INFORMAVIMO VERSLAS KINTANTIS, BET AMŽINAS, ARBA KADA ŽURNALISTAS PRILYGINAMAS DVASININKUI

Andžela Armonienė, užrašyta 2009 m. rugsėjį

     Kaip parengti pranešimą vienai ar kitai visuomenės grupei, kaip sėkmingai komunikuoti su savomis ir užsienio rinkomis? Tai itin svarbu, kai siekiame skverbtis ir išsilaikyti užsienio rinkose. Žinoma, pagrindiniu akcentu tampa ne pati informavimo politika ir komunikacijos strategijos – šioje plotmėje jau sukaupta patirtis ir ją, beje, sėkmingai perimame iš kolegų kitose šalyse. Problemiška yra tokia padėtis, kai informacijos poreikis nėra toks didelis kaip jos pasiūla. Komunikacijos kokybė lyg ir tobulėja, bet... Dažnokai informacijos sklaida įgauna įdėtų investicijų kiekius neatitinkantį pavidalą, nes lieka neįvaldytų komunikacijos vadybos procesų, niekas negarantuoja, kad išleistos lėšos atsipirks, kai kurie procesai paliekami savieigai. Dar prisimename laikus, kai vos paskelbus Nepriklausomybę garsėjome kaip kraštas, kur kiekvienas pilietis turi po nuosavą laikraštį. Visi juk tikėjosi laimėti rinkoje ir dirbti pelningai. Kaimyno leidinys bankrutuos, bet mano – niekada. Ar ne tas pats vyksta šiuo metu su naujienų portalais? Ką reiškia kaip grybai po lietaus atsirandantys elektroniniai dienoraščiai, vadinamieji “blogai”, ir kas juos skaito be pačių autorių?  

DVIPRASMIŠKA PERIODINĖS SPAUDOS PADĖTIS

      Norint sėkmingai komunikuoti su tikslinėmis publikomis, kurios, kaip žinia, tampa vis labiau skeptiškos, būtinybe tampa bendradarbiavimas, gebėjimas įgyti pasitikėjimą. Reikalingi naujos kartos, tačiau nebūtinai tik ką universiteto diplomus gavę žurnalistai, gebantys įvaldyti dvipusę komunikaciją bei dirbti savarankiškai, siekdami žurnalistikos ir ryšių su visuomene simbiozės. Ne, jie neturėtų tapti tais, kurie yra šalia ar virš visuomenės, jie reikalingi pirmiausia kaip visuomenės nariai. Nėra taip paprasta pranešti, pavyzdžiui, jog ES subsidijos nepasieks visų be išimties visuomenės narių ar kad iššvaistyti nuo 2004 metų skirtieji ne kam kitam, o konkurencingumo stiprinimui skirti pinigai ir į išvykusį traukinį galime jau nebeįsėsti, bet užtat jame rado vietelę kaimynai lenkai. Niša atsiranda ten, kur valdininkas nesugeba paaiškinti piliečiams suprantama kalba, ką išties reiškia vadinamoji “krizė”, kaip konkrečiai tai paveiks jų kasdienybę. Pokyčiai yra tokie, kad mūsų ūkininkas gali pats elektronine forma siųsti klausimus ir gauti atsakymus tiek iš LR, tiek iš ES institucijų, kurių informacijų biurai, beje, atsako per kelias minutes.

      Taigi būtent periodinė spauda turi rasti savo naująją misiją, kai pokyčiai tokie staigūs. Operatyvumas, gebėjimas bendradarbiauti su skaitytojais, diskusijos apie pagrindines problemas, priimtinų sprendimų paieškos, galimybė būti išgirstam – štai ko tikisi skaitytojai. Išskirtinė galimybė – periodinės spaudos ir elektroninės komunikacijos derinimas.

        Tik bėda – miestelių ir kaimų gyventojus apskritai sudėtinga pasiekti. Jiems netinka didmiesčių strategijos ir “Lietuvos ryto” ar blizgių žurnalų jie neskaito. Kas, jei ne vadinamasis rajono žurnalistas, geriausiai supranta, kas rūpi žmonėms provincijoje? Brošiūrėlėmis iš verslo informacijos centro ir lėšomis, egzistuojančiomis projektų aprašymuose, ir kurias dar reikia laimėti konkurso keliu, žmonių taip greitai neįtikinsi. Prisipažinkime, jie yra valstybės druska. Jie mąsto itin racionaliai ir labai greitai atskiria, kur pigūs “pliurpalai”, o kur dalykiška kalba jiems rūpimomis temomis. Todėl toks populiarus radijas, ryto laidų žmonės įdėmiai klauso.

      Pavyzdys: Lenkijos ūkininkai nepuolė paklusti Briuseliui ir savo ekologiškai švarią daržovę ar mėsos gaminį iškeisti į  pramoniniu būdu perdirbamų produktų cechus, nors ir kokios

didelės išmokos būtų už persiorientavimą žadamos. Jiems svarbiau buvo išsaugoti nedidelius šeimų ūkius. Jokios įtikinėjimo formos buvo bejėgės. Galiausiai buvo įvertintas jų šeimų ūkių efektyvumas, lėšos buvo skirtos ūkininkams, auginantiems puikios kokybės uogas, susivokta ir suskaičiuota, kad po ES plėtros tapome stambiausiais braškių, serbentų, aviečių ir kitų vertingų uogų augintojais ir perdirbėjais pasaulyje. Susivokta neseniai, bet kas būtų įvykę, jei patys pagrindiniai tiekėjai – lenkai būtų paklusę propagandai ir vilionėmis gauti dideles išmokas už šeimos ūkių naikinimą?

      Nereikėtų  nei pervertinti periodinės spaudos galimybių, nei jų sumenkinti. Paradoksalu, tačiau tokių paslaugų, kurias visuomenei galėtų teikti spauda, įmanoma apskritai atsisakyti. Žinoma, tai kraštutinumas, tačiau išties vertėtų atsargiai vertinti periodinės spaudos reikšmę ir efektyvumą. Spauda vis viena praneš apie kasdieninius įvykius. Būtent todėl šioje situacijoje siekiama gvildenti efektyvumo klausimą, mat šių dienų aktyvesnės visuomenės grupės puikiausiai gali tenkinti informacijos poreikį be periodinės spaudos pagalbos. Pirmenybė dažnai teikiama kitiems komunikacijos kanalams, o ir žmonės daug keliauja, informaciją sužino betarpiškai dalyvaudami įvykiuose, bendraudami vienas su kitu.

      Verta įsidėmėti, kad laikraštis, jei tai nėra vadinamasis “house journal”  (angl. buvusio daugiatiražio laikraščio, kurį savo lėšomis leidžia organizacija, analogas), niekada nedirbs valstybės institucijos labui garbindamas jos pasiekimus, nes spaudos atstovų interesai ne tie. Žinoma, užsakomieji straipsniai egzistuoja, bet kas dabar jau nemoka jų atskirti ir pakikenti iš už tūkstančius sumokėjusiojo už liaupses? Žurnalistai negali būti valdomi iš kurio nors ministerijos kabineto ar įstaigos, kitaip jie nebebus žurnalistai. Tikrieji profesionalai visada ieškos skandalingų žinių, o ne skubės aklai perrašyti pranešimų spaudai ir jų tiražuoti, kad paskelbtų kaip koks nors ministerijos klerkas tris dienas stažavosi Vokietijoje ar dar kur kitur.

       Akivaizdu, jog reikia kažko naujo. Kas galėtų atstoti propagandinę  žurnalistiką, kuri nėra efektyvi elektroninės komunikacijos amžiuje, kai kiekviena institucija tampa lengvai prieinama informacijos gavimo požiūriu arba metaforiškai vadinama stiklinių ir perregimų kabinetų visuma, kai kiekviena žinia paskelbiama elektroninėje svetainėje? Ar alternatyva apskritai egzistuoja?

        Jei laikraštis, kaip reiškinys, atsirado XVI-XVII amžių sandūroje, suprantama, jog ne visos žaidimo taisyklės išlieka nepakitusios. Kiek sudėtingiau su propaganda, kuri egzistavo praktiškai visada, ji senesnė už visas įsivaizduojamas institucijas ar visuomeninius darinius. Gal modernioji šio amžiaus pradžios žurnalistika jau ir būtų šioks toks įrodymas, kad net amžinieji reiškiniai kinta. Tik ar įmanomas toks greitas virsmas ir naujų principų įsisavinimas? Pragmatiškuosius labiausiai domina, o kas gi bus, kai visa informacija elektroninėje erdvėje nemokama?

      Visa tai turėtų būti vėlgi susiję su poreikiais ir siekiu komunikuoti. Gal nuspręsime, jog mums pakaks įprastinių žingsnių? Ir apskritai, juk visa tai galų gale bus susieta su finansavimu. Nors... problemiškiausi vis viena yra kultūros pokyčiai. Kokybė nėra pigi. Na, nežiūrint visų nuogąstavimų, bent jau teoriškai problema vis viena yra nagrinėtina. Bėda ta, kad bet kuriuo atveju mūsų rinka labai maža, reikia apie 8 mln. gyventojų, skaitančių ta pačia kalba, kad būtų įmanoma užsiimti pelninga periodinės spaudos leidyba. Lietuvoje seniai žinoma – nori pelno, imkis reklamos leidinių ar erotinių nuotraukų tiražavimo. Nesunkiai tai buvo perkelta ir į internetą. 

MODERNIOJI ŽURNALISTIKA

      Ryšių  su visuomene (RsV) paslaugos išplėtotos iki tokio lygmens, jog atsirado privatizuota propaganda. Trumpiau tariant, Lietuvoje vykdomą informacijos politiką įmanoma valdyti iš bet kurios patirtį sukaupusios RsV agentūros, nebūtinai esančios Lietuvoje. Žurnalistikos ir RsV simbiozė todėl ir pageidautina, kad tokiu būdu periodinės spaudos valdytojai negalės remtis vien dienotvarkės sudarymo teorija. Analitinės žurnalistikos nepakanka, vienas ar kitas į spaudą rašantis labiau išprusęs specialistas irgi nėra išeitis.

      Pagrindiniai propagandos bruožai – gebėjimas prisitaikyti prie skirtingos kultūrinės, socialinės, tekstinės aplinkos. Ji privalo funkcionuoti skirtingose visuomenės informavimo priemonėse bei žanruose atsižvelgiant į tai, kokie yra tikslinės auditorijos vartojimo įpročiai.

      Būtina atsižvelgti taip pat ir į žinių lygį, kad žinotumėme, koks pranešimas pasiektų skirtingoms socialinėms klasėms, lytims, amžiaus grupėms, religiniams judėjimams priklausančius žmones.

     Situacija gana įdomi tuo požiūriu, kad marketingo dėsniai taikomi praktiškai visose sferose. Maža to, sukurtos puikiai veikiančios mokslinių tyrimų metodikos, kai rinkos situacija vertinama ne vien visuomenės apklausų būdu. Kita priežastis – labiau išprusęs ir skeptiškai nusiteikęs skaitytojas, kuris jau vien su asmeninio kompiuterio  pagalba geba ir laikraštį išleisti, ir tinklapį sukurti, taigi pilnateisiu visuomenės informavimo rinkos dalyviu gali tapti praktiškai be jokių apribojimų. Todėl atsiranda naujos žurnalistikos mokyklos.

      JAV populiari pilietinė žurnalistika. Žurnalistas tampa ne vien informacijos skleidėju, bet ir sprendžia skaitytojų problemas realiai, daro poveikį situacijai ir lemia pokyčius ta linkme, kuri priimtina visuomenės nariams. Žurnalistas prilyginamas dvasininkui, mat jis išklauso žmones ir jiems padeda. Modernioji žurnalistika pirmiausia nebėra orientuota į propagandą, esminiu bruožu tampa tiesos skleidimas, orientavimasis į visus visuomenės sluoksnius, o ne vien į elitą. Realūs sprendimai siūlomi atsižvelgiant į bendražmogiškus poreikius. Moderni žurnalistika yra proaktyvi. Ji siejama su dialogo principu. Žinoma, poveikis žmonių protams ir širdims yra būtinas ir, ko gero, modernioji žurnalistika tai padarytų geriau. Tik vėl problema. Kas konkrečiai tai darys? Naujienų vadyba, jei galima taip sakyti, yra pelningas verslas, jis yra praktiškai amžinas, todėl konkurencija neatslūgs. Valdomos informacijos verslas yra milžiniškų apimčių, jį valdantieji valdo praktiškai viską ir visus.

      Įtinklintoje visuomenėje padėtis dar komplikuotesnė. Švedijoje populiarėja mažyčiai bendruomenių laikraštėliai, juose gali rasti viską, kas tos bendruomenės nariams yra svarbu, jie yra nemokami, dažnai platinami per bažnytines sueigas.

      Daugelis nuogąstavimų, kad tradicinis laikraštis taps atgyvena, nepasiteisino. Net Suomijoje, kuri pagal interneto vartojimą yra lyderiaujanti valstybė, jaunimas teikia pirmenybę įprastam laikraščio skaitymui ir pokalbiui su draugais kavinukėje net tuo atveju, kai turi puikią prieigą prie interneto. Tyrimas buvo objektyvus, atliktas nepriklausomai nuo kompiuteriais ir programine įranga prekiaujančių kompanijų, jis vykdytas senokai – dar 2001 metais, kai rūpestis dėl žiniasklaidos transformacijų buvo itin didelis. Minėtas Suomijos jaunimas pasirodė gana vangiai dalyvaujantis interneto diskusijose, elektroninis bendravimas jiems buvo žymiai mažiau patrauklus nei vykstantis realioje aplinkoje. Šie pastebėjimai įsidėmėtini, nes esame užverčiami gana dideliais kiekiais mažai patikimos neobjektyvios informacijos, kurią dažnai užsako ir platina kompiuteriais prekiaujančios kompanijos, kai keliamos į padanges elektroninio bendravimo galimybės ir pan. Tai būtina suprasti, kai planuojame įvaizdžio kūrimo ir įtvirtinimo kampanijas užsienyje. Deja, švedai jau keli metai mus laiko nusikaltėlių tauta, kurios atstovai atvyksta į jų valstybinius miškus varyti naminukės. Jie netgi oficialiai mokslo publikacijose mus vadina “back yard”, t. y., namo galiniu kiemu, kuris paprastai yra nerodomas, prastesnis už fasadinį kiemą – tai yra, juos pačius.

Ką  daryti tokioje situacijoje? 
 
      INTEGRUOTO PRANEŠIMO PRIVALUMAI RINKOS SĄLYGOMIS 

      Vieningas pranešimas arba “vieno balso” pranešimas yra integruotos komunikacijos (IK) vaisius. Pradininkai yra žurnalistai, juos vienijo Don E. Schultzo iš North Westerno universiteto JAV idėjos, kurių  užuomazga – maždaug 1991 metai. Šis naujojo amžiaus prišaušryje gimęs reiškinys išties suteikia būdą laimėti rinkoje.

      Tačiau tai yra galimybė laimėti rinkoje su integruotu pranešimu, o jį parengti reikia mokėti. Suomiai, olandai išmoko, išmoko ir lenkai, jie 2005 m. net visą viešąjį sektorių parengė kaip integruotos komunikacijos žinovus, kad būtų galima rungtis ES dėl finansavimo, bendrauti efektyviai su kolegomis Briuselyje.

      Informacijos vadinamasis orkestravimas nėra paprastas dalykas, JAV yra specialios studijų programos, rengiančios naujosios kartos komunikacijos vadybininkus.

   Taigi naujoji teorija ir atsirado dėl pakitusių sąlygų. Komunikacijos kanalų itin padaugėjo, reklaminių pranešimų efektyvumas smuko, investicijos tapo rizikingomis, pinigai lyg būdavo išmetami į orą. Nors ir sunkoka nustatyti, bet masinės komunikacijos era keičiama daugiau individualia komunikacija pirmiausia dėl elektroninių priemonių įtakos. Beje, Europa nemąsto kolektyviai. Mes irgi esame individualistų tauta. Tokiu būdu dėl elektroninės komunikacijos priemonių individas įgauna vis daugiau galimybių ne tik gauti, bet ir valdyti informaciją, nepriklausyti praktiškai nuo jokios instituconalizuotos žiniasklaidos priemonės, brukančios jam iš anksto sugrupuotas žinias bei jų paaiškinimus. Atsiranda nauja rungčių trasa – kas užims daugiau kibernetinės erdvės. Kol kas pirmauja skandinavai, mat būtina ne tik užimti naujus “plotus”, bet ir padaryti juos gyvybingais, kad būtų sukurtas ryšys su Jumis, kad Jūsų svetainės ar tinklaraščiai būtų skaitomi, žiūrimi, vyktų komunikacija.

      Taigi ankstesnė kova už naujas žemes, vandenynų pažinimas, kosmoso užkariavimas yra jau lyg ir ne taip įdomu, mat praeiti etapai, bet kibernetinė erdvė – kas kita. Ji kinta taip greitai, kad nespėjama jos net tirti. Ji antropologizuojama.

      Deja, mums nelabai sekasi toje naujojoje erdvėje, nes penkiasdešimtmetis kolektyvinio mąstymo propagandos paliko savo pėdsakus. Lietuvoje išaugo ištisos vykdytojų kartos, nesugebančios laisvai reikšti nuomonės ir elementariai nepriklausomai mąstyti. Kodėl tai svarbu suprasti? Nes ES kaunamasi ir konkurencija yra įtemta, čia nebus labdaros, jei kam nepasisekė. Visų projektų finansavimas yra pagrįstas ankstesniųjų sėkmingu įvykdymu, nevykėliai išmetami už borto. Esame jau nebe pusbrolių krašte, kur “tu – man, aš – tau”. Jei dar pralošime konkurnciją rengdami ir specialistus, galėsime ne vien žurnalistikoje skaičiuoti vykdytojų ir pataikūnų padarytas klaidas. O neturėtų būti labai sunku sugrįžti į ankstesnes vėžes, būtent sugrįžti, nes savo esme nesame kolektyviai mąstantys. Juk daugybė nesusikalbėjimo problemų būtent ir kilo todėl, kad kaimynų kultūros labai skyrėsi nuo mūsiškės, mes nebuvome vien neišprusę ir skurdūs žemdirbiai, kaip mums įrodinėjo.

      Beje, pats propagandos terminas yra grynai žemdirbiškas ir jo reikšmė yra “sodinti”, “kultyvuoti”. Kitaip tariant, “įsodinama”, įperšama kokia mintelė – norima, kad nuomonė būtų tokia, o ne kitokia. Tai yra ištisas mokslas ir menas, kaip tai profesionaliai padaryti.

      Informacija ir žinios – paklausiausios prekės. Periodinei spaudai tenka žinijos kaupėjos, fiksuotojos ir puoselėtojos misija. Mes jau turime naujosios kartos komunikacijos specialistų. Komunikacijos strategijų sukuriama originalių, naujieji metodai įgauna savitas formas mūsų terpėje. Turime ir privalumų, nes nesame taip plėšomi kultūros skirtumų kaip prancūzai ar JAV piliečiai. Na, o periodinės spaudos padėtis tokioje pažangesnėje ir efektyvesnėje veikoje būtų ypatingai aiškiai apibrėžta, nes IK būdingas planavimas ir puikiai koordinuojami veiksmai. Be to, viskas grindžiama kruopščiais tyrimais.

      Toks būtų idealios veiklos orientyras. Na, o žemiškesnis ir lengviau prieinamas gal būtų elementarus siekis skirstyti visuomenę  į grupes ir komunikuoti su jomis atskirai. Pavyzdžiui, kai Švedija stojo į ES, buvo išskirtos šios grupės: jaunimas, vidutines pajamas turintys piliečiai, verslininkai, vyresnioji karta. Atlikus tyrimus apie nuomones ir nuostatas ES narystės klausimais, paaiškėjo, jog vyresni žmonės praktiškai nenori nieko, jiems yra viskas gerai taip, kaip yra: pakankamos pensijos, jiems nereikia pelningo darbo kitose valstybėse, jie nenori būti mobilūs ir ypač skirti dalį savo lėšų naujoms ES narėms, jie prieš monetarinę sąjungą ir t.t. Tikėtina, jog mūsų senjorai mąstė panašiai, skirtumas tas, kad ES jiems reiškė didesnes galimybes jų vaikams ir anūkams kokybiškesnių studijų, darbo paieškos prasme. Pokyčiai visuomet yra daugiau susiję su jaunyste. Iš kitos pusės, jei žiniasklaida sugeba parengti tokius pranešimus, kurie aktualūs vyresniems žmonėms, jie greičiausiai nebūna bent jau abejingi, kai tenka balsuoti.       Kaip žinia, dar 1970 m. Melvinas DeFleuras paskelbė “stebuklingo mygtuko teoriją”: siūloma pranešimą parengti taip, kad mintis judėtų nuo siuntėjo smegenų iki gavėjo žinių, emocijų ir elgesio bei juos paveiktų. Ši teorija vis dar nėra pasenusi. Išradingumui pasireikšti erdvės visada yra, kai nesinori vien imituoti jau įgyvendintas sėkmingas komunikacijos strategijas, vykdytas kitose šalyse. Deja, originalumas yra rizikingas. Visuomet reikėtų galvoti ir apie patį žurnalistą, kurio ne vien profesionalumas turi įtakos darbo kokybei. Pirmiausia žurnalistų moralinės nuostatos, jo vertybių skalė turi lemiamą vaidmenį.Tad vertėtų iš anksto žinoti, kokia vertybių skale vadovaujasi pats žurnalistas ir kiek labai jis yra  nutolęs nuo savo potencialių skaitytojų. Juokas juokais, bet pagrindiniai skaitytojai yra nepilnamečiai ir senjorai, tai galioja ir interneto žiniasklaidai. Taigi liko galioti priesakas: žurnalistas turi sugebėti rašyti taip, kad būtų suprastas 12-metės mergaitės. Tai nėra lengva, juk taip sunku rasti vidurį taip lėkštumo ir informacijos išsamumo, pagrįsto mažiausiai trijų patikimų informacijos šaltinių analize. 

NAUJOJI RETORIKA

          Dvipusės simetrinės komunikacijos modelio, kurios skiriamasis bruožas – abipusio supratimo siekimas, idėjinio branduolio pradininku laikomas E.L. Bernays, savo idėjas paskelbęs JAV dar 1923 m., tačiau esminis posūkis įvyko XIX a., kai nuo elokvencionistų atsiskyrę retorikos tyrėjai, suvokiantys komunikaciją kaip procesą labiau į gavėją orientuotą nei į oratorių nukreiptą, pakeitė savo tyrimų tikslus.

        Būtent dvipusė komunikacija, pagrįsta dialogo principu, buvo ir yra pagrindinis siekinys. Dabar, kai pranešti apie įvykius galima akimirksniu, valdžios kontrolė diskurso prasme anuliuojama. Atsiranda alternatyva propagandai – paprasčiausias kalbėjimas su auditorija nesiekiant kaip nors ją paveikti. Įtikinėjimo procesas pakeičiamas natūraliu “win-win” (angl. “laimėti-laimėti”) procesu pagal žaidimo teoriją, tuo tarpu kai ankstesnės propagandos pastangos buvo nukreiptos pralaiminčiųjų nugalėjimo kryptimi. Žodžiu, alternatyva yra. Tik vėl bėda – atsiranda poreikis suvaldyti interneto žiniasklaidą etikos normomis, kurias turėtų priimti savanoriškai patys tos žiniakslaidos kūrėjai ir valdytojai. Tai būdas manipuliuoti. Deja, kitos išeities lyg ir nėra.

          Periodinės spaudos vieta šioje naujojoje situacijoje išlieka nesumenkintas – mat, IK visos sudedamosios dalys yra vienareikšmiai svarbios. Jei ne propagandinė, o efektyvesnės suderintos ir vieningos komunikacijos kryptis būtų priimtinesnė, neišvengiamai tektų imtis jos tyrimų taikant daugiametodinius būdus. Kitų valstybių patirtį vertėtų ne tik aptarti bei apžvelgti, tikslinga būtų atlikti antropologinę diskurso analizę, kai naujienų diskursas tiriamas atsižvelgiant į tai, kaip siejamas žurnalisto mąstymas su jo veikla, kodėl pasirenkami vieni informacijos šaltiniai, o kiti ignoruojami. Turinio analizę jau sugeba atlikti ir studentai, tačiau mes dar nesame įsisavinę naujausius turinio analizės metodus. Net stebėseną kai kur vykdo be vadinamųjų robotų, o to nedaro praktiškai jau niekas. Žinoma, tyrimus galima ir užsisakyti, tačiau vertėtų suprasti, kad kiekvienas magistro diplomą turintis informacijos/komunikacijos specialistas-vadybininkas privalo pats tai sugebėti atlikti profesionaliai. Ir dar. Ne vien pozityvizmo paradigma pasaulyje remiamasi, jei vykdome tik kiekybinius tyrimus, negalime pretenduoti į nieką daugiau kaip į teorijos ar hipotezės patikrinimą.

          Apskritai, anot Oddgeiro Tveiteno ir Stigo Nohrrstedto, “žurnalistika yra susijusi su žodžiais”. Lietuvoje žurnalistais pasitikima ir tai rodo visuomenės nuomonės apklausų  duomenys. Viena aišku, jog propagandai įmanoma priešpastatyti retoriką, kuri šiomis sąlygomis būtų efektyvesnė, be to, retorikai svetimas bet kokio spaudimo darymas. Dialoginis būdas bendrauti su publika yra retorikos esmė, tačiau apie tą trokštamą dialogą tiek daug rašoma ir kalbama, tiek daug tikėtasi iš elektroninės komunikacijos ir interaktyvios žiniasklaidos..., deja, sudėtingiausias barjeras yra kultūros pokyčiai. Maža to, ir XX a. pradžioje, kai paplito telegrafas, atsirado fotografijos laikraščiuose, radijas apskritai buvo siejamas su kardinaliais pokyčiais, o dar kinematografas... Taip, masiškumas buvo pasiektas, tačiau dialogas neįvyko. Stebuklas, kurio tikėtasi, taip pat. Ar nepanaši situacija dabar? Revoliucija, bumas ir panašiai, o žmonės kaip mėgo pasišnekučiuoti prie kavos puodelio ar alaus bokalo, taip ir liko. Lyg kažkaip ir ramokai prasirito tie visi įvykiai, sukelta baimė dėl 2000-ųjų nulių ir kompiuterių “išėjimo iš rikiuotės” atslūgo greitai. O kai kurių kraštų elektroninė karštinė apskritai neapėmė. Atrodytų, paprastas reiškinys – pietiečiai ispanai ir italai žymiai mieliau bendrauja akis į akį ir nepuola tūnoti prie kompiuterių ekranų valandomis, vokiečiai apkritai gana rezervuoti visuotinės kompiuterizacijos prasme, mat ne jie visa tai išrado ir linkę kenksmingomis sąlygomis prie kompiuterių įdarbinti kvalifikuotus imigrantus, kad tik nereikėtų akių gadinti ir tūnoti susirietus skaičiuojant kokius duomenis iš elektroninių duomenų bazių.

          Taigi mums juk reikia su jais bendrauti pirmiausia verslo reikalais. Vienaip dialogo siekiame su skandinavais, kitaip – su Viduržemio jūros regiono gyventojais. Norint nesuklysti, strateginio planavimo atsisakyti būtų neišmintinga, lygiai kaip ir pasitikėti vien patarėjais iš svetur.

          Kita vertus, įdomu buvo ir įspūdinga stebėti, kaip suomiai, stodami į ES, sugebėjo įrodyti per visuomenės informavimo priemones, kad ne Suomijai reikalinga ES, o ši be Suomijos neišsiverstų. Suomiai nebuvo tobulai įvaldę marketingo principų diegimo teikiamų privalumų, tačiau sugebėjo parengti nedaug – vos kelis esminius pranešimus ES visuomenei, tai buvo “vieno balso” pranešimai. Pavyzdžiui, ES sužavėjo Suomijos ežerai bei jų ideali ekologinė situacija, buvo ir kitų, alternatyvių pranešimų apie suomius, kaip pačius pajėgiausius vyrus visoje ES.

          Dabar “vieno balso” komunikaciją  vykdo visa ES.

          Kokį kelią rinksimės mes ir kuo nustebinsime, kol kas neturėdami net įvaizdžio vieningos strategijos valstybės mastu? O ką daryti smulkiems  verslininkams, kurie ne tik informacijos skleisti apie save nesugeba, nes niekas jų to nemokė, jie net nežino dažnokai, kaip sukurti prekių/paslaugų viešinimo kampanijas... 

VIRTUALI ERDVĖ – NAUJOS GALIMYBĖS

            Virtualioje erdvėje vartotojai gali sąveikauti, “ŽURNALISTU” gali tapti bet kas.

          Yra teigiančių, jog komunikacijos sfera plėtojama revoliucingai. Esmė ta, kad vietoje vienakrypčių viešosios komunikacijos srautų atsirado lygiaverčiai partneriai: ir informacijos siuntėjai, ir jos gavėjai, kurie dvipusės lygiavertės komunikacijos idėją pavertė realybe. Kuriama naujoji egalitarinė komunikacijos kultūra, įtinklintos bendruomenės, savitas jos narių bendravimo būdas – informacijos siuntimas daugelio daugeliui ir horizontali komunikacija vietoje vienkryptės vertikaliosios.

             Iš kitos pusės, galime teigti – vienas iš svarbių pokyčių yra tas, kad daugybę  tekstų virtualioje erdvėje sukuria ne žiniasklaidos atstovai. Sukurtas specifinis įtinklintos komunikacijos žanras – tinklaraščiai (blog‘ai). Tai įvyko tiek dėl senųjų formų egzistavimo – juk visi ankstesnieji žanrai atkartojami, – tiek dėl virtualios aplinkos diktuojamo naujo formato ir dvipusės komunikacijos. Technologijų dėka seniau egzistavusios komunikacijos formos susiliejo su naujosiomis. Atsirado erdvė individualiai saviraiškai, suklestėjo nuomonių išsakymas ir faktų interpretavimas.

             Interaktyvioji žiniasklaida potencialiai personalizuoja rinką, kurioje yra individualūs nariai, galintys atlikti viską – nuo elektroniniu paštu žinias siunčiančių reporterių iki balsuojančiųjų dėl to, kokio tipo pasakojimus norėtų skaityti. Kaip elgiasi žurnalistai, kai patys vartotojai sprendžia, kokios informacijos jie norėtų? Kaip kinta pats naujienų pobūdis? Atsiranda poreikis imtis problemų sprendimo. Žurnalistikai tenka naujas vaidmuo – bendruomenės vienytojos, kūrėjos. Iš kitos pusės, senoji tradicinė žurnalistika išlieka, kaip ir jos vaidmuo – kurti bendros žinijos pagrindą.

             Socialiniai tinklai – tai galimybė sąveikauti. Socialiniai tinklai iš vienos pusės nėra nieko naujo – interaktyvios technologijos leidžia naršyti, siųsti elektroninius laiškus, keistis žinutėmis, kalbėtis, rašyti „blog‘us“, žaisti, dalyvauti diskusijų forumuose, keistis nuotraukomis, muzikos įrašais, video vaizdais. Teikiamų paslaugų vis daugėja: galima sukurti asmenines svetaines, bendrauti su draugais realiu laiku, kurti „blog‘us“, gauti komentarus, žinutes, kt.

          Paskutiniuoju metu įsigalėjo nuostata, kad interaktyvios paslaugos, socialiniai tinklai būtų tos sferos, kuriose taikomas savireguliacijos principas. Paslaugų teikėjai yra atsakingi už tas paslaugas, kurias teikia.

           Interaktyvioji žiniasklaida panaikina ribas tarp pranešimų gavėjų ir siuntėjų. Interneto naudojimas reiškia, kad aktyviomis tampa ne tik tradicinės auditorijos, renkančios ir apdorojančios žiniasklaidos pranešimus, bet pačių pranešimų kūrimas taip pat tampa aktyviu procesu. Vartotojai elektroninėje erdvėje randa viską, ko jie nori. Galima manyti, jog nebereikalingi tie, kurie žinias atrenka, tvarko informaciją, interpretuoja ją. Iškyla problema – kaip išvengti, kad tam tikro interneto turinio nematytų vaikai. Priimami pirmiausia technologiniai sprendimai – pavyzdžiui, elektroninės auklės. Beje, kriminalinė teisė internetui taikoma lygiai taip kaip ir kitoms sferoms: kas nelegalu realioje aplinkoje, nelegalu ir elektroninėje erdvėje.

               Svarbus pokytis – virtualioje erdvėje dažnai nelieka sprendžiančiųjų, ką skelbti, o ko ne, nelieka kontrolės funkcijos. Žinios skelbiamos diskutuojant, laisvai reiškiama asmeninė subjektyvi nuomonė. Vis dėlto virtualioje erdvėje vyksta ne revoliuciniai, o evoliuciniai procesai, mat tradicinė žurnalistika kinta, interaktyvios priemonės tampa įtinklintų visuomenės informavimo priemonių dalimi – o gal atvirkščiai? – žurnalistai gali iškart pasikeisti nuomonėmis su skaitytojais, užsitikrinti atgalinį ryšį. Procesas plėtojamas, jo kryptys gali būti sunkiai nuspėjamos, tačiau aišku viena – ta įtampa, kuri egzistuoja tarp tradicinėse redakcijose institualizuotos kontrolės ir subjektyvios nevaržomos saviraiškos gali būti išsprendžiama problema.

              Anot D. Domingo ir A. Heinonen, skaitmeninės eros aplinkoje institucionalizuotos kontrolės vietoje atsiranda poreikis taikyti etikos normas bei filosofinius principus.

            Tinklaraščių  pastaraisiais metais labai padaugėjo. Beje, tinklaraščių rašymas yra narcizistinės kultūros išraiška (...) taip pat – žmonių entuziazmas dėl galimybės artikuliuoti nuomones viešai. Iš dalies tinklaraščių populiarumą galima paaiškinti pigiu ir nesudėtingu sukūrimu ir galimybe tęsti veiklą neturint didesnės techninės kompetencijos. Tuo pačiu jauniems žmonėms sukuriama terpė socializacijai šiuolaikinėje visuomenėje... – taip teigė M. Ekstromas 2008 m.

        Bet kuriuo atveju internetas yra vertinamas kaip labai kompleksiškas reiškinys. Anot Terje Rasmusseno, skaitmeninė žiniakslaida siūlo daugiau temų, stilių, taip pat yra didesnė dalyvių įvairovė. 

          Paradokasalu, bet turint tokias galimybes, vis mieliau pasirenkama komunikacija “akis į akį”... Na, o rinkoje laimi ir laimės tie, kurie sugebėjo nepražiopsoti integruotos komunikacijos efektyvumo galimybių. Deja, kas to dar nepadarė, ko gero, tikrai neskaičiuoja pelno. Orkestruota komunikacija yra nešanti pelną, bet ją tobulinti reikia nuolat neatsiliekant nuo laikmečio realijų. Pokyčių metas yra netinkamas diegti integruotą komunikaciją, tad jei to nepadarėte, lieka laukti sunkmečio pabaigos, o iki tol – niekas netrukdo pagilinti žinias komunikacijos vadybos klausimu.

