Iliustracija aukščiau: Žaliasis Kopenhagos angelas. Nuotrauka padaryta 2023-03-11.

  

 TAIP BUVO 2008-2013 m. O KAIP BŪTI GALĖJO?

CUKRAUS RINKOS DYDŽIO IR PERSPEKTYVUMO LIETUVOJE ĮVERTINIMAS

Andžela Armonienė

Parašyta 2014 m., paskelbta 2024-07-13

Daugiau yra čia: <https://www.leidinyssau.lt/naudinga/>

Rubrika FINITA LA DOLCE VITA

 

Lietuvoje (toliau – LR) 2008-2013 m. laikotarpiu cukrų gamino 2 fabrikai – „Nordic Sugar Kėdainiai“ ir „Arvi cukrus“.

Cukraus gamybai buvo taikomos kvotos.

LR nacionalinė cukraus gamybos kvota sumažėjo 12 proc. – nuo 103 tūkst. tonų įstojus į ES metu 2004 m. iki 90,3 tūkst. tonų 2013 m.

Šalies vidaus cukraus poreikis – apie 100 tūkst. tonų.

Cukraus gamyba LR 2008-2013 m., skaičiuojant tonomis, nuo 2008 m. iki 2013 m. išaugo dvigubai, 2008-2013 m. laikotarpiu LR buvo pajėgi apsirūpinti cukrumi pagal vidaus rinkos poreikius. LR metams reikėjo apie 100 tūkst. t cukraus, ir dar LR turėjo cukraus perteklių, galimą eksportuoti. Duomenys apie cukraus gamybą, suvartojimą pateikti 1-3 pav.

1 pav. Cukraus gamyba Lietuvoje 2008-2013 m., tonomis

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

http://db1.stat.gov.lt/

2 pav. Cukraus suvartojimas Lietuvoje 2008-2013 m., tūkst. t

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas;

http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/saveselections.asp

Vidutiniškai LR buvo suvartojama 99,8 tūkst. t cukraus per metus. Nagrinėjamu laikotarpiu gyventojų skaičius šalyje nuo 3,21 mln. 2008 m. sumažėjo iki 2,97 mln. 2013 m., tačiau augo cukraus suvartojimas, skaičiuojant kilogramais vienam gyventojui, pavyzdžiui, 2013 m. 1 gyventojas LR suvartojo 3,2 kg daugiau cukraus per metus nei 2008 m., o tai rodo galimai augančią cukraus rinką šalyje. Be to, reikia įvertinti Pasaulinės finansų krizės laikotarpį 2008-2012 m., kada natūralu, jog vartojimas LR krito ne tik cukraus, bet ir apskritai visų rūšių maisto ir nemaisto produktų, prekių, įvairių rūšių paslaugų pirkimai sumažėjo ir kt.

3 pav. Cukraus suvartojimas Lietuvoje 2008-2013 m. 1 gyventojui kg

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

  • Cukraus pardavimai. 2013 m. cukraus fabrikai pardavė 142,04 tūkst. t baltojo cukraus: Lietuvos rinkoje 2013 m. parduota 68,41 tūkst. t, ES – 73,63 tūkst. t. Palyginti su 2012 m., cukraus pardavimai padidėjo 9,1 proc. Pardavimai į Lietuvos rinką padidėjo 10,7 proc., į ES rinką – 7,7 proc.

Cukraus eksportas ėmė augti nuo 2011 m., tiesa, 2013 m. jis truputį nukrito, palyginti su 2012 m., tačiau vis viena užsienio prekybos balansas buvo teigiamas, žr. 4 pav.

4 pav. Cukraus eksportas ir importas iš Lietuvos 2008-2013 m., mln. Lt.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/saveselections.asp

Pagal eksporto apimtis tonomis didžiausios lietuviško cukraus pirkėjos buvo Latvija, Rusija, Estija, LR importavo daugiausia cukraus iš Lenkijos, pavyzdžiui, 2013 m. – 20,7 tūkst. t.

5 pav. Baltojo cukraus eksportas Lietuvoje 2012–2013 m., t

6 pav. Baltojo cukraus importas Lietuvoje 2012–2013 m., t

APIBENDRINAMOJI IŠVADA: Cukraus rinka LR turėjo potencialą sparčiai augti.

Cukraus rinka buvo auganti, 2013 m., palyginti su 2012 m., ji išaugo 17,4 tūkst. t., arba 15 proc., ir pasiekė 132,5 tūkst. t.

PASTABA. 6-7 susiję paveikslai ir 2 lentelės bus paskelbtos vėliau.

IŠVADOS

  1. Cukraus rinkos augimą Lietuvoje 2008-2013 m. lėmė pirmiausia ženklus gamybos augimas ir truputį sumažėjęs eksportas.
  2. Cukraus rinka LR buvo nuolat reguliuojama – cukrus akcizinė prekė, be to, ES taiko jo gamybos kvotas. Cukraus rinkos reguliavimas, įskaitant ir cukrinių runkelių auginimo ribojimus, cukraus gamybos fabrikų skaičiaus mažinimą LR nuo 2004 m., LR ekonomikai žalingas. Cukraus pramonė LR, jei nebūtų taip griežtai reguliuojama kvotomis ir kt., jos plėtra būtų buvusi neįtikėtinai pelninga pirmiausia cukrinių runkelių augintojams. Cukraus gamybos fabrikų silpninimas, jų skaičiaus mažinimas, geografinis nutolimas nuo cukrinių runkelių augintojų atnešė rezultatą – LR skurdinimą plačiąja ta žodžio prasme. Pralaimėjo ir vartotojai, perdirbėjai, maisto gamybos pramonės atstovai, pavyzdžiui, konditeriai, šokolado, alkoholinių gėrimų gamintojai, konservų fabrikai, kt., kadangi nebuvo įvykdytas pažadas, jog įvedus kvotas ir pradedant 2005 m. bei vėliau LR mažmeninėje prekyboje baltojo cukraus kilogramas kainuos 0,35-0,40 EUR, ir ne daugiau, ir kad tokia mažmeninė kaina bus griežtai prižiūrima, kontroliuojama, nedidinama. Tai net buvo įtvirtinta ES teisės aktuose, pritaikytuose, adaptuotuose ir LR po 2004 m. Vieši ES bei LR vykdomosios valdžios atstovų pažadai, viešinami visuomenės informavimo priemonių pagalba, paskelbti nuo 2005 m., apie į LR mažmeninę rinką pateikiamą, neva, kokybišką ir itin pigų rudąjį cukrų, nebuvo įvykdyti taip pat. Visi šie veiksniai nulėmė galimybių ribojimą didinti LR BVP iš itin perspektyvios cukraus gamybos pramonės bei cukrinių runkelių auginimo, iš ko net smulkūs pavieniai žemdirbiai iki 2004-2005 m. pasiekdavo apie 56 procentų rentabilumą, o itin derlingų LR žemių savininkai šiaurinėje LR bei kai kuriuose Sūduvos regionuose ir žymiai didesnį, kada cukraus perdirbimo fabrikai buvo ir veikė arti cukrinių runkelių augintojų, supirkimas, cukrinių runkelių transportavimas būdavo gerai organizuotas, gaunami geri žemdirbių pelnai neskatino masinės bei niekaip neįmanomos stabdyti masinės gyventojų ir pirmiausia jaunimo migracijos iš kaimiškųjų vietovių, kai naujai atvykusieji visi vienodai ėmė kurti vadinamas „kaimo sodybas“ su vienodomis „edukacijomis“ ir „paslaugomis“, kas toli gražu tiek nepadidino LR BVP kaip cukraus pramonės galimybės, jei nebūtų reguliuojamos tokia kryptimi, kaip viskas vyko nuo 2004-2005 m., ir t.t. Tai yra, visokeriopai skatinamas kaimo turizmas nė iš tolo nedavė tokios pridedamosios vertės ir galimo BVP augimo, ką galėjo duoti tęstinė cukrinių runkelių auginimo, jų perdirbimo ir susijusių pramonės, maisto gamybos atskirų šakų skatinimo ir paramos politika, tęstinumas tų tradicijų, kurios LR buvo šimtametės, o gal ir dar senesnės. Galima daryti išvadą, jog buvo žlugdoma ir LR archajiška kultūra į tą vietą mėginant įdiegti bordelių, cirko, kankanų, svetimų LR teritorijai atstovų kultūrą, propaguojamą gamtos draustiniuose ir vadinamosiose „sodybose“ tuo pačiu dar ir sunaikinant mokyklų tinklą kaimiškosiose vietovėse, kur vaikų, galinčių mokytis, praktiškai nebeliko. Iliuzijos, jog iš turizmo sektoriaus LR pajėgi sukurti apie 10 proc. BVP ir daugiau, buvo tik politikų kliedesiai, kurie patyrė fiasko, o esamu metu tai transformavosi į dar didesnes iliuzijas, išsakytas viešai kalbant apie LR Seime ketinamą steigti pakomitetį, atsakingą už turizmo reikalus, jog tikimasi gauti apie 30 proc. BVP vien iš įvažiuojamojo turizmo į LR, į kurią iš tiesų niekas ar beveik niekas atvažiuoti nenori, vargu ar norės ateityje, kai greta yra tvarkinga ir saugi bei gražesnės, švaresnės gamtos Latvija, o tie kurie įvažiuoja ar įeina nelegaliai, ieško mažiausiai 5 metų gyvenimo už dyką sanatorijų ir SPA LR draustiniuose ir nacionaliniuose parkuose sąlygomis bei mėgsta nevaržomą siautėjimą nesibaigiančiuose baliuose ir festivaliuose su periodiniais gaisrais, aplinkinių dalyvaujančiųjų sudaužymu ar net pradanginimu negrąžinamai ir be jokių įrodymų, jog kažkas padarė kažką ne taip, kaip Europoje yra neleistina.
  3. Augant lietuviško cukraus eksporto apimtims, kai turime duomenis, jog treti metai iš eilės mažėjo importas, cukraus rinkos dydį galime stebėti kaip mažėjančią tuo atveju, jei gamyba nustos augti taip sparčiai kaip tai įvyko 2013 m., o importas ir toliau mažės, kas yra mažai tikėtina.
  4. Fruktozė, sacharozė ir kiti panašūs gaminiai populiarumo nesusilaukė LR. Mėginimai jų įdėti į pramoninės gamybos maisto pramonės gaminius lygia greta susiję su tų gaminių platinimu nesirūpinant LR populiacijos, ir pirmiausia vaikų, sveikata.
  5. Vieni ar kiti cukraus gamybos ribojimai LR medaus gavybos apimčių nepadidino, o ir patys bitininkai yra tiesiogiai priklausomi nuo cukraus ir jo kainų LR rinkoje.

 

LITERATŪRA

  1. Lietuvos statistikos departamentas, prieiga per internetą:

<http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/saveselections.asp>;

<http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M5010205&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=17040&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14>, žr. 2014-11-26.

  1. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, prieiga per internetą: <https://www.vic.lt/?mid=431&limit=20&offset=40>, žr. 2014-11-26.

 

MAŽA NEPASIRODYS:

  

DEMASKUOTA: GALIMAI AUTORINIUS MOKSLO DARBUS, IŠRADIMUS NUSIKALSTAMAI SAVINOSI ALBERTAS EINŠTEINAS, SOLOMONAS SNYDERIS. KAS KITI? 

⸎ INTELEKTINĖS PRODUKCIJOS, MOKSLO KŪRINIŲ, IŠRADIMŲ VAGYS IR APGAVIKAI TEISINIU POŽIŪRIU

Šaltiniai: <https://www.leidinyssau.lt/info> bei <https://www.leidinyssau.lt/naudinga>,  o gilesniam esmės suvokimui dar ir: <https://www.leidinyssau.lt/humoras>

2024-06-15: Susijusi informacija skaitytojų žiniai:

Verta žinoti: publikacijoje „Vilnietė Galina Šimanovič pasakoja apie /…/” paminėtas prokuroras Romualdas Blaževičius ir aprašytos nekilnojamojo turto užgrobimo metodikos, kurios taikomos su teisėjų, prokuroro R. Blaževičiaus aktyviu dalyvavimu vykdant turto nusavinimą galimai nusikalstamu būdu, organizuojamu per LR prokuratūras ir pasitelkus LR teismus kaip įrankius.   

Šaltinis: <https://laisvas.info/vilniete-galina-simanovic-pasakoja-apie-zydu-mafija-vilniuje-ir-ja-aptarnaujancius-prokurorus-ir-teisejus/>, žr. 2024-06-14.

Iliustracijos aukščiau ir žemiau iš creativecommons.org

 

ĮSIMINTINOS DATOS 2024 m. LIEPĄ

Liepos 10-oji – 7 broliai miegantys.

Liepos 15-oji – Žalgirio mūšio, vykusio 1410 m., diena.

Liepos 28-oji – Jūros ir žvejų diena. Jūros šventės minėjimo Klaipėdos mieste tradicijai – 90-čio sukaktis.

ŽINOSI – TURĖSI

2024-06-23

55 000 EURŲ GALI GAUTI GABESNIS MOKINYS, STUDENTAS:

PAKANKA TIESIOG NURODYTI JO AUTORINIO DARBO VAGĮ – JO PATIES DĖSTYTOJĄ, PRAKTIKOS VADOVĄ, PEDAGOGĄ, PROFESORIŲ AR INSTITUTO DIREKTORIŲ, EKSPERTĄ, POLITIKĄ, ŽINOMESNĮ VALDININKĄ-MINISTRĄ AR JURISDIKCIJOS ATSTOVĄ, NET MERĄ AR PREMJERĄ, NEKALBANT JAU APIE PRASIMUŠUSIUS VERSLININKUS IR PROKURORUS, STATUTINIUS TARNAUTOJUS BEI, KAS SVARBIAUSIA  --- SAVO BENDRAKURSĮ AR JO DRAUGĘ, AR BENDRABUČIO KAMBARIOKĄ, KURIO INTELEKTO LYGIS KAIP AKVARIUMO ŽUVYTĖS AR DAR ŽEMESNIS, NES NUO NARKOTIKŲ IŠ SMEGENŲ TELIKO KISIELIUS, TAIGI, GAL IR TESUGEBA SUSKAIČIUOTI IKI 4, BET IR TAI DAR DIDELIS KLAUSIMAS, TAČIAU UŽ NUSIPIRKTUS VISUS KONTROLINIUS, KURSINIUS, PRAKTIKŲ ATASKAITAS IR GALUTINĮ BAIGIAMĄJĮ BAKALAURO, MAGISTRO DARBĄ ARBA UŽ VERSLININKĖS MOČIUTĖS IR LIAUDIES ARTISTO SENELIO BEI GIMINIŲ IŠ KANADOS, JAV, IŠ KAŽKUR KITUR, PAVYZDŽIUI, JAKUTIJOS AR TURKMĖNIJOS, PAAUKOTUS UNIVERSITETUI PINIGUS AR KADAISE IŠ LIETUVOS ESAMOS TERITORIJOS PAVOGTĄ BAŽNYTINĮ PAVELDĄ BEI JUODOSIOS ARCHEOLOGIJOS ARTEFAKYTUS, IRGI PAVOGTUS, PERPARDUOTUS TŪKSTANTĮ KARTŲ UŽSIENIUOSE, IR "STEBUKLINGAI" TAPUSĮ PROFESORIUMI IKI 40 METŲ AMŽIAUS AR AMBASADORIUMI SU EKONOMISTO DIPLOMU BEI SVARBIAUSIA VADYBININKE-tarnautoja-VISŲ GALŲ SPECIALISTE, TIKRINANČIA ES FONDŲ IR KITŲ IŠTEKLIŲ PERSKIRSTYMO KELIUS BEI KLYSTKELIUS IR APIFORMINTA KAIP NEPRIKLAUSOMA AUDITORE SU PSEUDOUNIVERSITETO, ĮFORMINTO TIESIOG KAIP UAB-as, MOKSLŲ DAKTARĖS AR BENT MAGISTRĖS IŠ VADINAMOSIOS "ASILŲ ŠŪLĖS" LAIPSNIU.

Iliustracija žemiau iš creativecommons.org

  

Esamu metu įstatymiškai už mokslo darbo plagiatą priklauso 55 000 eurų kompensacija, priteisiama tikrajam autoriui.

Beje, pakanka, kad nenurodžius tikrojo autoriaus nusirašoma pusė sakinio ar perfrazuojama išvada, hipotezė, tyrimo strategija, inovatyvi įžvalga ar atliktos statistinės analizės apibendrinimas, sukurta formulė, tyrimo metodų derinys ir t.t. tiesiog iš studento kolegijoje kursinio darbo ar praktikos ataskaitos ir ta frazė ar pusė sakinio atsiduria profesoriaus ar profesorės studijų knygelėje ar mokslo konferencijos metu skaityto pranešimo tekste. O kur dar moralinės žalos atlyginimas ir bylinėjimosi teismuose išlaidų padengimas ir kiti niuansai?

LR baudžiamojo kodekso 191 straipsnis.

Autorystės pasisavinimas

  1. Tas, kas savo vardu išleido ar viešai paskelbė svetimą kūrinį (įskaitant kompiuterių programas) arba jo dalį, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
  2. Tas, kas pasinaudodamas tarnybos padėtimi arba panaudodamas psichinę prievartą privertė kūrinio (įskaitant kompiuterių programas) arba jo dalies autorių pripažinti kitą asmenį bendraautoriumi ar autoriaus teisių perėmėju arba atsisakyti autorystės teisės, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
  3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

LR baudžiamojo kodekso 191 straipsnis leidžia išsireikalauti itin solidžias kompensacijas tikriesiems darbų, kūrinių, išradimų ir t.t. autoriams ir tais atvejais, kai plagiatoriai jau būna spėję tapti oficialiais elgetomis, perrašyti visą sukauptą turtą kam nors kitam ir t.t. Mokėti autoriui privalo universitetai, institutai, įmonės, ministerijos, agentūros ir t.t.  Atsako juridiniai asmenys, ypač tais atvejais, kai iš valstybės biudžeto į universitetą, institutą, kolegiją ateina valstybės biudžeto finansavimas už vadinamuosius akademinės veiklos ir mokslo rodiklius bei sudaromi aukštųjų mokyklų reitingai: už išleistas monografijas, paskelbtus mokslo straipnius, pranešimus mokslo konferencijose, mokomąsias knygas studentams, studijų programas, dalyko dėstymo turinį ir t.t.

Autorystės pasisavinimas yra itin didelis grubus nusikaltimas ir mandagiai viešai pasikalbėti, atsiprašyti tikrai nepakanka.

 

SUSIJUSI INFORMACIJA:

NIEKAS NEUŽMIRŠTA, NIEKAS NEPAMIRŠTA

 

LIETUVA – ROJUS INTELEKTINĖS PRODUKCIJOS VAGIMS IR PLAGIATORIAMS, ARBA KITAIP TARIANT, KAI KAS GEROVĖS VALSTYBĘ SUSIKŪRĖ IŠ TIESŲ, TAČIAU NUSIKALSTAMU KELIU: APVOGĖ BE ATODAIROS IR NIEKIENO NESTABDOMI STUDENTUS, VAIKUS, TALENTINGUS ŽMONES IR NET NESUSIMOKĖJO UŽ SAVO GALIMAI NUSIKALSTAMAS VEIKLAS

2024 04 23

2024 04 26: susijusi publikacija apie apsišaukėlį pseudomokslininką Albertą Einšteiną, kuris galimai iš viso nieko nėra sukūręs ar išradęs, kitus, tokius pat, žemiau. Rasite atsakymą į klausimą, ar daug tokių apsišaukėlių ir vagių yra Lietuvoje

„Lietuvos Konstitucijos 42 straipsnis „Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas“ (2) , JAV konstitucijos 1 straipsnio 8 skirsnyje „To promote the Progress of Science and useful Arts, by securing for limited Times to Authors and Inventors the exclusive Right to their respective Writings and Discoveries“(3) . Autorinių teisių pažeidimas kildinamas iš nustatytų autorių teises saugančių normų nesilaikymo ar netinkamo jų taikymo, už kurį gali būti taikoma civilinė, administracinė ir baudžiamoji atsakomybė priklausomai nuo to kokios tiksliai autorinės teisės yra pažeidžiamos. Autorinių teisių pažeidimu gali būti pažeidžiama autoriaus turtinės, asmeninės neturtinės teisės, taip pat gretutinės ir sui generis teisės. Šiuo atveju yra svarbu išsiaiškinti visas aplinkybes apie autorių teises ir autorinių teisių pažeidimą Lietuvoje ir užsienyje, kad vėliau būtų galima išsamiai ištirti plagiato ir autorinių teisių pažeidimo santykį. Autorių teisės bendrąja prasme – tai įstatyme ir tarptautinėse sutartyse įtvirtintos autorių teisės į mokslo, meno ar literatūros kūrinius. Šias teises autorius įgyja nuo kūrinio sukūrimo (jeigu toks kūrinys yra naujas ir originalus) momento, tuo pačiu įgydamas išimtinę teisę disponuoti ir naudotis kūriniu bei ginti teises į jį. Kaip jau minėta autorių teisės skirstomos į autorių turtines ir asmenines neturtines teises. Autoriaus turtinės teisės – Lietuvoje šių teisių turėtoju gali būti fizinis arba juridinis asmuo. Jos atsiranda autoriui sukūrus literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir yra saugomos visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties. Tai išimtinės kūrinių autorių teisės leisti arba uždrausti išleisti, atkurti, versti, adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas, valdyti, viešai rodyti, viešai atlikti ir t.t., jeigu kūrinys buvo sukurtas einant tarnybines pareigas tai autorinės teisės į kūrinį penkeriems metams priklauso darbdaviui, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Šios teisės taip pat susijusios su autorinio užmokesčio gavimu už kūrinio viešą panaudojimą susijusį su autorių turtinėmis teisėmis.(4)“, rašė Justinas Mentovas savo baigiamąjame magistro darbe “Autorinių teisių pažeidimo ir plagiato santykis”, apgintame VDU 2014 m.

Aukščiau cituota:

2 LR Konstitucija, Žin. (1992, Nr. 33-1014), 42 str.

3 The Constitution of the United States 1787, article 1, section 8. http://www.archives.gov/exhibits/charters/constitution_transcript.html [aplankyta 2014-04-16].

4 Žr. Išnašą 1. Intelektinė nuosavybė ir jos teisinė apsauga, p. 157-163.

 

DARBAS YRA IR VEIKLA, IR KŪRIMO PROCESAS. KAIP NUSTATYTI, KAD UŽ VEIKLĄ AR KŪRINĮ AUTORIUI NESUMOKĖTA?

 

Valstybinė darbo inspekcija prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) į leidinio „Padėkime sau‘19“ paklausimą apie neapmokėto darbo pobūdį, rūšis, kitus su tuo susijusius klausimus pateikė išsamų atsakymą. Darbas vis dėlto yra ne vien kaip daugelis supranta konkreti veikla, kai pasiekiamas tam tikras rezultatas, pavyzdžiui, kaip suremontuotų patalpų ploto kiekiai ar užaugintų javų kiekis tonomis. VDI išaiškino detaliai, jog „nors darbo sutartis yra viena pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo teisinių formų, tačiau darbas, kaip tam tikra veikla ar kūrimo procesas, gali būti panaudojamas ir darbo rezultatas, gaunamas ne tik darbo, bet ir kitomis teisinių santykių formomis, pavyzdžiui, sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis (atlygintinų paslaugų teikimo, rangos, pavedimo, autorines ir kt.), užsiimant savarankiška veikla, kuria versdamasis jis siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos ir kt.“

Taigi, mūsų teminio nagrinėjimo atveju labiausiai domina darbo, kaip veiklos, kūrybinio proceso, sritis.

VDI teikia tokį teisinį išaiškinimą: „Darbo sutarties sąvoka ir ją kvalifikuojantys požymiai pateikti Darbo Kodekso (toliau – DK) 32 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį“.

Svarbu paminėti ir darbo specifinius požymius. Vienas iš jų yra reguliariai mokamas darbo užmokestis. VDI teikia išaiškinimą dėl to: „Darbo teisiniams santykiams paprastai būdinga tai, kad darbo užmokestis mokamas periodiškai, ir tas mokėjimas yra tęstinio pobūdžio, taigi dažniausiai darbo užmokesčio mokėjimas yra susijęs su tam tikru laiko tarpu (pvz., kas mėnesį, kas savaitę ar pan.). Pastebėtina, kad atliekant konkrečią užduotį pagal civilinę sutartį paprastai sumokama tinkamai įvykdžius sutartį ir priėmus galutinį darbo rezultatą.“

Nelegalaus darbo kontrolę VDI vykdo nuolat. 2023 m. pastebėtos šios nelegalaus ir nedeklaruoto darbo apraiškos:

  • 2023 m. rizikingiausiais ekonominės veiklos sektoriais, kuriuose pasireiškia nelegalus darbas ir vykdoma neregistruota savarankiška veikla, yra statyba, transportas ir saugojimas, apdirbamoji gamyba bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla;
  • dėl įvestos prievolės statybvietėje statybos darbus atliekantiems asmenims turėti skaidriai dirbančiojo ID 2023 m. dominavo nelegalus darbas ir neregistruota savarankiška veikla individualios statybos namuose bei remontuojamuose butuose;
  • nelegaliai (neteisėtai) dirbusių užsienio šalių piliečių skaičius didėja. Pagrindinė priežastis, lėmusi nelegaliai (neteisėtai) dirbusių užsienio šalių piliečių skaičiaus padidėjimą, – nustatomas nelegalus (neteisėtas) trečiųjų šalių piliečių darbas tarptautinio krovininio kelių transporto sektoriuje;
  • toliau nustatoma nelegalaus darbo forma – nedeklaruotas darbas, t. y. nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka, nesilaikoma darbo ir poilsio laiko reikalavimų, netinkamai įforminamos darbo sutarties sąlygos, taip pat neapmokama darbuotojui už darbą ir nesumokami nustatyti mokesčiai.

Iš pateiktojo VDI išaiškinimo matome, jog teisiniai instrumentai yra, kontrolės vykdymo praktika taip pat yra sukurta. Todėl akivaizdu, jog nesunkiai gali atsirasti LR bylų nagrinėjimo atvejai, kai ne tik statybų, transporto, apdirbamosios gamybos, maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuose nustatomi neapmokėto, tai yra, nelegalaus darbo atvejai ar grubus sukčiavimas, kai kūrybinio darbo rezultatai neapmokami iš viso, intelektinė produkcija elementariai užgrobiama. Ir tokių bylų tikrai atsiras.

Logika šiuo klausimu yra elementari. Pavyzdžiui, vykdomas statybų projektas, finansavimas iš dalies skirtas iš ES biudžeto lėšų. Pagal projektą jo vykdytojas įsipareigoja pastatyti modernų naują baseiną mieste X, Lietuvoje. Projekto vykdymo metu ir jam įpusėjus netikėtai projekto vykdytojas gauna nurodymą iš agentūros, atsakingos už projekto vykdymo priežiūrą, už tą pačią dotacijos sumą pastatyti ne vieną, o du baseinus. Jei tai nebus atlikta, vykdytojas privalės atiduoti visą dotacijos sumą atgal ir dar papildomai sumokėti už nurodymų nevykdymą, kt. Tuo tarpu, tokio nurodymo gavimo metu jau yra pastatyta 4/5 baseino, už kurį duota dotacija, tai yra išnaudota visa dotacijos suma iki galo.

O dabar tiesiog supraskite tokį patį atvejį švietimo, mokslo, studijų projekte. Projektas įpusėjęs, dotacijos suma išnaudota visa, vykdytojui to projekto lieka tik parengti galutinę ataskaitą, rezultatai, kurie buvo numatyti pagal sudarytą sutartį pasiekti visi, intelektinė produkcija, dėl kurios sukūrimo susitarta ir patvirtintas susitarimas abipusiai, sukurta. Būtent tuo momentu agentūra, atsakinga už ES dotacijų skyrimą, kontrolę, kaip vykdomas projektas, nurodo pagal tą patį projektą ir už tą pačią sumą pateikti dar vieną intelektinį produktą, kuris sutartyje pagal tą projektą iš viso nenumatytas. Dotacijos gavėjas, jei nepateikia to papildomo intelektinio produkto, netenka ar beveik visos dotacijos sumos, tam mechanizmas yra sukurtas, tai nesunkiai padaroma su vertintojų pagalba, ar netenka 20 ir daugiau procentų visos dotacijos sumos. Ką tai reiškia? Jog būtina atlikti lygiai dar vieno projekto apimties darbus, veiklas visai be jokio apmokėjimo. Pažymėtina, jog tai nėra trinkelių dėliojimas iš vieno ar kito gatvės kampo į kitą. Tai yra intelektiniai produktai, išradimai, inovacijos, visa tai nenukrinta kaip Niutono obuolys tiesiog reikiamu momentu ant galvos ir tu gali sušukti „Eureka“! Kūrybinis procesas yra žymiai sudėtingesnis. Intelektiniai produktai, pavyzdžiui, nauja mokymo metodika, kainuoja žymiai daugiau nei už kokį nors tarptautinį švietimo, mokslo ar studijų projektą pasiūlomos penkių dienų kelionės su beverčiais pasenusio turinio kursais bet kurioje ES valstybėje.

Taigi, projektų atvejais neapmokėto darbo, veiklų, kūrybinių darbų yra itin daug, vyksta elementari išradimų, inovacijų vagystė, eksploatacija yra neregėto masto, dažnai išnaudojami kūrybinį potencialą turintieji vaikai, jaunimas iš neturtingų šeimų, neįgalūs asmenys, socialinės atskirties asmenys, kurie patirdami nepriteklius, neturėdami teisinio išprusimo patenka dar ir į diskriminacinius santykius. Vyksta prekyba žmonėmis, itin grubi gabiausiųjų eksploatacija, diskriminuojami gabūs kūrybingi žmonės, jų kūrybinė produkcija perrašoma kitų asmenų pavardėmis, kitaip sakant, jie netenka autorių teisių net būdami išradėjais, inovatoriais, verslo idėjų kūrėjais, kt. Maža to, joks teismas Lietuvoje esamu metu realiai negina intelektinės produkcijos autorių teisių, pasiekti kompensacijų už plagiatą nėra įmanoma, be to, patiriamas didelis stresas bylinėjimosi metu, kadangi vienas asmuo turi stoti ne tik prieš visą teismų sistemą, bet ir prieš visą akademinę bendruomenę, spėjusią iš plagiato, gabių asmenų diskriminavimo, apgaulių prasigyventi iki tiek ir sukurti tokias galimai nusikalstamas korumpuotas vadinamųjų įvairių rūšių vertintojų, ekspertų, koordinatorių, vadybininkų, minsiterijų valdininkų ir agentūrų vadukų grupuotes, kad iš tų bylų lieka tik muilo burbulas. Galimai.

O pradėti nagrinėti bylas skaidriai, bet ne pagal politinę konjunktūrą, būtų gana nesunku. Pavyzdžiui, startuoti pradedant byla apie tai, kas yra tikrasis autorius disertacijos apie M. K. Čiurlionį, jo kūrybinį palikimą, kas surinko informaciją, duomenis, atliko visą kruopštų darbą archyvuose, parašė tekstą Klivlende, JAV, tačiau kažkaip jau taip nutiko, kad to teksto autoriumi viešai buvo paskelbtas esamu metu profesorius, anksčiau kažkiek buvęs įrašytas į etatinių darbuotojų sąrašą dabartinėje Lietuvos Teatro ir muzikos akademijoje ir vėliau nukeliavęs į politikos barus, kur kalbų tekstus visus jam sukurdavo viena stropi moteriškė, įdarbinta LR Seime, tačiau jos pavardė liko nežinoma iki šiol, lygiai kaip ir tas profesorius taip ir liko profesoriumi, nors realiai dėl nuplagijuoto disertacijos teksto apie M. K. Čiurlionį jis yra nulis akademinėje bendruomenėje, o ir politikoje jis tik juokdarys, istorijoje išliks kaip sąvartyno dvokianti šiukšlė.

Problema yra labai rimta. Lietuva daugiau jokių išteklių ir neturi, išskyrus žmogiškąjį kūrybinį potencialą, ir jis po 1990 m. yra išgrobstytas nachališkiausiu būdu. Atsakomybė, kokia ji turėtų būti taikoma pagal galiojančius įstatymus, už tai nebuvo taikyta realiai niekam nė karto. Jei atsirastų realios bylos ir plagiatoriai būtų teisiami vienas po kito, iš esamo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo, studijų, inovacijų sistemos teliktų šnipštas, esami mokslų daktarai, profesoriai, docentai, akademikai, dalis aukšto rango valdininkų, medikų, jurisdikcijos atsovų, politikų ir t.t. privalėtų grąžinti tokio dydžio sumas atgal į universitetų ar institutų, savivaldybių bei nacionalinį ir ES biudžetus ir konkrečiai žmonėms, kurie yra tikrieji autoriai, kad esamas LR vidaus produktas ir piniginiai ištekliai galimai išaugtų dešimteriopai, tai yra, finansinės sankcijos už plagiatą yra labai didelės, plagiatoriai netenka ne tik mokslo ir pedagoginių vardų, titulų bei turimo turtelio kartu ir su pretenzijomis išlikti istorinėje atmintyje kaip kūrėjai, išradėjai, kažką nuveikusieji akademinėje srityje ar panašiai. Jų visi parašai ant galimybių studijų, ekspertinių vertinimų, išvadų, sutarčių, studentų diplomuose ir t.t. netenka galios.

Tikėtina, esmę nesunku suprasti šiuo klausimu. Iš tiesų jau dabar su nedidelėmis išimtimis po 1990 m. LR suteiktus magistro, bakalauro ar mokslų daktaro, neretai ir habil. dr laipsnius galima anuliuoti drąsiai, jei yra popieriuje spausdinti diplomai, juos galima tiesiog išmesti į sąvartyną. Tai nebūtų per daug kardinalu. Tai būtų maksimaliai teisinga.

Toliau nuosekliai pereiname prie plagiato klausimo nagrinėjimo išsamiau.

 

PLAGIATO ATVEJAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE PO 1990 m.: MOKSLO TYRIMŲ IR AKADEMINĖ SFERA

 

Plagiato atvejų gali būti daugelyje sričių, savinamasi kito autoriaus poezijos kūrinys, gali būti pavogta dainos melodija ar tekstas, politikos veikėjo kalba ar jos dalis, grožinio kūrinio dalis ar siužetas, dalis teksto, gali būti nukopijuotas dailės kūrinys ir t.t. Tačiau šios publikacijos atveju dėmesį sutelkiame į mokslo darbų plagiatą, intelektinės produkcijos vagysčių atvejus, išradimų, inovacijų vagystes. O pradžia tokios neetiškos elgsenos yra paprasčiausiai dar mokyklos suole, kai nusirašinėjamas gabesnio mokinio kontrolinio užduočių sprendimo rezultatas, kai pasisavinamas kito mokinio dailės darbelis ir piešinys ir tas kūrinys visai kito mokinio vardu, pavarde demonstruojamas prestižinėje tarptautinėje vaikų kūrybos parodoje Japonijoje ar Šveicarijoje, pelno pagrindinį prizą, tačiau tikrasis to kūrinio autorius lieka ne tik be apdovanojimo premijos, jis lieka net nepaminėtas, išgarsinamas visiškai negabus vaikas iš šeimos, kurios atstovai susimokėjo už savo vaiko išgarsinimą. Toliau eina aukštosios mokyklos etapas, kur perkami visi kontroliniai, kursiniai, referatai, baigiamasis rašto darbas, tai yra, įsigyjamas fiktyvus bakalauro ar magistro laipsnis. Po to toks asmuo įprastai yra įdarbinamas į itin „šiltą“ tarnybą, valdininkišką darbą ar verslo struktūrą ir net jurisdikcijos institucijas, kas daroma taip dažnai, jog be pažinčių gerą darbo ar tarnybos vietą gavęs asmuo tampa tiesiog „balta varna“ ir neišvengiamai gana greitai būna tiesiog išėdamas iš tos gerai apmokamos darbo, tarnybos vietos, nes ji reikalinga vis naujai iškeptiems fiktyviems magistrams, bakalaurams iš reikalingų ir „svarbių“ žmonių šeimų, pavyzdžiui, žinomo prokuroro, profesoriaus, buvusio ministro ar departamento vaduko, instituto direktoriaus ar universiteto rektoriaus, pralobusio chirurgo ar verslinkėlio, politiko, žinomo mediko, menininko kvaištelėjęs kiauragalvis negabus vaikas, anūkas su fiktyviu diplomu laukia eilėje.

Todėl intelektinė produkcija, net menkiausias intelektinis produktas vagiami drąsiai ir be jokios atodairos. Bėda tik ta, kad vis mažiau lieka ką ir iš ko vogti: gabesnieji žmonės išmoko šalintis idiotėlių su fiktyviais diplomais ir fiktyviais mokslo, įskaitant mokslo daktaro, habilituoto dr, profesoriaus ar docento, laipsniais aplinkos. Ir tie su fiktyviais diplomais ima neužsidirbtas algas, mokamas iš biudžeto drąsiai ir kiek tik pajėgia, įskaitytinai, žinoma, dar ir kyšius, nes tą patį darė jų mama, tėvas, senelis, močiutė – įsigijo fiktyvų mokslo laipsnį, vogė kitų mokslo darbus ir / ar išradimus, savinosi viso mokslo instituto ar universiteto mokslo darbus ir užsirašė juos savo vardu, pavarde, versle sukčiavo, buvo tiesiog elementarus vagis, sukčius, niekšelis, ekspluatavęs gabius žmones ir t.t. Ir kaltų, be abejo, nėra, „kalta aplinka“, nes nuo tarybinio laikotarpio purve ir skurde tūnojusieji veltėdžiai labai troško naujosios tvarkos po 1990 m. teikiamų privilegijų – vogti kiek pajėgia iš visur, pradedant nuo gabesnio studento išradimų, inovacijų ar vaiko piešinių ir vietinio savivaldos ar net universiteto biudžeto, baigiant ES fondais, dotacijomis, subsidijomis be jokių skrupulų ir niekaip nevaržomai užsėsti imlių kyšiams postų ir tarnybų vietas net būnant silpno protelio prasigėrusiais ankstesniųjų laikų šiukšlių surinkėjų ar periodiškai įkalinimo įstaigose pasėdinčiųjų ekskavatorininkų vaikais.

Pagal realius intelektinės produkcijos grobstymo ir plagiato atvejus nustatytų ir paviešintų atvejų yra juokingai mažai. Pavyzdžiui, ELTA skelbė: „Plagiatas Petrui Baršauskui kainavo ne tik KTU rektoriaus postą, bet ir habilitaciją“. KTU rektorius atsisveikino su habilitacija, rektoriaus postu.

ELTA priminė, kad plagiatą įžvelgė buvęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Algirdas Avižienis, pateikęs skundą Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai.

Dar vienas atvejis: nustačius plagiatą Vilniaus universitete panaikintas mokslo daktaro laipsnis Renatai Mikalauskienei.

Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Artūras Žukauskas, vadovaudamasis universiteto Statutu ir pritarus Senatui, pasirašė įsakymą panaikinti Renatai Mikalauskienei 2017 m. gruodžio 15 d. suteiktą mokslo daktaro laipsnį fizinių mokslų srityje, geologijos mokslo kryptyje už daktaro disertaciją „Pelkių ir ežerų dabartinių nuosėdų chronologijos tyrimai radioizotopų metodais (Baltijos aukštumų pavyzdžiu)“, parengtą valstybiniame mokslinių tyrimų institute Gamtos tyrimų centre.

Tyrimas dėl galimo plagiato pradėtas 2017 metų pavasarį gavus informaciją iš Brėmeno universiteto Vokietijoje. Nedelsiant kreiptasi į VU centrinę akademinės etikos komisiją, kurios prašymu buvo suburta ekspertų grupė plagiato fakto nustatymui.

VU centrinė akademinės etikos komisija konstatavo akademinės etikos pažeidimo faktą darbo įvade, literatūros apžvalgoje bei metodinėje dalyje ir kreipėsi į VU rektorių dėl Renatai Mikalauskienei suteikto mokslo daktaro laipsnio panaikinimo procedūros inicijavimo.

VU akademinės etikos kodekse įtvirtinta, jog universitete draudžiamam plagijavimui būdingi šie poyžmiai:

  • Asmuo savo vardu pateikia darbą, kurį visą ar dalį už atlyginimą ar be jo parengė kitas asmuo ta pačia arba kita kalba;
  • Asmuo, nenurodydamas šaltinio, naudoja kitų asmenų idėjas, iliustracinę medžiagą, ištraukas iš rašytinio ar nerašytinio (vaizdo, garso ar kt.) šaltinio, kitokią informaciją;
  • Asmuo savo vardu pateikia darbą, kuriame naudoja kito asmens parengto darbo teiginius, nežymiai pakeisdamas žodžius ar sakinių struktūras, nenurodydamas šaltinio arba jį nurodydamas netiksliai;
  • Asmuo pateikia kito asmens rašytą tekstą be citavimo ženklų arba kito pobūdžio išskyrimo;
  • Atlieka kitokius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių yra pagrindas teigti, kad plagijavimo draudimas buvo pažeistas.
  • Įdomu tas, jog Lietuvoje egzistuoja Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba, apie ją viešai skelbiama, kaip patiriančią „ sisteminių problemų“, todėl nėra ko stebėtis ir naujausios plagiato bylos Lietuvoje baigtimi.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) nagrinėjo Algio Krupavičiaus plagijavimo bylą, buvęs Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio patarėjas, darbavęsis MRU, politologas, buvęs Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, profesorius, ne tik kaip KTU rektorius P. Baršauskas neteko mokslo laipsnio ar pedagoginio vardo, įvyko dar įdomiau. Šių metų kovą-balandį buvo viešai priminta situacija: ELTA pranešė, kad 2022 m. lapkritį Kauno apylinkės teismas A. Krupavičių pripažino kaltu dėl plagijavimo. Teismas nustatė, kad buvęs Vytauto Didžiojo universiteto dekanas savo ir Kauno technologijos universiteto mokslininkės Vitalijos Simonaitytės vardu viešai išleido mokslo kūrinį, kuriame panaudojo kito autoriaus kūrinio dalis, tokiu būdu pasisavindamas autorystę. LAT nagrinėjo Algio Krupavičiaus bylą dėl plagijavimo. Politologas kasaciniu skundu siekė išteisinimo. „Skundu prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir Kauno apygardos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti“, – teigė LAT atstovė spaudai R. Kraulišė.

LAT sprendimas dėl A. Krupavičiaus skundo paskelbtas 2024 m. balandžio 9 d. A. Krupavičius išvengė baudžiamosios atsakomybės, jis liko susimokėjęs 3700 EUR baudą, ir tiek. LAT nurodė, kad ieškovas neteikė civilinio ieškinio žalai atlyginti, todėl baudžiamoji byla nėra keliama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutraukė baudžiamąją bylą dėl autorystės pasisavinimo buvusiam Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dekanui, politologui A. Krupavičiui pripažinęs, kad prioritetas ginant autorių teises turi būti teikiamas civilinei atsakomybei. Pasak teismo atstovės, Giedriaus Žvaliausko, kurio mokslo darbas ir buvo nuplagijuotas, civilinį ieškinį teismas paliko nenagrinėtą dėl to, kad pati baudžiamoji byla nutraukta, tačiau pareiškėjas gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nutartyje pritarė žemesnės instancijos teismų išvadai, kad G. Žvaliausko parengtas tekstas laikytinas originaliu jo intelektinės veiklos rezultatu ir autoriaus teisių apsaugos objektu remiantis Baudžiamuoju kodeksu, bet taip pat pažymėjo, kad autorių teisės ir jų gynybos mechanizmai pirma yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Trumpiau tariant, bylinėtis autorius turi pirmiausia dėl 55 000 EUR sumos vien už plagiatą, čia dar reikia įskaityti papildomai ir moralinę žalą, pavyzdžiui, 10 mln. EUR ar dar daugiau. Ir tik po tokios bylos nagrinėjimo civilinių bylų nagrinėjimo tvarka byla keliauja į baudžiamųjų bylų nagrinėjimo padalinius teisme.

O kodėl nepanagrinėjus, kas vyko tame VDU Socialinių mokslų fakultete, kai jo dekanu buvo A. Krupavičius? Kiek dar kitų plagiato atvejų nutiko tame fakultete? Kiek nusikalstamo intelektinės produkcijos grobstymo ir fiktyvių bakalaurų, magistrų, mokslo daktarų laipsnių išdalinta teisininkams ir ne tik MRU? Kokios yra realios apimtys intelektinės produkcijos grobstymo, plagiato ir kas po visu tuo slypi? Kokiais mastais buvo korupciniu būdu išvogti ES biudžeto pinigai, kokios schemos sukurtos tiems pinigams išplauti į Trečiąsias valstybes, kaip LR po 2004 m. itin intensyviai į visas tarnybas, postus, pareigybes, susijusias su įvairių ES fondų lėšų perskirstymu ir jų kontrole buvo įtaisyti reikiami žmones, neretai net beraščiai, bet su MRU gautais mokslo laipsniais? Kodėl tiek daug sutapimų? Kaip atsirado tie ekspertai Lietuvoje, kur dar tarybiniu laikotarpiu buvo aktyvūs marksizmo-leninizmo atstovai universitetuose ir mokslo institutuose, tarnybose ir valdiškose struktūrose, bet po 1990 ir ypač 2004 m., kai LR tapo ES valstybe-nare, jie ar jų vaikai, anūkai, artimi giminės staiga tapo dažniausia socialinių ar humanitarinių mokslų ekspertais, žemės sklypų matuotojais, valstybės kontrolės tarnautojais, auditoriais, jurisdikcijos atstovais, apskaitininkais, ekonomistais ir vadybininkais, įdarbintais būtent prie viešųjų pinigų perskirstymo ir kontrolės veiklų?

Supraskite, padėtis grėsminga.

Tai yra itin neblogai organizuotos nusikalstamos struktūros su priedanga, kad tai „akademinė“ bendruomenė, draugiškai bendradarbiausianti darbo grupėse su jurisdikcijos atstovais, užsienio ekspertais, kontrolieriais, auditoriais, medikais ir kuo tik nori – itin mažoje valstybėje, kokia yra Lietuva, žmonės yra taip glaudžiai susiję, kad sugriuvus vienam kokiam profesoriui ar ekspertui ir jo parašų nebegaliojimo atveju, griūna visa kruopščiai ir ilgus metus kurtoji pinigų išgrobstymo, prekybos žmonėmis, lydinčiųjų visa tai grubių tarptautinio masto nusikaltimų sistema kartu su beraštėmis ir neretai narkomanėmis vadybininkėmis ar valstybės tarnautojomis, kurios net neatsipeikėjusios po eilinės narkotikų dozės ar nemiegojusios visą savaitę, nes namuose dieną naktį klykia jų nesveiki ir išsigimę bei niekada nebepagydomi narkomanai vaikai ar mokytis nebesugebantys atsilikusio vystymosi anūkai, nebesupranta, kokio mechanizmo sraigteliais jos yra.

Esamu metu, kaip minėta aukščiau, G. Žvaliauskui įstatymiškai vien už jo mokslo darbo plagiatą priklauso 55 000 eurų. O kur dar moralinės žalos atlyginimas ir bylinėjimosi teismuose išlaidų padengimas ir kiti niuansai?

Kitaip tariant, logiška būtų neatidėliotinai pradėti visuotinę paramos rinkliavą ir duoti kuo didesnes sumas pinigų G. Žvaliauskui, jei tik jis dar nėra gavęs riebaus užmokesčio nelegaliai, kad nebekeltų bangų dėl jo darbų plagiato ar jei nėra išsigandęs grasinimų, o tokių bylų atveju visada žmogus gali tiesiog "dingti" ir drauge su juo "dingsta" ir problema, tai yra, kad jis galėtų pereiti visas esamas teismines instancijas Lietuvos Respublikoje ir tik po to perduoti bylą Europos teismams, o dar po to – Jungtinių Tautų nagrinėjimui. Nes vien pagal šią bylą įmanoma išnagrinėti visą nusikalstamą schemą, sukurtą LR po 1990 m., kaip atliekamas studentų mokslo darbų grobstymas, kaip savinamasi intelektinė produkcija tarptautinių projektų vykdymo atveju, kaip išdalinami fiktyvūs magistrų, bakalaurų, mokslo daktarų, habilituotų daktarų, profesorių laipsniai tiesiog idiotams, pasitaiko, kad ir visiškai proto nebeturintiems narkomanams, kaip išplaunami ne tik ES fondų dotacijų pinigai, bet ir LR biudžeto lėšos, kaip perparduodami išradimai iš Lietuvos į Trečiąsias valstybes ir kaip išplaunami pinigai, kaip vyksta prekyba žmonėmis, kokio lygio yra diskriminacija gabių, tačiau nepasiturinčiųjų jaunų žmonių ir ypač aukštos kvalifikacijos moterų atvejais, ir t.t.

Juk kažkada tai reikia pradėti. Ir laikas tam yra tinkamas dabar. Kiek žmonės leis visą tą cirką, kuriame proto ubagai, visuomenės padugnės tapo mokslų daktarais, magistrais, bakalaurais ir net habilituotais mokslų daktaris bei profesoriais? Kas sekė po to? Kokia žala dėl to padaryta visuomenei ir doriems neapsivogusiems bei prichvatizacijose nedalyvavusiems žmonėms, kurių vaikai nėra parazituojantys narkomanai ir negyvena už išvogtus projektų pinigus kažkur, kur patogiau susileisti eilinę dozę nedaug kam matant ar nežaidžia žaidimų su ministrų-marionečių ir viceministrų-kvailelių portfeliais?

Taigi, nuo 1990 m. ir ypač po paskutiniosios A. Krupavičiaus bylos LAT buvo atidaryta žalia gatvė visiems plagiatoriams, visiems intelektinės produkcijos vagims: susimoka po 3 ar 4 tūkstantukus, ir viskas. Tuo tarpu, už perparduotą išradimą, inovaciją, gerai parašytą disertaciją ar pranešimą tarptautinėje mokslo konferencijoje, net už publikaciją prestižinėje mokslo spaudoje, kuri yra citavimo indeksų sąrašuose ir pagal tai yra reitinguojami visi universitetai, kolegijos, mokslo institutai, galima uždirbti milijardines sumas pagal tam tikras sukčiavimo ir aferizmo sumas, pradedant nuo vagysčių iš gabesnių mokinių ir studentų, baigiant išradimų patentų vogimu bei perpardavimu visai netoliese esančioms kaimyninėms valstybėms.

Dar daugiau, 2021 m. jau buvo skelbta, jog situacija grėsminga, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas stebėjo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) bei jos darbuotojų, įskaitant ir pačios kontrolierės, veiklą, kad susidarytų objektyvią nuomonę apie Tarnybos funkcionalumą ir gebėjimą vykdyti jai paskirtą misiją.

Konstatuotas mokslo etikos universalumas, atkreiptas dėmesys į netikslią terminiją, neapibrėžtumą, į tai, kad Tarnyba etikos pažeidimų tyrimams naudoja ir daugiau mokslo bendruomenės neaprobuotų rankraščių, tokių kaip Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje (toliau LURK) parengtos „Publikavimo etikos [gairės]“, kurių viena iš rengėjų irgi yra kontrolierė Loreta Tauginienė [3]. Pažymėtina, kad SP-19 sprendime, (žr. priedą „SP-19_2019.pdf“), tiriant KTU profesoriaus ir studento E. A. veiksmus, niekur nenurodoma, kad kurio nors iš jų veiksmai yra padaryti pažeidžiant LURK vidinę tvarką. Tad kyla klausimas, kodėl Tarnyba vadovaujasi trečiai šaliai priklausančiomis tvarkomis, kurios neturi kitokio statuso kaip rankraštis ir kurių taikymas galimai pažeidžia universitetų autonomijos principą? Trumpiau tariant, buvo nustatytas Tarnybos darbo, veiklų netobulumas.

Be to, pažymėta, kad „atsižvelgiant į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos siūlymus, parengtas Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 17 straipsnių pakeitimo projektas [4], kurio tikslas yra apibrėžti ,,akademinės etikos“ sąvokos turinį ir patobulinti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus veiklą“[5]. Tarnybos siūlomame įstatymo pakeitime pateikta „akademinės etikos“ apibrėžtis panaši į žodyne siūlomos „akademinės etikos“ sampratą tuo, kad joje, kaip ir „verslo etikos“ apibrėžime, visiškai nebelieka sąvokos „moralė“. Tai iš esmės rodo, kad etika, kurią nagrinės Kontrolieriaus tarnyba, nebetenka prigimtinio etikos turinio ir yra suabstraktinama iki plačiosios vertybių apibrėžties, kas reiškia, kad „vertybės paprastai yra tokie nuo visuomenės priklausomi objektai ir reiškiniai, kurie, patenkindami kuriuos nors žmogaus poreikius bei interesus, turi teigiamos reikšmės“[6]. Pavyzdžiui, asmens nuotaikai teigiamą reikšmę gali turėti pinigai, už kuriuos galima įsigyti visuomenės palankumą ir su kurių pagalba galima nuslėpti padarytus nusikaltimus, ir visa tai, tarnybos siūlymu, tampa akademinės etikos turiniu.

Be „etikos“ sampratos, leidžiančios manyti, kad Kontrolieriaus tarnyba ir jos vadovė stokoja etikos supratimo (surinkta ir daugiau įrodymų), atkreiptinas dėmesys ir į tai:

Kontrolieriaus tarnybos koncepcija yra ydinga, nes Lietuvoje ši tarnyba yra kvaziteisminė institucija, kuri pirmiausia užsiima skundų, kurie neretai turi asmeninių ar institucinių sąskaitų suvedinėjimo pagrindą, tyrimais. Neatsitiktinai vien 2020 m. teismams dėl Tarnybos veiksmų pateikta 13 skundų, arba daugiau nei vienas per mėnesį. Iš šių skundų 12 išnagrinėta, iš jų 4 teismo sprendimai panaikino Tarnybos sprendimus. Tad viena svarbiausių Tarnybos veiklų tampa savęs atstovavimas ir gynimas teismo procesuose. Dėl to Tarnyba negali tinkamai vykdyti kitų savo funkcijų, nes jos žmogiškieji ištekliai tiek kompetencijos, tiek fiziniu požiūriu yra riboti.

2020 m. iš universitetų gauti net 193 skundai, iš kolegijų – 15, palyginimui – 2017 m. buvo gauta atitinkamai 124 ir 17 (žr.: <https://etikostarnyba.lt/wp-content/uploads/2021/02/2020-met%C5%B3-Tarnybos-veiklos-ataskaita.pdf>). Tai liudija itin išaugusį skundų skaičių. Kvaziteisminio vaidmens prisiėmimas iš Tarnybos pusės ir yra viena svarbiausių skundų augimo priežasčių.

Tokių tarnybų misija kitose šalyse yra „suteikti prieinamus ir nepriklausomus pagarbaus ir konstruktyvaus ginčų ar skundų sprendimo mechanizmus. Teikdama informaciją, švietimą, problemų sprendimo intervencijas, tyrimus ir rekomendacijas, ombudsmeno tarnyba padeda teisingai spręsti skundus, išspręsti konfliktus jiems dar nepasiekus kritinės stadijos ir teikia grįžtamąjį ryšį aktyviam politikos, procedūrų ir praktikos tobulinimui“ (žr. <http://www.enohe.net/wp-content/uploads/2017/06/Being-an-ombudsman.pdf>). Ne mažiau svarbu, kad kontrolierius, priešingai nei reguliuotojas, turėtų ne prievartos galią, o remtųsi autoriteto ir „asmenybės galios“ deriniu.

Tinkamai veikiančios organizacijos pavyzdį rasite čia: <https://www.oiahe.org.uk/> ir detalios procedūros aprašytos čia:<https://www.oiahe.org.uk/resources-and-publications/good-practice-framework/>, Kanada:<http://accuo.ca/wp-content/uploads/2019/06/SoP.pdf>.

Lietuvoje neveikia taisyklė, kad kontrolierius turi būti įsipareigojęs laikytis pagrindinių savo veiklos principų, įskaitant nepriklausomumą, nešališkumą, konfidencialumą ir neformalumą.

Kontrolierių atranka. 2013 m. kontrolierius paskirtas tik iš trečio karto ir nebaigė savo kadencijos dėl viešų neetiškų pareiškimų. Po kadencijos buvo pripažinta, kad asmeniškai pažeidė akademinę etiką[7]. Naujas kontrolierius paskirtas iš trečio karto ir nuolat skundžiamas įvairioms tarnyboms dėl galimų privačių ir viešųjų interesų konfliktų. Nė vienas kontrolierius iki jo paskyrimo eiti pareigas neturėjo išankstinio autoriteto akademinėje bendruomenėje.

Nacionalinio akademinės etikos kodekso nebuvimas ir nesugebėjimas jį sukurti. Tarnyba, tirdama akademinę etiką, vertina ją pagal 14-os skirtingų universitetų ir 23-ijų kolegijų etikos kodeksus (vos keli Tarnybos darbuotojai neturi galimybės kompetentingai juos išmanyti vien dėl jų įvairovės), o nacionalinė etikos „konstitucija“ nėra sukurta. Jei ji būtų sukurta, tai ją aprobuoti turėtų akademinė bendruomenė. Tokio dokumento pagrindas gali būti Europos elgesio kodeksas mokslinių tyrimų etikos klausimais (žr. <https://www.allea.org/wp-content/uploads/2018/06/LI-ALLEA-European-Code-of-Conduct-for-Research-Integrity-2018-Digital-final-20062018.pdf>) ir Europos mokslinių tyrimų sąžiningumo elgesio kodeksas (EN The European Code of Conduct for Research Integrity).

Tarnyba neturi savo etikos kodekso ir geros praktikos standartų. Nesugebėta jų suformuluoti nuo 2013 m., o Tarnybos nuostatai čia nėra pakankamas ir tinkamas pagrindas (žr. <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.406672>). Dėl to kai kuriuose Tarnybos sprendimuose jų pagrindimu tampa neturintys teisinės galios ir abejotinos akademinės kokybės šviečiamieji leidiniai, kaip minėtas „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“.

Tarnybos vykdomų tyrimų problemos nustatytos šios: sankcijų srityje yra įtvirtinti ir taikomi dvejopi standartai. Priimant sprendimus taip pat taikomi dvejopi standartai, nes etikos pažeidimai jau kurį laiką skirstomi į esminius ir neesminius, o vienarūšiai pažeidimai kvalifikuojami skirtingai, t. y. esant dviem iš esmės analogiškiems pažeidimams, vienas jų gali būti traktuojamas kaip neesminis arba mažareikšmis, o kitas – jau kaip esminis. LAMPSS turi tokių ydingų Tarnybos sprendimų pavyzdžių. Informuodama apie tyrimus ir jų sprendimus, pastaraisiais metais Tarnyba yra galimai daugelį kartų pažeidusi Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Iki šiol Tarnybos interneto svetainėje ženklią informacijos dalį sudaro informacija apie atliekamus tyrimus ir jų sprendimus.

Galutinė išvada yra tokia: Būtina svarstyti Tarnybos pertvarką iš esmės ir pagal esamas ES praktikas, tačiau tai buvo paskelbta 2021 m., praėjo 3 metai, NIEKAS NEPASIKEITĖ IŠ VISO.

2021 m. buvo nurodytas Tarnybos ateities scenarijus, įskaitant ir jos panaikinimą. Tas nepadaryta iki šiol.

Įdomiausia tas, jog dar 2021 m. buvo paskelbta:

Taip pat rekomenduojame LR Seimui, pasikonsultavus su akademine bendruomene, apsvarstyti galimybę atsisakyti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos, nes ji šiuo metu dėl LR Konstitucijoje įtvirtintos autonomijos tyrimus atlieka vadovaudamasi aukštųjų mokyklų etikos kodeksais, ką iš esmės turėtų daryti aukštosios mokyklos etikos tarnybos; tuo būtų sutaupyta valstybės lėšų, išvengus dvigubo apmokėjimo už tą patį darbą, o iškilę nesutarimai galėtų būti sprendžiami Lietuvos mokslo taryboje suburtoje jungtinėje etikos tarnyboje, vienijančioje aukštųjų mokyklų etikos tarnybų atstovus ir mokslininkus vienijančių organizacijų deleguotus atstovus. Būtent tokia jungtinė etikos tarnyba ir turėtų būti vadinama „ombudsmenu“. Lietuva ir be Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos turi dvi mokslo institucijas (Lietuvos mokslo tarybą ir Lietuvos mokslų akademiją), pajėgias savo sutelktine kompetencija garantuoti etikos laikymąsi ir objektyvų etikos vertinimą, todėl manome, kad Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos akivaizdi nekompetencija ne tik trukdo aukštųjų mokyklų akademinei veiklai, bet ir diskredituoja Lietuvą Europoje. Be to, esama mokslo institucijų sankloda, užtikrinant etikos laikymąsi, būtų labiau suderinama su demokratinės valstybės principais ir leistų išvengti vienasmenio Tarnybos įvertinimo autoritarinio sprendimo pagrindu akademinėje sistemoje. Taigi būtų mažesnė klaidos tikimybė, nes veiktų grupė srities specialistų, o ne pavieniai asmenys, primetantys valią ir ribotą kompetenciją.

[3] Žr. {5_publikavimo_etikos_gaires_2019_su_nuorodomis.doc} [savarnkiškas priedas prie šio dokumento]} naudotas Tarnybos sprendime žr. {SP-19_2019.pdf [savarankiškas priedas prie šio dokumento]}.

[4] Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. Xi-242 4, 17 straipsnių pakeitimo įstatymas [projektas]: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/fb8c569072a911eb9fc9c3970976dfa1?jfwid=-jbu3hokmd

[5] Aiškinamasis raštas, žr.: https://e-seimas.lrs.lt/rs/lasupplement/TAP/fb8c569072a911eb9fc9c3970976dfa1/27911b4372aa11eb9fc9c3970976dfa1/format/ISO_PDF/

[6] Žr.: https://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/v/vertybe

[7] Žr. {SP-16_2019-SADAUSKAS.pdf [savarankiškas priedas prie šio dokumento]}. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl unikalių pažeidimo aplinkybių Tarnybos naudojamas nuasmeninimas yra nefunkcionalus ir dažnai leidžia nesunkiai identifikuoti asmenis, dėl kurių veiksmų atliktas tyrimas.

 

GALIMAI PLAGIATO ATVEJŲ NAGRINĖJIMO BYLOS VIRSTA PARODOMAISIAIS RENGINIAIS, KUR NIEKAS TAIP IR NEĮVYKSTA

 

ELTA 2018 m. paskelbė dar vieną plagiato atvejį, vertą pakartotino priminimo: pranešta, jog „Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius neskųs Generalinės prokuratūros nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Irenos Baliulės veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių“.

2018 m. sausio 10 d. nutarimu Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus dr. V. Sadausko pareiškimą „Dėl Irenos Baliulės veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių".

Prokuroras nutarime nurodė, kad „svarbu pažymėti, kad bendrąja prasme gali būti išskiriami keli autorystės pasisavinimo (plagijavimo) būdai, kurie skiriasi savo pavojingumo laipsniu - nuo netinkamo citavimo ir netinkamo nuorodų į šaltinius pateikimo iki viso kūrybos produkto autorystės informacijos iškraipymo, kaltininkui pateikiant save kaip kūrinio autorių ir sąmoningai nenurodant tikrojo autoriaus", taip pat pažymėjo, kad „nekvestionuojant Kontrolieriaus nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau vertinant jas baudžiamosios teisės prasme svarbu paminėt ir baudžiamosios teisės kaip ultima ratio (lot. kraštutinė priemonė) doktriną, kurią taip pat aptariamu atveju grindžiamas procesinis sprendimas nepradėti baudžiamojo proceso. <&> šio principo reikšmę neretai pažymi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pabrėždamas, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti".

Kontrolierius dar 2014 m. išnagrinėjo skundą dėl tuometinės Šiaulių universiteto doc. dr. Irenos Baliulės akademinės etikos pažeidimų, kuriame konstatavo, kad I. Baliulė „pažeidė Šiaulių universiteto darbuotojų ir studentų etikos kodekso 4.1.5 papunktį, kuriame nustatyta, kad mokslinės veiklos, grindžiamos sąžiningu tyrimu ir tiesos siekimu, [šią] nuostatą pažeidžia „Plagijavimas, t. y. svetimo teksto <&> pateikimas kaip savo". I. Baliulė Kontrolieriaus sprendimą apskundė. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs I. Baliulės skundą įpareigojo Kontrolierių iš naujo išnagrinėti skundą. Šį sprendimą apskundė abi ginčo šalys, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, 2017 m. atmetė apeliacinius skundus ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Vykdydamas teismo nurodymą Kontrolierius iš naujo išnagrinėjo 2014 m. vasarį gautą skundą ir 2017 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. SP-27 „Dėl Irenos Baliulės akademinės etikos pažeidimų", kuriame pakartotinai konstatavo I. Baliulės akademinės etikos pažeidimą. Sprendime Kontrolierius nurodė, kad palyginus dviejų autorių kūrinius (straipsnį su magistru darbu, kurio pagrindu parengtas straipsnis), nustatyta, jog ~ 2/3 dalys viso straipsnio laikytinos sutrumpintomis, perfrazuotomis, iš esmės parengtomis magistro darbo pagrindu. Tokius veiksmus Kontrolierius sprendime vertino kaip didelės apimties svetimo kūrinio pasisavinimą. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu, kai I. Baliulė parengė ir pateikė Straipsnį pažeisdama kitų autorių teises, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 191 straipsnis numatė baudžiamąją atsakomybę už autorystės teisių pasisavinimą, Kontrolierius surinktą informaciją persiuntė Generalinei prokuratūrai.

Gavęs Generalinės prokuratūros nutarimą, Kontrolierius kreipėsi į Kontrolieriaus patariamojo komiteto narius. Įvertinęs prokuroro išdėstytus argumentus ir patariamojo komiteto nuomonę, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad Tarnybos strateginis tikslas yra gerinti mokslo ir studijų kokybę, užkertant kelią akademinės etikos ir procedūrų pažeidimams mokslo ir studijų institucijose, o uždavinys - ne bausti, bet skatinti mokslo ir studijų institucijas (taigi ir akademinės bendruomenės narius) laikytis akademinės etikos ir procedūrų, pavyzdžiui, skelbiant apie nustatytus pažeidimus, taip pat pažymėdamas tai, kad I. Baliulė nebedėsto Šiaulių universitete, o magistro darbo autorės, I. Baliulės teigimu, atsiprašė, Kontrolierius nusprendė Generalinės prokuratūros sprendimo neskųsti.

Apibendrindamas situaciją Kontrolierius atkreipia dėmesį, kad akademinės etikos prasme nesvarbus plagijavimo mastas. Net ir viena mintis ar vienas sakinys, jei nėra laikomasi citavimo taisyklių, traktuojama kaip plagiatas.

O tais atvejais, kai akademinės bendruomenės nariams kyla abejonių dėl citavimo reikalavimų, prisimintinas dar romėnų teisės laikais žinotas kriterijus - bonum pater familias, t. y. reikia elgtis taip, kaip pasielgtų sąžiningas, rūpestingas ir atidus asmuo, neturintis tyčios suklaidinti.

Nė vienas akademinės bendruomenės narys negali nesąžiningai įgyti pranašumo prieš kitus akademinės bendruomenės narius.

PASTABA: Aukščiau teismo paskelbtos įžvalgos, be abejo, skamba gražiai. Bet ar kas suskaičiavo, kiek teismuose, ikiteisminio tyrimo tarnybose, prokuratūroje, prevencinio kriminalinio nagrinėjimo padaliniuose, komisijose, ekspertų grupėse, tarnybose, ir būtent prie tos bylos dirbo ar kažkaip buvo susiję asmenys, kurių, pavyzdžiui, teisininko magistro ar bakalauro mokslo laipsnis elementariai nusipirktas už močiutės ar kyšininkės mamos-medikės pinigus paprasčiausiai nusiperkant visus reikiamus kursinius darbus, praktikų ataskaitas, baigiamąjį magistro darbą ir net asakymus į darbo vadovo klausimus darbo gynimo metu tiesiog pagal skelbimus iš kito studento ar rektorato referentės pastalės ir pateikus viską, kaip nutinka labai dažnai, deja, MRU, savo vardu, pavarde ir tokiu būdu gavus reikiamą diplomą net būnant oligofrenu, beraščiu, tačiau asmeniu iš gana žinomos šeimos, kur be jokio išsilavinimo atsilikusio vystymosi asmenų tiesiog "negali būti", todėl jie padaromi dažniausia ar juristais, ar ekonomistais, vadybininkais, ne tik nebemokančiais rašyti, jie ir skaityti nebemoka, dažnas nemoka atmintinai daugybos lentelės, pagal intelektinį išsivystymą atsilieka nuo 7-8 metukų vaiko ne tik dėl perdozuotų narkotikų, bet ir dėl kitų priežasčių. Šio reiškinio padarinius ir žalą visuomenei būtina įsisąmoninti, pavyzdžiui, pradedant nuo stebėjimo, kokie realūs protiniai gebėjimai ir visiško parazitavimo lygio gyvenimo būdas yra profesorių, itin garsių prokurorų, politikų, valdininkų, medikų, prakutusių menininkų, verslininkų vaikų, anūkų atvejais.

Gerbiamieji, atsiprašymo, deja, nepakanka.

PRAKTINIS TAIKYMAS. NAUDINGA ŽINOTI:

PRIMINIMAS: Plagiatas laikomas kriminaliniu nusikaltimu

LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme paskelbtos nuostatos dėl autorių teisių gynimo, numatytos 77 straipsnyje. Rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai yra autorių teisių objektai. Autorių teisių objektai yra ir išverstiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais kūrinais: literatūros apžvalgos, referatai, vertimai.

