ISSN 2669-1426 „Padėkime sau‘19“ 2021: 28(10)

Pastaba: LR esamu metu nėra net 230 000 asmenų su negalia, PER PASKUTINIUOSIUS DVEJUS METUS JŲ SUMAŽĖJO APIE 13 000.



DABAR KIEKVIENAS GALI ŽINOTI VISKĄ BE TARPININKŲ

 
Kaip skelbta, Seimas priėmė Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą (Elta, 2021-06-30). O tai reiškia, kad tikrai neverta ieškoti naujienų melagienose paskendusiuose socialiniuose tinkluose, tikėti viskuo, ką išgirdote per radiją ar televizijos žinių laidose, pokalbių šou, ar mėginti kalbinti nepažįstamus žmones ir klausinėti, kas bus ir kur, kada didės pensijos ir kiek. Viską be tarpininkų galite sužinoti patys. Tiesiog raskite, kurioje valdžios įstaigoje ar kokioje kitoje institucijoje yra Jums rūpima informacija ir drąsiai kreipkitės nurodydami, kad tai darote ne šiaip sau, o remdamiesi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu.
Šiuo teisės aktu į įstatymą perkeliamos 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atvirų duomenų nuostatos, reglamentuota institucijų ir valstybės valdomų subjektų kompetencija duomenų pakartotinio naudojimo srityje, galiojantis teisinis reguliavimas papildytas nuostatomis dėl didelės vertės duomenų rinkinių skelbimo ir jų pakartotinio naudojimo sąlygų, atsižvelgiant į skaitmeninių technologijų pažangą, papildytos nuostatos dėl reikalavimų duomenų parengimui ir pateikimui pakartotiniam naudojimui.
Šiuo įstatymu nustatomos asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ar šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų informaciją apie jų veiklą bei šių institucijų ir kitų juridinių asmenų informaciją apie institucijų veiklą ir duomenis, kuriais jos disponuoja ir (ar) kuriuos jos tvarko vykdydamos viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas, ir kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, įgyvendinimo priemones ir tvarką.
Kaip pažymėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, plečiamas įstatymo taikymas. „Šiuo metu įstatymo nuostatos yra taikomos tik viešojo sektoriaus institucijoms ir valstybės įmonėms bei savivaldybių įmonėms, o po pateikimo įstatymo nuostatos bus taikomos ir valstybės valdomiems subjektams, įmonėms, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė. Pavyzdžiui, tokios įmonės kaip Lietuvos paštas, „Ignitis“, „Vilniaus vandenys“, „Lietuvos geležinkeliai“ taip pat turės atverti duomenis“, – sakė ministrė.
Pasak A. Armonaitės, įstatyme nustatoma pareiga inventorizuoti visus tvarkomus duomenis ir sudaryti duomenų rinkinius bei juos skelbti Lietuvos atvirų duomenų portale: „Iki šiol buvo nustatyta tik informacijos apie veiklą skelbimo tvarka, dokumentų teikimo pakartotiniam naudojimui pareiškėjui paprašius tvarka ir galimybė sutvarkyti skaitmeninių dokumentų rinkinius. Dabar mes įpareigojame valstybės institucijas atverti duomenis. Visi duomenys turi būti atviri, išskyrus tuos atvejus, kai yra labai aišku, kodėl jie negali būti atverti, pavyzdžiui, asmens duomenys.“ Taip pat reglamentuojamos didelės vertės duomenų rinkinių tam tikrose kategorijose nuostatos (geoerdviniai duomenys, žemės stebėjimas ir aplinka, meteorologiniai duomenys, statistika, bendrovės ir bendrovių valdymas nuosavybės teise, judumas). Šie duomenys, ministrės teigimu, turės būti prieinami nemokamai.
Redakcijos prierašas: Dėl su savimi susijusiųjų duomenų galite kreiptis remdamiesi LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, išsamiau žr. mūsų leidinio p. 4-5.
 
Šaltinis: <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/seimas-prieme-teises-gauti-informacija-is-valstybes-ir-savivaldybiu-instituciju-ir-istaigu-istatyma-216656>, žr. 2021-06-30
.......................................................................................................................................................
SVARBU ŽINOTI
 
KAS APIE JUS KOKIAS ŽINIAS IR DUOMENIS SAUGO IR KĄ SU JAIS DARO NERETAI BE JŪSŲ ŽINIOS?

Yra daugybė atvejų, kai su Jumis susiję duomenys yra kaupiami, tvarkomi, analizuojami įvairiose institucijose – tai ir Statistikos departamentas, ir „Sodra“, gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigos, institucijos, kur mokotės ar dirbate, bibliotekos, bankai, prekybos įmonės... juk gal net nesusimąstote, kokia yra tikroji nuolaidų kortelių, gausiai dalinamų prekybos centruose, paskirtis? O kur dar elektroninės prekybos bruzgynai, kai Jūsų duomenys nukeliauja kažin kur, nors yra deklaruojamas pažadas, kad Jūsų duomnys yra saugūs. Verta žinoti, kad bet kurioje institucijoje, buvusioje ar esamoje darbovietėje – visur, kur yra duomenų apie Jus, galite su jais susipažinti, reikialauti juos taisyti, naikinti ir t.t. Taigi, pradžiai – įstatymai.
LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 straipsnyje apie duomenų subjekto teises rašoma:
  1. Duomenų subjektas šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę:
1) žinoti (būti informuotas) apie savo asmens duomenų tvarkymą;
2) susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi;
3) reikalauti ištaisyti, sunaikinti savo asmens duomenis arba sustabdyti, išskyrus saugojimą, savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, kai duomenys tvarkomi nesilaikant šio ir kitų įstatymų nuostatų;
4) nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.
  1. Duomenų valdytojas privalo sudaryti sąlygas duomenų subjektui įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai reikia užtikrinti:
1) valstybės saugumą ar gynybą;
2) viešąją tvarką, nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar baudžiamąjį persekiojimą;
3) svarbius valstybės ekonominius ar finansinius interesus;
4) tarnybinės ar profesinės etikos pažeidimų prevenciją, tyrimą ir nustatymą;
5) duomenų subjekto ar kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą.
  1. Duomenų valdytojas turi motyvuotai pagrįsti atsisakymą vykdyti duomenų subjekto prašymą įgyvendinti šio įstatymo nustatytas duomenų subjekto teises. Duomenų valdytojas, gavęs duomenų subjekto prašymą, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos turi pateikti jam atsakymą. Jeigu duomenų subjekto prašymas išreikštas rašytine forma, duomenų valdytojas turi pateikti jam atsakymą raštu.
  2. Duomenų subjektas gali skųsti duomenų valdytojo veiksmus (neveikimą) Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai per 3 mėnesius nuo atsakymo iš duomenų valdytojo gavimo dienos arba per 3 mėnesius nuo tos dienos, kada baigiasi šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas pateikti atsakymą. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiksmus (neveikimą) įstatymų nustatyta tvarka duomenų subjektas gali skųsti teismui.
Susipažinti verta ir su 24 straipsniu. Duomenų subjekto informavimas apie jo duomenų tvarkymą, jame rašoma:
  1. Duomenų valdytojas, kuris asmens duomenis gauna ne iš duomenų subjekto, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą pradėdamas tvarkyti asmens duomenis arba, jei ketina duomenis teikti tretiesiems asmenims, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą ne vėliau kaip iki to momento, kai duomenys teikiami pirmą kartą, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti teisės aktai apibrėžia tokių duomenų rinkimo ir teikimo tvarką bei duomenų gavėjus. Šiuo atveju duomenų valdytojas privalo duomenų subjektui suteikti šią informaciją (išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas tokią informaciją jau turi):
1) apie savo (duomenų valdytojo) ir savo atstovo, jeigu šis yra, tapatybę ir nuolatinę gyvenamąją vietą (jei duomenų valdytojas ar jo atstovas yra fizinis asmuo) ar rekvizitus ir buveinę (jei duomenų valdytojas ar jo atstovas yra juridinis asmuo);
2) kokiais tikslais tvarkomi ar ketinami tvarkyti duomenų subjekto asmens duomenys;
3) kitą papildomą informaciją (iš kokių šaltinių ir kokie duomenų subjekto asmens duomenys renkami ar ketinami rinkti; kam ir kokiais tikslais teikiami duomenų subjekto asmens duomenys; apie duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir teisę reikalauti ištaisyti neteisingus, neišsamius, netikslius savo asmens duomenis), kiek jos reikia, kad būtų užtikrintas teisingas asmens duomenų tvarkymas nepažeidžiant duomenų subjekto teisių.
  1. Kai duomenų valdytojas renka ar ketina rinkti asmens duomenis iš duomenų subjekto ir juos tvarko ar ketina tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais, prieš teikdamas duomenų subjekto duomenis, jis privalo informuoti duomenų subjektą, kam ir kokiais tikslais jo asmens duomenys bus teikiami.
  2. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma tvarkant asmens duomenis statistikos, istoriniais ar mokslinio tyrimo tikslais, kai tokios informacijos pateikti neįmanoma ar pernelyg sunku (dėl didelio duomenų subjektų skaičiaus, duomenų senumo, nepagrįstai didelių sąnaudų) arba kai duomenų rinkimo ir teikimo tvarką nustato įstatymai. Apie tai duomenų valdytojas privalo pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai šio įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija privalo atlikti išankstinę patikrą.
Svarbiausia, Jūs galite ir turėtumėte žinoti, kokius duomenis apie Jus yra sukaupę darbdaviai, gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigos, kiti subjektai. Jums pravers 25 straipsnis. Duomenų subjekto teisė susipažinti su savo asmens duomenimis:
  1. Duomenų subjektas, pateikdamas duomenų valdytojui ar duomenų tvarkytojui asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę gauti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie jo asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti bent per paskutinius vienus metus.
  2. Duomenų valdytojas, gavęs duomenų subjekto paklausimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo, privalo atsakyti, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ir pateikti duomenų subjektui prašomus duomenis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos. Duomenų subjekto prašymu tokie duomenys turi būti pateikiami raštu. Neatlygintinai tokius duomenis duomenų valdytojas teikia duomenų subjektui kartą per kalendorinius metus. Teikiant duomenis atlygintinai, atlyginimo dydis neturi viršyti duomenų teikimo sąnaudų. Duomenų teikimo atlyginimo tvarką nustato Vyriausybė.
Taigi, pagal 25 straipsnį Jūs paparsačiausiai parašote prašymą susipažinti su dauomenimis, kurie sukaupti apie Jus. Kiekviena institucija juos pateikti privalo. Iš karto svarbu žinoti – gauta informacija apie save gali priblokšti, pavyzdžiui, rasite buvusių kolegų parašytus pranešimus apie Jus, kurie nė iš tolo neatitinka tikrovės, Jūs tiesiog buvote apšmeižti ar panašiai. Tada Jums prieiks 26 straipsnio. Duomenų subjekto teisė reikalauti ištaisyti, sunaikinti ar sustabdyti savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus:
  1. Jeigu duomenų subjektas, susipažinęs su savo asmens duomenimis, nustato, kad jo asmens duomenys yra neteisingi, neišsamūs ar netikslūs, ir kreipiasi į duomenų valdytoją, duomenų valdytojas nedelsdamas privalo asmens duomenis patikrinti ir duomenų subjekto prašymu (išreikštu rašytine, žodine ar kita forma) nedelsdamas ištaisyti neteisingus, neišsamius, netikslius asmens duomenis ir (arba) sustabdyti tokių asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus saugojimą.
  2. Jeigu duomenų subjektas, susipažinęs su savo asmens duomenimis, nustato, kad jo asmens duomenys yra tvarkomi neteisėtai, nesąžiningai, ir kreipiasi į duomenų valdytoją, duomenų valdytojas nedelsdamas privalo neatlygintinai patikrinti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, sąžiningumą ir duomenų subjekto prašymu (išreikštu rašytine forma) nedelsdamas sunaikinti neteisėtai ir nesąžiningai sukauptus asmens duomenis ar sustabdyti tokių asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus saugojimą.
  3. Duomenų subjekto prašymu sustabdžius jo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, asmens duomenys, kurių tvarkymo veiksmai sustabdyti, turi būti saugomi tol, kol bus ištaisyti ar sunaikinti (duomenų subjekto prašymu arba pasibaigus duomenų saugojimo terminui). Kiti tvarkymo veiksmai su tokiais asmens duomenimis gali būti atliekami tik:
1) turint tikslą įrodyti aplinkybes, dėl kurių duomenų tvarkymo veiksmai buvo sustabdyti;
2) jei duomenų subjektas duoda sutikimą toliau tvarkyti savo asmens duomenis;
3) jei reikia apsaugoti trečiųjų asmenų teises ar teisėtus interesus.
  1. Duomenų valdytojas privalo nedelsdamas pranešti duomenų subjektui apie jo prašymu atliktą ar neatliktą asmens duomenų ištaisymą, sunaikinimą ar asmens duomenų tvarkymo veiksmų sustabdymą.
  2. Asmens duomenys taisomi ir naikinami arba jų tvarkymo veiksmai sustabdomi pagal duomenų subjekto tapatybę ir jo asmens duomenis patvirtinančius dokumentus, gavus duomenų subjekto prašymą.
  3. Jeigu duomenų valdytojas abejoja duomenų subjekto pateiktų asmens duomenų teisingumu, jis privalo sustabdyti tokių duomenų tvarkymo veiksmus, duomenis patikrinti ir patikslinti. Tokie asmens duomenys gali būti naudojami tik jų teisingumui patikrinti.
  4. Duomenų valdytojas privalo nedelsdamas informuoti duomenų gavėjus apie duomenų subjekto prašymu ištaisytus ar sunaikintus asmens duomenis, sustabdytus asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus atvejus, kai pateikti tokią informaciją būtų neįmanoma arba pernelyg sunku (dėl didelio duomenų subjektų skaičiaus, duomenų laikotarpio, nepagrįstai didelių sąnaudų). Tokiu atveju turi būti nedelsiant pranešama Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
Na, ir galiausiai Jums privalu žinoti apie 27 straipsnį. Duomenų subjekto teisė nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.
  1. Duomenų valdytojas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais, taip pat kai duomenys tvarkomi ar ketinami tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais, privalo supažindinti duomenų subjektą su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.
  2. Duomenų subjektas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti (raštu, žodžiu ar kitokia forma), kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Jeigu duomenų subjekto nesutikimas yra teisiškai pagrįstas, duomenų valdytojas privalo nedelsdamas ir nemokamai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir informuoti duomenų gavėjus.
  3. Duomenų subjektas turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, nenurodydamas nesutikimo motyvų, kai duomenys tvarkomi ar ketinami tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais. Šiuo atveju duomenų valdytojas privalo nedelsdamas ir nemokamai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir informuoti duomenų gavėjus.
  4. Duomenų subjekto prašymu duomenų valdytojas privalo pranešti duomenų subjektui apie jo asmens duomenų tvarkymo veiksmų nutraukimą ar atsisakymą nutraukti duomenų tvarkymo veiksmus.
TAD MĖGINKITE LAIMĘ – GYVENAME LYG IR TEISINĖJE VALSTYBĖJE... SUSIPAŽINKITE, KAS APIE JUS SURAŠYTA... KUR, KAIP, KADA IR... KODĖL?Priminsiu – informacija apie asmenis yra itin brangi prekė. Ji tiesiog neįkainojama, todėl pasidomėkite, kur ta su jumis susijusi informacija „vaikšto“ ir ar teisėtais keliais tai vyksta. Sėkmės.

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> 
 
Skaitytojai klausia apie skiepus
nuo naujųjų virusų

Mūsų leidinio skaitytojai ne kartą teiravosi apie skiepus nuo naujųjų virusų, skiepų rūšis ir kt. Deja, neturime įgaliojimų skleisti rekomendacijas ar kokią susijusią informaciją, tai pirmiausia šeimos gydytojų prerogatyva. Be to, šių metų antrąjį pusmetį gana gausiai apmokėta informacijos apie COVID-19 viešnimo veikla tam tikroms visuomenės informavimo priemonėms Lietuvoje. Pavyzdžiui, arti milijono sumokėta už koronviruso suvaldymo kampanijos sklaidą, buvo sukurta ir informacinė kampanija „Petys už laisvę“. Apie jos efektyvumą spręskite patys...
LR sveikatos apsaugos ministerija nusprendė skirti nemažai lėšų informacijai apie COVID-19 ir skiepus skelbti. Tarp gavusiųjų lėšas – bendra viešinimui skirta suma siekia 755 tūkst. eurų; I) UAB „Komunikacijos amatininkai“ (skirta 30 tūkst. eurų, bendrovės direktorius – Deividas Budginas; akcininkai – D. Budginas ir UAB „Spin Communication“, pastarosios akcininkas yra „Gravitas partners“); II) UAB „Derybininkai“ (skirta 30 tūkst. eurų, bendrovės direktorė ir akcininkė – Diana Dimšienė); III) UAB „Media bitės“ (skirta 80 tūkst. eurų, bendrovės direktorius ir valdybos pirmininkas – Tomas Balžekas, akcininkai – T. Balžekas (pagrindinis akcijų paketas), Gabrielė Burbienė, Martynas Basokas, Tomas Bindokas); IV) UAB „Santarvės laikraštis“ (skirta 100 tūkst. eurų, bendrovės direktorius – Arūnas Jarmoška, akcininkas – Alvydas Balčiūnas); V) UAB „Tango reklama“ (skirta 50 tūkst. eurų, bendrovės direktorius – Mindaugas Pleskevičius, akcininkas – UAB „Radiocentras“, pastarosios direktorius – M. Pleskevičius, akcininkai – „Achemos grupė“ ir M. Pleskevičius); VI) UAB „Galimybių centras“ (skirta 60 tūkst. eurų, bendrovės direktorius ir steigėjas – Pijus Imbrasas); VII) UAB „Gravitas partners“ (skirta finansavimas dviems projektams (240 tūkst. eurų + 165 tūkst. eurų = 305 tūkst. eurų; bendrovės direktorius – Donatas Bedulskis; akcininkai – D. Bedulskis ir UAB „Atom Capital“, pastarosios paskutinis vadovas – Justas Kriukas, akcininkai – J. Kriukas ir MB „Moderata“. „Moderatos“ steigėja – Ieva Venckutė – Kriukienė). (Ši bendrovė gavo finansavimą projektui atstovaudama naujienų portalų ir nacionalinių televizijos kanalų konsorciumus, naujienų portalų dalyje dalį finansavimo gaus ir UAB Delfi - red. past.). Kaip matyti iš skelbiamo laimėtojų sąrašo pateikiamų projektų pavadinimų, mažiausiai trijuose projektuose – UAB „Derybininkai“ ir dviejuose „Gravitas Partners“ – yra naudojamas socialinės kampanijos šūkis „Petys už laisvę“. Šį prekinį ženklą sukūrė buvusio žurnalisto E. Jakilaičio vadovaujamo Šaulių sąjungos Pelėdų būrio nariai. Kaip Delfi teigė pats E. Jakilaitis, minėtas prekės ženklas ir jo reklaminiai produktai – idėja, logotipas, vaizdo įrašai – buvo sukurtas neatlygintinai ir perleistas SAM. Informacinė kampanija, kaip teigė SAM, skirta vakcinacijos procesui šalyje skatinti. Todėl ir mūsų leidinys nukreipia visus interesantus į tas visuomenės informavimo priemones, kurios išvardintos aukščiau ir, kaip žinia, jos už visuomenės informavimą apie naujuosius virusus ir vakcinaciją gavo apmokėjimą – kone milijoną eurų.
 