          Viena aišku – naujos kartos žurnalistai išties jau kitokie. Jie dažnai eina po vieną, nes institucijos nebėra jau tokios reikšmingos, o ir rizika nusiristi su jomis bankroto metu nėra viliojanti. Vadinamieji “Renesanso komunikatoriai” sugeba viską, ko reikia skaitytojų širdims ir protams paveikti.

P.S. 1999-2002 m. Vilniaus universitete buvo suformuluota LR universalumo principu taikytina IMK/IK paradigma, pateiktas dinamiškas modelis, sukurtas pagal normatyvinę teoriją (Armonienė, A. 1999; 2000; 2001; 2002). Vėliau šio modelio taikomieji aspektai nagrinėti keliose srityse – žemės ūkio ir maisto pramonėje (Armonienė, A. 2005, 2006, 2007) bei dalyvavimo žurnalistikos teorinio požiūrio taikymo visumoje (Armonienė, A. 2009, 2014), atsižvelgiant į www plėtros tendencijas. 2020 m. lapkritį-gruodį, pasitinkant IMK/IK paradigmos nepertraukiamos plėtros 30-metį, kada visas pasaulis iš esmės ir sparčiai privalėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų dėl COVID-19 pandemijos ir esminė problema tapo tinkamų komunikacijos priemonių pasirinkimas bei tikslinių visuomenės grupių, neatmetant ir komunikacijos proceso „vienas-vienam“, pasiekimas su „vieno balso pranešimais“ – IMK/IK paradigmos universalumas buvo darsyk įrodytas, išskirtinės svarbos įgavo D. Dunningtono (2005) interneto komunikacijos modeliai. Dvikryplė, interaktyvi komunikacija yra jo modelių esmė. D. Dunningtonas (2005) tam tikra prasme išplėtojo galimo atgalinio ryšio modelį, kurio sampratos kūrėjai yra J.E. Grunigas ir T. Huntas (1984) D. Dunningtono (2005) galimo atgalinio ryšio dvipusės interneto komunikacijos modeliai yra šie:

„vienas – vienam“, tai yra individuali komunikacija internete, kai galimas atgalinis ryšys, elektroninis paštas priskirtinas šiam modeliui;

„vienas – daugeliui“ – komunikacija internete, kai pranešimas siunčiamas daugeliui, tačiau tokia komunikacija yra anoniminė ir todėl, kai tokios nereikia dėl tam tikrų priežasčių, sukuriami tinklaraščiai (blogai) su registracija ar forumai. Taip sukuriamas dialogas ir šis modelis yra dvipusės komunikacijos teorijos (Grunig, Hunt 1984) tąsa;

„daugelis – vienam“ – tokios komunikacijos monitoringą vykdo organizacija, komentarai, forumai priklauso šiam modeliui. Komunikacijoje gali dalyvauti kelios ar viena tikslinė grupė;

„keletas – masėms“ – tai komunikacija, kai pirkėjas, vartotojas gauna informaciją iš pažįstamų, komunikacija palaikoma naujų technologijų pagalba, tačiau galima ir papildoma komunikacija, pavyzdžiui, bendraujant tiesiogiai. Komunikacija šiuo atveju vyksta su pirkėjais, vartotojais ir žiniasklaida. Žiniasklaidoje anksčiau skelbtas turinys gali pakartotinai pasklisti pažįstamųjų rate, užtikrinamas dialogas. Šiam modeliui priklauso socialiniai tinklai. Šis modelis yra itin reikšmingas lojalumo stiprinimo prasme, nes vienija žiniasklaidą bei rekomendacijas, gaunamas iš pažįstamų, apie prekes, paslaugas, numatytas ir potencialaus kliento įtraukimas (Dunnington 2005).

Pažymėtina, jog visi D. Dunningtono (2005) modeliai yra marketingo komunikacijos elemento – ryšių su visuomene – teorinės visumos dalis, priskirtini komunikacijos vadybos teorinei sričiai.

2020/2021 m. sankirtoje buvo sukurtas Muziejų vartotojų lojalumo stiprinimo modelis elektroninio marketingo komunikacijos priemonių taikymo kontekste (Armonienė, A. 2020-2021), kurį galima adaptuoti ir kitose institucijose, žr. pav. aukščiau (Armonienė, A. 2020 m. lapkritis-gruodis).

LITERATŪRA PRADINIAM PASIRENGIMUI, SĄRAŠĄ PILDYKITE PATYS PAGAL JŪSŲ ATSTOVAUJAMOS INSTITUCIJOS, ORGANIZACIJOS POREIKIUS, VADYBOS STILIŲ, EGZISTUOJANČIA VALDYMO APSKAITĄ IR T.T. BE TO, PRIE PATEIKTOJO MODELIO YRA NEMAŽAI TUŠČIOS VIETOS – NUSIPIEŠKITE SAVO KONKREČIUS VADYBINIUS POREIKIUS, TIKSLUS IR T.T. PAGAL SAVO ATSTOVAUJAMĄ ORGANIZACIJĄ. O NORĖDAMI IR GALĖDAMI ĮVERTINTI JŪSŲ KLIENTŲ LOJALUMO LYGMENĮ, PASITELKITE REICHHELDO SKALES IR ŠĮ ŠALTINĮ - Reichheld, 2003. SĖKMĖS IR KŪRYBINIO ĮKVĖPIMO!

AAM. 2013. American Alliance of Museums. Prieiga: http://www.aam-us.org/docs/ center-for-the-future-of-museums/museumssociety2034.pdf, [Žiūr.  2020 10 02].

Abdel-Basset, M. et al. 2019. IoT and Its Impact on the Electronics Market: A Powerful Decision Support System for Helping Customers in Choosing the Best Product. Symmetry (20738994).11(5), 611. DOI: 10.3390/sym11050611.

Anvik, L., Ashton, D. 2016. A profile of intentions groups for generic branded grocery products. Proceedings of the 1979 Academy of Marketing Science (AMS) Annual Conference, 1-4. Cham: Springer.

Backman, S., Crompton, J. L. 1991. The usefulness of selected variables for predicting activity loyalty, Leisure sciences, 13: 205-206.

Bakanauskas, A., Pilelienė, L. 2008. Vartotojų lojalumo stadijų nustatymo modelis. Organizacijų vadyba : sisteminiai tyrimai. 48: 7-21.

Bakanauskas, A., Pilelienė, L. 2009. Vartotojų lojalumas: teoriniai ir praktiniai aspektai. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

Bakanauskas, A., Liesionis, V. 2008. Elektroninis marketingas. Kaunas: VDU.

Balloffet, P., Courvoisier, F. H., Lagier, J. 2014. From Museum to Amusement Park: The Opportunities and Risks of Edutainment. International Journal of Arts Management, 16(2): 4-18.

Baltes P. L. 2016. Digital marketing mix specific to the IT Field. Transilvania University of Braşov, Series V: Economic Sciences, 9 (58), 1:  33-43.

Battro, A. M. 2010. From Malraux’s imaginary museum to virtual museum. In: R. Parry (Ed.), Museums in a Digital Age (pp. 136-147). New York, NY: Routledge.

Conway, T., Leighton, D. 2012. Staging the past, enacting the present: Experiential marketing in the performing arts and heritage sectors. Arts Marketing: An International Journal, 2(1): 35-51.

Burns A.G., Bush R.F. Marketing research. Fourth ed., Prentice Hall, 2005.

Camarero, C., Garrido, M. J. 2012. Foresting Innovation in Cultural Contexts: Market Orientation, Service Orientation, and Innovations in Museums. Journal of Service Research, 15(1): 39-58.

Ceran, Katarina; Stevic, Milos. 2009. Analele Internet and E-Marketing Technology. Universitatii 'Eftimie Murgu'. 16(1), 43-52. Prieiga:  http://web.a.ebscohost.com/ehost/detail/detail?vid=8&sid=3c38c81b-17f0-45cd-9ef9-06b9b9c8127b%40sdc-v-sessmgr03&bdata=JnNpdGU9ZWhvc3QtbGl2ZQ%3d%3d#AN=49314854&db=a9h, [Žiūr. 2020 10 22].

Chi-Ming Hsieh, et al. 2018. Moderating effect of membership status on the quality-value-loyalty chain at museums. Social Behavior & Personality: an international journal. 46(1): 107-126. DOI: 10.2224/sbp.4073

Conway, T., Leighton, D. 2012. “Staging the past, enacting the present”: Experiential marketing in the performing arts and heritage sectors. Arts Marketing: An International Journal, 2(1): 35-51.

Davidavičienė V., Sabaitytė J. 2014. Tyrimų internetinės rinkodaros srityje analizė. Verslas: teorija ir praktika. 15(3): 220–233.

Dick, A. S. ir Basu, K. 1994. Customer loyalty: toward an integrated conceptual framework. Journal of the academy of marketing science. 22(2): 99-113.

Dikčius V. 2011. Anketos sudarymo principai. Vilniaus Universitetas, Vilnius.

Dikčius V. 2003. Marketingo tyrimai. Vilniaus vadybos kolegija, Vilnius.

Dikčius V., Pranulis V. 2012. Rinkodaros tyrimai. Vilniaus Universitetas.

Dulskis D., Umbrasas G. 2008. Rinkodara muziejaus veikloje: muziejų situacijos analizė kultūros paslaugų rinkoje. Prieiga: http://www.museums.lt/Ateitis/images/Kurkime_ateities_muz_leidinys/leidinys_12_16.pdf, [Žiūr. 2020 10 10].

Dzemyda, I., Jurgaitytė, G. 2014. Elektroninė rinkodara plėtojant tarptautinio turizmo paslaugas. Verslas: Teorija ir praktika / Business: Theory and practice, 15(2): 191–197.

Elliott, R., Boshoff, C. 2009. The marketing of tourism servicesusing the internet: a resource­based view, South African Journal of Business Management 40(3): 35–50. http://dx.doi.org/10.1509/jimk.17.4.1, cituojami pagal Dzemyda, I., Jurgaitytė, G. 2014. Elektroninė rinkodara plėtojant tarptautinio turizmo paslaugas. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 15(2), 191-198.

Fillis, I. 2011. The evolution and development of arts marketing research. Arts Marketing: An International Journal, 1(1): 11-25.

Gilmore, A., Rentschler, R. 2002. Changes in museum management: A custodial or marketing emphasis?. Journal of Management Development, 21(10): 745-760. Gohary, E. 2011. Innovations in SMEs and Conducting E-Business: Technologies, Trends and Solutions. DOI: 10.4018/978-1-60960-765-4.ch008

Glinskienė, R., Kvedaraitė, N. ir Kvedaras, M. 2010. Vartotojų lojalumo stiprinimas – reikšmingiausia šiuolaikinių įmonių siekiamybė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 4 (20): 40–52

Goulding, C. 2000. The museum environment and visitor experience. European Journal of Marketing, 34(3/4): 261-278.

ICOM (2014). Archives of Museums. Prieiga: http://archives.icom.museum/hist_def_eng.html, [Žiūr. 2020 10 05].

Yuliari, N., Putra, I., Rusjayanti, N. 2015. Customer segmentation through fuzzy C-means and fuzzy RFM method. Journal of Theoretical and Applied Information Technology, 78(3):380-385

Karpavičiūtė, S., Paqvalén, R., Petkutė, I. 2019. Lietuvos meno muziejų prieinamumas. VšĮ „Socialiniai meno projektai“, Vilnius.

Komarac, T. 2013. Marketing usluga zagrebačkih muzeja. Specijalistički poslijediplomski rad. Zagreb: Ekonomski fakultet.

Kotler Ph., ir kt. 2003. Rinkodaros principai. Kaunas, Poligrafija ir informatika.

Kotler, N. G., Kotler, P., Kotler, W. I. 2008. Museum marketing and strategy (2nd ed.). San Francisco, CA: Jossey-Bass.

Kotler, P. 2005. The Role Played by the Broadening of Marketing Movement in the History of Marketing Thought. Journal of Public Policy & Marketing, 24(1): 114-116. Komarac, T. 2014. A new world for museum marketing? Facing the old dilemmas while challenging new market opportunities. Market, 26(2): 199-214.

Lagrosen, S. 2003. Online service marketing and delivery: the case of Swedish museums. Information Technology & People, 16(2): 132-156.

LDM filialo LM ISC LIMIS informacija. Prieiga: http://www.ekultura.lt/duomenys-apie-muziejuose-saugomas-vertybes-europeanoje-www-europeana-eu-ir-epavelde-www-epaveldas-lt/?lang=lt&dep=museum, [Žiūr. 2020 11 15].

LR kultūros ministerija: Muziejų veiklos rodikliai. Prieiga: http://statistika.lrkm.lt/muzieju-veiklos-statistika/pradzia/17, [Žiūr. 2020 10 08].

Malhotra N.K. 2010. Marketing research. 6th ed., Pearson Education Ltd.

McLean, F. 1994. Services Marketing: The Case of Museums. The Service Industries Journal, 14(2): 190-203.

Mencarelli, R., Marteaux, S., Pulh, M. 2010. Museums, consumers, and on-site experiences. Marketing Intelligence & Planning, 28(13): 330-348. Schweibenz, W. 2004. The Development of Virtual Museums. ICOM News, 3, 3. Prieiga: http://goo.gl/YLDlGl, [Žiūr. 2020 11 03].

Minoska-Pavlovska, Maja. 2019. Digital strategies for museums. Journal of Sustainable Development (1857-8519). 9(22): 145-161.

Mokhtar, M. F., Kasim, A. 2011. Motivations for visiting and not visiting museums among young adults: A case study on UUM students. Journal of Global Management, 3(1): 43-58. O’Reilly, D. 2011. Mapping the Arts Marketing Literature. Arts Marketing: An International Journal, 1(1): 26-38.

Pabedinskaitė, A., Šliažaitė, V. 2012. Vartotojų elgsena elektroninėje prekyboje. Verslas: teorija ir praktika, Prieiga: https://www.ceeol.com/search/article-detail?id=232078, [Žiūr. 2020 10 23].

Peštek, A.; Čičic, M. 2010. Practical aspects of e­marketing application in tourism development in Bosnia and Herzegovina,in Conference Proceedings, International Conference of theFaculty of Economics Sarajevo, 2010, Sarajevo, Bosnia andHerzegovina, 1–11, cituojami pagal Dzemyda, I., Jurgaitytė, G. 2014. Elektroninė rinkodara plėtojant tarptautinio turizmo paslaugas. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 15(2): 191-198.

Pranulis, Vytautas ir kt. 2011. Marketingas: Ketvirtas papildytas leidimas. Vilnius: Garnelis.

Qirici, E.; Teodhori, O.; Elmazi, L. 2011. E­marketing and ICT – supported tourist destination management. Implications for tourism industry in global recession, Internationl Journal of Management Cases 13(3): 152–158. http://dx.doi.org/10.5848/APBJ.2011.00048, cituojami pagal Dzemyda, I., Jurgaitytė, G. 2014. Elektroninė rinkodara plėtojant tarptautinio turizmo paslaugas. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 15(2): 191-198.

Reichheld, F.F. 2003. The One Number You Need to Grow. Harvard Business Review, 81: 46-54.

Ren-Jye Shiau, Kuei-Ling Hu. 2020. A study of consumer behavioral intention towards museum cultural goods. International Journal of Organizational Innovation. 12(4): 325-341.

Rentschler, R. 2002. Museum and Performing Arts Marketing: The Age of Discovery. The Journal of Arts Management, Law, and Society, 32(1): 7-14.

Rentschler, R., & Hede, A. M. 2007. Museum Marketing: Competing in the Global Marketplace. Oxford: Butterworth-Heinemann.

Rentschler, R., & Kirchner, T. A. 2012. Arts management/marketing journal citation analysis: assessing external impact. Arts Marketing: An International Journal, 2(1): 6-20.

Rentschler, R., & Shilbury, D. 2008. Academic Assessment of Arts Management Journals: A Multidimensional Rating Survey. International Journal of Arts Management, 10(3): 60-71.

Repovienė, R., Požėraitė, A. 2016. Turinio marketingo paveikumo vertinimo galimybės naudojant Google Analytics įrankį. Kaunas: VDU.

Rinkodaros planavimo ir rinkodaros veiklos organizavimo gairės. 2018. Vilnius.

Rushton, M. 2017. The Origins of the Arts Council Movement: Philanthropy and Policy, The Journal of Arts Management, Law, and Society, 47:3, 205-206, DOI: 10.1080/10632921.2017.1315353, [Žiūr. 2020 11 02].

Shih, T. Y. 2010. Comparative analysis of marketing strategies for manufacturers’ and retailers’ brands. International Journal of Electronic Business Management, 8(1): 57-68.

Shih, T. Y. 2011. Developing marketing strategies for TV shopping stores: A second-order structural equation modeling application. International Journal of Electronic Business Management, 9(4): 355-367.

Shih, T. Y., 2015. Attribute design and marketing strategy of branding experience museums. International Journal o f Electronic Business Management, 13: 85-96.

Statistikos departamentas: Muziejų veikla. Prieiga: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=745c2a11-311b-4883-9f3b-d1cf0b3ce7c6#/, [Žiūr. 2020 10 08].

Styliani, S., et al. 2009. Virtual museums, a survey and some issues for consideration. Journal of Cultural Heritage, 10(4): 520-528.

Talijūnas, D. 2004. Reklama Internete: formos ir jų naudojimas; tendencijos. Reklamos ir marketingo idėjos, 1.

Uznienė, R. 2011. Rinkodara ir rinkotyra. Vilnius: ŠMM.

Xiaoming, M. 2010. Study on combining of e­commerce and e­marketing, Journal of Sofware 5(5): 546–553, cituojamas pagal Dzemyda, I., Jurgaitytė, G. 2014. Elektroninė rinkodara plėtojant tarptautinio turizmo paslaugas. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 15(2), 191-198.

Žalienė, O. 2002. Muziejaus įvaizdžio kūrimas ir darbas su rėmėjais. Prieiga: http://www.muziejai.lt/Informacija/Zalienes_str_a.htm, [Žiūr. 2020 11 04].


SĖKMĖ RINKOJE PLANUOJAMA, ARBA SUNKMEČIAI KARTOJASI

Andžela Armonienė, 2009

 Pasauliniu mastu įtinklintos visuomenės dalimi ekonominio nuosmukio metu esame ir mes. Nors dabartinis sunkmetis visuotinis, jo masteliai įvairiose geografinėse vietovėse skirtingi. Rinka yra kapitalo pasiskirstymo bei judėjimo krypčių valdytoja, deja, šių procesų planuoti iš anksto negalime. Numatyti – taip, tai įmanoma, kaip pagal visą kompleksą požymių dar prieš penkerius metus buvo lengva prognozuoti, kad Lenkija nukonkuruos mus praktiškai visose srityse ir grėsmingiausia, kad likome žinių ekonomikos autsaideriais. Pirmiausia, lenkai žymiai anksčiau gavo leidimus dirbti ES šalyse ir daug ko išmoko, žinias ir patirtį jie parsivežė ir į Tėvynę. O dėl žinių ir jas turinčių žmonių kaunamasi, mat jie sukuria didžiausią pridedamąją vertę.

Bet kuriam kiek daugiau patyrusiam ekspertui iš svetur užtenka pasivaikščioti Vilniaus Senamiestyje, centrinėse gatvėse. Lengva suvokti – verslas neplanuojamas, vykdomas chaotiškai, be jokių rinkos tyrimų, o tiesiog aklai pasižiūrėjus kuo prekiauja kaimynas ir kopijuojant tą patį be jokio galvosūkio. Verslo planai su paskaičiavimais – apskritai tik žaidimo dalis, kai einama prašyti kokių fondų lėšų ar papildomo finansavimo iš ES. Niekam ne paslaptis, kaip rašomi tie verslo planai, o gi parengiams vienas pavyzdinis su visomis reikiamomis dalimis, o po to vyksta perrašymas tik pakeitus įmonės ar būsimos kaimo sodybos pavadinimą.

Kaskart stebina, kaip turi veikti naujųjų verslininkų logika, kai, tarkim, sostinės Pilies gatvė prieš kelis metus buvusi “batų” respublika dėl avalynės parduotuvių gausos, mat, tuomet visi kaip vienas prekiavo avalyne, staiga tapo suvenyrų prekiautojų Meka. Linas, gintaras, molis, šiek tiek dirbinių iš medžio, vėl linas, gintaras, ai, dar būtinai yra ir grožio salonas, pustuštis viešbutis, visai tuščia kavinė... ir taip ištisi kvartalai, viskas iki klaikumo vienoda ir nuobodu. Ką po viso šito gali stebinti, kad kas vienerius-dvejus metus vis ištuštėja mažosios Vilniaus parduotuvėlės, kavinukės, atsiranda reklaminiai plakatai, kad patalpos nuomojamos ar parduodamos ir taip vėl ir vėl. Kažkaip Taline tai nevyksta, tie patys restoranai, tie patys krautuvėlių langai su tom pačiom iškabom ir dabar kaip prieš 20-metį.

Netyčia į rankas pateko 1908-1909 metų Vilniaus telefonų knyga. Tokia kukli, juodai-balta, carinės valdžios metais leista, be abejo, rusų kalba, o joje – gausybė reklaminių skelbimų su informacija, kur yra kepykla, kur dirba batsiuvys, kur galima nusipirkti bakalėjos prekių. Paanalizavus gatvių pavadinimus, o jie praktiškai tie patys kaip ir dabar, pribloškė faktas, kad su adresų nuorodomis aiškėja vienas dalykas – prekiaujantieji skirtingomis prekėmis yra išsidėstę su savo parduotuvėmis nuosaikiai ir nutolę pakankamai vienas nuo kito, nėra kurioje vienoje gatvelėje 5 juvelyrinių ar 6 arbatinių. Įdomu patyrinėti ir kokios gerai pažįstamos gatvės prekiautojų, paslaugų teikėjų įvairovę: siuvėjas, fotografas, mokytojas, bakalėjininkas ir t.t. Jokios grūsties vienoje vietoje su tomis pačiomis paslaugomis ar to paties asortimento prekėmis. Vadinasi, buvo kruopščiai analizuojama rinka, pasirenkama, kur gali prekiaujantysis išsilaikyti. Juk tėvo verslą dažnai perimdavo sūnus, žmonės nenorėjo turėti vienadienio versliuko, kai elementariai pasišiukšlini ir uždarai patalpas pernuomodamas jas kitam, kuris irgi pabuvęs vos kelis mėnesius nutars, kad ne, neapsimoka čia ką daryti, verčiau persikeliu su savo verslu, na, pavyzdžiui, į Vokietiją, ten “Gmbh” kūrimui sąlygos nuostabios, mokesčiai mažesni nei Lietuvoje.

Beje, visa tai, kas papasakota apie carinį Vilnių, buvo lygiai prieš šimtmetį. Planingumo ir pasiskirstymo požymius galima rasti dabar šiuolaikinėje Švedijoje, ypač įdomūs šiuo požiūriu maži miesteliai. Sakoma, kinai, prieš pradėdami bet kokį verslą, labai kruopščiai analizuoja, jie yra itin atsargūs, visada būna gerai pasikaustę rinkos analizės duomenimis, o mokėsi jie kad ir JAV taip uoliai, kad viena mano pažįstama grįžusi iš studijų pasakojo, kad jau 4 valandą ryto jos kambario draugė kinė pradėdavo mokytis ir ruoštis paskaitoms. Kinai konkuruoja, jie žino, ką reiškia būti milijardinės tautos atstovu, nenuostabu, kad visas Pasaulis su pasimėgavimu maitinasi kinų restoranuose ir net nesusimąsto, ką šis reiškinys išties reiškia ir kiek reikėjo tobulinti patiekalus, kad jie taptų mėgstamiausi praktiškai visų tautų atstovų.

Dabartinis sunkmetis yra puikus metas ir mums pasverti, kokios klaidos padarytos, pasimokyti iš lengviau jį išgyvenančiųjų. Tai, jog versle žinių nereikia, o vien tik sėkmės ir pinigų – blefas. Kad kokie atvykę užsienio verslininkai už mus paskaičiuos ir nuspręs, kiek ir ko turime gaminti ir su kuo prekiauti – taip pat netiesa, nes, kaip žinia, kai šeimininko nėra, šeimininkauja svečiai, o tai mažai pageidaujamas variantas.

Taigi sėkmė rinkoje planuojama. Už rinkas kaunamasi ir kovos metodai yra šimtmečiais tobulinti ir labai rafiuoti. Nenuostabu, kodėl rinkos specialistai – šiame straipsnyje vartosime terminą “marketingas” – taip dažnai sugalvoja vis naujas marketingo formules, neva, atnešančias sėkmę. Svarbu pastebėti, kad visos tos formulės, modeliai yra susiję su planavimu, o šis neįmanomas be gilių mikro-, makroekonomikos, politikos, finansų, geografijos, vadybos ir t.t. žinių.

 

SĖKMĖS RINKOJE FORMULĖS

 

Žinomiausia yra E.J. McCarthy 1964 metų 4P formulė, ją žino net moksleiviai: prekė, kaina, vieta, rėmimas (angl. product, price, place, promotion). Kaip minėta, naujos formulės atsiranda gana dažnai. Deja, mažai kas žino, kad žymioji 4P formulė yra tik suprimityvinta Neilo Bordeno formulė, pateikta visuomenei taip pat 1964 metais. Būtent N. Bordenas yra tikrasis marketingo mantros išradėjas ir ją sudaro 12 elementų: produktas, kainodara, prekės ženklas, platinimas, asmeninis pardavimas, reklama, rėmimas, pakavimas, išdėstymas, paslaugos, pardavimas, faktų radimas ir analizė.

Taigi Paulas Smithas 2000-aisiais su savo 7P formule – prekė, kaina, vieta, rėmimas, žmonės, fizinis demonstravimas, procesas – nebuvo toks jau originalus amžių sandūroje. Kita vertus, jis deklaravo rėmimą kaip marketingo derinio elementą ir pristatė komunikacijos derinio sudedamąsias dalis: pardavimas, reklama, pardavimo rėmimas, tiesioginis marketingas, viešumas ir ryšiai su visuomene, sponsorystė, paruošos, pakavimas, pardavimo kryptis ir prekyba, internetas, žodinė komunikacija, korporacijos identitetas. P. Smithas savo teoriją grindžia racionaliu argumentu: esą, koordinuota ir krištolo grynumo žinia pasaulyje, kur vartotojas kasdien bombarduojamas per 500 komercinių pranešimų triukšmo, turi daugiau galimybių.

Šioje vietoje laikas paminėti integruotą marketingo komunikaciją (toliau – IMK), kurios guru laikomas Don E. Schultzas. Aiškumo dėlei ir dėl to, kad Don E. Schultzas praktiškai kasmet pateikia vis atnaujintą IMK sampratą ir vis kitas jos formules, naudosimės Jameso Ogdeno pateikiama IMK samprata, mat šis itin paprastai moko, kaip reikia tą IMK sukurti plano rengimo ir vykdymo būdu. J. Ogdenas teigia, kad IMK komponentės yra šios: reklama, ryšiai su visuomene ir viešumas, kibermarketngas, pardavimo rėmimas, tiesioginis marketingas, asmeninis pardavimas. Įsidėmėtina, kad ir Ph. Kotleris savo naujesnėse knygose visur mini IMK, pabrėžia planavimo reikšmę. Deja, problema ta, kad IMK skirtingiems teoretikams ir praktikams reiškia skirtingus dalykus, sampratų yra įvairių. Įdomumas tas, kad IMK nėra lengva įgyvendinti, bet ji atneša pelną, garantuoja išlikimą rinkoje ir nuolatinę plėtrą bei tobulėjimą. Anot Kennetho Clow ir Donaldo Baacko, tai yra nematoma programa (angl. “seemless program”), dėl vykdomų pokyčių, kompleksiškumo, elektroninės komunikacijos, kibermarketingo, pasaulinio tinklo atsiradimo rinkoje tiesiog būtina buvo sukurti naują vadybos kryptį, taip XX a. paskutiniajame dešimtmetyje JAV ir atsirado IMK samprata bei teorija. Iš esmės J. Ogdeno pateiktas konkretus IMK plano rengimo procesas yra puiki priemonė įsitikinti, jog tai įmanoma realizuoti. Jau 2000 metais buvo atlikti tyrimai Pasaulio mastu ir nustatyta, kad IMK duoda neabejotiną pelną ir pranašumą prieš konkurentus. Kam reikėjo – tai išgirdo, įgyvendino, o pavėlavusieji liko nusivylę, mat dabar, kai vyksta tokie dideli rinkos susitraukimo procesai, IMK diegti yra vėloka, bet pasirengti tai daryti pagilinus žinias ir sulaukus ekonomikos atšilimo – kodėl gi ne?

Reikėtų daugiau koncentruotis jau ne į IMK, nes tai jau kiek pasenęs požiūris, o į integruotą vadybą apskritai. Yra ir kita samprata – integruota komunikacija (toliau – IK). Tai nėra tas pats kaip IMK. Pagrindinis skirtumas – įtraukiama politika, organizacijos funkcijų pertvarka, žinių sistemos ir darbuotojų nepertraukiamas mokymas darbo vietoje, nelieka ribų tarp viešosios ir asmeninės bei išorinės ir vidinės organizacijos komunikacijos. IK vienija organizacijos politiką ir filosofiją, jos komunikaciją tiek su vidaus, tiek su išorės rinkomis. JAV mokslininkė ir praktikė Diane Gayeski yra sukūrusi IK sampratą. Jos požiūrio išskirtinumas – nesureikšminama nė viena komunikacijos disciplina, siekiama realiai universalesnio komunikacijos elementų derinimo pagrindimo. Gilesniam suvokimui tų procesų, kurie jau yra prasidėję, ir nuosekliam aiškinimui, kuo galėtų būti reikšminga suderinta komunikacija tokioje situacijoje, kai vien technologijos negelbsti, o yra tik sudėtinė visos sistemos dalis, gali būti idėja apie „komunikacijos salas”. Visos komponentės – ryšiai su visuomene, darbuotojų komunikacija, mokymas, informacijos sistemos ir t.t. – lygiavertės, vieningumas pasiekiamas nuosekliai, ypač pabrėžiamas mokymo reikšmingumas, kad darnioje organizacijoje atsirastų terpė sklandžiai ir kryptingai raidai, vykdomai pergrupuojamos komunikacijos pagrindu.

Nesuderintos komunikacijos problemos yra rimta priežastis vienyti vadinamąsias „komunikacijos salas”, koordinuoti organizacijos skyrių, atsakingų už mokymą, informacijos sistemas, politiką ir vykdymą, darbuotojų komunikaciją, marketingą, reklamą, kitą veiklą. Komunikaciją, mokymą, korporacijos įvaizdį ir kultūrą neigiamai veikia šių veiklos sferų nesuderinimas: atskiri organizacijos padaliniai parengia atskirus pranešimus nekoordinuodami jų su kitų padalinių parengtais pranešimais ir bendradarbiaujama dažniausiai tik su už informacijos sistemų veiklą atsakingų padalinių specialistais. Be to, vidinė ir išorinė komunikacija nevienijama, nekoordinuojami pranešimai sukelia tokį reiškinį kaip informacijos perteklius, jie nepasižymi operatyvumu, nes dėl vidinės komunikacijos nesklandumo neatitinka paskelbimo laiko standartų. Nesuderinta komunikacija yra tikra pražūtis verslo atstovams, o ir viešojo administravimo sektorius jau išmoko rengti “vieno balso” pranešimus.

 

INTEGRUOTO POŽIŪRIO TAIKYMAS – PAVYZDŽIO ANALIZĖ

 

Agroaplinkosauginių žinių sistemos, duomenų bazės, jų plėtra, ištisų administravimo ir konsultavimo sistemų sukūrimas kartu su ekologinės produkcijos prekybos organizavimu Lietuvoje vyko gana sparčiai. Teko ne tik atnaujinti agrarines žinias, įsisavinti ES paramos gavimo labirintus, bet ir išmokti derinti teisę ir ekonomiką, verslą, siekti efektyvumo ir užimti visiškai naujas rinkas. “Ekologija” – žodis madingas, miestiečiai noriai perka net keliskart brangesnes morkas ar žirnius, kai pakabinama etiketė, jog produktas užaugintas ekologiniame ūkyje. Taigi ši sritis itin imli žinioms, jai reikalingos duomenų bazės, informacijos sklaida ir visas paslaugų sektorius. Nieko nuostabaus, mat, šis sektorius yra prioritetinis, o kol taip yra, lėšų atkeliauja daugiau nei į ne tokius prioritetinius.

Tenka kurti pasikeitimo žiniomis ir informacija sistemas, sukurti terpę naujiems prekių ženklams, organizuoti prekybą. Lietuviškų ekologiškų prekių ES rinkoje praktiškai nežino. Žinių atnaujinimas būtinas, tenka perimti žinias ir patirtį iš kolegų Danijoje ir kitur, atsilikimas yra neatleistinas. Tuo tarpu galime diagnozuoti vis dėlto tam tikrą tūpčiojimą vietoje, galime manyti – kaltas lietuviškas atsargumas. Verslas praktiškai nežino, kokiomis garantijomis galės naudotis už kelių metų, teisės specialistai taip siaurai specializuojasi, kad galų gale samdomi konsultantai, atvykę iš svetur, o šie dažniausiai naudos žiūri savam verslui ar jo perkėlimui ir pasako, kad ekologija – ne mums, mes galime tenkintis gausiai cheminėmis trąšomis praturtintomis dirvomis ir jose užaugintais derliais.

Žodžiu, šią rinką paskatino pirmiausia gausesnės ES išmokos už ekologinių pasėlių plotus. Greitai buvo susigriebta, kad įmokos tai tvarkingai mokamos, bet kur dingsta produkcija? Tuomet ėmė atsirasti turgeliai, vagonėliai, specialisuotos lentynos parduotuvėse, prekių ženklai, ūkių sertifikavimo sistema ir ištisa struktūra ūkininkų mokymams bei konsultavimui.

Tapo aišku, kad Lietuvai reikia efektyviai veikiančios agroaplinkosauginės žinių sistemos ir duomenų bazių, kurios tarnautų tikslinėms grupėms – ūkininkams, verslininkams, vartotojams, mokslininkams, pedagogams, valdžios atstovams ir dar svarbu, kad visos šios grupės aktyviai bendrautų ir keistųsi žiniomis. Žinių sistemos tobulinimas turėtų būti tęstinis, pagrįstas integruotos vadybos principais. Būtina turėti profesionalius žinių vadybininkus. Vienu metu turi vykti ne tik struktūriniai, bet ir kultūros pokyčiai, užsakomi novatoriški mokymai, teikiamos konsultavimo paslaugos pirmiausia ūkininkams, šviečiami ir informuojami vartotojai, nes kas gi tuos naujuosius produktus pirks.

Tiriant problemą dar 2005 m. antroje pusėje buvo surengti kelių etapų tyrimai. Iš esmės jų rezultatai reikšmingi ir šiandien, nes iliustruoja, kaip reikėtų pasirengti plėtrai naujose verslo srityse.

