1. Duomenų subjektas šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę:

2. Duomenų valdytojas privalo sudaryti sąlygas duomenų subjektui įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai reikia užtikrinti:

3. Duomenų valdytojas turi motyvuotai pagrįsti atsisakymą vykdyti duomenų subjekto prašymą įgyvendinti šio įstatymo nustatytas duomenų subjekto teises. Duomenų valdytojas, gavęs duomenų subjekto prašymą, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos turi pateikti jam atsakymą. Jeigu duomenų subjekto prašymas išreikštas rašytine forma, duomenų valdytojas turi pateikti jam atsakymą raštu.
4. Duomenų subjektas gali skųsti duomenų valdytojo veiksmus (neveikimą) Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai per 3 mėnesius nuo atsakymo iš duomenų valdytojo gavimo dienos arba per 3 mėnesius nuo tos dienos, kada baigiasi šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas pateikti atsakymą. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiksmus (neveikimą) įstatymų nustatyta tvarka duomenų subjektas gali skųsti teismui.

2. Duomenų valdytojas, kuris asmens duomenis gauna ne iš duomenų subjekto, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą pradėdamas tvarkyti asmens duomenis arba, jei ketina duomenis teikti tretiesiems asmenims, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą ne vėliau kaip iki to momento, kai duomenys teikiami pirmą kartą, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti teisės aktai apibrėžia tokių duomenų rinkimo ir teikimo tvarką bei duomenų gavėjus. Šiuo atveju duomenų valdytojas privalo duomenų subjektui suteikti šią informaciją (išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas tokią informaciją jau turi):

3. Kai duomenų valdytojas renka ar ketina rinkti asmens duomenis iš duomenų subjekto ir juos tvarko ar ketina tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais, prieš teikdamas duomenų subjekto duomenis, jis privalo informuoti duomenų subjektą, kam ir kokiais tikslais jo asmens duomenys bus teikiami.
4. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma tvarkant asmens duomenis statistikos, istoriniais ar mokslinio tyrimo tikslais, kai tokios informacijos pateikti neįmanoma ar pernelyg sunku (dėl didelio duomenų subjektų skaičiaus, duomenų senumo, nepagrįstai didelių sąnaudų) arba kai duomenų rinkimo ir teikimo tvarką nustato įstatymai. Apie tai duomenų valdytojas privalo pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai šio įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija privalo atlikti išankstinę patikrą.

1. Duomenų subjektas, pateikdamas duomenų valdytojui ar duomenų tvarkytojui asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę gauti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie jo asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti bent per paskutinius vienus metus.
2. Duomenų valdytojas, gavęs duomenų subjekto paklausimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo, privalo atsakyti, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ir pateikti duomenų subjektui prašomus duomenis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos. Duomenų subjekto prašymu tokie duomenys turi būti pateikiami raštu. Neatlygintinai tokius duomenis duomenų valdytojas teikia duomenų subjektui kartą per kalendorinius metus. Teikiant duomenis atlygintinai, atlyginimo dydis neturi viršyti duomenų teikimo sąnaudų. Duomenų teikimo atlyginimo tvarką nustato Vyriausybė.

1. Jeigu duomenų subjektas, susipažinęs su savo asmens duomenimis, nustato, kad jo asmens duomenys yra neteisingi, neišsamūs ar netikslūs, ir kreipiasi į duomenų valdytoją, duomenų valdytojas nedelsdamas privalo asmens duomenis patikrinti ir duomenų subjekto prašymu (išreikštu rašytine, žodine ar kita forma) nedelsdamas ištaisyti neteisingus, neišsamius, netikslius asmens duomenis ir (arba) sustabdyti tokių asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus saugojimą.
2. Jeigu duomenų subjektas, susipažinęs su savo asmens duomenimis, nustato, kad jo asmens duomenys yra tvarkomi neteisėtai, nesąžiningai, ir kreipiasi į duomenų valdytoją, duomenų valdytojas nedelsdamas privalo neatlygintinai patikrinti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, sąžiningumą ir duomenų subjekto prašymu (išreikštu rašytine forma) nedelsdamas sunaikinti neteisėtai ir nesąžiningai sukauptus asmens duomenis ar sustabdyti tokių asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus saugojimą.
3. Duomenų subjekto prašymu sustabdžius jo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, asmens duomenys, kurių tvarkymo veiksmai sustabdyti, turi būti saugomi tol, kol bus ištaisyti ar sunaikinti (duomenų subjekto prašymu arba pasibaigus duomenų saugojimo terminui). Kiti tvarkymo veiksmai su tokiais asmens duomenimis gali būti atliekami tik:

4. Duomenų valdytojas privalo nedelsdamas pranešti duomenų subjektui apie jo prašymu atliktą ar neatliktą asmens duomenų ištaisymą, sunaikinimą ar asmens duomenų tvarkymo veiksmų sustabdymą.
5. Asmens duomenys taisomi ir naikinami arba jų tvarkymo veiksmai sustabdomi pagal duomenų subjekto tapatybę ir jo asmens duomenis patvirtinančius dokumentus, gavus duomenų subjekto prašymą.
6. Jeigu duomenų valdytojas abejoja duomenų subjekto pateiktų asmens duomenų teisingumu, jis privalo sustabdyti tokių duomenų tvarkymo veiksmus, duomenis patikrinti ir patikslinti. Tokie asmens duomenys gali būti naudojami tik jų teisingumui patikrinti.
7. Duomenų valdytojas privalo nedelsdamas informuoti duomenų gavėjus apie duomenų subjekto prašymu ištaisytus ar sunaikintus asmens duomenis, sustabdytus asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus atvejus, kai pateikti tokią informaciją būtų neįmanoma arba pernelyg sunku (dėl didelio duomenų subjektų skaičiaus, duomenų laikotarpio, nepagrįstai didelių sąnaudų). Tokiu atveju turi būti nedelsiant pranešama Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

1. Duomenų valdytojas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais, taip pat kai duomenys tvarkomi ar ketinami tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais, privalo supažindinti duomenų subjektą su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.
2. Duomenų subjektas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti (raštu, žodžiu ar kitokia forma), kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Jeigu duomenų subjekto nesutikimas yra teisiškai pagrįstas, duomenų valdytojas privalo nedelsdamas ir nemokamai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir informuoti duomenų gavėjus.
3. Duomenų subjektas turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, nenurodydamas nesutikimo motyvų, kai duomenys tvarkomi ar ketinami tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais. Šiuo atveju duomenų valdytojas privalo nedelsdamas ir nemokamai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir informuoti duomenų gavėjus.
4. Duomenų subjekto prašymu duomenų valdytojas privalo pranešti duomenų subjektui apie jo asmens duomenų tvarkymo veiksmų nutraukimą ar atsisakymą nutraukti duomenų tvarkymo veiksmus.

1. Identiškumas. Būdingas pernelyg didelis kitų žmonių poreikis, kad galėtų įvertinti save, savivertė arba labai padidėjusi, ar nusmukusi, ar nukrypstama į kraštutinumus, pasireiškia emocijų nestabilumas, kas atspindi savivertės svyravimus.
2. Elgesys pirmiausia nukreiptas į tai, kad pasiektų aplinkinių pritarimą, vidiniai standartai arba labai aukšti, arba žemi. Kartais nesuvokiamos tikrosios savo elgesio priežastys.
3. Nesugebama įsijausti į kitų asmenų padėtį, perdėtas rūpinimasis kitų reakcija į narciziškus poelgius,

4. Santykiai daugiausia paviršutiniški, skirti pirmiausia savivertės palaikymui. Partnerio gyvenimu išties nesidomima, ieškoma asmeninės naudos.
5. Grandioziškumas. Akivaizdus ar paslėptas jausmas, jog asmeniui visi skolingi: egocentrizmas, gilus įsitikinimas, kad jis geresnis už kitus, negailestingumas kitų atžvilgiu. Įsitikinimas, kad narcizui visi pavydi.
6. Dėmesio paieška. Nuolatinis pripažinimo siekimas. Noras, kad aplinkiniai girtų ir skirtų dėmesį. Pavydas ir kitų ekspluatacija siekiant asmeninės naudos.

LIETUVOS GYVENTOJŲ LIGOTUMAS
2020 m., proc.

32,3 PROC. LIETUVOS VAIKŲ, TAI YRA KAS TREČIAS VAIKAS, turi įgimtas formavimosi ydas, deformacijas ar anomalijas, pakitimus ar nenormalius klinikinius radinius neklasifikuotus kitur. Esamu metu 8 iš 10 Lietuvos gyventojai yra pasiligoję, su patologijomis, anomalijomis, sutrikimais.

SVARBU ŽINOTI

Asmenys, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis 2001-2020 m.

-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

2022 m. ES biudžetas. Europos ekonomikos atsigavimo spartinimas ir pažanga kuriant žalią, skaitmeninę ir atsparią ateitį...

Redakcijos prierašas. Paieškokime informacijos apie galimas gauti lėšas neįgaliųjų reikmėms:

Elta, 2021-06-08

2021-06-08 Europos Komisija pasiūlė 2022 m. metinį 167,8 mlrd. EUR ES biudžetą, kuris turėtų būti papildytas maždaug 143,5 mlrd. EUR dotacijomis pagal priemonę „NextGenerationEU“.

Siūlome iki šiol neregėto dydžio finansinę paramą, padėsiančią stiprinti Europos atsigavimą po ekonomikos ir sveikatos krizių, – kalbėjo už ES biudžetą atsakingas Europos Komisijos narys Johannesas Hahnas. – Padėsime labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems žmonėms, įmonėms ir regionams. Investuosime į Europos atsparumą ir jos modernizavimą įgyvendinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Pagrindiniai mūsų prioritetai – grąžinti Europą į vėžias, paspartinti jos atsigavimą ir užtikrinti, kad ji būtų pasirengusi ateičiai!“

Biudžetas atspindi ES politinius prioritetus, kurie yra svarbūs siekiant užtikrinti tvarų ekonomikos atsigavimą. Šiuo tikslu Europos Komisija siūlo (įsipareigojimai):

• 14 PUNKTŲ MŪSŲ LEIDINYJE NECITUOJAMI, JIE SUSIJĘ SU ŽEMĖS ŪKIU, INOVACIJOMIS, KT.
• 4,7 mlrd. EUR skirti žmonėms, socialinei sanglaudai ir vertybėms: iš jų 3,4 mlrd. EUR būtų skirta programai „Erasmus+“ siekiant žmonėms suteikti švietimo ir judumo galimybių, 401 mln. EUR – visos Europos menininkams ir kūrėjams remti ir 250 mln. EUR – teisingumui, teisėms ir vertybėms propaguoti;
• 789 mln. EUR skirti programai „ES – sveikatos labui“ siekiant visapusiškai patenkinti žmonių sveikatos poreikius, o 95 mln. EUR – Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmui („rescEU“), kad kilus krizei būtų galima greitai teikti operatyvinę pagalbą. Iš priemonės „NextGenerationEU“ biudžeto „rescEU“ galėtų būti skirti papildomi 680 mln. EUR;

2022 m. biudžeto projektas yra 2020 m. pabaigoje priimto Europos Sąjungos ilgalaikio biudžeto dalis ir juo siekiama ilgalaikio biudžeto prioritetus paversti konkrečiais metiniais rezultatais. Todėl didelė lėšų dalis bus skirta kovai su klimato kaita, laikantis tikslo 30 proc. ilgalaikio biudžeto ir ekonomikos gaivinimo priemonės „NextGenerationEU“ biudžeto išleisti šiam politikos prioritetui.