Nurodyto ir cituojamo LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo VIII-1185, 2008-03-13, svarbiausi straipsniai:

2 str. 6 d. Citata – palyginti trumpa ištrauka iš kito kūrinio, skirta paties autoriaus teiginiams įrodyti arba padaryti juos suprantamus, arba teikti nuorodą į kito autoriaus požiūrį ar mintis, suformuluotus originale.

14 straipsnis. Autorių asmeninės neturtinės teisės

Kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi šias asmenines neturtines teises:

1) teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė);

2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą);

3) teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę).

77 straipsnis. Teisių gynimo būdai

Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, taip pat kolektyvinio teisių administravimo asociacijos, gindamos administruojamas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti:

1) pripažinti teises;

2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus;

3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala;

4) atkurti pažeistas asmenines neturtines teises (įpareigoti padaryti reikiamus taisymus, apie pažeidimą paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu);

5) išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu;

6) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio Įstatymo 84 straipsnyje numatytais atvejais – ir neturtinę žalą;

7) sumokėti kompensaciją;

8) taikyti kitus šio ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.

  1. Siekdamas užtikrinti įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat draudimo atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala (šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai) vykdymą, teismas teisę reikšti tokius reikalavimus turinčių asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją šiems asmenims pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą.
  2. Kai asmens, kuriam priimamas įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus ar taikomos 82 straipsnyje nurodytos atkuriamosios priemonės, veiksmuose dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo nėra kaltės, teismas šio asmens prašymu gali įpareigoti jį sumokėti nukentėjusiai šaliai piniginę kompensaciją, jeigu taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus gynimo būdus atsirastų neproporcingai didelė žala tam asmeniui ir jeigu piniginė kompensacija nukentėjusiai šaliai yra priimtina ir pakankama. Laikoma, kad piniginę kompensaciją sumokėjęs asmuo įgyja teisę naudoti kūrinį, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektą.

81 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės

Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo padarytas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimas, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra:

1) uždrausti asmenims daryti gresiantį pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimą;

2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimą;

3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio Įstatymo nustatytas teises;

4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos kūrinių, kitų pagal šį Įstatymą saugomų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises;

5) areštuoti pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant banko sąskaitas, ypač priemones ir įrangą, kurios, kaip įtariama, daugiausia naudojamos pagal šį Įstatymą saugomas teises pažeidžiančioms kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijoms, prekėms sukurti ar gaminti;

6) taikyti kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas priemones.

83 straipsnis. Turtinės žalos atlyginimas. Kompensacija

  1. Turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas.
  2. Nustatydamas dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Neteisėtos kūrinių ar kitų šio Įstatymo saugomų teisių objektų kopijos gali būti perduotos atitinkamai autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektams šių prašymu.
  3. Šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant kūrinius ar kitus objektus (į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą tokių kūrinių ar kitų objektų naudojimą, arba atlyginimą, mokamą už panašių kūrinių ar kitų objektų teisėtą naudojimą, arba kūrinio ar kito teisių objekto naudojimo būdui labiausiai tinkamus atlyginimus), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių subjektų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl kūrinio naudojimo sutarčių sudarymo ir kita).
  4. Vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti:

1) kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; arba

2) atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio Įstatymo saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.

Kai pažeidėjas atlieka veiksmus nežinodamas ir neturėdamas žinoti, kad jis pažeidžia šio Įstatymo saugomas teises (tai yra jo veiksmuose nėra kaltės), teismas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto reikalavimu gali išreikalauti pažeidėjo gautą naudą. Pažeidėjo gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas šio Įstatymo saugomas teises. Pažeidėjo gauta nauda nustatoma ir išieškoma neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių subjektas tokią naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs, ar ne. Nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių subjektas turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas; kokia yra pažeidėjo grynoji nauda (nauda, atskaičius išlaidas), turi įrodyti pats pažeidėjas.

84 straipsnis. Neturtinės žalos atlyginimas

Šio Įstatymo 14 ir 52 straipsniuose nurodytas autorių ar atlikėjų asmenines neturtines teises pažeidęs asmuo privalo atlyginti neturtinę žalą. Šios žalos dydį pinigais nustato teismas vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą.

LR baudžiamojo kodekso 191 straipsnis. /Pastaba: tiesiogiai taikytinas aukščiau nagrinėtu ir pateiktu A. Krupavičiaus atveju/.

Autorystės pasisavinimas

  1. Tas, kas savo vardu išleido ar viešai paskelbė svetimą kūrinį (įskaitant kompiuterių programas) arba jo dalį, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
  2. Tas, kas pasinaudodamas tarnybos padėtimi arba panaudodamas psichinę prievartą privertė kūrinio (įskaitant kompiuterių programas) arba jo dalies autorių pripažinti kitą asmenį bendraautoriumi ar autoriaus teisių perėmėju arba atsisakyti autorystės teisės, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
  3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

LR baudžiamojo kodekso 191 straipsnis leidžia išsireikalauti itin solidžias kompensacijas tikriesiems darbų, kūrinių, išradimų ir t.t. autoriams ir tais atvejais, kai plagiatoriai jau būna spėję tapti oficialiais elgetomis, perrašyti visą sukauptą turtą kam nors kitam ir t.t. Mokėti autoriui privalo universitetai, institutai, įmonės, ministerijos, agentūros ir t.t.  Atsako juridiniai asmenys, ypač tais atvejais, kai iš valstybės biudžeto į universitetą, institutą, kolegiją ateina valstybės biudžeto finansavimas už vadinamuosius akademinės veiklos ir mokslo rodiklius bei sudaromi aukštųjų mokyklų reitingai: už išleistas monografijas, paskelbtus mokslo straipnius, pranešimus mokslo konferencijose, mokomąsias knygas studentams, studijų programas, dalyko dėstymo turinį ir t.t.

Autorystės pasisavinimas yra itin didelis grubus nusikaltimas ir mandagiai viešai pasikalbėti, atsiprašyti tikrai nepakanka.

PARENGTA PAGAL:

<https://www.delfi.lt/news/daily/education/plagiatas-barsauskui-kainavo-ne-tik-ktu-rektoriaus-posta-bet-ir-habilitacija-77308745>

<https://naujienos.vu.lt/vilniaus-universitetas-nustacius-plagiata-panaikino-mokslo-daktaro-laipsni/>

<https://elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/del-lietuvos-respublikos-akademines-etikos-ir-proceduru-kontrolieriaus-tarnybos-sisteminiu-problemu-211917>

<https://elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/136484>

<https://elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/158828>

<https://satoriproject.eu/framework/section-11-proposals-for-the-institutional-structure-of-ethics-assessment-in-the-european-union-and-its-constituent-countries/>

<https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2219515/lat-nagrineja-krupaviciaus-plagijavimo-byla-politologas-siekia-isteisinimo>

<https://m.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/lat-nutrauke-politologo-krupaviciaus-baudziamaja-byla-del-plagijavimo-1168922>.

 

DEMASKUOTA:

GALIMAI AUTORINIUS MOKSLO DARBUS, IŠRADIMUS NUSIKALSTAMAI SAVINOSI ALBERTAS EINŠTEINAS, SOLOMONAS SNYDERIS. KAS KITI?

INTELEKTINĖS PRODUKCIJOS, MOKSLO KŪRINIŲ, IŠRADIMŲ VAGYS IR APGAVIKAI TEISINIU POŽIŪRIU

Žodis plagiatas (lotynų kalba „plagiarius“) reiškiančio vagis, apgavikas.

Plagijavimas kaip reiškinys atsirado Antikos laikais. Plagiatas itin įsigalėjo XVI amžiuje, tuo pačiu ir padažnėjo kaltinimai dėl svetimo darbo ar idėjų pateikimo kaip savo, kurie nuvesdavo iki ginčijimosi teismuose ar netgi iki dvikovų. Pirmasis autorių teisių apsaugos įstatymas buvo išleistas Anglijoje 1709 metais ir turėjo daug įtakos saugant autorinius kūrinius ne tik nuo piratavimo, bet ir nuo plagijavimo. Dar XIX amžiaus pradžioje buvo suformuota išnašų ir citavimo koncepcija, kuri išliko panaši iki šių dienų . ⸎

Oksfordo universitetas pateikia paties plagiato ir jo daromos žalos apibrėžimą: „Plagiarism is the copying or paraphrasing of other people’s work or ideas into your own work without full acknowledgement. All published and unpublished material, whether in manuscript, printed or electronic form, is covered under this definition.“ ⸎⸎ Plagijavimas įvardinamas kaip akademinio sąžiningumo ir etikos nesilaikymas, pareigos paminėti autorių neatlikimas. Tokie veiksmai kenkia žmogaus išsimokslinimo kokybei, tolesnei karjerai ir mokymo įstaigos prestižui. ⸎⸎⸎ Kembridžo universitetas pateikia tokį plagiato apibrėžimą „Plagiarism is defined as submitting as one's own work, irrespective of intent to deceive, that which derives in part or in its entirety from the work of others without due acknowledgement. It is both poor scholarship and a breach of academic integrity.“ ⸎⸎⸎⸎

Lietuvoje plagiato klausimu išsamiai yra pasisakęs V. Mizaras. Jo žodžiais, plagiatas gali pasireikšti įvairiais tipais ir formomis. Plagiatas gali būti visiškas, kai svetimas kūrinys perimamas visas ir pateikiamas kaip savo, nenurodžius autoriaus ir šaltinio. Gali būti dalinis, kai pasisavinama ir pateikiama kaip savo tik tam tikra dalis svetimo kūrinio. Taip pat plagiatas gali būti pažodinis, kai perimama dalis ar visas kūrinys pažodžiui ir prasminis, kai savais žodžiais perfrazuojama svetimame kūrinyje esantis turinys ar idėja, nenurodžius tikrojo autoriaus ar šaltinio. Plagiatu galima laikyti ir bendrųjų žinių perteikimą, jeigu jos aiškiai perteiktos kito asmens tokių žinių perteikimo stiliumi, būdu ar forma. ⸎⸎⸎⸎⸎

Lietuvos universitetai savo vidiniuose įstatuose yra apsibrėžę plagiato sampratą. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto akademinės etikos kodekse plagiato apibrėžimas taip: „Plagijavimas – svetimų idėjų pateikimas kaip savų“.⸎⸎⸎ ⸎⸎⸎ Taip pat yra nurodoma keletas būdingų plagijavimo požymių, tai yra, „kai svetimas tekstas pateikiamas be citavimo ženklų“ ir „kai perpasakojama arba cituojama svetima idėja, iliustracinė medžiaga ar duomenys nenurodant šaltinio“. ⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎

Aukščiau šiame tekste remtasi J. Mentovo magistro baigiamuoju darbu, cituoti jo surinkti apibrėžimai, kita medžiaga. Jis savo tyrimą plagiato ir autoriaus teisių tema apibendrino, paskelbė, jog „autorinių teisių pažeidimas padaromas atlikus priešingus autorinių teisių įstatymo normoms veiksmus, o plagiatas pasireiškia tyčia ar netyčia nenurodžius informacijos šaltinio ar autoriaus ir taip automatiškai pasisavinant svetimas idėjas, mintis, žodžius” (p. 24). Svarbiausias dalykas yra teisingumo atstatymas. Išvada teikiama tokia: „Kadangi yra įmanoma pažeisti autorines teises ir plagijuoti tuo pačiu metu, o valstybės institucijos sankcijas taiko tik esant autorinių teisių pažeidimui, sankcijų taikymas už plagijavimą, pagal dabartinį įstatyminį reguliavimą, tiksliau jo nebuvimą plagiato klausimu, galimas tik akademinėse institucijose. Dėl šių priežasčių tas pats asmuo gali būti valstybės institucijų nubaustas už autorinių teisių pažeidimus, pvz., sumokėti baudą arba atlyginti padarytą žalą ir tuo pačiu gali būti nubaustas akademinės institucijos, pvz., pašalintas (...)” (p. 27). ⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎

DEMASKUOTI APGAVIKAI: ALBERTAS EINŠTEINAS GALIMAI PLAGIATORIUS, NESUKŪRĘS NIEKO PATS

Kas žmonijos istorijoje apsimelavę, apsivogę labiausiai? Kodėl tiek daug intelektinės produkcijos, išradimų vagiama nachališkiausiu būdu ir melagingai nurodomi visai ne tie autoriai, kurie visą tai sukūrė?

Pavyzdžiui, Solomonas Snyderis – melagis, vagis, aferistas ir, beje, jis ir profesorius, mokslų daktaras. Spaudoje 2022-02-17 paskelbtas gana įdomus straipsnis susijusia tema: „Didžioji istorinė neteisybė: nuopelnus už moterų mokslo atradimus prisiėmė vyrai“, kurį parengė Indrė Kiseliovaitė (https://www.diena.lt). Rašoma: „Moterys, pasižymėjusios aštriu protu ir analitiniais įgūdžiais, iki šių dienų – lyg išbrauktos iš istorijos. Nuopelnus už novatoriškus jų mokslo atradimus prisiėmę vyrai ir dabar minimi knygose, žurnaluose, filmuose. Jie uždirbdavo milijonus ir atsiimdavo apdovanojimus, o jų damos tūnodavo šešėlyje. Minėdami Moterų ir mergaičių dieną moksle, suvokiame, kad lyčių skirstymas tebeegzistuoja. Šiandien moterims vis dar nesuteikiamos lygios galimybės ir vienodas atlyginimas už darbą. Tik kalbėdami apie istorijai svarbias mokslininkes, galime tikėtis, kad vieną dieną jų indėlis pagaliau bus tinkamai įvertintas. Kembridžo universiteto mokslininkai Jamesas Watsonas ir Francis Crickas yra pripažinti atradę dvigubos spiralės grandinės DNR struktūrą. Tačiau iš tikrųjų pirmoji tai pastebėjo britų chemikė Rosalinda Franklin. 1951 m. "King’s" kolegijoje, Londone, ji padarė nuotrauką pavadinimu "Photo 51". Jos kolega nuotrauką parodė J.Watsonui ir F. Crickui nieko jai nepranešęs. 1953-iaisiais mokslininkai paskelbė savo išvadas. R. Franklin buvo aprašyta tame pačiame žurnale, bet ne kaip prisidėjusi prie atradimo. Po metų atradėja mirė, o mokslininkai laimėjo Nobelio apdovanojimą. Kol Candace’ė Pert studijavo magistratūroje, atrado receptorių, leidžiantį sintetiniams junginiams, kurie plačiai vartojami kaip vaistai ir vadinami opiatais, patiems užsifiksuoti žmogaus smegenyse. Tai buvo novatoriškas atradimas neurologijos srityje. Tačiau apdovanojimą už šį atradimą atsiėmė jos profesorius, daktaras Solomonas Snyderis. 23 metų chemikė Alice Ball, dirbdama ligoninėje Havajuose, bandė rasti būdą, kaip išgydyti žmones nuo raupsų. Ji nusprendė panaudoti specialų aliejų, kuris palengvino ligos simptomus. Jai mirus, Arthuras Deanas perėmė jos tyrimą ir pervadino jį savo vardu. Tai tik labai maža dalis pavyzdžių, kai tikrosios atradimų autorės moterys liko šešėlyje, o jų nuopelnus pasisavino vyrai. Apie šias ir kitas atradėjas kalbėti būtina tam, kad būtų atkurta istorinė tiesa.“

Albertas Einšteinas galimai tebuvo plagiatorius, nesukūręs nieko pats. Yra duomenų, jog galimai jo žmona, kuri studijavo kartu su juo ir buvo pripažinta kaip išskirtinai gabi, serbė Mileva Marić buvo tikroji geniali išradėja, o ne jis, mat po išsiskyrimo su ja A. Einšteinas iš viso nieko nesukūrė.

Plagiatas trukdo žmonėms dirbti ir kenkia jų akademiniam sąžiningumui ir reputacijai. Plagiatas paliečia ne tik paprastus žmones, bet ir profesionalus bei žinomus asmenis, turinčius didelę įtaką visuomenei, pavyzdžiui, politikus, muzikantus, dailininkus ir rašytojus.

Einšteino reliatyvumo teorija Specialiojoje reliatyvumo teorijoje (SRT) pasiūlytas naujas požiūris į erdvėlaikį tapo tik pirmuoju einšteiniškosios revoliucijos fizikoje etapu. Etapu, kurį apvainikavo Bendroji reliatyvumo teorija (BRT), papildžiusi šį požiūrį gravitacijos įtaka. SRT pasirodė 1905 metais, BRT – po dešimtmečio, 1915–1916 metais. Autorius nė žodeliu neužsimena nei apie Maikelsoną, nei apie Morlį. Einšteinas nepateikė ir nuorodų į didįjį prancūzų matematiką Henri Poincaré, kurio darbus aktyviai naudojo. Tačiau dabar kai kurie tyrėjai linkę manyti, kad ši revoliucija prasidėjo dar XIX amžiuje. Jų manymu, tikrąsias BRT ištakas reikėtų priskirti dviejų amerikiečių mokslininkų darbams – fiziko Alberto Maikelsono ir chemiko Edvardo Morlio. Dar 1887 metais šie mokslininkai, tikrindami tuo metu populiarią pasaulinio eterio koncepciją, išsiaiškino, kad šviesos greitis išlieka pastovus ir nepriklauso nuo stebėtojo judėjimo šviesos šaltinio atžvilgiu. Žodžiu, jie aptiko būsimos Einšteino SRT pagrindus. SRT pagrindai buvo pateikti Einšteino straipsnyje „Apie judančių kūnų elektrodinamiką“, išėjusiame, kaip minėta, 1905 m. Tačiau jame autorius nė žodeliu neužsimena nei apie Maikelsoną, nei apie Morlį. Einšteinas nepateikė ir nuorodų į didįjį prancūzų matematiką Henri Poincaré, kurio darbus aktyviai naudojo. Pats Einšteinas sakė, kad BRT pagrindus jis sumąstė dar jaunystėje ir nei Maikelsonas, nei Morlis jo darbų nepaveikė – iki 1905-ųjų jis išvis negirdėjo apie jų eksperimentus. Kad ir kaip būtų, Einšteinas taip iš pradžių tvirtino. Tačiau vėliau, trečiajame XX a. dešimtmetyje, mokslininkas visgi pripažino, kad būtent Maikelsono–Morlio bandymas tapo pirmuoju žingsniu formuojant BRT idėją. Pavyzdžiui, 1921 m., sakydamas kalbą Parkerio mokyklos mokiniams, mokslininkas papasakojo, kad Maikelsono darbai jam buvo žinomi jau studentavimo metais. Kodėl atsirado tokia „parodymų“ painiava? Juk jis dar ir Nobelio premiją gavo...

Einšteino globėjams gauti Nobelio premiją buvo gyvybiškai svarbu, kad jis taptų pripažinta garsenybe.

Tačiau atsižvelgiant į Lorenco, Poincaré ir kitų darbus, jam skirti premiją būtent už BRT neįmanoma. Kai kas eina dar toliau ir tvirtina, kad galutinis tikslas buvo ne pats Einšteinas, o… mokslas bendrai. Girdi, BRT buvo sukurta tik vienu tikslu: nukreipti mokslo vystymąsi klaidingu keliu.

Tarp už ausų pritemptų idėjų ypač įdomi hipotezė apie Milevą Marić, pirmąją Einšteino žmoną, kuriai neva priklauso tikroji BRT autorystė. Mileva mokėsi Ciuricho politechnikos institute (ten pat įstojo ir Einšteinas) ir buvo vienintelė kurso mergina – jau vien iš to aišku, kad ji buvo talentinga fizikos ir matematikos srityse. Pats mokslininkas laiškuose žmonai minėjo BRT kaip „mūsų teoriją“. Einšteinas ir Marić susituokė ir Mileva pradėjo dirbti vyro asistente. Ji žavėjosi Einšteino darbu ir padėjo jam tyrinėti. Netiesiogiai Milevos įtaką Einšteino darbams nurodo rašytojas Johnas Stachelis, paskyręs savo gyvenimą BRT istorijos tyrinėjimui. Tačiau ar yra realių įrodymų, kad Marić prisidėjo prie teorijos? Tiesą sakant, ne. Vieninteliu, ir tai netiesioginiu, kabliuku tapo tai, kad po skyrybų Einšteinas nieko reikšmingo nebesukūrė. Jie išsiskyrė 1914 metais, didžiąją dalį BRT skirtų darbų mokslininkas baigė dar iki tol. Milevos Marić tyrinėtojos talentai – gan ginčytinas klausimas bent jau dėl to, kad nėra publikuota nė vieno jos pasirašyto mokslinio darbo – nei iki Einšteino, nei po jo. Nors, žinoma, po vestuvių beveik visos Milevos pastangos buvo nukreiptos į vyro palaikymą, ir netgi jos diplominis projektas tapo šeimyninių aplinkybių auka. Didžioji dalis tyrėjų sutaria, jog Mileva Marić neturėjo pakankamo talento ir gebėjimų BRT sukūrimui. Pavogė iš Poincare? Egzistuoja nuomonė, kad BRT idėją Einšteinas pasiskolino iš kito mokslininko, didžiojo prancūzų matematiko Henri Poincaré. Pačioje savo karjeros pradžioje, dar tebedirbdamas patentų biure, Albertas Einšteinas neva pasisavino jo atradimus. Čia reikėtų prisiminti, kad 1898 metais pasaulis išvydo Poincaré straipsnį „Apie laiko matavimą“. Jame mokslininkas tyrė tokias sampratas, kaip laiko atkarpų vienodumas, laiko atkarpų tapatumas skirtinguose erdvės taškuose. Viena Poincaré išvada iki skausmo primena Einšteino postulatus: absoliutus laikas ir vienlaikiškumas neegzistuoja. Kita svarbi išvada: šviesos sklidimo greitis visomis kryptimis vienodas. Poincaré straipsnio pagrindas – olandų fiziko Lorenco suformuluoti pertvarkymai, leidžiantys apskaičiuoti laiką ir koordinates perinant iš vienos inercinės atskaitos sistemos į kitą. Poincaré suteikė šiems pertvarkymams teisingą fizinę formuluotę. Apie Lorencą Einšteinas savo darbuose užsiminė. O ir paties olandų mokslininko santykis su Einšteinu, laikiusiu jį vienu iš savo mokytojų, buvo šiltas. Lorencas niekada neginčijo Einšteino vaidmens teorinių pagrindų formavime, tačiau pats SRT ir BRT šalininku niekad nebuvo ir ilgai mėgino ginti pasaulinio eterio koncepciją. Tuo tarpu Poincaré įtaka, formuojant bendruosius BRT postulatus, buvo milžiniška. Jis vienas pirmųjų prakalbo apie keturmačio laiko ir erdvės kontinuumo egzistavimą. Nors tuo pačiu Poincaré, kaip ir Lorencas, visgi linko prie „eterio teorijos“ ir su Einšteinu sutiko toli gražu ne visur. Be to, Alberto Einšteino išsakytos idėjos turėjo vieną esminį skirtumą nuo kitų tyrėjų spėjimų. Dažniausiai mokslininkai stengėsi įrašyti Maksvelo skaičiavimus į niutoniškosios mechanikos pasaulį, keisdami būtent juos. Bet Einšteinas nusprendė, kad modernizuoti kaip tik reikia kitą problemos pusę, Niutono mechaniką. Todėl būtent Einšteinas daugelį fizikos klausimų pajudino iš mirties taško. Poincaré, be abejonės, išvystė galingą mokslinę sistemą. Tačiau globalią erdvės ir laiko koncepciją sukūrė ir apmąstė būtent Einšteinas. Darbe „Apie judančių kūnų elektrodinamiką“ ir kituose jo darbuose detaliai išnagrinėti masės, energijos ir laiko klausimai. Judančios atskaitos sistemos laiką Einšteinas laikė tikru, o tuo tarpu Poincaré nagrinėjo jį kaip savotišką efektą, kažką panašaus į iliuziją, neįprastą mokslinį paradoksą.

Albertas Einšteinas Poincaré nurodė „silpną fizikos dėsnių supratimą“ ir niekada nelaikė jo vienu iš svarbiausių BRT kūrėjų. E=mc² – garsi formulė, susiejanti kūno bendrą vidinę šilumos energiją su jo mase. Garsiosios formulės autorystė ne kartą kritikuota. Be Poincaré, energijos ir masės ekvivalentiškumo formulę, kai kuriais duomenimis, aprašė rusų fizikas Nikolajus Umovas dar 1873 metais. Tačiau tarp Einšteino būdo ir kitų mokslininkų skaičiavimų taip pat buvo skirtumas. Visi jie, netgi aptikę elegantišką formulę, naudojo ją tik siaurame savo mokslinių tyrimų kontekste – minėtasis Nikolajus Umovas nagrinėjo ją tyrinėdamas eterio teoriją. O štai Einšteino darbuose E=mc² – universalus dėsnis, taikomas visuose dinamikos klausimuose. Analogiškos hipotezės keliamos ir apie Poincaré su jo koordinačių pertvarkymu ir kitais išdėstymais. Vėliau Einšteinas tvirtino, kad prieš parašydamas „Apie judančių kūnų elektrodinamiką“ su Poincaré darbais jis nebuvo susipažinęs. Tačiau, greičiausiai, daugelį Poincaré sukurtų modelių, jis panaudojo. Bet kadangi Poincaré sistema nebuvo tokia stipri ir išbaigta, kaip BRT, mokslo pasaulis neįžvelgė joje didelių perspektyvų, durų į naują fiziką, kurias atverti pavyko būtent Einšteinui. Pats Poincaré apie tai nepasisakė. Jo santykiai su Einšteinu buvo šilti ir netgi draugiški. Prancūzas pažymėjo neginčijamą Einšteino talentą ir originalų mąstymą.

Einšteinas apskritai nemėgo minėti kitų mokslininkų, prisidėjusių prie BRT kūrimo. Tad jis beveik niekada paskaitų metu neužsimindavo apie Hermaną Minkovskį, vokiečių matematiką ir keturmačio BRT modelio kūrėją. Tačiau BRT atradimas būtų buvęs neįmanomas be dešimčių mokslininkų pastangų. Einšteinas ir Lorencas, Minkovskis ir Poincaré, Maikelsonas ir Morlis, Maksvelas ir Niutonas – Einšteinas, pats būdamas mokslo milžinas, kaip ir kiti mokslininkai, stovėjo ant praeities gigantų pečių. Ar teisinga, kad laurai atiteko jam? Vargu. Skaitykite daugiau: <https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/albertas-einsteinas-didis-isradejas-ar-plagiatorius-1290-470133?utm_medium=copied>

Žinomi skandalingi plagiato atvejai, pavyzdžiui:

Jacobas Epsteinas / Jacob Epstein/

Jacobas Epsteinas buvo apkaltintas plagiatu garsaus britų autoriaus Marino Amiso. Pirmoji autoriaus knyga „Laukinės avižos“, kurioje buvo paimtos ištraukos iš Martino Amiso „The Rachel Papers“, buvo pripažinta kaip plagiatas.

Epsteinas teigė, kad tai buvo visiškai netyčia. Be to, jis pabrėžė, kad yra kaltas dėl plagijavimo, nes buvo netvarkingas ir pametė citatas.

Nesvarbu, ar tai – viena garsiausių jo plagijavimo atvejų – buvo padaryta tyčia, tai kažkaip atitolina autorius iš situacijos, kur vardinami iškilesni kūrėjai, nes Epsteinas tebuvo plagiatorius, kitais žodžiais sakant, svetimo kūrinio vagis. ⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎

Vikipedijoje tarp labai ilgo šių laikų plagiatorių sąrašo yra taip pat skelbiamos šios pavardės:

 

  • Buvęs Vokietijos gynybos ministras Karlas-Theodoras zu Guttenbergas atsistatydino iš pareigų dėl plagiato Bairoito universiteto daktaro disertacijoje. Universitetas, įvertinęs Guttenbergo disertaciją, nustato plagiato atvejį, atšaukė jo daktaro laipsnį 2011 m. vasario 23 d., o Guttenbergas atsistatydino kovo mė
  • Scottas Reubenas (JAV), buvęs Tuftso universiteto anesteziologijos profesorius, suklastojo klinikinius tyrimus, kuriuose buvo tiriami skausmą malšinantys vaistai. 2010 m. Rubenas pripažintas kaltu dėl vieno sukčiavimo sveikatos priežiūros srityje ir buvo nuteistas šešiems mėnesiams kalėti. Nuo 2023 m. Reubenui buvo atšaukta 25 jo mokslinių tyrimų publikacijų autorystė.
  • Peteris Johannesas Schulzas (Vokietija), filosofas, dirbantis Lugano universiteto Komunikacijos ir sveikatos institute, jo straipsniai filosofijos ir komunikacijos klausimais buvo atšaukti dėl plagiato ir netinkamo šaltinių citavimo.
  • 2017 m 2016 m. mokslinis leidėjas Springer Nature atsiėmė 58 straipsnius iš septynių žurnalų, kuriuos daugiausia parašė Irane įsikūrę mokslininkai, nes jie pateikė manipuliavimo autoriaus teisėmis, manipuliavimo kolegų recenzijomis ir (arba) plagiato įrodymų.
  • Ohajo universitetas 2006 m. apkaltino daugiau nei tris dešimtis plagiato atvejų magistro baigiamuosiuose darbuose, buvęs fakulteto narys, susijęs su plagiato bylomis, Jay S. Gunasekera, buvo pašalintas iš katedros vedėjo pareigų, jam buvo panaikintas „išskirtinio profesoriaus“ vardas.
  • Viljamas Meisneris (1931–2010), kunigas jėzuitas ir Harvardo medicinos mokyklos profesorius, buvo apkaltintas daugelio Ernesto Wallworko ištraukų ir struktūrinių elementų kopijavimu Meissnerio knygoje „Psichoanalizės etinė dimensija: dialogas“. Bostono psichoanalitinės draugijos etikos ir profesinių standartų komitetas padarė išvadą, kad Meissnerio veiksmai buvo „rimtu profesinių ir mokslo standartų pažeidimu“.

Mokslinis nusižengimas – tai standartinių mokslinio elgesio ir etiško elgesio kodeksų pažeidimas skelbiant profesionalius mokslinius tyrimus. Danijoje nusižengimas moksliniams tyrimams apibrėžiamas kaip „tyčinis aplaidumas, dėl kurio paskelbiama išgalvota mokslinė žinutė arba klaidingas mokslininko įvertinimas ar apibrėžimas“, o Švedijoje plagiatas, nusižengimas mokslo etikai, autoriaus teisių pažeidimas mokslo ir mokslo tyrimų srityje apibūdinamas kaip „tyčia iškraipytas tyrimų procesas pasisavinus duomenis, tekstą, hipotezę ar metodus iš kito tyrėjo rankraščio formos ar publikacijos arba tyrimo proceso iškraipymas kitais būdais.“

2009 m. atlikta sisteminė apklausos duomenų apžvalga ir metaanalizė leido nustatyti, kad apie 2 % mokslininkų prisipažino bent kartą suklastoję, sugalvoję ar neleistinai modifikavę duomenis. ⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎

KAS KITI IŠ APSIVOGUSIŲJŲ SĄRAŠO?

Pavyzdžiui, plagiatas Petrui Baršauskui kainavo ne tik KTU rektoriaus postą, bet ir habilitaciją. Profesorius, politologas ir buvęs Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, darbavęsis ir MRU, ir LR Seime, Algis Krupavičius išsisuko sumokėjęs vos 3700 eurų baudą ir baudžiamosios atsakomybės už pasisavintą kito asmens autorinį mokslo darbą kol kas išvengė.

Kiek tokių intelektinės produkcijos vagišių yra Lietuvoje esamu metu? Apie juos jau skelbta <https://www.leidinyssau.lt/naudinga/> publikacijose su rubrika „Kavonės“.

Lietuvoje būtų tam tikras šokas, jei vieną dieną visi esami mokslų daktarai ir profesoriai būtų įvertinti pagal realius nuopelnus, o ne pagal tai, kiek studentų ar laborantų mokslo darbų ir/ar idėjų pasisavino. Daug tikrųjų autorių taip ir liko istorijos paraštėse.

Gal, kai visuomenė gaus daugiau informacijos, kiek realiai kainuoja išradimas ar kokio projekto idėja, kas išties sudaro kokio žinomo visuomenės veikėjo reputaciją, kokie yra realūs plagiato nustatymo padariniai ir kaip teisiškai sprendžiami plagiato nagrinėjimo atvejai, aktyviau ims reikšti teises į savo intelektinę produkciją. Juk juokinga: vos tik atsirado duomenų bazės, kur universitetų absolventų baigiamieji darbai talpinami ir neva saugoma autorystė, liko visiška laisvė bet kuriam studento vadovui savintis gabesnių studentų mokslo darbus iki to etapo, kol jie tik kuriami, kol mokslo darbo vadovui atnešami tarpiniai juodraštiniai darbo variantai... O kur dar vagystės tiesiai iš kompiuterinių versijų – vos tik gabesnis studentas kompiuteriu ima rašyti kokį darbą, ką nors kurti – kol darbas nėra viešai paskelbtas, jokios autorystės jis įrodyti negali, o iš kompiuterinių versijų galima įsigudrinti vogti kiek tik širdis geidžia. Maža to. Paplitę atvejai, kad gabiausieji studentai, mokslo darbuotojai, kurie tik pradeda savo karjerą, ne tik apvagiami tiesiogine ta žodžio prasme, jie neretai dar ir būna žeminami, jiems pritaikomas psichologinis, emocinis teroras, sužalojama jų sveikata, jie patiria finansines sankcijas ir pan. Kol kas dar lyg ir nebuvo Lietuvoje paviešintų atvejų, kai greta plagiato pritaikomas dar ir psichologinis ar kitų rūšių smurtas, bet tai neišvengiamai įvyks. Tiesa, pradedami viešinti mobingo atvejai sveikatos priežiūros sistemoje. Bet intelektinės produkcijos vagysčių atvejai yra žymiai rimtesni – klastojama realioji istorija, kas ką sukūrė, kas yra autorius vieno ar kito išradimo, naujos vakcinos, gydymo metodo, kt.

Lietuvos Respublikoje po 1990 m. plagiato, išradimų, padarytų iki 1990 m., patentų vagysčių buvo itin dideli kiekiai. Esamu metu tai galimai jau net yra atskira „verslo“ rūšis, apaugusi itin didelių tarptautinių nusikaltimų veiklomis. Neblogai būtų susimąstyti apie vadinamos „akademinės“ bendruomenės, kokia ji yra dabar Lietuvoje, tikrąsias veiklas, susijusias su grubiu aferizmu, plagiatu stambiu mastu, galimai korupciniais veiksmais išplaunant ES ir kitų dotacijų lėšas per įvairius projektus ir ypač per tarpininkes visokias „tarnybas“, „agentūras“, „departamentus“, „centrus“, „universitetus“ ir net per, atrodytų, niekuo nekaltą vaikų darželį, mokyklą, muziejų ar švietimo tarnybą provincijos mieste ar kurorte, ir t.t.

Naujos erdvės intelektinės produkcijos pasisavinimui atsirado kompiuterizavus visus mokslinio darbo etapus, įvedus nuotolinį darbą, veiklas ir konsultacijas nuotoliu – todėl visai racionalu siūlyti kuriantiesiems: rašykite parkeriais, tušinukais ant popieriaus, turėkite savo mokslo darbus tokia forma ir skelbkite juos tik tada, kai esate tikri dėl autorystės apsaugos ir būtinai gerai ištyrinėkite aplinką, kur kokia „direktorė“, „rektorė“ ar „profersoriaus“ nevykėlė kiauragalvė žmona-docentė, kokia nors lėšų perskirstytoja, narkotikų ar alkoholio galimai nukamuota koordinatorė, tupi ant jūsų rezultatų autorizavimo pagrindimo ar planuoja rezultatų, išradimų pavogimo, tai yra, grubaus perpardavimo ir plagijavimo veiklas arba vykdo nurodymus išsukti nuo atsakomybės anksčiau tai dariusiuosius ir uodegas prisvilusiuosius bet kokiomis priemonėmis.

Studentės išradimą pavogęs Solomonas Snyderis esamu metu Lietuvoje turėtų galimai apie kelis tūkstančius pasekėjų, iki šiol nedemaskuotų tokio pat lygio melagių, aferistų, plagiatorių, kurie iš viso niekada nieko nėra nei išradę, nei sukūrę, tačiau jų pavardės yra iškilmingai minimos prie galimybių studijų autorių sąrašų, prie išradėjų, racionalizatorių, novatorių, naujesnių teorijų, technologijų ir pan. kūrėjų, jie yra politikai, ministrai ar eksministrai, eksviceministrai, ekspertai, gydymo įstaigų, klinikų vadovai, didelių firmų, įmonių vadukai, institutų direktoriai, universitetų rektoriai ar eksrektoriai ir t.t.

Balandžio 26-oji – Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena. Ta proga gal jau metas ir Lietuvoje skelbti, kas yra kas.

Lietuvoje iki šiol kaip plagiatorius buvo paskelbtas vos vienas kitas mokslų daktaras, profesorius. Liudykite. Esamu metu galite susipažinti su paskutiniųjų metų plagiatoriais, autoriaus teisių pažeidėjais iš Lietuvos Respublikos profesorių, mokslo daktarų tarpo publikacijoje „Niekas neužmiršta, niekas nepamiršta“, ji šioje skiltyje yra žemiau, paskelbta 2024-04-23, Autoriaus teisių pažymėjimo dieną.

Praneškite redakcijai Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. apie tai, kaip Jūsų praktikos ataskaitą studijų metu perdarė į inovacinį pasiūlymą ir pardavė už didelius pinigus jūsų vadovas, neva, padėjęs tobulinti tą ataskaitą, kaip Jūsų išradimą IT srityje pasisavino Jūsų dėstytojas ar docentas, profesorius, nes dirbote su bendrosios prieigos įranga, sujungta į vieną serverį, prie kurio prieigos neturite, sukūrėte tikrai vertingą produktą ir jo netekote kaip savo intelektinio kūrinio; daugybė pavyzdžių tokių vagysčių gali būti žinomų mokslininkų publikacijos, monografijos, jų parengti vadovėliai, studijų knygos ir jų pranešimų tekstai mokslo konferencijose – kiek realiai ten paprasčiausiai gryno plagiato, nuo gabesnio studento referato ar kursinio darbo nusirašyto teksto, idėjų, kt.; paskelbkite, kaip jūsų buvęs klasės ar studijų draugas, pasižymėjęs tiesiog labai silpnu proteliu ir stumtas iki diplomo už kyšius ir nusiperkant vis naujus kursinius ir baigiamuosius rašto darbus už pinigus, iš esmės beraštis kiauragalvis tapo viso departamento, atsakingo už strateginį viešųjų lėšų perskirstymą vadu ar ministru, banko teisininku ar ekonomistu ir taip toliau. Laukti kol tai kažkas padarys po ilgo ir oficialaus nagrinėjimo – nelabai išmintinga, nes iki to nagrinėjimo pabaigos tie plagiatoriai, dažniausia užsiplėšę, prisivogę elementariai milijonines sumas nelegalių pinigų ir apiforminę jas gudriai kaip savo vaiko su proto negalia ar nebepagydomo narkomano privatų tobulinimo mokyklėlės filialą kur nors Lietuvos iš biudžeto lėšų išlaikomoje švietimo tarnyboje gražios gamtos apsuptyje ar net egzotinio poilsio prašmatnų SPA reikalingiems žmonėms bei kitiems į save panašiems vagišiams ir melagiams užsienyje, elementariai sugebės legalizuoti savo nusikalstamas veiklas deklaruodami, kad „dirbo“ Lietuvos naudai, kad gelbėjo narkomanų gaują, kuri buvo, neva, diskriminuojama, nors iš tiesų tai buvo nusikalstama tarptautiniu mastu grupuotė, ir t.t., ir pan.

Todėl visai priimtina tuos sukčių, vagių, melagių, visuomenės kenkėjų ir plagiatorių sąrašus skelbti su žodžiu „galimai“.

Ir tai bus padaryta. Nebūtinai šitame leidinyje. Įsitrauks rimtos interesų grupės, suras, kur prasmego milijardai, kuriuos Lietuvoje su dvigubo įrašo buhalterijos pagalba ir kitų suktybių būdu pradangino „profesoriai“, „viceministrai“ ir jiems talkinusios mokslų daktarės, vadybininkės, referentės ir kiti iš gausaus aferistų būrio. Po to jau bus nesunku atrasti, kur tų visų iš sąrašiuko „galimai“ turteliai nukeliavo ir kaip jie dera su legaliomis jų algomis, pajamomis, jų vaikų, anūkų narkomanų fiestomis bei nieko iš viso neveikimu, jokio darbo nedirbimu sulaukus ir pilnametystės, ir 40-65 metų, ir taip toliau. Siųskite nuotraukas, priimsime ir filmuotą medžiagą.

Parengta pagal:

⸎ John McKay, A very brief history of plagiarism, <http://johnmckay.blogspot.com/2009/03/very-brief-history-ofplagiarism>, [žr. 2014-04-04].

⸎⸎University of Oxford, what is plagiarism? <http://www.ox.ac.uk/students/academic/goodpractice/about/>, [žr. 2014-03-25]

⸎⸎⸎ Žr. išnašą ⸎⸎, University of Oxford, what is plagiarism?

⸎⸎⸎⸎ University of Cambridge, university statement on plagiarism <http://www.admin.cam.ac.uk/univ/plagiarism/students/statement.html>, [žr. 2014-03-25]

⸎⸎⸎⸎⸎ V. Mizaras, Autorių teisės II tomas (Vilnius, Justitia 2010), p. 484.

⸎⸎⸎⸎⸎⸎ Vilniaus universiteto akademinės etikos kodeksas, 4 skyrius, <http://www.vu.lt/site_files/SD/Studentams/SP/SRD/VU_AEK.pdf>, [žr. 2014-02-01].

⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎ Žr. išnašą 37: Vilniaus universiteto akademinės etikos kodeksas, 4 skyrius.

⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎ Apie plagiatą ir autoriaus teises VDU magistro baigiamąjį darbą „Autorinių teisių pažeidimo ir plagiato santykis” 2014 m. apsigynė J. Mentovas. Cituoti p. 24; 27 bei apibrėžimai, sampratos iš p. 14-27.

⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎ Most famous cases of plagiarism. <https://crossplag.com/most-famous-cases-of-plagiarism/>, [žr. 2024-04-22]

⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎ List of scientific misconduct incidents. <https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_scientific_misconduct_incidents>, [žr. 2024-04-26]

DEMASKUOTI PLAGIATORIAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE

KTU rektorius P. Baršauskas neteko mokslo laipsnio ir pedagoginio vardo. A. Krupavičius, buvęs dekanu Vytauto Didžiojo universitete, dėstęs ir MRU, išsisuko už 3700 EUR įmoką. Kas bus kiti viešai paskelbti plagiatoriai? Juk tai padaryti iki galo būtina, eiga galimai būtų tokia:

1. A. Krupavičius jokių mokslo laipsnių ar pedagoginių vardų nebeturėtų.

2. Už plagiatą susimokėtų tikrajam autoriui 55 000 EUR ir dar sumą už moralinę žalą, apmokėtų teismo išlaidas.

3. A. Krupavičiui pritaikoma baudžiamoji atsakomybė.

4. Visur, kur yra A. Krupavičiaus parašai kaip studentų baigiamųjų darbų vadovo, galimybių studijų ir projektų, mokslo darbų, vadovėlių, studijų knygų, studijų programų, monografijų, mokslo straipsnių, pranešimų mokslo konferencijose, universitetų komisijų dalyvio, nario, doktorantūros programų komisijų nario ar vadovo, bendraautoriaus, autoriaus, netenka galios. Trumpiau tariant, visur, kur jis nors kažką tvirtino ir pradžiai visi bakalaurų, magistrų, mokslo daktarų laipsniai, gauti VDU, MRU, netenka galios, visas būrys valdininkų, politikų, jurisdikcijos atstovų, statutinių tarnautojų, politikų, politologų, vadybininkų, UAB direktorių ir įvairaus rango verslininkų, veikėjų lieka be jokių diplomų ir su nuliniu išsilavinimu, praranda teisę užimti net menkiausias pareigas ir statusą visuomenėje, kaip asmenys su fiktyviais ir nebegaliojančiais dokumentais.

5. Tą patį atlikti su visais plagiatų, autoriaus teisių pažeidimo atvejais, pavyzdžiui, kurie įvykdyti iš tiesų VDU, MRU, galimai KU ir t.t.

IŠVADA: iš gausaus esamo LR valdininkų, statutinių tarnautojų, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų, įskaitant ir esamo Ministrų kabineto narius, Vyriausybės atstovus, patarėjus, gausių darbo grupių narius, politikus, institutų direktorius, jurisdikciją, prokuratūras ir juos lydinčiuosius itin korumpuotų atstovų verslus su UAB ir AB pavadinimais, įvairaus plauko ES bei nacionalinio biudžeto ir savivaldybių, apskričių viešųjų lėšų perdalintojų, skirstytojų ir dar gausesnio tikrintojų, kontrolierių, analitikų esamos gvardijos sąstato mažai kas ir beliktų.

Galimai toks procesas atrodytų mažai įmanomas. Tačiau ar lengviau yra kas sykį apsijuokti tarptautiniu mastu su viena ar kita buvusiąja ministre, realiai tepabuvusia sudegusio teatro pigia antrojo plano juokdare-fokusininke, teturinčia MRU ar VDU nusipirktą kažkokį, nors kokį fiktyvų mokslo laipsnį, ir nė nesuvokiančia, kas yra nepriekaištinga reputacija, ir jog ta reputacija visai ne tas pats kaip kelių sluoksnių grimas ar naujai nusipirkti dantų protezai, akių linzės bei vargšelės-ubagėlės imitavimo stiliaus švarkelis, ir kodėl ji, ta nepriekaištinga reputacija, būtina; ar užsikišti ausis eiliniam skandalui, susijusiam su gausius kyšius imančiais MRU parengtais prokurorais, teisėjais, statutiniais tarnautojais, besidarbuojančiais ranka rankon su mobingo nukamuotais ir ligų maišais tapusiais medikais, nugriaudėjus?

Iliustracija žemiau: Archaiška pajūrio žmonių teisingumo samprata.

MOKESČIAI, MOKESTĖLIAI:

TECHNINĖS DUOMENŲ SAUGUMO PRIEMONĖS TOBULINAMOS

Publikuojama 2024-06-21

 

Leidinio “Padėkime sau’19” 2024-06-14 klausimai VMI prie LR finansų ministerijos 

Klausimai:

  1. Informacinės sistemos, sukurtosios kaip portalai MANO VMI ir EDS, jūsų vertinimu, saugios nuo kibernetinių atakų, duomenų apsaugos pažeidimų?
  2. Rekomenduojama, jog sumokėjus įmoką, pateikus deklaraciją, ar atlikus kitą veiksmą, mokestinių prievolių likučiai perskaičiuojami VMI mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje, o perskaičiuoti rezultatai perkeliami į MANO VMI. Dėl duomenų perskaičiavimo ir perkėlimo realūs duomenys gali skirtis, todėl duomenis reikėtų tikrinti praėjus kelioms paroms po naujų apskaitos duomenų registravimo (sumokėjimo, deklaracijos pateikimo ir kitų veiksmų). Ar tai reiškia, jog vartotojai, mokesčių mokėtojai iš esmės ir turi prižiūrėti, nuolatos stebėti galimai ydingai sukurtas informacines sistemas, portalus kaip MANO VMI, EDS nuolatos, nes niekas neatsakingas už galimus duomenų iškraipymus, apmokėtų mokesčių įregistravimą kaip neapmokėtų, kitų klaidų, kurios vartotojams gali būti labai skausmingos ne tik dėl susikaupiančių delspinigių, kurie iš esmės tokiais atvejais yra neteisėtai skaičiuojami sąžiningai visus mokesčius sumokėjusiems ir pan.?
  3. Jei informacines sistemas, portalus kaip MANO VMI, EDS, VMI funkcijų atlikėjai-tarnautojai, valstybės tarnautojai net ir karantinams pandemijos metu pasibaigus nuo 2022-05-01 dirba iš namų, pavyzdžiui, mažų vaikų turinčios mamos, kiti asmenys turi teisę dalį darbo laiko atidirbti iš namų; taigi, tokiais atvejais, kai namų sąlygomis duomenys būna vienaip ar kitaip tikrinami, galimai analizuojami iš namų, kas atsakingas už tų duomenų apsaugą tokiais atvejais? Juk nėra jokių garantijų, jog VMI tarnautojas net nebūtinai IT specialistas ar programuotojas, o tiesiog už įmonių priežiūrą ir duomenų tikrinimą atsakingas tarnautojas namų sąlygomis turi atvejus, kai duomenys gali būti analizuojami nesąžiningos konkurencijos, duomenų užgrobimo, identiteto, komercinės paslapties neteisėto perėmimo atvejais ir panašiai? Kas daroma šioje srityje siekiant apsaugoti vartotojų, besinaudojančiųjų informacinėmis sistemomis, portalais tokiais kaip MANO VMI, EDS?
  4. Kaip vykdomas VMI serverių saugumas ir kokia institucija už tai atsakinga?
  5. Kas atsakingas už tokius atvejus, kai informacines sistemas, portalus kaip MANO VMI, EDS aptarnauja vos mėnesį praktikantai ar bandomajam laikotarpiui įdarbinti asmenys, pasamdyti, pavyzdžiui, rinkti duomenis, atspausdinti, sisteminti ir pan.?
  6. Ar VMI viešai telefonu, nurodytu kontaktams, konsultacijoms, teikiantieji paslaugas asmenys turi tuo pačiu metu prieigą ir prie kompiuterių laikmenų, duomenų bazių informacijos, kuria disponuoja VMI? Kas atsakingas už telefono ryšiu teikiamus duomenis, kitą komercinio pobūdžio ir konkurencinės aplinkos informacijos apsaugą? Kam reikalingos konsultacijos telefonu, jei tokiais atvejais identifikavimas asmenų nėra pakankamas ir bet kuriuo atveju vis viena paklausimus būtina teikti raštu per informacines sistemas, portalus, tokias kaip MANO VMI?
  7. Ar VMI disponuojama informacija, duomenys apie atliktas juridinių ir fizinių asmenų mokestines prievoles, kt. yra nors kažkaip siejama su panašia informacija, duomenimis, kaupiamais VSDFV / Sodros sistemoje, portaluose?
  8. Įvairių rūšių deklaracijų, teikiamų VMI, pildymo klaidų ir net mažiausių netikslumų atvejais gali atsirasti pretekstas net visus mokesčius laiku sumokėjusiesiems tapti įrašytais kaip skolininkai, delspinigių mokėtojai, o kai jie dėl to patiria didelių reputacijos nuostolių, kt., kaltų rasti neįmanoma, atsakingų nėra, kaltė tenka robotizuotoms sistemoms. Kaip vyksta VMI „planavimas“, strategavimas, kad tokių nesklandumų nebūtų? O gal yra atvirkščiai ir chaosas duomenų rinkimo, sisteminimo, įvairių rūšių laikmenose, portaluose MANO VMI. EDS yra niekieno rūpestis?
  9. Kam tenka atsakomybė, jei įmanoma identifikuoti neteisėtą įsikišimą jau VMI sistemas aptarnaujančiųjų serverių lygyje arba, neva, robotizuotos sistemos daro tokias „klaidas“, po kurių įmonėms tenka prarasti pačius brangiausius turimus išteklius, pradedant pirmiausia nuo nematerialaus turto, reputacijos, laiko, baigiant technologinių įrenginių bereikalingu eikvojimu, interneto ryšio perkrovomis, kt.?
  10. Kas garantuoja, kad žmogiškojo veiksnio įtaka, kuri galimai yra žalingesnė ir kelianti daugiau rizikų nei robotizuotos sistemos dėl paprastos priežasties: galimo itin aukšto korupcijos lygio viešajame sektoriuje apskritai, būtų mažinama, nors kažkaip kontroliuojama savivalė ir pan.? Kas atsakingas už pasekmes dėl galimo serverių saugumo nevaldymo ir pan.?

VMI prie LR finansų ministerijos atsakymai:

Dėl informacinių išteklių ir duomenų saugumo užtikrinimo

VMI valdomų informacinių sistemų (tarp jų Mano VMI, EDS) sauga užtikrinama įgyvendinant teisės aktuose numatytas saugos priemones bei informacijos saugumo valdymo sistemos standarto LST ISO/IEC 27001:2017 reikalavimus. Tai patvirtina VMI turimas sertifikatas.

VMI kasmet atlieka rizikų informacijos saugai vertinimą, o kas trejus metus atliekamas dar ir nepriklausomas rizikų vertinimas, kurių metu vertinamos su informacijos saugumu susijusios rizikos ir parenkamos priemonės joms valdyti.

VMI informacinių išteklių apsauga nuo kibernetinių atakų ir informacijos saugumo pažeidimų užtikrinama taikant įvairias organizacines ir technines duomenų saugumo priemones. VMI yra pasitvirtinusi duomenų saugos nuostatus, saugaus e.informacijos tvarkymo taisykles, informacinių sistemų veiklos tęstinumo valdymo planą bei informacinių sistemų naudotojų taisykles.

Esame įdiegę duomenų nutekėjimo prevencijos, administratorių veiksmų kontrolės, duomenų bazių monitoringo, pažeidžiamumo valdymo, tapatybės ir teisių valdymo ir kitas IT saugos sistemas. Taip pat VMI veikia už duomenų apsaugą atsakingas padalinys – Vidaus saugumo skyrius, kuris prižiūri, kad duomenys būtų tvarkomi vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Visi VMI valstybės tarnautojų ir darbuotojų VMI informacinėse sistemose atliekami veiksmai yra fiksuojami. Vidaus saugumo skyrius nuolat atlieka tvarkymo teisėtumo patikrinimus, ar VMI valstybės tarnautojai ir darbuotojai teisėtai tvarko duomenis.

VMI labai didelis dėmesys skiriamas tiek duomenų tvarkymo teisėtumo kontrolei, tiek VMI valstybės tarnautojų ir darbuotojų sąmoningumo didinimui: nuolat organizuojami mokymai, rengiamos įvairios rekomendacijos duomenų saugumo užtikrinimo klausimais ir kt. Informacija klientams teikiama tik juos identifikavus.

Detalesnė informacija apie VMI užtikrinamą asmens duomenų saugą ir VMI taikomas organizacines ir technines duomenų saugumo priemones yra pateikiama čia:

https://www.vmi.lt/evmi/asmens-duomenu-sauga

https://www.vmi.lt/evmi/informacija-apie-organizacines-ir-technines-duomenu-saugumo-priemones

Dėl duomenų su kitomis institucijomis mainų

Jei yra galimybė gauti duomenis iš kitų institucijų, netrukdant savo klientų, VMI sudaro duomenų gavimo sutartis ir realizuoja jų gavimą. Nuolat tobuliname valdomas informacines sistemas integracijai su kitų įstaigų informacinėmis sistemomis ar duomenų šaltiniais ir sudarome naujas duomenų teikimo sutartis. Gauti duomenys naudojami tiek teikiant paslaugas mokesčių mokėtojams, pavyzdžiui, gyventojų pajamų deklaravimo vedlyje, tiek analizės, rizikos vertinimo ir kontrolės veiksmų vykdymui.

VMI naudoja įvairių valstybės registrų, Sodros, Muitinės, Registrų centro, Regitros, Užimtumo tarnybos ir kitų institucijų tvarkomus duomenis, taip pat iš ES valstybių narių mokesčių administratorių gaunamus duomenis, finansinių institucijų duomenis ir pan., kuriems gauti ir naudoti turi teisinius pagrindus. 

VMI sistemose realizuoti mainai su kitų institucijų informacinėmis sistemomis ar duomenų šaltiniais yra automatizuoti. Duomenų gavimas iš kitų institucijų priklauso nuo institucijos, kuri valdo duomenis, galimybių teikti duomenis techninėmis priemonėmis ir jų atitikimo VMI mokesčių administravimo procesams.

Dėl klientų mokėjimų atvaizdavimo Mano VMI

Kai tik mokesčių mokėtojo atlikti mokėjimai pasiekia VMI surenkamąsias sąskaitas, laikoma, kad klientas nėra skolingas. Informacija apie į surenkamąsias sąskaitas gautus mokėjimus Mano VMI atvaizduojama tą pačią dieną.

Dėkojame VMI už bendradarbiavimą ir operatyviai pateiktą svarbią informaciją mokesčių bei duomenų saugumo ir rizikų valdymo klausimais.

Iliustracija žemiau: Tolimesnių ir į pietus nuo Baltijos jūros nutolusiųjų kitų jūrų pakrančių gyventojų archaiška teisingumo sampratos išraiška: Temidė nėra akla ir sėkmingai traiško gyvatę.

EUROPOS BOIKOTAS

2024-06-10

23,75 proc. visų rinkėjų iš Klaipėdos miesto pareiškė savo valią rinkimuose į Europarlamentą. Iš esmės tai yra rinkimų ir paties Europarlamento boikotas. To dar niekada nebuvo Lietuvos Respublikoje nuo pat 1990 m.

Tuo klausimu, be abejo, išsamiai pasireikš įvairių lygių politologai ir ne tik, kadangi jie iš to valgo duoną ir nereikia jos iš jų atimti.

Taip, Klaipėda boikotavo 2024 m. birželio 9 d. rinkimus į Europarlamentą.

Šioje vietoje tinka pranešti visai ne kokį nors anekdotą, o tiesą.

Boikotavimas buvo tylus, bet vieningas. Kadangi lygia greta per viešąsias informavimo priemones sklido naujienos apie ketinimus apmokestinti nekilnojamąjį turtą, įvesti kitų naujų mokesčių, nebesuteikti kai kam medicinos paslaugų ir saikingai didinti senatvės pensijas, o gal ir iš viso sustoti jas didinti, be to, Tarptautinio valiutos fondo atstovas išvardijo, kas laukia dabar jau visiškai praskolintos Lietuvos, o dar svarbiau – buvo pranešta apie galimą senatvės pensijos amžiaus ilginimą ir dar toliau nei 65 metų amžius net moterims, Klaipėdos miesto senjoritos, kurioms virš 80 ir virš 85 metų, įdėmiai išklausiusios naujesnes žinias ir pasikalbėjusios tarpusavyje, vieningai nutarė, jog jos, kurių visi vaikai, anūkai iš esmės nieko nedirba ir niekada nebedirbs dėl objektyvių priežasčių, tai yra, prasigėrę ir beveik kiekvienas nebepagydomas narkomanas veltėdis ar aferistė, tinginė, melagė Airijoje, tupinti ten ir reketuojanti savo mamą, kad siųstų ir siųstų jai pinigų, o ji tuo tarpu su šuniuku pasivaikščios jūros pakrante nieko nedirbdama maždaug 30-40 metų laikotarpiu ir grįš tik palaidoti motiną ir pasiimti, kas po jos mirties liko, taigi, jos, tos Klaipėdos miesto senjoritos virš 80 ir 85 metų, tikrai tikrai bei garantuotai sutinka dirbti. O, bet ir tačiau jos neatsisakys padirbėti tik tokiu atveju, jei gaus lygiai tokias pat algas kaip Europarlamento nariai, ir nė centu mažiau. Ir tik po to, kai joms tokios darbo vietos ir atlyginimai bus pasiūlyti, gal į kitus Europarlamento rinkimus jos oriai ateis, o gal ir ne, jei nuspręs, kad jas ir vėl eilinį kartą apgavo ir jų lūkesčiai liko neišklausyti ir norai gauti kas mėnesį, na, nors kokius bent 10 000 eurų į rankas, o ne į banko korteles, neišgirsti.

Iliustracija žemiau: Pajūrio žmonių teisingumo samprata. 

 

ĮSIMINTINOS DATOS 2024 m. BIRŽELĮ

Birželio 2-oji – Tėvo diena.

Birželio 21 / 22-oji – trumpiausia naktis metuose. Kai kas neišsiblaivo ir iki birželio 24-osios ir neišeina į darbą ar tarnybą po daugiadienių išgertuvių bei nuotykių uodų pilname miške, o po 9 mėnesių /atimkite dar maždaug dvi savaites, bus balandžio mėnesio pirmoji savaitė/ atsiranda pagausėjimas naujagimių, kurie nuolatos prašo duoti jiems išgerti ne pieno, o alaus ir jo negavę draskosi, klykia ir viduriuoja be sustojimo.

Birželio 29-oji – šv. Petras ir Paulius. Švenčiama ne trumpiau kaip savaitę.

Iliustracija aukščiau: Erškėčių ir jūros aromatų magija. Nuotrauka padaryta 2024-05-24.

Iliustracija žemiau: Laimingieji alyvos žiedlapiai. Nuotrauka padaryta 2024-05-04.

ĮSIMINTINOS DATOS 2024 m. GEGUŽĘ

Iliustracija žemiau:  Baltijos jūra. Nuotrauka padaryta 2023-07-25.

Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbininkų diena ir Lietuvos Respublikos (LR) įstojimo į ES bei tapimo ES valstybe-nare diena. LR pažymės narystės ES 20-metį

Gegužės 3-ioji – Pasaulinė spaudos laisvės diena

Gegužės 5-oji – šv. Angelas, Anielius; Motinos diena

Gegužės 19-oji – Sekminės

Gegužės 30-oji – Devintinės

Gegužės 31-oji – šv. Petronėlė ir šv. Angelė. Taip pat Pasaulinė šviesiaplaukių diena2006 metais UNESCO gegužės 31-ąją pirmą kartą paskelbė Pasauline šviesiaplaukių diena. Šią dieną skirtinguose miestuose vyksta šviesiaplaukių paradai. Manoma, kad šviesiaplaukės moterys labiau traukia vyrus (iš Virtualaus kalendoriaus). Nauji tyrimai padėjo įsitikinti, jog šviesiaplaukės yra ne tik pačios gražiausios, bet ir protingiausios. Vidutinis blondinių IQ 103,2. Šatenės pasiekė 102,7, o raudonplaukės – 101,2 balų. Brunečių rezultatas – 100,5, jos pagal protinius sugebėjimus yra prasčiausios.

 

SVARBU ŽINOTI:

 

2024-05-07 / 08

ATŠILUS ORAMS VIEŠOSE VIETOSE NESUNKU NUSTATYTI, KOKS REALIAI NEMAŽAS KIEKIS SU NĖŠČIŲJŲ PILVAIS AR NAUJAGIMIAIS VEŽIMĖLIUOSE RĖPLINĖJANČIŲJŲ SVETIMŠALIŲ NEPILNAMEČIŲ BŪSIMŲ IR JAU ESAMŲ 8-15 ARBA, KAS YRA DAR BAISIAU IR GRĖSMINGIAU, 35-55 METŲ AMŽIAUS MAMYČIŲ SU KAITINAMOJO TABAKO IR ŽOLYTĖS RŪKALAIS DANTYSE: KAS NUTINKA, KAI ALKOHOLIKAS SU PROSTITUTE SUSILAUKIA VAIKŲ: VISUOMENĖJE ATSIRANDA 12 ŽMOGŽUDŽIŲ IR 174 PROSTITUTĖS, 85 KITOS RŪŠIES IŠSIGIMĖLIAI. KIEK TAI KAINUOJA VALSTYBEI, SKAITYKITE PATEIKTAME TEKSTE

Citata: „Amerikoje (...) girtuoklis žvejys vedė prostitutę (tai buvo 18 šimtmetyje). Surastos žinios apie 709 jų ainius. Iš šių žmonių 77 buvo įvairūs kriminaliniai nusikaltėliai (12 žmogžudžių), 18 buvę prostitucijos namų lankytojai, 174 prostitutės, 206 elgetos, 85 kitos rūšies išsigimėliai. Per 75 metus ši netikėlių armija kainavo valstybei 1 milijoną dolerių / pastaba: ką reiškė 18-19 amžiuje milijonas JAV dolerių, suprantate patys /. Tiek išleista išlaikyti juos kalėjimuose, prieglaudose, ligoninėse. Prie šios sumos reikia priskaityti dar didesnę sumą pinigų, kurią jie pavogė arba prisielgetavo“ (Bendoravičius, 1932: 44).

„Silpnapročiai, giliai pasileidę ištvirkėliai, valkatos, epileptikai neklausys arba ir visai negirdės jokių įspėjimų, gimdys, kaip mes žinome iš paveldėjimo mokslo, panašius sau, ir žemės nuo purvo neapvalysime. Tada siūloma išleisti įstatymus draudžiąs silpnapročiams, bepročiams ir kitiems sunkiems ligoniams, pavyzdžiui, žinomiems nepataisomiems girtuokliams, sifilitikams, džiovininkams vesti (moterims tekėti). ... Būtų labai gerai, jei iš kandidatų susituokti būtų reikalaujamas sveikatos liudijimas“ (Bendoravičius, 1932: 58-59); „Ir iš silpnapročio nepadarysime protingą, nors jį kažin kaip lavintume ir tobulintume. (...) reikia aiškiai pasakyti, jog ir geriausio maitinimo, gyvenimo ir priežiūros priemonės neprašalins tų išsigimimo užuomazgų, kurios jau glūdi lytinėse ląstelėse ir perduodamos tolimesnėms kartoms Mendelio dėsniais“ (Bendoravičius, 1932: 54-55).

Smalsesniesiems siūloma pasiskaityti švelnių užuominų apie tai, kas vis dėlto įvyksta, kai alkoholikai, narkomanai, epileptikai, silpnapročiai iš medikų, teisininkų, muzikantų ratelių ir asmenys gana garbingo amžiaus --- virš 35 metų ir daugiau, idiotai, paliegėliai, lytiškai santykiaujantieji biologinis tėvas su dukterimi, kuri nuolat apkvaišusi..., į pakabas panašios neaišku kokios lyties iš viso išdžiūvusios kaulėtų kojų praturtėjusių žmogiukų dukros, baisios kaip karas, susilaukia vaikų, dar ir dar labiau išsigimusiųjų, šiame šaltinyje: <https://www.leidinyssau.lt/humoras> publikacijų ciklas apie "Vilniaus puošmenas" ir vadinamąjį buldogą Dalę, išsigimusią Snieguolę Suskytę ir jos dukrą idiotę Dovilę, degradavusiąją docentę Zenką, akademiką Komą Dauną, kitus su gilia silpnaprotyste, patologiniais išsigimimais ir / ar priklausomybe nuo narkotikų nuo mažametystės reikiamu momentu padaryta tarnautoja su diplomais srityje, kur vyrauja veiklos, susijusios su jurisprudencija ir itin aukštas korumpuotumo lygis.

Cituotas šaltinis: Bendoravičius, V. „Darbo sveikatos“ leidinys, 1932, Nr. 11. Daugiau patikimos informacijos yra Juozo Žemgulio raštuose, žr. „GEROVĖS PAGRINDAS YRA SVEIKATA“ GYD. JUOZAS ŽEMGULYS, 1933, p. 50-51.

  • SENTI ŽMONĖS PRADEDA DAUG ANKSČIAU (PAV., MERGAITĖS APIE 30 METŲ)
  • SVEIKŲ IR DARBINGŲ VAIKŲ GALIMA LAUKTI TIK IŠ SVEIKŲ, SUBRENDUSIŲ, BET NEPERSENUSIŲ TĖVŲ
  • ALKOHOLIKŲ (GIRTUOKLIŲ) VAIKAI NERETAI BŪNA SILPNAPROČIAI, SERGA NERVŲ BEI PROTO LIGOMIS, SU NEGERAIS PALINKIMAIS
  • DIDELI GIRTUOKLIAI IR KRIMINALISTAI (NUSIKALTĖLIAI) NETURI TUOKTIS PATYS, NEI KITI SU JAIS VEDYBŲ DARYTI
  • NEPATARTINA TEKĖTI IR TOKIOMS, KURIŲ PER ANKŠTI DUBENS KAULAI, KURIŲ IŠKRYPĘ ĮVAIRŪS KAULAI AR LYTIES ORGANAI

Per vėlai vesti taip pat nepatartina. Paprastai moteriškės 45-47 metų jau nebegali turėti vaikų, o vyrai – 50-60 metų. Bet senti žmonės pradeda daug anksčiau (pav., mergaitės apie 30 metų). 30 metų moteriai pirmą kartą gimdyti yra daug sunkiau kaip 20-ties metų, nekalbant jau apie pirmą kartą gimdančią 40-ties metų moterį. Vyrams patartina vesti iki 30-35 metų, nes, ilgiau nevedę, jie sunkiai išsilaiko nepaleistuvavę; be to, kartais apsikrečia limpamosiomis lyties ligomis (triperiu ir sifiliu). Jei vyras veda pasenęs, tai jam yra sunkiau, nes jis, jau senas būdamas, turi žmonai ir mažiems vaikams duoną uždirbti, o jam jau reikėtų dažniau pasislėti, o gal jau ir paramos iš vaikų turėti. (...)

Nepatartina tekėti ir tokioms, kurių per ankšti dubens kaulai, kurių iškrypę įvairūs kaulai ar lyties organai, nes tokios moterys gali pasigimdyti tiktai su pagalba didelių ir pavojingų operacijų.

Vyrams nepatartina vesti, jei jie yra vyriškai silpni, jei tas silpnumas yra pastovus ir neišgydomas, nes tada kyla daug nesusipratimų šeiminiam gyvenime.

Netinkamos vedybos kenkia ne tik pačių vedusiųjų, bet dar labiau būsimosios kartos sveikatai, nes yra daug ligų, kurios arba pačios, arba palinkimas prie jų persiduoda paveldėjimo keliu iš tėvų vaikams. Apskritai, reikia pasakyti, kad kaip gero derliaus galima laukti iš sveikų, pilnų, prinokusių, bet nepersenusių grūdų, kaip gero prieaugliaus galima tikėtis tik iš sveikų ir stiprių gyvulių, taip lygiai sveikų ir darbingų vaikų galima laukti tik iš sveikų, subrendusių, bet nepersenusių tėvų. (...)

