sukelia tas lytėjimas.

Išsivirkite puodelį arbatos, kavos ar karšto šokolado. Kiekvieną veiksmą atlikite su maksimaliu dėmesiu, pastebėkite kiekvieną judesį, kurį daro Jūsų kūnas; štai Jūsų pirštai suspaudė arbatinuko rankeną, štai delnas pajuto krano šaltį, kai įjungėte vandenį, štai pajuntate, kad arbatinukas Jūsų rankoje pasunkėjo, kai vandens į jį priteka vis daugiau. Kai gėrimas bus paruoštas, gurkšnokite pamažu sąmoningai, jaukiai ir įsitaisęs ramioje vietoje.

PASTEBĖKITE PENKIS POJŪČIUS

Raskite pažįstamą kvapą (kvepalus, muilą, arbatą ir t.t.) ir tegu tai tampa įpročiu įkvėpti tą kvapą kiekvieną rytą, prieš miegą ar kurią nors pasirinktą dienos valandą. Nešiokitės tą kvapą su savimi ir įkvėpkite kaskart, kai Jums reikia nusiraminti, derinkite tą procesą su giliu ir lėtu kvėpavimu.

Apsirenkite Jūsų mėgiamus drabužius – tai gali būti kojinės, mėgstamas megztinis ar minkšti malonūs marškinėliai. Pajuskite tos aprangos tekstūrą, spalvą, kvapą. Tiems patiems tikslams tiks antklodė ar pledas.

Įsisukite į antklodę. Apkabinkite save stipriai stipriai ar paprašykite ko nors Jus apkabinti. Trinkite rankas ir kojas, judėkite iš apačios į viršų nuo pėdų iki klubų ir iš viršaus į apačią nuo pečių iki riešų.

NAUDOKITE KŪNĄ

Pastebėkite, kaip Jūsų pėdos stovi ant grindų. Jūs galite atsistoti ir stipriai “įaugti” pėdomis į grindis, nusiauti avalynę ir atsistoti ant žemės ar grindų, pajusti lyg Jūsų kojos – tai geros sveikatos pagrindas, stipriai susiję su žeme, tiesiogine prasme pajusti dirvą po kojomis ir žemės traukos jėgą. Tai galite atlikti ir sėdėdami ant kėdės ar gulėdami.

Atsigulkite ant grindų. Greitai nužvelkite savo kūną, kad pajustumėte, kokiose būtent vietose grindys liečiasi su Jūsų kūnu, kurios kūno vietos jį jaučia ir susitelkite į spaudimo, tekstūros, temperatūros pojūčius. Pajuskite visas vibracijas, kurias dabar galite pajusti namuose. Galite ant grindų pastatyti muzikos kolonėlę ir jausti jos vibraciją.

Judėkite! Pasiūbuokite kojomis, pajuskite, kaip kiekviena koja juda atskirai. Pajuskite, kaip kiekviena koja juda atskirai tuo tarpu, kai visas kūnas yra nejudrus. Tą patį atlikite su pirštais, jauskite jėgą raumenyse, įtemkite juos ir atpalaiduokite judesio metu.

Pabelskite koja į grindis, raskite objektą, kuris sukelia minkštą garsą, pabarbenkite pirštais į stalą ir tyliai į stiklą ar kokį kitą paviršių, raskite malonų garsą, o po to sukurkite ritmą ir jį kartokite, stenkitės susikoncentruoti į kiekvieno Jūsų sukurto garso pradžią ir pabaigą.

Užsiimkite veikla, kuri įtrauktų visas kūno dalis. Eikite į sodą rauti piktžolių. Išmokite megzti. Nusipirkite kinetinio smėlio ar molio ar ką kitą, kas skatina mažąją motoriką. Suplaukite indus, kreipkite dėmesį į fizinius pojūčius. Gražiomis linijomis sudėkite skalbinius.

STEBĖKITE

Išeikite į gatvę (ar raskite langą, pro kurį galite žiūrėti) ir raskite bet kokį objektą. Įsidėmėkite kiek įmanoma daugiau to objekto detalių. Pavyzdžiui, jei pasirinkote medį, pastebėkite, kaip ant jo krinta šviesa ir kur meta šešėlį šakos. Įsižiūrėkite, ar daug šakų turi tas medis, yra ant jų lapai ar ne. Apžiūrėkite kamieno tekstūrą, pastebėkite, ar šakos tiesios, ar sulinkusios, kokia to medžio lapų forma.

