„PADĖKIME SAU'19“
ISSN 2669-1426
2025 m. SPALIS-LAPKRITTIS-GRUODIS Nr. 76(10); 77(11); 78(12)
© Prašome nepažeisti 1952 m. Universalios autorių teisių apsaugos konvencijos.
Skirta asmenims virš 18 metų amžiaus.
© Prašome nepažeisti 1952 m. Universalios autorių teisių apsaugos konvencijos.
„PADĖKIME SAU'19“ --- NEPRIKLAUSOMŲ, OBJEKTYVIŲ, NEATLYGINTINAI PLATINAMŲ VISUOMENĖS INFORMAVIMO PRIEMONIŲ BEI ĮTEISINTŲ KOMUNIKACIJOS KANALŲ VISUMA
Leidinys „Padėkime sau'19” ISSN 2669-1426 pradėtas leisti 2018 m. rudenį, jis skirtas asmenims su negalia, jų artimiesiems, susijusiems asmenims, mažiau galimybių turintiesiems asmenims. Internete „Padėkime sau'19” ISSN 2669-1876 pradėtas skelbti 2020 m. liepos 30 d. Leidinys yra nepriklausomas, nėra susijęs su jokia neįgaliųjų asmenų organizacija ar valdiška institucija.
Leidinys internete ir svetainė <https://www.leidinyssau.lt> ISSN 2669-1876 pritaikyti asmenų su negalia vartojimui pagal technines charakteristikas nuo 2022 m.
Nuo 2023 m. turime jau ir integruotą duomenų bazę, ji taip pat unikali, nuolatos atnaujinama. Visų trijų visuomenės informavimo priemonių turinio autoriai yra asmenys su negalia, mažiau galimybių turintieji ir jų artimieji.
Rašykite, dalinkitės mintimis, bendraukite. E. adresas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Internete <https://www.leidinyssau.lt/naujausias-padekime-sau-19-numeris>
MŪSŲ ŠŪKIS: „NAUJOVĖS NUŠVIEČIA PRAEITĮ“, GEORGAS GERBNERIS
ISSN 2669-1876
2025 m. SPALIS-LAPKRITTIS-GRUODIS Nr. 76(10); 77(11); 78(12)
ŠIAME NUMERYJE RASITE:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 2025-ųjų LIETUVOJE KAS PENKTAS GYVENTOJAS SKURSTA
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Nauja e-knyga „BŪK GURU PATS SAU, ARBA BŪDAS LAIMĖTI“
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. ĮSTATYMO ĮGYVENDINTI NESKUBAMA
Daugiau apie Fondą rasite čia: <https://www.leidinyssau.lt/fondas/>
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
2025-ųjų LIETUVOJE KAS PENKTAS GYVENTOJAS SKURSTA
2025-aisiais Lietuvoje 167 tūkst. žmonių gyvena žemiau absoliutaus skurdo ribos.
Absoliutaus skurdo rodiklis nustatytas nacionaliniu mastu, bet yra ir europinis rodiklis – skurdo rizikos riba. Pagal jį kas penktas Lietuvos gyventojas skursta. Šis rodiklis modernesnis ir labiau atspindi visuomenės gyvenimo realijas. Tokių žmonių yra apie 620 tūkst.
Skurdo rizikos riba siekia 616 eurų, todėl visi, gaunantys mažiau, patenka į rizikos grupę. Be to, virš 230 tūkstančių yra žmonių su negalia, kurių pajamos vidutiniškai siekia vos 280 eurų per mėnesį. Ne visi gauna papildomą paramą, pavyzdžiui, kompensacijas už šildymą. Galime tik įsivaizduoti, kokioje įtampoje ir desperacijoje jie gyvena. Darbo rinkoje tokie žmonės įsitvirtina sunkiai ir orus gyvenimas jiems beveik nepasiekiamas.
Net 40 proc. pensinio amžiaus žmonių patiria skurdo riziką. Vaikų skurdas išlieka vis dar didelis. Vaikystėje patirtas skurdas gali turėti ilgalaikių pasekmių, atsiliepti sėkmingai vaikų ateičiai.
Skurdas gresia ir vienišoms mamoms, ir daugiavaikėms šeimoms.
