ISSN 2669-1426 „Padėkime sau‘19“ 2021: 24(6)
- Quinn 2021 m. kovo 3 d. pateikė pranešimą (A/HRC/46/27), kurio esmė yra tokia:
Dėl išskirtinio neįgaliųjų skurdo ir socialinės atskirties G. Quinn teigė, jog visame pasaulyje neįgalieji yra neproporcingai nuskurdinti tiek individualiu, tiek namų ūkių lygiu. Tai lemia žemą neįgalių vaikų ir suaugusiųjų išsilavinimo lygį, pabrėžta, jod suaugusiesiems neįgaliesiems itin stinga verslumą skatinančio išsilavinimo, žinių, įgūdžių, jie patiria didžiulę diskriminaciją ieškodami darbo bei siekdami grįžti į darbo rinką, – visa tai itin užaštrėja ekonominių sunkmečių laikotarpiais. Be to, neįgaliesiems dažnai atimama paveldėjimo teisė, o dirbdami savarankiškai jie dažnai netenka teisės patys spręsti, kur ir kaip išleisti jų pačių užsidirbtas lėšas. Pranešėjo siūlymu Konvencijos 24, 27, 28 straipsniai turi būti peržiūrėti naujomis akimis, kad neįgalieji išties gautų papildomą finansavimą, realias teises į reikiamą išsilavinimą, galimybes dirbti ir užsidirbti, savarankiškai spręsti, kur ir kaip išleisti užsidirbtus pinigus ir gauti jiems reikalingas ir pageidaujamas sveikatos paslaugas, kurias jie galėtų rinktis patys.
Dėl pagyvenusiųjų asmenų su negalia buvo pabrėžtas ilgalaikės priežiūros/slaugos svarbos klausimas, paminėta visą gyvenimą trunkančios tausojančiosios, tvarios politikos.
Dėl vietinių gyventojų su negalia pakrančių teritorijose buvo atskirai paminėta, jog šie žmonės gali patirti papildomas grėsmes dėl klimato kaitos, be to, privalu gerbti jų kultūrinį išskirtinumą, saugoti ir visokeriopai ginti vietinių moterų su negalia bei neįgalių vaikų teises.
Atkuriamojo popandeminio laikotarpio metu, pranešėjo teigimu, privalo būti sukurtos atsigavimo paslaugos. Siūloma atsisakyti pasenusio medicinos paslaugų teikimo neįgaliesiems modelio, kadangi dabartinės pandemijos patirtis parodė, jog krizių metu tos paslaugos neefektyvios arba jos iš viso neteikiamos. Naujas kuriamas modelis privalo būti grįstas individualiais kiekvieno neįgaliojo asmens poreikiais ir norais, be to, privaloma šalinti biurokratizmą, paslaugų teikimo privilegijuotiesiems praktiką. Pažymėta, jog neturtingosios šalys būtent dabar turi galimybę nekartoti turtingųjų šalių patirties paslaugų sektoriuje, turtingųjų valstybių paslaugų sistemos nepasiteisino ir praktiškai pasmerktos žlugimui.
Žinoma, numatoma, jog naujosios paslaugų kūrimo modelio paradigmos patirs didžiulę riziką, tačiau paslaugų teikimo modeliai privalo būti visiškai nauji, skirtingi nuo to, kas buvo iki pandemijos.
Išskirtinai svarbi tema – neįgalieji ir skaitmenizacija, dirbtinis intelektas. Trumpai tariant, pranešėjas siūlo naująsias technologijas pritaikyti neįgaliesiems, kad skaitmeninė atskirtis dar labiau nepablogintų jų padėties, neatkirstų jų nuo jiems būtinos informacijos.
Taip pat 2021 m. pranešime buvo paminėta neįgaliųjų teisė į kultūros paslaugų vartojimą, dalyvavimą demokratijos kūrimo procesuose. Pabrėžta, kad dabar yra itin tinkamas metas regioninėms politikoms dėl neįgaliųjų teisių kurti. Paminėtos ir neįgaliųjų, esančių įkalinimo įstaigose problemos – daugelis iš jų patiria ilgalaikes mentalinės sveikatos sutrikimo problemas. Pranešėjas pasiūlė pasauliniu mastu šalinti nehumaniškos priežiūros ir diskriminacijos praktikas įkalinimo įstaigose.
Apibendrindamas pasaulinę praktiką dėl nepatenkinamos neįgaliųjų asmenų padėties 2020 m. ir baigdamas pristatyti savo viziją dėl šių asmenų teisių užtikrinimo popandeminiu laikotarpiu G. Quinn pareiškė, jog tikisi esminių ir realių permainų neįgaliųjų asmenų teisių apsaugos srityje ir kvietė visokeriopai paremti jo siekius.