Čia pridėsime, kad alkoholikų (girtuoklių) vaikai neretai silpnapročiai, serga nervų bei proto ligomis, su negerais palinkimais. Taip pat ir nuolatinių (įpratusių) nusiklatėlių vaikai neretai paveldi tėvų palinkimus (...) dideli girtuokliai ir kriminalistai (nusikaltėliai) neturi tuoktys patys, nei kiti su jais vedybų daryti.

Kaip atskiro žmogaus, taip ir tautos gerovės pagrindas yra sveikata. Kaip gyvenimo kovoje išlieka ir prasimuša aukštyn tik sveikas ir darbštus žmogus, taip ir tautų kovoje dėl būvio nugali sveikos ir darbščios tautos, o silpnos ir nevaisingos, nedarbingos tautos žūsta.

 

Iliustracija žemiau: gyvulys Dalė.

MOTINOS DIENAI:

APIE ESAMĄ DEGRADACIJOS LYGĮ, PARAZITUOJANČIŲJŲ PADUGNIŲ GYVENIMO BŪDĄ VILNIUJE SKAITYKITE HUMORO SKYRELYJE: BVK NEWS, BULBOS IR ALAUŠO, VIENUOLIKTOS KLASĖS MOKSLEIVIŲ, KETVIRTADIENINIAI POKALBIAI APIE VADINAMĄJĮ PRASMIRDUSIŲJŲ PIGIŲ NARKOMANIŲ REIKALĄ: BULDOGAS DALĖ  ATVAIZDAS ŽEMIAU  IŠ VIENO UNIVERSITETO PERSONALO SKYRIAUS.

 

  • KITAS ATVEJIS APIE VILNIAUS PADUGNES IR KIAULIŲ TVARTO KULTŪROS VILNIEČIUS: patvorinė pigi narkomanė Snieguolė Suskytė, jos ir jos dukters Dovilės atvaizdai žemiau. Susijęs tekstas Humoro skyrelyje  apie beprotį tarybinių laikų valdžios subinlaižį, aferistą ir demagogą M. Suskį. Snieguolė ten atitinkamai vadinama Suskyte, tačiau Vilniaus Antakalnio gatvės gyventojai, medikų rateliai priverstinės izoliacijos vietose puikiai žino, ką išdarinėjo Snieguolė, kokia jos tikroji pavardė ir iki kokio lygio ji patologiškai išsigimusi, jog tie patologiniai jos nukrypimai nuo normos nebeduoda jokio pagrindo Snieguolę priskirti žmonių rasei nei genetiškai, nei pagal moralės kriterijus, nei kaip kitaip. Toks gyvulys-šimpanzė su defektais kaip Snieguolė Suskytė tegali ieškoti tvartelio ir prašinėti vis naujos žolytės dozės.

⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎

  PRIMINIMAS:

Amerikonai labai mandagiai iliustruoja, kas nutinka asilui intymiau pabendravus su zebre: gimsta zonkė, su ja intymiau bendrauja visi kiti asilai, tačiau palikuonių nebebūna. Tai lygiai tas pats kaip sunkiems darbams naudojami išakai ir išakės, kumelės ir asilo sukergimo rezultatas. Lietuvoje kai kas ir ypač iš akademinės bendruomenės, iš medikų šeimų, kaip nebūtų keista,  jurisdikcijos, vadinamųjų "rašytojų", politikų, klerkų, verslininkų, muzikantėlių šito neįsisąmonino, apsimetė, kad nesupranta, ką visuomenei reiškia jų išsigimusių vaikų ir anūkų egzistavimas, kokia žala padaryta Lietuvai dėl išsigimusių idiotų nevaržomos savivalės.

Maža to, Lietuvoje net buvo atidaryta vadinamoji "Asilų šūlė", kur diplomai visi fiktyvūs, išdalinti atsilikusio protinio vystymosi idiotams, narkomanams, kur studijų programos sudarytos pagal 1945-1960 metų Minsko milicininkų ir kelių eismo patrulių mokyklos programų pavyzdžius, kur priimami tie, kurie nori išmokti, kaip narkotikais aptarnauti prokurorų, prakutusių medikų, bankininkų verslininkų, klerkų, didžia dalimi pedofilų, zoofilų vaikus ir anūkus Pavilnyje ir gauti šiltas tarnybos vietas ministerijose, įskaitant net ministrų ir viceministrų portfelius. 

Taip, atsirado labai didelės problemos Lietuvoje ne dėl karinių konfliktų ar karantinų, o dėl parazituojančių tvarto purvinų gyvulių kultūros lygio idiotų ir idiočių, tokių kaip Snieguolė iš Suskių gyvulių fermos, išsigimėlių  gausėjimo.

Iliustracija pateikiama žemiau. Tekstas apie idiotę gyvulį iš kolūkio fermos Snieguolę Suskytę, tvarto ir padugnių kultūros atstovę, dukrą išsigimusios be sustojimo drebančia galva silpnaprotės klipatos parazituojančios bedarbės Reginos bei bepročio ir išsigimėlio, priskirto išprotėjusių idiotų ir aferistų Rašytojų sąjungai Vilniuje  M. Suskio, bus pildomas. Nuosekliai bus teikiami faktai apie šios patologinės išsigimėlės darbelius. Beje, proto ubago ir idioto Suskio tėvas buvo parazituojantis bedarbis, motina jo buvo nuo sifilio supuvusi pigi pūliais apskretusi patvorinė prostitutė, nepajėgusi auginti išsigimusio savo idioto sūnaus ir paprasčiausiai tą išsigimėlį numetusi išlaikyti tuometinei valdžiai kartu su kitais išsigimėliais idiotais.  Keista, bet tokie tvarto lygio purvini patologinio iškrypusio mąstymo padugnės  nusprendė nesustoti daugintis. Idiotas Suskis susilaukė visiškos išsigimėlės su atsilikusiu vystymusi taip pat daržove virtusios anūkės  Dovilės, palikuonės gyvulių fermose išveistų defektyvių gyvulių-monstrų lygiai kaip Orvelo "Gyvulių ūkyje". Išsamiau apie tokio lygio šarlatanus "SUSKIUS", aferistiškai parazituojančius visuomenės ir padorių žmonių sąskaita, yra Humoro skyrelyje, jis bus pildomas.

Iš tiesų, gerai suprasti, kokia žala padaryta ir toliau vis dar daroma visuomenei šitų išsigimusių padarų, yra būtina. Supraskite. Būtina suskaičiuoti ir paskelbti, kiek visiškai sveikų žmonių jie išžudė. LIETUVA TAI ŽINOTI PRIVALO. Padorioji Lietuvos žmonių dalis, žinoma, nes nemaža dalis yra pavirtusi nuo kvaišalų niekada nebeišsiblaivančiais mankurtais.

 

 

TĘSINYS BUS 

 

Iliustracija žemiau iš creativecommons.org

Gegužės 1-oji yra Tarptautinė darbo diena ir Lietuvos Respublikos (LR) įstojimo į ES bei tapimo ES valstybe-nare diena. LR pažymi narystės ES 20-metį

Lietuva kelyje pas Monkę: kretinų biznio darymo ir purvinos reputacijos kiauragalvių valdžioje siautėjimo ypatumai

Redakcija surinko gausybę liudijimų, faktų, statistikos, įstatymų nesilaikymo pavyzdžių, kaip LR UAB-uose įsitvirtinusios iš esmės nusikalstamos struktūros, kaip diskriminuojami dirbantys neįgalieji, ypač tie, kurie geba sukurti vertę turinčią intelektinę produkciją, kokios yra žmonių eksploatavimo, apgaudinėjimo darbo rinkoje LR pagrindinės machinacijos ir metodai, kuriais mielai darbdaviai naudojasi, nekalbant jau apie mobingą, socialinę nelygybę, amoralumą ir visus kitus “Monkės” bizniuko Lietuvoje niuansus bei išsigimusio defektyvaus seno gobšuolio triukus, kai planingai, sąmoningai su kokia susenusia narkomane pasigimdytais defektyviais vaikais idiotais bei narkomanais, iš kurių elementariai jie itin neblogai uždirba ir kad tai, kaip nebūtų keista, yra labai paplitę akademikų, profesorių, žinomų medikų, garsesnių menininkų, jursidikcijos atsovų, politikų, ministerijų valdininkų, prakutusių verslininkėlių, narkodilerių, projektų pinigų perskirstytojų savivaldos, nacionalinių institucijų struktūrose, kt.,  šeimose ar artimoje aplinkoje, kas tiesiog jau senokai turi mokslinį pavadinimą “Brauno sindromas”, tai yra, suktas, bjaurus glitus negerbiamas žmonių žmogėnas pasirūpina, kad jo šeimoje būtų labai smarkiai defektyvių vaikų ir iš to nuolatos gauna pelną, jis drąsiai nesilaiko jokių įstatymų, tvarkos, moralės ar etikos ir visur išsisuka motyvuodamas, kad jo namuose itin smarkiai nuo idiotizmo nukentėjusi dukrelė Aida ar Sara, dvokianti kaip gyvulys, ar tokių nevykėlių su atsilikusiu intelektu ir klaikiais klipatų kūnais net trys, keturi.

"Brauno sindromo" reikšmė yra ta, kad verslininkas visada yra suktas, žmonių nemėgstamas, neretai skolinantis iš po skverno ar perparduodantis jo vaikams ir sutuoktinei gydytojo paskirtuosius raminamuosius, kitus kvaišalus, kad jie nesiautėtų, gali būti bankininkas, smulkus šuleris ar karčiamos pigios nuomotojas, kartais negabus muzikantas, artistas, kurio namie krūva degradavusių jo vaikų ar anūkų.

Visa tai žmonės mato, žino ir nėra reikalo žongliruoti skaičiais apie idiotų vaikų gausėjimo tempus Lietuvoje per paskutiniuosius trejus metus arba iliustruoti, kaip jie nesugeba būdami 18-19 metų atlikti 2-3 metukų vaiko intelekto lygio užduočių, tačiau oficialiai nėra apiforminti kaip atsilikusio negrąžinamai nusilpusio proto individai, kurie niekada nei mokytis, nei dirbti negalės, todėl bus edukuojami kokius 30 metų pagroti viena balalaikos styga ar padainuoti gamą, tačiau vargiai ar tai jiems pavyks. Ir visa tai bus už mokesčių mokėtojų pinigus, nes jų mamytės „nusiplaus“ nuo pareigos tuos idiotus išlaikyti finansiškai ir rūpintis jais, nes norės pabūti viceministrėmis, ministrėmis Lietuvoje ar bent jau vadybininkėmis prie viešųjų lėšų perskirstymo lovio.

Situacija yra daugiau nei aiški. Demagogijos ir dezinformacijos liūne esame paskendę iki viršugalvio ir tos konjunktūrinės dezinformacijos iš viešųjų visuomenės informavimo priemonių pilama be perstojo. Naujausios tos dezinformacijos lavina užgriuvo būtent Gegužės 1-oios proga, kada pažymimas dar ir Lietuvos įstojimo į ES 20-metis.

Apogėjus pasiektas, kai imta teikti, viešinti, neva, patikima statistinė ir reprezantatyvių tyrimų suvestinė, specialiai parengta Lietuvos narystės ES 20-mečiui būtent 2024-05-01 proga.  Kaip ir pagal kokius susitarimus tie tyrimų rezultatai padaromi tokie, kokius užsako ir kokių reikia? Nesunkiai. Lygiai taip pat kaip tarybinės Lietuvos laikmečiu teikiant visiškai fiktyvius duomenis ir rezultatus Maskvai apie penkmečio vykdymo planus ir pasiekimus pramonėje, žemės ūkyje ar kur kitur, bet žinant reikiamas formules ir žmonių mulkinimo būdus, išmanant vadinamųjų tyrimo metodikų, formulių taikymo peripetijas, tai yra, nachališką sukčiavimą, manipuliavimą, buhalterinės apskaitos klastojimo būdus, taip, iš tiesų galima turėti išoriškai lyg ir patikimą rezultatą, tačiau jokio patikimumo iš tų apklausų ir statistikos analizių suvestinių nėra iš viso. Moksle tai vadinama pseudotyrimu, nusikalstamu mokslo etikos ir tyrimų metodikų pažeidimu, nuliniu patikimumu. Tačiau politikoje, visuomenės nuomonės formavimo srityse tuo naudojamasi ištisai: užsakomi už užmokestį tyrimo rezultatai iš anksto ir pagal susitarimą, kokie jie turi būti, tie rezultatai.

Paprasčiau tariant, tai yra lygiai tas pats kaip be perstojo viešinama bjaurios išvaizdos paliegusi džiūsna su asilės veidu ir skelbiama, kaip ji skiriasi su kažkelintu vyru, kaip turi defektyvių vaikų tai nuo vieno, tai nuo kito degradavusio nabagėlio, kaip nuvyksta ten ar šen paatostogauti ar ant scenos statoma negabi, nuobodi ir klaikiai prastos išvaizdos aktorė ar šlykštaus neproporcingo paliegėlės kūno bei bjauraus veido ir dvokiančiu kaltūnu virtusių plaukų daininkė, nugrimuojama kelių centimetrų storumo grimu, kur reikia užmetama silikono, botokso ir pašalinami iš ryto išdygę tos nabagės ūsai ir juoda barzda, duodamas reikiamas apšvietimas ir paleidžiama reklama su kontekstu, jog tai perspektyvi "gražuolė". Tiesiog pamatę bet kurią Vilniaus ar vadinamojo Kauno rajono tą "gražuolę už milijoną" be grimo ir realybėje jūs gautumėte šoką, koks šlykštus ir niekam negabus, pasiligojęs tai padaras. Tokia pat iliuzija, fikcija, triukai, manipuliacijos atliekami ir su vadinamais apklausų rezultatais bei jų pateikimu visuomenei. Na, viskas vyksta lygiai kaip toje lietuvių liaudies pasakoje, kur atvykusiam nepageidaujamam jaunikiui pirštis vietoje dukters įbrukama tiesiog tvarto kiaulė, o šis nieko nesupratęs išvyksta laimingas gavęs tokią "nuotaką".

Tie patys triukai taikomi ir aptariamuoju atveju pompastinio pasigyrimo tikslu nemenkos šventės proga ir siekiant įsiteikti Briuseliui, ne tik visuomenę mulkinti.

O kaip realiai viskas padaroma, kad patikimai atrodytų rezultatų analizės suvestinė, skirta pristatyti visuomenei demagoginius pliurpalus apie vadinamuosius „pasiekimus“, „pergales“ ir, ar galite patikėti, net labai laimingą jaunimą lygiai tuo pat metu, kai pasipylė vieša informacija apie nusižudžiusius vaikus ar niekaip netramdomų pedofilų ir narkodilerių, sutenerių, neretai gavusių tarnybos vietas tiesiog policijoje, prokuratūrose, pedagogų kolektyvuose, gavusiųjų edukatorių, trenerių, muzikos ar šokių mokytojų vietas, gavusiųjų net profesorių laipsnius ir dėstytojų vietas Lietuvos universitetuose ar Seimo nario mandatą, kur yra tiesioginė prieiga prie likimo nuskriustųjų, apie jų pokovidines fiestas ir siautėjimus bei vojažus į egzotinius kraštus dažniausia su "meno" kolektyvais, parlamentarų grupe ar ministerijos delegacija keliaujančia "pasitobulinti" už mokesčių mokėtojų pinigus į madingas turizmo industrijos vietoves.

Taip, iš tiesų, visame šiame totalios degradacijos absoliučiai visose srityse nuo kultūros, švietimo, mokslo, socialinės apsaugos, pramonės, žemės ūkio, energetikos iki inovacijų, visuomenės sveikatos priežiūros ir žmogiškųjų išteklių nuosmukio fone  turime visą seriją faktų apie šiomis dienomis privestus iki savižudybės vaikus Lietuvoje. Paradoksas. Bet didelė tikimybė, jog pasipelnymo apimtys iš vaikų vidaus organų, akių ragenų, odos transplantacijos, jų kraujo, limfos išpardavimo išaugo.

Galima, ko gero, tikėtis ir tolimesnio Lietuvos progreso. Vienoje srityje. Vaikų lavonų išrinkimo dalimis ir išpardavimo jų vidaus organų, kraujo  per Santariškėse esančias medikų-šarlatanų struktūras labiau pasiturintiesiems ir trokštantiems efektyviau išleisti nuo 1990 m. elementariai išvogtus viešuosius išteklius visose srityse, nuo finansinių išteklių iki išradimų, projektams skirtųjų viešųjų pinigų, inovacijų bei išskirtinių lietuvių liaudies etnografinio paveldo pavyzdžių, artefaktų.

2024-05-01 skirtosios panegirikos viešojoje erdvėje buvo per daug, pateikiami, neva, faktai, statistika neatitiko tikrovės. Paskleista demagogija ir jos apimtys tiesiog pribloškė. Juk mato visi tą "laimingąjį" jaunimą kasdien: kvaišalų nustekentais varganais klipatų kūneliais, su nusilpusiais proteliais, negebėjimu net padaryti 10 pritūpimų ar suskaičiuoti iki 10 sulaukus jau 25 metų amžiaus ir einant pasiimti eilinio fiktyvaus magistro teisininko, ekonomisto, vadybininko ar finansisto diplomiūkščio. Kartais, tiesa, padalina tuos fiktyvius, beverčius mokslo laipsnį, neva, patvirtinančius popierius, jų kopijas internetu.

Taip, jei vieną ar kitą vadinamą neperspektyvų klipatą "lūzerį" apklausė iškart po to, kai buvo įkalęs eilinę dozę ar žinojo, kad ją gaus atsakęs į klausimus "taip, kaip reikia", tas laimės indeksas ir šoktelėjo iki lubų.

Nėra prasmės atsikirsti faktais ir priminti, kad mūsų visuomenė vis dėlto turi teisę į objektyvią ir patikimą viešąją informaciją, o ne į laviną kliedesių ir demagogijos su pasigyrimais apie individualius nuopelnus, iš kurių, tiesa, ima juokas, nes tuos besigiriančiuosius teko matyti, kaip realiai jie eina tarnybą, kokia reali jų kvalifikacija, na, pavyzdžiui, kokio realiai nuosmukio lygio yra buvusi ministre, atsakinga už Lietuvos integraciją į ES tuo laikotarpiu, kai buvo harmonizuojami teisės aktai, Lietuva buvo asocijuota ES valstybe, tačiau dar ne valstybė-narė.

Ji, ta buvusioji ministre, kuri iš tiesų nesuprato ne tik informacinių kampanijų rengimo ir komunikavimo su visuomene abėcėlės, bet ir ekonominių, teisinių integracijos dėsnių, reikalavimų, sąlygų esmės, nekalbant jau apie tai, kad iškūrė į Europarlamentą prieš tai iki mirties suvažinėjusi žmogų Kaune, negavusi jokios baudžiamosios atsakomybės, mat, galimai, buvo itin "pavargusi" beieškodama kaip sau ir savo artimiesiems į kišenes perdėlioti ne tik Lietuvos naftos produktų perdirbimo verslą, bet ir Europos pinigus, beskaitydama iš lapelių ir kartais iškalusi atmintinai kelias frazes, naktimis parengtas studentų ir kelias užsienio kalbas mokėjusios referentės, įdarbintųjų anuometiniame Europos reikalų komitete, o vėliau Europos ministerijoje, trumpai gyvavusiojoje, praradusi gebėjimą adekvačiai vertinti realybę ir pasisiuvusi kelis neskoningus kostiumėlius dėvimus ant klaikiai bjauraus neproporcingo naūžaugos kūnelio su arbūzo dydžio visiškai tuščia galva ir taip "reprezentavusi" Lietuvą 1998 m. Ji labai mėgo lankyti Europos viršūnių balius, visada keliamus po kiekvieno oficialaus susitikimo, konferencijos, derybų etapo posėdžio. O jos komunikavimas su tikslinėmis Lietuvos visuomenės grupėmis taip ir baigėsi: ji tiesiog, kaip minėta, iki mirties suvažinėjo niekuo nekaltą žmogų, patekusį į žmonių minią Kaune. Ministrė, būdama už vairo, įvairavo tiesiai į tą minią susirinkusių žmonių ir vieną iš jų nužudė. O ką? Jai gal patiko, kaip buvo traiškomas ratais gyvas žmogus, jai gal taip buvo smagu, gal taip ji pasidarė pati sau eilinio vakarėlio pratęsimą? Gal ir daugiau tokių žmogžudysčių yra padariusi? Gal jos kilmė iš recidyvistų, kurie bastėsi Lietuvos miškuose po Antrojo pasaulinio karo atbėgę nuo rytinių TSRS teritorijų ar miškuose sėdėjusių veltėdžių, vengusių bet kokio darbo ir plėšusių lietuvių namus bei prievartavusių jų vaikus kaimuose, žudžiusių moteris? Juk iš tiesų, eksministrė išoriškai nė iš tolo nepanaši į Lietuvos teritorijos vietinius gyventojus, lietuvių, žemaičių taip atrodančių iš viso nėra. Tai faktas.

Gal visu tuo Europai norėta pateikti įvaizdį tokios pamėklės degradavusios tuščiagalvės ministrės, kad dingtų užsienio vyrams noras ieškoti Lietuvos mėlynakių grakščių šviesiaplaukių gražuolių, kurių net nėra, ir vietoje to pateikti, lietuviškai sakant, proto ubagę balvonėlį-ministrę su kiaura smegenine didelio arbūzo formos makaulėje, pademonstruoti išsigimimo atvejį ir taip pašiurpinti Europą, kad ji Lietuvos į ES niekada nė neįsileistų?

Taip, Lietuvos valdininkijos atsovų  žinių bei gebėjimų lygis, kompetencijos tokios apgailėtinos, jog jų reputacijos purvinumo lygis kažkaip ir sąmoningai užmirštamas motyvuojant be perstojo, jog "dirbti niekas nenori valstybės tarnyboje". Ką jie veikė bei realiai nuveikė ir kaip dar iki 2000 m., o ypač  2008-2012 m. laikotarpiu? Kokie jų nuopelnai  paskutiniosios pandemijos metu, net dabar, kai drąsiai be jokių apribojimų tiesiog užsiima viešųjų įvairių rūšių išteklių grobstymu, aferizmu ir klounada. Ir maža to, turime nabagėlių klounų rengimo universitetą, viešai vadinamą elementariai "Asilų šūle", kur nueina ant studentų galvų pajoti vadinamieji dėstytojai, kuriuos, kaip eksministrę Europos reikalams, kitus įvairius buvusiuosius kažkuo, kaip defektyvius, išmeta iš visur kitur. Atsakomybė, ko gero, pirmiausia ir tenka tam universitetui, kur studijų programų pagrindas yra tiesiog Minsko milicijos mokyklos studijų programa, pagal kurią buvo rengiami teisininkai, tardytojai, NKVDistai, KGBistai ir milicininkai 1945-1965 m.

Nėra prasmės leistis iki tokio padugnių liūno ir argumentuotai pateikti realesnę situaciją ir esamos padėties vaizdelį su prognozėmis, atliktomis pagal patikimas metodikas, o ne kliedesių ir pasigyrimų fone, kur reguliariai įterpiamos vietinių gyventojų šiurpinimo natos ir nuolatinis reketavimas elementariai sumesti pinigų kretinų žaidimams ir Sarų, Šmarų, Joškių, Moškių bei Aidų dvokiančių bordeliams kažkur toliau į Rytus, pietryčius nuo Lietuvos.

Kadangi totaliai degradavusiųjų sukčių, aferistų, parazituojančiųjų visuomenės grupių atsovų kornokopija ir hedonizmas visada, visur, visais istoriniais laikais baigiasi totaliu krachu ir nusikratymu vadinamaisiais "verslininkais", politikais, profesoriais ir kiauragalviais valdininkais bei juristais ir korumpuotais nekvalifikuotais medikais visais įmanomais būdais perkeliant juos į visuomenės balastą ar priverčiant nuolatos dirbti sunkiuosius viešuosius darbus juos pačius, jų vaikus ir anūkus, o ne fortepijono klavišus tarškinti ar dūdą pūsti protarpiais nueinant atsiimti reguliarios valdininko ar politiko algos, pensijos, išmokos, premijos už dykaduoniavimą ir padlaižiavimą, lieka tik papokštauti ir pasitelkti humoro žanrus, nors ir proginei publikacijai Redakcija surinko gana geros medžiagos iš įvairių tarnybų, institucijų, dvasininkų, iš įvairių liudytojų, patikimų dokumentinių įrodymų, sukauptų uždaruose viešai prieigai archyvuose, ilgametės patirties pagalba bei tiesioginio stebėjimo būdu tiek ministerijose, tiek jų pavaldumo padaliniuose, universitetuose, institutuose bei tarnybose ir panašiai,  taikant neformalias bei itin patikimas nuomonių apklausas. Tas bus paskelbta vėliau, nuosekliai ir dozuotai.

Taigi, proginis tekstukas pateikiamas žemiau.

DĖMESIO: NAUJA PRAMOGA UŽ DYKĄ --- LIETUVIŲ LIAUDĮ JUOKINA MINISTRĖ,

arba

„KAS PAKELS ŠUNIUI UODEGĄ, JEIGU NE PATS?“

Lietuvių ir žemaičių liaudies patarlė

Pirmą kartą skelbta 2024-02-29, publikuojama pakartotinė versija Gegužės 1-osios, Tarptautinės darbo dienos proga

2024-04-30

Ministrės ir kitų jos kolegų anekdotinių keverzonių radome ir visai nesenuose oficialiuose pranešimuose www asmenų su negalia ir, neva, vadinamos "reformos", kuri galimai pritaikyta tik reikiamų žmonių poreikiams užsitikrinti parazitavimą "non stop" tema.

RETORINIS KLAUSIMAS: Kiek ilgai bus tęsiama ta grubi demagogija, dezinformacija per ministerijų interneto svetaines ir būtent asmenų su negalia, kitų pažeidžiamiausių asmenų grupių atžvilgiu? Kas gali tokiomis aplinkybėmis sutikti mokėti mokesčius, kas reikštų paprasčiausiai degradų, parazituojančiųjų aferistų ir visiškų padugnių, cirko kultūros atstovų finansavimą savo sąskaita? Viešoji informacija tikrinta 2024-03-01 / 06.

MINISTERIJA, KAIP TAS ŠUO, PATI SAU KELIA UODEGĄ IR GIRIASI, ARBA TIK PER HUMORO PRIZMĘ ĮMANOMA Į TOKIUS VALDININKŲ KLIEDESIUS PASIŽIŪRĖTI, NES MINISTERIJOS PATEIKTIEJI SAVĘS PAGYRIMO SKAIČIAI NUTEIKIA GARSIAM NUSIKVATOJIMUI IR TAS JŲ „NAUJIENAS“ SU SKAIČIAIS DRĄSIAI PRISKIRIAME NAUJAM ŽANRUI, KURĮ PAVADINOME „MINISTERIJOS MOKSLINĖ FANTASTIKA IŠ SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO SRITIES LIETUVOJE“ / Anglų kalba: „Science fiction created by the Ministry related to social affairs in Lithuania“

Publikacijos pagrindas yra 2024-01-16 viešas pranešimas “Namų ūkių portretai: kaip auga gyventojų pajamos 2024 m.?“, žr. <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/namu-ukiu-portretai-kaip-auga-gyventoju-pajamos-2024-m>

Žemiau rasite lentelę, kurios kairiojoje skiltyje yra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės teiginiai, viešai paskelbtieji <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/namu-ukiu-portretai-kaip-auga-gyventoju-pajamos-2024-m>, o dešiniojoje skiltyje yra tai, ką mūsų redakcijai liudija asmenys apie tai, kas yra Lietuvos realybė esamu metu. Skiltyje „Realybėje yra kitaip, pavyzdžiui:“ yra atsiliepimai asmenų, kurie yra labai mandagūs, kantrūs, bet jų kantrybei taip pat ateina galas, nes jie jaučiasi daugiau nei apmulkinti ir ta lavina melagienų iš ministerijos juos elementariai pritrenkia, nes tikrovėje to net galimai NĖRA, arba yra kardinaliai priešingai. Tada kyla natūralus klausimas: Gal ministrė mato kokius nors vaizdinius, kurių kiti nemato, gal girdi garsus, kurių kiti negirdi, gal kažko nesupranta, patiria haliucinacijas, o gal atmintinai per naktį mokosi ką ryte pasakys viešai ir tada jau tą kitą rytą būna apspangusi nuo nemigos ir nusikalba, pati net nesuprasdama, ką sako ir kodėl bei kam? Žodžiu, vaizdelis apgailėtinas, kas susiję su ta ministre.

PALYGINIMO LENTELĖ: KAIRIOJOJE SKILTYJE MINISTRĖS ŽODIAI, O DEŠINIOJOJE --- REALYBĖ

2024-01-16 viešame pranešime “Namų ūkių portretai: kaip auga gyventojų pajamos 2024 m.?“, žr. <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/namu-ukiu-portretai-kaip-auga-gyventoju-pajamos-2024-m> skelbiama, citatos žemiau:

 

Realybėje yra kitaip, pavyzdžiui:

Nuo 2024 m. pradžios didėja minimali mėnesinė alga (MMA), neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), pensijos, vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos žmonėms, turintiems negalią bei kitos socialinės išmokos. Namų ūkių pajamos dėl suplanuotų priemonių –  MMA, NPD ir socialinių išmokų didinimo – vidutiniškai didės 62 eurais. Didžiausią teigiamą poveikį pajus tie žmonės, kurių skurdo rizikos lygis šiuo metu yra didžiausias – senjorai, vieniši asmenys, vieniši tėvai, žmonės su negalia.

 

Darbdaviai MMA nemoka iš viso, masiškai įvedami etatai 0,75 ar 0,5 etato apimtimi, bet asmenys dirba realiai už 2-3-4 etatus ir gauna atlyginimus kaip už 0,5 – 0,75 etato, tai yra, ankstesniąją minimalią algą. NPD daugelyje darboviečių netaikomas iš viso, darbuotojams nurodoma kitais kalendoriniais metais Sodroje susitvarkyti patiems ir pažadama, jog ten jie atgaus tuos pinigus, kur bus suskaičiavus teisingai tą NPD. Bet darbdavys moka viską „po senovei“, jokio NPD neskaičiuoja, tiesa, būna ir išimčių, kur skaičiuojamas NPD, tačiau tai tik išimtys. Didžiausią neigiamą poveikį pajunta būtent tie žmonės, kurių skurdo rizikos lygis šiuo metu yra didžiausias – senjorai, vieniši asmenys, vieniši tėvai, žmonės su negalia, nes jie yra ne tik diskriminuojami, negauna jiems priklausančių paslaugų, bet ir yra eksploatuojami, pavyzdžiui, už itin aukštos kvalifikacijos atliktą darbą ir to darbo vieną valandą geriausiu atveju darbdavys sumoka apie 5 eurus ir iš tos sumos dirbantysis dar pats susimoka visus mokesčius, nes dažniausia dirba ar su verslo liudijimu, ar su individualios veiklos pažyma. Kitas pavyzdys: patalpų valytoja už maždaug 1,5 – 2 etatų apimties valymo darbus, kuriuos atlieka net negaudama darbui skirtų pirštinių, cheminės priemonės reikalingos valymo darbams yra jai duodamos iš agresyviųjų ir itin kenksmingų žmogaus odai, regėjimui, sukeliančios vėžį, tegauna vidutiniškai 50 eurų už mėnesį darbo. Be to, dėl tokių darbo sąlygų prastėja jos sveikata, ypač regėjimas, paslaugų susijusių su gydymusi negauna jokių, pandeminiu ir popandeminiu laikotarpiu gydytojai nepasiekiami, jie patys gydė vienas kitą ir tik savo artimuosius, ta darbštuolė ir iš esmės tarybinių laikų stachanovietė moteris gydosi privačiai, moka iš savų santaupų. Nesiskundžia niekam, nes yra labai darbšti, mėgstanti turėti nors kažkiek papildomų pajamų, kurias prisiduria prie senatvės pensijos, žmonių yra labai gerbiama.

„Nuosekliai didiname gyventojų pajamas: didėja neapmokestinamasis pajamų dydis, padidėjusi minimali mėnesio alga – didžiausia tarp Baltijos šalių, kartu didėja ir pažeidžiamų visuomenės narių pajamos. Pavyzdžiui, vienišo pensinio amžiaus asmens, turinčio būtinąjį stažą ir gaunančio vidutinę senatvės pensiją, pajamos per trejus metus, jeigu lyginame nuo 2021 m., didėja apie 55 proc., pensinio amžiaus asmenų porai – apie 47 proc. Šeimos, auginančios tris vaikus, kai abu suaugę dirba už minimalų mėnesinį atlyginimą, pajamos per trejus metus didėja 43 proc.“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

 

Žr. į skiltį aukščiau bei susiraskite, koks infliacijos lygis Lietuvoje buvo 2022 m. pabaigoje, 2023 m. I ketvirtį. Tada pakalbėkite su eiliniais žmonėmis Latvijoje ir Estijoje tiesiog prie bokalo alaus ir jie Jums nuoširdžiai papasakos, kaip jie gyvena, tada suprasite, kokia Jūsų apgailėtina situacija Lietuvoje, jei dirbate už MMA, kas yra vis dėlto tik apie 0,5 tos MMA, NPD galimai iš viso nebus Jums pritaikytas, susiskaičiuokite, kiek paslaugų reikėjo nusipirkti už savo lėšas pradedant nuo COVID-19 pasekmių įveikimo savo šeimos ratelyje ir vaikų mokslų tik prie kompiuterio ekrano, kai teko nusipirkti ne tik naują įrangą, bet ir paslaugas įvairių korepetitorių, medikų, kurie pandemijos, karantinų pabaigos metais iš esmės net nedirbo iš viso, žmonės buvo palikti be jokios pagalbos, daug kas tiesiog supuvo savo lovose ir vien per 2020 m. pabaigą – 2021 m. pradžią bei paskui 2022-2023 metus vien neįgaliųjų asmenų neaiškiomis aplinkybėmis „dingdavo“ tiesiog po 4 procentus per metus, o nei daug, nei mažai --- net 10 000 perteklinių mirčių Lietuvoje užregistruota daugiausia dėl socialinių paslaugų ir elementaraus žmogiškumo nebuvimo, abejingumo tiek senam, tiek ligotam, tiek bejėgiui vaikui, o tas reiškia --- kaltė pirmiausia socialinės sferos valdymo atstovams Lietuvoje, žr. „Karantinas, mes ir beveik 10 000 perteklinių mirčių Lietuvoje pandemijos laikotarpiu: Kiek mirusiųjų tarpe asmenų su negalia?“ 2021-04-14.

Per pastaruosius trejus metus vidutinė senatvės pensija didėja nuo 413 iki 605 eurų.  Vidutinė senatvės pensija šiemet didės nuo  542 eurų iki 605 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2024 m. didės nuo 575 iki 644 eurų.  Visi Lietuvoje gyvenantys vieniši žmonės su negalia ir vieniši žmonės, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, gali gauti vienišo asmens išmoką. Kitąmet ši išmoka sieks 38 eurus.

 

Taip, vienišo asmens išmokos yra dalinamos, tačiau realybėje kiekvienas tas „vienišasis“ turi tiek išlaikytinių pradedant nuo „butelio draugų“ ir narkomanų draugijų, sugyventinių, simpatijų, bendrų pomėgių turėtojų, pavyzdžiui, medžiotojų ar birbynių drožėjų būreliuose, edukacijose, baigiant namie laikomais kačiukais, šuniukais, tarakonais, jūros kiaulytėmis ir šeškais, kad tie 38 eurai ištirpsta tą pačią akimirką, kai jie gaunami ar atsiranda banko sąskaitoje. Kas dėl pensijų dydžio, žmonės seniai yra susiskaičiavę ir pastebėję, kad esamu metu tiesiog Komunizmo rojuje gyvena turintieji nulį ar truputį daugiau darbo stažo, gaunantieji minimalius pinigus iš valdžios, pasiimantieji visas įmanomas paramas ir privilegijas, įskaitant ir naujų protezų įsidėjimą, sanatorinį gydymą, baseinų, masažų paslaugas ir į namus ateinančias socialines darbuotojas, kurios išvalo grindis ir paruošia pietus bei suplauna indus ir atneša vaistus į namus pagal receptą kokiais tik nori kiekiais ir tais vaistais paskui aprūpinamas ištisas kaimynystėje esantis gyventojų kvartalas, iš ko galima neblogai gyventi, nes įvairūs raminamieji, linksminamieji, migdomieji vaistukai yra nepigūs juodojoje rinkoje, nereikia jų net internetu siūlyti kažkokiems neaiškiems klientams ir paskui aiškintis policijai ir kitiems.

Socialinės išmokos, kurios itin svarbios sunkiau besiverčiantiems mūsų šalies gyventojams, palyginti su 2021 m., 2024 m. pradžioje padidės 38 proc.

Šiemet bazinė socialinė išmoka siekia 55 eurus, šalpos pensijų bazė – 197 eurus, tikslinių kompensacijų bazė – 165 eurus, valstybės remiamų pajamų dydis siekia 176 eurus.

 

 

Žr. realybės šiuo klausimu pristatymą skiltyje aukščiau. Taip pat galite pasigėrėti kaip jau gaunantieji tas didesnes pensijas pirmadieniais grumiasi viename iš prekybos centrų graibstydami per visą savaitę neišparduotas suvytusias nukainuotas daržoves, kaip puola prie lentynų, kur sudėti kiti pasibaigusio galiojimo produktai, kurių nenupirko ponai, ir po to vežte vežasi su krepšiais ant ratukų ir pasiramstydami lazdomis kėblina namo visko prisipirkę ir džiūgaudami. Bet dar įdomiau matyti, kaip tas jų džiaugsmas ir laimė baigiasi maždaug savaitės trukmės viduriavimu ir vėmimu ir kaip jie po to vaistinėse palieka tiek pinigų norėdami pasveikti nuo viduriavimo be stop signalo, kad už tuos vaistinėse paliktus pinigus nesunkiai nuvažiuotų į Paryžių ar Varšuvą tiesiog prabangiai papusryčiauti ir paragauti  sveiko ir nesupuvusio maisto bei degustuoti puikaus vyno ir sūrio ... net grįžimui į gimtus namus pakaktų pinigų, jei jų nepaliktų pirkinėdami pagedusius produktus Lietuvoje ir įsigydami vaistus, papildus, kurių šalutinis poveikis toks, kad daugiau negu kas antras tampa onklologiniu ligoniu ar paralyžuotuoju, nes persivalgė, užsikimšo kraujagyslės, ištiko insultas ar mikroinfarktas.

Skaičiuojama, jog namų ūkių pajamos dėl suplanuotų priemonių (MMA, NPD, pensijų ir socialinių išmokų) šiemet vidutiniškai didėja 62 eurais (lyginant 2023 sausio mėn. ir 2024 sausio mėn. priemones).

 

Namų ūkiai jau seniausiai irgi susiskaičiavo, kiek brangsta elektra, šildymas, vaiko maitinimas, mokyklos priemonės, būreliai, kirpėjos paslaugos, valytojos ir kiemsargio paslaugos, kiek pabrango šiukšlių išvežimas, elektriko ar santechniko paslaugos. Taip pat įsivertino, kad realybėje jau iš viso nebėra nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų ir švietimo, draudimo visos sutartys yra tas pats kaip šakėmis rašyti ant vandens, tolygu nuliui paramos nelaimės atveju. Taip pat brangsta susisiekimo paslaugos, degalai, nuosavo automobilio išlaikymas, daugėja kriminalinių nusikaltimų, tenka investuoti į savo gyvybės apsaugą ir turimo turto apsaugą patiems, nemažai kas įsigyja ginklą, ar bent dujų balionėlį, gerą ir tvirtą laužtuvą, kirvį ar bent kočėlą, tas irgi susiję su nemažomis papildomomis išlaidomis. Taip pat pabrango visi renginiai. Elementaraus gimtadienio surengimas mažučiam vaikeliui 2-3 metukų kainuoja tiek, kiek maždaug prieš 40 metų kainuodavo vestuvės, atšvęstos brangiausiame restorane su beveik 100 asmenų draugija ir garsiausiais to meto estrados solistais.

Vienišas žmogus su negalia, dirbantis už MMA (turintis socialinio draudimo stažą netekto darbingumo pensijai). Jo pajamos 2024 m. siekia  1265 – 1595 eurus. Palyginti, praėjusiais metais pajamos buvo 1152 – 1446 eurai. Be minimalaus darbo užmokesčio, jis turi teisę į vienišo asmens išmoką, netekto darbingumo pensiją (nuo 2024 m. – socialinio draudimo negalios pensija). Jeigu žmogui Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (Agentūra) (iki 2023 m. gruodžio 31 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) yra nustačiusi individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialiuosius poreikius), jis turi teisę į tikslinę kompensaciją. Jei asmeniui Agentūra nustatė specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo išlaidų kompensacijos poreikį, šios kompensacijos dydis 2024 m. siekia iki 3520 eurų. Jei Agentūra nustatė specialiųjų lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį, šios kompensacijos dydis siekia iki 7040 eurų.

Iš tikrųjų kaip yra, ministrė net nenutuokia ir net nežino, kad asmuo su negalia dirbti pilnu etatu iš viso negali, jis turi teisę dirbti tik 0,5, 0,7, 0,4 ar 0,25 etato, kai kurių asmenų darbingumo lygis yra nulis. Taigi, MMA joks asmuo su negalia gauti iš viso negali. Dar daugiau, jei toks asmuo vis dėlto dirba visu etatu, pavyzdžiui, yra profesorius ar docentė tame universitete, kur išsilavinimą gavo ir šita ministrė, už to asmens teikiamų studijų paslaugų lygį neatsako niekas, be to, jei gavo net kokia viceministrė ar teisėja, turinti negalią, darbą, tarnybą visu etatu, už jos net ne MMA, o jau didesnį atlyginimą turi atidirbti kaip ir tie asmenys, kurie negalios neturi. Tai yra, konkurencija yra atvira, darbas, tarnyba yra atviroje darbo rinkoje. Todėl kai toks asmuo su negalia, gali būti nebūtinai profesorius, gali būti ir ministerijos valytoja ar ministrės namų tvarkytoja, kai dirba visu etatu, už savo sveikatos pablogėjimą atsakomybę prisiima pats, darbdavys už jo sveikatos pablogėjimą neatsako, nes tam neįgaliajam už jo darbingumo lygo nustatymą atsakingos institucijos, specialistai, pavyzdžiui, jei nustatė 30 procentų darbingumo lygį, tokiu atveju tas asmuo tegali dirbti 0,3 etato, atitinkamai darbo laikas skaičiuojamas taip: esant 40 valandų darbo savaitei, asmuo tegali dirbti 12 valandų, kas yra viena pilna darbo diena, o kitos tik pusė, kai yra 8 valandų darbo diena. Žinoma, patalpų valytojų, aplinkos tvarkytojų atvejais yra kitaip ir paplitusi praktika, kad 0,5 ar 0,3 etato apiformintas dirbti asmuo realiai dirba už 3 etatus, bet algą gauna apie 50 eurų į rankas ir dar grasinimus, jog į tą vietą daugybė norinčiųjų ir jog alga laiku nebus išmokėta, todėl gaudamas neįgalumo išmokas gali drąsiai dirbti iš viso už dyką. Tokia yra tiesa ir realybė. Maža to. Neįgalūs asmenys, skirtingai nei dirbantieji senatvės pensininkai, dirbdami netenka teisės kaupti darbo stažą net jei dirba visu etatu ir kai ateina pensijų indeksavimo metas kasmet iki liepos 1 d., asmenims su negalia išmokos nedidėja dėl dirbto laiko ir gautų algų, kokios jos bebūtų. Šita situacija yra įteisinta ir daugiau nei pakankamas įrodymas, iki kokio lygio asmenys su negalia yra diskriminuojami, bet pažymėtina, jei, pavyzdžiui, su proto ar kita sunkia negalia profesorius ar docentė aktyviai deda parašus ant būsimų teisėjų ar valdininkų diplomų ar galimybių studijų bei tarptautinių projektų ekspertinio vertinimo ir už tai gauna solidžius atlyginimus, kurie viršija Lietuvoje esantį vidutinį atlyginimą, tada taip, jų ir stažas didėja, ir neįgalumo išmoka auga kasmet per vasaros metu vykdomą indeksavimą. Visa tai reiškia, kad, pavyzdžiui, atsakingus parašus dėliojantis koks nors ekspertas ar docentė lengvai gali būti valdomi kaip marionetės, nes vos tik nesutiks su kokiu būtinu parašų dėliojimu net prieš savo valią ir suvokdamas, jog dalyvauja grubiuose korupciniuose veiksmuose, nusikalsta ir panašiai, nesunkiai bus sutramdomas vien dėl to, kad netekęs tų gerų papildomų pajamų neteks teisės ir į geresnius medikamentus, tinkamesnę sveikatos priežiūrą ar mažiau šalutinių poveikių turinčius medikamentus, nes jie elementariai yra perkami už savas lėšas.

Dėl kompensacijų už slaugą ir priežiūrą: padėtis daugiau nei paradoksali, nes tas išmokas gauna praktiškai visų medikų tėvai, mamos, vaikai ir anūkai, net jei realiai ir nėra visiški paliegėliai ir būna neretai, kad šokti galinti ir tai nuolat daranti senolė, medikės mama ar anyta, yra apiforminta kaip visiškai negalinti vaikščioti ir gaunanti maksimalią slaugos kompensaciją, esamu metu viršijančią 400 eurų.

Dėl automobilių, jų pritaikymo neįgaliųjų reikmėms, taip, išmokos solidžios, tačiau realybėje tas privilegijas įgauna tik itin sunkias negales turintieji, kurie realiai ir dažnu atveju ne tik būna paralyžiuoti ar nevaldantys kojų ar kitų galūnių, bet ir vairuoti nemėgsta iš viso ir tos visos su transporto priemone susijusios privilegijos ir tos nemažos sumos yra tiesiog paimamos tų, kurie prisiplaka prie tų neįgaliųjų asmenų, pavyzdžiui, jų prižiūrėtojai, sugyventiniai, narkomanai, kurie dažnu atveju yra labai aistringi vairuotojai ir noriai naudojasi transporto priemonėmis, kadangi nuolat turi tikslą --- nuvykti pasiimti kvaišalų ar neįgaliajam išrašytų linksminamųjų, kitų preparatų, labai reikalingų narkomanams, kuriems nuolat laužo kaulus ir pan. Beje, neretai tie prisiplakusieji asmenys yra ir socialinių darbuotojų padėjėjai, kurie landžioja pas neįgalųjį į namus, realiai niekuo nepadeda, o turi tik vieną tikslą --- išnešti to neįgaliojo raminamuosius, migdomuosius ar linksminamuosius, kurių labai reikia jų pačių vaikams, anūkams, neapiformintiems, kaip sunkūs ir agresyvūs ligoniai, nes tokiu atveju negalės tapti nei ministre, nei teisėja, nei prokuroru ar policininku, be to, užsienyje nebegalės būti pašalpų gavėju už dyką, bus gydomas priverstinai ir taip toliau. Įdomu tas, kad tai ne tik yra tiesa, bet ir pasitaiko socialinių darbuotojų padėjėjų, landžiojančių pas neįgalius asmenis į jų namus, kurios yra prokurorų žmonos ir pas neįgalųjį asmenį ateina, neva, padėti išsivalyti viryklę ar grindis,  atvažiuoja limuzinu su nuosavu vairuotoju ir apsirėdžiusi sabalų kailiniais. Žinoma, jokių valymo ar nors kokios pagalbos neįgaliajam veiklų, darbų ji neatlieka, jos tikslas yra visai kitas ir apie tai jau parašyta aukščiau.

Dar ministrė pateikia visokių pavyzdžių, tai yra: „Kelių namų ūkių pajamų didėjimo pavyzdžiai:

Vienišas pensinio amžiaus asmuo, turintis būtinąjį stažą ir gaunantis vidutinę senatvės pensiją“ ir taip toliau.

Kiekvienas tas pavyzdys kairiojoje lentelės skiltyje yra taip toli nuo realybės, kad gali tapti siužetu geram komedijos serialui, pavyzdžiui, su pavadinimu „Štepselis ir Tarapunka eina pirkti greipfrutų ir vietoje jų nusiperka pasibaigusio galiojimo limonado bei supuvusių klementinų už 13 eurocentų“. Kas tokiu atveju nutinka, suprantate patys.

Liekame laukti kitų humoristinių ir galimai kliedesinių ministrės pasisakymų viešai dabar jau ir švietimo, mokslo bei sporto temomis. Gaila, kad dabar jau labai trumpai ji linksmins auditoriją žongliruodama skaičiais ir vapaliodama kažką, kas jai liepta pranešti. Iš tiesų: begalinis noras pokyčių, kad tik tie rinkimai greičiau, nes savo noru tokios ministrės portfelio neatiduos. Galimai, patiria itin dideles suvokimo problemas ir gyvena haliucinacijų pasaulyje. Natūralu, kyla klausimas: kokioje cirko klounų apmokymo institucijoje ar kokiame universitete parengiamos ir muštruojamos tokios ministrės? O skaitytojai ir toliau raginami pranešti, kaip iš tiesų jų kišenėse atrodo tie, neva, didesni nuo šių metų sausio 1-osios pinigai ir dar toliau liudyti, kaip asmenys su negalia ir kiti iš mažiau galimybių turinčiųjų ir pažeidžiamų asmenų grupės patiria diskriminaciją darbo rinkoje, kaip yra eksploatuojami, žeminami ir terorizuojami, bei kas iš to naudą gauna ir kur nukeliauja tų asmenų su negalia kūriniai, darbo vaisiai, idėjos, paprasčiau tariant, kiek iš viso šito ir kas realiai pasipelno, įskaitant ir planingą tų asmenų žalojimą tiesiog perparduodant jų vidaus organus, akių ragenas, kraują, limfą ir mažų mergaičių kiaušides be tų vaikų žinios išplėšus kaip įsiuva kokiai žinomai ir senstančiai Lietuvos scenos pamėklei, pramintai Pirčiupio motina.

Humoro skyrelyje taip pat galite pasiskaityti apie LR viceministrę Kurvočkiną, kitus dugno lygio veikėjus, išlindusius iš savo padugnių kultūros liūno į paviršių ir nuropojusius tiesiai Seimo, ministerijų ar bent jau universitetų degradavusios profesūros ratelių kryptimi po 1990 m.

Iliustracija žemiau: Ukrainietė Vilniuje. 10 metukų vaiko kūrinys.

 

  

Skirta

Balandžio 23-ajai – Pasaulinei knygų ir autorių teisių dienai

Balandžio 26-ajai – Pasaulinei intelektinės nuosavybės dienai

Esamu metu  įstatymiškai už  mokslo darbo plagiatą priklauso 55 000 eurų kompensacija, priteisiama tikrajam autoriui. Beje, pakanka, kad nenurodžius tikrojo autoriaus nusirašoma pusė sakinio ar perfrazuojama išvada, hipotezė, tyrimo startegija, inovatyvi įžvalga ar atliktos statistinės analizės apibendrinimas, sukurta formulė, tyrimo metodų derinys ir t.t.  tiesiog iš studento kolegijoje kursinio darbo ar praktikos ataskaitos ir ta frazė ar pusė sakinio atsiduria profesoriaus ar profesorės studijų knygelėje ar mokslo konferencijos metu skaityto pranešimo tekste. O kur dar moralinės žalos atlyginimas ir bylinėjimosi teismuose išlaidų padengimas ir kiti niuansai?

 

LR baudžiamojo kodekso 191 straipsnis.

Autorystės pasisavinimas

 

  1. Tas, kas savo vardu išleido ar viešai paskelbė svetimą kūrinį (įskaitant kompiuterių programas) arba jo dalį, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
  2. Tas, kas pasinaudodamas tarnybos padėtimi arba panaudodamas psichinę prievartą privertė kūrinio (įskaitant kompiuterių programas) arba jo dalies autorių pripažinti kitą asmenį bendraautoriumi ar autoriaus teisių perėmėju arba atsisakyti autorystės teisės, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
  3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

    LR baudžiamojo kodekso 191 straipsnis leidžia išsireikalauti itin solidžias kompensacijas tikriesiems darbų, kūrinių, išradimų ir t.t. autoriams ir tais atvejais, kai plagiatoriai jau būna spėję tapti oficialiais elgetomis, perrašyti visą sukauptą turtą kam nors kitam ir t.t. Mokėti autoriui privalo universitetai, institutai, įmonės, ministerijos, agentūros ir t.t.  Atsako juridiniai asmenys, ypač tais atvejais, kai iš valstybės biudžeto į universitetą, institutą, kolegiją ateina valstybės biudžeto finansavimas už vadinamuosius akademinės veiklos ir mokslo rodiklius bei sudaromi aukštųjų mokyklų reitingai: už išleistas monografijas, paskelbtus mokslo straipnius, pranešimus mokslo konferencijose, mokomąsias knygas studentams, studijų programas, dalyko dėstymo turinį ir t.t.

    Autorystės pasisavinimas yra itin didelis grubus nusikaltimas ir mandagiai viešai pasikalbėti, atsiprašyti tikrai nepakanka.

NIEKAS NEUŽMIRŠTA, NIEKAS NEPAMIRŠTA

LIETUVA – ROJUS INTELEKTINĖS PRODUKCIJOS VAGIMS IR PLAGIATORIAMS, ARBA KITAIP TARIANT, KAI KAS GEROVĖS VALSTYBĘ SUSIKŪRĖ IŠ TIESŲ, TAČIAU NUSIKALSTAMU KELIU: APVOGĖ BE ATODAIROS IR NIEKIENO NESTABDOMI STUDENTUS, VAIKUS, TALENTINGUS ŽMONES IR NET NESUSIMOKĖJO UŽ SAVO NUSIKALSTAMAS VEIKLAS

 2024 04 23

2024 04 26: susijusi publikacija apie apsišaukėlį pseudomokslininką Albertą Einšteiną, kuris galimai iš viso nieko nėra sukūręs ar išradęs,  kitus, tokius pat, žemiau. Rasite atsakymą į klausimą, ar daug tokių apsišaukėlių ir vagių yra Lietuvoje

Iliustracija žemiau: 10 metų vaiko laisvalaikio darbelis, sukurtas be jokių edukacijų ir raginimų, tiesiog stebint Vilniaus aplinką Gedimino prospekte. Pavadinome šį meno kūrinį "Akademikas Komas Daunas: senovinių Klaipėdos krašto knygų perparduoti nepavyko, Monkės bizniukas sudegė". Išsamiau apie akademiką Komą Dauną; degradavusią docentę Zenką; rašytoją kiauragalvį Suskį ir jo dukrą Snieguolę; vieno universiteto veikėją, pigią Vilniaus narkomanę su nusilpusiu proteliu prostitutę, įdarbintą universiteto Personalo skyriuje, pavadintą buldogu kale Dale;   susmirdusią Aidą rasite Humoro skyrelyje.

 

„Lietuvos Konstitucijos 42 straipsnis „Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas“ (2) , JAV konstitucijos 1 straipsnio 8 skirsnyje „To promote the Progress of Science and useful Arts, by securing for limited Times to Authors and Inventors the exclusive Right to their respective Writings and Discoveries“(3) . Autorinių teisių pažeidimas kildinamas iš nustatytų autorių teises saugančių normų nesilaikymo ar netinkamo jų taikymo, už kurį gali būti taikoma civilinė, administracinė ir baudžiamoji atsakomybė priklausomai nuo to kokios tiksliai autorinės teisės yra pažeidžiamos. Autorinių teisių pažeidimu gali būti pažeidžiama autoriaus turtinės, asmeninės neturtinės teisės, taip pat gretutinės ir sui generis teisės. Šiuo atveju yra svarbu išsiaiškinti visas aplinkybes apie autorių teises ir autorinių teisių pažeidimą Lietuvoje ir užsienyje, kad vėliau būtų galima išsamiai ištirti plagiato ir autorinių teisių pažeidimo santykį. Autorių teisės bendrąja prasme – tai įstatyme ir tarptautinėse sutartyse įtvirtintos autorių teisės į mokslo, meno ar literatūros kūrinius. Šias teises autorius įgyja nuo kūrinio sukūrimo (jeigu toks kūrinys yra naujas ir originalus) momento, tuo pačiu įgydamas išimtinę teisę disponuoti ir naudotis kūriniu bei ginti teises į jį. Kaip jau minėta autorių teisės skirstomos į autorių turtines ir asmenines neturtines teises. Autoriaus turtinės teisės – Lietuvoje šių teisių turėtoju gali būti fizinis arba juridinis asmuo. Jos atsiranda autoriui sukūrus literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir yra saugomos visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties. Tai išimtinės kūrinių autorių teisės leisti arba uždrausti išleisti, atkurti, versti, adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas, valdyti, viešai rodyti, viešai atlikti ir t.t., jeigu kūrinys buvo sukurtas einant tarnybines pareigas tai autorinės teisės į kūrinį penkeriems metams priklauso darbdaviui, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Šios teisės taip pat susijusios su autorinio užmokesčio gavimu už kūrinio viešą panaudojimą susijusį su autorių turtinėmis teisėmis.(4)“, rašė Justinas Mentovas savo baigiamąjame magistro darbe “Autorinių teisių pažeidimo ir plagiato santykis”, apgintame VDU 2014 m.

Aukščiau cituota:

2 LR Konstitucija, Žin. (1992, Nr. 33-1014), 42 str.

3 The Constitution of the United States 1787, article 1, section 8. http://www.archives.gov/exhibits/charters/constitution_transcript.html [aplankyta 2014-04-16].

4 Žr. Išnašą 1. Intelektinė nuosavybė ir jos teisinė apsauga, p. 157-163.

 

DARBAS YRA IR VEIKLA, IR KŪRIMO PROCESAS. KAIP NUSTATYTI, KAD UŽ VEIKLĄ AR KŪRINĮ AUTORIUI NESUMOKĖTA?

 

Valstybinė darbo inspekcija prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) į leidinio „Padėkime sau‘19“ paklausimą apie neapmokėto darbo pobūdį, rūšis, kitus su tuo susijusius klausimus pateikė išsamų atsakymą. Darbas vis dėlto yra ne vien kaip daugelis supranta konkreti veikla, kai pasiekiamas tam tikras rezultatas, pavyzdžiui, kaip suremontuotų patalpų ploto kiekiai ar užaugintų javų kiekis tonomis. VDI išaiškino detaliai, jog „nors darbo sutartis yra viena pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo teisinių formų, tačiau darbas, kaip tam tikra veikla ar kūrimo procesas, gali būti panaudojamas ir darbo rezultatas, gaunamas ne tik darbo, bet ir kitomis teisinių santykių formomis, pavyzdžiui, sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis (atlygintinų paslaugų teikimo, rangos, pavedimo, autorines ir kt.), užsiimant savarankiška veikla, kuria versdamasis jis siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos ir kt.“

Taigi, mūsų teminio nagrinėjimo atveju labiausiai domina atvejai darbo, kaip veiklos, kūrybinio proceso.

VDI teikia tokį teisinį išaiškinimą: „Darbo sutarties sąvoka ir ją kvalifikuojantys požymiai pateikti Darbo Kodekso (toliau – DK) 32 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį“.

Svarbu paminėti ir darbo specifinius požymius. Vienas iš jų yra reguliariai mokamas darbo užmokestis. VDI teikia išaiškinimą dėl to: „Darbo teisiniams santykiams paprastai būdinga tai, kad darbo užmokestis mokamas periodiškai, ir tas mokėjimas yra tęstinio pobūdžio, taigi dažniausiai darbo užmokesčio mokėjimas yra susijęs su tam tikru laiko tarpu (pvz., kas mėnesį, kas savaitę ar pan.). Pastebėtina, kad atliekant konkrečią užduotį pagal civilinę sutartį paprastai sumokama tinkamai įvykdžius sutartį ir priėmus galutinį darbo rezultatą.“

Nelegalaus darbo kontrolę VDI vykdo nuolat. 2023 m. pastebėtos šios nelegalaus ir nedeklaruoto darbo apraiškos:

  • 2023 m. rizikingiausiais ekonominės veiklos sektoriais, kuriuose pasireiškia nelegalus darbas ir vykdoma neregistruota savarankiška veikla, yra statyba, transportas ir saugojimas, apdirbamoji gamyba bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla;
  • dėl įvestos prievolės statybvietėje statybos darbus atliekantiems asmenims turėti skaidriai dirbančiojo ID 2023 m. dominavo nelegalus darbas ir neregistruota savarankiška veikla individualios statybos namuose bei remontuojamuose butuose;
  • nelegaliai (neteisėtai) dirbusių užsienio šalių piliečių skaičius didėja. Pagrindinė priežastis, lėmusi nelegaliai (neteisėtai) dirbusių užsienio šalių piliečių skaičiaus padidėjimą, – nustatomas nelegalus (neteisėtas) trečiųjų šalių piliečių darbas tarptautinio krovininio kelių transporto sektoriuje;
  • toliau nustatoma nelegalaus darbo forma – nedeklaruotas darbas, t. y. nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka, nesilaikoma darbo ir poilsio laiko reikalavimų, netinkamai įforminamos darbo sutarties sąlygos, taip pat neapmokama darbuotojui už darbą ir nesumokami nustatyti mokesčiai.

Iš pateiktojo VDI išaiškinimo matome, jog teisiniai instrumentai yra, kontrolės vykdymo praktika taip pat yra sukurta. Todėl akivaizdu, jog nesunkiai gali atsirasti LR bylų nagrinėjimo atvejai, kai ne tik statybų, transporto, apdirbamosios gamybos, maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuose nustatomi neapmokėto, tai yra, nelegalaus darbo atvejai ar grubus sukčiavimas, kai kūrybinio darbo rezultatai neapmokami iš viso, intelektinė produkcija elementariai užgrobiama. Ir tokių bylų tikrai atsiras.

Logika šiuo klausimu yra elementari. Pavyzdžiui, vykdomas statybų projektas, finansavimas iš dalies skirtas iš ES biudžeto lėšų. Pagal projektą jo vykdytojas įsipareigoja pastatyti modernų naują baseiną mieste X, Lietuvoje. Projekto vykdymo metu ir jam įpusėjus netikėtai projekto vykdytojas gauna nurodymą iš agentūros, atsakingos už projekto vykdymo priežiūrą, už tą pačią dotacijos sumą pastatyti ne vieną, o du baseinus. Jei tai nebus atlikta, vykdytojas privalės atiduoti visą dotacijos sumą atgal ir dar papildomai sumokėti už nurodymų nevykdymą, kt. Tuo tarpu, tokio nurodymo gavimo metu jau yra pastatyta 4/5 baseino, už kurį duota dotacija, tai yra išnaudota visa dotacijos suma iki galo.

O dabar tiesiog supraskite tokį patį atvejį švietimo, mokslo, studijų projekte. Projektas įpusėjęs, dotacijos suma išnaudota visa, vykdytojui to projekto lieka tik parengti galutinę ataskaitą, rezultatai, kurie buvo numatyti pagal sudarytą sutartį pasiekti visi, intelektinė produkcija, dėl kurios sukūrimo susitarta ir patvirtintas susitarimas abipusiai, sukurta. Būtent tuo momentu agentūra, atsakinga už ES dotacijų skyrimą, kontrolę, kaip vykdomas projektas, nurodo pagal tą patį projektą ir už tą pačią sumą pateikti dar vieną intelektinį produktą, kuris sutartyje pagal tą projektą iš viso nenumatytas. Dotacijos gavėjas, jei nepateikia to papildomo intelektinio produkto, netenka ar beveik visos dotacijos sumos, tam mechanizmas yra sukurtas, tai nesunkiai padaroma su vertintojų pagalba, ar netenka 20 ir daugiau procentų visos dotacijos sumos. Ką tai reiškia? Jog būtina atlikti lygiai dar vieno projekto apimties darbus, veiklas visai be jokio apmokėjimo. Pažymėtina, jog tai nėra trinkelių dėliojimas iš vieno ar kito gatvės kampo į kitą. Tai yra intelektiniai produktai, išradimai, inovacijos, visa tai nenukrinta kaip Niutono obuolys tiesiog reikiamu momentu ant galvos ir tu gali sušukti „Eureka“! Kūrybinis procesas yra žymiai sudėtingesnis. Intelektiniai produktai, pavyzdžiui, nauja mokymo metodika, kainuoja žymiai daugiau nei už kokį nors tarptautinį švietimo, mokslo ar studijų projektą pasiūlomos penkių dienų kelionės su beverčiais pasenusio turinio kursais bet kurioje ES valstybėje.

Taigi, projektų atvejais neapmokėto darbo, veiklų, kūrybinių darbų yra itin daug, vyksta elementari išradimų, inovacijų vagystė, eksploatacija yra neregėto masto, dažnai išnaudojami kūrybinį potencialą turintieji vaikai, jaunimas iš neturtingų šeimų, neįgalūs asmenys, socialinės atskirties asmenys, kurie patirdami nepriteklius, neturėdami teisinio išprusimo patenka dar ir į diskriminacinius santykius. Vyksta prekyba žmonėmis, itin grubi gabiausiųjų eksploatacija, diskriminuojami gabūs kūrybingi žmonės, jų kūrybinė produkcija perrašoma kitų asmenų pavardėmis, kitaip sakant, jie netenka autorių teisių net būdami išradėjais, inovatoriais, verslo idėjų kūrėjais, kt. Maža to, joks teismas Lietuvoje esamu metu realiai negina intelektinės produkcijos autorių teisių, pasiekti kompensacijų už plagiatą nėra įmanoma, be to, patiriamas didelis stresas bylinėjimosi metu, kadangi vienas asmuo turi stoti ne tik prieš visą teismų sistemą, bet ir prieš visą akademinę bendruomenę, spėjusią iš plagiato, gabių asmenų diskriminavimo, apgaulių prasigyventi iki tiek ir sukurti tokias galimai nusikalstamas korumpuotas vadinamųjų įvairių rūšių vertintojų, ekspertų, koordinatorių, vadybininkų, minsiterijų valdininkų ir agentūrų vadukų grupuotes, kad iš tų bylų lieka tik muilo burbulas. Galimai.

O pradėti nagrinėti bylas skaidriai, bet ne pagal politinę konjunktūrą, būtų gana nesunku. Pavyzdžiui, startuoti pradedant byla apie tai, kas yra tikrasis autorius disertacijos apie M. K. Čiurlionį, jo kūrybinį palikimą, kas surinko informaciją, duomenis, atliko visą kruopštų darbą archyvuose, parašė tekstą Klivlende, JAV, tačiau kažkaip jau taip nutiko, kad to teksto autoriumi viešai buvo paskelbtas esamu metu profesorius, anksčiau kažkiek buvęs įrašytas į etatinių darbuotojų sąrašą dabartinėje Lietuvos Teatro ir muzikos akademijoje ir vėliau nukeliavęs į politikos barus, kur kalbų tekstus visus jam sukurdavo viena stropi moteriškė, įdarbinta LR Seime, tačiau jos pavardė liko nežinoma iki šiol, lygiai kaip ir tas profesorius taip ir liko profesoriumi, nors realiai dėl nuplagijuoto disertacijos teksto apie M. K. Čiurlionį jis yra nulis akademinėje bendruomenėje, o ir politikoje jis tik juokdarys, istorijoje išliks kaip sąvartyno dvokianti šiukšlė.

Problema yra labai rimta. Lietuva daugiau jokių išteklių ir neturi, išskyrus žmogiškąjį kūrybinį potencialą, ir jis po 1990 m. yra išgrobstytas nachališkiausiu būdu. Atsakomybė, kokia ji turėtų būti taikoma pagal galiojančius įstatymus, už tai nebuvo taikyta realiai niekam nė karto. Jei atsirastų realios bylos ir plagiatoriai būtų teisiami vienas po kito, iš esamo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo, studijų, inovacijų sistemos teliktų šnipštas, esami mokslų daktarai, profesoriai, docentai, akademikai, dalis aukšto rango valdininkų, medikų, jurisdikcijos atsovų, politikų ir t.t. privalėtų grąžinti tokio dydžio sumas atgal į universitetų ar institutų, savivaldybių bei nacionalinį ir ES biudžetus ir konkrečiai žmonėms, kurie yra tikrieji autoriai, kad esamas LR vidaus produktas ir piniginiai ištekliai galimai išaugtų dešimteriopai, tai yra, finansinės sankcijos už plagiatą yra labai didelės, plagiatoriai netenka ne tik mokslo ir pedagoginių vardų, titulų bei turimo turtelio kartu ir su pretenzijomis išlikti istorinėje atmintyje kaip kūrėjai, išradėjai, kažką nuveikusieji akademinėje srityje ar panašiai. Jų visi parašai ant galimybių studijų, ekspertinių vertinimų, išvadų, sutarčių, studentų diplomuose ir t.t. netenka galios.

Tikėtina, esmę nesunku suprasti šiuo klausimu. Iš tiesų jau dabar su nedidelėmis išimtimis po 1990 m. LR suteiktus magistro, bakalauro ar mokslų daktaro, neretai ir habil. dr laipsnius galima anuliuoti drąsiai, jei yra popieriuje spausdinti diplomai, juos galima tiesiog išmesti į sąvartyną. Tai nebūtų per daug kardinalu. Tai būtų maksimaliai teisinga.

Toliau nuosekliai pereiname prie plagiato klausimo nagrinėjimo išsamiau.

