Internete <https://www.leidinyssau.lt/naujausias-padekime-sau-19-numeris>

ISSN 2669-1876

2024 m. BALANDIS-GEGUŽĖ-BIRŽELIS, Nr. 58(4); 59(5); 60(6)

MŪSŲ ŠŪKIS: „NAUJOVĖS NUŠVIEČIA PRAEITĮ“, GEORGAS GERBNERIS

 

Nuotraukoje aukščiau: Žaliasis Kopenhagos angelas. Fotografuota 2023-03-11.

ŠIAME ISSN 2669-1876 2024 m. BALANDIS-GEGUŽĖ-BIRŽELIS, Nr. 58(4); 59(5); 60(6) LEIDINYJE RASITE:

1. LIETUVIŲ KULTŪROS ŠVIESULYS – GABRIELĖ PETKEVIČAITĖ BITĖ.
2. NIEKAS NEUŽMIRŠTA, NIEKAS NEPAMIRŠTA. / Interviu apie galimybę mokytis nuotoliu naudojantis nauja platforma KURSUOK.LT ir įgyti naujas kompetencijas. Į klausimus atsako LR ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJOS atstovai /.
3. Į SVEIKATĄ. / Žymaus tarpukario Lietuvos karininko, gydytojo, chirurgo, higienisto, periodinės spaudos medicinos tema redaktoriaus Juozo Žemgulio publikacijos, paskelbtos 1933-1937 m. ir aktualios šiandien /.
4. Išgyvenimo pradžiamokslis: KARDAMONAS – STEBUKLADARYS.
5. Juokas – dalykas rimtas. Humoras, humoras ir dar kartą humoras! NAUJA RUBRIKA: "Bulvių valgytojų krašto naujienos" / BVK NEWS. Pagrindiniai personažai – vienuoliktos klasės moksleiviai Bulba ir Alaušas. Moksleivių pašnekesys: „VIVA, ISPANIJA!“.

 

LIETUVIŲ KULTŪROS ŠVIESULYS –
GABRIELĖ PETKEVIČAITĖ BITĖ

(1861 m. kovo 18 d.– 1943 m. birželio 14 d.)

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės istorijai svarbi kaip tylią neįgalaus kūno dramą išgyvenusios moters patirtis, iškėlusi daug neatsakytų klausimų jos biografijos ir kūrybos tyrinėtojams, todėl atvira naujoms jų interpretacijoms (Birgerytė 2006: 58).

Viena ryškiausių XIX a. pabaigos–XX a. pradžios lietuvių kultūros moterų – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – rašytoja, būdama neįgalaus kūno (dėl iškrypusio nugarkaulio liko „kupriuke“, buvo silpnos nervų sistemos, suminkštėjus kojos sąnariui sunkiai vaikščiojo, senatvėje silpnai matė ir girdėjo), niekados viešai neakcentavo šios savo patirties, bet atvirkščiai – rėmėsi tik griežtomis pozityvistinėmis nuostatomis „dirbti visuomenei“, nepaisyti asmeninių interesų, savaip ignoruojant ir asmeninę savo patirtį (Birgerytė 2006: 42).

Ji - pedagogė, turėjusi namų mokytojo diplomą ir dėsčiusi vokiečių, prancūzų kalbas, taip pat istoriją, geografiją, matematiką; daraktorė, slapta mokiusi valstiečių ir miestelėnų vaikus; geradarė, savo lėšomis šelpusi jaunus, gabius, bet vargingai gyvenusius, ligotus žmones, vėliau įkūrusi labdaros draugiją „Žiburėlis“; publicistė, atsiliepusi į Vinco Kudirkos raginimą rašyti „Varpui“ ir „iš pareigos“ niekada nebepadėjusi plunksnos; Lietuvos feministinės minties pradininkė, dirbusi 1920 metų Steigiamajame Seime, daug prisidėjusi prie nepriklausomos Lietuvos švietimo sistemos kūrimo.

Anot Juozo Tumo-Vaižganto minties apie Bitę – „per savo amžių mūsų kultūrai nudirbo daugiau, negu visos kitos, turėdamos arklio sveikatą“.

Bitė rašė: „Gimiau 1861 metų pavasarį gimtajame tėvo dvarelyje, apsuptame tankia girių siena, girių, tada dar pilnų žvėrių žvėrelių, neišskiriant piktų gyvačių ir naktimis staugiančių vilkų. Bet netrūko ir malonių girių giesmininkų, margaplunksnių paukštelių, su kuriais gyvenau ir mokėjau jais džiaugtis“19. Gabrielė gimė mediko šeimoje.

Taigi XIX a. pabaigos tautinių ir demokratinių idėjų persmelktoje bajoriškoje aplinkoje Gabrielė tėvų buvo auklėjama kaip visiškai sveikas (kitaip tariant, įprastas edukacines normas atitinkantis) vaikas – jos fizinė negalia (kaip kūno skirtis) išvengė bet kokių stigmatizuojančių akcentų. Tačiau (ir tai yra didysis demokratinės Petkevičių šeimos paradoksas) Gabrielei teko patirti tėvo neigiamai akcentuotą kitos kūno skirties – moteriškosios lyties – stigmą: tik dėl jos mergaitė atsisakė universitetinio išsilavinimo svajonių, kitų asmeninių interesų (Birgerytė 2006: 51).

Rašyti paskatino Povilas Višinskis. Pradėjo 1890 m. korespondencijomis “Varpe”. 1896 m. ją aplankęs Povilas Višinskis atvežė Žemaitės apsakymo rankraštį. Vėliau ir pati suSIpažino su Žemaite ir ta jų nuoširdi draugystė išliko visą gyvenimą. Su Žemaite slapyvardžiu Dvi Moteri rašė pjeses ir komedijas „Velnias spąstuose“, „Kaip kas išmano, taip save gano“, „Parduotoji laimė“, „Litvomanai“.

Parašė apysakų ir apsakymų („Vilkienė“, „Dievui atkišus“, „Homo sapiens“ ir kt.), romaną „Ad astra“ (1933 m.), atsiminimų, paskelbė publicistikos ir kritikos straipsnių. Savo publicistikoje svarstė įvairias socialinio, dvasinio ir ekonominio gyvenimo temas, kritikavo žmonių ydas, prietarus, skelbė humanizmo, demokratiškumo, socialinės lygybės idėjas.

Anot M. Lukšienės, Bitė tapo stipria, valinga moterimi, linkusia savo individualius išgyvenimus (taip pat ir subjektyvią kūno negalios patirtį) sumenkinti prieš visuomeninius interesus, inteligentės pareigas.

Bitė mintis apie savo negalią nukreipdavo rūpindamasi kitais.

Parengta pagal A. Birgerytės (2006) str. „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė: neįgalaus kūno asmens savivokos formavimosi įtampa“ ir Vikipediją.

a a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa

NIEKAS NEUŽMIRŠTA, NIEKAS NEPAMIRŠTA

Tema: Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis!

Tikrinome informaciją, kurios šaltinis: <https://kursuok.lt/naujienos/rinkites-mokymus-ir-gaukite-iki-500-eur-valstybes-finansavima>, paskelbta 2024 m. sausio 19 d.

Paskelbta per kursuok.lt platformą:

„Džiugi žinia ieškantiems kursų ir mokymų Lietuvoje: jau aktyvuota prieiga prie KURSUOK - vieno langelio principu veikiančios nacionalinės suaugusiųjų švietimo platformos, kuri vienija patikimus mokymo paslaugų teikėjus. Tad norinčius įgyti naujų įgūdžių bei tobulinti profesines kompetencijas, jau dabar kviečiame naršyti platformoje, rinktis kursus iš jau pateiktų mokymosi programų, sekti nuolat atsirandančias naujas, ir pasinaudoti galimybe gauti iki 500 EUR finansavimą iš valstybės.

Finansavimas mokymuisi skiriamas pagal valstybės prioritetines sritis: net 50 proc. programoms plėtoti numatyto valstybės finansavimo skiriama skaitmenines kompetencijas ugdysiančioms programoms. Valstybės lėšomis taip pat finansuojamos programos, skirtos tobulinti suaugusiųjų raštingumo, daugiakalbystės, matematines, inžinerijos, mokymosi mokytis ir kt. kompetencijas.

KURSUOK.lt platformoje prisijungę prie informacinės sistemos, būsite identifikuojami per sąsajas su valstybės registrais, kad būtų užtikrinta, jog atitinkate finansavimui gauti keliamus reikalavimus.

Mokytis kviečiame visus, tačiau į valstybės finansavimą pretenduoti gali:

  • 18 – 65 m. amžiaus užimti asmenys (dirbantys pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, arba yra savarankiškai dirbantys asmenys), kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba užsieniečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje. O taip pat - turintys aukštąjį arba profesinį išsilavinimą liudijančius dokumentus.

Pasinaudojus finansavimo galimybe per KURSUOK platformą ir išnaudojus visą 500 EUR dydžio mokymosi krepšelį, valstybės finansavimą kitai programai vėl bus galima gauti ne anksčiau nei po 5 metų. Jei mokymų suma buvo mažesnė, tuomet likutį bus galima išnaudoti gavus pirmųjų mokymų baigimo pažymėjimą.

Jei neatitinkate kriterijų, KURSUOti vis tiek drąsiai galite, tik pasirinktus mokymus teks apmokėti savo ar darbdavio lėšomis.(...).

Mokymų organizatoriai kviečiami aktyviai teikti įvairias programas, skirtas gilinti suaugusiųjų bendrąsias ir profesines kompetencijas. Sistemoje mokymosi programas gali skelbti Švietimo ir mokslo institucijų registre registruoti teikėjai, kurių mokymosi programa Neformaliojo švietimo programų registre buvo įvertinta teigiamai pagal sistemos kokybės užtikrinimo nuostatas. (...). Suaugusiųjų neformaliajam švietimui Individualių mokymosi paskyrų sistemoje iki 2030 m. bus skirta daugiau nei 58 mln. eurų iš Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano bei Europos socialinio fondo lėšų. Tai sudarys sąlygas daugiau nei 100 tūkst. asmenų dalyvauti kompetencijų plėtojimo programose. Užbaigusieji mokymus gaus tai patvirtinančius skaitmeninius pažymėjimus.

KURSUOK.lt platforma sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“, kuris finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano “Naujos kartos Lietuva” bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Projektą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) kartu su partneriais: Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru, Lietuvos aukštojo mokslo asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, Nacionaline švietimo agentūra.

Projekto „Mokykis visą gyvenimą“ įgyvendinimui planuojama skirti daugiau nei 18,4 mln. EUR iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“.

Be to, 2024 m. vasario 2 d. paskelbta viešai:

“Suaugusiųjų švietimo platformoje „Kursuok“ užsiregistravo beveik 2,7 tūkst. gyventojų, populiariausios mokymų programos – anglų kalba ir projektų valdymas. Kaip penktadienį paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), suaugusiųjų švietimo platformos „Kursuok“ interneto svetainėje apsilankė 71 tūkst. susidomėjusiųjų. Platformoje šiuo metu galima rinktis iš 66 mokymo programų.”

Šaltinis: <https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2185855/kursuok-mokymuose-uzsiregistravo-2-7-tukst-zmoniu-tarp-populiariausiu-anglu-kalba>.

O šiandien, 2024 m. vasario 15 d., klausiame LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, ar tie galimai jau tikrai virš 2,7 tūkst. gyventojų, kiek buvo užsiregistravusiųjų Suaugusiųjų švietimo platformoje „Kursuok“ kaip norinčiųjų mokytis prieš beveik dvi savaites, gaus tokias paslaugas, kokios aprašytos su įsipareigojimais, prisiimtais tų paslaugų teikėjo, įsisavinti pasirengusio daugiau nei 58 mln. eurų iš Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano bei Europos socialinio fondo lėšų iki 2030 m.

Ir visa tai bus skirta mokymams nuotoliu, tų mokymų administratoriams, kt. Kvalifikacijos naujos patvirtinimo dokumentai mokymo programą įvykdžiusiems nebus išduodami, jie gaus tik naujas kompetencijas patvirtinančius skaitmeninius pažymėjimus.

Suskaičiavome, kad pagal projektą „Mokykis visą gyvenimą“, kurio įgyvendinimui planuojama skirti daugiau nei 18,4 mln. EUR iki 2030 m., vienam esamam ir Lietuvos Respublikoje registruotam dirbančiajam, kurių 2023 m. pabaigoje šalyje buvo 1 570 100, teks 11,72 EUR, kas yra daugiau nei stebėtina, žinoma ir suprantama, jog kiekvienas dirbantysis ar tarnautojas tikrai nebus mokinys nuotoliu, bet vis dėlto stebėtina, kadangi kursuok.lt viešina šią žinią: „Pasinaudojus finansavimo galimybe per KURSUOK platformą ir išnaudojus visą 500 EUR dydžio mokymosi krepšelį, valstybės finansavimą kitai programai vėl bus galima gauti ne anksčiau nei po 5 metų“. Įsidėmėtina, jog pretenduoti į valstybės finansavimą iš Europos socialinio fondo lėšų, pasimokyti nuotoliu gali ir užsieniečiai, žr. informaciją žemiau.

NEPRAŽIOPSOKITE GALIMYBĖS KARJERAI PLANUOTI IR ĮGŪDŽIAMS TOBULINTI

KAS GALI PASINAUDOTI INDIVIDUALAUS MOKYMOSI KREPŠELIU, SIEKIANČIU 500 EURŲ, SKIRIAMO 5 METŲ LAIKOTARPIUI, IR MOKYTIS PAGAL PATIES PASIRINKTĄJĄ MOKYMOSI PROGRAMĄ IŠ PASIŪLYTŲJŲ SĄRAŠO?

2024-02-13 pranešimas leidiniui „Padėkime sau‘19”

Europos socialinio fondo agentūra (toliau – ESFA) 2024-02-13 taip pat atsakė į leidinio „Padėkime sau‘19” klausimus apie registravimosi mokytis pagal šį naująjį projektą tvarką, tai yra, norintieji mokytis turi pateikti jų turimą išsilavinimą, įgytas kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus Individualių mokymosi paskyrų sistemoje (toliau – IMP sistema), visa tai yra platformoje kursuok.lt.

Kaip 2024-02-13 pranešė ESFA, IMP sistema yra vieno langelio principu veikianti vieninga tarpinstitucinė sistema, kurioje teikiami pasiūlymai mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, sudaromos galimybės pretenduoti į valstybės institucijų skiriamą finansavimą asmenims, siekiantiems tobulinti kompetencijas ir (arba) jų įgyti pagal mokymosi programas (Individualių mokymosi paskyrų sistemos administravimo ir asmenų, siekiančių tobulinti kompetencijas ir (arba) jų įgyti per šią sistemą, finansavimo bei konkurso gauti finansavimą, skiriamą dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programose, organizavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr.V-1515 „Dėl Individualių mokymosi paskyrų sistemos administravimo ir asmenų, siekiančių tobulinti kompetencijas ir (arba) jų įgyti per šią sistemą finansavimo bei konkurso gauti finansavimą, skiriamą dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programose, organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 punktas).

Pagal Aprašo 25 punktą Asmuo, Mokymosi sutarties sudarymo dieną atitinkantis Prioritetines Individualių mokymosi paskyrų sistemoje dalyvaujančių asmenų grupes, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 819 „Dėl Ministerijų ir jų administruojamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi finansavimo priemonių, įtraukiamų į Individualių mokymosi paskyrų sistemą, sąrašo, Prioritetinių Individualių mokymosi paskyrų sistemoje teikiamų valstybės finansuojamų programų sričių sąrašo ir Prioritetinių Individualių mokymosi paskyrų sistemoje dalyvaujančių asmenų grupių patvirtinimo“ (toliau – Asmenų finansavimo prioritetai), IMP sistemoje turi galimybę pasinaudoti IMP krepšeliu.

Pagal prioritetines Individualių mokymosi paskyrų sistemoje dalyvaujančių asmenų grupes, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 819 „Dėl Ministerijų ir jų administruojamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi finansavimo priemonių, įtraukiamų į Individualių mokymosi paskyrų sistemą, sąrašo, Prioritetinių Individualių mokymosi paskyrų sistemoje teikiamų valstybės finansuojamų programų sričių sąrašo ir Prioritetinių Individualių mokymosi paskyrų sistemoje dalyvaujančių asmenų grupių patvirtinimo“, Prioritetine Individualių mokymosi paskyrų sistemoje dalyvaujančių asmenų grupe laikomi asmenys, atitinkantys šiuos kriterijus:

  1. Užimti asmenys, atitinkantys bent vieną iš Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų kriterijų.
  2. Asmenys, įgiję kvalifikaciją, aukštąjį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją, ir (arba) užsieniečiai, turintys aukštą profesinę kvalifikaciją liudijančius dokumentus. Šio punkto sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
  3. 18–65 metų amžiaus asmenys, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba užsieniečiai, turintys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą. Šio punkto sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

Taigi, asmuo atitinkantis Prioritetine Individualių mokymosi paskyrų sistemoje dalyvaujančių asmenų grupei keliamus kriterijus, kurie nurodyti aukščiau, turi galimybę pasinaudoti IMP krepšeliu dalyvavimui Mokymosi programoje pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-05-01 „Įdiegti vieną langelį karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti“ aprašo, patvirtinto ŠMSM 2022 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-851 „Dėl 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-05-01 „Įdiegti vieną langelį karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti“ aprašo patvirtinimo“.

Individualių mokymosi paskyrų sistemos modelio aprašo (toliau – IMP modelio aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-599 „Dėl Individualių mokymosi paskyrų sistemos modelio aprašo patvirtinimo“, 38 punkte nurodyta, kad asmeniui prisijungus per Elektroninius valdžios vartus, IMP informacinė sistema iš valstybės registrų apie asmenį surenka duomenis, sudarančius galimybę identifikuoti, ar jis atitinka nustatytus finansavimo kriterijus.

IMP informacinė sistema iš valstybės informacinių sistemų ir registrų gauna IMP IS informacinėje sistemoje užsiregistravusių asmenų užimtumo, išsilavinimo ir kitus duomenis. Iš Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registro yra gaunami asmens išsilavinimo duomenys. Jei šie duomenys nėra gaunami, asmuo IMP informacinėje sistemoje turi pateikti bent vieną išsilavinimo dokumento kopiją, kuri leistų patvirtinti asmens atitiktį prioritetinei IMP sistemoje dalyvaujančių asmenų grupei. Kitų dokumentų sistemoje nereikalaujama, jie asmens teisei gauti IMP krepšelį įtakos neturi. IMP sistemoje vertinami tik tie duomenys, kurie suteikia galimybę identifikuoti, ar asmuo atitinka nustatytus finansavimo kriterijus. Patvirtinus šią atitiktį visi kiti asmens pateikti dokumentai vertinamai papildomais ir nėra būtini.

Taip pat leidiniui „Padėkime sau‘19” ESFA 2024-02-13 pranešė, jog IMP sistemoje numatomi pakeitimai, kurie IMP sistemoje užsiregistravusiam asmeniui leis tiksliau matyti pateikiamų dokumentų paskirtį ir priimtus sprendimus.

PAPILDOMAS SUSIJĘS PAKLAUSIMAS LR ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJAI IŠSIŲSTAS 2024-02-15, į jį atsakymą gavome 2024-02-19, skaitykite žemiau:

Cituojama tipinė sutartis, kurią kiekvienam pasirinkusiam mokymus siuntinėja per platformą kursuok. lt

Peržiūrėkite, prašau, sutarties 3.3 ir 3.4 punktus, žr. žemiau:

"3. Teikėjas įsipareigoja:

(...)

3.3. užtikrinti, kad Mokymosi programa bus vykdoma saugiose, Mokymosi programai pritaikytose aplinkose ir nekels grėsmės Asmens sveikatai, viešajai tvarkai ar bet kokiomis formomis, metodais ir būdais nepažeis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų;

3.4. užtikrinti, kad Mokymosi programa būtų įgyvendinama, taikant tam būtiną įrangą ir priemones; (...)".

Klausimas:

Jei mokymai nuotoliu, sutarties punktai 3.3 ir 3.4 nebus įgyvendinti iš viso.

Tai yra, besimokantieji nuotoliu nebus aprūpinti nei saugiomis mokymuisi patalpomis, nei jiems reikalinga įranga, kas nurodyta kaip paslaugos mteikėjo įsipareigojimas punktuose 3.3 ir 3.4.

Ar tai reiškia, kad pagal tos pačios sutarties 17 punktą sutartis iš tiesų nuo pat pradžių yra negaliojanti ir visi tie, kurie ją jau yra pasirašę iki šiol, turi iš viso negaliojančias sutartis ir gali reikalauti jas nutraukti ir grąžinti įmokėtus pinigus už mokymus?

ŠMSM atsakymas: Kaip informuoja ESFA, ši sutartis neįpareigoja mokymų teikėjų aprūpinti mokymų dalyvius patalpomis ir konkrečia įranga.

Mokymai nuotoliniu būdu nėra vykdomi mokymų teikėjams priklausančiose patalpose ar technine įranga. Vis dėlto mokymų teikėjai įsipareigoja mokymų dalyviams suteikti tinkamą ir saugią prieigą prie mokymų, tam reikalingą programinę įrangą.

Jei mokymų dalyvis neturi galimybės mokymuose dalyvauti nuotoliniu būdu, t. y. neturi tam reikalingų patalpų ar techninės įrangos, jam rekomenduojama rinktis mokymus kontaktiniu būdu.

LEIDINIO "PADĖKIME SAU'19"  PAKLAUSIMAS, KURĮ 2024-02-08 GAVO LR ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJA IR ATSAKYMĄ PATEIKĖ 2024-02-15:

1 KLAUSIMAS:

Jei su nurodytais ECVET taškais, mokymosi rezultatų ir įgytų kvalifikacijų pripažinimas yra taikomas vieningai ir reglamentuotai visoje ES, įgytą naują kvalifikaciją ar patobulintąją jau turimą kvalifikaciją, išsilavinimą patvirtinantieji dokumentai Lietuvoje negalioja iš viso. Dokumentai su įrašais apie ECVET taškus, įgytus mokymų metu 2022-2023 m., pagal naujausius ES standartus, nėra galiojantieji, lygiai kaip ir Europasai mobilumui / anglų k. Europass Mobility. Ar galite pateikti konkrečius skaičius, kiek tokių Lietuvoje iš viso negaliojančiųjų dokumentų, susijusiųjų su kvalifikacijos kėlimu ar naujų kvalifikacijų įgijimu yra gavę švietimo darbuotojai, švietimo ir ugdymo įstaigų, profesinių mokyklų ir darbo rinkos mokymo centrų vadovai, direktoriai, įvairių švietimo tarnybų, aukštųjų mokyklų administracijų atstovai, pedagogai, dėstytojai, lektoriai, viešojo sektoriaus atstovai ir kt. nuo 2009 m., kada visoje ES įsigaliojo ECVET taškų pripažinimo sistema, o LR ES valstybe-nare jau buvo nuo 2004-ųjų?

ŠMSM atsakymas: Europos profesinio mokymo kreditų perkėlimo sistemos (ECVET) tikslas – palengvintų kvalifikacijos siekiančių asmenų įvertintų mokymosi rezultatų perkėlimą, pripažinimą ir kaupimą judumo Europos Sąjungoje kontekste. ECVET sistema nėra nukreipta į kvalifikacijos, kaip baigtinio mokymo proceso, įgijimą. Todėl Eramus+ programos finansuojamo mobilumo atveju siunčianti institucija, mobilumo veiklos dalyvis ir priimanti institucija turi susitarti dėl mobilumo metu įgytų mokymosi rezultatų įvertinimo, pripažinimo, perkėlimo ir užskaitymo siunčiančiojoje institucijoje, o ECVET principai, įtvirtinti 2009 m. Europos parlamento ir Tarybos rekomendacijose, padeda jiems lengviau susitarti.

Europass mobilumo dokumentas išduodamas mobilumo dalyviui ir patvirtina mobilumo metu asmens įgytas kompetencijas ir mokymosi rezultatus. Duomenys apie negaliojančius Europass mobilumo dokumentus nėra kaupiami, o už jų išdavimą ir duomenų validumą yra atsakingos siunčiančioji ir priimančioji institucijos.

2 KLAUSIMAS:

Pateikite, prašome, tikslią statistiką ir konkretų skaičių, kiek lėšų iš ES biudžeto LR yra gavusi iki šiol pradedant skaičiuoti nuo 1990 m., pagal tokias programas kaip „Phare“, „Tempus“, „Sokrates“. „Erasmus“, „Leonardo da Vinči“, Nord Plus ir panašias, kurios skirtos kvalifikacijos kėlimui, naujų reikalingų kvalifikacijų įgijimui. Studentų, amatų mokymo atvejų neskaičiuokite. Pateikite bendrą galutinį skaičių be komentarų. Prie to skaičiaus, liudijančio įsisavintųjų lėšų kiekį, pateikite dar ir kitą skaičių --- kiek asmenų, LR piliečių, pedagogų ir administracijos atstovų pagal tas įsisavintas lėšas gavo keliamos kvalifikacijos ar naujų įgytų kvalifikacijų pažymėjimus, kitus susijusius dokumentus. Jums tereiki pateikti du skaičius. Įskaičiuokite kartu ir kvalifikaciją kėlusiuosius viešojo administravimo atstovus.

3 KLAUSIMAS:

Pateikite, prašome, tikslią statistiką ir konkretų skaičių, kiek lėšų iš ES biudžeto LR yra gavusi iki šiol pradedant skaičiuoti nuo 2009 m., pagal tokias programas kaip „Sokrates“. „Erasmus“, „Leonardo da Vinči“, Nord Plus ir panašias, kurios skirtos kvalifikacijos kėlimui, naujų reikalingų kvalifikacijų įgijimui. Studentų, amatų mokymo atvejų neskaičiuokite. Pateikite bendrą galutinį skaičių be komentarų. Prie to skaičiaus, liudijančio įsisavintųjų lėšų kiekį, pateikite dar ir kitą skaičių --- kiek asmenų, LR piliečių, pedagogų ir administracijos atstovų pagal tas įsisavintas lėšas gavo keliamos kvalifikacijos ar naujų įgytų kvalifikacijų pažymėjimus, Europasus mobilumui. Jums tereiki pateikti du skaičius. Įskaičiuokite kartu ir kvalifikaciją kėlusiuosius viešojo administravimo atstovus.

ŠMSM atsakymas į 2 ir 3 klausimus:

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Švietimo mainų paramos fondas (ŠMPF) neturi galimybės tokiu būdu ištraukti duomenų – ŠMPF ataskaitose duomenys pateikiami bendrai. (...pateiktas bereikšmis tekstas).

4 KLAUSIMAS:

Peržiūrėkite, prašome, Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. birželio 18 d. rekomendaciją dėl Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) sukūrimo (2009/C 155/02) ir LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2018 m. lapkričio 22 d. ĮSAKYMĄ Nr. V-925 „DĖL PROFESINIO MOKYMO PROGRAMŲ RENGIMO IR REGISTRAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“. Ar šie teisės aktai Lietuvos Respublikoje (LR) negalioja?

5 KLAUSIMAS:

Jei Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. birželio 18 d. rekomendacija dėl Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) sukūrimo (2009/C 155/02) ir LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2018 m. lapkričio 22 d. ĮSAKYMAS Nr. V-925 „DĖL PROFESINIO MOKYMO PROGRAMŲ RENGIMO IR REGISTRAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ yra vis dėlto galiojantys LR, prašome paaiškinti, ką reiškia toks naujos platformos, skirtosios kvalifikacijos tobulinimui ir suaugusiųjų mokymuisi, atstovės pranešimas e-paštu, citata:

„(...) Lietuvoje reikalingas šių dokumentų akademinis kvalifikacijos pripažinimas. Tai reiškia, kad reikės gauti akademinį pripažinimą suteikiantį dokumentą (...). Akademinį užsienio kvalifikacijų pripažinimą Lietuvoje vykdo Studijų kokybės vertinimo centras (SKVK). Užsienio kvalifikacijos akademinis pripažinimas SKVC atliekamas per 1 mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų pateikimo dienos (...)".

ŠMSM atsakymas į 4 ir 5 klausimus:

Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinį pripažinimą atlieka Mokslo ir studijų įstatymo (MSĮ) 52 straipsnio 13 dalyje įvardinti subjektai. MSĮ numato, jog akademiniu pripažinimu laikomas kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo įvardijama kvalifikacijos (išsilavinimo) vertinimo metu nustatyta tos kvalifikacijos (išsilavinimo) vertė ketinant studijuoti ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje. Tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais galimas automatinis akademinis pripažinimas.

6 KLAUSIMAS:

Kursuok.lt platformoje paskelbtosios mokymosi programos ar atitinka bent minimalius ES standartus? Kas vertino tų jau paskelbtųjų mokymo programų patikimumą ir atitikimo bent minimalius standartus, 21 amžiaus poreikius lygį? Kur yra to patvirtinimas? Platformai palaikyti ir jai išlaikyti paskirtos labai didelės lėšos, kurios visos yra tiesiog LR mokesčių mokėtojų pinigai ir ES finansavimas. Ar tai nėra nauja priemonė ES lėšoms išplauti? Kas tai gali patvirtinti ar paneigti, jog nesukurta nauja kontora-viešųjų pinigų plovykla? Kas buvo tie ekspertai, kurie patvirtino šį projektą? Kokie yra kriterijai, kai net tokie projektai pateikiami kaip kažkoks privalumas ir nauda LR visuomenei?

ŠMSM atsakymas į 6 klausimą:

Individualių mokymosi paskyrų sistema KURSUOK veikia vadovaujantis jos veikimą nustatančiais teisės aktais. Esminiai jų yra:

Sistemoje mokymosi programas gali skelbti Švietimo ir mokslo institucijų registre registruoti teikėjai, kurių mokymosi programa Neformaliojo švietimo programų registre buvo įvertinta teigiamai pagal sistemos kokybės užtikrinimo nuostatas.

7 KLAUSIMAS:

Prašome paaiškinti, ar SKVC įvertino TSRS laikotarpiu įgytųjų mokslo ir pedagoginių laipsnių, vardų turėtojų tokiose kryptyse kaip sociologija, ekonomika, teisė, filosofija, pedagogika, humanitariniai, menų srities mokslai patikimumą ir galiojimą LR esamu metu? Ar įvertinta žala LR visuomenei bendrąja prasme dėl viso to, kai nurodytieji mokslo ir pedagogikos atstovai, pavyzdžiui, tarybinio laikotarpio mokslinio komunizmo dvasia edukuotas teisininkas, ištikimas komunistų partijos narys, tampa prokuroru, teisėju, advokatu, ministru, viceministru ar ministerijos klerku, statutiniu tarnautoju po 1990 m., arba politinės ir planinės ekonomikos atstovas, nė nesuvokiantis, kokie dėsniai rinkoje egzistuoja dabar, 21 amžiuje, parengtas ir diplomą gavęs iki 1990 m. ar iškart po to, tampa valstybės tarnautoju ar politiku, darbo grupės nariu bei užsiima kitų „specialistų“ rengimu jau po 1990 m. ir išsiauklėja „ekspertus“, tarnautojus, įdarbintus būtent tose vietose, kur dedami parašai perskirstant ES ir LR biudžeto lėšas ir valdo juos visus elementariai telefono skambučiais ar duodamus nurodymus kitais būdais? Kas už visa tai atsakingas? Ar įvertinta viso šito finansinė išraiška, ar vien tik, Jūsų manymu, pakanka rezultato apie augančią LR valstybės skolą ir visuotinį LR ignoravimą tarptautiniu mastu kaip valstybės, kuri yra nepatikima, netinkama jokioms investicijoms iš viso, ką matome iš paskutiniųjų viešų pranešimų apie smunkančią LR ekonomiką, žmonių pragyvenimo lygio kritimą, šauktinių į privalomąją karo tarnybą sveikatos lygio nuosmukį, kai net 44 procentų jaunuolių iš viso netinkami tarnybai, moksleiviai per jų žinių patikras neatitinka nė minimalių standartų ir reikalavimų, nors oficialiai jie nėra apiforminti kaip turintieji proto negalią ir pan., ir kt.

ŠMSM atsakymas į 7 klausimą:

Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) informavo, jog jis nevertina TSRS laikotarpiu įgytų jokių mokslo laipsnių, garbės vardų, profesoriaus, docento ir kitų pareigybių, kadangi tokio įgaliojimo neturi. SKVC įgaliojimai apibrėžti MSĮ, LR Vyriausybės nutarimu patvirtintu Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos aprašu.

Nei MSĮ, nei minėtas aprašas nenumato, jog pripažinimo objektu būtų „pedagoginiai laipsniai“. MSĮ 28 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad garbės ir kitus vardus savo nustatyta tvarka teikia valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba). Kvalifikacinius dėstytojų (įskaitant profesoriaus, docento, asistento, jaunesniojo asistento) pareigybių reikalavimus, ne žemesnius, kaip nustatyta MSĮ 65 straipsnio 2–7 dalyse, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato aukštoji mokykla. Pagal MSĮ 65 str. 8 dalį, aukštosios mokyklos taip pat gali nustatyti įvairias dėstytojų praktikų pareigybes.

Dėkojame už atsakymus į klausimus.

Informacinis biuletenis „Padėkime sau'19“

a a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a a

Į SVEIKATĄ

 „GEROVĖS PAGRINDAS YRA SVEIKATA“

GYD. JUOZAS ŽEMGULYS, 1933, p. 50-51

MŪSŲ PAJŪRIS YRA VERTINGESNIS

Madinga poilsiauti užsieniuose ir skelbtis apie tai socialiniuose tinkluose įkeliant nuotraukas. Tačiau ar susimąstome, ką prarandame ignoruodami savus kurortus, pajūrį? Dar 1937 m. žymus to meto gydytojas Juozas Žemgulys atliko išsamų Prancūzijos kurorto Bercko ir Klaipėdos palyginimą. J. Žemgulys rašo: „Berck-Plage yra tuo garsus, kad čia yra Prancūzijos kaulų tuberkuliozės gydymo centras. (...) Berck-Plage nėra naujas kurortas. Jis pradėjo garsėti jau prieš 70 metų. Pirmieji pastebėjo patys žvejai, kad čia gerai gyja vaikai, sergantieji skrofulioze.“ J. Žemgulys lygina Bercką su Klaipėda: jis „yra 550 km arčiau prie ekvatoriaus kaip kad Klaipėda. (...) Apskritai imant, Bercko temperatūra yra gana pastovi: nelabai šalta žiemą ir nelabai karšta vasarą. Mūsų klimatas yra kiek šaltesnis (...)“. Tačiau gydytojas pažymi, kad vasaros oras Bercke yra šaltesnis nei Klaipėdoje. Jis rašo: „apskritai vasarą ligoniai blogiau gyja kaip kad pavasarį ar rudenį. Geriausiai gyja žiemą“.

Gydytojas pabrėžia vėjo svarbą: „Bercke yra daug vėjo.. (...) gydytojai vėją laiko svarbiu terapiniu agentu: jis, lengvai praeidamas pro drabužius, masažuoja kūną; ateidamas iš jūros esąs švarus, be mikrobų: turys daug deguonies ir ozono; jis, turėdamas daugybę smulkiausių vandens lašelių, esą jonizuotas ir elektrolizuotas.“ J. Žemgulys apibūdina Bercko pliažą: jis „yra nelygaus pločio potvynio ir atoslūgio metu. (...) Smėlis pliaže  nėra baltas, kaip kad pas mus, bet kiek gelsvas, dumbluotas. Lekiančio smėlio Bercke nėra. Smėlis drėgnas. Įmintos pėdos nėra užpustomos ir laikosi iki potvynio. Dėl to pajūris atrodo lyg pritryptas, nešvarus. Atoslūgio metu ant pliažo lieka šiek tiek dumblo, kuris tarpais dvokia. Garuose, kylančiuose iš išnešioto ant pliažo dumblo, esą daug jodo.“ Gydytojas rašo, kad Bercko kopos panašios į kopas Smiltynėje ir Juodkrantėje, bet ne į Palangos kopas.

Žemgulys pasakoja apie ligonius Bercke: jų daug gatvėse ant specialių vežimukų, „gulinčių ligonių yra taip pat kinuose, bažnyčiose, geležinkelio stotyse. Berkiečiai, esą, sako, kad jų kurortas yra gulinčiųjų ligonių kurortas. Gydytojas mini, kad Bercke yra 15 ligoninių. „Visos sanatorijos yra arba prie jūros kranto, prie ribos, kur ateina tvindamas vanduo, arba tuojau už jų“, – rašo jis. Gydytojas teigia, kad Berckas yra prancūzų kaulų chirurgijos centras. Anot jo, „neoperuojamas suaugęs kaulų džiovininkas gyjąs 10-15 metų, operuojamas – 5-6 metus“, gydytojas tvirtina: „kombinuoto (jūros ir chirurgiško) gydymo gerų rezultatų esu matęs labai daug, išgijusieji buvo demonstruojami šimtais“.

J.Žemgulys apibendrina: „Iš to, ką esu patyręs, galiu pasakyti, kad gamtos atžvilgiu mūsų pajūris yra vertingesnis kaip kad Bercko pajūris: švaresnis, gražesnis, vasarą šiltesnis, yra miškas, kurio nėra Bercke. Tiktai mūsų pajūryje nėra ligoninių ir kitų kultūrinio gyvenimo sąlygų (asfalto etc.). Operatiškiems veiksmams atlikti yra L. Raudonojo Kryžiaus ligoninė Klaipėdoje, bet ligoniams gyventi pajūryje būstinių neturime visai. Tuo atžvilgiu mūsų pajūris stovi žemiau už Bercko pajūrį. Sveikumo atžvilgiu yra pagrindo laukti, kad mūsų pajūryje rezultatai galėtų būti ne blogesni kaip kad Bercke“.

Taigi, prieš daugiau kaip prieš 80 metų padarytos išvados aktualios ir šiandien.

Parengta pagal daktaro Juozo Žemgulio straipsnį “Berck-Plage ir mūsų pajūris” leidinyje “Medicina”, 1937 m., Nr. 12, p. 1030-1036.

GYD. JUOZAS ŽEMGULYS, 1933, p. 50-51:

·        SENTI ŽMONĖS PRADEDA DAUG ANKSČIAU (PAV., MERGAITĖS APIE 30 METŲ)

·        SVEIKŲ IR DARBINGŲ VAIKŲ GALIMA LAUKTI TIK IŠ SVEIKŲ, SUBRENDUSIŲ, BET NEPERSENUSIŲ TĖVŲ

·        ALKOHOLIKŲ (GIRTUOKLIŲ) VAIKAI NERETAI BŪNA SILPNAPROČIAI, SERGA NERVŲ BEI PROTO LIGOMIS, SU NEGERAIS PALINKIMAIS

·        DIDELI GIRTUOKLIAI IR KRIMINALISTAI (NUSIKALTĖLIAI) NETURI TUOKTIS PATYS, NEI KITI SU JAIS VEDYBŲ DARYTI

·        NEPATARTINA TEKĖTI IR TOKIOMS, KURIŲ PER ANKŠTI DUBENS KAULAI, KURIŲ IŠKRYPĘ ĮVAIRŪS KAULAI AR LYTIES ORGANAI

Nepatartina tekėti ir tokioms, kurių per ankšti dubens kaulai, kurių iškrypę įvairūs kaulai ar lyties organai, nes tokios moterys gali pasigimdyti tiktai su pagalba didelių ir pavojingų operacijų.

Vyrams nepatartina vesti, jei jie yra vyriškai silpni, jei tas silpnumas yra pastovus ir neišgydomas, nes tada kyla daug nesusipratimų šeiminiam gyvenime.

Netinkamos vedybos kenkia ne tik pačių vedusiųjų, bet dar labiau būsimosios kartos sveikatai, nes yra daug ligų, kurios arba pačios, arba palinkimas prie jų persiduoda paveldėjimo keliu iš tėvų vaikams. Apskritai, reikia pasakyti, kad kaip gero derliaus galima laukti iš sveikų, pilnų, prinokusių, bet nepersenusių grūdų, kaip gero prieaugliaus galima tikėtis tik iš sveikų ir stiprių gyvulių, taip lygiai sveikų ir darbingų vaikų galima laukti tik iš sveikų, subrendusių, bet nepersenusių tėvų. (...)

Čia pridėsime, kad alkoholikų (girtuoklių) vaikai neretai silpnapročiai, serga nervų bei ps.orgroto ligomis, su negerais palinkimais. Taip pat ir nuolatinių (įpratusių) nusiklatėlių vaikai neretai paveldi tėvų palinkimus (...) dideli girtuokliai ir kriminalistai (nusikaltėliai) neturi tuoktys patys, nei kiti su jais vedybų daryti.

Kaip atskiro žmogaus, taip ir tautos gerovės pagrindas yra sveikata. Kaip gyvenimo kovoje išlieka ir prasimuša aukštyn tik sveikas ir darbštus žmogus, taip ir tautų kovoje dėl būvio nugali sveikos ir darbščios tautos, o silpnos ir nevaisingos, nedarbingos tautos žūsta.

 aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aaa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a a

SULIESĖJIMAS

GYD. JUOZAS ŽEMGULYS, 1933


Iliustracija aukščiau. 10 metų vaiko laisvalaikio darbelis. Ar neatpažįstate daugelis savo vaikų, kurie būtent taip ir atrodo? Vaiko piešinys sukurtas be jokių mokytojų ar tėvų pagalbos, raginimų, tiesiog kūrybinio įkvėpimo momentu.

Dažniausiai žmogus suliesėja sirgdamas. Bet kartais sublogsta ir sveikas būdamas ar be aiškios ligos. Tada pats suliesėjimas jau yra liga.

Liesi, sublogę žmonės dažniausiai yra silpnesni, kaip vidutinio pilnumo žmonės, mažiau jėgų teturi, kad galėtų daug dirbti, arba kad atsispirtų prieš įvairias ligas. Jų sveikatai palaikyti reikia labiau nutukti.

(...) Metams slenkant, antroj gyvenimo pusėj, žmogui atsiranda ant veido ir apskritai ant kūno raukšlių. Tunkančio žmogaus tos raukšlės išsilygina, ir jis lyg pajaunėja. Daugelis moterų, norėdamos atrodyti jaunesnės, stengiasi nutukti. Yra ir daugiau atsitikimų, kada pageidaujama nutukti.

Norint nutukti, reikia ramiai ir vienodai gyventi. Labai kenkia kiekvienas nuvargimas ir persidirbimas. Norintiems pasitaisyti patartina nepersidirbti. Dėl to ne kiekvienas gali nutukti, kas nori. Jei žmogus dėl duonos kąsnio yra priverstas dirbti daugiau, kaip jo jėgos leidžia, tai tokiam apie nutukimą sunku ir svajoti. Tačiau savo gyvenimą galima taip sutvarkyti, kad, ir daug dirbant, galima šiek tiek padidinti savo svorį. Pirmiausia tam būtinai reikia tvarkingai gyventi. Kiekvieną vakarą reikia gulti anksti, visada tuo pačiu laiku. Taip pat ir keltis anksčiau, visada vienu laiku. Negalima vieną vakarą eiti anksti gulti, kitą vakarą negult iki pusiaunakčio arba net ir visą naktį nemiegoti. Kas gyvena triukšmingai, ūžia naktimis, tas greičiau pavargsta ir nusidirba. Taip pat ir valgyti turi būti paskirtos valandos. Ne tik miegas bei valgis, bet ir visas gyvenimas turi būti panašiai sutvarkytas.

Kaip sakėme anksčiau, yra svarbu gyventi ramiai. Jei namuose negalima ramybės rasti, reikia pasistengti išvažiuoti kur nors pailsėti, atskirai vienam pagyventi. Kartais šiokios tokios ramybės gali būti ir namie, jei yra daugiau kambarių, jei galima kurį laiką atsiskirti nuo vaikų, šeimynos ir kitų žmonių.

Norintiems nutukti labai svarbu kiek galint daugiau gulėti, kad ir nemiegoti. Visą laiką gulėti negera, nes vien nuo to nenutuksi. Apskritai, sveikiems, bet liesiems žmonėms gulėti mažiau kaip 9 valandas nėra patartina. Labai naudinga kiek atsigulti po valgio: po pusryčių, po pietų, po vakarienės. Kas negali ilgai gulėti, tas lai paguli nors pusvalandį, nors 15 minučių po valgio, ir tai turės iš to daug naudos. Žinoma, geriausia būtų, kad žmogus galėtų atsigulti ir užsnūsti po pusryčių kokią valandą, po pietų – porą valandų. Gulint kojos turi būti pakeltos ant lovos, kad visam žmogui būtų patogu ilsėtis.

Reikia stengtis gulėti kiek galint ilgiau atvirame ore, bet vengti vėjo, šalčio ir sukaitimo. Visada reikia apsikloti pakankamai, galima sakyti, šiltai. Ir apskritai visi norintieji nutukti turi rėdytis šiltai, vengti nors mažiausio šalčio.

Suprantama, kad norintieji nutukti turi gerai valgyti. Jei nėra noro valgyti, reikia stengtis jį padidinti. Valgyti reikia ne mažiau kaip 5 kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius, pietus, pavakarius ir vakarienę. Kiekvieną kartą reikia valgyti iki soties, bet nepersivalgyti. Nuo persivalgymo atsiranda visokių ligų, nuo kurių žmogus sublogsta.

Geriausi valgiai norintiems nutukti yra pagaminti i š m i l t ų: košės, kleckai, duona, ypač pikliuota, sausainiai. Tų valgių reikia daugiausia valgyti. Labai yra naudinga daug valgyti pieniško ir saldaus valgio, c u k r a u s. Valgiai turi būti vidutiniško riebumo. Iš riebalų labiausiai patartina valgyti: sviestas, šviežia smetonėlė, lašiniai, kada jie nekenkia viduriams. Kartais, be kitų valgių, žmogų nutukina vien tik pora stiklinių šviežios smetonėlės, kasdien geriamos. Mėsa geriausiai tinka šviežia, bet, apskritai, nėra reikalo valgyti daug mėsos ir kiaušinių.

Yra ir vaistų, kurie padeda žmogui nutukti. Nors jie ir labai naudingi, bet reikia atminti, kad jais vienais, be atitinkamo maisto ir gyvenimo, nutukti negalima.

Pasitaikys, kad žmogus, pildydamas visa, kas aukščiau pasakyta, vis dėlto nenutuks. Pav., sergą sunkiomis ligomis negali nutukti. Tačiau lengvas ligas toks gyvenimas ir maistas, kaip aprašyta, nugalės. Žinoma, sunkių ligų tuo būdu nepašalinsi, nes jas reikia tam tikru būdu gydyti.

a a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aaa a a

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS
TIEMS, KURIE
NORI IŠLIKTI NELENGVOMIS POPANDEMINĖMIS SĄLYGOMIS

PRIESKONIAI – PAGALBININKAI MŪSŲ KULINARINIŲ EKSPERIMENTŲ METU, O KARTAIS IR STEBUKLADARIAI

KARDAMONAS – STEBUKLADARYS

Įvairiais žmonijos istorijos tarpsniais atsirasdavo tai viena, tai kita didelio deficito prekė ir jos gabenimas labai dideliais atstumais iš esmės yra susijęs su kultūros plačiąja prasme plėtra, pokyčiais, žmonių bendravimu, madomis, menų suklestėjimu ir transporto-susisiekimo priemonių atnaujinimu bei, žinoma, komunikacijos-informacijos pokyčiais. Rašyti trumpas žinutes ir jas tiražuoti žmonės pradėjo labai seniai ir visada tai buvo susiję su prekyba, informacija apie gamtines ir kitas sąlygas svarbiose vietovėse, iš kurių būdavo gabenami ir prieskoniai, ne tik gintaras, šilkas, mediena, kailiai ar brangieji metalai, kiti svarbūs ištekliai, dėl kurių nuolatos kildavo didesni ar mažesni kariniai konfliktai.

Buvo laikai, kai druska buvo tokia brangi, jog dėl jos vykdavo karai, taip pat buvo Indijos regiono prieskonių išpopuliarėjimo metas, vienu ar kitu laikotarpiu paplisdavo mada vartoti karį arba cinamoną, ir t.t. Žinoma, nereikia užmiršti, jog ir pas mus auga galybė vaistažolinių augalų, žmonės nuo seno juos renka, žino, kokia jų vertė, taiko liaudies medicinoje ir moka ne tik natūraliai gamtoje augančias gėrybes susirinkti, bet ir išmano tokių prieskoninių žolelių kaip kmynai, krapai, kalendra, petražolės, peletrūnai ir kitų galią ir naudą. Be abejo, kiekvienas prieskonis turi ne tik skonį, aromatą suteikiančių savybių, bet ir gydomųjų. Todėl prieskonius ir jų derinius reikia vartoti atsargiai, išmanyti jų poveikį ir galią, pavyzdžiui, suteikti žmogui natūralią džiugesnę nuotaiką ar pagerinti virškinimo sistemą, suteikti ramų miegą ir pan.

Kardamonas yra tarp vertingiausiųjų prieskonių. Už jį brangesnis ir populiaresnis yra tik šafranas ir vanilė.

Kardamonas – imbierinių šeimos augalas. Kardamono sėklos bręsta ankštyse ištisus metus, bet skirtingu laiku, jos renkamos tik po vieną ir rankomis, ne mechanizuotai. Sėklos renkamos ne visai sunokusios, kol ankštys nesprogusios ir brangių sėklyčių nereikia rinkti nuo žemės.

Šviesiai žaliais aštraus ir saldaus skonio jo vaisiais aromatizuojami gėrimai ir saldieji patiekalai. Kardamono tinka dėti į sriubas, padažus, bulvių salotas, ryžius, troškintus vaisius. Trečdalio šaukštelio malto kardamono sėklų pakanka aromatizuoti valgį 5-6 žmonėms. Karštų patiekalų atveju kardamonas dedamas likus 5 min. iki gaminimo pabaigos. Stiprus kardamono aromatas išlieka net kai valgį gaminate aukštoje orkaitės temperatūroje.

Kardamoną reikia smulkinti tik prieš pat vartojimą, kitu atveju jis bus bevertis. Nemaltas šis prieskonis gali būti laikomas kelerius metus.

Indijoje kardamonas buvo žinomas jau kelis tūkstančius metų, tiek senovės Indijoje, tiek Kinijoje jis buvo žinomas kaip vaistas nuo visų ligų, o Europoje jis kartu su cinamonu buvo aprašytas Senajame Testamente tik IV a. pr. Kr. Išpopuliarėjo ir gausiai pradėtas vartoti Europoje tik viduramžiais, kada kardamoną pardavinėdavo vaistinėse kaip be galo brangų vaistą.

Iš tiesų kardamono kvapas toks daugialypis, kad žmonės sunkiai patikėdavo, jog tai vieno augalo vaisius. Kardamonas turi vyraujančius eukalipto, mėtos bei pipirų kvapus.Įsigudrinę vaistininkai, įtikinėdavo ligonius, jog vaistas sukurtas iš daugybės sudedamųjų dalių ir turi be galo daug gydančių savybių. Nors tuo metu vaistininkai manė apgaudinėjantys, kardamonas iš tiesų veikdavo. Jis turi gydomųjų savybių. Kardamonas turi savybę šalinti toksinus. Kardamonas turi kalcio, fosforo, geležies, magnio ir cinko. Gamtinio cinko jame yra daugiau nei kituose prieskoniuose. Taip pat yra B grupės vitaminų – B1, B21, B3. Be to, jis sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, padeda normalizuoti kraujagyslių sienelių aprūpinimą krauju, šalinti kraujo indų spazmus. Šis prieskonis lengvina atsikosėjimą, vartojamas dantų ir dantenų infekcijoms gydyti, gerina virškinimą, mažina vidurių pūtimą.

Kardamono nauda, arba kodėl jis toks vertingas:

1. Kardamonas gali išvalyti šlapimo pūslę ir inkstus nuo kalcio.
2. Jis gali apsaugoti nuo meteorizmo ir pilvo pūtimo. Taip pat sumažina spazmus ir mėšlungį.
3. Šis prieskonis – puiki priemonė nuo anemijos. Jame yra kalcio, mangano, vario ir gausybė vitaminų. Visos šios priemonės padidina raudonųjų kraujo kūnelių kiekį.
4. Indijoje kardamoną naudoja kaip antiseptiką, kuris padeda kovoti su burnos ertmės uždegimais ir atgaivina burnos kvapą.
5. Šis stebuklingas prieskonis pagerina organizmo gynybines funkcijas, miegą ir net gelbsti nuo depresijos.
6. Antioksidantai, kurių yra kardamone, stabdo odos senėjimą ir padeda išvengti smulkių raukšlių susidarymo.

Kardamonas Ajurvedoje

Kardamonas yra savotiškas (dorybės) prieskonis, todėl ypač naudingas jogams, praktikuojantiems dvasines tradicijas. Ajurvedoje jis žinomas kaip ,,tridoša“ – tas, kuris subalansuoja tris žmogaus kūno tipus - pita, vata ir kapha.

Ajurvedoje jis vartojamas maltas, užverdant su pienu: trečdalis arbatinio šaukšteliuo kardamono puodeliui pieno.

Aromatinė arbata iš kardamono: trečdalis šaukštelio malto kardamono sėklų, tiek pat džiovinto imbiero ir du malti gvazdikėliai puodeliui vandens (200 ml). Padeda persivalgius ar nevirškinant, aktyvuoja žarnyno veiklą.

Kavos su kardamonu receptas: Labai tinka šviesiai žalios kardamono ankštys. Šiek tiek jų įmeskite į grūstuvę, po to sutrinkite ir atskirkite lukštus nuo grūdų. Jeigu ketinate virti kavą prikaistuvyje, įberkite ant jo dugno šiek teik grūdelių ir ruoškite gėrimą, kaip įprastai. Bet jeigu kavą ruošite espreso kavinuke arba kavos virimo aparatu, būtina kardamoną sutrinti į miltelius ir tada sumaišyti su malta kava. Šiaip jau dviem valgomiems šaukštams kavos reikia pusės arbatinio šaukštelio malto kardamono. Bet, kiek vartosite kardamono kartu su kava, yra skonio reikalas. Išdrįskite eksperimentuoti ir raskite sau patinkančią ir tinkančią porciją.

Kardamonas gerai subalansuoja virškinimo sutrikimus vaikams, esant nerviniam pagrindui. Šiais atvejais reiktu kardamoną derinti su pankolio sėklomis. Nenaudoti esant skrandžio opoms. Ypač skani ir labai naudinga arbata lygiomis dalimis sumaišius kardamoną, kuminą ir kalendrą. Ji pašalina sunkumą visame kūne. Keletas sukramtytų kardamono sėklų yra nuostabus tonikas širdžiai. Tie, aks geria kavą ir ją mėgsta, pagardinę šį gėrimą kardamonu, tuo pačiu apsaugos savo širdį. Šis prieskonis turi ir dar vieną puikią savybę, jis suteikia puikų burnos kvapą.

Kitos sveikatai naudingos kardamono savybės

Suvalgę kasdien 4-5 sėklytes kardamono su šaukšteliu medaus pagerinsite regėjimą, nervų sistemos veiklą ir apsaugosite savo organizmą nuo kenksmingų mikrobų.

Kardamonas mažina vandens ir gleivių kiekį organizme, todėl jį galima dėti kepant vaisius, ypač kriaušes. Puikus receptas, padedantis valyti bronchus ir plaučius nuo gleivių: imame kietą kriaušę, pašaliname sėklas, farširuojame medumi, sumaišytu su maltomis kardamono sėklomis, ir kepame.

Kardamonas yra vokalistų palaima, nes jis padeda pagerinti balsą. Geriant su pienu atpalaiduoja balso stygas.

Ką apie kardamoną sako mokslininkai?

„Texas A&M AgriLife“ tyrimų centro mokslininkai skelbia nustatę, kad įtraukę į mitybą kardamoną galite lengviau išlaikyti pastovų kūno svorį ir sumažinti riebalų kiekį. Jis padeda deginti kalorijas, palaikyti kūno svorį, kartu didėja apetitas, maisto suvartojimas. Pažymėtina, jog riebalų masė vartojant kardamoną mažėja. Žinoma, su sąlyga, jog nepamiršite subalansuotos mitybos principų. Šis tyrimas neseniai buvo publikuotas mokslo žurnale „International Journal of Molecular Sciences“. Iš esmės daroma išvada, jog kardamonas yra priemonė sveikatai stiprinti, jis gali sulėtinti įvairių ligų vystymąsi, sumažinti žemo lygio uždegimą.

Naujausi duomenys apie kardamoną – džiugi žinia ne tik savo sveikata besirūpinantiems žmonėms, bet ir Gvatemalos ūkininkams. Šios šalies atogražų miškų pavėsyje tvariu būdu kardamoną augina daugiau nei 350 000 šeimų. Tikimasi, kad išplėtus kardamono vartojimą JAV ir visame pasaulyje, žemdirbiai turėtų stabilias pajamas, o tai padėtų įveikti pastaraisiais metais stebimą imigracijos krizę.

Na, o mes, gyvendami Lietuvoje ir Europoje, iš tiesų galime nesunkiai pasirūpinti savo sveikata labai maloniu būdu – įsileisdami šį nuostabų prieskonį į savo kasdienybę, neužmiršdami jo puikių gydomųjų savybių ir aromatų galios.

Parengta pagal „Medical Xpress“ inf. <https://m.technologijos.lt/cat/121/article/S-136363>; Parengė Užkuraitis, Ž. vlmedicina | 2011-05-29: <https://www.vlmedicina.lt/lt/kardamonas-tarp-vertingiausiuju>; <https://www.lrytas.lt/skonis/mitybos-abc/2017/01/23/news/tai-suzinoje-kava-visada-gardinsite-siuo-nuostabiu-prieskoniu-632488>.

a a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aaa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a aa a a

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

JUOKAS – DALYKAS RIMTAS

ARBA TIK HUMORAS, HUMORAS IR DAR KARTĄ HUMORAS

NAUJA RUBRIKA

"Bulvių valgytojų krašto naujienos" BVK NEWS

Pagrindiniai personažai – Bulba ir Alaušas, abu vienuoliktos klasės moksleiviai

VIVA, ISPANIJA!

 
Bulba klausia Alaušo:

  • Nekalbam apie vienuoliktokų žinių patikrinimą, ką? Gal gali pasiūlyti kokį pokalbį tiesiog gerai nuotaikai užtikrinti?
  • Galiu, – atsiliepė vienuoliktokas. – Ką sako tavo teta Aldona, kuri yra „proto bokštas“, visame kame tau pataria, apie Ispaniją?
  • Ar pamiršai? Ne taip seniai aš tau siūliau į Turkiją puikiomis sąlygomis. Tu atsisakei, – nustebęs prabilo Bulba. – Iš kur dabar tau ta Ispanija? Ką tu ten pametei? Ten ne blondinių kraštas, tau nepatiks, – kikendamas pasakė Bulba, žinodamas draugo prioritetus ir estetikos suvokimą, kad panelė turi būti tik natūrali blondinė, mėlynakė, kaip iš pieno plaukusi, kukli, gražiai išauklėta, nerūkanti, ne narkomanė, be jokių sintetinių priedų, tvarkinga, ne rėksnė, ir nieko daugiau.
  • Supranti..., net nežinau kaip tau paaiškinti..., – mįslingai prabilo intelektualusis Bulbos klasiokas.
  • Rėžk, – paragino draugas.
  • Panašu, Ispanijoje jau dabar perkelta arti kokių 45 procentų Lietuvos BVP, – suraukęs kaktą prabilo Alaušas.
  • Ką? Čia tavo žadėtas smagus atpalaiduojantis pokalbis tarp mudviejų, dviejų ilgamečių draugų? Alaušai, juk aš tave daugiau negu 10 metų pažįstu, tu man atversta knyga, sakyk, kas yra, o ne apie BVP vapaliok, – paragino draugą Bulba.
  • Ispanai turi gerą priežodį: „Kas nuolat juokiasi – kvailys, kas niekad nesijuokia – sukčius“, – rimtu veidu ištarė Alaušas.
  • Na, tada jau žinau, kas mūsų klasėje sukta gyvatė... Zosė. A. Dar Aida. Nuolatos su surauktu veidu, šypsenos net nesu matęs, arba kai išsiviepia tokia dirbtine šypsena vien tik tam, kad silantu aplakuotus krūminius dantis parodytų, fui, kaip šlykštu, ji dvokia... visa iš plastiko..., – pasibjaurėdamas nuoširdžiai prabilo Bulba ir net nusipurtė.
  • Jo, Aida smirdi. Bet aš noriu tau kitką pasakyti, apie lietuvių gausius būrius įsikūrusius per paskutinius trejus metus itin prabangiai, – pasakė Alaušas. – Lietuvių močiutės, kam per 60 metų, ten jau ištisus apartamentus, prabangius namus įsigijusios, klausosi gitaros garsų, serenadų, kurias traukia žavūs raumeningi Viduržemio jūros pakrančių gerai išauklėti paslaugūs jaunuoliai, ir sėkmingai išmoko šokti ugningą tango bei flamenko. O Tenerifėje visi jau žino, kad vyresnė senjorita iš Lietuvos paliks tiek arbatpinigių, kad pagal dosnumą vietiniam Ispanijos paslaugų sektoriui net trys milijonierės iš JAV jos nepranoks kartu sudėjus.
  • Klausyk, Alaušai. Nemandagu iš tavo pusės. Kodėl tu skaičiuoji pagyvenusių moterų pinigus ir vertini jų laisvalaikio pomėgius. Linksminasi močiutės, ir ką? Ar geriau, kad surūgusios valdiškos poliklinikos Lietuvoje koridoriuose sėdėtų ir sėdėdamos keiktų valdžią? – vėl nuoširdžiai nustebo Bulba, kuris apie pagyvenusių lietuvių moterų turtus seniai žinojo iš tiesioginio bendravimo su tetos Aldonos pralobusia kaimyne Žiežmariuose, kuriai už atitinkamą mokestį laisvalaikiu ir atostogų metu retsykiais teikia įvairias paslaugas, kaip antai, jos didžiulio namo sargo, pasiuntinuko, pagyvenusios damos pokalbių dalyvio taip pat.
  • Apie pusę Lietuvos BVP jau ten, Ispanijoje. Ir dabar ten ne taip, kaip prieš dvidešimt metų, kai jauni lietuviai susilenkę ir saulei kepinant rinko ispaniškus apelsinus ar braškes ir liejo prakaitą ropodami jų žemės ūkio plotuose bei šiltnamiuose, kur temperatūra virš 50 laipsnių karščio, rinkdami pomidorus..., – liūdnai prakalbo Alaušas.
  • Ir ką? – nusijuokė Bulba. – Ot, radai problemą. Imk ir važiuok paskui tuos pusę visos Lietuvos BVP į Ispaniją, bet prieš tai išmok gerai ispaniškai, pasiimk gitarą, pasirepetuok šokti tango ... ir varyk, kur šilta Viduržemio jūros saulė ir apelsinai voliojasi tiesiog gatvėse.
  • Nori pasakyti, kad apsimesti jaunu ispanu ir išdurti tas lietuves senjores? – paklausė nustebęs Alaušas.
  • Žinoma, – atsakė Bulba. – Kitaip tų damų pinigai pereis ispanams ir jie atvažiuos už tuos pinigus pasipiršti tavo blondinei sesei ir liksi vienas, užmirštas, paliktas, be pinigų bei bendrų veiklų su sese... ką judu ten abu darote, minėjai, kad už pinigus studentams rašto darbus parašote pasitelkę robotizuotą programą, ir liksi varganai gyventi bei mokėti drakoniškus mokesčius Lietuvoje, kurioje visi galimi turteliai seniai išvežti ir įveiklinti kitur, kitose valstybėse..., – vėl su ironija prabilo vienuoliktokas. Ir dar papildė: – Mokykis šokti tango, tau pavyks.
  • Ai, Bulba. Dabar jau tu mane įžeidei. Keičiam temą. Geriau jau aš tau anekdotą papasakosiu, – pasiūlė klasiokas.
  • Būk geras, ne apie Ispaniją, – paprašė Bulba.
  • Mmmm... Leisk pagalvoti... O! Šitas tiks. Nori, apie Maskvą? – pasiteiravo Alaušas.
  • Na..., gal..., nežinau..., gal..., – numykė Bulba.
  • Nebijok, senas geras anekdotas. Klausyk: „Maskvoje paplitęs anekdotas apie tai, kad Adomas ir Ieva buvo rusų tautybės“..., – pradėjo pasakoti Alaušas.
  • Negalima tautiniu pagrindu nieko garbinti, tai negražu, – mėgino stabdyti draugą Bulba.
  • Ne, čia geras anekdotas, radau jį 1990 m. JAV išleistame sieniniame kalendoriuje „Nida“, – paaiškino Alaušas.
  • Tada sakyk, kas toliau tame anekdote. Šaltinis yra, kas jį paskelbė, kartoti leistina, – sutiko Bulba.
  • Tai štai, yra klausiama, na vis dėlto, kokios tautybės pirmieji žmonės, tai yra, Adomas ir Ieva. Atsakymas toks: „Aišku, jog jie buvo rusai“, be to, nusistebima, kaip toks klausimas iš viso atsirado, nes juk iš tiesų aišku – pirmieji Dievo sukurti žmonės buvo rusai. Toliau mėginama abejoti: „Bet kodėl tu taip manai?“. Atsakymas yra toks: „Argi tau neaišku? Jie buvo nuogi, pavalgyti teturėjo tik vieną obuolį ir gyveno rojuje. Argi ne kaip mes?“, – užbaigė anekdotą Alaušas.
  • Patikslink, prie kurios kalendoriaus dienos lapelio radai tą anekdotą? – dalykiškai pasiteiravo Bulba.
  • 1990 metų spalio 21-oji, – taip pat dalykiškai ir tiksliai atsakė vienuoliktokas Alaušas.
  • Na, yra aišku, kad anekdote pokalbis vyksta tarp dviejų rusų, – vėl mėgina narplioti temą toliau Bulba. Ir vėl paklausia: – Bet tavo pasiūlytoji šiandienos pokalbio tema buvo Ispanija, tai... kažko nesuprantu, – pasakė atvirai Bulba draugui.
  • Bulba, tu, Bulba... pusė Lietuvos BVP, ir ko gero, grynaisiais, nekilnojamuoju turtu jau greičiausiai perkelta į Ispaniją, kitas šiltesnes ir jaukesnes gyvenimui vietas, kur mažesni mokesčiai, žmonės linksmi ir senų damų niekas nestumdo valdiškų poliklinikų koridoriuose siuntinėdami ten, šen ir dar reikalauja susimokėti net po to, kai jos yra milžiniškus mokesčius jau mokėjusios valstybei virš 40 ar net 50 metų... užauginusios mažiausiai po 2-3 vaikus, atlikusios gausybę net neapmokėtų iš viso darbų, veiklų, išvirusios gal 10 tonų uogienių, užraugusios ne mažiau tonų agurkų ir kopūstų per visą gyvenimą Lietuvoje savo virtuvėlėse ir sodų namukuose, numezgusios gal po šimtą kepurių ar megztinių bei kojinių ir sumokėjusios už savo anūkų magistro laipsnius pagal teisės studijų programą, po ko jie netinka niekam kitam, išskyrus kad iš gailesčio gal juos priima bent trumpam į JK paukštynus pešti broilerių ar į Norvegiją skrosti žuvų, užaugintų ant gausių hormonų, ..., – Alaušo kalba vėl tapo su labai labai daug žodžių.
  • Na, gerai, apie paneles Kū-Kū šiltose darbo vietose Lietuvoje ir Lietuvoje registruotų universitetų MU-MŪ ar Kriu-Kriū, iš kurių absolventų neima į tarnybą ar darbą nė vienas save gerbiantis darbdavys, išskyrus gal tik paskendusius korupcijos ir nusikaltimų liūne, apie tas bėdas mes irgi esame kalbėję, – dabar jau beveik suirzęs pasakė Bulba. Jis pareikalavo: – Kur šios dienos cinkelis? Nėra jo, Alaušai. O žadėjai...
  • Matau, neatstosi. Štai, panaršiau internete. Klausyk: “Atvažiavo pora pailsėti į Ispaniją. Trečios dienos vakare, kol vyras gaivinosi bare, žmona pradingo. Vyras, pakėlęs vėją, iš mačiusiųjų sužinojo, kad žmona nuėjo pas doną Pedro.
  • Koks dar donas Pedro?! – nusistebi vyras. Jam parodo viešbutį ir pasako numerį. Vyras tyliai įsėlina, žvilgt pro plyšį – tyli muzika, ištaiginga lova, ant lovos guli aukštas, įdegęs ir vyriškas donas Pedro. Atsiveria dušo durys ir išeina žmona: pablyškusi, plaukai sutaršyti, pilvas nukaręs, krūtys maskatuoja... Vyras galvoja: „Jomajo, kaip nepatogu prieš doną Pedro.”
  • Užskaitau. Supratau. Dėkui. Papasakosiu Žiežmarių turtuolėms, – prisipažino Bulba.
  • Jei dar jas rasi po Velykų. Vyresnės damos jau seniai būriais ir susikooperavusios po kelias, jei yra mažiau pasiturinčios, tyliai ramiai ir gudriai jau ne Lietuvoje. O jei vis dar Lietuvoje, turtelis jų, koks jis ten bebūtų, saugiai perkeltas irgi iš Lietuvos. Moterys Lietuvoje išmintingos. Pas donus „pedrus“ jos išvyko palikusius savuosius „petrus“, „jonus“ ir „antanus“ ar kapinėse, ar tiesiog gulėti ir supūti patvoriuose plikus nuogus.
  • Ir nieko tokio..., – nusijuokęs pasakė Bulba. – Tiems vietiniams ir paliktiems „petrams“ ir „antanams“ įvežė krūvas nepilnamečių iš pietrytinių nuo Lietuvos teritorijų. Daug įvežė. Ir jie jau neblogai įgudo žaisti rusiškus „ievas“ ir „adomus“, nes ... nuogi, pliki, bet obuolių ir konteineriuose bei „Maisto banke“, pakelėse randa...
  • Tai jo. Lietuvoje bus tikras rojus..., nusikvatojo Alaušas. Gal tu sutiksi eiti į kariuomenę to „rojaus“ apsaugos užtikrinimui?
  • Tu ką? Visai sukvailėjai? – nustebo Bulba. Klasiokės mūsų, matei į ką panašios? Jos galės eiti į pirmas fronto linijas ir gąsdinti bet kokį priešą, virtualų taip pat. Aš jau geriau įsisavinsiu dono Pedro gudrybes ir būsiu arčiau savo išmintingosios tetos Aldonos.

Anekdoto apie doną Pedro šaltinis: <https://www.tostai.lt/anekdotai/getText/11854>

DAUGIAU KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ RASITE ČIA: <https://www.leidinyssau.lt/humoras/> 

Iliustracija: 10 metų vaiko laisvalaikio darbelis:  komiksas apie Vilniaus senamiesčio realybę. Kaip žinia, vaikai visada teisūs.

Pastaba: Galimai LR esamu metu nėra net 214 000 asmenų su negalia. 

IŠ ŠIMTO GYVENTOJŲ NEĮGALŪS – ne mažiau nei 7 ar 8, o po ukrainiečių invazijos į LR po 2022-02-24 galimai statistika bus gana nepatikima, todėl būtina stebėti, kas, kur, kokie, kodėl, kaip ir ką daro mūsų Lietuvoje.
Išsamiau: <https://www.leidinyssau.lt/info> publikacija 2023-03-24 apie tai, jog verslininkams, teisininkams ir ypač medikams, akademinei bendruomenei ir kitiems, vengiantiems mokesčių itin paranku turėti neįgalius vaikus, kurių suskaičiavimas ir įvertinimas, kokią tam įtaką turi itin senyvas jų biologinių tėvų, mamų amžius, įvairios priklausomybės, gana iškreiptas gyvenimo būdas, degradacija, įvertinimas, ką visa tai reiškia visuomenei ir kodėl tai vyksta --- ne tik genetikų misija, bet ir kiekvieno doro LR piliečio, auginančio sveikus vaikus, bet negalinčio jų nei į mokslus išleisti, nei nupirkti elementariai sveikatai palankesnių maisto produktų, išleisti tuos vaikus į būrelius, kur jų vadovas ar sporto užsiėmimų treneris ne pedofilas, interesų sritis. Esminis klausimas: kodėl reikia mokėti tokius didelius mokesčius, kurie didele dalimi panaudojami šitam visam balaganui ir degradavusiesiems išlaikyti?

Šuolis į skaitmenizaciją: dirbame tausojančiu režimu.
Svarbesnių naujienų rasite šiais e-adresais:

Human Rights Council Fifty-second session 27 February–31 March 2023 Agenda item 6 Universal periodic review Report of the Working Group on the Universal Periodic Review* Poland

https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G22/611/66/PDF/G2261166.pdf?OpenElement

ID: SR on Persons with Disabilities - 25th meeting, 49th Regular Session of Human Rights Council

2022-03-22 pranešimo versija, išsamiau https://www.ungeneva.org/en/news-media/meeting-summary/2022/03/le-conseil-des-droits-de-lhomme-dialogue-avec-les-rapporteurs

MORNING - Human Rights Council Discusses Artificial Intelligence in the Context of the Rights of Persons with Disabilities and the Importance of Farmers’ Seed Systems to Ensure Food Systems that were Biodiverse, Resilient and Just

 

„PADĖKIME SAU'19“ Nr. 61(7) išeis 2024 m. liepą. Jei norite pasiskelbti, dovanoti, pasveikinti, prenumeruoti mūsų leidinio e-versiją, praneškite el. adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Griežtai draudžiama „Padėkime sau'19“ paskelbtą žodinę ir vaizdinę informaciją kopijuoti, panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Padėkime sau'19“ kaip šaltinį.

Redaktorė Andžela Armonienė