Šaltiniai: <https://undocs.org/en/A/HRC/46/27>, <https://www.ohchr.org/EN/HRBodies/HRC/Pages/NewsDetail.aspx?NewsID=26832&LangID=E>
__________________________________
Gauta 2021-04-01, pradžia – Nr. 23(5)
________________________________
ĮSIMINTINOS DATOS
BIRŽELIO 1-oji: Tarptautinė vaikų gynimo diena - tai metas, kada visuomenei primenamos vaikų teisės.
BIRŽELIO 6-oji: Tėvo diena.
BIRŽELIO 24-oji: Joninės. Apie birželio 22 – 24 d. Lietuvoje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Manyta, kad trumpiaisia naktis stebuklinga. Lietuviai šią naktį švęsdavo Rasų šventę. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su Šv. Jono varduvėmis. Per Jonines ieškoma paparčio žiedo.
BIRŽELIO 29-oji: Laikotarpis nuo Joninių iki Petrinių ir Povilinių vadintos Kupolinėmis. Senovėje jau šios dienos išvakarėse žmonės nedirbdavo sunkesnių darbų ir imdavo pasninkauti, priešingu atveju buvo galima tikėtis bėdų: Šv. Petras į dangų neįsileis arba Perkūnas į namus trenks. Savo vardadienius švenčia Petrai, Povilai, Pauliai. SVEIKINIMAI!
_________________________________________________________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________________
KARANTINAS, MES IR BEVEIK
10 000 PERTEKLINIŲ MIRČIŲ LIETUVOJE PANDEMIJOS LAIKOTARPIU:
KIEK MIRUSIŲJŲ TARPE ASMENŲ SU NEGALIA?
www.leidinyssau.lt paskelbta 2021-04-14
Rekordinis mirčių kiekis: buvo galima išsaugoti beveik 10 tūkst. gyvybių, prarastų per pandemijos laikotarpį pradedant nuo 2020 m. kovo – apie tai pranešta 2021 m. balandžio 13 d. pranešime žiniasklaidai. 2021 m. balandžio 14 d. įvyko Seimo Pirmininko pavaduotojo socialdemokrato Juliaus Sabatausko ir buvusio sveikatos apsaugos ministro prof. dr. Gedimino Černiausko spaudos konferencijoje, kurioje pristatyta analizė dėl perteklinių Lietuvos gyventojų mirčių pandemijos laikotarpiu.
Pasak J. Sabatausko, nuo pandemijos pradžios 2020 m. kovą perteklinių mirčių skaičius Lietuvoje, kuris šiuo metu siekia daugiau nei 9 tūkst., yra vienas iš rekordinių Europoje. Tuo metu šalyje nuo COVID-19 per tą patį laikotarpį mirė pustrečio karto mažiau žmonių – 3 697.
Padidėjusį gyventojų mirtingumą lėmė pirmojo karantino metu taikyti itin griežti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo apribojimai.
„Mirčių, kurių buvo galima išvengti, skaičiai šiurpina. Iki šiol valdantiesiems rūpėjo ne tiek išsiaiškinti šio skaičiaus padidėjimo priežastis ir mirtingumą sumažinti, kiek diskutuoti techniniais klausimais arba aptarinėti kasdienę susirgimų, testų, vakcinavimo statistiką.
Ir matome tik mažus, vos įžiūrimus bandymus suprasti, kodėl pagal gebėjimą atsispirti pandemijai velkamės Europos Sąjungos šalių uodegoje. O tai, kad pertekliniai medikų darbo suvaržymai gali būti viena iš reikšmingiausių Lietuvos atsilikimo šioje statistikoje priežasčių – nepamąstoma“, – teigė J. Sabatauskas.
Buvo raginama kuo greičiau atstatyti medicininių paslaugų teikimą.
J.Sabatauskas tvirtino, kad Vyriausybė daro klaidą – dėmesį sutelkia tik į karantiną, tačiau pamiršta pačius žmones, kurie miršta, laiku nesulaukę medikų pagalbos. „Matau pavojingą tendenciją – Vyriausybė koncentruojasi išskirtinai tik į karantino režimo valdymą, bet ignoruoja perteklines mirtis, kurių skaičius beveik pustrečio karto viršija COVID-19 mirčių kiekį Lietuvoje“, – tvirtino Seimo narys. „Vakar parašydamas laišką Ministrei Pirmininkei ir Sveikatos apsaugos ministrui, aš uždaviau klausimą – negi nebuvo galima pasidomėti, ką darė kitos valstybės, kuriose iš pradžių taip pat buvo tokia šiurpinanti tendencija, bet jos labai greitai susigriebė? Tokiu būdu Vyriausybė kuo greičiau turėtų atkimšti tą medicininių paslaugų kamštį tiems žmonėms, kurie kenčia nuo lėtinių ligų ir įsisenėjusių problemų“, – pranešė J.Sabatauskas.