 

PLAGIATO ATVEJAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE PO 1990 m.: MOKSLO TYRIMŲ IR AKADEMINĖ SFERA

 

Plagiato atvejų gali būti daugelyje sričių, savinamasi kito autoriaus poezijos kūrinys, gali būti pavogta dainos melodija ar tekstas, politikos veikėjo kalba ar jos dalis, grožinio kūrinio dalis ar siužetas, dalis teksto, gali būti nukopijuotas dailės kūrinys ir t.t. Tačiau šios publikacijos atveju dėmesį sutelkiame į mokslo darbų plagiatą, intelektinės produkcijos vagysčių atvejus, išradimų, inovacijų vagystes. O pradžia tokios neetiškos elgsenos yra paprasčiausiai dar mokyklos suole, kai nusirašinėjamas gabesnio mokinio kontrolinio užduočių sprendimo rezultatas, kai pasisavinamas kito mokinio dailės darbelis ir piešinys ir tas kūrinys visai kito mokinio vardu, pavarde demonstruojamas prestižinėje tarptautinėje vaikų kūrybos parodoje Japonijoje ar Šveicarijoje, pelno pagrindinį prizą, tačiau tikrasis to kūrinio autorius lieka ne tik be apdovanojimo premijos, jis lieka net nepaminėtas, išgarsinamas visiškai negabus vaikas iš šeimos, kurios atstovai susimokėjo už savo vaiko išgarsinimą. Toliau eina aukštosios mokyklos etapas, kur perkami visi kontroliniai, kursiniai, referatai, baigiamasis rašto darbas, tai yra, įsigyjamas fiktyvus bakalauro ar magistro laipsnis. Po to toks asmuo įprastai yra įdarbinamas į itin „šiltą“ tarnybą, valdininkišką darbą ar verslo struktūrą ir net jurisdikcijos institucijas, kas daroma taip dažnai, jog be pažinčių gerą darbo ar tarnybos vietą gavęs asmuo tampa tiesiog „balta varna“ ir neišvengiamai gana greitai būna tiesiog išėdamas iš tos gerai apmokamos darbo, tarnybos vietos, nes ji reikalinga vis naujai iškeptiems fiktyviems magistrams, bakalaurams iš reikalingų ir „svarbių“ žmonių šeimų, pavyzdžiui, žinomo prokuroro, profesoriaus, buvusio ministro ar departamento vaduko, instituto direktoriaus ar universiteto rektoriaus, pralobusio chirurgo ar verslinkėlio, politiko, žinomo mediko, menininko kvaištelėjęs kiauragalvis negabus vaikas, anūkas su fiktyviu diplomu laukia eilėje.

Todėl intelektinė produkcija, net menkiausias intelektinis produktas vagiami drąsiai ir be jokios atodairos. Bėda tik ta, kad vis mažiau lieka ką ir iš ko vogti: gabesnieji žmonės išmoko šalintis idiotėlių su fiktyviais diplomais ir fiktyviais mokslo, įskaitant mokslo daktaro, habilituoto dr, profesoriaus ar docento, laipsniais aplinkos. Ir tie su fiktyviais diplomais ima neužsidirbtas algas, mokamas iš biudžeto drąsiai ir kiek tik pajėgia, įskaitytinai, žinoma, dar ir kyšius, nes tą patį darė jų mama, tėvas, senelis, močiutė – įsigijo fiktyvų mokslo laipsnį, vogė kitų mokslo darbus ir / ar išradimus, savinosi viso mokslo instituto ar universiteto mokslo darbus ir užsirašė juos savo vardu, pavarde, versle sukčiavo, buvo tiesiog elementarus vagis, sukčius, niekšelis, ekspluatavęs gabius žmones ir t.t. Ir kaltų, be abejo, nėra, „kalta aplinka“, nes nuo tarybinio laikotarpio purve ir skurde tūnojusieji veltėdžiai labai troško naujosios tvarkos po 1990 m. teikiamų privilegijų – vogti kiek pajėgia iš visur, pradedant nuo gabesnio studento išradimų, inovacijų ar vaiko piešinių ir vietinio savivaldos ar net universiteto biudžeto, baigiant ES fondais, dotacijomis, subsidijomis be jokių skrupulų ir niekaip nevaržomai užsėsti imlių kyšiams postų ir tarnybų vietas net būnant silpno protelio prasigėrusiais ankstesniųjų laikų šiukšlių surinkėjų ar periodiškai įkalinimo įstaigose pasėdinčiųjų ekskavatorininkų vaikais.

Pagal realius intelektinės produkcijos grobstymo ir plagiato atvejus nustatytų ir paviešintų atvejų yra juokingai mažai. Pavyzdžiui, ELTA skelbė: „Plagiatas Petrui Baršauskui kainavo ne tik KTU rektoriaus postą, bet ir habilitaciją“. KTU rektorius atsisveikino su habilitacija, rektoriaus postu.

ELTA priminė, kad plagiatą įžvelgė buvęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Algirdas Avižienis, pateikęs skundą Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai.

Dar vienas atvejis: nustačius plagiatą Vilniaus universitete panaikintas mokslo daktaro laipsnis Renatai Mikalauskienei.

Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Artūras Žukauskas, vadovaudamasis universiteto Statutu ir pritarus Senatui, pasirašė įsakymą panaikinti Renatai Mikalauskienei 2017 m. gruodžio 15 d. suteiktą mokslo daktaro laipsnį fizinių mokslų srityje, geologijos mokslo kryptyje už daktaro disertaciją „Pelkių ir ežerų dabartinių nuosėdų chronologijos tyrimai radioizotopų metodais (Baltijos aukštumų pavyzdžiu)“, parengtą valstybiniame mokslinių tyrimų institute Gamtos tyrimų centre.

Tyrimas dėl galimo plagiato pradėtas 2017 metų pavasarį gavus informaciją iš Brėmeno universiteto Vokietijoje. Nedelsiant kreiptasi į VU centrinę akademinės etikos komisiją, kurios prašymu buvo suburta ekspertų grupė plagiato fakto nustatymui.

VU centrinė akademinės etikos komisija konstatavo akademinės etikos pažeidimo faktą darbo įvade, literatūros apžvalgoje bei metodinėje dalyje ir kreipėsi į VU rektorių dėl Renatai Mikalauskienei suteikto mokslo daktaro laipsnio panaikinimo procedūros inicijavimo.

VU akademinės etikos kodekse įtvirtinta, jog universitete draudžiamam plagijavimui būdingi šie poyžmiai:

  • Asmuo savo vardu pateikia darbą, kurį visą ar dalį už atlyginimą ar be jo parengė kitas asmuo ta pačia arba kita kalba;
  • Asmuo, nenurodydamas šaltinio, naudoja kitų asmenų idėjas, iliustracinę medžiagą, ištraukas iš rašytinio ar nerašytinio (vaizdo, garso ar kt.) šaltinio, kitokią informaciją;
  • Asmuo savo vardu pateikia darbą, kuriame naudoja kito asmens parengto darbo teiginius, nežymiai pakeisdamas žodžius ar sakinių struktūras, nenurodydamas šaltinio arba jį nurodydamas netiksliai;
  • Asmuo pateikia kito asmens rašytą tekstą be citavimo ženklų arba kito pobūdžio išskyrimo;
  • Atlieka kitokius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių yra pagrindas teigti, kad plagijavimo draudimas buvo pažeistas.
  • Įdomu tas, jog Lietuvoje egzistuoja Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba, apie ją viešai skelbiama, kaip patiriančią „ sisteminių problemų“, todėl nėra ko stebėtis ir naujausios plagiato bylos Lietuvoje baigtimi.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) nagrinėjo Algio Krupavičiaus plagijavimo bylą, buvęs Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio patarėjas, darbavęsis MRU, politologas, buvęs Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, profesorius, ne tik kaip KTU rektorius P. Baršauskas neteko mokslo laipsnio ar pedagoginio vardo, įvyko dar įdomiau. Šių metų kovą-balandį buvo viešai priminta situacija: ELTA pranešė, kad 2022 m. lapkritį Kauno apylinkės teismas A. Krupavičių pripažino kaltu dėl plagijavimo. Teismas nustatė, kad buvęs Vytauto Didžiojo universiteto dekanas savo ir Kauno technologijos universiteto mokslininkės Vitalijos Simonaitytės vardu viešai išleido mokslo kūrinį, kuriame panaudojo kito autoriaus kūrinio dalis, tokiu būdu pasisavindamas autorystę. LAT nagrinėjo Algio Krupavičiaus bylą dėl plagijavimo. Politologas kasaciniu skundu siekė išteisinimo. „Skundu prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir Kauno apygardos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti“, – teigė LAT atstovė spaudai R. Kraulišė.

LAT sprendimas dėl A. Krupavičiaus skundo paskelbtas 2024 m. balandžio 9 d. A. Krupavičius išvengė baudžiamosios atsakomybės, jis liko susimokėjęs 3700 EUR baudą, ir tiek. LAT nurodė, kad ieškovas neteikė civilinio ieškinio žalai atlyginti, todėl baudžiamoji byla nėra keliama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutraukė baudžiamąją bylą dėl autorystės pasisavinimo buvusiam Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dekanui, politologui A. Krupavičiui pripažinęs, kad prioritetas ginant autorių teises turi būti teikiamas civilinei atsakomybei. Pasak teismo atstovės, Giedriaus Žvaliausko, kurio mokslo darbas ir buvo nuplagijuotas, civilinį ieškinį teismas paliko nenagrinėtą dėl to, kad pati baudžiamoji byla nutraukta, tačiau pareiškėjas gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nutartyje pritarė žemesnės instancijos teismų išvadai, kad G. Žvaliausko parengtas tekstas laikytinas originaliu jo intelektinės veiklos rezultatu ir autoriaus teisių apsaugos objektu remiantis Baudžiamuoju kodeksu, bet taip pažymėjo, kad autorių teisės ir jų gynybos mechanizmai pirma yra civilinės teisės reguliavimo dalykas.

O kodėl nepanagrinėjus, kas vyko tame VDU Socialinių mokslų fakultete, kai jo dekanu buvo A. Krupavičius? Kiek dar kitų plagiato atvejų nutiko tame fakultete? Kiek nusikalstamo intelektinės produkcijos grobstymo ir fiktyvių bakalaurų, magistrų, mokslo daktarų laipsnių išdalinta teisininkams ir ne tik MRU? Kokios yra realios apimtys intelektinės produkcijos grobstymo, plagiato ir kas po visu tuo slypi? Kokiais mastais buvo korupciniu būdu išvogti ES biudžeto pinigai, kokios schemos sukurtos tiems pinigams išplauti į Trečiąsias valstybes, kaip LR po 2004 m. itin intensyviai į visas tarnybas, postus, pareigybes, susijusias su įvairių ES fondų lėšų perskirstymu ir jų kontrole buvo įtaisyti reikiami žmones, neretai net beraščiai, bet su MRU gautais mokslo laipsniais? Kodėl tiek daug sutapimų? Kaip atsirado tie ekspertai Lietuvoje, kur dar tarybiniu laikotarpiu buvo aktyvūs marksizmo-leninizmo atstovai universitetuose ir mokslo institutuose, tarnybose ir valdiškose struktūrose, bet po 1990 ir ypač 2004 m., kai LR tapo ES valstybe-nare, jie ar jų vaikai, anūkai, artimi giminės staiga tapo dažniausia socialinių ar humanitarinių mokslų ekspertais, žemės sklypų matuotojais, valstybės kontrolės tarnautojais, auditoriais, jurisdikcijos atstovais, apskaitininkais, ekonomistais ir vadybininkais, įdarbintais būtent prie viešųjų pinigų perskirstymo ir kontrolės veiklų?

Supraskite, padėtis grėsminga. Tai yra itin neblogai organizuotos nusikalstamos struktūros su priedanga, kad tai „akademinė“ bendruomenė, draugiškai bendradarbiausianti darbo grupėse su jurisdikcijos atstovais, užsienio ekspertais, kontrolieriais, auditoriais, medikais ir kuo tik nori – itin mažoje valstybėje, kokia yra Lietuva, žmonės yra taip glaudžiai susiję, kad sugriuvus vienam kokiam profesoriui ar ekspertui ir jo parašų nebegaliojimo atveju, griūna visa kruopščiai ir ilgus metus kurtoji pinigų išgrobstymo, prekybos žmonėmis, lydinčiųjų visa tai grubių tarptautinio masto nusikaltimų sistema kartu su beraštėmis ir neretai narkomanėmis vadybininkėmis ar valstybės tarnautojomis, kurios net neatsipeikėjusios po eilinės narkotikų dozės ar nemiegojusios visą savaitę, nes namuose dieną naktį klykia jų nesveiki ir išsigimę bei niekada nebepagydomi narkomanai vaikai ar mokytis nebesugebantys atsilikusio vystymosi anūkai, nebesupranta, kokio mechanizmo sraigteliais jos yra.

Esamu metu G. Žvaliauskui įstatymiškai vien už jo mokslo darbo plagiatą priklauso 55 000 eurų. O kur dar moralinės žalos atlyginimas ir bylinėjimosi teismuose išlaidų padengimas ir kiti niuansai?

Kitaip tariant, logiška būtų neatidėliotinai pradėti visuotinę paramos rinkliavą ir duoti kuo didesnes sumas pinigų G. Žvaliauskui, jei tik jis dar nėra gavęs riebaus užmokesčio nelegaliai, kad nebekeltų bangų dėl jo darbų plagiato ar jei nėra išsigandęs grasinimų, o tokių bylų atveju visada žmogus gali tiesiog "dingti" ir drauge su juo "dingsta" ir problema, tai yra, kad jis galėtų pereiti visas esamas teismines instancijas Lietuvos Respublikoje ir tik po to perduoti bylą Europos teismams, o dar po to – Jungtinių Tautų nagrinėjimui. Nes vien pagal šią bylą įmanoma išnagrinėti visą nusikalstamą schemą, sukurtą LR po 1990 m., kaip atliekamas studentų mokslo darbų grobstymas, kaip savinamasi intelektinė produkcija tarptautinių projektų vykdymo atveju, kaip išdalinami fiktyvūs magistrų, bakalaurų, mokslo daktarų, habilituotų daktarų, profesorių laipsniai tiesiog idiotams, pasitaiko, kad ir visiškai proto nebeturintiems narkomanams, kaip išplaunami ne tik ES fondų dotacijų pinigai, bet ir LR biudžeto lėšos, kaip perparduodami išradimai iš Lietuvos į Trečiąsias valstybes ir kaip išplaunami pinigai, kaip vyksta prekyba žmonėmis, kokio lygio yra diskriminacija gabių, tačiau nepasiturinčiųjų jaunų žmonių ir ypač aukštos kvalifikacijos moterų atvejais, ir t.t.

Juk kažkada tai reikia pradėti. Ir laikas tam yra tinkamas dabar. Kiek žmonės leis visą tą cirką, kuriame proto ubagai, visuomenės padugnės tapo mokslų daktarais, magistrais, bakalaurais ir net habilituotais mokslų daktaris bei profesoriais? Kas sekė po to? Kokia žala dėl to padaryta visuomenei ir doriems neapsivogusiems bei prichvatizacijose nedalyvavusiems žmonėms, kurių vaikai nėra parazituojantys narkomanai ir negyvena už išvogtus projektų pinigus kažkur, kur patogiau susileisti eilinę dozę nedaug kam matant ar nežaidžia idiotėlių žaidimų su ministrų portfeliais?

Taigi, nuo 1990 m. ir ypač po paskutiniosios A. Krupavičiaus bylos LAT buvo atidaryta žalia gatvė visiems plagiatoriams, visiems intelektinės produkcijos vagims: susimoka po 3 ar 4 tūkstantukus, ir viskas. Tuo tarpu, už perparduotą išradimą, inovaciją, gerai parašytą disertaciją ar pranešimą tarptautinėje mokslo konferencijoje, net už publikaciją prestižinėje mokslo spaudoje, kuri yra citavimo indeksų sąrašuose ir pagal tai yra reitinguojami visi universitetai, kolegijos, mokslo institutai, galima uždirbti milijardines sumas pagal tam tikras sukčiavimo ir aferizmo sumas, pradedant nuo vagysčių iš gabesnių mokinių ir studentų, baigiant išradimų patentų vogimu bei perpardavimu visai netoliese esančioms kaimyninėms valstybėms.

Dar daugiau, 2021 m. jau buvo skelbta, jog situacija grėsminga, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas stebėjo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) bei jos darbuotojų, įskaitant ir pačios kontrolierės, veiklą, kad susidarytų objektyvią nuomonę apie Tarnybos funkcionalumą ir gebėjimą vykdyti jai paskirtą misiją.

Konstatuotas mokslo etikos universalumas, atkreiptas dėmesys į netikslią terminiją, neapibrėžtumą, į tai, kad Tarnyba etikos pažeidimų tyrimams naudoja ir daugiau mokslo bendruomenės neaprobuotų rankraščių, tokių kaip Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje (toliau LURK) parengtos „Publikavimo etikos [gairės]“, kurių viena iš rengėjų irgi yra kontrolierė Loreta Tauginienė[3]. Pažymėtina, kad SP-19 sprendime, (žr. priedą „SP-19_2019.pdf“), tiriant KTU profesoriaus ir studento E. A. veiksmus, niekur nenurodoma, kad kurio nors iš jų veiksmai yra padaryti pažeidžiant LURK vidinę tvarką. Tad kyla klausimas, kodėl Tarnyba vadovaujasi trečiai šaliai priklausančiomis tvarkomis, kurios neturi kitokio statuso kaip rankraštis ir kurių taikymas galimai pažeidžia universitetų autonomijos principą? Trumppiau tariant, buvo nustatytas Tarnybos darbo, veiklų netobulumas.

Be to, pažymėta, kad „atsižvelgiant į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos siūlymus, parengtas Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 17 straipsnių pakeitimo projektas[4], kurio tikslas yra apibrėžti ,,akademinės etikos“ sąvokos turinį ir patobulinti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus veiklą“[5]. Tarnybos siūlomame įstatymo pakeitime pateikta „akademinės etikos“ apibrėžtis panaši į žodyne siūlomos „akademinės etikos“ sampratą tuo, kad joje, kaip ir „verslo etikos“ apibrėžime, visiškai nebelieka sąvokos „moralė“. Tai iš esmės rodo, kad etika, kurią nagrinės Kontrolieriaus tarnyba, nebetenka prigimtinio etikos turinio ir yra suabstraktinama iki plačiosios vertybių apibrėžties, kas reiškia, kad „vertybės paprastai yra tokie nuo visuomenės priklausomi objektai ir reiškiniai, kurie, patenkindami kuriuos nors žmogaus poreikius bei interesus, turi teigiamos reikšmės“[6]. Pavyzdžiui, asmens nuotaikai teigiamą reikšmę gali turėti pinigai, už kuriuos galima įsigyti visuomenės palankumą ir su kurių pagalba galima nuslėpti padarytus nusikaltimus, ir visa tai, tarnybos siūlymu, tampa akademinės etikos turiniu.

Be „etikos“ sampratos, leidžiančios manyti, kad Kontrolieriaus tarnyba ir jos vadovė stokoja etikos supratimo (surinkta ir daugiau įrodymų), atkreiptinas dėmesys ir į tai:

Kontrolieriaus tarnybos koncepcija yra ydinga, nes Lietuvoje ši tarnyba yra kvaziteisminė institucija, kuri pirmiausia užsiima skundų, kurie neretai turi asmeninių ar institucinių sąskaitų suvedinėjimo pagrindą, tyrimais. Neatsitiktinai vien 2020 m. teismams dėl Tarnybos veiksmų pateikta 13 skundų, arba daugiau nei vienas per mėnesį. Iš šių skundų 12 išnagrinėta, iš jų 4 teismo sprendimai panaikino Tarnybos sprendimus. Tad viena svarbiausių Tarnybos veiklų tampa savęs atstovavimas ir gynimas teismo procesuose. Dėl to Tarnyba negali tinkamai vykdyti kitų savo funkcijų, nes jos žmogiškieji ištekliai tiek kompetencijos, tiek fiziniu požiūriu yra riboti.

2020 m. iš universitetų gauti net 193 skundai, iš kolegijų – 15, palyginimui – 2017 m. buvo gauta atitinkamai 124 ir 17 (žr.: <https://etikostarnyba.lt/wp-content/uploads/2021/02/2020-met%C5%B3-Tarnybos-veiklos-ataskaita.pdf>). Tai liudija itin išaugusį skundų skaičių. Kvaziteisminio vaidmens prisiėmimas iš Tarnybos pusės ir yra viena svarbiausių skundų augimo priežasčių.

Tokių tarnybų misija kitose šalyse yra „suteikti prieinamus ir nepriklausomus pagarbaus ir konstruktyvaus ginčų ar skundų sprendimo mechanizmus. Teikdama informaciją, švietimą, problemų sprendimo intervencijas, tyrimus ir rekomendacijas, ombudsmeno tarnyba padeda teisingai spręsti skundus, išspręsti konfliktus jiems dar nepasiekus kritinės stadijos ir teikia grįžtamąjį ryšį aktyviam politikos, procedūrų ir praktikos tobulinimui“ (žr. <http://www.enohe.net/wp-content/uploads/2017/06/Being-an-ombudsman.pdf>). Ne mažiau svarbu, kad kontrolierius, priešingai nei reguliuotojas, turėtų ne prievartos galią, o remtųsi autoriteto ir „asmenybės galios“ deriniu.

Tinkamai veikiančios organizacijos pavyzdį rasite čia: <https://www.oiahe.org.uk/> ir detalios procedūros aprašytos čia:<https://www.oiahe.org.uk/resources-and-publications/good-practice-framework/>, Kanada:<http://accuo.ca/wp-content/uploads/2019/06/SoP.pdf>.

Lietuvoje neveikia taisyklė, kad kontrolierius turi būti įsipareigojęs laikytis pagrindinių savo veiklos principų, įskaitant nepriklausomumą, nešališkumą, konfidencialumą ir neformalumą.

Kontrolierių atranka. 2013 m. kontrolierius paskirtas tik iš trečio karto ir nebaigė savo kadencijos dėl viešų neetiškų pareiškimų. Po kadencijos buvo pripažinta, kad asmeniškai pažeidė akademinę etiką[7]. Naujas kontrolierius paskirtas iš trečio karto ir nuolat skundžiamas įvairioms tarnyboms dėl galimų privačių ir viešųjų interesų konfliktų. Nė vienas kontrolierius iki jo paskyrimo eiti pareigas neturėjo išankstinio autoriteto akademinėje bendruomenėje.

Nacionalinio akademinės etikos kodekso nebuvimas ir nesugebėjimas jį sukurti. Tarnyba, tirdama akademinę etiką, vertina ją pagal 14-os skirtingų universitetų ir 23-ijų kolegijų etikos kodeksus (vos keli Tarnybos darbuotojai neturi galimybės kompetentingai juos išmanyti vien dėl jų įvairovės), o nacionalinė etikos „konstitucija“ nėra sukurta. Jei ji būtų sukurta, tai ją aprobuoti turėtų akademinė bendruomenė. Tokio dokumento pagrindas gali būti Europos elgesio kodeksas mokslinių tyrimų etikos klausimais (žr. <https://www.allea.org/wp-content/uploads/2018/06/LI-ALLEA-European-Code-of-Conduct-for-Research-Integrity-2018-Digital-final-20062018.pdf>) ir Europos mokslinių tyrimų sąžiningumo elgesio kodeksas (EN The European Code of Conduct for Research Integrity).

Tarnyba neturi savo etikos kodekso ir geros praktikos standartų. Nesugebėta jų suformuluoti nuo 2013 m., o Tarnybos nuostatai čia nėra pakankamas ir tinkamas pagrindas (žr. <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.406672>). Dėl to kai kuriuose Tarnybos sprendimuose jų pagrindimu tampa neturintys teisinės galios ir abejotinos akademinės kokybės šviečiamieji leidiniai, kaip minėtas „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“.

Tarnybos vykdomų tyrimų problemos nustatytos šios: sankcijų srityje yra įtvirtinti ir taikomi dvejopi standartai. Priimant sprendimus taip pat taikomi dvejopi standartai, nes etikos pažeidimai jau kurį laiką skirstomi į esminius ir neesminius, o vienarūšiai pažeidimai kvalifikuojami skirtingai, t. y. esant dviem iš esmės analogiškiems pažeidimams, vienas jų gali būti traktuojamas kaip neesminis arba mažareikšmis, o kitas – jau kaip esminis. LAMPSS turi tokių ydingų Tarnybos sprendimų pavyzdžių. Informuodama apie tyrimus ir jų sprendimus, pastaraisiais metais Tarnyba yra galimai daugelį kartų pažeidusi Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Iki šiol Tarnybos interneto svetainėje ženklią informacijos dalį sudaro informacija apie atliekamus tyrimus ir jų sprendimus.

Galutinė išvada yra tokia: Būtina svarstyti Tarnybos pertvarką iš esmės ir pagal esamas ES praktikas, tačiau tai buvo paskelbta 2021 m., praėjo 3 metai, NIEKAS NEPASIKEITĖ IŠ VISO.

2021 m. buvo nurodytas Tarnybos ateities scenarijus, įskaitant ir jos panaikinimą. Tas nepadaryta iki šiol.

Įdomiausia tas, jog dar 2021 m. buvo paskelbta:

Taip pat rekomenduojame LR Seimui, pasikonsultavus su akademine bendruomene, apsvarstyti galimybę atsisakyti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos, nes ji šiuo metu dėl LR Konstitucijoje įtvirtintos autonomijos tyrimus atlieka vadovaudamasi aukštųjų mokyklų etikos kodeksais, ką iš esmės turėtų daryti aukštosios mokyklos etikos tarnybos; tuo būtų sutaupyta valstybės lėšų, išvengus dvigubo apmokėjimo už tą patį darbą, o iškilę nesutarimai galėtų būti sprendžiami Lietuvos mokslo taryboje suburtoje jungtinėje etikos tarnyboje, vienijančioje aukštųjų mokyklų etikos tarnybų atstovus ir mokslininkus vienijančių organizacijų deleguotus atstovus. Būtent tokia jungtinė etikos tarnyba ir turėtų būti vadinama „ombudsmenu“. Lietuva ir be Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos turi dvi mokslo institucijas (Lietuvos mokslo tarybą ir Lietuvos mokslų akademiją), pajėgias savo sutelktine kompetencija garantuoti etikos laikymąsi ir objektyvų etikos vertinimą, todėl manome, kad Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos akivaizdi nekompetencija ne tik trukdo aukštųjų mokyklų akademinei veiklai, bet ir diskredituoja Lietuvą Europoje. Be to, esama mokslo institucijų sankloda, užtikrinant etikos laikymąsi, būtų labiau suderinama su demokratinės valstybės principais ir leistų išvengti vienasmenio Tarnybos įvertinimo autoritarinio sprendimo pagrindu akademinėje sistemoje. Taigi būtų mažesnė klaidos tikimybė, nes veiktų grupė srities specialistų, o ne pavieniai asmenys, primetantys valią ir ribotą kompetenciją.

[3] Žr. {5_publikavimo_etikos_gaires_2019_su_nuorodomis.doc} [savarnkiškas priedas prie šio dokumento]} naudotas Tarnybos sprendime žr. {SP-19_2019.pdf [savarankiškas priedas prie šio dokumento]}.

[4] Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. Xi-242 4, 17 straipsnių pakeitimo įstatymas [projektas]: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/fb8c569072a911eb9fc9c3970976dfa1?jfwid=-jbu3hokmd

[5] Aiškinamasis raštas, žr.: https://e-seimas.lrs.lt/rs/lasupplement/TAP/fb8c569072a911eb9fc9c3970976dfa1/27911b4372aa11eb9fc9c3970976dfa1/format/ISO_PDF/

[6] Žr.: https://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/v/vertybe

[7] Žr. {SP-16_2019-SADAUSKAS.pdf [savarankiškas priedas prie šio dokumento]}. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl unikalių pažeidimo aplinkybių Tarnybos naudojamas nuasmeninimas yra nefunkcionalus ir dažnai leidžia nesunkiai identifikuoti asmenis, dėl kurių veiksmų atliktas tyrimas.

 

GALIMAI PLAGIATO ATVEJŲ NAGRINĖJIMO BYLOS VIRSTA PARODOMAISIAIS RENGINIAIS, KUR NIEKAS TAIP IR NEĮVYKSTA

 

ELTA 2018 m. paskelbė dar vieną plagiato atvejį, vertą pakartotino priminimo: pranešta, jog „Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius neskųs Generalinės prokuratūros nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Irenos Baliulės veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių“.

2018 m. sausio 10 d. nutarimu Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus dr. Vigilijaus Sadausko pareiškimą „Dėl Irenos Baliulės veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių".

Prokuroras nutarime nurodė, kad „svarbu pažymėti, kad bendrąja prasme gali būti išskiriami keli autorystės pasisavinimo (plagijavimo) būdai, kurie skiriasi savo pavojingumo laipsniu - nuo netinkamo citavimo ir netinkamo nuorodų į šaltinius pateikimo iki viso kūrybos produkto autorystės informacijos iškraipymo, kaltininkui pateikiant save kaip kūrinio autorių ir sąmoningai nenurodant tikrojo autoriaus", taip pat pažymėjo, kad „nekvestionuojant Kontrolieriaus nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau vertinant jas baudžiamosios teisės prasme svarbu paminėt ir baudžiamosios teisės kaip ultima ratio (lot. kraštutinė priemonė) doktriną, kurią taip pat aptariamu atveju grindžiamas procesinis sprendimas nepradėti baudžiamojo proceso. <&> šio principo reikšmę neretai pažymi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pabrėždamas, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti".

Kontrolierius dar 2014 m. išnagrinėjo skundą dėl tuometinės Šiaulių universiteto doc. dr. Irenos Baliulės akademinės etikos pažeidimų, kuriame konstatavo, kad I. Baliulė „pažeidė Šiaulių universiteto darbuotojų ir studentų etikos kodekso 4.1.5 papunktį, kuriame nustatyta, kad mokslinės veiklos, grindžiamos sąžiningu tyrimu ir tiesos siekimu, [šią] nuostatą pažeidžia „Plagijavimas, t. y. svetimo teksto <&> pateikimas kaip savo". I. Baliulė Kontrolieriaus sprendimą apskundė. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs I. Baliulės skundą įpareigojo Kontrolierių iš naujo išnagrinėti skundą. Šį sprendimą apskundė abi ginčo šalys, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, 2017 m. atmetė apeliacinius skundus ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Vykdydamas teismo nurodymą Kontrolierius iš naujo išnagrinėjo 2014 m. vasarį gautą skundą ir 2017 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. SP-27 „Dėl Irenos Baliulės akademinės etikos pažeidimų", kuriame pakartotinai konstatavo I. Baliulės akademinės etikos pažeidimą. Sprendime Kontrolierius nurodė, kad palyginus dviejų autorių kūrinius (straipsnį su magistru darbu, kurio pagrindu parengtas straipsnis), nustatyta, jog ~ 2/3 dalys viso straipsnio laikytinos sutrumpintomis, perfrazuotomis, iš esmės parengtomis magistro darbo pagrindu. Tokius veiksmus Kontrolierius sprendime vertino kaip didelės apimties svetimo kūrinio pasisavinimą. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu, kai I. Baliulė parengė ir pateikė Straipsnį pažeisdama kitų autorių teises, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 191 straipsnis numatė baudžiamąją atsakomybę už autorystės teisių pasisavinimą, Kontrolierius surinktą informaciją persiuntė Generalinei prokuratūrai.

Gavęs Generalinės prokuratūros nutarimą, Kontrolierius kreipėsi į Kontrolieriaus patariamojo komiteto narius. Įvertinęs prokuroro išdėstytus argumentus ir patariamojo komiteto nuomonę, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad Tarnybos strateginis tikslas yra gerinti mokslo ir studijų kokybę, užkertant kelią akademinės etikos ir procedūrų pažeidimams mokslo ir studijų institucijose, o uždavinys - ne bausti, bet skatinti mokslo ir studijų institucijas (taigi ir akademinės bendruomenės narius) laikytis akademinės etikos ir procedūrų, pavyzdžiui, skelbiant apie nustatytus pažeidimus, taip pat pažymėdamas tai, kad I. Baliulė nebedėsto Šiaulių universitete, o magistro darbo autorės, I. Baliulės teigimu, atsiprašė, Kontrolierius nusprendė Generalinės prokuratūros sprendimo neskųsti.

Apibendrindamas situaciją Kontrolierius atkreipia dėmesį, kad akademinės etikos prasme nesvarbus plagijavimo mastas. Net ir viena mintis ar vienas sakinys, jei nėra laikomasi citavimo taisyklių, traktuojama kaip plagiatas.

O tais atvejais, kai akademinės bendruomenės nariams kyla abejonių dėl citavimo reikalavimų, prisimintinas dar romėnų teisės laikais žinotas kriterijus - bonum pater familias, t. y. reikia elgtis taip, kaip pasielgtų sąžiningas, rūpestingas ir atidus asmuo, neturintis tyčios suklaidinti.

Nė vienas akademinės bendruomenės narys negali nesąžiningai įgyti pranašumo prieš kitus akademinės bendruomenės narius.

PASTABA: Aukščiau teismo paskelbtos įžvalgos, be abejo, skamba gražiai. Bet ar kas suskaičiavo, kiek teismuose, ikiteisminio tyrimo tarnybose, prokuratūroje, prevencinio kriminalinio nagrinėjimo padaliniuose, komisijose, ekspertų grupėse, tarnybose, ir būtent prie tos bylos dirbo ar kažkaip buvo susiję asmenys, kurių, pavyzdžiui, teisininko magistro ar bakalauro mokslo laipsnis elementariai nusipirktas už močiutės ar kyšininkės mamos-medikės pinigus paprasčiausiai nusiperkant visus reikiamus kursinius darbus, praktikų ataskaitas, baigiamąjį magistro darbą ir net asakymus į darbo vadovo klausimus darbo gynimo metu tiesiog pagal skelbimus iš kito studento ar rektorato referentės pastalės ir pateikus viską, kaip nutinka labai dažnai, deja, MRU, savo vardu, pavarde ir tokiu būdu gavus reikiamą diplomą net būnant oligofrenu, beraščiu, tačiau asmeniu iš gana žinomos šeimos, kur be jokio išsilavinimo atsilikusio vystymosi asmenų tiesiog "negali būti", todėl jie padaromi dažniausia ar juristais, ar ekonomistais, vadybininkais, ne tik nebemokančiais rašyti, jie ir skaityti nebemoka, dažnas nemoka atmintinai daugybos lentelės, pagal intelektinį išsivystymą atsilieka nuo 7-8 metukų vaiko ne tik dėl perdozuotų narkotikų, bet ir dėl kitų priežasčių. Šio reiškinio padarinius ir žalą visuomenei būtina įsisąmoninti, pavyzdžiui, pradedant nuo stebėjimo, kokie realūs protiniai gebėjimai ir visiško parazitavimo lygio gyvenimo būdas yra profesorių, itin garsių prokurorų, politikų, valdininkų, medikų, prakutusių menininkų, verslininkų vaikų, anūkų atvejais.

Gerbiamieji, atsiprašymo, deja, nepakanka.

 

PRAKTINIS TAIKYMAS. NAUDINGA ŽINOTI:

PRIMINIMAS: Plagiatas laikomas kriminaliniu nusikaltimu

LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme paskelbtos nuostatos dėl autorių teisių gynimo, numatytos 77 straipsnyje. Rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai yra autorių teisių objektai. Autorių teisių objektai yra ir išverstiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais kūrinais: literatūros apžvalgos, referatai, vertimai.

Nurodyto ir cituojamo LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo VIII-1185, 2008-03-13, svarbiausi straipsniai:

2 str. 6 d. Citata – palyginti trumpa ištrauka iš kito kūrinio, skirta paties autoriaus teiginiams įrodyti arba padaryti juos suprantamus, arba teikti nuorodą į kito autoriaus požiūrį ar mintis, suformuluotus originale.

14 straipsnis. Autorių asmeninės neturtinės teisės

Kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi šias asmenines neturtines teises:

1) teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė);

2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą);

3) teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę).

77 straipsnis. Teisių gynimo būdai

Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, taip pat kolektyvinio teisių administravimo asociacijos, gindamos administruojamas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti:

1) pripažinti teises;

2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus;

3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala;

4) atkurti pažeistas asmenines neturtines teises (įpareigoti padaryti reikiamus taisymus, apie pažeidimą paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu);

5) išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu;

6) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio Įstatymo 84 straipsnyje numatytais atvejais – ir neturtinę žalą;

7) sumokėti kompensaciją;

8) taikyti kitus šio ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.

  1. Siekdamas užtikrinti įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat draudimo atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala (šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai) vykdymą, teismas teisę reikšti tokius reikalavimus turinčių asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją šiems asmenims pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą.
  2. Kai asmens, kuriam priimamas įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus ar taikomos 82 straipsnyje nurodytos atkuriamosios priemonės, veiksmuose dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo nėra kaltės, teismas šio asmens prašymu gali įpareigoti jį sumokėti nukentėjusiai šaliai piniginę kompensaciją, jeigu taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus gynimo būdus atsirastų neproporcingai didelė žala tam asmeniui ir jeigu piniginė kompensacija nukentėjusiai šaliai yra priimtina ir pakankama. Laikoma, kad piniginę kompensaciją sumokėjęs asmuo įgyja teisę naudoti kūrinį, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektą.

81 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės

Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo padarytas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimas, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra:

1) uždrausti asmenims daryti gresiantį pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimą;

2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimą;

3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio Įstatymo nustatytas teises;

4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos kūrinių, kitų pagal šį Įstatymą saugomų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises;

5) areštuoti pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant banko sąskaitas, ypač priemones ir įrangą, kurios, kaip įtariama, daugiausia naudojamos pagal šį Įstatymą saugomas teises pažeidžiančioms kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijoms, prekėms sukurti ar gaminti;

6) taikyti kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas priemones.

83 straipsnis. Turtinės žalos atlyginimas. Kompensacija

  1. Turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas.
  2. Nustatydamas dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Neteisėtos kūrinių ar kitų šio Įstatymo saugomų teisių objektų kopijos gali būti perduotos atitinkamai autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektams šių prašymu.
  3. Šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant kūrinius ar kitus objektus (į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą tokių kūrinių ar kitų objektų naudojimą, arba atlyginimą, mokamą už panašių kūrinių ar kitų objektų teisėtą naudojimą, arba kūrinio ar kito teisių objekto naudojimo būdui labiausiai tinkamus atlyginimus), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių subjektų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl kūrinio naudojimo sutarčių sudarymo ir kita).
  4. Vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti:

1) kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; arba

2) atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio Įstatymo saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.

Kai pažeidėjas atlieka veiksmus nežinodamas ir neturėdamas žinoti, kad jis pažeidžia šio Įstatymo saugomas teises (tai yra jo veiksmuose nėra kaltės), teismas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto reikalavimu gali išreikalauti pažeidėjo gautą naudą. Pažeidėjo gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas šio Įstatymo saugomas teises. Pažeidėjo gauta nauda nustatoma ir išieškoma neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių subjektas tokią naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs, ar ne. Nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių subjektas turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas; kokia yra pažeidėjo grynoji nauda (nauda, atskaičius išlaidas), turi įrodyti pats pažeidėjas.

84 straipsnis. Neturtinės žalos atlyginimas

Šio Įstatymo 14 ir 52 straipsniuose nurodytas autorių ar atlikėjų asmenines neturtines teises pažeidęs asmuo privalo atlyginti neturtinę žalą. Šios žalos dydį pinigais nustato teismas vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą.

LR baudžiamojo kodekso 191 straipsnis.

Autorystės pasisavinimas

 

  1. Tas, kas savo vardu išleido ar viešai paskelbė svetimą kūrinį (įskaitant kompiuterių programas) arba jo dalį, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
  2. Tas, kas pasinaudodamas tarnybos padėtimi arba panaudodamas psichinę prievartą privertė kūrinio (įskaitant kompiuterių programas) arba jo dalies autorių pripažinti kitą asmenį bendraautoriumi ar autoriaus teisių perėmėju arba atsisakyti autorystės teisės, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
  3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

    LR baudžiamojo kodekso 191 straipsnis leidžia išsireikalauti itin solidžias kompensacijas tikriesiems darbų, kūrinių, išradimų ir t.t. autoriams ir tais atvejais, kai plagiatoriai jau būna spėję tapti oficialiais elgetomis, perrašyti visą sukauptą turtą kam nors kitam ir t.t. Mokėti autoriui privalo universitetai, institutai, įmonės, ministerijos, agentūros ir t.t.  Atsako juridiniai asmenys, ypač tais atvejais, kai iš valstybės biudžeto į universitetą, institutą, kolegiją ateina valstybės biudžeto finansavimas už vadinamuosius akademinės veiklos ir mokslo rodiklius bei sudaromi aukštųjų mokyklų reitingai: už išleistas monografijas, paskelbtus mokslo straipnius, pranešimus mokslo konferencijose, mokomąsias knygas studentams, studijų programas, dalyko dėstymo turinį ir t.t.

    Autorystės pasisavinimas yra itin didelis grubus nusikaltimas ir mandagiai viešai pasikalbėti, atsiprašyti tikrai nepakanka.

 PARENGTA PAGAL:

<https://www.delfi.lt/news/daily/education/plagiatas-barsauskui-kainavo-ne-tik-ktu-rektoriaus-posta-bet-ir-habilitacija-77308745>

<https://naujienos.vu.lt/vilniaus-universitetas-nustacius-plagiata-panaikino-mokslo-daktaro-laipsni/>

<https://elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/del-lietuvos-respublikos-akademines-etikos-ir-proceduru-kontrolieriaus-tarnybos-sisteminiu-problemu-211917>

 <https://elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/136484>

 <https://elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/158828>

<https://satoriproject.eu/framework/section-11-proposals-for-the-institutional-structure-of-ethics-assessment-in-the-european-union-and-its-constituent-countries/>

<https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2219515/lat-nagrineja-krupaviciaus-plagijavimo-byla-politologas-siekia-isteisinimo>

<https://m.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/lat-nutrauke-politologo-krupaviciaus-baudziamaja-byla-del-plagijavimo-1168922>.

 

LAUKITE TĘSINIO

 

 

ĮSIMINTINAS DATAS PASITINKANT

Balandžio 26-oji – Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena 

 

 

Iliustracijos aukščiau: 10 metų vaiko laisvalaikio darbeliai. Pavadinome šiuos kūrinius "Taip atrodo Lietuvos "elito": parazituojančių menininkų, šou atstovų,  akademikų, profesorių, žinomų medikų ir chirurgų, politikų, žinomesnių valdininkų, jurisdikcijos atsovų, prakutusių verslininkėlių, narkodilerių  vaikai ir anūkai-narkomanai, išleisti pabūti už jų tėvų, mamų, senelių išvogtus pinigus ir palėbauti į užsienį. Kaip suprnatate, grįžti į Lietuvą jie niekada nebegalės. Tai yra "personos non grata" ".

 

DEMASKUOTA:

ALBERTAS EINŠTEINAS, SOLOMONAS SNYDERIS, BUVĘS VOKIETIJOS GYNYBOS MINISTRAS KARLAS-THEODORAS ZU GUTTENBERGAS GALIMAI PLAGIATORIAI. KAS KITI?

2024 04 26

 

⸎ INTELEKTINĖS PRODUKCIJOS, MOKSLO KŪRINIŲ, IŠRADIMŲ VAGYS IR APGAVIKAI TEISINIU POŽIŪRIU

Žodis plagiatas (lotynų kalba „plagiarius“) reiškiančio vagis, apgavikas.

Plagijavimas kaip reiškinys atsirado Antikos laikais. Plagiatas itin įsigalėjo XVI amžiuje, tuo pačiu ir padažnėjo kaltinimai dėl svetimo darbo ar idėjų pateikimo kaip savo, kurie nuvesdavo iki ginčijimosi teismuose ar netgi iki dvikovų. Pirmasis autorių teisių apsaugos įstatymas buvo išleistas Anglijoje 1709 metais ir turėjo daug įtakos saugant autorinius kūrinius ne tik nuo piratavimo, bet ir nuo plagijavimo. Dar XIX amžiaus pradžioje buvo suformuota išnašų ir citavimo koncepcija, kuri išliko panaši iki šių dienų . ⸎

Oksfordo universitetas pateikia paties plagiato ir jo daromos žalos apibrėžimą: „Plagiarism is the copying or paraphrasing of other people’s work or ideas into your own work without full acknowledgement. All published and unpublished material, whether in manuscript, printed or electronic form, is covered under this definition.“ ⸎⸎ Plagijavimas įvardinamas kaip akademinio sąžiningumo ir etikos nesilaikymas, pareigos paminėti autorių neatlikimas. Tokie veiksmai kenkia žmogaus išsimokslinimo kokybei, tolesnei karjerai ir mokymo įstaigos prestižui. ⸎⸎⸎ Kembridžo universitetas pateikia tokį plagiato apibrėžimą „Plagiarism is defined as submitting as one's own work, irrespective of intent to deceive, that which derives in part or in its entirety from the work of others without due acknowledgement. It is both poor scholarship and a breach of academic integrity.“ ⸎⸎⸎⸎

Lietuvoje plagiato klausimu išsamiai yra pasisakęs V. Mizaras. Jo žodžiais, plagiatas gali pasireikšti įvairiais tipais ir formomis. Plagiatas gali būti visiškas, kai svetimas kūrinys perimamas visas ir pateikiamas kaip savo, nenurodžius autoriaus ir šaltinio. Gali būti dalinis, kai pasisavinama ir pateikiama kaip savo tik tam tikra dalis svetimo kūrinio. Taip pat plagiatas gali būti pažodinis, kai perimama dalis ar visas kūrinys pažodžiui ir prasminis, kai savais žodžiais perfrazuojama svetimame kūrinyje esantis turinys ar idėja, nenurodžius tikrojo autoriaus ar šaltinio. Plagiatu galima laikyti ir bendrųjų žinių perteikimą, jeigu jos aiškiai perteiktos kito asmens tokių žinių perteikimo stiliumi, būdu ar forma. ⸎⸎⸎⸎⸎

Lietuvos universitetai savo vidiniuose įstatuose yra apsibrėžę plagiato sampratą. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto akademinės etikos kodekse plagiato apibrėžimas taip: „Plagijavimas – svetimų idėjų pateikimas kaip savų“.⸎⸎⸎ ⸎⸎⸎ Taip pat yra nurodoma keletas būdingų plagijavimo požymių, tai yra, „kai svetimas tekstas pateikiamas be citavimo ženklų“ ir „kai perpasakojama arba cituojama svetima idėja, iliustracinė medžiaga ar duomenys nenurodant šaltinio“. ⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎

Aukščiau šiame tekste remtasi J. Mentovo magistro baigiamuoju darbu, cituoti jo surinkti apibrėžimai, kita medžiaga. Jis savo tyrimą plagiato ir autoriaus teisių tema apibendrino, paskelbė, jog „autorinių teisių pažeidimas padaromas atlikus priešingus autorinių teisių įstatymo normoms veiksmus, o plagiatas pasireiškia tyčia ar netyčia nenurodžius informacijos šaltinio ar autoriaus ir taip automatiškai pasisavinant svetimas idėjas, mintis, žodžius” (p. 24). Svarbiausias dalykas yra teisingumo atstatymas. Išvada teikiama tokia: „Kadangi yra įmanoma pažeisti autorines teises ir plagijuoti tuo pačiu metu, o valstybės institucijos sankcijas taiko tik esant autorinių teisių pažeidimui, sankcijų taikymas už plagijavimą, pagal dabartinį įstatyminį reguliavimą, tiksliau jo nebuvimą plagiato klausimu, galimas tik akademinėse institucijose. Dėl šių priežasčių tas pats asmuo gali būti valstybės institucijų nubaustas už autorinių teisių pažeidimus, pvz., sumokėti baudą arba atlyginti padarytą žalą ir tuo pačiu gali būti nubaustas akademinės institucijos, pvz., pašalintas (...)” (p. 27). ⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎

 

⸎ DEMASKUOTI APGAVIKAI: ALBERTAS EINŠTEINAS GALIMAI PLAGIATORIUS, NESUKŪRĘS NIEKO PATS

 

Kas žmonijos istorijoje apsimelavę, apsivogę labiausiai? Kodėl tiek daug intelektinės produkcijos, išradimų vagiama nachališkiausiu būdu ir melagingai nurodomi visai ne tie autoriai, kurie visą tai sukūrė?

Pavyzdžiui, Solomonas Snyderis – melagis, vagis, aferistas ir, beje, jis ir profesorius, mokslų daktaras. Spaudoje 2022-02-17 paskelbtas gana įdomus straipsnis susijusia tema: „Didžioji istorinė neteisybė: nuopelnus už moterų mokslo atradimus prisiėmė vyrai“, kurį parengė Indrė Kiseliovaitė (https://www.diena.lt). Rašoma: „Moterys, pasižymėjusios aštriu protu ir analitiniais įgūdžiais, iki šių dienų – lyg išbrauktos iš istorijos. Nuopelnus už novatoriškus jų mokslo atradimus prisiėmę vyrai ir dabar minimi knygose, žurnaluose, filmuose. Jie uždirbdavo milijonus ir atsiimdavo apdovanojimus, o jų damos tūnodavo šešėlyje. Minėdami Moterų ir mergaičių dieną moksle, suvokiame, kad lyčių skirstymas tebeegzistuoja. Šiandien moterims vis dar nesuteikiamos lygios galimybės ir vienodas atlyginimas už darbą. Tik kalbėdami apie istorijai svarbias mokslininkes, galime tikėtis, kad vieną dieną jų indėlis pagaliau bus tinkamai įvertintas. Kembridžo universiteto mokslininkai Jamesas Watsonas ir Francis Crickas yra pripažinti atradę dvigubos spiralės grandinės DNR struktūrą. Tačiau iš tikrųjų pirmoji tai pastebėjo britų chemikė Rosalinda Franklin. 1951 m. "King’s" kolegijoje, Londone, ji padarė nuotrauką pavadinimu "Photo 51". Jos kolega nuotrauką parodė J.Watsonui ir F. Crickui nieko jai nepranešęs. 1953-iaisiais mokslininkai paskelbė savo išvadas. R. Franklin buvo aprašyta tame pačiame žurnale, bet ne kaip prisidėjusi prie atradimo. Po metų atradėja mirė, o mokslininkai laimėjo Nobelio apdovanojimą. Kol Candace’ė Pert studijavo magistratūroje, atrado receptorių, leidžiantį sintetiniams junginiams, kurie plačiai vartojami kaip vaistai ir vadinami opiatais, patiems užsifiksuoti žmogaus smegenyse. Tai buvo novatoriškas atradimas neurologijos srityje. Tačiau apdovanojimą už šį atradimą atsiėmė jos profesorius, daktaras Solomonas Snyderis. 23 metų chemikė Alice Ball, dirbdama ligoninėje Havajuose, bandė rasti būdą, kaip išgydyti žmones nuo raupsų. Ji nusprendė panaudoti specialų aliejų, kuris palengvino ligos simptomus. Jai mirus, Arthuras Deanas perėmė jos tyrimą ir pervadino jį savo vardu. Tai tik labai maža dalis pavyzdžių, kai tikrosios atradimų autorės moterys liko šešėlyje, o jų nuopelnus pasisavino vyrai. Apie šias ir kitas atradėjas kalbėti būtina tam, kad būtų atkurta istorinė tiesa.“

Albertas Einšteinas galimai tebuvo plagiatorius, nesukūręs nieko pats. Yra duomenų, jog galimai jo žmona, kuri studijavo kartu su juo ir buvo pripažinta kaip išskirtinai gabi, serbė Mileva Marić buvo tikroji geniali išradėja, o ne jis, mat po išsiskyrimo su ja A. Einšteinas iš viso nieko nesukūrė.

Plagiatas trukdo žmonėms dirbti ir kenkia jų akademiniam sąžiningumui ir reputacijai. Plagiatas paliečia ne tik paprastus žmones, bet ir profesionalus bei žinomus asmenis, turinčius didelę įtaką visuomenei, pavyzdžiui, politikus, muzikantus, dailininkus ir rašytojus.

Einšteino reliatyvumo teorija Specialiojoje reliatyvumo teorijoje (SRT) pasiūlytas naujas požiūris į erdvėlaikį tapo tik pirmuoju einšteiniškosios revoliucijos fizikoje etapu. Etapu, kurį apvainikavo Bendroji reliatyvumo teorija (BRT), papildžiusi šį požiūrį gravitacijos įtaka. SRT pasirodė 1905 metais, BRT – po dešimtmečio, 1915–1916 metais. Autorius nė žodeliu neužsimena nei apie Maikelsoną, nei apie Morlį. Einšteinas nepateikė ir nuorodų į didįjį prancūzų matematiką Henri Poincaré, kurio darbus aktyviai naudojo. Tačiau dabar kai kurie tyrėjai linkę manyti, kad ši revoliucija prasidėjo dar XIX amžiuje. Jų manymu, tikrąsias BRT ištakas reikėtų priskirti dviejų amerikiečių mokslininkų darbams – fiziko Alberto Maikelsono ir chemiko Edvardo Morlio. Dar 1887 metais šie mokslininkai, tikrindami tuo metu populiarią pasaulinio eterio koncepciją, išsiaiškino, kad šviesos greitis išlieka pastovus ir nepriklauso nuo stebėtojo judėjimo šviesos šaltinio atžvilgiu. Žodžiu, jie aptiko būsimos Einšteino SRT pagrindus. SRT pagrindai buvo pateikti Einšteino straipsnyje „Apie judančių kūnų elektrodinamiką“, išėjusiame, kaip minėta, 1905 m. Tačiau jame autorius nė žodeliu neužsimena nei apie Maikelsoną, nei apie Morlį. Einšteinas nepateikė ir nuorodų į didįjį prancūzų matematiką Henri Poincaré, kurio darbus aktyviai naudojo. Pats Einšteinas sakė, kad BRT pagrindus jis sumąstė dar jaunystėje ir nei Maikelsonas, nei Morlis jo darbų nepaveikė – iki 1905-ųjų jis išvis negirdėjo apie jų eksperimentus. Kad ir kaip būtų, Einšteinas taip iš pradžių tvirtino. Tačiau vėliau, trečiajame XX a. dešimtmetyje, mokslininkas visgi pripažino, kad būtent Maikelsono–Morlio bandymas tapo pirmuoju žingsniu formuojant BRT idėją. Pavyzdžiui, 1921 m., sakydamas kalbą Parkerio mokyklos mokiniams, mokslininkas papasakojo, kad Maikelsono darbai jam buvo žinomi jau studentavimo metais. Kodėl atsirado tokia „parodymų“ painiava? Juk jis dar ir Nobelio premiją gavo...

Einšteino globėjams gauti Nobelio premiją buvo gyvybiškai svarbu, kad jis taptų pripažinta garsenybe.

Tačiau atsižvelgiant į Lorenco, Poincaré ir kitų darbus, jam skirti premiją būtent už BRT neįmanoma. Kai kas eina dar toliau ir tvirtina, kad galutinis tikslas buvo ne pats Einšteinas, o… mokslas bendrai. Girdi, BRT buvo sukurta tik vienu tikslu: nukreipti mokslo vystymąsi klaidingu keliu.

Tarp už ausų pritemptų idėjų ypač įdomi hipotezė apie Milevą Marić, pirmąją Einšteino žmoną, kuriai neva priklauso tikroji BRT autorystė. Mileva mokėsi Ciuricho politechnikos institute (ten pat įstojo ir Einšteinas) ir buvo vienintelė kurso mergina – jau vien iš to aišku, kad ji buvo talentinga fizikos ir matematikos srityse. Pats mokslininkas laiškuose žmonai minėjo BRT kaip „mūsų teoriją“. Einšteinas ir Marić susituokė ir Mileva pradėjo dirbti vyro asistente. Ji žavėjosi Einšteino darbu ir padėjo jam tyrinėti. Netiesiogiai Milevos įtaką Einšteino darbams nurodo rašytojas Johnas Stachelis, paskyręs savo gyvenimą BRT istorijos tyrinėjimui. Tačiau ar yra realių įrodymų, kad Marić prisidėjo prie teorijos? Tiesą sakant, ne. Vieninteliu, ir tai netiesioginiu, kabliuku tapo tai, kad po skyrybų Einšteinas nieko reikšmingo nebesukūrė. Jie išsiskyrė 1914 metais, didžiąją dalį BRT skirtų darbų mokslininkas baigė dar iki tol. Milevos Marić tyrinėtojos talentai – gan ginčytinas klausimas bent jau dėl to, kad nėra publikuota nė vieno jos pasirašyto mokslinio darbo – nei iki Einšteino, nei po jo. Nors, žinoma, po vestuvių beveik visos Milevos pastangos buvo nukreiptos į vyro palaikymą, ir netgi jos diplominis projektas tapo šeimyninių aplinkybių auka. Didžioji dalis tyrėjų sutaria, jog Mileva Marić neturėjo pakankamo talento ir gebėjimų BRT sukūrimui. Pavogė iš Poincare? Egzistuoja nuomonė, kad BRT idėją Einšteinas pasiskolino iš kito mokslininko, didžiojo prancūzų matematiko Henri Poincaré. Pačioje savo karjeros pradžioje, dar tebedirbdamas patentų biure, Albertas Einšteinas neva pasisavino jo atradimus. Čia reikėtų prisiminti, kad 1898 metais pasaulis išvydo Poincaré straipsnį „Apie laiko matavimą“. Jame mokslininkas tyrė tokias sampratas, kaip laiko atkarpų vienodumas, laiko atkarpų tapatumas skirtinguose erdvės taškuose. Viena Poincaré išvada iki skausmo primena Einšteino postulatus: absoliutus laikas ir vienlaikiškumas neegzistuoja. Kita svarbi išvada: šviesos sklidimo greitis visomis kryptimis vienodas. Poincaré straipsnio pagrindas – olandų fiziko Lorenco suformuluoti pertvarkymai, leidžiantys apskaičiuoti laiką ir koordinates perinant iš vienos inercinės atskaitos sistemos į kitą. Poincaré suteikė šiems pertvarkymams teisingą fizinę formuluotę. Apie Lorencą Einšteinas savo darbuose užsiminė. O ir paties olandų mokslininko santykis su Einšteinu, laikiusiu jį vienu iš savo mokytojų, buvo šiltas. Lorencas niekada neginčijo Einšteino vaidmens teorinių pagrindų formavime, tačiau pats SRT ir BRT šalininku niekad nebuvo ir ilgai mėgino ginti pasaulinio eterio koncepciją. Tuo tarpu Poincaré įtaka, formuojant bendruosius BRT postulatus, buvo milžiniška. Jis vienas pirmųjų prakalbo apie keturmačio laiko ir erdvės kontinuumo egzistavimą. Nors tuo pačiu Poincaré, kaip ir Lorencas, visgi linko prie „eterio teorijos“ ir su Einšteinu sutiko toli gražu ne visur. Be to, Alberto Einšteino išsakytos idėjos turėjo vieną esminį skirtumą nuo kitų tyrėjų spėjimų. Dažniausiai mokslininkai stengėsi įrašyti Maksvelo skaičiavimus į niutoniškosios mechanikos pasaulį, keisdami būtent juos. Bet Einšteinas nusprendė, kad modernizuoti kaip tik reikia kitą problemos pusę, Niutono mechaniką. Todėl būtent Einšteinas daugelį fizikos klausimų pajudino iš mirties taško. Poincaré, be abejonės, išvystė galingą mokslinę sistemą. Tačiau globalią erdvės ir laiko koncepciją sukūrė ir apmąstė būtent Einšteinas. Darbe „Apie judančių kūnų elektrodinamiką“ ir kituose jo darbuose detaliai išnagrinėti masės, energijos ir laiko klausimai. Judančios atskaitos sistemos laiką Einšteinas laikė tikru, o tuo tarpu Poincaré nagrinėjo jį kaip savotišką efektą, kažką panašaus į iliuziją, neįprastą mokslinį paradoksą.

Albertas Einšteinas Poincaré nurodė „silpną fizikos dėsnių supratimą“ ir niekada nelaikė jo vienu iš svarbiausių BRT kūrėjų. E=mc² – garsi formulė, susiejanti kūno bendrą vidinę šilumos energiją su jo mase. Garsiosios formulės autorystė ne kartą kritikuota. Be Poincaré, energijos ir masės ekvivalentiškumo formulę, kai kuriais duomenimis, aprašė rusų fizikas Nikolajus Umovas dar 1873 metais. Tačiau tarp Einšteino būdo ir kitų mokslininkų skaičiavimų taip pat buvo skirtumas. Visi jie, netgi aptikę elegantišką formulę, naudojo ją tik siaurame savo mokslinių tyrimų kontekste – minėtasis Nikolajus Umovas nagrinėjo ją tyrinėdamas eterio teoriją. O štai Einšteino darbuose E=mc² – universalus dėsnis, taikomas visuose dinamikos klausimuose. Analogiškos hipotezės keliamos ir apie Poincaré su jo koordinačių pertvarkymu ir kitais išdėstymais. Vėliau Einšteinas tvirtino, kad prieš parašydamas „Apie judančių kūnų elektrodinamiką“ su Poincaré darbais jis nebuvo susipažinęs. Tačiau, greičiausiai, daugelį Poincaré sukurtų modelių, jis panaudojo. Bet kadangi Poincaré sistema nebuvo tokia stipri ir išbaigta, kaip BRT, mokslo pasaulis neįžvelgė joje didelių perspektyvų, durų į naują fiziką, kurias atverti pavyko būtent Einšteinui. Pats Poincaré apie tai nepasisakė. Jo santykiai su Einšteinu buvo šilti ir netgi draugiški. Prancūzas pažymėjo neginčijamą Einšteino talentą ir originalų mąstymą.

Einšteinas apskritai nemėgo minėti kitų mokslininkų, prisidėjusių prie BRT kūrimo. Tad jis beveik niekada paskaitų metu neužsimindavo apie Hermaną Minkovskį, vokiečių matematiką ir keturmačio BRT modelio kūrėją. Tačiau BRT atradimas būtų buvęs neįmanomas be dešimčių mokslininkų pastangų. Einšteinas ir Lorencas, Minkovskis ir Poincaré, Maikelsonas ir Morlis, Maksvelas ir Niutonas – Einšteinas, pats būdamas mokslo milžinas, kaip ir kiti mokslininkai, stovėjo ant praeities gigantų pečių. Ar teisinga, kad laurai atiteko jam? Vargu. Skaitykite daugiau: <https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/albertas-einsteinas-didis-isradejas-ar-plagiatorius-1290-470133?utm_medium=copied>

Žinomi skandalingi plagiato atvejai, pavyzdžiui:

Jacobas Epsteinas / Jacob Epstein/

Jacobas Epsteinas buvo apkaltintas plagiatu garsaus britų autoriaus Marino Amiso. Pirmoji autoriaus knyga „Laukinės avižos“, kurioje buvo paimtos ištraukos iš Martino Amiso „The Rachel Papers“, buvo pripažinta kaip plagiatas.

Epsteinas teigė, kad tai buvo visiškai netyčia. Be to, jis pabrėžė, kad yra kaltas dėl plagijavimo, nes buvo netvarkingas ir pametė citatas.

Nesvarbu, ar tai – viena garsiausių jo plagijavimo atvejų – buvo padaryta tyčia, tai kažkaip atitolina autorius iš situacijos, kur vardinami iškilesni kūrėjai, nes Epsteinas tebuvo plagiatorius, kitais žodžiais sakant, svetimo kūrinio vagis. ⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎

Vikipedijoje tarp labai ilgo šių laikų plagiatorių sąrašo yra taip pat skelbiamos šios pavardės:

 

  • Buvęs Vokietijos gynybos ministras Karlas-Theodoras zu Guttenbergas atsistatydino iš pareigų dėl plagiato Bairoito universiteto daktaro disertacijoje. Universitetas, įvertinęs Guttenbergo disertaciją, nustato plagiato atvejį, atšaukė jo daktaro laipsnį 2011 m. vasario 23 d., o Guttenbergas atsistatydino kovo mė
  • Scottas Reubenas (JAV), buvęs Tuftso universiteto anesteziologijos profesorius, suklastojo klinikinius tyrimus, kuriuose buvo tiriami skausmą malšinantys vaistai. 2010 m. Rubenas pripažintas kaltu dėl vieno sukčiavimo sveikatos priežiūros srityje ir buvo nuteistas šešiems mėnesiams kalėti. Nuo 2023 m. Reubenui buvo atšaukta 25 jo mokslinių tyrimų publikacijų autorystė.
  • Peteris Johannesas Schulzas (Vokietija), filosofas, dirbantis Lugano universiteto Komunikacijos ir sveikatos institute, jo straipsniai filosofijos ir komunikacijos klausimais buvo atšaukti dėl plagiato ir netinkamo šaltinių citavimo.
  • 2017 m 2016 m. mokslinis leidėjas Springer Nature atsiėmė 58 straipsnius iš septynių žurnalų, kuriuos daugiausia parašė Irane įsikūrę mokslininkai, nes jie pateikė manipuliavimo autoriaus teisėmis, manipuliavimo kolegų recenzijomis ir (arba) plagiato įrodymų.
  • Ohajo universitetas 2006 m. apkaltino daugiau nei tris dešimtis plagiato atvejų magistro baigiamuosiuose darbuose, buvęs fakulteto narys, susijęs su plagiato bylomis, Jay S. Gunasekera, buvo pašalintas iš katedros vedėjo pareigų, jam buvo panaikintas „išskirtinio profesoriaus“ vardas.
  • Viljamas Meisneris (1931–2010), kunigas jėzuitas ir Harvardo medicinos mokyklos profesorius, buvo apkaltintas daugelio Ernesto Wallworko ištraukų ir struktūrinių elementų kopijavimu Meissnerio knygoje „Psichoanalizės etinė dimensija: dialogas“. Bostono psichoanalitinės draugijos etikos ir profesinių standartų komitetas padarė išvadą, kad Meissnerio veiksmai buvo „rimtu profesinių ir mokslo standartų pažeidimu“.

Mokslinis nusižengimas – tai standartinių mokslinio elgesio ir etiško elgesio kodeksų pažeidimas skelbiant profesionalius mokslinius tyrimus. Danijoje nusižengimas moksliniams tyrimams apibrėžiamas kaip „tyčinis aplaidumas, dėl kurio paskelbiama išgalvota mokslinė žinutė arba klaidingas mokslininko įvertinimas ar apibrėžimas“, o Švedijoje plagiatas, nusižengimas mokslo etikai, autoriaus teisių pažeidimas mokslo ir mokslo tyrimų srityje apibūdinamas kaip „tyčia iškraipytas tyrimų procesas pasisavinus duomenis, tekstą, hipotezę ar metodus iš kito tyrėjo rankraščio formos ar publikacijos arba tyrimo proceso iškraipymas kitais būdais.“

2009 m. atlikta sisteminė apklausos duomenų apžvalga ir metaanalizė leido nustatyti, kad apie 2 % mokslininkų prisipažino bent kartą suklastoję, sugalvoję ar neleistinai modifikavę duomenis. ⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎

⸎ KAS KITI IŠ APSIVOGUSIŲJŲ SĄRAŠO?

Pavyzdžiui, plagiatas Petrui Baršauskui kainavo ne tik KTU rektoriaus postą, bet ir habilitaciją. Profesorius, politologas ir buvęs Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, darbavęsis ir MRU, ir LR Seime, Algis Krupavičius išsisuko sumokėjęs vos 3700 eurų baudą ir baudžiamosios atsakomybės už pasisavintą kito asmens autorinį mokslo darbą kol kas išvengė.

Kiek tokių intelektinės produkcijos vagišių yra Lietuvoje esamu metu? Apie juos jau skelbta <https://www.leidinyssau.lt/naudinga/> publikacijose su rubrika „Kavonės“.

Lietuvoje būtų tam tikras šokas, jei vieną dieną visi esami mokslų daktarai ir profesoriai būtų įvertinti pagal realius nuopelnus, o ne pagal tai, kiek studentų ar laborantų mokslo darbų ir/ar idėjų pasisavino. Daug tikrųjų autorių taip ir liko istorijos paraštėse.

Gal, kai visuomenė gaus daugiau informacijos, kiek realiai kainuoja išradimas ar kokio projekto idėja, kas išties sudaro kokio žinomo visuomenės veikėjo reputaciją, kokie yra realūs plagiato nustatymo padariniai ir kaip teisiškai sprendžiami plagiato nagrinėjimo atvejai, aktyviau ims reikšti teises į savo intelektinę produkciją. Juk juokinga: vos tik atsirado duomenų bazės, kur universitetų absolventų baigiamieji darbai talpinami ir neva saugoma autorystė, liko visiška laisvė bet kuriam studento vadovui savintis gabesnių studentų mokslo darbus iki to etapo, kol jie tik kuriami, kol mokslo darbo vadovui atnešami tarpiniai juodraštiniai darbo variantai... O kur dar vagystės tiesiai iš kompiuterinių versijų – vos tik gabesnis studentas kompiuteriu ima rašyti kokį darbą, ką nors kurti – kol darbas nėra viešai paskelbtas, jokios autorystės jis įrodyti negali, o iš kompiuterinių versijų galima įsigudrinti vogti kiek tik širdis geidžia. Maža to. Paplitę atvejai, kad gabiausieji studentai, mokslo darbuotojai, kurie tik pradeda savo karjerą, ne tik apvagiami tiesiogine ta žodžio prasme, jie neretai dar ir būna žeminami, jiems pritaikomas psichologinis, emocinis teroras, sužalojama jų sveikata, jie patiria finansines sankcijas ir pan. Kol kas dar lyg ir nebuvo Lietuvoje paviešintų atvejų, kai greta plagiato pritaikomas dar ir psichologinis ar kitų rūšių smurtas, bet tai neišvengiamai įvyks. Tiesa, pradedami viešinti mobingo atvejai sveikatos priežiūros sistemoje. Bet intelektinės produkcijos vagysčių atvejai yra žymiai rimtesni – klastojama realioji istorija, kas ką sukūrė, kas yra autorius vieno ar kito išradimo, naujos vakcinos, gydymo metodo, kt.