ĮSIMINTINOS DATOS
 
 
Spalio 2-oji: Angelų sargų arba Policijos diena.
Spalio 4-oji: Pasaulinė Gyvūnijos diena, Šv. Pranciškus.
Spalio 5-oji: Tarptautinė Mokytojų diena.
Spalio 25-oji: Konstitucijos diena.
Spalio 31-oji: Helovinas. Šią naktį jaunimas ir vaikai susigalvoja daugybę smagumų, vyksta karnavalai, šėliojama, ypatingą reikšmę įgauna moliūgai, iš jų gaminami žibintai.
.........
.................................................................................................................................................................................

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS ARBA PATARIMAI TIEMS, KURIE NORI IŠLIKTI NELENGVOMIS PANDEMIJOS IR POPANDEMINĖMIS SĄLYGOMIS

 

STEBUKLINGA KAVA, KURIĄ GĖRĖ MŪSŲ PROTĖVIAI: aktualu, nes kava dar brangs ir brangs

Kava išverdama ir iš gilių, ir iš kaštonų, ir morkų. Tik reikia įdėti rankų darbo, tačiau atlikus visus pasiruošio darbus kavą galima turėti nuostabią, ypač šiais metais, kada ąžuolų gilių ir kaštonų užderėjo itin gausiai.
 
GILIŲ KAVA
1 KG GILIŲ, 1 L PIENO.
 
Surinktas giles porą dienų džiovinti. Išklukštenę jas 12-24 val. mirkykite piene. Po to reikia virti tame pačiame piene 40-60 min. Išvirtas giles gerai nusausinkite, paskrudinkite ir sumalkite. Sumaltą gilių kavą suberkite į dėžutes ir laikykite sausoje vietoje.
Kavai virti imama 1 dalis vandens, 2 dalys pieno, o paruoštų gilių imama pagal skonį.
 
KAŠTONŲ KAVA
2-3 ŠAUKŠTAI PARUOŠTŲ KAŠTONŲ, 0,5 L VANDENS, 0,5 L PIENO, TRUPUTIS DRUSKOS.
 
Kaštonus rinkite vėlyvą rudenį, tada jie lengvai išlukštenami. Kaštonus jau išlukštentus pavirkite piene, apdžiovinkite ir smulkiai supjaustykite ar stambiai sutarkuokite. Juos suberkite į skardą ir palengva pakepinkite iki rusvumo. Stipriai apskrudintus kaštonus sumalkite į smulkius miltus.
Pieną užvirinkite su vandeniu, sudėkite kaštonų miltelius, įberkite truputį druskos. Kai kava užvirs, nukelkite nuo ugnies ir palaikykite 3-4 min., kad nusistotų.
 
MORKŲ KAVA
STIKLINĖ DŽIOVINTŲ MORKŲ, 2 L VANDENS, 0,5 L GRIETINĖLĖS, 4 ŠAUKŠTAI CUKRAUS.
 
Morkas nuskuskite, sutarkuokite stambia tarka ir džiovinkite skardoje iki tamsiai rudos spalvos. Užvirinkite vandenį, suberkite morkas, virinkite 1-3 min. Nukelkite nuo ugnies ir palaikykite 10-20 min., kad pritrauktų. Patiekiant į stalą į puodelius pilama 2 dalys morkų kavos, 1 dalis grietinėlės ir saldinama pagal skonį.
Morkų kava labai maistinga ir tinka vaikams.
............................................................................................................................................................................................
Į SVEIKATĄ
 
NARCIZIŠKAS ASMENYBĖS SUTRIKIMAS – KAS TAI?
 
  1. Identiškumas. Būdingas pernelyg didelis kitų žmonių poreikis, kad galėtų įvertinti save, savivertė arba labai padidėjusi, ar nusmukusi, ar nukrypstama į kraštutinumus, pasireiškia emocijų nestabilumas, kas atspindi savivertės svyravimus.
  2. Elgesys pirmiausia nukreiptas į tai, kad pasiektų aplinkinių pritarimą, vidiniai standartai arba labai aukšti, arba žemi. Kartais nesuvokiamos tikrosios savo elgesio priežastys.
  3. Nesugebama įsijausti į kitų asmenų padėtį, perdėtas rūpinimasis kitų reakcija į narciziškus poelgius,
pervertinama ar neįvertinama, koks yra paties asmens poveikis kitiems.
  1. Santykiai daugiausia paviršutiniški, skirti pirmiausia savivertės palaikymui. Partnerio gyvenimu išties nesidomima, ieškoma asmeninės naudos.
  2. Grandioziškumas. Akivaizdus ar paslėptas jausmas, jog asmeniui visi skolingi: egocentrizmas, gilus įsitikinimas, kad jis geresnis už kitus, negailestingumas kitų atžvilgiu. Įsitikinimas, kad narcizui visi pavydi.
  3. Dėmesio paieška. Nuolatinis pripažinimo siekimas. Noras, kad aplinkiniai girtų ir skirtų dėmesį. Pavydas ir kitų ekspluatacija siekiant asmeninės naudos.
Šis sutrikimas pasireiškia mažiau nei 1 proc. suaugusiųjų populiacijos.
 
KAS TAI?
 

KASDIENIS NERIMAS

 

NERIMO SUTRIKIMAS

Nerimavimas dėl sąskaitų apmokėjimo, įsidarbinimo, romantiškų santykių nutraukimo ar kitų svarbių gyvenimo įvykių.

Pastovus ir nepagrįsytas nerimas, kuris paskatina reikšmingas kančias ir trukdo kasdieniniame gyvenime.

Nepasitikėjimas savimi ar nerimavimas dėl nekomfortabilios ar nepatogios socialinės situacijos.

Socialinių situacijų vengimas dėl baimės būti pasmerktam ar pažemintam.

Nerimavimas prieš didelę prezentaciją, testą, išstojimą scenoje ar prieš kitus svarbius gyvenimo įvykius.

Panikos atakos be jokio pagrindo, užsiciklinimas, kad jos pasikartos.

Pateisinama bauginančio objekto, vietos ar situacijos baimė.

Iracionali baimė ar temos, vietos ar situacijos, kuri nesukelia jokios ar beveik jokios grėsmės, vengimas.

Nerimas, liūdesys ar problemos dėl miego iškart po traumuojančio įvykio.

Pasikartojantys košmarai, emocinis sąstingis, susijęs su traumuojančiais įvykiais, kurie įvyko prieš kelis mėnesius ar metus.

 
Parengta pagal t.me/imatrip
..................................................................................................................................................................................................
 
MITAS: MANIJOS PROTRŪKIAI – TAI PUIKUS KŪRYBOS METAS

Šis mitas kartais gali būti teisingas. Žmonės, kenčiantys nuo bipolinio sutrikimo, išgyvena kintančios nuotaikos periodus – depresijos ir pernelyg pakilios nuotaikos, įvardijamos kaip manija. Manijai būdingas džiaugsmas, energingumas, neįtikėtinai didelis pasitikėjimas savimi ir slopinimo bei savikontrolės trūkumas. Tai leidžia kūrybiškumui pasireikšti lengviau, nes manijos apsėstas žmogus puls įgyvendinti savo idėjų nė nesvarstydamas, geros jos ar blogos. Kai kurie menininkai ar rašytojai, patiriantys maniakinę depresiją, dažniausiai nenori būti išgydyti, nes manijos protrūkiai jiems – labai naudingi, nepaisant to, kad vėliau užėjusi depresija gali būti tiesiog nepakeliama. Iš kitos pusės, yra daugybė neigiamų manijos aspektų, kaip kad nesugebėjimas sutelkti dėmesio ar miego trūkumas. Tuo tarpu slopinimo nebuvimas gali pasireikšti didelėmis išgertuvėmis, kurių šiaip jau žmogus negalėtų sau leisti, netinkamu elgesiu viešose vietose ar pavojingai nutrūktgalviškais veiksmais. Manija gali sukelti irzlumą bei nepakantumą, taip pat – pažadinti malonius jausmus, tačiau bet kokiu atveju ji gali neigiamai paveikti žmogaus gyvenimą ne ką prasčiau, nei depresija.
Be to, dauguma bipolinį sutrikimą išgyvenančių žmonių manijos metu nebūna neįprastai kūrybingi, juolab, jei kūryba niekada ir nebuvo jų arkliukas. (Gali būti, kad maniakinė depresija yra labiau pastebima menininkų ir rašytojų tarpe, dėl to neretai iš jų išgirstame apie šią ligą).
Ne kiekvienas, kuriam pasireiškia bipolinis sindromas, patiria ir pilnavertę maniją. Šis sindromas gali būti nustatytas ir tam žmogui, kurio nuolat išgyvenamą depresiją retkarčiais pertraukia teigiamų emocijų protrūkiai. Kaip ir kitų sutrikimų atvejais, maniakinė depresija gali apnikti skirtingais sunkumo lygiais.

Šaltinis: <https://www.tv3.lt/naujiena/542047/10-psichikos-ligu-ir-su-jomis-susijusiu-mitu>
..........................................................................................................................................................................................
ĮDOMYBĖS, PASLAPTYS, ATRADIMAI
Juokas, kurio dabar mums visiems taip labai reikia
 
 
Iš creativecommons.org

..............................................................................................................................................................................................................................
 
JUOKAS – DALYKAS RIMTAS
Ne anekdotas: APIE VILNIAUS „PUOŠMENAS“,
ARBA KAIP ALĖ IR BE AUKŠTOJO IŠSILAVINIMO VYRĄ GAVO

Nora buvo plačių pečių ir dėvėjo paties didžiausio dydžio švarkus. Taip jau nutiko, kad į moterį buvo mažai panaši... ir jos giminėj nei jos motinos, nei kokios kitos giminaitės, nei jos pačios vyrai nemylėjo, nemėgo, jei kuri susituokdavo, tik apgaulės keliu, dažniausia pasigaudavo kokius nabagus, išbadėjusius prašalaičius, kuriems reikėdavo nors kur prieglobstį rasti. Vaikai toj giminėj gimdavo, švelniai tariant... negražūs, pasiligoję, kaip žmonėse sakoma: „Iš nemeilės negražūs vaikai gimsta“. Nora nuolat pavydėdavo kitoms moterims, nuo nuolatinio pavydo gal tulžies daugiau išsiskirdavo, gal ką –  buvo rudai-geltonai-pažaliavusi, kojos žaizdotos, ties čiurnomis pūvančios mėsos gabalai, be to, Nora, būdama 53 metų, atrodė it kokia 93 metų senolė – visa kretėjo, galva tirtėjo nuo drebulio, gal kokia Parkinsono ligos atmaina, gal šiaip – Noros ligų puokštė buvo didžiulė. Nora dvokė kaip ir jos dukra Alė, kuri buvo dar baisesnė už savo motiną ir kėlė pasibjaurėjimą: kojelės išdžiūvusios, visa plokščia, beformė, akikės tokios it srutų krūvelės, žvaira, veidas – kibiro dydžio, kaip ir motinos, nusėtas visas rudomis dėmėmis, ūgis – arti 2 metrų... Alė permiegodavo ir su kareiviais girtais kaip pėdai, mat gyveno prie pat kareiviams skirtos pirties, ir dar pati jiems „Primos“ bei išgert pigaus vyno nupirkdavo. 18 metų Alė jau buvo be dantų ir pavirtusi į kaliošą sutinusiu veidu, kuriame žandai buvo tokie duobėti ir nudribę žemyn, grynai kaip seno buldogo. Alė – narkomanė, turėjo skydliaukės patologiją, nebuvo nė iš tolo panaši į merginą, ūsus ir gausiai želiančią barzdą jai nuolat tekdavo skusti, tarybiniais metais tebuvo tokie skutimosi peiliukai, depiliatorių nebuvo, o skutimosi mašinėlės Alė neturėjo, anuomet tai buvo deficitas. Bet narkotikų prasimanydavo, buvo grupelė panašių į ją, gamindavo kvaišalus namų sąlygomis, turėjo savo aplinkoje vieną iš studijų išmestą chemiką, tas ir prigamindavo jiems kvaišalų, o visokių tablečių, kurias dalindavo N.Vilnios psichiatrinėje, gaudavo kitas narkomanas Vicka, kuriam tas tabletytes psichiatrinėje ir išrašydavo. Kadangi buvo įskaitoje nuo vaikystės, sirgo epilepsija, kitomis ligomis, tabletyčių gaudavo maišais. Draugų ratas plėtėsi, narkomanų buvo ir tarybinėj Lietuvoj, buvo madinga "kaifuoti", apsinešę žmogiukai net imdavo muzikuoti ar šokti, jų tarpe buvo nomenklatūros, medikų, teisininkų ir menininkų vaikų. Nei mokytis, nei dirbti jie negalėjo.

Alės motina, pati turėdama karčią patirti, jog nė vieno normalaus vyro nesudomins, mokėjo nemažus pinigus Vickai, kad tik jis vestų jos visai prasmirdusią ir sutręšusią dukrą, kuriai nuo narkomanijos veidas buvo pavirtęs į apatiškos išraiškos mėsos gabalą su bjauriomis padirusiomis ir žvairomis srutų spalvos akutėmis. Nora net vestuvinius žiedus nupirko, mokėjo Vickai daug ir nuolat, apmokėjo visą kooperatinio buto, įsigyto Vickos motinos, sumą, o tarybiniais metais 8000 rublių buvo itin solidi sumelė... O Vicka, kai narkotikų ir kvaišinamųjų tabletyčių pristigdavo, išmesdavo Alę iš namų, ta kaukdama ir sutinusia marmūze atšliauždavo iki savo motinos namų ir aiškindavo pasisriūbaudama ir springdama snargliais, jog Vicka jos nenori, nieko tarp jų nėra, tik bendra girtuoklystė ir tos tabletės, kurias jiedu pamaišydami su namų sąlygomis pagamintais narkotikais vartoja. Ir Nora paduodavo pluoštą pinigų Alei, ta juos sugriebusi šliauždavo pas Vicką. Ir taip iki kito karto. Tik šioj istorijoj įdomiausia tai, kad nei Nora, nei Alė net nesuvokė savo padėties tragizmo. Nabagė išpuvusiomis kojomis Nora atitempdavo psichotropikų maišus irgi į narkomanės dukros naujuosius namus, mat, dirbo ligoninėje, turėjo galimybę susiveikti ir receptus, ir vaistininkę pažįstamą turėjo, kuri psichotropikų parūpindavo, mat, anuomet vien recepto nepakakdavo, vaistai buvo deficitas. Ir taip visi tame narkomanų liūne vegetavo. O Nora mėgdavo pasididžiuoti, sakydavo: „Va, kaimynės Truopienes dvi dukros su aukštaisiais išsilavinimais vyrų negavo, o mūsų Alytė ir be aukštojo vyrą gavo“. Tiesiog taip. Bet dar įdomiau, kad itin silpno protelio ir nuolat apkvaišusi bei be jokio išsilavinimo Alė, kuri ir vidurinę mokyklą baigė tik už kyšius, pažymiai buvo visi vienodi, dvejetai, paskui proftechninėj kažkiek trynėsi, bet ir ten net nesilankydavo, nes jau buvo nėščia gal nuo tų girtų kareivių, o gal nuo kurio narkomano – apkvaišusi nieko neatsimindavo, pasakydavo, kad esanti Šventoji Mergelė ir pastojo nuo Šventosios dvasios.

Ir toks asmuo jau prie naujos LR valdžios buvo įdarbintas į vieno universiteto rektoratą, paskui į personalo skyrių. Štai, ir visa tragedija... Tai kas per kontingentas tame universitete, koks ten narkotikų platinimo tinklas, jei tokios Alės jo personalo skyriuje įdarbintos? Padalino ten diplomų ir Alei. Spėkit iš trijų kartų, kuo ji ten užsiima virš 20 metų? Pasufleruosiu. Narkomanai nepagydomi, tai faktas. Jiems tik vieni kvaišalai keičiami kitais, priklausomai nuo turimos piniginės dydžio. Skydliaukės patologijos, silpnaprotystė taip pat nepagydomos. Alė net vidurinės mokyklos realiai nesugebėjo baigti... Tai kokie ten kiti, tame universitete ir iki kokio laipsnio degradacija vadinamojoje akademinėje aplinkoje ir kas gali savęs tiek negerbti, kad tokiame universitete studijuotų...?




...............................................................