Lėtai pereikite edvę, kurioje esate, pamėginkite įsidėmėti kiekvieną kojos prisilietimą prie žemės. Pastebėkite, kuri pėdos dalis pirmoji liečiasi prie žemės ir kur jaučiate spaudimą. Pastebėkite, kaip Jūsų pėda atsiskiria nuo žemės ir kaip balansuojate ant vienos kojos iki tol, kol kito žingsnio metu nuleisite koją.

Raskite kažką greta, kas turi tam tikrą ornamentą, ir pamėginkite jį nupiešti ant popieriaus. Pavyzdžiui, galite pamėginti nupiešti, kaip sudėtos plytelės ant lubų, nukopijuoti kilimo raštą ant popieriaus ar perpiešti įstabius medžio, iš kurio padarytas stalas, raštus.

Apibūdinkite kambarį, kuriame dabar esate: garsiai ar pats sau. Jei kambarys per daug didelis ar perkrautas, galite pasirinkti nedidelį kambario plotą ar kokį nors objektą – pavyzdžiui, apatinę lentyną – ir apibūdinti visus objekto kampus, spalvą, šešėlius, tekstūrą ir formą.

Jei esate viešoje vietoje, pasižiūrėkite į aplink esančius žmones ir pamėginkite pastebėti jų išorės detales. Kokios spalvos jų avalynė? Kas iš jų su striukėmis? Ar kas iš jų turi skėtį ar portfelį? Kaip atrodo jų šukuosenos?

NUKREIPKITE MINTIS

Pridėkite prie nulio septynis taip ilgai, kaip Jums tai seksis (ar pasirinkite kitą intervalą): nulis, septyni, keturiolika, dvidešimt vienas, dvidešimt aštuoni…

Pažaiskite žaidimą “atspėk profesiją”. Pasižiūrėkite į žmones aplink save ir pamėginkite suprasti, koks jų darbas ar kur jie dabar eina.

Pagalvokite apie šiandieną. Priminkite sau, kuri šiandien savaitės, kalendoriaus diena, koks mėnuo, kokie metai, dienos metas ir kur dabar esate. Priminkite sau, kad esate būtent dabartiniame momente, ne praeityje, esate dabar saugus. Pastebėkite, koks metų laikas už lango, pažiūrėkite, kaip atrodo dangus. Pasakykite adresą, kur dabar esate.

Pažaiskite žaidimą “Kategorijos”: pasirinkite kategoriją, pavyzdžiui, spalvą, gyvūną, valgį ir pamėginkite išvardinti mažiausiai 10 šios kategorijos objektų. Taip pat galima naudotis raidynu ir pamėginti išvardinti tos kategorijos objektus pasirinkus raidyno raidę, pradedant A, B, C ir t.t.

Pasirinkite formą (trikampis, apskritimas, kvadratas) ir pamėginkite rasti visus tos formos objektus savo aplinkoje. Tą patį galima atlikti ir su spalvomis – pavyzdžiui, rasti kambaryje viską, kas yra žalios spalvos.

KVĖPUOKITE

Kvėpuokite giliai – padėkite vieną ranką ant pilvo, kitą ant krūtinės. Įkvėpkite lėtai ir giliai orą į pilvą stengdamiesi ranką ant pilvo kelti lyg pūstumėte balioną ar sviedinį. Stenktės, kad ranka ant krūtinės nejudėtų, kvėpuokite tik pilvu. Lėtai iškvėpkite, jauskite, kaip ranka ant pilvo lėtai leidžiasi lyg balionas ar sviedinys subliūkštų.

Kvėpuokite pagal skaičius 4-7-8: lėtai įkvėpkite, skaičiuokite iki keturių. Po to sulaikykite kvėpavimą septynioms sekundėms, o pabaigoje lėtai ir minkštai, aštuonių sekundžių bėgyje iškvėpkite. Pakartokite tiek kartų, kiek Jums tai patogu. (Pastaba: kiekvienas turi savo dydžio kūną ir plaučių tūrį, jei pasiūlyta kombinacija Jums netinka, galite atlikti šį pratimą Jums patogiais intervalais. Sumanymas tas, kad vadovautumėtės tam tikra schema ir kvėpavimas sulėtėtų).

Svarbi pastaba: šie atsipalaidavimo būdai yra ne tam, kad atsikratytumėte nepageidaujamų emocijų ar atsiribotumėte nuo pergyvenimų, ne, jie yra tam, kad atsirastų tam tikras resursas ištverti tam tikrą patirtį ar emocijas, pasilikti esamame laike ir savame kūne. Svarbu panašias būkles aptarti su terapeutu ar su psichinės sveikatos specialistu, ypač jei pastebėjote, kad panikos atakos tapo dažnesnės.

