.

Iliustracija aukščiau: Žaliasis Kopenhagos angelas. Nuotrauka padaryta 2023-03-11. Autorė Andžela Armonienė.

Kai kurios iliustracijos žemiau yra iš creativecommons.org ir leidinio „Padėkime sau'19" archyvo.  Kopijuoti draudžiama.

Skirta asmenims virš 18 metų amžiaus.

© Prašome nepažeisti 1952 m. Universalios autorių teisių apsaugos konvencijos.

   ĮSIMINTINOS DATOS 2025 m. BIRŽELĮ

Birželio 24-oji – šv. Jono diena

Birželio 29-oji – šv. Petro ir šv. Pauliaus diena

Birželio mėnesio pagrindinis anekdotas gali būti ir šis:

  • Aš palieku tave!
  • Nuostabu!
  • Tokio kaip aš daugiau nerasi!
  • Dieve, viena naujiena geresnė už kitą! /iš Lapės anekdotai. 2024, Nr. 6, p. 6.

 ____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

DIENOS AKTUALIJA:

PINIGĖLIAI, PINIGAI: KUR JIE DINGO, AR ŽINAI?

2025-06-14

Valstybės biudžeto lėšos, skirtos pagalbos priemonėms dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje

  

Priemonė

Išlaidos

2022 metai

10 291 147 €

Integruoti migrantus ir tautines mažumas į Lietuvos švietimo sistemą

45 170 €

Mokėti I, II pakopos studentams skatinamąsias stipendijas

2 700 €

Mokėti stipendijas gerai besimokantiems studentams

54 000 €

Skatinti pirmosios, antrosios pakopos, vientisųjų ir profesinių pedagogikos studijų studentus siekti geresnių studijų rezultatų

105 900 €

Motyvuoti pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų studentus siekti gerų studijų rezultatųUžtikrinti stipendijų mokėjimą gerai besimokantiems pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakop

6 300 €

Suformuoti stipendijų fondą pirmosios ir antrosios studijų pakopos studentams

27 900 €

Tobulinti neformalųjį vaikų švietimą, užtikrinant bendrųjų kompetencijų ugdymą

283 558 €

Užtikrinti kompensacijų fiziniams ir juridiniams asmenims, perdavusiems savo būstą ar patalpas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dėl karinių veiksmų iš Ukrainos pasitraukusiems gyventojams, mokėjimą

6 176 719 €

Užtikrinti maitinimo kortelių ir maisto davinių skyrimą dėl karinių veiksmų iš Ukrainos pasitraukusiems gyventojams

3 585 000 €

Užtikrinti stipendijų mokėjimą universiteto studentams pagal geriausius studijų rezultatus

3 900 €

2023 metai

99 404 531 €

Įgyvendinti priemones šeimos ir vaiko gerovei

77 804 €

Rengti bakalaurus ir magistrus

9 849 €

Skirti mokymo lėšas (ML) ir savivaldybių mokyklų (klasių) specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, kitų savivaldybėms perduotų įstaigų ūkio lėšas (ŪL)

43 175 961 €

Teikti paramą neįgaliųjų socialinei integracijai

30 443 €

Teikti paramą šeimoms ir asmenims būstui išsinuomoti

6 042 224 €

Teikti paramą užsieniečių integracijai

1 489 797 €

Teikti socialinę paramą mokiniams

1 415 694 €

Užtikrinti asmenų su negalia gyvenamosios aplinkos pritaikymą ir asmenų aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis

15 311 €

Užtikrinti institucinę globą užsieniečiams socialinės globos įstaigose

138 324 €

Užtikrinti institucinę socialinę globą iš užsienio valstybės (-ių), kurią (-as) ištiko humanitarinė krizė, atvykusiems nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams ar likusiems be tėvų globos vaikams

1 699 908 €

Užtikrinti išmokų vaikams mokėjimą

20 073 604 €

Užtikrinti kompensacijų fiziniams ir juridiniams asmenims, perdavusiems savo būstą ar patalpas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dėl karinių veiksmų iš Ukrainos pasitraukusiems gyventojams, mokėjimą

12 345 921 €

Užtikrinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo įgyvendinimą

6 914 091 €

Užtikrinti paramą mirties atveju

19 137 €

Užtikrinti socialinių paslaugų finansavimą

163 597 €

Užtikrinti šalpos išmokų mokėjimą

5 203 667 €

Užtikrinti tikslinių kompensacijų mokėjimą

589 201 €

2024 metai

86 504 784 €

Įgyvendinti priemones šeimos ir vaiko gerovei

108 591 €

Organizuoti nuolatines studijas

126 810 €

Skirti mokymo lėšas (ML) ir savivaldybių mokyklų (klasių) specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, kitų savivaldybėms perduotų įstaigų ūkio lėšas (ŪL)

46 554 982 €

Teikti paramą asmenų su negalia dalyvumui užtikrinti

31 935 €

Teikti paramą šeimoms ir asmenims būstui išsinuomoti

1 710 782 €

Teikti paramą užsieniečių integracijai

877 676 €

Teikti socialinę paramą mokiniams

1 164 395 €

Užtikrinti asmenų su negalia gyvenamosios aplinkos pritaikymą ir asmenų aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis

18 591 €

Užtikrinti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijų mokėjimą

937 300 €

Užtikrinti institucinę globą užsieniečiams socialinės globos įstaigose

159 553 €

Užtikrinti institucinę socialinę globą iš užsienio valstybės (-ių), kurią (-as) ištiko humanitarinė krizė, atvykusiems nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams ar likusiems be tėvų globos vaikams

1 342 399 €

Užtikrinti išmokų vaikams mokėjimą

20 471 636 €

Užtikrinti kompensacijų fiziniams ir juridiniams asmenims, perdavusiems savo būstą ar patalpas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dėl karinių veiksmų iš Ukrainos pasitraukusiems gyventojams, mokėjimą

1 337 661 €

Užtikrinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo įgyvendinimą

5 462 985 €

Užtikrinti paramą mirties atveju

26 521 €

Užtikrinti socialinių paslaugų finansavimą

198 633 €

Užtikrinti šalpos išmokų mokėjimą

5 974 337 €

 

Pastaba: duomenys lentelėje pateikti “Padėkime sau’19” redakcijai iš LR finansų ministerijos.

Iš viso per 2022-2024 metus, tai yra, per trejus metus, iš Lietuvos Respublikos biudžeto išmokėta 196 200 462 eurai (196,20 milijonų eurų) pagal pagalbos priemones dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje. Iš tų 196,20 milijonų eurų net 14 procentų, arba 27 613 307 eurai (27,61 milijonas eurų) atiteko priemonėms “Užtikrinti kompensacijų fiziniams ir juridiniams asmenims, perdavusiems savo būstą ar patalpas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dėl karinių veiksmų iš Ukrainos pasitraukusiems gyventojams, mokėjimą” ir “Teikti paramą šeimoms ir asmenims būstui išsinuomoti”. Vien per 2022 metus net virš 0,53 milijono eurų iš Lietuvos Respublikos biudžeto išmokėta įvairioms priemonėms, susijusioms su švietimu, finansine parama studentams, 2023 metais pagal šias priemones išmokėta 44,6 milijono eurų, 2024 metais ši suma pasiekė 47,9 milijono eurų.

Taigi, per trejų metų laikotarpį su švietimu, studentų finansine parama susijusioms priemonėms buvo išmokėta 92 977 119 eurai, arba 92,98 milijonai eurų. Tai yra, 47,4 procentai visos trejų metų paramos iš Lietuvos Respublikos biudžeto buvo sumokėta studentams, mokiniams, jų studijoms, švietimui, kt.

Beveik 93 milijonai eurų mokesčių mokėtojų suneštų į valstybės biudžetą pinigų buvo investuota į atvykusiųjų į Lietuvą studijas, jų švietimą. Rezultatus šių investicijų matome visi: tiek viešajame transporte, kai tie studentai ir mokiniai keliauja iš vieno miesto galo į kitą, ir stebime, kaip jie elgiasi, koks jų išprusimo ir kultūros lygis, tiek stebime studentus, apiformintus kaip nukentėjusiuosius dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir todėl migruojančiuosius, kai jie ryte-vakare-dieną, bet kuriuo paros metu yra nuolatinių atostogų būsenos ir juos nesunku aptikti geriausiuosiuose Lietuvos kurortų pliažuose, SPA, naktiniuose klubuose, už prabangių automobilių vairo, prašmatniuose restoranuose, apsirėdžiusius ekskliuzyviniais rūbeliais, kt. Beje, jie nuolatinių atostogų, amžinų fiestų ir pramogų būsenos visais metų laikais.

Belieka palinkėti LR 2026 metų biudžeto formuotojams galų gale įsivertinti pagal galiojančias mokslines ir ekonomikos efektyvumo metodikas tokių „investicijų“ ir biudžeto finansinių išteklių perskirstymo poveikį, rezultatus, nuostolingumą, padarytą žalą vietiniams gyventojams-LR piliečiams. Kai paskaičiuosite koreliaciją su išaugusiu nusikalstamumu, narkotikų platinimu, kt., bei įsivertinsite, ar vietiniai LR gyventojai ir piliečiai sutinka su tokiu valstybės biudžeto lėšų panaudojimu tuo pat metu, kai kas šeštas Lietuvos vietinis gyventojas ir pilietis-vaikas badauja. Ir tai yra faktas.

Ne pro šalį būtų objektyviai ir pagal galiojančias mokslines metodikas įsivertinti ir tų gausiai finansiškai paremtųjų migruojančiųjų studentų, mokinių pasiekimus mokslo ir studijų srityje ir paskelbti, kokie tie pasiekimai, kad tie migruojantieji studentai nusipelnė tokių dosnių paramų tuo pat metu, kai LR piliečiai-studentai, kurie yra patys gabiausieji, net labai pažangūs, gabūs, perspektyvūs, stipendijų daugelyje specialybių studijų programų iš viso negauna, todėl gabiausieji LR piliečių vaikai iš nepasiturinčių šeimų yra priversti dirbti nuo 16 metų amžiaus.

Be to,  iš tų Lietuvos vietinių gyventojų vaikų darbo surinktieji mokesčiai patenka į biudžeto lėšų perskirstymo eilutes kaip finansinė parama migruojantiesiems perėjūnams, kurių tarpe ne vienas ir ne du yra tiesiog nebepagydomi niekada narkomanai, nusikaltėliai, aferistiškai imituojantieji "verslus", pan.

O vietinių gyventojų talentingiausieji ir perspektyvūs sveiki vaikai apie studijas, geros kokybės švietimą, įdomius būrelius, treniruotes, nemokamą būstą ir maitinimą už dyką Lietuvoje tuo tarpu tegali pasvajoti.

Metas būtų surengti referendumą šiais klausimais ir galų gale pasiklausti vietinių LR gyvetojų piliečių, ar jie sutinka su tokiu LR valstybės biudžeto lėšų perskirstymu ir panaudojimu bei galimai perpuvusios švietimo, mokslo ir studijų sistemos ydingu finansavimu bei vietinių pačių turtingiausiųjų nekilnojamojo turto savininkų rėmimu biudžeto pinigais tokiu pavidalu.

 

DIENOS AKTUALIJA:

Parama verslui padės sukurti 1,6 tūkst. naujų darbo vietų

2025-06-11

Užimtumo tarnybos pranešimas spaudai

 

Vis daugiau lietuvių svajoja apie nuosavą verslą, tačiau daugelis jų nėra tam tinkamai pasirengę. Nors Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad kiekviename paramos verslui kurti kvietime paraiškų skaičius nuosekliai augo, atmetamų paraiškų dalis išliko beveik nepakitusi. Verslo idėjų įvairovė taip pat reikšmingai nesikeitė.

Per penkis kvietimus sulaukta daugiau nei 5 tūkst. paraiškų dėl paramos verslui kurti, o finansavimas skirtas 1,5 tūkst. projektų ir 1,6 tūkst. darbo vietų. Vienai iš jų prašyta vidutiniškai apie 23 tūkst. Eur. Kol kas naujų atrankos etapų skelbti neplanuojama.

„Šiuo metu vyksta priemonės vertinimas – siekiama nustatyti jos efektyvumą, galimus trūkumus, piktnaudžiavimo rizikas ir įvertinti sukurtą naudą valstybei. Sprendimai dėl priemonės tęstinumo bus priimti iki metų pabaigos“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

Daugiausiai verslo idėjų numatyta įgyvendinti Vilniaus ir Kauno regionuose (po daugiau nei 500), mažiausiai – Panevėžio regione (129). Klaipėdos regione bus sukurtos 195, Šiaulių – 165 darbo vietos.

Dažniausiai kuriamas verslas orientuojamas į žaliosios transformacijos principus, skatinančius žiedinę ekonomiką (795), kiek mažiau (751) atitiko skaitmeninės transformacijos tikslus. Beveik 10 proc. darbo vietų skirta paklausioms darbo rinkoje aukštos pridėtinės vertės profesijoms.

Iki birželio 1 d. jau įsteigtos 457 darbo vietos, pasirašytos 654 finansavimo sutartys dėl 667 darbo vietų steigimo, o 229 klientai nutraukė sudarytas sutartis ar atsisakė planų dėl verslo kūrimo su valstybės parama.

Finansavimas skirtas įvairių profesijų atstovams – transporto priemonių mechanikams, odontologams, grafikos dizaineriams, kino operatoriams, fizikos specialistams, robotikos inžinieriams. Savo verslą vystyti planuoja virėjai, gyvūnų kirpėjai, picų kepėjai ir kiti.

Parama daliai Užimtumo tarnybos klientų jau padėjo įgyvendinti projektus: įsteigtos darbo vietos geodezininkams, operatoriams, baldžiams, laikrodininkams, dizaineriams.

Viena iš sėkmės istorijų – Luko Jaskelevičiaus, įkūrusio medienos apdirbimo dirbtuves. Vyras prašė 15,8 tūkst. Eur paramos, už kurią įsigijo freizerį, įgilinimo ir skersavimo pjūklus, juostines pjovimo stakles ir kitus įrankius. Medienos gaminių restauravimo dirbtuvėse naudojamos ekologiškos priemonės, atnaujinami dar ne vieną dešimtmetį tarnausiantys baldai, o verslas prisidės prie Lietuvos paveldo išsaugojimo.

Kitokia – Raseiniuose gyvenančios Giedrės Gelmanavičienės istorija. Penkiasdešimties sulaukusi moteris augina 8 metų dukrą ir mažame mieste susidūrė su ribotomis įsidarbinimo galimybėmis.

„Esu toje moterų kategorijoje, kuriai tenka pačiai kovoti, ieškoti ir kurti. Užimtumo tarnybos priemonė verslui kurti padėjo man ne tik įsteigti darbo vietą, oriai gyventi, bet ir sukurti ypatingą inovatyvų produktą, kurio sėkmė ateityje yra garantuota“, – pasakojo moteris.

Pasinaudojusi parama, ji įsigijo pažangią įrangą ir įkūrė mažą laboratoriją, kurioje gamina šaltyje džiovintų vaistažolių miltelius, išlaikančius iki 98 proc. naudingųjų savybių.

„Giedrės ir Luko istorijos – tik dvi iš daugelio įkvepiančių pavyzdžių. Įgyvendinant šią priemonę, visoje šalyje gimė šimtai verslų – nuo paslaugų gyvūnams iki pažangių technologinių sprendimų ar ekologinių iniciatyvų regionuose. Nors kai kurie projektai dar tik žengia pirmuosius žingsnius, jau dabar akivaizdu: ši priemonė ne tik padėjo žmonėms sugrįžti į darbo rinką, bet ir sustiprino jų tikėjimą savo idėjomis bei galimybėmis“, – teigė G.Sinkevičė.

Paramos verslui kurti priemonė įgyvendinta pagal projektą „Kryptis – ateitis“, finansuojamą iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“. Bendra projektų vertė – 23,4 mln. Eur, papildomai verslininkai planuoja investuoti 6,5 mln. Eur nuosavų lėšų.

 

SELF-TRAINING,

SELF-WORTH AND

SELF-EXPRESSION

 

Projektas “Savivertė, savišvieta, saviraiška” pradėtas 2025 m. sausio 16 d.

2025-06-02

Kadangi pastebėjome autorinių darbų, intelektinės produkcijos kopijavimo atvejų ir autoriaus teisių pažeidimų, informuojame pakartotinai, jog:

NVO labdaros ir paramos fondas „Jaunasis tyrinėtojas” (toliau - Fondas) su vyresnio amžiaus asmenimis dirba labdaringai štai jau 28 metai. Nuo šių metų sausio 16 d.  Fondas  pradeda įgyvendinti naują bandomąjį projektą “Savivertė, savišvieta, saviraiška”, skirtą vyresnio amžiaus asmenims. 

Projekto “Savivertė, savišvieta, saviraiška” tikslas yra sustiprinti vyresnių asmenų savivertę jų savišvietos keliu bei tuo pačiu užtikrinti jų saviraišką ir geresnį prisitaikymą kintančioje skaitmenizuotoje aplinkoje. Pasirinktas yra kodinis šūkis ir unikalių neformalių mokymų etapai: 1. SAVIVERTĖ - 2. SAVIŠVIETA - 3. SAVIRAIŠKA. Turime parengtą unikalią metodiką, savišvieta organizuojama kaip mokymas pagal kelias atskiras sritis: nuo neformalių mokymų kelionių metu iki informacijos paieškos, mokymosi darbo vietoje pagal JAV, skandinavų metodikas.

Išsamiau apie šį bandomąjį projektą:

Šiuo projektu siekiama sustiprinti vyresnių asmenų savivertę jų savišvietos keliu bei tuo pačiu užtikrinti jų saviraišką ir geresnį prisitaikymą kintančioje aplinkoje. Pasirinktas yra kodinis šūkis ir unikalių neformalių mokymų etapai: SAVIVERTĖ-SAVIŠVIETA-SAVIRAIŠKA. Savišvietą numatoma organizuoti kartu stiprinant mūsų jau nuo anksčiau vykdomus neformalius mokymus. Norime tęsti pradėtus darbus, kai 2021-2023 m. koordinavome ir įvykdėme du ERASMUS+ projektus, skirtus amžėjantiems asmenims, jų galimybėms skaitmenizacijos aplinkoje, tai yra, projektai Nr. 2021-2-LT01-KA122-ADU-000041678 ir Nr. 2021-2-LT01-KA210-ADU000045032 .

Naujas bandomasis projektas SAVIVERTĖ-SAVIŠVIETA-SAVIRAIŠKA:

TIKSLAI

  1. Pateikti patikimą, kokybišką ir vertę kuriančią informaciją asmenų grupėms iš mažiau galimybių turinčiųjų tarpo bei asmenims su negalia, kad augtų savivertė.
  2. Stiprinti įtraukiąją veiklą, sudominti vyresnius asmenis savišvietos galimybėmis.
  3. Ugdyti savarankiškumą, saviraišką.
  4. Užtikrinti visuomenės pažangą per informuotumo didinimą.
  5. Plėtoti socialinį dialogą su pažeidžiamiausiomis visuomenės grupėmis.

UŽDAVINIAI

  1. Skatinti pažeidžiamiausių visuomenės grupių atstovų savišvietą robotizacijos ir skaitmenizacijos aplinkoje per paprastus ir kasdienius dalykus.
  2. Populiarinti bazinių patikimų žinių svarbą ir savarankišką mokymąsi visą gyvenimą.
  3. Skatinti toleranciją ir pažeidžiamiausių visuomenės grupių socialinę integraciją, įtrauktį į viešąją komunikaciją.
  4. Didinti visuomenės supratimo lygį, jog mažiau galimybių turintieji asmenys iš tiesų yra sukuriantys didžiausią dalį inovacijų, išradimų, kas nulemia esminę pridedamąją vertę apskritai.
  5. Stiprinti skirtingų komunikacijos sklaidos kanalų, priemonių harmonizavimą ir visuomenės informavimo priemonių derinimą atsižvelgiant į specialiųjų poreikių asmenų poreikius, lūkesčius ir realias galimybes ugdyti jų savivertę per savarankiškumo ir nepriklausomybės nuo kitų skatinimą.

PROJEKTO “Savivertė, savišvieta, saviraiška” VYKDYMO MOTYVACIJA

Dirbančiųjų neįgaliųjų ir žmonių sulaukusiųjų senatvės pensijos, bet dirbančiųjų Lietuvoje (LR) yra virš 100 000, iš jų darbingo amžiaus asmenų su negalia, kurie vis dar išsilaiko darbo rinkoje, yra 20/40 000 tūkst. Į probleminę grupę patenka virš 50 metų amžiaus asmenys, į aukšto konkurencingumo ir neapibrėžtų sąlygų rinką mėginantieji įeiti, bet neretai jie būna iš viso nedarbingi ne tik dėl reikiamų įgūdžių, minimalios patirties, kvalifikacijų neturėjimo. Savišvieta šioje aplinkoje ir visuomenės informavimo priemonių teikiamos galimybės yra išeitis. Žinios iš tiesų yra deficitas, kai bet ką galima gauti internetu. Didesnę vertę įgauna asmenys nors ką sugebantys, turintieji įgūdžių, patirties tokiose srityse kaip maisto gamyba, išgyvenimas ekstremaliomis sąlygomis, pirmosios pagalbos suteikimas, higienos pradmenų išmanymas. Ketiname diegti žinių, patirties mainus tarp atskirų kartų atstovų: močiučių ir anūkų; mamų-dukrų ir t.t.

KĄ NORIME DARYTI?

Mūsų atveju kryptis yra savišvietos skatinimas, praktinio taikymo aspektai. Esame pradėję kaupti informaciją apie asmenų su negalia gebėjimus gaminti kasdieninius patiekalus taupiai ir kūrybingai, turime sukūrę unikalią duomenų bazę, dalies to turinio autoriai yra amžėjantys asmenys, asmenys su negalia. Norime skatinti šiuos jų gebėjimus, viešinti jų pasiekimus, kad visuomenė geriau suprastų mažiau galimybių turinčiųjų asmenų svarbą, kūrybinį jų potencialą.

PRIEMONĖS

Siekiame patobulinti duomenų bazės turinį, kad leidinys internete būtų patogesnis skaitytojams, papildyti turinį naujomis publikacijomis, vaizdine medžiaga. Užtikrinama laisva prieiga skaitytojams. Norime tobulinti savo leidinį „Padėkime sau‘19“ ISSN 2669-1426, internete https://www.leidinyssau.lt, ISSN 2669-1876, integruotą unikalią duomenų bazę, kaip šviečiamojo pobūdžio visuomenės informavimo priemones, skirtas pirmiausia mažiau galimybių turintiesiems asmenims ir žmonėms su specialiaisiais poreikiais. Leidiniai techniškai pritaikyti asmenų su negalia vartojimui, jų reikmėms nuo 2022 m. Apie leidinius telktųsi mokymai. Jų kol kas neaprašome detaliau.

NUMATOMI REZULTATAI

Naujas bandomasis projektas SAVIVERTĖ-SAVIŠVIETA-SAVIRAIŠKA yra tęsinys Fondo 2021-2024 m. vyresnio amžiaus asmenims skirtų trijų tarptautinių projektų, kurie buvo koordinuojami Fondo ir baigti įgyvendinti. Šis projektas susijęs ir su Fondo 2024 m. įvykdytu projektu "Žvilgėk", skirtu asmenų iš socialinės rizikos grupių geresniam informuotumui užtikrinti, gauti atgalinį ryšį iš mažiau galimybių turinčiųjų asmenų, neįgaliųjų ir jų artimųjų.

2025 m. ketiname tęsti savo veiklas, pasiekti tikslinės auditorijos savivertės lygio augimą ir skatinti užsiimti savišvieta numatoma pirmiausia pradedant nuo konkrečių praktinių paskatų ir lūkesčių, kokių turi visi mūsų tikslinės rinkos atstovai. Nuosekliai bus plėtojama unikali savišvietos ir neformalių suaugusiųjų asmenų mokymų metodika, pradėta kurti nuo 1996 m., ir mokymų turinys. Viešinimo strategija, kuri taip pat unikali, numatyta ir suplanuota. Bus didinamas žinomumas, projektas viešinamas.

Informacijos prieinamumo užtikrinimas specialiųjų poreikių turintiesiems pagal šio projekto apimtis, aplinkybes numatytas. Informacija platinama nemokamai, laisvai prieinama tiek mūsų leidiniuose, tiek LR viešosiose bibliotekose, kur yra archyvuojami mūsų leidiniai. Rezultatai bus ir šie: poreikių analizės ataskaita, galutinė ataskaita, paskelbiami tyrimų rezultatai.

PROJEKTO PAGRINDIMAS

Savišvieta, jos unikalios metodikos padėtų spręsti amžėjančiųjų asmenų bėdas tiek darbo rinkoje, tiek visuomenėje apskritai. Dirbančiųjų neįgaliųjų ir žmonių sulaukusiųjų senatvės pensijos, bet dirbančiųjų Lietuvoje (LR) yra virš 100 000, iš jų darbingo amžiaus asmenų su negalia, kurie vis dar išsilaiko darbo rinkoje, yra 20/40 000 tūkst. Į probleminę grupę patenka virš 50 metų amžiaus asmenys, į aukšto konkurencingumo ir neapibrėžtų sąlygų rinką mėginantieji įeiti, bet neretai jie būna iš viso nedarbingi ne tik dėl reikiamų įgūdžių, minimalios patirties, kvalifikacijų neturėjimo. Savišvieta šioje aplinkoje ir visuomenės informavimo priemonių teikiamos galimybės yra išeitis. Žinios iš tiesų yra deficitas, kai bet ką galima gauti internetu. Didesnę vertę įgauna asmenys nors ką sugebantys, turintieji įgūdžių, patirties tokiose srityse kaip maisto gamyba, išgyvenimas ekstremaliomis sąlygomis, pirmosios pagalbos suteikimas, higienos pradmenų išmanymas, o ne atsinešę aukštojo mokslo baigimo diplomus, kurie neretai jokios vertės nė neturi. Kas beveik visada reiškia, kad kol asmuo pabuvo studentu mažiausiai 6 metus ir net tuo atveju, kad neužmiršo ką studijavo, darbo rinkoje privalo pradėti nuo nulio, jo žinios, suteikti praktiniai įgūdžiai jau paseno. Šioje vietoje ketiname diegti žinių, patirties mainus tarp atskirų kartų atstovų: močiučių ir anūkų; mamų-dukrų ir t.t. Dažnai ir darbo vietose asmenys virš 50 metų būna įpareigojami neatlygintinai apmokyti naujai atėjusius ir jokios praktikos neturinčius specialistus, kas nulemia vėliau vyresnės kartos atstovų atleidimus iš darbo ar jų atlyginimų nedidinimą motyvuojant, jog būtina išlaikyti jaunus specialistus, investuoti tik į juos. Čia matome problemą ir labai didelę, kadangi esamu metu aktyviai iš darbo rinkos pasitraukia itin kvalifikuoti ir bazinį bei papildomą išsilavinimą, kuris išskirtinai vertingas, turintieji asmenys, kurie ir nulemia visą pridedamosios vertės augimą iš tiesų. Jie pasitraukia, į jų vietą ateina mažai kuo naudingi ir neretai nebesugebantys įsisavinti naujų žinių, gebėjimų, kvalifikacijų asmenys. Žinių turintieji vyresni asmenys nuo 2020 m. masiškai išvyksta iš LR kartu išsiveždami savo verslus, idėjas, visų rūšių kapitalą, jie išsikelia visam laukui ten, kur jų kvalifikacija ir gebėjimai yra išties vertinami, jie yra gerbiami, puoselėjami, jiem suteikiamos aukšto lygio paslaugos ir geresnė bei sąlygos aplinka gyvenimui, darbui, poilsiui, kūrybai. 

TIKSLINĖ GRUPĖ

Pagrindinė tikslinė grupė: mažiau galimybių turintieji asmenys virš 50 metų amžiaus, norintieji užsiimti savišvieta ir taip pagerinti savo savivertę, ilgainiui užsiimti aktyvia saviraiška. Tikslinė subgupė: amžėjančiųjų asmenų vaikai, anūkai, artimieji. Tai būsimi edukatoriai. Galimai jie taptų neformalaus suuagusiųjų ugdymo specialistais, "koučeriais", o tas yra perspektyvu. 

Pastaba: į šį bandomąjį projektą įtraukiami ir jauni bei vidutinio amžiaus asmenys, projektas numatytas skirtingų kartų atstovų integravimui, žinių ir informacijos, patirties mainų užtikrinimui, saviraiškos skatinimui, prieš tai įvykdžius pirmuosius bandomojos projketo etapus: savišvieta ir savivertė, kaip nuolatos plėtojamos sritys, pagrįstos efektyvios ir integruotos komunikacijos sklaida, individualių tikslinės rinkos asmenų pasiekiamumu bei efektyvios dvipusės komunikacijos su jais užtikrinimu.

Projektą “Savivertė, savišvieta, saviraiška”, kuris pradedamas kaip bandomasis, tęsime ir 2026, 2027 m., vadovaudamiesi savo Fondo ilgalaike plėtros ir veiklų strategija, sukurta 1996 m., tobulinta nuolatos, pagrįsta ir įtvirtinta 2021-2024 m.

APIE PROJEKTO “Savivertė, savišvieta, saviraiška” VYKDYMĄ, JO REZULTATUS RASITE ČIA: 

https://www.leidinyssau.lt/idomu

SELF-TRAINING,

SELF-WORTH AND

SELF-EXPRESSION

By Andžela Armonienė  

NGO the fund of charity and support "YOUNG RESEARCHER"

Abstract

 

27 January, 2025

Key words: integrated communication (IC); integrated marketing communication (IMC); self-training; self-expression; persons with fewer opportunities; digitalised environment, media innovations.

Management of small Lithuanian NGO The fund of charity and support "YOUNG RESEARCHER" wanting to survive in more and more digitalised environment encouraged to impelement project of Nordplus Adult in 2024. It was a preparatory visit in Lithuania, with the title “TAKE a LOOK”, which inspired to originate some future related project helping to develop skills of adult educators and future educators.

Having the aim of the development of non-formal trainings of group of young people, consultancies of individual persons with fewer opportunities, we originated the pilot research and prepared the strategycal concept named SELF-TRAINING, SELF-WORTH AND SELF-EXPRESSION since January, 2025, after making the Delphi method research of the needs.

We created a system of media channels and integrated few printed and on-line Medias with registered ISSN numbers, unique data base, and learning and information system for persons with fewer opportunities, which is a result of practical implementation of integrated communication. Model to strengthen the application of electronic marketing communication tools was introduced in 2023 (Armonienė, 2023) and it has been supported with insight of opportunities of incorporating artificial intelligence, train people to be more flexible in the digitalised environment and not to be out of the real world at the same time.

Objectives for the time 2025-2026 are such:

  1. To have the intellectual result as a unique product of free access and to create e-booklet related to self-training, self-education, self-learning and helpful for skills, which are in need in this digitalised environment, development.
  2. To enhance collaboration and to develope connectiveness of gifted individuals, organisations, regions from different states.
  3. To exchange of knowledge, experience, information and have the added value in the area of new product, which would be created.
  4. To ensure the better prestige of participating institutions, other outcomes as a qualitative results.
  5. To have the future development of this non-formal educational methodology, which includes media channels and theory, practice of self-training.

Possibly, we would succeed to originate the fresh insight toward rather easy and rational way in the area of self-education, self-learning and self-training in the digitalised environment in combination with tasks in reality. We aim to improve the quality of education introducing some set of methods, examples of good practice, theoretical background, pilot testing technique

Conclusion:

The ability to be self-training person is the difficult aim for people with fewer opportunities, but there are no another options for the future. The theory of IC developed by D. Gayeski (1997; 1998) and J. C. Rebel (1999), should be supplemented by methods of self-training. It leads to productive self-development and helps to reach stage of personal self-worth. Sometimes having good skills of self-training and motivation, it is possible to become a succesfull person having all needed skills for self-expression and creativity. It is possible to prepare rather unique mothodology of non-formal education related to self-training base with the help of various media channels development and using the theoretical background of integrated communication.

It seems that it may be a fruitful strategy for the future.

 

Literature

Armonienė, A. (2024 / 2025) Original projects proposals: Originalios projektų aprašymų suvestinės. „Savivertė, savišvieta, saviraiška“, kodas VAŽ00333. Projektas „BŪK GURU PATS SAU dvimetė“ ir projektas „BŪK GURU PATS SAU dvimetė“, kodai: JRPU08861; JRPU08868; JRPU08862; JRPU08866. Take a Look'2025. Project number NPAD-2025/10013.

Armonienė, A. (2023 / 2024) Results presentations and reports with intellectual products after the implementation of coordinated international projects 2021-2-LT01-KA210-ADU-000045032; 2021-2-LT01-KA122-ADU-000041678; NPAD-2024-PV/10038.

Armonienė, A. (2023) Integrated Communication: The formula of 3 “If”. Paper presentation in the Lithuanian Library of Medicine, 3 January, 2023. Event: “5 years of the history of newsletter “Padėkime sau’19” and 3 years in the virtual environment”.

Armonienė, A. (2023) Done. In: <https://www.leidinyssau.lt/idomu>; <https://www.leidinyssau.lt/fondas>; <https://epale.ec.europa.eu/lt/node/334548> on 2 March, 2023.

Armonienė, A. (2023) “Mare liberum” with the key word “RECEPTIVITY”. In: <https://nordmedia23.exordo.com> on 19 January, 2023.

Armonienė, A. (2022) Integrated Communication: 30 Years Lasting Evolution "Idea to order IMC/IC as some luxury tool with purpose to create miracle in the situation were everybody wants to be the messanger No. 1 is an example that there is lack of understanding about practical usage and implementation of IC/IMC", 15 September, 2022, in: https://www.leidinyssau.lt/idomu

Armonienė, A. (2021) Dynamic and 30 years as Integrated Communication, written on 10 March, 2021. In: Abstracts, <https://www....2021.exordo.com/login> 

Armonienė, A. (2021) Dynamic and 30 years as Integrated Communication, written on 10 March, 2021. NM2021 conference on 18 August, 2021, in: Abstracts, in: <https://www.nordmedia 2021.exordo.com/login>

Armonienė, A. (2020) Integrated Communication – Pursuing a Harmony of Persuasive Voices. Nordmedia Network, 2020-08-18, in: <https://nordmedianetwork.org/latest/news/integrated-communication-pursuing-a-harmony-of-persuasive-voices/>

Armonienė, A. (2002) Informacijos paslaugas teikiančių organizacijų perspektyva: dinamiškasis integruotos komunikacijos aspektas/The perspective of organisations providing informational servicies: dynamic aspect of integrated communication. Informacijos mokslai, no. 20, p. 92–99.

Armonienė, A. (1979) Social issues in the fairy tales by H. K. Andersen. Interdisciplinary research presentation for the contest. 34 p.

Clark, W. E. le Gros (1950). New paleontological evidences bearing on the evolution of the Hominoides. London.

Gayeski, D. M. (1998) Integrative Communication: A Blueprint for Restructuring the Management of Information Dissemination, Collaboration, and Learning in Organisations, in International Communication Focus [interactive, was sent by email contacts on 17 August, 2000]. England: London.

Gayeski, D. M.; Golden, T. P.; Andrade, S.; Mason, H. (2007) Performance Improvement, 46(7), 9-16, DOI: 10.1002/pfi.144.

Krajnović, A., Raguž I. V., Perković, A. (2021) Strategic and digital marketing in cultural institutions and the impact of the Covid-19 pandemic - a comparative analysis of two case studies. Interdisciplinary Description of Complex Systems, 19 2, 257-280, DOI: 10.7906/indecs.19.2.6.

Laurie, S. & Mortimer, K. (2019) How to achieve true integration: the impact of integrated marketing communication on the client/agency relationship. Journal of Marketing Management, 35(3/4), 231-252, DOI: 10.1080/0267257X.2019.1576755.

LiestØl, G. (2013) Topics of Innovation. Towards a Method of Innovation and Innovation in Digital Media Design. Bakker, P. (2013) Measuring Innovation. Successes and Failures in a Newspaper Market. In: Media Innovations. A Multidisciplinary Study of Change. Nordicom. ISBN 978-91-86523-65-7. 259 p.

Lima B. et al. (2021) Integrated communication in port of Itaqui: from information to generation of value for business. Revista Eletrônica de Estratégia & Negócios, 14(1), 209-230, DOI: 10.19177/reen.v14ei2021209-230.

Lithuanian NGO The fund of charity and support YOUNG RESEARCHER (2025) in: <https://www.leidinyssau.lt/fondas>

Pluta-Olearnik, M. (2018) Integrated marketing communication – concepts, practice, new challenges. Marketing of Scientific and Research Organizations, 28 (2), 121–138.

Ravn-Højgaard, S. (2023) Micro media systems, in: <https://journals.sagepub.com/doi/10.1177/17480485221143257>, https://doi.org/10.1177/17480485221143257

Schultz, Don E. (2000-2001) Marketing communication planning in a converging marketplace. Journal of Integrated Communications, in: <http://www.medill.nwu.edu/imc/studentwork/pubs/jic/journal/2000/schultz.htm >.

Šerić, M. (2018) Content analysis of the empirical research on IMC from 2000 to 2015. Journal of Marketing Communications. 24 (7), 647-685.

 

DIENOS AKTUALIJA:

MOKESČIAI IR RŪPESČIAI – ŽODŽIAI PANAŠŪS, ARBA GALIMAI ŠNIPŠTAS IR VĖL

2025-05-30

NAUJI MOKESČIAI – NAUJI RŪPESČIAI

Netylant aistroms dėl galimų nekilnojamojo turto apmokestinimo pokyčių stebėtina yra tas, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymas (toliau – NTM įstatymo pakeitimo įstatymas), kuris įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 d., kurio projektas paskelbtas ir viešai prieinamas, greičiausiai yra kruopščiau perskaitytas, įsisavintas tik tų asmenų, kurie suvokė, jog išties jų „katino dienos“ Lietuvos Respublikoje eina į pabaigą ir uodegos išties prisvilo. Jų natūralus ėjimas galimai ir buvo toks: sukiršinti nieko neskaičiusiuosius ar nesupratusiuosius, suaktyvinti tuos, kurie lengviausiai pažeidžiami, nuskriaudžiami, suniokojami.

Naujesnis šių dienų vajus yra rinkti protestuojančiųjų prieš nekilnojamojo turto apmokestinimą parašus, dar ir dar kviesti žmones į mitingus, skelbti labiausiai nepatikusius politikus, vykdomosios valdžios atstovus ir panašiai.

NTM įstatymo pakeitimo įstatymas apibrėžia, jog “Nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė – nekilnojamojo turto vertė, nustatyta šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytais turto vertinimo metodais ir būdais.” Dėl šių verčių ir reikėtų kiek daugiau pasidomėti. Mokestinės vertės yra skelbiamos viešai ir jos išties yra absurdiškos esamu metu, nes itin prestižinėse didmiesčių vietose stovintieji nuosavi namai, kurių reali rinkos vertė yra nuo 0,5 iki 10 milijonų eurų vien už gyvenamąjį statinį, neįskaičiavus kitų statinių esančiųjų tame sklype ir paties sklypo vertės, užregistruoti kaip turintieji nuo 40 iki 70 tūkstančių eurų, itin retais atvejais, apie 120 tūkstančių eurų mokestinę vertę. Tuo tarpu greta tų “nebrangių” nuosavų namų, kurie atitinkamai visi turi ir itin didelės vertės požeminę dalį, neretai siekiančią 200-1000 kv. metrų, kas taip pat verta milijoninių sumų, kadangi ten paprastai įrengti garažai, pirtys, nelegalios laboratorijos, cechai, sandėliai, kino salės, diskotekos ir t.t., stovinčiųjų suknežusių, nerenovuotų ir senesnių nei 50 metų daugiabučių namų mažutėlių butukų iki 40 kv. metrų ploto, kurie nesuremontuoti, mokestinės vertės yra virš 40 tūkstančių eurų jau dabar. Taigi, turime paradoksą: kelių milijonų eurų rinkos vertės nuosavi pastatai-gyvenamieji namai yra įvertinti tiek, kiek patys mažiausieji neremontuoti butai avarinės būklės nerenovuotuose daugiabučiuose namuose.

Žinia, mokestines vertes peržiūrės, jos bus pakeistos. Žmonės turės teisę skųstis, jei tos mokestinės vertės juos dar labiau nustebins bei priblokš savo paradoksais, kaip yra dabar.

ĮSTATYMO NEŽINOJIMAS NUO ATSAKOMYBĖS NEATLEIDŽIA

Sakoma: „Kas galima Jupiteriui, negalima jaučiui“. Žmonėse tas posakis retai vartojamas, dažniau paprasčiausiai sakoma, jog visada yra lygesnių už kitus, arba arčiausiai prisibrovusiųjų prie valdžios „lovio“.

Vis dėlto, kas dar įsidėmėtina tame NTM įstatymo pakeitimo įstatymo projekte?

NTM įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnis turi 7 ir 8 dalis, tai yra:

„7. Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas apmokestinamas taikant 4 procentų mokesčio tarifą, /.../ 8. Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus, mokestinei vertei.“

Ką tai reiškia? Tas yra tiesiog dar didesnis komercinių, apleistų, perteklinių statinių apmokestinimas. Eiliniam ir padoriam, mokesčius mokančiam LR piliečiui tas niekuo negresia iš viso. Tai apynasris turintiesiems perteklių, besiverčiantiems abejotinais verslais, kt.

NTM įstatymo pakeitimo įstatymo 7 straipsnis skelbia:

„5. Mokesčio lengvatos taikomos šia tvarka:

1) įgijus teisę į lengvatą, lengvata pradedama taikyti nuo mėnesio, kurį įgyjama teisė į lengvatą;

2) praradus teisę į lengvatą, lengvata netaikoma nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prarandama teisė į lengvatą.

  1. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.
  2. Mokestis, neviršijantis 5 eurų, nemokamas.“

Taigi, ko gero, protestuoti yra kviečiami išties visiškai apkvailinti asmenys, kurie ir patektų į tarpą tų, kurie iš viso nuo kitų metų sausio 1-osios nepatektų į nekilnojamojo turto mokestį mokančiųjų sąrašus.

JAU VISKAS? TIK TIEK TEREIKIA ŽINOTI APIE GALIMUS NAUJUS MOKESČIUS?

Taip, daugelis mėgsta iš viso nekvaršinti sau galvos.

Na, tokiu atveju telieka palinkėti sulaukti iš dangaus krintančios manos. Bet jei to vis dėlto nesulauktumėte, pravartu žinoti ir truputėlį daugiau.

2031 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio NTM įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 13 straipsnio 3 dalies redakcija:

„3. Mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nustatytą tarifą, įskaitomas į valstybės biudžetą.“

Natūralu domėtis: jei pagal tą įstatymą savivaldybių tarybos bus lyg ir pagrindinės visa ko užtikrintojos, labiausiai suinteresuotos tų naujų mokesčių surinkimu, tačiau privalomu būdu bus pildomi dar ir valstybės biudžeto ištekliai, kaip visa tai atrodys?

Jau minėta, jog NTM įstatymo pakeitimo įstatymo projekte sakoma: „Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas apmokestinamas taikant 4 procentų mokesčio tarifą, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus. Savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, atsižvelgdama į statinių priežiūrą atliekančių subjektų teikimą, kuriame nurodomos statinių priežiūrą atliekančio subjekto nustatytos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba.“

To paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalis yra tokia:

„2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

  1. Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas– nekilnojamasis turtas, kurio naudotojas nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statinių naudotojų ar statytojų (užsakovų) pareigų, susijusių su statinių priežiūra, kuris per statinių priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas, kurio statyba neužbaigta Statybos įstatymo nustatyta tvarka ar kuris nebuvo nugriautas, taip pat kuris yra įtrauktas į savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.“

Tai yra, vadovaujantis nagrinėjamo įstatymo projektu, „Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1  iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“

NTM įstatymo pakeitimo įstatymo projekte svarbus ir 13 straipsnis. Mokesčio įskaitymas:

„1. Mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

  1. Jeigu nekilnojamasis turtas yra kelių savivaldybių teritorijoje, mokestis įskaitomas proporcingai nekilnojamojo turto daliai, tenkančiai atitinkamai savivaldybei, į tų savivaldybių biudžetus.
  2. Mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 6 ir 8 dalyse nustatytus tarifus, įskaitomas į valstybės biudžetą.“

KAS VIS DĖLTO PATEKTŲ NE Į SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETUS?

Atsakymas į klausimą labai paprastas. Į valstybės biudžetą patektų surinktieji mokesčiai iš nekilnojamojo turto objektų savininkų – fizinių asmenų, kurių valdomo nekilnojamojo turto vertė didesnė negu 50 000 eurų ir kai kurių komercinių patalpų savininkų – juridinių asmenų.

Nagrinėjamo įstatymo 6 straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodoma, iš ko būtų surenkami mokesčiai ne į savivaldybių biudžetus, o į valstybės biudžetą, tai yra:

„6. Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai:

1) neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;

2) viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas;

3) viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;

4) viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;

5) viršijančiai 600 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.

  1. Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus, mokestinei vertei.“

NEPATINKA?

Žinia, nepatenkintųjų tikrai bus. Mokesčius surinkinės Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI).

Ką pravartu žinoti iš anksto?

Asmenys turi teisę apskųsti bet kuriuos VMI veiksmus ar sprendimus. Atitinkamai MAĮ 144 str. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą.

Tačiau VMI atstovai dar geriau už nepatenkintuosius, besiskundžiančiuosius žino, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 15 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra nustatyta, kad valstybės institucija, atsakinga už šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių, išskyrus muitus, administravimą Lietuvos Respublikoje, yra Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Jokios kitos valstybės įstaigos arba institucijos negali atlikti mokesčių administratoriaus funkcijų, išskyrus šiame įstatyme arba atitinkamo mokesčio įstatyme tiesiogiai nustatytus atvejus. Todėl darytina išvada, kad tik VMI turi MAĮ nustatytus įgaliojimus mokesčių administravimo srityje, ir jokios kitos institucijos, įskaitant ir Finansų ministeriją, neturi tokių įgaliojimų, taip pat teisės daryti poveikį VMI, jai vykdant tiesiogines, mokesčių administravimo funkcijas.

Be to, VMI pareigūnai, specialistai pagal skundus gali atlikti mokestinius tyrimus, vertinimus, patikras ir savivaldybių tarybų, administracijos atstovų, jų artimųjų, draugų, bendrųjų pažįstamų, jiems medicinos ir kitas paslaugas neretai juokingomis kainomis ar neatlygintinai teikiančiųjų ir kitų, su kuriais jie leidžia laisvalaikį, atžvilgiu, taip pat neužmiršdami vertinti ir sąsajų su UAB, AB, MB, VšĮ, įvairių bankų, kredito įstaigų, Valstybės kontrolės, individualiai kuriančiųjų menininkų, net bibliotekininkų ir muziejininkų ir t.t., kitų susijusiųjų atstovų atžvilgiu, vos tik įtarę, jog neįtikėtinai mažai atsiranda išteklių, kuriuos būtų galima apiforminti kaip mokesčius, surenkamus į valstybės biudžetą ir neužsiliekančius savivaldybių biudžetų sąskaitose negrįžtamai.

ŠNIPŠTAS IR VĖL?

Redakcija “Padėkime sau’19” dėkoja LR finansų ministerijai už kantrybę atsakinėjant į gausius klausimus apie mokesčius LR ir bendradarbiavimą bei pateiktus duomenis, kuriais pasinaudota tolimesnei analizei ir iliustracijoms parengti.

1 pav. Valstybės biudžeto lėšos, skirtos pagalbos priemonėms dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje 2022-2024 m., EUR

 

2 pav. Valstybės biudžeto lėšos, tekusios priemonei „Užtikrinti kompensacijų fiziniams ir juridiniams asmenims, perdavusiems savo būstą ar patalpas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dėl karinių veiksmų iš Ukrainos pasitraukusiems gyventojams“ 2022-2024 m., EUR ir procentais, skaičiuojant, kokią dalį finansavimo nuo viso valstybės biudžeto lėšų, skirtų pagalbos priemonėms dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, gavo fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvoje, perdavusieji būstą migrantams iš Ukrainos ir ne tik šios konfliktinės teritorijos

3 pav. Valstybės biudžeto lėšos, tekusios priemonėms 1: „Užtikrinti kompensacijų fiziniams ir juridiniams asmenims, perdavusiems savo būstą ar patalpas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dėl karinių veiksmų iš Ukrainos pasitraukusiems gyventojams“ ir 2: „Teikti paramą šeimoms ir asmenims būstui išsinuomoti“, 2022-2024 m., EUR ir procentais, skaičiuojant, kokią dalį finansavimo nuo viso valstybės biudžeto lėšų, skirtų pagalbos priemonėms dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, gavo fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvoje, perdavusieji būstą migrantams iš Ukrainos teritorijos

 

Iš aukščiau esančiųjų paveikslų ir duomenų juose akivaizdu, jog Lietuvos Respublika iš Valstybės biudžeto lėšų per 2022-2024 m. pagalbos priemonėms dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje jau išleido 196 200 462 eurus. Taip pat daugiau nei akivaizdu, jog iš tos 196,20 milijonų eurų sumos per trejus metus vidutiniškai 27,35 procentai, arba beveik trečdalis atiteko vis dėlto ne kam kitam, o nekilnojamojo turto nuomotojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, užleidusiems gyvenamąsias patalpas migrantams iš Ukrainos teritorijos bei kitų į pietvakarius, pietryčius, rytus nuo Lietuvos nutolusiųjų svetimos pigių karčiamų ir nuolatinio apkvaišimo perėjūnų veltėdžių kultūros vietų.

Tokiu būdu, nuomotojai susižėrė sau į kišenes 27  613 307 eurus, kas tiesiog ir labai paprastai, suprantamai yra mokesčių mokėtojų pinigai, išdalinti ir perskirstyti iš valstybės biudžeto patiems turtingiausiesiems Lietuvoje, turintiems perteklinių nekilnojamojo turto patalpų, tinkamų gyventi žmonėms, tai yra tokių, kuriuos duoda pajamas nuomotojams. Jie elementariai susirinko biudžeto lėšas į privačias kišenes, nors pavadinta tas kiek kitaip.

Skaitytojams primename, jog tai buvo 2022-2024 m. laikotarpis, kada valdžioje buvo Misnistrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir jos vadovaujama LR Vyriausybė. "Liūto" dalis biudžeto lėšų buvo perskirstyta 2023 m. Esamu metu ir esamai LR Vyriausybei tenka biudžeto skylių lopytojų vaidmuo, kuris, deja, itin nepopuliarus.

Kalbant apie skyles, kurios vargiai ar bus apskritai užlopytos ir galimai žiojės it akivarai, kuriuose prasmenga net sunkiasvorė užsieninė karo technika, telieka priminti, jog mokesčių sistemos pertvarkos aplinkybėmis LR gyventojai jautriausiai reaguoja į pranešimus apie galimus pokyčius dėl nuo 2026 m. sausio 1 d. atsirasiančių naujų mokestinių prievolių. Neišvengiamai bus daugiau mokėtojų, atseikėjančiųjų vienokią ar kitokią sumą iš nuosavos kišenės į savivaldybių ir Valstybės biudžetus.

Vis dėlto, kas bus, jei taip bus?

Greičiausia, bus taip:

  1. Sukčiauti bus sunkiau.
  2. Sukčiai-komersantai, aferistai, savanaudžiai ir dykaduoniai nebeteks galimybių slėpti mokesčius ir tuo pačiu iš nelegaliai sukaupto privataus turto pelnytis nuomodami gyvenamasias patalpas migruojantiesiems ir taip iš kitų LR piliečių, sąžiningai dirbusiųjų, mokėjusiųjų mokesčius net nuo minimalios algos, susigrobti jų suneštus pinigėlius į biudžetą.
  3. Tie, kas pagal užimamas pareigas bus atsakingi už mokesčių surinkimą, kontrolę, nekilnojamojo turto mokestinių verčių nustatytmą, mokestinių prievolių dydžius, atleidimų nuo mokesčių tvarkos savivaldybėse patvirtinimą, sąrašų sudarymus, kas gali būti ir bus atleisti nuo mokesčių, kt., greitai įsigudrins, kokiu būdu pasipelnyti iš naujųjų mokestinių pertvarkų ir gauti asmeninę naudą.

Ir labiausiai tikėtina, jog baigsis, kaip visada. Šnipštu. 

Pasiekimas bus galimai vienas: eilinį kartą kaltė tenka I. Šimonytės valdymo kadencijos Vyriausybei. Vietiniai LR gyventojai ir teisėti piliečiai, ne atėjūnai po 1942 m. visuotinio gyventojų surašymo, ne bastūnai po miškus su pretekstu pažaisti su ginklais ir pijoke iš buvusios tarpukario Lietuvos-Baltarusijos pasienio  karčiamos, pasivadinusia ryšininke, eilinį kartą įsitikino: žuvis ir svečias trečią dieną smirdi, o čia... užsisvečiavo ketvirti metai ir galo nėra. Atėjūnų vaikai brokuoti, brokuotų vietinių senukų viltys pasirūpinti nemokamomis slaugėmis žlugo, išprašyti atėjūnų geruoju gali ir nebepavykti, galimai šukavimą jau ne miškuose, kaip po Antrojo pasaulinio karo, o miestuose ir kurortuose, apartamentuose ir nuosavuose namuose, sodybose teks atlikti kariams iš Vokietijos, kurie gerokai iki oficialaus atvykimo tarnybai į Lietuvą mandagiai ir diplomatiškai pranešė, jog jų nedomina vietinių senukų jau nudėvėtos virusuotos perėjūnės ir jų nuolatinės fiestos su burokienių taškymu, klyksmais, performansais ir nevalyvų cirko kūtvėlų bei dykaduonių kultūra.

Iliustracija aukščiau: 10 metų amžiaus vaiko laisvalaikio darbelis, atliktas stebint Vilniaus aplinką. Redakcijai pavyko surinkti medžiagą apie migrantę iš Ukrainos, Lietuvoje vadinamą Šertšūdvežienę, informacija šioje skiltyje žemiau.

 

DIENOS AKTUALIJA:

MOKESČIŲ REFORMA LIETUVOJE:

MAŽOKA SUPRANTAMAI PATEIKTOS INFORMACIJOS, GYVENTOJAI SUSIRŪPINĘ IR NEŽINIOJE

2025-05-21

Lrt.lt paskelbė, kad Vyriausybė savo posėdyje jau patvirtino koalicijos susitarimus. Siūloma nustatyti progresinius pajamų mokesčius nuo 20 iki 32 proc. Jie bus skaičiuojami beveik nuo visų pajamų (išskyrus dividendus). Pelno mokestis padidinamas nuo 16 iki 17 proc., o mažoms įmonėms – iki 7 proc. Valdžia įpareigoja didesnę gyventojų dalį mokėti NT mokestį, kita vertus, sumažina mokesčio tarifą sukaupusiems daugiausiai turto. Po įtemptų diskusijų suteikta balso teisė ir savivaldybėms: jos dar galės koreguoti priimtus NT mokesčio tarifus. Kaip žinia, dažniausiai tokios korekcijos mokesčius mažina, tad realios įplaukos į biudžetą iš NT mokesčio bus minimalios – prognozuojama tik keliasdešimt mln. eurų.

Buvo taip pat lrv.lt paskelbtas viešai šis dokumentas:

LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 6, 131 , 16, 17, 18, 182 , 19, 20, 21, 27, 34 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.

Aiškinamojo rašto 2-4 puslapiuose skelbta gerokai iki 2025-05-20 / 21, jog:

Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama didesnis pajamų mokesčio progresyvumas. Siekiant užtikrinti teisingesnį mokestinės naštos paskirstymą siūloma nustatyti didesnį aukštesnių pajamų apmokestinimo progresyvumą ir didesnius GPM tarifus taikyti atsižvelgiant į bendrą metinę visų rūšių pajamų (išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno (dividendus)) sumą:

1) Metinėms pajamoms taikyti tokius pagrindinius tarifus:  metinei pajamų daliai, neviršijančiai 36 VDU dydžio sumos, – 20 procentų, tačiau kartu nustatyti išimtis, pagal kurias tokiai metinei pajamų daliai taikomi 5 arba 15 procentų mokesčio tarifai: - metinei pajamų ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių daliai, neviršijančiai 12 VDU dydžio sumos, – 15 procentų; - metinei socialinių išmokų, susijusių su darbo santykiais, – ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokų – daliai, neviršijančiai 12 VDU dydžio sumos, – 15 procentų; - metinei ne individualios veiklos pajamų, gautų pardavus atliekas, daliai, neviršijančiai 12 VDU dydžio sumos, – 5 procentai;  metinei pajamų daliai, viršijančiai 36 VDU dydžio sumą, bet neviršijančiai 60 VDU dydžio sumos, – 25 procentai; metinei pajamų daliai viršijančiai 60 VDU dydžio sumą, bet neviršijančiai 120 VDU dydžio sumos, – 32 procentai;  metinei pajamų daliai, viršijančiai 120 VDU dydžio sumą, – 36 procentai.

2) Individualios veiklos pajamas įtraukti į bendrą progresinį apmokestinimą, tačiau kartu išlaikyti mažesnių pajamų apmokestinimo režimą ir efektyvųjį mokesčio tarifą aukštesnėms pajamoms didinti palaipsniui:  metinėms apmokestinamosioms individualios veiklos pajamoms, neviršijančioms 42 500 eurų sumos, taikyti 20 procentų mokesčio tarifą; metinėms apmokestinamosioms individualios veiklos pajamoms, kurios neviršija 20 000 eurų per metus, taikyti 15 procentinių punktų dydžio mokesčio kreditą (taip išlaikant 5 procentų dydžio apatinę efektyviojo GPM tarifo ribą);  nustatyti mažėjantį mokesčio kreditą, kurį taikant efektyvusis GPM tarifas pasiektų 15 procentų 35 000 eurų apmokestinamųjų pajamų sumai, 20 procentų – 42 500 eurų sumai (taip išlaikant esamą mokestinę naštą apmokestinamosioms pajamoms, neviršijančioms 35 000 eurų); metinėms apmokestinamosioms individualios veiklos pajamoms, viršijančioms 42 500 eurų sumą, taikyti pagrindinius GPM tarifus. Atsižvelgiant į tai, kad galutinio įmonių pelno gavėjo – gyventojo nauda apmokestinama dviem lygiais, t. y. įmonės uždirbtą pelną apmokestinant pelno mokesčiu, o taip apmokestintą ir gyventojui paskirstomą pelno sumą apmokestinant GPM, ir įvertinus nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojusį, taip pat siūlomą didinti pelno mokesčio tarifą, Įstatymo projektu nesiūloma progresinio apmokestinimo taikyti pajamoms iš paskirstytojo pelno, tokiu būdu išlaikant balansą tarp Įstatymo projekto tikslų ir kitų prioritetinių tikslų – investicijų skatinimo, ekonomikos augimo ir kapitalo plėtros.

Įgyvendinus siūlomus pakeitimus, aukštas pajamas gaunančių asmenų mokestinė našta didėtų priklausomai nuo asmens gautų pajamų lygio, neatsižvelgiant į pajamų rūšį ir vykdomos veiklos formą, kas kartu prisidėtų prie EBPO rekomendacijos Lietuvai dėl pajamų apmokestinimo progresyvumo didinimo įgyvendinimo. Toks mokesčių naštos perskirstymas užtikrintų teisingesnę ir kartu į pajamų nelygybės mažinimą nukreiptą mokesčių sistemą. Pažymėtina, kad siūlomų pakeitimų poveikio vertinimas atliktas naudojant EUROMOD mikrosimuliacinį modelį. Skaičiavimai atlikti naudojant reprezentatyvią populiacijos imtį (30 proc.) ir 2023 metų faktinius gyventojų pajamų duomenis bei projektuojant 2026 metų gyventojų pajamų lygį. Gyventojų pajamų augimas projektuojamas pagal Finansų ministerijos parengtame 2025 metų kovo mėnesio ekonominės raidos scenarijuje projektuojamą vidutinio darbo užmokesčio augimo tempą. Poveikio vertinimo tikslais projektuojamas 2026 metų VDU, taikomas apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, sudaro 2 304,5 euro per mėnesį (naudojamas skaičiuojant metinių pajamų dalis, kurioms taikomi skirtingi GPM tarifai). Poveikio vertinimas atliekamas susumuotoms kiekvieno gyventojo apmokestinamosioms pajamoms (išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno ir pajamas iš verslo liudijimų, neviršijančias 45 000 eurų), toliau vadinamoms apmokestinamųjų pajamų krepšeliu.

Taip pat šio dokumento 12 puslapyje skelbiama, kad:

  1. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.
  2. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Dėl padidinto pajamų mokesčio tarifo aukštesnes ir aukštas pajamas gaunantiems darbuotojams ir atsisakytos lengvatos darbuotojų naudai, gautai darbdaviui sumokėjus draudimo įmokas už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, gali padidėti verslo sąnaudos, kurias jis patiria siekdamas pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir juos išlaikyti.

Lydraštyje yra gerai parengtų grafikų, kai kuriuos pakartotinai publikuojame čia:

 

Citatos, grafikai iš: <https://www.lrv.lt/>; <https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2567678/mokesciai-gynybai-ar-gynyba-nuo mokesciu?srsltid=AfmBOopv2jHNQTZ_Vng3F4cQ7RTGGMWNV20ahXf_S66w6n8XvZsDQbSV>, žr. 2025-05-21.

 

DIENOS AKTUALIJA:

STUDENTAI SULAUKĖ SAVO

„ŽVAIGŽDŽIŲ VALANDOS“?

Galimai nutekėjo plagiato tikrinimo sistema pasinaudojusių studentų duomenys, paskelbė Elta

2025-05-17

Taip. Bingo!

Suminė turtinė žala, padaryta studentams, gali siekti per 450 mln. eurų ir į tą sumą teises gali pareikšti 300 tūkst. dabartinių ir buvusių studentų. Pranešta, jog LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija apie tai nieko nežino. „Ministerija dar nėra susipažinusi su VšĮ „Šviesos doktrina“ pristatytu tyrimu“, – teigiama ŠMSM raštu Eltai atsiųstame atsakyme.

Išsamiau yra čia:

Skaityti daugiau: <https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/galimai-nutekejo-plagiato-tikrinimo-sistema-pasinaudojusiu-studentu-duomenys-1224676>

Informacinis biuletenis / Newsletter „Padėkime sau’19” ISSN 2669-1426

E-Informacinis biuletenis / e-Newsletter <https://www.leidinyssau.lt> ISSN 2669-1876

plagiato, autoriaus teisių pažeidimo klausimais ir apie vogusįjį studentų tekstus VDU profesorių A. Krupavičių, kitus tokius kaip ir jis jau skelbė, išsamiau rasite čia:

PURVE, ORGIJOSE IR PIGIŲ ŠLIUNDRŲ JOVALE GIMĘS SUSKIŲ BIZNIS. 2025-05-07. <https://www.leidinyssau.lt/info>

SUSKYNAS. 2025-05-01. <https://www.leidinyssau.lt/info>

ETATINIS KRIUKSINTIS BEKONAS IŠMATŲ SPALVOS AKIMIS, RAŠTININKĖ KRIUKSONIENĖ IR ŽVAIRAS-KVAILAS PROFESORIUS --- VISI ARBA SU MOKSLŲ DAKTARO, PROFESORIŲ LAIPSNIAIS, ARBA JURISTAI, ARBA IR TAS, IR TAS: Post scriptum: apie profesorių R. Šertšūdvežį ir medikę N. Šertšūdvežienę, migrantę, rasite žemiau. 2025-04-26.

Išsamiau apie „akademinę“ bendruomenę ir jos tikrąjį veidą rasite čia:

GLITĖSIAI. 2025-03-30. Papildyta 2025-04-01. <https://www.leidinyssau.lt/info>

ŽINOSI – TURĖSI. 2024-06-23. <https://www.leidinyssau.lt/info>

DEMASKUOTA: GALIMAI AUTORINIUS MOKSLO DARBUS, IŠRADIMUS NUSIKALSTAMAI SAVINOSI ALBERTAS EINŠTEINAS, SOLOMONAS SNYDERIS. KAS KITI? 2024-06-23. <https://www.leidinyssau.lt/info>

Kiek tokių intelektinės produkcijos vagišių yra Lietuvoje esamu metu? Apie juos jau skelbta <https://www.leidinyssau.lt/naudinga/> publikacijose su rubrika „Kavonės“.

O kaip tampama „rašytojais”, romanų autoriais, nors lietuviškai nė rašyti nemoka, tarybiniu laikotarpiu viso labo tebuvo išpuvusių neuronų ir išskydusio protelio balvonėlis kiauragalvis, vaistais užšertas beprotis, vadinamasis Suskis, kaip jo dar didesnis balvonėlis atsilikusio protelio duktė Snieguolė Suskytė tarybinių rublių milijoną vežė į užjūrius, rasite parodiją „NE ANEKDOTAS APIE MEDIKŲ PATEKIMĄ Į UŽSIENĮ. ARBA KAIP SNIEGUOLĖ TAPO MEDIKE IR IŠVEŽĖ MILIJONĄ RUBLIŲ Į ŠVEDIJĄ“. 2022-09-11. <https://www.leidinyssau.lt/naudinga/>.

LAUKITE TĘSINIO: Ko, neva, nežino ir Eltai nesako LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija, žino ne ministerijos atstovai. Papasakosime nuosekliai, kas yra ta plagiato tikrinimo sistema, kas ją inicijavo, kodėl ir kam tas buvo itin naudinga. Pamėginsime padėti suprasti, ar iš tiesų jau atėjo ta „žvaigždžių valanda“ 300 tūkstančių vargšų studentų, puoselėjusiųjų viltis, kaip ir visi studentai buvę ar esami nors apie kokį laimikį, koks jis bebūtų. Bent jau už garbės ir reputacijos bei duomenų, mokslinės produkcijos išgrobstymą, tai jau tikrai, atlyginti privalės.

Esminis klausimas: kas? Nes svarbiausioji ministerija „nežino“, o kada „žinos“, pasakyti sunku. Pagrindinė institucija šiuo klausima yra Mokslų Taryba. Deja, ten Nežiniukų dar daugiau nei pagrindinėje ministerijoje, ir tai faktas. Teismai juo labiau „nieko nežino“ ir „nesupranta“, esamu metu ten reformos.

Taigi.

Studentai skundžiasi dėl asmens duomenų. Ne dėl autoriaus teisių pažeidimų, plagiato. Kas tie 300 tūkstančiai galimai nukentėjusiųjų? Ar jiems svarbu gauti po 1500 eurų? Kodėl? Kas jiems iš to? Nuo to reikia pradėti.

 

DIENOS AKTUALIJA:

2025-05-15

GALIMAI YRA NET TAIP:

Tas naujai ir senųjų, nuo LTSR veikusiųjų narkomanų, narkodilerių iš itin gerai žinomų šeimų pagrindu sugrupuotas nusikalstamas struktūras galimai aktyviai palaiko LR vykdomoji ir savivaldų lygio valdžia, gaudama iš to apčiuopiamą nelegalų pajamingumą daugeliu pavidalų, nekreipdama jokio dėmesio, jog Lietuvoje esamu metu badauja kas šeštas vaikas, turintis LR pilietybę, valdžios stropiai palaikomas ir remiamas ne gabus vaikas iš padorios lietuvių ar žemaičių šeimos, o migruojantis surogatinis narkomanas, rėpliojantis visur, kur tik priima veltėdžius ir parazituojačiuosius, įskaitant ir nuo sifilio, triperio, AIDS, Covido, t. t., supuvusias prostitutes-nepilnametes iš Ukrainos ar visiškai iki dvokimo perpuvusias Lietuvoje priregistruotų profesorių-plagiatorių su nusilpusiais proteliais, akademikų, medikų, prokurorų, politikų, šiaip "šou" / bordelio veikėjų ir t. t. narkomanes dukteris, giminaites, stropias jų talkininkes, padėjėjas "iš idėjos", arba tiksliau pasakius, už eilinę narkotikų dozę.

DIENOS AKTUALIJA

MINISTERIJŲ MIESTELIO KLAUSIMU

2025-05-13

Nuotraukoje  –  Vilnius, autorius Saulius Žiūra.

Šių metų gegužės 13 d. pagrindinė naujiena – kas pirks visą ministerijų miestelį Vilniuje, kurį potencialiems pirkėjams pasiūlė įsigyti Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.

Kol klientų dar nėra nė vieno, vyksta pasvarstymai, kiek ploto tenka vienam valdininkui jau esamose ministerijose ir jų padaliniuose. Kaip pranešė taip pat gegužės 13 d. viešai LR Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, vienam valstybės tarnautojui tenka (...) dviejų kambarių buto plotas, kurį reikia šildyti, prižiūrėti (šaltinis alfa.lt). Be to, dar yra gausu tokių valstybės tarnautojų, kurie dirba nuotoliu, savo namuose, todėl tų plotų ministerijų patalpose neužimtų iš viso, yra net ir daugiau.

Žinia, kaip šioje vietoje neprisiminsi, kai valstybės tarnybos metu buvo suteikta darbo vieta senovinio ir architektūrinio vertingo Vilniaus pastato pokylių salėje su taip pat išsaugotu unikaliu senoviniu dekoru ir interjero detalėmis, stebuklingai nesunaikintomis ir neišgrobstytomis net po 1990 m., šio leidinio redaktorei. Pokylių salė išties buvo prašmatni, didžiulė, darbo vietas ten turėjo iš viso tik du valstybės tarnybos atstovai. Tiesa, funkcijos vykdomos buvo nemenko reikšmingumo, rezultatais, kurie buvo pasiekti, naudojamasi Lietuvos Respublikoje iki šiol.

Tokiu būdu klausimas, kiek ploto Vilniaus Gedimino prospekte esančiose ministerijose ir kitose prestižinėse vietose, pastatuose, esančiuose ne tik Vilniuje, suteikiama valstybės tarnautojui, ne visai teisingai suformuluotas.

Verta suskaičiuoti, kiek pridėtinės vertės sukuria valstybės tarnautojas palyginti su tuo, kokio dydžio vertingo ir labai brangaus nekilnojamojo turto Unesco paveldo objektų plotuose saugomame Vilniaus senamiestyje užima būdamas savo vadinamajame kabinete, kokie mokesčiai sumokami už to ploto šildymą, elektrifikavimą, valymą, kompiuterizaciją, tausojimą, remonatvimą ir taip toliau. Lygiai tą patį atlikti verta ir su visų savivaldybių administracijų tarnautojais ir regionų plėtros tarybų specialistų, tarnautojų atveju, neužmirštant ir statutinių tarnautojų.

O jau po to bus visai nesunku suvokti, kiek tas esamas biurokratinis aparatas iš tiesų kainuoja Lietuvos Respublikai, koks yra nuostolingumo lygmuo, kiek valdininkų, tarnautojų ir specialistų galima iš viso išlaikyti iš biudžeto ir pagal kokius rodiklius juos vertinti per atestacijas, nes poreikis, kad jie visi būtų nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuoti, su reikiamomis kompetencijomis ir / ar bent nors truputį mokėtų valstybės kalbą, nebeegzistuoja, o kad būtų raštingi, to iš viso jau nebereikalaujama nuo 2004 m. vykdomų atrankų ir konkursų į valstybės tarnybos vietas, statutinę tarnybą, net teismus ir prokuratūras. To jau nebereikia.

Todėl ministerijų miestelio klausimu, tikėtina, problemą, tikslus teks performuluoti. Ir labai greitai.

Beje, brangiausiai mokesčių mokėtojams atsieina visai ne pastatų išlaikymas, o gausios armijos valdininkų, kurių ne vienas yra neefektyviai atliekantis savo tiesiogines funkcijas, keliantis nuostolingumą, didinantis įvairių rizikų kiekį, įsivėlęs į korupcines veiklas ir sumaišęs privačius bei viešuosius interesus. Atlyginimai, kitos su jais susijusios išlaidos, apmokamos iš biudžeto išteklių, yra pirmiausia svarstytinos ir viską būtina bus reorganizuoti bet kuriuo atveju, nes užsienio ekspertai, investuotojų atstovai, paskolų valstybei teikėjai ir kontroliuojantieji, kur tos paskolos nukeliauja Lietuvoje, vienu balsu ir jau ne kartą nurodė Lietuvos Respublikai sumažinti biurokratinį aparatą.

Ir tai yra darbas Nr. 1.

DIENOS  AKTUALIJA:

IŠGAMOS GRETA MŪSŲ, ARBA

OPA OPA,  SUSKIAI EUROPOJ!

PURVE, ORGIJOSE IR PIGIŲ ŠLIUNDRŲ JOVALE GIMĘS SUSKIŲ BIZNIS:

KIEK LIETUVAI KAINAVO IR KIEK KAINUOJA DABAR TARYBINIŲ LAIKŲ NOMENKLATŪROS SUBINLAIŽIAI SUSKIAI IR KODĖL JIE SMIRDI?

2025-05-10 / 11

KODĖL M. SUSKIO, TARYBŲ VALDŽIOS SUBINLAIŽIO, NEMOKĖJUSIO LIETUVIŠKAI NEI RAŠYTI, NEI KALBĖTI, NEI SKAITYTI, NESUGEBĖJUSIO MINČIŲ REIKŠTI JOKIA KALBA BEPROČIO KLIEDESINIŲ KEVERZONIŲ NEIŠIMA IŠ BIBLIOTEKŲ SAUGYKLŲ?

KODĖL M. SUSKIO NUSIKLATIMAI PRIEŠ LIETUVOS VIETINIUS GYVENTOJUS NĖRA ĮVERTINTI?

KODĖL M. SUSKIO DUKTERS SNIEGUOLĖS, NARKOMANĖS IR IDIOTĖS SU ĮGIMTOMIS PATOLOGIJOMIS, NULEMIANČIOMIS JOS IDIOTIZMĄ, VEIKLOS ŽALINGOS LIETUVOS ŽMONĖMS, NUSIKALTIMAI JOS PADARYTI IŠGROBSTANT LIETUVOS TURTĄ, ŽALOJANT SVEIKUS ASMENIS, FALSIFIKUOJANT VISIŠKAI SVEIKŲ ASMENŲ LIGOS ISTORIJAS, NESANKCIONUOTŲ MEDICININIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTŲ VYKDYMAS SU VIETINIAIS LIETUVOS GYVENTOJAIS SU TIKSLU PASIPELNYTI PARDAVUS FARMACIJOS ĮMONĖMS NESANKCIONUOTŲ EKSPERIMENTŲ SU ŽMONĖMIS DUOMENIS IR REZULTATAUS, KT., NĖRA ĮVERTINTI ATITINKAMAI, NES TOKIEMS KAIP JOS PADARYTIEMS NUSIKALTIMAMS SENATIES TERMINO NĖRA?

KODĖL M. SUSKIO ANŪKEI DOVILEI DOVAINEI, KETVIRTOS KARTOS BEPROTEI IR PATOLOGINIŲ IŠSIGIMIMŲ NUKAMUOTAI, SILPNO PROTO IR NESUGEBANČIAI ATLIKTI NET PAPRASČIAUSIŲ SUAUGUSIAM ASMENIUI ĮPRASTŲ VEIKSMŲ, LEIDŽIAMA LIETUVOJE UŽSIIMINĖTI PRIVAČIA TVARKA ĮMONIŲ AUDITAVIMU, REVIZIJŲ DARYMU, IŠVADŲ PARENGIMU NET NEĮVERTINUS, KOKIOS YRA TIKROSIOS JOS VEIKLŲ PASKATOS IR KIEK JAI, NEPAGYDOMAI NARKOMANEI, TURINČIAI PATOLOGINIŲ DEFEKTŲ, ĮSKAITANT IR PROTINIO VYSTYMOSI ATSILIKIMĄ, REIKALINGA LĖŠŲ, KAD APSIRŪPINTŲ DOZĖMIS KASDIENINĖMIS IR TENKINTŲ SAVO ITIN BRANGIAI KAINUOJANČIUS POREIKIUS BEI LIETUVOS VIETINIŲ GYVENTOJŲ ATŽVILGIU JOS DAROMA ŽALA KODĖL NĖRA STABDOMA?

SUSKYNAS: proginė 2025-05-01 publikacija rašytojo Suskio ir jo aplinkinių tema yra šioje skiltyje "Info" žemiau.

O kaip tampama „rašytojais”, romanų autoriais, nors lietuviškai nė rašyti nemoka, tarybiniu laikotarpiu viso labo tebuvo išpuvusių neuronų ir išskydusio protelio balvonėlis kiauragalvis, vaistais užšertas beprotis, vadinamasis Suskis, kaip jo dar didesnis balvonėlis atsilikusio protelio duktė Snieguolė Suskytė tarybinių rublių milijoną vežė į užjūrius, rasite parodiją „NE ANEKDOTAS APIE MEDIKŲ PATEKIMĄ Į UŽSIENĮ. ARBA KAIP SNIEGUOLĖ TAPO MEDIKE IR IŠVEŽĖ MILIJONĄ RUBLIŲ Į ŠVEDIJĄ“. 2022-09-11. <https://www.leidinyssau.lt/humoras/>. Ištrauka iš parodijos apie Suskius yra čia:

Suskis buvo visiškai negabus, rašliavos jo buvo kaip jovalas, išvemtas iš bepročio gerklės, nei pradžios, nei pabaigos, nei siužeto, nei žanro. Tuomet J. Avyžius, J. Baltušis, B. Sruoga buvo privalomosios literatūros moksleiviams sąrašuose, jie buvo mėgstami, knygų skaitymas buvo populiarus jaunimo tarpe. Įkišo ir Suskį į moksleivių nagrinėjamos ir apsvarstomos literatūros sąrašus, bet kai reikėdavo rinktis, niekas Suskio knygų iš bibliotekų neimdavo, pasirinkdavo kitus rašytojus.

Antakalnyje, Vilniuje, Suskis gyveno su Suskiene. Būdavo daug juoko: Suskienė irgi niekur nedirbo, buvo tokia dubenėliu, žmonėse vadinamu „bliūdeliu“ kirpta raudonai paspalvintų nusususių plaukelių galva, kuri kretėjo, o akys buvo tiek išsprogusios, kad atrodė tuojau iškris iš akiduobių ir tabaluosis. Slampinėjo po Antakalnį, vasarodavo Palangoje, kur vietiniai žmonės žinojo: atvažiuos Suskiai ir jų nabagė duktė Snieguolė, lygiai kaip jos motina primenanti išsprogusių akių juokingą jūrų gyvūną. Suskytė buvo bjauri. Kadangi Suskiui už kliedesines knygas neblogai mokėjo rubliais, visi žinojo – Snieguolė nori iš Tarybų Sąjungos išvykti gyventi į Kanadą. Abu suskiai buvo patologiniai ligoniai, išsigimę bepročiai ir Suskytė nė nesuvokė kaip gyvena normalūs žmonės ir kas yra normali šeima.

Snieguolė, kaip ir jos tėvas Suskis, labai smirdėjo. Smirdėjo sugižusiu mėšlu ir nuolatos sirgo, nei mokytis, nei studijuoti ar atlikti bent paprasčiausią darbelį ji nesugebėjo. Buvo bjauri, dvokianti, išsigimusi klipata ir narkomanė su grėsmingomis, įgimtomis, paveldimomis ir nepagydomomis patologijomis, nulemiančiomis idiotizmą, kuris progresavo.

Ir šitokia išsigimusi idiotė, narkomanė gimdė dukrą Dovilę Dovainę, kurios išsigimimai, defektyvumas buvo dar grėsmingesni.

Kiek tai kainavo visuomenės normaliems, padoriems žmonėms Lietuvoje, suskaičiuoti ir įvertinti įmanoma, aišku yra viena, Suskiai ir jų parazitavimas, aferos atsiėjo padoriems ir sveikiems Lietuvos žmonėms labai daug, nes tai vyko 20-21 amžiais, taigi, kainavo daugiau ir grėsmė sudaryta didesnė nei apskaičiuoti nuostoliai 18 amžiaus Amerikoje, kuriuos aprašė V. Bendoravičius, citata apie girtuoklių, prostitučių vaikus ir kas tai yra iš tiesų, yra aukščiau.

 

O kas jau nebe parodija ir yra nustatyta, rasite čia: Publikacijoje „Vilnietė Galina Šimanovič pasakoja apie /…/”⸎ paminėtas prokuroras Romualdas Blaževičius. R. Blaževičius galimai tiesiogiai dar ir su fizinių asmenų nekilnojamojo turto perėmimo reikalais susijęs. Natūralu klausti: o kas, jei tokių prokurorų yra šimtai, o kartu su atitinkamais teisėjais, ikiteisminio tyrimo tyrėjais, advokatais, antstoliais, nekilnojamojo turto brokeriais yra dešimtys ar net šimtai tūkstančių ir visi jie kažkodėl apsigyvenę Lietuvos Respublikoje? Kodėl juos taip domina jiems nepriklausantis bet kokios rūšies turtas įskaitant intelektinę produkciją, išradimus, „know-how“, ne tik pastatus, žemę, miškus, kultūrinį vietinių gyventojų sukurtą per tūkstantmečius autentišką paveldą? Kodėl tokių moterų, kaip Galina Šimanovič, nuosavybė atsiduria bylinėjimosi teismuose dalyvavusiųjų, jų parankinių, kolegų, artimųjų ir net draugų rankose?

⸎ Šaltinis: <https://laisvas.info/vilniete-galina-simanovic-pasakoja-apie-zydu-mafija-vilniuje-ir-ja-aptarnaujancius-prokurorus-ir-teisejus/>, žr. 2024-06-14.

 

DIENOS AKTUALIJA:

TARNAUTOJAI, VALDININKAI LIETUVOJE SUTARTINAI TAPO SOKRATAIS IR NIEKO NEŽINO

2025-05-08

KAIP ELGTIS, BENDRAUTI SU GALIMAI KORUMPUOTA RUSAKALBE AR NET JŲ GRUPE IŠ VIENOS AR KITOS INSTITUCIJOS, PERIODIŠKAI IEŠKANČIA PINIGŲ, ĮTEIKIAMŲ VOKELYJE? Į ŠĮ KLAUSIMĄ ATSAKYMO DAR NEGAVOME, TAČIAU RENKAME  INFORMACIJĄ, KOKIO DYDŽIO PAKIŠA GALIMAI DUODAMA UŽ ŠILTĄ VIETĄ, PRIKLAUSOMAI NUO TO, KOKIAME MIESTE KORUPCIJAI IMLUS PADALINYS IR Į KOKIAS PAREIGAS VIETA NUSIPERKAMA.

ATLIKTO TYRIMO MEDŽIAGA BUS SKELBIAMA NETRUKUS

Rezultatas 2025-05-02: atsakingi valstybės tarnautojai esamu metu „nieko nežino“, kada žinos, taip pat nežino, o ar iš viso nors kažką žino, taip pat visiškai niekas ir net jie patys nežino. Kada atrasime nors ką žinančius, būtinai paskelbsime ir supažindinsime su beveik kiekvienam piliečiui svarbia ir būtina informacija.

Žinia, valstybės ir savivaldų administracijų tarnautojai visada stengiasi kaip pelės po šluota pralūkuriuoti gegužės mėnesį nieko ar beveik nieko neveikdami, nes tuoj pat atostogų sezonas, o po to jau bus kiti darbai ir tikėtis galima, jog per atestaciją neįklius kaip nieko neveikusieji pirmąjį metų pusmetį ir buvę visiškai nerezultatyvūs bei už dyką buvimą gavę atlyginimus iš biudžeto išlaikytiniai.

REKOMENDACIJA TUO TARPU:

Aptikę net patį mažiausią Jūsų teisėtų interesų pažeidimą, net menkiausią nemandagumo atvejį ar klaidingos, netikslios informacijos pateikimą ar iš viso, būtinos teikti informacijos vilkinimą, konsultacijų neteikimą iš savivaldos lygio tarnautojų, specialistų pusės, iš viešojo valdymo institucijų atstovų tarpo, pradedant ministerijomis, agentūromis, jų padaliniais, net įskaitant bibliotekas, muziejus, sveikatos priežiūros ir švietimo, institutų, valstybės įmonių, padalinių, departamentų atvejus; mokslo, studijų institucijas įskaitytinai ir visus, kas gauna išlaikymą, atlyginimus iš biudžeto lėšų, negaiškite nė minutės laiko su įvairiomis ginčų nagrinėjimo institucijomis, tarpininkais, teisininkais, neva, skubančiais Jums padėti net neatlygintinai.

Tiesiu taikymu teikite skundus teismams.

Be jokių svarstymų, duokite visą medžiagą iškart teismams. Tai padaryti paprasta, viską gali surašyti į tipines formas net vos truputėlį raštingas asmuo, ten viskas elementaru: dėl ko kreipėtės, kas netenkina, ko reikalaujate ir kokius dokumentus pridedate. Neradę reikiamo atsakymo viename teisme, visiškai lengvai pereisite juos visus iki Aukščiausiojo, o jau tada labai paprasta: tiesiai į tarptautinius teismus su pareiškimais atlyginti žalą, nes tokių atvejų, kai klesti valdininkų, savivaldybių specialistų, administracijos atstovų savivalė, nevaldomai didėja įgaliojimų viršijimas, biurokratizmas peržengia visas ribas, aplaidumas, nesąžiningumas iš tarnautojų pusės nesuvokiamai ir nachališkai net nestabdomas progresuoja, gali labai daugėti. Ypatingai tais atvejais, kada labai grubiai pažeidžiamos Jūsų teisės į valstybės, savivaldų lygio sektoriaus institucijų paslaugų gavimą įvairiais atvejais, nuo mokėtinų mokesčių apskaičiavimo, stažo trukmės apskaičiavimo Sodros skyriuje iki sveikatos priežiūros sektoriaus paslaugų, apmokamų iš Ligonių kasų, kas reiškia, tiesiog iš jūsų suneštų mokesčių.

Įvairių lygių tarnautojai, specialistai, darbuotojai, valdininkai, išlaikomi iš biudžeto lėšų, tėra Jums patarnaujantieji, tai Jūs juos išlaikote ir tai Jūs, ne kas kitas, mokate jiems atlyginimus, o esamu metu ir visai neblogus. Teismai, prokuratūros taip pat yra išlaikomi iš Jūsų suneštų mokesčių.

Todėl, kai neberandate jokio malonumo ir nebesuprantate, kur nutekėjo tie Jūsų mokesčiai, drąsiai išmėginkite neblogą atvejį: duokite visus įrodymus, medžiagą, konkretų aprašymą, kas nepatinka, kas netenkina, teismams. Ir duokite stambias bylas, nesismulkinkite, dėkite medžiagą kaip reikiant, kad maža nepasirodytų.

Gegužės 7-oji –

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena

PURVE, ORGIJOSE IR PIGIŲ ŠLIUNDRŲ JOVALE GIMĘS SUSKIŲ BIZNIS

KODĖL M. SUSKIO, TARYBŲ VALDŽIOS SUBINLAIŽIO, NEMOKĖJUSIO LIETUVIŠKAI NEI RAŠYTI, NEI KALBĖTI, NEI SKAITYTI, NESUGEBĖJUSIO MINČIŲ REIKŠTI JOKIA KALBA BEPROČIO KLIEDESINIŲ KEVERZONIŲ NEIŠIMA IŠ BIBLIOTEKŲ SAUGYKLŲ?

KODĖL M. SUSKIO NUSIKLATIMAI PRIEŠ LIETUVOS VIETINIUS GYVENTOJUS NĖRA ĮVERTINTI?

KODĖL M. SUSKIO DUKTERS SNIEGUOLĖS, NARKOMANĖS IR IDIOTĖS SU ĮGIMTOMIS PATOLOGIJOMIS, NULEMIANČIOMIS JOS IDIOTIZMĄ, VEIKLOS ŽALINGOS LIETUVOS ŽMONĖMS, NUSIKALTIMAI JOS PADARYTI IŠGROBSTANT LIETUVOS TURTĄ, ŽALOJANT SVEIKUS ASMENIS, FALSIFIKUOJANT VISIŠKAI SVEIKŲ ASMENŲ LIGOS ISTORIJAS, NESANKCIONUOTŲ MEDICININIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTŲ VYKDYMAS SU VIETINIAIS LIETUVOS GYVENTOJAIS SU TIKSLU PASIPELNYTI PARDAVUS FARMACIJOS ĮMONĖMS NESANKCIONUOTŲ EKSPERIMENTŲ SU ŽMONĖMIS DUOMENIS IR REZULTATAUS, KT., NĖRA ĮVERTINTI ATITINKAMAI, NES TOKIEMS KAIP JOS PADARYTIEMS NUSIKALTIMAMS SENATIES TERMINO NĖRA?

KODĖL M. SUSKIO ANŪKEI DOVILEI DOVAINEI, KETVIRTOS KARTOS BEPROTEI IR PATOLOGINIŲ IŠSIGIMIMŲ NUKAMUOTAI, SILPNO PROTO IR NESUGEBANČIAI ATLIKTI NET PAPRASČIAUSIŲ SUAUGUSIAM ASMENIUI ĮPRASTŲ VEIKSMŲ, LEIDŽIAMA LIETUVOJE UŽSIIMINĖTI PRIVAČIA TVARKA ĮMONIŲ AUDITAVIMU, REVIZIJŲ DARYMU, IŠVADŲ PARENGIMU NET NEĮVERTINUS, KOKIOS YRA TIKROSIOS JOS VEIKLŲ PASKATOS IR KIEK JAI, NEPAGYDOMAI NARKOMANEI, TURINČIAI PATOLOGINIŲ DEFEKTŲ, ĮSKAITANT IR PROTINIO VYSTYMOSI ATSILIKIMĄ, REIKALINGA LĖŠŲ, KAD APSIRŪPINTŲ DOZĖMIS KASDIENINĖMIS IR TENKINTŲ SAVO ITIN BRANGIAI KAINUOJANČIUS POREIKIUS BEI LIETUVOS VIETINIŲ GYVENTOJŲ ATŽVILGIU JOS DAROMA ŽALA KODĖL NĖRA STABDOMA?

SUSKYNAS: proginė 2025-05-01 publikacija rašytojo Suskio ir jo aplinkinių tema yra šioje skiltyje "Info" žemiau.

ĮSIDĖMĖTINA

Einšteinas tebuvo eilinis nusirašinėtojas svetimų idėjų ir nieko, ničnieko nesukūrė, tai tebuvo negabus aferistas ir idiotas su įgimta silpnaprotyste bei daugybe patologijų. Galimai. Galimai už teisę įeiti į žmonijos istoriją visiški proto vargšai, idiotai, aferistai nevengia savintis ir kitų asmenų kūrinius, išradimus, pasiekimus ir daro tai nuolat. O šarados Lietuvos teismuose autoriaus teisių pažeidimo ir grubaus plagiato klausimais matėm visi, kuo baigėsi. Apgailėtinas pavyzdys – A. Krupavičiaus ir VDU atvejis. Kas kiti galimai SUSKYNO grupės draugų bordelio nariai ir kiek Lietuvai jų invazija ir parazitavimas kainavo? Kodėl neviešinama, kiek mažamečių sveikų lietuvių, lenkų, žemaičių vaikų sadistiškai išžudė SUSKYNO aplinkos išsigimėliai laikotarpiu nuo 1900 m. iki 1956 m., o vėliau ir iki šiol visa tai buvo daroma dar intensyviau apiforminus kaip "kultūrą", neva, švietimą ir net mokslą, sveikatos priežiūrą ar viešosios tvarkos užtikrinimą, o iš tiesų --- nestabdomą pedofilų, narkomanų, patologinių išsigimėlių  siautėjimą su finansavimu iš biudžeto.

Laukite tęsinio apie rašytojo M. Suskio anūkę, ketvirtos kartos beprotę, narkomanę Dovilę Dovainę, Snieguolės Suskytės, apvogusios Lietuvą stambiu mastu, patologiškai išsigimusios klipatos su atsilikusio vystymosi proteliu, atvejį ir kiek tas kainuoja Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojams ir tikriesiems piliečiams, o ne migruojantiems parazituojantiems nusususio protelio smirdintiems „suskiams“.

Bus tęsinys apie Snieguolės Suskytės dukrą Dovilę Dovainę, rėpliojančią į Lietuvą daryti privačiai užsakomų auditų, korumpuotą ir išsigimusią beraštę idiotę, užvaldytą maniakinių idėjų išmušti dabar jau nebe milijoną, o milijardus iš Lietuvos bei užsigrobti kiek tik pajėgs šita godi mutavusi išsigimėlė, ketvirtos kartos beprotė, sifilio suėstos pigios Panevėžio patvorinės prostitutės anūkė, rašytojo, nukamuoto maniakinių ir psichopatinių kliedesių, išgamos bei pigaus aferisto M. Suskio dar didesnė išgama supuvusio protelio rusakalbė anūkė, su niekada nepagydomomis patologijomis, būdingomis tik mutavusiems kvaišalais užšertiems ir defektų sudarkytiems gyvuliams, ne žmonėms.

Tuo tarpu susipažinkite su statistika pavojingų visuomenei  patologinių idiotų kaip Snieguolė Suskytė, jos išsigimėlė duktė  Dovilė Dovainė ir kitų  išgamų "suskių" klausimu:

Citata: „Amerikoje (...) girtuoklis žvejys vedė prostitutę (tai buvo 18 šimtmetyje). Surastos žinios apie 709 jų ainius. Iš šių žmonių 77 buvo įvairūs kriminaliniai nusikaltėliai (12 žmogžudžių), 18 buvę prostitucijos namų lankytojai, 174 prostitutės, 206 elgetos, 85 kitos rūšies išsigimėliai. Per 75 metus ši netikėlių armija kainavo valstybei 1 milijoną dolerių / pastaba: ką reiškė 18-19 amžiuje milijonas JAV dolerių, suprantate patys /. Tiek išleista išlaikyti juos kalėjimuose, prieglaudose, ligoninėse. Prie šios sumos reikia priskaityti dar didesnę sumą pinigų, kurią jie pavogė arba prisielgetavo“ (Bendoravičius, 1932: 44).

„Silpnapročiai, giliai pasileidę ištvirkėliai, valkatos, epileptikai neklausys arba ir visai negirdės jokių įspėjimų, gimdys, kaip mes žinome iš paveldėjimo mokslo, panašius sau, ir žemės nuo purvo neapvalysime. Tada siūloma išleisti įstatymus draudžiąs silpnapročiams, bepročiams ir kitiems sunkiems ligoniams, pavyzdžiui, žinomiems nepataisomiems girtuokliams, sifilitikams, džiovininkams vesti (moterims tekėti). ... Būtų labai gerai, jei iš kandidatų susituokti būtų reikalaujamas sveikatos liudijimas“ (Bendoravičius, 1932: 58-59); „Ir iš silpnapročio nepadarysime protingą, nors jį kažin kaip lavintume ir tobulintume. (...) reikia aiškiai pasakyti, jog ir geriausio maitinimo, gyvenimo ir priežiūros priemonės neprašalins tų išsigimimo užuomazgų, kurios jau glūdi lytinėse ląstelėse ir perduodamos tolimesnėms kartoms Mendelio dėsniais“ (Bendoravičius, 1932: 54-55).

Esminis klausimas:

Kiek “suskiai” pavogė arba prisigrobė, prisireketavo Lietuvoje ir kiek jie užsigrobę aferizmo keliu bei niokodami sveikus, padorius žmones, vietinius gyventojus ir jų vaikus, dabar? Kodėl jų kapų vis dar neiškasė, neišgabeno kuo toliau tų virusuotų-infekuotų  lavonų, kenksmingų gyviesiems, ir kodėl nesunaikino jų atminimo ženklų? Su Lietuva jie neturi nieko bendro, nes tai bevertės šiukšlės iš klajojančio išsigimėlių parazituojančių aferistų itin žemos padugnių kultūros atstovų bastūnų-perėjūnų cirko, kuriomis nusikratoma.

Pasitinkame Gegužės 7-ąją –

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną

 FLOTILĖ

2025-05-04

GIRIAMA PREKĖ SMIRDI

Pagiriamąjį žodį visada nesunku pasakyti ar paskelbti.

Tačiau sena tiesa yra ta, jog pagiriamuosius žodžius tegali išgirsti iš priešo ar iš padlaižio, o dažniausia ir iš to, ir iš ano. Sveika ir pagrįsta kritika yra žymiai vertingesnė ir naudingesnė, ypač, jei ji pareikšta laiku.

Taip pat liaupsių gali užsisakyti bet kas: nuo fizinio asmens iki juridinio bei savivaldos, valstybės mastelį įskaitytinai. Tas paprasčiausiai yra mokama reklama arba propaganda, demagogija, žiūrint kokioje situacijoje tas įvyksta, kokiais komunikavimo kanalais viskas atliekama ir koks yra tų liaupsių turinys.

Kad būtų paprasčiau suprasti, pavyzdys gali būti gausių reklamų, kur žodinė informacija yra „natūralus grožis“, o vaizdas toje reklamoje, klipe, filme, plakate ar influencerių transliuojamuose vaizduose yra baisi kaip karas ir bjauri kaip maras didžianosė kumpanosė klipata su prasta paliegusio individo figūra, išdžiūvusiomis rachitės kojikėmis bei šlykščiais it gyvulio dvokiančio benzino spalvos plaukais ir su dar šlykštesniu idiotiškos išvaizdos supuvusios alyvuogės žaliai-juodai-rudai atrodančiu veidu, o visa tai pateikiama ir transliuojama geografinėse vietovėse, kur nuo seno grožio idealas ir vyraujantis žmonių tipas yra gerai nuaugę, sveiki, aukšti blondinai.

Kitaip sakant, tu sumokėk man atitinkamą sumą, kad žiūrėčiau į tą šlykštynę, bet aš vis viena nuo to vaizdo apsivemsiu ir niekaip negalėsiu patvirtinti, jog tas gražu ir tavo siūlomą prekę pirksiu. Oi, jokiu būdu ne, aš tave išjungsiu ir niekada prie tų bjaurasčių nebegrįšiu ir nieko, ką tu siūlai, nepirksiu. Tu tiesiog „lūzeris“ su tuo savo klipatos užgižusios ir užsmirdusio vaizdu ir pataikei į ne tą rinką. Tau vietos čia nėra.

KITAS BŪDAS IŠKIŠTI ŠLAMŠTĄ UŽ GERĄ PINIGĄ

Vienas iš esminių marketingo dėsnių yra pradžiai susikurti rinką, jei jos iki tol nebuvo toje vietoje, kitaip sakant, rasti nišą rinkoje savo produktams ar paslaugoms ir įlindus į tą nišą ją plėsti, produktus, paslaugas branginti iki tam tikro lygio, kol rinkoje atsiras nauji tos pačios ar panašios rūšies kiti tobulesni, paklausesni produktai, paslaugos ir senuosius produktus, prekes, paslaugas tiesiog teks šalinti visiškai ar iš dalies iš rinkos, jei nepavyks jų kardinaliai atnaujinti ir pritaikyti naujai kovai už klientų dėmesį bei jų atiduodamus pinigus.

Knygos dienos proga paprasčiausias pavyzdys ir yra knyga. Biblijų jau neberasite kiekviename viešbučio kambaryje, kokioje Pasaulio vietoje beapsistotumėte. Ir Biblijos personažai mažai kam tėra įdomūs iš viso, iškišti istorijas apie klajūnus dykumoje tampa vis sudėtingiau laikmečiu, kai bet kam ir už nedidelę sumą pinigų nesunkiai pasiekiama ta dykuma, tos biblinės vietovės ir bet kas gali įsitikinti: na..., gana pigus triukas, yra žymiai įdomesnių kultūrų, geresnių personažų ir labiau sektinų bei priimtinų moralės, etikos ir bendrųjų taisyklių rinkinių, artimesnių savai prigimtinei pagoniškajai kultūrai ir vertybių sistemai.

Kitaip tariant: tau, man, niekam to nereikia ir nebeįdomu, nusibodo, biznis tavo kaip ir dugne, tačiau išparduoti, ko jau nebeperka maždaug 50 metų ar ilgiau kitur, būtina. Ką tokiu atveju daryti?

Naujesnis pavyzdys yra dirbtinio intelekto (toliau – DI) ir su tuos susijusių produktų, paslaugų, įrangos, programėlių, automatizuotų sistemų bei žaidimų internete naujosios rinkos, kurių dalimi įnirtingai mėginama padaryti ir Lietuvą.

Taip, mums bando iškišti jau nudėvėtus, pasenusius ir neefektyvius DI produktus. Tas tiesa. Jie nudėvėti ir nepasiteisinę ne mažiau nei 50 metų laikotarpiu turtingesnėse valstybėse nei Lietuva. Bet jų gamintojų, kūrėjų tas nestabdo ir dabar ant mūsų vaikų, jaunų žmonių galvų užmesta visa ši išėjusi iš rikiuotės „technologija“, paskui kurią eina armija dykaduonių, bardako kultūros ir vertybinių sistemų „a lia kankan šliur šliur fontan“ atstovų, dažnu atveju nebepagydomų narkomanų ir narkodilerių iš svetur. Kai kurie iš jų moka kalbėti lietuviškai, tačiau sunkiai, visi kalba rusiškai.

Ar tai grėsmė? Taip. Ir didelė. Tai grėsminga invazija ir labai kompleksinio pobūdžio, tačiau tas visiškai nereiškia, jog DI yra blogis ir mums to nereikia, kaip kažkada žmonės Lietuvos dabartinėje teritorijoje labai bijojo ir Švedijoje pagamintų degtukų, nors jie buvo žymiai saugesni už iki tol galiojusius būdus įsižiebti ugniakurą.

Bet šviesa, aušra, progresas nėra susijusi su naujaisiais atėjūnais, kurių invazija į Lietuvą nuo 2022 metų jau yra lyg mutavusių skėrių pulkai su visomis po to einančiomis pasekmėmis.

Skėrių gvardija sugebėjo jau pralįsti ir iki biudžeto planavimo struktūrų Lietuvoje ir jau turime įstatyminę bazę, kuri šviežiai patvirtinta ir labai glaustai apibūdinama taip: įmonės, diegiančios DI, gaus papildomas privilegines teises ir jos bus nemenkos, neįlindusios, nespėjusios pripulti ir įsisavinti DI, galimai liks užribyje, konkurencinėse lenktynėse neišsilaikys, žlugs.

Vykdys atestacijas, vertinimus, licencijuos įmones. Valdžia tą darys. Nustatinės, ar to DI pakankamas lygis, ar ne, duoti teisę įmonei patekti į išskirtines, lengviau gaunančias paskolas geromis sąlygomis, ar ne ir t.t.

O dabar pažvelkime į tą reikalą iš praktinės pusės, arba, kaip tas vykdoma.

Pradžiai pasiūlomos tokios bevertės ir žemo lygio praktinės paskaitėlės, seminarai suinteresuotiesiems visiškai nemokamai, už valdžios pinigus.

Kitaip tariant, tie, kas eina paskui DI, kieno tai produktai, paslaugos net visiškai neįsivertinus, ar tai nebus žalinga Lietuvai bendru mastu ir ką iš tiesų reiškia mūsų aplinkoje pradėti skaitmenizaciją didesne apimtimi, kai populiacijoje ir darbo rinkoje vyrauja apskritai nedarbingi asmenys.

O DI valdymui, apskritai skaitmenizuotoje aplinkoje asmenys, kurių gimtoji kalba ir verbalinė raiška yra susijusi su kirilicos rašmenimis ar ne anglosaksai, iš viso nesiderina, jie sugadina sistemas ne dėl savo kaltės, nes jos tiesiog ne jiems pritaikytos ir ne jiems sukurtos, jie negali jų nei valdyti, nei jomis naudotis. Tai faktas.

Lygiai kaip ir yra faktai nuolatos sugriūnančios didesnės reikšmės automatizuotos sistemos, duomenų bazės Lietuvoje reguliariai, kai įdarbinami naujieji migrantai: Sodros, esveikatos.lt, kitų sistemų griūtys 2023 m. rudenį Lietuvoje yra naujesni atvejai. Blefas būtų priskirti viską kibernetinėms atakoms. Jūs pirma pasižiūrėkite į idiotus tikrąja ta žodžio prasme, įdarbintus kaip IT „specialistai“ prie iš biudžeto finansuojamų sistemų kad ir bibliotekose, kitose švietimo, studijų ir / ar kituose aptarnavimo sektoriuose, įdėmiai pasižiūrėkite, kaip jie „dirba“, koks to jų „darbo" rezultatas, ir viską suprasite greitai.

Kad būtų dar aiškiau, pavyzdys dar taiklesnis.

Gana nemenkoje įmonėje, kuri priskirtina statybų sektoriui plačiąja prasme, tačiau turi neblogą siauresnę specializaciją, pasirinkta kryptis mėginti patekti į tų įmonių tarpą, kur bus naudojamasi DI. Kaip tas pas juos diegiama? O gi paprastai. Senyvo amžiaus moteriškė, kuri yra iš viduriniosios grandies vadybininkų tarpo toje įmonėje, turinti esamu metu tolygų kolegijos baigimo išsilavinimą, įgytą LTSR laikais, specialybę su įrašu tarybiniame diplome „viešasis administravimas“, deklaruoja, jog yra marketingo srities specialistė, kas yra visiškas blefas ir aferizmas, testuoja DI produktus, taikytinus rinkodaros srityje ir panašiai.

Tačiau siekiantieji testuoti, mėginti įsigyti, pritaikyti tokius produktus, kurie yra numatyti marketingo srities procesų supaprastinimui, pirmiausia privalo išmanyti bent jau marketingo abėcėlę ir tam nepakanka būti šiek tiek mokančia šlebizavoti vokiškai ir pavarčiusia Ph. Kotlerio tas storąsias knygas, išverstas į lietuvių kalbą, ar paskaitinėjusia rusų kalba sukeverzotus tekstukus.

Taigi. Nemokša marketingo srityje testuoja DI produktus. Bet įdomu žinoti ir konkrečiau, būtent kuriuos iš jų, nes jų yra keli tūkstančiai ir vis daugėja tiesiog geometrinės progresijos principu: užvakar jų buvo užregistruota ir pristatyta rinkai 2000, o vakar ryte jau 5000, ir taip toliau, ir vis daugiau.

Intrigos toliau nebeplėtosiu. Moteriškė iš UAB, veikiančios statybų sektoriuje, elementariai darbo metu žaidžia su ChatGPT ir didžiausias jos laimėjimas, jos žodžiais,  narpliojimas kažkokios paprastutės situacijos, kuomet DI pateikė atsakymą po kelių parų dialogo tos moteriškės su sistema, jog DI suklydo. Tai štai. Moteriškė pasijuto pergalingai. Buitiniame dialoge ji gal būt įveikė DI! O svarbiausia: ji savo atstovaujamą UAB formins licencijavimui kaip progresyvią, nes, neva, taikoma DI technologija ir surašys reikiamus dokumentus, labai tikėtina, dar truputėlį pažaidusi darbo metu su pasenusios versijos neefektyvia ChatGPT, jog tas viskas yra itin pažangu ir įmonei teikia pridėtinę vertę, todėl rekomenduojama ir kitoms įmonėms būtinai.

Gal imtumėte domėtis, o kam gi visa tai svarbu? Įmonės privačios, ką nori, tą daro. Jei moteriškė darbo metu gali sau leisti ir pažaisti, kodėl gi ne, jei po viso to įmonei bus suteikta vienų ar kitų privilegijų. Būtent tas taip ir yra. Jūs būtumėte teisūs. Tačiau tik iš dalies.

Nes visam tam eina ir dar bus numatyta galimai nemenka suma iš valstybės biudžeto, perskirstoma pagal jau įteisintą įstatyminę tvarką, tvirtinamą ministerijų lygiu ir deleguojama verslo ir kitoms struktūroms, nes DI taikomas ir ne verslo sektoriuje.

Tokiu būdu, moteriškės pažaidimai darbo metu kainuos nemažai kiekvienam iš mokesčių mokėtojų, nes tokių kaip ji bus labai daug. Yra numatyta, jog naujai atestuojamose įmonėse turėtų būti apie 20 procentų darbo laiko skiriama „žaidimėliams“ su DI. Tiesiog darbdavys turi numatyti realiai: 1 darbo diena per savaitę yra „žaidimėliai“, rezultato net nereikia siekti, o pakanka tiesiog simuliuoti pažangos diegimą. Už mokesčių mokėtojų sunkiu darbu suneštus, sukauptus pinigus, kurie tirps ir tirps atitinkamai vis mažėdami penktadaliu per savaitę. Maždaug taip būtų, jei būtų.

Ir tokių moteriškių-pažaidėjų su pasenusiomis ir svetur išmestomis kaip nebereikalingomis technologijomis dėka bus sukurta nauja rinkos niša perteklinėms neefektyvioms, nebereikalingoms paslaugoms ir prekėms, ydingam iškreipto būdo kapitalo ir žmonių judėjimui, primestam tiesiog priverstinai.

Tai yra, arba tu žaidi ir tampi vis didesniu idiotu-besmegeniu, arba tavęs nėra rinkoje.

KUO VISA TAI BAIGIASI?

Prisimindami šviesios atminties talentingą Vytautą Petkevičių, žmonių itin mėgtą bei iki šiol neužmirštą rašytoją ir dorą žmogų, drąsiai teigiame: galimai turime jau ne tik „durnių laivą“, bet ir visą tų laivų flotilę, neišvengiamai einančią dugnan, nes net neketinama teisinga kryptimi plaukti ne tik dėl to, kad įgula nebegaus algų, bet kad ir plaukti nebenori kryptimi, kur jiems mosuoja užrūgusios bjaurios klipatos plakatu meluodamos ir brukdamos žalingas vertybes, kad tas yra gražu ir siektinas tikslas plaukti kryptimi, kur tų idiočių su prasta paliegėlių išvaizda yra daugiau ir visos labai prašo grynųjų pinigų bei pasijungusios DI bando įgarsinti lietuvių kalba žodžius „kur čia valdžia dalina pinigus?“ bei ieško, ką galima bus nusipirkti už kriptovaliutą.

Taip, spaudą atgavome. Seniai. Tačiau esamu metu joje tupi smirdinti migrantė klipata, brukama mums kasdien su prierašais skirti paramą idiotų cirkui su išsigimėliu klounu bei mėšlino tvarto ir virusuotų mutavusiųjų bei tarpusavyje besiskerdžiančių godžių narkotikais užšertų gyvulių kultūra, kuri visiškai iškrenta iš vietinių padorių žmonių Lietuvoje konteksto ir nesiderina prie vyraujančios vertybių sistemos.

Perfrazavus galimai būtų taip: "Eikit su ta savo balagano kultūra iš Lietuvos na...".

 

Pasitinkame Gegužės 3-ąją –

Pasaulinę spaudos laisvės dieną!

Profesinės žurnalistų šventės proga skelbiame publikaciją 

ŽMONIJA VALOSI NUO IŠGAMŲ IR PARAZITŲ. TAI VYKO, VYKSTA IR VYKS NUOLATOS.

KAD TAI BŪTINA, SUPRAS BET KAS PERSKAITĘS TEKSTĄ ŽEMIAU APIE TAI, KAIP PARAZITUOJANTI IDIOTĖ PATOLOGINĖ IŠSIGIMĖLĖ NARKOMANĖ SNIEGUOLĖ SUSKYTĖ, KURIĄ VADINAME TIESIOG SUSKYTE,  IŠKRYPĖLIO VISUOMENĖS ATMATOS BEPROČIO M. SUSKIO, DUKTĖ, TAPO PSEUDO-MEDIKE IR IŠVAŽIAVO SU MILIJONU RUBLIŲ, NETEISĖTAI UŽGROBTU LIETUVOJE, Į ŠVEDIJĄ. LIETUVOJE ŠIOMS DEGRADAVUSIOMS VISUOMENĖS ŠIUKŠLĖMS IR JŲ VAIKAMS BEI KAPAMS VIETOS NĖRA. PATOLOGINIUS IDIOTUS, KENKĖJUS, IDENTIFIKUOTI, SKELBTI PRIVALU. ŠITIE ŠIUKŠLĖS PARAZITUOJA SVEIKŲ, GABIŲ, PADORIŲ VIETINIŲ GYVENTOJŲ SĄSKAITA. KALBA EINA APIE ATMATAS, TVARTO MUTAVUSIŲ GYVULIŲ LYGMENS PADUGNES, KELIANČIUS GRĖSMĘ BET KURIAI VISUOMENEI, TODĖL ŠALINTINUS. 

Bus tęsinys apie Suskytės dukrą Dovilę Dovainę, rėpliojančią į Lietuvą daryti privačiai užsakomų auditų, korumpuotą ir išsigimusią beraštę idiotę, užvaldytą maniakinių idėjų išmušti dabar jau nebe milijoną, o milijardus iš Lietuvos bei užsigrobti kiek tik pajėgs šita godi mutavusi išsigimėlė, ketvirtos kartos beprotė, rašytojo Suskio išgama anūkė, su niekada nepagydomomis patologijomis, būdingomis tik mutavusiems gyvuliams, ne žmonėms.

 

SUSKYNAS

Einšteinas tebuvo eilinis nusirašinėtojas svetimų idėjų ir nieko, ničnieko nesukūrė, tai tebuvo negabus aferistas ir idiotas su įgimta silpnaprotyste bei daugybe patologijų. Galimai. O šarados Lietuvos teismuose autoriaus teisių pažeidimo ir grubaus plagiato klausimais matėm visi, kuo baigėsi. Apgailėtinas pavyzdys – A. Krupavičiaus ir VDU atvejis. Kas kiti galimai SUSKYNO draugų būrio nariai? GAL VIENO RAŠYTOJO PALIKUONIS PEDOFILAS, VEIKĘS TARPTAUTINIU MASTU, A. KNYSTAUTAS IR GOVĖDA DEGRADAVUSIŲ NARKOMANŲ SU DIDELIU STAŽU AR GALIMAI KORUMPUOTAS JURISTAS R. BLAŽEVIČIUS SU EKS-PROKURORU L. SABUČIU?

2025-05-01

 

Šurmulyje ir rūpesčiuose dėl naujų mokesčių dingsta tokios svarbios datos kaip Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena.

To neturėtų būti.

Nes Lietuva, šitiek išgrobstyta, nuniokota, patiria ir naujas invazines bangas įvairių buvusiųjų ir jau atitarnavusiųjų, kuriems vis negana ir dabar jau jų vaikai ir anūkai kaip skėriai sulėkė į Lietuvą ieškodami, kur čia dar kokia antikvarinė vertybė padėta ir koks „know-how“ tiesiog nesunkiai paimamas pažaidus žaidimėlį kaip koks visiškai suidiotėjęs ir nutriušęs niekam nebeįdomus vyriokas ar nutarkuota užjūriuose moteriškutė atsirioglina, neva, paskaitos paskaityti ar seminaro pravesti ir tuo pačiu iš eilinio studenčioko nugvelbia jo originalią programėlę ar turinį savo pačios visiškai nukvakusių vaikų, kurių niekas niekada nieko nebeišmokys, nes jie nei mokytis, nei dirbti niekada negalės, „edukacijoms" už mokesčių mokėtojų pinigus. O kai tie vargšeliai it kokios makakos aplinkui balalaikas ar su gitaromis lakstys stygas tampydami, irgi niekas bilietų juk nepirks ir tą cirko klounadą nušvilps.

Savo leidinyje jau pateikėme esmę skiltyje „Kavonės“, rašinyje apie tai, jog Einšteinas tebuvo eilinis nusirašinėtojas svetimų idėjų ir nieko, ničnieko nesukūrė, tai tebuvo negabus aferistas. Galimai, galimai būtina įrašyti, nes visa gauja Komų Daunų, nutręšusių docenčių iš Antakalnio gatvelės Vilniuje ir visokių apsivogusiųjų, iš studentų rašto darbų galimai nusirašiusiųjų tekstus „Krupav.čių“ ar „Bakanaus.ų“, „Šlib.ryčių“, „Balč.tienių“ ir „Žemait.enių“ būrys toks didžiulis, jog iš pasiutimo gali iš viso net kolektyviai paspringti.

Šarados Lietuvos teismuose autoriaus teisių pažeidimo ir grubaus plagiato klausimais matėm visi, kuo baigėsi. Apgailėtinas pavyzdys – A. Krupavičiaus ir VDU atvejis.

Todėl pasitikdami svarbias dienas, kada prisimenama, kiek čia siautėjo ir vis nesustoja to daryti niokodama Lietuvą ta vadinamoji „akademinė“ bendruomenė po 1990 m., privalėtume prisiminti dar ir atvejį vadinamosios migrantės po užsienio universitetus docentės Elenos, kurios tėvas užmušinėjo sveikus lietuvių ūkininkų vaikus, prievartavo mažamečius pagal savo ritualinius iškreiptus įpročius, būdingus vienai prastos reputacijos tautinei "joškių-moškių ir sarų-šmarų" mažumai, skleidusiai deformuotas marksizmo idėjas, Lietuvos jauniems vyrams išbadydavo akis, nužudydavo itin žiauriai, nes negalėjo pernešti, kad lietuviai dirba, užsidirba ir gyvena gerai. O Elenutė, jo apglitusi dukrelė, darbavosi išsijuosusi prie studentų rašto darbų universitete, darbavosi uoliai, apglito visa alerginėmis apnašomis ir su visais tais glitėsiais nukurnėjo išparduoti lietuvių, lenkų, žemaičių studentų geresnių darbų, idėjų, išradimų, novatoriškų pasiūlymų į kitų valstybių universitetus.

Išsamiau apie „akademinę“ bendruomenę ir jos tikrąjį veidą rasite čia:

GLITĖSIAI. 2025-03-30. Papildyta 2025-04-01. <https://www.leidinyssau.lt/info>

ŽINOSI – TURĖSI. 2024-06-23. <https://www.leidinyssau.lt/info>

DEMASKUOTA: GALIMAI AUTORINIUS MOKSLO DARBUS, IŠRADIMUS NUSIKALSTAMAI SAVINOSI ALBERTAS EINŠTEINAS, SOLOMONAS SNYDERIS. KAS KITI? 2024-06-23. <https://www.leidinyssau.lt/info>

Kiek tokių intelektinės produkcijos vagišių yra Lietuvoje esamu metu? Apie juos jau skelbta <https://www.leidinyssau.lt/naudinga/> publikacijose su rubrika „Kavonės“.

O kaip tampama „rašytojais”, romanų autoriais, nors lietuviškai nė rašyti nemoka, tarybiniu laikotarpiu viso labo tebuvo išpuvusių neuronų ir išskydusio protelio balvonėlis kiauragalvis, vaistais užšertas beprotis, vadinamasis Suskis, kaip jo dar didesnis balvonėlis atsilikusio protelio duktė Snieguolė Suskytė tarybinių rublių milijoną vežė į užjūrius, rasite parodiją „NE ANEKDOTAS APIE MEDIKŲ PATEKIMĄ Į UŽSIENĮ. ARBA KAIP SNIEGUOLĖ TAPO MEDIKE IR IŠVEŽĖ MILIJONĄ RUBLIŲ Į ŠVEDIJĄ“. 2022-09-11. <https://www.leidinyssau.lt/naudinga/>.

 

KNYGŲ PSEUDOAUTORIŲ, ĮVAIRAUS PLAUKO TARYBINIO LAIKOTARPIO IŠGAMŲ, KLAUSIMU

 

Įsidėmėtina. Visai neseniai visuotinis vajus keliskart buvo organizuotas prieš S. Nėrį ir P. Cvirką, jų atminimo įamžinimas buvo naikinamas tiesiog ir su valdžios instrukcijomis bei nurodymais  jų vardo gatves pakeisti kitais pavadinimais, nuversti jų paminklus, neduoti mokiniams susipažinti su jų kūriniais, tačiau ramybėje buvo paliktas vadinamasis Suskis.

O Suskis ir buvo būtent tas tikrasis išverstaskūris, visų įmanomų valdžių subinlaižys, negabus, ligotas, patologinis išsigimėlis, periodiškai įkalęs didelę saują linksminamųjų ir kitų tokio tipo tabletyčių, keverzojęs nesąmones taip, kaip buvo nurodyta tarybų valdžios, sekęs kliedesines istorijas apie „blogus“ vokiečius, pylęs ant jaunų žmonių ir net vaikų galvų ideologines kolektyvinio mąstymo ir išprotėjusio žmogėno iki galo nesugromuliuotas, nesklandžias, nestruktūruotas frazes, kurių vertimas iš darkytos netaisyklingos rusų kalbos į lietuvių kainavo milžiniškus pinigus, nes triūsė visa eilė korektorių, redaktorių, vertėjų, maketuotojų, spaudos industrijoje dirbusiųjų naktinėse pamainose žmonių, kuomet ofsetinės spaudos net nebuvo. Nuo spaustuvėse naudotų švino įrenginių doros vietinės lietuvių, lenkų, žemaičių moterys, turėjusios mažų vaikų, mirdavo gana anksti, dažniausia diagnozė būdavo kraujo vėžys, gydymo metodų anuomet nebuvo... . Našlaičiais likusiems vaikams niekas nekompensavo už jų motinų ankstyvas mirtis dėl to, kad teko triūsti prie Suskio kliedesių leidybos.

Dar klaikiau, jog Suskis, išties defektyvus individas, atsiradęs, gimęs net ne dabartinėje Lietuvos teritorijoje, o bastūnės pigios apglitusiuos nuo sifilio prostitutės, jo motinos, ir bedarbio aferisto, besitrankančio iš miestelio į miestelį, nes jo aferos išaiškėdavo, sukčiavimo vietiniai gyventojai nekentė, eilinės orgijos patvoryje metu. Suskis nuo vaikystės buvo laikomas idiotų vaikų internatuose, tuos išsigimusius idiotus kilnodavo po buvusią TSRS teritoriją. Bet suvokite šio atvejo baisumą: šitoks padugnė su išsigimusiomis smegenimis, patologinio mąstymo beprotis LTSR buvo vienu metu paskirtas pabūti vaikų spaudos redaktoriumi. Dar būtų kažkiek įmanoma toleruoti, jei spauda būtų rusų kalba ir skiriama kitiems bepročiams, patologiškai išsigimusiems kolektyvinio mąstymo rusakalbiams. Bet ne. Šitas patologinis nevykėlis buvo paskirtas reguliuoti pačių mažiausių vaikų, kurių gimtoji kalba lietuvių, žemaičių, tekstus, tai yra, luošinti mažamečius vietinius vaikus tiesiog žalojant jų mąstymą rusakalbio kliedesinio bepročio Suskio nurodymu.

Apie Suskio apsakymus, romanus nėra net ką sakyti – bepročio nestruktūruoti kliedesiai, iš tekstų matyti, jog jis tėra patologinio mąstymo defektyvus negabus seklaus protelio išsigimėlis. Jo knygos bevertės, nebent gal tinkamos prakuroms.

Ir visas šis absurdas su vadinamojo patologiškai išsigimusiojo Suskio atveju įgauna grėsmingą situaciją dabar, kai net netaikoma analogija, kai nenurodoma naikinti bet kokį atminimą tokių individų, o atvirkščiai, tiražuojama jo melaginga biografija, kur neskelbiama jo gimimo iš padugnių istorija, nepublikuojama informacija apie jo patologinį išsigimimą, neskelbiama, jog tokie individai ne tik psichopatai,  recidyvistai, jie neretu atveju yra pedofilai, todėl visada lenda prie vaikų, jaunų žmonių, knygelės ir žurnaliukai vaikams jiems tėra priemonė.

Taip, Suskis jau velionis. Bet jo padaryta žala Lietuvai ir jos vietiniams gyventojams yra tokia milžiniška visomis prasmėmis, jog šio rusakalbio išgamos kapavietė jokiu būdu negali būti palikta Vilniuje, Kairėnų kapinėse.

Nereikia agituoti kažkaip jėga tokius išsigimėlius stumti iš mūsų istorijos, kultūros. Jie niekada ir nebuvo lietuvių, žemaičių ar lenkų kultūros dalis, o viso labo tik pigių bordelių, sifilitikių gatvinių prostitučių, išsigimėlių cirkų ir pedofilų, patologiškai defektyvių bepročių ir silpnapročių dalis. Jie – individų be gyvenamos vietos, aferistų, niekšų atstovai, o jų dukros, anūkės – viso labo tik dar labiau patologiškai išsigimusios narkotikais šeriamos nabagės.

Kadangi tai nėra lietuvių, žemaičių, lenkų kultūros dalis, paprasčiausias taikus būdas ir pozicijos išreiškimas tokių individų kaip Suskis, o jų yra tikrai ne vienas, yra toks: paimti jų palaikus, iškasti, jei jie buvo sudeginti, paimti urnas, jei buvo laidoti karstuose ir nekremuoti, išimti tuos karstus, sunaikinti jų kapavietes be jokių diskusijų, panaikinti bet kokius jų biografijų tiražavimus ir nesąmonių muziejais paverstose ekspozicijose, bibliotekose. Palaikus išgabenti iš Lietuvos teritorijos ta kryptimi, kuria ir nusiunčiami visi rusakalbiai patologiniai išgamos, niokoję net mažamečius vietinių gyventojų vaikus.

Jei kiltų nesusipratimų šiuo klausimu, būtų metas nustoti mulkinti žmones ir rodyti, skelbti, viešinti tikrąją tiesą, kaip analogiški išgamos kaip kad ir patologinis išsigimėlis Suskis, žudė, prievartavo, iškreiptais ritualiniais tikslais suniokojo daugybę vietinių gyventojų, ne rusakalbių, sveikų, talentingų, galėjusiųjų tapti šviesuliais, mažamečių vaikų.

Metas nustoti leisti reikštis istorikams, kurie klastoja tiesą, metas stabdyti muziejininkus, visokius kūrybinius susivienijimus, konjunktūrinę žiniasklaidą, kurie stumia tokių išgamų atvejus į viešumą ir visaip kaip stengiasi ir toliau propaguoti patologinio mąstymo „suskius“, kurie buvo ne tik beviltiškai negabūs, bet ir atsilikusio protelio vaistukais užšerti išsigimėliai.

Lietuvoje jiems vietos nėra.

O Vilnių galima jau ir pavadinti SUSKYNU, nes nestabdoma naujų „Suskių“ invazija, jų triukai per amžius tie patys: aferos, pigus cirkas, intelektinės produkcijos ir kūrinių savinimasis, gyvenimas amžino bordelio sąlygomis ir naudojimasis vietinių gyventojų sukurtomis gėrybėmis, infrastruktūra, medicinos paslaugomis nemokamai bei daugybės kompensacijų išsirūpinimas susikūrus sau verksmingas ir gailestį keliančias melagingas biografijas apie, neva, nukentėjusiuosius vienu ar kitu laikotarpiu, tuo pat metu nutylint, jog parazituoja ne tik jie patys, bet tą patį darė ir jų motinos, tėvai, proseneliai ir taip toliau. Tai tik lyg mutavusių ir ligotų skėrių, siaubiančių tiek Vilnių, tiek visą Lietuvą, antplūdis, po ko lieka nuniokota teritorija ir nuskurdinti vietiniai gyventojai, kurių gyvenimus sugadino Suskiai ir apglitusios Elenytės.

Laukite tęsinio. Mums liudija daugybė žmonių, skelbsime apie tai, ką galimai išdarinėja esami docentai, profesoriai, akademikai, mokslų daktarai ir jų šeimų nariai iš tiesų bei kiek milijardų tai kainuoja Lietuvai ir konkretiems apvogtiems tikriesiems kūrinių ir išradimų autoriams, kiek kainuoja tų visų balvonėlių parašiukai, sudėliojami ant milijardinių kultūros ar privačių mokyklėlių, universitetų tinklo, trinkelių perdėliojimo iš skvero Aukštaitijos etnografiniame regione į Suvalkijos miestelių skverus ir taip be galo, projektų ataskaitų, kurios patiria fiasko ir ES rašo vis didėjančias ir didėjančias skolas visai Lietuvai, tai yra, tai daliai jos piliečių, kurie nėra „akademinė“ bendruomenė ir dar nespėjo prisigrobti, prisivogti nekilnojamojo ir kitų rūšių turto, ypač intelektualinės produkcijos, tiek, kad tenka jų vaikus, anūkus, sugyventines ir berniukus-čiulpinukus įkurdinti privačiose salose, kuo toliau nuo vietinių ir padorių gyventojų, LR teisėtų piliečių, akių.

 

BALANDIS BUVO ŠVAROS MĖNUO..., 

ARBA NEGAILĖKITE MUILUI PINIGŲ

„Turi būti švarūs ir kiemai, ir butai, ir apdarai, ir kūno oda“ (Žemgulys, 1933, p. 40)

2025 04 30

 

Kiekviena dėstytoja visada prisimena beveik visus savo studentus. Ir visada yra mėgstamiausieji studentai, kurių pasiekimai, puikios būdo savybės glosto širdį. Todėl viena iš mano perspektyviausiųjų studenčių, kilusi iš mažo Lietuvos miestelio, būdama vos dvidešimt kelių metų ir sėkmingai valdžiusi didžiulį prekybos tinklą visose Baltijos valstybėse, marketingo subtilybes perpratusi dar vaikas būdama ir prekiaudama tiesiog turguje parduodamomis įvairiomis pramoninėmis prekėmis, išmokusi uoliai dirbti, pasirūpinti savimi ir siekti pasirinkto tikslo dar savo paauglystės metais bei to išmokyta darbščių savo tėvų šeimoje, kartu su manimi automobiliu po paskaitų važiuodama pavasarinio Vilniaus gatvėmis prieš 20 metų tarstelėjo: „Mano mieste nepamatysi nei tokių nešvarių butų, namų langų, nei tokių iki pilkumo nešvarių užuolaidų. Pas mus visų žmonių, net ilgamečių senolių, langai nuvalyti, dieninės užuolaidos išbalintos, net tviska. O Vilniuje... kaip bjauru, kokie nevalos čia gyvena.“

Ir išties. Balandis – švaros mėnuo. Gegužės pradžioje laukiama Motinos diena, kiekviena sena ar jauna, ar vidutinio amžiaus moteris iki tol išsikuopia namus, susitvarko gėlynus, jei juos turi, jauni žmonės taip pat išsikuopia kiek labiau gyvenamąsias patalpas, talkos surengiamos įmonėse, biuruose, mokyklose, vyksta visuotinis švarinimasis. Tačiau šių metų balandžio pabaigos Vilnius ir vėl, kaip prieš 20 metų, pasižymėjo ne tik murzinais gyvenamųjų namų, butų, biurų, įstaigų langais, ir ypač tas badė akis Senamiestyje, centre, bet ir iki visiško perdvisusio dumblo spalvos dieninėmis užuolaidomis. Skaisčiai pavasario saulei šviečiant, tas badė akis. Atitinkamai po miestą slankiojo purvinais ir kažkelinto nudėvėjimo drabužiais apsirėdę miestiečiai dauguma kaltūnuotais, neplautais plaukais, nupilkėjusiais apatiškais veidais, moterys, merginos priminė beviltiškas klipatas dažniausia išdžiūvusiomis rachito sudarkytomis vos klibančiomis kojelėmis, kurios vos paneša beformius ir moters pavidalo nė neprimenančius kūnus. Kai kur šmirinėjo kartu su tėvais vaikai, ne vienas ir ne du iš jų nesugebėjo net išlaikyti lygsvaros ir eidami atsitrenkdavo į šiukšliadėžes, šaligatvių bordiūrai jiems būdavo neįveikiama kliūtis, kai kurie klupinėjo. Vaizdas buvo šiurpinantis. Vilnius priminė apleistą gyvulių ūkį su apšliurusių tvartų ir fermų kompleksu, kuris dar ir dvokė, o eilinė dezinfekcija taip ir buvo pamiršta atlikti. Pavasarinė žaluma ir nuostabiųjų bažnyčių fasadai mieste lyg išnyko toje nevalyvumo bei apsileidimo apsuptyje. Kaip sakydavo vienas mano buvęs kolega: „Žmonėms turi būti labai blogai su galva, jei yra netvarkingi, nevalyvūs, gyvena šiukšlyne, o Vilniuje dar ir yra įprasta nuo senų laikų greta nuosavų namų ir daugiabučių atliekas, šiukšles sumesti ne į konteinerius, o jas suversti į vieną krūvą greta gyvenamųjų pastatų ar laikyti tiesiog butuose, namuose, rūsiuose, sandėliukuose ir vėliau tame vietiniame šiukšlyne knistis, jei kokios atliekos, šiukšlės, seno daikto ir vėl prisireiks“.

Taip jau yra, kad pavasarį dienoms ilgėjant ir kai saulės spindulių daugėja, natūralu yra pasirūpinti švara. Net jei mergaitės ir moterys suskumba užsitepti naują grimo sluoksnį ir prisiklijuoti naujus sintetinius nagus bei blakstienas ir atsišviežinti botoksu, nauja depiliacija pasigražinti apžėlusius veidus ir panašiai, tas visai nereiškia, kad jos jau pasiruošusios pavasariui.

Švara yra suprantama kaip kiemų, butų, gyvenamųjų patalpų, virtuvių švara ir, žinoma, kaip kūno švara.

Teigiama: „Turi būti švarūs ir kiemai, ir butai, ir apdarai, ir kūno oda“ (Žemgulys, 1933, p. 40). Žemaitijoje ir buvusiojoje Kuršo žemėje žmonės apskritai yra labai švarūs, tas itin kontrastuoja su Vilniaus ir kitų Rytų Lietuvos regionų vietinių gyventojų nešvara, apsileidimu tiek jų namuose, tiek kai pastebimas jų kūnų nešvarumas ir net nuo jų sklindantis dvokas.

Taip jau yra ir tai yra faktas. Bet kas atvykęs į Vilnių tą pastebi.

KIEMŲ ŠVARA

Įdomu tas, kad daugiau nei prieš 90 metų užrašyti nurodymai apie būtiną švarą gyvenamojoje aplinkoje yra visiškai tinkantys ir esamo laikmečio Vilniui, jo apylinkėms, daliai Rytų Lietuvos. Būtent kiemuose yra didžiausias ligų ir nešvaros šaltinis. „Nieku būdu negalima palaikyti švaros, jei išmatos ir pamazgos blaškomos, kur pakliūva: prie trobų ir takų, patvoriais, pasieniais, pakrūmiais ir t.t.“ (Žemgulys, 1933, p. 40).

„Kiemas turi būti atitvertas nuo priekiemio, (...), be purvo, nes purve veisiasi vidurių šiltinės, džiovos, kraujagyslės ir kitokių bakterijų bei kirmėlių kiaušinėlių“ (Žemgulys, 1933, p. 40-41).

BUTŲ ŠVARA

„Kadangi nešvarumo dažnai parsineša iš kiemo, dėl to prie namų įėjimo turi būti kojoms valytis prietaisų (...). Gyvenamojo buto viduje purvas ir dulkės nesilaikys, jei visi kambariai ir prieškambariai bus dailiai išgrįsti nuobliuotomis lentomis. Grindis reikia mazgoti bent vieną kartą savaitėje ir kasdien šluostyti šlapiu skuduru. (...) Ypačiai švariai reikia laikyti virtuvę, nes ten gaminamas valgis, nuo kurio švarumo pareina gyventojų sveikata. (...). Jei vaikas ar suaugęs žmogus turi kirmėlių ar kokių kenksmingų bakterijų mėšle, tai jų kiaušinėliai ir bakterijos per šeimininkės nešvarumą patenka į valgomuosius indus, duoną, valgį, o toliau ir sveikiems žmonėms į burną“ (...) „Nešvariuose induose laikomas arba pridulkėjęs vanduo surūgsta, dvokia ir taip pat kenkia sveikatai. Nešvariai sumazgoti ir nenušluostyti šaukštai, indai gali per naktį surūgti, pripelėti ir sugadinti valgantiems vidurius“ (Žemgulys, 1933, p. 42).

„Dulkės turi būti kasdien iš visur šluostomos, stalai kasdien mazgojami. Kiekvienoj virtuvėj turi būti ne mažiau kaip 4 rankšluosčiai ir mazgotės: vienas stiklinėms šluostyti, kitas kitiems valgomiesiems indams, trečias puodams, ketvirtas grindims plauti. Jų maišyti negalima. Juos visus kiekvieną vakarą reikia švariai išplauti ir nakčiai padžiauti, kad išdžiūtų“ (Žemgulys, 1933, p. 43).

KŪNO ŠVARA

„Jei žmogus odos nevalo, tai prie ištryškusio prakaito liaukų ir riebalų prilimpa apsupančios mus dulkės ir bakterijos. Tas viskas susimaišo (...), oda ima nemaloniai dvokti, o puvėsiai erzina odą, kuri niežti, norisi pasikasyti. (...), atsiranda pūliuotų pūslyčių, šašų, vočių, rožių, niežų ir kitų odos ligų“ (Žemgulys, 1933, p. 44).

„Kas savaitė, rečiausiai – kas dvi savaitės, reikia nusimaudyti šiltame vandenyje (...) Ilgiau kaip savaitę skalbinių nešioti negalima (...). Svetimų rūbų ir nešvarių skalbinių negalima vartoti, nors jie priklausytų artimiausiam žmogui. (...) Kas yra švarus, nesibijo muilo ir vandens, to veido ir viso kūno oda minkšta, lanksti, graži ir sveikos spalvos. Jokios pomados ir tepalai taip nepalaiko odos gražumo, kaip muilo gabalas ir vanduo. Todėl muilui nereikia gailėtis pinigų“ (Žemgulys, 1933, p. 45).

Parengta pagal šaltinį: Juozas Žemgulys. (1933). Higiena. Iš: Žmonių gydymas namie. Kaunas. Žemės ūkio rūmų leidinys. Ūkininko knygynėlis Nr. 54-60.

 

For further investigation

DIENOS AKTUALIJA:

III: SVARBU KIEKVIENAM, PATYRUSIAM ĮVAIRIOPŲ ŽALŲ SUŽYDĖJUSIOJE LIETUVOJE ŠĮ PAVASARĮ SAVIVALDOS LYGIO, CENTRINĖS VALDŽIOS BIUROKRATINIUOSE LABIRINTUOSE

2025-04-29

 

Seimo kontrolierių įstaiga, po mūsų leidinių „Padėkime sau’19” ISSN 2669-1426 ir E-Informacinio biuletenio / e-Newsletter <https://www.leidinyssau.lt>, paklausimo raštu informuoja, kad, citata iš gauto atsakymo raštu:

„Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.

Piktnaudžiavimas – tokie pareigūno veiksmai ar neveikimas, kai jam suteikti įgaliojimai naudojami ne pagal įstatymus bei kitus teisės aktus arba savanaudiškais tikslais ar dėl kitokių asmeninių paskatų (naudojimosi tarnybine padėtimi, keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat tokie pareigūno veiksmai, kai viršijami suteikti įgaliojimai ar savavaliaujama“.

Taip pat Seimo konstrolierių įstaiga praneša, citata: „/.../ biurokratizmo ir piktnaudžiavimo sąvokos, apimančios vilkinimą (pvz., veiksmų neatlikimą per teisės aktuose nustatytus terminus), aplaidumą, sąmoningą klaidingos informacijos, patarimo pateikimą, įgaliojimų viršijimą (t.y. teisinio pagrindo neturinčių, teisės aktuose, pavyzdžiui, Mokesčių administravimo įstatyme nenustatytų veiksmų, ribojančių asmens teises) atlikimą, savivaliavimą ir kitokį netinkamą veikimą. „Toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai“ reiškia pareigūnui iš Konstitucijos kildinamos pareigos tinkamai tarnauti žmonėms nevykdymą (netinkamą vykdymą) ir pažeidžia žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą.“

Be to, citata:

„Į Seimo kontrolierių įstaigą gali būti kreipiamasi dėl VMI pareigūnų biurokratizmo (pavyzdžiui, nustatyta tvarka nepateikus atsakymo į kreipimąsi raštu, nepagrįstai ar nemotyvuotai atsisakant spręsti rūpimą klausimą ar pateikti paaiškinimus, papildomą informaciją, dokumentus, nenurodant priimto sprendimo apskundimo tvarkos ir pan.).“

Todėl, jei manote, jog savivaldos, centrinės vykdomosios valdžios, viešojo administravimo ar kokiose kitose iš biudžeto išlaikomose institucijose, jų biurokratiniuose labirintuose patyrėte bent kokių skriaudų, drąsiai pasitelkite Seimo kontrolierių įstaigos pagalbą vietoje neproduktyvių verkšlenimų kolegai, draugams, giminėms ar bet kam kitam ant peties pasirėmę ir tuščiai gaišindami laiką bejėgiškai nebeaušinkite burnų.

 

LAUKITE TĘSINIO SUSIJUSIA TEMA

For further investigation

VOGĖ, PLĖŠĖ, DAUG NORĖJO,

LAIKUI BĖGANT AR ATSIKVOŠĖJO?

2025-04-17 / 22

MOKESČIŲ IR NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESTINIŲ VERČIŲ LIETUVOJE KLAUSIMAI

Papildyta 2025-04-28

DIDESNIS PRIEŠ MAŽESNĮ, JAUNESNIS PRIEŠ SENESNĮ, ATEIVIAI PRIEŠ VIETINIUS GYVENTOJUS, PRALOBUSIEJI NETEISĖTAI PRIEŠ VIETINIUS NUSKURDINTUS GYVENTOJUS IR TEISĖTUS SAVININKUS... KAS TOLIAU IR KAM TAI NAUDINGA?

Kaip išsamiai pranešė delfi.lt, 2025-04-27 Vilniuje, Katedros aikštėje, vyko mitingas prieš NT mokesčio pakeitimus ir dalyviai pasirašinėjo peticiją prieš NT mokestį.

Deja, kiek mažokai skirta ir skiriama dėmesio tam, jog esamu metu NT moka 35 000 Lietuvos gyventojų, o jei būtų įgyvendintos NT mokesčio tvarkos pataisos, mokestį mokėtų 600 000 gyventojų. Iš mažesniųjų miestelių gyventojai nemokėtų nieko ar mokėtų dalis iš jų palyginti nedaug.

Tas supriešinimas DIDESNI MIESTAI / MAŽESNI MIESTELIAI galimai būtų toks didelis, jog peraugtų į grėsmingus vidinius konfliktus.

Be to, vis dar mažai skelbiama, jog iki 2025-04-30 renkamos nuomonės NT mokesčių pakeitimo klausimais. Jei gyventojai ne peticijas rašinėtų, o pagal galiojančią tvarką kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, rezultatas galimai būtų optimalesnis.

Taip pat grėstų didelis konfliktinis supriešinimas tarp nuomininkų ir nuomotojų, jei pokyčiai būtų įteisinti tokie, kaip paskelbė LR finansų ministerija įstatymo pataisų projekte.

Visi valdžios ketinimai it kybo ore, nes nei mokestinių verčių bent kiek artimesnis realybei vertinimas galimai beveik neįmanomas itin korumpuotoje Lietuvoje, nei esami nekilnojamojo turto savininkai galimai iš viso yra neteisėtai įsigiję jų valdomą turtą pradedant nuo miškų masyvų, pastatų, kt., baigiant dirbtuvėmis, bunkeriais, nuosavais namais, dvarais, prašmatniais butais, kt.

Istorijos, kaip bastūnas-perėjūnas, niekada net neturėjęs nei pilietybės, nei jokios rūšies nuosavybės Lietuvos Respublikos dabartinėje teritorijoje, įteisina nuosavybę maždaug 3 000 ar net daugiau kvadratinių metrų keliuose pastatuos pačiame Vilniaus centre ar regioniniame parke, pajūryje, jau žinomos daugeliui: nuo fiktyvius sandorius surašiusios korumpuotos notarės padėjėjos iki archyvinių dokumentų restauratorės ir žmonių, kurie dar gyvi ir viską atsimena bei žino, kur kas ir kieno buvo ir kas tikrieji savininkai.

Liudytojų labai daug ir jie jau išmintingesni, nebedarys taip, kad itin brangios žemės, miškų sklypus netoli Gargždų ar Palangos, Šventosios ar derlingiausios žemės plotuose Šiaurės Lietuvoje už bambalį alaus ar kelis skatikus nuėję į teismą it avių banda pasirašytinai patvirtino kaip nuosavybę kokio aferisto, jo aplinkos šulerių naudai, o tas pagrindinis šuleris-aferistas vėliau aiškino Lietuvos žmonėms, jog pajūry miškai buvo jo senelio. Tiems, kas žino, kuo tas jo senelis išties buvo, iš juoko plyšta žandai, o kas žino, kiek jo tėvas su korumpuota apskaitininke vogė iš Klaipėdos uosto, kt., stebisi: ar išties įmanoma tiek milijardų išvogti ir niekas nė šnipšt?

Tuo tarpu tie minėti visi miškų masyvai ir prieš 1000 metų, ir prieš 100 metų, ir prieš 35 metus nuolatos buvo valstybės nuosavybė ir specialiai parengta dinastija iždininkų-miško reindžerių ar kaip dabar vadinama, eigulių, patvirtintų tarnautojais, surinkdavo solidžius mokesčius iš tos miškingos teritorijos valstybės nuosavybės naudai.

Akivaizdu: „prichvatizacija“ Lietuvoje priėjo ribinę situaciją ir bet kokie mitingavimai bei aiškinimai apie nuosavybės neliečiamybę yra naivūs, ne vietoje. Pirmiausia turi būti peržiūrėtas visas privatizavimo procesas kiekvieno objekto atveju nuo 1990 m. LR piliečių oficialiosios pajamos iš viso neatitinka įsigyto ir esamu metu jų valdomo turto kiekio bei rinkos vertės, tas yra daugiau nei aferistiška.

Todėl auga konfliktinė situacija ir dar vienoje plotmėje: tarp palyginti jaunų asmenų, paėmusiųjų paskolas bankuose būstui įsigyti vergiškomis sąlygomis, ir vyresnės kartos asmenų, kurie nuosavybės teise valdo palyginti nemažai turto, kurį spėjo elementariai susirinkti kaip grybus į krepšį pasitaikius gerai progai dar ir nesigėdijo pasukčiauti stambiu mastu kai kada.

Esminė problema vis dėlto yra konfliktas, kuris gali labai progresuoti, tarp neteisėtai pralobusiųjų ir tapusiųjų skurdžiais vien dėl to, kad nemokėjo ar nenorėjo apgaudinėti, plėšti, vogti, falsifikuoti dokumentus, papirkinėti teismų ir notarų bei atiduoti reikiamas duokles dar ir prokurorams bei tiems, kurie sutvarko nesutinkančius paliudyti taip, kaip reikia ir kaip liepta, tokiu būdu, jog jie tampa nebetenkantys teisės nei liudyti, nei iš viso ką nors daryti.

Kitaip tariant, turime neteisėtai pralobusiuosius, kurie nesugeba iš viso valdyti to, ką užsigriebė ir neišvengiamai jų pačių žlugimas yra užprogramuotas, tačiau nepageidautina tas, jog dėl to itin sparčiai auga ir visos Lietuvos, kaip valstybės, įsiskolinimas. Praskolinami likimai vaikų, kurie yra padoriose šeimose ir jų tėvai, seneliai nėra iš tarpo tų, kurie aferistiškai grobė, plėšė, melavo, vogė, sukčiavo atsibeldę į Lietuvą iš velniai žino kur ir kodėl.

Išsamiau apie galimai iškerojusio nachališko aferizmo, sukčiavimo, neteisėtumo, netramdomos savivalės lygį Lietuvoje esamu metu rasite čia:

<https://laisvas.info/vilniete-galina-simanovic-pasakoja-apie-zydu-mafija-vilniuje-ir-ja-aptarnaujancius-prokurorus-ir-teisejus/>

APIBENDRINIMAS

Itin įsidėmėtina štai kas: viskas vyksta esamu laiku ir eilinį kartą tas pats: dabartinė vykdomoji valdžia, LR Seimo atstovai, savivaldų administracijų tarnautojai, įskaitant ir merus, menkai tėra įsisavinę, kiek reikšminga yra efektyvi komunikacija tokiais atvejais. Vien tas faktas, jog įstatymines pataisas teikiantis LR finansų ministras Rimantas Šadžius, kuris pagal išsilavinimą yra chemikas, parengtas RTFSR, mėgęs daugiausia fizikinės ir matematinės literatūros leidybą, ne tik kad apskritai labai sunkiai bendrauja su auditorija, menkai artikuliuoja skiemenis, sunkiai surezga sklandesnį sakinuką, jis nuo eilinio piliečio, kuriam privalo paaiškinti suprantamai ir argumentuoti svariai, galimai yra taip toli, kaip į kitą galaktiką išskridęs ir niekada į Žemę nebesugrįžęs kosmoso keliauninkas, kurio jau ir nebelikę, o vien tik jo brokuota holograma transliuojama, ir tiek.

Yra daugiau nei akivaizdu, jog dabar NT apmokestinimo naujovės niekaip negali būti patvirtintos tokios, kaip yra paskelbtos vien dėl to, jog mokestinės vertės yra paskelbtos daugiau nei keistai neadekvačios ir tai susiję su pačios didžiausios vertės ir kainos NT. Taigi, tik po to, kai bus atliktas naujas NT vertinimas, viešai bus skelbiama, kokios yra tos naujosios mokestinės vertės, kada pirmiausia kaimynai galės palyginti savo NT vertę su greta esančių statinių NT ir pranešti, jei pamatys, jog 2 milijonų eurų vertės nuosavas namas regioniniame parke ar sostinės centre įvertintas tik 40-80 tūkstančių eurų ir neįskaityta, jog po tuo namu yra dar maždaug 500 kv. metrų dirbtuvės, baseinai ar SPA kompleksas su keliomis priedangomis bei tam pačiam savininkui be to prabangaus namo dar priklauso tame pačiame jo sklype stovinti pirtis ir didelis garažas, kuriame telpa keliolika transporto priemonių, yra nedidelis pastatėlis svečiams apnakvydinti, tačiau VĮ RC kažkodėl visus tuos papildomus statinius tame sklype įvertino nuo 200 iki 900 eurų kaina, nors vien pirties kaina yra apie 0,5 milijono eurų, nes ji dar ir su specialiu dideliu tvenkiniu, baseinu ir t.t., štai, tik tada įmanoma daryti NT apmokestinimo pataisų įvedimą. O kad nebūtų nuostolinga administruoti tuos papildomus mokesčius, žmogiškieji ištekliai, aptarnaujantieji ICT, portalus, duomenų bazes, apskaitininkai ir specialistai, valdininkai negali būti palikti savo tarnybos ir darbo vietose tokie, kokie yra esamu metu, ypač savivaldos lygiu. Jų kvalifikacija nepakankama, atsparumas korupcijai per menkas, jie iš esmės yra net nedarbingi iš viso. Todėl reikalinga nauja automatizuota gerai veikianti sistema, kurią aptarnautų išties kvalifikuoti ICT žinovai, o ne tokie, po kurių „veiklų“ ne tik užstringa tos visos sistemos ir portalai bei deklaracijų surinkimo, apdorojimo, sisteminimo platformos, bet ir kuriam laikui sugriūna visos bent kiek didesnės pastangos nors kažkada išbristi iš chaoso, korupcijos, betvarkės vagysčių ir aferizmo liūne prasmegusioje Lietuvoje. Išvada yra tokia, jog drąsiai automatizuotas, robotizuotas sistemas galima būtų perduoti administruoti, valdyti kad ir Suomijos piliečiams, kurie iš prigimties yra tų sistemų, portalų valdymo virtuozai ir neturi jokio asmeninio ar giminystės ryšio su LR piliečiais, todėl dirbtų skaidriai, nešališkai. Jie, be to, labai objektyviai ir nesunkiai peržiūrėtų NT mokestinių verčių žemėlapius, duomenų bazes taip pat pasitelkę dirbtinį intelektą ir neliktų tokių akibrokštų, kai prestižiniame miesto kvartale stovintis apie 2 milijonų vertės didžiulis nuosavas namas įvertinamas apie 40-50 tūkst. eurų mokestine verte.

Nuomones galima reikšti šia tema iki 2025-04-30, tačiau iš tų nuomonių bus tik šakėmis ant vandens rašyti ornamentai ar ratilai, kurie, žinia, akimirksniu dingsta kaip sniegas pavasarį. Reikalingas atitinkama tvarka parengtas argumentuotas, pagrįstas, logiškas siūlymas su naujai parašytu NT apmokestinimo dokumentu, įteisinančiu nors kiek adekvatesnę tvarką pagal esamas sąlygas Lietuvoje. Su reikiamu parašų kiekiu būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą neatidėliotinai, negaišti laiko pavieniams nepasitenkinimo pareiškimams, nes žinome visi, jog už viską, už kiekvieną naują ir geresnės būklės butą, namą, kur su banko paskola yra įsikūrę jauni žmonės ir neretai dar ir su vaikais, vis dėlto realiai įmokas bankui sumoka senatvės pensininkai, tų jaunesnių asmenų tėvai ar seneliai. Taip yra. Todėl senesniųjų asmenų pykčiui galo dėl naujos NT apmokestinimo tvarkos nebus, jie niekada nepripažins savo vaikų, anūkų bejėgiškumo, nemokumo, negebėjimo nors kažką dirbti ir užsidirbti. Šiame iliuzijų pasaulėlyje valdžia bus visada bloga, o susenę ir ligoti asmenys pereis į visišką savivalę, nes jiems jau bus „tas pats“. Tai jie, mūsų kaimynystėje gyvenantieji senoliai, yra savininkai daugybės NT objektų, jų sąskaitos bankuose yra milijardinės, jei kartu sudėjus sąskaitas visų tų, kuriems esamu metu yra daugiau nei 65 metai, tai jų vaikai, anūkai yra paėmę bankų paskolas, kad galėtų pasipuikuoti, jog įsigijo prašmatnius kotedžus, apartamentus ar nuosavus namus prestižinėse vietose ar pajūryje, tačiau jie nepajėgūs susimokėti net už komunalines paslaugas, elektrą, šiukšlių išvežimą kas mėnesį, ne tik kad negali patys sumokėti bankui, kiek priklauso už paimtą paskolą.

Tokiu būdu yra aišku, jog su naujai siūloma NT apmokestinimo tvarka yra užjudintas toks didelis širšių lizdas, kad tų širšių įgėlimai tiems, kurie nesuvoks, jog kažkaip reikėtų vis dėlto daryti viską kitaip, gali baigtis liūdnokai.

Problemų priežastys glūdi ištakose: o kaip gi atsitiko, jog NT ir kitų rūšių nuosavybė buvo perskirstyta ir užsigrobta tikrąja ta žodžio prasme pradedant jau 1990 metais Lietuvoje, kad didesnės vertės turtas atiteko tiems, kurie net nepajėgia jo valdyti pirmiausia dėl žinių ir reikiamų įgūdžių stokos tai daryti tinkamai ir yra tapę vien dalinamų išmokų, kompensacijų ėmėjais. Gerai pamąstykite, koks asmenybės virsmas įvyksta bet kurio tarybinio laikotarpio nabagėlio, lenkusio nugarą tiesiog vairuojant pigų sunkvežimį, buvusio valdžios pataikūno smulkaus rango juristo ar vaikų darželio virtuvės darbininkės, skutusios daržoves už 50-60 rublių mėnesinį atlyginimą galvelėje, kai esamu metu jų vardu NT yra už apie 5 ar daugiau milijonų eurų ir dar su visokiomis kompensacijomis, išmokomis už turimą dirbamą žemę, nuomojamus būstus, kt., jie turi sukaupę po ne mažiau nei 10 milijonų eurų tiesiog einamosioms savo išlaidoms ir nebūtinai tuos išteklius laiko banko sąskaitose.

Tokioje aplinkoje ir tokiomis sąlygomis jokiu būdu numatytoji NT apmokestinimo pertvarka, deja, nepavyks.

GALĖTŲ BŪTI TAIP:

Viskas organizuojama paprastai: arba savininkas sumoka už pajamas, gautas iš NT nuomos, arba savininkas sumoka už pajamas, kurias galėjo gauti iš nuomos, bet dėl savo tingumo NT neišnuomojo.

O YRA TAIP:

2025-04-19 patikrintais VĮ Registrų centro duomenimis:

Įžanginiam pamąstymui:

Lietuvos didmiestyje senos statybos daugiabutyje, kuris statytas LTSR laikotarpiu, mažučio ir neremontuoto 1 kambario butuko nerenovuotame name kaina yra tokia pati kaip viso nuosavo didžiulio namo prestižinėje didmiesčio vietoje. Namas naujai statytas, naudotos vien ekologinės statybos medžiagos, nėra nei asbesto, nei plytų ar blokelių, pagamintų iš radiacija Ukrainoje užterštų statybinių medžiagų, naudota daug geros kokybės medienos ir puikių čerpių, įtaisytos Saulės baterijos. Plotas to naujai statyto namo virš 500 kv.m, butuko plotas nesiekia ir 40 kv. m. 

Kaip Jums tai atrodo?

Čia mokestinės vertės tokios paskelbtos oficialiai, susipažinti gali visi, rasite čia: VĮ Registrų centro interneto svetainėje. Tiek prestižinis didžiulis namas miesto centre, tiek nutriušęs neremontuotas butukas įvertintas pagal mokestines vertes iki 40 tūkst. eurų suma.

Finansų ministerijos mokestinių pakeitimų teisės aktų paketą, paskelbtą viešai 2025-04-16, panagrinėjus, nesunku suprasti, kad nei skurdaus butuko, nei prabangaus ištaigingo namo savininkai jokio nekilnojamojo turto mokesčio nemokės. Belieka tik dar tikrinti, ar to prabangaus namo savininkai iš viso yra legalūs LR piliečiai, ar tik naujai įrėplioję į Lietuvą bastūnai-perėjūnai, nes į lietuvius, lenkus ar žemaičius jie nepanašūs nė iš tolo ir nuo jų nuolatinių balių-festivalių, kur įmitęs iki beveik 250 kg namo savininkas atsiveža ir mažamečių bei vis kitų vaikų, dreba visas miesto kvartalas aplinkui tą namą už mokestinę vertę iki 40 tūkst. eurų. Orgija seka orgiją ir visada gausu mažamečių vaikų, neatrodančių nė iš tolo taip, kaip atrodo vietinių gyventojų lietuvių, žemaičių ar lenkų vaikai.

Dabar gyventojų nekilnojamasis turtas apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės. O kaip yra duotuoju atveju, jei asmuo gyvena apie 14 metų nuosavame name, kurio mokestinė vertė pažymėta VĮ Registrų centre kaip siekianti tik apie 40 tūkstančių eurų, tačiau išties tai ne mažesnės nei 600-800 tūkstančių eurų vertės statinys? Asmuo nemoka mokesčių virš 10 metų, niekur nedirba, yra ne vietinis gyventojas..., naudojasi visa infrastruktūra, sukurta LR piliečių ir už jų mokesčius, pats nemokėdamas nei pajamų, nei pelno, nei PSD ar VSD mokesčių, o ir PVM vargu ar moka, nes daugumoje prekinasi turguose ir užsieniuose. Jis net už komunalinių šiukšlių ir atliekų išvežimą iš savo namo ir sklypo nemoka, nesivargina įsigyti ir pasistatyti specialių konteinerių, kokius privalo turėti nuosavų namų gyventojai mieste. Jo šiukšlės ir atliekos po orgijų nukeliauja į konteinerius, už kurių turinio išvežimą sumoka gretimų daugiabučių namų gyventojai, tačiau niekas nesirūpina galimai užkrato, infekcijų, virusų plitiku ir neigiamo poveikio jaunimui, vaikams augimo dėl šio savininko savivalės.

NTMĮ 9 straipsnyje nurodyti nekilnojamojo turto vertinimo metodai. Pagal šio straipsnio 3 dalį, nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas Vyriausybės nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus. Daugiau nei keista, kaip arti 14 metų realiai egzistuojantis prabangus nuosavas namas viename iš didmiesčių, jo prestižinėje ir itin brangioje vietoje, pagal mokestinę vertę VĮ Registrų centre egzistuoja kaip juokingai pigus statinys už menkavertę sumą, nesiekiančią nė 40 tūkst. eurų. Juk jis turėjo būti vertinamas ir mokestinė vertė nustatoma to statinio ne mažiau kaip dusyk iki šiol. Kaip atsitiko, jog maždaug virš 600-800 tūkst. eurų realiai kainuojantis statinys toks pigutis pagal mokestinę jo vertę? Ar to statinio savininkas įrodo, jog jo namas pastatytas iš panaudotų plastikinių maišelių bei šiukšlynuose surinktų ausų krapštukų, todėl toks pigus? Gal jis koks fokusininkas ir nuolat apmulkina turto vertintojus ir matininkus iš Registrų centro, kurie ir pagal satelitinį žemėlapį, nuotraukas, skelbiamas viešai, puikiausiai mato, kokio dydžio tai nekilnojamojo turto objektas, jog jis tikrai nėra menkavertis?

Tokiu būdu neaiškumų tik daugėja. Jei numatytas naujas nekilnojamojo turto vertinimas visoje Lietuvoje, kas nutiks su pačiais brangiausiais statiniais? Ar jie ir toliau bus įvertinami kaip nesiekiantieji net 40 tūkst. eurų nekilnojamojo turto objektai? Kas už tokias „klaideles“ ir „netikslumus“ atsakingas? Kiek valstybės mastu kainuos tokių „klaidelių“ ištaisymas? Juk duotuoju atveju mokestį už nekilnojamąjį turtą savininkas privalėjo mokėti jau seniai. Kas užtikrins nesumokėtų lėšų išieškojimą iš tokių savininkų, kurie apsimetė, jog „nepastebėjo“, kad itin didelės vertės turimas nekilnojamasis turtas egzistuoja duomenų bazėse ir VĮ RC įrašuose kaip menkavertis?

Kiek kainuos administravimas ir tokių atvejų sutvarkymas, teismai, nes tokie savininkai savo noru neatsisveikins nei su turimu turtu, nei mokesčių nesumokės, nei už buvusį laikotarpį, nei ateityje? Taip pat jie niekada neprisipažins, kokias nusikalstamas ir nelegalias veiklas vykdo galimai ir būtent jų nuosavybės teise priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose.

Kaip Jums tai?

Gali būti, jog iš viso netiksliai suformuluota pagrindinė problema šių metų balandį, kada jau buvo paskelbta, jog nekilnojamojo turto apmokestinimo Lietuvoje klausimais pakeitimai išties neišvengiami ir teliko nuspręsti, kokie tie pakeitimai bus įvesti.

Ekspertų vertinimu, pagal Finansų ministerijos pasiūlytą pakeitimų variantą, turintiems brangesnį turtą, tarifai mažėtų, o nukentėtų tie, kurie gyvena pigesniame būste ir mokesčio iki šiol nemokėjo.

Ar išties būtų taip, jei būtų, o jei būtų, gal būtų dar kažkaip kitaip?

 

Tiesiai šviesiai, kokie tie pakeitimai siūlomi

 

Kaip skelbia ir aiškina TV3.lt, projekte taip pat siūloma mokesčio lengvatą taikyti pagrindiniam gyvenamajam būstui, t. y. gyventojams apskaičiuotą nekilnojamojo turto (toliau – NT) mokesčio sumą siūloma mažinti 50 proc., o  asmenims, turintiems 3 ir daugiau vaikų ar neįgalų vaiką, – 75 proc. NT mokesčio sumos, apskaičiuotos už pagrindinį gyvenamąjį būstą. Pavyzdžiui, jeigu jūsų NT mokestinė vertė yra 50 tūkst., tokiu atveju mažiausias 0,1 proc. tarifas būtų taikomas 10 tūkst. vertei, skaičiavimas būtų toks: 50 tūkst. minus 40 tūkst. neapmokestinama vertė. Taigi, per metus už tokį būstą tektų mokėti 10 eurų NT mokestį. Tačiau jeigu žmogus jame gyvena, mokestis būtų 5 eurai.

Dar išsamesnis TV3.lt aiškinimas yra toks: jeigu Jūsų būsto vertė, pavyzdžiui, 100 tūkst. eurų, tuomet metinis NT mokestis būtų 60 eurų, bet jeigu jame žmogus gyvena – 30 eurų. Taip pat siūloma nustatyti mokesčio lengvatą socialiai remtiniems gyventojams – nustatyti, kad NT mokesčiu neapmokestinamas fizinio asmens, turinčio teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, pagrindinis gyvenamasis būstas.

Jei projektas būtų priimtas, mokesčio tarifai būtų tokie:

0 proc. tarifą taikytų NT vertei, neviršijančiai 40 tūkst. eurų;

0,1 proc. tarifą numatyta taikyti NT vertei, viršijančiai 40 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 200 tūkst. eurų;

0,2 proc. tarifą taikyti nekilnojamojo turto vertei, viršijančiai 200 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų;

0,5 proc. tarifą taikyti nekilnojamojo turto vertei, viršijančiai 400 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 600 tūkst. eurų;

1 procento tarifą taikyti nekilnojamojo turto vertei, viršijančiai 600 tūkst. eurų.

Gyventojų, turinčių 3 ir daugiau vaikų ar neįgalų vaiką, nekomercinės paskirties NT siūloma apmokestinti, nustatant tokius pačius mokesčio tarifus, tačiau didesnes jų taikymo ribas. Tokiems gyventojams neapmokestinama būtų turto vertė iki 50 tūkst. eurų. O didžiausią 1 proc. tarifą siūlo taikyti vertei, viršijančiai 750 tūkst. eurų.

 

Palyginimai: kaip nustato mokestinę vertę kitose valstybėse

 

Neretai lengvata pirmam būstui taikoma ir kitose pasaulio šalyse. Lengvatos skirtingose valstybėse yra gana įvairios, jos siekia nuo 30 proc. iki 70 proc. apmokestinamo būsto vertės.

Dvi iš 30 Europos šalių – Lichtenšteinas ir Malta – iš viso netaiko jokių mokesčių už turtą. Estija yra vienintelė šalis, apmokestinanti tik žemę, o tai reiškia, kad jos nekilnojamojo turto mokestis yra efektyviausias. Didžiausi nekilnojamojo turto mokesčiai, kaip dalis privataus kapitalo, taikomi Jungtinėje Karalystėje (1,77 proc.), Islandijoje (1,14 proc.) ir Graikijoje (1,1 proc.).

Pavyzdžiui, itin netoli geografiškai nuo Lietuvos nutolusioje Danijoje nuosavą NT turi vos apie 60 proc. gyventojų, o Lietuvoje šis rodiklis nuolat viršija 90 proc. Nors NT yra sąlyginai pigus, NT pardavimas Danijoje, kitaip nei NT pardavimas Vilniuje, yra ilgas ir varginantis procesas. Danijoje yra du NT mokesčiai. Vienas apskaičiuojamas pagal turto vertės mokestį. Mažiausias šio mokesčio tarifas yra 3 proc. ir vėliau progresyviai didėja, priklausomai nuo turto vertės, tačiau mokestis negali būti mažesnis nei 500 eurų per metus. Antrasis mokestis mokamas komunai (savivaldybei), t.y. žemės ir infrastruktūros mokestis, kurį nustato savivaldybė pagal NT zonas. Vidutiniškai trijų kambarių buto mokestis nedideliame Jutlandijos regiono miestelyje kas mėnesį siekia apie 2000 kronų, o tai yra apie 268 eurai. Danijoje NT vertę vertina komuna. Perkant NT su banko paskola jokių privačių vertinimų atlikti nereikia. Tiesa, yra nemažai papildomų apribojimų, tarkim, savivaldybėje gali būti nustatytas įpareigojimas įsigytame NT gyventi ištisus metus, o tai reiškia, kad būtina deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Tose savivaldybėse negalima pirkti antrų arba „atostogų“ namų. Danijoje faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta privalo būti ta pati, nes kasmet pateikiant Gyventojų pajamų deklaraciją yra įtraukiamos kompensacijos už kurą kelionėms nuo namų iki darbo ir atgal.

O lietuvių taip pamėgtoje Ispanijoje NT mokestis, kurį jo savininkas moka kiekvienais metais, nepriklauso nuo to, ar savininkas yra nuolatinis Ispanijos gyventojas, ar ne. Šis mokestis nustatomas pagal rotušės pateiktą kadastrinę turto vertę, NT mokesčio tarifas svyruoja nuo 0,4 proc. iki 1,1 proc. turto vertės ir skiriasi pagal Ispanijos regioną. Tai reiškia, kad priklausomai nuo regiono, už 3 kambarių butą per metus mokama mažiausiai apie 400 eurų, o už didelę vilą – mažiausiai apie 2000 eurų.

Dar vienas mokestis mokamas kasmet už nuosavybę, pavyzdžiui, apie 80 eur už 3 kambarių butą. Toks yra mokestis už šiukšlių surinkimą, išvežimą, jis apima ir drenažą.

Įdomesnis NT mokestis yra sudaromas Ispanijos gyventojams pateikus metinę nuomos deklaraciją, kurioje nurodomos pajamos, gautos išnuomojus turtą, arba sąlyginis pajamų mokestis, apskaičiuojamas pagal savininko pajamas. Viskas organizuojama paprastai: arba savininkas sumoka už pajamas, gautas iš NT nuomos, arba savininkas sumoka už pajamas, kurias galėjo gauti iš nuomos, bet dėl savo tingumo NT neišnuomojo. Mokesčio tarifas yra toks: ispanams ir ES/EAE piliečiams 19 proc. gautų arba neuždirbtų nuomos pajamų, o ne ES/EAE piliečiams – 24 proc. Yra taikoma lengvatų jaunoms šeimoms, senjorams, mažai uždirbantiems asmenims. Šią deklaraciją privalo pateikti visi namų ūkiai, nuosavybės teise valdantys daugiau nei vieną NT objektą.

 

Pagrindinės problemos

 

  1. Kiek tų papildomų lėšų būtų surinkta?

Finansų ministerija įkėlė į teisės aktų derinimo sistemą mokestinių pakeitimų teisės aktų paketą, kuriame pasiūlymai padėsiantys užtikrinti Valstybės gynybos fondo finansavimą, didinantys mokestinės sistemos efektyvumą ir progresyvumą. Priėmus visus mokestinius pasiūlymus, planuojama į valstybės ir savivaldybių biudžetus papildomai surinkti 248,7 mln. eurų 2026 m., 624,6 mln. eurų – 2027 m., o valstybės gynybai finansuoti papildomai planuojama sukaupti 306 mln. eurų jau 2026 m., 523,6 mln. eurų – 2027 m.

Tikimasi, kad priėmus naujus mokesčius Lietuva surinktų kažkiek milijonų eurų. Papildomų pinigų pridėtų ir RRF (angl. Recovery and Resilience Facility) fondo lėšos – Europos Sąjungos paskola, skirta stiprinti šalies ekonomiką. Ši suma būtų dar didesnė, nei surenkamų mokesčių – anot J. Oleko, ji siektų „arti milijardo“ (TV3.lt duomenys).

PROBLEMA 1: Niekas negali garantuoti ir tiksliai pasakyti, kiek tų papildomų lėšų bus surenkama, nes nėra užtikrinama, jog maksimaliai teisingai bus nustatytos mokestinės NT vertės naujojo vertinimo metu. Taigi, garantijų nėra jokių. Be to, nėra paskaičiavimų, kiek tiksliai kainuos visas šios naujosios NT mokesčių surinkimo tvarkos organizavimas, kiek papildomai tarnautojų, apskaitininkų,  naujų technologijų, automatizuotų sistemų teks pasitelkti ir kas garantuos, jog sistemas, portalus, duomenų bazes neištiks toks pat likimas, kaip kad esamu metu nutiko su e.sveikatos sistema, kuri nuolatos užstringa ir susidūrus su tokiomis bėdomis, kad net kompensuojamųjų vaistų itin sunkūs ligoniai nebegali gauti jiems būtinu laiku, pradžiai susigriebta viso labo tik statistiką susirinkti, kaip dažnai tie gedimai nutinka ir tik po to imtis sistemos tobulinimo darbų.

  1. Ar gyventojai iš viso nors ką suprato apie tą naujai siūlomą NT apmokestinimo tvarką?

96 proc. Lietuvos būstų vertė neviršija 200 tūkst. eurų esamu metu.

Galimai išties nutiktų taip, kad pagal Finansų ministerijos pasiūlytą pakeitimų variantą, turintiems brangesnį turtą, tarifai mažėtų, o nukentėtų pigesniame būste gyvenantieji ir mokesčio iki šiol nemokėjusieji.

Be to, VĮ Registrų centrui perskaičiavus mokestines NT vertes, jos nuo 2026 metų išaugs net ir provincijoje, todėl daugiau žmonių turės mokėti siūlomą NT mokestį, pavyzdžiui, mokestinė našta užkris ant vienišų pensininkų. LRT radijas jau skelbė, jog VĮ Registrų centro nustatytos NT mokestinės vertės artėja prie rinkos kainos. Pavyzdys buvo pateiktas toks: kas dabar yra 14 tūkst. eurų Radviliškio rajone, bus gal 80 tūkst. eurų 2026 metais. Dar skelbiama, jog mokestinė būsto vertė turėtų itin išaugti tokiose vietovėse kaip Nida. Taip pat suteikiama viltis senatvės pensininkams, esą, 50 proc. lengvata juos apsaugos. Aiškinimų galima rasti ir tokių: numatoma neapmokestinti iki 40 tūkst. eurų būsto vertės asmeniui, arba 80 tūkst. eurų dviem bendrasavininkiams. Šeimai su trimis ir daugiau vaikų mokestį siūloma taikyti nuo 100 tūkst. eurų būsto vertės, arba nuo 50 tūkst. eurų – asmeniui. Taip pat siūloma mokestį pirmajam būstui iki 450 tūkst. eurų vertės mažinti 50 proc., o šeimoms su trimis ir daugiau vaikų – 75 proc. Jei siūlomos pataisos būtų priimtos, 0,1 proc. NT mokesčio tarifas būtų taikomas gyvenamojo, poilsio, sodų, garažų ir kito nekomercinio turto vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų, 0,2 proc. tarifas – iki 400 tūkst. eurų, 0,5 proc. tarifas – iki 600 tūkst. eurų, 1 proc. – visam brangesniam turtui.

PROBLEMA 2: Galimas labai didelis piliečių nepasitenkinimas dėl nekokybiškos viešosios komunikacijos, nesupratimo, akivaizdžiai pastebėtų klaidų kad ir mokestinių NT verčių nustatymo srityje ar nekvalifikuotų tarnautojų savivaldybėse, sukčiavimo, aferizmo, privačių ir viešųjų interesų supainiojimo, kt. 

Be to, ir kas itin svarbu, nėra jokio oficialaus ir aiškaus informavimo, kokia tvarka būtų apmokestinami tie, kurie yra pasiėmę būsto paskolas ir jų turimas nekilnojamojo turto objektas nėra jų nuosavybė iš tiesų, o priklauso bankui, kuris ir finansuoja to NT objekto gyventoją, mokantį pinigus beveik iki gyvenimo pabaigos, kas išties reiškia, jog yra viso labo eilinis nuomininkas.

  1. Kur nukeliaus tos naujai surenkamos lėšos?

Finansų ministerija siūlo 50 proc. gyventojų už nekomercinės paskirties NT sumokėto mokesčio įskaityti į savivaldybių biudžetus. Be to, kalbėdamas apie mokesčių didinimą, finansų ministras R. Šadžius pabrėžia, kad pinigų reikia gynybai. Iš planuojamų surinkti nekilnojamojo turto mokesčio gynybai tektų pusė sumos.

Taip pat siūloma išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio objektą – apmokestinti faktiškai nebaigtą statybą, jei nuo leidimo statybai išdavimo praėjo 10 metų ir 5 metus netikslinami duomenys Nekilnojamojo turto registre, tokiu būdu savivaldybėms suteikiant papildomų svertų, mažinant ilgalaikes dešimtmečiais nepabaigiamas statybas.

Apleisto NT apmokestinimas: bus galima taikyti iki 4 proc. tarifą apleistiems ar neprižiūrimiems pastatams, taip skatinant jų savininkus imtis priežiūros.

Gynybos fondui – papildomas 0,2 proc. tarifas komerciniam NT: įvedamas tikslinis tarifas, skirtas Valstybės gynybos fondo pajamoms didinti. Mokestį mokės tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, turintys komercinės paskirties NT.

Deklaracijų automatizavimas: jau nuo šių metų gyventojams nebereikės patiems teikti mokesčio deklaracijų – jas suformuos Valstybinė mokesčių inspekcija, taip mažinant administracinę naštą ir klaidų tikimybę.

Dažnesnis turto vertinimas – kas 3 metus: siekiant artimesnės NT mokestinės vertės prie rinkos kainos ir mokesčio stabilumo, vertinimas bus atliekamas dažniau.

Finansų ministerija pabrėžia, kad siūlomi pakeitimai leis efektyviau išnaudoti NT mokesčio potencialą, užtikrins daugiau socialinio teisingumo ir prisidės prie būsto įperkamumo bei aplinkosauginių tikslų. Be to, išplėtus mokesčio bazę, didės savivaldybių galimybės spręsti vietos gyventojams svarbius klausimus.

Nuomonių apie numatytus pakeitimus laukiama iki š. m. balandžio 30 d. Juos patvirtinus Seimui, priėmus atitinkamus įstatymų pakeitimus, jie įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.

PROBLEMA 3: Visa tai panašu į eilinį blefą, kuris vyktų valstybės ir savivaldybių lygiu. Grėsmių ir rizikų spektras visų pirma susijęs su žmogiškuoju veiksniu, nepakankama valdininkų ir specialistų kvalifikacija, negebėjimu dirbti ir eiti pareigas skaidriai, o automatizuotų sistemų, kurios maksimaliai užtikrintų skaidrumą ir galimai nors kažkiek stabdytų korupciją, nėra sukurta ir pritaikyta Lietuvos atveju. Pažadas, jog 50 proc. gyventojų už nekomercinės paskirties NT sumokėto mokesčio būtų įskaityta į savivaldybių biudžetus, yra itin didelio rizikingumo lygio, nes tai gali skatinti itin didelį visuomenės susipriešinimą, tarnautojų nesąžiningumą, kt. Ketinimai naujai surinktus mokesčius nukreipti ir gynybos sričiai ir tuo pat metu viešai skelbiant, jog numatoma elementariai didinti skaičių asmenų, įtraukiamų į militaristinės tarnybos sritį, visuomenės iš viso nežavi, juolab, jog nuolatiniai grasinimai karo tema yra jau ir pabodę visiems. Galimai pažadai sustiprinti tokias tarnybas kaip gaisrinė, sukurti daugiau darbo vietų miškininkams būtų žymiai patrauklesnė alternatyva, o ir galimai efektyvesnė nykštukinėje valstybėje kaip Lietuva, kurioje jau viešai pranešama, jog karo tarnybai iš viso nebetinkamas yra kas antras jaunuolis, todėl militaristinė tematika bei agitacija iš viso mažai ką ir bejaudina, kai žmonės tiesiog žymiai daugiau domisi naujomis turistinių kelionių kryptimis ir galimybėmis pasisodinti braškių ar geresnės veislės bulvių bei pagrybauti artimiauisame miške grybavimo sezonui atėjus.

Panašu, jog valdžia ir vėl liko pati sau viena ir mažai kam beįdomi iš viso.

Šaltiniai: <https://diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/mokesciu-planai-kelia-aistras-ir-seime-1221415>; <https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/pasake-ar-turintys-busto-paskola-privales-moketi-nt-mokesti-nasta-tikrai-neguls-ant-silpnesniu-zmoniu-n1412592>, žr. 2025-04-20.

<https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2540234/viceministras-del-nt-mokescio-niekas-nepatirtu-finansinio-streso?srsltid=AfmBOopTesXxDBTWPcaU1MeQWDg11r2ROMkd2X2hbHFdMZy5USxVzC9o>, <https://infocloud.lt/nekilnojamojo-turto-mokestis-europoje/>; <https://ntbrokerisedvardas.lt/svarstote-ar-pirkti-nt-uzsienyje-ivertinkite-kiek-pinigine-suplonins-nt-mokesciai/>, žr. 2025-04-19.

<https://finmin.lrv.lt/lt/naujienos/teikiamas-mokestiniu-pasiulymu-paketas-siekiama-socialiai-teisingesnes-ir-efektyvesnes-mokesciu-sistemos/>, žr. 2025-04-17.

<https://www.delfi.lt/verslas/verslas/vilniuje-daugybe-protestuotoju-pries-nt-mokesti-vadina-nelogisku-reikalauja-apskritai-netaikyti-120104752>, žr. 2025-04-28.

Iliustracijos žemiau: Kontrastai: kiek tai kainuoja išties? Iliustracijų autorė Andžela Armonienė.

For further investigation

DIENOS AKTUALIJA:

Balandžio 26-oji, Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena, galimai apsivogusiųjų stambiu mastu plagiatorių nebaudžiamumo krašte gali būti pažymima ar ne?

ETATINIS KRIUKSINTIS BEKONAS IŠMATŲ SPALVOS AKIMIS, RAŠTININKĖ KRIUKSONIENĖ IR ŽVAIRAS-KVAILAS PROFESORIUS --- VISI ARBA SU MOKSLŲ DAKTARO, PROFESORIŲ LAIPSNIAIS, ARBA JURISTAI, ARBA IR TAS, IR TAS

Post scriptum: apie profesorių R. Šertšūdvežį ir medikę N. Šertšūdvežienę, migrantę, rasite žemiau

2025-04-26

liustracija žemiau: 10 metų vaiko kūrinio prototipas --- sena medikė bastūnė N. Šertšūdvežienė tuo laikotarpiu, kol tik ką buvo įvažiavusi į Lietuvą ir ieškodavo pigesnių papirosų, degtinės Vilniaus miesto centre bei dar nebuvo su kita jos tautiete Irka, sena narkomane, sukūrusios eilinės aferos, kaip reketuoti vietinius gyventojus, kad susirinktų pakankamas sumas pinigų, būtinas jų atsilikusio proto vaikų narkomanų išlaikymui, kad užtektų pinigų juos aprūpinti dozėmis kasdieninėmis, nes profesorius R. Šertšūdvežys jei ką ir uždirbdavo, jam tepakakdavo eilinei pigiai prostitutei, apiformintai kaip mokinė-programuotoja su subsidija iš Užimtumo tarnybos, susimokėti, o pragyvenimui, plastikinių dantų protezų, primenančių nuolat išsišiepusio žviegiančio asilo srėbtuvę, susidėjimui ar naujam automobiliui pinigų pasiimdavo kol visai nesusenęs buvo iš savo motinos, pagarsėjusios kyšininkės irgi Šertšūdvežienės. Vėliau jo pragyvenimo šaltinis buvo iš medikės-migrantės N. Šertšūdvežienės plačios ir kyšiams bei visokių rūšių paramoms talpios chalato kišenės, itin išpampusios aferų metu nuo 2022 m. pradžios iki šiol. 

Telieka palinkėti: "Eikite na...., migruojančios Šūdvežienės ir Šūdbergytės. Lietuva valosi nuo šlamšto. Išvykite savo noru ten, iš kur į Lietuvą atsigrūdote".

 

Balandžio 26-iąją, Pasaulinę intelektinės nuosavybės dieną, pravartu įdėmiau įsižiūrėti ir į vietinę, neva, intelektualiąją visuomenės dalį, kuri, atseit, kažką kuria, yra aukščiau eilinio žmogelio ir jo buities, nuolatos pašiepia žemdirbį, tačiau godžiai ryja iš provincijos atvykusiųjų studentų atneštus kumpius, riebią žuvį ir namų gamybos tortus, užsigerdami naminuke, kai vyksta eiliniai baigiamųjų rašto darbų svarstymai ar keliama bakalaurų, magistrų išleistuvių iš universiteto puota.

Įdomus buvo laikmetis 1999-ieji. Skelbė be sustojimo, jog įvyks visų kompiuterių, duomenų bazių griūtis, nes įranga nesupras datos 2000. Visi puolė kaip tik įmanoma įsirašyti viską, kas tik buvo vertingesnio kompiuterių laikmenose, pradedant nuo eilinės kontorėlės, universiteto katedros, baigiant asmeniniais kompiuteriais, kurių tuo metu buvo gana nedaug. Žinia, jokia griūtis neįvyko, kompiuteriai puikiausiai veikė ir nuo 2000-ųjų sausio 1-osios, ir vėliau, nereagavo į datos pokytį ir perėjimą į 21 amžių.

Esamu metu lyg ir bandoma Lietuvoje atlikti bent kokį Mokslų Tarybos vertinimą, o ji, žinia, vienintelė turėjo ir turi teisę remtis nustatytais ir įteisintais reikalavimais, suteikti galutinį įregistravimą į mokslo daktarus, habilituotus mokslų daktarus jau po to, kai iš universitetų, institutų ateina reikiama dokumentacija. Bet būtent 2000-ieji tapo tuo laikotarpiu, kada paranku buvo iš universitetų, institutų, kolegijų, archyvų, bibliotekų, iš visur, kur tik buvo kokių vertingesnių įrašų, laikmenų, bent užuomazgų, jog tai potenciali įžvalga ar įžanga į išradimą, originali formulė, sukurta tiesiog pirmakursio gabaus studenčioko, kuris nė nesuprato to išradimo vertės, elementariai viską nugvelbti. Išsinešdavo net geriau parengtus užsienio autorių mokslo darbų vertimus, atliktus studentų, tiesiog įsirašę į tuometinius diskelius, atminties pieštukų dar nebuvo. Humanitarinių, socialinių mokslų daktarai, profesoriai, docentai ir net habilituoti mokslų daktarai iš Lietuvos univeristetų, institutų, akademijų negebėjo skaityti, kalbėti, rašyti anglų kalba, daugelis artikuliuotai ir sklandžiai negebėjo nei kalbėti, nei rašyti lietuviškai, kirilicos suknistuose jų proteliuose kirbėjo vienintelė mintis: kaip išlikti ir pripulti prie kuo didesnio pajamų lovio užsieniuose, kaip prsiplakti į užsienio akademines bendruomenes, kuriose nieko nedomino jų beverčiai keverzojimai ir šlebizavojimai. Todėl jie vogė gabesnių studentų ir doktorantų mokslinę produkciją.

Kai intelektinės produkcijos iš studento pasisavinusįjį A. Krupavičių iš VDU pričiupo, Lietuvos teismuose jis išsisuko nuo realaus dydžio materialinės atsakomybės, jam nebuvo pritaikyta baudžiamoji teisė, nors tą daryti galimai buvo privalu pagal galiojančius teisės aktus. Viską viešino žiniasklaida ir buvo sukurtas precedentas: šiukštu nesiskųskite, jei Jūsų Nobelio premijos vertą išradimą ar sukurtą teorinę paradigmą pasisavino eilinis "krupavičius"  ar iš to paties universiteto kokia kita profesorė, ar paprasčiausia negabi doktorantė apibendrinta sutręšusio atsilikusio protelio tautinių mažumų idiotams, prisiplakusiems Lietuvoje, kilusi iš pigių patvorinių sifilitikių-prostitučių, mėtytų po visą buvusios TSRS teritoriją kaip niekam nereikalinga virusuota šiukšlė, priskirtina pavarde "šūdbergytė" arba "šl.burytė", arba "radz.vičiūtė-žemait.enė", arba "balčy.ienė", sąrašas jų labai ilgas, jame ir mitrusis Perestukinas-nusirašinėtojas  bukas "baka.auskas", ir kiti.