ISSN 2669-1426 „Padėkime sau‘19“ 2021: 27(9)


Pastaba: LR esamu metu nėra net 230 000 asmenų su negalia, PER PASKUTINIUOSIUS DVEJUS METUS JŲ SUMAŽĖJO APIE 13 000.


_______________________

LIETUVOS GYVENTOJŲ LIGOTUMAS
2020 m., proc.

32,3 PROC. LIETUVOS VAIKŲ, TAI YRA KAS TREČIAS VAIKAS, turi įgimtas formavimosi ydas, deformacijas ar anomalijas, pakitimus ar nenormalius klinikinius radinius neklasifikuotus kitur. Esamu metu 8 iš 10 Lietuvos gyventojai yra pasiligoję, su patologijomis, anomalijomis, sutrikimais.

 

 

Ligų klasės pagal TLK-10-AM

Suaugusieji (nuo 18 m.)

Vaikai (0-17 m.)

Iš viso (A00-T98, U07)

82.6

82.1

I.Kai kurios infekcinės ir parazitinės ligos

5.5

8.8

II.Navikai

9.4

1.6

III.Kraujo ir kraujodaros organų ligos bei tam tikri sutrikimai susiję su imuniniais mechanizmais

3.4

1.9

IV.Endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos

23.5

8.6

V.Psichikos ir elgesio sutrikimai

12.1

7.2

VI.Nervų sistemos ligos

15.6

2.4

VII.Akies ir jos priedinių organų ligos

13.1

27.2

VIII.Ausies ir speninės ataugos ligos

6.1

5.2

IX.Kraujotakos sistemos ligos

37.7

2.7

X.Kvėpavimo sistemos ligos

23.0

42.9

XI.Virškinimo sistemos ligos

24.0

27.8

XII.Odos ir poodžio ligos

8.1

11.0

XIII.Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos

25.3

9.1

XIV.Urogenitalinės sistemos ligos

17.9

4.1

XV.Nėštumas, gimdymas ir pogimdyminis laikotarpis

1.7

0.04

XVI.Tam tikros perinatalinio periodo ligos

0.004

1.8

XVII.Įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos

0.5

9.2

XVIII.Simptomai, pakitimai ir nenormalūs klinikiniai bei laboratoriniai radiniai, neklasifikuojami kitur

14.1

23.1

XIX.Traumos, apsinuodijimai ir kiti išorinių priežasčių padariniai

12.5

12.8

COVID-19

4.5

1.2

 

Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenys.

SVARBU ŽINOTI

Asmenys, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis 2001-2020 m.

 

 

 

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

Darbingo amžiaus asmenys

18733

20244

21347

21263

22321

20169

25557

26649

22507

15432

14880

13993

13096

12951

12148

11399

11600

11241

10609

9096

vyrai

10795

11583

11865

11701

11874

10737

13351

14147

13108

9016

8734

8014

7446

7211

6754

6384

6404

6224

5941

5124

moterys

7938

866

9482

9562

10447

9432

12206

12502

9399

6416

6146

5979

5650

5740

5394

5015

5196

5017

4668

3972

1000-čiui darbingo amžiaus asmenų

9.2

9.9

10.4

10.4

11

10

12.7

13.4

11.4

8

8

7.6

7.2

7.1

6.7

6.4

6.6

6.5

6.2

5.3

vyrai

10.5

11.3

11.5

11.4

11.7

10.8

13.5

14.3

3.3

9.4

9.4

8.7

8.2

8

7.6

7.2

7.4

7.2

6.9

5.9

moterys

7.9

8.5

9.3

9.4

10.3

9.3

12

12.4

9.4

6.6

6.5

6.5

6.2

6.3

5.9

5.6

5.9

5.8

5.4

4.7

0-17 m. vaikai

         

1968

2170

2243

2222

1974

2040

2107

1723

1920

1760

1716

1915

1863

1960

1605

1000-čiui vaikų

         

2

9

3.3

3.5

3.6

3.4

3.6

3.8

3.2

3.6

3.4

3.4

3.8

3.7

3.9

3.2

 

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

ŠALTINIS: https://hi.lt/php/serg17.php?dat_file=serg17.txt, žr. 2021-08-13

-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

2022 m. ES biudžetas. Europos ekonomikos atsigavimo spartinimas ir pažanga kuriant žalią, skaitmeninę ir atsparią ateitį...

Redakcijos prierašas. Paieškokime informacijos apie galimas gauti lėšas neįgaliųjų reikmėms:

Elta, 2021-06-08

 

2021-06-08 Europos Komisija pasiūlė 2022 m. metinį 167,8 mlrd. EUR ES biudžetą, kuris turėtų būti papildytas maždaug 143,5 mlrd. EUR dotacijomis pagal priemonę „NextGenerationEU“.

Siūlome iki šiol neregėto dydžio finansinę paramą, padėsiančią stiprinti Europos atsigavimą po ekonomikos ir sveikatos krizių, – kalbėjo už ES biudžetą atsakingas Europos Komisijos narys Johannesas Hahnas. – Padėsime labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems žmonėms, įmonėms ir regionams. Investuosime į Europos atsparumą ir jos modernizavimą įgyvendinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Pagrindiniai mūsų prioritetai – grąžinti Europą į vėžias, paspartinti jos atsigavimą ir užtikrinti, kad ji būtų pasirengusi ateičiai!“

Biudžetas atspindi ES politinius prioritetus, kurie yra svarbūs siekiant užtikrinti tvarų ekonomikos atsigavimą. Šiuo tikslu Europos Komisija siūlo (įsipareigojimai):

  • 14 PUNKTŲ MŪSŲ LEIDINYJE NECITUOJAMI, JIE SUSIJĘ SU ŽEMĖS ŪKIU, INOVACIJOMIS, KT.
  • 4,7 mlrd. EUR skirti žmonėms, socialinei sanglaudai ir vertybėms: iš jų 3,4 mlrd. EUR būtų skirta programai „Erasmus+“ siekiant žmonėms suteikti švietimo ir judumo galimybių, 401 mln. EUR – visos Europos menininkams ir kūrėjams remti ir 250 mln. EUR – teisingumui, teisėms ir vertybėms propaguoti;
  • 789 mln. EUR skirti programai „ES – sveikatos labui“ siekiant visapusiškai patenkinti žmonių sveikatos poreikius, o 95 mln. EUR – Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmui („rescEU“), kad kilus krizei būtų galima greitai teikti operatyvinę pagalbą. Iš priemonės „NextGenerationEU“ biudžeto „rescEU“ galėtų būti skirti papildomi 680 mln. EUR;

2022 m. biudžeto projektas yra 2020 m. pabaigoje priimto Europos Sąjungos ilgalaikio biudžeto dalis ir juo siekiama ilgalaikio biudžeto prioritetus paversti konkrečiais metiniais rezultatais. Todėl didelė lėšų dalis bus skirta kovai su klimato kaita, laikantis tikslo 30 proc. ilgalaikio biudžeto ir ekonomikos gaivinimo priemonės „NextGenerationEU“ biudžeto išleisti šiam politikos prioritetui.

 

Daugiau informacijos:

Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje

Gedimino pr. 16, LT 01103 Vilnius

Tel: +370 5 231 3186

www.ec.europa.eu/lietuva

ŠALTINIS: https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/2022-m-es-biudzetas-europos-ekonomikos-atsigavimo-spartinimas-ir-pazanga-kuriant-zalia-skaitmenine-ir-atsparia-ateiti-215802, žr. 2021-06-09
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Neįgalieji darbo rinkoje –

TIK 1 IŠ 10 IEŠKO DARBO, NORS ĮSIDARBINIMO GALIMYBĖS GERĖJA

2021 m. rugpjūčio 9 d. Užimtumo tarnybos pranešimas spaudai

Vis daugiau į darbo rinką sugrįžtant nedirbančių šalies gyventojų, mažėja ir Užimtumo tarnyboje registruotų negalią turinčių žmonių. 16,1 tūkst. – tiek pastaruoju metu jų ieško darbo. Tai – 3,3 tūkst. mažiau nei metų pradžioje. Neįgaliųjų profilio struktūroje dominuoja vyrai – jie sudaro 52,6 proc., 55+ – daugiau nei pusė (51 proc.), formaliai įgytos profesinės kvalifikacijos neturi beveik trečdalis (32,3 proc.) negalią turinčių klientų. Ilgalaikių bedarbių tarp šių asmenų yra 45,5 proc. Daugiau nei trims penktadaliams (68,4 proc.) nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis.

Akivaizdu, jog vos 11 proc. asmenų su negalia, kurie yra darbingo amžiaus, ieško darbo, tai yra, tik apie 1 iš 10 nori dirbti.

„Šiais metais per mėnesį vidutiniškai įregistruojama pusantro karto  mažiau neįgalių asmenų nei 2019 ar 2020 metais. Įdarbinimo rodikliai taip pat gerėja: šių metų antrąjį ketvirtį – pirmą kartą nuo 2019 m. pradžios – įsidarbinusių skaičius viršijo per tą patį laikotarpį įregistruotų darbo neturinčių asmenų skaičių. Visgi neįgaliųjų skaičius – 37,5 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu, o ilgalaikių bedarbių su negalia skaičius siekia 7,3 tūkst.“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Per pastaruosius metus labiausiai augo neįgalių  iki 40 metų amžiaus skaičius: darbo neturinčių jaunuolių iki 29 m. padaugėjo 59,6 proc., 30-39 m. – 45,6 proc., vyresnių nei 55 m. – 39,4 proc.. Labiau išaugo neįgalių moterų skaičius – 39,9 proc. (vyrų – 35,4 proc.). 30-40 proc. darbingumo lygį turinčių asmenų skaičius per metus šoktelėjo  82,8 proc. Besikreipiančių su 45-55 proc. darbingumo lygiu skaičius padidėjo 22,4 proc. 

2021 metais tarpininkauta įdarbinant 3,3 tūkst. negalią turinčių asmenų, iš jų –  80,6 proc. pradėjo dirbti pagal neterminuoto darbo sutartis. Negalią turinčius asmenis dažniausiai įdarbino administracinę ir aptarnavimo veiklą, apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės. Terminuotai – administracinę ir aptarnavimo veiklą, apdirbamosios gamybos, švietimo veiklas vykdančios įmonės ar įstaigos.

„Stebima, kad darbdaviai mieliau priima žmones su negalia į valymo paslaugų įmones, pardavimų, konsultacijų telefonu ir kitas įmones, kur nereikia aukštos kvalifikacijos. Tačiau nemažai negaliųjų įsidarbina juvelyrikos, IT ir apskaitos srityse. Taip pat judėjimo negalią turintys asmenys  dirba darbus, kuriuos galima atlikti namų sąlygomis, pvz., informacijos teikimas skambučių centruose ar prekyba telefonu“, – sakė J. Zemblytė.

Užimtumo tarnyboje registruoti negalią turintys asmenys daugiausia pageidauja dirbti nekvalifikuotais darbininkais, valytojais, kiemsargiais, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojais, pardavėjais, pakuotojais (rankomis), apsaugos darbuotojais, sekretoriais, apskaitos ir buhalterijos tarnautojais, reklamos ir rinkodaros specialistais, dažytojais.

Pirmąjį pusmetį per Užimtumo tarnybą mokėsi naujos profesijos, stažavosi, įsidarbino subsidijuojamose darbo vietose ir dalyvavo kitose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse 681 negalią turintis žmogus, pernai – 539. Remiamo užimtumo priemonėmis pasinaudojo  415 negalią turinčių asmenų, parama judumui – 31.

Į darbo rinką padedančiose integruotis paramos mokymuisi priemonėse pradėjo dalyvauti 106 asmenys: profesiniame mokyme – 100, stažuotėje –  4, kompetencijų pripažinime –  2.   Populiariausios mokymo programos tarp neįgaliųjų – slaugytojo padėjėjo modulinė profesinio mokymo programa (mokymus baigė 10 asmenų), sandėlio operatoriaus (9), virėjo (7), apskaitininko (6), svečių aptarnavimo darbuotojo (6), socialinio darbuotojo padėjėjo (5). 

Pagal darbo vietų steigimo priemonę, įsteigtos 48 naujos darbo vietos neįgaliesiems: automobilio vairuotojo – 15, mechanizatoriaus – 7, mikroautobuso vairuotojo – 4, staliaus – 3, administratoriaus – 3 ir kt. Savarankiško užimtumo rėmimas sudarė galimybę įsteigti 14 naujų vietų neįgaliesiems –  baldžiaus, suvirintojo, šaltkalvio, aplinkos tvarkytojo, siuvėjo modeliuotojo ir kt.

Užimtumo tarnyba įgyvendina ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Profesinė reabilitacija“. Šio projekto tikslas – padėti neįgaliems asmenims integruotis į darbo rinką, atkuriant asmens darbingumą bei įgyjant naujų profesinių kompetencijų, taip pat – siekiant savarankiškai įsidarbinti ar dalyvauti įdarbinimo programose. Projekto įgyvendinimo metu profesinės reabilitacijos programose jau dalyvavo 648 neįgalieji.

Iliustracijos šiame numeryje iš creativecommons.org
--------------------------------------------------

Į SVEIKATĄ

 

ANALIZUOKIME

 

Kokie yra pradiniai prasidedančios manijos ar depresijos požymiai? Daugeliui pacientų prieš maniją ar depresiją pasireiškia pirminiai požymiai. Juos lengviau pažinti esant manijai nei depresijai. Tie požymiai išryškėja elgesyje (pavyzdžiui, pasireiškia nenusėdėjimu, miego sutrikimu), mąstyme (prabudus naktį neįmanoma sustabdyti minčių, jos taip ir bėga galvoje) ar emocijose (nerimo jausmas, viskas aplink nepatinka).

 

Kokie gali būti pradiniai manijos požymiai?

Esant manijai ir depresijai pirmiausia pasireiškia miego sutrikimai. Esant manijai – tai prabudimai viduryje nakties ar po 2-5 valandų miego. Po to būna jautrumas. Kai kam padidėja produktyvumas, tai yra, galima daug nuveikti darbe ar namuose.

Kokie gali būti pradiniai depresijos požymiai?

Esant depresijai miego sutrikimai dažnai pasireiškia ankstyvu pabudimu, pavyzdžiui, valanda anksčiau nei įprastai, ar mieguistumu dieną. Būdingas nuovargio jausmas, kai norisi prigulti vos grįžus iš darbo ir net nėra jėgų pavalgyti. Kartais atsiranda pojūtis, kad viskas beprasmiška, pilka, neįdomu.

Kodėl svarbu atpažinti pradinius priepuolio požymius?

Išmokus atpažinti pirmuosius manijos ar depresijos požymius galima imtis apsauginių priemonių: skirti ypatingą dėmesį dienotvarkei ir reguliariai vartoti vaistus, saikingai padidinti fizinio krūvio reguliarumą ir intensyvumą, pailsėti ir, svarbiausia, nueiti pas gydytoją. Savalaikis vizitas pas gydytoją padės sustabdyti priepuolio plėtrą. Tokiu metu geriau vengti streso, o manijos pradžioje – ir triukšmingų pramogų.

Kokios priemonės padės išvengti priepuolio?

Svarbu pačiam suprasti ir pageidautina užsirašyti, kas Jums padeda ar gali padėti išvengti priepuolio. Pavyzdžiui, ką daryti, kad nurimtumėte (Manijos atvejis) ar pakiltų nuotaika (Depresijos atvejis), kaip elgtis, jei pabudote viduryje nakties; jei gresia barnis su artimu žmogumi. Žinoma, jog kai kam nurimti gali padėti skaitymas. Todėl vos pajutus emocinį susijaudinimą galima padėti sau skaitant kokį romaną. Moterys nurimsta užsiimdamos rankdarbiais.

Kaip atpažinti ligos paaštrėjimo pradžią?

Paprasčiausiai atsiminkite ir parašykite, kokie pokyčiai Jūsų elgesyje, mąstyme, emocijose vyksta iki priepuolio. Geriausia užsirašyti kelis žodžius apie kieikvieną požymį, pavyzdžiui, ne paprastas jautrumas, o „stipriai jaudina dukters elgesys ir jos rengimosi maniera“. Taip pat prisiminkite, ką apie Jus kalba artimieji ir kolegos, kai esate tokios būklės („žmona sako: tu įsiaudrinęs ir nuolat ginčijiesi“). Po to geriausia pasitarti su artimaisiais. Jie gali papildyti Jūsų sąrašą ar jį patikslinti.

Sudarykite savo planą ligos priepuoliui įveikti

Pradžioje galima kortelėje surašyti visus artėjančio priepuolio požymius, suskirstyti juos į ankstyvuosius, viduriniuosius ir vėlyvuosius, priklausomai nuo to, kiek jie yra arti pačiam priepuoliui. Kiekvienai stadijai reikia parinkti tas priemones, kurios padeda išvengti būklės pablogėjimo. Lengviau, žinoma, visa tai padaryti su psichoterapeutu ar psichiatru, tačiau galima pamėginti ir pačiam. Kiekvienam toks planas yra individualus. Čia pateikiame manijos atvejo planą:

 

Pradinė stadija:

·         Miegu tik dvi-tris valandas per parą ir pastoviai prabundu.

·         Sutuoktinis sako, kad atrodau įsiaudrinęs.

·         Sutuoktinis sako, kad kalbu per greitai.

·         Pykstuosi su sutuoktiniu.

·         Darbe atlieku daug reikalų.

Veiksmai:

·         Grįžti į lovą, pusvalandį paskaityti ir vėl mėginti užmigti.

·         Paklausti savęs, ar nedarau iš musės dramblio ir ar nesipykstu dėl smulkmenų.

·         Sudaryti planą, ką reikia padaryti darbe, o ką galima atidėti.

·         Palikti laiko skaitymui.

Vidurinioji stadija:

·         Prabundu po dviejų valandų miego, negaliu sustabdyti minčių tėkmės galvoje.

·         Esu labai kalbus, net su nepažįstamais žmonėmis.         

·         Pykstuosi su kitais žmonėmis darbe.

Veiksmai:

·         Pasitarti su gydytoju, kuris gali pakeisti vartojamų vaistų dozes.