Lietuvos Respublikoje po 1990 m. plagiato, išradimų, padarytų iki 1990 m., patentų vagysčių buvo itin dideli kiekiai. Esamu metu tai galimai jau net yra atskira „verslo“ rūšis, apaugusi itin didelių tarptautinių nusikaltimų veiklomis. Neblogai būtų susimąstyti apie vadinamos „akademinės“ bendruomenės, kokia ji yra dabar Lietuvoje, tikrąsias veiklas, susijusias su grubiu aferizmu, plagiatu stambiu mastu, galimai korupciniais veiksmais išplaunant ES ir kitų dotacijų lėšas per įvairius projektus ir ypač per tarpininkes visokias „tarnybas“, „agentūras“, „departamentus“, „centrus“, „universitetus“ ir net per, atrodytų, niekuo nekaltą vaikų darželį, mokyklą, muziejų ar švietimo tarnybą provincijos mieste ar kurorte, ir t.t.

Naujos erdvės intelektinės produkcijos pasisavinimui atsirado kompiuterizavus visus mokslinio darbo etapus, įvedus nuotolinį darbą, veiklas ir konsultacijas nuotoliu – todėl visai racionalu siūlyti kuriantiesiems: rašykite parkeriais, tušinukais ant popieriaus, turėkite savo mokslo darbus tokia forma ir skelbkite juos tik tada, kai esate tikri dėl autorystės apsaugos ir būtinai gerai ištyrinėkite aplinką, kur kokia „direktorė“, „rektorė“ ar „profersoriaus“ nevykėlė kiauragalvė žmona-docentė, kokia nors lėšų perskirstytoja, narkotikų ar alkoholio galimai nukamuota koordinatorė, tupi ant jūsų rezultatų autorizavimo pagrindimo ar planuoja rezultatų, išradimų pavogimo, tai yra, grubaus perpardavimo ir plagijavimo veiklas arba vykdo nurodymus išsukti nuo atsakomybės anksčiau tai dariusiuosius ir uodegas prisvilusiuosius bet kokiomis priemonėmis.

Studentės išradimą pavogęs Solomonas Snyderis esamu metu Lietuvoje turėtų galimai apie kelis tūkstančius pasekėjų, iki šiol nedemaskuotų tokio pat lygio melagių, aferistų, plagiatorių, kurie iš viso niekada nieko nėra nei išradę, nei sukūrę, tačiau jų pavardės yra iškilmingai minimos prie galimybių studijų autorių sąrašų, prie išradėjų, racionalizatorių, novatorių, naujesnių teorijų, technologijų ir pan. kūrėjų, jie yra politikai, ministrai ar eksministrai, eksviceministrai, ekspertai, gydymo įstaigų, klinikų vadovai, didelių firmų, įmonių vadukai, institutų direktoriai, universitetų rektoriai ar eksrektoriai ir t.t.

Balandžio 26-oji – Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena. Ta proga gal jau metas ir Lietuvoje skelbti, kas yra kas.

Lietuvoje iki šiol kaip plagiatorius buvo paskelbtas vos vienas kitas mokslų daktaras, profesorius. Liudykite. Esamu metu galite susipažinti su paskutiniųjų metų plagiatoriais, autoriaus teisių pažeidėjais iš Lietuvos Respublikos profesorių, mokslo daktarų tarpo publikacijoje „Niekas neužmiršta, niekas nepamiršta“, ji šioje skiltyje yra žemiau, paskelbta 2024-04-23, Autoriaus teisių pažymėjimo dieną.

Praneškite redakcijai Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. apie tai, kaip Jūsų praktikos ataskaitą studijų metu perdarė į inovacinį pasiūlymą ir pardavė už didelius pinigus jūsų vadovas, neva, padėjęs tobulinti tą ataskaitą, kaip Jūsų išradimą IT srityje pasisavino Jūsų dėstytojas ar docentas, profesorius, nes dirbote su bendrosios prieigos įranga, sujungta į vieną serverį, prie kurio prieigos neturite, sukūrėte tikrai vertingą produktą ir jo netekote kaip savo intelektinio kūrinio; daugybė pavyzdžių tokių vagysčių gali būti žinomų mokslininkų publikacijos, monografijos, jų parengti vadovėliai, studijų knygos ir jų pranešimų tekstai mokslo konferencijose – kiek realiai ten paprasčiausiai gryno plagiato, nuo gabesnio studento referato ar kursinio darbo nusirašyto teksto, idėjų, kt.; paskelbkite, kaip jūsų buvęs klasės ar studijų draugas, pasižymėjęs tiesiog labai silpnu proteliu ir stumtas iki diplomo už kyšius ir nusiperkant vis naujus kursinius ir baigiamuosius rašto darbus už pinigus, iš esmės beraštis kiauragalvis tapo viso departamento, atsakingo už strateginį viešųjų lėšų perskirstymą vadu ar ministru, banko teisininku ar ekonomistu ir taip toliau. Laukti kol tai kažkas padarys po ilgo ir oficialaus nagrinėjimo – nelabai išmintinga, nes iki to nagrinėjimo pabaigos tie plagiatoriai, dažniausia užsiplėšę, prisivogę elementariai milijonines sumas nelegalių pinigų ir apiforminę jas gudriai kaip savo vaiko su proto negalia ar nebepagydomo narkomano privatų tobulinimo mokyklėlės filialą kur nors Lietuvos iš biudžeto lėšų išlaikomoje švietimo tarnyboje gražios gamtos apsuptyje ar net egzotinio poilsio prašmatnų SPA reikalingiems žmonėms bei kitiems į save panašiems vagišiams ir melagiams užsienyje, elementariai sugebės legalizuoti savo nusikalstamas veiklas deklaruodami, kad „dirbo“ Lietuvos naudai, kad gelbėjo narkomanų gaują, kuri buvo, neva, diskriminuojama, nors iš tiesų tai buvo nusikalstama tarptautiniu mastu grupuotė, ir t.t., ir pan.

Todėl visai priimtina tuos sukčių, vagių, melagių, visuomenės kenkėjų ir plagiatorių sąrašus skelbti su žodžiu „galimai“.

Ir tai bus padaryta. Nebūtinai šitame leidinyje. Įsitrauks rimtos interesų grupės, suras, kur prasmego milijardai, kuriuos Lietuvoje su dvigubo įrašo buhalterijos pagalba ir kitų suktybių būdu pradangino „profesoriai“, „viceministrai“ ir jiems talkinusios mokslų daktarės, vadybininkės, referentės ir kiti iš gausaus aferistų būrio. Po to jau bus nesunku atrasti, kur tų visų iš sąrašiuko „galimai“ turteliai nukeliavo ir kaip jie dera su legaliomis jų algomis, pajamomis, jų vaikų, anūkų narkomanų fiestomis bei nieko iš viso neveikimu, jokio darbo nedirbimu sulaukus ir pilnametystės, ir 40-65 metų, ir taip toliau. Siųskite nuotraukas, priimsime ir filmuotą medžiagą.

Parengta pagal:

⸎ John McKay, A very brief history of plagiarism, <http://johnmckay.blogspot.com/2009/03/very-brief-history-ofplagiarism>, [žr. 2014-04-04].

⸎⸎University of Oxford, what is plagiarism? <http://www.ox.ac.uk/students/academic/goodpractice/about/>, [žr. 2014-03-25]

⸎⸎⸎ Žr. išnašą ⸎⸎, University of Oxford, what is plagiarism?

⸎⸎⸎⸎ University of Cambridge, university statement on plagiarism <http://www.admin.cam.ac.uk/univ/plagiarism/students/statement.html>, [žr. 2014-03-25]

⸎⸎⸎⸎⸎ V. Mizaras, Autorių teisės II tomas (Vilnius, Justitia 2010), p. 484.

⸎⸎⸎⸎⸎⸎ Vilniaus universiteto akademinės etikos kodeksas, 4 skyrius, <http://www.vu.lt/site_files/SD/Studentams/SP/SRD/VU_AEK.pdf>, [žr. 2014-02-01].

⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎ Žr. išnašą 37: Vilniaus universiteto akademinės etikos kodeksas, 4 skyrius.

⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎ Apie plagiatą ir autoriaus teises VDU magistro baigiamąjį darbą „Autorinių teisių pažeidimo ir plagiato santykis” 2014 m. apsigynė J. Mentovas. Cituoti p. 24; 27 bei apibrėžimai, sampratos iš p. 14-27.

⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎ Most famous cases of plagiarism. <https://crossplag.com/most-famous-cases-of-plagiarism/>, [žr. 2024-04-22]

⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎ List of scientific misconduct incidents. <https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_scientific_misconduct_incidents>, [žr. 2024-04-26]

 

⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎

 

 TEMA: DEMASKUOTI PLAGIATORIAI

2024-04-24

 

KTU rektorius P. Baršauskas neteko mokslo laipsnio ir pedagoginio vardo. Kas bus kiti viešai paskelbti plagiatoriai?

 

Esamu metu  įstatymiškai už  mokslo darbo plagiatą priklauso 55 000 eurų kompensacija, priteisiama tikrajam autoriui. Beje, pakanka, kad nenurodžius tikrojo autoriaus nusirašoma pusė sakinio ar perfrazuojama išvada, hipotezė, tyrimo startegija, inovatyvi įžvalga ar atliktos statistinės analizės apibendrinimas, sukurta formulė, tyrimo metodų derinys ir t.t.  tiesiog iš studento kolegijoje kursinio darbo ar praktikos ataskaitos ir ta frazė ar pusė sakinio atsiduria profesoriaus ar profesorės studijų knygelėje ar mokslo konferencijos metu skaityto pranešimo tekste. O kur dar moralinės žalos atlyginimas ir bylinėjimosi teismuose išlaidų padengimas ir kiti niuansai?

 

LR baudžiamojo kodekso 191 straipsnis.

Autorystės pasisavinimas

 

  1. Tas, kas savo vardu išleido ar viešai paskelbė svetimą kūrinį (įskaitant kompiuterių programas) arba jo dalį, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
  2. Tas, kas pasinaudodamas tarnybos padėtimi arba panaudodamas psichinę prievartą privertė kūrinio (įskaitant kompiuterių programas) arba jo dalies autorių pripažinti kitą asmenį bendraautoriumi ar autoriaus teisių perėmėju arba atsisakyti autorystės teisės, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
  3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

    LR baudžiamojo kodekso 191 straipsnis leidžia išsireikalauti itin solidžias kompensacijas tikriesiems darbų, kūrinių, išradimų ir t.t. autoriams ir tais atvejais, kai plagiatoriai jau būna spėję tapti oficialiais elgetomis, perrašyti visą sukauptą turtą kam nors kitam ir t.t. Mokėti autoriui privalo universitetai, institutai, įmonės, ministerijos, agentūros ir t.t.  Atsako juridiniai asmenys, ypač tais atvejais, kai iš valstybės biudžeto į universitetą, institutą, kolegiją ateina valstybės biudžeto finansavimas už vadinamuosius akademinės veiklos ir mokslo rodiklius bei sudaromi aukštųjų mokyklų reitingai: už išleistas monografijas, paskelbtus mokslo straipnius, pranešimus mokslo konferencijose, mokomąsias knygas studentams, studijų programas, dalyko dėstymo turinį ir t.t.

    Autorystės pasisavinimas yra itin didelis grubus nusikaltimas ir mandagiai viešai pasikalbėti, atsiprašyti tikrai nepakanka.

  

 

NAUJIENOS IŠ JT ŽTT 55-osios SESIJOS

DEŠIMTMETIS PASTANGŲ, KAD ASMENYS SU NEGALIA NEBŪTŲ DISKRIMINUOJAMI:

ŠŪKIS: „STUMTI Į PRIEKĮ“

Iliustracija iš creativecommons.org

2024-04-18

Naujausiais Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos (JT ŽTT) duomenimis, 1 iš 5 moterų gyvenimo bėgyje patiria negalią, 1 iš 10 vaikų yra neįgalus. 46 proc. suaugusiųjų žmonių populiacijos amžiaus kategorijoje virš 60 metų yra asmenys su negalia, tai yra, kas antras vyresnis žmogus yra neįgalus. 1 milijardas asmenų su negalia gyvena besivystančiose šalyse, tai yra, 80 proc. visų neįgaliųjų asmenų Pasaulyje.

Šių metų kovo mėnesį prasidėjo 55-oji JT ŽTT sesija. Asmenų su negalia teisių gynimo srityje buvo labiausiai pabrėžiamas klausimas, kaip užtikrinti paramos sistemas, kad asmenų su negalia įtrauktis taptų realybe.

JT ŽTT buvo apibendrinti paskutiniojo dešimtmečio duomenys ir pokyčiai, susiję su asmenimis su negalia. Nustatyta, kokius iššūkius turi įveikti šie žmonės pokovidinėje situacijoje, akistatoje su klimato kaitos padariniais ir augančių ginkluotų konfliktų akivaizdoje bei kokio lygio diskriminaciją ir rizikas jie patiria dėl daugybės pokyčių ir ypač dėl skaitmenizuotos aplinkos plėtros.

Remdamasi dideliu darbu ir rezultatais, pasiektais per pirmuosius  10 kadencijos metų, specialioji pranešėja Heba Hagrass paskelbė, jog įsipareigota siekti visiško neįgaliųjų teisių įgyvendinimo pagal Žmogaus teisių tarybos 2023 m. rezoliuciją 53/14. Norima iš tikrųjų pakeisti žmonių su negalia gyvenimą ir užtikrinti žmogaus teisių įgyvendinimą, nediskriminuojant šių asmenų ir sudarant sąlygas jiems gyventi vienodomis sąlygomis su kitais žmonėmis. Pranešėjos vizija yra susijusi su geresnės komunikacijos ir glaudžių ryšių užtikrinimu su neįgaliais asmenimis iš viso Pasaulio, jų poreikių išklausymu.

Pranešėja H. Hagrass paskelbė šūkį „JUNGIANTIS STUMTI Į PRIEKĮ“.

Pagrindiniai principai asmenų su negalia teisių ir jų diskriminacijos mažinimo srityje paskelbti tokie:

a) Dalyvavimas. Atsižvelgiant į neįgaliųjų judėjimo dalyvaujamąjį pobūdį, nuosekliai siekiama užtikrinti platų ir įtraukų neįgaliųjų dalyvavimą visoje jų veikloje;

(b) Įtrauktis ir įvairovė. Vadovaudamasi mandatu, specialioji pranešėja į savo darbą įtrauks įvairių negalių, amžiaus ir lyties aspektus ir nagrinės įvairias sunkinančias diskriminacijos formas, su kuriomis susiduria asmenys su negalia. Pabrėžiama, jog kai kuriems neįgaliesiems gali kilti didesnė atskirties ir diskriminacijos rizika. Specialioji pranešėja yra įsipareigojusi laikytis koncepcijos, kad neįgalieji yra žmonių įvairovės dalis;

c) Lyčių jautrumo klausimas. Specialioji pranešėja siekia ypatingą dėmesį skirti lyčių klausimo įtraukimui į savo darbą, visų pirma atsižvelgdama į daugialypę diskriminaciją, atskirtį ir sudėtingus žmogaus teisių pažeidimus, su kuriais daugumoje visuomenių susiduria neįgalios mergaitės ir moterys;

d) Mandato turėtojai, vykdydami savo įgaliojimus, stengėsi rodyti pavyzdį ir skatinti prieinamumą, konsultacijos, renginiai ir dokumentai prieinami visiems neįgaliesiems. Pavyzdžiui, visi pranešimai Žmogaus Teisių Tarybai ir Generalinei Asamblėjai buvo paskelbti Easyread versijomis. Be to, prieinamumas yra daugialypis klausimas ir būtina neįgaliųjų teisių sąlyga, todėl specialioji pranešėja įtrauks prieinamumą į savo esminį darbą;

e) Bendradarbiavimo požiūris. Įgaliojimai priklauso specialių procedūrų grupei, kurią 2023 m. lapkričio mėn. sudarė 46 teminiai ir 14 šalių įgaliojimai. Tai suteikia unikalią erdvę kryžminiam naudojimui, neįgalumo perspektyvos išplėtimui ir įtraukimui į kitus žmogaus teisių klausimus, o specialioji pranešėja ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su kitais specialiųjų procedūrų įgaliojimų turėtojais. Ne mažiau svarbus bus bendradarbiavimas su kitais Jungtinių Tautų žmogaus teisių mechanizmais, įskaitant sutartinius organus, ypač Neįgaliųjų teisių komitetą, ir kitus partnerius platesnėje Jungtinių Tautų sistemoje.

Specialiosios pranešėjos siekis yra užmegzti ryšius su neįgaliaisiais, komunikuoti su jais, siekiant sutelkti ir sustiprinti valstybės pastangas, kad kolektyviai būtų pakeistos ir užtikrintos neįgaliųjų teises.

Paskelbta, jog numatytąją asmenų su negalia diskriminacijos mažinimo darbotvarkę būtina stumti į priekį įvairiose politikos ir normatyvinėse sistemose, kad teisių užtikrinimo Konvencijos paradigmos pokytis būtų paverstas tikrove.

Taip pat įsipareigota reguliariai vertinti, kokia pažanga vyksta asmenų su negalia diskriminacijos mažinimo srityje.

Žinoma, ir Lietuvos atvejis neliks nepastebėtas. Kadangi asmenys su negalia iš tiesų aktyviai keičiasi informacija tarpusavyje ir tarptautiniu mastu, veikia įvairios interesų grupės, ne vien JT ŽTT ir valstybinio bei savivaldos biudžetų finansuojamos institucijos, ekspertai ir pan., skaitmenizacija suteikė ne tik naujas rizikas neįgaliesiems, bet ir naujas galimybes komunikuoti produktyviai, ateityje vargu ar pavyks demagogiškai viešinti ir deklaruoti, jog nebūdama besivystančioji šalis, o štai jau 20 metų kaip ES valstybė-narė, Lietuva, neva, laikosi kriterijų, keliamų dar 2006 m. patvirtintoje JUNGTINIŲ TAUTŲ NEĮGALIŲJŲ TEISIŲ KONVENCIJOJE.

Parengta pagal: 55th regular session of the Human Rights Council: Resolutions, decisions and President’s statements 55/8 A/HRC/55/L.8/Rev.1 53 meeting 3 April 2024. 2024 doc RIGHTS OF PERSONS WITH DISABILITIES: <https://documents.un.org/doc/undoc/gen/g24/006/37/pdf/g2400637.pdf?token=rtuME9TtCRkEaBvYF5&fe=true>, žr. 2024-04-14.

 

Iliustracija aukščiau iš creativecommons.org

 

  Iliustracija žemiau iš creativecommons.org

   

BALANDIS – ŠVAROS MĖNUO

„Turi būti švarūs ir kiemai, ir butai, ir apdarai, ir kūno oda“ (Žemgulys, 1933, p. 40)

2024 04 12

Taip jau yra, kad pavasarį dienoms ilgėjant ir kai saulės spindulių daugėja, natūralu yra pasirūpinti švara. Net jei mergaitės ir moterys suskumba užsitepti naują grimo sluoksnį ir prisiklijuoti naujus sintetinius nagus bei blakstienas ir atsišviežinti botoksu, nauja depiliacija pasigražinti apžėlusius veidus ir panašiai, tas visai nereiškia, kad jos jau pasiruošusios pavasariui.

Švara yra suprantama kaip kiemų, butų, gyvenamųjų patalpų, virtuvių švara ir, žinoma, kaip kūno švara.

Teigiama: „Turi būti švarūs ir kiemai, ir butai, ir apdarai, ir kūno oda“ (Žemgulys, 1933, p. 40). Žemaitijoje ir buvusiojoje Kuršo žemėje žmonės apskritai yra labai švarūs, tas itin kontrastuoja su Vilniaus ir kitų Rytų Lietuvos regionų vietinių gyventojų nešvara, apsileidimu tiek jų namuose, tiek kai pastebimas jų kūnų nešvarumas ir net nuo jų sklindantis dvokas.

Taip jau yra ir tai yra faktas. Bet kas atvykęs į Vilnių tą pastebi.

KIEMŲ ŠVARA

Įdomu tas, kad daugiau nei prieš 90 metų užrašyti nurodymai apie būtiną švarą gyvenamojoje aplinkoje yra visiškai tinkantys ir esamo laikmečio Vilniui, jo apylinkėms, daliai Rytų Lietuvos. Būtent kiemuose yra didžiausias ligų ir nešvaros šaltinis. „Nieku būdu negalima palaikyti švaros, jei išmatos ir pamazgos blaškomos, kur pakliūva: prie trobų ir takų, patvoriais, pasieniais, pakrūmiais ir t.t.“ (Žemgulys, 1933, p. 40).

„Kiemas turi būti atitvertas nuo priekiemio, (...), be purvo, nes purve veisiasi vidurių šiltinės, džiovos, kraujagyslės ir kitokių bakterijų bei kirmėlių kiaušinėlių“ (Žemgulys, 1933, p. 40-41).

BUTŲ ŠVARA

„Kadangi nešvarumo dažnai parsineša iš kiemo, dėl to prie namų įėjimo turi būti kojoms valytis prietaisų (...). Gyvenamojo buto viduje purvas ir dulkės nesilaikys, jei visi kambariai ir prieškambariai bus dailiai išgrįsti nuobliuotomis lentomis. Grindis reikia mazgoti bent vieną kartą savaitėje ir kasdien šluostyti šlapiu skuduru. (...) Ypačiai švariai reikia laikyti virtuvę, nes ten gaminamas valgis, nuo kurio švarumo pareina gyventojų sveikata. (...). Jei vaikas ar suaugęs žmogus turi kirmėlių ar kokių kenksmingų bakterijų mėšle, tai jų kiaušinėliai ir bakterijos per šeimininkės nešvarumą patenka į valgomuosius indus, duoną, valgį, o toliau ir sveikiems žmonėms į burną“ (...) „Nešvariuose induose laikomas arba pridulkėjęs vanduo surūgsta, dvokia ir taip pat kenkia sveikatai. Nešvariai sumazgoti ir nenušluostyti šaukštai, indai gali per naktį surūgti, pripelėti ir sugadinti valgantiems vidurius“ (Žemgulys, 1933, p. 42).

„Dulkės turi būti kasdien iš visur šluostomos, stalai kasdien mazgojami. Kiekvienoj virtuvėj turi būti ne mažiau kaip 4 rankšluosčiai ir mazgotės: vienas stiklinėms šluostyti, kitas kitiems valgomiesiems indams, trečias puodams, ketvirtas grindims plauti. Jų maišyti negalima. Juos visus kiekvieną vakarą reikia švariai išplauti ir nakčiai padžiauti, kad išdžiūtų“ (Žemgulys, 1933, p. 43).

KŪNO ŠVARA

„Jei žmogus odos nevalo, tai prie ištryškusio prakaito liaukų ir riebalų prilimpa apsupančios mus dulkės ir bakterijos. Tas viskas susimaišo (...), oda ima nemaloniai dvokti, o puvėsiai erzina odą, kuri niežti, norisi pasikasyti. (...), atsiranda pūliuotų pūslyčių, šašų, vočių, rožių, niežų ir kitų odos ligų“ (Žemgulys, 1933, p. 44).

„Kas savaitė, rečiausiai – kas dvi savaitės, reikia nusimaudyti šiltame vandenyje (...) Ilgiau kaip savaitę skalbinių nešioti negalima (...). Svetimų rūbų ir nešvarių skalbinių negalima vartoti, nors jie priklausytų artimiausiam žmogui. (...) Kas yra švarus, nesibijo muilo ir vandens, to veido ir viso kūno oda minkšta, lanksti, graži ir sveikos spalvos. Jokios pomados ir tepalai taip nepalaiko odos gražumo, kaip muilo gabalas ir vanduo. Todėl muilui nereikia gailėtis pinigų“ (Žemgulys, 1933, p. 45).

Parengta pagal šaltinį: Žemgulys, Juozas. (1933). Higiena. Iš: Žmonių gydymas namie. Kaunas. Žemės ūkio rūmų leidinys. Ūkininko knygynėlis Nr. 54-60.

 

Ilistracijos aukščiau ir žemiau iš creativecommons.org

 

RŪPINKITĖS SAVIMI PATYS:

ŠIŲ DIENŲ LIETUVOS ESKULAPAI GALIMAI HIPOKRATO PRIESAIKOS NELABAI LAIKOSI

 

38 milijonus eurų Lietuvai kainavo slaugos paslaugas namuose apmokėti 2023 metais

GAL IR JUMS PRIKLAUSO TOKIOS PASLAUGOS, TAČIAU NEŽINOTE, KAIP JAS GAUTI?

 

2024-04-04

 

Nelaimės ištiktas asmuo neretai nežino, kur kreiptis. Ne taip seniai senyva pensininkė moteris patyrė traumą ir išsilaužė abi kojas. Moteris vieniša, turi butuką, tačiau vaikų, sutuoktinio ar giminaičių tame pačiame Lietuvos mieste, kur ji gyvena, neturi. Štai, ką jai pasakė jos šeimos gydytoja, pas kurią ji gydosi daugybę metų, kai ji kreipėsi pagalbos jau po to, kai buvo diagnozuotas abiejų kojų kaulų lūžis: „Aš jums niekuo padėti negaliu“, toks buvo šeimos gydytojos atsakymas senyvai moteriai, kurios darbo stažas siekia apie 50 metų, mokesčių sumokėta jos nemažai, todėl orios senatvės ji, be abejo, tikėjosi pelnytai.

Ji kreipėsi į šeimos gydytoją negalėdama iškęsti skausmo, skambino ieškodama pagalbos. Pirmoji pagalba jai, žinoma, buvo suteikta, kojos sugipsuotos tą pačią dieną, kai ji jas išsilaužė krisdama, tačiau po to ji liko be jokios pagalbos ir jei ne jos gailestinga kaimynė, galimai ši nukentėjusioji ir traumą patyrusi pensininkė, kuriai gerokai virš 80 metų, būtų taip ir supuvusi sugipsuota tame savo butuke kur nors nelaimingai išgriuvusi iš lovos ar panašiai.

Nusivylusiųjų medikais ir jokių paslaugų už savo gausiai sumokėtus PSD mokesčius negavusiųjų dar abiejų karantinų laikotarpiu 2020-2022 m. buvo labai daug. Tačiau aukščiau aprašyta situacija yra šviežia ir visai ne mažyčio bažnytkaimio ar vienkiemio nutolusioje pamiškėje atvejis, tai nutiko didmiestyje, Lietuvoje praėjusį mėnesį.

Todėl bendro pobūdžio informacija, paskelbta ELTOJE, ir nudžiugino, ir kartu privertė susimąstyti, o kaip galimai vis dėlto realybė yra skirtinga nuo to, kas deklaruojama viešai, arba, situacija yra tokia: taip turėtų būti, bet kol kas tai gal mokslinės fantastikos sritis galimai arba paslaugos tik pačių medikų tėvams, jų artimiesiems ir kitiems reikalingiems bei labiau nusipelniusiems ir sugebėjusiems labiau užsiprichvatizuoti įvairių išteklių, įskaitant ir grynųjų pinigų pavidalu. Juk žinia, žmonėse sklando juokelis apie naujai praturtėjusįjį, kuris su kaulo lūžiu kreipėsi į gydymo įstaigą ir ten jo paklausė: "Dėsime gipsą?". Naujasis turtuolis atsakė: "Kodėl gipsą? Dėkite marmurą".

O štai, aprašymas, kaip turėtų būti ir kokia yra tvarka, pateikiama teksto citata be jokių taisymų:

„Su laiku mūsų visuomenėje auga slaugos paslaugų poreikis. Kad senstantys žmonės, nebegalintys savarankiškai pasirūpinti savimi, turėtų daugiau galimybių būti slaugomi jiems įprastoje aplinkoje, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama vis daugiau slaugos paslaugų namuose. Ligonių kasos primena svarbiausius dalykus apie šią slaugą.

Kas gali gauti?

Iš PSDF apmokamas slaugos paslaugas namuose gali gauti privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar dėl funkcinio sutrikimo sunku visavertiškai veikti kasdienėje buityje, taip pat tie, kuriems reikia pooperacinės slaugos.

Slaugos paslaugų namuose teikimą privalo užtikrinti visos pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams. Įstaigos šias paslaugas gali teikti pačios arba sudaryti sutartį su kita įstaiga.

Ar pacientui yra slaugos paslaugų namuose poreikis, vertinama pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną. Klausimyną pildo ir slaugos poreikį nustato paciento šeimos gydytojas, šeimos gydytojo komandoje dirbantis slaugytojas, gydytojas geriatras ar su juo dirbantis slaugytojas, pacientą ligoninėje gydantis gydytojas arba slaugytojas.

Siuntimą slaugos paslaugoms namuose gauti išrašo arba šias paslaugas paskiria paciento šeimos gydytojas.

Pacientai, kuriems po suteiktų chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savimi ir reikia pooperacinės slaugos, taip pat gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Tokiu atveju siuntimą išrašo gydytojas chirurgas, nurodydamas paciento slaugos rekomendacijas. Tuomet pacientas su siuntimu dėl slaugos paslaugų namuose teikimo turi kreiptis į savo polikliniką.

Pernai PSDF lėšomis apmokamomis slaugos paslaugomis namuose naudojosi per 50 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje. Per pastaruosius trejus metus šių paslaugų skaičius išaugo beveik 4 kartus – nuo 660 tūkst. 2020 metais iki maždaug 2,5 mln. 2023-iaisiais. Taigi kasmet prireikia vis daugiau PSDF lėšų slaugos paslaugoms namuose apmokėti: nuo 12,4 mln. eurų 2020-aisiais iki beveik 38 mln. eurų praeitais metais.

Kiek paslaugų vienam pacientui gali būti suteikta?

Kiek ir kokių slaugos paslaugas namuose teikiančių specialistų apsilankymų skiriama pacientui, priklauso nuo to, koks slaugos poreikis nustatytas – mažas, vidutinis ar didelis.

Tarkime, jei pagal klausimyną surenkama nuo 15 iki 29 balų, slaugos poreikis vertinamas kaip mažas. Pas mažą slaugos poreikį turintį pacientą specialistai, teikiantys slaugos paslaugas namuose, per kalendorinius metus nemokamai gali apsilankyti 52 kartus. Jei, užpildžius klausimyną, pacientui nustatomas vidutinis slaugos poreikis, šių paslaugų gavėjas gali būti aplankytas 156 kartus per kalendorinius metus, jei didelis poreikis – iki 365 kartų.

Pacientui, turinčiam mažą ar vidutinį slaugos paslaugų poreikį (vertinama pagal užpildytą klausimyną), skiriami ne daugiau kaip 2 apsilankymai per dieną. Turinčiajam didelį slaugos poreikį, PSDF lėšomis suteikiami ne daugiau kaip 3 apsilankymai tą pačią dieną.

Jeigu pacientui skiriamos slaugos paslaugos namuose, pirmą kartą slaugytojas apsilanko per 1–5 darbo dienas. Skubūs vizitai įvykdomi per pirmas 24 valandas, o planiniai – per 1–5 darbo dienas.

Slaugos paslaugos namuose pacientui nėra teikiamos, jei yra teikiamos ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos.

Kas ir kaip teikia?

Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Atvykę specialistai nebūna ištisą dieną slaugomojo namuose. Apsilankę pas pacientą, jie atlieka paskirtas procedūras ir suplanuotus veiksmus, numatytus specialisto.

Slaugos paslaugų namuose teikėjų komandą sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas. Nuo praėjusių metų slaugos paslaugas namuose teikiančios įstaigos gali pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus, o nuo šių metų liepos 1 d. šie specialistai turės papildyti visas slaugos paslaugas namuose teikiančias komandas. Kiekvienas specialistas slaugos paslaugas teikia pagal pacientų poreikius ir savo kompetenciją.

Pavyzdžiui, slaugytojas atlieka injekcijas, lašinės prijungimą, priežiūrą ir sulašinimą, paima kraują, šlapimą laboratoriniams tyrimams, atlieka elektrokardiogramą, pragulų profilaktiką ir priežiūrą, žaizdų ir dirbtinių kūno angų priežiūrą, maitinimą per vamzdelį ir kt.

Slaugytojo padėjėjas teikia asmens higienos paslaugas, pagalbą prausiant ar maitinant pacientą, keičiant jo padėtį, atliekant rytinę, vakarinę higieną.

Kineziterapeutas nustato, gydo, atitaiso judesių sutrikimą ir didina fizinį bei funkcinį pajėgumą. Padeda išvengti ligų, požymių, rodančių organizmo sutrikimą, laipsniško pažeidimų didėjimo, funkcijos ribotumo ir neįgalumo.

Ergoterapeutai moko atlikti daug skirtingų veiklų: nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar net darbinių įgūdžių lavinimo. Ergoterapeutas padeda paciento reikmėms pritaikyti namų aplinką, parenka pagalbines priemones: įtvarus, ramentus, vežimėlį, valgymo įrankius ir kt.

Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, turinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir kuriose gyvena 25 ar daugiau asmenų. Jose apsilankę slaugos komandos specialistai gali atlikti tik šias šeimos gydytojo ar su šeimos gydytoju dirbančio slaugytojo paskirtas procedūras: paimti ėminius diagnostiniams tyrimams, atlikti elektrokardiogramą, išmatuoti akispūdį, atlikti intervencines procedūras, dirbtinių kūno angų, opų ar pragulų priežiūrą, išsiurbti gleives.

Parengta pagal Panevėžio teritorinės ligonių kasos informaciją:

<https://elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/ligoniu-kasos-paaiskino-slaugos-paslaugu-namuose-tvarka-245842>, žr. 2024-04-04

Iliustracija aukščiau iš creativecommons.org

  

ĮSIMINTINOS DIENOS 2024 m. BALANDĮ

Balandžio 1-oji – Antroji šv. Velykų diena. Tarptautinė juokų ir melagių diena.

Balandžio 7-oji – Atvelykis.

Balandžio 12-oji – Tarptautinė Aviacijos ir Kosmonautikos diena.

Balandžio 23-oji – Pasaulinė knygų ir autorių teisių diena.

Balandžio 25-oji – šv. Morkus, sėjos pradžia.

Balandžio 26-oji – Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena.

Iliustracija žemiau iš creativecommons.org

2024 m. balandžio 1-oji –

Tarptautinė juokų ir melagių diena!

KAS APSIMELAVĘ, APSIVOGĘ LABIAUSIAI?

Solomonas Snyderis – melagis, vagis, aferistas ir, beje, jis ir profesorius, mokslų daktaras. Kiek tokių yra Lietuvoje esamu metu?

 

Kas žmonijos istorijoje apsimelavę, apsivogę labiausiai? Kodėl tiek daug intelektinės produkcijos, išradimų vagiama pačiu nachališkiausiu būdu ir melagingai nurodomi visai ne tie autoriai, kurie visą tai sukūrė?

Lietuvos Respublikoje po 1990 m. plagiato, išradimų, padarytų iki 1990 m., patentų vagysčių buvo itin dideli kiekiai. Esamu metu tai galimai jau net yra atskira „verslo“ rūšis, apaugusi itin didelių tarptautinių nusikaltimų veiklomis. Todėl kai minime kasmet balandžio 1-ąją, Tarptautinę melagių dieną, ir savo draugams, namiškiams laidome juokelius bei mėginame juos kaip nors juokingai apgauti, kai pokštaujame, visai neblogai būtų susimąstyti apie vadinamos „akademinės“ bendruomenės, kokia ji yra dabar Lietuvoje, tikrąsias veiklas, susijusias su grubiu aferizmu, plagiatu stambiu mastu, galimai korupciniais veiksmais išplaunant ES ir kitų dotacijų lėšas per įvairius projektus ir ypač per tarpininkes visokias „tarnybas“, „agentūras“, „departamentus“, „centrus“, „universitetus“ ir net per, atrodytų, niekuo nekaltą vaikų darželį, mokyklą, muziejų ar švietimo tarnybą provincijos mieste ar kurorte, ir t.t.

Žinoma, mažai kas giriasi, kad magistro baigiamąjį darbą ar disertaciją parašė žmona, draugė, mama ar tiesiog pasamdytas žmogus už pinigus. Pajuokaujama šia tema, ir viskas tuo baigiasi. Kiek daugiau šurmulio kyla, kai gerai žinomas akademinės bendruomenės žmogus, koks nors mokslų daktaras, profesorius įkliūna nuplagijavęs savo studento darbą ir paskelbęs jį kaip savo monografijos teksto dalį ar parašęs mokslo straipsnį tiesiog pažodžiui nurašydamas savo studento baigiamąjį darbą ar kokį referatą. Po truputį atsiranda naujai paskelbtų mokslo straipsnių, knygų, kur greta mokslų daktaro pavardės paminimas ir studentas, kuris darė dalį tyrimo, rašė teorinę dalį ir pan. Be abejo, tai džiugina – mokslo produkcijos plagiatui keliai užkertami.

Intelektinė produkcija yra kūrybos rūšis, mokslo idėjos, išradimai nėra sukuriami tiesiog užsimanius tai padaryti, o universitetuose, institutuose taisyklės griežtos – visi mokslo darbuotojai, dėstytojai privalo periodiškai paskelbti ir mokslo darbų, teikiamos ataskaitos, vyksta atestacijos... Tie, kurių kūrybinis įkvėpimas neaplanko, projektuose nedalyvauja ir publikacijų neturi, neišvengiamai nustoja kilti karjeros laiptais, nedidėja jų atlyginimas, menkėja jų kaip mokslininkų reputacija. Ką jau kalbėti apie tai, kad priklausomai nuo mokslo publikacijų, išradimų kiekio ir finansavimas aukštojo mokslo ir mokslo-tyrimo institucijoms skiriamas iš valstybės biudžeto. O kur dar garbė, mokslo premijos, valstybės apdovanojimai, mokslo vardų suteikimas, kuris tiesiogiai priklauso nuo mokslinės produkcijos kiekio ir kokybės.

Žodžiu, intelektinė produkcija yra ta sritis, dėl kurios lenktyniaujama, rungiamasi. Deja, kūrybingumas būdingas daugiau jauniems protams, daugiausia idėjų gimsta jaunose galvose. Niekada nesusimąstėte, kodėl koks garbingesnio amžiaus mokslų daktaras ar profesorius nuolat telkia jaunus žmones diskusijoms, neformaliems pokalbiams, kur dalinamasi mintimis apie naujausius  mokslo darbus, kuriami projektų apmatai, generuojamos idėjos? Kodėl referatai, kursiniai darbai, kurie neįtraukiami į duomenų bazes universitetuose, taip dažnai tampa žinomų mokslininkų mokslo publikacijų, galimybių studijų, projektų dalimis? Tai tiesiog vagystės. Ir vagiama tai, kas labai brangu – niekur nepaskelbtos idėjos, galimų išradimų gairės, būsimų projektų kryptys, naujų mokslo publikacijų temos ir pan. Pavyzdžiui, gerai parašytas baigiamasis magistro darbas nesunkiai gali tapti galimybių studija, už kurią galima užsidirbti nuo 100 000 eurų ir daugiau. O kur dar projektai?

Džiugu, kad bent kažkiek imta kontroliuoti situacija ir atsiranda nauja praktika, kai už iš studento darbo nurašytą sakinį ar pasisavintą idėją žinomas akademinės bendruomenės narys netenka visų savo titulų ir reputacijos.

Tačiau plagiato problemos yra amžinos. Tai itin rimta problemų raizgalynė. Esate girdėję, kad žmonijos istorijoje gana didelė dalis žinomų pavardžių, vardijamų enciklopedijose, istorijos vadovėliuose yra pavardės tiesiog vagišių, kurie pasisavino kitų žmonių sukurtus mokslo darbus? Tikrieji išradimų, progresyvių mokslo darbų autoriai taip ir liko užmarštyje. Įdomiausia tai, kad itin didelė dalis tokių iš istorijos ištrintų tikrųjų autorių pavardžių priklauso moterims. Juk toks standartinis modelis: garbingo amžiaus mokslininkas ir jam talkinanti guvi jauna laborantė ar jo niekur neminima žmona, kuri neva tik tvarko jo rankraščius? Kas tikrasis mokslo darbo ar išradimo autorius ir kiek savo intelektinių gebėjimų kuris įdeda? O kas, jei tas žinomas mokslininkas ir iš viso nieko nesukuria? Jei autorė ir yra ta laborantė ar žmona, asistentė ar net pirmųjų kursų studentė?

Spaudoje 2022-02-17 paskelbtas gana įdomus straipsnis susijusia tema: „Didžioji istorinė neteisybė: nuopelnus už moterų mokslo atradimus prisiėmė vyrai“, kurį parengė Indrė Kiseliovaitė (https://www.diena.lt). Rašoma: „Moterys, pasižymėjusios aštriu protu ir analitiniais įgūdžiais, iki šių dienų – lyg išbrauktos iš istorijos. Nuopelnus už novatoriškus jų mokslo atradimus prisiėmę vyrai ir dabar minimi knygose, žurnaluose, filmuose. Jie uždirbdavo milijonus ir atsiimdavo apdovanojimus, o jų damos tūnodavo šešėlyje. Minėdami Moterų ir mergaičių dieną moksle, suvokiame, kad lyčių skirstymas tebeegzistuoja. Šiandien moterims vis dar nesuteikiamos lygios galimybės ir vienodas atlyginimas už darbą. Tik kalbėdami apie istorijai svarbias mokslininkes, galime tikėtis, kad vieną dieną jų indėlis pagaliau bus tinkamai įvertintas. Kembridžo universiteto mokslininkai Jamesas Watsonas ir Francis Crickas yra pripažinti atradę dvigubos spiralės grandinės DNR struktūrą. Tačiau iš tikrųjų pirmoji tai pastebėjo britų chemikė Rosalinda Franklin. 1951 m. "King’s" kolegijoje, Londone, ji padarė nuotrauką pavadinimu "Photo 51". Jos kolega nuotrauką parodė J.Watsonui ir F. Crickui nieko jai nepranešęs. 1953-iaisiais mokslininkai paskelbė savo išvadas. R. Franklin buvo aprašyta tame pačiame žurnale, bet ne kaip prisidėjusi prie atradimo. Po metų atradėja mirė, o mokslininkai laimėjo Nobelio apdovanojimą. Kol Candace’ė Pert studijavo magistratūroje, atrado receptorių, leidžiantį sintetiniams junginiams, kurie plačiai vartojami kaip vaistai ir vadinami opiatais, patiems užsifiksuoti žmogaus smegenyse. Tai buvo novatoriškas atradimas neurologijos srityje. Tačiau apdovanojimą už šį atradimą atsiėmė jos profesorius, daktaras Solomonas Snyderis. 23 metų chemikė Alice Ball, dirbdama ligoninėje Havajuose, bandė rasti būdą, kaip išgydyti žmones nuo raupsų. Ji nusprendė panaudoti specialų aliejų, kuris palengvino ligos simptomus. Jai mirus, Arthuras Deanas perėmė jos tyrimą ir pervadino jį savo vardu. Tai tik labai maža dalis pavyzdžių, kai tikrosios atradimų autorės moterys liko šešėlyje, o jų nuopelnus pasisavino vyrai. Apie šias ir kitas atradėjas kalbėti būtina tam, kad būtų atkurta istorinė tiesa.“

Lietuvoje būtų tam tikras šokas, jei vieną dieną visi esami mokslų daktarai ir profesoriai būtų įvertinti pagal realius nuopelnus, o ne pagal tai, kiek studentų ar laborantų mokslo darbų ir/ar idėjų pasisavino. Daug tikrųjų autorių taip ir liko istorijos paraštėse.

Gal, kai visuomenė gaus daugiau informacijos, kiek realiai kainuoja išradimas ar kokio projekto idėja, kas išties sudaro kokio žinomo visuomenės veikėjo reputaciją, kokie yra realūs plagiato nustatymo padariniai ir kaip teisiškai sprendžiami plagiato nagrinėjimo atvejai, aktyviau ims reikšti teises į savo intelektinę produkciją. Juk juokinga: vos tik atsirado duomenų bazės, kur universitetų absolventų baigiamieji darbai talpinami ir neva saugoma autorystė, liko visiška laisvė bet kuriam studento vadovui savintis gabesnių studentų mokslo darbus iki to etapo, kol jie tik kuriami, kol mokslo darbo vadovui atnešami tarpiniai juodraštiniai darbo variantai... O kur dar vagystės tiesiai iš kompiuterinių versijų – vos tik gabesnis studentas kompiuteriu ima rašyti kokį darbą, ką nors kurti – kol darbas nėra viešai paskelbtas, jokios autorystės jis įrodyti negali, o iš kompiuterinių versijų galima įsigudrinti vogti kiek tik širdis geidžia. Maža to. Paplitę atvejai, kad gabiausieji studentai, mokslo darbuotojai, kurie tik pradeda savo karjerą, ne tik apvagiami tiesiogine ta žodžio prasme, jie neretai dar ir būna žeminami, jiems pritaikomas psichologinis, emocinis teroras, sužalojama jų sveikata, jie patiria finansines sankcijas ir pan. Kol kas dar lyg ir nebuvo Lietuvoje paviešintų atvejų, kai greta plagiato pritaikomas dar ir psichologinis ar kitų rūšių smurtas, bet tai neišvengiamai įvyks. Tiesa, pradedami viešinti mobingo atvejai sveikatos priežiūros sistemoje. Bet intelektinės produkcijos vagysčių atvejai yra žymiai rimtesni – klastojama realioji istorija, kas ką sukūrė, kas yra autorius vieno ar kito išradimo, naujos vakcinos, gydymo metodo, kt.

O kol kas galima tiesiog pajuokauti balandžio 1-osios, Melagių dienos proga pasakojant tikrąsias istorijas, kaip kokio mokslo instituto direktorė per visą savo „karjerą“ taip nieko ir nesukūrė, nieko neparašė, nieko reikšmingo nepasiūlė, viskas, ką galėdavo papasakoti kolegoms, būdavo, kaip ryte atsikėlusi verda troškinį iš kiaulės mėsos savo nutukusiam begalviui vyrui-profesoriui, kurio „mokslo darbelius“ peržiūrėjus ima ne šiaip juokas, o kvatotis galima ilgai ir nuoširdžiai, tokios ten keverzonės, ištisi nestruktūruoti kliedesiai, ir neaišku, kodėl publikuota, kokiu tikslu ir pan. Beje, visuose rimtesniuose to instituto darbuose figūruoja jos, tos direktorės, pavardė kaip bendraautorės, visur projektuose jos parašai, visur ji įrašyta, kaip dalyvavusioji, neva, kūrusioji, kažką nuveikusioji. Gal reikėjo užrašyti tiesiai: tiek ir tiek metų parazitavo institute ir jai buvo išmokėta tokia ir tokia realiai jos iš viso neužsidirbtų pinigų suma algų ir premijų pavidalu iš biudžeto, tai yra, iš mokesčių mokėtojų kišenės. Dar pridėkite išmokas už jos vyro kliedesius raštu, na, vaizdelis bus gana įspūdingas. Būtina tikrinti, kaip didėjo direktorės asmeninis turtas ir kokiu greičiu bei kokiu pavidalu jis tapo per laikotarpį, kol ji „direktoriavo“, kaip visa tai susiję su galimybių studijų ir kitų tyrimų parengimu pagal galimas išankstines pareikalautas jų išvadas, tai yra, tiesiog klastojant realius faktus, duomenis, kad atitiktų interesus turtingiausiųjų ir būtent tame sektoriuje, kur ir veiklų sferos to instituto. Įdomu tas, kad dar ir pakišų, vadinamų kyšių grynaisiais, gaudavo pagal gana gudrias schemas ta direktorė už vieną ar kitą iš tiesų išvogtą verslo planą, projektą ar suteiktą galimybę gauti ES bei iš nacionalinio biudžeto finansavimą LR paplitusiu būdu per paslaugius tarpininkus, per vadinamas „konsultacijas“, „mokymus“, „seminarus“, kt.

Naujos erdvės intelektinės produkcijos pasisavinimui atsirado kompiuterizavus visus mokslinio darbo etapus, įvedus nuotolinį darbą, veiklas ir konsultacijas nuotoliu – todėl visai racionalu siūlyti kuriantiesiems: rašykite parkeriais, tušinukais ant popieriaus, turėkite savo mokslo darbus tokia forma ir skelbkite juos tik tada, kai esate tikri dėl autorystės apsaugos ir būtinai gerai ištyrinėkite aplinką, kur kokia „direktorė“, „rektorė“ ar „profersoriaus“ nevykėlė kiauragalvė žmona-docentė, kokia nors lėšų perskirstytoja, narkotikų ar alkoholio galimai nukamuota koordinatorė, tupi ant jūsų rezultatų autorizavimo pagrindimo ar planuoja rezultatų, išradimų pavogimo, tai yra, grubaus perpardavimo ir plagijavimo veiklas arba vykdo nurodymus išsukti nuo atsakomybės anksčiau tai dariusiuosius ir uodegas prisvilusiuosius bet kokiomis priemonėmis.

Studentės išradimą pavogęs Solomonas Snyderis esamu metu Lietuvoje turėtų galimai apie kelis tūkstančius pasekėjų, iki šiol nedemaskuotų tokio pat lygio melagių, aferistų, plagiatorių, kurie iš viso niekada nieko nėra nei išradę, nei sukūrę, tačiau jų pavardės yra iškilmingai minimos prie galimybių studijų autorių sąrašų, prie išradėjų, racionalizatorių, novatorių, naujesnių teorijų, technologijų ir pan. kūrėjų, jie yra politikai, ministrai ar eksministrai, eksviceministrai, ekspertai, gydymo įstaigų, klinikų vadovai, didelių firmų, įmonių vadukai, institutų direktoriai, universitetų rektoriai ar eksrektoriai ir t.t.

Ne už kalnų balandžio 26-oji – Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena. Ta proga gal jau metas ir Lietuvoje skelbti, kas yra kas.

Lietuvoje iki šiol kaip plagiatorius buvo paskelbtas vos vienas kitas mokslų daktaras, profesorius. Liudykite. Praneškite redakcijai Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. apie tai, kaip Jūsų praktikos ataskaitą studijų metu perdarė į inovacinį pasiūlymą ir pardavė už didelius pinigus jūsų vadovas, neva, padėjęs tobulinti tą ataskaitą, kaip Jūsų išradimą IT srityje pasisavino Jūsų dėstytojas ar docentas, profesorius, nes dirbote su bendrosios prieigos įranga, sujungta į vieną serverį, prie kurio prieigos neturite, sukūrėte tikrai vertingą produktą ir jo netekote kaip savo intelektinio kūrinio; daugybė pavyzdžių tokių vagysčių gali būti žinomų mokslininkų publikacijos, monografijos, jų parengti vadovėliai, studijų knygos ir jų pranešimų tekstai mokslo konferencijose – kiek realiai ten paprasčiausiai gryno plagiato, nuo gabesnio studento referato ar kursinio darbo nusirašyto teksto, idėjų, kt.; paskelbkite, kaip jūsų buvęs klasės ar studijų draugas, pasižymėjęs tiesiog labai silpnu proteliu ir stumtas iki diplomo už kyšius ir nusiperkant vis naujus kursinius ir baigiamuosius rašto darbus už pinigus, iš esmės beraštis kiauragalvis tapo viso departamento, atsakingo už strateginį viešųjų lėšų perskirstymą vadu ar ministru, banko teisininku ar ekonomistu ir taip toliau. Laukti kol tai kažkas padarys po ilgo ir oficialaus nagrinėjimo nelabai išmintinga, nes iki to nagrinėjimo pabaigos tie plagiatoriai, dažniausia užsiplėšę, prisivogę elementariai milijonines sumas nelegalių pinigų ir apiforminę jas gudriai kaip savo vaiko su proto negalia ar nebepagydomo narkomano privatų tobulinimo mokyklėlės filialą kur nors Lietuvos iš biudžeto lėšų išlaikomoje švietimo tarnyboje gražios gamtos apsuptyje ar net egzotinio poilsio prašmatnų SPA reikalingiems žmonėms bei kitiems į save panašiems vagišiams ir melagiams užsienyje, elementariai sugebės legalizuoti savo nusikalstamas veiklas deklaruodami, kad „dirbo“ Lietuvos naudai, kad gelbėjo narkomanų gaują, kuri buvo, neva, diskriminuojama, nors iš tiesų tai buvo nusikalstama tarptautiniu mastu grupuotė, ir t.t., ir pan.

Todėl visai priimtina tuos sukčių, vagių, melagių, visuomenės kenkėjų ir plagiatorių sąrašus skelbti su žodžiu „galimai“.

Ir tai bus padaryta. Nebūtinai šitame leidinyje. Įsitrauks rimtos interesų grupės, suras, kur prasmego milijardai, kuriuos Lietuvoje su dvigubo įrašo buhalterijos pagalba ir kitų suktybių būdu pradangino „profesoriai“, „viceministrai“ ir jiems talkinusios mokslų daktarės, vadybininkės, referentės ir kiti iš gausaus aferistų būrio. Po to jau bus nesunku atrasti, kur tų visų iš sąrašiuko „galimai“ turteliai nukeliavo ir kaip jie dera su legaliomis jų algomis, pajamomis, jų vaikų, anūkų narkomanų fiestomis bei nieko iš viso neveikimu, jokio darbo nedirbimu sulaukus ir pilnametystės, ir 40-65 metų, ir taip toliau. Siųskite nuotraukas, priimsime ir filmuotą medžiagą.

Kadangi švenčiame Melagių dieną – viskas, kas išdėstyta aukščiau, yra galimai tiesa, manykite, kad esate apgauti, išskyrus paminėtą melagį ir vagį Solomoną bei kelis kitus tokius kaip jis ir kvietimą liudyti apie Lietuvos vagis, plagiatorius iš profesorių, dėstytojų, docentų, mokslo daktarų, valdininkų, direktorių, privačių įmonių vadovų, kt. tarpo.

ĮSIMINTINOS DATOS 2024 m. KOVĄ

Kovo 1-oji – Šv. Albinas

Kovo 4-oji – Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero diena

Kovo 8-oji – Tarptautinė moterų solidarumo diena

Kovo 16-oji – Knygnešių diena

Kovo 19-oji – Šv. Juozapas, darbininkas

Kovo 22-oji – Pavasario lygiadienis

Kovo 24-oji – Verbų sekmadienis

KOVO 24 d. – Tarptautinė tiesos apie žmogaus teisių pažeidimus diena. INFORMUOJAME: Redakcija ir toliau laukia susijusių liudijimų. Dėkojame visiems pranešėjams. Kontaktams: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Kovo 29-oji – Lietuvos įstojimo į NATO diena, šiais metais švenčiame dvidešimtmetį!

Kovo 31-oji – Šv. Velykos, įvedamas vasaros laikas, laikrodžio rodyklė pasukama vieną valandą į priekį.

 

Linksmų šv. Velykų'2024!

„Liepsnojantis entuziazmas, palaikomas sveiko proto ir atkaklumo, yra kokybė, kuri dažniausiai tampa sėkme“, Deilas Karnegis

PRANEŠAME: kovas --- mūsų NVO, Fonde ir redakcijoje bei Neformalaus švietimo centre atostogų mėnuo.

Iki 2024-05-31 atostogaujame, įjungiame taupymo režimą, nenaudojame interneto ir kitų ryšio priemonių, vykdome profilaktinius saugumo režimo bei remonto darbus. 

Iki 2024-12-31 mokomės, jokių darbų, veiklų nevykdome ir niekam niekuo padėti negalime, išskyrus užjausti ir pareikšti, kad jūsų tikrai gaila. Naujienas skelbsime, informacinis biuletenis „Padėkime sau'19” išeis kaip visada.

Iliustracija žemiau iš BBC.

 

KOVO 24-oji  – Tarptautinė tiesos apie žmogaus teisių pažeidimus diena

 

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau - CPVA) atsakė į 2024 m. kovo 13 d. pateiktus Informacinio biuletenio „Padėkime sau'19“ klausimus. Skelbiame gautuosius atsakymus:

 

Klausimas:

  1. Pateikite, prašome, tikslią statistiką ir konkretų skaičių, kiek lėšų iš ES biudžeto LR yra gavusi iki šiol pradedant skaičiuoti nuo 1990 m., pagal tokias programas kaip „Phare“, „Tempus“, „Sokrates“. „Erasmus“, „Leonardo da Vinči“, Nord Plus ir panašias, kurios skirtos kvalifikacijos kėlimui, naujų reikalingų kvalifikacijų įgijimui. Studentų, amatų mokymo atvejų neskaičiuokite. Pateikite bendrą galutinį skaičių be komentarų. Prie to skaičiaus, liudijančio įsisavintųjų lėšų kiekį, pateikite dar ir kitą skaičių --- kiek asmenų, LR piliečių, pedagogų ir administracijos atstovų pagal tas įsisavintas lėšas gavo keliamos kvalifikacijos ar naujų įgytų kvalifikacijų pažymėjimus, kitus susijusius dokumentus. Jums tereikia pateikti du skaičius. Įskaičiuokite kartu ir kvalifikaciją kėlusiuosius viešojo administravimo atstovus.

Atsakymas:

 (...) tokių duomenų pateikti negalime.

 Klausimas:

  1. Pateikite, prašome, tikslią statistiką ir konkretų skaičių, kiek lėšų iš ES biudžeto LR yra gavusi iki šiol pradedant skaičiuoti nuo 2009 m., pagal tokias programas kaip „Sokrates“. „Erasmus“, „Leonardo da Vinči“, Nord Plus ir panašias, kurios skirtos kvalifikacijos kėlimui, naujų reikalingų kvalifikacijų įgijimui. Studentų, amatų mokymo atvejų neskaičiuokite. Pateikite bendrą galutinį skaičių be komentarų. Prie to skaičiaus, liudijančio įsisavintųjų lėšų kiekį, pateikite dar ir kitą skaičių --- kiek asmenų, LR piliečių, pedagogų ir administracijos atstovų pagal tas įsisavintas lėšas gavo keliamos kvalifikacijos ar naujų įgytų kvalifikacijų pažymėjimus, Europasus mobilumui. Jums tereiki pateikti du skaičius. Įskaičiuokite kartu ir kvalifikaciją kėlusiuosius viešojo administravimo atstovus.

Atsakymas:

(...) tokių duomenų pateikti negalime.

Klausimas:

  1. Peržiūrėkite, prašome, Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. birželio 18 d. rekomendaciją dėl Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) sukūrimo (2009/C 155/02) ir LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2018 m. lapkričio 22 d. ĮSAKYMĄ Nr. V-925 „DĖL PROFESINIO MOKYMO PROGRAMŲ RENGIMO IR REGISTRAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“. Ar šie teisės aktai Lietuvos Respublikoje (LR) negalioja?

Atsakymas:

CPVA nėra Jūsų minimo teisės akto rengėja bei nėra susijusi su turiniu, todėl dėl jo galiojimo ir turinio komentavimo turėtumėte kreiptis į teisės akte minimą rengėją ar įgaliotą instituciją.

Klausimas:

  1. Jei Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. birželio 18 d. rekomendaciją dėl Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) sukūrimo (2009/C 155/02) ir LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2018 m. lapkričio 22 d. ĮSAKYMĄ Nr. V-925 „DĖL PROFESINIO MOKYMO PROGRAMŲ RENGIMO IR REGISTRAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ yra vis dėlto galiojantys LR, prašome paaiškinti, kokiais konkrečiais metodais ir rodikliais LR yra vertinama kreditų sistemos ECVET plėtra nuo jos sukūrimo iki šios dienos bei kaip pagrįstas yra šios sistemos poveikio efektyvumas LR visuomenei bendrąja prasme ir koks yra įdėto į visa tai darbo ir veiklų naudingumo / nuostolingumo lygmuo. Prašome konkrečios analizės duomenų rišliu tekstu ir apimtimi iki 5000 spaudos ženklų.

Atsakymas:

CPVA nėra Jūsų minimo teisės akto rengėja, todėl dėl jo turinio komentavimo ar konkrečių nuostatų išaiškinimo turėtumėte kreiptis į teisės akte minimą rengėją ar įgaliotą instituciją ar įgaliotą instituciją.

 Klausimas:

  1. Kokiais būdais LR ir ES visuomenei yra atsiskaitoma už ES lėšų panaudojimą LR ir ar visuomenės informavimas atitinka 21 amžiaus komunikacijos-informacijos vadybos standartus bei asmenų su negalia, asmenų su mažiau galimybių auditorijos aptarnavimą ne klaidinančio ir ne propagandos bei galimai demagogijos skleidimo forma iš viešojo administravimo ir biudžetinių institucijų atstovų tarpo ir galimai visa tai yra ilgus metus tokio pobūdžio menko profesionalumo veiklos, jog informacinio aprūpinimo užtikrinimo net minimaliu lygiu minėtai auditorijai beveik nėra? Kodėl neužtikrinamas elementarus bent pačius minimaliausius standartus atitinkantis darbas su žiniasklaida iš viešojo administravimo ir biudžeto institucijų pusės, įtraukiant ir privatų sektorių iš švietimo, ugdymo, studijų, mokslo bei mokslo tyrimų ir inovacijų srities, kas taip pat sietina su standartus neatitinkančiu komunikavimu su visuomene ir atskiromis jos auditorijomis, tikslinėmis grupėmis bei individualiais informacijos vartotojais?

Atsakymas:

Lietuva Europos Sąjungos bendruomenei, Europos Komisijai teikia metinę ataskaitą dėl Lietuvos ES lėšų rodiklių pasiekimo bei lėšų panaudojimo. Šią metinę ataskaitą teikia vadovaujanti institucija – LR finansų ministerija. Europos Komisija savo svetainėje taip pat skelbia visų Europos Sąjungos šalių narių pasiekimus Europos Sąjungos investicijų srityje. Lietuvos visuomenė apie Europos Sąjungos lėšų panaudojimą gali matyti kiekvienoje projekto įgyvendinimo vietoje – jos žymimos viešinimo priemonėmis (informacinėmis lentomis, stendais, plakatais), kuriose pateikiama pagrindinė informacija apie projektus. Taip pat kiekvienas projekto vykdytojas turi pareigą papildomomis priemonėmis komunikuoti visuomenei apie įgyvendinamą projektą, sukurtus rezultatus ir investicijų sumą.

Toliau pateiktame tekste reklamuojamos kelios interneto svetainės.

Klausimas:

  1. Taip pat pateikite išaiškinimą dėl neapmokėto darbo nuo 2004 m. skirstydami tekstą pagal sektorius, tai yra: statyba ir infrastruktūra, socialinė sanglauda, švietimas, mokslas, studijos, turizmas, kitų paslaugų sektoriai ir t.t. analitinio teksto su statistiniais rodikliais ir rišlia kalba pateikite iki 8 000 spaudos ženklų apimtimi. Paminėkite platesnio rezonanso susijusias bylas, administracinius ginčus, kt.

Atsakymas:

Informuojame, kad pagal savo kompetenciją ir turimus duomenis, CPVA tokių neapmokėto darbo atvejų nėra fiksavusi.

Informacinio biuletenio „Padėkime sau'19“ ir Lietuvos Respublikos asmenų su negalia, jų artimųjų ir mažiau galimybių turinčiųjų asmenų bendruomenės vardu dėkojame CPVA už esamą ir būsimą bendradarbiavimą, tyrimas tik pradedamas. Tai pranešame būtent šiandien, Tarptautinės tiesos apie žmogaus teisių pažeidimus dieną, kuri pažymima kasmet kovo 24-ąją.

 

 

PRANEŠAME:

2024-03-20 gautas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atsakymas į 2024-03-13 paklausimą, klausimai yra žemiau. 2024-03-21 viešinamas rezultatas:

 

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija per 7 dienas pateikė atsirašinėjimo pobūdžio atsakymą, kuriame informavimo lygmuo asmenims su negalia pagal sudarytus klausimus tolygus nuliui, negalime nieko cituoti iš atsakymo, jis bevertis. Klausimai apie „Sokrates“. „Erasmus+“, „Leonardo da Vinči“, Nord Plus ir panašias liko neatsakyti. Ministerijos ir jos pavaldumo institucijų veiklos šiais klausimais nuodugniai bus tiriamos ir toliau.

 

Esamu metu ministerija ir institucijos, atsakingos už „Sokrates“. „Erasmus+“, „Leonardo da Vinči“, Nord Plus ir panašias programas, patiria fiasko. Visuomenės informavimo srityje padėtis apgailėtina, biudžeto ir kitų šaltinių lėšos, kurias viešojo administravimo ir susijusios institucijos eikvoja komunikavimo su visuomene tikslais, galimai eikvojamos tuščiai.

 

Prielaida, jog EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/817 2021 m. gegužės 20 d. kuriuo nustatoma Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas neprofesionalai, galimai net nepakankamu ir kai kurias visuomenės grupes netenkinančiu lygiu, galimai daugiau negu pagrįsta.

 

Minėto Reglamento 18 straipsnis „įgyvendinant Programos tikslus, turėtų būti didinama Programos įtrauktis, užtikrinant, kad joje dalyvautų daugiau žmonių, kurių galimybės mažesnės. Platesnį žmonių, turinčių mažiau galimybių, dalyvavimą Programoje galima padėti užtikrinti įvairiomis priemonėmis, įskaitant geresnę, tikslingesnę informavimo veiklą, komunikaciją, konsultacijas ir pagalbą, supaprastintas procedūras, lankstesnius mobilumo mokymosi tikslais formatus ir pagerintą bendradarbiavimą su mažomis organizacijomis, visų pirma, naujomis Programos organizacijomis ir bendruomenės pagrindu veikiančiomis visuomeninėmis organizacijomis, kurios tiesiogiai dirba su visų amžiaus grupių palankių sąlygų neturinčiais besimokančiaisiais. Svarbu pripažinti, kad menką mažiau galimybių turinčių asmenų dalyvavimą lemia skirtingos priežastys ir jis priklauso nuo skirtingų aplinkybių. Todėl turėtų būti parengti tokių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti platesnį žmonių, turinčių mažiau galimybių, dalyvavimą, Sąjungos masto sistemoje, įtraukties veiksmų planai ir jie turėtų būti specialiai pritaikyti tikslinėms grupėms ir konkrečioms aplinkybėms kiekvienoje valstybėje narėje“ ir galimai kiti šio teisės akto straipsniai, susiję teisiniai dokumentai ir net elementarios Žmogaus teisės pagal pačius paprasčiausius padorumo ir moralės principus nacionaliniu Lietuvos Respublikos lygiu esamu metu neįgyvendinami reikiamai, kad tenkintų mažiau galimybių turinčiuosius asmenis informacinio aprūpinimo prasme.

 

Laukiama informacija iš kitų asmenų ir institucijų. Kad informavimas yra daugiau negu prastas, įrodymų daugiau negu pakankamai.

 

Tolimesnė kryptis --- išsiaiškinti asmenų su negalia diskriminavimo lygį Lietuvos Respublikoje ir apimtis, kiek šie asmenys intelektinės produkcijos, darbų ir veiklų atlieka neatlygintinai, koks yra neapmokėto darbo ir įvairių rūšių kūrinių neteisėto pasisavinimo mastas ir kokie yra šių iš esmės pagal galiojančias tarptautinės teisės normas nusikaltimų modeliai, kas juos suplanuoja ir kodėl virš 30 metų šie dalykai nestabdomi iš viso.

 

Apie vadinamos alkademinės bendruomenės "veiklas" ir jų dalyvavimo pobūdį ES investicijų perskirstymo plotmėje jau informavome, apie donorystės esmę ir ką tai reiškia neįgaliesiems iš tirųjų, informavome taip pat.

 

Dabar --- viešojo sektoriaus ir paslaugiųjų susijusiųjų UAB eilė.

 

Laukite tęsinio.

 

 

TĘSINYS

Publikacijos „NIEKAS NEUŽMIRŠTA, NIEKAS NEPAMIRŠTA“ 2024-02-15 / 19; šaltinis: <https://www.leidinyssau.lt/info> pagrindu teikiami papildomi klausimai. Publikacija yra šioje skiltyje žemiau.

ŽINIASKLAIDOS PAKLAUSIMAS

2024 03 13

Skirta e-adresatams: Pagal sąrašą. Paklausimą adresatai gavo 2023-03-13 iki 08:45 val. imtinai.

 

 

 

Jūsų atsakymas raštu, kurio su kvalifikuotu e-parašu laukiama e-adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., per 7 dienas skaičiuojant nuo 2024-03-13, kaip reikalauja LR visuomenės informavimo įstatymas, bus naudojamas ataskaitose, teikiamose tiek LR, tiek užsienio institucijoms bei viešinamas LR. Jei Jums reikalinga susirinkti papildomą informaciją ir negalite ar nepajėgiate to įvykdyti, nesugebate atsakyti į klausimus per 48 valandas, informuokite e-adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., tuomet galios Jums 7 dienų terminas.

Pažymėtina, siuntinėjimą šių žemiau pateiktųjų klausimų kitoms susijusioms institucijoms privalote atlikti Jūs, kaip žiniasklaidos paklausimo gavėjai, ir tai atlikę bei surinkę informaciją, ją sutvarkę, surašę tvarkingu ir rišliu tekstu pateikti su kvalifikuotu e-parašu e-adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Atsakykite, prašome, raštu į tikslinančiuosius klausimus, jie yra tęsinys po šių metų vasarį vykusių interviu nuotoliu, skaitytojai, kurie yra asmenys su negalia, mažiau galimybių turintieji, patiriantieji jiems reikalingos informacijos stygių, teiraujasi papildomos tikslesnės informacijos ir jiems nesuprantama, kaip galima pateikti vien nuorodas, o ne atlikti elementarų atsakymą į konkretų klausimą iš tos sferos, už kurią konkreti iš biudžeto išlaikoma institucija yra atsakinga. Publikacijos „NIEKAS NEUŽMIRŠTA, NIEKAS NEPAMIRŠTA“ 2024-02-15 / 19; šaltinis: <https://www.leidinyssau.lt/info> pagrindu teikiami papildomi klausimai.