Daugiau informacijos:

Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje

Gedimino pr. 16, LT 01103 Vilnius

Tel: +370 5 231 3186

www.ec.europa.eu/lietuva

ŠALTINIS: https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/2022-m-es-biudzetas-europos-ekonomikos-atsigavimo-spartinimas-ir-pazanga-kuriant-zalia-skaitmenine-ir-atsparia-ateiti-215802, žr. 2021-06-09
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Neįgalieji darbo rinkoje –

TIK 1 IŠ 10 IEŠKO DARBO, NORS ĮSIDARBINIMO GALIMYBĖS GERĖJA

2021 m. rugpjūčio 9 d. Užimtumo tarnybos pranešimas spaudai

Vis daugiau į darbo rinką sugrįžtant nedirbančių šalies gyventojų, mažėja ir Užimtumo tarnyboje registruotų negalią turinčių žmonių. 16,1 tūkst. – tiek pastaruoju metu jų ieško darbo. Tai – 3,3 tūkst. mažiau nei metų pradžioje. Neįgaliųjų profilio struktūroje dominuoja vyrai – jie sudaro 52,6 proc., 55+ – daugiau nei pusė (51 proc.), formaliai įgytos profesinės kvalifikacijos neturi beveik trečdalis (32,3 proc.) negalią turinčių klientų. Ilgalaikių bedarbių tarp šių asmenų yra 45,5 proc. Daugiau nei trims penktadaliams (68,4 proc.) nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis.

Akivaizdu, jog vos 11 proc. asmenų su negalia, kurie yra darbingo amžiaus, ieško darbo, tai yra, tik apie 1 iš 10 nori dirbti.

„Šiais metais per mėnesį vidutiniškai įregistruojama pusantro karto  mažiau neįgalių asmenų nei 2019 ar 2020 metais. Įdarbinimo rodikliai taip pat gerėja: šių metų antrąjį ketvirtį – pirmą kartą nuo 2019 m. pradžios – įsidarbinusių skaičius viršijo per tą patį laikotarpį įregistruotų darbo neturinčių asmenų skaičių. Visgi neįgaliųjų skaičius – 37,5 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu, o ilgalaikių bedarbių su negalia skaičius siekia 7,3 tūkst.“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Per pastaruosius metus labiausiai augo neįgalių  iki 40 metų amžiaus skaičius: darbo neturinčių jaunuolių iki 29 m. padaugėjo 59,6 proc., 30-39 m. – 45,6 proc., vyresnių nei 55 m. – 39,4 proc.. Labiau išaugo neįgalių moterų skaičius – 39,9 proc. (vyrų – 35,4 proc.). 30-40 proc. darbingumo lygį turinčių asmenų skaičius per metus šoktelėjo  82,8 proc. Besikreipiančių su 45-55 proc. darbingumo lygiu skaičius padidėjo 22,4 proc. 

2021 metais tarpininkauta įdarbinant 3,3 tūkst. negalią turinčių asmenų, iš jų –  80,6 proc. pradėjo dirbti pagal neterminuoto darbo sutartis. Negalią turinčius asmenis dažniausiai įdarbino administracinę ir aptarnavimo veiklą, apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės. Terminuotai – administracinę ir aptarnavimo veiklą, apdirbamosios gamybos, švietimo veiklas vykdančios įmonės ar įstaigos.

„Stebima, kad darbdaviai mieliau priima žmones su negalia į valymo paslaugų įmones, pardavimų, konsultacijų telefonu ir kitas įmones, kur nereikia aukštos kvalifikacijos. Tačiau nemažai negaliųjų įsidarbina juvelyrikos, IT ir apskaitos srityse. Taip pat judėjimo negalią turintys asmenys  dirba darbus, kuriuos galima atlikti namų sąlygomis, pvz., informacijos teikimas skambučių centruose ar prekyba telefonu“, – sakė J. Zemblytė.

Užimtumo tarnyboje registruoti negalią turintys asmenys daugiausia pageidauja dirbti nekvalifikuotais darbininkais, valytojais, kiemsargiais, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojais, pardavėjais, pakuotojais (rankomis), apsaugos darbuotojais, sekretoriais, apskaitos ir buhalterijos tarnautojais, reklamos ir rinkodaros specialistais, dažytojais.

Pirmąjį pusmetį per Užimtumo tarnybą mokėsi naujos profesijos, stažavosi, įsidarbino subsidijuojamose darbo vietose ir dalyvavo kitose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse 681 negalią turintis žmogus, pernai – 539. Remiamo užimtumo priemonėmis pasinaudojo  415 negalią turinčių asmenų, parama judumui – 31.

Į darbo rinką padedančiose integruotis paramos mokymuisi priemonėse pradėjo dalyvauti 106 asmenys: profesiniame mokyme – 100, stažuotėje –  4, kompetencijų pripažinime –  2.   Populiariausios mokymo programos tarp neįgaliųjų – slaugytojo padėjėjo modulinė profesinio mokymo programa (mokymus baigė 10 asmenų), sandėlio operatoriaus (9), virėjo (7), apskaitininko (6), svečių aptarnavimo darbuotojo (6), socialinio darbuotojo padėjėjo (5). 

Pagal darbo vietų steigimo priemonę, įsteigtos 48 naujos darbo vietos neįgaliesiems: automobilio vairuotojo – 15, mechanizatoriaus – 7, mikroautobuso vairuotojo – 4, staliaus – 3, administratoriaus – 3 ir kt. Savarankiško užimtumo rėmimas sudarė galimybę įsteigti 14 naujų vietų neįgaliesiems –  baldžiaus, suvirintojo, šaltkalvio, aplinkos tvarkytojo, siuvėjo modeliuotojo ir kt.

Užimtumo tarnyba įgyvendina ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Profesinė reabilitacija“. Šio projekto tikslas – padėti neįgaliems asmenims integruotis į darbo rinką, atkuriant asmens darbingumą bei įgyjant naujų profesinių kompetencijų, taip pat – siekiant savarankiškai įsidarbinti ar dalyvauti įdarbinimo programose. Projekto įgyvendinimo metu profesinės reabilitacijos programose jau dalyvavo 648 neįgalieji.

Iliustracijos šiame numeryje iš creativecommons.org
--------------------------------------------------

Į SVEIKATĄ

ANALIZUOKIME

Kokie yra pradiniai prasidedančios manijos ar depresijos požymiai? Daugeliui pacientų prieš maniją ar depresiją pasireiškia pirminiai požymiai. Juos lengviau pažinti esant manijai nei depresijai. Tie požymiai išryškėja elgesyje (pavyzdžiui, pasireiškia nenusėdėjimu, miego sutrikimu), mąstyme (prabudus naktį neįmanoma sustabdyti minčių, jos taip ir bėga galvoje) ar emocijose (nerimo jausmas, viskas aplink nepatinka).

Kokie gali būti pradiniai manijos požymiai?

Esant manijai ir depresijai pirmiausia pasireiškia miego sutrikimai. Esant manijai – tai prabudimai viduryje nakties ar po 2-5 valandų miego. Po to būna jautrumas. Kai kam padidėja produktyvumas, tai yra, galima daug nuveikti darbe ar namuose.

Kokie gali būti pradiniai depresijos požymiai?

Esant depresijai miego sutrikimai dažnai pasireiškia ankstyvu pabudimu, pavyzdžiui, valanda anksčiau nei įprastai, ar mieguistumu dieną. Būdingas nuovargio jausmas, kai norisi prigulti vos grįžus iš darbo ir net nėra jėgų pavalgyti. Kartais atsiranda pojūtis, kad viskas beprasmiška, pilka, neįdomu.

Kodėl svarbu atpažinti pradinius priepuolio požymius?

Išmokus atpažinti pirmuosius manijos ar depresijos požymius galima imtis apsauginių priemonių: skirti ypatingą dėmesį dienotvarkei ir reguliariai vartoti vaistus, saikingai padidinti fizinio krūvio reguliarumą ir intensyvumą, pailsėti ir, svarbiausia, nueiti pas gydytoją. Savalaikis vizitas pas gydytoją padės sustabdyti priepuolio plėtrą. Tokiu metu geriau vengti streso, o manijos pradžioje – ir triukšmingų pramogų.

Kokios priemonės padės išvengti priepuolio?

Svarbu pačiam suprasti ir pageidautina užsirašyti, kas Jums padeda ar gali padėti išvengti priepuolio. Pavyzdžiui, ką daryti, kad nurimtumėte (Manijos atvejis) ar pakiltų nuotaika (Depresijos atvejis), kaip elgtis, jei pabudote viduryje nakties; jei gresia barnis su artimu žmogumi. Žinoma, jog kai kam nurimti gali padėti skaitymas. Todėl vos pajutus emocinį susijaudinimą galima padėti sau skaitant kokį romaną. Moterys nurimsta užsiimdamos rankdarbiais.

Kaip atpažinti ligos paaštrėjimo pradžią?

Paprasčiausiai atsiminkite ir parašykite, kokie pokyčiai Jūsų elgesyje, mąstyme, emocijose vyksta iki priepuolio. Geriausia užsirašyti kelis žodžius apie kieikvieną požymį, pavyzdžiui, ne paprastas jautrumas, o „stipriai jaudina dukters elgesys ir jos rengimosi maniera“. Taip pat prisiminkite, ką apie Jus kalba artimieji ir kolegos, kai esate tokios būklės („žmona sako: tu įsiaudrinęs ir nuolat ginčijiesi“). Po to geriausia pasitarti su artimaisiais. Jie gali papildyti Jūsų sąrašą ar jį patikslinti.

Sudarykite savo planą ligos priepuoliui įveikti

Pradžioje galima kortelėje surašyti visus artėjančio priepuolio požymius, suskirstyti juos į ankstyvuosius, viduriniuosius ir vėlyvuosius, priklausomai nuo to, kiek jie yra arti pačiam priepuoliui. Kiekvienai stadijai reikia parinkti tas priemones, kurios padeda išvengti būklės pablogėjimo. Lengviau, žinoma, visa tai padaryti su psichoterapeutu ar psichiatru, tačiau galima pamėginti ir pačiam. Kiekvienam toks planas yra individualus. Čia pateikiame manijos atvejo planą:

KAIP ELGTIS, KAI NUSTATOMA DIAGNOZĖ?

Ar žinote, jog turite teisę nesutikti su Jums nustatyta diagnoze?

                      Niekas man nepasakė, kokius klausimus reikia pateikti, kai nustatinėjama diagnozė. Aš tiesiog tikėjau kiekvienu psichiatru ir vietoje to, kad būčiau aktyvi gydymo procese, buvau tiesiog „keleivė“. Supratau, kad mentalinio sutrikimo diagnostika slegia. Be to, dauguma iš mūsų net nesuvokia, kas tai yra – geras psichiatras. Dauguma patenkame į tokias situacijas visiškos krizės atveju, bet iš mūsų vis viena tikimasi aktyvios pozicijos – vaidmuo, kurį labai sunku priimti, kai tau paprasčiausia reikia pagalbos. Todėl noriu pasidalinti patirtimi, ką supratau sužinojusi savo diagnozę. Pažymėtina, kad diagnozė yra viso labo tik nuomonė, kurios pagrindu bus sudaromas visas gydymo kursas ir terapijos. Tikiu, kad turėdami žinias, geriau save palaikysite tuo metu, kai tai atsitiks Jums. Toliau pateikiu penkis dalykus, kuriuos būtina atsiminti po diagnozės nustatymo.