Šaltinis: Lexi Schmidt, tothegrowlery.com/blog/2017/4/18/six-different-types

NAUDINGI KVĖPAVIMO PRATIMAI

                            Panikos atakų metu, ištikus nerimo priepuoliui ir esant kitiems atvejams, kai svarbu nusiraminti, praverčia kvėpavimo pratimai. Kvėpavimo būdų yra daug, kiekvienas iš jų daugiau ar mažiau padeda. Pagrindinė jų paskirtis – sustabdyti netvarkingą padažnėjusį kvėpavimą. Kitu atveju nuo tų pratimų naudos jokios, galima ir pakenkti sau. Kam panikos metu dar ir plaučių hiperventiliacija? Tai tik kelias iki nualpimo, kai nukrentate kur papuola. Žemiau pateikiami keli pratimai, iš kurių galite išsirinkti patogiausią – neapsiriksite. Jie naudingi ir esant stipriam nerimui.

PIRMAS, jis vienas iš labiausiai paplitusių – KVĖPAVIMAS KVADRATU. Iš anksto pasakysiu, kad skaičių pasirenkame laisvai, su sekundometru matuoti nebūtina, nors... tai galėtų tapti neblogu dėmesį nukreipiančiu veiksniu. Ir taip:

Suskaičiavęs iki keturių (vienas-du-trys-keturi) bebras įkvepia;

Suskaičiavęs iki keturių bebras sulaiko kvėpavimą;

Suskaičiavęs iki keturių bebras iškvepia;

Suskaičiavęs iki keturių bebras padaro pauzę prieš kitą įkvėpimą.

Tiesa, stenkitės, kad kvėpavimas būtų sklandus, minkštas, be trūkčiojimų. Suprantama, kad iš pradžių gali nepavykti, bet palaipsniui kvėpavimas išsilygina. Geriausia pradėti nuo pauzės prieš įkvėpimą.

ANTRAS – KVĖPAVIMAS PILVU. Tiksliau, diafragma. Stenkitės nesinaudoti krūtinės ląsta. Rekomenduojama prigulti, bet ne visada tai įmanoma – sakykime, tai perpildytame autobuse. Bet galima taip kvėpuoti ir sėdint, ir stovint. Svarbu, kad tiek įkvėpimas, tiek iškvėpimas truktų iki keturių skaičių ir ne trumpiau, o kvėpavimo sulaikymas – ne trumpiau nei iki dviejų. Optimalu – viskas kaip ir pirmajame pratime, nors kai kas pataria iškvėpimus daryti ilgesnius nei įkvėpimus – bet visa tai Jums spręsti.

TREČIAS – LĖTAS (su tuo pačiu ritmu kaip ir pirmas pratimas) KVĖPAVIMAS, KAI ŽMOGUS PADEDA SAU RANKOMIS. Kaip rytinės gimnastikos metu: įkvėpimas – rankos keliamos į viršų. Iškvėpimas – nuleidžiamos žemyn. Tai daugiau pagalbiniai judesiai, būdami žmonėse rankomis labai jau nepamosuosite, bet vis dėlto. Kur prasmė? Rankos kvėpavimui suteikia ritmą. Pamėginkite pakilnoti rankas į viršų-į apačią su panikos atakos kvėpavimo greičiu – juk taip ir pakilti galima! O čia reikia viską daryti aptakiais judesiais, reikiamu režimu.

Parengta pagal https://vk.com/wall-145811225 2002

Į SVEIKATĄ

MYTYBOS ELGESIO SUTRIKIMAI: MITAI IR FAKTAI



Mitybos elgesio sutrikimai gali tapti rimta žmogaus mirties priežastimi. Tačiau esant savalaikiam ir efektyviam elgesiui, o taip pat profesionaliam palaikymui, galimas visiškas tokių paciantų pasveikimas. Deja, dėl egzistuojančių stereotipų ir įsitikinimų dėl to, kaip atrodo žmonės, kenčiantys nuo valgymo sutrikmų, daugelis laiku nesikreipia profesionalios pagalbos, kurios jiems taip labai reikia. Mitybos elgesio sutrikimai (MES), kurių tarpe labiausiai paplitusi nervinė anoreksija, bulimija, kompulyvus persivalgymas, dabar tapo labai aktualia problema, nes susiję su rimtais mediko-socialiniais veiksniais, turi aukštą mirtingumo lygį visų psichinių susirgimų tarpe. Šiandien kas 62 minutes miršta vienas žmogus, kenčiantis nuo MES (Eating Desorders Coalision, 2016).

