"PADĖKIME SAU’19" 2021 m. BALANDIS/GEGUŽĖ, Nr. 23(5)

"PADĖKIME SAU’19"

Internete https://www.leidinyssau.lt, ISSN 2669-1876

2021 m. BALANDIS/GEGUŽĖ, Nr. 23(5)

Nuo 2018 m. einantis informacinis biuletenis,

skirtas neįgaliesiems, jų artimiesiems bei susijusiems asmenims

Neįgaliųjų bendruomenė Lietuvoje didelė –  apie 230 tūkst. asmenų ir dar jų artimieji

  PROBLEMOS – IEŠKOJIMAI – SPRENDIMO BŪDAI

APIE MIUNHAUZENAIS TAPUSIAS MAMAS

Parengta 2021-04-07, Andžela Armonienė, iliustracijos autorė - Diana Viluckienė

 

„Be sveikatos jokie turtai nenaudingi, sveikata yra šalies ekonomikos pagrindas“, – rašė Marijonas Krikštopaitis 1991 m. Ir tai, atrodytų, yra aksioma. Bet kaip taip gali būti, kai didžiulio pasipelnymo šaltiniu tampa negalia, planingai sužaloti ir nežmoniškoms kančioms pasmerktieji asmenys? Kitaip tariant, kaip pavadinti reiškinį, kai pasipelnoma iš ligos, negalios, sutrikimų, patologijų, priklausomybių, kai asmeniui su negalia be jo/jos valios ir sutikimo primetamas likimas būti vadinamuoju „eksperimentiniu triušiu“...

Nori nenori prisimenami Viduramžiai – buvo priimta žaloti vaikus, net būdavo sukuriami įvairūs sraigtai, kiti prietaisai, kuriuos panaudojus asmenys pavirsdavo keisčiausiomis būtybėmis, demonstruojamomis už pinigus. O ne taip seniai JAV buvo teisiama motina, kuri savo dukrą planingai luošino organizuodama įvairiausias chirurgines operacijas, neva „gydymą“ vis kitoje JAV valstijoje, taip vis naujai suklastodama ir pasakodama dukters negalios kilmės istorijas, pelnėsi iš jos neįgalumo, tačiau vieno eilinio planinio „gydymo“ metu ta mergina gavo tokią gydymo programą, po kurios ji buvo mažiau užslopinta, kitaip tariant, nebebuvo apkvaišinta ir pajėgė gana rišliai papasakoti savo tikrąją istoriją, kaip buvo planingai luošinama. Nors įrodyti tokius atvejus yra nepaparastai sunku, tačiau JAV teismuose vis dėlto buvo įrodyta, jog tikra motina planingai ir sąmoningai, tikslingai žalojo savo dukterį, organizuodama vis naujus ir naujus „gydymo“ veiksmus ir iš to itin gerai pasiplenė, tiesa, tik iki tol, kol jai pačiai nebuvo pritaikyta baudžiamoji teisė ir atsakomybė. Statistika yra gana liūdna – nemažai į tokių motinų gniaužtus pakliuvusiųjų vaikų arba nepaaaiškinamomis aplinkybėmis miršta, dingsta, arba nusižudo, neištvėrę kankinimų.

Na, bet Amerika toli, o čia, Lietuvoje – oi, jokiu būdu to nėra, esame demokratinėje valstybėje ir Žmogaus teisės ginamos, saugojamos – taip manote? Apsidairykite įdėmiau. Turiu Jus nuvilti. Susijusią situaciją stebiu, analizuoju įvairiais aspektais ir metodais jau 40 metų, šiuokart apsiribosiu tiesiog Miunhauzeno sindromo pristatymu populiariuoju būdu... Na, tiesiog – ... kas yra tas Miunhauzeno sindromas ir kaip taip gali būti, kad iš paliegusio, neįgalaus vaiko galima itin neblogai pasipelnyti ir susikurti sau tokį gyvenimo būdą, jog nuolatos galima gyventi iš valstybės, savivaldybės biudžetų, dotacijų, pašalpų, įvairių aukų, kompensacijų, paramų, sukiotis tarp grožio ir estetikos, sveikos gyvensenos specialistų, kinezeterapeutų, farmacininkų, psichologų, socialinių darbuotojų, meno terapeutų, keliauti nemokamai po svajonių kraštus, užsiimti naujesnės kartos neva „stebuklingų“ gydymo metodų, preparatų reklama ir propagavimu, net filmuotis, tapti socialinių tinklų įžimybe, žinomesnių medicinos ir kitų mokslo sričių atstovų pasisakymų viešai diskusijų šou dalyviu/-e, gauti nemokamas aukles, slauges, mokytojas savo vaikui ir net ateinančiąsias moteris, kurios irgi už dyką tvarkys Jūsų butą ar namą, net suskaldys malkas ir pakūrens krosnį ar židinį, jei gyvenate tokiomis sąlygomis, virs valgį, rūpinsis Jūsų vaiko higiena, kt.? Primenu, apie socialinę paramą, privilegijas, išmokas,  kompensacijas, nemokamus gydymus, dirbtinius apvaisinimus, reabilitacijas, asistentus, ugdymo, švietimo, užimtumo, globojimo, laisvalaikio praleidimo industrijas, kaip galima prašmatniai ir nemokamai, kai „viskas įskaičiuota“, praleidinėti laiką įvairiose sanatorijose, kaip prevenciškai vengti psichikos sutrikimų, o jiems ištikus, kur kreiptis, apie genetiką, susenusiųjų ir/ar prasigėrusių, priklausomybių turinčiųjų biologinių tėvų grėsmes, kokių visuomenei nepriimtinų iškrypimų, patologijų pasitaiko iš pažiūros padoriose ir patrauklų viešąjį įvaizdį demonstruojančiose neva „elito“ šeimose, kt. ir, žinoma, vadinamąją „gerovę“ ir išgyvenimo krizės laikotarpiu pradžiamokslio temomis jau rašyta „Padėkime sau‘19“ Nr. 22(4) bei ankstesniuose numeriuose. Sielovados, dvasinio tobulėjimo klausimai kol kas neįtraukiami šiame kontekste.

Pradžiai – anekdotas: Vaikelis nėščios savo mamos pilvelyje būdamas jau trečiąjį mėnesį klausia mintyse pats savęs:

  • Kažin, kada mano mamytė mes rūkyti?

Būdamas jau šeštąjį mėnesį mamos pilvelyje vaikelis mąsto:

  • O kada mano mamytė nustos gerti stipriuosius gėrimus?

O prieš pat gimimą ir būdamas jau devynių mėnesių vaikelis klausia:

  • Įdomu, kada mano mamytė parves man tėvelį?

... Manote, anekdotinė situacija itin išskirtinė ir nebūdinga, nepaplitusi? Na, prie šio gero seno anekdoto vertėtų dar pridėti kelis vaikelio klausimus, pavyzdžiui, – apie tai, kada mamytė nustos vartoti kvaišalus arba kada mamytė sugebės pati kambaryje nusivalyti bent jau dulkes nuo baldų paviršių ir bent jau kartą per parą nusiprausti po dušu... Kas nutinka tokioms mamytėms pagimdžius? Na, neretai toks vaikelis „labai, na, tiesiog ištisai serga“, nes mama tiesiog nerūpi jo tėvui, ji jam neįdomi ir todėl desperatiškai susitelkia į „veiklą“ lakstydama pas medikus kartu su kūdikiu, ieškodama vis naujų jo ligų... vėliau ji, be abejo, iš viso negali dirbti jokio darbo, nes „nuolat serga vaikas“, neretas atvejis – vaikas alergiškas, bet neaišku, kam alergiškas, naktimis nemiega, todėl mama sumąsto, kaip išsirūpinti sanatorinius gydymus, keliauja su vaiku po užsienius ieškodama „stebuklingo“ pagijimo, gaudama finansavimą iš valstybės... Kaip įmanoma pasakyti tokiai mamai, kad serga ji, o ne jos vaikas? Kaip jai pasiūlyti pagalbą, jei ji niekaip nesuvokia, kad jai pačiai reikia pagalbos ir neatidėliotinai?

Nesunku nuspėti, kad įvairių krizių metu, kaip kad dabartinės virusų sukeltos pandemijos metu, piktnaudžiavimai vaiku padažnėja, kadangi tai yra galimybė gauti privilegijas, būti dėmesio centre, pasiekti gana solidžios materialinės naudos niekur nedirbant, nieko neveikiant – išskyrus amžinus vizitus – realius ar nuotolinius – pas medikus, gyvenimą ligoninėse ir sanatorijose kartu su vaiku, kuris, be abejo, jau paaugęs jokiu būdu negali lankyti ir mokyklos arba jo motina tiek apsileidžia visomis prasmėmis, jog nesugeba laiku išskalbti vaiko rūbelių, pagaminti pagal dienos režimą bent kiek vaiko mitybos poreikius atitinkančio maisto, pasirūpinti, kad vaikas bent jau laiku būtų paguldytas į lovelę nakties miego, o ne vakarotų kartu su blūdinėjančia prasirūkiusia nestabilios nuotaikos mama iki 23-24 val. net nepaguldytas nakties miego... toks vaikas, be abejo, nepajėgus 5 dienas per savaitę lankyti mokyklos net kai ne karantino metas.

Koks procentas tokių ligonių-mamų, savo ligas, nevykėliškumą slepiančių po širma, esą „mano vaikas didelis ligonis, skirkite man reikiamą dėmesį ir finansavimą, aprūpinkite kelionėmis į užsienio SPA ir privilegijomis iš valstybės, savivaldybių biudžetų, kitaip paduosiu Jus į teismą, kad pažeidžiate Žmogaus teises, įžeidinėjate, diskriminuojate“ yra mūsų visuomenėje?

Atsakymų galima rasti leidinyje „TLK 10. Psichikos ir elgesio sutrikimai“ (1995), apie Miunhauzeno sindromą yra rašę M. Epsteinas, M. J. Guedj, R. Meadow ir ypač nuodugniai šį sindromą yra išnagrinbėjęs R. Plassmanas. Visuomenė dėl šio sindromo paplitimo išties turėtų sunerimti, nes ne pirštu baksnoti reikia į motinos psichopatologiją – kai, oi, oi, vyras nemyli, dėmesio nerodo, oi, imsiu, susargdinsiu vaiką, tada supras... – problemos esmė ne čia. Pagalbos reikia vaikui. Tai yra smurto prieš vaiką rūšis.

„Auka dažniausiai yra mažametis vaikas, (...) Mirtingumo dažnis svyruoja nuo 6-9 proc., beveik tokia pati dalis vaikų tampa neįgalūs arba patiria ilgalaikius sveikatos sutrikimus, o nuodijimo ir dusinimo atvejais mirtingumas siekia net 33 proc. (...) Dirbtinio sutrikimo ir dirbtinio įgaliotojo sindromo atveju pacientai ir skriaudėjai gali imituoti simptomus ir ligas: pateikdami netikrus ligos simptomus, agravuodami jau esamos ligos simptomus (...) pristatydami gerybinius fiziologinius radinius kaip patologinius, klastodami laboratorinius mėginius ir medicininę dokumentaciją, įtikindami kitus pateikti klaidingą informaciją, susijusią su ligos anamneze ir simptomai“, – cituodami gausybę kitų autorių taip 2016 m. rašė apie Miunhauzeno sindromo diagnostikos problemas gydytoja Kornelija Gudynaitė ir docentas Alvydas Navickas „Psichiatrijos naujienose“ Nr. 1(1): 48.

Miunhauzeno sindromo, kurį pirmąkart aprašė R. Meadow 1977 m., kamuojamam asmeniui ir aukai būdingi tokie požymiai:

  • Somatinė vaiko patologija, dirbtinai sukelta jo motinos. Sukeltos ligos gali būti realios ir pavojingos (...) atkaklus bandymas nustatyti diagnozę 1 iš 10 atvejų baigiasi vaiko mirtimi.
  • Sutrikęs vaiko ir motinos ryšys bei tam tikra motinos psichopatologija.
  • Atkaklūs, beviltiški medicinos darbuotojų mėginimai nustatyti vaiko ligos diagnozę ir paskirti gydymą (Baleckaitė, E. „Gydytojo žurnalas“, 2005, Nr. 2:36).

„Miunhauzenas, rašytojo R.Ė. Rapsės lakios fantazijos herojus, prikurdavęs nebūtų istorijų. (...) Miunhauzeno sindromu pavadinta liga, tyčia sukelta sau ar vaikui. (...)“,– apie vaikus, keliaujančius iš vienos ligoninės į kitą, kaip tėvai sveikam vaikui žūt būt ieško ligos, ugdo jį būti ligoniu 2005 m. yra rašiusi V. Agurkytė, kuri perpasakojo gydytojos I. Stirbienės sukauptą patirtį.

Tikslas yra išgelbėti vaiką, bet ne apkaltinti ir įrodyti nesveikos motinos falsifikavimus, –  teigia dr E. Baleckaitė (2005), anot jos, Miunhauzeno sindromu serganti motina gali priklausyti bet kuriam visuomenės sluoksniui. Labai dažnai ji pati dirba medike ar paramedike (gydytoja, slaugytoja, slaugytojos padėjėja, socialine darbuotoja ir t.t.). Be to, tokia „motina atmeta psichikos sveikatos specialistų pagalbą, bet diagnozavus šį sindromą labai svarbu sutrikusių vaiko ir motinos santykių keitimas ir motinos psichopatologijos gydymas“ (2005, p. 37).

Pabaigai tinka citata iš vadinamosios liaudies kūrybos, tai yra, itin senas priežodis, seniai tapęs folkloru ir daugeliui žinomas: „Jei nori rasti patį didžiausią ligonį, kokį tik gali įsivaizduoti, ieškok mediko vaiko“. Na, o susipažinus su gausia literatūra apie Miunhauzeno sindromą, tegalime atjausti medikus, nesusipriešinti vieni su kitais ir konstatuoti – didžiausi mūsų visuomenės ligoniai, kamuojami gausiausių patologijų, priklausomybių, žalingų įpročių GALIMAI ir yra patys medikai bei jų artimieji...

Su nuoširdžia padėka Medicinos bibliotekos personalui ir skaitmenizuotų duomenų valdytojų atstovams Skandinavijos šalyse bei daugybei liudytojų, patvirtinusių apie neišsenkamus fantazuotojų „miunhauzenių“-mamų triukus

 

FONDAS

 

Labdaros ir paramos fondas „Jaunasis tyrinėtojas“ (toliau – Fondas), ne valstybinės priklausomybės, ne pelno organizacija, viešoji įstaiga, neformalus suaugusiųjų švietimo grupės universalus daugiafunkcis centras, švietimo teikėjas, įregistruotas Švietimo informacijų technologijų centre 2015 m. sausio 9 d. Fondo pagrindinė paskirtis yra visokeriopai remti pradedančiuosius mokslinę-tiriamąją veiklą jaunuolius, jis nuo 2011 m. turi Juridinių asmenų registro suteiktą paramos gavėjo statusą. Prioritetinė ir fondo statute išskirtoji veiklos sritis – aplinkosauga.

 

Juridinių asmenų registre Fondas įregistruotas 1996 m. rugsėjo 16 d., jis gyvuoja 25-i metai, veikla vykdyta nepertraukiamai, daugiausia orientuojamasi į informacijos mainus, žinių vadybą. Naudojamasi Europos Komisijos, ASIST, ATINER, NordIS-Net, NordMedia Network, SIG III , įvairių bibliotekų, archyvų duomenų bazėmis, statistine bei kitų rūšių informacija. Bendradarbiavimas vykdomas ir su kai kuriomis LR viešojo administravimo sektoriaus institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis.

MŪSŲ ŠŪKIS:

„NAUJOVĖS NUŠVIEČIA PRAEITĮ“,

GEORGAS GERBNERIS

Informacinis biuletenis

„Padėkime sau'19“ išeina kartą per mėnesį, tiražas 800 egz.

Internete https://www.leidinyssau.lt,

ISSN 2669-1876

fb Sau leidinys

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

APIE ŽINIŲ TROŠKIMĄ

ir kodėl kai kam tai nebūdinga

 

Tikra tiesa, kad talentingiausieji negimsta šeimose, kur jiems yra viskas parūpinta ir patiekta. Tuo tarpu išties gabūs vaikai tik maždaug vienas iš dešimties laiku gauna paramą ir palaikymą talentui skleistis ir puoselėti. Visi mato tik savo vaikus, kiekvienam tėvui atrodo, kad tik jo vaikas vertas lavinimo, investavimo, prabangių būrelių, privačių mokyklų. Taip ir sukuriama darbo rinka iš diplomuotų, tačiau menkai raštingų, negabių, mažai išprususių ir neduodančių jokios pridedamosios vertės nevykėlių. Žodžiu, šioje vietoje cituotina klasikė Žemaitė, jos apsakymas „Kaip Jonelis raides pažino“ (1914): vaikas troško išmokti raides, o žinios buvo brukamos bukam ponų vaikui, Jonelis buvo statomas prie sunkių darbų, jam neleisdavo net į elementorių žvilgtelėti, juk tai – tik ponaičiui, ne samdiniui vaikui. „Daugybė... tokių Jonelių, kur trokšte trokšta mokslo, bet vargas, neturtai slegia juos tamsybėje“.

 

AR KAS NORS PASIKEITĖ ŠIUO KLAUSIMU PER ŠIMTMETĮ?

 

Anot šv. Bazilijaus, „semiami šuliniai pilnėja, apleidžiami teršiasi. Taip lygiai pastovūs turtai yra nenaudingi: judėdami ir keliaudami pas kitus, jie virsta bendrais ir vaisingais...“. Štai jau beveik 25 metus fondas „Jaunasis tyrinėtojas“ telkia pajėgas, kad turėdamas daugiau žinių ir informacijos gabus jaunuolis nugalėtų konkurencinėje kovoje. Beje, paremdami gabiuosius šiandien, užsigarantuojame, kad nereikės ieškoti specialistų svetur ar negabių ir fiktyvius diplomus įsigijusių žmonių tarpe ar samdytis juos mokant milžiniškas ir grėsmingas sumas, kurios tiesiog vadinamos „pinigų išmetimu į balą“.

 

 

Labdaros ir paramos fondą „Jaunasis tyrinėtojas“ galite paremti skirdami 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

Įmonės kodas 292020010

AB „Citadele banka“ Lietuvos filialas, fil. kodas 304940934

Sąskaitos Nr. LT477290099057993275

SWIFT kodas 304940934

1.2 proc. labdaros ir paramos fondui „Jaunasis tyrinėtojas“ galima paskirti per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) iki gegužės 4 d.

  1. Prisijunkite prie elektroninės deklaravimo sistemos per savo elektroninį banką ar kitais galimais būdais.
  2. Pasirinkite „pateikti dokumentą – pildyti dokumentą“.
  3. Pasirinkite formą FR0512 v.4.
  4. Skiltyje 5 – įrašykite 2020.
  5. Formoje įveskite savo asmeninius duomenis ir šią informaciją: E2 GAVĖJO IDENTIFIKACINIS KODAS – 292020010
  6. E3 MOKESČIO DALIES PASKIRTIS – Labdaros ir paramos fondas „Jaunasis tyrinėtojas“
  7. E4 – MOKESČIO DALIES DYDIS (PROC.) – 1.2 (jei norite skirti paramą keliems paramos gavėjams, jį galite išskaidyti 1% ar 0.5%) E5 MOKESTINIS LAIKOTARPIS – įrašykite 2023 (taip Jums nereikės kasmet pildyti naujo prašymo – Jūsų parama mums automatiškai bus pervedama iki 2023 m.). Pažymėkite laukelį 6s.
  8. Paspauskite langelį PATEIKTI DEKLARACIJĄ.

Daugiau informacijos apie gyventojų pajamų mokesčio skyrimą taip pat suteiks VMI darbuotojai: www.vmi.lt arba 1882.

Svarbu žinoti: jeigu norite pakeisti jau atliktą sprendimą dėl savo 1.2% GPM skyrimo, tai padaryti galima iki gegužės 4 d. Vėliausias VMI pateiktas prašymas skirti 1.2% GPM anuliuoja ankstesnius.

AČIŪ! Jūsų dėka daugiau gabių jaunuolių bei juos ugdančiųjų asmenų galės gauti paramą!

 

PRANEŠIMAS

vykdomi individualūs mokymai jaunuoliams, rengiantiems socialinių mokslų krypties darbus, adresas

pasiteiravimui: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

 

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS ARBA PATARIMAI TIEMS, KURIE NEŽINO, KAIP PANDEMIJOS IR POPANDEMINIU LAIKU IŠLIKTI BENT JAU ITIN NEPASILIGOJUSIAIS

BIČIŲ PRODUKTŲ ŽINOVŲ informacinė DOVANA

Gauta 2021-04-01

Kai kurios rekomendacijos, kurias pateikė habil. Dr D. Stasytytė Bunevičienė, kaip taikytinas virusinių infekcijų metu:

Propolio tepalai ir aliejai vartojami nosies landų, lūpų, odos ir gleivinių apsaugai. Patys stipriausi – propolio tepalai su bičių vašku. Profilaktiškai – tepti 2-4 kartus per dieną, ypač išeinant iš namų, esant susirgimo požymiams – iki 8 kartų. Visą padidėjusio sergamumo periodą.

Kiti propolio preparatai, pavyzdžiui, spiritinis propolio ekstraktas, vertingas virusų ir kitų infekcijų sukėlėjų naikinimui užtikrinti ir jų vystymuisi stabdyti. Propolio ekstrakto po 30 lašų 3 kartus per dieną lašinti į 100-200 ml šilto vandens. Rekomenduojama pusę pagaminto skysčio panaudoti gerklės slalavimui, likusią – išgerti. Propolio lašai vartojami taip pat, tik imamas dvigubai didesnis preparato kiekis. Kurso trukmė 3-4 savaitės, galima kartoti po 2 mėnesių.

Imuninės sistemos stiprinimui tinka žiedadulkės, bičių duonelė, bičių pienelis.  Vaistinis bičių medus vertingas norint detoksikuotis, koreguoti uždegiminius procesus, regeneraciją. Rekomenduojama per dieną suvartoti iki 1-2 valgomųjų šaukštų bičių medaus, sergantiesiems – ir žymiai daugiau.

Be to, bičių produktai malšina stresą. Šiuo tikslu medus vartotinas vakare. Pavasarį itin tinka vietoje vieno multivitaminų kurso 2-4 savaites pavartoti žiedadulkių ar bičių duonelės.

Visi bičių produktai yra labai koncentruoti, todėl siūloma juos vartojantiesiems tuo pačiu kas valandą išgerti po 100-200 ml šilto vandns – mažais gurkšneliais ir palaikant burnoje. Taip pat svarbu atsisakyti ar sumažinti sintetinių ir ypač tonizuojančių gėrimų, greitojo maisto ir produktų, kuriuose yra nenatūralių priedų, apriboti gyvulinės kilmės baltymų ir riebalų vartojimą.

 

P.S. Apiterapija – mokslo sritis, skirta bičių produktų panaudojimui medicinoje. Kai kurie žmonės yra alergiški bičių produktams, kai kam jie netinka, pavyzdžiui, žiedadulkių negalima duoti vaikams, paaugliams dėl galimo hormonų pusiausvyros pažeidimo, todėl prieš vartojant visada reikia konsultuotis su gydytoju, vaistininku. Apie tai jau rašėme „Padėkime sau‘19“ Nr. 9 ir 10.

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 46-ojoje sesijoje – skatinimas užtikrinti neįgaliųjų įtraukimą į su klimato kaita, pandemija ir skaitmenizacija susijusius sprendimus

Praneša Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyrius, LR URM, gauta 2021-04-06

2021 m. vasario 22 – kovo 25 dienomis vykusioje  Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) 46-ojoje sesijoje Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad neįgaliųjų teisės yra vienas iš pagrindinių Lietuvos kandidatavimo į Žmogaus teisių tarybą 2022-2024 metams prioritetų.

Neįgaliųjų teisės šių metų ŽTT metu buvo plačiai svarstomos ir Lietuva aktyviai dalyvavo šiose diskusijose. Lietuva kartu su aštuoniomis Šiaurės ir Baltijos šalių delegacijomis parengė bendrą pasisakymą kovo 3 d. vykusio interaktyvaus dialogo su Gerard Quinn, Specialiuoju pranešėju neįgaliųjų teisų klausimais, metu, kurį perskaitė Suomijos delegacijos atstovė. Pasisakyme ŽTT buvo paskatinta užtikrinti neįgaliųjų įtraukimą į su klimato kaita, pandemija ir skaitmenizacija susijusius sprendimus.

Kovo 5 dieną Lietuvos nuolatinis atstovas ambasadorius Andrius Krivas taip pat Šiaurės ir Baltijos šalių vardu pasisakė JT ŽTT sesijos kasmetiniuose interaktyviuose debatuose dėl neįgaliųjų teisių, kuriuose šiemet buvo aptariama neįgaliųjų dalyvavimo fizinėje veikloje bei sporte tema.  Ambasadorius pažymėjo, kad neįgalieji iki šiol susiduria su daugybe kliūčių, ribojančių jų dalyvavimą fizinėje veikloje. Šiaurės ir Baltijos šalys pabrėžė žmogaus teisėmis grįstos prieigos svarbą plėtojant įtraukų ir žmonėms su negalia pritaikytą dalyvavimą fizinėje veikloje ir sporte bei paragino šalis vykdyti savo įsipareigojimus siekiant apsaugoti neįgaliuosius, ypač vaikus, moteris ir mergaites, nuo diskriminacijos ir kovoti su struktūrine nelygybe. 

Lietuva taip pat dalyvavo derinant ir prisijungė prie bendro ES ir Neprisijungusių šalių judėjimo pareiškimo dėl neįgaliųjų teisių apsaugos.

REDAKCIJOS PRIERAŠAS:  Pareiškimą dėl neįgaliųjų teisių apsaugos išnagrinėsime, esmę pateiksime skaitytojams kituose „Padėkime sau‘19“ numeriuose bei www.

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

ĮSIMINTINOS DATOS

 

GEGUŽĖS 2-oji: Motinos diena Lietuvoje švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį (oficialiai nuo 1928 metų). Ši šventė lietuviams žinoma dar nuo senų senovės. Šią dieną motinas sveikina vaikai ir vyrai, tądien jie stengiasi už jas atlikti visus namų ruošos darbus. Motinos diena ne šiaip sau švenčiama pavasarį. Motina tapatinama su žeme. Kaip ji išaugina vaikus, taip žemė išaugina derlių. Su mumis tą pačią dieną motinas sveikina vengrai, portugalai, ispanai, rumunai ir Pietų Afrikos gyventojai. Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Danijoje, Italijoje, JAV ir dar keliose valstybėse Motinos diena švenčiama antrąjį gegužės sekmadienį, o lenkai motinas sveikina gegužės 26 d. (Parengta pagal Vikipediją).

GEGUŽĖS 3-oji: Pasauline spaudos laisvės diena, tai yra vadinamoji Žurnalistų diena, Lietuvoje švenčiama visuotinai ir labai nuo seniai, dar iki 1993 m. žurnalistai gana linksmai pažymėdavo šią savo profesinę – IV valdžios šventę.

GEGUŽĖS 31-oji: Savo vardadienius švenčia Angelė, Anelė, Gintautas, Petronėlė. SVEIKINIMAI!

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

SVARBU ŽINOTI

APIE ASISTENTUS

Paskelbta: 2021-03-28 <https://www.leidinyssau.lt/idomu>:

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM) „Padėkime sau‘19“ atsiuntė informaciją asmeninio asistento tema, kuri itin svarbi asmenims su negalia, jų artimiesiems bei valstybės, savivaldybių biudžetų jau 2022 m. planuotojams, žinotina, kad per pusę metų iki 2022 metų asmeninė pagalba būtų suteikta maždaug 600 žmonių, jiems atiteks 2 mln. eurų iš valstybės biudžeto, o nuo 2022 metų kasmet – maždaug 1500 neįgaliųjų, kuriems bus iš to paties valstybės biudžeto paskirstyta kasmet po 10 mln. eurų, kas reiškia, jog kiekvienam iš tų 1500 asmenų nuo 2022 m. teks papildomai vidutiniškai po 6666,7 euro kasmet, o dar šiais metais 600 asmenų nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos bus padalinta vidutiniškai po 3333,3 euro vien asistento paslaugoms apmokėti. Parama skirstoma išimtinai darbingo amžiaus neįgaliesiems, 2020 m. tokių asmenų Lietuvoje buvo daugiau nei 150 000, todėl galime daryti prielaidą, jog į laimingųjų atrinktųjų papildomai paramai gauti ir asistento paslaugoms apmokėti pateks vos 1 procentas iš darbingo amžiaus neįgaliųjų asmenų, tai yra, vienas asmuo iš 100.

Kontekstas: Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisos (projektas Nr. XIIIP-5015), kuriomis siūloma įtvirtinti asmeninės pagalbos poreikį kaip vieną iš specialiųjų poreikių rūšių ir plėsti asmeninio asistento paslaugą. Naujos nuostatos įsigaliotų 2021 m. liepos mėn. Asmeninis asistentas būtų apibrėžiamas, kaip fizinis asmuo, darbo ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais.

Susijusius klausimus „Padėkime sau‘19“ gvildeno 2020 m. nuo Nr. 11 iki 18, taip pat 2021 m. Nr. 21(3), pažymėtinas ir 2021 m. Nr. 19(1)/20(2), kur publikuota reikšminga informacija, gauta pagal teminį paklausimą iš Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) apie tai, kad informacija vis dėlto privalės pasiekti neįgaliuosius net ir Lietuvoje, be to, LR, kaip valstybė, negalės nevykdyti reglamentų ir/ar neadaptuoti kai kurių šviežesnių direktyvų (ES).

Šioje vietoje primename, jog asistentų tema „Padėkime sau‘19“ rašyta įvairiais rakursais, tema populiari ir kitose visuomenės informavimo priemonėse, socialiniuose tinkluose. Naujausią oficialią informaciją apie asmeninius asistentus rasite čia: <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/aktualu-negalia-turintiems-zmonems-asmeninio-asistento-pagalba-ir-lengvatos-senjorams-su-negalia>, pateikta 2021-03-25, galite susipažinti.

Taip pat žinotina, jog planuota, kad 2019-2021 metais paslaugos bus suteiktos 1 593 neįgaliesiems. Pranešta, KUR KREIPTIS: į savo savivaldybę. Įsidėmėtina, kad 2021 m. kovo mėnesį vidutinė netekto darbingumo pensija Lietuvoje yra 245,37 eurai, plius 9,58 proc. viršaus, o nemokamos  asistento paslaugos numatytos tik tiems, kurių neįgalumo, netekto darbingumo pensijos neviršija 256 eur/mėn., tai yra, didžiausia tikimybė, kad tiems, kurie gauna šalpos pensijas. Be to, 2020 m. Nr. 12 jau rašėme: „Eliminavus tarpininkaujančias organizacijas bei jų atstoves neįgaliesiems teikiamų paslaugų rinkoje įvyktų teigiami poslinkiai su sąlyga, kad patikima informacija pasiektų neįgaliuosius ne per komercializuotus kanalus“.

Resiume aukščiau išdėstyta „asistentų“ tema, deja, kol kas tegali būti „Padėkime sau‘19“ 2020 m. Nr. 14 paskelbtas senas geras anekdotas:

Operacineje chirurgas asistentui:

– Skalpelį. Spiritą. Agurką.

Valstybės kontrolės audito metu nustatyta, kad dalis asmenų su negalia negauna individualius poreikius atliepiančių kompleksinių paslaugų, nes pagalbos poreikiai nustatomi skirtingose institucijose, veiksmų koordinavimas ir keitimasis informacija tarp jų nevyksta, nestebima, ar teikiama pagalba padeda gyventi savarankiškai. Audito metu atlikto atvejo tyrimo rezultatai rodo, kad tik 13 proc. asmenų, kuriems buvo nustatytas pagalbos poreikis, savivaldybėse gavo specialiąsias paslaugas. 35 proc. asmenų su negalia pagalbos nesikreipė ir savivaldybės neturėjo informacijos apie juos.

Valstybės kontrolė savo išvadas ir rekomendacijas teikia LR Seimui, ministerijoms, savivaldybėms. Įgyvendinus aukščiausiosios audito institucijos pateiktas rekomendacijas, būtų sukurta integrali asmens poreikių vertinimo ir juos atliepianti pagalbos teikimo sistema, įdiegtos paveikiausios priemonės dėl asmenų su negalia įsitraukimo į atvirą darbo rinką ir aktyvesnio darbdavių dalyvavimo juos įdarbinant, patobulintas įdarbinimo organizavimas, atliktas viešųjų pastatų ir transporto objektų vertinimas ir parengti veiksmų planai dėl prieinamumo gerinimo, pritaikytos viešojo sektoriaus internetinės svetainės ir mobiliosios programos.

Tikslinius projektus fizinės ir informacinės infrastruktūros pritaikymui vykdo Sveikatos apsaugos
(24,3 mln. Eur), Kultūros (4 mln. Eur) ir Vidaus reikalų (86 tūkst. Eur) ministerijos. Tačiau lėšų panaudojimas nėra efektyvus, kadangi nustatyta daug probleminių ir taisytinų sričių. Pavyzdžiui, vertintų viešojo sektoriaus institucijų ir įstaigų interneto svetainių prieinamumas asmenims su negalia nuo 2017m. vis mažėjo: 5 proc. prieinamumas 2017 m., 3,5 proc. – 2018 m. ir tik 3,4 proc. - 2019 m. Kita didelė problema susijusi su asmenų su negalia aktyvumu darbo rinkoje, jų įsidarbinimu. Pavyzdžiui, 2015 m. iš visų darbingo amžiaus asmenų su negalia 24,9 proc. dirbo atviroje darbo rinkoje, o 2019 m. jie tesudarė 22,6 proc., sumažėjimas 2,3 proc.

 

Nesunku nuspėti, kas įvyko darbo rinkoje su neįgaliaisiais asmenimis 2020 m., tačiau tikslesnius duomenis visada jau apibendrintus pateikia pati Užimtumo tarnyba. Tad kyla ir papildomų dvejonių, ar naujosios įstatymo pataisos, susijusios su asistento paslaugos įtvirtinimu vos 1 proc. darbingo amžiaus asmenų su negalia, išties atitiks valdžios lūkesčius, jog gavusieji tų asistentų paslaugas nebebus našta savo artimiesiems ir šie galės nevaržomi ir netrikdomi dirbti, o patys neįgalieji taip pat dirbs, eis į darbą, kaip lūkesčius skelbia pati SADM, kur, kaip nuolat kruopščiai skelbia apibendrintus duomenis Užimtumo tarnyba, skelbiamų laisvų darbo vietų nedaugėja, bendrasis nedarbo lygis yra pasiekęs Lietuvoje dar neregėtas aukštumas ir yra tendencija, kad naujų bankrotų virtinė tik dar labiau pablogins oficialiąją darbo rinkos žmogiškųjų išteklių statistiką, kur didžiausią diskriminaciją, ekspluataciją, įvairius mobingus, žaibiškus atleidimus nurodžius pasiprašyti išeiti savo noru pirmiausia patiria, žinoma, neįgalieji.

Šaltiniai: <https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=25162>, žr. 2020-09-08; Valstybinio audito ataskaita: Asmenų su negalia socialinė integracija, 2020-09-07.

Dėkojme už bendradarbiavimą IVPK ir LR SADM bei Užimtumo tarnybai ir, žinoma, Valstybės kontrolei su Higienos institutu, Ligonių kasomis ir tikimės, jog apvali apie 5 mln. eurų suma bei jos dalybų procesas bus akylai stebimas ir kontroliuojamas bent jau FNTT ir bus apsieita be išorinio kitų revizuotojų įsikišimo iš kitų itin suinteresuotųjų valstybių, kur nerasta tokio „stebuklingo“ visuotinio praturtėjimo ir besipučiančių indėlių bankuose per pasaulinės pandemijos laikotarpį 2020 m. Na, telieka galų gale dar ir darsyk kartoti: Kieno sąskaita vyksta šie „:stebuklai“ LR ir kas bus, kai „stebukladariai“ prisipažins, kad tiesiog paprasčiausiai „įvyko klaida“ ir kaltų nėra ir visai to nereikia? Esmė yra ta – AR REALIAI SUSKAIČIUOTA, KIEK ASMENŲ SU NEGALIA IŠĖJO ANAPILIN PER 2020 m. ir svarbiausia – tikrosios jų mirčių priežastys, juk buvo tokie dideli būriai įvairių savanorių, taip visi plušėjo per karantinus, skirstė, perskirstė visokias paramas, įsisavino lėšas, rinko aukas, priiminėjo ES siunčiamas gėrybes ir lėšas, paramą, filmavosi, reklamavosi, rungėsi, kas garsiau ir gražiau papasakos, kaip „stengiasi“ gelbėti, padėti. Ar galų gale bus artikuliuota atsakomybė toms gausioms neįgaliuosius neva globojančioms organizacijoms – realiai per 2020 m. neįgalieji didžia dalimi buvo palikti be jokios reikalingos paramos, pateko į dar didesnį diskriminacijos liūną, o su plakatais ir lozungais, kad teikiama nors kokia parama neįgaliesiems sėkmingai buvo toliau kuriamas LR neva didėjančio „gerbūvio“ vaizdinys tuo pačiu skubiuoju būdu įsisavinant viską, kas gaunama tiesiog už parazitavimą ir/ar padlaižiavimą, pripuolus prie naujai dalinamo štai jau ir iki 2027 bei 2030 m. planuojamo, strateguojamo gėrybių, privilegijų, lengvatų lovio. Būtent dabar juk ir reikia susistrateguoti, spalį ant stalo jau bus būtina pateikti realius planus su visomis „inovacijomis“ ir gamtą tausojančiomis įžvalgomis pagal naujesnes prioritetines gaires ir kryptis – ne tik tuos apie 10 mln. eurų už numatomas asistentų paslaugas juk būtina pagrįsti. Galimai. Tema diskusijai. Gal telieka visiems eilinįkart susitarti, jog „nieko negirdime“ – ausyse pas visus, net pas mažamečius ir senolius, kuriems kad ir arti 100 metų, asmeniniai ausinukai-asistentai ir nieko, visai nieko iš valdžios kaip ir nebereikia, nes asmeninių ir niekur neapskaitytų, neapmokestintų pinigų visi turi tiek daug, kad reikalui esant sugebės nusipirkti bet kokį asistentą, o robotukas-androidas-asistentas iš viso rinkos kaina tik apie 2000 eurų tekainuoja ir gali itin atpigti. Galimi revizoriai bus atitinkamai pavaišinti ir apžavėti kultūrinės bei sveikatinimosi už dyką programos, o dėl dvigubo įrašo buhalterijos ataskaitose apžavų ir neįmanomumo nieko nepriimtino įrodyti eilinį kartą išvažiuos pasakę oficialius komplimentus tokiai darbščiai ir inovatyviai LR atstovų bendruomenei, iš kurios tiesiog būtina perimti patirtį ir sukurti dar daug daug tokių pat projektų, adaptuotinų ir visur kitur, kur tik įmanoma daryti tokius pat „stebuklus“ net pandemijos metu ir ypač – iškart po jos. Taigi.

Projektas Nr. XIIIP-5015(2)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO NR. I-2044 2, 16, 18 IR 201 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 251 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

 2020 m.                    d. Nr.

Vilnius

Įstatymu įtvirtinta, jog, citata:

„Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir savivaldybių institucijos iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos Prezidentas

Teikia

Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu  Komiteto pirmininkė                                                                                       Rimantė Šalaševičiūtė

Iš: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/ea122d40192b11eb9604df942ee8e443?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=31836d3a-46c9-4b73-aef1-3b9d1f634cd9>, žr. 2021-04-06.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

ĮDOMYBĖS, PASLAPTYS, ATRADIMAI

NAUJESNI NERIMO, POTRAUMINIŲ SUTRIKIMŲ GYDYMO METODAI

Trauminiai išgyvenimai gali giliai įsirėžti į žmogaus atmintį. Kaip ilgalaikėje perspektyvoje sumažinti baimes, sukeltas traumuojančio įvykio, ir sustabdyti procesą, kai jos virsta chronišku stresiniu sutrikimu? Tyrėjai iš Mainco universiteto Medicinos centro šiems klausimams suteikė daugiau aiškumo 2018 m.

 

Pagrindinė jų siūlma naujovė yra žmogaus atmintyje įtvirtinti naują pozityvią patirtį. Kaip klasikiniame gydyme pacientai pradžioje turėjo būti paveikti stimulų, kurie sukelia baimę, kad pacientai suprastų, jog tie stimulai dažnai nekenksmingi. Šią patirtį po to buvo galima įtvirtinti, taikant nekenksmingą medikamentinį gydymą. Tyrėjai analizavo psichinius procesus, vykstančius tokio gydymo metu, ir kaip formuojasi pozityvūs prisisminimai. Jų pasiekimai gali padėti pasiekti pozityvius postūmius gydant stresinį sutrikimą ir kuriant profilaktikos priemones.

 

Žmogaus smegenys nuolat kinta ir gali būti performuotos patirtimi – gera, lygiai kaip ir bloga. Tai pagrindinė tyrimo nuostata, taikoma gydant fobijas ir nerimo sutrikimus. Bet kaip kai kuriems žmonėms pavyksta sumažinti baimę ar net išnaudoti ją ir paversti pozityvia patirtimi, kai jie susiduria su situacija, kuri privesdavo juos iki siaubo? Ir kodėl šis baimės mažinimo metodas netinka kitiems žmonėms ilgalaikėje perspektyvoje? Kaip žmogaus smegenys formuoja ir išlaiko ilgalaikius atsiminimus ir kokį vaidmenį atlieka tokie veiksniai kaip spontaniniai nervinės konsolidacijos veiksniai, kurie vyksta gavus naują pozityvią patirtį? Tyrėjai labiausiai susitelkė į tai, kaip pozityvią patirtį galima įtvirtinti žmogaus atmintyje. Tyrėjai nustatė, kad tiriamųjų smegenys aktyvavosi tuo metu, kai prisiminimai užgesdavo, jie sponataniškai atsirasdavo poilsio metu ir vykdavo iškart po apmokymo periodo. Kuo dažniau vykdavo tos spontaniškos reakcijos, tuo sėkmingiau tiriamieji galėdavo prisiminti pozityvią patirtį kitą dieną po testo. Jie taip pat nustatė, kad tiriamųjų aktyvumas priklausė nuo dopamino, žinomo kaip laimės hormono, padidėjimo. Dopamino pagalba buvo sumažinta baimės reakcija. Buvo nustatyta, kad slopinti bauginančius prisiminimus galima gana paprastai, net netaikiant atminties treniravimo praktikos.

 

Tyrėjų nuomone, jų pasiekti rezultatai paaiškina, kaip formuojama atmintis ir kaip galima naujai gydyti nerimo sutrikimus.

 

Parengta pagal <https://www.sciencedaily.com/releases/2018/12/181211103122.htm>, iliustracijos iš creativecommons.org

----------------------------------------------------------------

 

Medicininės genetikos centras įsikūręs Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir chirurgijos (F) korpuse, 1 aukšte. Santariškių g. 2, LT-08661, Vilnius. El. paštas: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

Medicininės genetikos centro specialistų konsultacijai būtina iš anksto registruotis

telefonu +370 5 2365116 (darbo dienomis nuo 07:00 iki 15:00 val., pietų pertrauka 12:00 – 12:30).

----------------------------------------------------------------------------------------------------

 

JUOKAS – DALYKAS RIMTAS

 

KLAUSIMAI DISKUSIJAI: KAS YRA HUMORO TERAPIJA?

AR HUMORO TERAPIJA YRA SAUGI?

Publikuojamos karikatūros autorius – 10-metis vaikas, jis redakcijai žinomas. Apie šios bitutės nuotykius yra sukurtas visas komiksas. Apie bičių produktų naudą skaitykite šio numerio p. 3. Laukite tęsinio. Daugiau – https://www.leidinyssau.lt/humoras

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

Griežtai draudžiama „Padėkime sau'19“ paskelbtą žodinę ir vaizdinę informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Padėkime sau'19“ kaip šaltinį.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 „PADĖKIME SAU'19“ Nr. 24(6) išeis 2021 m. gegužę-birželį. Jei norite pasiskelbti, dovanoti, pasveikinti, prenumeruoti mūsų leidinio e-versiją (kaina – 3,5 euro už 6 numerius, išeina kas mėnesį), praneškite el. adresu This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

Taip pat ir toliau laukiamos Jūsų sukurtos karikatūros įvairiomis temomis, bus apdovanojimai.

  • Created on .