Įstatymu įteisinta, kad 5 proc. darbuotojų turi būti asmenys su negalia. Tačiau pasiekti šį rodiklį sunku, kadangi darbdaviai ne visada žino, jog žmogus turi negalią, o kai kur tiesiog nėra ir laisvų darbo vietų. Visuomenė vis dar bijo žmonių su negalia, bedarbių, turėjusių priklausomybių ar grįžusių iš įkalinimo įstaigų.
Moterų pensijos – vis dar mažesnės nei vyrų.
Skurstantieji gauna paramą, tačiau iškyla ir kliūčių. Numatyta, jog paramą gaunantieji dirba vadinamuosius visuomenei naudingus darbus. Vidutinė pašalpa tesiekia vos 180 eurų per mėnesį ir tai labai mažos sumos. Tų žmonių yra apie 2 proc., ketvirtadalis jų yra vaikai. Dalis turi negalią ar nepripažintą negalią. Jie kasdien eina į darbus, bet negauna atlyginimo ir nekaupia darbo stažo. Tas nulems, jog jų būsimos pensijos bus labai mažos, taigi, skurstančiųjų galimai daugės.
Nauja e-knyga
„BŪK GURU PATS SAU, ARBA BŪDAS LAIMĖTI“
Būk guru pats sau, arba būdas laimėti. / Andžela Armonienė. – ePub. Klaipėda : A. Armonienė, 2025, 23 psl. – ISBN 978-609-08-0923-5
Savarankiškas mokymasis visada yra būtinas dalykas kelyje į sėkmę bet kurioje srityje.
Tuo labiau, kad žinios tampa vis labiau vertinamu dalyku ir vis mažiau žmonių jomis dalinasi, o rašytiniai šaltiniai tampa vis sunkiau pasiekiami dėl daugybės priežasčių. Tiesiog, nebelieka ankstesnio tipo švietimo sistemos. Ateina dirbtinis intelektas, kurį išbandžiusieji nesunkiai suvokia, kad tas dirbtinis intelektas tiki mokosi iš mūsų ir vieną dalyką moka labai puikiai – tai atsiprašyti, kad jis Jus suklaidino, pateikė netikslią informaciją. Būti guru pačiam sau ir kliautis pirmiausia savimi yra vienas geriausių būdų esamomis aplinkybėmis, kai siekiate nebūti išmesti už borto tiek darbo rinkoje, tiek gyvenimo kelyje plačiąja ta žodžio prasme.
Belieka palinkėti sėkmės ir išmokti patirti malonumą iš naujai įgytų žinių ir geresnės savijautos, pasiektos vien savo pastangomis.
ĮSTATYMO ĮGYVENDINTI NESKUBAMA
Europinė teisė Lietuvos asmenis su negalia pasieks 11-12 metų vėliau nei kitus neįgaliuosius kitose ES valstybėse-narėse
Į nacionalinę teisę direktyvą, kad kuo daugiau asmenų su negalia galėtų naudotis atitinkamais gaminiais ir paslaugomis, perkelti Lietuvoje užtruko 6 metus, kiek dėl to nukentėjo asmenys su negalia, niekam nė nerūpi, vertinama tas nebuvo ir nebus. Įstatymas galutinai įsigalios tik 2030 m., todėl Europinė teisė Lietuvos asmenis su negalia pasieks 11-12 metų vėliau nei kitus neįgaliuosius kitose ES valstybėse-narėse.
Pokyčiai, kurie nulemia nuo 2025 m. birželio 28 d. būtinas įgyvendinti naujoves, galimai palengvins asmenų su negalia gyvenimus ir kasdienybę. Laimei, 2022 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas Nr. XIV-1633 įsigalioja nuo 2025 m. birželio 28 d. Europinė direktyva, susijusi su vadinamuoju paslaugų ir prekių prieinamumu neįgaliesiems, Lietuvoje įgyvendinama trejus metus pavėluotai.
Žinia, geriau pavėluotai, nei niekada. Tačiau naivu tikėtis, jog staiga ims ir pasikeis visuomenės įpročiai, nuostatos, kad atsiras daugiau suvokimo apie reiškinį, susijusį su mažiau galimybių turinčiųjų asmenų padėtimi.
PRIEINAMUMAS: KAS TAI IR APIE KĄ TAI?