Profesorius dr. G. Černiauskas teigė, jog pagal kitų Europos šalių statistiką Lietuva yra žymiai atsilikusi, o štai Skandinavijos šalys su tokia situacija tvarkosi kur kas efektyviau. (...)
Kitaip sakant – esame atsilikėliai, o viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad dėmesys buvo neproporcingai koncentruotas tik į izoliavimą ir draudimus, o ne į žmonių gydymą. Skaudu, kad vis tik iki šiol oficialaus atsakymo, kodėl taip įvyko, kas lėmė tuos 9000, mes neturime“, – pranešė buvęs sveikatos apsaugos ministras G. Černiauskas. Jo žodžiais, Seimo analitikų surinkta medžiaga rodo, kad 2020 metų pavasarį, pavyzdžiui, Suomijoje jokių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nebuvo nutrauktas, todėl ši šalis yra viena iš sėkmingiausiai pandemijai atsispyrusių ES šalių. „Analitikai surinko informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugų ribojimus ES narėse pirmojo Covid-19 karantino laikotarpiu iš 15 ES valstybių. Nė viena šių valstybių 2020 metų pavasarį nebuvo apribojusi sveikatos paslaugų teikimo taip stipriai kaip Lietuva“, – sakė G. Černiauskas. Pasak jo, labai išaugo jaunų žmonių mirtys, tačiau jos nėra analizuojamos.
„Nuo ko jie mirė – aiškumo nėra. Vyriausybės samdomi ekspertai, atrodo, dalinai irgi bando problemas ignoruoti, pernai sugalvodami naują apibrėžimą – jei sirgai covid ir numirei nesvarbu nuo ko, tai covidas čia kaltas. Bet toks tyrimas nėra labai profesionalus. Norint detaliai išsiaiškinti, reikia žiūrėti ne tik į bendrą statistiką, bet reikia žiūrėti kiekvieną ligos istoriją tų keistų mirčių ir nustatinėti, kas įvyko – jei žmogus numirė, tai kodėl? Ar dėl to, kad paslaugos negavo, ar dėl to, kad per vėlai gavo? Ar dėl to, kad tikrai sirgo ir tai buvo neišvengiama? Čia yra rimtas darbas, skausmingas darbas, bet jį reikia atlikti“, – kvietė analizuoti G. Černiauskas. Pasak jo, sergamumas kai kuriomis ligomis gali išaugti jau netrukus.
„Kur tikrai padidėjo – tai širdies ir kraujagyslių ligos. Tai yra žinoma. Kai kurių ligų padidėjimas kol kas nefiksuojamas, bet tikėtina, kad jų atsiras vėliau, pavyzdžiui, vėžinių susirgimų. Mes aiškiai Lietuvoje sumažinome tyrimų skaičių, tai reiškia, kad sergamumas sumažėjo, bet žinome, kad, jei anksti neišaiškini ir nepradedi gydymo, medicininė išeiga būna prastesnė“, – sakė buvęs ministras.
„15 min.“, BNS 2021 m. balandžio 14 d. apibendrindami Seime rengtos spaudos konferencijos pranešimą, paskelbė, jog „šiurpina“ tokios žinios apie perteklines mirtis pandemijos laikotarpiu Lietuvoje. Trečiadienio statistikos departamento duomenimis, iš viso Lietuvoje nuo COVID-19 mirė 3 713 žmonės. Pasak J.Sabatausko, naujieji valdantieji turėjo padaryti išvadas, žinodami, kad pirmojo karantino metu jau buvo fiksuojama daugiau kaip 4 tūkst. perteklinių mirčių, bet nieko nedarė, nes iki šio laiko šis skaičius išaugo dar 5 tūkst.
Žurnalistai pakalbino ir kitą buvusįjį sveikatos apsaugos ministrą – Aurelijų Verygą, šis pasakė apie pirmojo karantino situaciją, jog „reagavome į tuometinę situaciją“. Jis BNS sakė, kad sprendimas stabdyti planinių medicinos paslaugų teikimą buvo reakcija į susidariusią situaciją. „Priminsiu kontekstą – medikai gyveno tokioje baimėje, kad jie imdavo biuletenį, jog neitų į darbą, kad neužsikrėstų ir patys nenukentėtų“, – pranešė buvęs ministras.