1. Diagnozė – tai gydytojo nuomonė medicinos požiūriu

Atsisakydama savidiagnostikos, kuri turi savo vaidmenį, papasakosiu penkis dalykus, kuriuos būtina žinoti, kad galėtumėte geriau save palaikyti po diagnozės nustatymo. Diagnozės gavimas nereiškia, kad tai ir bus galutinis apsisprendimas, su kuo Jūs kovojate. Gydytojai gali klysti. Kai kurie skirtumai tarp ligų yra tokie neapčiuopiami, kad net geriausi psichiatrai gali jų nepastebėti. Tačiau tai nereiškia, kad turime nepasitikėti savo gydytojais. Pasitikėjimas svarbus! Tai reiškia, kad sveikas skepticizmas nepakenks. Tai reiškia, kad turime būti pasirengę atsakinėti į klausimus, kad gautumėme daugiau informacijos, ir kalbėti, jei kas nors su mumis nesurezonavo.

2. Tai instrumentas – Jums spręsti, kaip jį panaudoti

Kiekvienas iš mūsų turime priežasčių ieškoti savyje kokios nors diagnozės. Svarbu atsiminti, kad diagnozė pirmiausia turi funkcionuoti kaip instrumentas, kuris padeda Jums, o nėra kažkoks nuosprendis, kurio bijote. Kai kurie žmonės naudoja diagnozę, kad gautų gydymą, kai kuriuos vaistus, specialias terapijas. Kai kurie naudoja ją, kad gautų kai kurias paslaugas, susijusias su nedarbingumu, neįgalumu. Kiti diagnozėje mato patvirtinimą, kad problemą įveikti gali savęs nekaltindami, rasti motyvus. Kai sužinote diagnozę, gerai yra į tai pasižiūrėti kitu kampu ir savęs paklausti: „Kaip aš tai panaudosiu savo naudai?“. Ką bedarytumėte, nežiūrėkite į diagnozę kaip į galutinį tašką. Diagnozė turi būti rodyklė, o ne taškas Jūsų gydyme.

3. Stigmatizacija gali įtakoti diagnostiką

Gavusi diagnozę, labai norėjau atsikratyti etiketės, kurią prilyginau pasakymui „blogas žmogus“. Stigma yra reali ir pasireiškia ji gana piktybiškai. Diagnostikos procese svarbu kai ką atsiminti, ypač jei turime atskirties bruožų. Ar stigma yra Jūsų pasipriešinimo diagnozei pagrindas? Gal pati diagnozė nustatyta su tam tikra išankstine nuostata? Tai yra gana svarbūs klausimai. Reikia žinoti, kaip vystoma susijusių tyrimų sritis, nes Jūsų diagnozė gali būti laikmečio atspindys. Kokia informacija Jums dabar prieinama? Kaip mes suprantame – ar kokie yra supratimo sunkumai – kokie yra kai kurie sutrikimų simptomai? Svarbu peržiūrėti absoliučiai viską, kai naujos etiketės yra įtraukiamos į žaidimą. Bet koks gydymas, kuris skiriamas neatsižvelgiant į nuostatas, apsisprendimą ir kultūrinius skirtumus, paprasčiausiai nėra kompetetingas.

4. Jūsų nuomonė taip pat svarbi

Labai svarbu, kad pacientai suprastų, kad jie gali ir turi būti aktyvūs savo gydymo dalyviai. Tai man paaiškino mano psichiatras ir už tai esu jam labai dėkinga. Tai reiškia, kad turite teisę nesutikti, pateikti klausimus ir prašyti daugiau informacijos – tiek, kiek Jums jos reikia. Jūsų patirtis ir perspektyva yra neįkainojami diagnostikoje; bet kuris gydytojas, kuris nuvertina Jūsų indėlį, negalės Jums iš tikrųjų padėti. Man teko sutikti nemažai žmonių, kurie bijojo pasakoti apie save gydytojui. Mano psichiatras dažnai man kalba, kad mūsų susitikimai – kolaboracija. Kai jis man nustatė diagnozę, patyriau jausmą, kad mes kartu kažkur atėjome. Jei tokio jausmo nepatyrėte, tai signalizuoja, jog turite pasieškoti kito gydytojo.

5. Tai, kaip save apibūdinate, yra tik Jūsų reikalas

Negaliu atskirti savo ligos nuo savęs, savo sąmonės, savo kelionės. Ji yra čia. Tikiu, kad kiekvienas žmogus su mentaliniu sutrikimu pats sprendžia, ką diagnozė jam pačiam reiškia. Tai, kaip man, gali būti labai fundamentalu ir daryti poveikį kiekvienam nugyventam momentui. Ar gali būti tiesiog etikete, kažkuo, kas leidžia truputį geriau save suprasti. Galite to net nevadinti „mentaliniu sutrikimu“, jei Jums tai netinka. Ir tai visiškai normalu. Kad ir ką tai reikštų, spręsti Jums. Tai Jums spręsti, ką diagnozė reiškia Jūsų identitetui. Galų gale diagnozė turi padėti Jums, suteikti galimybes, kad ir ką jos Jums reikštų.

Pergyvenau visą emocijų spektrą gavusi diagnozę, pykau, kad nežinojau to anksčiau. Buvau sužavėta, kad galiu pagaliau paaiškinti tai, kas anksčiau negalėjo būti paaiškinta. Bijojau ir nerimavau, kad su visu tuo nesusitvarkysiu. Ir buvau nusivylusi – liūdėjau dėl to, kas ilgą laiką vyko su manimi – nes negalėjau savęs neklausti, kodėl tai atsitiko su manimi. Diagnozės gavimas gali būti pritrenkiančiu ir emocianaliu potyriu. Tuo momentu gali būti sunku suprasti, kokie turi būti kiti žingsniai, nekalbant jau apie tai, kaip tai išgyventi. Tikiuosi, kad mano mintys padės pasirinkti perspektyvą, ką daryti toliau po diagnozės nustatymo. Su kiekviena pragyventa diena jaučiuosi truputį stipresnė. Tai yra daugiau nei kada nors galėjau savo mintyse sau leisti.

ŠALTINIS: http://everydayfeminism.com/2017/03/diagnosed-with-mental-illness/

ĮSIMINTINOS DATOS

Rugsėjo 1-oji: Mokslo ir žinių diena. Mokyklose prasideda nauji mokslo metai.

Rugsėjo 8-oji: Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena). VI amžiuje Jeruzalėje, Marijos gimimo vietoje, buvo pastatyta ir pašventinta Šv. Onos bažnyčia. Tada ir pradėta visoje Rytų Bažnyčioje rugsėjo 8-ąją švęsti Dievo Motinos Gimimą.

Rugsėjo 16-oji: Labdaros ir paramos fondas „Jaunasis tyrinėtojas“ pažymi savo veiklos 25 metų sukaktį.

Rugsėjo 22-oji: Rudens lygė (lygiadienis). Tai metas, kai diena susilygina su naktimi. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia. Nuo šios dienos nakties trukmė jau tampa ilgesnė už dienos trukmę ir toliau ilgėja.

Rugsėjo 29-oji: Dagos diena, Šv. Mykolas. Iki šios dienos nuo seno lietuviai baigdavo bulviakasį ir žemės ūkio darbus. Žodis „daga“ kilęs iš „dygti“, jis reiškia daigus, t.y., sudygusius grūdus, o kartu ir jų derlių. Mykolas („Panašus į Dievą“) kovoja su šėtonu, padeda nugalėti pagundas, sergsti mirusiuosius. Jis laikomas angelų karvedžiu. Manoma, kad šv. Mykolas saugo ir vaduoja tikinčiųjų sielas nuo piktųjų jėgų, o mirties valandą lydi vėles į dangų. Tikima, kad šv. Mykolas paskelbs Paskutinio Teismo dieną.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS ARBA PATARIMAI TIEMS, KURIE NORI IŠLIKTI NELENGVOMIS PANDEMIJOS IR POPANDEMINĖMIS SĄLYGOMIS

STEBUKLINGI ŽODŽIAI

Labai dažnai sėkmė priklauso nuo pasirinktų žodžių. Visi esame ką nors pardavę ar mėginę parduoti, apsikeisti su draugu ar kaimynu kokiomis paslaugomis ar daiktais, sodo gėrybėmis ir pan. Kai kas esame išmėginę ir prekiauti turguje ar parduotuvėje, mugėje. Taigi, pravartu žinoti, jog žodžiai daro stebuklus. Kaišiokite tuos efektingus žodžius kalbėdamiesi su klientu ar tiesiog kaimynu, draugu, kai siekiate gero sandorio. Įsidėmėkite, štai, tie stebuklingi žodžiai -

AKTYVUMAS, SKONIS, ŽAVINGAS, HARMONINGAS, GILUS, SVETINGAS, NAMAS, VIENINTELIS, NUOSTABUS, SVEIKATA, KOKYBĖ, GROŽIS, ASMENYBĖ, MEILĖ, MADINGAS, JAUNYSTĖ, PATIKIMAS, TIKRAS, NEPAKEIČIAMAS, NEBRANGUS, MOKSLINIS, DIDŽIULIS, ORIGINALUS, PATRIOTIZMAS, PROGRESAS, AUKŠČIAUSIOS KLASĖS, POPULIARUS, PATRAUKLUS, NORMALUS, TEIKIANTIS IŠDIDUMO, PRESTIŽAS, IŠMINTINGAS, REKOMENDUOJA, DŽIAUGSMAS, PRAMOGA, PRABANGUS, DRĄSUS, ŠIUOLAIKINIS, STILIUS, SPORTAS, SAVARANKIŠKAS, POMĖGIS, SĖKMINGAS, ŠVARUS, VERTYBĖ, LAIKO TAUPYMAS, EKONOMIŠKAS, EFEKTYVUS, ĮSPŪDINGAS, ELEGANTIŠKAS.

Kaip sužinoti, ar žmogus pirks?

Jei pokalbis pavyko ir pasiūlymas sudomino, sutelkite pastangas, kad sandoris įvyktų. Labai dažnai padaromos klaidos, sakoma: ‚PAGALVOKITE APIE TAI, PALIKSIU BUKLETĄ. PASKAMBINKITE, KAI APSISPRĘSITE‘. Taip paliekamos atviros durys konkurentams. Kada tinkamiausias laikas sudaryti sandorį? Patogiausia tai padaryti, kai klientas ima klausinėti apie pristatymą, tiekimą, mokėjimo sąlygas. Jei per daug skubinsite jį, klientas gali būti nepatenkintas. Teisingai pasirinkite tinkamą laiką susitarimui, šito išmokstama ne iš karto.

Naudokitės amortizatoriais

Kai klientas išsako abejones, neatsakykite iškart. Geriau sakyti tokias frazes, kurios patvirtina Jūsų dėmesingumą, pavyzdžiui: ‚suprantu Jūsų abejones‘, ‚dauguma iš pradžių abejoja‘.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

JUOKAS – DALYKAS RIMTAS

Karikatūrų, šaržų konkursas tęsiamas. Šį kartą – 10 metų vaiko sukurtas šaržas iš serijos 'Juokingiausi pasaulio žmonės'.

Griežtai draudžiama „Padėkime sau'19“ paskelbtą žodinę ir vaizdinę informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Padėkime sau'19“ kaip šaltinį.

 „PADĖKIME SAU'19“ Nr. 28(10) išeis 2021 m. rugsėjį-spalį. Jei norite pasiskelbti, dovanoti, pasveikinti, prenumeruoti mūsų leidinio e-versiją (kaina – 3,5 euro už 6 numerius, išeina kas mėnesį), praneškite el. adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Taip pat ir toliau laukiamos Jūsų sukurtos karikatūros įvairiomis temomis, bus apdovanojimai.