Prieinamumo įstatymas – 2022 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas Nr. XIV-1633. Prieinamumo direktyva – 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų. Šis įstatymas įpareigoja gamintojus, įgaliotuosius atstovus, importuotojus, platintojus ir paslaugų teikėjus užtikrinti, kad tam tikri jų rinkai teikiami gaminiai ir paslaugos atitiktų naujus prieinamumo reikalavimus.
Prieinamumas reiškia, kad visi žmonės, nepriklausomai nuo jų gebėjimų, gali lengvai naudotis, suprasti ir pasiekti gaminius, paslaugas, infrastruktūrą ar informaciją. Tai apima fizinį, skaitmeninį, socialinį ir informacinį prieinamumą. Užtikrintas prieinamumas leidžia asmenims su negalia visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, o kartu gerina ir visų vartotojų patirtį – aiškesnis skaitmeninis turinys, patogesnė internetinė bankininkystė ar be kliūčių pasiekiami transporto bilietai sutaupo laiko ir palengvina kasdienybę visiems.
Prieinamumas yra vienas iš pagrindinių principų, įtvirtintų 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijoje, kuris užtikrina, kad visi asmenys, nepriklausomai nuo jų gebėjimų, galėtų laisvai naudotis aplinka, transportu, informacija, ryšiais ir įvairiomis paslaugomis. Prieinamumas nėra tik socialinis siekis – tai esminė sąlyga užtikrinti lygias galimybes, skatinti asmenų su negalia savarankiškumą ir sudaryti sąlygas verslui pasiekti platesnį vartotojų ratą.
Prieinamumo direktyva siekia dviejų pagrindinių tikslų: socialinio ir ekonominio. Socialinis tikslas – užtikrinti, kad asmenys su negalia ir kiti funkcinių sutrikimų turintys asmenys galėtų lygiomis teisėmis dalyvauti visuomenės gyvenime ir naudotis svarbiausiais gaminiais bei paslaugomis. Ekonominis tikslas – suvienodinti prieinamumo reikalavimus visoje Europos ekonominėje erdvėje, taip palengvinant tarpvalstybinę prekybą ir užtikrinant laisvą prieinamų gaminių bei paslaugų judėjimą. Verslui reikės prisitaikyti prie naujų prieinamumo reikalavimų, nustatytų Prieinamumo įstatyme. Šie reikalavimai taikomi išmaniesiems įrenginiams, savitarnos terminalams, elektroninei prekybai, bankų paslaugoms, elektroninėms knygoms, prieigai prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, tam tikriems transporto paslaugų aspektams ir kt.
INFORMACIJOS PRIEINAMUMAS – MISIJA ĮMANOMA?
Siekiant atliepti Jungtinių Tautų asmens su negalia teisių konvencijos nuostatas, Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, įsigaliojęs 2024 m. sausio 1 d., įteisino asmenų su negalia teisę gauti viešą informaciją lygiai su kitais asmenimis jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais (pavyzdžiui, lietuvių gestų kalba, lengvai suprantama kalba). Minėto įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos asmeniui su negalia viešąją informaciją turi nemokamai pateikti bent vienu jo pasirinktu prieinamu bendravimo būdu: asmenys su negalia gali kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas dėl jiems aktualios ir reikalingos viešos informacijos jiems prieinamais bendravimo būdais, tuo tarpu valstybės ir savivaldybių institucija ir įstaiga turi užtikrinti informacijos teikimą asmeniui su negalia jo prašomu prieinamumu bendravimo būdu.
Siekiant užtikrinti viešosios informacijos prieinamumą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A1-784 „Dėl Informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintos Informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijos. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turi užtikrinti nekintamos informacijos prieinamumą asmenims su negalia: interneto svetainės pagrindiniame puslapyje arba atskiroje skiltyje, pažymėtoje specialiu lengvai suprantamos kalbos bei gestų kalbos ženklu, skelbti nekintamą pagrindinę informaciją (apie teikiamas paslaugas, pagalbą, vykdomas funkcijas) lengvai suprantama kalba ir lietuvių gestų kalba.