Buvo tirta komunikacijos ir mokymo būklė, atlikta poreikių analizė. Taikyti metodai – apklausa, vykdyti taip pat ir neformalūs interviu su specialistais. Buvo atlikti ir antriniai tyrimai – literatūros šaltinių probleminė analizė, ES dokumentų vertinimas. Žvalgomasis tyrimas vykdytas taikant patogumo atranką ūkininkų mokymų metu, anketavimas atliktas dviem etapais: 120 ūkininkų apklausta pirmuoju etapu, dar 62 – antruoju. Kadangi Lietuvoje tuomet buvo užregistruota apie 2000 ekologinių ūkių, imties dydis pakankamas. Tyrimas kiekybinis ir kokybinis.

Buvo atsakoma į klausimus apie pageidaujamas informacijos pateikimo priemones, žinių rūšis, kurios labiausiai pageidaujamos, labiausiai priimtiną seminarų pobūdį ir tematiką, informacijos apie ekologinį ūkininkavimą šaltinius, elektroninės informacijos tematiką. Vėliau, žinoma, gauti duomenys buvo susisteminti ir apibendrinti, gavome tam tikrą sąrašą prioritetų, todėl buvo įmanoma aiškiai pasakyti, kokia kryptimi ir formomis turi vykti žinių ir informacijos sklaida ūkininkams. Pavyzdžiui, ūkininkai nurodė, kad labai vertina mokymus seminarų forma, stokoja marketingo žinių ir t.t. Po to sudarėme gaires, kaip turi būti vykdomi mokymai. O juk dažniausiai panašūs mokymai “nuleidžiami” iš viršaus, niekas nerenka nuomonių ir jų neanalizuoja, geriausiu atveju mokymams pasibaigus dėstytojai-lektoriai surenka tiesos neatitinkančią informaciją apie jau pasibaigusių mokymų kokybę.

Taigi po tyrimo buvo pasiūlytos ir plėtros modelio gairės: tobulinti informacijos/komunikacijos/žinių sistemą įgyvendinant integruotą požiūrį, vykdant mokymus atsižvelgti į juose dalyvaujančiųjų poreikius iš anksto, taikyti novatoriškus mokymo metodus, plėtoti kooperacijos principą, kad būtų sukurta rinkodaros grandinė, užtikrintas grįžtamasis ryšys ir pan.

Šiuo pavyzdžiu parodome, kad versle būtini tyrimai, jie turi būti daugkartiniai, įvairūs, efektyvūs, o ne šiaip – dėl paukštelio padėjimo ataskaitoje ar projekto pasiūlyme.

Na, o Lietuvos mastu reikalinga vieninga duomenų surinkimo ir sisteminimo metodika, turime tiek daug įvairiopos patirties, kad laikas jau ja dalintis ir drąsiai žengti žinių ekonomikos link. Sunkmetis žinių plėtrai yra vis dėlto palankus metas, nes patirtos nesėkmės yra visuotinos ir noras užbaigti tą kliūčių ruožą yra bendras visiems.

Pastaba: užrašyta 2009 m. rugpjūtį. Klausimas: o ar patobulėjo komunikacijos ir informacijos vadyba, nuo kurios priklauso išlikimas rinkoje, Lietuvoje per šį sunkmetį, praėjus daugiau nei 10 metų ir kai visi atsidūrėme COVID-19 apsuptyje? Greičiausia, nelabai, tik propagandos padaugėjo, kas savaime veda į lūzerizmą ir žinių vadybos ar efektyvios komunikacijos kol kas nematyti.

P.S. 2020-2021 m. sankirta yra Integruotos marketingo komuniakacijos/Integruotos komunikacijos paradigmos 30metis. Išsamiau skaitykite: Armonienė, Andžela. Integrated Communication - Pursuing a Harmony of Persuasive Voices. Nordmedia Network. 2020-08-18. Prieiga: <https://nordmedianetwork.org/latest/news/integrated-communication-pursuing-a-harmony-of-persuasive-voices/>.

 


NORITE PREKIAUTI INTERNETU? Nuo ko pradėti? Arba – mokytis niekada ne vėlu, tačiau pradžiai reikia mokėti bent jau skaityti...

LYTĖJIMAS: KULTŪRINIAI-PSICHOLOGINIAI ASPEKTAI IR REIKŠMĖ MARKETINGO TEORIJOJE

Andžela Armonienė. Tekstas užrašytas 2013 m. balandį

Lytėjimo jausmas yra filosofijos klausimas, lytėjimas skiriasi nuo kitų keturių pagrindinių žmogaus jausmų: regos, klausos, uoslės ir skonio, nes visas žmogaus kūnas yra lytėjimo organas bei be lytėjimo yra dar ir poreikis būti liečiamam, be to, lytėjimui nereikia jokio perdavimo tarpininko. Nustatytas techninis/procedūrinis, (jį sudaro žinios) ir ekspresyvus (jį sudaro jausmai ir emocijos) lytėjimas (Nathan, 2007). Žmogui būdingos penkios jutiminės sistemos: rega (optinė sistema), klausa (akustinė sistema), lytėjimas (taktilinė sistema), uoslės ir skonio sistemos. Šių sistemų gauti aplinkos savybių atspindžiai vadinami pojūčiais. Jutimai yra penki, o pojūčių labai daug (Spangenberg ir kt., 1996). Išskiriami trys lytėjimo tipai: pasyvus (taktilinių pojūčių formavimasis objektui liečiant ar judant kūno paviršiuje), kuris su raumenų ir sąnarių pojūčiais sudaro aktyvųjį lytėjimą (aktyvus kontaktinis objekto tyrimas apčiupinėjant jį ranka arba abiem rankomis), trečiasis tipas – instrumentinis lytėjimas (taktilinis erdvės pojūčių skyrimas naudojant kokį nors tarpinį įrankį) (Kaffeman, 2002).

Pirmasis detaliai aprašęs kultūrinius ir etninius skirtumus lietimo bei tarpasmeninės distancijos srityse buvo Hall (1965, 1969). Savo darbuose jis lygino vokiečių, anglų, prancūzų, japonų bei arabų kultūras. Yra plačiai žinoma ir jo išskirta aukšto bei žemo kontakto lygio kultūrų dichotomija. Ji išskirta pagal tai, kaip arti tų kultūrų žmonės stovi, bendraudami vienas su kitu, bei kaip dažnai liečia vienas kitą. Aukšto kontakto lygio kultūrų žmonės stovi arti bei dažnai liečia pašnekovą, tuo tarpu žemo kontakto lygio kultūrų žmonės stovi atokiai ir liečia pašnekovą retai. Patterson (1983, pagal Andersen, 1988) teigimu, aukšto kontakto lygio kultūrų atstovai stovi arčiau vienas kito tam, kad būtų patogiau surinkti taktilinę bei uoslės informaciją apie kitą žmogų.

 

Apibendrinęs daugelio tyrėjų pateiktus duomenis, Andersen (1988) pateikia šalis bei etnines grupes suskirstytas pagal Hall dichotomiją. Žemo kontakto lygio kultūroms priklauso didžioji Šiaurės Europos dalis, įskaitant Skandinaviją, Vokietiją ir Angliją; anglosaksai (pirminė Jungtinių Amerikos Valstijų kultūra); Japonija. Australai atstovauja šių dviejų išskirtų polių vidurį – vidutinio lietimosi kultūrą. Šį Hall valstybių skirstymą į aukšto-žemo kontakto lygio kultūras iš dalies patvirtina ir atlikti tyrimai. Remland su kolegomis (1995) tyrė graikų, italų, škotų, airių, danų bei prancūzų lietimąsi. Gauti rezultatai parodė, kad graikai ir italai bendraudami lietėsi dažniau nei anglai, prancūzai bei danai. Prieštaringus duomenis gavo McDaniel, Andersen (1998). Tirdami, kaip žmonės atsisveikina viename iš JAV oro uostų, jie suskirstė tiriamuosius į penkias grupes: šiaurės bei pietų azijiečius, Karibų-Lotynų valstybių gyventojus, šiaurės Europos gyventojus bei amerikiečius. Mažiausiai lietimo buvo užfiksuota šiaurės Azijos gyventojų tarpe, kai kitų keturių grupių lietimo dažnumas tarpusavyje reikšmingai nesiskyrė. Daugiausiai lietimo pademonstravo amerikiečiai bei šiaurės Europos gyventojai. McDaniel, Andersen (1998) teigia, jog tokie duomenys verčia suabejoti Hall skirstymu ir būtent Amerikos bei šiaurinės Europos dalies priskyrimui prie mažo kontakto lygio kultūrų. DiBiase ir Gunnoe (2004) lygino amerikiečių, čekų bei italų lietimąsi. Italai lietėsi daugiausiai, mažiau už juos lietėsi čekai, o amerikiečiai lietėsi mažiausiai. Šis tyrimas buvo pirmasis, kuriame tirta Čekijos valstybė lietimo vengimo aspektu. Andersen (1988) yra linkęs tokį kultūrinį skirtingumą aiškinti klimato įtaka. Jo teigimu vėsesnio klimato įtakoje esančios kultūros yra labiau orientuotos į tikslą, tuo tarpu šiltesnio – į tarpasmeninius santykius. Andersen su kolegomis atliktas tyrimas vykdytas JAV. Švedija yra priskiriama žemo kontakto lygio kultūroms, tuo tarpu Lietuva (tuometinėje Rusijos sudėtyje) – aukšto (Hall, 1965, 1969). Kuo šaltesnis klimatas bei kuo didesnis kultūros individualistiškumas, tuo rečiau turėtų liestis žmonės tokiose kultūrose. Kitokie rezultatai 2004 m.: Lietuvą apibrėžia kaip itin mažo kontakto lygio kultūrą bent jau studentų populiacijoje (Petraitis, 2004).

 

GALIMA AR NE PALIESTI PREKĘ? NUOMONIŲ POPURI:

 

Anot M. Lindstromo (2008), apie 80 proc. naujų produktų patiria nesėkmę. Siūloma sukelti vartotojų emocijas, veikti jų jutimus. Pirkėjas vadovaujasi visais pojūčiais, tačiau juos įtvirtina vaizdas. „Labiausiai tikėtina, kad techninė vaizdo kokybė dabar jau peržengė ribą, už kurios subtilūs kokybės skirtumai paprasčiausiai nevertinami. Lytėjimo įtaka pasirinkimui yra daug mažesnė, tačiau lytėjimas gali suteikti kur kas daugiau išskirtinumo galimybių, kurios iki šiol tiesiogiai nepanaudotos“ (Lindstrom, 2008, p. 169). Perkant namų pramogos sistemas, atrodytų, turėtų būti svarbu paliesti „Sony“ orgtechnikos valdymo pultelį, tačiau nedaugelis žmonių teigė, kad jie su tuo sutinka. Daroma išvada, jog „nors lytėjimo pojūtis nėra tas prekės ženklo aspektas, kurį žmonės būtinai nurodytų kaip svarbų priimdami galutinį sprendimą pirkti, lytėjimas teikia papildomų užuominų, pagal kurias prekės ženklas gali išsiskirti ir sukelti stipresnį lyderystės įspūdį“ (Lindstrom, 2008, p. 171).

 

Sudarinėjant marketingo startegijas svarbu atsižvelgti ne tik į vartotojų elgseną, bet ir į prekių kategoriją, pavyzdžiui, žmonėms labai svarbu parfumerijos prekes pauostyti, svarbus ir vaizdas. Deja, joks prekės ženklas negali pasigirti esąs patrauklus visiems jutimams. M. Lindstromas teigia, kad vartotojai linkę investuoti į tai, kas pastovu ir išliks. Jis siūlo būdus, kaip pririšti vartotojus prie prekės ženklų:

Unikalus bendrumo jausmas. Sukeliamas stiprus bendrumo jausmas.

Tikslo pojūtis.

Perimkite galią iš konkurentų.

Autentiškumas.

Nuoseklumas.

Tobulas pasaulis.

Jutiminis patrauklumas.

Ritualai.

Simboliai.

Paslaptis (Lindstrom, 2008, p. 216-218).

 

Autorius konstatuoja, kad mados pramonė stipriai vejasi kvepalų pramonę jutimų lenktynėse, bet gana netikėtoje srityje – pasirodo, pirkėjams labai svarbu matyti drabužius ekrane, gauti daug vaizdo medžiagos, mikroschemos pagalba galima nustatyti, ar naujas drabužis derės prie jau turimo garderobo ir t.t. (Lindstrom, 2008, p. 229). Iš esmės keliamas klausimas – kiek integruoti yra vartotojui siunčiami signalai.

 

Nevertėtų užmiršti ir tyrimų rezultatų, kurie buvo paskelbti dar iki interneto paplitimo. Pavyzdžiui, JAV visuomenėje buvo siūloma strategiškai parengti marketingo priemones konkrečiai tikslinei grupei, vadinamiems produkto entuziastams – tiems pirkėjams, kurie yra orientuoti į tam tikrus produktus, jų pojūčiai ir vertybės būna išsiaiškinti iki strategijos sudarymo (Bloch, 1986).

 

Apie vartotojų segmentacijos svarbą yra pasisakę ir H. Moskowitzius ir A. Gofmanas (2008), pasak jų, labai svarbi yra ir virtualioje erdvėje pateikiama informacija, pavyzdžiui, tinklapių dizainas yra itin reikšmingas, tik profesionalas gali reikiamai sutvarkyti vaizdinę informaciją. Reikia gerai žinoti, kaip internetu pasiekti tikslinį segmentą, tam reikalinga iš anksto susirinkti duomenis, žinoti itin daug apie segmento atstovų gyvenimo stilių, vertybes, informacijos paieškos būdus ir pan. Autorių teigimu, internetas teikia daug galimybių grįžtamajai informacijai susirinkti, todėl apie vartotojus galima sužinoti labai daug, apie jų pojūčius – taip pat, ypač apie pasitenkinimo lygį gavus paslaugas internetu.

 

Apibendrindami galime teigti, kad marketingo strategijos tobulėja, erdvės atsiranda ir prekybai internetu, mat net prekyboje drabužiais vartotojui svarbu vaizdinė informacija, ne vien galimybė liesti, matuotis. Negalėjimas paveikti vieno iš pojūčio kompensuojamas kitu, vaizdiniai impulsai yra vieni svarbiausiųjų pirkėjams, o tai yra neribotų galimybių erdvės perkeliant prekybą į virtualią erdvę. Mūsų tyrimo atveju tikslinga turėti omenyje, jog drabužius perkantieji taip pat gali būti pasiekiami marketingo komunikacijos priemonėmis kaip vadinamieji produkto entuziastai labai tiksliai žinant, kokius gaminius jie mėgsta, kokiems prekių ženklams teikia pirmenybę, kokie jų pojūčiai ir vertybės.

 

Internetu apsipirkinėjama, kai stinga laiko, nėra galimybės judėti, galimybę apsipirkinėti realiose parduotuvėse riboja geografinis nuotolis, be to, neretai internetu parduodamos tokios prekės, kurių niekaip kitaip neįsigysi. Dauguma pasirenka apsipirkti internetu pirmiausia, kad tai patogu ir prieinama, dažnokai itin užsiėmusiems ir daug dirbantiems žmonėms internetas yra priimtiniausia erdvė apsipirkimui (Wolfinbarger and Gilly, 2001). Paslaugų kokybė yra pagrindinis veiksnys, kodėl pirkėjas lieka patenkintas pirkdamas internetu. Pirmiausia prekiautojai internetu turi pasirūpinti pirkėjų pasitikėjimu ir pasitenkinimu (Kassim ir Ismail, 2009).

 

Dažniausia priežastis, kodėl atsisakoma pirkti internetu, yra pasitikėjimo stoka. Be to, pirkimas internetu susijęs su tam tikro lygio rizika. Žmonės nenori siuntinėti ir finansinės informacijos į elektroninę erdvę (Lee and Turban, 2001).

Funkciniai internetinę prekybą ribojantys veiksniai atsiranda, nes pirkėjas turi turėti  įgūdžių, žinių, bei prieigą prie interneto, reikalingas kompiuterinis raštingumas. Vartotojas negali naudotis juslėmis, praranda socialinės sąveikos galimybę, laikas nuo pirkimo iki prekės gavimo gali būti labai ilgas. Rizika yra viena svarbiausių kliūčių internetinėje prekyboje. Rizikos susijusios su finansinės informacijos saugumu, baime prarasti anonimiškumą internete, fiziniu pirkimo fakto įrodymu, pirkimo kvito nebuvimu, prekės pristatymo procesu, abejonėmis dėl garantinio aptarnavimo. Psichologiniai  internetinę prekybą ribojantys veiksniai atsiranda, kai kyla vartotojo nuostatų dėl pirkimo būdo konfliktas. Skirtingai nei realioje aplinkoje, vartotojas praranda galimybę apžiūrėti produktą, klausinėti aptarnaujantį personalą. Be to, pirkimas internetu stereotipiškai laikomas sudėtingu, užimančiu daug laiko. Remiantis Lietuvoje atliktais tyrimais, svarbiausi yra rizikos, sukuriamos vertės ir tradicijų veiksniai, kurie neskatina pirkti internetu (Bagdonienė ir Zemblytė, 2009).

Kita vertus, pirkimas internetu susijęs su efektyvumu ir nauda (Alba et al., 1997). Svarbu tai, kad internete pirkėjas gali peržiūrėti gausybę informacijos apie jį dominančias prekes, jų asortimentą. Be to, jis gauna žinių apie įmones, prekių ženklus, gali lyginti informaciją apie kainas, užsitikrinti efektyvų apsipirkimą. Galiausiai, apsipirkimas internetu teikia itin daug patogumų, padeda taupyti laiką (Monsuwe et all, 2004). Prieštaravimas dėl lietuvių tyrėjų nustatytų duomenų dėl apsipirkimą internetu ribojančio veiksnio – nuostatos, jog teks užtrukti daug laiko ir tai sudėtinga daryti – bei užsienio mokslininkų išvados, jog apsipirkimas internetu padeda taupyti laiką, galima aiškinti tuo, jog buvo tirti skirtingi pirkėjų segmentai, be to, Lietuvoje gali vyrauti kitos nuostatos.

  1. Moskowitzius ir A. Gofmanas (2008, p. 197) išskiria tris pagrindinius pirkėjų segmentus ir pateikia skirtingus jų apibūdinimus:
  2. Lengvai apsiperkantys vartotojai – jiems patinka pirkti, jie nori gero aptarnavimo, patogumo ir atitinkamos kainos. Jiems neįdomi prekybos aplinka. Šis segmentas aktyviai ieško, kas galėtų patikti jų vaikams, sutuoktiniams.
  3. Į produktą orientuoti pirkėjai. Jiems svarbus dėmesys stiliui ir įvairovei. Jų pasirinkimą lemia parduotuvės aplinka. Kai kurie iš jų pasiruošę mokėti daugiau už išskirtinumą. Šiam segmentui rųpi pats produktas, kad apsipirkdami jie net negalvoja apie savo vaikus, sutuoktinius.
  4. Kainai ir aptarnavimui jautrūs vartotojai. Jiems patinka pirkti ir juos jaudina galimybė gauti geresnį pasiūlymą už mažesnę kainą. Jiems nesvarbi parduotuvės aplinka. Šiam segmentui svarbu rasti geresnį pasiūlymą. Į tai jie dažnai įtraukia ir aplinkinius.

Trečiojo segmento kainai jautrūs vartotojai ir yra prekybos internetu orientyras, nors strategiškai tikslinėn rinkon gali patekti ir kitų segmentų atstovai.

Būtina nagrinėti ir virtualios erdvės specifiškumą. Svarbiausi komunikavimo internetu bruožai, anot B. Čereškos (2004), yra šie:

  • Pasiekiamumas – tai reiškia ne tik pateikti informaciją apie save, bet ir sužinoti pirkėjų nuomonę.
  • Tarptautinių ryšių erdvė. Internetas yra gera priemonė bendrauti su tarptautine auditorija.
  • Pirkėjui suteikiama daugiau galimybių rinktis prekes ir paslaugas pagal savo poreikius.
  • Grįžtamasis ryšys. Yra galimybė sužinoti, kiek žmonių apsilanko svetainėje, kokiu laiku jie tai darė. Galima surengti trumpas apklausas.
  • Žinios apie naujas paslaugas, prekes gali atsirast internete tučtuojau. Greitis yra vienas didžiausių elektronininio marketingo privalumų.
  • Atsiskaitymo paprastumas. Internetu atliekami ir finansiniai atsiskaitymai. Elektroninė prekya vis labiau plinta dėl atsiskaitymų patogumo.
  • Informacijos talpumas. Internetas yra neaprėpiamas ir informaciją galima pateikti su nuotraukomis, filmuota medžiaga ir pan.
  • Internetas palyginti pigi priemonė. Gana nebrangu turėti ir savo elektroninę svetainę. Gamybinės sąnudos milijonams vartotojų yra tokios pat kaip ir vienam.
  • Papildymo ir atnaujinimo paprastumas.
  • Galima teikti informaciją vaizdu ir garsu. Atsiranda daug galimybių pasireikšti reklamos kūrėjų fantazijai.
  • Reklamos efektyvumo įvertinimas. Internete galima tiksliai nustatyti, ką pasiekė reklama, kiek žmonių apsilankė svetainėje ir kiek ilgai joje buvo.

Prekė/paslauga – kaina – vieta – rėmimas yra neatsiejami elementai. Jie tarpusavyje priklausomi. O tai reiškia, kad visų bendrai veikiančių veiksnių suma duoda sinergetinį efektą, jis yra didesnis nei jų pavienių veiksnių suma. Visiškai aišku, kad prisotintos rinkos sąlygomis neužtenka tik sukurti paslaugą ir pasiūlyti ją vartotojams. Neužtenka vien pateikti siūlymą, nes tai daro visi. Pardavėjai privalo nuolat rūpintis vartotojais (Žvirblis, 1992).

 

Yra apibendrinta, jog pagrindiniai prekybos internetu privalumai yra šie:

  • patogumas;
  • informacija ir galimybė peržiūrėti ekrane;
  • priimtina kaina;
  • pasirinkimas;

trūkumai:

  • baimė ir saugumo trūkumas;
  • ne iki galo atskleidžiama visa kainodara;
  • privatumo stygius;
  • negalėjimas patikrinti rankomis/paliesti (Vikipedija).

 

Apibendrinimui galima teigti, jog privalumų ir trūkumų internetinė prekyba turi apylygiai, tikslingiau būtų nagrinėti, kada reikėtų vis dėlto taikyti prekybą virtualioje erdvėje, o kada jos vertėtų atsisakyti, taip pat tikslinga analizuoti internetinės prekybos trūkumus kompensuojančiuosius veiksnius. Bet kuriuo atveju apribojimų žinojimas padeda geriau strateguoti veiksmus, internetinė prekyba negali gyvuoti be reklamos ir kitų marketingo komunikacijos elementų, kurie paprastai yra derinami ir planuojami. O internetinės prekybos trūkumus galima įveikti nuosekliai: baimę ir saugumo trūkumą – garantijų teikimu, galimybe grąžinti prekes; neaiškią kainodarą – itin ženkliai sumažintomis galutinėmis kainomis, aiškiu nurodymu, kiek ir už ką moka pirkėjas, nemokamu prekių pristatymu; privatumo stygių – PayPal mokėjimo sistema, kuri prieinama visiems ir užtkrina, jog net pirkėjo vardas, pavardė išlieka nežinomi pardavėjui, finansinė informacija – taip pat; negalėjimo liesti prekių – kitais pojūčiais, be to, yra kompensuojamieji veiksniai, jie bus nagrinėjami toliau šiame darbe.

 

NEGALĖJIMO LYTĖTI PREKIŲ VEIKSNYS PERKANT INTERNETU

 

Kokių prekių liesti nebūtina perkant internetu, kokie yra segmentai, kaip skirtingai jie vertina lytėjimo svarbą?

Vartotojas nori ne tik liesti prekę prieš ją nusipirkdamas, bet ir išmėginti produktą, pauostyti jį. Žinoma, perkant knygas, video juostas tai daryti nebūtina. Pirkdamas internetu, asmuo nori pabendrauti su jį parduodančiaisiais, tačiau jei pirkėjas ima abejoti ir klausinėti, tai rodo, kad jo ketinimai pirkti yra menkoki. Taip pat jei pirkėjas nori liesti prekę, pauostyti ją, tai taip pat rodo, jog jo ketinimas pirkti yra žemo lygio. Tuo tarpu, kai yra tam tikras poreikis išlikti anonimiškam, išlaikyti privatumą, vartotojo apsipirkimo internetu intencija pirkti yra aukšto lygio (Monsuwe et all, 2004).

Iš esmės pirkimo internetu neskatinantys veiksniai yra funkciniai ir psichologiniai (Rudolph, 2004). Negalėjimas naudotis juslėmis, tradicinio apsipirkimo elementų nebuvimas priskiriami tiek fiziniams, tiek funkciniams ribojantiems veiksniams. Psichologiniams veiksniams priskiriama rizika. Riziką, kaip stabdantį pirkti internetu veiksnį, yra tyrusios ir lietuvių mokslininkės L. Bagdonienė ir J. Zemblytė (2009), nors rizika gali būti siejama su atrakcija, azartu ir taip attitikti tam tikro gyvenimo būdo pirkėjus. Negalėjimas paliesti prekės perkančiųjų internetu gretas retina, juk tai didina rizikingumą. Apsiperkant internetu svarbiausia yra informacija, kuri teikiama vartotojui, kadangi jis negali paliesti ar pamatyti prekės realioje aplinkoje, jam reikalinga pasitikėjimą skatinanti informacija (Alba et al., 1997; Lohse ir Spiller, 1998; Lynch ir Ariely, 2000; Ward ir Lee, 2000). Teigiama, kad pirmiausia pirkėjai interaktyvioje aplinkoje nori būti saugūs, jiems reikalinga aukštos kokybės informacija apie siūlomas prekes (Park ir Kim, 2003).

Labiausiai elektroninę prekybą skatina hedonistinai ir utilitariniai veiksniai, įtakojantys pirkėjų sprendimą pirkti prekes internetu (Khare ir Rakesh, 2011). Tiriant pirkėjų internetu elgseną, nustatyta, kad rizikuojama pirkti nepalietus ir priimtina yra tokia prekė, kai santykis tarp jos kokybės ir kainos yra priimtinas pirkėjui. Be to, pirkėjų internetu elgsena vertinama kaip ir tradicinio marketingo atveju, tačiau atsižvelgiama į virtualios erdvės specifiškumą (Vijayasarathy, 2002).

Lytėjimo reikšmė pirkimo internetu aplinkoje tyrinėta įvairiais aspektais: Ch. Spence ir A. Gallace (2011) nustatė, kad labiausiai užtikrinta prekyba yra tais produktais, kuriuos nebūtina liesti prieš įsigyjant – tai knygos, lėktuvų bilietai, parfumerija. Beje, lytėjimas kai kuriems individams apskritai nėra svarbus pirkimo procese, psichologiškai apibrėžiami asmenys, kurie apskritai perka daug nesirinkdami ir pan., tai būdinga momentinius sprendimus priimantiems ir į save labai orientuotiems pirkėjams (Peck ir Johnson, 2011). Įdomu tai, kad vizualinis prekės vaizdas, jos pakuotė yra svarbesnis nei galimybė ją liesti, kai prekiaujama greitos apyvartos produktais, pavyzdžiui, gražiai supakuoto muilo gabaliuko visai nebūtina liesti (Marlow ir Jansson-Boyd, 2011). Be to, yra nustatyta, kada rizikuojama pirkti nepalietus, mat taip patiriami malonūs netikėtumo jausmai (Jin, 2011).

Iš kitos pusės, tiriama ir neperkančiųjų internetu nuomonė. Gemius tyrimų agentūra (2009) nustatė, jog juslės išties svarbios apsiperkantiesiems, nes 72 proc. neperkančių internetu pagrindinę priežastį, kodėl nesiryžta pirkti internetu, nurodė: nėra galimybės apžiūrėti prekės.

Apibendrinti galima tuo, jog didžiausias iššūkis vis dėlto sugebėti virtualioje erdvėje sėkmingai prekiauti tais produktais, kurie yra tradiciškai liečiami, išbandomi prieš juos įsigyjant. Kita vertus, atsiranda vis naujos technologijos ir pirkėjams pasiūloma vis patraukliau ir patogiau apsipirkti interneto aplinkoje. Taigi įmanoma negalėjimą paliesti prekės kompensuoti gerai parengta informacija, juk internete galima puikiai pateikti vaizdus, talpinti nuorodas į platesnius aprašymus, įkelti video, garsinę medžiagą ir t.t. Be to, pirkėjai internetu gali bendrauti, dalintis nuomonėmis, klausti ir gauti atsakymus. Svarbi ir galimybė grąžinti nusipirktą prekę, o tokią garantiją duoda praktiškai visi pardavinėjantys internetu, išskyrus apatinius rūbus parduodantieji, tačiau ta pati taisyklė galioja ir tradicinėje prekyboje. Kai kurie pirkėjai tiesiog naudojasi privilegija internete rasti pigesnių prekių, įmanoma apsipirkti tokiomis žemomis kainomis, kad netikusius ar nepatikusius daiktus, pirktus didesniais kiekiais, nevengiama paprasčiausiai išmesti – vis viena iš visos gausybės lieka tinkami ir palyginti nebrangūs pirkiniai. Apskritai nekokybiškais daiktais internete vengiama prekiauti, nes besinaudojantieji internetine prekyba turi labai daug galimybių plačiai paskleisti žinią apie prastai prekiaujančiuosius ir taip sumažinti jų apyvartas.

NEGALĖJIMO LYTĖTI DRABUŽIŲ VEIKSNYS INTERNETINĖJE PREKYBOJE

Tyrimų rezultatai šiuo klausimu

Jau aptartos kai kurios negalėjimo liesti prekės, kai ši įsigyjama internetu, alternatyvos – daugybė patikimos informacijos, netikėtumas apsiperkant, kai kurių prekių liesti nebūtina. Taip pat prekes nebūtina liesti momentinį apsipirkimą mėgstantiems vartotojams. Kompensacinis veiksnys yra pakartotiniai apsipirkimai internetu, galimybė grąžinti nepatikusią ar netikusią prekę, galimybė itin žemomis kainomis nusipirkti žinomų prekės ženklų daiktų.

 

Ko gero, labiausiai svarbu liesti prekes, kai perkami drabužiai. Juos įprasta pasimatuoti prieš įsigyjant, drabužių matavimasis gali tapti net ritualu, maloniu įpročiu. Ne veltui juk Lietuvoje tokie populiarūs prekybos centrai, į juos perkelti ne tik apsipirkimo, bet ir kiti malonumai – žmonės susitinka prekybos centruose, valgo ten, gali aplankyti čia pat įkurdintą kino teatrą, čiuožyklą ar boulingą bei nueiti į grožio saloną, atiduoti rūbus valyklon, rasti savo banko skyrių, vaistinę ir t.t. Tai kuo lieka tuomet patraukli e.parduotuvė? Vienas iš svarių privalumų – žemesnės kainos nei realioje parduotuvėje ir galimybė nusipirkti tokių prekių, kokių nėra kitur. Paslaugų teikimo atvejais siūlomos nuolaidos siekia 30-50 proc. ir daugiau.

 

Virtualioje erdvėje moterys ir vyrai elgiasi nevienodai, lyčių skirtumai nustatyti – vyrai drabužius mielai perka internetu, bet dauguma moterų drabužius nori pirkti galėdamos juos prieš tai matuotis, liesti (Hansen ir Jansen, 2009). Drabužių įsigijimui internetu įtaką daro ne tik lyčių skirtumai, bet ir tai, kiek informacijos šaltinių naudoja pirkėjai, jiems gali būti ir nesvarbi galimybė liesti, kai įsigyja itin madingus ir nuomonės lyderių pristatytus drabužius (Cho ir Workman, 2011).

Kaip skirtingų lyčių atstovai internetu perka drabužius ir skirtingai elgiasi, nauju požiūriu pasiremdami tyrinėjo T. Hansenas ir J.M. Jansenas (2009), kurie suskirstė drabužių pirkėjus į keturias grupes:

Moterys, perkančios drabužius sau;

Vyrai, perkantys drabužius sau;

Moterys, perkančios drabužius savo partneriui;

Vyrai, perkantys drabužius savo vyrui partneriui.

Nustatyta, kad žmonės, pirkdami drabužius sau, ieško daugiau malonumo, tačiau tai nebūdinga perkant drabužius partneriui. Apskritai tie žmonės, kuriems svarbus yra malonumas apsiperkant realioje parduotuvėje ir įsigyjant rūbus, dažniau ir internetu mažiau perka drabužius, nes tai jiems teikia mažiau džiaugsmo, tačiau tie pirkėjai, kurie mėgsta apsipirkti greitai, pirmenybę teikia būtent drabužių pirkimui internetu. Neigiamas ryšys yra ir tarp galimybės pasitarti su parduotuvės personalu prieš perkant drabužius ir apsipirkimo internetu. Tiek moterys, tiek vyrai, perkantys drabužius savo partneriui internetu, elgiasi vienodai, tačiau moterys yra daugiau norinčios patirti malonumą apsipirkdamos nei vyrai, kas joms sukelia daugiau apribojimų perkant drabužius internetu.Cho ir J. Workmanas (2011), tyrinėdami drabužių pirkimo internetu ypatumus, nustatė, kad asmenys, kuriems labai svarbūs madingi ir inovatyvūs drabužiai bei nuomonė tų, kurie ją madų pasaulyje formuoja, naudoja daugiau apsipirkimui skirtų kanalų – TV prekybą, katalogus, e. parduotuves. Be to, poveikį daro ir aplinka, kurią sudaro kultūra, socialinė klasė, asmeninė įtaka, šeima, situacija. Individualūs skirtumai yra šie:

Vartotojo ištekliai;

Motyvacija ir įsitraukimas;

Žinios;

Požiūriai;

Asmenybė, vertybės ir gyvenimo stilius (Cho ir Workman, 2011, p. 365).

Vizuali informacija yra labai svarbi pirkėjams, išradingai pateikta ji skatina pirkti drabužius ir jų nepalietus. Londone dar 2008 metais buvo investuota apie 8 mln. svarų sterlingų į tai, kad gyventojai galėtų parduotuves matyti ekrane, drabužius rinktis, vartyti ekrane rodomose lentynose (ANI, 2008).

Apibendrinimui galime teigti, jog perkant drabužius internetu negalėjimas jų paliesti yra „užmirštamas“. Tam tikrose situacijose veikia lyčių skirtumai: internetu drabužius perka abiejų lyčių atstovai, tačiau vyrai tai daro mieliau, moterys išties labai mėgsta matuotis drabužius. Kai asmenys mėgsta naudoti kuo daugiau apsipirkimo kanalų, yra madingų drabužių mėgėjai ir jiems svarbi nuomonės lyderių pozicija, jie taip pat nepasigenda poreikio liesti drabužius prieš juos nusipirkdami, lytėjimas tampa nebūtinu ir kai drabužius savo partneriui internetu perka tiek moterys, tiek vyrai. Vis dėlto vyrai drabužius internetu labiau perka, nes yra greito apsipirkimo mėgėjai. Naujos technologijos taip pat atveria papildomas galimybes, tačiau reikalingos ir nemažos investicijos. Reikšmingas tyrimų rezultatas – vizualinė informacija gali atstoti lytėjimo nebuvimą.