Dėkojame už bendradarbiavimą iš anksto, už operatyvų informavimą laiku bei laikantis susijusių įstatymų, kad asmenų su negalia bei mažiau galimybių turinčiųjų asmenų atžvilgiu būtų užtikrintas nediskriminavimas, informacija jiems būtų teikiama ne klaidinanti ir ne nuorodų forma, kur iš tiesų būtinos tolimesnei analizei, savišvietai, bendram supratimui apie padėtį būtinos ir bent kiek kvalifikuotai pateiktos informacijos net nėra. Omenyje turimos iš valstybės biudžeto išlaikomos institucijos, kas yra tiesioginis asmenų su negalia ir mažiau galimybių turinčiųjų asmenų interesas, kadangi jie nemaža dalimi yra dirbantieji, mokantieji mokesčius, kt. veiklas vykdantieji ir socialiai integruoti, kas reiškia, ir tiesiogiai išlaikantieji minimas institucijas, kurių teikiamos paslaugos pagal paskutiniųjų 4 metų prioritetines ir visoje ES paskelbtas sritis yra galimai nepatenkinamo lygio visos visuomenės, ne tik jos grupių, požiūriu.

  

KLAUSIMAI, į kuriuos prašome atsakyti tiksliai, išsamiai, su analizės komentarais, paaiškinimais, o ne pacituotų nuorodų forma:

 

  1. Pateikite, prašome, tikslią statistiką ir konkretų skaičių, kiek lėšų iš ES biudžeto LR yra gavusi iki šiol pradedant skaičiuoti nuo 1990 m., pagal tokias programas kaip „Phare“, „Tempus“, „Sokrates“. „Erasmus“, „Leonardo da Vinči“, Nord Plus ir panašias, kurios skirtos kvalifikacijos kėlimui, naujų reikalingų kvalifikacijų įgijimui. Studentų, amatų mokymo atvejų neskaičiuokite. Pateikite bendrą galutinį skaičių be komentarų. Prie to skaičiaus, liudijančio įsisavintųjų lėšų kiekį, pateikite dar ir kitą skaičių --- kiek asmenų, LR piliečių, pedagogų ir administracijos atstovų pagal tas įsisavintas lėšas gavo keliamos kvalifikacijos ar naujų įgytų kvalifikacijų pažymėjimus, kitus susijusius dokumentus. Jums tereiki pateikti du skaičius. Įskaičiuokite kartu ir kvalifikaciją kėlusiuosius viešojo administravimo atstovus.

 

  1. Pateikite, prašome, tikslią statistiką ir konkretų skaičių, kiek lėšų iš ES biudžeto LR yra gavusi iki šiol pradedant skaičiuoti nuo 2009 m., pagal tokias programas kaip „Sokrates“. „Erasmus“, „Leonardo da Vinči“, Nord Plus ir panašias, kurios skirtos kvalifikacijos kėlimui, naujų reikalingų kvalifikacijų įgijimui. Studentų, amatų mokymo atvejų neskaičiuokite. Pateikite bendrą galutinį skaičių be komentarų. Prie to skaičiaus, liudijančio įsisavintųjų lėšų kiekį, pateikite dar ir kitą skaičių --- kiek asmenų, LR piliečių, pedagogų ir administracijos atstovų pagal tas įsisavintas lėšas gavo keliamos kvalifikacijos ar naujų įgytų kvalifikacijų pažymėjimus, Europasus mobilumui. Jums tereiki pateikti du skaičius. Įskaičiuokite kartu ir kvalifikaciją kėlusiuosius viešojo administravimo atstovus.

 

  1. Peržiūrėkite, prašome, Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. birželio 18 d. rekomendaciją dėl Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) sukūrimo (2009/C 155/02) ir LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2018 m. lapkričio 22 d. ĮSAKYMĄ Nr. V-925 „DĖL PROFESINIO MOKYMO PROGRAMŲ RENGIMO IR REGISTRAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“. Ar šie teisės aktai Lietuvos Respublikoje (LR) negalioja?

 

  1. Jei Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. birželio 18 d. rekomendaciją dėl Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) sukūrimo (2009/C 155/02) ir LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2018 m. lapkričio 22 d. ĮSAKYMĄ Nr. V-925 „DĖL PROFESINIO MOKYMO PROGRAMŲ RENGIMO IR REGISTRAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ yra vis dėlto galiojantys LR, prašome paaiškinti, kokiais konkrečiais metodais ir rodikliais LR yra vertinama kreditų sistemos ECVET plėtra nuo jos sukūrimo iki šios dienos bei kaip pagrįstas yra šios sistemos poveikio efektyvumas LR visuomenei bendrąja prasme ir koks yra įdėto į visa tai darbo ir veiklų naudingumo / nuostolingumo lygmuo. Prašome konkrečios analizės duomenų rišliu tekstu ir apimtimi iki 5000 spaudos ženklų.

 

  1. Kokiais būdais LR ir ES visuomenei yra atsiskaitoma už ES lėšų panaudojimą LR ir ar visuomenės informavimas atitinka 21 amžiaus komunikacijos-informacijos vadybos standartus bei asmenų su negalia, asmenų su mažiau galimybių auditorijos aptarnavimą ne klaidinančio ir ne propagandos bei galimai demagogijos skleidimo forma iš viešojo administravimo ir biudžetinių institucijų atstovų tarpo ir galimai visa tai yra ilgus metus tokio pobūdžio menko profesionalumo veiklos, jog informacinio aprūpinimo užtikrinimo net minimaliu lygiu minėtai auditorijai beveik nėra? Kodėl neužtikrinamas elementarus bent pačius minimaliausius standartus atitinkantis darbas su žiniasklaida iš viešojo administravimo ir biudžeto institucijų pusės, įtraukiant ir privatų sektorių iš švietimo, ugdymo, studijų, mokslo bei mokslo tyrimų ir inovacijų srities, kas taip pat sietina su standartus neatitinkančiu komunikavimu su visuomene ir atskiromis jos auditorijomis, tikslinėmis grupėmis bei individualiais informacijos vartotojais?

PRIDEDAMA. Šis paklausimas su klasifikuotu e-parašu.

 

ĮSIMINTINOS DATOS 2024 m. KOVĄ

 

Kovo 1-oji – Šv. Albinas

Kovo 4-oji – Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero diena

Kovo 8-oji – Tarptautinė moterų solidarumo diena

Kovo 16-oji – Knygnešių diena

Kovo 19-oji – Šv. Juozapas, darbininkas

Kovo 22-oji – Pavasario lygiadienis

Kovo 24-oji – Verbų sekmadienis

KOVO 24 d. – Tarptautinė tiesos apie žmogaus teisių pažeidimus diena. INFORMUOJAME: Redakcija ir toliau laukia susijusių liudijimų. Dėkojame visiems pranešėjams. Kontaktams: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Kovo 29-oji – Lietuvos įstojimo į NATO diena, šiais metais švenčiame dvidešimtmetį!

Kovo 31-oji – Šv. Velykos, įvedamas vasaros laikas, laikrodžio rodyklė pasukama vieną valandą į priekį

„Liepsnojantis entuziazmas, palaikomas sveiko proto ir atkaklumo, yra kokybė, kuri dažniausiai tampa sėkme“, Deilas Karnegis

PRANEŠAME: kovas --- mūsų NVO, Fonde ir redakcijoje bei Neformalaus švietimo centre atostogų mėnuo.

Iki 2024-03-31 atostogaujame, įjungiame taupymo režimą, nenaudojame interneto ir kitų ryšio priemonių, vykdome profilaktinius saugumo režimo bei remonto darbus. 

Iki 2024-12-31 mokomės, jokių darbų, veiklų nevykdome ir niekam niekuo padėti negalime, išskyrus užjausti ir pareikšti, kad jūsų tikrai gaila. Naujienas skelbsime, informacinis biuletenis „Padėkime sau'19” išeis kaip visada.

Iliustracija žemiau iš BBC.

 

NIEKAS NEUŽMIRŠTA, NIEKAS NEPAMIRŠTA

2024-02-15 / 19

Tema: Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis!

 

Tikrinome informaciją, kurios šaltinis: <https://kursuok.lt/naujienos/rinkites-mokymus-ir-gaukite-iki-500-eur-valstybes-finansavima>, paskelbta 2024 m. sausio 19 d.

Paskelbta per kursuok.lt platformą:

„Džiugi žinia ieškantiems kursų ir mokymų Lietuvoje: jau aktyvuota prieiga prie KURSUOK - vieno langelio principu veikiančios nacionalinės suaugusiųjų švietimo platformos, kuri vienija patikimus mokymo paslaugų teikėjus. Tad norinčius įgyti naujų įgūdžių bei tobulinti profesines kompetencijas, jau dabar kviečiame naršyti platformoje, rinktis kursus iš jau pateiktų mokymosi programų, sekti nuolat atsirandančias naujas, ir pasinaudoti galimybe gauti iki 500 EUR finansavimą iš valstybės.

Finansavimas mokymuisi skiriamas pagal valstybės prioritetines sritis: net 50 proc. programoms plėtoti numatyto valstybės finansavimo skiriama skaitmenines kompetencijas ugdysiančioms programoms. Valstybės lėšomis taip pat finansuojamos programos, skirtos tobulinti suaugusiųjų raštingumo, daugiakalbystės, matematines, inžinerijos, mokymosi mokytis ir kt. kompetencijas.

KURSUOK.lt platformoje prisijungę prie informacinės sistemos, būsite identifikuojami per sąsajas su valstybės registrais, kad būtų užtikrinta, jog atitinkate finansavimui gauti keliamus reikalavimus.

Mokytis kviečiame visus, tačiau į valstybės finansavimą pretenduoti gali:

  • 18 – 65 m. amžiaus užimti asmenys (dirbantys pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, arba yra savarankiškai dirbantys asmenys), kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba užsieniečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje. O taip pat - turintys aukštąjį arba profesinį išsilavinimą liudijančius dokumentus.

Pasinaudojus finansavimo galimybe per KURSUOK platformą ir išnaudojus visą 500 EUR dydžio mokymosi krepšelį, valstybės finansavimą kitai programai vėl bus galima gauti ne anksčiau nei po 5 metų. Jei mokymų suma buvo mažesnė, tuomet likutį bus galima išnaudoti gavus pirmųjų mokymų baigimo pažymėjimą.

Jei neatitinkate kriterijų, KURSUOti vis tiek drąsiai galite, tik pasirinktus mokymus teks apmokėti savo ar darbdavio lėšomis.(...).

Mokymų organizatoriai kviečiami aktyviai teikti įvairias programas, skirtas gilinti suaugusiųjų bendrąsias ir profesines kompetencijas. Sistemoje mokymosi programas gali skelbti Švietimo ir mokslo institucijų registre registruoti teikėjai, kurių mokymosi programa Neformaliojo švietimo programų registre buvo įvertinta teigiamai pagal sistemos kokybės užtikrinimo nuostatas. (...). Suaugusiųjų neformaliajam švietimui Individualių mokymosi paskyrų sistemoje iki 2030 m. bus skirta daugiau nei 58 mln. eurų iš Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano bei Europos socialinio fondo lėšų. Tai sudarys sąlygas daugiau nei 100 tūkst. asmenų dalyvauti kompetencijų plėtojimo programose. Užbaigusieji mokymus gaus tai patvirtinančius skaitmeninius pažymėjimus.

KURSUOK.lt platforma sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“, kuris finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano “Naujos kartos Lietuva” bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Projektą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) kartu su partneriais: Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru, Lietuvos aukštojo mokslo asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, Nacionaline švietimo agentūra.

Projekto „Mokykis visą gyvenimą“ įgyvendinimui planuojama skirti daugiau nei 18,4 mln. EUR iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“.

Be to, 2024 m. vasario 2 d. paskelbta viešai:

“Suaugusiųjų švietimo platformoje „Kursuok“ užsiregistravo beveik 2,7 tūkst. gyventojų, populiariausios mokymų programos – anglų kalba ir projektų valdymas. Kaip penktadienį paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), suaugusiųjų švietimo platformos „Kursuok“ interneto svetainėje apsilankė 71 tūkst. susidomėjusiųjų. Platformoje šiuo metu galima rinktis iš 66 mokymo programų.”

Šaltinis: <https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2185855/kursuok-mokymuose-uzsiregistravo-2-7-tukst-zmoniu-tarp-populiariausiu-anglu-kalba>.

O šiandien, 2024 m. vasario 15 d., klausiame LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, ar tie galimai jau tikrai virš 2,7 tūkst. gyventojų, kiek buvo užsiregistravusiųjų Suaugusiųjų švietimo platformoje „Kursuok“ kaip norinčiųjų mokytis prieš beveik dvi savaites, gaus tokias paslaugas, kokios aprašytos su įsipareigojimais, prisiimtais tų paslaugų teikėjo, įsisavinti pasirengusio daugiau nei 58 mln. eurų iš Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano bei Europos socialinio fondo lėšų iki 2030 m.

Ir visa tai bus skirta mokymams nuotoliu, tų mokymų administratoriams, kt. Kvalifikacijos naujos patvirtinimo dokumentai mokymo programą įvykdžiusiems nebus išduodami, jie gaus tik naujas kompetencijas patvirtinančius skaitmeninius pažymėjimus.

Suskaičiavome, kad pagal projektą „Mokykis visą gyvenimą“, kurio įgyvendinimui planuojama skirti daugiau nei 18,4 mln. EUR iki 2030 m., vienam esamam ir Lietuvos Respublikoje registruotam dirbančiajam, kurių 2023 m. pabaigoje šalyje buvo 1 570 100, teks 11,72 EUR, kas yra daugiau nei stebėtina, žinoma ir suprantama, jog kiekvienas dirbantysis ar tarnautojas tikrai nebus mokinys nuotoliu, bet vis dėlto stebėtina, kadangi kursuok.lt viešina šią žinią: „Pasinaudojus finansavimo galimybe per KURSUOK platformą ir išnaudojus visą 500 EUR dydžio mokymosi krepšelį, valstybės finansavimą kitai programai vėl bus galima gauti ne anksčiau nei po 5 metų“. Įsidėmėtina, jog pretenduoti į valstybės finansavimą iš Europos socialinio fondo lėšų, pasimokyti nuotoliu gali ir užsieniečiai, žr. informaciją žemiau.

 

NEPRAŽIOPSOKITE GALIMYBĖS KARJERAI PLANUOTI IR ĮGŪDŽIAMS TOBULINTI

KAS GALI PASINAUDOTI INDIVIDUALAUS MOKYMOSI KREPŠELIU, SIEKIANČIU 500 EURŲ, SKIRIAMO 5 METŲ LAIKOTARPIUI, IR MOKYTIS PAGAL PATIES PASIRINKTĄJĄ MOKYMOSI PROGRAMĄ IŠ PASIŪLYTŲJŲ SĄRAŠO?

  

2024-02-13 pranešimas leidiniui „Padėkime sau‘19”

Europos socialinio fondo agentūra (toliau – ESFA) 2024-02-13 taip pat atsakė į leidinio „Padėkime sau‘19” klausimus apie registravimosi mokytis pagal šį naująjį projektą tvarką, tai yra, norintieji mokytis turi pateikti jų turimą išsilavinimą, įgytas kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus Individualių mokymosi paskyrų sistemoje (toliau – IMP sistema), visa tai yra platformoje kursuok.lt.

Kaip 2024-02-13 pranešė ESFA, IMP sistema yra vieno langelio principu veikianti vieninga tarpinstitucinė sistema, kurioje teikiami pasiūlymai mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, sudaromos galimybės pretenduoti į valstybės institucijų skiriamą finansavimą asmenims, siekiantiems tobulinti kompetencijas ir (arba) jų įgyti pagal mokymosi programas (Individualių mokymosi paskyrų sistemos administravimo ir asmenų, siekiančių tobulinti kompetencijas ir (arba) jų įgyti per šią sistemą, finansavimo bei konkurso gauti finansavimą, skiriamą dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programose, organizavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr.V-1515 „Dėl Individualių mokymosi paskyrų sistemos administravimo ir asmenų, siekiančių tobulinti kompetencijas ir (arba) jų įgyti per šią sistemą finansavimo bei konkurso gauti finansavimą, skiriamą dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programose, organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 punktas).

Pagal Aprašo 25 punktą Asmuo, Mokymosi sutarties sudarymo dieną atitinkantis Prioritetines Individualių mokymosi paskyrų sistemoje dalyvaujančių asmenų grupes, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 819 „Dėl Ministerijų ir jų administruojamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi finansavimo priemonių, įtraukiamų į Individualių mokymosi paskyrų sistemą, sąrašo, Prioritetinių Individualių mokymosi paskyrų sistemoje teikiamų valstybės finansuojamų programų sričių sąrašo ir Prioritetinių Individualių mokymosi paskyrų sistemoje dalyvaujančių asmenų grupių patvirtinimo“ (toliau – Asmenų finansavimo prioritetai), IMP sistemoje turi galimybę pasinaudoti IMP krepšeliu.

Pagal prioritetines Individualių mokymosi paskyrų sistemoje dalyvaujančių asmenų grupes, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 819 „Dėl Ministerijų ir jų administruojamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi finansavimo priemonių, įtraukiamų į Individualių mokymosi paskyrų sistemą, sąrašo, Prioritetinių Individualių mokymosi paskyrų sistemoje teikiamų valstybės finansuojamų programų sričių sąrašo ir Prioritetinių Individualių mokymosi paskyrų sistemoje dalyvaujančių asmenų grupių patvirtinimo“, Prioritetine Individualių mokymosi paskyrų sistemoje dalyvaujančių asmenų grupe laikomi asmenys, atitinkantys šiuos kriterijus:

  1. Užimti asmenys, atitinkantys bent vieną iš Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų kriterijų.
  2. Asmenys, įgiję kvalifikaciją, aukštąjį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją, ir (arba) užsieniečiai, turintys aukštą profesinę kvalifikaciją liudijančius dokumentus. Šio punkto sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
  3. 18–65 metų amžiaus asmenys, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba užsieniečiai, turintys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą. Šio punkto sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

Taigi, asmuo atitinkantis Prioritetine Individualių mokymosi paskyrų sistemoje dalyvaujančių asmenų grupei keliamus kriterijus, kurie nurodyti aukščiau, turi galimybę pasinaudoti IMP krepšeliu dalyvavimui Mokymosi programoje pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-05-01 „Įdiegti vieną langelį karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti“ aprašo, patvirtinto ŠMSM 2022 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-851 „Dėl 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-05-01 „Įdiegti vieną langelį karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti“ aprašo patvirtinimo“.

Individualių mokymosi paskyrų sistemos modelio aprašo (toliau – IMP modelio aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-599 „Dėl Individualių mokymosi paskyrų sistemos modelio aprašo patvirtinimo“, 38 punkte nurodyta, kad asmeniui prisijungus per Elektroninius valdžios vartus, IMP informacinė sistema iš valstybės registrų apie asmenį surenka duomenis, sudarančius galimybę identifikuoti, ar jis atitinka nustatytus finansavimo kriterijus.

IMP informacinė sistema iš valstybės informacinių sistemų ir registrų gauna IMP IS informacinėje sistemoje užsiregistravusių asmenų užimtumo, išsilavinimo ir kitus duomenis. Iš Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registro yra gaunami asmens išsilavinimo duomenys. Jei šie duomenys nėra gaunami, asmuo IMP informacinėje sistemoje turi pateikti bent vieną išsilavinimo dokumento kopiją, kuri leistų patvirtinti asmens atitiktį prioritetinei IMP sistemoje dalyvaujančių asmenų grupei. Kitų dokumentų sistemoje nereikalaujama, jie asmens teisei gauti IMP krepšelį įtakos neturi. IMP sistemoje vertinami tik tie duomenys, kurie suteikia galimybę identifikuoti, ar asmuo atitinka nustatytus finansavimo kriterijus. Patvirtinus šią atitiktį visi kiti asmens pateikti dokumentai vertinamai papildomais ir nėra būtini.

Taip pat leidiniui „Padėkime sau‘19” ESFA 2024-02-13 pranešė, jog IMP sistemoje numatomi pakeitimai, kurie IMP sistemoje užsiregistravusiam asmeniui leis tiksliau matyti pateikiamų dokumentų paskirtį ir priimtus sprendimus.

PAPILDOMAS SUSIJĘS PAKLAUSIMAS LR ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJAI IŠSIŲSTAS 2024-02-15, į jį atsakymą gavome 2024-02-19, skaitykite žemiau:

Cituojama tipinė sutartis, kurią kiekvienam pasirinkusiam mokymus siuntinėja per platformą kursuok. lt

Peržiūrėkite, prašau, sutarties 3.3 ir 3.4 punktus, žr. žemiau:

"3. Teikėjas įsipareigoja:

(...)

3.3. užtikrinti, kad Mokymosi programa bus vykdoma saugiose, Mokymosi programai pritaikytose aplinkose ir nekels grėsmės Asmens sveikatai, viešajai tvarkai ar bet kokiomis formomis, metodais ir būdais nepažeis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų;

3.4. užtikrinti, kad Mokymosi programa būtų įgyvendinama, taikant tam būtiną įrangą ir priemones; (...)".

Klausimas:

Jei mokymai nuotoliu, sutarties punktai 3.3 ir 3.4 nebus įgyvendinti iš viso.

Tai yra, besimokantieji nuotoliu nebus aprūpinti nei saugiomis mokymuisi patalpomis, nei jiems reikalinga įranga, kas nurodyta kaip paslaugos mteikėjo įsipareigojimas punktuose 3.3 ir 3.4.

Ar tai reiškia, kad pagal tos pačios sutarties 17 punktą sutartis iš tiesų nuo pat pradžių yra negaliojanti ir visi tie, kurie ją jau yra pasirašę iki šiol, turi iš viso negaliojančias sutartis ir gali reikalauti jas nutraukti ir grąžinti įmokėtus pinigus už mokymus?

 

ŠMSM atsakymas: Kaip informuoja ESFA, ši sutartis neįpareigoja mokymų teikėjų aprūpinti mokymų dalyvius patalpomis ir konkrečia įranga.

Mokymai nuotoliniu būdu nėra vykdomi mokymų teikėjams priklausančiose patalpose ar technine įranga. Vis dėlto mokymų teikėjai įsipareigoja mokymų dalyviams suteikti tinkamą ir saugią prieigą prie mokymų, tam reikalingą programinę įrangą.

Jei mokymų dalyvis neturi galimybės mokymuose dalyvauti nuotoliniu būdu, t. y. neturi tam reikalingų patalpų ar techninės įrangos, jam rekomenduojama rinktis mokymus kontaktiniu būdu.

 

ŽINIASKLAIDOS PAKLAUSIMAS, KURĮ 2024-02-08 GAVO LR ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJA IR ATSAKYMĄ PATEIKĖ 2024-02-15:

 

Jūsų atsakymas raštu, kurio su kvalifikuotu e-parašu laukiama e-adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., per 7 dienas skaičiuojant nuo 2024-02-08, kaip reikalauja LR visuomenės informavimo įstatymas, bus naudojamas ataskaitose, teikiamose tiek LR, tiek užsienio institucijoms bei viešinamas LR. Jei Jums reikalinga susirinkti papildomą informaciją ir negalite ar nepajėgiate to įvykdyti, nesugebate atsakyti į klausimus per 48 valandas, informuokite e-adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., tuomet galios Jums 7 dienų terminas.

Pažymėtina, siuntinėjimą šių žemiau pateiktųjų klausimų kitoms susijusioms institucijoms privalote atlikti Jūs, kaip žiniasklaidos paklausimo gavėjai, ir tai atlikę bei surinkę informaciją, ją sutvarkę, surašę tvarkingu ir rišliu tekstu pateikti su kvalifikuotu e-parašu e-adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Atsakykite, prašome, raštu į klausimus dėl įgytą kvalifikaciją patvirtinančiųjų dokumentų, aukštojo mokslo ir mokslo laipsnių, įgytųjų LR po 1990 m., suteikimo bei jų pripažinimo kaip atitinkančiųjų reglamentuotus reikalavimus.

1 KLAUSIMAS:

Jei su nurodytais ECVET taškais, mokymosi rezultatų ir įgytų kvalifikacijų pripažinimas yra taikomas vieningai ir reglamentuotai visoje ES, įgytą naują kvalifikaciją ar patobulintąją jau turimą kvalifikaciją, išsilavinimą patvirtinantieji dokumentai Lietuvoje negalioja iš viso. Dokumentai su įrašais apie ECVET taškus, įgytus mokymų metu 2022-2023 m., pagal naujausius ES standartus, nėra galiojantieji, lygiai kaip ir Europasai mobilumui / anglų k. Europass Mobility. Ar galite pateikti konkrečius skaičius, kiek tokių Lietuvoje iš viso negaliojančiųjų dokumentų, susijusiųjų su kvalifikacijos kėlimu ar naujų kvalifikacijų įgijimu yra gavę švietimo darbuotojai, švietimo ir ugdymo įstaigų, profesinių mokyklų ir darbo rinkos mokymo centrų vadovai, direktoriai, įvairių švietimo tarnybų, aukštųjų mokyklų administracijų atstovai, pedagogai, dėstytojai, lektoriai, viešojo sektoriaus atstovai ir kt. nuo 2009 m., kada visoje ES įsigaliojo ECVET taškų pripažinimo sistema, o LR ES valstybe-nare jau buvo nuo 2004-ųjų?

ŠMSM atsakymas: Europos profesinio mokymo kreditų perkėlimo sistemos (ECVET) tikslas – palengvintų kvalifikacijos siekiančių asmenų įvertintų mokymosi rezultatų perkėlimą, pripažinimą ir kaupimą judumo Europos Sąjungoje kontekste. ECVET sistema nėra nukreipta į kvalifikacijos, kaip baigtinio mokymo proceso, įgijimą. Todėl Eramus+ programos finansuojamo mobilumo atveju siunčianti institucija, mobilumo veiklos dalyvis ir priimanti institucija turi susitarti dėl mobilumo metu įgytų mokymosi rezultatų įvertinimo, pripažinimo, perkėlimo ir užskaitymo siunčiančiojoje institucijoje, o ECVET principai, įtvirtinti 2009 m. Europos parlamento ir Tarybos rekomendacijose, padeda jiems lengviau susitarti.

Europass mobilumo dokumentas išduodamas mobilumo dalyviui ir patvirtina mobilumo metu asmens įgytas kompetencijas ir mokymosi rezultatus. Duomenys apie negaliojančius Europass mobilumo dokumentus nėra kaupiami, o už jų išdavimą ir duomenų validumą yra atsakingos siunčiančioji ir priimančioji institucijos.

2 KLAUSIMAS:

Pateikite, prašome, tikslią statistiką ir konkretų skaičių, kiek lėšų iš ES biudžeto LR yra gavusi iki šiol pradedant skaičiuoti nuo 1990 m., pagal tokias programas kaip „Phare“, „Tempus“, „Sokrates“. „Erasmus“, „Leonardo da Vinči“, Nord Plus ir panašias, kurios skirtos kvalifikacijos kėlimui, naujų reikalingų kvalifikacijų įgijimui. Studentų, amatų mokymo atvejų neskaičiuokite. Pateikite bendrą galutinį skaičių be komentarų. Prie to skaičiaus, liudijančio įsisavintųjų lėšų kiekį, pateikite dar ir kitą skaičių --- kiek asmenų, LR piliečių, pedagogų ir administracijos atstovų pagal tas įsisavintas lėšas gavo keliamos kvalifikacijos ar naujų įgytų kvalifikacijų pažymėjimus, kitus susijusius dokumentus. Jums tereiki pateikti du skaičius. Įskaičiuokite kartu ir kvalifikaciją kėlusiuosius viešojo administravimo atstovus.

3 KLAUSIMAS:

Pateikite, prašome, tikslią statistiką ir konkretų skaičių, kiek lėšų iš ES biudžeto LR yra gavusi iki šiol pradedant skaičiuoti nuo 2009 m., pagal tokias programas kaip „Sokrates“. „Erasmus“, „Leonardo da Vinči“, Nord Plus ir panašias, kurios skirtos kvalifikacijos kėlimui, naujų reikalingų kvalifikacijų įgijimui. Studentų, amatų mokymo atvejų neskaičiuokite. Pateikite bendrą galutinį skaičių be komentarų. Prie to skaičiaus, liudijančio įsisavintųjų lėšų kiekį, pateikite dar ir kitą skaičių --- kiek asmenų, LR piliečių, pedagogų ir administracijos atstovų pagal tas įsisavintas lėšas gavo keliamos kvalifikacijos ar naujų įgytų kvalifikacijų pažymėjimus, Europasus mobilumui. Jums tereiki pateikti du skaičius. Įskaičiuokite kartu ir kvalifikaciją kėlusiuosius viešojo administravimo atstovus.

ŠMSM atsakymas į 2 ir 3 klausimus: 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Švietimo mainų paramos fondas (ŠMPF) neturi galimybės tokiu būdu ištraukti duomenų – ŠMPF ataskaitose duomenys pateikiami bendrai.

Statistiniai duomenys kaupiami nuo 2007 m., įsteigus ŠMPF, kuriam buvo pavesta administruoti tuometinę Mokymosi visą gyvenimą programą, dabar vadinamą Erasmus+. Visus duomenis galima rasti organizacijos veiklos ataskaitose:

4 KLAUSIMAS:

Peržiūrėkite, prašome, Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. birželio 18 d. rekomendaciją dėl Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) sukūrimo (2009/C 155/02) ir LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2018 m. lapkričio 22 d. ĮSAKYMĄ Nr. V-925 „DĖL PROFESINIO MOKYMO PROGRAMŲ RENGIMO IR REGISTRAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“. Ar šie teisės aktai Lietuvos Respublikoje (LR) negalioja?

5 KLAUSIMAS:

Jei Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. birželio 18 d. rekomendacija dėl Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) sukūrimo (2009/C 155/02) ir LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2018 m. lapkričio 22 d. ĮSAKYMAS Nr. V-925 „DĖL PROFESINIO MOKYMO PROGRAMŲ RENGIMO IR REGISTRAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ yra vis dėlto galiojantys LR, prašome paaiškinti, ką reiškia toks naujos platformos, skirtosios kvalifikacijos tobulinimui ir suaugusiųjų mokymuisi, atstovės pranešimas e-paštu, citata:

„(...) Lietuvoje reikalingas šių dokumentų akademinis kvalifikacijos pripažinimas. Tai reiškia, kad reikės gauti akademinį pripažinimą suteikiantį dokumentą (...). Akademinį užsienio kvalifikacijų pripažinimą Lietuvoje vykdo Studijų kokybės vertinimo centras (SKVK). Užsienio kvalifikacijos akademinis pripažinimas SKVC atliekamas per 1 mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų pateikimo dienos (...)".

ŠMSM atsakymas į 4 ir 5 klausimus: 

Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinį pripažinimą atlieka Mokslo ir studijų įstatymo (MSĮ) 52 straipsnio 13 dalyje įvardinti subjektai. MSĮ numato, jog akademiniu pripažinimu laikomas kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo įvardijama kvalifikacijos (išsilavinimo) vertinimo metu nustatyta tos kvalifikacijos (išsilavinimo) vertė ketinant studijuoti ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje. Tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais galimas automatinis akademinis pripažinimas.

6 KLAUSIMAS: 

Kursuok.lt platformoje paskelbtosios mokymosi programos ar atitinka bent minimalius ES standartus? Kas vertino tų jau paskelbtųjų mokymo programų patikimumą ir atitikimo bent minimalius standartus, 21 amžiaus poreikius lygį? Kur yra to patvirtinimas? Platformai palaikyti ir jai išlaikyti paskirtos labai didelės lėšos, kurios visos yra tiesiog LR mokesčių mokėtojų pinigai ir ES finansavimas. Ar tai nėra nauja priemonė ES lėšoms išplauti? Kas tai gali patvirtinti ar paneigti, jog nesukurta nauja kontora-viešųjų pinigų plovykla? Kas buvo tie ekspertai, kurie patvirtino šį projektą? Kokie yra kriterijai, kai net tokie projektai pateikiami kaip kažkoks privalumas ir nauda LR visuomenei?

ŠMSM atsakymas į 6 klausimą: 

Individualių mokymosi paskyrų sistema KURSUOK veikia vadovaujantis jos veikimą nustatančiais teisės aktais. Esminiai jų yra:

7 KLAUSIMAS: 

Prašome paaiškinti, ar SKVC įvertino TSRS laikotarpiu įgytųjų mokslo ir pedagoginių laipsnių, vardų turėtojų tokiose kryptyse kaip sociologija, ekonomika, teisė, filosofija, pedagogika, humanitariniai, menų srities mokslai patikimumą ir galiojimą LR esamu metu? Ar įvertinta žala LR visuomenei bendrąja prasme dėl viso to, kai nurodytieji mokslo ir pedagogikos atstovai, pavyzdžiui, tarybinio laikotarpio mokslinio komunizmo dvasia edukuotas teisininkas, ištikimas komunistų partijos narys, tampa prokuroru, teisėju, advokatu, ministru, viceministru ar ministerijos klerku, statutiniu tarnautoju po 1990 m.,  arba politinės ir planinės ekonomikos atstovas, nė nesuvokiantis, kokie dėsniai rinkoje egzistuoja dabar, 21 amžiuje, parengtas ir diplomą gavęs iki 1990 m. ar iškart po to, tampa valstybės tarnautoju ar politiku, darbo grupės nariu bei užsiima kitų „specialistų“ rengimu jau po 1990 m. ir išsiauklėja „ekspertus“, tarnautojus, įdarbintus būtent tose vietose, kur dedami parašai perskirstant ES ir LR biudžeto lėšas ir valdo juos visus elementariai telefono skambučiais ar duodamus nurodymus kitais būdais? Kas už visa tai atsakingas? Ar įvertinta viso šito finansinė išraiška, ar vien tik, Jūsų manymu, pakanka rezultato apie augančią LR valstybės skolą ir visuotinį LR ignoravimą tarptautiniu mastu kaip valstybės, kuri yra nepatikima, netinkama jokioms investicijoms iš viso, ką matome iš paskutiniųjų viešų pranešimų apie smunkančią LR ekonomiką, žmonių pragyvenimo lygio kritimą, šauktinių į privalomąją karo tarnybą sveikatos lygio nuosmukį, kai net 44 procentų jaunuolių iš viso netinkami tarnybai, moksleiviai per jų žinių patikras neatitinka nė minimalių standartų ir reikalavimų, nors oficialiai jie nėra apiforminti kaip turintieji proto negalią ir pan., ir kt.

ŠMSM atsakymas į 7 klausimą: 

Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) informavo, jog jis nevertina TSRS laikotarpiu įgytų jokių mokslo laipsnių, garbės vardų, profesoriaus, docento ir kitų pareigybių, kadangi tokio įgaliojimo neturi. SKVC įgaliojimai apibrėžti MSĮ, LR Vyriausybės nutarimu patvirtintu Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos aprašu.

Nei MSĮ, nei minėtas aprašas nenumato, jog pripažinimo objektu būtų „pedagoginiai laipsniai“. MSĮ 28 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad garbės ir kitus vardus savo nustatyta tvarka teikia valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba). Kvalifikacinius dėstytojų (įskaitant profesoriaus, docento, asistento, jaunesniojo asistento) pareigybių reikalavimus, ne žemesnius, kaip nustatyta MSĮ 65 straipsnio 2–7 dalyse, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato aukštoji mokykla. Pagal MSĮ 65 str. 8 dalį, aukštosios mokyklos taip pat gali nustatyti įvairias dėstytojų praktikų pareigybes.

 

Dėkojame už atsakymus į klausimus.

PRIDEDAMA. Papildomas 2024-02-15 paklausimas susijusia tema su klasifikuotu e-parašu.

 Informacinis biuletenis „Padėkime sau'19“

 

NE ANEKDOTAS PADUGNIŲ TEMA,

ARBA KAIP LIETUVOS RESPUBLIKAI DAR BŪNANT ES TIK KĄ PRIIMTA ASOCIJUOTA VALSTYBE-NARE, PROFESORIAI, DEPARTAMENTŲ VADUKAI IEŠKOJO, KAS UŽ JUOS PADARYS VISUS SUTARTUS DARBUS, UŽ KURIUOS JIE ABIEM SAUJOM SAU Į KIŠENES GRŪDOSI EUROPINIUS PINIGUS IR SIMULIAVO PATRIOTŲ ROLES SU KELIOMIS PRIMITYVIOMIS VARIACIJOMIS

2024-02-12

Daugybėje sričių, kai visiškai nuo nieko nepriklausomi ekspertai ar specialiųjų interesų tarptautinės grupės ar individualiai objektyvius tyrimus atliekantieji vertina, kas Lietuvos Respublikoje (LR) vyksta po 1990-ųjų, apibendrintai ir neformaliuose pokalbiuose sakoma bendra frazė apie LR: „iškreiptų veidrodžių kraštas“, nes jau vien tai, kad vadinamasis "elitas" iš tiesų yra tik padugnės, šokiruoja.

Nes vos tik tapus LR asocijuota ES valstybe-nare nuo 1995 m. gruodžio, ėmė plaukti Europos pinigai ir jie pagal tuometinį bendrąjį LR pargyvenimo lygį buvo tiesiog astronominės sumos, kadangi kraštas buvo išgyvenęs „žvėrelių“ ir talonų metus, nuo 1993-ųjų jau turėjo litą, metalų pardavimo karštinė svyravo kaip švytuoklė, masiškai uždarbiauti į Lenkiją ir Gariūnus patraukę pedagogai jau buvo atsisakę savo darbų ir praktiškai 99 iš 100 patyrę fiasko, o dolerio ir Vokiečių markės konvertavimo santykis buvo toks, kad šimtas tos valiutos piniginių vienetų buvo maždaug tokios vertės kaip dabar 10 000 eurų.

Taigi, iš tarptautinių ir pačių pirmųjų projektų savo kąsnius susirinko akademinė bendruomenė, nes pinigai ėmė byrėti pirmiausia į mokslo, tyrimų ir švietimo bei studijų sritis.

Už geležinės uždangos anksčiau buvusiems LR registruotiems mokslininkams atkrito žiaunos, kai jie suprato, kad nuvykę į patį kukliausią seminarą kad ir Vokietijoje ar JK, Norvegijoje, jie gali už astronominę sumą įsidarbinti užsienyje pagal kontraktą metams ar dvejiems, bet sąlyga paprasta, jei mokslininkas iš LR instituto ar universiteto, išvežti praktiškai turėjo to instituto ar universiteto ne mažiau kaip 50 metų trukmės tyrimų duomenis, išradimus, inovacijas ir svarbiausia --- patentuotus išradimus su teisių į autorystę perdavimu, tas padaryti buvo elementaru, nes galima išvežti kelių buvusių TSRS respublikų mokslininkų sukurtas inovacijas strategiško svarbumo ir įsitrynus į užsienio mokslo, studijų, eksperimentinių laboratorijų padalinius apiforminti viską, jog, atseit, vyksta tobulinimas, plėtra, patentuoto išradimo adaptacija ir t.t. Tokiu būdu iš LR buvo tiesiog išparduoti visi sulig vienu bent kiek vertingesnių išradimų patentai, įskaitant ir kelių šimtų metų senumo. Lietuva per labai trumpą laiką liko apiplėšta. Buvo apiplėštas kiekvienas LR pilietis, nuo mažo iki seno, nes išparceliavo išradimus, intelektinę produkciją. O tai ir yra pats didžiausias bet kurios valstybės ar respublikos turtas.

Principas buvo paprastas.

Vaizdelis maždaug toks:

Įlekia į vieną iš LR departamentų, kuriame valstybės tarnautojų buvo vos keli, bet visų funkcijos, užduotys buvo būtent tarptautiniai santykiai, pirmųjų tarptautinių projektų sąlygų pritaikymas LR, kontraktų sudarymas, pirmųjų tarptautinių stambių projektų adaptavimas Lietuvai ir jos mokslininkams, profesoriams, mokslų daktarams, dėstytojams, tyrėjams ir taip toliau, gerokai pagyvenęs profesorius su savimi patenkinto žmogučio veido išraiška, pripuola prie priimamajame susibūrusių ryte departamento tarnautojų, mat buvo rytinis pasitarimas, spaudos analizė, einamųjų reikalų svarstymas, maivosi seniokas, kraiposi, akivaizdu --- nori dėmesio.

Departamente jo nė viena tarnautoja nepažįsta, moterys visos jaunos, neseniai ištekėjusios, išskyrus vieną, visos jaunos mamos, namie turinčios mažų vaikų. Seniokas kraiposi, kažką pliurpia, mosikuojasi atlapotu paltu ir nutriušusiu šaliku. Į jį niekas nekreipia dėmesio, nes užduočių apimtys tame departamente buvo labai didelės, kiekviena tarnautoja žinojo konkrečias savo užduotis, jų atlikimo terminus, sąlygas, dirbo visos sparčiai, turėdamos namie mažus vaikus sukosi labai greitai, nes dienotvarkė būdavo išdėliojama minutės tikslumu --- reikėdavo spėti įvykdyti visus prisiimtus tarnyboje įsipareigojimus, darbas buvo vien užsienio kalbomis ir tuomet jau kompiuteriais, kas LR buvo vis dar naujiena.

Seniokas pašėlo, supratęs, kad jo kraipymasis ir mosikavimas nutriušusiu šaliku nieko iš jaunų moterų nedomina iš viso, nors jis nuo pat pradžių garsiai kažką rėkauja, kad yra profesorius.

Tada, kai nebuvo kaip jo išprašyti iš priimamojo, o jame buvo ir kelių departamento tarnautojų darbo stalai ir jų darbo vietos, profesorius ėmė atsistojęs oratoriaus poza --- mat, visi profesoriai nors kažkur dėsto, yra pratę prie auditorijos dėmesio --- ėmė išdidžiai kalbėti, kad vadovauja labai stambiam tarptautiniam mokslo-tiriamojo darbo projektui ir dalis tyrimų turi būti atlikta LR.

Seniokas, matydamas, kad jaunos moterys vis dar mažai juo domisi ir net nesiklauso jo, ėmė ir pakeitė temą, ėmė nei iš šio, nei iš to kalbėti apie savo dukterį, kuri neseniai susilaukė vaiko ir dabar yra vaiką prižiūrinti jauna mama... ir pradėjo pasakoti, kur apgyvendino jis savo dukrą, o tai buvo pats brangiausias Vilniuje rajonas, kuriame ir gyventojų vos keli, gamtos prieglobstyje, profesorius gyrėsi, aiškino, kaip jo duktė būna gryname ore su vaiku...

O departamento moterys visos su savo mažais vaikais gyveno Vilniaus mieste, jos dirbo, ir dirbo intensyviai, atsakingai, daug ir už iš tiesų labai mažus atlyginimus net pagal tuometinius pragyvenimo standartus, kai viskas buvo gana pigu, ypač butų išlaikymas, komunalinės paslaugos, maisto produktai... jų vaikai nebuvo kasdien gamtos prieglobstyje kaip to profesoriaus-pagyrūno dukra su jo anūke...

Ir tada tas besiplaikstantis ir kaip kokia beždžionė prieš jaunas moteris besimaivantis profesorius tiesiai šviesiai ėmė ir pasakė:

--- Štai, atsinešiau konkrečias užduotis, temas, pagal kurias jūs man turite surinkti ir suklasifikuoti duomenis, informaciją ir sudėlioti į lenteles, viską aprašyti, išanalizuoti, o aš paskui parodysiu, kaip turi jos, tos lentelės, atrodyti. Už dviejų savaičių atvažiuosiu pasiimti visko. Turiu būti su dukra ir anūke, esu labai užsiėmęs, mes vaikštome po parką, reikia dar ir į restoraną spėti pietų... Projektas labai svarbus, reikia duoti užsieniui rezultatus, atsiskaityti. Tai palieku čia lapus, suprasite, ko reikia man, surašykit viską kompiuteriu, paskui aš pasiimsiu atspausdintą popieriuje, --- pareiškė seniokas ir eina link išėjimo durų.

Departamento tarnautojos, kadangi dirbo išimtinai su tarptautiniais reikalais, buvo bendravusios su daugybe užsienio ekspertų, mokslininkų, pasiuntinių, mandagiai visos tylėjo ir tiesiog laukė, kada tas cirko artistas išeis. Jos žinojo, kad profesorius darys spaudimą per jų tiesioginį vadovą, nes šiaip bet kas, įskaitant ir profesorius, į tą departamentą šiaip eidamas pro šalį užsukti neturėjo teisės, jei nebuvo pakviestas ir vizito laikas nepaskirtas.

Profesorius išsirioglino, jo palikti lapai su užduotimis, ką jam turi atlikti departamento specialistės, liko gulėti ant stalo, ant kurio gulėjo ir „Valstybės žinios“. Nė viena departamento moteris prie tų paliktų lapų net pirštu neprisilietė.

Po pietų pertraukos departamento moterų jų tiesioginis viršininkas paklausė, ar ryte buvo toks ir toks profesorius ir kuri konkrečiai imsis atlikti jo paprašytus padaryti nemažus analitinius darbus, kurie būtų visai net ne papildomas pavedimas, o tiesiog paprastai kalbant, saviveikla, už kurią niekas nesumokėtų nė cento. Būtų naudojama departamento įranga, popierius, turimi informacijos ištekliai, duomenų bazės, patalpos, elektra, vienos ar kelių tarnautojų darbo laikas, bet kartu jų niekas nebūtų atleidęs nuo jų pagrindinių tarnybos užduočių, kurios visos turėtų būti atliktos iki konkretaus laiko. Įdomu dar tas, kad tas beždžioniaujantis profesorius nebuvo valstybės tarnautojas, su departamentu neturėjo jokių darbo sutarčių, jokių kontraktų nei kaip ekspertas, nei kaip darbo grupės narys ar panašiai. Tiesiog vienas iš daugelio profesorių iš kažkurio Vilniuje esančio mokslo instituto ar universiteto.

Į savo viršininko klausimą visos moterys atsakė mirtina tyla.

Ir tik viena drąsiai pasakė:

--- Joks profesorius negali nė vienai iš mūsų primesti savo darbų, veiklų ar užduočių. Tegu sėdasi pats prie nuosavo kompiuterio ir dirba, daro tas savo analizes, tegu užsidirba, atidirba už tuos pinigus, kuriuos ima iš užsienio pagal projektą. Mes nesame jo laborantės ar asistentės. Gali ir savo parke sėdinčiai dukrai duoti padirbėti, gali ant suoliuko sėdėdama su vaiku jam grafikus ir lenteles paišyti.

Viršininkas nustėro, šito jis nesitikėjo, akivaizdu, buvo su tuo profesoriumi iš anksto sutaręs, kad departamento darbštuolės moterys vienas du ir padarys jam viską, jis, tas bezdžionaujantis profesorius, atsiskaitys užsieniui, įvykdys projektą ir pasiims solidžią sumą užsieninių pinigų, pavedimai už vykdomus projektus pagal kontraktą buvo daromi užsienio valiuta, ne litais. Visa esmė būdavo tik laimėti projektą per atrankas, o tas buvo daroma paprastai: tuometinių projektų sąmatos būdavo maždaug kelių milijonų JAV dolerių apimties, reikėdavo žinoti kam Lietuvoje atnešti ir paduoti 3 procentus grynaisiais nuo projekto sumos. Tuomet buvo tokie tarifai. Kas nesuprasdavo, kad tai padaryti būtina, nežinodavo kaip tai padaryti ir per ką perduoti, užsienio valiutą, kontraktus ir prestižines darbo vietas, stažuotes matydavo kaip savo ausis, o tai reiškė ir žlugusią karjerą negrąžinamai.

Viršininkas pamąstė gal pusę minutės ir pasakė:

--- Tai kad jis, tas profesorius, kur šįryt buvo, ne tik anglų kalbos nemoka iš viso, jis prie kompiuterio nėra gyvenime sėdėjęs, jis net lietuviškai rašyti nemoka, jam viską parašo kolegės, studentai, laborantai, jis tik skaito paskaitas, deda parašus ant mokslinių ataskaitų. Juk jis profesorius. O duktė jo iš viso nėra net mokykloje buvusi, profesorius eina iš proto, ji nepajėgia ne tik kad savo vaiko prižiūrėti, ji rūko nuo ryto iki vakaro, geria, vaikas net neaišku nuo ko, kažkoks oligofrenas... ar jums negaila nė kiek? Padėkite profesoriui, jam atsiskaityti reikia užsienyje, pinigus jau paėmęs už projektą.

--- Tai tegu to profesoriaus duktė eina šluoti gatvių, valyti unitazų to profesoriaus darbovietėje, pamažu ir uždirbs tiek, kad paimtus iš užsienio pinigus ir greičiausia jau seniausiai išleistus, galėtų užsieniui ir grąžinti. Mes savo vaikus turime ir mums niekas nesudarė sąlygų nieko iš viso nedirbant, neveikiant įsikurti regioniniame Vilniaus parke ir užsienio investicijas įsisavinti vis naujus oligofrenus gimdant ir reketuojant departamentuose dirbančius žmones, kad jie turi atidirbti už kokio beraščio profesoriaus fiestas kartu su jo narkomane dukra, --- vėl drąsiai pasakė ta vienintelė tarnautoja, kuri nebijojo sakyti, kaip yra iš tiesų, ji žinojo, kokie reikalai yra tokių profesorių artimoje aplinkoje ir kad jų privatus gyvenimas iš tiesų ir yra Orvelo „Gyvulių ūkis“, gal net baisiau ir kad į tokį jovalą įmetus didesnį kiekį užsienio valiutos įvyksta mažų mažiausiai per didelė aplinkos tarša, smarvė, degradacija, parazitizmas, kai niekas nieko iš viso nebedaro, nebeveikia, nedirba, o tik nuo vienos pramogos iki kitos gyvena ir tų naujų potyrių, pramogų ir atrakcijų jiems reikia vis aštresnių, įsigali hedonizmas, nuopuolis, pavirstama visišku visuomenės dugnu.

--- Bet Lietuva bus tada įvardijama kaip neatsiskaitanti užsieniui už projektus, nebegausim jokių investicijų..., --- mėgino viršininkas motyvuoti dirbti moteris iš patriotizmo, už dyką, žinoma.

--- O kol mes atlikinėsim vieno ar kito profesoriaus darbus, užduotis visai net ne mūsų departamento be jokio atlyginimo, jis, tas profesorius, užsienyje dalyvaus pokylyje ir pasistatys dar antrą namą parko draustinyje dabar jau savo anūkei oligofrenei? --- ėmė ir pasakė viršininkui į akis jo pavaldinė.

Šito jam buvo tikrai per daug, jis atsisėdo ant stalo su „Valstybės žiniomis“ ir to profesoriaus ryte paliktais lapais popieriaus su užduotimis. Viršininkas ir pats buvo mokslų daktaras, toks kreiva galvele nabagiukas, jo sutuoktinė taip pat, jis irgi turėjo mažų vaikų, kurių net gėdijosi parodyti ir per Kalėdų šventes departamento tarnautojų vaikams..., galimai irgi daugiau defektyvūs negu oligofrenai, vaikų susilaukė su labai susenusia mokslininke ir pats jau būdamas gerokai ne jaunas..., jei atvestų ir iš jo 7-10 metų vaikų jo pavaldinių 2-7 metukų vaikai padarytų pajuoką, nes jo vaikai tokio amžiaus nemokėjo net savarankiškai nusituštinti ir apsimauti kelnių, nemokėjo nė vieno eilėraščio jokia kalba..., nesugebėjo su šaukštu sau pataikyti į burną ir savarankiškai valgyti..., --- štai, šitokioje aplinkoje ir gimė LR „elitas“, jų visų vaikučiai jau suaugę ir šiltai gyvena iš dar nuo 1995 metų pradėtų susidėlioti sau tiesiai į kišenes Europinių dotacijų pagal gana primityvius Lietuvos išgrobstymo tiesiogine ta žodžio prasme scenarijus.

Esamu metu lygiai viskas tas pats, tik „elito“ vaikučiai, anūkučiai jau nebevadinami oligofrenais, yra kitas pavadinimas ir visuotinis vajus bet kokia kaina ir tik iš mokesčių mokėtojų pinigų aptarnauti, kaip dabar vadinama „įtrauktį“, sukurti paslaugų industriją, mokymų turinį, metodikas, nes jau ir užsieniai seniai atsisakė iš šitų „elito“ pažibų daryti studentus ar dar ką nors, net kai jie atvažiuoja su teisininkų diplomais ir arba negauna jokio darbo iš viso, nes nepajėgia nieko atlikti, arba geriausiu atveju gauna padirbėti fermose ir pešti broilerius arba valyti užsienio tupyklas, rinkti agurkus laikuose arba dirbti žuvų skrodimo fabrike prie konvejerių, bet tai trunka trumpai, jie nepajėgia, jiem per sunku.

Ir už tai, kad gautumėte projektą su dotacija, net pačią mažiausią, 3 procentų nuo dotacijos sumos atiduoti Europinių pinigų perskirstytojams, vadinamiems koordinatoriams Lietuvoje, jau nebeužteks. Reikia ne mažiau kaip 12 procentų grynaisiais atiduoti, bet tas atidavimas yra gana painios tvarkos, jei sistemai nepaklusi, neatidavinėsi nustatytos sumos grynaisiais, bus kaip tai dzūkei močiutei nuvykusiai gydytis pas Santariškių chirurgus ir paguldytai 14 dienų tyrimams. Močiutė irgi net nenutuokė, kokią privalomą sumą grynaisiais turi paduoti chirurgui. Nieko nedavė. Kaip ją paguldė į ligoninės stacionaro lovelę, taip ir pragulėjo ten 14 dienų, prie jos joks medikas iš viso net nebuvo per tą laiką priėjęs, tyrimų nebuvo padaryta net paprasčiausių, kas priklauso atlikti į ligoninę paguldytam pacientui. Ir kai jau reikėjo močiutei išvykti, ji nedrąsiai paklausė tokios guvios ir labai plepios slaugytojos padėjėjos, kuri užeidavo vakarais į jos palatą: „Dukrele, rytoj jau važiuoju namo, taip skauda pilvą, taip skauda, o daktarėlis net į palatą nė karto neužėjo...“. Guvioji padėjėja, kitaip dar tiesiog vadinama sanitarė, pasižiūrėjo į močiutės lovos kojūgalyje kabančią lentelę, kur paprastai surašoma, kada koks tyrimas buvo atliktas, žiūri, tuščia, nė vieno įrašo. Ji sako senutei dzūkei: „palaukit, einu pas Jūsų gydytoją, paklausiu“. Ir tikrai paklausė, kodėl tai maloniai droviai močiutei per 14 dienų ligoninėje net joks tyrimas neatliktas, o ji kenčia baisius skausmus, kankinasi, pagalbos negavo jokios, išrašoma jau rytoj ryte. Gydytojas atsakė: „Dabar vasara. Pilni miškai uogų, tuoj bus grybai. Tegu ta tavo močiutė pasirenka miške grybų, uogų, kaip ir visos dzūkės, parduoda, o rudenį tegu atveža gautus pinigus, gydysim. Tu jai taip ir pasakyk“. Na, sanitarė pasakė močiutei, nors jai labai buvo nesmagu dėl tokios situacijos ir dar nesmagiau buvo nunešti tokią žinią ligonei. Įdomu tas, kad drovioji tylioji senutė taikiai ir nuolankiai atsakė: „Tai gerai, dukrele, kad pakalbėjai už mane. Važiuosiu rytoj namo, parinksiu uogų, grybų, atvešiu daktarėliui pinigus, labai jau man viską skauda... gal padės, pagydys“.

Išvada paprasta: visa Lietuva paversta nuolankiomis darbščiomis močiutėmis, kurios tik triūsia, dirba, neša, duoda, aukoja ir remia,... kad tik „elitas“, išlindęs iš tvartų, kur kadaise jų tėvai, seneliai pas dorus ūkininkus buvo laikomi kaip dykaduoniai iš gailesčio, dabar nenuskurstų, kad tik visiems gerai būtų. Nes juk kaip gerai būti lietuve, lygiai kaip toje J. Dzikaro skulptūroje „Sielvartas“. Dabar “partizanai”, recidyvistai, serijiniai žmogžudžiai iš sibirų grįžę Lietuvoje spėjo padirbti sau ir savo palikuonims naujesnius dokumentus ir pasirašyti patys sau gražias biografijas, kur puikuojasi, įrašai, kad buvo ar yra ministrai, viceministrai, vadovavo departamentams ar universitetams, buvo profesoriai ar bent prokurorai, naujesnio kirpimo beviltiškos narkomanės-teisėjos, gavo įvairių LR apdovanojimų ir net išmoko pagroti pianinu ar balalaika, pašokti kokį „Tumba-Rasa“ šokį ir pabūti scenos klounais…, įsikūrė prie lovio ir yra “elitas” Europos teismuose, komitetuose, Parlamente, net komisarų yra iš tokių.

Žmonės tyli. Kantriai tyli. Atsirado gausybė paminklų, kitų atminimo ženklų elementariai mažų Lietuvos kaimo dorų šeimų vaikų prievartautojams, žudikams, žmogžudžiams ir veltėdžiams, išprotėjusiems haliucinacijų apimtiems degradams su kliedesinėmis idėjomis pramogavusiems ir orgijas kėlusiems miškuose su pasišaudymais vienas į kitą ir labai dažnai nušaunant ir niekuo nekaltus vaikus, kurių dar nespėjo išprievartauti, ir siaubusiems Lietuvos kaimą po Antrojo Pasaulinio karo.

Dabar jie ir jų palikuonys šeriami Europiniais pinigais ir yra susikūrę ištisas schemas kaip terorizuoti paprastus ir vis dar dorus Lietuvos žmones, gyventi iš pavogtų jų kūrinių, darbo vaisių ir net  nesumokėtų jiems už atliktą darbą pinigų, imituojant, kad įvyko katastrofa, sugriuvo bankas ar vėjas nupūtė kokio biurokrato kontorą ir jis bankrutavo, neatsiskaitė su Briuseliu ir dabar ieško, kas jam dešimt metų į priekį dirbs už dyką, kurs inovacijas ir darys išradimus, kuriuos galima būtų parduoti užsieniui pasisavinus sau ir autorystę bei pavadinus „žaliąja ekonomika“, „dirbtiniu intelektu“ ar „robotizuota pramonės šaka“. Lengviausiai tai daryti ir tai daroma nuolat ir vis energingiau, su polėkiu būtent mokslo, kultūros, tyrimų, studijų organizavimo, švietimo, ugdymo srityse. Ir tų gudruolių jau ne kuklūs butukai Tenerifėje dygsta su šiokiu tokiu remontu ir kažkiek padažytom sienoms, kad nesimatytų pigi aplinka, ne, jie masiškai perka apartamentus, pilaites egzotinėse šalyse tiesiog už grynuosius, ten reguliariai nuvyksta ir paskęsta orgijose, o Lietuvoje apsiformina, kad yra elgetaujantys ir skurstantys „inteligentai“ ir net neturi už ką nusipirkti pabrangusių maisto produktų, todėl, prašom, jiems už dyką viską duokit, įskaitant ir sanatorijas, tarnaites ateinančias į namus ir transportą, medikamentus ir kvaišalus, be kurių jie net nefunkcionuoja, jie nusipelnę gyventi geriau ir jei pakviesite, tikrai sutiks dar padėti parašus ant kokios galimybių studijos ar ataskaitos, jei jiems už tai sumokėsite atitinkamai.

Bet kai kurie artefaktai, įrodymai likę, jų nedrįso sunaikinti net dabartinis „elitas“, žr. iliustraciją žemiau, paminklas vadinamųjų partizanų nužudytam vaikui, vietinių Lietuvos kaimo gyventojų kapavietė tvarkoma ir gerbiama, mergaitė buvo kaimo numylėtinė, labai graži ir neįtikėtinai gabi. Vienas vienintelis toks artefaktas nubraukia visas to naujojo „elito“ privilegijas, jų susikurtus stabus ir jų susikeverzotas biografijas, kaip labai jie yra puikūs, kūrybingi ir daug pasiekę kartu su savo degradavusiais ir kiauragalviais visiškai niekam netinkančiais parazituojančiais vaikais ir anūkais.

 

DĖMESIO: NAUJA PRAMOGA UŽ DYKĄ ---

LIETUVIŲ LIAUDĮ JUOKINA MINISTRĖ,

arba

„KAS PAKELS ŠUNIUI UODEGĄ, JEIGU NE PATS?“

Lietuvių ir žemaičių liaudies patarlė

MINISTERIJA, KAIP TAS ŠUO, PATI SAU KELIA UODEGĄ IR GIRIASI, ARBA TIK PER HUMORO PRIZMĘ ĮMANOMA Į TOKIUS VALDININKŲ KLIEDESIUS PASIŽIŪRĖTI, NES MINISTERIJOS PATEIKTIEJI SAVĘS PAGYRIMO SKAIČIAI NUTEIKIA GARSIAM NUSIKVATOJIMUI IR TAS JŲ „NAUJIENAS“ SU SKAIČIAIS DRĄSIAI PRISKIRIAME NAUJAM ŽANRUI, KURĮ PAVADINOME „MINISTERIJOS MOKSLINĖ FANTASTIKA IŠ SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO SRITIES LIETUVOJE“ / Anglų kalba: „Science fiction created by the Ministry related to social affairs in Lithuania“

2024-02-09

Publikacijos pagrindas yra 2024-01-16 viešas pranešimas “Namų ūkių portretai: kaip auga gyventojų pajamos 2024 m.?“, žr. <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/namu-ukiu-portretai-kaip-auga-gyventoju-pajamos-2024-m>

Žemiau rasite lentelę, kurios kairiojoje skiltyje yra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės teiginiai, viešai paskelbtieji <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/namu-ukiu-portretai-kaip-auga-gyventoju-pajamos-2024-m>, o dešiniojoje skiltyje yra tai, ką mūsų redakcijai liudija asmenys apie tai, kas yra Lietuvos realybė esamu metu. Skiltyje „Realybėje yra kitaip, pavyzdžiui:“ yra atsiliepimai asmenų, kurie yra labai mandagūs, kantrūs, bet jų kantrybei taip pat ateina galas, nes jie jaučiasi daugiau nei apmulkinti ir ta lavina melagienų iš ministerijos juos elementariai pritrenkia, nes tikrovėje to net galimai NĖRA, arba yra kardinaliai priešingai. Tada kyla natūralus klausimas: Gal ministrė mato kokius nors vaizdinius, kurių kiti nemato, gal girdi garsus, kurių kiti negirdi, gal kažko nesupranta, patiria haliucinacijas, o gal atmintinai per naktį mokosi ką ryte pasakys viešai ir tada jau tą kitą rytą būna apspangusi nuo nemigos ir nusikalba, pati net nesuprasdama, ką sako ir kodėl bei kam? Žodžiu, vaizdelis apgailėtinas, kas susiję su ta ministre.

PALYGINIMO LENTELĖ: KAIRIOJOJE SKILTYJE MINISTRĖS ŽODIAI, O DEŠINIOJOJE --- REALYBĖ

2024-01-16 viešame pranešime “Namų ūkių portretai: kaip auga gyventojų pajamos 2024 m.?“, žr. <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/namu-ukiu-portretai-kaip-auga-gyventoju-pajamos-2024-m> skelbiama, citatos žemiau:

 

Realybėje yra kitaip, pavyzdžiui:

Nuo 2024 m. pradžios didėja minimali mėnesinė alga (MMA), neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), pensijos, vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos žmonėms, turintiems negalią bei kitos socialinės išmokos. Namų ūkių pajamos dėl suplanuotų priemonių –  MMA, NPD ir socialinių išmokų didinimo – vidutiniškai didės 62 eurais. Didžiausią teigiamą poveikį pajus tie žmonės, kurių skurdo rizikos lygis šiuo metu yra didžiausias – senjorai, vieniši asmenys, vieniši tėvai, žmonės su negalia.

 

Darbdaviai MMA nemoka iš viso, masiškai įvedami etatai 0,75 ar 0,5 etato apimtimi, bet asmenys dirba realiai už 2-3-4 etatus ir gauna atlyginimus kaip už 0,5 – 0,75 etato, tai yra, ankstesniąją minimalią algą. NPD daugelyje darboviečių netaikomas iš viso, darbuotojams nurodoma kitais kalendoriniais metais Sodroje susitvarkyti patiems ir pažadama, jog ten jie atgaus tuos pinigus, kur bus suskaičiavus teisingai tą NPD. Bet darbdavys moka viską „po senovei“, jokio NPD neskaičiuoja, tiesa, būna ir išimčių, kur skaičiuojamas NPD, tačiau tai tik išimtys. Didžiausią neigiamą poveikį pajunta būtent tie žmonės, kurių skurdo rizikos lygis šiuo metu yra didžiausias – senjorai, vieniši asmenys, vieniši tėvai, žmonės su negalia, nes jie yra ne tik diskriminuojami, negauna jiems priklausančių paslaugų, bet ir yra eksploatuojami, pavyzdžiui, už itin aukštos kvalifikacijos atliktą darbą ir to darbo vieną valandą geriausiu atveju darbdavys sumoka apie 5 eurus ir iš tos sumos dirbantysis dar pats susimoka visus mokesčius, nes dažniausia dirba ar su verslo liudijimu, ar su individualios veiklos pažyma. Kitas pavyzdys: patalpų valytoja už maždaug 1,5 – 2 etatų apimties valymo darbus, kuriuos atlieka net negaudama darbui skirtų pirštinių, cheminės priemonės reikalingos valymo darbams yra jai duodamos iš agresyviųjų ir itin kenksmingų žmogaus odai, regėjimui, sukeliančios vėžį, tegauna vidutiniškai 50 eurų už mėnesį darbo. Be to, dėl tokių darbo sąlygų prastėja jos sveikata, ypač regėjimas, paslaugų susijusių su gydymusi negauna jokių, pandeminiu ir popandeminiu laikotarpiu gydytojai nepasiekiami, jie patys gydė vienas kitą ir tik savo artimuosius, ta darbštuolė ir iš esmės tarybinių laikų stachanovietė moteris gydosi privačiai, moka iš savų santaupų. Nesiskundžia niekam, nes yra labai darbšti, mėgstanti turėti nors kažkiek papildomų pajamų, kurias prisiduria prie senatvės pensijos, žmonių yra labai gerbiama.

„Nuosekliai didiname gyventojų pajamas: didėja neapmokestinamasis pajamų dydis, padidėjusi minimali mėnesio alga – didžiausia tarp Baltijos šalių, kartu didėja ir pažeidžiamų visuomenės narių pajamos. Pavyzdžiui, vienišo pensinio amžiaus asmens, turinčio būtinąjį stažą ir gaunančio vidutinę senatvės pensiją, pajamos per trejus metus, jeigu lyginame nuo 2021 m., didėja apie 55 proc., pensinio amžiaus asmenų porai – apie 47 proc. Šeimos, auginančios tris vaikus, kai abu suaugę dirba už minimalų mėnesinį atlyginimą, pajamos per trejus metus didėja 43 proc.“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

 

Žr. į skiltį aukščiau bei susiraskite, koks infliacijos lygis Lietuvoje buvo 2022 m. pabaigoje, 2023 m. I ketvirtį. Tada pakalbėkite su eiliniais žmonėmis Latvijoje ir Estijoje tiesiog prie bokalo alaus ir jie Jums nuoširdžiai papasakos, kaip jie gyvena, tada suprasite, kokia Jūsų apgailėtina situacija Lietuvoje, jei dirbate už MMA, kas yra vis dėlto tik apie 0,5 tos MMA, NPD galimai iš viso nebus Jums pritaikytas, susiskaičiuokite, kiek paslaugų reikėjo nusipirkti už savo lėšas pradedant nuo COVID-19 pasekmių įveikimo savo šeimos ratelyje ir vaikų mokslų tik prie kompiuterio ekrano, kai teko nusipirkti ne tik naują įrangą, bet ir paslaugas įvairių korepetitorių, medikų, kurie pandemijos, karantinų pabaigos metais iš esmės net nedirbo iš viso, žmonės buvo palikti be jokios pagalbos, daug kas tiesiog supuvo savo lovose ir vien per 2020 m. pabaigą – 2021 m. pradžią bei paskui 2022-2023 metus vien neįgaliųjų asmenų neaiškiomis aplinkybėmis „dingdavo“ tiesiog po 4 procentus per metus, o nei daug, nei mažai --- net 10 000 perteklinių mirčių Lietuvoje užregistruota daugiausia dėl socialinių paslaugų ir elementaraus žmogiškumo nebuvimo, abejingumo tiek senam, tiek ligotam, tiek bejėgiui vaikui, o tas reiškia --- kaltė pirmiausia socialinės sferos valdymo atstovams Lietuvoje, žr. „Karantinas, mes ir beveik 10 000 perteklinių mirčių Lietuvoje pandemijos laikotarpiu: Kiek mirusiųjų tarpe asmenų su negalia?“ 2021-04-14.

Per pastaruosius trejus metus vidutinė senatvės pensija didėja nuo 413 iki 605 eurų.  Vidutinė senatvės pensija šiemet didės nuo  542 eurų iki 605 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2024 m. didės nuo 575 iki 644 eurų.  Visi Lietuvoje gyvenantys vieniši žmonės su negalia ir vieniši žmonės, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, gali gauti vienišo asmens išmoką. Kitąmet ši išmoka sieks 38 eurus.