·         Pabėgioti kokias 30 minučių.

·         Daugiau būti vienumoje ir su artimaisiais.

 

Prieš pat priepuolį:

·         Minčių tėkmė galvoje dienos metu.                                 

·         Išleidžiu daug pinigų ir perku nenaudingus daiktus.

Veiksmai:

·         Paskambinti ir suplanuoti susitikimą su psichiatru.

KAIP ELGTIS, KAI NUSTATOMA DIAGNOZĖ?

 

Ar žinote, jog turite teisę nesutikti su Jums nustatyta diagnoze?

                      Niekas man nepasakė, kokius klausimus reikia pateikti, kai nustatinėjama diagnozė. Aš tiesiog tikėjau kiekvienu psichiatru ir vietoje to, kad būčiau aktyvi gydymo procese, buvau tiesiog „keleivė“. Supratau, kad mentalinio sutrikimo diagnostika slegia. Be to, dauguma iš mūsų net nesuvokia, kas tai yra – geras psichiatras. Dauguma patenkame į tokias situacijas visiškos krizės atveju, bet iš mūsų vis viena tikimasi aktyvios pozicijos – vaidmuo, kurį labai sunku priimti, kai tau paprasčiausia reikia pagalbos. Todėl noriu pasidalinti patirtimi, ką supratau sužinojusi savo diagnozę. Pažymėtina, kad diagnozė yra viso labo tik nuomonė, kurios pagrindu bus sudaromas visas gydymo kursas ir terapijos. Tikiu, kad turėdami žinias, geriau save palaikysite tuo metu, kai tai atsitiks Jums. Toliau pateikiu penkis dalykus, kuriuos būtina atsiminti po diagnozės nustatymo.

 

  1. Diagnozė – tai gydytojo nuomonė medicinos požiūriu

Atsisakydama savidiagnostikos, kuri turi savo vaidmenį, papasakosiu penkis dalykus, kuriuos būtina žinoti, kad galėtumėte geriau save palaikyti po diagnozės nustatymo. Diagnozės gavimas nereiškia, kad tai ir bus galutinis apsisprendimas, su kuo Jūs kovojate. Gydytojai gali klysti. Kai kurie skirtumai tarp ligų yra tokie neapčiuopiami, kad net geriausi psichiatrai gali jų nepastebėti. Tačiau tai nereiškia, kad turime nepasitikėti savo gydytojais. Pasitikėjimas svarbus! Tai reiškia, kad sveikas skepticizmas nepakenks. Tai reiškia, kad turime būti pasirengę atsakinėti į klausimus, kad gautumėme daugiau informacijos, ir kalbėti, jei kas nors su mumis nesurezonavo.

 

  1. Tai instrumentas – Jums spręsti, kaip jį panaudoti

Kiekvienas iš mūsų turime priežasčių ieškoti savyje kokios nors diagnozės. Svarbu atsiminti, kad diagnozė pirmiausia turi funkcionuoti kaip instrumentas, kuris padeda Jums, o nėra kažkoks nuosprendis, kurio bijote. Kai kurie žmonės naudoja diagnozę, kad gautų gydymą, kai kuriuos vaistus, specialias terapijas. Kai kurie naudoja ją, kad gautų kai kurias paslaugas, susijusias su nedarbingumu, neįgalumu. Kiti diagnozėje mato patvirtinimą, kad problemą įveikti gali savęs nekaltindami, rasti motyvus. Kai sužinote diagnozę, gerai yra į tai pasižiūrėti kitu kampu ir savęs paklausti: „Kaip aš tai panaudosiu savo naudai?“. Ką bedarytumėte, nežiūrėkite į diagnozę kaip į galutinį tašką. Diagnozė turi būti rodyklė, o ne taškas Jūsų gydyme.

 

  1. Stigmatizacija gali įtakoti diagnostiką

Gavusi diagnozę, labai norėjau atsikratyti etiketės, kurią prilyginau pasakymui „blogas žmogus“. Stigma yra reali ir pasireiškia ji gana piktybiškai. Diagnostikos procese svarbu kai ką atsiminti, ypač jei turime atskirties bruožų. Ar stigma yra Jūsų pasipriešinimo diagnozei pagrindas? Gal pati diagnozė nustatyta su tam tikra išankstine nuostata? Tai yra gana svarbūs klausimai. Reikia žinoti, kaip vystoma susijusių tyrimų sritis, nes Jūsų diagnozė gali būti laikmečio atspindys. Kokia informacija Jums dabar prieinama? Kaip mes suprantame – ar kokie yra supratimo sunkumai – kokie yra kai kurie sutrikimų simptomai? Svarbu peržiūrėti absoliučiai viską, kai naujos etiketės yra įtraukiamos į žaidimą. Bet koks gydymas, kuris skiriamas neatsižvelgiant į nuostatas, apsisprendimą ir kultūrinius skirtumus, paprasčiausiai nėra kompetetingas.

 

  1. Jūsų nuomonė taip pat svarbi

Labai svarbu, kad pacientai suprastų, kad jie gali ir turi būti aktyvūs savo gydymo dalyviai. Tai man paaiškino mano psichiatras ir už tai esu jam labai dėkinga. Tai reiškia, kad turite teisę nesutikti, pateikti klausimus ir prašyti daugiau informacijos – tiek, kiek Jums jos reikia. Jūsų patirtis ir perspektyva yra neįkainojami diagnostikoje; bet kuris gydytojas, kuris nuvertina Jūsų indėlį, negalės Jums iš tikrųjų padėti. Man teko sutikti nemažai žmonių, kurie bijojo pasakoti apie save gydytojui. Mano psichiatras dažnai man kalba, kad mūsų susitikimai – kolaboracija. Kai jis man nustatė diagnozę, patyriau jausmą, kad mes kartu kažkur atėjome. Jei tokio jausmo nepatyrėte, tai signalizuoja, jog turite pasieškoti kito gydytojo.

 

  1. Tai, kaip save apibūdinate, yra tik Jūsų reikalas

Negaliu atskirti savo ligos nuo savęs, savo sąmonės, savo kelionės. Ji yra čia. Tikiu, kad kiekvienas žmogus su mentaliniu sutrikimu pats sprendžia, ką diagnozė jam pačiam reiškia. Tai, kaip man, gali būti labai fundamentalu ir daryti poveikį kiekvienam nugyventam momentui. Ar gali būti tiesiog etikete, kažkuo, kas leidžia truputį geriau save suprasti. Galite to net nevadinti „mentaliniu sutrikimu“, jei Jums tai netinka. Ir tai visiškai normalu. Kad ir ką tai reikštų, spręsti Jums. Tai Jums spręsti, ką diagnozė reiškia Jūsų identitetui. Galų gale diagnozė turi padėti Jums, suteikti galimybes, kad ir ką jos Jums reikštų.

Pergyvenau visą emocijų spektrą gavusi diagnozę, pykau, kad nežinojau to anksčiau. Buvau sužavėta, kad galiu pagaliau paaiškinti tai, kas anksčiau negalėjo būti paaiškinta. Bijojau ir nerimavau, kad su visu tuo nesusitvarkysiu. Ir buvau nusivylusi – liūdėjau dėl to, kas ilgą laiką vyko su manimi – nes negalėjau savęs neklausti, kodėl tai atsitiko su manimi. Diagnozės gavimas gali būti pritrenkiančiu ir emocianaliu potyriu. Tuo momentu gali būti sunku suprasti, kokie turi būti kiti žingsniai, nekalbant jau apie tai, kaip tai išgyventi. Tikiuosi, kad mano mintys padės pasirinkti perspektyvą, ką daryti toliau po diagnozės nustatymo. Su kiekviena pragyventa diena jaučiuosi truputį stipresnė. Tai yra daugiau nei kada nors galėjau savo mintyse sau leisti.

ŠALTINIS: http://everydayfeminism.com/2017/03/diagnosed-with-mental-illness/

 

ĮSIMINTINOS DATOS

 

Rugsėjo 1-oji: Mokslo ir žinių diena. Mokyklose prasideda nauji mokslo metai.

Rugsėjo 8-oji: Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena). VI amžiuje Jeruzalėje, Marijos gimimo vietoje, buvo pastatyta ir pašventinta Šv. Onos bažnyčia. Tada ir pradėta visoje Rytų Bažnyčioje rugsėjo 8-ąją švęsti Dievo Motinos Gimimą.

Rugsėjo 16-oji: Labdaros ir paramos fondas „Jaunasis tyrinėtojas“ pažymi savo veiklos 25 metų sukaktį.

Rugsėjo 22-oji: Rudens lygė (lygiadienis). Tai metas, kai diena susilygina su naktimi. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia. Nuo šios dienos nakties trukmė jau tampa ilgesnė už dienos trukmę ir toliau ilgėja.

Rugsėjo 29-oji: Dagos diena, Šv. Mykolas. Iki šios dienos nuo seno lietuviai baigdavo bulviakasį ir žemės ūkio darbus. Žodis „daga“ kilęs iš „dygti“, jis reiškia daigus, t.y., sudygusius grūdus, o kartu ir jų derlių. Mykolas („Panašus į Dievą“) kovoja su šėtonu, padeda nugalėti pagundas, sergsti mirusiuosius. Jis laikomas angelų karvedžiu. Manoma, kad šv. Mykolas saugo ir vaduoja tikinčiųjų sielas nuo piktųjų jėgų, o mirties valandą lydi vėles į dangų. Tikima, kad šv. Mykolas paskelbs Paskutinio Teismo dieną.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS ARBA PATARIMAI TIEMS, KURIE NORI IŠLIKTI NELENGVOMIS PANDEMIJOS IR POPANDEMINĖMIS SĄLYGOMIS

STEBUKLINGI ŽODŽIAI

Labai dažnai sėkmė priklauso nuo pasirinktų žodžių. Visi esame ką nors pardavę ar mėginę parduoti, apsikeisti su draugu ar kaimynu kokiomis paslaugomis ar daiktais, sodo gėrybėmis ir pan. Kai kas esame išmėginę ir prekiauti turguje ar parduotuvėje, mugėje. Taigi, pravartu žinoti, jog žodžiai daro stebuklus. Kaišiokite tuos efektingus žodžius kalbėdamiesi su klientu ar tiesiog kaimynu, draugu, kai siekiate gero sandorio. Įsidėmėkite, štai, tie stebuklingi žodžiai -

 

AKTYVUMAS, SKONIS, ŽAVINGAS, HARMONINGAS, GILUS, SVETINGAS, NAMAS, VIENINTELIS, NUOSTABUS, SVEIKATA, KOKYBĖ, GROŽIS, ASMENYBĖ, MEILĖ, MADINGAS, JAUNYSTĖ, PATIKIMAS, TIKRAS, NEPAKEIČIAMAS, NEBRANGUS, MOKSLINIS, DIDŽIULIS, ORIGINALUS, PATRIOTIZMAS, PROGRESAS, AUKŠČIAUSIOS KLASĖS, POPULIARUS, PATRAUKLUS, NORMALUS, TEIKIANTIS IŠDIDUMO, PRESTIŽAS, IŠMINTINGAS, REKOMENDUOJA, DŽIAUGSMAS, PRAMOGA, PRABANGUS, DRĄSUS, ŠIUOLAIKINIS, STILIUS, SPORTAS, SAVARANKIŠKAS, POMĖGIS, SĖKMINGAS, ŠVARUS, VERTYBĖ, LAIKO TAUPYMAS, EKONOMIŠKAS, EFEKTYVUS, ĮSPŪDINGAS, ELEGANTIŠKAS.

 

Kaip sužinoti, ar žmogus pirks?

 

Jei pokalbis pavyko ir pasiūlymas sudomino, sutelkite pastangas, kad sandoris įvyktų. Labai dažnai padaromos klaidos, sakoma: ‚PAGALVOKITE APIE TAI, PALIKSIU BUKLETĄ. PASKAMBINKITE, KAI APSISPRĘSITE‘. Taip paliekamos atviros durys konkurentams. Kada tinkamiausias laikas sudaryti sandorį? Patogiausia tai padaryti, kai klientas ima klausinėti apie pristatymą, tiekimą, mokėjimo sąlygas. Jei per daug skubinsite jį, klientas gali būti nepatenkintas. Teisingai pasirinkite tinkamą laiką susitarimui, šito išmokstama ne iš karto.

 

Naudokitės amortizatoriais

 

Kai klientas išsako abejones, neatsakykite iškart. Geriau sakyti tokias frazes, kurios patvirtina Jūsų dėmesingumą, pavyzdžiui: ‚suprantu Jūsų abejones‘, ‚dauguma iš pradžių abejoja‘.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

JUOKAS – DALYKAS RIMTAS

 

Karikatūrų, šaržų konkursas tęsiamas. Šį kartą – 10 metų vaiko sukurtas šaržas iš serijos 'Juokingiausi pasaulio žmonės'.

 


Griežtai draudžiama „Padėkime sau'19“ paskelbtą žodinę ir vaizdinę informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Padėkime sau'19“ kaip šaltinį.

 „PADĖKIME SAU'19“ Nr. 28(10) išeis 2021 m. rugsėjį-spalį. Jei norite pasiskelbti, dovanoti, pasveikinti, prenumeruoti mūsų leidinio e-versiją (kaina – 3,5 euro už 6 numerius, išeina kas mėnesį), praneškite el. adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Taip pat ir toliau laukiamos Jūsų sukurtos karikatūros įvairiomis temomis, bus apdovanojimai.

 

 

 

ISSN 2669-1426 „Padėkime sau‘19“ 2021: 26(8)



SVARBU ŽINOTI
 
Sunkmečių, krizių metu labiausiai pažeidžiami yra asmenys su negalia. Kaip žinia, jie ne tik yra labiausiai nukenčiantieji finansiškai, paranda namus, yra dar labiau sužalojami, jie yra tie, kurie negauna reikiamų paslaugų, medicinos paslaugų taip pat. LR per pandemijos metus turime arti 10 000 perteklinių mirčių visai ne nuo COVID-19, niekas neskelbia, kiek jų tarpe yra asmenų su negalia, tiesiog nesulaukusiųjų jokios pagalbos. Vien per 2020 m. asmenų su negalia LR sumažėjo apie 7 000, taip pat nėra jokios informacijos, kokios yra to priežastys, nes visos tendencijos buvo itin ryškios, jog asmenų su negalia LR tik daugės ir daugės gana sparčiai. Taip pat vieša paslaptis, jog įvairių krizių metu pirmiausia išparduodami neįgaliųjų asmenų organai, be jų žinios ir sutikimo be saiko imamas jų kraujas, plazma, limfa... visa tai retsykiais melagingai afišuojama, neva, atliekama viskas „mokslo labui“ ir kad donorystė yra neva kilnus reikalas. Taip nėra. Neįgalūs žmonės ir pirmiausia vaikai, kūdikiai yra paprasčiausiai išrenkami dalimis kaip kokie automobiliai ir išparduodami su puikiu pasipelnymu, nekalbant jau apie biomedicinius tyrimus, eksperimentus, po kurių asmenys su negalia lieka dar labiau sužaloti, nukankinti ir t.t. Tokiomis aplinkybėmis Jūs turite teisę parengti nesutikimus ir juos įregistruoti pas šeimos gydytojus ar gydymo įstaigose, jei tokiose esate dabartiniu metu. Dokumentas gali atrodyti taip:
 
INFORMUOTO ASMENS NESUTIKIMAS
 
Vardas, pavardė, a.k. ......, nesutikimas, kad audiniai, organai po mirties būtų paimti transplantacijai, Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre įregistruotas .................. (nesutikimo Nr. ...............).
Nesutikimo duomenys registruoti Nacionaliniame transplantacijos biure prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius; ntb.lrv.lt
 
Taip pat nesutinku būti kraujo, plazmos, limfos, ląstelių ir organų donoru ir gyva/-s būdama/-s bei nesutinku, kad būčiau įtraukta/-s į biomedicinius ar kokius kitus tyrimus. Jei į tokius tyrimus buvau įtraukta/-s anksčiau, prašau juos nutraukti ir jokie duomenys, jų fragmentai apie mane net koduoti, šifruoti negali būti naudojami jokiais tikslais. Šis nesutikimas mano yra pareikštas kaip informuoto asmens, atitinka visas LR ir ES galiojančias teisės ir etikos normas, su neįgaliaisiais susijusią konvenciją bei nuostatas, kurias Lietuvos Respublika privalo vykdyti ir jos paskelbtos JT ŽTT raportuose neįgaliųjų diskriminacijos panaikinimo klausimais 2020 ir 2021 m., kur aiškiai išdėstyta, jog jokie medicininiai bandymai, tyrimai ir pan. su neįgaliais asmenimis negalimi, jei jie to nenori, nesutinka. Neįgalūs asmenys turi teisę rinktis gydymą, medicinos paslaugas ir Vyriausybės privalo sudaryti galimybes neįgaliesiems gyventi oriai ir pirmiausia tai reiškia pakankamą finansinį aprūpinimą, kad neįgalusis asmuo turėtų realią galimybę rinktis medikamentus, gydymo kursą, paslaugas, kaip antai, reabilitacijos.
Pagal EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTU (ES) 2016/679, jo 4 skirsnio 21 str. 2 d., pareiškiu nesutikimą, kad su manim susiję duomenys būtų tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais ir iš susijusių institucijų duomenų bazių būtų ištrinti bei neplatinami jokiu pavidalu.
Pranešu, kad su 2020-12-22 Lietuvos bioetikos komiteto išaiškinimu susipažinau. Jis neprieštarauja tam, kas išdėstyta aukščiau, būdama/-s informuota/-s, teisėtai ir tinkama forma pareiškiu šį savo nesutikimą. /Pastaba: Lietuvos bioetikos komiteto išaiškinimą galite rasti https://www.leidinyssau.lt/
 
Naudojuosi teise apie susidariusią nepatenkinamą padėtį LR nuolat viešinti faktus, informuoti susijusias tarptautines organizacijas, visuomenę, tarptautinius ekspertus, investuotojus, įtakingus asmenis, nulemiančius LR finansavimą ir reputaciją tarptautinėje aplinkoje.
 