Vieną iš internetinės prekybos trūkumų – negalėjimą paliesti prekių rankomis – kompensuojantieji veiksniai pagal atliktą literatūros šaltinių analizę susisteminti lentelėje, pateikiamoje šio darbo 1 priede, nustatyta 15 pagrindinių veiksnių. Autoriai, įvairiais aspektais tyrinėję internetinės prekybos ypatumus ir pirkėjų elgseną, išskiria nevienodus veiksnius, kurie gali kompensuoti lytėjimo nebuvimą. Daugiausia atvejų pabrėžiama gausios informacijos svarba (6 darbų autoriai, tai sudaro 22 proc. visų tyrinėtų atvejų), į pirmąjį penketuką patenka ir malonumas (4 darbų atvejai), trečioje vietoje – naujos segmentavimo galimybės (3 darbai), ketvirtoje ir penktoje vietoje – patogumas bei atvejai, kai apsipirkinėja vyrai, kuriems nelabai svarbu liesti perkamas prekes (po 2 darbus). Likusiesiems nustatytų 10 veiksnių tenka po vieną nustatytą mokslinių tyrimų rezultatų atvejį. Taigi apie 60 proc. tikimybę, kad galima įtikinti apsipirkinėti internetu nepalietus prekių, galima pasiekti taikant pirmuosius 5 nurodytus veiksnius. Esminė įžvalga būtų, kad ir tuos nurodytus 5 reikšmingiausius veiksnius vienija informacija, be to, atskirai nurodytas ir vizualinės informacijos veiksnys, todėl galima teigti, jog apsipirkimų interneto pagalba apimtys pasaulyje iki šiol auga pirmiausia dėl efektyvios informacijos vadybos, derinamos su tinkamu rinkos segmentavimu.  Žinoma, nereikia užmiršti ir fakto, jog nebuvo įtraukta absoliučiai visa mokslo tiriamųjų darbų bazė ir t. t. Tačiau galima pasitikėti itin dažnai skelbiamais tyrimų rezultatais apie informacijos reikšmę perkantiesiems internetu, šis veiksnys yra pagrindinis.

 

Skaitiniams:

Andersen P. A. Explaining Intercultural Differences in Nonverbal Communication // Samovar L. A., Porter R. E. (Eds.), Intercultural communication: A Reader. – Belmont, CA : Windsworth, 1988.

Petraitis, T. Lietimo vengimas lietuvių ir švedų studentų grupėse. Psichologijos bakalauro darbas. VDU, 2004. Prieiga: <http://www.timas.lt/rasiniai/lietimo_vengimas.pdf>

Nuotraukoje: Viena iš diskusijų Valstybės kontrolėje apie asmenų su negalia situaciją darbo rinkoje, 2020 m.

 

PRIE TO PATIES JUMS DAR REIKĖS: Internetinei prekybai reikšmingi žmonių elgesio modeliai – juos privalu išmanyti tiek teoriškai, tiek praktiškai, kitaip su savo prekėmis, paslaugomis kraustytis į virtualią erdvę beprasmiška.

SĖKMĖS!

____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Tokijo paralimpiadai besiruošiančią ukmergiškę užgrūdino sportas

Nijolė STUNDŽIENĖ

„Gimtoji žemė“, 2020-09-20

Dėl pasaulyje siaučiančio koronaviruso šiemet turėjusios vykti Tokijo olimpinės žaidynės perkeltos į 2021-ųjų vasarą. Pasibaigus joms nuo rugpjūčio 24-osios iki rugsėjo 5-osios vyks paralimpiada, kurioje varžysis negalią turintys žmonės iš viso pasaulio. Į Japoniją kartu su Lietuvos rinktine vyks ir 29-erių ukmergiškė, ilgų distancijų bėgikė Aušra Garunkšnytė. Ji taps pirmąja Lietuvos maratonininke moterimi žaidynių istorijoje.

Garunkšnytei kelią į paralimpiadą atvėrė 2019 metais Londono maratone užimta ketvirta vieta savo klasėje (T11/T12). Regėjimo negalią turinti sportininkė distanciją įveikė per 3 val. 18 min. 23 sek. Maratonininkė tapo pirmąja Lietuvos atlete, iškovojusia kelialapį į Tokijo paralimpines žaidynes. Tuomet nei Aušra, nei jos treneris Linas Balsys dar nežinojo, kad dėl pasaulyje išplisiančios koronaviruso pandemijos olimpiada bus atidėta metams. Tačiau sportininkė dėl to labai nenusiminė, nes susidariusi situacija jai suteikė galimybę geriau pasiruošti ir fiziškai, ir psichologiškai.

Savo problemų stengiasi neafišuoti

Aušra gimė ir užaugo Ukmergėje, čia gyvena jos tėvai, metais vyresnis brolis, kiti artimieji. Tiesa, gimtąjį miestą mergaitė paliko vos sulaukusi 7-erių. Tėvai nusprendė, kad nuo kūdikystės regėjimo negalią turinčiai dukrai naudingiau bus mokytis Vilniuje, tuometiniame Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre.

„Vieniša nesijaučiau, kas antrą savaitgalį grįždavau į namus, turėjau gerus pedagogus, mane supo draugai“, – mintimis į praeitį nuklydo pašnekovė.

Nors ji nemėgsta kalbėti apie savo negalią, dėl to verkšlenti, tačiau pokalbio metu prisipažino, kad kaire akimi visiškai nemato, o dešine – 6 proc. Žmones Aušra atpažįsta iš balso. „Naujoje erdvėje reikia atidžiau pasižvalgyti. Jei kažką man rodo iš toli, aš nesureaguoju. Žmonėms tenka pasakyti, jog kreipiamasi į mane, – atviravo mergina ir tuoj pat pridūrė, kad savo problemų stengiasi neafišuoti. – Labiau patinka, kai žmonės su manimi bendrauja kaip su sveika, nežino, jog esu silpnaregė“.

Sportuoti pradėjo dar mokykloje

Būdama antroje klasėje ji susipažino su dabartiniu savo treneriu, kūno kultūros mokytoju L. Balsiu, kuris joje įžvelgė gabumų sportui.

„Jau mokykloje pradėjau treniruotis, lankiau lengvosios atletikos maniežą ir nemažai metų buvau vidutinio nuotolio bėgikė, dalyvaudavau varžybose, o prieš trejus metus draugai paskatino bėgti maratoną“, – pasakojo A. Garunkšnytė. Ir pridūrė, jog mokytojui L. Balsiui išėjus dirbti į Lietuvos aklųjų sporto federaciją, ji turėjo kitą trenerį.

Baigusi vidurinę mokyklą Aušra įstojo ir mokėsi tuometiniame Lietuvos edukologijos universitete, kuriame studijavo socialinę pedagogiką ir žurnalistiką. Po studijų mergina nusprendė siekti sportininkės karjeros.

„Iš pradžių aš savanoriavau Krizinio nėštumo centre, buvau savotiška tarpininke tarp Vilniaus ir Ukmergės, reikalui esant padėdavau savo kraštietėms. Vėliau dirbau viename privačiame sostinės vaikų darželyje auklėtojos asistente. Tačiau ne visada pavykdavo suderinti darbą ir treniruotes. Šiuo metu užsiimu tik sportu, pasiruošimu varžyboms, kad kuo geriau galėčiau atstovauti Lietuvai“, – kalbėjo A. Garunkšnytė.

Norėjo siekti daugiau

Sportininkė sakė, jog seniai svajojo apie ilgesnes distancijas, norėjo dalyvauti pusmaratonio – 21,0975 km – bėgime arba įveikti maratono – 42 km 195 m – nuotolį. Kai Aušra apie tai užsiminė savo treneriui, jų nuomonės išsiskyrė.

Pašnekovė atviravo: „Noras siekti daugiau vėl suvedė su buvusiu kūno kultūros mokytoju L. Balsiu. Jis pats anksčiau dalyvavo paralimpinėse žaidynėse, o 2004 m. Atėnų paralimpiadoje iškovojo bronzos medalį būtent maratono rungtyje. Dabar savo patirtį perduoda man“.

Nuo 2017-ųjų pavasario bėgikė pradėjo dirbti su L. Balsiu ir po pusės metų pasiruošimo pirmą kartą startavo Vilniaus maratone. Deja, kaip pati pripažino, bėgimas buvo „prisvilęs“. Įveikusi pusę distancijos Aušra pavargo ir nenorėjo toliau bėgti, bet trenerio skatinama vis tik finišavo.

„Buvau naivi manydama, kad galiu greitai bėgti“, – pripažino sportininkė. Tačiau jau po mėnesio ji dalyvavo Frankfurto maratone, kuriame galėjo bėgti viena arba su lydinčiu asmeniu. Šįkart distanciją ji įveikė su treneriu, bet ir šį bėgimą pavadino netobulu.

Įkrito į didelę nevilties duobę

Aušra atviravo, jog sportas ją užgrūdino, išugdė daugybę gerų savybių, tarp kurių ji minėjo ir užsispyrimą. Taigi, nors pergalių pirmuosiuose maratonuose bėgikei ir nepavyko pasiekti, netenkino rezultatas, ji nenuleido rankų, treniravosi ir ruošėsi 2018 metų Pirmajam pasaulio taurės etapui Londone. Deja, ir šįkart sportininkė patyrė nesėkmę: „Gal buvo kažkas ne visai gerai su sveikata, gal pritrūko ištvermės. Finišo nepasiekiau.“

Grįžusi į Lietuvą A. Garunkšnytė nutarė suteikti sau antrą šansą ir dalyvauti Kauno maratone. Bet mergina vėl nebaigė distancijos. Po šių varžybų, kaip pasakojo Aušra, ji įkrito į didelę nevilties duobę: „Apgailestavau, kad nesugebu pateisinti dedamų vilčių. Supratau, jog man reikia pagalbos. Tuomet ėmiau dirbti su sporto psichologu, kuris padėjo atsikratyti persekiojusių baimių“.

Pasak Aušros, finišo ji nepasiekdavo, nes iš pradžių pradėdavo per greitai bėgti, o trasos viduryje apleisdavo jėgos, apimdavo panika ir bėgikė pasiduodavo.

„Aš bijodavau žiūrovų dėl jų keliamo triukšmo. Nors jie šaukdami skatindavo bėgti, mane apimdavo baimė, aš negirdėdavau savo minčių, – apie patirtis pasakojo sportininkė – Visa tai išmušdavo iš vėžių. Todėl reikėjo išmokti nebegirdėti, kas vyksta aplinkui, atsiriboti.“

Apie kelialapį net nesvajojo

Antrą kartą dalyvaudama Londono maratone A. Garunkšnytė tiesiog mėgavosi bėgimu ir tai davė rezultatą. Pasak Aušros, bėgimas buvo beveik tobulas, nes jos tikslas buvo paprastas – tik pasiekti finišą.

Mergina pasakojo, jog trasa nebuvo lengva, driekėsi Londono gatvėmis, kalvotais keliais su įvairia danga: „Pusę nuotolio nubėgau nesunkiai, bet 32-ame kilometre pajutau, kad atsilieku nuo grafiko, jautėsi nuovargis, atrodė, jog trepsiu vietoje, norėjosi sėsti ir sėdėti. 36-37-ame kilometre ėmiau girdėti žmonių balsus. Tačiau neleidau sau palūžti, suvokiau, kad negaliu sustoti, privalau užbaigti distanciją. Pajutau, kaip mane pralenkė viena varžovė. Tuomet susiėmiau, sukaupiau jėgas ir pasiekiau finišą“.

Jungtinės Karalystės sostinėje vykusiame maratone sportininkė atstovavo Lietuvai ir bėgo grupėje su dar 10 panašaus regėjimo negalią turinčių sportininkų. Aušra finišavo penkta, distanciją nubėgusi per 3 val. 18 min. 23 s. Ji žinojo, kad pirmi keturi maratoną įveikę bėgikai iškovojo kelialapius į Tokijo paralimpiadą, bet kad tarp jų bus ir ji – nė nesvajojo. Tik vėliau pasiekė informacija, jog ketvirtos vietos laimėtoja buvo diskvalifikuota ir kelialapis atiteko bėgikei iš Lietuvos.

„Pirmas apie tai man pranešė ir pasveikino draugas, o vėliau, susisiekus su treneriu, šis 99 proc. garantavo, kad važiuoju į paralimpines žaidynes, – įspūdžiais dalinosi sportininkė. – Buvau euforijoje. Vėliau emocijos atslūgo ir dabar žinau, kad nieko ypatingo neįvyko, reikia daug ir atsakingai ruoštis“.

Dar geriau Aušra pasirodė tų pačių metų rudenį vykusiame Berlyno maratone, kur 15 sekundžių pagerino asmeninį rekordą ir įrodė esanti verta bilieto į Tokijo paralimpiadą.

Maratono rungtis moterims į Paralimpines žaidynes įtraukta tik 2016 metais. Lietuva iki šiol neturėjo tokios sportininkės, todėl ukmergiškė taps pirmąja šalies maratonininke moterimi žaidynių istorijoje.

Pagerino asmeninį rekordą

Pasak Aušros, tarptautinio lygio bėgimo varžybose dalyviai, turintys regos negalių, skirstomi pagal reitingus, kurie priklauso nuo asmeninių pasiekimų, ir kvalifikaciją. Pastarąją suteikia tarptautinė komisija, kuriai reikia pateikti dokumentus ir atlikti regos medicininę patikrą. A. Garunkšnytei T-12 kvalifikacija buvo suteikta 2018-iais Londone, prieš ten vykusį maratoną. Tačiau ši kvalifikacija buvo skirta tik metams. Todėl 2019-ųjų vasarį Aušra kartu su Lietuvos rinktine dalyvavo Dubajuje vykusiame neįgaliųjų lengvaatlečių „Grand Prix“ varžybų etape. 1 500 metrų distancijoje ji buvo greičiausia ir pelnė aukso medalį. Šių varžybų metu po tarptautinės komisijos patikros sportininkei T-12 kvalifikacija suteikta 4 metams.

Pasak A. Garunkšnytės, tarptautiniai startai naudingi dar ir tuo, jog jų metu yra galimybė reitinguotis, t. y. pagerinti savo vietą sportininkų pasiekimų lentelėje. Todėl ji labai apgailestavo, kai buvo atšauktos šių metų pavasarį planuotos varžybos Japonijoje, neįvyko ir bėgimas Barselonoje.

„Liūdėjau, tarsi būtų atėjusi pasaulio pabaiga“, – juokavo pašnekovė, pridurdama, jog apmaudu, kai ruošiesi, dirbi ir sužinai, kad neturi kur startuoti. Anot sportininkės, pačiai rinktis varžybų jai netenka, tuo rūpinasi, reitingus stebi jos treneris.

Lietuvos paralimpiniui komitetui ir Aklųjų sporto federacijai atstovaujanti sportininkė dalyvauja ir daugelyje mūsų šalyje organizuojamų bėgimų. Šiemet pavasarį, kovo 11-osios proga Vilniuje, Vingio parke, vykusiame maratone „Bėgimas į Laisvę“ Aušra dar kartą pagerino asmeninį rekordą. Distanciją įveikė per 3 val. 4 min. 1 s.

„Mūsų tikslas ir buvo pasiekti geresnį rezultatą, – aiškino Aušra. – Varžybų organizatoriai leido man bėgti su lydinčiais asmenimis, kad nesulėtinčiau tempo. Jų buvo penki, visi bėgikai. Šalia manęs visada buvo du žmonės, kurie kas dešimt kilometrų keitėsi. Šis laikas, per kurį nubėgau maratoną, nėra oficialiai užregistruotas, tai tik mano asmeninis pasiekimas. Tačiau, kaip sakė treneris, olimpiadoje su tokiu rezultatu jau galėčiau pakovoti dėl medalio“.

Širdies draugas – maratonas

Ukmergiškė papasakojo ir apie dabartinių treniruočių grafiką. Tris savaites ji užsiiminėja intensyviai, o vieną savaitę sportuoja mažesniu krūviu. Bėgikė kiekvieną rytą pradeda treniruote, kuri trunka nuo 9 iki 11 valandos, o po pietų, nuo 16.30 valandos, prasideda antra treniruotė. „Po jos jaučiuosi pavargusi, todėl norisi tik į lovą“, – kalbėjo Aušra. O paklausta, ar atranda laiko draugams, poilsiui, patikino, jog savaitgaliais, po rytinės treniruotės, skiria laiko ir laisvalaikio pomėgiams.

„Draugai žino, kad negaliu kasdien su jais susitikti, todėl nepyksta. Bendrus pasibuvimus tenka iš anksto planuoti, – sakė pašnekovė ir patikino, kad ji šiuo metu laisva, o didžiausias ir ištikimiausias širdies draugas yra maratonas.

Bėgioja miesto gatvėmis ir Pivonijos šile

Laisvesnę nuo treniruočių savaitę Aušra stengiasi praleisti namuose, Ukmergėje. Tomis dienomis ją galima išvysti bėgančią miesto gatvėmis. Tiesa, kaip juokavo Aušra, dabar jos pamėgtą trasą sugriovė.

„Man patiko bėgioti dviratininkų taku, kuris driekėsi nuo Ukmergės pieninės link Januškų. Atbėgdavau nuo namų Miškų gatvėje 3 kilometrus ir dar pasportuodavau šiame take, bet dabar dėl kelio remonto darbų jo neliko“, – apgailestavo A. Garunkšnytė.

Bėgikei teko ieškotis kitos treniruočių vietos. Dabar ji dažniau sutinkama Pivonijos miške esančiame sveikatingumo take: „Vasarą vienose varžybose, bėgdama miško taku, užkliuvau ir griūdama pasitempiau rankos riešą. Sakiau, kad niekad į mišką kojos nekelsiu, bet Ukmergėje šį taką pažįstu, žinau, kur koks pakilimas, nelygumas, todėl drąsiai bėgioju.“

Aušra užsiminė ir apie sunkumus, kurie kyla dėl silpno regėjimo. Varžybų metu ji turi įvertinti kelio dangą, pastebėti visus bortelius, atitvarus. Trasoje sportininkė stengiasi nelikti viena, nes gali į ką nors atsitrenkti, ne ten pasukti.

Ji atviravo: „Jei šalia yra dalyvis, kuris bėga mano tempu, bandau nuo jo neatsilikti, taip jį išnaudodama savo tikslais. Man labai nepatinka pilka kelio danga ir pilki atitvarai. Likusi viena kartais kreipiuosi pagalbos į trasoje budinčius savanorius, kurie nurodo kryptį...“

Negalia netrukdo siekti tikslo

Nepaisant šių problemų Aušra stebina optimizmu, pozityviu mąstymu, mokėjimu džiaugtis gyvenimu, mėgautis akimirkomis. Jos nuomone, neužsisklęsti, siekti tikslo, būti drąsia, aktyvia ją išmokė būtent sportas.

„Aš visai nenoriu, kad aplinkiniai žinotų, kad esu silpnaregė. Nes tuomet jie bando man padėti, pagelbėti, o aš noriu būti savarankiška“, – kalbėjo pašnekovė.

Kai ji mokėsi universitete, ilgai niekas nė neįtarė, jog mergina turi regėjimo negalią. Apie tai bendramoksliai sužinojo tik tuomet, kai pirmoje eilėje sėdėjusi studentė vienos dėstytojos paprašė paskaitos medžiagą jai atsiųsti elektroniniu paštu, nes ji nemato, kas rašoma lentoje.

Ukmergiškė aktyviai dalyvauja įvairiuose socialiniuose projektuose, vyksta į susitikimus. Ji dažiausiai keliauja visuomeniniu transportu, naudojasi kompiuteriu, telefonu, mėgsta skaityti knygas. Nors mokykloje ir mokėsi Brailio rašto, tačiau jo iki galo neįsisavino. Dabar pasirenkamos literatūros tekstai turi būti didesnio bei aiškesnio šrifto, o ekrane Aušra geriau mato baltas raides tamsiame fone.

Vaikystėje ji nešiojo ir akinius, bet juos tekdavo dažnai keisti. „Jų nemėgau, dažnai sudaužydavau. Tai, žiūrėk, į ką nors atsitrenkiau ir rėmelius sulaužiau, tai su broliu susigrūmiau ir skilo stiklas, tai žaisdama virtau...“ – su šypsena dalinosi prisiminimais.

Bėgiojimas, pasak sportininkės, jos regėjimui nekenkia. Tačiau treniruojantis jai negalima kilnoti sunkių svorių, taip pat reikia vengti šuolių.

Kol kas ukmergiškė savo ateitį sieja tik su sportu, ir viliasi tuo užsiiminėti bent iki 2024-ųjų.

„Dabar darbo turiu pakankamai, o vėliau, kai negalėsiu bėgioti, spręsiu, ką veikti gyvenime“, – pokalbiui baigiantis sakė Aušra, kuri šiuo metu turi tik vieną tikslą – kuo geriau pasiruošti Tokijo paralimpinėms žaidynėms.

Garunkšnytė dėkinga visiems už palaikymą, moralinę ir materialinę paramą, kuri bėgikei dabar labai reikalinga.

Nuotraukoje: Kartais sportininkę trasoje lydi jos treneris L. Balsys.

Nuotraukos AUTORĖS ir iš asmeninio A. GARUNKŠNYTĖS archyvo

  


 ĮDOMYBĖS, PASLAPTYS, ATRADIMAI

 

  Šv. Korona gali

būti vilties šaltinis šiuo sunkiu metu

Paskelbta „Padėkime sau‘19“ 2020(10), www 2021-01-13

Šv. Korona yra didžiai gerbiama Austrijoje ir rytinėje Bavarijoje. Sauerlache, netoli Miuncheno, yra jai skirta koplyčia. Passau vyskupijoje yra dvi Romos katalikų bažnyčios, pavadintos jos vardu, Žemutinėje Austrijoje yra du jos vardo miestai. Miunsterio katedroje stovi jos statula, rašoma Vikipedijoje. Apie 1000 mūsų eros metus Didysis Romos imperatorius Otto III atgabeno Šv. Koronos palaikus į Aacheną Vakarų Vokietijoje. Jos reliktai buvo atrasti vykdant kasinėjimus Aacheno katedroje 1910 m., jie buvo išimti iš kriptos ir patalpinti šventykloje katedros viduje.

Manoma, kad šv. Korona buvo itin žiauriai nužudyta, kai jai tebuvo 16 metų, tai įvyko greičiausiai dabartinės Sirijos teritorijoje maždaug prieš 1800 metų. Nuostabi legenda apie ją siejama ir su šv. Viktoru, kai kurie šaltiniai teigia, kad jis buvo jos vyras. Kankinės palaikai įdėti į aukso, bronzos ir dramblio kaulo 93 cm aukščio ir 98 kg svorio relikvinę yra saugomi Aacheno katedroje, visuomenės demonstravimui jie nebuvo prieinami pastaruosius 25 metus, todėl ekspertai kruopščiai valo jos relikvinę, kad būtų galima šventosios palaikus demonstruoti koronaviruso pandemijai pasibaigus. Šv. Korona yra siejama su prietarais apie pinigus, tokius kaip antai, įgytus lošimo ar lobių medžioklės keliu. Jos šaukiamasi, kai lobių medžiotojas prašo lobių ir po to juos praranda lygiai tokio pat įmantraus ritualo atlikimo būdu kaip ir jų siekdamas. Aacheno katedros atstovių žodžiais, šv. Korona visų pirma yra medkirčių globėja, mat legenda apie jos nužudymą pasakoja, kad ji buvo pririšta prie dviejų palmių kamienų ir jos kūnas buvo tiesiog suplėšytas, kai tie pradžioje nulenkti kamienai atsitiesdami išsiskleidė į priešingas puses.

2020 m. kovą Romos katalikų vyskupija Raleighe pasiūlė melstis ir prašyti šv. Koronos pagalbos, kad padėtų pasaulinei ekonomikai 2019-2020 koronaviruso pandemijos metu. Istoriškai ji nėra ta šventoji, kuri padeda kovojant su pandemijomis ar ligomis, tačiau jai meldžiamasi prašant pagalbos, kad būtų įveikta dabartinė pandemija. Jos palaikai bus prieinami viešam pagerbimui Aachene po to, kai pasibaigs pandemija. “Lygiai kaip ir kiti šventieji, šv. Korona gali būti vilties šaltinis šiuo sunkiu metu”, –  teigiama Reuters žurnalistės Madeline Chambers publikacijoje, paskelbtoje  “Independent” 2020-03-26. Aacheno katedros atstovė Brigitte Falk sako, kad virusas, apėmęs visą pasaulį, yra pavadintas Korona, kadangi žiūrint pro mikroskopą jis panašus į rutulį su mažais rutulėliais ir primena karūną. Išvertus iš lotynų kalbos, „corona“ reiškia karūną ar girliandą.

///Paveikslas Šv. Korona, nutapyta Venecijos meistro Palazzo, saugoma Danijos nacionalinėje galerijoje. Jo atvaizdą galite rasti "Padėkime sau'19", Nr. 10.

_______________________________________________________________

 Penkiametis berniukas su protezuotomis kojomis nueidamas 6 mylias surinko 1 milijoną svarų

 Robas Picheta, CNN, 2020-07-01

Londonas (CNN). 5-metis berniukas su dviem protezuotomis kojomis surinko daugiau nei 1 mln. svarų ligoninei, kurioje buvo  išgelbėta jo gyvybė, kai jis buvo tik savaitės amžiaus. Vaikas pėsčiomis nuėjo šešių mylių atstumą per pastarąjį mėnesį. Tonis Hudgellas, būdamas naujagimis, buvo paliktas jo biologinių tėvų Londono vaikų ligoninėje.

"Žavimės jo pažanga," – sakė Caroline Gormley, ligoninės fondo asocijuota direktorė. „Jo stiprybė ir visų aukojusiųjų dosnumas padarė tokį neįtikėtiną pokytį. Jis leido visiems ligoninėje pajusti pasididžiavimą“.

Iš: <https://edition.cnn.com/2020/07/01/uk/tony-hudgell-nhs-walk-scli-gbr-intl/index.html>, žr. 2020-07-04

 


"Aš esu tokia pati, kaip ir visi kiti": Kaip albinosė tapo čempione

Parengta pagal str.: Aleksas Klosokas, June 13, 2020, CNN

Žiemos parolimpinių žaidynių čempionė, 35-ių metų amžiaus Kelly Gallagher iš Šiaurės Airijos gerai žino, kaip įveikti iššūkius ir gravitaciją.

 Iš: <img alt="Kelly Gallagher and guide Charlotte Evans won a historic gold medal in the Super-G at the 2014 Winter Paralympics in Sochi" class="media__image" src="//cdn.cnn.com/cnnnext/dam/assets/200611105836-kelly-gallagher-sochi-large-169.jpg">; Kelly Gallagher ir jos palydovė Charlotte Evans laimėjo istorinį aukso medalį 2014 m. Žiemos parolimpiadoje Sočyje.


Kelly Gallagher yra albinosė , tai būklė, kuriai būdinga labai šviesi oda, baltos arba šviesios spalvos plaukai ir dažnai regėjimo sutrikimas. Manoma, kad albinosas yra maždaug 1 iš 17,000 žmonių Jungtinėje Karalystėje. "Tai kaip pereksponuotas vaizdas [...] Man gylį, perspektyvą  suvokti labai sunku. Man reikia gero spalvų ir formų kontrasto, kad galėčiau pamatyti dalykus", – aiškina Kelly. Nepaisant to, kad ji sugeba lėkti žemyn kalnais stulbinančiu greičiu, yra sportininkė, įveikti iššūkius ir nugalėti nusivylimus buvo dalis Gallagher DNR nuo gimimo.

Ji prisimena, kaip mokykloje turėjo sėdėti šalia mokytojo, atsitolinusi nuo draugų ir skaityti iš lentos būdama arti. Tapusi studente ji per laiką pristaikė receptinius akinius, kontaktinius lęšius ir jai teko nuolat nešioti akinius nuo saulės, kad apsissaugotų nuo saulės poveikio. Skatinama tėvų ir dėl paveldėto plieninio ryžto atremti sunkumus, ji sustiprindavo save su paprasta mantra: "Aš esu tokia pati, kaip ir visi kiti." Slidinėjimas jai tapo aistra ir tikslu. Gallagher sukūrė savo istoriją tapdama Šiaurės Airijos Žiemos parolimpiados Vankuveryje nugalėtoja 2010 m., lemiamas momentas jos karjeroje – aukso medalis 2014 m. Žiemos parolimpinėse žaidynėse Sočyje.

Esamu metu ji augina 3 mėnesių dukrelę. Būdama motinystės atostogose ir nedirbdama savo darbo Šiaurės Airijos valstybės tarnyboje Gallagher naudojasi Covid-19 pandemija, kad kruopščiai suformuluotų savo maršrutą atgal į kalnų šlaitus. Pandemija reiškė, kad tiesioginė perspektyva toli gražu nėra aiški, tačiau galimybė konkuruoti žiemos parolimpinėse žaidynėse Pekine 2022 m. yra tai, ką ji nori pamėginti. Jos konkurencinis pranašumas ir noras laimėti yra ryškus, kaip niekada. "Žinau, kad tai įmanoma (laimėti), nes kažkas tai padarė anksčiau,“ – sako Gallagher. Ji tikisi varžytis ir 2022 m. Žiemos parolimpiadoje Beijinge.

 Lygias galimybes – visiems

Iš: <img alt="The 35-year-old is hoping past experiences will give her a chance of competing at the 2022 Winter Paralympics in Beijing" class="media__image" src="//cdn.cnn.com/cnnnext/dam/assets/200611114044-kelly-gallagher-pyeongchang-large-169.jpg">


Gallagher labai gerai žino, kad vis dar yra didelių sunkumų dėl neįgalių asmenų pripažinimo sporte ir visuomenėje.

"Kasdienis gyvenimas nepasikeitė tik todėl, kad mes padarėme taip gerai, kad laimėjome parolimpines žaidynes. Mes vis dar dirbame kovodami už tai."

Ji meta iššūkį visiems žmonėms, kad būtų peržiūrėta negalios samprata per kitą objektyvą, ji kviečia paklausti savęs: ar mes – neįgalieji – esame neįgalūs, ar tai pasaulis, kuris neįgalina mūsų socialiniame, o ne medicininiame negalios modelyje?

Ir tai šis klausimas kurstė jos gyveno patirtį kaip albinosės, uždegė troškimą naudotis lygiomis galimybėmis. "Noriu, kad žmonės būtų įtraukti, nesvarbu, ar jie yra albinosai."

"Kai jūs galite turėti prieigą prie švietimo, galite pakovoti už save ir pasirinkti, ko norite patys. Tas pasirinkimas reiškia, kad jūs galite gyventi gyvenimą, kokio norite. Štai ko visi nusipelno ir ko reikia mūsų gyvenimuose," – teigia Kelly Gallagher.

 


TAI ZONKĖ (angl. k. ZONKEY)! ZEBRĖ PAGIMDĖ RETĄ PALIKUONĘ PO BENDRAVIMO SU ASILU

Parengta pagal Alaa Elassar, CNN, 2020-04-12

(CNN) Jei manėte, kad maži asiliukai yra mieli, luktelėkite kol išvysite zonkę (angl. k. zonkey)! Chyulu Hills nacionaliniame parke Kenijoje zebrė atsivedė neįtikėtinai atrodantį mažylę. Jis turi dryžius, bet jie nėra tamsūs ir netolygiai dengia jos kūną.

Tai yra visai ne zebras, bet zebrės-asilo hibridas, nustatė Sheldrick Wildlife Trust, gyvūnų gelbėjimo ir reabilitacijos organizacija. „Dirbant su laukine gyvūnija, kiekvienas išmoksta tikėtis to, kas yra neįtikėtina“, - teigė gelbėjimo grupės atstovas.

Kadangi zebrės nėštumas trunka 12 mėnesių, gelbėjimo komanda greitai galėjo nustatyti, kaip visa tai atsitiko. Gyvendama bandoje praėjusiais metais zebrė akivaizdžiai susipažino su asilu, sakoma parešime spaudai. Sheldrick Wildlife Trust sako: "Nors jie gyvena normalius gyvenimus, zonkės yra mulai, o tai reiškia, kad pasiekę brandą negalės sėkmingai apsivaikuoti“. Zebrė ir jos mažoji zonkė mėgaujasi savo naujuoju gyvenimu, turi pakankamai vandens ir maisto ir dėl to jaučiais laimingos.

Nuotraukoje: mama – zebrė ir jos palikuonė – zonkė. Šaltinis: <img alt="The zebra and her baby zonkey." class="media__image" src="//cdn.cnn.com/cnnnext/dam/assets/200411142751-01-zonkey-sheldrick-wildlife-large-169.jpg">

 


DEŠINIARANKIAI, LAIKYKITĖS.

KAIRIARANKIAI VALDO!

Istorijos bėgyje egzistavo daug prietarų, susijusių su kairiarankiais. Visai dar neseniai vaikus, kurie nuo gimimo buvo kairiarankiai, prievarta vertė viską daryte dešine ranka. Tik neseniai to atsisakyta, nes nustatyta, kad skirtingai nuo dešiniarankių, kairiarankių yra dominuojantis dešinysis galvos smegenų pusrutulis, o tai nulemia polinkį kūrybinei veiklai. Kairiarankiai yra gana jautrūs, emocingi, jų tarpe itin daug menininkų. Dabartiniame laikmetyje kairiarankiams jau lengviau – neliko prietarų, atsirado prietaisų, įrankių, pritaikytų juos naudoti kaire ranka, pavyzdžiui, bulvių skustukų ir kt.

Žymiausieji Pasaulio kairiarankiai visada buvo mažuma. Žmonių populiacijoje kairiarankiai tesudaro apie 10 procentų. Tačiau nors ir sudarydami mažesniąją žmonijos dalį, istorijoje jie paliko itin ryškų pėdsaką. Todėl kitąsyk, kai norėsite subarti kairiarankį, padariusį ką nors vėl „ne taip“, atsiminkite sąrašą įžymių žmonių, kurie buvo ar yra kairiarankiai, ir taip pat atminkite tai, ką jie nuveikė. Laikykitės, dešiniarankiai!

  • Žemiau pateikiamas toli gražu ne pilnas žymių kairiarankių sąrašas:

Aristotelis (384-322 m. prieš Kristų) antikinės Graikijos filosofas ir mokslininkas, laikomas Vakarų filosofijos tėvu.

Michelangelas – Italijos skulptorius, tapytojas, architektas ir poetas, gimęs 1475 m. Padarė didžiulę įtaką vakarų menui, žymus renesanso epochos meistras.

Leonardo Da Vinci – 15 amžiaus Iitalijos renesanso išradėjas, tapytojas, skulptorius, architektas, mokslininkas, muzikas, matematikas, inžinierius,literatas, anatomas, geologas, astronomas, botanikas, rašytojas, istorikas ir kartografas. Jis taip pat žinomas kaip Pasaulyje žinomiausio tapybos darbo – Monos Lizos portreto – autorius.

Marie Sklodowska Curie (1867-1934) gimė Varšuvoje ir išgarsėjo Prancūzijoje kaip fizikė ir chemikė, tyrinėjusi radioaktyvumą. Ji – pirmojimoteris, gavusi Nobelio premiją.