ISSN 2669-1426 „Padėkime sau‘19“ 2021: 26(8)

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS ARBA PATARIMAI TIEMS, KURIE NORI IŠLIKTI NELENGVOMIS PANDEMIJOS IR POPANDEMINĖMIS SĄLYGOMIS

Piratų valgiai (1)

2 silkės, 1 svogūnas, pipirų, acto, 1 l virinto vandens.

Silkę sausai nušluostyti ir storai suvynioti į švarų popierių. Kepti ant žarijų. Iškepus nuo silkės nuimti popierių, išimti kaulus, supjaustyti gabaliukais ir sudėti į virintą vandenį. Plaikyti 1-2 val. Pridėti pipirų, griežinėliais supjaustyto svogūno, acto. Sriubą valgyti šaltą su karštomis bulvėmis, išvirtomis su lupenomis.

SKANAUS!

P.s. Kai kas valgį vadina cibulyne, bet pasvarstykite patys...

Piratų valgiai (2)

2 silkės, 2 buteliai kefyro arba 1 l rūgusio pieno, pipirų.

Silkes nuplauti, neišskrosti. Jas nusausinti, suvynioti į švarų popierių ir kepti ant anglių, tačiau galima ir ant laužo anglių. Iškepus nuo silkės atsargiai nuimti popierių, išimti kaulus, pienius ir ikrus, supjaustyti gabaliukais.

Kefyrą ar rūgusį pieną supilti į dubenį, nemaišyti, dėti ant viršaus paruoštą silkę, pabarstyti pipirais.

Valgyti su karštomis bulvėmis, išvirtomis su lupenomis.

SKANAUS!

P.s. Kai kas valgį vadina šmakalu, išsamiau rasite J. Uginčienės nuostabioje knygoje „Žemaičių valgiai“, 1972.

Iliustracija „Buvo Žuvis“, autorė – Diana Viluckienė.

Savivertė varijuoja priklausomai nuo  situacijos (Crocker ir Major, 1989). Vienoje situacijoje gali trūkti, pavyzdžiui, vandens, tuomet vertybe tampa kokybiškas vanduo, kitoje – vertybe gali tapti kokia kita prekė dėl jos trūkumo. Būtent todėl nagrinėtini atvejai, kai menkos savivertės asmenys randa būdų ją didinti, pavyzdžiui, realizuodami save kūryboje, įgydami pripažinimo. Iš kitos pusės, vieša paslaptis – realiai kažko pasiekusieji nebūna išpuikę, patys gabiausieji, įdomiausieji, talentingi ir išties gražūs tiek vidumi, tiek išore žmonės būna kuklūs, nereikalaujantieji dėmesio. Dar mokykliniame amžiuje nesunku suvokti, jog klasėje pačios nedailiausios, negabiausios mergaitės tiesiog veržte veržiasi į sceną, ima dainuoti, šokti, kuo nors groti, nors sunkiai tai sekasi ir tėveliams tenka mokėti be stop signalo vis naujiems „guru“, kurie už solidžias pinigų sumas mandagiai pasakytų kiek švelnesnius žodžius apie tų tėvelių nevykėles baisuokles ir itin ankstyvame amžiuje nusivalkiojusias atžalas. Vadinamosios pamaivos – jos kartu ir pačios neįdomiausios, nuobodžios, kuo prastesnės išvaizdos, tuo labiau susireikšminusios, neretai turtingesniųjų tėvų atžalos, kurių niekas nemėgsta ir visada už jų nugarų iš jų tiesiog juokiasi – bendraamžiai su jomis bendrauja tik naudos vedini, mat, tokios, būdamos nepopuliarios, to populiarumo, pripažinimo siekia tiesiog apmokėdamos bendraklasių pramogas, keldamos vakarėlius savo tėvų sodybose, parūpindamos kvaišalų, kitų pramogų, permiegodamos su visais, kas netingi su tokiomis bjauriomis bei neįdomiomis to daryti, ir pan. Vaikystei, paauglystei prabėgus nesunkiai įsitikini – buvusiosios turčių šeimų atžalos niekada nieko taip ir nepasiekia, kažkurį laiką pasišvaisto su tėvų nupirktais automobiliais, papramogauja kur nors egzotiškuose kraštuose ir tarsi užgęsta – taip nieko ir nesudominusios, tėvų pinigėliai vis viena anksčiau ar vėliau sutirpsta... ir nieko tiesiog nelieka, dažnu atveju randi jas apipuvusias kokiose narkomanų landynėse svečiose šalyse, nes savojoje ir rodytis jos nebedrįsta arba nebepajėgia išsikapanoti iš landynių ir šiukšlynų kartu su tokiais pat nevykėliais savo vaikais.

Pasitenkinimas savimi ir pasiektais rezultatais siejami su aplinka, kurioje aukštesnės savivertės asmuo save pozicionuoja, todėl poreikis įsigyti ir daugiau kokybiškų bei brangesnių prekių išauga. Žinoma, itin kokybiški daiktai nebūtina yra krintantys į akis, lengvai pastebimi. Būna, žmogus net sunkiai suserga ir tampa kaupiku, godžiai renkančiu sendaikčius ar ką nors kolekcionuojančiu atsisakydamas visko, juokindamas aplinkinius vaikščiodamas apiplyšęs ir besimaitindamas iš konteinerių pasibaigusio galiojimo maisto produktais. Kas nežino Gobseko istorijos? Apsidairykite... mūsų aplinkoje „gobsekų“ ir „gobsekių“ tiesiog antplūdis ir niekas taip gerai kaip jie nežino, kur ką galima gauti nemokamai, kur kas ką dalina, skirsto...

Anot psichologijos mokslo atstovų  P.K. Oles ir kt. (2013), cit. Diener (1984); Jones ir kt. (2003), pasitenkinimas gyvenimu susijęs su tuo, kaip asmuo vertina įvairias siritis, taip pat su bendravimu, kuris suteikia gyvenimui prasmę. Minimos taip pat pozityvios pasekmės, įskaitant fizinę sveikatą bei prisitaikymo kopijavimo strategijas. Savivertė išreiškia bendrąjį savęs vertinimą (Oles ir kt., 2013, cit. Rosenberg, 1989).  Kaip manoma, pozityvi orientacija stipriai koreliuoja su saviverte, tačiau pastaroji nėra pozityvios oreintacijos komponentė. Iš kitos pusės, priimtinos longitudinės studijos, kad būtų įvertintos galimos įtakos, kurios jungia šių dviejų konstruktų kryptis. Dabartiniai rezultatai papildo nuomonę, kad individai, kuriems būdingas aukšto lygio pasitenkinimas gyvenimu, stipriau jaučia savo galimybių ir stiprybių konfidencialumą, nors šios dvi nuomonių tendencijos skirtingos.

Kita su tuo susijusi problema yra hipotetinė sąveika tarp pozityvių orientacijų bei esminių savęs vertinimų, kaip chrakteringų bruožų, parodomų per savivertę, kontrolės būdą, bendrąjį savivertės įsitikinimą (BSĮ) bei silpną neuroticizmą (Oles ir kt., 2013, cit. Judge, 2009). Pasirinkus tirti sąveiką tarp BSĮ ir pozityvios orientacijos, savivertė, kaip samprata, taikoma žmonių nuomonei apie tai, kaip jie vertina savo galimybę vykdyti specifines užduotis bei įveikti iššūkius. Skirtingai nei cit. Bandura (1997), kuris gina specifinius savivertės ypatumus, cit. Scharzer (1992), tvirtina, jog BSĮ, kaip asmens galimybė atlikti būtinus veiksmus lenktyniauti reikalaujančiose situacijose, yra praktiškai vartotinas (Oles ir kt., 2013).

Socialinių mokslų atstovai (Lam ir kt., 2010) tyrė, kaip asmenys apibrėžia identiteto sampratas socialinio identiteto bei identiteto teorijų aplinkoje ir analizavo jų taikymą marketingo srityje. Savivertės samprata taip pat pateko į tyrimų sferą. Marketingo mokslas, pagrįstas identiteto teorija, orientuojasi į tai, kaip individualus klientas supratimas apie tai, kas yra „aš“ ir „ne aš“ (Lam ir kt., 2010, cit. Kleine ir kt., 1995) ir kaip jie elgiasi sutinkamai su labiausiai ryškiu identitetu (Lam ir kt., 2010, cit. Arnett ir kt., 2003; Bolton and Reed 2004; Oyserman 2009). Apibendrinti galime, jog identiteto teorija yra labiausiai susijusi su individualia elgsena bei privačiąja savastimi (Lam ir kt., 2010, cit. Triandis, 1989).

Marketingo moksle reikšminga tyrimų sfera – sąveika tarp paslaugų kokybės, kliento pasitenkinimo ir lojalumo. Kadangi svarbios ir elgesio intencijos, šiame kontekste tyrinėjamos ir klientų vertybinės orientacijos. Siekiamybe tampa toks klientas, kuris paslaugas žodžiu pozityviai rekomenduoja savo aplinkos žmonėms, tuomet tyrimų tikslai skirstomi į (1) siekį tirti paslaugų kokybės poveikį klientų pasitenkinimui ir jų lojalumui; (2) siekį tirti ryšius tarp klientų pasitenkinimo ir lojalumo; (3) siekį išplėtoti suvoktos kainos, vertės, kintančios kainos vaidmenis aplinkoje, kur vertinama paslaugų kokybė, klientų pasitenkinimas, lojalumas (Lee, 2013). Prieita išvados, jog galima pozicionuoti paslaugų kokybę kaip prioritetinę, lyginant su kliento pasitenkinimu, dažniausiai nustatomi pozityvūs ryšiai. H.S. Lee (2013), cit. Rust ir kt. (1994), pranešė, jog kliento pasitenkinimas ir žavėjimasis yra veikiami kliento lūkesčių ir kad teriminas „lūkesčiai“, kaip jį vartoja elgsenos mokslo atstovai, kas anot jų, reiškia „kas, vidutiniškai tikėtina, gali nutikti“.

Marketingo teorijon įtraukiamos sąveikos teorijos. Sąveika tyrinėjama daugelyje akademinių disciplinų bei iš daugelio skirtingų perspektyvų. To paseka – nėra sutarimo dėl aiškinimo ir diskutavimo, kas yra sąveika/ryšiai (Williams, 2012, cit. Haugland, 1999). Iš verslo perspektyvos, verslo sąveika ar marketigo sąveika turėtų būti įtraukta tik kai padeda pasiekti akivaizdų konkurencinį pranašumą. Įvairios teorijos, siejamos su verslo sąveika, įtraukia dar ir prekybinę kaštų ekonomiką (Williams, 2012, cit. Williamson, 1985), išteklių priklausomybės (Williams, 2012, cit. Pfeffer and Solancik, 1978), racionalių pokyčių teoriją (Williams, 2012, cit. Macneil, 1980), verslo tinkų teoriją (Williams, 2012, cit. Hakansson and Snehota, 1995), eilę kitų teorijų ir mokslo požiūrių.

Sąveikos marketingas, kaip kooperatyvių ir bendradarbiavimo sąveikos su klientais bei kitais rinkos veikėjais procesas (Williams, 2012, cit. Sheth and Parvatiyar, 1995), papildomai, remiantis  Shani ir Chalasani (1992, p. 44), dar apibrėžiamas kaip „integruotos pastangos nustatyti, sukurti bei palaikyti individualių klientų tinklą bei stiprinti tęstinumo tinklą abipusiai naudai pasiekti taikant intuityvų, individualizuotą bei pridedamąją vertę garantuojantį individualių klientų tinklą, užtikrinantį pridedamąją vertę garantuojančius kontaktus per ilgalaikį laikotarpį“ (Williams, 2012, cit. Yau, et al., 2000, p. 17).