...........................................................................................................
Vardas, pavardė                   Parašas                               Data
------------------------------------------------------------


IŠGYVENIMO PRAD
ŽIAMOKSLIS
ARBA PATARIMAI TIEMS, KURIE NORI IŠLIKTI NELENGVOMIS PANDEMIJOS IR POPANDEMINĖMIS SĄLYGOMIS

Piratų valgiai (1)

2 silkės, 1 svogūnas, pipirų, acto, 1 l virinto vandens.

Silkę sausai nušluostyti ir storai suvynioti į švarų popierių. Kepti ant žarijų. Iškepus nuo silkės nuimti popierių, išimti kaulus, supjaustyti gabaliukais ir sudėti į virintą vandenį. Plaikyti 1-2 val. Pridėti pipirų, griežinėliais supjaustyto svogūno, acto. Sriubą valgyti šaltą su karštomis bulvėmis, išvirtomis su lupenomis.

SKANAUS!

P.s. Kai kas valgį vadina cibulyne, bet pasvarstykite patys...

Piratų valgiai (2)

2 silkės, 2 buteliai kefyro arba 1 l rūgusio pieno, pipirų.

Silkes nuplauti, neišskrosti. Jas nusausinti, suvynioti į švarų popierių ir kepti ant anglių, tačiau galima ir ant laužo anglių. Iškepus nuo silkės atsargiai nuimti popierių, išimti kaulus, pienius ir ikrus, supjaustyti gabaliukais.

Kefyrą ar rūgusį pieną supilti į dubenį, nemaišyti, dėti ant viršaus paruoštą silkę, pabarstyti pipirais.

Valgyti su karštomis bulvėmis, išvirtomis su lupenomis.

SKANAUS!

P.s. Kai kas valgį vadina šmakalu, išsamiau rasite J. Uginčienės nuostabioje knygoje „Žemaičių valgiai“, 1972.

Iliustracija „Buvo Žuvis“, autorė – Diana Viluckienė.

 


-----------------------------------------

ĮSIMINTINOS DATOS

Rugpjūčio 15-oji: Žolinė, Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė. Tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Bažnyčiose šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės. Dzūkės nuo seno į gėlių puokštę įdėdavo morką, griežtį, buroką ar net kopūsto galvą. Pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų. Sudžiovinti žolynai būdavo laikomi pirkioje už šventųjų paveikslų, užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą arbatą.
Rugpjūčio 16-oji: Šv. Rokas, pjūties pabaiga. Šią dieną buvo sėjami žiemkenčiai. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, pjūties pabaigos šventė sutapatinta su Roko varduvėmis. Šv. Rokas laikomas ligonių globėju. Šventuosiuose paveiksluose jis dažnai vaizduojamas vedinas šunimi, rankose laiko duonos kepalą. Šv. Rokas yra tas šventasis, kuriam meldžiamasi, kai norima pasveikti. SVEIKINIMAI!


----------------------

IŠŠŪKIAI? PRIKLAUSYS NUO JŪSŲ SAVIVERTĖS LYGIO,
AR ĮVEIKSITE JUOS; ARBA KAIP PASAKYTI TĖVAMS IR SENELIAMS, JOG JŲ ATŽALOS – „LŪZERIAI“, IR TAI YRA TIESA
Andžela Armonienė
2021-07-17
 

Savivertė varijuoja priklausomai nuo  situacijos (Crocker ir Major, 1989). Vienoje situacijoje gali trūkti, pavyzdžiui, vandens, tuomet vertybe tampa kokybiškas vanduo, kitoje – vertybe gali tapti kokia kita prekė dėl jos trūkumo. Būtent todėl nagrinėtini atvejai, kai menkos savivertės asmenys randa būdų ją didinti, pavyzdžiui, realizuodami save kūryboje, įgydami pripažinimo. Iš kitos pusės, vieša paslaptis – realiai kažko pasiekusieji nebūna išpuikę, patys gabiausieji, įdomiausieji, talentingi ir išties gražūs tiek vidumi, tiek išore žmonės būna kuklūs, nereikalaujantieji dėmesio. Dar mokykliniame amžiuje nesunku suvokti, jog klasėje pačios nedailiausios, negabiausios mergaitės tiesiog veržte veržiasi į sceną, ima dainuoti, šokti, kuo nors groti, nors sunkiai tai sekasi ir tėveliams tenka mokėti be stop signalo vis naujiems „guru“, kurie už solidžias pinigų sumas mandagiai pasakytų kiek švelnesnius žodžius apie tų tėvelių nevykėles baisuokles ir itin ankstyvame amžiuje nusivalkiojusias atžalas. Vadinamosios pamaivos – jos kartu ir pačios neįdomiausios, nuobodžios, kuo prastesnės išvaizdos, tuo labiau susireikšminusios, neretai turtingesniųjų tėvų atžalos, kurių niekas nemėgsta ir visada už jų nugarų iš jų tiesiog juokiasi – bendraamžiai su jomis bendrauja tik naudos vedini, mat, tokios, būdamos nepopuliarios, to populiarumo, pripažinimo siekia tiesiog apmokėdamos bendraklasių pramogas, keldamos vakarėlius savo tėvų sodybose, parūpindamos kvaišalų, kitų pramogų, permiegodamos su visais, kas netingi su tokiomis bjauriomis bei neįdomiomis to daryti, ir pan. Vaikystei, paauglystei prabėgus nesunkiai įsitikini – buvusiosios turčių šeimų atžalos niekada nieko taip ir nepasiekia, kažkurį laiką pasišvaisto su tėvų nupirktais automobiliais, papramogauja kur nors egzotiškuose kraštuose ir tarsi užgęsta – taip nieko ir nesudominusios, tėvų pinigėliai vis viena anksčiau ar vėliau sutirpsta... ir nieko tiesiog nelieka, dažnu atveju randi jas apipuvusias kokiose narkomanų landynėse svečiose šalyse, nes savojoje ir rodytis jos nebedrįsta arba nebepajėgia išsikapanoti iš landynių ir šiukšlynų kartu su tokiais pat nevykėliais savo vaikais.

Pasitenkinimas savimi ir pasiektais rezultatais siejami su aplinka, kurioje aukštesnės savivertės asmuo save pozicionuoja, todėl poreikis įsigyti ir daugiau kokybiškų bei brangesnių prekių išauga. Žinoma, itin kokybiški daiktai nebūtina yra krintantys į akis, lengvai pastebimi. Būna, žmogus net sunkiai suserga ir tampa kaupiku, godžiai renkančiu sendaikčius ar ką nors kolekcionuojančiu atsisakydamas visko, juokindamas aplinkinius vaikščiodamas apiplyšęs ir besimaitindamas iš konteinerių pasibaigusio galiojimo maisto produktais. Kas nežino Gobseko istorijos? Apsidairykite... mūsų aplinkoje „gobsekų“ ir „gobsekių“ tiesiog antplūdis ir niekas taip gerai kaip jie nežino, kur ką galima gauti nemokamai, kur kas ką dalina, skirsto...

Anot psichologijos mokslo atstovų  P.K. Oles ir kt. (2013), cit. Diener (1984); Jones ir kt. (2003), pasitenkinimas gyvenimu susijęs su tuo, kaip asmuo vertina įvairias siritis, taip pat su bendravimu, kuris suteikia gyvenimui prasmę. Minimos taip pat pozityvios pasekmės, įskaitant fizinę sveikatą bei prisitaikymo kopijavimo strategijas. Savivertė išreiškia bendrąjį savęs vertinimą (Oles ir kt., 2013, cit. Rosenberg, 1989).  Kaip manoma, pozityvi orientacija stipriai koreliuoja su saviverte, tačiau pastaroji nėra pozityvios oreintacijos komponentė. Iš kitos pusės, priimtinos longitudinės studijos, kad būtų įvertintos galimos įtakos, kurios jungia šių dviejų konstruktų kryptis. Dabartiniai rezultatai papildo nuomonę, kad individai, kuriems būdingas aukšto lygio pasitenkinimas gyvenimu, stipriau jaučia savo galimybių ir stiprybių konfidencialumą, nors šios dvi nuomonių tendencijos skirtingos.

Kita su tuo susijusi problema yra hipotetinė sąveika tarp pozityvių orientacijų bei esminių savęs vertinimų, kaip chrakteringų bruožų, parodomų per savivertę, kontrolės būdą, bendrąjį savivertės įsitikinimą (BSĮ) bei silpną neuroticizmą (Oles ir kt., 2013, cit. Judge, 2009). Pasirinkus tirti sąveiką tarp BSĮ ir pozityvios orientacijos, savivertė, kaip samprata, taikoma žmonių nuomonei apie tai, kaip jie vertina savo galimybę vykdyti specifines užduotis bei įveikti iššūkius. Skirtingai nei cit. Bandura (1997), kuris gina specifinius savivertės ypatumus, cit. Scharzer (1992), tvirtina, jog BSĮ, kaip asmens galimybė atlikti būtinus veiksmus lenktyniauti reikalaujančiose situacijose, yra praktiškai vartotinas (Oles ir kt., 2013).

Socialinių mokslų atstovai (Lam ir kt., 2010) tyrė, kaip asmenys apibrėžia identiteto sampratas socialinio identiteto bei identiteto teorijų aplinkoje ir analizavo jų taikymą marketingo srityje. Savivertės samprata taip pat pateko į tyrimų sferą. Marketingo mokslas, pagrįstas identiteto teorija, orientuojasi į tai, kaip individualus klientas supratimas apie tai, kas yra „aš“ ir „ne aš“ (Lam ir kt., 2010, cit. Kleine ir kt., 1995) ir kaip jie elgiasi sutinkamai su labiausiai ryškiu identitetu (Lam ir kt., 2010, cit. Arnett ir kt., 2003; Bolton and Reed 2004; Oyserman 2009). Apibendrinti galime, jog identiteto teorija yra labiausiai susijusi su individualia elgsena bei privačiąja savastimi (Lam ir kt., 2010, cit. Triandis, 1989).

Marketingo moksle reikšminga tyrimų sfera – sąveika tarp paslaugų kokybės, kliento pasitenkinimo ir lojalumo. Kadangi svarbios ir elgesio intencijos, šiame kontekste tyrinėjamos ir klientų vertybinės orientacijos. Siekiamybe tampa toks klientas, kuris paslaugas žodžiu pozityviai rekomenduoja savo aplinkos žmonėms, tuomet tyrimų tikslai skirstomi į (1) siekį tirti paslaugų kokybės poveikį klientų pasitenkinimui ir jų lojalumui; (2) siekį tirti ryšius tarp klientų pasitenkinimo ir lojalumo; (3) siekį išplėtoti suvoktos kainos, vertės, kintančios kainos vaidmenis aplinkoje, kur vertinama paslaugų kokybė, klientų pasitenkinimas, lojalumas (Lee, 2013). Prieita išvados, jog galima pozicionuoti paslaugų kokybę kaip prioritetinę, lyginant su kliento pasitenkinimu, dažniausiai nustatomi pozityvūs ryšiai. H.S. Lee (2013), cit. Rust ir kt. (1994), pranešė, jog kliento pasitenkinimas ir žavėjimasis yra veikiami kliento lūkesčių ir kad teriminas „lūkesčiai“, kaip jį vartoja elgsenos mokslo atstovai, kas anot jų, reiškia „kas, vidutiniškai tikėtina, gali nutikti“.

Marketingo teorijon įtraukiamos sąveikos teorijos. Sąveika tyrinėjama daugelyje akademinių disciplinų bei iš daugelio skirtingų perspektyvų. To paseka – nėra sutarimo dėl aiškinimo ir diskutavimo, kas yra sąveika/ryšiai (Williams, 2012, cit. Haugland, 1999). Iš verslo perspektyvos, verslo sąveika ar marketigo sąveika turėtų būti įtraukta tik kai padeda pasiekti akivaizdų konkurencinį pranašumą. Įvairios teorijos, siejamos su verslo sąveika, įtraukia dar ir prekybinę kaštų ekonomiką (Williams, 2012, cit. Williamson, 1985), išteklių priklausomybės (Williams, 2012, cit. Pfeffer and Solancik, 1978), racionalių pokyčių teoriją (Williams, 2012, cit. Macneil, 1980), verslo tinkų teoriją (Williams, 2012, cit. Hakansson and Snehota, 1995), eilę kitų teorijų ir mokslo požiūrių.

Sąveikos marketingas, kaip kooperatyvių ir bendradarbiavimo sąveikos su klientais bei kitais rinkos veikėjais procesas (Williams, 2012, cit. Sheth and Parvatiyar, 1995), papildomai, remiantis  Shani ir Chalasani (1992, p. 44), dar apibrėžiamas kaip „integruotos pastangos nustatyti, sukurti bei palaikyti individualių klientų tinklą bei stiprinti tęstinumo tinklą abipusiai naudai pasiekti taikant intuityvų, individualizuotą bei pridedamąją vertę garantuojantį individualių klientų tinklą, užtikrinantį pridedamąją vertę garantuojančius kontaktus per ilgalaikį laikotarpį“ (Williams, 2012, cit. Yau, et al., 2000, p. 17).

Sąveikos marketingo klausimu apibendrinama, kad kompanijos naudingumas atsižvelgiant į kliento poreikius gali leisti kompanijai sukurti prasmingesnius ryšius ar sąveiką su vartotojais nei kada nors anskčiau. Šie ryšiai ar marketingo sąveika prisideda prie kainų mažinimo ribojimo bei augančių pajamų. Tai reiškia, jog efektyvūs sąveikos marketingo veiksmai gali padėti plėtoti ilgalaikį klientų lojalumą bei pasiekti rekšmingą konkurencinį pranašumą. „Dar labiau gąsdina tai, kad kaip lengvai mes galime atsitiktinai ir nepagalvoję pažeisti ar sugriauti tuos trapius lėšų išteklius dėl nepastovios bei nejautrios elgsenos, kurią parodome (Williams, 2012, cit. Cecil, 2000, p. 102). Bendriausia forma, sąveikos marketingo sėkmė ar sąveikos diados gali papraščiausiai  būti glaustai išreikštos fraze „daryk kitiems tai, ką norėtum, kad tau darytų“ (Williams, 2012, p. 29).

 

Klientų savivertės reikšmė marketingo teorijoje bei sąveika su tarptautiniu verslu

 

Ph. Kotleris (1984) išskyrė keturis reikalavimus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant potencialius rinkos segmentus, t.y., galimybė išmatuoti, pasiekiamumas, vientisumas, veiksmingumas. Nustačius segmentą, įmanoma išplėtoti prekės ar paslaugos pasiūlą rinkai, atsižvelgiant į tikslinio segmento poreikius. Segmentai apibrėžiami pagal ekonominį lygį ir naudingumą, po to planuojamos marketingo derinio priemonės.

Rinkos segmentavimas yra esminė marketingo strategija. Jos tikslas yra nustatyti rinkos segmentus bei pirkėjų grupes, kurios vėliau gali tapti marketingo kampanijų planų tikslinėmis grupėmis. Šiai marketingo strategijai yra būtina turėti tikslius duomenis apie segmentus ir vartototjų bendrąsias charakteristikas. Šios yra atitinkančios bei numatančios klientų iš tam tikso segmento atsaką į marketingo stimulą. Rinka yra skirstoma pagal klientų, sudarančių tam tikrą rinkos segmentą, geografinius, demografinius, psichologinius, psichografinius ar elgsenos kintamuosius. Privalumai ir trūkumai pagal kiekvieną kintamąjį taip pat yra reikšmingi ir į juos būtina atsižvelgti. Rinkos segmentavimas, kaip strategija, teikia privalumus artimesnių asociacijų su klientais dėka, kas buvo tradicinių verslo veiksmų stiprybė (Tynan; Drayton, 1987).

Derinant savivertės teoriją su marketingo segmentavimo literatūra, siekiama  išsiaiškinti, kokią įtaką savivertė daro kliento sprendimams dėl informacijos šaltinių pasirinkimo, kai priimamas perkamo prekės pasirinkimo sprendimas. Tyrimais nustatyta, kad informacijos šaltinius individai pasirenka skirtingai, tai priklauso nuo savivertės lygio. Pavyzdžiui, asmenys su aukštesniu savivertės lygiu remiasi patys savimi, tie, kurių savivertė žemesnio lygio, remiasi daugiau tokiais informacijos šaltiniais kaip žiniasklaida ar internetas (Bishop; Barber, 2012).

Savęs vertinimas siejamas su materializmu, asmens savivertė gerėja, kai šis įsigyja jo socialinį statusą atitinkančias ar pagal situaciją, galimybes ir aukštesnio socialinio statuso prekes. Todėl dažniau perkamos tokios prekės, kurios yra asmeninio ir socialinio identiteto simboliai, padeda formuoti žmogaus įvaizdį. Prekė įsigyjama, nes pirkinys ne tik suteikia malonių pojūčių, bet ir padeda jaustis tokiu, kokiu žmogus nori būti bei atspindi jo išskirtinumą. M. Lindstromas (2008) pasakoja, kaip studentams buvo duoti pinigai nupirkti baterijas. Kai parduotuvėje nieko nebuvo – studentai pirko pigiausias. Bet jeigu parduotuvėje buvo kitų žmonių, pirko brangesnes. Įvaizdis dar ne viskas, bet jis svarbus, socialiniai veiksniai taip pat reikšmingi.

Akivaizdu, jog kliento elgsena niekada nenustos būti reikšminga marketingo tyrimų sritimi, o joje – kliento savivertės vertinimo metodikos skatins ieškoti atsakymų į strateginius klausimus, kaip kuo geriau ir tiksliau atitikti klientų lūkesčius, norus, poreikius ir taip kuo pelningiau teikti paslaugas bei parduoti prekes.