Wolfgangas Amadeus Mozartas (1756-1791) – vienas žymiausių Klasicizmo eros kompozitorių.

Ludwigas Van Beethovenas (1770-1827) – Vokietijos kompozitorius ir pianistas, jis laikomas vienu įtakingiausių visų laikų kompozitorių.

Kairiarankiai buvo žymiausi karvedžiai: Julius Caesaris (100-44 m. prieš Kristų), romėnų karvedys, sukūręs Romos Imperiją. Aleksandras Didysis (356-323 m. prieš Kristų) – Graikijos karalius ir karvedys, sukūręs didžiausią Antikos laikų imperiją būdamas 30 metų amžiaus. Žana d‘Ark (1412-1431) – Prancūzijos liaudies didvyrė, vadinamoji Orleano mergelė, ji vadovavo prancūzų kovoms su anglais. Dailės kūriniuose ji vaizduojama su kardu kairėje rankoje, būdama kairaiarankė ji buvo savo laikmečiu charakterizuojama kaip užsitraukusi prakeiksmą. Napoleonas Bonapartas – prancūzų karvedys ir valdovas (1769-1821), iškilęs per Prancūzijos revoliuciją. Winstonas Churchillis – Britanijos Ministras Pirmininkas (1940-45 ir 1951-55), žymus tuo, kad atvedė Britaniją į pergalę II Pasaulinio karo metu.

Barakas Obama. Jis ne vienintelis kairiarankis JAV prezidentas. Kiti kairiarankiai tos šalies prezidentai – Bilas Clintonas, Georgas H.W. Bushas, Ronaldas Reaganas ir Džeraldas Fordas.

Billas Gatesas. Jis gimė 1955 m. ir yra Amerikos biznio magnatas, Microsoft įkūrėjas, žinomas filantropas.

Angelina Jolie (gim. 1975 m.) – žinoma aktorė, taip pat žinoma ir dėl humanitarinio darbo karo paveiktose teritorijose, aktyviai dirbanti Jungtinėse Tautose.

Markas Zuckerbergas (gim. 1984) – išgarsėjo kaip Facebooko įkūrėjas.

Lady Gaga – gimusi 1986 m. garsi šių dienų dainininkė.

Taigi akivaizdu, jog kitoniškumas ne visada reiškia silpnybę, trūkumą, greičiau – atvirkščiai.

Pagal: <https://blog.cheapism.com/famous-lefties/>, žiūrėta 2020-07-31.


 

Menininkė tapo akimis: “Technologijos suteikė man prasmę gyventi”

 Tom Page, CNN, 2020-08-19

 

Londone gyvenanati menininkė Sarah Ezekiel pelnė tarptautinį pripažinimą už gyvenimo džiaugsmą patvirtinančius paveikslus. Deja, jos gyvenimas taip susiklostė, jog menininkė negali judinti rankų.

Ezekielės nutapyti paveikslai yra sukurti jos akių judesių, speciali kompiuterinė technologija leidžia jai tai daryti.

Ezekielė buvo sveika iki 2000 m., kai jai buvo 34 metai. Būdama nėščia su savo antruoju vaiku, ji pastebėjo, jog silpsta rankos, ima šlubuoti kalba. Taip ji susirgo. Iki tol ji gyveno pilnavertį gyvenimą, rūpinosi šeima, namais. Pirmuosius penkerius ligos metus ji buvo labai vieniša. Šiandien technologijų dėka, kai ji tapo akimis, jos gyvenimas tapo pilnaverčiu.

 Ezekielė naudojasi Tobii Dynavox pagaminta sistema, kompanija specializuojasi gamindama įrenginius, kurie padeda neįgaliems asmenims komunikuoti. Technologija taip pat leidžia jai naršyti internete, apsipirkti, naudotis socialiniais tinklais.

Jos darbai buvo eksponuojami visoje JK, taip pat Katare, anot Ezekielės, ji vis dar mokosi, nes atsiranda naujos technologijos.“Kai kuriu, esu visiškai susitelkusi į darbą“, sako ji, „visos mano problemos pranyksta“. Kompiuterio pagalba kuriamas menas buvo pradėtas 1950-aisiais. Metams bėgant algoritmų pagrindu kuriama programinė įranga suteikė menininkams daugiau galimybių.

 „Įdomu tai, kadmano stilius nepasikeitė“, - sako Ezekielė apie savo kūrybą. „Mano darbas akių žvilgsniu atitinka tai, ką mano rankos darydavo prieš tai“.

Ji tikisi surengti dar vieną parodą, kai JK bus nutraukti koronaviruso apribojimai. Iki tol ji tęsia savo darbų pardavimus internetu.

„Būdama menininkė technologijų dėka aš iš esmės kitaip vertinu gyvenimą, man atsivėrė daugybė kitų galimybių“, - sako Ezekielė. „Negalėjau kurti metų metus ir tai yra fantastiška, kad technologijos leido man tai daryti ir vėl“.

 Šaltinis: <https://edition.cnn.com/style/article/sarah-ezekiel-artist-als-eye-gaze-spc-intl/index.html>, žr. 2020-08-22. S. Ezekielės paveikslai.

 


Į SVEIKATĄ

   „GEROVĖS PAGRINDAS YRA SVEIKATA“

GYD. JUOZAS ŽEMGULYS, 1933, p. 50-51

MŪSŲ PAJŪRIS YRA VERTINGESNIS

Madinga poilsiauti užsieniuose ir skelbtis apie tai socialiniuose tinkluose įkeliant nuotraukas. Tačiau ar susimąstome, ką prarandame ignoruodami savus kurortus, pajūrį? Dar 1937 m. žymus to meto gydytojas Juozas Žemgulys atliko išsamų Prancūzijos kurorto Bercko ir Klaipėdos palyginimą. J. Žemgulys rašo: „Berck-Plage yra tuo garsus, kad čia yra Prancūzijos kaulų tuberkuliozės gydymo centras. (...) Berck-Plage nėra naujas kurortas. Jis pradėjo garsėti jau prieš 70 metų. Pirmieji pastebėjo patys žvejai, kad čia gerai gyja vaikai, sergantieji skrofulioze.“ J. Žemgulys lygina Bercką su Klaipėda: jis „yra 550 km arčiau prie ekvatoriaus kaip kad Klaipėda. (...) Apskritai imant, Bercko temperatūra yra gana pastovi: nelabai šalta žiemą ir nelabai karšta vasarą. Mūsų klimatas yra kiek šaltesnis (...)“. Tačiau gydytojas pažymi, kad vasaros oras Bercke yra šaltesnis nei Klaipėdoje. Jis rašo: „apskritai vasarą ligoniai blogiau gyja kaip kad pavasarį ar rudenį. Geriausiai gyja žiemą“.

Gydytojas pabrėžia vėjo svarbą: „Bercke yra daug vėjo.. (...) gydytojai vėją laiko svarbiu terapiniu agentu: jis, lengvai praeidamas pro drabužius, masažuoja kūną; ateidamas iš jūros esąs švarus, be mikrobų: turys daug deguonies ir ozono; jis, turėdamas daugybę smulkiausių vandens lašelių, esą jonizuotas ir elektrolizuotas.“ J. Žemgulys apibūdina Bercko pliažą: jis „yra nelygaus pločio potvynio ir atoslūgio metu. (...) Smėlis pliaže  nėra baltas, kaip kad pas mus, bet kiek gelsvas, dumbluotas. Lekiančio smėlio Bercke nėra. Smėlis drėgnas. Įmintos pėdos nėra užpustomos ir laikosi iki potvynio. Dėl to pajūris atrodo lyg pritryptas, nešvarus. Atoslūgio metu ant pliažo lieka šiek tiek dumblo, kuris tarpais dvokia. Garuose, kylančiuose iš išnešioto ant pliažo dumblo, esą daug jodo.“ Gydytojas rašo, kad Bercko kopos panašios į kopas Smiltynėje ir Juodkrantėje, bet ne į Palangos kopas.

Žemgulys pasakoja apie ligonius Bercke: jų daug gatvėse ant specialių vežimukų, „gulinčių ligonių yra taip pat kinuose, bažnyčiose, geležinkelio stotyse. Berkiečiai, esą, sako, kad jų kurortas yra gulinčiųjų ligonių kurortas. Gydytojas mini, kad Bercke yra 15 ligoninių. „Visos sanatorijos yra arba prie jūros kranto, prie ribos, kur ateina tvindamas vanduo, arba tuojau už jų“, – rašo jis. Gydytojas teigia, kad Berckas yra prancūzų kaulų chirurgijos centras. Anot jo, „neoperuojamas suaugęs kaulų džiovininkas gyjąs 10-15 metų, operuojamas – 5-6 metus“, gydytojas tvirtina: „kombinuoto (jūros ir chirurgiško) gydymo gerų rezultatų esu matęs labai daug, išgijusieji buvo demonstruojami šimtais“.

J.Žemgulys apibendrina: „Iš to, ką esu patyręs, galiu pasakyti, kad gamtos atžvilgiu mūsų pajūris yra vertingesnis kaip kad Bercko pajūris: švaresnis, gražesnis, vasarą šiltesnis, yra miškas, kurio nėra Bercke. Tiktai mūsų pajūryje nėra ligoninių ir kitų kultūrinio gyvenimo sąlygų (asfalto etc.). Operatiškiems veiksmams atlikti yra L. Raudonojo Kryžiaus ligoninė Klaipėdoje, bet ligoniams gyventi pajūryje būstinių neturime visai. Tuo atžvilgiu mūsų pajūris stovi žemiau už Bercko pajūrį. Sveikumo atžvilgiu yra pagrindo laukti, kad mūsų pajūryje rezultatai galėtų būti ne blogesni kaip kad Bercke“.

Taigi, prieš daugiau kaip prieš 80 metų padarytos išvados aktualios ir šiandien.

Parengta pagal daktaro Juozo Žemgulio straipsnį “Berck-Plage ir mūsų pajūris” leidinyje “Medicina”, 1937 m., Nr. 12, p. 1030-1036.

 


„GEROVĖS PAGRINDAS YRA SVEIKATA“

GYD. JUOZAS ŽEMGULYS, 1933, p. 50-51

  • SENTI ŽMONĖS PRADEDA DAUG ANKSČIAU (PAV., MERGAITĖS APIE 30 METŲ)
  • SVEIKŲ IR DARBINGŲ VAIKŲ GALIMA LAUKTI TIK IŠ SVEIKŲ, SUBRENDUSIŲ, BET NEPERSENUSIŲ TĖVŲ
  • ALKOHOLIKŲ (GIRTUOKLIŲ) VAIKAI NERETAI BŪNA SILPNAPROČIAI, SERGA NERVŲ BEI PROTO LIGOMIS, SU NEGERAIS PALINKIMAIS
  • DIDELI GIRTUOKLIAI IR KRIMINALISTAI (NUSIKALTĖLIAI) NETURI TUOKTIS PATYS, NEI KITI SU JAIS VEDYBŲ DARYTI
  • NEPATARTINA TEKĖTI IR TOKIOMS, KURIŲ PER ANKŠTI DUBENS KAULAI, KURIŲ IŠKRYPĘ ĮVAIRŪS KAULAI AR LYTIES ORGANAI

Per vėlai vesti taip pat nepatartina. Paprastai moteriškės 45-47 metų jau nebegali turėti vaikų, o vyrai – 50-60 metų. Bet senti žmonės pradeda daug anksčiau (pav., mergaitės apie 30 metų). 30 metų moteriai pirmą kartą gimdyti yra daug sunkiau kaip 20-ties metų, nekalbant jau apie pirmą kartą gimdančią 40-ties metų moterį. Vyrams patartina vesti iki 30-35 metų, nes, ilgiau nevedę, jie sunkiai išsilaiko nepaleistuvavę; be to, kartais apsikrečia limpamosiomis lyties ligomis (triperiu ir sifiliu). Jei vyras veda pasenęs, tai jam yra sunkiau, nes jis, jau senas būdamas, turi žmonai ir mažiems vaikams duoną uždirbti, o jam jau reikėtų dažniau pasislėti, o gal jau ir paramos iš vaikų turėti. (...)

Nepatartina tekėti ir tokioms, kurių per ankšti dubens kaulai, kurių iškrypę įvairūs kaulai ar lyties organai, nes tokios moterys gali pasigimdyti tiktai su pagalba didelių ir pavojingų operacijų.

Vyrams nepatartina vesti, jei jie yra vyriškai silpni, jei tas silpnumas yra pastovus ir neišgydomas, nes tada kyla daug nesusipratimų šeiminiam gyvenime.

Netinkamos vedybos kenkia ne tik pačių vedusiųjų, bet dar labiau būsimosios kartos sveikatai, nes yra daug ligų, kurios arba pačios, arba palinkimas prie jų persiduoda paveldėjimo keliu iš tėvų vaikams. Apskritai, reikia pasakyti, kad kaip gero derliaus galima laukti iš sveikų, pilnų, prinokusių, bet nepersenusių grūdų, kaip gero prieaugliaus galima tikėtis tik iš sveikų ir stiprių gyvulių, taip lygiai sveikų ir darbingų vaikų galima laukti tik iš sveikų, subrendusių, bet nepersenusių tėvų. (...)

Čia pridėsime, kad alkoholikų (girtuoklių) vaikai neretai silpnapročiai, serga nervų bei proto ligomis, su negerais palinkimais. Taip pat ir nuolatinių (įpratusių) nusiklatėlių vaikai neretai paveldi tėvų palinkimus (...) dideli girtuokliai ir kriminalistai (nusikaltėliai) neturi tuoktys patys, nei kiti su jais vedybų daryti.

Kaip atskiro žmogaus, taip ir tautos gerovės pagrindas yra sveikata. Kaip gyvenimo kovoje išlieka ir prasimuša aukštyn tik sveikas ir darbštus žmogus, taip ir tautų kovoje dėl būvio nugali sveikos ir darbščios tautos, o silpnos ir nevaisingos, nedarbingos tautos žūsta.

 


SULIESĖJIMAS

GYD. JUOZAS ŽEMGULYS, 1933

 Dažniausiai žmogus suliesėja sirgdamas. Bet kartais sublogsta ir sveikas būdamas ar be aiškios ligos. Tada pats suliesėjimas jau yra liga.

Liesi, sublogę žmonės dažniausiai yra silpnesni, kaip vidutinio pilnumo žmonės, mažiau jėgų teturi, kad galėtų daug dirbti, arba kad atsispirtų prieš įvairias ligas. Jų sveikatai palaikyti reikia labiau nutukti.

(...) Metams slenkant, antroj gyvenimo pusėj, žmogui atsiranda ant veido ir apskritai ant kūno raukšlių. Tunkančio žmogaus tos raukšlės išsilygina, ir jis lyg pajaunėja. Daugelis moterų, norėdamos atrodyti jaunesnės, stengiasi nutukti. Yra ir daugiau atsitikimų, kada pageidaujama nutukti.

Norint nutukti, reikia ramiai ir vienodai gyventi. Labai kenkia kiekvienas nuvargimas ir persidirbimas. Norintiems pasitaisyti patartina nepersidirbti. Dėl to ne kiekvienas gali nutukti, kas nori. Jei žmogus dėl duonos kąsnio yra priverstas dirbti daugiau, kaip jo jėgos leidžia, tai tokiam apie nutukimą sunku ir svajoti. Tačiau savo gyvenimą galima taip sutvarkyti, kad, ir daug dirbant, galima šiek tiek padidinti savo svorį. Pirmiausia tam būtinai reikia tvarkingai gyventi. Kiekvieną vakarą reikia gulti anksti, visada tuo pačiu laiku. Taip pat ir keltis anskčiau, visada vienu laiku. Negalima vieną vakarą eiti anksti gulti, kitą vakarą negult iki pusiaunakčio arba net ir visą naktį nemiegoti. Kas gyvena triukšmingai, ūžia naktimis, tas greičiau pavargsta ir nusidirba. Taip pat ir valgyti turi būti paskirtos valandos. Ne tik miegas bei valgis, bet ir visas gyvenimas turi būti panašiai sutvarkytas.

Kaip sakėme anskčiau, yra svarbu gyventi ramiai. Jei namuose negalima ramybės rasti, reikia pasistengti išvažiuoti kur nors pailsėti, atskirai vienam pagyventi. Kartais šiokios tokios ramybės gali būti ir namie, jei yra daugiau kambarių, jei galima kurį laiką atsiskirti nuo vaikų, šeimynos ir kitų žmonių.

Norintiems nutukti labai svarbu kiek galint daugiau gulėti, kad ir nemiegoti. Visą laiką gulėti negera, nes vien nuo to nenutuksi. Apskritai, sveikiems, bet liesiems žmonėms gulėti mažiau kaip 9 valandas nėra patartina. Labai naudinga kiek atsigulti po valgio: po pusryčių, po pietų, po vakarienės. Kas negali ilgai gulėti, tas lai paguli nors pusvalandį, nors 15 minučių po valgio, ir tai turės iš to daug naudos. Žinoma, geriausia būtų, kad žmogus galėtų atsigulti ir užsnūsti po pusryčių kokią valandą, po pietų – porą valandų. Gulint kojos turi būti pakeltos ant lovos, kad visam žmogui būtų patogu ilsėtis.

Reikia stengtis gulėti kiek galint ilgiau atvirame ore, bet vengti vėjo, šalčio ir sukaitimo. Visada reikia apsikloti pakankamai, galima sakyti, šiltai. Ir apskritai visi norintieji nutukti turi rėdytis šiltai, vengti nors mažiausio šalčio.

Suprantama, kad norintieji nutukti turi gerai valgyti. Jei nėra noro valgyti, reikia stengtis jį padidinti. Valgyti reikia nemažiau kaip 5 kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius, pietus, pavakarius ir vakarienę. Kiekvieną kartą reikia valgyti iki soties, bet nepersivalgyti. Nuo persivalgymo atsiranda visokių ligų, nuo kurių žmogus sublogsta.

Geriausi valgiai norintiems nutukti yra pagaminti i š m i l t ų: košės, kleckai, duona, ypač pikliuota, sausainiai. Tų valgių reikia daugiausia valgyti. Labai yra naudinga daug valgyti pieniško ir saldaus valgio, c u k r a u s. Valgiai turi būti vidutiniško riebumo. Iš riebalų labiausiai patartina valgyti: sviestas, šviežia smetonėlė, lašiniai, kada jie nekenkia viduriams. Kartais, be kitų valgių, žmogų nutukina vien tik pora stiklinių šviežios smetonėlės, kasdien geriamos. Mėsa geriausiai tinka šviežia, bet, apskritai, nėra reikalo valgyti daug mėsos ir kiaušinių.

Yra ir vaistų, kurie padeda žmogui nutukti. Nors jie ir labai naudingi, bet reikia atminti, kad jais vienais, be atitinkamo maisto ir gyvenimo, nutukti negalima.

Pasitaikys, kad žmogus, pildydamas visa, kas aukščiau pasakyta, vis dėlto nenutuks. Pav., sergą sunkiomis ligomis negali nutukti. Tačiau lengvas ligas toks gyvenimas ir maistas, kaip aprašyta, nugalės. Žinoma, sunkių ligų tuo būdu nepašalinsi, nes jas reikia tam tikru būdu gydyti.

________________________________________________________________________________________________________________________________________

PODAGRA - KARALIŲ LIGA

Andžela Armonienė, parašyta 2014-12-30, paskelbta 2020-12-18

Santrauka

Podagros ligos alternatyvių gydymo metodų ekonominio efektyvumo vertinimas yra svarbus dėl to, kad alternatyvių gydymo metodikų atsiranda vis naujų, sukuriami nauji medikamentai, siūlomos inovacinės diagnostikos galimybės. Populiacijoje podagra serga apie 1-2 proc. žmonių, sergančiųjų daugėja. Podagros gydymo metodų parinkimo problema yra aktuali dar ir todėl, kad pacientams reikia gydymo visą gyvenimą, svarbu užtirinti sergančiųjų gyvenimo kokybę, sumažinti priepuolių pasikartojimus, neleisti atsirasti kepenų, inkstų pakitimams, užkirsti kelią kardiologiniams susirgimams, diabetui, sąnarių pakitimams, kas labai dažnai yra būdinga sergantiesiems podagra, parinkti efektyviausią metodą šlapimo rūgšties koncentracijos mažinimui.

PUBMED/MEDLINE, Taylor and Francis, Ebsco duomenų bazės buvo pasitelktos analizei, gauta informacija susiteminta ir apibendrinta.

Podagros gydymas skirstomas į du tipus: (1) ūminio priepuolio gydymas, yra malšinamas skausmas ir uždegimas bei (2) šlapimo rūgšties koncentracijos kraujyje mažinimas vaistais ir dieta. Pažymėtina, jog apie 40 metų Lietuvoje podagrai gydyti buvo taikomas tik vienas preparatas, t. y. alopurinolis. Šis preparatas vs placebo ir pasirinktas vertinti pagal efektyvumą, kaštus šiame darbe. Remtasi nuostata, jog kaštų ir naudingumo analizė svarbi vertinant podagros gydymo metodikų efektyvumą. Palyginimui pasinaudota naujesne informacija, jog nuolatinis febuksostato vartojimas mažina podagros priepuolių dažnį ir intensyvumą, be to, yra nustatyta, kad ADENURIC geriau sumažina ir palaiko šlapimo rūgšties kiekį serume, lyginant su alopurinoliu, pagrindinė veiksmingumo vertinamoji baigtis yra kraujo serume šlapimo rūgšties koncentracija <6,0 mg/dl [15]. Palyginamajam vertinimui pasirinktas ir citologinis gydymas, kai nustatytas efektyvumas: šlapimo rūgšties nukritimas iki 4.6 mg/dl [13], taigi darbo pagrindinė išvada yra ta, jog ADENURIC efektyvumas yra mažesnis nei citologinio gydymo,  o palyginamasis vertinimas pagal Lietuvos realijas parodė, jog nors gydymo kaštai alopurinoliu nėra itin aukšti, vaistas sergantiesiems podagra kompensuojamas iš Ligonių kasų 50 proc., tačiau negalime nustatyti svarbių naudingumo pacientui, jo gerovei veiksnių, būtinų pagal kaštų ir naudingumo analizės kriterijus. Todėl apibendrinama, jog naujausi medikamentai kaip KRYSTEXXA, ADENURIC, kt. efektyvūs, tačiau jie nėra pigūs, nekompensuojami Ligonių kasų, tokio gydymo kaštus didina ir būtinybė vykdyti monitoringą, taikyti administravimą. Kita vertus, tikėtina, jog alopurinolis pamažu bus keičiamas efektyvesniais naujos kartos medikamentais vadovaujantis kaštų ir naudingumo pacientui kriterijumi. Turėdami duomenis, jog skausmo, aukšto kraujospūdžio, reumatoidinio artrito, atvejais 30-40 proc. ligonių būklė smarkiai pagerėja vien nuo placebo [16], negalime atmesti ir šios alternatyvos ypač dar ir dėl to, kad Lietuvoje podagra sergantieji ir turintieji pėdos deformacijas, po pėdos operacijų gali gauti specialiai pagamintą ortopedinę avalynę, įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, taigi dar ir taip be medikamentų sergantieji podagra gali sumažinti skausmus, pagerinti savo gyvenimo kokybę.

 

 

Įvadas

Podagra yra visą gyvenimą trunkantis susirgimas. Vertindami tai, jog populiacijoje sergančiųjų podagra daugėja, ligos progresavimą lemia civilizacija, kintantis gyvenimo būdas, kai žmonės vis mažiau juda, maitinimosi įpročiai yra nepalankūs ligos plėtrai užkirsti kelią, galime nesunkiai numatyti, jog alternatyvių gydymo metodų ekonominio vertinimo poreikis pagal ekonominio efektyvo kriterijus artimiausiu metu išliks.

Podagros gydymo metodų parinkimo problema yra aktuali todėl, kad pacientams reikia gydymo visą gyvenimą, dalis paplitusių medikamentų pacientams netinka, yra nemažai šalutinių veiksnių, ligos komplikacijos susijusios ne tik su inkstų nepakankamumo išsivystymu, bet ir su diabeto liga, kraujotakos sutrikimais, skausmais sąnariuose, ribota galimybe judėti, sąnarių pokyčiais, kurie išoriškai neestetiški, paraudimu, bėrimu, kartais – ligos baigtimi paciento mirtimi. Naujumo aspektas yra tas, jog nuo 2012 metų yra atlikta nemažai tyrimų, kur pristatomos naujos diagnostikos bei gydymo metodikos, kurios yra itin efektyvios. Visaverčio gyvenimo funkcija yra siekiamybė, matavimo vienetas yra paciento gerovė, – toks yra pasirinktas kriterijus šiame darbe, kurio tikslas yra įvertinti podagros ligos alternatyvių gydymo metodų ekonominį efektyvumą, pasirinkta vertinti gydymo alopurinoliu metodą vs placebo.

Darbo uždaviniai yra šie:

  1. Atlikti literatūros apžvalgą.
  2. Atlikti paiešką duomenų bazėse pagal raktinius žodžius ir surinkti reikiamus duomensi, informaciją.
  3. Atlikti sisteminę analizę ir pagal gautus rezultatus pasirengti atlikti palyginamąją ekonominę alternatyvių gydymo metodikų analizę pagal Lietuvos realijas.
  4. Gautus rezultatus susisteminti ir parengi apibendrinimus.
  5. Pateikti išvadas.

Darbas gali būti naudingas rengiantis atlikti stebėjimus tiesiogiai pacientų tarpe, kt.

 

  1. Literatūros apžvalga

 

Podagra (lot. Podagra, graikų kalba pus, kilmė – podos – koja + gra – medžioklė), tai liga, kylanti sutrikus organizme šlapimo rūgšties apykaitai [1].

Podagra dar vadinama „karalių liga“, jos paplitimą įtakojo ir civiliazijos poveikis: pakito gyvenimo būdas, žmonės vartoja daugiau riebaus maisto, alkoholio, mažiau juda. Ši liga yra pažeidusi apie 1-2 proc. visų pasaulio žmonių sveikatą, kai kuriose populiacijose šis sergančiųjų kiekis yra didesnis. Vien JAV apie 6-8 milijonai žmonių serga podagra visą savo gyvenimą... Pietų Afrikoje, pavyzdžiui, podagra nebuvo paplitusi, tačiau dabar tai yra gana įprastas susirgimas  [2]. 

Podagra yra liga, menanti Antikos laikus. Ją yra aprašęs Hipokratas, tačiau be abejo, kad daug šimtmečių iki jo laikų žmonės susidurdavo su podagra. Pagrindiniai podagros rizikos veiksniai yra šie:

  • Vyriška lytis
  • Amžius - daugiau nei 40 metų
  • Antsvoris
  • Paveldimumas
  • Alkoholio vartojimas
  • Inkstų nepakankamumas
  • Arterinė hipertenzija [3].

Podagros gydymas yra dviejų etapų:

  • Ūminio priepuolio gydymo, kai malšinamas skausmas ir uždegimas ir
  • šlapimo rūgšties koncentracijos kraujyje mažinimo vaistais ir dieta.

Antrasis etapas skirtas mažinti šlapimo rūgšties susidarymą. Beveik 40 metų Lietuvoje podagrai gydyti buvo taikomas tik vienas preparatas, t. y. alopurinolis, atliekantis šlapimo rūgšties koncentracijos mažinimo funkciją. Esamu metu visuotinai taikomas naujas efektyvus vaistas – febuksostatas, kuris leidžia pagydyti žmones, kurie dėl kokių nors priežasčių (pvz., individualaus jautrumo, alerginių reakcijų) negalėjo vartoti anksčiau turėtų vaistų. Naujasis gydymas febuksostatu gerai toleruojamas ligonių ir neleidžia atsirasti naujiems priepuoliams.
Kai gydymas yra medikamentais, yra būtina dieta. Deja, vaistai yra reikalingi, liga gali komplikuotis, ji sukelia didelius skausmus pacientams, be to, gydant medikamentais  podagros priepuolių galima išvengti.
Dietos principai paprasti:
 būtina vengti riebios, keptos mėsos, vidaus organų (kepenų, inkstų), smulkios žuvies, nes ji dažnai valgoma su vidaus organais, kuriuose yra daug purinų, riebių padažų, sultinių, ankštinių daržovių, saldumynų, šokolado, alkoholio.
Tinka pieno produktai, mat jie turi šlapimo rūgšties išsiskyrimą skatinantį poveikį.
Taip pat patartina gerti daug vandens [3].

Podagra dažniausiai serga 40-50 metų vyrai (5-28 vyrai ir 1-6 moterys 10 tūkstančių gyventojų). Susirgus šia liga, deja, pasveikti neįmanoma, negydant atsiranda priepuoliai. Pagrindinė sąlyga podagros priepuoliui atsirasti – hiperurikemija. Ji diagnozuojama tuomet, kai vyrams ir moterims po menopauzės šlapimo rūgšties koncentracija būna daugiau nei 420 mmol/l, o moterims prieš menopauzę – daugiau kaip 360 mmol/l. Podagra gali būti pirminė ir antrinė.
Pirminė, savarankiška podagra sudaro 90 proc. atvejų. Dažniausiai ją lemia paveldimumas: 1/3 ligonių giminėje yra žmonių, sergančių šia liga (dažniausiai tėvas, brolis).
Ligos vystymuisi įtakos turi įgimti fermentų defektai, maistas, alkoholis, nejudrus gyvenimo būdas. Pagal purininių medžiagų apykaitos sutrikimus skiriamos 3 pirminės podagros rūšys: metabolinė – dėl padidėjusios endogeninės purinų sintezės, inkstų – dėl sutrikusio šlapimo rūgšties išskyrimo ir mišri – abiejų derinys.
Dėl kitų ligų ar patologinių būklių kylanti podagra vadinama antrine. Ji gali atsirasti bet kokio amžiaus žmonėms, vienodai tiek vyrams, tiek moterims. Sergant antrine podagra būna didesnė hiperurikemija, dažnesni podagros priepuoliai, dažniau pasitaiko šlapimo takų akmenligė.
                 Skiriami 3 podagros vystymosi laikotarpiai: premorbidinis, kai nėra ryškių hiperurikemijos simptomų, intermisinis, kai ūminio artrito priepuoliai kaitaliojasi su ramiais besimptomiais laikotarpiais tarp priepuolių, ir lėtinės podagros laikotarpis, kai jau atsiranda nuolatinis artritas, podagrinių mazgelių – tofusų ir inkstų pažeidimo požymių.
 Ūminis podagros priepuolis būna nuo 50 iki 80 proc. ligonių. Jis gali ištikti ir visiškai sveiką žmogų.

 Lėtinei podagrai būdinga artropatija, sukelta natrio uratų nusėdimo sąnariuose, aplinkiniuose audiniuose. Ligoniai jaučia nuolatinį skausmą, judesiai tampa riboti, sąnariai deformuojasi, atsiranda mazgelių – podagrinių tofusų. Tai – natrio uratų sankaupos apie pėdų, plaštakų, alkūnių sąnarius, ausų kaušeliuose. Jie gali būti įvairaus dydžio – nuo mažiausio smeigtuko galvutės iki didelių susiliejančių konglomeratų.

Podagra dažniau linkę sirgti nutukę asmenys, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis. Sergantiesiems podagra dažnai pasitaiko lipidų apykaitos sutrikimų – trigliceridų padidėjimas kraujyje. Tai sukelia širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, cukrinį diabetą. Dėl natrio uratų sankaupų inkstuose vystosi podagrinė nefropatija, pielonefritas, akmenligė.
 Gydymo kryptys:

Skiriamos dvi svarbiausios podagros gydymo kryptys – ūminio priepuolio gydymas ir sąlygų kitiems priepuoliams kilti panaikinimas.
(1) Ūminio priepuolio gydymas:
Ūminio priepuolio metu sąnariui būtina ramybė. Ligoniui rekomenduojama nekaloringa dieta, daugiau gerti skysčių (tinka šarminis mineralinis vanduo).
Tuo pat metu skiriama vaistų. Efektyviausiai priepuolio pradžioje veikia kolchicinas.
Iš pradžių skiriama 1 mg, toliau kas 2 valandas po 0,5 mg iki priepuolio pabaigos. Maksimali paros dozė – nuo 4-6 mg. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, ar ligonis neviduriuoja. Prasidėjus viduriavimui, preparato nebeskirti. Jeigu ligonis preparatą toleruoja, antrą trečią parą skiriama mažesnė dozė – iki 2,5 mg, ketvirtą penktą – tiktai 1,5 mg. Preparato galima skirti dar kelias savaites. Kolchicinas geras tuo, kad tinka ir tais atvejais, kai ligonis serga opalige, vartoja antikoaguliantų ar netoleruoja nesteroidinių vaistų nuo uždegimo.
Tačiau dažniausiai podagros priepuoliams gydyti skiriama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, pvz., indometacino. Jo skiriama po 50 mg 4 kartus per dieną, 2-3 dienas, vėliau dozę galima mažinti. Skirima šio vaisto tol, kol praeina priepuolis.
Šlapimo rūgšties kiekį kraujyje mažinantys preparatai yra būtini sergantiesiems podagra.
Reikia nuolat stebėti šlapimo rūgštį sergančiojo kraujyje. Keletą kartų nustačius, kad jo kiekis padidėjęs, be dietos, turi būti skiriama šlapimo rūgšties kiekį mažinančių preparatų. Šiuo metu dažniausiai skiriama alopurinolio. Jis nemalšina skausmo, todėl jo neskiriama podagros priepuolio metu, tik remisijos laikotarpiu. Preparato dozė – paprastai 100-300 mg per dieną.
Jei ligonis šio vaisto netoleruoja, gali būti skiriama kitų preparatų: benzbromarono, probenicido, sulfinpirazono. Jie skatina šlapimo rūgšties išsiskyrimą iš organizmo.
Gydant podagra sergančius ligonius galima pasiekti gana gerų rezultatų. Tinkamai koreguojant šlapimo rūgšties kiekį kraujyje išvengiama ligos priepuolių ir pasiekiama pakankamai gera paciento gyvenimo kokybė [4].

Alopurinolis įvertintas kaip vienas iš dažniausiai profilaktiškai vartojamų preparatų, nurodoma, jog yra „veiksmingas ir saugus, netgi ilgai vartojamas“ [5]. Naujesnėje mokslinėje literatūroje naudoti podagros gydymo kaštų, gydymo efektyvumo ir sveikatos pokyčių vertinimo rodikliai, tyrimo metodai ar instrumentai, apibendrinanimai yra tokie:

  1. Nors alopurinolis dažniausiai skiriamas medikamentas podagros atveju, nustatyta atvejų, kai sukelia reakcijas galinčias nulemti pacientų mirtis, taikoma pacientų stebėsena, naudojamas duomenų apdorojimas kompiuteriu, SPSS analizė [6].
  2. Pabrėžiama ir nemedikamentinio gydymo svarba, rekomenduojama tiesiog dėti ledo kompresus ant skaudančių sąnarių, vartoti dideles dozes vitamino C ir, be abejo, laikytis dietos. Buvo vykdyta pacientų stebėsena, pabrėžtas kiekvieno sergančiojo individualumas bei būtina sąlyga – pacientas turi būti motyvuotas laikytis specialios dietos, kt. [7].
  3. Nustatyta, jog podagra sergančiųjų gyvenimo kokybę galima pagerinti pritaikant jiems specialią ortopedinę avalynę, tyrimai inovatyvūs, išsamūs, atlikti išbandant specialiai pagamintos avalynės, kuri padeda ženkliai sumažinti pacientams skausmus, pavyzdžius [8].
  4. Taikomas medikamentis gydymas, stebimi pokyčiai ląstelėse, metabolizmo procesai – tokios metodikas, kai tyrimai vykdomi ląstelių lygmeniu, dirba ir mikrobiologai, yra efektyvios tuo požiūriu, jog pacientai išvengia priepuolių, tačiau kaštai gydymo, be abejo, yra dideli. Kai liga progresavusi, lėtinė – gydymas vykdomas kartu su pokyčių pacientų ląstelėse stebėjimais. Siekiamybė yra paciento gyvenimo kokybė – naujų medikamentų taikymo efektyvumas nustatomas pagal priepuolių retėjimo duomenis, šlapimo rūgšties koncentracijos sumažėjimą, kt. [9]. Išsamiau žr. 1 lentelę.