Prieinamumo įstatymas įpareigoja tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus ekonominės veiklos vykdytojus (verslus) – gamintojus, įgaliotuosius atstovus, importuotojus, platintojus ir paslaugos teikėjus laikytis Prieinamumo įstatyme nurodytų reikalavimų, jei jie teikia rinkai įstatyme nurodytus gaminius ar teikia įstatyme nurodytas paslaugas.
Taigi, pavyzdžiui, informacija apie gaminio naudojimą ar paslaugos veikimą privalo būti pateikiama daugiau kaip viena jusle atpažįstamu būdu, suprantamai, tokiu būdu, kad naudotojai galėtų ją suvokti, tinkamo dydžio ir tipo šriftu ir kt. Įstatyme numatytos keturios rinkos priežiūros institucijos, kurios užtikrins, kad į rinką patektų tik prieinamumo reikalavimus atitinkantys gaminiai ir paslaugos.
Nesilaikant šių reikalavimų, bus taikomos sankcijos, įskaitant pinigines baudas. Rekomenduojama verslų atstovams nelaukti ir jau dabar įsivertinti, ar jų gaminiams bei paslaugoms taikomi Prieinamumo įstatymo reikalavimai.
NAIVU TIKĖTIS?
Tikėtis kažkokio teisingumo proveržio ar laukti, kad kažkada ir Lietuvoje bus paisoma Jungtinių Tautų parengtų rekomendacijų, ES direktyvų asmenų su negalia klausimais, būtų išties gal net ir naivu.
Bet žinoti apie tas rekomendacijas, direktyvas, nacionalinę teisinę bazę būtina vien dėl to, kad kiekvienas asmuo su negalia, LR pilietis, žinotų, kas nebuvo parūpinta iš viso to, kas jam išties priklauso. Tai yra, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų kasmetiniai raportai, ataskaitos, rekomendacijos Lietuvos atveju yra beveik mokslinės fantastikos žanro kūriniai, kai palyginame tas rekomendacijas su realybėje vykstančiais reiškiniais, faktais.
Tačiau susipažinti su Pasauliniu mastu teikiamomis rekomendacijomis pravartu.
2025 m. Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos rezoliucija 55/8 glaustai
Ataskaita „A/HRC/58/33: Asmenų su negalia ir skaitmeninių technologijų bei prietaisų teisės, įskaitant pagalbines technologijas“ paskelbta 2025-01-10. Šioje ataskaitoje, paskelbtoje pagal Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos rezoliuciją 55/8, pateikiamos rekomendacijos Vyriausybėms neįgalių asmenų ir skaitmeninių technologijų bei prietaisų teisių, įskaitant pagalbines technologijas, užtikrinimo klausimais.
Ataskaitoje plėtojama ankstesnėse Ataskaitose, kurias Žmogaus Teisių Taryba skelbė savo rezoliucijoje 49/12, skaitmeninių ir pagalbinių technologijų klausimais, kur aptariama, kaip neįgaliųjų priežiūros ir palaikymo elementus diegti praktikoje. 2025 m. Ataskaita taip pat papildo teminį žmogaus teisių priežiūros ir paramos tyrimą, kurį parengė Jungtinių Tautų vyriausiasis Žmogaus Teisių komisaras pagal žmogaus teisių tarybos rezoliuciją 54/6.
Kaip technologijos veikia asmenų su negalia teises?
Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos rezoliucija 55/8 su pateiktomis rekomendacijos Vyriausybėms 2025 m. jau paskelbta.
Aiškiai pateikiama samprata, jog skaitmeninės technologijos yra elektroniniai įrenginiai ir kompiuterinės programos. Šias technologijas sudaro mobilieji telefonai, kompiuteriai ir interneto svetainės. Naujos skaitmeninės technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas (AI – anglų kalba trumpinys, DI – lietuvių kalba trumpinys), naudoja informaciją ir yra technologija, galinti atlikti užduotis ir išmokyti geriau jas atlikti tiems, kurie naudojasi DI. Be to, skaitmeninės technologijos gali padėti vyriausybėms pasidalyti informacija ir teikti paslaugas. Tai gali palengvinti neįgaliems žmonėms gauti reikalingą palaikymą ir informaciją.
E-Valdžios programos taip pat gali:
Leisti žmonėms užsisakyti susitikimus, rezervuoti vizito laiką arba sužinoti informaciją apie jų sveikatą internete.Padėti žmonėms greičiau ir lengviau gauti informacijos, palaikymo ir paslaugų.