Pasak A. Verygos, „lengva dabar šnekėti, kad reikėjo ar nereikėjo stabdyti. Juoba, kad matėme šiaurės Italijos problemas, kas ten darėsi, nebuvo pilno žinojimo, kaip suvaldyti. Matėte, kas vyko, užtekdavo užsikrėsti vienam ir liga išplisdavo, tada visas skyrius užsidarydavo. Tuomet ne tik planinių, bet ir skubių paslaugų niekas nebeteikdavo. Kas būtų buvę, jei tas procesas būtų nesuvaldytas ir būtų nustota teikti pagalba, kurios negalima atidėti?“ – sakė jis. A.Veryga atkreipė dėmesį, kad mirčių skaičius šalyje ir atkūrus medicinos paslaugas didėja. Priminsiu kontekstą – medikai gyveno tokioje baimėje, kad jie imdavo biuletenį, jog neitų į darbą. „Vadinasi, yra kitos bėdos, dėl ko žmonės nesikreipia: ar tai yra baimė, ar tai dar kas nors“, – svarstė jis. Buvęs ministras pabrėžė, kad sprendimas stabdyti planinių paslaugų tiekimą priimtas tariantis su medikais. „Aišku, su dabartiniu žinojimu, su dabartinėmis priemonėmis viskas jau atrodo nebereikalinga, ir per antrą karantiną nebestabdėme“, – pridūrė jis.
Nuo pernai kovo iki šių metų kovo Lietuvoje registruota beveik 50 tūkst. mirčių, o nuo 2019-ųjų kovo iki 2020-ųjų kovo – beveik 41 tūkstantis.
Socialdemokratai kaltina Vyriausybes, kad pandemijos valdymo metu šios koncentravosi tik į karantino režimo valdymą, bet visiškai ignoravo perteklines mirtis, kurių skaičius pustrečio karto viršija COVID-19 mirčių kiekį Lietuvoje. Pasak Seimo vicepirmininko Juliaus Sabatausko, per visą karantino laikotarpį, neribojant kitų medicininių paslaugų, buvo galima išsaugoti beveik 10 tūkst. gyvybių.
Skaitykite daugiau: <https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lsdp-zeria-priekaistus-valdantiesiems-esa-sie-rupinosi-tik-draudimais-ir-pandemijos-metu-neissaugojo-kone-10-tukst-gyvybiu-56-1486368?copied>, autorės: Beatričė Bankauskaitė (15min), Jūratė Skėrytė (BNS).
_________________________________________________________________
NEĮGALIESIEMS ŽADAMA IR PRIEINAMA INFORMACIJA, NE TIK TINKAMA APLINKA VISOSE SRITYSE
www.leidinyssau.lt paskelbta 2021-04-24, remtasi LR SADM informacija, Elta, <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/prezidentas-pasiekime-kad-viesosios-paslaugos-erdves-ir-informacija-butu-prieinamos-visiems-213783>, žr. 2021-04-23
LR Prezidentas Gitanas Nausėda: „Pasiekime, kad viešosios paslaugos, erdvės ir informacija būtų prieinamos visiems“
Tik ką paskelbta „2021–2030 M. NEĮGALIESIEMS TINKAMOS APLINKOS VISOSE GYVENIMO SRITYSE PLĖTROS PROGRAMA“, finansinė projekcija – vargani 79,6 milijonai eurų. Finansavimo šaltiniai – valstybių biudžeto lėšos, savivaldybių biudžetas, valstybės ar savivaldybių įmonių lėšos, privataus sektoriaus lėšos, tačiau reikšminga papildoma nuoroda itin smulkiu friftu, paskelbta programos teksto paraštėse – privalomi rezultatai, kurių tikimasi, nurodomi, jie bus galimai pasiekti iki 2030 m., jei Plėtros programa bus finansuojama iš ES ar kitų tarptautinių programų lėšų. Imkime ir paskaičiuokime, ką galima nuveikti Lietuvoje apie 230 000 neįgalių asmenų labui per metus už nepilnus 8 milijonus eurų... Be abejo – daugės užsakymų statybininkams, remontininkams bei trinkelių klojėjams, gausios Lietuvos bibliotekos ir toliau rašinėsis paukščiukus ir ims savivaldybių pinigėlius, kad vieną mėnesį eksponavo neįgaliųjų dailės kūrinėlius, o kitą – varu atsivarė asmenis su negalia, pagirdė arbatėle nemokamai ir būtinai nufotografavo juos visus bei parašė prierašą po nuotrauka, paskelbta bibliotekos interneto svetainėje, jog, pavyzdžiui, neįgalieji svarsto 2021-2030 m. jiems skirtos programos privalumus... Taip juk nebūtinai bus pasiektas koks tai užsibrėžtas privalomas rezultatas aprūpinti informacija neįgaliuosius... ir, beje, o kam iš viso to reikia? Už juos viską daro ir galvoja juos globojančios organizacijos, kurios mielai ir įsisavins tuos mažuliukus beveik 8 milijonus metams. ES lėšos atkeliaus arba ne – koks gi pagaliau skirtumas...