        Galime preliminariai apibendrinti, jog šios ligos atveju gydymo efektyvumo rodikliai yra ne tik mažesni kaštai, bet ir paciento gyvenimo kokybė, skausmo mažinimas ar jo išvengimas, o kadangi liga žmonių populiacijoje pasauliniu mastu plinta įskaitant ir tas valstybes, regionus, kur ji būdavo itin reta, neišvengiamai tyrimų tik daugės, nauji medikamentai bus išrandami ir tai rodo, jog investuojama į purinų metabolizmo tyrimus [9], be to, vykdomi mokslo tyrimai, pavyzdžiui, maliarijos atvejų, gaunami rezultatai, kai stebimi bendrieji bruožai, gauti duomenys naudingi ir podagros atvejais dėl šlapimo rūgšties kiekybinių pokyčių taikant medikamentus, įvairius jų derinius [10]. Paminėtini ir naujesni tyrimai bei jų rezultatai, kai vieno paciento stebėjimo atveju yra nustatomos bendros tendencijos, pavyzdžiui, kad liga yra plintanti net paauglių tarpe, kai nesilaikoma elementarių dietos reikalavimų, pažeidimai įvyksta negrąžinami, ligos diagnozvimas atliekamas per vėlai, pacientą tenka operuoti, skausmų mažinimui parenkamos kelios alternatyvios strategijos ir pan.[11].

      Pozityvu yra tai, jog citologijos atstovų mokslo tyrimai davė daug žadančių rezultatų ir ligos diagnozavimo patikimumui atsirado naujos metodikos [13], kas, be abejo, ligos gydymo kaštus didina, tačiau kartu ir leidžia nebeeikvoti specialistų laiko sąnaudų nereikalingiems, nerezultatyviems, dažnai klaidinantiems ir nepatikimiems diagnostiniams tyrimams, žymiai geriau yra parinkti reikiamus medikamentus nustačius, kokia podagros forma vystosi pacientui ir ar gresia ši liga apskritai, ir pan.

       Toliau šiame darbe pateikiama duomenų šaltinių paieškos, atrankos metodika, po to – analizės duomenų sisteminimo rezultatai, ligos gydymo kaštų analizė vadovaujantis Lietuvos galimybėmis ir realijomis bei apibendrinančios išvados.

 

 

  1. 2. Metodika

Duomenys šiam kursiniam darbui pradžiai buvo rinkti iš medicinos enciklopedijų, interneto šaltinių, kuriuose liga aprašoma išsamiai, taip parinkti raktiniai žodžiai: podagra, anglų kalba – terminas „goat“, taip pat atrinkti ir ekonominiai terminai pagal Aiškinamąjį ekonomikos anglų-lietuvių kalbų žodyną (2006), kur atrinkti apibrėžimai: cost – kaštai, cost-benefit analysis: liet. k.: kaštų ir veiksmingumo analizė, be to: kaštų ir naudingumo analizė, atsiradusi sveikatos organizacijose – visaverčio gyvenimo funkcija yra siekiamybė, matavimo vienetas yra paciento gerovė [13, p. 135].

Ekonominio vertinimo rodikliai ir jų apskaičiavimo metodika pasirinkta palyginimo būdu įvertinti gydymo kaštus alopurinoliu vs placebo. Taip pat įskaičiuoti ir skausmo mažinimo kaštai – priepuoliai podarga sergantiesiems būna, dažnai taikomas yra medikamentas arcoxia, kuris skirtingai nuo alopurinolio podagra sergantiesiems nėra kompensuojamas. Pasirinktas 90 dienų gydymo kursas. Tokį pasirinkimą analizei nulėmė literatūros šaltinių analizė, duomenys, jog tik vienintelis medikamentas alopurinolis yra kompensuojamas sergantiesiems podagra 50 proc., jo taikymas Lietuvoje trunka jau apie 40 metų. Nuskausminamieji pasirinkti gali būti ir kiti, tačiau nė vieni iš jų pacientams nekompensuojami Lietuvoje, arcoxia yra vienas geriausiai toleruojamųjų. Medikamentų kainos surastos pagal informaciją tinklalapiuose www.vlk.lt; www.vaistai.lt; naudotasi BSA skaiciuokle: http://www.halls.md/body-surface-area/bsa.htm  Papildomų paslaugų poreikis nustatytas pagal informaciją tinklalapyje www.sam.lt; www.vlk.lt – podagros atveju tai yra speciali ortopedinė avalynė. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertė (litais), taikoma atsiskaitant už paslaugas, suteiktas nuo 2014 m. sausio 1 d., nustatyta iš informacijos, pateiktos  www.vlk.lt, tai naudota skaičiavimuose, taip pat naudotasi informacija, pateikta dėl nuo 2012 sausio 1d įsigaliojusios DRG sistemos (SAM įsak. 2011 m.  gruodžio 23d.,   Nr. V-1118).

Tokiu būdu pagal vlk.lt nurodytąją galiojančią bazinę kainą balais, balo vertę bei normatyvinius koeficientus pagal galiojantį kainyną dėl paslaugų apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų, dauginimo būdu atlikti skaičiavimai, kurių rezultatai yra pateikiami toliau šiame darbe. Vieno paciento gydymo kaštai įvertinti 90 dienų trukmės gydymo kursui, palyginta alopurinolio medikamentu ir priepuolio metu 8 dienas skiriamos arcoxia gydymas vs placebo, įskaičiuota papildoma paslauga – ortopedinė avalynė, įvertintas variantas, kai vaistai alopurinolis nekompensuojami ir kai kompensuojami 50 proc. Kaštų skirtumas vienam pacientui skaičiuojamas iš gydymo medikamentais 90 dienų laikotarpiu atėmus kaštus placebo atveju, kai teikiama ortopedinės avalynės paslauga, kuri, beje, pacientui yra kompensuojama 100 proc. Tuo remiantis daromos išvados. Be to, palyginimui yra pateikta ir informaciją apie gydymo alternatyvas kitais medikamentais, tačiau neatlikti skaičiavimai, o palyginimas atliktas tuo požiūriu, kiek veiksmingas medikamentas siekiant pacientui sumažinti šlapimo rūgšties koncentraciją, kas yra labai svarbu sergantiesiems podagra, nes tai mažina ir priepuolių tikimybę, pagerina jų gyvenimo kokybę.

Be to, šiame darbe yra pateikta palyginimui dar ir 2013 metais paskelbtos gydymo gairės,  podagros gydymo metodika, sukurta ir taikoma JAV.

 

Sisteminės apžvalgos rengimo eiga ir metodai:

  1. PUBMED/MEDLINE pagal raktinius žodžius „treating goat“, „goat in the big toe“, „uric acid levels“ atlikta bendroji apžvalga, susipažinta su gydymo metodikomis, kt. Paieška vykdyta per „Health Services Research“, informacijos ištekliai iš duomenų bazės, taip pat įterpta ir paieška „Drug information“ – REZULTATAS buvo 267 šaltiniai.

Jie buvo naudojami asmeninei apžvalgai, tiesiog atrinkti pagrindiniai medikamentai, nustatyti raktiniai žodžiai: podagra and treating goat and alopurinoll. Pažymėtina, jog raktiniai žodžiai „decision tree“ netiko, atrankai buvo paimti naujausi mokslo darbų, tyrimų rezultatai – mokslo straipsniai.

  1. Naudotasi duomenų baze Taylor and Francis, on-line atrankos būdu atrinkti 4 šaltiniai.
  2. Naudotasi duomenų baze EBSCO, on-line atrankos būdu atrinkti 17 šaltinių.

Apžvelgus 21 mokslo tyrimų rezultatų publikaciją, iš jų tarpo atrinktos 8 reikšmingiausios mokslo tyrimų rezultatų paskelbimo publikacijos iš laikotarpio 2012-2014 m., vadovautasi atrankos kriterijumi – podagros gydymo efektyvumo vertinimo metodikos, rezultatų įvairovė.

Toliau šiame kursiniame darbe pateikiami atliktos analizės rezultatai.

 

  1. Podagros gydymo efektyvumo analizės rezultatai

 

                      Šiame darbe pasirinkta vadovautis kaštų ir naudingumo analize, remiamasi visaverčio gyvenimo funkcija, paciento gerove, kaip siekiamybe. Toks pasirinkimas tinkiamas yra podagros atveju, nes liga nėra pagydoma, o jei negydoma apskritai, lemia paciento skausmus, asmuo nebegali gyventi visaverčio gyvenimo ir dėl sudarkytų sąnarių, dažnai iškrenta iš darbo rinkos, praranda galimybę judėti, atsiranda kitų komplikacijų, gretutinių ligų, kaip inkstų akmenligė, diabetas ir kt.

 

  • Podagros gydymo naujausi metodai, alternatyvos, jų efektyvumas

 

                      Bendrajam susipažinimui buvo apžvelgta arti 300 įvairių šaltinių – toks buvo parengiamasis etapas. Pasinaudojus duomenų bazėmis – EBSCO, Taylor and Francis bei PUBMED/MEDLINE – buvo pasirinkta remtis 30 mokslo darbų, tyrimų rezultatų, paskelbtų mokslo žurnaluose, iš jų nagrinėjimui pasirinkti 7 mokslo straipsniai, kurie yra naujausi, parengti mokslininkų iš Šveicarios, Pietų Afrikos, Saudo Arabijos ir kitų šalių, yra iš skirtingų nagrinėjamų problematikos sričių, geriausiai atitinka šio kursinio darbo tikslą.

Nustatyta, jog  podagra lemia pacientų neįgalumą, yra plintantis susirgimas, esminis rizikos veiksnys yra hiperurikamėja, kas yra susiję su kardiologiniais susirgimais ir galiausiai – mirties rizika. Nors medikamentai, reikalingi šia liga sergantiesiems, vis tobulinami, labai intensyviai pabrėžiama ir gyvenimo būdo svarba – urbanizacija daro neigiamą įtaką, susirgimų podagra daugėja, naujesnės rekomendacijos podagra sergantiesiems yra ne tik speciali dieta, bet ir judresnis gyvenimo būdas, C vitamino didesnių dozių vartojimas, daržovių įtraukimas į mitybos racioną [7].

Podagros gydymo alternatyvos yra šios:

  • Pietų Afrikoje siūloma gydymo metodika:

Kai sąnarių pažeidimai nemaži, taikytinas methyl prednisolonas (160 mg) ar steroidai. Pažymėtina, jog prednisolonas skiriamas 30-40 mg/dienai, 5 dienų bėgyje su 10-14 dienų pertraukomis. Steroidai skiriami individualiai, pagal pacientų individualią būklę, vaistų toleravimą. Be to, patariama naudotis ledo kompresais skausmui sąnariuose malšinti. Kitas rekomenduojamas medikamentas – kolchicinas,
jo dozavimas: 1 mg didinant iki dar papildomų 0.5 mg kas 3-4 valandas, taikyti maksimum 3 mg/dienai. Šis gydymas pripažintas kaip itin efektyvus [2].

Nemedikamentinis gydymas rekomenduojamas toks: dieta, svorio mažinimas, daug skysčių vartojimas, vitamino C vartojimas: nuo 500 iki 2000 mg per dieną bei mažų aspirino dozių vartojimas širdies ligų profilaktikai. Taip pat siūloma                 šlapimo rūgšties kiekį mažinti alopurinoliu, dozavimas – nuo 300 mg iki 700-900 mg/dienai. Colchicine/ kolchicino
 dozavimas po 0.5mg dukart per dieną, taip pat būtina stebėti, ar pacientui nesukelta toksikozė, ją gali sukelti colchicine/ kolchicinas, todėl tokiais atvejais skiriamas dar ir eritromicinas ar statinė terapija.

Klausimas keliamas, o kaip gali būti nustatomas medikamentinio gydymo efektyvumas. Tyrimai vykdyti lėtinės podagros atveju. Indikacija yra šlapimo rūgšties kiekio mažėjimas. Taip pat yra nustatomos alopurinolio kontraindikacijos. Tiriamas purino metabolizmo procesas pacientų ląstelėse.

(2) Taikomi ir kiti metodai gydant podagrą: (a) 3 mėnesiai alopurinolio maksimalia gydančiojo gydytojo paskirta doze. (b) Taip pat yra siūloma skirti kitą medikamentą – pegloticase.  Jo skiriama po 8 mg 4 savaitėms, kai kuriems pacientams – 2 savaitėms, jei gydomi klinikoje. Dar skiriama fexofenadine po 60 mg vakarais prieš infūzijos procedūrą, atliekamą ryte, paracetamolis (acetaminophenas) - 1,000 mg ryte prieš infūzijos procedūrą ir intraveninis hydrocortisonas - 200 mg prieš pat infūzijos procedūrą. Dar duodamas colchicine/ kolchicinas – po 0.6 mg kartą ar dukart per dieną. Taikoma griežta dieta, padedanti mažinti šlapimo rūgšties koncentraciją. Toks yra lėtinės podagros gydymo metodas, siekiamybė – šlapimo rūgšties koncentracijos mažinimas, per 2 savaičių gydymo kursą  skiriant po 8 mg  pegloticase medikamento pasiekiama pageidaujamo šlapimo rūgšties sumažėjimo lygio iki 6 mg/dL, yra ir kitų privalumų – medikamentą geria toleruoja sergantieji lėtine podagra, gaunami geresni rezultatai skausmo išvengimo atveju, tinka taikyti pegloticase tuomet, kai netoleruojami kiti analogiški medikamentai, be to, buvo atliktas dar ir tyrimas su placbo grupės palyginimu. Vertinimui parinkti 85 pacientai gavo medikamentą, placebo grupėje buvo 43 pacientai, jie tirti buvo 1-3 mėnesius, kitas tyrimas buvo su 69 pacientais, kuriems taikytas gydymas pegloticase, placebo grupėje buvo 43 pacientai, tyrimas vykdytas mėnesį.  Be to, kad buvo nustatyta, jog medikamentas efektyviai padeda gydyti lėtinę podagrą, mažina šlapimo rūgšties koncentraciją, nustatyta, jog lyginant su placebo grupe, gaunantieji medikamentinį gydymą daugiau parausdavo tipinėmis podagra sergančiųjų bėrimo dėmėmis, tačiau tai stebima tik gydymo pradžioje, vėliau šis paraudimas mažėja, išnyksta. Palyginamojo tyrimo su placebo grupe rezultatas buvo tas, kad taikant pegloticase tris mėnesius paraudimai išnyksta, todėl nustatyta, jog medikamento taikymo kursai turi būti planuojami trijų mėnesių reguliariai kartojamiems laikotarpiams [9].

(3) JAV 2013 metais paskelbta podagros gydymo metodika:

Prieiga per internetą:

http://gallery.mailchimp.com/dc87b5b06c18065c49fd53928/files/Gout_Management_Baldwin_Stoughton_and_Mead.pdf

Kiti naujesnių podagros gydymo metodų efektyvumo vertinimo kriterijai pristatomi 1 lentelėje.

 

1 lentelė

Naujesnių podagros gydymo metodų efektyvumo vertinimo kriterijai

 

Literatūros šaltiniai

Glaustai pristatomi tyrimai

Tyrimuose naudoti efektyvumo vertinimo kriterijai

Walke, Ramraje, Jadhao (2013)

 

 

Citologinis gydymas injekcijomis (FNAC) pristatomas kaip gydymo metodas, alternatyva podagros atveju. Atliekama biopsija, tyrimui imamas skystis iš sąnario paciento, sergančio podagra. Tyrimus atlieka citopatologas, tiria kristalų požymius histologiškai. Nustačius amorfinius agregatus, gigantiškus svetimkūnius, limfocitus, fibroblastines reakcijas, toliau diagnozuojama, kad pacientui reikia specialaus gydymo. Kaštų atžvilgiu tai efektyvu, nes diagnozė labai tiksli, nustatoma kristalų prigimtis, podagros lygis, pobūdis, grėsmė ir kt.

Išvengiama daugybės neefektyvių tyrimų, tiksliai nustatoma diagnozė, galima parinkti tinkamą gydymą. Rezultatas:

3 mėnesių trukmės gydymas davė šlapimo rūgšties sumažinimo duomenis: nukrito iki 4.6 mg/dl.

Morris, Grant, Khanna, White (2014)

15-metis pacientas gydytas reumatologų, ortopedų, kentė skausmus, gydėsi nuskausminamaisiais, radiografu jokie nenormalumai nenustatyti. Skausmai progresavo, nuskausminamieji jau nebegelbėjo, pacientas operuotas.

Pagerėjimas neįvyko, operuota dešinė alkūnė. Skausmai nesibaigė, skaudėjo ir kitus sąnarius. Bėda ta, kad pacientas nenumetė svorio, o viršsvoris jo buvo didokas.

Po 2,5 metų gydymo sėkmė nepasiekta, jaunuolis vartojo raudonąją mėsą, liga progresavo kartu su idiopatiniu artritu, sąnarių deformacija.

Svarbi diagnozė, serga šia liga ir paaugliai, kaštai gydymo mažėtų laiku nustačius ligą iš sąnarių skysčių tyrimo. Vaikai turi būti tiriami kompleksiškai, reikia ir šlapimo rūgšties lygio tyrimo, kt. Gydymo efektyvumo kriterijus nurodytas yra diagnozavimas kuo anksčiau ir ultragarso tyrimo taikymas kartu su kitais tyrimais.

Hoef, Coppens, Holowka, Mamoun, Branch, et al. (2013)

Atlikti maliarijos susirgimo atveju šlapimo rūgšties tyrimai, kurie svarbūs ir sergančiųjų podagra atveju.

Svarbus atradimas – pakitimai stebimi ląstelės lygmenyje, siūlomas molekulinis gydymas, kurio tikslas – sureguliuoti šlapimo rūgšties kiekį, nustatytas mlekulinis ryšys su hypoksantinu. Tyrimai juos pratęsus galimai duotų rezultatų ir podagros gydymui molekuliniame lygmenyje.

Tikly and Makan (2013)

Siūlo nesteroidinius vaistus, kortikosteroidus, profilaktikai siūlo

colchicine/ kolchiciną.
Taikytina uriatų mažinimo terapija. Patariama saugotis kardiologinių komplikacijų. Pabrėžiama: būtinas švietimas ir ligos prevencija.

 

 

Siūlo dietą, ne tik medikamentinį gydymą, pabrėžia ankstyvos diagnozės svarbą, komplikacijų sudėtiingumą. „Synovial fluid“ (SF) – skysčių iš sąnarių analizė, siūlomas kaip „auksinis gydymo standartas“ ir rekomenduoja taikyti, kada tik tai yra įmanoma.

 

Mitroulis,  Kambas, Ritis (2013)

Atliko detalią šlapimo rūgšties kristalų analizę mikrobiologiniame lygmenyje. Daugiausia tyrinėjo neutrofilą – didino ir mažino jo  kiekį.

Nustatė, kad mirštantys neutrofilai turi būti laiku pašalinami – tai mažina ligos riziką. Reikalingi tolimesni tyrimai, kaip tinkamai pašalinti iš organizmo mirusiuosius neutrofilus.

Lyseng-Williamson (2013)

Medikamento KRYSTEXXA taikymas gydant lėtinę podagrą.

Rezultatas: sumažinama šlapimo rūgšties koncentracija.

Ribotumas: palyginti brangus preparatas, reikia intraveninių injekcijų, kai kam gali sukelti nepageidaujamą reakciją. Reikalingas medikamento skyrimo, suleidimo pacientams monitoringas, administravimas.

Jamal, Salma, Wafa, Ghadah, Ro (2012)

Tikslas – alopurinolio taikymo gydymui tyrimas.

Metodas: 156 klinikoje gydomų pacientų tyrimas, kompiuteizuotas duomenų tvarkymas. Tyrimas vykdytas 2011 lapkričio 12 – gruodžio 11 d.d. Saudo Arabijoje. Tirta, kokios dozės yra tinkamos, kokios – ne. Duomenų analizei taikyta SPSS metodika.

Resultatas: netinkamų dozių alopurinolio taikymas išlieka problema.

Kriterijus – pacientų gerėjanti sveikata. Ieškojo, kokios medikamento alopurinolio dozės yra tinkamos. Padarė išvadą, jog dažnai medikamentas skiriamas netinkamomis dozėmis, todėl labai svarbu, kad gydytojai specializuotųsi, pavyzdžiui, reumatologai – jie prižiūri ir gydo podagra sergančiuosius, tada geba geriau parinkti medikamentus ir skirti jų tinkamas dozes.

Rome, Alain, Gow, McNair and Dalbeth (2013)

Tyrimas atliktas N. Zelandijoje. Tikslas – nustatyti, ar speciali avalynė gali sumažinti podagra sergantiuesiems skausmus pėdose, taip pat – mažinti raumenų-skeleto srities negalę. Metodai:  36 asmenys, sergantieji podagra, dalyvavo tyrime, trukusiame ilgiau nei 8 savaites. Dalyviai pasirinko vienerius specialius batus iš pasiūlytųjų 4 modelių. Skausmo mažėjimas matuotas pagal 100 mm vizualinio analogo skalę, eksperimento dalyviai buvo apklausiami pagal specialų klausimyną. Taip pat analizavo ir kitas su negale susijusias funkcijas.

Kriterijus – pacientų gyvenimo kokybės gerinimas, skausmo mažinimas ir galimybė judėti specialios avalynės pagalba. Rezultatai: speciali avalynė gali sumažinti pėdų skausmus sergantiesiems podagra. Iš 4 modelių avalynės tik vieno modelio avalynė buvo tinkama skausmui pėdose sumažinti. Reikalingi tolimesni papildomi tyrimai.

 

Šaltiniai: parengta kursinio darbo autoriaus pagal mosklo publikacijas EBSCO, Taylor and Francis duomenų bazėse. Lentelėje nurodyti straipsnių autoriai, publikavimo metai, lentelėje naudoti šaltiniai yra šio kursinio darbo literatūros sąraše.

                      Iš atliktos analizės galime daryti apibendrinimą, jog populiarėja citologiniai tyrimai, analizė daroma ląstelių lygmenyje, ligą suvaldyti įmanoma, tačiau gydymas trunka visą gyvenimą. Komplikacijos ir jų dažnis yra taip pat suvaldomas – įmanoma mažinti šlapimo rūgšties koncentraciją tiek vis tobulesniais medikamentais, tiek taikant dietą, kt. Naujausi medikamentai kaip KRYSTEXXA efektyvūs, tačiau jie nėra pigūs, kaštus didina ir būtinybė vykdyti monitoringą, taikyti administravimą. Taip pat yra tyrimų duomenys, jog ADENURIC geriau sumažina ir palaiko šlapimo rūgšties kiekį serume, lyginant su alopurinoliu, pagrindinė veiksmingumo vertinamoji baigtis yra kraujo serume šlapimo rūgšties koncentracija <6,0 mg/dl [15].

Duomenys pagal  tyrimuose naudotus efektyvumo vertinimo kriterijus gali būti sisteminami tokiu būdu, kai kirterijus yra šlapimo rūgšties mažėjimas, aciento gyvenimo kokybė, tikimybė išvengti priepuolių:

  1. Aukščiausias įvertinimas – citologinių tyrimų atveju, kadangi buvo nustatyta, jog įmanoma išvengti daugybės neefektyvių tyrimų, tiksliai nustatoma diagnozė, galima parinkti tinkamą gydymą. Rezultatas: 3 mėnesių trukmės gydymas davė šlapimo rūgšties sumažinimo duomenis: nukrito iki 4.6 mg/dl. Jokiais seniau taikomais gydymui ar naujesnės kartos medikamentais toks rezultatas nepasiekiams. [13].
  2. Reikšmingi nemedikamentiniai gydymo metodai, kai kriterijus – pacientų gyvenimo kokybės gerinimas, skausmo mažinimas ir galimybė judėti specialios avalynės pagalba. Rezultatas: speciali avalynė gali sumažinti pėdų skausmus sergantiesiems podagra [8].
  3. Alopurinolio atveju 2012 m. paskelbti reikšmingi duomenys. Tyrimams Saudo Arabijoje pasirinktas kriterijus – pacientų gerėjanti sveikata. Ieškojo, kokios medikamento alopurinolio dozės yra tinkamos. Padarė išvadą, jog dažnai medikamentas skiriamas netinkamomis dozėmis, kt. [7].
  4. Kiti reikšmingi tyrimai, kurių metu buvo siekiama rasti efektyviausius būdus mažinti šlapimo rūgšties koncentraciją yra ne alopurinolio naudai – siūlomi nauji medikamentai, kurie efektyvesni, siūlomi ir nauji gydymo metodai, pavyzdžiui galimai bus patvirtintas neutrofilų išvedimo iš organizmo metodas, kt. [9, 18].
  5. Skysčių iš sąnarių analizės metodas patvirtintas kaip būtinas, efektyvus diagnostikai, kt. – tai yra taikoma ir Lietuvoje, tačiau naujesnė tendencija yra ta, kad pabrėžiama būtinybė šviesti pacientus ir stengtis pasiekti, kad jie bendradarbiautų su gydančiuoju gydytoju [2].

Darbe jau paminėta, jog naujesnių tyrimų duomenys nėra aloporinolio naudai, medikamentas yra gana sunkiai dozuojamas konkrečių pacientų atveju, nustatyta, jog būtent šis medikamentas gali sukelti mirtis jį vartojantiems [6]. Saugumo tyrimų rezultatai, svarbūs šiame kursiniame darbe yra alopurinolio palyginimo atveju su naujos kartos kitu medikamentu adenuric, kuris padeda mažinti pacientams šlapimo rūgšties koncentraciją. Tirtas buvo medikamentas ADENURIC, jis priklauso farmakoterapinei grupei, t. y., preparatams podagrai gydyti, šlapimo rūgšties sintezę slopinanti, ATC kodas – M04AA03 [16].

Šlapimo rūgšties kiekio serume tyrimai buvo vykdyti 28 savaičių laikotarpiu. Atsitiktinių imčių metodu į grupes buvo suskirstyti vienas tūkstantis septyniasdešimt du pacientai (1072): placebo grupę (n=134), ADENURIC 80 mg per parą grupę (n=267), ADENURIC 120 mg per parą grupę (n=269), ADENURIC 240 mg per parą (n=134) arba alopurinolio grupę (300 mg per parą, (n=258) buvo skiriama pacientams, kurių pradinis kreatinino kiekis serume buvo ≤ 1,5 mg/dl, o 100 mg per parą [n=10] buvo skiriama pacientams, kurių pradinis kreatinino kiekis serume buvo > 1,5 mg/dl, bet ≤ 2,0 mg/dl). Kaip saugumo įvertinimo dozė buvo naudojama dviejų šimtų keturiasdešimties mg febuksostato dozė (dukart didesnė už rekomenduojamą maksimalią dozę). FACT tyrimo metu nustatytas statistiškai reikšmingas gydymo abiem ADENURIC 80 mg per parą ir ADENURIC 120 mg per parą dozėmis pranašumas palyginus su tradiciniu gydymu alopurinolio 300 mg doze, sumažinant sŠR kiekį žemiau 6 mg/dl (357 μmol/l) ribos. ADENURIC grupėje pagrindinė veiksmingumo vertinamoji baigtis konstatuota 44% (80 mg per parą), 45% (120 mg per parą) ir 60% (240 mg per parą) pacientų, palyginti su 0% alopurinolio 100 mg per parą ir placebo grupėmis.

FACT tyrimo metu nustatytas statistiškai reikšmingas gydymo abiem ADENURIC 80 mg per parą ir ADENURIC 120 mg per parą dozėmis pranašumas palyginus su tradiciniu gydymu alopurinolio 300 mg doze, sumažinant sŠR kiekį žemiau 6 mg/dl (357 μmol/l) ribos.

Taip pat šio tyrimo metu nustatyta, jog efektyviau šlapimo rūgšties kiekį mažina adeniric nei alopurinolis, be to, priepuolių metu adenuric vartojimo galima nenutraukti, o alopurinolis yra nutraukiamas vartoti priepuoliui ištikus, yra ir kitų adenuric privalumų – šis medikamentas sukelia mažiau pašalinių veiksnių nei alopurinolis [15].

Šiame darbe po atliktos literatūros šaltinių analizės svarbu pabrėžti – kursinio darbo tyrimui pasirinktas alopurinolis yra menkesnės vertės už kitus alternatyvius preparatus iš tos pačios farmakoterapinės grupės, jo taikymas Lietuvoje gali greitu laiku būti pakeistas kitais preparatais dėl pacientų gerovės, mat yra patikimų rezultatų po atliktų tyrimų, jog:

  1. Alopurinolis sukelia nemažai komplikacijų pacientams, gali nulemti jų mirtis [6].
  2. Alopurinolis savo savybėmis mažinant šlapimo rūgšties koncentraciją, pagal sukeliamas komplikacija ir tai, jog netaikomas pacientų priepuolio metu, nusileidžia preparatui adenuric [15].
  3. Citologinis gydymas duoda geriausius rezultatus šlapimo rūgšties mažinimo atveju [13].

 

  • Ligos kaštų pasirinktoms gydymo alternatyvoms nustatymas

 

Pasirinkta įvertinti podagros gydymo kaštus Lietuvoje, jie palyginami su placebo gydymo alternatyva. Atvejis parinktas populiariausio ir Lietuvoje plačiausiai taikomo alopurinolio taikymas. Preparato dozė – paprastai 100-300 mg per dieną. Turime duomenis, jog taikymo laikotarpis yra 3 mėnesiai. Žinome, jog apie 10 proc. pacientų toks gydymas netinka, taip pat turime analizės duomenis pagal užsienio mokslo straipsnius: medikamentas gali sukelti pacientų mirtis, kartais parenkamas netinkamomis dozėmis [6].

Rasta informacija Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje yra tokia:

  • Allopurinol-ratiopharm (alopurinolis), 300mg tabletės
  • Allopurinol-ratiopharm (alopurinolis), 100mg tabletės (www.vvkt.lt)

Vaistas yra kompensuojamas, visa kaina Allopurinol-ratiopharm 100mg tabletės N50 yra 8,33 Lt / 2,41 euro.

100%

1.29
(0.37 €)

 

90%

1.82
(0.53 €)

 

80%

2.34
(0.68 €)

 

50%

3.93
(1.14 €)

Allopurinol-ratiopharm 300mg tabletės N50, kaina iki 20.67 Lt ( 5.99 €)

100%

1.41
(0.41 €)

 

90%

2.99
(0.87 €)

 

80%

4.57
(1.32 €)

 

50%

9.31
(2.7 €) (vaistai.lt)

Pasirinktoji alternatyva placebo yra dėl šio metodo tinkamumo podagros atveju. Placebo efektu vadinama tai, kas iš tiesų neturi terapinio poveikio ligai, tačiau ligonis pasijaučia daug geriau, pavyzdžiui, ištyrimas, diagnozės ar simptomų paaiškinimas, gydymo paaiškinimas ir optimistiškas ligonio išlydėjimas iš gydymo įstaigos. Veiksmingas ir malonus gydytojo ir ligonio bendravimas, ligoniui suteikta galimybė pasikalbėti apie ligą, gydytojo entuziazmas, įsipareigojimas pagydyti pacientą, taip pat bet koks padrąsinimas ar dėmesys padeda ligoniui pasveikti, tai ir yra placebo efektas, o ne vien krakmolo tabletės duodamos vietoje realiųjų medikamentų. Todėl placebo poveikio nereikėtų ignoruoti. Kartais gydymas placebo gali būti neįtikėtinai efektyvus. Apskaičiuota, jog daugeliu atvejų - skausmo, aukšto kraujospūdžio, reumatoidinio artrito ir kt. - 30-40 proc. ligonių būklė smarkiai pagerėja vien nuo placebo. O kai kuriais atvejais nuo placebo pasveiksta net 60-70 proc. ligonių
 [16].

Pateikiamos 2-5 lentelės, jose yra skaičiavimai pagal alopurinolio gydymo kursą 90 dienų Statino vs Placebo lyginimo principu, taip pat įtrauktas medikamentas arcoxia.

 

 

 

 

 2 lentelė

Alopurinolis vs Placebo

         
           

Vaistinio preparato kaštai

 

Vaistinis preparatas

Dozavimas, vnt                            (e.g. mg/dienai)

1 tabletės kaina, eurais

100/300 mg

Standartinis vnt poreikis 1  gydymo ciklui (180 cm ūgio ir 70 kg svorio)

Gydymo ciklų skaičius (vertinamas 1, gydymo reikia visą gyvenimą)

Visa kaina, eurais

Alopurinolis, nekompensuojamas

100-300 mg

0,05/0,12

90

1

4,5/10,8

Alopurinolis, kompensuojamas 50 proc.

100-300 mg

0,02/0,05

90

1

1,8/4,5

Pastaba: gali būti kompensuojamas 100, 90, 80 proc., podagros atveju – 50 proc.

         

 

Arcoxia yra taikoma podagros priepuoliui slopinti, jos kaštai pateikti 3 lentelėje. „Tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad etorikoksibas (Arcoxia) yra veiksmingas osteoartrito ir kitų ligų ar būklių sukeltam skausmui ir uždegimui malšinti. Dauguma tyrimų įrodytas jo veiksmingumas, kai iki tol vartoti NVNU buvo nepakankamai veiksmingi. Skausmas – vienas labiausiai luošinančių simptomų. Jis blogina gyvenimo kokybę, todėl sėkmingas vaisto skausmui malšinti parinkimas pagerina emocinę ir fizinę būklę bei socialines funkcijas“ [17, p. 51].

 

3 lentelė

Papildomų medikamentų poreikis

   

Vaistas

Poreikis         Statinų grupėje, eurais

Poreikis          Placebo grupėje, eurais

Podagros priepuoliui slopinti skiriama Arcoxia, reikia 120 mg vaisto dozės 8 dienas

19,62

0

 

Bazinių kainų normatyvai pateikiami 4 lentelėje, jie nustatyti iš Valstybinės ligonių kasos duomenų.