Trumpiau tariant, atsilikusio protelio individai su akivaizdžiais idiotizmo požymiais galimai iš per didelio noro įveikti savo kompleksus, galimai ir dėl sunkių įgimtų patologijų psichopatiškai veržiasi ten, kur mėgina savintis svetimus nuopelnus, svetimus mokslo darbus užsirašo savo pavarde ir net monografijų, knygų studentams, disertacijų, mokomųjų knygelių bei studijų prgramų, pranešimų mokslo konferencijose paskelbia elementariai pasisavinę iš kitų autorių, kuriuos privalėjo pagal nustatytą mokslinę etiką tvarkingai cituoti ir neskelbti jų tekstų, minčių, įžvalgų be jokių nuorodų į tikrąją autorystę. Tačiau tokiu būdu tie apsivogusieji nebūtų nei mokslų daktarai, nei docentai, nei profesoriai. Jie tiesiog NIEKAS, arba ŠIUKŠLĖS padorių visuomenės narių tarpe. Ir jokių teismų, kad tas būtų įrodyta, nereikia. Niekalams ir šiukšlėms vieta yra sąvartyne.

Skaičiavimo centruose, kur sistemindavo visus interneto ryšius, e-korespondenciją, laikmenas, taip pat lyg netyčia „darbavosi“ puikiai žinantieji, kas buvo labai paklausu užsienio institutuose ir universitetuose nuo 1995-ųjų, kada buvo atliktas išsamus LR turimų intelektinių išteklių, išradimų patentų ir nekilnojamojo turto, valdomo švietimo ir mokslo institucijų, vertinimas absoliučiai visuose mokslo institutuose, universitetuose, akademijose, geresnėse klinikose, bandymų stotyse, eksperimentiniuose ūkiuose, laboratorijose.

Lietuvai reikėjo kuo daugiau mokslo daktarų, profesorių, nes kitaip universitetai, institutai, akademijos būtų neatitikę ES keliamų reikalavimų, taikomų pirmiausia intelektinio produktyvumo, studentų kiekio parengimo prasme. Nebepakako tiesiog gyvenimišką patirtį sukaupusiųjų ir pageidaujančiųjų kalbėti auditorijoje po 8 valandas kasdien apiforminti docentais, jie privalėjo būti ir mokslo darbų autoriais, gebėti patys sukurti dėstomo dalyko medžiagos pristatymą, parengti programas atskirų kursų studentams, kurios privalėjo būti originalios, vienetinės ir perspektyvios ateities mokslo ir ekonomikos plėtros užtikrinimo prasme.

Kas vyko nuo 2000-ųjų Lietuvoje? Mokslų daktarus ėmė kepti kaip kokius vienos formos defektyvius keksiukus. Disertacijos buvo daugumoje bevertės, neatitiko nė minimaliausių reglamentuotų reikalavimų. Buvo griebiami geresni kursiniai studentų darbai, naujoviškesni magistriniai, iš kelių svetimų rašto darbų sulipdydavo vieną ir taip „prikepė“ eilę socialinių mokslų, humanitarinių mokslų, vadybos srities, ekonomikos, teisės laipsniuotųjų, kurie neretai buvo ir beraščiai, valstybės kalba sunkiai suregzdavo sklandų sakinį, bet buvo iš „žinomų“ šeimų, iš vieno universiteto profesoriaus duktė-silpnaprotė būdavo padaroma mokslų daktare kito universiteto profesoriaus, jos tėvo draugelio, vadovaujamoje katedroje ar fakultete. Mažytėje Lietuvoje toks dėsnis galiojo ir galioja nuolatos.

Bet įdomiausia buvo situacija su teisininkais. Teisę maždaug 2000-2004 m. baigė praktiškai visa Lietuva, buvo sudaryta tiek mokamų studijų programų, jog vietų pakako visiems norintiems. Taip ir pasipylė beraščiai būsimi juristai, valdininkai, vadybininkai, UAB vadovai... diplomus nusipirko net idiotai, kurie norėjo teisiškai pasikaustyti, kad gavę į dūdą nuo buvusio patvorinio sugėrovo galėtų jį ne prikulti tolygiai atgal, o įkišti į kalėjimą ilgiems metams apiforminę, jog tas vargšelis pavogė kaime vištą, todėl turės pabūti kalėjime eilę metelių.

Be abejo, tokiomis aplinkybėmis tiesiog „sužibėjo“ prokuratūros, teismai, ministerijos, agentūros, jose susirinko tiesiog „elitas“: dauguma beraščiai, silpnų protelių nevykėliai, kai kas prasigėrę negyvai, kai kas sumenkusio protelio nuo ilgametės narkomanijos, kas šiaip klipatėlė nuo gimimo.

Juokinga tas, jog laipsniuota mokslų daktarė, dar nuo studijų laikų praminta Rudu Bekonu išmatų spalvos akimis, tapo etatine prokuratūrų kalbėtoja. Išsitiesino savo į kušplaukius panašią šlykščių it gyvulio pradvisusio plaukų ševeliūrą ir su tokiu plačiu dideliu riebiu snukiu, kuriame buvo įspraustos srutų spalvos bjaurios akys, lindo kalbėti viešai. Kalbėti valstybine kalba ji sugebėjo ir skirtingai nuo kitų kai kurių rusakalbių šeimų juristų, nė nesuvokiančių, jog LR Civilinis Kodeksas ar Baudžiamasis Kodeksas jau labai seniai yra kitoks nei RTFSR, gebėjo suveblenti sakinius ir iš trijų žodžių viešai bei aiškindavo, kaip „dirba“ prokurorai, iš ko padorūs žmonės kvatodavosi susiėmę pilvus: ir Rudasis riebiasnukis Bekonas juokingai kvykaudavo per televiziją, ir žmonės puikiai žinodavo, kaip realiai tie prokurorai „darbavosi“, matydavo ne vienas, ką jie išdarinėja patys su berniukais-čiulpinukais ir kokius narkotikus kasdien šnioja jų dukros bei kiek tas kainuoja.

O koks buvo tų vertingesnių diskelių iš 2000-ųjų metų panaudojimas, kur buvo įrašai geresnių mokslo darbų, unikalesnių rašto darbų, sukurtų gabesniųjų studentų?

Na, vadinamoji raštininkė Kriuksonienė buvo apdairiai apmokyta tuos įrašus tvarkingai surinkti. Jų buvo labai daug, kai kurie 2000-ųjų studentai buvo gana gabūs, įkvėpimo suteikdavo nauji iš užsienio atvykę bent porą paskaitų paskaityti ir praktinių seminarų pravesti Pasaulinio garso dėstytojai-praktikai, naujai gautos vertingos knygos, prieiga prie mokslo straipsnių duomenų bazių. Kriuksonienė su tais diskeliais ir su vieno nabagiuko profesoriaus instrukcijomis iškurnėjo lyg migrantė į Asilų šūle vadinamą universitetą, kuris intelektinės produkcijos plotmėje nežibėjo, rengė daugiausia juristus, viešojo administravimo specialistus, finansistus, jiems visiems reikėjo jau parengtų iki galo kursinių, praktikų ataskaitų, magistrinių darbų ir net bakalauro darbų, kurių jie nesugebėjo parašyti, nes dauguma išties buvo beraščiai tikrąja ta žodžio prasme.

Praėjo 25 metai. Kriuksonienė jau gerokai pagyvenusi moteriškė, profesorius nabagiukas jau senatvės pensininkas, bet nuneštų ir išvogtų diskelių istorija yra įsimintina dėl kelių dalykų. Tai yra:

  1. Tikrieji darbų autoriai ne vienas ir ne du taip pat turi savo darbų dublikatus. Jie nesunkiai gali įrodyti, kas parašyta ir sukurta jų, o kas tik nukopijuota vadinamojoje Asilų šūlėje ar galimai VDU, ar KU, ar kokioje akademijoje, aukštojoje mokykloje ir apiforminta kaip visai kito asmens magistrinis ar bakalauro baigiamasis darbas, dėstytojo, profesoriaus mokslo darbo, pranešimo tarptautinėje mokslo konferencijoje, o ypač galimybių studijos, inovacijos, unikalaus projekto, uždirbusio ne vieną milijoną eurų,  dalis ir pan. Gali būti, jog tie plagiatoriai esamu metu yra gerai žinomi juristai, valdininkai, vadybininkai, verslo pasaulėlio žmonės ir t.t. Tai yra, realiai jie yra be diplomų, realiai ir labai galimai padaryti labai grubūs nusižengimai intelektinės nuosavybės grobstymo plotmėje. Asilų šūlė net turėjo tarpininką, kuris surinkdavo geresnius ir į duomenų bazes dar neįrašytus rašto darbus iš visur, kur tik pajėgdavo gauti, perparduodavo juos būsimiems teisininkams ir viešojo administravimo studijų programos studentams paprasčiausiai pakeitęs tik rašto darbo pirmąjį puslapį, kur įrašoma aukštoji mokykla ir studento pavardė bei jo darbo vadovas, pakeisdavo literatūros nuorodas iš rašomų skliausteliuose į išnašas, kas buvo atskiras reikalavimas Asilų šūlėje, ir viskas. Vua a lia! O lia lia! Tūkstančiai byrėjo tarpininkui kaip dosnus lietutis ir jis jau nebežinojo, kurią prabangesnę atostogų vietą pasirinkti. O Asilų šūlė, keli universitetai, akademijos, institutai, galimai ir ISM pagal apgintųjų magistrinių, bakalauro baigiamųjų darbų ir disertacijų „originalumą“, kas buvo beveik ištisai grubus plagiatas, ėmė kaupti taip svarbius balus universitetų, aukštųjų mokyklų, mokslo institutų reitinguose.
  2. Mokslų Taryboje taip pat nesunku peržiūrėti bent jau nuo 2000 m. patvirtintųjų mokslo daktarų disertacijas. Įsidėmėtina: tvarka tokia, jog habilituotais mokslų daktarais, profesoriais tampama tik po tam tikro skaičiaus disertantų, kurie sėkmingai apsigynė savas disertacijas ir vadovavo tam disertantui būsimasis profesorius ar habilituotas mokslų daktaras. Kitaip tariant, tai lyg uždara karuselė: menkaprotis disertantas yra būtinas tam, kad atsirastų nauji pseudo-profesoriai ir fiktyvūs mokslų daktarai, kurie vėliau tampa įtakingų darbo grupių nariais, rektoriais, prorektoriais, patarėjais Vyriausybėje ir kitur. Apie visą armiją menkaverčių ir nekvalifikuotų juristų, valdininkų nėra ką net aptarinėti, situacija akivaizdi: visiškai nedarbingi asmenys, beraščiai, nekvalifikuoti, pasiligoję yra įdarbinti ir įtaisyti į tarnybos vietas, kur reikalingas didelis atsakingumo lygis, aukštas intelektas, nepriekaištinga reputacija ir kitos ypatingesnės savybės, deja, nebūdingos silpnapročiams ir narkomanams iš žinomų šeimų.
  3. Po tokių ilgamečių intelektinės nuosavybės grobstymo, autoriaus teisių pažeidimų veikų Lietuvoje patekome į situaciją, kurią su sarkazmu nesunku vadinti taip: „ETATINIS BEKONAS, RAŠTININKĖ KRIUKSONIENĖ IR ŽVAIRAS-KVAILAS PROFESORIUS --- VISI ARBA SU MOKSLŲ DAKTARO, PROFESORIŲ LAIPSNIAIS, ARBA JURISTAI, ARBA IR TAS, IR TAS“.

Pabaigai lieka retorinis klausimas, o kiek gi visa tai kainavo padoriajai visuomenės daliai ir ar kada nors už visa tai atsakys bent jau vadinamoji Kriuksonienė, Rudasis Bekonas ir žvairas-kvailas profesorius, nukurnėjęs į Asilų šūlę, kur rado daugybę panašių į save, išmestų iš visų įmanomų atsakingesnių pareigų, net žmogžudžių eks-ministrių, juokinusių užsienį su atmintinai išmoktais ir studentų parašytais tekstais apie Europą, ir pan., visą gyvenimą nusirašinėjęs svetimus darbus, įskaitytinai ir paskaitų tekstus, ne tik mokslo straipsniukų dalis pasiėmęs iš kitų autorių ir perrašęs savo vardu?

Paprastai sakant, turime tokį kiekį fiktyvių aukštojo mokslo diplomų ir mokslo bei pedagoginių laipsnių turinčiųjų, įskaitytinai ir pagrindinį profesorių, pasiskelbusį M.K. Čiurlionio žinovu, o tuo tarpu jo disertacijos autorius yra gerai žinomas veikėjas JAV lietuvių išeivijoje, kad šioje gausybėje visiškai negabių tuštukų nėra paprasta aptikti ir išties talentais ir gabumais apdovanotą mokslininką, pedagogą ar tyrėją-išradėją su teisėtai įsigytu mokslo laipsniu. Lygiai taip nėra lengva po tiek metų paskelbti, kad net J. Basanavičiaus nuopelnai nebuvo jau tokie reikšmingi ir jog viskas, kas žymiai reikšmingesnio, buvo sukurta kito asmens, kuris ir buvo tikrasis autorius, realiai nuoširdus Lietuvos patriotas, jis finansavo spaudos ištakas, pats dirbo spaustuvėse, organizavo leidinių gabenimą spaudos draudimo metais, vykdė spaudai būtino popieriaus, originalių kūrinių pirkimus iš savo asmeninių lėšų, net teisinių terminų vertimus į lietuvių kalbą sukūrė, kuo vadovaujamasi iki šiol, tačiau jo vardas, pavardė taip kukliai tepaminėti, jog labai mažai kas jį žino iš viso, mat, užgožtas J. Basanavičiaus hiperbolizuotos šlovės šešėlio.

Post scriptum. Kol Mokslų Taryba ir atskiri universitetai, institutai, akademijos, aukštosios mokyklos neprisipažino suklydę tvirtindami tokį kiekį pseudo-mokslo daktarų, pseudo-habilituotųjų mokslo daktarų / plagiatorių ir visko, kas su tuos susiję, telieka rašyti žodį „GALIMAI“ ir turėti omenyje, jog realiai buvo ir yra dar grėsmingiau nei su sarkazmu aprašyta aukščiau. O jei kiltų bent menkiausias nepasitenkinimas prokuratūrose, siūlymas yra pasikabinti didžiulį veidrodį ties kiekvieno prokuroro nosimi ir transliuoti jiems pastoviai dar ir jų vaikų, anūkų, proanūkių laisvalaikį be pagražinimo vadinamuose narkašynuose, pedofilų irštvose, dykaduonių bordeliuose, kad būtų aiškiau, kur nueina jų algelės, mokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų, ir visa tai, ką susirenka papildomai prie tų algelių.

Apibendrinimas yra toks, jog belieka priminti, kad tokio klaikaus lygio visuomenės kenkėjai, kaip kad turime juos LR valdininkų, juristų, žinomesnių medikų-vertelgų ir aferistiškai gyvuojančiųjų verslininkėlių bei žemai puolusios vadinamosios „akademinės“ bendruomenės tarpe, pažangiose valstybėse, siekiančiose apsivalyti nuo didelę riziką keliančios ir veltėdžiaujančios ir nedarbingos visuomenės dalies, elementariai yra eliminuojami iš visuomenės ir jiems pritaikytos vietos yra specialūs fabrikai seniems narkomanams, nusikaltėliams, kur jie atidirba už dozę kasdieninę ir gultą be čiužinio iki pat mirties, o taip pat jų likusi gyvenimo dalis po to, kai paskaičiuojama, kiek žalos visuomenei  jie padarę, atrodo taip, žiūrėti čia:

https://edition.cnn.com/2025/03/17/world/video/el-salvador-prison-holding-venezuelans-deported-us-trump-digvid

https://edition.cnn.com/2025/03/26/world/video/inside-el-salvador-cecot-prison-culver-pkg-digvid

Taip pat rekomenduojama peržiūrėti filmą „Bjaurūs, purvini, pikti“, kas yra vienas prie vieno Vilniaus, Kauno „elito“, sietino su viena konkrečia Lietuvoje nepageidaujama nuo seno ir nepritampančia dėl nuolatinio parazitavimo, kenkėjiško aferizmo, idiotizmo, sukčiavimo, nevalyvumo, amoralumo, padugnių kultūros bei įvairių rūšių nusikalstamumo vietinių gyventojų atžvilgiu tautine mažuma, dabartinis atspindys su visomis smulkmenomis.

Išsamiau, kaip vagiama intelektinė nuosavybė, rasite čia:

DEMASKUOTA: GALIMAI AUTORINIUS MOKSLO DARBUS, IŠRADIMUS NUSIKALSTAMAI SAVINOSI ALBERTAS EINŠTEINAS, SOLOMONAS SNYDERIS. KAS KITI? 2024-06-23. <https://www.leidinyssau.lt/info>

O kaip gabesnio studento iš Lietuvos baigiamais bakalauro ar magistro darbas nuolatos atsiduria išverstas į kitą kalbą dirbtinio intelekto pagalba pietrytinėse nuo Lietuvos teritorijose ir tampa mokslo daktarų disertacijomis, nesunkiai gali papasakoti kiek labiau padauginęs stipriųjų gėrimų svečias ar viešnia, atvykę iš tų regionų pas mus apsidairyti, ar yra dar ir daugiau tų potencialių būsimų disertacijų ir kiek tas kainuoja jas įsigyti dabar.

Viskas būtų gal tik juokai ar sarkazmo nuspalvinti anekdotai. Bet tas vadinamas autoriaus teisių pažeidimas yra kiekvienu atveju taip greitai nustatomas ir taip lengvai, jog pas šito reikalo specialistus iš Skandinavijos išties žandai plyšta nuo juoko, kai kalba eina apie kiekybinius, kokybinius Lietuvos „mokslo“ ir „inovacijų“ pasiekimus ir jų rodiklius.

Todėl žaisti „katę-pelę“ ir daryti iš visiškų idiotėlių ir proto vargšelių „akademinę“ bendruomenę nelabai ir tepavyks, metas išsiskaičiuoti, kas yra kas, ir kas kraštinis.

Tas svarbu dar ir dėl to, jog intelektinė nuosavybė tiosiogiai susijusi su itin didelės vertės nekilnojamuoju turtu, kurį valdo LR švietimo, mokslo, mokslo tyrimų, ypač medicinos ir sveikatos priežiūros įstaigos, šios srities viešojo administravimo institucijos ir tas jų valdomas nekilnojamasis turtas žingsnis po žingsnio praskolinamas bei "stebuklingai" virsta mokslo institutų, muziejų, bibliotekų, akademijų, universitetų, įvairių rūšių archyvų, klinikų ir t. t. vadovų, jų parankinių, artimųjų, draugelių, jiems į namus narkotikus ar jų analogus bei įvairias nelegalias paslaugas tiekusiųjų medikų, policininkų, namų tvarkytojų, vaikų auklių, slaugių ir pan. privačia nuosavybe.

Todėl skaičiuoti, kiek visko Lietuvoje nuo 1990 m. išgrostyta,  neteisėtai paisavinta, įsigyta, perpirkta, privatizuota, kiek nelegalių pirkimo-pardavimo, nuosavybės teisių perleidimo sutarčių pas korumpuotus galimai stambiu mastu notarus patvirtinta, ką yra pridariusios aukštojo mokslo, studijų, švietimo, mokslo tyrimų institucijos bei jas administruojantieji juridiniai asmenys bei konkterūs jų atsovai, fiziniai asmenys, konkretūs žmonės, reikia dabar, paskui bus per vėlu.

Į pradinį retorinį klausimą: “Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena plagiatorių nebaudžiamumo krašte gali būti pažymima ar ne?”, atsakymą raskite kiekvienas sau.

For further investigation

DIENOS AKTUALIJA:

A, B, C ir taip toliau

NE ANEKDOTAS: KŪRĖ INFORMACINĘ VISUOMENĘ, ŽINIŲ EKONOMIKĄ, SKAITMENIZUOTĄ PROVERŽĮ IR INOVACIJŲ LAVINĄ, O BAIGĖSI VISKAS KAIP NEŽINIUKŲ KRAŠTE --- KAŽKAS KAŽKĄ LYG IR DIRBA, BET PATYS NEŽINO IR NESUPRANTA, KĄ, KODĖL, KOKIU TIKSLU, KAM IR AR ATLYGINIMĄ JIEMS IŠ VISO KADA NORS SUMOKĖS, NES DARBDAVYS KAUPIA PINIGUS TIK SAVO REIKMĖMS IR KETINA ĮSIGYTI NAUJĄ VASARVIETĘ MAŽAI APGYVENDINTOJE EGZOTINĖJE SALOJE

2025-04-25

Atvykus į vienos iš didžiųjų mobilaus ryšio paslaugų teikėjų klientų priėmimo saloną Lietuvos didmiestyje klausiama, kokia esamu metu yra kaina tam tikro papildymo plano, kai interneto nediegiama į mobiliojo telefono įrenginį, o domina tik pokalbių ir SMS siuntimo planas.

Ką atsako konsultantas?

Ogi pasiūlo susirasti informaciją internetu.

Bet klientas būtent ir kreipėsi į konsultantą dėl to, kad neturėjo reikiamos informacijos apie naujesnį, kitos, atnaujintos kainos pokalbių planą, jis nesinaudojo internetu iš viso, niekaip negalėjo sužinoti ir apie atnaujintas mobilaus ryšio paslaugos teikimo sąlygas, naujus planų užsakymo kodus, kt. Be to, konsultantas nepranešė, kur galėtų tas interneto prieigos paslaugas gauti klientas ir visą informaciją susirinkti savarankiškai, mat, atvyko konsultuotis į klientų priėmimo saloną būtent dėl to, kad baigėsi jo ankstesnis pokalbių planas ir informacijos niekaip kitaip susirinkti negalėjo --- internetu juk nesinaudoja, jo net nediegia į savo mobilųjį telefoną.

Tokiu būdu, klientas sugaišo laiką, naudojo savo lėšas atvykimui iki klientų priėmimo salono, nieko nesužinojo, kas buvo būtina sužinoti, naujo plano neužsisakė, nes jam nepranešė, kokia yra atnaujinta kaina, sąlygos, užsakymo kodas, kt. Nebuvo ir informacinių bukletų, kuriuos anksčiau atspausdintus popieriuje galėjo įsigyti visi interesantai ir ramiai pastudijuoti, kokie pokalbių planai jiems tinkamiausi.

Šiuo atveju interneto prieigos neturinčiajam buvo pasiūlyta viską susitvarkyti, įskaitytinai ir informacijos susirinkimą, pokalbių plano pasirinkimą, jo įvedimą, apmokėjimą, internetu.

Puiku. Šis atvejis susijęs su darbingo amžiaus asmens poreikiais, informaciją jis pasieks, gaus, susitvarkys, bet greičiausiai šitą konkrečią mobilaus ryšio paslaugų teikėją paliks, pasirinks kitą, patogesnį, nesiūlantį eiti iki taško A, kad ten rastų rodyklę viską pradėti nuo pradinio išeities taško ir jau tada eiti iki taško B, o ten susiradus informaciją, jog vis dėlto tinkamas buvo taškas A, grįžti vėl į tą vietą, kur jau paruoštas nurodymas susirasti tašką B... Ar suvokiate, kuo virto paslaugų sektorius Lietuvoje?

Stebėtina, kad esant tokiai paslaugų teikimo kokybei vis dar postringaujama, jog paslaugos visų įmanomų rūšių tik brangs ir brangs. Bet greičiausiai bus atvirkščiai.

Asmenys, nebepajėgiantys dirbti ir atlikti net paprastučių užduočių gana greitai turėtų būti pakeisti automatizuotomis sistemomis, informaciją susirinkti bus paprasčiau ir paslaugas gauti net nesikreipiant į jokį tarpininką, atstovą įmonės ar valdiškos įstaigos. Pigti turėtų pirmiausia švietimo, aukštojo mokslo, medicinos, sveikatos priežiūros, draudimo, bankinių operacijų, socialinių pagalbininkų, darbuotojų bei tarnautojų viešajame administravime, bibliotekose, muziejuose, viešajame transporte, maitinimo, apgyvendinimo ir t.t. paslaugos. Nes šitiek realiai iš viso nedarbingų ir nerezultatyviai dirbančiųjų asmenų ir nebereikės. Nebus galimybių jų tuščio buvimo tarnybos ar darbo vietose apmokėti. Jie neduoda jokios pridedamosios vertės, vien tik nuostolingumą. O didieji verslininkai su savo AB, MB bei UAB galimai taip ir liks ant suskilusios geldos ir su 0,2 proc. padidintais mokesčiais už komercines patalpas, kuriose iš viso niekas ir nedirbs, išskyrus iškviečiamus parazitų naikinimo ir dezinfekavimo paslaugų teikimo atstovus.

Todėl ieškoti teks daugeliui, kaip patekti į tašką A, kur įpils dubenėlį prarūgusio srėbalo, o paskui kaip nusigauti iki taškų B ir C, kur nemokamai nušluostys nuvarvėjusį snarglį. Internete bus paskelbta, kur tie svarbieji taškai A, B, C ir, be abejo, F. Žinos tik nedaugelis, visi kiti šliauš iš paskos.

For further investigation

DIENOS AKTUALIJA:

TARNAUTOJAI, SPECIALISTAI-KVANKOS IR NEMOKŠOS. GRIŪNA NE TIK ESVEIKATA.LT, BET TRUMPAI GALI TEGYVUOTI IR SODRA. KODĖL? KALTŲ NĖRA?

2025-04-24

Išsamiau rasite čia: 2025-04-24 BVK naujiena <https://www.leidinyssau.lt/humoras>

For further investigation

DIENOS AKTUALIJA:

NEGABŪS, BJAURŪS IR SMIRDI. KAS?

ARBA SUSKYNU VIRTĘS VILNIUS

Pasitinkame balandžio 23-iąją,

Pasaulinę knygos ir autorinių teisių dieną ir

balandžio 26-iąją,

Pasaulinę intelektinės nuosavybės dieną

2025-04-23

 

Šurmulyje ir rūpesčiuose dėl naujų mokesčių dingsta tokios svarbios datos kaip Pasaulinė knygos ir autorinių teisių diena ir Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena.

To neturėtų būti. Šios datos itin svarbios.

Nes Lietuva, šitiek išgrobstyta, nuniokota, patiria ir naujas invazines bangas įvairių buvusiųjų ir jau atitarnavusiųjų, kuriems vis negana ir dabar jau jų vaikai ir anūkai kaip skėriai sulėkė į Lietuvą ieškodami, kur čia dar kokia antikvarinė vertybė padėta ir koks „know-how“ tiesiog nesunkiai paimamas pažaidus žaidimėlį kaip koks visiškai suidiotėjęs ir nutriušęs niekam nebeįdomus vyriokas ar nutarkuota užjūriuose moteriškutė atsirioglina, neva, paskaitos paskaityti ar seminaro pravesti ir tuo pačiu iš eilinio studenčioko nugvelbia jo originalią programėlę ar turinį savo pačios visiškai nukvakusių vaikų, kurių niekas niekada nieko nebeišmokys, nes jie nei mokytis, nei dirbti niekada negalės, „edukacijoms" už mokesčių mokėtojų pinigus. O kai tie vargšeliai it kokios makakos aplinkui balalaikas ar su gitaromis lakstys stygas tampydami, irgi niekas bilietų juk nepirks ir tą cirko klounadą nušvilps.

Savo leidinyje jau pateikėme esmę skiltyje „Kavonės“, rašinyje apie tai, jog Einšteinas tebuvo eilinis nusirašinėtojas svetimų idėjų ir nieko, ničnieko nesukūrė, tai tebuvo negabus aferistas. Galimai, galimai būtina įrašyti, nes visa gauja Komų Daunų, nutręšusių docenčių iš Antakalnio gatvelės Vilniuje ir visokių apsivogusiųjų, iš studentų rašto darbų galimai nusirašiusiųjų tekstus „Krupav.čių“ ar „Bakanaus.ų“, „Šlib.ryčių“, „Balč.tienių“ ir „Žemait.enių“ būrys toks didžiulis, jog iš pasiutimo gali iš viso net kolektyviai paspringti.

Šarados Lietuvos teismuose autoriaus teisių pažeidimo ir grubaus plagiato klausimais matėm visi, kuo baigėsi. Apgailėtinas pavyzdys – A. Krupavičiaus ir VDU atvejis.

Todėl pasitikdami svarbias dienas, kada prisimenama, kiek čia siautėjo ir vis nesustoja to daryti niokodama Lietuvą ta vadinamoji „akademinė“ bendruomenė po 1990 m., privalėtume prisiminti dar ir atvejį vadinamosios migrantės po užsienio universitetus docentės Elenos, kurios tėvas Lietuvos jauniems vyrams išbadydavo akis, nužudydavo itin žiauriai, nes negalėjo pernešti, kad lietuviai dirba, užsidirba ir gyvena gerai, o Elenutė, jo dukrelė, darbavosi išsijuosusi prie studentų rašto darbų universitete, darbavosi uoliai, apglito visa alerginėmis apnašomis ir su visais tais glitėsiais nukurnėjo išparduoti lietuvių, lenkų, žemaičių studentų geresnių darbų, idėjų, išradimų, novatoriškų pasiūlymų į kitų valstybių universitetus.

Išsamiau apie „akademinę“ bendruomenę ir jos tikrąjį veidą rasite čia:

GLITĖSIAI. 2025-03-30. Papildyta 2025-04-01. <https://www.leidinyssau.lt/info>

ŽINOSI – TURĖSI. 2024-06-23. <https://www.leidinyssau.lt/info>

DEMASKUOTA: GALIMAI AUTORINIUS MOKSLO DARBUS, IŠRADIMUS NUSIKALSTAMAI SAVINOSI ALBERTAS EINŠTEINAS, SOLOMONAS SNYDERIS. KAS KITI? 2024-06-23. <https://www.leidinyssau.lt/info>

Kiek tokių intelektinės produkcijos vagišių yra Lietuvoje esamu metu? Apie juos jau skelbta <https://www.leidinyssau.lt/naudinga/> publikacijose su rubrika „Kavonės“.

O kaip tampama „rašytojais”, romanų autoriais, nors lietuviškai nė rašyti nemoka, tarybiniu laikotarpiu viso labo tebuvo išpuvusių neuronų ir išskydusio protelio balvonėlis kiauragalvis, vaistais užšertas beprotis, vadinamasis Suskis, kaip jo dar didesnis balvonėlis atsilikusio protelio duktė Snieguolė Suskytė tarybinių rublių milijoną vežė į užjūrius, rasite parodiją „NE ANEKDOTAS APIE MEDIKŲ PATEKIMĄ Į UŽSIENĮ. ARBA KAIP SNIEGUOLĖ TAPO MEDIKE IR IŠVEŽĖ MILIJONĄ RUBLIŲ Į ŠVEDIJĄ“. 2022-09-11. <https://www.leidinyssau.lt/naudinga/>.

KNYGŲ PSEUDOAUTORIŲ, ĮVAIRAUS PLAUKO TARYBINIO LAIKOTARPIO IŠGAMŲ, KLAUSIMU

Įsidėmėtina. Visai neseniai visuotinis vajus keliskart buvo organizuotas prieš S. Nėrį ir P. Cvirką, jų atminimo įamžinimas buvo naikinamas tiesiog ir su valdžios instrukcijomis bei nurodymais  jų vardo gatves pakeisti kitais pavadinimais, nuversti jų paminklus, neduoti mokiniams susipažinti su jų kūriniais, tačiau ramybėje buvo paliktas vadinamasis Suskis.

O Suskis ir buvo būtent tas tikrasis išverstaskūris, visų įmanomų valdžių subinlaižys, negabus, ligotas, patologinis išsigimėlis, periodiškai įkalęs didelę saują linksminamųjų ir kitų tokio tipo tabletyčių, keverzojęs nesąmones taip, kaip buvo nurodyta tarybų valdžios, sekęs kliedesines istorijas apie „blogus“ vokiečius, pylęs ant jaunų žmonių ir net vaikų galvų ideologines kolektyvinio mąstymo ir išprotėjusio žmogėno iki galo nesugromuliuotas, nesklandžias, nestruktūruotas frazes, kurių vertimas iš darkytos netaisyklingos rusų kalbos į lietuvių kainavo milžiniškus pinigus, nes triūsė visa eilė korektorių, redaktorių, vertėjų, maketuotojų, spaudos industrijoje dirbusiųjų naktinėse pamainose žmonių, kuomet ofsetinės spaudos net nebuvo. Nuo spaustuvėse naudotų švino įrenginių doros vietinės lietuvių, lenkų, žemaičių moterys, turėjusios mažų vaikų, mirdavo gana anksti, dažniausia diagnozė būdavo kraujo vėžys, gydymo metodų anuomet nebuvo... . Našlaičiais likusiems vaikams niekas nekompensavo už jų motinų ankstyvas mirtis dėl to, kad teko triūsti prie Suskio kliedesių leidybos.

Dar klaikiau, jog Suskis, išties defektyvus individas, atsiradęs, gimęs net ne dabartinėje Lietuvos teritorijoje, o bastūnės pigios apglitusiuos nuo sifilio prostitutės, jo motinos, ir bedarbio aferisto, besitrankančio iš miestelio į miestelį, nes jo aferos išaiškėdavo, sukčiavimo vietiniai gyventojai nekentė, eilinės orgijos patvoryje metu. Suskis nuo vaikystės buvo laikomas idiotų vaikų internatuose, tuos išsigimusius idiotus kilnodavo po buvusią TSRS teritoriją. Bet suvokite šio atvejo baisumą: šitoks padugnė su išsigimusiomis smegenimis, patologinio mąstymo beprotis LTSR buvo vienu metu paskirtas pabūti vaikų spaudos redaktoriumi. Dar būtų kažkiek įmanoma toleruoti, jei spauda būtų rusų kalba ir skiriama kitiems bepročiams, patologiškai išsigimusiems kolektyvinio mąstymo rusakalbiams. Bet ne. Šitas patologinis nevykėlis buvo paskirtas reguliuoti pačių mažiausių vaikų, kurių gimtoji kalba lietuvių, žemaičių, tekstus, tai yra, luošinti mažamečius vietinius vaikus tiesiog žalojant jų mąstymą rusakalbio kliedesinio bepročio Suskio nurodymu.

Apie Suskio apsakymus, romanus nėra net ką sakyti – bepročio nestruktūruoti kliedesiai, iš tekstų matyti, jog jis tėra patologinio mąstymo defektyvus negabus seklaus protelio išsigimėlis. Jo knygos bevertės, nebent gal tinkamos prakuroms.

Ir visas šis absurdas su vadinamojo patologiškai išsigimusiojo Suskio atveju įgauna grėsmingą situaciją dabar, kai net netaikoma analogija, kai nenurodoma naikinti bet kokį atminimą tokių individų, o atvirkščiai, tiražuojama jo melaginga biografija, kur neskelbiama jo gimimo iš padugnių istorija, nepublikuojama informacija apie jo patologinį išsigimimą, neskelbiama, jog tokie individai ne tik psichopatai,  recidyvistai, jie neretu atveju yra pedofilai, todėl visada lenda prie vaikų, jaunų žmonių, knygelės ir žurnaliukai vaikams jiems tėra priemonė.

Taip, Suskis jau velionis. Bet jo padaryta žala Lietuvai ir jos vietiniams gyventojams yra tokia milžiniška visomis prasmėmis, jog šio rusakalbio išgamos kapavietė jokiu būdu negali būti palikta Vilniuje, Kairėnų kapinėse.

Nereikia agituoti kažkaip jėga tokius išsigimėlius stumti iš mūsų istorijos, kultūros. Jie niekada ir nebuvo lietuvių, žemaičių ar lenkų kultūros dalis, o viso labo tik pigių bordelių, sifilitikių gatvinių prostitučių, išsigimėlių cirkų ir pedofilų, patologiškai defektyvių bepročių ir silpnapročių dalis. Jie – individų be gyvenamos vietos, aferistų, niekšų atstovai, o jų dukros, anūkės – viso labo tik dar labiau patologiškai išsigimusios narkotikais šeriamos nabagės.

Kadangi tai nėra lietuvių, žemaičių, lenkų kultūros dalis, paprasčiausias taikus būdas ir pozicijos išreiškimas tokių individų kaip Suskis, o jų yra tikrai ne vienas, yra toks: paimti jų palaikus, iškasti, jei jie buvo sudeginti, paimti urnas, jei buvo laidoti karstuose ir nekremuoti, išimti tuos karstus, sunaikinti jų kapavietes be jokių diskusijų, panaikinti bet kokius jų biografijų tiražavimus ir nesąmonių muziejais paverstose ekspozicijose, bibliotekose. Palaikus išgabenti iš Lietuvos teritorijos ta kryptimi, kuria ir nusiunčiami visi rusakalbiai patologiniai išgamos, niokoję net mažamečius vietinių gyventojų vaikus.

Jei kiltų nesusipratimų šiuo klausimu, būtų metas nustoti mulkinti žmones ir rodyti, skelbti, viešinti tikrąją tiesą, kaip analogiški išgamos kaip kad ir patologinis išsigimėlis Suskis, žudė, prievartavo, iškreiptais ritualiniais tikslais suniokojo daugybę vietinių gyventojų, ne rusakalbių, sveikų, talentingų, galėjusiųjų tapti šviesuliais, mažamečių vaikų.

Metas nustoti leisti reikštis istorikams, kurie klastoja tiesą, metas stabdyti muziejininkus, visokius kūrybinius susivienijimus, konjunktūrinę žiniasklaidą, kurie stumia tokių išgamų atvejus į viešumą ir visaip kaip stengiasi ir toliau propaguoti patologinio mąstymo „suskius“, kurie buvo ne tik beviltiškai negabūs, bet ir atsilikusio protelio vaistukais užšerti išsigimėliai.

Lietuvoje jiems vietos nėra.

O Vilnių galima jau ir pavadinti SUSKYNU, nes nestabdoma naujų „Suskių“ invazija, jų triukai per amžius tie patys: aferos, pigus cirkas, intelektinės produkcijos ir kūrinių savinimasis, gyvenimas amžino bordelio sąlygomis ir naudojimasis vietinių gyventojų sukurtomis gėrybėmis, infrastruktūra, medicinos paslaugomis nemokamai bei daugybės kompensacijų išsirūpinimas susikūrus sau verksmingas ir gailestį keliančias melagingas biografijas apie, neva, nukentėjusiuosius vienu ar kitu laikotarpiu, tuo pat metu nutylint, jog parazituoja ne tik jie patys, bet tą patį darė ir jų motinos, tėvai, proseneliai ir taip toliau. Tai tik lyg mutavusių ir ligotų skėrių, siaubiančių tiek Vilnių, tiek visą Lietuvą, antplūdis, po ko lieka nuniokota teritorija ir nuskurdinti vietiniai gyventojai.

Laukite tęsinio. Mums liudija daugybė žmonių, skelbsime apie tai, ką galimai išdarinėja esami docentai, profesoriai, akademikai, mokslų daktarai ir jų šeimų nariai iš tiesų bei kiek milijardų tai kainuoja Lietuvai ir konkretiems apvogtiems tikriesiems kūrinių ir išradimų autoriams, kiek kainuoja tų visų balvonėlių parašiukai, sudėliojami ant milijardinių kultūros ar privačių mokyklėlių, universitetų tinklo, trinkelių perdėliojimo iš skvero Aukštaitijos etnografiniame regione į Suvalkijos miestelių skverus ir taip be galo, projektų ataskaitų, kurios patiria fiasko ir ES rašo vis didėjančias ir didėjančias skolas visai Lietuvai, tai yra, tai daliai jos piliečių, kurie nėra „akademinė“ bendruomenė ir dar nespėjo prisigrobti, prisivogti nekilnojamojo ir kitų rūšių turto, ypač intelektualinės produkcijos, tiek, kad tenka jų vaikus, anūkus, sugyventines ir berniukus-čiulpinukus įkurdinti privačiose salose, kuo toliau nuo vietinių ir padorių gyventojų, LR teisėtų piliečių, akių.

 

For further investigation

DIENOS AKTUALIJA:

AR JAU TURIME NAUJĄ TRATA-TA RESPUBLIKĄ?

2025-04-11 / 12

IŠSAMIAU RASITE ČIA:

2025-04-03 BVK naujiena:

Tratata-ta Respublika

<https://www.leidinyssau.lt/humoras>

DIENOS AKTUALIJA:

NEŽINIUKŲ KRAŠTE NIEKAM AR BEVEIK NIEKAM NEŽINOMA PAPRASTUTĖ FORMULĖ

2025-04-12

For further investigation

DIENOS AKTUALIJA:

GALIMAI METAS PRADŽIAI BENT JAU STEBĖTI, NES KORUPCINIS SIAUTĖJIMAS NEVALDOMAS IŠ VISO

2025-04-08 / 09

PRIELAIDŲ SALVĖS

 

Galimai, rinko kyšius, vogė, žudė lietuvių vaikus per narkotikų platinimą XX a. pab. ir XXI a. pr., o anksčiau tiesiog prievartavo ir žudė mažamečius lietuvių, žemaičių, lenkų vaikus ritualiniais tikslais; darė viską, net keitė valiutą tiesiog kioskelio veiklos principu, kaupė pinigus ir galų gale jau pajėgė nusipirkti ir ministro portfeliuką būtent tos srities, kur dar ir narkotikų gabenimo kelius galimai užsitikrins imituodami, kad gelbėja žmoniją nuo onkologinių susirgimų pakišę vieną ar kitą auką  į eksperimentinius triušius onkologams, kur industrija su pavadinimu „vėžio gydymas“ yra tiek toli pažengusi Santaros klinikose, jog elementariai galimai padugnių atstovai visiško dugno lygio jau ne tik ministrų portfeliukus nusipirks, bet ir ne po vieną salą Viduržemio jūroje, kaip kad pagarsėję kiti aferistai, pabuvę irgi ir ministrais, ir profesoriais, ir klavišiniais instrumentais patarškinę skersai išilgai, kur su privačių mokyklėlių ir darželių idiotams tinklu tiek galimai išvogė iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, įvairių fondų lėšų, sukurdami performansus su ištisomis paminklų giraitėmis ir memorialinių lentų, bareljefų kaskadomis tiesiog tvarto kampo nuomininkams, vietinių gyventojų vaikų žmogžudžiams, po miškus besitrankantiems recidyvistams-dykaduoniams, kurie trainiojosi migruodami nuo Baltarusijos miškų iki Lietuvos girių pakeliui plėšdami ūkius, žudydami ūkininkų vaikus, sugebėdavo suvaidinti ir klouną, ir kabareto kūtvelą pajuodusiu prastai nuskustu veidu ūsais apžėlusią dainininkę, primenančią srutų bačką ant dviejų degtukų su pigiu papirosu burnoje, kuri būdavo vadinama žabtais, nes tęsdavosi nuo ausies iki ausies, kad jau po 1990 m. įsigudrino šį visą marazmą apiforminti akademijomis ar universitetais, teatrais ir muziejais bei statybų sektoriaus UAB, o taip pat iškišti kaip visiškos klastotės istorinės raidos klausimu skelbimą, neatsižvelgiant į tai, jog yra liudytojai, yra nesuklastota archyvinė medžiaga apie milijardus eurų iš Lietuvos biudžeto išplautų planingai ir taip toliau niokojant bei apiplėšinėjant vietinius gyventojus, ir kaltų nėra, tačiau yra didelė gauja konjunktūrinių istorikų, vadinamų akademikų, ekspertų, jursitų ir šaip visokių migruojančių aferistų, kurie už skatiką patvirtins, kas jiems liepta, prieš tai pakeverzoję ir taip, kaip jiems liepta. Galimai, pabrėžtina, jog galimai.

O kas jau ir nustatyta, rasite čia: Publikacijoje „Vilnietė Galina Šimanovič pasakoja apie /…/”⸎ paminėtas prokuroras Romualdas Blaževičius. R. Blaževičius galimai tiesiogiai dar ir su fizinių asmenų nekilnojamojo turto perėmimo reikalais susijęs. Natūralu klausti: o kas, jei tokių prokurorų yra šimtai, o kartu su atitinkamais teisėjais, ikiteisminio tyrimo tyrėjais, advokatais, antstoliais, nekilnojamojo turto brokeriais yra dešimtys ar net šimtai tūkstančių ir visi jie kažkodėl apsigyvenę Lietuvos Respublikoje? Kodėl juos taip domina jiems nepriklausantis bet kokios rūšies turtas įskaitant intelektinę produkciją, išradimus, „know-how“, ne tik pastatus, žemę, miškus, kultūrinį vietinių gyventojų sukurtą per tūkstantmečius autentišką paveldą? Kodėl tokių moterų, kaip Galina Šimanovič, nuosavybė atsiduria bylinėjimosi teismuose dalyvavusiųjų, jų parankinių, kolegų, artimųjų ir net draugų rankose?

⸎ Šaltinis: <https://laisvas.info/vilniete-galina-simanovic-pasakoja-apie-zydu-mafija-vilniuje-ir-ja-aptarnaujancius-prokurorus-ir-teisejus/>, žr. 2024-06-14.

 

DIENOS AKTUALIJA:

NETOLI NUO VILNIAUS IR JOKIAME ŽEMĖLAPYJE NEPAŽYMĖTA

2025-04-03

DIENOS SENTENCIJA, PAMINĖTA UŽIMTUMO TARNYBOS PRIE LR SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS 2025-03-31 PARENGTAME IR IŠPLATINTAME PRANEŠIME SPAUDAI:

„Galbūt Europos darbo rinkos pasiekė dugną, bet kol kas iš jo nelipa“, – aiškino Enzo Weberis, IAB prognozių vadovas.

For further investigation

DIENOS AKTUALIJA:

GLITĖSIAI

2025-03-30

Papildyta 2025-04-01

 

Raktiniai žodžiai: glitėsiai, bybiotekininkė, pravalas, muziejininkė, šliundra.

Tyrimo metodai: poreikių ir lūkesčių analizė, atlikta Delfų metodu nuo 1998 m., archyvinių dokumentų, e-susirašinėjo, rašytinių tekstų analizė, neformalūs interviu, vykdyti nuo 1982 m., stebėjimas, gyvenimo būdo ir vertybių vertinimas, statistinių vertinimo skalių taikymas, koreliacijos koeficientų skaičiavimas, rizikos veiksnių vertinimas.

SANTRAUKA

Neišsemiama tema yra susijusi su vadinamąja Lietuvos akademine bendruomene. Apie jų triukus, kai nevaržomai pažeidžia Autoriaus teises, išsisuka sausi įkritę net į teisminių bylinėjimusi liūną, plagijuoja net paauglių parašytus referatus, skelbėme ne kartą, galite rasti publikacijas su rubrika „KAVONĖS“.

Šioje publikacijoje šitą visuomenės grupę, arba akademinę bendruomenę, vadiname tiesiog taip: GLITĖSIAI.

Žmogeliukai, išmuštruoti marksizmo-leninizmo dvasia, vienodai sušukuoti ir apkirpti, vienodai mąstantys nabagai, neturintys nei savo nuomonės, nei jokio kūrybinio potencialo, negabūs, išoriškai bjaurūs..., jų visų namuose – išsigimę patologiškai jų vaikai, anūkai, vegetuojantys nuo narkotikų dozės iki surūkytos žolės, paskui nuo suuostyto kokaino, kai pinigų padaugėjo, iki metadono, kai pinigai pasibaigdavo ir kelionei „į Tibetą“ išteklių neturėdavo..., paliegusios klipatos sutuoktinės, nepajėgiančios atlikti elementariausių namų ruošos darbų ir pagaminti valgyti namiškiams, apsistačiusios samdomomis tarnaitėmis, kad bent blyną ar kokią kiaulės kanopą išvirusios ant stalo patiektų..., ir visa tai dėsninga šiai visuomenės grupei. Tai yra ne mūsų visuomenės šviesuliai, kaip turėtų būti, o absoliutus degradų ir idiotų dugnas. Lietuviškai tikslus terminas būtų „padugnės“.

Jie turėjo įveikti didžiulį lūžį valdžioms keičiantis ir ypatingai tas buvo triuškinančiai sunku socialinių, humanitarinių, kitų mokslo sričių ir krypčių bei menų specialybių atstovams.

Dabar jie visi pasiskelbę vadybos guru ar bent jau ekspertais, akademikais, profesoriais, susiregistravę Vikipedijoje ir išsirūpinę iškilmingas laidotuves bei itin gražias, lyg pasakų riterių, kovotojų už laisvę ar bent jau pažangą, kliedesiais grįstas biografijas, ir tas yra mažų mažiausiai. Be to, jie edukavo į save panašius, šie esamu metu yra visur – nuo ministrų iki statutinių tarnautojų, teismų, prokuratūrų, viešųjų lėšų perskirstymo agentūrų ir t.t. Bet su jais dar blogiau: ne tik fiktyvūs diplomai jų rankose, ne tik fiktyvūs mokslo laipsniai, kurie net minimaliai neatitinka ir pačių kukliausių reglamentuotų reikalavimų. Jie beraščiai, paliegę balvonai, jų tarpe daug asmenų su priklausomybėmis, būti ne korumpuoti jie tiesiog negali --- įsakymus, ką daryti, gauna paprasčiausiai telefonu, išklauso stovėdami ir kaip kokie idiotai su išplautomis smegenimis vykdo ir deda parašus, kur liepta.

Keista tas, jog tokie proto vargšai, plius dar ir su priklausomybėmis, turi parašo teisę. Jie yra it kokie gvėros. Ir tas tiesa. Sistema gerai organizuota: visur sudaromos darbo grupės, jose --- tie marksizmo-leninizmo išdulkintais protais „edukatoriai“, kurie ir parengė šiuos dabartinius besmegenius pradedant nuo ekonomistų, teisininkų, medikų, baigiant muzikantais, vadybininkais, viešojo administravimo sistemos didesniais ar mažesniais sraigteliais, tai yra, klerkais, bei politikais, kas be ko. Vienas kitą dengia, idiotėja kolektyviai ir vis labiau, nes elementariai prisidirbo, apsivogė, prisišliaužiojo po fiestas ir banketus tiek, jog supuvo.

Kitas kraštutinumas – vadinamosios „bybiotekininkės“, iš jų dabar nemažai parengtų bei perkvalifikuotų yra į pasisėdėjimus muziejuose mėgstančias muziejininikes, kai viena muziejininkė apdujusia nuo preparatų ir vaistukų galva, po kelių chirurginių onkologijos srities operacijų lyg ir „dirba“ kažkurioje realybėje kartkartėmis nusikeldama į morfino nuspalvintą vaivorykštinę erdvę, dar ją aptarnauja muziejaus ūkio dalies personalas, mažiausiai vienas IT specialistas, mažiausiai viena apskaitininkė, bet dažniau jų žymiai daugiau, dar įskaitykite direktorių ir jo sekretorę, dirbančią po stalu, taip pat mažiausiai vieną vairuotoją ir grupelę visuomenininkų, besimaitinančių irgi iš to paties lovio – viešųjų išteklių perdalinamų ar iš valstybės, ar iš savivaldybių biudžetų, ar ir iš ten, ir iš ten bei dar iš ten, kur idiotų studentų tėvai susimoka už visą tų idiotų prastūmimą iki diplomo.

Be to, yra „bybiotekininkių" su profesorių ar docenčių laipsniais, kurios retsykiais pabuvodavo net pas kitus profesorius užsieniuose atlikti tą patį, ką atlikinėjo ir Lietuvoje. Taip, jos truputį rašyti ir net skaityti, bet tik labai nedaug, moka. Moka ir ant pirštų suskaičiuoti iki 4. Bet kadangi per paskutiniuosius 5 metus Lietuva tapo tiesiog ištisu muziejų kraštu, kai tų muziejų kiekis išaugo tokiu spartumu, jog net grybų dauginimasis po gero lietaus yra toli pralenktas pagal spartą, kaip tie muziejai atremontuotose strategiškai ir kitomis prasmėmis svarbiausiose ir brangiausios nekilnojamojo turto lokacijos vietose pavirto ir vietomis, kur pagal kažkiek naujesnį modelį sukuriami didžiuliai pasipelnymo loviai naujosioms kriuksėms-veltėdėms, kurias čia tiesiog vadiname senu geru, 20 amžiaus 8-9 dešimtmečiais sukurtu terminu „bybiotekininkės“.

Beje, atitinkamai išmuštruotos kaip tik anuo laikotarpiu tos „bybiotekininkės“ yra tiesiog vadinamojo akademiko Komo Dauno produktas su visa naująja muziejininkyste, ką drąsiai galima vadinti afera „rašytojos namelis, dar kolūkio laikais pirmininkas buvo paskyręs jai ten nedidelę patalpėlę skarmalams susidėti“. Ir dabar tos skarmalų patalpėlės nesunkiai apiforminamos tam tikra prasme lyg rezidencijų vietos naujos kartos parazituojančioms iš akademikų artimos aplinkos. Na, tiesiog kaip uoliai tarnaitei, buvusiai dykaduonių profesorių ar akademikų kliedesinių rašinėlių sutvarkytojai, apiformintai Elena-kampe tupinti šliundra, kuri supuvo nuo sifilio, visas veidas glitėsiais apėjo, todėl reikėjo 5 cm storio tinką užmesti.

Tokio kontingento kuriama „kultūra“ su visokiomis muziejų ir klojimo teatrų steigimo aferomis jau senokai yra grėsmingo pavojingumo lygio, bet tik kad niekas iš atsakingų institucijų atstovų to „nemato“ ir „nesupranta“. Tai yra, „nemato“ ir „nesupranta“, kaip didele sparta išplaunami viešieji pinigai, o Elena-kampe tupinti šliundra, supuvusi nuo sifilio, kurios tėvas Lietuvoje pasižymėjo tuo, jog gyviems sveikiems ir labai jauniems dirbantiems vyrams po 1945 m. Lietuvoje išbadydavo akis, supjaustydavo jų kūnus tiesiog malonumo vedamas ir apiforminęs visa tai, kad diegia tarybų valdžios politines ir partines nuostatas, skleidžia vienintelę teisingą kultūrą. Todėl tokiems jokia atsakomybė nebuvo pritaikyta ir iki 1990 m., ir po to, o jų dukros kaip Elena-šliundra, supuvusi nuo sifilio, jau po 1990 m. vis artėjo prie vis didesnio lovio, prie kurio sutilpo ir kitos bybiotekininkės, pavyzdžiui, Antakalnio Vilniuje „puošmena“ docentė Zenka su savo išsigimusiu pakrypusiu sūnumi, kuris 10 metų būdamas nesugebėdavo nei šaukšto į burną pataikyti, nei bent vieną pritūpimą padaryti, vien tik ėdė, nes lovys, prie kurio kriuksėjo ir bybiotekininkė Zenka, jo motina, didėjo.

Tokios kaip „bybiotekininkė“ Elena išties sukaupia, nugvelbia autorinių studentų darbų bekriuksėdamos tiek, kad nurėplioja ir įsikuria išties gerbūvio valstybėje, kuri, deja, yra visai ne Lietuva, ir pas ją daryti tą patį, tai yra, palėbauti už dyką, reguliariai nuvyksta esamu metu jau susenę akademikai Komai Daunai, jų veltėdžiai nedarbingi vaikai ir pakeliui dar išparduoda Lietuvos nacionalines vertybes, pavyzdžiui, Mažojoje Lietuvoje spausdintas biblijas ar kokį vieną kitą katekizmą.

Kitos, mažesnės kriuksės, kaip Telšių Grabaliauskienė, praminta „mergaite visiems reikalams“ bybiotekininkų tarpe, taip pakriuksėti, pašliurpti valdiškų pinigų kartu su į ankstesniojo sąstato Prezidentūrą įkištu mažuliuku rubuiliu mokslo daktaru Grabaliausku, užaugusiu iki gal 150 cm, kadangi žaisti mamą ir tėtį bei realiai daryti viską tą patį, ką darydavo ir jo mama ir tėtis, kad gandrai atskristų, pradėjo nuo mažumės, o nuo to, žinia, ūgis taip ir sustoja ties 8-10 metukų vaiko ūgio padala, ne daugiau, apiformintu užklijuoti Prezidentūros siunčiamų vokų kraštelius, gaudavo mažesnę prieigą nei valdiško lovio senbuvės bybiotekininkės su mokslo daktarų ir / ar docenčių, profesorių laipsniais dar iš tarybinio laikotarpio. Todėl Grabaliauskų duetas turėdavo iš visiškų idiotų, įstatytų už didelius kyšius į studijas universitete, padaryti mokslo magistrus net kai visi kurso draugai žviegdavo iš juoko, kai kokia Joškė, Moškė, Aida ar Mandavoškė ateidavo laikyti egzaminų ar gintis diplominio, kuris būdavo parašytas silpnaprotės iš Telšių mokslų daktarės Grabaliauskienės, o rubuiliukas kriuksiukas Grabaliauskas būdavo sąvaržėles iš Prezidentūros kanceliarijos pavogęs ir kur reikia susegęs.

Taip yra.

Grįžtant prie termino „glitėsiai“ privalu paminėti mažutėlį faktą, kuo baigiasi tų „glitėsių“ plitimas, kurio iki šiol niekas net nestabdė, o atvirkščiai – kūrė vis palankesnę terpę jiems vešėti įnirtingai praskolinamoje Lietuvoje.

Visi, arba beveik visi įmanomi tarptautiniai fondai ir pirmiausia ES per finansavimo projektų pagrindu sukurtus instrumentus, kada visada tarpininkės atsiranda įvairios agentūros, įsteigtos Lietuvoje tokia kiekybine apimtimi, jog greitai galėsime sakyti, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, net ir su visišku protiniu atsilikimu, nukamuotas daugybės priklausomybių, yra bent kartą pabuvęs ar agentūros vadovu, ar jo draugu bei švogeriu, na, bent vairuotoju ar namų tvarkytoja – tai jau tikrai, - užsuka finansinių injekcijų kranelius Lietuvai.

Mielieji, teks galų gale susiskaičiuoti, kas dirba, kas ne, kas moka rašyti, kas ne. Jei nemoka rašyti ir skaityti bei skaičiuoti bent jau iki 10, kodėl gavo ministro portfelį ar kodėl buvo paskirtas prokuroru. Taip pat elementariai patikrinti, jei nesugeba padaryti net vieno pritūpimo, kodėl gavo tarnybą policijoje ar kitoje statutinėje tarnyboje, kur kyšių ėmimas yra tiesiog pinigų lietus kasdien ir visi tai toleruoja, be to, jei yra išprotėjęs arba jei protelio iš viso nė neturėjo, kodėl vis dar dirba mediku ir licencijos niekas neatima. O svarbiausia – susiskaičiuoti, kokia žala Lietuvai padaryta dėl nurodytųjų „glitėsių“ netramdomo vegetavimo šiltnamio sąlygomis, kas jau seniai tapo parazitizmu ant Lietuvos visuomenės pečių.

Sprendimai elementarūs: kokio profesoriaus ar chirurgo, prokuroro, verslininko vaikus, anūkus skubiai privalu įkinkyti į viešuosius privalomus darbus non stop vietoje to, kad ištisai parazituoja, o kas tegalės ir toliau vegetuoti uždaroje patalpoje, nėra sunku nuspręsti. Tas yra lygiai tas pats kaip skaičiuotė „En den du ....ir išeini tu".

Lietuvos „glitėsių" atveju tie išeinantieji, ko gero, bus 999 iš 1000.

IŠVADA

Balandis – švaros mėnuo.

Būtina pasirengti dezinfekcijai bei utilizacijai. Pradžiai, žinoma, prokuratūrose, kadangi  ne nuo jų pradėjus, eilinį kartą visi teisingi sprendimai patirs atidėliojimą. Bent pradinius žingsnius atlikti apsivalant nuo „glitėsių“ ir užsiparazitavusiųjų puvėsių privalu, nes kitaip viskas ir liks „pravalu", kuriame jokio išsigelbėjimo turo nebus.

JAV, žinia, tik ką pradėjo apsivalymo darbus. Jei ras, kad Lietuvoje vis dar „glitėsių“ vešėjimo periodas, dezinfekuos, utilizuos privalomu būdu, nes vien už nesužymėtas pelkes žemėlapiuose gali grėsti Lietuvai ne tik finansinės sankcijos dar ir iš JAV pusės. Beje, tos sankcijos absoliučiai būtų teisėtos visomis prasmėmis, įskaitytinai bendrąsias moralės ir etikos normas, įtvirtintas bet kurioje religinėje ar kitu pagrindu susivienijusioje bendruomenėje.

DIENOS AKTUALIJA:

VYKS DALINIS SAULĖS UŽTEMIMAS

 

2025 m. kovo 29 d., šeštadienį, vyks dalinis Saulės užtemimas. Užtemimas bus matomas Lietuvoje, jei dangus bus giedras nuo 12 val. 57 min. iki 14 val. 12 min. Maksimumą šio užtemimo numato įvyksiant 13 val. 35 min.

Dalinių užtemimų metu Mėnulis užstoja tik dalį Saulės disko, todėl apšviestumas praktiškai nepasikeičia.

Saulės užtemimams stebėti, priešingai nei Mėnulio, reikalingos specialios apsauginės priemonės. Patariama naudotis Saulės filtrais. Be jų negalima žiūrėti į Saulę.

Šeštadienį Europoje užtemimas bus matomas visoje Europoje, taip pat Vakarų Afrikoje, rytinėje Šiaurės Amerikoje ir Šiaurės Azijoje. Likusiame šiauriniame Žemės pusrutulyje bus galima stebėti, kaip Saulės diskas susitraukia labiausiai. Tai bus matoma šiaurės rytų JAV, Grenlandijoje ir Rytų Kanadoje.

Šaltiniai: Euronews, Lrt.lt

DIENOS AKTUALIJA

KOVO 29-ąją, LIETUVOS ĮSTOJIMO Į NATO DIENĄ, PASITINKANT

2025-03-28

NUGALI „RYŽAS“ 

PROBLEMA – IEŠKOJIMAI – SPRENDIMO BŪDAS

 

Plėšriųjų žinduolių rūšis – lot. FELIS CATUS

Ne kartą teko stebėti, kaip elgiasi benamiai katinai (lot. Felis catus) miesto teritorijoje. Žinia, jie neretai pešasi, šnypščia, žymisi savo teritoriją, kol nebūna iškastruoti išties kovoja vienas su kitu. Kovo mėnesį dar būna vadinamasis „morčius“, kačių serenadų, kaukimo, intensyviai iškapstytų miestiečių gėlynų, kai katės atlieka savo gamtinius reikalus, benamių kačių ėdalo sudėliojimo kiemuose, jų vojažų po apylinkes naktimis metas, kada kačių naudingumo klausimais pareikšti nuomonę sutinka ne vienas ir diskusijoms galo net gali nebūti.

Bet ar teko kada nors matyti tikrą dviejų stiprių gerai įmitusių benamių katinų kovą? Vaizdelių apie įdomų ir kartais juokingą namuose laikomų katinų ir kačių elgesį nufilmuota yra daug. Taip, katinai moka kautis net būdami gerai pašerti ir laikomi šiltoje namų aplinkoje. Tačiau vaizdas, kaip jie kaunasi natūralioje ir iš anksto nesurežisuotoje aplinkoje yra vertas „Oskaro“. Visada nugali „ryžas“ katinas. Ir niekada nebūna kitaip. Jo smūgis letena į priešininko snukutį būna toks tvirtas, jog net tos pačios svorio kategorijos ne „ryžas“ katinas nulekia it futbolo kamuolys kelis metrus į šoną prieš tai truputį lyg išmestas į orą. Kadangi neteko matyti dviejų „ryžų“ katinų kovos, tikėtina, jog jei ji būtų nesurežisuota, laimėtų tas, kuris „ryžesnis“.

Tolimesni svarstymai šiuo klausimu tegali būti apie spalvų paletę ir atspalvių klasifikavimą iš kategorijos „ryža“ spalva ir jos atspalvių gausa bei tame kontekste būtinas paminėjimas yra vieno iš svarbiausių veiksnių – žalios akys. Nes jos nulemia pergalę. Katinų pasaulyje taip. O kaip kitur?

 

STIPRIAUSIA VISAME PASAULYJE IR MODERNIAUSIA JAV ARMIJA 4 SAVO PĖSTININKŲ DIVIZIJOS KARIŲ PABRADĖS POLIGONO TERITORIJOJE, LIETUVOJE, GALIMO PRARADIMO KLAUSIMAIS TREČIA PARA NEGAUNA ATSAKYMO: KUR YRA DINGUSIEJI BE ŽINIOS?

 

JAV kariuomenės karių dingimo be žinios klausimu pranešimai pradėti transliuoti nurodant 2025-03-45 16:45 val. Lietuvos laiku (UTC +1).

Kadangi Lietuvos rezonansą sukėlusi nelaimė Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje intensyviai aptarta ir tarptautinėje erdvėje, apie įvykį rašė JAV žiniasklaida, vien iki 2025-03-27 atlikto stebėjimo metu „Mediaskopo“, kaip tyrimo paslaugos teikėjo, analizės rezultatai parodė, kad apie dingusius keturis amerikiečių karius užfiksuota 1,87 tūkst. publikacijų, Lietuvoje tokių publikacijų – 492. Be to, aptiktos 248 publikacijas vokiečių spaudoje. Įvykis nušviestas Graikijoje (131 publikacijos), Bulgarijoje (122 publikacijos), Rumunijoje (117 publikacijos), Turkijoje (103 publikacijos) ir Didžiojoje Britanijoje (102 publikacijos), kur žiniasklaidos priemonėse negailėta laiko ir erdvės šiai temai. Eltos užsakymu atlikta žiniasklaidos stebėjimo akcija paviešinta, susipažinti gali visi, išsamiau šio klausimo nebegvildensime. Tačiau esminį klausimą pateikiame šiandien, kovo 28-ąją, ryte, kadangi 16:45 val. bus lygiai trys paros, kaip dingusieji be žinios JAV kariai ieškomi. Klausimas toks: KODĖL NEPASKELBTI TŲ 4 DINGUSIŲJŲ KARIŲ ATVAIZDAI, NUOTRAUKOS IKI ŠIOL IR KAIP SUPRASTI TOKIĄ „PAIEŠKĄ“, VYKDOMĄ JAU TREČIA PARA? Juk nėra aišku, kaip jie atrodo, tie dingusieji. Tuo pačiu metu pažymėtina: trečia para mes visi esame paskandinti informacijoje apie sunkiasvorę karo techniką, jos rūšis, požymius, privalumus ir trūkumus bei Lietuvos kraštovaizdį ir akivarų, arba pelkėtų vietovių, reiškinį: net savo plotu išoriškai mažutėje balutėje tarp žavingų brūzgynų, miškelių, greta ežerėlio prasmenga šarvuota stipriausios Pasaulyje JAV kariuomenės karo technika, valdoma 4 profesionalų ir moderniausių centralizuotų, automatizuotų bei visaip kaip unikalių, pažangių sistemų, iš kurių, įskaitant ir profesionalius, tvirtos sveikatos žmones, niekaip nebuvo pastebėta, jog sunkiasvoris šarvuotis kryptimi link akivaro gali prasmegti.

Akivarų, pelkėtų vietovių klausimu vertėtų prisiminti ir kelių šimtmečių senumo reikalus, kai per dabartinę Žemaitijos, Aukštaitijos teritoriją niekas iš ne vietinių gyventojų praeiti ir nesugebėdavo ne tik dėl kūldringų reiškinio nesupratimo ir nežinojimo, kas yra tie vadinamieji „pelkių žmonės“. Tiesa, nuo IX amžiaus jau ir kai kurie ne vietiniai, tačiau labai organizuotu būdu bei visada su vedliu, žinančiu vietinės pelkės, brūzgynų bei miškingų vietų ypatumus, sugebėdavo retsykiais nusigauti iki dabartinio Vilniaus. Ko gero, tokios rūšies senovinis „turizmas“ buvo su gausiu adrenalino prieskoniu ir itin nepigus tokios patirties įgyti užsimaniusiems.

Todėl nieko stebėtino, jog karo reikaluose seniai nebestebina nieko reiškinys, kai sakoma: atėjau vienas, visus apsupau ir laimėjau.

Užjausdami dingusiųjų be žinios karių šeimas, kitus karius, liekame laukti, jog ateityje ne klausimai apie karo technikos rūšis, jų savybes, naudą, kainą, poreikį bus keliami į pirmas vietas tokiais ir panašiais atvejais. Su kuo susidūrėme duotuoju atveju yra klaikus kario profesijos nužmoginimas. Atskiras karys lyg nebeegzistuoja, nėra nė jo atvaizdo, nei vardo, pavardės, laipsnio, vien tik nurodyti pėstininkų divizijų numeriai.

 

BET KAS TADA, JEI PRALAIMĖJAI, NES ESI KOLEKTYVINIS DEBILAS?

 

Yra toks terminas. Jis vartoti pradėtas dar tarybiniu laikotarpiu. Viskas daroma kolektyviai, niekas nieko nežino išsamiai, profesijos įgyjamos tokio pobūdžio: „Sraigtelio ... toliau detalės kodas ... inžinierius“, etc. Atsirasdavo didžiuliai kiekiai savarankiškai iš viso negebančių mąstyti, nors kažką nuspręsti žmonių, net vadinamuosius sodo namelius statydavosi pagal du griežtai reglamentuoto tipo vienodus visiems projektus, nukrypimai nuo standartizuoto projekto brėžinio nebūdavo leidžiami. Mąstyti nereikėjo. Visi buvo daugmaž vienodi, klasifikacija buvo visur, įsakymų ir jų vykdymo be jokių pašalinių klausimų tvarka vyravo taip pat visur.

Kolektyvinis debilizmas tvirtas šaknis įgaudavo dar kūdikių gimdyklose, priežiūros įstaigose, darželiuose, internatuose, kitur, nes nuo gimimo kuo didesnėse grupėse vaikus būdavo įmanoma užauginti pigiau, o kai jie tapdavo paaugliais, jaunais žmonėmis ir taip iki senatvės, kolektyvinės tvarkos idėjos ir jų taikymas tik stiprėdavo.

Kaip nebūtų keista, nukentėjo nuo viso to būtent dabartiniais terminais vadinamosios „žinomos“ šeimos, kas anuomet buvo partinė nomenklatūra, valstybinių gamyklų direktoriai, kolūkių pirmininkai, valdžios išlaikomi menininkai, kurie kūrė tai, „ką reikia“, profesūra, nomenklatūrą aptarnaujantieji medikai, juristai, ekonomistai, būtinųjų paslaugų sektorių vadovai, vykdomosios valdžios šulai. Tai iš jų šeimų kilę dabartiniai beviltiški narkomanai, nedarbingi visiškai asmenys, kurių poreikiams buvo įsteigti net atskiri universitetai, akademija, kolegijos, poilsio zonos ir taip toliau. Niekam ne paslaptis dėl ko. Net kai visi mato ir žino, juokiasi, šaiposi..., kaip tu pasakysi žinomo eks-ministro ar eks-prokuroro, profesoriaus ar chirurgo šeimos nariams, kad jų duktė ar anūkė yra ne tik narkomanė, bet jau ir idiotė nuo gimimo bei jog pagydyti, pakeisti to niekaip neįmanoma, bus tik blogiau. Todėl buvo sukurta ištisa iškreiptų veidrodžių industrija su fiktyviais bakalaurų, magistrų, mokslo daktarų ir net generolų bei profesorių laipsniais, ypatingai gerai apmokama reklama, kas kažkiek leisdavo pagyventi iliuzijoje, kad tragiška kaip karas ir baisi kaip maras kokio žinomo žmogėno duktė-narkomanė yra talentinga dainininkė ar dizainerė, kt. Pavyzdžių yra sočiai, išvardinta nebus, žino, mato visi.

Klausimas yra toks: AR SUVOKIATE, KIEK ŠI VISA IŠKREIPTŲ VEIDRODŽIŲ INDUSTRIJA KAINUOJA IR KOKIO LYGIO RIZIKOS YRA DĖL TO, NES IŠ ŠIO IDIOTŲ, NARKOMANŲ, NIEKADA NEBEĮMANOMŲ NORS APGYDYTI YRA FORMUOJAMI NE TIK PROKURATŪRŲ, TEISMŲ, BET IR MINISTERIJŲ, SAVIVALDYBIŲ, MEDIKŲ, STATUTINIŲ TARNAUTOJŲ, UNIVESITETŲ, AGENTŪRŲ KOLEKTYVAI, KURIUOSE IŠ 10 REALIAI DARBINGAS YRA GERIAUSIU ATVEJU 1 ASMUO, O VADINAMAJAME VERSLO SEKTORIUJE PADĖTIS DAR KLAIKESNĖ?

Ar suvokiate, jog jau turime reiškinį su pavadinimu "viceministrė Kurvočkina" ir vicemerę su neegzistuojančio universiteto bakalauro laipsniu?

Iliuziniai pasaulėliai visada subyra. Kada tai bus Lietuvoje? Juk čia kuriama „Gerovės valstybė“. Gal ta „gerovė“ įsivaizduojama tuomet taip: 100 procentų valstybės populiacijos yra absoliučiai laimingi nuolatinėmis dozėmis nemokamai aprūpinami narkomanai, atsiskraidinantys kvaišalus su dronais ir jiems praneša, kada turi keltis, kada miegoti, kada sėsti, robotas, už juos dirba dirbtinis intelektas, o kas liko iš žmonėms būdingo gyvenimo, viskas tik virtalioje aplinkoje.

Na, sakykim, galimas ir toks absurdas. Bet tuomet kitas klausimas: KAS UŽ ŠĮ BALAGANĄ MOKĖS?

 

PROBLEMŲ NE VIENA. JEI JOS NEIŠSPRENDŽIAMOS, NET MINĖTI NEBUVO VERTA. TAIP AR NE?

Problemų rato mažesnioji dalis įvardinta aukščiau. Gyvename jau ne kolektyvinio debilizmo, o kolektyvinio idiotizmo sąlygomis ir, deja, tas yra tiesa.

Taip, tai įmanoma išspręsti. Dviračio išradinėti nereikia, jis jau išrastas seniai. O aukščiau paminėtais klausimais iškreiptų veidrodžių tema nereikia nė Alisos iš Stebuklų šalies ieškoti.

Sprendimas, ir išties geras, rastas Japonijoje. Išsamiau skaitykite čia:

GRĖSMĖ NR. 1 PARADOKSŲ KRAŠTE --- LIETUVOJE.  IŠEITIS --- ŽILAGALVIŲ NARKOMANIŲ ĮKALINIMAS AMŽINAI IR JŲ PRIVERSTINIS DARBAS KALĖJIMO FABRIKE. 2025-01-26. <https://www.leidinyssau.lt/info>

Svarbu paminėti, jog prie panašaus sprendimo galimai bus priartėta ir Lietuvoje. Tas yra optimizmo suteikiantis dalykas. Išsamiau skaitykite čia:

57 mln. Eur vertės Šiaulių kalėjimo PPP atsidūrė teisme: laimėtojas viską vertina kaip „krikštą“.  Kamilė Gineikaitė. 2025-01-08.  <https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2025/03/27/news/r-mockus-apie-naujo-siauliu-kalejimo-statybas-projektas-bus-pasirasytas-tik-isitikinus-kad-valstybe-nepermokes-37097402> ir

<https://www.vz.lt/statyba-ir-nt/2025/01/08/57-mln-eur-vertes-siauliu-kalejimo-ppp-atsidure-teisme-laimetojas-viska-vertina-kaip-kriksta>

Kaip visa tai atrodo praktikoje, pasižiūrėti galite čia:

https://edition.cnn.com/2025/03/17/world/video/el-salvador-prison-holding-venezuelans-deported-us-trump-digvid

https://edition.cnn.com/2025/03/26/world/video/inside-el-salvador-cecot-prison-culver-pkg-digvid

Ir tada suprasite, kur yra tikroji prokurorų kaip R. Blaževičius, L. Sabutis, jų vaikų, kitų nusižengusiųjų stambiu mastu recidyvistų ir jų patarnautojų neretai iš medikų, kaip Snieguolė Sluckytė, kitų panašių narkomanų, profesorių, muzikantų ir pan.  profesinės bendruomenės bei vykdomosios valdžios veikėjų „įdarbinimo“ vieta --- elementariai tam skirtame izoliaciniame kalėjime, kur viskas bendra ir jokio privatumo. Visi ten lygūs, lygesnių nėra.

Taigi, kadangi ne tik nurodėme esmines rizikas ir jų sprendimo būdą, metas grįžti prie įžanginės temos apie katinėlius ir hierarchiją jų tarpe, nes jų pasaulyje lygybės nebuvo, nėra ir nebus, jie visada išliks kovotojais už vietą ir eilę būti laimėtojais. Žinia, turime grįžti prie vadinamosios kovų, rungtynių, varžymosi, kas geresnis, gražesnis, stipresnis, temos būtent Lietuvos įstojimo į NATO dienos bei 21 metų sukakties narystės aljanse išvakarėse su nuoširdžiu priminimu, ką pažodžiui reiškia trumpinys NATO ir kas yra Šiaurės Atlanto vandenyno teritorinės ribos, į kurias jokios vietovės su pavadinimu Ukraina nepatenka. Pagal visas griežtomis metodikomis pagrįstas tarpdalykines patikimas išvadas Ukraina nėra nei Europa, nei nors kažkiek priimtina į NATO. Kultūros, bendrųjų vertybių prasme yra lygiai tas pats. Tolimesni iš anksto surežisuoti performansai ir reketo akcijos Pasauliniu mastu jau niekam nebeįdomūs. Didžiausia siekiamybė --- suprasti, jog performansai žlugo, teatras sudegė, sudegusio teatro direktoriui ir pagrindiniam klounui kontrakto nebepratęs. Militarizmo srityje reketu užsiimantys klounai yra ignoruojami.

 

„WIN WIN“ TAISYKLĖS GALIOJA IR KATINŲ TARPE, KITUR --- NEŽINIA

 

Jau išsiaiškinome, jog plėšriųjų žinduolių tarpe bet kurią kovą, jei ji iš anksto nesurežisuota, vyksta natūralioje aplinkoje, nėra jokių vadinamųjų išankstinių lažybų, statymų, įsikišimų, laimi vadinamasis „ryžesnis“, lietuviškai tai būtų „rudžiausias iš visų rūdžių“. Arba tas, kurio atspalvis arčiausiai vario kolorito.

Bet ar tikrai tai yra kova su vienintele ir nepajudinamai vienoda taisykle, jog laimi „ryžas“?

Galimai yra įmanoma ir „Win-Win“ situacija net tokiais atvejais, tai yra, kažkokiu būdu pralaimėjusiųjų lyg ir nebūna, kažkokiu būdu gal gali laimėti abi pusės?

Kadangi nesinori visko apibendrinti tamsesniais tonais ir pesimizmu artėjančių švenčių proga vertas paminėti: „ryžas“ katinas visada gali turėti ir ne „ryžų“ kačiukų, tuomet laimėtojų dinastija pasibaigia. O ne „ryžas“ visada turi, nors ir labai menką, šansą susirasti „ryžą“ katę. Bet jos tikrai labai brangios visomis to žodžio prasmėmis, nes būtinas elementas yra žalios akys. Rūšis vadinama „Sicilietiška katė“.

Apie vendetą ir jos taisykles gal kitą kartą.

SPRENDIMO BŪDAS:

Vadovaujantis analogijomis iš gyvūnų ir plėšriųjų žinduolių aplinkos, būtina priminti lietuvių liaudies pasaką: kai susirgo valdovas liūtas, lapė pas jį nuo pirmos dienos padėti, patarti, gydyti atbėgti kartu su visais žvėrimis neskubėjo. Ji pas sirguliuojantį liūtą atvyko tada, kai liūto niekas pagydyti nesugebėjo. Į liūto pagrūmojimus, kad lapė jo neatvyko aplankyti, ši atsakė, jog visą tą laiką tarėsi, ieškojo gydymo būdų ir galų gale ji  jau gali pagydyti liūtą. Liūtas, žinoma, paklausė: „Kaip?“, koks tas būdas pasveikti? Lapė gudriai atsakė, jog liūtui reikalingas pats šilčiausias kailis ir tokį turi tik vienas vienintelis vilkas. Be abejo, vilko gyvenimėlis tą pačią akimirką nutrūko, nes jo kailio būtinai reikėjo liūtui. Ar liūtas pasveiko, pasakoje nėra užsimenama, tačiau jei pasaka priskiriama lietuvių liaudies kūrybai, žinia, lapė tikrai buvo „ryža“. Todėl ir ne kačių atveju nugali „ryžas“, šuninių plėšriųjų žinduolių (lot. Canidae) šeimoje, kuriai priklauso ir lapė su vilku, lygiai tas pats kaip katinėlių aplinkoje, kurios dalis yra ir valdovas liūtas, katinių šeimos atstovas (lot. Felidae).

NEJAUGI TAIP IR YRA?

Apie Žmogaus teises jau rašėme ir ne kartą. Šiuosyk tiek. Maloniai kviečiame pagal pateiktą aukščiau nuorodą  aplankyti virtualiai CNN nufilmuotą Salvadoro kalėjimą, kur įgyvendinamos visos recidyvistų, pakrypusiųjų, kitų nusikaltėlių iš žinomų šeimų, narkomanų, kas yra dažno Lietuvos prokuroro, notaro ar profesoriaus, buvusios ministrės, mero bei jų šeimų narių atitikmuo, teisės į maistą, būstą, kūno higieną, sveikatos priežiūrą ir net teisė į darbą, mokslą, miego ir darbo režimą.

O Jums, jei bent dalį teksto skaitėte, paliekama teisė nieko nesuprasti. Mat informacija, patikrintos žinios, jų įsisavinimas –-- ne kiekvienam. Todėl turite pagrindinę teisę: galite drąsiai ir viešai save vadinti paprasčiausiai idiotu, tik neužmirškite pabrėžti, kad kolektyviniu idiotu, nors ir niekada nesugebėjote perskaityti F. Dostojevskio „Idioto“ ir todėl nežinote, kas tai yra. Tiesiog visiškai nieko nežinote. Bet būkit geri, neturėkite tiek nachališkumo ir nebeimkite nei atlyginimų, nei jokių premijų, nei kokių privileginių paskatų iš viešojo biudžeto. Ratas uždaras.

Su katėmis į kalėjimus nepriima. Dirbti reikės be augintinių jūsų artimoje kalėjimo kameros aplinkoje. Anksčiau ar vėliau taip bus. Todėl jei eisite ten savo noru, kažkiek išsirūpinsite geresnes sąlygas, pavyzdžiui, gultą be jokio čiužinio arčiau dieną ir naktį įjungto šviestuvo.

Tiesiog Jūsų, iš tų „žinomų“ šeimų, jau per daug ir iškreiptų veidrodžių triukas žlugo.

Post scriptum. Jei kam nors analogijos iš faunos pasaulio nepatiko, drąsiai galite pasitelkti floros pasaulio analogijas patys savo reikmėms. Bet rasite visiškai tą patį, nes ir floros aplinkoje egzistuoja hierarchija, įnirtinga kova už vietą po Saule ir vadinamieji „mėsėdžiai, arba plėšrieji augalai“, kas faunos atstovų klasifikacijoje yra plėšrieji žinduoliai ir kelis jų atstovus jau paminėjome šioje publikacijoje aukščiau. O jei ir tada įrodymų bus negana – drąsiai imkitės grybų pasaulio analizės arba orientuokitės vien į vabzdžius ar moliuskus. Bet ir ten lygiai tas pats, deja.

Smalsesnieji apie tai, kaip net žaviosios pūstauodegės voverės, žinomos kaip riešutukų ir sėklyčių mėgėjos, reikalui esant tampa plėšriomis mėsėdėmis ir jų pateikalu tampa buvę jų žaidimų miške kompanjonai graužikai, gali pasiskaityti čia:

STULBINAMA: ŽAVIOSIOS VOVERAITĖS TAPO OPORTUNISTĖMIS. 2024-12-19. <https://www.leidinyssau.lt/idomu/>

Šaltiniai: Elta, CNN.

 

DIENOS AKTUALIJA:

KOVO 27-oji – TEATRO DIENA

2025-03-27 BVK naujiena:

MIMIKRIJA


Bulba klausia Alaušo:

– Kaip vadinasi reiškinys, kai visi daro tą patį?

– Masinė psichozė, – atsako draugas.

Taip pat humoro skyrelyje galite pasiskaityti apie artistų, muzikantų, birbynininkų, pedofilų, gerantofilų, zoofilų, juristų ir medikų aplinkos masinio naudojimo kloaką dvokiančią Aidą ir jos motiną buldogą Dalę, seną nudėvėtą sostinės narkomanę su dideliu stažu ir dar didesne buldogo morda iš Mū-Mū universiteto Personalo skyriaus.

O kaip atrodo kloaka, kai žodis vartojamas jo prasmę siejant ne su tam tikra žmogaus kūno vieta, o su pastatu ar jo dalimi, neseniai skelbė užsienio žiniasklaida, publikavusi vienos tautinės mažumos, kurios atstovai nuolatos zirzia, kad jų niekas nemyli ir vadina smirdinčiais, liepia dirbti, o ne veltėdžiauti ir sukčiauti, ritualinės tupyklos, rastos greta tos vietos, kur klestėjo antikiniai didingi statiniai, netoli teatro, be abejo, atvaizdus. Ten apiplaudavo, nuskusdavo jų juodus šerius nuo rankų, kojų, nugaros, papilvės, pasmakrės, panosės, dezinfekuodavo jų visas, kiek tik yra, kūno skyles pigiu actu, kad virusų, triperio, sifilio neplatintų, nesmirdėtų Aida, Dalė, Irka ar kokia didžiasnukė Ania, visokios medikės, kas anksčiau būdavo tiesiog šūdvežiai, kitus pigios karčiamos lygio "artistus", komunalinio ūkio specialistus ir išprotėjusius migrantus klounus.

Daugiau rasite čia: <htpps://www.leidinyssau.lt/humoras/>

DIENOS AKTUALIJA:

DIIIDELIS KONTRASTAS

2025-03-26

„Ir iš silpnapročio nepadarysime protingą, nors jį kažin kaip lavintume ir tobulintume. (...) reikia aiškiai pasakyti, jog ir geriausio maitinimo, gyvenimo ir priežiūros priemonės neprašalins tų išsigimimo užuomazgų, kurios jau glūdi lytinėse ląstelėse ir perduodamos tolimesnėms kartoms Mendelio dėsniais“ (Bendoravičius, 1932: 54-55).

Vilniaus dabartinės populiacijos tikrieji vaizdai pateikiami žemiau. Kūriniai yra sukurti 10 metų vaiko, jo laisvalaikiu, be niekieno nurodymų ar pamokymų, tiesiog vaikas stebėjo aplinką ir ją atkūrė vaizdu. Daugelį personažų lengva atpažinti, nustatyti, kas yra prototipai. Siūlome ir Jums atspėti, kas yra kas vaiko piešiniuose.   Kūriniai yra čia:

 Į „Padėkime sau'19“ klausimus atsako žymus Lietuvos genetikas, akademikas Vaidutis Kučinskas

Pateikta 2020 m. liepos mėn., skelbiama pakartotinai 2025-03-26

Vaidutis Kučinskas – Lietuvos genetikas, akademikas, profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, nusipelnęs Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojas. V. Kučinskas yra gerai žinomas žmogaus ir medicininės genetikos specialistas. Profesoriaus V. Kučinsko mokslo darbai daugiausiai susiję su lietuvio genomo ir lietuvių tautos genų fondo tyrimais. Jų rezultatai pateikti daugelyje tarptautinių mokslo kongresų, konferencijų ir simpoziumų, publikuoti daugiau nei 600 mokslo straipsnių genetikos ir genomikos klausimais. V. Kučinskas yra pirmasis žmogus Lietuvoje gavęs atlyginimą už praktinės genetikos vystymą, įdėjęs daug pastangų organizuodamas praktinę genetinio konsultavimo sistemą Lietuvoje.

KLAUSIMAS: Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2020 m. neįgaliųjų asmenų diskriminacijos problemoms skirtame Raporte, kuriuo turi vadovautis visų valstybių įvairaus rango valdininkai, medikai, mokslo darbuotojai, tyrėjai, kai sprendžiami bet kokie su neįgaliais asmenimis susiję klausimai, rekomenduojama stabdyti visų rūšių diskriminaciją neįgaliųjų asmenų atžvilgiu ir didžiausias dėmesys skiriamas bioetikai. Raporte pranešama: „Bioetika turėtų apsaugoti žmogaus teises, apibrėžtas Neįgaliųjų teisių konvencijoje. Praeityje daugelis žmonių su negalia buvo sterilizuoti, naudojami moksliniuose tyrimuose arba nužudyti“. Taip pat pabrėžiama, jog asmenims su negalia „yra skiriamas gydymas arba jie įtraukiami į mokslinius tyrimus, su kuriais jie nesutinka, jų nenori“. Kokia situacija yra Lietuvoje asmenų su negalia ir bioetikos klausimu?

ATSAKYMAS: Reikia pasakyti, kad Lietuvoje galioja Biomedicininių tyrimų įstatymas. Lietuvos Bioetikos komitetas vykdo tam tikrą šios veiklos reguliavimą. Biomedicininių tyrimų etinis reglamentavimas Lietuvoje gali būti pristatytas išsamiau.

Biomedicininių tyrimų atlikimą Lietuvoje reglamentuoja specialusis įstatymas –Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas[1] ir lydimieji teisės aktai.

Įstatyme biomedicininiai tyrimai apibrėžiami kaip „biomedicinos mokslų hipotezių patikrinimas mokslo tiriamaisiais metodais, kuriuo siekiama plėtoti mokslo žinias apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką, gydymą ar profilaktiką“. Biomedicininių tyrimų objektai gali būti gyvi ar mirę žmonės ar jų grupės, žmogaus embrionas, žmogaus vaisius, žmogaus biologinis ėminys ir sveikatos informacija (3 str.).

Taigi, mokslinis tyrimas, kad būtų kvalifikuojamas kaip biomedicininis tyrimas, turi atitikti visas šias sąlygas:

  1. tyrimo metu naudojami mokslo tiriamieji metodai, juo kuriamas naujas mokslinis žinojimas[2], tikrinama mokslinė hipotezė;
  2. tyrimas priklauso biomedicinos mokslų sričiai[3] (tikrinama vieno ar kelių medicinos ir sveikatos mokslų krypčių hipotezė);
  3. tyrimu siekiama plėtoti mokslo žinias apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką, gydymą ar profilaktiką;
  4. tyrimo objektas yra gyvas ar miręs žmogus ar jų grupės, žmogaus embrionas, žmogaus vaisius, žmogaus biologinis ėminys ar sveikatos informacija.

Jei mokslinio tyrimo projektas neatitinka bent vienos iš keturių sąlygų, jis nepatenka į Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo reguliavimo sritį.

Pavyzdžiui, tyrimai, kuriais siekiama nustatyti pacientų ar klientų požiūrį, nuomones, lūkesčius, jų pasitenkinimą gaunamomis paslaugomis ir pan., ar įvertinti darbuotojų motyvaciją, pasiekimus, kompetencijas, jų darbo sąlygas ir panašius veiksnius sveikatos priežiūros įstaigose ir ne tik, nepatenka į Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo reguliavimo sritį. Nepaisant to, kad tokio pobūdžio tyrimų objektas yra žmonės, tačiau jais nesiekiama plėtoti mokslo žinias apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką, gydymą ar profilaktiką.

Į Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo reguliavimo sritį taip pat nepatenka medicinos ir sveikatos mokslų sričių tyrėjų atliekamos sisteminės apžvalgos, meta-analizės, nes šių tyrimų tiesioginis objektas nėra konkretus žmogus ir/ar jo sveikata.

Nuasmeninti klinikinių atvejų aprašymai taip pat nelaikytini biomedicininiais tyrimais, ir jiems nereikia gauti etikos komiteto leidimo[4].

Studentų atliekami tiriamieji darbai dažniausiai taip pat nelaikytini biomedicininiais tyrimais. Nors, tam tikrais atvejais, studentų atliekamų mokslinių-tiriamųjų darbų siekis - tirti žmones, jų biologinę medžiagą ar sveikatos informaciją, visgi, studento mokslinio-tiriamojo darbo tikslas – įgyti būtinų profesinių žinių ir gebėjimų  (laikantis Pacientų teisių įstatymo reikalavimų), o ne kurti naują mokslinį žinojimą, kurti ir tikrinti mokslines hipotezes[5].

Viena iš svarbių praktinių pasekmių, nustačius, kad tyrimas priklauso biomedicininio tyrimo kategorijai – reikalavimas gauti atitinkamo etikos komiteto leidimą (Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas, 20 straipsnis) ir laikytis kitų įstatyme įtvirtintų reikalavimų (Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas, 5 straipsnis).

Tyrėjas, planuodamas tyrimą, kuriuo siekiama plėtoti žinias apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką, gydymą ar profilaktiką, turėtų įvertinti, ar jo tyrimas atitinka biomedicininio tyrimo kriterijus. Jei tyrėjams nepavyksta savarankiškai nustatyti, ar jų planuojamas mokslinis tyrimas patenka į Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo reguliavimo sritį, rekomenduojama pasikonsultuoti su regioninių biomedicininių tyrimų etikos komitetų arba Lietuvos bioetikos komiteto specialistais.

[1] 2000 m. gegužės 11 d. Nr. VIII-1679 Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymas. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.101629/zeDHkkWeJM.

[2] “Plačiai priimta mokslinio tyrimo samprata yra ši – mokslinis tyrimas reiškia sistemingą tyrinėjimą, įskaitant ir tyrimo plėtojimą, testavimą ir vertinimą, skirtą plėtoti ir prisidėti prie generalizuoto žinojimo”. Macklin R. Research Ethics Today. Grey Areas in Research Involving Human Subjects. Multinational Research. Prieiga per internetą: https://www.grifols.com/documents/4662337/4688925/Macklin%2Blectures.pdf/4fde2856-4c4c-4f79-81de-1224bf81bb18.

[3] Pagal naująjį Mokslo sričių klasifikatorių biomedicininiams tyrimams būtų priskiriami medicinos ir sveikatos mokslų srities moksliniai tyrimai – medicina, odontologija, farmacija, visuomenės sveikata ir slauga (Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 6 d. Nr. V-93 įsakymas „Dėl mokslo krypčių ir meno krypčių klasifikatorių patvirtinimo“). Prieigos per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/010f04102a1211e9b66f85227a03f7a3; ; https://www.lmt.lt/lt/mokslo-politika/patariamoji-institucija-mokslo-politikos-klausimais/mokslo-ir-meno-sriciu-ir-krypciu-klasifikacija/2321.

[4] Lietuvos bioetikos komitetas: „Ar reikalingas paciento sutikimas, jei gydytojas nori aprašyti konkretaus paciento ligos atvejį mokslo žurnale ar jį pristatyti konferencijoje?“. Prieiga per internetą: http://bioetika.sam.lt/index.php?929366291

[5] Lietuvos bioetikos komitetas: “Ar studentų atliekamiems tiriamiesiems darbams reikia gauti Lietuvos bioetikos komiteto arba regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą?“. Prieiga per internetą: http://bioetika.sam.lt/index.php?3348391138

[6] Lietuvos bioetikos komitetas: „Ar reikalingas paciento sutikimas, jei gydytojas nori aprašyti konkretaus paciento ligos atvejį mokslo žurnale ar jį pristatyti konferencijoje?“. Prieiga per internetą: http://bioetika.sam.lt/index.php?929366291

[7] Lietuvos bioetikos komitetas: “Ar studentų atliekamiems tiriamiesiems darbams reikia gauti Lietuvos bioetikos komiteto arba regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą?“. Prieiga per internetą: http://bioetika.sam.lt/index.php?3348391138

KLAUSIMAS: Lietuvoje tapo madinga gimdyti vaikus, kai tėvams virš 40 metų. Plačiai reklamuojamos vaisingumo klinikos, žmonės nusipirkti gali praktiškai viską, kūdikį įskaitytinai. Kokios yra to pasekmės? Ar nenustatote koreliacijos tarp vyresnio amžiaus tėvų ir vis didėjančio skaičiaus vaikų, kuriems neįgalumas nustatomas pirmąjį kartą, tarp grėsmingai didėjančio autistų skaičiaus? NDNT prie SADM duomenimis, per 5 metų laikotarpį nuo 2015 iki 2019 metų net 11,4 proc. išaugo vaikų, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą, skaičius, vaikų-autistų net nebeskaičiuoja, nepajėgia, neva, tiksliau diagnozuoti, stinga patirties tai padaryti. Higienos instituto duomenimis, Lietuvos vaikų iki 17 metų amžiaus ligotumas 2018 m. buvo 89,4 proc. Tai reiškia, kad tik vienas iš 10 vaikų Lietuvoje yra sveikas, bet ir tas, tikėtina, gali būti dėl vienos ar kitos priežasties tiesiog nediagnozuotas. Asmenų su negalia Lietuvoje turime apie 9 procentus populiacijos, mažėja darbingų asmenų skaičius, ateityje, jei ir toliau taip daugės vaikų su negalia, jų bus dar daugiau. Ką apie tai manote? /Pastaba: Lietuvos vaikų ligotumo rodikliai iki šiol yra nedaug pakitę, neįgalių vaikų sparčiai daugėja, vien 2024 m., palyginti su 2023-iaisiais, jų padaugėjo apie 5 proc./

ATSAKYMAS: Taip. Seniai žinoma, kad paveldimų ligų dažnis auga priklausomai ir nuo tėvo, ir nuo motinos amžiaus. Tokią riziką gali įvertinti gydytojas genetikas. Tokias ligas galima nustatyti prenataliai (reikėtų kreiptis į gyd.genetikus:  dr. E. Benušienę, gyd. N. Krasovskają ir kt.).

KLAUSIMAS: Habilituotu daktaru tapote 1987 m., analizavote išsivysčiusias agrarines žmonių populiacijas. Daugiausia esate žinomas kaip lietuvių tautos genų fondo tyrinėtojas. Šiuo metu vykdote paciento genomo analizę. Ką naujesnio nustatėte apie lietuvių populiaciją?

ATSAKYMAS: Lietuva yra Šiaurės-Rytų Europos šalis, kurioje kalbama viena seniausių išlikusių indoeuropiečių kalbų. Šiuolaikinių Lietuvos gyventojų kilmė gali būti siejama su neolito gyventojais, kurių nepakeitė jokia kita etninė grupė. Lietuvos populiacija yra iš dalies izoliuota bei genetiškai išsiskirianti iš kitų Europos populiacijų, išsaugojusi senovės genetinį komponentą. Geografiškai specifinių regionų, kaip Lietuva, genominė analizė gali padėti geriau suprasti mikroevoliucinius procesus, kurie veikia vietines žmonių populiacijas. Adaptyvių variantų nustatymas nedidelėse populiacijose yra labai svarbus kadangi gali suteikti žinių apie genus veikiamus gamtinės atrankos regioniniu mastu. Šie genai, be jų biologinio vaidmens susijusiu su išlikimu praeityje, gali būti siejami su retomis, sunkiomis Mendelio tipo genetinėmis ligomis ir būti atsakingi už atsparumą ar skirtingą polinkį ligoms. Keletas genetinių variantų, kurie praeityje buvo adaptyvūs, šiuo metu yra siejami su imuniniu atsaku ir medžiagų apykaitos ligų fenotipu dėl pastaruoju metu vykstančių aplinkos ir mitybos pokyčių. Pastaraisiais metais naujos kartos sekoskaitos technologijos kartu su naujais statistiniais ir bioinformaciniais analizės įrankiais leidžia ne tik nustatyti gamtinės atrankos veikiamas genomines sritis, bet ir identifikuoti jų galimą fenotipinį adaptacinį poveikį, analizuojant genomo įvairovę, esant skirtingoms aplinkos sąlygoms. Norėdami nustatyti, kurios žmogaus genomo sritys evoliucionuoja, pirmiausia turime identifikuoti mutacijas, kurių paplitimas keičiasi skirtingose amžiaus grupėse, ir patikrinti mutacijų įtaką biologiniam populiacijos tinkamumui. Gamtinė atranka nustatoma tiriant mutacijų dažnį kartose, todėl svarbu tirti kuo daugiau kartų, mažiausiai dvi, o dar geriau tris. Geografiškai specifiniai mikroevoliucijos procesai gali būti nustatomi tiriant vietinės adaptacijos šablonus globaliame ir istoriniame genetiniame kontekste, remiantis didelėmis referentinėmis populiacijomis ir senovės genomais. Iki šiol daugelis populiacijų genetinių tyrimų buvo atlikti tiriant dideles referentines populiacijas, tačiau poreikis analizuoti vietinių, nedidelių populiacijų, kaip Lietuva, genetinę struktūrą ir adaptaciją, išlieka. Nekyla abejonių, kad geografiškai specifinių regionų analizė ir genetinės įvairovės charakterizavimas gali padėti geriau suprasti mikroevoliucijos procesus, darančius įtaką vietinėms žmonių populiacijoms.

Dabartiniu metu pradėjome naują mokslinį projektą: Pagrindinis projekto tikslas yra ištirti svarbiausius mikroevoliucijos veiksnius: mutacijas ir gamtinę atranką Lietuvos populiacijoje remiantis viso genomo sekoskaitos duomenimis. Pagrindinis klausimas, į kurį reikia atsakyti, yra tai, kaip dažnai mutacijas veikia gamtinė atranka ir kaip šiuolaikinis žmogus evoliucionuoja iš kartos į kartą?

Mokslinė nauda: Šis tyrimas papildys fundamentinio mokslo žinias ir padės geriau suprasti ryšį tarp natūralios gamtinės atrankos ir ligų bei praplės mūsų supratimą apie evoliucijos mechanizmus tiek individo, tiek populiacijos lygmeniu. Naujos nustatytos gamtinės atrankos veikiamos genomo sritys gali padėti paaiškinti vykstančius žmonių prisitaikymo procesus. Taip pat papildys žinias, apie tai, kokią įtaką turėjo senovės genomai formuojantis šiuolaikinių žmonių genomui. Nustatytos, gamtinės atrankos veikiamos genetinės sritys, gali ne tik paaiškinti didelį sergamumą tam tikromis ligomis (pvz.: aterosklerozė, nutukimas, diabetas, alergijos), bet ir būti patrauklios, kaip tyrimų objektai, kuriant vaistus.

Norint dalyvauti tyrime ir/ar apsisprendus gimdyti VšĮ VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centre, prašytume Jus susisiekti žemiau nurodytais kontaktais:

tel.: +370 697 71 161 ir +370 659 86 308

KLAUSIMAS: Esate pradininkas genetinių konsultacijų organizavimo, kada asmenys gali kreiptis į genetikus, pavyzdžiui, norėdami sužinoti, ar susilauks sveikų palikuonių, kokios giminaičių ligos gali būti paveldimos ir pan. Kaip manote, kodėl iki šiol Lietuvoje nėra itin paplitęs paveldimų ligų prognozavimo paslaugos, kada ligas genetikai nustato prenataliai?Be to, dar 1993 m. esate minėjęs, kad, pavyzdžiui, grėsmingų kardiologinių ligų ir sutrikimų asmenys galėtų išvengti tiesiog su nesudėtinga genetine korekcija ankstyvame gyvenimo tarpsnyje iškart po gimimo ir tuomet net nereikėtų tokios daugybės kardiologinių chirurginių operacijų jau vėlesniame gyvenimo laikotarpyje. Ar taikomos panašaus pobūdžio paslaugos dabar, gal žmonės per mažai žino apie genetikos galimybes, o gal naudojasi tokiomis paslaugomis užsienyje?

ATSAKYMAS: Taip. Dabar genetinių paslaugų spektras žymiai išsiplėtė. Ir tai liečia visas galimas paslaugas. Naujagimiams, suaugusiems, iki gimimo, ar ir po mirties. Preimplantacinė diagnostika; Prenatalinė diagnostika; Naujagimių visuotinė patikra dėl paveldimų ligų; paveldimų ligų diagnostika vaikams ir suaugusiems; ikisimptominė ligų diagnostika; polinkio ligoms nustatymas ir t.t.

Žmonės kreipiasi (su šeimos gydytojo nukreipimu) į mūsų Medicininės genetikos centrą Santaros klinikose, kitose klinikose, privačią genetikos kliniką Vilniuje, o taip pat ir į genetikos klinikas užsienio šalyse. Besikreipiančiųjų skaičius vis dar yra nepakankamas. Manau, kad kiekvienai šeimai turi rūpėti jų palikuonių sveikata. Šeimos turi prisiimti atsakomybę už savo vaikų sveikatą. Neužmiršti, kad jeigu vaikas gimė neįgalus, tai kas juo rūpinsis ateityje tėvams mirus?

Nuotraukos iš Medicininės genetikos centro Santaros klinikose fondo.

Dėkojame už atsakymus

PRIMINIMAS:

ATŠILUS ORAMS VIEŠOSE VIETOSE NESUNKU NUSTATYTI, KOKS REALIAI NEMAŽAS KIEKIS SU NĖŠČIŲJŲ PILVAIS AR NAUJAGIMIAIS VEŽIMĖLIUOSE RĖPLINĖJANČIŲJŲ SVETIMŠALIŲ NEPILNAMEČIŲ BŪSIMŲ IR JAU ESAMŲ 11-15 METŲ ARBA, KAS YRA DAR BAISIAU IR GRĖSMINGIAU, 35-55 METŲ AMŽIAUS MAMYČIŲ SU KAITINAMOJO TABAKO IR ŽOLYTĖS RŪKALAIS DANTYSE: KAS NUTINKA, KAI ALKOHOLIKAS SU PROSTITUTE SUSILAUKIA VAIKŲ: VISUOMENĖJE ATSIRANDA 12 ŽMOGŽUDŽIŲ IR 174 PROSTITUTĖS, 85 KITOS RŪŠIES IŠSIGIMIMŲ PAŽENKLINTIEJI. KIEK TAI KAINUOJA VALSTYBEI, SKAITYKITE PATEIKTAME TEKSTE

Citata: „Amerikoje (...) girtuoklis žvejys vedė prostitutę (tai buvo 18 šimtmetyje). Surastos žinios apie 709 jų ainius. Iš šių žmonių 77 buvo įvairūs kriminaliniai nusikaltėliai (12 žmogžudžių), 18 buvę prostitucijos namų lankytojai, 174 prostitutės, 206 elgetos, 85 kitos rūšies išsigimėliai. Per 75 metus ši netikėlių armija kainavo valstybei 1 milijoną dolerių / pastaba: ką reiškė 18-19 amžiuje milijonas JAV dolerių, suprantate patys /. Tiek išleista išlaikyti juos kalėjimuose, prieglaudose, ligoninėse. Prie šios sumos reikia priskaityti dar didesnę sumą pinigų, kurią jie pavogė arba prisielgetavo“ (Bendoravičius, 1932: 44).

„Silpnapročiai, giliai pasileidę ištvirkėliai, valkatos, epileptikai neklausys arba ir visai negirdės jokių įspėjimų, gimdys, kaip mes žinome iš paveldėjimo mokslo, panašius sau, ir žemės nuo purvo neapvalysime. Tada siūloma išleisti įstatymus draudžiąs silpnapročiams, bepročiams ir kitiems sunkiems ligoniams, pavyzdžiui, žinomiems nepataisomiems girtuokliams, sifilitikams, džiovininkams vesti (moterims tekėti). ... Būtų labai gerai, jei iš kandidatų susituokti būtų reikalaujamas sveikatos liudijimas“ (Bendoravičius, 1932: 58-59); „Ir iš silpnapročio nepadarysime protingą, nors jį kažin kaip lavintume ir tobulintume. (...) reikia aiškiai pasakyti, jog ir geriausio maitinimo, gyvenimo ir priežiūros priemonės neprašalins tų išsigimimo užuomazgų, kurios jau glūdi lytinėse ląstelėse ir perduodamos tolimesnėms kartoms Mendelio dėsniais“ (Bendoravičius, 1932: 54-55).

Smalsesniesiems siūloma pasiskaityti švelnių užuominų apie tai, kas vis dėlto įvyksta, kai alkoholikai, narkomanai, epileptikai, silpnapročiai iš medikų, teisininkų, muzikantų ratelių ir asmenys gana garbingo amžiaus --- virš 35 metų ir daugiau, idiotai, paliegėliai, lytiškai santykiaujantieji biologinis tėvas su dukterimi, kuri nuolat apkvaišusi..., į pakabas panašios neaišku kokios lyties iš viso išdžiūvusios kaulėtų kojų praturtėjusių žmogiukų dukros, baisios kaip karas, susilaukia vaikų, dar ir dar labiau išsigimusiųjų, šiame šaltinyje: <https://www.leidinyssau.lt/humoras> publikacijų ciklas apie "Vilniaus puošmenas" ir vadinamąjį buldogą Dalę, išsigimusią Snieguolę Suskytę ir jos dukrą idiotę Dovilę, degradavusiąją docentę Zenką, akademiką Komą Dauną, kitus su gilia silpnaprotyste, patologiniais išsigimimais ir / ar priklausomybe nuo narkotikų nuo mažametystės reikiamu momentu padaryta tarnautoja su diplomais srityje, kur vyrauja veiklos, susijusios su jurisprudencija ir itin aukštas korumpuotumo lygis.

Cituotas šaltinis: Bendoravičius, V. „Darbo sveikatos“ leidinys, 1932, Nr. 11. Daugiau patikimos informacijos yra Juozo Žemgulio raštuose, žr. „GEROVĖS PAGRINDAS YRA SVEIKATA“ GYD. JUOZAS ŽEMGULYS, 1933, p. 50-51.

SENTI ŽMONĖS PRADEDA DAUG ANKSČIAU (PAV., MERGAITĖS APIE 30 METŲ).

  • SVEIKŲ IR DARBINGŲ VAIKŲ GALIMA LAUKTI TIK IŠ SVEIKŲ, SUBRENDUSIŲ, BET NEPERSENUSIŲ TĖVŲ.
  • ALKOHOLIKŲ (GIRTUOKLIŲ) VAIKAI NERETAI BŪNA SILPNAPROČIAI, SERGA NERVŲ BEI PROTO LIGOMIS, SU NEGERAIS PALINKIMAIS.
  • DIDELI GIRTUOKLIAI IR KRIMINALISTAI (NUSIKALTĖLIAI) NETURI TUOKTIS PATYS, NEI KITI SU JAIS VEDYBŲ DARYTI.
  • NEPATARTINA TEKĖTI IR TOKIOMS, KURIŲ PER ANKŠTI DUBENS KAULAI, KURIŲ IŠKRYPĘ ĮVAIRŪS KAULAI AR LYTIES ORGANAI.

Dėkojame Lietuvos medicinos bibliotekai už bendradarbiavimą.

DIENOS AKTUALIJA:

ŠŪKIŲ ĮVAIROVĖ NUO „STUMTI Į PRIEKĮ“ IKI

„ATKURSIME TAI, KAS BUVO, GERIAU“:

BET AR YRA GERIAU?

Tarptautinę tiesos apie žmogaus teisių pažeidimus dieną minėsime rytoj, kovo 24-ąją

2025-03-23

Apytiksliai 1,3 milijardo žmonių - apie 16% pasaulio gyventojų - šiuo metu patiria didelę negalią. Šis skaičius iš dalies didėja dėl gyventojų senėjimo ir neužkrečiamųjų ligų paplitimo.

Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos (JT ŽTT) duomenimis, 1 iš 5 moterų gyvenimo bėgyje patiria negalią, 1 iš 10 vaikų yra neįgalus. Suaugusiųjų žmonių kategorijoje virš 60 metų amžiaus asmenų tarpe 46 proc.  yra neįgalieji, tai yra, kas antras vyresnis žmogus yra neįgalus. 1 milijardas asmenų su negalia gyvena besivystančiose šalyse, tai sudaro  80 proc. visų neįgaliųjų asmenų Pasaulyje.

Lietuvoje yra apie 230 tūkstančių asmenų su negalia. Mūsų visuomenėje 8 iš 100 asmenų yra neįgalūs. Įvertinus, kad tie žmonės turi artimuosius, juos aptarnauja ir medikai, ir socialiniai darbuotojai, ir valdininkai, kiti specialistai, savanoriai, susijusius žmones pridėjus, gauname tikrai nemažą visuomenės dalį, ko gero, esamu metu ji yra net didžiausia.

Vaikų su negalia Lietuvoje kasmet daugėja. Bendras vaikų su negalia skaičius 2024 metais buvo 18 569, per metus jų padaugėjo beveik 5 proc. Per metus net 12 proc. padaugėjo ir pensinio amžiaus asmenų su negalia, 2024 m. Lietuvoje jų buvo 73 070.

Todėl svarbūs tampa asmenų su negalia teisių, socialinio aprūpinimo, sveikatos priežiūros ir kitų rūšių paslaugų klausimai. Paslaugų, kurios būtinos šiems asmenims, sąrašas taip pat ilgas. Tai ištisa industrija, kurios svarba ir potencialumas tik augs, rinka, susijusi su asmenimis su negalia yra neišsenkama ir tai nėra vien sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos sferos, kaip daug kas įsivaizduoja.

Pažymėtina yra JT ŽTT kasmet parengiamų rezoliucijų, raportų, skirtų asmenų su negalia problemoms spręsti, rekomendacijoms visų valstybių Vyriausybėms pateikti, svarba. Žemiau šiame straipsnyje pateikiama glausta informacija iš JT ŽTT sesijų 2020-2025 m.

2025 m. 56-oji JT ŽTT sesija: Kaip technologijos veikia asmenų su negalia teises?

JT ŽTT rezoliucija 55/8 su pateiktomis rekomendacijos Vyriausybėms 2025 m. jau paskelbta. Joje išskirtinai pabrėžta dirbtinio intelekto svarba, pažymėta, kad skaitmeninės technologijos gali padėti Vyriausybėms pasidalyti informacija ir teikti paslaugas asmenims su negalia. Taip pat Vyriausybės turėtų įsitikinti, kad technologijos padeda apsaugoti neįgaliųjų žmonių Žmogaus teises.

2024 m. vyko 55-oji JT ŽTT sesija su šūkiu „JUNGIANTIS STUMTI Į PRIEKĮ“

2024 m. sesijos metu asmenų su negalia teisių gynimo srityje buvo labiausiai pabrėžiamas klausimas, kaip užtikrinti paramos sistemas, kad asmenų su negalia įtrauktis taptų realybe. JT ŽTT buvo apibendrinti paskutiniojo dešimtmečio duomenys ir pokyčiai, susiję su asmenimis su negalia. Nustatyta, kokius iššūkius turi įveikti šie žmonės pokovidinėje situacijoje, akistatoje su klimato kaitos padariniais ir augančių ginkluotų konfliktų akivaizdoje bei kokio lygio diskriminaciją ir rizikas jie patiria dėl daugybės pokyčių ir ypač dėl skaitmenizuotos aplinkos plėtros. Pagrindiniai principai asmenų su negalia teisių ir jų diskriminacijos mažinimo srityje paskelbti tokie: dalyvavimas; įtrauktis ir įvairovė; lyčių jautrumo klausimas; skatinamas prieinamumas; bendradarbiavimo požiūris.

2023 m. vyko 52-oji JT ŽTT sesija

2023 m. daugiausia nagrinėtos pokovidinės situacijos ir problemų sprendimo būdai, dėmesys skirtas ir šeimų klausimams.

2022 m. vyko 49-oji JT ŽTT sesija: maisto tiekimo grandinių apsauga ir užtikrinimas

Šios sesijos metu vienas iš gvildentų klausimų buvo vietinių gyventojų, žemdirbių teisės. Pabrėžta, jog stebimas maisto tiekimo grandinių sutrikimas Pasauliniu mastu, daugėja konfliktų, smurto proveržių. Pasiūlyta taikyti specialų prekybos režimą, kad pirmiausia žmonės būtų aprūpinami maistu ir tas būtų užtikrinta. Iškeltas teiginys, jog prelybos režimai turi tarnauti maisto tiekimo sistemoms, o ne maisto gamybos sistemos tarnauti rinkoms.

2021 m. JT ŽTT 46-ojoje sesijoje paskelbtas šūkis „BUILD BACK BETTER“ / „ATKURSIME TAI, KAS BUVO, GERIAU“

2021 m. paskelbta, jog atkuriamojo popandeminio laikotarpio metu privalo būti sukurtos atsigavimo laikotarpio paslaugos. Siūlyta atsisakyti pasenusio medicinos paslaugų teikimo neįgaliesiems modelio, kadangi pandemijos patirtis parodė, jog krizių metu tos paslaugos neefektyvios arba jos iš viso neteikiamos. Naujas kuriamas modelis privalo būti grįstas individualiais kiekvieno neįgaliojo asmens poreikiais ir norais, be to, privaloma šalinti biurokratizmą, paslaugų teikimo privilegijuotiesiems praktiką. Pažymėta, jog neturtingosios šalys būtent dabar turi galimybę nekartoti turtingųjų šalių patirties paslaugų sektoriuje, turtingųjų valstybių visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų sistemos nepasiteisino ir praktiškai pasmerktos žlugimui. Žinoma, numatoma, jog naujosios paslaugų kūrimo modelio paradigmos patirs didžiulę riziką, tačiau paslaugų teikimo modeliai privalo būti visiškai nauji, skirtingi nuo to, kas buvo iki pandemijos.

Konstatuota, jog pagrindinis prioritetas yra didžiulės egzistencinės grėsmės, kurios ištiko visą žmoniją, todėl ypatingai svarbu yra neįgaliesiems suteikti stiprų balsą tomis temomis, tai yra: dėl vietinių gyventojų su negalia pakrančių teritorijose buvo atskirai paminėta, jog šie žmonės gali patirti papildomas grėsmes dėl klimato kaitos, be to, privalu gerbti jų kultūrinį išskirtinumą, saugoti ir visokeriopai ginti vietinių moterų su negalia bei neįgalių vaikų teises.

2020 m. vyko 43-oji JT ŽTT sesija: raginimas stabdyti visų rūšių diskriminaciją

Sesijos rezultatas – paskelbtas raportas, jame teigiama, kad asmenys su negalia turi gauti jiems reikalingą medicininę priežiūrą ir pakankamai pinigų ar paramos, kad gyventų nepriklausomus gyvenimus. Jei jie šito negauna, gali jaustis esą problema kitiems žmonėms ir neturintys nieko, dėl ko vertėtų gyventi. Tuo pačiu pabrėžta, kad medicinoje ar moksle neįgaliųjų asmenų teisių pažeidimai gali reikšti, jog jiems teikiama priežiūra, gydymas, kurio jie nenori, arba jie gali negauti gydymo ar priežiūros, kokios jiems reikia. Rekomenduota stabdyti visų rūšių diskriminaciją neįgaliųjų asmenų atžvilgiu, o tai reiškia, jog neturi būti tokios diskriminacijos, kai neįgalieji neturi pasirinkimo ar paramos tuos pasirinkimus padaryti; negauna paramos ar paslaugų, kad gyventų nepriklausomai; neturi tokių pat teisių ir galimybių kaip kiti žmonės.

 

ŠŪKIAI PUIKŪS, REKOMENDACIJOS TAIKLIOS, REIKIAMI TEISĖS AKTAI YRA

 

Asmens aplinka daro didžiulę įtaką negalios patirčiai ir mastui. Prieinama aplinka sukuria kliūtis, kurios dažnai asmenims su negalia trukdo lygiai su kitais asmenimis būti pilnaverčiais ir aktyviais visuomenėje. Pažanga siekiant pagerinti socialinį dalyvavimą gali būti padaryta pašalinant šias kliūtis ir palengvinant neįgaliesiems asmenims jų kasdieniame gyvenime.

Vyriausybės galėtų ir turėtų padaryti daug ką neįgaliųjų labui, tinkamos rekomendacijos parengtos, bet kodėl tai gali net iš viso neįvykti? Be to, tai, kas vyksta realiame gyvenime ir praktikoje, itin kontrastuoja su tuo, kas skelbiama šūkiuose, raportuose, rezoliucijose, kas surašoma į konvencijas, teisės aktus, potvarkius.

Negalios reforma Lietuvoje vyksta nuo 2024 m. pradžios. Tai, kas atlikta pertvarkant Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybą, yra išties titaniškas darbas. Dvi institucijos pertvarkytos – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ir Neįgaliųjų reikalų departamento su pavaldžiomis įstaigomis neliko ir vietoje jų įsteigta Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra.

Užsibrėžta ir viešai deklaruota, jog  bus stiprinamas ir savivaldybių įsitraukimas, aiškiai priskiriant joms žmonių su negalia klausimų koordinavimo funkciją savivaldybėje.⸎

Nuo 2022 m. vertinama, jog neįgaliųjų skurdas Lietuvoje siekia 32 proc. ir yra vienas didžiausių ES.

2022 m. duomenimis, Viešosios informacijos asmenims su negalia prieinamumas elektroninėje erdvėje tesiekia 3,4 proc.

Net 65 proc. žmonių su negalia dėl aplinkos neprieinamumo patiria sunkumų savarankiškai gyvendami, naudodamiesi viešosiomis paslaugomis ir įsigydami prekes ar paslaugas. 21 proc. žmonių su negalia, ar, kitaip tariant, virš 35 tūkst. žmonių, yra reikalingas informacijos pritaikymas.

Informacijos prieinamumas gali būti aktualus net daugiau nei 420 tūkst. gyventojų, nes informacija prieinama forma teikia naudą ne tik asmenims su negalia, bet ir senyvo amžiaus žmonėms, laikinas traumas patyrusiems ar funkcinius sutrikimus turintiems asmenims ir kt.

LR Vyriausybė 2022 m. pritarė, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pripažintų žmogaus su negalia pasirinktą prieinamą bendravimo būdą ir teiktų jam viešąją informaciją nemokamai bent vienu pasirinktu prieinamu bendravimo būdu lygiai su kitais asmenimis.

Konstatuota, jog sudarius sąlygas gauti žmogui su negalia aktualią informaciją suprantamais būdais, informacinę aplinką pritaikius intelekto, regos, klausos negalią turintiems žmonėms, atsiras galimybė visą reikiamą informaciją gauti laiku ir suprantamai. Supratimas ir žinojimas paskatins ieškoti reikiamos pagalbos. Tikimasi, kad, pradėjus įgyvendinti suplanuotas naujoves, socialinės įtraukties priemonėmis per artimiausius 8 metus pradės naudotis apie 42 proc. žmonių su negalia. ⸎

 

TIESOS SKELBIMAS ASMENŲ SU NEGALIA KLAUSIMAIS DAUG KAM NEMALONUS, BET JIS BŪTINAS

 

Šių metų kovo 5 d. leidinyje „Padėkime sau‘19“ jau paskelbėme publikaciją „NA, TAI KAS, KAD PRIKLAUSO? TU PAMĖGINK GAUTI TAI, KAS TAU PRIKLAUSO! Kovo 24-ajai – Tarptautinei tiesos apie žmogaus teisių pažeidimus dienai artėjant” ir kovo 12 d. informavome: „GALĖTŲ IR TURĖTŲ PADARYTI, JEI NORĖTŲ ARBA JEI SUVOKTŲ, JOG TAS NAUDINGA IR BŪTINA: Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos rezoliucija 55/8 su pateiktomis rekomendacijos Vyriausybėms neįgalių asmenų klausimu buvo išgirsta ar ne?”.

Surinkome ne vieną liudijimą, kaip praktiškai vyksta asmenų su negalia aptarnavimas Lietuvos savivaldybėse, kai jie kreipiasi vienos ar kitos rūšies paramos ir kaip jiems teikiamos paslaugos, kaip laikomasi Jungtinių Tautų asmens su negalia teisių konvencijos nuostatų,  taip pat Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo, įsigaliojusio 2024 m. sausio 1 d., jo 4 straipsnio, kuris reglamentuoja, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos asmeniui su negalia viešąją informaciją turi nemokamai pateikti bent vienu jo pasirinktu prieinamu bendravimo būdu: asmenys su negalia gali kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas dėl jiems aktualios ir reikalingos viešos informacijos jiems prieinamais bendravimo būdais, tuo tarpu valstybės ir savivaldybių institucija ir įstaiga turi užtikrinti informacijos teikimą asmeniui su negalia jo prašomu prieinamumu bendravimo būdu.

Įdomu buvo stebėti ir gauti liudijimus iš visos Lietuvos gyventojų, savivaldybių masteliais ieškojusiųjų vienokios ar kitokios jiems teisėtai priklausančios paramos ir suvokti, kad siekiant užtikrinti viešosios informacijos prieinamumą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A1-784 „Dėl Informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintos Informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijos taip ir yra viso labo rekomendacijos.  O realybėje vyksta kas kita.

Šį kartą neketiname publikuoti daugybės graudžių istorijų.

Teisė į informaciją ir jos užtikrinimas yra labai opi problema. Pasitelkiami tarpininkai: socialiniai darbuotojai, NVO, medikai, artimieji..., tačiau jei nėra kokybiško bendravimo, neįgalieji gyvena uždarai, jie neretai neturi interneto, nieko arba beveik nieko nežino, kas jiems gyvybiškai svarbu. Tiesiog jie nežino savo teisių, galimybių, kas nulemia, jog laiku nesusivokia, kai itin grubiai pažeidžiamos jų teisės ir jie patiria diskriminaciją ar nukenčia dėl eksploatavimo darbo vietoje, yra ir kitų, labai grubių pažeidimų neįgaliųjų asmenų atvejais, pavyzdžiui, organų transplantologijos, medicininių tyrimų, „gydymo“ taikymo srityse, tačiau išsamiau to šioje publikacijoje nenagrinėsime.

Apsiribosime šįsyk informacijos pateikimo ar nepateikimo tema, kai tos informacijos nepakanka, ji yra netiksli ar klaidinanti, asmenims su negalia nereikalinga, nesuprantama, neišsami.

Skundus iš visos Lietuvos surinko ir portalas TV3.lt⸎⸎, domėtasi būtent savivaldybių lygmeniu teikiamomis paslaugomis.

Išklausytos buvo abi pusės: finansinių sunkumų patiriantys gyventojai iš kelių savivaldybių ir tų savivaldybių tarnautojai. Gyventojai piktinasi, kad savivaldybė nesutinka jiems išmokėti vienkartinės pašalpos. Tuo metu savivaldybės tikina, kad gyventojams padeda, skiria jiems daugiau negu 1 tūkst. eurų. Taigi, į didelę bėdą patekusiems gyventojams savivaldybė siūlo dėl finansinės paramos  kreiptis kitą mėnesį, tačiau pinigų žmonėms reikia neatidėliotinai, dėl delsimo jie gali virsti benamiais elgetomis per tą vieną vienintelį mėnesį. Žala žmonėms padaroma tiesiog dėl biurokratizmo, vilkinimo, netikslios, klaidinančios, neišsamios informacijos teikimo.

Paramos rūšių yra daugybė, kiekvienai rūšiai yra sudarytas atskiras aprašas, sąlygos skiriasi kiekvienoje savivaldybėje, informacija, kokius kriterijus turi atitikti asmenys, kurie kreipiasi dėl tos paramos, nėra pateikiama reikiamu lygiu, žmonės jos iš viso nežino, todėl nesupranta iš viso, kada jie gali tą paramą gauti, kada ji jiems nepriklauso.

Jeigu asmuo pateikia prašymą dėl vienkartinių pašalpų skyrimo, tačiau nepristato reikalingų dokumentų joms skirti, toks prašymas laikomas nepateiktu ir asmuo apie tai informuojamas. Teisę teikti prašymą iš naujo gali turėdamas reikalingus dokumentus dėl jos gavimo. Asmenis, kurie neturi prieigos prie interneto, tuos, kurie turi specialiųjų poreikių, piktina informacijos stoka, atsainus aptarnavimas savivaldybėse.

Neradę teisybės savivaldybėse, asmenys kreipia žvilgsnius į aukštesnes instancijas. Mažai kas žino, jog jų teises gali apginti Vyriausioji administracinių ginčų komisija (Vilniaus g. 27, 01190 Vilnius) arba Vilniaus apygardos administracinis teismas (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius).

Situacija atskirose savivaldybėse skirtinga: Kaišiadorių ir Trakų rajonuose bei Neringos ir Pagėgių savivaldybėse, socialinių paslaugų laukiančių asmenų ar šeimų nėra. Penkiose savivaldybėse (Joniškio r., Radviliškio r., Šalčininkų r., Varėnos r. ir Vilniaus r.) socialinių paslaugų laukiančių asmenų ar šeimų dalis nuo bendro tos savivaldybės gyventojų skaičiaus nesiekia 0,03 proc. Bendrai šalyje socialinių paslaugų laukia 0,12 proc. asmenų (šeimų), skaičiuojant nuo bendro šalies gyventojų skaičiaus. ⸎⸎⸎

Tačiau kai kalba eina apie konkrečias finansines išmokas, kurios asmenims priklauso, reikalai pasisuka nepageidautina linkme ir tas galimai įvyksta pirmiausia dėl galimo neskaidrumo, korupcinių veikų, biurokratizmo, Žmogaus teisių nepaisymo, asmenų su negalia diskriminavimo  savivaldybių lygmeniu. Taigi, tikslios, suprantamos, išsamios informacijos pateikimas nevykdomas galimai tiesiog iš savanaudiškų paskatų, juolab, jog iki šiol neatliktas išsamus ir objektyvus patikrinimas kaip už paskutinius 10 metų finansinė parama buvo dalinama kiekvienoje LR savivaldybėje, seniūnijoje, kokie asmenys ją gavo, kokie tų laimingųjų ryšiai su savivaldybių tarnautojais, kaip kito savivaldybių tarnautojų ir jų artimųjų turtinė padėtis, tai yra, ar nebuvo supainioti viešieji ir privatūs interesai, pan.

Viešai skelbiama: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, savivaldybės socialinėms paslaugoms šiemet suplanavo didesnes išlaidas nei praėjusiais metais. Šiemet iš savivaldybių biudžetų tam numatyta skirti per 319 mln. eurų – 14 proc. daugiau nei 2024 m. Savivaldybių išlaidos socialinėms paslaugoms šiemet, palyginti su 2024 m., didės 44,9 mln. eurų. Per pastaruosius trejus metus išlaidos socialinėms paslaugoms vidutiniškai didėjo 1,2 karto kasmet.

Socialinėms paslaugoms, teikiamoms savivaldybių socialinių paslaugų įstaigų, suplanuotos 25,3 mln. Eur didesnės savivaldybių biudžeto išlaidos, kurios auga 1,14 karto  (nuo 176,9 mln. eurų 2024 m. iki 202,3 mln. eurų šiais metais). Taip pat numatytos 1,2 karto didesnės išlaidos socialinėms paslaugoms, kurias teikia nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės, privačios socialinių paslaugų įstaigos, šeimynos. Pernai šios išlaidos siekė 80,9 mln. eurų, šiemet planuojama panaudoti 97,6 mln. eurų. Savivaldybių teritorijose veikiančių valstybinių socialinių paslaugų įstaigų finansavimas iš savivaldybių biudžeto lėšų didėja 1,18 karto.

Šalies savivaldybės 2025 m. socialinėms paslaugoms suplanavusios išleisti vidutiniškai 4,8 proc. savo biudžeto išlaidų. Per metus vidutinės savivaldybių išlaidos socialinėms paslaugoms padidėjo 0,2 proc. punkto – nuo 4,6 proc. iki 4,8 proc. ⸎⸎⸎

Akivaizdu, jog statistiniai duomenys apie finansavimo augimą turėtų nuraminti paramos ieškančiuosius ir suteikti viltį, tačiau „gražius” skaičius palyginus su tuo, kas vyksta realybėje, kaip aptarnaujami neįgalieji savivaldybėse, telieka dėti viltis vien į atnaujinamą sistemą SPIS. Tuose visuose statistiniuose paskaičiavimuose, deklaracijose, rekomendacijose, reformose seniai yra dingęs konkretus žmogus, jo poreikiai. Viskas vyksta kažkur kitur, biudžetai suplanuojami ir vykdomi lyg tai būtų atliekama ne žmogaus naudai, o tik dėl statistinio įverčio ir gražios ataskaitos apie, neva, atliktus darbus.

Labai mažoje valstybėje, kur beveik visi yra susiję tarpusavyje, kažkokio socialinio teisingumo ar Žmogaus teisių užtikrinimo vargu ar įmanoma tikėtis. Bet laukti, kad galų gale iš prastai dirbančiųjų tarnautojų, specialistų, vadybininkų, įvairių tarpininkų paliks tik kokį dešimtadalį, atleis 9 iš 10 ir liks gerai sutvarkyta SPIS sistema bei normalios informavimo paslaugos socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, yra realu.

Tokia betvarkė, paramos ieškančiųjų asmenų diskriminavimas, koks yra Lietuvoje esamu metu, nėra pateisinami dalykai. Ir atsakinguosius už šitokią situaciją privalu rasti, identifikuoti, atitinkamai ir negailestingai bausti, išvalyti viešąjį ir savivaldų lygio administracinį sektorių nuo išties nepajėgiančių tinkamai atlikti savo funkcijas tarnautojų, vietoje jų diegti gerai funkcionuojančias sistemas, nebijoti ir dirbtinio intelekto, kuris niekada nepadarys daugiau žalos, nei jos padaro esami tarnautojai savivaldybėse.

Post scriptum: 

ASMENIS, PATEKUSIUS Į BĖDĄ, IEŠKANČIUS PARAMOS VIETINĖS VALDŽIOS INSTITUCIJOSE, GALIMAI REIKĖTŲ PIRMIAUSIA ĮSPĖTI, KAD SUSIRUOŠĘ Į SUSITIKIMĄ SU VADINAMOJO VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ATSTOVĖMIS, TURĖTŲ IŠ ANKSTO TAM PASIRENGTI, O GERIAUSIA IŠ VISO ŠITO KONTAKTO VENGTI IR LAUKTI, KOL GALŲ GALE BUS TINKAMU LYGIU SUTVARKYTA SPIS SISTEMA IR KITOS SUSIJUSIOS PASLAUGOS, ĮSKAITANT NEKLAIDINANČIĄ, TIKSLIĄ INFORMACIJĄ, NUOTOLIU.

TAČIAU DĖL VISŲ PASLAUGŲ NUOTOLIU, FORMŲ, PRAŠYMŲ PILDYMO IR SUKĖLIMO Į SISTEMĄ SPIS YRA VIENA NEMALONI DETALĖ. APLINKYBĖMIS, KADA VIEŠOSIOS INFORMACIJOS ASMENIMS SU NEGALIA PRIEINAMUMAS ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE TESIEKIA 3,4 PROC. AR ŠIEK TIEK DAUGIAU, BET KOKIA SAVIVALĖ GALIMAI KLESTĖS DAR ILGAI. INFORMACIJOS VAKUUME SUSIFORMUOJA IR VADINAMOSIOS ŽINIŲ DYKUMOS, KADA ASMENYS SU NEGALIA TIESIOG NIEKAIP NEGALI NĖ PRIARTĖTI PRIE JIEMS BŪTINOS INFORMACIJOS, ŽINIŲ IR SPRENDIMUS PRIIMTI PATYS KAIP GERAI INFORMUOTI ASMENYS, NEPAJĖGIA, NES SĄLYGOS, KAD TAIP BŪTŲ, NESUDAROMOS. TUOMET YRA VISAI NESUNKU BE PERSTOJO MULKINTI, ŽADĖTI, IMITUOTI VEIKLAS IR, NEVA, ATSAKINGAI VYKDOMAS FUNKCIJAS. JEI TIK 3-4 PROC. ASMENŲ SU NEGALIA GALĖS PASINAUDOTI IR SPIS, IR KITOMIS PANAŠIOMIS SISTEMOMIS, PASLAUGOMIS NUOTOLIU, KĄ VISA TAI REIŠKIA? KO GERO, SKAITMENINĖ ATSKIRTIS IR TOLIAU LABIAUSIAI PAŽEIS BŪTENT ASMENIS SU NEGALIA. BE TO, GALIMAI IR TOLIAU IŠ ESMĖS TIKRĄJA TA ŽODŽIO PRASME NEPAJĖGIANTYS ATLIKTI NET PAPARASČIAUSIŲ UŽDUOČIŲ IR FUNKCIJŲ VIEŠOJO SEKTORIAUS TARNAUTOJAI DAR ŠIAIS METAIS ROBOTIZUOTOMIS SITEMOMIS DAR NEBUS PAKEISTI, TAČIAU NUO  2026-2027 METŲ TAI VISAI REALUS DALYKAS, NES TARNAUTOJŲ DARBO NAŠUMAS YRA GALIMAI NEIGIAMŲ ĮVERČIŲ, NAUDINGUMAS TAIP PAT, O PRIDĖTINĖ VERTĖ PEREINA Į ŽALINGUMO RODIKLIŲ PUSĘ, KADANGI INSTITUCIJŲ REPUTACIJA JAU NEGRĄŽINAMAI SUGADINTA IR KALTĖS SUVERSTI ROBOTIZUOTOMS IR / AR AUTOMATIZUOTOMS SISTEMOMS NEBEPAVYKS.

BELIEKA UŽJAUSTI EILINĮ KARTĄ SUSIMOVUSĮ VIEŠĄJĮ SEKTORIŲ. KAŽKADA TA DAUGYBĖ SUSIMOVIMŲ VIRS PASIMOVIMU.

Parengta pagal:

⸎ELTA: Vyriausybė pritarė: keisis negalios nustatymas ir socialinės įtraukties sistema. 2022-09-14. <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/vyriausybe-pritare-keisis-negalios-nustatymas-ir-socialines-itraukties-sistema-233160>, žr. 2022-09-14.

⸎⸎ Susirgote ir pritrūko pinigų? Štai kada išmokės 1 tūkst. eurų ar daugiau 2025-03-10 20:20 / šaltinis: tv3.lt / aut. Vilija Mačiulskytė <https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/susirgote-ir-pritruko-pinigu-stai-kada-ismokes-1-tukst-euru-ar-daugiau-n1402003?priority=4>, žr. 2025-03-11.

⸎⸎⸎ Savivaldybėse - didesnis finansavimas socialinėms paslaugoms. 2025-03-05. <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/savivaldybese-didesnis-finansavimas-socialinems-paslaugoms/>,

žr. 2025-03-05.

<https://undocs.org/en/A/HRC/46/27>, žr. 2021-04-25.

56th Session of the UN Statistical Commission: 4-7 March. Internete: <https://eo4sdg.org/56th-session-of-the-un-statistical-commission-4-7-march/>, žr. 2025-03-09.

A/HRC/58/33: Rights of persons with disabilities and digital technologies and devices, including assistive technologies. Internete: <https://www.ohchr.org/en/documents/thematic-reports/ahrc5833-rights-persons-disabilities-and-digital-technologies-and>, žr. 2025-03-09.

KAS MAN PRIKLAUSO? NA, TAI KAS, KAD PRIKLAUSO? TU PAMĖGINK GAUTI TAI, KAS TAU PRIKLAUSO. 2025-03-04 / 05. Internete: <https://www.leidinyssau.lt/info/>, žr. 2025-03-12.

55th regular session of the Human Rights Council: Resolutions, decisions and President’s statements 55/8 A/HRC/55/L.8/Rev.1 53 meeting 3 April 2024. 2024 doc RIGHTS OF PERSONS WITH DISABILITIES: <https://documents.un.org/doc/undoc/gen/g24/006/37/pdf/g2400637.pdf?token=rtuME9TtCRkEaBvYF5&fe=true>, žr. 2024-04-14.

ID: SR on Persons with Disabilities - 25th meeting, 49th Regular Session of Human Rights Council. <https://www.ungeneva.org/en/news-media/meeting-summary/2022/03/le-conseil-des-droits-de-lhomme-dialogue-avec-les-rapporteurs>

<https://undocs.org/en/A/HRC/46/27>, žr. 2021-04-25.

Publikacijos apie negalios reformą skiltyje INFO <https://www.leidinyssau.lt/info/> yra šios:

  1. VERŽTIS DIRŽUS, AR DAR GALIMA TOLIAU GYVENTI AMŽINAME BALIUJE?
  2. ŠIANDIEN PENSIJĄ GAUNATE, BET RYTOJ JOS GALITE JAU IR NEBEGAUTI
  3. KAIP GAUTI KUO DAUGIAU DALINAMŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ, KOMPENSACIJŲ IR PASLAUGŲ? ARBA: ČIUMPAM, GRIEBIAM, KAS DAR LIKO!
  4. KODĖL SENJORAI JONAS IR ONA NUSIPELNĖ GYVENTI GERIAU, O ZOSĖ SU JUOZU – NE?
  5. BRANGO, BRANGSTA, O KAD NEBEBRANGS, TIKĖTIS NAIVU 
  6. NAUJIENOS IŠ JT ŽTT 55-osios SESIJOS: DEŠIMTMETIS PASTANGŲ, KAD ASMENYS SU NEGALIA NEBŪTŲ DISKRIMINUOJAMI. ŠŪKIS: „STUMTI Į PRIEKĮ“
  7. GAL IR JUMS PRIKLAUSO TOKIOS PASLAUGOS, TAČIAU NEŽINOTE, KAIP JAS GAUTI?
  8. NAUJOVĖ: VIEŠAJAME SEKTORIUJE NUO 2024 METŲ SAUSIO ATSIRAS KVOTOS ŽMONĖMS SU NEGALIA
  9. KAIP ELGTIS NEĮGALIAJAM, SULAUKUSIAM SENATVĖS PENSIJOS AMŽIAUS?
  10. NAUDINGA ŽINOTI ASMENIMS SU NEGALIA, NORINTIEMS DIRBTI SAVARANKIŠKAI.

Publikacijos minint Tarptautinę tiesos apie žmogaus teisių pažeidimus dieną skiltyje INFO <https://www.leidinyssau.lt/info/> yra šios:

  1. GALĖTŲ IR TURĖTŲ PADARYTI, JEI NORĖTŲ ARBA JEI SUVOKTŲ, JOG TAS NAUDINGA IR BŪTINA: Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos rezoliucija 55/8 su pateiktomis rekomendacijos Vyriausybėms neįgalių asmenų klausimu buvo išgirsta ar ne? 2025-03-12.
  2. NA, TAI KAS, KAD PRIKLAUSO? TU PAMĖGINK GAUTI TAI, KAS TAU PRIKLAUSO! Kovo 24-ajai – Tarptautinei tiesos apie žmogaus teisių pažeidimus dienai artėjant. 2025-03-04 / 05.
  3. Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau - CPVA) atsakė į klausimus 2024 m. kovo 13 d.

Iliustracija iš: <https://pixabay.com/illustrations/ai-generated-crocodile-animal-8406522/>

 

 DIENOS AKTUALIJA:

KAI Į MEDŽIOKLĘ IŠEINA MOTERYS

2025-03-22

Nemaža mūsų piliečių dalis daug laiko skiria pigesnių maisto produktų paieškai, kai kurie net nieko neperka, jei nėra nuolaidų.

Niekam nėra paslaptis, jog kelionės ir pigesnių maisto produktų paieškos, vykdomos prekybos centruose ar turgavietėse, yra daugiausia moterų užsiėmimas. Įspūdinga stebėti, kai vos atidarius prekybos centrą, kuriame yra ir vietinė kepyklėlė, supuola vyresnio amžiaus moterys ir graibsto nukainuotų pyragėlių ir bandelių maišelius, maigo juos tikrindamos, ar bandelės nėra per daug sukietėjusios, plėšo tuos įpakavimo maišelius, brangesnes bandeles perdeda į perkainuotų gaminių maišelius, kur užrašyta kuo mažesnė kaina. Po to jos išdidžios traukia į atsiskaitymo kasos pusę ir abejingais veidais sumoka kelis centus už nepigius kepinius, kuriuos prieš tai drąsiai susidėliojo į nukainuotų prekių maišelius, ant kurių yra prilipdytos naujos nukainavimo sumas žyminčios kainos. Niekas joms nieko nesako, nors visur yra stebėjimo kameros ir tas visas senolių veiklas nuolat įrašo kameros, viskas gerai matyti ir kepyklėlės darbuotojoms, salės darbuotojams. Nestabdo jų ir kasininkė. Kadangi apiforminti bent vieną tokį įvykį kainuoja nemažai laiko ir administravimo pastangų, reikėtų kviesti policiją, o vagystė būtų mažavertė, viskas baigtųsi visiškai niekuo, išskyrus, kad būtų sugaištas brangus dirbančiųjų tame prekybos centre ir apsauginių bei policijos laikas.

Žinia, pigiau nusipirkti maisto produktų norėtų visi. Todėl kai moterys išsiruošia į paieškas pigesnio sviesto, visa tai galima drąsiai pavadinti išėjimu į medžioklę, nes reikia daug ištvermės, kantrybės, pastabumo, gudrumo, vikrumo. Nepakanka vien būti susirinkus išankstinę informaciją, kokiame prekybos centre geros kokybės sviestui taikomos nuolaidos. Reikia dar nukeliauti į tą prekybos centrą, būti pirmai, nes pigesni produktai, kurie yra paklausūs, akimirksniu dingsta iš lentynų ir pavėlavusios tegali pamatyti kainas, tačiau produktų jau nebebūna, jie išpirkti.

Nuolaidų ieškoma ne mažesnių nei 30 proc. Ypatingai įgudusiais nuolaidų medžiotojais yra tapusi dalis senatvės pensininkų – kai kam iš jų tai yra laisvalaikio leidimo būdas ir kartu – apčiuopiama materialinė nauda. O sutaupyti vaikantis nuolaidas išties galima nemažai.

2020 m. žiniasklaidoje buvo paskelbtas žurnalistinis tyrimas, kur daroma išvada, kad už 150 eurų mėnesiui asmuo, kuris maisto produktus perka tik su nuolaidomis, gali prasimaitinti. Už kiek įmanoma prasimaitinti 2025-aisiais, sunku pasakyti, nes žmonės vartoja labai skirtingus maisto produktus, poreikiai yra toli gražu ne vienodi. Be to, daug kas naudojasi įvairiomis paramos formomis, yra specialios kortelės, su kuriomis skurdžiai besiverčiantieji asmenys gauna nusipirkti maisto produktų, yra ir labdaringų maitinimo įstaigų, maisto atiduotuvių, dalis moksleivių gauna nemokamą maitinimą mokyklose.

Niekam ne paslaptis, jog nieko nebestebina asmenys, kurie maitinasi iš atliekų konteineriuose sumesto turinio, tai yra, susirenka tai, kas kitų išmesta, maitinasi tomis atliekomis.

Na, o tie, kurie turi prieigą prie interneto, apie akcijas sužino gana anksti, turi galimybę kainas palyginti gana skubiai ir net nesilankydami atskiruose prekybos centruose. Jie nurūksta it vėjas su automobiliais, pasikrauna bagažines ir darda atgal į savo kokį kotedžų ar nuosavų namų kvartalą. Nemažai reklaminės informacijos apie įvairias nuolaidas skelbiama ir per televiziją, todėl apsipirkimas su nemažomis nuolaidomis tapo daugelio iš mūsų kasdienybe ir gyvenimo būdu.

Įdomu tai, kad kainas buvo pravartu lyginti ir prieš 30 metų. Laikraštis „Darbai“ 1995 m. rugpjūtį paskelbė tokias pigiausių maisto produktų kainas litais Vilniuje, nurodytos ir parduotuvės, turgavietės:

Druska – 0,47 / 1 kg; „Maisto prekės“;

Cukrus – 3,08 / 1 kg; „Ropė“;

Miltai – 3,18 / 2 kg; „Ropė“;

Šviežios bulvės – 0,50 / 1 kg; turgelis prie „Kometos“;

Aliejus (liet.) – 3,33 / 0,7 l; „Vaivorykštė“;

Kiaušiniai – 2,00 / 10 vnt.; Halės turgus;

Makaronai – 1,42 / 400 g; “Maisto prekės“;

Sūdyti lašinukai – 4,50 / 1 kg; Halės turgus;

Juoda duona – 1,70 / kepalas; „Duona“;

Ryžiai (skaldyti)- 1,79 / 1 kg; „Ropė“.

1995 metų kainas galite perskaičiuoti į eurus ir palyginti su šiandieninėmis. Akivaizdu, jog prieš 30 metų miltai, lašinukai, juoda duona, kaimiški kiaušiniai ir šviežios bulvės buvo ženkliais pigesnės nei esamu metu.

Kainos eurais būtų tokios:

Druska – 0,14 / 1 kg

Cukrus – 0,89 / 1 kg

Miltai – 0,92 / 2 kg

Šviežios bulvės – 0,15 / 1 kg

Aliejus (liet.) – 0,96 / 0,7 l

Kiaušiniai – 0,58 / 10 vnt. pastaba: kaimiški kiaušiniai turgavietėje

Makaronai – 0,41 / 400 g

Sūdyti lašinukai – 1,30 / 1 kg

Juoda duona – 0,49 / kepalas

Ryžiai (skaldyti) - 0,52 / 1 kg

Įdomu tai, kad tuo pat metu Vilniuje pateiktos ir prabangių maisto produktų kainos litais:

Lašiša – 55,82/400 g; „Maisto prekės“;

Juodieji ikrai – 65/100 g; „Maisto prekės“;

Alyvuogių aliejus – 45,25/ 2 l; „Pas Juozapą“;

Vėžių uodegos – 31,50/200 g; „Uosingis“.

Taigi pasirinkimas buvo ir anuomet, laikraštis buvo net sukūręs brangiųjų produktų skelbimo rubriką „Gausim darbo – nusipirksim“.

Dar įdomiau tai, kad prieš 30 metų „Darbuose“ buvo paskelbta ir kiek atlyginimo per mėnesį mokėtų darbdaviai, pavyzdžiui – sargui – 400 Lt; prekių žinovei – 600 Lt; siuvėjai – 350 Lt; pardavėjai – 250 Lt; padavėjui – 300 Lt; suvirintojui – 300 Lt. Šaligatvio plytelių klojėjas už 1 kv. m paklotų plytelių anuomet gaudavo 10 Lt; glazūruotų plytelių klojėjas – už 1 kv. m – 20 Lt.

Akivaizdu, jog šių dienų įverčiais prieš 30 metų Lietuvoje 200 eurų per mėnesį uždarbio nė nebūdavo, alyvuogių aliejus, lašiša buvo prabanga, ko šiomis dienomis nėra, tačiau būtiniausieji kasdieninio vartojimo maisto produktai buvo vidutiniškai tris kartus pigesni. Paskaičiavus, jog prieš 30 metų būstų šildymas, kitos paslaugos, degalai transportui, elektra nebuvo tokie brangūs kaip dabar, dar nebuvo masiškai visi įsikinkę į paskolas bankams už įsigytus būstus bei automobilius ir net mobiliuosius telefonus, prasiskolinę visiems aplinkui, nes nežiūrint į nieką per metus poilsiauja egzotiniuose kraštuose po kelis kartus ir maitinasi prabangiuose restoranuose, kavinėse kasdien, labai abejotina, jog esamu metu bendrasis pragyvenimo lygis yra aukštesnis. Galima tik tvirtinti, jog žmonės vis daugiau vartoja, norų vis daugiau, prabangiai maitintis pageidauja visi, o produktai, kurie pagal savo maistinę vertę yra būtini vaikams ir dirbantiesiems, jiems yra neįperkami. Kaip nebūtų graudu, jie arba nurašomi kaip pasenę ir nebetinkami vartoti produktai, arba perdirbami į sriubas, troškinius, konditerijos gaminius ir perskirstomi net per vaikų darželius, kitas maitinimo įstaigas, ko rezultatas yra auganti nesveikų žmonių karta, pusbadžiu gyvenančios kai kurios jaunos šeimos ir nuo suvalgytų lašišų bei egzotinių vaisių, įmantrių delikatesų pasiligoję senatvės pensininkai, suryjantieji maišus kompensuojamųjų vaistų.

Be to, vien iš to nedidelio kainų palyginimo yra akivaizdu: Lietuvos turguose per paskutiniuosius 30 metų itin ženkliai pabranginti kaimiški kiaušiniai, lašinukai, bulvės rodo vieną dalyką: apetitai išaugo iš ūkininkų pusės. Bet kam yra aišku, jog vietoje užaugintos bulvės ar vietiniai kiaušiniai neturėtų būti tokie brangūs turgavietėse. Taigi, pirmiausia mūsų rinkoje turgavietės neatlieka savo funkcijos, kad rinka būtų nors kažkiek konkurencinga ir sveikai funkcionuojanti.

Didelė tikimybė, jog Lietuvos gyventojai kooperuosis, atsiveš pigesnių ir geros kokybės maisto produktų ir gėrimų iš kitų vietovių, kur kainos ne taip drasko akis ir kenkia nuosavai piniginei. Keli metai tiesiog su lėktuvu gabenamu bagažu moterys iš Viduržemio jūros regiono šalių, iš Norvegijos, tolimiausiųjų kampelių parsigabena ne tik kokybiškų prieskonių, bet ir maisto produktų savo pačių vartojimui. Įmanoma gana pigiai parsigabenti vos ne visą reikiamą produktų kiekį ir tuo pačiu reguliariai laiką leisti maloniose vietose svetur.

Bus ir kitų būdų įsigyti pigesnių maisto produktų ar tiesiog maitintis pigiau ir sveikiau: ne mažiau nei pusę metų kasmet pagyventi geromis sąlygomis svetur, atsisiųsti maisto produktų juos užsisakius internetu, sukurti nuosavą tiekimo grandinę, pavyzdžiui, užmezgus asmeninius ryšius bet kuriame pasaulio kampelyje tiesiog su padoriu ūkininku.

Be to, ekologinė situacija Lietuvoje nėra gera, vietoje užauginti maisto produktai net su kokybės etiketėmis ir sertifikatais nėra pakankamai sveikatai naudingi. Ir nuolatinės pasakėlės bei raginimai „Pirk prekę lietuvišką“ gal būt tinka tik visiškiems naivuoliams. Jei atvirai, galimai išmintingiau yra visada, kai tik įmanoma, nepirkti prekės lietuviškos. Nes ji nekokybiška, neretai sveikatai nenaudinga ir brangi.

Todėl labai tikėtina, jog įgudusios „medžioti“ pigesnius produktus prekybos centruose moterys nelauks, kol PVM dar padidins, jos galimai nesunkiai persikvalifikuos ir sukurs pačios maisto tiekimo grandines be jokių tarpininkų maždaug tokio pobūdžio: ūkininkas ar miško gėrybių rinkėjas Suomijoje – mano stalas.

Šaltinis: Į PIGESNIŲ MAISTO PRODUKTŲ MEDŽIOKLĘ – DABAR IR PRIEŠ 25 METUS. 2020-08-06. <https://www.leidinyssau.lt/naudinga>

DIENOS AKTUALIJA:

KELIONIŲ KRYPČIŲ PASIRINKIMAS 2025 METAIS:

KĄ PATARIA EKSPERTAI?

2025-03-20

 

Atsisakyti viso gyvenimo svajonės ar vis dėlto vykti ten, kur labai norisi? Atostogas vis dėlto planuoja visi net tuo atveju, jei jas yra numatę praleisti sodo namelyje Lietuvoje ir juos tai tenkina. Bet norintieji pasižvalgyti ir poilsiauti užsienyje 2025-aisiais turi taip pat pasirinkti: ar 10 kartą naudotis Turkijos kurortais, ar aplankyti kokią dar nematytą šalį. Jei pasirenkama vykti į dar nelankytą šalį, tenka susirinkti informaciją. Taip pat verta neužmiršti, jog nuo 2024 metų daug kas yra pakitę, yra naujų mokesčių bei ribojimų populiariausiose ir turistų labiausiai lankomose vietovėse.

GERIAUSIA TEN, KUR DAUGUMA ATOSTOGAUJA?

Perteklinis turizmas kai kuriose populiariose Pasaulio vietovėse tapo didele problema. Vien Portugalija 2024 metais sulaukė 24 procentų lankytojų, turistų kiekio augimo. Buvo pradėta didinti lankytojų mokestį, riboti kruizinių laivų atvykimus, branginti viešbučių, atostogų paslaugas. Tačiau tai ne visada gelbėjo 2024-aisiais ir plačiai buvo diskutuojama apie tokius atvejus kaip Barselonoje, kur vietiniai gyventojai ėmė laistyti turistus vandens pistoletais.

Visa tai nesustabdė turistų ir noras aplankyti populiariausias lankytinas vietas nenuslopo. Vietinės valdžios atstovai tose populiariose turizmo vietovėse pripažino, jog reikalingas kruopštesnis turizmo srautų valdymas, proaktyvus planavimas.

Kadangi tapo aišku, jog turistų populiriose vietovėse kaip Paryžius ir kitos nesumažės 2025 metais, imta ruoštis naujam turizmo sezonui iš anksto, kadangi iššūkių suvaldant turistų srautus vargu ar sumažės.

DAUGĖJA RIBOJIMŲ, TAČIAU MAŽAI TIKĖTINA, JOG TURISTŲ STRAUTAI SUMAŽĖS

Nuo pandemijos pabaigos keliautojams buvo taikoma vis didėjanti taisyklių, mokesčių ir kitų priemonių, skirtų valdyti turistinių potvynių bangas, našta.

Europos miestai, įskaitant Veneciją ir Amsterdamą, pastaraisiais metais savo istoriniuose centruose įvedė didesnius turizmo mokesčius ir ribojo kruizinių laivų atvykimo srautus. Populiarios turizmo vietovės, įskaitant Niujorką ir Barseloną, įgyvendina ar skelbia draudimus „Airbnb“ ir kitose atostogų nuomos platformose. 2024-ųjų vasarą vyko anti-turizmo demonstracijos, vietiniai gyventojai viešai reiškė nepasitenkinimą visoje Europoje, įskaitant Ispaniją, Nyderlandus, Graikiją. Kritikai konstatavo, jog augantys lankytojų srautai didino vietinių bendruomenių eroziją, nepasitenkinimą augančiomis pragyvenimo kainomis, perkrautu viešuoju transportu, kitomis neigiamomis pasekmėmis.

Nėra jokios priežasties tikėtis, kad turizmo potvynis atslūgs iki 2025 m. Tikimasi vasaros, kuri gali būti tokia chaotiška kaip 2024 m. Pavyzdžiui, Ispanijoje numatomas 5 proc. turizmo srautų augimas, vien užjūrio turistų tikimasi jog atvyks daugiau nei 90 milijonų.

Taip pat išaugusių turizmo srautų tikimasi ir Amsterdame bei Romoje, kadangi 2025-ieji yra 750-asis Katalikų Jubiliejus, tai išskirtiniai metai, todėl lankytojų šiuose turizmo perkrautuose miestuose numatoma sulaukti dar daugiau, vien Romoje jų tikimasi jog bus apie 35 milijonų.

Turizmo paslaugų verslo atstovai teigia, jog dirbama ir pristatant turistams naujas kelionių kryptis, ieško sprendimų, kaip mažinti lankytojų srautus itin populiariose vietovės, o sukuriant naujas turizmui patrauklias kryptis visada tenka atsakyti į klausimą, kiek turistų būtų pakankamai, tačiau ne per daug. Pripažįstama, jog turizmo paslaugų verslas iki šiol buvo gana fragmentiškas, būtina sukurti daugiau planingo valdymo.

Turizmo organizacijos taip pat nori išsklaidyti keliautojus, kad jie per daug nesusitelktų keliose populiariausiose vietose. Pavyzdžiui, Kanados „Destination Canada“ turizmo strategijos programa: 2023 m. ji pradėta kaip bandomasis projektas, kurį įgyvendino šalies nacionalinė turizmo rinkodaros organizacija, ji sukūrė „Kelionių koridorių“, skirtą skatinti lankyti teritorijas ir regionus, esančius už gerai žinomų pakrančių provincijų bei populiarių miestų kaip Monrealis, Kvebekas ir Vankuveris. 2024 m. turistams buvo pasiūlyti keturi papildomi „Kelionių koridoriai“ Kanadoje.

Turizmo ekspertai teigia, jog perteklinio turizmo srautų suvaldymas yra sudėtingas ir ilgai truksiantis procesas.

KĄ DARYTI NORINTIEMS GERAI PRALEISTI ATOSTOGAS?

Nors turizmo organizacijos ir vietos valdžios institucijos neišvengiamai dirba kartu, kai kuria subalansuotus turizmo modelius, ekspertai keliautojams primena, kad jie taip pat vaidina pagrindinį vaidmenį mažindami neigiamas perteklinio turizmo pasekmes.

Tai nereiškia, kad jiems reikia, pavyzdžiui, atsisakyti viso gyvenimo svajonės pamatyti Romą asmeniškai. Rekomenduojamas apsilankymas ne sezono metu, kas dažnai reiškia mažiau lankytojų ir mažesnes išlaidas. Taip pat patariama gerai apgalvoti, kur leisite pinigus, kokioje aplinkoje ir su kuo. Turizmas yra skatinamas iki tokio lygio, kada dėl atvykstančiųjų lankytojų pagerėja vietinių gyventojų gyvenimas, kada jiems tai naudinga. Tiesiog reikia savęs paklausti: „Kaip pagerės vietinių gyventojų gyvenimas dėl to, kad lankysiu jų gyvenamas vietas?“.

GREIBKITE SAVO PASĄ IR KUPRINĘ – POPULIARIAUSIOS 2025 METŲ KELIONIŲ KRYPTYS JAU IŠVARDINTOS

Populiariausios 2025 metų kelionių kryptys jau išvardintos, paskelbta iš viso 100 lankytinų Pasaulio vietų nuo El Salvadoro iki Zimbabvės. Tame sąraše išvardinta viskas: nuo geriausiųjų kurortų, kruizų iki muziejų, restoranų, nacionalinių parkų.

Yra paskelbta, jog Karibų jūros regione atidarytas Šv. Vincento kurortas su liukso klasės prekės ženklu „Sandals”, o Pietų Afrikoje Magdalenos upe turistus kviečia į kruizą.

Paryžiuje naujai restauruota Notre Dame katedra šaukte šaukia lankytojus. Kai 2019 m. gaisras nuniokojo Notre Dame, pasiūlymai atkurti XII amžiaus katedrą sudarė sąlygas atnaujinti stogą ir pastatyti stiklinį smaigalį. Ji pagaliau vėl atverta lankytojams nuo 2024 m.

Turistai kviečiami ir į Daniją, kur yra naujai atidaryta mažyčių poilsiaviečių Jutlande. „Čia modernistiniai namai yra 226 kvadratinių pėdų, pritaikyti šeimoms, yra privačios terasos ir kepsninės“, - sako Time.

Visą rekomenduojamųjų aplankyti vietovių sąrašą galima rasti Time interneto svetainėje. Tame sąraše yra ir Namibijos gamtos draustinis, ir Ruandos kulinarinių inovacijų kaimas Meza Malonga, kur turistams siūloma geriau pažinti Afrikos kontinentą per maistą.

CNN taip pat atrinko geriausias lankytinas vietas 2025 metais, paskelbė 25 kelionių kryptis. Jų tarpe pirmoje vietoje yra Almaty Kazachstane.

Centrinės Azijos dramatiški peizažai ir unikalūs miestai pasirodė esantys ypač viliojantys. Patariama mėgautis didžiausiu Kazachstano miestu, Almaty, kuriame yra pasaulinio lygio muziejų, įskaitant Abilkhano Kasteevo valstybinį meno muziejų, kuriame daugiau nei 20 000 meno kūrinių, ir „Pselinny“ šiuolaikinės kultūros centru, kuris perkeltas į naujas patalpas 2025 m.

Ką valgyti Kazachstane? Almaty yra laikoma „neo klajoklių virtuvės“ gimtine, modernių maisto gaminimo būdų ir tradicinių ingredientų mišiniu, kurį naudoja nomadiniai žmonės, gyvenantys šalies pievose. Pradėkite savo kulinarinę kelionę stulbinančiame „Auyl“ restorane Medeu slėnyje į pietus nuo miesto, pataria ekspertai. Nuostabu, kad taip pat yra stebėtinai lengva nukeliauti iki Kazachstano. Jį galima pasiekti tiesioginiais skrydžiais iš Europos, Azijos ir Viduriniųjų Rytų.

Tarp populiariausių ir rekomenduojamų aplankyti vietų yra ir Gdanskas Lenkijoje.

Gdanskas turbūt labiausiai garsėja tuo, kad oficialiai tai yra vieta, kur prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Taip pat tai Solidarumo judėjimo gimtinė, kuri vaidino svarbų vaidmenį žlugus komunizmui Lenkijoje. Tačiau šiame uostamiestyje, esančiame Baltijos pakrantėje, yra kur kas daugiau nei jo ryšys su istorijos akimirkomis.

Anksčiau žinomas kaip Danzigas, Gdanskas buvo beveik visiškai atstatytas po minėto karo, kuris tapo vienu gražiausių ir spalvingiausių Lenkijos miestų. Antrojo pasaulinio karo muziejus, bokšto prizmė, esanti palei miesto krantinę, išsiskiria kaip vienas ryškiausių jo stulbinančios architektūros pavyzdžių. Taip pat yra XIV amžiaus Artuso teismas ir senamiesčio Šv. Marijos bažnyčia, kuri, kaip manoma, yra viena didžiausių iš plytų pastatytų bažnyčių pasaulyje, ji yra 78 metrų (256 pėdų) aukščio.

2023 m. Europos Komisijos ataskaitoje apie gyvenimo kokybę Europos miestuose Gdanskas įvertintas kaip vienas geriausių miestų gyventi, dauguma jo gyventojų yra patenkinti savo gyvenimo sąlygomis.

Šie metai yra Gdansko pokyčių metas, kai jis baigė „žaidimą keičiantį“ uosto terminalą, kas pastūmėjo Gdanską vienu žingsniu arčiau savo tikslo tapti pagrindiniais vartais į Centrinę ir Rytų Europą.

///

Taigi, jei jūsų kišenė neleidžia nuvykti į Karibų jūrų kurortus ar išmėginti kruizą Afrikos upėmis, nesunkiai galite aplankyti netoliese esantį Gdanską, kur, tikėtina, šių metų vasaros sezono metu dar ir galėsite visiems pasigirti, jog „pigiau, įdomiau, geriau nei Palangoje“. Be to, bilietas nuvykimui iki Gdansko autobusu iš Vilniaus yra išties nebrangus.

Parengta pagal:

Overtourism was the buzzword of 2024. This summer looks to be just as crowded and chaotic. By Blane Bachelor, CNN. January 15, 2025. <https://edition.cnn.com/travel/overtourism-2025-summer-crowded-chaotic/index.html>, žr. 2025-03-20.

The world’s greatest places of 2025, according to TIME. By Maureen O'Hare, CNN. March 13, 2025. <https://edition.cnn.com/travel/worlds-greatest-places-of-2025-according-to-time/index.html>, žr. 2025-03-19.

Where to go in 2025: The best places to visit. By CNN Travel Staff. January 1, 2025. <https://edition.cnn.com/travel/best-destinations-to-visit-2025>, žr. 2025-03-19.

 

DIENOS AKTUALIJA:

NĖRA PINIGŲ ČIA, BET KAŽKUR JIE GAL YRA?

2025-03-18

 

Lietuvoje ne pirmas kartas, kada paskelbiama, jog keisis pinigai ar jų bus mažiau, ar bus išleistos naujos pinigų kupiūros, o senosios bus išimtos iš apyvartos. Taip pat ne pirmas kartas, kada akivaizdu, jog viskas ar beveik viskas tik brangs ir brangs. Negana to, visi jau žino, jog įves dar ir naujų mokesčių, tačiau iki galo kol nežinoma detaliau, kokie konkrečiai bus tie mokesčiai, visi it susitarę daro tą, ką geriausiai yra išmokę nuo senų laikų: vaidina elgetas ar tiesiog labai skurstančius asmenis, kurie stokoja pinigų net duonai kasdieninei ir būtiniausiems vaistams.

Be abejo, nuolatos į mokslinės fantastikos sritį patenka tema: iš kur pas Lietuvos piliečius, neretai labai garbingo amžiaus ir per visą gyvenimą ar iš viso niekada nedirbusius, ar dirbusius tik už 50-70 rublių algą tik ne ilgiau nei 10-15 metų ar trumpiau, tokio dydžio indėliai, sąskaitos bankuose? Niekaip neišeina sukurti įtikimų istorijų, kaip kadaise, jog „gavo palikimą iš Amerikos“, nes akimirksniu tą galima patikrinti. Nebeįmanoma sumeluoti ir taip: mano sutuoktinis ilgai dirbo užsienyje, užsidirbo, nes ir tai patikrinama akimirksniu. Na, kažkiek dar įmanoma versija, jog, esą, asmuo yra menininkas ir gauna labai didelius honorarus kažkur kitur, labai toli nuo Lietuvos arba iš savo giminių paveldėjo miško, dirbamos žemės plotus. Bet ir tai yra patikrinama, o tie nuosavo žemės, miško plotai paprastai nė neviršija 3 ha limito dėl daugelio priežasčių ir fakto, jog didieji žemvaldžiai ir tikrieji savininkai beveik visi buvo ar išsigelbėję bėgdami toli nuo Lietuvos ir taip praradę pilietybę, ar jų tiesiog nėra, jie neišgyvena sunkioje kovoje už išlikimą valdžioms keičiantis.

Kas belieka? Gal verčiau reikėtų pagaliau įsisąmoninti, kol dar nėra per vėlu: yla iš maišo visada išlenda.

 

KAI TYRIMUS ATLIEKA NE VIETINIAI VERTINTOJAI: KAS TADA?

 

Europos Komisijos tyrimo duomenimis, daugiausiai finansavimo prašymų ES atmetama Lietuvoje. 2024 metų gruodį paskelbtas įmonių finansavimo ES tyrimas rodo, kad Lietuvoje atmetama daugiausia smulkaus ir vidutinio (toliau – SVV) finansavimo prašymų – 36 proc. Tuo metu, tyrimo duomenimis, visiškai patenkinta 32 proc. prašymų, o iš dalies – 16 proc. Lietuva taip yra tarp valstybių, kur patenkinama mažiausiai prašymų. Ją lenkia tik Estija, visiškai patenkinanti vos 31 proc. SVV prašymų, tačiau iš dalies patenkinama net 29 proc.

Tuo metu ES vidurkis – visiškai patenkinami 66 proc. SVV finansavimo prašymų, iš dalies – 10 procentų. Atmetami tik 9 proc. prašymų. Taigi, Lietuvoje atmetama 4 kartus daugiau prašymų gauti finansavimą, visiškai patenkinama daugiau nei perpus mažiau nei ES vidurkis.

Žinia, kai nuo 1995 m., kada Lietuva tapo asocijuota ES valstybe-nare ir vėliau, kai jau nuo 2004 m. tapo tikrąja ES valstybe-nare, buvo žadama, jog vien iš ES pagal įvairias finansavimo programas ir projektų teikimo, vykdymo modelį lėšos iš turtingosios Europos tiesiog plūste užplūs ir teliks gebėti jas įsisavinti pridedant savųjų lėšų tik 20 procentų ar net mažiau.

Bet jau nuo 2008 m. išaiškėjo, jog Lietuvos projektų vykdytojai nesugeba atskirti savos kišenės ir piniginės nuo viešųjų pinigų. Skolos ėmė augti sparčiai, neatsiskaitymų su ES daugėjo, pasiektą rezultatą pademonstruoti tapo vis sunkiau, viešai imta skelbti, jog pridėtinė vertė Lietuvoje beveik nesukuriama, lėšos švaistomos, efektyvumo nėra ar jis per menkas, nes pirmiausia nepakankamas darbo našumas ir kūrybinio potencialo lyg ir nelikę.

Kas tada? Gal įmanoma girtis, jog aktyviai kuriami dronai ir pasiekiamas nors koks pažangos lygis? O gal ir toliau juokinsime užsieniečius skelbdamiesi, jog Lietuva – patrauklus turistams kraštas ir planuojame pasiekti 10 proc. BVP vien iš turizmo sektoriaus, o mūsų šalies maisto produktų gamintojai yra patys geriausi, todėl užsieniečiai turėtų atvykti paskanauti lietuviškos virtuvės patiekalų bei pasinaudoti išskirtinai progresyvios medicinos ir SPA paslaugomis?

 

TRUPUTĖLIS POZITYVO

 

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 99,7 proc. viso verslo mūsų šalyje yra mažos arba vidutinės įmonės, kartu sukuriančios 56,4 proc. viso šalies BVP – apie 35 mlrd. eurų vertės. Taip pat skaičiuojama, kad SVV Lietuvoje kasmet generuoja apie 100 mlrd. eurų metinės apyvartos ir eksportuoja produkcijos už beveik 18 mlrd. eurų.

Tvirtinama, jog SVV yra Lietuvos ekonomikos pagrindas. 2024 m. pradžioje Lietuvoje buvo 119 944 veikiančios SVV įmonės. Jose sukuriama daugiau nei pusė viso šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), įmonėse dirba daugiau nei 720 tūkst. žmonių.

Panašios tendencijos stebimos ir visoje Europoje. Europos Komisijos duomenimis, 2024 m. pradžioje visose 27-iose Europos Sąjungos (ES) šalyse veikė beveik 26 mln. SVV įmonių – tai sudarė 99,8 proc. viso verslo. SVV įmonėse dirbo beveik 89 mln. žmonių, arba beveik du trečdaliai visos verslo darbo jėgos, o kartu šios įmonės sukūrė vertės už 4,8 trln. eurų, arba 53,1 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto (BVP).

Poreikis yra inovacijų įdiegimas, nes tik tokiu būdu galima įgyti pranašumo itin konkurencingoje rinkoje. Tačiau visa tai susiję su SVV. Jos turi ir nemažai apribojimų, kai kalba eina apie atsinaujinimą, naujovių įsisavinimą, todėl būtinos ir bankų investicijos, kad SVV galėtų įsigyti reikiamą įrangą, diegti inovacijas.

Apie penktadalis Lietuvos SVV įmonių užsiima prekyba, ketvirtadalis – profesinėmis, mokslinėmis ir techninėmis veiklomis (13 proc.) bei statyba (12 proc.). Beveik po 10 proc. įmonių veikia transporto ir saugojimo bei apdirbamosios gamybos srityse.

Tas, jog vien per paskutiniuosius dešimt metų SVV indėlis į bendrąjį vidaus produktą išaugo beveik dvigubai, rodo, jog smulkieji verslininkai yra veržlūs, iniciatyvūs, noriai konkuruoja.

Kaip visas šias tendencijas paveiks naujieji mokesčiai, apie kuriuos bus paskelbta netrukus, kol kas neaišku.

 

GIGANTŲ FONE

 

Pokyčių lūkesčių sąlygomis niekada nereikėtų užsimiršti.

Gyvename aplinkybėmis, kur 1 proc. turtingiausiųjų žmonių valdo 43 proc. viso Pasaulio finansinio turto. Tas 1 procentas turtingiausiųjų turi daugiau turtų nei kiti 95 procentai Pasaulio gyventojų. Tik dvi korporacijos kontroliuoja 40 procentų pasaulinės sėklų rinkos. Beveik penktadalį viso investuojamo turto, tai yra, 20 trilijonų JAV dolerių, Pasaulyje valdo „Didysis trejetas“: „Black Rock“, „State Street“ ir „Vanguard“

Milijardieriai vykdo naują ekonomikos kontrolės lygį, milijardieriai ar valdo, ar yra pagrindiniai daugiau nei trečdalio geriausių 50 pasaulio korporacijų akcininkai. Bendra šių korporacijų rinkos kapitalizacija yra 13,3 trilijono JAV dolerių.

Ambicijos ambicijomis, pagyrų patiems sau niekada nebus per daug, tačiau suvokimas aplinkos ir žinojimas, kas diktuoja sąlygas, taip pat svarbus dalykas.

Beje, niekada nėra vėlu išmokti dainą "Mažas esi ir suprasti nieko negali" ir nepasigauti vadinamojo "Napoleono komplekso".

Šaltiniai: Dėl riboto smulkiųjų Lietuvos bendrovių finansavimo gali būti kaltas žemas finansinis raštingumas. 2025-03-02. Šaltinis: ELTA. Internete: <https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/del-riboto-smulkiuju-lietuvos-bendroviu-finansavimo-gali-buti-kaltas-zemas-finansinis-rastingumas-n1399972>, žr. 2025-03-02; <https://elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/smulkus-ir-vidutinis-verslas-puikiai-padeda-pats-sau-mes-tik-suteikiame-papildomas-galimybes-urbo-bankas-252214>, žr. 2025-03-02; World‘s top (...). 2024-09-23. Internete: <https://www.oxfam.org/en/press-releases/worlds-top-1-own-more-wealth-95-humanity-shadow-global-oligarchy-hangs-over-un>, žr. 2025-03-18.

  

DIENOS AKTUALIJA:

4 iš 10 žmonių Žemėje gali suvienyti spektaklis danguje:

Mėnulio užtemimas

2025-03-14

2025 m. kovo 14 d., penktadienį, Mėnulio besileidžiančiame orbitos mazge vyksta visiškas Mėnulio užtemimas, kurio balas yra 1,1804. Mėnulio užtemimas įvyksta, kai Mėnulis pasislenka į Žemės šešėlį, todėl Mėnulis užtemsta. Spektaklis danguje, kai Mėnulis užtemsta, yra retas kosminis reiškinys ir turi didelę reikšmę, gali paliesti įvairius žmonių gyvenimo aspektus, pradedant nuo karjeros iki santykių ir net sveikatos.

 

Užtemimas niekada neateina vienas!

 

Saulės užtemimas visada vyksta maždaug dvi savaites prieš arba po Mėnulio užtemimo. Paprastai yra du užtemimai iš eilės, tačiau užtemimų sezonu  jų gali būti ir trys. 2025 m. kovo 14 d. yra pirmasis užtemimas šį sezoną. Antrasis užtemimas šį sezoną bus 2025 m. kovo 29 d., kada vyks dalinis Saulės užtemimas. Dviejų užtemimų ciklas, įvykstantis dviejų savaičių laikotarpiu, vadinamas „užtemimų koridoriumi“ arba užtemimų sezonu

 

Kiek žmonių gali pamatyti šį užtemimą?

 

Bent šiek tiek penumbralinės Mėnulio užtemimo fazės šių metų kovo 14 d. matyti galės 3,2 milijardo žmonių. Taigi, šis reiškinys gali būti matomas 39,08 proc. visų Žemės gyventojų, todėl jis svarbus pirmiausia dėl to, jog net 4 iš 10 žmonių beveik vienu metu suvienys mintys apie Mėnulį.

 

Lietuvoje šis užtemimas --- brėkštant aušrai

 

Laikas (Lietuvos laiku): Užtemimas prasideda ~05:57 val., kada Mėnulis įžengia į Žemės pusšešėlį. Dalinė (umbralinė) fazė prasideda ~07:09 val., tačiau tuo metu Mėnulis Lietuvoje jau bus nusileidęs. Užtemimo maksimumas įvyks ~08:58 val., o visas užtemimas baigsis ~12:00 val., kai Mėnulis visiškai paliks Žemės šešėlį.

Lietuvoje šio užtemimo pilnoji ir dalinė fazės nebus matomos, nes Mėnulis nusileis dar prieš prasidedant pagrindiniam užtemimui. Plika akimi galima bus pamatyti tik labai nežymią pradžią – penumbrinį (pusšešėlinį) užtemimą brėkštant aušrai, tačiau toks patamsėjimas yra sunkiai pastebimas.

Užtemimo metu, kurio trukmė apie  65 minutės, Mėnulis įgauna tamsiai rausvą atspalvį dėl Žemės atmosferoje išsklaidytos Saulės šviesos – todėl visiškas Mėnulio užtemimas dar vadinamas „kruvinojo Mėnulio“ reiškiniu. Šį kartą visas užtemimas geriausiai matomas Šiaurės ir Pietų Amerikoje, kur žmonės gali grožėtis įspūdingu raudonu Mėnuliu. Europoje matoma tik dalis užtemimo Mėnuliui leidžiantis ankstyvą rytą, o Lietuvoje – praktiškai nematoma nė viena ryški užtemimo fazė.

Parengta pagal:

<https://madeinvilnius.lt/orai-vilniuje/prasideda-uztemimu-sezonas-bus-matomi-ir-lietuvoje/>;<https://www.timeanddate.com/eclipse/lunar/2025-march-14>;<https://economictimes.indiatimes.com/news/international/us/horoscope-march-14-2025-blood-moon-lunar-eclipse-virgo-love-career-health-impact/articleshow/118988270.cms?from=mdr>; Vikipedija, žr. 2025-03-14.

 

DIENOS AKTUALIJA:

PENSININKŲ ROJUS YRA AR NE?

JEI TAIP, KUR JIS IR KAIP TEN PAKLIŪTI?

2025-03-13

 

Ieškoti, kur yra sočiau, lengviau, gražiau žmogus niekada nenustos, kadangi kaip žuvis ieško, kur giliau, žmogus ieško, kur geriau. Tokia yra žmogaus prigimtis ir tos paieškos paprastai senatvėje ar brandžiame amžiuje tik suaktyvėja, norų atsiranda dar daugiau nei jaunystėje ar vaikystėje.

Tiems, kurie gali ir nori pasirinkti, į kurią šalį išvykti ir ten susikurti naujus namus, yra svarbu sprendimą, reikalaujantį išsamių tyrimų ir planavimo, gerai apgalvoti ir pasverti visus „už“ ir „prieš“.

Nesvarbu, ar persikėlimas į užsienį yra politiškai, ekonomiškai ar kaip kitaip motyvuotas, ar ne, vilioja galimybė dirbti nuotoliu, naujos vizų programos ir mokesčių paskatos, kurios pritraukia skaitmeninius klajoklius, investuotojus, pensininkus ir šeimas, svarstančius žengti žingsnį ir apsispręsti gyventi kitoje valstybėje, bet kuriuo atveju pirmiausia svarbu susirinkti būtinąją informaciją.

Žinoma, galimybė persikelti į užsienį yra privilegija, kuri taikoma tik žmonėms, kuriems pasisekė, kad turi tinkamą pasą, o durys tuo tarpu liko uždarytos daugeliui, tačiau tik ne JAV piliečiams. Jie ir yra vieni aktyviausiųjų ieškotojų tos „žalesnės žolės“ kažkur kitur.

Informacija, kuri šiuo klausimu reguliariai pateikiama amerikiečiams, reikšminga ir ne vienam Lietuvos Respublikos piliečiui, ypač, kai artėja senatvės pensijos amžius ar tik ką pradėta gauti senatvės pensija ir bet kuris žmogus norom nenorom susimąsto, jog kitur gal būtų geriau ir pagaliau atėjo tas metas, kada galima pagalvoti ir apie savo svajonių įgyvendinimą. Todėl pravartu pasinaudoti jau surinktomis ir apibendrintomis žiniomis apie vietoves ir valstybes, kuriose gyventi sulaukusiems senatvės pensijos yra palankiausia.

2025 metų pradžioje antraštės mirgėjo nuo pranešimų, jog keletas JAV įžymybių persikelia iš JAV, įskaitant Richardą Gere'ą, kuris viešai aptarė jo pasirinkimą išvykti gyventi į Ispaniją, iš kur yra kilusi jo žmona. 

Nors yra dešimtys vietų, kurias reikia įvertinti prieš persikeliant į užsienį, nuolatos sudaromame ir atnaujiname tų geriausiųjų persikelti gyventi vietų sąraše teikiama pirmenybė daugybei į emigrantų orientuotų temų, įskaitant gyvenimo kokybę, įvairių prekių, maisto, gėrimų įperkamumą, sveikatos priežiūrą, saugą ir prieigą prie kultūros bei laisvalaikio užimtumo veiklas. Šis sąrašas siūlo bendrų patarimų žmonėms, kurie juda iš bet kurios pasaulio vietos, tačiau daugiausia dėmesio skiria JAV piliečiams.

Taip pat yra skelbiama ir keletas trūkumų, į kuriuos reikia atsižvelgti.

2025-aisiais siūlo Meksiką, Portugaliją, Ispaniją, kaip patraukliausias šalis išvykimui. Paminėtos ir Italija, Prancūzija, Vokietija.

 

NEJAUGI ROJUS TIK TEN, KUR ŠILTA IR Į JĮ PATENKA TIK IŠRINKTIEJI?

 

Pažymėtina darsyk, jog tai patarimai JAV piliečiams, informacija surinkta pagal jų poreikius, todėl geresnių ir tinkamų persikėlimui vietų paieškos turėtų būti vertinamos pirmiausia kritiškai.

Prieš porą metų buvo patariama išvykti ir įsikurti Prancūzijoje, Graikijoje, paminėta buvo ir Italija, Portugalija, Tailandas, Turkija.

Iš tiesų, vienas iš pagrindinių pasitraukimo į užsienį gyventi pranašumų gali būti sveikesnis gyvenimo būdas. Sveikata yra pagrindinis aspektas perkant pasaulio žemėlapį, ieškant savo vietos.

Žmonės ieško ir vietų, kur sveikatos išlaidos būtų mažesnės, tačiau paslaugų kokybė gera. Mat, JAV yra pati brangiausia vieta Žemėje, kai vertinamos išlaidos sveikatos priežiūrai ir sumos, kokių reikia norint apsidrausti nuo tų išlaidų.

Tokiomis aplinkybėmis pagrindinis pasirinkimas yra šalys, kur dėl sveikatos priežiūros sistemų kokybės ir prieinamumo bei sveikos gyvensenos galimybės ir vietinio maisto produktų, gėrimų naudos, kokybės netenka abejoti.

Tai yra vietos, kur kasdienis gyvenimas yra natūraliai sveikas, o kai kyla susirūpinimas dėl sveikatos, turėsite galimybę naudotis tarptautinėmis standartinėmis priežiūros reikalams numatytomis lėšų sumomis.

Pavyzdžiui, keli metai tarp patraukliausių vietų gyventi minima Portugalija. Ji yra viena sveikiausių gyventi pasaulio vietų, kur vidutinė gyvenimo trukmė yra 81,6 metų. Portugalijos žmonės miršta 12% rečiau nuo vėžio nei žmonės, gyvenantys kitose Europos šalyse. Paprastai gyventojai yra gerai informuoti apie tai, kaip asmeninis elgesys geriau ar blogiau veikia sveikatą, ir jie rimtai vertina patarimus.

Jei vis dėlto turėtumėte susirgti pasitraukę į pensiją Portugalijoje, jums nereikėtų jaudintis dėl jūsų gautos priežiūros kokybės. Remiantis Pasaulio Sveikatos Organizacijos apklausa 191 šalyje, Portugalija užima dvyliktą vietą pagal geriausią sveikatos priežiūros sistemą pasaulyje. Palyginimui: JAV užima 37 vietą šiame sąraše.

Portugalijos universali sveikatos sistema yra pagrįsta gyvenamąja vieta, tai reiškia, kad, jei jūs įsikursite šalyje, galėsite naudotis visomis jos aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugomis arba tai darysite su kukliais mokėjimais. Receptinių vaistų kaina yra subsidijuojama, tai reiškia, kad jie gali kainuoti net 90% mažiau nei JAV.