Programoje – trys priemonės: viena iš jų – užtikrinti paslaugų ir prekių pritaikymą neįgaliųjų poreikiams. Štai, verslininkai ir padirbės, jei norės gauti užsakymus, tai tikra aukso gysla, – brukte brukamos prekės asmenims, kurie jų net nenori ir nepageidauja, tačiau yra priversti jas priimti, nes rinktis neturi iš ko ir kaip – asmeninių lėšų tam net neturi. Norės verslininkai parduoti paslaugas ar prekes gana nemažai rinkai – ir viskas išsispręs... galimai viskas liks kaip buvę. Kitos dvi priemonės yra tokios: 1) užtikrinti fizinės infrastruktūros prieinamumą neįgaliesiems; 2) užtikrinti informacinės infrastruktūros ir informacijos pritaikymą neįgaliųjų poreikiams. Iš esmės visos trys priemonės neatsiejamos. Viskas susiveda į efektyvią komunikaciją su neįgaliaisiais, o pagal esamą situaciją Lietuvoje, tai neįmanoma misija, kadangi jau antrus metus trunkančios pandemijos apsuptyje visiškai nesusikalba ir seimūnai, ir vietos valdžia su centrine, o neįgaliųjų atveju reikalinga asmeninė komunikacija ir individualių poreikių, lūkesčių analizė, o ne kokios tai neva apklausos, kurios atliekamos iš anksto užsakant ir pageidaujamą rezultatą tuo pačiu iš anksto už visa tai, įskaitant pageidaujamą rezultatą, kur ir kiek turi būti kokios procentinės ekvilibristikos, sumokėjus.
Telieka pridurti, jog programos valdytoja yra LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Dalyvaujančios institucijos – ministerijų ir kitų institucijų sąrašas santrumpomis: AM, SUMIN, ŠMSM, IVPK, LRT, ŠMM, SAM, , TM, VRM, LGKT, VVTAT. Svarbiausias klausimas, kurį, be abejo, turės spręsti išvardintosios institucijos, kaip už nepilnus 80 milijonų eurų per dešimtmetį sukurti TINKAMĄ APLINKĄ NEĮGALIESIEMS VISOSE SRITYSE... Visose, suprantate...
Na, šioje vietoje redakcijos pasakojimas apie utopijas ir pabaigiamas.
Dabar – iliustracija, kas vyksta ieškant finansavimo ir kitokios paramos, pritarimo minėtai programai, kadangi Lietuvą galimai elementariai išmes iš ES ir nepriims į JT ŽTT arba dar ir dar kartą nefinansuos ar mažins finansavimą iš ES biudžeto už tokio lygio asmenų su negalia diskriminaciją, kokia yra esamu metu. Štai žadėtoji iliustracija:
Prezidento komunikacijos grupė 2021-04-23 paskelbė: Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsdamas darbo dienas regionuose penktadienį lankėsi Telšių regione, domėjosi, kaip viešosios erdvės pritaikytos žmonėms su negalia Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Šeirės pažintiniame take Plateliuose. Pasak Prezidento, pokyčiai jau vyksta, o dar sparčiau jie vyks, kai kiekvienas pastebėsime ir prisidėsime.
Išvakarėse nuotoliniu būdu susitikęs su visais Telšių regiono merais Prezidentas, be kita ko, atkreipė jų dėmesį į žmonių su negalia gerovę, pakvietė merus būti šios temos lyderiais, sąmoningai ir aktyviai formuoti bei įgyvendinti prieinamumo politiką visose srityse.
Šalies vadovas apsilankė Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, kuri po renovacijos yra prieinamesnė ir žmonėms su negalia. Direktorės Alinos Bernotienės vadovaujama biblioteka bendradarbiauja su negalią turinčių žmonių organizacijomis, siūlo garsines bei Brailio raštu parašytas knygas žmonėms su regėjimo negalia, pristato knygas į namus negalintiems pasiekti bibliotekos, įrengė erdvę emocijų ir elgesio sutrikimų turintiems skaitytojams. Bibliotekos darbuotojai ugdo kompetencijas, kuria naujas paslaugas autizmo spektro ir kitų kalbos, komunikacijos ir elgesio sutrikimų turintiems lankytojams.