Suteikti žmonėms su negalia daugiau galios savo gyvenime. Žmonės su negalia labiau linkę naudoti e-Valdžios programas nei kiti žmonės.
Taigi, svarbu įsitikinti, kad šios programos yra tinkamos ir lengvai naudojamos asmenų su negalia.
Naudodamiesi skaitmenine technologija asmenys su negalia gali naudotis tokiomis svetainėmis kaip socialinė žiniasklaida ir internetinės parduotuvės, jie taip pat gali atlikti šiuos veiksmus:
Kalbėtis su kitais žmonėmis ir įsitraukti į savo gyvenamos vietos bendruomenės veiklas.Gauti darbo ar sukurti savo verslą internete.
Skaitmeninės technologijos gali paversti pagalbinę technologiją išmaniaisiais įrenginiais.
Išmanieji įrenginiai yra įrenginiai, galintys dalytis informacija ir susisiekti su kitais įrenginiais.
Kai kurie išmanieji telefonai turi pagalbines technologijas, tokias kaip teksto vertimas į bet kurią kalbą.
Yra technologija, kurios pagalba įrenginys garsiai skaito žodžius.
Tačiau daugelis žmonių su negalia nenaudoja pagalbinės technologijos savo telefonuose, nes:
Jie negali sau leisti nusipirkti telefono, turinčio neįgaliajam reikiamą technologiją.Jie nežino apie technologiją.
Jų kalba nėra jiems reikalingos technologijos.
Vyriausybės turėtų įsitikinti, kad technologijos padeda apsaugoti neįgaliųjų žmonių žmogaus teises.
KAIP TAI TURĖTŲ BŪTI PADARYTA?
Manome, taip teigia Jungtinės Tautos, kad Vyriausybės turėtų:
Vykdyti e-Valdžios programas, kurios gerbia žmogaus teises.Atminti, kad e-Valdžios programos yra kompiuterinės programos, kurias Vyriausybės naudoja teikdamos paslaugas ir dalijasi informacija.
Parengti ir laikytis įstatymų, kurie užtikrintų, kad e-Valdžios programos gerbtų žmogaus teises.
Vyriausybės taip pat turėtų:
Suteikti tarnautojams mokymus, kurie padėtų įsitikinti, ar pagalbinės technologijos tinka ir veikia ilgiau.Šie mokymai turėtų apimti ir tą sritį, kaip padėti su pagalbinėmis technologijomis geriau dirbti moterims.
Dalytis informacija ir idėjomis apie pagalbines technologijas su kitomis šalimis.
Be to, Vyriausybės taip pat turėtų:
Gerbti asmenų su negalia pasirinkimą, kad jie patys pasirinktų paramą, kurią jie gali gauti.Įtraukti pagalbinę technologiją prie priežiūros ir palaikymo paslaugų planų.
Pagalvoti, kaip suteikti daugiau paramos kitų šalių organizacijoms, kad padėtų joms gerbti neįgaliųjų teises.
Surinkti daugiau pinigų, kad užtikrintų aprūpinimą technologijomis, tinkančiomis neįgaliųjų asmenų vartojimui.
GALĖTŲ IR TURĖTŲ PADARYTI, BET KODĖL TAI GALI NET NEĮVYKTI?
Apibendrinimas:
- Vien pokyčiai Lietuvoje nuo šių metų birželio 28 d. sugriauna daugybę stichinių verslų ir pseudo-verslų, e-parduotuvių, portalų, reklamos ir nelegalios prekybos pastangų per socialinius tinklus, nes nuo šios dienos verslai ir pavieniai fiziniai asmenys privalės užtikrinti, kad leidžia į rinką tik prieinamumo reikalavimus atitinkančius gaminius ar paslaugas.
- DI, jei būtų pritaikomas kiekvienam asmeniui su negalia individualiai ir tik tuo atveju, jei pats asmuo to norėtų, sudarytų galimybes iš valstybės tarnybos centrinėje vykdomojoje valdžioje ir ypač savivaldybių lygių atleisti didžiąją dalį tarnautojų, kurie net neturi reikiamos kvalifikacijos aptarnauti asmenis su negalia ir jokie kvalifikacijos kėlimo mokymai to jau nebepakeis.
- DI, jei būtų pritaikomas kiekvienam asmeniui su negalia individualiai ir tik tuo atveju, jei pats asmuo to norėtų, sudarytų galimybes nebeeikvoti milijardinių sumų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų visai armijai asistentų, socialinių darbuotojų, įvairių laisvalaikio paslaugų teikėjų, edukatorių, bibliotekininkų, muziejininkų, psichologų, neefektyviai dirbančiųjų sveikatos priežiūros ir medicinos darbuotojų išlaikymui. Tai yra, būtų nusikratoma tarpinėmis grandimis, visa armija išlaikytinių iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, nes asmenys su negalia patys pasirūpintų jiems reikalingų paslaugų užsisakymu be jokių tarpinių grandžių, kas duoda milžinišką ekonominį efektą, be to, asmenys su negalia įgautų pasitikėjimo, savarankiškumo, gyventų oriai. Iš esmės tai ir yra pagrindinė siekiamybė, tačiau yra neaišku, kodėl tas neatlikta iki šiol, nes reikiamos techninės priemonės, įskaitant ir DI, egzistuoja jau virš 50 metų.
Todėl, kad nuotaika būtų skaidresnė, belieka priminti, jog tikrieji neįgalieji, tikrieji išlaikytiniai, iš esmės parazituojantieji visuomenės sąskaita, yra visiškai ne asmenys su negalia. Tikrieji visuomenės šašai yra tie, kurie yra pozicijose, kur vyksta tarpinės paslaugų teikimo funkcijos savivaldybėse, centrinėje vykdomojoje valdžioje, įvairiose iš biudžetų išlaikomose institucijose, organizacijose.
Iš neįgaliųjų, tai yra, tų išteklių, kurie turėtų juos tiesiogiai be jokių tarpininkų pasiekti, išlaikoma armija galimai dykaduonių, neefektyviai atliekančiųjų savo tiesiogines funkcijas ir net korupcijos pažeistųjų savanaudžių.
Jau yra konstatuota, jog visa sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje yra iš viso neefektyvi, ją būtina pakeisti nauja. Tas pats ir švietime, aukštojo mokslo ir studijų sferose. Negalios reforma irgi jau pradėta. Kur visame šitame yra konkretus ir pats pažeidžiamiausias individas, tai yra, asmuo su negalia? Jo ir jo interesų nėra iš viso. Yra tik tarpinės organizacijos, asociacijos, klubai, valstybės ir savivaldybių struktūriniai padaliniai, UAB, AB, MB, sukurtos grynai monopolinėmis teisėmis ir visiškai neatitinkančios asmenų su negalia poreikių, lūkesčių, norų.
Galimai tai jų, visos šios gal net milijoninės tikrųjų išlaikytinių, duodančiųjų tik nuostolingumą, palaikančiųjų korupciją, veltėdžiavimą, savivalę savanaudiški interesai egzistuoja ir tam yra sukurti ištisi nusikalstami modeliai, schemos, tradicijos, kai „ranka ranką plauna“ ir iš galiojančiųjų teisės aktų, rekomendacijų telieka muilo burbulas jau ir dėl to, kad labai mažai kas ir skaityti, rašyti bemoka ir nebegalės jau to išmokti niekada.
Ir būtent jau šių metų antrąjį pusmetį visi, kas tik norės, galės įsitikinti, kas Lietuvos visuomenėje yra tikrieji veltėdžiai, našta visuomenėje ir kodėl tas vyksta be perstojo. Dar paprasčiau būtų pasakyti tiesiog taip: kai matote neįgaliojo vežimėlį, visada žiūrėkite į tą asmenį, kuris tą vežimėlį stumia, žiūrėkite, kur jis tą vežimėlį stumia, kada, kodėl, už kokį atlygį ir kas yra tas asmuo, kuris su būriu kitų „paslaugiųjų” aptarnauja tą asmenį su negalia vietoje to, jog tas neįgalusis puikiai išsiverstų be jų visų su viena paprasta sąlyga: jei nebūtų tokio kiekio tarpininkų ir informaciją neįgalusis gautų jam reikalingą, laiku ir suprantamą, neklaidinančią, tikslią.
Prieinamumo reikalavimai įsigaliojo – aktualu verslui ir paslaugų teikėjams
Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas, tikėtina, prisidės prie lygių galimybių įgyvendinimo praktikoje – jame numatyti aiškūs prieinamumo reikalavimai verslui. Nors jų įgyvendinimas gali pareikalauti papildomų pastangų, tai – galimybė kurti inovatyvesnius sprendimus ir pasiekti platesnį vartotojų ratą. Norėdama padėti pasiruošti pokyčiams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė rekomendacines gaires su praktiniais patarimais, kaip užtikrinti prieinamumą. Su jomis galima susipažinti ministerijos svetainėje.
Naujasis įstatymas ir parengtos gairės skirtos įvairių sričių ekonominės veiklos vykdytojams, kurių teikiami gaminiai ar paslaugos patenka į prieinamumo reguliavimo apimtį. Gairėse pateikiami konkretūs ir praktiški pavyzdžiai, padedantys suprasti, kaip pritaikyti paslaugas skirtingus poreikius turintiems žmonėms, taip kuriant labiau prieinamą ir vartotojams draugišką aplinką.
„Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo įgyvendinimo rekomendacinės gairėse ekonominės veiklos vykdytojams“ skelbiama, jog, pavyzdžiui, gamintojai turi užtikrinti, kad gaminiai būtų suprojektuoti ir pagaminti laikantis Prieinamumo įstatymo 1 priede nustatytų prieinamumo reikalavimų. Jie turi atlikti gaminių atitikties prieinamumo reikalavimams vertinimo procedūrą, parengti techninius dokumentus, ES atitikties deklaraciją ir pažymėti gaminį CE ženklu (Prieinamumo įstatymo 8 straipsnis). Paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų paslaugos būtų 10 projektuojamos ir teikiamos pagal joms taikytinus prieinamumo reikalavimus ir parengia informaciją, paaiškinančią, kaip paslaugos atitinka taikomus prieinamumo reikalavimus. Ši informacija turi būti pateikiama prieinamais formatais ir saugoma tol, kol paslauga teikiama (Prieinamumo įstatymo 13 straipsnis).
Pažymėtina, kad prieinamumo reikalavimai taikomi tik tokia apimtimi, kad dėl šių reikalavimų laikymosi nereikėtų daryti esminio gaminio ar paslaugos pagrindinio pobūdžio pakeitimo arba nebūtų sukelta neproporcinga našta atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams. Taip pat, paslaugas teikiančios labai mažos įmonės atleidžiamos nuo prieinamumo reikalavimų laikymosi ir pareigų, susijusių su prieinamumo reikalavimų laikymusi.
Pagal Prieinamumo įstatymo 30 straipsnio 3 dalį, paslaugų teikėjai iki 2030 m. birželio 28 d. gali tęsti paslaugų teikimą naudodami gaminius, kuriuos teisėtai naudojo iki įstatymo įsigaliojimo, teikdami panašaus pobūdžio paslaugas.
ŠŪKIAI PUIKŪS, REKOMENDACIJOS TAIKLIOS, REIKIAMI TEISĖS AKTAI YRA
Asmens aplinka daro didžiulę įtaką negalios patirčiai ir mastui. Prieinama aplinka sukuria kliūtis, kurios dažnai asmenims su negalia trukdo lygiai su kitais asmenimis būti pilnaverčiais ir aktyviais visuomenėje. Pažanga siekiant pagerinti socialinį dalyvavimą gali būti padaryta pašalinant šias kliūtis ir palengvinant neįgaliesiems asmenims jų kasdieniame gyvenime.
Vyriausybės galėtų ir turėtų padaryti daug ką neįgaliųjų labui, tinkamos rekomendacijos parengtos, bet kodėl tai gali net iš viso neįvykti? Be to, tai, kas vyksta realiame gyvenime ir praktikoje, itin kontrastuoja su tuo, kas skelbiama šūkiuose, raportuose, rezoliucijose, kas surašoma į konvencijas, teisės aktus, potvarkius.
Negalios reforma Lietuvoje vyksta nuo 2024 m. pradžios. Tai, kas atlikta pertvarkant Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybą, yra išties titaniškas darbas. Dvi institucijos pertvarkytos – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ir Neįgaliųjų reikalų departamento su pavaldžiomis įstaigomis neliko ir vietoje jų įsteigta Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra.
Užsibrėžta ir viešai deklaruota, jog bus stiprinamas ir savivaldybių įsitraukimas, aiškiai priskiriant joms žmonių su negalia klausimų koordinavimo funkciją savivaldybėje.
Nuo 2022 m. vertinama, jog neįgaliųjų skurdas Lietuvoje siekia 32 proc. ir yra vienas didžiausių ES. 2022 m. duomenimis, Viešosios informacijos asmenims su negalia prieinamumas elektroninėje erdvėje tesiekia 3,4 proc. Net 65 proc. žmonių su negalia dėl aplinkos neprieinamumo patiria sunkumų savarankiškai gyvendami, naudodamiesi viešosiomis paslaugomis ir įsigydami prekes ar paslaugas. 21 proc. žmonių su negalia, ar, kitaip tariant, virš 35 tūkst. žmonių, yra reikalingas informacijos pritaikymas.
Informacijos prieinamumas gali būti aktualus net daugiau nei 420 tūkst. gyventojų, nes informacija prieinama forma teikia naudą ne tik asmenims su negalia, bet ir senyvo amžiaus žmonėms, laikinas traumas patyrusiems ar funkcinius sutrikimus turintiems asmenims ir kt.
LR Vyriausybė 2022 m. pritarė, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pripažintų žmogaus su negalia pasirinktą prieinamą bendravimo būdą ir teiktų jam viešąją informaciją nemokamai bent vienu pasirinktu prieinamu bendravimo būdu lygiai su kitais asmenimis.
Konstatuota, jog sudarius sąlygas gauti žmogui su negalia aktualią informaciją suprantamais būdais, informacinę aplinką pritaikius intelekto, regos, klausos negalią turintiems žmonėms, atsiras galimybė visą reikiamą informaciją gauti laiku ir suprantamai. Supratimas ir žinojimas paskatins ieškoti reikiamos pagalbos. Tikimasi, kad, pradėjus įgyvendinti suplanuotas naujoves, socialinės įtraukties priemonėmis per artimiausius 8 metus pradės naudotis apie 42 proc. žmonių su negalia. ⸎
Pokyčiam numatytas pereinamasis laikotarpis. Įstatymo nuostatos pradėjo veikti 2025 m. birželio 28 d., tačiau iki 2030 m. birželio 28 d. galima tęsti paslaugų teikimą naudojant gaminius, kuriuos teisėtai gamintojai naudojo iki įstatymo įsigaliojimo, teikdami panašaus pobūdžio paslaugas. Dar ištisus penkerius metus užtruks įstatymo nuostatų įgyvendinimas, todėl kol kas tegalima konstatuoti, jog įstatymas egzistuoja, ir tiek.
Parengta pagal:
A/HRC/58/33: Rights of persons with disabilities and digital technologies and devices, including assistive technologies. Internete: <https://www.ohchr.org/en/documents/thematic-reports/ahrc5833-rights-persons-disabilities-and-digital-technologies-and>, žr. 2025-03-09.
KAS MAN PRIKLAUSO? NA, TAI KAS, KAD PRIKLAUSO? TU PAMĖGINK GAUTI TAI, KAS TAU PRIKLAUSO. 2025-03-04 / 05. Internete: <https://www.leidinyssau.lt/info/>, žr. 2025-03-12.
Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo įgyvendinimo rekomendacinės gairės ekonominės veiklos vykdytojams, 2025, p. 8, 9.
<https://lygybe.lt/naujienos/prieinamumo-reikalavimai-isigaliojo-aktualu-verslui-ir-paslaugu-teikejams/>
<https://sc.bns.lt/view/item/453215 žr/ 2023 01 10>
56th Session of the UN Statistical Commission: 4-7 March. Internete: <https://eo4sdg.org/56th-session-of-the-un-statistical-commission-4-7-march/>, žr. 2025-03-09.
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
„PADĖKIME SAU'19“ Nr. 79-80-81
išeis 2026 m. žiemą.
Jei norite pasiskelbti, dovanoti, pasveikinti, prenumeruoti mūsų leidinio e-versiją, praneškite el. adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Redaktorė Andžela Armonienė