Portugalija yra viena patraukliausių persikėlimui vietų, kuriai sunku atsispirti dėl gyvenimo kokybės, švelnaus klimato  ir gerai sutvarkytos sveikatos priežiūros sistemos. Pragyvenimo išlaidos Portugalijoje yra mažesnės nei daugumoje Europos šalių, tačiau ypač populiariuose miestuose, tokiuose kaip Lisabona ir Porto, pragyvenimas brangesnis nei mažesniuos tos šalies miestuose, provincijoje. 2025 m. duomenimis, pragyvenimas Portugalijoje kainuoja apie 35,5-40 % mažiau nei JAV. Svarbu žinoti, jog įsigyti Portugalijoje nekilnojamojo turto, investuoti į jį, galimybės apribotos, visai neseniai šalis panaikino investavimo į nekilnojamąjį turtą galimybę.

Italijoje jau lankėsi ne vienas Lietuvos pilietis, ypač ši šalis populiari turistaujančiųjų tarpe atsivėrus galimybėms keliauti po 2004 m., kai Lietuva tapo ES valstybe-nare. Italija rekomenduojama ir amerikiečiams. Italija turi nemokamą universalią sveikatos priežiūros sistemą, kuri yra antra pagal dydį iš 191 šalies sąrašo, nagrinėjamų kasmetiniuose Pasaulio Sveikatos Organizacijos tyrimuose. Tačiau esant mažam kraujospūdžiui ir cholesterolio kiekiui, italams nereikia daug naudotis savo sveikatos priežiūros sistema. Hospitalizacijos neretai iš viso išvengiama Italijoje ir šie rodikliai yra vieni žemiausių pasaulyje.

Italijos gyventojų gyvenimo trukmė yra 83 metai, taigi, gal būt ir Jūs galite ne tik trumpam pasimėgauti „La Dolce Vita“ gyvenimo stiliumi Italijoje ... Galite gyventi Italijoje ilgiau nei galbūt tai padaryti pavyktų kitoje šalyje įsikūrus.

Tiesa, jog vyresnio amžiaus žmonės paprastai renkasi šiltesnio klimato vietoves, populiarumo nepraranda Kipras, Prancūzija, Tailandas, Turkija.

Ar galima visa tai vadinti rojaus paieškomis bent gyvenimo saulėlydyje? Iš dalies, taip. Bet nereikėtų užmiršti, jog tarp patraukliausių šalių, kur tiktų persikelti senatvėje, neretai paminima ir Olandija, Vokietija, Airija, tai yra, valstybės, kurių klimato nepavadinsi prilygstančio amžinos vasaros, žalumos, saulės bei tropinių egzotinių augalų apsupties sąlygoms.

 

GALIMA GAUTI DAR KONKRETESNIUS PATARIMUS, KUR GERIAUSIA PERSIKELTI GYVENTI SENATVĖJE AR JAI RUOŠIANTIS?

 

Pragyvenimo kaina, klimatas, sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir kaina, gyvenimo būdas ir kultūra, --- visa tai privalote įvertinti, jei nusprendėte persikelti gyventi į kitą šalį jau sulaukę senatvės pensijos amžiaus ar besiruošdami šiam savo gyvenimo tarpsniui. Dar būtina pasverti, kokie yra mokesčių sistemos privalumai, kokios galimybės įdomiai leisti laisvalaikį, koks saugumo užtikrinimo lygis.

Jei Jums smalsu, kokios šalys rekomenduojamos JAV piliečiams-senatvės pensininkams šiais metais, jei jie jau yra nutarę išsikraustyti gyventi svetur, atsakymas yra paprastas: vertinimai atliekami ne šiaip sau, kur „patinka-nepatinka“, o yra nustatytas specialus vertinimo indeksas.

AMERIKIEČIŲ SVAJONIŲ ŠALYS IŠĖJUS Į PENSIJĄ 2025 METAIS: TOP 10 ⸎

Valstybė

Vertinimo indeksas

Vidutinė pragyvenimo kaina (JAV doleriais)

Skirtumas nuo vidutinio pragyvenimo lygio JAV, procentais

Ispanija

1

1 500 – 1 800

45 % mažiau

Portugalija

2

1 600 – 2 000

40 % mažiau

Kosta Rika

3

1 200 – 1 800

50 % mažiau

Urugvajus

4

1 800 – 2 400

30 % mažiau

Meksika

5

1 200 – 2 000

60 % mažiau

Naujoji Zelandija

6

2 500 – 3 000

15 % daugiau

Italija

7

1 800 – 2 500

30 % mažiau

Kanada

8

2 000 – 2 800

20 % daugiau

Airija

9

2 000 – 3 000

20 % daugiau

Prancūzija

10

2 000 – 2 800

20 % daugiau

⸎ Šaltinis: The 10 Best Countries for Americans to Retire in 2025.

 

Taigi, išėjusieji į senatvės pensiją amerikiečiai, tikėtina, savo rojaus ieškos dažniausia Ispanijoje, Portugalijoje, kai kas ir kitur.

Artėjant atostogų ir kelionių sezonui niekas netrukdo ir Jums bent jau trumpam nuvykti ir apsidairyti svetur. Tuo labiau, kad ir iš Lietuvos išvykstančiųjų senatvės pensininkų srautai nėra statistiškai nereikšmingi.

Žinia, jau 21 metai mums suteiktos „keturios laisvės“: laisvas asmenų judėjimas, laisvas prekių judėjimas, laisvas kapitalo judėjimas, laisvas paslaugų judėjimas. Geriausias šių laisvių įgyvendinimo pavyzdys yra Šengeno sutartis.

Todėl mūsų senatvės pensininkų judėjimas į svajonių šalis, jei jos ES teritorinėse ribose, trumpam ar visam laikui yra dar paprastesnis nei amerikiečiams. Egzotinėse ir labiausiai rojų primenančiose šalyse reikalingos vizos, yra kitų apribojimų, pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje pragyvenimas gana brangus. Įdomu tas, jog lietuvių tas nestabdo. Nuo 2023 m. nemažai brandaus amžiaus ir tik ką senatvės pensijų sulaukusiųjų moterų iš Lietuvos lyg susitarusios pasirinko nebegyventi Lietuvoje ir iškeliavo išsiveždamos ne tik per visą gyvenimą sukauptą patirtį, žinias, bet ir verslus, kapitalą, kas mėnesį joms mokamas „Sodros" pensijas, o išsipardavusios viską, ką tik turėjo ir galėjo, jos išsivežė visų įmanomų rūšių turtą ir išteklius.

Kol kas dar neskelbiama, kokių apimčių nuostolius dėl to patyrė ir dar patirs Lietuva, tačiau laisvo judėjimo teisė ir yra ta teisė, kuri leidžia maksimaliai pasirūpinti pirmiausia pačiais savimi ir pamėginti jei ne rojaus, tai realios gerovės sąlygas bent jau gyvenimo saulėlydyje. Juolab, kad viešai tik ką paskelbta, jog paslaugos pensionatuose, hosteliuose, prieglaudose, senelių namuose pabrango Lietuvoje, todėl bet kuris guvesnis ir žvitresnio mąstymo žmogus, norintis oriai gyventi ir rinktis, kaip tą padaryti, gana nesunkiai atras, kur įmanoma leisti dieneles ne prieglaudų sąlygomis, pigiau, geriau, įdomiau.

Beje, iš Lietuvos pasiturintys vyresnio amžiaus asmenys pradėjo išvykti ar kai kurie planuoja tai daryti organizuotu būdu.

Naudoti šaltiniai:

Considering moving out of the US in 2025? These are the best countries for American expats. By Blane Bachelor, CNN. December 8, 2024 <https://edition.cnn.com/travel/best-countries-for-american-expats-2025/index.html>

The Top Healthiest Places To Live And Retire In 2023. By Kathleen Peddicord. Apr 12, 2023. <https://www.liveandinvestoverseas.com/retirement-living/healthiest-places-live-retire/>

The 10 Best Countries for Americans to Retire in 2025. 2025-03-12. <https://www.globalcitizensolutions.com/top-10-countries-to-retire-abroad-for-americans/>, žr. 2025-03-13.

DIENOS AKTUALIJA:

GALĖTŲ IR TURĖTŲ PADARYTI, JEI NORĖTŲ ARBA JEI SUVOKTŲ, JOG TAS NAUDINGA IR BŪTINA:

Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos rezoliucija 55/8 su pateiktomis rekomendacijos Vyriausybėms neįgalių asmenų klausimu buvo išgirsta ar ne?

Kovo 24-ajai – Tarptautinei tiesos apie žmogaus teisių pažeidimus dienai artėjant

2025-03-12

 

Skaitmeninė aplinka seniai tapo įprastu dalyku Lietuvoje, tačiau visos tos galimybės, kurios užtikrintų labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių atstovų orų gyvenimą jau šiandien, taip ir lieka paraštėse, nes vis atsiranda „svarbesnių“ problemų, klausimų, kuriuos sprendžia Lietuvos Respublikos valdžia.

Esamą padėtį, net su visa pagarba, jog vadinamoji Negalios reforma vis dėlto Lietuvoje 2024 m. buvo pradėta, tikslinga vadinti taip: „Lietuvos valdžia asmenų su negalia problemas efektyviai spręsti galėtų, jei norėtų arba jei suvoktų, jog tas naudinga ir būtina“.

Kol kas tai neįvyko. Tikėtis proveržio, pokyčių nuo 2025 m. II pusmečio, vargu ar tikslinga, nes iki šiol plačiąja prasme net nėra įsisąmoninta, kas būtina padaryti asmenų su negalia informavimo srityje. Būtent informavimas be tarpininkų, be visos armijos iš nacionalinių, savivaldybių biudžetų išlaikomų tarnautojų, socialinių darbuotojų, asistentų, įvairių organizacijų, kurios, neva, „padeda“ asmenims su negalia, o iš tiesų galimai rūpinasi dažniau tiesioginiu viešųjų lėšų persidėliojimu į asmenines ir savo draugų, giminių kišenes, ką stebėjome socialinės apsaugos ir darbo sistemos Lietuvoje atveju visai neseniai, praėjusios Vyriausybės valdymo laikotarpiu. Žr. atvejį su eks-ministre, viešai buvo skelbiama Monikos Navickienės ir jos aplinkos veiklų aprašymai, tačiau nebuvo jokios informacijos, ar taikyta bent kokia atsakomybė eks-ministrei, jai talkinusiems ekspertams, tarnautojams, nes ji pati viena ir vien su savo vienos, kad ir ministrės, parašu niekaip negalėjo užsitikrinti šitokio kiekio viešųjų lėšų pervedimo į organizacijų sąskaitas, kas buvo nustatyta kaip korupcinė veikla, lygiai kaip daugiau nei įtartinai atrodo ir istorija su eks-ministrės šeimai priklausančiomis taip vadinamomis „dirbtuvėmis“ regioniniame Pavilnių parke, kt.

 

KAIP BŪTI TURĖTŲ? KAS BUS NUO ŠIŲ METŲ BIRŽELIO?

 

Šių metų kovo 5 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal mūsų leidinio “Padėkime sau’19” paklausimą pateikė išsamų išaiškinimą asmenų su negalia informavimo paslaugų klausimu:

Siekiant atliepti Jungtinių Tautų asmens su negalia teisių konvencijos nuostatas, Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, įsigaliojęs 2024 m. sausio 1 d., įteisino asmenų su negalia teisę gauti viešą informaciją lygiai su kitais asmenimis jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais (pavyzdžiui, lietuvių gestų kalba, lengvai suprantama kalba). Minėto įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos asmeniui su negalia viešąją informaciją turi nemokamai pateikti bent vienu jo pasirinktu prieinamu bendravimo būdu: asmenys su negalia gali kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas dėl jiems aktualios ir reikalingos viešos informacijos jiems prieinamais bendravimo būdais, tuo tarpu valstybės ir savivaldybių institucija ir įstaiga turi užtikrinti informacijos teikimą asmeniui su negalia jo prašomu prieinamumu bendravimo būdu.

Siekiant užtikrinti viešosios informacijos prieinamumą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A1-784 „Dėl Informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintos Informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijos. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turi užtikrinti nekintamos informacijos prieinamumą asmenims su negalia: interneto svetainės pagrindiniame puslapyje arba atskiroje skiltyje, pažymėtoje specialiu lengvai suprantamos kalbos bei gestų kalbos ženklu, skelbti nekintamą pagrindinę informaciją (apie teikiamas paslaugas, pagalbą, vykdomas funkcijas) lengvai suprantama kalba ir lietuvių gestų kalba.

Prieinamumo įstatymas įpareigoja tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus ekonominės veiklos vykdytojus (verslus) – gamintojus, įgaliotuosius atstovus, importuotojus, platintojus ir paslaugos teikėjus laikytis Prieinamumo įstatyme nurodytų reikalavimų, jei jie teikia rinkai įstatyme nurodytus gaminius ar teikia įstatyme nurodytas paslaugas.

Pažymime, kad Prieinamumo įstatymas įsigalioja 2025 m. birželio 28 d., taigi nuo šios dienos verslai privalės užtikrinti, kad leidžia į rinką tik prieinamumo reikalavimus atitinkančius gaminius ar paslaugas. Įstatymas taikomas plačiam spektrui gaminių ir paslaugų, įskaitant išmaniuosius įrenginius, savitarnos terminalus, elektroninių ryšių paslaugas, banko paslaugas, transporto paslaugų elementus, elektronines knygas, elektroninės prekybos paslaugas ir t.t. Siekiant, kad šiais gaminiais ir paslaugomis pagal numatytą paskirtį galėtų naudotis kuo daugiau asmenų su negalia, jie turės atitikti prieinamumo reikalavimus.

Pavyzdžiui, informacija apie gaminio naudojimą ar paslaugos veikimą privalo būti pateikiama daugiau kaip viena jusle atpažįstamu būdu, suprantamai, tokiu būdu, kad naudotojai galėtų ją suvokti, tinkamo dydžio ir tipo šriftu ir kt. Įstatyme numatytos keturios rinkos priežiūros institucijos, kurios užtikrins, kad į rinką patektų tik prieinamumo reikalavimus atitinkantys gaminiai ir paslaugos.

Nesilaikant šių reikalavimų, bus taikomos sankcijos, įskaitant pinigines baudas. Todėl skatiname verslus nelaukti ir jau dabar įsivertinti, ar jų gaminiams bei paslaugoms taikomi Prieinamumo įstatymo reikalavimai.

 

NAIVU TIKĖTIS?

 

Taigi, tikėtis kažkokio teisingumo proveržio ar laukti, kad kažkada ir Lietuvoje bus paisoma Jungtinių Tautų parengtų rekomendacijų, ES direktyvų asmenų su negalia klausimais, būtų išties gal net ir naivu.

Bet žinoti apie tas rekomendacijas, direktyvas, nacionalinę teisinę bazę būtina vien dėl to, kad kiekvienas asmuo su negalia, LR pilietis, žinotų, kas nebuvo parūpinta iš viso to, kas jam išties priklauso. Tai yra, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų kasmetiniai raportai, ataskaitos, rekomendacijos Lietuvos atveju yra beveik mokslinės fantastikos žanro kūriniai, kai palyginame tas rekomendacijas su realybėje vykstančiais reiškiniais, faktais.

Tačiau susipažinti su Pasauliniu mastu teikiamomis rekomendacijomis pravartu.

 

2025 m. Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos rezoliucija 55/8 glaustai

 

Ataskaita „A/HRC/58/33: Asmenų su negalia ir skaitmeninių technologijų bei prietaisų teisės, įskaitant pagalbines technologijas“ paskelbta 2025-01-10.

Šioje ataskaitoje, paskelbtoje pagal Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos rezoliuciją 55/8, pateikiamos rekomendacijos Vyriausybėms neįgalių asmenų ir skaitmeninių technologijų bei prietaisų teisių, įskaitant pagalbines technologijas, užtikrinimo klausimais.

Ataskaitoje plėtojama ankstesnėse Ataskaitose, kurias Žmogaus Teisių Taryba skelbė savo rezoliucijoje 49/12, skaitmeninių ir pagalbinių technologijų klausimais, kur aptariama, kaip neįgaliųjų priežiūros ir palaikymo elementus diegti praktikoje.  2025 m. Ataskaita taip pat papildo teminį žmogaus teisių priežiūros ir paramos tyrimą, kurį parengė Jungtinių Tautų vyriausiasis Žmogaus Teisių komisaras pagal žmogaus teisių tarybos rezoliuciją 54/6.

 

Kaip technologijos veikia asmenų su negalia teises?

 

Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos rezoliucija 55/8 su pateiktomis rekomendacijos Vyriausybėms 2025 m. jau paskelbta.

Aiškiai pateikiama samprata, jog skaitmeninės technologijos yra elektroniniai įrenginiai ir kompiuterinės programos. Šias technologijas sudaro mobilieji telefonai, kompiuteriai ir interneto svetainės. Naujos skaitmeninės technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas (AI – anglų kalba trumpinys, DI – lietuvių kalba trumpinys), naudoja informaciją ir yra technologija, galinti atlikti užduotis ir išmokyti geriau jas atlikti tiems, kurie naudojasi DI. Be to, skaitmeninės technologijos gali padėti vyriausybėms pasidalyti informacija ir teikti paslaugas. Tai gali palengvinti neįgaliems žmonėms gauti reikalingą palaikymą ir informaciją.

E-Valdžios programos taip pat gali:

  • Leisti žmonėms užsisakyti susitikimus, rezervuoti vizito laiką arba sužinoti informaciją apie jų sveikatą internete.
  • Padėti žmonėms greičiau ir lengviau gauti informacijos, palaikymo ir paslaugų.
  • Suteikti žmonėms su negalia daugiau galios savo gyvenime. Žmonės su negalia labiau linkę naudoti e-Valdžios programas nei kiti žmonės.
  • Taigi, svarbu įsitikinti, kad šios programos yra tinkamos ir lengvai naudojamos asmenų su negalia.

Naudodamiesi  skaitmenine technologija asmenys su negalia gali naudotis tokiomis svetainėmis kaip socialinė žiniasklaida ir internetinės parduotuvės, jie taip pat gali atlikti šiuos veiksmus:

  • Kalbėtis su kitais žmonėmis ir įsitraukti į savo gyvenamos vietos bendruomenės veiklas.
  • Gauti darbo ar sukurti savo verslą internete.
  • Skaitmeninės technologijos gali paversti pagalbinę technologiją išmaniaisiais įrenginiais.
  • Išmanieji įrenginiai yra įrenginiai, galintys dalytis informacija ir susisiekti su kitais įrenginiais.
  • Kai kurie išmanieji telefonai turi pagalbines technologijas, tokias kaip teksto vertimas į bet kurią kalbą.
  • Yra technologija, kurios pagalba įrenginys garsiai skaito žodžius.

Tačiau daugelis žmonių su negalia nenaudoja pagalbinės technologijos savo telefonuose, nes:

  • Jie negali sau leisti nusipirkti telefono, turinčio neįgaliajam reikiamą technologiją.
  • Jie nežino apie technologiją.
  • Jų kalba nėra jiems reikalingos technologijos.

Vyriausybės turėtų įsitikinti, kad technologijos padeda apsaugoti neįgaliųjų žmonių žmogaus teises.

 

KAIP TAI TURĖTŲ BŪTI PADARYTA?

 

Manome, taip teigia Jungtinės Tautos, kad Vyriausybės turėtų:

  • Vykdyti e-Valdžios programas, kurios gerbia žmogaus teises.
  • Atminti, kad e-Valdžios programos yra kompiuterinės programos, kurias Vyriausybės naudoja teikdamos paslaugas ir dalijasi informacija.
  • Parengti ir laikytis įstatymų, kurie užtikrintų, kad e-Valdžios programos gerbtų žmogaus teises.

Vyriausybės taip pat turėtų:

  • Suteikti tarnautojams mokymus, kurie padėtų įsitikinti, ar pagalbinės technologijos tinka ir veikia ilgiau.
  • Šie mokymai turėtų apimti ir tą sritį, kaip padėti su pagalbinėmis technologijomis geriau dirbti moterims.
  • Dalytis informacija ir idėjomis apie pagalbines technologijas su kitomis šalimis.

Be to, Vyriausybės taip pat turėtų:

  • Gerbti asmenų su negalia pasirinkimą, kad jie patys pasirinktų paramą, kurią jie gali gauti.
  • Įtraukti pagalbinę technologiją prie priežiūros ir palaikymo paslaugų planų.
  • Pagalvoti, kaip suteikti daugiau paramos kitų šalių organizacijoms, kad padėtų joms gerbti neįgaliųjų teises.
  • Surinkti daugiau pinigų, kad užtikrintų aprūpinimą technologijomis, tinkančiomis neįgaliųjų asmenų vartojimui.

 

GALĖTŲ IR TURĖTŲ PADARYTI, BET KODĖL TAI GALI NET NEĮVYKTI?

 

Apibendrinimas:

  1. Vien pokyčiai Lietuvoje nuo šių metų birželio 28 d. sugriauna daugybę stichinių verslų ir pseudo-verslų, e-parduotuvių, portalų, reklamos ir nelegalios prekybos pastangų per socialinius tinklus, nes nuo šios dienos verslai ir pavieniai fiziniai asmenys privalės užtikrinti, kad leidžia į rinką tik prieinamumo reikalavimus atitinkančius gaminius ar paslaugas.
  2. DI, jei būtų pritaikomas kiekvienam asmeniui su negalia individualiai ir tik tuo atveju, jei pats asmuo to norėtų, sudarytų galimybes iš valstybės tarnybos centrinėje vykdomojoje valdžioje ir ypač savivaldybių lygių atleisti didžiąją dalį tarnautojų, kurie net neturi reikiamos kvalifikacijos aptarnauti asmenis su negalia ir jokie kvalifikacijos kėlimo mokymai to jau nebepakeis.
  3. DI, jei būtų pritaikomas kiekvienam asmeniui su negalia individualiai ir tik tuo atveju, jei pats asmuo to norėtų, sudarytų galimybes nebeeikvoti milijardinių sumų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų visai armijai asistentų, socialinių darbuotojų, įvairių laisvalaikio paslaugų teikėjų, edukatorių, bibliotekininkų, muziejininkų, psichologų, neefektyviai dirbančiųjų sveikatos priežiūros ir medicinos darbuotojų išlaikymui. Tai yra, būtų nusikratoma tarpinėmis grandimis, visa armija išlaikytinių iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, nes asmenys su negalia patys pasirūpintų jiems reikalingų paslaugų užsisakymu be jokių tarpinių grandžių, kas duoda milžinišką ekonominį efektą, be to, asmenys su negalia įgautų pasitikėjimo, savarankiškumo, gyventų oriai. Iš esmės tai ir yra pagrindinė siekiamybė, tačiau yra neaišku, kodėl tas neatlikta iki šiol, nes reikiamos techninės priemonės, įskaitant ir DI, egzistuoja jau virš 50 metų.

Todėl pabaigai, kad nuotaika būtų skaidresnė, belieka priminti, jog tikrieji neįgalieji, tikrieji išlaikytiniai, iš esmės parazituojantieji visuomenės sąskaita, yra visiškai ne asmenys su negalia. Tikrieji visuomenės šašai yra tie, kurie yra pozicijose, kur vyksta tarpinės paslaugų teikimo funkcijos savivaldybėse, centrinėje vykdomojoje valdžioje, įvairiose iš biudžetų išlaikomose institucijose, organizacijose.

Iš neįgaliųjų, tai yra, tų išteklių, kurie turėtų juos tiesiogiai be jokių tarpininkų pasiekti, išlaikoma armija galimai dykaduonių, neefektyviai atliekančiųjų savo tiesiogines funkcijas ir net korupcijos pažeistųjų savanaudžių.

Jau yra konstatuota, jog visa sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje yra iš viso neefektyvi, ją būtina pakeisti nauja. Tas pats ir švietime, aukštojo mokslo ir studijų sferose. Negalios reforma irgi jau pradėta. Kur visame šitame yra konkretus ir pats pažeidžiamiausias individas, tai yra, asmuo su negalia? Jo ir jo interesų nėra iš viso. Yra tik tarpinės organizacijos, asociacijos, klubai, valstybės ir savivaldybių struktūriniai padaliniai, UAB, AB, MB, sukurtos grynai monopolinėmis teisėmis ir visiškai neatitinkančios asmenų su negalia poreikių, lūkesčių, norų.

Galimai tai jų, visos šios gal net milijoninės minios tikrųjų išlaikytinių, duodančiųjų tik nuostolingumą, palaikančiųjų korupciją, veltėdžiavimą, savivalę savanaudiški interesai egzistuoja ir tam yra sukurti ištisi nusikalstami modeliai, schemos, tradicijos, kai „ranka ranką plauna“ ir iš galiojančiųjų teisės aktų, rekomendacijų telieka muilo burbulas jau ir dėl to, kad labai mažai kas ir skaityti, rašyti bemoka ir nebegalės jau to išmokti niekada.

Ir būtent jau šių metų antrąjį pusmetį visi, kas tik norės, galės įsitikinti, kas Lietuvos visuomenėje yra tikrieji veltėdžiai, našta visuomenėje ir kodėl tas vyksta be perstojo.

Dar paprasčiau būtų pasakyti tiesiog taip: kai matote neįgaliojo vežimėlį, visada žiūrėkite į tą asmenį, kuris tą vežimėlį stumia, žiūrėkite, kur jis tą vežimėlį stumia, kada, kodėl, už kokį atlygį ir kas yra tas asmuo, kuris su būriu kitų „paslaugiųjų” aptarnauja tą asmenį su negalia vietoje to, jog tas neįgalusis puikiai išsiverstų be jų visų su viena paprasta sąlyga: jei nebūtų tokio kiekio tarpininkų ir informaciją neįgalusis gautų jam reikalingą, laiku ir suprantamą, neklaidinančią, tikslią.

Parengta pagal:

56th Session of the UN Statistical Commission: 4-7 March. Internete: <https://eo4sdg.org/56th-session-of-the-un-statistical-commission-4-7-march/>, žr. 2025-03-09.

A/HRC/58/33: Rights of persons with disabilities and digital technologies and devices, including assistive technologies. Internete: <https://www.ohchr.org/en/documents/thematic-reports/ahrc5833-rights-persons-disabilities-and-digital-technologies-and>, žr. 2025-03-09.

KAS MAN PRIKLAUSO? NA, TAI KAS, KAD PRIKLAUSO? TU PAMĖGINK GAUTI TAI, KAS TAU PRIKLAUSO. 2025-03-04 / 05. Internete: <https://www.leidinyssau.lt/info/>, žr. 2025-03-12.

DIENOS AKTUALIJA:

LIETUVOJE SPARČIAI DAUGĖJA NEĮGALIŲ VAIKŲ IR PENSINIO AMŽIAUS ASMENŲ SU NEGALIA

KĄ TAI REIŠKIA?

2025-03-09

 

LIETUVA: VIS DAUGIAU SENŲ ASMENŲ SU NEGALIA, SVEIKŲ VAIKŲ TAIP PAT MAŽĖJA

Patikslintais ir atnaujintais 2025-03-05 duomenimis, 2024 m. Lietuvoje gyveno apie 230 tūkst. asmenų su negalia, tai sudarė apie 8 proc. nuo bendro šalies gyventojų skaičiaus. Palyginti su 2023 m., asmenų su negalia skaičius padidėjo apie 2 proc.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2024 m. darbingo amžiaus asmenų su negalia buvo 138,7 tūkst. asmenų, palyginti su 2023 m., šis skaičius sumažėjo 3 proc. Darbingo amžiaus asmenys su negalia sudaro didžiąją dalį asmenų su negalia skaičiaus (60 proc.). 30-40 proc. darbingumo lygio asmenys yra ta darbingo amžiaus asmenų grupė, kuri 2024 m. sudarė 43 proc. visų darbingo amžiaus asmenų su negalia.

2024 m. 30-40 proc. darbingumo lygio asmenų, kas anksčiau buvo vadinama antrąja neįgalumo grupe, buvo 59332. Jų buvo 23,9 proc. mažiau nei 2016 m. ir 21,7 proc. mažiau nei 2019 m. Per paskutiniuosius 5 metus sumažėjo daugiau nei penktadaliu šios grupės asmenų su negalia ir jų mažėjimas buvo sparčiausias.

Tuo tarpu vaikų su negalia Lietuvoje kasmet daugėja. Bendras vaikų su negalia skaičius 2024 metais buvo 18 569, per metus jų padaugėjo beveik 5 proc.

Per metus net 12 proc. padaugėjo ir pensinio amžiaus asmenų su negalia, 2024 m. Lietuvoje jų buvo 73 070.

RIBOTA SOCIALINĖ PARAMA IR KITI VEIKSNIAI SKATINA NEĮGALIŲ ASMENŲ SKAIČIAUS AUGIMĄ

Neįgalumas yra buvimas žmogumi. Apytiksliai 1,3 milijardo žmonių - apie 16% pasaulio gyventojų - šiuo metu patiria didelę negalią. Šis skaičius iš dalies didėja dėl gyventojų senėjimo ir neužkrečiamųjų ligų paplitimo.

Neįgalumas atsiranda dėl asmenų, sergančių tokiomis ligomis, turinčiųjų patalogijas kaip cerebrinis paralyžius, Dauno sindromas ir depresija, sąveikos su aplinkos veiksniais, įskaitant visuomenės neigiamą požiūrį, neprieinamą transportavimą ir viešus pastatus bei ribotą socialinę paramą.

Asmens aplinka daro didžiulę įtaką negalios patirčiai ir mastui. Prieinama aplinka sukuria kliūtis, kurios dažnai asmenims su negalia trukdo lygiai su kitais asmenimis būti pilnaverčiais ir aktyviais visuomenėje. Pažanga siekiant pagerinti socialinį dalyvavimą gali būti padaryta pašalinant šias kliūtis ir palengvinant neįgaliesiems asmenims jų kasdieniame gyvenime.

KĄ TAI REIŠKIA?

Tai, jog Lietuvoje asmenys su negalia sudaro apie 8 proc. nuo bendro šalies gyventojų skaičiaus, yra statistinis rodiklis, tačiau jis daug ką pasako. Pavyzdžiui, palyginti su kitu statistiniu rodikliu, jog pasauliniu mastu iš visų gyventojų asmenys su negalia sudaro 16 proc., Lietuvoje jų dvigubai mažesnis santykinis kiekis.

Žinia, aplinka daro didžiulę įtaką negalios mastui. Statistiniai rodikliai Lietuvoje aiškiai rodo, jog asmenų su negalia sparčiai daugėja vaikų ir pensinio amžiaus asmenų tarpe. Neišvengiamai didėja išlaikytinių kiekis visuomenėje, teks pertvarkyti socialinę ir užimtumo politiką, reformuoti išmokų, pensijų sistemą dar ne vieną kartą, nes nuolatos mažės darbingų ir pridedamąją vertę gebančiųjų kurti asmenų.

Situacija, jog Lietuvoje asmenis su negalia pasiekia ribota ir / ar nepakankama socialinė parama, net informacinės paslaugos nėra tinkamai organizuotos, vargu ar pasikeis greitu laiku.

Todėl, tikėtina, asmenų su negalia Lietuvoje ir toliau daugės. Teks pertvarkyti ne tik aplinkos prieinamumą, visą visų rūšių paslaugų sistemą, bet ir kardinaliai pertvarkyti švietimo, ugdymo, studijų, sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos, laisvalaikio ir užimtumo organizavimo sistemas.

Žinia, vietos neliks nekvalifikuotiesiems ir asmenų su negalia norų, lūkesčių neatitinkantiems paslaugų teikėjams, vis daugiau funkcijų atliks dirbtinio intelekto bei automatizuotos sistemos.

Šaltiniai: <https://www.who.int/health-topics/disability#tab=tab_1>; <https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/negalios-reforma-ir-asmenu-su-negalia-itrauktis/statistika-2/>, žr. 2025-03-09.

DIENOS AKTUALIJA:

ŽADĖJO SENIAI, BUS GREITAI

2025-03-07

 

Nuo 2025 m. gegužės 1 d. visi prekybininkai (paslaugų teikėjai) turi taikyti galutinės pirkinių krepšelio sumos, vartotojo sumokamos grynaisiais pinigais, apvalinimą, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatyme.

Taikant apvalinimą, 1 ir 2 ct monetomis ir toliau galima atsiskaityti, jomis mokant suapvalintą sumą.

Apvalinama:

  • atsiskaitymo grynaisiais pinigais suma – bendra suma, mokėtina už vienu metu įsigyjamas prekes (paslaugas), nepriklausomai nuo prekių (paslaugų) skaičiaus, kai atsiskaitoma grynaisiais pinigais,
  • grąžinama grynaisiais pinigais suma – suma, grynaisiais pinigais grąžinama pirkėjui už jo grąžintas prekes, nesuteiktas paslaugas, netinkamos kokybės suteiktas paslaugas.

Jei įsigyjama viena prekė (paslauga) ar grąžinami pinigai už vieną prekę (nesuteiktą paslaugą, netinkamos kokybės paslauga), ir atsiskaitoma grynaisiais pinigais, apvalinimas taip pat taikomas.

Apvalinimas netaikomas vienu metu įsigyjamų prekių (paslaugų) krepšelio kiekvienos atskiros prekės (paslaugos) kainai. Kainos nustatomos 1 ct tikslumu.

Apvalinimas netaikomas šiais atvejais:

  • kai atsiskaitoma negrynaisiais pinigais, t. y. mokėjimo kortele, dovanų kuponu (čekiu, kortele), lojalumo kortelėje sukauptais pinigais, socialine kortele, 
  • internetinei prekybai, mokant negrynaisiais pinigais,
  • darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, įskaitant dienpinigius ir išmokas, skirtas su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti,
  • pensijoms ir kitoms socialinės apsaugos išmokoms (net ir mokamoms grynaisiais pinigais),
  • mokesčiams, su mokesčiais susijusioms sumoms, rinkliavoms, baudoms ir kitoms piniginėms prievolėms, kurios skiriamos arba nustatomos vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu ir kitais įstatymais,
  • keičiamos valiutos sumoms,
  • pinigų perlaidų grynaisiais pinigais sumoms,
  • į mokėjimo sąskaitą įmokamų grynųjų pinigų ir iš mokėjimo sąskaitos išimamų grynųjų pinigų sumoms,
  • loterijos piniginio išmokėjimo sumai,
  • kai bendra mokėtina suma už vienu metu grąžinamas prekes, įsigyjamas ar parduodamas prekes (paslaugas) yra mažesnė nei 5 ct. Tačiau, kai dalis sumos yra sumokėta mokėjimo kortele, dovanų čekiu ar socialine kortele, o likusi dalis, mokama grynaisiais pinigais, yra mažesnė nei 5 ct, apvalinimas taikomas.

Kas turi taikyti apvalinimą?

Apvalinimą privalo taikyti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, priimantys atsiskaitymus grynaisiais pinigais:

  • prekybininkai (tarp jų vaistinės, degalinės, turgaus prekeiviai ir kt.),
  • paslaugų teikėjai (tarp jų gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugų, teisinių paslaugų (notarai, advokatai, antstoliai ir kt.), finansinių paslaugų, mokėjimo paslaugų, maitinimo paslaugų, pašto paslaugų, grožio paslaugų, pramogų ir laisvalaikio paslaugų, apgyvendinimo paslaugų teikėjai, pavėžėjai ir kt.),
  • viešųjų paslaugų teikėjai (tarp jų gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugų, viešojo transporto paslaugų teikėjai, bibliotekos, baseinai, muziejai, ir kt.).

Apvalinimas taikomas visoms atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumoms.

Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumos apvalinamos, kai:

  • fizinis asmuo įsigyja prekes (paslaugas) iš juridinio asmens,
  • fizinis asmuo įsigyja prekes (paslaugas) iš fizinio asmens,
  • juridinis asmuo įsigyja prekes (paslaugas) iš juridinio asmens,
  • juridinis asmuo įsigyja prekes (paslaugas) iš fizinio asmens.

Lietuvos bankas primena pagrindinius susijusius aspektus:

PAGRINDINĖS APVALINIMO TAISYKLĖS

  • 1 ir 2 euro centų monetos yra ir toliau bus teisėta atsiskaitymo priemonė, t. y. jomis ir toliau bus galima mokėti prekybos ar paslaugų teikimo vietose;
  • apvalinimo taisyklė bus taikoma tik galutinei prekių ar paslaugų krepšelio sumai, o ne atskirų prekių kainoms, ir tik mokant grynaisiais pinigais;
  • pirkinių krepšelio suma bus apvalinama į mažesnę ar didesnę pusę iki artimiausių 5 ct, priklausomai nuo to, ar paskutinis skaitmuo yra arčiau 0, 5 ar 10, t.y.:
    • kai pirkinių krepšelio suma baigiasi 1 ar 2, bus apvalinama į mažesnę pusę – iki 0;
    • kai pirkinių krepšelio suma baigiasi 3 ar 4, bus apvalinama į didesnę pusę – iki 5;
    • kai pirkinių krepšelio suma baigiasi 6 ar 7, bus apvalinama į mažesnę pusę – iki 5;
    • kai pirkinių krepšelio suma baigiasi 8 ar 9 ct, bus apvalinama į didesnę pusę – iki 10;
  • mažesnė nei 5 centų pirkinių krepšelio suma nebus apvalinama.

Šaltiniai: <https://www.lb.lt/lt/apvalinimas#ex-1-2>; <https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-bankas-primena-pagrindines-apvalinimo-taisykles>, žr. 2025-03-07.

 

DIENOS AKTUALIJA:

KAS MAN PRIKLAUSO?

NA, TAI KAS, KAD PRIKLAUSO?

TU PAMĖGINK GAUTI TAI, KAS TAU PRIKLAUSO!

Kovo 24-ajai – Tarptautinei tiesos apie žmogaus teisių pažeidimus dienai artėjant 

2025-03-04 / 05

 

Tarptautinei tiesos apie žmogaus teisių pažeidimus dienai artėjant informuojame visuomenę apie realią padėtį.

Informacijos surinkimas vyks ir vėliau, iki 2025-03-20. Kreipkitės Redakcijos „Padėkime sau’19” ISSN 2669-1426 e-adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Mūsų leidinio, skirto asmenims su negalia ir mažiau galimybių turintiesiems asmenims bei jų artimiesiems, skaitytojai stokoja informacijos apie socialinės ir materialinės paramos galiojančią praktiškai tvarką. 

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ministerija) atsakymai, kurie viešinami mūsų leidinyje neįgaliesiems, labai tiksliai ir konkrečiai išaiškinant esmę, gauti kovo 5 d.

Klausimai ir ministerijos atsakymai:

 

  1. Kokia padėtis yra su sistemos SPIS tobulinimu, atnaujinimu?

    Socialinės paramos informacinė sistema (SPIS) yra nuolat atnaujina ir modernizuojama. 2024 metais buvo modernizuotos šios paslaugos:  

    • Globos (rūpybos) išmokos skyrimas;
    • Mokinių nemokamo maitinimo skyrimas;
    • Paramos mokinio reikmenims skyrimas;
    • Socialinės pašalpos skyrimas;
    • Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandensišlaidų kompensacijų skyrimas;
    • Globos (rūpybos) tikslinio priedo skyrimas.

    Papildomai buvo sukurtos šios elektroninės paslaugos:  

    • dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos;
    • prašymas gauti socialinę kortelę.

    Nuo 2025 m. vasario 1 d. pradėtos teikti proaktyvios elektroninės paslaugos. Proaktyvios elektroninės paslaugos, tai funkcionalumas, kuris automatiškai generuoja pranešimus ir informuoja galimą pareiškėją, kai SPIS nustatomi požymiai, rodantys teisę gauti atitinkamą paslaugą. Nuo 2025 m. vasario 3 dienos pradėjo veikti elektroninė paslauga „Išmokos privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui skyrimas“. Ši paslauga suteikia galimybę gyventojams teikti prašymą šiai išmokai gauti el. būdu per išorinį portalą.

Artimiausiu metu (2025 m. birželis) planuojama modernizuoti/sukurti šias paslaugas:

    • Socialinių paslaugų skyrimas likusiems be tėvų globos vaikams ir jų šeimoms.
    • Socialinių paslaugų skyrimas socialinės rizikos vaikams ir jų šeimoms.
    • Socialinių paslaugų skyrimas vaikams su negalia ir jų šeimoms.
    • Socialinių paslaugų skyrimas senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms.
    • Socialinių paslaugų skyrimas suaugusiems asmenims su negalia ir jų šeimoms.
    • Socialinių paslaugų skyrimas socialinės rizikos suaugusiems asmenims ir jų šeimoms.  
    • Pažymos apie asmens gaunamas (ar negaunamas) išmokas ir / ar paslaugas pateikimas.
  2. 2025-03-03 paskelbėte pranešimą “Aktualu patiriantiems finansinių sunkumų” internete:<https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/aktualu-patiriantiems-finansiniu-sunkumu/> Ar gaunate gyventojų, LR piliečių liudijimus, pastabas, kaip išties ir realybėje vyksta aptarnavimas savivaldybių padaliniuose, kai gyventojai kreipiasi dėl materialinės paramos vienos ar kitos rūšies?

Socialinės paramos (vienkartinės, tikslinės, sąlyginės, periodinės pašalpos ar kitos paramos) nenumatytais atvejais skyrimo tvarkos nustatymas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Ši parama – tai papildoma parama, kurią savivaldybės, administruodamos piniginę socialinę paramą, turi teisę savivaldybių tarybų nustatyta tvarka teikti iš savo biudžeto lėšų pažeidžiamoms gyventojų grupėms, kai, susiklosčius sudėtingoms situacijoms, ši parama yra būtina. Dėl šios paramos skyrimo gyventojai turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, kur individualiai įvertinus socialinės paramos ir kitus poreikius sprendžiama, kokių veiksmų ar kokios pagalbos reikia asmeniui (šeimai), patekus į sunkią padėtį.

  1. Ar sisteminate informaciją, ko gyventojai norėtų, pageidautų paslaugų, susijusių su materialine parama, teikimo srityje savivaldybėse? Jei taip, kokiu būdu, kur viešinate?

Kadangi socialinės paramos nenumatytas atvejais skyrimo tvarkos nustatymas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, todėl paramos dydis ir sąlygos kiekvienoje savivaldybėje gali būti skirtingas. Informacija dėl galimybės gyventojams gauti minėtą paramą ir kur kreiptis skelbiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje – https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-parama-kas-man-priklauso/. 

4. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priminė internete 2025-03-03: „Kai gyventojai susiduria su laikinais ar ilgiau trunkančiais sunkumais, jie gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl finansinės pagalbos“. Informuojate apie šildymo ir kitų rūšių kompensacijas. Be to, teigiate: „Iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama ir kita socialinė parama: vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą ir kt.“ Kaip Lietuvos Respublikoje yra užtikrinama, kad informacija apie galimybes gauti materialinę paramą, pavyzdžiui, ligos ar avarijos būste atvejais, pasiektų tuos, kurie nesinaudoja internetu ir / ar yra su negalia, skurstantys, kt.?

Informacija dėl galimybių gauti socialinę paramą konkrečioje savivaldybėje gyventojus pasiekia per bendruomenės narius, seniūnijų darbuotojus, socialinius darbuotojus, gyvenamosios vietos teritorijoje veikiančias nevyriausybines organizacijas ir pan.

5. Visi gyventojai, kurie kreipiasi į savivaldybes, seniūnijas pagal savo gyvenamąją vietą dėl materialinės paramos, kompensacijų yra dalyvaujantieji ir apklausose, tyrimuose teikiamos socialinės paramos veiksmingumo bei kokybės gerinimo tikslais. Ar gali gyventojai, pateikę prašymus bet kurios rūšies paramai gauti, pareikšti nesutikimą raštu, jog atsisako dalyvauti apklausose, tyrimuose ir teikiamos socialinės paramos veiksmingumo bei kokybės gerinimo tikslais? Jei taip, paaiškinkite išsamiau apie galiojančią tvarką. Apie tai būna glausta informacija „Informaciniuose lapeliuose“, kuriuos gauna visi, kurie kreipiasi dėl šildymo kompensacijos. Tačiau tai yra papildomai nepaaiškinama gyventojams, prašymų teikėjams. Daug kas iš viso apie tai nežino nieko. Pakomentuokite.

Gyventojai sutikimą dalyvauti apklausose teikiamos socialinės paramos veiksmingumo bei kokybės gerinimo tikslais gali bet kada raštu atšaukti šiais būdais:

 el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.;

 įprastu paštu adresu: A. Vivulskio g. 11, 03610 Vilnius;

 tiesiogiai, įprastu paštu ar el. paštu informavę savivaldybės administracijos padalinį, atsakingą už piniginės socialinės paramos teikimą.

Visa detali informacija tiek dėl sutikimo dalyvauti, tiek dėl jo atšaukimo gyventojams pateikta prašymo formoje. Kai prašymai piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti teikiami tiesiogiai atvykus į savivaldybę, papildomą informaciją ir paaiškinimus gyventojai gali gauti ir iš juos aptarnaujančių specialistų.

6. Kadangi eilę metų Lietuvoje surenkama informacija apie teikiamos socialinės paramos veiksmingumo bei kokybės gerinimo rezultatus, pateikite apibendrinimą už paskutinius trejus metus: 2021-2022-2023 bei už 2024 metus, jei duomenys jau būtų susisteminti.

Socialinės paramos veiksmingumo stebėsenos Lietuvos savivaldybėse duomenys yra pasiekiami SADM internetinėje svetainės skiltyje: Socialinės paramos veiksmingumo stebėsena Lietuvos savivaldybėse. Šiuo metu daugelis rodiklių skelbiami iki 2023 m. (imtinai). Vertinant socialinės paramos veiksmingumo stebėsenos sistemos duomenis galima analizuoti indekso pokyčius, indekso sritis arba atskirtus indekso rodiklius.

7. Pakomentuokite LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. A1-784 „DĖL INFORMACIJOS TEIKIMO ASMENIMS SU NEGALIA JŲ PASIRINKTAIS PRIEINAMAIS BENDRAVIMO BŪDAIS REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO“. Tai yra, kaip šis teisės aktas taikomas praktikoje ir kaip jis dera su į Lietuvos teisę 2022 m. perkelta ES Prieinamumo direktyva. Ji numato pareigą tiek viešajam sektoriui, tiek verslui gerinti prieigą prie pagrindinių gaminių ir paslaugų, kad visi visuomenės nariai būtų savarankiškesni ir galėtų visapusiškai bei veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiomis sąlygomis su kitais asmenimis. Pokyčiam numatytas pereinamasis laikotarpis. Įstatymo nuostatos pradės veikti 2025 m. birželio 28 d. Išsamiau rasite čia: <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/ministre-m-navickiene-dziaugiuosi-verslais-kurie-pritaiko-aplinka-ir-paslaugas-zmonems-su-negalia>, žr. 2023-12-28.

Prieinamumo užtikrinimą reglamentuoja Jungtinių Tautų asmens su negalia teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo nuostatos. Vadovaujantis minėtos konvencijos 9 straipsnio nuostatomis, ją ratifikavusios valstybės, taip pat ir Lietuvos Respublika, siekdamos, kad asmenys su negalia galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse, imasi atitinkamų priemonių, kad užtikrintų asmenims su negalia lygiai su kitais asmenimis fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryšių, įskaitant informacijos ir ryšių technologijų bei sistemų, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumą tiek miesto, tiek kaimo vietovėse.

Siekiant atliepti Jungtinių Tautų asmens su negalia teisių konvencijos nuostatas, Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, įsigaliojęs 2024 m. sausio 1 d., įteisino asmenų su negalia teisę gauti viešą informaciją lygiai su kitais asmenimis jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais (pavyzdžiui, lietuvių gestų kalba, lengvai suprantama kalba). Minėto įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos asmeniui su negalia viešąją informaciją turi nemokamai pateikti bent vienu jo pasirinktu prieinamu bendravimo būdu: asmenys su negalia gali kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas dėl jiems aktualios ir reikalingos viešos informacijos jiems prieinamais bendravimo būdais, tuo tarpu valstybės ir savivaldybių institucija ir įstaiga turi užtikrinti informacijos teikimą asmeniui su negalia jo prašomu prieinamumu bendravimo būdu.

Siekiant užtikrinti viešosios informacijos prieinamumą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A1-784 „Dėl Informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintos Informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijos. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turi užtikrinti nekintamos informacijos prieinamumą asmenims su negalia: interneto svetainės pagrindiniame puslapyje arba atskiroje skiltyje, pažymėtoje specialiu lengvai suprantamos kalbos bei gestų kalbos ženklu, skelbti nekintamą pagrindinę informaciją (apie teikiamas paslaugas, pagalbą, vykdomas funkcijas) lengvai suprantama kalba ir lietuvių gestų kalba.

Portalas „Mano Vyriausybė“ atnaujino Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, Vyriausybei atskaitingų įstaigų, ministerijų, įstaigų prie ministerijų ir kitų šioms įstaigoms pavaldžių biudžetinių institucijų ir joms pavaldžių įstaigų interneto svetainių dizainą: interneto svetainių pagrindiniuose puslapiuose sukurtos specialiais ženklais „lengvai suprantama kalba“ ir „lietuvių gestų kalba“ pažymėtos skiltys, kuriose teikiama nekintanti informacija lengvai suprantama kalba ir lietuvių gestų kalba. Lietuvos savivaldybės taip pat taiko tokią pačią praktiką savo interneto svetainėse. Asmenų su negalia teisė gauti viešą informaciją jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais yra svarbus žingsnis link didesnio asmenų su negalia įtraukimo į visuomenę ir lygių galimybių užtikrinimo. Rekomendacijos dera su Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymu (toliau – Prieinamumo įstatymas), kurio vienas iš pagrindinių tikslų yra gerinti prieigą prie pagrindinių gaminių ir paslaugų (įskaitant ir informaciją apie juos ir jų veikimą) tiek asmenims su negalia, tiek kitiems funkcinių sutrikimų turintiems asmenims, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, asmenims, turintiems laikinų sveikatos sutrikimų ir pan.

Prieinamumo įstatymas įpareigoja tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus ekonominės veiklos vykdytojus (verslus) – gamintojus, įgaliotuosius atstovus, importuotojus, platintojus ir paslaugos teikėjus laikytis Prieinamumo įstatyme nurodytų reikalavimų, jei jie teikia rinkai įstatyme nurodytus gaminius ar teikia įstatyme nurodytas paslaugas.

Pažymime, kad Prieinamumo įstatymas įsigalioja 2025 m. birželio 28 d., taigi nuo šios dienos verslai privalės užtikrinti, kad leidžia į rinką tik prieinamumo reikalavimus atitinkančius gaminius ar paslaugas. Įstatymas taikomas plačiam spektrui gaminių ir paslaugų, įskaitant išmaniuosius įrenginius, savitarnos terminalus, elektroninių ryšių paslaugas, banko paslaugas, transporto paslaugų elementus, elektronines knygas, elektroninės prekybos paslaugas ir t.t. Siekiant, kad šiais gaminiais ir paslaugomis pagal numatytą paskirtį galėtų naudotis kuo daugiau asmenų su negalia, jie turės atitikti prieinamumo reikalavimus.

Pavyzdžiui, informacija apie gaminio naudojimą ar paslaugos veikimą privalo būti pateikiama daugiau kaip viena jusle atpažįstamu būdu, suprantamai, tokiu būdu, kad naudotojai galėtų ją suvokti, tinkamo dydžio ir tipo šriftu ir kt. Įstatyme numatytos keturios rinkos priežiūros institucijos, kurios užtikrins, kad į rinką patektų tik prieinamumo reikalavimus atitinkantys gaminiai ir paslaugos.

Nesilaikant šių reikalavimų, bus taikomos sankcijos, įskaitant pinigines baudas. Todėl skatiname verslus nelaukti ir jau dabar įsivertinti, ar jų gaminiams bei paslaugoms taikomi Prieinamumo įstatymo reikalavimai.

Dėkojame už bendradarbiavimą.

DIENOS AKTUALIJA:

KLOUNĄ DABAR NUŠVILPTI REIKIA AR  TRUPUTĮ VĖLIAU?

 2025-03-02

 

KAIP YRA DABAR?

 

Viešoji tvarka – tema svarbi kiekvienam. Ji dar svarbesnė, kai bet kas iš mūsų, vietinių Lietuvos gyventojų, kurie niekada nemigravo, nesibastė šen ir ten, kur „žolė žalesnė“ ir atlyginimą galima gauti didesnį, kurie visada buvome čia, kaip ir mūsų pro-proseneliai, seneliai, močiutės, kurių niekas netrėmė, nes jos buvo padorūs, kuklūs, sveiki žmonės, naudingi visuomenei ir jų nereikėjo elementariai versti dirbti, nes jos dirbo nuo vaikystės iki pat mirties, gimdė sveikus vaikus nuo tos pačios tautybės, o ne nuo perėjūnų svetimšalių, pasiligojusių, susenusių aferistų ir bastūnų prasigėrusių bei cirko klounus primenančių vyrų, kurios nesibastė miškuose ir nedalyvavo ten vykusiose orgijose, kurios tyliai stebėjo bastūnus, perėjūnus, išprotėjusius apsišaukėlius, apiformintus „rašytojais“, „muzikantais“, „profesoriais“ ir net „ministrėmis“, „parlamentarais“, „teisėjais“ ar „gydytojais“, kurios puikiai žino, kas iš tiesų vyko Lietuvos dabartinėje teritorijoje nuo tarpukario iki maždaug 1990 m. ir kas yra kas dabartinėje LR, taigi, priminti eilinį kartą net nėra prasmės, liudytojų yra labai daug, esmę žmonės žino.

Aiškiai matome, suprantame: net neanalizuojant oficialiosios statistikos, akivaizdu, jog savivalės LR vis daugiau, chaosas, nebaudžiamumas, įgaliojimų viršijimas, biurokratizmas su visomis blogiausiomis jo apraiškomis, kyšininkavimas, kontrabanda, sukčiavimas, nelegalūs bizniukai, pradedant nuo prekybos žmonėmis ir baigiant gyvybiškai svarbių paslaugų, pavyzdžiui, avarijų likvidavimo ar smulkių remonto paslaugų teikimu privačiuose būstuose, perpardavimu daržovių, vaisių turgavietėse prieš tai juos įsigijus artimiausiame prekybos centre akcijų taikymo metu, kitų paslaugų teikimu nemokant jokių mokesčių, ištisų nusikalstamų struktūrų nachališkas ir gerai suplanuotas įsitvirtinimas viešajame sektoriuje ir net valstybės įstaigose, nevaldomi korupcijos veiksmai, seniai įgavę tarptautinį pobūdį, savižudžių vaikų gausėjimas..., vardinti galima ilgai.

Ar tai tik noras pesimistiškai vaizduoti dabartinę padėtį LR?

Oi, tikrai ne. Tai viso labo tik minimalus realizmas ir maksimalus objektyvumas. Geriau, jei norite pasikrauti didžiule pseudo-optimizmo doze, paskaitykite tekstą apie dabartinę LR čia: „Lietuva, pagal nusikalstamų veiklų dažnumą, buvo pripažinta saugiausia šalimi Europoje. Sociologas įvertino, kokie pagrindiniai veiksniai tai lėmė ir, kad egzistuoja ženklų, rodančių, jog einame gerovės valstybės link”. Taip pat 2025-02-27 buvo paskelbta: Valstybės duomenų agentūra pranešė, kad Europos Sąjungos statistikos tarnybos („Eurostat“) duomenimis, 2023 m. Lietuvoje tik 2,7 % gyventojų pranešė apie kaimynystėje įvykusį nusikaltimą. Tai – vienas mažiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje. Lietuva užima lyderių pozicijas kartu su Kroatija (1,4 %) ir Lenkija (2,8 %). /Internete: <https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/paskelbe-saugiausiu-saliu-sarasa-jame-lietuva-puikuojasi-1-vietoje-n1400700>/.

Belieka optimizmą tik paskatinti, paraginti ir tolimesnius iliuzionistinius pranešimus parengti tokia ir panašia tema bei turėti naivią viltį, jog vietiniai LR gyventojai išties tuo tiki, nes visi tupi internete, rašyti ir skaityti iš viso mažai kas ir temoka, įskaitytinai net tuos, kurie magistrų, mokslo daktarų laipsnius yra įsigiję LR jau po 1990 m.; vaikai sėdi virtualioje realybėje ir jiems vos ne po 12 valandų per parą ant akių uždėta įranga, užtikrinanti jų amžiną buvimą anapus, kur jie gali ne tik pažaisti ir susirasti virtualių draugų, bet ir pabendrauti su pedofilais iš kitų valstybių, kurie jiems pasiūlo naujų žaidimų internete, kur vaikų tvirkinimas yra užslėptų formų, pavyzdžiui, kai jie, neva, mokomi biologijos ar istorijos žaidimų ir simuliacijos pagalba.

Taip pat verta susimąstyti, o kodėl Lietuvos gyventojai beveik nepraneša apie įvykusį nusikaltimą. Gal jie nemoka rašyti? O gal jie neturi telefonų? Gal jie yra dauguma silpnaregiai, priekurčiai, turi logopedinių kalbos sutrikimų, yra mikčiojantieji, nesugeba artikuliuotai kalbėti jokia žmonių kalba iš viso, jiems būdinga silpnaprotystė ir idiotizmas, todėl iš viso nesuvokia, kas vyksta aplinkui? Greičiausiai taip nėra.

Tačiau, pavyzdžiui, net kai žmonės Lietuvoje puikiai žino, kad jų daugiabučio namo nuomojamuose butukuose ar kaimo vietovėse gretimose sodybose vyksta ne tik narkotikų prekyba, kvaišalų gamyba namų sąlygomis ir yra įrengti nelegalūs viešnamiai, kur pedofilai ir / ar zoofilai, gerantofilai, nekrofilai, kiti iš įvairių grėsmingų patologinių nukrypimų, priklausomybių turinčiųjų, įskaitytinai azartinius lošėjus, kas yra viena iš pavojingiausių priklausomybių, gauna paslaugas išsinuomavę butus, patalpas, sodybas kelioms valandoms, paroms ir netgi tie butai, patalpos apiformintos kaip nuomojami būstai vadinamiems „ukrainiečiams“, tų butų ar privačių namų, kotedžų, apartamentų, sodybų, įvairių kitų rūšių apgyvendinimui skirtų patalpų, įskaitytinai privačiai įrengtus bunkerius įvairiems „žaidimams“, suaugusiųjų diskotekoms, medžiotojų namelius, kitų pramoginių būstų savininkai štai jau ketvirti metai gauna dosnias išmokas iš LR savivaldybių biudžetų, o tas yra tiesiog mūsų visų, mokesčių mokėtojų pinigai, kurie patenka tiesiogiai ne tik perteklinio nekilnojamojo turto savininkams LR, bet ir naudą gauna korumpuoti valdininkai, statutiniai ir prevencinio tyrimo tarnautojai, juristai, kt., kurie „nemato“, „nežino“, „nesupranta“, „negali išaiškinti“, „neturi lėšų reaguoti prevenciškai“, jiems yra pateiktos rašytinės rekomendacijos, jog į tokius pranešimus reaguoti iš viso nepakanka lėšų, todėl jie nė neregistruojami, pavyzdžiui, kai kokia beraštė šimtametė senolė, vis dar nepraradusi sveiko proto, tarmiškai pasako, kad gretimame bute, tiesiai jai už sienos, yra prievartaujami vaikai prieš tai juos apkvaišinus ar narkomanas koks migrantas su falsifikuotais dokumentais įsikėlė į nuomojamas patalpas kartu su savo tikra seserimi, taip pat narkomane, jie vaidina sutuoktinių šeimą, nuolatos lytiškai santykiauja tarpusavyje ir yra įsteigę narkotikų platinimo tašką su kvaišalų tiekimu mokiniams, nepilnametėms prostitutėms-migrantėms, apiformintoms kaip manekenės ar tiesiog kambarinės viešbučiuose, t.t., juk niekas iš viso nekreipia jokio dėmesio, nes tai „ne jų funkcija“, jie už tai neatsako, o kas už tai atsakingi, iš viso surasti neįmanoma, nes tokių net nėra Lietuvoje ar kur kitur.

Iš kitos pusės, jei visa tokia informacija, pateikiama kartu ir su vadinamuoju solidžiu kyšiu kam reikia, reagavimas užtikrintas, bet niekur tas užregistruota nebus, pranešėjas dažniausiu atveju bus įrašytas į izoliuotinus visam gyvenimui, iš kur niekada negrįžtama, o tas, kas susirinko pradinius kyšius, dar jų gaus dešimgubai daugiau iš tų, kurie buvo apskųsti kaip nusikalstantieji ir tvarkos pažeidėjai.

Toks yra esamos „tvarkos“ dėsnis. Iš tokios „tvarkos“ gerovėje gyvena daugybė, pradedant nuo eilinio policininko, tyrėjo, advokato, teisėjo, prokuroro, psichologo, nekilnojamojo turto maklerio, verslininko, baigiant migruojančiais klounais, prostitutėmis, narkomanais ir medikais bei politikais, akademikais, ekspertais, parlamentarais, t. t. Todėl jiems trukdyti gyventi gerovėje būtų daugiau nei neprotinga, mėginusieji tai daryti, kaip amžiną atilsį itin talentingas žurnalistas Žygintas Kačanauskas, eilė kitų, jau yra po žeme ne savo noru. Tų gabių, drąsių, padorių ir gana jaunų principingų žmonių tiesiog neliko, nes jie buvo nepatogūs gyvenantiesiems gerovėje, tą gerovę susikūrusiems kad ir iš buvusiojo „Snoro“ banko, jo aplinkos ir kitur.

Dėsnis, jog „nėra žmogaus, nėra problemos“ galioja ir dabar, lygiai kaip tiesa yra ir tai, jog „kas tavęs neužmušė iki galo, padarė tave tik stipresnį“.

Iliuziniai pasakojimai apie tai, kokia saugi, neva, yra dabartinė Lietuva, gali būti nesunkiai paaiškinami: iki 1940 m. ir po to vėliau Lietuvoje taip pat niekas nepranešinėjo apie kaimynystėje nušautą vaiką ar mažame miestelyje po ritualinių apeigų, kurias atlikinėja viena tautinė mažuma, rastus mažamečių vaikų lavonėlius. Tai štai, rasdavo ne tik išprievartautus mažamečius lietuvių, žemaičių, lenkų vaikus, bet jie dar ir būdavo sadistiškai nužudyti tais pačiais ritualiniais tikslais, nusikaltimai buvo padaryti konkrečios tautinės mažumos atstovų. Žmonės tylėjo tada. Jiems burnos buvo užčiauptos.  Bet jie iki šiol puikiai žino vardus, pavardes visų tų, kurie atlikinėjo tuos savo „ritualus“ būtent Lietuvoje ir kad jų vaikai, anūkai, proanūkiai esamoje Lietuvoje daro lygiai tą patį, tačiau viskas yra neretai apiforminta kiek kitaip, dažniausia tai yra „kultūros projektas“, „medicinos paslaugos“ ar „psichologo pagalba nemokamai“, kartais tai „teisinė pagalba nemokamai“, labai dažnai tai yra „edukacijos vaikams muziejuose, bibliotekose“, kurios suteikiamos irgi „nemokamai“, po ko atsiranda ir dar naujai paskelbtų faktų, jog vaikas dingo be žinios ar po ilgų paieškų surastas jo labai žiauriai išniekinto kūnelio lavonas.

Formų ir pavidalų visų tos „gerovės“ mėgėjų laisvalaikio ir jų pramogų yra daug, bet niekas nėra kitaip. Yra tas pats. Ir vietiniai gyventojai taip pat kantriai tyli. Skaičiuoja savižudžius, dingusius be žinios vaikus Lietuvoje ir tyli įdėmiai stebėdami ir įsimindami, kas išties dėl to kalti. Jie to išmoko dar prieš tūkstančius metų.

Bet prisiminkime visai netolimą praeitį, kada iki 1990 m. beveiki visi, išskyrus itin senus žmones, vietinius Lietuvos gyventojus, ne tam tikrą tautinę mažumą, kurios atstovams būdingos gausios įgimtos ir niekada neįmanomos pagydyti patologijos, nukrypimai, priklausomybės, gebėjo puikiai skaičiuoti mintinai, nes visi mokėjo daugybos lentelę nuo 6-7 metų amžiaus, rašė be klaidų ir skaitė mažiausiai trimis kalbomis, nebuvo silpnaregiai, gebėjo mintis sklandžiai reikšti žodžiu ir raštu, ir t.t. Tuomet nebuvo taip, jog tarnybai kariuomenėje yra netinkamas kas antras jaunas asmuo, iš 10 vaikų daugmaž sveikas, be įgimtų patologijų ir / ar protinės negalios, sunkaus protinio atsilikimo, kas jau nebėra tik debilizmas, bet jau yra idiotizmas, tėra 1 ar 2 vaikai geriausiu atveju, taip yra dabar, ir bet kas gali susipažinti su duomenimis Higienos institute, ..., o įsigijusieji magistrų, mokslo daktarų laipsnius dažnokai yra visiški beraščiai, neretai net idiotai, tačiau iš vadinamųjų „žinomų“ šeimų, nusirašantieji kursinius darbus ir referatus iš gabesniųjų studentų, atvykusiųjų iš provincijos, pateikiantieji juos kaip savo, susimokėję kam reikia, kad tylėtų ir po to nusipirkusieji tarnybos vietas ir net ministrų portfelius ten, kur viešieji pinigai byra kaip iš gausybės rago tiesiog už tai, kad netrukdo korupcijai plisti ir padeda parašiuką ten, kur jiems liepta.

 

ATVIRI LAIŠKAI, IŠGIRSTAS KIEKVIENAS ŽMOGUS, KIEKVIENAM ATSAKYTA ASMENIŠKAI, LIAUDIES DRAUGOVĖS SU ŠTABAIS KIEKVIENOJE ĮMONĖJE, LIAUDIES TEISMAI IR DIDINAMA MILICIJOS ATSAKOMYBĖ – VISA TAI BUVO LABAI NESENIAI

 

Taip, 1980-1989 m. Lietuvos vietiniai gyventojai dar mokėjo rašyti.

Taip, jie galėjo rašyti laiškus į vietinių tuometinių laikraščių redakcijas.

Taip, tie jų laiškai būdavo visi perskaitomi.

Taip, naujus teisės aktus ir jų esmę žinojo net 8-9 klasių moksleiviai, o kartais tai būdavo žinoma ir vaikams jau nuo 3-5 klasės, jei jų mokytoja pravesdavo vadinamas „užklasines pamokėles“. Vaikai nuo labai ankstyvo amžiaus buvo išmokyti, kas nutinka, jei nesilaikai viešosios tvarkos ir jie žinojo, jog teisės aktų, įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Jie žinojo, jog egzistuoja nepilnamečių nusikaltėlių kolonijos ir jog nebaudžiamumo nėra. Jie žinojo, jog tam tikromis aplinkybėmis už jų net nekaltas išdaigas, pavyzdžiui, netyčia žaidžiant futbolą, kai išdaužiamas kokio kioskelio lango stiklas, apmokėti su kaupu turės jų tėvai.

Taip, bedarbių nebuvo.

Taip, nebuvo ir elgetų, nors narkomanų, alkoholikų, pedofilų iš labai gerai žinomų šeimų buvo ir jų buvo daug.

Taip pat buvo milicija. Kyšiai egzistavo ir tada. Bet galiojo viena paprasta taisyklė: tas, kas imdavo kyšius, arba būdavo pasodinamas į kalėjimą su turto konfiskavimu, arba padirbėjęs kyšiams imliose vietose, prisirinkęs dideles sumas grynųjų, savo noru pasišalindavo iš tarnybos per vienerių metų laikotarpį ir išvykdavo visam laikui į kitą TSRS vietovę. Tiesa, medikams ir anuometiniams spekuliantams, vagišiams iš mėsos kombinatų ar fabrikų, iš kur buvo įmanoma sunkvežimiais išvogti žuvų konservus ar deficitinį tualetinį popierių, kolūkiuose su buhalterių pagalba išvogti gausybę maisto produktų, žaliavinio pieno ar bulvių, paskerstų gyvulių odų, ragų, kerpamų avių vilnos, grūdų, kt., ši taisyklė negaliojo.

Rubliais kai kas prisirinkdavo tokias dideles sumas, jog ir anuomet jiems neegzistavo jokie įstatymai ar milicininko, saugumo tarnautojo, atitinkamos kontrolės įstaigos pareigūno, ateinančio patikrinti, baimė. Jie bijojo tik vieno: indėlių rubliais konfiskavimo, nes visi laikė pinigus tuometinėje Taupomojoje kasoje padėtus „ant knygelės“. Tuos indėlius galima buvo patikrinti, buvo žinoma, kas kiek turi rublių prisigrobęs. Visa tai buvo tam tikra prasme paradoksai, nes, be abejo, pinigus slėpdavo ir namuose, net įkasdavo į žemę, įmūrydavo į sienas, sukišdavo po grindimis ar į šaldytuvų kameras. Buvo žmonių, užvaldytųjų maniakinėmis idėjomis, jog kažkada jiems pavyks apsigyventi beveik rojaus sąlygomis užsienyje, nusipirkti naują automobilį „Volga“, su kokiu važinėjasi Ministrų Tarybos nariai, gauti stebuklingų vaistų, nuo kurių jie beveik nebesens, todėl jie liguistai kaupė pinigus net darydami grubius nusikaltimus.

Pavyzdžiui, rubliais kyšių kai kurios medikės jau ir nebeimdavo, reikalaudavo deficitinių daiktų, prekių ar valiutos, nes visuotinio deficito laikais rublių turėdavo tiek, kad galėdavo jais tapetuoti savo butų ir daugiabučių laiptinių sienas ir dar tų rublių joms būtų likę, o jų vaikai, neretai alkoholikai, narkomanai, degradavę veltėdžiai, su rublinėmis kupiūromis viešuosiuose tualetuose nusivalydavo savo sėdimąją ir tokių kupiūrų rasdavo valytojos ir mokyklose, ir aukštosiose mokyklose, ir restoranuose, viešbučiuose.

Taip, buvo ir teigiamų dalykų, ir neigiamų. Tačiau žmonės nepatirdavo jokios baimės ar streso, jog liks bedarbiai, neturės kur gyventi, kad jų vaikai negaus net medicinos paslaugų ir negalės mokytis, studijuoti net būdami išskirtinai gabūs ir talentingi. Be to, išsikvietę medicinos ar milicininko pagalbą, žmonės jos sulaukdavo. Taip pat buvo galima parašyti papeikimą mokytojui, direktoriui, kolūkio pirmininkui. Tuos papeikimus tikrindavo. Radę, jog tas yra tiesa, padėtį taisydavo, negeroves viešindavo, žmonių negąsdindavo nebūtomis grėsmėmis, bet mokyklose vaikus mokydavo šaudyti iš "kalašnikovų" ir iš lazerinių šautuvų, egzistavo nesugriuvusios priedangos, slėptuvės buvo įrengtos puikiai, jos buvo veikiančios, už jas nereikalavo susimokėti ir visi gyventojai buvo apmokyti kaip jomis naudotis, kur eiti, ką daryti pagal atitinkamos nelaimės atvejus. Net darželinukai buvo išmokyti pereiti gatvę, atskirti šviesoforo spalvas, nevažiuoti dviračiais per perėjas. Tiesa, ministrėmis, atsakingomis už vidaus reikalus, niekada nebūdavo skiriamos kliedesinių idėjų užvaldytos ligotos moterys su keliais ligoniais vaikais, paliktais jų pačių namuose.

Buvo įmanoma ir buitinio konflikto metu išsikviesti milicininką, nesitaikstoma buvo su triukšmaujančiais, girtuokliaujančiais veltėdžiais kaimynais.

Tuomet veikė liaudies draugovės. Buvo ir liaudies teismai. Įmonėse buvo įkurti štabai, liaudies draugovių būdavo net ne po vieną. Viešosios tvarkos užtikrinimu buvo rūpinamasi iš tiesų, nors milicininkai, vadinamieji įgaliotiniai, nė tarnybinių automobilių, kaip yra dabar, neturėjo. Milicininkas eidavo pėstute. Nusipenėjusių ar steroidų prisipumpavusių milicininkų nebuvo.

Spekuliantus traukdavo atsakomybėn ir būdavo kovojama su grobstymais iš mėsos, pieno kombinatų, gamyklų, valgyklų, statybos aikštelių ir kitur.

Taip, paskelbdavo viešojo laiško savaites. Užmirštas nelikdavo nė vienas. Atvirai buvo teigiama: didinti asmeninę atsakomybę, įskaitytinai ir milicininkų, būtina. Ir tas būdavo daroma. Nes skaityti ir rašyti, reikšti mintis sklandžiai žmonės mokėjo, galėjo ir tą darė, žr. Tarybinė Klaipėda. 1984 m. rugsėjo 19 d., 3 psl.

 

NORĖTUMĖME, KAD BŪTŲ TAIP? O GAL KITAIP?

 

Naivu būtų manyti ir teigti, jog 1980-1989 m. buvo Lietuvos „aukso“ amžius.

Be to, visada, kai praeina šiek tiek laiko, suveikia taip vadinamas „rožinių akinių“ triukas, žmonės prisimena daug gerų dalykų, nelaimės, negandos, problemos tiesiog ištrinamos iš atminties, nes kitaip žmonės nė neišgyventų, patirtų per daug streso, numirtų ir nė nebegalėtų liudyti. Kažkiek daugiau tiesios galima sužinoti iš anuometinių anekdotų.

Visada yra patogu pasakyti: „nieko neatsimenu“, „užmiršau“, „nežinau“, „manęs ten nebuvo“ ar tiesiog „buvau girtas, miegojau, nieko nebežinau“. Tokie asmenys niekada nežinos ir ko jie nori, nes tiesiog negalės pasakyti, jog paprasčiausiai be jokių diskusijų nori naujos narkotikų dozės ar alkoholio už dyką ir jiems visai viskas yra nesvarbu, įskaitytinai net tai, ar jų vaikai sveiki, ar idiotai, narkomanai, pedofilai. Jei jiems naudinga, jie iš to gauna pinigų iš valdžios, pasireklamuoja ir tuo yra patenkinti, jiems geriau, kad tie jų vaikai, anūkai praskolintoje Lietuvoje būtent ir būtų narkomanai, idiotės, apiformintos poetėmis ar edukatorėmis, mankurtai, pedofilai, negebantieji ne tik mokytis ir dirbti, bet ir nesugebantieji savarankiškai atlikti elementarių funkcijų, pavyzdžiui, ryte nusiprausti ar be niekieno pagalbos ir jau būnant virš 30-40 metų amžiaus išsivalyti grindis, pasinaudoti WC, nusivalyti snarglį panosėje, jie tuo ir naudosis bei prašys dar ir dar visko, kad tik bet kokia kaina tenkintų savo poreikius.

Faktas tas, jog yra itin reklamuojamų profesorių dukrų, kurios būdamos jau arti senatvės pensijos amžiaus per visą savo gyvenimą taip ir neišmoko net morkos nusiskusti, susitvarkyti asmens higienos, išsivalyti kambarių, kuriuose gyvena, bet nuolatos reketuoja aplinkinius prašinėdamos tiesiog duoti joms pinigų šiaip sau, nes, citata: „nuskilo priekinis dantis, neturiu pinigų susimokėti už danties taisymą, duok man pinigų, tėvas iš savo pensijos pinigų man neduoda“. Kitas variantas, kaip pinigų iš aplinkinių prašinėja arti 15 tūkstančių eurų per mėnesį reguliarių pajamų turinti senyva medikė, citata: „duok pinigų, stogas prakiuro sodo namelyje, orai atšalo, vanduo teka į kambarį, reikia samdyti darbininkus, kad stogą pataisytų, esu visai be pinigų“. Komentarų šioje vietoje išties nereikia, būtina tik įsisąmoninti, kas Lietuvoje yra tas vadinamas „elitas“ ir kaip jie gyvena toje kitiems vietiniams Lietuvos padoriems gyventojams net nežinomoje ir nesuvokiamoje „gerovėje", kadangi jiems be perstojo grasinama iš valdžios ir politikos atstovų lūpų, todėl jie, būdami vis dar iki galo neapkvaišinti, kol kas dar ne narkomanai, seniai jau ir nebesidomi jokiomis gerovėmis ir jų pasiekimo būdais. Jie paprasčiausiai ramiai ir be jokių patarnautojų atlieka kasdieninius darbus, maitinasi ne restoranuose, augina sveikus vaikus ir jiems nereikia susimokėti už gausybę perteklinių paslaugų, todėl jie nereketuoja aplinkinių demonstruodami performansus ir skelbdami aferistines istorijas patys apie save.

Todėl prieš teiraujantis nuomonės apie tai, kaip yra dabar ir ko žmonės išties norėtų, kad būtų, darant reprezentatyvias apklausas, skelbiant oficialiąją statistiką, viešinant įvairių „ekspertų“, „sociologų“, „akademikų“, „politologų“ nuomones, įžvalgas, išvadas, būtina paprasčiausiai pažvelgti į tuos „ekspertus“, „sociologus“, „akademikus“, „politologus“ ir pasidomėti, kas užsakė tyrimus, apklausas, kas sumokėjo, iš kokių išteklių ir kam tas yra naudinga.

Žinia yra paprasta: vietiniai gyventojai kantriai stebi ir tyli neretai ir šimtus metų. Bet jie tikrai žino, kas ką yra padaręs, kas kuo prasikaltęs, kieno vaikai, anūkai narkomanai, recidyvistai, kiek kainuoja per parą išlaikyti vieną narkomaną namų sąlygomis net kai tas narkomanas yra pasiskelbęs ir patvirtintas būti režisieriumi, kokios nors agentūros vadybininke ar tarybos vadove, muziejaus direktore, verslininku ar akademiku, ministru, prokuroru, kas kiek ir už ką skolingi bei kokį klouną būtina būtent dabar nušvilpti.

DIENOS AKTUALIJA:

Pakelkite akis į dangų: bus į ką pažiūrėti

2025-02-28

Vasario 28-ąją, šiandien, bus galima pamatyti neįprastą dangaus reiškinį. 7 Saulės sistemos planetos išsirikiuos danguje visos kartu ir jų paradas bus ypatingas. Kita tokia galimybė bus tik 2161 m. gegužės 19 d.

Kaip 2025-02-27 pranešė CNN, šių metų vasaris baigiasi nuostabiu reginiu: septynių planetų paradu. Vasario 28 d. žvelgiant iš rytų bus įmanoma pamatyti pirmiausia Marsą. Labiau į pietus pasirodys Jupiteris ir Uranas. Tada pietvakariuose galėsite pamatyti Veneros, Neptūno ir Merkurijaus planetas. Visą planetų eilę užbaigs Saturnas.

Tačiau pažvelgti į visas septynias planetas nebus lengva, sako astronomai.

Visos septynios planetos bus aukščiau horizonto iškart po saulėlydžio. Veneros ir Jupiterio planetas bus lengviau pastebėti dėl jų ryškumo, o Marsas išsiskirs savo rausvai oranžiniu atspalviu. Norintieji pamatyti Saturno planetą, kuri bus žemai vakariniame horizonte, turės pasiimti žiūronus.

Manote, jog nežinosite, kur ieškoti planetų? Kai kyla abejonių, ieškokite pirmiausia Veneros. Ji bus ryškiausia. Venera išnyks iš naktinio dangaus iki kovo vidurio, po to ji vėl pasirodys ryto danguje balandžio mėnesį. Skirtingai nuo žvaigždžių, kurios, atrodo, mirksi, Venera išliks stabiliai ryškiai šviesi aukštai danguje. Kai rasite Venerą, žemiau jos link horizonto, ieškokite kitų planetų. Jupiteris bus aukštai pietiniame danguje ir liks matomas dar porą mėnesių, o Marsas, aukštai rytiniame danguje, bus stebimas dar tris - keturis mėnesius.

 

Planetų paradas: visos išsirikiuos kartu danguje

 

Priežastis, kodėl visos planetos atrodo lyg išsirikiavusios naktiniame danguje, yra jų orbitos, išsidėsčiusios aplink Saulę.

„Visos mūsų planetos skrieja aplink Saulę“, - sakė astronomas Schmollis. „Žvelgiant iš Žemės, tas diskas atrodo kaip išlenkta linija per dangų, besitęsiantį iš rytų į vakarus. Dėl to visos planetos visada bus matomos palei šią liniją. Kai matome kelias planetas, ta linija gali atrodyti gana įspūdingai. “

Paprastai planetos yra paskirsčiusios išilgai plokštumos, kuria jos skrieja aplink Saulę. Bet vasario mėnesį planetos yra toje pačioje Saulės pusėje žiūrint iš Žemės, todėl jos pasirodys visos kartu naktiniame danguje.

„Šis vasaris yra ypatingas, nes užuot buvusios toli viena nuo kito, planetos išsirikiuoja į eilę ir visos tuo pačiu metu pasirodo danguje“, --- sakė Mičigano valstijos universiteto gamtos mokslų kolegijos katedros docentas Sethas Jacobsonas.

Šaltiniai, parengta pagal:

Keep an eye on Venus to help spot the rest of the planet parade in the night sky, astronomers sayBy Ashley Strickland. CNN. Feb. 27, 2025. In: <https://ktvz.com/cnn-other/2025/02/27/how-to-spot-februarys-parade-of-7-planets-according-to-astronomers/>, žr. 2025-02-28.

Tai įvyks vasario 28 d. Nepraleiskite! Kitas bus tik po 136 metų.  2025-02-27. Internete: <https://m.technologijos.lt/cat/1/article/S-193154>, žr. 2025-02-28.

Iliustracija aukščiau: Aut. T. Anunziata. Nuotrauka iš Pexels.

 DIENOS AKTUALIJA:

GRĖSMINGA KAIP NIEKADA: SENŲ NARKOMANIŲ SIAUTĖJIMAS

2025-02-25

PATARIMAI PATEKUS Į VILNIAUS NARKOMANŲ IR NARKODILERIŲ LANDYNES, KURIOS YRA PLAČIAI ŽINOMŲ ŽMONIŲ, VEIKĖJŲ, MEDIKŲ, JURISTŲ, MENININKŲ, VERSLININKŲ  NAMAI, PAVILNYJE, ANTAKALNYJE, MARKUČIUOSE, NEMENČINĖJE, TILTO AR TOTORIŲ GATVĖJE, BALTUPIUOSE, ŽIRMŪNUOSE, ŠEŠKINĖJE NE SAVO NORU:

  1. NIEKADA NESKAMBINKITE 112, JUMS NEPADĖS, O VIEN TIK PAPILDOMAI TRAUMUOS PSICHOLOGIŠKAI IR EMOCIŠKAI BEI PADARYS IŠ AUKOS KALTINAMĄJA. BE TO, LIKSITE BE NAMŲ IR BE DARBO, JEI IKI TOL VISA TAI TURĖJOTE, GALITE NETEKTI VAIKŲ, PATEKTI Į ASOCIALIŲ ASMENŲ SĄRAŠUS IR ILGAINIUI LIKTI BETEISE, PATALPINTA IZOLIAVIMO VIETOJE IKI GYVENIMO GALO BE JOKIŲ ŠANSŲ IŠEITI, NES PAPRAŠČIAUSIAI IŠEITI NEBETURĖSITE KUR, O IR NEBEGALĖSITE PAEITI PO TAM TIKRŲ "TERAPIJŲ", KURIAS JUMS SUTEIKĖ PRIVERSTINAI.
  2. SUKRYŽIUOKITE RANKAS ANT SAVO KRŪTINĖS IR TAIP LAUKITE, GAL JUMS PASISEKS IR NEUŽMUŠ JŪSŲ BEI NESULUOŠINS PER DAUG IR SUGEBĖSITE PASVEIKTI VIEN SAVO PAČIOS PASTANGOMIS. ATSIDUOKITE LIKIMO VALIAI, MĄSTYKITE KIEK ĮMANOMA POZITYVIAU IR LOGIŠKIAU. JEI JŪSŲ PASKUTINĖ GYVENIMO AKIMIRKA DAR NEATĖJO, JŪS IŠGYVENSITE. IR GALIMAI PO PATIRTŲ NETEISYBIŲ IR KANČIŲ TAPSITE IŠ VISO NENUGALIMA.
  3. Į MEDIKUS NESIKREIPKITE, NES TEN JUS SULUOŠINS NEBEGRĄŽINAMAI. ABSOLIUTI DAUGUMA MEDIKŲ YRA NE TIK UŽKIETĖJĘ KYŠININKAI, LYGIAI KAIP IR JURISTAI, VALDININKAI, PSICHOLOGAI, PATARNAUJANTIEJI UŽ PIGIŲ NARKOTIKŲ DOZĘ TIEMS PATIEMS MEDIKAMS, JIE PATYS SAVO NAMUOSE TURI BEVILTIŠKAI IŠSIGIMUSIŲ VAIKŲ, ANŪKŲ, NUO NARKOTIKŲ PRIKLAUSANČIŲJŲ ASMENŲ, KURIŲ VIEN IŠLAIKYMAS 1 PARAI NAMUOSE JIEMS KAINUOJA IKI 1000 EUR IR TOKIŲ INDIVIDŲ JIE IŠLAIKO NERETAI NE PO VIENĄ IR NE PO DU, O MAŽDAUG PO 5-20 IŠ SAVO KIŠENĖS, KURIĄ JIEMS BŪTINA PRISIKIMŠTI GRYNŲJŲ, SUSIRENKAMŲ IŠ NAIVUOLIŲ, KURIE VIS DAR TIKI, JOG JUOS JŲ ŠEIMOS GYDYTOJA AR CHIRURGAI, KARDIOLOGAI, KITŲ SPECIALIZACIJŲ MEDIKAI “GYDO”.
  4. NESIKREIPKITE Į JOKĮ ADVOKATĄ, NEI Į PRIVATŲ, NEI Į VALSTYBINĮ, NES JUS NE TIK PADARYS IŠ AUKOS KALTINAMĄJA, BET DAR LIKSITE IR ELGETA.
  5. KOL MAKSIMALIAI NENUTOLOTE NUO NARKOMANŲ, IŠKRYPĖLIŲ LIZDO VILNIUJE, ĮDĖMIAI STEBĖKITE, KĄ GERIATE, KĄ VALGOTE IR AR PATALPOJE, KURIOJE ESATE, YRA GERAS VĖDINIMAS, SAUGUS IŠĖJIMO BET KURIUO LAIKU KELIAS.
  6. NEIEŠKOKITE PAGALBOS JOKIOSE ORGANIZACIJOSE, PASISKELBUSIOSE, JOG PADEDA KRIZIŲ IŠTIKTOMS MOTERIMS, ĮSKAITYTINAI TIEK BIUDŽETINES INSTITUCIJAS, TIEK NEVYRIAUSYBINES AR RELIGINES BENDRUOMENES BEI NAIVIAI NESITIKĖKITE, JOG KURIOJE NORS BAŽNYČIOJE JUS BENT IŠKLAUSYS. JUMS NEPADĖS IŠ VISO NIEKAS, O JEI IMSITE TIKĖTI KIENO NORS PAŽADAIS JUS APGINTI TEISMUOSE, KITUR, SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ ĮTARTINAI GEROMIS SĄLYGOMIS, BĖKITE NEATSISUKDAMA. TAI VISO LABO SIEKIS GERAI PASIPELNYTI IŠ JŪSŲ NELAIMĖS IR VARGŲ. PO TOKIOS "PAGALBOS" JŪSŲ APSKRITAI GALI NĖ NELIKTI. IR NIEKAS NET ATRASTI NEGALĖS, JEI VIS DĖLTO PO KIEK LAIKO IEŠKOS NORĖDAMI PERIMTI VIS DAR JŪSŲ NUOSAVYBĖS TURTĄ AR KOKIAS UŽSILIKUSIAS SANTAUPAS, PADĖTAS TERMINUOTAI SAUGOTI BANKE.
  7. JEI TURITE GIMINIŲ AR DRAUGŲ, NESIKREIPKITE Į JUOS, ĮSKAITYTINAI IR ARTIMIAUSIUS. JIE NEPADĖS, NES JŲ PAČIŲ PROBLEMOS GALI BŪTI TAIP PAT SUSIJUSIOS SU NARKODILERIAIS, ĮVAIRIŲ PRIKLAUSOMYBIŲ TURINČIAIS, NARKOTIKŲ VARTOJIMU JŲ PAČIŲ APLINKOJE BEI POREIKIU SAUGOTI TIK SAVE PAČIUS.
  8. UŽMIRŠKITE VISKĄ. IR KUO GREIČIAU. JOKIU BŪDU NEMĖGINKITE SKANDINTI NUOSKAUDAS ALKOHOLYJE AR PERDĖTAI LINKSMINTIS. JEI MOKATE MEDITUOTI, TAI IR DARYKITE. JEI TO DARYTI NEMOKATE, IŠMOKITE. GALI PADĖTI IR KVĖPAVIMO PRATIMAI, AKTYVUS FIZINIS JUDĖJIMAS, DARBAS, KURIS NEPALIEKA LAIKO JOKIEMS APMĄSTYMAMS.
  9. PASIKEISKITE VARDĄ, PAVARDĘ.
  10. NIEKAM NIEKO NESIPASAKOKITE, NET PER IŠPAŽINTĮ AR ARTIMIAUSIEMS ŽMONĖMS.
  11. RAMIAI LAUKITE. JŪSŲ ATŽVILGIU PRASIKALTUSIEJI TINKAMO ATPILDO NEIŠVENGS DAR ŠIAME GYVENIME. NESIKIŠKITE. VISKAS ĮVYKS SAVAIME.
  12. SUŽINOJĘ, JOG BŪTENT TAIP IR ĮVYKO, DŽIAUKITĖS GYVENIMU IR VENKITE VYRŲ, KURIŲ SESERYS NARKOMANĖS IR ITIN ŠLYKŠČIOS, LYTIŠKAI UŽ NARKOTIKŲ DOZĘ SANTYKIAUJANČIOS NET SU GYVULIAIS IR ARTIMAIS GIMINAIČIAIS.

 

ATVEJIS:

Jauna moteris, atvykusi studijuoti į sostinę, ištekėjusi už vilniečio, kuris turėjo narkomanę išsigimusią ir nuolatos kliedinčią, nepajėgiančią atlikti net paprasčiausių suaugusio asmens funkcijų iki narkomanų landynių degradavusią seserį, buvo spardoma nėščia būdama. Ją spardydavo jos sutuoktinis, prisidėdavo jo motina, kuri sudarydavo sąlygas, kad persileidusi ir kūdikio netekusi nėščioji niekam nesiskųstų. Ratas buvo uždaras, narkomanų šutvei talkino jurisdikcijos ir medikų atstovai, dalyvaujantys tose pačiose narkomanų, pedofilų orgijose, į įvykio vietą iškviesti policininkai gaudavo kyšį pinigais iš narkomanų šutvės dar iki atvykimo į vietą. Policijos komisariate vyravo pedofilai ir jų parankiniai, narkodileriai, suteneriai, itin korumpuoti tyrėjai ir kaip marionetės valdomi praktikantai. Viskas vyko gerai žinomoje vadinamųjų “verslininkų” šeimoje Vilniaus m. Tą jų spardomą auką jie buvo susiradę iš ypatingai geros sveikatos studenčių tarpo, mergina buvo iš didelės šeimos viename Žemaitijos bažnytkaimyje, turėjo dar dvi seseris, kurios niekuo padėti negalėjo, nes buvo jau seniau emigravusios į užsienį, tėvai tos merginos buvo senyvi, mobiliųjų telefonų anuomet nebuvo, todėl tėvams ji nė pranešti negalėdavo, nes jie gyveno be telefono, automobilio ta mergina neturėjo, nuvykti iki tėviškės traukiniu nesuspėdavo laiku, ją tiesiog rasdavo kraujo klane ir veždavo su išankstiniu persileidimu visą suspardytą ir mėlynių nusėtą į ligoninę, kad mirtinai nenukraujuotų. Per kelis metus “gyvenimo” toje vilniečių šeimoje ji iš sveiko jauno klestinčio žmogaus virto panaši į šešėlį. Įdomu tas, jog Vilniaus medikai, kai ne mažiau kaip porą trejetą kartų ją gaivino, gelbėjo, nė karto neapiformino kriminalinio nusikaltimo prieš ją ir dar negimusius jos kūdikius. Ji nebuvo nei asociali, nei protiškai atsilikusi. Atvirkščiai. Per studentų žinių ir gebėjimų tikrinimo testus ji absoliučiai pirmaudavo. Ji tiesiog buvo kaip reta sveikas, talentingas žmogus. Stebuklo dėka ji išliko gyva ir tik palikusi tą nesveiką išsigimusiųjų vilniečių šeimą. Įdomu tas, jog jai užteko proto neviešinti viso šio reikalo, kadangi labai greitai susiorientavo situacijoje, kas ir kaip. Ji laiku suvokė, ką veikia policininkai tokiais atvejais ir kuo iš tiesų užsiiminėja sostinės medikai. Taip pat ji išsiaiškino, jog tokių atvejų yra labai daug: išsigimę, su gausybe patologijų, dažniausia narkomanai vilniečiai iš prakutusių, gerai žinomų šeimų nuolatos ieškodavo sveikų iš provincijos į sostinę atvykstančiųjų studijuoti merginų. Jos tapdavo aukomis. Kai kurioms pavyko išlikti gyvoms. Lygiai kaip ir pagarsėjusios Vilniaus narkomanės su labai dideliu narkotikų vartojimo stažu buvo plačiai žinomos dėl savo įpročio užsiimti seksu su apkvaišintais berniukais, neretai nepilnamečiais ar labai jaunais, iki jie būdavo ar abiturientai, ar studentai pirmakursiai. Ir dabar yra nemažai jau suaugusiųjų žmonių, kurie gimė po to, kai sena narkomanė vilnietė Dalė, Nataša, Maša ar Eglė, vardai visai nesvarbu, elementariai išprievartavo apkvaišintą vaiką ir vėliau demonstravosi kaip „seper-mamytė“ su išsigimusiu idiotu vaiku, neretai pavadintu Aida, Petriuku, Joriu, Aiste, Vismantu ar Vytuku. Vardai jų dažniau būna paradoksaliai neadekvatūs, kaip ir pačios „mamytės“, gyvenančios nuolatos kažkur anapus, kitoje realybėje, kai jų klipatos broliai, kuriems jų pačių seserys dozes parūpina ir net suleidžia į veną, sušeria tabletes, padeda saugiau suostyti ar surūkyti, priklausomai nuo kvaišalų rūšies, dažniausia iki mirties ar beveik iki mirties jau būna užspardę sveikas ir gražias provincijos merginas, o jos, Vilniaus išsigimėlės, nevertos žmogaus vardo, o vien tik gal įmanoma jas vadinti patologiniais padarais, nes pačios neretai tėra gimusios iš abortų liekanų žinomų medikų, prokurorų, teisėjų, profesorių, akademikų, išprotėjusių rašytojų, režisierių, įvairaus plauko pseudomenininkų ir pan. šeimose, rėplioja nuo taško A iki taško Z susirinkti dozių kasdieninių sau ir savo idiotams broliams, tėvams, vaikams bei anūkams ir savo orgijų bendrams.

Vienas iš šaltinių: <https://laisvas.info/vilniete-galina-simanovic-pasakoja-apie-zydu-mafija-vilniuje-ir-ja-aptarnaujancius-prokurorus-ir-teisejus/>, žr. 2024-06-14. 

 

DIENOS AKTUALIJA:

Vasario 20-oji –

Pasaulinė socialinio teisingumo diena

I dalis žemiau

II dalis: TIPINIS TESTAMENTAS LIETUVOJE: PASKUTINIOJI VELIONIO VALIA: JOKŲ TURTŲ NEUŽGYVENAU, KĄ TURĖJAU, PATS IR SUNAUDOJAU, PALIEKU VIEN SKOLAS IR BANKRUTAVUSIAS SAVO ĮMONES, TODĖL KAI NUMIRSIU, UŽ PAŠALPĄ IŠ SAVIVALDYBĖS MIRTIES ATVEJU MANO KŪNĄ SUDEGINKITE, PELENUS SUPILKITE Į URNĄ IR TĄ URNĄ NUVEŽKITE BEI PALIKITE VALSTYBINĖJE MOKESČIŲ INSPEKCIJOJE AMŽINAM SAUGOJIMUI

 2025-02-20

 

Nežinia, kodėl taip nutinka, tačiau tik labai daug kartų per visus įmanomus visuomenės informavimo kanalus kai buvo pakartota, jog šildymo kompensacijos suteikiamos beveik visiems COVID-19 karantinų metais, ta žinia pasiekė irgi visus, paslauga naudojosi beveik visi.

Tuo tarpu esamu metu savivaldybėse nuo 2024 m. pabaigos įsiteisėjo gausybės materialinės paramos gyventojams rūšių aprašai su išsamiai išaiškinta tvarka, kas gali kreiptis tos paramos, kokios yra sąlygos, kokią informaciją būtina pateikti ir kokiu būdu.

Daugelį vis dar domina pasikeitusios sąlygos šildymo kompensacijai gauti, nes kelias žiemas pragyvenę nemokėdami už šildymą žmonės labai sunkiai praveria pinigines, kad apmokėtų šildymo paslaugos kainą esamu metu.

Kiekvienoje savivaldybėje parama gyventojams, jos apimtys, rūšys, pobūdis šiek tiek skiriasi.

Bet viena yra visur taip pat: labai šykščiai dalinama viešoji informacija, jei jos ir pakanka, ji daug kam nesuprantama, nėra detalumo, kuris padėtų susiorientuoti iki tiek, kad žmonės be niekieno pagalbos ir patarimų susitvarkytų, pavyzdžiui, kompensacijas už brangiai perkamus vaistus, kurie nekompensuojami.

Nežinia, ar tie pajuokavimai apie pomirtinės urnos nuvežimą į VMI, kad saugotų ten pelenus amžinai, nėra labai taiklus ir sarkastiškas paaiškinimas, kaip atrodo eiliniams gyventojams tos visos savivaldybių „paslaugos“, jų naudingumas, biurokratizmo našta kiek yra prislėgusi žmones, kokį nuostolingumą jie patiria dėl klaidinančios, neišsamios informacijos, jog jie išties viskuo nusivylę, bankrutavę palieka tik skolas ir anekdotinius testamentus.

Šios neeilinės dienos – vasario 20-osios, kuri yra Pasaulinė socialinio teisingumo diena, proga nuoširdžiai tikimės, jog naujai ketinama sukurti ir įdiegti žmonių naudojimui SPIS sistema padės kiek įmanoma geriau atliepti poreikius visų tų, kurie neretai ir gėdijasi kreiptis paramos į savo savivaldybes. Robotizuotos, automatizuotos sistemos, jei yra funkcionalios, sukurtos efektyviai, labai gelbėja, nes nėra žmogiškojo veiksnio, taigi, išvengiama daugybės nesklandumų, asmeniškumų, biurokratizmo, vilkinimo, nesąžiningumo, šališkumo.

Belaukdami naujos, saugesnės, geresnės SPIS, prieš kurią bus visi vienodai lygūs, tai yra, visi vienodai turės teisę ja pasinaudoti ir būti įvertinti kaip potencialūs vienos ar kitos rūšies paramos gavėjai, savivaldybėse bus įmanoma nusipurtyti biurokratizmo naštą ir kardinaliai sumažinti tarnautojų, specialistų skaičių, galime tiesiog įsiklausyti į LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarimus socialinės, materialinės paramos, kuri esamomis sąlygomis labai daug kam priklauso, gavimo klausimu:

„Kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos, privaloma pateikti visą ir teisingą informaciją apie turimą turtą ir gaunamas pajamas“.

Taigi, keliaujant iš lūpų į lūpas pašnibždomis perduodamai informacijai tarp gyventojų, jog „valdžia“ dalina pinigus net ir už vaistus, neretai įmanoma gauti apmokėjimą ir kai asmenys įsiskolina už komunalines paslaugas, kai su baime žvelgiantieji asmenys tiesiog pėdina ratais apie savivaldybių socialinės rūpybos įstaigas ir nė nedrįsta užeiti, nes nežino, ko ten iš jų pareikalaus, jei jie paprašys padėti kad ir dėl skurde gyvenančio jų pačių mokyklinio amžiaus vaiko ar kelių tokių vaikų, kuriems jau nebepajėgia suteikti pakankamo ir pilnaverčio maitinimo namuose, belieka su viltimi laukti naujosios SPIS versijos.

Gal to socialinio teisingumo nors truputėlį padaugės ir nebereikės kivirčytis kokio bažnytkaimio kūmutėms, jog vienai valdžia davė, kitai nedavė, kas dėl to kaltas ir piktintis, kad didžiulio juoko bangas kadaise sukėlusi „Dviračio žinių“ Zita iš Mažeikių, gyvenanti vien tik iš pašalpų kaip bajorė, egzistuoja kiekviename daugiabutyje, kiekviename nuosavame name, kiekvienoje kaimo sodyboje.

Žmonės tiesiog visuotinai nežino, kur padėti tie valdiški pinigai, kas juos dalina, kada, už ką ir kaip bei kodėl ir kokiomis sumomis.

O nežinojimas, viešosios informacijos “neatėjimas” iki tų, kuriems ji būtina,  išties nulemia daugybę atvejų, kai ne tik vietinių gyventojų ir LR piliečių, atsidūrusių bėdoje ir nepritekliuje, naujagimiai iš šalčio ir bado miršta lauko garažų masyvuose ir jokia parama jiems nesuteikiama, o tuo tarpu, kai ta pati savivaldybė dosniai ir jau ketvirtus metus dalina didžiausių ir brangiausių nekilnojamojo turto objektų savininkams-fiziniams asmenims kompensacijas, kad visiškai nemokamai galėtų gana prašmatniai Lietuvoje svečiuotis migruojantieji perėjūnai iš šen ir ten atvykę bei užmiršusieji, jog svečias, kaip ir žuvis, trečią dieną smirdi.

Post scriptum: Šią LR SADM komentaro frazę: „Kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos, privaloma pateikti visą ir teisingą informaciją apie turimą turtą ir gaunamas pajamas“ belieka adaptuoti ir kitiems adresatams, tai yra, tiems, kurie savivaldybėse priiminėja besikreipiančiuosius dėl vienos ar kitos paramos rūšies dabar, kol neįdiegta patobulintoji SPIS: 

„Priiminėdami tuos, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos, pirmiausia privalomu būdu patys atsiskaitykite su VMI, pateikite visą ir teisingą informaciją apie gaunamas pajamas, kokios jos bebūtų, turimą turtą  ir jo pokyčius už paskutiniuosius 10 metų, paskelbkite visa tai viešai savivaldybės interneto svetainėje, kad galėtų gerai žinantieji visą tiesą apie jus asmenys pateikti dar ir fotografuotą, filmuotą medžiagą kaip ir kur leidžiate atostogas, už kokią sumą pinigų pietauja jūsų vaikai ir kiek kainuoja išlaikymas jūsų anūkų, kurie negali eiti nei į mokyklą, nei dirbti ir pasirašykite nepriekaištingos reputacijos deklaraciją bei sąžiningai prisipažinkite, kiek jums kainavo įsidarbinti savivaldybės administracijoje, jei esate nieko nežinantieji nei apie teisės aktų sudarymo tvarką, nei apie jų taikymą, nei apie poreikį ir būtinybę turėti bent menkiausią kvalifikaciją, kad nevilkintumėte bereikalingai visų procedūrų, kai į jus su prašymu skirti paramą kreipiasi išties tie, kuriems ji ir turi būti skiriama, o ne Mažeikių „Zitoms“ kaip tose „Dviračių žinių“ reportažuose.

Įvadinę informaciją rasite žemiau, vasario 19-osios dienos aktualijoje.

 

DIENOS AKTUALIJA:

Vasario 20-ąją –

Pasaulinę socialinio teisingumo dieną pasitinkant

KUR TA KAIPOŠIŪTĖ IR

KIEK REIKIA DUOTI AIMOŠIENEI?

2025-02-19

 

I dalis: NUO AIMOŠIAUS PAS KAIPOŠIŲ

 

Gajus yra posakis: „Nuo Aimošiaus pas Kaipošių“.

Žmonės seniai nebesidomi, kokie nauji įstatymai, potvarkiai ar sprendimai įsiteisėjo ir kaip tai paveiks jų kasdieninius gyvenimus, verslus, socialinę padėtį ir taip visų trokštamą gerovę, o vien tik dalinasi informacija, pas ką nueiti, į kurį kabinetą, ką galima gauti, kiek reikia ir kam perduoti, kad reikalas būtų sutvarkytas sklandžiai, pavyzdžiui, kaip pusvelčiui perpirkti prestižinį būstą iš bėdon patekusios našlės su keliais vaikais ar užimti valstybinio miško ir net regioninio parko plotus su teise juos iškirsti, parduoti medieną ir / ar pasistatyti didžiulę fazendą su gausybe didžiulių pastatų apiforminus, jog tai tiesiog „dirbtuvės“, kuriose triūsia asmenys su negalia, nors tokio ten nėra nė vieno, išskyrus kelių žinomų veikėjų draugelius-narkomanus ir saujelę tarptautiniu mastu pagarsėjusių pedofilų, zoofilų ir „menininkų“ iš finansiškai prakutusių medikų, profesorių, valdininkėlių bei juristų šeimų.

Kas yra socialinis teisingumas, kaip susitvarko bet kuri visuomenė, bendruomenė vadinamuosius „lygybės“ klausimus, kokie yra pagrindiniai galiojantieji universalūs dėsniai, kurie visiškai nekinta valdžioms keičiantis ir ištisus šimtmečius, pravartu įsisąmoninti kuo anksčiau, bet galima tą padaryti ir bet kuriame savo gyvenimo tarpsnyje, nebūtinai būnant darželinuku ar moksleiviu, studentu, galima ir žymiai vėliau, net gilioje senatvėje.

Bet ne baksnoti pirštu į vieną ar kitą kyšininkę pravartu, o susiorientuoti iš esmės ir kuo anksčiau.

Verta periodiškai paskaitinėti H. K. Anderseno pasakas ir nebūtinai vien tik „Mergaitę su degtukais“, kad susivoktumei, kas būna bėdai ir skurdui ištikus ir jog niekada niekas nepadės net vaikui, kuris miršta iš bado ir šalčio tuo tarpu, kai švenčių metu žmonių stalai lūžta nuo vaišių ir jie apsiriję puotauja. „Sotus alkano neužjaučia“, – tokia yra banali tiesa, bet tai yra tiesa 100 procentų. Nes skurstantieji puikiai žino, jog pagalbos nors kokios jei ir susilauks, vien tik iš tokių pat nelaimėlių kaip ir jie patys.

ATVEJIS VILNIUJE

Niekada neužmiršiu pakrypusio protelio neūžaugos su kelių peraugusių moliūgų dydžio deformuota galva vadinamojo architekto Al.ksandravičiaus, kuris it ubagas gyveno sukiužusio butuko viename nuomojamame kambarėlyje išpuvusiomis sienomis jau valdžiai pasikeitus po 1990 m. kartu su antrąja savo sutuoktine ir niekada daugiau nei 120 cm neužaugusia nutukusia dukra. Architektas buvo bėdžius pasibaigus skyrybomis jo pirmajai santuokai ir godžiai dairėsi į Senamiesčio butukus, kurie, kaip jis puikiai suprato, greitu laiku virs milijoninės vertės objektais. Be to, jam žūt būt reikėjo į žmones išleisti klaikiai bjaurią defektyvią dukterį. Ką darė architektas? O tiesiog be jokių skrupulų itin didelės vertės sename pastate sukūrė situaciją, jog 8 gyvenamų butų, kelių geros būklės dirbtuvių pusrūsiuose ir gausybės itin didelės vertės pagalbinių patalpų būklė taptų avarine. Jis, be to, akylai stebėjo kaimynus, jam talkino kelios jo pakalikės, kurios buvo labai godžios pinigams. Rezultatas buvo daugiau nei paprastas. Architektas pasirūpino, kad pusė viso to vertingo pastato butų liktų iš viso be vandens tiekimo ir nutekamųjų vandenų. Taip pat periodiškai organizuodavo tam tikrus smulkius pagadinimus, po ko įvykdavo potvyniai vienoje pusėje pastato, dingdavo elektra, kt. Jis tiesiog užsakė brigadą meistrų ir vanduo buvo nuo pastato kieme esančio vamzdyno atjungtas iki pat pusės pastato butų, tai yra, 4 butai liko be vandens iš viso, o juose gyveno šeimos su naujagimiais. Žinia, architekto dručkė duktė nusiridendavo iki mokyklos ir parsiridendavo, jos namai buvo su vandens tiekimu. Po to į namo dalį įlindo kitas architektas ir pastatas buvo pertvarkytas taip, jog buvo išgrobstytos visos senovinės statybinės medžiagos, įskaitytinai itin geros kokybės stogo čerpes, medieną keliose konstrukcinėse sienose, plytas. Pastarųjų vertė rinkoje buvo tokia didelė, jog net minėti nedrąsu, nes mažai kas patikės, išskyrus gal tik kitus smulkius vertelgas, kurie žino viso to realią vertę.

Ką jau čia bepridurti apie socialinį teisingumą. Tokiais atvejais neprisikviesi nieko, neįrodysi nieko, nes net darbininkai, kurie su architekto komandavimu susigėdę vykdė juodus darbus pertvarkydami vandentiekį, ardydami senovinį pastatą ir suprasdami, ką visa tai reiškia, jei liudytų teisme, iš jų mažų mažiausiai padarytų nuolatinius izoliuotus pacientus priklausomybių ligų gydymo skyriuje.

Tuo tarpu minėtas neūžauga architektas su peraugusia deformuota galva iš tiesų dukrą išleido į žmones, bet iki tol ubagais išėjo daugiau nei 4 šeimų žmonės, buvo sugriauti daugiau nei 20 padorių žmonių likimai, o vienas to namo gyventojas, patekęs būtent į tarpą tų, kurių butukai buvo palikti be jokio vandens, mirė vos tik sulaukęs 30 metų amžiaus, nes dar ir darbą buvo praradęs: kas gi gali sugebėti išeiti kasdien dirbti nors kokį darbą, jei neturi galimybės namie nei nusiprausti, nei pasigaminti valgyti. Jam pagalbos nesuteikė jokia tarnyba ar institucija ir juo kažkiek tik domėjosi tam tikra tarnyba, kuri vėliau perėmė dar ir jo šeimos valdomą brangų žemės sklypą, kol šie nebuvo spėję tinkamai apsiforminti nuosavybės, tai yra, užgrobė jų tėviškę ir sodybą tiesiog pačiame Vilniaus mieste, dabartinėje jo teritorijoje.

Taigi, kažkaip gal jau ir nebeverta kalbėti apie jokį teisingumą, nes tokių ir dar šiurpesnių atvejų yra šimtai tūkstančių Lietuvoje pradedant nuo 1990 m. ir iki šiol, tai yra, per 35 metus. Panašūs „architektai“, juristai, jiems talkinantieji, jokių nuobaudų, net papeikimų savo profesinėse organizacijose nėra gavę iki šiol. Atvirkščiai. Tai dabartiniai tų profesinių susivienijimų šviesuliai, itin žinomi asmenys.

Kaip visuomenėje, bendruomenėje vykdomas tas „teisingumas“, kad nereikėtų skųstis, niekam įkyrėti ir verkšlenti, geriausia tiesiog sužinoti ne studijuojant kokius socialinius ir politinius bei ekonominius mokslus ar filosofiją, žiūrint serialus „apie gyvenimą“, o tiesiog skaitant geras lietuvių liaudies pasakas, kurių personažai yra miško žvėreliai, paukšteliai, vabzdžiai ar gyvuliukai, namų augintiniai. Įsisąmoninti, kas yra kas, pravartu kuo anksčiau.

Be to, esamu metu Lietuvoje ir posakį „Nuo Aimošiaus pas Kaipošių“ vertėtų perfrazuoti.

Ilgamečiai amžinieji vadovai, galingesni ir žinomesni įtakos turėtojai visose srityse praktiškai yra ar jau pasitraukę iš aktyvių veiklų, verslų, politikos, valdžios koridorių, užstalių ir pastalių, ar tai jie padarys artimu metu.

Todėl nei Aimošius, nei Kaipošius jums nelabai ir bereikalingi.

Ieškoti turite Aimošiūčių, Kaipošiūčių bei dar retsykiais praversti gali Aimošienės, Kaipošienės, kurios yra ne mažiau nei trečios, ketvirtos sutuoktinės plačiai žinomų įtakingųjų Aimošių ir Kaipošių, kurie įtakingais ir tapo tik dėl santuokų iš išskaičiavimo su savo pirmosiomis ir antrosiomis sutuoktinėmis pagal civilinės santuokos sudarymo eiliškumą.

Rašyti, skaityti jokia kalba iš viso, skaičiuoti jos, tos Aimošienės ir Kaipošiūtės, nemokės, dirbti su kompiuteriu taip pat, kai kurios iš jų sugebės atsiliepti telefonu, tačiau iš to naudos nebus jokios, jei jums bus reikalinga konkreti ir neklaidinanti informacija kad ir šildymo kompensacijų, vaiko įrašymo į darželį ar kitais klausimais.

Jos visos dabar laukia, kada jos pačios ar jų vaikai, anūkai, kurių elementarūs protiniai gebėjimai ir fizinis pajėgumas bent kasdien pasiekti darbo stalą neapkvaišusiam dar menkesni, gaus atsakingus postus galimai būsimoje vadinamojoje Regionų ministerijoje ir jos padaliniuose, kur, be abejo, iš karto bus adaptuota ilgametė patirtis, kaip surinkti įprastinius grynųjų pinigų pluoštus iš interesantų, o toliau bus tik veiklų simuliavimas ir solidžios valdiškos algos „įsisavinimas“.

Niekada nereikėtų užmiršti dabartinės Lietuvos realijų socialinio „teisingumo“ įgyvendinimo pasitelkiant teismus ir prokuratūras, galimai korumpuotų iki ausų notarų kontoras bei advokatus ir policijos pareigūnus, medikus, psichologus, nekilnojamojo turto agentus, kt., procedūrų, detaliai aprašytų čia:

Publikacijoje „Vilnietė Galina Šimanovič pasakoja apie /…/”⸎ paminėtas prokuroras Romualdas Blaževičius. R. Blaževičius galimai tiesiogiai dar ir su fizinių asmenų nekilnojamojo turto perėmimo reikalais susijęs. Natūralu klausti: o kas, jei tokių prokurorų yra šimtai, o kartu su atitinkamais teisėjais, ikiteisminio tyrimo tyrėjais, advokatais, antstoliais, nekilnojamojo turto brokeriais yra dešimtys ar net šimtai tūkstančių ir visi jie kažkodėl apsigyvenę Lietuvos Respublikoje? Kodėl juos taip domina jiems nepriklausantis bet kokios rūšies turtas įskaitant intelektinę produkciją, išradimus, „know-how“, ne tik pastatus, žemę, miškus, kultūrinį vietinių gyventojų sukurtą per tūkstantmečius autentišką paveldą? Kodėl tokių moterų, kaip Galina Šimanovič, nuosavybė atsiduria bylinėjimosi teismuose dalyvavusiųjų, jų parankinių, kolegų, artimųjų ir net draugų rankose?

Kas apskritai yra tie naujieji savininkai Lietuvoje, iš besitrankančiųjų pakelėmis su balalaika ar lūpine armonikėle, prašančiųjų lietuvių ūkininko tvarto kampo nakčiai pernakvoti veltėdžių tapusieji kartu su savo parankiniais vadinamaisiais „novorišais“, besigiriančiais viešai, kiek turi vasarviečių, miškų plotų, gamyklų, UAB-ų, nuosavų namų užsieniuose, sodybų, kavinių, SPA, dirbamos žemės hektarų, perimtų beveik už dyką tiesiog iš nuo užterštumo pražuvusiųjų ištisų kaimų gyventojų?

O tuos teisėtus savininkus, tikruosius vietinius gyventojus ir tikruosius Lietuvos piliečius visada nesunku patampius po teismus padaryti elgetomis ar dar paprasčiau pasielgti: sukišti juos į Santaros klinikas. Ten bent prieš mirtį galimai jie išvys ir supras, jog jei nepaduos atitinkamo storio vokelio tam, kam reikia, ligoninės lovelėje tiesiog supus, nes jiems niekas nepakeis patalynės ir per 14 dienų iš viso prie jų neprieis ne tik kad nė vienas gydytojas ar slaugytoja, slaugytojos padėjėja ar dar kas nors, o išrašymo iš ligoninės metu gaus dar ir žodinę informaciją, perduodamą tiesiog palatos valytojos ar šeimininkutės, jog „močiute, daktaras liepė pasakyti, kad tu iki rudens pagrybauk, pauogauk, surink pinigų, atvežk tuos pinigus čia, tada gal daktaras tave ir apžiūrės, padarys tyrimus, gal chirurgas ir operaciją atliks, jei pakankamai pinigų atveši“.

Praktiniais išgyvenimo Lietuvoje klausimais parengta kita publikacija šia skaudžia socialinio „teisingumo“ tema.

Tęsinys: 

II dalis: TIPINIS PAVYZDINIS TESTAMENTAS LIETUVOJE: PASKUTINIOJI VELIONIO VALIA: JOKŲ TURTŲ NEUŽGYVENAU, KĄ TURĖJAU, PATS IR SUNAUDOJAU, PALIEKU VIEN SKOLAS IR BANKRUTAVUSIAS SAVO ĮMONES, TODĖL KAI NUMIRSIU, UŽ PAŠALPĄ IŠ SAVIVALDYBĖS MIRTIES ATVEJU MANO KŪNĄ SUDEGINKITE, PELENUS SUPILKITE Į URNĄ IR TĄ URNĄ NUVEŽKITE BEI PALIKITE VALSTYBINĖJE MOKESČIŲ INSPEKCIJOJE AMŽINAM SAUGOJIMUI, --- aukščiau, rasite 2025-02-20 DIENOS AKTUALIJOJE.

⸎ Šaltinis: <https://laisvas.info/vilniete-galina-simanovic-pasakoja-apie-zydu-mafija-vilniuje-ir-ja-aptarnaujancius-prokurorus-ir-teisejus/>, žr. 2024-06-14.

DIENOS AKTUALIJA:

MŪSŲ JAU

VIRŠ 100 000!

Bandomasis projektas

 “SAVIŠVIETA-SAVIVERTĖ-SAVIRAIŠKA” įsibėgėja!

2025-02-15

 

Apie rezultatą skelbti dar ankstoka, bet būtinai pranešime, kas pasiekta labai svarbioje srityje, kuri yra tiesiogiai susijusi su kiekvienu tikru, --- o ne migruojančiu aferistu, ieškančiu nuolatos, kur dar ką apgauti sukčiumi, reketuotoju klounu-artistu ar muzikantu-niekšeliu su pigių kabareto šokėjų-narkomanių gaujomis, --- teisėtu LR piliečiu, įskaitytinai ir vaikus, senelius, darbingo amžiaus asmenis.

Laukite tęsinio.

DIENOS AKTUALIJA:

KOL KAS NEAPMOKESTINTA TIK TAI:

GALIMYBĖ GĖRĖTIS GAMTA

2025-02-12

DIENOS AKTUALIJA:

NEMOKAMA SVEIKATOS APSAUGA, ŠVIETIMAS IR TEISĖ Į MOKSLĄ VIRTO ILIUZIJA, O „SODROS” LIETUVOJE GALI NEBELIKTI:

KAS TADA?

2025-02-11

 

Viešumoje viena populiariausių temų esamu metu yra senatvės pensijos, jų dydžiai, šalpos pensijų gavimo peripetijos, pasitraukimas į išankstinę senatvės pensiją kiek tik įmanoma anksčiau, galimybė išeiti iš papildomos pensijos kaupikų gretų bei atsiimti dalį ar visus jau sukauptus pinigus. Žmonėms tai svarbu.

Tačiau visoje šioje informacijoje lyg ir dingsta tai, kas svarbiausia. Ne sukauptųjų papildomų pensijos pinigų atsiėmimas anksčiau laiko ar išėjimas iš papildomos pensijos kaupikų gretų yra klausimas Nr. 1. Būtina jau sukaupto turimo iš anksčiau darbo stažo neprarasti biurokratijos ir sukčiavimų džiunglėse, teisingai apiforminti laikotarpį, kada dirbote iki 1994 m. Kol dar įmanoma geriau tą atlikti, nes visos institucijos turi pradžią ir pabaigą, VSDFV prie  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos / „Sodra" taip pat.

Paprasčiausiai supraskite. LTSR laikotarpiu daugybė asmenų turėjo fiktyvias darbo knygeles, tai yra, „dirbo” tik jų darbo knygelė, jie patys darbovietėse nebuvo nė minutės, išskyrus tai, jog ateidavo atsiimti algos ir pasirašyti dokumentuose. Neretai tą atsiimtą atlyginimą jie iš karto atiduodavo tos darbovietės vadovui ar jo įpareigotai tą padaryti, tai yra, paimti pinigus buhalterei, kasininkei ar sekretorei. Taip buvo visur, praktiškai nebuvo nė vienos mokyklos, gamyklos, valgyklos, kavinės, vaikų darželio, kolūkio, kur to nebūtų buvę. 

Todėl jau po 1990 m., kada „Sodra” periodiškai paskelbdavo, jog yra galimybė atkurti darbo stažus iki 1994 m., kviesdavo pateikti įrodančius dokumentus, tas visada buvo tam tikras blefas. Fiktyviai įdarbintieji, labai dažnai tai būdavo tų pačių anuometinių darbdavių sutuoktinės, giminės, draugai, sugulovės, t.t., tas darbo knygeles turi ir galėdavo pateikti, kas reiškia, jų darbo stažas solidus, nors nedirbo, senatvės pensijos didelės, o realiai kas už juos dirbo, neretai tai buvo vasaros metu dirbusieji vaikai iš nepasiturinčių šeimų, skurdesnės moterys, kurių sutuoktiniai būdavo prasigėrę, moterys, kurios neturėjo įtakingų giminių, turtingų meilužių, kt., kolūkietės, dirbusios labai sunkiai, gamyklų cechuose itin didelio užterštumo ir kenksmingomis darbo sąlygomis dirbusieji, visi jie neretai darbo knygeles jei ir turėjo, įrašai būdavo neteisingi: darbo laikas užrašomas trumpesnis nei dirbo, dokumentai, neva, dingę.

Tai yra, tiems žmonėms sudarytos tokios sąlygos, jog darbo stažo jie atkurti negali iki šiol. Jų uždirbtas pensijas paprasčiausiai gauna kas mėnesį ir prašmatniai gyvena buvusios nomenklatūrinių šeimų niekada nedirbusios dykaduonės, įtakingesnių darbdavių, buvusiųjų partiečių, t. t., sugulovės, jų dukros, artimieji, draugeliai, medžioklės būrelių „kolegos”, kūmai, švogeriai ir tiesiog jiems masažą su laiminga pabaiga dariusieji berniukai įstaigose analogiškose kaip „Men‘s Factory“, įkurdintame tiesiog greta Vilniaus Arkikatedros, Mokslų akademijos / Vrublevskių bibliotekos rūsyje, greta Administracinio teismo, netoli nuo LR Vyriausybės ir LR vidaus reikalų ministerijos bei Mokslų Akademijos.

Ir kaip tuomet atkurti tuos darbo stažus iki 1994 m. buvusiai darbštuolei kolūkio melžėjai ar fabriko audėjai, vaikystėje ištisas vasaras dirbusiam našlaičiui, kuriam darbo knygelės nė neduodavo, nors privalėjo tą padaryti? Juk darbo stažas jau užrašytas berniukui-čiulpinukui iš „Men‘s Factory“, buvusio prokuroro ir eks-parlamentaro dukrai amžinai bedarbei ir narkomanei, o valdiškų pinigų kitų žmonių, kurie kaip vergai triūsė fabrikuose ir / ar kolūkiuose, pensijoms, kaip ir nebelikę.

 

PASKELBTAS VĖL NAUJAS KVIETIMAS TEIKTI „SODRAI” DARBO KNYGELES

 

Paskelbta viešai: „Daugelis gyventojų prašymus pensijai pateikia iš anksto. Tačiau vien tik prašymų neužtenka, žmonės įgiję darbo patirties iki 1994 metų privalo pateikti ir senas darbo knygeles”.⸎

Toliau publikuojama eilės komentatorių diskusija apie tai, ar „Sodra” atiduoda tas darbo knygeles, ar jas pradangina. Bet ar tas yra svarbiausia?

„Sodra“ publikacijoje taip pat priminė, kad pensijų socialinio draudimą stažą iki 1993 metų gruodžio 31 d. galima įrodyti pateikus darbo knygeles, darbo stažo pažymas, darbdavių išduotas remiantis turimais dokumentais ir patvirtintas vadovo parašu bei antspaudu, arba darbdavių saugomų dokumentų nuorašus ⸎.

Žmonės raginami: „Dokumentus galima pateikti atvykus į bet kurį „Sodros“ skyrių. Tai galima padaryti bet kuriuo metu, nelaukiant, kol sukaks senatvės pensijos amžius“, – atkreipė dėmesį „Sodra“. Anot jos, jei žmogus informuoja, kad pats nepateiks stažą įrodančių dokumentų, pavyzdžiui, pametė darbo knygelę, jis turi pateikti „Sodrai“ prašymą padėti gauti dokumentus, nurodydamas darbo laikotarpį, vietą ir kitas aplinkybes. „Jei žmogus negali dokumentais įrodyti savo darbo laikotarpio dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti, darbo laikotarpis jo prašymu gali būti nustatomas teismo tvarka, kaip juridinę reikšmę turintis faktas“, – komentavo „Sodra“.⸎

O kodėl „Sodra“ senus ir neretai pasiligojusius asmenis varinėja šen bei ten, reikalauja senų ir dažnai neišlikusiųjų dokumentų, siūlo kreiptis į teismą, nustatyti juridinį faktą ten ir teikti visus įrodymus labai ir galimai abejotinos reputacijos „Sodrai“, kur, beje, periodiškai „dingsta“ vieni ar kiti kompiuterizuotų bei robotizuotų jos sitemų įrašai apie esamu metu mokančiųjų PSD, VSD jau įmokėtas mokesčių sumas, taigi, kartu ir nuliniame lygyje lieka jų kaupiamas darbo stažas? Beje, tie duomenų praradimai yra nuolatiniai, ypač daug jų buvo 2008-2012 m., todėl kiekvieno asmens neatidėliotinas reikalas pasitikrinti savo paskyrų „Sodros" sistemose, laikmenose, duomenų bazėse esančius įrašus. Nuolatiniai netikslumai tose sistemose jau yra tapę dėsningumu. Atsakingųjų už tai nėra ir net neieškokite.

Ar ligoti, neretai negalintys vaikščioti, pusakliai, bedančiai, puskurčiai, nemokantieji skaityti, nesuprantantieji teisės aktų, vietoje savo parašo dedantieji kryžiuką asmenys pajėgūs atlikti tokius žygius, tarkime, dėl 20 eurocentų didesnės jų senatvės pensijos? Ar Lietuvos teismai atlaikytų, jei visi sulig vienu esami ir būsimi senatvės pensininkai užverstų juos ieškiniais apie tai, jog dokumentai būdavo klastojami, jų pažįstama Zosė ar Jonė, Katrė ar Stasė, buvusioji jūsų kolūkio pirmininko ar valgyklos direktoriaus žmona ar duktė, ilgametė prekeivė turgavietėse nemokėjo jokių mokesčių ar iš viso nedirbo nė minutės, buvo maksimaliai priartėjusi prie valdžios lovio, esamu metu gauna senatvės pensiją tokio dydžio kaip ir Signatarai ar buvusieji parlamentarai, ministrai, gamyklų vadovai ir universitetų rektoriai?

 

„SODRA” GALI SUBYRĖTI. KAS TADA?

 

Gal ir nereikia „SODRAI” nieko nešti, jokių darbo knygelių. Galimai ir labai tikėtina, jog „SODRA” siekia surinkti informaciją iš naujai grįžtančiųjų iš įvairių užsienio šalių regionų. Gal ir galimai ieškomi nauji potencialūs kyšių nešėjai ir „SODRA” labai pasiilgo grynųjų vokeliuose? Gal norima apžiūrėti darbo knygeles atsibasčiusiųjų iš kitų buvusios TSRS regionų ir sričių?

Visi dokumentai iš darboviečių apie darbo stažą yra esamoje Lietuvoje archyvuoti, jie saugomi. Ne tik pagal darbo knygeles nustatomas stažas. Yra ir vadinamieji darbo tabeliai, kur surašyti visi kiekvieno asmens atlyginimai už kiekvieną dirbtą mėnesį, apskaita labai tiksli. Kas trukdo iš to archyvo imti dokumentus ir viską sutvarkyti pačiai „SODRAI”? Juk  tai taip paprasta. Juk „SODRA” išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų, visa ta didelė armija jos tarnautojų, VSDFV nariai, jie visi gauna atlyginimus iš dirbančiųjų asmenų suneštų mokesčių. Tai yra, Jūs išlaikote „SODRĄ”  ir ji jums, kiekvienam iš jūsų, yra atskaitinga. Ji privalo jums teikti paslaugas ir tos paslaugos privalo būti jus tenkinančio lygio. Paslaugos, susijusios su senatvės pensijų teisingu apskaičiavimu, taip pat.

Vadinasi, iš to minėtojo archyvo „SODRA”  galėtų susirinkti duomenis. Kodėl yra prašoma ir rekomenduojama žmonėms patiems ieškoti tų archyvinių dokumentų, eiti į teismus, mokėti už teismų paslaugas, gaišti laiką, eikvoti savo sveikatą ir pinigus?

Kas nesugebėjo nuvažiuoti iki to archyvo, neįsigudrino atgauti dokumentų, tas liko be atkurto stažo. Dabar dokumentai archyvuojami jau kitur. Anksčiau jų ieškoti reikėjo čia: UAB "Forum regis", dalis dokumentų tiesiog voliojosi archyvų sąlygų neatitinkančiose patalpose suversti į šiukšlių krūvas Kaune. Nuo 2024 metų rugpjūčio 8 d. iki 2027 metų rugpjūčio 8 d. dokumentų paieškas, atsakomybę, reikalavimus galite deleguoti 2024 metų rugpjūčio 8 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 str. likviduotai uždarajai akcinei bendrovei "Forum regis", jos kodas 126340242, jos vadovas Andrius Šaulys.

Taip, „SODRA”  privalėtų susitvarkyti su tais archyvuojamais dokumentais pati, atrasti visus teisingus dokumentus ir eliminuoti fiktyvias darbo knygeles. Tai „SODROS”  pareiga.

Taip pat žemiau įkeliame dokumento fotokopiją, pagal tą dokumentą galima ieškoti atsakingųjų asmenų, palengvinti teismų darbą ir Jūsų paieškas. Pažymėtina, J. Stankienė, A. Zėringytė, J. Bagvilienė, D. Bakutienė bei jų tiesiognis vadovas A. Šaulys gana netrumpą laiką buvo atsakingi už visos Lietuvos piliečių, dirbusiųjų laikotarpiu iki 1994 m., dokumentų saugojimą, archyvavimą, komplektavimą, sisteminimą. Dabar tie archyvai net nežinia kur ir pas ką, kur jų kokia dalis nukeliavusi ir kodėl. Bet atsakinguosius nesunku rasti. Informacija pateikiama žemiau:

 

AR VERTA IŠ VISO NORS KĄ DARYTI?

 

Visada verta pasinaudoti ir atrodytų net beviltiškomis galimybėmis, išbandyti visus įmanomus ėjimus. Pavyzdžiui, nevengti kiekviename žingsnyje esant bent menkiausiam Jūsų interesų ir teisių pažeidimui, reikalo nagrinėjimo vilkinimui, paprasčiausiai nedelsiant vis dėlto raštu kreiptis ir nurodyti biurokratizmo atvejus, kai nevykdomi ar blogai vykdomi teisės aktai, kt.

Jei VSDFV, „Sodros“ atstovų, teismų, prokuratūrų, kitų tarnybų, įstaigų, įmonių atstovų veiksmuose įžvelgiate piktnaudžiavimo, įgaliojimų viršijimo, net keršto, pavydo, neteisėtų paslaugų teikimo, karjerizmo, savivalės, korumpuotumo, biurokratizmo, nedelsdami raštu kreipkitės tiesiai į LR Seimo kontrolierių įstaigą (Gedimino per. 56, 01110 Vilnius). Tai yra, nelaukite, kol Jus pačius pasodins, padarys neveiksniais ar suluošins, pagrasins Jūsų šeimos nariams ir taip toliau.

Kitos instancijos yra Vyriausioji administracinių ginčų komisija (Vilniaus g. 27, 01190 Vilnius) arba Vilniaus apygardos administracinis teismas (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius).

Ir be abejo, visada reikia patiems sau įsivertinti prasmingumą tokių paieškų, bylinėjimosi ir t. t. Taip, galite ir palikti viską likimo valiai, puikiai žinant, jog tie visi galimai prasikaltusieji doriems Lietuvos žmonėms neverti nė menkiausio dėmesio, jų kvietimo atsakyti į kaltinimus, kt. Jie, be abejo, dalyvautų su būriu savo talkininkų visose jurisdikcijos grandyse ir, pavyzdžiui, nuvykę teikti apeliaciją į aukštesnės instancijos teismą, pateksite į rankas grupei teisėjų, kurie su Jūsų pateiktais konkrečiais kaltinamaisiais kas savaitgalį smaginasi atkampioje pirtyje ir vartoja tuos pačius narkotikus iš to paties tiekėjo, naudojasi tais pačiais vaikais savo pedofilijos aistrų tenkinimui, ir panašiai. O mėgindami įrodyti, kad Jūsų dokumentus tvarkanti tarnautoja iš „Sodros” yra itin korumpuota, susidursite su ta pačia itin korumpuota medike, kuri dar yra ir Jūsų pačių artima giminaitė, tiesiog kenkianti Jums itin planingai su siekiu užvaldyti turtą, apie kurį Jūs nė nenutuokiate kaip vienintelis teisėtas paveldėtojas. Tokia yra realybė.

Išsamesnius paaiškinimus rasite čia: ZOSE, RASA IR VYTUK, JŪSŲ PENSIJOMS – KAPUT!? ARBA 7 ŽINGSNIŲ STRATEGIJA. 2024-10-30. Šaltinis: <https://www.leidinyssau.lt/idomu/>

 ⸎ Šaltinis: Mačiulskytė, V. Norite didesnės pensijos? Privalėsite „Sodrai“ pateikti įrodymus apie darbo stažą. 2025-02-03. Internete: <https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/norite-didesnes-pensijos-privalesite-sodrai-pateikti-irodymus-apie-darbo-staza-n1393871>, žr. 2025-02-03.

DIENOS AKTUALIJA:

ATAKUOJA BAKTERIJA

2025-02-10

 

Nuo 2024 metų rudens ir ypatingai esamu metu plinta bakterija, sukelianti kvėpavimo takų infekciją. Tuo pačiu kai kas serga gripu, mutavęs koronavirusas taip pat yra suaktyvėjęs.

Bakterija „Mycoplasma pneumoniae“ (toliau – MP) sukelia netipinę pneumoniją vaikams ir jauniems suaugusiesiems, susirgimas gali užsitęsti kelias savaites. Gydymas taikomas kaip tipinės pneumonijos atveju. Dabartiniai diagnostiniai testai užima daug laiko ir turi mažą specifiškumą, todėl gydytojai skiria empirinius antibiotikus.

Naudodamiesi Lasso regresijos modeliavimo metodu ir kraujo mikrotraumos duomenimis gautais iš 107 vaikų, sergančių pneumonija (įskaitant MP), jau nustatyta kuo MP skiriasi nuo kitų bakterinių/virusinių pneumonijų, kurių tikslumas yra didelis (AUC: 0,84–0,95).

MP skiriasi ir nuo virusinės pneumonijos. Kitose šalyse pacientų gydymui ir valdymui pasirengta. Kaip yra šiuo klausimu Lietuvoje, kol kas nėra pranešta.

MP dažnis yra neaiškus ir paprastai apibūdinamas kaip endeminis, pažymėtas ciklinėmis epidemijomis, atsirandančiomis kas 3–5 metus. Covidid-19 pandemija kartu su susijusiomis nefarmacinėmis intervencijomis turėjo didelę įtaką kvėpavimo takų patogenų cirkuliacijai, įskaitant MP. Pasauliniame stebėjimo tinkle pastebėta MP buvo nustatyta kaip turinti mažėjimo tendencijas nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2021 m. kovo mėn. Nepaisant kitų patogenų atgimimo, MP infekcijos plitimo ribos išliko žemos iki 2023 m. kovo. Susirūpinimas dėl galimo mikoplazmos infekcijų padidėjimo atsirado dėl mažėjančio populiacijos imuniteto lygio.

Pastarasis MP infekcijos protrūkis per pastaruosius mėnesius buvo pastebėtas ir apie tai pranešė įvairios Europos šalys.

2023 m. lapkričio mėn. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad nuo gegužės mėn. Kinijoje padidėjo ambulatorinės konsultacijos srautai ir hospitalizacijos dėl MP, kartu plinta kvėpavimo sincitinio virusas (RSV), adenovirusas ir gripo virusas. Atvejų padidėjimas stebimas nuo 2024 m. spalio mėnesio.

Iliustracija žemiau: MP bakterija.

Parengta pagal: Viz-Lasheras, S., Gómez-Carballa, A., Bello, X. et al. A diagnostic host-specific transcriptome response for Mycoplasma pneumonia pneumonia to guide pediatric patient treatment. Nat Commun 16, 673 (2025). <https://doi.org/10.1038/s41467-025-55932-9>, žr. 2025-02-10.

 

DIENOS AKTUALIJA:

GROŽIS IŠGELBĖS PASAULĮ?

BET KAM TO REIKIA?

2025-02-09

 

„GROŽIS IŠGELBĖS SPASAULĮ!”, šie nemarūs Fiodoro Dostojevskio žodžiai labai dera Lietuvos kontekste.

Bet duotuoju atveju, kadangi gražių merginų ir moterų Lietuvoje seniai jau nebėra ir jos pagal galiojančius rinkos dėsnius visam laikui išvykusios ten, kur tas grožis tinkamai įvertinamas, telieka nuspręsti ir išrinkti pagrindinį gražuolį iš mums kasdien viešai demonstruojamų trijų: ar Pirmasis Ponas, ar Ministras Pirmininkas, tai yra, kitas Ponas, ar labai gražus Ponas Seime, kurį rodo per televiziją kasdien, aptarinėja, aprašinėja, transliuoja ir platina internete kiekvieną jo žodį taip pat kasdien, o jis turi pasiaiškinti, ką pasakė, kodėl tą padarė, ką tai reiškia iš žemaičių kalbos išvertus į lietuvių; tą jis daro taip pat kasdien, o visi kiti komentuoja, jį cituoja ir taip imituojama, neva, visi yra labai svarbūs, labai daug dirba Lietuvai, o kartu ir viso Pasaulio išgelbėjimo klausimu yra neabejingi.

Kažkuris iš jų vis viena yra gražiausiais, gražesnis už kitus du likusius. Tas ir gelbės. Kiti du bus pagrindinio Lietuvos gražuolio fonas, lygiai kaip ir nepaprastai graži Lietuvos gamta visais keturiais metų laikais bei nuolatinis geras apšvietimas, kas gražuoliui būtina.

Kaip viešai žadama šiomis dienomis, balanos gadynė jau negrįš, o tas reiškia, jog reikiamo kiekio ir galingumo lemputės lydės gražuolį kur tik jis bepasisuks ir kur tik panorės ieškoti to 10 metų berniuko, kurio jau antra kadencija taip ir nesurado.

Todėl jis gali ir nebesistengti nieko gelbėti. Tikslo juk tokio nėra. Nebereikia nieko gelbėti. Taigi, ir grožis jau tapo pertekliniu dalyku. 

DIENOS AKTUALIJA:

AR VERTA KEISTI GYVENIMO BŪDĄ?

O GAL VILIOJA SILPNAPROČIO PERSPEKTYVA?

2025-02-08

 

Remiantis nauju tyrimu, sumažinus raudonos mėsos suvartojimą, gali būti padaryta daug teigiamo poveikio jūsų širdžiai, aplinkai ir galbūt net jūsų ilgalaikei kognityvinei-protinei sveikatai, tai yra, sumažėja rizika susirgti demensija.

Tiems, kurie valgė ketvirtadalį porcijos ar daugiau perdirbtos raudonos mėsos, tokios kaip lašiniai, Bolonija ir dešrainiai, grėsė 13% didesnė tikimybė susirgti demencija nei tiems, kurie suvartodavo mažiau nei dešimtadalį porcijos per dieną. Ši žinia paskelbta remiantis mokslo tyrimu žurnale „Neurology“.

Raudonos mėsos porcija paprastai yra apie 85 gramai (3 uncijos), tai būtų du gabalėliai lašinių, 1,5 Bolonijos griežinėlių arba vienas dešrainis, rašoma pranešime spaudai apie šį tyrimą.

Tyrimo duomenimis, tyrėjai taip pat nustatė, kad papildomas kasdienio perdirbtos raudonos mėsos patiekimas, jos suvartojimas buvo vidutiniškai susijęs su 1,6 metų pagreičiu senėjančiomis smegenimis.

Tyrėjai padarė išvadą, jog tarp raudonos mėsos vartojimo ir demensijos yra ryšys. Tyrimai tęsiami, vienas iš tyrimo autorių yra dr. Danielis Wangas, Harvardo T.H. mitybos katedros docentas. Wango žodžiais, atliekami ilgos trukmės tyrimai ir siekiama išsiaiškinti, kas konkrečiai nulemia demensijos atsiradimą ir protinių gebėjimų menkėjimą.

 

MĖSA KENKIA JŪSŲ SMEGENIMS

 

Tyrėjai nustatė raudonos mėsos vartojimo ryšius su daugeliu kitų sveikatos rezultatų, įskaitant kardiometabolines ligas, vėžį ir priešlaikinę mirtį.

Šiame tyrime tyrėjai išanalizavo daugiau nei 133 000 žmonių, kurių vidutinis amžius buvo 49 metai. Surinkti duomenys apėmė išsamią informaciją apie sveikatą, taip pat buvo atlikta apklausa per ilgą laiką ir apie tai, kokių dietų laikosi tyrimo dalyviai, duomenys buvo atnaujinami kas dvejus ar ketverius metus.

Daugiau nei 11 000 tyrimo dalyvių buvo diagnozuota demencija per 43 metų trukmės tyrimą.

Yra teorijų, kodėl raudona mėsa gali kelti ypatingą riziką kognityvinei sveikatai. Raudonoji mėsa turi daug sočiųjų riebalų ir duoda organinį junginį, susijusį su širdies ir kraujagyslių ligomis, ir abu kartu gali pakenkti nervų sistemai, kuri pablogina pažintinius gebėjimus, sukelia protinių gebėjimų nuosmukį.

Apdorota raudona mėsa taip pat turi daugiau medžiagų, tokių kaip nitritai, N-nitrozo junginiai ir natris, kurios kelia papildomą riziką, paskatina  kognityvinį nuosmukį, sakė pagrindinis tyrimo autorius Yuhan Li, tyrimo asistentas Channingo tinklo medicinos skyriuje Brigham ir Moterų ligoninėje Bostone.

Nitritai yra ingredientai, dažnai naudojami mėsos kietinimui, ir jie buvo susiję su sveikatos problemomis, o N-nitrozo junginiai taip pat randami kietintoje mėsoje ir yra susiję su vėžiu.

Wangas taip pat pranešė, jog šis naujausias tyrimas yra svarbus dėl to, jog buvo tiriama, kaip maistas, kurį vartojate, įtakoja jūsų smegenų senėjimą. Anot jo, per mažai domimasi smegenų senėjimu ir priežastimis, kurios tai sukelia. Wangas išreiškė viltį: „Tikimės, kad mūsų rezultatai skatins labiau atsižvelgti į ryšį tarp dietos ir smegenų sveikatos.“

 

SUVARTOJAMOS RAUDONOS MĖSOS KIEKIUS VERTA MAŽINTI

 

Remiantis tyrimu, jūsų valgomos raudonos mėsos kiekis gali būti svarbus veiksnys, jei rūpinatės savo ilgalaike sveikata.

Remiantis tyrimu, raudonos mėsos pakeitimas augaliniais baltymų šaltiniais, tokiais kaip riešutai ir ankštiniai augalai, buvo susijęs su 19% mažesne demencijos rizika ir 1,37 metų mažiau, arba lėtesniu kognityviniu senėjimu, tai yra, geresne protine sveikata.

Amerikos vėžio tyrimų institutas rekomenduoja apriboti raudoną mėsą iki trijų porcijų per savaitę ir valgyti mažai perdirbtos raudonos mėsos.

Jei norite atsiriboti ir valgyti mitybos požiūriu sveikatai naudingesnį maistą, gali būti atėjęs laikas pažvelgti į Viduržemio jūros dietą, kuri yra daugiau gyvenimo būdas, o ne griežtų ribojimų dieta.

Pagrindiniai Viduržemio jūros regiono gyvenimo būdo ir mitybos akcentai yra šie: daugiausia dėmesio skiriama vaisių, daržovių, grūdų, alyvuogių aliejaus, riešutų ir sėklų valgymui ir retkarčiais pasigardžiuojama žuvies gabalėliu, taip pat kartu sutelkiamas dėmesys į socialinį ryšį ir fizinį aktyvumą.

Parengta pagal: Keep your red meat to these limits to protect your brain health, experts say. By Madeline Holcombe, CNN. January 15, 2025. <https://edition.cnn.com/2025/01/15/health/red-meat-dementia-wellness/index.html>, žr. 2025-01-16.

 

DIENOS AKTUALIJA:

ATSARGA GĖDOS NEDARO, arba

AR TAPS LIETUVA ROBOTUKŲ RESPUBLIKA?

2025-02-06 / 07

 

AR ATEIS ROBOTUKAS IR VISKĄ SUTVARKYS?

Tikriausia ne vienas pajuto, ką reiškia robotizuotų, automatizuotų sistemų gausėjimas, įvairių mobiliųjų programėlių plėtra, nuolatinis gyvenimas socialiniuose tinkluose po Covid-19 pandemijos, kada visi jau ir ne tik vaikučiai iki 4 bendrojo lavinimo mokyklos pradinio ugdymo klasės išmoko bendrauti su mokytojais nuotoliu, atlikti užduotis; suaugusieji išmoko susimokėti už komunalines paslaugas internetu, apsipirkti e-parduotuvėse, įvertinti, kiek daug klaidų atsiranda internetu tvarkantis įvairias ataskaitas, teikiant duomenis, deklaracijas, buhalterinės apskaitos dokumentus privalomu būdu atitinkamoms institucijoms. Tai atima be galo daug laiko.

Tiesa yra elementari šiuo klausimu. Atsakymai pateikti dar iki 2000 metų: lygiai tiek, kiek kiekvieno iš mūsų, įskaitant ir darbus, atliekamas užduotis savo darbovietėse, tarnybose, vykdomas funkcijas, palengvina, supaprastina įvairių rūšių kompiuterizuota įranga, naujos programos, robotizuotos sistemos, tiek pat ar net daugiau laiko tenka sugaišti įvairių gedimų taisymui, trukdžių pašalinimui, investuoti į duomenų apsaugą, kelti kvalifikaciją nuolatos bei mokėti nuolatinę didelę algą, užtikrinti fiktyvų įdarbinimą kokio ministro ar politiko, žinomesnio, įtakingesnio juristo, profesoriaus, mediko, ekspero-korumpuoto ir nusilpusio proto vargšo narkomanei sutuoktinei, dukrai ar anūkei, kuri nuo nuolatinių kvaišalų dozių jau ne tik tapo vadinamąja daržove, masinio naudojimo pigia prostitute narkomanų orgijose, bet ir nuo gausybės virusų, įgimtų ir niekada neįmanomų pagydyti patologijų įgijo mutavusio gyvūno pavidalą su visiškos idiotės proteliu. Išsamiau yra čia: <https://www.leidinyssau.lt/humoras/>

Deja, DI (dirbtinio intelekto) technologijas kartu su savimi atsigabendavo ir dabar tą itin intensyviai daro nuolatos migruojantieji ir niekur nepageidaujami „personos non grata" atstovai, arba „Monkės biznio" atstovai. Vietiniai Lietuvos žmonės žino nuo seno: tai lyg migruojantieji skėrių būriai, jų niekaip neišprašysi, bet priemonių jų stabdymui Žmonija turi, ir tas sukurta žymiai seniau nei dabartiniu metu reklamuojamas DI. Mažakalbiai žemaičiai tiesiog turi gerą posakį: iš š... vaško neišspausi.

O dabar dar ir naujas vajus su vadinamuoju DI, arba dirbtiniu intelektu, paskutiniųjų dienų metu ir vėl pradėtu žmonių skirstymu į mažiau ir daugiau išsilavinusiuosius, mažiau ir daugiau perspektyvius, kai visame šitame proteguojama klounada su narkotikų liūne paskendusiaisiais iš labai žinomų šeimų išties visuomenei ir vis dar darbingiems jos nariams jau nebepakeliama. Ar labai nusilpusio protelio narkomanas, net jei jis labai žinomo ir įtakingo asmens šeimos narys, su DI taps funkcionaliu visuomenės nariu? Ar narkomanė-influencerė su DI labiau sužibės rinkoje? Vargu bau.

Kaštai viso šito yra labai dideli, tačiau, iš kitos pusės,  laiku neįlipusieji į traukinį, žinia, tiesiog iškrenta iš konteksto.

Versluose dėl to jokių nuolaidų nėra: nespėjai, nesugebėjai šiandien susiorientuoti, rytoj tavęs jau ir nėra, o dar geriau, jei kaip tik šiandien pats savo įmonę savo noru ir likviduotumei, kol neprisidarei per daug nuostolių, nepasiskaičiavai, jog darbuotojų tinkamai apmokyti nesugebėsi, o naujų ir atitinkančių laikmečio iššūkius ir nebepasisamdysi, nes „ne tau, Martynai, mėlynas dangus“.

Nepirksite DI? Jus paskelbs ne tik atsilikusiu, nekvalifikuotu, stabdančiu pažangą, bet ir dar jums teks neatlygintinai aprūpinti tuos ateinančiuosius paskui DI prabangiais būstais Lietuvos regioniniuose parkuose ir nemokamais kvaišalais, paslaugomis, kurių jiems reikia labai daug, retas kuris sugeba net asmens higieną sau pačiam atlikti. Visa tai kartu su augančiu valstybės prasiskolinimu bus vykdoma  jūsų pačių vaikų sugriautos ateities sąskaita, nes jie, tie atėjūnai, nemokės iš viso jokių mokesčių.

Tuo puikiai jau įsitikinome nuo 2022 metų pradžios. Jiems rūpi tik itin patogi gyvenama vieta, kur yra keturi metų laikai, labai maža žemės drebėjimų tikimybė, mandagūs ir kantrūs vietiniai gyventojai nuo pat pirmos dienos aiškiai neparodantys, jog pravažiuojančiųjų bei nesusimokančiųjų už maistą ir nakvynę nelaukia, kur neabejotinai neįtikėtinai graži gamta, vis dar yra gamtos gėrybių, kur ant galvos nekrinta bombos, nėra ištisinių gaisrų, kraštovaizdis nevirtęs užteršta dykyne, kur net geriamo vandens nėra, o taip pat nuosavų būstų įvairaus tipo pristatyta tiek daug ir jie arba tušti, arba pustuščiai, jog kaip graužikų būriui vienoje mažoje patalpoje susispietusiesiems ir taip įpratusiems gyventi kitų kraštų gyventojams neišvegiamai Lietuva yra traukos kryptis ir tramplinas į kitus dar labiau juos viliojančius kraštus, prieš tai už dyką kokius 5 metus pagyvenus Lietuvoje, kur jie nuo seno yra įsigudrinę prisiplėšti, prisivogti tiek, kad ten, kur dar geriau, ir vėl gali viską pradėti iš naujo su truputį patobulintu nusikalstamu ir aferistišku modeliu bei kliedesiais grįstomis melagingomis pasakomis apie jų kilmę ir socialinį statusą.

Neatsižvelgiant į tai, ką mąsto vienas ar kitas Lietuvoje registruoto verslo savininkas, kaip nusprendžia veikti toliau ar pasirenka pasitraukti savo noru iš rinkos, svarbu pažymėti ir dar vieną dalyką. Šiaip jau, vykdomoji valdžia privalo užtikrinti ne tik saugią vietiniams ir teisėtiems gyventojams aplinką, bet ir tam tikras patikimas paslaugas visų rūšių verslų atstovams ir iš anksto pateikti konkrečias rekomendacijas, pagrįstas patikimais rinkos tyrimais, neatlygintinai bei nesavanaudiškai informuoti, kiek konkrečiai kokių verslo rūšių reikia ir reikės, kas rinkoje yra ir bus perspektyvu.

Tai yra, rinkos patikima analizė atskiriems segmentams, pradedant nuo žemės ūkio, mažų individualių verslų, baigiant stambiomis pramonės, gamybos sritimis ir paslaugų sektoriumi, privalo būti parūpinta, parengta, paviešinta valstybės mastu. Visa tai turi būti pagrįsta neklaidinančia informacija, iki tam tikro lygio atlikta analize ir prognozėmis su konkrečių poreikių nurodymu, paskaičiavimais, kiek ko reikia, tiesiog tiksliai skelbti, jog, pavyzdžiui, tame ir tame rajone reikalinga tik viena siuvykla, bet ne 10, o kitame reikia naujo kempingo, bet ne kavinės.

Visa tai Lietuvoje, kaip nebūtų keista, nėra padaryta iki šiol. Nejaugi yra naivuolių, manančiųjų, jog visas šias funkcijas pavyks deleguoti DI?

Lygiai taip pat, kaip iki šiol, štai, jau per 35 metus, nesugebėta atlikti patikimą analizę ir labai tiksliai nustatyti, kiek kokių rūšių specialistų, tarnautojų reikia parengti aukštosiose mokslo institucijose, kiek parengti asmenų su viena ar kita rinkoje paklausia profesija. Taip pat iki šiol savo pagrindinės funkcijos neatlieka ir patys verslininkai: jie sau nepasirengia jiems būtinų specialistų iš anksto, nors visos sąlygos tam sudarytos, tinkamu lygiu savo poreikiams rinkos tyrimų neatlieka iš viso, įvairių rizikos rūšių neįsivertina, palaiko tiesiog stichinio chaoso aplinką, nes tik tokiu būdu gali tęsti išties nusikalstamas ir neleistinas veikas. Paplitęs yra "Jurgelio, meistrelio" sindromas, kada visi daro tą patį nė nesusimąstydami, jog nei perteklinių paslaugų, nei paklausos neturinčiųjų prekių, gaminių nereikia, pasibaigs viskas kaip visada, trumpalaikiu nereikšmingu pelnu ir ilgalaikiais nuostoliais.

Galimai DI bus kiekviename UAB ir pas beveik kiekvieną dirbantį ar kuriantįjį individualiai, tačiau kartu tai bus ir plintančios mimikrijos įrodymas: galvelėse tuščia, tesugebama kaip bezdžionėlei atkartoti judesius kampe pastatyto robotuko, žinių ir praktinių gebėjimų lygis nulinis.

Šiandien pelnus susirenka darbdaviai gana lengvai, dirbančiuosius ir specialistus keičia dažnai, neinvestuoja į jų tobulėjimą, kompetencijas, įdarbina savo draugelių žmonas, vaikus ir anūkus, o atitinkamai savo žmonas, vaikus ir kitus gimines įtaiso jau tų draugelių valdomose įmonėse ar valdiškose šiltose kėdėse, vyksta tik tokie „žmogiškųjų išteklių“ mainai. Tuomet ir turime nekintančią padėtį: Glušpetrių ir Joniukų-kvailiukų kolektyvas pas darbdavį Kazį, o jau pas tų Joniukų ir Glušpetrių mamą ar tėvą, turinčiuosius savo valdomas įmones, verslus ar valdiškas institucijas, įdarbinti Kazio vaikai ir anūkai, žmona, analogiškai taip pat Beraštės-Kluikos ir Arūnai-Kvailūnai. Kokios perspektyvos ir augančio BVP galima tikėtis tokiomis aplinkybėmis, išskyrus tik tą, jog korupcijos ir įvairių rūšių nusikaltimų, įskaitant prekybą žmonėmis, nelegalią prekybą narkotikais, nesankcionuotus tyrimus su žmonėmis medicinos bei mokslo įstaigose, masteliai auga nevaldomai?

Tada pagrindinis klausimas: Kas vis dėlto dirbs? Kas dirbtų ir prie tų DI? Nustebtumėte, jei suvoktumėte galų gale, jog realiai, kantriai, efektyviai, pastoviai dirba, kuria, sukuria ir išranda, apibendrina bei pataria ir pridedančiąją vertę sukuria ištisai ta pati mūsų visuomenės grupė: mažiau galimybių turinčiosios, nuolatos visokeriopai diskriminuojamos, turinčiosios nuoseklų ir itin vertingą išsilavinimą, ne vien bazines žinias, gerokai vyresnio amžiaus moterys nei galėtumėte numanyti, kadangi išmintis su jokiais DI nepasiekiama jaunystėje. Tuomet, kol asmuo vis dar yra jaunas, įmanoma įvaldyti apsukrumą, apdairumą, gebėjimą riboti poreikius, neparazituoti, mokytis, įsisavinti informaciją, tačiau toli gražu ne visiems.

Lietuvoje iki šiol niekas nekinta: pradėta buvo nuo „Batų respublikos“, kai atsirado kai kuriuose miestuose vienoje gatvėje kiekviename pastate po parduotuvę, prekiaujančią avalyne. Buvo etapas, kai visa Lietuva stovėjo Gariūnuose su protarpiniais nuvažiavimais iki Lenkijos, Vokietijos ar Turkijos prekių atsivežti. Dar buvo kaimo sodybų era. Turėjome ir influencerių armijas.

Buvo visko. Lietuva net visur, kur tik įmanoma, prisistatė paminklų, atminimo simbolių elementariai lietuvių, vietinių gyventojų, vaikų prievartautojams ir žudikams, recidyvistams, veltėdžiams, parmogavusiems miškuose, kurie buvo įgudę nuolatos apiplėšinėti ūkiuose gyvenusius padorius žmones.

Buvome liudininkais ir kai visi beveik išsirovė savo noru visus savo turimus dantis, o į jų vietą jiems sustatė beverčius plastikinius protezus ar taip pat beverčius įšriūbuojamus implantus, ir kai kas antras susidėjo dirbtinius sąnarius, po ko liko nebegalintis net atsistoti savarankiškai nuo kėdės ar paeiti. Buvo priimta soliariume įskrusti iki šokolado spalvos ir po to mirti arba ne onkologijos ligų skyriuje nuo odos vėžio net būnant vos 18 metų amžiaus, bet tuo pačiu niekur nebuvo pateikiama informacija, kuo kenksmingi soliariumai ir savaiminio įdegio kremai. Visai neseniai visi dėkojome medikams ir net jų garbei buvo iškabinti užrašai „Ačiū medikams“, bet paskui jie visi kažkaip labai greitai dingo, kai Lietuvos gyventojai susiorientavo, kas realiai nutiko Covid-19 pandemijos metu.

O esamu metu daugiau nei keista matyti tokį didelį kiekį „grožio“ salonų, kirpyklų, SPA, privačių medicinos klinikų, odontologų ir dantų protezuotojų, prekeivių implantais privačių kabinetų. Kaip grybų po lietaus atsiradusiųjų muziejų jau nebeįmanoma nė suskaičiuoti. Visa tai galima apibendrinti išvada, jog dėl tokio kiekio „grožio“ paslaugas teikiančiųjų įmonių ir pavienių asmenų, tokio gausėjimo odontologijos paslaugų, ko gero, Lietuva yra virtusi bedančių ir išties prastos išorinės išvaizdos žmonių, nuolatos save „gražinančiųjų“ įvairiuose salonuose ir SPA, kraštu. Žmones įdarbinti tėra įmanoma pasisėdėjimui pusiau miegant naujo muziejaus kamputyje su valdiška ir reguliaria alga, kas pasiekiama tik laimingiesiems su labai geromis pažintimis: tas įsidarbinimas „miegotojo“ kampe už valdišką atlyginimą prieš tai „pasitobulinus“ savo išvaizdą pas „grožio“ ir implantus sudėliojančiuosius, įšriūbuojančiuosius specialistus.

Vargu, ar įmanoma įvesti gerai sutvarkytą konkurencinę atranką, pasirengti laikmečio iššūkiams Lietuvoje, kada valstybės mastu ne tik pasirūpinama profesiniu orientavimu, bet ir nustatoma, kas yra tinkamas būti batsiuviu, kas siuvėju, kepėju, o kam galima patikėti trinkelių perdėliojimo iš skvero į šaligatvius ir neretai į nuosavų namų kiemus darbus.

Trumpiau tariant, perspektyvią paslaugų, žemės ūkio, maisto pramonės, gamybos sritį nustatyti, numatyti, gauti garantuotai sėkmingo verslo planą jau iš anksto parengtą, pamatyti galimybių studiją, kuri būtų ne šakėmis ant vandens parašyta ir skirta vien tik viešiesiems pinigams išplauti bei susidėlioti į nuosavas kišenes, – šito pageidauja daugelis, kas dar nėra galutinai apsisprendęs tiesiog gyventi iš pašalpų.

DI atveju lygiai tas pats. Svajoti galima, bet reikia atsižvelgti į faktą, jog abiturientai rodo prastokus rezultatus kasmet per matematikos egzaminą, beraščių vis daugėja, daugmaž sveikų jaunų žmonių, kad jie būtų bent minimaliai darbingi, jau lyg nebelikę ir iš viso.

Tai tokioje aplinkoje ir tokiomis sąlygomis gyvenančioje Lietuvoje gana įdomu padiskutuoti apie DI. Galimai, tai neretai ir vyksta įvairiuose pobūviuose, neformaliuose susitikimuose, verslo renginiuose.

Tuo tarpu Užimtumo tarnyba (UT) šiuo klausimu surinko informaciją pagal reglamentuotus apklausų metodus ir ją apibendrino.

  

DI PROVERŽIS DARBDAVIŲ AKIMIS

 

2025-02-05 UT pranešime spaudai „Užimtumo tarnyba: darbdaviai atsargiai vertina dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai“ paskelbta, jog Netylant diskusijoms apie DI proveržį įvairiose gyvenimo srityse, trečdalis Lietuvos darbdavių neturi nuomonės ar nesistengia spėlioti, kokias pasekmes ši naujovė sukels jiems ar visai darbo rinkai. Tokios įžvalgos išryškėjo apibendrinus 2,6 tūkst. šalies darbdavių nuomonę kasmetinėje Užimtumo tarnybos apklausoje. Darbdavių prašyta pasidalinti mintimis apie galimą DI poveikį jų veiklos sektoriui ir darbo rinkai per artimiausius 5 metus.

„Daugelis darbdavių dirbtinį intelektą vertina kaip įrankį, leidžiantį greičiau atlikti užduotis, tačiau neretai abejoja dėl jo kuriamos kokybės. Taip pat nerimauja dėl darbo vietų – didelė dalis mano, kad DI labiau skatins atleidimus nei naujų darbo pozicijų kūrimą“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

Darbdavių įžvalgos apie galimą DI poveikį veiklos sektoriui ir darbo rinkai varijuoja nuo „palies visas sritis“ iki „per anksti apie tai galvoti“, „pas mus tai neįvyks“, „išpūstas reikalas“, „iš gero darbuotojo dirbtinis intelektas darbo vietos neatims“.

Visgi kas trečias (34 proc.) darbdavys mano, kad dėl DI artimiausiais metais atsivers naujų veiklos vystymo galimybių, o kas ketvirtas-penktas (23 proc.) tikisi dėl jo poveikio augsiančio produktyvumo.

Anot G. Sinkevičės, kartu su atsiveriančiomis galimybėmis darbdaviai įžvelgia naujus iššūkius: „Darbdaviai nerimauja ne tik dėl DI sukuriamų galimybių, bet ir dėl iššūkių – daugiausia kalbama apie didėjančias kibernetinio saugumo grėsmes ir stiprėjančią konkurenciją tarp įmonių, veikiančių toje pačioje rinkoje.“

Naujų veiklos galimybių tikisi trys ketvirtadaliai (72 proc.) apklausoje dalyvavusių informacijos ir ryšių įmonių, pusė – finansinės ir draudimo veiklos bei profesinės, mokslinės ir techninės veiklos darbdavių. Tačiau daugiau darbdavių DI sieja ne su atsiveriančiomis galimybėmis, o su kibernetinio saugumo grėsmėmis. Dėl to nerimaujančių darbdavių yra dvigubai daugiau nei manančių, kad DI gali padidinti darbuotojų produktyvumą.

Beveik pusė darbdavių mano, jog DI padidins atskirtį tarp vyresnių ir jaunesnių darbuotojų. Tokią grėsmę įžvelgia beveik 60 proc. darbdavių informacijos ir ryšių, finansinės, mokslinės ir techninės, švietimo ir viešojo valdymo sektoriuose.

O 41 proc. darbdavių prognozuoja, kad dėl DI didės atskirtis tarp daugiau ir mažiau išsilavinusių darbuotojų. Daugiausiai taip manančių – finansinės, profesinės, mokslinės ir techninės, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo sektoriuose.

Artėjančias ar jau prasidėjusias transformacijas labiausiai pajus IT specialistai, rinkodaros specialistai ar analitikai (ypač dirbantys su turinio kūrimu ar turintys apdoroti ir analizuoti didelius duomenų kiekius), apskaitos specialistai, kurių rutinines funkcijas galės atlikti DI. Visgi vadovai – didžiausia DI naudos gavėjų grupė: net 51 proc. darbdavių mano, kad tai padės jiems efektyviau valdyti procesus.

„Darbdavių požiūris į dirbtinį intelektą rodo, kad kai kurių profesijų darbo vietos neišvengiamai keisis. Tai skatins naujų procesų diegimą, darbuotojų įgūdžių stiprinimą ir didesnius produktyvumo lūkesčius. Tad kiekvienam darbdaviui svarbu ne tik stebėti pokyčius, bet ir aktyviai planuoti, kaip efektyviausiai išnaudoti DI teikiamas galimybes“, – teigė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja.

Taip pat UT praneša: Kasmetinė darbdavių apklausa vyko 2024 m. lapkritį-gruodį, jos metu apklausta 2,6 tūkst. įmonių ir įstaigų, kuriose dirba 178,5 tūkst. darbuotojų. Apklausa vykdyta visose Lietuvos savivaldybėse.

 

SKEPTICIMO NIEKADA NEBUS PER DAUG

 

Belieka savo ruožtu pridurti, jog visos naujesnės technologijos, įranga, įskaitant ir DI, yra identiškos vienu požiūriu: norėdamas, kad jos padėtų ir verslus išlaikyti, ir pelnus didesnius gauti, ir pridedamąją vertę užsitikrinti, nepakanka vien lėšų joms įsigyti, prižiūrėti.

Prieš norėdamas nors kažką gauti, paimti, turi prieš tai įdėti į tas DI. Ir tai nėra pinigai, kaip svarbiausia komponentė, ar pakankamai kvalifikuoti specialistai, aptarnaujantieji naujas technologijas, investicijos į darbų apsaugą, įvairių rūšių rizikų valdymą.

Viskas veikia labai paprastai: lygiai kaip ir visiškai tuščias kompiuteris ar tuščias šaldytuvas. Ką tu iš jų paimsi ir ką tų iš jų gausi? Tai jie iš tavęs paims, pirmiausia elektrą, po to patalpos plotą, tavo pinigus, nes turėsi aprūpinti tuos įrenginius, techniką priežiūra, valymu, saugiomis sąlygomis, kad nebūtų per daug drėgmės ar karščio, t.t. Bet svarbiausia tas, jog į DI taip pat reikia įdėti dar ir ne vien sausus duomenis, kuriuos apdoroja DI, gali juos apibendrinti, sumuoti, analizuoti, kt.

Dar paprasčiau tariant: kvailelį Jonelį apginkluok kokia tik nori DI. Ir ką turėsi? Tą patį kvailelį Jonelį ir greta jo sugedusią įrangą, kurią privalėsi nuolatos taisyti, atnaujinti, Joneliui-kvaileliui mokėti algą ar išeitinę išmoką, apmokėti jo laikino nedarbingumo lapelius, kurių bus daug.

Kas po to? Mėginsi ir Jonelį-kvailelį, ir nefunkcionuojančią įrangą su visu DI parduoti savo draugeliui, įsikūrusiam kokioje Čiučmekijoje?

Bet juk egzistuoja brokuotų prekių ir paslaugų, nedarbingų bei nekvalifikuotų žmonių grąžinimo atgal procedūra. Kas tada? Turėsi ir dideles skolas, ir grąžintą Jonelį-kvailelį, ir sugedusi įranga su DI riogsos kampe užimdama naudingą tavo biuro ar cecho plotą.

Taigi, ar greitu laiku Lietuva taps ROBOTUKŲ RESPUBLIKA, pasakyti sunku. Viena aišku, labai pageidautina, kad neužsipirktų masiškai jau sugedusių ir pasenusio modelio iš kitur nurašytųjų robotukų, automatizuotų sistemų už mokesčių mokėtojų pinigus ar investicijas iš užsienio, padalinamas Lietuvoje švogerių rato „reikalingiems“ draugams, giminėms iš beviltiškų narkomanių Glušpetrių ir Joniukų-kvailiukų artimos aplinkos.

 

PASKUTINĖ VINIS

 

Žinia, progresyvesni, užsieniuose apsitrynę verslininkai, darbdaviai gali daug ko norėti ir tikėtis. Neišvengiamai net ir tie, kurie pasiryžę bus perginkluoti savo turimą įrangą, atsinaujinti ir gebės susirasti tas naujas technologijas aptarnaujančius asmenis, kurie sutiks gyventi, dirbti jiems pasiūlytomis sąlygomis, susidurs su esamu metu pačia didžiausia kliūtimi Lietuvoje: beraščiais analfabetais ekspertais, kurie nežinos, kas tas DI, nemokės anglų kalbos net mažamečio vaiko žinių lygiu, nesugebės perskaityti tų įrenginių techninių charakteristikų aprašymų, naudojimosi instrukcijų ir jų referentės, vadybininkės, asistentės ir laborantės jiems nepaaiškins trimis žodžiais, kas su kuo valgoma, kodėl, kam visa tai ir kiek grynųjų atneš tas, kas nori laimėti konkursą daugybės konkurentų, siekiančių su valstybės parama apsirūpinti DI, tarpe. Ir tokiems “ekspertams” privalėsite aiškinti, kad jums nereikia pasenusio modelio DI ir priekvailio Jonelio, nors ir labai įtakingos Lietuvoje damos sūnaus, juos aptarnaujančio. Bet tas ekspertas nė negirdės, neskaitys jūsų aiškinimų raštu, nes jei ir būsite spėjęs reikiamo dydžio grynųjų pluoštą perduoti tam, kam reikia, papataikavęs eiliniame pobūvyje įtaką turinčiai eksperto „fėjai“ ar jo berniukui-čiulpinukui, vis viena mažai teturite galimybių, nes jūsų perduotieji grynieji bus nuolatos „kelyje“, ekspertas bus jų nė nepačiupinėjęs, o jo „fėja“ su berniuku-čiulpinuku bus eilinį kartą Maldyvuose ar Naujojoje Zelandijoje, kur jie bus nepasiekiami ir lepinsis tol, kol baigsis jūsų perduotas kyšis, taigi, ir gerokai per vėlai, kad galėtumėte gauti, įsigyti bei įsisavinti tą nepasenusio modelio ir nebrokuotą šiuolaikinį DI.

DIENOS AKTUALIJA:

VASARIO 5-oji, ARBA DUONOS DIENA

TUO PAČIU PAGERBIANT IR ŠV. AGOTĄ, PRISIMENANT ESAMOJE LIETUVOJE BADAUJANTĮ KAS ŠEŠTĄ VIETINĮ GYVENTOJĄ, LR PILIETĮ, KURIS YRA VAIKAS IKI 18 METŲ AMŽIAUS, O TAIP PAT ĮDĖMIAI STEBINT VALDŽIAŽMOGIUS, NENUSTOJANČIUS RŪPINTIS IŠIMTINAI TIK TŪKSTANČIUS KILOMETRŲ NUTOLUSIŲJŲ TERITORIJŲ BEI NUOLATOS MIGRUOJANČIŲJŲ AFERISTŲ, ARTISTŲ, SKANDALISTŲ IR NARKOTIZUOJANČIUOSE DŪMUOSE PASKELNDUSIŲJŲ NEPILNAMEČIŲ VIRUSUOTŲ RUSAKALBIŲ SILIKONINIŲ, PLASTIKINIŲ MARGASPALVIŲ PROSTITUČIŲ IR PAŽALIAVUSIŲJŲ NEŪŽAUGŲ RUBUILIŲ KLOUNŲ POREIKIAIS 

2025-02-05

Šaltinis: Leščinskas, V. J. 1995. „...Ir moterys... ir vyrai“, beveik anekdotai. Humoristinės novelės.

 

DIENOS AKTUALIJA:

MOTERYS IR MERGINOS, IŠ LIETUVOS PROVINCIJOS Į MIESTUS ATĖJUSIOS  BASOMIS, KAD ĮVEIKTŲ TEN PARAZITUOJANČIAS NEVALAS DVOKIANČIAS SARAS, AIDAS, MAŠAS, DALES, GLAŠAS, SVETKAS, ANIAS, IRKAS IR NATAŠKAS

2025-02-03


Tikriausia visi dabartiniai suaugusieji pilnamečiai asmenys, registruotieji LR piliečiai, vienaip ar kitaip susidūrė su daugiabučio namo virtuve, kuri tarybinių laikų statybos namuose būdavo paprastai apie 5-6 kvadratinių metrų ploto, ten sunkiai įsitekdavo du žmonės, jei gamindavo, pavyzdžiui, cepelinus ir reikėdavo daugiau darbščių rankų, nes anksčiau ir bulvių tarkavimo mašinėlių nebuvo. Dažniausia tai jūsų močiučių, prosenelių, persikėlusiųjų iš kaimų į miestus dar ankstyvoje jaunystėje, butukų virtuvės. Pamenate, tas mažutėles patalpas, kur prie lango prispausdavo tokios formos mažutytį stalą, kad prie jo galėtų susėsti šeima, kuri paprastai būdavo iš keturių asmenų, o taburetės būdavo kaip įmanoma mažesnės, pakištos po tuo stalu, nes kitaip virtuvėje nebūtų tilpusi nė pati šeimininkė, šaldytuviukai taip pat burgzdavo kampe tokie nedideli, bet žmonės įsigudrindavo dailiai supjaustę ten sukišti ir pusę kiaulės, parsivežtos iš giminių kaime?

Tose miniatiūrinėse virtuvėse išties moterys pralenkdavo bet kurią japonę, kurios anuomet buvo labai reklamuojamos visaip kaip, pradedant nuo atvirukų su akį merkiančia nupudruotu baltai it kreida veidu moterimi, baigiant apybraižomis tarybinėje spaudoje ir pasakojimais iš lūpų į lūpas, jog, neva, japonai vyrai yra geriausi meistrai visame Pasaulyje, o japonės geriausios šeimininkės.

Palyginti su tuo, kokių stebuklų padarydavo tarybinių metų moterys Lietuvos daugiabučių virtuvėse, bet kuri japonė tegalėjo kukliai patupėti kampe, stebėdama, kaip gimsta tortas „Napoleonas“, užkonservuojamos daržovės, išverdamos daugybės rūšių uogienės ar pakepami zrazai bei iš bulvės išdrožinėjamas toks meno kūrinys ir vėliau pakepamas, kad drąsiai būtų galima dėti į kokį nors kulinarijos meno muziejų. Ir visos tos moterys dar ir dirbdavo mažiausiai po 8 valandas per dieną savo darbovietėse, neretai tai būdavo itin nelengvas darbas fabrike prie konvejerio ar kokioje valgykloje, kur jos rankomis tampydavo daugybę kilogramų sveriančius puodus su sriuba ar koše kokiam geram pusei ar net visam tūkstančiui valgančiųjų pietus gamyklos valgykloje ar mokykloje. Jos dar ir augindavo vaikus, skalbdavo jų drabužius rankomis, nes skalbimo mašinų nebuvo ar jos buvo toks deficitas, jog jų beveik niekas ir neturėjo. Jos dar ir pačios siūdavosi sau ir vaikams drabužius, megzdavo, padėdavo vaikams ruošti pamokas vakarais, pačios sau pasidarydavo šukuosenas ryte prieš išeidamos į darbą, išsivalydavo butus, kai kurios net remontus pasidarydavo pačios, nes galiojo griežtos taisyklės, jog butus privaloma susiremontuoti reguliariai, ne rečiau nei kas 5 metai. Vienintelis rūpestis tebuvo gauti avalynę sau ir visiems šeimos nariams, nes tai buvo itin didelis deficitas, todėl nenuostabu, jog, pavyzdžiui, 20 amžiaus 8-9 dešimtmečiais Lietuvoje jau buvo atsiradę merginų, kurios žieminius batus nusimegzdavo pačios ir jie atrodydavo visai neblogai, tereikėjo turėti iš kažkur gavus gerą batų padą, o visa kita jos pasidarydavo pačios.

Ši netrumpa įžanga yra dėl to, jog mėginama kuo aiškiau pasakyti: tose mažutėse virtuvėse iš tiesų būdavo namų šeimininkės-stebukladarės. Būtent virtuvė ir buvo ta vieta, kur ir valgiai būdavo pagaminami itin puikūs, nors produktų nusipirkti jiems buvo ganėtinai sunku, asortimentas buvo menkas, moterys viską sukurdavo „iš nieko“ ir išties košę išvirdavo „iš kirvio“, kaip toje pasakoje; virtuvėje būdavo ir kiti darbai nudirbami, konservuojamos sodo ir daržo gėrybės, mezgama, lyginama išskalbta patalynė, siuvami drabužiai, džiovinami grybai, kai kas net įsigudrindavo virtuvėse naktimis taisyti svetimus ir savo batus, gaminti ką nors perpardavimui, pavyzdžiui, pagamindavo tai, ko nebūdavo parduotuvėse iš viso, o tokių dalykų labai reikėdavo, sukurdavo tas pačias bulvių tarkavimo mašinėles ar aparatūrą vyną gamintis patiems namuose.

Beje, inteligentai taip pat virtuvėse taisydavo vaikų sąsiuvinius, jei tai būdavo mokytojai, neretai ir rašydavo eiles, jei tai būdavo poetai, mokiniai dienomis, kol jų mamos būdavo darbe, virtuvėse paslapčia, kad niekas nematytų, rūkydavo pasislėpę, jei šeimose būdavo ir močiutės, virtuvėse jos džiovindavo vaistažoles, rūkydavo iš kaimų atsivežtas mėsas ir net dešras pasigamindavo pačios; viskas vykdavo tose virtuvėlėse.

Jei kas neturėjote galimybės savo akimis pamatyti tų virtuvių, suvokti, jog tai išties išskirtinis reiškinys, galite tiesiog pavartyti tarybinio laikotarpio spaudą, žurnalus, rasti skiltis, kur spausdinami valgių ar kulinarijos gaminių, uogienių gaminimo receptai, buvo ir labai gerų kulinarijos knygų tuo metu išleistų. Taip pat susiraskite rankdarbių aprašymo skiltis, mezgimo rankomis raštų aprašymus, iškarpas namie siuvamų drabužių, patarimus, kaip kuo švariau susitvarkyti kambarius, kuo geriau išvalyti skirtingų rūšių dėmes, pasidaryti remontą savo rankomis įskaitant ir tokius darbus kaip grindų dažymas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, ir viską suprasite.

Pažymėtina dar kartą, visus tuos darbus atlikdavo dažniausia moterys, kurios visos dirbo vadinamuoju pilnu etatu ir dar augino vaikus, nereta kuri savo bute dargi karšindavo ir savo senus tėvus, parsivežtus iš kaimo. Beje, jokių socialinių darbuotojų, jų padėjėjų, jokių talkininkų, kokius galima esamu metu gauti užsisakius paslaugas savivaldybėse, jei riekia slaugos namuose ar padėjėjų susitvarkyti buities darbus, nebuvo iš viso.

Tiesa, vadinamos nomenklatūrinės šeimos, prakutę muzikantai, menininkai, medikai, juristai, profesoriai, docentai, režisieriai, aktoriai-valdžios padlaižiai, kurie buvo pritapę toje tarybinėje aplinkoje, neturėjo tokių moterų savo namuose, kurios būtų ir žmonos, ir vaikų mamos, ir namų šeimininkės, ir net eitų į darbą pilnu etatu bei megztų, siūtų, konservuotų.

Tai visiškai atskiras reiškinys, tokiose šeimose, jei iš viso jas galima vadinti šeimomis, kur moterys turėdavo tarnaites, kurios nudirbdavo absoliučiai visus darbus, prižiūrėdavo vaikus, juos maitindavo, auklėdavo, skalbdavo, o vadinamoji „mama“, jei taip galima iš viso pasakyti, tokiose šeimose elementariai „nuolat sirgdavo“ ar „nuolat būdavo sanatorijoje“, kartais tai būdavo ir aktorė ar muzikantė, kartais simuliuodavo, neva, „dirba“, bet dirbdavo tik jos darbo knygelė, tai yra, tik dokumentai būdavo kokioje darbovietėje apiforminti, bet jos pačios ten niekas niekada nė nebūdavo matęs.

Žinoma, pinigai jai būdavo išmokami, tą žinantieji tylėdavo lyg vandens į burną prisisėmę, nes bet kas suvokdavo: prasižiosi ir išklosi tiesą apie kokio nomenklatūrinio veikėjo, profesoriaus, prasimušusio komunisto-spartuolio, partijos komiteto ar populiaraus chirurgo, teisėjo, vykdomojo komiteto vaduko sutuoktinę ar dukrą, kuri nuolat girta ir su papirosu dantyse šlaistosi su iš kareivinių savaitgaliui paleistais girtais kareiviais iš Kazachstano ar Turkmėnijos, lėksi iš darbo, tavo vaikai ateities iš viso neturės.

Taip buvo. Virtuvėlių mažų tie to laikmečio išskirtinieji, laimingieji, maksimaliai priartėję prie vadinamo „lovio“, taip pat neturėjo, jų virtuvės būdavo nomenklatūriniuose daugiabučiuose, taigi, didesnės, geresnio išplanavimo ir ten sukiodavosi namų šeimininkės, pasamdytos dažniausia iš neturtingų šeimų, atvykusios iš kaimų, dirbusios be jokių įdarbinimo dokumentų, nes verslo liudijimų tokiems atvejams irgi nebuvo, neretai jos teikė ir seksualines paslaugas šeimininkui, kurio jo nuosava žmona dažniausia iš viso nė nedomindavo, nes tokios santuokos būdavo elementariai iš išskaičiavimo, civilinė santuoka sudaryta tik dėl to, jog norint padaryti bet kokią net menkiausią karjerą tarybinėje Lietuvoje, žmona turėdavo būti atitinkama, buvo net kriterijai: iš gerai patikrintos šeimos, būtinai ne lietuvė, ne žemaitė.

Todėl vaikai tose šeimose būdavo išskirtinai pasiligoję, fiziškai bjaurūs, su patologijomis ir genetiniais defektais, beveik visi narkomanai, nes kitaip jie nefunkcionavo iš viso, su atsilikusiu fiziniu, psichiniu, protiniu vystymusi, trupai tariant, idiotai, klipatos. Kontrastas nuo sveikų lietuvių, žemaičių vaikų buvo toks didelis, jog paslėpti to nebuvo įmanoma niekaip, pradedant intelekto skurdumu, baigiant išoriniais fiziniais duomenimis, būdingais vaikams tose „ypatingose“ šeimose, dosnaus valdiško gėrybių „lovio“ vartotojose.

Ir šioje apgailėtinoje situacijoje visada sublizgėdavo provincijos merginos. Tai jos buvo tos stebukladarės, jos kurdavo virtuvėse šedevrus, pradedant nuo torto ar vinegreto, užkonservuotų daržovių, baigiant numegztais, pasiūtais drabužiais ir savo rankomis suremontuotu butu. Žinia, ir jų vaikai nebūdavo klipatos, ir jos pačios itin akivaizdžiai grožiu, trykštančia sveikata, patrauklumu, lanksčiu protu, švara lenkdavo vadinamas „valdiško lovio“ šeimų moteris ir merginas.

O kad suvoktumėte, kokios vertės buvo vadinamoji „tarybinė moteris“, ne iš nomenklatūrinės ar profesoriaus, menininko-padlaižūno, prisitaikėlio šeimos, o tiesiog sveika moteris, namų šeimininkė ir mama, kažkieno žmona ir gal būt darbininkė fabrike ar kokios valgyklos virėja, suvokite, jog ji vienui viena atlikdavo visus tuos daugybę darbų ir tiesiog buvo stebukladarė savo namuos ir virtuvėje, palyginimui įkeliama ši citata apie virtuvę iš senų laikų. Pažymėtina, jog „tarybinė moteris“ tokių apimčių darbus nudirbdavo viena, bet ne milžiniškoje virtuvėje, o kišene vadinamoje virtuvėlėje, kur vos tilpdavo nedidelis stalas, dujinė viryklė, kelios pakabinamos spintelės ir miniatiūrinis šaldytuviukas:

„Įsivaizduokite milžinišką virtuvę greta ištaigingos pokylių salės. Kvapą gniaužia nuo viryklių ir krosnių tvoskiantis karštis, čirška gaminami pagrindiniai patiekalai, kunkuliuoja sriubų katilai, lėtai verda padažai, troškiniai, vieni valgiai gruzda įkaitusiame aliejuje, kiti – laikomi šiltai vandens vonelėse.

Lyg karščio būtų maža, tolimajame virtuvės gale pilni malkų liepsnoja židiniai, prieš juos, veikiami automatinio laikrodinio mechanizmo, sukasi keturi iešmai: vienas su dvidešimties kilogramų jautienos nugarine, kitas su penkiolikos kilogramų veršienos kumpiu, ant likusių dviejų nuo riebalų žvilga įvairi „smulkmė“: kalakutai, kaplūnai, antys. Šioje kaitroje zuja dvidešimt virėjų. Kiekvienas turi konkrečią užduotį ir ją privalo atlikti tiksliai, kokybiškai ir, o tai ne mažiau svarbu, greitai. Prakaitas žliaugia jų veidais tarytum pirtyje, tačiau nė vienas virėjas nelaukia tos valandos, kai patiekalai bus pagaminti ir pradėti krauti į lėkštes bei sidabrinius dubenis: likus valandai iki puotos pradžios visi langai ir durys uždaromi, kad paruošti service a la francaise stiliumi patiekalai neatauštų pirma laiko“.

Esmė yra ta, jog iš to, kas aprašyta aukščiau, drąsiai galime teigti, jog į stebukladarių tarpą patenka ir tarybinės Lietuvos sveikos moterys, merginos iš provincijos, kurios tam tikra prasme virtuvėse, kurių plotas apie 5-6 kvadratiniai metrai, kartais ir mažesnis, sukurdavo šedevrus, kartais jos tapdavo ir išradimų, unikalių receptų, kurių ne vienas esamu metu yra sėkmingų verslų pagrindas, autorėmis. Rankdarbių jos sukurdavo neįtikėtinos vertės, kai kurie jų galėtų būti prilyginami šedevrams.