Sąveikos marketingo klausimu apibendrinama, kad kompanijos naudingumas atsižvelgiant į kliento poreikius gali leisti kompanijai sukurti prasmingesnius ryšius ar sąveiką su vartotojais nei kada nors anskčiau. Šie ryšiai ar marketingo sąveika prisideda prie kainų mažinimo ribojimo bei augančių pajamų. Tai reiškia, jog efektyvūs sąveikos marketingo veiksmai gali padėti plėtoti ilgalaikį klientų lojalumą bei pasiekti rekšmingą konkurencinį pranašumą. „Dar labiau gąsdina tai, kad kaip lengvai mes galime atsitiktinai ir nepagalvoję pažeisti ar sugriauti tuos trapius lėšų išteklius dėl nepastovios bei nejautrios elgsenos, kurią parodome (Williams, 2012, cit. Cecil, 2000, p. 102). Bendriausia forma, sąveikos marketingo sėkmė ar sąveikos diados gali papraščiausiai  būti glaustai išreikštos fraze „daryk kitiems tai, ką norėtum, kad tau darytų“ (Williams, 2012, p. 29).

Klientų savivertės reikšmė marketingo teorijoje bei sąveika su tarptautiniu verslu

Ph. Kotleris (1984) išskyrė keturis reikalavimus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant potencialius rinkos segmentus, t.y., galimybė išmatuoti, pasiekiamumas, vientisumas, veiksmingumas. Nustačius segmentą, įmanoma išplėtoti prekės ar paslaugos pasiūlą rinkai, atsižvelgiant į tikslinio segmento poreikius. Segmentai apibrėžiami pagal ekonominį lygį ir naudingumą, po to planuojamos marketingo derinio priemonės.

Rinkos segmentavimas yra esminė marketingo strategija. Jos tikslas yra nustatyti rinkos segmentus bei pirkėjų grupes, kurios vėliau gali tapti marketingo kampanijų planų tikslinėmis grupėmis. Šiai marketingo strategijai yra būtina turėti tikslius duomenis apie segmentus ir vartototjų bendrąsias charakteristikas. Šios yra atitinkančios bei numatančios klientų iš tam tikso segmento atsaką į marketingo stimulą. Rinka yra skirstoma pagal klientų, sudarančių tam tikrą rinkos segmentą, geografinius, demografinius, psichologinius, psichografinius ar elgsenos kintamuosius. Privalumai ir trūkumai pagal kiekvieną kintamąjį taip pat yra reikšmingi ir į juos būtina atsižvelgti. Rinkos segmentavimas, kaip strategija, teikia privalumus artimesnių asociacijų su klientais dėka, kas buvo tradicinių verslo veiksmų stiprybė (Tynan; Drayton, 1987).

Derinant savivertės teoriją su marketingo segmentavimo literatūra, siekiama  išsiaiškinti, kokią įtaką savivertė daro kliento sprendimams dėl informacijos šaltinių pasirinkimo, kai priimamas perkamo prekės pasirinkimo sprendimas. Tyrimais nustatyta, kad informacijos šaltinius individai pasirenka skirtingai, tai priklauso nuo savivertės lygio. Pavyzdžiui, asmenys su aukštesniu savivertės lygiu remiasi patys savimi, tie, kurių savivertė žemesnio lygio, remiasi daugiau tokiais informacijos šaltiniais kaip žiniasklaida ar internetas (Bishop; Barber, 2012).

Savęs vertinimas siejamas su materializmu, asmens savivertė gerėja, kai šis įsigyja jo socialinį statusą atitinkančias ar pagal situaciją, galimybes ir aukštesnio socialinio statuso prekes. Todėl dažniau perkamos tokios prekės, kurios yra asmeninio ir socialinio identiteto simboliai, padeda formuoti žmogaus įvaizdį. Prekė įsigyjama, nes pirkinys ne tik suteikia malonių pojūčių, bet ir padeda jaustis tokiu, kokiu žmogus nori būti bei atspindi jo išskirtinumą. M. Lindstromas (2008) pasakoja, kaip studentams buvo duoti pinigai nupirkti baterijas. Kai parduotuvėje nieko nebuvo – studentai pirko pigiausias. Bet jeigu parduotuvėje buvo kitų žmonių, pirko brangesnes. Įvaizdis dar ne viskas, bet jis svarbus, socialiniai veiksniai taip pat reikšmingi.

Akivaizdu, jog kliento elgsena niekada nenustos būti reikšminga marketingo tyrimų sritimi, o joje – kliento savivertės vertinimo metodikos skatins ieškoti atsakymų į strateginius klausimus, kaip kuo geriau ir tiksliau atitikti klientų lūkesčius, norus, poreikius ir taip kuo pelningiau teikti paslaugas bei parduoti prekes.

Tarkultūrinės dimencijos atsiranda marketingo proceso metu, kai segmentuojama rinka, kai elementas „vieta“ tampa pretekstu plėtoti tarptautinį verslą dėl naudingumo gauti didesnį pelną pardavus prekes kitur nei jos buvo pagamintos. Pagrindiniu varikliu tuomet tampa rėmimas, nes jo dėka ir vyksta judėjimas, savivertę patvirtinančios prekės atsiduria tose vietose, kur jos simbolizuoja aukštos savivertės faktą.

Toliau galima teigti, jog elementas vieta gali būti išdėstomas geografinių krypčių pagrindu ir tiesiog iliustruojant kryptis, kaip viena ar kita prekė juda, kodėl ir pagrįsti tuo rėmimo kompleksą bei jį strateguoti, kadangi jis tampa pagrindine ašimi randant sąsajas ir užtikrinant garantuotą pelną, galimai net itin didelį pelną bei pajamingumą, o toliau – kovos už rinkas strategijos.

Savivertės samprata ir reikšmė

Savivertė yra viena iš labiausiai vertinamų ir tyrinėtų elgsenos teorijų, ji yra ideali teorija, padedanti suprasti, kodėl žmonės viename kontekste dalinasi žiniomis, o kitame to nedaro. Žinių sklaidos elgsena, pagrįsta įtaka, pasekmėmis ir grįžtamuoju ryšiu, kaip sistema, aiškinama motyvacijos savivertės modelio pagalba (Endres ir kt., 2013).

Savivertės tyrimai šiuolaikinėje visuomenėje tapo labai populiarūs. Tik pasiekus aukštą savivertės lygį, galima pasiekti aukščiausių pageidaujamų rezultatų. Pačiu bendriausiu aiškinimu savivertė – požiūris į save. Savivertės apibrėžimo tėvu laikomas M. Rosenberg‘as, kurio teigimu, savivertė yra teigiamos arba neigiamos nuostatos į save (John, MacArthur; 2004). Tomaka (1991) savivertę aiškina panašiai, tai – kokybinė „Aš“ vaizdo komponentė, kurioje atsispindi kognityviniai bei elgesio aspektai.

Aukštesnis savivertės lygis pasiekiamas įsigyjant kokybiškesnių, estetiškesnių prekių. Estetiškų produktų pasirinkimas lyginamas su pranašesnių produktų pasirinkimu, kai atsižvelgiama į jų funkciją, prekės ženklą, hedonistiką, – visa tai įtaką daro kliento asmeninėms vertybėms. Klientai patiria savivertės, pasitikėjimo jausmus rinkdamiesi estetiškus produktus, tai patvirtina apsipirkimo terapijos tyrimai (Townsend ir Sood, 2012).

Tikima, kad aukšto lygio savivertę turintys žmonės yra labiau pozityvūs savo atžvilgiu. Šie žmonės dažnai būna psichologiškai laimingi ir sveiki (Branden, 2001; Taylor & Brown, 1988). O žmonės su žemo lygio saviverte yra psichologiškai nelaimingi ir galbūt net depresuoti (Tennen & Affleck, 1993). Galima išskirti aukštos savivertės pagrindinius privalumus: asmuo jaučiasi gerai, lengvai susidoroja su iššūkiais ir negatyviais atsiliepimais, o socialiniame gyvenime jis jaučiasi gerbiamas ir vertinamas kitų žmonių.

Tačiau taip pat yra ir negatyvioji pernelyg aukštos savivertės pusė (Baumeister, 1998), kurios dėka žmonės pasitiki savimi per daug arba „save įsimyli“, todėl neprisiima atsakomybės už padarytas klaidas ir pan. Žmonės su maža saviverte, pasaulį mato per negatyvų filtrą, ir jų nepasitenkinimas savimi, visą supančią aplinką paverčia neigiama. Taip pat, žema savivertė ir depresija yra labai panašios būsenos, kuomet žmogus jaučiasi vienišas, neįvertintas, liūdnas ir nepatenkintas gyvenimu. Tokia būsena kenkia karjerai ir gyvenimo kokybei (Tennen & Affleck, 1993).  

1 pav. Maslow poreikių hierarchijos piramidė

Šaltinis: Myers, 2000.

                      1 paveiksle pateikta visiems gerai žinoma Maslow poreikių piramidė. Autoriaus teigimu, norint pasiekti aukštą savivertę, būtina patenkinti kitus, žemesnio lygio poreikius. Pavyzdžiui, pirmiausia reikia patenkinti fiziologinius poreikius, tokius kaip maisto ar vandens. Antra, reikia turėti vietą, kurioje būtų galima jaustis saugiai, pvz., namus. Taip pat būtina sąlyga turėti draugų, nes žmogus yra socialinė būtybė, kuriai reikia bendrauti. Patenkinus šiuos poreikius, pereinama į kitą lygmenį. Pagarbos ir saviraiškos poreikių patenkinimas glaudžiai siejasi su aukšta saviverte. Taigi, iš šio paveikslo, matyti, kad aukštą savivertę galima pasiekti, tik patenkinus kitus žemesnio lygio poreikius. 

Pasak M. Rosengreno (1986) savivertė yra sąlyginai tęstinė dispozicija. Saviverte įmanoma manipuliuoti (Wells ir Marwell, 1976), mokslininkai sutaria, jog ji varijuoja priklausomai nuo  situacijos (Crocker ir Major, 1989).

Anot T.E. Heathertono ir J. Polivy (1991),  cit. Greenwald, 1980; Swann, 1985, 1987; Wylie, 1979, žmonės aktyviai ieško informacijos, kuri patvirtintų jų savęs sampratą ir atmeta informaciją, kuri yra pavojinga bendrajai savęs sampratai. Taip pat yra žinoma, jog momentiniai veiksniai gali nulemti momentinius savęs vertinimo pakitimus (cit. Baumgardner, Kaufman, & Levy, 1989; Jones, Rhodewalt, Berglas, & Skelton, 1981; Kern is, Grannemann, & Barclay, 1989; Markus & Kunda, 1986; Rosenberg, 1986; Tesser, 1988). Svarbu tyrinėti savivertę bei nuotaikos priklausomybę bei skirtumus, be to, savivertė, jos žemas lygis itin susiję su depresija. Nustatyta, jog skirtumas tarp nuotaikos ir savivertės yra toli gražu ne trivialus, todėl tiriant efektus, leminačius savivertės pokyčius, suprantant juos, vertinti reikia mintis, jausmus ir elgseną. Nuotaikos pokyčiai, vykstantys gaunant papildomą informaciją, atsiranda, bet nedaro įtakos savivertės lygiui (Heatherton ir  Polivy, 1991). 