4 lentelė

     

Normatyvai:

   

Bazinė kaina eurais, Alopurinolis 300 mg/N50

15,8

 

Bazinė kaina eurais, Alopurinolis 100 mg/N50

5,27

 
     

 

Vieno paciento gydymo kaštai pateikti 5 lentelėje, pabrėžtina, jog tai 90 dienų gydymo kursas, nėra įtraukti kaštai gydymo, jei pacientas netoleruoja alopurinolio, taip pat neįtraukti brangesni naujos kartos medikamentai. Placebo atveju kaštai nuliniai, matome, jog vieno paciento gydymas 90 dienų laikotarpiu kainuoja 30,42 euro 300 mg tablečių vartojimo atveju, kai kompensuojama 50 procentų medikamento kainos – 24,12 euro, 100 mg tablečių vartojimo atveju ka6tai mažesni, žr. 5 lentelę.

 

 

5 lentelė

     

Vieno paciento gydymo kaštai

   

Kaštų kategorijos

Gydymo kaštai Statinų grupėje, eurais

Gydymo kaštai Placebo grupėje, eurais

Vaistai

Alopurinolis 300 mg/N50 bei

Alopurinolis 100 mg/N50

 

 

Alopurinolis, nekompensuojamas, 100 /ar 300 mg/90 dienų kursas

4,5/10,8

0

Alopurinolis, kompensuojamas 50 proc.,

100 /ar 300 mg/90 dienų kursas

1,8/4,5

0

Podagros priepuoliui slopinti skiriama Arcoxia, reikia 120 mg vaisto dozės 8 dienas

19,62

0

IŠ VISO, nekompensuojamiems, kai Alopurinolis vartojamas 100 /ar 300 mg, plius Arcoxia 8 dienas:

24,12/

30,42

0

IŠ VISO, kmpensuojamiems 50 proc., kai uvartojamas 100 /ar 300 mg, plius Arcoxia 8 dienas:

21,42/

24,48

24,12

0

 

Taip pat įtraukiama ir ortopedinės avalynės kaina. Pagal užsakymą pagaminta ortopedinė avalynė, įskaitant pagal užsakymą pagamintą ortopedinę avalynę minkštu vidumi bazine kaina balais 203, 244, 264, 266, apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, podagra sergantieji ir tie, kuriems atlikta pėdos operacija, atitinka patvirtinto sąrašo kriterijų 100 proc. kainos kompensacijai pagal Q66.9: Įgimta pėdos deformacija, nepatikslinta – skiriama, jei yra deformacijos (taip pat ir po pėdos rekonstrukcijos operacijų). Paslaugų bazinių kainų balo vertė (litais) yra 0,93. Tyrimui naudosime vertę 266, tuomet padauginus iš balo vertės 0,93, gauname 247,38 litus/71,65 euro, ši suma yra įtraukiama į ekonominį kaštų vertinimą, kai alopurinolio gydymo metodas lyginamas su placebo, žr. 6 lentelę. Skaičiavimai atlikti ir tuo atveju, kai 100 proc. yra kompensuojama ortopedinės avalynės kaina.

 

6 lentelė

     

 

Vieno paciento gydymo kaštai 90 dienų laikotarpiu, kai įraukti ir ortopedinės avalynės kaštai

   

 

Kaštų kategorijos

Gydymo kaštai Statinų grupėje, eurais

Gydymo kaštai Placebo grupėje, eurais

 

 

Skirtumas

Vaistai

Alopurinolis 300 mg/N50 bei

Alopurinolis 100 mg/N50

 

 

 

Alopurinolis, nekompensuojami, 100 /ar 300 mg/90 dienų kursas

4,5/10,8

0

4,5/10,8

Alopurinolis, kompensuojami 50 proc.,

100 /ar 300 mg/90 dienų kursas

1,8/4,5

0

1,8/4,5

Podagros priepuoliui slopinti skiriama Arcoxia, reikia 120 mg vaisto dozės 8 dienas

19,62

0

19,62

Podagros atveju skiriama ortopedinė avalynė, kompensuojama visa kaina vs 100 proc. kompensuojama

0/71,65

0/71,65

0

IŠ VISO, nekompensuojamiems, kai Alopurinolis vartojamas 100 /ar 300 mg, plius Arcoxia 8 dienas:

Su įskaičiuota ortopedine avalyne

95,77

102,05

 

71,65

24,12

30,42

IŠ VISO, kompensuojamiems 50 proc., kai vartojamas 100 /ar 300 mg, plius Arcoxia 8 dienas:

Ortopedinės avalynės kaina neįskaičiuojama, laikoma, jog gauta kompensacija yra 100 proc.

21,42

24,12

 

0

21,42

24,12

 

 

 

Akivaizdu, jog gydymo taikymas yra brangesnis nei placebo variantas net tuomet, kai pagrindinis medikamentas yra kompensuojamas 50 proc.

Ekonominis vertinimas detaliau pristatomas kitame šio darbo poskyryje.

 

 

 

  • Ekonominis vertinimas  ir rezultatų aptarimas

 

3.2 šio darbo poskyryje atliktas vertinimas pagal Lietuvos realijas parodė, jog gydymo kaštai nėra itin aukšti, tačiau negalime nustatyti svarbių veiksnių, būtinų efektyvumui įvertinti, t.y.:

  1. Alopurinolis nėra visuotinai toleruojamas pacientų, gydymas reikalingas visą gyvenimą, efektyvumas nėra kol kas įvertintas tuo požiūriu, kiek tiksliai šis medikamentas padeda sumažinti šlapimo rūgšties koncentraciją.
  2. Arcoxia 8 dienų gydymo kursas kainuoja 19,62 euro, tokių kursų gali tekti taikyti pakartotinai, todėl nors ir turime tyrimų duomenis, jog medikamentas yra veiksmingas, kaštai dėl jo taikymo labai ženkliai išauga, vaistas nėra kompensuojamas.
  3. Neįtraukti tokie veiksniai kaip paciento judėjimo galimas ribojimas dėl pažeistų sąnarių, skausmo.
  4. Jei citologinis gydymas duoda efektą, mažėja šlapimo rūgšties koncentracija [13], Lietuvoje reikia imtis tokio gydymo metodo, mažiau orientuoti į alopurinolį, o jei šis vaistas vis dar išlaikomas rinkoje, pacientai yra prie jo įpratę, vadovautis nuostata, jog kiekvienas gydymo atvejis individualus, maksimaliai reikia užsiimti prevencija, imtis švietimo, skatinti tokį gyvenimo būdą, mitybos įpročius, kurie mažintų podagros plitimą populiacijoje.

Visa tai, kas nustatyta ir išdėtyta iki šiol, neprieštarauja pasirinktajam gydymo efektyvumo vertinimo kriterijui - visaverčio gyvenimo funkcija yra siekiamybė, matavimo vienetas yra paciento gerovė, todėl akivaizdu, jog svarbūs yra naujausių tyrimų užsienyje rezultatai, kur pasiteisino citologinių tyrimų taikymas ir diagnostika, kuri vykdoma labai tiksliai ir taikant sąnario skysčių tyrimus [13], svarbi efektyvumo požiūriu ir uriatų mažinimo metodika [2].

Atlikto tyrimo rezultai yra pagal Lietuvos realijas – naujausi medikamentai yra brangūs, nekompensuojami iš Ligonių kasų, citologiniai tyrimai nėra visiems prieinami. Šio darbo privalumai yra susiję su naujausių tyrimų podagros efektyvesnių gydymo metodų analizės srityje, nustatyti efektyvūs metodai, kryptys. Darbo ribotumas yra antrinis tyrimas remiantis literatūros šaltiniais, nėra empirinio tyrimo, pacientų stebėjimo tiesiogiai. Tyrimas yra žvalgomojo pobūdžio, atitinka kursiniam darbui keliamus aprėpties, sudėtingumo reikalavimus.

Atliktieji kaštų vertinimai parodė, jog alopurinolio taikymo podagros gydymui atveju vs pacebo, kai įskaičiuota ir nuskausminamųjų preparatų kaina, o alopurinolis kompensuojamas 50 proc., kai vartojamas 100 /ar 300 mg, plius Arcoxia 8 dienas, ortopedinės avalynės kaina neįskaičiuojama, laikoma, jog gauta kompensacija specialiai avalynei yra 100 proc., kaštai vienam pacientui 90 dienų yra 21,42 ir 24,12 euro, atitinkamai pagal 100 ar 300 mg preparato taikymą gydymui. Placebo atveju visais atvejais gydymo kaštai yra nuliniai, išskyrus, jei pacientas negauna kompensacijos ortopedinei avalynei ir už ją moka pats, žr. 6 lentelę. Taigi, nesunkiai galime įvertinti, jog metams pacientui reikia apie 100 eurų medikamentams, didžiąją kaštų dalį sudaro priepuolių malšinimo medikamentais kaštai, todėl akivaizdu, jog atliktas tyrimas patvirtina – reikalinga pradėti taikyti naujesnės kartos meikamentus, kurie mažina priepuolių tikimybę labiau nei alopurinolis, be to, geriau padeda mažinti ir šlapimo rūgšties kiekį serume – t.y., galimai ADENURIC preparatas.

 

 

Išvados

Podagros susirgimų daugėja, pacientų amžius tampa vis jaunesnis, o dėl populiacijos senėjimo tendencijų pacientų skaičius taip pat didėja. Išauga gydytojų vaidmuo, poreikis jų aukštai kvalifikacijai – kiekvieno paciento, sergančio podagra, gydymas yra individualus, trunka visą gyvenimą, reikšmingas yra švietimas, sveikesnio gyvenimo būdo ugdymas. Jau sukurti ne tik naujos kartos medikamentai, kurie efektyviai mažina šlapimo rūgšties koncentraciją, padeda išvengti ligos komplikacijų, taip pat yra siūlomas ir naujas ligos gydymo principas – priežiūra pagal tikslą, „the treat-to-a-target principle“ [2], kuris yra veiksmingas. Taip pat kuriamas žuvusiųjų neutrofilų pašalinimo iš organizmo metodas [18].

Iš atliktos literatūros, mokslo tyrimų bei kitų šaltinių analizės nustatyta, jog:

-Itin veiksmingas preparatas krystexxa, kuris sumažinama šlapimo rūgšties koncentraciją.

-Būtinas bendradarbiavimas su mikrobiologijos specialistais; Pozityvu yra tai, jog citologijos atstovų mokslo tyrimai davė daug žadančių rezultatų ir ligos diagnozavimo patikimumui atsirado naujos metodikos [13].

-Naujų podagros gydymo, diagnozavimo metodų ribotumas yra tas, jog palyginti brangu taikyti, medikamentai nekompensuojami iš Ligonių kasų reikia intraveninių naujos kartos medikamentų injekcijų, kai kam tai gali sukelti nepageidaujamą reakciją. Be to, reikalingas medikamento skyrimo, suleidimo pacientams monitoringas, administravimas, naujos kvalifikacijos medikai būtini parengti specialiai podagros gydymui, pacientų priežiūrai, stebėsenai.

Atliktas vertinimas, palyginamoji analizė pagal Lietuvos realijas parodė, jog gydymo kaštai alopuorinoliu nėra itin aukšti, tačiau negalime nustatyti svarbių veiksnių, būtinų efektyvumui patvirtinti, t.y.: alopurinolis nėra visuotinai toleruojamas pacientų, gydymas reikalingas visą gyvenimą, efektyvumas menkesnis nei taikant kitus medikamentus, gydymo metodus, kurie yra naujesni, geriau ir intensyviau bei pacientui nesukeliant pašalinių veiksnių mažina šlapimo rūgšties koncentraciją, tačiau yra nekompensuojami iš Ligonių kasų, kt.

Pagal atliktus kaštų vertinimus šiame darbe nustatyta, jog alopurinolio taikymo podagros gydymui atveju vs pacebo, kai įskaičiuota ir nuskausminamųjų preparatų kaina, o alopurinolis kompensuojamas 50 proc., kai vartojamas 100 /ar 300 mg, plius Arcoxia 8 dienas, ortopedinės avalynės kaina neįskaičiuojama, laikoma, jog gauta kompensacija specialiai avalynei yra 100 proc., kaštai vienam pacientui 90 dienų yra 21,42 ir 24,12 euro, atitinkamai pagal 100 ar 300 mg preparato taikymą gydymui. Nustatyta, jog metams pacientui, besigydančiam alopurinoliu, reikia apie 100 eurų medikamentams, didžiąją kaštų dalį sudaro priepuolių malšinimo medikamentais kaštai, todėl atliktas tyrimas patvirtina – reikalinga pradėti taikyti naujesnės kartos meikamentus, kurie mažina priepuolių tikimybę labiau nei alopurinolis, be to, geriau padeda mažinti ir šlapimo rūgšties kiekį serume – t.y., galimai priimtinesnis yra ADENURIC preparatas.

Pozityvu šios ligos gydymo atveju yra tai, jog kreipiamas dėmesys ir į nemedikamentinius gydymo metodus, pabrėžiama sveika gyvensena, pacientams suteikiama viltis, jog gydymo metodikos nuolat tobulinamos, o sergant lėtine ligos forma reikalingiausi medikamentai yra kompensuojami 50 proc., gydytojui reumatologui ar reabilotologui  nusprendus skiriama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama speciali ortopedinė avalynė, kuri gaminama pacientams individualiai, be to, atviros rinkos sąlygomis galima užsisakyti naujos kartos vaistų, kurių veiksmingumas, efektyvumas jau yra įrodytas, pavyzdžiui, krystexxa, adenuric atvejais.

Atliktojo darbo pagrindinė išvada yra ta, jog ADENURIC efektyvumas yra mažesnis nei citologinio gydymo [13], o tai, jog gydymo kaštai alopurinoliu nėra itin aukšti, vaistas sergantiesiems podagra kompensuojamas iš Ligonių kasų 50 proc., dar nesuteikia pagrindo teigti, jog alopurinolio atveju pavyko nustatyti naudingumo pacientui, jo gerovei veiksnius, duomenis, analizės rezultatus, būtinus pagal kaštų ir naudingumo analizės kriterijus. Yra atvirkščiai. Atlikta analizė parodė, jog negalima ignoruoti ir placebo efekto, tačiau būtina atsižvelgti, jog podagros lėtinės formos gydymas yra neišvengiamai taikant medikamentus, kurie mažina priepuolių tikimybę, padeda sumažinti šlapimo rūgšties koncentraciją. Podagros sukelto skausmo mažinimui reikalingi medikamentai taip pat tobulinami, esamu metu jie nėra kompensuojamųjų sąraše, gydymo kaštus tai ženkliai didina. Pagal kaštų ir naudingumo analizės kriterijus, atliktą šiame kursiniame darbe analizę nustatyta, jog podagros gydymo kaštai augs, sergančiųjų šia liga gyvenimo kokybės užtikrinimas pareikalaus vis didesnių išteklių iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skyrimo, būtina numatyti monitoringo darbams parengtų medikų-reumatologų kvalifikacinius mokymus, kt.

 

Literatūra

  1. Medicinos enciklopedija. Redkol. : V. Grabauskas (pirm.), ir kt. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993, t. 2. 544 p.
  2. Tikly, M. and Makan, K. Gouty arthritis: an approach for general practice, South African Family Practice, 2013, 55:4, 307-312, DOI: 10.1080/20786204.2013.10874366. Ebsco. Available from: http://dx.doi.org/10.1080/20786204.2013.10874366
  3. Butrimienė, I. Kas žinotina sergant podagra? Kaunas: Medicinos informacijos centras, 2011. 24 p.
  4. Garšvienė, N. ir Bartkevičiūtė, D. Kaip užkirsti kelią podagros priepuoliams? Sveikas žmogus, 2008. Prieiga per internetą: http://www.sveikaszmogus.lt/Kaulu_raumenu_ligos-4102-Kaip_uzkirsti_kelia_podagros_priepuoliams
  5. Abrahams, P. Šeimos medicinos enciklopedija. Festar. 2008. 256 p.
  6. Jamal, A., Salma, A., Wafa, A., Ghadah, A., Ro, A.. The Prescription of Allopurinol in a Tertiary Care Centre: Appropriate Indications and Dose Adjustment. Clinical Medicine Insights: Arthritis and Musculoskeletal Disorders. Clinical Medicine Insights: Arthritis and Musculoskeletal Disorders 2012:5, 53–57. Ebsco. Available from: http://www.la-press.com
  7. Tikly, M. and Makan, K. Gouty arthritis: an approach for general practice, South African Family Practice, 2013, 55:4, 307-312, DOI: 10.1080/20786204.2013.10874366

Ebsco. Available from: http://dx.doi.org/10.1080/20786204.2013.10874366

  1. Rome, S.S., Alain, C, V., Gow, P., McNair, P. and Dalbeth, N. The effects of commercially available footwear on foot pain and disability in people with gout: a pilot study. BMC Musculoskeletal Disorders 2013, 14:278. Ebsco. Available from: http://www.biomedcentral.com/1471-2474/14/278
  2. Lyseng-Williamson, K. A. Pegloticase: a guide to its use in treatment-refractory chronic gout in the EU Drugs Ther Perspect, 2013, 29:155–160. DOI: 10.1007/s40267-013-0039
  3. Taylor and Francis. Available from: http://www.researchgate.net/publication/269637549_Macitentan_a_guide_to_its_use_in_the_treatment_of_pulmonary_arterial_hypertension_in_adults_of_WHO_functional_class_II_or_III_in_the_EU
  4. Hoef, D.L., Coppens I., Holowka, T., Mamoun, B. C., Branch O, et al. Plasmodium falciparum-Derived Uric Acid Precipitates Induce Maturation of Dendritic Cells. PLoS ONE, 2013, 8(2): e55584. DOI:10.1371/journal.pone.0055584. Ebsco. Available from: http://www.plosone.org/article/info%3Adoi%2F10.1371%2Fjournal.pone.0055584
  5. Morris H., Grant K., Khanna, G., White, A.J. Gout in a 15-year-old boy with juvenile idiopathic arthritis: a case study Pediatric Rheumatology, 2014, 12:1. DOI:10.1186/1546-0096-12-1. Ebsco. Available from: http://www.ped-rheum.com/content/12/1/1
  6. Walke V., Ramraje S., Jadhao V. Cytodiagnosis of gouty tophus. CytoJournal, 2013;10:11. DOI: 4103/1742-6413.112649

Ebsco. Available from: http://www.cytojournal.com/text.asp?2013/10/1/11/112649

  1. Aiškinamasis ekonomikos anglų-lietuvių kalbų žodynas. Sudarė David W. Pearce. Vilnius: TEV, 2006. 756 p.
  2. Adenuric, INN-febuxostat - Europa. Prieiga per internetą: http://www.ema.europa.eu/docs/lt_LT/document_library/EPAR_- _Product_Information/human/000777/WC500021812.pdf
  3. Placebo – seniausias vaistas pasaulyje. Sveikas žmogus, 2008. Prieiga per internetą: http://www.sveikaszmogus.lt/Gydymas-870-Placebo_seniausias_vaistas_pasaulyje
  4. Vaitkevičiūtė, L. Etorikoksibas (arcoxia) – veiksmingas sąnarių skausmą mažinantis, funkciją ir gyvenimo kokybę gerinantis vaistas. Internistas 10–11(106–107), 2010, p. 48-52. Prieiga per internetą: medpraktika.lt/uploads/pdf/8394191354097754.pdf
  5. Mitroulis, I. , Kambas, K., Ritis, K. Neutrophils, IL-1β, and gout: is there a link? Semin Immunopathol, 2013, 35:501–512. DOI 10.1007/s00281-013-0361-0. PubMed. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23344781

 

Naudoti interneto šaltiniai:

 

  1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-698 Antrasis ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos 100 arba 80 proc. kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ir jų bazinių kainų sąrašas.

Prieiga per internetą: http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/sveikatos-prieziuros-paslaugu-bazines-kainos

  1. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertė (litais), taikoma atsiskaitant už paslaugas, suteiktas nuo 2014 m. sausio 1 d. Prieiga per internetą: http://www.vlk.lt/
  2. LR sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainė. Prieiga per internetą: http://www.sam.lt
  3. New Guidelines for Gout Management

Dawn Baldwin and Kristin Stoughton, Pharm. D. Candidates 2013, Tatum Mead, Pharm. D.

University of Missouri – Kansas City School of Pharmacy.

Prieiga per internetą:

http://gallery.mailchimp.com/dc87b5b06c18065c49fd53928/files/Gout_Management_Baldwin_Stoughton_and_Mead.pdf

 


2020-ieji - Eugenijos Šimkūnaitės metai, šiemet jai būtų sukakę 100 metų

Žiniuonės

Eugenijos Šimkūnaitės paskutinioji vieša kalba

Daugiausia klasimų-atsakymų forma, 1994 metais, rudenį, tuometiniuose Menininkų  rūmuose, dabartinėje Prezidentūroje: 

Pradžioje ji pasakojo apie vaistinius augalus. (...) Sakė gausiai susirinkusiems, jog jokios religijos steigti nesirengia, sielomis rūpintis neketina. Kalbėdama apie rūpinimąsi kūnais, teigė, jog per 2 valandas, kiek maždaug galėtų trukti jos vieša kalba, nieko nenuveiksi. Anot jos, jei nori kam nors patarti, reikia žinoti visas ligų istorijas nuo tėtės, mamos, prosenelių. Pradėti gydyti galima su kiekvienu padirbėjus maždaug po 2 val. 

Ji pasakojo, kaip pagerinti „krano“ vandenį, nesibaidyti nitratų, nes „nitropreparatų kai kas ieško tupinėdami apie vaistines, už daržoves su nitratais mokame aukštesnes kainas ir kad dažnokai tie nitratai būna „normos ribose“. Žiniuonė įspėjo apie itin raudonas dešras ir dešreles – ten nitratų per daug. 

Juokaudama pasakojo apie agurką su nitratais, mat tokį suvalgai –  veikia ilgesnį laiką, jokių pašalinių poveikio požymių. Ji pasiguodė, kad niekas nesugeba dorai paklausti, ką reikia daryti, o ko – ne.

Šimkūnaitė  skeptiškai kalbėjo apie tuos, kurie karštligiškai bijo vartoti vaistus ir prašo tik žolelių, vaistažolių ir pan. Ji teigė: „Gal reikėtų tiesiai pasakyti, kad šiuo metu reikėtų pasigydyti, bet neturiu pinigų – gal vaistažolės bus pigiau?“. 

Anot jos, visos dabar esančios ligos, išskyrus AIDS, buvo ir prieš 60 000 metų, visos yra įveikiamos, archeologiniai tyrimai patvirtina, kad buvo vartojamos vaistažolės. 

Bet svarbiausia – (1) nepavėluoti, (2) praeiti visą gydymo kursą. 

Šiaip vaistinių augalų vartojimas yra sumažėjęs, jei palyginti su senaisiais laikais, anot žiniuonės. Mat anksčiau tik vaistažolės gydymui ir tebuvo vartojamos, nesvarbu – padės ar ne. Vėliau – prekybos niuansai, atsiranda kitos gydymo priemonės. Bet ji įspėjo – nereiškia, kad reikia klausyti „turgaus specialisčių“ ir įsikabinti tik į vaistažoles. 

Ji klausė  retoriškai: „Kodėl kai kurie vaistinės preparatai labai intensyviai reklamuojami?“ Anot jos: „Matyt, ne visai tvarkoje su realizacija“ arba: „reikia į apykvailes galvas įkalti“.

Kitas E. Šimkūnaitės pristatytas klausimas – reklama, skirta vaikų ir jų tėvų rinkai. Ji pasakojo, kaip pagal relamos klipus išeina: esą, niekas geriau mūsų kūdikiais ir vaikais nesirūpina kaip ponai Džonsonai, ji turėjo omenyje firmą „Johnson & Johnson”. Paskui ji temperamentingai paskojo apie medžiagas, kurias vartoja vaikai, norėdami pasiekti geresnių mokymosi rezultatų per trumpą laiką. Ji teigė: „kai jiems reikia pasitempti, jie griebiasi dopingo“. Pabrėžė: „po to – persitempimas“. Taip žaismingai ji kalbėjo auditorijai apie narkomanijos problemą. Ji teigė, esą, kam kalbėti apie narkomaniją, kai įgudę vaikai, paaugliai žino, kaip išgauti narkotines medžiagas, kaip jų nusipirkti legaliu būdu, kaip jas derinti ir visa kita. Mat tuomet visuomenėje dar nebuvo taip atvirai diskutuojama, kad narkotinėmis medžiagomis prekiaujama praktiškai mokyklų patalpose, nekalbant jau apie jų prieigas, teritorijas, kur kioskeliuose vaikai nevaržomi gali nusipirkti pigių narkotikų.

Šimkūnaitė vėliau auditorijai priminė, jog jos specialybė yra vaistiniai augalai, o ne narkotiniai, ir tų vaistinių augalų panaudojimas. Ji teigė, jog svarbu pasirūpinti, kad tie vaistiniai augalai neišnyktų, todėl būtina užsiimti gamtosauga.

 Anot E. Šimkūnaitės, liaudies medicina – visų medicinų motina ir senelė. Bėda ta, kad, anot jos, jau seniai seniai nebėra tų, kurie galėtų mokyti liaudies medicinos nuo pradžios.

 Ji su nostalgija pasakojo, kaip senovėje Lietuvoje egzistavo „didžiosios šeimos“, kur vien marčių būdavo apie 12. „O kiek būdavo anūkų“, – gudriai užsiminė ji. Bėda ta, kad nuo baudžiavos laikų tokios šeimos suskilo.

Mat, tekdavo dirbti „nuo trobos“.

 Grįždama prie liaudies medicinos, ji pasakė, jog apie tai galima kalbėti tik kaip apie kultūrinį reiškinį. Pasipiktinusi kalbėjo apie pseudožinias, pavyzdžiui, tuomet Kėdainiuose leidžiamą periodinį leidinį „Liaudies medicina pataria“. Anot E. Šimkūnaitės, „jei ministrui šiek tiek rūpėtų gyventojų sveikatos apsauga“, žmones klaidinanti informacija sveikatos klausimais nebūtų platinama periodinių leidinių pagalba. Ji juokaudama anekdoto forma kalbėjo, kad taip daryti negalima ir nereikia. Suprantama, juk 1994-aisiais, šios viešos kalbos sakymo metu, buvo itin daug visokių periodinių leidinių lietuvių kalba ir visi jie kovojo už savo rinkos dalį. Publikai ji pasakė: „Kol įstatymų nėra, reikia turėti savo galvas“. Ji pailiustravo tokiu pavyzdžiu: pasakojo apie „Herbalife“, kuris reklamuojams kaip padedantis suliesėti. Vėl juokaudama kalbėjo, jog žino atvejų, kai pavyko suliesėti, tačiau nežino atvejų, kad būtų pavykę atstatyti svorį. E. Šimkūnaitės frazė šiuo klausimu buvo tokia: „Ne vienas labai lengvai suliesėjęs atsidūrė Rasose“. (pastaba: tai kapinės Vilniuje).

 Ji kalbėjo ir apie vaistažolių derinimą. „Iš įvairių vaistažolių galima sudaryti įvairius mišinius, tačiau reikia žinoti, ar galima juos vartoti“, – kalbėjo E. Šimkūnaitė. Ji pasakė, kad ne kievienam tinka mišiniai ir jie negali būti sudaromi masiniam vartojimui.

Tęsdama apie „suliesėjimą“, ji vėl juokaudama pasakojo apie dietas ir priminė: svorį numesti – nieko nuostabaus, bet priauginti labai liesam žmogui ... sudėtinga. Ji citavo Aiviceną, esą pasiturintis žmogus turi valgyti kada nori, kiek nori ir ką nori. Nepasiturintis – kada gali, kiek gali ir ką gali. „Tai tvarkingiausia dieta“, – pasakė  E. Šimkūnaitė.

 Paskui ji detalizavo: mūsų maiste turi būti baltymų: suaugusiajam maždaug 50 g per parą, augančiajam organizmui – 100 g. Tai ji greičiausiai nurodė kaip skaičius, reikiamus dauginti iš kūno svorio. Riebalų reikėtų vartoti kuo giminingesnių mūsų organizmui ir tai yra, anot E. Šimkūnaitės, kiaulės riebalai. Reikia turėti omenyje, kad auditorija pateikinėjo klausimus. E. Šimkūnaitė pagal tuo metu populiarią Japonijos ir japonų gyvensenos būdo temą paaiškino: ištirta, jog 5 g kiaulienos taukų gerokai sumažina trumparegystę. Anot jos, japonų mokslininkų darbais gal ir galima pasitikėti, tik... anot, jos, – ji taip ir pasakė: „nepasitikiu aš jais“. Juk „iš kiekvieno iš mūsų jei ne 2, tai 1,5 japono tikrai išeitų“, reikėtų viską dvigubinti, pašmaikštavo ji. Toliau šia tema ji kalbėjo: „kiaulę valgome daugiau kaip 4 tūkst. metų, šerną – 8 tūkst. metų. Japonai paragavo kiaulienos tik po karo“. Taigi ji pasakė, kad kokie 20 g kiaulienos taukų parai gal ir mums praverstų.

Toliau ji pasakė: „reikalingi angliavandeniai“. Kalbėjo apie perlysusius miesto vaikus, mat bijo patyčių, nevalgo net saldainių, kas nenormalu yra augančiam vaikui. Ji pasakojo apie savo jaunystę, kaip trūko cukraus ir studijuojnatys kaimo jaunuoliai atsivežę medaus miestan mainydavo jį į cukrų labai nenaudingomis sau proporcijomis. Anot jos, medus turi 1/3 daugiau kalorijų nei cukrus. „Jį galima vartoti“, – sakė ji. Ji taip pat pasakojo, kaip anksčiau žmonės medų dėdavo į kepinius vietoje cukraus. Be to, medų maišydavo su sultimis, pildavo į arbatą tokį mišinį.

Galiausiai mitybos tema ji pridūrė: „išmokime gi košę žmoniškai virti“. Įsakmiu tonu padiktavo: pirma, nuplauti kruopas šaltu vandeniu, sumesti jas į karštą vandenį, truputį pavirti ir pastatyti, kad šustų. Viskas.

 Nevengė ji ir „egzotiškų“ temų. „Baltymai juk yra augaliniai ir gyvuliniai“, – dėstė. „Kuo gyvūnas toliau nuo mūsų, tuo dažniau sukelia alergiją“. Anot jos, pavojingiausi šiuo požiūriu yra moliuskai, vėžiagyviai, žuvys. Užsiminė ji ir apie žmogėdrystę. Tai, anot jos, vykdavo praktiškai visur žmonių bendruomenėse dviem atvejais: iš bado ir ritualų metu. Ji priminė: „mums artimiausia ta pati kiaulytė“. Reikėtų auginti kiaules, kad būtų išvengta nepageidaujamų kraštutinumų. Taip pat pridūrė – augalinius riebalus ne visi žmonės įsisavina.

Eugenija Šimkūnaitė, kurią auditorija labai pagarbiai vadino žiniuone, mat prieš pokalbį-diskusiją buvo pristatytas Henriko Šablevičiaus filmas „Žiniuonė“, kur pasakojama apie jos talentą, išskirtinumą, šmaikščiai kalbėjo apie vegetarizmą. Jos palyginimai ir metaforos, kalbos potektė tiesiog pribloškė.  „Tegul sutupia visi vegetarai paukštyne – ar neišperės nė vieno kiaušinio?“, – klausė ji. Mat pradžioje dėstė, jog tikri vegetarai nevalgo kiaušinių. Ji lygino: apie 100 žirnių sėklų „sueina“ į vislų kiaušinį, paskui kalbėjo apie tai, kiek vegetarai suvartoja įvairių sėklų, kruopų, kurios, anot jos, yra gyvos, taigi, galima sakyti, jog turi vadinamąją sielą. Kiek gyvybių jie sudoroja, jei skaičiuosime vienetais? Jos retoriniai klausimai buvo labai aštrūs. E. Šimkūnaitė skatino pagalvoti apie nevislius kiaušinius, jų atsiradimo kelią ir visa kita.

Toliau kalba pakrypo apie sojos produktus. Tuomet jie buvo labai populiarinami, į Lietuvą buvo įvežta nemažai sojos „mėsos“ gaminių vegetarams. Žiniuonė aiškino, kad natūralios sojos pupelės yra lengviau virškinamos nei kiti ankštiniai. Ji pridūrė: „Šniceliai ir kotletai daromi iš tos sojos, iš kurios ištraukti riebalai, bet jei jie ekstrahuoti, labai neigiamai veiks kepenis. Pažiūrėti galima, paragauti – gal ir galima“,– bet ji pridūrė: „intensyviai pirkti nėra reikalo“. Todėl ji pasipiktinusi kalbėjo apie mamas, kurios mažus vaikus moko valgyti tik augalinį maistą, mat tokių atvejų Vilniuje buvo tuomet ne vienas. „Dabartinis vegetaras išaugo normalioje šeimoje valgydamas normalų maistą. Kas vyksta, kai jis tampa vegetaru ir dar savo vaikus tokiais daro?“, – klausė ji. „30 metų kai tokie vaikai sulauks, nepadėkos, kad tu juos padarei vegetarais“, – suasmenino žiniuonė, mat klausimai iš auditorijos buvo siunčiami surašyti lapeliuose.

Apibendrindama ji teigė: „Dieta turi būti protinga“.

Tuomet viena klausytoja/senyvo amžiaus buvusi mokslo darbuotoja, pergyvenanti dėl suaugusios dukros negalios, nusiuntė klausimą apie studentės nemigą. Atvejis buvo sunkus, nemiga buvo nuolatinė, motina prižiūrėjo praktiškai neįgalią suaugusią dukrą ir ieškojo „stebukladarių“, galinčių padėti. Žiniuonė gal ir detaliau žinojo šį konkretų atvejį, nes buvo labai tiesmuka, pabrėžė, kad negalima net ir pilnamečiui žmogui prieš miegą žiūrėti siaubo filmus, kurių TSRS laikais praktiškai nebuvo, turėjome vieną „Vijų“, ir tiek. E. Šimkūnaitė atsakė dar ir labai paprastai: „Išvėdinkime kambarį, kuriame miegosime. Miegoti reikia eiti nepersivalgius ir nealkanam, ne per šiltai apsirengti“. Ji paaiškino, kad prieš miegą nereikia ardytis sau „nervų“, pasakojo, kad yra atvejis toks – gal su ta klausiančiosios dukra – „įsivarę baimę tiek, kad bijo net lovos“. Ji rekomendavo „darbus skaičiuoti“, vakarienei lengvai užkąsti, patarė 15 minučių iki atsigulant pavalgyti šiltos pieniškos sriubos.

Kita tema buvo vynas. Anot E. Šimkūnaitės, „jei yra blogas vynas... tik raudonas“. Ji aiškino, kad raudonieji vynai yra dažomi dirbtiniais dažais. „Bordo“, anot jos, yra gana sąžiningai dažomas. Raudonas vynas yra netinkamas tiems, kurie turi padidėjusį kraujo krešumą, – gana išsamiai argumentavo žiniuonė. Pasak E. Šimkūnaitės, „kas rekomenduoja raudoną vyną kaip priemonę sveikatai gydyti, tegu pasiskaito chemijos“. Ji vadino raudoną vyną „preities dalyku“.

Išsamiai buvo panagrinėta alkoholio tema. „Alkoholis – būtina žmogaus organizmo apykaitos dalis. Didžiausias blaivininkas, sakydamas, kad jo kūne nėra nė lašo alkoholio, meluoja kaip pasamdytas. Alkoholio organizme turime nuolat ir labai nedaug“, – tokia buvo jos kalba. „Jei pakankamai vartojame angliavandenių turtingo maisto, maždaug po 6-9 bulves, ¼ duonos – nesupratau, ar turėjo omenyje tuometinę standartinę kelių rūšių duoną, t. y. jos kepaliuką – 4 valgomuosius šaukštus ryžių per dieną, visa tai mums duos pakankamai alkoholio“, – teigė ji.

Apie peršalimo ligas žiniuonė kalbėjo lakoniškai: „Jei grįžome sušalę, suvartojame apie valgomą šaukštą degtinės ir kuo ilgiau palaikome burnoje – apie 10-15 min. Dar išgeriame gerai pasaldintos arbatos ir suvalgome apie šaukštą spanguolių. Kojas apsiauname šiltomis kojinėmis – ir lovon“.

Iš esmės ji kalbėjo vis apie alkoholio naudą, apie jo saikingą vartojimą ir tai, kaip žmonės yra linkę tas nors ir žinomas normas vis didinti. Vidutinė biologinė norma, anot žiniuonės, yra 1 g alkoholio 10 kg kūno svorio, degtinės – 2 g, vyno – 5 g. Alaus, anot jos, per dieną galima išgerti stiklinę. „Alkoholis – geras dalykas, bet jis negali būti derinamas su grybais“, – pridūrė ji. „Viskis, džinas, konjakas...ne“, – sakė ji. „Tai mūsų samagonas nelabai skiriasi“, – teigė E. Šimkūnaitė. „Negerkite konjako su kava. Taip jis 8 katus giliau pateks į smegenis“, – dėstė ji ir rekomendavo konjaką užsigerti arbata. Pokalbis vėliau pakrypo apie tai, kiek ilgai alkoholio padauginusiam asmeniui šis nepasišalina iš organizmo ir ypač smegenų.

Įdomi tema buvo augaliniai aliejai. Anot žiniuonės, „ricinos aliejus yra vienintelis, ant kurio galima kepti“.

Tuomet buvo išpopuliarėjęs ir savarankiškas gydymasis šlapimu, buvo net publikuotų tekstų, žmonės Lietuvoje ėmė patys namuose šlapimu gydytis nuo įvairiausių ligų ir negalavimų tiek tepdamiesi juo, tiek vartodami į vidų ir pan. Auditorijai žiniuonė aiškino: „Šlapimas... juk jei organizmui nereikalingos medžiagos, jos išleidžiamos“.

Pokalbio su auditorija pabaigoje ji užsiminė apie actą. „Actas – nevartojamas produktas. Tai tiesus kelias į kraujo vėžį“, – sakė ji.

Visai pabaigdama E. Šimkūnaitė vėl kalbėjo apie biologinius skirtumus. „Kiaulienos nevartojimas kai kuriuose kraštuose (...) juk jie higienos paaiškinti nemokėjo, dėl didoko klimato karščio bijojo trichineliozės ...“, – žodžiu, jos atsakymai buvo labai atviri, tiesmuki.

Paskutinioji tema buvo horoskopai. Žinoma, kalbėta apie tai, kad jie negali būti „visuotiniai“, – tokia ta 1994 m. žiniuonės kalba auditorijai... šviesios atminties Eugenijai Šimkūnaitei kovo 11 d. būtų sukakę 100 metų


KAIP MAITINTIS SERGANT DEPRESIJA?

 

Depresija – tai klinikinė būsena, kai smegenyse pakinta serotonino apykaita, todėl žmogus jaučia liūdesį, nerimą, bejėgiškumą, prasmės nebuvimą. Ši būklė gydoma medikamentais ir psichoterapija, tačiau pagerinti kai kurių depresijos gydymui reikalingų medžiagų apykaitą gali ir tam tikri maisto produktai.

Pupelės. Visų rūšių pupelėse yra folio rūgšties, natūralaus vitamino B. Tai labai svarbus elementas, reikalingas įvairiems smegenų procesams vykti. Folio rūgštis padeda atsirasti neuromediatoriams, pernešantiems nervinius impulsus tarp neuronų. Vienas iš neuromediatorių yra ir hormonas serotoninas, kurio depresijos metu smegenyse ima mažėti. Natūrali folio rūgštis gaunama taip pat valgant: šparagus, špinatus, avokadus, brokolius, kiaušinius, pomidorų sultis.

Žuvų taukai. Tokiose riebiose žuvyse kaip tunas, lašiša, sardinė, skumbrė yra daug omega 3 riebiųjų rūgščių. Organizmas pats jų negamina, todėl vienintelis būdas jų gauti – valgyti žuvį. Kaip ir folio rūgštis, ji padeda smegenyse gamintis neuromediatoriams, taip pat ir serotoninui. 2011 m. amerikiečių žurnalas „Klinikinė psichiatrija“ skelbė, jog į tiriamųjų, sergančių sunkia depresija, mitybą buvo įtraukta produktų, kuriuose gausu omega-3 riebiųjų rūgščių. Praėjus kuriam laikui pacientų būklė žymiai pagerėjo. Šių rūgščių taip pat gausu graikiniuose riešutuose ir sėmenyse. Taip pat naudinga valgyti jūros kopūstus, nes juose gausu B grupės vitaminų, jų trūkumas nulemia chronišką nuovargį.

Dribsnių košė. Nesmulkintose avižose, kviečiuose, miežiuose gausu vitamino D. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad nuolatinis vitamino D trūkumas yra susijęs su depresijos išsivystymu. Vitaminas D taip pat reikalingas gerai serotonino apykaitai. Kiti vitamino D šaltiniai: saulė, neriebūs pieno produktai. Taip pat naudinga valgyti ir grikių košę.

Šokoladas – bet ne pieniškas ar baltasis, o juodasis. Tai antidepresantas Nr. 1. Šokoladas padeda organizme susidaryti laimės hormonams – endorfinams. Be to, juodajame šokolade yra magnio, kuris padeda įveikti stresą.

Migdolai - dar vienas natūralus antidepresantas, dažnai veikiantis kartu su šokoladu. Čia gausu magnio (234 mg 100 g) ir nemažai geležies (4,2 mg). Dar yra niacino (0,3 mg 100 g) ir folio rūgšties (40 mkg). Ir, žinoma, malonus skonis ir kvapas, kurį, kaip ir visiems riešutams, suteikia įvairios biologiškai aktyvios medžiagos. Tačiau atsargiai - migdolai labai kaloringi (660 kcal 100 g).

Makaronai - juose gausu amino rūgščių, kurios veikia nuotaiką ir padeda kovoti su depresija. Taip pat juose nemažai triptofano (100 mg 100 g). Svarbiausia - kad jie būtų iš kietų kviečių rūšių. Tokiuose makaronuose yra „lėtųjų“ angliavandenių. Skirtingai nuo greitųjų, nuo kurių didėja svorio, angliavandenių junginiai su mažu glikeminiu indeksu

padeda ilgiau nejusti alkio jausmo. Juose daug B grupės vitaminų, niacino, folio rūgšties, geležies, kalcio ir fosforo.

Bananai. Juos vadina „laimės vaisiais“, juose yra ne tik laimės hormonų, bet ir kalio bei magnio. Šios medžiagos gali pagerinti protinę veiklą ir padeda įveikti dpresiją.

Pieno produktai. Juose yra antioksidantų, B grupės vitaminų, mikroelementų, kurie padeda kovoti su nerviniais sutrikimais, ramina, skatina seratonino gamybą. Kietasis sūris pakelia nuotaiką, nes jame yra aminorūgščių. Varškėje yra B grupės vitaminų, ji rekomenduojama sergantiesiems depresija.

Mėsa. Rekomenduojama jautiena, joje gausu B grupės vitaminų. Patariama valgyti ir vištieną, nes joje yra triptofano. Ištikus stresui, naudinga valgyti buljoną.

Brokoliai. Juose gausu folio rūgšties, kuri padeda ištikus nerimui, stresui, panikos priepuoliams. Brokoliuose gausu vitaminų A, C, E, B1, B2, PP bei kalio, kalcio, geležies, natrio, fosforo, magnio, vario, jodo, chromo, boro.

Žinoma, visa tai nereiškia, kad esant depresijai, reikia maitintis tik sūriu ir šokoladu su migdolais. Tiesiog reikia lepintis šiais produktais dažnai, bet po truputį. Nepamirškite ir kito maisto - košių, mėsos, pieno produktų, daržovių ir žalumynų. Būtent juose yra tie patys B grupės vitaminai, kurie jau buvo paminėti anksčiau. Jie gan tolygiai pasiskirstę minėtuose produktuose: pavyzdžiui, mėsoje daug B12 ir B6 grupės vitaminų, žalumynuose - folio rūgšties, ankštiniuose ir košėse - niacino. Aiškėja, jog svarbiausia antidepresantinėje mityboje - įvairovė: nei negalvokite laikytis nuobodžios monodietos!

Esant lengvai depresijos formai ar pastebėjus jos požymius, medikai rekomenduoja pirmiausia keisti gyvenimo būdą.

Žmonėms, linkusiems į depresiją, rekomenduojama į racioną įtraukti triptofano turinčių produktų. Vienas tokių – liesa paukštiena. Pavyzdžiui, vištiena, valgoma be odelės ar naminiame sultinyje, veikia kaip natūralus antidepresantas. Be to, joje yra vitamino B12, kuris yra ne tik depresijos, bet ir nemigos priešas. Kitos rūšies paukštiena, liesa jautiena ar žuvis taip pat skatina serotonino gamybą organizme. Be mėsos, į valgiaraštį reikėtų įtraukti ir riešutus, lapines daržoves bei juodąjį šokoladą. Taip pat reikėtų nepamiršti ir skysčių, ypač vandens, arbatos ir kavos, kurios teigiamas efektas nors ir nėra ilgalaikis, tačiau neginčijamas. Pasak specialistų, idealus dienos valgiaraštis galėtų atrodyti taip: Pusryčiams – neskaldytų grūdų duonos ir vištienos krūtinėlės sumuštinis, nedidelis puodelis kavos ir sauja riešutų; Pietums – lašišos ar kitos, daug omega-3 riebalų rūgščių turinčios žuvies, žuvies kepsnys su rudaisiais ryžiais ir špinatų salotomis bei žaliąja arbata; Vakarienei – žolelių arbata, salotos ir apelsinas. Angliavandeniai taip pat skatina laimės hormonų gamybą, tad vienas kitas gabalėlis šokolado nepakenks, tačiau saldumynus rekomenduojama keisti uogomis ar javiniais batonėliais. Be abejo, savaitės valgiaraštyje maisto produktai turėtų varijuoti, be to, laikytis griežtų mitybos taisyklių nerekomenduoja net dietologai. Valgymas per prievartą ar nemėgstamų produktų įtraukimas į valgiaraštį ne tik neatneš naudos, bet kai kuriais atvejais net paskatins depresijos progresą.

Maisto produktai, kuriuos reikėtų vartoti atsargiai. Nors kai kuriuose produktuose yra medžiagų, gerinančių serotonino apykaitą, vis tiek turėtumėte atsižvelgti į tai, ar valgomas maistas neverčia jūsų jaustis blogiau. Tarkime, valgydami saldų, daug angliavandenių turintį maistą, galite pajusti staigų nuotaikos pagerėjimą. Vis dėlto gali nutikti ir taip, kad praėjus kelioms valandoms nuotaika subjurs dar labiau. Alkoholiniai gėrimai taip pat neturėtų būti vartojami kaip priemonė pasijusti geriau, nes pasibaigus alkoholio poveikiui bloga savijauta sugrįžta su kaupu; be to, didėja rizika susirgti alkoholizmu. Sergantiesiems valgymo sutrikimais, lydimais ilgalaikės depresijos, taip pat nereikėtų bandyti gydytis tik tam tikromis produktų grupėmis – verčiau ieškoti harmoningo požiūrio į maistą.

Valgymo ritualai. Psichologai pataria depresiją gydyti ne tik vartojant įvairius vaistus ir tam tikrus maisto produktus, bet ir ieškant mažų malonumų kasdienybėje. Sergant depresija gali dingti alkio jausmas, nieko nesinorėti, todėl svarbu maistą pateikti patraukliai. Tokiu atveju galėtų pagelbėti sergančiojo artimieji: gražiai paserviruoti stalą, pateikti skaniai atrodantį maistą. Reikėtų vengti kramsnojimo dirbant kompiuteriu, gulint lovoje. Stenkitės valgymui suteikti daugiau reikšmės nei paprastai, įvesti bent nežymaus rituališkumo, atskirti valgymo erdvę nuo miegojimo, nevalgyti dirbant. Jeigu valgysite mažiau perdirbtų produktų, rinksitės natūralų sveiką maistą, jausitės „švaresni“, besirūpinantys savo kūnu. Tuomet galbūt kils noras ir sportuoti. Įrodyta, kad mankšta, net ir lengvi pratimai, aktyvina trūkstamo hormono serotonino atsiradimą. Taigi, sergant depresija vertėtų ne tik maitintis sveikai, bet ir pajudėti. Vis dėlto depresija – sunki liga, kurią ne visuomet įmanoma įveikti pačiam, todėl jeigu nerimas, susierzinimas, liūdesys ir kitos neigiamos emocijos neapleidžia bent 2–3 savaites, rekomenduojama kreiptis į specialistą, kuris paskirs reikiamą gydymą. Parengta pagal https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/mityba/kokie-maisto-produktai-yra-didziausi-depresijos-priesai-1030-491477?all#print&copied; http://www.delfi.lt; http://joyjoyjoy.ru/estesstyennye-antidepressanty.html

 


PANIKOS ATAKŲ ĮVEIKIMO BŪDAI

 Panikos atakos ar nerimo priepuolio metu tiesiog apsidairykite aplink, patyrinėkite ir įvardinkite:

5 daiktus, kuriuos matote

4 daiktus, kuriuos jaučiate

3, kuriuos girdite

2, kurių aromatą jaučiate

1 daiktą, kurį galima paragauti

                               Kai atsiduriame nerimo ar panikos atakos epicentre, jaučiame lyg būtų neįmanoma susikoncentruoti ar aiškiai mąstyti apie ką nors, kartais mūsų mintys lekia taip greitai ir virsta tokia koše, kad jų realiai nebeįmanoma sekti. Mums ima rodytis, kad viskas, kas vyksta aplink yra tarsi rūke, arba kai kas nors keletą minučių su mumis kalbasi, mes staiga suvokiame, jog nesuprantame apie ką jis ką tik kalbėjo.

                           Kartais jaučiamės lyg būtumėme suparalyžuoti ar užšaldyti, nepajėgiame padaryti net mažiausio judesio ar pasakyti nors žodį. Taip su mumis gali atsitikti ir tada, kai patiriame itin intensyvias emocijas – pavyzdžiui, paliktojo, nuoskaudos, beviltiškumo, baimės ar išeities neturėjimo jausmai.

                                Specialūs metodai yra puikus instrumentas esant tokioms situacijoms ir juos galima naudoti visur kur esate. Sugrąžindami savo sąmonę ir kūną atgal į dabarties momentą, galime sudaryti savo smegenims erdvę, kad jos nurimtų ir pasijustumėme žymiai labiau susikoncentravę, kad galėtumėme paaiškinti, kas su mumis darosi ar kreiptis pagalbos, ar sugalvoti, kaip elgtis tokiai būklei ištikus.

                             Yra daug būdų panikai įveikti – todėl tai yra tokia nuostabi technika – net jei žemiau pateiktos technikos Jums netiks, yra daugybė kitų, kurias verta išbandyti, kad rastumėte tai, kas padeda būtent Jums. Jūs taip pat galite sukurti savo asmeninę techniką, surasti tai, kas padeda susikoncentruoti, sugrąžina į esamą laiko momentą.

                                   Štai keletas technikų, suskirstytų į kelias kategorijas:

NUSIRAMINIMAS

  1. Nueikite į dušą ar vonią. Susitelkite į kiekvieną pasiruošimo žingsnį, pastebėkite kiekvieną mažą detalę – ką jaučia Jūsų plaštaka, kai liečiate medinę rankeną ar kraną? Kai išjungiate kraną, kaip nustatote tekančio vandens temperatūrą? Pajuskite, kaip veikia Jus vanduo, patekęs ant odos, skirkite dėmesį vandens temperatūrai ir garsams, pajuskite savo kūno raumenis.
  2. Raskite objektą, kuris Jus traukia. Tai gali būti glotnus akmuo ar nupoliruotas stiklo gabalėlis, kažkas panašaus į verpalų sruogą, kurios tekstūra Jums atrodo komfortabili; tai gali būti maža statulėlė ar kas nors, kas susiję su Jūsų gerais prisiminimais. Nešiokitės tą objetą ten, kur lengva jį pasiekti ir pasiimkite tada, kai Jums reikia nusiraminti. Atkreipkite dėmesį ir apibūdinkite mintyse kiekvieną objekto detalę, lieskite jį ranka ir pastebėkite pojūčius, kuriuos sukelia tas lytėjimas.
  3. Išsivirkite puodelį arbatos, kavos ar karšto šokolado. Kiekvieną veiksmą atlikite su maksimaliu dėmesiu, pastebėkite kiekvieną judesį, kurį daro Jūsų kūnas; štai Jūsų pirštai suspaudė arbatinuko rankeną, štai delnas pajuto krano šaltį, kai įjungėte vandenį, štai pajuntate, kad arbatinukas Jūsų rankoje pasunkėjo, kai vandens į jį priteka vis daugiau. Kai gėrimas bus paruoštas, gurkšnokite pamažu sąmoningai, jaukiai ir įsitaisęs ramioje vietoje.

PASTEBĖKITE PENKIS POJŪČIUS

  1. Raskite pažįstamą kvapą (kvepalus, muilą, arbatą ir t.t.) ir tegu tai tampa įpročiu įkvėpti tą kvapą kiekvieną rytą, prieš miegą ar kurią nors pasirinktą dienos valandą. Nešiokitės tą kvapą su savimi ir įkvėpkite kaskart, kai Jums reikia nusiraminti, derinkite tą procesą su giliu ir lėtu kvėpavimu.
  2. Apsirenkite Jūsų mėgiamus drabužius – tai gali būti kojinės, mėgstamas megztinis ar minkšti malonūs marškinėliai. Pajuskite tos aprangos tekstūrą, spalvą, kvapą. Tiems patiems tikslams tiks antklodė ar pledas.
  3. Įsisukite į antklodę. Apkabinkite save stipriai stipriai ar paprašykite ko nors Jus apkabinti. Trinkite rankas ir kojas, judėkite iš apačios į viršų nuo pėdų iki klubų ir iš viršaus į apačią nuo pečių iki riešų.

 NAUDOKITE KŪNĄ

  1. Pastebėkite, kaip Jūsų pėdos stovi ant grindų. Jūs galite atsistoti ir stipriai “įaugti” pėdomis į grindis, nusiauti avalynę ir atsistoti ant žemės ar grindų, pajusti lyg Jūsų kojos – tai geros sveikatos pagrindas, stipriai susiję su žeme, tiesiogine prasme pajusti dirvą po kojomis ir žemės traukos jėgą. Tai galite atlikti ir sėdėdami ant kėdės ar gulėdami.
  2. Atsigulkite ant grindų. Greitai nužvelkite savo kūną, kad pajustumėte, kokiose būtent vietose grindys liečiasi su Jūsų kūnu, kurios kūno vietos jį jaučia ir susitelkite į spaudimo, tekstūros, temperatūros pojūčius. Pajuskite visas vibracijas, kurias dabar galite pajusti namuose. Galite ant grindų pastatyti muzikos kolonėlę ir jausti jos vibraciją.
  3. Judėkite! Pasiūbuokite kojomis, pajuskite, kaip kiekviena koja juda atskirai. Pajuskite, kaip kiekviena koja juda atskirai tuo tarpu, kai visas kūnas yra nejudrus. Tą patį atlikite su pirštais, jauskite jėgą raumenyse, įtemkite juos ir atpalaiduokite judesio metu.
  4. Pabelskite koja į grindis, raskite objektą, kuris sukelia minkštą garsą, pabarbenkite pirštais į stalą ir tyliai į stiklą ar kokį kitą paviršių, raskite malonų garsą, o po to sukurkite ritmą ir jį kartokite, stenkitės susikoncentruoti į kiekvieno Jūsų sukurto garso pradžią ir pabaigą.
  5. Užsiimkite veikla, kuri įtrauktų visas kūno dalis. Eikite į sodą rauti piktžolių. Išmokite megzti. Nusipirkite kinetinio smėlio ar molio ar ką kitą, kas skatina mažąją motoriką. Suplaukite indus, kreipkite dėmesį į fizinius pojūčius. Gražiomis linijomis sudėkite skalbinius.

STEBĖKITE

  1. Išeikite į gatvę (ar raskite langą, pro kurį galite žiūrėti) ir raskite bet kokį objektą. Įsidėmėkite kiek įmanoma daugiau to objekto detalių. Pavyzdžiui, jei pasirinkote medį, pastebėkite, kaip ant jo krinta šviesa ir kur meta šešėlį šakos. Įsižiūrėkite, ar daug šakų turi tas medis, yra ant jų lapai ar ne. Apžiūrėkite kamieno tekstūrą, pastebėkite, ar šakos tiesios, ar sulinkusios, kokia to medžio lapų forma.
  2. Lėtai pereikite edvę, kurioje esate, pamėginkite įsidėmėti kiekvieną kojos prisilietimą prie žemės. Pastebėkite, kuri pėdos dalis pirmoji liečiasi prie žemės ir kur jaučiate spaudimą. Pastebėkite, kaip Jūsų pėda atsiskiria nuo žemės ir kaip balansuojate ant vienos kojos iki tol, kol kito žingsnio metu nuleisite koją.
  3. Raskite kažką greta, kas turi tam tikrą ornamentą, ir pamėginkite jį nupiešti ant popieriaus. Pavyzdžiui, galite pamėginti nupiešti, kaip sudėtos plytelės ant lubų, nukopijuoti kilimo raštą ant popieriaus ar perpiešti įstabius medžio, iš kurio padarytas stalas, raštus.
  4. Apibūdinkite kambarį, kuriame dabar esate: garsiai ar pats sau. Jei kambarys per daug didelis ar perkrautas, galite pasirinkti nedidelį kambario plotą ar kokį nors objektą – pavyzdžiui, apatinę lentyną – ir apibūdinti visus objekto kampus, spalvą, šešėlius, tekstūrą ir formą.
  5. Jei esate viešoje vietoje, pasižiūrėkite į aplink esančius žmones ir pamėginkite pastebėti jų išorės detales. Kokios spalvos jų avalynė? Kas iš jų su striukėmis? Ar kas iš jų turi skėtį ar portfelį? Kaip atrodo jų šukuosenos?

NUKREIPKITE MINTIS

  1. Pridėkite prie nulio septynis taip ilgai, kaip Jums tai seksis (ar pasirinkite kitą intervalą): nulis, septyni, keturiolika, dvidešimt vienas, dvidešimt aštuoni…
  2. Pažaiskite žaidimą “atspėk profesiją”. Pasižiūrėkite į žmones aplink save ir pamėginkite suprasti, koks jų darbas ar kur jie dabar eina.
  3. Pagalvokite apie šiandieną. Priminkite sau, kuri šiandien savaitės, kalendoriaus diena, koks mėnuo, kokie metai, dienos metas ir kur dabar esate. Priminkite sau, kad esate būtent dabartiniame momente, ne praeityje, esate dabar saugus. Pastebėkite, koks metų laikas už lango, pažiūrėkite, kaip atrodo dangus. Pasakykite adresą, kur dabar esate.
  4. Pažaiskite žaidimą “Kategorijos”: pasirinkite kategoriją, pavyzdžiui, spalvą, gyvūną, valgį ir pamėginkite išvardinti mažiausiai 10 šios kategorijos objektų. Taip pat galima naudotis raidynu ir pamėginti išvardinti tos kategorijos objektus pasirinkus raidyno raidę, pradedant A, B, C ir t.t.
  5. Pasirinkite formą (trikampis, apskritimas, kvadratas) ir pamėginkite rasti visus tos formos objektus savo aplinkoje. Tą patį galima atlikti ir su spalvomis – pavyzdžiui, rasti kambaryje viską, kas yra žalios spalvos.

KVĖPUOKITE

  1. Kvėpuokite giliai – padėkite vieną ranką ant pilvo, kitą ant krūtinės. Įkvėpkite lėtai ir giliai orą į pilvą stengdamiesi ranką ant pilvo kelti lyg pūstumėte balioną ar sviedinį. Stenktės, kad ranka ant krūtinės nejudėtų, kvėpuokite tik pilvu. Lėtai iškvėpkite, jauskite, kaip ranka ant pilvo lėtai leidžiasi lyg balionas ar sviedinys subliūkštų.
  2. Kvėpuokite pagal skaičius 4-7-8: lėtai įkvėpkite, skaičiuokite iki keturių. Po to sulaikykite kvėpavimą septynioms sekundėms, o pabaigoje lėtai ir minkštai, aštuonių sekundžių bėgyje iškvėpkite. Pakartokite tiek kartų, kiek Jums tai patogu. (Pastaba: kiekvienas turi savo dydžio kūną ir plaučių tūrį, jei pasiūlyta kombinacija Jums netinka, galite atlikti šį pratimą Jums patogiais intervalais. Sumanymas tas, kad vadovautumėtės tam tikra schema ir kvėpavimas sulėtėtų).

Svarbi pastaba: šie atsipalaidavimo būdai yra ne tam, kad atsikratytumėte nepageidaujamų emocijų ar atsiribotumėte nuo pergyvenimų,  ne, jie yra tam, kad atsirastų tam tikras resursas ištverti tam tikrą patirtį ar emocijas, pasilikti esamame laike ir savame kūne. Svarbu panašias būkles aptarti su terapeutu ar su psichinės sveikatos specialistu, ypač jei pastebėjote, kad panikos atakos tapo dažnesnės.

 Šaltinis: Lexi  Schmidt, tothegrowlery.com/blog/2017/4/18/six-different-types


NAUDINGI KVĖPAVIMO PRATIMAI

                            Panikos atakų metu, ištikus nerimo priepuoliui ir esant kitiems atvejams, kai svarbu nusiraminti, praverčia kvėpavimo pratimai. Kvėpavimo būdų yra daug, kiekvienas iš jų daugiau ar mažiau padeda. Pagrindinė jų paskirtis – sustabdyti netvarkingą padažnėjusį kvėpavimą. Kitu atveju nuo tų pratimų naudos jokios, galima ir pakenkti sau. Kam panikos metu dar ir plaučių hiperventiliacija? Tai tik kelias iki nualpimo, kai nukrentate kur papuola. Žemiau pateikiami keli pratimai, iš kurių galite išsirinkti patogiausią – neapsiriksite. Jie naudingi ir esant stipriam nerimui.

PIRMAS, jis vienas iš labiausiai paplitusių – KVĖPAVIMAS KVADRATU. Iš anksto pasakysiu, kad skaičių pasirenkame laisvai, su sekundometru matuoti nebūtina, nors... tai galėtų tapti neblogu dėmesį nukreipiančiu veiksniu. Ir taip:

Suskaičiavęs iki keturių (vienas-du-trys-keturi) bebras įkvepia;

Suskaičiavęs iki keturių bebras sulaiko kvėpavimą;

Suskaičiavęs iki keturių bebras iškvepia;

Suskaičiavęs iki keturių bebras padaro pauzę prieš kitą įkvėpimą.

Tiesa, stenkitės, kad kvėpavimas būtų sklandus, minkštas, be trūkčiojimų. Suprantama, kad iš pradžių gali nepavykti, bet palaipsniui kvėpavimas išsilygina. Geriausia pradėti nuo pauzės prieš įkvėpimą.

ANTRAS – KVĖPAVIMAS PILVU. Tiksliau, diafragma. Stenkitės nesinaudoti krūtinės ląsta. Rekomenduojama prigulti, bet ne visada tai įmanoma – sakykime, tai perpildytame autobuse. Bet galima taip kvėpuoti ir sėdint, ir stovint. Svarbu, kad tiek įkvėpimas, tiek iškvėpimas truktų iki keturių skaičių ir ne trumpiau, o kvėpavimo sulaikymas – ne trumpiau nei iki dviejų. Optimalu – viskas kaip ir pirmajame pratime, nors kai kas pataria iškvėpimus daryti ilgesnius nei įkvėpimus – bet visa tai Jums spręsti.

TREČIAS – LĖTAS (su tuo pačiu ritmu kaip ir pirmas pratimas) KVĖPAVIMAS, KAI ŽMOGUS PADEDA SAU RANKOMIS. Kaip rytinės gimnastikos metu: įkvėpimas – rankos keliamos į viršų. Iškvėpimas – nuleidžiamos žemyn. Tai daugiau pagalbiniai judesiai, būdami žmonėse rankomis labai jau nepamosuosite, bet vis dėlto. Kur prasmė? Rankos kvėpavimui suteikia ritmą. Pamėginkite pakilnoti rankas į viršų-į apačią su panikos atakos kvėpavimo greičiu – juk taip ir pakilti galima! O čia reikia viską daryti aptakiais judesiais, reikiamu režimu.

Parengta pagal https://vk.com/wall-145811225 2002


Į SVEIKATĄ

MYTYBOS ELGESIO SUTRIKIMAI: MITAI IR FAKTAI

                            

 Mitybos elgesio sutrikimai gali tapti rimta žmogaus mirties priežastimi. Tačiau esant savalaikiam ir efektyviam elgesiui, o taip pat profesionaliam palaikymui, galimas visiškas tokių paciantų pasveikimas. Deja, dėl egzistuojančių stereotipų ir įsitikinimų dėl to, kaip atrodo žmonės, kenčiantys nuo valgymo sutrikmų, daugelis laiku nesikreipia profesionalios pagalbos, kurios jiems taip labai reikia. Mitybos elgesio sutrikimai (MES), kurių tarpe labiausiai paplitusi nervinė anoreksija, bulimija, kompulyvus persivalgymas, dabar tapo labai aktualia problema, nes susiję su rimtais mediko-socialiniais veiksniais, turi aukštą mirtingumo lygį visų psichinių susirgimų tarpe. Šiandien kas 62 minutes miršta vienas žmogus, kenčiantis nuo MES (Eating Desorders Coalision, 2016).

Nervinei anoreksijai būdingi tokie požymiai, kaip:

  • Noras nuolat mažinti svorį ir atsisakymas jį išlaikyti normos ribose pagal amžių kategorijoje;
  • Stipri baimė sustorėti ar padidinti kūno masę net jei ji nesiekia normos, ir tas jausmas nepraeina net nuolat mažėjant kūno svoriui, o tik stiprėja toliau kūstant;
  • Savo kūno svorio ar formų suvokimo sutrikimai, perdėtas jų poveikis savivertei (dismorfomanija/dismorfofobija);
  • Liga gali nulemti menstruacijų atsiradimo vėlavimą paauglystėje, o jei liga atsiranda jau lytiškai subrendus, ligos požymiu tampa amenorėja (mėnesinių nebuvimas kelių menstruacijų ciklo metu).

Bulimijai būdingi tokie požymiai, kaip:

  • Padidėjusio apetito priepuoliai, maisto rijimas ir šio proceso nevaldymas (daugiau kaip dukart per savaitę per tris mėnesius);
  • Po persivalgymo būna mėginimai nusikratyti pertekliumi, griebiamasi įvairių iškrovos būdų (dirbtinio vėmimo sukėlimas ir kt.), dar daugiau, kad svoris sumažėtų, griebiamasi įvairių dietų ir fizinio krūvio;
  • Persivalgymo priepuolius lydi kaltės ir gėdos jausmas. Paaugliai labai bijo svorio padidėjimo, todėl griebiasi įvairių būdų, kad sukūstų, tai panašu į anoreksiją. Per organizmo valymo epizodus atsiranda organizmo sutrikimų požymiai (elektrolitų balanso sutrikimai ir kt.).

Tėvai ir net gydytojai neretai ignoruoja svorio svyravimo problemas. Ankstyvose MES fazėse pagalbos pas specialistus kreipiamasi retai, o vėliau tai jau būna pavėluota, organizmo pakitimai būna negrąžinami. Didelę įtaką daro socialiniai tinklai ir žiniasklaida. Dažnai samprata „liesas“ asocijuojama su samprata „normalus“, tuo tarpu, kai „storas“ – su tinginyste, neorganizuotumu ir silpnumu. Fetfobija (storų žmonių nemeilė) pasiekė neįtikėtinus mastus.

Anoreksija ir bulimija retai pasitaiko be depresijos. Sergantieji bulimija išgyvena didelį gėdos jausmą, nenori prisipažinti, pasipasakoti. Jie neigia gydymosi poreikį ir dažnai pas gydytojus juos nuveda artimieji. Tyrimai rodo, jog nuo problemos atsiradimo iki kreipimosi į specialistus praeina maždaug 8 metai. Apie 80 proc. pacientų net po kreipimosi negauna reikiamos pagalbos. Būtent psichologinis pasveikimas tampa sudėtingiausiu etapu. Žemas informuotumo lygis lemia mitų apie MES paciantus atsiradimą.

Mitas apie tai, kad šių sutrikimų aukas galima nustatyti pagal jų išorę. Tiesiog imamasi spręsti, kad sergančiųjų išorė neatitinka standartų.

Kitas mitas, jog MES sergantieji tiesiog pamišę dėl savo išorės, stengiasi sukūsti bet kokia kaina, kad būtų panašūs į žinomus žmones. Tai rimtas psichikos susirgimas ir su šiuo mitu neturi nieko bendro. JAV buvo nustatyti 9 faktai, susiję su MES:

1 faktas: dauguma žmonių, kenčiančių nuo MES, gali atrodyti visai sveiki, bet tuo pačiu labai kentėti.

2 faktas: šeima nėra pagrindinė susirgimo priežastis, bet giminaičiai gali tapti pagrindiniais pagalbininkais pasveikimo procese.

3 faktas: MES diagnozė – rimta problema, kuri sugriauna tiek asmeninį, tiek socialinį individo funkcionavimą.

4 faktas: MES nėra asmeninis pasirinkimas, o rimtas biologijos nulemtas susirgimas.

5 faktas: MES patiria bet kuriuos lyties, rasės, amžiaus, tautybės, svorio, socialinio statuso ar seksualinės orientacijos žmonės.

6 faktas: MES gali sukelti suicidinį elgesį ir medicininius sveikatos sunkumus.

7 faktas: MES sukeltam elgesiui įtaką turi ne tik genai, bet ir aplinka.

8 faktas: Genai nenulemia susirgimo atsiradimo.

9 faktas: Visiškas pasveikimas nuo MES galimas, bet svarbi ankstyva diagnostika ir tinkmai parinktas gydymas.

 Parengta pagal https://neuronews.com.ua/ru/issue-article-2048/Rozladi-harchovoyi-povedinki-mifi-ta-fakti#gsc.tab=0 


Griežtai draudžiama „Padėkime sau'19“ paskelbtą žodinę ir vaizdinę informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Padėkime sau'19“ kaip šaltinį.