Pavyzdžiui, kai kurios namų sąlygomis nupindavo sieninius dekoratyvinius kilimus ar ant šilko nutapydavo piešinius ir tokius šalius vėliau perparduodavo gudresni makleriai.

Jos tapdavo ir meno kūrinių autorėmis, ne viena tose virtuvėlėse ir savo viršininkui ataskaitas parašydavo, painias buhalterijos sąskaitas sutvarkydavo, atspausdindavo užslaptintos teismo bylos tekstus bei parašydavo disertacijas savo darbovietės viršininkui ar instituto skyriaus vedėjui, universiteto katedros vadovui, kuris už tai niekaip ir neatsilygindavo, išskyrus kad pasiūlydavo kelialapį į Druskininkus ar Palangą, už kurį dar jos pačios ir susimokėdavo, ar duodavo taloną naujai buto sekcijai įsigyti, kas buvo itin pageidaujamas prizas už stropumą ir paslaugumą viršininkams.

Bet dažniausias atlygis būdavo toks, jog tokios stropuolės-stebukladarės iš provincijos vaikai patekdavo į aukštąsias mokyklas studijuoti į populiarias studijų programas, kur įstoti eilinio piliečio vaikams buvo iš viso niekaip neįmanoma.

Tokiu būdu visuomenė nors kažkiek išlikdavo galutinai nesugedusi, nes teisininko, ekonomisto ar mediko diplomą gaudavo ir ne vien idiotai, visokie klipatos, narkomanai, negabūs tinginiai iš vadinamų nomenklatūrinių ir valdžios subinlaižių, prisitaikėlių, visokių profesorių, nukvakusių muzikantų, išprotėjusių aktorių, režisierių, valdžios pataikūnų-nuolat kliedinčiųjų pasiligojusių nebeatitaisytinai rašytojų šeimų.

Nesunkiai suprantama, kodėl tarpukario Lietuvoje, kada daugiausia praturtėta iš prekybos sviestu ir žąsimis, užaugintomis tų pačių lietuvių moterų rankomis, pataikūniškai buvo dainuojama ir ši daina skambėjo visur: “Lietuvaitė – gėlė gražių laukų. Tartum auksas spalva tavo plaukų. Tavo akys – dangus mėlynas. Jos kaip toliai beribiai Lietuvos”. Dabar, kai tų sveikų, darbingų ir gražių kaip deivių auksaplaukių mėlynakių lietuvių beveik ir nelikę, graudu žiūrėti į sintetinių pajuodėlių narkomanių būrius, kaip kokių skalikių ar migruojančių skėrių ieškančių, kur dar nors kas kažką duoda už dyką ar galima veltui gauti dar vieną kvaišalų dozę, narkotizuotą rūkalą, paskraidyti iki Dubajaus už nulį mokesčio, perpumpuoti valdiškus pinigus iš ministerijos tiesiai sau į kišenę, apsiforminus ministre, kuri iki tol nieko nedirbo iš viso, išskyrus tik, kad rankytėmis darbavosi viename SPA, kur regulairiai apsistodavo galios turėtojai ir valdžažmogiai.

Todėl drąsiai galime teigti, jog jei carizmo priespaudoje buvusią Lietuvą 19 amžiaus pabaigoje ir 20 amžiaus pradžioje išgelbėjo paprasčiausiai valstietės moterys, niekada negimdžiusios vaikų nuo svetimtaučių bei perėjūnų-bastūnų, auginusios sveikus vaikus kaime ir mokiusios juos skaityti, rašyti lietuviškai pačios, namų sąlygomis, esamo laikmečio Lietuvą, prabuvusią 50 metų tarybų valdžioje, kur išgyventi buvo įmanoma neįtikėtinai darbščių, talentingų, sveikų moterų pagalba, ir štai jau 35 metai kliedesinių idėjų ir jų nepageidaujamų pasekmių aplinkoje talžomą vis naujų reketo bei savanaudiško aferizmo bangų LR, na, bent kokio stebuklo ir poslinkių į gerąją pusę čia galima tikėtis tik iš vietinių kuklių, paprastų, sveikų moterų, merginų, – kurių nebuvo jokiose migrantų pirmyn-atgal bei šen-ten ir "lekiu, kur geriau ir visko daugiau" srautuose, jų, beje, telikę vienetai,  – pusės.

Cituota: Karalių virėjas, virėjų karalius. 2009-01-27. Iš:<https://www.vz.lt/archive/straipsnis/2009/01/28/Karaliu_virejas_vireju_karalius>, žr. 2025-01-11.

 

 

 DIENOS AKTUALIJA:

MŪSŲ JAU 100 000!

Bandomasis projektas
“SAVIŠVIETA-SAVIVERTĖ-SAVIRAIŠKA” startavo!

2025-01-29

Prieš 7 metus pradėjome nuo sienlaikraščio.

Dabar vien Lietuvoje turime 100 000 mūsų www, kuri yra integruotų ir asmenims su negalia, mažiau galimybių turintiems asmenims pritaikytų komunikacijos kanalų visuma, skaitytojų ir lankytojų.

Kiti mūsų pasiekimai, išties drąsiai teigiame, yra neįtikėtini per 28 veiklos metus Lietuvoje, kur, pavyzdžiui, vien per 2005 metus patyrėme 5 plėšimus ir pogromus, gausybę grasinimų, vien per 2012 metus visiškai neteisėtai buvo pasisavintas mūsų organizacijos didelės vertės įvairių rūšių turtas nusikalstamu keliu, intelektinė produkcija buvo pradėta plagijuoti, elementariai vogti dar nuo 2000 metų. Maždaug nuo 1996-1998 metų buvo nukopijuota ir visa mūsų organizacijos įstatyminė bazė, strateginis, funkcinis, idėjinis pagrindimas ir įsteigtas analogiškas, bet skirtingai orientuotas į nuolatinio kyšių ėmimo kultūrą fondas, po to ir dar keli analogiški, išlaikomi iš biudžeto lėšų ir užsiimantys beveik išimtinai pedagogų-pedofilų rėmimu, tarptautinių lėšų ir kitų išteklių, įskaitant ir Lietuvos mokesčių mokėtojų suneštus pinigus, perpumpavimu į asmenines nusikalstamų struktūrų privačias kišenes, dažniausia tiesiog daugybės vietinių narkomanų, įvairių kitų priklausomybių turinčiųjų iš itin gerai žinomų šeimų, išlaikymui. Pradedant 2022 metais susilaukėme naujos korupcinės bei aferizmu grįstos bangos, susijusios su tūkstančiais vienetų Lietuvos Respublikoje priregistruotų nusikalstančiųjų tarptautiniu mastu struktūrų, pasivadinusiųjų NVO, labdaros fondais, savanorių iniciatyvomis, ir pan., reketuojančiomis grubiausiu pavidalu kiekvieną padorų LR pilietį, kiekvieną Lietuvos padorios šeimos vaiką, dar nespėjusįjį pakliūti į narkomanų ir narkotikų prekeivių, pedofilų pinkles, padarantieji badaujančiu ir nuskurdusiu.

Tas naujai ir senųjų, nuo LTSR veikusiųjų narkomanų, narkodilerių iš itin gerai žinomų šeimų pagrindu sugrupuotas nusikalstamas struktūras galimai aktyviai palaiko LR vykdomoji ir savivaldų lygio valdžia, gaudama iš to apčiuopiamą nelegalų pajamingumą daugeliu pavidalų, nekreipdama jokio dėmesio, jog Lietuvoje esamu metu badauja kas šeštas vaikas, turintis LR pilietybę, valdžios stropiai palaikomas ir remiamas migruojantis surogatinis narkomanas, rėpliojantis visur, kur tik priima veltėdžius ir parazituojačiuosius, įskaitant ir nuo sifilio, triperio, AIDS, Covido, t. t., supuvusias prostitutes-nepilnametes iš Ukrainos ar visiškai iki dvokimo perpuvusias Lietuvoje priregistruotų profesorių, akademikų, medikų, prokurorų, politikų, šiaip "šou" / bordelio veikėjų ir t. t. narkomanes dukteris, giminaites, stropias jų talkininkes, padėjėjas "iš idėjos", arba tiksliau pasakius, už eilinę narkotikų dozę.

Autoriaus teises pažeidusieji, jų tarpe žinomi mokslų daktarai, docentai, profesoriai, buvę ar esami valdininkai, jų artimieji, kuriems žūt būt reikėjo unikalesnių mokslo darbų tiesiog dėl to, kad nesugebėjo disertacijų ir / ar baigiamųjų magistro, bakalauro darbų, net praktikų ataskaitų, studentams skaitomų paskaitų turinio bei studijų programų, atskiro dėstomo dalyko teksto, pristatymo parengti, parašyti patys, nepajėgė parengti įdomesnio pranešimo tarptautiniame mokslo renginyje ar elementariai jie savarankiškai nesugebėjo pateikti intelektinę produkciją ir  rezultatą vykdydami gerai apmokamus tarptautinius, nacionalinius, regioninius ir net bendruomenių lygio projektus, apsimetė naiviais "nežiniukais", pristatančiais ne savo autorinius darbus savo vardais ir pavardėmis, išeisdami nuplagijuotus tekstus, tyrimų strategijas, projektų idėjines kryptis, galimybių studijų aprašymus, pasisavinę autorystę nusikaltamu būdu ir su nuorodomis į savo atsovaujamus universitetus, agentūras ar kito pobūdžio organizacines struktūras, padalinius; iš jų nė viena ir nė vienas nesusiprato kompensuoti mums padarytos žalos iki šiol net tais atvejais, kai plagiatas vykdytas pažodžiui nusirašant autorinius mokslo darbus ir tekstai tapo tų plagiatorių vardu išleistų vadovėlių ar publikuoto mokslo straipsnio, studijų programos, mokslinio pranešimo, kur nenurodytasis tikrasis autorius, taigi, viskas nuplagijuota,  dalimi. 

Išsamiau Autoriaus teisių pažeidimo klausimu rasite skiltyje NAUDINGA, rubrikoje "KAVONĖS", daugiau yra čia: <https://www.leidinyssau.lt/naudinga/>; <https://www.leidinyssau.lt/info/>

Šis su Autoriaus teisių pažeidimais susijęs reiškinys Lietuvoje tapo tokiu grėsmingai visuotiniu, tiesiogiai susijusiu su vadinamais "falšyvais diplomais", dalinamais už itin dideles pinigų sumas visiškiems daržvių lygio idiotams, narkomanams, jog į darbo rinką ateina ne tik beraščiai ir "glušpetrės" su magistrų diplomais, jie jau nebesugeba rišliai ištarti net trijų žodžių sakinio jokia kalba ir nesugeba suskaičiuoti ant pirštų iki 4, nemoka skaityti jokia kalba. Beveik be išimčių tai Lietuvoje žinomų šeimų vaikai, anūkai, proanūkiai, šiaip jų artimieji ar net draugeliai, jų vairuotojo ar namų tvarkytojos vaikai. Ir ta armija proto vargšelių, neretai narkomanų su visiško idiotizmo požymiais tampa ne vien UAB direktoriais ar iš biudžeto lėšų išlaikomų muziejų, institutų, net universitetų vadovais, kaip akivaizdžiai matome iš viešai skelbiamos informacijos, jie paskiriami ir ministrais, viceministrais. Pavyzdžiui, tik ką turėjome viceministrę Kurvočkiną, visus juokinusį ir nė bendrojo lavinimo mokyklos 8 klasių nebaigusį ministrą-"Broilerį", kuris būdavo it asiliukas nuolatos išsišiepęs, nesugebėjo artikuliuotai kalbėti, kas akivaizdžiai įrodo protinę negalią ir labai sunkios formos, demonstruojantis plastmasinius dantų protezus, lygiai tokius, kokius nemokamai dalina ir įstato naujai kas trejus metus Lietuvos senatvės pensininkams; kai kurie iš jų pabūna net profesoriais, teisėjais, prokurorais, turinčiais Ivano Turgenjevo apsakyme "Mumu" aprašyto personažo ar Fiodoro Dostojevskio "Idioto" veikėjų varganą atsilikusį protelį ir nulinius gebėjimus atlikti bent kokį apčiuopiamą ir visuomenei nežalingą veiksmą, užduotį.

Beje, grįžtant prie mūsų pačių reikalų. Paramos Lietuvoje nesame gavę per tą laiką nuo įsteigimo 1996 metais nė cento, tačiau susilaukdavome itin daug interesantų, kurie įsidrąsindavo ne tik reketuoti, terorizuoti, be sustojimo zyzti ir prašinėti šio ir ano, įskaitant konkrečias pinigų sumas, brangiai rinkoje kainuojančias įvairių rūšių paslaugas, didelės vertės informaciją, neatlygintinai jiems pateikiamų intelektinės produkcijos rezultatų, vertingų tarptautinių ryšių, kuriais naudojasi elementariai prekeiviai žmonėmis, narkotiniais preparatais, niekur neregistruotomis nelegaliomis farmacijos prekėmis, kt., nusikalstamų ir korumpuotų stambiu mastu struktūrų atsovai iš Lietuvos aukštojo mokslo institiucijų ir viešojo valdymo struktūrų, susijusiųjų UAB, sveikatos priežiūros institucijų bei įmonių, korumpuotų medikų, juristų tarpo, kurie nebepajėgia finansiškai išlaikyti savo bedarbių narkomanų bei suidiotėjusių parazituojančių vaikų ir anūkų, iš atitinkamų statutinių tarnybų, pavyzdžiui, primygtinai reikalaujantieji ir įkyriai prašinėjantys informacijos apie galimybes stažuotis, studijuoti ir / ar tiesiog nemokant jokių mokesčių pagyventi pageidaujamoje užsienio valstybėje, kur pragyvenimo lygis žymiai aukštesnis nei Lietuvoje ir kur nėra tokio grėsmingo ekologinio užterštumo, nusikalstamumo lygio, įmanoma kažkurį laiką nuslėpti savo priklausomybes ir / ar visuomenėje netoleruojamus patologinius nukrypimus nuo normos, nėra nevaldomos korupcijos ir pan.,  už dyką, bet ir įsidrąsindavo vykdyti daugybinius apiplėšimus, kibernetines atakas, valstybinėse įstaigose, valdybose, agentūrose privalomu būdu ir pagal jų funkcinius įsipareigojimus jų platformose, duomenų bazėse, sistemose laikomų mūsų įmonės duomenų pradanginimą, sugadinimą iš dalies ar visiškai, be to, robotizuotų sistemų, kurios nėra patobulintos bent iki minimaliai patenkinamo lygio, nekokybiško funkcionavimo pagrindu sugebėdavo imituoti ir simuliuoti veiklas ir "klausimo nagrinėjimus" virš pusės metų laikotarpiu, tuo tarpu, kai tai padaryti nesunku per kelias minutes, taip pat nevengdavo vykdyti mūsų intelektinės produkcijos vagystes ir plagiatą, sąmoningai netikslios ir klaidinančios informacijos teikimą, kas galiausiai daro žalą bet kuriai organizacijai ar įmonei, didina rizikos veiksnių kiekius ir elementariai trukdo dirbti ir kurti.

Šiame betvarkės, chaoso, visuotinio Lietuvos moralinio nuopolio, degradacijos, kultūrinio lygio smukimo ir progresuojančio visų įmanomų rūšių nusikalstamumo, kai bet kurio Lietuvoje veikiančio UAB vadovą net neatlikus išsamaus jo nusikalstamų veiklų tyrimo drąsiai galima pasodinti į kalėjimą mažiausiai 6 metams, ir nuolat gilėjančiame korumpuotos Lietuvos liūne mes sėkmingai ir skaidriai vykdėme savo pasirinktas veiklos kryptis ir ilgalaikę veiklų, tarptautinių ryšių strategiją pasirinkę šūkį "NAUJOVĖS NUŠVIEČIA PRAEITĮ" /G. Gerbneris/.

Išsamiau rasite čia: <https://www.leidinyssau.lt/fondas>

1. SAVIŠVIETA

2. SAVIVERTĖ

3. SAVIRAIŠKA

NVO labdaros ir paramos fondas „Jaunasis tyrinėtojas” (toliau - Fondas) šių metų sausio 16 d. pradėjo įgyvendinti naują bandomąjį projektą "SAVIŠVIETA-SAVIVERTĖ-SAVIRAIŠKA”, skirtą vyresnio amžiaus asmenims, kartu įtraukiant ir jaunus asmenis.

Projekto tikslas yra sustiprinti vyresnių asmenų savivertę jų savišvietos keliu bei tuo pačiu užtikrinti jų saviraišką ir geresnį prisitaikymą kintančioje skaitmenizuotoje aplinkoje. Pasirinktas yra kodinis šūkis ir unikalių neformalių mokymų etapai: 1. SAVIŠVIETA - 2. SAVIVERTĖ - 3. SAVIRAIŠKA. Turime parengtą unikalią metodiką, savišvieta organizuojama kaip mokymas pagal kelias atskiras sritis: nuo neformalių mokymų kelionių metu iki informacijos paieškos, mokymosi darbo vietoje pagal JAV, skandinavų metodikas.

Savišvietą numatoma organizuoti kartu stiprinant mūsų jau nuo anksčiau vykdomus neformalius mokymus. Norime tęsti pradėtus darbus, kai 2021-2023 m. koordinavome ir įvykdėme du ERASMUS+ projektus, skirtus amžėjantiems asmenims, jų galimybėms skaitmenizacijos aplinkoje, tai yra, projektai Nr. 2021-2-LT01-KA122-ADU-000041678 ir Nr. 2021-2-LT01-KA210-ADU000045032 .

TIKSLAI

  1. Pateikti patikimą, kokybišką ir vertę kuriančią informaciją asmenų grupėms iš mažiau galimybių turinčiųjų tarpo bei asmenims su negalia, kad augtų savivertė.
  2. Stiprinti įtraukiąją veiklą, sudominti vyresnius asmenis savišvietos galimybėmis.
  3. Ugdyti savarankiškumą, saviraišką.
  4. Užtikrinti visuomenės pažangą per informuotumo didinimą.
  5. Plėtoti socialinį dialogą su pažeidžiamiausiomis visuomenės grupėmis.

UŽDAVINIAI

  1. Skatinti pažeidžiamiausių visuomenės grupių atstovų savišvietą robotizacijos ir skaitmenizacijos aplinkoje per paprastus ir kasdienius dalykus.
  2. Populiarinti bazinių patikimų žinių svarbą ir savarankišką mokymąsi visą gyvenimą.
  3. Skatinti toleranciją ir pažeidžiamiausių visuomenės grupių socialinę integraciją, įtrauktį į viešąją komunikaciją.
  4. Didinti visuomenės supratimo lygį, jog mažiau galimybių turintieji asmenys iš tiesų yra sukuriantys didžiausią dalį inovacijų, išradimų, kas nulemia esminę pridedamąją vertę apskritai.
  5. Stiprinti skirtingų komunikacijos sklaidos kanalų, priemonių harmonizavimą ir visuomenės informavimo priemonių derinimą atsižvelgiant į specialiųjų poreikių asmenų poreikius, lūkesčius ir realias galimybes ugdyti jų savivertę per savarankiškumo ir nepriklausomybės nuo kitų skatinimą.

Informacijos prieinamumo užtikrinimas specialiųjų poreikių turintiesiems pagal šio projekto apimtis, aplinkybes numatytas. Informacija platinama nemokamai, laisvai prieinama tiek mūsų leidiniuose, tiek LR viešosiose bibliotekose, kur yra archyvuojami mūsų leidiniai. Rezultatai bus ir šie: poreikių analizės ataskaita, galutinė ataskaita, paskelbiami tyrimų rezultatai.

Projektą “Savišvieta, savivertė, saviraiška”, kuris pradedamas kaip bandomasis, tęsime ir 2026, 2027 m., vadovaudamiesi savo Fondo ilgalaike plėtros ir veiklų strategija, sukurta 1996 m., tobulinta nuolatos, pagrįsta ir įtvirtinta 2021-2024 m.

APIE PROJEKTO “Savišvieta, savivertė, saviraiška” VYKDYMĄ, JO REZULTATUS RASITE ČIA:

<https://www.leidinyssau.lt/idomu>; <https://www.leidinyssau.lt/fondas>

____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

DIENOS AKTUALIJA:

Susipažinkite su „ Žmogumi Drakonu”:

atradimai tokie nauji bei netikėti, jog žmonės gali patirti sunkumų juos suvokdami

2025-01-27

 

Į žmones panašių fosilijų radimvietės Kinijoje dešimtmečius glumino mokslininkus. Kaukolės fragmentai, dantys, žandikauliai ir kitos liekanos, rastos įvairiose šalies vietose, yra akivaizdžiai archajiškų homininų liekanos. Tačiau niekada nebuvo aišku, kokiai rūšiai priklauso kaulai arba kur jie turėtų būti priskirti pagal klasifikaciją vis sudėtingesniame žmonių šeimos medyje.

Christopheris Bae, Havajų universiteto Manoa Antropologijos katedros profesorius, daugelį metų dirbęs Pekine, yra tarp mokslininkų, kurie naujai žiūri į šias mįslingas fosilijas. Jis ir jo kolega Wu Xiujie, vyresnysis profesorius iš Pekino Stuburinių paleontologijos ir paleoantropologijos instituto, dabar mano, kad gali būti atėjęs laikas oficialiai pripažinti anksčiau nežinomą senovės homininą, pasiūlyta oficialiai pripažinti naują rūšį.

 

Kokia ryškiausia šio anksčiau nežinomo žmogaus protėvio savybė?

 

Žmogaus protėviui, kuris tyrinėjamas, būdingos itin didelės smegenys, didesnės nei mūsų rūšies „Homo Sapiens“, kas reiškia, jog būtent „Homo Sapiens“ yra vienintelis išlikęs homininas.

Ši savybė atsispindi siūlomame rūšies pavadinime, kurį atskleidė Bae ir Wu lapkritį paskelbtame straipsnyje moksliniame žurnale „Nature Communications”: „Homo Juluensis“, nuoroda į „ju lu”, o tai reiškia didžiulę galvą kinų kalba.

„Jų kaukolės iš tikrųjų yra labai, labai didelės, žinote, apskaičiuotas kaukolės tūris yra 1700, 1800 kubinių centimetrų”, – sakė Bae, kuris taip pat aprašė „Homo Juluensis“ savo knygoje „Rytų Azijos paleoantropologija”, išleistoje rugsėjį. „Mūsų minimali talpa yra apie 1350 kubinių centimetrų, vidutiniškai mes turime apie 1450 kubinių centimetrų tūrio kaukoles”, – paaiškino mokslininkas.

 

Mokslininkų ginčai

 

Šis pasiūlymas sukelia paleoantropologų ginčus, o kai kurie mokslininkai nesutaria, ar naujasis pogrupis pakils iki naujos rūšies lygio. Bet jei Bae ir Wu analizė teisinga, šios fosilijos gali būti raktas į vieną didžiausių žmogaus evoliucijos paslapčių. Galvosūkis, prasidėjęs nuo rožinio kaulo atradimo Denisovos urve Altajaus kalnuose pietų Sibire, gali būti artimu metu išspręstas. Atlikus šios mažos fosilijos DNR analizę, 2010 m. buvo nustatyta, kad ji reprezentuoja atskirą senovės žmonių populiaciją, kurią mokslininkai pavadino Denisovanais, arba „Denisovo žmogumi“. Daugelis šiandien gyvenančių žmonių turi Denisovo DNR pėdsakus, tačiau dėl to, kad šių išnykusių protėvių fosilijų vis dar yra nedaug, žmonių kilmės ekspertai vis dar tiksliai nežino, kaip jie atrodė, kur gyveno ir kodėl dingo.

 

Akivaizdu?

 

Sunkiai klasifikuojamos Kinijoje rastos liekanos apima 21 fosilijas, rastas aštuntajame dešimtmetyje Xujiayao (Houjiayao) vietoje, esančioje Šiaurės Kinijos Shanxi ir Hebei provincijų pasienyje. Pavyzdžiai atstovauja 16 asmenų, kurie gyveno prieš 200 000–160 000 metų.

Tarp kitų dominančių vietų yra Lingjingas Xuchango regione Centrinėje Kinijos Henano provincijoje, kur 2007-2014 m. buvo rasta kaukolės dalių, ir šiaurės rytų miestas Harbino, jis yra Heilongjiango provincijoje.

Daugelis iš šių fosilijų buvo tinkamu lygiu neištyrinėtos, nes kai jos buvo pirmą kartą atkastos 1970-aisiais ir 1980-aisiais, plačiai paplitę įsitikinimai apie žmogaus kilmę labai skyrėsi nuo šiandieninių teorijų. Tada daugelis paleoantropologų manė, kad dabartinės žmonių populiacijos išsivystė regioniniu mastu iš archajiškų homininų, tokių kaip „Homo Erectus”, kurie paliko Afriką maždaug prieš 2 milijonus metų. Tiesą sakant, mokslinis modelis, žinomas kaip daugiaregioniškumas, dabar iš esmės atmestas. Daugiaregioninis mokslinis modelis, siūlantis atskiras Kinijos žmonių protėvių šaknis, derėjo su nacionalistinėmis nuotaikomis ir kadaise buvo ypač įsitvirtinęs tarp Kinijos akademikų.

Tačiau dabar mokslininkai turi tvirtų genetinių įrodymų, patvirtinančių visų „Homo Sapiens“ afrikietišką kilmę. Šiandien plačiai priimtas modelis yra žinomas kaip kilmės „iš Afrikos“ teorija: tolimi dabartinių žmonių protėviai paliko Afrikos žemyną ir pasklido po pasaulį prieš 50 000–60 000 metų, nors vadinamieji pirmieji atstovai iš „Homo Sapiens“ tarpo galimai paliko žemyną anksčiau, maždaug prieš 200 000 metų.

Vėliau pastaraisiais dešimtmečiais Azijoje ir Afrikoje atradimai, tokie kaip „Homo Floresiensis“, mažų homininų, gyvenusių prieš 100 000-50 000 metų, fosilijos, esančios dabartinėje Indonezijos Floreso saloje, ir „Homo Naledi”, panašiai kaip mažieji homininai, gyvenę prieš 300 000 metų, privertė ieškoti naujų teorinių pagrindimų apie žmonių kilmę.

„Per pastaruosius 50 metų iš fosilijų atradimų paaiškėjo, kad praeityje nebuvo vienos hominino kilmės ištakos, todėl šiandieniniai žmonės yra gana unikalūs, – sakė Carrie Mongle, Antropologijos katedros docentė iš Stony Brook universiteto Niujorke.

„Turint tai omenyje, nėra nepagrįsta manyti, kad Azijos fosilijų atstovaujamų rūšių skaičius turėtų būti peržiūrėtas – neturėtume vien manyti, kad jie visi gali būti sujungti kartu į vieną rūšį.“

 

Rado sąsajas ir prieštaravimus

 

Tai, ką jie sako, yra pirmoji išsami Xujiayao egzempliorių analizė, BAE ir WU sugebėjo skaitmeniniu būdu rekonstruoti kaukolę iš palaikų. Jos didelė, žema ir plati forma visiškai skirtinga nuo kitų žinomų hominino rūšių, tokių kaip neandertaliečiai ar „Homo Erectus”, kaukolės skiriasi ir nuo „Homo Sapiens“ kaukolės formos. Tada mokslininkai palygino bruožus su kitomis mįslingomis fosilijomis, rastomis regione per pastaruosius metus.

Kaukolė buvo panaši į dvi neįprastai dideles kaukoles, rastas Xuchango grafystėje Henano provincijoje 2007-2014 m., kurios tūris buvo 1800 kubinių centimetrų (110 kubinių colių). Dantys, esantys Xujiayao vietoje, labai priminė tuos, kurie buvo rasti anksčiau: tai dantys, esantys žandikaulio kaule, devintojo dešimtmečio pradžioje aptikti Tibeto plokščiakalnyje, toje vietoje, kur tyrėjai dirbo 2020 m. Taip pat nustatė DNR pėdsakus urvų nuosėdose, susietose su Denisovanais. Kiti analogiški radiniai, sietini su Denisovanais, aptikti Laose 2022 m., Taivane 2008 m.

„Manau, kad dauguma žmonių iš tikrųjų sutiks su mumis, kad šios fosilijos turėtų būti sugrupuotos. Pagal prioritetų taisykles, nes mes paskelbėme šį pavadinimą pirmieji, tos fosilijos turėtų būti priskiriamos „Homo Juluensis“,– teigė Bae. „Manau, kad tai taip nauja, kad žmonėms sunku suprasti mūsų pasiūlymą“.

Tačiau Mongle'as ir kiti paleoantropologai sako, kad dar per anksti galutinai sugrupuoti, susieti Denisovaną su Xujiayao fosilijomis ir klasifikuoti juos kaip naują rūšį, pavadinti „Homo Juluensis”. Argumentas yra tas, kad naujojo atradimo negalima grįsti vien tik atrastos kaukolės tūrio dydžiu.

Antrasis McCrae nurodytas prieštaravimas buvo genetinių įrodymų trūkumas, kuris vis dažniau naudojamas kaip rūšių klasifikavimo dalis.

Paprastai archeologai daro pritrenkiančius atradimus, kai aptinkama kaukolėje žemėje ar kitame signaliniame kaule, urvo ribose. Tačiau Denisovanai buvo pirmasis archajiškas žmogus, kuris buvo identifikuotas laboratorijoje dėl senovinės DNR pažangos, todėl jie buvo ypač mįslingi.

Visi iki šiol aptikti Denisovano skeleto egzemplioriai yra tik fragmentai. Nė vienas iš jų nėra laikomas pakankamai išskirtiniu, kad būtų galima leisti įteisinti oficialų mokslinių rūšių pavadinimą, pavyzdžiui, „Homo Sapiens” ar „Homo Neanderthalensis”.

McCrae teigimu, deja, iki šiol nėra žinoma, kaip išties atrodė Denisovanai. Jie žinomi pirmiausia pagal genetinius duomenis, ne pagal atrastas fosilijas, todėl bet koks mėginimas įvesti naują rūšies pavadinimą, klasifikaciją turi būti grįstas pirmiausia genetiniais tyrimais atradus daugiau vadinamųjų Denisovanų.

 

Susipažinkite su „Žmogumi Drakonu”

 

Tai yra normalios mokslinės praktikos dalis, norint dar kartą tirti senas fosilijas ieškant naujų įrodymų, sakė Xijun Ni, Pekino stuburinių paleontologijos ir paleoantropologijos instituto profesorius. Tačiau, nors tai yra tikėtina, Bae ir Wu tirti palaikai gali būti anksčiau nepripažintas senovės žmogaus tipas, Ni teigė, kad jo nuomone, bendraautoriai dar nepateikė pakankamai informacijos, kad būtų galima oficialiai klasifikuoti „Homo Juluensis” kaip naujai atrastą rūšį. Procesas, apimantis ilgą analizę, dažnai nuginčijamas.

Ni ir Chrisas Stringeris, Londono gamtos istorijos muziejaus žmogaus kilmės tyrimų lyderis, turi dar vieną teoriją apie senovės homininą, yra pasiūlęs terminą „Žmogus Drakonas”.

Pirmą kartą mokslinėje literatūroje aprašytas 2021 m. egzempliorius turi intriguojančią istoriją. Kaukolę 1933 m. prie Songhua upės kranto Harbine (Kinija) rado vyras, dirbęs priverstiniu darbuotoju pas japonus, kurie tuo metu kontroliavo tą Kinijos dalį. Jis saugojo kaukolę šulinio dugne daugiau nei 80 metų, atskleisdamas jos egzistavimą jo mirties patale. Stringeris sakė, kad jo darbas su Ni rodo, kad dauguma fosilijų, kurias Bae priskyrė „Homo Juluensis” kategorijai, iš tikrųjų morfologiškai geriau atitinka Harbino kaukolė. Tai, samprotavo Stringer, savo ruožtu leido manyti, kad Xujiayao egzemplioriai ir Denisovano palaikai gali priklausyti „Žmogui Drakonui”, kuriam suteiktas oficialus mokslinis pavadinimas „Homo longi”.

„Taigi gerai išsilaikiusi Harbino kaukolė reprezentuotų ankstyvą Denisovaną. Kitų grupių atliekami tyrimai rodo tą pačią išvadą”, – sakė Stringer ir pridūrė, kad šiais metais bus paskelbti nauji tyrimai apie „Žmogų Drakoną”.

Mongle iš Stony Brook universiteto sakė, nors sutiko, kad Azijoje galėjo egzistuoti kelios senovės žmonių rūšys, ji taip pat manė, kad fosilijos, kurias Bae identifikavo kaip priklausančias „didžiosioms galvoms”, atrodo panašios į „Homo longi“ kaukolę.

„Teoriškai palaikau idėją apie daugybę homininų linijų Azijoje. Nesu visiškai įsitikinusi, kuo šios fosilijos skiriasi nuo neseniai pavadintų „Homo longi” fosilijų”, – sakė ji.

Bae sakė, kad atlikta analizė rodo, kad „Žmogaus Drakono” kaukolė geriau atitinka iškasenas, rastas Kinijos vietose: Dali mieste Shaanxi provincijoje ir Jinniushan mieste Liaoningo provincijoje atitinkamai 1978 ir 1984 m. Tai leido suformuoti teoriją apie „Homo longi”.

 

Kas yra rūšies pavadinime?

 

Ni pažymėjo, kad nuspręsta, jog naujų rūšių, tokių kaip „Homo Juluensis”, pavadinimo sukūrimo teisę turi tyrėjai, tačiau jie turi laikytis Tarptautinės zoologinės nomenklatūros komisijos įsteigtų įvardijimo gairių. Nėra jokio oficialaus patvirtinimo proceso, rūšies pavadinimas gali būti plačiai vartojamas arba ne. Neišvengiamai kils klausimas, ar kiti tyrėjai sutinka su nauju terminu, pavadinimu ir naudoja jį mokslinėje literatūroje.

Ni pabrėžė, kad Denisovanai atspindi vieną žinomą senovės homininų populiaciją ir todėl žodis ar jo versija neturėtų būti naudojama automatiškai kitiems, pavyzdžiui, Xujiayao homininams, net jei jie pasirodo esą tos pačios rūšys. Jis sakė, kad tai panašu į visų europiečių pavadinimą Anglo-Saksais.

Bae teigimu, „Daugybė Vakarų paleoantropologų teigė, kad nori vadinti kinų fosilijomis Denisovanus”,— sakė jis. „Mums Denisovanai iš tikrųjų nėra rūšis”.

„Denisovanai neturi oficialaus taksonominio pavadinimo, nes trūksta lyginamosios medžiagos, kuria remiantis būtų galima nustatyti ir pavadinti juos nauja rūšimi”,— teigė McCrae. „Tai yra gerai iš vienos pusės, nes tai suteikia laiko atrasti daugiau įrodymų apie Denisovanus iškasenų pavidalu prieš įvardijant naują rūšį, tačiau, iš kitos pusės, tai yra blogai, nes palieka tas svarbias fosilijas lyg įrodymus, leidžiančius per anksti priskirti jiems taksonominį pavadinimą.”

Kai kuriems paleoantropologams yra vilties, kad kai Denisovanams bus suteiktas oficialus rūšies pavadinimas, „Tai atspindės Denisovos urvo vietą ir dabar visur esantį kalbinį pavadinimą „Denisovanai “,— sakė McCrae, taip pat pridūrė, jog „nėra garantijos, kad tai įvyks “.

Laikotarpis yra ypatingas, randama iškastinių homininų, kurie morfologiškai yra „šiek tiek netvarkoje”, pridūrė jis. Kai kurie atrodo skirtingai, tačiau kai kurie turi neandertaliečių savybes, o dar kiti turi „Homo Sapiens” požymių, daugelis jų turi tiek neandartaliečių, tiek „Homo Sapiens” požymių, sakė McCrae.

Anot McCrae, jei per anksti fosilijos bus suskirstytos į rūšis, tas gali užtemdyti tikrąją istoriją apie tai, kas šiuo metu vyksta visame Pasaulyje. Kai sprendimas jau būna priimtas, pripažintas, labai sunku grįžti atgal į pradinį žinių, supratimo lygį iš to patvirtinto sprendimo apie tai, kokie yra rūšių pavadinimai, tikroji Žmonijos genetinės raidos, rūšių atsiradimo, išnykimo, jų maišymosi tarpusavyje istorija. Visai nesvarbu, ar visam tam pakanka patikimų patvirtinančių įrodymų, ar ne.

Šaltinis: Puzzling fossils unearthed in China may rewrite the human story. By Katie Hunt, CNN. January 24, 2025. <https://edition.cnn.com/2025/01/24/science/china-fossils-ancient-humans-homo-juluensis-denisovans/index.html>, žr. 2025-01-25.

_____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

DIENOS AKTUALIJA:

GRĖSMĖ NR. 1 PARADOKSŲ KRAŠTE --- LIETUVOJE 

IŠEITIS --- ŽILAGALVIŲ NARKOMANIŲ ĮKALINIMAS AMŽINAI IR JŲ PRIVERSTINIS DARBAS KALĖJIMO FABRIKE 

2025-01-26

PROBLEMA – IEŠKOJIMAI – SPRENDIMO BŪDAS

PROBLEMA AIŠKI, SPRENDIMO BŪDAS PAPRASTAS

KLAUSIMAS 1: KODĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALDŽIA NESPRENDŽIA NESUNKIAI IŠSPRENDŽIAMOS PROBLEMOS, KURI SUKELIA PAČIĄ DIDŽIAUSIĄ GRĖSMĘ VISUOMENEI IR KAM TAI YRA NAUDINGA?

KLAUSIMAS 2: JEI VISIEMS AIŠKU, KAD NARKOMANAI, NARKODILERIAI, PREKEIVIAI ŽMONĖMIS, NELEGALIOMIS PREKĖMIS, TERORIZMO RĖMĖJAI, VIEŠŲJŲ IŠTEKLIŲ GROBSTYTOJAI, KORUMPUOTI STATUTINIAI TARNAUTOJAI, DARANTYS PAČIĄ DIDŽIAUSIĄ ŽALĄ VISUOMENEI, YRA IŠ ŽINOMŲ JURISDIKCIJOS, VYKDOMOSIOS VALDŽIOS, POLITIKOS, PELNINGESNIŲ NELEGALIŲ IR NUSIKLATSAMŲ VERSLŲ, VISŲ LYGIŲ VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮTAKINGESNIŲ ATSTOVŲ, AKADEMINĖS BENDRUOMENĖS PROFESORIŲ, AKADEMIKŲ, MOKSLO DAKTARŲ, ŠOU VERSLO ŽMONIŲ, MEDIKŲ ŠEIMŲ, KOKIAS REALIAS IR TEISĖTAS PRIEMONES GALI TAIKYTI SVEIKOSIOS VISUOMENĖS ATSTOVAI, AUGINANTYS NORMALIUS, SVEIKUS IR NE NARKOMANUS VAIKUS BEI ANŪKUS, KURIŲ GYVENIMAI NEIŠVENGIAMAI BUS SULUOŠINTI BŪTENT DĖL TO, KAD AUKŠČIAU IŠVARDINTOS NUSIKALSTAMOS STRUKTŪROS SIAUTĖS VIS LABIAU IR VISŲ ĮMANOMŲ RŪŠIŲ GRĖMĖS TIK AUGS?

KLAUSIMAS 3: YRA AIŠKU, JOG SMURTAS, RIAUŠĖS, VALDŽIOS NUVERTIMAS, KAS LABAI LENGVAI PADAROMA, PREZIDENTO ĮGALIOJIMŲ SUSTABDYMAS AR SEIMO IŠSPROGDINIMAS, VISOS SOSTINĖS POPULIACIJOS SUNAIKINIMAS PAPARSČIAUSIOMIS CHEMINĖMIS AR VIRUSINĖMIS PRIEMONĖMIS NĖRA IŠEITIS. KOKIAS TARPTAUTINES ORGANIZACIJAS IR SKAIDRIAI DIRBANČIUS ASMENIS ĮMANOMA KVIESTI, KAD JIE NIEKAIP NEBŪTŲ SUSIJĘ SU NUSIKALSTAMOMIS STRUKTŪROMIS LIETUVOJE IR DARBĄ ATLIKTŲ IKI GALO BEI KOKYBIŠKAI? PAVYZDŽIUI, UŽTIKRINTŲ NE MUZIEJŲ, KURIE NEŠA NUOSTOLĮ VALSTYBEI, JŲ KIEKIS NEBEADEKVAČIAI PER DIDELIS LIETUVAI, MUZIEJUOSE ĮDARBINTI ASMENYS YRA REALIAI NEDARBINGI, PARAZITUOJANTYS, KT., O DIDELIŲ ĮKALINIMO KOMPLEKSŲ PARENGIMĄ IKI GYVOS GALVOS LAIKYTI NARKOMANES ŽINOMŲ PROKURORŲ, TEISĖJŲ, POLITIKŲ, VALDININKŲ, VERSLININKŲ, MEDIKŲ, PROFESŪROS, T.T. DUKRAS, ANŪKES, PROANŪKES, SUTUOKTINES, MOTINAS, MOČIUTES TAIKANT DARBO TERAPIJOS PRIEMONĘ, TAI YRA, PRIVERSTINĮ DARBĄ KIEKVIENAI, KAD UŽSIDIRBTŲ SAVO IŠLAIKYMUI IR DAR KOMPENSUOTŲ VISUOMENEI PADARYTĄ ŽALĄ IKI ŠIOL?

Iliustracija žemiau: Temidės originalas. Fotografuota 2023-03-21, saugoma Redakcijos archyve.  

HORRENDUM!!!

KAS YRA TIKRASIS VISUOMENĖS DUGNAS LIETUVOJE?

KĄ DARYT, KAI VISUOMENĖS DUGNAS IŠ TIESŲ LIETUVOJE YRA ŽINOMŲ PROKURORŲ, TEISĖJŲ, ADVOKATŲ, NOTARŲ, POLITIKŲ, VALDININKŲ, ĮSKLAITANT IR STATUTINIUS TARNAUTOJUS, BUVUSIUS IR ESAMUS MINISTRUS, VICEMINISTRUS, PROFESŪRĄ, MEDIKUS, ŠOU VERSLO ATSTOVUS, VISOKIO PLAUKO PRAKUTUSIUS „MENININKUS“, INFLUENCERIUS IR T.T. ŠEIMOS, JŲ APLINKA, ĮSKAITANT JŲ PATARNAUTOJUS, PASLAUGIUS PADLAIŽŪNUS, KUR VYRAUJA NARKOMANAI, IDIOTAI, SU GAUSYBE PRIKLAUSOMYBIŲ ASMENYS, SIAUTĖJANTYS NEVARŽMAI IR KELIANTYS VISOKERIOPAS ŽALAS, GRĖSMES SVEIKAJAI VISUOMENĖS DALIAI?

Niekam ne paslaptis – Lietuva vadinama „iškreiptų veidrodžių kraštu“, „paradoksų šalimi“. Nereikia būti naiviems, kai užsienio turistas pagiria vietinių sostinės moterų „grožį“, nes iš tiesų tai daroma tik iš mandagumo ir nuo seno Vilnius garsėja kaip pačių bjauriausių, šlykščiausių moterų, merginų miestas. Kodėl taip yra nuo seno, klausimas šioje publikacijoje nenagrinėjamas. Bet visi suprantame, ką reiškia bjaurios moterys ir į kokius pasiutusius žvėris jos pavirsta. Plius, neretai jos dar ir nebepagydomos narkomanės su gausybe patologijų, gimusios šeimose, kur santuokos sudarytos tiesiog iš išskaičiavimo, nežiūrint to, kad jau iš anksto yra aišku net be genetikų konsultacijų, jog nieko kito, vien tik patologinių išsigimėlių tokioje aplinkoje negims, vaikai pas tokius bus ne tik išoriškai bjaurūs, bet ir idiotai, su apsigimimais tokiais, kad visuomenė nepajėgs tokio kiekio veltėdžių, bjaurūnų išlaikyti, nes jų mamos, tėvai nesiims patys jų išlaikyti, kaip priklauso tokiais atvejais, o užkraus tą naštą visuomenei, tai yra, padoriems žmonėms, kurie iš savo minimalių atlyginimų sumoka mokesčius ir suma sumarum būtent jie išlaiko tą visą gaują Vilniaus bjaurūnių, kad ir kokį grimą, kad ir kiek silikono patobulinimo paskui į tas Vilniaus pabaisas bebūtų sudedama.

Visi esate susidūrę su narkomanų mamomis. Žinote, ką jos išdarinėja. Įdomu tas, jog jos, kaip taisyklė, yra žinomos medikės, profesorės, įtakingos valdininkės, verslininkės, vadybininkės, „artistės“ Lietuvoje ir niekas nekreipia dėmesio, jog reputaciją privaloma vertinti prieš suteikiant tarnybos ar darbo vietą, leidimus užsiimti bet kokia verslo rūšimi tokioms. Įdomu stebėti, kaip tos „super-mamytės“, turinčios narkomanų ir su kitomis priklausomybėmis vaikų, anūkų, kukliai apsirėdžiusios ubagėlių stiliumi nuolankiai su nušiurusiomis kuprinytėmis, vaizduodamos piligrimes ar tiesiog turistes iš idėjos trainiojasi po tas valstybes, iš kur įmanoma parsivežti dar niekur neregistruotų narkotinių medžiagų ir atitinkamu būdu paskui niekur neįkliuvus pašerti tais kvaišalais savo namiškius ir save pačias, kad nuo abstinencijos jų vaikai, anūkai neišdaužytų namų sienų, neužmuštų artimųjų savo šeimos narių ar neitų į gatves, pamiškes prievartauti vaikų iki 3 metukų amžiaus ir po to apsiforminti, kad nuo „vaistukų“ jiems buvo nelabai gerai ir jie ar jos „nekaltos“.

Situacija daugiau nei grėsminga. Spalvų nesutirštiname, yra dar blogiau nei aprašyta keliose pastraipose viršuje.

IŠSAMIAU APIE TAI, Į KĄ PAVIRSTA DAR NUO TARYBINIO LAIKOTARPIO ŽINOMOS VILNIAUS NARKOMANĖS, KOKIE YRA PALIEGĘ IDIOTAI JŲ VAIKAI, RASITE SKILTYJE „HUMORAS“. SKAITYKITE APIE VADINAMĄ BULDOGĄ DALĘ, LABAI SENĄ PATOLOGIŠKAI IŠSIGIMUSIĄ IDIOTĘ NARKOMANĘ, ATIDIRBANČIĄ UŽ DOZĘ ANT STALO IR PO STALU VIENAME IŠ UNIVERSITETŲ. SKAITYKITE IR APIE PATOLOGINĘ IDIOTĘ IŠ ANTAKALNIO, TAIP PAT SENĄ NARKOMANĘ SNIEGUOLĘ SUSKYTĘ, BEPROČIO RAŠYTOJO, NESUGEBĖJUSIO LIETUVIŲ KALBA NĖ TRIJŲ ŽODŽIŲ BE KLAIDŲ UŽRAŠYTI, PIGAUS AFERISTO, PADUGNĖS M. SUSKIO, TARYBINĖS NOMENKLATŪROS SUBINLAIŽIO, IŠSIGIMUSIĄ SILPNAPROTĘ IŠVERSTAAKĘ DUKRĄ, KURIAI BUVO NUPIRKTAS NET MEDIKĖS DIPLOMAS, KAD GALĖTŲ APTARNAUTI KITUS TOKIUS KAIP JI, PARAZITUOJANČIUS NUŠLIURUSIUS IR ĮGIMTŲ PATOLOGIJŲ SUDARKYTUS NARKOMANUS IŠ NOMENKLATŪRINIŲ RAŠYTOJŲ, PARTIEČIŲ, TSKP ISTORIJOS DĖSTYTOJŲ, IŠPROTĖJUSIŲ MUZIKANTŲ IR KITŲ TARYBINĖS EPOCHOS IDIOTĖLIŲ ARTISTŲ-DYKADUONIŲ BEI REŽISIERIŲ-NUKVAKĖLIŲ ŠEIMŲ. RASITE IR  APIE YRKĄ-DYRKĄ, SUSENUSIĄ PIGIĄ PROSTITUTĘ MIGRAVUSIĄ IŠ KLAIPĖDOS Į VILNIŲ, NARKODILERĘ BEI NARKOMANĘ NUO 1971 m., APTARNAUJANČIĄ VILNIAUS NOMENKLATŪRĄ, PROKURATŪRAS, ir t. t. VISA TAI RASITE ČIA: <https://www.leidinyssau.lt/humoras>

SUPRANTAMA, HUMORO SKYRELYJE YRA PASITELKTI GROTESKO, PARODIJOS IR KITI ŽANRAI, ĮSKAITYTINAI IR JUODĄJĮ HUMORĄ, PLAČIAI VARTOJAMUS POPULIARIUS ANEKDOTUS, LIAUDIES PATARLES, PRIEŽODŽIUS, SAKMES, KITUS NEMARIUS FOLKLORO ŽANRUS, PIEŠTINIUS IR FOTOGRAFUOTUS KŪRINIUS.

O SENAS NARKOMANES ŽINO VISI. ŠITO NENUSLĖPSI NIEKAIP, NET JEI NARKOTIKUS JOS KARTU SU SAVO SĖBRAIS SUGEBA PASIGAMINTI NAMŲ SĄLYGOMIS AR TIEKIMĄ JOMS ORGANIZUOJA SU TARNYBINIU TRANSPORTU STATUTINIAI TARNAUTOJAI, MEDIKŲ BRIGADOS, Į JŲ NAMUS ATEINANTYS EDUKATORIAI AR NET NAMŲ TVARKYTOJOS, KARTU ATSINEŠANČIOS IR ŠVIRKŠTUS SU BŪTINOMIS INJEKCIJOMIS. IŠRADINGUMUI ŠIOJE VIETOJE GALO NĖRA, BET VISA TAI YRA JUOKINGA, NES IR VAIRUOTOJAI, TRANSPORTUOJANTIEJI NARKOTIKUS Į PROKURORŲ AR PROFESORIŲ NAMUS, IR SLAUGYTOJOS ANKSČIAU AR VĖLIAU PRABYLA, LIUDIJA, KAI NEBEGAUNA SUTARTŲ PINIGŲ SUMŲ UŽ PASLAUGAS NARKOMANĖMS.

TAIP PAT NARKOMANĖS PRIVALO SUSIMOKĖTI DUOKLĘ IR NUTEKAMŲJŲ VANDENŲ TIKRINTOJAMS, KURIE NESUNKIAI NUSTATO, KUR YRA NARKOTIKŲ VARTOJIMAS ITIN DIDELĖMIS DOZĖMIS. TODĖL JOS VIS DAŽNIAU MIGRUOJA BENT Į KAIMO VIETOVES AR SODŲ BENDRIJŲ TERITORIJAS, PAVYZDŽIUI, KRETINGOS RAJONE, PAJŪRYJE, ATKAMPIOSE DZŪKIJOS RAJONUOSE, ARČIAU IGNALINOS, PAVILNYJE, KUR JOS KAŽKURĮ LAIKĄ IŠVENGIA REALIŲ PATIKRŲ, KADANGI TURI PRIEDANGĄ KAIMYNYSTĖJE: BŪRIUS SUPER-MAMYČIŲ SU ATSILIKUSIO PROTELIO NARKOMANAIS NUO MAŽAMETYSTĖS VAIKAIS, KURIEMS VAISTUKAI IŠRAŠOMI KILOGRAMAIS IR JŲ PAKANKA VISO PAVILNIO, N. VILNIOS, BALTUPIŲ IR KITIEMS SOSTINĖS RAJONAMS.

DAR REIKIA PAMINĖTI GAUSYBĘ NARKOMANŲ IŠ ĮTAKINGŲ POLITIKŲ, JURISTŲ, MEDIKŲ, SLAUGYTOJŲ, VALDININKŲ, KORUMPUOTŲ IR BŪTENT ATSAKINGŲ UŽ NARKOMANIJOS IR KITŲ SUSIJUSIŲ NUSIKALTIMŲ STABDYMĄ, PREVENCIJĄ, VYKDANČIŲ FUNKCIJAS, SUSIJUSIAS SU NARKOMANIJOS, PEDOFILIJOS, PROSTITUCIJOS, PRIKLAUSOMYBIŲ, VIRUSŲ PLĖTROS STABDYMU, PREVENCIJA.

TOKIOJE APLINKOJE NARKOMANĖS IR PREKEIVIAI NELEGALIAIS NARKOTINIAIS PREPARATAIS SIAUTĖJA NEVARŽOMAI. PAVILNYJE UŽSTATYTUS GAMTOS DRAUSTINIO IR REGIONINIO PARKO PLOTUS, KUR VIEŠINAMA, JOG YRA DIRBTUVĖS, PRIKLAUSANČIOS ŽINOMOS EKS-MINISTYRĖS ŠEIMAI, TRANSLIAVO TELEVIZIJA. MATĖME VISI, SUPRATOME TAIP PAT VISI, KOKIA YRA ESMĖ.

VIEŠAI SENOS NARKOMANĖS YRA ĮGUDUSIOS DEMONSTRUOTI KUKLIĄ APRANGĖLĘ, YRA IŠMOKUSIOS SUVAIDINTI VISKO STOKOJANČIAS VARGETAS, JOS NEVENGIA APSILANKYTI BAŽNYČIŲ PAMALDOSE, RODYTI APSIMESTINĮ DIEVOBAIMINGUMĄ VIEŠAI. TAIP PAT SENOS NARKOMANĖS GANA GUDRIAI DEMONSTRUOJA SAVO HOBIUS: SODININKYSTĘ, ŽOLELIŲ DŽIOVINIMĄ, GRYBUKŲ AUGINIMĄ, PAMOKĖLES VAIKAMS, KAIP DAILIAU PASIDARYTI MAKIJAŽĄ, PERDIRBTI NARKOTINIUS PUSFABRIKAČIUS, ATSISIŲSTUS DALIMIS INTERNETU Į PAŠTOMATUS, VAŠELIU NUSINERTI KREPŠELĮ NARKOTIKAMS NUSINEŠTI IKI PLIAŽO IR T.T. 

ELEMENTARI TIESA YRA TA, JOG JEI NARKOMANĖ SUGEBA VARTODAMA NARKOTIKUS GYVENTI ILGIAU, NUSIKALSTA DRĄSIAI. NARKOMANĖ ŽINO, KAD UŽNUGARYJE TURI IR PROKURORO NARKOMANUS VAIKUS, IR ANŪKUS, KURIUOS VALDO TIESIOG ORGANIZUODAMA JIEMS NELEGALŲ NARKOTIKŲ TIEKIMĄ, APIFORMINDAMA, JOG TIEKIAMI VITAMINAI IŠ ŠVEDIJOS AR GRYBAI SU HALIUCINOGENAIS IŠ KINIJOS, MUMIJO IŠ BAIKALO REGIONO, etc.

TRUMPIAU TARIANT, SENOS NARKOMANĖS NUO ATSAKOMYBĖS IŠSISUKA. SISTEMA YRA SUKURTA LABAI SENIAI, DAR PRAĖJUSIO AMŽIAUS 7-8-9 DEŠIMTMEČIUOSE IR MEDIKAI, VALDININKAI, STATUTINIAI TARNAUTOJAI, FARMACININKAI, PRAKUTĘ VERSLININKAI, JURISTAI, IR VISOKIO PLAUKO ARTISTAI, KORUMPUOTA PROFESŪRA, KURIŲ ŠEIMOSE SVEIKŲ VAIKŲ, ANŪKŲ, PROANŪKIŲ NĖRA IŠ VISO, YRA AKTYVI VISO TO DALIS, VEIKIANTI LABAI ORGANIZUOTAI IKI ŠIOL.

AKTYVIAUSIOS YRA IDIOTŲ MAMYTĖS. JOS SUGEBA NAUJESNIŲ NARKOTIKŲ SAVO VAIKUČIAMS IR ANŪKĖLIAMS PARVEŽTI TIESIOG IŠ EILINIŲ SAVO VOJAŽŲ PO EGIPTĄ, TURKIJĄ AR FILIPINUS.

NERETAI KAIP PRIEDANGĄ UŽKIETĖJUSIOS NARKOMANĖS PASIRENKA PABUVIMĄ MANEKENĖMIS, PRIMENANČIOMIS BAIDYKLES IŠ KONCENTRACIJOS LAGERIO, NES JOS IŠTIES TAIP IR ATRODO, KARTAIS JOS PASIRENKA TIESIOG SUVAIDINTĄ ILIUZINĮ GYDYMĄ NUO ONKOLOGINIŲ, SKYDLIAUKĖS LIGŲ, NEAPIFORMINA, JOG PAPRASČIAUSIAI VYKDO NARKOTINIŲ PREPARATŲ TIEKIMĄ DEGRADVUSIEMS  IDIOTAMS, NARKOMANAMS IŠ ŽINOMŲ ŠEIMŲ, KURIŲ NEGALIMA KOMPROMITUOTI, NES YRA BŪTINA NEPRIEKAIŠTINGA REPUTACIJAS. ŠALIA VISO ŠITO VISADA RASITE "RŪPESTINGĄ" MEDIKĄ IR UŽ DYKĄ PATARNAUJANTĮ TOKĮ PAT DEGRADAVUSĮ NARKOMANĄ ADVOKATĄ, TEISĖJĄ, POLICININKĄ, T.T.

TAIP PAT NE PASLAPTIS, KAD  LIETUVOJE IR JAU NE VIEN DEBILAI, KAIP BUVO ANKSČIAU, BET VISIŠKI IDIOTAI GAUNA TEISININKŲ, EKONOMISTŲ, FINANSISTŲ, VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO, VADYBOS, HUMANITARINKŲ MOKSLŲ, ĮVAIRIŲ MENŲ SRIČIŲ MAGISTRŲ, BAKALAURŲ, MOKSLO DAKTARŲ LAIPSNIUS. PASITAIKO IR PROFESORIŲ, AKADEMIKŲ --- VISIŠKŲ IDIOTŲ, SU MENKAIS PROTINIAIS GEBĖJIMAIS, SKURDESNIAIS NEI OLIGOFRENAI MAŽAMEČIAI VAIKAI. BET VISA ŠI IDIOTŲ IR NARKOMANIŲ SU DIDELIU STAŽU ŠUTVĖ PALAIKO VIENI KITUS, YRA LABAI VIENINGI IR SUTARTINAI PASIRAŠO, KAS JIEMS LIEPTA PASIRAŠYTI, NET NETIKRINANT, JOG JIE IŠTIES YRA DAŽNIAUSIA RECIDYVISTŲ, IŠKRYPĖLIŲ, INCESTU UŽSIIMANČIŲJŲ ŠEIMŲ PALIKUONYS, IDIOTAI, PSICHOPATAI, MANIAKAI, LABAI PAVOJINGI VISUOMENEI NUO PAT GIMIMO. TAIGI, VISI PADORŪS ŽMONĖS LIETUVOJE IŠ TIESŲ ESAME LABAI GILIAME Š...

PAVYZDYS. LIETUVOS SPAUDA NEMAŽAI RAŠĖ DAR NUO 2000 M. IR ANKSČIAU APIE EKS-PROKURORO, EKS-PARLAMENTARO L. SABUČIO NARKOMANĘ DUKRĄ. ATVEJIS IŠTIES IŠSKIRTINAI ILIUSTRATYVUS. NESUNKIAI GALITE SUSIPAŽINTI SU FAKTAIS, KAIP  NARKOMANĘ BEDARBĘ DUKRĄ L. SABUTIS BUVO NET Į SEIMĄ ĮDARBINĘS SAVO PATIES PADĖJĖJA. ĮSIDĖMĖTINA TAS, JOG SABUTYTĖS MOTINA YRA MEDIKĖ. GALIMAI REIKIAMŲ KVAIŠALŲ TIEKIMAS UŽTIKRINAMAS BE PERTRAUKŲ. TAI TIK MENKUTIS ATVEJIS. L. SABUTIS NEGAVO NET VIEŠO PAPEIKIMO, O JO NARKOMANEI DUKRAI JUK IŠ VISO ATSAKOMYBĖS JOKIOS. NARKOMANĖS VISADA NE ŠIOJE REALYBĖJE IR REIKALUI ESANT PASIPASAKOS, JOG GIRDI BALSUS, KURIŲ NIEKAS KITAS NEGIRDI, MATO REGINIUS, TODĖL IR YRA BEVEIK MARIJOS MAGDELENOS, TAI YRA, NEKALTOS IŠ VISO NET KAI ĮVYKDO SERIJINES ŽMOGŽUDYSTES AR APSIMETA, JOG NEBEATSIMENA, JOG DALYVAVO ORGIJOJE SU GYVULIAIS IR NUOSAVU BROLIU IR VISI TARPUSAVYJE LYTIŠKAI SANTYKIAVO, PO KO GIMĖ JŲ "NUOSTABI" DUKRYTĖ AIDA AR AGATA, KURI IRGI NUO PAT PIRMŲJŲ SAVO GYVENIMO DIENŲ JAU ĮRAŠYTA Į PATOLOGINIŲ APSIGIMĖLIŲ SĄRAŠUS.

TIESA YRA KARTI. IR VISA TAI YRA KIEKVIENO IŠ MŪSŲ KAIMYNYSTĖJE, VISUS TUOS "NUOSTABIUOSIUS" ORGIJŲ TARP NARKOMANŲ REZULTATUS MATOME VIEŠAI PER TELEVIZIJĄ KAIP PARLAMENTARUS, ŠOU VERSLŲ ATSTOVUS, MINISTRUS, PROFESORIUS, JŲ ANŪKUS IR T.T.

ŽINOMA, PRAVARTU SUVOKTI ŽALOS VISUOMENEI, NUSLĖPTŲ NUSIKALTIMŲ IR SAVIVALĖS MASTELĮ ŠIUO IR PANAŠIAIS ATVEJAIS. ŽINIA, KAI TOKIOS NARKOMANĖS NEBEGAUNA IŠ TĖVŲ PINIGŲ EILINEI KOKAINO DOZEI AR ORGIJAI ORGANIZUOTI, MAT, JIE PRARANDA PROKURORŲ AR PARLAMENTARŲ STATUSĄ, PAJAMOS SUMAŽĖJA, VISADA ATSIRANDA NUSIKALSTAMOS VEIKOS IR APSIFORMINTI SLAYGYTOJOS IŠKVIETIMUS Į NAMUS, KAD ŠI IŠKUOPTŲ JŲ KLYNUS UŽ DYKĄ IR SULEISTŲ NARKOTINIUS PREPARATUS, JAU NEBEPAKANKA. 

IZOLIUOTOS SENOS NARKOMANĖS, KAIP SABUTYTĖ AR APTARNAUJANTI SENUKUS REKTORIUS, AKADEMIKUS, DOCENTUS  PIGIAIS VIEŠNAMIAIS NARKOMANAMS IR PEDOFILAMS PAVERSTUOSE KAI KURIOSE AUKŠTOJO MOKSLO INSTITUCIJOSE, AKADEMIJOSE, INSTITUTUOSE, TARNYBOSE, AGENTŪROSE, UNIVERSITETUOSE, KAIP KAD UŽ DOZĘ ATIDIRBA VADINAMASIS BULDOGAS DALĖ, VERČIAU ATIDIRBTŲ KALĖJIMŲ FABRIKUOSE, TEN JOS GALĖTŲ SĄŽININGAI UŽSIDIRBTI EILINEI DOZEI, PRAGYVENIMUI.

APIE TOKIĄ GALIMYBĘ IR VISUOMENĖS NAŠTOS SUMAŽINIMĄ,  PASENUSIŲ NEDARBINGŲ DEGRADAVUSIŲ NARKOMANIŲ, GRĖSMINGAI DARANČIŲ ŽALĄ VISUOMENEI,  SIAUTĖJIMO STABDYMO BŪDUS SKAITYKITE ŽEMIAU.

MŪSŲ REDAKCIJOS GALITE NESIVARGINTI NORS KAIP NURODOMAI STABDYTI. IR TOLIAU BUS VIEŠINAMI FAKTAI, HUMORO TERAPIJOS PAGALBA SKELBIAMA ESMĖ.

LIUDYTOJŲ YRA PAKANKAMAI, PADORIŲ ŽURNALISTŲ, NE NARKOMANŲ,  TAIP PAT. UŽ MŪSŲ NUGARŲ MILIJARDAI NUKENTĖJUSIŲ ASMENŲ, TIKRI, O NE SUKLASTOTI DOKUMENTAI, KITI ĮRODYMAI.

BEJE, APIE NARKOMANUS IR JŲ RĖMĖJUS KULTŪROS AR KITOJE MINISTERIJOJE, KULTŪROS TARYBOJE, MEDIJŲ RĖMIMO FONDE, AGENTŪROSE, TARNYBOSE, etc., RAŠYTI OBJEKTYVIAI, KAS TEN IŠTIES IŠDARINĖJAMA IR KODĖL TO NIEKAS NESTABDO, NESIRENGIAME, ŠIĄ TEISĘ PALIEKAME KITIEMS.

Iliustracija žemiau: autorinis 10 metų amžiaus vaiko laisvalaikio kūrinys. Vaikai, žinia, visada tesisūs.

Atvaizduota po Vilniaus Senamiestį besitrainiojanti būtybė - sena narkomanė, prašinėjanti iš praeivių duoti jai pinigų. Realus prototipas  - viena Rašytojų sąjungos kavinės lankytoja, veikėja, nuo narkomanijos virtusi į šiurpų padarą, kliedesinės maniakinės būsenos apimta ir keverzojanti beverčius eilėraštukus, gimstančius jos varganoje galvelėje po vienos ar kitos šviežios narkotikų dozės, bei prisistatanti poete.

Tokių, beje, yra ir kituose Lietuvos miestuose, pajūrio rezidencijose. Visos ar rašo eilėraščius, ar yra influencerės, būdamos solidaus amžiaus, apsirengusios kaip 11-14 metų mergytės, moko, kaip gyventi kitas, jaunesnes narkomanes. Jos ar teplioja su brangiais dažais paveikslus, ar šoka, dainuoja, pabūna manekenėmis, primenančiomis perkarusias, sukumpusias, išdžiūvusias baidykles bulvių lauke, ar daro viską, kad tik gautų naują dozę narkotikų. Apiformintos jos dažniausia kaip "menininkės", nes, pavyzdžiui, sėdėdamos pralobusiųjų savo mamų, tėvų ar senelių namuose su vašeliu neria servetėles ar karpo popieriukus ornamentais, bet net su didele reklama to niekas neperka ir telieka surengti eilinę parodą bibliotekoje, keverzonių knygos pristatymą Knygų mugėje, pavadinus, jog tai "kūryba" ir nutylėjus, jog išties tai viso labo tik beviltiškos negabios degradavusios nebepagydomos narkomanės kliedesiai.

Kad jos nebepagydomos narkomanės, neretai dokumentai nė neapiforminti, priimta tokias apiforminti su madingų ligų diagnozėmis, pagal kurias vis viena narkotinių priedų turintieji preparatai joms skirtiami. Dauguma jos yra iš buvusių ar esamų nomenklatūrinių gerai žinomų šeimų, dar dažniau jos iš jurisidikcijos atsovų, statutinių tarnautojų, vykdomosios valdžios atstovų šeimų ir labai dažnai tai medikų, profesorių, prakutusių menininkų vaikai, anūkai, proanūkiai. Tai yra, tos narkomanės iš tokios aplinkos, kur koks nors korumpuotas prokuroras ar mama-purvina verslininkė, užsiimanti nelegaliais verslais, sugeba parūpinti dozių kasdieninių ir kitų reikalingų narkomanėms paslaugų, kai viso vienos dienos pragyvenimo kaina tokioms narkomanėms prasideda nuo 500-1000 eurų. Žinia, jos realiai nedirba. Taip pat faktas, jog jų daromi nusiklatimai itin kenkia visuomenei, pavyzdžiui, kai jos platina nelegaliai narkotikus vaikams, paaugliams ir pasekmes matome visi: Lietuvoje daugėja vaikų-savižudžių, plinta nepilnamečių prostitucija, prekyba žmonėmis, nelegali donorystė, kai iš narkomanais paverstų vaikų be jų ar jų tėvų, globėjų  žinios išimami vidaus organai, akių ragenos, net oda ir limfa paimama, bet iki tol tie vaikai sadistiškai nukankinami. Visa tai Lietuvos jurisdikcijos atsovų, medikų, profesūros, farmacininkų, narkodilerių, politikų, ekspertų ir valdininkų gerai organizuotos veiklos, nes beveik visi jie namuose turi ne po vieną monstrą-savo anūkę ar dukrą, šeriamą geresnės kokybės narkotikais, ir tas atsieina brangiai. Tas pajamas, būtinas, kad užkietėjusias  narkomanes būtų įmanoma išlaikyti namuose, o ne izoliuoti, kad jos nekenktų kitiems ir būtų aprūpintos tiesiog pigiais narkotikais, reikia kažkaip gauti. Tuo tarpu paplito ir nauja tendencija: nebeduodami kyšiai medikams, chirurgams, teisėjams, prokurorams, pedagogams, viešųjų pirkimų organizatoriams. Sukurtos naujos sitemos, kaip, pavyzdžiui, per vykdomus projektus išplauti viešuosius pinigus ar aprūpinti ištekliais naujuosius narkodilerius, kurie, kaip jau yra įprasta, yra iš medikų, statutinių tarnautojų tarpo, o kurjeriais tiesiog dirba mažučiai vaikai ar policininkai, greitosios medicininės pagalbos ekipažai bei slaugytojos ir jų padėjėjai su būriais psichologų ir pedofilų-edukatorių.

Ir niekam jau nėra svarbu, kiek sveikų, gabių vaikų elementariai nužudoma Lietuvoje, kad patenkintų vieno ar kito prokuroro, prakutusio muzikantėlio, profesoriaus, eks-ministro, akademiko narkomanų vaikų, anūkų, sugyventinių bei artimos aplinkos sėbrų purvinus poreikius.

Kiek visas šis balaganas kainuoja visuomenei?

AMŽĖJANČIOS VISUOMENĖS GRIMASOS: ŽILOS SENOLĖS VIRŠ 65 METŲ MIELAI RENKASI KALĖJIMĄ, KURIS TAPO PANAŠUS Į SLAUGOS NAMUS, NORIAI DIRBA KALĖJIMŲ FABRIKUOSE, SUTINKA NET PRIMOKĖTI UŽ VIETĄ KAMEROJE IR PAGEIDAUJA BŪTI ĮKALINTOS AMŽINAI

Publikaciją šia tema pateikiame žemiau ir viliamės, jog ji padės geriau orientuotis ir grėsmingai senstančioje Lietuvos visuomenėje, kur kas šeštas vaikas badauja, gyvena skurde, kas antras jaunuolis iš viso netinka tarnauti kariuomenėje dėl apsigimimų, patologijų, gausybės ligų ir tuo pat metu dažno žinomo prokuroro, teisėjo, šiaip juristo, esamo ar buvusio Seimo nario, eks-ministro, akademiko ar profesoriaus, mediko ar notaro, šou verslo atsovo ar šiaip prakutusio verslininko, su būsimais juristais, statutiniais tarnautojais ar bankininkais dirbančio korumpuoto iki ausų dėstytojo, savivaldos ar apskrities lygio funkcionieriaus duktė, anūkė yra narkomanė. Visuomenė neprivalo užsiimti jų išlaikymu ir toleravimu. Informacija yra žemiau, kaip narkomanės, nesvarbu, kokio socialinio sluoksnio atsovės jos bebūtų, užsidirba ir vaistukams, ir slaugai būtinas pinigų sumas.

Juk išties tai geras, sektinas pavyzdys, kai net žilagalvės narkomanės, gebančios judėti tik su vaikštyne, atidirba kalėjimų fabrikuose už jų išlaikymą, maitinimą, slaugą, medikamentinį aprūpinimą ir priežiūrą.

Iliustraciją žemiau mūsų redakcijai pateikė genetikai, registruojantys patologijų plitimą Lietuvoje.

 

LIUDIJA ŽURNALISTAI

 

Kambariai pilni pagyvenusių gyventojų, jų rankos susiraukšlėjusios, nugaros sulenktos. Jos lėtai slenka koridoriais, kai kurios naudojasi vaikštynėmis. Kalėjimo darbuotojai padeda joms maudytis, valgyti, vaikščioti ir vartoti vaistus. 

Bet tai ne slaugos namai – tai didžiausias Japonijos moterų kalėjimas. Čia esančios gyventojos atspindi senstančią visuomenę išorėje ir paplitusią vienatvės problemą, kuri, pasak sargybinių, kai kurioms pagyvenusiems kalinėms yra tokia opi, kad jos mieliau liktų įkalintos.

„Yra net žmonių, kurie sako, kad mokės 20 000 arba 30 000 jenų (130–190 USD) per mėnesį, jei tik galės gyventi čia amžinai“, – sakė Takayoshi Shiranaga, Tochigi moterų kalėjimo, esančio į šiaurę nuo Tokijo, pareigūnė.

Moterys Točigi mieste gyvena už grotų ir turi dirbti kalėjimo gamyklose, bet kai kurioms tai puikiai tinka. Viduje jos gauna reguliarų maistą, nemokamą sveikatos priežiūrą ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūrą – kartu su draugyste, kurios joms trūksta išorėje.

 

LIŪDNA STATISTIKA

 

Japonijoje vyresnio amžiaus asmenų gausėja taip sparčiai, jog iki 2024 metų ši valstybė turės parūpinti 2,72 milijono socialinių darbuotojų, kurie aptarnaus japonų visuomenės senolius. Todėl Japonijos valdžia jau dabar skatina žmones užsiimti šiuo vyresnio amžiaus priežiūros verslu ir net importuoja užsienio darbuotojus, kad užpildytų socialinių darbuotojų, priežiūros specialistų trūkumo spragas.

Remiantis vyriausybės duomenimis, 2022 m. daugiau nei 80 % pagyvenusių kalinių visoje Japonijoje buvo įkalintos už vagystes. Kai kurios tai daro dėl išgyvenimo – EBPO duomenimis, 20 % vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių Japonijoje gyvena skurde. „Yra žmonių, kurie čia ateina dėl šalčio baimės arba dėl to, kad jie alkani“, – sakė kalėjimo prižiūrėtoja Shiranaga. Ji pridūrė: „Tie, kurie suserga, gali gauti nemokamą medicinos pagalbą, gydymas, kol jie yra kalėjime, tačiau išėję už tai turi susimokėti patys, todėl kai kurie nori čia pasilikti kuo ilgiau“.

Točigi mieste kas penktas kalinys yra vyresnio amžiaus, o kalėjimas pritaikė savo paslaugas, kad atsižvelgtų į jų amžių. Visoje Japonijoje kalinių, kuriems sukako 65 metai, skaičius beveik keturis kartus išaugo nuo 2003 iki 2022 m. ir tai pakeitė įkalinimo pobūdį.

 

AR JAPONIJA GALI UŽPILDYTI SPRAGĄ?

 

„Dabar mes turime pakeisti jų sauskelnes, padėti joms maudytis, valgyti“, – sakė Širanaga, moterų kalėjimo prižiūrėtoja. „Šiuo metu tai labiau panašu į slaugos namus, o ne į kalėjimą, pilną nuteistų nusikaltėlių. Net po to, kai kalinės paleidžiamos ir grįžta į normalų gyvenimą, jos neturi, kas jas prižiūrėtų“, – sakė ji.

Valdžios institucijos pripažino problemą. Nuo 2021 m. Japonijos valdžia suintensyvino savo ankstyvosios intervencijos pastangas ir bendruomenės paramos centrus, kad geriau paremtų pažeidžiamus pagyvenusius žmones, kurie būdami jau senyvo amžiaus, išeina iš kalėjimų. Teisingumo ministerija taip pat pradėjo programas, skirtas kalinėms moterims, kurioms teikia rekomendacijas dėl savarankiško gyvenimo, atsigavimo nuo priklausomybės nuo narkotikų ir suteikia įgūdžių, kaip orientuotis aplinkoje, susitvarkyti šeimyninius santykius.

Vyriausybė šiuo metu svarsto pasiūlymus, kad būsto pašalpos būtų prieinamos daugiau vyresnio amžiaus žmonių, o 10 savivaldybių visoje Japonijoje jau išbando iniciatyvas remti vyresnio amžiaus žmones, neturinčius artimų giminaičių.

Tačiau neaišku, ar to pakaks šalyje, kurioje yra viena iš ilgiausių pasaulyje gyvenimo trukmių, visuomenė grėsmingai sensta ir yra mažiausias gimstamumas.

O kol kas visą laiką Japonijos kalėjimai be perstojo pilnėja: baltagalvių žilų kalinių, kurioms virš 65 metų, kurių tarpe vyrauja narkomanės, neatsisakančios dirbti kalėjimų fabrikuose net gilioje senatvėje, tik daugėja.

Žilagalvės klipatėlės narkomanės, gebančios judėti tik su vaikštyne, atidirba kalėjimų fabrikuose už jų išlaikymą, maitinimą, slaugą, medikamentinį aprūpinimą ir priežiūrą.

APIBENDRINIMAS: Kaip sakoma, už dyką nieko šiame Pasaulyje nėra. Tie visi narkomanų performansai ir padorių žmonių reketavimas duoti aferistams narkomanams pinigų už pademonstruotą klounų šou su dronais, kokios nors nutriušusios narkomanės, išsigimėlių kitų narkomanų motinos, primenančios juokingą padarą Pinokį, Putės Nagleikienės šou su jūros gyvūnais, kurių pagalba plaunami viešieji pinigai narkomanų ir teroritų tikslams tuos gyvūnus neteisėtai kankinant, ar performansus su 130-140 cm ūgio padarais, visiškai identiškais makakoms, pavadintais žmonių vardais ir daininkėmis, artistėmis, TV laidų vedėjomis, nepilnametėmis bei kitų amžiaus kategorijų narkomanėmis, ar neretai ir virš 2 metrų konclagerio tinginius atitinkančios visokios parazituojančios džiūsnos Vilniaus "puošmenos" iš rašytojų, profesorių, režisierių, akademikų, medikų, teisininkų ir t.t. šeimų, jau ir nebedomina. Smirdi jos, tos narkomanės, bjauru. Be didžiulio jų keliamo nuostolingumo visai visuomenei, nusikaltsamumo plėtros būtent dėl narkomanių kaltės ir valdžios, kuri to nestabdo, nors labai lengvai galėtų tą padaryti, padorūs žmonės, vaikai, ne narkomanai turi dar ir kentėti nuo narkomanų skleidžiamo dvoko ir vizualinės taršos, kada televizijos eteryje ir kitose informacijos sklaidos priemonėse, viešose vietose, įvairių rūšių paslaugų sektoriuje, institucijose, tarnybose, sveikatos priežiūros įstaigose ir viešosios tvarkos priežiūros institucijose, kur yra tiesioginis kontaktas su interesantais ir klientais, yra narkomanės-pabaisos, šiurpinančios pirmiausia mažus vaikus ir Lietuvą vis dar aplankančius užsienio svečius-ne narkomanus.

GAL JAU SUPRATOTE PAGALIAU, KAD LIETUVAI STABDOMOS VISOS ĮMANOMOS INVESTICIJOS IR KODĖL TAS DAROMA?

Parengta pagal: Japan’s elderly are lonely and struggling. Some women choose to go to jail instead. By Jessie Yeung, Hanako Montgomery and Junko Ogura, CNN. January 18, 2025 Tokyo CNN. <https://edition.cnn.com/2025/01/18/asia/japan-elderly-largest-womens-prison-intl-hnk-dst/index.html>, žr. 2025-01-19.

 _____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

 DIENOS AKTUALIJA:

OSTAPO BENDERIO PASEKĖJAI LIETUVOJE

 2025-01-16

Iki 32178 eurų įmanoma gauti verslo pradžiai. O kas toliau? Dar po vieną naują grožio saloną kiekviename daugiabutyje?

Iki 32178 eurų įmanoma gauti verslo pradžiai ir tokią galimybę suteikia Užimtumo tarnyba (toliau – UT). Tokią žinią paskelbėme 2025-01-08, remdamiesi 2025-01-07 UT pranešime spaudai paskelbtu kvietimu, galite perskaityti publikaciją "Iki 32178 eurų – verslo pradžiai" čia: https://www.leidinyssau.lt/info/, šioje skiltyje žemiau.

Jau galima teikti paraiškas norintiems kurti verslą klientams. Paraiškos dėl naujo verslo finansavimo bus priimamos nuo šių metų sausio 8 d. iki vasario 6 d. Maksimalus subsidijos dydis vienai darbo vietai – 31 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio sumos arba 32178 Eur.

Šiuo metu paskelbtas naujas paramos verslui kurti (PVK) paraiškų atrankos etapas.

2025 m. sausio 16 d. UT pranešime spaudai pateikti patarimai, kaip sėkmingai gauti paramą verslui kurti ir ko vertėtų atsisakyti kaip nepagrįstų lūkesčių ir norų.

Paraiškos, teikiamos konkursinei atrankai  UT, sėkmę lemia pirmiausia gerai atlikti vadinamieji „namų darbai“, geras pasirengimas, žinojimas, ko nori ir kaip tai gali įgyvendinti su finansine parama iš UT.

„Savarankiškai išgryninta ir ambicinga verslo idėja, numatytas konkurencingas atlyginimas, apgalvota plėtra ir gebėjimas vykdyti prisiimtus pareigojimus – tai yra namų darbai, kuriuos vertėtų padaryti visiems, ketinantiems teikti paraišką“, – sakė Priemonių organizavimo departamento direktorė Vaida Kamandulienė.

Svarbu ir kokybiškai, nuosekliai užpildyta paraiška, sutaupanti laiko pareiškėjui ir vertintojui. Aiškiomis sąvokomis argumentuota verslo idėja, pateikti teisingai užpildyti finansiniai ir kiti dokumentai. Aiškiai įvardyti gebėjimai vystyti verslą ir idėjos išskirtinumas. Tai – požymiai, leidžiantys tikėtis sėkmės atrankoje.

Norintieji kurti verslą turėtų gerai apgalvoti, kokios priemonės jiems yra būtinos. Nors maksimalus paramos dydis siekia daugiau nei 32 tūkst. Eur, tai dar nereiškia, kad būtina tiek prašyti.

„Aiškiai argumentuoti pasirinkimai padės gauti galbūt mažesnę, bet būtiną finansinę paramą verslo pradžiai. Susidūrėme su atvejais, kai prašoma dviejų kompiuterių, telefonų ar kitos išmaniosios technikos, nors darbo vietą sau steigia vienas žmogus. Tokioms paraiškoms finansavimas neskiriamas“, – pasakojo V.Kamandulienė.

Būsimieji verslininkai turėtų būti užtikrinti, kad įsigytos priemonės padės įgyvendinti tiesiogines darbo funkcijas. Vienas direktoriaus darbo vietą kuriantis žmogus negalėjo argumentuoti, kaip jam vadovauti padės valymo įranga. Paraiška nebuvo patvirtinta.

Šiuo metu vyksta penktasis PVK paraiškų priėmimo etapas. Norintieji pasinaudoti subsidija darbo vietoms įsteigti gali kreiptis iki vasario 6 d. Išsamią informaciją, mokymo grafikus, el. gidus, kaip parengti ir pildyti paraiškas, rasite UT interneto svetainėje.

 

STEBĖTINI PAVYZDŽIAI, KOKIŲ TURI SUKAUPUSI UT APIE NORINČIŲJŲ TAPTI VERSLININKAIS LŪKESČIUS

 

Užimtumo tarnybos atstovė V.Kamandulienė ragina nepamiršti, kad verslas turi atitikti numatytus skaitmeninės, žaliosios transformacijos tikslus ar skatinti žiedinę ekonomiką: „Prioritetus turi atitikti verslo idėja ir vykdoma veikla, o perkamos priemonės turi tai padėti pasiekti. Žiedinę ekonomiką skatinančiam dėvėtų drabužių perdirbimo verslui reikalinga siuvimo mašina, bet perkamas elektromobilis kaimynų vaikų pavežėjimui į mokyklą prasilenkia su žaliosios transformacijos tikslais.“

Ankstesniuose paramos verslui etapuose populiariausia verslo kryptis buvo variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas. Stebėtina, bet automobilius remontuoti pageidavo bei paraiškas taip pat teikė inžinieriai technikai, sveikatos specialistai, fotografai, dailidės ir staliai, grafikos ir multimedijos dizaineriai.

Sulaukta ir išskirtinių verslo idėjų. Pavyzdžiui. Būsimasis muzikos mokytojas pirks skaitmeninį fortepijoną ir nuotoliniu būdu mokys juo groti. Floristas gėles pasiūlys atsiimti pravėrus automobilio langą (DRIVE-IN principu). Fiziko atliekami matavimai ir akustiniai modeliavimai padės sumažinti skleidžiamo triukšmo lygį gyvenamosiose, komercinėse, valstybinėse įstaigose ar viešosiose erdvėse.

Sulaukta ir gana keistokų verslo idėjų, kurioms įgyvendinti prašomų lėšų poreikio klientai nesugebėjo pagrįsti. Pavyzdžiui, odontologas norėjo steigti kurjerio vietą ir iš paramos lėšų įsigytu automobiliu pristatytų skubius užsakymus kitoms tokiu pačiu verslu užsiimančioms įstaigoms. Jis negalėjo paaiškinti, ką tuo metu veiks odontologinėje kėdėje paslaugas gaunantis klientas.

Pasitaikė ir bandymų pasipelnyti – buhalteris norėjo įsigyti brangius, individualiai gaminamus biuro baldus, nors techninėse specifikacijose pateikė įprastų medžio gaminių, kuriuos siūlo pardavėjai iš kaimyninės šalies, parametrus.

Kas trečias finansinės paramos prašantis vyras norėtų automobilio, o kas trečia moteris – įrangos grožio salonui. Tačiau tokie sprendimai ne visada lemia sėkmingą verslo startą.

PAŽYMĖTINA: Praėjusių metų rudenį ketvirtajame paramos verslui kurti (PVK) etape Užimtumo tarnyba sulaukė 1198 paraiškų, iš kurių parama buvo skirta tik 396 darbo vietas planuojantiems įsteigti žmonėms. Taigi, finansinė parama atiteko tik kas trečiam jos siekusiajam būsimam verslininkui, tai yra, 33 procentai konkursinei atrankai teiktų paraiškų buvo sėkmingos. 

__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

DIENOS AKTUALIJA:

MĖNULIO PILNATIES IR MARSO TANGO

2025-01-16

 

Šiuo laikotarpiu verta pakelti akis į naktinį dangų.

Vyksta raudonosios planetos – Marso šou.

Jei kai ką praleidote ar neturėjote galimybės stebėti stebuklingai atrodančios naktinio dangaus, nesunkiai galite susirasti video įrašus internete ir stebėti tai, ką praleidote, ko nematėte.

Sausio 16 d. – Marsas opozicijoje. Raudonoji planeta arčiausiai Žemės, o jos veidą visiškai apšviečia Saulė. Jis šviesesnis nei bet kuriuo kitu metų laiku ir matomas visą naktį. Tai geriausias laikas apžiūrėti ir fotografuoti Marsą.

Opozicija astronomijoje reiškia, kad planeta yra priešais Saulę danguje, o Marsas atrodys didelis ir ryškus: geriausiai matomas. Sausio 12–16 dienomis puikus metas stebėti Marsą pro teleskopą ir pažvelgti į jo ypatybes.

Raudonosios planetos spindesys po sausio 16 d. staiga nenublės. Pasilikite su šia planeta visą sausio mėnesį ir mėgaukitės planetos grožiu.

 

Štai, ką galima išvysti realiai savo akimis ar su teleskopo pagalba:

 

Visą šį mėnesį – Marsas priešpriešoje: Raudonoji planeta yra tiesiai priešais Saulę nuo Žemės ir ryškiai šviečia visą naktį. Tai rytuose, kai ateina naktis, ir pietvakariuose – auštant.

Sausio 17–18 d. – Veneros ir Saturno jungtis: per porą savaičių dvi planetos danguje nutolsta vos poros pirštų pločio atstumu (apie 2 laipsniais). Arčiausiai jos yra 17 ir 18 d.

Visą sausio mėnesį – matomos keturios planetos: per pirmąsias kelias valandas sutemus pietvakariuose rasite Venerą ir Saturną, aukštai virš galvos Jupiterį ir rytuose Marsą. Uranas ir Neptūnas taip pat yra, bet norint juos pamatyti, reikia teleskopo. Planetos visada pasirodo išilgai linijos danguje, todėl „išsirikiavimas“ nėra ypatingas. Rečiau matyti keturias ar penkias ryškias planetas vienu metu, o tai nutinka ne kiekvienais metais. Ar tai „planetų paradas“? Tai nėra techninis terminas astronomijoje, todėl vadinkite tai kaip norite!

 

Marsas ir Vilko mėnulis – tango šokio partneriai

 

Žvaigždžių stebėtojai plikomis akimis galėjo mėgautis nuostabiu Marsu danguje sutinkamu 2025 m. sausio mėnesį, esant Mėnulio pilnačiai – taip vadinamam Vilko Mėnuliui.

Stebėti Vilko Mėnulį buvo galima nuo sausio 13 d. maždaug nuo 19:30 val. UTC. Mėnulio pilnatis buvo matoma rytiniame danguje, Marsas buvo žemiau ir į kairę nuo jo.

Iki 22:30 val. UTC Marsas ir Mėnulis buvo arčiau vienas kito. Sausio 13 d. vidurnaktį Marsas buvo kairėje nuo Mėnulio, o dabar jis yra pietuose.

 Jei stebėti šį reiškinį galėjote iš JAV, galbūt matėte, kaip Marsas dingsta už Mėnulio. Šis reiškinys žinomas kaip Marso ir Mėnulio okultacija.

Žinoma, visa tai yra perspektyvos sukeltas triukas. Marsas iš tikrųjų nėra priartėjęs prie Mėnulio: jis tiesiog atrodo taip naktiniame danguje, kaip matome jį iš Žemės.

Iliustracija iš: <https://www.freepik.com/free-photo/solar-system-planet-collage_38321836.htm#fromView=keyword&page=1&position=23&uuid=a272da91-cde9-4a97-a5a7-f900c2d3ff00>

Parengta pagal:

Mars meets the Wolf Moon. Observers around the world see the full Moon tango with the Red Planet. By Todd, I. January 14, 2025. <https://www.skyatnightmagazine.com/news/mars-wolf-moon-2025>

January 2025 Skywatching Tips from NASA. <https://science.nasa.gov/solar-system/skywatching/whats-up-january-2025-skywatching-tips-from-nasa/>

____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

NEĮTIKĖTINA, BET FAKTAS: 

 ASMENUKES ŽIURKĖS SUGEBA PASIDARYTI PAČIOS IR, KO GERO, NET GERIAU UŽ JUS

Įsidėmėtina: GRAUŽIKAI JAU MOKA PATYS PASIDARYTI SAVO NUOTRAUKAS ASMENUKĖMS. GALIMAI JIE SUDARYS ITIN DIDELĘ KONKURENCIJĄ ESAMOMS NUOMONĖS FORMUOTOJOMS, SOCIALINIŲ TINKLŲ ŽVAIGŽDĖMS, SINTETINĖMS "GRAŽUOLĖMS", IŠ KURIŲ REKLAMOS UŽSAKYMUS NESUNKIAI IR GALIMAI PAVERŠ PAPRASČIAUSIAI ŽIURKĖS, GEBANČIOS PAČIOS PASIDARYTI ASMENUKES IR BŪTI ŽAVIOS BE JOKIO MAKIAŽO, ĮMANTRIŲ APDARŲ, EGZOTINĖS APLINKOS FONO BEI FOTOŠOPO.

 2025-01-12

Žvilgtelėkite ir įvertinkite natūralų graužikų grožį. Pažymėtina: nusifotografavo žiurkės pačios.

Prancūzijos menininko Augustino Ligniero projektas buvo išties neprilygstamai unikalus: dvi žiurkės buvo išmokytos pačios pasidaryti nuotraukas asmenukėms /anglų k. selfies/ su mygtuku valdoma kamera. Žiurkės sėkmingai pasidarė nuotraukas asmenukėms profiliu ir anfas. Nuotraukų nuosavybė ECAL/Augustin Lignier, CNN, jas galite rasti čia:

Šaltinis: Issy Ronald, CNN 5:52 AM EST, Mon January 29, 2024, <https://edition.cnn.com/2024/01/29/style/rats-selfies-augustin-lignier/index.html>, žr. 2024 01 30.

__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

 

DIENOS AKTUALIJA:

DU NEPRILYGSTAMI DALYKAI – JŪRA IR ŽIEMA

2025-01-12

_______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

DIENOS AKTUALIJA:

Į vieną paskelbtą darbo vietą  –

20 registruotų darbo ieškančių asmenų

2025-01-09

 

 

TIKIMASI DIDESNIO STABILUMO ARTIMU METU IR TUO PAČIU LIETUVOS DARBO RINKOJE STEBIMOS NEPAGEIDAUJAMOS TENDENCIJOS:

(1) Šių metų sausio 1 d. registruotas nedarbas siekė 9 proc.

(2) 2024 m. gruodį Lietuvoje darbdaviai paskelbė tiek laisvų darbo vietų, jog vieną darbo vietą Užimtumo tarnyba gali pasiūlyti 20 registruotų darbo ieškančių asmenų.

(3) Įsidarbinančiųjų skaičius mažėjo tris mėnesius iš eilės.

Užimtumo tarnyba 2025-01-09 savo pranešime spaudai informuoja, jog registruotas nedarbas gruodį ūgtelėjo 0,3 proc. punkto ir sausio 1 d. siekė 9 proc.

Didžiausias augimas pastebėtas tarp vyrų, kurių registruotas nedarbas padidėjo 0,5 proc. punkto. Bendras Užimtumo tarnyboje registruotų darbo ieškančių asmenų skaičius išaugo 6,1 tūkst. ir pasiekė 163,6 tūkst.

Darbuotojų paklausa taip pat mažėjo – gruodį darbdaviai paskelbė tik 8,4 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai – mažiausias registruotų darbo pasiūlymų skaičius Užimtumo tarnyboje praėjusiais metais. Mažiausiai nuo metų pradžios jų buvo daugelyje sektorių ir visose pagrindinėse profesijų grupėse – nuo vadovų iki nekvalifikuotų darbininkų. Tai atitiko 2023 m. gruodžio dinamiką ir daugiausia lėmė sezoniniai veiksniai. Pastaruosius trejus metus mažiausiai darbo pasiūlymų buvo paskelbta gruodį. Palyginti su lapkričiu, laisvų darbo vietų gruodį sumažėjo 22,4 proc., o visų 2024 m. darbo vietų skaičius buvo vidutiniškai 1,3 tūkst. mažesnis per mėnesį nei 2023 m.

2024 m. gruodį mažėjo užimtumas ir darbo jėgos paklausa. Paskutinį 2024 m. mėnesį šalies darbo rinkoje fiksuotas sezoniškai pasyvesnis laikotarpis. Mažėjo darbuotojų paieška, įsidarbinimo skaičius, didėjo registruotas nedarbas. Nepaisant šių lėtėjimo požymių, kai kurios teigiamos tendencijos išliko, o sezoniniai pokyčiai atitiko ankstesnių metų dinamiką.

„Registruoto nedarbo rodiklio augimą lėmė mažėjantis klientų įsidarbinimas ir didėjantis grįžusių asmenų iš laikino užimtumo priemonių skaičius. Visgi teigiama tendencija išliko – naujų klientų gruodį registruota 2,3 proc. mažiau nei ankstesnį mėnesį“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Nepaisant darbo rinkos sulėtėjimo, gruodį įsidarbinusių Užimtumo tarnybos klientų skaičius buvo 14,8 proc. didesnis nei užpernai tuo pačiu laikotarpiu – dirbti pradėjo 14,1 tūkst. asmenų. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus rinkosi beveik tiek pat klientų, kiek ir ankstesnių metų gruodį – 6 tūkst.

Vis dėlto Užimtumo tarnybos klientai pasyviau darbinosi beveik visoje šalyje (57 savivaldybėse), visuose veiklos sektoriuose ir visose pagrindinėse profesijų grupėse –  nuo vadovų iki nekvalifikuotų darbininkų. Įsidarbinančiųjų skaičius traukėsi trečią mėnesį iš eilės, veiklą pagal verslo liudijimus pradedančių skaičius – antrą mėnesį iš eilės.

Gruodį apie planuojamus ir jau vykdomus grupės darbuotojų atleidimus pranešė penki darbdaviai, numatantys atleisti 407 darbuotojus. Grupės darbuotojų atleidimai pernai buvo stebimi tam tikruose sektoriuose. Drabužių siuvimo pramonė tapo viena labiausiai paveiktų sričių, sudaranti penktadalį visų grupės darbuotojų atleidimų per metus.

 „Gruodis tradiciškai pasižymi žemesniu darbo rinkos aktyvumu. Mūsų stebėjimai rodo, kad dauguma pokyčių yra sezoninio pobūdžio, todėl tikimės, kad pirmieji šių metų mėnesiai atneš daugiau stabilumo“, – duomenis apibendrino J. Zemblytė.

________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________-

 DIENOS AKTUALIJA:

Iki 32178 eurų – verslo pradžiai

2025-01-08

 

2025-01-07 Užimtumo tarnybos (toliau – UT) pranešime spaudai paskelbtas kvietimas teikti paraiškas norintiems kurti verslą klientams. Paraiškos dėl naujo verslo finansavimo bus priimamos nuo šių metų sausio 8 d. iki vasario 6 d. Maksimalus subsidijos dydis vienai darbo vietai – 31 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio sumos arba 32178 Eur.

„Kviečiame UT klientus pradėti nuo aiškios idėjos, išsiaiškinti rinkos ir tikslinės auditorijos poreikius. Šiame etape svarbu aiškiai apibrėžti tikslus, strategijas, finansinius poreikius ir augimo planą, nepamiršti rizikų ir jų valdymo būdų. Kviečiame dokumentus rengti savarankiškai: į pagalbą paraiškų rengimui ateinantys tretieji asmenys neprisiima atsakomybės už verslo riziką ar darbo vietą įsteigusio asmens įsipareigojimus“, – sakė Priemonių organizavimo departamento direktorė Vaida Kamandulienė.

Parama verslui kurti finansuojama iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšų ir skirta norintiems siekti skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslų, skatinti žiedinės ekonomikos plėtrą.

SUINTERESUOTIESIEMS SVARBU ŽINOTI, JOG:

Prioritetas teikiamas ir tiems, kurie verslą ketina kurti aukštesnio nedarbo teritorijose arba darbo vietos priskiriamos aukštą pridėtinę vertę kuriančiai profesijai, kurių darbuotojų Lietuvoje trūksta. Taip pat tiems, kurie steigia stacionarias darbo vietas. Labai mažas įmones reikės įsteigti per mėnesį nuo finansuojamų projektų sąrašo paskelbimo dienos, o jos įsteigimo ir kitus reikalingus dokumentus UT pateikti per 10 darbo dienų.

Didesnę tikimybę gauti paramą turės tie, kurių profesinis pasirengimas arba darbo patirtis atitinka steigiamos darbo vietos pobūdį, jaunimas iki 29 m., vyresni nei 50 m. asmenys, žmonės su negalia. Taip pat tie, kurie prašo mažiau nei didžiausias leistinas paramos dydis, taip pat ketina prisidėti savo lėšomis. Daugiau balų bus suteikiama ilgesnį laiką UT registruotiems klientams.

Parama skiriama tik naujai veiklai vykdyti, naujoms darbo priemonėms įsigyti ir naujoms darbo vietoms kurti. Subsidijos neskiriamos darbo vietoms, skirtoms laikiniems ar sezoniniams darbams atlikti. Perkamos prekės turi būti tiesiogiai susijusios su būsimos veiklos funkcijomis.

Norintys pasinaudoti tokia parama pirmiausia turi užsiregistruoti UT. Neįvykdžiusių šio reikalavimo asmenų paraiškos atmetamos. Dokumentai turi būti pateikti per administracinių ir viešųjų paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“.

Kartu su paraiška privaloma pateikti „Inovacijų agentūros“ baigtų „Verslo e.gido“ kursų pažymėjimą. Dokumentai apie patirtį, išsilavinimą Lietuvoje ar užsienyje padidina galimybę gauti paramą. Dokumentai bus nagrinėjami 45 darbo dienas pasibaigus paraiškų teikimo laikotarpiui.

Paramos gavėjai darbo vietas turės išlaikyti 36 mėnesius nuo jų įsteigimo dienos. Už paramą įgytą turtą jie privalės apdrausti, o mokamas darbo užmokestis ar su darbo santykiais susijusios pajamos turės būti ne mažesnis nei buvo nurodyta paraiškoje, taip pat ne mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga.

Pradėti naują verslą norintieji turėtų susipažinti ir su išsamesne susijusia informacija, kurią teikia UT papildomai tiek nuotoliu, tiek tiesiogiai klientui bendraujant su UT atstovais, tarpininkais, konsultantais.

__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

 “Padėkime sau’19” ISSN 2669-1426:

7 metų sukaktis ir 5 metai skaitmenizuotoje aplinkoje

 2025-01-03

 

 
 

VIENINTELĖ LIETUVOJE NEPRIKLAUSOMA IR NEATLYGINTINAI PLATINAMA ŽINIASKLAIDOS PRIEMONĖ, SKIRTA ASMENŲ SU NEGALIA IR MAŽIAU GALIMYBIŲ TURINČIŲJŲ, SOCIALIAI PAŽEIDŽIAMŲ ASMENŲ REIKMĖMS, PER TREJUS METUS IŠAUGO TRIGUBAI. INTEGRUOTĄ KELIŲ VISUOMENĖS INFORMAVIMO PRIEMONIŲ VISUMĄ ĮSTEIGĖ IR VALDO NVO labdaros ir paramos fondas „Jaunasis tyrinėtojas”.

2024-aisiais ir toliau populiarėjome:

E-informacinis biuletenis <https://www.leidinyssau.lt> ISSN 2669-1876

integruota unikali DUOMENŲ BAZĖ ISSN 2669-1876 tapo geriau žinoma Skandinavijos valstybėse, mūsų tinklas išaugo ir pasipildė 5 naujomis giminingomis organizacijomis, institucijomis iš Danijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos.

“Padėkime sau’19” vien per 2024 metus sukurtos 5 naujos skaitytojų pamėgtos rubrikos:

„Dienos aktualija“

„Žvilgėk“

„Mistinės būtybės greta mūsų“

“FINITA LA DOLCE VITA”

„BVK naujienos“

Daugiau nei 3 kartus padaugėjo lankytojų ir skaitytojų per trejus metus, tai yra, 2024 m., palyginti su 2021 m., augimas buvo 311 proc.

Per vienerius metus 27 proc. augimas, tai yra, 2024 m., palyginti su 2023 m. beveik trečdaliu išaugo lankytojų ir skaitytojų kiekis.

225 proc. augimas buvo 2024 m. II pusmetį, palyginti su 2023 II pusm. 1 mėnesio lankytojų vidurkiu, tai yra, 2,3 karto lankytojų buvo daugiau.

Per 2024 m. II pusmetį lankytojų, skaitytojų vidurkis per 1 mėn. buvo 3571.

Mūsų tikslinė rinka yra per 200 tūkstančių LR piliečių, esamu metu jau esame pasiekę beveik 100 tūkstančių, taigi, tobulėti dar yra kur.

Naujas numeris 2025 m. SAUSIS-VASARIS-KOVAS, Nr. 67(1); 68(2); 69(3), tiek spausdintas ISSN 2669-1426, tiek elektroninis ISSN 2669-1876, bus išleistas šių metų sausį.

Spausdintas informacinis biuletenis “Padėkime sau’19” ISSN 2669-1426 nemokamai prieinamas didžiausiose LR bibliotekose, elektroninė jo versija archyvuojama Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, prieinama neatlygintinai, skelbiama reguliariai ir čia: <https://www.leidinyssau.lt/naujausias-padekime-sau-19-numeris>



„PADĖKIME SAU'19“ --- NEPRIKLAUSOMŲ, OBJEKTYVIŲ, NEATLYGINTINAI PLATINAMŲ VISUOMENĖS INFORMAVIMO PRIEMONIŲ BEI ĮTEISINTŲ KOMUNIKACIJOS KANALŲ VISUMA

Leidinys „Padėkime sau'19” ISSN 2669-1426 pradėtas leisti 2018 m. rudenį, jis skirtas asmenims su negalia, jų artimiesiems, susijusiems asmenims, mažiau galimybių turintiesiems asmenims. Internete „Padėkime sau'19” ISSN 2669-1876 pradėtas skelbti 2020 m. liepos 30 d. Leidinys yra nepriklausomas, nėra susijęs su jokia neįgaliųjų asmenų organizacija ar valdiška institucija.

Leidinys internete ir svetainė <https://www.leidinyssau.lt> ISSN 2669-1876 pritaikyti asmenų su negalia vartojimui pagal technines charakteristikas nuo 2022 m.

Nuo 2023 m. turime jau ir integruotą duomenų bazę, ji taip pat unikali, nuolatos atnaujinama. Visų trijų visuomenės informavimo priemonių turinio autoriai yra asmenys su negalia, mažiau galimybių turintieji ir jų artimieji.

Rašykite, dalinkitės mintimis, bendraukite. E. adresas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

 

DIENOS AKTUALIJA:

NAUJIEJI BRANGYMEČIO METAI PRASKOLINTOJE LIETUVOJE, KUR KAS ŠEŠTAS VAIKAS GYVENA TIES SKURDO RIBA

PRABANGOS PREKĖMIS IR PASLAUGOMIS UŽTVINDYTA NYKŠTUKINĖ VALSTYBĖ-LIETUVA, REMIANTI KAŽKUR SVETUR SUSIMANIUSIUS PAŽAISTI SU DRONAIS IR NIEKO NEDIRBANČIUS REKETO STRATEGIJŲ BEI BUROKIENIŲ SRĖBIMO, AMŽINO BORDELIO, ORGIJŲ, GYVENIMO UŽ DYKĄ, KLOUNŲ MENO AFERIZMO VIRTUOZUS NUO 2014 m., KAI TUO TARPU LIETUVOS PILIEČIŲ VAIKAI SAVO GIMTOJOJE ŠALYJE STOKOJA MAISTO. FAKTAS: APIE 17 PROCENTŲ VAIKŲ, IŠ VIETINIŲ GYVENTOJŲ, VALSTYBĖS PILIEČIŲ ŠEIMŲ, LIETUVOJE BADAUJA. Kas šeštas vaikas Lietuvoje gyvena ties skurdo riba: vaikystėje patirtas nepriteklius sveikatai atsiliepia ir suaugus.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/tevams/vaikai/2024/11/19/news/kas-sestas-vaikas-lietuvoje-gyvena-ties-skurdo-riba-vaikysteje-patirtas-nepriteklius-sveikatai-atsiliepia-ir-suaugus-35237653

2025-01-01

2025-ųjų sausio 1-ąją Lietuvoje įsigalioja kai kurie nauji mokesčiai ir išmokos, elektros ir dujų tarifai, bus kitų pokyčių gyventojams ir verslui.

Parama

Paramą iš gyventojų skirtos 1,2 proc. GPM dalies gauti galės tik nevyriausybinės organizacijos, politinės partijos ir profesinės sąjungos, tuo metu iš biudžeto išlaikomos įstaigos jos nebegaus.

Minimali mėnesio alga

Minimali mėnesio alga didėja 12 proc., arba 114 eurų – iki 1038 eurų iki mokesčių, arba iki 777 eurų juos atskaičius. MMA dabar gauna apie 104 tūkst. žmonių, apie 9 proc. visą ir ne visą darbo dieną dirbančiųjų, ją padidinus jų pajamos padidės vidutiniškai 69 eurais „į rankas“.

Biudžetininkų algos

MMA augant iki 1038 eurų kvalifikuotų specialistų pareiginės algos koeficientai bus didesni už nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestį, kuris lygus MMA. A, B ir C lygio specialistų pareiginė alga padidės 53–124 eurais: A lygio specialisto, pavyzdžiui, teisininko, personalo specialisto, finansininko, bibliotekininko – 53 eurais, B lygio, pavyzdžiui, apskaitininko, sandėlininko, sekretoriaus – 89 eurais, o C lygio, pavyzdžiui, slaugytojo padėjėjo, ugniagesio gelbėtojo, vairuotojo, virėjo – 124 eurais. Darbo užmokestis padidės mažiausiai 11,7 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų, gaunančių minimalius pareiginės algos koeficientus, taip pat apie 15 tūkst. darbuotojų, kurių pareiginė alga yra šiek tiek didesnė nei minimali koeficiento riba.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu biudžetinėse įstaigose dirba apie 10,4 tūkst. nekvalifikuotų darbuotojų.

Pelno mokestis

Siekiant papildyti Valstybės gynybos fondo biudžetą 1 procentiniu punktu didėja pelno mokestis: 16 proc. tarifas galios dividendams ir kitoms pajamoms iš paskirstytojo pelno, tam tikrais atvejais – gautai paramai, pajamoms už atlikėjų ir sporto veiklą, stebėtojų tarybos nariams, 6 proc. – kai kurių smulkiųjų įmonių ir kooperatinių bendrovių apmokestinamajam pelnui. 

Nedarbo išmoka, kitos išmokos

Didėjant MMA 26,53 euro – iki 241,54 euro didėja pastovioji nedarbo išmokos dalis, ji sudarys 23,27 proc. MMA. Kintama dalis priklauso nuo buvusių žmogaus pajamų.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui – iki 770 eurų, o gausių ir nepasiturinčių šeimų ar neįgalų vaiką auginančių šeimų išmoka vaikui – iki 194,6 euro, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai – iki 450,1 euro, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai – iki 420 eurų. Įsigalioja nauja išmokų vaikams rūšis – vaiko priežiūros kompensacinė išmoka: ji sieks 364 eurus, arba 5,2 BSI.

Įvairios socialinės išmokos

Bazinė socialinė išmoka (BSI) auga 15 eurų ir sieks 70 eurų, šalpos pensijų bazė – 51 euru iki 248 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 43 eurais iki 208 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis, kuris taikomas vertinant pajamas ir turtą skiriant pašalpas bei kompensacijas už šildymą – 45 eurais iki 221 euro, minimalių vartojimo poreikių dydis – keturiais eurais iki 450 eurų.

Padidinus BSI didės ir nuo jo priklausančios išmokos: vaiko pinigai – iki 122,5 euro.

Globos (rūpybos) išmoka didėja iki 364-455 eurų, šios išmokos tikslinis priedas – iki 280 eurų, vienkartinė išmoka įsikurti – iki 5250 eurų, parama nepasiturinčių šeimų mokinio reikmenims – iki 140 eurų, laidojimo pašalpa – iki 560 eurų.

Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD)

NPD nesikeičia – 747 eurai. Tačiau jis bus taikomas gyventojams, gaunantiems didesnes negu 2024 metais – iki 1 038 eurų su darbo santykiais susijusias pajamas.

Gyventojų pajamų mokesčio lengvata

Nuo sausio 1-osios naujoms ilgalaikio draudimo ir trečios pakopos pensijų sutartims nebegalios GPM lengvata. Iki sausio sudarytoms sutartims iki 300 eurų per metus susigrąžinti leidžianti lengvata galios dar 10 metų – iki 2035-ųjų.

VDU draudimo įmokų bazei skaičiuoti

Vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU) dydis, taikomas apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei apskaičiuoti, sieks beveik 2109 eurus. Dėl padidėjusio VDU „Sodros“ lubos bus taikomos pajamoms iš darbo santykių, viršijančioms 126 532 eurus per metus, o individualios veiklos atveju – „Sodros“ įmokos bus skaičiuojamos nuo apmokestinamųjų pajamų, neviršijančių 90 681 euro per metus. 32 proc. GPM progresinis tarifas pajamoms iš darbo santykių bus taikomas nuo 126 532 eurų (60 VDU).

Privalomasis sveikatos draudimas

Didėjant MMA iki 72 eurų auga mėnesio įmoka savarankiškai mokantiems privalomojo sveikatos draudimo įmoką.

Pensijos

Vidutinė senatvės pensija didėja maždaug 12 proc., arba 73 eurais iki 673 eurų. Turintiems būtinąjį stažą ji didėja 81 euru iki vidutiniškai 721 euro, o neturintiems – 42 eurais iki 422 eurų. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 628,5 tūkst. senatvės pensijos gavėjų. Valstybinės pensijos, kurias gauna 84 tūkst. žmonių, dėl indeksavimo didės 1,75 proc.

Senatvės pensijos amžius, būtinasis stažas

Nuo sausio ilgėja senatvės pensijos amžius ir būtinasis stažas pensijai gauti. 2025-aisiais į pensiją galės išeiti 64 metų 10 mėnesių sulaukę vyrai ir 64 metų 8 mėnesių sulaukusios moterys. Būtinasis stažas, lemiantis pensijos dydį, augs iki 34 metų.

Vienišo asmens išmoka

Vienišo asmens išmoka, mokama vienišiems neįgaliesiems ir pensinio amžiaus žmonėms, auga maždaug keturiais eurais – iki 42,29 euro. Šią išmoką gauna apie 230 tūkst.

Lošimai

Lošimams lošimo automatais ir nuotoliu, stalo lošimams, bingo, totalizatoriams, lažyboms, loterijoms bus taikomas 22 proc., arba 2 punktais didesnis mokesčio tarifas.

Elektra ir dujos 

Bendrovės „Ignitis“ visuomeninis elektros tarifas didėja maždaug 4 proc.: „standartinio“ vienos laiko zonos plano kaina sieks 20,5 cento už kilovatvalandę (su PVM) – 0,8 cento daugiau, dviejų laiko zonų: dieninės – 23,3 cento (0,8 cento daugiau), naktinės – 13,9 cento (0,6 cento daugiau). Visuomeninę kainą moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, kurie per metus suvartoja iki 1 tūkst. kWh elektros, – tokių šiuo metu yra apie 462 tūkst.

Gamtinės dujos daugiau jų suvartojantiems buitiniams vartotojams nuo sausio brangs 17–18 proc., o mažiausiai jų deginantiems – pigs beveik 6 proc., tačiau pastarieji mokės didesnę pastoviąją dalį. Pirmos grupės vartotojai (iki 300 kubų per metus) mokės 99 centų abonentinį mokestį (76,8 proc. daugiau) ir 99 centus už kub. metrą (5,7 proc. mažiau).

Antrajai vartotojų grupei (nuo 300 iki 20 tūkst. kubų dujų per metus) dujų kaina didėja 17 proc. iki 69 centų už kubinį metrą, o trečiajai (daugiau nei 20 tūkst. kubų) – 18,2 proc. –  iki 65 centų. Šie vartotojai ir toliau mokės 3,99 euro abonentinį mokestį.

Alkoholio, rūkalų, kuro akcizai

Dėl didėjančio akcizo brangs alus, vynas ir kiti alkoholiniai gėrimai bei tabako gaminiai: 0,5 litro vyno ir kitų fermentuotų gėrimų iki 8,5 proc. stiprumo brangs 7–10 centų, stipresnių – 13–21 centu, degtinės – 36 centais, 0,5 litro alaus – trimis-penkiais centais.

Iškastinio kuro akcizams bus taikoma anglies dioksido (CO2) dedamoji, dėl to akcizas benzinui augs 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui – 41,7 proc., suskystintoms automobilių dujoms – apie 22 proc.

Skaičiuojama, kad litras benzino pabrangs apie 6–7 centais, dyzelino – 13–16 centų, žymėto dyzelino – 3 centais, suskystintų dujų – 4 centais.

Atskaitymai įmonių automobiliams

Įsigalioja papildomi lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimai, jų vertę siejant su išmetamu CO2 kiekiu, todėl iš įmonių pajamų bus galima atskaityti jų įsigijimo kainos dalį iki 75 tūkst. eurų, jei CO2 emisija bus nulinė, iki 50 tūkst. eurų – jeigu CO2 kiekis sieks iki 130 g kilometrui, iki 25 tūkst. eurų – kai CO2 kiekis sieks 130–200 g, iki 10 tūkst. eurų – daugiau nei 200 g.

Šie ribojimai nebus taikomi, jeigu automobiliai naudojami tik nuomai, vairavimo mokymui ar transportavimui.

Lietuvos pašto tarifai

Neregistruoto standartinio iki 50 g laiško arba atvirlaiškio siuntimas Lietuvoje brangsta 45 centais iki 2 eurų, registruoto – 80 centų iki 2,8 euro, o 51–500 g – atitinkamai 70 centų iki 2,55 euro ir 80 centų iki 3,1 euro. Nuo 501 g iki 2 kg korespondencijos pristatymas brangsta 1,55 euro iki 4,4 euro, o registruotos – 1,8 euro iki 5,05 euro. Tokias lengvesnes siuntas (iki 500 g,) išsiųsti kainuos 2,55 euro daugiau – 3,45 euro.

Vidutinė į užsienį siunčiamų pašto siuntinių kaina didės 44 centais, pavyzdžiui, iki 20 g svorio laiškai ir atvirlaiškiai brangs apie 38 centais.

SIM kortelė

Įsigyjantieji naują išankstinio mokėjimo SIM kortelę nuo sausio privalės ją užregistruoti ir patvirtinti tapatybę. Registruoti bus galima keliais būdais: internetu, per elektroninę bankininkystę, „Smart-ID“ arba „Mobile ID“. Senų kortelių registruoti nereikės, tačiau jei kortelė bus pirkta šiemet, bet įdėta ir aktyvuota 2025 metais, ją teks registruoti. 

Bankų paslaugų krepšelis

Pagrindinės mokėjimų sąskaitos paslaugų krepšelio kaina mažėja trečdaliu – iki 1 euro, nepasiturintiems bus taikoma 50 proc. nuolaida. Turint šį krepšelį bus galima išsiimti 800 eurų grynųjų pinigų, atlikti 15 mokėjimo pervedimų. 

Investicinė sąskaita

Įsigalioja investicinė sąskaita – jos lėšas bus galima naudoti tik investicijoms į finansinius produktus: akcijas, obligacijas, fondus, Vyriausybės taupymo lakštus. Gyventojų pajamų mokestis bus mokamas tik nuo gautos investicinės grąžos, kuri bus panaudojama ne reinvestavimui, o išimama iš sąskaitos.

Komandiruotpinigiai

GPM neapmokestinama visa komandiruočių į užsienį dienpinigių suma, jeigu darbuotojo darbo užmokestis lygus arba didesnis nei 1713 eurų, o valandinis atlygis – 10,48 euro.

Šildymo kompensacijos

Gyventojams kompensuojama šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir dviejų valstybės remiamų pajamų dydžių (442 eurų) kiekvienam šeimos nariui arba trijų dydžių (663 euro) vienam gyvenančiam asmeniui. 

Lengvata būstui

Valstybės subsidija jaunoms šeimoms įsigyti būstą diferencijuojama pagal vaikų skaičių šeimoje: 10 proc. (iki 87 tūkst. eurų paskolos)  sumos šeimoms, auginančioms du vaikus – 12,5 proc., o tris – 15 proc. Maksimali subsidijos suma sieks 13,05 tūkst. eurų, o  įsigyjamo būsto maksimali vertė – 120 tūkst. eurų. Gavusioms subsidiją šeimoms teks deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame būste.

Kripto rinka

Įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) reglamentui dėl kripto turto rinkų, arba vadinamajam MiCA reglamentui, kripto turto sektorius tampa reguliuojamas ir prižiūrimas šalies centrinio banko, o rinkos dalyviai bus licencijuojami. Lietuvoje veikiančios kripto įmonės iki 2025 metų birželio 1 dienos privalės gauti Lietuvos banko leidimą toliau teikti paslaugas. 

Nuo 2025 m. sausio 1 d. taikomi „Sodros“ įmokų tarifai

SAVARANKIŠKAI DIRBANTIEMS ASMENIMS svarbu žinoti:

  • Vieno mėnesio PSD įmokos dydis – 72,45 EUR;
  • Įmokų tarifai savarankiškai dirbantiems išlieka tokie patys kaip ir 2024 metais.

Asmenys, kurie vykdo individualią veiklą, moka 19,5 proc. nuo 90 proc. apmokestinamų pajamų. Įmokų lubos – 43 VDU.

Asmenys, kurie vykdo veiklą pagal verslo liudijimą, moka 15,7 proc. nuo MMA.

Asmenys, kurie gauna autorinius atlyginimus arba pajamas pagal sporto ir atlikėjo sutartis iš to paties draudėjo, moka 20,95-22,21 proc. nuo atlygio pagal sutartis.

Parengta pagal:

<https://klaipeda.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/nauji-mokesciai-ismokos-ir-tarifai-2025-aisiais-svarbiausi-pokyciai-paliesiantys-kiekvieno-kisene-1206021>, žr. 2024-12-31 ir

<https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2449831/svarbiausi-pokyciai-nauji-mokesciai-ismokos-ir-tarifai-2025-aisiais> Nauji mokesčiai, išmokos ir tarifai 2025-aisiais: svarbiausi pokyčiai, paliesiantys kiekvieno kišenę. 2024-12-31 11:10. Sniegė Balčiūnaitė (BNS), žr. 2024-12-31.

<https://www.sodra.lt/aktuali-informacija-savarankiskai-dirbantiems>, žr. 2024-12-31.

___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

  DIENOS AKTUALIJA:

AR ŠVĘSDAMI NAUJUOSIUS 2025-uosius PRILYGSITE SENOVĖS ROMĖNAMS?

NEĮTIKĖTINA: GALIMYBĖ PUOTAUTI GULOMIS IR VEMTI PER TARPUS TARP SKRANDŽIO PRIKIMŠIMO GURMANIŠKU MAISTU  – SENOVĖS PASAULYJE TAI BUVO PIRMOJI IŠKOVOTA MOTERŲ TEISĖ BŪTI LYGIOMS SU VYRAIS

2024-12-31

Įsivaizduokite, jei norite, šlovingas šventines vaišes su per dideliu kalakutu, įdaru dviem būdais, šventiniu kumpiu ir mažiausiai pusšimčiu pyragėlių ir pyragų. Visa tai gali skambėti didingai – tai yra, kol neatsižvelgsite į ekstravagantiškus senovės Romos pokylių atvejus.

Romos aukštesniųjų klasių nariai reguliariai leisdavosi į prabangias, valandų valandas trunkančias puotas, kurios leido parodyti jų turtus ir statusą taip, kad nustelbtų visus ir viską aplink.

„Valgymas buvo aukščiausias civilizacijos veiksmas ir gyvenimo šventė“, – sakė Feraros universiteto Italijoje senovės filosofijos profesorius Alberto Jori.

Senovės romėnai mėgavosi saldžiais ir sūriais gaminiais. Lazanija, kaimiški trumpi makaronai, paprastai patiekiami su avinžirniais, taip pat buvo mėgstami medaus pyragai su šviežiu rikotos sūriu. Romėnai turėjo labia ypatingų pagardų. Vertingi pagardai buvo pagaminti paliekant žuvies mėsą, kraują ir žarnas fermentuotis induose po Viduržemio jūros saule. Buvo vartojama žvėriena, pvz., elniena, šerniena, triušiena ir fazanas, taip pat jūros gėrybės, pavyzdžiui, žalios austrės, vėžiagyviai ir omarai. Tai tik keletas brangių maisto produktų, kurie reguliariai buvo patiekiami Romos pokyliuose.

Tarp neįprastų Conte paruoštų receptų yra “Salsum sine salso”, išrastas garsaus Romos gurmano Marko Gavijaus Apicijaus. Tai buvo „valgymo pokštas“, skirtas nustebinti ir apgauti svečius. Žuvis buvo patiekiama su galva ir uodega, bet viduje ji buvo įdaryta karvių kepenėlėmis.

 

Kūno funkcijos

 

Valandas trunkantis pykinimas taip pat reikalavo netinkamo socialinio elgesio, kurį esamu metu laikytume nepalankiu elgesio būdu, kad būtų patenkinti tokie riebūs kūniški pasitenkinimai.

„Jie turėjo keistų kulinarinių įpročių, kurie neatitinka šiuolaikinio etiketo, pavyzdžiui, valgė gulėdami ir vėmimas tarp valgymo tarpsnių buvo įprastas“, – sakė Franchetti.

„Kadangi banketai buvo statuso simbolis ir trukdavo valandas iki pat gilios nakties, vėmimas buvo įprasta praktika, reikalinga norint skrandyje palikti vietos ir prisikimšti kuo daugiau maisto. Senovės romėnai buvo hedonistai, siekę gyvenimo malonumų“, – sakė Jori, kuris taip pat yra kelių knygų apie Romos kulinarinę kultūrą autorius.

 Gajaus Petroniaus Arbiterio literatūriniame šedevre „Satyricon“ užfiksuota ši tipiška pirmojo mūsų eros amžiaus vidurio Romos visuomenės socialinė dinamika su turtingo Trimalchio personažu, kuris liepia vergui atnešti jam „puodelį“, kad jis galėtų šlapintis. Kitaip tariant, kai gamta pašaukė, puotaujantieji nebūtinai eidavo į tualetą; dažnai pas juos ateidavo tualetas, vergų darbo dėka tai būdavo kasdienybė.

Taip pat buvo laikoma normalu, kad valgant pučia vidurius, nes buvo manoma, kad dujų įstrigimas žarnyne gali sukelti mirtį, sakė Jori. Skelbiama, kad imperatorius Klaudijus, valdęs nuo 41 m. po Kr. iki 54 m. po Kr., netgi išleido įsaką, skatinantį vidurių pūtimą prie stalo, remdamasis romėnų istoriko Suetonijaus „Klaudijaus gyvenimo“ raštais. Retkarčiais užsnūsti ir pasimėgauti greitu miegu tarp puotavimo etapų, suteikiant pilvui pertrauką, buvo įprasta.

 

Prietarai prie stalo

 

Romėnai taip pat buvo labai prietaringi. Viskas, kas nukrito nuo stalo, priklausė anapusiniam pasauliui ir neturėjo būti atgauta, baiminantis, kad mirusieji ateis ir sieks keršto, o druskos išpylimas buvo blogas ženklas, sakė Franchetti. Duoną reikėjo liesti tik rankomis, o kiaušinių lukštus ir moliuskus sulaužyti. Jei gaidys giedotų neįprastą valandą, tarnai buvo siunčiami jo atnešti, nužudyti ir greitai patiekti.

Pasak Franchetti, puota buvo būdas apsisaugoti nuo mirties. Banketai baigėsi besaikio gėrimo ritualu, kurio metu pietautojai diskutuodavo apie mirtį, kad primintų vieni kitiems gyventi visaverčiai ir mėgautis gyvenimu – trumpai tariant, carpe diem.

Laikantis šios pasaulėžiūros, stalo daiktai, tokie kaip druskos ir pipirų indeliai, buvo suformuoti kaip kaukolės. Anot Jorio, buvo įprasta prie vaišių pasikviesti mylimus mirusiuosius ir patiekti atskiromis lėkštėmis jiems maisto. Skulptūros, vaizduojančios mirusiuosius, sėdėjo prie stalo su gyvaisiais.

Vynas ne visada buvo geriamas tiesiogiai, o su kitais ingredientais. Vanduo buvo naudojamas alkoholio stiprumui atskiesti ir puotautojams leisti išgerti daugiau. Jūros vanduo buvo pilamas taip, kad druska išsaugotų vyno statines iš tolimų imperijos kampelių.

Net derva buvo įprasta medžiaga, maišoma su vynu, kuri laikui bėgant sumaišyta būdavo su alkoholiu.

Galbūt didžiausias pertekliaus simbolis – Epikūras Apicijus tariamai nusižudė, nes surengė per daug prabangių banketų, nulėmusių jo žlugimą. Tačiau jis paliko gastronominį palikimą, įskaitant garsųjį Apiciaus pyragą, pagamintą iš žuvies ir mėsos mišinio, pavyzdžiui, paukščių skeletų ir kiaulių krūtinėlių. Tai patiekalas, kurį šiandien gali būti sunku įsivaizduoti prie šiuolaikinių vaišių stalų.

MOTERYS ILGAI KOVOJO, KAD GALĖTŲ PUOTAUTI GULOMIS, KAIP IR VYRAI

„Vyrų horizontali valgymo padėtis buvo dominavimo prieš moteris simbolis. Romos moterys teisę valgyti su savo vyrais taip pat gulomis išsikovojo daug vėlesniame senovės Romos istorijos etape; tai buvo pirmasis jų socialinis laimėjimas ir pergalė prieš seksualinę diskriminaciją“, – paaiškino Jori.

Žinia, perteklius, nuolatinės pramogos, gyvenimas malonumuose, persivalgymas Senovės Romos baigtį paspartino. Tvirtinama, jog būtent dėl per didelių smagybių, amžinų puotų, hedonizmo pomėgio, perteklinio vartojimo didžiulė Romos imperija subyrėjo ir galiausiai žlugo, patirdama visišką nuopolį ir jos didybė daugiau niekada nebebuvo susigrąžinta.

Aleksandro Didžiojo karo pergalės ir imperijos teritorijos išplėtimas per kelis kontinentus baigėsi nuo pertekliaus ir gerovės degradavusiųjų imperijos gyventojų nuosmukiu bei pralaimėjimu visose įmanomose srityse.

Iliustracija "ŠTAI KOKS BUVO PATS PIRMASIS MOTERŲ IŠKOVOJIMAS LYGIŲ SU VYRAIS TEISIŲ SRITYJE: VALGYMAS GULOMIS", pateikta aukščiau kopija iš <https://www.reddit.com/r/ancientrome/comments/r86acm/banquets_in_ancient_rome_had_people_eating_while/?rdt=56372>, žr. 2025-01-01.

Parengta pagal: Lying down and vomiting between courses: This is how Ancient Romans would feast. By Silvia Marchetti, CNN. December 24, 2024. Internete: <https://edition.cnn.com/style/how-ancient-romans-feasted/index.html>, žr. 2024-12-31.

__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

 DIENOS AKTUALIJA:

UŽSIDIRBTI EUROPOJE PERSPEKTYVOS MIGLOTOS,

O IR LIETUVOJE ĮSIDARBINTI BUS VIS SUDĖTINGIAU

 2024-12-30

 

Užimtumo tarnyba prie LR SADM 2024-12-30 praneša, jog artimiausių trijų mėnesių darbo rinkų ateitį prognozuojantis Europos darbo rinkos barometras teigiamų ženklų nerodo. Prasčiausias artimiausių mėnesių prognozes numato Islandija, Lietuva ir Austrija. Čia barometras svyruoja tarp 95 ir 96,6 balų. Austrijoje numatomas didžiausias nedarbo augimas, Lietuvoje – užimtumo mažėjimas.

Pagrindinis valstybinių užimtumo tarnybų tinklo bei Užimtumo tyrimų instituto (IAB) rodiklis gruodį sumažėjo 0,1 balo ir liko neigiamoje zonoje – 98,9. Lietuvoje numatoma dar sudėtingesnė situacija.

„Europos valstybinės užimtumo tarnybos nenumato darbo rinkos žlugimo ženklų, bet nedarbas ir toliau augs“, – aiškino EnzoWeberis, IAB prognozių vadovas.

Nedarbo perspektyvas rodantis komponentas gruodį mažėjo 0,2 balo ir siekia 97,7. Praėjusį mėnesį ant neutralios ribos atsidūręs užimtumą prognozuojantis komponentas šiek tiek didėjo (+0,2) ir krypo į teigiamą zoną – 100,2 balo.

Gruodį barometras didėjo tik Bulgarijoje, Kipre, Lenkijoje ir Šveicarijoje. Kitose šalyse didesnių svyravimų nenumatoma, o darbo rinkų perspektyvos išliks miglotos.

Europos darbo rinkos barometras yra pagrindinis mėnesio rodiklis, pagrįstas 17 vietinių ar regioninių valstybinių užimtumo tarnybų apklausa. Tyrimą nuo 2018 metų birželio kartu vykdo užimtumo tarnybos ir Užimtumo tyrimų institutas. Barometro A komponentas rodo artimiausių trijų mėnesių nedarbo rodiklių raidą, atsižvelgiant į sezoniškumą. Tuo tarpu B komponentas prognozuoja užimtumo tendencijas. Nedarbo ir užimtumo komponentų vidurkis sudaro bendrą barometro vertę, o pastarasis pateikia darbo rinkos raidos perspektyvą. Barometro skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). Pirmiausia yra nustatomas kiekvienos projekte dalyvaujančios užimtumo tarnybos barometro balas. Tuomet pagal nacionalinių balų svertinį vidurkį apskaičiuojamas ir Europos darbo rinkos barometras.


_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

 2024-ieji mums buvo dosnūs!

NVO labdaros ir paramos fondo

“Jaunasis tyrinėtojas” 2021-2024 m.

įvykdyti ir koordinuoti tarptautiniai projektai

 

 _______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

DIENOS AKTUALIJA:

KOKIA VISO TO SĄSKAITA IR KAS UŽ TAI MOKA?

AR 2025 METAIS DIDINAMŲ PENSIJŲ, PAŠALPŲ, KOMPENSACIJŲ, PINIGŲ, SKIRIAMŲ VAIKAMS IR NAŠLAIČIAMS BEI MINIMALIOS ALGOS AUGIMO TEMPO NEUŽGOŠ AUGANTI INFLIACIJA?

 2024-12-25

 

Lyg ir nieko kardinaliai naujo nebus ir 2025 m.

Lietuvos visuomenė sensta.

Lietuvos darbo rinkoje mažėja darbingų ir rezultatyviai, našiai gebančiųjų dirbti asmenų.

Maža to, mažėja asmenų iš visų amžiaus kategrorijų, pradedant nuo mažamečių vaikų, moksleivių, studentų ir baigiant darbingo amžiaus žmonėmis bei senatvės pensininkais, kurie apskritai pajėgūs nors ką mokytis, įsisavinti, sukurti ar atlikti net primityvią užduotį, pavyzdžiui, pasirūpinti asmens higiena bent minimaliai.

Lietuva praranda konkurencinį pranašumą, kurį iki šiol beveik vieną vienintelį ir teturėjo: pusvelčiui ir neretai eksploatacinėmis sąlygomis dirbančias moteris ir dirbti nuo paauglystės pradedančius vaikus iš nepasiturinčiųjų šeimų ar našlaičius bei asmenis su negalia, kuriems nė darbo stažo Lietuvoje neužskaito iš viso, jei šie dirba ir neužsidirba daugiau nei vidutinis atlyginimas per mėnesį.

Išlaikytinių ir nedarbingųjų armija nestabdomai augs, kaip ir nemažės poreikis vien smagintis, viską gauti už dyką, be jokių net minimaliausių pastangų.

Svarbu tik viena.

2025 metais didinamų pensijų, pašalpų, kompensacijų, pinigų, skiriamų vaikams ir našlaičiams, bei minimalios algos augimo tempą sparčiai kylanti infliacija vargu ar viršys.

Senjorai galės pasidžiaugti sotesniu kąsniu ir pinigėliais, paimtais iš vis didėjančios valstybės skolos bei niekaip nestabdomo pačių silpniausiųjų visuomenės narių išnaudojimo, kuris neretai yra žiauresnis bei akiplėšiškesnis nei vergovės ar baudžiavos laikais į galimai visišką liūną smengančioje begalinių fiestų ir bordelių nutratytoje Lietuvoje 2024 / 2025 metų sankirtoje.

 

KĄ PRANEŠA VALDŽIA?

 

2024-12-19 LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM) paskelbė, jog jau patvirtinti 2025 metų Valstybės, savivaldybių bei „Sodros“ biudžetai, augs senatvės, negalios ir netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia, vienišo asmens išmoka, didės ir minimali alga, tačiau mokesčiai ir įmokos nesikeis, išskyrus tuos, kurie susieti su minimalia mėnesine alga.⸎

Šią džiuginančią žinią iš karto verta tikrinti ir palyginti pirmiausia su infliacijos prognozėmis 2025-iesiems metams.

2024-12-19 Lietuvos bankas paskelbė pranešimą „Lietuvos ekonomikos raida ir perspektyvos”, kur prognozuojama, esą, vidutinė metinė bendroji infliacija 2024-aisiais sudariusi 0,8, 2025-aisiais sudarys 2,3, o 2026-2027 m. – 2,6 proc.

Lietuvos banko analitikų teigimu, “prognozuojamu laikotarpiu darbo sąnaudos tebebus tarp svarbiausių bendrąją infliaciją didinančių veiksnių, nes numatoma, kad darbo užmokestis ir toliau nemenkai kils. Bendrąją infliaciją taip pat didinančiai veiks pamažu gerėsianti tarptautinė ekonominė aplinka, augsiančios kai kurių energijos žaliavų (pvz., dujų) kainos, didėsiantys netiesioginiai mokesčiai” (LB pranešimo 3 p.).

SADM paskelbė, jog nuo 2025 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 1038 eurų, t. y. 114 eurų arba 12 proc., palyginti su 2024 m. MMA. Minimalusis valandinis atlygis nuo 2025 m. pradžios didinamas iki 6,35 euro vietoje dabar nustatyto 5,65 euro. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,70 eurų, arba taip pat apie 12 proc.

MMA uždirbančiųjų pajamos atskaičiavus mokesčius kitąmet paaugs 69 eurais ir sieks 777 eurus „į rankas“. Tai yra daugiau, nei preliminariai prognozuojama 2025 metų santykinė skurdo rizikos riba – 732 eurai. MMA vidutiniškai gauna apie 25 tūkst. dirbančiųjų nekvalifikuotą darbą.

Taigi, matome, jog pagal prognozuojamą infliacijos augimą, MMA augimas bus spartesnis ateinančiais metais.

 

DIDĖS PENSININKŲ IR ŽMONIŲ SU NEGALIA PAJAMOS

 

2025 metais vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 73 eurais ir pasieks 673 eurus. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, – 81 euru ir sieks 721 eurą. Paskaičiavome, jog augimas bus 12-13 proc. 2024 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.

Prognozuojame, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą – 49,4 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“ ir pamažu artės link tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos gaunamos į rankas.

Palyginę su prognozuojamu infliacijos augimu, nesunkiai nustatome, jog pensijų augimas bus spartesnis ateinančiais metais.

Be to,  dar ir vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 42,29 euro (šiemet – 38,23 euro).

 

SOCIALINĖS IŠMOKOS BUS DOSNESNĖS

 

Nuo 2025 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka sieks 70 eurų vietoje 55 eurų, šalpos pensijų bazė – 248 eurus vietoje 197 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 208 eurus vietoj 165 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis – 221 euras vietoje 176 eurų.

2025 m. vienkartinė išmoka gimus vaikui bus 770 EUR. Vaiko pinigai, mokami kas mėnesį, sieks 122,50 EUR. Gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka bus 194,60 EUR, augimas, palyginti su 2024 m., 27 proc.

Vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams bus 5250 EUR.

Parama mokinio reikmėms įsigyti nepasiturinčioms šeimoms sieks 140 EUR.

Laidojimo pašalpa 2025 m. bus 560 EUR, ji 120 EUR didesnė nei 2024-aisiais.

 

ŠALPOS NAŠLAIČIŲ PENSIJA BUS 124 EUR

 

Nuo 2025 m. sausio 1 d. šalpos pensijų bazė didės iki 248 eurų.

Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 25,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 114,75 eurų (šalpos negalios pensija asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo iki 24 m. amžiaus, taip pat šalpos negalios pensija vienam iš daugiavaikių tėvų, netekusiam 100 procentų dalyvumo, bei šalpos negalios pensija 15 metų žmones su negalia slaugiusiems asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo).

Tai palies apie 64 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės turinčius negalią suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

 

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ AUGIMAS: MOKAMA BUS NUO 540,80 EUR IKI 124,80 EUR KAS MĖNESĮ

 

Nuo 2025 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 208 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis arba trečio ar ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 107 tūkst. asmenų.

 

45 EURAIS AUGS IR VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ (VRP) DYDIS

 

Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 45 eurais, jis pasieks 221 eurą. VRP aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, pavyzdžiui, šildymo kompensaciją, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.  ⸎

 

KĄ IŠTIES REIŠKIA ŠIOS DŽIUGINANČIOS VALDŽIOS SKELBIAMOS ŽINIOS?

 

2025 metais didinamų pensijų, pašalpų, kompensacijų, pinigų, skiriamų vaikams ir našlaičiams, bei minimalios algos augimo tempą sparčiai kylanti infliacija vargu ar užgoš.

Bet ar jums neprimena visa ši situacija laikotarpio prieš I Pasaulinį karą, kada pertekliaus laikotarpį pakeitė brutalus visuotinio susinaikinimo periodas ir mokyti dirbti bei užsidirbti teko po to veltėdžius patalpinus į tam skirtas specialias perauklėjimo vietas?

 

⸎ Šaltinis: Patvirtintas 2025 metų biudžetas: padidės dirbančiųjų pajamos, senjorai sulauks didesnių pensijų, ūgtels ir kitos išmokos. 2024-12-19. <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/patvirtintas-2025-metu-biudzetas-padides-dirbanciuju-pajamos-senjorai-sulauks-didesniu-pensiju-ugtels-ir-kitos-ismokos/2024-12-19>, žr. 2024-12-23.

__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________-

 

2024-12-19 aktualijos:

APIE TAI, KAIP VOVERĖS TAPO OPORTUNISTĖMIS

rasite čia: <https://www.leidinyssau.lt/idomu/>

REKETO VENGIMO ABC

išsamiau yra čia: BVK News <https://www.leidinyssau.lt/humoras/>

DIENOS AKTUALIJA:

NUOSTABIAUSIAS METŲ LAIKAS:

NELIKO PUVĖSIŲ IR DVOKIANČIŲ DALIŲ

2024-12-17

Iliustracija žemiau: Kraštovaizdis išvalytas. Esamu metu jų neliko. Jos aplinkos nepuošia, smirdi, yra peraugusios, gličios, o galiausiai sutrešta, neišsilaiko vertikaliai ir nudrimba, iki patekimo į sąvartyną būna apniktos parazitų.

 

Būtent. Tai nuostabiausias metų laikas.

Tas lūkestis gražiausių metuose švenčių ir laiko, kada galų gale ims ilgėti diena ir tamsos vis mažės žingsnis po žingsnio iki kol lygiai po pusmečio bus kitas stebuklingas metas – trumpiausia naktis birželį.

Ir kaip nepasidžiaugti: neliko Dalių. Puvo, puvo ir supuvo, sutrešo, virto ant šono ir liko išmestos lyg šiukšlės ten, kur joms vieta – į komposto duobes ar bent jau šiukšlių konteinerius biomasei sugedusiai surinkti.

Netinka Dalėms būt Lietuvoje, jos smirdi. O lietuviai, žemaičiai tokių nemėgsta. Kad nemėgsta, būtų per švelnus žodis.

Dalė yra šlykšti. Ji smirdi, greitai supūna. Neretai yra kreiva, sulinkusi, sušniurkšta idiotės galvele.

Balys Sruoga „Apyaušrio Dalioje“ gražiai ir taktiškai parašė, kur Dalių vieta.

Šiomis dienomis nuaidėjus šokėjų temai vieno naujo ministro kontekste, neblogai prisiminti, kur tas „šokėjas“ Lietuvoje laikė, kur buvo jų vieta. Ne, ne todėl, kad lietuvė niekada nesidarko, nešoka nuoga ir niekada negimdo vaikų svetimtaučiams. Niekada.

Todėl Dalė Lietuvoje yra sinonimas šiukšlės. Tokios šiukšlės, iš kurios lietuviai tiesiog tyčiojasi prieš tai ją, lyg puvėsį, apmėtę dvokiančiomis šiukšlėmis ir džiaugdamiesi, kad pasmirdėjo kiek, supuvo ir atsirado proga ją išmesti sezonui pasibaigus.

Pigios šliundros sinonimas yra lietuviui žodis „dalė“.

Kur jau ten taikliau bepasakysi.

Lotyniškai „dahlia“ yra jurginas. Kadangi H raidė netariama, taip ir yra: Lietuvos oro sąlygomis tos dalės pradvisusios savo dieneles baigia sąvartyne.

Todėl – valio!

Perpuvusios “Dalės“ iš mūsų kraštovaizdžio pašalintos šaltuoju metų laiku.

Bet vos tik kitą sezoną iš gumbų atauginamos naujos smirdūnės, žiūri ir stebiesi: vis dar yra glušpetrių, kurios mėgina auginti pūnančias „dales“, kurios svetimos mūsų aplinkai, smardina ją ir tikrai darko vaizdą tomis peraugusiomis galvomis ir pajuokos vertais stiebais.

Žinia yra ta, kad tas supuvėles „dales“, buvusias šokėjėles, narkašėles, kurios niekada nebepasveiks, mielai priglaudžia ir Santaros klinikos. Dažnu atveju pravalo puvėsius tam kartui, kad visiškai nepersmirstų ir neperpūtų.

Nes kitaip juk nebus iš ko juoktis ir ant ko nusispjauti atsikrenkštus kitą sezoną.

_____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Iliustracija aukščiau: Tūkstantmečius gyvuojanti tiesa --- gyvatės traiškomos ir tik po to, kai tas darbas užbaigiamas, atsiranda suvokimas, jog grožis, paprasčiausiai sutraiškęs gyvates, išgelbės Pasaulį net basomis kojomis.

 

DIENOS AKTUALIJA:

PROAKTYVI VEIKLA GYVAČIŲ TRAIŠKYMO METUI ARTĖJANT

2024-12-15

 

Drąsiai galime pasidžiaugti nuostabiais 2024-aisiais, tai yra, Drakono metais pagal Rytų horoskopą.

O jau nuo 2025 m. sausio 29 d., tikėtina, prasidėsiantys vadinamieji Gyvatės metai, nebebus tokie daugeliui sėkmingi, kaip šie, kada rinkimai vijo rinkimus, ir net kukli valytoja ar kiemsargė, slaugytojos padėjėja, prekybos centro kasininkė galėjo sau leisti kartu su būriu anūkų ir keliomis marčiomis bei gausia dukters šeima atostogauti saulėtoje Turkijoje, kur viskas įskaičiuota, ir pati viena padengti to gausaus artimųjų būrio atostogų užsienyje išlaidas.

2025-aisiais daug kam teks apriboti savo apetitą visomis prasmėmis, o nuostabūs 2024-ieji liks prisiminimuose kaip kažkas nepaprasto, stebėtino ir neįtikėtino.

Atminkime, kokie bjaurūs buvo 1989-ieji, o kokie atgrasūs buvo 1941 arba  1953, 1965 metai, taip pat tai buvo Gyvatės metai pagal Rytų horoskopą. Kokie nykūs buvo ir 2013-ieji, beje, tai irgi Gyvatės metai, aišku taip pat visiems: buvo tik ką pasibaigusi Pasaulinė finansų krizė, Lietuvoje Seimo ir valdančiųjų iš tuometinės LR Vyriausybės nutarimu biudžeto pinigai, išmokos, pensijos, visų rūšių paramos buvo atimtos net iš našlaičių ir daugiavaikių motinų bei neįgaliųjų asmenų ir ligonių.

Kas 12 metų pasikartojantys metai, vadinami Gyvatės vardu, yra tiek prasti, kad net išsamiau aptarinėti to neverta.

Todėl rūpestingai apibendrinkite, įvertinkite šių 2024-ųjų metų privalumus, pasiekimus, didesnes ar mažesnes pergales ir sukauptą patirtį.

Juk ne veltui Drakono metais milijardinė kinų tauta kiekvienoje šeimoje stengiasi susilaukti vaiko, jei tik tai įmanoma, o jei tas išskirtinis laikas pražiopsotas, išmintingieji kinai linkę ir palaukti dar 12 metų iki kitų Drakono metų 2036-aisiais, kad tik negimtų vadinamieji "gyvatukai".

Post scriptum

Išsamiau šliužų tema skaitykite Humoro skiltyje apie Vilniaus padugnes, pavyzdžiui, Antakalnio ir Švyturio gatvėje Vilniuje kadaise šliaužiojusią išprotėjusią medikę Snieguolę Suskytę, nomenklatūrinio tarybinių laikų subinlaižio prisitaikėlio be stuburo negabaus kliedinčio be sustojimo nuo gimimo patologiškai pasiligojusio rašytojo-keverzotojo M. Suskio, išmelžusio iš tarybinės Lietuvos aferizmo keliu virš milijono rublių, dukrą,  ir dvokiančią idiotę narkomanę Aidą bei jos motiną kalę buldogą Dalę iš Personalo skyriaus Mū-Mū universitete, vadinamame "Asilų šūle" čia:

<https://www.leidinyssau.lt/humoras>.

 ____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

 

DIENOS AKTUALIJA:

GREITAI --- YRA LĖTAI, BET BE PERTRAUKŲ

2024-12-14

Informacija žemiau

 <https://www.leidinyssau.lt/fondas/>

TAKE A LOOK / ŽVILGĖK

12 December, 2024

 

It was implemented the Nordplus Adult project “Take a look”, ref. No. NPAD-2024-PV/10038, in Lithuania, on 8 / 12 December, 2024.

This project of preparatory visit was coordinated by Lithuanian NGO the fund of charity and support “Young researcher”.

Expected result was achieved and the future Nordplus Adult project application was prepared for the submission.

Nordplus is the largest educational programme within the Nordic Council of Ministers and funded by the Nordic and Baltic countries.

This program is dedicated to improving the quality of education and science and introducing innovations.

 

<https://www.leidinyssau.lt/fondas/>

 2024 m. gruodžio 12 d.

 

2024 m. gruodžio 8 / 12 d.  įgyvendintas „Nordplus Adult“ projektas „Take a look “, ref. Nr. NPAD-2024-PV/10038.

Šį parengiamojo vizito projektą koordinavo Lietuvos nevyriausybinė organizacija labdaros ir paramos fondas „Jaunasis tyrinėtojas“.

Parengiamojo vizito metu sukurtas naujas „Nordplus“ projektas, kuris teikiamas projektų paraiškų atrankai.

„Nordplus“ yra didžiausia švietimo programa Šiaurės Ministrų Taryboje, ji finansuojama Šiaurės ir Baltijos šalių.

Ši programa skirta švietimo ir mokslo kokybės gerinimui bei inovacijų diegimui.

____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

 

DIENOS AKTUALIJA, ARBA RUOŠIAMĖS 2024-ųjų

GRUODŽIO 13-ajai:

KLUIKA UŽ VAIRO, O MINISTRU GALIMAI TAPO NARKODILERIŲ VADUKAS, ORGANIZUOSIANTIS NARKOTIKŲ PLATINIMO LOGISTIKĄ TARPTAUTINIU MASTU MARŠRUTU PAVILNYS - PIETŲ KORĖJA - PAVILNYS IR JŪS NĖ NECYPTELĖSITE, BET GALĖSITE SUSISKAIČIUOTI SAVO SAVIŽUDŽIUS VAIKUS IR ANŪKUS

2024-12-12

Išsamiau rasite čia:

2024-12-12 BVK naujiena:

KAS LIGŲ DAUG TURI, MAŠINA VAŽIUOJA, O KAS LIGŲ NETURI, ŠALIGATVIAIS ŽYGIUOJA, ARBA KLUIKA UŽ VAIRO, <https://www.leidinyssau.lt/humoras/>

ir dar čia, šioje skiltyje "Info" žemiau:

PENKTADIENIS, 13-OJI DIENA –ATSARGUMAS NIEKADA NEKENKIA. 13-oji mėnesio diena, penktadienis, šiemet rugsėjį ir gruodį 2024-09-12 / 13, <https://www.leidinyssau.lt/info/>

______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

 

IKIŠVENTINĖ AKTUALIJA:

KAIP IR KADA BUS MOKAMOS PENSIJOS IR IŠMOKOS

PENSIJOS IR IŠMOKOS GYVENTOJAMS – IKI ŠVENČIŲ, O NUO SAUSIO MĖNESIO KAI KUR BUS KITAS PENSIJŲ PRISTATYMO Į NAMUS PASLAUGOS TIEKĖJAS

2024-12-05

 

Išmokų mokėjimo kalendorius – GRUODIS

 

Vaiko priežiūros: už lapkritį – nuo gruodžio 16 d.; už gruodį – nuo gruodžio 27 d.

Nedarbo: nuo gruodžio 20 d.

Vaiko išlaikymo: nuo gruodžio 23 d.

Ilgalaikio darbo: per 10 d. d. nuo sprendimo priėmimo dienos.

Ligos: per 17 d. d. nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo.

Motinystės: per 17 d. d. nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo.

Tėvystės: per 5 d. d. nuo tėvystės atostogų pabaigos.

Šalpos: per kredito įstaigas – nuo gruodžio 12 d.; pristatymas į namus (Lietuvos paštas, „Bastaras“, „Rausida“) – gruodžio 10–23 d.; atsiėmimas Lietuvos pašte – gruodžio 10–26 d. (atsižvelgiant į pašto skyrių darbo laiką per šventes).

Pensijų anuitetų: gruodžio 23 d.

Išankstinės senatvės pensijos: nuo gruodžio 20 d.

 

Pensijų mokėjimo kalendorius – GRUODIS

Swedbank:

  • 10 mėn. dieną – gruodžio 10 d.
  • 11 mėn. dieną – gruodžio 11 d.
  • 12 mėn. dieną – gruodžio 12 d.

Šiaulių bankas:

  • Vilniaus, Šiaulių, Alytaus regionų gyventojams – gruodžio 9 d.
  • Kauno, Klaipėdos, Mažeikių, Utenos regiono gyventojams – gruodžio 10 d.
  • Marijampolės, Šilalės, Panevėžio regionų gyventojams – gruodžio 11 d.

Luminor bank (buvęs DnB):

  • Vilniaus, Kauno, Alytaus, Marijampolės, Šiaulių regionų gyventojams – gruodžio 9 d.
  • Klaipėdos, Šilalės, Mažeikių regiono gyventojams – gruodžio 10 d.
  • Utenos, Panevėžio regionų gyventojams – gruodžio 11 d.

SEB:

  • Vilniaus, Klaipėdos, Šilalės, Mažeikių regionų gyventojams – gruodžio 9 d.
  • Kauno, Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos regionų gyventojams – gruodžio 10 d.

Urbo bankas, Citadele, Luminor bank (buvęs Nordea), kitos kredito, mokėjimo įstaigos – gruodžio 10 d.

Atsiėmimas Lietuvos pašte: gruodžio 10–26 d. (atsižvelgiant į pašto skyrių darbo laiką per šventes).

Pristatymas į namus: gruodžio 10–23 d.

 Svarbu!

Tiems, kam pensija pirmą kartą paskirta po 2012 m. vasario 29 d. ir gavėjai, kuriems pensijos 2011 m. gruodį arba 2012 m. rugsėjį mokėtos 27–28 d.:

  • gruodžio 16 d. – Vilniaus regiono gyventojams.
  • gruodžio 17 d. – Kauno, Alytaus, Marijampolės regionų gyventojams.
  • gruodžio 18 d. – Klaipėdos, Panevėžio, Mažeikių, Šilalės, Utenos, Šiaulių regionų gyventojams.

“Sodra” 2024-11-29 paskelbė, jog išmokos, pensijos gyventojus pasieks dar iki švenčių.

Visas pensijas ir daugumą periodinių išmokų „Sodra“ išmokės dar prieš šventes. Vaiko priežiūros išmokų gavėjai gruodį gaus dvi išmokas. Visos kitos „Sodros“ išmokos ar pensijos nebus mokamos du kartus – jos pasieks gavėjus įprasta tvarka.

Tėvai, globėjai ar seneliai, kurie augina vaikus iki dvejų metų ir gauna vaiko priežiūoros išmokas, šį mėnesį jas gaus du kartus. Gruodžio 16 d., kaip įprasta, bus išmokėtos lėšos už lapkritį, o mėnesio pabaigoje, gruodžio 27 d., bus pervestos išmokos už gruodį.

Dėl to sausio mėnesį vaiko priežiūros išmoka už gruodį nebebus mokama, o kita išmoka gavėjus pasieks vasarį.

Pensijos gruodį bus mokamos įprastu grafiku – tiems, kas jas gauna pavedimu į sąskaitas, priklausomai nuo pasirinkto banko, mokėjimai prasidės nuo gruodžio 10 d. ir bus vykdomi iki gruodžio 18 d. Išankstinės senatvės pensijos bus mokamos nuo gruodžio 20 d. 

Gavėjai, atsiimantys pensijas ir šalpos išmokas Lietuvos pašte, galės tai padaryti nuo gruodžio 10 iki 26 d., įvertindami pašto skyrių darbo laiką per šventes. Tie žmonės, kuriems pensijos pristatomos į namus, jas gaus įprastomis pristatymo dienomis – nuo gruodžio 10 d. Šį mėnesį visos pensijos bus pristatytos iki švenčių. 

Įvairių rūšių socialinio draudimo ir valstybines pensijas Lietuvoje kas mėnesį gauna virš milijono žmonių. Daugiausia yra senatvės pensijos gavėjų – 626,5 tūkst. Jiems kas mėnesį išmokama per 370 mln. eurų.

Pensijų anuitetų išmokos pasieks gavėjų sąskaitas gruodžio 23 d. Šiuo metu pensijų anuitetus gauna 4 100 gyventojų, jiems kas mėnesį mokama vidutiniškai 64 eurų dydžio išmoka. Didžiausia mėnesio išmoka – 355 eurai.

Gruodžio 23 d. bus išmokėtos ir vaiko išlaikymo išmokos, kurios skiriamos vienam iš tėvų ar globėjui, jeigu vaikui vienas iš tėvų ar abu tėvai nemoka priteistų alimentų. Kas mėnesį vaiko išlaikymo išmoką gauna apie 20 tūkst. gavėjų. 2024 metais vaiko išlaikymo išmokos dydis yra 99 eurai.

Nedarbo išmokos pradedamos mokėti gruodžio 20 d. ir bus išmokėtos iki mėnesio pabaigos. Šiuo metu nedarbo išmokas gauna apie 80 tūkst. žmonių, bendra išmokų suma siekia apie 40 mln. eurų per mėnesį.

Kitų išmokų mokėjimo grafikas priklauso nuo to, kada gyventojui paskirta išmoka. Motinystės išmoka išmokama per 17 darbo dienų nuo prašymo su visais dokumentais pateikimo. Tėvystės išmoka – per 5 darbo dienas nuo tėvystės atostogų pabaigos.

Ilgalaikio darbo išmoka pasiekia gavėją per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Ligos išmoka pradedama mokėti ne vėliau kaip per 17 darbo dienų nuo prašymo ir visų dokumentų gavimo. Prašymą ligos išmokai skirti galima pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojui. Vieną kartą pateiktas neterminuotas prašymas galioja visiems ateities ligos atvejams ir vienus metus atgal. Jį galima pateikti bet kuriuo metu, nebūtina laukti, kol susirgsite.

Jei žmogus serga ar šeimos narį slaugo ilgiau nei dvi savaites, ligos išmoka įprastai mokama kas 14 dienų. Spalį ligos išmoką gavo 105 tūkst. gavėjų, jiems iš viso išmokėta apie 50 mln. eurų.

 

Nuo sausio kai kur keisis pensijų pristatymo į namus paslaugos tiekėjas

 

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024-12-05 pranešė, jog pensijos ir kitos „Sodros“ išmokos, kurios pristatomos į namus, arba kurias gavėjai atsiima Lietuvos pašte, mokamos pateikus galiojantį asmens dokumentą. Todėl gyventojai gaunantys pensijas namuose arba pašte turėtų pasitikrinti, ar jų asmens dokumentai galioja. Jei dokumento galiojimas pasibaigęs, būtina pasirūpinti nauju. Tai aktualu ir žmonėms, kurie pagal įgaliojimą atsiima išmokas už savo artimuosius.

Pensijos ir šalpos išmokos pristatomos į namus bei išmokamos Lietuvos pašte kiekvieno mėnesio 10-26 dienomis. Atvykęs į namus pensijas pristatančios bendrovės darbuotojas paprašo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę. Svarbu, kad šio dokumento galiojimas nebūtų pasibaigęs. Gavus pensiją, reikia pasirašyti išmokos išmokėjimo kvite.

Gaunant pensiją banko pavedimu, asmens dokumento galiojimas nėra tikrinamas kiekvieną mėnesį – pensija pervedama automatiškai į gavėjo sąskaitą.

Išmokos gavėjas taip pat gali įgalioti kitą asmenį gauti jo išmoką. Atsiimant pensiją ar išmoką už kitą asmenį, reikia turėti įgaliojimą, kuris yra tinkamos formos, numato teisę gauti įgaliotiniui skirtas pinigų sumas ir kurio galiojimo terminas nepasibaigęs.

Kai išmokos gavėjui įstatymų nustatyta tvarka paskiriamas globėjas, išmoką gali atsiimti globėjas, pateikęs savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir teismo nutartį ar mero sprendimą, kuria jis paskirtas išmokos gavėjo globėju.

Pensijas ir kitas išmokas į namus šiuo metu gauna apie 120 tūkst. žmonių.

Nuo sausio kai kur keisis pensijų pristatymo į namus paslaugos tiekėjas. Širvintose, Kaune, Druskininkuose, Vilkaviškyje, Klaipėdoje, Kretingoje, Skuode, Anykščiuose ir Molėtuose pensijas pristatys kitos bendrovės nei iki šiol. Visose kitose savivaldybėse pokyčių nebus.

Net ir tuose regionuose, kuriuose pasikeis pensijas pristatantys darbuotojai, pensijos ir toliau bus pristatomos tokia pat tvarka, kaip ir anksčiau.

 Šaltiniai:

Apie išmokų mokėjimo datas skaitykite čia: <https://www.sodra.lt/lt/naujienos/sodros-kalendorius-29>, žr. 2024-12-05.

 Apie tikslias išmokų datas rasite čia: <https://www.sodra.lt/lt/naujienos/sodros-pensijos-ir-ismokos-pasieks-gyventojus-dar-iki-svenciu>, žr. 2024-12-05.

Apie tikslias išmokų ir pensijų atsiėmimą rasite čia: <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/pensiju-ir-ismoku-atsiemimas-svarbu-tureti-galiojanti-asmens-dokumenta-250970>, žr. 2024-12-05.

 _________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

DIENOS AKTUALIJA:

Pensijų srityje pokyčiai: galimai iš naujo vertins stažą

 2024-12-05

 

Gruodžio 5 d., ketvirtadienį, LR Seimas svarstys būsimos Vyriausybės programą, kurioje nemažai dėmesio skiriama ir pensijoms, jų kaupimui ir skaičiavimui.

Šiuo metu pensijos indeksuojamos atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo – algų ir darbuotojų sandaugos – pokytį. Paprastai kalbant, net jeigu algos padidėtų, bet darbuotojų skaičius sumažėtų, tuomet užmokesčio fondas augtų lėčiau, tad ir pensijos būtų indeksuojamos lėčiau.

Naujojo valdžia žada pagrindinę pensijos dalį priartinti prie tokios sumos, kurios užtektų patenkinti minimaliems poreikiams. Norint šį tikslą pasiekti, prie mažesnių pensijų reikės pridėti bent 151 eurą. Kita vertus, žadama pensijų skaičiavimą pakeisti taip, kad jos dydžiui visais atvejais vėl svarbus būtų žmogaus turimas stažas. Taigi, ko tikėtis iš naujos Vyriausybės esamiems ir būsimiems pensininkams Lietuvoje? Spartesnis pensijų didinimas ir rezervo lėšos „Spartinsime senatvės pensijų didinimą. „Sodros“ pensija bus ir toliau indeksuojama, atsižvelgiant į darbo užmokesčio augimą, siekiant priartinti pajamų pakeitimo normą prie Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkio“, – rašoma Vyriausybės programos projekte.

„Eurostat“ duomenimis, pernai visoje ES vidutinė pajamų pakeitimo norma, kuri rodo, kokią dalį atlyginimo sudaro pensija, buvo 60 proc. Lietuvoje šis dydis siekė vos 36 proc. ir per pastaruosius kelerius metus iš esmės nepasikeitė. Tiesa, tai yra bruto (neatskaičius mokesčių) sumų santykis. Skaičiuojant neto (po mokesčių), jis turėtų būti apie 43 proc. (vis tiek gerokai mažesnis nei ES).

596 EUR, – tokia yra vidutinė pensija Lietuvoje 2024 metais, kaip praneša Valstybės duomenų agentūra ir „Sodra“. 2020-aisiais ji buvo 376 EUR, taigi, per 4 metus ji padidėjo 27 procentais. Prognozuojamas vidutinės pensijos augimas 2025 metais yra 9,3 proc. /žr. grafiką žemiau/.

Išvada dėl pensijų augimo tempo yra tokia: 2022-2023 m. augimas buvo nepakankamas, nes metinės infliacijos vidurkiai buvo viršijantys pensijų augimo rodiklius, pavyzdžiui, vien 2022 m. pabaigoje Lietuvoje buvo stebima 36 procentus viršijanti infliacija, kas gerokai sumenkino pensininkų galimybes elementariai išgyventi, nes tais pačiais metais baigėsi dar ir COVID-19 pandemijos karantininiai apribojimai, nemažai vyresnio amžiaus asmenų Lietuvoje mirė net nesulaukę jokios medicininės pagalbos arba ji buvo iki absurdo neatitinkanti LR piliečių poreikių ir konkretaus laikmečio aplinkybių, gyventojai buvo palikti be jokios realios paramos ir net be būtiniausios informacijos. Be to, ir pensijų, kitų išmokų augimo tempas, gyventojų informacinio aprūpinimo lygmuo ir kokybė Lietuvoje 2020-2024 metais toli gražu buvo nepakankami, neatitinkantys gyventojų lūkesčių, deleguojamųjų vykdomajai visų lygių valdžiai, medicinos įstaigoms, gausiems savanorių būriams.

Spartesniam pensijų didinimui reikės daugiau lėšų. Programos projekte užsimenama ir apie galimą jų šaltinį: „Nustatysime socialiai priimtiną balansą tarp „Sodros“ rezervo kaupimo ir pensijų didinimo.“ Šiuo metu „Sodros“ rezervas siekia beveik 3 mlrd. eurų – tiek pinigų daugiau „Sodrai“ yra sumokėta, nei yra išmokėjusi ji pati. Galima numanyti, kad „priimtinesnis“ rezervo kaupimas ir pensijų didinimas reikštų didesnes išmokas ir mažesnę dalį pinigų rezervui.

Tiesa, paties rezervo paprastai ištaškyti nebūtų galima, nes, pagal ES taisykles, kasmet visos valstybės išlaidos negali viršyti jos pajamų didesne nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto dydžio suma. Ją viršijus, grėstų ES sankcijos.

 

Pensijai stažas bus vėl svarbus?

 

Naujos Vyriausybės programos projekte numatoma pakeisti ir kai kuriuos ankstesnės valdžios sprendimus. Pavyzdžiui, vėl susieti pensijos dydį su turimu stažu. „Sieksime sugrąžinti aštuonioliktosios Vyriausybės panaikintą nuostatą, kad pensijos dydis priklauso nuo turimo darbo stažo“, – rašoma programos projekte.

Pagal dabar galiojančią tvarką, pradirbus, pvz., 15 metų ir 33 metus, mokama vienodo dydžio bendroji pensijos dalis. Tad dirbti ilgiau vien dėl jos neapsimoka.

Vargiai bus ryžtasi mažinti pensijas neturintiems būtinojo stažo. Veikiau jį turintiems pensijos bus keliamos sparčiau.

„Mažindami pensininkų absoliutų skurdą, pagrindinės pensijų dalies dydį artinsime prie minimalaus vartojimo poreikių dydžio“, – nurodoma programos projekte, nors jo autoriai galvoje veikiausiai turėjo ne „pagrindinę“, o „bendrąją“ pensijos dalį.

Šiuo metu visiems gyventojams, kurie turi nuo 15 metų iki 35 metų stažo, bendroji pensijos dalis yra lygi vienam bazinės pensijos dydžiui arba 269,77 euro.

Minimalaus vartojimo poreikių dydis (MVPD) kasmet yra didinamas, o šiemet jis yra lygus 446 eurams. Taigi, prie šios sumos norint priartinti bendrąją pensijos dalį, prie daugelio pensijų reikėtų pridėti apie 176 eurų. Kitais metais bazinės pensijos dydis turėtų kilti iki 298,45 euro, o MVPD – iki 450 eurų. Taigi, kad pirmasis priartėtų prie antrojo, pensijas reikėtų pakelti 151 euru.

 

Leis išeiti iš II pensijų pakopos?

 

Vienas Vyriausybės programos projekto punktas yra skirtas ir papildomam pensijų kaupimui II pakopos fonduose: „Panaikinsime automatinį įtraukimą į II pensijų pakopą. Kiekvienam sudarysime galimybes neribotam laikui sustabdyti II pensijų pakopos įmokas; sulaukusiems pensinio amžiaus žmonėms sudarysime galimybes laisvai pasirinkti pensijų fondų išmokų formas.“ Iš tokios formuluotės apie įtraukimo naikinimą ir kaupimo sustabdymą nėra aišku, kaip bus keičiama kaupimo nutraukimo tvarka.

Kitaip sakant, neaišku, kokiais atvejais bus leidžiama anksčiau laiko nutraukti kaupimą, kiek sukauptų pinigų bus galima atsiimti ir ar (kaip) atsiimamos sumos būtų apmokestinamos.

Be kita ko, programoje užsimenama apie galimybę visiškai pakeisti dabartinę pensijų skaičiavimo tvarką pereinant prie vadinamų virtualių sąskaitų, kai gyventojai kaupia ne apskaitos vienetus kaip dabar, bet eurus.

Galiausiai programoje yra ir pažadas tobulinti valstybinių pensijų sistemą, spartinti jų indeksaciją.

   

Šaltinis: 2024-12-04 14:19 / šaltinis: tv3.lt / aut. Martynas Žilionis <https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/naujos-valdzios-planas-del-pensiju-daliai-gyventoju-prides-po-151-eura-bet-is-naujo-vertins-staza-n1382633?utm_campaign=meteofor&utm_medium=meteofor&utm_source=meteofor>, žr. 2024-12-05.

______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

DIENOS AKTUALIJA:

Gruodžio 3-oji: Pasaulinė žmonių su negalia diena:

NEGALIOS REFORMOS LIETUVOJE PIRMIEJI METAI IR MŪSŲ INFORMAVIMO PRIEMONIŲ INTEGRUOTOS VISUMOS PAVADINIMU „PADĖKIME SAU‘19“ ŠEŠERIŲ METŲ SUKAKTIS, arba

Don Kichotas ar Sanča Pansa, o gal Dulsinėja yra sektinas pavyzdys?

 2024-12-03

 

Daugybė žmonių su negalia liudijo, pasakojo kaip per išpažintį, išsakė savo mintis, tikėdamiesi supratimo. Medžiagą renkame nuo 1982 metų.

Reikšmingi pasisakymai ne tų žmonių, kurie buvo garsiai rėkiantys, elementariai reketuojantys ir reikalaujantys pinigų bei pasakojantys, kaip jų, nors patys yra medikai ar pedagogai, gana žinomi, susijusieji su jurisdikcija, viešuoju valdymu ar politika, verslais ir šou bizniuku, tačiau namie turi parazituojančią dukrą, kuri draskosi, klykia, daužosi, yra suaugusi ir jos varganam ir beverčiam diplomui iš MRU nusipirkti teko iškirsti šimtametį mišką prie Vilniaus, tačiau ji, netrukus būsianti jau ir 35 metų, netinkama net paprasčiausiam darbeliui atlikti, prasitabalavusi užsieniuose eilę metų grįžo kelių narkomanų nutarkuota ir niekam nebeįdomi nei užsieniuose, nei Vilniuje..., o jos motina it skerdžiama klykia ir klykia, ieško, kas už dyką dar ką duotų, nes tik pamanykite: jos duktė gyveno užsienyje, buvo ir pas tą vyrą, ir pas aną, visi ją išmetė, galiausiai nebegalėdami nusikratyti įkišo į užsienio ligoninę, ir t.t., ir pan., bet resiume visada tas pats: duokite pinigų, grynais, greitai, nes labai reikia, duktė gali išdaužyti namo sienas, išlaužti duris, suniokoti baldus ir galiausiai pati pasikarti ar nuburbuliuoti vonioje.

Tokia apgailėtina padėtis beveik kiekvieno mediko, kuris žinomesnis, jurisdikcijos atstovo, kuris garsus, viešai reklamuojamas, iškilaus verslininko ir t.t., namuose.

Jų namuose narkomanai, prasigėrusieji bedarbiai, laukiantys, kada jų mama ar tėtis, seneliai medikai su naujais kyšių-grynųjų pinigų pluoštais parsikepurnės namo ir tas jiems garantuos draugus, pasilinksminimus, vis naujas fiestas ir geresnių kvaišalų dozes bei orgijas teritorijoje nuo N. Zelandijos iki Korėjos, nuo Grenlandijos iki Brazilijos, ir t.t.

Ne, ne tokie pasakojimai, liudijimai labiausiai sukrėtė. Net ne istorija, kurią papasakojo medikų itin žiauriai sužalota savo pačios motinos žmogžudė-šokėja, jaunystėje pagimdžiusi nesantuokinį sūnų vienam skandalingam scenos veikėjui ir prasmegusi narkomanijos liūne, labiausiai buvo įsimintina.

Ir ne atvejis kaip savo sugyventinį, kuris jauną gražuolę užkrėtė AIDS, o ši jį nužudė, buvo įsimintiniausias, labiausiai pribloškiantis liudijimas apie tai, kaip itin gražios merginos paverčiamos perparduodamais daiktais, kuriuos narkomanai tiesiog išmaino į eilinę dozę.

Ir ne istorija buvusios buhalterės, tapusios visiškai nebemąstančiu dideliu mėsos gniutulu, kuris teturi vieną norą --- valgyti daug ir labai skaniai, išpažintis, kaip ji padegė brangų savo šeimos namą po to, kai ją be perstojo prievartavo jos pačios tikras biologinis tėvas, buvo neprilygstama savo neįprastumu.

Žinia, genetikai, teisininkai, kiti specialistai retsykiais paviešina faktus, jog lytiniai santykiai tarp pačių artimiausių šeimos narių, giminių yra neįtikėtinai paplitę ir dažnu atveju vyksta abipusiu susitarimu.

Taigi, joks įsikišimas ar prevencija, kad negimtų itin defektyvūs po tokių santykių atsiradę jų bendri vaikai, tokiu atveju neįmanomas, išskyrus, kad galima nors kažkiek dėti viltis į švietimą. Bet, deja, švietimo atstovai yra vangūs, patys turi nesveikų vaikų su atsilikusiu protiniu ir fiziniu vystymusi, narkomanų anūkų jų šeimose pasitaiko, vis dažniau pranešama apie pedofilus žinomų profesorių, vaikų edukatorių, trenerių tarpe, taigi, vadinamieji pedagogai nedovanotinai tyli ir kitu klausimus. Kad itin blogai yra, kai vaikų nori susilaukti ir eksperimentinės medicinos bei genetikos mokslo progreso, "Viagros" ir žaidimų su nepilnametėmis narkomanėmis dėka jų susilaukia ir senyvi asmenys, patys jau būdami negrąžinamai pasiligoję, narkomanai, sifilio ir virusų nukamuoti vadinamieji "žinomi žmonės", o realiai pagal jų gyvenimo būdą jie viso labo padugnės, ir pan.

Ir net ne kaimietukė, maloni pusamžė moteriškė, labiausiai sudomino savo graudžiu pasakojimu, kaip ji prisiėmė kaltę kelių savo artimų giminaičių už padarytus itin žiaurius nusikaltimus, po to vėlgi po medikų „pagalbos“ jai pačiai ji tapo visiškai neįgali, tų pačių jos giminių, kuriuos išgelbėjo nuo kalėjimo, liko išmesta iš jos pačios gimtos trobos kaime, tai yra, liko be jokių namų, juos tiesiog užėmė tie patys giminaičiai-nusikaltėliai. Be to, ji liko be darbo, be savo sodybėlės vištelių ir nuolankiai susitaikė su tokia padėtimi. Racionaliai mąstanti kaimietukė gana neblogai susiorientavo, jog vieninteliai jos gelbėtojai tegali būti tie, kurie jai medicinos įstaigoje sutvarkė netekto darbingumo dokumentus ir pripažino, jog ji jau tiek sužalota toje pačioje medicinos įstaigoje, jog yra nebegrąžinamai neįgali.  

Ir net viena solidaus amžiaus kovinga žurnalistė labiausiai patraukė dėmesį savo tragišku likimu, tai tas atvejis, kur visiškai ne TSRS laikotarpiu, o visai neseniai Lietuvos Respublikoje buvo nužudyta amžėjanti moteris, visuomenininkė, gerbiama, žinoma ir šeimą turinti suaugusių vaikų motina po to, kai jai pritaikė itin žiaurias egzekucijas ir jos buvo daromos planingai, su medikų ir teisininkų žinia, abipusiu bendradarbiavimu tarp medikų ir prokurorų, teisėjų, t.t. Ji tiesiog užgeso ir mirė anksčiau laiko, neatlaikiusi jai pritaikytų „gydymo“ metodų. Be abejo, kaltųjų net nesivargino įvardinti, o medikai iš viso neneša jokios atskomybės net už nesankcionuotų medicininių eksperimentų vykdymą su žmonėmis be tų žmonių sutikimo bei net jiems tinkamai nepranešus.

Ne, visai ne šie išvardinti atvejai, o jų surinkome itin nemažai, žymiai daugiau nei paminėta aukščiau, davė pagrindą išsamiau domėtis reiškiniu, kurį galima apibendrintai pavadinti ŽMONIŲ SU NEGALIA PADĖTIS LIETUVOJE.

ŽMONIŲ SU NEGALIA PADĖTIS LIETUVOJE, kaip nebūtų keista ir kokius gražius pranešimus spaudai berašinėtų LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei kaip melagingai beskelbtų tos pačios valdžios penimi gausiais viešaisiais pinigėliais, perskirstomais dar ir per Kultūros, kitas ministerijas, LRV ir korumpuotus bei iš ministerijų, abejotinos reputacijos asociacijų, institucijų, susigrupavusiųjų į elementariai viešųjų pinigų plovimo tarybas, agentūras, fondus, iš šitų purvinų pinigų išlaikomi vadinamieji vadinamosios valdžios „subinlaižių“ armijos atsovai iš įvairių televizijos kanalų, radijo laidų, socialinių tinklų erdvių, brangiai kainuojančiųjų mokesčių mokėtojams žurnalų, spausdintų laikraščių, taigi, ta padėtis yra tokia,

kad

medikų, jurisdikcijos atstovų, kurie itin gerai pasipelno iš žmonių bėdų, aukomis tampantys dažniausia patys silpniausieji visuomenės nariai: vaikai-našlaičiai, neturtingų šeimų gabūs vaikai, moterys, kurios nesutinka dalyvauti narkomanų iš tų pačių medikų, žinomų rašytojų dar iš LTSR laikų, prakutusiųjų verslininkų, politikų, valdininkėlių ir juristų šeimų vaikų, anūkų orgijose ir purvinuose žaidimuose, --- jie visi liudija kardinaliai priešingai nei tai, kas viešinama ir pateikiama kaip nuopelnai vienos ar kitos valdžios jai pačiai apie save besigiriant ir skelbiant apie jos "rūpestį" asmenimis su negalia.

Jie, asmenys su negalia, liudija ne teismų atstovams ar korumpuotiems ikiteisminio tyrimo tyrėjams, nukvakusiems ir dažnu atveju silpnapročiams psichologams ar bažnyčių tarnams, parankiniams, kurie tesiekia vieno --- surinkti naują kontingentą šviežienos pedofilų ir narkomanų iš šeimų tų asmenų, kuriuos, kaip sakoma, "matote per televizorių", girdite jų kalbas per radiją, galite stebėti juos socialiniuose tinkluose, žinote, kad jie yra ne tik LR prokuratūrose, teismuose, stambesnėse kompanijose ar profesūros, prakutusių menininkų atstovų tarpe, bet ir tarptautiniuose teismuose, kur sprendžiamos Žmogaus Teisių srities bylos, užjūrio audito institucijose, pasivadinusiose nepriklausomomis, ir be abejo, bankuose, kreditavimo įstaigose, viešųjų pirkimų ir visų rūšių lėšų, išteklių perskirstymo institucijose, organizacijos, kiek tik jų yra, orgijoms.

Padėtis yra tragiška. Jei skaitytumėte inkvizicijos laikų aprašymus, kaip buvo vykdomos egzekucijos ar domėtumėtės, kokiais metodais naudojosi patologiškai išsigimusios medikės koncentracijos lageriuose laikotarpiu iki 1945 metų ir po to dar ir vėliau, beje, jos nevaržomai siautėja ir esamu metu ne tik Santaros ar kitose klinikose, tapusiose nusiklastamomis struktūromis su lydinčiaisais verslais privačiose gydymo įstaigose, viešosios tvarkos priežiūros institucijose, viešojo administravimo institucijose, švietimo, mokslo, studijų, sporto, užimtumo tarnybose, įstaigose ir kankindamos vargšus romų tautybės asmenis ar lenkus, jų vaikus, ir Lietuvoje po  1990 metų, --- deja, visa tai tebūtų švelnus vėjelio dvelktelėjimas, palyginti su tuo, kokie yra tie vadinamieji esamų medikų, juristų, politikų, valdininkų ir jų parankinių, narkomanų ir narkotikų platintojų grupuočių darbeliai dabartinėje 2024-ųjų Lietuvoje, nuo 2022 metų pradžios pagausinusioje savo populiaciją šimtais tūkstančių degradavusiųjų galutinai asmenų iš Ukrainos, kitų teritorijų, kur tų nepageidautinų asmenų, migruojančiųjų visuomenės atmatų, vadinamųjų personų non grata dabartinėje 2024-ųjų Lietuvoje, sankaupos buvo didelės.

Pabaigai primename, kad nekviečiame į jokias kovas ar protestus, nes visa tai tebūtų kova su vėjo malūnais. Bet jei jau sykį nusprendėte, kad vis viena turite būti arba Don Kichotas, ar Sanča Pansa, ar Dulsinėja, gal tiesiog nebūkite nei vienu, nei antru, nei trečiąja. Jūs tiesiog turite teisę žinoti.

BŪKITE SAVIMI IR GVYVENKITE SAVO GALVA, PRIKLAUSOMAI NUO APLINKYBIŲ.

PAPILDOMI SKAITINIAI:

NEGALIOS REFORMA NEŽINIUKŲ KRAŠTE. 2024-10-07 / 08. Šaltinis: <https://www.leidinyssau.lt/info/>

APIE VALDŽIOS SUBINLAIŽĮ BEPROTĮ RAŠYTOJĄ M. SUSKĮ IŠ VISIŠKŲ VISUOMENĖS PADUGNIŲ IR JO PATALOGINĘ IŠKRYPĖLĘ NARKOMANĘ DUKRĄ MEDIKĘ MIGRUOJANČIĄ SU NARKODILERIŲ PINIGAIS IR APSIFORMINUSIĄJĄ PREKEIVE VITAMINAIS SNIEGUOLĘ SUSKYTĘ, JOS Į SRUTŲ BAČKĄ VIRTUSIĄ DUKRĄ PSICHOPATĘ, APIFORMINTĄ KAIP NEPRIKLAUSOMĄ AUDITORĘ, UŽSUKANČIĄ Į TUOS LIETUVOS REGIONUS, KUR NEKILNOJAMASIS TURTAS YRA ITIN DIDELĖS VERTĖS, DOVILĘ, PRIMENANČIĄ PLAČIASNUKĘ PABAISĄ IŠ MONGOLIJOS SU KIBIRO DYDŽIO SNUKIU IR PALIEGUSIOMIS IŠDŽIŪVUSIOMIS KOJELĖMIS, ANT KURIŲ KABO TONOS SVORIO SMIRDINTIS KŪNAS, SKAITYKITE HUMORO SKYRELYJE, ČIA: <https://www.leidinyssau.lt/humoras/>

Vienas iš šaltinių: <https://laisvas.info/vilniete-galina-simanovic-pasakoja-apie-zydu-mafija-vilniuje-ir-ja-aptarnaujancius-prokurorus-ir-teisejus/>, žr. 2024-06-14. 

Laukite tęsinio.