...Na, o dabartinės užsitęsusios pandemijos akivaizdoje galime nesunkiai stebėti krintančiuosius – smunka ir jų savivertė. Ir negabiems bei niekada nieko nepasieksiantiems vis sunkiau... net kai jų tėveliai, seneliai apmoka nuotolinio ugdymo ir naujoviškų pramogų papildomas išlaidas... yla iš maišo visada išlenda. Virtualioje erdvėje galioja irgi savi dėsniai – kas yra kas ir ko yra verti identifikuoti galima akimirksniu. Supirkti naujesni ir brangesni mobilieji telefonai ar kiti įrenginiai čia jau niekuo nebepadės. Dvasios ubagui ir negabiam tinginiui duok ką nori – nieko nebus. Plačiau žr. klasikės Žemaitės raštuose, galima paskaityti ir Turgenjevo „Mu-mū“, Dostojevskio „Idiotą“, itin rekomenduotinas „Oblomovas“.

2021 m. vasario 22 – kovo 25 dienomis vykusioje  Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) 46-ojoje sesijoje neįgaliųjų teisės buvo plačiai svarstomos. G. Quinn 2021 m. kovo 3 d. pateikė pranešimą (A/HRC/46/27), kurio esmė yra tokia:

DŽIUGI ŽINIA: GAL PAGALIAU ATSIKRATYSIME PASENUSIO IR ŽMONES ŽALOJANČIO MEDICINOS PASLAUGŲ TEIKIMO MODELIO NET IR LIETUVOJE?

2021-05-03 skelbta https://www.leidinyssau.lt/info

Gerard Quinn 2021 m. pranešime teigiama:

Atkuriamojo popandeminio laikotarpio metu privalo būti sukurtos atsigavimo paslaugos. Siūloma atsisakyti pasenusio medicinos paslaugų teikimo neįgaliesiems modelio, kadangi dabartinės pandemijos patirtis parodė, jog krizių metu tos paslaugos neefektyvios arba jos iš viso neteikiamos. Naujas kuriamas modelis privalo būti grįstas individualiais kiekvieno neįgaliojo asmens poreikiais ir norais, be to, privaloma šalinti biurokratizmą, paslaugų teikimo privilegijuotiesiems praktiką. Pažymėta, jog neturtingosios šalys būtent dabar turi galimybę nekartoti turtingųjų šalių patirties paslaugų sektoriuje, turtingųjų valstybių paslaugų sistemos nepasiteisino ir praktiškai pasmerktos žlugimui.

Žinoma, numatoma, jog naujosios paslaugų kūrimo modelio paradigmos patirs didžiulę riziką, tačiau paslaugų teikimo modeliai privalo būti visiškai nauji, skirtingi nuo to, kas buvo iki pandemijos.

Pagrindinis prioritetas yra didžiulės egzistencinės grėsmės, kurios ištiko visą žmoniją, ypatingai svarbu yra neįgaliesiems suteikti stiprų balsą tomis temomis, kurios specialiojo pranešėjo buvo išskirtos, tai yra:

COVID-19 sukeltos grėsmės: tęsiama politika, kai asmenys su negalia yra tarsi nematomi, neegzistuoja. (...) Pabrėžta, jog atsigavimo atkuriamasis popandeminis laikotarpis privalo būti ne vien su šūkiu, jog tai niekada nebepasikartos – „BUILD BACK BETTER“ YRA NAUJAS ŠŪKIS IR TAI REIŠKIA, JOG „ATKURSIME TAI, KAS BUVO, GERIAU“. (...)

Dėl vietinių gyventojų su negalia pakrančių teritorijose buvo atskirai paminėta, jog šie žmonės gali patirti papildomas grėsmes dėl klimato kaitos, be to, privalu gerbti jų kultūrinį išskirtinumą, saugoti ir visokeriopai ginti vietinių moterų su negalia bei neįgalių vaikų teises. (...)

Apibendrindamas pasaulinę praktiką dėl nepatenkinamos neįgaliųjų asmenų padėties 2020 m. ir baigdamas pristatyti savo viziją dėl šių asmenų teisių užtikrinimo popandeminiu laikotarpiu G. Quinn pareiškė, jog tikisi esminių ir realių permainų neįgaliųjų asmenų teisių apsaugos srityje ir kvietė visokeriopai paremti jo siekius.

 Iliustracija iš creativecommons.org

Šaltiniai: <https://undocs.org/en/A/HRC/46/27>, <https://www.ohchr.org/EN/HRBodies/HRC/Pages/NewsDetail.aspx?NewsID=26832&LangID=E>, žr. 2021-04-25

__________________________________

ĮSIMINTINOS DATOS

Liepos 6-oji: Valstybės, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena. Mindaugas buvo karūnuotas ir pakrikštytas 1253 m. Pastaruoju metu vis daugiau istorikų teigia Lietuvos valstybę gyvavus apie 1200 m. ar net IX-XII a.

Liepos 10-oji: Septyni broliai miegantys. Dažniausia lietingas, mistika apipintas metas.

Liepos 15-oji: Žalgirio mūšio, vykusio 1410 m.,  diena.

Liepos 25-oji: Šv. Jokūbas, rugiapjūtės pabaiga.

Liepos 26-oji: Šv. Ona, Pabaigtuvės, be to, Jūros ir Žvejo diena.

Liepos 29-oji: Bičkopis, dievo Bubilo ir bitininkų šventė. SVEIKINIMAI!

Iliustracija iš creativecommons.org

_________________________________________________________________________________________________________________________

LR SADM  GAVO PAKLAUSIMĄ:

PROBLEMOS – IEŠKOJIMAI – SPRENDIMO BŪDAI

Atsakykite į žemiau pateiktus klausimus, pasiteiravimus iki 2021-06-14, 17:00 val. Klausimai teikiami su kontekstu:

KONTEKSTAS: „Padėkime sau‘19“ 2020(7), p. 9-10 skelbta publikacija „...VARGUOLIAMS PASKIRTI PINIGAI TAUPOMI – 2018 M. REALIJA“: „SADM informuoja: 2018 m. pagal ministerijos skaičiavimus, Vilniuje liko nepanaudota 58, Kaune – 47, Klaipėdoje – 61, Alytuje – 68, Panevėžyje – 59, Šiauliuose – net 72 proc. lėšų, kurios iš valstybės biudžeto šiems miestams buvo skirtos socialinėms reikmėms. Taip pat apie Vilniaus m. situaciją informaciją gavo „Vilniaus diena“: „...Dalis nepanaudotų lėšų skirta bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti, socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti, socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti”.Toliau pranešama: „Pernai socialinei paramai skirtos ir nepanaudotos lėšos, vadovaujantis teisės aktais, kaip ir kitos nepanaudotos savivaldybės biudžeto lėšos, šiais metais naudojamos savivaldybės trumpalaikiams įsipareigojimams, buvusiems 2018 m. gruodžio 31 d., padengti.

• Nepaskirstytos paramos lėšos (mln. eurų):

Kauno m. 4,348 (52,5 proc.)

Panevėžio m. 2,024 (37,5 proc.)

Alytaus r. 0,533 (31,9 proc.)

Kelmės r. 0,623 (29,4 proc.)

Alytaus m. 1,115 (28,7 proc.)

Šalčininkų r. 0,436 (20,4 proc.)

Panevėžio r. 0,323 (15,5 proc.)

Vilniaus m. 2,106 (15,4 proc.)

Joniškio r. 0,132 (10,9 proc.)

Zarasų r. 0,1 (10,8 proc.)

Vilkaviškio r. 0,119 (6 proc.)

Kaišiadorių r. 0,041 (2,9 proc.)

Utenos rajonas – 25,2 tūkst. Eur (1,8 proc.)

Vilniaus rajonas – 37,8 tūkst. Eur (0,9 proc.)

Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“.

Parengta pagal <https://klaipeda.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/parama-skurstantiems-pasirodo-pinigu-varguoliams-dar-ir-lieka-915819>, žr. 2019-12-22.

Pastaba: Taigi kaip matome iš to, kas išdėstyta aukščiau, socialinėms reikmėms skirstomas lėšas pravartu nepagrįsti racionaliai sudarytais preliminariais planais ateinantiems metams, nes tokiu atveju nelieka ko perskirstyti metams baigiantis ir tuomet galimai eilutė „socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti” lieka tuščia… štai kodėl kuo didesnis chaosas planuojant savivaldybių biudžetus parankus – galimai parankus – žinoma, darome prielaidą. Bet…nepaskirstytų lėšų buvimas ar nebuvimas 2018 m. baigiantis – o baigiantis 2019 m. – tuo labiau –   išties nemažai pasako: skirstymai perskirstymai, tam duoti – kitam neduoti, lėšų skirstymo teisinis reglamentavimas tai “viešai” skelbiamas, tai netikėtai būna jau “atnaujintas”,atšauktas, pakeistas, ... Ar tik neprimena visa tai tarnautojų žaidimo slėpynėmis – patogiausia slėptis www erdvėje – čia visi solidūs, teisės aktai viešinami, planų projektai – taip pat, neva vyksta vieši svarstymai… tuoj prasidės ir viešieji pirkimai...tik ima ir išlenda yla iš maišo – pavyzdžiui, perskirstomais pinigėliais bemintančios “organizacijos” netikėtai aptinkamos kaip pagrindinės tų planų projektų svarstytojos, kritikuotojos ir pan. Na, ką tai primena? Varguolių viltys seniai jau ne valdiškųjų koridorių prieigose tarpsta. Nevilty atsidūrusieji, puolusieji, nuskriaustieji randa kelią į “Caritą”, prie bažnyčių, maldos namų, atliekų konteinerių… Atsitiktinumas? Vargu.“.

KLAUSIMAS 1: Kiek nepanaudotų lėšų iš tų, kurios buvo skirtos socialinėms reikmėms 2019 ir 2020 m., susidarė kiekvienoje LR savivaldybėje 2019 ir 2020 m.? Pavyzdžiui, plačiajai visuomenei būtų įdomu žinoti – o, be to, tai yra ir viešasis interesas, klausimas privalo būti išnagrinėtas teisinėse struktūrose su visomis sekančiomis pasekmėmis – jei 2018 m. pagal SADM skaičiavimus, Vilniuje liko nepanaudota 58, Kaune – 47, Klaipėdoje – 61, Alytuje – 68, Panevėžyje – 59, Šiauliuose – net 72 proc. lėšų, KUR KONKREČIAI JOS PATEKO – KIEKVIENAS CENTAS? Oficialiai buvo aiškinta, jog, „dalis nepanaudotų lėšų skirta bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti, socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti, socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti“, – prašome išsiaiškinti, kokią konkrečią naudą iš viso šito gavo asmenys su negalia. Lygiai tokiu pačiu principu prašome išdėstyti informaciją ir už 2019 bei 2020 m. – kaip, žinia, 2020 m. asmenys su negalia negavo praktiškai jokių socialinių paslaugų, organizacijos jokios veiklos nevykdė, gausiai besireklamuojantieji savanoriai, įvairios neva „pagalbos“ linijos buvo niekinės, neveiksmingos, be jokios stop signalo kuriamos interneto svetainės įvairiose ministerijose – tik lėšų išmetimas į balą, nes neatitiko net minimaliausių reikalavimų, keliamų svetainių turiniui, navigacijai, tikslinės rinkos pasiekiamumui – tai yra, asmenys su negalia itin retas kuris turi prieigą prie interneto – pandemijos laikotarpiu internetas buvo neprieinamas net ir bibliotekose, gausiai prisirašiusiose visokių projektų, projektėlių apie „darbą“ su neįgaliaisiais; be to, neįgaliųjų asmenų sporto reikmėms skirtos lėšos 2020 m. taip pat nebuvo panaudotos – sporto klubai ir kitos panašios institucijos paslaugų neteikė – tad, kur nukeliavo lėšos už 2019 ir 2020 m. ir kas neša atsakomybę už diskriminuojamus neįgaliuosius, jų palikimą likimo valiai, įvairių organizacijų, kurios skelbiasi, jog vienija neįgaliuosius vienu ar kitu principu, pavyzdžiui, pagal negalios tipą, pagrindinę ligą, patologiją, priklausomybę – perteklinį egzistavimą ir parazitavimą neįgaliųjų sąskaita? Kada bus imtasi šių gausių lėšų pervedimu tiesiai į neįgaliųjų asmenų sąskaitas, kad jie patys po to galėtų įsigyti norimas paslaugas ir ypač įgytų teisę į prieigą prie jiems reikalingos ir būtinos informacijos, be nereikalingų, parazituojančių tarpininkų, – kaip antai, jau paminėtos parazituojančios organizacijos ir pan.? Ar kada nors bus prisiruošta atlikti ekonominio efektyvumo – o duotuoju atveju – elementaraus valstybės lėšų plovimo, asmenų su negalia diskriminavimo vertinimą su atsakomybės taikymu korupcinėms organizacijoms, grupuotėms, pavieniams asmenims, centrinės ir savivaldos lygio politikams, valdininkams, verslininkams, medikams, socialiniams darbuotojams ir t.t.?