„Knygas ir informaciją padaryti prieinamas visiems žmonėms – civilizuotos valstybės bibliotekų užduotis. Džiaugiuosi matydamas, kad Lietuvos bibliotekininkai suvokia šią savo misiją. Linkiu ir toliau ryžtingai siekti jos įgyvendinimo“, – sakė šalies vadovas.
Lankydamasis Šeirės pažintiniame take Prezidentas įvertino, kiek jis pritaikytas žmonėms su negalia. Šalies vadovą lydėjo Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovės Ginta Žemaitaitytė ir Aušrinė Packevičiūtė, gerai išmanančios Lietuvos turizmo pritaikymo visiems situaciją.
„Turizmo srityje taip pat būtina sudaryti visiems lygias galimybes. O ypač dabar, kai dėl pandemijos mūsų visų judėjimas buvo apribotas. Įsivaizduokite, kad dar labiau jis apribotas žmonėms su negalia. O kartais tereikia tik prieš tiesiant takelį pagalvoti, ar juo patogu bus ne tik eiti, bet ir važiuoti žmogaus su judėjimo negalia, vaiko ar senjoro vežimėliui“, – sakė šalies vadovas. Žemaitijos nacionalinio parko vadovas Ramūnas Lydis pritarė Prezidentui, kad svarbiausia, jog rezultatų būtų siekiama ne dėl formalios ataskaitos, bet dėl naudingo žmonėms pokyčio.
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovės pažymėjo Prezidentui, kad ypač svarbu didinti įvairių specialistų kompetenciją universalaus dizaino klausimu, o vykdant projektus – pačioje pirminėje stadijoje konsultuotis su negalią turinčių žmonių atstovais.
Manoma, kad 70 proc. žmonių su negalia galėtų keliauti, jei turistinė infrastruktūra būtų pritaikyta ir jiems, Lietuvoje ši galimybė kol kas yra labai ribotai prieinama 150 tūkst. žmonių.
Apibendrinimas yra toks: O KAS GI YRA TIE TIKRIEJI IR IŠTIES NEĮGALŪS ASMENYS LIETUVOJE? Ar tie, kurie turi neįgaliųjų pažymėjimus, ar tie – kurie yra atsakingose institucijose, komisijose, posėdžiuose?
_______________________________________________________________________________________________________________
LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimas, 2021 05 13
SVARBU: NAŠLIAMS IR TOLIAU BUS SKIRIAMOS NAŠLIŲ PENSIJOS
IŠMOKOS DYDIS:
Kada? Kokio dydžio?
Nuo 2021 m. liepos 1 d. 28,63 eurai
2022 m. 32 eurai
2023 m. 32 eurai
2024 m. Dėl dydžio indeksavimo bus apsispręsta 2023 m. Seimo rudens sesijoje
___________________________________________________________
ĮDOMYBĖS, PASLAPTYS, ATRADIMAI
NEAPYKANTA: GYDANTI IR ŽALOJANTI
Neapykanta, ko gero, užima pirmąją vietą “lemtingų” emocijų sąraše. Atsisakykite neapykantos, atsiverkite meilei, gerumui, priėmimui – tokius kvietimus girdime reguliariai. Tačiau vienaip ar kitaip, neapykanta atsiranda ne šiaip sau, ji, kaip vienas iš bazinių jausmų, vaidina svarbų vaidmenį. Išgyvenant neapykantą vyksta visų jėgų sukaupimas, mobilizacija – visa tai vyksta pavojaus aplinkoje. Galva šalta, veidas išbąla, lūpos kietai sučiauptos, akys grobuoniškai primerktos. Visi ankstesni jausmai lyg užšaldyti, viduje lyg gabalas ledo ir šaltas išskaičiavimas – yra tik tikslas – išskirti variantus ir nustatyti, sunaikinti pavojų. Skirtingai nuo pykčio, kuris verda ir veržiasi į išorę, neapykanta yra vidinis, užgniaužtas jausmas. Jis pasireiškia dozuotai ir apskaičiuotai – griežtai orientuojantis į rezultatą. Pagrindas neapykantai atsirasti – buvimas greta labai baisaus ir naikinančio objekto – ir noras apsiginti, duoti atkrtį. Na, o kadangi grėsmė suprantama kaip mirtina, naikinanti (nebūtinai realiu fiziniu pavidalu, galimai užmušanti kažką viduje, dvasiniame lygmenyje), tai ir noras duoti atkirtį yra toks stiprus, kad nesiskaityti su tuo neįmanoma.