_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

 

DIENOS AKTUALIJA:

 Vilniaus --- dvokiantis, perpuvęs narkašynas, sostinės populiacijos išskirtinumas --- vyraujantis visiškas idiotizmas

 2024-12-02

 

PATARIMAI PATEKUSIOMS Į VILNIAUS NARKOMANŲ IR NARKODILERIŲ LANDYNES PAVILNYJE, ANTAKALNYJE, TILTO AR TOTORIŲ GATVĖJE BEI BALTUPIUOSE, ŽIRMŪNUOSE, ŠEŠKINĖJE NE SAVO NORU:

  1. NIEKADA NESKAMBINKITE 112, JUMS NEPADĖS, O VIEN TIK PAPILDOMAI TRAUMUOS PSICHOLOGIŠKAI IR EMOCIŠKAI BEI PADARYS IŠ AUKOS KALTINAMĄJA. BE TO, LIKSITE BE NAMŲ IR BE DARBO, JEI IKI TOL VISA TAI TURĖJOTE, GALITE NETEKTI VAIKŲ, PATEKTI Į ASOCIALIŲ ASMENŲ SĄRAŠUS IR ILGAINIUI LIKTI BETEISE, PATALPINTA IZOLIAVIMO VIETOJE IKI GYVENIMO GALO BE JOKIŲ ŠANSŲ IŠEITI, NES PAPRAŠČIAUSIAI IŠEITI NEBETURĖSITE KUR, O IR NEBEGALĖSITE PAEITI PO TAM TIKRŲ "TERAPIJŲ", KURIAS JUMS SUTEIKĖ PRIVERSTINAI.
  2. SUKRYŽIUOKITE RANKAS ANT SAVO KRŪTINĖS IR TAIP LAUKITE, GAL JUMS PASISEKS IR NEUŽMUŠ JŪSŲ BEI NESULUOŠINS PER DAUG IR SUGEBĖSITE PASVEIKTI VIEN SAVO PAČIOS PASTANGOMIS. ATSIDUOKITE LIKIMO VALIAI, MĄSTYKITE KIEK ĮMANOMA POZITYVIAU IR LOGIŠKIAU. JEI JŪSŲ PASKUTINĖ GYVENIMO AKIMIRKA DAR NEATĖJO, JŪS IŠGYVENSITE. IR GALIMAI PO PATIRTŲ NETEISYBIŲ IR KANČIŲ TAPSITE IŠ VISO NENUGALIMA.
  3. Į MEDIKUS NESIKREIPKITE, NES TEN JUS SULUOŠINS NEBEGRĄŽINAMAI.
  4. NESIKREIPKITE Į JOKĮ ADVOKATĄ, NEI Į PRIVATŲ, NEI Į VALSTYBINĮ, NES JUS NE TIK PADARYS IŠ AUKOS KALTINAMĄJA, BET DAR LIKSITE IR ELGETA.
  5. KOL MAKSIMALIAI NENUTOLOTE NUO NARKOMANŲ, IŠKRYPĖLIŲ LIZDO VILNIUJE, ĮDĖMIAI STEBĖKITE, KĄ GERIATE, KĄ VALGOTE IR AR PATALPOJE, KURIOJE ESATE, YRA GERAS VĖDINIMAS, SAUGUS IŠĖJIMO BET KURIUO LAIKU KELIAS.
  6. NEIEŠKOKITE PAGALBOS JOKIOSE ORGANIZACIJOSE, PASISKELBUSIOSE, JOG PADEDA KRIZIŲ IŠTIKTOMS MOTERIMS, ĮSKAITYTINAI TIEK BIUDŽETINES INSTITUCIJAS, TIEK NEVYRIAUSYBINES AR RELIGINES BENDRUOMENES BEI NAIVIAI NESITIKĖKITE, JOG KURIOJE NORS BAŽNYČIOJE JUS BENT IŠKLAUSYS. JUMS NEPADĖS IŠ VISO NIEKAS, O JEI IMSITE TIKĖTI KIENO NORS PAŽADAIS JUS APGINTI TEISMUOSE, KITUR, SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ ĮTARTINAI GEROMIS SĄLYGOMIS, BĖKITE NEATSISUKDAMA. TAI VISO LABO SIEKIS GERAI PASIPELNYTI IŠ JŪSŲ NELAIMĖS IR VARGŲ. PO TOKIOS "PAGALBOS" JŪSŲ APSKRITAI GALI NĖ NELIKTI. IR NIEKAS NET ATRASTI NEGALĖS, JEI VIS DĖLTO PO KIEK LAIKO IEŠKOS NORĖDAMI PERIMTI VIS DAR JŪSŲ NUOSAVYBĖS TURTĄ AR KOKIAS UŽSILIKUSIAS SANTAUPAS, PADĖTAS TERMINUOTAI SAUGOTI BANKE.
  7. JEI TURITE GIMINIŲ AR DRAUGŲ, NESIKREIPKITE Į JUOS, ĮSKAITYTINAI IR ARTIMIAUSIUS. JIE NEPADĖS, NES JŲ PAČIŲ PROBLEMOS GALI BŪTI TAIP PAT SUSIJUSIOS SU NARKODILERIAIS, ĮVAIRIŲ PRIKLAUSOMYBIŲ TURINČIAIS, NARKOTIKŲ VARTOJIMU JŲ PAČIŲ APLINKOJE BEI POREIKIU SAUGOTI TIK SAVE PAČIUS.
  8. UŽMIRŠKITE VISKĄ. IR KUO GREIČIAU. JOKIU BŪDU NEMĖGINKITE SKANDINTI NUOSKAUDAS ALKOHOLYJE AR PERDĖTAI LINKSMINTIS. JEI MOKATE MEDITUOTI, TAI IR DARYKITE. JEI TO DARYTI NEMOKATE, IŠMOKITE. GALI PADĖTI IR KVĖPAVIMO PRATIMAI, AKTYVUS FIZINIS JUDĖJIMAS, DARBAS, KURIS NEPALIEKA LAIKO JOKIEMS APMĄSTYMAMS.
  9. PASIKEISKITE VARDĄ, PAVARDĘ.
  10. NIEKAM NIEKO NESIPASAKOKITE, NET PER IŠPAŽINTĮ AR ARTIMIAUSIEMS ŽMONĖMS.
  11. RAMIAI LAUKITE. JŪSŲ ATŽVILGIU PRASIKALTUSIEJI TINKAMO ATPILDO NEIŠVENGS DAR ŠIAME GYVENIME. NESIKIŠKITE. VISKAS ĮVYKS SAVAIME.
  12. SUŽINOJĘ, JOG BŪTENT TAIP IR ĮVYKO, DŽIAUKITĖS GYVENIMU IR VENKITE VYRŲ, KURIŲ SESERYS NARKOMANĖS IR ITIN ŠLYKŠČIOS, LYTIŠKAI UŽ NARKOTIKŲ DOZĘ SANTYKIAUJANČIOS NET SU GYVULIAIS IR ARTIMAIS GIMINAIČIAIS.

 

ATVEJIS:

Jauna moteris, atvykusi studijuoti į sostinę, ištekėjusi už vilniečio, kuris turėjo narkomanę išsigimusią ir nuolatos kliedinčią, nepajėgiančią atlikti net paprasčiausių suaugusio asmens funkcijų iki narkomanų landynių degradavusią seserį, buvo spardoma nėščia būdama. Ją spardydavo jos sutuoktinis, prisidėdavo jo motina, kuri sudarydavo sąlygas, kad persileidusi ir kūdikio netekusi  nėščioji niekam nesiskųstų. Ratas buvo uždaras, narkomanų šutvei talkino jusridikcijos ir medikų atstovai, dalyvaujantys tose pačiose narkomanų, pedofilų orgijose, į įvykio vietą iškviesti policininkai gaudavo kyšį pinigais iš narkomanų šutvės dar iki atvykimo į vietą. Policijos komisariate vyravo pedofilai ir jų parankiniai, narkodileriai, suteneriai, itin korumpuoti tyrėjai ir kaip marionetės valdomi praktikantai.

Vienas iš šaltinių: <https://laisvas.info/vilniete-galina-simanovic-pasakoja-apie-zydu-mafija-vilniuje-ir-ja-aptarnaujancius-prokurorus-ir-teisejus/>, žr. 2024-06-14. 

Laukite tęsinio.

 _______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

DIENOS AKTUALIJA:

KAS BUS, JEI TOKIE MINISTRAI BUS PATVIRTINTI?

ARBA "ČIUKU-ČIUKU, DAUG NIEKŠIUKŲ, NEUŽTEKS VIEN PAGALIUKŲ"

2024-11-30

 

Na, jei bus toks susisiekimo ministras, kaip pasiūlyta, tikėtis galima tik vieno: ne Rail Baltica geležinkelio infrastruktūros projekto užbaigimo galų gale, o naujos geležinkelio jungties su Korėja maršrutu Vilnius-Korėjos pusiasalis-Vilnius, kur tarpinio sustojimo bus nė vieno.

Finansavimas būtų tam geležinkeliui iš vis labiau praskolinamos Lietuvos ir šiai valdančiųjų kadencijai pasibaigiant 2027-2028 m. skylė biudžete bus jau ne 5 milijardai, kaip dabar, o gal net 500 milijardų eurų ar daugiau. Visa tai guls ant paprastų žmonių pečių, kurie dirba už minimalią algą ar iš viso tik savanoriauja už maisto davinį ir dar augina vidutiniškai po du vaikus, turi būsto paskolą ir sergančius senus tėvus, kuriuos prižiūri jie patys, nes senoliai negavo pripažinto dalyvumo lygio ir liko be jokios socialinės ar finansinės paramos.

Paklausite, o kas po to?

Na, po to visi išmoks naują skanduotę, gyvuosiančią irgi ne trumpiau nei porą šimtų metų, kur kaip ta populiarioji skanduotė apie vaikus ir pagaliukus bei jų panaudojimą.

Pasidomėsite, kokia tai skanduotė galėtų būti tokiu atveju?

Galimai ir tokia:

Čiuku-čiuku traukinys į Korėjos galą ir išlipo juokdarys su vardu G......

Bet koks gi vardas to juokdario? Gal Jums įdomu ir tai?

Na, čia jau vardą išsirinkite patys. Beje, išvydę galutinį naujų Lietuvos Respublikos ministrų sąrašą, tai yra, Ministrų kabinetą, pamatę juos pačius per TV ar interneto erdvėse, o gal net ir realybėje, sužinoję jų tikrąsias biografijas, tikrąjį, o ne sudarytą iš fiktyvių diplomų, išsilavinimą, tikrąsias jų patirtis, turimas kompetencijas, kvalifikaciją, atsparumą korupcijai ir gebėjimą nesumaišyti privačių ir viešųjų interesų, realią, o ne prasimanytą fiktyvią reputaciją, tolygią mokslinei fantastikai ir itin nutolusiai nuo tikrosios reputacijos ar iš viso jos nebuvimo, palaikomus ryšius, giminių ir draugų sąrašus, parinkę faktus apie jų vaikų ir gal net anūkų, jei jų turi, pusbrolių ir sutuoktinių, buvusiųjų ir esamų, senelių bei prosenelių tikrąsias, o ne prasimanytas biografijas, veiklas, „nuopelnus“, štai, jau tada, tikėtina, sukursite dar įdomesnių skanduočių, lozungų, šūkių, anekdotų, patarlių, posakių, mįslių ir priežodžių bei net gal gana padorių lietuviškai, o ne mongoliškai skambančių keiksmažodžių, pajuokiančių pseudonimų, kaip kad turime amžiną epitetą apie nueinantįjį nabagėlį užsienio reikalų ministrą, vadinamą „broileriu“, beveik visą esamą Ministrų kabinetą su beverčiais vadinamosios Asilų šūlės diplomais ar net iš viso be jokio išsilavinimo, su net nebaigta vidurinės mokyklos programa bei vienintele turima kvalifikacija, įgyta  pasidarbavus SPA Druskininkuose bei nepagydomų patologijų, linksminamųjų preparatų sugraužtu idiotės proteliu, eks-ministrę-skraidūnę pietryčių kryptimi, ir t.t., ir pan. Juk puikiai suprantate viską ir patys.

O jei ko nesuprantate, nežinote, kyla klausimų, daugiau rasite čia: <https://www.leidinyssau.lt/humoras/>

_______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________-

  

DIENOS AKTUALIJA:

NUSIPIEŠKI SAU VEIDELĮ. DUKART!

2024-11-27

Daugiau šia tema 2024-11-28 rasite čia: BVK News <https://www.leidinyssau.lt/humoras/>

______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________-

 DIENOS AKTUALIJA:

TUMBA, TUMBA, RASA

2024-11-26

Sutikite, atgrasu ir didelė gėda matyti viešai tiražuojamus esamo LR krašto apsaugos ministro atvaizdus. Gerai įmitęs žmogėnas skeryčiojasi, kalba it apsiputojusio ir tik ką nuo lovio atsitraukusio peniukšlio šnirpšlė kažką vapaliotų su protarpiniais pasižviegimais. Apgailėtinas vaizdas minutėlei atsipūtusio ir nutarusio pakalbėti paskutines dieneles valdžioje skaičiuojančiojo ministro visiems kitiems, to lovio nepasiekusiems.

Nutukę, įsipenėję vyrai yra daugiau nei šlykštūs. Ypač beveik 50 procentų vietinių Lietuvos gyventojų badavimo ar pusiau badavimo fone.

Tai nuomonė. Bet sutikite, tikrai nesmagu turėti tokį ministrą ir būtent toje ministerijoje, kur tikimasi išlakaus, dailaus vyriškio, nedarančio gėdos Lietuvai nei prieš vietinius gyventojus, piliečius ir balsuotojus, nei prieš užsienio auditoriją.

Šioje „Dienos aktualijoje“ neketiname nieko įžeisti ar nagrinėti ministro viešai kalbamų tekstukų turinio, nors kvalifikuotą turinio analizę atliktumėme nesunkiai ir pagal visas turinio analizės metodikas.

Ne, šioje vietoje nesiterliosime su tokiu atveju. Tiesiog priminsime, jog įsipenėję vyrai išties primena personažus, kur dunksėdami šoka šių dienų įmitusieji pagal lietuvių etnografinio šokio muziką „Tumba, tumba, Rasa“.

Tiesiog siūlome lengvutį testuką.

Įsivertinkite, kiek labai esate apsirijėliai.

Toks nesunkus atlikti testukas labai pagelbės ir tinkamai pasiruošti artėjančiam Advento laikui, kuris šiais metais prasidės nuo gruodžio 1-osios.

Atlikę šį testą, suprasite, ar Jūsų požiūris į maistą netrukdo pasiekti, kad bent jau neatrodytumėte atgrasiai.

TESTO KLAUSIMAI ŽEMIAU, ATSAKYKITE Į JUOS „taip“ ARBA „ne“:

 

  1. Ar paprašote priedo, norėdami pagirti šeimininkės kulinarinius sugebėjimus?
  2. Ar laikotės taisyklės suvalgyti viską, kas yra lėkštėje?
  3. Ar užkandate paskubomis?
  4. Kam teikiate pirmenybę: pasivaikščiojimui su draugais ar puotai prie stalo?
  5. Jeigu sugedo nuotaika, ar ieškote ko nors skanaus?
  6. Ar susijaudinę suvalgote daugiau nei paprastai?
  7. Ar imate priedo, jei net esate sotūs?
  8. Žiūrėdami televizorių, naršydami internete, skaitydami kramtote ką nors skanaus?
  9. Ar pavalgote greičiau nei kiti?
  10. Kai neturite ką veikti, ar varstote šaldytuvą?
  11. Ar galite prisiminti viską, ką suvalgėte vakar?

Jei į visus klausimus atsakėte „taip“, išskyrus paskutinį, jūsų svoris turi tiesioginį ryšį su Jūsų įpročiais. Valgote ne todėl, kad esate alkanas / -a.

Jei į 1 ir 7 klausimą atsakėte „taip“, vadinasi, valgote net būdamas sotus / -i. Griežtai atsisakykite antros porcijos.

Atsakymas „taip“ į 3 klausimą reiškia, kad nieko negalite palikti lėkštėje. Gali būti, kad ir gamindamas / -a maistą, jį ragaujate, nugriebiate vieną ar kitą gabalėlį ir suvalgote. Kad įsitinkintumėte, ar išties norite valgyti, jaučiate tikrą, o ne įsivaizduojamą alkį, paklauskite savęs, ko Jums labiau norisi: kopūsto ar sausainio? Jei išties esate alkanas / -a, Jums bus vis vien, ką pasirinkti, bet bet kuriuo atveju geriau pasirinkite kopūstą.

Atsakymai „taip“ į 4, 8 ir 9 klausimus, kad būtina keisti valgymo stilių: valgydami paskubomis, bet kaip, negalite kontroliuoti suvalgomo maisto kiekio ir suvartojamų kalorijų. Valgykite lėtai ir prie stalo.

Atsakymai „taip“ į 3, 5, 6 ir 10 klausimus byloja, kad esate pavaldus / -i ne apetitui, o nuotaikai. Geriausia priemonė nuo liūdesio, nerimo, nuobodulio – pajudėti. Nervinė įtampa sumažėja greitai vaikštant, be to, tingiems asmenims tinka ir kitas būdas – vonia.

Atsakymas „ne“ į paskutinį klausimą sako, kad turite prisiminti viską, ką vakar suvalgėte. Tikrai neapsidžiaugsite – tiek nereikalingų kąsnių! Vakarykščių nuodėmių prisiminimas padės Jums susilaikyti nuo jų šiandien.

AR SUPRATOTE, KAD SVARBIAUSIA IR SUNKIAUSIA YRA PAKEISTI SAVO POŽIŪRĮ Į VALGYMĄ? ⸎

Post scriptum. O pradedantiems žurnalistams, kalbinantiems vieną ar kitą esamą ar galimai būsimą ministrą, pravartu pasimokyti profesionalumo iš  mažų vaikų. Nes pamatę itin gerai įmitusį plačiažandį, taukuota burna ministrą ir patys būdami alkani, išbalę, sunkiai bepaeinantys ir paliegę nuo darželiuose patiekiamo skurdaus maisto raciono, jie būtinai paklaustų: „Dėde, o kodėl tu toks storas? Ką tu vakar valgei, ar prisimeni?“. Jie neklaustų ministro apie jo planus ar kokia jo nuomonė dėl vieno ar kito įvykio.

⸎ Šaltinis: Kiek ir kaip valgote? „Pagrandukas“, 1993 m. Nr. 2, p. 34.

_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

 DIENOS AKTUALIJA:

SENBERNIŲ DIENOS, lapkričio 25-osios, PROGA:

KODĖL JOS SĖDI?

2024-11-25

 

Pavartykite LTSR laikmečio albumus, kur yra vestuvių ceremonijų nuotraukų. Tuokiamasi būdavo civilinės metrikacijos skyriuose, po jungtuvių ceremonijos būdavo vykstama į fotoateljė. Tas būdavo privaloma, todėl vestuvių nuotraukų iš fotoateljė turi visi.

Įdėmiai pažiūrėkite. Neretai tose nuotraukose nuotaka sėdi, o jaunikis stovi. Kodėl? Kodėl kai kurias nuotraukas dariusieji fotografai pasodindavo nuotaką, bet sėdinčias fotografuodavo toli gražu ne visas? Juk tada nė nesimatydavo nuotakos suknios grožio, jos pačios figūros, stoto, grakštumo, trykštančios jaunystės, gėlių puokštė iš viso susiliedavo į vieną foną, nes būdavo prispausta prie nuotakos išpampusio pilvo.

Pažiūrėkite į tas sėdinčias it kubilai išpampę  nuotakas.

Taisyklė fotografuojamoms Vilniaus bjaurūnėms buvo viena:

PASODINTI, KAD MAŽIAU MATYTŲSI, KOKIOS JOS BJAURIOS.

Veidus jų, beje, retušuodavo, nes net su storu grimo sluoksniu ir nuskustais jų ūsais bei barzdomis, optiškai sumažintomis kaip krokodilų burnomis ir kaip begemočių gremėzdiškomis užkumpusiomis nosimis, tai buvo daugiau nei šlykštu, net jei nespalvotose nuotraukose ir nesimatydavo nebeįmanomai ir klaikiai negraži akių spalva, primenanti fekalijas, bei gyvulio kaltūno pavidalo smirdintys plaukai.

Todėl anuometiniai vadinamieji senberniai, ko gero, yra verti pagarbos už tai, kad neėmė, kas papuola, kas atpuola ir kam įpuola. Sakydavo tais laikais: „suvystė tą kvailelį, o davėsi, gėrė, trainiojosi su visų patvorių girtais bernais ir dar laikinai kazarmose Vilniuje laikytiems kareiviukams davė, kai juos paleisdavo savaitgaliais po Jaunimo sodą pavaikštinėti“; „netyčia užskrido“, taip sakydavo, kai nežinodavo, kas būsimo vaikelio, vargšelio tėtis ir tuoktis rėpliodavo plačiai išsižergusios ir su gremėzdišku pilvu, siekiančiu baisią nuknibusią Vilniaus bjaurūnės nosį.

TODĖL JAS IR SODINDAVO. Visur be išimties.

Susijusi iliustracija: Mū-Mū universiteto Personalo skyriaus buldogas Dalė sėdi. Jaunikis seniai pabėgo. Išsamiau apie buldogą Dalę ir kaip ji susilaukė vaikų idiotų dvokiančios Aidos ir Piskantuko-Nuopisuko, rasite čia: <https://www.leidinyssau.lt/humoras/>

 

_____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

DIENOS AKTUALIJA:

Į anūkę sukišo pinigus, o tapo ji viso labo kloaka

2024-11-24

Daugiau šia tema rasite čia: <https://www.leidinyssau.lt/humoras/>

Iliustracija aukščiau: 10 metų vaiko kūrybinis laisvalaikio darbelis, atliktas savarankiškai. Pavadinimas toks: "Apginkite šitą ukraineitę, suaukokite dar kelis ar kelias dešimtis  milijardų".

DIENOS AKTUALIJA:

VAIZDELIS NE KOKS, TIKRAI NE KOKS

2024-11-23

Lapkričio 23-oji - Lietuvos kariuomenės diena! Ir kas iš to?

Vaizdelis vis dar ne koks. Sostinė virtusi kloaka. Vizualinė tarša begalinė.

Anksčiau sostinėje buvo gal iki 50 individų, kur priminė pamėkles, baisūnes narkomanes, nukamuotas įgimtų patologijų, dvokiančias ir šlykščias. Daugiausia jos buvo žinomų rašytojų, visokių buvusios Konservatorijos, dabar Teatro ir muzikos akademijos pedagogų, medikų, paviešintų juristų, teatralų, scenos veikėjų, profesorių, prasimušusių partiečių-leniniečių dukros, akademikų anūkės, įmonių, fabrikų vadovų sutuoktinės, tabaluojančios it pakaruokliai degtuko storumo kojikėmis, be talijos, primenančios srutų bačkas, nuo narkotikų pastėrusiomis akimis nedarbingos idiotės su apžėlusiais it gyvulių žmogaus vardo nevertais padarų siaubūnų mutavusiais kūnais. Jos ūsuotos, ryte šviežiai nuskustomis barzdomis, mat, naudodavosi tarybinėje Lietuvoje tokiais pat skutimosi peiliukais kaip ir jų dvokiantys tėvai, sutuoktiniai ar apglitę broliai namuose, kol nebuvo tokioms gauruotoms išgamoms pritaikyto viso kūno skutimo, depiliavimo paslaugų, šliaužiojo jos savo rachitiškomis nusususiomis kojelėmis ir plokščiais kaulėtais pasturgaliais, prasmirdusiais kaltūnuotais plaukais, pragertais prarūkytais kibiro dydžio snukiais ir srutų spalvos pastirusiomis nuo narkotikų bjauriomis žlibomis akimis, su nudribusiais mėsos gabalais pasmakrėje, kai botokso injekcijos nuvarva snukiu žemyn ir penkių agurkų dydžio užkumpusiomis spuoguotomis nosimis, jei būdavo nesuspėjusios pasidaryti plastinės operacijos..., tokių baisūnių, deja, padaugėjo dabar. Padaugėjo ženkliai. Tas reiškia: itin plinta patologiniai išsigimimai, nulemiantys idiotizmą, kūnų nefunkcionavimą, nedarbingumą, fizinį nepajėgumą, išorinį nepatrauklumą, kas yra nepagydoma ir jokiomis SPA ar plastikos chirurgų ir edukatorių, mokančiųjų kaip nusitinkuoti storu grimu atgrasius veidus ar pabarškinti balalaika bei papūsti į skudučio galą, nusidrožti pagaliuką ar pasinaudoti tvarkingai WC, pastangomis nepataisoma. Nestabdomai viena išgama bjaurūnė, būdama jau perpuvusi ir virusuota, su idiotės Glušpetrės galvele, veisia kitus defektyvius padarus, didina naštą visuomenei, žr. senos patologinės išsigimėlės narkomanės Dalės atvejį, imformacija žemiau.

Esame jau ne sykį humoro tekstukuose, žr. <https://www.leidinyssau.lt/humoras>, minėję atvejį pavadintą „buldogas Dalė“ iš Mū-Mū universiteto Personalo skyriaus ar bepročio rašytojo M. Suskio duktės Snieguolės kraupų atvejį, kur nuo įgimtų patologijų Suskytė su savo išvirtusiais veizolais bei narkomanės nutriušusiu proteliu šiurpino visą Antakalnį iki kol Lietuva jos neatsikratė išgrūsdama tą padarą patologiškai defektyvų į Švediją. Tuo pasiekta, jog nors kažkiek mažiau vizualinės taršos Lietuvoje, mažiau išsigimusių pabaisų. Esame humoristiškai aprašę Yrkos-Dyrkos atvejį, pigios šliundros ukrainietės nutikimus patekus į generolo šeimą Vilniuje LTSR laikotarpiu ir jos nuotykius aptarnaujant sostinės juristus, prokurorus iš Generalinės prokuratūros, kitus atitinkamus visuomenės atmatas, norinčius prostatos masažo už dyką bei narkotikų, atvežamų tiesiai į jų namus vitaminų buteliukuose. Yrka-Dyrka tuo užsiima, kad turėtų iš ko išmaitinti balvoną išsigimusį savo sūnų beprotį Giedrių ir dar labiau išsigimusį anūką Karolį, išsigimėlį su penkių moliūgų dydžio perpuvusia galvele. Žr. vaiko piešinį aukščiau, kuris iliustruoja Vilniaus „gražuolių“ atvejį, kas tolygu Yrkos-Dyrkos, Suskytės ar Dalės-buldogo atvejams.

Manote, tai sutirštintų spalvų Vilniaus vizualinės taršos ir padugnių, to paties Vilniaus atstovių, aprašymas, pateiktas juodojo humoro žanru? Oi, tikrai ne. Yra dar baisiau, dar bjauriau, be to, jos smirdi. Narkomanės smirdi labai, o čia kalba eina apie išsigimėles parazituojančias narkomanes su 50 ir daugiau metų stažu.

Ir šioje vietoje kaip neprisiminsi generolo Kiprijano (Ciprijono) Kondratavičiaus, nesantuokinio grafo Jurijaus Trubeckojaus sūnaus. Jis 1918 m. atvyko į Lietuvą ir buvo paskirtas krašto apsaugos viceministru. Pabuvo trumpai tik iki tų pačių metų Kalėdų išvakarių, bet spėjo pastebėti, jog Lietuvai pakanka vien vadinamųjų viešosios tvarkos saugotojų, tai yra žandarmerijos ar kaip kitaip pavadinti galima, bet kariuomenė nereikalinga iš viso. Šių dienų žodžiais, pakanka policijos, kariuomenė nereikalinga. Kas paskatino daryti tokią išvadą generolui? Kaip žinia, karininkai visada vertina vietinių moterų išvaizdą, kur jie bebūtų paskirti ar nuvykę su karo ar derybų misijomis. Vilnius jau tada buvo miestas, kur moterys ir merginos šiurpiai bjaurios. Anuomet tai buvo miestietės, nešvarios, dvokiančios, bei save bandžiusios pateikti kaip kilmingos, vadinamosios „damos“. Nesakome, kad verta tyčiotis. Ne. Bet faktus pripažinti būtina. Generolas iškart įvertimo padėtį ir gana subtiliai pasakė, kad karo veiksmų nebūna vietose, kur moterys išskirtinai šlykščios. O, be to, ir esamu metu tas yra akivaizdu. Pridėti galima ir dar tą informaciją, kad šiemet jau tik kas antras jaunuolis, Lietuvos Respublikos pilietis, tetiko būti pašauktas tarnybai į Lietuvos kariuomenę. Tas taip pat faktas.

Išvada peršasi tokia: ar iš viso racionalu turėti kariuomenę valstybei, kurioje jauni vyrai netinka beveik niekam, yra ne tik negalintys eiti jokios tarnybos, bet ir nedarbingi, o moterys, merginos yra dauguma vienos ar kitos formos narkomanės, nesugebančios gimdyti sveikų vaikų, ką rodo objektyvi statistika, surenkama Higienos institute, jos išsigimusios tiek protiškai, tiek fiziškai patologiškai ir nebeatitaisomai, kas nesunkiai nustatoma vien iš jų išorinės išvaizdos?

Pamėginkime savikritiškai tą suprasti.

O štai kitas pastebėjimas, paskelbtas viešai daugiau nei prieš 100 metų, ir tų pastebėjimų autorius yra garsusis rašytojas Liudvikas Kondratovičius, pasirašinėjęs Vladislovo Sirokomlės slapyvardžiu (1823—1862), baltarusių kilmės lenkiškai rašęs poetas ir istorijos tyrinėtojas, nemažą savo trumpo gyvenimo dalį praleidęs Vilniuje. Lietuvą jis laikė savo tėvyne ir save vadino lietuviu, nors kelionių aprašymuose ne kartą apgailestavo negalįs susikalbėti su valstiečiais lietuviais. (p. 147):

„Mišrių šeimų maža, nors rusinas mielai veda lietuvę, net ir neturtingą; lietuviai vengia vedybų su rusinėmis, nes, jų manymu, jos tinginės ir netaupios. (p. 172).

Lietuvaitėms būdingas tas mielas įgimtas grožis, kurio neįmanoma apibūdinti. Didelės mėlynos paprastų kaimo dukterų akys tokios išraiškingos (jeigu jums patinka) ir malonios, jog gali pamanyti tai atsiradus dėl gero auklėjimo, kuriuo mūsų kaimuose dar niekas nesirūpino. Rusinės stačiokės, neturi įgimto elegantiškumo, kurio stoką, ypač šventadieniais, stengiasi kompensuoti apdarais. (p. 170)

Rusinės nori, lietuvaitės sugeba būti gražios. (p. 171)“.⸎

Belieka pridurti, jog anuomet rusinėmis buvo vadinamos slavės, bet ne lenkės ir ne baltarusės.

Tad apie ką belieka kalbėti lapkričio 23-iąją, jei ne apie bjaurias dvokiančias vilnietes narkomanes ir dar labiau išsigimusias jų šlykščias dvokiančias dukras ar klipatas jų sūnus, netinkančius ne tik jokiai tarnybai, bet nesugebančius net tokių paprastų darbų atlikti kaip savarankiškai pasirūpinti savo higiena, parašyti tvarkingą sakinį bent iš trijų žodžių lietuviškai ar suskaičiuoti iki 10 ant pirštų, kai jie jau būna sulaukę 25 metų ar daugiau ir ateina pasiimti už pinigus nusipirktų teisės ar ekonomikos, viešojo administravimo, medicinos specialistų ar bent jau vadybos magistrų diplomų ir po to drąsiai už kyšius ir pažintis nurėplioja užimti solidžių tarnybos ar vadovų vietų jei ne prokuratūroje, tai bent jau ministerijos viceministrų sąrašuose su stabiliomis algomis už nieko neveikimą ir dalyvavimą narkotikų savaitgaliuose bei visokių pakrypimų bordeliuose su „kolektyvu“, kuriame visi kiti lygiai tokie pat ir už juos visas pareigas, darbus, pavedimus, tarnybos funkcijas atlieka koks iš provincijos atvykęs bernužėlis, kuriam dar nespėjo pakrauti į jo venas narkotikų tiek, kad jis virstų tokia pat Vilniaus supuvusia išsigimusio silpno proto „daržove“ kaip ir visi kiti, nes būtina, jog jis nors kažkiek būtų darbingas ir atidirbtų už mažiausiai 15-20 įdarbintų tame „kolektyve“ veltėdžių?

Kokia dar diskusija begali būti apie eilinį kartą reketuojamus vis dar likusius padorius ir darbingus žmones rėkaujant, neva: puola Lietuvą, duokite, žmonės pinigų dar. O tuo tarpu šito reketo organizatoriai apsivogę, apsišiukšlinę stambiu mastu įsikūrinėja Antikinio paveldo salose Viduržemio jūroje.

Parengta pagal:

⸎ Kraštas ir žmonės: Lietuvos geogr. ir etnogr. aprašymai (XIV— XIX a.) /Parengė [ir pratarmę, p. 7, parašė] J. Jurginis, A. Šidlauskas. — 2-asis papild. leid. — V.: Mokslas, 1988. — 264 p.: iliustr.— (Kultūrų pėdsakais). ISBN 5—420—001168—3.

ir

<https://www.vle.lt/straipsnis/kiprijan-kondratovic/>.

 ________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Iliustracija aukščiau: The looser standing small. Made in November, 2024.

DIENOS AKTUALIJA:

2024-11-21 BVK NAUJIENA:

ČIUPT UŽ VADŽIŲ, IR VĖL IŠ PRADŽIŲ

Išsamiau rasite čia: <https://www.leidinyssau.lt/humoras>, BVK News, 2024-11-21 naujiena

DIENOS AKTUALIJA:

ATLEIDIMŲ IŠ DARBO SŪKURYS LIETUVOJE:

Darbo Lietuvoje neteks net įmonės vadovai, orlaivio vadai, programinės įrangos kūrėjai,  vadybos ir organizavimo analitikai, taikomųjų programų kūrėjai duomenų bazių projektuotojai ir administratoriai, apskaitos specialistai , verslo paslaugų srities ir administracijos vadovai, programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjai ir analitikai, sistemų analitikai telekomunikacijų inžinieriai, personalo ir profesinio orientavimo specialistai ir kiti

 2024-11-18

 

Užimtumo tarnyba praneša, jog technologijų pažanga ir konkurencija mažina darbo vietas Lietuvoje.

Planuojamų atleisti dirbančiųjų skaičius šiemet 300 didesnis nei 2023 metais – įspėta 2,5 tūkst. darbuotojų. Nors prieš dvejus metus – 2022-aisiais fiksuota mažiau pranešimų, tačiau tuo metu darbo neteko beveik  dvigubai daugiau darbuotojų – 4,5 tūkst. Šiais metais dažniau šalies ūkio sektorių įmonės pranešė apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus. Per dešimt mėnesių iš 57 darbdavių Užimtumo tarnyba gavo pranešimus – penkiais daugiau nei pernai.

Grupės darbuotojų atleidimų pranešimų analizė rodo, kad pastarąjį dešimtmetį mažiausiai – 38 pranešimai registruoti 2014 metais, kai buvo įspėta 1,8 tūkst. dirbančiųjų. Vienodas (2,3 tūkst.) atleidžiamų darbuotojų skaičius būdingas 2015 m. (iš įmonių gauti 44 pranešimai) ir 2016 m. (46).

Iš apdirbamosios gamybos sektoriaus tiek šiemet, tiek pernai gauta daugiausiai pranešimų. Tekstilės pramonė pagal vykdomus grupės darbuotojų atleidimus šiais metais yra pirmaujanti. Kas penktas tokio pobūdžio atleidimas– iš drabužių siuvimo įmonių. Dvylika siuvimo srityje dirbančių darbdavių įspėjo 500 darbuotojų. Tai – didžiausias  šiame sektoriuje grupės darbuotojų atleidimų srautas per penkerius metus. 2023 metais fiksuoti 8 įmonių grupės atleidimai, įspėti 179 darbuotojai.

„Siuvimo įmonės iki šiol pakankamai gerai atlaikė konkurencinius išbandymus, laviravo ir didelių sukrėtimų nepatyrė, nors siuvėjų trūkumas kamavo jau daugelį metų. Visgi nuo pernai, antrojo pusmečio, stebime augantį tekstilės pramonėje pokytį, kai viena po kitos įmonės ėmė planuoti grupės darbuotojų atleidimus. Ankstesniais metais šį reiškinį matėme baldų pramonėje, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė. – Apdirbamoji pramonė apskritai jautriau reaguoja į restruktūrizacijos būtinybę dėl technologijų įtakos. Tai vienas iš veiksnių, lemiančių tokio masto sprendimus, kai neatlaikius konkurencijos ir importo, mažinamos darbo vietos. Kituose sektoriuose tokio padidėjusio nestabilumo šiuo metu neįžvelgiame.“

Tekstilės pramonėje penkerių metų atleidimų dinamika rodo, kad 2021 m. (pandemijos laikotarpis) nė viena siuvimo įmonė nepatyrė grupės darbuotojų atleidimo. 2022 metais  4 įmonės įspėjo 148 darbuotojus, 2020 metais – 3 įmonės įteikė įspėjimus apie darbo netekimą 177 darbuotojams, o 2019 metais 4 įmonės  atleido 148 dirbančiuosius.

Šiais metais tekstilės pramonėje akcinė bendrovė „Kauno Baltija“ nurodė didžiausią atleidžiamų darbuotojų skaičių – 115. Žinomo prekės ženklo bendrovė „Rožė“ pranešė, kad atleidžia 51 darbuotoją, „Detexa“ – 47, „Lelija“ – 47, „Sparta Textile“ – 44, „Tekstona“ –  38, „Gitolita“ – 32, AB „Vilkma“ – 25, „Siulema“ – 23, „Baltic Sewing Company“ – 21,  „Salvika“ – 20,  „Oyster & Co“ – 17.

Šiemet dažniausia grupės darbuotojų atleidimo pranešime darbdavių nurodyta priežastis – darbo organizavimo pakeitimai ir struktūrinės pertvarkos (restruktūrizacijos ir reorganizacijos) (36 įmonės ir 1514 darbuotojų). Ši priežastis dažniausia buvo ir pernai. Apie bankrotą šiemet pranešė 16 įmonių, kai pernai – 11. Įmonės likvidavimas (5 įmonės, 178 darbuotojai). Įmones likviduoti numato 5 darbdaviai ir ketina atleisti 178 darbuotojus.

Didžiausi grupės darbuotojų atleidimai šiemet numatyti  „Fazer Lietuva“ (duonos gamyba; šviežių konditerijos kepinių ir pyragaičių gamyba) – 182 darbuotojai,  „Lumifast“ (krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla) – 140 darbuotojų. 2023 metais  – „Trans Union Baltics“ (kompiuterių konsultacinė veikla) – 230 darbuotojų, „S-Form“ (kitų baldų gamyba) – 161 darbuotojas.

Didesni grupės darbuotojų atleidimai per pastaruosius tris mėnesius (rugpjūtį-spalį) planuojami informacijos ir ryšių srityje – dvi įmonės pateikė  informaciją apie 154 specialistų numatomą atleidimą. Darbo neteks programinės įrangos kūrėjai,  vadybos ir organizavimo analitikai, taikomųjų programų kūrėjai duomenų bazių projektuotojai ir administratoriai, apskaitos specialistai (buhalteriai), verslo paslaugų srities ir administracijos vadovai, programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjai ir analitikai, sistemų analitikai telekomunikacijų inžinieriai, personalo ir profesinio orientavimo specialistai ir kt.

Spalį apie planuojamus masinius atleidimus pranešė 6 darbdaviai, numatantys atleisti 245 darbuotojus. Didžiausi – AB „Telia Lietuva“ (optimizuojant kaštus darbo neteks 102 darbuotojai) ir UAB „ID Vilnius“ (dėl atsisakomos architektūros veiklos atleidžiama 52 darbuotojai). Praėjusių metų spalį registruota tiek pat grupės darbuotojų atleidimų (6) ir įspėti 255 darbuotojai. Šį lapkritį gautas pranešimas iš „Telia Global Services Lithuania“, kad bendrovė įspėjo 153 darbuotojus.

Retesnių profesijų darbuotojai šį rudenį taip pat pateko į atleidimų sūkurį. PAS Aviation International (Baltic) Ltd informavo, kad darbo neteks 19 darbuotojų, daugiausiai lėktuvo palydovai (stiuardai), vyriausieji lėktuvo palydovai (stiuardai), orlaivio vadai. Kitose įmonėse – statybos inžinieriai, architektai, projektų (padalinio) vadovai, kraštovaizdžio architektai, reklamos, rinkodaros ir pardavimo specialistai, gyvosios gamtos mokslų technikai, taip pat šaltkalviai, apdailininkai, pardavėjai, laiškininkai, programuotojai, siuntų skirstytojai, pinigų plovimo prevencijos specialistai, statybininkai, buhalteriai, įmonės vadovai ir t.t.

Visgi ilgiausias atleidžiamų darbuotojų sąrašas – 100 siuvėjų. Šiuo metu šalyje yra 135 laisvos darbo vietos siuvėjams. Miestuose, kur numatyti grupės darbuotojų atleidimai, Užimtumo tarnyboje siuvėjams yra registruota laisvų darbo vietų: Kaune – 55, Vilniuje – 21, Telšiuose dabar nėra nė vienos.

„Darbo rinkoje šiandien susiduriame su dideliais darbo organizavimo pokyčiais, ypač tai pastebima tokiuose jautriuose sektoriuose, kaip tekstilės pramonė. Mūsų prioritetas – padėti atleidžiamiems darbuotojams kuo greičiau rasti naujas galimybes: organizuojame mokymus, konsultacijas ir tarpininkaujame siekiant sklandaus perėjimo į naujus darbus. Šių metų duomenys rodo, kad bendromis pastangomis beveik pusė registruotų atleistųjų jau sėkmingai grįžo į darbo rinką“, – teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

Apie 46 proc. atleistų ir Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų šiais metais sugrįžo į darbo rinką. Nuo šių metų pradžios Užimtumo tarnyboje iš viso registravosi 1,3 tūkst. asmenų, netekusių darbo po pranešto grupės darbuotojų atleidimo. Iš užsiregistravusiųjų 465 asmenys įsidarbino pagal neterminuotas darbo sutartis, 78 asmenys įdarbinti pagal terminuotas darbo sutartis, 6 pradėjo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą, 21 buvo įdarbintas taikant įdarbinimo subsidijuojant priemonę, ir 22 pradėjo dalyvauti profesinio mokymo priemonėje.

Spalį laisvų darbo vietų platformoje paskelbta 15,1 tūkst. darbo pozicijų. Labiausiai jų skaičius sumažėjo apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje bei švietimo srityje, kur darbuotojų paieška rudenį įprastai prislopsta. Mažiau laisvų vietų paskelbė statybos sektoriaus ir prekybos įmonės –  atitinkamai – 12,8 proc. ir 11,9 proc.

Parengta pagal Užimtumo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024-11-18 pranešimą spaudai.

_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

 

 DIENOS AKTUALIJA:

KAS ŽINOTINA ŠALTAJAM METŲ LAIKOTARPIUI ARTĖJANT

2024-11-17

 

Svarbu žinoti ir suprasti, kad ne tik sinoptikų pranešimai apie kitą savaitę galimas dideles audras Lietuvoje yra svarbūs.

Ne mažesnį rūpestį atšalus orams kelia ir sąskaitos už šildymą, paauglių vaikų ar anūkų tinkamos avalynės žiemai įsigijimas už beveik  tokią sumą, kiek kainuoja prasimaitinti mėnesį Lietuvoje visai šeimai, jei valgis gaminamas namie. O kur dar žieminių striukių, pirštinių kainos bei Kalėdų laikotarpio išlaidos žvakutėms, torčiukams, šampanui ir fejerverkams, be to, žinoma, dar ir bendradarbių, artimųjų ir augintinių pamaloninimas nors kokiu mažmožiu ar skanėstu.

Tačiau kiek mažiau aptarinėjama viena opiausių šaltojo metų laiko problemų: o ką daryti su savo oda? Kaip apsaugoti skruostus, rankų odą, neretai ir kojų odą, jei dėvite plonas pėdkelnes ir to reikalauja Jūsų darbo ar tarnybos vietos protokolas. O gal gyvenate kaimo, priemiesčio teritorijoje ir neretai išbėgate į kiemą tiesiog plikais kojų riešais ar blauzdomis nė nespėję sureaguoti, jog, štai, jau ir minus 25 laipsniai pagal Celcijų, nors vakar tebuvo nulis laipsnių ir saulutė žeme ridinėjosi.

Visa tai palyginti niekai, jei realybė yra tokia, jog jūsų oda yra sausa ir ją nuolatos niežti, ji lyg įerzinta ir nė negalite nieko dirbti, niekur išeiti, nuo šalčio oda tampa lyg su skausmu skylinėjantis traškantis čežantis raukšlėtas popiergalis, o jei dar ir rūkote, ji nebegrąžinamai žalsvai ruda, nusėta raukšlių voratinkliais. Ryškūs ir mimikos palikti pėdsakai jūsų veide bei dirbtinų šypsenų demonstruojant plastikinius tik ką jums įšriūbuotus  dantų protezus, kurie jūsų veidui suteikia žviegiančio asilo fizionomijos bruožus, įrėžtos raukšlės, be to, primenate tiesiog lygintuvo niekada nemačiusias drobules, kurios dar ir neatskalbiamai dėmėtai purvinos. Ir tai tik pradžia. Dabar lapkritis. Vasario gale būsite dar tragiškiau raukšlėti, dar labiau išdžiūvusios negyvos odos nukankinti, o tos odos rudai žalsva spalva įgaus dar ir geltonų pūlių atspalvį.

Taip, sausa oda yra bėda. Deja, kibiro kremo jums nepakaks parai, nes oda sausėja nuolat ir ją periodiškai reikia sutepti. Visose vietose, ne tik veido ir rankų odą.

Kiek tas kainuoja? Juk jums reikalingas dar ir grimas. Kelių sluoksnių ir iš kelių skirtingų kosmetinių produktų.

Ir vis viena po tais kelių centimetrų storio užtepais jums oda niežti, jums skauda. Vandens naudoti nė negalite, nes nuo jo oda dar labiau išsausėja. Jūs smirdite.

Telieka priminti: nesvarbu, kiek jums metų. Ar jums 15, ar 18, ar 35, o gal ir arti 100 metų, jei jūsų oda sausa, esate senutė ar senukas.

Kalėdų vakarėliui jums jokių kaukių nereikės.

Būkite savimi.

Iliustracija žemiau: Tai "gražuolė" narkomanė ukrainietė Vilniuje. Ji niekada nieko nedirbo. Jos visas darbas yra vedžioti šuniuką ir naudotis Lietuvoje sukurtu gerbūviu. 10-mečio vaiko laisvalaikio savarankiškas kūrinys, atliktas be jokio pedagogų įsikišimo ar pamokymų. Kaip žinia, vakai visada teisūs.

___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

DIENOS AKTUALIJA:

THE WINNER TAKES IT ALL

2024-11-16

 

Taigi, belieka nuspręsti, kaip greitai ir kokia tvarka deportuoti visam laikui gausiai šimtais tūkstančių sugužėjusius į Lietuvą po 2022 m. vasario 24 d. vadinamuosius „ukrainiečius“.

_____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

 

DIENOS AKTUALIJA:

2024-11-14 BVK naujiena:

Išsilavinimas, įgytas You tube, išsamiau rasite čia: <https://www.leidinyssau.lt/humoras>, BVK News

_________________________________________________________________________________________

MINISTERIJA SKELBIA: DAUGIAU PAGALBOS ŽMONĖMS

2024-11-14

Lapkričio 14 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, citata:

Efektyvesnė pagalba žmonėms su negalia

Vietoj trijų negalios srityje veikusių įstaigų prie SADM įsteigta viena įstaiga – prie Neįgaliųjų reikalų departamento prijungus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, nuo 2024 m. pradžios buvo įsteigta Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTA). Šiai agentūrai taip pat buvo perduotos vykdyti Techninės pagalbos priemonių centro savininko teisės ir funkcijos.

Naujoji agentūra yra atsakinga už negalios vertinimą, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymą, pagalbos poreikių nustatymą ir pagalbos gavimo koordinavimą. Ji taip pat dalyvauja formuojant ir įgyvendinant žmonių su negalia teisių užtikinimo politiką, teikia metodinę pagalbą vartotojams ir institucijoms teisių užtikrinimo įgyvendinimo klausimais, organizuoja rezultatų stebėseną.
Įstaigų ir jų atliekamų funkcijų sujungimas ir peržiūra daro teigiamą poveikį žmonėms su negalia ir jų artimiesiems: sumažėjo administracinė našta kreipiantis dėl negalios nustatymo ir paslaugų bei pagalbos gavimo, pagalbos koordinavimas padeda asmenims operatyviau gauti reikiamą pagalbą, institucijų teikiama pagalba daug lengviau prieinama – ji teikiama „vieno langelio“ principu.

Profesionalesnis ginčų nagrinėjimas

Nuo 2024 m. vasario 1 d. panaikinta Ginčų komisija prie SADM, o jos funkcija – privaloma ikiteismine tvarka nagrinėti ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir ANTA priimtų sprendimų – perduota vykdyti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.

Taip siekiama stiprinti ginčų nagrinėjimo institutą ir veiksmingesnę žmonių, turinčių negalią, teisę į teisingumą lygiai su kitais. Ginčų nagrinėjimas tampa profesionalesnis ir labiau prieinamas šalies gyventojams. Asmeniui pateikti skundą dėl negalios vertinimo tapo daug paprasčiau ir lengviau dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritorinių padalinių išsidėstymo visoje Lietuvoje.

Panaikinus Ginčų komisiją, per metus sutaupoma po maždaug 300 tūkst. eurų.

Šaltinis: <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/valstybes-istaigu-reforma-maziau-biurokratijos-daugiau-pagalbos-zmonems/>, žr. 2024-11-14.

REDAKCIJOS „Padėkime sau‘19“ prierašas: o ką mano patys asmenys su negalia apie paslaugų jiems teikimo kokybę, sąlygas, pobūdį ir efektyvumą?

Informaciją, pastebėjimus, pasakojimus apie savo patirtis siųskite e-adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

DIENOS AKTUALIJA:

BESMEGENYSTĖ

2024-11-13

Skelbiama, jog lapkričio 13-ąją iškrito pirmasis sniegas Lietuvoje. Tiesa, pasnigo ne visur. Todėl tik nedaug kam pavyko patirti malonumą ir nusilipdyti bent po mažą Senį Besmegenį bei tuo pačiu dar ir apmąstyti besmegenystę kaip reiškinį šiandienos Lietuvoje.

Iliustracijos žemiau: 10 metų vaiko savarankiški, atlikti ne su pedagogų instrukcijomis, laisvalaikio kūrybiniai darbeliai. Pavadinimas piešinio, esančio virš studento Hario, vaikino ir sūnaus, kokius turi kiekviena dabartinė vilnietė super-mamytė, prieš 20 metų aktyviai vartojusi narkotikus ir buvusi vadybininke ar tarnautoja biudžetinėje instutucijoje, neretai medike ar juriste, atvaizdo, yra "Akademikas Komas Daunas". Kopijuoti draudžiama.

 ___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Iliustracija aukščiau: 10 metų vaiko laisvalaikio darbelis. leidinio "Padėkime sau'19" archyvas. Kopijuoti draudžiama.

DIENOS AKTUALIJA:

STEBUKLŲ METAS, TIESA?

2024-11-10

Lapkričio 11-oji – ypatinga diena. Todėl pasiruošimas jai vyksta intensyviai jau šiandien, sekmadienį.

Lapkričio 11-oji – šv. Martynas, diena, kada Lietuvoje nuo seno atsiskaitoma su dirbusiaisiais, plušėjusiais, padėjusiais, užsitarnavusiais, nusipelniusiais suderėto atlygio. Laikoma, kad neatsiskaičius iki šv. Martyno toliau jau lieka skola ir tuomet iki Kalėdų padaugėja skolų išmušinėjimo mandagesnių ir neretai nachališkesnių atvejų, nes po Naujųjų metų jau įprasta persikelti į teismus, kad iki gegužės būtų bent kaip susitvarkyta su mokesčiais valdžiai ir pajamų, turto deklaravimu.

Toks darbdavys, kuris su savo talkininkais iki šv. Martyno dienos neatsiskaito, yra laikomas nieko vertu. Todėl kitais metais jis jau menkai tegali tikėtis pasisamdyti tokių žmonių, kurie išties atliktų darbus, užduotis tinkamai, nevogtų ir neveltėdžiautų.

Lapkričio 11-oji – dar ir pensijų mokėjimo diena Lietuvoje, todėl žvitrių amžėjančių asmenų ir krypuojančiųjų su ramentais, lazdelėmis pasiramsčiuojančiųjų bankomatų stovėjimo teritorijose padaugėja. Padaugėja ir šypsenų veiduose, apie tuos pačius bankomatus it netyčia sukinėjasi ryškiau apsirėdžiusios ir viską, ką tik turi ir gali, demonstruojančios nepilnametės su kaitinamojo tabako, elektroninių cigarečių prikimštomis silikoninėmis burnomis ir plastikiniais nagais bei suglitusiais dvokiančiais nuo narkotizuotų rūkalų juodais plaukais ir dar labiau dvokiančiais nuo nevalyvumo kūneliais.

Bet šypsenų tikrai daugėja, daugėja skubančiųjų, lekiančiųjų, anksčiau tik gulintieji lovose stebuklingai iš jų pakyla ir ima lekioti it žvirbleliai linksmuonėliai.

Taip pat suintensyvėja eismas, neįtikėtinai pagaugėja automobilių gatvėse ir ypač jų padaugėja neleistinose stovėti vietose. Tada jie statomi su užvestais varikliais, degalai tų automobilių tokie, kur vien nuo sunkiųjų metalų kiekio išmetamose dujose per kelias minutes galima įsitaisyti plaučių vėžį. Bet tie tokių automobilių vairuotojai ir narkotikų prisipumpavusios vairuotojos juk turi retsykiais išvažiuoti iš savo mamų, močiučių nuosavų namų teritorijų priemiesčiuose, sodybose, daugiabučiuose ar kotedžų kvartaluose, kad kaimynams galėtų tos pačios jų mamos ir močiutės dailiai pasakoti, kaip jų anūkėliai „dirba“, „verčiasi“, „turi verslą“ ir t.t., ir pan., – makaronų kabinimas šia tema yra begalinis. Išsigelbėjimo nuo tų užvestų automobilių ir jų taršos taip pat nėra.

Dar įdomus pensijų mokėjimo kelių dienų laikotarpis Lietuvoje ir tuo, jog būtent tomis dienomis savo senutes mamas, močiutes ir senelius, tetas ir didesnes pensijas gaunančius dėdes bei kaimynus, su kuriais kažkada buvo bendravę,  prisimena vadinamieji migrantai maršrutu  Airija-Lietuva-Ispanija-Airija;  JK-Lietuva-JK; Norvegija-Lietuva-Norvegija, Lietuva-Vokietija-Lietuva. Yra ir kiti panašūs migravimo ten ir šen variantai, kurių tarpinė stotelė visada būna močiutės ar mamos, giminių, apkvailintų kaimynų, kuriems pažada atvežti „stebuklingų vaistų“ iš Indijos ar bent jau iš Airijos kokių nukainuotų skudurėlių, namai būtent pensijų mokėjimo dienomis.

Įsidėmėtina. Aplankomi tik tie pensijų gavėjai, kuriuos įmanoma „numelžti“, apmulkinti, užsitikrinti maždaug ne mažiau kaip kelių tūkstančių eurų išvežimą už dyką mainais geriausiu atveju numetus kokių pavogtų šlepečių iš Airijos viešbučio ir nušvilptų servetėlių bei šluosčių iš to paties Airijos viešbučio kavinės. Ir jie visi išmokę reketavimo. Istorijos atvežamos kaskart vis išradingesnės, pradedant nuo varianto: „Močiute /kartais sakoma „baba“/, Katrė autobusu važinėja į paskaitas skolon, vairuotojas žadėjo dar palaukti dvi dienas kol ji atsiskaitys, paskui perduos baudas išieškoti“ iki varianto: „Baba, Katrė operacijai paguldyta, operuoja  votį ant užpakalio. Nežinau, ar išliks gyva, gydytojas sako, labai pavojinga operacija. Iki ligoninės nuvažiuoti pinigų neturime“. Tuo tarpu, kai reali tiesa yra ta, kad ta Katrė Airijoje yra bačkos pavidalo apsirijėlė, ėdanti už penkis vyrus, elementariai nuo 11 metukų užsiima seksu su pagyvenusiais diedais, parneša motinai viską, ką iš jų išlupa, o iki tapimo studente jau tiek užvirusuota, kad kūnas pūna, reikia gydymo nuo ligų kaip antai triperis, chlamidiozė, sifilis, beždžionių raupai ir taip toliau. O svarbiausia – gydymas tokiais atvejais Airijoje nemokamas, tokius pacientus išveža iš namų, mokėti nereikia.

Bet dar įdomiau yra tas, kad tos tiesioginį ir grubų reketą patiriančios „babos“ visiems plačiai pasakoja, kokie geri jų anūkai, kokie jie mandagūs, gražiai išauklėti, kaip jie gerai gyvena tose Airijose ir būtinai visiems rodo, ką tie anūkai atvežė dovanų. Tačiau niekada nepasako, kad už kokį iš viešbučio pavogtą rankšluostį ar šlepetes, kurios duodamos nemokamai ir jas galima pasiimti lygiai kaip ir dušo žele ar muilo gabaliuką jos dar ir sumoka iš anksto maždaug 1000 kartų didesnę sumą ir apmoka kelionės išlaidas bei dar daug kitų dalykų: pramogas Lietuvoje, įskaitytinai girtuoklystę alubariuose ir sifilio nugraužtų kūno vietų dezinfekavimą. Dažnas atvejis, kad lauktuvių iš Lietuvos Katrė išsiveža sumelę tolygią kelių asmenų bardakiniam pasismaginimui Kipre, kur dar ir išparduoda babos kaimynės-medikės atneštus receptinius vaistus, beje, ypač pageidaujamus ir Airijoje, Anglijoje, kitur, kur tautiečiai neina pas gydytoją prašydami išrašyti raminamųjų, migdomųjų ar psichotropikų, antidepresantų ir nuskausminamųjų, kad kaulų nuo vartojamų narkotikų nelaužytų. Tuos receptinius vaistukus kilogramų kilogramais atveža ir išplatina „katrės“ ir jų mamos, gyvenančios ne trumpiau nei porą dešimtmečių Airijoje ir kitur iš pašalpų.

Ir šioje vietoje, juolab, kad dienos vis trumpėja, Kalėdos dar tikrai toli, teks išbūti Advento metą, pradėti mokėti gana nemažai už šildymą, laukia galimai itin nemažas kainų augimas, o lapkritis iš viso yra tas laikas, kada grėsmingai mažėja saulutės spindulių, nuotaikos subjursta, nes pensijos sutirpsta maždaug per tris dienas ar geriausiu atveju per savaitę ir todėl pensininkai būna užmiršti, jų nebelanko ir jiems nebesišypso niekas iki tol, kol jie vėl sukaupia solidesnę sumą pinigėlių ar bent jau iki kitos pensijos kitą mėnesį, kada bet kuris senukas pasijunta eržilu, aptarnautas nepilnametės prostitutės su nupuvusia burna ir dvokiančiu narkomanės kūnu.

BELIEKA  PRASKAIDRINTI  NUOTAIKĄ  JUOKU

„Juokas – paprasčiausias ir pigiausias žmonijos malonumas.“⸎

Juokas yra ir vaistas nuo daugelio negalavimų, ligų. Gydomąsias juoko savybes jau žinojo senovės gydytojai, taikė jį plaučiams ir visam organizmui sustiprinti. Kai kurios tautos žinomos dėl to, kad kadaise turėjo žiniuonių, gydžiusių juoko pagalba. Juokas žinomas dar ir kaip būdas nervų ligoms gydyti. Juokas arba vadinamoji „juoko psichosomatika“, „juoko terapija“ yra paprastas, labai pigus gydymo būdas. Juokas nenuodija organizmo, šalutinio poveikio nėra. Jis tinka kiekvienu atveju. Verta atsimini, jog tinka tik nuoširdus juokas, kada kvatojamasi atvirai, nuoširdžiai, atsipalaidavus visam kūnui, nusimetus bet kokias kaukes. Tai jokiu būdu nėra klounų mėginamas sukelti juokas, kuris neretai turi labai neigiamų pasekmių, gali išgąsdinti jautresnį asmenį, ypač vaiką. Yra žinoma daugybė fobijų atvejų ir dar netgi išprotėjimo variantų, kai priežastis yra klouno padaryta trauma, kt. Todėl klounai nėra terapijos variantas, yra priešingai: jie gali negrąžinamai sužaloti sveikatą, pakenkti.

Štai, kas svarbu yra:

  • Juokiantis organizme vyksta teigiami pokyčiai. Tiesiog viskas keičiasi, suaktyvėja smegenų veikla, raumenys atsipalaiduoja, gerėja kvėpavimas.
  • Juokas yra labai gera mankšta.
  • Juokiantis organizmas patenka lyg į komforto zoną, patiriamas malonumas, sužadinamas intelektas.
  • Panašų kaip nuoširdžiai juokiantis efektą galima pasiekti jogos pagalba.
  • Kai juokiamės, išsiplečia kvėpavimo takai, vietoje ½ litro oro į plaučius patenka 3 kartus daugiau. Įvairių garsų pagalba įmanoma mankštinti balso stygas.
  • Taip pat nuoširdžiai juokiantis vyksta ir kiti giluminiai organizmo procesai: širdies ritmas sulėtėja, susireguliuoja kraujotaka, kraujo spaudimas. Itin reikšmingi pokyčiai vyksta smegenyse: emocijų centre, žievėje. Juokdamiesi gaminame endorfiną, kuris teikia nuskausminimą visam kūnui, yra antistresinis ir antiuždegiminis. Juokdamiesi ne tik gaminame endorfiną, bet ir  atsipalaiduojame nuo streso hormono.
  • Žinotina, jog juokas gydo astmą. Taip pat juoko pagalba įmanoma sumažinti skrandžio skausmus, migrenos priepuolius ir kitus negalavimus.
  • Juokas padeda susinervinus, kai ką nors skauda, kai kamuoja depresija. „Jis atpalaiduoja įtampą, teigiamai veikia miegą, netgi gali sureguliuoti kai kurias seksualines problemas.“ ⸎
  • Tyrimais įrodyta, kad viena minutė nuoširdaus juoko atstoja 45 minutes visiško fizinio atsipalaidavimo.
  • Juokas išties daro stebuklus. ⸎

Artėjant stebuklų metui – šv. Andriui, lapkričio 29 / 30 d. ir ikikalėdiniam laiko tarpsniui, susigūžus belaukiant galimo naujo brangymečio arba ne, kišenių patuštinimo per didžiąsias metų šventes, išties verta atsiminti, kad vis dar turime visiems prieinamą būdą atsipalaiduoti nuo ligų ir negalavimų ir tai yra nuoširdus juokas ir humoro terapeutu gali tapti kiekvienas tiesiog išmokęs vieną kitą gerą anekdotą ar prisiminęs senovinę lietuvių, žemaičių patarlę, skaičiuotę, dainelę, mįslę, žaidimą, auklėjamąjį priežodį, pavyzdžiui, „per durną galvą kojoms pakūta“, kas labai dera Kalėdų laukimo metu, kada tuo pačiu verta neužmiršti, jog tai yra dar ir namų tvarkymo, dovanų pakavimo, rankdarbių kūrimo, vaišių stalo planavimo, susikaupimo, apmąstymų, bendro organizmo ir sielos išvalymo metas.

⸎ Šaltinis: Parengta pagal: Gydymas juoku. „Moteris“. 1993, Nr. 1, p. 24.

Apie humoro terapiją daugiau rasite čia: <https://www.leidinyssau.lt/humoras/>

 

______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Iliustracijos žemiau šaltinis: <https://www.vecteezy.com/signups/join-pro>

DĖMESIO CENTRE:

JAV 47-uoju PREZIDENTU TAPO

 DONALDAS TRUMPAS

2024-11-06, paskelbta 09:25 val. Lietuvos laiku

Šaltinis: CNN 

 Naujausi duomenys:

Donaldas Trumpas, buvęs 45-uoju JAV Prezidentu, laimėjo prieš Kamalą Haris.  D. Trumpas paskelbtas laimėtoju 2024 m. lapkričio 6 d. 

Sakydamas padėkos kalbą išrinktasis Prezidentas pažadėjo "išgydyti Ameriką".

JAV Senato daugumą vietų laimėjo Respublikonai, partija, kurios narys ir yra D. Trumpas.

   

 

DIENOS AKTUALIJA: 

Žinotina asmenims su negalia,

dalyvaujantiems ar ketinanatiems dalyvauti darbo rinkoje

  2024-11-03

 

Būtina žinoti: pakeitimai jau įsigaliojo. Štai, kas svarbu:

(1) Supaprastinta žmonių su negalia įsidarbinimo procedūra, neatskleidžiant darbdaviui tam tikrų jautrių duomenų, atsisakyta perteklinio reikalavimo asmenims su negalia pasitikrinti sveikatą.

 

Tai reiškia, kad įsidarbinantys ar dirbantys asmenys su negalia turi teisę neatskleisti informacijos apie savo negalią, išskyrus atvejus, kai informavimas suteikia galimybę gauti garantijas ir asmuo to pageidauja, t. y. jei žmogus norės pasinaudoti garantijomis, darbdavį informuoti ir toliau turės.

Taip pat žmonėms su negalia nebėra būtina pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbinant ar dirbant ir tais atvejais, kai jų darbo aplinkoje nenustatomi kenksmingi ar pavojingi profesinės rizikos veiksniai. Tai sudaro palankesnes sąlygas asmenims su negalia dalyvauti darbo rinkoje, leidžia užtikrinti ir geresnę jų finansinę padėtį, ir mažinti atskirtį.

SADM atliktos ES valstybių narių apklausos duomenimis, dalis valstybių – Austrija, Kipras, Kroatija, Latvija, Portugalija, Rumunija, Vokietija – netaiko atskiro reikalavimo asmenims su negalia pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbinant (tokiems asmenims taikomi bendri reikalavimai įsidarbinantiems asmenims ir darbuotojams dėl sveikatos patikrinimų).

 

(2) Darbo kodekso (DK) pakeitimai dėl asmenų su negalia darbo ir išskaitų iš darbo užmokesčio komentuojami ir aiškinami taip:

 

2024-06-13 priimtas tam tikrų DK straipsnių pakeitimo įstatymas, kuris įsigaliojo 2024-06-21. Daugiausia šis teisės akto pakeitimas reglamentuoja asmenų su negalia darbo teises, todėl verta pasigilinti į galimą pokyčių įtaką darbo organizavimui. Atskirai aptartinas ir Civilinio proceso kodekso (CPK) pakeitimas, kuris turi tiesioginę įtaką darbdavio atliekamoms išskaitoms iš darbuotojų darbo užmokesčio.

Pokyčiai dėl asmenų su negalia darbo

Nuo 2024-06-21 įsigaliojusiame DK pakeitimų pakete dalis pakeitimų yra redakcinio pobūdžio, kur keičiami anksčiau tekste buvusių sąvokų pavadinimai, pavyzdžiui, iš „Neįgaliojo asmens“ keičiama į „Asmuo su negalia“. Visgi labiau verta aptarti tuos pakeitimus, kurie iš tiesų daro įtaką darbo organizavime.

  1. DK 25 str. papildomas 7 dalimi, kurioje numatoma, kad DK nustatytos garantijos darbuotojui taikomos, kai jis darbdaviui pateikia negalios, vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą ar kitą darbuotojo teisę į garantiją patvirtinantį dokumentą, išskyrus atvejus, kai darbdavys turi duomenis, patvirtinančius darbuotojo teisę į garantiją.

Darbdavys, nežinodamas apie darbuotojo teisę į „mamadienius“ (kai pastarasis turi atitinkamo amžiaus vaikų), teisę į ilgesnes atostogas (pavyzdžiui, dėl negalios), teisę būti perkeltam į kitą darbą (kai darbuotojas įspėtas apie atleidimą ir turi atitinkamą kvalifikaciją), negali tokių garantijų taikyti. Taigi būtent darbuotojas turi darbdaviui pateikti įrodymą, patvirtinantį teisę naudotis bet kuria DK įtvirtinta garantija, o kilus ginčui atitinkamai įrodyti, kad ne tik tokią teisę turėjo, bet ir tinkamai apie tokią teisę pranešė darbdaviui. Kitaip tariant, ši nuostata kalba ne tik apie asmenų su negalia teisę į DK numatytas garantijas, bet ir apskritai į bet kokių kitų darbuotojų, turinčių atitinkamas garantijas, garantijų įgyvendinimą.

  • Keičiamas DK 56 str. 1 d. 3 p. numatant, kad darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių (atitinkamai gaudamas išeitinę išmoką), jeigu negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad slaugo ar prižiūri šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), sutuoktinį, sutuoktinę) ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis). Tokiu būdu atsisakoma perteklinio reglamentavimo, kad darbuotojas slaugo šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį namuose, nes svarbi ne slaugymo vieta, bet darbuotojo laiko poreikis tam, kad jis tinkamai atliktų sergančio asmens slaugymo pareigą.
  • DK papildomas 117 str. 5 d. ir 119 str. 5 d., kurios numato, jog darbuotojai su negalia gali būti skiriami dirbti naktį ar viršvalandinį darbą, jeigu to jiems nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada, tik su jų sutikimu. Iš esmės tokia pati taisyklė galios ir budėjimo atveju.

Bendrai įvertinant įstatymų leidėjo valią, susijusią su nurodytais DK pakeitimais, išskirtini šių pokyčių tikslai. DK pakeitimų aiškinamajame rašte nurodoma, kad asmuo su negalia turėtų turėti teisę pateikti darbdaviui informaciją apie savo negalią, siekdamas tam tikrų garantijų, nustatytų DK, tačiau tokios informacijos pateikimas neturėtų būti asmens pareiga prieš įsidarbinant ar dirbant. Pasak DK pakeitimo projekto autorių, asmenims su negalia taikomas perteklinis reikalavimas pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbinant ar dirbant ir tais atvejais, kai jų darbo aplinkoje nenustatomi kenksmingi ar pavojingi profesinės rizikos veiksniai. Pažymėtina, kad visų įsidarbinančių asmenų ir darbuotojų sveikata (tarp jų ir su negalia) privalomai tikrinama atsižvelgiant į konkrečioje darbo vietoje (atliekant konkretų darbą) nustatytus profesinės rizikos veiksnius, taip pat jei dirbama naktį ar pamainomis.

Kitaip tariant, įstatymų leidėjo tikslas yra toks, kad asmenys vien dėl turimos negalios fakto nebūtų išskirti iš kitų darbuotojų ir neturėtų su negalia susijusių papildomų pareigų (tikrintis sveikatą, teikti darbdaviui atitinkamas pažymas ir kt.) Asmenų su negalia sveikatos tikrinimo tvarka, kiek tai susiję su darbo pareigų atlikimu, neturėtų skirtis nuo bet kokio kito darbuotojo. 

Reziumuojant šiuos pokyčius reikia paminėti, kad darbuotojo su negalia sveikata, siekiant užtikrinti jo saugą ir sveikatą, bus tikrinama taip pat kaip ir kitų darbuotojų, t. y. jei darbo vietos profesinės rizikos įvertinimo rezultatai rodo, kad kyla ar gali kilti rizika darbuotojo saugai ir sveikatai arba jei dirbama naktimis ir pamainomis. Gydytojas, tikrindamas asmens (darbuotojo) su negalia sveikatą, vertins visą informaciją apie asmens (darbuotojo) su negalia sveikatą, įskaitant institucijos išvadą apie negalią ir pateiks galutinę išvadą, ar asmuo gali dirbti konkretų darbą, bei rekomendacijas dėl darbo, nenurodydamas asmens (darbuotojo) negalios. Darbdavys nedisponuos ir netvarkys asmens duomenų apie darbuotojo negalią, siekdamas užtikrinti saugą ir sveikatą. ⸎

 

(3) Pokyčiai dėl išskaitų iš darbo užmokesčio taip pat jau įsigalioję.

 

DK 150 str. 2 d. nurodyta kad išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos: grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms (1 punktas); grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų (2 punktas); atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui (3 punktas); išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (4 punktas). Taigi darbdavys, jeigu darbuotojas kompromiso būdu nesutinka pasiekti susitarimo dėl kitokio išskaitų dydžio ir tvarkos, gali atlikti vienašališką išskaitą aukščiau nurodytais atvejais.

Paminėtina, kad padarytos žalos atveju išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Dar daugiau, išskaitų dydis yra papildomai ribojamas ir DK 150 str. 4 d. numato, jog išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai yra nustatyti CPK. Būtent dėl to ir yra aktualu aptarti CPK pakeitimus, kurie riboja išskaitų dydžius bei įsigaliojo nuo 2024-07-01.

Pakeitus CPK 736 str. yra nustatomi nauji išskaitų dydžių ribojimai:

  1. Iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus išskaitoma 10 procentų;
  2. Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA dydį, tačiau neviršijančios 2 MMA dydžių, išskaitoma 30 procentų;
  3. Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios 2 MMA dydžius, išskaitoma 50 procentų.

Taigi, jeigu norima atlikti teisėtą išskaitą ir nesulaukti darbuotojo pretenzijų dėl per didelio išskaitos dydžio, būtina žinoti visus aukščiau nurodytus reikalavimus (įskaitant įtvirtintus naujais CPK pakeitimais) vienašališkai išskaitai iš darbo užmokesčio.⸎

 

(4) Sugriežtinta darbdavių atsakomybė už saugos ir sveikatos pažeidimus

 

Siekiant gerinti nelaimingų atsitikimų darbe, ypač statybų sektoriuje, prevenciją, sugriežtinta darbdaviams tenkanti atsakomybė. Vienas svarbiausių pakeitimų – papildoma vienkartinė 3, 6 arba 9 minimalios mėnesinės algos dydį sieksianti įmoka. Vasaros pradžioje tokiems pakeitimams pritarė Seimas. Dalis svarbių naujovių jau įsigaliojo, kita dalis įsigalios lapkritį.

Svarbiausias pakeitimas – pažeidus saugos ir sveikatos darbe reikalavimus, už pažeidimą turės atsakyti ne tik tiesiogiai atsakingi darbuotojai, kaip yra šiuo metu, bet ir juridiniai asmenys, t. y. darbdaviai. Jie privalės sumokėti nuo įmonės dydžio priklausančią papildomą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo vienkartinę įmoką. Svarbu, kad ši įmoka yra įmoka į nelaimingų atsitikimų fondą, o ne bauda. Kitaip tariant, šios papildomos pajamos iš pažeidėjų leis ateityje didinti išmokas nukentėjusiems bei kartu mažinti nelaimingų atsitikimų įmokas sąžiningiems darbdaviams. Ši naujovė įsigalios lapkričio 1 d. 

Taip pat svarbu, kad lapkritį įsigalios ir baudos už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus statybvietėse asmenims, įskaitant ir statytojus (užsakovus), koordinatorius, kurios bus tokio paties dydžio kaip ir už kitus darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, t. y. nuo 240 iki 3 tūkst. Eur.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko teigimu, nelaimingi atsitikimai darbe vis dar nėra retenybė. Pasak ministro, prevencija privalo būti stiprinama. Mechanizmas, kai papildomas vienkartines įmokas, pažeidus reikalavimus, į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą turės mokėti darbdaviai, veiks kaip atgrasymo priemonė, didins darbdavių motyvaciją stiprinti prevenciją darbo vietose.

 

(5) Darbdaviai moka papildomą vienkartinę įmoką

 

Papildomos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo vienkartinės įmokos dydis susietas su minimaliosios mėnesinės algos dydžiu. Įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų skaičius – iki 49, už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio galėjo atsirasti sunkių padarinių, mokėtų 3 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką (šiuo metu – 2 772 Eur), įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų skaičius – nuo 50 iki 249, – 6 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką (šiuo metu – 5 544 Eur), įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų skaičius – 250 ir daugiau, – 9 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką (šiuo metu – 8 316 Eur). Papildomą vienkartinę įmoką bus privalu sumokėti ne vėliau kaip per 2 mėn. nuo administracinio nusižengimo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Tuo metu, pavyzdžiui, Estijoje už darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus juridiniams asmenims skiriamos baudos siekia nuo 1 iki 13 tūkst. Eur, Suomijoje – iki 850 tūkst. Eur. 

Lietuvoje 2022 m., neįskaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe dėl eismo įvykių, įvyko 21 mirtinas ir 129 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, 2023 m. preliminariais duomenimis – 18 mirtinų ir 106 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, daugiausiai – maždaug penktadalis – sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta statybos ekonominės veiklos sekcijoje.

Parengta pagal:

Sugriežtinta darbdavių atsakomybė už saugos ir sveikatos pažeidimus. 2024-08-13. Prieiga per internetą: <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/sugrieztinta-darbdaviu-atsakomybe-uz-saugos-ir-sveikatos-pazeidimus/>, žr. 2024-11-03.

⸎ Citatos iš: Tekstą parengė Mantas Mikalopas, WIDEN partneris, advokatas. Darbo kodekso pakeitimai dėl asmenų su negalia darbo ir išskaitų iš darbo užmokesčio. Teise.Pro 2024-07-30. Prieiga per internetą: <https://www.teise.pro/index.php/2024/07/30/darbo-kodekso-pakeitimai-del-asmenu-su-negalia-darbo-ir-isskaitu-is-darbo-uzmokescio/>, žr. 2024-11-03.

 

DIENOS AKTUALIJA: 

Vėlinės, mirusiųjų atminimo diena

2024-11-02

 

Justinas Marcinkevičius

PASIGAILĖJIMO ARBA

VĖLINIŲ SONETAS

 

Pasigailėjimo rudens laukams,

Seniems žmonėms ir einantiems per lietų

Pasigailėjimo vaikams. Bet kam

Ant atsisveikinimo lieptų.

 

Ir pasmerktiems, ir apverktiems

Išėjusiems be sugrįžimo, –

Pasigailėjimo visiems! – ir tiems,

Kurių net motinos neatpažino.

 

Pasigailėjimo langų šviesa –

Visų šviesa. Visų ranka ją laiko:

Ir moterų, ir vyro, ir to vaiko,

Neaiškiai jaučiančio, kad ir tamsa –

Ne pabaiga, o tik šviesos tąsa,

Kuri gyvybę su mirtim sutaiko.

DIENOS AKTUALIJA:

Iliustracija aukščiau: 10 mečio vaiko laisvalaikio kūrinėlis. Piešinys sukurtas 2002 m.

Šiaurės Korėja teigia atlikusi tarpžemyninės balistinės

raketos bandymą

 2024-10-31 Tokijo ir Seulo CNN – paskelbė:

 

Šiaurės Korėja pranešė ketvirtadienio rytą, 2024-10-31, atlikusi tarpžemyninės balistinės raketos bandymą.

Bandymas buvo atliktas, kai atrodo, kad Šiaurės Korėja suintensyvino savo branduolinės energijos gamybos pastangas ir sustiprino ryšius su Rusija, taip padidindama Vakaruose plačiai paplitusią susirūpinimą dėl izoliuotos šalies krypties.

Raketa buvo paleista „pakeltu kampu“, o tai reiškia, kad ji skrido beveik vertikaliai. Pietų Korėjos jungtinio štabo viršininkų (JCS) duomenimis, ji nukeliavo 1 000 kilometrų (620 mylių). Japonijos valdžios institucijos pranešė, kad raketa skrido apie 86 minutes ir į galimą 7 000 kilometrų aukštį prieš nukrisdama į jūrą į vakarus nuo Okuširi salos Hokaido šiaurėje apie 8.37 val., už Japonijos išskirtinės ekonominės zonos ribų, pranešė visuomeninis transliuotojas NHK.

„Skrydžio laikas buvo ilgiausias iš visų vykdytųjų bandymų anksčiau kada nors. Galbūt tai naujausia visų laikų raketa“, – sakė Japonijos gynybos ministras generolas Nakatani. Seulo JCS atstovas Lee Sung-joonas sakė, kad tai galėjo būti „naujo tipo kietoji tolimojo nuotolio balistinė raketa“, paleista iš 12 ašių mobiliojo paleidimo įrenginio ( TEL), kurį Pchenjanas atskleidė turintis praėjusį mėnesį.

Kietojo kuro raketos, tokios kaip Šiaurės Korėjos Hwasong-18, leistų Pchenjanui atlikti ilgo nuotolio branduolinius smūgius greičiau nei su raketomis, kuriose naudojama skystojo kuro technologija.

Kietojo kuro ICBM galima lengviau perkelti, kad būtų išvengta aptikimo prieš paleidimą, kuris gali būti pradėtas per kelias minutes – lyginant su skystu kuru varomomis raketomis, kurioms gali prireikti valandų iki paleidimo, o tai suteikia laiko priešininkams aptikti ir neutralizuoti ginklą.

Šiaurės Korėja teigė, kad paleidimas „pademonstravo galingiausios pasaulyje strateginės atgrasymo priemonės modernumą ir patikimumą“, – rašo šalies valstybinė žiniasklaida. Valstybinė žiniasklaida taip pat pranešė, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas buvo paleidimo vietoje ir įvardijo bandymą kaip „tinkamus karinius veiksmus“.

Jei bus patvirtinta, kad raketa yra ICBM, tai būtų pirmasis Šiaurės Korėjos toks įvykdytas raketos paleidimas nuo jos Hwasong-18 raketos bandymo 2023 m. gruodį. Ji taip pat paleido ginklą praėjusių metų balandžio ir liepos mėn. Gruodžio mėn. bandymo metu Japonijos valdžia pranešė, kad raketa skriejo aukštai iškelta trajektorija apie 73 minutes ir į 6 000 kilometrų aukštį.

Remiantis pirmine Pietų Korėjos kariuomenės atlikta analize, ketvirtadienio bandymo raketa skriejo aukščiau nei ankstesnis Šiaurės Korėjos ICBM bandymas. Raketa smogtų bet kurioje JAV vietoje, ją reikėtų tiesiog iššauti plokštesne trajektorija.

Baltieji rūmai ketvirtadienį pasmerkė bandymą kaip „akivaizdų kelių JT Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimą“. Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Seanas Savettas sakė, kad paleidimas „be reikalo didina įtampą“ regione ir kad JAV ketina „imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų Amerikos tėvynės ir Korėjos Respublikos bei Japonijos sąjungininkų saugumą“. Tyrimo metu Pietų Korėja ir JAV surengė bendras didelio masto oro pratybas, kuriose dalyvavo apie 110 reaktyvinių lėktuvų, imituojančių „tikslius priešo TEL smūgius“, pranešė Seulo gynybos ministerija.

„Mūsų kariuomenė visada išliks pasirengusi ir pajėgs didžiule dalimi reaguoti į bet kokią Šiaurės Korėjos provokaciją“, – sakė ministerija. Kalbėdamas paleidimo aikštelėje, Kimas patvirtino, kad jo šalis „niekada nekeis savo branduolinių pajėgų stiprinimo krypties“.

Be ICBM bandymo, Pietų Korėjos karinės žvalgybos agentūra taip pat perspėjo, kad Šiaurės Korėja netrukus gali atlikti septintąjį branduolinį bandymą.

Trečiadienį, 2024-10-29, agentūra pranešė, kad Pchenjanas baigė pasiruošimą tokiam bandymui savo Punggye-ri bandymo metu. Dviejų įstatymų leidėjų, informuotų per eilinį parlamento posėdį, teigimu, bandymas gali įvykti maždaug tuo metu, kai vyks JAV rinkimai.

Nuo pirmojo branduolinio bandymo, atlikto daugiau nei prieš dešimtmetį, Šiaurės Korėja patobulino savo ginklų pajėgumus.

Parengta pagal: By Helen Regan, Gawon Bae and Yumi Asada, CNN. October 31, 2024. October 31, 2024. North Korea says it conducted ICBM test, days ahead of US election. <https://edition.cnn.com/2024/10/30/asia/north-korea-icbm-test-intl-hnk/index.html>, žr. 2024-10-31.

Post scriptum: Radiacinės saugos centro duomenimis, 2024-10-31 radiacija Lietuvoje neviršija leistinos normos, fonas nepakitęs. Patikrinti esamą padėtį savarankiškai galite čia: Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo tinklas (RADIS), rsc.lt

_____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

DIENOS AKTUALIJA:

RINKIMUS PRALAIMĖJUSIEJI KONSERVATORIAI, TS, LIBERALAI SKOLINOSI IKI TIEK, JOG VIRŠIJO MAKSIMALIĄ 40 PROCENTŲ BVP RIBĄ, KAS REIŠKIA, JOG LIETUVA NEBEDOMINS INVESTITORIŲ, SKOLINTIS BUS VIS SUDĖTINGIAU, O 2025 METŲ BIUDŽETAS DEFICITINIS

2024-10-30

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas teigia, kad didesnis pensijų kėlimas, nei numatyta 2025 m. biudžete, nėra įmanomas nemažinant kitoms sritimis tenkančių išlaidų. Kitaip, ministras tikina, bus viršytas Europos Sąjungos (ES) nustatytas Mastrichto kriterijus.

„Jis yra galimas, bet reikės tuomet mažinti kažkur kitur išlaidas. Kadangi biudžete suplanuotos išlaidos viršija 3 proc. nuo BVP deficitą, Mastrichto kriterijų, tai reiškia, kad daugiau išleisti galimybių nėra. Nesvarbu ar iš „Sodros“ ar iš PSDF rezervo – nauja Vyriausybė turės rasti galimybių kur sumažinti išlaidas (...) ir tokiu atveju pensijas būtų galima padidinti“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo V. Šilinskas.

ELTA primena, kad socialdemokratas Algirdas Sysas pasiūlė didinti kitų metų biudžete numatytas lėšas pensijų kėlimui ir siūlo šiam tikslui panaudoti dalį sukaupto „Sodros“ rezervo.

Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 42,3 proc. BVP, deficitas – 3 proc. nuo BVP.

Numatoma, kad „Sodros“ pajamos bus 8,64 mlrd. eurų, t. y. 13,09 proc. (1 mlrd. eurų) didesnės nei laukiama 2024 m., o sąnaudos – 7,9 mlrd. eurų, t. y. 11,9 proc. (0,84 mlrd. eurų) didesnės nei 2024 m.

Anot A. Syso, socialdemokratai neneigia, kad „Sodros“ rezervą kaupti būtina, tačiau kritikuoja konservatorius, esą šie nemato problemų, su kuriomis pensininkai susiduria šiandien.

„Niekas neprieštarauja, kad reikia kaupti. Reikia subalansuoti problemas, kurias reikia spręsti šiandien ir žiūrėti į ateitį, nes kas bus po 10-20 metų mes nei vienas nežinome. Galbūt reikės dar daugiau arba visai nereikės. Turime matyti problemas šiandien, kai per paskutinius kelis metus pensininkų skurdas didėja“, – akcentavo jis.

Spalio viduryje finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė planuojamą 2025 m. valstybės biudžetą. Numatyta, kad 2025 m. biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).

Seimui jau buvo pristatytas 2025 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektas, tai yra, Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4230. Rinkimus pralaimėjusi Vyriausybė Seimui pasiūlė patvirtinti daugiau nei 8,646 mlrd. eurų sieksiančias Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamas ir per 7,906 mlrd. eurų išlaidas (planuojamas metų rezultatas – pajamos viršija išlaidas beveik daugiau nei 739,5 mln. eurų).

„Matome, kad rezultatas bus teigiamas, o pagrindinė „Sodros“ išlaidų dalis apie 78 proc. yra pensijos. Tai pensijos irgi augs ir ganėtinai reikšmingai – 12,7 proc. Rezervinis fondas didėjo ir nuosekliai didės. Šiais metais planuojame pabaigti 55 proc. santykio su metiniu biudžetu, kitais metais būtų 60 proc.“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.

„Sodros“ biudžeto projekte siūloma patvirtinti šiuos socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientus ir socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodiklius:

1) pensijų indeksavimo koeficientą – 1,1063;

2) bazinės pensijos dydį – 298,45 euro;

3) našlių pensijos bazinį dydį – 42,29 euro;

4) papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientą – 1,014;

5) pensijų apskaitos vieneto vertės dydį – 7,16 euro.

Prognozuojamas 2025 m. apdraustųjų, visomis socialinio draudimo rūšimis skaičius bus 1 453,4 tūkst. žmonių, t. y., 3,5 tūkst. arba 0,2 proc. didesnis nei 2024 m. laukiama.

Biudžeto projekte valstybinio socialinio draudimo pensijoms numatoma skirti 77,8 proc. visų sąnaudų arba beveik 6,155 mlrd. eurų, tai 693,7 mln. eurų arba 12,7 proc. daugiau nei laukiama 2024 m.

Prognozuojama, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2025 m. bus 629 tūkst. žmonių – padidės 1,13 proc. (7 tūkst. žmonių).

Prognozuojama, kad 2025 m. vidutinė metinė senatvės pensija sieks 673 eurus, t. y., bus 73 eurais arba 12,2 proc. didesnė nei laukiama 2024 m., o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 12,7 proc. arba 81 euru ir sieks 721 eurą.

Vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, ir vidutinio šalies neto darbo užmokesčio santykis 2025 m. bus 49,4 proc. arba 2,5 procentinio punkto didesnis nei 2024 m.

Projektui po pateikimo pritarė 50, prieš balsavo vienas, susilaikė 23 Seimo nariai. Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Projektą svarstyti Seimo posėdyje numatoma lapkričio 21 d.

Parengta pagal:

Dominykas Datkūnas. ELTA, 2024-10-30. V. Šilinskas: įmanoma papildomai kelti pensijas tik mažinant kitais išlaidas. Prieiga internete: <https://klaipeda.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/v-silinskas-imanoma-papildomai-kelti-pensijas-tik-mazinant-kitais-islaidas-1198013>, žr. 2024-10-30.

Seimui pristatytas 2025 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektas. 2024-10-17. Prieiga internete: <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/seimui-pristatytas-2025-m-valstybinio-socialinio-draudimo-fondo-biudzeto-projektas-249890>, žr. 2024-10-30.

___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

 

  ZOSE, RASA IR VYTUK, JŪSŲ PENSIJOMS – KAPUT!?

ARBA 7 ŽINGSNIŲ STRATEGIJA

2024-10-30

SUSIJUSIAS PROJEKTO "ŽVILGĖK" PUBLIKACIJAS RASITE ČIA: <https://www.leidinyssau.lt/idomu>

PROJEKTO "ŽVILGĖK": 5 TEMA:

SEKLIU MORKA GALI TAPTI KIEKVIENAS! IR TAM DABAR LABAI TINKAMAS METAS:

Ar vis dar įmanoma atkurti darbo stažą už laikotarpį iki 1990-1994 metų, jei dirbote, vaikas būdamas triūsėte atostogų metu, gal ėjote tarnybą, tačiau darbdavys ir jam pavaldi buhalterė tinkamai neapiformino Jūsų darbo atlyginimo kortelių, vadinamųjų „tabelių“, nėra išlikę įrašų personalo kartotekose, gal lenkėte nugarą kolūkyje Lietuvos TSR nuo 12-14 metų amžiaus, bet jokios darbo knygelės su atitinkamais įrašais neturite? O gal UAB-uose, AB-uose, biudžetinėse įstaigose vergavote ir nuolatos pakliūdavote pas sukčių darbdavį, kuris arba mokėdavo jums už pusę etato, nors dirbote už tris asmenis trimis-keturiais etatais?

Gal buvęs darbdavys Jūsų duomenų neperduodavo „Sodrai“, nemokėjo mokesčių ir Jūsų stažas iš viso nebuvo skaičiuojamas, egzistavote lyg koks bedarbis, veltėdis? Gal jūsų buvusios darbovietės, tarnybos vietos, kolektyvo iš viso nebėra, bankrutavo ar buvo likviduotas dėl reorganizacijos ir jums aiškinama, jog jokių įrodymų, apie tai, kad dirbote, jums privalo būti skaičiuojamas darbo stažas už tą laikotarpį, nėra išlikę, dokumentų nėra?

 „ŽVILGĖK“: 5 TEMOS PROBLEMINIS PAGRINDIMAS:

 „JŪSŲ DARBO STAŽO METUS TIESIOG GALIMAI PARDAVĖ KITIEMS, KURIE NESIDROVĖJO SUMOKĖTI TIEMS, KAM REIKIA IR SOLIDŲ DARBO STAŽĄ TIESIOG NUSIPIRKO PAS REIKIAMĄ ASMENĮ „SODROS“ SKYRIUJE AR ARCHYVE, ARCHYVAVIMO DARBUS VYKDANČIAME UAB-e. KAI KAS TAI PADARĖ DAR PAPRASČIAU: „DIRBO“ TIK JŲ DARBO KNYGELĖ, TAČIAU JIE PATYS NĖRA BUVĘ JOKIAME DARBE AR PAREIGOSE NĖ MINUTĖS, TAČIAU SENATVĖS PENSIJAS ESAMU METU GAUNA VIDUTINIŠKAI APIE 700-1000 EURŲ IR DAUGIAU, JEI YRA DAR IR NUSIPIRKĘ DALYVUMO LYGĮ, TEISĘ Į NEMOKAMAS PASLAUGAS, KOMPENSACIJAS. JIE PAPARASČIAUSIAI KAS MĖNESĮ IMA JŪSŲ UŽDIRBTUS PINIGUS IR JŪSŲ SENATVĖS PENSIJAS, KURIŲ JŪS NEGAUNATE“

ĮVADAS Į TEMĄ:

(1) AR VIS DAR ĮMANOMA ATKURTI DARBO STAŽĄ UŽ LAIKOTARPĮ IKI 1990-1994 METŲ, JEI DIRBOTE, VAIKAS BŪDAMAS TRIŪSĖTE ATOSTOGŲ METU, ĖJOTE TARNYBĄ, LENKĖTE NUGARĄ KOLŪKYJE LIETUVOS TSR AR DŽIUNGLIŲ DĖSNIŲ PRINCIPU VEIKUSIAME NUSIKALSTAMAME BANDITŲ VALDOMAME 1990-2024 METŲ UAB-e, purve ir korupcijoje, plagiato liūne paskendusioje aukštojo mokslo-studijų institucijoje, tarnyboje, biudžetinėje įstaigoje, 1985-1990 METŲ LAIKOTARPIO KOOPERATYVE, VALDYTAME NUSIKLATĖLIŲ?

ATSAKYMAS YRA „TAIP“.

(2) AR TOKIU ATVEJU, JEI JAU MĖGINOTE TAI PADARYTI, TAČIAU JUMS BUVO PRANEŠTA, JOG VISI DOKUMENTAI DINGĘ, NES, PAVYZDŽIUI, KOLŪKIO, UAB-o, KURIAME DIRBOTE, VAIKŲ DARŽELIO AR GAMYKLOS, VALGYKLOS, KUR TRIŪSĖTE IT VERGAI IR PRARADOTE SVEIKATĄ, SENIAI NEBĖRA, JOKIE DOKUMENTAI NEIŠLIKĘ IR ĮRODYTI, JOG DIRBOTE NEĮMANOMA, REIKIA  PRARASTI VILTĮ, KAD JŪSŲ 10 METŲ AR DIDESNIS DARBO STAŽAS PRARASTAS?

ATSAKYMAS YRA „NE“. SVARBUS PAAIŠKINIMAS: DARBO ATLYGINIMŲ KORTELĖS, VADINAMIEJI „TABELIAI“, KASOS KNYGOS, ALGŲ DARBAKNYGĖS, PERSONALO SKYRIAUS DOKUMENTAI, ASMENS KORTELĖS, NUO 2022 METŲ PRIVALO BŪTI PATVIRTINTOS DARBOVIETĖSE, ĮSTAIGOSE, VISUR „VIDAUS KONTROLĖS PRIEMONĖS IR TVARKA ĮSIGALIOJUS FINANSINĖS APSKAITOS ĮSTATYMUI“. ĮSIDĖMĖKITE: ŠIE DOKUMENTAI, YPAČ TIE, KURIE SUSIJĘ SU ALGŲ MOKĖJIMU, PRIVALO BŪTI SAUGOMI NE TRUMPIAU NEI 50 METŲ PAGAL TAM TIKRĄ TVARKĄ, JEI DARBOVIETĖS NEBĖRA, DOKUMENTAI SAUGOMI KITUR, JIE YRA IŠLIKĘ. JEI DOKUMENTAI SUSIJĘ SU ASMENS KORTELĖMIS, PERSONALO SKYRIAUS ĮRAŠAIS, ASMENS SVEIKATOS DUOMENIMIS, JIE GALI BŪTI IŠLIKĘ IR 70 METŲ BEI ILGESNIU LAIKOTARPIU. TAIGI, JEI NORITE RASTI DOKUMEMENTUS PRADEDANT NUO 1974 METŲ, JIE TIKRAI YRA.

 (3) AR ĮMANOMA TAI PADARYTI BE TEISMO ĮSIKIŠIMO?

ATSAKYMAS YRA „NE. ESAMU METU, KO GERO, NE“. SVARBUS PAAIŠKINIMAS: PAPRASČIAUSIAI, BE TEISMO GREIČIAUSIAI NEIŠSIVERSITE, O VIEN TIK SUGAIŠITE BRANGŲ LAIKĄ ĮVAIRIUOSE ARCHYVUOSE IR SIUNTINĖDAMI PAKLAUSIMUS TAI PAČIAI „SODRAI“ IR KITOMS ĮSTAIGOMS, INSTITUCIJOMS, JUS SIUNTINĖS NUO AIMOŠIAUS PAS KAIPOŠIŲ IR REZULTATO NETURĖSITE IŠ VISO JOKIO, VIEN LAIKO, SAVO ASMENINIŲ LĖŠŲ BEI KITŲ RŪŠIŲ NUOSTOLIUS, PIRMIAUSIA SUSIGADINSITE SAVO REPUTACIJĄ, NES KAIP ANTAI, JUS GALI APŠAUKTI KVAILIU, IEŠKANČIU TEISYBĖS IR PANAŠIAI.

(4) AR TEKS SAMDYTIS ADVOKATĄ?

ATSAKYMAS YRA „NE“.

(5) AR BE ADVOKATO ĮMANOMA KAUTIS TEISMUOSE?

ATSAKYMAS YRA TOKS: „NEBŪTINAS ADVOKATAS, O JEI JUMS SIŪLO VALSTYBĖS APMOKAMĄ ADVOKATĄ, NEDELSDAMI ATSISAKYKITE, NES BAIGSIS TUO, JOG JUS PAČIUS PASODINS Į KALĖJIMĄ IR ILGAM. PASAMDYTAS PRIVAČIAI ADVOKATAS JUMS NEPADĖS, VIEN TIK IŠGRĘŠ JŪSŲ PINIGUS, KIEK TIK JŲ TURĖSITE IR DAR BŪSITE PRIVERSTI IŠSIPARDUOTI VISĄ SAVO TURTĄ BEI PASIIMTI PASKOLŲ, KIEK TIK ĮSTENGSITE JŲ GAUTI. JŪS TEISME SUSITIKSITE SU "SODROS" TEISININKAIS IR VISKĄ SUPRASITE BE JOKIŲ AIŠKINIMŲ. ESAMU METU "SODRA" SAU LEIDŽIA NET TAI, JOG NEVYKDO TEISMŲ SPRENDIMŲ IR NEATSIŽVELGIA Į GALIOJANČIUS TEISMŲ SPRENDIMUS, SIUNČIAMUS "SODRAI" SU AIŠKIU NURODYMU VYKDYTI TEISMO SPRENDIMĄ DĖL STAŽO ATKŪRIMO, VISKĄ PAGRINDŽIANT  VYKDOMŲJŲ TEISMO RAŠTŲ PATEIKIMU VYKDYMUI. SVARBUS PASTEBĖJIMAS: TEISINIŲ PASLAUGŲ KAINOS YRA TOKIOS, KAD PERŽENGIA BET KOKIAS PROTINGUMO IR SVEIKO PROTO RIBAS. PAVYZDŽIUI, NET SMULKAUS RANGO ADVOKATO PADĖJĖJAS IMA AUKŠTU APMOKĖJIMO TARIFU NE TIK UŽ VADINAMĄJĄ „DARBO“ VALANDĄ, UŽ ATVYKIMĄ Į VIETĄ, TEISMĄ, POKALBĮ, TRANSPORTO IŠLAIDAS, JO POKALBIŲ TELEFONU IŠLAIDAS, BET IR JEI REIKIA PARENGTI NET PATĮ PRIMITYVIAUSIĄ DOKUMENTĄ, ĮRAŠYTI DALYVAVUSIŲJŲ SUINTERESUOTŲ PUSIŲ POKALBĮ Į DIKTOFONĄ, PARENGTI PAŽODINĘ IŠKLOTINĘ, TAS KAINUOJA IKI 10 TŪKSTANČIŲ MAŽDAUG UŽ 3 VALANADAS, JEI SAMDYSITE VISIŠKĄ ŠARLATANĄ, GALI PAPRAŠYTI MAŽESNĖS SUMOS, BET JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ APSAUGA BUS VISIŠKAI PAŽEIDŽIAMA IR GALITE TAPTI GERAI ORGANIZUOTO NUSIKALSTAMŲ GRUPUOČIŲ, SUSIJUSIŲ SU JURISDIKCIJA, PERSEKIOJIMO AUKA. BE TO, REIKIAMĄ PATĮ PRIMITYVIAUSIĄ DOKUMENTĄ, PAVYZDŽIUI, PROTOKOLO STENOGRAMĄ GAUNATE SU GRAMATIKOS, KOREKTŪROS KLAIDOMIS IR VISIŠKAI IŠKRAIPYTU NETIKSLIU TEKSTU, KURĮ VIS VIENA PATYS TURĖSITE IŠTAISYTI, PERRAŠYTI, REDAGUOTI, APIFORMINTI IR TAS ŽEMO RANGO JURISTAS TIK PADĖS PARAŠĄ, JOG DOKUMENTAS YRA TIKRAS. KAM JUMS VISA ŠI BALAGANO STILIAUS ŠARADA SU MILŽINIŠKOMIS IŠLAIDOMIS IR PINIGAIS, PALEISTAIS VĖJAIS?“.

(6) AR DĖL TO, KAD ŽMONĖS VISUOTINAI PAREIKALAUS ATKURTI JŲ DARBO STAŽUS, MOKĖTI JIEMS PENSIJAS, KURIAS JIE UŽSIDIRBO, IR IŠAIŠKĖS, KAS NETEISĖTAI IR SUKLASTOJĘ DOKUMENTUS, NUNEŠĘ KYŠIUS REIKIAMIEMS ASMENIMS SUSITVARKĖ DIDŽIULES SENATVĖS PENSIJAS, KURIŲ GAUTI JIE NETURI TEISĖS, TEKS PANAIKINTI LIETUVIŠKĄJĄ VSDFV PRIE LR SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS IR VISĄ „SODROS“ SISTEMĄ, VIEŠINTI, KAS BUVO ITIN KORUMPUOTI ASMENYS IR KIEK JIE IŠ TO PASIPELNĖ?

ATSAKYMAS YRA „TAIP“. ŠI SISTEMA YRA GALIMAI SUPUVUSI IR KORUMPUOTA, KOMPETETINGI PROGNOZAVIMO SPECIALISTAI-EKSPERTAI IŠ ES DAR 2006 METAIS Lietuvos Respublikos VSDFV PRIE LR SADM IR KARTU, BE ABEJO, "SODROS", KAIP ITIN KORUMPUOTOS, NUSIKALSTAMOS STRUKTŪROS ŽLUGIMĄ NURODĖ KAIP NEIŠVENGIAMĄ, O TUOS, KAS MOKA MOKESČIUS "SODRAI", PAVADINO VARGŠAIS BŪSIMAIS ELGETOMIS.

(7) AR DĖL TO, KAD GALIMAI ITIN KORUMPUOTA "SODROS" SISTEMA GANA GREITAI SUGRIUS, IŠGROBSTYTŲJŲ VIEŠŲJŲ LĖŠŲ, NEVA, PRADANGINTŲ DOKUMENTŲ, ĮRODANČIŲJŲ REALŲJĮ JŪSŲ DARBO STAŽĄ CHAOSO APLINKYBĖMIS NEBERAS NIEKAS, REIKIA NEATIDĖLIOTINAI PASISTENGTI ATKURTI TIKRĄJĮ IR REALIAI ĮGYTĄJĮ DARBO STAŽĄ?

ATSAKYMAS YRA „TAIP. ATSITEISTI UŽ JUMS VSDFV, "SODROS" ATSTOVŲ IR KITŲ SUSIJUSIŲ NIEKŠŲ PADARYTAS SKRIAUDAS BŪTINA NEDELSIANT“.

Jei dirbote iki 1994 m., tačiau „Sodrai“ nesate pateikę duomenų apie tuo laikotarpiu įgytą stažą, šis laikotarpis kol kas nėra įtrauktas į Jūsų stažo apskaitą. Norėdami, kad šiuo laikotarpiu Jūsų įgytas stažas būtų įtrauktas į apskaitą, „Sodrai“ turite pateikti stažą įrodančius dokumentus. ⸎

Šaltinis:

⸎ Kaip apskaičiuojama pensija? <https://www.sodra.lt/kaip-apskaiciuojama-pensijos-verte?lang=lt>, žr. 2024-10-16.


LEIDINIO "PADĖKIME SAU'19" SKAITYTOJAI KREIPĖSI DĖL KONKRETESNĖS INFORMACIJOS PENSIJŲ TEMA

2024-09-16 DIENOS TEMOS APIE NEUŽSKAITYTĄ DARBO STAŽĄ TĘSINĮ PARENGĖME. SUŽINOSITE, AR VIS DAR ĮMANOMA ATKURTI DARBO STAŽĄ UŽ LAIKOTARPĮ IKI 1990-1994 METŲ, JEI DIRBOTE, VAIKAS BŪDAMAS TRIŪSĖTE ATOSTOGŲ METU, ĖJOTE TARNYBĄ, LENKĖTE NUGARĄ KOLŪKYJE LIETUVOS TSR IR KOKIU BŪDU UŽSITIKRINTI SENATVĖS PENSIJIĄ UŽ REALŲ JŪSŲ DARBO STAŽĄ PRIEŠ TAI NURODŽIUS, KAS PASISAVINO TĄ JŪSŲ DIRBTO LAIKO PATVIRTINIMO DOKUMENTACIJĄ, KAM IR KAIP GALIMAI PERPARDAVĖ.

BE TO, LABAI NESUNKU NURODYTI, KAS IŠ TIESŲ JŪSŲ BUVUSIOJE DARBOVIETĖJE NEDIRBO IŠ VISO, TAČIAU TURI TARYBINIŲ LAIKŲ DARBO KNYGELĘ, KUR NURODYTA, JOG DIRBO BŪTENT TĄ DARBĄ IR TOJE DARBOVIETĖJE, KUR IR "DINGO" BŪTENT JŪSŲ DOKUMENTAI, NELIKO NĖ PĖDSAKO, JOG DIRBOTE IR T.T.

ŽINOMA, GALĖSITE PAPRAŠYTI, KAD JUMS TAS NEIŠMOKĖTAS SUMAS SUGRĄŽINTŲ IR REALŲ JŪSŲ DARBO STAŽĄ ATKURTŲ.

PRIEŠ TAI, TIKĖTINA, TEKS ATLIKTI DAR VIENĄ PROCEDŪRĄ: IŠIEŠKOTI PINIGŲ SUMAS IŠ TŲ, KURIE SU SUKLASTOTAIS DOKUMENTAIS APSIFORMINO LABAI SOLIDŽIUS DARBO STAŽUS.

VISŲ ŠITŲ PROCEDŪRŲ EIGA NĖRA SUDĖTINGA, JI PAPRASTESNĖ UŽ TAS PROCEDŪRAS, KADA PAGAUNAMAS PROFESORIUS SAVO VARDU SKELBĘS STUDENTŲ NUSIRAŠYTUS KURSINIUS DARBUS IR NENORI TAM APVOGTAM STUDENTUI NET 55 000 EURŲ GRĄŽINTI UŽ GRUBŲ AUTORIAUS TEISIŲ PAŽEIDIMĄ.

PRAKTINIAI PATARIMAI

1 ŽINGSNIS

PRADĖTI REIKIA NUO ČIA:

LIETUVOS VALSTYBĖS NAUJASIS ARCHYVAS išduodama archyvo pažymas, patvirtintas dokumentų kopijas, patvirtinančias asmenų stažą ir (arba) darbo užmokestį pensijai apskaičiuoti. Paslauga vadinasi „Dokumentų, patvirtinančių tam tikrus juridinius faktus, išdavimas“, jos kodas 2, versija V01. Paslauga pagal patvirtintus šio Archyvo įkainius yra mokama. Yra patvirtinta ir prašymo forma. Dokumentų saugojimo ir informacijos skyriaus vedėja Ingrida Dranseikienė, tel. +370 660 38608, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., yra šios administracinės paslaugos teikėja.

Išsamesnę informaciją rasite čia: <https://lvna.archyvai.lrv.lt/lt/paslaugos/administracines-paslaugos/>

Interesantai priimami kiekvieną darbo dieną LIETUVOS VALSTYBĖS NAUJAJAME ARCHYVE, adresas: O. Milašiaus g. 25, skaityklos 2 aukštas.

tel. +370 660 38600.

Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45.

Informacija teikiama: 

tel.+370 660 38605, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

tel. +370 660 38600, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

2 ŽINGSNIS, KURĮ PATARIAMA ATLIKTI LYGIA GRETA SU PIRMUOJU, TAI YRA, VIENU METU SU JŪSŲ KREIPIMUSI Į LIETUVOS VALSTYBĖS NAUJĄJĮ ARCHYVĄ

Lygia greta būtinai kreipkitės ir į kitus archyvus. Būtina kreiptis į savivaldybės, apskrities, kurioje buvo Jūsų darbovietė, archyvus, palikti užklausas ir prašymus raštu ir ten. Atminkite, tiek Lietuvos valstybiniame naujajame archyve, tiek kituose archyvuose, įstaigose, paslaugos, užklausos įvykdymo laikas yra 20 darbo dienų, kurios gali būti pratęsiamos ir iki 30 darbo dienų, o tas reiškia, kad visada tegalite tikėtis atsakymo maždaug po dviejų mėnesių, jei iš viso Jums jį pateiks, mat, biudžetinėse, viešosiose įstaigose yra įprasta paklausimus iš gyventojų arba „užmiršti“, arba apiforminti, kad atsakingas tarnautojas tuo metu atostogavo, todėl Jūsų paklausimas iš viso tebus peržvelgtas po kokių 3 mėnesių, arba Jūsų paklausimą ims siuntinėti kitoms įstaigoms ir iš jų visų gausite atsakymą, jog tai ne jų funkcijos ir panašiai.

Yra daugybė Jums reikalingų dokumentų galimų jų saugojimo vietų: smulkūs archyvai mažose įstaigose, specializuoti archyvai, susiję, pavyzdžiui, su kelininkų, medikų, statutinių tarnautojų, viešojo maitinimo ir kitomis profsąjungomis, Ypatingojo archyvo padaliniai, privatūs asmenys, kurie tiesiog į savo namus parsinešė senų laikų dokumentus ar jų kopijas ir visa tai išsaugojo, bibliotekos, muziejai, kt. Jūsų paieškų laukas didelis.

Įsidėmėkite dar ir tai, jog Jums reikiami dokumentai vargu ar bus patekę į Lietuvos valstybinį naująjį archyvą, kadangi, pavyzdžiui, po 1990 metų tarybinio laikotarpio ir ypač jau nebeegzistuojančiųjų kolūkių, gamyklų, maitinimo įstaigų ir t.t. sukaupti ir saugomi dirbusiųjų asmenų atlyginimų tabeliai, su personalu susijusieji dokumentai buvo pradanginti. Mažai kas žino, jog išties nusikalstamai tų dokumentų saugojimas buvo perduotas kaip funkcija ne archyvams, o paprasčiausiai keliems UAB-ams. Ten su tais dokumentais buvo daroma bet kas, galimai įskaitytinai ir pradanginimą, sunaikinimą, sugadinimą kai kurių dokumentų ir tuo pačiu prekybą jais reikiamiems asmenims, kurie atitinkamai atsilygino tiems UAB-ams už tų dokumentų „suradimą“.

Įsidėmėkite: „Sodra“ ragino ir ragina gyventojus, dar kartą pabrėžiame:

Norėdami, kad šiuo laikotarpiu Jūsų įgytas stažas būtų įtrauktas į apskaitą, „Sodrai“ turite pateikti stažą įrodančius dokumentus. ⸎

Šaltinis: ⸎ Kaip apskaičiuojama pensija? <https://www.sodra.lt/kaip-apskaiciuojama-pensijos-verte?lang=lt>, žr. 2024-10-16.

Ką tai reiškia? Dokumentai buvo sumesti tiesiog bet kaip, lyg šiukšlės keliuose UAB-uose, kurie net neturėjo sąlygų tuos dokumentus saugoti, jų netvarkė, nesistemino, nearchyvavo. Taigi, dokumentų atgauti buvo praktiškai neįmanoma. Atkurti darbo stažo taip pat. Kas iš to seka? „Sodra“ galimai sukūrė tokią situaciją, kad neatkūrinėjo ar beveik neatkūrinėjo darbo stažų. Žinoma, kirba klausimas: Kodėl?

Galimai išties darbo stažais buvo prekiaujama įvairiais lygiais. Pats paprasčiausias pavyzdys: VSDFV, „Sodros“ Klaipėdos skyriuje, kituose skyriuose galimai ilgus metus dirbo itin korumpuoti teisininkai, žmonės žinojo, kad yra dar ir „Sodros“ skyriaus vadinamoji medikė, yra tarpininkai, kurie „padeda“ susitvarkyti darbo stažo trukmę, padidinti ją ar net iš viso nedirbusiems asmenims, susitvarkyti dokumentus lyg jie būtų dirbę. Žinia, dalis tokių asmenų turėjo ir fiktyvias darbo knygeles, tai yra, dirbote Jūs, Jums stažo neužskaitė, dokumentacija buvo nesutvarkyta ar ji pradanginta, o darbo stažas atiteko visiškai nieko ir niekur nedirbusiems. Tokių atvejų daug. Tai susiję su buvusiais itin įtakingais asmenimis, pavyzdžiui, praturtėjusiųjų šiek tiek daugiau nei kiti LTSR piliečiai, jūreivių žmonomis, o ką jau bekalbėti apie tarybinių laikų spekuliantus, nomenklatūros ratelio asmenų namų ekonomes, aukles, jų sutuoktines, sugulovės, vairuotojus, tarnaites, kurios būdavo net apšepusių docentų namuose, ir jų vaikus, anūkus. Mažai kas iš jų dirbo, dažniau būdavo „įdarbinamos“ tik jų darbo knygelės.

 3 ŽINGSNIS

Jums reikia bendraminčių, jų palaikymo. Gal įmanoma rasti paramą iki šiol egzistuojančiose profsąjungose, tačiau tikimybė menka. Jei norite atkurti savo darbo stažą už darbo laiką, kai dirbote būdamas vaikas, yra dar viskas sudėtingiau. Kadangi, jei dirbote be jokios darbo knygelės, dokumentų, įrodančiųjų, jog dirbote, nėra, kaltė pirmiausia krenta ne darbdaviui, nors jis, žinoma, labai kaltas, o Jūsų mamai, tėvui ar globėjams. Įrodydami teisme, jog dirbote būdamas vaikas, tačiau neturėjote jokių dokumentų, reikalingų tokiu atveju, Jūs kartu įrodote, jog Jūsų mama, tėvas, globėjai Jus pardavinėjo. O vaikų darbas iš viso yra draudžiamas, galima dirbti tik nuo atitinkamo amžiaus ir tinkamai apiforminus dokumentus ir iš darbdavio pusės užtikrinus vaiko teisių apsaugą, kt. Taip pat nereti atvejai, kurie yra ir žymiai šiurpesni: mamos, tėvai parduoda tiesiog savo vaikus dirbti viešbučių kambarinėmis, padavėjomis ir iš anksto žino, kad jie tiesiog bus išnaudojami seksualiai, kt.

Todėl Jums būtina suprasti nuo pat pradžių, vykdydami dokumentų paieškas gal ir nepatirsite „seklio Morkos“ azarto, bet sužinosite tikrai labai daug. Jums būtina lygia greta telkti liudytojus nuo pat pirmos dienos, kai nutarėte atlikti savo darbo stažo atkūrimą iki galo. Jums reikalingi buvę bendradarbiai, kaimynai, draugai, kolegos, kurie solidarizuotųsi su Jumis, ir t.t.

Labai stiprus motyvas atkurti savo darbo stažą, pavyzdžiui, kai dirbote kolūkio laukuose ravėdami begalinius hektarus cukrinių runkelių ar dirbdami kitus ne vaiko jėgoms pakeliamus darbus, būna atvejų, kai vaikus verčia vogti, parsidavinėti pedofilams ir pan., gali būti itin dažnos situacijos, kai savo vaikus vergauti vertę mamos, tėvai, kai tampa seni ir ypač, jei jie būna nutraukę santuokas, nemokėję jokių alimentų ar mokėję juos itin menkus, pareikalauja iš savo vaikų, kurių niekaip neišlaikė materialai iš viso ir dar net žalojo juos emociškai, psichologiškai, fiziškai smurtaudami,  terorizuodami, pareikalauja iš savo vaikų išlaikymo, visokeriopos paramos, dėmesio senatvėje. Tuomet galite tuo pačiu įrodyti, kad išsilaikydavote save patys, kt. Tokių atvejų itin daug, kadangi vien laikotarpiu per ekonominį sunkmetį 2008-2012 metais Lietuvoje nenutrauktų civilinių santuokų beveik ir nebebuvo likę. Kas nutiko su tose šeimose buvusiais vaikais, ką jiems teko patirti ir kas dėl to turi nešti atsakomybę, nenagrinėjo niekas, kadangi nekilnojamojo turto perpardavinėtojai, teismai, advokatai, notarai, prokurorai, susijusieji su jais, remontus butuose dariusieji, naujų butų, namų statytojai iš to, kad vaikai liko be namų, be pragyvenimo šaltinio, be teisės į mokslą, studijas, darbą, laimingą vaikystę, ateitį, normalią šeimą, susikrovė milžiniškus turtus.

Itin svarbu: Pradinė praktinė išvada yra tokia: darbo stažą atkurti verta ir tam nereikia gailėti jėgų, tačiau vengti reikėtų bereikalingų išlaidų ir nepakliūti į begalinį mokėjimą už vieną ar kitą dokumentą, kurio gali ir neprireikti. Jums reikalingi yra liudytojai. Todėl kai kreipsitės į vieną ar kitą archyvą, liudyti galintį asmenį, tuo pačiu ir pirmiausia ieškokite tų, kurie Jūsų buvusioje darbovietėje išties dirbo, atsimena, jog dirbote ir Jūs. Šie asmenys turi turėti išsaugotas darbo knygeles arba gaukite dokumentus iš archyvų apie tuos asmenis, pavyzdžiui, paimkite algų tabelius, darbuotojų korteles, kt. Šie asmenys gali būti tinkami liudytojai teisme. Asmenys, kurie bus be jokių dokumentų, įrodančių, kad jie išties dirbo tose darbovietėse, kur ir Jūs, liudytojais teisme būti netinka.

4 ŽINGSNIS

Nuo 2024 metų rugpjūčio 8 d. iki 2027 metų rugpjūčio 8 d. dokumentų paieškas, atsakomybę, reikalavimus galite deleguoti 2024 metų rugpjūčio 8 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 str. likviduotai uždarajai akcinei bendrovei "Forum regis", jos kodas 126340242. Įmonės vadovas Andrius Šaulys.

Vadinamieji „parastieji“, „neatrandami“ dokumentai, reikalingi Jūsų darbo stažo atkūrimui buvo saugomi būtent UAB "Forum regis".

Praktinis patarimas:

Kreiptis, ieškoti UAB "Forum regis" vadovo, kitų iš šio UAB verta ir su teismo pagalba. Iki 2027 metų rugpjūčio 8 d. šio UAB atstovai yra atsakingi, kt.

Paaiškinimas:

Ar juridinio asmens, kuris buvo likviduotas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva ir išregistruotas, buvęs dalyvis gali pretenduoti į išregistruoto juridinio asmens vardu registruotą turtą

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnis reglamentuoja juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Civilinio kodekso 2.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės, dėl kurių Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą. Civilinio kodekso 2.70 straipsnio 2–10 dalyse nustatyta juridinio asmens likvidavimo Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva procedūra, kuri detaliau reglamentuota Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 "Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų  patvirtinimo", 187–194 punktuose, Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių, patvirtintų valstybės įmonės Registrų centro generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. VE-639 (1.3 E) "Dėl Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių patvirtinimo", 55–62 punktuose.
 
Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 2.70 straipsnyje nėra įtvirtintas draudimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui inicijuoti juridinio asmens, turinčio kilnojamojo, nekilnojamojo ar kito turto, likvidavimą. Taigi nustačius, kad atsirado bent viena iš Civilinio kodekso 2.70 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, Juridinių asmenų registro tvarkytojas pradeda juridinio asmens likvidavimo Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva procedūrą, neatsižvelgdamas į tai, ar juridinis asmuo turi turto. Minėta procedūra baigiama juridinio asmens išregistravimu, jei neatsiranda Civilinio kodekso 2.70 straipsnio 3, 5 ar 6 dalyse nustatytos aplinkybės.
 
Jeigu Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva likviduojamas juridinis asmuo turi turto, po juridinio asmens išregistravimo turtas lieka įregistruotas išregistruoto juridinio asmens vardu.
 
Pažymėtina, kad šiuo metu klausimas, kam atitenka juridinio asmens, kuris buvo likviduotas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva ir išregistruotas, vardu registruotas turtas, nėra reglamentuotas. Tokių išregistruotų juridinių asmenų buvę dalyviai, norėdami pretenduoti į šį turtą, turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl nuosavybės teisių į turtą, likusį po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo, pripažinimo.  
 
Valstybės įmonei Registrų centrui žinomas atvejis, kai teismas (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1271-921/2022) nusprendė pripažinti vieninteliam uždarosios akcinės bendrovės akcininkui nuosavybės teisę į Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva likviduotos ir išregistruotos uždarosios akcinės bendrovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.8 straipsnio 1 dalimi (numatančia, jog civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija)) ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi (numatančia, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės turto dalį). 

 
Paminėtina, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 2.70 straipsnio 9 dalimi, pasibaigusio juridinio asmens dalyviai trejus metus yra solidariai atsakingi ir privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad juridinis asmuo likviduotas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva dėl juridinio asmens dalyvių nesąžiningų veiksmų.

 

Redaguota: 2024-07-31 14:39

Žymos: 2.70 straipsnis, likvidavimas, tvarkytojo iniciatyva. Šaltinis: Registrų centras.

Taip pat žemiau įkeliame dokumento fotokopiją, pagal tą dokumentą galima ieškoti atsakingųjų asmenų, palengvinti teismų darbą:

5 ŽINGSNIS

Iš visų įmanomų archyvų susirinkote rašytinius atsakymus, jog jokių dokumentų, įrodančių Jūsų darbo stažą, nerasta. Atradote galimus liudytojus.

Sumokate reikiamą mokestį ir apiforminate pareiškimą teismui dėl juridinio fakto nustatymo. Būtinai pridėkite visus dokumentus, kurie įrodo, jog dokumentai neišlikę ar jų atradote nepakankamai. Pareiškimą galima teikti elektroniniu būdu, tai labai paprasta.

Savo pirminius dokumentus, pateiktus įrodymus, liudytojų sąrašą galėsite pildyti bylinėjimosi metu.

Dalyvaus ir „Sodros“ teisininkai, lengva nebus. Tačiau jei būsite su liudytojais, Jūsų bus daugiau, tikrai laimėsite. Teismas Jums pateiks sprendimą apie tai, kad Jūsų darbo stažas privalo būti atkurtas.

Praktinis patarimas:

Neskubėkite džiūgauti pergale.

„Sodra“ LR teismų sprendimų nevykdo ar vykdo tik iš dalies. Tai daro drąsiai, nevykdo net gavusi teismo parengtą Vykdomąjį raštą, kuris nurodo, jog vykdymas privalomas. Rezultatą turėsite nulinį ar labai menką, pavyzdžiui, po visų atliktų paieškų, bylinėjimosi, Jūsų senatvės pensiją „Sodra“ padidins 2-5 eurocentais, darys ką tik panorės.

„Sodra“ taiko tokią praktiką: kai kreipiatės į atitinkamą skyrių pagal gyvenamąją vietą ar pasirinktame mieste, kur vyko teisminis nagrinėjimas, ieškote teisybės, nes esate priblokšti, kaip tas įmanoma, jog „Sodra“ nevykdo teismo sprendimo ar vykdo tik iš dalies, Jūsų paklausimai raštu siuntinėjami į VSDFV prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Iš ten ateis tokio dydžio ir ilgumo tekstai su įstatymų, jų straipsnių citavimu, išimtimis, kt., kad Jūs numesite visą šį reikalą dėl darbo stažo atkūrimo ir nebenorėsite visko prisiminti mažiausiai 10 metų ar ilgiau. Jei mėginsite dar kažką kažkam įrodinėti, pajudinsite klausimą, jog žinote, kas yra apsiforminęs fiktyvų darbo stažą, klastojo dokumentus, elementariai nusipirko darbo stažą pas „Sodros“ teisininkę, medikę ar per tarpininkus-kyšininkus, Jus pasodins ilgam arba įvyks taip, kad apiformins Jus kaip proto ligonį ir Jūs nebenorėsite iš viso nieko.

Tokie yra faktai.

6 ŽINGSNIS

Ieškoti bendraminčių, daryti tai nekonfliktuojant. Tartis su protingais žmonėmis.

Galutinė instancija būtų ne kiti teismai, ne auditoriai, o pradžiai LR Seimo Kontrolieriaus tarnyba.

Žinia, Lietuva yra labai maža ir vadinama „Švogerių kraštu“. Itin dažni atvejai, kai galimai nusikalstančius stambiu mastu toje pačioje VSDFV, „Sodroje“ ir jos skyriuose, dangsto ir teismų atstovai, ir prokurorai, o LR Seimo Kontrolieriaus tarnyboje atrasite būtent tą Kontrolierių, atsakingą už socialinės apsaugos sistemos reikalus, taigi, ir už „Sodrą“, kuris bus VSDFV pagrindinio vadovo dukters žentas arba korumpuoto „Sodros“ skyriaus, kuriame ir tvarkomi Jūsų senatvės pensijos reikalai, dokumentai, itin korumpuotos teisininkės marti.  Taip būna, tam turite būti pasiruošę.

Taigi, ir šiame etape, kai jau bus praėję ne mažiau nei metai, kai nutarėte atkurti savo darbo stažą, Jūs teturėsite didelę špygą gavę.

7 ŽINGSNIS

Gali būti ir taip, kad labai mažą dalį Jūsų tikrojo darbo stažo Jums atkurs, pavyzdžiui, vietoje 10 metų darbo stažo Jums užskaitys pusę metų. Įvertinus visas pastangas, kurios detaliai aprašytos aukščiau, žinoma, bet kam yra aišku: neverta nė pradėti šito katorgiško ir nuostolingo visomis prasmėmis prarastojo darbo stažo paieškos vykdymo. Jūs neįveiksite pagrindinės interesų grupės, sudarytos iš VSDFV valdomų teisininkų, medikų, kt. jūs nepapūsite prieš vėją ir neatkursite ne tik savo darbo stažo, bet ir niekaip nepakeisite situacijos, kad daugybė veltėdžių, iš vis nedirbę ar tik simuliavę darbą yra tiesiog nusipirkę darbo stažus, davę kyšius tuo tikslu ir esamu metu yra laimingi, sotūs, visko pertekę. Jiems Jūs tik juokingas kvailelis, ieškantis teisybės, kurį pašalinti jiems tekainuoja maždaug 3 eurai. Jūsų gali nelikti iš viso.

Praktinis patarimas:

VSDFV, „Sodra“ išties yra griūnančios.

Jūs jau sutelkėte bendraminčius, turite liudytojus.

Išeities logiškas taškas būtų toks:

Jei viešinama iki šiol:

„Jei dirbote iki 1994 m., tačiau „Sodrai“ nesate pateikę duomenų apie tuo laikotarpiu įgytą stažą, šis laikotarpis kol kas nėra įtrauktas į Jūsų stažo apskaitą. Norėdami, kad šiuo laikotarpiu Jūsų įgytas stažas būtų įtrauktas į apskaitą, „Sodrai“ turite pateikti stažą įrodančius dokumentus“. ⸎

Šaltinis: ⸎ Kaip apskaičiuojama pensija? <https://www.sodra.lt/kaip-apskaiciuojama-pensijos-verte?lang=lt>, žr. 2024-10-16.

Reikalingų dokumentų „Sodrai“ pateikti beveik neįmanoma, teismuose bylinėjimasis yra gana pavojingas visomis prasmėmis, nes galite susidurti su neblogai organizuotomis ir seniai veikiančiomis nusikalstamomis struktūromis, turite duomenis, kad atsakingieji ilgus metus UAB už dokumentų saugojimą, archyvavimą galimai veikė taip pat nusikalstamai, kodėl iki šio laiko, per ilgus 34 metus, pati VSDFV, „Sodra“ nepaėmė dokumentų, tiesiog sumestų kaip šiukšlės nepritaikytose dokumentus saugoti patalpose tame pačiame UAB "Forum regis"? Kodėl gyventojai siuntinėjami praktiškai į niekur, kur nėra tų reikiamų dokumentų, yra priversti mokėti už dokumentų paieškos paslaugas, gaišti marias laiko beprasmiškai?

Juk buvo nesunkiai galima skirti biudžeto lėšų ir atlikti visų LR gyventojų darbo stažų atkūrimą pačios VSDFV organizuotomis pastangomis? Kodėl ne archyvuose buvo saugomi tie dokumentai, o suversti lyg šiukšlės nyko ar galimai net buvo planingai sunaikinami, klastojami  UAB "Forum regis"?

Kodėl VSDFV, puikiai žinodama faktą apie fiktyvius darbo stažus daugybei senatvės pensininkų, korupcijos atvejus, metodus, kaip stažas elementariai nusiperkamas galimai duodant kyšius tiems patiems „Sodros“ atstovams atskiruose skyriuose, nedarė vertinimų, neištaisė padėties laiku?

Jei su tokio pobūdžio ieškiniais kreipsitės į teismus, pralaimėsite. VSDFV dėl viso šito yra gavusi duomenis. Nedarė nieko. LR SADM, Seimo kontrolieriai nedarė ir nedarys nieko, nes jų visų darbo stažai, būsimos pensijos taip pat priklauso nuo VSDFV, „Sodros“ skaičiavimų, kt.

Nuleisti rankas, nieko nedaryti?

IŠVADA:

Kadangi LR teismai pagal pavaldumą yra atskaitingi LR teisingumo ministerijai, VSDFV prie LR socialinės apsaugos ministerijos kartu su „Sodra“ taip pat vykdomosios valdžios žinioje ir LR Seimo, to Seimo kontrolierių galios beveik nulinės, teisybės ieškoti ministerijų koridoriuose ar virtualiuose jų pasiekimo vietose būtų absurdiška.

Bet vis dėlto.

Pagal aukščiau išdėstytą informaciją suinteresuoti LR gyventojai turi paduoti į teismą VSDFV prie LR socialinės apsaugos ministerijos. Ir tai būtų ramus, kvalifikuotai atliktas, racionaliausias veiksmas, koks tik yra būtinas dabar.

Ieškinys turi būti susijęs su darbo stažo atkūrimo reikalais, kas išdėstyta aukščiau. Būtina bylą jungti su klausimu apie galimai korupciją itin stambiu mastu VSDFV prie LR socialinės apsaugos ministerijos, „Sodroje“ ir bylą nagrinėti su tikslu panaikinti didžiules pensijas asmenims, kurie klastojo dokumentus, vykdė kitus nusižengimus, susiorganizavo didesnius darbo stažus ir jų užskaitymą nei realiai jie buvo dirbę ar nedirbę iš viso.

Liudyti turi padorūs, garbingi Lietuvos žmonės.

Jei pasigirs verkšlenimų, kad dings visų pensininkų pinigai, bus skleidžiama demagogija, melagienos apie „gerutę“ visų pensininkų globėją ir rūpestingą „Sodrą“, tai būtina ignoruoti kaip galimai itin korumpuotos ir nusikalstamos griūnančios sistemos atstovų triuką.

Dėl galimai neteisėtų VSDFV prie LR socialinės apsaugos ministerijos, „Sodros“ atstovų veiksmų LR gyventojai savo teises turi organizuotai ginti teisme.

Visa tokio pobūdžio nusikalstamų struktūrų schema yra labai gerai organizuota, negalima skaidyti į smulkias bylas, reikia kompleksinio tyrimo ir nuodugnaus baigtinio teismo proceso, nukreipto prieš korumpuotą jurisdikciją, vykdomosios ir kitų rūšių valdžios galimai nusikalstamas itin stambiu mastu struktūras, kurių veikla ir įgyta patirtis, nusikalstami modeliai buvo sukurti dar tarybiniu laikotarpiu ir gyvuoja iki šiol.

Bylas būtina jungti su tokiais susijusiais tiesiogiai atvejais, kai žmonės per teismus paverčiami elgetomis, jų asmeninis vertingesnis nekilnojamas turtas pusvelčiui įsigyjamas net ne LR piliečių, kaip galimai itin korumpuoti prokurorai, pravedantys civilines, administracines bylas taip, kad ieškantieji savo teisių atkūrimo, apsaugos nuo visų rūšių smurto, lieka beteisiais nuskriaustaisiais, žr. paviešintą atvejį apie galimai itin korumpuotą prokurorą Romualdą Blaževičių ir jam talkinančius teisėjus, išsamiau čia:

Vilnietė Galina Šimanovič pasakoja apie žydų mafiją Vilniuje ir ją aptarnaujančius prokurorus ir teisėjus

<https://laisvas.info/vilniete-galina-simanovic-pasakoja-apie-zydu-mafija-vilniuje-ir-ja-aptarnaujancius-prokurorus-ir-teisejus/>

Visada verta pasinaudoti ir atrodytų net beviltiškomis galimybėmis, išbandyti visus įmanomus ėjimus. Pavyzdžiui, nevengti kiekviename žingsnyje esant bent menkiausiam Jūsų interesų ir teisių pažeidimui, reikalo nagrinėjimo vilkinimui, paprasčiausiai nedelsiant vis dėlto raštu kreiptis ir nurodyti biurokratizmo atvejus, kai nevykdomi ar blogai vykdomi teisės aktai, kt.

Jei VSDFV, „Sodros“ atstovų, teismų, prokuratūrų, kitų tarnybų, įstaigų, įmonių atstovų veiksmuose įžvelgiate piktnaudžiavimo, įgaliojimų viršijimo, net keršto, pavydo, neteisėtų paslaugų teikimo, karjerizmo, savivalės, korumpuotumo, biurokratizmo, nedelsdami raštu kreipkitės tiesiai į LR Seimo kontrolierių įstaigą (Gedimino per. 56, 01110 Vilnius). Tai yra, nelaukite, kol Jus pačius pasodins, padarys neveiksniais ar suluošins, pagrasins Jūsų šeimos nariams ir taip toliau.

Kitos instancijos yra Vyriausioji administracinių ginčų komisija (Vilniaus g. 27, 01190 Vilnius) arba Vilniaus apygardos administracinis teismas (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius).

Ir be abejo, visada reikia patiems sau įsivertinti prasmingumą tokių paieškų, bylinėjimosi ir t. t. Taip, galite ir palikti viską likimo valiai, puikiai žinant, jog tie visi galimai prasikaltusieji doriems Lietuvos žmonėms neverti nė menkiausio dėmesio, jų kvietimo atsakyti į kaltinimus, kt. Jie, be abejo, dalyvautų su būriu savo talkininkų visose jurisdikcijos grandyse ir, pavyzdžiui, nuvykę teikti apeliaciją į aukštesnės instancijos teismą, pateksite į rankas grupei teisėjų, kurie su Jūsų pateiktais konkrečiais kaltinamaisiais kas savaitgalį smaginasi atkampioje pirtyje ir vartoja tuos pačius narkotikus iš to paties tiekėjo, naudojasi tais pačiais vaikais savo pedofilijos aistrų tenkinimui, ir panašiai. O mėgindami įrodyti, kad Jūsų dokumentus tvarkanti tarnautoja iš “Sodros” yra itin korumpuota, susidursite su ta pačia itin korumpuota medike, kuri dar yra ir Jūsų pačių artima giminaitė, tiesiog kenkianti Jums itin planingai su siekiu užvaldyti turtą, apie kurį Jūs nė nenutuokiate kaip vienintelis teisėtas paveldėtojas. Tokia yra realybė. Lietuvoje žmonės yra nužudomi sumokėjus bet kuriam narkomanui 3 eurus už nurodyto asmens žmogžudystę ir tai vyksta nuolatos jau ne mažiau nei nuo 1993-1995 metų iki šiol.

Sėkmės tiems, kurie nebenori būti kvailinamais Zosėmis, Jolantomis ir Vytukais, kurių pensijoms galimai jau dabar KAPUT!

Publikacija skirta šviesaus atminimo žurnalistui Žygintui Kačanauskui, nužudytam Lietuvos Respublikoje už tai, kad tyrė nusikalstamas struktūras, susijusias su keliais likviduotais bankais ir kt. Už žurnalisto Žyginto Kačanausko nužudymą kaltieji nebuvo teisiami ar viešinami, nors atsakingosios už saugumą, teisėsaugos institucijos puikiai žinojo, ką tyrė žurnalistas, ką patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Parengta pagal LR teismų 2012-2017 metų teisminę praktiką.

________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

 

 

Bobų vasara Lietuvoje'2024:

nuotraukos iš Redakcijos archyvo 

____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

PRIMINIMAS:

LIETUVA JAU BUVO PALIKTA UBAGAUTI KONSERVATORIŲ, LIBERALŲ VALDYMO METU IR PENSIJOS BUVO ATIMTOS NET IŠ DAUGIAVAIKIŲ MOTINŲ

 2024-10-27

2008-2013 m. ekonominio nuosmukio laikotarpis Lietuvoje. Kaltų nėra? I. Šimonytė nekalta, nes ji tuomet, būdama finansų ministre, klausdavo viso LR Seimo narių per posėdžius štai ko: „...bet turbūt dar turiu šiokią teisę vadintis moterim?“ ir tuo pačiu valstybinių pensijų skyrimas daugiavaikėms motinoms būdavo stabdomas.

Remiantis LR Seimo 2008 m. pabaigos bei 2009-2013 m. stenogramų analizės duomenis, parengtos šios išvados:

  1. Dėl ekonominės krizės, administracinės teisės ir pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių teorinės sąsajų: Ekonominės krizės metu buvo pertvarkomi administracinės teisės aktai, kad jie atitiktų naujus visuomenės poreikius ir nebūtų pažeistos žmogaus teisės ir laisvės. Daugiausia teisėkūros veiksmų buvo susijusių su pagrindinėmis žmogaus socialinėmis-ekonominėmis teisėmis ir laisvėmis. Teorinės sąsajos atsirado tokio pobūdžio, jog neturėta prevencinių mechanizmų ir nebuvo sukauptas lėšų rezervas valstybės biudžete – didelė dalis administracinės teisės aktų buvo nukreipta į tas sritis, kur reikėjo paskatinti mokesčių surinkimą, pensijų, atlyginimų, socialinių išmokų, pašalpų mažinimą, todėl praktiniai veiksmai buvo ne tokie, kokių išties reikėjo krizės metu, jei būtų buvęs sukauptas lėšų rezervas. Įsigalėjo viešosios valdžios institucijų teisėkūros ir teisės taikymo sprendimai, kuriais siekiama įveikti krizę ar bent sušvelninti jos padarinius, tačiau tie sprendimai nepriimti dėl lėšų stygiaus. Teisėkūros ir teisės taikymo sprendimai (inter alia dėl viešosios valdžios institucijų funkcijų siaurinimo, procedūrų intensyvinimo), dėl kurių didėja visuomenės nuostata, kad būtinumu užtikrinti tam tikrus materialinius, socialinius poreikius pateisintinas žmogaus teisių apsaugos mažinimas arba grėsmių joms sukėlimas, buvo itin nepageidautini, tačiau privalomi finansinių išteklių stokos sąlygomis.
  2. Išanalizuotas administracines teisės poveikis žmogaus ekonominėms-socialinėms teisėms ir laisvėms ekonominio nuosmukio metu 2008 – 2013 metais, išvados yra tokios: Buvo įteisintas senatvės ir kitų rūšių pensijų laikinas sumažinimas, atlyginimų kai kurių specialybių/profesijų grupių atstovams mažinimas, socialinių išmokų ir paramos šeimoms mažinimas. Nebuvo atliktas reikalingas strateginis pasirengimas ir būtinojo finansinio rezervo sukaupimas, kad sunkmečio laikotarpis mažiau pažeistų tuos, kuriems reikia socialinės paramos ar tenkintino dydžio atlyginimų už darbą, pensijų, pašalpų. LR Seime krizės laikotarpiu mėginimų įteisinti paramą svarstytinų klausimų buvo itin daug. Kiekybės prasme problemų teminis ratas viršijo 70 atvejų ir nusileido pagal kiekybę tik darbo santykių sferai. Nagrinėjami klausimai vienareikšmiai buvo susiję su poreikiu paremti nepasiturinčiuosius, teikti paramą šeimai, aprūpinti nemokamu maitinimu moksleivius, padėti bedarbiams, kt. Dauguma pasiūlymų taip ir liko diskusijų formos, stigo lėšų, nemažai gerų iniciatyvų nesusilaukė paramos ir įteisinimo veiksmų. Iš esmės žinant, kokiais realiais ištekliais biudžete operuojama, išties netikslinga buvo organizuoti tokio kiekio beprasmių svarstymų Seime nuolat besikartojančiomis temomis apie motinas, bedarbius, pensininkus ir t.t. Tai buvo panašu į elementarų populizmą, kas nepateisinama dėl to, jog visi teisės aktų siūlomi tobulinimai jau būna išdiskutuoti, analizuoti ministerijose ir kitose vykdomosios valdžios institucijose dar iki pateikimo Seimui – mažai tikėtina, jog nežinoma buvo, kokios yra biudžeto galimybės, kad mokesčių surinkimas nepatenkinamo lygio ir jog dauguma siūlymų tiesiog nerealūs dėl lėšų stygiaus.

2008-2013 m. ekonominio nuosmukio metu pensijų ir atlyginimų mažinimo klausimų svarstymai teismuose vyko, deja, neišvengiamai teko koncentruotis į papildomų mokesčių išieškojimo ir kitas biudžeto papildymo sritis, o skurstantieji ir labiausiai pažeidžiami visuomenės nariai, vaikai, prarado teisę į tinkamą ir savalaikę valstybės socialinę ar kito pobūdžio paramą, be to, įspūdinga dalis pastangų, įskaitant teisės aktų pertvarką, teko pensijų, atlyginimų ir pašalpų bei socialinės paramos mažinimo sritims.

Nustatyta, jog:

  • Nebuvo numatyti tokie mechanizmai, kurie užtikrintų pakankamą finansavimą krizių atveju. Tai, jog minimali alga dirbantiesiems tebuvo padidinta iki 1000 litų tik 2012 m. birželio 28 d., krizei baigiantis, rodo, jog maži atlyginimai dirbantiesiems, aukštas nelegalaus darbo mastas ir kiti veiksniai tik dar labiau gilino problemas, vis sunkiau buvo pildomas valstybės iždas, krizę įveikti tapo sunkoka.
  • Nebuvo numatyti prieškriziniai mechanizmai, jie turėtų būti parengti remiantis sukaupta patirtimi, nes paieškos, kaip rasti visuomenės grupes, kurias būtų galima dar papildomai apmokestinti duoda tik tokį rezultatą, jog vis daugiau verslo ir darbo atvejų perkeliama į šešėlį ir mokesčiai nemokami apskritai.
  • Išryškėjo teigiami narystės ES aspektai. Europos Komisija patvirtino strategiją „Europa 2020“, kur numatyta, jog bus vykdomos Finansinės paramos programos. Valstybių narių, kurių sunkumai gali turėti „didelio neigiamo poveikio“ kitoms euro zonos valstybėms, gali būti paprašyta parengti išsamias makroekonominio koregavimo programas. Bet kokią finansinę paramą gaunančios šalys turi laikytis griežtų sąlygų. Europos Komisija pateikė savo ateities viziją 2012 m. lapkričio 28 d. paskelbtame Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projekte. Jame išdėstoma, kaip ateinančiais mėnesiais ir metais palaipsniui stiprinti dabartinę struktūrą, įveikti krizės padarinius. Galima sakyti, jog konservatorių valdoma Lietuva buvo it skęstantis kačiukas už ausų ištrauktas iš problemų ir augančių nepriteklių, besiplėtojančio nusikalstamumo, nesaugumo visomis prasmėmis situacijos.

Pateikiame LR Seimo 2012 m. lapkričio 8 d. posėdžio stenogramos dvi iškalbingas citatas:

STENOGRAMA

2012 m. lapkričio 8 d.

<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=436905&p_tr2=2>

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59, 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4962 ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4963 (pateikimas).

I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia įstatymo projektą, kuris taip pat yra susijęs su ateinančių metų valstybės biudžeto projektu.

Kaip žinote, šitas įstatymo projektas buvo priimtas 2009 m. ir pagal jį buvo sumažinta dalis socialinių išmokų, įskaitant taip pat senatvės ir netekto darbingumo pensijas, kurios buvo atkutos nuo šių metų sausio 1 d. Bet kitos išmokos, konkrečiai valstybės pensijos ir įvairios rentos, taip pat šalpos išmokos, išliko sumažintos ir per 2012 m.

Teikiamame įstatymo projekte yra siūloma iš esmės pratęsti tą patį sumažinimą taip pat ir ateinantiems metams. Ir pagrindinė priežastis yra ta pati, ką aš jau minėjau, kalbėdama apie bazinio dydžio įstatymo projektą, kad šių mažinimų nepratęsimas, visų pirma kalbant apie šalpos išmokas, kur ta sąskaita yra pati didžiausia, bet ir apie visą įstatymo projektą, pareikalautų papildomų asignavimų institucijoms, mokančioms valstybines pensijas, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad papildomų asignavimų jau reikės beveik 35 mln. Lt kitais metais, ir tai yra numatyta pateiktame biudžeto projekte dėl Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo kai kurios šio įstatymo nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, būtent dėl dirbančių pensininkų gaunamų valstybinių pensijų papildomo mažinimo. Tas įstatymas jau yra pakeistas, tačiau tam reikia papildomų lėšų ir todėl teks tikslinti ir šių metų biudžetą. Taip pat kitais metais, kaip aš ir minėjau, yra numatytos papildomos lėšos, todėl neskiriant daugiau papildomų lėšų atkurti buvusių valstybinių pensijų ir kitų išmokų dydžius kol kas nėra galimybių. Manyčiau, kad tos galimybės turėtų būti rengiant 2014 m. biudžetą, bent jau pagal dabartinę makroekonominę projekciją.

Dėl tos priežasties teikiamame įstatymo projekte siūloma atkurti tik mažąją dalį valstybinių pensijų, kurioms reikalingas lėšas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija galėtų skirti perskirstydama dabartines savo programų lėšas.

Prašyčiau pritarti, o jeigu būtų klausimų, kolega ministras gal man padėtų atsakyti.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, (…) Ar prisimenate, kelintą kartą pratęsiate jo galiojimą?

I. ŠIMONYTĖ. Antrą kartą.

A. SYSAS (LSDPF). Tai dar kiek… Paskutinį kartą jūs pratęsiate?

I. ŠIMONYTĖ. Atsakiau jums į nepateiktą klausimą. (...) Taip, senatvės pensijos buvo atkurtos tada, kada buvo griežtai žadėta, ir tikrai šitie mažinimai baigiasi palaipsniui, o ne visi tiesiog nuspiriami į priekį kaip kokia skardinė. Ačiū.

(...) PIRMININKAS. (...) Balsuojame.

Už – 49, prieš nėra, susilaikė 16. Pritarta po pateikimo.

///

12.11 val.

Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4965 (pateikimas)

1-20 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4965. Pranešėja – finansų ministrė I. Šimonytė.

I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ponas A. Sysas vėl pasakys, kad aš jau antrą kartą ateinu su tuo pačiu klausimu, ir tai iš tikrųjų yra tiesa. Yra siūloma atidėti Valstybinių pensijų įstatymo neįsigaliojusius pakeitimus, kurie yra susiję su valstybinių pensijų skyrimu daugiavaikėms motinoms.

Čia galbūt yra du motyvai. Ne tik tas motyvas, kuris yra susijęs su viešaisiais finansais, ką aš jau bandžiau pristatyti kalbėdama apie bazinį dydį ir kalbėdama apie prieš tai buvusį įstatymo projektą, tačiau ir tai, kad Seimas yra patvirtinęs socialinio draudimo pensijų sistemos reformos gaires, pagal kurias turėtų būti priimti tam tikri pamatiniai sprendimai, susiję su valstybinėmis pensijomis ir valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo principais. svarstant pensijų sistemos reformos gaires ar dėl jos apsisprendžiant, ko gero, geriausia būtų apsispręsti taip pat ir dėl atlyginimo būdo už labai didelius nuopelnus Lietuvos visuomenei, tačiau galbūt neplečiant valstybinių pensijų gavėjų grupės. Tai liktų turbūt naujojo Seimo apsisprendimas kompleksiškai vertinant visą valstybinių pensijų ir kitų kažkaip išskirti ir įvertinti pageidaujamų piliečių kategorijų įvertinimo būdus. Dėl šios priežasties yra pateiktas siūlymas dar metams šitą neįsigaliojusį įstatymo projektą atidėti ir dėl tolesnės eigos apsispręsti jau svarstant valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo principus, kaip suplanuota 2013 m. pradžioje. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Klausia V. Žiemelis.

V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū. Gerbiamoji ministre, jeigu neklystu, biudžeto įplaukos šiais metais pagal prognozes jau žada didėti. Sakykite, ką mes darome, kad mūsų demografinė situacija gerėtų? Šis įstatymo projektas vėl pasako, kad demografinė situacija negerės, nes mes nevertiname motinų, kurios pagimdė ir užaugino penkis vaikus. Ar aš klystu? Demografinės situacijos gerėjimą vėl atidedam kitiems laikams.

I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju jums už šitą pastabą, bet turbūt dar turiu šiokią teisę vadintis moterim, dėl tos priežasties manyčiau, kad iliuzijos į tai, jog vaikų susilaukiama todėl, kad už tai yra mokama, ko gero, yra net ir įžeidžiančios. Aš tikrai neneigiu to, kad reikia protingai įvertinti žmones, kurie susilaukia ir gerai išauklėja kuo daugiau vaikų, vis dėlto ar valstybinė pensija yra geriausias tokio atlyginimo būdas, drįsčiau abejoti. Tikiuosi, kad Seimas, kai svarstys valstybinių pensijų pertvarkymo gaires, galės taip pat dėl to apsispręsti.

Kalbant apie biudžeto pajamas, taip, biudžeto pajamos kitais metais didėja labai simboliškai, jeigu jūs vertinate skaičius, lygiai taip pat labai simboliškai dėl tos priežasties didėja ir valstybės biudžeto išlaidos. Tiek galėčiau tuo klausimu pasakyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrei. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ne. Balsuojame.

Už – 40, prieš – 4, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta.

________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Galutinė išvada: komentarų apie konservatorių, liberalų valdymo laikotarpius Lietuvoje išties nereikia. Viskas daugiau negu aišku.

Parengta pagal:

LR Seimo posėdžių stenogramos, laikotarpis 2008 m. lapkričio 27 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. Interneto adresai, žiūrėta 2014-01-22-24:

<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=463352&p_tr2=2>; <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc>; <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=411282&p_tr2=2>; <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=394832&p_tr2=2 (...)>.

 MUS IR VĖL PRASKOLINO TIE PATYS KONSERVATORIAI IR JUOS REMIANTI ŠUTVĖ

Lietuvos Respublikoje 2008–2012 m. valdę konservatoriai, kai Vyriausybę Seime palaikė dar ir Liberalų sąjūdis, liberalcentristai ir A. Valinsko „šoumenų“ būrelis, valstybę buvo nusmukdę ir praskolinę, Lietuvos piliečiai buvo nuskurdinti: vaikai badavo, senatvės pensininkai mirė kaip rudenį krentantys lapai.

Kas nutiko 2020-2024 m., valdymo kadencijos metu, kai atsakomybė už praskolintą Lietuvą tenka taip pat konservatoriams, liberalams? Alkstančiųjų turime apie pusę milijono gyventojų, visiškame skurde yra kas penktas Lietuvos pilietis, jų tarpe daug vaikų. Švietimo, sveikatos priežiūros, vidaus reikalų, visuomenės saugumo, socialinės apsaugos sitemos ant visiškos griūties ribos, o iš ekonomikos, pramonės, paslaugų sektoriaus telikę pavieniai aferistai-"verslininkai", kasantys bitkoinus ir kitų rūšių kriptovaliutą elementariai visuomeninės paskirties savivaldybių nuosavybei priklausančiuose pastatuose. Be to, dar ir esame maitinami kliedesiais apie inovacijas, kurių originalumas tolygus nuliui, lygiai kaip ir jų vertė, kuri pereina į nuostolingumą.

Kam už visa tai turime padėkoti ir kodėl vietoje žadėtos "gerovės" buvome nustumti į gilią smegduobę, iš kurios kapstytis turėsime patys tuo metu, kai visokių rūšių "Mortos" įstaigėlių inciciatoriai ir privataus mokyklėlių tinklo savininkai su būriais "niekuo nekaltų" navickienių ir kitų tokių pat seniai papustė padus kryptimis nuo Dubajaus iki Graikijos salų ir net Australijos, kur Lietuvai užmestų miljardinių skolų nei jie patys, nei jų vaikai ir anūkai, nei jų į Lietuvą nuo 2022 metų priimti šimtai tūkstančių bardako ir padugnių kultūros atstovų tikrai nemokės.

Bet jie visi, šitie padugnės, puikiai žinos, kur yra Lietuva, vos tik jos dori ir darbštūs žmonės vėl atsities, vėl sukurs kažkiek didesnę pridedamąją vertę ir jie visi, šitie niekšeliai, šimtatūkstantine gauja užgrius pasinaudoti viskuo, kuo tik gali ir norės gauti už dyką net ir geresnės būklės atrestauruotus kultūros paveldo statinius, kur jie mielai įsikurs savo padugnių ir bordelių kultūrai propaguoti. Ir be abejo, jie sugrius į Lietuvą su naujais bepročių performansais, naujais neūžaugomis klounais-zelionskiais, naujomis aferomis ir reketavimo strategijomis, neužmiršdami tuo pačiu vietiniams žmonėms draskyti akių savo nachališku virusų sugraužtų pūvančių padugnių-"kultūrininkų", profesorių-idiotų ir pigių prostitučių-narkomanių elgesiu.

Išsamiau rasite čia: "PRIMINIMAS: „GEROVĖS“ VALSTYBĖ BUVO STATOMA ANT VIS GILĖJANČIOS  FINANSINIŲ SKOLŲ, ĮSIPAREIGOJIMŲ SMEGDUOBĖS", <https://www.leidinyssau.lt/info/>

__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

PRIMINIMAS: „GEROVĖS“ VALSTYBĖ BUVO STATOMA ANT VIS GILĖJANČIOS  FINANSINIŲ SKOLŲ, ĮSIPAREIGOJIMŲ SMEGDUOBĖS

 2024-10-26

 

2023 m.  Lietuvos Respublikos konsoliduotas turtas sudarė 66,2 mlrd. eurų, finansavimo sumos ir įsipareigojimai – 40,6 mlrd. eurų, grynojo turto vertė buvo 25,6 mlrd. eurų. Pagrindinės veiklos sąnaudos sudarė 17,2 mlrd. eurų. Daugiausiai sąnaudų teko socialinės apsaugos sričiai – 5,1 mlrd. eurų (30 proc.) ir jos, palyginus su 2022 m., padidėjo 11 proc.

2024 m. gegužės 15 d. LR Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtiems 2023 m. valstybės metinių finansinių ataskaitų ir valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniams. Valstybės metinės finansinės ataskaitos parengtos sukonsolidavus 523 centrinės valdžios institucijų ir jų kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų 2023 m. finansines ataskaitas.

Valstybės pajamos (kaupimo principu) iš mokesčių sudarė 12,7 mlrd. eurų, iš kurių didžiausią dalį sudarė pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (5,9 mlrd. eurų) ir gyventojų pajamų mokesčio (2,8 mlrd. eurų).

2023 m. į valstybės biudžetą pajamų surinkta 13,7 mlrd. eurų, arba 7,3 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Didžiausią valstybės biudžeto pajamų dalį sudarė pridėtinės vertės mokestis (5,7 mlrd. eurų), gyventojų pajamų mokestis (2,6 mlrd. eurų), akcizai (1,7 mlrd. eurų) bei pelno mokestis (1,6 mlrd. eurų). ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos buvo gauta 2,3 mlrd. eurų.

Valstybės biudžeto išlaidos sudarė 18,0 mlrd. eurų, iš jų 2,4 mlrd. eurų – ES paramos lėšų. 2023 m. valstybės biudžeto išlaidos buvo 764,9 mln. eurų didesnės nei 2022 m. ir buvo orientuotos į socialinės apsaugos, švietimo, Lietuvos gyventojų saugumo poreikių užtikrinimą, didintos išlaidos krašto apsaugai.

Palyginus su 2022 m., socialinės apsaugos funkcijai lėšų panaudota 502,49 mln. eurų daugiau, gynybai – 389,2 mln. eurų daugiau, švietimui – 366,5 mln. eurų daugiau. Didžioji dalis papildomų lėšų buvo skirta valstybinio socialinio draudimo bendrajai pensijos daliai finansuoti, socialinės paramos išmokų ir valstybinių pensijų baziniams dydžiams indeksuoti, Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir kitų pedagogų darbo užmokesčiui, pareiginės algos baziniam dydžiui padidinti, MTEP veiklai plėtoti ir kt.

2023 m. pažangos uždaviniams (valstybės veiklos srities pokyčiams, kuriais siekiama įgyvendinant strateginius tikslus) buvo skirta 5 298,4 mln. eurų, tęstinės veiklos uždaviniams – 14 625,0 mln. eurų, atitinkamai panaudota buvo 84,9 proc. ir 92,3 proc. suplanuotų lėšų. Apibendrinus asignavimų plano vykdymo duomenis galima įžvelgti lėtesnį nei planuota pažangos lėšų panaudojimą, kurį iš esmės lėmė užsitęsęs projektų finansavimo sąlygų aprašų derinimas, reikalingų teisės aktų parengimas ar keitimas bei projektų įgyvendinimo planų vertinimas.

Faktiškai valstybės biudžeto asignavimai viršijo valstybės biudžeto pajamas (kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis) 1,6 mlrd. eurų. Išlaidos buvo finansuojamos skolintomis lėšomis. 2023 m. Vyriausybė laikėsi visų teisės aktuose nustatytų skolinimosi ir skolos limitų.

2023 m. valstybės biudžeto vykdymo ataskaitas rasite čia: <https://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/biudzetas/biudzeto-vykdymas/valstybes-biudzeto-vykdymo-duomenys-1/ataskaitu-rinkiniai/2023-m-ataskaitu-rinkinys/ >.

Šaltinis:

Vyriausybė patvirtino valstybės metinių ataskaitų rinkinį. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimas spaudai 2024-05-15. Paskelbta čia:

<https://elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/vyriausybe-patvirtino-valstybes-metiniu-ataskaitu-rinkini-246716>, žr. 2024-05-15.

________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

STATISTINĖ ANALIZĖ IŠKALBINGA:

LIETUVOS GYVENTOJŲ GEBĖJIMAI KURTI PRIDEDAMĄJĄ VERTĘ SENKA, KVALIFIKUOTI VYRESNIO AMŽIAUS DARBUOTOJAI TOBULĖTI NESKUBA, O GALIMYBĖ UŽSIIMTI SAVO VERSLU JŲ BEVEIK NEDOMINA

2024-10-21

 

Lietuvoje mažėja natūralus gyventojų prieaugis. Darbo rinkoje vis daugėja vyresnio amžiaus asmenų, kurių gana menka dalis tenori mokytis ir įgyti naujų kvalifikacijų, kurios yra būtinos.

Pastaraisiais metais darbingo amžiaus gyventojų skaičius ūgtelėjo. Dabar Lietuvoje yra 58,1 tūkst. daugiau darbingo amžiaus gyventojų nei 2019 m. Visgi jaunimo skaičius ir jo dalis traukiasi, o vyresnių didėja. Beveik trečdalis darbingo amžiaus žmonių iš 1,8 mln. yra vyresni nei 50 metų (597,4 tūkst. arba 32,9 proc.).

44 metai – toks Lietuvos gyventojų medianinis, tai yra, vidutinis, amžius buvo šių metų pradžioje, o trylikoje savivaldybių jau pasiekė ar perkopė 50 metų ribą. Tai rodo Oficialiosios statistikos portalo duomenys.

Jauniausios savivaldybės – Klaipėdos rajono (39), Kauno rajono (39) ir Vilniaus miesto (40). Vyriausios – Visagino (53), Ignalinos (52), Birštono (51), Kupiškio (51), Rokiškio (51), Anykščių (51), Zarasų (51), Varėnos (50), Skuodo (50), Biržų (50), Akmenės (50), Joniškio (50), Kelmės (50).

Nieko jau nebestebina 75 metų senumo ir vis dar nepraradusi gydytojo licencijos medikė ar dar vyresnis profesorius universitete.

Tarp „vyriausių“ sektorių – švietimas, kur vidutinis dirbančiųjų amžius siekia 50,5 metų, žemės ūkis ir miškininkystė – 49 m., nekilnojamojo turto operacijos – 48,4 m., žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas – 47,7 m., viešasis valdymas – 45 m. „Jauniausi“ – informacija ir ryšiai – 35,9 m., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos – 37,3 m., finansinės ir draudimo – 39,1 m., profesinės, mokslinės ir techninės veiklos – 39,9 m.

Per penkiolika metų atjaunėjo informacijos ir ryšių sektorius, kur vidutinis dirbančiųjų amžius sumažėjo 1,4 m. Mažiausiai paseno apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų – 0,3 m. Švietimo sektoriuje šis rodiklis padidėjo 4,6 metais, viešojo valdymo – 4,1 m., žemės ūkio – 3,6 m., pramonės – 2,6 m., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 2,3 m., o statybų – 2 m.

Dirbančių darbuotojų vidutinis amžius dabar – 44,3 metai. Per 15 metų jis padidėjo 2,5 m. Palyginti su 2010 m., labiausiai vidutinis dirbančiųjų amžius didėjo nekilnojamojo turto operacijų sektoriuje – 5,8 m. (nuo 42,6 m. iki 48,4 m.), prekybos ir variklinių transporto priemonių remonto srityje – 4,7 m. (nuo 38,4 m. iki 43,1 m.), švietimo – 4,6 m. (nuo 45,9 m. iki 50,5 m.), viešojo valdymo – 4,1 m. (nuo 10,9 m. iki 45 m.).

Užimtumo tarnyboje registruota apie 60 tūkst. vyresnių nei 50 metų asmenų. Jų vidutinė nedarbo trukmė šiais metais – 303 dienos. Didžiausia – 410 dienų – buvo 2021 m., mažiausia 2023 m. – 286. Klientų vidutinė nedarbo trukmė 2024 m. – 226 dienos. Didžiausia siekė 310 dienų 2021m., mažiausia buvo pernai – 217.

Daugiausiai nekvalifikuoto darbo ieško vyriausi klientai – 60+ (42,4 proc.) ir jauniausi – 16-19 m. (52,5 proc.). Toks darbas aktualus ir 55-59 m. amžiaus asmenims (40,6 proc.), 50-54 m. – 37 proc., 45-49 m. – 33,8 proc.

Kvalifikuoti vyresnio amžiaus darbuotojai neretai suabejoja savo konkurencingumo galimybėmis sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje, bet tobulėti irgi neskuba. Šiais metais Užimtumo tarnybos užsakymu „Vilmorus“ atliktas tyrimas parodė, kad su amžiumi mažėja noras mokytis ir įgyti naujų kompetencijų. Per pastaruosius penkerius metus mažiausiai to norėjo 60-64 metų amžiaus asmenys: mokėsi tik 21 proc., 50-59 metų amžiaus grupėje – 28,7 proc. Daugiausiai besimokančių buvo jaunimo iki 29 metų grupėje (41 proc.).

Visgi pamažu stebimi teigiami pokyčiai vyresnių Užimtumo tarnybos klientų pasirinkimuose. Dvigubai daugiau 50+ asmenų šiais metais pradėjo dalyvauti paramos mokymuisi priemonėse, palyginti su 2023 metų aštuonių mėnesių statistika. Vyresni asmenys sudaro 16 proc. visų mokymo programų dalyvių.

Profesinį mokymą rinkosi 1063 asmenys – 400 daugiau nei pernai. Du kartus daugiau yra pasirinkusių ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonę – 304 vyresni nei 50+, iš jų – 60 proc. kvalifikaciją kėlė užimti (dirbantys) klientai.

Stebint mažėjančią įsidarbinimo trukmę ir didėjantį susidomėjimą mokymo programomis, to kol kas negalima pasakyti apie vyresnių verslumą. Paramos verslui kurti atrankose iš 1200 norinčių steigti savo verslą dalyvavo tik 66 vyresni nei 50 metų asmenys, kurie sudarė 9,2 proc.

Parengta pagal Užimtumo tarnybos prie LR SADM 2024-10-21 pranešimą žiniasklaidai „Užimtumo tarnyba įvertino amžėjimo įtaką darbo rinkai“.

Post scriptum: Leidinys „Padėkime sau’19“ domisi žmogiškųjų išteklių tema bei politine antropologija. Pamąstymui primename, kad ne pro šalį yra ne tik atlikti statistines analizes bei reprezentatyvias apklausas, bet ir taikyti kokybinius tyrimus. Neblogai būtų apsidairyti, o kokie tie mūsų žmogiškieji ištekliai esamu metu. Įdėmiai apsidairykite, įsižiūrėkite į žmones. Ir palyginkite. Žemiau įkeliame du meno kūrinius, bylojančius, kaip atrodė Lietuvos pajūrio gyventojos 1962 ir 1982 metais, skulptūrų "Undinėlė" ir "Žvejo dukros" atvaizdai yra žemiau. Jokiu būdu nenorime nieko įžeisti. Skatiname tiesiog pamąstyti.

Gal ir pavyks suvokti, kokie esminiai nepageidaujami pokyčiai per paskutinius 34 metus įvyko, nes tokios moterys, kokių atvaizdai yra pateiktosiose skulptūrų nuotraukose, neturėjo jokių bėdų gimdydamos sveikus vaikus, eidamos į darbą, kurdamos ir atlikdamos namų priežiūros, maisto gamybos darbus pačios bei nekviesdamos kelių papildomų pedagogų savo mokyklinio amžiaus vaikams, kad šie pajėgtų paruošti namų darbus. Nebuvo problemų nei dėl nepatenkinamai per mažo gimstamumo, nei dėl darbingo amžiaus asmenų realaus nedarbingumo, nuolatinio pasiligojimo pirmiausia dėl amoralaus gyvenimo būdo, narkomanijos paplitimo ar būtinybės gana pagyvenusius ir jau visai praradusius sveikatą asmenis laikyti darbo rinkoje iki 65 metų amžiaus ar net ilgiau neskiriant jiems senatvės pensijos ir verčiant juos “dirbti”, krauti pelnus UAB-ų akcininkams, kai jie patys  jau būna net elementarius protinius gebėjimus praradę ir nebepajėgia atsikelti iš lovos dėl įvairių ligų, priklausomybių bei neturėdami iš ko pragyventi ieško bent kokio darbo už elgetišką atlyginimą vergo sąlygomis.

KRACHO POŽYMIAI YRA:

GALIMAI PO 3 METŲ “SODRA” IMS BRAŠKĖTI IR KASMET DIDINAMAS PENSIJAS TEKS UŽMIRŠTI

2024-10-16 / 17

Lietuvos Respublikos Vyriausybės reformų vykdymo programa:

  1. Padaryti žmones turtingus ir laimingus.

Priedas 1. Žmonių sąrašas pridedamas.“⸎⸎⸎⸎

 

APLINKYBĖS:

2024-10-16 buvo viešai pranešta, jog esama Lietuvos Respublikos vykdomoji valdžia parengė ir teikia tvirtinimui LR biudžetą 2025 metams, kuriame yra didžiulė 5 milijardų eurų biudžeto deficito "skylė", apie kurią jokios informacijos anksčiau neskelbta, tačiau esamos valdžios atstovė, einanti LR finansų ministrės pareigas Gintarė Skaistė, išgarsėjusi tuo, kad dar Kaune buvo elementariai pavogusi viešųjų pinigų, tačiau tas nesutrukdė jai ir toliau būti atsakinga už visos Lietuvos finansus ir jų perskirstymą, pasakojo apie tai, kaip gyvensime 2025-aisiais ir kaip bus dalinamas viešųjų lėšų pyragas.

“Sodros” 2025 m. biudžetas, o kartu ir kitų metų pensijų dydžiai, LR Vyriausybės 2024-10-16 posėdyje apsvarstyti. Klausimas “Dėl Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (TAP-24-1382) (24-16227(2)” taip pat pristatytas. Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto aiškinamajame rašto 3-4 puslapiuose teigiama:

“(…) 2025 metais numatomi asignavimai iš valstybės biudžeto: 3 436 075 tūkst. Eur bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti (iš jų 39 880 tūkst. Eur – išlaidoms,  reikalingoms 2023 metų įsipareigojimams įvykdyti, finansuoti) ir 2 269 tūkst. Eur kitoms valstybės biudžeto lėšomis kompensuojamoms išlaidoms padengti (iš jų: 2 205 tūkst. Eur – 2023 m. valstybės biudžeto įsipareigojimams, susijusiems su Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytomis vienkartinėmis išmokomis apdraustajam mirus, įvykdyti ir 64 tūkst. Eur – nurašytoms kaupiamųjų pensijų įmokų skoloms sumokėti). Prognozuojama, kad planuojami Fondų biudžetų 2025–2027 metų rezultatai bus teigiami ir pajamos viršys sąnaudas“. ⸎⸎⸎

“SODRA” savo interneto svetainėje detaliai aiškina viską, ką būtina žinoti senatvės pensijų klausimu ir praneša:

  • „pensijos dydį lemia per visą karjerą sukauptas stažas, taškų suma, bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė tais metais, kai išeisite į pensiją;
  • iki 2018 m. gruodžio 31 d. Jūsų įgyti apskaitos vienetai (taškai) apskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu;
  • jei dirbote iki 1994 m., tačiau „Sodrai“ nesate pateikę duomenų apie tuo laikotarpiu įgytą stažą, šis laikotarpis kol kas nėra įtrauktas į Jūsų stažo apskaitą. Norėdami, kad šiuo laikotarpiu Jūsų įgytas stažas būtų įtrauktas į apskaitą, „Sodrai“ turite pateikti stažą įrodančius dokumentus.
  • Jums arba Jūsų darbdaviui tikslinant duomenis apie Jūsų darbo užmokestį, buvusį iki 2018 m. gruodžio 31 d., įgyta teisė į senatvės pensiją gali keistis;
  • bazinės pensijos dydis ir apskaitos vieneto (taško) vertė kasmet indeksuojami pagal darbo užmokesčio fondo pokyčius.“

Iš to, kas pasakyta aukščiau, svarbūs yra punktai apie tai, jog „jei dirbote iki 1994 m., tačiau „Sodrai“ nesate pateikę duomenų apie tuo laikotarpiu įgytą stažą, šis laikotarpis kol kas nėra įtrauktas į Jūsų stažo apskaitą. Norėdami, kad šiuo laikotarpiu Jūsų įgytas stažas būtų įtrauktas į apskaitą, „Sodrai“ turite pateikti stažą įrodančius dokumentus“ ir kad tikslinant duomenis apie Jūsų darbo užmokestį, buvusį iki 2018 m. gruodžio 31 d., įgyta teisė į senatvės pensiją gali keistis“. Šiomis temomis leidinys „Padėkime sau՚19“ rengia išsamią publikaciją su praktiniais patarimais, kaip konkrečiai tai yra daroma, paskelbsime šių metų spalį.

Taip pat “SODRA” savo interneto svetainėje aiškina: „Teisė gauti socialinio draudimo senatvės pensiją įgyjama:

  • ĮGIJUS STAŽĄ (nustatytą laiką mokėjus pensijų socialinio draudimo įmokas)
  • SULAUKUS SENATVĖS PENSIJOS AMŽIAUS

Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji.

Bendroji pensijos dalis:

  • priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją;
  • bazinis pensijos dydis kasmet indeksuojamas;
  • vieni stažo metai įgyjami, jei darbdavys ar žmogus savarankiškai per metus sumoka pensijų socialinio draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų VERTĖS, kuri yra ne mažesnė nei 12 tais metais nustatytų minimalių mėnesio atlyginimų (MMA);
  • sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga dalis metų stažo. Per vienus metus negalima įgyti daugiau nei metų stažo;
  • Būtinasis stažas senatvės pensijai 2024 m. yra 33,5 metų ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus.

SVARBU: Į stažą taip pat įskaitomi laikotarpiai, kai asmuo gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo, dalinio darbo, netekto darbingumo socialinio draudimo išmokas;

Minimalus stažas senatvės pensijai gauti – 15 metų, kuris nuo 2022 m. garantuoja nesumažintą bendrąją pensijos dalį, kuri sudaro 269,77 EUR (nuo 2024 m. bazinis pensijos dydis). Neįgijęs 15 metų stažo asmuo neturi teisės gauti senatvės pensijos.

Individualioji pensijos dalis:

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų (taškų) sumos ir apskaitos vieneto (taško) vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją;

  • Apskaitos vieneto (taško)vertė kasmet indeksuojama;
  • 1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų VERTĖS, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). 2024 m. VDU siekia 1 902,70 Eur.
  • Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis. Sumokėjus daugiau įmokų, įgyjama daugiau apskaitos vienetų (taškų). Didžiausia galimų įgyti taškų suma per metus – 5.

SVARBU: Apskaičiuojant taškus, atsižvelgiama  ir į ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, dalinio darbo, socialinio draudimo išmokas“. ⸎

KĄ VISA TAI REIŠKIA ASMENIMS SU NEGALIA?

Iš to, kas pasakyta aukščiau, yra aišku, jog tie asmenys, kurie patys ar jų darbdavys kasmet sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kurie negauna atlyginimų ar pajamų, kurios nesiekia vidutinio darbo užmokesčio dydžio, jų individualioji pensijos dalis bus gana maža, palyginti, kokia ji bus tų, kurie, pavyzdžiui, buvo profesoriai visą gyvenimą nusirašinėję studentų kursinius ir baigiamuosius diplominius darbus, skelbę juos kaip savo ir taip pasiekę senatvės pensijos amžių bei solidžias senatvės pensijas. Tas pats pasakytina ir apie įvairių rūšių direktorius, rektorius, įvairaus plauko ir rūšių vadovus, aukštesnės kvalifikacijos tarnautojus, vykdančius vedėjų, viceministrų, ministrų pareigas, ir taip toliau. Santykis jų atlyginimų su jų pavaldinių atlyginimais būna su apie 10 kartų skirtumu, tai yra: kokio nors instituto, agentūros, valstybinės įmonės, muziejaus direktoriaus, vadovo alga gali nesunkiai siekti 10-12 tūkstančių eurų per mėnesį, o visus tos jo vadovaujamos institucijos pavedimus ir užduotis atliekančios kokios nors tarnautojos, kuri neretai viena dar ir augina vaiką ar kelis tuos vaikus, mėnesio alga bus geriausiu atveju 1000 eurų. Kas laukia išėjus į senatvės pensiją, patys suprantate. Be to, ta vargšė tarnautoja būna dar ir susigadinusi sveikatą nuo nuolatinių nepriteklių, prastos mitybos, darbo sėdint prie kompiuterio ekrano, viršvalandžių, už kuriuos niekas nesumoka, ir t.t. O jos vadovas iki senatvės pensijos būna ne tik gerai pailsėjęs, atsigavęs, bet dar ir porą vilų Viduržemio jūros regione nusipirkęs bei įsigijęs nekilnojamojo turto sau ir savo artimiesiems Lietuvos kurortinėse teritorijose, kt.

Pažymėtina: kaimyninėje Švedijoje pasaulinio garso profesorius gauna tokį patį atlyginimą kaip ir jo universitete dirbanti valytoja. Dar daugiau, visuomenėje tiek profesorius, kuriantis valstybės prestižą ir pripažinimą tarptautiniu mastu, tiek valytoja, atsakinga už to profesoriaus darbo vietos švarą, ne tik uždirba vienodai, gali sau leisti tos pačios kokybės sveikatos priežiūrą, būstą ir atostogas, bet ir visuomenėje yra gerbiami vienodai kaip lygiaverčiai tos visuomenės nariai, pagal turimus gebėjimus ir galimybes prisidedantieji prie tos visuomenės gerbūvio, ko pasekoje jiems atlyginama galimybe gyventi oriai tiek būnant darbingo amžiaus, tiek tapus senatvės pensininku ar asmeniu su negalia.

Na, o apie socialinę nelygybę Lietuvoje būtų galima aiškinti ilgai, tačiau išties klaiki padėtis yra asmenų su negalia ir ypač tų, kurie būdami neįgalūs dar ir dirba.

Leidinys „Padėkime sau՚19“ ne kartą rinko informaciją iš LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Sodros“ apie asmenų su negalia padėtį Lietuvos darbo rinkoje ir jų pensijas. Diskriminacija ir išnaudojimas asmenų su negalia Lietuvoje yra neįtikėtino masto. Tie asmenys ne tik žeminami, iš jų tyčiojamasi, jie patiria psichologinį ir kitų rūšių smurtą darbo vietose. Jų išnaudojimo mastai yra tokie, jog sunku net suvokti.

Dar daugiau. Ar kas patikėtų, jog yra toks faktas:

Jei asmuo su negalia dirba Lietuvoje ir jam mokamas kas mėnesį atlyginimas „ant popieriaus“ yra 500 EUR, jo senatvės pensijos stažas nedindimas nė kiek iš viso, o jo gaunama neįgalumo išmoka/pensija neperskaičiuojama ir jo pensija nedidinama. Jei toks asmuo su negalia uždirbtų kas mėnesį daugiau nei Lietuvoje patvirtintas vidutinis darbo užmokestis (VDU), kuris 2024 m. siekia 1 902,70 EUR, tik tokiu atveju jo gaunama pensija būtų indeksuojama ir didinama.

AR SUVOKIATE ABSURDO LYGĮ? AR DAUG YRA ASMENŲ SU NEGALIA LIETUVOJE, KURIEMS MOKAMAS DIDESNIS NEI 1902,70 EUR ATLYGINIMAS PER MĖNESĮ?

Pažymėtina, jog šiuo klausimu Leidinys „Padėkime sau՚19“ teikė paklausimus LR SADM. Ministerija tiesiog siuntinėjo tuščius atsirašinėjimus ir nė vienam tos ministerijos atstovui nė neatėjo į galvą, jog tokio lygio diskriminacija yra tiesiog pribloškianti. Juolab, kad jei tuos 500 EUR per mėnesį uždirba senatvės pensininkas, kuris nėra neįgalus, jam indeksuojama ir didinama senatvės pensija, bet to nedaroma lygiai tokį pat atlyginimą gaunančiam asmeniui su negalia. O ką jau bekalbėti apie neįgaliuosius, kurie yra kuriantieji, kurių autoriniai darbai pasisavinami, ne vienas iš jų dirba neatlygintinai, jų sukurtieji meno kūriniai, net išradimai, inovacijos paskelbiami visai to nesugebančiųjų daryti negabių asmenų pavardėmis. Ir tai taip pat faktas.

KĄ ASMENIMS SU NEGALIA DAR BŪTINA ŽINOTI BE FAKTO, JOG LIETUVOJE JIEMS ŽYMIAI PROTINGIAU NIEKO NEKURTI IR NEDIRBTI IŠ VISO, NES PATIRIAMA DISKRIMINACIJA YRA NEĮTIKĖTINA, UŽ ATLIKTĄ DARBĄ, SUKURTUS KŪRINIUS DAŽNIAU NESUMOKAMA IŠ VISO IR GALO TAM NĖ NEMATYTI?

2024-10-15 paviešintas pranešimas apie „Sodros“ naujesnius paskaičiavimus ir visa kita, kas būtina viešinti, kai svarstomas 2025 metų biudžetas, o tai pačiai „Sodrai“ reikia užsitikrinti biudžeto lėšas ir kitiems metams bei algas sau patiems, už tai, kad perdalina biudžeto ir iš mokesčių mokėtojų surinktus pinigus, kas be ko. Tas pranešimas yra toks, citata:

„Du kartus per metus „Sodra“ perskaičiuoja ir kiekvieno darbuotojo asmeninėje paskyroje paskelbia, kiek jis iki šiol yra sukaupęs pensijų stažo ir apskaitos vienetų. Antradienį buvo paskelbti atnaujinta informacija pagal šių metų liepos mėnesio duomenis. Nuo minėtų dydžių priklausys, kokio dydžio senatvės pensiją, perskaičiuotą į eurus, kiekvienas gyventojas gaus pabaigęs savo darbinę karjerą. Kaip žinoma, senatvės pensiją sudaro bendrosios ir individualiosios dalių suma. Kuo ilgesnis sukauptas stažas – tuo didesnė bendroji pensijos dalis, nes individualus stažas dauginamas iš visiems vienodo bazinės pensijos dydžio.

Kuo daugiau apskaitos vienetų, kurie priklauso nuo kiekvieno algos ir sumokamų „Sodros“ įmokų dydžio ir bendros vieneto vertės, tuo didesnė individualioji dalis. Taigi, žinant naujus „Sodros“ duomenis, galima įvertinti, kokia pensija kiekvieno žmogaus laukia senatvėje. Tam tereikia prisijungti prie asmeninės paskyros ir šiek tiek paskaičiuoti. Būtinasis stažas ir apskaitos vienetai Lietuvoje, kaip žinoma, būtinasis stažas senatvės pensijai kasmet didinamas, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Toks vienodas dydis bus taikomas tiek moterims, tiek vyrams. Be to, ir pensinis amžius tiek moterims, tiek vyrams nuo 2026 m. bus vienodas ir sieks 65 metus.

Žinant savo amžių ir darant prielaidą, kad užteks noro ar jėgų dirbti iki pensijos, galima apskaičiuoti, koks bus sukauptas stažas iki jos. Pavyzdžiui, iki šių metų liepos 24 metus dirbęs žmogus dabar yra sukaupęs 49 apskaitos vienetus. Iki pensinio amžiaus jam dar likę 21 metai. Jeigu visą laiką iki pensijos asmuo dirbs, tuo metu jo bendras sukauptas būtinasis stažas sieks 45 metus. Taip pat, jeigu nepasikeis atlyginimas, žmogus gali tikėtis, kad prieš išeidamas į pensiją jis bus sukaupęs 86,8 apskaitos vieneto. Pensija priklauso nuo stažo ir atlyginimo Senatvės pensijos dydis apskaičiuojamas kaip jos bendrosios ir individualiosios dalių suma. Bendrosios dalies dydis nustatomas asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo (35 m.) santykį padauginus iš tuo metu galiojančio bazinės pensijos dydžio.

Jeigu žmogus bus sukaupęs 45 metus būtinojo stažo, jo bendroji pensijos dalis bus 346,85 euro (45/35*269,77=346,85). Individualioji pensijos dalis yra lygi sukauptų apskaitos vienetų sandaugai su tais metais galiojančia vieno vieneto verte (šiemet – 6,38 euro). Jeigu išeidamas į pensiją žmogus turėtų 86,8 apskaitos vieneto, kaip minėtu pavyzdžiu, tuomet jo individualioji pensijos dalis būtų lygi 587,6 euro (86,8*6,38=553,78). Vadinasi, visa žmogaus senatvės pensija būtų 900,63 euro (346,85+553,78). Tiesa, jau skelbta, kad nuo naujųjų pensijos bus indeksuotos. Dėl to ir pavyzdyje minimo žmogaus numatoma pensija nuo naujųjų vėl pasikeis. Ir tai būtų tik „Sodros“ senatvės pensija. Jeigu žmogus kaupia pensiją II pakopos fonduose, jis gali tikėtis ir papildomos priemokos prie senatvės pensijos, kuri vadinama pensijų anuitetu, kuris šiuo metu siekia vidutiniškai 65,47 euro per mėnesį. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia beveik 598 eurus. Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą sudaro beveik 640 eurų, o neturint būtinojo stažo – 379 eurus. Dabar Lietuvoje yra beveik 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų. Tarp jų yra beveik 78 tūkst. pensininkų, kurie šiuo metu dar dirba. Ar bus pinigų pensijoms didinti ateityje? Socialinio draudimo pensijų įstatymas numato, kad senatvės ir kitos pensijos kasmet yra indeksuojamos, jeigu tai padarius planuojamos „Sodros“ išlaidos pensijoms neviršija pajamų iš pensijų įmokų. Be įprastinio indeksavimo įstatymas numato ir papildomą individualios pensijos dalies indeksavimą. Tačiau su sąlyga, kad numatomas bendras (ne tik numatomas pensijoms) „Sodros“ biudžetas yra teigiamas. Kitaip tariant, jeigu ji bendrai surenka daugiau pinigų, negu jų išmoka gyventojams. Prieš kurį laiką pristatytomis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prognozėmis, jeigu niekas nepasikeis, jau po 3–4 metų pensijoms bus išleidžiama daugiau pinigų, negu surenkama.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų grupės vadovė Inga Buškutė Seime aiškino, kad tokios prognozės yra skaičiuojamos atsižvelgiant į dabartinius teisės aktus ir numatomas demografines, kitas tendencijas. Esą tokie dalykai, kaip, pavyzdžiui, galimas pensinio amžiaus didinimas, nebuvo vertinamas. „Rezultatai vertintini labiau kaip tendencija, kas galėtų būti. Ir tuo pačiu noriu atkreipti dėmesį, kad, pasikeitus prielaidoms, pasikeitus kitokiai demografijai, tarkime, įdėjus kitokį gimstamumą, mirtingumą, kitokią gyvenimo trukmę, kitokias užimtumo prognozes, atitinkamai keistųsi rezultatai“, – aiškino grupės vadovė. Vis dėlto ji įspėjo, kad, jeigu niekas nesikeis, jau artimiausiu metu pensijos nebus didinamos taip, kaip iki šiol. „Tie geri laikai, kai dar turime galimybę šiek tiek sparčiau pensijas indeksuoti ar kaupti rezervus, yra gana trumpi, bent tiek, kiek mes matome – vos keleri metai. Vėliau biudžetai „versis“ į kitą pusę ir palaikyti panašų pensijų lygį, kokį mes turime, pinigų reikės daugiau. Ir sprendimų vienokių ar kitokių reikės“, – prognozavo I. Buškutė. Tiesa, naujausiame „Sodros“ biudžeto rodiklių įstatymo projekte bent trejus artimiausius metus numatomas teigiamas rezultatas. Kitaip tariant, jeigu niekas nesikeis, bent artimiausius 3 metus pensijų didinimui pinigų bus.“⸎ ⸎

KAS NUTIKS PO 3 METŲ?

Kaip yra pranešama tekste aukščiau, susiskaičiuokite, ar turite 45 metų darbo stažą, apie kurį pasakoja esamos vykdomosios valdžios atsovai, ir įsivertinkite, ar sulauksite tų žadamų 900 eurų, atidirbę tiek metų ir kokia bus Jūsų sveikatos būklė po pusės šimtmečio trukmės darbų ir, be abejo, sumokėtų gausių mokesčių, už kuriuos negalite net tikėtis bent šiek tiek kvalifikuotesnės ir padoresnės sveikatos priežiūros.

Ko laukti 2027-aisiais? Ar imti, griebti, kiek tik įmanoma sukčiauti dabar, nes greitai bus Lietuvos socialinės sistemos krachas? Galimai po 3 metų “Sodra” ims braškėti ir kasmet didinamas pensijas teks užmiršti. Galimai “Sodra” iš viso sugrius kaip neefektyvi ir korumpuota struktūra. Galimai kvailių vietoje atsidurs tie, kurie sąžiningai mokėjo mokesčius “Sodrai” nuo savo VDU nesiekiančių atlyginimų ir sukrovė turtus savo direktoriams, rektoriams, ministrams ir kitiems, pasirūpinusiems, kad jų pačių algos gerokai viršytų VDU.

Tęsinys bus.

Parengta pagal:

⸎⸎⸎⸎ Anekdotai apie politiką pagal MusuGyvenimas.<https://musugyvenimas.lt/anekdotai-apie-politika/>, žr. 2024-10-16.

⸎⸎⸎ Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdis 2024-10-16. Svarstomi klausimai. Dėl Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (TAP-24-1382) (24-16227(2). <https://lrv.lt/lt/posedziai/lietuvos-respublikos-vyriausybes-posedis-1786/>, žr. 2024-10-16.

⸎⸎ „Sodra“ perskaičiavo stažą: štai kokią pensiją gausite Autorius:TV3.lt. 2024-10-15. <https://madeinvilnius.lt/naujienos/lietuvos-naujienos/sodra-perskaiciavo-staza-stai-kokia-pensija-gausite/>, žr. 2024-10-16.

⸎ Kaip apskaičiuojama pensija? <https://www.sodra.lt/kaip-apskaiciuojama-pensijos-verte?lang=lt>, žr. 2024-10-16.