Tarkultūrinės dimencijos atsiranda marketingo proceso metu, kai segmentuojama rinka, kai elementas „vieta“ tampa pretekstu plėtoti tarptautinį verslą dėl naudingumo gauti didesnį pelną pardavus prekes kitur nei jos buvo pagamintos. Pagrindiniu varikliu tuomet tampa rėmimas, nes jo dėka ir vyksta judėjimas, savivertę patvirtinančios prekės atsiduria tose vietose, kur jos simbolizuoja aukštos savivertės faktą.

Toliau galima teigti, jog elementas vieta gali būti išdėstomas geografinių krypčių pagrindu ir tiesiog iliustruojant kryptis, kaip viena ar kita prekė juda, kodėl ir pagrįsti tuo rėmimo kompleksą bei jį strateguoti, kadangi jis tampa pagrindine ašimi randant sąsajas ir užtikrinant garantuotą pelną, galimai net itin didelį pelną bei pajamingumą, o toliau – kovos už rinkas strategijos.

 

Savivertės samprata ir reikšmė

Savivertė yra viena iš labiausiai vertinamų ir tyrinėtų elgsenos teorijų, ji yra ideali teorija, padedanti suprasti, kodėl žmonės viename kontekste dalinasi žiniomis, o kitame to nedaro. Žinių sklaidos elgsena, pagrįsta įtaka, pasekmėmis ir grįžtamuoju ryšiu, kaip sistema, aiškinama motyvacijos savivertės modelio pagalba (Endres ir kt., 2013).

Savivertės tyrimai šiuolaikinėje visuomenėje tapo labai populiarūs. Tik pasiekus aukštą savivertės lygį, galima pasiekti aukščiausių pageidaujamų rezultatų. Pačiu bendriausiu aiškinimu savivertė – požiūris į save. Savivertės apibrėžimo tėvu laikomas M. Rosenberg‘as, kurio teigimu, savivertė yra teigiamos arba neigiamos nuostatos į save (John, MacArthur; 2004). Tomaka (1991) savivertę aiškina panašiai, tai – kokybinė „Aš“ vaizdo komponentė, kurioje atsispindi kognityviniai bei elgesio aspektai.

White ir kt. (2012) tyrinėjo, kada ir kodėl socialinio identiteto grėsmė siejant ją su saviverte gali daryti poveikį klientų preferencijoms. Kontekstas yra reikšmingas, kai tyrinėjamas identitetas. Yra nustatyta, kad pirkėjai vengia produktų, kurie gali pakenkti jų socialiniam identitetui. Be to, pozityvus savęs vertinimas gali būti pasiektas vengiant asociacijų su socialiniam identitetui galinčiais pakenkti aspektais.

Aukštesnis savivertės lygis pasiekiamas įsigyjant kokybiškesnių, estetiškesnių prekių. Estetiškų produktų pasirinkimas lyginamas su pranašesnių produktų pasirinkimu, kai atsižvelgiama į jų funkciją, prekės ženklą, hedonistiką, – visa tai įtaką daro kliento asmeninėms vertybėms. Klientai patiria savivertės, pasitikėjimo jausmus rinkdamiesi estetiškus produktus, tai patvirtina apsipirkimo terapijos tyrimai (Townsend ir Sood, 2012).

Tikima, kad aukšto lygio savivertę turintys žmonės yra labiau pozityvūs savo atžvilgiu. Šie žmonės dažnai būna psichologiškai laimingi ir sveiki (Branden, 2001; Taylor & Brown, 1988). O žmonės su žemo lygio saviverte yra psichologiškai nelaimingi ir galbūt net depresuoti (Tennen & Affleck, 1993). Galima išskirti aukštos savivertės pagrindinius privalumus: asmuo jaučiasi gerai, lengvai susidoroja su iššūkiais ir negatyviais atsiliepimais, o socialiniame gyvenime jis jaučiasi gerbiamas ir vertinamas kitų žmonių.

Tačiau taip pat yra ir negatyvioji pernelyg aukštos savivertės pusė (Baumeister, 1998), kurios dėka žmonės pasitiki savimi per daug arba „save įsimyli“, todėl neprisiima atsakomybės už padarytas klaidas ir pan. Žmonės su maža saviverte, pasaulį mato per negatyvų filtrą, ir jų nepasitenkinimas savimi, visą supančią aplinką paverčia neigiama. Taip pat, žema savivertė ir depresija yra labai panašios būsenos, kuomet žmogus jaučiasi vienišas, neįvertintas, liūdnas ir nepatenkintas gyvenimu. Tokia būsena kenkia karjerai ir gyvenimo kokybei (Tennen & Affleck, 1993).  

1 pav. Maslow poreikių hierarchijos piramidė

Šaltinis: Myers, 2000.

 

                      1 paveiksle pateikta visiems gerai žinoma Maslow poreikių piramidė. Autoriaus teigimu, norint pasiekti aukštą savivertę, būtina patenkinti kitus, žemesnio lygio poreikius. Pavyzdžiui, pirmiausia reikia patenkinti fiziologinius poreikius, tokius kaip maisto ar vandens. Antra, reikia turėti vietą, kurioje būtų galima jaustis saugiai, pvz., namus. Taip pat būtina sąlyga turėti draugų, nes žmogus yra socialinė būtybė, kuriai reikia bendrauti. Patenkinus šiuos poreikius, pereinama į kitą lygmenį. Pagarbos ir saviraiškos poreikių patenkinimas glaudžiai siejasi su aukšta saviverte. Taigi, iš šio paveikslo, matyti, kad aukštą savivertę galima pasiekti, tik patenkinus kitus žemesnio lygio poreikius. 

Pasak M. Rosengreno (1986) savivertė yra sąlyginai tęstinė dispozicija. Saviverte įmanoma manipuliuoti (Wells ir Marwell, 1976), mokslininkai sutaria, jog ji varijuoja priklausomai nuo  situacijos (Crocker ir Major, 1989).

Anot T.E. Heathertono ir J. Polivy (1991),  cit. Greenwald, 1980; Swann, 1985, 1987; Wylie, 1979, žmonės aktyviai ieško informacijos, kuri patvirtintų jų savęs sampratą ir atmeta informaciją, kuri yra pavojinga bendrajai savęs sampratai. Taip pat yra žinoma, jog momentiniai veiksniai gali nulemti momentinius savęs vertinimo pakitimus (cit. Baumgardner, Kaufman, & Levy, 1989; Jones, Rhodewalt, Berglas, & Skelton, 1981; Kern is, Grannemann, & Barclay, 1989; Markus & Kunda, 1986; Rosenberg, 1986; Tesser, 1988). Svarbu tyrinėti savivertę bei nuotaikos priklausomybę bei skirtumus, be to, savivertė, jos žemas lygis itin susiję su depresija. Nustatyta, jog skirtumas tarp nuotaikos ir savivertės yra toli gražu ne trivialus, todėl tiriant efektus, leminačius savivertės pokyčius, suprantant juos, vertinti reikia mintis, jausmus ir elgseną. Nuotaikos pokyčiai, vykstantys gaunant papildomą informaciją, atsiranda, bet nedaro įtakos savivertės lygiui (Heatherton ir  Polivy, 1991). 

...Na, o dabartinės užsitęsusios pandemijos akivaizdoje galime nesunkiai stebėti krintančiuosius – smunka ir jų savivertė. Ir negabiems bei niekada nieko nepasieksiantiems vis sunkiau... net kai jų tėveliai, seneliai apmoka nuotolinio ugdymo ir naujoviškų pramogų papildomas išlaidas... yla iš maišo visada išlenda. Virtualioje erdvėje galioja irgi savi dėsniai – kas yra kas ir ko yra verti identifikuoti galima akimirksniu. Supirkti naujesni ir brangesni mobilieji telefonai ar kiti įrenginiai čia jau niekuo nebepadės. Dvasios ubagui ir negabiam tinginiui duok ką nori – nieko nebus. Plačiau žr. klasikės Žemaitės raštuose, galima paskaityti ir Turgenjevo „Mu-mū“, Dostojevskio „Idiotą“, itin rekomenduotinas „Oblomovas“.


  • ----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

    Į SVEIKATĄ

     

    SUTRIKIMŲ MEDIKAMENTINIS GYDYMAS: 7 MITAI

                                              

    Ir taip, Jūs susirgote. Einate į priėmimą pas gydytoją. Gydytojas pasakoja, kaip gydyti Jūsų susirgimą, išrašo būtinus preparatus – Jūs gydotės.

    Mentalinių ar psichinių sutrikimų – o tai nėra tas pats, mat psichinių sutrikimų turintieji dažniausia nepasižymi silpnaprotyste, o mentalinių sutrikimų atvejais nukenčia asmenų intelektas arba jie jį silpnoką turi nuo gimimo – atveju ne viskas taip paprasta. Gydymą gali sudaryti daug punktų – reikiamo specialisto paieška, farmakologinės schemos parinkimas, įpročių, režimo ir dienotvarkės pakeitimas. Gydymo metu didžiausia kliūtis yra stigmatizacija, kuri gali kilti tiek iš paties paciento, tiek iš aplinkinių, šeimos, draugų. Būtent stigmatizacija Jus įtikina, jog medikamentis gydymas tolygus atsakomybės nusiėmimui, mėginimui “pasiduoti”.

    Tinkamos terapijos parinkimas gali būti ilgas ir sudėtingas. Bet gydymas yra gydymas – Jūs niekada neturite gėdytis, kad mėginate įveikti savo sutrikimą. Bendrijos “The Mighty” dalyviai papasakojo apie labiausiai paplitusius ir kenksmingus klystkelius, susijusius su medikamentine terapija:

    1 mitas: tai paprastas ir greitas gydymo būdas.

    “Tinkamų medikamentų paieška ir visų rekomendacijų laikymasis reikalauja daug laiko ir jėgų. Negalima išgerti tabletę ir pasveikti – viskas ne taip paprasta”. – Cary Rice Schwent

    “Viskas, kas susiję su depresija ir nerimu, nebūna “paprasta”. Man iki šiol būna dienų, kai nepajėgiu atsikelti iš lovos. Mane iki šiol ištinka nerimas. Mėginimas savarankiškai susitvarkyti su mentalinėmis problemomis vos neprivedė manęs iki mirties. Vaistai išgelbėjo mane nuo mirties”. – Keisha Defliger

    “Medikamentinė terapija – tai nėra išgijimas akimirksniu. Tai tik vienas iš daugelio instrumentų iš arsenalo, kuris kasdien padeda man išgyventi”. – Kira Schoultz

    2 mitas: tai visiškai ne tas pats, kas somatinių susirgimų gydymo preparatai.

    “Kai kuriems žmonėms su psichikos sutrikimais medikamentai yra taip pat būtini kaip insulinas diabetikams. Disbalansas (neuromediatorių, hormonų, ko nors kito) reikalauja korekcijos, nesvarbu su kokia Jūsų organizmo sistema jis susijęs”. – Delaina Conour

    “Daugelis mano, kad esu pajėgi ir turiu su savo sutrikimu susitvarkyti be preparatų pagalbos. Deja, be gydymo kur kas didesnė tikimybė, kad sutrikimas susitvarkys su manimi”. – Sarah Ceasar

    3 mitas: visos problemos dėl to, kad užmiršote suvartoti preparatą.

    “Būna blogos dienos ir tai normalu. Tokiais momentais neretai girdžiu aplinkinių klausimus – ar vis dar gydausi? Manoma, jog medikamentai pajėgūs “pataisyti” absoliučiai viską. Realybėje pablogėjimai ir nesėkmingos dienos gali ištikti nepriklausomai nuo to, kaip atsakingai Jūs laikotės paskyrimų”. – Heather East Tenney

    “Manęs dažnai klausia ar neužmiršau suvartoti tabletes. Kartais atrodo, jog medikų užduotis aplinkinių akyse – padaryti mane paklusnią ir patenkintą”. – Jessica Love

    “Kai kurie žmonės mano, jog neturite jokio pagrindo būti prastos nuotaikos, patirti nerimą ir pan., jei vartojate medikamentus. Jei vartojate preparatus, reiškia, kad jau pagijote ir neturite jokio pagrindo jaustis blogai. Tokia pozicija yra neteisinga, nė viena tabletė neapsaugos nuo nesėkmingos dienos ar streso”. – Tina Frotton Hinebaugh

    4 mitas: tai keičia Jūsų asmenybę, daro Jus “zombiu”.

    “Medikamentinis gydymas palengvina mano susirgimo simptomus, to dėka galiu būti ir jaustis pati savimi”. – Natalie Tam

    “Žmonės sako – “Preparatai padarys Jus zombiu!“. Melas. Be gydymo mano sūnus tiesiog „nedalyvauja“ (vengia bet kokių kontaktų, nekalba). Preparatai padeda jį išlaikyti greta mūsų“. – Tammy Harbert

    „Aš labiau buvau panaši į zombį iki man tinkamo gydymo parinkimo. Preparatai išgelbėjo mane nuo įkyrių minčių, kliedesinių idėjų ir kitų mano psichinių sutrikmų pasireiškimų – visa tai atitraukdavo mane nuo realaus gyvenimo. Dabar galiu gyventi savą gyvenimą, judėti toliau, priimti sprendimus, nesidairyti į iracionalius, liguistus įsitikinimus ir abejones“. – Rachel N

    5 mitas: tai panacėja. Jūs pradėjote vartoti medikamentus ir tuo Jūsų kova su sutrikimu baigėsi.

    „Psichoterapija padeda, preparatai padeda. Bet pagijimui man reikia ir to, ir kitko“. – Carolina Ledezma Carrasco

    „Neteikiu pirmenybės vaistams prieš psichoterapiją, maldą, ką tik norite, ką galima pasiūlyti kaip alternatyvą. Išbandžiau viską ir priėjau prie išvados, kad efektyviausiai man padeda kelių metodų kombinacija“. – Allie Wills

    „Atrodo, jog žmonės tabletes laiko lyg „magišku pagijimu“. Taip, jos vaidina svarbų vaidmenį, silpnina simptomus, tačiau nepadeda atsikratyti sutrikimo visiškai. Tai mano pasirinkimas – pajudėti kiek toliau su psichoterapijos ir savarankiškų pastangų pagalba“. – Danielle Bailey

    6 mitas: “laimės tabletės”.

    “Preparatai nuo depresijos ir nerimo nepadaro manęs laimingu. Jie mažina mano jautrumą ir padaro blogiausius mano gyvenimo momentus ne tokius siaubingus”. – Tabi Baker

    “Ne. Tai daugiau primena tabletes “kartais jaučiuosi ne tokia pasmerkta”. – Kristin Lara

    “Kartais terapija reiškia tik kovą dėl išgyvenimo ir galimybę funkcionuoti daugmaž pilnavertiškai”. – Emily Perkins

    7 mitas: tai silpnybė.

    “Būtinos terapijos taikymas nereiškia silpnybės, net atvirkščiai. Rūpinimasis savimi ir savo sveikata – visada svarbu ir teisinga, tai stiprybės požymis”. – Lisa Gray Stephens

    “Man nuolat sako “pakentėk” ar “tau reikėtų labiau stengtis”. Sako, kad pabėgu nuo problemų su preparatų pagalba, vietoje to, kad “išmokčiau kontroliuoti savo emocijas””. Tiffany Ball

    “Medikamentinė terapija – ne silpnybė. Ji padeda man kovoti, leidžia vėl pasijusti stipria”. – Arielle Smith

    Šie atsakymai yra pagrįsti asmenine patirtimi, nepriimkite jų kaip profesionalių rekomendacijų. Bet kurią terapiją, ypač medikamentinę, būtina aptarti su specialistu. Jokiu būdu neužsiimkite savigyda.           <Šaltinis: themighty.com; t.me/imatrip>
    _______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

    JUOKAS – DALYKAS RIMTAS

  • Senas geras posakis, liaudies išmintis: vienas vaikas – normalu, du vaikai – jau daug, trys vaikai – politinė klaida.

 


 
Iliustracija iš creativecommons.org


Griežtai draudžiama „Padėkime sau'19“ paskelbtą žodinę ir vaizdinę informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Padėkime sau'19“ kaip šaltinį.

„PADĖKIME SAU'19“ Nr. 27(9) išeis 2021 m. rugpjūtį-rugsėjį. Jei norite pasiskelbti, dovanoti, pasveikinti, prenumeruoti mūsų leidinio e-versiją (kaina – 3,5 euro už 6 numerius, išeina kas mėnesį), praneškite el. adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Taip pat ir toliau laukiamos Jūsų sukurtos karikatūros įvairiomis temomis, bus apdovanojimai.
____________________________________________________________________

ISSN 2669-1426 „Padėkime sau‘19“ 2021: 25(7)

Pastaba: LR esamu metu nėra net 230 000 asmenų su negalia.
______________________________

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 46-ojoje sesijoje –
„BUILD BACK BETTER“ YRA NAUJAS ŠŪKIS IR TAI REIŠKIA, JOG
„ATKURSIME TAI, KAS BUVO, GERIAU“
/tęsinys, pradžia „Padėkime sau‘19“ 2021 m. Nr. 23(5), Nr. 24(6)/


2021 m. vasario 22 – kovo 25 dienomis vykusioje  Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) 46-ojoje sesijoje neįgaliųjų teisės buvo plačiai svarstomos. G. Quinn 2021 m. kovo 3 d. pateikė pranešimą (A/HRC/46/27), kurio esmė yra tokia:

DŽIUGI ŽINIA: GAL PAGALIAU ATSIKRATYSIME PASENUSIO IR ŽMONES ŽALOJANČIO MEDICINOS PASLAUGŲ TEIKIMO MODELIO NET IR LIETUVOJE?

2021-05-03 skelbta https://www.leidinyssau.lt/info

Gerard Quinn 2021 m. pranešime teigiama:

Atkuriamojo popandeminio laikotarpio metu privalo būti sukurtos atsigavimo paslaugos. Siūloma atsisakyti pasenusio medicinos paslaugų teikimo neįgaliesiems modelio, kadangi dabartinės pandemijos patirtis parodė, jog krizių metu tos paslaugos neefektyvios arba jos iš viso neteikiamos. Naujas kuriamas modelis privalo būti grįstas individualiais kiekvieno neįgaliojo asmens poreikiais ir norais, be to, privaloma šalinti biurokratizmą, paslaugų teikimo privilegijuotiesiems praktiką. Pažymėta, jog neturtingosios šalys būtent dabar turi galimybę nekartoti turtingųjų šalių patirties paslaugų sektoriuje, turtingųjų valstybių paslaugų sistemos nepasiteisino ir praktiškai pasmerktos žlugimui.

Žinoma, numatoma, jog naujosios paslaugų kūrimo modelio paradigmos patirs didžiulę riziką, tačiau paslaugų teikimo modeliai privalo būti visiškai nauji, skirtingi nuo to, kas buvo iki pandemijos.

Pagrindinis prioritetas yra didžiulės egzistencinės grėsmės, kurios ištiko visą žmoniją, ypatingai svarbu yra neįgaliesiems suteikti stiprų balsą tomis temomis, kurios specialiojo pranešėjo buvo išskirtos, tai yra:

COVID-19 sukeltos grėsmės: tęsiama politika, kai asmenys su negalia yra tarsi nematomi, neegzistuoja. (...) Pabrėžta, jog atsigavimo atkuriamasis popandeminis laikotarpis privalo būti ne vien su šūkiu, jog tai niekada nebepasikartos – „BUILD BACK BETTER“ YRA NAUJAS ŠŪKIS IR TAI REIŠKIA, JOG „ATKURSIME TAI, KAS BUVO, GERIAU“. (...)

Dėl vietinių gyventojų su negalia pakrančių teritorijose buvo atskirai paminėta, jog šie žmonės gali patirti papildomas grėsmes dėl klimato kaitos, be to, privalu gerbti jų kultūrinį išskirtinumą, saugoti ir visokeriopai ginti vietinių moterų su negalia bei neįgalių vaikų teises. (...)

Apibendrindamas pasaulinę praktiką dėl nepatenkinamos neįgaliųjų asmenų padėties 2020 m. ir baigdamas pristatyti savo viziją dėl šių asmenų teisių užtikrinimo popandeminiu laikotarpiu G. Quinn pareiškė, jog tikisi esminių ir realių permainų neįgaliųjų asmenų teisių apsaugos srityje ir kvietė visokeriopai paremti jo siekius.

 Iliustracija iš creativecommons.org

Šaltiniai: <https://undocs.org/en/A/HRC/46/27>, <https://www.ohchr.org/EN/HRBodies/HRC/Pages/NewsDetail.aspx?NewsID=26832&LangID=E>, žr. 2021-04-25

__________________________________

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

ARBA PATARIMAI TIEMS, KURIE NORI IŠLIKTI DARBO RINKOJE, NEBIJO PERSIKVALIFIKUOTI – TRŪKSTA SLAUGYTOJŲ IR JŲ PADĖJĖJŲ


Praneša Užimtumo tarnyba, 2021 m. balandžio 28 d.

Lietuvos artimoje ateityje laukia rimtas iššūkis: slaugytojų deficitas. Ši problema ėmė ryškėti jau anksčiau, kai nemažai jų išvykus dirbti į užsienį nacionalinės gydymo ir slaugos įstaigos neteko dalies kvalifikuoto personalo, tačiau pandemija išryškino ir kitas su šia darbo rinkos sritimi susijusias tendencijas. 
Slaugytojų paklausa pastaraisiais metais nuolatos viršijo pasiūlą, bet pernai tai pasikeitė. Augant nedarbui, ėmė daugėti ir darbo neturinčių slaugytojų: jų buvo registruota 1163 (2019 m. – 668). Tuo tarpu darbo pasiūlymų skaičius jiems susitraukė nuo 789 (2019 m.) iki 676.
(...) „Vis dėlto ilgametės tendencijos nesikeičia. Pastebime slaugytojų darbo jėgos senėjimą ir trūkumą – beveik pusė (46 proc.) Užimtumo tarnyboje registruotų slaugos specialistų – vyresni nei 50 metų. Tarp jaunesnio slaugos specialisto darbo ieškančiųjų – net 21 proc. yra vyresnių nei 50 metų. Formuojasi nepalankios ilgalaikės specialistų skaičiaus kaitos tendencijos, – aiškino Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
Jo teigimu, slaugos specialistų poreikį skatina didelė slaugos specialistų emigracija, darbuotojų netenkinantis krūvio ir atlygio balansas, visuomenės senėjimas ir nuolatinis aktyvios priežiūros bei slaugos poreikio augimas.
Slaugytojų darbo paklausa
Užimtumo tarnyboje per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai kasmet registruojama 775 laisvos darbo vietos slaugos specialistams ir 38 – jaunesniems slaugos specialistams.
(...)Šiemet daugiau darbo pasiūlymų nei tokio darbo ieškančių registruota Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Marijampolės apskrityse. Daugiausiai darbuotojų ieškojo „Energetikas“, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė. Laisvų darbo vietų daugiausiai Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune. (...)
Kiek slaugytojų sugrįžo į darbo rinką?
Šiemet Užimtumo tarnybai tarpininkaujant įdarbinti 103 slaugos ir 10 jaunesniųjų slaugos specialistų. 2020 m. į darbo rinką sugrįžo 331 slaugytojai (85 proc. pagal neterminuoto darbo sutartis) ir 21 jaunesnysis slaugos specialistas
Užimtumo tarnybos kasmet rengiamame įsidarbinimo galimybių barometre, pagrįstame darbo rinkos ekspertų nuomone, slaugos specialistams prognozuojamus didesnės nei vidutinės įsidarbinimo. Tokia pozicija priskirta darbo rinkos ekspertų visose apskrityje, išskyrus Telšių – čia slaugytojų įsidarbinimo galimybės įvardintos vidutinėmis.
Išsamiau https://www.leidinyssau.lt/info

________________________________

ĮSIMINTINOS DATOS

Liepos 6-oji: Valstybės, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena. Mindaugas buvo karūnuotas ir pakrikštytas 1253 m. Pastaruoju metu vis daugiau istorikų teigia Lietuvos valstybę gyvavus apie 1200 m. ar net IX-XII a.

Liepos 10-oji: Septyni broliai miegantys. Dažniausia lietingas, mistika apipintas metas.

Liepos 15-oji: Žalgirio mūšio, vykusio 1410 m.,  diena.

Liepos 25-oji: Šv. Jokūbas, rugiapjūtės pabaiga.

Liepos 26-oji: Šv. Ona, Pabaigtuvės, be to, Jūros ir Žvejo diena.

Liepos 29-oji: Bičkopis, dievo Bubilo ir bitininkų šventė. SVEIKINIMAI!


Iliustracija iš creativecommons.org

_________________________________________________________________________________________________________________________

SVARBU ŽINOTI

LR SADM  GAVO PAKLAUSIMĄ:

PROBLEMOS – IEŠKOJIMAI – SPRENDIMO BŪDAI

 

Atsakykite į žemiau pateiktus klausimus, pasiteiravimus iki 2021-06-14, 17:00 val. Klausimai teikiami su kontekstu:

KONTEKSTAS: „Padėkime sau‘19“ 2020(7), p. 9-10 skelbta publikacija „...VARGUOLIAMS PASKIRTI PINIGAI TAUPOMI – 2018 M. REALIJA“: „SADM informuoja: 2018 m. pagal ministerijos skaičiavimus, Vilniuje liko nepanaudota 58, Kaune – 47, Klaipėdoje – 61, Alytuje – 68, Panevėžyje – 59, Šiauliuose – net 72 proc. lėšų, kurios iš valstybės biudžeto šiems miestams buvo skirtos socialinėms reikmėms. Taip pat apie Vilniaus m. situaciją informaciją gavo „Vilniaus diena“: „...Dalis nepanaudotų lėšų skirta bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti, socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti, socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti”.Toliau pranešama: „Pernai socialinei paramai skirtos ir nepanaudotos lėšos, vadovaujantis teisės aktais, kaip ir kitos nepanaudotos savivaldybės biudžeto lėšos, šiais metais naudojamos savivaldybės trumpalaikiams įsipareigojimams, buvusiems 2018 m. gruodžio 31 d., padengti.

  • Nepaskirstytos paramos lėšos (mln. eurų):

Kauno m. 4,348 (52,5 proc.)

Panevėžio m. 2,024 (37,5 proc.)

Alytaus r. 0,533 (31,9 proc.)

Kelmės r. 0,623 (29,4 proc.)

Alytaus m. 1,115 (28,7 proc.)

Šalčininkų r. 0,436 (20,4 proc.)

Panevėžio r. 0,323 (15,5 proc.)

Vilniaus m. 2,106 (15,4 proc.)

Joniškio r. 0,132 (10,9 proc.)

Zarasų r. 0,1 (10,8 proc.)

Vilkaviškio r. 0,119 (6 proc.)

Kaišiadorių r. 0,041 (2,9 proc.)

Utenos rajonas – 25,2 tūkst. Eur (1,8 proc.)

Vilniaus rajonas – 37,8 tūkst. Eur (0,9 proc.)

Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“.

Parengta pagal <https://klaipeda.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/parama-skurstantiems-pasirodo-pinigu-varguoliams-dar-ir-lieka-915819>, žr. 2019-12-22.

Pastaba: Taigi kaip matome iš to, kas išdėstyta aukščiau, socialinėms reikmėms skirstomas lėšas pravartu nepagrįsti racionaliai sudarytais preliminariais planais ateinantiems metams, nes tokiu atveju nelieka ko perskirstyti metams baigiantis ir tuomet galimai eilutė „socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti” lieka tuščia… štai kodėl kuo didesnis chaosas planuojant savivaldybių biudžetus parankus – galimai parankus – žinoma, darome prielaidą. Bet…nepaskirstytų lėšų buvimas ar nebuvimas 2018 m. baigiantis – o baigiantis 2019 m. – tuo labiau –   išties nemažai pasako: skirstymai perskirstymai, tam duoti – kitam neduoti, lėšų skirstymo teisinis reglamentavimas tai “viešai” skelbiamas, tai netikėtai būna jau “atnaujintas”,atšauktas, pakeistas, ... Ar tik neprimena visa tai tarnautojų žaidimo slėpynėmis – patogiausia slėptis www erdvėje – čia visi solidūs, teisės aktai viešinami, planų projektai – taip pat, neva vyksta vieši svarstymai… tuoj prasidės ir viešieji pirkimai...tik ima ir išlenda yla iš maišo – pavyzdžiui, perskirstomais pinigėliais bemintančios “organizacijos” netikėtai aptinkamos kaip pagrindinės tų planų projektų svarstytojos, kritikuotojos ir pan. Na, ką tai primena? Varguolių viltys seniai jau ne valdiškųjų koridorių prieigose tarpsta. Nevilty atsidūrusieji, puolusieji, nuskriaustieji randa kelią į “Caritą”, prie bažnyčių, maldos namų, atliekų konteinerių… Atsitiktinumas? Vargu.“.

KLAUSIMAS 1: Kiek nepanaudotų lėšų iš tų, kurios buvo skirtos socialinėms reikmėms 2019 ir 2020 m., susidarė kiekvienoje LR savivaldybėje 2019 ir 2020 m.? Pavyzdžiui, plačiajai visuomenei būtų įdomu žinoti – o, be to, tai yra ir viešasis interesas, klausimas privalo būti išnagrinėtas teisinėse struktūrose su visomis sekančiomis pasekmėmis – jei 2018 m. pagal SADM skaičiavimus, Vilniuje liko nepanaudota 58, Kaune – 47, Klaipėdoje – 61, Alytuje – 68, Panevėžyje – 59, Šiauliuose – net 72 proc. lėšų, KUR KONKREČIAI JOS PATEKO – KIEKVIENAS CENTAS? Oficialiai buvo aiškinta, jog, „dalis nepanaudotų lėšų skirta bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti, socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti, socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti“, – prašome išsiaiškinti, kokią konkrečią naudą iš viso šito gavo asmenys su negalia. Lygiai tokiu pačiu principu prašome išdėstyti informaciją ir už 2019 bei 2020 m. – kaip, žinia, 2020 m. asmenys su negalia negavo praktiškai jokių socialinių paslaugų, organizacijos jokios veiklos nevykdė, gausiai besireklamuojantieji savanoriai, įvairios neva „pagalbos“ linijos buvo niekinės, neveiksmingos, be jokios stop signalo kuriamos interneto svetainės įvairiose ministerijose – tik lėšų išmetimas į balą, nes neatitiko net minimaliausių reikalavimų, keliamų svetainių turiniui, navigacijai, tikslinės rinkos pasiekiamumui – tai yra, asmenys su negalia itin retas kuris turi prieigą prie interneto – pandemijos laikotarpiu internetas buvo neprieinamas net ir bibliotekose, gausiai prisirašiusiose visokių projektų, projektėlių apie „darbą“ su neįgaliaisiais; be to, neįgaliųjų asmenų sporto reikmėms skirtos lėšos 2020 m. taip pat nebuvo panaudotos – sporto klubai ir kitos panašios institucijos paslaugų neteikė – tad, kur nukeliavo lėšos už 2019 ir 2020 m. ir kas neša atsakomybę už diskriminuojamus neįgaliuosius, jų palikimą likimo valiai, įvairių organizacijų, kurios skelbiasi, jog vienija neįgaliuosius vienu ar kitu principu, pavyzdžiui, pagal negalios tipą, pagrindinę ligą, patologiją, priklausomybę – perteklinį egzistavimą ir parazitavimą neįgaliųjų sąskaita? Kada bus imtasi šių gausių lėšų pervedimu tiesiai į neįgaliųjų asmenų sąskaitas, kad jie patys po to galėtų įsigyti norimas paslaugas ir ypač įgytų teisę į prieigą prie jiems reikalingos ir būtinos informacijos, be nereikalingų, parazituojančių tarpininkų, – kaip antai, jau paminėtos parazituojančios organizacijos ir pan.? Ar kada nors bus prisiruošta atlikti ekonominio efektyvumo – o duotuoju atveju – elementaraus valstybės lėšų plovimo, asmenų su negalia diskriminavimo vertinimą su atsakomybės taikymu korupcinėms organizacijoms, grupuotėms, pavieniams asmenims, centrinės ir savivaldos lygio politikams, valdininkams, verslininkams, medikams, socialiniams darbuotojams ir t.t.?

KONTEKSTAS: „Padėkime sau‘19“ 2021(22), p. 1 skelbta: „Atsakymas, gautas iš SADM 2021 m. kovo 16, 17 d.:

2017 m. neįgalumo lygis nustatytas 14 854, 2018 m. – 14 992, 2019 m. – 15 359 vaikams.

2020 m. slaugos ir priežiūros (pagalbos) išmokoms vaikams mokėti buvo panaudota apie 9 mln Eur (9.072.663).

2020 m. slaugos ir priežiūros  (pagalbos) tikslinėms kompensacijoms iš viso mokėti iš valstybės biudžeto savivaldybėms skirta 182 021 500 Eur.

2021 m. slaugos ir priežiūros  (pagalbos) tikslinėms kompensacijoms iš viso mokėti iš valstybės biudžeto skirta 192 234 000 Eur.

2020 m. pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis 1678 vaikams, pakartotinai  – 3804 vaikams. Visi vaikai turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

KLAUSIMAS 2: Jei 2020 m. slaugos ir priežiūros (pagalbos) išmokoms vaikams mokėti buvo panaudota apie 9 mln. Eur, o 2020 m. slaugos ir priežiūros  (pagalbos) tikslinėms kompensacijoms iš viso mokėti iš valstybės biudžeto savivaldybėms skirta 182 021 500 Eur, kur konkrečiai ir labai detaliai buvo panaudotos likusios lėšos – tai yra, apie 173 mln Eur? Taip pat pateikite, prašom, paskaičiavimus, kiek iš tų 9 mln. Eur teko vidutiniškai vienam neįgaliam vaikui LR, kuriam slaugos ir priežiūros (pagalbos) paslaugos buvo būtinos 2020 m.? Taip pat pateikite skaičius, kiek iš tų neįgaliųjų vaikų paslaugų iš viso  negavo ir kiek vaikų gavo – pateikite gavusiųjų socialinį- demografinį- psichografinį apibūdinimą bei vidutines mėnesio pajamas tų šeimų, kuriose tie vaikai gyveno 2020 m. Šis klausimas yra susijęs ir su pirmuoju, aukščiau pateiktuoju klausimu, tai yra, pateikite detalią analizę, kur ir kam buvo paskirti, perskirstyti apie 173 mln. Eur, socialinėms reikmėms, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išmokoms numatytos lėšos, pandeminiais 2020 m., kada vien su COVID-19 nesusijusiųjų ir daugiausia su jaunais asmenimis sietinų perteklinių mirčių daugiausia dėl to, kad asmenys nesusilaukė jokios pagalbos, įskaitant ir medikų pagalbos, buvo apie 10 000 (žr. informaciją „Padėkime sau‘19“ 2021(24), p. 4-6). Taip pat paaiškinkite plačiajai visuomenei, ko ketinate imtis, kad tokia situacija nesikartotų ir su 2021 metams paskirtaisiais 192 234 000 Eur. Ar SADM pati užsiims pertvarka, korupcijos eliminavimu, parazituojančiųjų ir galimai nusikaltimus žmogiškumui vykdančiųjų organizacijų likvidavimu, ar teks įsikišti tarptautinėms organizacijoms, EŽT Teismui, įvairiems tribunolams, JT ŽTT ir kt.?

Dėkojame už atsakymus iš anksto.

Gautas atsakymas į pirmąjį klausimą iš LR SADM 2021-06-09:

Piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją iš savo biudžetų lėšų.  Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, jeigu savivaldybės nepanaudoja visų lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams (socialinei pašalpai, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms, kredito ir palūkanų įmokoms apmokėti, socialinei paramai kitais nenumatytais atvejais) teikti, šios lėšos nėra grąžinamos į valstybės biudžetą (nes tai savivaldybių biudžetų lėšos), savivaldybės perskirsto jas kitoms socialinės apsaugos sritims, nustatytoms įstatyme, finansuoti (11 sričių), tarp kurių – šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms plėtoti, neįgaliųjų socialinei integracijai, socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti, finansinei paramai, skirtai skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti ir kt.

Pagal savivaldybių administracijų pateiktus duomenis, 2020 m. savivaldybės Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatytoms socialinės apsaugoms sritims finansuoti perskirstė 149,4 mln. Eur (66,09 proc. piniginei socialinei paramai teikti skirtų lėšų), iš jų: socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti – 50,67 mln. Eur (32,42 proc. nuo piniginei socialinei paramai teikti nepanaudotų lėšų), šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms plėtoti – 39,89 mln. Eur (25,52 proc.), finansinei paramai, skirtai skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti – 9,49 mln. Eur (6,07 proc.), neįgaliųjų socialinei integracijai – 6,11 mln. Eur (3,91 proc.).

Pažymėtina, kad savivaldybės, perskirstydamos kt. socialinės apsaugos sritims finansuoti piniginei socialinei paramai teikti nepanaudotas lėšas, daugiausia dėmesio skiria socialinių paslaugų finansavimui, taip siekdamos užtikrinti socialinių paslaugų prieinamumą pensinio amžiaus asmenims, taip pat asmenims, turintiems specialiųjų poreikių.

Socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygų gerinimas ir darbo užmokesčio didinimas yra viena iš 11-os socialinės apsaugos sričių, nustatytų Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, kuriai 2020 m. savivaldybės, perskirstydamos piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams (socialinei pašalpai, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms, kredito ir palūkanų įmokoms apmokėti, socialinei paramai kitais nenumatytais atvejais) teikti nepanaudotas lėšas, skyrė 14,4 proc. šių lėšų.

Be kita ko, norime atkreipti dėmesį, kad, atsižvelgiant į realią šeimos (asmens) padėtį ir konkrečias aplinkybes, savivaldybės turi teisę savivaldybės tarybos nustatyta tvarka teikti socialinę paramą ir kitais nenumatytais atvejais (pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą ar kitą socialinę paramą), kai parama pagal nustatytą teisinį reguliavimą nepriklauso arba yra nepakankama, tačiau, atsiradus sudėtingoms situacijoms, yra būtina.

Savivaldybės, reaguodamos į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą užtikrinti papildomos socialinės paramos skyrimą gyventojams ir taip sušvelninti dėl COVID-19 pandemijos kilusias socialines pasekmes, 2020 m. tikslinę paramą skyrė 130,0 tūkst. asmenų (palyginti su 2019 m., 2020 m. papildomą socialinę paramą gavusių asmenų skaičius išaugo 69,4 proc. (nuo 76,75 iki 130,0 tūkst. asmenų).

DISKUSIJAI:

REDAKCIJOS PRIERAŠAS: 2020 m. LR savivaldybėse iš socialinės apsaugoms sritims finansuoti perskirstytų 149,4 mln. Eur neįgaliųjų socialinei integracijai skirta 6,11 mln. Eur (3,91 proc.). O kaip informuoja LR SADM, socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti, savivaldybės administracijoje dirbančių socialinių išmokų specialistų darbo užmokesčiui didinti 2020 m. savivaldybės bendrai skyrė 22,525 mln. Eur, kas yra 3,7 karto daugiau nei neįgaliųjų integracijai perskirstytųjų lėšų. Kas kelia daugiau nei nuostabą... AR TAI REIŠKIA, KAD NEĮGALIEJI PLANINGAI PALIEKAMI NEINTEGRUOTI BEJĖGIAI, ŠELPTINI, NES KĄ GI GALIMA NUVEIKTI UŽ 6,11 mln. Eur? Na, nebent kokius 5-6 asmenis su negalia parengti integruotis į visuomenę skaitmenizacijos aplinkoje. Tuo pačiu klausiame retoriškai: Ar neintegruoti į visuomenę, darbo rinką ir šelptini bejėgiai neįgalieji reikalingi tam, kad būtų galima vis kasmet pagrįsti savivaldybių administracijų dirbančiųjų, atsakingų už socialines išmokas, darbo užmokesčio didinimus? Ar kaip čia yra? Kviečiami neįgalieji įdėmiau peržvelgti https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/analize-kaip-savivaldybes-perskirste-piniginei-socialinei-paramai-teikti-skirtas-lesas ir redakcijai siųsti pasakojimus, kaip sekėsi realiai gauti paramą itin sunkiais 2020 m. bei šiais 2021 m., kuomet žinomų ekonomistų vertinimu, infliacija Lietuvoje II pusmetį sieks apie 5 proc., o vėliau, 2023 m. – ir gerokai daugiau.

Užsienio ekspertai teigia, jog popandeminis laikotarpis bus itin sunkus dėl daugelio priežasčių, taip pat teks kurti visiškai naujus paslaugų ir ypač medicinos paslaugų modelius, nes senieji nepasiteisino. Tad kur šioje visoje aplinkoje lieka neįgalieji? Lietuvoje jiems, pavyzdžiui, geriausiu atveju siūloma padirbėti valytojais ar kiemsargiais, jei žinoma, pajėgia tai dirbti, ir toliau – daugybės neįgaliųjų liudijimais – tiesiog vyksta neregėta diskriminacija: užrašoma neįgaliam asmeniui 0,3-0,5 etato, o darbo apimtys realiai siekia 1 etatą ir dažnokai daugiau, tačiau atlyginimas temokamas už tuos 0,3-0,5 etato, jei iš viso sumokamas, nes pasitaiko ir tokių darbdavių, kurie pasako: „Esi neįgali/-us, valdiškus pinigus gauni iš „Sodros“, ko tu dar nori? Dirbk, į tavo vietą, žinai, kiek norinčiųjų...? Dabar karantinas, žinai, kiek žmonių darbo neturi?“.

Kas vyksta vadinamose socialinėse įmonėse – iš viso atskira tema, ją dar kada nors pagvildensime. Telieka pridurti, kad Lietuvoje asmeniui su negalia net su 2 ar 3 aukštaisiais, kurie visi yra atitinkantys dabartines skaitmenizacijos ir ekonomikos atnaujinimo gaires, profesinės kvalifikacijos ir įgūdžiai yra reikiamo lygio, jokio kitokio darbo net nesiūloma, išskyrus jau minėtus valytojo ar kiemsargio darbus, net nesidomint, ar to asmens fizinė sveikata leidžia dirbti tokius darbus, pavyzdžiui, gal jis/ji turi dar ir judėjimo negalią, kardiologinių susirgimų, kt. Nemažai atvejų, kai neįgalios moterys sutinka dirbti valytojomis, tuomet jų sveikata, be abejo, sparčiai prastėja, atsiranda vis naujų sutrikimų, negalavimų, žinomas faktas, kada nuo sunkaus fizinio darbo neįgalioji dargi prarado ir regėjimą viena akimi – jokio nemokamo gydymo, chirurginės operacijos jai nebuvo pasiūlyta, neįgalioji viena akimi apako, teko gydytis privačiai, chirurginės operacijos, kaip žinia, brangokos... operacija, beje, nepavyko. Medikas pasiūlė neįgaliajai dar 4-5 papildomas operacijas, jų tarpe dar ir plastinę, mat užkrito akies vokas... Viskas mokama, nepigu. Moteris liudija: „Aš tiek neuždirbau per eilę metų, negaliu sau leisti tų operacijų, tebūnie taip, kaip yra, viena akimi matau“. Ji dirba toliau, dirba sunkiai, už du asmenis, nes nepakanka iš „Sodros“ skiriamų varganų pinigėlių, kolegė, kuri turėtų ją pakeisti pamainomis, tiesiog pasiima ilgalaikius nedarbingumo lapelius ir į darbą neatvyksta. Neįgali moteris toliau žaloja savo sveikatą, dirba, nes jokios pagalbos realiai iš niekur nesulauksi, ji džiaugiasi, kad bent vitaminų, sveikesnių maisto produktų turi už ką nusipirkti, tačiau prireikus medicinos paslaugų – už viską beveik tenka susimokėti, nemokamos paslaugos yra arba prastos, nekokybiškos, arba net neprieinamos, pavyzdžiui, pas okulistą nelaimės atveju, kai regėjimas prarandamas staiga, įvyksta akies tinklainės pažeidimai, kt.... Realių ir jiems reikalingų, kokybiškų medicinos, reabilitacijos paslaugų neįgalieji Lietuvoje praktiškai negauna, o jeigu gauna – reikia tiesiog tikrinti, kas yra tie neįgalieji – gal LR Seimo narių, žinomesnių medikų, teisininkų, profesorių, kiek labiau žinomų menininkų, prakutusių verslininkų vaikai, anūkai, žmonos, tėvai ar mamos ir panašiai? Taip, jiems teikiamos paslaugos – ir itin kokybiškos – galimai yra nemokamos, gausios, nuolatinės... Ir tai yra tikrintinas ir viešintinas faktas, nes ne tik neįgaliųjų bendruomenė turi tai žinoti – tai turi žinoti ir plačioji visuomenė, vis dar mokanti mokesčius į biudžetą.

Tolimesnei analizei rekomenduojama pasitelkti dar ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Eltoje 2021-06-03 skelbtąją informaciją „Medikų atlyginimų priedams už balandį – 10,8 mln. eurų“. Pranešama, jog „Padidintam darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti už balandžio mėnesį ligonių kasos gydymo įstaigoms pervedė 10,8 mln. eurų. Nuo antrojo karantino pradžios – 2020-ųjų spalio-lapkričio šiam tikslui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) iš viso panaudota 86 mln. eurų. Paraiškas PSDF lėšomis kompensuoti balandžio mėnesio sąnaudas, susidariusias dėl darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo, teritorinėms ligonių kasoms atsiuntė 204 asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ). Didesnius atlyginimus gaus beveik 17,2 tūkst. medicinos darbuotojų. “ Taigi, vidutiniškai 627,91 eurais vienam medicinos darbuotojui vien per 2021 m. balandį atlyginimas padidėjo... šioje vietoje visai nesiekiame supriešinti kelių visuomenės grupių, kaip antai, medikų ir neįgaliųjų arba medikų ir prekybos centrų kasininkų ar transporto darbuotojų, kitų profesijų atstovų, kurie pandemijos metu dirba itin sunkiai ir itin rizikuoja užsikrėsti mirtinai pavojingais virusais, tačiau jokios kalbos apie jų priedus prie atlyginimų kol kas net nekalbama... Tiesiog palyginkite: per visus 2020 m. neįgaliųjų socialinei integracijai perskirstyta 6,11 mln. Eur, Lietuvoje, skaičiuojama, tuo metu buvo apie 230 tūkst. asmenų su negalia, taigi, vienam neįgaliajam teko vidutiniškai 26,57 eurai per itin sunkius ir itin nemažai papildomų išlaidų pareikalavusius metus, arba 2,21 euro mėnesiui, o tuo tarpu medikai vien per 2021 m. balandį vidutiniškai gavo po 627,91 Eur priedų prie atlyginimų... Medikai sušelpti 284 karto solidžiau... Na, tikėkimės, jog jie už tuos sušelptus pinigėlius sugebės pasirinkti jiems būtinas paslaugas ir nepateks į neįgaliųjų gretas, toliau savo sutrikimus ir gausias priklausomybes gydysis tarpusavyje ir ten, kur patenka ir įvairių priklausomybių turintieji – bet apie tai kituose „Padėkime sau‘19“ numeriuose – apie medikus-alkoholikus, medikus, turinčiuosius priklausomybę narkotinėms, psichotropinėms, kitoms kvaišinamąjį poveikį darantiems preparatams, medžiagoms; medikus, kurių vaikai, anūkai – niekada nebepagydomi narkomanai, vadinamieji „iškrypėliai“, degraduojantieji kur nors „tailanduose“ ar „filipinuose“, nekalbant jau apie artimąsias Skandinavijos šalis ir JK, ir t.t.., ir pan. Telieka priminti viešą paslaptį – jie nusikalsta ir daro tai nuolat, tačiau jų nusikaltimai yra žymiai rafinuotesni nei kokio kaimo girtuoklėlio, pavogusio kaimyno vištelę ir už tai atsėdėjusio 3 metukus uždarame kalėjime, ir teisėsaugininkų paslaugas „garbieji“ medikai ir jų dažnu atveju nuolat apkvaišę vaikučiai ir anūkėliai nusiperka, nes tie patys teisėsaugininkai, ypač paminėti reikia aukštesnio rango prokurorus, teisėjus, tyrėjus, ekonominę policiją ir panašiai, ir jų vaikučiai bei anūkučiai, kažkelintos ir kas kažkelintą sezoną vis naujos žmonos – taip pat poilsiauja tuose pačiuose „tailanduose“ ar kas mažiau prakutęs – bent jau iki artimosios Skandinavijos ar JK nuropoja... kartu su savo „adatos sesėmis“ ir „klizmos broliais“ bei „klubo“ nariais... Ratas kaip ir užsidaro. Su bet kokiais paskaičiavimais, kur koks tūkstantis eurų atiteko medicinos slaugytojai už prostatos masažą žinomam prokurorui ir kokiomis aplinkybėmis bei kas filmavo visa tai ir kada viešins ... na, žinoma, kad viešins – to paties prokuroro ar kokio žinomesnio teisėjo, valdininko, eksministro ar viceministro, žinomesnio mediko, profesoriaus, politiko, neva „menininko“ ar verslininko su gausiu nekilnojamuoju turtu – apie tai ketiname skelbti gerą seną anekdotą skiltyje „Humoras“– vaikutis ar anūkėlis, kai jam pristigs pinigų geresnei dozei madingesnių kvaišalų ar norėsis kokios rafinuotesnės atrakcijos... tiesą sakant, nieko net daryti ar piktintis nereikia, galima tik smagiai ir iš širdies nusikvatoti – kas ko nusipelnė, tas tą ir gavo. Ir be jokios abejonės, medikams tų priedų reikia – suskaičiuokite, kiek jų šeimose itin išsigimusių ir su patologijomis, priklausomybėmis negalinčiųjų nei mokytis, nei vėliau dirbti, vaikų, anūkų, kitų artimųjų... o ir pačių medikų sveikatytę objektyviai įvertinti ir tikrinti, taikant daugybę patikimų objektyvių testų, o ne kolegiškus pasivaikščiojimus pas butelio draugelius konsultacijai ir pažymos atsinešimui, jog, neva, viskas tvarkoje, licenzija galioja ir dirbti, neva, gali... taip nėra, mielieji. Ir žmonės seniai tai žino ir supranta. Visi matėm ir girdėjom, patyrėm savo kailiu, kaip "dirbo" įvairių sričių, grandžių Lietuvos medikai per vis dar nesibaigiančią pandemiją...su itin retomis išimtimis norisi pasakyti: "Ačiū, Jūsų paslaugų nebereikia. Galėsite kartu su savo narkomanais vaikais ir anūkais pašluoti šiukšles Vilniuje, dirbti teks, per daug ko gavote nemokamai ir neteisėtai".

Redakcija jau yra gavusi asmenų su negalia liudijimų, tačiau laukiame jų dar ir daugiau, kad galėtume apibendrinti. Rašykite Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

2021-06-14 gautas LR SADM atsakymas ir į antrąjį klausimą:

Tikslinių kompensacijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tikslinėms kompensacijoms administruoti ir savivaldybių administracijoms dalyvauti vertinant asmens savarankiškumą kasdienėje veikloje savivaldybių administracijoms skiriama iki 4 procentų tikslinėms kompensacijoms mokėti skirtų lėšų. 2020 m. iš valstybės biudžeto skirta 182 mln. eurų. Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos mokamos 92 tūkst. asmenų. Vidutinė išmoka per mėnesį – 164 eurai vienam žmogui.

Dėkojame už bendradarbiavimą. Iš pateiktosios informacijos akivaizdu, jog 40 procentų neįgalių asmenų – tai yra, 4 iš 10, Lietuvoje gauna lėšų rūkalų, linksminamųjų tablečių, hobių, įvairių rūšių masažų, betarpiško bendravimo bei kitų susijusių malonumų įsigijimo ir ne tik išlaidoms padengti. Kviečiame išsamiau susipažinti su susijusiais klausimais <https://www.leidinyssau.lt/humoras> 



____________________________________________________________________

JUOKAS – DALYKAS RIMTAS

PIEŠKITE KARIKATŪRAS, TAI PUIKI MENO IR HUMORO TERAPIJA. O ŠIUOKART YRA PUBLIKUOJAMA 14-MEČIO VAIKO SUKURTA KARIKATŪRA TIESIOG EKSPROMTU IR SKIRTA VASAROS ATOSTOGOMS. VAIKO NIEKAS NERAGINO IR NIEKAIP NEMOKĖ KARIKATŪRŲ KŪRIMO MENO, TAI JIS DARĖ VISIŠKAI SAVARANKIŠKAI NAMŲ SĄLYGOMIS IR PIEŠĖ RANKA, NE KOMPIUTERIU. ŽINOMA, TALENTINGŲ VAIKŲ-VUNDERKINDŲ YRA ITIN NEDAUG, BET AUGINDAMI SAVĄJĮ, VISADA TURĖKITE VILTIES, KAD KAM NORS JIS TIKRAI YRA GABUS.

 



Iliustracija iš creativecommons.org

_____________________________________________________________

Griežtai draudžiama „Padėkime sau'19“ paskelbtą žodinę ir vaizdinę informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Padėkime sau'19“ kaip šaltinį.

 ____________________________________________________________________________________________

„PADĖKIME SAU'19“ Nr. 26(8) išeis 2021 m. liepą-rugpjūtį. Jei norite pasiskelbti, dovanoti, pasveikinti, prenumeruoti mūsų leidinio e-versiją (kaina – 3,5 euro už 6 numerius, išeina kas mėnesį), praneškite el. adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Taip pat ir toliau laukiamos Jūsų sukurtos karikatūros įvairiomis temomis, bus apdovanojimai.