Neapykantos esmė – sunaikinti grėsmės objektą bet kokia kaina. Kaip teisėta neapykantos sudedamoji dalis yra pasitenkinimas, gaunamas pašalinus grėsmę. Svarbus ir triumfo pojūtis, kad sugebėjote save apginti, apsaugoti. Neapykantos energija yra labai didelė, ji turi pasitikėjimo jausmą ir jėgą, tačiau kartu būna ir nuoskaudos, liūdesio jausmai, kurie atsiranda supratus, kiek brangiai kainavo pergalė. Gebėjimas jausti ir neslopinti neapykantą – daugeliu atveju susijęs su gebėjimu išlaikyti ir priimti tą kainą, priimti liūdesį, išgyventi praradimą, galutinio praradimo, negrįžtamumo jausmą. Po visko reikia atsistatyti, atrasti save iš naujo. Gebėjimas jausti neapykantą – ir veikti jos energijos pagrindu – svarbiausias gebėjimas ir nuo jo daugeliu atvejų priklauso psicholginis asmenybės saugumas. Kai neapykanta yra normos ribose – tai didžiulė jėga, padedanti išskirti save iš aplinkos, išsiskirti griaunančioje aplinkoje. Taip pasireiškia jos gydantis potencialas.
Tačiau iškreiptu pavidalu neapykanta reiškiasi kitaip. Ne kaip atskirianti, o kaip susaistanti, sutvirtinanti jėga. Tokios neapykantos esmė yra nenoras sumokėti liūdesio kainą. Tokiu atveju neatsiribojama nuo neapykantos objekto. Arba tas objektas ima atrodyti toks didelis ir grėsmingas, kad kova prieš jį atrodo beprasmiška, o kerštas – naikinantis. Tuomet neapykanta tampa griaunančiu jausmu. Iškyla grėsmė sunaikinti savąjį “aš” kartu su neapykantos objektu. Būna, kai žmogus užgniaužia savyje pačius pavojingiausius savo polėkius – kad vis dėlto nesunaikintų savo neapykantos objekto – ir išsaugo jį sadistinių norų puoselėjimui, kaip savo jėgos pojūtį. Tokiu atveju neapykanta gyvuoja kartu su neapykantos objekto saugojimu. Gali būti, kad kartu su neapykanta atsiranda ir mazochizmas. Tada atsiranda moralinio pranašumo prieš neapykantos objektą jausmas.
Neapykantos jausmas, dažnai neįsisąmonintas, tampa svarbiu pilnaverčiam gyvenimui, sudėtingai formuojasi charakteris, identitetas. Tuomet atsisakymas santykių, kurie paremti neapykanta, prilyginami psicholginei mirčiai, dalies savo “aš” praradimui. Neapykanta pasireiškia noru naikinti – save ar tuos, kurie yra šalia. Pati neapykanta su savo didžiule energija tampa jėga, laikančia patologinėje situacijoje. Nepasireiškusi, užgniaužta neapykanta prasiveržia tais momentais, kai atsiranda kaltės jausmas, kyla savęs susinaikinimo noras. Bejėgiškumo jausmas stipriai susijęs su nesugebėjimu keisti situaciją, atsisakyti nuo neapykantos perpildytų santykių, išgyventi praradimą visko, kas buvo gražu ankstesniuose santykiuose.
Dirbti su tais jausmais sunku ir ilgai užtrunka. Tačiau tai visiškai realu. Terapeutas turi būti pasirengęs priimti savo kliento neapykantą, išlaikyti jį nesišalindamas. Reikia tirti ir analizuoti tai, kas užgniaužta. Reikia išmokti priimti neapykantos nuodus ir neapsinuodyti. Užgniaužtiems jausmams reikia leisti reikštis laisvai, klientui padėti pasiekti triumfą ir džiaugsmą, kurį jis patiria įveikdas neapykantos jausmus. Na, o po to reikia mokytis išgyventi praradimo jausmą. Susiduriama su praradimu ir liūdesiu, atsisakymu. Jei pasiseka išnarplioti neapykantos mazgą, jei klientas sutinka išgyventi praradimo liūdesį, atsiranda galimybė asmenybės ir charakterio sukūrimui iš naujo. Taip atsiranda išeitis iš aklavietės. Ir neapykanta – suprasta ir išgyventa – tampa palydove, padedančia išeiti iš tos aklavietės.
Parengta pagal ethel-h.livejournal.com, iliustracija iš creativecommons.org____________________________________________________________________
JUOKAS – DALYKAS RIMTAS
MEDIKŲ „VILIOTINIS“
Užrašyta 2021-04-25
„Padėkime sau‘19“ Nr. 18 ir <https://www.leidinyssau.lt/humoras> skelbėme medikų „tinginio“ receptą, kuris yra originalus, kadangi sunaudojami medikų gausiai sukaupti šokoladai ir šakočiai, gaunami iš pacientų kaip padėkos ženklai. Dabar Jūsų dėmesiui – medikų „viliotinis“.