 

Taip, vienišo asmens išmokos yra dalinamos, tačiau realybėje kiekvienas tas „vienišasis“ turi tiek išlaikytinių pradedant nuo „butelio draugų“ ir narkomanų draugijų, sugyventinių, simpatijų, bendrų pomėgių turėtojų, pavyzdžiui, medžiotojų ar birbynių drožėjų būreliuose, edukacijose, baigiant namie laikomais kačiukais, šuniukais, tarakonais, jūros kiaulytėmis ir šeškais, kad tie 38 eurai ištirpsta tą pačią akimirką, kai jie gaunami ar atsiranda banko sąskaitoje. Kas dėl pensijų dydžio, žmonės seniai yra susiskaičiavę ir pastebėję, kad esamu metu tiesiog Komunizmo rojuje gyvena turintieji nulį ar truputį daugiau darbo stažo, gaunantieji minimalius pinigus iš valdžios, pasiimantieji visas įmanomas paramas ir privilegijas, įskaitant ir naujų protezų įsidėjimą, sanatorinį gydymą, baseinų, masažų paslaugas ir į namus ateinančias socialines darbuotojas, kurios išvalo grindis ir paruošia pietus bei suplauna indus ir atneša vaistus į namus pagal receptą kokiais tik nori kiekiais ir tais vaistais paskui aprūpinamas ištisas kaimynystėje esantis gyventojų kvartalas, iš ko galima neblogai gyventi, nes įvairūs raminamieji, linksminamieji, migdomieji vaistukai yra nepigūs juodojoje rinkoje, nereikia jų net internetu siūlyti kažkokiems neaiškiems klientams ir paskui aiškintis policijai ir kitiems.

Socialinės išmokos, kurios itin svarbios sunkiau besiverčiantiems mūsų šalies gyventojams, palyginti su 2021 m., 2024 m. pradžioje padidės 38 proc.

Šiemet bazinė socialinė išmoka siekia 55 eurus, šalpos pensijų bazė – 197 eurus, tikslinių kompensacijų bazė – 165 eurus, valstybės remiamų pajamų dydis siekia 176 eurus.

 

 

Žr. realybės šiuo klausimu pristatymą skiltyje aukščiau. Taip pat galite pasigėrėti kaip jau gaunantieji tas didesnes pensijas pirmadieniais grumiasi viename iš prekybos centrų graibstydami per visą savaitę neišparduotas suvytusias nukainuotas daržoves, kaip puola prie lentynų, kur sudėti kiti pasibaigusio galiojimo produktai, kurių nenupirko ponai, ir po to vežte vežasi su krepšiais ant ratukų ir pasiramstydami lazdomis kėblina namo visko prisipirkę ir džiūgaudami. Bet dar įdomiau matyti, kaip tas jų džiaugsmas ir laimė baigiasi maždaug savaitės trukmės viduriavimu ir vėmimu ir kaip jie po to vaistinėse palieka tiek pinigų norėdami pasveikti nuo viduriavimo be stop signalo, kad už tuos vaistinėse paliktus pinigus nesunkiai nuvažiuotų į Paryžių ar Varšuvą tiesiog prabangiai papusryčiauti ir paragauti  sveiko ir nesupuvusio maisto bei degustuoti puikaus vyno ir sūrio ... net grįžimui į gimtus namus pakaktų pinigų, jei jų nepaliktų pirkinėdami pagedusius produktus Lietuvoje ir įsigydami vaistus, papildus, kurių šalutinis poveikis toks, kad daugiau negu kas antras tampa onklologiniu ligoniu ar paralyžuotuoju, nes persivalgė, užsikimšo kraujagyslės, ištiko insultas ar mikroinfarktas.

Skaičiuojama, jog namų ūkių pajamos dėl suplanuotų priemonių (MMA, NPD, pensijų ir socialinių išmokų) šiemet vidutiniškai didėja 62 eurais (lyginant 2023 sausio mėn. ir 2024 sausio mėn. priemones).

 

Namų ūkiai jau seniausiai irgi susiskaičiavo, kiek brangsta elektra, šildymas, vaiko maitinimas, mokyklos priemonės, būreliai, kirpėjos paslaugos, valytojos ir kiemsargio paslaugos, kiek pabrango šiukšlių išvežimas, elektriko ar santechniko paslaugos. Taip pat įsivertino, kad realybėje jau iš viso nebėra nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų ir švietimo, draudimo visos sutartys yra tas pats kaip šakėmis rašyti ant vandens, tolygu nuliui paramos nelaimės atveju. Taip pat brangsta susisiekimo paslaugos, degalai, nuosavo automobilio išlaikymas, daugėja kriminalinių nusikaltimų, tenka investuoti į savo gyvybės apsaugą ir turimo turto apsaugą patiems, nemažai kas įsigyja ginklą, ar bent dujų balionėlį, gerą ir tvirtą laužtuvą, kirvį ar bent kočėlą, tas irgi susiję su nemažomis papildomomis išlaidomis. Taip pat pabrango visi renginiai. Elementaraus gimtadienio surengimas mažučiam vaikeliui 2-3 metukų kainuoja tiek, kiek maždaug prieš 40 metų kainuodavo vestuvės, atšvęstos brangiausiame restorane su beveik 100 asmenų draugija ir garsiausiais to meto estrados solistais.

Vienišas žmogus su negalia, dirbantis už MMA (turintis socialinio draudimo stažą netekto darbingumo pensijai). Jo pajamos 2024 m. siekia  1265 – 1595 eurus. Palyginti, praėjusiais metais pajamos buvo 1152 – 1446 eurai. Be minimalaus darbo užmokesčio, jis turi teisę į vienišo asmens išmoką, netekto darbingumo pensiją (nuo 2024 m. – socialinio draudimo negalios pensija). Jeigu žmogui Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (Agentūra) (iki 2023 m. gruodžio 31 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) yra nustačiusi individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialiuosius poreikius), jis turi teisę į tikslinę kompensaciją. Jei asmeniui Agentūra nustatė specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo išlaidų kompensacijos poreikį, šios kompensacijos dydis 2024 m. siekia iki 3520 eurų. Jei Agentūra nustatė specialiųjų lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį, šios kompensacijos dydis siekia iki 7040 eurų.

Iš tikrųjų kaip yra, ministrė net nenutuokia ir net nežino, kad asmuo su negalia dirbti pilnu etatu iš viso negali, jis turi teisę dirbti tik 0,5, 0,7, 0,4 ar 0,25 etato, kai kurių asmenų darbingumo lygis yra nulis. Taigi, MMA joks asmuo su negalia gauti iš viso negali. Dar daugiau, jei toks asmuo vis dėlto dirba visu etatu, pavyzdžiui, yra profesorius ar docentė tame universitete, kur išsilavinimą gavo ir šita ministrė, už to asmens teikiamų studijų paslaugų lygį neatsako niekas, be to, jei gavo net kokia viceministrė ar teisėja, turinti negalią, darbą, tarnybą visu etatu, už jos net ne MMA, o jau didesnį atlyginimą turi atidirbti kaip ir tie asmenys, kurie negalios neturi. Tai yra, konkurencija yra atvira, darbas, tarnyba yra atviroje darbo rinkoje. Todėl kai toks asmuo su negalia, gali būti nebūtinai profesorius, gali būti ir ministerijos valytoja ar ministrės namų tvarkytoja, kai dirba visu etatu, už savo sveikatos pablogėjimą atsakomybę prisiima pats, darbdavys už jo sveikatos pablogėjimą neatsako, nes tam neįgaliajam už jo darbingumo lygo nustatymą atsakingos institucijos, specialistai, pavyzdžiui, jei nustatė 30 procentų darbingumo lygį, tokiu atveju tas asmuo tegali dirbti 0,3 etato, atitinkamai darbo laikas skaičiuojamas taip: esant 40 valandų darbo savaitei, asmuo tegali dirbti 12 valandų, kas yra viena pilna darbo diena, o kitos tik pusė, kai yra 8 valandų darbo diena. Žinoma, patalpų valytojų, aplinkos tvarkytojų atvejais yra kitaip ir paplitusi praktika, kad 0,5 ar 0,3 etato apiformintas dirbti asmuo realiai dirba už 3 etatus, bet algą gauna apie 50 eurų į rankas ir dar grasinimus, jog į tą vietą daugybė norinčiųjų ir jog alga laiku nebus išmokėta, todėl gaudamas neįgalumo išmokas gali drąsiai dirbti iš viso už dyką. Tokia yra tiesa ir realybė. Maža to. Neįgalūs asmenys, skirtingai nei dirbantieji senatvės pensininkai, dirbdami netenka teisės kaupti darbo stažą net jei dirba visu etatu ir kai ateina pensijų indeksavimo metas kasmet iki liepos 1 d., asmenims su negalia išmokos nedidėja dėl dirbto laiko ir gautų algų, kokios jos bebūtų. Šita situacija yra įteisinta ir daugiau nei pakankamas įrodymas, iki kokio lygio asmenys su negalia yra diskriminuojami, bet pažymėtina, jei, pavyzdžiui, su proto ar kita sunkia negalia profesorius ar docentė aktyviai deda parašus ant būsimų teisėjų ar valdininkų diplomų ar galimybių studijų bei tarptautinių projektų ekspertinio vertinimo ir už tai gauna solidžius atlyginimus, kurie viršija Lietuvoje esantį vidutinį atlyginimą, tada taip, jų ir stažas didėja, ir neįgalumo išmoka auga kasmet per vasaros metu vykdomą indeksavimą. Visa tai reiškia, kad, pavyzdžiui, atsakingus parašus dėliojantis koks nors ekspertas ar docentė lengvai gali būti valdomi kaip marionetės, nes vos tik nesutiks su kokiu būtinu parašų dėliojimu net prieš savo valią ir suvokdamas, jog dalyvauja grubiuose korupciniuose veiksmuose, nusikalsta ir panašiai, nesunkiai bus sutramdomas vien dėl to, kad netekęs tų gerų papildomų pajamų neteks teisės ir į geresnius medikamentus, tinkamesnę sveikatos priežiūrą ar mažiau šalutinių poveikių turinčius medikamentus, nes jie elementariai yra perkami už savas lėšas.

Dėl kompensacijų už slaugą ir priežiūrą: padėtis daugiau nei paradoksali, nes tas išmokas gauna praktiškai visų medikų tėvai, mamos, vaikai ir anūkai, net jei realiai ir nėra visiški paliegėliai ir būna neretai, kad šokti galinti ir tai nuolat daranti senolė, medikės mama ar anyta, yra apiforminta kaip visiškai negalinti vaikščioti ir gaunanti maksimalią slaugos kompensaciją, esamu metu viršijančią 400 eurų.

Dėl automobilių, jų pritaikymo neįgaliųjų reikmėms, taip, išmokos solidžios, tačiau realybėje tas privilegijas įgauna tik itin sunkias negales turintieji, kurie realiai ir dažnu atveju ne tik būna paralyžiuoti ar nevaldantys kojų ar kitų galūnių, bet ir vairuoti nemėgsta iš viso ir tos visos su transporto priemone susijusios privilegijos ir tos nemažos sumos yra tiesiog paimamos tų, kurie prisiplaka prie tų neįgaliųjų asmenų, pavyzdžiui, jų prižiūrėtojai, sugyventiniai, narkomanai, kurie dažnu atveju yra labai aistringi vairuotojai ir noriai naudojasi transporto priemonėmis, kadangi nuolat turi tikslą --- nuvykti pasiimti kvaišalų ar neįgaliajam išrašytų linksminamųjų, kitų preparatų, labai reikalingų narkomanams, kuriems nuolat laužo kaulus ir pan. Beje, neretai tie prisiplakusieji asmenys yra ir socialinių darbuotojų padėjėjai, kurie landžioja pas neįgalųjį į namus, realiai niekuo nepadeda, o turi tik vieną tikslą --- išnešti to neįgaliojo raminamuosius, migdomuosius ar linksminamuosius, kurių labai reikia jų pačių vaikams, anūkams, neapiformintiems, kaip sunkūs ir agresyvūs ligoniai, nes tokiu atveju negalės tapti nei ministre, nei teisėja, nei prokuroru ar policininku, be to, užsienyje nebegalės būti pašalpų gavėju už dyką, bus gydomas priverstinai ir taip toliau. Įdomu tas, kad tai ne tik yra tiesa, bet ir pasitaiko socialinių darbuotojų padėjėjų, landžiojančių pas neįgalius asmenis į jų namus, kurios yra prokurorų žmonos ir pas neįgalųjį asmenį ateina, neva, padėti išsivalyti viryklę ar grindis,  atvažiuoja limuzinu su nuosavu vairuotoju ir apsirėdžiusi sabalų kailiniais. Žinoma, jokių valymo ar nors kokios pagalbos neįgaliajam veiklų, darbų ji neatlieka, jos tikslas yra visai kitas ir apie tai jau parašyta aukščiau.

Dar ministrė pateikia visokių pavyzdžių, tai yra: „Kelių namų ūkių pajamų didėjimo pavyzdžiai:

Vienišas pensinio amžiaus asmuo, turintis būtinąjį stažą ir gaunantis vidutinę senatvės pensiją“ ir taip toliau.

Kiekvienas tas pavyzdys kairiojoje lentelės skiltyje yra taip toli nuo realybės, kad gali tapti siužetu geram komedijos serialui, pavyzdžiui, su pavadinimu „Štepselis ir Tarapunka eina pirkti greipfrutų ir vietoje jų nusiperka pasibaigusio galiojimo limonado bei supuvusių klementinų už 13 eurocentų“. Kas tokiu atveju nutinka, suprantate patys.

Liekame laukti kitų humoristinių ir galimai kliedesinių ministrės pasisakymų viešai. Gaila, kad dabar jau labai trumpai ji linksmins auditoriją žongliruodama skaičiais ir vapaliodama kažką, kas jai liepta pranešti. Iš tiesų: begalinis noras pokyčių, kad tik tie rinkimai greičiau, nes savo noru tokios ministrės portfelio neatiduos. Galimai, patiria itin dideles suvokimo problemas ir gyvena haliucinacijų pasaulyje. Natūralu, kyla klausimas: kokioje cirko klounų apmokymo institucijoje ar kokiame universitete parengiamos ir muštruojamos tokios ministrės? O skaitytojai ir toliau raginami pranešti, kaip iš tiesų jų kišenėse atrodo tie, neva, didesni nuo šių metų sausio 1-osios pinigai ir dar toliau liudyti, kaip asmenys su negalia ir kiti iš mažiau galimybių turinčiųjų ir pažeidžiamų asmenų grupės patiria diskriminaciją darbo rinkoje, kaip yra eksploatuojami, žeminami ir terorizuojami, bei kas iš to naudą gauna ir kur nukeliauja tų asmenų su negalia kūriniai, darbo vaisiai, idėjos, paprasčiau tariant, kiek iš viso šito ir kas realiai pasipelno, įskaitant ir planingą tų asmenų žalojimą tiesiog perparduodant jų vidaus organus, akių ragenas, kraują, limfą ir mažų mergaičių kiaušides be tų vaikų žinios išplėšus kaip įsiuva kokiai žinomai ir senstančiai Lietuvos scenos damai.

  

DAR VIENA PROFESINĖ ŠVENTĖ:

TARPTAUTINĘ ODONTOLOGŲ DIENĄ PASITINKANT

Minima 2024-02-09

Iš virtualaus kalendoriaus: „Šv. Apolonija laikoma odontologų globėja, todėl per jos varduves, vasario 9 d., švenčiama Tarptautinė odontologų diena. Šv. Apolonija gyveno III a. Aleksandrijoje (Egipte). Dėl tikėjimo Kristumi buvo nukankinta, išraunant visus dantis. Mirė sudeginta ant laužo. Iš pradžių liaudyje ji buvo laikoma dantų skausmą kenčiančiųjų globėja, o XVIII a. garsaus prancūzų chirurgo-odontologo P. Fušaro iniciatyva pradėta laikyti odontologų globėja. P. Fušaras siekė, kad sugedę pacientų dantys būtų ne šalinami (tai buvo įprasta tais laikais), bet gydomi ir atkuriami.“

Mūsų redakcija gauna nuolatinių pasiteiravimų apie dantų gydymo tvarką, kainas, aplinkybes, naujesnius metodus, protezavimo tvarką sulaukus senatvės pensijos ir pan. Iš to sprendžiame, jog dantų gydymas, jų protezavimas, profilaktika, kad kuo ilgiau dantys, dantenos, burnos ertmė išliktų sveiki, yra vienas opiausių ir labiausiai mūsų skaitytojams rūpimų klausimų. Ypač aktyvūs klausinėtojai yra senjorai. Jie, ko gero, yra labiausiai suinteresuoti turėti Holivudo šypseną ir pasižiūrėję įvairių susijusių reklamų nori kuo ilgiau linksmai triaukšti riešutus ir kitus delikatesus be niekieno pagalbos ir ne per maitinimo zondą.

Todėl išsamus viešas pranešimas apie tai yra pačiu laiku ir jį visą cituojame žemiau:

 

Odontologinės paslaugos:

kokios, kam ir kaip apmokamos?

2024-02-08

 

Tarptautinę odontologų dieną įprastai ne tik kalbama apie šios srities svarbą, laimėjimus, iššūkius, bet ir pabrėžiama, kaip svarbu rūpintis burnos higiena ir prevenciškai lankytis odontologo kabinete, kad burnos sveikata būtų gera. Šia proga pravartu prisiminti ir ligonių kasų apmokamas odontologinių ligų profilaktikos bei gydymo paslaugas. Kokios jos, kam apmokamos ir kaip?

Odontologinės paslaugos apima pirminę odontologinę pagalbą, dantų protezavimą, odontologų specialistų konsultacijas, dienos chirurgijos ir stacionarinę odontologiją, kt. Šių paslaugų išlaidos ar jų dalis gali būti apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), jeigu pacientas yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ir paslaugas gauna gydymo įstaigoje, dėl jų turinčioje sutartį su ligonių kasa, o kreipdamasis į gydytoją specialistą turi siuntimą.

Pirmiausia – į savo polikliniką

Norint gauti iš PSDF apmokamas odontologines paslaugas, beveik visada pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją odontologą gydymo įstaigoje, kurioje pacientas prisirašęs. Mat kiekviena šeimos medicinos įstaiga, t. y. poliklinika, šeimos medicinos centras ar klinika, sudariusi sutartį su ligonių kasa, turi užtikrinti, kad joje prirašyti pacientai gautų ligonių kasų apmokamą pirminę odontologinę pagalbą.

„Pirminei odontologinei pagalbai priskiriamas nespecializuotas dantų, dantenų, žandikaulio, liežuvio, burnos gleivinės ligų diagnostikos ir gydymo bei vaikų dantų ėduonies profilaktikos paslaugas gali teikti pati apdrausto paciento poliklinika. Jeigu tokios galimybės ji neturi, sudaro sutartį su kita gydymo įstaiga, kuri ir teikia pirminę odontologinę pagalbą poliklinikoje prisirašiusiems žmonėms. Kreipiantis į gydytoją odontologą dėl pirminės odontologinės pagalbos siuntimo nereikia“, – sako Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus patarėja Vaida Bernotienė.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, kasmet PSDF lėšomis apmokamomis pirminės odontologinės pagalbos paslaugomis pasinaudoja apie 674 tūkst. šalies gyventojų, iš jų 43 proc. vaikų ir 57 proc. suaugusiųjų. Kasmet šioms paslaugoms apmokėti iš PSDF skiriama daugiau nei 50 mln. eurų.

Pas specialistą – pasirinktinai

Jeigu apdraustam PSD žmogui prireikia gydytojo odontologo specialisto (burnos chirurgo, periodontologo, odontologo ortopedo, ortodonto, vaikų odontologo, kt.) konsultacijos ir kitų jo paslaugų, gydymo įstaigos, prie kurios pacientas prisirašęs, odontologas išrašo siuntimą.

Su siuntimu odontologo specialisto paslaugas, apmokamas iš PSDF, apdraustieji gali gauti ne tik gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę, bet ir kitose tiek viešosiose, tiek privačiose medicinos įstaigose, jeigu dėl reikiamų paslaugų jos turi sutartį su ligonių kasa. Jau turint siuntimą pas gydytoją specialistą reikia užsiregistruoti (ne apsilankyti) per 180 dienų.

VLK skaičiavimais, daugiausia suteikiama ligonių kasų apmokamų burnos chirurgo ir ortodonto paslaugų. Kasmet suteikiama apie 40 proc. gydytojo burnos chirurgo konsultacijų, o gydytojo ortodonto konsultacijos sudaro apie 25 proc. visų gydytojų odontologų konsultacijų.

Suaugusieji moka už vaistus ir medžiagas

Ligonių kasos atstovė atkreipia dėmesį į tai, kad tiek pirminės odontologinės pagalbos, tiek odontologų specialistų paslaugų atveju ligonių kasos apmoka gydytojų darbą. Tačiau už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotą jų kiekį, turi susimokėti patys pacientai. Nemokamai šias paslaugas gauna tik tam tikros gyventojų grupės.

„Nei už gydytojų darbą, nei už vaistus, medžiagas ir priemones mokėti nereikia vaikams, dieninių bendrojo lavinimo mokyklų, profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleiviams iki jiems sukanka 24 metai, taip pat socialiai remtiniems žmonėms, jei jie pateikia savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymą Šioms pacientų grupėms gali tekti primokėti, tik jeigu jie ar jų atstovai, tarkime, tėvai ar globėjai, patys pasirenka paslaugas, medžiagas, priemones ar procedūras, kurios yra brangesnės už apmokamas ligonių kasų. Tada pacientas moka kainų skirtumą“, – aiškina V. Bernotienė.

Nemokama profilaktika vaikams

Tėvams svarbu pasirūpinti, kad vaikai gautų iš PSDF apmokamas profilaktikos nuo ėduonies priemones ir dantų gydymo jiems prireiktų kuo mažiau.

Gydymo įstaigoje, kurioje vaikas prirašytas, kartą per metus PSDF lėšomis gali būti įvertintas vaiko dantų higieninis indeksas, higienos įgūdžiai, pateiktos rekomendacijos. 13–18 m. pacientams kasmet gali būti atliekama profesionali burnos higiena: įvertinama burnos būklė, pašalinamos apnašos, atliekamas poliravimas. Vaikams iki 13 m. prireikus turi būti nuimami dantų akmenys virš dantenų ir po jomis tiek kartų, kiek, gydytojo nuomone, to reikia. Svarbus yra ir dantis nuo ėduonies saugantis dantų silantavimas vaikams nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo iki 14 metų.

VLK duomenimis, kasmet dantų silantavimo paslaugos suteikiamos daugiau nei 40 tūkst. vaikų, iš PSDF už jas sumokama virš 700 tūkst. eurų.

Vaikams apmokami ir ortodontiniai aparatai

Jeigu gydymo įstaigos, prie kurios vaikas prirašytas, gydytojas odontologas nustato sąkandžio, dantų ar žandikaulių anomalijų koregavimo poreikį, siunčia jį konsultuotis pas gydytoją ortodontą.

Kai gydymo įstaigoje, turinčioje sutartį su ligonių kasa, ortodontas skiria vaikui gydymą ortodontiniu aparatu (dantų plokštele, breketais, treineriu, funkciniu ar kitokiu aparatu ir pan.), jį gali apmokėti ligonių kasa. Tačiau tam ortodontinis aparatas turi būti skiriamas dėl ligos ar būklės iš sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinto kompensuojamųjų medicinos priemonių ir bazinių kainų sąrašo. Tokiu atveju iš PSDF kompensuojama 100 proc. bazinės aparato kainos.

Ortodontinius aparatus teikiančių įstaigų, sudariusių sutartį su ligonių kasa, šiuo metu yra 16. Jų sąrašas skelbiamas ligonių kasų svetainėje.

VLK skaičiavimu, kasmet vidutiniškai apie 7 tūkst. vaikų yra kompensuojami įvairūs ortodontiniai aparatai. Daugiausia iš PSDF pernai sumokėta už plokšteles – apie 550 tūkst. eurų, už breketus – beveik 470 tūkst. eurų. Per 260 tūkst. eurų ligonių kasos sumokėjo už kitus ortodontinius aparatus vaikams.

Kai kam apmokamas dantų protezavimas

Vaikams iki 18 metų, senatvės pensijos amžiaus žmonėms, taip pat asmenims, teisės aktų nustatyta tvarka pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais, ir žmonėms, kuriems taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos, iš PSDF apmokamas dantų protezavimas.

Pradėti protezavimo procesą taip pat reikia nuo vizito pas odontologą savo poliklinikoje ar kitoje gydymo įstaigoje, kuri turi sutartį su ligonių kasa dėl odontologinės priežiūros paslaugų, o kompensuojamojo dantų protezavimo paslaugas galima gauti dėl jų su ligonių kasa sutartį turinčioje savo pasirinktoje viešojoje ar privačioje gydymo įstaigoje, kurių  ligonių kasų interneto svetainėje.

Pasak V. Bernotienės, dantis protezuojantis gydytojas turi pasiūlyti tokius dantų protezus (plokštelę, implantą ir pan.), kuriais žmogui būtų visiškai atkurta kramtymo funkcija, o pacientas gali pasirinkti sau priimtinus. Jeigu numatyto dantų protezavimo kaina viršija ligonių kasų kompensuojamą sumą, pacientas sumoka kainų skirtumą. Šiuo metu dantų protezavimo kompensuojamoji suma gali būti iki 670,39 euro arba tam tikrais atvejais gydytojų konsiliumo sprendimu iki 2 062,70 euro.

VLK duomenimis, dantų protezavimo paslaugos pastaraisiais metais suteikiamos vidutiniškai 80 tūkst. gyventojų. Iš PSDF tam išleidžiama daugiau nei 50 mln. eurų per metus.

Apmokama dienos chirurgijos ir stacionarinė odontologija

Apdraustiems PSD pacientams su siuntimu gydymo įstaigose, sudariusiose sutartį su ligonių kasa, iš PSDF gali būti apmokamos ir dienos chirurgijos odontologinės paslaugos, esančios Dienos chirurgijos paslaugų sąraše, taip pat stacionarinės odontologijos paslaugos ligoninėse, pavyzdžiui, dėl žandikaulių uždegimo, skruostikaulių ir žandikaulių lūžio, cistos ir pan.

Būtinoji pagalba ir estetinės procedūros

Visiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams, įskaitant nedraustus, be siuntimo nemokamai teikiama būtinoji odontologinė pagalba. Pavyzdžiui, esant dideliam nenumalšinamam skausmui. Ar būtinoji pagalba reikalinga, sprendžia gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į skausmo intensyvumą, spontaniškumą, trukmę ir pan.

Svarbu žinoti, kad be išimčių visi gyventojai visose gydymo įstaigose, neatsižvelgiant į tai, ar jos turi sutartį su ligonių kasa, patys susimoka už odontologines paslaugas, teikiamas ne gydymo, o estetikos tikslais, pavyzdžiui, už dantų balinimą, estetinį plombavimą. Iš PSDF apmokamas gydymas, diagnostika, profilaktika.


VLK praneša 2024-02-08:

KAIP GAUTI DANTŲ PROTEZAVIMO PASLAUGAS?

  1. Reikia kreiptis į dantų gydytoją, kuris nustato, ar jam priklauso kompensuojamas dantų protezavimas.
  2. Jei priklauso, registruoja asmenį informacinėje sistemoje.
  3. Po to, kai pacientas jau yra užregistruotas, jis iš karto įgyja teisę protezuoti dantis.
  4. Informacinėje sistemoje užregistruotas asmuo turi kreiptis į vieną iš gydymo įstaigų, su kuria TLK (Teritorinė ligonių kasa) yra sudariusi sutartį dėl dantų protezavimo ir dantis protezuoti per 3 metus.

Pranešimą spaudai parengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, leidinys „Padėkime sau‘19“ publikuoja jį 2024-02-08 ir visus tuos dantų gydytojus, kurie laikosi profesinės etikos ir vis dėlto geba atkurti ir puoselėti pacientų dantis, sveikina su jų profesine švente.

 

Iliustracija aukščiau: Tarptautiniai teisingumo standartai --- Temidė nėra akla ir sėkmingai traiško gyvatę.

 

DRAKONUI NEPRILYGSTA NIEKAS:

POPULIARIAUSIAS VISAME ZODIAKE ŽENKLAS

2024 m. vasario 10-oji --- Drakono metų pradžia pagal Rytiečių tradiciją. Tai Medinio Drakono metai ir pagal gebėjimus Drakonui neprilygsta niekas. Nereikia turėti nė menkiausios iliuzijos, kad gali būti kitaip. Gimusieji 1964, 1976, 1988, 2012 ir 2024-aisiais drąsiai gali tikėtis sėkmės šiais metais, kadangi patys taip pat gimę Drakono metais. Ilgaamžiai stebėjimai leido padaryti išvadą, jog Drakono metais gimusieji yra neprilygstami lyderiai ir turi stiprią charizmą. Esmė ta, jog labai daug porų savo palikuonių gimimą suplanuoja būtent Drakono metais. Kinijoje žmonės atidėlioja savo palikuonių gimimą atsisakydami visko, kad tik vaikas gimtų Drakono metais, ir jokiu būdu ne kitaip.

Svarbu žinoti, kad Drakono metai baigsis 2025 m. sausio 28-ąją. Laikas skaičiuojamas pagal Mėnulio kalendorių ir jei asmuo gimęs 2024-aisiais, nebūtinai tai bus Drakono ženklo charizmatiškas lyderis, visai ne. Jei gimė iki 2024 m. vasario 10-osios, tai ne Drakono ženklo atstovas ir visi nuostabūs žodžiai skirti visai ne jo ar jos adresu. Beje, Triušio metais gimusieji asmenys yra išmintingiausi, Drakono metai jiems visada yra vieni geriausiųjų, o be to, egzistuoja ir labai graži legenda apie tai, kaip Drakonas gelbsti besikepurnėjantį Triušį iš vandens, kai visi 12 Zodiako atsovų kviečiami susirinkti draugėn ir išsiaiškinti hierarchinius dalykus. Pagal kilnumo lygį Drakonas yra neabejotinas valdovas ir aristokratas. Su tuo būtina tiesiog susitaikyti ir pripažinti: negali kiti prilygti Drakonui, ir tiek.

Gerų ir pageidaujamų savybių turi visų Zodiako ženklų atsovai. Hierarchija yra net 12-os Rytietiško Zodiako ženklų tarpe. Todėl neeikvokite savo energijos tuščiai mėgindami nors per mažą žingsnelį prilygti Drakonui. Ne veltui po Drakono metų ateina Gyvatės metai, jie bus 2025-ieji... iš paskos kažkas juk visada šliaužia lyderiui praėjus ir renka po jo likusius trupinius bei atliekas... tokie jau tie Visatos dėsniai. Energiją, veržlumą, didelę potenciją ir kilnumą keičia glitumas, šliužai, siurbėlės, padugnių ir purvinų intrigantų dažnai keičiančių savo slidžią gleivėtą odą bei besidrabstančių nuodais iš pasalų kultūra... Laimei, tik metams. Išmintinga jau dabar pasirengti gličių šliužų laikotarpiui 2025-aisiais, o ne vien užsiliūliuoti sėkmės fone ir gėrėtis fejerverkais bei iškilmėmis, džiaugtis tam tikru pertekliumi, puotomis, maloniais pasibuvimais geroje kompanijoje, kas visada būdinga Drakono metams. Atminkite, kokie šlykštūs žmonijai buvo 1941-ieji ar 1989, 2002, 2013-ieji... tai buvo katastrofų, vandalizmo ir chaoso, minios psichozių bei kultūrinio nuosmukio plačiąja prasme laikotarpiai, taigi, Gyvatės metai yra tokie, kokių geriau iš viso nebūtų Žmonijos istorijoje. Beje, natūralu ir logiška: vaikų atsisakoma turėti būtent Gyvatės metais. Tiesiog, nesuspėjai pasigimdyti vaiko Drakono metais, tai... geriau jau ir nebedaryk jokių nereikalingų judesių ir nedėk pastangų: nusigrauši nagus po to ... dvokiančių ir gličių šliužų užveisęs, kaip sakoma..., tie vaikai tebus bakchanalijos, girtuoklystės, kvaišinimosi ir neplanuoto nėštumo pasekmė, o dabar juo labiau: Pasaulis valosi. Nuo parazituojančiųjų pirmiausia. Tokie jau tie Visatos dėsniai.

Džiugi žinia ta, jog Drakono ženklo atstovams 2024-aisiais prognozuojama, kad jie turi galimybę pasiruošti jų laukiančiam sėkmės pertekliui, kuris galimai užsitęs kelis metus ir Drakono metams pasibaigus. Tai jų likimo privalumų atsiskleidimo metai. Galimai neabejotiną sėkmę nulems šio Zodiako ženklo žmonėms būdingos teigiamos savybės: kilnumas, turtingumas visomis prasmėmis ir išmintingumas. Todėl jei ir liūdna žinoti, kad po šaunių, ugningų, dosnių 2024-ųjų ateis prasti 2025-ieji, verta susitelkti apie Drakono ženklo žmones --- juos lydės sėkmė net visuotinių nesėkmių ir nuosmukio periodais, kokie tikėtini 2025-aisiais.

PABAIGAI: SĖKMĖS ŽENKLAI IR SIMBOLIAI 2024-aisiais

  • Laimingos spalvos: auksinė, sidabrinė ir pilka. Dėvėdami šios spalvos drabužius arba įtraukdami jas į savo gyvenamąsias erdves, galite padidinti savo turtus.
  • Laimingi skaičiai: 6 ir 9 skaičiai yra ypač palankūs Drakono metais. Šie laimingi skaičiai gali būti reikšmingi priimant sprendimus, pavyzdžiui, investuojant ar planuojant reikšmingus įvykius.
  • Laimingi simboliai: tokie simboliai kaip feniksas, kuris papildo Drakoną, ir daiktai, simbolizuojantys vandenį, gali subalansuoti Drakono ugnį. Apsvarstykite galimybę integruoti šiuos naudingus simbolius į savo namų dekorą ar priedus.

Iliustracija žemiau: Optimizmo dvelksmas: gyvatė sutraiškyta, arba "WELL DONE" and "GET IT DONE".

 

Iliustracija žemiau: pavadinome šį triptiką "2023/2024-ųjų žiema --- gražuolė". Neišvengiamai kyla mintis: gamta, be abejo, geriausia menininkė, tokiai žiemos grafikai neprilygs niekada jokios žmogaus pastangos nors kažką atvaizduoti, imituoti, pakartoti ar nukopijavus perkurti.

ĮSIMINTINOS DATOS 2024 m. VASARĮ 

Vasario 2-oji – Grabnyčios.

Vasario 5-oji – šv. Agota. Žmonės šventina duoną

Vasario 13-oji – Užgavėnės. Paskutinė galimybė pasilinksminti, pasijuokti iš širdies bei surengti kaukių šou su šokiais, laužais ir sočiai pavalgyti, degustuoti riebių blynų, pažiūrėti Kanapinio ir Lašininio kovos, o nuo kitos dienos prasideda pasninkas. Žmonės susikaupia, kruopščiai išsivalo namus ir ramiai laukia Velykų – šiais metais kovo 31 d.

Vasario 14-oji – šv. Valentinas. Įsimylėjėlių diena.

Iliustracijos žemiau: Tikėtinas Lietuvos kraštovaizdis artimu metu gali būti toks, su palmėmis, tačiau visai ne dėl klimato kaitos. Kodėl? Skaitykite tekste žemiau. O ši palmė kartu su tokiomis pat panašiomis šiuo metu sėkmingai auga kruopščiai prižiūrima ties krantine prie Saranikos įlankos Graikijoje.

 

 VISUOTINIO PALMIŲ UŽVEISIMO LIETUVOJE

2024-aisiais SULAUKSIME AR NE?

INFORMACINIO BIULETENIO „Padėkime sau'19" SPAUSDINTAS 55 NUMERIS JAU IŠĖJO

NEPRIKLAUSOMO IR LABDARINGAI LEIDŽIAMO INFORMACINIO BIULETENIO ASMENIMS SU NEGALIA

„Padėkime sau'19",

VIENINTELIO TOKIO LIETUVOJE, GYVAVIMO BE NIEKIENO PAGALBOS IR NET NEPARDAVINĖJANT REKLAMINIO PLOTO, ISTORIJOJE –

SEPTINTI METAI IŠŠŪKIŲ IR KETVIRTI METAI VIRTUALIOJE ERDVĖJE

2024-01-06

2023-ieji metai buvo išties pilni iššūkių, bet į 2024-uosius įžengėme sukaupę tokios vertingos patirties ir žinių, jog drąsiai galime tvirtinti: taip, humoristiniai žanrai pasitvirtino, nes neapibrėžtumo laikotarpiu, ko gero, tai ir tėra vienintelis būdas pasakyti, parodyti ir gal net įrodyti esamame parazitavimo, absurdo ir balagano kultūros plitimo fone, kur pagrindinis interesas yra „kur, kas ir ką duoda už dyką?“, iki kiek nusirista, iki kiek degraduota plačiąja prasme tiesiog teritorijoje su pavadinimu Lietuvos Respublika (LR).

Lakmuso popierėlis visame tame yra būtent asmenų su negalia reikalai, ne kas kita.

O dabar savo leidinyje turime dar ir naują rubriką „BULVIŲ VALGYTOJŲ KRAŠTO NAUJIENOS / BVK News“ bei unikalią duomenų bazę, kuriamą ne naujesnių nei 1940-ieji žinių ir patirties, išminties pagrindu.

Kadangi iš anksto apmokėtų metinių ar pusmetinių ataskaitų nerašome, užsakomųjų viešųjų kalbų taip pat, be to, nesame susiję su juokingomis situacijomis, kokią aptikome 2022-2023 m., kai vienos LR apskrities strategijas dešimtmečiui į priekį sukeverzoja tiesiog pagyvenusi ir keršto pilna nežinia už ką ir kam elementariai santechniko išsilavinimą gavusi tarybiniu laikotarpiu moteriškė, bet tos santechniko praktikos kaip ir neturinti, tačiau iš tiesų rašanti tas strategijas, pagal kurias tiesiami keliai ir perdėliojamos trinkelės bei perdažomi mokyklų ir vaikų darželių fasadai ir retsykiais įsmeigiamos į dirvožemį kelios nupiepusios svetimos sakuros tai šen, tai ten, kad ilgainiui būtų galima garsiai rėkti, jog nudžiūvo ir vėl naujam dešimtmečiui reikia dar kelių dešimčių milijonų ir dabar... Lietuvoje sodins palmes. Kad ilgamečių išeivių po 2004 m. iš Lietuvos esamu metu periodiškai grįžinėjančiųjų, nes ne tik JK išmetė kaip susenusius, ligotus, gyvenančius nuo kvaišalų dozės iki dozės, ir per ilgai iš britų ar airių, vokiečių, norvegų, skandinavų ar olandų suneštų pašalpų bei gėrybių vaidinusiųjų Lietuvoje paliktoms savo pagrindinėms sponsorėms, tai yra, savo močiutėms, kažką „studijuojančius“, kažkokius „verslus“ turinčius... Šitas blefas pamažu aiškėja ir toms močiutėms, kurios greitai susiorientuoja, jog tie jų vaikai, anūkai atidunda iš viso tuščiomis kišenėmis ir atvežę padėvėtų ar nukainuotų daiktelių už bendrą sumą iki 5-10 eurų, o iš Lietuvos ir tų pačių močiučių pensijų išsiveža sau pragyvenimui mažiausiai pusmečiui į priekį užsieniuose įskaitant ir apmoka iš močiučių pensijų pinigų egzotines keliones, kurias yra taip pamėgę ir išsireklamavę Feisbukuose.

Todėl dešimtmečiui į priekį Lietuvai palmės yra tiesiog būtinas kraštovaizdžio akcentas, nes to reikalauja pirmiausia migruojančiųjų vaikučių ir anūkėlių močiutės, pagrindinės rinkėjos, o 2024-ieji, kaip žinia, gausių rinkimų maratonų metai pas mus. Rinksime ir rinksime atstovus ir Parlamentuose, ir kitur „non stop“, todėl močiutės, bendra suma sukaupusios arti 30 milijardų eurų savo bankų sąskaitose turi svarų balsą ir joms svarbu, kad jų vaikai, anūkai atvažiuotų dažniau, o kai bus palmių ir Lietuvoje, nebeliks ko važinėti už tų pačių močiučių pinigus nei į Kiprą, nei į Maltą, nei į Tunisą ar Naująją Zelandiją, nei kitur.

Tiesa, kvaišalais ir / ar receptinėmis linksminamosiomis tabletytėmis, kad kaulų nelaužytų geresnės ar prastesnės kokybės narkotikai, irgi reikės apsirūpinti. Todėl ne viena močiutė apsukriai jau dabar yra išmokusi išvirti vadinamąjį „samogoną“, yra įsiveisusi kanapių ar linksminamųjų grybų, moka vikriai suvynioti suktinį rūkymui ar patrupinti kaitinamojo tabako ir ne tik puoselėti reikiamų žolynėlių plantacijas pradedant sklypeliais girių tankmėje, baigiant gero apšvietimo šiltnamiukais ir augimvietėmis rūsiuose ar net daugiabučių kambariuose, kur jos oriai pačios sau vienos reziduoja 3-5 kambarių apartamentuose ar trijų aukštų nuosavuose namuose. Viskas savo reikmėms, be abejo, nes jų anūkėliai „labai nukentėjo“ ir „labai pavargo“ po užsienio kurortus besitrankydami ir egzotinius patiekalus degustuodami. O jei ir įklius kada nors tos močiutės, nesunkiai už reikiamą sumą pinigų kartu su artimu gimine, paskirtu būti svarbiu nepilnamečių reikalų klausimu, kaltę visą permes kokios nuskurdusios daugiavaikės mamos nepilnamečiams vaikams iki 12 metukų amžiaus ir dar apkaltins, kad čia jie viską kanapėmis užsisodino, platino narkotikus ir taip toliau... Tokia yra realybė ir ištisai tas pats ir tas pats. Tie patys nusikalstami modeliai, tie patys veikėjai, ta pati korupcija ir tie patys žaidimai.

Gali taip nutikti, jog 2024-ieji, lygiai dvidešimti metai, kai LR yra ir NATO, ir ES pilnateise valstybe-nare, bus kažkaip tyliai užpilti „naujienomis“ apie šį bei tą, šį ar aną, apie kokią itin prastos išvaizdos besiskiriančią su kažkelintu civiliniu sutuoktiniu ir nuo kelių ligotų vyriškių tokių silpnų paliegusių beviltiškų vaikučių, kurie niekada nei mokytis, nei kažką dirbti, kurti nesugebės, prigimdžiusią sintetinių priedų „patobulintą“ moteriškutę, nuo ko tik dar labiau norėsis socialinius tinklus palikti vienus sau, o visus TV kanalus, išskyrus gal tik kur vien animaciniai filmukai ir nėra reklamos, amžinai išjungti.

Kol kas dar nėra atlikta visų praėjusiųjų 2023 m. statistinė analizė. Žinoma, jog Lietuvoje 2023 m. pirmąjį pusmetį ėmė mažėti pirmą kartą nustatytų, diagnozuotų su negalia vaikų, nors iki tol jų po kelis procentus kasmet daugėdavo. Ligoti, su anomalijomis, apsigimimais LR yra iš esmės 9 vaikai iš 10. Beje, tas vienintelis sveikas vienas vaikas iš dešimties taip pat gali būti tiesiog dar iki šiol nediagnozuotas. Manoma, jog bendrąja prasme dėl to kalti yra gana senyvi biologiniai tėvai ir mamos, mat po 30 metų gimdyti yra jau ir išties vėlokai.

Alkoholizmas, narkomanija, kitos priežastys nulemia, jog ir tos jaunesnės gimdyvės kažkaip pagimdžiusios maitinti savo kūdikių dėl savo ligų, kitų trūkumų negali, nesugeba net ir su naujagimiu išeiti pasivaikščioti į gryną orą, o jei sugeba, namie triūsia kelios pagalbininkės, kurios ir skalbia, ir namus tvarko, ir valgyti verda, ir pasivaikščiojusią gausiai pasidažiusią klipatėlę mamytę aptvarko, apskuta, padažo naujai ir paruošia „laimingojo“ tėvelio grįžimui vakare namo.

Visa kita savarankiškai galite sužinoti pas genetikus ir už nelabai didelę mokesčio sumą. Keista, jog tų klipatėlių mamyčių ir nabagiukų vaikučių atsiranda būtent pas išsilavinusius asmenis, kurie, manytina, skaityti kad ir populiariąją literatūrą turėtų gebėti ir suprasti, kas prie ko ir kad sulaukusiam 40-ies vyriokui išties ne apie naujagimius vertėtų svajoti. Bet galimai priklausomybių puokštės yra tokios didelės, jog jau nebesvarbu, arba atvirkščiai, kas jau buvo ne kartą pabrėžta, išsigimę vaikai būna suplanuojami iš anksto, nes tai yra... išties pelningas bizniukas ir jo istorinės šaknys yra labai gilios, ypač Vilniuje.

Todėl primename, kokia situacija buvo 2019/2020 m.: Lietuvoje skaičiuota 9 proc. (242 tūkst.) gyventojų su negalia, neįgalus buvo praktiškai vienas asmuo iš 10. Neįgalių asmenų iki 18 m. amžiaus Lietuvoje nežymiai daugėjo, jie sudarė apie 3 proc. visos vaikų populiacijos šalyje, o 2019 m. neįgalių vaikų visame neįgaliųjų asmenų skaičiuje (0,24 mln. asmenų) buvo 6,5 proc. Per 5 metų laikotarpį nuo 2015 iki 2019 metų net 11,4 proc. išaugo vaikų, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą, skaičius, tai matome iš NDNT duomenų, todėl yra pagrindo teigti, kad neįgalių vaikų skaičius Lietuvoje didėjo iki 2023 m.

Taigi, artimoje ateityje būtina pasirengti pokyčiams visuomenėje, realiai užtikrinti šių asmenų teises ir garantuoti jų integraciją visuomenėje. Lietuvos neįgaliųjų skurdo rizikos lygis vienas didžiausių ES. Darbą turi tik mažiau nei trečdalis mūsų šalies darbingo amžiaus neįgaliųjų. Vidutinė neįgaliojo pensija Lietuvoje daugiau nei per pusę mažesnė nei vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu.

Realiai asmenų su negalia patiriama diskriminacija LR yra neįtikėtina, protu nesuvokiama.

Bet kartu būtina pabrėžti: yra ištisa praktika, kaip iš to galima užsidirbti kartu su geru draugeliu teisėsaugininku ar stropia pedagoge bei kaimyne, kuri paliudys, kad jos kažkiek kitokios, kažkokios keistos pažįstamos vaikus „pažemino“. Niekam ne paslaptis, kad prievartauti pedofilams ir suluošinti vaikus dažniausia atiduoda jų pačių narkomanės mamos ar dar labiau pralobti trokštančios močiutės. Būna, kad visai sveiką vaiką kortomis pralošia elementariai jo patėvis... ir iš to vaiko telieka donorystės keliu išdalintos kepenys, akių ragenos ir taip toliau bei to patėvio nusipirkta už visa tai nauja „pramoga“. Tai vyksta žymiai dažniau nei jūs galite suvokti ir tiesiog jūsų panosėje. Kasdien. Visuomenė tam iš tiesų yra abejinga, nes kiekvienuose namuose yra daugiau nei grubiausio siaubo filmo scenarijai, o visa kita tėra parodomoji vaidyba „kaip gražiai mes gyvename“.

Neįgaliesiems teikiama parama nešalina kliūčių tapti lygiaverčiais visuomenės nariais, nes įgalinančių paslaugų stinga, jos yra netvarios ir jų aprėptis yra labai menka, pavyzdžiui, iš virš 140 tūkst. darbingo amžiaus asmenų su negalia asistentų gauna maždaug 1 neįgalusis iš 100. Tie asistentai nepasiteisino, reikia kalbėti atvirai, o ne tik surinkti kokio prisitaikėlio viešus pasisakymus, asmenys su negalia, jeigu jie nėra Seimo nariai ar kitos rūšies įtakingieji, jų, tų asistentų, NENORI, kaip beverčių ir nenaudingų, o galimai atsirandančių tik lengvu būdu pasipelnyti, surinkti informaciją ir ją parduoti rinkodaros tikslais.

Pavyzdžiui, įvežti į LR naujus sklandesniam judėjimui reikalingus preparatus, įrangą vienos ar kitos rūšies negaliai sušvelninti, ar lovas, pritaikytas lengvesniam ligonio vartymui, kas vėliau išsidalinama už dyką ir patenka į žinomesnių medikų ar statutinių tarnautojų bei kitų „svarbesniųjų“ namus jų „nusipelniusiųjų“ mamyčių ar narkomanių dukryčių, anūkyčių rūpestingai slaugai, o išties neįgalūs asmenys, jų vaikai, stokojantieji paramos, dirbę ar ėję tarnybą rizikingose vietose tiesiogiai, o ne vadovavę kam nors iš šilto kabineto, išties nukentėję, lieka be nieko. Arba lieka geriausiu atveju laukti eilėje kol išrinktieji pasinaudos ta įranga ir ją gerokai pagadinę kaip atitarnavusią numes eiliniam, o ne žinomo mediko, politiko, šou-meno, valdininkėlio su įtaka vaikui, anūkui, tėvui. Eiliniam neįgaliajam, tiesa, „gėrybės“ atiteks dar ir už nuomos mokestį, skiriamą tam eiliniam neįgaliajam ar jo tėvams, kol pats yra vaiko amžiaus.

„Nusipelniusiųjų gyventi geriau“ apetitai tapo seniai nebevaldomi. Ir tai yra pagrindinė rizika ir grėsmė, ne kas kita.

Farmacijos pramonei ir lydintiesiems verslams, karo pramonei reikia vis naujų bandomųjų, kad... elementariai žinomesniam psichopatui, maniakui ar narcizui valdžioje ar staigaus pralobimo versluose būtų pagaminta vis nauja „stebuklinga“ piliulė amžinai „jaunystei“ ar „grožiui“ ir „aštriam stratego protui“ užtikrinti, o į konfliktines zonas nukaktų tiesiog antžmogiai arba šviežiai apžėlusių juodais šeriais ūsuotų, barzdotų veidų super-moteriškutės-mašos-glašos-saros ir t.t., plikomis rankomis sulankstančios geležinius tankus kaip servetėlės lapelį.

Lietuvoje neįgaliesiems nesuteikiama galimybės naudotis informavimo priemonėmis patenkinamu lygiu. Ir tai, deja, yra galimai tendencija. Gerai informuoti neįgalieji asmenys labai daug kam būtų didelė rakštis nepageidaujamoje vietoje, o galimai ir neretu atveju itin pelningų, bet išties nešvarių verslų ir pasipelnymo nieko visai neveikiant kad ir artimų giminaičių ar išlaikytinių rateliuose bei ypač įvairių organizacijų, asociacijų, draugijų ir bendrijų, sektų principu gyvuojančiųjų visokių „gėlių vaikų“, „birbynininkų“, „pietrytinių teritorijų nuo Lietuvos kultūros mylėtojų“, „pradedančiųjų magų“, „gyduolių, sopulių malšintojų“, tam tikros veislės kačių, šunų ar išskirtinių augalų puoselėtojų, visokio plauko „edukatorių“ ar kt. iš esmės tiesiog nusikalstamų teroristinių pigesnių narkotikų nelegalaus transportavimo ir prekybos žmonėmis, jų vidaus organais labai gerai organizuotų veltėdžių bendruomenių žlugimas.

Žinia, korupcijos mastai plačiąja prasme yra neįtikėtini. Ir tos daugiau nei nenormalios ir žalą visuomenei darančios bendruomenės, grupuotės, butelio draugai ar švirkšto sesės sėkmingai gyvuoja ir auginasi vis didesnę įtaką visur, kur tik byra gėrybės, naudos, paslaugos ... už dyką buvimą arba už pabalsavimą kaip liepta, „mažą“ paslaugos atlikimą, tarpininkavimą, bylos neužvedimą, medicininės fiktyvios pažymos išrašymą, neužrašymą, nesuvedimą būtinų duomenų į e-sistemas, kad vaikas ar anūkas visiškas idiotas, pavojingas tiek sau, tiek aplinkiniams ir teismų tarnautoju vieno ar kito rango ar profesoriumi būti NEGALI, į medžiotojų fiestas giriose važinėti neturi teisės. O už fiktyvaus aukštojo mokslo diplomo išdavimą, įtaisymą į svajonių darbą, pareigas, net duodant korupcijai imliausio ministro portfelį buvusiai silpno protelio SPA patarnautojai, kitos reikiamos patirties, vadybos įgūdžių, žinių net neturinčiai, ..., kt., atsakingųjų niekada nė nebūna, nes žmonės nuolat primena: rinkite į ministrus, viceministrus, Parlamento narius tik tokius, iš kurių paskui būtų galima skaniai pasijuokti.

Maža to, pavėluota net perkelti į Lietuvos Respublikos teisinę bazę ES direktyvą dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo asmenims su negalia. Direktyva jau 2022 m. turėjo veikti ir užtikrinti pirmiausia informacinį aprūpinimą asmenims su negalia.

Džiugu nors tai, jog vis dėlto galiausiai priimtas LR gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas, kuris įsigalios tik nuo 2025 m. vidurio, o tai reikš, ar turėtų reikšti, minėtos ES direktyvos pritaikymą mūsų šalies mažiau galimybių turintiesiems gyventojams. Bet..., gali ir neįsigalioti ta direktyva iš viso ar tik maža dalimi, pavyzdžiui, pavirsti aktyviu ir neparastai pelningu kai kuriems verslininkams kokiu nors kosmetiniu perstatymu, nenuilstamu remontu pastatų, į kuriuos asmenys su judėjimo negalia galėtų nesunkiai patekti su specialiąja įranga, nes, pavyzdžiui, pritrūks poįstatyminių aktų ar biudžeto išteklių informacinės-komunikacinės erdvės pritaikymui asmenims su negalia.

Arba..., aukščiau minėtoji apskrities ponia-santechnikė pagal tarybinių laikų diplomą ir neturinti nė menkiausių pradmenų vadybos, jokių praktinių taikomųjų įgūdžių, statistinės analizės ar strategavimo neišmananti, naudojama kaip pigi marionetė kelių šimtų milijonų perskirstymo kasmet veiklose, galimai bus tiesiog „užmiršusi“ direktyvą, nes ilgai kankinosi po Covid-19 kartu su visiškos nuolatinės bedarbės dukters šeima, kurią visą ji ir išlaiko pati viena iš savo valdiškos algelės, perkelti iki savivaldos, apskrities lygmens ir nuo 2023-ųjų dešimčiai metų į priekį dabar tam nėra nė jokios apskrities miestų ir rajonų savivaldos biudžetų eilutės arba ji yra tik tokia, kur tai pačiai strategijų rašytojai-santechnikei, kaip „nukentėjusiajai“ paauglių orgijose, numatyta pravesti naują kanalizacijos vamzdį iki jos pačios sodo sklypo. Ir viskas, daugiau jokių pinigų visoje apskrityje nėra ir nebus iki 2033 m. Galimai. Bet tiesos yra gal net daugiau nei 50 procentų šitoje prielaidoje. Gal.

Pasižiūrėkime, ką sako naujesni ir kruopščiai renkami, apibendrinami skaičiai.

Bendras neįgaliųjų asmenų skaičius LR 2023-06-30 buvo 213 573, o tai yra net 12 procentų mažiau nei 2019/2020 m. ir apie 4 proc. mažiau nei prieš metus. Asmenų su negalia yra apie 7,6 proc. visos piliečių populiacijos LR, neįgalus yra maždaug kas 7-8 asmuo iš 100.

2023 m. mažėjant iki tol augusiam neįgaliųjų vaikų skaičiui, itin sparčiai padaugėjo senatvės pensijos amžiaus asmenų su specialiaisiais poreikiais, kas paprasta ir visiems suprantama kalba reiškia, jog sparčiai daugėja senjorų, kuriems iš biudžeto kas mėnesį pervedama virš 100, 200 ar 300, ar virš 400 eurų. Tos sumos priežiūrai arba slaugai kasmet indeksuojamos ir didėja, o daugiausiai ir solidžiausiai atseikėjama už vien tik gulinčiuosius senolius, kurie jau nebegali dėl įvairių priežasčių vaikščioti arba, kas labai paplitę LR, jie ne tik vaikšto, bet ir šoka, tačiau simuliuoja nevaikščiojančius ilgus metus, lygiai kaip kai kuriuose komedijų ar detektyvų filmuose, kur paliegusi turtuolė nuolat sėdinti neįgaliojo vežimėlyje naktimis pusiau tekina išsėlina paūžti į naktinį klubą. Ir jei tokia senolė ar senolis paguli kad ir iki 100-120 metų amžiaus, ką šiuolaikinė medicina gali užtikrinti, tie „gulėjimo“ savo namuose pinigai ir virsta neretai dukrelės ar anūkėlio nauju džipu arba, kas itin dažnas atvejis, žinomesnio mediko ar verslininko apartamentais egzotiniuose tolimuose kraštuose kartu su visiškai negalinčio nei mokytis, nei dirbti jo sūnaus pseudo „nauju“ verslu bei fiktyviomis tinginio narkomano „studijomis“ kažkur toli kitur. Ši pastraipa buvo pamąstymui.

Oficialieji 2023 m. II ketvirčio duomenys NDNT informacinėse sistemose skelbiami ir yra kiekvienam viešai prieinami.

Priminsime. Informacinis biuletenis „Padėkime sau‘19“ yra skirtas neįgaliesiems, leidinys yra pirmas tokio pobūdžio, tai yra, jis nepriklausomas ir nesusijęs su jokia neįgaliųjų asmenų organizacija, valdiška institucija ar partija, bet kokios rūšies bendruomene, įskaitant ir religines. Leidinys siekia įgalinti asmenis su negalia, paskatinti jų pilietinį aktyvumą, kelti savivertę.

Retsykiais, be abejo, pravartu į viską pažvelgti ir per humoro prizmę. Kitos išeities nėra.

Šiomis dienomis išeina informacinio biuletenio "Padėkime sau'19" spausdintas 55 numeris.

Ar neatėjo metas kiek kitaip pažvelgti į asmenų su negalia socialinę atskirtį, o ne vien kaip į terpę pasipelnymui net iš neįgalių asmenų? Šito klausiame jau nuo 2018-ųjų, tačiau nekinta niekas, išskyrus tai, jog susijusiais klausimais JT ŽTT kasmetiniai pavasarių metu paskelbiami raportai išties būna virtuoziškai taiklūs, bet, deja, LR jie lieka „nepastebėti“, kaip „nepastebėti“ yra tikrieji asmenų su negalia poreikiai bei lūkesčiai kad ir turėti nors minimaliai orų gyvenimą, o ne vien tenkinti norinčiųjų turėti stabilų pagrindą nepertraukiamam parazitavimui kad ir vieno ar kito lygio valdžioje ar purvinuose versluose, performansų ir balaganų organizavimo aplinkoje nutūpusiems ir nuolatos „nusipelniusiems“ vis naujų privilegijų, kompensacijų, pramogų sau ir toli į ateitį savo penkioms kartoms nevykėlių, vizualinę taršą didinančių ir dvasios ubagų palikuonių. Visa šitai kažkada ir baigsis liepto galo priėjimu. Gal 2024-aisiais? Kokia yra to tikimybė, nuspręskite patys.

Iliustracijos žemiau: Toks kraštovaizdis nėra natūralus. Žmonės gabenosi palmes iš svetur ir puošė savo aplinką. Be abejo, šie egzotiniai augalai reikalauja priežiūros, ką galite nesunkiai suprasti iš nuotraukos dešinėje esančio pirmojo kamieno.

 

 

 ĮSIMINTINOS DATOS 2024 m. SAUSĮ 

Sausio 1-oji – Naujieji 2024-ieji metai.

Sausio 6-oji – Trys karaliai.

Sausio 25-oji – Pusiaužiemis.

 

ĮSIMINTINOS DATOS 2023 m. GRUODĮ 

Gruodžio 10-oji: Tarptautinė Žmogaus teisių diena.

Gruodžio 22-oji: Žiemos Saulėgrįža, blogio, teršalų, parazitų sunaikinimo metas.

Gruodžio 24-oji: padorūs žmonės švenčia Kūčias, Advento pabaiga.

ĮSIMINTINOS DATOS 2023 m. LAPKRITĮ 

Lapkričio 1-oji: Visų Šventųjų diena

Lapkričio 2-oji: Vėlinės, mirusiųjų atminimo diena

Lapkričio 26-ioji: Šv. Silvestras, įsimylėjėlių diena

Lapkričio 29-oji: Šv. Andrius, burtų naktis iš 29 į 30 d. Kalėdos - čia pat.

 ĮSIMINTINOS DATOS 2023 m. SPALĮ

Spalio 2-oji: Angelų sargų diena

Spalio 31-oji: Helovinas

 

TIKSLAS – GERINTI SLAUGOS PASLAUGŲ KOKYBĘ IR UŽTIKRINTI GERESNĮ PRIEINAMUMĄ

2023-10-10

Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo ilgalaikės priežiūros pertvarką, kurios tikslas yra gerinti slaugos paslaugų kokybę ir užtikrinti geresnį prieinamumą.

Buvo padidinta iš PSDF kompensuojamų paslaugų apimtis bei slaugos namuose gavėjų skaičius. 2020 m. paslauga pasinaudojo 40 000 asmenų, o 2022 m. jos gavėjų skaičius padidėjo iki 50 500. Įgyvendinti pokyčiai padės sunkumų patiriantiems gyventojams ilgiau gyventi savarankiškai ir išvengti galimo ligų paūmėjimo, palengvins jų priežiūra besirūpinančių artimųjų kasdienybę.

Lietuvoje teikiamos trijų rūšių slaugos paslaugos Slaugos paslaugos yra teikiamos pacientams, kurių sveikatos būklė reikalauja nuolatinės sveikatos priežiūros specialisto – slaugytojo ar slaugytojo padėjėjo – pagalbos. Slaugą gali gauti bet kokio amžiaus asmuo, kuriam nustatytas toks poreikis. Slaugos paslaugų poreikį turintiems pacientams sveikatos priežiūros sistema gali pasiūlyti kelių rūšių paslaugas: palaikomojo gydymo ir slaugos, ambulatorinės slaugos namuose ir paliatyviosios slaugos.

Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikiamos žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ir neįgaliesiems, kuriems nustatyta diagnozė nereikalauja aktyvaus gydymo, nebereikia atlikti papildomų tyrimų. Taip pat tais atvejais, kai nėra galimybės būtinų slaugos paslaugų suteikti paciento namuose. Siuntimą palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugoms namuose išrašo gydantis gydytojas. Kitos rūšies – ambulatorinės slaugos namuose – paslaugas pacientų namuose teikia sveikatos priežiūros specialistų komanda, kurią sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas. Šių paslaugų tikslas – sudaryti sąlygas asmeniui kuo ilgiau savarankiškai gyventi bendruomenėje. Tokiu būdu siekiama išsaugoti asmens savarankiškumą, apsaugoti nuo ligos paūmėjimo ar esamų simptomų progresavimo. Siuntimą ambulatorinėms slaugos paslaugoms namuose išrašo paciento šeimos gydytojas.

Paliatyvioji pagalba – tai slaugos paslaugos pacientams, kamuojamiems nepagydomų progresuojančių ligų. Jos yra skirtos paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybei gerinti, fizinėms ir psichologinėms kančioms palengvinti, padėti spręsti kitas psichosocialines ir dvasines problemas. Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos paciento namuose, stacionare arba dienos stacionare. Siuntimą paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas.

Dažniausiai pacientams kylantys klausimai: kiek užtruks ir kiek kainuos? Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų teikimo pradžia priklauso nuo paciento sveikatos būklės sudėtingumo (dažniausiai teikiama pirmenybė pacientams po aktyviojo gydymo paslaugų) ir paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos užimtumo. Kol laukiama palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų, visuomet yra galimybė gauti ambulatorines paslaugas namuose. Kreipiantis dėl ambulatorinių slaugos paslaugų namuose, slaugos paslaugų poreikis įvertinamas iš karto, išduodamas siuntimas joms gauti. Ambulatorines slaugos paslaugas namuose teikia pirminės sveikatos priežiūros įstaigos padalinys arba kita įstaiga, su kuria sudaryta sutartis. Jeigu pacientui suteikiama slauga namuose, per 1–5 darbo dienas pirmą kartą apsilanko slaugytojas. Skubūs paskyrimai įvykdomi per pirmas 24 valandas, o planiniai – per 1–5 darbo dienas. Kiekvienas asmuo gali pasinaudoti nemokamos slaugos galimybėmis.

Kompensuojama 52, 156 arba 260 paslaugas teikiančios komandos specialistų vizitų per metus. Iki 2020 m. buvo kompensuojamos 24 paslaugos per metus.

Šaltinis: <https://www.diena.lt/naujienos/sveikata/sveikata/didinamas-slaugos-paslaugu-prieinamumas-ko-tiketis-pacientui-1143048>

 

12 PROCENTŲ DIDESNI TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ DYDŽIAI ASMENIMS SU NEGALIA NUO 2024 m.

2023-10-07

Nuo 2024 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 165 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 94 tūkst. asmenų.

Pirmojo lygio specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio atstovai nuo 2024 m. sausio gaus 181,50 Eur dydžio kompensacijas kas mėnesį, antrojo lygio – 99 Eur, o pirmojo lygio specialiojo nuolatinės priežiūros poreikio atstovai sulauks 429 Eur kompensacijų, antrojo lygio – 313,50 Eur. Taigi, kompensacijos, palyginti su gaunamomis 2023 m., didės 12 procentų.

O asmenims, kuriems tikslinė kompensacija buvo paskirta iki 2018-12-31, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija per mėnesį kitais metais bus 165 Eur, jei tai netekusieji 75-100 proc. darbingumo ar vaikai, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Netekusiems 60-70 proc. darbingumo, vaikams, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, ši tikslinė kompensacija bus 82,50 Eur, kas taip pat bus 12 proc. Daugiau nei jie gauna šiais metais.

Šaltinis: <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/2024-metais-dides-dirbanciuju-pajamos-senjorai-sulauks-didesniu-pensiju-ugtels-ir-kitos-ismokos>

 

KOKIAS PENSIJAS IR SOCIALINES IŠMOKAS GAUSIME 2024 METAIS?

2023-09-29

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apskaičiavo, kiek kitąmet didės įvairių rūšių pensijos. 2023 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 616 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,5 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. Augs ir baziniai socialinių išmokų dydžiai – bazinė socialinė išmoka, šalpos pensijos, tikslinės kompensacijos, valstybės remiamų pajamų dydis, – dėl ko didės vaiko pinigai ir kitos socialinės išmokos.

Planuojama, kad vidutinė senatvės pensija kitais metais didės maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, – 70 eurų ir sieks 644 eurus. Numatoma, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 45,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, – vidutinio 48,8 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ ir pamažu artėjama link tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos gaunamos į rankas.

VIENIŠO ASMENS IŠMOKA ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 38,23 euro (šiemet ji yra 34,89 euro).

Didesnės socialinės išmokos: nuo 2024 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka sieks 55 eurus vietoj 49 eurų, šalpos pensijų bazė – 197 eurus vietoj 182 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 165 eurus vietoj 147 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis sieks 176 eurus vietoj 157 eurų.

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS:  nuo 2024 m. sausio 1 d. šalpos pensijų bazė didės iki 197 eurų. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 6,5 Eur (šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 Eur (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 m. amžiaus).
Tai palies apie 60 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės neįgalius suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

Nuo 2024 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 165 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 94 tūkst. asmenų. 

Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 9 eurais, jis pasieks 176 eurus. VRP aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą. 

BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA (BSI): nuo 2024 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 55 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidėja nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. 

Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2024 m. didės nuo 539 eurų iki 605 eurų, vaiko pinigai – iki 96,25 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidėtų iki 152,9 euro.  

Šaltinis: <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/m-navickiene-pensijos-toliau-nuosekliai-auga-kaip-ir-kitos-socialines-ismokos>

 

 

Naujovė: viešajame sektoriuje nuo šių metų sausio atsiras kvotos žmonėms su negalia

Užimtumo tarnybos pranešimas

2023 m. rugsėjo 12 d.

 

Viešojo sektoriaus įstaigos jau nuo sausio turės didesnį dėmesį skirti savo komandų įvairovei ir personalo planavimo procesams. Naujovė ta, jog kvotos žmonėms su negalia kitais metais atsiras tose įstaigose, kuriose dirba ne mažiau nei 25 darbuotojai, ir sudarys ne mažiau 5 procentus bendro darbuotojų skaičiaus. Ši nauja nuostata atsiras įsigaliojus Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymui.

Oficialūs sprendimai įsigalios po kelių mėnesių, todėl Užimtumo tarnyba ragina viešojo sektoriaus įstaigas, įvertinus darbuotojų su negalia poreikį, jau dabar registruoti laisvas darbo vietas informacinėje platformoje, siūlyti galimybę darbo ieškantiems asmenims įsidarbinti. Taip pat šio sektoriaus darbdaviams siūloma bendradarbiauti su Užimtumo tarnybos specialistais vykdant darbuotojų atrankas. Esant poreikiui – organizuoti atrinktų kandidatų mokymą.

Akivaizdu, kad žmonių su negalia spartesnės integracijos į viešąjį sektorių galima bus pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant su įstaigomis, kurioms taikomas reikalavimas asmenų su negalia kvotai.

Užimtumo tarnyba viešojo sektoriaus įstaigoms padės įdarbinti reikiamos kvalifikacijos žmones su negalia. Jei šios įstaigos neturės tinkamos kvalifikacijos darbuotojo, yra pasirengusi organizuoti darbuotojų perkvalifikavimą, kad įgytų trūkstamų kvalifikacijų ar kompetencijų.

Į profesinio mokymo teikėjų sąrašą įtraukta per 160 mokymo paslaugų teikėjų, kurie siūlo daugiau kaip 400 formaliojo profesinio mokymo programų. Čia yra ir mokymo programų, tinkamų ketinantiems dirbti viešajame sektoriuje.

Pačioje Užimtumo tarnyboje šiuo metu dirba 1,2 tūkst. žmonių, iš jų – 5,4 proc. turi negalią.