Nervinei anoreksijai būdingi tokie požymiai, kaip:

Noras nuolat mažinti svorį ir atsisakymas jį išlaikyti normos ribose pagal amžių kategorijoje;

Stipri baimė sustorėti ar padidinti kūno masę net jei ji nesiekia normos, ir tas jausmas nepraeina net nuolat mažėjant kūno svoriui, o tik stiprėja toliau kūstant;

Savo kūno svorio ar formų suvokimo sutrikimai, perdėtas jų poveikis savivertei (dismorfomanija/dismorfofobija);

Liga gali nulemti menstruacijų atsiradimo vėlavimą paauglystėje, o jei liga atsiranda jau lytiškai subrendus, ligos požymiu tampa amenorėja (mėnesinių nebuvimas kelių menstruacijų ciklo metu).

Bulimijai būdingi tokie požymiai, kaip:

Padidėjusio apetito priepuoliai, maisto rijimas ir šio proceso nevaldymas (daugiau kaip dukart per savaitę per tris mėnesius);

Po persivalgymo būna mėginimai nusikratyti pertekliumi, griebiamasi įvairių iškrovos būdų (dirbtinio vėmimo sukėlimas ir kt.), dar daugiau, kad svoris sumažėtų, griebiamasi įvairių dietų ir fizinio krūvio;

Persivalgymo priepuolius lydi kaltės ir gėdos jausmas. Paaugliai labai bijo svorio padidėjimo, todėl griebiasi įvairių būdų, kad sukūstų, tai panašu į anoreksiją. Per organizmo valymo epizodus atsiranda organizmo sutrikimų požymiai (elektrolitų balanso sutrikimai ir kt.).

Tėvai ir net gydytojai neretai ignoruoja svorio svyravimo problemas. Ankstyvose MES fazėse pagalbos pas specialistus kreipiamasi retai, o vėliau tai jau būna pavėluota, organizmo pakitimai būna negrąžinami. Didelę įtaką daro socialiniai tinklai ir žiniasklaida. Dažnai samprata „liesas“ asocijuojama su samprata „normalus“, tuo tarpu, kai „storas“ – su tinginyste, neorganizuotumu ir silpnumu. Fetfobija (storų žmonių nemeilė) pasiekė neįtikėtinus mastus.

Anoreksija ir bulimija retai pasitaiko be depresijos. Sergantieji bulimija išgyvena didelį gėdos jausmą, nenori prisipažinti, pasipasakoti. Jie neigia gydymosi poreikį ir dažnai pas gydytojus juos nuveda artimieji. Tyrimai rodo, jog nuo problemos atsiradimo iki kreipimosi į specialistus praeina maždaug 8 metai. Apie 80 proc. pacientų net po kreipimosi negauna reikiamos pagalbos. Būtent psichologinis pasveikimas tampa sudėtingiausiu etapu. Žemas informuotumo lygis lemia mitų apie MES paciantus atsiradimą.

Mitas apie tai, kad šių sutrikimų aukas galima nustatyti pagal jų išorę. Tiesiog imamasi spręsti, kad sergančiųjų išorė neatitinka standartų.

Kitas mitas, jog MES sergantieji tiesiog pamišę dėl savo išorės, stengiasi sukūsti bet kokia kaina, kad būtų panašūs į žinomus žmones. Tai rimtas psichikos susirgimas ir su šiuo mitu neturi nieko bendro. JAV buvo nustatyti 9 faktai, susiję su MES:

1 faktas: dauguma žmonių, kenčiančių nuo MES, gali atrodyti visai sveiki, bet tuo pačiu labai kentėti.

2 faktas: šeima nėra pagrindinė susirgimo priežastis, bet giminaičiai gali tapti pagrindiniais pagalbininkais pasveikimo procese.

3 faktas: MES diagnozė – rimta problema, kuri sugriauna tiek asmeninį, tiek socialinį individo funkcionavimą.

4 faktas: MES nėra asmeninis pasirinkimas, o rimtas biologijos nulemtas susirgimas.

5 faktas: MES patiria bet kuriuos lyties, rasės, amžiaus, tautybės, svorio, socialinio statuso ar seksualinės orientacijos žmonės.

6 faktas: MES gali sukelti suicidinį elgesį ir medicininius sveikatos sunkumus.

7 faktas: MES sukeltam elgesiui įtaką turi ne tik genai, bet ir aplinka.

8 faktas: Genai nenulemia susirgimo atsiradimo.

9 faktas: Visiškas pasveikimas nuo MES galimas, bet svarbi ankstyva diagnostika ir tinkmai parinktas gydymas.

Parengta pagal https://neuronews.com.ua/ru/issue-article-2048/Rozladi-harchovoyi-povedinki-mifi-ta-fakti#gsc.tab=0

Griežtai draudžiama „Padėkime sau'19“ paskelbtą žodinę ir vaizdinę informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Padėkime sau'19“ kaip šaltinį.