Medikų „viliotnis“ sukurtas redakcijai žinomos paliatyviosios medicinos diplomuotos žinovės, kuri turi dar ir kelis kitus prestižinio aukštojo mokslo diplomus bei pastoviai, kai ne karantino metas, namuose susilaukia gana žinomų chirurgų, gydytojų, įtakingų moteriškių, dažniausia iš viešojo maitinimo, prekybos, nuomos, socialinės pagalbos verslų atstovių tarpo, vizitų.
- Gaminu užpiltinę iš kiaulpienių šaknų, niekas negali atsispirti, įpilu kelis gramus simboliškai, prašo dar ir neįmanoma išprašyti, kad išeitų... Ateina vėl ir vėl – kaip katinai prie valerijono, – pasakoja paliatyviosios medicinos praktikė. – Chirurgai vis užsuka, negaliu atsakyti, durų uždaryti – žmonės žinomi, garsūs... Jų ligoninėse mano savanoriški budėjimai...
- O kokia ta užpiltinė, kaip ją gamini?
- Juodieji serbentai, džiovinti, jų saujelė; juodųjų serbentų lapai, jų pundelis; džiovintos smulkintos kiaulpienių šaknys, vynuogių kauliukai, kurių pati prirenku iš vynuogių, sudžiovinu... viską sudedu į butelį ir užpilu dzūkiška ruginuke arba medicininiu spiritu. Palaikau uždarytą butelį kelias savaites tamsoje. Kai ateina viešnios ar svečiai, atidarau butelį – aromatas toks pasklinda, kad niekas atsilaikyti negali... dar ir dar prašo.
Pavadinome šią užpiltinę medikų „viliotiniu“, nes pašnekovė aiškino, kad medikai ne tik iš jos namų niekaip neišeina gražiuoju prašomi ir vis prašo įpilti dar... Kiaulpienių šaknys – puiki priemonė kepenims stiprinti, tad galimai užpiltinė, saikingai vartojama, turi ir gydomųjų savybių. Kadangi joje yra ir juodųjų serbentų uogų bei lapų, vynuogių kauliukų, be abejo, užpiltinė teikia jėgų, yra vitaminų šaltinis.
Pašnekovė negamina savo firminės užpiltinės pagal itin tikslias proporcijas, šis jos gaminys – jos autorystė ir tikslaus recepto tokiais atvejais niekas neišduoda. Norintieji ir mėgstantieji tikslias receptų proporcijas gali nusikopijuoti žemiau esantį vyšnių užpiltinės receptą ir vietoje vyšnių dėti aukščiau išvardintus ingredientus – kiaulpienių šaknis, juodųjų serbentų uogas, lapus ir vynuogių kauliukus. Sėkmingos kūrybos. Tik turėkite omenyje – saikas, saikas ir dar kartą saikas. Be to, jei vartojate kokius nors medikamentus, papildus, dažniausia alkoholio negalima skanauti nė lašo. Jei abejojate, konsultuokitės su gydančiuoju gydytoju, kad nepakenktumėte sau.
Ingredientai: cukrus, 2 stiklinės; vyšnios, 1.5 litro; degtinė, stipri, 2 litrai. Gaminimo eiga: Nuplautas ir nusausintas vyšnias supilkite į trilitrinį stiklainį, užpilkite cukrumi ir namine, stipria degtine, stiklainį uždarykite. Laikykite tamsioje vietoje 2-3 mėnesius. Vėliau perkoškite, supilstykite į butelius ir vartokite geromis progomis.
Vyšnių užpiltinės receptas iš: <https://www.receptai.lt/receptas/vysniu-uzpiltine-1205>, iliustracija iš creativecommons.org
_____________________________________________________________
Griežtai draudžiama „Padėkime sau'19“ paskelbtą žodinę ir vaizdinę informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Padėkime sau'19“ kaip šaltinį.
____________________________________________________________________________________________
„PADĖKIME SAU'19“ Nr. 25(7) išeis 2021 m. birželį-liepą. Jei norite pasiskelbti, dovanoti, pasveikinti, prenumeruoti mūsų leidinio e-versiją (kaina – 3,5 euro už 6 numerius, išeina kas mėnesį), praneškite el. adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Taip pat ir toliau laukiamos Jūsų sukurtos karikatūros įvairiomis temomis, bus apdovanojimai.