 

SUSIMOVUSIOS PER RINKIMUS VALDŽIOS PAŽADAS APIE PENSIJŲ DYDŽIUS LIETUVOJE:

iš visų 2024-10-11 SADM paskelbtų pažadų, kurie dar nepatvirtinti LR Seime ir biudžetas 2025 m. dar irgi nepatvirtintas, realus tegali būti vos vienas valdžios, kuri per 2024-10-13 rinkimus žmonių jau nurašyta į istorijos sąvartyną, pažadas ir jis yra apie kas mėnesį mokamus vienišo asmens išmokos pinigus

2024-10-14 / 15

 

2024 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvoje yra apie 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. ⸎⸎

Žinia,  beveik 631 000 Lietuvos Respublikos gyventojų vieši pranešimai apie numatomą pensijų didėjimą svarbūs ir pageidautina, kad jie būtų atitinkantys tikrovę, neklaidintų pagyvenusiųjų ir neretu atveju pasiligojusiųjų asmenų.

Todėl 2024-05-20 paskelbto LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) pažado lyg ir nebeverta atsiminti: “Ministerijos skaičiavimais, 2027 m. vidutinė senatvės pensija sieks 831 eurą”.⸎ Kadangi pagal tai, ką SADM pranešė viešai 2024-10-11, jau nuo 2025 m. vidutinė pensija su stažu 2025 m. perkops 720 eurų. ⸎⸎ Taigi, pagal tai, kas paskelbta SADM 2024-10-11, 2027 m. vidutinė senatvės pensija Lietuvoje turėtų viršyti 871 eurą. Po tokio pažado, jog nuo 2025 m. pensijos bus apie 720 eurų ir jų didėjimas kasmet būtų ne mažesnis nei po 10 procentų, Lietuvos senatvės pensininkų turėtų laukti gerokai didesnės vidutinės pensijos už dviejų metų nei 831 euras.

Tai verta atsiminti. Pažadų iki 2024 m. spalio 13 d. rinkimų į LR Seimą buvo visokių. Tačiau šitas pažadas apie senatvės pensijų dydžius išties svarbus ir įsidėmėtinas, kadangi esamu metu tie Lietuvos senatvės pensininkai, kurie turi ne tik būtinąjį darbo stažą, bet ir ilgesnį stažą, dirbusieji virš 34-35 metų, dažniausia moterys, dirbusios žemesnės kategorijos valstybės tarnautojomis, bibliotekininkėmis, virėjomis, mokytojomis, neseniai išėjusios į pensiją, tegauna vidutiniškai apie 500 eurų senatvės pensijas, o ne 640 eurų, kaip skelbia SADM. Suskaičiuoti yra itin paprasta: nė viena iš moterų-senatvės pensininkių, išskyrus kelias išimtis, kai jos dirbo, pavyzdžiui 3 ar daugiau etatų būdamos medikėmis, kt., nuo 2025 metų negaus tų žadėtųjų 720 eurų pensijos, nes pagal oficialiai paskelbtąjį SADM pranešimą, augimas bus 12 procentų⸎⸎.

Tai štai, vidutinė senatvės pensija tų asmenų, kurie turi sukaupę pakankamo dydžio darbo stažą, nuo 2025 metų geriausiu atveju pasieks apie 560 eurų, atskirais atvejais apie 600 eurų. Pažadėtosios 720 eurų ir didesnės pensijos tebus džiaugsmas tiems, kurie yra buvę iki išėjimo į pensiją didelių įmonių direktoriais, universitetų rektoriais, profesoriais ir panašiai. Didžioji dalis senatvės pensininkų ir ypač moterų, tegaus iki 600 eurų per mėnesį ir tas bus beveik tiek pat, kiek gaus ir visiškai niekada nedirbusios buvusios veltėdės, nusigėrusios degradavusios moteriškės, tarybinio laikotarpio spekuliantės, lengvo elgesio moteriškės, kurioms dalinamos šalpos pensijos.

2024-10-11 buvo paskelbta ir dar daugiau:

„SADM: pensijos išlaiko dviženklį augimą, vidutinė pensija su stažu 2025 m. perkops 720 eurų“, citatos:

„2025 m. vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc. ir išlaikys visos kadencijos pensijų augimo tempą, kai pensijos indeksuojamos dviženkliu procentu. Vidutinė senatvės pensija nuo 2025 m. pradžios ūgtels apie 73 eurais ir pasieks 673 eurus, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs 81 euru ir pasieks 721 eurą.“ ⸎⸎

Kad niekas iki rinkimų nepamirštų, kokia, neva, „puiki“ esama LR vykdomoji valdžia, ta valdžia nekukliai tą ir priminė, citata:

„Socialinio draudimo rezervas

Pakankamai didelis pastarojo meto dirbančiųjų skaičius ir stabili ekonominė situacija leidžia ir toliau kaupti socialinio draudimo rezervą galimiems ateities ekonominiams sunkumams, ateityje užtikrinant stabilų ir nepertraukiamą pensijų mokėjimą esamiems pensininkams. Kaupiamas rezervas leistų užtikrinti stabilų pensijų ir kitų išmokų mokėjimą svyruojant pajamoms.

Valstybė išsikėlusi tikslą sukaupti vienerių metų socialinio draudimo rezervą. Planuojamos 2025 m. Sodros biudžeto išlaidos bus 7,9 mlrd. eurų, taigi rezervas sudarys 44,3 proc. planuojamos išlaidų sumos. Laukiama, kad pasibaigus 2024 m. socialinio draudimo rezerve bus sukaupta beveik 3,5 mlrd. eurų.

Pensijų indeksavimas 2020-2024 m.

2024 m. laukiama, kad vidutinė senatvės pensija pasieks 600 eurų. Lyginant su 2023 m., vidutinė senatvės pensija padidėjo 61 euru, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu padidėjo 66 eurais ir siekia 640 eurų.

2023 m. pensijos vidutiniškai didėjo apie 12 proc., vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 513 iki 574 euro, t. y. 61 euru.

2022 m. pensijos buvo didintos du kartus: sausį ir liepą. Bendrai paėmus, pensijų augimas 2022 m. buvo 16-17 proc., t. y. vidutinė senatvės pensija padidėjo 70 eurų – nuo 413 eurų (2021 m. gruodžio mėn.) iki 483 eurų (2022 m. gruodžio mėn. ), o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 441 iki 513 eurų (72 eurais).

2021 m. pensijos vidutiniškai didėjo apie 10 proc. Vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 376 eurų iki 413 eurų, t. y. 37 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 400 iki 441 euro, t. y. 41 euru.

VIENIŠO ASMENS IŠMOKA. Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 42,29 euro (šiemet – 38,23 euro).“ ⸎⸎

Taigi, iš visų 2024-10-11 SADM paskelbtų pažadų, kurie dar nepatvirtinti LR Seime ir biudžetas 2025 m. dar irgi nepatvirtintas, realus ir galimas tegali būti vos vienas valdžios, kuri per 2024-10-13 rinkimus žmonių jau nurašyta į istorijos sąvartyną, pažadas ir jis yra apie kas mėnesį mokamus vienišo asmens išmokos pinigus. Visa kita laikas parodys.

Šaltiniai:

⸎ M. Navickienė: augančios pensijos, anksčiau nei planuota, prognozuojama pasieks pusę dirbančiųjų vidutinės algos. 2024-05-20. Prieiga internete: <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/m-navickiene-augancios-pensijos-anksciau-nei-planuota-prognozuojama-pasieks-puse-dirbanciuju-vidutines-algos/>, žr. 2024-05-23.

⸎⸎ SADM: pensijos išlaiko dviženklį augimą, vidutinė pensija su stažu 2025 m. perkops 720 eurų. 2024-10-11. Prieiga internete: <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/sadm-pensijos-islaiko-dvizenkli-augima-vidutine-pensija-su-stazu-2025-m-perkops-720-euru/>, žr. 2024-10-14.

PRIMENAME:

LIETUVOS PENSIJŲ SISTEMA GALIMAI YRA ANT TRIJŲ BANGINIŲ IR JIE VISI JAU TAPĘ GAIŠENOMIS

2024-09-16

 

Viena pagrindinių temų viešojoje erdvėje ir privačiuose pokalbiuose šiomis dienomis yra įvairių rūšių pensijos, jų prognozuojami dydžiai, pensijų reformos ir asmenų su negalia bent minimalių teisių užtikrinimo reglamentavimo eiga, senatvės pensijų kaupimo sistema, kuri yra papildoma esamai pensijų mokėjimo sistemai per „Sodrą“.

Artėja šių metų spalio 13-osios dienos rinkimai į LR Seimą ir įvairių pažadų tik gausės. Būtent todėl jau esamu metu verta nustatyti, kas pensijų klausimu yra pažymėtina išskirtinai.

LR finansų ministerija 2024-09-11 pristatė Ekonominės raidos scenarijų 2024–2027 metams. Šis dokumentas atnaujintas po ankstesniosios jo versijos 2024 m. kovo mėnesį atsižvelgiant į tai, kokie gauti rezultatai įvertinus Nacionalinių sąskaitų pirmojo 2024 m. pusmečio ir kitus statistinius duomenis, paskelbtus iki 2024 m. rugsėjo 2 d. Kadangi biudžetas 2025-iesiems metams dar nėra parengtas galutinai, Ekonominės raidos scenarijus dar bus atnaujinamas. Atitinkamai prognozės dėl pensijų dydžio dar gali kisti.

Žinios apie pensijas yra labai svarbios net 620 tūkstančių Lietuvos asmenų, gaunančiųjų įvairių rūšių pensijas.

2024-aisiais vidutinė pensija Lietuvoje siekia 596 eurus, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 2161 euras. Pirminės prognozės yra tokios, jog po indeksavimo pensijos didės 10,63 proc. Vienišojo asmens išmoka bus taip pat didesnė, ji sieks 42,29 EUR. Tikėtina, pensijos ūgtelės vidutiniškai apie 60 eurų, jei vertinamas vidutinis pensijos dydis esamu metu.

Kiek konkrečiai didės pensijos nuo kitų metų, bus žinoma tik po 2025-ųjų metų biudžeto patvirtinimo. Taip pat užsimenama apie netikėtumų galimybes ir poreikį, kad „Sodros“ šių metų biudžetas būtų sėkmingas. Esamas „Sodros“ sukauptas rezervas viršija 2 milijardus eurų.

Apie tai galima svarstyti ir diskutuoti be galo.

Deja. Šioje vietoje būtina pasakyti „STOP!”.

Kodėl?

Iki šiol taip ir neištaisytos pagrindinės trys grubios klaidos, o tiksliau suformulavus, galimai yra nutikę itin nemažo masto bei nachališki, galimai iš anksto suplanuoti nusižengimai Lietuvos visuomenės atžvilgiu plačiąja prasme.

Išskirtini trys klausimai:

  1. Papildomos pensijos kaupimo sistema su keliomis pakopomis nepasiteisino, tačiau iki šiol ji neištaisyta. Tai yra, ant ydingos kaupimo sistemos toliau visais įmanomais būdais statoma galimai nusikalstama piramidė, kuriai yra būtini vis nauji naivuoliai, sutinkantys dalyvauti šiame kaupimo sistemos palaikyme bet kokia kaina, net iki žmonių visiško nuskurdinimo, o tie žmonės yra būtent jauni ir neretai su mažais vaikais.
  2. Neįtikėtini kiekiai esamų senatvės pensininkų yra praradę darbo stažo įrašus už darbą kolūkiuose, fabrikuose, įvairiose įstaigose tarybiniu laikotarpiu. Sunku pasakyti, kokio dydžio tie praradimai, tačiau į jų tarpą patenka ir vaikai, kurie dirbo teisėtai atostogų metu, gaudavo atlyginimus tarybiniu laikotarpiu, tačiau visi tai paliudijantys dokumentai „dingo“. Tai yra, neužskaityto darbo stažo gali būti nuo kelių mėnesių iki kelių dešimčių metų. Tas dokumentų „dingimas“ yra atskira istorija ir ją būtinai kada nors atskleisime, papasakosime, kokios metodikos buvo taikomos ir kad tikrieji faktai yra tokie, jog tie dokumentai vis dėlto yra, visus tuos darbo stažo metus buvo nesunkiai galima atkurti, tačiau tai nebuvo padaryta. Galimai tai nutiko dėl gerai organizuotų nusikalstamų veiklų. To pasekmė – daugybė žmonių su realiais darbo stažais viršijančiais 40 ar 50 metų esamu metu gauna senatvės pensijas, kurios yra apverktino dydžio. Jie nesugebėjo įrodyti, kad dirbo, gaudavo atlyginimą, darbo stažo yra sukaupę labai daug. Tuo tarpu nemažas būrys iš viso realiai nė dienos, nė valandos nedirbusiųjų ar turinčiųjų vos kelių metų darbo stažą, įsigudrinusiųjų tai padaryti tarybiniu laikotarpiu, pavyzdžiui, paplitęs buvo nusikalstamas modelis, kai „dirba“ tik asmens darbo knygelė ir į ją surašomi tvarkingi įrašai apie darbo laiką, gautus atlyginimų dydžius, darbovietes, pareigas ir t.t., tačiau to asmens toje darbo ar tarnybos vietoje niekas niekada nebuvo matęs. Neretai tai būdavo pagrindinio tos įmonės ar įstaigos vadovo žmona, mokyklos direktoriaus namų tvarkytoja ar universiteto rektoriaus, prorektoriaus vaikų auklė, ministro pavaduotojo vairuotojo anūkas ir pan. Šitos schemos buvo labai paplitusios. Todėl ir po 1990 m. buvo sugalvota, kaip visa tai padaryti „dingusiųjų“ dokumentų ir įrašų darbo tabeliuose, kadrų skyrių įrašų praradimo istorijomis. Ši padėtis neištaisyta net minimaliai. Nukentėjusiųjų galimai yra šimtai tūkstančių, o gaunančiųjų milžiniškas senatvės pensijas susumuotas kartu ir su fiktyviai gautais įvairių susijusiųjų dokumentų klastojimo pagrindu jiems skiriamais priedais, yra, ko gero, arti pusės milijono. Ši padėtis yra puikiai žinoma LR valdžiai. Jai ištaisyti nebuvo atliktas nė vienas bent minimalus veiksmas. Galimai laukiama, kol išmirs visi, galintys liudyti, kad vienas ar kitas asmuo yra tik parazituojantis viešųjų išteklių naudotojas, piktžaizdė ant visuomenės kūno.
  3. Skriaudos dydis asmenims, kurie vietoje 55 metų amžiaus išeina į senatvės pensiją 64 ar išeis 65 metų, yra nesunkiai apskaičiuojamas materialine išraiška. Lygiai taip pat nesunkiai tai yra atlyginama tiems asmenims išmokant kompensacijas, kurios jiems teisėtai priklauso. Lietuvoje apie tai net neužsiminta. Atvirkščiai. Ieškoma visų įmanomų būdų, kaip asmenis virš 50 ar virš 60 metų eksploatuoti net neatlyginant už jų darbą, veiklas, kūrinius, išradimus ir taip toliau. Schemos gana gudrios, jomis naudojamasi plačiai.

Taigi, galima sakyti, kad toje priešrinkiminių pažadų lavinoje ir nuolatinio pensininkų pamaloninimo saldžiomis ir viliojančiomis kalbomis, pamirštama pasakyti: VISIŠKA DUOBĖ.

 Ir toje duobėje telieka desperatiškai vartaliotis, murkdytis purve, nes VISA LIETUVOS PENSIJŲ SISTEMA GALIMAI YRA ANT TRIJŲ BANGINIŲ IR JIE VISI JAU TAPĘ GAIŠENOMIS.

Tie trys gaišenų būsenos banginiai, ant kurių bandoma statyti visą socialinės apsaugos sistemos pamatą Lietuvoje yra šie:

  1. Ydinga papildomo pensijos priedo kaupimo tvarka.
  2. Neatkurtas realus darbo stažas už tarybinį laikotarpį daugybei asmenų, esamų senatvės pensijų gavėjų.
  3. Grubūs nusižengimai asmenų, kurie senatvės pensininkais  tampa 64-65 metų, atžvilgiu.

Pirmoji ir antroji tema galėtų būti išsamiau išnagrinėta ir kitų visuomenės informavimo priemonių atstovų, dirbančiųjų, kaip ir mes, nepriklausomai nuo jokių partinių struktūrų, įvairių idėjų, priklausomybių užvaldytų organizacijų ir struktūrų, ar valdžios pametamų elgetiškų paramų bei užsakomos purvinos konjunktūrinės reklamos.

Apibendrinimas yra toks: ant ydingų pamatų, štai, jau 34 metai mėginama statyti visą socialinės apsaugos sistemą Lietuvoje. Ir būtent šioje sistemoje korupcijos lygis yra neįtikėtinai aukštas.

Trečiosios temos klausimu --- nusižengimai asmenų, kurie senatvės pensininkais tampa sulaukę 64-65 metų, atžvilgiu --- pateikiame nedidelį tekstą žemiau. Būtina pažymėti, jog šio klausimo nagrinėjimas yra labai glaudžiai susijęs ne tik su Žmogaus teisėmis, bet ir pačiomis elementariausiomis kultūros, etikos, moralės normomis. Kadangi bet kam yra aišku: tokio lygio purvo duobėje vargu ar galima tikėtis ko nors daugiau nei visiško nuosmukio visomis prasmėmis.


Trečiosios temos klausimu:


VIETOJE 55 METŲ Į SENATVĖS PENSIJĄ IŠEINATE 65 METŲ AMŽIAUS. KĄ TAI REIŠKIA?


Atvejis: Vilnius po 1990 m. Senatvės pensininkė su gausybe sveikatos sutrikimų, Parkinsono ligos nukamuota, atviromis nebeužgyjančiomis žaizdomis ant venų mazgų sudarkytų sausų kojelių kiekvieną dieną stačiais siaurais laiptais į trečią aukštą tempia sunkius kibirus su anglimis, reikalingomis nutriušusio supuvusio butuko kūrenimui. Jos sutuoktinis --- žinomas tuometinės Konservatorijos veikėjas, ant aukštų kablukų ir pomada susitepęs plaukus, būdamas vos tik virš 60-ies, kas rytas nukaukši iki Konservatorijos ir parkaukši į šiltą iškūrentą butuką suvalgyti sočios vakarienės, pagamintos tos neįgalios vargšės senutės. Pareina ir jos beveik 2 metrų ūgio sūnus, kuriam dar nėra 30-ies, irgi noriai suvalgo sočią vakarienę, gaunamą iš mamos už dyką, mat produktai nupirkti už mamos pinigus, pagaminti irgi mamos. Kiek ankstėliau nei tėvas ir sūnus pas senutę pareina ir jos išlaikomas sūnėnas, kuriam 18 metų. Šis jaunas vyras taip pat maitinasi iš to paties senutės virtuvės puodo, yra jos išlaikomas. Ir nė vienas iš tų trijų vyrų nė karto neatnešė to kasdieninio anglių kibiro stačiais laiptais į tą butą, kuriame jie visi ir  gyveno. Jie „nematė“ kruvinų žaizdų, atsiradusių ant senutės kojų dėl sutrikusios kraujotakos, „nematė“ kad nuo Parkinsono ligos jos galva kratosi kaip 7 balų žemės drebėjimo ištikta ir griūnanti sena troba kur nors Kamčiatkoje. Dar daugiau, senutę nuolatos aplankydavo jos narkomanė duktė su narkomanu žentu ar jos anyta ir išsinešdavo iš senutės namų viską, ką tik įmanoma išnešti nuo pagamintų mišrainių, paštetų iki geresnės kokybės daiktų ir visų įmanomų iš senutės paimti pinigų, mat ji gaudavo pensiją reguliariai, turėjo papildomų pinigų iš perparduodamų deficitinių vaistų. Senutė niekada nesiskundė savo aplinkos artimaisiais. Ji nebuvo kvaila. Bet koks jos skundas būtų pasibaigęs jos papildomu sužalojimu ir kankinimu uždarius duris ir niekam negirdint, nematant, kada įrodymų pateikti net neįmanoma. Iš esmės vis viena ji neišvengė tokio likimo: ji buvo žalojama palaipsniui ir to pasekmė buvo vis didėjantis jos neįgalumo lygis, taigi, ir vis didesnis kiekis nemokamai ar iš dalies mokamai gaunamų receptinių vaistų, kurie buvo būtini jos narkomanei dukrai, žentui, jų aplinkos asmenims bei jos dukros išsigimusiems vaikams nuolat.

Visa šia istorija tenorima pasakyti: reali padėtis yra dar baisesnė. Ir tokie atvejai yra visiškai ne retenybė Lietuvoje. Yra daugybė moterų teismų pagalba padarytų elgetomis, apiformintų lyg jos būtų padariusios kokį nusikaltimą, nors to nėra, to pagrindu jos ne tik paliktos be namų, pajamų, be realios teisės į darbą ir orų gyvenimą, jos neteisėtai apjuodintos, sužalotos planingai, gerai apgalvotai, padaryta taip, kad jos niekada negalėtų liudyti ar net kalbėti. Tai yra nemažos nusikalstamos schemos dalis. Apgailėtina yra tas, kad parazituojama bejėgių ir sužalotų nebegrąžinamai moterų sąskaita.

Grįžtant prie pensininkų temos siauresne prasme, pabrėžtina, jog, iš vienos senatvės pensininkės pajamų ir vergiško triūso neretai galimai gyvena apie 10 ir daugiau degradavusiųjų, tačiau viešumoje save pozicionuojančiųjų kaip Teatro ir muzikos akademijos, anksčiau Konservatorijos ar kitos aukštosios mokyklos, instituto žinomi pedagogai, artistai, profesoriai, rektoriai, juristai, prokurorai ir teisėjai, medikai, verslininkai, politikai, vykdomosios valdžios atstovai, vadybininkės-narkomanės, bankų tarnautojos-narkomanės ir t. t., ir pan.

Visu tuo tenorima pasakyti: esamos Lietuvos senatvės pensininkės yra unikalus reiškinys, jis gana kompleksiškas, nėra labai lengvai aprašomas ar tyrinėjamas. Neapsisunkindami nei savęs, nei skaitytojų pateikiame lengvai suprantamą temą apie iki 64-65 metų prailgintą išėjimo į senatvės pensiją laikotarpį ir ką tai reiškia iš tiesų.

/////

Lietuvoje prieš šių metų spalio mėnesį vyksiančius rinkimus į LR Seimą, lygiai kaip 2019-ųjų metų Jungtinės Karalystės rinkimų metu tos valstybės asmenys kad darė, galima klausti: kaip moterys, gavusios smūgį dėl išėjimo į senatvės pensiją amžiaus prailginimo, ketina balsuoti? Bet ar verta?


LIETUVOS ATVEJIS


Senatvės pensininkės Lietuvoje, kurios esamu metu ar maždaug prieš 2-5 ir mažiau metų išėjo į senatvės pensiją, liko labai nuskriaustos.

Niekas Lietuvoje net nesidomėjo, ar teisėtai buvo prailgintas jų buvimo darbo rinkoje laikas. Juk joms buvo žadėta, jog pensininkėmis taps nuo 55 metų, tačiau įvyko visai kitaip. Joms teko ir tenka dirbti iki 64-65 metų, atitinkamai, kada jos gimusios. Greitu laiku išėjimas į pensiją moterims bus nuo 65 m. amžiaus. Sklando pranešimai puse lūpų, jog išleisti į senatvės pensiją greitu laiku gali tik nuo 70 m. amžiaus, kadangi visuomenė sensta, dirbti nenori beveik niekas, senatvės pensijų nebėra iš ko mokėti, o Lietuvos žmonių vidutinis gyvenimo amžius jau viršijo 77 metus.

Taigi, jau dabar vidutiniškai senatvės pensijos mokamos iš valstybės biudžeto apie 12 metų kiekvienam senatvės pensininkui, tačiau yra ir tokių atvejų, kai asmenys gyvena iki 90 metų ir ilgiau, o jie buvo tapę senatvės pensininkais nuo 55 metų, tai moterų atvejais, joms pensijos mokamos apie 30-40 metų laikotarpiu ir tokių asmenų yra nemažai Lietuvoje. Iš ko mokėti tiems asmenims apie 40 metų, kai būtina dar ir indeksuoti jų pensijas, dauguma jų yra su didele negalia, gavę dalyvumo lygio nustatymo dokumentus, išmokos iš valstybės biudžeto jiems viršija 1000 eurų kas mėnesį net neįskaičius paslaugų, kurias jie gauna nemokamai ar mokamai tik maža dalimi ir kompensuojamųjų vaistų kainos. Šioje vietoje neskaičiuojame svetimų pinigų.

Atvirkščiai. Konstatuojame faktą, jog socialinė politika Lietuvoje patyrė fiasko. “Sodros” sistema braška per visas siūles ir išsilaiko daugiausia iš valstybės imamų paskolų, už kurias visiškai net neaišku, kas atidirbs, kadangi jauni darbingo amžiaus asmenys iki 30 m. amžiaus jau dabar Lietuvoje iš esmės nedirba nieko ir mokesčių nemoka jokių, yra vien viešųjų pinigų ir kitų išteklių naudotojai, iš jų dirba tik 16 iš 100 asmenų, tai yra, dirba ir moka mokesčius vidutiniškai tik kas šeštas / septintas jaunas asmuo, jų yra tik 16 proc., tų, kurie prisideda prie senolių išlaikymo ir visuomenės gerbūvio Lietuvoje. Beje, nėra jokių ženklų, jog tų dirbančiųjų ir mokesčius mokančiųjų daugėtų ateityje. Atvirkščiai, asmenys jau ir iki 40-ies metų amžiaus nėra niekuo užsiėmę realiai, kadangi visų tų influencerių, „menininkų“ ir „kūrėjų“ bei „verslininkų“ nelabai galime laikyti aktyviais ir naudingais tuo požiūriu, kad jie prisideda prie visuomenės bendrųjų interesų materialiai, o galimai jie tėra eikvotojai tų varganų likučių viešųjų išteklių, kurie dar yra likę paėmus gausias valstybės paskolas, mat, ne vienas ir ne du iš jų turi priklausomybių, neturi reguliaraus darbo įgūdžių iš viso, kas visuomenei kainuoja dar daugiau nei senatvės pensininkų išlaikymas ir jų priežiūra.

Tačiau grįžkime prie mažesnės mūsų visuomenės grupės --- moterų, kurioms yra virš 60 metų.

Lietuvoje tai yra tos moterys, kurios dažnu atveju yra aukštos kvalifikacijos, turi sukaupusios daug gyvenimiškos patirties, gavusios itin gerus išsilavinimus be spragų, yra raštingos, neblogai valdo kompiuterius ir kitas technologijas. Jos esamu metu išeina iš darbo rinkos, tampa senatvės pensininkėmis, aktyviai naudojasi galimybe išeiti į išankstinę senatvės pensiją jau nuo 60 m., nes joms tai itin naudinga. O kas ateina į jų vietą? Jų vietoje naujosios vadybininkės ir visos kitos „specialistės“ tėra tokio aukšto nuostolingumo darbo rinkos dalyvės, jog tiesiog tenka pažymėti: visais įmanomais būdais gudraujama, kaip tuos aukštesnės kvalifikacijos, kompetencijos, patirties ir žinių reikalaujančius darbus, užduotis, pavedimus atliktų vis dar guvios jau spėjusios tapti senatvės pensininkėmis bibliotekininkės, pedagogės, apskaitininkės, tarnautojos, medikės ir taip toliau. Tačiau joms net nesumokama už atliktus darbus ar sumokama elgetiška „parama“, pavyzdžiui, numetamas pakvietimas į sveikatinimosi procedūras ar renginį, kurių joms net nereikia, o renginys nedomina. Tų gudrybių, kaip toliau eksploatuoti tas kvalifikuotas vyresnes moteris, yra gausybė. Pavyzdžiui, joms paskiriamos elgetiškos senatvės pensijos už vidutiniškai 40 metų trukmės darbo stažą, kas priverčia jas visais įmanomais būdais ieškoti papildomų pajamų jau ir būnant pensininkėmis ir dirbti pusvelčiui ar net veltui, nes jas elementariai apgaudinėja. Kartais sukuriamos savanorių bei darbo grupės, entuziastingai suburiamos įvairios senjorų organizacijos, klubai, edukacijos, suvaidinama, jog vykdomas įtraukusis projektas ir, neva, rūpinamasi senatvės pensininkais ir taip toliau, ir panašiai, tačiau tuo pat metu tos senjorės už dyką kepa šakočius, mezga, net programuoja ar tapo paveikslus, kurie vėliau perparduodami užsienyje gana pelningai, prižiūri kitus senatvės pensininkus, kai jie pasiligoja, neatlygintinai, nes skatinamos daryti gerus darbus ir atsiranda net sektoms prilygstančios nedidelės bendruomenės, kur generuojami nemaži pelnai, apie kuriuos nė nenutuokia tą pelningumą užtikrinančios vyresnio amžiaus, tačiau dar sveikos, guvios moterys. Yra net grubaus sukčiavimo, apgaudinėjimo ir nusikalstamo aferizmo. Nes naujieji darbo rinkos ir visų įmanomų tarnybų dalyviai išties yra ne tik dažnu atveju beraščiai, jie ir itin silpnos sveikatos. Įdarbintieji visu etatu realiai nepajėgia dirbti nė 0,2 etato apimtimi, daro dažnas grubias klaidas, neretai apsvaigę nuo kvaišalų, darbo ar tarnybos vietoje nepajėgūs dirbti ir atlikti užduočių net minimaliai, jei turi vaikų, ir šie yra našta visuomenei, nes paliegę, lygiai kaip jų mamos ir tėčiai nebepajėgia dirbti, vaikai nebepajėgia nueiti iki savo mokyklos kokiu atstumu ji bebūtų, nebegeba įvykdyti net minimalių mokymo programos užduočių. Taigi, būsimų valstybės išlaikytinių armija didėja geometrinės progresijos greičiu.

Kažkodėl beveik visi apsimeta, jog to "nemato", "nesupranta" ir jog problema neišsprendžiama iš viso. Bet taip nėra. Pakaktų pradžiai daiktus vadinti tikraisiais vardais ir viešai bent nebereklamuoti gerokai fizinio ir protinio nusidėvėjimo požiūriu senstelėjusiųjų asmenų, tapusių tėčiais ir mamomis jau po 35 metų ir vėliau, o informuoti visuomenę, koks nuostolingumo lygis yra dėl šitokių dalykų ir kad nebeįmanoma jau sukurti tokios ekonomikos nei su startuoliais, nei su vienaragiais bei robotukų pagalba, kad ta auganti nebepajėgiųjų dirbti ir mokytis bei atlikti paprasčiausias higienos funkcijas asmenų minia būtų išlaikoma iš viešųjų išteklių. Iniciatyvos, projektai, geri norai šioje srityje jau beprasmiški. Platinant stereotipus, jog, neva, kaip puiku, kai susenęs politikas ar verslininkas, menininkas, profesorius ar medikas su paliegusia narkomane, pripumpuota silikono ir botokso, susilaukia vaiko, nueita išties per toli.

Būtina paminėti ir tą, jog esamu metu, kada aktyviau vykdomos įvairių partijų rinkimų kampanijos, skelbiamos jų programos, niekur nepaminėta reali padėtis vyresnio amžiaus moterų, kurios negimdė paliegėlių būdamos jau virš 35 m. amžiaus, niekada nebuvo bedarbės, sąžiningai mokėjo mokesčius, nebuvo įklimpusios į korupcijos liūną, nepasipelnė iš sukčiavimo, aferizmo, kyšininkavimo ir t.t. Nereikia užmiršti, jog jos ne tik liko apgautos, nebuvo išleistos į senatvės pensiją nuo 55 metų, kas reiškia, jog 10 metų joms nebuvo mokėtos senatvės pensijos, 10 metų pratęstas jų darbo laikas, joms teko atsisakyti svajonių, kaip tapusios pensininkėmis jos užsiims mėgstamais hobiais, keliaus, rūpinsis savimi turėdamos tam laiko ir gaudamos pensijas, kurios leistų gyventi oriai. Jos vidutiniškai užaugino po 2 vaikus tuo laikotarpiu, kada jokių „vaiko pinigų“ nė nebuvo, tačiau vaikų laisvalaikio užimtumas, būreliai kainavo vidutiniškai po 30-60 EUR / mėn. už vieną būrelį tuo pat metu, kai tų pačių moterų algos perskaičiavus iš litų į eurus vidutiniškai siekė 200-250 EUR / mėn., be to, vaikų avalynė, drabužiai kainavo žymiai daugiau nei suaugusiųjų, lygiai kaip ir tų vaikų mityba. Be to, tos moterys, kurioms esamu metu yra virš 60 metų, dauguma nukaršino savo senus tėvus ir mamas tuo laikotarpiu, kada nebuvo jokių socialinių išmokų, jokių specialiųjų poreikių apmokėjimų ir iš darbovietės neretai tiesiog išmesdavo, jei moteris imdavo papildomų nedarbo dienų norėdama prižiūrėti sergančius tėvus ar apsirgusius savo vaikus. Sąrašas įvairių pažeidimų, neteisybės tų moterų atžvilgiu gali būti labai ilgas, tą supranta kiekvienas.

Taigi, grįžkime prie to fakto, jog moterims, kurioms esamu metu yra virš 60 metų, kurios gavo politikų pranešimus, jog teks dirbti iki 65 m. amžiaus, negauna pensijų už laikotarpį nuo 55 m., kas joms buvo pažadėta, kada jaunystėje jos tapo darbo rinkos dalyvėmis. Buvo sugriauti jų planai, svajonės, net būdamos silpnos sveikatos, kuri neatitinka negalios lygio, jos vis viena privalo dirbti. Žinoma, ne vienas esate matęs vos bepaeinančią vyresnio amžiaus moterį, kuri klibinkščiuoja su supuvusiais sąnariais, pusiau apakusi ir su pūliuojančia rankų oda į savo darbo vietą kas rytas, kur pati viena išplauna daugybę daugiabučių laiptinių, o atėjus algos mokėjimo metui, neretai būna apgaunama ir atidirbusi už 1,5-2 etatus, tegauna 0,5-0,3 etato apimties atlyginimą. Įdomu dar ir tas, jog neretai ta valytoja turi aukštąjį ekonomistės ar pedagogės išsilavinimą, jau būna užauginusi vidutiniškai du ar daugiau vaikų, namuose ji dar prižiūri savo sergančius tėvus, auklėja anūkus ir paruošia pietus, vakarienę niekur nedirbantiems savo maždaug 35-45 metų vaikams ir jų antrosioms pusėms bei grįždama iš darbo parneša bambalį alaus savo prasigėrusiam sutuoktiniui, kuriam taip pat skalbia rūbus, gamina valgį, jį slaugo. Be to, neretai ji dar turi ir vadinamąjį sodą ar kelis arus žemės prie nuosavo namo ir taip pat pati viena nudirba visus „žemės“ darbus bei susirinkusi sodo uogas ir vaisius, daržoves dar juos ir užkonservuoja, sušaldo, aprūpina namiškius valgiu žiemą. Žinia, ji taip pat finansuoja savo anūkų išlaidas studijų metu, nes gauna kad ir apgailėtiną algą, tačiau sugeba ir iš tiek susitaupyti.

Lietuvoje apie šią problemą ir tokio pobūdžio Žmogaus teisių pažeidimo atvejus nėra užsimenama iš viso. Juk tos moterys patyrė ne vien materialinius nuostolius. Jų moralinė žala taip pat didelė: sužlugdytos jų svajonės, planai nuo 55 metų turėti savo mėgstamus užsiėmimus, laisvalaikį, rūpintis savo sveikata, nedirbti, t.t. Beje, ir materialinis nuostolis gana nemažas. Ne mažiau nei 60 000 eurų valstybė skolinga kiekvienai moteriai, kuri vietoje 55 m. į senatvės pensiją išeina 65 m. amžiaus, turi darbo stažą, kt. Tačiau tikroji suma tos valstybės skolos kiekvienai moteriai yra išties žymiai didesnė. Maža to. Ir toliau nachališkiausiu būdu ieškoma būdų, kaip tas moteris dar labiau apmokestinti, eksploatuoti. Todėl nieko stebėtino, jog jos masiškai ir gana tyliai palieka Lietuvą išsiveždamos savo kapitalą, patirtį, žinias, perkeldamos savo verslus, namus ir Lietuvoje gaunamas senatvės pensijas į kitas valstybes, kur joms reiškiama pagarba, rodomas dėmesys ir jos sėkmingai realizuoja savo svajones užsiimti hobiais, turėti orų gyvenimą, neretai jos kitose valstybėse sėkmingai didina savo pajamas, gauna kokybiškas sveikatos priežiūros ir laisvalaikio užimtumo paslaugas, išvengia streso dėl nestabilumo ir joms niekas negrasina, jog „bus karas“ ar „sprogs Astravo atominė jėgainė“ ir pan. Kalbų iš lūpų į lūpas vis daugiau apie tai, kad tavo draugė ar buvusi bendradarbė, kaimynė, giminaitė įsikūrė visam laikui prie Viduržemio jūros ar Užkaukazėje, Norvegijoje, JK, kartais ir Australijoje, N. Zelandijoje, JAV, Šveicarijoje ir t.t.

 

JUNGTINĖS KARALYSTĖS ATVEJIS

 

Jungtinėje Karalystėje (JK) taip pat buvo prailgintas moterų išėjimo į senatvės pensiją amžius.

Skirtumas tas, jog nuo 2019 m. JK moterys kantriai, kvalifikuotai, neagresyviai, tačiau gerai organizuotai siekė teisingumo atstatymo senatvės amžiaus pakeitimo klausimu. Ir štai, jau 2024 m. jos pasiekė kompensacijų. Bylinėtis teismuose teko 5 metus, teismai JK moterims priteisė milžiniškas kompensacijas. JK Vyriausybė, pasvėrusi, kokios yra realios finansinės galimybės 2024 m., jau pradėjo mokėti britėms senatvės pensininkėms kompensacijas iki 3 tūkst. svarų, nors turėjo mokėti vidutiniškai po 10 tūkst. svarų, ne mažiau.

Kelias iki kompensacijų išsireikalavimo JK buvo ilgas, tačiau viskas buvo atliekama teisėtai, vyko teismų procesai, moterys buvo organizuotos, pavienių išsišokimų nebuvo. Vos prieš ketverius-penkerius metus JK spauda mirgėjo nuo tokių antraščių: „Toriai pavogė mano valstybinę pensiją, kai buvau 60-ies, dabar noriu atgauti savo pinigus“; „Mus apvogė: kaip moterys, gavusios smūgį dėl išėjimo į senatvės pensiją amžiaus prailginimo, ketina balsuoti“ ir pan.

 

KAS IŠ TO?

 

Žinia, JK moterys kompensacijas jau gauna nuo šių metų kovo mėnesio.

Žinia, jog ir Lietuvos moterys nebūtų prieš gauti kad ir trijų tūkstančių eurų kompensacijas dėl to, kad joms tenka dirbti iki 64-65 m. amžiaus vietoje to, kad išeitų į senatvės pensiją 55-ies.

Žinia, jog ne vien moterys yra nukentėjusios dėl senatvės pensijos amžiaus prailginimo, nukentėjo ir vyrai. Jie taip pat būtų nieko prieš gauti vieną ar kitą papildomą eurą iš valdžios, ypač, kad artėja rinkimai.

Žinia, jog esamu metu šio itin svarbaus nemažai visuomenės daliai klausimo į jokias darbotvarkes niekas neįtraukė, politikai apie tai tyli, ta vyresniųjų moterų kompensavimo tema nepaminėta nė vienoje rinkiminėje programoje nė vienos partijos, pretenduojančios į savo narių patekimą į LR Seimą ir vėliau galimai ir į LR Vyriausybę bei atitinkamai ir į kitas pageidautinas viešojo valdymo vietas. Senatvės pensininkai šiomis dienomis girdi viešus pranešimus, jog galimai ženkliai didės minimali alga Lietuvoje nuo 2025-ųjų, tačiau kol kas nėra jokių galutinai suformuluotų pranešimų, jog didins ir pensijas. Vien tik pranešama, jog brangs elektra ir dujos, būsto šildymas, paslaugos, pigesnio maisto ir vaistų nebebus niekada, o Ukrainai valdžia jau atidavė virš milijardo eurų iš Lietuvos Respublikos biudžeto nė neatsiklaususi mokesčių mokėtojų ir visuomenės apskritai, ar ji tam pritaria, ir per visus įmanomus kanalus kviečia dar ir tuos pačius senatvės pensininkus aukoti, duoti, remti iš savo asmeninių pinigų. Tokioje aplinkoje senatvės pensininkai siekia neišsišokti ir su naivia viltimi lūkuriuoja, kad ateis nauja "geroji" valdžia po rinkimų ir jų pensijos ims augti kaip ant mielių, kaip jie buvo pratę, po 9-10 ar net daugiau procentų kasmet. Todėl telieka užjausti tuos, kurie privalės pranešti realius faktus apie būsimų pensijų dydį ir nudžiuginti vien tik šalpos pensijų gavėjus, jog jie, iš viso daugelis nedirbę nei dienos, nei valandos ir nemokėję jokių mokesčių, kas mėnesį gaus tokio dydžio pensijas kaip ir jų kaimynė su 40 m. darbo stažu ir tiek nuo sunkaus darbo suniokota sveikata, jog nebepajėgs nei pasidžiaugti tais keliais šimtais eurų, gaunamais kas mėnesį.

Žinia, Lietuvos vyresnio amžiaus asmenys, teisininkai, be kurių pagalbos bylinėjimamsis nepavyktų, vargu ar imsis organizuotų teisėtų veiksmų kaip JK moterys nuo 2019 m.

Mes, leidinys „Padėkime sau‘19“, taip pat neagituojame burtis ir imtis kokių priešrinkiminių vajų ar veiksmų, nors metas būtų itin palankus, o precedentas JK jau sukurtas ir teliktų visą patirtį šiuo klausimu perkelti į Lietuvą, nebereikėtų bylinėtis teismuose 5 metus, nes tai jau padarė britės.

Mes, leidinys „Padėkime sau‘19“, informuojame, jog yra tokia galimybė.

Mes, leidinys „Padėkime sau‘19“, taip pat pranešame, jog JK moterys į pagrindinių kaltinimų JK valdymo sektoriui sąrašą iškėlė netikslios ir per menkai suprantamos viešosios informacijos apie pensijų reformą ir senatvės pensijos amžiaus prailginimo klausimą. Daugelis bričių apskritai tos informacijos neturėjo, o vien tik buvo pastatytos prieš jau įvykusį faktą, jog jų senatvės pensijos bus pradėtos mokėti žymiai vėliau nei joms buvo pažadėta ir įstatymiškai įtvirtinta anksčiau. Be to, ši informacijas apie JK moterų gaunamas kompensacijas gali būti reikšminga ir išeivėms iš Lietuvos, kurios jau sulaukė garbingo amžiaus ir senatvės pensijas gauna iš JK valstybės, bei jų vaikams, artimiesiems.

Iš viso to, kas pasakyta ir pranešta aukščiau, belieka apgailestauti, kad nepakankamai didelis kiekis Lietuvos Respublikos piliečių-moterų laiku neįsigudrino tapti JK ar kitos patikimos socialiniais klausimais valstybės senatvės pensijų ir kompensacijų gavėjomis ir apmąstyti, kuo prie jų nepatenkinamos padėties prisidėjo Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios ir įstatimdavystės atstovai-politikai. Svarbu ir priminti, jog turime vos vienintelę sritį, kurioje mūsų valstybės nevaržo griežti ribojimai ir negalioja reikalavimas paraidžiui įgyvendinti ES reglamentus bei adaptuoti direktyvas, dekretus. Ta vienintelė beveik visiško savarankiškumo sritis yra būtent socialinė apsauga ir darbo rinkos reguliavimas, o tas reiškia --- ir visų rūšių pensijų dydžiai, ir kiti "Sodros", Užimtumo tarnybos, Negalios reformos klausimai bei vaikų aprūpinimas, išmokos šeimoms, laikinai susirgusiems, šildymo ir kitų rūšių kompensacijos bei parama. Todėl visada pravartu neužmiršti, jog už didesnį ar mažesnį gerbūvį, jūsų gaunamas paslaugas daugybėje socialinės sferos sektorių turite būti dėkingi vien socialinės apsaugos ir darbo sričių politikams, valdininkams ir iš biudžeto išlaikomiems įvairiems susijusiems specialistams, įskaitytinai kelis socialinių tyrimų ir mokslo institutus, būrius sociologų ir ekspertų. 

Lietuvoje prieš šių metų spalio mėnesį vyksiančius rinkimus į LR Seimą, lygiai kaip 2019-ųjų  metų JK rinkimų metu tos valstybės asmenys kad darė, galima klausti: kaip moterys, gavusios smūgį dėl išėjimo į senatvės pensiją amžiaus prailginimo, ketina balsuoti? Bet ar verta, lieka nuspręsti individualiai.

 

O KAS TOLIAU?

 

Visi nori gyventi ramiai ir sočiai. Deja, tokie laikai baigėsi.

Šioje vietoje neraginame eiti prieš valdžią ar ką panašaus.

Paprasčiausiai. Suteikiame teisę žinoti.

O ar suvoksite viso to esmę --- tik Jūsų individuali problema.

Patarimų šiais klausimais nedaliname, agitacijų neeskaluojame taip pat.

Tikėti, jog esama valdžia pajudins bent pirštą ištaisydama nors minimaliai šitokią tragišką padėtį, būtų kvaila. Tikėti, kad naujoji valdžia bus kažkuo geresnė, būtų primityvu.

O gaištantys banginiai, kaip žinia, neišlieka pagrindu niekam, kas būtų verta palaikymo apskritai.

Parengta pagal:

Ekonominės raidos scenarijus 2024–2027 metams. 2024 m. rugsėjis. <https://finmin.lrv.lt/lt/aktualus-valstybes-finansu-duomenys/ekonomines-raidos-scenarijus/>, žr. 2024-09-12.

Finansų ministrė: kitais metais pensijos turėtų augti ne mažiau kaip 10 procentų. Eglė Samoškaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt 2024.09.11 21:16 <https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2358139/finansu-ministre-kitais-metais-pensijos-turetu-augti-ne-maziau-kaip-10-procentu>, žr. 2024-09-12.

Many thousands of women owed compensation (...), 2024-03-25, <https://www.disabilityrightsuk.org/news/many-thousands-women-owed-compensation-following-dwp-failure-communicate-changes-state-pension>, žr. 2024-08-29.

Paaiškėjo, kiek pensijas ir išmokas didins 2025 metais: gyventojams pridės daugiau pinigų 2024-09-11 11:31 / šaltinis: TV3 / aut. Martynas Žilionis. <https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/paaiskejo-kiek-pensijas-ir-ismokas-didins-2025-metais-gyventojams-prides-daugiau-pinigu-n1363538>, žr. 2024-09-12.

The Tories stole my state pension when I was 60, now I want it back. 2019-11-23. <https://www.theguardian.com/money/2019/nov/23/station-pension-age-women-labour-compensation>, žr. 2024-08-29.

'We've been robbed': how women hit by rise in pension age intend to vote. 2019-12-02. <https://www.theguardian.com/politics/2019/dec/02/weve-been-robbed-women-pension-age-vote>, žr. 2024-08-29.

Women hit by state pension age rise push for £10,000 compensation, by Shanaz Musafer. BBC News. 2024-03-21. <https://www.bbc.com/news/business-68622764>, žr. 2024-08-29.

 

PINIGĖLIŲ PERDALINIMO UŽKABORIAI,

KURIUOSE TIKRIEJI ASMENŲ SU NEGALIA LŪKESČIAI, INTERESAI IR POREIKIAI GALIMAI LIEKA „NEPASTEBĖTI“

 2024-10-11

 

2018-2021 METŲ KONTEKSTAS: O BUVO TAIP...

 

Asmenims su negalia ir jų artimiesiems, mažiau galimybių turintiesiems skirtas periodinis leidinys „Padėkime sau՚19“ gyvuoja jau šešerius metus, interneto erdvėse šis leidinys nuo 2020-ųjų, tačiau metų paskutiniojo ketvirčio pagrindinė tema nuolatos ta pati: vyksta kitų metų biudžeto svarstymai, visada suskaičiuojama, kiek Lietuvos Respublikoje yra asmenų su negalia, koks jų dalyvumo lygis, kokie yra poreikiai tų asmenų ir kiek kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetuose bus perskirstoma viešųjų lėšų, numatomų asmenų su negalia poreikiams tenkinti.

2020-2021 m., kada gyvenome karantino sąlygomis, aktyviai kaupėme informaciją iš įvairių ministerijų, savivaldybių, statistinių duomenų laikmenų apie tai, kaip atrodo ta visa parama neįgaliesiems, kokio ji dydžio, kokios sąlygos ją gauti ir taip toliau.

Pavyzdžiui, 2021-06-03 LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakingų tarnautojų klausėme, koks galėtų būti ministerijos atstovų paaiškinimas dėl to, kad dar nuo 2018 m., o gal ir dar nuo anksčiau vyrauja tokia nelabai gera padėtis, kai savivaldybių žinioje lieka nepanaudotų lėšų, kurios iš anksto buvo numatytos skurstantiesiems, asmenims su negalia, ligotiems ir stokojantiesiems. Žmonėms jų gyvybiškai reikėjo, tačiau lėšos jų nepasiekė. Taip pat savivaldybių žinioje būna lėšų, numatytų  skirti bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti, socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti, socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti. Kur nukeliauja tos neįgaliesiems skirtosios lėšos, kurios jų taip ir nepasiekia? Įdomu tas, jog varguoliams skirti pinigai taupomi, tai yra, ankstesniaisiais ir mūsų nagrinėtais 2019-2020 m. socialinei paramai skirtos ir nepanaudotos lėšos, vadovaujantis teisės aktais, kaip ir kitos nepanaudotos savivaldybės biudžeto lėšos, šiais metais naudojamos savivaldybės trumpalaikiams įsipareigojimams, buvusiems 2018 m. gruodžio 31 d., padengti. Paprasčiau tariant, savivaldybių interesas neišdalinti viešųjų lėšų, numatytųjų jų stokojantiesiems ir remtiniems, galimai buvo ir yra itin nemažas.

2018 m. pagal ministerijos skaičiavimus, Vilniuje liko nepanaudota 58, Kaune – 47, Klaipėdoje – 61, Alytuje – 68, Panevėžyje – 59, Šiauliuose – net 72 proc. lėšų, kurios iš valstybės biudžeto šiems miestams buvo skirtos socialinėms reikmėms. Nepaskirstytos paramos lėšos (mln. eurų):

Kauno m. 4,348 (52,5 proc.)

Panevėžio m. 2,024 (37,5 proc.)

Alytaus r. 0,533 (31,9 proc.)

Kelmės r. 0,623 (29,4 proc.)

Alytaus m. 1,115 (28,7 proc.)

Šalčininkų r. 0,436 (20,4 proc.)

Panevėžio r. 0,323 (15,5 proc.)

Vilniaus m. 2,106 (15,4 proc.)

Joniškio r. 0,132 (10,9 proc.)

Zarasų r. 0,1 (10,8 proc.)

Vilkaviškio r. 0,119 (6 proc.)

Kaišiadorių r. 0,041 (2,9 proc.)

Utenos rajonas – 25,2 tūkst. Eur (1,8 proc.)

Vilniaus rajonas – 37,8 tūkst. Eur (0,9 proc.)

Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“.

Išsamiau rasite čia: <https://klaipeda.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/parama-skurstantiems-pasirodo-pinigu-varguoliams-dar-ir-lieka-915819>, žr. 2019-12-22.

Paaiškinimas: Taigi kaip matome iš to, kas išdėstyta aukščiau, socialinėms reikmėms skirstomas lėšas pravartu nepagrįsti racionaliai sudarytais preliminariais planais ateinantiems metams, nes tokiu atveju nelieka ko perskirstyti metams baigiantis ir tuomet galimai eilutė „socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti” lieka tuščia… štai kodėl kuo didesnis chaosas planuojant savivaldybių biudžetus parankus – galimai parankus – žinoma, darome prielaidą. Nepaskirstytų lėšų buvimas ar nebuvimas 2018 m. baigiantis – o baigiantis 2019 m. – tuo labiau – išties nemažai pasako: skirstymai perskirstymai, tam duoti – kitam neduoti, lėšų skirstymo teisinis reglamentavimas tai “viešai” skelbiamas, tai netikėtai būna jau “atnaujintas”, atšauktas, pakeistas. Ar tik neprimena visa tai tarnautojų žaidimo slėpynėmis – patogiausia slėptis www erdvėje – čia visi solidūs, teisės aktai viešinami, planų projektai – taip pat, neva vyksta vieši svarstymai…tuoj prasidės ir viešieji pirkimai...tik ima ir išlenda yla iš maišo – pavyzdžiui, perskirstomais pinigėliais bemintančios “organizacijos” netikėtai aptinkamos kaip pagrindinės tų planų projektų svarstytojos, kritikuotojos ir pan. Na, ką tai primena? Varguolių viltys seniai jau ne valdiškų koridorių prieigose tarpsta. Neviltyje atsidūrusieji, puolusieji, nuskriaustieji randa kelią į “Caritą”, prie bažnyčių, maldos namų, atliekų konteinerių… Atsitiktinumas? Vargu.

 

2024 METŲ KONTEKSTAS: KAIP YRA DABAR?

 

Miela skaityti, kad ta pačia tema, kaip ir mes savo tik ką atsiradusiame leidinyje prieš eilę metų, susidomėjo ir šiandienos žurnalistai. 2024-10-11 delfi.lt paskelbta Indrės Pepcevičiūtės-Bogušienės publikacija „Pinigai žmonėms su negalia: kiek ir kam skiria valstybė bei savivaldybės – sostinėje skaičiai nesutampa“. Išsamiau rasite čia: <https://www.delfi.lt/nematomi/naujienos/pinigai-zmonems-su-negalia-kiek-ir-kam-skiria-valstybe-bei-savivaldybes-sostineje-skaiciai-nesutampa-120048271>.

Informuojame savo skaitytojus, kurių tiesioginis interesas tai žinoti, jog delfi.lt pateiktoje informacijoje LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai, atsakydami į klausimą, kaip yra skirstomos lėšos žmonėms su negalia, kas ir už ką yra atsakingas, kaip apskaičiuojama, kuriai savivaldybei ir kiek skirti, teigė, kad „savivaldybių institucijos atsako už socialinių paslaugų teikimo savivaldybės gyventojams užtikrinimą, planuodamos socialines paslaugas, organizuodamos jų teikimą, vertindamos prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugos kokybę. Pati negalios politika yra horizontali, socialinės paslaugos finansuojamos iš skirtingų šaltinių. Kalbant apie SADM iš valstybės biudžeto skiriamas dotacijas savivaldybėms, viena jų – socialinė globa asmenims su sunkia negalia. Dotacijos socialinės globos paslaugoms skiriamos pagal paslaugas gaunančių asmenų su sunkia negalia skaičių ir savivaldybių apskaičiuotą dotacijos poreikį. Kitos dotacijos – lėšos tikslinėms kompensacijoms asmenims su negalia mokėti, lėšos būsto ir jo aplinkos pritaikymui asmenims su negalia, taip pat lėšos asmeninės pagalbos teikimui, socialinės reabilitacijos asmenims su negalia paslaugoms skiriamos pagal asmenų su negalia skaičių ir (ar) nustatytą pagalbos ir paslaugos poreikį konkrečioje savivaldybėje“.

SADM pranešė, kad „savivaldybės turi savarankiškąsias ir deleguotąsias funkcijas. Negalios politika apima abi. Kalbant apie savarankiškąsias funkcijas, savivaldybė lėšas skirsto savarankiškai, todėl čia svarbus savivaldos fiskalinio pajėgumo didinimas – siekiant užsitikrinti pakankamą biudžetą savarankiškumui. Deleguotoms funkcijoms vykdyti skiriamos valstybės biudžeto lėšos. ES ir kitų fondų finansavimas gali prisidėti prie savarankiškosios ir deleguotosios funkcijos vykdymo siekiant konkretaus pažangos pokyčio. Negalios politika yra horizontali, todėl svarbi ne tik socialinės apsaugos sistema, bet ir švietimo, sveikatos, viešojo transporto ir kitos miesto infrastruktūros išvystymas. Atkreiptinas dėmesys ir į einamosios veiklos bei pokyčio finansavimo aspektus, kur taikytinos ir socialinės inovacijos bei pilotavimai“.

Pernai valstybė skyrė per 370 mln. eurų. Delfi.lt žurnalistei pasiteiravus, kiek iš viso valstybės biudžeto lėšų 2023 m. buvo skirta asmenims su negalia, SADM pateikė skaičius, kurių bendra suma siekia daugiau kaip 370 mln. eurų, paskirstytų savivaldybėms, ir priemones, kurioms tos lėšos buvo skiriamos:

  • Tikslinėms kompensacijoms mokėti asmenims su negalia, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – beveik 240 mln. eurų.
  • Būstui ir jo aplinkai pritaikyti asmenims su negalia – daugiau kaip 3,7 mln. eurų.
  • Asmeninei pagalbai teikti – daugiau kaip 10 mln. eurų.
  • Socialinei reabilitacijai asmenims su negalia teikti – beveik 4,8 mln. eurų.
  • Asmenų su sunkia negalia socialinės globos paslaugoms teikti – daugiau kaip 116 mln. eurų valstybės biudžeto dotacijų.

Delfi.lt žurnalistė surinko informaciją ir apie situaciją Vilniaus mieste. Vilniaus miesto savivaldybė pateikė skaičius, kokioms priemonėms žmonėms su negalia 2023 m. paskirstė lėšas: socialinėms paslaugoms – 34,9 mln. eurų; asmeninei pagalbai teikti – 1,7 mln. eurų; akredituotai socialinei reabilitacijai neįgaliesiems bendruomenėje organizuoti – 641 tūkst. eurų; programai „Būsto pritaikymas neįgaliems žmonėms“ įgyvendinti (būstui pritaikyti) – 1 mln. eurų; pavėžėjimui ir apgyvendinimui savarankiško gyvenimo namuose – 335 tūkst. eurų; projektui „Vilniaus miesto socialinių paslaugų infrastruktūros tinklo kūrimas ir plėtra asmenims, turintiems proto ir (arba) psichikos negalią“ – 7,9 mln. eurų; individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijoms mokėti – 28,8 mln. eurų.

Delfi.lt žurnalistė atliko tyrimą ir rado tam tikrų nesutapimų lėšų gavimo-perskirstymo-panaudojimo veiklose Vilniaus mieste. Žurnalistei pasiteiravus, kodėl skiriasi lėšų suma ir panaudojimas, Vilniaus miesto savivaldybės atstovas paaiškino, kad „biudžetas planuojamas pagal prognozuojamą poreikį, o lėšos panaudojamos pagal realų poreikį“. Paklausus, kur dedamos per metus nepanaudotos lėšos, sakė: „Kadangi lėšų poreikis skirstant biudžetą yra planuojamas atsakingai, panaudojamas visas ar didžioji dalis skirto finansavimo. Jei dėl kokių nors priežasčių realus poreikis per metus būna mažesnis nei skirtas finansavimas, nepanaudota dalis visuomet grąžinama į biudžetą.“

Delfi.lt žurnalistė atkakliai tęsė duomenų analizę ir nustatė, jog iš SADM ir Vilniaus miesto savivaldybės pateiktų duomenų matyti, kad nurodytos sumos, kiek lėšų skirta įvardytoms priemonėms asmenims su negalia, nesutampa. Pavyzdžiui, būstui ir jo aplinkai pritaikyti asmenims su negalia ir administruoti SADM nurodo skyrusi 832 tūkst. eurų, o Vilniaus miesto savivaldybė nurodo gavusi 585 tūkst. eurų. Asmeninei pagalbai teikti ir administruoti SADM nurodo skyrusi 1,814 mln. eurų, o Vilniaus miesto savivaldybė nurodo gavusi 1,7 mln. eurų. Socialinei reabilitacijai asmenims su negalia teikti ir administruoti SADM nurodo skyrusi daugiau kaip 776 tūkst. eurų, o Vilniaus miesto savivaldybė nurodo gavusi 641 tūkst. eurų. Socialinės globos paslaugoms asmenims su sunkia negalia ir šeimų socialinei priežiūrai SADM nurodo skyrusi daugiau kaip 17 mln. eurų, o Vilniaus miesto savivaldybė nurodo gavusi: valstybės dotacija sunkiai negaliai – 12,66 mln. eurų, kitos valstybės dotacijos ir ES finansavimas – 1,76 mln. eurų.

Kai žurnalistė pasidomėjo, kodėl skaičiai nesutampa, SADM patvirtino, kad jų pateikta informacija apie nurodytoms priemonėms skirtas valstybės biudžeto lėšas yra teisinga. „Tačiau metų eigoje, atsižvelgiant į tai, kiek savivaldybė nepanaudojo lėšų, jos yra perskirstomos ir įsakymu patvirtinama jau mažesnė skiriamų lėšų suma. Vilniaus miesto savivaldybė nurodo ne pirminiais įsakymais skirtas lėšas, o lėšas, skirtas jau po perskirstymo“, – komentare delfi.lt redakcijai rašė SADM ir delfi.lt tai paskelbė 2024-10-11.

Apie nesutampančius skaičius atkaklioji žurnalistė iš delfi.lt pasiteiravo ir Vilniaus miesto savivaldybės, kad pakomentuotų esamą padėtį. Savivaldybės atstovas paaiškino, kad tiek savivaldybės, tiek SADM pateikti duomenys yra teisingi, o nesutampa dėl kelių priežasčių: „Pirmiausia, ministerija pateikė duomenis apie metų pradžioje numatytą dotavimo planą, Vilniaus miesto savivaldybė – apie per metus realiai skirtą finansavimą. Dotacijų sumos metų pradžioje ir pabaigoje skiriasi, nes metų eigoje dotacijų planas yra tikslinamas. Be to, ministerija neatskyrė dotacijų paslaugai teikti ir paslaugai administruoti. Savivaldybė nurodė skaičius, kurie skirti paslaugai teikti, t. y. sumas, kurios skirtos pačiai pagalbai neįgaliesiems.“

Todėl dar kantresni už delfi.lt žurnalistę mūsų leidinio skaitytojai gali drąsiai susiskaičiuoti, kiek kainuoja tas vadinamasis „administravimas“ ir koks santykis tarp „administravimo“ kainos ir realios finansinės pagalbos asmenims su negalia.

Išvada yra labai paprasta:

KODĖL SUKURTAS TOKS DIDELIS IR NEEFEKTYVUS BIUROKRATINIS APARATAS TOMS LĖŠOMS PERSKIRSTYTI? VALDININKŲ, TARNAUTOJŲ, LĖŠŲ PERSKIRSTYTOJŲ ARMIJĄ DAR PAPILDO ĮVAIRŪS AUDITORIAI, TIKRINTOJAI, KOORDINATORIAI, STEBĖTOJAI, EKSPERTAI SU IŠTISOMIS DYKADUONIŲ DARBO GRUPĖMIS. JUK ŽYMIAI PAPRASČIAU BŪTŲ VISAS TAS LĖŠAS BE JOKIŲ JŲ ADMINISTRAVIMO SĄNAUDŲ IR TARPININKŲ TIEK MINISTERIJŲ, TIEK SAVIVALDYBIŲ KABINETUOSE TIESIOG PERVESTI Į ASMENŲ SU NEGALIA SĄSKAITAS, KAD JIE GALĖTŲ ORIAI PASIRINKTI, KOKIAS PASLAUGAS ĮSIGYTI, KOKIUS VAISTUS NUSIPIRKTI IR UŽ KOKIAS PRIEŽIŪROS NAMUOSE AR INSTITUCIJOSE PASLAUGAS PRIMOKĖTI IŠ SAVO LĖŠŲ BEI KAIP PRALEISTI LAISVALAIKĮ IR T.T. TOS VADINAMOSIOS „ADMINISTRAVIMO“ SĄNAUDOS YRA TOKIO MILŽINIŠKO DYDŽIO, JEI SUSKAIČIUOTUME VISAS KITAS NET NEMATOMAS, SUNKIAI NUSTATOMAS TARPINES GRANDIS, KAD VIEŠŲJŲ LĖŠŲ ŠVAISTYMAS, NEEFEKTYVUS JŲ PERSKIRSTYMAS JAU TAMPA NEBEPAGEIDAUTINU IR VISUOMENEI NEBENAUDINGU REIŠKINIU.

Žinia, ne veltui ir delfi.lt skaitytojai savo komentaruose šiuo svarbiu klausimu išreiškė tokais nuomones, citatos:

„Skaitant tarp eilučių galima suprasti, kad vienam neįgaliajam tenka visa krūva administruojančių. Uždara sistema sistemoje“. „Tikra tiesa, deklaravo kad pagerės, o realiai pablogėjo. Nebalsuosiu už konservatorius“.

Šaltinis: <https://www.delfi.lt/nematomi/naujienos/pinigai-zmonems-su-negalia-kiek-ir-kam-skiria-valstybe-bei-savivaldybes-sostineje-skaiciai-nesutampa-120048271>, žr. 2024-10-11.

Post scriptum: Leidinys „Padėkime sau՚19“ taip pat gauna savo skaitytojų, talkininkų, rėmėjų atsiliepimus šiais viešųjų lėšų perskirstymo klausimais. Nepatenkinamas finansinės paramos lygis, tos paramos perskirstymo taisyklių ir tvarkos painumas kelia žmonių nepasitenkinimą ir susirūpinimą esama padėtimi, tikrųjų asmenų su negalia interesų ignoravimu iš valdžios pusės, per didele biurokratizmo našta, pereinančia į nuostolingumą visomis prasmėmis.

NEGALIOS REFORMA NEŽINIUKŲ KRAŠTE

2024-10-07 / 08

 

  • PADĖTIS ŠIURPOKA

 

NEGALIOS REFORMOS LIETUVOJE PIRMIEJI VYKDYMO METAI EINA Į PABAIGĄ, TAČIAU FAKTAS TAS, KAD NET NEMAŽAS BŪRYS MEDIKŲ SU MAGISTRŲ LAIPSNIAIS IR JAU BAIGUSIŲJŲ REZIDENTŪRAS NEŽINO, KAS YRA TAS DALYVUMAS IR KOKIUS DOKUMENTUS PACIENTŲ PRAŠYMU TURI SUTVARKYTI ŠEIMOS GYDYTOJAS AR GYDANTYSIS GYDYTOJAS PACIENTUI ESANT LIGONINĖJE, KITOJE STACIONARIOJE GYDYMO INSTITUCIJOJE, JEI ASMUO ATITINKA KRITERIJUS NAGALIOS LYGIUI NUSTATYTI IR VĖLIAU IŠRŪPINTI JAM DALYVUMO LYGIO DOKUMENTUS, KAS NULEMIA JO FINANSINIO SAUGUMO UŽTIKRINIMĄ IR PRIEŽIŪRĄ, KOKIOS PATS ASMUO PAGEIDAUJA IR PASIRENKA.

Pačių asmenų su negalia ar tų, kurie patyrė traumas, sužalojimus tarnyboje, kitur, susižalojo sveikatą dirbdami, turi įgimtų patologijų, gausius rinkinius grėsmingų ligų ir sveikatos sutrikimų, priklausomybių, žinios apie dalyvumo lygio nustatymo procedūras, tvarką, taisykles, reikalingas aplankyti institucijas ar kreiptis į jas, jų atstovus nuotoliu, yra iš esmės ne tik su spragomis. Tie asmenys informacijos, kuri jiems būtina, iš viso neturi ar turi ją klaidinančio pobūdžio. Aiškinimo darbai nepravedami, komentarų, kuriuos suprastų patys neįgalieji, kaip ir nėra.

Šiame itin dideliame informacijos vakuume būtinybė asmenims sukurti sąlygas, kad jie būtų aprūpinti jiems būtina prieiga prie informacijos, jiems reikalingų ir norimų, o ne prievarta siūlomų, lyg jos būtų privalomos ir būtinos, paslaugų, norimas paslaugas, prekes galėtų tiesiog nusipirkti patys, o ne būdami, pavyzdžiui, akli, negalintys vaikščioti, it elgetos slankioti nuo kabineto prie kabineto ir laukti išmaldos --- kelių procedūrų už dyką, kompensuojamų vaistų, kurie išties niokoja jų sveikatos likučius, luošina, ar nekokybiškų dantų protezų, nuo kurių jiems į burną ir virškinamąjį traktą įsimeta onkologinės ligos ir panašiai. Vardinti galima be galo.

Todėl startinė išvada yra tokia: NEĮGALIŲJŲ ASMENŲ ORAUS GYVENIMO UŽTIKRINIMAS LIETUVOJE YRA VISO LABO MOKSLINĖS FANTASTIKOS SRITIS. Asmenys su negalia ne tik kad žeminami, niekinami, įžeidinėjami, patiria visų įmanomų rūšių smurtą ne tik iš savo artimųjų, bet ir iš kaimynų, tiesiog viešajame transporte, viešosiose erdvėse. Jie neturi kam pasiskųsti, jei jų visas pinigines pajamas perima užlėkę it uraganas į jų nuosavus namus jų pačių tėvai ar vaikai, dėdės ar pusseserės bei sūnėnas su sutuoktine, kuri yra garsi medikė, bet nuolatos jai stinga pinigų vis naujai „grožio“ procedūrai ar egzotinei kelionei apmokėti ir todėl ji drąsiai atima visus pinigų likučius iš neįgalios savo sutuoktinio tetos. Tai tik apibendrintas ir labai švelnus atvejis.

Įsidėmėtina: 

Negalios reforma pradėta nuo 2024 m. pradžios. Pamatas jai yra pirmiausia praėjusiųjų finansinių metų situacija. 2023 m. Lietuvoje daugiausiai sąnaudų teko socialinės apsaugos sričiai – 5,1 mlrd. eurų (30 proc.) ir jos, palyginus su 2022 m., padidėjo 11 proc. Visą 2023 m. Lietuvos Respublikos valstybės finansinę ataskaitą rasite čia: <https://finmin.lrv.lt/lt/aktualus-valstybes-finansu-duomenys/valstybes-metiniu-finansiniu-ataskaitu-rinkiniai/>.

Bet kas supranta, jog vyksta nuolatiniai pensijų ir kitų išmokų didinimai, tačiau nedaroma nieko arba beveik nieko, kas yra ne mažiau svarbu, nei infliacijos suvalgytų pinigėlių perdalinimas, perskirstymas PVM triukų taikymo būdu  prieš tai jų prisiskolinus ir tas milžiniškas skolas užkrovus ant mūsų vaikų, anūkų, proanūkių pečių. Taigi, 2024 m. socialinei sričiai numatyta dar daugiau lėšų, tačiau visame tame dingo pagrindinis ir gyvybiškai svarbiausias efektyviai, o ne švaistūniškai finansuoti klausimas ir jo sprendimas --- asmenų su negalia, mažiau galimybių turinčiųjų ir pažeidžiamiausių asmenų aprūpinimas jiems būtina informacija, be kurios joks orus gyvenimas ir jų teisių užtikrinimas nepasiekiams iš viso.

Galimai vyksta tik viešųjų pinigų korupcinis švaistymas ir jo mastai pagal grobstymo nachališkumo lygį neįtikėtini. Be to, vieša paslaptis yra ir tai, jog Lietuvoje labiausiai korumpuota sritis yra būtent nuo pat 1990 m. įsikerojusi socialinės apsaugos ir darbo rinkos valdymo sistema, tarpstanti neįtikėtino lygio žmogiškųjų išteklių nuvertinimo, neinvestavimo į žmones iš viso, o sutelkiant visas įmanomas investicijas daugiausia į statybų, renovacijų sektorius, trinkelių dėliojimų darbus, kur itin nesunku tiesiog plauti viešuosius pinigus, aplinkoje. Neįtikėtini pažeidimai ir žmonių, gebančiųjų kurti pridėtinę vertę, eksploatacijos plotmėje, kas galų gale nulėmė didelį Lietuvos atsilikimą, kai kalba eina apie darbo našumą, pridedamosios vertės kūrimą, kadangi tie gabesnieji ir kūrybingi, aukštos kvalifikacijos asmenys paprasčiausiai atsisako dirbti ar eiti bet kokios rūšies tarnybą Lietuvoje iš viso, jie nekuria ir jokių savo verslų, nes būdami pakankamai gerai išprusę, suvokia, jog tą daryti Lietuvoje būtų daugiau nei beprotybė. Tikėtina pasekmė --- nuosmukis visomis prasmėmis, ne tik BVP mažėjimas. Ir ką tai reiškia? O gi tą: finansuoti tą negalios reformos įgyvendinimą gali būti vis sunkiau. Silpniausieji visuomenės nariai gali būti palikti tiesiog likimo valiai, ką jau matėme per 2020-2022 metų COVID-19 karantinų laikotarpį Lietuvoje.

Atskira tema tyrimui būtų asmenų su negalia eksploatacija darbo rinkoje ir kūrybinėse industrijose, jų intelektinės produkcijos elementarios vagystės, gausa darbo, kūrybos rezultatų, išradimų, už kuriuos jie negauna jokio atlygio iš viso ir dar daugiau --- jų, kaip išradimų, patentų, unikalių pasiūlymų, duodančių milžinišką pridedamąją vertę, originalių meno kūrinių autorių, vardai, pavardės tiesiog neegzistuoja. Tai yra, iš jų atimamos net autorių teisės, nekalbant jau apie tai, kokios pinigų sumos yra skiriamos inovacijų, išradimų, meno kūrinių autoriams ir kokias paveldėjimo teises įgyja jų vaikai, anūkai, t.t.

Lietuvoje išties gyvename iškreiptų veidrodžių karalystėje, kuri yra ne tik nykštukinė, bet ir pasišiukšlinusi galingai Žmogaus teisių srityje plačiąja prasme. Lakmuso popierėlis šiuo klausimu yra asmenų su negalia situacija Lietuvoje.

Nuo 2024 metų sausio 1-osios gyvename negalios reformos aplinkybėmis. Tačiau apie tą reformą elementariausių ir būtiniausių žinių neturi net medikai, kurie yra įdarbinti prie sužalotų, traumas patyrusiųjų asmenų pirminio priėmimo ir pirmosios pagalbos suteikimo darbų. Tokia yra situacija ir tas kelia šiurpą.

Publikacijos apie negalios reformą periodiniame e-leidinyje „Padėkime sau՚19“ <https://www.leidinyssau.lt/> yra šios:

VERŽTIS DIRŽUS, AR DAR GALIMA TOLIAU GYVENTI AMŽINAME BALIUJE?

ŠIANDIEN PENSIJĄ GAUNATE, BET RYTOJ JOS GALITE JAU IR NEBEGAUTI

KAIP GAUTI KUO DAUGIAU DALINAMŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ, KOMPENSACIJŲ IR PASLAUGŲ? ARBA: ČIUMPAM, GRIEBIAM, KAS DAR LIKO!

KODĖL SENJORAI JONAS IR ONA NUSIPELNĖ GYVENTI GERIAU, O ZOSĖ SU JUOZU – NE?

BRANGO, BRANGSTA, O KAD NEBEBRANGS, TIKĖTIS NAIVU

NAUJIENOS IŠ JT ŽTT 55-osios SESIJOS: DEŠIMTMETIS PASTANGŲ, KAD ASMENYS SU NEGALIA NEBŪTŲ DISKRIMINUOJAMI. ŠŪKIS: „STUMTI Į PRIEKĮ“

GAL IR JUMS PRIKLAUSO TOKIOS PASLAUGOS, TAČIAU NEŽINOTE, KAIP JAS GAUTI?

NAUJOVĖ: VIEŠAJAME SEKTORIUJE NUO 2024 METŲ SAUSIO ATSIRAS KVOTOS ŽMONĖMS SU NEGALIA

KAIP ELGTIS NEĮGALIAJAM, SULAUKUSIAM SENATVĖS PENSIJOS AMŽIAUS?

NAUDINGA ŽINOTI ASMENIMS SU NEGALIA, NORINTIEMS DIRBTI SAVARANKIŠKAI

 

  • KAIP GAUTI KUO DAUGIAU DALINAMŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ, KOMPENSACIJŲ IR PASLAUGŲ?

 

2024 metų liepos 29 d. e-leidinyje „Padėkime sau՚19“  skelbta, detaliai informuota, KUR KREIPTIS, KĄ REIKIA ŽINOTI dalyvumo lygio nustatymo klausimais. Pabrėžta buvo, jog privaloma nuodugniai susipažinti su LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo NR. I-2044 pakeitimo įstatymo turiniu ir ypač su to įstatymo 2 straipsniu.

Žmonėse sklando gatvės ir suoliuko pokalbių lygio kalbos, jog už tam tikro lygio dalyvumo išsirūpinimą, bet kuris senatvės pensininkas kas mėnesį gauna papildomus 200 eurų. Tas žmonėse kelia aistras, juolab, kad tuo daugiausia domisi ne tik patys senatvės pensininkai ir jie net nebegalėdami paeiti vis viena nusigauna iki artimiausio suoliuko ir alkanais žvilgsniai laukia kitų tokių pat kaip jie, iš kurių tarpo gal atsiras bent vienas galintis konkrečiai pasakyti, kur tuos 200 eurų kiekvieną mielą mėnesį už dyką dalina ir kaip juos gauti. Daugiausia tomis papildomomis šimtinėmis domisi tų senatvės pensininkų išlaikytiniai, kuriuos jie maitina, apmoka jų išlaidas degalams, sumoka už būsto šildymą, komunalines paslaugas ir net jų vaikų drabužius, maistą, pramogas apmoka taip pat tie senatvės pensininkai. Ne veltui senatvės pensininkai sėdėdami saulėtą dieną ant bendro viešojo naudojimo suoliuko pasakoja vieni kitiems, kur jų anūkėlė šiais metais jau buvo nukeliavusi ir populiariausias yra tas senatvės pensininkas, kurio anūkėlė dar nukeliaus ir iki Singapūro ar Naujosios Zelandijos ir visą jos nepigią kelionę apmokėjusiai močiutei ar seneliui atveš magnetuką, kurį, kas irgi yra ne retas atvejis, ji tiesiog išsimainė į cigaretę pigioje karčiamoje.

Paprasčiau tariant, reikia įsidėmėti, kad toje trūkstamos patikimos ir būtinos informacijos aplinkoje, daugeliui iš tų, kam žinoti privalu ir tai su jais tiesiogiai susiję, net nėra žinoma štai kas: jau yra Agentūra, trumpinys ANTAA, visas pavadinimas yra toks: Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Išliko teritoriniai skyriai, ANTAA paprastai yra ten pat, kur buvo ankstesnieji NDNT teritoriniai skyriai. Ten nuvykus galima pateikti prašymus, kitus dokumentus.

Taigi, „pagalbos koordinavimas skiriamas asmenims, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios vertinimo ir duoda sutikimą, kad jiems būtų teikiamas pagalbos koordinavimas. Jeigu asmuo nesutinka, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, Agentūra organizuoja tik negalios vertinimą. Pagalbos koordinavimo asmeniui su negalia skyrimo, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliotos įstaigos vadovas“ (LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo NR. I-2044 pakeitimo įstatymo 32 str. 1 d.).

 

  • VIS VIENA, JUMS VISA TAI --- TIK TAMSUS MIŠKAS, NIEKO NESUPRANTATE NEI APIE DALYVUMĄ, NEI NAUJĄ TVARKĄ. KĄ DARYTI?

 

Būtina susipažinti su šiuo teisės aktu, kurio suvestinė redakcija paskelbta 2024-07-04, o nauja redakcija jau buvo viešai prieinama nuo 2024-01-01: įsakymo Nr. A1-640/V-1048, jį pasirašė LR socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrai. Rasti reikiamą informaciją apie dalyvumo lygio nustatymo kriterijus ir detaliai aprašytą tvarką rasite įsakyme „Dėl dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Įsakymo tekstinė apimtis itin nemaža. Visą jį pakartotinai publikuoti nėra reikalo, tekstas prieinamas internetu. Įsakyme yra labai svarbių priedų, pavyzdžiui, 1 priedas „Bazinio dalyvumo kriterijai“. Šiame priede galite savarankiškai išsinagrinėti, pavyzdžiui, kiek balų Jums bus skiriama, jei sergate sunkia nervų liga, esate alkoholikas ar narkomanas, turite kitų ligų, įgimtų patologijų, anomalijų, sveikatos sutrikimų, lėtinių susirgimų, nukentėjote nuo virusinių ar lytiniu keliu plintančių ligų ir taip toliau. Šio priedo apimtis labai didelė, galite drąsiai šią informaciją nagrinėti palikti savo stacionarinės gydymo, reabilitacijos įstaigos medikams, savo šeimos gydytojui, jei, žinoma, juo pasitikite, o patys dėl šio milžiniško informacijos kiekio net nesukti galvos. Beje, 1 įsakymo priedas tiesiogiai susijęs su 5 priedu.

Įsakyme „Dėl dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra dar ir 2 priedas. Svarbūs 3 ir 4 priedai. Kadangi asmenys, pretenduojantieji į suteiktą ar pratęstą anksčiau turėtą specialiųjų poreikių lygį, kuris dabar jau vadinamas dalyvumo lygiu, ieškantieji, kaip susitvarkyti turimo ir realaus lygio dalyvumą, jo patvirtinimą dokumentais ir iš to sekančiomis privilegijomis, finansine nauda sau ar jiems paslaugas teikiantiesiems, neretai neturi prieigos prie interneto, negali valdyti mobiliųjų technologijų ir įrangos, nes jos tiesiog jiems niekas nenupirko, neapmokė, kaip ja naudotis, vis dėlto skelbiame visas 2, 3, 4 priedų lenteles, iš kurių nesunku suvokti, kas dar be Jūsų ligų, patologijų, turimų priklausomybių ir bendrojo sveikatos būklės lygio lemia tą dalyvumo lygį ir visa kita, kas su tuos susiję, ne tik papildomas šimtines eurų, gaunamas kas mėnesį iš Lietuvos Respublikos bendrojo biudžeto ir savivaldybėse prskirstomų viešųjų lėšų socialinėms reikmėms ir asmenų su negalia poreikiams užtikrinti.

Toliau cituojami 2, 3, 4 priedai:

Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos

aprašo

2 priedas

 

___________________________________________________________

(asmens sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas)

 

 

SIUNTIMAS Į ASMENS SU NEGALIA TEISIŲ APSAUGOS AGENTŪRĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS NEĮGALUMO LYGIUI, DALYVUMO LYGIUI, INDIVIDUALIOS PAGALBOS TEIKIMO IŠLAIDŲ KOMPENSACIJOS POREIKIUI AR LENGVOJO AUTOMOBILIO AR JO TECHNINIO PRITAIKYMO IŠLAIDŲ KOMPENSACIJOS POREIKIUI NUSTATYTI

 

 

 

20_-_-_

Nr.

______

 

 

(data)                                                                           

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(siunčiamo asmens (toliau – asmuo) vardas ir pavardė, asmens kodas)

 

 

  1. Pagrindinė diagnozė (įrašoma išplėstinė diagnozė):

 

 

  1. Gretutinės (-ė) diagnozės (-ės) (įrašoma (-os) išplėstinė (-ės) diagnozė (-ės)):

 

 

 

  1. Asmens sveikatos būklė nuo paskutinio negalios vertinimo nepasikeitusi (tinkamą pažymėkite )

⬜ nepasikeitusi

⬜ pasikeitusi

 

Pastaba. Rengiant siuntimą dėl dalyvumo lygio nustatymo pirmą kartą, pildyti šio punkto nereikia. Jeigu pažymėjote, kad asmens sveikatos būklė nuo paskutinio negalios vertinimo nepasikeitusi, 4–6 punktų pildyti nereikia.

 

  1. Sveikatos būklė ir gydymo eiga:

 

 

 

 

  1. Sveikatos būklės aprašymas:

 

Eil. Nr.

Gydytojo išvados data

Gydytojo specialybė

Išliekantys organizmo funkcijų sutrikimai, tyrimų duomenys, gydytojų specialistų išvados, patvirtinančios ligos sunkumą ir diagnozę (priedai pridedami)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  1. Atliktų laboratorinių ir (arba) instrumentinių tyrimų informacija:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(gydytojo vardas ir pavardė)

 

(gydytojo kodas)

 

(gydytojo specialybė)

 

(parašas)

_______________________

 

Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos

aprašo

3 priedas

 

INDIVIDUALIOS PAGALBOS POREIKIO KLAUSIMYNAS

 

________________

(data)

___________________________________________________________________________

(asmens vardas ir pavardė)

___________________________________________________________________________

(vieno iš asmens tėvų (įtėvių), pilnamečių vaikų, sutuoktinio, globėjo (rūpintojo), aprūpintojo ar asmens įgalioto kito asmens, ar asmeniui atstovaujančio jo nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės socialinio darbuotojo, ar socialinės globos įstaigos, kurioje asmuo gyvena nuolat, socialinio darbuotojo) (toliau – atstovas) vardas ir pavardė)

___________________________________________________________________________

(Darbuotojo, užpildžiusio Individualios pagalbos poreikio klausimyną (toliau – klausimynas) vardas, pavardė, įstaigos, kurioje jis dirba pavadinimas, pareigos)

 

Ar asmuo ar atstovas sutinka, kad būtų sudaromas pagalbos planas (tinkamą pažymėkite ):

 sutinka

 nesutinka

 

Į toliau esančius klausimus apie asmenį atsako pats asmuo ar atstovas.

 

I dalis

Ši dalis pildoma remiantis dalyvumo lygiui nustatyti pateiktais dokumentais, nurodytais Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos apraše ir asmens ir (ar) asmens atstovo pateikta informacija. Ši dalis balais nevertinama.

 

 

 

Tinkamą pažymėti 

Lytis

Moteris

  

Vyras

  

Amžius (metais)

___________

  

Išsilavinimas (žymima viena aukščiausia įgyto išsilavinimo pakopa)

Nesimoko (dirbantis asmuo iki 18 metų nedalyvauja švietimo sistemoje)

 

Neturi pradinio išsilavinimo (nebaigęs pradinio ugdymo programos)

 

Pradinis išsilavinimas (4 klasės)

 

Pagrindinis išsilavinimas (10 klasių)

 

Vidurinis išsilavinimas (12 klasių); profesinė kvalifikacija

 

Aukštasis išsilavinimas (bakalauras, magistras, mokslų daktaras)

 

Dalyvavimas mokymuose, kursuose, švietimo programose

Asmuo dalyvauja (dalyvavo) mokymuose, kursuose, švietimo programose (pvz.: kvalifikacijos kėlimo seminaruose, socialinių įgūdžių programoje)

 

Asmuo nedalyvavo mokymuose, kursuose, švietimo programose

 

Užimtumas darbo rinkoje

Dirba

  

Bedarbis (-ė), (registruotas (-a) Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba)

 

Ekonomiškai neaktyvus asmuo (nedirba ir neieško darbo dėl negalios, pensinio amžiaus, studijų ar kitų priežasčių, neregistruotas Užimtumo tarnyboje)

 

 

II dalis

Šioje dalyje pateikti klausimai susiję su kasdiene asmens veikla. Ši klausimyno dalis vertinama balais. Pildant klausimyną reikia pažymėti (apibraukti) skiriamą balą.

 

0 balų – nėra pagalbos poreikio, kai asmeniui nereikia jokios pagalbos dalyvauti įvardytos srities veikloje (pažintinės funkcijos ir gebėjimai nėra sutrikę) arba pagalbos poreikis neaktualus.

 

1 balas – nedidelis pagalbos poreikis, kai asmeniui retai reikia pagalbos dalyvauti įvardytos srities veikloje, asmuo turi nedidelių sunkumų atlikti įvardytos srities veiksmus savarankiškai ir saugiai ir (arba) nežymiai sutrikusios pažintinės funkcijos ir gebėjimai.

 

2 balai – vidutinis pagalbos poreikis, kai asmeniui kartais reikia pagalbos dalyvauti įvardytos srities veikloje, atlikdamas įvardytos srities veiksmą turi vidutinių sunkumų, kartais pats savarankiškai ir saugiai veiksmų neatlieka ir (arba) iš dalies sutrikusios pažintinės funkcijos ir gebėjimai.

 

3 balai – didelis pagalbos poreikis, kai asmeniui dažnai reikia pagalbos dalyvauti įvardytos srities veikloje, atlikdamas veiksmą turi didelių sunkumų, dažnai pats savarankiškai ir saugiai veiksmų neatlieka ir (arba) ryškiai sutrikusios pažintinės funkcijos ir gebėjimai.

 

4 balai – nuolatinis pagalbos poreikis, kai asmeniui nuolat reikia pagalbos dalyvauti įvardytos srities veikloje ir (arba) pats neatlieka veiksmų dėl labai ryškiai sutrikusių pažintinių funkcijų ir gebėjimų.

 

Veiklos sritis

Pagalbos poreikis (balais)

1. Pažinimas

1.1. Susikaupimas

0

1

2

3

4

1.2. Atmintis

0

1

2

3

4

1.3. Orientacija laike

0

1

2

3

4

1.4. Kasdienių problemų ir jų sprendimo būdų suvokimas

0

1

2

3

4

1.5. Kasdienių problemų sprendimas (gebėjimas išspręsti problemas)

0

1

2

3

4

1.6. Naujų dalykų įsisavinimas ir taikymas

0

1

2

3

4

1.7. Regimosios informacijos suvokimas

0

1

2

3

4

1.8. Girdimosios informacijos suvokimas

0

1

2

3

4

1.9. Informacijos suvokimas kitais jutimo organais (liečiant, ragaujant, uodžiant)

0

1

2

3

4

1.10. Rašymas

0

1

2

3

4

1.11. Skaičiavimas

0

1

2

3

4

1.12. Skaitymas

0

1

2

3

4

1.13. Kalbėjimas

0

1

2

3

4

1.14. Sensorinis jautrumas (padidėjęs arba sumažėjęs jautrumas klausos, regos, lytėjimo ir kitiems dirgikliams, pvz.: jautrumas drabužių, maisto tekstūrai)

0

1

2

3

4

Pagalbos koordinavimas pažinimo srityje (jei poreikis nustatytas)

 

Pagalbininko (specialisto) pagalbos gerinant pažinimo funkcijas poreikio pagrindimas:

 

 

Pagalbinės (-ių) priemonės (-ių) gerinant pažinimo funkcijas ir (ar) mokymo ja (jomis) naudotis poreikio pagrindimas:

 

 

 

Veiklos sritis

Pagalbos poreikis (balais)

2. Judėjimas (mobilumas)

2.1. Smulkioji motorika (nykščio, kitų pirštų, plaštakos valdymas)

0

1

2

3

4

2.2. Peties ir (ar) rankos valdymas

0

1

2

3

4

2.3. Sėdėjimas

0

1

2

3

4

2.4. Atsistojimas iš sėdimos padėties

0

1

2

3

4

2.5. Persikėlimas iš vienos padėties į kitą

0

1

2

3

4

2.6. Stovėjimas

0

1

2

3

4

2.7. Lipimas laiptais

0

1

2

3

4

2.8. Judėjimas namuose

0

1

2

3

4

2.9. Trumpo atstumo ėjimas (kieme, artimiausioje 50–100 metrų aplinkoje)

0

1

2

3

4

2.10. Ilgo atstumo ėjimas (tolimesnėje, daugiau nei 100 metrų aplinkoje)

0

1

2

3

4

2.11. Kūno suvokimas ir orientacija aplinkoje (namuose ir kitoje erdvėje)

0

1

2

3

4

2.12. Naudojimasis viešuoju transportu

0

1

2

3

4

2.13. Naudojimasis privačiu ir (arba) specializuotu transportu

0

1

2

3

4

Pagalbos koordinavimas judėjimo (mobilumo) srityje (jei poreikis nustatytas)

 

Pagalbininko (specialisto) pagalbos judėjimui (mobilumui) ir orientacijai palengvinti poreikio pagrindimas:

 

 

Pavėžėjimo (transporto organizavimo) paslaugų poreikio pagrindimas:

 

 

Būsto (gyvenamosios aplinkos) pritaikymo judėjimui (mobilumui) ir orientacijai palengvinti poreikio pagrindimas:

 

 

Pagalbinės (-ių) priemonės (-ių) judėjimui (mobilumui) ir orientacijai palengvinti ir (ar) mokymo ja (jomis) naudotis poreikio pagrindimas:

 

 

 

Veiklos sritis

Pagalbos poreikis (balais)

3. Savipriežiūra

3.1. Viso kūno prausimasis, maudymasis (vonioje, duše, naudojant dubenį ar kitą priemonę)

0

1

2

3

4

3.2. Tinkamos aprangos pasirinkimas (pagal oro sąlygas, aplinką)

0

1

2

3

4

3.3. Rengimasis (gebėjimas apsirengti)

0

1

2

3

4

3.4. Valgymas (valgymo trukmė, maisto produktų racionas, mitybos režimo laikymasis ir kt.)

0

1

2

3

4

3.5. Naudojimasis tualetu

0

1

2

3

4

3.6. Buvimas namuose vienam (be priežiūros) ilgiau negu parą

0

1

2

3

4

Pagalbos koordinavimas savipriežiūros srityje (jei poreikis nustatytas)

 

Pagalbininko (specialisto) pagalbos atliekant savipriežiūros veiksmus, įgyjant ir (ar) ugdant socialinius įgūdžius poreikio pagrindimas:

 

 

Pagalbinės (-ių) savipriežiūros priemonės (-ių) ir (ar) mokymo ja (jomis) naudotis poreikio pagrindimas:

 

 

Būsto (gyvenamosios aplinkos) pritaikymo savipriežiūrai (saugumo) užtikrinti poreikio pagrindimas:

 

 

 

Veiklos sritis

Pagalbos poreikis (balais)

4. Bendravimas ir kasdienė veikla

4.1. Bendravimas (pokalbio užmezgimas ir palaikymas) su nepažįstamais žmonėmis (pvz.: kasininku apsiperkant, praeiviu gatvėje)

0

1

2

3

4

4.2. Bendravimas (pokalbio ir santykių palaikymas) su artimaisiais ir draugais

0

1

2

3

4

4.3. Socialiai priimtino elgesio normų suvokimas ir laikymasis

0

1

2

3

4

4.4. Naudojimasis daiktais (jų suradimas, paėmimas, perkėlimas, naudojimas pagal paskirtį)

0

1

2

3

4

4.5. Maisto ruošimas

0

1

2

3

4

4.6. Namų ruošos darbai (atlikimo greitis, efektyvumas, užbaigimas)

0

1

2

3

4

4.7. Asmeninių reikalų tvarkymas įstaigose (pvz.: pašte, kirpykloje, banke, migracijos tarnyboje, autoservise)

0

1

2

3

4

4.8. Kasdienių užduočių atlikimas darbe ar ugdymo įstaigoje (atlikimo greitis, efektyvumas, užbaigimas)

0

1

2

3

4

4.9. Naudojimasis telefonu ir (arba) kompiuterine technika

0

1

2

3

4

4.10. Apsipirkimas, pirkinių ir biudžeto planavimas

0

1

2

3

4

4.11. Rūpinimasis sveikata (pvz.: paskirtų vaistų vartojimas, mankšta, sveikos mitybos svarbos suvokimas, periodiškas sveikatos būklės sekimas sveikatos priežiūros įstaigoje)

0

1

2

3

4

4.12. Miego kokybė (natūralaus miego ypatumai, nuo kurių priklauso optimalus fizinis ir psichinis poilsis)

0

1

2

3

4

Pagalbos koordinavimas bendravimo ir kasdienės veiklos srityje (jei poreikis nustatytas)

 

Pagalbininko (specialisto) pagalbos bendraujant ir (ar) kasdienei veiklai poreikio pagrindimas:

 

 

Kompleksinės, laikino atokvėpio ar kitos pagalbos asmeniui (šeimai) poreikio pagrindimas:

 

 

Darbo rinkos (profesinio užimtumo) paslaugų poreikio pagrindimas:

 

 

Materialinės paramos poreikio pagrindimas:

 

 

Pagalbinės (-ių) priemonės (-ių) bendrauti, kasdienei veiklai ir (ar) mokymo ja (jomis) naudotis poreikio pagrindimas:

 

 

Būsto (gyvenamosios aplinkos) pritaikymo kasdienei veiklai poreikio pagrindimas:

 

 

 

Veiklos sritis

Pagalbos poreikis (balais)

5. Dalyvavimas (įsitraukimas)

5.1. Įsitraukimas į įvairias užimtumo formas ir (ar) išsilaikymas darbo vietoje

0

1

2

3

4

5.2. Asmeninis požiūris ir veiksmai, darantys įtaką įsitraukimui į visuomeninę veiklą ir (arba) dalyvavimui joje (pvz.: šventėse, religinėse apeigose, minėjimuose, bendruomenės susirinkimuose, kituose renginiuose)

0

1

2

3

4

5.3. Kitų asmenų požiūris ar veiksmai, darantys įtaką įsitraukimui į visuomeninę veiklą ir (arba) dalyvavimui joje

0

1

2

3

4

5.4. Fiziniai barjerai ir kliūtys, darančios įtaką įsitraukimui į visuomeninę veiklą ir (arba) dalyvavimui joje

0

1

2

3

4

Pagalbos koordinavimas dalyvavimo (įsitraukimo) srityje (jei poreikis nustatytas)

 

Darbo rinkos (profesinio užimtumo) paslaugų poreikio pagrindimas:

 

 

Pagalbininko (specialisto) pagalbos, dalyvaujant darbo, visuomeninėje veikloje, įveikiant fizines ir (ar) psichologines kliūtis, poreikio pagrindimas:

 

 

Pagalbinės (-ių) priemonės (-ių) įsitraukimui į visuomeninę veiklą ir (ar) mokymo ja (jomis) naudotis poreikio pagrindimas:

 

 

 

6. Aplinkos veiksniai

Aplinkos veiksnių vertinimas (balai nėra skiriami) atliekamas, atsižvelgiant į fizinę ir (ar) socialinę aplinkas, kuriose asmuo gyvena ir (ar) leidžia laiką. Aplinkos veiksniai vertinami atsižvelgiant į konkretaus vertinamo asmens situaciją. Aplinkos veiksnio žymėjimas parodo, kad konkretus veiksnys daro įtaką asmens pagalbos poreikiui skirtingose gyvenimo srityse.

6.1. Produktai ir technologijos

Tinkamą pažymėti  ir pateikti komentarą

6.1.1. Specialūs asmeninio naudojimo produktai (pvz.: specialus maistas, vaistai, sauskelnės, kateteriai, klausos aparatai, implantai, kitos medicinos priemonės)

 

6.1.2. Gyvenamoji aplinka (būstas) (pvz.: ranktūriai, pandusai, rampos, praplatintos durų angos, saugos priemonės, taktiliniai paviršiai, apšvietimas)

 

6.1.3. Ugdymosi, darbo, laisvalaikio užimtumo aplinka (pvz.: erdvi lifto kabina, jutikliniai mygtukai, nuorodos, reguliuojamas stalviršio aukštis, minkšta kabineto sienų danga)

 

6.1.4. Viešieji pastatai (pvz.: nuorodos, nuolydžiai, erdvi lifto kabina, asmeniui su negalia skirta tualeto patalpa, ne lytėjimu valdomos sistemos įstaigose)

 

6.1.5. Transporto infrastruktūra (pvz.: žemagrindė viešojo transporto priemonė, vieta asmens su negalia vežimėliui, garsinis ir vaizdinis pranešimas apie stoteles, nuožulnus šaligatvis su perspėjamais iškiliais paviršiais arba vedančia linija, garsinis šviesoforas)

 

6.1.6. Techninės pagalbos priemonės, reikalingos mobilumui ir transportuoti (pvz.: (baltoji) lazdelė, vaikščiojimo rėmas, skuteris, asmens su neįgalia vežimėlis)

 

6.1.7. Techninės pagalbos priemonės, reikalingos komunikuoti (pvz.: kalbos sintezatorius, kalbinis dialoginis įtaisas, kitos komunikavimo priemonės)

 

6.1.8. Techninės pagalbos priemonės, reikalingos mokyti(s), ugdyti(s), dirbti, leisti laisvalaikį (pvz.: mokymosi planšetė, burna valdoma kompiuterio pelė, specializuota kompiuterio klaviatūra, elektroninis didintuvas)

 

6.1.9. Techninės pagalbos priemonės, reikalingos savipriežiūrai, savireguliacijai, kasdienei veiklai (pvz.: lovos staliukas, vonios suoliukas, paaukštinta tualeto sėdynė, pasunkintos priemonės, garsą slopinančios ausinės, šviesos terapijos ir kitos regos, klausos, judėjimo priemonės)

 

6.2. Aplinkinių pagalba ir nuostatos

 

6.2.1. Artimųjų (pvz.: šeimos, draugų, giminaičių, kaimynų) teikiama pagalba (įvardijamas ryšys su asmeniu ir nurodoma teikiama pagalba)

 

6.2.2. Požiūrio ir nuostatų (pvz.: asmens, artimųjų, įstaigų specialistų) įtaka gyvenimo kokybei

 

6.3. Paslaugos ir pagalba (teikiama specialistų)

 

6.3.1. Socialinės paslaugos (pvz.: pagalba į namus, dienos socialinė globa asmens namuose arba dienos centre, trumpalaikė arba ilgalaikė socialinė globa globos namuose, kompleksinės paslaugos šeimai, asmeninis asistentas)

 

6.3.2. Sveikatos priežiūros paslaugos (pvz.: medicininė arba psichosocialinė reabilitacija, ambulatorinė slauga asmens namuose, stacionarus palaikomasis gydymas ir slauga, laboratorinė diagnostika)

 

6.3.3. Švietimo ir ugdymo arba darbo rinkos paslaugos (pvz.: formalus ir neformalus švietimas (ugdymas), kvalifikacijos įgijimas, tarpininkavimas įdarbinant, darbo asistentas)

 

6.3.4. Komunikavimo paslaugos (informacija prieinamu būdu ir priemonėmis (pvz.: informacija interneto svetainėse, viešų paslaugų portaluose ir (arba) elektroninių dokumentų formose; ekrano didinimas, balso sintezė ar kt. pritaikymas asmenims su skirtinga negalia)

 

6.3.5. Kultūros (pramogų) ir sporto paslaugos (pvz.: kinas, teatras, muziejai, koncertai, šventės, baseinai, sporto klubai, sporto varžybos)

 

6.4. Civilinė sauga

 

6.4.1. Pagalba ekstremalios situacijos (nelaimės) atveju (paliekant namus, laikinai apsigyvenant kolektyvinės apsaugos statinyje ir kt.)

 

Iš viso klausimų – 49

Balų suma

0

49

98

147

196

Iš viso asmens balų

 

 

_____________________

 

Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos

aprašo

4 priedas

  

KRITERIJAI, KURIUOS ATITIKUS, ASMENIUI NUSTATOMAS DALYVUMO LYGIS AR NEĮGALUMO LYGIS, NEVERTINANT BAZINIO DALYVUMO IR INDIVIDUALIOS PAGALBOS POREIKIO, SĄRAŠAS

  

Eil. Nr.

Kriterijai

Nustatomas dalyvumo lygis, proc.

Nustatomas neįgalumo lygis

1.  

Cerebrinis paralyžius ar centrinės nervų sistemos sutrikimas, kai yra tetraplegija, kiti sunkūs judėjimo funkcijos sutrikimai, kai valingi judesiai išnykę visose galūnėse (raumenų jėga įvertinta 0 balų) arba pagal Stambiosios motorikos klasifikacijos sistemą cerebriniam paralyžiui (angl. Gross Motor Function Classification System) atitinka V lygį ar vaikų iki 5 metų stambiosios motorinės raidos koeficientas pagal vaiko amžių ir diagnozę atitinkantį testą (pagal diagnostinį vaiko raidos vertinimą (angl. Diagnostic Inventory For Screening Children) ar kitą adaptuotą metodiką) yra 30 % ar mažiau ir (ar) cerebrinio paralyžiaus diagnozę turinčių vaikų GMFCS atitinka IV–V lygį

0

Sunkus

2.  

Nugaros smegenų pažeidimas C4 arba aukštesniame lygyje, kai yra tetraplegija ir visiškas dubens organų funkcijos sutrikimas, pagal ASIA (angl. American Spinal Injury Association) klasifikaciją – A tipas

0

Sunkus

3.  

Miastenija, generalizuota forma, kai reikia intubacijos

0

Sunkus

4.  

Sunkus arba gilus protinis atsilikimas (pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM, įdiegtą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 „Dėl Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10 AM) įdiegimo“), žymimų kodais F72 ir F73)

Pastaba. Šis kriterijus taikomas ir tais atvejais, kai neįgalumo lygis prilyginamas dalyvumo lygiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi

0

Sunkus

5.  

Išsėtinė sklerozė, kai išplėstinė negalios vertinimo skalė (angl. Expanded Disability Status Scale) 9–9,5 balo

0

Sunkus

6.  

Taikoma paliatyvioji pagalba

0

Sunkus

 

__________________

Skelbdami šią informaciją ir nemažų apimčių 2, 3, 4 priedų lenteles, tikimės, kad nors minimaliai išvengsite nežinios, kažkaip susipažinsite ar jus supažindins su jums būtina žinoti informacija ir išvengsite perteklinio streso apklausose, kai teks atsakinėti į gausybę klausimų ar už jus tai darys artimieji, globėjai, prižiūrintieji medikai.

Tik būtina žinoti dar ir tai, kad panašios lentelės, kaip yra aukščiau paskelbti 2, 3, 4 priedai, neretai yra keičiamos, atnaujinamos. Taip pat būtina žinoti, kad neretai nutinka ir taip, kad apie tuos pakeitimus, atnaujinimus taip pat niekas ar beveik niekas „nežino“ ir iš medikų, ir iš tiesiogiai su tuo susijusiųjų tarnautojų tarpo.

Todėl kiekvienas iš asmenų su negalia tarpo esate absoliučiai vieni prieš informacijos laviną ir kaip tą informaciją atsirinksite, įsisavinsite, pritaikysite savo poreikiams, yra tik jūsų vienų reikalas.

Puolantieji paaiškinti, pakomentuoti, labai saldūs ir paslaugūs įvairių lygių aiškintojai dažniausiai siekia vien tik asmeninės naudos ir / ar elementariai yra prekeiviai naujos kartos įranga, banko debito kortelėmis ar bando įbrukti jums nė nereikalingas ir nepageidaujamas paslaugas, išplatinti rinkoje dar nepopuliarius medikamentus, maisto papildus, išreklamuoti grėsmingas, nenaudingas chirurgines operacijas, kviesti jus būti organų ar limfos, kraujo donorais ir taip tapti tiesiog lėtai nužudomu ir nukankintu palaipsniui asmeniu ar viešinti nebepopuliarias sanatorijas bei tiesiog tyliai ramiai ir nachališkai perimti jūsų gaunamų pašalpų, pensijų, kompensacijų ir receptinių vaistų likučius, pasistatyti itin didelės vertės dirbtuves regioniniuose parkuose ir gamtos draustiniuose ir juos apiforminti kaip jūsų, neva, darbo vietą tiesiog paėmę jūsų asmens duomenis, bibliotekoje ir muziejuje prisirašę milijonines sumas už, atseit, jums suteiktas paslaugas ir parodytus koncertus, performansus, kur nesate iš viso niekada nė buvę, bet su jūsų duomenimis tos iš biudžeto išlaikomos įstaigos pumpuoja viešuosius LR nacionalinio ir savivaldybių biudžetų, ES bei kitų valstybių-donorių išteklius lyg su reaktyvinio veikimo pinigų siurbimo pompa sau į asmenines kišenes su priedanga, kad remiama „kultūra“ ir balagano cirkas / teatras pijokų apšlapintame ir prostitučių apvemtame patvoryje ar patiltėje nori įsigyti skaitmenizuotą cirko palapinę, kad galėtų savo aferas platinti vis kitose vietose taip išvengdami atsakomybės ir visur vietinius gyventojus reketuodami duoti jiems pinigų, maisto, daiktų didesnės vertės ir žaislų, pavyzdžiui, iš karo veiksmų simuliavimo klasės ir t.t. bei leisti jiems statyti vadinamas „Mordos“ mokyklas, darželius elementariai apiplėšiant vietinius gyventojus ir jų normalius vaikus, kurie iš tiesų gali mokytis, bet į „Mordos“ įstaigas niekada neis, nes ten bet koks cirko idioto ar profesoriaus-bepročio vaikas, anūkas būdamas nepakaltinamu kaip ir jo mama su tėvu išbadys tam normaliam sveikam vaikui akis ir kaltų nebus, o negalios nustatymo tvarka bus tokia, kad tam bepročio muzikanto-profesoriaus anūkui ar proanūkiui dar ir kokius 4-5 tūkstančius eurų išrašys kaip kompensaciją kas mėnesį iš LR biudžeto, nes tas idiotas „labai nukentėjo“ nuo klasiokų, kurių tėvai vis dar nėra narkomanai ir kurie nesutiko, kad tas idiotas vaikas nebaudžiamas badytų sveikiems vaikams akis ar spjaudytų mokytojai tiesiai į veidą pamokos metu, kas yra įprasta, pavyzdžiui, Vilniuje ir faktai apie tai žinomi.

Deja, bet būtent tokia yra ta „reforma“ Lietuvoje. Ir normalūs, vis dar sveiko proto žmonės, Lietuvos Respublikos teisėti piliečiai, tą žino.

Natūralu klausti. Jei tas yra žinoma, kodėl dar kartą paskelbta apie tai? Bet dar natūraliau yra suprasti: išprotėję profesoriai-muzikantai-teatralai ir juos supančios elementariai nusikalstamų struktūrų tiesiogine ta žodžio prasme gaujos idiotų, klapčiukų, įtaisytų visur, kur tik yra viešųjų išteklių perskirstymas, viešieji pirkimai, bet kokia net menkiausia įtakos ar galios demonstravimo sritis, gyvenančiųjų nuo dozės narkotikų iki dozės, bejėgių dvokiančių išsigimėlių, realiai kenkiančių visuomenei, kelia galvas.

Tas yra pagrindinė grėsmė esamu metu. Ir tokia padėtis niekaip nestabdoma, veiksmai, kurie būtini tokiomis aplinkybėmis, neatliekami iš viso. Visuomenė nuolatos dezinformuojama ir mulkinama. Visais klausimais. Įskaitant, žinoma, negalios reformą plačiąja prasme.

Ir jei reikėtų pora žodžių apibūdinti esamą padėtį, tie žodžiai būtų tokie: „Bepročiai, idiotai siautėja ir nusikalsta nevaržomai ir už tą siautėjimą susirenka visas įmanomas viešąsias lėšas, prisidėdami prie viso to dar ir apgaule, aferizmu, mulkinimo keliu užgrobtus asmeninius pažeidžiamiausių visuomenės grupių asmenų uždirbtus pinigus, kitų rūšių turtą, įskaitant ir našlaičių ar itin skurdžiai gyvenančiųjų šeimų vaikų vidaus organus, limfą, kraują, net jų svajones, ateitį ir kūrinius, visus įmanomus išteklius bei kt., nes viso to "labai" reikia, neva, nusipelniusiai gyventi geriau migruojančiai rusakalbei Mordai ir jos idiotams, panašiems į mutavusius gyvulius vaikams“.

 

Parengta pagal:

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo NR. I-2044 pakeitimo įstatymas. 2022 m. gruodžio 20 d. Nr. XIV-1722. Prieiga:

<https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/b891853285db11edbdcebd68a7a0df7e?jfwid=-mmidcp7yu>, žr. 2024-10-07.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas “Dėl dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nauja redakcija nuo 2024-01-01:

Nr. A1-640/V-1048, 2023-10-03, paskelbta TAR 2023-10-03, i. k. 2023-19334. Prieiga:

<https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.252941/asr>, žr. 2024-10-07.

Kiti susiję LR, JT, ES teisės aktai.

___________________________________________________________________________________________________________________________________

 

 

100 metų atgal: 1924-ieji

NAUJA YRA GERAI UŽMIRŠTA SENA

2024-10-04

 

Išties, kai šiandien tiek daug kalbame, girdime apie proveržį, skaitmenizaciją, startuolius, vienaragius, poreikį būti inovatyviems, apie neįtikėtinas perspektyvas ateityje, galimybes išrasti naujus gydymo būdus ir nuo visko pagydančius vaistus bei pažadus realiai įsigyti amžiną jaunystę ir gyventi ilgiau nei iki 120 metų amžiaus ir panašiai, maloniai nustebina tas, jog beveik viskas, kas esamu metu pristatoma kaip didžiulė pažanga, neva, žmonijos tobulėjimo įrodymai, neįtikėtini pasiekimai ir vos ne stebuklai, buvo žinoma žymiai seniau ir žmonės mokėjo tuo naudotis kuo puikiausiai.

Taigi, žinia yra ta, jog nauja yra gerai užmiršta sena.

Pateikiame visiškai netaisytą tekstą alkoholizmo gydymo tema originalia lygiai šimtmečio senumo lietuviškos spaudos kalba. Šaltinis yra laikraštis „Trimitas“, 1924 m., Nr. 190, p. 32. Publikacija pavadinta taip: 

VAISTAS GIRTUOKLIAMS GYDYTI

Priešalkoholinė literatūra ir kitos blaivybės idėjos įgyvendinimo priemonės, kaip parodo gyvenimas, neturi šiek tiek žymesnio pasiekimo.

Kovai su šiuo nelabuoju skystimėliu rasta daug geresnis būdas. Jį netikėtai rado Membrobės dr. Lospitalje, pavartojęs gydomąjį metodą, kuris vartojamas dabar jau eilei susirgimų.

Kai kuriom ligom susirgusiems  naudojamasi įčirškimu kraujo paties ligonio, iš pastarojo imamas kraujas; pašalinus fibriną, likusiąją kraujo dalį įleidžia po oda tam pačiam ligoniui. Tokį metodą dr. Lospitalje pirmas pavartojo gydymui vieno ilgamečio užkietėjusio girtuoklio. Kada jam buvo įleista jo paties kraujo, perdirbto aprašytu būdu, gauta visai netikėtas rezultatas. Pas užkietėjusį girtuoklį rados  pasibjaurėjimas alkoholiu. Nors tas tęsėsi tik 10 dienų, bet pakartojus gydymą kelis kartus, užkietėjęs girtuoklis virto į griežtą blaivininką.

 Iliustracija aukščiau: 10 metų amžiaus vaiko kūrinys. Autorius --- Paulius Armonas.

ŽEMĖ JAU TURI ANTRĄJĮ MĖNULĮ

2024-09-30

Nuo šių metų rugsėjo 29-osios Žemė jau turi antrąjį mėnulį. Tiesa, jis miniatiūrinis ir po 53 dienų Žemės orbitą paliks.

Mažas asteroidas, žinomas kaip 2024 PT5, skries apie Žemę 53 dienas, pradedant rugsėjo 29-ąja. Šį “mini mėnulį” tyrinėja mokslininkai kaip galimybę geriau pažinti artimus Žemės orbitai kosminius objektus. 2024 PT5 aptiko ATLAS, paskutinio įspėjimo apie sausumos poveikį sistema.

Žinia, Žemė gavo laikiną palydovą – nedidelį asteroidą, kurį trumpam sulaikys mūsų planetos gravitacija, o paskui jis pajudės toliau.

Kas yra „mini mėnulis“?

 Mažas mėnulis. reiškia mažą dangaus kūną, paprastai asteroidą, kurį laikinai užfiksuoja Žemės gravitacinė trauka. Šie įvykiai yra gana dažni, panašūs įvykiai nutinka kas kelis dešimtmečius.

Asteroidas 2024 PT5, kurį rugpjūčio 7 d. atrado paskutinio įspėjimo apie sausumos poveikį sistema (ATLAS), yra paskutinis, patrauktas į Žemės orbitą. Ši naujai aptikta kosminė uoliena yra vos 33 pėdų (10 metrų) pločio.

Nepaisant jo trumpalaikio buvimo, 2024 PT5 apskries vieną pilną orbitą aplink Žemę, kol išsilaisvins iš mūsų planetos gravitacijos ir grįš į saulę orientuotą orbitą. Tokie „mini mėnuliai“ buvo pastebėti anksčiau, o paskutiniai jų buvo 1981 ir 2022 m., kai asteroidas 2022 NX1 tapo laikinu Žemės palydovu prieš tęsdamas savo kosminę kelionę.

Tyrėjų teigimu, asteroidas 2024 PT5 yra „Apollo“ klasės NEO, tai yra, artimas Žemės orbitai kosminis objektas, kuris skrieja panašia orbita kaip ir ankstesni „mini mėnuliai“, tokie kaip 2022 NX1. Tokie trumpalaikiai fiksavimai įvyksta, kai šie maži kūnai įgyja neigiamą geocentrinę energiją kelioms savaitėms ar mėnesiams, todėl jie tampa laikinais mėnuliais.

Tačiau ilgesni tokių „mini mėnulių“ fiksavimo įvykiai, kai objektai lieka Žemės orbitoje ilgesnį laiką, yra daug retesni ir pasitaiko kartą per 10–20 metų.

Kaip Žemė užfiksuoja „mini mėnulius“?

 Maži mėnuliai priskiriami Near-Earth Object (NEO) grupei, kurią sudaro asteroidai ir kiti dangaus kūnai, kurie praskrenda arti Žemės. NASA priskiria bet kurį kosminį objektą, esantį 120 milijonų mylių (190 milijonų kilometrų) atstumu nuo mūsų planetos, artimiems Žemei objektams, o objektai, esantys 4,7 milijono mylių (7,5 milijono kilometrų) atstumu, laikomi potencialiai pavojingais. Laimei, 2024 m. PT5 nekelia jokios grėsmės Žemei.

 „Mini mėnulių“ ateitis

Maži mėnuliai, tokie kaip 2024 PT5, yra daugiau nei tik astronominiai įdomybės. Šie maži asteroidai gali vaidinti svarbų vaidmenį būsimuose kosmoso tyrinėjimuose. Tyrimai rodo, kad juose yra vertingų mineralų ir vandens, kurie galėtų būti naudojami kaip degalai erdvėlaiviams. Iš esmės „mini mėnuliai“ galėtų būti itin reikšmingi įmonėms, norinčioms tirti asteroidus ir pritaikyti juos tolimesniems žmonijos žygiams į kosmosą.

Ar dangaus stebėtojai galės matyti 2024 m. PT5?

 Nors astronomams ir kosmoso entuziastams įdomus mažas mėnulis, dauguma dangų stebėtojų negalės pamatyti 2024 m. PT5 dėl mažo dydžio, kaip teigiama Space.com pranešime. Vos 10 metrų pločio asteroidas yra per mažas, kad būtų matomas plika akimi ar net su dauguma teleskopų. Tačiau jo atradimas ir laikina orbita pabrėžia dinamišką erdvės aplink Žemę pobūdį.

Todėl atsakymas į klausimą „Kur galiu pamatyti „mini mėnulį“?“ yra toks: Mažai tikėtina, kad pamatysime šį mažąjį mėnulį, kuris pateko į Žemės gravitaciją nuo rugsėjo 29-osios ir paliks ją šių metų lapkričio pabaigoje.

Parengta pagal:

Earth gets a new mini moon for two months: Will it be visible to the naked eye or telescope? Sep 20, 2024, 08:18:00 PM IST. <https://economictimes.indiatimes.com/news/international/us/earth-gets-a-new-mini-moon-for-two-months-will-it-be-visible-to-the-naked-eye-or-telescope/articleshow/113497690.cms?from=mdr>, žr. 2024-09-30.

Earth Welcomes Rare Mini Moon 2024 PT5: A Temporary Celestial Companion. By Kirti Sharma. Sep 29, 2024, 22:57 IST. <https://www.jagranjosh.com/general-knowledge/earth-welcomes-rare-mini-moon-2024-pt5-1727630447-1>, žr. 2024-09-30.

 "PADĖKIME SAU'19" SKAITYTOJAI KREIPĖSI DĖL KONKRETESNĖS INFORMACIJOS PENSIJŲ TEMA

2024-09-16 DIENOS TEMOS APIE NEUŽSKAITYTĄ DARBO STAŽĄ TĘSINYS BUS. SUŽINOSITE, AR VIS DAR ĮMANOMA ATKURTI DARBO STAŽĄ UŽ LAIKOTARPĮ IKI 1990 METŲ, JEI DIRBOTE, VAIKAS BŪDAMAS TRIŪSĖTE ATOSTOGŲ METU, ĖJOTE TARNYBĄ, LENKĖTE NUGARĄ KOLŪKYJE LIETUVOS TSR IR KOKIU BŪDU UŽSITIKRINTI SENATVĖS PENSIJIĄ UŽ REALŲ JŪSŲ DARBO STAŽĄ PRIEŠ TAI NURODŽIUS, KAS PASISAVINO TĄ JŪSŲ DIRBTO LAIKO PATVIRTINIMO DOKUMENTACIJĄ, KAM IR KAIP GALIMAI PERPARDAVĖ. BE TO, LABAI NESUNKU NURODYTI, KAS IŠ TIESŲ JŪSŲ BUVUSIOJE DARBOVIETĖJE NEDIRBO IŠ VISO, TAČIAU TURI TARYBINIŲ LAIKŲ DARBO KNYGELĘ, KUR NURODYTA, JOG DIRBO BŪTENT TĄ DARBĄ IR TOJE DARBOVIETĖJE, KUR IR "DINGO" BŪTENT JŪSŲ DOKUMENTAI, NELIKO NĖ PĖDSAKO, JOG DIRBOTE IR T.T. ŽINOMA, GALĖSITE PAPRAŠYTI, KAD JUMS TAS NEIŠMOKĖTAS SUMAS SUGRĄŽINTŲ IR REALŲ JŪSŲ DARBO STAŽĄ ATKURTŲ. PRIEŠ TAI, TIKĖTINA, TEKS ATLIKTI DAR VIENĄ PROCEDŪRĄ: IŠIEŠKOTI PINIGŲ SUMAS IŠ TŲ, KURIE SU SUKLASTOTAIS DOKUMENTAIS APSIFORMINO LABAI SOLIDŽIUS DARBO STAŽUS. VISŲ ŠITŲ PROCEDŪRŲ EIGA NĖRA SUDĖTINGA, JI PAPRASTESNĖ UŽ TAS PROCEDŪRAS, KADA PAGAUNAMAS PROFESORIUS SAVO VARDU SKELBĘS STUDENTŲ NUSIRAŠYTUS KURSINIUS DARBUS IR NENORI TAM APVOGTAM STUDENTUI NET 55 000 EURŲ GRĄŽINTI UŽ GRUBŲ AUTORIAUS TEISIŲ PAŽEIDIMĄ.

 

DIENOS TEMA:

LIETUVOS PENSIJŲ SISTEMA GALIMAI YRA ANT TRIJŲ BANGINIŲ IR JIE VISI JAU TAPĘ GAIŠENOMIS

2024-09-16

Viena pagrindinių temų viešojoje erdvėje ir privačiuose pokalbiuose šiomis dienomis yra įvairių rūšių pensijos, jų prognozuojami dydžiai, pensijų reformos ir asmenų su negalia bent minimalių teisių užtikrinimo reglamentavimo eiga, senatvės pensijų kaupimo sistema, kuri yra papildoma esamai pensijų mokėjimo sistemai per „Sodrą“.

Artėja šių metų spalio 13-osios dienos rinkimai į LR Seimą ir įvairių pažadų tik gausės. Būtent todėl jau esamu metu verta nustatyti, kas pensijų klausimu yra pažymėtina išskirtinai.

LR finansų ministerija 2024-09-11 pristatė Ekonominės raidos scenarijų 2024–2027 metams. Šis dokumentas atnaujintas po ankstesniosios jo versijos 2024 m. kovo mėnesį atsižvelgiant į tai, kokie gauti rezultatai įvertinus Nacionalinių sąskaitų pirmojo 2024 m. pusmečio ir kitus statistinius duomenis, paskelbtus iki 2024 m. rugsėjo 2 d. Kadangi biudžetas 2025-iesiems metams dar nėra parengtas galutinai, Ekonominės raidos scenarijus dar bus atnaujinamas. Atitinkamai prognozės dėl pensijų dydžio dar gali kisti.

Žinios apie pensijas yra labai svarbios net 620 tūkstančių Lietuvos asmenų, gaunančiųjų įvairių rūšių pensijas.

2024-aisiais vidutinė pensija Lietuvoje siekia 596 eurus, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 2161 euras. Pirminės prognozės yra tokios, jog po indeksavimo pensijos didės 10,63 proc. Vienišojo asmens išmoka bus taip pat didesnė, ji sieks 42,29 EUR. Tikėtina, pensijos ūgtelės vidutiniškai apie 60 eurų, jei vertinamas vidutinis pensijos dydis esamu metu.

Kiek konkrečiai didės pensijos nuo kitų metų, bus žinoma tik po 2025-ųjų metų biudžeto patvirtinimo. Taip pat užsimenama apie netikėtumų galimybes ir poreikį, kad „Sodros“ šių metų biudžetas būtų sėkmingas. Esamas „Sodros“ sukauptas rezervas viršija 2 milijardus eurų.

Apie tai galima svarstyti ir diskutuoti be galo.

Deja. Šioje vietoje būtina pasakyti „STOP!”.

Kodėl?

Iki šiol taip ir neištaisytos pagrindinės trys grubios klaidos, o tiksliau suformulavus, galimai yra nutikę itin nemažo masto bei nachališki, galimai iš anksto suplanuoti nusižengimai Lietuvos visuomenės atžvilgiu plačiąja prasme.

Išskirtini trys klausimai:

  1. Papildomos pensijos kaupimo sistema su keliomis pakopomis nepasiteisino, tačiau iki šiol ji neištaisyta. Tai yra, ant ydingos kaupimo sistemos toliau visais įmanomais būdais statoma galimai nusikalstama piramidė, kuriai yra būtini vis nauji naivuoliai, sutinkantys dalyvauti šiame kaupimo sistemos palaikyme bet kokia kaina, net iki žmonių visiško nuskurdinimo, o tie žmonės yra būtent jauni ir neretai su mažais vaikais.
  2. Neįtikėtini kiekiai esamų senatvės pensininkų yra praradę darbo stažo įrašus už darbą kolūkiuose, fabrikuose, įvairiose įstaigose tarybiniu laikotarpiu. Sunku pasakyti, kokio dydžio tie praradimai, tačiau į jų tarpą patenka ir vaikai, kurie dirbo teisėtai atostogų metu, gaudavo atlyginimus tarybiniu laikotarpiu, tačiau visi tai paliudijantys dokumentai „dingo“. Tai yra, neužskaityto darbo stažo gali būti nuo kelių mėnesių iki kelių dešimčių metų. Tas dokumentų „dingimas“ yra atskira istorija ir ją būtinai kada nors atskleisime, papasakosime, kokios metodikos buvo taikomos ir kad tikrieji faktai yra tokie, jog tie dokumentai vis dėlto yra, visus tuos darbo stažo metus buvo nesunkiai galima atkurti, tačiau tai nebuvo padaryta. Galimai tai nutiko dėl gerai organizuotų nusikalstamų veiklų. To pasekmė – daugybė žmonių su realiais darbo stažais viršijančiais 40 ar 50 metų esamu metu gauna senatvės pensijas, kurios yra apverktino dydžio. Jie nesugebėjo įrodyti, kad dirbo, gaudavo atlyginimą, darbo stažo yra sukaupę labai daug. Tuo tarpu nemažas būrys iš viso realiai nė dienos, nė valandos nedirbusiųjų ar turinčiųjų vos kelių metų darbo stažą, įsigudrinusiųjų tai padaryti tarybiniu laikotarpiu, pavyzdžiui, paplitęs buvo nusikalstamas modelis, kai „dirba“ tik asmens darbo knygelė ir į ją surašomi tvarkingi įrašai apie darbo laiką, gautus atlyginimų dydžius, darbovietes, pareigas ir t.t., tačiau to asmens toje darbo ar tarnybos vietoje niekas niekada nebuvo matęs. Neretai tai būdavo pagrindinio tos įmonės ar įstaigos vadovo žmona, mokyklos direktoriaus namų tvarkytoja ar universiteto rektoriaus, prorektoriaus vaikų auklė, ministro pavaduotojo vairuotojo anūkas ir pan. Šitos schemos buvo labai paplitusios. Todėl ir po 1990 m. buvo sugalvota, kaip visa tai padaryti „dingusiųjų“ dokumentų ir įrašų darbo tabeliuose, kadrų skyrių įrašų praradimo istorijomis. Ši padėtis neištaisyta net minimaliai. Nukentėjusiųjų galimai yra šimtai tūkstančių, o gaunančiųjų milžiniškas senatvės pensijas susumuotas kartu ir su fiktyviai gautais įvairių susijusiųjų dokumentų klastojimo pagrindu jiems skiriamais priedais, yra, ko gero, arti pusės milijono. Ši padėtis yra puikiai žinoma LR valdžiai. Jai ištaisyti nebuvo atliktas nė vienas bent minimalus veiksmas. Galimai laukiama, kol išmirs visi, galintys liudyti, kad vienas ar kitas asmuo yra tik parazituojantis viešųjų išteklių naudotojas, piktžaizdė ant visuomenės kūno.
  3. Skriaudos dydis asmenims, kurie vietoje 55 metų amžiaus išeina į senatvės pensiją 64 ar išeis 65 metų, yra nesunkiai apskaičiuojamas materialine išraiška. Lygiai taip pat nesunkiai tai yra atlyginama tiems asmenims išmokant kompensacijas, kurios jiems teisėtai priklauso. Lietuvoje apie tai net neužsiminta. Atvirkščiai. Ieškoma visų įmanomų būdų, kaip asmenis virš 50 ar virš 60 metų eksploatuoti net neatlyginant už jų darbą, veiklas, kūrinius, išradimus ir taip toliau. Schemos gana gudrios, jomis naudojamasi plačiai.

Taigi, galima sakyti, kad toje priešrinkiminių pažadų lavinoje ir nuolatinio pensininkų pamaloninimo saldžiomis ir viliojančiomis kalbomis, pamirštama pasakyti: VISIŠKA DUOBĖ.

 Ir toje duobėje telieka desperatiškai vartaliotis, murkdytis purve, nes VISA LIETUVOS PENSIJŲ SISTEMA GALIMAI YRA ANT TRIJŲ BANGINIŲ IR JIE VISI JAU TAPĘ GAIŠENOMIS.

Tie trys gaišenų būsenos banginiai, ant kurių bandoma statyti visą socialinės apsaugos sistemos pamatą Lietuvoje yra šie:

  1. Ydinga papildomo pensijos priedo kaupimo tvarka.
  2. Neatkurtas realus darbo stažas už tarybinį laikotarpį daugybei asmenų, esamų senatvės pensijų gavėjų.
  3. Grubūs nusižengimai asmenų, kurie senatvės pensininkais  tampa 64-65 metų, atžvilgiu.

Pirmoji ir antroji tema galėtų būti išsamiau išnagrinėta ir kitų visuomenės informavimo priemonių atstovų, dirbančiųjų, kaip ir mes, nepriklausomai nuo jokių partinių struktūrų, įvairių idėjų, priklausomybių užvaldytų organizacijų ir struktūrų, ar valdžios pametamų elgetiškų paramų bei užsakomos purvinos konjunktūrinės reklamos.

Apibendrinimas yra toks: ant ydingų pamatų, štai, jau 34 metai mėginama statyti visą socialinės apsaugos sistemą Lietuvoje. Ir būtent šioje sistemoje korupcijos lygis yra neįtikėtinai aukštas.

Trečiosios temos klausimu --- nusižengimai asmenų, kurie senatvės pensininkais tampa sulaukę 64-65 metų, atžvilgiu --- pateikiame nedidelį tekstą žemiau. Būtina pažymėti, jog šio klausimo nagrinėjimas yra labai glaudžiai susijęs ne tik su Žmogaus teisėmis, bet ir pačiomis elementariausiomis kultūros, etikos, moralės normomis. Kadangi bet kam yra aišku: tokio lygio purvo duobėje vargu ar galima tikėtis ko nors daugiau nei visiško nuosmukio visomis prasmėmis.


Trečiosios temos klausimu:


VIETOJE 55 METŲ Į SENATVĖS PENSIJĄ IŠEINATE 65 METŲ AMŽIAUS. KĄ TAI REIŠKIA?


Atvejis: Vilnius po 1990 m. Senatvės pensininkė su gausybe sveikatos sutrikimų, Parkinsono ligos nukamuota, atviromis nebeužgyjančiomis žaizdomis ant venų mazgų sudarkytų sausų kojelių kiekvieną dieną stačiais siaurais laiptais į trečią aukštą tempia sunkius kibirus su anglimis, reikalingomis nutriušusio supuvusio butuko kūrenimui. Jos sutuoktinis --- žinomas tuometinės Konservatorijos veikėjas, ant aukštų kablukų ir pomada susitepęs plaukus, būdamas vos tik virš 60-ies, kas rytas nukaukši iki Konservatorijos ir parkaukši į šiltą iškūrentą butuką suvalgyti sočios vakarienės, pagamintos tos neįgalios vargšės senutės. Pareina ir jos beveik 2 metrų ūgio sūnus, kuriam dar nėra 30-ies, irgi noriai suvalgo sočią vakarienę, gaunamą iš mamos už dyką, mat produktai nupirkti už mamos pinigus, pagaminti irgi mamos. Kiek ankstėliau nei tėvas ir sūnus pas senutę pareina ir jos išlaikomas sūnėnas, kuriam 18 metų. Šis jaunas vyras taip pat maitinasi iš to paties senutės virtuvės puodo, yra jos išlaikomas. Ir nė vienas iš tų trijų vyrų nė karto neatnešė to kasdieninio anglių kibiro stačiais laiptais į tą butą, kuriame jie visi ir  gyveno. Jie „nematė“ kruvinų žaizdų, atsiradusių ant senutės kojų dėl sutrikusios kraujotakos, „nematė“ kad nuo Parkinsono ligos jos galva kratosi kaip 7 balų žemės drebėjimo ištikta ir griūnanti sena troba kur nors Kamčiatkoje. Dar daugiau, senutę nuolatos aplankydavo jos narkomanė duktė su narkomanu žentu ar jos anyta ir išsinešdavo iš senutės namų viską, ką tik įmanoma išnešti nuo pagamintų mišrainių, paštetų iki geresnės kokybės daiktų ir visų įmanomų iš senutės paimti pinigų, mat ji gaudavo pensiją reguliariai, turėjo papildomų pinigų iš perparduodamų deficitinių vaistų. Senutė niekada nesiskundė savo aplinkos artimaisiais. Ji nebuvo kvaila. Bet koks jos skundas būtų pasibaigęs jos papildomu sužalojimu ir kankinimu uždarius duris ir niekam negirdint, nematant, kada įrodymų pateikti net neįmanoma. Iš esmės vis viena ji neišvengė tokio likimo: ji buvo žalojama palaipsniui ir to pasekmė buvo vis didėjantis jos neįgalumo lygis, taigi, ir vis didesnis kiekis nemokamai ar iš dalies mokamai gaunamų receptinių vaistų, kurie buvo būtini jos narkomanei dukrai, žentui, jų aplinkos asmenims bei jos dukros išsigimusiems vaikams nuolat.

Visa šia istorija tenorima pasakyti: reali padėtis yra dar baisesnė. Ir tokie atvejai yra visiškai ne retenybė Lietuvoje. Yra daugybė moterų teismų pagalba padarytų elgetomis, apiformintų lyg jos būtų padariusios kokį nusikaltimą, nors to nėra, to pagrindu jos ne tik paliktos be namų, pajamų, be realios teisės į darbą ir orų gyvenimą, jos neteisėtai apjuodintos, sužalotos planingai, gerai apgalvotai, padaryta taip, kad jos niekada negalėtų liudyti ar net kalbėti. Tai yra nemažos nusikalstamos schemos dalis. Apgailėtina yra tas, kad parazituojama bejėgių ir sužalotų nebegrąžinamai moterų sąskaita.

Grįžtant prie pensininkų temos siauresne prasme, pabrėžtina, jog, iš vienos senatvės pensininkės pajamų ir vergiško triūso neretai galimai gyvena apie 10 ir daugiau degradavusiųjų, tačiau viešumoje save pozicionuojančiųjų kaip Teatro ir muzikos akademijos, anksčiau Konservatorijos ar kitos aukštosios mokyklos, instituto žinomi pedagogai, artistai, profesoriai, rektoriai, juristai, prokurorai ir teisėjai, medikai, verslininkai, politikai, vykdomosios valdžios atstovai, vadybininkės-narkomanės, bankų tarnautojos-narkomanės ir t. t., ir pan.

Visu tuo tenorima pasakyti: esamos Lietuvos senatvės pensininkės yra unikalus reiškinys, jis gana kompleksiškas, nėra labai lengvai aprašomas ar tyrinėjamas. Neapsisunkindami nei savęs, nei skaitytojų pateikiame lengvai suprantamą temą apie iki 64-65 metų prailgintą išėjimo į senatvės pensiją laikotarpį ir ką tai reiškia iš tiesų.

/////

Lietuvoje prieš šių metų spalio mėnesį vyksiančius rinkimus į LR Seimą, lygiai kaip 2019-ųjų metų Jungtinės Karalystės rinkimų metu tos valstybės asmenys kad darė, galima klausti: kaip moterys, gavusios smūgį dėl išėjimo į senatvės pensiją amžiaus prailginimo, ketina balsuoti? Bet ar verta?


LIETUVOS ATVEJIS


Senatvės pensininkės Lietuvoje, kurios esamu metu ar maždaug prieš 2-5 ir mažiau metų išėjo į senatvės pensiją, liko labai nuskriaustos.

Niekas Lietuvoje net nesidomėjo, ar teisėtai buvo prailgintas jų buvimo darbo rinkoje laikas. Juk joms buvo žadėta, jog pensininkėmis taps nuo 55 metų, tačiau įvyko visai kitaip. Joms teko ir tenka dirbti iki 64-65 metų, atitinkamai, kada jos gimusios. Greitu laiku išėjimas į pensiją moterims bus nuo 65 m. amžiaus. Sklando pranešimai puse lūpų, jog išleisti į senatvės pensiją greitu laiku gali tik nuo 70 m. amžiaus, kadangi visuomenė sensta, dirbti nenori beveik niekas, senatvės pensijų nebėra iš ko mokėti, o Lietuvos žmonių vidutinis gyvenimo amžius jau viršijo 77 metus.

Taigi, jau dabar vidutiniškai senatvės pensijos mokamos iš valstybės biudžeto apie 12 metų kiekvienam senatvės pensininkui, tačiau yra ir tokių atvejų, kai asmenys gyvena iki 90 metų ir ilgiau, o jie buvo tapę senatvės pensininkais nuo 55 metų, tai moterų atvejais, joms pensijos mokamos apie 30-40 metų laikotarpiu ir tokių asmenų yra nemažai Lietuvoje. Iš ko mokėti tiems asmenims apie 40 metų, kai būtina dar ir indeksuoti jų pensijas, dauguma jų yra su didele negalia, gavę dalyvumo lygio nustatymo dokumentus, išmokos iš valstybės biudžeto jiems viršija 1000 eurų kas mėnesį net neįskaičius paslaugų, kurias jie gauna nemokamai ar mokamai tik maža dalimi ir kompensuojamųjų vaistų kainos. Šioje vietoje neskaičiuojame svetimų pinigų.

Atvirkščiai. Konstatuojame faktą, jog socialinė politika Lietuvoje patyrė fiasko. “Sodros” sistema braška per visas siūles ir išsilaiko daugiausia iš valstybės imamų paskolų, už kurias visiškai net neaišku, kas atidirbs, kadangi jauni darbingo amžiaus asmenys iki 30 m. amžiaus jau dabar Lietuvoje iš esmės nedirba nieko ir mokesčių nemoka jokių, yra vien viešųjų pinigų ir kitų išteklių naudotojai, iš jų dirba tik 16 iš 100 asmenų, tai yra, dirba ir moka mokesčius vidutiniškai tik kas šeštas / septintas jaunas asmuo, jų yra tik 16 proc., tų, kurie prisideda prie senolių išlaikymo ir visuomenės gerbūvio Lietuvoje. Beje, nėra jokių ženklų, jog tų dirbančiųjų ir mokesčius mokančiųjų daugėtų ateityje. Atvirkščiai, asmenys jau ir iki 40-ies metų amžiaus nėra niekuo užsiėmę realiai, kadangi visų tų influencerių, „menininkų“ ir „kūrėjų“ bei „verslininkų“ nelabai galime laikyti aktyviais ir naudingais tuo požiūriu, kad jie prisideda prie visuomenės bendrųjų interesų materialiai, o galimai jie tėra eikvotojai tų varganų likučių viešųjų išteklių, kurie dar yra likę paėmus gausias valstybės paskolas, mat, ne vienas ir ne du iš jų turi priklausomybių, neturi reguliaraus darbo įgūdžių iš viso, kas visuomenei kainuoja dar daugiau nei senatvės pensininkų išlaikymas ir jų priežiūra.

Tačiau grįžkime prie mažesnės mūsų visuomenės grupės --- moterų, kurioms yra virš 60 metų.

Lietuvoje tai yra tos moterys, kurios dažnu atveju yra aukštos kvalifikacijos, turi sukaupusios daug gyvenimiškos patirties, gavusios itin gerus išsilavinimus be spragų, yra raštingos, neblogai valdo kompiuterius ir kitas technologijas. Jos esamu metu išeina iš darbo rinkos, tampa senatvės pensininkėmis, aktyviai naudojasi galimybe išeiti į išankstinę senatvės pensiją jau nuo 60 m., nes joms tai itin naudinga. O kas ateina į jų vietą? Jų vietoje naujosios vadybininkės ir visos kitos „specialistės“ tėra tokio aukšto nuostolingumo darbo rinkos dalyvės, jog tiesiog tenka pažymėti: visais įmanomais būdais gudraujama, kaip tuos aukštesnės kvalifikacijos, kompetencijos, patirties ir žinių reikalaujančius darbus, užduotis, pavedimus atliktų vis dar guvios jau spėjusios tapti senatvės pensininkėmis bibliotekininkės, pedagogės, apskaitininkės, tarnautojos, medikės ir taip toliau. Tačiau joms net nesumokama už atliktus darbus ar sumokama elgetiška „parama“, pavyzdžiui, numetamas pakvietimas į sveikatinimosi procedūras ar renginį, kurių joms net nereikia, o renginys nedomina. Tų gudrybių, kaip toliau eksploatuoti tas kvalifikuotas vyresnes moteris, yra gausybė. Pavyzdžiui, joms paskiriamos elgetiškos senatvės pensijos už vidutiniškai 40 metų trukmės darbo stažą, kas priverčia jas visais įmanomais būdais ieškoti papildomų pajamų jau ir būnant pensininkėmis ir dirbti pusvelčiui ar net veltui, nes jas elementariai apgaudinėja. Kartais sukuriamos savanorių bei darbo grupės, entuziastingai suburiamos įvairios senjorų organizacijos, klubai, edukacijos, suvaidinama, jog vykdomas įtraukusis projektas ir, neva, rūpinamasi senatvės pensininkais ir taip toliau, ir panašiai, tačiau tuo pat metu tos senjorės už dyką kepa šakočius, mezga, net programuoja ar tapo paveikslus, kurie vėliau perparduodami užsienyje gana pelningai, prižiūri kitus senatvės pensininkus, kai jie pasiligoja, neatlygintinai, nes skatinamos daryti gerus darbus ir atsiranda net sektoms prilygstančios nedidelės bendruomenės, kur generuojami nemaži pelnai, apie kuriuos nė nenutuokia tą pelningumą užtikrinančios vyresnio amžiaus, tačiau dar sveikos, guvios moterys. Yra net grubaus sukčiavimo, apgaudinėjimo ir nusikalstamo aferizmo. Nes naujieji darbo rinkos ir visų įmanomų tarnybų dalyviai išties yra ne tik dažnu atveju beraščiai, jie ir itin silpnos sveikatos. Įdarbintieji visu etatu realiai nepajėgia dirbti nė 0,2 etato apimtimi, daro dažnas grubias klaidas, neretai apsvaigę nuo kvaišalų, darbo ar tarnybos vietoje nepajėgūs dirbti ir atlikti užduočių net minimaliai, jei turi vaikų, ir šie yra našta visuomenei, nes paliegę, lygiai kaip jų mamos ir tėčiai nebepajėgia dirbti, vaikai nebepajėgia nueiti iki savo mokyklos kokiu atstumu ji bebūtų, nebegeba įvykdyti net minimalių mokymo programos užduočių. Taigi, būsimų valstybės išlaikytinių armija didėja geometrinės progresijos greičiu.

Kažkodėl beveik visi apsimeta, jog to "nemato", "nesupranta" ir jog problema neišsprendžiama iš viso. Bet taip nėra. Pakaktų pradžiai daiktus vadinti tikraisiais vardais ir viešai bent nebereklamuoti gerokai fizinio ir protinio nusidėvėjimo požiūriu senstelėjusiųjų asmenų, tapusių tėčiais ir mamomis jau po 35 metų ir vėliau, o informuoti visuomenę, koks nuostolingumo lygis yra dėl šitokių dalykų ir kad nebeįmanoma jau sukurti tokios ekonomikos nei su startuoliais, nei su vienaragiais bei robotukų pagalba, kad ta auganti nebepajėgiųjų dirbti ir mokytis bei atlikti paprasčiausias higienos funkcijas asmenų minia būtų išlaikoma iš viešųjų išteklių. Iniciatyvos, projektai, geri norai šioje srityje jau beprasmiški. Platinant stereotipus, jog, neva, kaip puiku, kai susenęs politikas ar verslininkas, menininkas, profesorius ar medikas su paliegusia narkomane, pripumpuota silikono ir botokso, susilaukia vaiko, nueita išties per toli.

Būtina paminėti ir tą, jog esamu metu, kada aktyviau vykdomos įvairių partijų rinkimų kampanijos, skelbiamos jų programos, niekur nepaminėta reali padėtis vyresnio amžiaus moterų, kurios negimdė paliegėlių būdamos jau virš 35 m. amžiaus, niekada nebuvo bedarbės, sąžiningai mokėjo mokesčius, nebuvo įklimpusios į korupcijos liūną, nepasipelnė iš sukčiavimo, aferizmo, kyšininkavimo ir t.t. Nereikia užmiršti, jog jos ne tik liko apgautos, nebuvo išleistos į senatvės pensiją nuo 55 metų, kas reiškia, jog 10 metų joms nebuvo mokėtos senatvės pensijos, 10 metų pratęstas jų darbo laikas, joms teko atsisakyti svajonių, kaip tapusios pensininkėmis jos užsiims mėgstamais hobiais, keliaus, rūpinsis savimi turėdamos tam laiko ir gaudamos pensijas, kurios leistų gyventi oriai. Jos vidutiniškai užaugino po 2 vaikus tuo laikotarpiu, kada jokių „vaiko pinigų“ nė nebuvo, tačiau vaikų laisvalaikio užimtumas, būreliai kainavo vidutiniškai po 30-60 EUR / mėn. už vieną būrelį tuo pat metu, kai tų pačių moterų algos perskaičiavus iš litų į eurus vidutiniškai siekė 200-250 EUR / mėn., be to, vaikų avalynė, drabužiai kainavo žymiai daugiau nei suaugusiųjų, lygiai kaip ir tų vaikų mityba. Be to, tos moterys, kurioms esamu metu yra virš 60 metų, dauguma nukaršino savo senus tėvus ir mamas tuo laikotarpiu, kada nebuvo jokių socialinių išmokų, jokių specialiųjų poreikių apmokėjimų ir iš darbovietės neretai tiesiog išmesdavo, jei moteris imdavo papildomų nedarbo dienų norėdama prižiūrėti sergančius tėvus ar apsirgusius savo vaikus. Sąrašas įvairių pažeidimų, neteisybės tų moterų atžvilgiu gali būti labai ilgas, tą supranta kiekvienas.

Taigi, grįžkime prie to fakto, jog moterims, kurioms esamu metu yra virš 60 metų, kurios gavo politikų pranešimus, jog teks dirbti iki 65 m. amžiaus, negauna pensijų už laikotarpį nuo 55 m., kas joms buvo pažadėta, kada jaunystėje jos tapo darbo rinkos dalyvėmis. Buvo sugriauti jų planai, svajonės, net būdamos silpnos sveikatos, kuri neatitinka negalios lygio, jos vis viena privalo dirbti. Žinoma, ne vienas esate matęs vos bepaeinančią vyresnio amžiaus moterį, kuri klibinkščiuoja su supuvusiais sąnariais, pusiau apakusi ir su pūliuojančia rankų oda į savo darbo vietą kas rytas, kur pati viena išplauna daugybę daugiabučių laiptinių, o atėjus algos mokėjimo metui, neretai būna apgaunama ir atidirbusi už 1,5-2 etatus, tegauna 0,5-0,3 etato apimties atlyginimą. Įdomu dar ir tas, jog neretai ta valytoja turi aukštąjį ekonomistės ar pedagogės išsilavinimą, jau būna užauginusi vidutiniškai du ar daugiau vaikų, namuose ji dar prižiūri savo sergančius tėvus, auklėja anūkus ir paruošia pietus, vakarienę niekur nedirbantiems savo maždaug 35-45 metų vaikams ir jų antrosioms pusėms bei grįždama iš darbo parneša bambalį alaus savo prasigėrusiam sutuoktiniui, kuriam taip pat skalbia rūbus, gamina valgį, jį slaugo. Be to, neretai ji dar turi ir vadinamąjį sodą ar kelis arus žemės prie nuosavo namo ir taip pat pati viena nudirba visus „žemės“ darbus bei susirinkusi sodo uogas ir vaisius, daržoves dar juos ir užkonservuoja, sušaldo, aprūpina namiškius valgiu žiemą. Žinia, ji taip pat finansuoja savo anūkų išlaidas studijų metu, nes gauna kad ir apgailėtiną algą, tačiau sugeba ir iš tiek susitaupyti.

Lietuvoje apie šią problemą ir tokio pobūdžio Žmogaus teisių pažeidimo atvejus nėra užsimenama iš viso. Juk tos moterys patyrė ne vien materialinius nuostolius. Jų moralinė žala taip pat didelė: sužlugdytos jų svajonės, planai nuo 55 metų turėti savo mėgstamus užsiėmimus, laisvalaikį, rūpintis savo sveikata, nedirbti, t.t. Beje, ir materialinis nuostolis gana nemažas. Ne mažiau nei 60 000 eurų valstybė skolinga kiekvienai moteriai, kuri vietoje 55 m. į senatvės pensiją išeina 65 m. amžiaus, turi darbo stažą, kt. Tačiau tikroji suma tos valstybės skolos kiekvienai moteriai yra išties žymiai didesnė. Maža to. Ir toliau nachališkiausiu būdu ieškoma būdų, kaip tas moteris dar labiau apmokestinti, eksploatuoti. Todėl nieko stebėtino, jog jos masiškai ir gana tyliai palieka Lietuvą išsiveždamos savo kapitalą, patirtį, žinias, perkeldamos savo verslus, namus ir Lietuvoje gaunamas senatvės pensijas į kitas valstybes, kur joms reiškiama pagarba, rodomas dėmesys ir jos sėkmingai realizuoja savo svajones užsiimti hobiais, turėti orų gyvenimą, neretai jos kitose valstybėse sėkmingai didina savo pajamas, gauna kokybiškas sveikatos priežiūros ir laisvalaikio užimtumo paslaugas, išvengia streso dėl nestabilumo ir joms niekas negrasina, jog „bus karas“ ar „sprogs Astravo atominė jėgainė“ ir pan. Kalbų iš lūpų į lūpas vis daugiau apie tai, kad tavo draugė ar buvusi bendradarbė, kaimynė, giminaitė įsikūrė visam laikui prie Viduržemio jūros ar Užkaukazėje, Norvegijoje, JK, kartais ir Australijoje, N. Zelandijoje, JAV, Šveicarijoje ir t.t.

 

JUNGTINĖS KARALYSTĖS ATVEJIS

 

Jungtinėje Karalystėje (JK) taip pat buvo prailgintas moterų išėjimo į senatvės pensiją amžius.

Skirtumas tas, jog nuo 2019 m. JK moterys kantriai, kvalifikuotai, neagresyviai, tačiau gerai organizuotai siekė teisingumo atstatymo senatvės amžiaus pakeitimo klausimu. Ir štai, jau 2024 m. jos pasiekė kompensacijų. Bylinėtis teismuose teko 5 metus, teismai JK moterims priteisė milžiniškas kompensacijas. JK Vyriausybė, pasvėrusi, kokios yra realios finansinės galimybės 2024 m., jau pradėjo mokėti britėms senatvės pensininkėms kompensacijas iki 3 tūkst. svarų, nors turėjo mokėti vidutiniškai po 10 tūkst. svarų, ne mažiau.

Kelias iki kompensacijų išsireikalavimo JK buvo ilgas, tačiau viskas buvo atliekama teisėtai, vyko teismų procesai, moterys buvo organizuotos, pavienių išsišokimų nebuvo. Vos prieš ketverius-penkerius metus JK spauda mirgėjo nuo tokių antraščių: „Toriai pavogė mano valstybinę pensiją, kai buvau 60-ies, dabar noriu atgauti savo pinigus“; „Mus apvogė: kaip moterys, gavusios smūgį dėl išėjimo į senatvės pensiją amžiaus prailginimo, ketina balsuoti“ ir pan.

 

KAS IŠ TO?

 

Žinia, JK moterys kompensacijas jau gauna nuo šių metų kovo mėnesio.

Žinia, jog ir Lietuvos moterys nebūtų prieš gauti kad ir trijų tūkstančių eurų kompensacijas dėl to, kad joms tenka dirbti iki 64-65 m. amžiaus vietoje to, kad išeitų į senatvės pensiją 55-ies.

Žinia, jog ne vien moterys yra nukentėjusios dėl senatvės pensijos amžiaus prailginimo, nukentėjo ir vyrai. Jie taip pat būtų nieko prieš gauti vieną ar kitą papildomą eurą iš valdžios, ypač, kad artėja rinkimai.

Žinia, jog esamu metu šio itin svarbaus nemažai visuomenės daliai klausimo į jokias darbotvarkes niekas neįtraukė, politikai apie tai tyli, ta vyresniųjų moterų kompensavimo tema nepaminėta nė vienoje rinkiminėje programoje nė vienos partijos, pretenduojančios į savo narių patekimą į LR Seimą ir vėliau galimai ir į LR Vyriausybę bei atitinkamai ir į kitas pageidautinas viešojo valdymo vietas. Senatvės pensininkai šiomis dienomis girdi viešus pranešimus, jog galimai ženkliai didės minimali alga Lietuvoje nuo 2025-ųjų, tačiau kol kas nėra jokių galutinai suformuluotų pranešimų, jog didins ir pensijas. Vien tik pranešama, jog brangs elektra ir dujos, būsto šildymas, paslaugos, pigesnio maisto ir vaistų nebebus niekada, o Ukrainai valdžia jau atidavė virš milijardo eurų iš Lietuvos Respublikos biudžeto nė neatsiklaususi mokesčių mokėtojų ir visuomenės apskritai, ar ji tam pritaria, ir per visus įmanomus kanalus kviečia dar ir tuos pačius senatvės pensininkus aukoti, duoti, remti iš savo asmeninių pinigų. Tokioje aplinkoje senatvės pensininkai siekia neišsišokti ir su naivia viltimi lūkuriuoja, kad ateis nauja "geroji" valdžia po rinkimų ir jų pensijos ims augti kaip ant mielių, kaip jie buvo pratę, po 9-10 ar net daugiau procentų kasmet. Todėl telieka užjausti tuos, kurie privalės pranešti realius faktus apie būsimų pensijų dydį ir nudžiuginti vien tik šalpos pensijų gavėjus, jog jie, iš viso daugelis nedirbę nei dienos, nei valandos ir nemokėję jokių mokesčių, kas mėnesį gaus tokio dydžio pensijas kaip ir jų kaimynė su 40 m. darbo stažu ir tiek nuo sunkaus darbo suniokota sveikata, jog nebepajėgs nei pasidžiaugti tais keliais šimtais eurų, gaunamais kas mėnesį.

Žinia, Lietuvos vyresnio amžiaus asmenys, teisininkai, be kurių pagalbos bylinėjimamsis nepavyktų, vargu ar imsis organizuotų teisėtų veiksmų kaip JK moterys nuo 2019 m.

Mes, leidinys „Padėkime sau‘19“, taip pat neagituojame burtis ir imtis kokių priešrinkiminių vajų ar veiksmų, nors metas būtų itin palankus, o precedentas JK jau sukurtas ir teliktų visą patirtį šiuo klausimu perkelti į Lietuvą, nebereikėtų bylinėtis teismuose 5 metus, nes tai jau padarė britės.

Mes, leidinys „Padėkime sau‘19“, informuojame, jog yra tokia galimybė.

Mes, leidinys „Padėkime sau‘19“, taip pat pranešame, jog JK moterys į pagrindinių kaltinimų JK valdymo sektoriui sąrašą iškėlė netikslios ir per menkai suprantamos viešosios informacijos apie pensijų reformą ir senatvės pensijos amžiaus prailginimo klausimą. Daugelis bričių apskritai tos informacijos neturėjo, o vien tik buvo pastatytos prieš jau įvykusį faktą, jog jų senatvės pensijos bus pradėtos mokėti žymiai vėliau nei joms buvo pažadėta ir įstatymiškai įtvirtinta anksčiau. Be to, ši informacijas apie JK moterų gaunamas kompensacijas gali būti reikšminga ir išeivėms iš Lietuvos, kurios jau sulaukė garbingo amžiaus ir senatvės pensijas gauna iš JK valstybės, bei jų vaikams, artimiesiems.

Iš viso to, kas pasakyta ir pranešta aukščiau, belieka apgailestauti, kad nepakankamai didelis kiekis Lietuvos Respublikos piliečių-moterų laiku neįsigudrino tapti JK ar kitos patikimos socialiniais klausimais valstybės senatvės pensijų ir kompensacijų gavėjomis ir apmąstyti, kuo prie jų nepatenkinamos padėties prisidėjo Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios ir įstatimdavystės atstovai-politikai. Svarbu ir priminti, jog turime vos vienintelę sritį, kurioje mūsų valstybės nevaržo griežti ribojimai ir negalioja reikalavimas paraidžiui įgyvendinti ES reglamentus bei adaptuoti direktyvas, dekretus. Ta vienintelė beveik visiško savarankiškumo sritis yra būtent socialinė apsauga ir darbo rinkos reguliavimas, o tas reiškia --- ir visų rūšių pensijų dydžiai, ir kiti "Sodros", Užimtumo tarnybos, Negalios reformos klausimai bei vaikų aprūpinimas, išmokos šeimoms, laikinai susirgusiems, šildymo ir kitų rūšių kompensacijos bei parama. Todėl visada pravartu neužmiršti, jog už didesnį ar mažesnį gerbūvį, jūsų gaunamas paslaugas daugybėje socialinės sferos sektorių turite būti dėkingi vien socialinės apsaugos ir darbo sričių politikams, valdininkams ir iš biudžeto išlaikomiems įvairiems susijusiems specialistams, įskaitytinai kelis socialinių tyrimų ir mokslo institutus, būrius sociologų ir ekspertų. 

Lietuvoje prieš šių metų spalio mėnesį vyksiančius rinkimus į LR Seimą, lygiai kaip 2019-ųjų  metų JK rinkimų metu tos valstybės asmenys kad darė, galima klausti: kaip moterys, gavusios smūgį dėl išėjimo į senatvės pensiją amžiaus prailginimo, ketina balsuoti? Bet ar verta, lieka nuspręsti individualiai.

 

O KAS TOLIAU?

 

Visi nori gyventi ramiai ir sočiai. Deja, tokie laikai baigėsi.

Šioje vietoje neraginame eiti prieš valdžią ar ką panašaus.

Paprasčiausiai. Suteikiame teisę žinoti.

O ar suvoksite viso to esmę --- tik Jūsų individuali problema.

Patarimų šiais klausimais nedaliname, agitacijų neeskaluojame taip pat.

Tikėti, jog esama valdžia pajudins bent pirštą ištaisydama nors minimaliai šitokią tragišką padėtį, būtų kvaila. Tikėti, kad naujoji valdžia bus kažkuo geresnė, būtų primityvu.

O gaištantys banginiai, kaip žinia, neišlieka pagrindu niekam, kas būtų verta palaikymo apskritai.

Parengta pagal:

Ekonominės raidos scenarijus 2024–2027 metams. 2024 m. rugsėjis. <https://finmin.lrv.lt/lt/aktualus-valstybes-finansu-duomenys/ekonomines-raidos-scenarijus/>, žr. 2024-09-12.

Finansų ministrė: kitais metais pensijos turėtų augti ne mažiau kaip 10 procentų. Eglė Samoškaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt 2024.09.11 21:16 <https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2358139/finansu-ministre-kitais-metais-pensijos-turetu-augti-ne-maziau-kaip-10-procentu>, žr. 2024-09-12.

Many thousands of women owed compensation (...), 2024-03-25, <https://www.disabilityrightsuk.org/news/many-thousands-women-owed-compensation-following-dwp-failure-communicate-changes-state-pension>, žr. 2024-08-29.

Paaiškėjo, kiek pensijas ir išmokas didins 2025 metais: gyventojams pridės daugiau pinigų 2024-09-11 11:31 / šaltinis: TV3 / aut. Martynas Žilionis. <https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/paaiskejo-kiek-pensijas-ir-ismokas-didins-2025-metais-gyventojams-prides-daugiau-pinigu-n1363538>, žr. 2024-09-12.

The Tories stole my state pension when I was 60, now I want it back. 2019-11-23. <https://www.theguardian.com/money/2019/nov/23/station-pension-age-women-labour-compensation>, žr. 2024-08-29.

'We've been robbed': how women hit by rise in pension age intend to vote. 2019-12-02. <https://www.theguardian.com/politics/2019/dec/02/weve-been-robbed-women-pension-age-vote>, žr. 2024-08-29.

Women hit by state pension age rise push for £10,000 compensation, by Shanaz Musafer. BBC News. 2024-03-21. <https://www.bbc.com/news/business-68622764>, žr. 2024-08-29.

ANONSAS

Iki 2024 metų pabaigos vykdome mažiau galimybių turintiesiems asmenims skirtą projektą “Žvilgėk”.

Kai kuriuos rezultatus dar rugsėjį rasite čia:

<https://www.leidinyssau.lt/idomu/>

 

APIE PROJEKTĄ „ŽVILGĖK“

Savo visuomenės informavimo priemones pritaikėme asmenims su negalia dar 2022 m. Nuo 2018 m. į kūrėjų, autorių tarpą įtraukėme asmenis su negalia ir mažiau galimybių turinčiuosius. Visuomenės informavimo ir nepriklausomos, objektyvios, demokratiškos žiniasklaidos tradicijas puoselėjame neatsižvelgdami į gana menko lygio visuomenės išprusimą šioje srityje. Darbus vykdėme ir vykdome neatlygintinai.

Projektas „ŽVILGĖK“ skirtas tolimesniam mažiau galimybių turinčiųjų asmenų ir asmenų su negalia įsitraukimui į visuomeninį gyvenimą, jų aprūpinimui būtiniausia informacija.

Dirbančiųjų neįgaliųjų ir žmonių sulaukusiųjų senatvės pensijos, bet dirbančiųjų Lietuvoje (LR) yra virš 100 000, iš jų darbingo amžiaus asmenų su negalia, kurie vis dar išsilaiko darbo rinkoje, yra 20/40 000 tūkst. Į probleminę grupę patenka ir 18-45 metų amžiaus asmenys, į aukšto konkurencingumo ir neapibrėžtų sąlygų rinką mėginantieji įeiti, bet neretai jie būna iš viso nedarbingi ne tik dėl reikiamų įgūdžių, minimalios patirties, kvalifikacijų neturėjimo. Savišvieta šioje aplinkoje ir visuomenės informavimo priemonių teikiamos galimybės yra išeitis. Žinios iš tiesų yra deficitas, kai bet ką galima gauti internetu. Didesnę vertę įgauna asmenys nors ką sugebantys, turintieji įgūdžių, patirties tokiose srityse kaip maisto gamyba, išgyvenimas ekstremaliomis sąlygomis, pirmosios pagalbos suteikimas, higienos pradmenų išmanymas, o ne atsinešę aukštojo mokslo baigimo diplomus, kurie neretai jokios vertės nė neturi. Kas beveik visada reiškia, kad kol asmuo pabuvo studentu mažiausiai 6 metus ir net tuo atveju, kad neužmiršo ką studijavo, darbo rinkoje privalo pradėti nuo nulio, jo žinios, suteikti praktiniai įgūdžiai jau paseno.

PRIEMONĖS IR PROJEKTO IŠSKIRTINUMAS

Suteikiama laisva prieiga skaitytojams. Informacija platinama neatlygintinai, labdaringai. Tobuliname savo leidinį, kuriam jau 6 metai nuo jo įsteigimo, kaip šviečiamojo pobūdžio visuomenės informavimo priemonę, skirtą pirmiausia mažiau galimybių turintiesiems asmenims ir žmonėms su specialiaisiais poreikiais.

TIKSLAI

  1. Pateikti patikimą, kokybišką ir vertę kuriančią informaciją asmenų grupėms iš mažiau galimybių turinčiųjų tarpo bei asmenims su negalia, kad stiprėtų jų sveikata, augtų savivertė.
  2. Stiprinti įtraukiąją žurnalistiką.
  3. Didinant gebėjimą savarankiškai analizuoti gaunamą informaciją ir užsiimti savišvieta, ugdyti savarankiškumą.
  4. Užtikrinti visuomenės pažangą per informuotumo didinimą, žingeidumo skatinimą.
  5. Plėtoti socialinį dialogą su pažeidžiamiausiomis visuomenės grupėmis.

UŽDAVINIAI

  1. Skatinti pažeidžiamiausių visuomenės grupių atstovų savišvietą robotizacijos ir skaitmenizacijos aplinkoje per paprastus ir kasdienius dalykus.
  2. Populiarinti bazinių patikimų žinių svarbą ir savarankišką mokymąsi visą gyvenimą.
  3. Skatinti toleranciją ir pažeidžiamiausių visuomenės grupių socialinę integraciją, įtrauktį į viešąją komunikaciją.
  4. Didinti visuomenės supratimo lygį, jog mažiau galimybių turintieji asmenys iš tiesų yra sukuriantys didžiausią dalį inovacijų, išradimų, kas nulemia esminę pridedamąją vertę apskritai.
  5. Stiprinti skirtingų komunikacijos sklaidos kanalų, priemonių harmonizavimą ir visuomenės informavimo priemonių derinimą atsižvelgiant į specialiųjų poreikių asmenų poreikius, lūkesčius ir realias galimybes ugdyti jų savivertę per savarankiškumo ir nepriklausomybės nuo kitų skatinimą.

 

Iliustracija aukščiau: 10 metų vaiko laisvalaikio kūrinys "Atkaklusis vabzdys"

PENKTADIENIS, 13-OJI DIENA –

ATSARGUMAS NIEKADA NEKENKIA

  13-oji mėnesio diena, penktadienis, šiemet yra rugsėjį ir gruodį

2024-09-12 / 13

 

Prietarai lydi mus visus, tačiau skirtingose kultūrose, vietovėse, bendruomenėse, šeimose ir net pavienių asmenų atvejais jie yra skirtingi. Puikus pavyzdys yra sportininkų ar jūreivių prietarai, kurie išties verti atskiro nagrinėjimo.

Šiuokart pasirinktoji tema yra labiausiai paplitę prietarai. Jų yra ne tiek jau ir mažai: su juoda kate siejamos nelaimės, su raganos įvaizdžiu siejama juodbruva išdžiūvusi moteris, negeru ženklu laikomas staigus grįžimas namo ką nors pamiršus ar sudužęs veidrodis, nukritusios plaukų šukos, sutikta moteris su tuščiais kibirais. Iš labiausiai paplitusių prietarų yra bloga diena laikoma 13-oji mėnesio diena, kada ji sutampa su penktadieniu.

Yra žinoma, kad lygiai kaip ir patarlės, priežodžiai, pasakėčios, pasakos, anekdotai ir kiti folkloro žanro pavyzdžiai visose kultūrose ir tautose kuriami su konkrečiu tikslu: auklėti augančiąją kartą subtiliai, perduoti jiems ilgaamžę patirtį. Išmintingi vyresni žmonės visada stebėdavo savo šeimos, bendruomenės žmones ir iš paprasčiausių jų elgsenos atvejų suprasdavo, ko iš jų galima tikėtis ateityje, iš anksto atrinkdavo, kuris galės tapti bendruomenės vadovu, seniūnu ar kunigu, o kuriam geriau perduoti sunkaus kasdieninio triūso patirtį ir išmokyti užsidirbti duoną kasdieninę liejant prakaitą.

O penktadienio, 13-osios mėnesio dienos, negalima ignoruoti vien dėl to, jog kai kurie žmonės neretai tą dieną būna baugštesni, didėja avarijų tikimybė, įvairių klaidų daugėja.

Būtent ši diena apipinta gausybe mitų, prietarų, istorinių faktų. Pažymėtina, jog istorijoje yra buvę atvejų, kada naudodamiesi žmonių prietaringumu, baimėmis, išradingi sukčiai įvykdydavo savo nusikaltimus būtent tą dieną. Todėl sąsajų su blogiu tik didėjo.

Išsamiai ši įdomi tema buvo gvildenta CNN, todėl skaitytojams pateikiame kai kuriuos įdomius dalykus, aprašytus užsienyje kitos, ankstesnės 13-oios dienos penktadienį proga. Praėjusiais metais tokia diena buvo spalį. Taigi, kadangi tą dieną galimai jūsų neištiko jokia katastrofa ar nemalonumai, galite drąsiai ir šių metų rugsėjo 13-ąją neužsislėpti savo namų kamputyje, o gyventi lygiai kaip ir bet kurią kitą dieną, tačiau kiek labiau būti dėmesingiems kelyje iki darbovietės, vengti bereikalingo pervargimo, emocinio krūvio ir panašiai.

Rimta yra tai, jog su skaičiaus 13 baime yra susijusios ir sveikatos sutrikimus apibūdinančios diagnozės: paraskevidekatriafobija, kuri yra triskaidekafobijos forma.

Pagal Grigališkąjį kalendorių 13-oji diena pasitaiko penktadienį kiek dažniau nei kitą savaitės dieną. Prietaras, jog penktadienis, 13-oji mėnesio diena, yra blogis, nėra visuotinis tose valstybėse, kuriose laikas skaičiuojamas pagal Grigališkąjį kalendorių.

Graikijoje ir ispanakalbėse valstybėse bloga diena laikomi antradieniai, 13-oji mėnesio diena, o Italijoje su baime pasitinkami penktadieniai, kada jie sutampa su 17-ąja mėnesio diena.

Bloga diena tapo sinonimu su penktadieniu, 13-ąja, nuo tada, kai 1307 metų spalio 13-ąją šimtai tamplierių riterių buvo suimti ir vėliau jiems įvykdyta egzekucija. Dano Browno „The Da Vinci Code“ išpopuliarino teoriją, jog būtent šis įvykis tapo prietaro apie penktadienį, 13-ąją dieną, pagrindu.

Tačiau yra ir dar senesnių šio prietaro ištakų.

 

PRIETARAS APIE PENKTADIENĮ, 13-ĄJĄ MĖNESIO DIENĄ: IŠTAKOS

 

Kaip ir daugelio prietarų, šio prietaro dėl 13-osios mėnesio dienos, sutampančios su penktadieniu, atsiradimo pradžią sunku nustatyti. Viena iš šio prietaro atsiradimo vietų yra Skandinavija, iš kur, manoma, prietaras mitų pavidalu sklido visoje Europoje ir tapo gerai žinomu Viduržemio jūros regione nuo Krikščionybės eros pradžios.

Šį prietarą labai sustiprino Paskutiniosios vakarienės ir Jėzų Kristų išdavusiojo Judo Iskarijoto biblinis pasakojimas, nes nepageidaujamas svečias, atvykęs 13-uoju, kai jau buvo susirinkę 12 vakarieniaujančiųjų, būtent ir buvo su blogiu siejamas Judas.

Biblijoje nelaimingo penktadienio samprata atsirado ir aprašoma nuo dar senesnių laikų nei Kristaus nukryžiavimas. Adomas ir Ieva uždraustojo vaisiaus paragavo penktadienį, Kainas užmušė brolį Abelį taip pat penktadienį, lygiai kaip penktadienį Saliamono tvirtovė buvo nuversta ir Nojaus arka išplaukė Didžiojo potvynio metu.

Tačiau tik XIX amžiuje penktadienis, 13-oji diena, tapo nelaimės sinonimu: kaip Steve'as Roudas paaiškina „Pingvinų vadove apie Didžiosios Britanijos ir Airijos prietarus“, penktadienio ir skaičiaus 13 derinys yra Viktorijos laikų išradimas. 1907 m. išleistas populiarus Thomo W. Lawsono romanas „Penktadienis, tryliktasis“ sužavėjo vaizduotę pasakojimu apie nesąžiningą brokerį, kuris pasinaudojo prietarais apie tą datą ir tyčia sugriovė akcijų rinką.

Greitai įžengus į 20 amžiaus devintąjį dešimtmetį, prietaro žinomumą užtikrino ledo ritulio kaukės žudikas, vardu Jasonas Voorheesas filmų franšizėje „Penktadienis 13-oji“. Tada pasirodė 2003 m. Dano Browno romanas „Da Vinčio kodas“, kuris padėjo išpopuliarinti neteisingą teiginį, kad prietarai kilo dėl šimtų tamplierių riterių suėmimų 1307 m. spalio 13 d., penktadienį.

 

ALTERNATYVI ISTORIJA

 

Turint galvoje daugybę bauginančių žinių, jums būtų atleista, jei manote, kad penktadienis, 13-oji diena, iš tiesų yra grėsminga. Tačiau pasigilinus taip pat rasime įrodymų, kad ir penktadienis, ir skaičius 13 jau seniai buvo laikomi sėkmės pranašu. Pavyzdžiui, pagonybės laikais buvo manoma, kad penktadienis turi unikalų ryšį su dieviškuoju moteriškumu. Pirmąją užuominą iš tikrųjų galima rasti savaitės dienos pavadinime Friday, kuris yra kilęs iš senosios anglų kalbos ir reiškia „Friggos diena“. Tiek Asgardo karalienė, tiek galinga dangaus deivė skandinavų mitologijoje Frigg (taip pat žinoma kaip Frigga) buvo siejama su meile, santuoka ir motinyste.

Frigga suteikė apsaugą namams ir šeimoms, palaikė socialinę tvarką ir galėjo nulemti likimą kaip debesis. Ji taip pat turėjo pranašystės meną ir galėjo suteikti arba pašalinti vaisingumą. Kita vertus, Freyja, meilės, vaisingumo ir karo deivė, su kuria Frigga dažnai buvo painiojama, buvo apdovanota galia atlikti magiją, nuspėti ateitį ir nustatyti, kas žus mūšiuose, ir buvo sakoma, kad ji važiuoja vežimu, tempiamu dviejų juodų kačių. Šios deivės buvo plačiai garbinamos visoje Europoje ir dėl šių asociacijų penktadienį skandinavai ir teutonai laikė laiminga santuokos diena.

Tuo tarpu skaičius 13 ikikrikščioniškose ir deives garbinančiose kultūrose ilgą laiką buvo laikomas nuostabiu skaičiumi dėl jo ryšio su mėnulio ir mėnesinių ciklų skaičiumi per kalendorinius metus. Pagonybės laikais vaisingumas buvo vertinamas, o meno kūriniai dažnai siejami būdavo su menstruacijomis, vaisingumu ir mėnulio fazėmis. Paimkite ir pažvelkite į Louselio Venerą – maždaug 25 000 metų senumo kalkakmenio raižinį, kuriame vaizduojama geidulinga moteriška figūra, slepianti nėščios pilvą. Ji rankoje laiko pusmėnulio formos ragą su 13 įpjovų. Daugelis mokslininkų mano, kad figūrėlė galėjo pavaizduoti vaisingumo deivę per ritualą ar ceremoniją, o 13 eilučių paprastai skaitomos kaip nuoroda į mėnulio ar menstruacinį ciklą, kurie abu simbolizuoja moterišką galią.

 

SAMPRATOS PAKEITIMAS

 

Viduramžiais krikščionybei įgavus pagreitį, pagonybė prieštaravo naujajam patriarchaliniam tikėjimui. Jos vadovai ne tik nepritarė daugelio dievų ir deivių garbinimui, bet ir penktadienio, skaičiaus 13, šventimas ir meilės, sekso, vaisingumo, magijos ir malonumų deivės buvo laikomos nešventomis. Priversti žmones jų atsisakyti buvo tikras iššūkis. Krikščionių valdžia atkakliai tęsė savo kampaniją ir dievybes, ir jas garbinančias moteris pavadino raganomis.

„Kai norvegų ir germanų gentys atsivertė į krikščionybę, Frigga buvo iš gėdos ištremta į kalno viršūnę ir pavadinta ragana“, – rašo Panati. „Buvo tikima, kad kiekvieną penktadienį piktoji deivė sušaukdavo susitikimą su vienuolika kitų raganų ir velniu – trylikos žmonių – ir planavo blogus likimo posūkius ateinančiai savaitei. Šis vaizdinys vis dar persekioja vakarietišką vaizduotę. Tačiau pasakojimas apie šią nelaimingą datą ir su ja susijusias moteriškas dievybes netrukus gali būti perrašytas.

Gali būti, kad prietaro naikinimas jau pradėtas: paimkite Taylor Swift, kuri 13 laiko savo laimingu skaičiumi ir savo karjeros pradžioje dažnai koncertuodavo su numeriu 13, užrašytu ant rankos.

„Gimiau 13 dieną. Penktadienį, 13 d., man suėjo 13 metų. Mano pirmasis albumas tapo auksiniu per 13 savaičių. Mano pirmoji daina Nr. 1 turėjo 13 sekundžių įvadą“, – 2009 m. ji pasakojo MTV. „Kiekvieną kartą, kai laimėdavau apdovanojimą, sėdėdavau 13-oje eilėje, 13-oje sekcijoje arba eilėje. M, tai yra 13 raidė. Iš esmės, kai mano gyvenime nors kažkas atsiranda susiję su 13, tai yra geras dalykas.

Turint daugiau tokių patarimų, liudijimų, sėkmė, o ne baimė, gali tapti penktadienio, 13 dienos, sinonimu.

Parengta pagal:

Why is Friday the 13th unlucky? The cultural origins of an enduring superstition. Christobel Hastings, CNN. Fri October 13, 2023. <https://www.cnn.com/style/article/why-friday-13-unlucky-explained/index.html>, žr. 2024-09-12.

 

Pensijos Lietuvoje galimai didės dešimtadaliu

2024-09-12

 

Nuo 2025 m. sausio 1 d. įvairių rūšių pensijos Lietuvoje galimai didės apie 10 procentų.

LR finansų ministerija 2024-09-11 pristatė Ekonominės raidos scenarijų 2024–2027 metams. Šis dokumentas atnaujintas po ankstesniosios jo versijos 2024 m. kovo mėnesį atsižvelgiant į tai, kokie gauti rezultatai įvertinus Nacionalinių sąskaitų pirmojo 2024 m. pusmečio ir kitus statistinius duomenis, paskelbtus iki 2024 m. rugsėjo 2 d. Kadangi biudžetas 2025-iesiems metams dar nėra parengtas galutinai, Ekonominės raidos scenarijus dar bus atnaujinamas. Atitinkamai prognozės dėl pensijų dydžio dar gali kisti.

Žinios apie pensijas yra labai svarbios net 620 tūkstančių Lietuvos asmenų, gaunančiųjų įvairių rūšių pensijas.

2024-aisiais vidutinė pensija Lietuvoje siekia 596 eurus, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 2161 euras. Pirminės prognozės yra tokios, jog po indeksavimo pensijos didės 10,63 proc. Vienišojo asmens išmoka bus taip pat didesnė, ji sieks 42,29 EUR. Tikėtina, pensijos ūgtelės vidutiniškai apie 60 eurų, jei vertinamas vidutinis pensijos dydis esamu metu.

Kiek konkrečiai didės pensijos nuo kitų metų, bus žinoma tik po 2025-ųjų metų biudžeto patvirtinimo. Taip pat užsimenama apie netikėtumų galimybes ir poreikį, kad „Sodros“ šių metų biudžetas būtų sėkmingas. Esamas „Sodros“ sukauptas rezervas viršija 2 milijardus eurų.

Šaltiniai:

Ekonominės raidos scenarijus 2024–2027 metams. 2024 m. rugsėjis. <https://finmin.lrv.lt/lt/aktualus-valstybes-finansu-duomenys/ekonomines-raidos-scenarijus/>, žr. 2024-09-12.

Finansų ministrė: kitais metais pensijos turėtų augti ne mažiau kaip 10 procentų. Eglė Samoškaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt 2024.09.11 21:16 <https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2358139/finansu-ministre-kitais-metais-pensijos-turetu-augti-ne-maziau-kaip-10-procentu>, žr. 2024-09-12.

Paaiškėjo, kiek pensijas ir išmokas didins 2025 metais: gyventojams pridės daugiau pinigų 2024-09-11 11:31 / šaltinis: TV3 / aut. Martynas Žilionis. <https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/paaiskejo-kiek-pensijas-ir-ismokas-didins-2025-metais-gyventojams-prides-daugiau-pinigu-n1363538>, žr. 2024-09-12.

Norite kurti verslą?

Užimtumo tarnyba skelbs paraiškų atrankos konkursą

 2024-09-05

 

Parengta pagal Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

2024-09-05 pranešimą spaudai

Šių metų rugsėjo 16 d. Užimtumo tarnyba savo svetainėje www.uzt.lt paskelbs informaciją apie naują paraiškų atranką, skirtą norintiesiems pradėti verslą. 30 dienų nuo 2024-09-16 bus galima teikti paraiškas.

Užimtumo tarnyba paraiškų teikimo etapą vykdys nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. Pasibaigus šiam etapui, pateikti dokumentai bus nagrinėjami 45 darbo dienas.

Parama verslui kurti finansuojama iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšų ir skirta norintiems siekti skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslų, skatinti žiedinės ekonomikos plėtrą. Tam kasmet numatomi prioritetai.

Norintys pasinaudoti tokia parama pirmiausia turi užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Neįvykdžiusių šio reikalavimo asmenų paraiškos atmetamos. Paraiškos turi būti pateiktos per administracinių ir viešųjų paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“.

Parama gali pasinaudoti tiek dirbantieji, tiek darbo ieškantys žmonės, jau turintys darbinės patirties. Anksčiau plėtoję ir užsiėmę savarankiška veikla žmonės pretenduos į paramą tik tada, jei planuoja keisti verslo kryptį. Jei paraiška bus patvirtinta, užimti klientai turės nutraukti darbo sutartis ar vykdomą veiklą – iki sutarties dėl finansavimo pasirašymo dienos.

Parama skiriama tik naujai veiklai vykdyti, naujoms darbo priemonėms įsigyti ir naujoms darbo vietoms kurti. Subsidijos neskiriamos darbo vietoms, skirtoms laikiniems ar sezoniniams darbams atlikti. Perkamos prekės turi būti tiesiogiai susijusios su būsimos veiklos funkcijomis.

Kartu su paraiška privaloma pateikti „Inovacijų agentūros“ baigtų „Verslo e.gido“ kursų pažymėjimą. Dokumentai apie patirtį, išsilavinimą Lietuvoje ar užsienyje padidina galimybę gauti paramą.

Paramos gavėjai įsteigtas darbo vietas turės išlaikyti 36 mėnesius nuo jų įsteigimo dienos. Už paramą įsigytą turtą jie privalės apdrausti, o mokamas darbo užmokestis turės būti ne mažesnis nei buvo nurodyta paraiškoje.

 

 

Rugsėjo 1-ąją pasitinkame su armija darbo rinkoje neaktyvių jaunuolių

NAUJA TENDENCIJA:

Neradę svajonių darbo jauni žmonės Lietuvoje apskritai nedirba

2024-08-31

 

Rugsėjo 1-ąją Lietuva pasitinka su armija darbo rinkoje neaktyvių jaunuolių, dalis jų neturi jokių savo karjeros ir perspektyvos vizijų, arti 10 tūkstančių jaunuolių iki 24 metų amžiaus per 2024 metų sausio-liepos mėnesius gavo iš Lietuvos biudžeto lėšų jiems paskirtas nedarbo socialinio draudimo išmokas, jų tarpe yra ir jaunuoliai su aukštuoju išsilavinimu. Iš jaunų asmenų grupės iki 30 metų amžiaus mokesčius moka ir yra užimti darbo rinkoje tik 18 iš 100, arba 1,8 iš 10.

Pagal Užimtumo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – UT) 2024 m. rugpjūčio 30 d. pranešimą spaudai “Nauji jaunimo nedarbo atspalviai: Užimtumo tarnyba fiksuoja pasikeitusią elgseną”, neradę svajonių darbo jauni žmonės Lietuvoje apskritai nedirba ir tai yra tam tikras elgsenos darbo rinkoje pokytis, būdingas asmenims iki 24 metų amžiaus. Šios amžiaus grupės asmenims, jų elgsenai ir padėčiai Lietuvos darbo rinkoje apibūdinti UT pateikia ir tokius statistine analize grįstus faktus:

  • 6 iš 10 darbo neturinčiųjų jaunų asmenų iki 24 metų amžiaus neturi jokio profesinio pasirengimo;
  • 9,95 tūkstančiai jaunuolių per šių metų sausio-liepos mėnesius gavo iš Lietuvos biudžeto lėšų jiems paskirtas nedarbo socialinio draudimo išmokas;
  • auga gretos darbo neturinčiųjų asmenų su aukštuoju išsilavinimu: Lietuvoje esamu metu yra 2,3 tūkst. aukštųjų mokyklų absolventų iki 24 metų amžiaus, neturinčiųjų jokio darbo;
  • gera žinia yra ta, jog 2024 metais dukart daugiau nei prieš metus jaunimo iki 24 metų pradėjo dalyvauti paramos mokymuisi priemonėse.

Kaip praneša UT, diplomuotų absolventų ir mokyklas birželį baigusio jaunimo srautas kiekvieną vidurvasarį būna didesnis nei įprastai. Ši liepa – ne išimtis: į Užimtumo tarnybą per mėnesį kreipėsi 5,1 tūkst. jaunuolių iki 24 metų. Tai – didžiausias jaunų klientų skaičius nuo 2023 metų spalio. Absolventų ir abiturientų srautas didėjo gavus atestatus ar diplomus: iš universitetų ir kolegijų kreipėsi 2,1 tūkst., o baigę bendrojo lavinimo mokyklas registravosi 197 jaunuoliai.

Rugpjūčio pradžioje iš viso darbo ieškojo 17 tūkst. jaunimo – dešimtadaliu daugiau (1,4 tūkst.) nei pernai tuo pačiu metu. Tarp jų – 1,9 tūkst. (11,3 proc.) studentų.

„Studijas ir bendrojo lavinimo mokyklas baigusieji vasarą gausiau papildo klientų gretas, – teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė. – Absolventai, nespėję įsidarbinti studijų metu arba norintys ilgiau pailsėti, pakeliauti, dar kiti mąstantys toliau tęsti studijas, neskuba šiltuoju sezonu ieškotis darbo ir priimti darbo pasiūlymų, nors šią vasarą padidėjusi samda kur kas palankesnė darbo ieškantiems žmonėms. Visgi daugiausiai iššūkių kelia profesinio parengimo neturintys jaunuoliai, kurie sudaro daugumą – net 63 procentus“.

Užimtumo tarnyboje registruoti 10,7 tūkst. jaunų asmenų iki 24 metų dėl kompetencijų stokos galėtų dirbti tik žemos kvalifikacijos darbą, nes nėra įgiję jokios profesijos. Su aukštuoju išsilavinimu rugpjūčio pradžioje darbo ieškojo ir 2,3 tūkst. absolventų – tai 12,5 proc. daugiau nei pernai. Profesinį išsilavinimą turinčių jaunuolių skaičius padidėjo 10 proc. iki 4 tūkst.

Pasak G. Sinkevičės, jaunimo struktūra pagal išsilavinimą per metus nedaug pasikeitė  – padidėjęs aukštąjį ar profesinį išsilavinimą įgijusių skaičius augino jų dalį jaunų bedarbių struktūroje, tačiau įprastos proporcijos išliko.

Jaunimo nedarbo skaičius palyginti su 2023 metų statistika šiemet didesnis 35 iš 60 savivaldybių. Labiausiai augo Kalvarijoje (63,5 proc.), Kazlų Rūdoje (56,6 proc.), Pakruojyje (49,3 proc.), Kelmėje (43,5 proc.), Pagėgiuose (36,4 proc.), o sumažėjo Elektrėnuose (32,5 proc.), Varėnoje (32,5 proc.), Visagine (25,7 proc.), Skuode (24 proc.), Palangoje (20,9 proc.). Didžiausia darbo ieškančio jaunimo dalis yra Šiaulių rajone (24,2 proc.), Širvintose (24,2 proc.), Plungėje (10,7 proc.). Jaunimo iki 24 metų vidutinė registruoto nedarbo trukmė per metus pailgėjo beveik dviem savaitėmis.

Kokios priežastys lemia jaunuolių iki 24 metų apsisprendimą nesimokyti ir skatina registraciją Užimtumo tarnyboje?

Direktoriaus pavaduotojos teigimu, su neaktyviu jaunimu intensyviai dirbama jau daugiau nei dešimtmetį, kai po finansinės krizės pasekmių jaunimo registravosi per 32 tūkst.: „Tačiau šiuo metu jaunimo nedarbas įgyja naujų atspalvių – dalis neturi jokių savo karjeros ir perspektyvos vizijų, nemato prasmės dirbti bet kokį darbą, greičiau jį keičia. Neradę svajonių darbo jie apskritai nedirba, kritiškai vertina darbdavius ir siūlomą atlyginimą. Jaunimas dabar paprasčiau sprendžia problemas ir laisviau jaučiasi, be to, tokio amžiaus žmonės dažniausiai neturi finansinių ar šeiminių įsipareigojimų, todėl gali rinktis“.

Visgi kita jaunimo grupė – atsakingi ir siekia užimtumo. Per septynis mėnesius iš 27,4 tūkst. registruotų jaunuolių 33 proc. įsidarbino arba dalyvavo mokymo programose. Vien liepą darbo rinka pasipildė 2,9 tūkst. 16-24 m. amžiaus jaunuolių – beveik trečdaliu (700 arba 30 proc.) daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Šiemet dukart daugiau nei pernai jaunimo iki 24 metų pradėjo dalyvauti paramos mokymuisi priemonėse – 1,2 tūkst. asmenų. Iš jų – 400 asmenų rinkosi profesinį mokymą ir daugiausiai įgis paklausias motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų kvalifikacijas (109), ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo (30), kosmetiko (29), apskaitininko (28).

Daugiau buvo norinčių įgyti ir aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas (295). Iš jų – daugiausiai (24) susidomėjusių audiovizualinės produkcijos kūrybos ir gamybos programa, 22 – programavimu III (pritaikymo sritis - duomenų analitika), 13 – ICA Tarptautinis pinigų plovimo prevencijos sertifikatu pažengusiems (ICA 4 lygis) 13), 12 – e. pardavimais ir rinkodaros analitika, 10 – dirbtiniu intelektu ir WEB dizainu (UX/UI). Taip pat nedirbantis jaunimas rinkosi ir kitas neformaliojo suaugusiųjų švietimo (198), pameistrystės (17), stažuotės (7), kompetencijų įgijimo (2) priemones.

UT vykdoma stebėsena rodo, kad per septynis mėnesius daugiau nei vieną kartą bedarbio statusu buvo registruota 1,8 tūkst. 16-24 m. amžiaus jaunuolių – tai yra,  6,5 proc. šiais metais grįžo į Užimtumo tarnybą per pusę metų. Daugiausiai tokių asmenų buvo didmiesčiuose – Vilniuje (336), Kaune (282) ir Klaipėdoje (109).

Kas trečiam (36,3 proc.) iš 27,4 tūkst. per septynis mėnesius įregistruotų jaunuolių buvo paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. 9,8 tūkst. jaunuolių išmokas gavo ir 2023 m., taigi, 9,95 tūkstančiai jaunuolių per šių metų sausio-liepos mėnesius gavusiųjų iš Lietuvos biudžeto lėšų jiems paskirtas nedarbo socialinio draudimo išmokas jau yra 1,5 procento augimas, ką nesunkiai galima vertinti ir finansine išraiška žinodami esamus tų išmokų dydžius. Tai yra, papildomų ir didesnių finansinių išteklių šiemet per 7 pirmuosius metų mėnesius, palyginti su parėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, prireikė skirti ir išmokėti 150 jaunuolių daugiau.

Ankstesniais UT duomenimis, iš jaunų asmenų grupės iki 30 metų amžiaus Lietuvoje dirba vos 18 proc., tai yra, mokesčius moka ir yra užimti darbo rinkoje tik 18 jaunų asmenų iš 100, o tas reiškia, jog iš 10 jaunuolių nedirba nė 2, o tik 1,8.

  

REKOMENDUOJAMI SKAITINIAI:.
DEMASKUOTA: GALIMAI AUTORINIUS MOKSLO DARBUS, IŠRADIMUS NUSIKALSTAMAI SAVINOSI ALBERTAS EINŠTEINAS, SOLOMONAS SNYDERIS. KAS KITI? AR TOKIŲ GALIMAI APSIVOGUSIŲJŲ YRA IR LIETUVOS PROFESORIŲ, REKTORIŲ, DEKANŲ, AKADEMIKŲ, MOKSLO DAKTARŲ, ĮVAIRIŲ PATARĖJŲ, EKSPERTŲ, JURISDIKCIJOS ATSOVŲ, MINISTRŲ, VICEMINISTRŲ IR POLITIKŲ, PRAKUTUSIŲ VERSLININKŲ BEI YPAČ JŲ VAIKŲ, ANŪKŲ  GRETOSE?

⸎ INTELEKTINĖS PRODUKCIJOS, MOKSLO KŪRINIŲ, IŠRADIMŲ VAGYS IR APGAVIKAI TEISINIU POŽIŪRIU.

Išsamiau skiltyje NAUDINGA, raskite rubriką "KAVONĖS", daugiau yra čia: https://www.leidinyssau.lt/naudinga

 

Iliustracija aukščiau iš creativecommons.org

Pavadinome ją "Švelnus pūkeli, tu žinai, kur lekia Lietuvos senjorių pinigai".

 KIEK SKOLINGA LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖ KIEKVIENAI SAVO PILIETEI-MOTERIAI, KURI VIETOJE 55 METŲ Į SENATVĖS PENSIJĄ IŠEINA 65 METŲ AMŽIAUS?

2024-08-30

Lietuvoje prieš šių metų spalio mėnesį vyksiančius rinkimus į LR Seimą, lygiai kaip 2019-ųjų  metų Jungtinės Karalystės rinkimų metu tos valstybės asmenys kad darė, galima klausti: kaip moterys, gavusios smūgį dėl išėjimo į senatvės pensiją amžiaus prailginimo, ketina balsuoti? Bet ar verta?

LIETUVOS ATVEJIS

Senatvės pensininkės Lietuvoje, kurios esamu metu ar maždaug prieš 2-5 ir mažiau metų išėjo į senatvės pensiją, liko labai nuskriaustos.

Niekas Lietuvoje net nesidomėjo, ar teisėtai buvo prailgintas jų buvimo darbo rinkoje laikas. Juk joms buvo žadėta, jog pensininkėmis taps nuo 55 metų, tačiau įvyko visai kitaip. Joms teko ir tenka dirbti iki 64-65 metų, atitinkamai, kada jos gimusios. Greitu laiku išėjimas į pensiją moterims bus nuo 65 m. amžiaus. Sklando pranešimai puse lūpų, jog išleisti į senatvės pensiją greitu laiku gali tik nuo 70 m. amžiaus, kadangi visuomenė sensta, dirbti nenori beveik niekas, senatvės pensijų nebėra iš ko mokėti, o Lietuvos žmonių vidutinis gyvenimo amžius jau viršijo 77 metus.

Taigi, jau dabar vidutiniškai senatvės pensijos mokamos iš valstybės biudžeto apie 12 metų kiekvienam senatvės pensininkui, tačiau yra ir tokių atvejų, kai asmenys gyvena iki 90 metų ir ilgiau, o jie buvo tapę senatvės pensininkais nuo 55 metų, tai moterų atvejais, joms pensijos mokamos apie 30-40 metų laikotarpiu ir tokių asmenų yra nemažai Lietuvoje. Iš ko mokėti tiems asmenims apie 40 metų, kai būtina dar ir indeksuoti jų pensijas, dauguma jų yra su didele negalia, gavę dalyvumo lygio nustatymo dokumentus, išmokos iš valstybės biudžeto jiems viršija 1000 eurų kas mėnesį net neįskaičius paslaugų, kurias jie gauna nemokamai ar mokamai tik maža dalimi ir kompensuojamųjų vaistų kainos. Šioje vietoje neskaičiuojame svetimų pinigų.

Atvirkščiai. Konstatuojame faktą, jog socialinė politika Lietuvoje patyrė fiasko. “Sodros” sistema braška per visas siūles ir išsilaiko daugiausia iš valstybės imamų paskolų, už kurias visiškai net neaišku, kas atidirbs, kadangi jauni darbingo amžiaus asmenys iki 30 m. amžiaus jau dabar Lietuvoje iš esmės nedirba nieko ir mokesčių nemoka jokių, yra vien viešųjų pinigų ir kitų išteklių naudotojai, iš jų dirba tik 16 iš 100 asmenų, tai yra, dirba ir moka mokesčius vidutiniškai tik kas šeštas / septintas jaunas asmuo, jų yra tik 16 proc., tų, kurie prisideda prie senolių išlaikymo ir visuomenės gerbūvio Lietuvoje. Beje, nėra jokių ženklų, jog tų dirbančiųjų ir mokesčius mokančiųjų daugėtų ateityje. Atvirkščiai, asmenys jau ir iki 40-ies metų amžiaus nėra niekuo užsiėmę realiai, kadangi visų tų influencerių, „menininkų“ ir „kūrėjų“ bei „verslininkų“ nelabai galime laikyti aktyviais ir naudingais tuo požiūriu, kad jie prisideda prie visuomenės bendrųjų interesų materialiai, o galimai jie tėra eikvotojai tų varganų likučių viešųjų išteklių, kurie dar yra likę paėmus gausias valstybės paskolas, mat, ne vienas ir ne du iš jų turi priklausomybių, neturi reguliaraus darbo įgūdžių iš viso, kas visuomenei kainuoja dar daugiau nei senatvės pensininkų išlaikymas ir jų priežiūra.

Tačiau grįžkime prie mažesnės mūsų visuomenės grupės --- moterų, kurioms yra virš 60 metų.

Lietuvoje tai yra tos moterys, kurios dažnu atveju yra aukštos kvalifikacijos, turi sukaupusios daug gyvenimiškos patirties, gavusios itin gerus išsilavinimus be spragų, yra raštingos, neblogai valdo kompiuterius ir kitas technologijas. Jos esamu metu išeina iš darbo rinkos, tampa senatvės pensininkėmis, aktyviai naudojasi galimybe išeiti į išankstinę senatvės pensiją jau nuo 60 m., nes joms tai itin naudinga. O kas ateina į jų vietą? Jų vietoje naujosios vadybininkės ir visos kitos „specialistės“ tėra tokio aukšto nuostolingumo darbo rinkos dalyvės, jog tiesiog tenka pažymėti: visais įmanomais būdais gudraujama, kaip tuos aukštesnės kvalifikacijos, kompetencijos, patirties ir žinių reikalaujančius darbus, užduotis, pavedimus atliktų vis dar guvios jau spėjusios tapti senatvės pensininkėmis bibliotekininkės, pedagogės, apskaitininkės, tarnautojos, medikės ir taip toliau. Tačiau joms net nesumokama už atliktus darbus ar sumokama elgetiška „parama“, pavyzdžiui, numetamas pakvietimas į sveikatinimosi procedūras ar renginį, kurių joms net nereikia, o renginys nedomina. Tų gudrybių, kaip toliau eksploatuoti tas kvalifikuotas vyresnes moteris, yra gausybė. Pavyzdžiui, joms paskiriamos elgetiškos senatvės pensijos už vidutiniškai 40 metų trukmės darbo stažą, kas priverčia jas visais įmanomais būdais ieškoti papildomų pajamų jau ir būnant pensininkėmis ir dirbti pusvelčiui ar net veltui, nes jas elementariai apgaudinėja. Kartais sukuriamos savanorių bei darbo grupės, entuziastingai suburiamos įvairios senjorų organizacijos, klubai, edukacijos, suvaidinama, jog vykdomas įtraukusis projektas ir, neva, rūpinamasi senatvės pensininkais ir taip toliau, ir panašiai, tačiau tuo pat metu tos senjorės už dyką kepa šakočius, mezga, net programuoja ar tapo paveikslus, kurie vėliau perparduodami užsienyje gana pelningai, prižiūri kitus senatvės pensininkus, kai jie pasiligoja, neatlygintinai, nes skatinamos daryti gerus darbus ir atsiranda net sektoms prilygstančios nedidelės bendruomenės, kur generuojami nemaži pelnai, apie kuriuos nė nenutuokia tą pelningumą užtikrinančios vyresnio amžiaus, tačiau dar sveikos, guvios moterys. Yra net grubaus sukčiavimo, apgaudinėjimo ir nusikalstamo aferizmo. Nes naujieji darbo rinkos ir visų įmanomų tarnybų dalyviai išties yra ne tik dažnu atveju beraščiai, jie ir itin silpnos sveikatos. Įdarbintieji visu etatu realiai nepajėgia dirbti nė 0,2 etato apimtimi, daro dažnas grubias klaidas, neretai apsvaigę nuo kvaišalų, darbo ar tarnybos vietoje nepajėgūs dirbti ir atlikti užduočių net minimaliai, jei turi vaikų, ir šie yra našta visuomenei, nes paliegę, lygiai kaip jų mamos ir tėčiai nebepajėgia dirbti, vaikai nebepajėgia nueiti iki savo mokyklos kokiu atstumu ji bebūtų, nebegeba įvykdyti net minimalių mokymo programos užduočių. Taigi, būsimų valstybės išlaikytinių armija didėja geometrinės progresijos greičiu.

Kažkodėl beveik visi apsimeta, jog to "nemato", "nesupranta" ir jog problema neišsprendžiama iš viso. Bet taip nėra. Pakaktų pradžiai daiktus vadinti tikraisiais vardais ir viešai bent nebereklamuoti gerokai fizinio ir protinio nusidėvėjimo požiūriu senstelėjusiųjų asmenų, tapusių tėčiais ir mamomis jau po 35 metų ir vėliau, o informuoti visuomenę, koks nuostoligumo lygis yra dėl šitokių dalykų ir kad nebeįmanoma jau sukurti tokios ekonomikos nei su startuoliais, nei su vienaragiais bei robotukų pagalba, kad ta auganti nebepajėgiųjų dirbti ir mokytis bei atlikti paprasčiausias higienos funkcijas asmenų minia būtų išlaikoma iš viešųjų išteklių. Iniciatyvos, projektai, geri norai šioje srityje jau beprasmiški. Platinant stereotipus, jog, neva, kaip puiku, kai susenęs politikas ar verslininkas, menininkas, profesorius ar medikas su paliegusia narkomane, pripumpuota silikono ir botokso, susilaukia vaiko, nueita išties per toli. 

Būtina paminėti ir tą, jog esamu metu, kada aktyviau vykdomos įvairių partijų rinkimų kampanijos, skelbiamos jų programos, niekur nepaminėta reali padėtis vyresnio amžiaus moterų, kurios negimdė paliegėlių būdamos jau virš 35 m. amžiaus, niekada nebuvo bedarbės, sąžiningai mokėjo mokesčius, nebuvo įklimpusios į korupcijos liūną, nepasipelnė iš sukčiavimo, aferizmo, kyšininkavimo ir t.t. Nereikia užmiršti, jog jos ne tik liko apgautos, nebuvo išleistos į senatvės pensiją nuo 55 metų, kas reiškia, jog 10 metų joms nebuvo mokėtos senatvės pensijos, 10 metų pratęstas jų darbo laikas, joms teko atsisakyti svajonių, kaip tapusios pensininkėmis jos užsiims mėgstamais hobiais, keliaus, rūpinsis savimi turėdamos tam laiko ir gaudamos pensijas, kurios leistų gyventi oriai. Jos vidutiniškai užaugino po 2 vaikus tuo laikotarpiu, kada jokių „vaiko pinigų“ nė nebuvo, tačiau vaikų laisvalaikio užimtumas, būreliai kainavo vidutiniškai po 30-60 EUR / mėn. už vieną būrelį tuo pat metu, kai tų pačių moterų algos perskaičiavus iš litų į eurus vidutiniškai siekė 200-250 EUR / mėn., be to, vaikų avalynė, drabužiai kainavo žymiai daugiau nei suaugusiųjų, lygiai kaip ir tų vaikų mityba. Be to, tos moterys, kurioms esamu metu yra virš 60 metų, dauguma nukaršino savo senus tėvus ir mamas tuo laikotarpiu, kada nebuvo jokių socialinių išmokų, jokių specialiųjų poreikių apmokėjimų ir iš darbovietės neretai tiesiog išmesdavo, jei moteris imdavo papildomų nedarbo dienų norėdama prižiūrėti sergančius tėvus ar apsirgusius savo vaikus. Sąrašas įvairių pažeidimų, neteisybės tų moterų atžvilgiu gali būti labai ilgas, tą supranta kiekvienas.

Taigi, grįžkime prie to fakto, jog moterims, kurioms esamu metu yra virš 60 metų, kurios gavo politikų pranešimus, jog teks dirbti iki 65 m. amžiaus, negauna pensijų už laikotarpį nuo 55 m., kas joms buvo pažadėta, kada jaunystėje jos tapo darbo rinkos dalyvėmis. Buvo sugriauti jų planai, svajonės, net būdamos silpnos sveikatos, kuri neatitinka negalios lygio, jos vis viena privalo dirbti. Žinoma, ne vienas esate matęs vos bepaeinančią vyresnio amžiaus moterį, kuri klibinkščiuoja su supuvusiais sąnariais, pusiau apakusi ir su pūliuojančia rankų oda į savo darbo vietą kas rytas, kur pati viena išplauna daugybę daugiabučių laiptinių, o atėjus algos mokėjimo metui, neretai būna apgaunama ir atidirbusi už 1,5-2 etatus, tegauna 0,5-0,3 etato apimties atlyginimą. Įdomu dar ir tas, jog neretai ta valytoja turi aukštąjį ekonomistės ar pedagogės išsilavinimą, jau būna užauginusi vidutiniškai du ar daugiau vaikų, namuose ji dar prižiūri savo sergančius tėvus, auklėja anūkus ir paruošia pietus, vakarienę niekur nedirbantiems savo maždaug 35-45 metų vaikams ir jų antrosioms pusėms bei grįždama iš darbo parneša bambalį alaus savo prasigėrusiam sutuoktiniui, kuriam taip pat skalbia rūbus, gamina valgį, jį slaugo. Be to, neretai ji dar turi ir vadinamąjį sodą ar kelis arus žemės prie nuosavo namo ir taip pat pati viena nudirba visus „žemės“ darbus bei susirinkusi sodo uogas ir vaisius, daržoves dar juos ir užkonservuoja, sušaldo, aprūpina namiškius valgiu žiemą. Žinia, ji taip pat finansuoja savo anūkų išlaidas studijų metu, nes gauna kad ir apgailėtiną algą, tačiau sugeba ir iš tiek susitaupyti.

Lietuvoje apie šią problemą ir tokio pobūdžio Žmogaus teisių pažeidimo atvejus nėra užsimenama iš viso. Juk tos moterys patyrė ne vien materialinius nuostolius. Jų moralinė žala taip pat didelė: sužlugdytos jų svajonės, planai nuo 55 metų turėti savo mėgstamus užsiėmimus, laisvalaikį, rūpintis savo sveikata, nedirbti, t.t. Beje, ir materialinis nuostolis gana nemažas. Ne mažiau nei 60 000 eurų valstybė skolinga kiekvienai moteriai, kuri vietoje 55 m. į senatvės pensiją išeina 65 m. amžiaus, turi darbo stažą, kt. Tačiau tikroji suma tos valstybės skolos kiekvienai moteriai yra išties žymiai didesnė. Maža to. Ir toliau nachališkiausiu būdu ieškoma būdų, kaip tas moteris dar labiau apmokestinti, eksploatuoti. Todėl nieko stebėtino, jog jos masiškai ir gana tyliai palieka Lietuvą išsiveždamos savo kapitalą, patirtį, žinias, perkeldamos savo verslus, namus ir Lietuvoje gaunamas senatvės pensijas į kitas valstybes, kur joms reiškiama pagarba, rodomas dėmesys ir jos sėkmingai realizuoja savo svajones užsiimti hobiais, turėti orų gyvenimą, neretai jos kitose valstybėse sėkmingai didina savo pajamas, gauna kokybiškas sveikatos priežiūros ir laisvalaikio užimtumo paslaugas, išvengia streso dėl nestabilumo ir joms niekas negrasina, jog „bus karas“ ar „sprogs Astravo atominė jėgainė“ ir pan. Kalbų iš lūpų į lūpas vis daugiau apie tai, kad tavo draugė ar buvusi bendradarbė, kaimynė, giminaitė įsikūrė visam laikui prie Viduržemio jūros ar Užkaukazėje, Norvegijoje, JK, kartais ir Australijoje, N. Zelandijoje, JAV, Šveicarijoje ir t.t.

 

JUNGTINĖS KARALYSTĖS ATVEJIS

 

Jungtinėje Karalystėje (JK) taip pat buvo prailgintas moterų išėjimo į senatvės pensiją amžius.

Skirtumas tas, jog nuo 2019 m. JK moterys kantriai, kvalifikuotai, neagresyviai, tačiau gerai organizuotai siekė teisingumo atstatymo senatvės amžiaus pakeitimo klausimu. Ir štai, jau 2024 m. jos pasiekė kompensacijų. Bylinėtis teismuose teko 5 metus, teismai JK moterims priteisė milžiniškas kompensacijas. JK Vyriausybė, pasvėrusi, kokios yra realios finansinės galimybės 2024 m., jau pradėjo mokėti britėms senatvės pensininkėms kompensacijas iki 3 tūkst. svarų, nors turėjo mokėti vidutiniškai po 10 tūkst. svarų, ne mažiau.

Kelias iki kompensacijų išsireikalavimo JK buvo ilgas, tačiau viskas buvo atliekama teisėtai, vyko teismų procesai, moterys buvo organizuotos, pavienių išsišokimų nebuvo. Vos prieš ketverius-penkerius metus JK spauda mirgėjo nuo tokių antraščių: „Toriai pavogė mano valstybinę pensiją, kai buvau 60-ies, dabar noriu atgauti savo pinigus“; „Mus apvogė: kaip moterys, gavusios smūgį dėl išėjimo į senatvės pensiją amžiaus prailginimo, ketina balsuoti“ ir pan.

 

KAS IŠ TO?

 

Žinia, JK moterys kompensacijas jau gauna nuo šių metų kovo mėnesio.

Žinia, jog ir Lietuvos moterys nebūtų prieš gauti kad ir trijų tūkstančių eurų kompensacijas dėl to, kad joms tenka dirbti iki 64-65 m. amžiaus vietoje to, kad išeitų į senatvės pensiją 55-ies.

Žinia, jog ne vien moterys yra nukentėjusios dėl senatvės pensijos amžiaus prailginimo, nukentėjo ir vyrai. Jie taip pat būtų nieko prieš gauti vieną ar kitą papildomą eurą iš valdžios, ypač, kad artėja rinkimai.

Žinia, jog esamu metu šio itin svarbaus nemažai visuomenės daliai klausimo į jokias darbotvarkes niekas neįtraukė, politikai apie tai tyli, ta vyresniųjų moterų kompensavimo tema nepaminėta nė vienoje rinkiminėje programoje nė vienos partijos, pretenduojančios į savo narių patekimą į LR Seimą ir vėliau galimai ir į LR Vyriausybę bei atitinkamai ir į kitas pageidautinas viešojo valdymo vietas. Senatvės pensininkai šiomis dienomis girdi viešus pranešimus, jog galimai ženkliai didės minimali alga Lietuvoje nuo 2025-ųjų, tačiau kol kas nėra jokių galutinai suformuluotų patikimų pranešimų, jog didins ir pensijas. Vien tik pranešama, jog brangs elektra ir dujos, būsto šildymas, paslaugos, pigesnio maisto ir vaistų nebebus niekada, o Ukrainai valdžia jau atidavė virš milijardo eurų iš Lietuvos Respublikos biudžeto nė neatsiklaususi mokesčių mokėtojų ir visuomenės apskritai, ar ji tam pritaria, ir per visus įmanomus kanalus kviečia dar ir tuos pačius senatvės pensininkus aukoti, duoti, remti iš savo asmeninių pinigų. Tokioje aplinkoje senatvės pensininkai siekia neišsišokti ir su naivia viltimi lūkuriuoja, kad ateis nauja "geroji" valdžia po rinkimų ir jų pensijos ims augti kaip ant mielių, kaip jie buvo pratę, po 9-10 ar net daugiau procentų kasmet. Todėl telieka užjausti tuos, kurie privalės pranešti realius faktus apie būsimų pensijų dydį ir nudžiuginti vien tik šalpos pensijų gavėjus, jog jie, iš viso daugelis nedirbę nei dienos, nei valandos ir nemokėję jokių mokesčių, kas mėnesį gaus tokio dydžio pensijas kaip ir jų kaimynė su 40 m. darbo stažu ir tiek nuo sunkaus darbo suniokota sveikata, jog nebepajėgs nei pasidžiaugti tais keliais šimtais eurų, gaunamais kas mėnesį.

Žinia, Lietuvos vyresnio amžiaus asmenys, teisininkai, be kurių pagalbos bylinėjimamsis nepavyktų, vargu ar imsis organizuotų teisėtų veiksmų kaip JK moterys nuo 2019 m.

Mes, leidinys „Padėkime sau‘19“, taip pat neagituojame burtis ir imtis kokių priešrinkiminių vajų ar veiksmų, nors metas būtų itin palankus, o precedentas JK jau sukurtas ir teliktų visą patirtį šiuo klausimu perkelti į Lietuvą, nebereikėtų bylinėtis teismuose 5 metus, nes tai jau padarė britės.

Mes, leidinys „Padėkime sau‘19“, informuojame, jog yra tokia galimybė.

Mes, leidinys „Padėkime sau‘19“, taip pat pranešame, jog JK moterys į pagrindinių kaltinimų JK valdymo sektoriui sąrašą iškėlė netikslios ir per menkai suprantamos viešosios informacijos apie pensijų reformą ir senatvės pensijos amžiaus prailginimo klausimą. Daugelis bričių apskritai tos informacijos neturėjo, o vien tik buvo pastatytos prieš jau įvykusį faktą, jog jų senatvės pensijos bus pradėtos mokėti žymiai vėliau nei joms buvo pažadėta ir įstatymiškai įtvirtinta anksčiau. Be to, ši informacijas apie JK moterų gaunamas kompensacijas gali būti reikšminga ir išeivėms iš Lietuvos, kurios jau sulaukė garbingo amžiaus ir senatvės pensijas gauna iš JK valstybės, bei jų vaikams, artimiesiems.

Iš viso to, kas pasakyta ir pranešta aukščiau, belieka apgailestauti, kad nepakankamai didelis kiekis Lietuvos Respublikos piliečių-moterų laiku neįsigudrino tapti JK ar kitos patikimos socialiniais klausimais valstybės senatvės pensijų ir kompensacijų gavėjomis ir apmąstyti, kuo prie jų nepatenkinamos padėties prisidėjo Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios ir įstatimdavystės atstovai-politikai. Svarbu ir priminti, jog turime vos vienintelę sritį, kurioje mūsų valstybės nevaržo griežti ribojimai ir negalioja reikalavimas paraidžiui įgyvendinti ES reglamentus bei adaptuoti direktyvas, dekretus. Ta vienintelė beveik visiško savarankiškumo sritis yra būtent socialinė apsauga ir darbo rinkos reguliavimas, o tas reiškia --- ir visų rūšių pensijų dydžiai, ir kiti "Sodros", Užimtumo tarnybos, Negalios reformos klausimai bei vaikų aprūpinimas, išmokos šeimoms, laikinai susirgusiems, šildymo ir kitų rūšių kompensacijos bei parama. Todėl visada pravartu neužmiršti, jog už didesnį ar mažesnį gerbūvį, jūsų gaunamas paslaugas daugybėje socialinės sferos sektorių turite būti dėkingi vien socialinės apsaugos ir darbo sričių politikams, valdininkams ir iš biudžeto išlaikomiems įvairiems susijusiems specialistams, įskaitytinai kelis socialinių tyrimų ir mokslo institutus, būrius sociologų ir ekspertų. 

Lietuvoje prieš šių metų spalio mėnesį vyksiančius rinkimus į LR Seimą, lygiai kaip 2019-ųjų  metų JK rinkimų metu tos valstybės asmenys kad darė, galima klausti: kaip moterys, gavusios smūgį dėl išėjimo į senatvės pensiją amžiaus prailginimo, ketina balsuoti? Bet ar verta, lieka nuspręsti individualiai.

Šaltiniai:

 

  VERŽTIS DIRŽUS,

AR DAR GALIMA TOLIAU GYVENTI AMŽINAME BALIUJE?

2024-08-23 / 28

 

Daugybė veiksnių rodo, jog taip, išlaidauti metas baigti. Pataupyti vertėtų ne vien todėl, kad vasaros, pramogų, pobūvių, atostogų laikas eina į pabaigą. Artinasi ne tik šildymo sezonas, kada beveik visi, gyvenantieji Lietuvoje, mintyse atsidūsta prisiminę saulėtas nerūpestingos vasaros dieneles, kada pragyventi labai norint įmanoma vien iš miško gėrybių ir kaimynų dosnumo bei tyro vandenėlio, pasisemto iš šaltinio, esančio netoliese.

Brangsta naftos produktai, natūralu, pigesnių degalų laikotarpį irgi pakeis brangymetis, augs visų įmanomų paslaugų ir galimai daugelio prekių kainos.

Nuo 2025-01-01 galimai gana ženkliai didės minimali mėnesio alga, visos pensijos, išmokos, kiek tik jų yra, kai kurie vidutinio dydžio atlyginimai taip pat gali didėti. O tas sukels grandininę reakciją ir šoks į aukštumas visos kainos, tiek už paslaugas, tiek už maisto produktus bei pramonines prekes, komunalinius patarnavimus bei, žinoma, ir už draudimą kokios rūšies jis bebūtų.

Taip pat nemažai kam tenka rūpestis nuo rugsėjo 1-osios išleisti vaikus į mokyklas ar studijas, darbus užsieniuose, pasirūpinti jų būsto išlaidomis, apranga, mityba ir visais kitais poreikiais.

Dar daugiau. Gali mažėti vaistų, kurių kaina vaistinėse yra kompensuojama iš dalies ar visiškai. Daug kas gali netekti teisės į kompensuojamus vaistus. Nemokamos medicinos ir švietimo paslaugos gali virsti miražu, lygiai kaip ir iliuzija, jog gali pavykti sulaukti alkoholinių gėrimų atpiginimo mažmeninėje prekyboje. To nebus net alaus kainų atveju. Bet kokios rūšies alkoholis Lietuvoje tik brangs ir brangs, kadangi nuspręsta periodiškai didinti akcizą.

Be to, 2024-aisiais Lietuva vėl iš naujo skolinosi gana didelėmis apimtimis, valstybės skola viršijo 40 proc. nuo valstybės BVP, kas reiškia, jog tapome nebepatrauklia investicijų pritraukimo prasme valstybe, kurioje vyrauja itin senyvo amžiaus gyventojai, o pilnamečiai asmenys iki 30 metų iš esmės nedirba iš viso ir nemoka jokių mokesčių, nes darbo rinkoje iš visų gyventojų iki 30 metų amžiaus dirba tik 18 proc., tai yra, iš 100 dirba tik 18. Visi kiti yra išlaikytiniai, neretas įrašytas į besirengiančiųjų darbo rinkai sąrašus Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kas reiškia, jog realiai jie jau nebedirbs niekada, o vien keliaus nuo psichologo pas reabilitologą, nuo ligoninės iki Užimtumo tarnybos organizuotų kursų, po kurių jų vis viena realiai neįdarbins. Po to dar juos pakvies į laikinus viešuosius darbus ar akciją „Darom" bei „einam į piketą prie Seimo ir Vyriausybės" ir būtent tuo metu jie „sirgs" užsikrėtę vienu ar kitu virusu, užsiregistruos kaip turintieji priklausomybių, dar sykį apsilankys pas medikus už mokesčių mokėtojų, kurie skirtingai nei jie dirba ir moka mokesčius, suneštus PSD pinigus ir Ligonių kasų finansinius išteklius sunaudos beveik iki dugno lašelį palikdami dar ir senatvės pensininkams, kurie retsykiais nori dirbtinių sąnarių ir dantų protezų už dyką. Dar po to tie besirengiantieji darbo rinkai bus pakviesti sudalyvauti realybės šou ar išmėginti jėgas konkurse į Euroviziją. Ir tokiu būdu jie visi bus labai „užsiėmę", darbo rinkos statistika Lietuvoje bus patraukliai atrodanti, nes tie visi besirengiantieji darbo rinkai neregistruojami kaip bedarbiai, o jų yra labai daug.

Pavyzdžiui. Nedarbo lygis, palyginti su darbo jėga, 2024 m. II ketv. Lietuvoje buvo 6,9 proc., o registruotas nedarbas šių metų liepos 1 d. jau siekė 8,5 proc. Be to, 2024 metų pirmąjį pusmetį darbo ieškojo 9 proc. (2,9 tūkst.), daugiau asmenų nei 2019 m. tokiu pat laikotarpiu.  2024 m. liepos 1 d. šalyje buvo registruota 154,7 tūkst. bedarbių – 6,2 tūkst. arba 4,1 proc. daugiau nei prieš mėnesį ir  7,7 proc. arba 11 tūkst. daugiau nei prieš metus. ⸎ Tikėtina, jog žinodami situaciją su besirengiančiaisiais darbo rinkai ir statistinius duomenis, jog 9 proc. ieškančiųjų darbo Lietuvoje yra 2,9 tūkst. asmenų, vis dėlto puikiai suvokdami, jog besirengiantieji darbo rinkai mokesčių nemoka, realiai nedirba ir jų išties yra galimai virš 300 tūkstančių asmenų. Ne veltui viešinama ir tokia informacija: „Šiuo metu apie 200 tūkst. – vienas iš dešimties suaugusių asmenų – Lietuvoje turi skolų. Beveik septyni iš dešimties skolininkų nedirba arba dirba nelegaliai". ⸎⸎ Taigi, vien nelegaliai dirbančiųjų ir jokių mokesčių, skolų iš viso nemokančiųjų yra Lietuvoje ne mažiau nei 140 tūkst. asmenų.

Vyresnio amžiaus asmenys yra puikiai įsisavinę informaciją, jog būtent esamu metu patogu ir išmintinga išeiti į išankstinę senatvės pensiją ir nusipirkti vertingo nekilnojamojo turto kitoje valstybėje bei ten iškelti visus savo verslus ir turimą didesnį ar mažesnį kapitalą. Lietuvoje pasilieka daugiausia tik senoliai, gaunantieji šalpos pensijas, asmenys su sunkia negalia, nes jų gaunamų išmokų iš „Sodros" perkelti į kitas valstybes negalima. Todėl jie visi lieka čia.

Pažymėtina: esamu metu iš Lietuvos gyventojų, kuriems yra virš 60 metų, dirba tik 16 iš 100, kas yra 16 proc. Didelė dalis darbo ieškančiųjų asmenų, kuriems yra virš 50 metų, patenka būtent į besirengiančiųjų darbo rinkai gretas ir registruojami Užimtumo tarnyboje. Visi kiti gyvena iš pašalpų, išankstinių pensijų, kai kas ir iš santaupų, kai kas vis dar ima pinigus už vienos ar kitos patalpos nuomą, nelegaliai augina kvaišinamojo poveikio grybukus ar augaliukus, dideliais kiekiais gamina alkoholį namų sąlygomis, teikia masažo su laiminga pabaiga paslaugas ir labai retai susimoka mokesčius nuo gautųjų pajamų arba tiesiog yra artimas policininko ar tyrėjo draugas, giminė ir jam ar jai to daryti nė nereikia.

Šokiruoja dar ir tai: 

Nors asmenys turi aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą, bet daugiausiai ieško darbo šiose pozicijose: pagalbinio darbininko – 2,2 tūkst., valytojo (820), pardavėjo (653), administratoriaus (470), automobilio vairuotojo (419) pardavimo vadybininko (411), apsaugos darbuotojo (368), vairuotojo ekspeditoriaus (261). ⸎⸎⸎

Mat, Lietuvos pagrindinis pranašumas įnirtingoje konkurencijoje, kuri visų rūšių rinkose vyksta ir vyks visada bei bet kokiomis sąlygomis, neatsižvelgiant į jokias išimtis ar ekstremalių sąlygų sukeltą ar galimai dar ateityje būsiantį force majeure, yra žmogiškieji ištekliai. Todėl situacija darbo rinkoje verčia ne tik galimai deleguoti tiesioginę materialinę atsakomybę aukštojo mokslo institucijoms ir kitoms viešojo valdymo bei įstatimdavystės institucijoms už 34 metus besitęsiančią situaciją, kai bakalaurų, magistrų, mokslo daktarų laipsniai suteikiami tiems, kurie tuos mokslo laipsnius gavę eina už valstybės biudžeto lėšas persikvalifikuoti, kad galėtų tapti bent apsauginiais darbuotojais ir valytojais ir bent tokiu būdu susimokėtų įvairių rūšių skolas, arba per pažintis gavę šiltesnę tarnybos ar darbo vietą toje vietoje reikalingų atlikti užduočių vykdyti nepajėgia, tampa amžinais veltėdžiais, kuriančiais dar didesnį valstybės įvairių veiklų nuostolingumą ir prestižo tarptautiniu mastu smukimą. Visa tai nulemia Lietuvos esamas pozicijas kaip valstybės, kuri galimai net nelaikoma perspektyvia, o tėra tarpinė stotelė gabesniesiems, įskaitant dar ir asmenis, kuriems virš 50 ir net virš 65 metų, kuo skubiau susirasti vietas kur kitur.

Dar to negana. Lietuva vien per 2024 metus bus finansavusi iš biudžeto lėšų net keturių rinkimų kampanijas, Dainų šventę, Olimpiados dalyvius-sportininkus, išaugusias išlaidas krašto apsaugai ir kitiems poreikiams: pavyzdžiui, ženkliai augs pedagogų atlyginimai, toliau eilėje prie didesnių iš biudžeto mokamų algų rikiuojasi medikai, gaisrininkai, bibliotekininkai, jurisdikcijos atstovai ir valdininkija bei net Seimo nariai ir teisėjai su profesoriais ir akademikais. Vienos ar kitos interesų grupės reguliariai pareiškia apie būtinybę išmokėti jiems solidžias kompensacijas vien už tai, kad jie vis dar yra gyvi ir sugeba pareikalauti Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų suneštų viešųjų pinigų net tais atvejais, kai jie patys tai pačiai Lietuvos Respublikos visuomenei yra itin nemažai skolingi ir dar daugiau: ne retas vykdęs ir nusikaltimus žmogiškumui ir panašiai. Žodžiu, per karantinus 2020-2022 metais žmonės Lietuvoje išmoko gyventi už teikiamas išmokas, paramas, kompensacijas, ir galimai „užmiršo", kad už dyką nė arklys nespiria ir kad nemokamo sūrio pelėkautuose nėra.

Taip pat intensyviai auga kiekiai iš biudžetų lėšų finansuojamų vis naujų skulptūrų, atminimo ženklų statymo atvejų, gausėja vis naujų ir gana vienodų muziejų atidarymų ir senesniųjų remontų už daugybę milijonų. Visi it susitarę daro tą patį: nuo visuotinio trinkelių dėliojimo ir perdėliojimo iš vieno skvero į kitą, iš vieno skersgatvio viename mieste į kitą, imasi būti muziejininkais, edukatoriais, influenceriais ir būtinai išleisti bent vieną knygą ant paties brangiausio popieriaus ir su gausybe nuotraukų patiems apie save, pavyzdžiui, kaip būdama 43 metų niekam neįdomi moteriškutė susilaukė vaiko ir kažkiek laiko pagyveno egzotinėje šalyje, kur iš jos visi juokėsi, todėl per Covid-19 karantiną jai teko parmauti atgal į Lietuvą ir pasireklamuoti apsirengusiai mergytės 10-14 metukų drabužėliais ir taip visiems priminti apie save.

Visi užsikrėtė „Jurgelio-meistrelio" sindromu, kur, kaip žinia, yra raginimas: „o Jūs, vaikai, taip darykit, kaip Jurgelis daro". Suprantama, tų visų pamėgdžiotųjų niekaip neišeis pas psichologus ir medikus apiforminti kaip sergančiųjų mimikrija, arba nepakaltinamųjų pamėgdžiotųjų. Galimai to mėgdžiojimo ir kartojimo, ką daro kiti, priežastis glūdi tam tikrame nukrypime, būdingame kolektyvinio mąstymo pažeistiems asmenims, nuolatos laikytiems darželiuose, valdiškose įstaigose ir išmokytiems nemąstyti net jei sugeba kažkiek tai daryti, vadovautis vien nurodymais ir instrukcijomis. Taigi, nebereikia nei mokytis, nei įgyti amatą ar profesiją, nebereikia mokėti nei rašyti, nei skaityti, nei skaičiuoti bent iki 10. Pakanka vienui vienintelio gebėjimo: visiškai nieko neveikti ir būti išlaikytiniu ar atvirkščiai, nuolatos ieškoti naujo pajamų šaltinio ir daryti tą patį, ką kiti. Tai yra, jei dauguma atidaro avalynės parduotuves, Jūs darote tą patį. Jei Jūsų miesto kvartale dygsta viena po kitos kirpyklos, grožio salonai, būtinai atidarykite ir savąjį tiesiog savo nuosavo namo ar daugiabučio, kuriame gyvenate, pirmajame aukšte net neatlikę bent minimalaus rinkos tyrimo ir nepasidomėję, ar yra likusiųjų dar nenuplikusiųjų asmenų Jūsų pasirinktojoje naujos kirpyklos aplinkoje ir kiek tų potencialių klientų gali būti realybėje. O esamu metu, sužinoję, kad Jūsų kaimynė turi dvi elektronines parduotuves, būtinai atidarykite savo penkias net tuo atveju, jei iš viso nieko nežinote apie elektroninę prekybą ir nemokate tvarkyti elektroninės bankininkystės net sau asmeniškai ir būtinai tris, keturis kartus per vienerius metus išvykite atostogauti į Turkiją, Egiptą, Maljorką ir Tailandą, nes taip irgi daro visi, net iš bedarbio pašalpų gyvenantieji asmenys bei nuolatos dėl mažų atlyginimų protestus keliantieji mokytojai ir slaugytojos.

Taip ir bėgama ten, kur nors kažką kažkas dalina už iš esmės nieko neveikimą ar minimalų imitavimą, jog esi labai, na tiesiog labai labai užsiėmęs ir svarbus muziejaus direktorius ar tuščios mokyklos, kurioje nebėra mokinių ar jų likę vos keli, direktorius, bet vis viena darai ir darai naujus renovacijos projektus ir plauni pinigus iš remonto, renovacijų darbų užsakymų, o savo sutuoktinei nuperki tą patį, ką ir kiti direktoriai: sodybą su tvenkiniu ir nuosavą grožio salonėlį arba jos kūno patobulinimą silikonu, botoksu ir dirbtiniais plaukais, nagais, blakstienomis, dantų protezais.

Žinia, nuo 2025-ųjų jau turėsime naujus valdančiuosius, senųjų nebebus ir jie visi bus suspėję reikiamus sau asmenis bei net patys save padaryti mažų mažiausiai muziejaus direktorėmis ar jų pavaduotojomis edukacijų reikalams, senolių globos įstaigų vyriausiomis administratorėmis, vadybininkėmis agentūrose, kurių pridygo it grybų po lietaus ir visos jos vien tik „kontroliuoja“ net nebeaišku kur kas ką ir kodėl bei ar iš viso sugeba tai daryti, nes neretas ir nereta yra iš viso neraštingos, nukentėję nuo narkomanijos ar kitų priklausomybių ir akivaizdžiai turi visus proto nusilpimo požymius, tačiau puikiai žino ir turi informaciją, kur sėkmingai ir toliau plaus viešuosius pinigus apsiforminę, jog vykdo vieną ar kitą projektą.

TV3 taip pat praneša, jog „prognozės liūdnos“, be to: „energetikai perspėja gyventojus, kad teks dar labiau pakratyti pinigines. Brangsta elektra ir dujos. Šilumininkai perspėja, kad ir šildymo sezonas nebe už kalnų, tad ragina ruoštis didesnėms sąskaitoms negu praėjusį šildymo sezoną“. Lieka tik puoselėti viltis, jog, kaip įprasta, iki rinkimų visuomenė bus trikdoma panašiais pranešimais apie artėjantį brangymetį ir neįvyks tai iš viso ar bus visa tai pakeista į gerąją pusę: „Gyventojus šokiruoja sparčiai brangstančios pavėžėjimo ir apgyvendinimo paslaugos: kainos šoktelėjo net 45 proc. Šilumininkai prognozuoja, kad jų tiekiamos šilumos kainos bus panašios kaip praeitą šildymo sezoną, tačiau vartotojams gali tekti mokėti dešimtadaliu brangiau. Artėjantį šildymo sezoną valdantieji nebeketina pratęsti nulinio PVM tarifo ir biudžete nenumatė lėšų PVM kompensacijoms“. Išsamiau apie galimą brangymečio atėjimą rasite čia: https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/prognozes-liudnos-si-sezona-uz-sildyma-pinigines-teks-praverti-placiau-n13597080

Taip, galima į visa tai nekreipti jokio dėmesio lygiai kaip ir į tai, kad jei bus padidinta minimali mėnesio alga, neišvengiamai daugės ir įmonių bankrotų bei bus mažinamas darbo vietų, etatų skaičius, daugės bedarbių. Galima ignoruoti ir faktą, jog arti 200 tūkstančių smulkiųjų ir vidutinių verslininkų, dirbančiųjų savarankiškai, įskaitytinai ir senoles, kukliai pritūpusias ant šaligatvio ties gausiai praeivių lankomomis vietomis ar turgeliuose ir prekiaujančias rankų darbo megztomis kojinėmis ar vaistažolėmis, grybais, uogomis, nuo 2025 m. gegužės atsiranda dar ir prievolė įsigyti naujos kartos skaitmenizuotą įrangą, be kurios nebus leidžiama nei turėti verslo, nei užsiimti individualia veikla, nei kukliai pritūpus pardavinėti miško uogas ar grybus. Ta nauja įranga bus privaloma, ji bus tokia: kiekvienas sandoris, pirkimas-pardavimas tuo pačiu momentu, kai jis įvykdomas, bus registruojamas Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemose. O tas reiškia labai paprastą dalyką: nebeliks galimybių slėpti pajamas. Mokesčius sumokėti teks ir taksistui, ir advokatui, ir kelis butus nuomojančiai senolei, ir korepetitoriui bei influncerei, pačiai save „įsidarbinusiai“ Facebook'o ar kitose socialinių tinklų platybėse.

Be to, jei neatitiksite kriterijų, jog užtikrinate asmenų su negalia teises į informacijos ir fizinės erdvės prienamumą, jums taip pat teks pasitraukti iš visų jūsų verslų ir veiklų jau nuo 2025 m. vidurio.

Todėl būtinai surenkite dar vieną didelį balių, dar vieną performansą, dar vieną video nusifilmuokite apie tai, kaip tolimoje užjūrio šalyje kartu su savo uošviene, draugais ir vaikais atšventėte „kuklią“ savo santuokos 1 ar daugiau metų sukaktį ar įamžinkite karjeros „sėkmę" Jums tapus iš eilinio darželio auklytės padėjėjo privačios mokyklėlės pedagogu ar „laisvo vėjo / trinkelių dėliojimo virtuozų UAB direktoriumi, sudegusio teatro aktore-gimnaste, viceministre su pavarde Kurvočkina, arba iškart klounu, gavusiu prezidento pareigas seriale apie veržimąsi tapti ES valstybe-nare" ir panašiai.

Šaltiniai:

⸎ 2024-08-19 Užimtumos tarnybos prie LR SADM pranešimas spaudai “Žvilgsnis į Kauno regioną: inovacijos, startuoliai, darbuotojų deficitas”, gauta 2024-08-19. Valstybės duomenų agentūra ir Lietuvos banko skaičiavimai, <https://www.lb.lt/lt/eap-naujausi-ekonominiai-rodikliai>, žr. 2024-08-28. Darbo rinkos rodiklių archyvas. <https://uzt.lt/darbo-rinka/darbo-rinkos-rodikliu-archyvas/285>, žr. 2024-08-28.

⸎⸎ 2024-05-16 pranešimas Eltai “Seimas pritarė darbo rinkos aktyvumą gerinančioms priemonėms”, <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/seimas-pritare-darbo-rinkos-aktyvuma-gerinancioms-priemonems-246750>, žr. 2024-08-28.

⸎⸎⸎ 2024-08-19 Užimtumos tarnybos prie LR SADM pranešimas spaudai “Žvilgsnis į Kauno regioną: inovacijos, startuoliai, darbuotojų deficitas”, gauta 2024-08-19.

Iliustracija žemiau: Kaip danguje, taip ir žemėje. Autorė Andžela Armonienė, nuotrauka padaryta 2024-08-16.

 

 

 

Iliustracija aukščiau: Rūpesčiai, rūpestėliai. Nuotrauka padaryta 2024-04-27. Autorė Andžela Armonienė.

ŠIANDIEN PENSIJĄ GAUNATE,

BET RYTOJ JOS GALITE JAU IR NEBEGAUTI

2024-08-11

Be abejo, tai yra viena didžiausių gausaus būrio iš biudžeto lėšų išlaikomų asmenų Lietuvoje baimių: kad ateis tokia diena, kai pensijos ar išmokos, įprastos kompensacijos, privilegijos visiškai už dyką lankytis neblogos kokybės sveikatinimosi procedūrose ir gauti kompensuojamus vaistus nebegaus. Kiek mažesnė baimė yra susijusi su tuo, kad pensijos ar išmokos vėluos ar bus ženkliai sumažintos tuo pat metu, kai valstybėje bus sunkmetis ar augs infliacija, bus kitų nesklandumų, kt.

Taip jau buvo visai neseniai, per 2008-2012 m. Pasaulinę finansų krizę, kuri palietė ir Lietuvos žmones: pensijos ir net tos, kurios mokamos asmenims su negalia, vėluodavo, jas sumažino, sumažino ir valstybines pensijas, darbo netekusiųjų išmokas, apkarpyti buvo ir paramos šeimoms, auginančioms vaikus pinigai, valstybės tarnautojų, teisėjų atlyginimai ir pan. Tiesiog Lietuva, kaip valstybė, nebuvo didesnei krizei pasiruošusi deramu lygiu ir neturėjo būtinojo dydžio rezervo, kad finansiniai nepritekliai neužgriūtų ant silpniausiųjų visuomenės narių: senatvės pensininkų, asmenų su negalia, vaikų, bedarbių ir t.t.

Dar buvo išmoktos kelių karantinų 2020-2022 m. pamokos, kada visi suvokė tikrąją finansinių išteklių galią ir viešuosius pinigus ėmė elementariai vogti kas kaip sugebėjo ir ypač su vadinamųjų "čekiukų" už degalus klastojimo būdu. Be to, drąsiai imti kyšius nesidrovėjo net didmiesčių savivaldybių administracijų vadovai, kuriuos pričiupus, viešai paaiškinta, jog siekė išgelbėti savo šeimą, emigruoti už gausius grynųjų išteklius, kuriuos paprašė suinteresuotųjų asmenų sumesti vokeliuose tiesiai į asmeninę pašto dėžutę – visi prisimename Kauno miesto ir kitus panašius atvejus. Žinoma, įspūdingas ir atvejis, apie kurį skelbta šiomis dienomis, kai 2022 m. pradžioje žinoma Lietuvoje šeima pasiruošė tuo metu saugią kryptį už 250 tūkst. eurų avansą į Antikos laikų statinių fragmentais besididžiuojančią salą Egėjo jūroje netoli Atėnų. Būtent tuomet pensijų pinigai buvo vieni iš svarbiausiųjų, iš jų gyveno ir bedarbiai senjorų vaikai, ir į mokyklas, darželius nebegalintys dėl karantino nueiti anūkai. Todėl dabar tie 2020-2022 m. įvykiai eilinių Lietuvos piliečių ir arti 2 milijonų vaikų ir senatvės pensininkų sąmonėje įsirėžę pakankamai ryškiai, išvadas padarė ir mažas, ir jaunas, ir senas.

Taigi, žmonės išties rūpinasi reguliariai gaunamais pensijų ir kitų išmokų pinigais, aktyviai domisi, kaip gauti kuo didesnes tas pensijas ir priedus, pavyzdžiui, už apskaičiuotą dalyvumo lygį, kas anksčiau buvo vadinama specialiaisiais poreikiais.

Dalis senatvės pensininkų išmoko paimti pinigų ir užsienio valstybėse. Yra tokia galimybė, jei ES valstybėse, Norvegijoje, JK, keliose kitose valstybėse, kurios yra sudariusios reikiamas sutartis su Lietuva, gyvena senatvės pensininkų vaikai. Kai kurie sugeba imti pensijas dvi: Lietuvoje ir užsienyje. Tai atskiro rašinio tema, šiuo kartu apie tai išsamiau neinformuosime, nes ši žinia ir taip sparčiai plinta iš lūpų į lūpas ir senatvės pensininkai apie šią galimybę žino puikiai, aktyvūs šioje srityje ir jų vaikai, anūkai, suprantantys, jog jų senutė motina ar močiutė, senelis gali būti garantuotų ir reguliariai gaunamų už dyką pinigų darymo galimybė. Kadangi tie pinigai, paimami JK ar kitur, būna išties įspūdingo dydžio esamomis Lietuvos sąlygomis, tuo naudojasi visi, kas tik gali.

Tuo pat metu atsiranda ir dar vienas klausimas:

KODĖL KAI KURIE SENATVĖS PENSININKAI PRARADO PENSIJAS LIETUVOJE?

Tiesiog, pavyzdžiui, JK pradėjo siųsti „Sodrai“ Lietuvoje labai tikslius duomenis, kur ir kiek ilgai koks senatvės pensininkas gyveno JK. Kai kurie jų dar ir dirbo, gavo nemenkus atlyginimus jau būdami senatvės pensininkais ir nuvykę paviešėti pas vaikus ar anūkus į svečią šalį.

Žinia, kiekvieno asmens atvejis yra individualus, bet stabdomų mokėti pensijų atvejų, ko gero, daugės.

Verta konsultuotis pirmiausia „Sodroje“ ir nevengti pasitarti su tarnautojomis, atsakingomis už migraciją.

Esamu laiku labai vertinga informacija, surinkta ir pateikta <https://www.tv3.lt>, kad asmenys laiku susitvarkytų visus dokumentus ir bet kokios rūšies pensijos, išmokų neprarastų.

Štai, ši informacija:

Lietuvoje gali būti skiriamos kelių rūšių pensijos, t. y.: senatvės, šalpos, negalios, našlių, našlaičių ir valstybinės. Deja, turintys teisę į šias pensijas, gali ją prarasti.

Pavyzdžiui, senatvės pensija nėra mokama:

gyventojų registre panaikinus išmokos gavėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje duomenis arba išbraukus iš gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitos;

pateikus prašymą sustabdyti senatvės pensijos mokėjimą;

išmokos gavėjui persikėlus gyventi į užsienio valstybę ir nepateikus prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą;

užsienio valstybėje gyvenančiam išmokos gavėjui iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. laiku nepateikus dokumento, patvirtinančio, kad jis gyvena užsienio valstybėje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje.

O kada išmokama ar nutraukiama šalpos pensija? Šalpos senatvės pensiją gali gauti senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys, neįgiję minimalaus 15 metų stažo. Jeigu asmuo yra draudžiamas pensijų socialiniu draudimu, šalpos senatvės pensija nėra mokama.

Šalpos senatvės pensijos mokėjimas gali būti nutraukiamas šiais atvejais:

gyventojų registre panaikinus išmokos gavėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje duomenis arba išbraukus iš gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitos; išmokos gavėjui persikėlus gyventi į užsienio valstybę; išmokos gavėjui įgijus teisę į didesnę arba tokio paties dydžio pensiją / pensijas ar pensinio pobūdžio išmoką / išmokas Lietuvoje ar užsienyje, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas ar vienišo asmens išmokas;

jei išmokos gavėjas pradeda gauti pajamas, susijusias su darbo santykiais Lietuvoje ar užsienyje, ar tampa savarankiškai dirbančiu asmeniu Lietuvoje ar užsienyje;
jei išmokos gavėjas pradeda gauti pajamas, susijusias su darbo santykiais Lietuvoje ar užsienyje, ar tampa savarankiškai dirbančiu asmeniu Lietuvoje ar užsienyje; išmokos gavėjui paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą;

išmokos gavėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose;

išmokos gavėjui paskyrus priverčiamosios medicinos priemonę stacionarinio stebėjimo bendro, sustiprinto ar griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje arba paskyrus auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Negalios pensija – kas gauna ir kada nustoja mokėti?

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmenį pripažino nedarbingu ar iš dalies darbingu, t. y. netekus 45 proc. ar daugiau dalyvumo; asmuo turi minimalų stažą negalios pensijai gauti, kuris priklauso nuo amžiaus (pvz., 21 m. žmogui minimalus stažas yra 2 mėn., 50 m. žmogui – 10 metų ir t.t.). Negalios pensija nėra mokama šiais atvejais:

gyventojų registre panaikinus išmokos gavėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje duomenis arba išbraukus iš gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitos; pripažinus asmenį darbingu; pateikus prašymą sustabdyti negalios pensijos mokėjimą;

pasibaigus išmokos skyrimo terminui;

pradėjus gauti (išankstinę) senatvės pensiją ar senatvės pensiją asmeniui su negalia;

išmokos gavėjui persikėlus gyventi į užsienį ir nepateikus prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą;

pradėjus gauti (išankstinę) senatvės pensiją ar senatvės pensiją asmeniui su negalia; išmokos gavėjui persikėlus gyventi į užsienį ir nepateikus prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą;

užsienyje gyvenančiam išmokos gavėjui iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. laiku nepateikus dokumento, patvirtinančio, kad jis gyvena užsienyje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje.

„Sodra“ taip pat skelbia 2024-08-01: išmokų galite netekti išvykę gyventi į užsienį.

Kaip pranešama, dalis Lietuvos gyventojų yra išvykę gyventi arba dirbti į kitas valstybes, tačiau ne visi žino, kad persikėlę svetur, netenka teisės į kai kurias „Sodros“ paskirtas ir mokamas pensijas bei išmokas.

Pakeitę gyvenamąją vietą žmonės išsaugo teisę į Lietuvoje paskirtas socialinio draudimo pensijas. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios pensijos, kompensacijos ir išmokos, tokios kaip šalpos pensija ir kitos, yra skiriamos ir mokamos tik Lietuvoje gyvenantiems ir deklaravusiems gyvenamąją vietą asmenims.

Išmokos, kurios nesusijusios su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, mokamos tik Lietuvoje gyvenantiems žmonėms, o persikėlus gyventi į kitą valstybę jų mokėjimas nutraukiamas.

Pavyzdžiui, jei žmogus visą gyvenimą mokėjo socialinio draudimo įmokas ir įgijo ne mažesnį kaip 15 metų stažą, nustatytą senatvės pensijai, jis turi teisę gauti senatvės pensiją nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje gyvens.

Jei žmogus sulaukė senatvės pensijos amžiaus, bet neįgijo minimalaus 15 metų stažo socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, jam gali būti skirta šalpos senatvės pensija. Tai valstybės pagalba žmonėms, kurie neįgijo teisės į kitas pensines išmokas. Šia pagalba žmogus gali naudotis tol, kol gyvena Lietuvoje. Kai žmogus išvyksta iš Lietuvos, dėl išmokų skyrimo jis gali kreiptis toje valstybėje, kurioje gyvena.

Svarbu prisiminti, kad išvykstant nuolat gyventi į užsienį, turite deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos. Sugrįžus į Lietuvą ir vėl deklaravus savo gyvenamąją vietą čia, nutrauktų pensijų, išmokų ar kompensacijų mokėjimas bus atnaujintas, jei teisė į šias išmokas bus išlikusi.

Pensijos ir išmokos, kurios skiriamos ir mokamos tik Lietuvoje gyvenantiems asmenims yra šios:

  • šalpos senatvės pensija;
  • šalpos negalios pensija;
  • šalpos našlaičių pensija;
  • šalpos kompensacija motinoms, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė 5 ir daugiau vaikų;
  • šalpos kompensacija tėvams (įtėviams), kurie iki 1995 m. sausio 1 d. slaugė namuose vaikus invalidus;
  • vienišo asmens išmoka;
  • valstybinė mokslininkų pensija;
  • kompensacija už ypatingas darbo sąlygas;
  • transporto išlaidų kompensacija.

„Sodros“ paskirtų ir / ar mokamų pensijų ir išmokų mokėjimas nutraukiamas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo išvyko nuolat gyventi į užsienį, pirmos dienos. Pavyzdžiui, jei žmogus išvyks iš Lietuvos rugpjūčio 4 d., pensijos ar išmokos mokėjimas bus nutrauktas nuo rugsėjo 1 d.

Taigi, išvengti neramių minčių ir baimės, jog šiandien pensiją gaunate, bet rytoj jos galite jau ir nebegauti, galite. Tereikia žinoti esamas aplinkybes ir laiku susitvarkyti reikiamus dokumentus.

 

Parengta pasitelkus šiuos šaltinius:

Gaunate tokią pensiją? Nenustebkite, jeigu nustos ją mokėti: įvardijo priežastis 2024-08-10 17:00 / šaltinis: tv3.lt / aut. Deimantė Buslevičiūtė

<https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/gaunate-tokia-pensija-nenustebkite-jeigu-nustos-ja-moketi-ivardijo-priezastis-n1356753>, žr. 2024-08-11.

Šių „Sodros“ išmokų galite netekti išvykę gyventi į užsienį. 2024 m. rugpjūčio 1 d.

<https://www.sodra.lt/lt/naujienos/siu-sodros-ismoku-galite-netekti-isvyke-gyventi-i-uzsieni>, žr. 2024-08-11.

  

NEPADORU NEŽINOTI,

KAS YRA TAS POKOVIDINIS SINDROMAS

1 iš 4 žmonių nepasveiko

NEBEGALITE GRĮŽTI Į DARBĄ: PERSIRGOTE COVID-19 INFEKCIJA,

O PAGALBOS NEGAUSITE, DEJA, BEVEIK JOKIOS

 

Andžela Armonienė

2024-08-07

 

Nuo 2019 m. pabaigos vienas iš dažniausiai viešojoje erdvėje ir mūsų kasdieniniuose pokalbiuose vartojamų žodžių iki šiol vis dar yra COVID-19. Prieš 5 metus prasidėjusi COVID-19 pandemija palietė visus Žemės gyventojus. Persirgusieji yra savotiškai išdidūs: suprantama, jiems pavyko išgyventi.

Persirgus COVID-19 infekcija, neišvengiamai atsirado pakitimų ir jie pirmiausia buvo persirgusiųjų bendros sveikatos būklės plotmėje. Sugalvota terminų, pavyzdžiui, „ilgas COVID“, „pokovidinės aplinkybės“. Reiškinys tyrinėtas pasauliniu mastu, tačiau Lietuvoje apie tai viešojoje erdvėje informacijos lyg ir nebuvo iš viso. Kas tai yra, kodėl svarbu apie tai žinoti, nesvarstyta, nenagrinėta, beveik neanalizuota. O tas yra daugiau nei keista, kadangi būtent pokovidinis laikotarpis yra ypatingas. Šis laikotarpis gali būti pradedamas skaičiuoti nuo 2020-2022 m.

Pirmiausia visose valstybėse buvo ieškoma būdų, kaip prižiūrėti pacientus. Nustatyta, jog pokovidinis sindromas gali tęstis net kelis metus, paveikti gyvenimo kokybę, susijusią su sveikata bei galimybe grįžti į darbą (Munblit et al., 2022).

Tokiems pacientams, kuriems pokovidinis sindromas užsitęsė, neišvengiamai prisireikė reabilitacijos paslaugų, iškilo gana brangiai kainuojančių metodų taikymo poreikis. Finansavimo tam nebuvo. Dalis persirgusiųjų ir likusiųjų gyvų žmonių prarado darbo, tarnybos vietas, prarado verslus, patyrė kitų nuostolių ir pokovidinio sindromo pasekmių sveikatos srityje nebuvo kaip apiforminti iš viso. Dalis tokių žmonių darbo vietų ar verslų neprarado, tačiau realiai jie yra iš viso nedarbingi dėl paprasčiausios priežasties, pavyzdžiui, jiems pasireiškė ir neišnyko vienas iš labiausiai paplitusių pokovidinio sindromo požymių – nuolatinis nuovargis, pažeista psichika ir nervų sistema. Tai yra, dėl vienų ar kitų priežasčių tie žmonės darbo vietose ar versluose išsilaikė, tačiau kas po to įvyko? Ar Jums teko gauti paslaugų iš tokių asmenų? Jei taip, puikiai žinote, kas tai yra. Jūs patyrėte didesnius ar mažesnius nuostolius, pirmiausia prarasto laiko nuostolius, jums galėjo būti sunaikinti jūsų įmonės svarbūs duomenys, kurie saugomi atskira tvarka, bendrose sistemose, portaluose, laikmenose, kurias valdo didesnės ar mažesnės iš valstybės, savivaldų biudžetų išlaikomos įmonės, institucijos ar, kas dar pavojingiau, įvairūs UAB padarė tiek nuostolių, jog juos, tuos nuostolius, likviduoti jums teko iš savų lėšų, buvote paparasčiausiai apiplėšti. Be to, patyrėte itin nemalonių emocijų po bendravimo su asmenimis, atsakingais už informacijos, įvairių rūšių paslaugų teikimą, registravimą portaluose, sistemose ir panašiai. Tie asmenys, įdarbinti teikti tokias paslaugas ar pasirinkusieji tokio pobūdžio verslus, buvo ne tik nedarbingi iš viso, buvo ir yra dar baisiau.

Taigi, esamoje situacijoje, kai visi susitelkę į kitus svarbius klausimus, Covid-19 nebėra dienotvarkių klausimas Nr. 1. O visai be reikalo. Taip, neįmanoma įrodyti ir niekaip neatgausite lėšų, prarasto laiko, sugadintos nuotaikos neatitaisysite, jog teko bendrauti ar nors menkiausią paslaugą gauti iš pokovidinio sindromo nukamuoto asmens, kuris realiai nedarbingas iš viso ir iš jo intelektinių ir visų kitų gebėjimų telikę nuotrupos. Asmuo išties yra bejėgis, praktiškai praradęs protaujančio individo savybes, porą metų dirbęs „iš namų“, kuriuose klykė pusalkaniai vaikai ir merdėjo senelis ar močiutė su tuo pačiu Covid-19 užkratu, arba itin aukštose pareigose esančią tarnautoją talžė jos sugyventinis, uždarytas karantino metu bute kartu su ja ir negalintis išeiti į pamėgtą klubą nuleisti garo, o ta tarnautoja turėjo jau kitą darbo dieną prisijungti aptarnauti interesantus nuotoliu ir dar papildomai nuotoliu dalyvauti valdiškos institucijos posėdžiuose bei privalomuose mokymuose, kur per ekraną matydavosi jos visomis vaivorykštės spalvomis išmargintas veidas, kaip nuo patirto smurto artimoje aplinkoje mėlynės veide keitė spalvą ir joks grimas to nepaslėpė. Ekonomikai šalies mastu poveikis dėl to irgi milžiniškas, rizikų išaugimas visose srityse didžiulis, apibendrinta situacija valstybės mastu nebuvo iš viso, persirgusieji Covid-19 infekcija reikiamų paslaugų irgi negavo. Reabilitacijos laikas trunka apie 3 metus, iš to seka – tiek laiko asmuo praktiškai nedarbingas. Reabilitacijos paslaugų tokiais mastais teikti nebuvo kam, tai nebuvo organizuota iš viso, tokių lėšų tokiomis apimtimis Lietuva taip pat neturi.

Dabar, 2024 m. vasarą, nustatyta, jog kyla nauja Covid-19 infekcijos banga, pirmiausia tas nustatyta JAV. Rudenį ir žiemą 2024-2025 m. atsikartos šios infekcijos susirgimai, jų masto numatyti neįmanoma, telieka tikėtis, jog persirgusiųjų bus ne tiek daug, nes ir susirgusiųjų bus palyginti mažai. Tokiu būdu ir pokovidinis sindromas nebebus toks pavojingas.

Kadangi persirgusieji 2022-aisiais gali būti dar kamuojami pokovidinio sindromo ir 2025-aisiais, o sirgusieji 2023-2024 m., gali būti realiai nedarbingi iš viso iki 2027 m., o po to, jei negaus jokių reabilitacinių ir būtinų paslaugų, ir dar ilgiau, kažkaip net nepadoru net nežinoti, o kas yra tas pokovidinis sindromas.

Lieka pasidomėti, o kas tai yra tas pokovidinis sindromas ir ką belieka daryti tokiomis aplinkybėmis, kai išties, dirbti nebėra kam, o jei ir dirba vienas ar kitas, nuo to nuostolingumas kiekvieno individo lygmeniu, kiekvienos įmonės, organizacijos, institucijos lygmeniu, kiekvienos savivaldybės ribose ir valstybės mastu tik auga ir augs dar ilgai. Reikia pripažinti, jog žmonės ne tik dauguma beraščiai, prarasti ir bendrieji elementarūs kasdieniniai gebėjimai apsitarnauti save, atlikti asmens higieną, atvykti į darbo, tarnybos vietą ar verslo įmonę ir atlikti pačius elementariausius veiksmus, pavyzdžiui, dirbti ar eiti tarnybą 8 valanadas 5 dienas per savaitę. Iš esmės likusieji vadinamosiose biudžetinėse darbo, tarnybos vietose simuliuoja darbą, tarnybą su labai mažomis išimtimis, su tuo susiję kiti nepageidautini ir visuomenei bendrąja prasme itin žalingi veiksniai, pavyzdžiui, augantis nusikalstamumas, korupcija, siekiai užsiimti aferistiškomis veiklomis, imituojama, jog užsiimama „menais“, kas reiškia visišką parazitavimą neretu atveju,  pavyzdžiui, kai visi vienu metu daro tą patį: siekia karjeros šou versle, vadinamajame „amžinų performansų industrijoje“, kur jau niekas nebeperka bilietų ir vengia tos „industrijos“ ir surogatinių „menų“, ir t.t.

 

Pokovidinio sindromo ypatumai

 

COVID-19 pandemija palietė visus, valstybėse buvo skelbiami karantinai ir kiti apribojimai. Labiausiai išsivysčiusiųjų valstybių sveikatos priežiūros sistemos neišlaikė išbandymų ir teko pradėti pertvarkyti esamas sistemas. Sukurtieji skiepai nuo naujųjų ir mutuojančių virusų iki galo neišsprendė problemų, žmonija susidūrė su iššūkiais, kurių mastas dar iki galo neapibendrintas.

Pirmasis COVID-19 atvejis užfiksuotas 2019 m. gruodžio 31 d., apidūdintas kaip virusinė pneumonija, Kinijoje, Wuhano mieste. COVID-19 dažniausiai pasireiškia karščiavimu, sausu kosuliu ir nuovargiu. Simptomai pacientams gali skirtis ir pasireikšti labai įvairiai (Matulevičiūtė ir kt., 2021, p. 227)

2019 m. prasidėjusi COVID-19 pandemija neišvengiamai sukėlė greitą atsaką iš sveikatos priežiūros sitemos ir mokslininkų pusės pasauliniu mastu. Požymiams, atsirandantiems persirgus COVID-19 infekcija, buvo sugalvota daugybė terminų, pavyzdžiui, „ilgas COVID“, „pokovidinės aplinkybės“. Reiškinys tapo mokslo tyrimų prioritetu pasauliniu mastu, ieškota geriausių būdų, kaip prižiūrėti pacientus. Imta rinkti duomenis apie pokovidinio sindromo požymius ir dar daugiau – nustatyta, jog sindromas gali tęstis daug metų, paveikti gyvenimo kokybę, susijusią su sveikata bei galimybe grįžti į darbą (Munblit et al., 2022).

COVID – 19 – infekcinė liga, sukeliama SARS-CoV-2 viruso. Persirgus šia liga dažnai pasireiškia liekamieji ligos požymiai, pavyzdžiui, dusulys, nuovargis, skausmas. Taip pat mokslinėje literatūroje aprašoma vis daugiau atokiųjų (kardiopulmoninių, neurologinių, psichologinių) šios ligos sukeltų komplikacijų. Visų šių simptomų derinys vadinamas pokovidiniu sindromu (Čejauskas ir kt., 2021).

Vieno naujausių tyrimų metu buvo išanalizuota 250 000 elektroninių sveikatos duomenų įrašų ir apibendrinta, kad daugiau nei vienas iš trijų individų patyrė po vieną ar daugiau pokovidinio sindromo, kuris nustatomas po 3 ir 6 mėnesių po persirgimo COVID-19 infekcija, požymių. Tokie rodikliai yra žymiai prastesni nei persirgusiųjų gripu tarpe. Pokovidinio sindromo požymių atsiradimo riziką didina kelių susirgimų turėjimas, moteriška lytis ir jaunesnis amžius. Įsidėmėtina tas, jog pokovidinis sindromas, net jei būtų gana retas reiškinys, reikšmingai paveiktų visuomenę ir sveikatos priežiūros sistemą, nes išaugtų ilgalaikės priežiūros poreikis, tektų imtis naujų vadybos sprendimų, pasirūpinti paramos teikimu (Munblit et al., 2022).

JK Nacionalinis sveikatos ir priežiūros institutas (NICE) pateikia tokį pokovidinio sindromo apibrėžimą: požymiai ir simptomai, atsiradę persirgus COVID-19 infekcija ir besitęsiantys ilgiau nei 12 savaičių po persirgimo infekcija bei nepaaiškinami alternatyviomis diagnozėmis (The National..., 2021).

Naujesniuose tyrimuose nustatyta, kad penki labiausiai paplitę pokovidinio sindromo simptomai yra nuovargis (58%), galvos skausmas (44%),  dėmesio sutelkimo problemos (27%), plaukų slinkimas (25%), dusulys (24%). Nustatyta ir neuropsichiatrijos simptomų, kurie tiesiogiai susiję su infekcija (Munblit et al., 2022).

Norint ir galint geriau pasirūpinti tais, kurie persirgo COVID-19 infekcija, dėmesį reikia sutelkti į tris aspektus: neurologinius sutrikimus, fizinę sveikatą ir mitybos statusą. Taip pat nustatyta, kad SARS-CoV-2 veikia nervų sistemą, sukelia neurologinius sutrikimus. Apskaičiuota, kad gyvenimo kokybė pablogėjo 44.1% pacientų ir 87.4% pranešė apie bent vieno simptomo buvimą, dažniausiai tai buvo nuovargis. Pokovidinis sindromas gali daryti reikšmingą poveikį sveikatos priežiūros sistemai vidutiniu ar net ilgu laikotarpiu ir kad socialinis poveikis turi būti pripažintas viso to dalimi, todėl sveikatos priežiūros specialistų įsitraukimas reikalingas bus ir pasibaigus pandemijai, kadangi numatomas reikšmingai padidėjęs pacientų skaičius (Munblit et al., 2022). Be to, daugėja įrodymų apie tai, jog SARS-CoV-2 gali sukelti ilgiau trunkančias fizinės ir psichinės sveikatos blogėjimo pasekmes, kurios yra progresuojančios ir reikalauja sveikatos priežiūros sistemos reakcijos. Kai sveikatos blogėjimas trunka ilgiau nei tris mėnesius po persirgtos infekcijos, tai jau vadinama „pokovidiniu sindromu“ ar „užtrukusiu kovidu“ (Menges ir kt., 2021).

Taip pat COVID-19 yra naujo tipo trauminis stresas, kuris sukelia rimtus psichinės sveikatos efektus (Kira, 2021).

Naujausi tyrimai patvirtina, kad pokovidinis sindromas ištinka ne tik asmenis, kurie turi kelis susirgimus ir jiems reikia gydymo ligoninėje ar senesnio amžiaus individus, bet ir jaunus bei iki tol sveikus individus su nedideliais susirgimais. Šveicarijoje atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad vienas iš keturių žmonių po šešių-aštuonių mėnesių nuo SARS-CoV-2 infekcijos visiškai nepasveiko. Ketvirtadalis kentėjo nuo depresijos simptomų. Be to, du trečdaliai nepasveiko ir jautė nuovargį, dusulį ar depresiją. Apibendrinta, kad COVID-19 sukelia ilgiau trunkančius sveikatos sutrikimus ir sveikatos priežiūros sistema turi planuoti išteklius, reikalingus visuomenės sveikatos priežiūrai organizuoti ir atitinkamoms paslaugoms užtikrinti (Menges et al, 2021).

Koronaviruso sukeltas itin greitai plintantis infekcinis respiratorinis susirgimas, sukėlęs vis dar besitęsiančią pandemiją nuo 2020 m. pradžios, ne visada baigiasi pasveikimo faze. Skirtingais tyrimais nustatyta, kad apie 10-30 proc. ar net daugiau išgyvenusiųjų užsikrėtimą COVID-19 virusu, patiria dar ir pokovidinį sindromą, kuriam būdingas nuovargis, dusulys, kognityviniai sutrikimai, trunkantys tris ir daugiau mėnesių po persirgimo COVID-19. Siūloma remtis esamais literatūros šaltiniais ir skirstyti pokovidinį sindromą į porūšius, kurie leidžia geriau suprasti pokovidinio sindromo esmę. Pokovidinio sindromo porūšiai nurodomi šeši:

  • Pasekmės paveikiančios daugelį organų;
  • Pulmonologinės fibrozės pasekmės;
  • Chroninio nuovargio sindromas;
  • Laikysenos ortostatinis tachikardinis sindromas;
  • Sindromas po intensyvios priežiūros;
  • Medicininės ar klinikinės pasekmės (Young ir Liu, 2021).

Išanalizuotą informaciją galima apibendrinti schema, žr. 1 pav.

 

 

 Negerovių šis virusas ir jo mutacijos sukėlė nemažai. Ar yra būdai, kaip spręsti problemas? Nustatyta, jog taip. Problemos išsprendžiamos, todėl jas spręsti ir privalu. Problemos kyla dėl to, kad pokovidinis sindromas gali užsitęsti itin ilgai, kai kuriais atvejais net kelis metus. Tai susiję su psichosocialinėmis problemomis, naujais iššūkiais sveikatos priežiūros sistemai, kurią galimai teks iš esmės pertvarkyti. Atsiranda poreikis teikti ilgai trunkančias sveikatos priežiūros paslaugas ir taikyti tas paslaugas individualiai, kadangi pokovidinis sindromas pasireiškia kiekvienam individui gana skirtingai, nemaža dalis pacientų praranda darbą ar nebegali mokytis, todėl reikalingos ilgalaikės grąžinimo į pilnavertį gyvenimą programos, susijusios su reabilitacija.

 

Paslaugų poreikis pokovidiniams pacientams

 

Žmonės, kuriems diagnozuotas ilgai trunkantis kovidas, gyvena su visa eile simptomų ir turi įveikti iššūkius iš fizinės, sensorinės, kognityvinės ir emocinės sričių. Jiems į pagalbą ateina terapeutai (Barley-McMullen and Burgess, 2021).

Analizuojant reabilitacijos paslaugų teikimo pokovidiniams pacientams temą, buvo surinkti 128 mokslo straipsniai ir atliktas tyrimas jų pagrindu. Nustatyta, jog reabilitacijos poreikis yra didelis, kai reikia atstatyti sveikatą, buvusias funkcijas, gerbūvį. Mokslininkai siūlo kurti individualias reabilitacijos programas ir telkti reikiamų specialistų komandas ir rekomenduoja daugiau dėmesio skirti psichosocialiniams aspektams reabilitacijos metu, įtraukti šeimas, kai planuojama reabilitacija, klinikinius duomenis vertinti kokybiniu aspektu (Wasilewski et al., 2021).

Lietuvoje tyrinėtas COVID-19 infekcijos sukeltų iššūkių reabilitacijos poreikis ir konstatuota, jog procesų valdymas reikalauja greitų sprendimų ir efektyvumo, todėl labai svarbios įvairios patirtys taikant reabilitaciją pacientams, persirgusiems COVID-19 infekcija. Kadangi liga pasireiškia įvairiai, nėra pateiktų bendrų rekomendacijų pacientų reabilitacijai po COVID-19 infekcijos. Gydymo planas pacientams turi būti parengiamas individualiai pagal paciento ligos sunkumą ir simptomus Reabilitacijai reikalingas didelis dėmesys, norint pacientus pilnai sugrąžinti į kasdienę veiklą, mokymosi ar darbo aplinką ir pripažįstama, kad vien pagerėjus tyrimų rodikliams negalime paciento vadinti išgijusiu. Funkcinis sveikimas ir grįžimas į visuomenę yra svarbus gydymo efektyvumo įvertinimas ir rezultatas, pagalbos sugrįžti į įprastą gyvenimą reikia didžiajai daliai infekcija persirgusių žmonių (Matulevičiūtė ir kt., 2021). Reabilitaciją galima pavadinti problemos sprendimo procesu, kadangi tai susideda iš kelių etapų, kurių tikslas yra optimalus paciento sugrįžimas į normalų gyvenimą po persirgtos ligos. Reabilitacija prasideda gydytojui arba tarpdisciplininei komandai išsikeliant tikslus, tiksliai iškeliant paciento problemą, atsižvelgiant į visas galimas problemas ir paciento poreikius (Matulevičiūtė ir kt., 2021, p. 228)

Kai kuriais atvejais, dėl sunkesnės pacientų būklės ar gretutinių ligų reabilitacija po COVID-19 infekcijos negali būti taikoma namuose, o tik specializuotose įstaigose, o tai nėra taip lengva, nes šių įstaigų nėra daug ir ne visiems pacientams jos yra prieinamos dėl netinkamos vietos, kartais net dėl pandemijos metu esančių įvairių suvaržymų. Bet kuriuo atveju būtina pabrėžti, jog pacientų negalime laikyti išgydytais vien pagerėjus jų tyrimų rodikliams, labai svarbu pacientų funkcinis sveikimas ir grįžimas į visuomenę. Apibendrinama, kad COVID-19 reikalauja greitų pokyčių ir adaptuotų gydymo galimybių. Kol kas reabilitacijai reikalingas didesnis dėmesys, tai reikalauja didelių finansinių išteklių ir efektyvios organizavimo sistemos (Matulevičiūtė ir kt., 2021, p. 230).

 

COVID-19 pandemijos įveikimo situacija Lietuvoje

 

Pandemijos pasekmes psichikos sveikatai Lietuvoje liudija pasikeitę rodikliai: bendras visuomenės streso lygis padidėjęs apie 2 kartus, lyginant su laikotarpiu iki pandemijos (iki jos stresą jautė 14 proc., prasidėjus pandemijai – 26–48 proc. populiacijos), ir apie 1,5 karto yra išaugę nerimo, pykčio, liūdesio jausmai. Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. vasario mėn. atlikta apklausa parodė, kad pusės (49 proc.) apklaustųjų emocinė būklė antrosios COVID-19 bangos metu (nuo 2020 m. rugsėjo mėn.) pablogėjo, lyginant su vasaros laikotarpiu (13 proc. – žymiai pablogėjo, 36 proc. šiek tiek pablogėjo). Nors bendras savižudybių skaičius 2020 m. lyginant su 2019 m. reikšmingai nepakito, tačiau buvo išaugęs vidutiniškai 24 proc. pokarantininiu laikotarpiu (2020 m. birželio–rugpjūčio mėn.). Vaikai ir paaugliai tapo ypač pažeidžiama grupe, nes įvestas karantinas ir nuotolinis ugdymas padidino socialinį atsiribojimą ir tai lėmė jų vienatvės jausmo atsiradimą dėl nepatenkintų socialinių, bendravimo poreikių (Valstybės kontrolė, 2021, p. 4).

COVID-19 pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimo priemonių planavimas ir įgyvendinimas tobulintini COVID-19 pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimo priemonių įgyvendinimui imamasi veiksmų: patvirtintas planas, tačiau nebuvo numatytos rizikingiausios asmenų grupės, ne visoms priemonėms suplanuota lėšų. 2020 m. buvo įgyvendinta 56 proc. iš viso plano priemonių (panaudota 30 proc. lėšų). Kadangi jame nebuvo nustatytų priemonių efektyvumo vertinimo kriterijų, įgyvendintų priemonių poveikis nebuvo matuojamas. 2021 m. atnaujintame plane įgyvendinimo vertinimo kriterijai numatyti, tačiau rodikliai orientuoti į priemonių įgyvendinimo proceso matavimą, o ne rezultatą, todėl nebus galima nustatyti, ar vykdytos priemonės turėjo poveikį mažinant COVID-19 pandemijos pasekmes psichikos sveikatai. Dėl užsitęsusio paslaugos įtraukimo į PSDF lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą nebuvo padidintas psichologų, dirbančių psichikos sveikatos centruose, skaičius, dėl sustabdyto šių paslaugų teikimo nebuvo plėtojamos psichosocialinės reabilitacijos paslaugos, o psichologinės pagalbos prieinamumo asmens sveikatos priežiūros specialistams plėtojimas buvo nukeltas į 2021 m. Dėl šių priežasčių nesudarytos sąlygos teikti daugiau paslaugų laikotarpiu, kai tų paslaugų reikėjo labiausiai.(Valstybės kontrolė, 2021, p. 7).

Valstybės kontrolė apibendrina, jog Lietuva viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje COVID-19 pasekmėms psichikos sveikatai mažinti patvirtintas planas, tačiau, įvertinus esamas psichikos sveikatos paslaugų prieinamumo spragas, reikėtų tikslesnio šiai veiklai skiriamų lėšų ir didesnės imties priemonių vaikams ir jaunimui planavimo (Valstybės kontrolė, 2021, p. 7).

Lietuvos mokslininkai tyrinėjo, kaip COVID-19 pandemijos metu pasikeitė kasdienis žmonių gyvenimas, kaip pirmojo karantino metu buvo vertinami patiriami sunkumai. Nustatyta, kad 51 % tyrimo dalyvių psichologinė gerovė buvo prasta, asmenys, patiriantys sunkumų dėl COVID-19 pandemijos, pasižymėjo didesniais neurotiškumo įverčiais (Grigutytė ir kt., 2021).

Turint tokius duomenis apie suprastėjusią gyventojų psichinę sveikatą pandemijos COVID-19 metu ir prognozuojant, kad nemažam skaičiui gyventojų gali pasireikšti pokovidinio sindromo simptomai, reabilitacijos paslaugų plėtrą planuoti privaloma valstybės mastu ir skirti tam reikiamą dėmesį.

 

Pokovidinis sindromas: ką dar žinoti verta?

 

Pokovidinis sindromas dar tik pradėtas tyrinėti išsamiau jo pasekmių vertinimo ir įveikimo būdų radimo plotmėje. Dėl akivaizdžių įrodymų, jog pokovidinio sindromo vienas pagrindinių ypatumų yra tas, kad žmonėms sutrinka psichinė sveikata, kai kurie iš jų nebegali tęsti savo darbo ar mokytis, individualia tvarka gydymo, pagalbos taikymas turėtų būti išeitis padedant sergantiesiems atsigauti, sveikti ir kuo sėkmingiau integruotis į socialinį gyvenimą.

Paminėti verta reikia Čekijos mokslininkus, kurie tyrinėjo psichoterapijos tikslus siekiant pagerinti pacientų padėtį pokovidinio sindromo metu, kad būtų išvengta ilgalaikio pakenkimo jų sveikatai ir jie kuo anksčiau grįžtų į savo įprastus gyvenimus. Siūloma po respiratorinės terapijos taikyti specialius mokymus, kaip prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Psichoterapiją rekomenduojama tęsti namų sąlygomis bei pasitelkiant nuotolinės terapijos technologijas. Taip pat siūloma speciali programa-gairės užsitęsusio pokovidinio sindromo gydyme, kai priežiūra taikoma ir vaikams, atsižvelgiama į gyvenimo kokybės užtikrinimo svarbą (Grünerová Lippertová et al., 2021; Djakow, 2020).

Sukauptą ir išanalizuotą informaciją galima susiteminti tam tikru lygmeniu.

Pietų Azijos valstybėse buvo atliktas sisteminis tyrimas, kurio metu analizuota, kokią įtaką Covid-19 pandemija daro asmenų psichosocialinei sveikatai. Nustatyta, jog itin paplito panika, vienišumo jausmas, izoliacija, neapibrėžtumo baimė. Be to, žmonės, kurie jau anksčiau sirgo depresija, demensija, kitomis psichikos ligomis, pasijuto blogiau dėl padidėjusio streso, karantino metu ribotų galimybių apsilankyti pas gydytoją, prastesnės priežiūros. Visuomenė pandemijos metu neišvengiamai turėjo atsižvelgti į psichinės sveikatos priežiūros problemas, padažnėjo neuropsichiatrinių atvejų, pavyzdžiui, delyro, depresijos sutrikimų, savęs žalojimo atvejų, kt. Socialiniai efektai itin paveikė vyresnio amžiaus vienišus asmenis ir darbuotojus-migrantus (Banerjee et al, 2021). Pradėjus plisti COVID-19 buvo pranešta, kad tuo pačiu nustatomi ir psichikos sutrikimai, pavyzdžiui, baimė, nuovargis, depresija, kt. Galiausiai, psichinė sveikata prastėjo dėl informacijos trūkumo, gandų plitimo. Nustatyta, kad kyla fobija dėl nepakankamos informacijos ir melagienų sklidimo (Chaturvedi, 2020).

Pokovidinio sindromo pažeistų asmenų problemos nėra išsamiau analizuotos, pirmiausia yra vardijami požymiai, būdingi pokovidiniam sindromui, analizuojama, kokią žalą daro plintantis virusas ir kokie yra jo padariniai žmonių sveikatai bei kaip itin ilgas sveikimo periodas kenkia psichosocialinei sveikatai, identifikuojama, kad pacientai daugeliu atvejų negalėjo pasiekti gydytojų, negavo įprastinių sveikatos priežiūros paslaugų. Dar daugiau, ilgai trunkantis atsigavimas po susirgimo Covid-19 infekcija nulėmė ir socialines sproblemas – nutrūkusius bendruomeninius ryšius, izoliaciją, kai kada – darbo netekimą, negalėjimą mokytis, studijuoti. Svarbu pažymėti, kad nė nevertinta, kokie svarbūs paslaugų prieinamumo klausimai, o tas, jog asmenys gali ir patys savarankiškai gerinti savo sveikatą ir atsigauti, vėl tapti darbingais, aktyviais, tačiau tam reikalingos tam tikros žinios, įvairių rūšių ištekliai, taip ir liko labai ribotai prieinama informacija.

Sveikatą patys sau gerino pirmiausia tik tie, kurie buvo atsakingi už visų kitų atsigavimą po pandemijos ir įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą visomis prasmėmis. Nemažai kas, sugebėjęs elementariai savintis viešuosius įvairių rūšių išteklius neproporcingai vien savo asmeninėms reikmėms, problemas išsprendė gana paparastai – su visu turimu turtu, verslais, net draugų kompanijomis išsikraustė įsikurti kur nors kitur, kur aplinka kardinaliai kitokia ir rūpintis vien savimi įmanoma pakeitus identitetą, asmens dokumentus, gyvenimo būdą, gyvenamą vietą. Juk į Lietuvą visada galima pergalingai grįžti ir išdidžiai žvilgtelėti, kaip laikosi tie visi bėdžiai, kurie nei patys savimi tinkamai nepasirūpino, nei bet kokio lygio valdžia ar bendruomenės, artimieji, draugai ir sugyventiniai bei nuosavi vaikai realios paramos ir pagalbos nesuteikė ir jie visi taip ir liko murkdytis tame lokalių problemų ir purvinų intrigų dumble.

Šioje informacinėje aplinkoje verta įsiklausyti į JAV oficialiai viešinamas rekomendacijas nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d.: Dr. Sanjay Gupta įspėjo apie jau prasidėjusį infekcijos protrūkį. Plinta KP.3 Covid-19 atmaina. Nusprendusieji skiepytis, sulauks specialiai šiai naujai atmainai pritaikytos vakcinos ir skiepytis patariama iki Vėlinių, šių metų lapkričio 1 d., tiek nuo mutavusio viruso, tiek nuo gripo vienu metu. Vakcinacija veikianti išlieka apie 6 mėnesius (CNN, 2024-08-01).

Taigi, Lietuvoje taip pat laukiama naujosios vakcinos gavimo. Norintieji išvengti infekcinio susirgimo ir galimų komplikacijų po to, pavyzdžiui, būti nedarbingu apie 3 metus ir labai abejotina ar gauti reikiamas reabilitacijos paslaugas, pasikonsultavę su šeimos gydytoju turi priimti sprendimą patys.

Tolimesnes susijusias žinias, tikėtina, skelbs tie, kurie už tai gauna specialų finansavimą ir yra tiesiogiai atsakingi už patikimos informacijos išplatinimą visiems visuomenės nariams.

 

Sąvokos aiškinimas: COVID – 19 – infekcinė liga, sukeliama SARS-CoV-2 viruso.

 

NAUDOTA LITERATŪRA:

Banerjee, D., Vaishnav, M., Sathyanarayana Rao, T. S., Raju, M. S. V. K.; Dalal, P. K....& Jagiwala, M. P. (2021). Impact of the COVID-19 pandemic on psychosocial health and well-being in South-Asian (World Psychiatric Association zone 16) countries: A systematic and advocacy review from the Indian Psychiatric Society. Indian Journal of Psychiatry, 62, 343-S353 [žiūrėta 2022-02-09]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.

Barley-McMullen, S., Burgess, S. (2021). Living with long Covid and the role of occupational therapy. [iūrėta 2022-02-06]. Prieiga per internetą: https://www.derby.ac.uk/blog/living-with-long-covid-occupational-therapy/

Chaturvedi, S.K. (2020). Covid-19 Related Psychiatric Disorders and the New Psychosocial Rehabilitation. Journal of Psychosocial Rehabilitation and Mental Health, 7, 103–105 [žiūrėta 2022-02-01]. Prieiga per internetą: https://link.springer.com/article/10.1007/s40737-020-00178-5

Čejauskas, A., Dzinzinaitė, I., Uža, T. (2021). Pokovidinio sindromo diagnostika ir valdymas pirminės sveikatos priežiūros grandyje. Medicinos mokslai. Medical sciences.  9(6), 99-106.

Djakow, J. (2020). Year 2020 in review - Postacute intensive care. Anaesthesiology & Intensive Medicine, 31(6), 305-309 [žiūrėta 2022-02-09]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.

Grigutytė N, Engesser K, Petraškaitė K. (2021). COVID-19 pandemijos metu patiriamų sunkumų, psichologinės gerovės ir asmenybės bruožų sąsajos.  Psichologija, 64,69-76.

Grünerová, L. M., Pětioký, J., Šilhavá, S., Gueye, T., Dědková, M., Nerandžič, Z., Bakalář, B. (2021). Possibilities in rehabilitation of COVID-19 patients. General Practitioner / Prakticky Lekar, 101(1), 27-31 [žiūrėta 2022-02-09]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.

Yong, S.J., Liu, S. (2021). Proposed subtypes of post-COVID-19 syndrome (or long-COVID) and their respective potential therapies. Reviews in medical virology [Rev Med Virol], e2315. [žiūrėta 2022-02-09]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.

Kira, I.A. (2021). The Impact of COVID-19 Traumatic Stressors on Mental Health: Is COVID-19 a New Trauma Type. International Journal of Mental Health and Addiction [žiūrėta 2022-02-01]. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1007/s11469-021-00577-0

Lopez-Leon, S., Wegman-Ostrosky, T., Perelman, C., Sepulveda, R., Rebolledo, P., Cuapio, A.,Villapol, S. (2021). The National Institute for Health and Care Excellence. COVID-19 rapid guideline: managing the long-term effects of COVID-19. Scientific Reports, 11(1) [žiūrėta 2022-02-09]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.

Matulevičiūtė, A., Nikolaičiukaitė, S., Želvytė, G. (2021). Rehabilitation of patients post COVID-19 infection: a literature review. Medical Sciences, 9 (3),  224-231 [žiūrėta 2022-02-09]. Prieiga per internetą: https://www.24.Rehabilitation%20of%20patients%20post%20COVID-19%20infection.%20A%20literature%20review.pdf

Menges, D., Ballouz, T., Anagnostopoulos, A., Aschmann, H. E., Domenghino, A., Fehr, J. S., Puhan, M. A. (2021). Burden of post-COVID-19 syndrome and implications for healthcare service planning: A population-based cohort study.PLoS ONE. 16(7),1-19. [žiūrėta 2022-02-09]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.

Munblit, D., Nicholson, R., Needham, D. M. ...& Akrami, A. (2022). Studying the post-COVID-19 condition: research challenges, strategies, and importance of Core Outcome Set development. BMC Medicine, 20(1), 1-13 [žiūrėta 2022-02-07]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.

Not sure when to get your next Covid booster? Hear Dr. Gupta's advice.  CNN. [žiūrėta 2024-08-07]. Prieiga per internetą: https://edition.cnn.com/2024/08/01/health/video/covid-summer-wave-dr-sanjay-gupta-on-call-digvid

Vertinimo ataskaita. Covid-19 pasekmių psichikos sveikatai mažinimas. (2021). Valstybės kontrolė. 2021 m. liepos 12 d. ataskaita Nr. VRE-2.

Wasilewski, M.B., Cimino, S.R., Kokorelias, K.M., Simpson, R. Hitzig, S.L., Robinson, L. (2021). Providing rehabilitation to patients recovering from COVID-19: A scoping review. PM &R : the journal of injury, function, and rehabilitation [PM R] Date of Electronic Publication [žiūrėta 2022-02-07]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.

 

Iliustracija aukščiau: Piraeus pliažas saulei tekant. Nuotrauka padaryta 2022-10-06. Autorė Andžela Armonienė.

KORONA VĖL ATEINA,

ARBA RUOŠK ROGES ŽIEMAI VASARĄ

2024-07-31

Žinia yra ta, jog Korona vis dar nėra įveikta. Esmė ta, kad nors daugelis žmonių per šią vasaros Covid-19 bangą gali gyventi savo įprastą gyvenimą, atostogauti, keliauti, būti viešose vietose, tie žmonės, kurie yra pažeidžiami sunkių ligų, vis tiek turėtų imtis papildomų atsargumo priemonių. Aplinkiniai taip pat turėtų imtis atsargumo priemonių, kad padėtų apsaugoti tuos, kuriems kyla didžiausia rizika. Covid-19 infekcija šią vasarą pavojinga vyresnio amžiaus asmenims, turintiesiems silpnesnį imunitetą bei kitus medicininių problemų ir sveikatos sutrikimo pasireiškimo atvejus. O kaip bus ateinančią žiemą? Atnaujinta vakcina bus sukurta, ar ne? Lietuvoje ji bus priaunama, ar ne?

Nereikia užmiršti, jog dėl Covid-19 infekcijos net esamas JAV prezidentas Džo Baidenas užsikrėtė koronavirusu ir Baltieji rūmai patvirtino tai oficialiai 2024 m. liepos 18 d.

2024 m. liepos 16 d. CNN paskelbė interviu su Dr. Leana Wen ir ta informacija svarbi ne tik JAV piliečiams.

„PADĖKIME SAU‘19“ KVIEČIA SUSIPAŽINTI SU ŠIA INFORMACIJA:

Naujausi duomenys rodo, kad per savaitę, pasibaigusią liepos 6 d., JAV 23,5 proc. daugiau buvo apsilankymų dėl Covid-19, palyginti su praėjusia savaite. Pranešama, kad nuo liepos 6 d. COVID-19 viruso aktyvumo lygis nuotekose JAV yra didelis.

JAV viešieji asmenys praneša apie susirgimus koronaviruso infekcija. Atėjo laikas atnaujinti savo supratimą apie Covid-19 ir šios infekcijos plitimą 2024-ųjų vasarą.

Kodėl kyla ši vasaros banga ir ar tikrai vėl turime jaudintis dėl infekcijos? Ką žmonės turėtų daryti, kad sumažintų galimybę užsikrėsti gyvendami įprastą gyvenimą? O jei aš keliauju? Ar turėčiau pasiskiepyti dabar, o ne laukti atnaujintos vakcinos? Ar testai vis dar veikia? O ką turėčiau daryti, jei susirgčiau Covid-19 – ar vis tiek turiu atsiriboti ir likti nuošalyje nuo šeimos?

 CNN sveikatingumo ekspertė dr. Leana Wen. Wen, Džordžo Vašingtono universiteto skubios pagalbos gydytoja ir klinikinė docentė, anksčiau buvusi Baltimorės sveikatos komisare, atsako į CNN klausimus.

CNN: Kiek žmonės turėtų nerimauti dėl Covid-19 infekcijos dabar, kai susirgimų atvejų vėl atsiranda?

 Dr. Leana Wen: Remiantis skaičiais, atrodo, kad esame vasaros Covid-19 infekcijų bangos viduryje. Tai neturėtų būti staigmena. Nuo pat pandemijos pradžios kiekvienais metais matėme daugybę infekcijų bangų, įskaitant tą, kurios piką pasiekia vasarą. Tai gali būti dėl išaugusio kelionių skaičiaus, taip pat dėl karšto oro daugiau žmonių susirenkančių patalpose.

Ar žmonės turėtų nerimauti dėl Covid-19 infekcijos, priklauso nuo konkrečių jų sveikatos aplinkybių. Ypač susirūpinti turėtų tie žmonės, kurie yra vyresni arba kurių imunitetas yra susilpnėjęs, arba tie, kurie serga įvairiomis širdies, plaučių, inkstų ir kitomis sveikatos ligomis. Jie turi būti tikri, kad yra atnaujinę vakcinas, turėti planą, kaip gauti antivirusinį gydymą, ir apsvarstyti papildomas atsargumo priemones, pvz., maskuotis perpildytose patalpose ir bandyti burtis lauke, o ne patalpoje.

CNN: Ką žmonės turėtų daryti, kad sumažintų užsikrėtimo tikimybę gyvendami įprastą gyvenimą mieste?

Wen: Daugelis žmonių grįžo į savo priešpandeminį gyvenimą ir galvoja apie Covid-19 taip, kaip vertina kitus kvėpavimo takų virusus: jie nenori užsikrėsti šiais virusais, bet taip pat nenori nustoti bendrauti ir lankytis restoranuose, teatre ir religinėse apeigose. Manau, kad rizikos apskaičiavimas priklausys nuo asmens ir jo asmeninių medicininių aplinkybių. Vienas dalykas, kurį reikia apsvarstyti, yra sumažinti užsikrėtimo tikimybę prieš apsilankant ypač pažeidžiamoje šeimoje ar draugijoje. Savaitę prieš apsilankymą galite vengti susibūrimų patalpose ir dėvėti kaukes viešajame transporte ir kitose perpildytose vietose. Greitojo testo atlikimas prieš pat apsilankymą taip pat gali sumažinti riziką užkrėsti tą pažeidžiamą asmenį.

CNN: Daugelis žmonių nori gauti dar vieną vakciną nuo Covid-19, kad geriausiai apsisaugotų per vasaros bangą. Tačiau rudenį bus išleista nauja vakcina. Kas turėtų gauti vakciną dabar ir kas gali laukti, kol gaus naują?

 Wen: Netrukus bus išleista atnaujintos formulės Covid-19 vakcina. Ji turėtų pasirodyti rugsėjį ir jau rugpjūčio mėnesį. Rekomenduota, kad visi 6 mėnesių ir vyresni asmenys gautų šią vakciną, kai ji bus išleista.

Kadangi esame taip arti naujosios vakcinos išleidimo, manau, logiška laukti atnaujintos formulės vakcinos. Tai turėtų būti labiau taikoma šiuo metu cirkuliuojantiems variantams ir, idealiu atveju, geriau atitiktų padermes, kurios, kaip tikimasi, dominuos rudenį ir žiemą.

Žmonės turėtų nepamiršti, kad pagrindinis vakcinos tikslas yra sumažinti tikimybę sunkiai sirgti – užkirsti kelią būtinybei hospitalizuotis ir mirti. Vakcina nėra tokia veiksminga mažinant infekciją.

Ji turi tam tikrą veiksmingumą mažinant infekcijų dažnį, tačiau šis veiksmingumas greitai mažėja. Žmonės, kuriems reikia papildomos apsaugos nuo infekcijos, kuri visada kelia sunkios ligos ir užsitęsusio Covido riziką, turėtų imtis papildomų atsargumo priemonių, kaip jau aptarėme.

CNN: Galiausiai, ką turėčiau daryti, jei susirgsiu Covid-19 — Ar aš vis dar turiu izoliuotis ir likti nuošalyje nuo šeimos?

 Wen: Prieš kelis mėnesius panaikintas penkių dienų izoliacijos reikalavimas. Dabar rekomenduojama žmonėms, kuriems diagnozuotas Covid-19, likti namuose, kol jie nekarščiuos bent 24 valandas ir jų simptomai nepagerės. Kitas penkias dienas jie vis tiek turėtų stengtis imtis papildomų atsargumo priemonių, tokių kaip artimo kontakto su kitais apribojimas.

Aš tai aiškinu taip, kad tai priklauso nuo kitų jūsų šeimos narių sveikatos padėties. Jei kiti paprastai yra sveiki ir nesiima papildomų atsargumo priemonių, kad sumažintų savo riziką užsikrėsti Covid-19, manau, kad galėtumėte vadovautis patarimais, kaip nurodyta anksčiau.

Tačiau, mano nuomone, jei gyvenate namuose su asmeniu, kuris yra labai pažeidžiamas – pavyzdžiui, vyresnio amžiaus tėvams, kuriems buvo persodintas inkstas – tikrai turėtumėte vengti to asmens, kol nepasieksite neigiamo Covid-19 testo. Tai reiškia, kad tuo laikotarpiu nevalgyti su jais tose pačiose patalpose ir nesidalyti bendromis erdvėmis.

Parengta pagal: Covid-19’s back. Should you be worried? By Katia Hetter, CNN, July 16, 2024.

<https://edition.cnn.com/2024/07/16/health/summer-covid-rise-wellness/index.html>

  

KAIP GAUTI KUO DAUGIAU DALINAMŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ, KOMPENSACIJŲ IR PASLAUGŲ?

ARBA: ČIUMPAM, GRIEBIAM, KAS DAR LIKO!

 

2024-07-29

 

  1. KUR KREIPTIS, KĄ REIKIA ŽINOTI?

 

Medikų ar juristų, įvairių rangų tarnautojų paslaugų ieško vis mažiau LR nuolatinių gyventojų. 

Mažiau ieškoma ir įtakingų svainių ar tetų užtarimo dėl vienos ar kitos privilegijos gavimo, pavyzdžiui, nuolatinio pabuvimo sanatorijose už dyką ar senatvės pensijos išsirūpinimo tokio dydžio, jog net nė vienos valandos iš viso nedirbusi ir absoliučiai jokių mokesčių per visą savo gyvenimą nemokėjusi ir nepasiligojusi žvitri senjorė iš valstybės biudžeto kas mėnesį paima virš tūkstančio eurų ir žino, kad kiekvienų metų sausio 1-ąją ir liepos 1-ąją jos gaunama ta suma didės ne mažiau nei penktadaliu, mat ji tinkamu laiku pas reikiamus įtaką turėjusius asmenis apiforminta kaip nuolatos gulinti ir bejėgė ligonė, nors iš tiesų savo prabangiuose apartamentuose kasdien išgėrusi butelį kokybiško šampano ir surūkiusi kubietišką cigarą, pasitiesusi kilimėlį šoka tvistą ir „čia-čia-čia“ taip, jog kaimynams gyvenantiems žemiau vienu aukštu nuolatos nuo lubų nukrenta liustrai prieš tai pasiūbavę 180 laipsnių amplitude.

Nuo 2024-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo NR. I-2044 pakeitimo įstatymas. Ką svarbu žinoti, yra 27 straipsnio „Asmeninės pagalbos poreikio nustatymas, teikimas, apmokėjimas ir finansavimas“ 1 dalyje: „1. Asmens su negalia, pageidaujančio gauti asmeninę pagalbą, asmeninės pagalbos poreikį jo ar jo atstovo pagal įstatymą prašymu nustato socialiniai darbuotojai. Asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Rengiant asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarkos aprašą įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos. Sprendimą dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo, nutraukimo ir asmeninės pagalbos poreikio nustatymo termino priima socialinio darbuotojo, nustačiusio asmeninės pagalbos poreikį, teikimu savivaldybės administracija“. Taigi, Jums reikalingas socialinis darbuotojas. Tiesa, socialiniai darbuotojai dažniausiai yra labai glaudžiai susiję su medikais.

28 straipsnio „Socialinės paslaugos“ 2 dalyje parašyta: „2. Už socialinių paslaugų organizavimą ir prieinamumą atsako valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“, 3 dalyje primenama, jog „3. Socialinės paslaugos asmenims su negalia organizuojamos ir teikiamos vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu“.

Ką svarbu dar žinoti ir niekada to neužmiršti? Ogi tai, jog visi įstatymai, nutarimai, įsakymai, savivaldybių patvirtintos tvarkos ir paslaugų, paramos teikimo aprašai yra nuolatos keičiami, atnaujinami, kartais jie iš viso netenka galios, pakeičiami kitais teisės aktais ir juos lydinčiaisiais dokumentais, tvarkų aprašais, kt. Todėl domėtis turite patys ir ne pro šalį visada sužinoti, kaip vienas ar kitas, atrodytų, Jums naudingas įstatymas ar potvarkis, nutarimas realizuojamas praktikoje, ar jis iš viso įgyvendinamas.

O jei vis dar nesate asmuo su negalia ar senatvės pensininkas su nustatytais specialiaisiais poreikiais ir dalyvumo lygiu, bet jaučiatės itin pasiligojęs ir teisėtai galintis pretenduoti į asmens su negalia statusą, reikia žinoti ir dar daugiau, skaityti teisės aktus pačiam, o ne aklai tikėti ir pasitikėti, ką Jums pasakė artimieji, kaimynai, draugai ar net gydantis gydytojas ar slaugytojos padėjėja ligoninėje, kur tik ką Jums buvo atlikta sudėtinga chirurginė operacija. Teisės aktai kuriami, atnaujinami, keičiami taip sparčiai, jog apie jų buvimą ir galiojantį jų turinį, privalomas įgyvendinti nuostatas nežino net tie, kuriems tuose pačiuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ir nurodyta juos įgyvendinti, tai yra, vykdyti tiesiogiai.

Atsakingųjų už vykdymą aiškinimus girdėjome visi: lėšų tam nėra paskirta, žmonių gebančių tai atlikti nėra arba trūksta, arba jie patys tik ką tapo senatvės pensininkais, susirgo, kartais jie dar būna mokymuose ar tolimose šalyse „tobulinasi“, iš kur tinkamu lygiu „pasitobulinę“ taip niekada ir nebegrįžta ir suma sumarum Jūs ir vėl liekate be suteiktų paslaugų.

Todėl aukščiau minėto įsigaliojusio įstatymo 29 straipsnis neretai gali būti prilyginamas mokslinės fantastikos ar stebuklinės pasakos žanrui ir jis esamu metu yra toks:

„29 straipsnis. Finansinės pagalbos priemonės

  1. Asmeniui su negalia įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos šios finansinės pagalbos priemonės:

1) socialinė piniginė parama – skiriama siekiant užtikrinti jo materialinės padėties garantijas;

2) tikslinės kompensacijos ir (ar) pensijos, ir (ar) išmokos – skiriamos siekiant jam kompensuoti dėl negalios netektas pajamas ir individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimo išlaidas;

3) lengvatos – teikiamos siekiant jam užtikrinti individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą tais atvejais, kai galimybių patenkinti jo poreikius kitomis pagalbos priemonėmis nėra.

  1. Įsidarbinęs asmuo su negalia nepraranda jam paskirtos ir mokamos tikslinės kompensacijos ir (ar) socialinio draudimo negalios, netekto darbingumo ar invalidumo pensijos“.

Dar svarbu žinoti ir suprasti, kad tos Jums priklausančios finansinės pagalbos ir visų įmanomų priemonių laukia nesulaukia, pavyzdžiui, Jūsų sugyventinis ar net Jūsų vaikai, anūkai, bet tik ne Jūs, kadangi Jums jų nereikia iš viso. Todėl turite žinoti, jog esamu metu nebėra NDNT prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kur Jūsų kaimynas ar draugė susitvarkė reikalus ir negali atsidžiaugti gautomis privilegijomis. Dabar tai jau yra Agentūra, trumpinys ANTAA, visas pavadinimas yra toks: Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Išliko teritoriniai skyriai, ANTAA paprastai yra ten pat, kur buvo ankstesnieji NDNT teritoriniai skyriai. Ten nuvykus galima pateikti prašymus, kitus dokumentus.

Taigi, „pagalbos koordinavimas skiriamas asmenims, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios vertinimo ir duoda sutikimą, kad jiems būtų teikiamas pagalbos koordinavimas. Jeigu asmuo nesutinka, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, Agentūra organizuoja tik negalios vertinimą. Pagalbos koordinavimo asmeniui su negalia skyrimo, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliotos įstaigos vadovas“ (LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo NR. I-2044 pakeitimo įstatymo 32 str. 1 d.).

 

  1. KAS ITIN SVARBU ESAMU METU?

 

Privalote nuodugniai susipažinti su LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo NR. I-2044 pakeitimo įstatymo 2 straipsniu. Taip įgysite supratimą, kaip vyksta viskas dabar, kai nuo metų pradžios paskelbta, jog reformuojama visa su asmenimis su negalia susijusi paslaugų sistema, kt. Nurodytasis 2 straipsnis esamu metu yra toks:

2 straipsnis. Teisių ir garantijų išsaugojimas

  1. Jeigu asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis ir (ar) specialieji poreikiai, kiti įstatymai nustato palankesnį teisinį reguliavimą, taikomi kiti (palankesni) įstatymai.
  2. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, nustatytas poreikis galioja iki nustatyto specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio termino pabaigos.
  3. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis, nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis galioja iki nustatyto termino pabaigos.
  4. Neįgalių asmenų automobilio statymo kortelės, kurios iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo išduotos asmenims su negalia, galioja iki neįgalių asmenų automobilio statymo kortelės galiojimo termino pabaigos.
  5. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus, dalyvumo lygis jų rašytiniu prašymu nustatomas remiantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduotais neįgaliojo pažymėjimais.
  6. Siekiant išsaugoti asmenų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, teises, numatomas šiems asmenims nustatyto specialiųjų poreikių lygio prilyginimo dalyvumo lygiui pereinamasis laikotarpis – nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Asmenų rašytiniu prašymu, remdamasi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduotais neįgaliojo pažymėjimais, Agentūra nustato:

1) 15 procentų dalyvumo lygį – asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;

2) 40 procentų dalyvumo lygį – asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

  1. Jeigu šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti asmenys nesutinka su šio straipsnio 5 ir (ar) 6 dalyje nurodytu dalyvumo lygiu, nustatytu remiantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduotais neįgaliojo pažymėjimais ir jų rašytiniais prašymais, jie turi teisę kreiptis į Agentūrą dėl dalyvumo lygio nustatymo.

 

  1. DALYVUMO LYGIS – NAUJAS TERMINAS IR VISKAS PAKINTA, AR VIS TIK VISKAS LIEKA TAIP PAT?

 

Atsakymas į trečiąjį klausimą yra ir taip, ir ne.

Būtina susipažinti su LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. A1-10 „Dėl asmenų, kuriems iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas darbingumo lygis, specialiųjų poreikių lygis, teisių išsaugojimo įgyvendinimo“.

Nurodytajame įsakyme svarbu štai kas:

„1.1. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys, pageidaujantys, kad jiems būtų nustatytas dalyvumo lygis, ir Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyti asmenys, pageidaujantys, kad jiems nustatytas specialiųjų poreikių lygis pereinamuoju laikotarpiu – nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. būtų prilygintas dalyvumo lygiui, gali Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas Nr. 1) 13 punkte nurodytais būdais kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) dėl dalyvumo lygio nustatymo ir pateikti Aprašo Nr. 1 14.1 papunktyje nurodytą prašymą (toliau – prašymas), Aprašo Nr. 1 14.2, 14.3.9 ir 14.3.10 papunkčiuose nurodytus dokumentus ir iki Įstatymo įsigaliojimo dienos išduotą galiojantį neįgaliojo pažymėjimą.

1.2. Agentūra per 20 darbo dienų nuo šio įsakymo 1.1 papunktyje nurodyto prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl dalyvumo lygio ir Aprašo Nr. 1. (...)

  1. 1 papunktyje nustatyta tvarka asmeniui išduoda arba išsiunčia sprendimą dėl asmens dalyvumo lygio (dokumento nuorašą (kopiją) ir asmens su negalia pažymėjimą".

 

  1. TAI JAU VISKAS, KĄ PRIVALU ŽINOTI ESAMU METU, AR DAR KAS SVARBU?

 

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas Nr. 1), –  štai, kas svarbu. Susiraskite šį teisės aktą, jis laisvai prieinamas internetu. Nuolatos stebėkite, kaip kinta Aprašas Nr. 1 ir kiek tai svarbu Jums. O jei manote, jog Jums reikalingas ir pagalbos suteikimas, pirmiausia susipažinkite su  Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo 3 priedu „INDIVIDUALIOS PAGALBOS POREIKIO KLAUSIMYNAS“. Perskaitę ir įsisavinę Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo 1 priedą „BAZINIO DALYVUMO KRITERIJAI“ nusikratysite nesveiko pavydo ir streso pertekliaus, kad Jūsų žinoma senjorė Ona neaišku kodėl gyvena geriau, o Jūs, Jūsų draugė Zosė ir sugyventinis Juozas – deja, ne. Apie tai išsamiau skaitykite čia: KODĖL SENJORAI JONAS IR ONA NUSIPELNĖ GYVENTI GERIAU, O ZOSĖ SU JUOZU – NE? <https://www.leidinyssau.lt/info>, žr. 2024-07-21.

 

  1. KAS TOLIAU?

 

Perskaitėte, susipažinote, įsisavinote. Gerai būtų, jei turėtumėte su kuo pasitarti, kas lygiai kaip ir Jūs turėtų susitvarkyti dokumentus per tą pereinamąjį laikotarpį iki 2027 m. gruodžio 31 d.

Jums reikia kreiptis į ANTAA. Pakanka su savimi turėti galiojantį asmens dokumentą, įrodantį, jog esate LR pilietis. Yra sukurtos patogios ir paprastos užpildyti PRAŠYMO PRILYGINTI NEGALIĄ formos. Kreiptis galite į bet kurį teritorinį ANTAA skyrių. Taip pat viską galima atlikti internetu. Be to, netikslinga vengti pasiskambinti telefonu į ANTAA ir pasikonsultuoti pačiam.

Dabar, 2024-ųjų vasarą, itin paranku savarankiškai viską įvertinti, turėti galvoje, jog nuo 2025 m. vidurio LR Vyriausybė, visos LR savivaldybės įpareigotos vykdyti dar ir susijusius ES teisės aktus, tai yra, numatoma pritaikyti aplinką žmonėms su negalia, pagyvenusiems ir kitiems sveikatos ar fizinių sunkumų turintiems asmenims, todėl į Lietuvos teisę 2022 m. perkelta ES Prieinamumo direktyva. Ji numato pareigą tiek viešajam sektoriui, tiek verslui gerinti prieigą prie pagrindinių gaminių ir paslaugų, kad visi visuomenės nariai būtų savarankiškesni ir galėtų visapusiškai bei veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiomis sąlygomis su kitais asmenimis. Pokyčiam numatytas pereinamasis laikotarpis. Įstatymo nuostatos pradės veikti 2025 m. birželio 28 d. Išsamiau rasite čia:

<https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/ministre-m-navickiene-dziaugiuosi-verslais-kurie-pritaiko-aplinka-ir-paslaugas-zmonems-su-negalia>, žr. 2023-12-28.

Žinoma, gudresnieji jau pasirūpino apsigyventi tose ES valstybėse, kur ši direktyva jau pritaikyta praktiškai, kur silpnesnieji ir mažiau galimybių turintieji visuomenės nariai gauna didesnes išmokas, kompensacijas, aplinkos infrastruktūra pritaikyta asmenims su negalia, patikimos ir reikiamos informacijos prieiga bei kokybiškos paslaugos užtikrintos visiems. Lietuva ir šioje srityje atsiliko.

Jei nusprendėte likti Lietuvoje ir tenkintis kuklesnėmis pragyvenimo sąlygomis ir abejotinos kokybės paslaugomis, išties nuolatos savarankiškai gilinkitės, kaip kinta aukščiau nurodytas įstatymas, taip pat kai kurie ministrų įsakymai kuo Jums svarbūs ir neužmirškite, jog Aprašas Nr. 1 nuolatos kinta taip pat, lygiai kaip ir kompensuojamųjų vaistų sąrašas, jų kainos bei iš Ligonių kasų apmokamos arba ne paslaugos.

 

 6. POST SCRIPTUM, ARBA KĄ SAKO VALDŽIA?

 

Kai kam numatyta paprastesnė ir greitesnė negalios nustatymo procedūra.

„Taip pat naujai reglamentuota, kad tais atvejais, kai vertinamas senatvės pensijos amžių sukakusio asmens, kuris yra laikinai nedarbingas ir turi nedarbingumo pažymėjimą, dalyvumo lygis, sprendimas dėl dalyvumo lygio tokiam asmeniui būtų priimtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Šiuo metu numatyta, jog sprendimas turi būti priimamas per 20 darbo dienų“, – informavo šių metų vidurvasarį Valdžia. Išsamiau rasite čia: .

<https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos-1/daliai-zmoniu-paprastesne-ir-greitesne-negalios-nustatymo-procedura/>.

 

  1. O KĄ MANOTE JŪS?

 

Gal netyčia pastebėjote, jog Lietuvoje ieškoma informacijos apie tai, kaip gauti dar ir dar nors kažką už dyką bei kur dar kažkas kažką dalina nemokamai, kaip nusilpusio protelio savo vaiką ar nukvakusį anūką, anūkę padaryti mokslo magistre ir įtaisyti pabūti viceministre, ministre ar bent jau Europaralamentare, kai taps senatvės pensijos amžiaus ir bus pasiekusi visiško idiotizmo lygį, o ne apie tai, kaip išties nesirgti, neparazituoti, nesimuliuoti ligų, nubūti aferistu-prichvatizatoriumi, visiškai ne apie tai, kas yra darbas ir kodėl jis žmogų puošia. Lietuva nebeturi ko dalinti už dyką, naujai įvažiavusieji, įbėgusieji, atropojusieji iš kažkur, neras čia nei pieno upių, nei sūrio krantų, nei mėlynakių geltonkasių gražuolių, nes jos net ir tos, kurioms virš 85 metų, seniai išgraibstytos ir išvykusios į realiai gerovės vietas nepalikdamos niekam savo naujųjų adresų.

 

KODĖL SENJORAI JONAS IR ONA NUSIPELNĖ GYVENTI GERIAU, O ZOSĖ SU JUOZU – NE?

2024-07-21

Į ŠITĄ KLAUSIMĄ DAŽNAI ATSAKINĖJA „SODRA“ IR ĮVAIRIŲ PARTIJŲ NARIAI BEI SEIMŪNAI, ASMENYS, NORINTIEJI TAPTI PREZIDENTAIS, IR ĮVAIRIŲ LYGIŲ VALDININKAI, TARNAUTOJAI, KAI VIENI AR KITI RINKIMAI JIEMS LIPA ANT KULNŲ. TIK ŽMONĖS KAIP NIEKO NESUPRATO, TAIP IR NESUPRANTA IKI ŠIOL, NORS VIEŠAI SKELBIAMA, KAD ESAME PASIEKĘ ŽINIŲ EKONOMIKOS PROVERŽĮ IR GYVENAME SENIAI PROGRESO STADIJOS INFORMACINĖJE VISUOMENĖJE, KURIOJE DOMINUOJA VIENARAGIAI IR STARTUOLIAI, INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS NAUJAUSIŲJŲ MODIFIKACIJŲ IR ITIN AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS ERUDITAI BEI FINANSITAI, GEBANTYS IŠ ANKSTO PASAKYTI, KOKĮ GEROVĖS LYGĮ LIETUVA PASIEKS IKI 2030-ųjų NET TUO ATVEJU, JEI VIS DĖLTO SUSPROGS ASTRAVO ATOMINĖ JĖGAINĖ JAU ŠIAIS METAIS IR VISĄ ESAMĄ LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJĄ APNIKS NAUJOS MODIFIKACIJOS VIRUSAI, NUO KURIŲ SKIEPAI VIS DAR NEIŠRASTI. NEŽIŪRINT VISO TO, DIDELĖS INFORMACIJOS SPRAGOS VISUOMENĖS NARIŲ TARPE PLAČIĄJA PRASME YRA BŪTENT ŠIUO METU IR PIRMIAUSIA ŠIAIS KLAUSIMAIS:

(1) KUR REIKIA EITI TŲ DIDESNIŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ GAUTI, Į KĄ KONKREČIAI KREIPTIS?

(2) KĄ DABAR DARYTI, KOKIA LIGA SUSIRGTI IR KOKIĄ CHIRURGINĘ OPERACIJĄ PASIDARYTI IR NUO KADA JAU GALIMA APISMESTI, JOG PRARADAI ATMINTĮ, NIEKO NEMATAI, NEGIRDI, NERETAI NET DIENOS ŠVIESOJE REGI BALTUS ARKLIUS SAVO DAUGIABUČIO NAMO LAIPTINĖJE AR SODYBOJE, NUOSAVAME NAME IR, BE TO, IŠ VISO MAŽAI VAIKŠTAI, VIEN TIK GULI LOVOJE, ESI PARALYŽUOTAS, UŽ KĄ GALI GAUTI KAS MĖNESĮ PAPILDOMUS BEVEIK 500 EURŲ IR DAR MAŽIAUSIAI DU-TRIS BEVEIK NEMOKAMAI TAU PATARNAUJANČIUS IR VISUS NORUS VYKDANČIUS ŽMONES, ATEINANČIUS TIESIAI Į TAVO NAMUS SU MADINGŲ DEFICITINIŲ VAISTŲ RECEPTAIS, ATLIEKANČIUS TAU ASMENINĘ HIGIENĄ, NET SEKANČIUS TAU PASAKAS, GROJANČIUS SU ARFA AR BALALAIKA IR ŠVARIAI IŠMAZGOJANČIUS KAMBARIO GRINDIS, BUTO LANGUS BEI ATVEŽANČIUS ŠILTO MAISTO UŽ DYKĄ;

(3) KAIP NEAPSIGĖDINTI, KAD NELIKTUMEI KAM REIKIA PER MAŽAI GRYNŲJŲ PADAVĘS, LAIKU NESIKREIPĘS KAŽKUR, O IŠ TIESŲ, KADA TAI REIKIA DARYTI, NIEKAS NEŽINO. O TAS REIŠKIA, JOG DIDESNĖS PENSIJOS IR ĮVAIRIŲ PRIEDŲ PINIGAIS IR PASLAUGŲ BEI NEMOKAMŲ DANTŲ PROTEZŲ IR SĄNARIŲ LIKSI NEGAVĘS; ANŪKĖ TAVO NEBETURĖS UŽ KĄ PER METUS PO TRIS, KETURIS KARTUS POILSIAUTI ISPANIJOJE IR TAILANDE, O DUKTĖ AR SŪNUS VIS DĖLTO PRIVALĖS PRADĖTI DIRBTI IR PIRMĄ KARTĄ TAI PADARYS SULAUKĘ 50-55 METŲ AMŽIAUS, NES IKI TOL GYVENO IŠ DALINAMŲ JIEMS PAŠALPŲ IR TAVO SENATVĖS PENSIJOS BEI TAVO ASMENINIŲ SANTAUPŲ;

(4) KADANGI MEDIKAI IŠ VISO PRARADO AR BEVEIK PRARADO BET KOKIĄ ĮTAKĄ ŠITŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ PERDALINIMO IR DISPONAVIMO ITIN VERTINGA INFORMACIJA REIKALUOSE, NIEKO NEBEPASAKO NĖ UŽ DOSNIAS DOVANAS IR NET JŲ ARTIMI GIMINĖS NEBESIDALINA TAIP SVARBIA INFORMACIJA APIE VALDIŠKŲ PINIGŲ PASIĖMIMO DIDELIAIS KIEKIAIS BŪDUS IR KELIUS, O IŠ TAVĘS ATĖMĖ INTERNETĄ, MELUODAMI, KAD PERDEGĖ 5G RYŠYS PAS KAIMYNĄ IR JIS NEBEDUODA TAU VELTUI JUNGTIS Į INTERNETO TINKLĄ; TELEVIZORIŲ TAU ATJUNGĖ, NES VAIKAI MELAVO, JOG SUMOKA UŽ TAVE VISAS SĄSKAITAS, TAČIAU TO NEDARO JAU ANTRI METAI, O TELEFONAS TAVO SU NUSĖDUSIA BATERIJA IR NIEKO NEBEGIRDI, KAI PASKAMBINUSI BUVUSI KOLEGĖ MĖGINA IŠAIŠKINTI, KUR VIS DĖLTO DAR KAŽKĄ KAŽKAS DALINA UŽ DYKĄ; RADIJO RYŠYS PRASTAS, TURI TIK MUZIKĄ TRANSLIUOJANČIUS KANALUS, NES VISKĄ, KAS YRA INFORMACIJA RADIJO BANGOMIS, NUMUŠA NELEGALIAI RUSIŠKŲ RADIJO STOČIŲ BESIKLAUSANTIS KAIMYNAS FEDIA. KITI KAIMYNAI NIEKO NEŽINO KAIP IR TU, NES DAUGUMA NĖ NESUPRANTA LIETUVIŲ KALBOS IR NEMOKA NEI RAŠYTI, NEI SKAITYTI, O VIENINTELĖ SKAITYTI MOKANTI KAIMYNĖ IRGI NIEKO TAU NEPASAKO, NES NUOLATOS YRA GIRTA, O KAI MAŽIAU GIRTA, TAVE APGAUDINĖJA, NES TENORI IŠKAULYTI TAVO PINIGŲ KONTARBANDINIAMS RŪKALAMS IR NAMIE VAROMAM „SAMAGONUI“ NUSIPIRKTI. TAIGI, TOKIOJE APLINKOJE NEŽINAI, KUR GAUTI NORS KOKIĄ SKIAUTĘ POPIERIAUS SU NEKLAIDINANČIA INFORMACIJA, KUR BŪTŲ TAU AIŠKIAI NUPIEŠTAS MARŠRUTAS, KUR TURI EITI TŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ GAUTI, KAIP JŲ REIKIA PAPRAŠYTI IR TUO PAČIU VAIDINTI, KAD NEGALI VAIKŠČIOTI IR ESI SU JUDĖJIMO NEGALIA IR KITAIS RIMTAIS SVEIKATOS, PROTINIŲ GEBĖJIMŲ BEI ORIENTACIJOS ERDVĖJE, LAIKE SUTRIKIMAIS;

(5) KUR RASTI TAU IŠRŪPINANTĮ VISAS PRIVILEGIJAS IR VALDIŠKŲ PINIGŲ KUO DAUGIAU ASMENĮ, KAD JAM NIEKO NEREIKĖTŲ MOKĖTI UŽ SUTEIKTAS PASLAUGAS IR BŪTINĄ INFORMACIJĄ, NES TAVO SUGYVENTINĖ, VAIKAI IR ANŪKAI SENIAI JAU NEBEADEKVATŪS IR VISKĄ, KĄ TURĖJAI SAVO BANKO SĄSKAITOSE SENIAI IŠLEIDO PENKIEMS METAMS Į PRIEKĮ, O ŽINODAMI, KAD ESI BE PINIGŲ, NĖ NEBEATSIMENA TAVO GYVENAMOS VIETOS ADRESO, KUR ANKSČIAU ATVYKDAVO UŽ TAVO SĄSKAITĄ PALĖBAUTI BRANGIAUSIUOSE RESTORANUOSE IR IŠSIVEŽTI IŠ TAVĘS VISUS GRYNUOSIUS, KIEK TIK JŲ TURĖJAI Į VADINAMAS KOJINES SUSIKIŠĘS IR PAMELAVĘ, KAD UŽ TAS DIDELES GRYNŲJŲ SUMAS TAU ATVEŠ NUPIRKĘ NAUJĄ MODERNŲ TELEVIZORIŲ IŠ KURIO EKRANO EGZOTINĖ GRAŽUOLĖ HOLOGRAMOS PAVIDALU NUŽENGS TIESIAI TAU ANT SOFOS IR TU GALĖSI JĄ PAČIUPINĖTI;

(6) INFORMACIJOS TRŪKUMO SRITIS GALIMA VARDINTI BE GALO IR BE KRAŠTO, BET VISI JAU YRA SUŽINOJĘ, KAD TIKSLI INFORMACIJA YRA LABAI BRANGI IR JĄ TURINTIEJI NEDALINA JOS UŽ DYKĄ, TODĖL TELIEKA DŽIAUGTIS TAIS INFORMACIJOS TRUPINIAIS, KURIE BUVO PABARSTYTI NUO VADINAMOJO RINKIMŲ VAJŲ, BALIŲ IR FESTIVALIŲ STALO PASKUTINIUOJU LAIKOTARPIU. PUBLIKUOJAME IŠ TŲ „TRUPINIŲ“ KAI KĄ ŽEMIAU:

ELTA 2024-07-02 paskelbė, jog tikimasi, kad “negalios reformos neištiks švietimo pertvarkos likimas”, o <https://www.diena.lt> tą pačią dieną informavo: „šalies vadovas su socialinės apsaugos ir darbo ministru Vytautu Šilinsku aptarė problemą, kad reformos tikslai gali būti nepasiekti dėl netinkamo įgyvendinimo, tad artimiausiu metu planuojamos korekcijos šiuo klausimu“. „Žinių radijas“ 2024-07-02 transliavo tą patį, viešino informaciją negalios reformos tema. ELTA 2024-07-02dar priminė, kad 2024 m. pradžioje įsigaliojo negalios ir darbingumo nustatymo tvarkos pakeitimai ir pradedama šią paslaugą teikusių įstaigų reorganizacija. Šiais pakeitimais siekta labiau atsižvelgti į individualius asmens poreikius ir suteikti pagalbą, kuri leistų dalyvauti visose asmeninio ir visuomeninio gyvenimo srityse. Taip pat sumažinta medicininių kriterijų įtaka, taip supaprastinus negalios nustatymo procesą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigė, įvykdžius reformą visoms amžiaus grupėms turėtų būti bendri medicininiai kriterijai, atsiras mobilios komandos, kurios vyks į asmens gyvenamąją vietą ir įvertins individualios pagalbos poreikį. Su nauju įstatymu keičiasi ir su negalia susiję terminai. Anksčiau vartotos sąvokas „neįgalusis“, „darbingumo lygis“, „specialieji poreikiai“ nuo 2024-jų keičiamos į „asmuo, turintis negalią“, „dalyvumo lygis“, „individualios pagalbos poreikiai“. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) buvo reorganizuota į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTAA). Ši agentūra atsakinga už negalios vertinimą, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymą, pagrindinių paslaugų ir pagalbos žmonėms su negalia teikimą bei kitas susijusias funkcijas.

Įdomu tas, jog esamu metu Lietuvoje tik 34 proc. asmenų su negalia pasinaudoja socialinės įtraukties priemonėmis, o tai reiškia, jog vienų ar kitų privilegijų gauna tik kas trečias asmuo iš 221 tūkst. žmonių su negalia, tai yra, vadinamųjų “laimingųjų” yra apie 75 tūkstančiai, likusieji tiesiog palikti vėpsoti ir nieko nežinoti, arba žinoti, bet nieko negalėti. ELTA dar paviešino ir priminė, jog „kasmet negalia pirmą kartą nustatoma apie 23 tūkst. asmenų, o daugiausia darbingo amžiaus žmonių turi vidutinę negalią (46 proc.)“, kas Redakcijos skaičiavimu, apytiksliai yra 70 tūkstančių asmenų, iš kurių geriausiu atveju darbą turi tik kas trečias ir tų dirbančiųjų, tikėtina, jų yra apie virš 20 tūkstančių asmenų, jų tarpe vyrauja pasiėmusieji verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymas bei tie, kurių darbas sezoninis, kas reiškia, jog, deja, jei jie ką ir uždirba, visa tai pradingsta toje pačioje „Sodroje“ ir VMI mokesčių pavidalu, o jei kas ir lieka, nukeliauja paremti, kaip nebūtų keista, tų neįgalių asmenų išlaikomiems niekur neregistruotiems alkoholikams, azartiniams lošėjams su priklausomybėmis, narkomanams, jų vaikams, infekuotiems ŽIV ar supuvusiems nuo venerinių ligų kur nors didelio festivalio palapinėje ar Tailando keistuolių kabarete.

Kaip elgtis neįgaliajam, sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus,

skelbėme 2023-08-29/30, kai į pateiktus Redakcijos „Padėkime sau‘19“ klausimus atsakė LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri esamu metu jau pertvarkyta į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (ANTAA). Primename beveik prieš metus pateiktus atsakymus:

Klausimas: Pateikite komentarus apie tai, kur turi kreiptis asmenys, kurie turi nustatytą neįgalumo lygį ir išeina į senatvės pensiją, jiems paskiriama senatvės, o ne neįgalumo pensija, nes ši yra didesnė, ar tokiu atveju tie asmenys gali gauti kokį dokumentą, patvirtinantį, jog jie yra neįgalūs? Jei taip, kokia yra tvarka?

Atsakymas: Tiems asmenims, kuriems buvo nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, sukakus senatvės pensijos amžių, darbingumo lygis prilyginamas specialiųjų poreikių lygiui - 1) didelių specialiųjų poreikių lygiui – jei iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 0–30 procentų darbingumo lygis; 2) vidutinių specialiųjų poreikių lygiui – jei iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 35–55 procentų darbingumo lygis.

Dėl darbingumo lygio prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui sukakus senatvės pensijos amžių, žmogus turi kreiptis į ANTAA ir pateikti prašymą. ANTAA, atlikusi prilyginimą, išduos neįgaliojo pažymėjimą ir žmogus turės teisę naudotis dėl negalios jam priklausančiomis lengvatomis.

Klausimas: Ką daryti tiems asmenims, kurie yra neįgalūs, pasirinko senatvės pensiją, o ne neįgalumo, niekur nesikreipė ir prarado neįgaliojo statusą? Kur jiems kreiptis, jei reikiamų dokumentų nesusitvarkė reikiamu laiku ir prarado neįgaliojo statusą kartu su privilegijomis, pavyzdžiui, teisę į pigesnius viešojo transporto bilietus ir kt.?

Atsakymas: Ir šiuo atveju asmuo turėtų kreiptis į ANTAA ir pateikti prašymą iki senatvės sukakties dienos nustatytą darbingumo lygį prilyginti specialiųjų poreikių lygiui.

ANTAA taip pat pateikė atsakymus:

Darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos.

Kai žmogus sukanka senatvės pensijos amžių, baigia galioti ir jam nustatyto darbingumo lygio terminas. Tačiau iki pensijos turėtas darbingumo lygis gali būti neterminuotai nustatytas (prilygintas) specialiųjų poreikių lygis ir išduotas neįgaliojo pažymėjimas. Taip neprarandamas neįgaliojo statusas.

Norint, kad būtų atliktas iki pensijos turėtas darbingumo lygio prilyginimas specialiųjų poreikių lygiui, asmuo, sukakęs senatvės pensijos amžių, ANTAA turi pateikti:

  • prašymą nustatyti specialiųjų poreikių lygį,
  • asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą,
  • nuotrauką skaitmeninėje laikmenoje, jei asmuo nesutinka, kad jo veido atvaizdas būtų paimti iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro.

Asmens nuotrauka skaitmeninėje laikmenoje turi atitikti nuotraukų asmens dokumentams reikalavimus ir būti pateikta JPG formatu (vaizdo parametrai: rezoliucija ‒ 300 dpi, matmenys ‒ 295 x 380 taškų, rekomenduojami spalvos parametrai ‒ nespalvota („Greyscale“).

Jei asmeniui buvo nustatytas 0–30 proc. darbingumo lygis, nustatomas didelių specialiųjų poreikių lygis, jei 35–55 proc. – vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Jei nustatomas 60–100 proc. darbingumo lygis, asmuo neįgaliojo statuso neįgyja, taigi ir prilyginimas specialiųjų poreikių lygiui neatliekamas.

Asmuo dėl turėto darbingumo lygio prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui kreiptis gali bet kada po senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, net ir praėjus keletui metų.

2024-07-20 buvo viešai pažadėta: „Senjorai su negalia sulauks pensijų padidėjimo“, atkartota 2024-07-10 „Sodros“ informacija:

Liepos 9 d. pradėtos mokėti socialinio draudimo pensijos – jos pasiekia gavėjus pagal įprastą grafiką, priklausomai nuo to, kuriame mieste žmogus gyvena ir kokį pensijos gavimo būdą yra pasirinkęs. Liepą padidintų pensijų sulauks senjorai su negalia, kuriems šiemet nustatytas 70-100 proc. netektas dalyvumas.

Pensijų padidinimas negalią turintiems senjorams – nuo šių metų sausio 1 d. pradėtos įgyvendinti negalios reformos dalis. Dėl didesnių pensijų mokėjimo nereikia kreiptis į „Sodrą“. Senatvės pensijos žmonėms su negalia apskaičiuojamos ir pradedamos mokėti be asmens prašymo, remiantis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros perduotais duomenimis apie nustatytą netektą dalyvumą.

Kiekvienam gavėjui padidėjusi pensija apskaičiuojama individualiai, priklausomai nuo netekto dalyvumo lygio ir senatvės pensijos dydžio. Keičiasi ir pensijos pavadinimas. Senjorai, kuriems nuo šių metų sausio 1 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustato 70-100 proc. netektą dalyvumą, nuo šiol gaus senatvės pensiją asmeniui su negalia.

Šių pensijų gavėjams siunčiami pranešimai asmeninėse „Sodros“ paskyrose www.sodra.lt/gyventojui ir registruoti laiškai, kuriuose nurodoma, koks bus jų senatvės pensijos asmeniui su negalia dydis.

Kada bus mokamos padidintos senatvės pensijos asmenims su negalia?

Senatvės pensijos asmenims su negalia pradedamos mokėti liepą. Dauguma gavėjų jas gaus pagal įprastą pensijų mokėjimo grafiką.

Kad pensijų apskaičiavimo ir skyrimo procesas vyktų sklandžiai, vykdoma daug programinės įrangos kūrimo ir testavimo darbų. Todėl nedidelė dalis gavėjų gali sulaukti padidintos pensijos ne kartu su pagrindiniu pensijų mokėjimu, o atskiru mokėjimu, kuris bus įvykdytas iki liepos mėnesio pabaigos. Tai reiškia, kad įprastą pensijos mokėjimo dieną šie gavėjai sulauks ankstesnio dydžio pensijos, o iki liepos pabaigos jiems bus išmokėta pensijos nepriemoka už liepos mėnesį.

Kartu visiems senatvės pensijų asmenims su negalia gavėjams bus išmokėta nuo dalyvumo lygio nustatymo datos (po šių metų sausio 1 d.) susidariusi nepriemoka. Pavyzdžiui, negalią turintis pensininkas šių metų balandį kreipėsi į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą ir jam buvo nustatytas didesnis nei 70 proc. netekto dalyvumo lygis. Liepą pensininkas gaus priklausomai nuo jo dalyvumo lygio padidintą senatvės pensiją, kartu su nepriemoka už tris mėnesius (nuo balandžio iki birželio).

Svarbu – liepą padidintų pensijų sulauks tie senjorai, kuriems didesnis nei 70 proc. netektas dalyvumas buvo nustatytas iki birželio 30 d. Jei netekto dalyvumo lygis nustatytas liepos mėnesį, padidinta pensija bus mokama nuo rugpjūčio.

Dalis gavėjų gali nepajusti pensijų padidėjimo

Dalies gavėjų pensijos gali nepadidėti arba padidėti nežymiai. Tai mažiausias pensijas gaunantys žmonės, kuriems mokamos mažiausių pensijų priemokos.

Turinčiųjų būtinąjį stažą visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2024 metais jis siekia 446 eurus. Jei būtinojo stažo žmogus nesukaupė, primokama mažiau. Tuomet priemokos dydis priklauso nuo turimo ir būtinojo stažo santykio.

Pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos – už praėjusį, įvertinus visų praeitą mėnesį gautų pensijų ir išmokų dydžius.

Pavyzdžiui, gyventojo, turinčio būtinąjį stažą, senatvės pensija šiais metais siekė 360 eurų ir buvo mažesnė nei 446 eurų, tad jis gaudavo ir 86 eurų priemoką mažų pensijų gavėjams. Visa žmogaus gaunama suma buvo 446 eurai.

Nuo liepos žmogaus su negalia pensija padidės ir sieks apie 420 eurų. Žmogus toliau gaus priemoką – 26 eurus – kad visa jo gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 446 eurai, tačiau jo kas mėnesį gaunama suma nepadidės.

Ką svarbu žinoti negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensijų gavėjams

Dalis senjorų, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra šiemet nustatė 70 procentų ir didesnį netekto dalyvumo lygį, toliau gauna negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensijas ir nėra kreipęsi dėl senatvės pensijos skyrimo. Taip yra dėl to, kad sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus žmogui mokama palankesnio dydžio pensija, tačiau negalima gauti dviejų – negalios (netekto darbingumo, invalidumo) ir senatvės – pensijų vienu metu.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijų skaičiavimo pokyčiai senjorams su negalia taikomi tik senatvės pensijų gavėjams, bet netaikomi netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams. Todėl žmonės, kuriems po šių metų sausio 1 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustatė 70-100 proc. netekto dalyvumo lygį ir kurie niekada nebuvo pateikę prašymo dėl senatvės pensijos skyrimo, gali tai padaryti dabar.

Prašymą dėl senatvės pensijos skyrimo galima pateikti prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui arba apsilankius bet kuriame „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje, taip pat atsiųsti paštu, pridedant patvirtintą asmens dokumento kopiją.

Parengta pagal:

<https://m.alytusplius.lt/naujienos/senjorai-su-negalia-sulauks-pensiju-padidejimo-ka-svarbu-zinoti>;

<https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/i-segaloviciene-prezidentas-tikisi-kad-negalios-reformos-neistiks-svietimo-pertvarkos-likimas-1181434#comment-5313411>;

<https://www.leidinyssau.lt/skelbimai/zinoti-svarbu/162-kaip-elgtis-neigaliajam-sulaukusiam-senatves-pensijos-amziaus>;

<https://www.sodra.lt/lt/naujienos/senjorai-su-negalia-sulauks-pensiju-padidejimo-ka-svarbu-zinoti?lang=lt>; žr. 2024-07-21.

  Iliustracija aukščiau: Lobis. Nuotrauka padaryta 2022-12-25. Autorė Andžela Armonienė.

BRANGO, BRANGSTA,

O KAD NEBEBRANGS, TIKĖTIS NAIVU 

2024-07-19

Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo atnaujintas kompensuojamųjų vaistų kainynas. „Lietuvoje gyventojų išlaidos vaistams įsigyti – vienos didžiausių Europos Sąjungoje. Inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje yra vienas prasčiausių ES. Vaistų perkėlimas į kompensuojamųjų vaistų sąrašus kartais užtrunka ištisą amžinybę. Valstybinė vaistų kontrolės tarnybai trūksta žmonių, šlubuoja finansavimas“, – komentuoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė, pažymėdama, kad, Valstybės kontrolės duomenimis, 92 proc. sprendimų dėl paraiškų vaistą įrašyti ar jo neįrašyti į kompensuojamųjų vaistų sąrašus priėmimas užtruko ilgiau nei 180 d. (nuo 206 iki 911).

Ji atkreipia dėmesį, kad Vaistų politikos įgyvendinimo planas, kuriuo turėtų vadovautis Vyriausybė, iki šiol neparengtas, nors jau baigiasi kadencija.

„Vaistų politikos gairės dulka stalčiuje, įgyvendinimo planas neparengtas.

Vyriausybė įsipareigojo didinti vaistų prieinamumą, mažinti pacientų išlaidas receptiniams vaistams, didinti kompensuojamųjų vaistų vartojimo dalį“, – vardija O. Leiputė.

Lietuva pirmauja pagal mirštamumą, bet vaistai neprieinami

Ji pažymi, kad Europos kontekste Lietuva labai išsiskiria širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirtimis nuo jų, bet reikalingi vaistai nuo šių ligų nekompensuojami, labai brangūs, sunkiai pasiekiami.

Reikalingi inovatyvūs vaistai yra neprieinami. Parlamentarė O. Leiputė atkreipia visuomenės dėmesį, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba neseniai vėl pakartojo įspėjimą, kad sprendimų priėmimui dėl vaistų kompensavimo trūksta skaidrumo.

Didieji žaidėjai daro viską, kad galėtų diktuoti kainas

O. Leiputė ragina įvertinti korupcinių ryšių ir slaptų susitarimų poveikį vaistų kainoms.

Neseniai STT vėl pateikė įtarimus, kad 20 vaistinių ir klinikų susitarė dėl kainų. STT taip pat įspėjo dėl korupcinių rizikų priimant sprendimus dėl vaistų kompensavimo. Ištyrusi procedūras ministerijoje ir Valstybinėje ligonių kasoje, STT atskleidė, kad pareiškėjai nėra įpareigojami pagrįsti siūlomos kompensuoti kainos, o procesą prižiūrintys specialistai papildomai netikrina kainos tikrumo“, – pažymi parlamentarė.

Ji akcentuoja, kad sprendimų priėmimui dėl kompensavimo trūksta skaidrumo, nes dalyvaujančių asmenų ryšiai gali kelti korupcijos rizikas.

„Iš tikrųjų, sunku sveiku protu suprasti, kodėl šiandien, kai sukauptas didžiulis PSDF rezervas, vis dar tenka kovoti, kad būtų kompensuojami vaistai nuo retų ligų.

Yra atvejų, kai šeimos yra priverstos emigruoti į kitas šalis, kur tie vaistai kompensuojami“, – pažymi O. Leiputė.

Pasak parlamentarės, didžiausi rinkos žaidėjai yra išplėtoję ištisą neteisėtų priemonių arsenalą, kad galėtų diktuoti kainas.

„Ne paslaptis, kad jie griebiasi kainų derinimo, kainų fiksavimo, pasidalija rinką.

Piktnaudžiaudami dominuojančia padėtimi, stambieji rykliai derina veiksmus konkursuose, daro spaudimą valdžios institucijoms. Jie gali sumažinti ar nutraukti tiekimą, kad pasididintų pelno maržas, nustatyti produktų perpardavimo kainas, į savo platinimo tinklą neįsileisti prekiautojų. Jie derina veiksmus konkursuose (pvz., padaro klaidų, kad nelaimėtų konkurso), o vėliau mažesnėmis kainomis perleidžia paslaugas viena kitai.

Pavyzdžiui, Lietuvos vaistinių asociacija ir aštuonios farmacijos bendrovės derino siūlomas kompensuojamųjų vaistų maržas, kad užtikrintų papildomą pelną“, – primena O. Leiputė.

ŠALTINIS: Elta, 2024 07 02. Vaistai toliau brangs ir bus neprieinami, jeigu nesikeis politika, įspėja socialdemokratai.

 

   PASISALDINTI  GYVENIMO GAL IR NEBEIŠEIS:

BRANGSTA NE TIK ŠOKOLADAS

TAIP BUVO 2008-2013 m. O KAIP BŪTI GALĖJO?

CUKRAUS RINKOS DYDŽIO IR PERSPEKTYVUMO LIETUVOJE ĮVERTINIMAS

Andžela Armonienė

Parašyta 2014 m., paskelbta 2024-07-13

Daugiau yra čia: <https://www.leidinyssau.lt/naudinga/>

Rubrika FINITA LA DOLCE VITA

 

Lietuvoje (toliau – LR) 2008-2013 m. laikotarpiu cukrų gamino 2 fabrikai – „Nordic Sugar Kėdainiai“ ir „Arvi cukrus“.

Cukraus gamybai buvo taikomos kvotos.

LR nacionalinė cukraus gamybos kvota sumažėjo 12 proc. – nuo 103 tūkst. tonų įstojus į ES metu 2004 m. iki 90,3 tūkst. tonų 2013 m.

Šalies vidaus cukraus poreikis – apie 100 tūkst. tonų.

Cukraus gamyba LR 2008-2013 m., skaičiuojant tonomis, nuo 2008 m. iki 2013 m. išaugo dvigubai, 2008-2013 m. laikotarpiu LR buvo pajėgi apsirūpinti cukrumi pagal vidaus rinkos poreikius. LR metams reikėjo apie 100 tūkst. t cukraus, ir dar LR turėjo cukraus perteklių, galimą eksportuoti. Duomenys apie cukraus gamybą, suvartojimą pateikti 1-3 pav.

1 pav. Cukraus gamyba Lietuvoje 2008-2013 m., tonomis

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

http://db1.stat.gov.lt/

2 pav. Cukraus suvartojimas Lietuvoje 2008-2013 m., tūkst. t

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas;

http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/saveselections.asp

Vidutiniškai LR buvo suvartojama 99,8 tūkst. t cukraus per metus. Nagrinėjamu laikotarpiu gyventojų skaičius šalyje nuo 3,21 mln. 2008 m. sumažėjo iki 2,97 mln. 2013 m., tačiau augo cukraus suvartojimas, skaičiuojant kilogramais vienam gyventojui, pavyzdžiui, 2013 m. 1 gyventojas LR suvartojo 3,2 kg daugiau cukraus per metus nei 2008 m., o tai rodo galimai augančią cukraus rinką šalyje. Be to, reikia įvertinti Pasaulinės finansų krizės laikotarpį 2008-2012 m., kada natūralu, jog vartojimas LR krito ne tik cukraus, bet ir apskritai visų rūšių maisto ir nemaisto produktų, prekių, įvairių rūšių paslaugų pirkimai sumažėjo ir kt.

3 pav. Cukraus suvartojimas Lietuvoje 2008-2013 m. 1 gyventojui kg

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

  • Cukraus pardavimai. 2013 m. cukraus fabrikai pardavė 142,04 tūkst. t baltojo cukraus: Lietuvos rinkoje 2013 m. parduota 68,41 tūkst. t, ES – 73,63 tūkst. t. Palyginti su 2012 m., cukraus pardavimai padidėjo 9,1 proc. Pardavimai į Lietuvos rinką padidėjo 10,7 proc., į ES rinką – 7,7 proc.

Cukraus eksportas ėmė augti nuo 2011 m., tiesa, 2013 m. jis truputį nukrito, palyginti su 2012 m., tačiau vis viena užsienio prekybos balansas buvo teigiamas, žr. 4 pav.

4 pav. Cukraus eksportas ir importas iš Lietuvos 2008-2013 m., mln. Lt.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/saveselections.asp

Pagal eksporto apimtis tonomis didžiausios lietuviško cukraus pirkėjos buvo Latvija, Rusija, Estija, LR importavo daugiausia cukraus iš Lenkijos, pavyzdžiui, 2013 m. – 20,7 tūkst. t.

5 pav. Baltojo cukraus eksportas Lietuvoje 2012–2013 m., t

6 pav. Baltojo cukraus importas Lietuvoje 2012–2013 m., t

APIBENDRINAMOJI IŠVADA: Cukraus rinka LR turėjo potencialą sparčiai augti.

Cukraus rinka buvo auganti, 2013 m., palyginti su 2012 m., ji išaugo 17,4 tūkst. t., arba 15 proc., ir pasiekė 132,5 tūkst. t.

PASTABA. 6 paveikslai pateikiami žemiau.

IŠVADOS

  1. Cukraus rinkos augimą Lietuvoje 2008-2013 m. lėmė pirmiausia ženklus gamybos augimas ir truputį sumažėjęs eksportas.
  2. Cukraus rinka LR buvo nuolat reguliuojama – cukrus akcizinė prekė, be to, ES taiko jo gamybos kvotas. Cukraus rinkos reguliavimas, įskaitant ir cukrinių runkelių auginimo ribojimus, cukraus gamybos fabrikų skaičiaus mažinimą LR nuo 2004 m., LR ekonomikai žalingas. Cukraus pramonė LR, jei nebūtų taip griežtai reguliuojama kvotomis ir kt., jos plėtra būtų buvusi neįtikėtinai pelninga pirmiausia cukrinių runkelių augintojams. Cukraus gamybos fabrikų silpninimas, jų skaičiaus mažinimas, geografinis nutolimas nuo cukrinių runkelių augintojų atnešė rezultatą – LR skurdinimą plačiąja ta žodžio prasme. Pralaimėjo ir vartotojai, perdirbėjai, maisto gamybos pramonės atstovai, pavyzdžiui, konditeriai, šokolado, alkoholinių gėrimų gamintojai, konservų fabrikai, kt., kadangi nebuvo įvykdytas pažadas, jog įvedus kvotas ir pradedant 2005 m. bei vėliau LR mažmeninėje prekyboje baltojo cukraus kilogramas kainuos 0,35-0,40 EUR, ir ne daugiau, ir kad tokia mažmeninė kaina bus griežtai prižiūrima, kontroliuojama, nedidinama. Tai net buvo įtvirtinta ES teisės aktuose, pritaikytuose, adaptuotuose ir LR po 2004 m. Vieši ES bei LR vykdomosios valdžios atstovų pažadai, viešinami visuomenės informavimo priemonių pagalba, paskelbti nuo 2005 m., apie į LR mažmeninę rinką pateikiamą, neva, kokybišką ir itin pigų rudąjį cukrų, nebuvo įvykdyti taip pat. Visi šie veiksniai nulėmė galimybių ribojimą didinti LR BVP iš itin perspektyvios cukraus gamybos pramonės bei cukrinių runkelių auginimo, iš ko net smulkūs pavieniai žemdirbiai iki 2004-2005 m. pasiekdavo apie 56 procentų rentabilumą, o itin derlingų LR žemių savininkai šiaurinėje LR bei kai kuriuose Sūduvos regionuose ir žymiai didesnį, kada cukraus perdirbimo fabrikai buvo ir veikė arti cukrinių runkelių augintojų, supirkimas, cukrinių runkelių transportavimas būdavo gerai organizuotas, gaunami geri žemdirbių pelnai neskatino masinės bei niekaip neįmanomos stabdyti gyventojų ir pirmiausia jaunimo, darbingo amžiaus žmonių migracijos iš kaimiškųjų vietovių, kai naujai atvykusieji visi vienodai ėmė kurti vadinamas „kaimo sodybas“ su vienodomis „edukacijomis“ ir „paslaugomis“, kas toli gražu tiek nepadidino LR BVP kaip cukraus pramonės galimybės, jei nebūtų reguliuojamos tokia kryptimi, kaip viskas vyko nuo 2004-2005 m., ir t.t. Tai yra, visokeriopai skatinamas kaimo turizmas nė iš tolo nedavė tokios pridedamosios vertės ir galimo BVP augimo, ką galėjo duoti tęstinė cukrinių runkelių auginimo, jų perdirbimo ir susijusių pramonės, maisto gamybos atskirų šakų skatinimo ir paramos politika, tęstinumas tų tradicijų, kurios LR buvo šimtametės, o gal ir dar senesnės. Galima daryti išvadą, jog buvo žlugdoma ir LR archajiška kultūra į tą vietą mėginant įdiegti bordelių, cirko, kankanų, svetimų LR teritorijai atstovų kultūrą, propaguojamą gamtos draustiniuose ir vadinamosiose „sodybose“ tuo pačiu dar ir sunaikinant mokyklų tinklą kaimiškosiose vietovėse, kur vaikų, galinčių mokytis, praktiškai nebeliko. Iliuzijos, jog iš turizmo sektoriaus LR pajėgi sukurti apie 10 proc. BVP ir daugiau, buvo tik politikų kliedesiai, kurie patyrė fiasko, o esamu metu tai transformavosi į dar didesnes iliuzijas, išsakytas viešai kalbant apie LR Seime ketinamą steigti pakomitetį, atsakingą už turizmo reikalus, jog tikimasi gauti apie 30 proc. BVP vien iš įvažiuojamojo turizmo į LR, į kurią iš tiesų niekas ar beveik niekas atvažiuoti nenori, vargu ar norės ateityje, kai greta yra tvarkinga ir saugi bei gražesnės, švaresnės gamtos Latvija, o tie kurie įvažiuoja ar įeina nelegaliai, ieško mažiausiai 5 metų gyvenimo už dyką sanatorijų ir SPA LR draustiniuose ir nacionaliniuose parkuose sąlygomis bei mėgsta nevaržomą siautėjimą nesibaigiančiuose baliuose ir festivaliuose su periodiniais gaisrais, aplinkinių dalyvaujančiųjų sudaužymu ar net pradanginimu negrąžinamai ir be jokių įrodymų, jog kažkas padarė kažką ne taip, kaip Europoje yra neleistina.
  3. Augant lietuviško cukraus eksporto apimtims, kai turime duomenis, jog treti metai iš eilės mažėjo importas, cukraus rinkos dydį galime stebėti kaip mažėjančią tuo atveju, jei gamyba nustos augti taip sparčiai kaip tai įvyko 2013 m., o importas ir toliau mažės, kas yra mažai tikėtina.
  4. Fruktozė, sacharozė ir kiti panašūs gaminiai populiarumo nesusilaukė LR. Mėginimai jų įdėti į pramoninės gamybos maisto pramonės gaminius lygia greta susiję su tų gaminių platinimu nesirūpinant LR populiacijos, ir pirmiausia vaikų, sveikata.
  5. Vieni ar kiti cukraus gamybos ribojimai LR medaus gavybos apimčių nepadidino, o ir patys bitininkai yra tiesiogiai priklausomi nuo cukraus ir jo kainų LR rinkoje.

 

LITERATŪRA, ŠALTINIAI

  1. Lietuvos statistikos departamentas, prieiga per internetą:

<http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/saveselections.asp>;

<http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M5010205&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=17040&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14>, žr. 2014-11-26.

  1. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, prieiga per internetą: <https://www.vic.lt/?mid=431&limit=20&offset=40>, žr. 2014-11-26.

Iliustracija žemiau: Juokdarys Antikos laikais atrodė ne kaip Ivanas-kvailelis. Nuotrauka padaryta 2023-03-24.

 

Iliustracija aukščiau: Burtai. Nuotrauka padaryta 2024-03-05. Autorė Andžela Armonienė.

 ŽINOSI – TURĖSI

2024-06-23

55 000 EURŲ GALI GAUTI GABESNIS MOKINYS, STUDENTAS:

PAKANKA TIESIOG NURODYTI JO AUTORINIO DARBO VAGĮ – JO PATIES DĖSTYTOJĄ, PRAKTIKOS VADOVĄ, PEDAGOGĄ, PROFESORIŲ AR INSTITUTO DIREKTORIŲ, EKSPERTĄ, POLITIKĄ, ŽINOMESNĮ VALDININKĄ-MINISTRĄ AR JURISDIKCIJOS ATSTOVĄ, NET MERĄ AR PREMJERĄ, NEKALBANT JAU APIE PRASIMUŠUSIUS VERSLININKUS IR PROKURORUS, STATUTINIUS TARNAUTOJUS BEI, KAS SVARBIAUSIA  --- SAVO BENDRAKURSĮ AR JO DRAUGĘ, AR BENDRABUČIO KAMBARIOKĄ, KURIO INTELEKTO LYGIS KAIP AKVARIUMO ŽUVYTĖS AR DAR ŽEMESNIS, NES NUO NARKOTIKŲ IŠ SMEGENŲ TELIKO KISIELIUS, TAIGI, GAL IR TESUGEBA SUSKAIČIUOTI IKI 4, BET IR TAI DAR DIDELIS KLAUSIMAS, TAČIAU UŽ NUSIPIRKTUS VISUS KONTROLINIUS, KURSINIUS, PRAKTIKŲ ATASKAITAS IR GALUTINĮ BAIGIAMĄJĮ BAKALAURO, MAGISTRO DARBĄ ARBA UŽ VERSLININKĖS MOČIUTĖS IR LIAUDIES ARTISTO SENELIO BEI GIMINIŲ IŠ KANADOS, JAV, IŠ KAŽKUR KITUR, PAVYZDŽIUI, JAKUTIJOS AR TURKMĖNIJOS, PAAUKOTUS UNIVERSITETUI PINIGUS AR KADAISE IŠ LIETUVOS ESAMOS TERITORIJOS PAVOGTĄ BAŽNYTINĮ PAVELDĄ BEI JUODOSIOS ARCHEOLOGIJOS ARTEFAKYTUS, IRGI PAVOGTUS, PERPARDUOTUS TŪKSTANTĮ KARTŲ UŽSIENIUOSE, IR "STEBUKLINGAI" TAPUSĮ PROFESORIUMI IKI 40 METŲ AMŽIAUS AR AMBASADORIUMI SU EKONOMISTO DIPLOMU BEI SVARBIAUSIA VADYBININKE-tarnautoja-VISŲ GALŲ SPECIALISTE, TIKRINANČIA ES FONDŲ IR KITŲ IŠTEKLIŲ PERSKIRSTYMO KELIUS BEI KLYSTKELIUS IR APIFORMINTA KAIP NEPRIKLAUSOMA AUDITORE SU PSEUDOUNIVERSITETO, ĮFORMINTO TIESIOG KAIP UAB-as, MOKSLŲ DAKTARĖS AR BENT MAGISTRĖS IŠ VADINAMOSIOS "ASILŲ ŠŪLĖS" LAIPSNIU.

Iliustracija žemiau iš creativecommons.org

  

Esamu metu įstatymiškai už mokslo darbo plagiatą priklauso 55 000 eurų kompensacija, priteisiama tikrajam autoriui.

Beje, pakanka, kad nenurodžius tikrojo autoriaus nusirašoma pusė sakinio ar perfrazuojama išvada, hipotezė, tyrimo strategija, inovatyvi įžvalga ar atliktos statistinės analizės apibendrinimas, sukurta formulė, tyrimo metodų derinys ir t.t. tiesiog iš studento kolegijoje kursinio darbo ar praktikos ataskaitos ir ta frazė ar pusė sakinio atsiduria profesoriaus ar profesorės studijų knygelėje ar mokslo konferencijos metu skaityto pranešimo tekste. O kur dar moralinės žalos atlyginimas ir bylinėjimosi teismuose išlaidų padengimas ir kiti niuansai?

LR baudžiamojo kodekso 191 straipsnis.

Autorystės pasisavinimas

  1. Tas, kas savo vardu išleido ar viešai paskelbė svetimą kūrinį (įskaitant kompiuterių programas) arba jo dalį, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
  2. Tas, kas pasinaudodamas tarnybos padėtimi arba panaudodamas psichinę prievartą privertė kūrinio (įskaitant kompiuterių programas) arba jo dalies autorių pripažinti kitą asmenį bendraautoriumi ar autoriaus teisių perėmėju arba atsisakyti autorystės teisės, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
  3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

LR baudžiamojo kodekso 191 straipsnis leidžia išsireikalauti itin solidžias kompensacijas tikriesiems darbų, kūrinių, išradimų ir t.t. autoriams ir tais atvejais, kai plagiatoriai jau būna spėję tapti oficialiais elgetomis, perrašyti visą sukauptą turtą kam nors kitam ir t.t. Mokėti autoriui privalo universitetai, institutai, įmonės, ministerijos, agentūros ir t.t.  Atsako juridiniai asmenys, ypač tais atvejais, kai iš valstybės biudžeto į universitetą, institutą, kolegiją ateina valstybės biudžeto finansavimas už vadinamuosius akademinės veiklos ir mokslo rodiklius bei sudaromi aukštųjų mokyklų reitingai: už išleistas monografijas, paskelbtus mokslo straipnius, pranešimus mokslo konferencijose, mokomąsias knygas studentams, studijų programas, dalyko dėstymo turinį ir t.t.

Autorystės pasisavinimas yra itin didelis grubus nusikaltimas ir mandagiai viešai pasikalbėti, atsiprašyti tikrai nepakanka.

 

SUSIJUSI INFORMACIJA:

NIEKAS NEUŽMIRŠTA, NIEKAS NEPAMIRŠTA

 

LIETUVA – ROJUS INTELEKTINĖS PRODUKCIJOS VAGIMS IR PLAGIATORIAMS, ARBA KITAIP TARIANT, KAI KAS GEROVĖS VALSTYBĘ SUSIKŪRĖ IŠ TIESŲ, TAČIAU NUSIKALSTAMU KELIU: APVOGĖ BE ATODAIROS IR NIEKIENO NESTABDOMI STUDENTUS, VAIKUS, TALENTINGUS ŽMONES IR NET NESUSIMOKĖJO UŽ SAVO GALIMAI NUSIKALSTAMAS VEIKLAS

2024 04 23

2024 04 26: susijusi publikacija apie apsišaukėlį pseudomokslininką Albertą Einšteiną, kuris galimai iš viso nieko nėra sukūręs ar išradęs, kitus, tokius pat, žemiau. Rasite atsakymą į klausimą, ar daug tokių apsišaukėlių ir vagių yra Lietuvoje

„Lietuvos Konstitucijos 42 straipsnis „Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas“ (2) , JAV konstitucijos 1 straipsnio 8 skirsnyje „To promote the Progress of Science and useful Arts, by securing for limited Times to Authors and Inventors the exclusive Right to their respective Writings and Discoveries“(3) . Autorinių teisių pažeidimas kildinamas iš nustatytų autorių teises saugančių normų nesilaikymo ar netinkamo jų taikymo, už kurį gali būti taikoma civilinė, administracinė ir baudžiamoji atsakomybė priklausomai nuo to kokios tiksliai autorinės teisės yra pažeidžiamos. Autorinių teisių pažeidimu gali būti pažeidžiama autoriaus turtinės, asmeninės neturtinės teisės, taip pat gretutinės ir sui generis teisės. Šiuo atveju yra svarbu išsiaiškinti visas aplinkybes apie autorių teises ir autorinių teisių pažeidimą Lietuvoje ir užsienyje, kad vėliau būtų galima išsamiai ištirti plagiato ir autorinių teisių pažeidimo santykį. Autorių teisės bendrąja prasme – tai įstatyme ir tarptautinėse sutartyse įtvirtintos autorių teisės į mokslo, meno ar literatūros kūrinius. Šias teises autorius įgyja nuo kūrinio sukūrimo (jeigu toks kūrinys yra naujas ir originalus) momento, tuo pačiu įgydamas išimtinę teisę disponuoti ir naudotis kūriniu bei ginti teises į jį. Kaip jau minėta autorių teisės skirstomos į autorių turtines ir asmenines neturtines teises. Autoriaus turtinės teisės – Lietuvoje šių teisių turėtoju gali būti fizinis arba juridinis asmuo. Jos atsiranda autoriui sukūrus literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir yra saugomos visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties. Tai išimtinės kūrinių autorių teisės leisti arba uždrausti išleisti, atkurti, versti, adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas, valdyti, viešai rodyti, viešai atlikti ir t.t., jeigu kūrinys buvo sukurtas einant tarnybines pareigas tai autorinės teisės į kūrinį penkeriems metams priklauso darbdaviui, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Šios teisės taip pat susijusios su autorinio užmokesčio gavimu už kūrinio viešą panaudojimą susijusį su autorių turtinėmis teisėmis.(4)“, rašė Justinas Mentovas savo baigiamąjame magistro darbe “Autorinių teisių pažeidimo ir plagiato santykis”, apgintame VDU 2014 m.

Aukščiau cituota:

2 LR Konstitucija, Žin. (1992, Nr. 33-1014), 42 str.

3 The Constitution of the United States 1787, article 1, section 8. http://www.archives.gov/exhibits/charters/constitution_transcript.html [aplankyta 2014-04-16].

4 Žr. Išnašą 1. Intelektinė nuosavybė ir jos teisinė apsauga, p. 157-163.

 

DARBAS YRA IR VEIKLA, IR KŪRIMO PROCESAS. KAIP NUSTATYTI, KAD UŽ VEIKLĄ AR KŪRINĮ AUTORIUI NESUMOKĖTA?

 

Valstybinė darbo inspekcija prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) į leidinio „Padėkime sau‘19“ paklausimą apie neapmokėto darbo pobūdį, rūšis, kitus su tuo susijusius klausimus pateikė išsamų atsakymą. Darbas vis dėlto yra ne vien kaip daugelis supranta konkreti veikla, kai pasiekiamas tam tikras rezultatas, pavyzdžiui, kaip suremontuotų patalpų ploto kiekiai ar užaugintų javų kiekis tonomis. VDI išaiškino detaliai, jog „nors darbo sutartis yra viena pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo teisinių formų, tačiau darbas, kaip tam tikra veikla ar kūrimo procesas, gali būti panaudojamas ir darbo rezultatas, gaunamas ne tik darbo, bet ir kitomis teisinių santykių formomis, pavyzdžiui, sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis (atlygintinų paslaugų teikimo, rangos, pavedimo, autorines ir kt.), užsiimant savarankiška veikla, kuria versdamasis jis siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos ir kt.“

Taigi, mūsų teminio nagrinėjimo atveju labiausiai domina darbo, kaip veiklos, kūrybinio proceso, sritis.

VDI teikia tokį teisinį išaiškinimą: „Darbo sutarties sąvoka ir ją kvalifikuojantys požymiai pateikti Darbo Kodekso (toliau – DK) 32 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį“.

Svarbu paminėti ir darbo specifinius požymius. Vienas iš jų yra reguliariai mokamas darbo užmokestis. VDI teikia išaiškinimą dėl to: „Darbo teisiniams santykiams paprastai būdinga tai, kad darbo užmokestis mokamas periodiškai, ir tas mokėjimas yra tęstinio pobūdžio, taigi dažniausiai darbo užmokesčio mokėjimas yra susijęs su tam tikru laiko tarpu (pvz., kas mėnesį, kas savaitę ar pan.). Pastebėtina, kad atliekant konkrečią užduotį pagal civilinę sutartį paprastai sumokama tinkamai įvykdžius sutartį ir priėmus galutinį darbo rezultatą.“

Nelegalaus darbo kontrolę VDI vykdo nuolat. 2023 m. pastebėtos šios nelegalaus ir nedeklaruoto darbo apraiškos:

  • 2023 m. rizikingiausiais ekonominės veiklos sektoriais, kuriuose pasireiškia nelegalus darbas ir vykdoma neregistruota savarankiška veikla, yra statyba, transportas ir saugojimas, apdirbamoji gamyba bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla;
  • dėl įvestos prievolės statybvietėje statybos darbus atliekantiems asmenims turėti skaidriai dirbančiojo ID 2023 m. dominavo nelegalus darbas ir neregistruota savarankiška veikla individualios statybos namuose bei remontuojamuose butuose;
  • nelegaliai (neteisėtai) dirbusių užsienio šalių piliečių skaičius didėja. Pagrindinė priežastis, lėmusi nelegaliai (neteisėtai) dirbusių užsienio šalių piliečių skaičiaus padidėjimą, – nustatomas nelegalus (neteisėtas) trečiųjų šalių piliečių darbas tarptautinio krovininio kelių transporto sektoriuje;
  • toliau nustatoma nelegalaus darbo forma – nedeklaruotas darbas, t. y. nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka, nesilaikoma darbo ir poilsio laiko reikalavimų, netinkamai įforminamos darbo sutarties sąlygos, taip pat neapmokama darbuotojui už darbą ir nesumokami nustatyti mokesčiai.

Iš pateiktojo VDI išaiškinimo matome, jog teisiniai instrumentai yra, kontrolės vykdymo praktika taip pat yra sukurta. Todėl akivaizdu, jog nesunkiai gali atsirasti LR bylų nagrinėjimo atvejai, kai ne tik statybų, transporto, apdirbamosios gamybos, maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuose nustatomi neapmokėto, tai yra, nelegalaus darbo atvejai ar grubus sukčiavimas, kai kūrybinio darbo rezultatai neapmokami iš viso, intelektinė produkcija elementariai užgrobiama. Ir tokių bylų tikrai atsiras.

Logika šiuo klausimu yra elementari. Pavyzdžiui, vykdomas statybų projektas, finansavimas iš dalies skirtas iš ES biudžeto lėšų. Pagal projektą jo vykdytojas įsipareigoja pastatyti modernų naują baseiną mieste X, Lietuvoje. Projekto vykdymo metu ir jam įpusėjus netikėtai projekto vykdytojas gauna nurodymą iš agentūros, atsakingos už projekto vykdymo priežiūrą, už tą pačią dotacijos sumą pastatyti ne vieną, o du baseinus. Jei tai nebus atlikta, vykdytojas privalės atiduoti visą dotacijos sumą atgal ir dar papildomai sumokėti už nurodymų nevykdymą, kt. Tuo tarpu, tokio nurodymo gavimo metu jau yra pastatyta 4/5 baseino, už kurį duota dotacija, tai yra išnaudota visa dotacijos suma iki galo.

O dabar tiesiog supraskite tokį patį atvejį švietimo, mokslo, studijų projekte. Projektas įpusėjęs, dotacijos suma išnaudota visa, vykdytojui to projekto lieka tik parengti galutinę ataskaitą, rezultatai, kurie buvo numatyti pagal sudarytą sutartį pasiekti visi, intelektinė produkcija, dėl kurios sukūrimo susitarta ir patvirtintas susitarimas abipusiai, sukurta. Būtent tuo momentu agentūra, atsakinga už ES dotacijų skyrimą, kontrolę, kaip vykdomas projektas, nurodo pagal tą patį projektą ir už tą pačią sumą pateikti dar vieną intelektinį produktą, kuris sutartyje pagal tą projektą iš viso nenumatytas. Dotacijos gavėjas, jei nepateikia to papildomo intelektinio produkto, netenka ar beveik visos dotacijos sumos, tam mechanizmas yra sukurtas, tai nesunkiai padaroma su vertintojų pagalba, ar netenka 20 ir daugiau procentų visos dotacijos sumos. Ką tai reiškia? Jog būtina atlikti lygiai dar vieno projekto apimties darbus, veiklas visai be jokio apmokėjimo. Pažymėtina, jog tai nėra trinkelių dėliojimas iš vieno ar kito gatvės kampo į kitą. Tai yra intelektiniai produktai, išradimai, inovacijos, visa tai nenukrinta kaip Niutono obuolys tiesiog reikiamu momentu ant galvos ir tu gali sušukti „Eureka“! Kūrybinis procesas yra žymiai sudėtingesnis. Intelektiniai produktai, pavyzdžiui, nauja mokymo metodika, kainuoja žymiai daugiau nei už kokį nors tarptautinį švietimo, mokslo ar studijų projektą pasiūlomos penkių dienų kelionės su beverčiais pasenusio turinio kursais bet kurioje ES valstybėje.

Taigi, projektų atvejais neapmokėto darbo, veiklų, kūrybinių darbų yra itin daug, vyksta elementari išradimų, inovacijų vagystė, eksploatacija yra neregėto masto, dažnai išnaudojami kūrybinį potencialą turintieji vaikai, jaunimas iš neturtingų šeimų, neįgalūs asmenys, socialinės atskirties asmenys, kurie patirdami nepriteklius, neturėdami teisinio išprusimo patenka dar ir į diskriminacinius santykius. Vyksta prekyba žmonėmis, itin grubi gabiausiųjų eksploatacija, diskriminuojami gabūs kūrybingi žmonės, jų kūrybinė produkcija perrašoma kitų asmenų pavardėmis, kitaip sakant, jie netenka autorių teisių net būdami išradėjais, inovatoriais, verslo idėjų kūrėjais, kt. Maža to, joks teismas Lietuvoje esamu metu realiai negina intelektinės produkcijos autorių teisių, pasiekti kompensacijų už plagiatą nėra įmanoma, be to, patiriamas didelis stresas bylinėjimosi metu, kadangi vienas asmuo turi stoti ne tik prieš visą teismų sistemą, bet ir prieš visą akademinę bendruomenę, spėjusią iš plagiato, gabių asmenų diskriminavimo, apgaulių prasigyventi iki tiek ir sukurti tokias galimai nusikalstamas korumpuotas vadinamųjų įvairių rūšių vertintojų, ekspertų, koordinatorių, vadybininkų, minsiterijų valdininkų ir agentūrų vadukų grupuotes, kad iš tų bylų lieka tik muilo burbulas. Galimai.

O pradėti nagrinėti bylas skaidriai, bet ne pagal politinę konjunktūrą, būtų gana nesunku. Pavyzdžiui, startuoti pradedant byla apie tai, kas yra tikrasis autorius disertacijos apie M. K. Čiurlionį, jo kūrybinį palikimą, kas surinko informaciją, duomenis, atliko visą kruopštų darbą archyvuose, parašė tekstą Klivlende, JAV, tačiau kažkaip jau taip nutiko, kad to teksto autoriumi viešai buvo paskelbtas esamu metu profesorius, anksčiau kažkiek buvęs įrašytas į etatinių darbuotojų sąrašą dabartinėje Lietuvos Teatro ir muzikos akademijoje ir vėliau nukeliavęs į politikos barus, kur kalbų tekstus visus jam sukurdavo viena stropi moteriškė, įdarbinta LR Seime, tačiau jos pavardė liko nežinoma iki šiol, lygiai kaip ir tas profesorius taip ir liko profesoriumi, nors realiai dėl nuplagijuoto disertacijos teksto apie M. K. Čiurlionį jis yra nulis akademinėje bendruomenėje, o ir politikoje jis tik juokdarys, istorijoje išliks kaip sąvartyno dvokianti šiukšlė.

Problema yra labai rimta. Lietuva daugiau jokių išteklių ir neturi, išskyrus žmogiškąjį kūrybinį potencialą, ir jis po 1990 m. yra išgrobstytas nachališkiausiu būdu. Atsakomybė, kokia ji turėtų būti taikoma pagal galiojančius įstatymus, už tai nebuvo taikyta realiai niekam nė karto. Jei atsirastų realios bylos ir plagiatoriai būtų teisiami vienas po kito, iš esamo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo, studijų, inovacijų sistemos teliktų šnipštas, esami mokslų daktarai, profesoriai, docentai, akademikai, dalis aukšto rango valdininkų, medikų, jurisdikcijos atsovų, politikų ir t.t. privalėtų grąžinti tokio dydžio sumas atgal į universitetų ar institutų, savivaldybių bei nacionalinį ir ES biudžetus ir konkrečiai žmonėms, kurie yra tikrieji autoriai, kad esamas LR vidaus produktas ir piniginiai ištekliai galimai išaugtų dešimteriopai, tai yra, finansinės sankcijos už plagiatą yra labai didelės, plagiatoriai netenka ne tik mokslo ir pedagoginių vardų, titulų bei turimo turtelio kartu ir su pretenzijomis išlikti istorinėje atmintyje kaip kūrėjai, išradėjai, kažką nuveikusieji akademinėje srityje ar panašiai. Jų visi parašai ant galimybių studijų, ekspertinių vertinimų, išvadų, sutarčių, studentų diplomuose ir t.t. netenka galios.

Tikėtina, esmę nesunku suprasti šiuo klausimu. Iš tiesų jau dabar su nedidelėmis išimtimis po 1990 m. LR suteiktus magistro, bakalauro ar mokslų daktaro, neretai ir habil. dr laipsnius galima anuliuoti drąsiai, jei yra popieriuje spausdinti diplomai, juos galima tiesiog išmesti į sąvartyną. Tai nebūtų per daug kardinalu. Tai būtų maksimaliai teisinga.

Toliau nuosekliai pereiname prie plagiato klausimo nagrinėjimo išsamiau.

 

PLAGIATO ATVEJAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE PO 1990 m.: MOKSLO TYRIMŲ IR AKADEMINĖ SFERA

 

Plagiato atvejų gali būti daugelyje sričių, savinamasi kito autoriaus poezijos kūrinys, gali būti pavogta dainos melodija ar tekstas, politikos veikėjo kalba ar jos dalis, grožinio kūrinio dalis ar siužetas, dalis teksto, gali būti nukopijuotas dailės kūrinys ir t.t. Tačiau šios publikacijos atveju dėmesį sutelkiame į mokslo darbų plagiatą, intelektinės produkcijos vagysčių atvejus, išradimų, inovacijų vagystes. O pradžia tokios neetiškos elgsenos yra paprasčiausiai dar mokyklos suole, kai nusirašinėjamas gabesnio mokinio kontrolinio užduočių sprendimo rezultatas, kai pasisavinamas kito mokinio dailės darbelis ir piešinys ir tas kūrinys visai kito mokinio vardu, pavarde demonstruojamas prestižinėje tarptautinėje vaikų kūrybos parodoje Japonijoje ar Šveicarijoje, pelno pagrindinį prizą, tačiau tikrasis to kūrinio autorius lieka ne tik be apdovanojimo premijos, jis lieka net nepaminėtas, išgarsinamas visiškai negabus vaikas iš šeimos, kurios atstovai susimokėjo už savo vaiko išgarsinimą. Toliau eina aukštosios mokyklos etapas, kur perkami visi kontroliniai, kursiniai, referatai, baigiamasis rašto darbas, tai yra, įsigyjamas fiktyvus bakalauro ar magistro laipsnis. Po to toks asmuo įprastai yra įdarbinamas į itin „šiltą“ tarnybą, valdininkišką darbą ar verslo struktūrą ir net jurisdikcijos institucijas, kas daroma taip dažnai, jog be pažinčių gerą darbo ar tarnybos vietą gavęs asmuo tampa tiesiog „balta varna“ ir neišvengiamai gana greitai būna tiesiog išėdamas iš tos gerai apmokamos darbo, tarnybos vietos, nes ji reikalinga vis naujai iškeptiems fiktyviems magistrams, bakalaurams iš reikalingų ir „svarbių“ žmonių šeimų, pavyzdžiui, žinomo prokuroro, profesoriaus, buvusio ministro ar departamento vaduko, instituto direktoriaus ar universiteto rektoriaus, pralobusio chirurgo ar verslinkėlio, politiko, žinomo mediko, menininko kvaištelėjęs kiauragalvis negabus vaikas, anūkas su fiktyviu diplomu laukia eilėje.