Rugsėjo 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota daugiau nei 10 tūkst. asmenų su negalia, iš jų – tik 2,7 tūkst. yra įgiję aukštąjį išsilavinimą ir galėtų pretenduoti į laisvas darbo vietas viešajame sektoriuje. Didžiausia pasiūla atrankai yra Vilniaus mieste (24 proc.).

 

KAIP ELGTIS NEĮGALIAJAM, SULAUKUSIAM SENATVĖS PENSIJOS AMŽIAUS?

Į klausimus atsako LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

2023-08-29/30

Klausimas: Pateikite komentarus apie tai, kur turi kreiptis asmenys, kurie turi nustatytą neįgalumo lygį ir išeina į senatvės pensiją, jiems paskiriama senatvės, o ne neįgalumo pensija, nes ši yra didesnė, ar tokiu atveju tie asmenys gali gauti kokį dokumentą, patvirtinantį, jog jie yra neįgalūs? Jei taip, kokia yra tvarka?

Atsakymas: Tiems asmenims, kuriems buvo nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, sukakus senatvės pensijos amžių, darbingumo lygis prilyginamas specialiųjų poreikių lygiui - 1) didelių specialiųjų poreikių lygiui – jei iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 0–30 procentų darbingumo lygis; 2) vidutinių specialiųjų poreikių lygiui – jei iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 35–55 procentų darbingumo lygis.

Dėl darbingumo lygio prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui sukakus senatvės pensijos amžių, žmogus turi kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) ir pateikti prašymą. NDNT, atlikusi prilyginimą, išduos neįgaliojo pažymėjimą ir žmogus turės teisę naudotis dėl negalios jam priklausančiomis lengvatomis.

Klausimas: Ką daryti tiems asmenims, kurie yra neįgalūs, pasirinko senatvės pensiją, o ne neįgalumo, niekur nesikreipė ir prarado neįgaliojo statusą? Kur jiems kreiptis, jei reikiamų dokumentų nesusitvarkė reikiamu laiku ir prarado neįgaliojo statusą kartu su privilegijomis, pavyzdžiui, teisę į pigesnius viešojo transporto bilietus ir kt.?

Atsakymas: Ir šiuo atveju asmuo turėtų kreiptis į NDNT ir pateikti prašymą iki senatvės sukakties dienos nustatytą darbingumo lygį prilyginti specialiųjų poreikių lygiui.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taip pat pateikė atsakymus:

Darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos.

Kai žmogus sukanka senatvės pensijos amžių, baigia galioti ir jam nustatyto darbingumo lygio terminas. Tačiau iki pensijos turėtas darbingumo lygis gali būti neterminuotai nustatytas (prilygintas) specialiųjų poreikių lygis ir išduotas neįgaliojo pažymėjimas. Taip neprarandamas neįgaliojo statusas.

Norint, kad būtų atliktas iki pensijos turėtas darbingumo lygio prilyginimas specialiųjų poreikių lygiui, asmuo, sukakęs senatvės pensijos amžių, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai turi pateikti:

  • prašymą nustatyti specialiųjų poreikių lygį,
  • asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą,
  • nuotrauką skaitmeninėje laikmenoje, jei asmuo nesutinka, kad jo veido atvaizdas būtų paimti iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro.

Asmens nuotrauka skaitmeninėje laikmenoje turi atitikti nuotraukų asmens dokumentams reikalavimus ir būti pateikta JPG formatu (vaizdo parametrai: rezoliucija ‒ 300 dpi, matmenys ‒ 295 x 380 taškų, rekomenduojami spalvos parametrai ‒ nespalvota („Greyscale“).

Jei asmeniui buvo nustatytas 0–30 proc. darbingumo lygis, nustatomas didelių specialiųjų poreikių lygis, jei 35–55 proc. – vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Jei nustatomas 60–100proc. darbingumo lygis, asmuo neįgaliojo statuso neįgyja, taigi ir prilyginimas specialiųjų poreikių lygiui neatliekamas.

Asmuo dėl turėto darbingumo lygio prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui kreiptis gali bet kada po senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, net ir praėjus keletui metų.

Dėkojame už atsakymus į „Padėkime sau‘19“ klausimus.

 

Daugėja dirbančių žmonių su negalia

Užimtumo tarnybos pranešimas

2023 m. rugpjūčio 28 d.

 

Užimtumo tarnyba fiksuoja pakitusius žmonių su negalia darbo rinkos rodiklius: šiemet sumažėjo darbo ieškančiųjų skaičius ir jų nedarbo trukmė. Rugpjūčio 1 d. registruota 10,7 tūkst. Bedarbio statusą turinčių asmenų su negalia – 10,9 proc. mažiau nei pernai tokiu metu. Jie sudaro 7 proc. Visų klientų.

Šiemet išryškėjo teigiama tendencija – greitesnė negalią turinčių klientų integracija į darbo rinką. Vidutinė nedarbo trukmė sumažėjo pusantro karto: nuo registracijos Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo toks žmogus nedirbo 307 dienas. Pernai nedarbo laikotarpis buvo 465 dienos.

„Pertvarkos rezultatai nuteikia optimistiškai. Siekiame, kad šie žmonės turėtų didesnes galimybes atviroje darbo rinkoje: siūlomos individualios paslaugos taikant atvejo vadybą, teikiamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Priemonių organizavimo įgyvendinimo skyriaus patarėja Ramunė Grigienė.

Ji pastebėjo, kad ankstesnė klientų segregacija labiau skyrė, o ne jungė: „Dabar visiems rinkos dalyviams aiškiau ir paprasčiau, nėra išskirtinių įmonių ir specialių joms išlygų, visi darbdaviai, nepriklausomai nuo įmonės statuso, gali gauti paramą įdarbindami žmones su negalia. Valstybės parama skiriama ne pagal įmonės statusą, o pagal tai, kur pats žmogus pasirenka dirbti“.

Palyginti su praėjusių metų liepa beveik penktadaliu (19,6 proc.) per metus sumažėjo 45-55 proc. darbingumo lygį turinčių bedarbių dalis. 1,3 proc. (iki 3,1 tūkst.) padidėjo asmenų su mažesniu kaip 40 proc. darbingumo lygiu skaičius. 8,5 proc. (iki 448) padaugėjo registruotų asmenų, kurių darbingumas – iki 25 proc. Sumažėjo ilgalaikių bedarbių, mažėjo profesinio pasirengimo neturinčių asmenų su negalia. R. Grigienės teigimu, daugiausiai tarp darbo ieškančių žmonių su negalia – vyresnių nei 55 metų amžiaus (53,3 proc.). Daugiau nei ketvirtadalis (28,3 proc.) neturi profesinio pasirengimo. Du trečdalius (66,3 proc.) sudaro asmenys, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumas. Vyrai sudaro kiek didesnę dalį – 51,7 proc.

Užimtumo tarnyba per septynis mėnesius padėjo įsidarbinti 3,3 tūkst. klientų su negalia. Daugiausiai – apie šeštadalį (17,4 proc.) priėmė administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančios įmonės. Aukštos kvalifikacijos darbus dirbti pradėjo kas septintas (14,4 proc.). Vidutinės kvalifikacijos darbuose įsidarbino pusė (49,8 proc.), iš jų daugiausiai – parduotuvių pardavėjais ir apsaugos darbuotojais. Nekvalifikuoto darbo pasiūlymus priėmė kiek daugiau nei trečdalis (35,8 proc.) asmenų su negalia – dauguma jų valo viešbučius ir kitas įstaigas. Tarp moterų daugiausiai yra ieškančių valytojo, pagalbinio darbininko, budėtojo, pardavėjo, nekvalifikuotų atsitiktinių darbų darbininko, pakuotojo ir administratoriaus darbo. Tarp vyrų – pagalbinio darbininko, sargo, automobilio vairuotojo, apsaugos darbuotojo, budėtojo ir kiemsargio.

Užimtumo tarnyba atkreipia darbdavių dėmesį, kad įdarbinant negalią turinčius žmones kompensuojama dalis patiriamų išlaidų. Naujovė nuo šių metų pradžios – subsidijos darbo asistento išlaidoms kompensuoti. Ši parama pirmąjį pusmetį buvo skirta 202 neįgalią turintiems asmenims.

Įdarbinimas subsidijuojant – viena paklausiausių priemonių, kai darbdaviui atlyginama dalis riboto darbingumo darbuotojui mokamo darbo užmokesčio išlaidų.

Įdarbinimo su pagalba paslaugos aktualios tiems, kuriems sunku suprasti darbo sutarties sąlygas, atliekamas funkcijas ir kt. Šiemet pagalbos atliekant įsidarbinimo procedūras paslauga suteikta 382 asmenims, o lydimoji pagalba – 100 asmenų.

Aktualus darbo vietų pritaikymas įdarbinant negalią turinčius asmenis arba jau dirbančių žmonių su negalia darbo vietai išlaikyti. Darbdaviams vienai darbo vietai pritaikyti gali būti skiriama iki 31 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžių sumos. Pritaikant darbo aplinką ir patalpų prieinamumą, kai reikia remontuoti pastatą (patalpą), skiriama parama – iki 4,7 MMA.

Užimtumo tarnyboje klientams su negalia taip pat siūloma įgyti paklausių darbo rinkoje profesijų dalyvaujant paramos mokymuisi priemonėse. Kai darbo vieta nutolusi nuo gyvenamosios vietos, žmonės gali pasinaudoti paramos judumui lėšomis.

 

NAUDINGA ŽINOTI ASMENIMS SU NEGALIA, NORINTIEMS DIRBTI SAVARANKIŠKAI 

2023-08-15

 

Leidinys „Padėkime sau‘19“ pateikė klausimą Valstybinei mokesčių inspekcijai:

Mūsų leidinys yra skirtas asmenims su negalia ir jų artimiesiems. Pakomentuokite, kokios yra privilegijos asmenims su negalia, kurie dirba su individualios veiklos pažyma, mokesčių mokėjimo atveju. Gal jų iš viso nėra?

Atsakymas:

Komentuoja VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė

Šiuo atveju neįgaliesiems, vykdantiems individualią veiklą (IDV) būtent su IDV pažyma, atskirų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatų nenumatyta, naujovių nuo 2023 m. nėra, kol kas nenumatyta pokyčių ir nuo 2024 m. Dėl kitų galimų individualią veiklą vykdantiems neįgaliems asmenims taikomų išimčių ar lengvatų reikėtų kreiptis į Sodrą.

Tuo tarpu įsigyjant verslo liudijimą (VL), mokami fiksuoti savivaldybių tarybos nustatyti pajamų mokesčio dydžiai, todėl kai kuriais atvejais savivaldybės gali nustatyti mažesnį fiksuoto pajamų mokesčio dydį neįgaliems asmenims, kurie ketina vykdyti individualią veiklą įsigijus verslo liudijimą. Informaciją apie savivaldybių taikomų lengvatų sprendimus rasite čia.

VMI svetainėje,galima rasti VL skaičiuoklę, kurioje VL įsigyti  planuojantis gyventojas nurodo ir jam taikomas lengvatas: https://www.vmi.lt/evmi/verslo-liudijimu-skaiciuokle.

Šių metų rugpjūčio 1 d. duomenimis, iš visų VL įsigijusių asmenų apie 4,3 tūkst. gyventojų pasinaudojo neįgaliems asmenims savivaldybių taikomomis GPM lengvatomis, dar apie 980 gyventojų GPM lengvatai įsigyjant VL pasinaudojo kaip tėvai (įtėviai), auginantys neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Dėkojame už informaciją.

  

RUOŠK ROGES VASARĄ

ŠILDYMO KOPMENSACIJA 2023-2024 m. ŠILDYMO SEZONU – TIK PATIKRINUS TURIMĄ TURTĄ

2023-08-03

Savivaldybės prašymus gauti šildymo kompensacijas priiminės nuo rugsėjo, tačiau gyventojai jau dabar gali kreiptis dėl kompensacijų už karštą vandenį. Pravartu jau dabar užsiregistruoti vizitui, kad visi reikiami dokumentai būtų sutvarkyti tinkamai ir laiku.

Naujiena ta, kad gyventojų turtas, tikėtina, vėl bus vertinamas prieš prasidedant 2023–2024 metų šildymo sezonui. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė, kad būtų grąžintas kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turto vertinimas.

Valdžia vėl nori skaičiuoti žmonių turtą ir tik tada spręsti – skirti šildymo kompensaciją ar ne. Esą nustojus tikrinti, kiek gyventojas turi būstų, žemių ar mašinų, kompensacijų gavėjų patrigubėjo – jas gaudavo net ir tie, kuriems valstybės pašalpa nereikalinga.

Yra ir kita šios istorijos pusė. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija nebuvo apskaičiavusi, kiek bus norinčių gauti kompensacijas, nutiko taip, jog beveik penkiasdešimtyje savivaldybių, šildymo sezonui dar nė neprasidėjus, kompensacijoms skirti pinigai baigėsi.

Valstybės kompensacijos už šildymą, nevertinant į jas pretenduojančių žmonių turto, skiriamos nuo pandemijos pradžios. Vėliau Seimas dėl infliacijos leido turto nevertinti iki 2024 metų balandžio pabaigos. Bet nuspręsta kitaip. Ministerijos siūlymui jau pritarė ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Parlamento rudens sesijoje šis klausimas bus svarstomas skubos tvarka, nes turto vertinimą norimą grąžinti dar prieš prasidedant šildymo sezonui.


Savivaldybės anksčiau skaičiuodavo, kiek būstų, žemių, mašinų ar santaupų žmogus turi. Tiesa, turto vertinimo normatyvas kiekviename regione skiriasi.

„Tarkime, Vilniuje tas turtas vidutinei šeimai yra tarp 250-270 tūkst. eurų. Kitose savivaldybėse jis yra šiek tiek mažesnis“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Martynas Šiurkus.

Nevertinant turto, kompensacijas gavo dešimtys tūkstančių gyventojų, kurie pagal ankstesnius reikalavimus valstybės paramos nebūtų gavę.

Tiesa, ne visi mano, kad turtas turi lemti, kas kompensaciją gaus, o kas ne.

„Turtas turtui nėra lygus. Svarbiausias akcentas čia yra realios žmogaus, dažniausiai vyresnio amžiaus žmogaus, gyvenimo sąlygos. Nes vieni žmonės gyvena gal ir brangiame būste, bet faktiškai yra vieniši, turi papildomų išlaidų ir jų gyvenimo lygis yra labai žemas“, – aiškino ekonomistas Boguslavas Gruževskis.


Nors teigiama, kad turto vertinimas reikalingas tam, jog turtuoliai nesinaudotų kompensacijomis, bet yra ir kita medalio pusė.
Anot ministerijos, vertinant turtą, žmonėms turintiems vieną būstą ir, pavyzdžiui, vieną sodo namelį, kompensacija ir toliau turėtų būti skiriama.

Gyventojų kompensacijoms už šildymą valstybė pernai išleido tris kartus daugiau nei ankstesniais metais – beveik 73 milijonus. Pernai šias kompensacijas gavo apie 360 tūkst. žmonių.

Nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2 VRP – 314 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (3 VRP – 471 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 314 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiai, t. y. 471 Eur.

SVARBU! Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.).

KOKIUS DOKUMENTUS REIKIA PATEIKTI? Įprastai, kreipiantis dėl kompensacijos, žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt.

Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).

Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.

Būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:

kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 m2;
kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 m2; antram – 12 m2; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 m2.
Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 m2 naudingąjį būsto plotą.

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Šaltiniai: <https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/seimo-komitetas-svarstys-ar-vel-vertinti-kompensaciju-prasytoju-turta-662-2090962>; <https://lnk.lt/naujienos/visi/valdzia-vel-nori-skaiciuoti-zmoniu-turta-del-sildymo-kompensaciju-taciau-yra-vienas-bet/207726>; <https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kompensacija-uz-busto-sildyma?lang=lt>

 

ĮSIMINTINOS DATOS 2023 m. RUGPJŪTĮ

Rugpjūčio 2-oji - Ubagų diena, Porciunkulė, Šv. Mergelės angeliškosios šventė

Rugpjūčio 15-oji - Žolinė, Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė

Rugpjūčio 16-oji - Šv. Rokas, Pjūties pabaiga

  

SOCIALINĖS PASLAUGOS - PIGESNĖS

2023-07-29

 

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2023-05-31 pranešė:

Šeimos, žmonės su negalia ir jų artimieji, kiti pažeidžiami asmenys greičiau gaus socialines paslaugas, už jas reikės mokėti mažiau, o dalis socialinių paslaugų krizinėje situacijoje atsidūrusiems žmonėms bus teikiamos nemokamai. Taip pat plėsis socialinių paslaugų teikėjų ratas prižiūrintiems artimuosius su negalia, įteisinamas nuolatinis globotojas likusiems be tėvų globos vaikams. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamiems Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimams.

Nemokamos ar pigesnės socialinės paslaugos

Neretai žmonės nesikreipia dėl socialinių paslaugų tik dėl to, kad už jas reikia mokėti. Įsigaliojus Socialinių paslaugų įstatymo pataisoms, krizinėje situacijoje atsidūrusiems žmonėms nemokamai bus teikiama psichosocialinė ir intensyvi krizių įveikimo pagalba, asmenims su negalia nemokamai bus siūloma socialinių dirbtuvių paslauga.

Be to, suaugęs žmogus ar vaikas, turintis negalią ir gaunantis slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, už socialinę priežiūrą ir dienos socialinę globą mokės iki 30 proc. tik nuo slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, o ne nuo visų savo pajamų, kaip yra dabar.

Nustatant mokėjimą už ilgalaikę globą, yra vertinamas ir žmogaus turtas, viršijantis normatyvą. Vyriausybė pritarė siūlymui šį normatyvą didinti nuo dabar galiojančių 12 iki 50 kv. metrų būsto naudingojo ploto. Tai reiškia, kad mažiau vienišų žmonių, turinčių nekilnojamojo turto, mokės už ilgalaikę globą.

Įtvirtinamas nuolatinio globotojo institutas

2023 m. pradžios duomenimis, Lietuvoje gyvena beveik 533 tūkst. vaikų. Beveik 7 tūkst. iš jų – globojami. Siekiant užtikrinti geriausius likusių be tėvų globos vaikų interesus, bus sudarytos sąlygos jiems augti šeimos aplinkoje pas nuolatinį globotoją, taip mažinant globotojų kaitą bei išvengiant patekimo į globos namus.

Taip pat bus praplėstas galimų pagalbos pinigų gavėjų ratas, – pagalbos pinigus galės gauti šeimynos ir nuolatiniai globotojai.

Laikino atokvėpio paslauga

Žmonėms, prižiūrintiems artimuosius su negalia, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis, priėmus įstatymo pakeitimus, laikino atokvėpio paslauga kainuos pigiau nei iki šiol, t. y. 30 proc. slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, mokamos laikino atokvėpio gavėjo prižiūrimam asmeniui.

Tokiu būdu artimiesiems bus suteikiama galimybė pailsėti, atgauti fizines ir emocines jėgas.
Laikino atokvėpio paslauga gali pasinaudoti vaikų su negalia iki 18 m. tėvai, globėjai, jeigu vaikui nustatytas neįgalumo lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. O taip pat suaugusio žmogaus su negalia ar senyvo amžiaus žmogaus artimieji, kurie gyvena kartu ir globoja žmogų, kuriam nustatytas ne didesnis nei 55 proc. darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Vaiko ar suaugusio žmogaus su negalia artimieji dėl laikino atokvėpio turi pateikti prašymą savo gyvenamosios vietos savivaldybei, pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pridėti nustatytą neįgalumą ar darbingumą, specialiuosius poreikius liudijančius dokumentus, jeigu šių duomenų nėra valstybės registruose.

Paslauga gali būti teikiama namuose, dienos centre ar socialinės globos įstaigoje.

Plečiamas socialinių paslaugų teikėjų ratas

Vyriausybė pritarė ministerijos siūlymui, kad socialines paslaugas galėtų teikti ne tik juridiniai (socialinės įstaigos), bet ir fiziniai asmenys. Tai reiškia, kad socialinių paslaugų sektorius tampa atviras, – fiziniai asmenys, kurie šiuo metu veikia šešėlyje, paslaugas galės teikti legaliai, įsigiję verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą.

Nustačius, kad socialines paslaugas gali teikti ir fiziniai asmenys, išsiplėstų socialinių paslaugų teikėjų ratas, didėtų socialinių paslaugų prieinamumas, socialinių paslaugų gavėjų galimybės rinktis socialinių paslaugų teikėją.

Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimams iš savivaldybių biudžetų papildomai reikės apie 6,7 mln. eurų 2024 m., apie 8,7 mln. 2025 m., iš valstybės biudžeto – apie 8,6 mln. eurų 2024 m., apie 18,4 mln. eurų 2025 m., iš „Sodros“ biudžeto lėšų – apie 32 tūkst. eurų 2024 m. ir apie 55 tūkst. eurų 2025 m.

 

Šaltinis: „Socialinės paslaugos“ 2023-05-31 <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/m-navickiene-prieinamesnes-socialines-paslaugos-kurias-teiks-ne-tik-istaigos-bet-ir-gyventojai>

KAI KURIŲ ASMENŲ SU NEGALIA PASIEKIMAI VERTI PAGARBOS IR SUSIŽAVĖJIMO

2023-07-23

Iš tiesų visai nesvarbu, kas Jūs esate.

Kiekvienas iš mūsų turi gebėjimų padaryti ką nors nuostabaus, pakeisti pasaulį, pasiekti tikslą.

Jums nereikia išrasti greičiausią pasaulyje automobilį ar pastatyti aukščiausią pastatą – dideli pasiekimai atsiranda įvairiausiomis netikėčiausiomis formomis. Tiesiog susipažinkite su keliais neeiliniais ir stipriais žmonėmis, kurie, būdami neįgalūs padarė labai daug ir tapo įkvėpimo šaltiniu kitiems.

Žemiau pateikiami vos du pavyzdžiai apie užsienio piliečius, bet nereikia užmiršti, jog neįgalūs buvo tokie garsūs Lietuvos piliečiai kaip Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

Pasaulyje žinomi ir neįgalūs genijai: Ludwigas van Beethovenas, Louisas Braille, Mileva Marić, Francisco de Goya. Be to, neįgalūs ir šie pasaulinio garso asmenys: Stephenas Hawkingas, mokslininkas, Franklinas D. Rooseveltas, JAV prezidentas, Christopheris Reeve, aktorius, suvaidinęs Super-meną, Johnas Nashas, matematikas, pelnęs Nobelio premiją, Frida Kahlo, žymi dailininkė, Andrea Bocelli, pasaulinio garso dainininkas, Johnny Deepas, aktorius. Psichinę negalią turėjo tokie pasaulinio garso rašytojai kaip Virginia Woolf, Ernestas Hemingvėjus, Tenessee Williams, Hesse Hermannas, Jackas Kerouacas.

O štai du pavyzdžiai, ką gali pasiekti neįgalieji:

Jean Dominique-Bauby

Jean Dominique-Bauby,  sėkminga prancūzų aktorė ir madų žurnalo “Elle” redaktorė, 1995 m. gruodį, būdama 43 metų amžiaus, patyrė insultą. Išbuvusi 20 parų komos būklėje ji atsigavo, tačiau negalėjo kalbėti ir judėti, išskyrus mirksėti kairiąja akimi, tačiau jos intelektiniai gebėjimai liko nepažeisti.

Jean nusprendė parašyti knygą apie savo potyrius. Kaip? Su asistentės pagalba. Ji skaitė raidyno raides ir kai raidė būdavo teisinga, Jean sumirksėdavo savo kairiąja akimi. Kol knygą parašė, teko sumirksėti apie 200 000 kartų, teisingą žodžių parašyti užtrukdavo dvi minutes.

Knyga buvo pavadinta “Nardymo varpas ir drugelis”, pagal šią knygą 2007 m. buvo pastatytas meninis filmas.

“ Turiu būti stipri, mylėti ir žavėtis lygiai taip pat atkakliai, kaip ir turiu kvėpuoti” – Jean Dominique-Bauby. 

RJ Mitte

RJ Mitte gimė cerebrinio paralyžiaus paveiktu kūnu.

Dabar jis žvaigždė vienoje populiarioje televizijos laidoje. Jo nuopelnas yra ne tik tas, jog plačiąją visuomenę supažindino su cerebrinio paralyžiaus liga, bet ir sugriovė sienas, supančias negalią kaip reiškinį. Jis net vedė pokalbį su išskirtine Oksfordo Sąjungos bendruomene, kai jam pačiam tebuvo 22 metai.

“Aš matau žmones su negalia ir jų įvairovę, ir aš manau, kad tai, ką turime parodyti, yra grožis ir tiesa, net jei žmonės mano, jog tai yra trūkumai”, - RJ Mitte.

 

Parengta pagal <https://www.aruma.com.au/about-us/blog/celebrating-achievements-of-people-with-disabilities/>

 

ASMENYS SU NEGALIA EUROPOJE:

KUR GYVENIMO KOKYBĖ GERIAUSIA?

 

2023-07-22

 

Pasaulyje gyvena apie milijardas asmenų su negalia ir jų gyvenimo kokybė skiriasi įvairiose šalyse. Pasaulio Banko vertinimu, neįgalieji sudaro maždaug penktadalį visų Pasaulio gyventojų ir jų skaičius nuolat auga.

Europoje didžiausią kiekį asmenų su negalia turi JK, jie sudaro beveik 22 proc. Šalies gyventojų. Vidutinė mėnesio pašalpa neįgaliajam asmeniui JK yra £679.90. Visas medicinines paslaugas neįgalieji JK gauna nemokamai, be to, jie dar gauna ir tokią paramą:

  • 100% atleidimas nuo visų mokesčių.
  • Žiemos šildymo išlaidų kompensacija £300.
  • £140 namų ūkio išlaidoms dėl elektros ir dujų naudojimo padengti.
  • Skiriama parama už sunaudotą vandenį, padengiamos su tuo susijusios išlaidos.
  • £25,000 – £36,000 neįgalieji gauna savo namų pritaikymui pagal individualius neįgalumo poreikius.
  • Kelionės autobusu nemokamos.
  • Nemokamas automobilių parkavimas.
  • Traukiniu kelionės atpiginamos trečdaliu kainos.
  • Yra kitų nuolaidų, susijusių su transportu.

Tyrimai rodo, jog Skandinavijos šalyse ir Šveicarijoje asmenys su negalia gauna geriausias kompensacijas, o Lenkijoje jų sąlygos yra prastesnės.

Apskritai Europoje neįgalieji sudaro 20.9% populiacijos. Šveicarija teikia pačią dosniausią finansinę paramą neįgaliesiems, kurių šioje šalyje yra 1,8 milijono. Per mėnesį neįgalus asmuo Šveicarijoje gauna £7,149.55. Norvegijoje neįgaliųjų yra 10.7%, šioje šalyje jie per mėnesį gauna po £2,561.19.

Trečioje vietoje yra Danija, kurioje neįgalieji sudaro 16% populiacijos ir per mėnesį neįgalus asmuo šioje šalyje gauna £2,198.53, be to, jie dar gauna dosnią paramą namų ūkiui išlaikyti, kaip šildymo kompensaciją ir kt.

Lenkija su 2,5 milijono asmenų su negalia yra ta valstybė, kurioje valstybės finansinė parama neįgaliesiems  net 3265% mažesnė nei Šveicarijoje, ji tesiekia £212.43.

Lenkijoje asmenys su negalia sudaro 12.2% šalies populiacijos, o Lietuvoje – 7,8%. Kaimyninėje Lenkijoje daugiausia rūpinamasi neįgaliųjų reabilitacija ir įdarbinimu.

Paramos sistema Lenkijoje orientuota ne vien į neįgalius asmenis, bet ir į jų artimuosius. Šalyje veikia specialus Neįgaliųjų reabilitacijos fondas, kokio mes savo šalyje neturime.

Be finansinės paramos Lenkijoje neįgalieji gauna ir nefinansinę paramą, tokios paramos tinklas apima visą šalį. Daugiausia rūpinamasi profesiniu aktyvumu, paramos teikimu į neįgaliųjų asmenų namus.

Vietiniu lygmeniu neįgaliųjų reikalais rūpinasi savivaldybės, aktyviai veikia ir neįgaliųjų organizacijos.

2023-03-01 Lenkijoje išmoka suaugusiam neįgaliam asmeniui buvo 1,588.44 zlotai (€339.06) per mėnesį iki mokesčių atskaitymo. Tai yra mažiau negu pusė minimalio mėnesio algos šalyje, kuri buvo 3,490 zlotai (€744.84).

Įdomu tai, jog Europoje daugiausia neįgaliųjų asmenų yra Italijoje ir Ispanijoje, tačiau jie gauna toli gražu nepakankamą finansinę paramą iš valstybės. Vokietija išsiskiria tuo, kad neįgalūs vaikai paramą gauna iki 27 metų amžiaus, tai yra, 11 metų ilgiau nei vaikai, pavyzdžiui, JK.

Na, o Lietuvoje duomenys apie vidutinę netekto darbingumo pensiją darbingo amžiaus asmenims neskelbiama, galima daryti prielaidą, jog vidurkis yra apie 355 eurai, o tą sumą palyginus su vidutine senatvės pensija Lietuvoje 2023 m., kuri yra 575 eurai, minimali mėnesio alga greitai bus 709 eurai į rankas, esant tokiam infliacijos lygiui, turint informaciją, jog darbą turi mažiau nei 30 proc. visų darbingo amžiaus neįgaliųjų, akivaizdu, jog neįgaliųjų skurdas Lietuvoje yra didesnis nei Lenkijoje. O tai reiškia, jog esame visiškame Europos dugne.

 

Šaltiniai:

<https://www.gov.pl/web/family/disabled-persons>;

<https://notesfrompoland.com/2023/03/08/disabled-people-begin-protest-in-polish-parliament-seeking-rise-in-benefits-to-level-of-minimum-wage/>;

<https://www.psychreg.org/countries-best-disability-benefits-europe/>.

Vaikų, kuriems neįgalumas nustatytas

pirmą kartą, skaičius Lietuvoje per 10-metį išaugo

10 proc., o per metus jų padaugėjo 18 proc.

 2023-07-21

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2022 m. pabaigoje mūsų šalyje gyveno apie 223 tūkst. asmenų su negalia, palyginti su 2021 m., šis skaičius šiek tiek padidėjo, augimą nulėmė daugiausia neįgalių vaikų skaičiaus augimas, per vienerius metus jų padaugėjo net 5 proc. O per 5 metus, 2022 m., palyginti su 2018 m., asmenų su negalia Lietuvoje sumažėjo beveik 8 proc.

Vaikų su negalia skaičius 2022 m., palyginti su 2021 m., šiek tiek padidėjo ir siekė 16 tūkst. Vaikų pagrindinė negalios priežastis – psichikos ir elgesio sutrikimai, įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos bei nervų sistemos ligos.

 

Lentelė: Asmenys, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis 2001-2022 m.

 

 

 

2001

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

Darbingo amžiaus asmenys

18733

26649

22507

15432

14880

13993

13096

12951

12148

11399

11600

11241

10609

9096

10045

11455

vyrai

10795

14147

13108

9016

8734

8014

7446

7211

6754

6384

6404

6224

5941

5124

5613

6275

moterys

7938

12502

9399

6416

6146

5979

5650

5740

5394

5015

5196

5017

4668

3972

4432

5180

1000-čiui darbingo amžiaus asmenų

9.2

13.4

11.4

8

8

7.6

7.2

7.1

6.7

6.4

6.6

6.5

6.2

5.3

5.8

 

vyrai

10.5

14.3

13.3

9.4

9.4

8.7

8.2

8

7.6

7.2

7.4

7.2

6.9

5.9

6.4

 

moterys

7.9

12.4

9.4

6.6

6.5

6.5

6.2

6.3

5.9

5.6

5.9

5.8

5.4

4.7

5.1

 

0-17 m. vaikai

 

2243

2222

1974

2040

2107

1723

1920

1760

1716

1915

1863

1960

1605

1956

2314

1000-čiui vaikų

 

3.5

3.6

3.4

3.6

3.8

3.2

3.6

3.4

3.4

3.8

3.7

3.9

3.2

3.9

4.6

 

Lietuvos statistikos departamento duomenys

 Darbingo amžiaus asmenų su negalia daugiausia buvo nustatyta 2008 m., 1000-iui darbingo amžiaus asmenų – 13,4. 2020 m. jų nustatyta mažiausiai, t. y., 9096 asmenys, o palyginti su 2001 m., 2022 m. jų nustatyta net 39 proc. mažiau.

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2022 m. darbingo amžiaus asmenų su negalia buvo 146,7 tūkst. asmenų, palyginti su 2021 m., šis skaičius šiek tiek sumažėjo. Dažniausiai darbingo amžiaus asmenys pripažįstami neįgaliais dėl piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligų. Sunkiausią negalią dažniausiai lemia navikai, kraujotakos sistemos ligos ir psichikos bei elgesio sutrikimai.

Vaikų, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą, daugėja. 2022 m., palyginti su 2012 m., t, y., per 10-metį, jų skaičius išaugo 10 proc. 2022 m., palyginti su 2008 m., jų skaičius išaugo 3 proc. Vos per vienerius metus, nuo 2021 iki 2022 m., jų padaugėjo 18 proc., Lietuvoje pirmą kartą neįgalumas 2022 m. nustatytas 4,6 vaikų iš 1000.

 

NEĮGALIESIEMS TEIKTI PRIEINAMĄ INFORMACIJĄ – MISIJA ĮMANOMA? NUO KADA?

2023-07-17

Gerai informuotas asmuo su negalia – ar tai greitu laiku taps realybe? Juk toks asmuo būtų maksimaliai nepriklausomas, gerai žinotų savo teises ir galimybes, pavyzdžiui, gauti įvairias papildomas kompensacijas, bendrauti, įdomiai leisti laisvalaikį, rinktis tokias medicinos paslaugas, kurių pats nori ir t.t.

Lietuvoje teikiamos elektroniniu būdu viešosios paslaugos ir jų prieinamumas neįgaliesiems išlieka problema. Teisės aktuose yra nustatyti tik bendrieji Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimai užtikrinantys asmenų su negalia teisę gauti informaciją, bet kokiais būdais galima tai pasiekti, nurodymų ir standartų, kaip praktikoje užtikrinti informacijos prieinamumą visiems skirtingą negalią turintiems asmenims, nėra sukurta. Viešųjų pirkimų įstatymas nenustato prievolės perkant informacijos teikimo, svetainių kūrimo, skaitmeninio, audiovizualinio turinio rengimo paslaugas užtikrinti, kad nuostata dėl galimybės naudotis neįgaliesiems būtų privaloma. Nėra užtikrinama, kad viešaisiais finansais sukuriamas internetu prieinamos informacijos turinys būtų prieinamas visiems asmenims su negalia.

Aplinkos prieinamumas asmenims su negalia visose gyvenimo srityse yra viena iš̌ pagrindinių jų savarankiškumo sąlygų̨. Dažniausiai aplinkos prieinamumas suprantamas siaurąja – fizinės aplinkos pritaikymo, prasme, tačiau informacinė aplinka (t. y. viešųjų paslaugų teikėjų teikiama informacija, paslaugos ir prekės) yra ne mažiau svarbi ir taip pat turi būti prieinama neįgaliesiems. Neprieinama fizinė ir informacinė aplinka apriboja asmenų su negalia galimybes gauti išsilavinimą, jų gebėjimą dalyvauti darbo rinkoje, visuomeniniame ir socialiniame gyvenime. Visa tai sąlygoja aukštą asmenų su negalia skurdo rizikos lygį ar socialinę atskirtį.

Lietuva aprūpina asmenis su negalia tam tikromis komunikacijos priemonėmis (skirtomis asmens, turinčio judėjimo, intelekto ir kitų negalių, prarastoms dėmesio, verbalinės kalbos suvokimo, rašymo, skaitymo, bendravimo ir atminties funkcijoms kompensuoti), tačiau šių priemonių patenkinimo poreikis siekia tik 60 proc., nes dažnai šios priemonės brangiai kainuoja, Taip pat priemonės ar programinė įranga nėra adaptuotos Lietuvos rinkai (pvz., priemonės nėra adaptuotos lietuvių kalbai, o priemonių kūrėjams dėl mažos rinkos Lietuvoje to neapsimoka daryti). Pažymėtina, kad Europos Tarybos 2017-2023 m. strategijoje dėl negalios, valstybės narės yra skatinamos remti bei pritaikyti neįgaliųjų poreikiams nebrangias pagalbines technologijas, priemones ir paslaugas, skirtas pašalinti esamas kliūtis. (Šaltinis: https://www.tpnc.lt/lt/apie-tpnc/vykdomi-projektai/geresnes-neigaliuju-komunikavimo-galimybes/)

2022 m. gruodį vyko LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo atnaujinimo galimybių svarstymai. 2024 ir 2026 m., tikėtina, vyks tam tikri teigiami poslinkiai. Bet esminis dalykas yra tas, kad atitinkamos Direktyvos įgyvendinimas dėl fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumo neįgaliesiems numatytas Lietuvoje tik po 8 metų. Informacija, reikalinga ir būtina asmenims su negalia, jų prieiga prie interneto, naujesnių technologijų, skirtingai nuo kitų pažangesnių ir Direktyvą jau įgyvendinančių ES valstybių-narių, pasiekiamumas, galėjimas gyventi nepriklausomus orius gyvenimus kaip gerai informuotiems asmenims patikimos informacijos pagrindu priimantiems jiems naudingus ir svarbius sprendimus, aktyvesnis dalyvavimas darbo rinkoje ne diskriminacinėmis ir neretai asmenis žeminančiomis įvairių rūšių išnaudojimo sąlygomis kartu kai dar ir taikomas ir kelių rūšių smurtas tiek artimoje aplinkoje, tiek darbovietėse, galėjimas turėti turiningą laisvalaikį ir panašiai, – visa tai ne dabar, ne LR piliečiams. O ar 2030-2032 m. informacijos prieinamumas asmenims su negalia taps realybe ir Lietuvoje, esamu didelio neapibrėžtumo ir greitų geopolitinių-ekonominių-socialinių-demografinių-kultūrinių-vertybinių bei kitų rūšių pokyčių metu patvirtinti neįmanoma.

Taigi, apie 7 metus lieka užsiimti spėlionėmis, kaip bus, o kaip gal ir nebus. Bus neįgalieji aprūpinti jiems reikiama informacija ir tam reikalingomis technologijomis, įranga, ar ne? Jei taip, kokiomis sąlygomis, kas tuo rūpinsis, ar vėl viskas liks tik "popieriuje" ir tik nedaugeliui... O esamu metus retas kuris asmuo su negalia žino net pačius būtiniausius jam dalykus, pavyzdžiui, apie informuoto asmens galimybes nesutikti su jam siūlomu gydymu, procedūromis ir rinktis paslaugas ir kt.

 

SUBEZDŽIONĖJUSI

LIETUVA

KAIP ILGAI DIRBTI? IKI 65 metų? ILGIAU?

Arba viskas viename: nematome, negirdime ir apie tai nekalbame

2023-07-12

 

Naujame „Mokslo darbų“ serijos leidinyje – vyresnių žmonių pasilikimo darbo rinkoje aktualijos (2023) pristatomi Higienos institute 2020–2021 m. įgyvendinto tyrimo „Vyresnio amžiaus žmonių ilgesnio darbingo amžiaus ir pasilikimo darbo rinkoje veiksniai“ rezultatai, aprašomi veiksniai, turintys esminės reikšmės Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių apsisprendimui dirbti pensijoje ir priešpensiniu laikotarpiu ar palikti darbo rinką. Atkreipiamas dėmesys į vyresnio amžiaus žmonių poreikius, apibūdinami jų sveikatos ir profesinės rizikos ypatumai.

Ko iš tiesų reikia ilgesniam darbuotojų profesiniam aktyvumui palaikyti? Nemažai statistiniais duomenimis grįstos informacijos apmąstymams ir išvadoms padaryti galima rasti Higienos instituto interneto svetainėje www.hi.lt. Štai, moterų tikėtina sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje per 10 metų nuo 2010-ųjų iki 2020-ųjų sumažėjo net 6 proc. (žr. grafiką žemiau) Ir ta amžiaus riba yra 58,7 metų. Tai reiškia, jog sulaukusios virš 58 metų, lietuvės jau yra pasiligojusios. Apie kokį jų dalyvavimą darbo rinkoje galima kalbėti? O tikėti gauti senatvės pensiją greitu laiku bus galima tik nuo 65 metų, esamu metu, 2023-aisiais, senatvės pensijos amžius moterims yra 64 metai, vyrams – 64 metai 6 mėn. Jei yra tokie duomenys, jog, pavyzdžiui, nuo 58 metų moterys jau yra gana ligotos, ką joms daryti 7 metus, jei ligotumas nėra pasiekęs netekto darbingumo lygio ir oficialiai jos darbingos?

Kaip išsilaikyti tuos paskutiniuosius 10-15 ar mažiau metų, jei sveikata šlubuoja, darbo netenkama? Šis klausimas kyla ne vienam vyresniam nei 50 metų asmeniui. Pavyzdžiui, LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija mūsų leidiniui yra pateikusi tokius duomenis, kai teikėme paklausimą apie dirbančiuosius asmenis su negalia ir dirbančius senatvės pensininkus:


Dirbančių fizinių asmenų skaičius

 

Pensijos rūšis

2018

2019

2020

2021

2022

Senatvės

84265

88761

90377

88680

91529

Invalidumo / netekto darbingumo

59483

58989

55765

53804

53976

Iš aukščiau pateiktų duomenų matyti, jog per penkerius metus nuo 2018 m. Lietuvos darbo rinkoje pasilieka dirbti vis daugiau senatvės pensininkų, augimas 8,6 proc., o tai reiškia ne vien tai, jog virš 90 tūkstančių senjorų aktyviai darbuojasi, tai yra susiję ir su ta informacija, jog stebimos tendencijos, kad Lietuvoje jauni žmonės ir darbingo amžiaus asmenys vis dažniau apskritai atsisako dirbti, darbo vietas vietoje jų užima senjorai.

Asmenų su negalia tuo pačiu 5 metų laikotarpiu darbo rinkoje sumažėjo 9,3 proc. Pagal tokius statistinius duomenis akivaizdu, jog beveik tiek, kiek asmenų su negalia darbo rinkoje sumažėjo, beveik tiek padaugėjo besidarbuojančiųjų senatvės pensininkių.

Pažymėtinas ir tas faktas, jog jei dirba asmenys su negalia, jų atlyginimas 12 mėnesių per praėjusius kalendorinius metus kas mėnesį yra mažesnis nei vidutinis atlyginimas Lietuvoje, jiems invalidumo pensija nedidinama nuo kitų metų liepos 1 d. O tai reiškia, jog 2023 m., kai vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (įskaitant ir individualias įmones) 2023 m. I ketv. (bruto) 1947,9 euro, jei  neįgaliojo mėnesio atlyginimas mažesnis, kitais metais nuo liepos 1 d. jo pensija nedidės nė kiek. Be abejo, žinant, jog riboto darbingumo asmenys dažniausiai dirba nekvalifikuotus darbus, be to, jie gali dirbti tik tiek, koks yra nustatytas jų darbingumo lygis, o tai reiškia, jog jie dirba 0,5 ar 04; 0,3 etato dalimi. Iš tiesų neteko girdėti apie asmenis su negalia, uždirbančius arti 2000 eurų per mėnesį, na, nebent įdarbintieji LR Seimo nariais ar pan. Taigi, tikėtina, ši neįgaliųjų diskriminacija yra lyg „nepastebėta“, užmiršta... Mat, tie senatvės pensininkai, kurie dirba, nepatiria tokios diskriminacijos, jiems pensijos didinamos už praėjusių metų dirbtą laiką, nėra nustatyta, jog privalu gauti ne mažesnį atlyginimą nei nustatytasis vidutinis atlyginimas valstybėje.

Ir kas realiai vyksta, ką daro žmonės, suprasdami, jog itin mažai tikėtina, jog darbo rinkoje išsilaikys iki 65 m. amžiaus, o jei ir išsilaikys, protarpiais ims laikino nedarbingumo pažymėjimus, kai kas užsirašys į Užimtumo tarnybos skyrių ir ten lūkuriuos pašalpų...?

Žinoma, gudresnieji imasi pirkti nekilnojamąjį turtą ir ne tik Lietuvoje. Iš nuomos pajamų tikisi išsilaikyti be vargo. Kai kurie kaupia lėšas ir tikisi gyventi teikdami paskolas kitiems ar laikydami terminuotus indėlius banke ir gauti iš ten nors kokias papildomas pajamas. Na, o visada yra ir nemaža dalis tokių, kurie gyvena ta diena ir atsiduoda likimo valiai.

Kita vertus, kai nuolatos didinamos šalpos pensijos, daugėja kompensacijų ir ne tik už šildymo išlaidas labiausiai nepasiturintiems, gerai paskaičiavus, galima beveik ir pritarti nuomonei, jog gana patogu būti itin nepasiturinčiųjų tarpe ir stebėti, kaip kiti bendrapiliečiai pluša kraudami mokesčius į Sodrą ir mokėdami PVM, kad tik nieko nestokotų mažas pajamas gaunantieji senatvės pensininkai.

Todėl šią temą baigiame su ironija.

Kai kai kurie lietuviai pensininkai iš tiesų pandemijai pasibaigus jau perka ne tik kuklius butukus Ispanijoje, bet ir apartamentus, namus, kotedžus, didelius plotus egzotinėse salose ir panašų nekilnojamąjį turtą, terminuoti gyventojų indėliai Lietuvos bankuose vien per gegužės mėnesį išaugo apie 0,5 milijardo, visame šiame fone rūpestis dėl asmenų su negalia, kurie dirba, bet gauti dėl to nors keliais eurais padidintų pensijų pagal galiojančią Lietuvoje įstatyminę bazę negali, yra net nepastebimas, daug kam keliantis nuostabą. Ir kad galimai tai yra neįtikėtina diskriminacija, nė diskusija nevyksta. Ir galimai niekada net nevyks. Todėl žymiai patogiau peržvelgti Lietuvos senatvės pensininkų egzotiniuose kraštuose nusipirktų namų, dvarelių fasadų nuotraukas. Ir asmenų su negalia nė „nematyti“, „nesuprasti“, jog paprastai 0,3 etato apiforminta moteris-valytoja ar kiemsargė iš tiesų dirba mažiausiai 1,5 ar 2 etatų apimtimi, bet algą gauna už 0,3 etato ir jokie pensijos didinimai dėl darbo jai nenumatyti, kaip ir papildomo darbo stažo skaičiavimas dėl dirbto laiko – taip pat ne.

Patogiau to nežinoti. Ar apsimesti, kad nežinai, nesupranti, negirdi, nematai. Lygiai kaip tos trys beždžionėlės ar žmogučiai, kur vienas nemato, kitas negirdi, trečias kalbėti negali. Lietuvos atveju viskas yra viename. Nematome, negirdime ir apie tai nekalbame.

KAI KURIE LIETUVOS SVEIKATOS STATISTIKOS RODIKLIAI

(2018-2022 m.)

 

 

2018

2019

2020

2021

2022*

Vidutinis metinis gyventojų skaičius (tūkst.)

2801.5

2794.1

2794.9

2808.4

2831.6

Gimė

28149

27393

25144

23330

22068

1000 gyv.

10.0

9.8

9.0

8.3

7.8

Mirė

39574

38281

43547

47746

42884

1000 gyv.

14.1

13.7

15.6

17.0

15.1

Mirusių kūdikių skaičius

96

90

70

73

67

Kūdikių mirtingumas 1000 gyvų gimusiųjų

3.41

3.29

2.78

3.13

3.04

Asmenų sirgusių covid-19 skaičius

 

 

112748

347541

626004

1000 gyv.

 

 

40.3

123.8

221.1

Sergamumas aktyvia tuberkulioze (be recidyvų)

922

875

591

550

627

100000 gyv.

32.9

31.3

21.1

19.6

22.1

ŽIV nešiotojai (nauji atvejai)

160

151

139

110

252

100000 gyv.

5.71

5.4

4.97

3.92

8.90

Sergamumas piktybiniais navikais 100000 gyv.

723.3**

750.4**

600.5**

566.9**

542.3**

1000 gyv.

247.9

249.6

178.6

188.4

208.6

 

* preliminarūs duomenys

** Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenys, atliktas 2 metų atgal patikrinimas dėl naujo atvejo

Lietuvos statistikos departamento, Higienos instituto, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Nacionalinio vėžio instituto duomenys

„Rakto skylutė“ – šiuo ženklu žymimi sveikatai palankesni maisto produktai

2023-07-11

Informacijos šaltinis: <https://hi.lt/lt/rakto-skylute-sveikatai-palankesni-maisto-produktai.html>

                                            

Gerinant gyventojų sveikatą, mitybą bei siekiant sudaryti galimybę atsirasti rinkoje daugiau sveikatai palankesnių maisto produktų, Lietuvoje 2014 m. buvo įsteigta valstybinė, nekomercinė sveikatai palankesnių maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ sistema. Nuo to laiko maisto gamintojai, tiekiantys rinkai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ patvirtintus kriterijus (2021 m. redakcija) atitinkančius produktus, gali savanoriškai ir nemokamai juos ženklinti šiuo simboliu. Jei Jūsų gaminamas maisto produktas atitinka patvirtintus kriterijus, maloniai kviečiame kreiptis į Higienos institutą (Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.) dėl maisto produkto įtraukimo į „Rakto skylute“ paženklintų maisto produktų Lietuvos rinkoje sąrašą.

Simbolio „Rakto skylutė“ tikslas – padėti vartotojams lengviau išsirinkti maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų. Tai įprasti produktai, tačiau juose mažiau įdėta cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose išsaugota daugiau maistinių skaidulų. Toks produktų gerinimas būtinas, nes Lietuvoje atlikti gyventojų faktinės mitybos tyrimai rodo, kad gyventojų mityba jau daugelį metų skurdi, nesubalansuota ir nepalanki sveikatai – suvartojama ypač daug sočiųjų riebalų, angliavandenių ir druskos, bet per mažai daržovių, viso grūdo duonos. Nesubalansuota mityba skatina širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį, nutukimą, 2-jo tipo cukrinį diabetą. Vien širdies ir kraujagyslių ligos ir vėžys šalyje lemia 3/4 visų Lietuvos gyventojų mirčių ir pagal šiuos rodiklius Lietuva yra tarp labiausiai atsiliekančių valstybių Europos Sąjungoje.

Rinkoje nuolat atsirandantys „Rakto skylutės“ simboliu pažymėti maisto produktai naudingi taip pat ir šalies ekonomikai, nes plečia maisto produktų asortimentą, didina produktų vartotojų ratą, maisto gamintojams atveria naujas rinkas užsienyje, ypač Skandinavijos šalyse.

Simbolis „Rakto skylutė“ yra Europos Sąjungoje registruotas prekių ženklas, kurį Švedijos Nacionalinė maisto agentūra (ženklo savininkė) leido naudoti Lietuvoje. Šis simbolis naudojamas nuo 1989 m. ir yra plačiausiai paplitęs Europoje tarp panašios paskirties ženklų. Europos Komisija jį laiko pozityviu ir objektyviausiu. Juo žymimi maisto produktai Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Šiaurės Makedonijoje ir Lietuvoje. Galimybę jungtis prie šį ženklą naudojančių šalių svarsto ir kitos ES valstybės. Skandinavijoje sergamumas maisto kilmės lėtinėmis ligomis yra mažiausias ES. Šių šalių rinkoje yra jau dešimtys tūkstančių pavadinimų produktų, pažymėtų „Rakto skylutės“ simboliu. Pavyzdžiui, Švedijoje jis naudojamas jau daugiau kaip 30 metų. Lietuvoje tokių produktų, kurie atitiktų „Rakto skylutės“ simboliu ženklinamiems produktams keliamus reikalavimus, šiuo metu jau yra apie 1 500.

Kadangi šis ministro įsakymas įgyvendina Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, įpareigojančius užtikrinti sveiką mitybą, sveikatai palankų maistą ir mažinti su maistu susijusį sergamumą, į „Rakto skylutės“ simboliu ženklinamus produktus negalima įdėti jokių pakaitalų, kurie didintų produkto kaloringumą, keltų jo glikeminį indeksą ar kitaip mažintų produkto palankumą sveikatai (pvz., mažinant produkte sočiųjų riebalų kiekį, negalima jų keisti krakmolu ar maisto priedais, bet galima praturtinti produktą ankštiniais, lęšiais, topinambais, įvairiomis daržovėmis ir pan.). Taigi, visais atvejais produktas turi tapti palankesniu sveikatai.

Patvirtinti kriterijai atitinka tarptautinius kriterijus, vienodus visose šį simbolį taikančiose šalyse. Ženklo naudojimo kontrolę, kaip ir bet kokios kitos informacijos, skelbiamos maisto produktų etiketėse, atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo 7 straipsnio bei kitų ES bei Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis.

Maisto produktų sudėties bei gyventojų mitybos gerinimo politika Lietuvoje atitinka šiuos tarptautinius strateginius dokumentus:

 

Iliustracija iš creativecommons.org

ĮSIMINTINOS DATOS 2023 m. LIEPĄ

Liepos 10 d. – Septyni broliai miegantys – tą dieną sprendžia, kokie orai dar laukia. Jei lyja, lietinga bus visa likusi vasara.

Liepos 26 d. – Šv. Ona.

Liepos 30 d. – Jūros ir Žvejų diena.

 

APIE TARPTAUTINIUS PROJEKTUS:

KOKIA TIKIMYBĖ LAIMĖTI PROJEKTŲ PARAIŠKŲ ATRANKOSE?

The fund of charity and support "Young researcher"/”Jaunasis tyrinėtojas”

/Erasmus+ OID: E10275954/

MINI REGISTRAS

2023-06-28

 

Labdaros ir paramos fondas “Jaunasis tyrinėtojas” (toliau – Fondas) pradedant 2021 m. gegužės mėnesiu ir iki 2023 m. birželio 28 d., taigi, per dvejus metus, sukūrė, pateikė atrankai sutelkęs organizacijas-partneres kitose valstybėse bei bendradarbiaudamas, keisdamasis patirtimi, informacija, žiniomis su kai kuriomis daugiau nei 20 metų laikotarpiu, iš viso 11 originalių projektų paraiškų pagal tarptautines programas ERASMUS+ ir Nord Plus. Iš tų 11 pateiktųjų projektų paraiškų 2 yra paraiškos akreditacijai pagal programą ERASMUS+. Dar viename programos ERASMUS+ projekte, kurio sėkmės atrankose atveju būtų koordinavusios organizacijos, registruotos kaimyninėje Latvijoje, būtumėme dalyvavę kaip organizacija-partnerė. Deja, latvių iniciatyvos 2023 m. atrankose net pasirinkus aktualiausias ir prioritetines veiklos sritis, sutelkus itin daug giminingų organizacijų iš daugybės valstybių programos ERASMUS+ atveju paramos negavo.

Mūsų Fondas nuo 2021 m., manome, dalyvavo tarptautinių projektų paraiškų atrankose gana sėkmingai. Dvi pateiktosios paraiškos akreditacijai buvo įvertintos ekspertų ir pagal gautuosius jų detalius aiškinimus galėsime nesunkiai tas paraiškas patobulinę teikti būsimoms atrankoms 2023 ir vėlesniais metais.

Be abejo, jei vertiname įdėto darbo apimtis, savo patirtį, žinias, tarptautinius ryšius su giminingomis organizacijomis ir pavieniais ekspertais užsienyje, per dvejus metus pateiktieji 9 originalių projektų paraiškų, 2 paraiškos akreditacijai kaip galimai koordinuojančiai organizacijai ir dalyvavimas projektuose bei jų atrankoje kaip organizacijai-partnerei, naudingumo koeficientas būtų gana menkas. Tačiau mes vertiname dar ir organizacijos žinomumo didinimo kriterijų, įgytą patirtį, nuotolinių mokymų reikšmę, kai dalyvaujame mokymuose, skirtuose informuoti apie tai, kaip teikti paraiškas jų atrankai ir daryti tai sėkmingai.

Vieną iš dviejų koordinuojamų ERASMUS+ programos projektų jau pabaigę, tiesiog sudarėme mini registrą. Štai jis:

 

Nr.

Projekto paraiškos numeris

Paraiškos registravimo e-sistemoje ID ir data

Projekto paraiškos pavadinimas

Pastabos

1

ERASMUS+ KA210-ADU-B4422D84

ID: 1354307;

26/09/2022 17:13:18 

DIGITALISED ENVIRONMENT: INVOLVEMENT OF DIFFERENT GENERATIONS/ SKIRTINGŲ KARTŲ ĮTRAUKTIS SKAITMENINĖJE APLINKOJE

Pateikta kaip galimai koordinuojančios organizacijos. Žr. skiltį žemiau

2

ERASMUS+ Akreditacijai: KA120-ADU-85EC975F

ID: 1371740;

18/10/2022 

Erasmus accreditation in adult education

 

Pateikta kaip galimai koordinuojančios organizacijos. Intelektinis produktas unikalus, atitinka programos prioritetus, vienos iš tikslinių grupių – asmenys, turintieji mažiau galimybių, asmenys su negalia, susijusieji su jais. Pasirinktos pagrindinės tikslų, uždavinių įgyvendinimo sritys: skaitmeninės aplinkos įvaldymo žinios ir gebėjimai; aktyvus senėjimas, lygių galimybių rėmimas ir nediskriminacinės aplinkos užtikrinimas.

3

ERASMUS+ Akreditacijai: KA120-ADU-C11A288D

ID KA120-ADU-C11A288D

04/10/2021 10:25:46 1282162 

Erasmus accreditation in adult education

Žr. skiltį aukščiau

 

4

ERASMUS+ KA122-ADU-7A8564F3, it was evaluated as 2023-1-LT01-KA122-ADU-000115256

ID: 1387959;

15/02/2023 07:34:49

 

pavadinimas nenurodomas

Žr. skiltį aukščiau

Pateikta kaip galimai koordinuojančios organizacijos

5

NP Adult projektas

Pateikta atrankai 2023 m. sausį

Registruotas

pavadinimas nenurodomas

Galimai plėtosime su partneriais Baltijos ir Skandinavijos šalyse.

Pateikta kaip galimai koordinuojančios organizacijos

6

NP Horizontal projektas

Pateikta atrankai 2023 m. sausį

Registruotas

pavadinimas nenurodomas

Pateikta kaip galimai koordinuojančios organizacijos

7

ERASMUS+

KA210-ADU-2DEA6472

ID: 1255919;

20/05/2021

21:52:28

 

NEĮGALŲJŲ IR MAŽIAU GALIMYBIŲ TURINČIŲ ASMENŲ ĮTRAUKTIS Į VISĄ GYVENIMĄ TRUNKANTĮ NEFORMALŲJĮ ŠVIETIMĄ: PATIRTIES MAINAI / DISABLED PERSONS AND PEOPLE OF SOCIAL RISK: LIFE LONG NON-FORMAL LEARNING AND EXCHANGE OF EXPERIENCE

Šį projektą tobulinome

8

ERASMUS+

KA122-ADU-EC2CD2F2

ID: 118225

17/05/2021

18:50:26

 

DIALOGAS SU NEĮGALIAISIAIS: SKAITMENINĖS ATSKIRTIES ŠALINIMAS / DIGITAL DIVIDES REMOVING: DIALOGUE WITH DISABLED PERSONS

Šį projektą tobulinome 2022 m.

9

ERASMUS+ KA152-YOU-CAAE3405

ID: 1188692

2021-05-18 09:45:45

 

TALENTINGI NEĮGALŪS JAUNUOLIAI SKAITMENINĖJE APLINKOJE: VERSLUMO SKATINIMAS

Šį projektą tobulinome 2022-2023 m.

10

ERASMUS+

With many other organisations KA153-YOU-1AFC029F

23 Feb 2023 12:00:00

 

Digitally Smart

Jei vėl bus atnaujintas šis projekto siūlymas, dalyvausime kaip partneriai.

11*

ERASMUS+

2021-2-LT01-KA122-ADU-000041678

 

SKAITMENIZACIJOS IŠŠŪKIAI: ŽINIŲ MAINAI TARP ATSKIRŲ KARTŲ – AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS 55+ METŲ AMŽIAUS MOTERŲ, TURINČIŲJŲ MAŽIAU GALIMYBIŲ, MOKYMASIS VISĄ GVENIMĄ/CHALLENGES OF DIGITALIZATION: THE EXCHANGE OF KNOWLEDGE BETWEEN GENERATIONS – LIFELONG LEARNING FOR HIGHLY QUALIFIED WOMEN AGED 55+ WITH FEWER OPPORTUNITIES

  Baigiamas 2023 m. IV ketvirtį.

12*

ERASMUS+

2021-2-LT01-KA210-ADU-000045032

 

 

55+ m. AMŽIAUS MOTERŲ ĮTRAUKTIS Į VISĄ GYVENIMĄ TRUNKANTĮ MOKYMĄSI SKAITMENINIŲ TRANSFORMACIJŲ APLINKOJE/INVOLVEMENT OF 55+ YEARS OLD WOMEN TO LIFE-LONG LEARNING IN THE ENVIRONMENT OF DIGITAL TRANSFORMATIONS

   Įvykdytas.

REZULTATAI:

*11 ir 12 projektai finansavimą iš EK gavo. Kiti projektai, paraiškos akreditacijai nefinansuotos.

ERASMUS+ programoje dalyvavimą laikome sėkmingu, per dvejus metus iš pateiktųjų 7 projektų paraiškų finansinę paramą gavo 2, taigi, sėkmės lygis 35 procentai, tai yra, finansavimą gavo kas 3-4 pasiūlytas mūsų projektas kaip paraiškos teikėjos – organizacijos koordinatorės. Akreditacijos paraišką gerai žinome kaip tobulinsime, lygiai kaip ir NP programos projektus.

 

_______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Labdaros ir paramos fondas "Jaunasis tyrinėtojas"/The fund of charity and support "Young researcher"

Organisation's code 29202001020010

VAT code LT100013277217

Erasmus+ OID: E10275954

AB Citadele banka, code of the bank 72900:

Lithuanian branch, code of the branch 304940934

IBAN/ Bank's account No. LT477290099057993275

SWIFT (BIC): INDULT2X

NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO GRUPĖS UNIVERSALUS DAUGIAFUNKCIS CENTRAS/

NEFORMALI SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO MOKYKLA

Non formal universal multifunctional education center/Non formal education school for adults: code 88888880778271

Newsletter “Padėkime sau’19” ISSN 2669-1426

<https://www.leidinyssau.lt>, ISSN 2669-1876

 <https://www.leidinyssau.lt/fondas>

 

 The sole responsibility of this publication lies with the author.

The European Union is not responsible for any use that may be made of the information contained therein.

APIE PENSIJŲ NAUJINIMĄ 2022 METAIS DIRBUSIESIEMS SENATVĖS PENSININKAMS IR ASMENIMS SU NEGALIA NUO 2023 m. LIEPOS 1 d.

2023-06-15 / 2023-06-28

Žemiau pateiktuosius klausimus LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija gavo 2023-06-15. Atsakymai laukiami ne vėliau kaip per savaitę, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. „Į klausimus reikia atsakyti ne pateikiant įvairių nuorodų internete rinkinį ar pavienes nuorodas, o rišliu tekstu su reikiamais duomenimis, kurie, manote, tikslingi Jūsų atsakymams į kiekvieną pateiktąjį klausimą tinkamai pagrįsti“, – tokį priminimą LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat gavo 2023-06-15, 06:49.

KLAUSIMAI:

  1. Dirbantiems ne savarankiškai, o pagal sudarytas darbo sutartis pensininkams ir asmenims su negalia, 2022 m. mokėjusiems socialinio draudimo įmokas Sodrai, pensijos dydis neatnaujintas ir tai nenumatyta padaryti nuo 2023 m. liepos 1 d. Socialinio draudimo įmokos mokėtos 2022 m. tvarkingai, reikiami duomenys su SAM forma Sodrai pateikti. Tie asmenys jau gavo pranešimus raštu, jog jų pensijos dydžio atnaujinti nenumatyta nuo 2023 m. liepos 1 d. Kur ir kaip jie gali kreiptis ieškodami atsakymo, kodėl taip įvyko?
  2. Ar įmanoma pirmame klausime išdėstytu atveju dar vis dėlto gauti atnaujinto dydžio pensiją nuo 2023 m. liepos 1 d.? Taip ar ne? Kokiomis aplinkybėmis?
  3. Jei į antrąjį klausimą atsakymas yra neigiamas, o besikreipiantieji asmenys turi visus įrodymus, jog 2022 m. dirbo pagal neterminuoto darbo sutartį, reikiamos socialinio draudimo įmokos mokėtos 2022 m. tvarkingai, reikiami duomenys su SAM forma Sodrai pateikti taip pat, kokią išeitį jie turi ir kaip jiems atgauti nuo 2023 m. liepos 1 d. neišmokėtus pinigus atnaujinto dydžio pensijos forma?
  4. Jei pirmajame klausime pateiktųjų atvejų su reikiamu dydžiu neatnaujintomis pensijomis nuo 2023-07-01 būtų dešimtys tūkstančių ar tik pavieniai atvejai, tie asmenys jiems teisėtai priklausančių pinigų neatgautų 2023 kalendoriniais metais, o galimai ir geriausiu atveju tik pradedant 2024 m. liepos 1 d. ar dar vėlesniu laiku, kas užtikrina infliacijos lygio įvertinimą, apmoka delspinigius, bylinėjimosi išlaidas, jei tokios atsirastų?

    LR SADM Komunikacijos skyrius:

    Atsakome į 1, 2, 3 ir 4 klausimus, nes jie yra susiję:

    Vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymu, senatvės ir netekto darbingumo pensijų dydžiai kasmet yra naujinami pagal praėjusiais kalendoriniais metais asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių.

    Naujo dydžio pensijos turi būti pradėtos mokėti ne vėliau kaip atitinkamų kalendorinių metų liepos mėnesį, išmokant nuo sausio 1 d. susidariusias nepriemokas.

    Jei asmuo (išmokos gavėjas) nesutinka su Sodros teritorinio skyriaus sprendimu ar neveikimu, jis turi teisę kreiptis į Sodros valdybą, kuri pagal įstatymą yra ikiteisminio nagrinėjimo institucija.

    Viešus duomenis apie išmokas bei jų gavėjus galima rasti tinklalapyje Statistinių duomenų portalas (sodra.lt)

  5. Kaip yra užtikrinama, kad kiekvieną 2022 m. dirbusįjį pensininką ir asmenį su negalia iš tiesų pasiektų reikiama informacija nuo 2023-07-01 mokamų padidinto dydžio pensijų klausimu ir jiems būtų išaiškinta, pagal kokias formules tai apskaičiuojama?

         LR SADM Komunikacijos skyrius:

Nuo kiekvienų metų sausio 1 dienos senatvės pensijos ir netekto darbingumo pensijos, paskirtos po 2018-01-01, naujinamos įvertinant asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių. Naujo dydžio pensijos pradedamos mokėti ne vėliau kaip liepos mėnesį, kartu su naujo dydžio pensija išmokamas nuo sausio 1 d. susidaręs pensijų dydžių skirtumas.

Naujas pensijos dydis, atnaujintas atsižvelgiant į praėjusiais metais asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių nurodomas sprendime dėl pensijos naujinimo, o informacija apie pasikeitusį stažą ir apskaitos vienetus bei apskaičiavimo formules pateikiama sprendimo dėl pensijos naujinimo priede.

Peržiūrėti priimtus sprendimus asmenys gali prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui (https://gyventojai.sodra.lt/sodra-login/). Apie paskyroje talpinamus naujus sprendimus gyventojai informuojami jų asmeninėje paskyroje pasirinktu būdu: telefonu, el. paštu ar pan.

Taip pat Socialinio draudimo pensijų įstatyme numatytas netekto darbingumo pensijų, paskirtų iki 2017-12-31 naujinimas, nuo kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 d., per metus įskaitant tiek apskaitos vienetų, kiek pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą apskaičiuotas dydis viršija dydį 0,78 * K, kur K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas už laikotarpį po 1994 m., pagal kurį mokama asmens netekto darbingumo ar invalidumo pensija. Informacija, kaip gaunamas šis dydis, žmogui taip pat pateikiama sprendime dėl naujinimo.

Nuo 2018 m. skiriant senatvės ir netekto darbingumo pensijas, asmenims kartu su sprendimu skirti atitinkamos rūšies pensiją pateikiama informacija apie būsimus naujinimus nuo kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 dienos, įvertinant asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių.

 6. Kas atsakingas, jei įrodomos akivaizdžios įvairių rūšių, įskaitant ir žmogiškąjį veiksnį, klaidos iš Sodros, VSDFV prie LR SADM pusės, pavyzdžiui, neteisingai apskaičiuoto ar iš viso nenumatyto pensijos didinimo nuo 2023-07-01?

LR SADM Komunikacijos skyrius:

Socialinio draudimo pensijų įstatymas numato, kad pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu.

 7. Asmenų su negalia mirtingumas yra nemenkas, vien laikotarpiu 2020-2022 m. jų kiekis sumažėjo apie 10 proc., neįskaitant naujai registruojamų vaikų su negalia. Kaip sprendžiami atvejai, kai tokiems asmenims, jei jie dirbo pagal darbo sutartį, o ne savarankiškai, priklauso pensijos didinimas po perskaičiavimo už praėjusius kalendorinius metus, bet tai nebuvo atlikta, asmenys mirė, kas tokiais atvejais gali būti daroma siekiant tų asmenų artimiesiems atgauti neišmokėtas sumas iš Sodros? Ar yra buvę praktikoje tokių atvejų?

LR SADM Komunikacijos skyrius: