ISSN 2669-1426 „Padėkime sau'19“ 2022: Nr. 40(10); 41(11); 42(12)

IŠGYVENIMO

PRADŽIAMOKSLIS:

BĖKITE NUO PABAISŲ

 

„Padėkime sauˈ19“ Nr. 26(8) p. 8 skelbėme, iki kokio lygio užkietėję alkoholikai yra esami LR medikai, kuriems dabar yra 60 metų ir daugiau. Mat dar būdami studentai jie beveik 9 iš 10 jau buvo prasigėrę, kai kurie... būdami prasigėrę ir vis dar studentai turėjo ir po daugiau nei 2 vaikus... statistiškai – po 2,3 vaiko... tiems jų vaikams esamu metu  – virš 35 metų... Girtų studentų palikuonys... visuomenės dugnas.

Ir šioje vietoje – citatos: „Amerikoje (...) girtuoklis žvejys vedė prostitutę (tai buvo 18 šimtmetyje). Surastos žinios apie 709 jų ainius. Iš šių žmonių 77 buvo įvairūs kriminaliniai nusikaltėliai (12 žmogžudžių), 18 buvę prostitucijos namų lankytojai, 174 prostitutės, 206 elgetos, 85 kitos rūšies išsigimėliai. Per 75 metus ši netikėlių armija kainavo valstybei 1 milijoną dolerių. Tiek išleista išlaikyti juos kalėjimuose, prieglaudose, ligoninėse. Prie šios sumos reikia priskaityti dar didesnę sumą pinigų, kurią jie pavogė arba prisielgetavo“ (Bendoravičius, 1932: 44); „Silpnapročiai, giliai pasileidę ištvirkėliai, valkatos, epileptikai neklausys arba ir visai negirdės jokių įspėjimų, gimdys, kaip mes žinome iš paveldėjimo mokslo, panašius sau, ir žemės nuo purvo neapvalysime. Tada siūloma išleisti įstatymus draudžiąs silpnapročiams, bepročiams ir kitiems sunkiems ligoniams, pavyzdžiui, žinomiems nepataisomiems girtuokliams, sifilitikams, džiovininkams vesti (moterims tekėti). ... Būtų labai gerai, jei iš kandidatų susituokti būtų reikalaujamas sveikatos liudijimas“ (Bendoravičius, 1932: 58-59); „Ir iš silpnapročio nepadarysime protingą, nors jį kažinkaip lavintume ir tobulintume. (...) reikia aiškiai pasakyti, jog ir geriausio maitinimo, gyvenimo ir priežiūros priemonės neprašalins tų išsigimimo užuomazgų, kurios jau glūdi lytinėse ląstelėse ir perduodamos tolimesnėms kartoms Mendelio dėsniais“ (Bendoravičius, 1932: 54-55).

Smalsesniesiems siūloma pasiskaityti švelnių užuominų apie tai, kodėl Vilniuje vis daugėja pabaisų ir kas vis dėlto įvyksta, kai alkoholikai, narkomanai, epileptikai, silpnapročiai iš medikų, teisininkų, muzikantų, profesorių ratelių susilaukia vaikų, šiame šaltinyje: <https://www.leidinyssau.lt/humoras> publikacijų ciklas apie pabaisą idiotę Alę, jos sūnų užsidirbantį sėdimąja Pismantą ir dukrą gyvulio gaurais apžėlusią nabagę Srutaidą.

 

Cituotas šaltinis: Bendoravičius, V. „Darbo sveikatos“ leidinys, 1932, Nr. 11.

 


"UKRAINIETĖ Vilniuje"

10 metų amžiaus vaiko - 2021 m. konkurso nugalėtojo - sukurtas šaržas
Išsamiau: <https://www.leidinyssau.lt/humoras>

 

 

 

 



JUOKAS – DALYKAS RIMTAS
 
NE ANEKDOTAS (1)
APIE GYDYTOJĄ, PRIMENANČIĄ APIPEŠIOTĄ VIŠČIUKĄ, CYPSINTĮ KAŽKĄ, KO NIEKAS IŠ VISO NET NESIKLAUSO
Arba tiesa apie tai, kad nereikia tokių medicininių paslaugų, gydytojų ir sveikatos priežiūros sistemos, kokią turime dabar, iš viso
 
Reikėjo pas reabilitologą viso labo gauti siuntimą į procedūras, kurių rūšys yra man paskirtos, numatytos itin gerai žinomos garbingos reabilitologės prieš kurį laiką, tačiau esamu metu ji buvo nepasiekiama ir teko atsitiktiniu būdu rinktis tą reabilitologę, kuri elementariai dirbo tuo metu man patogioje vietoje ir man patogiu laiku.
Tuomet dar nebuvo tarptautinių ir pasauliniu mastu veikiančių organizacijų išvados, jog tokiose valstybėse kaip Lietuva ir kai kuriose kitose medicinos sistema per pandemiją nepasiteisino, išryškėjo didžiuliai trūkumai, visuomenei tokios medicinos sistemos iš viso nereikia kaip ydingos, neefektyvios, jos išlaikymas iš biudžeto nepateisinamas ir ji tiesiog bus naikinama neišvengiamai. Ir tai tiesa. Bet štai kas vyko paprasčiausio vizito metu, man tereikėjo paskyrimo į išvardintų rūšių procedūras, kaip antai sveikatinimasis baseine ir kt. Sąrašas procedūrų buvo sudarytas, kaip minėjau, gerai žinomos reabilitologės ir patvirtintas. Tereikėjo paskyrimo tam tikram laikui, ir viskas.
Ateinu pas reabilitologę ir pasakau, kokių procedūrų man reikia. Pasakau, kodėl ir ji pati mato įrašus, kuriuos padarė kita reabilitologė, ant stalo padedu kitų reabilitologų anksčiau parašytus paskyrimus, nežiūrint, kad viskas dabar kompiuterizuota, visada turiu dokumentus ir trejų, ir daugiau metų senumo su originaliais gydytojų parašais.
Reabilitologė, pas kurią atėjau tų paskyrimų, pavarde Nausėdaitė. Paskaitinėjo tuos lapelius, kuriuos jai pateikiau ir paaiškino, jog įstaiga, kurioje ji įdarbinta reabilitologe, neturi paskyrimų, nukreipimų nei į baseiną, nei pas kinezeterapeutą, jų įstaiga tiesiog to neturi ir ji negali man paskirti reikiamų reabilitacinių procedūrų. Negali, tai negali. Supratau, kad praradau apie du mėnesius laiko, nes tiek užtruks gauti naują paskyrimą pas šeimos gydytoją, paskui vėl vizitui pas kitą reabilitologą, kuris vis dėlto galės man išrašyti tuos reikiamų procedūrų paskyrimus.
O laikas mano griežtai suplanuotas.
Įdėmiau pasižiūrėjau į tą gydytoją. Kažką vapaliojo tokiu cypsinčiu viščiuko balseliu, net nesiklausiau jos, nes buvo nesvarbu, man iš jos nieko nereikėjo, nes ji nieko ir negalėjo. Ji buvo nulis su atlyginimu, mokamu vien už tai, kad atvyksta į darbo vietą ir pasėdi kurį laiką kabinete.
Tik girdžiu, ji sako man jau išeinant: „Jums niekas nepadės“.
Tada įdėmiu, dviejų suaugusių sūnų mamos žvilgsniu nužvelgiau tą vargšę.
Nutriušusi. Galimai gavusi medikės diplomą ir licenciją dirbti reabilitologe neseniai. Toks mažas apipešiotas cypsintis viščiukas. Pagailo jos. Kadangi man iš tiesų profesionalios reabilitologės, dirbančios kitoje įstaigoje, reabilitacijos programa sudaryta puikiai, žinoma, sveikata gerėjo ir sparčiai. Bet už tokius Nausėdaitės žodžius nesunkiai galėjau jau tą patį mėnesį patvarkyti taip, kad gydytojo licencijos ji būtų netekusi.
Bet iš tiesų man jos buvo gaila. Nusususi tokia. Nieko nežino, ir nieko negali. Matomai, pati sunki ligonė, išvaizda tiesiog nutriušusio viščiuko, rimtai. Suėmė juokas.
Taip ir matau, kaip pas ją ateina seni ir su išnirusiais sąnariais diedai, dvokiantys šlapimu ir pigiomis cigaretėmis, o ji cypsi kažką.
Vargetų vargeta. Mintyse pasiuntei tokią toliau ir palikai cypsėti kaip išpuvusį viščiuką, iš kurio tie diedai daro „viščiuką tabaka“.
Neįsižeiskite. Kritika yra pacientų teisė. O visuomenė taip pat turi teisę žinoti. Apie balaganą su cypsinčiais viščiukais gydytojų darbo vietose.
Įdomiausia, kad tokios nabagės vis prašo didinti algas.
Taip jau sutapo, kad rinkau medžiagą apie medikų atsakomybę už padarytas klaidas, už panašius vapaliojimus kaip Nausėdaitės taip pat yra atsakomybė. Tiesiog tokias reikia kuo anksčiau šalinti iš mediko darbo vietos ir darbinti kokia šlavėja kieme ar sniego kasėja žiemos metu. Nes jos be jokios kvalifikacijos, jos pačios pasiligojusios ir viskas, ką sugeba, cypsėti sau po nosimi, ko niekas nė nesiklauso.
Ir palikau tą vargetą, tegu cypsi. Paauklės ją diedai. Ilgai nebecypsės, nepriklausomai nuo to, ar medicinos sistemos pertvarkos metu ji bus nukreipta į viešų tualetų sanitarinį valymą, ar į sifiliu, beždžionių raupais užsikėtusiųjų užsieniečių slaugą. Dirbti be apsaugos priemonių ir slaugytojos padėjėjos vietoje, nes nėra išmokusi net mediko abėcėlės.
Esu tikra, taip ir bus.
Visų mūsų, mokesčių mokėtojų, gerovės vardan.
Ir skųskitės kiek tinkami. Už tokius žodžius kaip Nausėdaitės, nenustebčiau, kad ne tik viešus WC jai teks iki gyvenimo galo už dyką valyti.
Būtina tokias išstatyti viešai pajuokai. Tai daryti būtina.
 
Skaitytojai kviečiami siųsti redakcijai savo liudijimus ir patirtis po apsilankymų pas medikus, kurių siautėjimas laikotarpiu, kai praktiškai nebegauna jokių kyšių, yra begalinis.
Medikų pavardės skiltyje „Ne anekdotai“ rašomos nepakeistos.
Kitą sykį laukite pasakojimo apie Pocienę, kuri studentė būdama seksualiai aptarnavo vieną profesorių mediką ir už seksualines paslaugas tam profesoriui gavo darbo vietą neblogoje medicinos įstaigoje kartu su savo būsimu vyru, kuris prisiėmė tėvystę dviejų vaikų, kurių biologinis tėvas – tas senukas ligotas profesorius, nuolat apgaudinėtas jo žmonos, docentės, gerokai virš 40 metų amžiaus, sanguliavusios su studentu chemiku tiesiog to profesoriaus bute.
Susipažinę su tikromis istorijomis iš realių gyvenimų, kokius juos turi žinomi medikai, suvoksite, kodėl jie taip noriai ima kyšius grynaisiais ir nuolat reikalauja dididnti jų algas, mokamas iš mokesčių mokėtojų pinigų ir iš LR valstybės, savivaldybių lėšų bei parsiduoda tarptautinėms farmacijos įmonėms, konsorciumams. Suprasite, kodėl Jūsų mokami PSD nuolat auga, bet kai Jums reikalinga nors menkiausia paslauga ar tyrimas medicinos įstaigoje, jos negaunate. Taigi. Kas tokie yra finansuojami už Jūsų mokesčius?
 

 
JUOKAS – DALYKAS RIMTAS
NE ANEKDOTAS (2)
 „Ir iš silpnapročio nepadarysime protingą, nors jį kažinkaip lavintume ir tobulintume. (...) reikia aiškiai pasakyti, jog ir geriausio maitinimo, gyvenimo ir priežiūros priemonės neprašalins tų išsigimimo užuomazgų, kurios jau glūdi lytinėse ląstelėse ir perduodamos tolimesnėms kartoms Mendelio dėsniais“ (Bendoravičius, 1932: 54-55).

APIE MEDIKŲ PATEKIMĄ Į UŽSIENĮ
ARBA KAIP SNIEGUOLĖ SUSKYTĖ IŠ ANTAKALNIO GATVĖS VILNIUJE  TAPO MEDIKE IR IŠVEŽĖ MILIJONĄ RUBLIŲ Į ŠVEDIJĄ
 
 
Suskis buvo beprotis, nuolat kartojantis kliedesinę istoriją kaip, neva, jį dar vaiką vokiečių kareiviai vasaros stovykloje prie jūros skriaudė. Už tokią fantaziją jam buvo mokami gausūs tarybiniai rubliai.
Kliedesinę istoriją išvertė į visas TSRS kalbas, Suskis ėmė atkusti ir įsijautė į tą kliedesį taip, kad pradėjo užrašinėti ir daugiau kliedesių, kurie jo, bepročio galvelėje, gimdavo gavus vaistų dozes. Suskis buvo kilęs iš ubagų ir išsigimėlių bendruomenės, izoliuotai laikytos nelabai toli nuo Palangos. Dirbti negalėjo. Todėl vokiečių kareivius, kurie jam, išsigimusiajam, proto vargšui, davė šokolado Antrojo pasaulinio karo metu, apkaltino nebūtais dalykais.
Suskis buvo visiškai negabus, rašliavos jo buvo kaip jovalas, išvemtas iš bepročio gerklės, nei pradžios, nei pabaigos, nei siužeto, nei žanro. Tuomet Avyžius, Baltušis, Sruoga buvo privalomosios literatūros moksleiviams sąrašuose, jie buvo mėgstami, knygų skaitymas buvo populiarus jaunimo tarpe. Įkišo ir Suskį į moksleivių nagrinėjamos ir apsvarstomos literatūros sąrašus, bet kai reikėdavo rinktis, niekas Suskio knygų iš bibliotekų neimdavo, pasirinkdavo kitus rašytojus.
Antakalnyje, Vilniuje, Suskis gyveno su Suskiene. Būdavo daug juoko: Suskienė irgi niekur nedirbo, buvo tokia dubenėliu, žmonėse vadinamu „bliūdeliu“ kirpta raudonai paspalvintų nusususių plaukelių galva, kuri kretėjo, o akys buvo tiek išsprogusios, kad atrodė tuojau iškris iš akiduobių ir tabaluosis. Slampinėjo po Antakalnį, vasarodavo Palangoje, kur vietiniai žmonės žinojo: atvažiuos Suskiai ir jų nabagė duktė Snieguolė, lygiai kaip jos motina primenanti išsprogusių akių juokingą jūrų gyvūną. Suskytė buvo bjauri. Kadangi Suskiui už kliedesines knygas neblogai mokėjo rubliais, visi žinojo – Snieguolė nori iš Tarybų Sąjungos išvykti gyventi į Kanadą. Abu suskiai buvo ligoniai ir Suskytė nė nesuvokė kaip gyvena normalūs žmonės ir kas yra normali šeima. 
Snieguolei teko prižiūrėti beprotį tėvą, kuris nuolat trainiojosi namie, tik retsykiais nukėblindavo į Rašytojų sąjungą. Išsigimimai Susklio buvo klaikūs. Jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, žmona, kuri taip pat buvo išsigimusi, kartu su dar labiau išsigimusia dukra kažkaip tvarkėsi. Snieguolė net buvo išmokusi papjaustyti salotų, sutaisyti tokių vadinamų makalienių, kur sudėdavo viską ką randa šaldytuve. Mokykloje ją kažkaip prastūmė. Mat, Suskis už tas savo kliedesines istorija buvo tapęs oficialiu milijoną turinčiu taupomojoje kasoje rubliniu milijonieriumi. Būti tarybų valdžios proteguojamu rašytoju, kurio kliedesius verčia į kitas tarybinių respublikų kalbas buvo vienas pelningiausių užsiėmimų.
Suskiai greitai prarado ryšį su realybe. Pagrindinis klausimas buvo kaip su tuo rubliniu milijonu išvažiuoti į užsienį.
Pradžiai Snieguolę įtaisė mokytis medicinos. Idiotę su išvirtusiomis akimis... Į mediciną įstoti buvo sunku. Bet Suskytę įkišo. Snieguolė savo varganoje ligotoje galvelėje turėjo tikslą – pramokti prižiūrėti tėvą, mediciniškai kažkaip jį aptvarkyti. Jis buvo tapęs rublių gaminimo mašina. Jo knygas spausdino dideliais tiražais. Sąskaita rubliais pūtėsi, o LTSR nelabai ir ką nusipirksi – butas duotas Antakalnyje, ir tiek žinių.
Suskytė buvo prastumta ir iki gydytojos gavimo diplomo, specializaciją pasirinko neurologiją – pagal tėvo išsigimimus. Bet tik ką iškeptos medikės pacientai nelankė. Ji teturėjo vienintelį pacientą – tėvą Suskį, rašantį kliedesius ant popieriaus po gautos eilinės tablečių dozės. O ir Snieguolę reikėjo nuolat mediciniškai prižiūrėti. Pasodinta buvo kabinete prie psichiatrų  – kontroliavo ją nuolat, sušerdavo jai vaistų, kad kažkiek funkcionuotų.
Bet labai matėsi net pagal išorinius požymius, kad Snieguolė išsigimusi tiek fiziškai, tiek ir psichiškai, atsilikusio protelio.
Suskytė sulaukė senmergės amžiaus. Tikslas išvykti su išsigimusiais tėvais ir milijonu į užsienį vis labiau tolo. Tuomet tai buvo itin griežtai kontroliuojama. O trys išsigimėliai juk nebūtų sugebėję nuo kokios turistinės grupės vykstančios į Jugoslaviją ar Vengriją atsilikti ir pasilikti – būtų parsiuntę atgal. Išsigimusiųjų niekam nereikia ir su milijonu, ir su dviem.
Ir ... ups idėja. Rado homoseksualų senbernį – irgi mediką. Dar daugiau. To nabago tėvas būtent buvo atsakingas už paskutinio parašo padėjimą, kai žmonėms vis dėlto būdavo leidžiama išvykti gyventi į užsienį iš Tarybų Sąjungos. Bingo. Homoseksualai TSRS buvo atskirtyje, jiems būtina buvo slėpti savo gyvenimo būdą ir pomėgius, jie visi stengdavosi susituokti kad ir su senute, kad ir su išsigimėle, su bet kuo, kas tylės ir pridengs, neįskųs.
Suskiai spėjo ne tik ištekinti išsigimėlę Snieguolę. Jie net dar labiau išsigimusios anūkės Dovilės susilaukė. Gimė tokia grynai srutų statinės pavidalo, nei vyras, nei moteris, nei tautybės, nei rasės, nei religijos, nei ko nors panašaus į žmonių kultūrą. Bet Suskiams buvo nesvarbu. Spėjo kaip tik per TSRS griuvimo laikotarpį transportuoti Suskytę su dukra ir žentu į Švediją. Su milijonu, žinoma. Spėjo dar ir iškeisti rublius palankiu kursu.
Ir Suskytė iškūrė. Visam laikui. Rado ir ten panašių kaip jos tėvas Suskis. Pritapo. Stumdė visokius neva vitaminus, maisto papildus. Ko gero, tas milijonas su viršum rublių gerai konvertavosi. Mat, dar labiau nusilpusio protelio nei ji pati savo dukrą irgi leido į mokslus. Ir tą srutų statinę net atsiunčia į Lietuvą. Revizijų daryti. Ar suvokiat? Rubliai ištirpo, Suskių palikuonė atvyksta jau ne su kliedesinėm istorijom, o su pinigų išmušinėjimo priemonėmis. Nesusimokėsi – audito nepasirašys.
Bet paėmiau ir paskaičiau tos „revizorės“ audito, atlikto Lietuvos viename rajone netoli jūros, ataskaitą.
Žinote, kvatojausi.
5-6 metukų vaiko leksika ir netaisyklingais sakinukais parašytas rašinėlis. Skaičių beveik nėra. Analizės irgi nėra. Audito išvada ne iš valstybinės institucijos perkama, o iš Suskių palikuonės – dirba individualia tvarka. Susimokėjai – ir gavai 5-mečio vaiko mentaliteto lygiu pakeverzotą audito išvadą.
Na, štai.
Kliedesiniai užrašai apie vokiečius atsipirko.
Esamu metu reikalinga nauja afera. Pavyzdžiui, Dovilės lyties pakeitimas ir barzdos skutimas viešai. Ir skundžiantis, kad nukentėjo, nes gyveno per daug arti atominės jėgainės arba kokia farmacijos firma kalta, nes neišgydė nuo išeinamosios angos vėžio.
P.S. Tikroji ir išsami Suskių istorija dar makabriškesnė.
Iliustracija - Viduramžių laikų karikatūra, rasta Švedijoje. Ir kas galėjo pamanyti, kad parazituojančių Snieguolės ir jos mamos, jos dukros pavidalo individų pasitaikydavo ir Viduramžiais, kuomet žmonės įspėdavo vieni kitus piešiniais apie grėsmes bendruomenėms?



Iliustracija - Viduramžių laikų karikatūra, rasta Švedijoje. Ir kas galėjo pamanyti, kad parazituojančiųjų Snieguolės ir jos mamos, jos dukros pavidalo bjaurių iki šlykštumo individų pasitaikydavo ir Viduramžiais, kuomet žmonės įspėdavo vieni kitus piešiniais apie grėsmes bendruomenėms? Žinote, panašumas su dabartinėmis Suskių palikuonėmis beveik šimtaprocentinis.



 

Pastaba: Galimai LR esamu metu nėra net 230 000 asmenų su negalia. Lietuvoje 2021 m. asmenų su negalia skaičius siekė 221332, per 5 metus asmenų su negalia sumažėjo 23366, tai yra, dešimtadaliu. 

IŠ ŠIMTO GYVENTOJŲ NEĮGALŪS – 8.
Išsamiau: <https://www.leidinyssau.lt/info>


Šuolis: dirbame tausojančiu režimu.
Svarbesnių naujienų rasite šiuo e-adresu:

ID: SR on Persons with Disabilities - 25th meeting, 49th Regular Session of Human Rights Council

2022-03-22 pranešimo versija, išsamiau https://www.ungeneva.org/en/news-media/meeting-summary/2022/03/le-conseil-des-droits-de-lhomme-dialogue-avec-les-rapporteurs

MORNING - Human Rights Council Discusses Artificial Intelligence in the Context of the Rights of Persons with Disabilities and the Importance of Farmers’ Seed Systems to Ensure Food Systems that were Biodiverse, Resilient and Just

 

 

„PADĖKIME SAU'19“ Nr. 40(10) išeis 2022 m. spalį. Jei norite pasiskelbti, dovanoti, pasveikinti, prenumeruoti mūsų leidinio e-versiją (kaina – 3,5 euro už 6 numerius, išeina kas mėnesį), praneškite el. adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.