Todėl intelektinė produkcija, net menkiausias intelektinis produktas vagiami drąsiai ir be jokios atodairos. Bėda tik ta, kad vis mažiau lieka ką ir iš ko vogti: gabesnieji žmonės išmoko šalintis idiotėlių su fiktyviais diplomais ir fiktyviais mokslo, įskaitant mokslo daktaro, habilituoto dr, profesoriaus ar docento, laipsniais aplinkos. Ir tie su fiktyviais diplomais ima neužsidirbtas algas, mokamas iš biudžeto drąsiai ir kiek tik pajėgia, įskaitytinai, žinoma, dar ir kyšius, nes tą patį darė jų mama, tėvas, senelis, močiutė – įsigijo fiktyvų mokslo laipsnį, vogė kitų mokslo darbus ir / ar išradimus, savinosi viso mokslo instituto ar universiteto mokslo darbus ir užsirašė juos savo vardu, pavarde, versle sukčiavo, buvo tiesiog elementarus vagis, sukčius, niekšelis, ekspluatavęs gabius žmones ir t.t. Ir kaltų, be abejo, nėra, „kalta aplinka“, nes nuo tarybinio laikotarpio purve ir skurde tūnojusieji veltėdžiai labai troško naujosios tvarkos po 1990 m. teikiamų privilegijų – vogti kiek pajėgia iš visur, pradedant nuo gabesnio studento išradimų, inovacijų ar vaiko piešinių ir vietinio savivaldos ar net universiteto biudžeto, baigiant ES fondais, dotacijomis, subsidijomis be jokių skrupulų ir niekaip nevaržomai užsėsti imlių kyšiams postų ir tarnybų vietas net būnant silpno protelio prasigėrusiais ankstesniųjų laikų šiukšlių surinkėjų ar periodiškai įkalinimo įstaigose pasėdinčiųjų ekskavatorininkų vaikais.

Pagal realius intelektinės produkcijos grobstymo ir plagiato atvejus nustatytų ir paviešintų atvejų yra juokingai mažai. Pavyzdžiui, ELTA skelbė: „Plagiatas Petrui Baršauskui kainavo ne tik KTU rektoriaus postą, bet ir habilitaciją“. KTU rektorius atsisveikino su habilitacija, rektoriaus postu.

ELTA priminė, kad plagiatą įžvelgė buvęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Algirdas Avižienis, pateikęs skundą Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai.

Dar vienas atvejis: nustačius plagiatą Vilniaus universitete panaikintas mokslo daktaro laipsnis Renatai Mikalauskienei.

Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Artūras Žukauskas, vadovaudamasis universiteto Statutu ir pritarus Senatui, pasirašė įsakymą panaikinti Renatai Mikalauskienei 2017 m. gruodžio 15 d. suteiktą mokslo daktaro laipsnį fizinių mokslų srityje, geologijos mokslo kryptyje už daktaro disertaciją „Pelkių ir ežerų dabartinių nuosėdų chronologijos tyrimai radioizotopų metodais (Baltijos aukštumų pavyzdžiu)“, parengtą valstybiniame mokslinių tyrimų institute Gamtos tyrimų centre.

Tyrimas dėl galimo plagiato pradėtas 2017 metų pavasarį gavus informaciją iš Brėmeno universiteto Vokietijoje. Nedelsiant kreiptasi į VU centrinę akademinės etikos komisiją, kurios prašymu buvo suburta ekspertų grupė plagiato fakto nustatymui.

VU centrinė akademinės etikos komisija konstatavo akademinės etikos pažeidimo faktą darbo įvade, literatūros apžvalgoje bei metodinėje dalyje ir kreipėsi į VU rektorių dėl Renatai Mikalauskienei suteikto mokslo daktaro laipsnio panaikinimo procedūros inicijavimo.

VU akademinės etikos kodekse įtvirtinta, jog universitete draudžiamam plagijavimui būdingi šie poyžmiai:

  • Asmuo savo vardu pateikia darbą, kurį visą ar dalį už atlyginimą ar be jo parengė kitas asmuo ta pačia arba kita kalba;
  • Asmuo, nenurodydamas šaltinio, naudoja kitų asmenų idėjas, iliustracinę medžiagą, ištraukas iš rašytinio ar nerašytinio (vaizdo, garso ar kt.) šaltinio, kitokią informaciją;
  • Asmuo savo vardu pateikia darbą, kuriame naudoja kito asmens parengto darbo teiginius, nežymiai pakeisdamas žodžius ar sakinių struktūras, nenurodydamas šaltinio arba jį nurodydamas netiksliai;
  • Asmuo pateikia kito asmens rašytą tekstą be citavimo ženklų arba kito pobūdžio išskyrimo;
  • Atlieka kitokius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių yra pagrindas teigti, kad plagijavimo draudimas buvo pažeistas.
  • Įdomu tas, jog Lietuvoje egzistuoja Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba, apie ją viešai skelbiama, kaip patiriančią „ sisteminių problemų“, todėl nėra ko stebėtis ir naujausios plagiato bylos Lietuvoje baigtimi.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) nagrinėjo Algio Krupavičiaus plagijavimo bylą, buvęs Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio patarėjas, darbavęsis MRU, politologas, buvęs Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, profesorius, ne tik kaip KTU rektorius P. Baršauskas neteko mokslo laipsnio ar pedagoginio vardo, įvyko dar įdomiau. Šių metų kovą-balandį buvo viešai priminta situacija: ELTA pranešė, kad 2022 m. lapkritį Kauno apylinkės teismas A. Krupavičių pripažino kaltu dėl plagijavimo. Teismas nustatė, kad buvęs Vytauto Didžiojo universiteto dekanas savo ir Kauno technologijos universiteto mokslininkės Vitalijos Simonaitytės vardu viešai išleido mokslo kūrinį, kuriame panaudojo kito autoriaus kūrinio dalis, tokiu būdu pasisavindamas autorystę. LAT nagrinėjo Algio Krupavičiaus bylą dėl plagijavimo. Politologas kasaciniu skundu siekė išteisinimo. „Skundu prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir Kauno apygardos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti“, – teigė LAT atstovė spaudai R. Kraulišė.

LAT sprendimas dėl A. Krupavičiaus skundo paskelbtas 2024 m. balandžio 9 d. A. Krupavičius išvengė baudžiamosios atsakomybės, jis liko susimokėjęs 3700 EUR baudą, ir tiek. LAT nurodė, kad ieškovas neteikė civilinio ieškinio žalai atlyginti, todėl baudžiamoji byla nėra keliama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutraukė baudžiamąją bylą dėl autorystės pasisavinimo buvusiam Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dekanui, politologui A. Krupavičiui pripažinęs, kad prioritetas ginant autorių teises turi būti teikiamas civilinei atsakomybei. Pasak teismo atstovės, Giedriaus Žvaliausko, kurio mokslo darbas ir buvo nuplagijuotas, civilinį ieškinį teismas paliko nenagrinėtą dėl to, kad pati baudžiamoji byla nutraukta, tačiau pareiškėjas gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nutartyje pritarė žemesnės instancijos teismų išvadai, kad G. Žvaliausko parengtas tekstas laikytinas originaliu jo intelektinės veiklos rezultatu ir autoriaus teisių apsaugos objektu remiantis Baudžiamuoju kodeksu, bet taip pat pažymėjo, kad autorių teisės ir jų gynybos mechanizmai pirma yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Trumpiau tariant, bylinėtis autorius turi pirmiausia dėl 55 000 EUR sumos vien už plagiatą, čia dar reikia įskaityti papildomai ir moralinę žalą, pavyzdžiui, 10 mln. EUR ar dar daugiau. Ir tik po tokios bylos nagrinėjimo civilinių bylų nagrinėjimo tvarka byla keliauja į baudžiamųjų bylų nagrinėjimo padalinius teisme.

O kodėl nepanagrinėjus, kas vyko tame VDU Socialinių mokslų fakultete, kai jo dekanu buvo A. Krupavičius? Kiek dar kitų plagiato atvejų nutiko tame fakultete? Kiek nusikalstamo intelektinės produkcijos grobstymo ir fiktyvių bakalaurų, magistrų, mokslo daktarų laipsnių išdalinta teisininkams ir ne tik MRU? Kokios yra realios apimtys intelektinės produkcijos grobstymo, plagiato ir kas po visu tuo slypi? Kokiais mastais buvo korupciniu būdu išvogti ES biudžeto pinigai, kokios schemos sukurtos tiems pinigams išplauti į Trečiąsias valstybes, kaip LR po 2004 m. itin intensyviai į visas tarnybas, postus, pareigybes, susijusias su įvairių ES fondų lėšų perskirstymu ir jų kontrole buvo įtaisyti reikiami žmones, neretai net beraščiai, bet su MRU gautais mokslo laipsniais? Kodėl tiek daug sutapimų? Kaip atsirado tie ekspertai Lietuvoje, kur dar tarybiniu laikotarpiu buvo aktyvūs marksizmo-leninizmo atstovai universitetuose ir mokslo institutuose, tarnybose ir valdiškose struktūrose, bet po 1990 ir ypač 2004 m., kai LR tapo ES valstybe-nare, jie ar jų vaikai, anūkai, artimi giminės staiga tapo dažniausia socialinių ar humanitarinių mokslų ekspertais, žemės sklypų matuotojais, valstybės kontrolės tarnautojais, auditoriais, jurisdikcijos atstovais, apskaitininkais, ekonomistais ir vadybininkais, įdarbintais būtent prie viešųjų pinigų perskirstymo ir kontrolės veiklų?

Supraskite, padėtis grėsminga.

Tai yra itin neblogai organizuotos nusikalstamos struktūros su priedanga, kad tai „akademinė“ bendruomenė, draugiškai bendradarbiausianti darbo grupėse su jurisdikcijos atstovais, užsienio ekspertais, kontrolieriais, auditoriais, medikais ir kuo tik nori – itin mažoje valstybėje, kokia yra Lietuva, žmonės yra taip glaudžiai susiję, kad sugriuvus vienam kokiam profesoriui ar ekspertui ir jo parašų nebegaliojimo atveju, griūna visa kruopščiai ir ilgus metus kurtoji pinigų išgrobstymo, prekybos žmonėmis, lydinčiųjų visa tai grubių tarptautinio masto nusikaltimų sistema kartu su beraštėmis ir neretai narkomanėmis vadybininkėmis ar valstybės tarnautojomis, kurios net neatsipeikėjusios po eilinės narkotikų dozės ar nemiegojusios visą savaitę, nes namuose dieną naktį klykia jų nesveiki ir išsigimę bei niekada nebepagydomi narkomanai vaikai ar mokytis nebesugebantys atsilikusio vystymosi anūkai, nebesupranta, kokio mechanizmo sraigteliais jos yra.

Esamu metu, kaip minėta aukščiau, G. Žvaliauskui įstatymiškai vien už jo mokslo darbo plagiatą priklauso 55 000 eurų. O kur dar moralinės žalos atlyginimas ir bylinėjimosi teismuose išlaidų padengimas ir kiti niuansai?

Kitaip tariant, logiška būtų neatidėliotinai pradėti visuotinę paramos rinkliavą ir duoti kuo didesnes sumas pinigų G. Žvaliauskui, jei tik jis dar nėra gavęs riebaus užmokesčio nelegaliai, kad nebekeltų bangų dėl jo darbų plagiato ar jei nėra išsigandęs grasinimų, o tokių bylų atveju visada žmogus gali tiesiog "dingti" ir drauge su juo "dingsta" ir problema, tai yra, kad jis galėtų pereiti visas esamas teismines instancijas Lietuvos Respublikoje ir tik po to perduoti bylą Europos teismams, o dar po to – Jungtinių Tautų nagrinėjimui. Nes vien pagal šią bylą įmanoma išnagrinėti visą nusikalstamą schemą, sukurtą LR po 1990 m., kaip atliekamas studentų mokslo darbų grobstymas, kaip savinamasi intelektinė produkcija tarptautinių projektų vykdymo atveju, kaip išdalinami fiktyvūs magistrų, bakalaurų, mokslo daktarų, habilituotų daktarų, profesorių laipsniai tiesiog idiotams, pasitaiko, kad ir visiškai proto nebeturintiems narkomanams, kaip išplaunami ne tik ES fondų dotacijų pinigai, bet ir LR biudžeto lėšos, kaip perparduodami išradimai iš Lietuvos į Trečiąsias valstybes ir kaip išplaunami pinigai, kaip vyksta prekyba žmonėmis, kokio lygio yra diskriminacija gabių, tačiau nepasiturinčiųjų jaunų žmonių ir ypač aukštos kvalifikacijos moterų atvejais, ir t.t.

Juk kažkada tai reikia pradėti. Ir laikas tam yra tinkamas dabar. Kiek žmonės leis visą tą cirką, kuriame proto ubagai, visuomenės padugnės tapo mokslų daktarais, magistrais, bakalaurais ir net habilituotais mokslų daktaris bei profesoriais? Kas sekė po to? Kokia žala dėl to padaryta visuomenei ir doriems neapsivogusiems bei prichvatizacijose nedalyvavusiems žmonėms, kurių vaikai nėra parazituojantys narkomanai ir negyvena už išvogtus projektų pinigus kažkur, kur patogiau susileisti eilinę dozę nedaug kam matant ar nežaidžia žaidimų su ministrų-marionečių ir viceministrų-kvailelių portfeliais?

Taigi, nuo 1990 m. ir ypač po paskutiniosios A. Krupavičiaus bylos LAT buvo atidaryta žalia gatvė visiems plagiatoriams, visiems intelektinės produkcijos vagims: susimoka po 3 ar 4 tūkstantukus, ir viskas. Tuo tarpu, už perparduotą išradimą, inovaciją, gerai parašytą disertaciją ar pranešimą tarptautinėje mokslo konferencijoje, net už publikaciją prestižinėje mokslo spaudoje, kuri yra citavimo indeksų sąrašuose ir pagal tai yra reitinguojami visi universitetai, kolegijos, mokslo institutai, galima uždirbti milijardines sumas pagal tam tikras sukčiavimo ir aferizmo sumas, pradedant nuo vagysčių iš gabesnių mokinių ir studentų, baigiant išradimų patentų vogimu bei perpardavimu visai netoliese esančioms kaimyninėms valstybėms.

Dar daugiau, 2021 m. jau buvo skelbta, jog situacija grėsminga, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas stebėjo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) bei jos darbuotojų, įskaitant ir pačios kontrolierės, veiklą, kad susidarytų objektyvią nuomonę apie Tarnybos funkcionalumą ir gebėjimą vykdyti jai paskirtą misiją.

Konstatuotas mokslo etikos universalumas, atkreiptas dėmesys į netikslią terminiją, neapibrėžtumą, į tai, kad Tarnyba etikos pažeidimų tyrimams naudoja ir daugiau mokslo bendruomenės neaprobuotų rankraščių, tokių kaip Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje (toliau LURK) parengtos „Publikavimo etikos [gairės]“, kurių viena iš rengėjų irgi yra kontrolierė Loreta Tauginienė [3]. Pažymėtina, kad SP-19 sprendime, (žr. priedą „SP-19_2019.pdf“), tiriant KTU profesoriaus ir studento E. A. veiksmus, niekur nenurodoma, kad kurio nors iš jų veiksmai yra padaryti pažeidžiant LURK vidinę tvarką. Tad kyla klausimas, kodėl Tarnyba vadovaujasi trečiai šaliai priklausančiomis tvarkomis, kurios neturi kitokio statuso kaip rankraštis ir kurių taikymas galimai pažeidžia universitetų autonomijos principą? Trumpiau tariant, buvo nustatytas Tarnybos darbo, veiklų netobulumas.

Be to, pažymėta, kad „atsižvelgiant į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos siūlymus, parengtas Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 17 straipsnių pakeitimo projektas [4], kurio tikslas yra apibrėžti ,,akademinės etikos“ sąvokos turinį ir patobulinti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus veiklą“[5]. Tarnybos siūlomame įstatymo pakeitime pateikta „akademinės etikos“ apibrėžtis panaši į žodyne siūlomos „akademinės etikos“ sampratą tuo, kad joje, kaip ir „verslo etikos“ apibrėžime, visiškai nebelieka sąvokos „moralė“. Tai iš esmės rodo, kad etika, kurią nagrinės Kontrolieriaus tarnyba, nebetenka prigimtinio etikos turinio ir yra suabstraktinama iki plačiosios vertybių apibrėžties, kas reiškia, kad „vertybės paprastai yra tokie nuo visuomenės priklausomi objektai ir reiškiniai, kurie, patenkindami kuriuos nors žmogaus poreikius bei interesus, turi teigiamos reikšmės“[6]. Pavyzdžiui, asmens nuotaikai teigiamą reikšmę gali turėti pinigai, už kuriuos galima įsigyti visuomenės palankumą ir su kurių pagalba galima nuslėpti padarytus nusikaltimus, ir visa tai, tarnybos siūlymu, tampa akademinės etikos turiniu.

Be „etikos“ sampratos, leidžiančios manyti, kad Kontrolieriaus tarnyba ir jos vadovė stokoja etikos supratimo (surinkta ir daugiau įrodymų), atkreiptinas dėmesys ir į tai:

Kontrolieriaus tarnybos koncepcija yra ydinga, nes Lietuvoje ši tarnyba yra kvaziteisminė institucija, kuri pirmiausia užsiima skundų, kurie neretai turi asmeninių ar institucinių sąskaitų suvedinėjimo pagrindą, tyrimais. Neatsitiktinai vien 2020 m. teismams dėl Tarnybos veiksmų pateikta 13 skundų, arba daugiau nei vienas per mėnesį. Iš šių skundų 12 išnagrinėta, iš jų 4 teismo sprendimai panaikino Tarnybos sprendimus. Tad viena svarbiausių Tarnybos veiklų tampa savęs atstovavimas ir gynimas teismo procesuose. Dėl to Tarnyba negali tinkamai vykdyti kitų savo funkcijų, nes jos žmogiškieji ištekliai tiek kompetencijos, tiek fiziniu požiūriu yra riboti.

2020 m. iš universitetų gauti net 193 skundai, iš kolegijų – 15, palyginimui – 2017 m. buvo gauta atitinkamai 124 ir 17 (žr.: <https://etikostarnyba.lt/wp-content/uploads/2021/02/2020-met%C5%B3-Tarnybos-veiklos-ataskaita.pdf>). Tai liudija itin išaugusį skundų skaičių. Kvaziteisminio vaidmens prisiėmimas iš Tarnybos pusės ir yra viena svarbiausių skundų augimo priežasčių.

Tokių tarnybų misija kitose šalyse yra „suteikti prieinamus ir nepriklausomus pagarbaus ir konstruktyvaus ginčų ar skundų sprendimo mechanizmus. Teikdama informaciją, švietimą, problemų sprendimo intervencijas, tyrimus ir rekomendacijas, ombudsmeno tarnyba padeda teisingai spręsti skundus, išspręsti konfliktus jiems dar nepasiekus kritinės stadijos ir teikia grįžtamąjį ryšį aktyviam politikos, procedūrų ir praktikos tobulinimui“ (žr. <http://www.enohe.net/wp-content/uploads/2017/06/Being-an-ombudsman.pdf>). Ne mažiau svarbu, kad kontrolierius, priešingai nei reguliuotojas, turėtų ne prievartos galią, o remtųsi autoriteto ir „asmenybės galios“ deriniu.

Tinkamai veikiančios organizacijos pavyzdį rasite čia: <https://www.oiahe.org.uk/> ir detalios procedūros aprašytos čia:<https://www.oiahe.org.uk/resources-and-publications/good-practice-framework/>, Kanada:<http://accuo.ca/wp-content/uploads/2019/06/SoP.pdf>.

Lietuvoje neveikia taisyklė, kad kontrolierius turi būti įsipareigojęs laikytis pagrindinių savo veiklos principų, įskaitant nepriklausomumą, nešališkumą, konfidencialumą ir neformalumą.

Kontrolierių atranka. 2013 m. kontrolierius paskirtas tik iš trečio karto ir nebaigė savo kadencijos dėl viešų neetiškų pareiškimų. Po kadencijos buvo pripažinta, kad asmeniškai pažeidė akademinę etiką[7]. Naujas kontrolierius paskirtas iš trečio karto ir nuolat skundžiamas įvairioms tarnyboms dėl galimų privačių ir viešųjų interesų konfliktų. Nė vienas kontrolierius iki jo paskyrimo eiti pareigas neturėjo išankstinio autoriteto akademinėje bendruomenėje.

Nacionalinio akademinės etikos kodekso nebuvimas ir nesugebėjimas jį sukurti. Tarnyba, tirdama akademinę etiką, vertina ją pagal 14-os skirtingų universitetų ir 23-ijų kolegijų etikos kodeksus (vos keli Tarnybos darbuotojai neturi galimybės kompetentingai juos išmanyti vien dėl jų įvairovės), o nacionalinė etikos „konstitucija“ nėra sukurta. Jei ji būtų sukurta, tai ją aprobuoti turėtų akademinė bendruomenė. Tokio dokumento pagrindas gali būti Europos elgesio kodeksas mokslinių tyrimų etikos klausimais (žr. <https://www.allea.org/wp-content/uploads/2018/06/LI-ALLEA-European-Code-of-Conduct-for-Research-Integrity-2018-Digital-final-20062018.pdf>) ir Europos mokslinių tyrimų sąžiningumo elgesio kodeksas (EN The European Code of Conduct for Research Integrity).

Tarnyba neturi savo etikos kodekso ir geros praktikos standartų. Nesugebėta jų suformuluoti nuo 2013 m., o Tarnybos nuostatai čia nėra pakankamas ir tinkamas pagrindas (žr. <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.406672>). Dėl to kai kuriuose Tarnybos sprendimuose jų pagrindimu tampa neturintys teisinės galios ir abejotinos akademinės kokybės šviečiamieji leidiniai, kaip minėtas „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“.

Tarnybos vykdomų tyrimų problemos nustatytos šios: sankcijų srityje yra įtvirtinti ir taikomi dvejopi standartai. Priimant sprendimus taip pat taikomi dvejopi standartai, nes etikos pažeidimai jau kurį laiką skirstomi į esminius ir neesminius, o vienarūšiai pažeidimai kvalifikuojami skirtingai, t. y. esant dviem iš esmės analogiškiems pažeidimams, vienas jų gali būti traktuojamas kaip neesminis arba mažareikšmis, o kitas – jau kaip esminis. LAMPSS turi tokių ydingų Tarnybos sprendimų pavyzdžių. Informuodama apie tyrimus ir jų sprendimus, pastaraisiais metais Tarnyba yra galimai daugelį kartų pažeidusi Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Iki šiol Tarnybos interneto svetainėje ženklią informacijos dalį sudaro informacija apie atliekamus tyrimus ir jų sprendimus.

Galutinė išvada yra tokia: Būtina svarstyti Tarnybos pertvarką iš esmės ir pagal esamas ES praktikas, tačiau tai buvo paskelbta 2021 m., praėjo 3 metai, NIEKAS NEPASIKEITĖ IŠ VISO.

2021 m. buvo nurodytas Tarnybos ateities scenarijus, įskaitant ir jos panaikinimą. Tas nepadaryta iki šiol.

Įdomiausia tas, jog dar 2021 m. buvo paskelbta:

Taip pat rekomenduojame LR Seimui, pasikonsultavus su akademine bendruomene, apsvarstyti galimybę atsisakyti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos, nes ji šiuo metu dėl LR Konstitucijoje įtvirtintos autonomijos tyrimus atlieka vadovaudamasi aukštųjų mokyklų etikos kodeksais, ką iš esmės turėtų daryti aukštosios mokyklos etikos tarnybos; tuo būtų sutaupyta valstybės lėšų, išvengus dvigubo apmokėjimo už tą patį darbą, o iškilę nesutarimai galėtų būti sprendžiami Lietuvos mokslo taryboje suburtoje jungtinėje etikos tarnyboje, vienijančioje aukštųjų mokyklų etikos tarnybų atstovus ir mokslininkus vienijančių organizacijų deleguotus atstovus. Būtent tokia jungtinė etikos tarnyba ir turėtų būti vadinama „ombudsmenu“. Lietuva ir be Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos turi dvi mokslo institucijas (Lietuvos mokslo tarybą ir Lietuvos mokslų akademiją), pajėgias savo sutelktine kompetencija garantuoti etikos laikymąsi ir objektyvų etikos vertinimą, todėl manome, kad Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos akivaizdi nekompetencija ne tik trukdo aukštųjų mokyklų akademinei veiklai, bet ir diskredituoja Lietuvą Europoje. Be to, esama mokslo institucijų sankloda, užtikrinant etikos laikymąsi, būtų labiau suderinama su demokratinės valstybės principais ir leistų išvengti vienasmenio Tarnybos įvertinimo autoritarinio sprendimo pagrindu akademinėje sistemoje. Taigi būtų mažesnė klaidos tikimybė, nes veiktų grupė srities specialistų, o ne pavieniai asmenys, primetantys valią ir ribotą kompetenciją.

[3] Žr. {5_publikavimo_etikos_gaires_2019_su_nuorodomis.doc} [savarnkiškas priedas prie šio dokumento]} naudotas Tarnybos sprendime žr. {SP-19_2019.pdf [savarankiškas priedas prie šio dokumento]}.

[4] Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. Xi-242 4, 17 straipsnių pakeitimo įstatymas [projektas]: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/fb8c569072a911eb9fc9c3970976dfa1?jfwid=-jbu3hokmd

[5] Aiškinamasis raštas, žr.: https://e-seimas.lrs.lt/rs/lasupplement/TAP/fb8c569072a911eb9fc9c3970976dfa1/27911b4372aa11eb9fc9c3970976dfa1/format/ISO_PDF/

[6] Žr.: https://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/v/vertybe

[7] Žr. {SP-16_2019-SADAUSKAS.pdf [savarankiškas priedas prie šio dokumento]}. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl unikalių pažeidimo aplinkybių Tarnybos naudojamas nuasmeninimas yra nefunkcionalus ir dažnai leidžia nesunkiai identifikuoti asmenis, dėl kurių veiksmų atliktas tyrimas.

 

GALIMAI PLAGIATO ATVEJŲ NAGRINĖJIMO BYLOS VIRSTA PARODOMAISIAIS RENGINIAIS, KUR NIEKAS TAIP IR NEĮVYKSTA

 

ELTA 2018 m. paskelbė dar vieną plagiato atvejį, vertą pakartotino priminimo: pranešta, jog „Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius neskųs Generalinės prokuratūros nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Irenos Baliulės veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių“.

2018 m. sausio 10 d. nutarimu Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus dr. V. Sadausko pareiškimą „Dėl Irenos Baliulės veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių".

Prokuroras nutarime nurodė, kad „svarbu pažymėti, kad bendrąja prasme gali būti išskiriami keli autorystės pasisavinimo (plagijavimo) būdai, kurie skiriasi savo pavojingumo laipsniu - nuo netinkamo citavimo ir netinkamo nuorodų į šaltinius pateikimo iki viso kūrybos produkto autorystės informacijos iškraipymo, kaltininkui pateikiant save kaip kūrinio autorių ir sąmoningai nenurodant tikrojo autoriaus", taip pat pažymėjo, kad „nekvestionuojant Kontrolieriaus nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau vertinant jas baudžiamosios teisės prasme svarbu paminėt ir baudžiamosios teisės kaip ultima ratio (lot. kraštutinė priemonė) doktriną, kurią taip pat aptariamu atveju grindžiamas procesinis sprendimas nepradėti baudžiamojo proceso. <&> šio principo reikšmę neretai pažymi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pabrėždamas, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti".

Kontrolierius dar 2014 m. išnagrinėjo skundą dėl tuometinės Šiaulių universiteto doc. dr. Irenos Baliulės akademinės etikos pažeidimų, kuriame konstatavo, kad I. Baliulė „pažeidė Šiaulių universiteto darbuotojų ir studentų etikos kodekso 4.1.5 papunktį, kuriame nustatyta, kad mokslinės veiklos, grindžiamos sąžiningu tyrimu ir tiesos siekimu, [šią] nuostatą pažeidžia „Plagijavimas, t. y. svetimo teksto <&> pateikimas kaip savo". I. Baliulė Kontrolieriaus sprendimą apskundė. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs I. Baliulės skundą įpareigojo Kontrolierių iš naujo išnagrinėti skundą. Šį sprendimą apskundė abi ginčo šalys, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, 2017 m. atmetė apeliacinius skundus ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Vykdydamas teismo nurodymą Kontrolierius iš naujo išnagrinėjo 2014 m. vasarį gautą skundą ir 2017 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. SP-27 „Dėl Irenos Baliulės akademinės etikos pažeidimų", kuriame pakartotinai konstatavo I. Baliulės akademinės etikos pažeidimą. Sprendime Kontrolierius nurodė, kad palyginus dviejų autorių kūrinius (straipsnį su magistru darbu, kurio pagrindu parengtas straipsnis), nustatyta, jog ~ 2/3 dalys viso straipsnio laikytinos sutrumpintomis, perfrazuotomis, iš esmės parengtomis magistro darbo pagrindu. Tokius veiksmus Kontrolierius sprendime vertino kaip didelės apimties svetimo kūrinio pasisavinimą. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu, kai I. Baliulė parengė ir pateikė Straipsnį pažeisdama kitų autorių teises, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 191 straipsnis numatė baudžiamąją atsakomybę už autorystės teisių pasisavinimą, Kontrolierius surinktą informaciją persiuntė Generalinei prokuratūrai.

Gavęs Generalinės prokuratūros nutarimą, Kontrolierius kreipėsi į Kontrolieriaus patariamojo komiteto narius. Įvertinęs prokuroro išdėstytus argumentus ir patariamojo komiteto nuomonę, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad Tarnybos strateginis tikslas yra gerinti mokslo ir studijų kokybę, užkertant kelią akademinės etikos ir procedūrų pažeidimams mokslo ir studijų institucijose, o uždavinys - ne bausti, bet skatinti mokslo ir studijų institucijas (taigi ir akademinės bendruomenės narius) laikytis akademinės etikos ir procedūrų, pavyzdžiui, skelbiant apie nustatytus pažeidimus, taip pat pažymėdamas tai, kad I. Baliulė nebedėsto Šiaulių universitete, o magistro darbo autorės, I. Baliulės teigimu, atsiprašė, Kontrolierius nusprendė Generalinės prokuratūros sprendimo neskųsti.

Apibendrindamas situaciją Kontrolierius atkreipia dėmesį, kad akademinės etikos prasme nesvarbus plagijavimo mastas. Net ir viena mintis ar vienas sakinys, jei nėra laikomasi citavimo taisyklių, traktuojama kaip plagiatas.

O tais atvejais, kai akademinės bendruomenės nariams kyla abejonių dėl citavimo reikalavimų, prisimintinas dar romėnų teisės laikais žinotas kriterijus - bonum pater familias, t. y. reikia elgtis taip, kaip pasielgtų sąžiningas, rūpestingas ir atidus asmuo, neturintis tyčios suklaidinti.

Nė vienas akademinės bendruomenės narys negali nesąžiningai įgyti pranašumo prieš kitus akademinės bendruomenės narius.

PASTABA: Aukščiau teismo paskelbtos įžvalgos, be abejo, skamba gražiai. Bet ar kas suskaičiavo, kiek teismuose, ikiteisminio tyrimo tarnybose, prokuratūroje, prevencinio kriminalinio nagrinėjimo padaliniuose, komisijose, ekspertų grupėse, tarnybose, ir būtent prie tos bylos dirbo ar kažkaip buvo susiję asmenys, kurių, pavyzdžiui, teisininko magistro ar bakalauro mokslo laipsnis elementariai nusipirktas už močiutės ar kyšininkės mamos-medikės pinigus paprasčiausiai nusiperkant visus reikiamus kursinius darbus, praktikų ataskaitas, baigiamąjį magistro darbą ir net asakymus į darbo vadovo klausimus darbo gynimo metu tiesiog pagal skelbimus iš kito studento ar rektorato referentės pastalės ir pateikus viską, kaip nutinka labai dažnai, deja, MRU, savo vardu, pavarde ir tokiu būdu gavus reikiamą diplomą net būnant oligofrenu, beraščiu, tačiau asmeniu iš gana žinomos šeimos, kur be jokio išsilavinimo atsilikusio vystymosi asmenų tiesiog "negali būti", todėl jie padaromi dažniausia ar juristais, ar ekonomistais, vadybininkais, ne tik nebemokančiais rašyti, jie ir skaityti nebemoka, dažnas nemoka atmintinai daugybos lentelės, pagal intelektinį išsivystymą atsilieka nuo 7-8 metukų vaiko ne tik dėl perdozuotų narkotikų, bet ir dėl kitų priežasčių. Šio reiškinio padarinius ir žalą visuomenei būtina įsisąmoninti, pavyzdžiui, pradedant nuo stebėjimo, kokie realūs protiniai gebėjimai ir visiško parazitavimo lygio gyvenimo būdas yra profesorių, itin garsių prokurorų, politikų, valdininkų, medikų, prakutusių menininkų, verslininkų vaikų, anūkų atvejais.

Gerbiamieji, atsiprašymo, deja, nepakanka.

PRAKTINIS TAIKYMAS. NAUDINGA ŽINOTI:

PRIMINIMAS: Plagiatas laikomas kriminaliniu nusikaltimu

LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme paskelbtos nuostatos dėl autorių teisių gynimo, numatytos 77 straipsnyje. Rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai yra autorių teisių objektai. Autorių teisių objektai yra ir išverstiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais kūrinais: literatūros apžvalgos, referatai, vertimai.

Nurodyto ir cituojamo LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo VIII-1185, 2008-03-13, svarbiausi straipsniai:

2 str. 6 d. Citata – palyginti trumpa ištrauka iš kito kūrinio, skirta paties autoriaus teiginiams įrodyti arba padaryti juos suprantamus, arba teikti nuorodą į kito autoriaus požiūrį ar mintis, suformuluotus originale.

14 straipsnis. Autorių asmeninės neturtinės teisės

Kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi šias asmenines neturtines teises:

1) teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė);

2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą);

3) teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę).

77 straipsnis. Teisių gynimo būdai

Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, taip pat kolektyvinio teisių administravimo asociacijos, gindamos administruojamas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti:

1) pripažinti teises;

2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus;

3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala;

4) atkurti pažeistas asmenines neturtines teises (įpareigoti padaryti reikiamus taisymus, apie pažeidimą paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu);

5) išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu;

6) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio Įstatymo 84 straipsnyje numatytais atvejais – ir neturtinę žalą;

7) sumokėti kompensaciją;

8) taikyti kitus šio ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.

  1. Siekdamas užtikrinti įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat draudimo atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala (šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai) vykdymą, teismas teisę reikšti tokius reikalavimus turinčių asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją šiems asmenims pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą.
  2. Kai asmens, kuriam priimamas įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus ar taikomos 82 straipsnyje nurodytos atkuriamosios priemonės, veiksmuose dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo nėra kaltės, teismas šio asmens prašymu gali įpareigoti jį sumokėti nukentėjusiai šaliai piniginę kompensaciją, jeigu taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus gynimo būdus atsirastų neproporcingai didelė žala tam asmeniui ir jeigu piniginė kompensacija nukentėjusiai šaliai yra priimtina ir pakankama. Laikoma, kad piniginę kompensaciją sumokėjęs asmuo įgyja teisę naudoti kūrinį, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektą.

81 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės

Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo padarytas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimas, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra:

1) uždrausti asmenims daryti gresiantį pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimą;

2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimą;

3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio Įstatymo nustatytas teises;

4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos kūrinių, kitų pagal šį Įstatymą saugomų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises;

5) areštuoti pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant banko sąskaitas, ypač priemones ir įrangą, kurios, kaip įtariama, daugiausia naudojamos pagal šį Įstatymą saugomas teises pažeidžiančioms kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijoms, prekėms sukurti ar gaminti;

6) taikyti kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas priemones.

83 straipsnis. Turtinės žalos atlyginimas. Kompensacija

  1. Turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas.
  2. Nustatydamas dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Neteisėtos kūrinių ar kitų šio Įstatymo saugomų teisių objektų kopijos gali būti perduotos atitinkamai autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektams šių prašymu.
  3. Šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant kūrinius ar kitus objektus (į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą tokių kūrinių ar kitų objektų naudojimą, arba atlyginimą, mokamą už panašių kūrinių ar kitų objektų teisėtą naudojimą, arba kūrinio ar kito teisių objekto naudojimo būdui labiausiai tinkamus atlyginimus), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių subjektų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl kūrinio naudojimo sutarčių sudarymo ir kita).
  4. Vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti:

1) kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; arba

2) atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio Įstatymo saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.

Kai pažeidėjas atlieka veiksmus nežinodamas ir neturėdamas žinoti, kad jis pažeidžia šio Įstatymo saugomas teises (tai yra jo veiksmuose nėra kaltės), teismas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto reikalavimu gali išreikalauti pažeidėjo gautą naudą. Pažeidėjo gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas šio Įstatymo saugomas teises. Pažeidėjo gauta nauda nustatoma ir išieškoma neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių subjektas tokią naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs, ar ne. Nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių subjektas turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas; kokia yra pažeidėjo grynoji nauda (nauda, atskaičius išlaidas), turi įrodyti pats pažeidėjas.

84 straipsnis. Neturtinės žalos atlyginimas

Šio Įstatymo 14 ir 52 straipsniuose nurodytas autorių ar atlikėjų asmenines neturtines teises pažeidęs asmuo privalo atlyginti neturtinę žalą. Šios žalos dydį pinigais nustato teismas vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą.

LR baudžiamojo kodekso 191 straipsnis. /Pastaba: tiesiogiai taikytinas aukščiau nagrinėtu ir pateiktu A. Krupavičiaus atveju/.

Autorystės pasisavinimas

  1. Tas, kas savo vardu išleido ar viešai paskelbė svetimą kūrinį (įskaitant kompiuterių programas) arba jo dalį, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
  2. Tas, kas pasinaudodamas tarnybos padėtimi arba panaudodamas psichinę prievartą privertė kūrinio (įskaitant kompiuterių programas) arba jo dalies autorių pripažinti kitą asmenį bendraautoriumi ar autoriaus teisių perėmėju arba atsisakyti autorystės teisės, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
  3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

LR baudžiamojo kodekso 191 straipsnis leidžia išsireikalauti itin solidžias kompensacijas tikriesiems darbų, kūrinių, išradimų ir t.t. autoriams ir tais atvejais, kai plagiatoriai jau būna spėję tapti oficialiais elgetomis, perrašyti visą sukauptą turtą kam nors kitam ir t.t. Mokėti autoriui privalo universitetai, institutai, įmonės, ministerijos, agentūros ir t.t.  Atsako juridiniai asmenys, ypač tais atvejais, kai iš valstybės biudžeto į universitetą, institutą, kolegiją ateina valstybės biudžeto finansavimas už vadinamuosius akademinės veiklos ir mokslo rodiklius bei sudaromi aukštųjų mokyklų reitingai: už išleistas monografijas, paskelbtus mokslo straipnius, pranešimus mokslo konferencijose, mokomąsias knygas studentams, studijų programas, dalyko dėstymo turinį ir t.t.

Autorystės pasisavinimas yra itin didelis grubus nusikaltimas ir mandagiai viešai pasikalbėti, atsiprašyti tikrai nepakanka.

PARENGTA PAGAL:

<https://www.delfi.lt/news/daily/education/plagiatas-barsauskui-kainavo-ne-tik-ktu-rektoriaus-posta-bet-ir-habilitacija-77308745>

<https://naujienos.vu.lt/vilniaus-universitetas-nustacius-plagiata-panaikino-mokslo-daktaro-laipsni/>

<https://elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/del-lietuvos-respublikos-akademines-etikos-ir-proceduru-kontrolieriaus-tarnybos-sisteminiu-problemu-211917>

<https://elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/136484>

<https://elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/158828>

<https://satoriproject.eu/framework/section-11-proposals-for-the-institutional-structure-of-ethics-assessment-in-the-european-union-and-its-constituent-countries/>

<https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2219515/lat-nagrineja-krupaviciaus-plagijavimo-byla-politologas-siekia-isteisinimo>

<https://m.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/lat-nutrauke-politologo-krupaviciaus-baudziamaja-byla-del-plagijavimo-1168922>.

 

DEMASKUOTA:

GALIMAI AUTORINIUS MOKSLO DARBUS, IŠRADIMUS NUSIKALSTAMAI SAVINOSI ALBERTAS EINŠTEINAS, SOLOMONAS SNYDERIS. KAS KITI?

⸎ INTELEKTINĖS PRODUKCIJOS, MOKSLO KŪRINIŲ, IŠRADIMŲ VAGYS IR APGAVIKAI TEISINIU POŽIŪRIU

Žodis plagiatas (lotynų kalba „plagiarius“) reiškiančio vagis, apgavikas.

Plagijavimas kaip reiškinys atsirado Antikos laikais. Plagiatas itin įsigalėjo XVI amžiuje, tuo pačiu ir padažnėjo kaltinimai dėl svetimo darbo ar idėjų pateikimo kaip savo, kurie nuvesdavo iki ginčijimosi teismuose ar netgi iki dvikovų. Pirmasis autorių teisių apsaugos įstatymas buvo išleistas Anglijoje 1709 metais ir turėjo daug įtakos saugant autorinius kūrinius ne tik nuo piratavimo, bet ir nuo plagijavimo. Dar XIX amžiaus pradžioje buvo suformuota išnašų ir citavimo koncepcija, kuri išliko panaši iki šių dienų . ⸎

Oksfordo universitetas pateikia paties plagiato ir jo daromos žalos apibrėžimą: „Plagiarism is the copying or paraphrasing of other people’s work or ideas into your own work without full acknowledgement. All published and unpublished material, whether in manuscript, printed or electronic form, is covered under this definition.“ ⸎⸎ Plagijavimas įvardinamas kaip akademinio sąžiningumo ir etikos nesilaikymas, pareigos paminėti autorių neatlikimas. Tokie veiksmai kenkia žmogaus išsimokslinimo kokybei, tolesnei karjerai ir mokymo įstaigos prestižui. ⸎⸎⸎ Kembridžo universitetas pateikia tokį plagiato apibrėžimą „Plagiarism is defined as submitting as one's own work, irrespective of intent to deceive, that which derives in part or in its entirety from the work of others without due acknowledgement. It is both poor scholarship and a breach of academic integrity.“ ⸎⸎⸎⸎

Lietuvoje plagiato klausimu išsamiai yra pasisakęs V. Mizaras. Jo žodžiais, plagiatas gali pasireikšti įvairiais tipais ir formomis. Plagiatas gali būti visiškas, kai svetimas kūrinys perimamas visas ir pateikiamas kaip savo, nenurodžius autoriaus ir šaltinio. Gali būti dalinis, kai pasisavinama ir pateikiama kaip savo tik tam tikra dalis svetimo kūrinio. Taip pat plagiatas gali būti pažodinis, kai perimama dalis ar visas kūrinys pažodžiui ir prasminis, kai savais žodžiais perfrazuojama svetimame kūrinyje esantis turinys ar idėja, nenurodžius tikrojo autoriaus ar šaltinio. Plagiatu galima laikyti ir bendrųjų žinių perteikimą, jeigu jos aiškiai perteiktos kito asmens tokių žinių perteikimo stiliumi, būdu ar forma. ⸎⸎⸎⸎⸎

Lietuvos universitetai savo vidiniuose įstatuose yra apsibrėžę plagiato sampratą. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto akademinės etikos kodekse plagiato apibrėžimas taip: „Plagijavimas – svetimų idėjų pateikimas kaip savų“.⸎⸎⸎ ⸎⸎⸎ Taip pat yra nurodoma keletas būdingų plagijavimo požymių, tai yra, „kai svetimas tekstas pateikiamas be citavimo ženklų“ ir „kai perpasakojama arba cituojama svetima idėja, iliustracinė medžiaga ar duomenys nenurodant šaltinio“. ⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎

Aukščiau šiame tekste remtasi J. Mentovo magistro baigiamuoju darbu, cituoti jo surinkti apibrėžimai, kita medžiaga. Jis savo tyrimą plagiato ir autoriaus teisių tema apibendrino, paskelbė, jog „autorinių teisių pažeidimas padaromas atlikus priešingus autorinių teisių įstatymo normoms veiksmus, o plagiatas pasireiškia tyčia ar netyčia nenurodžius informacijos šaltinio ar autoriaus ir taip automatiškai pasisavinant svetimas idėjas, mintis, žodžius” (p. 24). Svarbiausias dalykas yra teisingumo atstatymas. Išvada teikiama tokia: „Kadangi yra įmanoma pažeisti autorines teises ir plagijuoti tuo pačiu metu, o valstybės institucijos sankcijas taiko tik esant autorinių teisių pažeidimui, sankcijų taikymas už plagijavimą, pagal dabartinį įstatyminį reguliavimą, tiksliau jo nebuvimą plagiato klausimu, galimas tik akademinėse institucijose. Dėl šių priežasčių tas pats asmuo gali būti valstybės institucijų nubaustas už autorinių teisių pažeidimus, pvz., sumokėti baudą arba atlyginti padarytą žalą ir tuo pačiu gali būti nubaustas akademinės institucijos, pvz., pašalintas (...)” (p. 27). ⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎

⸎ DEMASKUOTI APGAVIKAI: ALBERTAS EINŠTEINAS GALIMAI PLAGIATORIUS, NESUKŪRĘS NIEKO PATS

Kas žmonijos istorijoje apsimelavę, apsivogę labiausiai? Kodėl tiek daug intelektinės produkcijos, išradimų vagiama nachališkiausiu būdu ir melagingai nurodomi visai ne tie autoriai, kurie visą tai sukūrė?

Pavyzdžiui, Solomonas Snyderis – melagis, vagis, aferistas ir, beje, jis ir profesorius, mokslų daktaras. Spaudoje 2022-02-17 paskelbtas gana įdomus straipsnis susijusia tema: „Didžioji istorinė neteisybė: nuopelnus už moterų mokslo atradimus prisiėmė vyrai“, kurį parengė Indrė Kiseliovaitė (https://www.diena.lt). Rašoma: „Moterys, pasižymėjusios aštriu protu ir analitiniais įgūdžiais, iki šių dienų – lyg išbrauktos iš istorijos. Nuopelnus už novatoriškus jų mokslo atradimus prisiėmę vyrai ir dabar minimi knygose, žurnaluose, filmuose. Jie uždirbdavo milijonus ir atsiimdavo apdovanojimus, o jų damos tūnodavo šešėlyje. Minėdami Moterų ir mergaičių dieną moksle, suvokiame, kad lyčių skirstymas tebeegzistuoja. Šiandien moterims vis dar nesuteikiamos lygios galimybės ir vienodas atlyginimas už darbą. Tik kalbėdami apie istorijai svarbias mokslininkes, galime tikėtis, kad vieną dieną jų indėlis pagaliau bus tinkamai įvertintas. Kembridžo universiteto mokslininkai Jamesas Watsonas ir Francis Crickas yra pripažinti atradę dvigubos spiralės grandinės DNR struktūrą. Tačiau iš tikrųjų pirmoji tai pastebėjo britų chemikė Rosalinda Franklin. 1951 m. "King’s" kolegijoje, Londone, ji padarė nuotrauką pavadinimu "Photo 51". Jos kolega nuotrauką parodė J.Watsonui ir F. Crickui nieko jai nepranešęs. 1953-iaisiais mokslininkai paskelbė savo išvadas. R. Franklin buvo aprašyta tame pačiame žurnale, bet ne kaip prisidėjusi prie atradimo. Po metų atradėja mirė, o mokslininkai laimėjo Nobelio apdovanojimą. Kol Candace’ė Pert studijavo magistratūroje, atrado receptorių, leidžiantį sintetiniams junginiams, kurie plačiai vartojami kaip vaistai ir vadinami opiatais, patiems užsifiksuoti žmogaus smegenyse. Tai buvo novatoriškas atradimas neurologijos srityje. Tačiau apdovanojimą už šį atradimą atsiėmė jos profesorius, daktaras Solomonas Snyderis. 23 metų chemikė Alice Ball, dirbdama ligoninėje Havajuose, bandė rasti būdą, kaip išgydyti žmones nuo raupsų. Ji nusprendė panaudoti specialų aliejų, kuris palengvino ligos simptomus. Jai mirus, Arthuras Deanas perėmė jos tyrimą ir pervadino jį savo vardu. Tai tik labai maža dalis pavyzdžių, kai tikrosios atradimų autorės moterys liko šešėlyje, o jų nuopelnus pasisavino vyrai. Apie šias ir kitas atradėjas kalbėti būtina tam, kad būtų atkurta istorinė tiesa.“

Albertas Einšteinas galimai tebuvo plagiatorius, nesukūręs nieko pats. Yra duomenų, jog galimai jo žmona, kuri studijavo kartu su juo ir buvo pripažinta kaip išskirtinai gabi, serbė Mileva Marić buvo tikroji geniali išradėja, o ne jis, mat po išsiskyrimo su ja A. Einšteinas iš viso nieko nesukūrė.

Plagiatas trukdo žmonėms dirbti ir kenkia jų akademiniam sąžiningumui ir reputacijai. Plagiatas paliečia ne tik paprastus žmones, bet ir profesionalus bei žinomus asmenis, turinčius didelę įtaką visuomenei, pavyzdžiui, politikus, muzikantus, dailininkus ir rašytojus.

Einšteino reliatyvumo teorija Specialiojoje reliatyvumo teorijoje (SRT) pasiūlytas naujas požiūris į erdvėlaikį tapo tik pirmuoju einšteiniškosios revoliucijos fizikoje etapu. Etapu, kurį apvainikavo Bendroji reliatyvumo teorija (BRT), papildžiusi šį požiūrį gravitacijos įtaka. SRT pasirodė 1905 metais, BRT – po dešimtmečio, 1915–1916 metais. Autorius nė žodeliu neužsimena nei apie Maikelsoną, nei apie Morlį. Einšteinas nepateikė ir nuorodų į didįjį prancūzų matematiką Henri Poincaré, kurio darbus aktyviai naudojo. Tačiau dabar kai kurie tyrėjai linkę manyti, kad ši revoliucija prasidėjo dar XIX amžiuje. Jų manymu, tikrąsias BRT ištakas reikėtų priskirti dviejų amerikiečių mokslininkų darbams – fiziko Alberto Maikelsono ir chemiko Edvardo Morlio. Dar 1887 metais šie mokslininkai, tikrindami tuo metu populiarią pasaulinio eterio koncepciją, išsiaiškino, kad šviesos greitis išlieka pastovus ir nepriklauso nuo stebėtojo judėjimo šviesos šaltinio atžvilgiu. Žodžiu, jie aptiko būsimos Einšteino SRT pagrindus. SRT pagrindai buvo pateikti Einšteino straipsnyje „Apie judančių kūnų elektrodinamiką“, išėjusiame, kaip minėta, 1905 m. Tačiau jame autorius nė žodeliu neužsimena nei apie Maikelsoną, nei apie Morlį. Einšteinas nepateikė ir nuorodų į didįjį prancūzų matematiką Henri Poincaré, kurio darbus aktyviai naudojo. Pats Einšteinas sakė, kad BRT pagrindus jis sumąstė dar jaunystėje ir nei Maikelsonas, nei Morlis jo darbų nepaveikė – iki 1905-ųjų jis išvis negirdėjo apie jų eksperimentus. Kad ir kaip būtų, Einšteinas taip iš pradžių tvirtino. Tačiau vėliau, trečiajame XX a. dešimtmetyje, mokslininkas visgi pripažino, kad būtent Maikelsono–Morlio bandymas tapo pirmuoju žingsniu formuojant BRT idėją. Pavyzdžiui, 1921 m., sakydamas kalbą Parkerio mokyklos mokiniams, mokslininkas papasakojo, kad Maikelsono darbai jam buvo žinomi jau studentavimo metais. Kodėl atsirado tokia „parodymų“ painiava? Juk jis dar ir Nobelio premiją gavo...

Einšteino globėjams gauti Nobelio premiją buvo gyvybiškai svarbu, kad jis taptų pripažinta garsenybe.

Tačiau atsižvelgiant į Lorenco, Poincaré ir kitų darbus, jam skirti premiją būtent už BRT neįmanoma. Kai kas eina dar toliau ir tvirtina, kad galutinis tikslas buvo ne pats Einšteinas, o… mokslas bendrai. Girdi, BRT buvo sukurta tik vienu tikslu: nukreipti mokslo vystymąsi klaidingu keliu.

Tarp už ausų pritemptų idėjų ypač įdomi hipotezė apie Milevą Marić, pirmąją Einšteino žmoną, kuriai neva priklauso tikroji BRT autorystė. Mileva mokėsi Ciuricho politechnikos institute (ten pat įstojo ir Einšteinas) ir buvo vienintelė kurso mergina – jau vien iš to aišku, kad ji buvo talentinga fizikos ir matematikos srityse. Pats mokslininkas laiškuose žmonai minėjo BRT kaip „mūsų teoriją“. Einšteinas ir Marić susituokė ir Mileva pradėjo dirbti vyro asistente. Ji žavėjosi Einšteino darbu ir padėjo jam tyrinėti. Netiesiogiai Milevos įtaką Einšteino darbams nurodo rašytojas Johnas Stachelis, paskyręs savo gyvenimą BRT istorijos tyrinėjimui. Tačiau ar yra realių įrodymų, kad Marić prisidėjo prie teorijos? Tiesą sakant, ne. Vieninteliu, ir tai netiesioginiu, kabliuku tapo tai, kad po skyrybų Einšteinas nieko reikšmingo nebesukūrė. Jie išsiskyrė 1914 metais, didžiąją dalį BRT skirtų darbų mokslininkas baigė dar iki tol. Milevos Marić tyrinėtojos talentai – gan ginčytinas klausimas bent jau dėl to, kad nėra publikuota nė vieno jos pasirašyto mokslinio darbo – nei iki Einšteino, nei po jo. Nors, žinoma, po vestuvių beveik visos Milevos pastangos buvo nukreiptos į vyro palaikymą, ir netgi jos diplominis projektas tapo šeimyninių aplinkybių auka. Didžioji dalis tyrėjų sutaria, jog Mileva Marić neturėjo pakankamo talento ir gebėjimų BRT sukūrimui. Pavogė iš Poincare? Egzistuoja nuomonė, kad BRT idėją Einšteinas pasiskolino iš kito mokslininko, didžiojo prancūzų matematiko Henri Poincaré. Pačioje savo karjeros pradžioje, dar tebedirbdamas patentų biure, Albertas Einšteinas neva pasisavino jo atradimus. Čia reikėtų prisiminti, kad 1898 metais pasaulis išvydo Poincaré straipsnį „Apie laiko matavimą“. Jame mokslininkas tyrė tokias sampratas, kaip laiko atkarpų vienodumas, laiko atkarpų tapatumas skirtinguose erdvės taškuose. Viena Poincaré išvada iki skausmo primena Einšteino postulatus: absoliutus laikas ir vienlaikiškumas neegzistuoja. Kita svarbi išvada: šviesos sklidimo greitis visomis kryptimis vienodas. Poincaré straipsnio pagrindas – olandų fiziko Lorenco suformuluoti pertvarkymai, leidžiantys apskaičiuoti laiką ir koordinates perinant iš vienos inercinės atskaitos sistemos į kitą. Poincaré suteikė šiems pertvarkymams teisingą fizinę formuluotę. Apie Lorencą Einšteinas savo darbuose užsiminė. O ir paties olandų mokslininko santykis su Einšteinu, laikiusiu jį vienu iš savo mokytojų, buvo šiltas. Lorencas niekada neginčijo Einšteino vaidmens teorinių pagrindų formavime, tačiau pats SRT ir BRT šalininku niekad nebuvo ir ilgai mėgino ginti pasaulinio eterio koncepciją. Tuo tarpu Poincaré įtaka, formuojant bendruosius BRT postulatus, buvo milžiniška. Jis vienas pirmųjų prakalbo apie keturmačio laiko ir erdvės kontinuumo egzistavimą. Nors tuo pačiu Poincaré, kaip ir Lorencas, visgi linko prie „eterio teorijos“ ir su Einšteinu sutiko toli gražu ne visur. Be to, Alberto Einšteino išsakytos idėjos turėjo vieną esminį skirtumą nuo kitų tyrėjų spėjimų. Dažniausiai mokslininkai stengėsi įrašyti Maksvelo skaičiavimus į niutoniškosios mechanikos pasaulį, keisdami būtent juos. Bet Einšteinas nusprendė, kad modernizuoti kaip tik reikia kitą problemos pusę, Niutono mechaniką. Todėl būtent Einšteinas daugelį fizikos klausimų pajudino iš mirties taško. Poincaré, be abejonės, išvystė galingą mokslinę sistemą. Tačiau globalią erdvės ir laiko koncepciją sukūrė ir apmąstė būtent Einšteinas. Darbe „Apie judančių kūnų elektrodinamiką“ ir kituose jo darbuose detaliai išnagrinėti masės, energijos ir laiko klausimai. Judančios atskaitos sistemos laiką Einšteinas laikė tikru, o tuo tarpu Poincaré nagrinėjo jį kaip savotišką efektą, kažką panašaus į iliuziją, neįprastą mokslinį paradoksą.

Albertas Einšteinas Poincaré nurodė „silpną fizikos dėsnių supratimą“ ir niekada nelaikė jo vienu iš svarbiausių BRT kūrėjų. E=mc² – garsi formulė, susiejanti kūno bendrą vidinę šilumos energiją su jo mase. Garsiosios formulės autorystė ne kartą kritikuota. Be Poincaré, energijos ir masės ekvivalentiškumo formulę, kai kuriais duomenimis, aprašė rusų fizikas Nikolajus Umovas dar 1873 metais. Tačiau tarp Einšteino būdo ir kitų mokslininkų skaičiavimų taip pat buvo skirtumas. Visi jie, netgi aptikę elegantišką formulę, naudojo ją tik siaurame savo mokslinių tyrimų kontekste – minėtasis Nikolajus Umovas nagrinėjo ją tyrinėdamas eterio teoriją. O štai Einšteino darbuose E=mc² – universalus dėsnis, taikomas visuose dinamikos klausimuose. Analogiškos hipotezės keliamos ir apie Poincaré su jo koordinačių pertvarkymu ir kitais išdėstymais. Vėliau Einšteinas tvirtino, kad prieš parašydamas „Apie judančių kūnų elektrodinamiką“ su Poincaré darbais jis nebuvo susipažinęs. Tačiau, greičiausiai, daugelį Poincaré sukurtų modelių, jis panaudojo. Bet kadangi Poincaré sistema nebuvo tokia stipri ir išbaigta, kaip BRT, mokslo pasaulis neįžvelgė joje didelių perspektyvų, durų į naują fiziką, kurias atverti pavyko būtent Einšteinui. Pats Poincaré apie tai nepasisakė. Jo santykiai su Einšteinu buvo šilti ir netgi draugiški. Prancūzas pažymėjo neginčijamą Einšteino talentą ir originalų mąstymą.

Einšteinas apskritai nemėgo minėti kitų mokslininkų, prisidėjusių prie BRT kūrimo. Tad jis beveik niekada paskaitų metu neužsimindavo apie Hermaną Minkovskį, vokiečių matematiką ir keturmačio BRT modelio kūrėją. Tačiau BRT atradimas būtų buvęs neįmanomas be dešimčių mokslininkų pastangų. Einšteinas ir Lorencas, Minkovskis ir Poincaré, Maikelsonas ir Morlis, Maksvelas ir Niutonas – Einšteinas, pats būdamas mokslo milžinas, kaip ir kiti mokslininkai, stovėjo ant praeities gigantų pečių. Ar teisinga, kad laurai atiteko jam? Vargu. Skaitykite daugiau: <https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/albertas-einsteinas-didis-isradejas-ar-plagiatorius-1290-470133?utm_medium=copied>

Žinomi skandalingi plagiato atvejai, pavyzdžiui:

Jacobas Epsteinas / Jacob Epstein/

Jacobas Epsteinas buvo apkaltintas plagiatu garsaus britų autoriaus Marino Amiso. Pirmoji autoriaus knyga „Laukinės avižos“, kurioje buvo paimtos ištraukos iš Martino Amiso „The Rachel Papers“, buvo pripažinta kaip plagiatas.

Epsteinas teigė, kad tai buvo visiškai netyčia. Be to, jis pabrėžė, kad yra kaltas dėl plagijavimo, nes buvo netvarkingas ir pametė citatas.

Nesvarbu, ar tai – viena garsiausių jo plagijavimo atvejų – buvo padaryta tyčia, tai kažkaip atitolina autorius iš situacijos, kur vardinami iškilesni kūrėjai, nes Epsteinas tebuvo plagiatorius, kitais žodžiais sakant, svetimo kūrinio vagis. ⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎

Vikipedijoje tarp labai ilgo šių laikų plagiatorių sąrašo yra taip pat skelbiamos šios pavardės:

 

  • Buvęs Vokietijos gynybos ministras Karlas-Theodoras zu Guttenbergas atsistatydino iš pareigų dėl plagiato Bairoito universiteto daktaro disertacijoje. Universitetas, įvertinęs Guttenbergo disertaciją, nustato plagiato atvejį, atšaukė jo daktaro laipsnį 2011 m. vasario 23 d., o Guttenbergas atsistatydino kovo mė
  • Scottas Reubenas (JAV), buvęs Tuftso universiteto anesteziologijos profesorius, suklastojo klinikinius tyrimus, kuriuose buvo tiriami skausmą malšinantys vaistai. 2010 m. Rubenas pripažintas kaltu dėl vieno sukčiavimo sveikatos priežiūros srityje ir buvo nuteistas šešiems mėnesiams kalėti. Nuo 2023 m. Reubenui buvo atšaukta 25 jo mokslinių tyrimų publikacijų autorystė.
  • Peteris Johannesas Schulzas (Vokietija), filosofas, dirbantis Lugano universiteto Komunikacijos ir sveikatos institute, jo straipsniai filosofijos ir komunikacijos klausimais buvo atšaukti dėl plagiato ir netinkamo šaltinių citavimo.
  • 2017 m 2016 m. mokslinis leidėjas Springer Nature atsiėmė 58 straipsnius iš septynių žurnalų, kuriuos daugiausia parašė Irane įsikūrę mokslininkai, nes jie pateikė manipuliavimo autoriaus teisėmis, manipuliavimo kolegų recenzijomis ir (arba) plagiato įrodymų.
  • Ohajo universitetas 2006 m. apkaltino daugiau nei tris dešimtis plagiato atvejų magistro baigiamuosiuose darbuose, buvęs fakulteto narys, susijęs su plagiato bylomis, Jay S. Gunasekera, buvo pašalintas iš katedros vedėjo pareigų, jam buvo panaikintas „išskirtinio profesoriaus“ vardas.
  • Viljamas Meisneris (1931–2010), kunigas jėzuitas ir Harvardo medicinos mokyklos profesorius, buvo apkaltintas daugelio Ernesto Wallworko ištraukų ir struktūrinių elementų kopijavimu Meissnerio knygoje „Psichoanalizės etinė dimensija: dialogas“. Bostono psichoanalitinės draugijos etikos ir profesinių standartų komitetas padarė išvadą, kad Meissnerio veiksmai buvo „rimtu profesinių ir mokslo standartų pažeidimu“.

Mokslinis nusižengimas – tai standartinių mokslinio elgesio ir etiško elgesio kodeksų pažeidimas skelbiant profesionalius mokslinius tyrimus. Danijoje nusižengimas moksliniams tyrimams apibrėžiamas kaip „tyčinis aplaidumas, dėl kurio paskelbiama išgalvota mokslinė žinutė arba klaidingas mokslininko įvertinimas ar apibrėžimas“, o Švedijoje plagiatas, nusižengimas mokslo etikai, autoriaus teisių pažeidimas mokslo ir mokslo tyrimų srityje apibūdinamas kaip „tyčia iškraipytas tyrimų procesas pasisavinus duomenis, tekstą, hipotezę ar metodus iš kito tyrėjo rankraščio formos ar publikacijos arba tyrimo proceso iškraipymas kitais būdais.“

2009 m. atlikta sisteminė apklausos duomenų apžvalga ir metaanalizė leido nustatyti, kad apie 2 % mokslininkų prisipažino bent kartą suklastoję, sugalvoję ar neleistinai modifikavę duomenis. ⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎

⸎ KAS KITI IŠ APSIVOGUSIŲJŲ SĄRAŠO?

Pavyzdžiui, plagiatas Petrui Baršauskui kainavo ne tik KTU rektoriaus postą, bet ir habilitaciją. Profesorius, politologas ir buvęs Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, darbavęsis ir MRU, ir LR Seime, Algis Krupavičius išsisuko sumokėjęs vos 3700 eurų baudą ir baudžiamosios atsakomybės už pasisavintą kito asmens autorinį mokslo darbą kol kas išvengė.

Kiek tokių intelektinės produkcijos vagišių yra Lietuvoje esamu metu? Apie juos jau skelbta <https://www.leidinyssau.lt/naudinga/> publikacijose su rubrika „Kavonės“.

Lietuvoje būtų tam tikras šokas, jei vieną dieną visi esami mokslų daktarai ir profesoriai būtų įvertinti pagal realius nuopelnus, o ne pagal tai, kiek studentų ar laborantų mokslo darbų ir/ar idėjų pasisavino. Daug tikrųjų autorių taip ir liko istorijos paraštėse.

Gal, kai visuomenė gaus daugiau informacijos, kiek realiai kainuoja išradimas ar kokio projekto idėja, kas išties sudaro kokio žinomo visuomenės veikėjo reputaciją, kokie yra realūs plagiato nustatymo padariniai ir kaip teisiškai sprendžiami plagiato nagrinėjimo atvejai, aktyviau ims reikšti teises į savo intelektinę produkciją. Juk juokinga: vos tik atsirado duomenų bazės, kur universitetų absolventų baigiamieji darbai talpinami ir neva saugoma autorystė, liko visiška laisvė bet kuriam studento vadovui savintis gabesnių studentų mokslo darbus iki to etapo, kol jie tik kuriami, kol mokslo darbo vadovui atnešami tarpiniai juodraštiniai darbo variantai... O kur dar vagystės tiesiai iš kompiuterinių versijų – vos tik gabesnis studentas kompiuteriu ima rašyti kokį darbą, ką nors kurti – kol darbas nėra viešai paskelbtas, jokios autorystės jis įrodyti negali, o iš kompiuterinių versijų galima įsigudrinti vogti kiek tik širdis geidžia. Maža to. Paplitę atvejai, kad gabiausieji studentai, mokslo darbuotojai, kurie tik pradeda savo karjerą, ne tik apvagiami tiesiogine ta žodžio prasme, jie neretai dar ir būna žeminami, jiems pritaikomas psichologinis, emocinis teroras, sužalojama jų sveikata, jie patiria finansines sankcijas ir pan. Kol kas dar lyg ir nebuvo Lietuvoje paviešintų atvejų, kai greta plagiato pritaikomas dar ir psichologinis ar kitų rūšių smurtas, bet tai neišvengiamai įvyks. Tiesa, pradedami viešinti mobingo atvejai sveikatos priežiūros sistemoje. Bet intelektinės produkcijos vagysčių atvejai yra žymiai rimtesni – klastojama realioji istorija, kas ką sukūrė, kas yra autorius vieno ar kito išradimo, naujos vakcinos, gydymo metodo, kt.

Lietuvos Respublikoje po 1990 m. plagiato, išradimų, padarytų iki 1990 m., patentų vagysčių buvo itin dideli kiekiai. Esamu metu tai galimai jau net yra atskira „verslo“ rūšis, apaugusi itin didelių tarptautinių nusikaltimų veiklomis. Neblogai būtų susimąstyti apie vadinamos „akademinės“ bendruomenės, kokia ji yra dabar Lietuvoje, tikrąsias veiklas, susijusias su grubiu aferizmu, plagiatu stambiu mastu, galimai korupciniais veiksmais išplaunant ES ir kitų dotacijų lėšas per įvairius projektus ir ypač per tarpininkes visokias „tarnybas“, „agentūras“, „departamentus“, „centrus“, „universitetus“ ir net per, atrodytų, niekuo nekaltą vaikų darželį, mokyklą, muziejų ar švietimo tarnybą provincijos mieste ar kurorte, ir t.t.

Naujos erdvės intelektinės produkcijos pasisavinimui atsirado kompiuterizavus visus mokslinio darbo etapus, įvedus nuotolinį darbą, veiklas ir konsultacijas nuotoliu – todėl visai racionalu siūlyti kuriantiesiems: rašykite parkeriais, tušinukais ant popieriaus, turėkite savo mokslo darbus tokia forma ir skelbkite juos tik tada, kai esate tikri dėl autorystės apsaugos ir būtinai gerai ištyrinėkite aplinką, kur kokia „direktorė“, „rektorė“ ar „profersoriaus“ nevykėlė kiauragalvė žmona-docentė, kokia nors lėšų perskirstytoja, narkotikų ar alkoholio galimai nukamuota koordinatorė, tupi ant jūsų rezultatų autorizavimo pagrindimo ar planuoja rezultatų, išradimų pavogimo, tai yra, grubaus perpardavimo ir plagijavimo veiklas arba vykdo nurodymus išsukti nuo atsakomybės anksčiau tai dariusiuosius ir uodegas prisvilusiuosius bet kokiomis priemonėmis.

Studentės išradimą pavogęs Solomonas Snyderis esamu metu Lietuvoje turėtų galimai apie kelis tūkstančius pasekėjų, iki šiol nedemaskuotų tokio pat lygio melagių, aferistų, plagiatorių, kurie iš viso niekada nieko nėra nei išradę, nei sukūrę, tačiau jų pavardės yra iškilmingai minimos prie galimybių studijų autorių sąrašų, prie išradėjų, racionalizatorių, novatorių, naujesnių teorijų, technologijų ir pan. kūrėjų, jie yra politikai, ministrai ar eksministrai, eksviceministrai, ekspertai, gydymo įstaigų, klinikų vadovai, didelių firmų, įmonių vadukai, institutų direktoriai, universitetų rektoriai ar eksrektoriai ir t.t.

Balandžio 26-oji – Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena. Ta proga gal jau metas ir Lietuvoje skelbti, kas yra kas.

Lietuvoje iki šiol kaip plagiatorius buvo paskelbtas vos vienas kitas mokslų daktaras, profesorius. Liudykite. Esamu metu galite susipažinti su paskutiniųjų metų plagiatoriais, autoriaus teisių pažeidėjais iš Lietuvos Respublikos profesorių, mokslo daktarų tarpo publikacijoje „Niekas neužmiršta, niekas nepamiršta“, ji šioje skiltyje yra žemiau, paskelbta 2024-04-23, Autoriaus teisių pažymėjimo dieną.

Praneškite redakcijai Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. apie tai, kaip Jūsų praktikos ataskaitą studijų metu perdarė į inovacinį pasiūlymą ir pardavė už didelius pinigus jūsų vadovas, neva, padėjęs tobulinti tą ataskaitą, kaip Jūsų išradimą IT srityje pasisavino Jūsų dėstytojas ar docentas, profesorius, nes dirbote su bendrosios prieigos įranga, sujungta į vieną serverį, prie kurio prieigos neturite, sukūrėte tikrai vertingą produktą ir jo netekote kaip savo intelektinio kūrinio; daugybė pavyzdžių tokių vagysčių gali būti žinomų mokslininkų publikacijos, monografijos, jų parengti vadovėliai, studijų knygos ir jų pranešimų tekstai mokslo konferencijose – kiek realiai ten paprasčiausiai gryno plagiato, nuo gabesnio studento referato ar kursinio darbo nusirašyto teksto, idėjų, kt.; paskelbkite, kaip jūsų buvęs klasės ar studijų draugas, pasižymėjęs tiesiog labai silpnu proteliu ir stumtas iki diplomo už kyšius ir nusiperkant vis naujus kursinius ir baigiamuosius rašto darbus už pinigus, iš esmės beraštis kiauragalvis tapo viso departamento, atsakingo už strateginį viešųjų lėšų perskirstymą vadu ar ministru, banko teisininku ar ekonomistu ir taip toliau. Laukti kol tai kažkas padarys po ilgo ir oficialaus nagrinėjimo – nelabai išmintinga, nes iki to nagrinėjimo pabaigos tie plagiatoriai, dažniausia užsiplėšę, prisivogę elementariai milijonines sumas nelegalių pinigų ir apiforminę jas gudriai kaip savo vaiko su proto negalia ar nebepagydomo narkomano privatų tobulinimo mokyklėlės filialą kur nors Lietuvos iš biudžeto lėšų išlaikomoje švietimo tarnyboje gražios gamtos apsuptyje ar net egzotinio poilsio prašmatnų SPA reikalingiems žmonėms bei kitiems į save panašiems vagišiams ir melagiams užsienyje, elementariai sugebės legalizuoti savo nusikalstamas veiklas deklaruodami, kad „dirbo“ Lietuvos naudai, kad gelbėjo narkomanų gaują, kuri buvo, neva, diskriminuojama, nors iš tiesų tai buvo nusikalstama tarptautiniu mastu grupuotė, ir t.t., ir pan.

Todėl visai priimtina tuos sukčių, vagių, melagių, visuomenės kenkėjų ir plagiatorių sąrašus skelbti su žodžiu „galimai“.

Ir tai bus padaryta. Nebūtinai šitame leidinyje. Įsitrauks rimtos interesų grupės, suras, kur prasmego milijardai, kuriuos Lietuvoje su dvigubo įrašo buhalterijos pagalba ir kitų suktybių būdu pradangino „profesoriai“, „viceministrai“ ir jiems talkinusios mokslų daktarės, vadybininkės, referentės ir kiti iš gausaus aferistų būrio. Po to jau bus nesunku atrasti, kur tų visų iš sąrašiuko „galimai“ turteliai nukeliavo ir kaip jie dera su legaliomis jų algomis, pajamomis, jų vaikų, anūkų narkomanų fiestomis bei nieko iš viso neveikimu, jokio darbo nedirbimu sulaukus ir pilnametystės, ir 40-65 metų, ir taip toliau. Siųskite nuotraukas, priimsime ir filmuotą medžiagą.

Parengta pagal:

⸎ John McKay, A very brief history of plagiarism, <http://johnmckay.blogspot.com/2009/03/very-brief-history-ofplagiarism>, [žr. 2014-04-04].

⸎⸎University of Oxford, what is plagiarism? <http://www.ox.ac.uk/students/academic/goodpractice/about/>, [žr. 2014-03-25]

⸎⸎⸎ Žr. išnašą ⸎⸎, University of Oxford, what is plagiarism?

⸎⸎⸎⸎ University of Cambridge, university statement on plagiarism <http://www.admin.cam.ac.uk/univ/plagiarism/students/statement.html>, [žr. 2014-03-25]

⸎⸎⸎⸎⸎ V. Mizaras, Autorių teisės II tomas (Vilnius, Justitia 2010), p. 484.

⸎⸎⸎⸎⸎⸎ Vilniaus universiteto akademinės etikos kodeksas, 4 skyrius, <http://www.vu.lt/site_files/SD/Studentams/SP/SRD/VU_AEK.pdf>, [žr. 2014-02-01].

⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎ Žr. išnašą 37: Vilniaus universiteto akademinės etikos kodeksas, 4 skyrius.

⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎ Apie plagiatą ir autoriaus teises VDU magistro baigiamąjį darbą „Autorinių teisių pažeidimo ir plagiato santykis” 2014 m. apsigynė J. Mentovas. Cituoti p. 24; 27 bei apibrėžimai, sampratos iš p. 14-27.

⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎ Most famous cases of plagiarism. <https://crossplag.com/most-famous-cases-of-plagiarism/>, [žr. 2024-04-22]

⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎ List of scientific misconduct incidents. <https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_scientific_misconduct_incidents>, [žr. 2024-04-26]

DEMASKUOTI PLAGIATORIAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE

KTU rektorius P. Baršauskas neteko mokslo laipsnio ir pedagoginio vardo. A. Krupavičius, buvęs dekanu Vytauto Didžiojo universitete, dėstęs ir MRU, išsisuko už 3700 EUR įmoką. Kas bus kiti viešai paskelbti plagiatoriai? Juk tai padaryti iki galo būtina, eiga galimai būtų tokia:

1. A. Krupavičius jokių mokslo laipsnių ar pedagoginių vardų nebeturėtų.

2. Už plagiatą susimokėtų tikrajam autoriui 55 000 EUR ir dar sumą už moralinę žalą, apmokėtų teismo išlaidas.

3. A. Krupavičiui pritaikoma baudžiamoji atsakomybė.

4. Visur, kur yra A. Krupavičiaus parašai kaip studentų baigiamųjų darbų vadovo, galimybių studijų ir projektų, mokslo darbų, vadovėlių, studijų knygų, studijų programų, monografijų, mokslo straipsnių, pranešimų mokslo konferencijose, universitetų komisijų dalyvio, nario, doktorantūros programų komisijų nario ar vadovo, bendraautoriaus, autoriaus, netenka galios. Trumpiau tariant, visur, kur jis nors kažką tvirtino ir pradžiai visi bakalaurų, magistrų, mokslo daktarų laipsniai, gauti VDU, MRU, netenka galios, visas būrys valdininkų, politikų, jurisdikcijos atstovų, statutinių tarnautojų, politikų, politologų, vadybininkų, UAB direktorių ir įvairaus rango verslininkų, veikėjų lieka be jokių diplomų ir su nuliniu išsilavinimu, praranda teisę užimti net menkiausias pareigas ir statusą visuomenėje, kaip asmenys su fiktyviais ir nebegaliojančiais dokumentais.

5. Tą patį atlikti su visais plagiatų, autoriaus teisių pažeidimo atvejais, pavyzdžiui, kurie įvykdyti iš tiesų VDU, MRU, galimai KU ir t.t.

IŠVADA: iš gausaus esamo LR valdininkų, statutinių tarnautojų, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų, įskaitant ir esamo Ministrų kabineto narius, Vyriausybės atstovus, patarėjus, gausių darbo grupių narius, politikus, institutų direktorius, jurisdikciją, prokuratūras ir juos lydinčiuosius itin korumpuotų atstovų verslus su UAB ir AB pavadinimais, įvairaus plauko ES bei nacionalinio biudžeto ir savivaldybių, apskričių viešųjų lėšų perdalintojų, skirstytojų ir dar gausesnio tikrintojų, kontrolierių, analitikų esamos gvardijos sąstato mažai kas ir beliktų.

Galimai toks procesas atrodytų mažai įmanomas. Tačiau ar lengviau yra kas sykį apsijuokti tarptautiniu mastu su viena ar kita buvusiąja ministre, realiai tepabuvusia sudegusio teatro pigia antrojo plano juokdare-fokusininke, teturinčia MRU ar VDU nusipirktą kažkokį, nors kokį fiktyvų mokslo laipsnį, ir nė nesuvokiančia, kas yra nepriekaištinga reputacija, ir jog ta reputacija visai ne tas pats kaip kelių sluoksnių grimas ar naujai nusipirkti dantų protezai, akių linzės bei vargšelės-ubagėlės imitavimo stiliaus švarkelis, ir kodėl ji, ta nepriekaištinga reputacija, būtina; ar užsikišti ausis eiliniam skandalui, susijusiam su gausius kyšius imančiais MRU parengtais prokurorais, teisėjais, statutiniais tarnautojais, besidarbuojančiais ranka rankon su mobingo nukamuotais ir ligų maišais tapusiais medikais, nugriaudėjus?

Iliustracija žemiau: Archaiška pajūrio žmonių teisingumo samprata.

MOKESČIAI, MOKESTĖLIAI:

TECHNINĖS DUOMENŲ SAUGUMO PRIEMONĖS TOBULINAMOS

Publikuojama 2024-06-21

 

Leidinio “Padėkime sau’19” 2024-06-14 klausimai VMI prie LR finansų ministerijos 

Klausimai:

  1. Informacinės sistemos, sukurtosios kaip portalai MANO VMI ir EDS, jūsų vertinimu, saugios nuo kibernetinių atakų, duomenų apsaugos pažeidimų?
  2. Rekomenduojama, jog sumokėjus įmoką, pateikus deklaraciją, ar atlikus kitą veiksmą, mokestinių prievolių likučiai perskaičiuojami VMI mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje, o perskaičiuoti rezultatai perkeliami į MANO VMI. Dėl duomenų perskaičiavimo ir perkėlimo realūs duomenys gali skirtis, todėl duomenis reikėtų tikrinti praėjus kelioms paroms po naujų apskaitos duomenų registravimo (sumokėjimo, deklaracijos pateikimo ir kitų veiksmų). Ar tai reiškia, jog vartotojai, mokesčių mokėtojai iš esmės ir turi prižiūrėti, nuolatos stebėti galimai ydingai sukurtas informacines sistemas, portalus kaip MANO VMI, EDS nuolatos, nes niekas neatsakingas už galimus duomenų iškraipymus, apmokėtų mokesčių įregistravimą kaip neapmokėtų, kitų klaidų, kurios vartotojams gali būti labai skausmingos ne tik dėl susikaupiančių delspinigių, kurie iš esmės tokiais atvejais yra neteisėtai skaičiuojami sąžiningai visus mokesčius sumokėjusiems ir pan.?
  3. Jei informacines sistemas, portalus kaip MANO VMI, EDS, VMI funkcijų atlikėjai-tarnautojai, valstybės tarnautojai net ir karantinams pandemijos metu pasibaigus nuo 2022-05-01 dirba iš namų, pavyzdžiui, mažų vaikų turinčios mamos, kiti asmenys turi teisę dalį darbo laiko atidirbti iš namų; taigi, tokiais atvejais, kai namų sąlygomis duomenys būna vienaip ar kitaip tikrinami, galimai analizuojami iš namų, kas atsakingas už tų duomenų apsaugą tokiais atvejais? Juk nėra jokių garantijų, jog VMI tarnautojas net nebūtinai IT specialistas ar programuotojas, o tiesiog už įmonių priežiūrą ir duomenų tikrinimą atsakingas tarnautojas namų sąlygomis turi atvejus, kai duomenys gali būti analizuojami nesąžiningos konkurencijos, duomenų užgrobimo, identiteto, komercinės paslapties neteisėto perėmimo atvejais ir panašiai? Kas daroma šioje srityje siekiant apsaugoti vartotojų, besinaudojančiųjų informacinėmis sistemomis, portalais tokiais kaip MANO VMI, EDS?
  4. Kaip vykdomas VMI serverių saugumas ir kokia institucija už tai atsakinga?
  5. Kas atsakingas už tokius atvejus, kai informacines sistemas, portalus kaip MANO VMI, EDS aptarnauja vos mėnesį praktikantai ar bandomajam laikotarpiui įdarbinti asmenys, pasamdyti, pavyzdžiui, rinkti duomenis, atspausdinti, sisteminti ir pan.?
  6. Ar VMI viešai telefonu, nurodytu kontaktams, konsultacijoms, teikiantieji paslaugas asmenys turi tuo pačiu metu prieigą ir prie kompiuterių laikmenų, duomenų bazių informacijos, kuria disponuoja VMI? Kas atsakingas už telefono ryšiu teikiamus duomenis, kitą komercinio pobūdžio ir konkurencinės aplinkos informacijos apsaugą? Kam reikalingos konsultacijos telefonu, jei tokiais atvejais identifikavimas asmenų nėra pakankamas ir bet kuriuo atveju vis viena paklausimus būtina teikti raštu per informacines sistemas, portalus, tokias kaip MANO VMI?
  7. Ar VMI disponuojama informacija, duomenys apie atliktas juridinių ir fizinių asmenų mokestines prievoles, kt. yra nors kažkaip siejama su panašia informacija, duomenimis, kaupiamais VSDFV / Sodros sistemoje, portaluose?
  8. Įvairių rūšių deklaracijų, teikiamų VMI, pildymo klaidų ir net mažiausių netikslumų atvejais gali atsirasti pretekstas net visus mokesčius laiku sumokėjusiesiems tapti įrašytais kaip skolininkai, delspinigių mokėtojai, o kai jie dėl to patiria didelių reputacijos nuostolių, kt., kaltų rasti neįmanoma, atsakingų nėra, kaltė tenka robotizuotoms sistemoms. Kaip vyksta VMI „planavimas“, strategavimas, kad tokių nesklandumų nebūtų? O gal yra atvirkščiai ir chaosas duomenų rinkimo, sisteminimo, įvairių rūšių laikmenose, portaluose MANO VMI. EDS yra niekieno rūpestis?
  9. Kam tenka atsakomybė, jei įmanoma identifikuoti neteisėtą įsikišimą jau VMI sistemas aptarnaujančiųjų serverių lygyje arba, neva, robotizuotos sistemos daro tokias „klaidas“, po kurių įmonėms tenka prarasti pačius brangiausius turimus išteklius, pradedant pirmiausia nuo nematerialaus turto, reputacijos, laiko, baigiant technologinių įrenginių bereikalingu eikvojimu, interneto ryšio perkrovomis, kt.?
  10. Kas garantuoja, kad žmogiškojo veiksnio įtaka, kuri galimai yra žalingesnė ir kelianti daugiau rizikų nei robotizuotos sistemos dėl paprastos priežasties: galimo itin aukšto korupcijos lygio viešajame sektoriuje apskritai, būtų mažinama, nors kažkaip kontroliuojama savivalė ir pan.? Kas atsakingas už pasekmes dėl galimo serverių saugumo nevaldymo ir pan.?

VMI prie LR finansų ministerijos atsakymai:

Dėl informacinių išteklių ir duomenų saugumo užtikrinimo

VMI valdomų informacinių sistemų (tarp jų Mano VMI, EDS) sauga užtikrinama įgyvendinant teisės aktuose numatytas saugos priemones bei informacijos saugumo valdymo sistemos standarto LST ISO/IEC 27001:2017 reikalavimus. Tai patvirtina VMI turimas sertifikatas.

VMI kasmet atlieka rizikų informacijos saugai vertinimą, o kas trejus metus atliekamas dar ir nepriklausomas rizikų vertinimas, kurių metu vertinamos su informacijos saugumu susijusios rizikos ir parenkamos priemonės joms valdyti.

VMI informacinių išteklių apsauga nuo kibernetinių atakų ir informacijos saugumo pažeidimų užtikrinama taikant įvairias organizacines ir technines duomenų saugumo priemones. VMI yra pasitvirtinusi duomenų saugos nuostatus, saugaus e.informacijos tvarkymo taisykles, informacinių sistemų veiklos tęstinumo valdymo planą bei informacinių sistemų naudotojų taisykles.

Esame įdiegę duomenų nutekėjimo prevencijos, administratorių veiksmų kontrolės, duomenų bazių monitoringo, pažeidžiamumo valdymo, tapatybės ir teisių valdymo ir kitas IT saugos sistemas. Taip pat VMI veikia už duomenų apsaugą atsakingas padalinys – Vidaus saugumo skyrius, kuris prižiūri, kad duomenys būtų tvarkomi vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Visi VMI valstybės tarnautojų ir darbuotojų VMI informacinėse sistemose atliekami veiksmai yra fiksuojami. Vidaus saugumo skyrius nuolat atlieka tvarkymo teisėtumo patikrinimus, ar VMI valstybės tarnautojai ir darbuotojai teisėtai tvarko duomenis.

VMI labai didelis dėmesys skiriamas tiek duomenų tvarkymo teisėtumo kontrolei, tiek VMI valstybės tarnautojų ir darbuotojų sąmoningumo didinimui: nuolat organizuojami mokymai, rengiamos įvairios rekomendacijos duomenų saugumo užtikrinimo klausimais ir kt. Informacija klientams teikiama tik juos identifikavus.

Detalesnė informacija apie VMI užtikrinamą asmens duomenų saugą ir VMI taikomas organizacines ir technines duomenų saugumo priemones yra pateikiama čia:

https://www.vmi.lt/evmi/asmens-duomenu-sauga

https://www.vmi.lt/evmi/informacija-apie-organizacines-ir-technines-duomenu-saugumo-priemones

Dėl duomenų su kitomis institucijomis mainų

Jei yra galimybė gauti duomenis iš kitų institucijų, netrukdant savo klientų, VMI sudaro duomenų gavimo sutartis ir realizuoja jų gavimą. Nuolat tobuliname valdomas informacines sistemas integracijai su kitų įstaigų informacinėmis sistemomis ar duomenų šaltiniais ir sudarome naujas duomenų teikimo sutartis. Gauti duomenys naudojami tiek teikiant paslaugas mokesčių mokėtojams, pavyzdžiui, gyventojų pajamų deklaravimo vedlyje, tiek analizės, rizikos vertinimo ir kontrolės veiksmų vykdymui.

VMI naudoja įvairių valstybės registrų, Sodros, Muitinės, Registrų centro, Regitros, Užimtumo tarnybos ir kitų institucijų tvarkomus duomenis, taip pat iš ES valstybių narių mokesčių administratorių gaunamus duomenis, finansinių institucijų duomenis ir pan., kuriems gauti ir naudoti turi teisinius pagrindus. 

VMI sistemose realizuoti mainai su kitų institucijų informacinėmis sistemomis ar duomenų šaltiniais yra automatizuoti. Duomenų gavimas iš kitų institucijų priklauso nuo institucijos, kuri valdo duomenis, galimybių teikti duomenis techninėmis priemonėmis ir jų atitikimo VMI mokesčių administravimo procesams.

Dėl klientų mokėjimų atvaizdavimo Mano VMI

Kai tik mokesčių mokėtojo atlikti mokėjimai pasiekia VMI surenkamąsias sąskaitas, laikoma, kad klientas nėra skolingas. Informacija apie į surenkamąsias sąskaitas gautus mokėjimus Mano VMI atvaizduojama tą pačią dieną.

Dėkojame VMI už bendradarbiavimą ir operatyviai pateiktą svarbią informaciją mokesčių bei duomenų saugumo ir rizikų valdymo klausimais.

Iliustracija žemiau: Tolimesnių ir į pietus nuo Baltijos jūros nutolusiųjų kitų jūrų pakrančių gyventojų archaiška teisingumo sampratos išraiška: Temidė nėra akla ir sėkmingai traiško gyvatę.

EUROPOS BOIKOTAS

2024-06-10

23,75 proc. visų rinkėjų iš Klaipėdos miesto pareiškė savo valią rinkimuose į Europarlamentą. Iš esmės tai yra rinkimų ir paties Europarlamento boikotas. To dar niekada nebuvo Lietuvos Respublikoje nuo pat 1990 m.

Tuo klausimu, be abejo, išsamiai pasireikš įvairių lygių politologai ir ne tik, kadangi jie iš to valgo duoną ir nereikia jos iš jų atimti.

Taip, Klaipėda boikotavo 2024 m. birželio 9 d. rinkimus į Europarlamentą.

Šioje vietoje tinka pranešti visai ne kokį nors anekdotą, o tiesą.

Boikotavimas buvo tylus, bet vieningas. Kadangi lygia greta per viešąsias informavimo priemones sklido naujienos apie ketinimus apmokestinti nekilnojamąjį turtą, įvesti kitų naujų mokesčių, nebesuteikti kai kam medicinos paslaugų ir saikingai didinti senatvės pensijas, o gal ir iš viso sustoti jas didinti, be to, Tarptautinio valiutos fondo atstovas išvardijo, kas laukia dabar jau visiškai praskolintos Lietuvos, o dar svarbiau – buvo pranešta apie galimą senatvės pensijos amžiaus ilginimą ir dar toliau nei 65 metų amžius net moterims, Klaipėdos miesto senjoritos, kurioms virš 80 ir virš 85 metų, įdėmiai išklausiusios naujesnes žinias ir pasikalbėjusios tarpusavyje, vieningai nutarė, jog jos, kurių visi vaikai, anūkai iš esmės nieko nedirba ir niekada nebedirbs dėl objektyvių priežasčių, tai yra, prasigėrę ir beveik kiekvienas nebepagydomas narkomanas veltėdis ar aferistė, tinginė, melagė Airijoje, tupinti ten ir reketuojanti savo mamą, kad siųstų ir siųstų jai pinigų, o ji tuo tarpu su šuniuku pasivaikščios jūros pakrante nieko nedirbdama maždaug 30-40 metų laikotarpiu ir grįš tik palaidoti motiną ir pasiimti, kas po jos mirties liko, taigi, jos, tos Klaipėdos miesto senjoritos virš 80 ir 85 metų, tikrai tikrai bei garantuotai sutinka dirbti. O, bet ir tačiau jos neatsisakys padirbėti tik tokiu atveju, jei gaus lygiai tokias pat algas kaip Europarlamento nariai, ir nė centu mažiau. Ir tik po to, kai joms tokios darbo vietos ir atlyginimai bus pasiūlyti, gal į kitus Europarlamento rinkimus jos oriai ateis, o gal ir ne, jei nuspręs, kad jas ir vėl eilinį kartą apgavo ir jų lūkesčiai liko neišklausyti ir norai gauti kas mėnesį, na, nors kokius bent 10 000 eurų į rankas, o ne į banko korteles, neišgirsti.

 

Iliustracija aukščiau: Erškėčių ir jūros aromatų magija. Nuotrauka padaryta 2024-05-24. Autorė Andžela Armonienė.

Iliustracija žemiau: Laimingieji alyvos žiedlapiai. Nuotrauka padaryta 2024-05-04. Autorė Andžela Armonienė.

 

SVARBU ŽINOTI:

 2024-05-07 / 08

ATŠILUS ORAMS VIEŠOSE VIETOSE NESUNKU NUSTATYTI, KOKS REALIAI NEMAŽAS KIEKIS SU NĖŠČIŲJŲ PILVAIS AR NAUJAGIMIAIS VEŽIMĖLIUOSE RĖPLINĖJANČIŲJŲ SVETIMŠALIŲ NEPILNAMEČIŲ BŪSIMŲ IR JAU ESAMŲ 8-15 ARBA, KAS YRA DAR BAISIAU IR GRĖSMINGIAU, 35-55 METŲ AMŽIAUS MAMYČIŲ SU KAITINAMOJO TABAKO IR ŽOLYTĖS RŪKALAIS DANTYSE: KAS NUTINKA, KAI ALKOHOLIKAS SU PROSTITUTE SUSILAUKIA VAIKŲ: VISUOMENĖJE ATSIRANDA 12 ŽMOGŽUDŽIŲ IR 174 PROSTITUTĖS, 85 KITOS RŪŠIES IŠSIGIMĖLIAI. KIEK TAI KAINUOJA VALSTYBEI, SKAITYKITE PATEIKTAME TEKSTE

Citata: „Amerikoje (...) girtuoklis žvejys vedė prostitutę (tai buvo 18 šimtmetyje). Surastos žinios apie 709 jų ainius. Iš šių žmonių 77 buvo įvairūs kriminaliniai nusikaltėliai (12 žmogžudžių), 18 buvę prostitucijos namų lankytojai, 174 prostitutės, 206 elgetos, 85 kitos rūšies išsigimėliai. Per 75 metus ši netikėlių armija kainavo valstybei 1 milijoną dolerių / pastaba: ką reiškė 18-19 amžiuje milijonas JAV dolerių, suprantate patys /. Tiek išleista išlaikyti juos kalėjimuose, prieglaudose, ligoninėse. Prie šios sumos reikia priskaityti dar didesnę sumą pinigų, kurią jie pavogė arba prisielgetavo“ (Bendoravičius, 1932: 44).

„Silpnapročiai, giliai pasileidę ištvirkėliai, valkatos, epileptikai neklausys arba ir visai negirdės jokių įspėjimų, gimdys, kaip mes žinome iš paveldėjimo mokslo, panašius sau, ir žemės nuo purvo neapvalysime. Tada siūloma išleisti įstatymus draudžiąs silpnapročiams, bepročiams ir kitiems sunkiems ligoniams, pavyzdžiui, žinomiems nepataisomiems girtuokliams, sifilitikams, džiovininkams vesti (moterims tekėti). ... Būtų labai gerai, jei iš kandidatų susituokti būtų reikalaujamas sveikatos liudijimas“ (Bendoravičius, 1932: 58-59); „Ir iš silpnapročio nepadarysime protingą, nors jį kažin kaip lavintume ir tobulintume. (...) reikia aiškiai pasakyti, jog ir geriausio maitinimo, gyvenimo ir priežiūros priemonės neprašalins tų išsigimimo užuomazgų, kurios jau glūdi lytinėse ląstelėse ir perduodamos tolimesnėms kartoms Mendelio dėsniais“ (Bendoravičius, 1932: 54-55).

Smalsesniesiems siūloma pasiskaityti švelnių užuominų apie tai, kas vis dėlto įvyksta, kai alkoholikai, narkomanai, epileptikai, silpnapročiai iš medikų, teisininkų, muzikantų ratelių ir asmenys gana garbingo amžiaus --- virš 35 metų ir daugiau, idiotai, paliegėliai, lytiškai santykiaujantieji biologinis tėvas su dukterimi, kuri nuolat apkvaišusi..., į pakabas panašios neaišku kokios lyties iš viso išdžiūvusios kaulėtų kojų praturtėjusių žmogiukų dukros, baisios kaip karas, susilaukia vaikų, dar ir dar labiau išsigimusiųjų, šiame šaltinyje: <https://www.leidinyssau.lt/humoras> publikacijų ciklas apie "Vilniaus puošmenas" ir vadinamąjį buldogą Dalę, išsigimusią Snieguolę Suskytę ir jos dukrą idiotę Dovilę, degradavusiąją docentę Zenką, akademiką Komą Dauną, kitus su gilia silpnaprotyste, patologiniais išsigimimais ir / ar priklausomybe nuo narkotikų nuo mažametystės reikiamu momentu padaryta tarnautoja su diplomais srityje, kur vyrauja veiklos, susijusios su jurisprudencija ir itin aukštas korumpuotumo lygis.

Cituotas šaltinis: Bendoravičius, V. „Darbo sveikatos“ leidinys, 1932, Nr. 11. Daugiau patikimos informacijos yra Juozo Žemgulio raštuose, žr. „GEROVĖS PAGRINDAS YRA SVEIKATA“ GYD. JUOZAS ŽEMGULYS, 1933, p. 50-51.

  • SENTI ŽMONĖS PRADEDA DAUG ANKSČIAU (PAV., MERGAITĖS APIE 30 METŲ)
  • SVEIKŲ IR DARBINGŲ VAIKŲ GALIMA LAUKTI TIK IŠ SVEIKŲ, SUBRENDUSIŲ, BET NEPERSENUSIŲ TĖVŲ
  • ALKOHOLIKŲ (GIRTUOKLIŲ) VAIKAI NERETAI BŪNA SILPNAPROČIAI, SERGA NERVŲ BEI PROTO LIGOMIS, SU NEGERAIS PALINKIMAIS
  • DIDELI GIRTUOKLIAI IR KRIMINALISTAI (NUSIKALTĖLIAI) NETURI TUOKTIS PATYS, NEI KITI SU JAIS VEDYBŲ DARYTI
  • NEPATARTINA TEKĖTI IR TOKIOMS, KURIŲ PER ANKŠTI DUBENS KAULAI, KURIŲ IŠKRYPĘ ĮVAIRŪS KAULAI AR LYTIES ORGANAI

Per vėlai vesti taip pat nepatartina. Paprastai moteriškės 45-47 metų jau nebegali turėti vaikų, o vyrai – 50-60 metų. Bet senti žmonės pradeda daug anksčiau (pav., mergaitės apie 30 metų). 30 metų moteriai pirmą kartą gimdyti yra daug sunkiau kaip 20-ties metų, nekalbant jau apie pirmą kartą gimdančią 40-ties metų moterį. Vyrams patartina vesti iki 30-35 metų, nes, ilgiau nevedę, jie sunkiai išsilaiko nepaleistuvavę; be to, kartais apsikrečia limpamosiomis lyties ligomis (triperiu ir sifiliu). Jei vyras veda pasenęs, tai jam yra sunkiau, nes jis, jau senas būdamas, turi žmonai ir mažiems vaikams duoną uždirbti, o jam jau reikėtų dažniau pasislėti, o gal jau ir paramos iš vaikų turėti. (...)

Nepatartina tekėti ir tokioms, kurių per ankšti dubens kaulai, kurių iškrypę įvairūs kaulai ar lyties organai, nes tokios moterys gali pasigimdyti tiktai su pagalba didelių ir pavojingų operacijų.

Vyrams nepatartina vesti, jei jie yra vyriškai silpni, jei tas silpnumas yra pastovus ir neišgydomas, nes tada kyla daug nesusipratimų šeiminiam gyvenime.

Netinkamos vedybos kenkia ne tik pačių vedusiųjų, bet dar labiau būsimosios kartos sveikatai, nes yra daug ligų, kurios arba pačios, arba palinkimas prie jų persiduoda paveldėjimo keliu iš tėvų vaikams. Apskritai, reikia pasakyti, kad kaip gero derliaus galima laukti iš sveikų, pilnų, prinokusių, bet nepersenusių grūdų, kaip gero prieaugliaus galima tikėtis tik iš sveikų ir stiprių gyvulių, taip lygiai sveikų ir darbingų vaikų galima laukti tik iš sveikų, subrendusių, bet nepersenusių tėvų. (...)

Čia pridėsime, kad alkoholikų (girtuoklių) vaikai neretai silpnapročiai, serga nervų bei proto ligomis, su negerais palinkimais. Taip pat ir nuolatinių (įpratusių) nusiklatėlių vaikai neretai paveldi tėvų palinkimus (...) dideli girtuokliai ir kriminalistai (nusikaltėliai) neturi tuoktys patys, nei kiti su jais vedybų daryti.

Kaip atskiro žmogaus, taip ir tautos gerovės pagrindas yra sveikata. Kaip gyvenimo kovoje išlieka ir prasimuša aukštyn tik sveikas ir darbštus žmogus, taip ir tautų kovoje dėl būvio nugali sveikos ir darbščios tautos, o silpnos ir nevaisingos, nedarbingos tautos žūsta.

 

Iliustracija žemiau: atitarnavusi kalė Dalė.

MOTINOS DIENAI:

APIE ESAMĄ DEGRADACIJOS LYGĮ, PARAZITUOJANČIŲJŲ PADUGNIŲ GYVENIMO BŪDĄ VILNIUJE SKAITYKITE HUMORO SKYRELYJE: BVK NEWS, BULBOS IR ALAUŠO, VIENUOLIKTOS KLASĖS MOKSLEIVIŲ, KETVIRTADIENINIAI POKALBIAI APIE VADINAMĄJĮ PRASMIRDUSIŲJŲ PIGIŲ NARKOMANIŲ REIKALĄ: BULDOGAS DALĖ – ATVAIZDAS ŽEMIAU – IŠ VIENO UNIVERSITETO PERSONALO SKYRIAUS.

 

  • KITAS ATVEJIS APIE VILNIAUS PADUGNES IR KIAULIŲ TVARTO KULTŪROS VILNIEČIUS: patvorinė pigi narkomanė Snieguolė Suskytė, jos ir jos dukters Dovilės atvaizdai žemiau. Susijęs tekstas Humoro skyrelyje  apie beprotį tarybinių laikų valdžios subinlaižį, aferistą ir demagogą M. Suskį. Snieguolė ten atitinkamai vadinama Suskyte, tačiau Vilniaus Antakalnio gatvės gyventojai, medikų rateliai priverstinės izoliacijos vietose puikiai žino, ką išdarinėjo Snieguolė, kokia jos tikroji pavardė ir iki kokio lygio ji patologiškai išsigimusi, jog tie patologiniai jos nukrypimai nuo normos nebeduoda jokio pagrindo Snieguolę priskirti žmonių rasei nei genetiškai, nei pagal moralės kriterijus, nei kaip kitaip. Toks gyvulys-šimpanzė su defektais kaip Snieguolė Suskytė tegali ieškoti tvartelio ir prašinėti vis naujos žolytės dozės.

⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎

  PRIMINIMAS:

Amerikonai labai mandagiai iliustruoja, kas nutinka asilui intymiau pabendravus su zebre: gimsta zonkė, su ja intymiau bendrauja visi kiti asilai, tačiau palikuonių nebebūna. Tai lygiai tas pats kaip sunkiems darbams naudojami išakai ir išakės, kumelės ir asilo sukergimo rezultatas. Lietuvoje kai kas ir ypač iš akademinės bendruomenės, iš medikų šeimų, kaip nebūtų keista,  jurisdikcijos, vadinamųjų "rašytojų", politikų, klerkų, verslininkų, muzikantėlių šito neįsisąmonino, apsimetė, kad nesupranta, ką visuomenei reiškia jų išsigimusių vaikų ir anūkų egzistavimas, kokia žala padaryta Lietuvai dėl išsigimusių idiotų nevaržomos savivalės.

Maža to, Lietuvoje net buvo atidaryta vadinamoji "Asilų šūlė", kur diplomai visi fiktyvūs, išdalinti atsilikusio protinio vystymosi idiotams, narkomanams, kur studijų programos sudarytos pagal 1945-1960 metų Minsko milicininkų ir kelių eismo patrulių mokyklos programų pavyzdžius, kur priimami tie, kurie nori išmokti, kaip narkotikais aptarnauti prokurorų, prakutusių medikų, bankininkų verslininkų, klerkų, didžia dalimi pedofilų, zoofilų vaikus ir anūkus Pavilnyje ir gauti šiltas tarnybos vietas ministerijose, įskaitant net ministrų ir viceministrų portfelius. 

Taip, atsirado labai didelės problemos Lietuvoje ne dėl karinių konfliktų ar karantinų, o dėl parazituojančių tvarto purvinų gyvulių kultūros lygio idiotų ir idiočių, tokių kaip Snieguolė iš Suskių gyvulių fermos, išsigimėlių  gausėjimo.

Iliustracija pateikiama žemiau. Tekstas apie idiotę gyvulį iš kolūkio fermos Snieguolę Suskytę, tvarto ir padugnių kultūros atstovę, dukrą išsigimusios be sustojimo drebančia galva silpnaprotės klipatos parazituojančios bedarbės Reginos bei bepročio ir išsigimėlio, priskirto išprotėjusių idiotų ir aferistų Rašytojų sąjungai Vilniuje  M. Suskio, bus pildomas. Nuosekliai bus teikiami faktai apie šios patologinės išsigimėlės darbelius. Beje, proto ubago ir idioto Suskio tėvas buvo parazituojantis bedarbis, motina jo buvo nuo sifilio supuvusi pigi pūliais apskretusi patvorinė prostitutė, nepajėgusi auginti išsigimusio savo idioto sūnaus ir paprasčiausiai tą išsigimėlį numetusi išlaikyti tuometinei valdžiai kartu su kitais išsigimėliais idiotais.  Keista, bet tokie tvarto lygio purvini patologinio iškrypusio mąstymo padugnės  nusprendė nesustoti daugintis. Idiotas Suskis susilaukė visiškos išsigimėlės su atsilikusiu vystymusi taip pat daržove virtusios anūkės  Dovilės, palikuonės gyvulių fermose išveistų defektyvių gyvulių-monstrų lygiai kaip Orvelo "Gyvulių ūkyje". Išsamiau apie tokio lygio šarlatanus "SUSKIUS", aferistiškai parazituojančius visuomenės ir padorių žmonių sąskaita, yra Humoro skyrelyje, jis bus pildomas.

Iš tiesų, gerai suprasti, kokia žala padaryta ir toliau vis dar daroma visuomenei šitų išsigimusių padarų, yra būtina. Supraskite. Būtina suskaičiuoti ir paskelbti, kiek visiškai sveikų žmonių jie išžudė. LIETUVA TAI ŽINOTI PRIVALO. Padorioji Lietuvos žmonių dalis, žinoma, nes nemaža dalis yra pavirtusi nuo kvaišalų niekada nebeišsiblaivančiais mankurtais.

 TĘSINYS BUS 

 Iliustracija žemiau iš creativecommons.org

Gegužės 1-oji yra Tarptautinė darbo diena ir Lietuvos Respublikos (LR) įstojimo į ES bei tapimo ES valstybe-nare diena. LR pažymi narystės ES 20-metį

Lietuva kelyje pas Monkę: kretinų biznio darymo ir purvinos reputacijos kiauragalvių valdžioje siautėjimo ypatumai

Redakcija surinko gausybę liudijimų, faktų, statistikos, įstatymų nesilaikymo pavyzdžių, kaip LR UAB-uose įsitvirtinusios iš esmės nusikalstamos struktūros, kaip diskriminuojami dirbantys neįgalieji, ypač tie, kurie geba sukurti vertę turinčią intelektinę produkciją, kokios yra žmonių eksploatavimo, apgaudinėjimo darbo rinkoje LR pagrindinės machinacijos ir metodai, kuriais mielai darbdaviai naudojasi, nekalbant jau apie mobingą, socialinę nelygybę, amoralumą ir visus kitus “Monkės” bizniuko Lietuvoje niuansus bei išsigimusio defektyvaus seno gobšuolio triukus, kai planingai, sąmoningai su kokia susenusia narkomane pasigimdytais defektyviais vaikais idiotais bei narkomanais, iš kurių elementariai jie itin neblogai uždirba ir kad tai, kaip nebūtų keista, yra labai paplitę akademikų, profesorių, žinomų medikų, garsesnių menininkų, jurisdikcijos atsovų, politikų, ministerijų valdininkų, prakutusių verslininkėlių, narkodilerių, projektų pinigų perskirstytojų savivaldos, nacionalinių institucijų struktūrose, kt.,  šeimose ar artimoje aplinkoje, kas tiesiog jau senokai turi mokslinį pavadinimą “Brauno sindromas”, tai yra, suktas, bjaurus glitus negerbiamas žmonių žmogėnas pasirūpina, kad jo šeimoje būtų labai smarkiai defektyvių vaikų ir iš to nuolatos gauna pelną, jis drąsiai nesilaiko jokių įstatymų, tvarkos, moralės ar etikos ir visur išsisuka motyvuodamas, kad jo namuose itin smarkiai nuo idiotizmo nukentėjusi dukrelė Aida ar Sara, dvokianti kaip gyvulys, ar tokių nevykėlių su atsilikusiu intelektu ir klaikiais klipatų kūnais net trys, keturi.

"Brauno sindromo" reikšmė yra ta, kad verslininkas visada yra suktas, žmonių nemėgstamas, neretai skolinantis iš po skverno ar perparduodantis jo vaikams ir sutuoktinei gydytojo paskirtuosius raminamuosius, kitus kvaišalus, kad jie nesiautėtų, gali būti bankininkas, smulkus šuleris ar karčiamos pigios nuomotojas, kartais negabus muzikantas, artistas, kurio namie krūva degradavusių jo vaikų ar anūkų.

Visa tai žmonės mato, žino ir nėra reikalo žongliruoti skaičiais apie idiotų vaikų gausėjimo tempus Lietuvoje per paskutiniuosius trejus metus arba iliustruoti, kaip jie nesugeba būdami 18-19 metų atlikti 2-3 metukų vaiko intelekto lygio užduočių, tačiau oficialiai nėra apiforminti kaip atsilikusio negrąžinamai nusilpusio proto individai, kurie niekada nei mokytis, nei dirbti negalės, todėl bus edukuojami kokius 30 metų pagroti viena balalaikos styga ar padainuoti gamą, tačiau vargiai ar tai jiems pavyks. Ir visa tai bus už mokesčių mokėtojų pinigus, nes jų mamytės „nusiplaus“ nuo pareigos tuos idiotus išlaikyti finansiškai ir rūpintis jais, nes norės pabūti viceministrėmis, ministrėmis Lietuvoje ar bent jau vadybininkėmis prie viešųjų lėšų perskirstymo lovio.

Situacija yra daugiau nei aiški. Demagogijos ir dezinformacijos liūne esame paskendę iki viršugalvio ir tos konjunktūrinės dezinformacijos iš viešųjų visuomenės informavimo priemonių pilama be perstojo. Naujausios tos dezinformacijos lavina užgriuvo būtent Gegužės 1-oios proga, kada pažymimas dar ir Lietuvos įstojimo į ES 20-metis.

Apogėjus pasiektas, kai imta teikti, viešinti, neva, patikima statistinė ir reprezantatyvių tyrimų suvestinė, specialiai parengta Lietuvos narystės ES 20-mečiui būtent 2024-05-01 proga.  Kaip ir pagal kokius susitarimus tie tyrimų rezultatai padaromi tokie, kokius užsako ir kokių reikia? Nesunkiai. Lygiai taip pat kaip tarybinės Lietuvos laikmečiu teikiant visiškai fiktyvius duomenis ir rezultatus Maskvai apie penkmečio vykdymo planus ir pasiekimus pramonėje, žemės ūkyje ar kur kitur, bet žinant reikiamas formules ir žmonių mulkinimo būdus, išmanant vadinamųjų tyrimo metodikų, formulių taikymo peripetijas, tai yra, nachališką sukčiavimą, manipuliavimą, buhalterinės apskaitos klastojimo būdus, taip, iš tiesų galima turėti išoriškai lyg ir patikimą rezultatą, tačiau jokio patikimumo iš tų apklausų ir statistikos analizių suvestinių nėra iš viso. Moksle tai vadinama pseudotyrimu, nusikalstamu mokslo etikos ir tyrimų metodikų pažeidimu, nuliniu patikimumu. Tačiau politikoje, visuomenės nuomonės formavimo srityse tuo naudojamasi ištisai: užsakomi už užmokestį tyrimo rezultatai iš anksto ir pagal susitarimą, kokie jie turi būti, tie rezultatai.

Paprasčiau tariant, tai yra lygiai tas pats kaip be perstojo viešinama bjaurios išvaizdos paliegusi džiūsna su asilės veidu ir skelbiama, kaip ji skiriasi su kažkelintu vyru, kaip turi defektyvių vaikų tai nuo vieno, tai nuo kito degradavusio nabagėlio, kaip nuvyksta ten ar šen paatostogauti ar ant scenos statoma negabi, nuobodi ir klaikiai prastos išvaizdos aktorė ar šlykštaus neproporcingo paliegėlės kūno bei bjauraus veido ir dvokiančiu kaltūnu virtusių plaukų daininkė, nugrimuojama kelių centimetrų storumo grimu, kur reikia užmetama silikono, botokso ir pašalinami iš ryto išdygę tos nabagės ūsai ir juoda barzda, duodamas reikiamas apšvietimas ir paleidžiama reklama su kontekstu, jog tai perspektyvi "gražuolė". Tiesiog pamatę bet kurią Vilniaus ar vadinamojo Kauno rajono tą "gražuolę už milijoną" be grimo ir realybėje jūs gautumėte šoką, koks šlykštus ir niekam negabus, pasiligojęs tai padaras. Tokia pat iliuzija, fikcija, triukai, manipuliacijos atliekami ir su vadinamais apklausų rezultatais bei jų pateikimu visuomenei. Na, viskas vyksta lygiai kaip toje lietuvių liaudies pasakoje, kur atvykusiam nepageidaujamam jaunikiui pirštis vietoje dukters įbrukama tiesiog tvarto kiaulė, o šis nieko nesupratęs išvyksta laimingas gavęs tokią "nuotaką".

Tie patys triukai taikomi ir aptariamuoju atveju pompastinio pasigyrimo tikslu nemenkos šventės proga ir siekiant įsiteikti Briuseliui, ne tik visuomenę mulkinti.

O kaip realiai viskas padaroma, kad patikimai atrodytų rezultatų analizės suvestinė, skirta pristatyti visuomenei demagoginius pliurpalus apie vadinamuosius „pasiekimus“, „pergales“ ir, ar galite patikėti, net labai laimingą jaunimą lygiai tuo pat metu, kai pasipylė vieša informacija apie nusižudžiusius vaikus ar niekaip netramdomų pedofilų ir narkodilerių, sutenerių, neretai gavusių tarnybos vietas tiesiog policijoje, prokuratūrose, pedagogų kolektyvuose, gavusiųjų edukatorių, trenerių, muzikos ar šokių mokytojų vietas, gavusiųjų net profesorių laipsnius ir dėstytojų vietas Lietuvos universitetuose ar Seimo nario mandatą, kur yra tiesioginė prieiga prie likimo nuskriustųjų, apie jų pokovidines fiestas ir siautėjimus bei vojažus į egzotinius kraštus dažniausia su "meno" kolektyvais, parlamentarų grupe ar ministerijos delegacija keliaujančia "pasitobulinti" už mokesčių mokėtojų pinigus į madingas turizmo industrijos vietoves.

Taip, iš tiesų, visame šiame totalios degradacijos absoliučiai visose srityse nuo kultūros, švietimo, mokslo, socialinės apsaugos, pramonės, žemės ūkio, energetikos iki inovacijų, visuomenės sveikatos priežiūros ir žmogiškųjų išteklių nuosmukio fone  turime visą seriją faktų apie šiomis dienomis privestus iki savižudybės vaikus Lietuvoje. Paradoksas. Bet didelė tikimybė, jog pasipelnymo apimtys iš vaikų vidaus organų, akių ragenų, odos transplantacijos, jų kraujo, limfos išpardavimo išaugo.

Galima, ko gero, tikėtis ir tolimesnio Lietuvos progreso. Vienoje srityje. Vaikų lavonų išrinkimo dalimis ir išpardavimo jų vidaus organų, kraujo  per Santariškėse esančias medikų-šarlatanų struktūras labiau pasiturintiesiems ir trokštantiems efektyviau išleisti nuo 1990 m. elementariai išvogtus viešuosius išteklius visose srityse, nuo finansinių išteklių iki išradimų, projektams skirtųjų viešųjų pinigų, inovacijų bei išskirtinių lietuvių liaudies etnografinio paveldo pavyzdžių, artefaktų.

2024-05-01 skirtosios panegirikos viešojoje erdvėje buvo per daug, pateikiami, neva, faktai, statistika neatitiko tikrovės. Paskleista demagogija ir jos apimtys tiesiog pribloškė. Juk mato visi tą "laimingąjį" jaunimą kasdien: kvaišalų nustekentais varganais klipatų kūneliais, su nusilpusiais proteliais, negebėjimu net padaryti 10 pritūpimų ar suskaičiuoti iki 10 sulaukus jau 25 metų amžiaus ir einant pasiimti eilinio fiktyvaus magistro teisininko, ekonomisto, vadybininko ar finansisto diplomiūkščio. Kartais, tiesa, padalina tuos fiktyvius, beverčius mokslo laipsnį, neva, patvirtinančius popierius, jų kopijas internetu.

Taip, jei vieną ar kitą vadinamą neperspektyvų klipatą "lūzerį" apklausė iškart po to, kai buvo įkalęs eilinę dozę ar žinojo, kad ją gaus atsakęs į klausimus "taip, kaip reikia", tas laimės indeksas ir šoktelėjo iki lubų.

Nėra prasmės atsikirsti faktais ir priminti, kad mūsų visuomenė vis dėlto turi teisę į objektyvią ir patikimą viešąją informaciją, o ne į laviną kliedesių ir demagogijos su pasigyrimais apie individualius nuopelnus, iš kurių, tiesa, ima juokas, nes tuos besigiriančiuosius teko matyti, kaip realiai jie eina tarnybą, kokia reali jų kvalifikacija, na, pavyzdžiui, kokio realiai nuosmukio lygio yra buvusi ministre, atsakinga už Lietuvos integraciją į ES tuo laikotarpiu, kai buvo harmonizuojami teisės aktai, Lietuva buvo asocijuota ES valstybe, tačiau dar ne valstybė-narė.

Ji, ta buvusioji ministre, kuri iš tiesų nesuprato ne tik informacinių kampanijų rengimo ir komunikavimo su visuomene abėcėlės, bet ir ekonominių, teisinių integracijos dėsnių, reikalavimų, sąlygų esmės, nekalbant jau apie tai, kad iškūrė į Europarlamentą prieš tai iki mirties suvažinėjusi žmogų Kaune, negavusi jokios baudžiamosios atsakomybės, mat, galimai, buvo itin "pavargusi" beieškodama kaip sau ir savo artimiesiems į kišenes perdėlioti ne tik Lietuvos naftos produktų perdirbimo verslą, bet ir Europos pinigus, beskaitydama iš lapelių ir kartais iškalusi atmintinai kelias frazes, naktimis parengtas studentų ir kelias užsienio kalbas mokėjusios referentės, įdarbintųjų anuometiniame Europos reikalų komitete, o vėliau Europos ministerijoje, trumpai gyvavusiojoje, praradusi gebėjimą adekvačiai vertinti realybę ir pasisiuvusi kelis neskoningus kostiumėlius dėvimus ant klaikiai bjauraus neproporcingo naūžaugos kūnelio su arbūzo dydžio visiškai tuščia galva ir taip "reprezentavusi" Lietuvą 1998 m. Ji labai mėgo lankyti Europos viršūnių balius, visada keliamus po kiekvieno oficialaus susitikimo, konferencijos, derybų etapo posėdžio. O jos komunikavimas su tikslinėmis Lietuvos visuomenės grupėmis taip ir baigėsi: ji tiesiog, kaip minėta, iki mirties suvažinėjo niekuo nekaltą žmogų, patekusį į žmonių minią Kaune. Ministrė, būdama už vairo, įvairavo tiesiai į tą minią susirinkusių žmonių ir vieną iš jų nužudė. O ką? Jai gal patiko, kaip buvo traiškomas ratais gyvas žmogus, jai gal taip buvo smagu, gal taip ji pasidarė pati sau eilinio vakarėlio pratęsimą? Gal ir daugiau tokių žmogžudysčių yra padariusi? Gal jos kilmė iš recidyvistų, kurie bastėsi Lietuvos miškuose po Antrojo pasaulinio karo atbėgę nuo rytinių TSRS teritorijų ar miškuose sėdėjusių veltėdžių, vengusių bet kokio darbo ir plėšusių lietuvių namus bei prievartavusių jų vaikus kaimuose, žudžiusių moteris? Juk iš tiesų, eksministrė išoriškai nė iš tolo nepanaši į Lietuvos teritorijos vietinius gyventojus, lietuvių, žemaičių taip atrodančių iš viso nėra. Tai faktas.

Gal visu tuo Europai norėta pateikti įvaizdį tokios pamėklės degradavusios tuščiagalvės ministrės, kad dingtų užsienio vyrams noras ieškoti Lietuvos mėlynakių grakščių šviesiaplaukių gražuolių, kurių net nėra, ir vietoje to pateikti, lietuviškai sakant, proto ubagę balvonėlį-ministrę su kiaura smegenine didelio arbūzo formos makaulėje, pademonstruoti išsigimimo atvejį ir taip pašiurpinti Europą, kad ji Lietuvos į ES niekada nė neįsileistų?

Taip, Lietuvos valdininkijos atsovų  žinių bei gebėjimų lygis, kompetencijos tokios apgailėtinos, jog jų reputacijos purvinumo lygis kažkaip ir sąmoningai užmirštamas motyvuojant be perstojo, jog "dirbti niekas nenori valstybės tarnyboje". Ką jie veikė bei realiai nuveikė ir kaip dar iki 2000 m., o ypač  2008-2012 m. laikotarpiu? Kokie jų nuopelnai  paskutiniosios pandemijos metu, net dabar, kai drąsiai be jokių apribojimų tiesiog užsiima viešųjų įvairių rūšių išteklių grobstymu, aferizmu ir klounada. Ir maža to, turime nabagėlių klounų rengimo universitetą, viešai vadinamą elementariai "Asilų šūle", kur nueina ant studentų galvų pajoti vadinamieji dėstytojai, kuriuos, kaip eksministrę Europos reikalams, kitus įvairius buvusiuosius kažkuo, kaip defektyvius, išmeta iš visur kitur. Atsakomybė, ko gero, pirmiausia ir tenka tam universitetui, kur studijų programų pagrindas yra tiesiog Minsko milicijos mokyklos studijų programa, pagal kurią buvo rengiami teisininkai, tardytojai, NKVDistai, KGBistai ir milicininkai 1945-1965 m.

Nėra prasmės leistis iki tokio padugnių liūno ir argumentuotai pateikti realesnę situaciją ir esamos padėties vaizdelį su prognozėmis, atliktomis pagal patikimas metodikas, o ne kliedesių ir pasigyrimų fone, kur reguliariai įterpiamos vietinių gyventojų šiurpinimo natos ir nuolatinis reketavimas elementariai sumesti pinigų kretinų žaidimams ir Sarų, Šmarų, Joškių, Moškių bei Aidų dvokiančių bordeliams kažkur toliau į Rytus, pietryčius nuo Lietuvos.

Kadangi totaliai degradavusiųjų sukčių, aferistų, parazituojančiųjų visuomenės grupių atsovų kornokopija ir hedonizmas visada, visur, visais istoriniais laikais baigiasi totaliu krachu ir nusikratymu vadinamaisiais "verslininkais", politikais, profesoriais ir kiauragalviais valdininkais bei juristais ir korumpuotais nekvalifikuotais medikais visais įmanomais būdais perkeliant juos į visuomenės balastą ar priverčiant nuolatos dirbti sunkiuosius viešuosius darbus juos pačius, jų vaikus ir anūkus, o ne fortepijono klavišus tarškinti ar dūdą pūsti protarpiais nueinant atsiimti reguliarios valdininko ar politiko algos, pensijos, išmokos, premijos už dykaduoniavimą ir padlaižiavimą, lieka tik papokštauti ir pasitelkti humoro žanrus, nors ir proginei publikacijai Redakcija surinko gana geros medžiagos iš įvairių tarnybų, institucijų, dvasininkų, iš įvairių liudytojų, patikimų dokumentinių įrodymų, sukauptų uždaruose viešai prieigai archyvuose, ilgametės patirties pagalba bei tiesioginio stebėjimo būdu tiek ministerijose, tiek jų pavaldumo padaliniuose, universitetuose, institutuose bei tarnybose ir panašiai,  taikant neformalias bei itin patikimas nuomonių apklausas. Tas bus paskelbta vėliau, nuosekliai ir dozuotai.

Taigi, proginis tekstukas pateikiamas žemiau.

 

DĖMESIO: NAUJA PRAMOGA UŽ DYKĄ --- LIETUVIŲ LIAUDĮ JUOKINA MINISTRĖ,

arba

„KAS PAKELS ŠUNIUI UODEGĄ, JEIGU NE PATS?“

Lietuvių ir žemaičių liaudies patarlė

Pirmą kartą skelbta 2024-02-29, publikuojama pakartotinė versija Gegužės 1-osios, Tarptautinės darbo dienos proga

2024-04-30

Ministrės ir kitų jos kolegų anekdotinių keverzonių radome ir visai nesenuose oficialiuose pranešimuose www asmenų su negalia ir, neva, vadinamos "reformos", kuri galimai pritaikyta tik reikiamų žmonių poreikiams užsitikrinti parazitavimą "non stop" tema.

RETORINIS KLAUSIMAS: Kiek ilgai bus tęsiama ta grubi demagogija, dezinformacija per ministerijų interneto svetaines ir būtent asmenų su negalia, kitų pažeidžiamiausių asmenų grupių atžvilgiu? Kas gali tokiomis aplinkybėmis sutikti mokėti mokesčius, kas reikštų paprasčiausiai degradų, parazituojančiųjų aferistų ir visiškų padugnių, cirko kultūros atstovų finansavimą savo sąskaita? Viešoji informacija tikrinta 2024-03-01 / 06.

MINISTERIJA, KAIP TAS ŠUO, PATI SAU KELIA UODEGĄ IR GIRIASI, ARBA TIK PER HUMORO PRIZMĘ ĮMANOMA Į TOKIUS VALDININKŲ KLIEDESIUS PASIŽIŪRĖTI, NES MINISTERIJOS PATEIKTIEJI SAVĘS PAGYRIMO SKAIČIAI NUTEIKIA GARSIAM NUSIKVATOJIMUI IR TAS JŲ „NAUJIENAS“ SU SKAIČIAIS DRĄSIAI PRISKIRIAME NAUJAM ŽANRUI, KURĮ PAVADINOME „MINISTERIJOS MOKSLINĖ FANTASTIKA IŠ SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO SRITIES LIETUVOJE“ / Anglų kalba: „Science fiction created by the Ministry related to social affairs in Lithuania“

Publikacijos pagrindas yra 2024-01-16 viešas pranešimas “Namų ūkių portretai: kaip auga gyventojų pajamos 2024 m.?“, žr. <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/namu-ukiu-portretai-kaip-auga-gyventoju-pajamos-2024-m>

Žemiau rasite lentelę, kurios kairiojoje skiltyje yra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės teiginiai, viešai paskelbtieji <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/namu-ukiu-portretai-kaip-auga-gyventoju-pajamos-2024-m>, o dešiniojoje skiltyje yra tai, ką mūsų redakcijai liudija asmenys apie tai, kas yra Lietuvos realybė esamu metu. Skiltyje „Realybėje yra kitaip, pavyzdžiui:“ yra atsiliepimai asmenų, kurie yra labai mandagūs, kantrūs, bet jų kantrybei taip pat ateina galas, nes jie jaučiasi daugiau nei apmulkinti ir ta lavina melagienų iš ministerijos juos elementariai pritrenkia, nes tikrovėje to net galimai NĖRA, arba yra kardinaliai priešingai. Tada kyla natūralus klausimas: Gal ministrė mato kokius nors vaizdinius, kurių kiti nemato, gal girdi garsus, kurių kiti negirdi, gal kažko nesupranta, patiria haliucinacijas, o gal atmintinai per naktį mokosi ką ryte pasakys viešai ir tada jau tą kitą rytą būna apspangusi nuo nemigos ir nusikalba, pati net nesuprasdama, ką sako ir kodėl bei kam? Žodžiu, vaizdelis apgailėtinas, kas susiję su ta ministre.

PALYGINIMO LENTELĖ: KAIRIOJOJE SKILTYJE MINISTRĖS ŽODIAI, O DEŠINIOJOJE --- REALYBĖ

2024-01-16 viešame pranešime “Namų ūkių portretai: kaip auga gyventojų pajamos 2024 m.?“, žr. <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/namu-ukiu-portretai-kaip-auga-gyventoju-pajamos-2024-m> skelbiama, citatos žemiau:

 

Realybėje yra kitaip, pavyzdžiui:

Nuo 2024 m. pradžios didėja minimali mėnesinė alga (MMA), neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), pensijos, vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos žmonėms, turintiems negalią bei kitos socialinės išmokos. Namų ūkių pajamos dėl suplanuotų priemonių –  MMA, NPD ir socialinių išmokų didinimo – vidutiniškai didės 62 eurais. Didžiausią teigiamą poveikį pajus tie žmonės, kurių skurdo rizikos lygis šiuo metu yra didžiausias – senjorai, vieniši asmenys, vieniši tėvai, žmonės su negalia.

 

Darbdaviai MMA nemoka iš viso, masiškai įvedami etatai 0,75 ar 0,5 etato apimtimi, bet asmenys dirba realiai už 2-3-4 etatus ir gauna atlyginimus kaip už 0,5 – 0,75 etato, tai yra, ankstesniąją minimalią algą. NPD daugelyje darboviečių netaikomas iš viso, darbuotojams nurodoma kitais kalendoriniais metais Sodroje susitvarkyti patiems ir pažadama, jog ten jie atgaus tuos pinigus, kur bus suskaičiavus teisingai tą NPD. Bet darbdavys moka viską „po senovei“, jokio NPD neskaičiuoja, tiesa, būna ir išimčių, kur skaičiuojamas NPD, tačiau tai tik išimtys. Didžiausią neigiamą poveikį pajunta būtent tie žmonės, kurių skurdo rizikos lygis šiuo metu yra didžiausias – senjorai, vieniši asmenys, vieniši tėvai, žmonės su negalia, nes jie yra ne tik diskriminuojami, negauna jiems priklausančių paslaugų, bet ir yra eksploatuojami, pavyzdžiui, už itin aukštos kvalifikacijos atliktą darbą ir to darbo vieną valandą geriausiu atveju darbdavys sumoka apie 5 eurus ir iš tos sumos dirbantysis dar pats susimoka visus mokesčius, nes dažniausia dirba ar su verslo liudijimu, ar su individualios veiklos pažyma. Kitas pavyzdys: patalpų valytoja už maždaug 1,5 – 2 etatų apimties valymo darbus, kuriuos atlieka net negaudama darbui skirtų pirštinių, cheminės priemonės reikalingos valymo darbams yra jai duodamos iš agresyviųjų ir itin kenksmingų žmogaus odai, regėjimui, sukeliančios vėžį, tegauna vidutiniškai 50 eurų už mėnesį darbo. Be to, dėl tokių darbo sąlygų prastėja jos sveikata, ypač regėjimas, paslaugų susijusių su gydymusi negauna jokių, pandeminiu ir popandeminiu laikotarpiu gydytojai nepasiekiami, jie patys gydė vienas kitą ir tik savo artimuosius, ta darbštuolė ir iš esmės tarybinių laikų stachanovietė moteris gydosi privačiai, moka iš savų santaupų. Nesiskundžia niekam, nes yra labai darbšti, mėgstanti turėti nors kažkiek papildomų pajamų, kurias prisiduria prie senatvės pensijos, žmonių yra labai gerbiama.

„Nuosekliai didiname gyventojų pajamas: didėja neapmokestinamasis pajamų dydis, padidėjusi minimali mėnesio alga – didžiausia tarp Baltijos šalių, kartu didėja ir pažeidžiamų visuomenės narių pajamos. Pavyzdžiui, vienišo pensinio amžiaus asmens, turinčio būtinąjį stažą ir gaunančio vidutinę senatvės pensiją, pajamos per trejus metus, jeigu lyginame nuo 2021 m., didėja apie 55 proc., pensinio amžiaus asmenų porai – apie 47 proc. Šeimos, auginančios tris vaikus, kai abu suaugę dirba už minimalų mėnesinį atlyginimą, pajamos per trejus metus didėja 43 proc.“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

 

Žr. į skiltį aukščiau bei susiraskite, koks infliacijos lygis Lietuvoje buvo 2022 m. pabaigoje, 2023 m. I ketvirtį. Tada pakalbėkite su eiliniais žmonėmis Latvijoje ir Estijoje tiesiog prie bokalo alaus ir jie Jums nuoširdžiai papasakos, kaip jie gyvena, tada suprasite, kokia Jūsų apgailėtina situacija Lietuvoje, jei dirbate už MMA, kas yra vis dėlto tik apie 0,5 tos MMA, NPD galimai iš viso nebus Jums pritaikytas, susiskaičiuokite, kiek paslaugų reikėjo nusipirkti už savo lėšas pradedant nuo COVID-19 pasekmių įveikimo savo šeimos ratelyje ir vaikų mokslų tik prie kompiuterio ekrano, kai teko nusipirkti ne tik naują įrangą, bet ir paslaugas įvairių korepetitorių, medikų, kurie pandemijos, karantinų pabaigos metais iš esmės net nedirbo iš viso, žmonės buvo palikti be jokios pagalbos, daug kas tiesiog supuvo savo lovose ir vien per 2020 m. pabaigą – 2021 m. pradžią bei paskui 2022-2023 metus vien neįgaliųjų asmenų neaiškiomis aplinkybėmis „dingdavo“ tiesiog po 4 procentus per metus, o nei daug, nei mažai --- net 10 000 perteklinių mirčių Lietuvoje užregistruota daugiausia dėl socialinių paslaugų ir elementaraus žmogiškumo nebuvimo, abejingumo tiek senam, tiek ligotam, tiek bejėgiui vaikui, o tas reiškia --- kaltė pirmiausia socialinės sferos valdymo atstovams Lietuvoje, žr. „Karantinas, mes ir beveik 10 000 perteklinių mirčių Lietuvoje pandemijos laikotarpiu: Kiek mirusiųjų tarpe asmenų su negalia?“ 2021-04-14.

Per pastaruosius trejus metus vidutinė senatvės pensija didėja nuo 413 iki 605 eurų.  Vidutinė senatvės pensija šiemet didės nuo  542 eurų iki 605 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2024 m. didės nuo 575 iki 644 eurų.  Visi Lietuvoje gyvenantys vieniši žmonės su negalia ir vieniši žmonės, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, gali gauti vienišo asmens išmoką. Kitąmet ši išmoka sieks 38 eurus.

 

Taip, vienišo asmens išmokos yra dalinamos, tačiau realybėje kiekvienas tas „vienišasis“ turi tiek išlaikytinių pradedant nuo „butelio draugų“ ir narkomanų draugijų, sugyventinių, simpatijų, bendrų pomėgių turėtojų, pavyzdžiui, medžiotojų ar birbynių drožėjų būreliuose, edukacijose, baigiant namie laikomais kačiukais, šuniukais, tarakonais, jūros kiaulytėmis ir šeškais, kad tie 38 eurai ištirpsta tą pačią akimirką, kai jie gaunami ar atsiranda banko sąskaitoje. Kas dėl pensijų dydžio, žmonės seniai yra susiskaičiavę ir pastebėję, kad esamu metu tiesiog Komunizmo rojuje gyvena turintieji nulį ar truputį daugiau darbo stažo, gaunantieji minimalius pinigus iš valdžios, pasiimantieji visas įmanomas paramas ir privilegijas, įskaitant ir naujų protezų įsidėjimą, sanatorinį gydymą, baseinų, masažų paslaugas ir į namus ateinančias socialines darbuotojas, kurios išvalo grindis ir paruošia pietus bei suplauna indus ir atneša vaistus į namus pagal receptą kokiais tik nori kiekiais ir tais vaistais paskui aprūpinamas ištisas kaimynystėje esantis gyventojų kvartalas, iš ko galima neblogai gyventi, nes įvairūs raminamieji, linksminamieji, migdomieji vaistukai yra nepigūs juodojoje rinkoje, nereikia jų net internetu siūlyti kažkokiems neaiškiems klientams ir paskui aiškintis policijai ir kitiems.

Socialinės išmokos, kurios itin svarbios sunkiau besiverčiantiems mūsų šalies gyventojams, palyginti su 2021 m., 2024 m. pradžioje padidės 38 proc.

Šiemet bazinė socialinė išmoka siekia 55 eurus, šalpos pensijų bazė – 197 eurus, tikslinių kompensacijų bazė – 165 eurus, valstybės remiamų pajamų dydis siekia 176 eurus.

 

 

Žr. realybės šiuo klausimu pristatymą skiltyje aukščiau. Taip pat galite pasigėrėti kaip jau gaunantieji tas didesnes pensijas pirmadieniais grumiasi viename iš prekybos centrų graibstydami per visą savaitę neišparduotas suvytusias nukainuotas daržoves, kaip puola prie lentynų, kur sudėti kiti pasibaigusio galiojimo produktai, kurių nenupirko ponai, ir po to vežte vežasi su krepšiais ant ratukų ir pasiramstydami lazdomis kėblina namo visko prisipirkę ir džiūgaudami. Bet dar įdomiau matyti, kaip tas jų džiaugsmas ir laimė baigiasi maždaug savaitės trukmės viduriavimu ir vėmimu ir kaip jie po to vaistinėse palieka tiek pinigų norėdami pasveikti nuo viduriavimo be stop signalo, kad už tuos vaistinėse paliktus pinigus nesunkiai nuvažiuotų į Paryžių ar Varšuvą tiesiog prabangiai papusryčiauti ir paragauti  sveiko ir nesupuvusio maisto bei degustuoti puikaus vyno ir sūrio ... net grįžimui į gimtus namus pakaktų pinigų, jei jų nepaliktų pirkinėdami pagedusius produktus Lietuvoje ir įsigydami vaistus, papildus, kurių šalutinis poveikis toks, kad daugiau negu kas antras tampa onklologiniu ligoniu ar paralyžuotuoju, nes persivalgė, užsikimšo kraujagyslės, ištiko insultas ar mikroinfarktas.

Skaičiuojama, jog namų ūkių pajamos dėl suplanuotų priemonių (MMA, NPD, pensijų ir socialinių išmokų) šiemet vidutiniškai didėja 62 eurais (lyginant 2023 sausio mėn. ir 2024 sausio mėn. priemones).

 

Namų ūkiai jau seniausiai irgi susiskaičiavo, kiek brangsta elektra, šildymas, vaiko maitinimas, mokyklos priemonės, būreliai, kirpėjos paslaugos, valytojos ir kiemsargio paslaugos, kiek pabrango šiukšlių išvežimas, elektriko ar santechniko paslaugos. Taip pat įsivertino, kad realybėje jau iš viso nebėra nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų ir švietimo, draudimo visos sutartys yra tas pats kaip šakėmis rašyti ant vandens, tolygu nuliui paramos nelaimės atveju. Taip pat brangsta susisiekimo paslaugos, degalai, nuosavo automobilio išlaikymas, daugėja kriminalinių nusikaltimų, tenka investuoti į savo gyvybės apsaugą ir turimo turto apsaugą patiems, nemažai kas įsigyja ginklą, ar bent dujų balionėlį, gerą ir tvirtą laužtuvą, kirvį ar bent kočėlą, tas irgi susiję su nemažomis papildomomis išlaidomis. Taip pat pabrango visi renginiai. Elementaraus gimtadienio surengimas mažučiam vaikeliui 2-3 metukų kainuoja tiek, kiek maždaug prieš 40 metų kainuodavo vestuvės, atšvęstos brangiausiame restorane su beveik 100 asmenų draugija ir garsiausiais to meto estrados solistais.

Vienišas žmogus su negalia, dirbantis už MMA (turintis socialinio draudimo stažą netekto darbingumo pensijai). Jo pajamos 2024 m. siekia  1265 – 1595 eurus. Palyginti, praėjusiais metais pajamos buvo 1152 – 1446 eurai. Be minimalaus darbo užmokesčio, jis turi teisę į vienišo asmens išmoką, netekto darbingumo pensiją (nuo 2024 m. – socialinio draudimo negalios pensija). Jeigu žmogui Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (Agentūra) (iki 2023 m. gruodžio 31 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) yra nustačiusi individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialiuosius poreikius), jis turi teisę į tikslinę kompensaciją. Jei asmeniui Agentūra nustatė specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo išlaidų kompensacijos poreikį, šios kompensacijos dydis 2024 m. siekia iki 3520 eurų. Jei Agentūra nustatė specialiųjų lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį, šios kompensacijos dydis siekia iki 7040 eurų.

Iš tikrųjų kaip yra, ministrė net nenutuokia ir net nežino, kad asmuo su negalia dirbti pilnu etatu iš viso negali, jis turi teisę dirbti tik 0,5, 0,7, 0,4 ar 0,25 etato, kai kurių asmenų darbingumo lygis yra nulis. Taigi, MMA joks asmuo su negalia gauti iš viso negali. Dar daugiau, jei toks asmuo vis dėlto dirba visu etatu, pavyzdžiui, yra profesorius ar docentė tame universitete, kur išsilavinimą gavo ir šita ministrė, už to asmens teikiamų studijų paslaugų lygį neatsako niekas, be to, jei gavo net kokia viceministrė ar teisėja, turinti negalią, darbą, tarnybą visu etatu, už jos net ne MMA, o jau didesnį atlyginimą turi atidirbti kaip ir tie asmenys, kurie negalios neturi. Tai yra, konkurencija yra atvira, darbas, tarnyba yra atviroje darbo rinkoje. Todėl kai toks asmuo su negalia, gali būti nebūtinai profesorius, gali būti ir ministerijos valytoja ar ministrės namų tvarkytoja, kai dirba visu etatu, už savo sveikatos pablogėjimą atsakomybę prisiima pats, darbdavys už jo sveikatos pablogėjimą neatsako, nes tam neįgaliajam už jo darbingumo lygo nustatymą atsakingos institucijos, specialistai, pavyzdžiui, jei nustatė 30 procentų darbingumo lygį, tokiu atveju tas asmuo tegali dirbti 0,3 etato, atitinkamai darbo laikas skaičiuojamas taip: esant 40 valandų darbo savaitei, asmuo tegali dirbti 12 valandų, kas yra viena pilna darbo diena, o kitos tik pusė, kai yra 8 valandų darbo diena. Žinoma, patalpų valytojų, aplinkos tvarkytojų atvejais yra kitaip ir paplitusi praktika, kad 0,5 ar 0,3 etato apiformintas dirbti asmuo realiai dirba už 3 etatus, bet algą gauna apie 50 eurų į rankas ir dar grasinimus, jog į tą vietą daugybė norinčiųjų ir jog alga laiku nebus išmokėta, todėl gaudamas neįgalumo išmokas gali drąsiai dirbti iš viso už dyką. Tokia yra tiesa ir realybė. Maža to. Neįgalūs asmenys, skirtingai nei dirbantieji senatvės pensininkai, dirbdami netenka teisės kaupti darbo stažą net jei dirba visu etatu ir kai ateina pensijų indeksavimo metas kasmet iki liepos 1 d., asmenims su negalia išmokos nedidėja dėl dirbto laiko ir gautų algų, kokios jos bebūtų. Šita situacija yra įteisinta ir daugiau nei pakankamas įrodymas, iki kokio lygio asmenys su negalia yra diskriminuojami, bet pažymėtina, jei, pavyzdžiui, su proto ar kita sunkia negalia profesorius ar docentė aktyviai deda parašus ant būsimų teisėjų ar valdininkų diplomų ar galimybių studijų bei tarptautinių projektų ekspertinio vertinimo ir už tai gauna solidžius atlyginimus, kurie viršija Lietuvoje esantį vidutinį atlyginimą, tada taip, jų ir stažas didėja, ir neįgalumo išmoka auga kasmet per vasaros metu vykdomą indeksavimą. Visa tai reiškia, kad, pavyzdžiui, atsakingus parašus dėliojantis koks nors ekspertas ar docentė lengvai gali būti valdomi kaip marionetės, nes vos tik nesutiks su kokiu būtinu parašų dėliojimu net prieš savo valią ir suvokdamas, jog dalyvauja grubiuose korupciniuose veiksmuose, nusikalsta ir panašiai, nesunkiai bus sutramdomas vien dėl to, kad netekęs tų gerų papildomų pajamų neteks teisės ir į geresnius medikamentus, tinkamesnę sveikatos priežiūrą ar mažiau šalutinių poveikių turinčius medikamentus, nes jie elementariai yra perkami už savas lėšas.

Dėl kompensacijų už slaugą ir priežiūrą: padėtis daugiau nei paradoksali, nes tas išmokas gauna praktiškai visų medikų tėvai, mamos, vaikai ir anūkai, net jei realiai ir nėra visiški paliegėliai ir būna neretai, kad šokti galinti ir tai nuolat daranti senolė, medikės mama ar anyta, yra apiforminta kaip visiškai negalinti vaikščioti ir gaunanti maksimalią slaugos kompensaciją, esamu metu viršijančią 400 eurų.

Dėl automobilių, jų pritaikymo neįgaliųjų reikmėms, taip, išmokos solidžios, tačiau realybėje tas privilegijas įgauna tik itin sunkias negales turintieji, kurie realiai ir dažnu atveju ne tik būna paralyžiuoti ar nevaldantys kojų ar kitų galūnių, bet ir vairuoti nemėgsta iš viso ir tos visos su transporto priemone susijusios privilegijos ir tos nemažos sumos yra tiesiog paimamos tų, kurie prisiplaka prie tų neįgaliųjų asmenų, pavyzdžiui, jų prižiūrėtojai, sugyventiniai, narkomanai, kurie dažnu atveju yra labai aistringi vairuotojai ir noriai naudojasi transporto priemonėmis, kadangi nuolat turi tikslą --- nuvykti pasiimti kvaišalų ar neįgaliajam išrašytų linksminamųjų, kitų preparatų, labai reikalingų narkomanams, kuriems nuolat laužo kaulus ir pan. Beje, neretai tie prisiplakusieji asmenys yra ir socialinių darbuotojų padėjėjai, kurie landžioja pas neįgalųjį į namus, realiai niekuo nepadeda, o turi tik vieną tikslą --- išnešti to neįgaliojo raminamuosius, migdomuosius ar linksminamuosius, kurių labai reikia jų pačių vaikams, anūkams, neapiformintiems, kaip sunkūs ir agresyvūs ligoniai, nes tokiu atveju negalės tapti nei ministre, nei teisėja, nei prokuroru ar policininku, be to, užsienyje nebegalės būti pašalpų gavėju už dyką, bus gydomas priverstinai ir taip toliau. Įdomu tas, kad tai ne tik yra tiesa, bet ir pasitaiko socialinių darbuotojų padėjėjų, landžiojančių pas neįgalius asmenis į jų namus, kurios yra prokurorų žmonos ir pas neįgalųjį asmenį ateina, neva, padėti išsivalyti viryklę ar grindis,  atvažiuoja limuzinu su nuosavu vairuotoju ir apsirėdžiusi sabalų kailiniais. Žinoma, jokių valymo ar nors kokios pagalbos neįgaliajam veiklų, darbų ji neatlieka, jos tikslas yra visai kitas ir apie tai jau parašyta aukščiau.

Dar ministrė pateikia visokių pavyzdžių, tai yra: „Kelių namų ūkių pajamų didėjimo pavyzdžiai:

Vienišas pensinio amžiaus asmuo, turintis būtinąjį stažą ir gaunantis vidutinę senatvės pensiją“ ir taip toliau.

Kiekvienas tas pavyzdys kairiojoje lentelės skiltyje yra taip toli nuo realybės, kad gali tapti siužetu geram komedijos serialui, pavyzdžiui, su pavadinimu „Štepselis ir Tarapunka eina pirkti greipfrutų ir vietoje jų nusiperka pasibaigusio galiojimo limonado bei supuvusių klementinų už 13 eurocentų“. Kas tokiu atveju nutinka, suprantate patys.

Liekame laukti kitų humoristinių ir galimai kliedesinių ministrės pasisakymų viešai dabar jau ir švietimo, mokslo bei sporto temomis. Gaila, kad dabar jau labai trumpai ji linksmins auditoriją žongliruodama skaičiais ir vapaliodama kažką, kas jai liepta pranešti. Iš tiesų: begalinis noras pokyčių, kad tik tie rinkimai greičiau, nes savo noru tokios ministrės portfelio neatiduos. Galimai, patiria itin dideles suvokimo problemas ir gyvena haliucinacijų pasaulyje. Natūralu, kyla klausimas: kokioje cirko klounų apmokymo institucijoje ar kokiame universitete parengiamos ir muštruojamos tokios ministrės? O skaitytojai ir toliau raginami pranešti, kaip iš tiesų jų kišenėse atrodo tie, neva, didesni nuo šių metų sausio 1-osios pinigai ir dar toliau liudyti, kaip asmenys su negalia ir kiti iš mažiau galimybių turinčiųjų ir pažeidžiamų asmenų grupės patiria diskriminaciją darbo rinkoje, kaip yra eksploatuojami, žeminami ir terorizuojami, bei kas iš to naudą gauna ir kur nukeliauja tų asmenų su negalia kūriniai, darbo vaisiai, idėjos, paprasčiau tariant, kiek iš viso šito ir kas realiai pasipelno, įskaitant ir planingą tų asmenų žalojimą tiesiog perparduodant jų vidaus organus, akių ragenas, kraują, limfą ir mažų mergaičių kiaušides be tų vaikų žinios išplėšus kaip įsiuva kokiai žinomai ir senstančiai Lietuvos scenos pamėklei, pramintai Pirčiupio motina.

Humoro skyrelyje taip pat galite pasiskaityti apie LR viceministrę Kurvočkiną, kitus dugno lygio veikėjus, išlindusius iš savo padugnių kultūros liūno į paviršių ir nuropojusius tiesiai Seimo, ministerijų ar bent jau universitetų degradavusios profesūros ratelių kryptimi po 1990 m.

Iliustracija žemiau: Ukrainietė Vilniuje. 10 metukų vaiko kūrinys.

 

  Skirta

Balandžio 23-ajai – Pasaulinei knygų ir autorių teisių dienai

Balandžio 26-ajai – Pasaulinei intelektinės nuosavybės dienai

Esamu metu  įstatymiškai už  mokslo darbo plagiatą priklauso 55 000 eurų kompensacija, priteisiama tikrajam autoriui. Beje, pakanka, kad nenurodžius tikrojo autoriaus nusirašoma pusė sakinio ar perfrazuojama išvada, hipotezė, tyrimo startegija, inovatyvi įžvalga ar atliktos statistinės analizės apibendrinimas, sukurta formulė, tyrimo metodų derinys ir t.t.  tiesiog iš studento kolegijoje kursinio darbo ar praktikos ataskaitos ir ta frazė ar pusė sakinio atsiduria profesoriaus ar profesorės studijų knygelėje ar mokslo konferencijos metu skaityto pranešimo tekste. O kur dar moralinės žalos atlyginimas ir bylinėjimosi teismuose išlaidų padengimas ir kiti niuansai?

 

LR baudžiamojo kodekso 191 straipsnis.

Autorystės pasisavinimas

 

  1. Tas, kas savo vardu išleido ar viešai paskelbė svetimą kūrinį (įskaitant kompiuterių programas) arba jo dalį, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
  2. Tas, kas pasinaudodamas tarnybos padėtimi arba panaudodamas psichinę prievartą privertė kūrinio (įskaitant kompiuterių programas) arba jo dalies autorių pripažinti kitą asmenį bendraautoriumi ar autoriaus teisių perėmėju arba atsisakyti autorystės teisės, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
  3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

    LR baudžiamojo kodekso 191 straipsnis leidžia išsireikalauti itin solidžias kompensacijas tikriesiems darbų, kūrinių, išradimų ir t.t. autoriams ir tais atvejais, kai plagiatoriai jau būna spėję tapti oficialiais elgetomis, perrašyti visą sukauptą turtą kam nors kitam ir t.t. Mokėti autoriui privalo universitetai, institutai, įmonės, ministerijos, agentūros ir t.t.  Atsako juridiniai asmenys, ypač tais atvejais, kai iš valstybės biudžeto į universitetą, institutą, kolegiją ateina valstybės biudžeto finansavimas už vadinamuosius akademinės veiklos ir mokslo rodiklius bei sudaromi aukštųjų mokyklų reitingai: už išleistas monografijas, paskelbtus mokslo straipnius, pranešimus mokslo konferencijose, mokomąsias knygas studentams, studijų programas, dalyko dėstymo turinį ir t.t.

    Autorystės pasisavinimas yra itin didelis grubus nusikaltimas ir mandagiai viešai pasikalbėti, atsiprašyti tikrai nepakanka.

NIEKAS NEUŽMIRŠTA, NIEKAS NEPAMIRŠTA

LIETUVA – ROJUS INTELEKTINĖS PRODUKCIJOS VAGIMS IR PLAGIATORIAMS, ARBA KITAIP TARIANT, KAI KAS GEROVĖS VALSTYBĘ SUSIKŪRĖ IŠ TIESŲ, TAČIAU NUSIKALSTAMU KELIU: APVOGĖ BE ATODAIROS IR NIEKIENO NESTABDOMI STUDENTUS, VAIKUS, TALENTINGUS ŽMONES IR NET NESUSIMOKĖJO UŽ SAVO NUSIKALSTAMAS VEIKLAS

 2024 04 23

2024 04 26: susijusi publikacija apie apsišaukėlį pseudomokslininką Albertą Einšteiną, kuris galimai iš viso nieko nėra sukūręs ar išradęs,  kitus, tokius pat, žemiau. Rasite atsakymą į klausimą, ar daug tokių apsišaukėlių ir vagių yra Lietuvoje

Iliustracija žemiau: 10 metų vaiko laisvalaikio darbelis, sukurtas be jokių edukacijų ir raginimų, tiesiog stebint Vilniaus aplinką Gedimino prospekte. Pavadinome šį meno kūrinį "Akademikas Komas Daunas: senovinių Klaipėdos krašto knygų perparduoti nepavyko, Monkės bizniukas sudegė". Išsamiau apie akademiką Komą Dauną; degradavusią docentę Zenką; rašytoją kiauragalvį Suskį ir jo dukrą Snieguolę; vieno universiteto veikėją, pigią Vilniaus narkomanę su nusilpusiu proteliu prostitutę, įdarbintą universiteto Personalo skyriuje, pavadintą buldogu kale Dale;   susmirdusią Aidą rasite Humoro skyrelyje.

 

„Lietuvos Konstitucijos 42 straipsnis „Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas“ (2) , JAV konstitucijos 1 straipsnio 8 skirsnyje „To promote the Progress of Science and useful Arts, by securing for limited Times to Authors and Inventors the exclusive Right to their respective Writings and Discoveries“(3) . Autorinių teisių pažeidimas kildinamas iš nustatytų autorių teises saugančių normų nesilaikymo ar netinkamo jų taikymo, už kurį gali būti taikoma civilinė, administracinė ir baudžiamoji atsakomybė priklausomai nuo to kokios tiksliai autorinės teisės yra pažeidžiamos. Autorinių teisių pažeidimu gali būti pažeidžiama autoriaus turtinės, asmeninės neturtinės teisės, taip pat gretutinės ir sui generis teisės. Šiuo atveju yra svarbu išsiaiškinti visas aplinkybes apie autorių teises ir autorinių teisių pažeidimą Lietuvoje ir užsienyje, kad vėliau būtų galima išsamiai ištirti plagiato ir autorinių teisių pažeidimo santykį. Autorių teisės bendrąja prasme – tai įstatyme ir tarptautinėse sutartyse įtvirtintos autorių teisės į mokslo, meno ar literatūros kūrinius. Šias teises autorius įgyja nuo kūrinio sukūrimo (jeigu toks kūrinys yra naujas ir originalus) momento, tuo pačiu įgydamas išimtinę teisę disponuoti ir naudotis kūriniu bei ginti teises į jį. Kaip jau minėta autorių teisės skirstomos į autorių turtines ir asmenines neturtines teises. Autoriaus turtinės teisės – Lietuvoje šių teisių turėtoju gali būti fizinis arba juridinis asmuo. Jos atsiranda autoriui sukūrus literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir yra saugomos visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties. Tai išimtinės kūrinių autorių teisės leisti arba uždrausti išleisti, atkurti, versti, adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas, valdyti, viešai rodyti, viešai atlikti ir t.t., jeigu kūrinys buvo sukurtas einant tarnybines pareigas tai autorinės teisės į kūrinį penkeriems metams priklauso darbdaviui, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Šios teisės taip pat susijusios su autorinio užmokesčio gavimu už kūrinio viešą panaudojimą susijusį su autorių turtinėmis teisėmis.(4)“, rašė Justinas Mentovas savo baigiamąjame magistro darbe “Autorinių teisių pažeidimo ir plagiato santykis”, apgintame VDU 2014 m.

Aukščiau cituota:

2 LR Konstitucija, Žin. (1992, Nr. 33-1014), 42 str.

3 The Constitution of the United States 1787, article 1, section 8. http://www.archives.gov/exhibits/charters/constitution_transcript.html [aplankyta 2014-04-16].

4 Žr. Išnašą 1. Intelektinė nuosavybė ir jos teisinė apsauga, p. 157-163.

 

DARBAS YRA IR VEIKLA, IR KŪRIMO PROCESAS. KAIP NUSTATYTI, KAD UŽ VEIKLĄ AR KŪRINĮ AUTORIUI NESUMOKĖTA?

 

Valstybinė darbo inspekcija prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) į leidinio „Padėkime sau‘19“ paklausimą apie neapmokėto darbo pobūdį, rūšis, kitus su tuo susijusius klausimus pateikė išsamų atsakymą. Darbas vis dėlto yra ne vien kaip daugelis supranta konkreti veikla, kai pasiekiamas tam tikras rezultatas, pavyzdžiui, kaip suremontuotų patalpų ploto kiekiai ar užaugintų javų kiekis tonomis. VDI išaiškino detaliai, jog „nors darbo sutartis yra viena pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo teisinių formų, tačiau darbas, kaip tam tikra veikla ar kūrimo procesas, gali būti panaudojamas ir darbo rezultatas, gaunamas ne tik darbo, bet ir kitomis teisinių santykių formomis, pavyzdžiui, sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis (atlygintinų paslaugų teikimo, rangos, pavedimo, autorines ir kt.), užsiimant savarankiška veikla, kuria versdamasis jis siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos ir kt.“

Taigi, mūsų teminio nagrinėjimo atveju labiausiai domina atvejai darbo, kaip veiklos, kūrybinio proceso.

VDI teikia tokį teisinį išaiškinimą: „Darbo sutarties sąvoka ir ją kvalifikuojantys požymiai pateikti Darbo Kodekso (toliau – DK) 32 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį“.

Svarbu paminėti ir darbo specifinius požymius. Vienas iš jų yra reguliariai mokamas darbo užmokestis. VDI teikia išaiškinimą dėl to: „Darbo teisiniams santykiams paprastai būdinga tai, kad darbo užmokestis mokamas periodiškai, ir tas mokėjimas yra tęstinio pobūdžio, taigi dažniausiai darbo užmokesčio mokėjimas yra susijęs su tam tikru laiko tarpu (pvz., kas mėnesį, kas savaitę ar pan.). Pastebėtina, kad atliekant konkrečią užduotį pagal civilinę sutartį paprastai sumokama tinkamai įvykdžius sutartį ir priėmus galutinį darbo rezultatą.“

Nelegalaus darbo kontrolę VDI vykdo nuolat. 2023 m. pastebėtos šios nelegalaus ir nedeklaruoto darbo apraiškos:

  • 2023 m. rizikingiausiais ekonominės veiklos sektoriais, kuriuose pasireiškia nelegalus darbas ir vykdoma neregistruota savarankiška veikla, yra statyba, transportas ir saugojimas, apdirbamoji gamyba bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla;
  • dėl įvestos prievolės statybvietėje statybos darbus atliekantiems asmenims turėti skaidriai dirbančiojo ID 2023 m. dominavo nelegalus darbas ir neregistruota savarankiška veikla individualios statybos namuose bei remontuojamuose butuose;
  • nelegaliai (neteisėtai) dirbusių užsienio šalių piliečių skaičius didėja. Pagrindinė priežastis, lėmusi nelegaliai (neteisėtai) dirbusių užsienio šalių piliečių skaičiaus padidėjimą, – nustatomas nelegalus (neteisėtas) trečiųjų šalių piliečių darbas tarptautinio krovininio kelių transporto sektoriuje;
  • toliau nustatoma nelegalaus darbo forma – nedeklaruotas darbas, t. y. nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka, nesilaikoma darbo ir poilsio laiko reikalavimų, netinkamai įforminamos darbo sutarties sąlygos, taip pat neapmokama darbuotojui už darbą ir nesumokami nustatyti mokesčiai.

Iš pateiktojo VDI išaiškinimo matome, jog teisiniai instrumentai yra, kontrolės vykdymo praktika taip pat yra sukurta. Todėl akivaizdu, jog nesunkiai gali atsirasti LR bylų nagrinėjimo atvejai, kai ne tik statybų, transporto, apdirbamosios gamybos, maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuose nustatomi neapmokėto, tai yra, nelegalaus darbo atvejai ar grubus sukčiavimas, kai kūrybinio darbo rezultatai neapmokami iš viso, intelektinė produkcija elementariai užgrobiama. Ir tokių bylų tikrai atsiras.

Logika šiuo klausimu yra elementari. Pavyzdžiui, vykdomas statybų projektas, finansavimas iš dalies skirtas iš ES biudžeto lėšų. Pagal projektą jo vykdytojas įsipareigoja pastatyti modernų naują baseiną mieste X, Lietuvoje. Projekto vykdymo metu ir jam įpusėjus netikėtai projekto vykdytojas gauna nurodymą iš agentūros, atsakingos už projekto vykdymo priežiūrą, už tą pačią dotacijos sumą pastatyti ne vieną, o du baseinus. Jei tai nebus atlikta, vykdytojas privalės atiduoti visą dotacijos sumą atgal ir dar papildomai sumokėti už nurodymų nevykdymą, kt. Tuo tarpu, tokio nurodymo gavimo metu jau yra pastatyta 4/5 baseino, už kurį duota dotacija, tai yra išnaudota visa dotacijos suma iki galo.

O dabar tiesiog supraskite tokį patį atvejį švietimo, mokslo, studijų projekte. Projektas įpusėjęs, dotacijos suma išnaudota visa, vykdytojui to projekto lieka tik parengti galutinę ataskaitą, rezultatai, kurie buvo numatyti pagal sudarytą sutartį pasiekti visi, intelektinė produkcija, dėl kurios sukūrimo susitarta ir patvirtintas susitarimas abipusiai, sukurta. Būtent tuo momentu agentūra, atsakinga už ES dotacijų skyrimą, kontrolę, kaip vykdomas projektas, nurodo pagal tą patį projektą ir už tą pačią sumą pateikti dar vieną intelektinį produktą, kuris sutartyje pagal tą projektą iš viso nenumatytas. Dotacijos gavėjas, jei nepateikia to papildomo intelektinio produkto, netenka ar beveik visos dotacijos sumos, tam mechanizmas yra sukurtas, tai nesunkiai padaroma su vertintojų pagalba, ar netenka 20 ir daugiau procentų visos dotacijos sumos. Ką tai reiškia? Jog būtina atlikti lygiai dar vieno projekto apimties darbus, veiklas visai be jokio apmokėjimo. Pažymėtina, jog tai nėra trinkelių dėliojimas iš vieno ar kito gatvės kampo į kitą. Tai yra intelektiniai produktai, išradimai, inovacijos, visa tai nenukrinta kaip Niutono obuolys tiesiog reikiamu momentu ant galvos ir tu gali sušukti „Eureka“! Kūrybinis procesas yra žymiai sudėtingesnis. Intelektiniai produktai, pavyzdžiui, nauja mokymo metodika, kainuoja žymiai daugiau nei už kokį nors tarptautinį švietimo, mokslo ar studijų projektą pasiūlomos penkių dienų kelionės su beverčiais pasenusio turinio kursais bet kurioje ES valstybėje.

Taigi, projektų atvejais neapmokėto darbo, veiklų, kūrybinių darbų yra itin daug, vyksta elementari išradimų, inovacijų vagystė, eksploatacija yra neregėto masto, dažnai išnaudojami kūrybinį potencialą turintieji vaikai, jaunimas iš neturtingų šeimų, neįgalūs asmenys, socialinės atskirties asmenys, kurie patirdami nepriteklius, neturėdami teisinio išprusimo patenka dar ir į diskriminacinius santykius. Vyksta prekyba žmonėmis, itin grubi gabiausiųjų eksploatacija, diskriminuojami gabūs kūrybingi žmonės, jų kūrybinė produkcija perrašoma kitų asmenų pavardėmis, kitaip sakant, jie netenka autorių teisių net būdami išradėjais, inovatoriais, verslo idėjų kūrėjais, kt. Maža to, joks teismas Lietuvoje esamu metu realiai negina intelektinės produkcijos autorių teisių, pasiekti kompensacijų už plagiatą nėra įmanoma, be to, patiriamas didelis stresas bylinėjimosi metu, kadangi vienas asmuo turi stoti ne tik prieš visą teismų sistemą, bet ir prieš visą akademinę bendruomenę, spėjusią iš plagiato, gabių asmenų diskriminavimo, apgaulių prasigyventi iki tiek ir sukurti tokias galimai nusikalstamas korumpuotas vadinamųjų įvairių rūšių vertintojų, ekspertų, koordinatorių, vadybininkų, minsiterijų valdininkų ir agentūrų vadukų grupuotes, kad iš tų bylų lieka tik muilo burbulas. Galimai.

O pradėti nagrinėti bylas skaidriai, bet ne pagal politinę konjunktūrą, būtų gana nesunku. Pavyzdžiui, startuoti pradedant byla apie tai, kas yra tikrasis autorius disertacijos apie M. K. Čiurlionį, jo kūrybinį palikimą, kas surinko informaciją, duomenis, atliko visą kruopštų darbą archyvuose, parašė tekstą Klivlende, JAV, tačiau kažkaip jau taip nutiko, kad to teksto autoriumi viešai buvo paskelbtas esamu metu profesorius, anksčiau kažkiek buvęs įrašytas į etatinių darbuotojų sąrašą dabartinėje Lietuvos Teatro ir muzikos akademijoje ir vėliau nukeliavęs į politikos barus, kur kalbų tekstus visus jam sukurdavo viena stropi moteriškė, įdarbinta LR Seime, tačiau jos pavardė liko nežinoma iki šiol, lygiai kaip ir tas profesorius taip ir liko profesoriumi, nors realiai dėl nuplagijuoto disertacijos teksto apie M. K. Čiurlionį jis yra nulis akademinėje bendruomenėje, o ir politikoje jis tik juokdarys, istorijoje išliks kaip sąvartyno dvokianti šiukšlė.

Problema yra labai rimta. Lietuva daugiau jokių išteklių ir neturi, išskyrus žmogiškąjį kūrybinį potencialą, ir jis po 1990 m. yra išgrobstytas nachališkiausiu būdu. Atsakomybė, kokia ji turėtų būti taikoma pagal galiojančius įstatymus, už tai nebuvo taikyta realiai niekam nė karto. Jei atsirastų realios bylos ir plagiatoriai būtų teisiami vienas po kito, iš esamo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo, studijų, inovacijų sistemos teliktų šnipštas, esami mokslų daktarai, profesoriai, docentai, akademikai, dalis aukšto rango valdininkų, medikų, jurisdikcijos atsovų, politikų ir t.t. privalėtų grąžinti tokio dydžio sumas atgal į universitetų ar institutų, savivaldybių bei nacionalinį ir ES biudžetus ir konkrečiai žmonėms, kurie yra tikrieji autoriai, kad esamas LR vidaus produktas ir piniginiai ištekliai galimai išaugtų dešimteriopai, tai yra, finansinės sankcijos už plagiatą yra labai didelės, plagiatoriai netenka ne tik mokslo ir pedagoginių vardų, titulų bei turimo turtelio kartu ir su pretenzijomis išlikti istorinėje atmintyje kaip kūrėjai, išradėjai, kažką nuveikusieji akademinėje srityje ar panašiai. Jų visi parašai ant galimybių studijų, ekspertinių vertinimų, išvadų, sutarčių, studentų diplomuose ir t.t. netenka galios.

Tikėtina, esmę nesunku suprasti šiuo klausimu. Iš tiesų jau dabar su nedidelėmis išimtimis po 1990 m. LR suteiktus magistro, bakalauro ar mokslų daktaro, neretai ir habil. dr laipsnius galima anuliuoti drąsiai, jei yra popieriuje spausdinti diplomai, juos galima tiesiog išmesti į sąvartyną. Tai nebūtų per daug kardinalu. Tai būtų maksimaliai teisinga.

Toliau nuosekliai pereiname prie plagiato klausimo nagrinėjimo išsamiau.

 

PLAGIATO ATVEJAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE PO 1990 m.: MOKSLO TYRIMŲ IR AKADEMINĖ SFERA

 

Plagiato atvejų gali būti daugelyje sričių, savinamasi kito autoriaus poezijos kūrinys, gali būti pavogta dainos melodija ar tekstas, politikos veikėjo kalba ar jos dalis, grožinio kūrinio dalis ar siužetas, dalis teksto, gali būti nukopijuotas dailės kūrinys ir t.t. Tačiau šios publikacijos atveju dėmesį sutelkiame į mokslo darbų plagiatą, intelektinės produkcijos vagysčių atvejus, išradimų, inovacijų vagystes. O pradžia tokios neetiškos elgsenos yra paprasčiausiai dar mokyklos suole, kai nusirašinėjamas gabesnio mokinio kontrolinio užduočių sprendimo rezultatas, kai pasisavinamas kito mokinio dailės darbelis ir piešinys ir tas kūrinys visai kito mokinio vardu, pavarde demonstruojamas prestižinėje tarptautinėje vaikų kūrybos parodoje Japonijoje ar Šveicarijoje, pelno pagrindinį prizą, tačiau tikrasis to kūrinio autorius lieka ne tik be apdovanojimo premijos, jis lieka net nepaminėtas, išgarsinamas visiškai negabus vaikas iš šeimos, kurios atstovai susimokėjo už savo vaiko išgarsinimą. Toliau eina aukštosios mokyklos etapas, kur perkami visi kontroliniai, kursiniai, referatai, baigiamasis rašto darbas, tai yra, įsigyjamas fiktyvus bakalauro ar magistro laipsnis. Po to toks asmuo įprastai yra įdarbinamas į itin „šiltą“ tarnybą, valdininkišką darbą ar verslo struktūrą ir net jurisdikcijos institucijas, kas daroma taip dažnai, jog be pažinčių gerą darbo ar tarnybos vietą gavęs asmuo tampa tiesiog „balta varna“ ir neišvengiamai gana greitai būna tiesiog išėdamas iš tos gerai apmokamos darbo, tarnybos vietos, nes ji reikalinga vis naujai iškeptiems fiktyviems magistrams, bakalaurams iš reikalingų ir „svarbių“ žmonių šeimų, pavyzdžiui, žinomo prokuroro, profesoriaus, buvusio ministro ar departamento vaduko, instituto direktoriaus ar universiteto rektoriaus, pralobusio chirurgo ar verslinkėlio, politiko, žinomo mediko, menininko kvaištelėjęs kiauragalvis negabus vaikas, anūkas su fiktyviu diplomu laukia eilėje.

Todėl intelektinė produkcija, net menkiausias intelektinis produktas vagiami drąsiai ir be jokios atodairos. Bėda tik ta, kad vis mažiau lieka ką ir iš ko vogti: gabesnieji žmonės išmoko šalintis idiotėlių su fiktyviais diplomais ir fiktyviais mokslo, įskaitant mokslo daktaro, habilituoto dr, profesoriaus ar docento, laipsniais aplinkos. Ir tie su fiktyviais diplomais ima neužsidirbtas algas, mokamas iš biudžeto drąsiai ir kiek tik pajėgia, įskaitytinai, žinoma, dar ir kyšius, nes tą patį darė jų mama, tėvas, senelis, močiutė – įsigijo fiktyvų mokslo laipsnį, vogė kitų mokslo darbus ir / ar išradimus, savinosi viso mokslo instituto ar universiteto mokslo darbus ir užsirašė juos savo vardu, pavarde, versle sukčiavo, buvo tiesiog elementarus vagis, sukčius, niekšelis, ekspluatavęs gabius žmones ir t.t. Ir kaltų, be abejo, nėra, „kalta aplinka“, nes nuo tarybinio laikotarpio purve ir skurde tūnojusieji veltėdžiai labai troško naujosios tvarkos po 1990 m. teikiamų privilegijų – vogti kiek pajėgia iš visur, pradedant nuo gabesnio studento išradimų, inovacijų ar vaiko piešinių ir vietinio savivaldos ar net universiteto biudžeto, baigiant ES fondais, dotacijomis, subsidijomis be jokių skrupulų ir niekaip nevaržomai užsėsti imlių kyšiams postų ir tarnybų vietas net būnant silpno protelio prasigėrusiais ankstesniųjų laikų šiukšlių surinkėjų ar periodiškai įkalinimo įstaigose pasėdinčiųjų ekskavatorininkų vaikais.

Pagal realius intelektinės produkcijos grobstymo ir plagiato atvejus nustatytų ir paviešintų atvejų yra juokingai mažai. Pavyzdžiui, ELTA skelbė: „Plagiatas Petrui Baršauskui kainavo ne tik KTU rektoriaus postą, bet ir habilitaciją“. KTU rektorius atsisveikino su habilitacija, rektoriaus postu.

ELTA priminė, kad plagiatą įžvelgė buvęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Algirdas Avižienis, pateikęs skundą Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai.

Dar vienas atvejis: nustačius plagiatą Vilniaus universitete panaikintas mokslo daktaro laipsnis Renatai Mikalauskienei.

Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Artūras Žukauskas, vadovaudamasis universiteto Statutu ir pritarus Senatui, pasirašė įsakymą panaikinti Renatai Mikalauskienei 2017 m. gruodžio 15 d. suteiktą mokslo daktaro laipsnį fizinių mokslų srityje, geologijos mokslo kryptyje už daktaro disertaciją „Pelkių ir ežerų dabartinių nuosėdų chronologijos tyrimai radioizotopų metodais (Baltijos aukštumų pavyzdžiu)“, parengtą valstybiniame mokslinių tyrimų institute Gamtos tyrimų centre.

Tyrimas dėl galimo plagiato pradėtas 2017 metų pavasarį gavus informaciją iš Brėmeno universiteto Vokietijoje. Nedelsiant kreiptasi į VU centrinę akademinės etikos komisiją, kurios prašymu buvo suburta ekspertų grupė plagiato fakto nustatymui.

VU centrinė akademinės etikos komisija konstatavo akademinės etikos pažeidimo faktą darbo įvade, literatūros apžvalgoje bei metodinėje dalyje ir kreipėsi į VU rektorių dėl Renatai Mikalauskienei suteikto mokslo daktaro laipsnio panaikinimo procedūros inicijavimo.

VU akademinės etikos kodekse įtvirtinta, jog universitete draudžiamam plagijavimui būdingi šie poyžmiai:

  • Asmuo savo vardu pateikia darbą, kurį visą ar dalį už atlyginimą ar be jo parengė kitas asmuo ta pačia arba kita kalba;
  • Asmuo, nenurodydamas šaltinio, naudoja kitų asmenų idėjas, iliustracinę medžiagą, ištraukas iš rašytinio ar nerašytinio (vaizdo, garso ar kt.) šaltinio, kitokią informaciją;
  • Asmuo savo vardu pateikia darbą, kuriame naudoja kito asmens parengto darbo teiginius, nežymiai pakeisdamas žodžius ar sakinių struktūras, nenurodydamas šaltinio arba jį nurodydamas netiksliai;
  • Asmuo pateikia kito asmens rašytą tekstą be citavimo ženklų arba kito pobūdžio išskyrimo;
  • Atlieka kitokius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių yra pagrindas teigti, kad plagijavimo draudimas buvo pažeistas.
  • Įdomu tas, jog Lietuvoje egzistuoja Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba, apie ją viešai skelbiama, kaip patiriančią „ sisteminių problemų“, todėl nėra ko stebėtis ir naujausios plagiato bylos Lietuvoje baigtimi.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) nagrinėjo Algio Krupavičiaus plagijavimo bylą, buvęs Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio patarėjas, darbavęsis MRU, politologas, buvęs Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, profesorius, ne tik kaip KTU rektorius P. Baršauskas neteko mokslo laipsnio ar pedagoginio vardo, įvyko dar įdomiau. Šių metų kovą-balandį buvo viešai priminta situacija: ELTA pranešė, kad 2022 m. lapkritį Kauno apylinkės teismas A. Krupavičių pripažino kaltu dėl plagijavimo. Teismas nustatė, kad buvęs Vytauto Didžiojo universiteto dekanas savo ir Kauno technologijos universiteto mokslininkės Vitalijos Simonaitytės vardu viešai išleido mokslo kūrinį, kuriame panaudojo kito autoriaus kūrinio dalis, tokiu būdu pasisavindamas autorystę. LAT nagrinėjo Algio Krupavičiaus bylą dėl plagijavimo. Politologas kasaciniu skundu siekė išteisinimo. „Skundu prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir Kauno apygardos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti“, – teigė LAT atstovė spaudai R. Kraulišė.

LAT sprendimas dėl A. Krupavičiaus skundo paskelbtas 2024 m. balandžio 9 d. A. Krupavičius išvengė baudžiamosios atsakomybės, jis liko susimokėjęs 3700 EUR baudą, ir tiek. LAT nurodė, kad ieškovas neteikė civilinio ieškinio žalai atlyginti, todėl baudžiamoji byla nėra keliama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutraukė baudžiamąją bylą dėl autorystės pasisavinimo buvusiam Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dekanui, politologui A. Krupavičiui pripažinęs, kad prioritetas ginant autorių teises turi būti teikiamas civilinei atsakomybei. Pasak teismo atstovės, Giedriaus Žvaliausko, kurio mokslo darbas ir buvo nuplagijuotas, civilinį ieškinį teismas paliko nenagrinėtą dėl to, kad pati baudžiamoji byla nutraukta, tačiau pareiškėjas gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nutartyje pritarė žemesnės instancijos teismų išvadai, kad G. Žvaliausko parengtas tekstas laikytinas originaliu jo intelektinės veiklos rezultatu ir autoriaus teisių apsaugos objektu remiantis Baudžiamuoju kodeksu, bet taip pažymėjo, kad autorių teisės ir jų gynybos mechanizmai pirma yra civilinės teisės reguliavimo dalykas.

O kodėl nepanagrinėjus, kas vyko tame VDU Socialinių mokslų fakultete, kai jo dekanu buvo A. Krupavičius? Kiek dar kitų plagiato atvejų nutiko tame fakultete? Kiek nusikalstamo intelektinės produkcijos grobstymo ir fiktyvių bakalaurų, magistrų, mokslo daktarų laipsnių išdalinta teisininkams ir ne tik MRU? Kokios yra realios apimtys intelektinės produkcijos grobstymo, plagiato ir kas po visu tuo slypi? Kokiais mastais buvo korupciniu būdu išvogti ES biudžeto pinigai, kokios schemos sukurtos tiems pinigams išplauti į Trečiąsias valstybes, kaip LR po 2004 m. itin intensyviai į visas tarnybas, postus, pareigybes, susijusias su įvairių ES fondų lėšų perskirstymu ir jų kontrole buvo įtaisyti reikiami žmones, neretai net beraščiai, bet su MRU gautais mokslo laipsniais? Kodėl tiek daug sutapimų? Kaip atsirado tie ekspertai Lietuvoje, kur dar tarybiniu laikotarpiu buvo aktyvūs marksizmo-leninizmo atstovai universitetuose ir mokslo institutuose, tarnybose ir valdiškose struktūrose, bet po 1990 ir ypač 2004 m., kai LR tapo ES valstybe-nare, jie ar jų vaikai, anūkai, artimi giminės staiga tapo dažniausia socialinių ar humanitarinių mokslų ekspertais, žemės sklypų matuotojais, valstybės kontrolės tarnautojais, auditoriais, jurisdikcijos atstovais, apskaitininkais, ekonomistais ir vadybininkais, įdarbintais būtent prie viešųjų pinigų perskirstymo ir kontrolės veiklų?

Supraskite, padėtis grėsminga. Tai yra itin neblogai organizuotos nusikalstamos struktūros su priedanga, kad tai „akademinė“ bendruomenė, draugiškai bendradarbiausianti darbo grupėse su jurisdikcijos atstovais, užsienio ekspertais, kontrolieriais, auditoriais, medikais ir kuo tik nori – itin mažoje valstybėje, kokia yra Lietuva, žmonės yra taip glaudžiai susiję, kad sugriuvus vienam kokiam profesoriui ar ekspertui ir jo parašų nebegaliojimo atveju, griūna visa kruopščiai ir ilgus metus kurtoji pinigų išgrobstymo, prekybos žmonėmis, lydinčiųjų visa tai grubių tarptautinio masto nusikaltimų sistema kartu su beraštėmis ir neretai narkomanėmis vadybininkėmis ar valstybės tarnautojomis, kurios net neatsipeikėjusios po eilinės narkotikų dozės ar nemiegojusios visą savaitę, nes namuose dieną naktį klykia jų nesveiki ir išsigimę bei niekada nebepagydomi narkomanai vaikai ar mokytis nebesugebantys atsilikusio vystymosi anūkai, nebesupranta, kokio mechanizmo sraigteliais jos yra.

Esamu metu G. Žvaliauskui įstatymiškai vien už jo mokslo darbo plagiatą priklauso 55 000 eurų. O kur dar moralinės žalos atlyginimas ir bylinėjimosi teismuose išlaidų padengimas ir kiti niuansai?

Kitaip tariant, logiška būtų neatidėliotinai pradėti visuotinę paramos rinkliavą ir duoti kuo didesnes sumas pinigų G. Žvaliauskui, jei tik jis dar nėra gavęs riebaus užmokesčio nelegaliai, kad nebekeltų bangų dėl jo darbų plagiato ar jei nėra išsigandęs grasinimų, o tokių bylų atveju visada žmogus gali tiesiog "dingti" ir drauge su juo "dingsta" ir problema, tai yra, kad jis galėtų pereiti visas esamas teismines instancijas Lietuvos Respublikoje ir tik po to perduoti bylą Europos teismams, o dar po to – Jungtinių Tautų nagrinėjimui. Nes vien pagal šią bylą įmanoma išnagrinėti visą nusikalstamą schemą, sukurtą LR po 1990 m., kaip atliekamas studentų mokslo darbų grobstymas, kaip savinamasi intelektinė produkcija tarptautinių projektų vykdymo atveju, kaip išdalinami fiktyvūs magistrų, bakalaurų, mokslo daktarų, habilituotų daktarų, profesorių laipsniai tiesiog idiotams, pasitaiko, kad ir visiškai proto nebeturintiems narkomanams, kaip išplaunami ne tik ES fondų dotacijų pinigai, bet ir LR biudžeto lėšos, kaip perparduodami išradimai iš Lietuvos į Trečiąsias valstybes ir kaip išplaunami pinigai, kaip vyksta prekyba žmonėmis, kokio lygio yra diskriminacija gabių, tačiau nepasiturinčiųjų jaunų žmonių ir ypač aukštos kvalifikacijos moterų atvejais, ir t.t.

Juk kažkada tai reikia pradėti. Ir laikas tam yra tinkamas dabar. Kiek žmonės leis visą tą cirką, kuriame proto ubagai, visuomenės padugnės tapo mokslų daktarais, magistrais, bakalaurais ir net habilituotais mokslų daktaris bei profesoriais? Kas sekė po to? Kokia žala dėl to padaryta visuomenei ir doriems neapsivogusiems bei prichvatizacijose nedalyvavusiems žmonėms, kurių vaikai nėra parazituojantys narkomanai ir negyvena už išvogtus projektų pinigus kažkur, kur patogiau susileisti eilinę dozę nedaug kam matant ar nežaidžia idiotėlių žaidimų su ministrų portfeliais?

Taigi, nuo 1990 m. ir ypač po paskutiniosios A. Krupavičiaus bylos LAT buvo atidaryta žalia gatvė visiems plagiatoriams, visiems intelektinės produkcijos vagims: susimoka po 3 ar 4 tūkstantukus, ir viskas. Tuo tarpu, už perparduotą išradimą, inovaciją, gerai parašytą disertaciją ar pranešimą tarptautinėje mokslo konferencijoje, net už publikaciją prestižinėje mokslo spaudoje, kuri yra citavimo indeksų sąrašuose ir pagal tai yra reitinguojami visi universitetai, kolegijos, mokslo institutai, galima uždirbti milijardines sumas pagal tam tikras sukčiavimo ir aferizmo sumas, pradedant nuo vagysčių iš gabesnių mokinių ir studentų, baigiant išradimų patentų vogimu bei perpardavimu visai netoliese esančioms kaimyninėms valstybėms.