KONTEKSTAS: „Padėkime sau‘19“ 2021(22), p. 1 skelbta: „Atsakymas, gautas iš SADM 2021 m. kovo 16, 17 d.:

2017 m. neįgalumo lygis nustatytas 14 854, 2018 m. – 14 992, 2019 m. – 15 359 vaikams.

2020 m. slaugos ir priežiūros (pagalbos) išmokoms vaikams mokėti buvo panaudota apie 9 mln Eur (9.072.663).

2020 m. slaugos ir priežiūros  (pagalbos) tikslinėms kompensacijoms iš viso mokėti iš valstybės biudžeto savivaldybėms skirta 182 021 500 Eur.

2021 m. slaugos ir priežiūros  (pagalbos) tikslinėms kompensacijoms iš viso mokėti iš valstybės biudžeto skirta 192 234 000 Eur.

2020 m. pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis 1678 vaikams, pakartotinai  – 3804 vaikams. Visi vaikai turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

KLAUSIMAS 2: Jei 2020 m. slaugos ir priežiūros (pagalbos) išmokoms vaikams mokėti buvo panaudota apie 9 mln. Eur, o 2020 m. slaugos ir priežiūros  (pagalbos) tikslinėms kompensacijoms iš viso mokėti iš valstybės biudžeto savivaldybėms skirta 182 021 500 Eur, kur konkrečiai ir labai detaliai buvo panaudotos likusios lėšos – tai yra, apie 173 mln Eur? Taip pat pateikite, prašom, paskaičiavimus, kiek iš tų 9 mln. Eur teko vidutiniškai vienam neįgaliam vaikui LR, kuriam slaugos ir priežiūros (pagalbos) paslaugos buvo būtinos 2020 m.? Taip pat pateikite skaičius, kiek iš tų neįgaliųjų vaikų paslaugų iš viso  negavo ir kiek vaikų gavo – pateikite gavusiųjų socialinį- demografinį- psichografinį apibūdinimą bei vidutines mėnesio pajamas tų šeimų, kuriose tie vaikai gyveno 2020 m. Šis klausimas yra susijęs ir su pirmuoju, aukščiau pateiktuoju klausimu, tai yra, pateikite detalią analizę, kur ir kam buvo paskirti, perskirstyti apie 173 mln. Eur, socialinėms reikmėms, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išmokoms numatytos lėšos, pandeminiais 2020 m., kada vien su COVID-19 nesusijusiųjų ir daugiausia su jaunais asmenimis sietinų perteklinių mirčių daugiausia dėl to, kad asmenys nesusilaukė jokios pagalbos, įskaitant ir medikų pagalbos, buvo apie 10 000 (žr. informaciją „Padėkime sau‘19“ 2021(24), p. 4-6). Taip pat paaiškinkite plačiajai visuomenei, ko ketinate imtis, kad tokia situacija nesikartotų ir su 2021 metams paskirtaisiais 192 234 000 Eur. Ar SADM pati užsiims pertvarka, korupcijos eliminavimu, parazituojančiųjų ir galimai nusikaltimus žmogiškumui vykdančiųjų organizacijų likvidavimu, ar teks įsikišti tarptautinėms organizacijoms, EŽT Teismui, įvairiems tribunolams, JT ŽTT ir kt.?

Dėkojame už atsakymus iš anksto.

Gautas atsakymas į pirmąjį klausimą iš LR SADM 2021-06-09:

Piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją iš savo biudžetų lėšų.  Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, jeigu savivaldybės nepanaudoja visų lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams (socialinei pašalpai, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms, kredito ir palūkanų įmokoms apmokėti, socialinei paramai kitais nenumatytais atvejais) teikti, šios lėšos nėra grąžinamos į valstybės biudžetą (nes tai savivaldybių biudžetų lėšos), savivaldybės perskirsto jas kitoms socialinės apsaugos sritims, nustatytoms įstatyme, finansuoti (11 sričių), tarp kurių – šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms plėtoti, neįgaliųjų socialinei integracijai, socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti, finansinei paramai, skirtai skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti ir kt.

Pagal savivaldybių administracijų pateiktus duomenis, 2020 m. savivaldybės Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatytoms socialinės apsaugoms sritims finansuoti perskirstė 149,4 mln. Eur (66,09 proc. piniginei socialinei paramai teikti skirtų lėšų), iš jų: socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti – 50,67 mln. Eur (32,42 proc. nuo piniginei socialinei paramai teikti nepanaudotų lėšų), šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms plėtoti – 39,89 mln. Eur (25,52 proc.), finansinei paramai, skirtai skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti – 9,49 mln. Eur (6,07 proc.), neįgaliųjų socialinei integracijai – 6,11 mln. Eur (3,91 proc.).

Pažymėtina, kad savivaldybės, perskirstydamos kt. socialinės apsaugos sritims finansuoti piniginei socialinei paramai teikti nepanaudotas lėšas, daugiausia dėmesio skiria socialinių paslaugų finansavimui, taip siekdamos užtikrinti socialinių paslaugų prieinamumą pensinio amžiaus asmenims, taip pat asmenims, turintiems specialiųjų poreikių.

Socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygų gerinimas ir darbo užmokesčio didinimas yra viena iš 11-os socialinės apsaugos sričių, nustatytų Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, kuriai 2020 m. savivaldybės, perskirstydamos piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams (socialinei pašalpai, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms, kredito ir palūkanų įmokoms apmokėti, socialinei paramai kitais nenumatytais atvejais) teikti nepanaudotas lėšas, skyrė 14,4 proc. šių lėšų.

Be kita ko, norime atkreipti dėmesį, kad, atsižvelgiant į realią šeimos (asmens) padėtį ir konkrečias aplinkybes, savivaldybės turi teisę savivaldybės tarybos nustatyta tvarka teikti socialinę paramą ir kitais nenumatytais atvejais (pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą ar kitą socialinę paramą), kai parama pagal nustatytą teisinį reguliavimą nepriklauso arba yra nepakankama, tačiau, atsiradus sudėtingoms situacijoms, yra būtina.

Savivaldybės, reaguodamos į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą užtikrinti papildomos socialinės paramos skyrimą gyventojams ir taip sušvelninti dėl COVID-19 pandemijos kilusias socialines pasekmes, 2020 m. tikslinę paramą skyrė 130,0 tūkst. asmenų (palyginti su 2019 m., 2020 m. papildomą socialinę paramą gavusių asmenų skaičius išaugo 69,4 proc. (nuo 76,75 iki 130,0 tūkst. asmenų).

DISKUSIJAI:

REDAKCIJOS PRIERAŠAS: 2020 m. LR savivaldybėse iš socialinės apsaugoms sritims finansuoti perskirstytų 149,4 mln. Eur neįgaliųjų socialinei integracijai skirta 6,11 mln. Eur (3,91 proc.). O kaip informuoja LR SADM, socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti, savivaldybės administracijoje dirbančių socialinių išmokų specialistų darbo užmokesčiui didinti 2020 m. savivaldybės bendrai skyrė 22,525 mln. Eur, kas yra 3,7 karto daugiau nei neįgaliųjų integracijai perskirstytųjų lėšų. Kas kelia daugiau nei nuostabą... AR TAI REIŠKIA, KAD NEĮGALIEJI PLANINGAI PALIEKAMI NEINTEGRUOTI BEJĖGIAI, ŠELPTINI, NES KĄ GI GALIMA NUVEIKTI UŽ 6,11 mln. Eur? Na, nebent kokius 5-6 asmenis su negalia parengti integruotis į visuomenę skaitmenizacijos aplinkoje. Tuo pačiu klausiame retoriškai: Ar neintegruoti į visuomenę, darbo rinką ir šelptini bejėgiai neįgalieji reikalingi tam, kad būtų galima vis kasmet pagrįsti savivaldybių administracijų dirbančiųjų, atsakingų už socialines išmokas, darbo užmokesčio didinimus? Ar kaip čia yra? Kviečiami neįgalieji įdėmiau peržvelgti https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/analize-kaip-savivaldybes-perskirste-piniginei-socialinei-paramai-teikti-skirtas-lesas ir redakcijai siųsti pasakojimus, kaip sekėsi realiai gauti paramą itin sunkiais 2020 m. bei šiais 2021 m., kuomet žinomų ekonomistų vertinimu, infliacija Lietuvoje II pusmetį sieks apie 5 proc., o vėliau, 2023 m. – ir gerokai daugiau.

Užsienio ekspertai teigia, jog popandeminis laikotarpis bus itin sunkus dėl daugelio priežasčių, taip pat teks kurti visiškai naujus paslaugų ir ypač medicinos paslaugų modelius, nes senieji nepasiteisino. Tad kur šioje visoje aplinkoje lieka neįgalieji? Lietuvoje jiems, pavyzdžiui, geriausiu atveju siūloma padirbėti valytojais ar kiemsargiais, jei žinoma, pajėgia tai dirbti, ir toliau – daugybės neįgaliųjų liudijimais – tiesiog vyksta neregėta diskriminacija: užrašoma neįgaliam asmeniui 0,3-0,5 etato, o darbo apimtys realiai siekia 1 etatą ir dažnokai daugiau, tačiau atlyginimas temokamas už tuos 0,3-0,5 etato, jei iš viso sumokamas, nes pasitaiko ir tokių darbdavių, kurie pasako: „Esi neįgali/-us, valdiškus pinigus gauni iš „Sodros“, ko tu dar nori? Dirbk, į tavo vietą, žinai, kiek norinčiųjų...? Dabar karantinas, žinai, kiek žmonių darbo neturi?“.

Kas vyksta vadinamose socialinėse įmonėse – iš viso atskira tema, ją dar kada nors pagvildensime. Telieka pridurti, kad Lietuvoje asmeniui su negalia net su 2 ar 3 aukštaisiais, kurie visi yra atitinkantys dabartines skaitmenizacijos ir ekonomikos atnaujinimo gaires, profesinės kvalifikacijos ir įgūdžiai yra reikiamo lygio, jokio kitokio darbo net nesiūloma, išskyrus jau minėtus valytojo ar kiemsargio darbus, net nesidomint, ar to asmens fizinė sveikata leidžia dirbti tokius darbus, pavyzdžiui, gal jis/ji turi dar ir judėjimo negalią, kardiologinių susirgimų, kt. Nemažai atvejų, kai neįgalios moterys sutinka dirbti valytojomis, tuomet jų sveikata, be abejo, sparčiai prastėja, atsiranda vis naujų sutrikimų, negalavimų, žinomas faktas, kada nuo sunkaus fizinio darbo neįgalioji dargi prarado ir regėjimą viena akimi – jokio nemokamo gydymo, chirurginės operacijos jai nebuvo pasiūlyta, neįgalioji viena akimi apako, teko gydytis privačiai, chirurginės operacijos, kaip žinia, brangokos... operacija, beje, nepavyko. Medikas pasiūlė neįgaliajai dar 4-5 papildomas operacijas, jų tarpe dar ir plastinę, mat užkrito akies vokas... Viskas mokama, nepigu. Moteris liudija: „Aš tiek neuždirbau per eilę metų, negaliu sau leisti tų operacijų, tebūnie taip, kaip yra, viena akimi matau“. Ji dirba toliau, dirba sunkiai, už du asmenis, nes nepakanka iš „Sodros“ skiriamų varganų pinigėlių, kolegė, kuri turėtų ją pakeisti pamainomis, tiesiog pasiima ilgalaikius nedarbingumo lapelius ir į darbą neatvyksta. Neįgali moteris toliau žaloja savo sveikatą, dirba, nes jokios pagalbos realiai iš niekur nesulauksi, ji džiaugiasi, kad bent vitaminų, sveikesnių maisto produktų turi už ką nusipirkti, tačiau prireikus medicinos paslaugų – už viską beveik tenka susimokėti, nemokamos paslaugos yra arba prastos, nekokybiškos, arba net neprieinamos, pavyzdžiui, pas okulistą nelaimės atveju, kai regėjimas prarandamas staiga, įvyksta akies tinklainės pažeidimai, kt.... Realių ir jiems reikalingų, kokybiškų medicinos, reabilitacijos paslaugų neįgalieji Lietuvoje praktiškai negauna, o jeigu gauna – reikia tiesiog tikrinti, kas yra tie neįgalieji – gal LR Seimo narių, žinomesnių medikų, teisininkų, profesorių, kiek labiau žinomų menininkų, prakutusių verslininkų vaikai, anūkai, žmonos, tėvai ar mamos ir panašiai? Taip, jiems teikiamos paslaugos – ir itin kokybiškos – galimai yra nemokamos, gausios, nuolatinės... Ir tai yra tikrintinas ir viešintinas faktas, nes ne tik neįgaliųjų bendruomenė turi tai žinoti – tai turi žinoti ir plačioji visuomenė, vis dar mokanti mokesčius į biudžetą.

Tolimesnei analizei rekomenduojama pasitelkti dar ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Eltoje 2021-06-03 skelbtąją informaciją „Medikų atlyginimų priedams už balandį – 10,8 mln. eurų“. Pranešama, jog „Padidintam darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti už balandžio mėnesį ligonių kasos gydymo įstaigoms pervedė 10,8 mln. eurų. Nuo antrojo karantino pradžios – 2020-ųjų spalio-lapkričio šiam tikslui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) iš viso panaudota 86 mln. eurų. Paraiškas PSDF lėšomis kompensuoti balandžio mėnesio sąnaudas, susidariusias dėl darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo, teritorinėms ligonių kasoms atsiuntė 204 asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ). Didesnius atlyginimus gaus beveik 17,2 tūkst. medicinos darbuotojų. “ Taigi, vidutiniškai 627,91 eurais vienam medicinos darbuotojui vien per 2021 m. balandį atlyginimas padidėjo... šioje vietoje visai nesiekiame supriešinti kelių visuomenės grupių, kaip antai, medikų ir neįgaliųjų arba medikų ir prekybos centrų kasininkų ar transporto darbuotojų, kitų profesijų atstovų, kurie pandemijos metu dirba itin sunkiai ir itin rizikuoja užsikrėsti mirtinai pavojingais virusais, tačiau jokios kalbos apie jų priedus prie atlyginimų kol kas net nekalbama... Tiesiog palyginkite: per visus 2020 m. neįgaliųjų socialinei integracijai perskirstyta 6,11 mln. Eur, Lietuvoje, skaičiuojama, tuo metu buvo apie 230 tūkst. asmenų su negalia, taigi, vienam neįgaliajam teko vidutiniškai 26,57 eurai per itin sunkius ir itin nemažai papildomų išlaidų pareikalavusius metus, arba 2,21 euro mėnesiui, o tuo tarpu medikai vien per 2021 m. balandį vidutiniškai gavo po 627,91 Eur priedų prie atlyginimų... Medikai sušelpti 284 karto solidžiau... Na, tikėkimės, jog jie už tuos sušelptus pinigėlius sugebės pasirinkti jiems būtinas paslaugas ir nepateks į neįgaliųjų gretas, toliau savo sutrikimus ir gausias priklausomybes gydysis tarpusavyje ir ten, kur patenka ir įvairių priklausomybių turintieji – bet apie tai kituose „Padėkime sau‘19“ numeriuose – apie medikus-alkoholikus, medikus, turinčiuosius priklausomybę narkotinėms, psichotropinėms, kitoms kvaišinamąjį poveikį darantiems preparatams, medžiagoms; medikus, kurių vaikai, anūkai – niekada nebepagydomi narkomanai, vadinamieji „iškrypėliai“, degraduojantieji kur nors „tailanduose“ ar „filipinuose“, nekalbant jau apie artimąsias Skandinavijos šalis ir JK, ir t.t.., ir pan. Telieka priminti viešą paslaptį – jie nusikalsta ir daro tai nuolat, tačiau jų nusikaltimai yra žymiai rafinuotesni nei kokio kaimo girtuoklėlio, pavogusio kaimyno vištelę ir už tai atsėdėjusio 3 metukus uždarame kalėjime, ir teisėsaugininkų paslaugas „garbieji“ medikai ir jų dažnu atveju nuolat apkvaišę vaikučiai ir anūkėliai nusiperka, nes tie patys teisėsaugininkai, ypač paminėti reikia aukštesnio rango prokurorus, teisėjus, tyrėjus, ekonominę policiją ir panašiai, ir jų vaikučiai bei anūkučiai, kažkelintos ir kas kažkelintą sezoną vis naujos žmonos – taip pat poilsiauja tuose pačiuose „tailanduose“ ar kas mažiau prakutęs – bent jau iki artimosios Skandinavijos ar JK nuropoja... kartu su savo „adatos sesėmis“ ir „klizmos broliais“ bei „klubo“ nariais... Ratas kaip ir užsidaro. Su bet kokiais paskaičiavimais, kur koks tūkstantis eurų atiteko medicinos slaugytojai už prostatos masažą žinomam prokurorui ir kokiomis aplinkybėmis bei kas filmavo visa tai ir kada viešins ... na, žinoma, kad viešins – to paties prokuroro ar kokio žinomesnio teisėjo, valdininko, eksministro ar viceministro, žinomesnio mediko, profesoriaus, politiko, neva „menininko“ ar verslininko su gausiu nekilnojamuoju turtu – apie tai ketiname skelbti gerą seną anekdotą skiltyje „Humoras“– vaikutis ar anūkėlis, kai jam pristigs pinigų geresnei dozei madingesnių kvaišalų ar norėsis kokios rafinuotesnės atrakcijos... tiesą sakant, nieko net daryti ar piktintis nereikia, galima tik smagiai ir iš širdies nusikvatoti – kas ko nusipelnė, tas tą ir gavo. Ir be jokios abejonės, medikams tų priedų reikia – suskaičiuokite, kiek jų šeimose itin išsigimusių ir su patologijomis, priklausomybėmis negalinčiųjų nei mokytis, nei vėliau dirbti, vaikų, anūkų, kitų artimųjų... o ir pačių medikų sveikatytę objektyviai įvertinti ir tikrinti, taikant daugybę patikimų objektyvių testų, o ne kolegiškus pasivaikščiojimus pas butelio draugelius konsultacijai ir pažymos atsinešimui, jog, neva, viskas tvarkoje, licenzija galioja ir dirbti, neva, gali... taip nėra, mielieji. Ir žmonės seniai tai žino ir supranta. Visi matėm ir girdėjom, patyrėm savo kailiu, kaip "dirbo" įvairių sričių, grandžių Lietuvos medikai per vis dar nesibaigiančią pandemiją...su itin retomis išimtimis norisi pasakyti: "Ačiū, Jūsų paslaugų nebereikia. Galėsite kartu su savo narkomanais vaikais ir anūkais pašluoti šiukšles Vilniuje, dirbti teks, per daug ko gavote nemokamai ir neteisėtai".

Redakcija jau yra gavusi asmenų su negalia liudijimų, tačiau laukiame jų dar ir daugiau, kad galėtume apibendrinti. Rašykite Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

2021-06-14 gautas LR SADM atsakymas ir į antrąjį klausimą:

Tikslinių kompensacijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tikslinėms kompensacijoms administruoti ir savivaldybių administracijoms dalyvauti vertinant asmens savarankiškumą kasdienėje veikloje savivaldybių administracijoms skiriama iki 4 procentų tikslinėms kompensacijoms mokėti skirtų lėšų. 2020 m. iš valstybės biudžeto skirta 182 mln. eurų. Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos mokamos 92 tūkst. asmenų. Vidutinė išmoka per mėnesį – 164 eurai vienam žmogui.

Dėkojame už bendradarbiavimą. Iš pateiktosios informacijos akivaizdu, jog 40 procentų neįgalių asmenų – tai yra, 4 iš 10, Lietuvoje gauna lėšų rūkalų, linksminamųjų tablečių, hobių, įvairių rūšių masažų, betarpiško bendravimo bei kitų susijusių malonumų įsigijimo ir ne tik išlaidoms padengti. Kviečiame išsamiau susipažinti su susijusiais klausimais <https://www.leidinyssau.lt/humoras> 

JUOKAS – DALYKAS RIMTAS

PIEŠKITE KARIKATŪRAS, TAI PUIKI MENO IR HUMORO TERAPIJA. O ŠIUOKART YRA PUBLIKUOJAMA 14-MEČIO VAIKO SUKURTA KARIKATŪRA TIESIOG EKSPROMTU IR SKIRTA VASAROS ATOSTOGOMS. VAIKO NIEKAS NERAGINO IR NIEKAIP NEMOKĖ KARIKATŪRŲ KŪRIMO MENO, TAI JIS DARĖ VISIŠKAI SAVARANKIŠKAI NAMŲ SĄLYGOMIS IR PIEŠĖ RANKA, NE KOMPIUTERIU. ŽINOMA, TALENTINGŲ VAIKŲ-VUNDERKINDŲ YRA ITIN NEDAUG, BET AUGINDAMI SAVĄJĮ, VISADA TURĖKITE VILTIES, KAD KAM NORS JIS TIKRAI YRA GABUS.

Iliustracija iš creativecommons.org

_____________________________________________________________

Griežtai draudžiama „Padėkime sau'19“ paskelbtą žodinę ir vaizdinę informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Padėkime sau'19“ kaip šaltinį.

 ____________________________________________________________________________________________

„PADĖKIME SAU'19“ Nr. 26(8) išeis 2021 m. liepą-rugpjūtį. Jei norite pasiskelbti, dovanoti, pasveikinti, prenumeruoti mūsų leidinio e-versiją (kaina – 3,5 euro už 6 numerius, išeina kas mėnesį), praneškite el. adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Taip pat ir toliau laukiamos Jūsų sukurtos karikatūros įvairiomis temomis, bus apdovanojimai.