Nuotrauka  aukščiau ir kai kurios žemiau iš creativecommons.org, redakcijos "Padėkime sau'19" archyvo.
Skirta asmenims virš 18 metų amžiaus.
Autorių teisės saugomos. Kopijuoti draudžiama. 
© Prašome nepažeisti 1952 m. Universalios autorių teisių apsaugos konvencijos. 

---

ĮSIMINTINOS DATOS 2026 m. VASARĮ 

Vasario 14-oji – šv. Valentinas. Įsimylėjėlių diena.

Vasario 17-oji – Užgavėnės.

---

ŽMONĖMS SU NEGALIA - GALIMYBĖS DARBO RINKOJE

2026-02-01, parengta pagal 2026-01-29 Užimtumo tarnybos pranešimą spaudai

Užimtumo tarnyba pradeda įgyvendinti atnaujintos profesinės reabilitacijos modelį. Profesinis orientavimas, darbinių gebėjimų atkūrimas, mokymas – tik dalis paslaugų, kurios didins savarankiškumą ir sustiprins žmonių su negalia pozicijas darbo rinkoje.

Šiuo metu darbo ieško 12 tūkst. šios tikslinės grupės asmenų. 2025 m. įsidarbino 6,2 tūkst. – 3,2 proc. daugiau nei 2024 m.

„Žmonių su negalia įtrauktis į darbo rinką stiprėja, bet pokyčiai vyksta lėtai. Profesinė reabilitacija gali būti išeitis tiems, kurie nori atrasti savo stiprybes, sustiprinti žinias ir tapti kiekvieno socialiai atsakingo darbdavio komandos dalimi“, – sakė Priemonių organizavimo departamento direktorė Vaida Kamandulienė.

Profesinė reabilitacija padės atkurti arba sustiprinti darbinius gebėjimus, įgyti ar pakeisti profesinę kvalifikaciją, pasirengti grįžti į darbo rinką. Šių paslaugų poreikį nustatys Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra ir sprendimą perduos Užimtumo tarnybai, kurioje užsiregistravęs žmogus su negalia galės gauti įvairias paslaugas.

Anot V. Kamandulienės, siūlant profesinės reabilitacijos paslaugas stiprės ir individualus požiūris į kiekvieno žmogaus situaciją: „Atvejo vadybininkai įvertins kliento socialinę padėtį, išsiaiškins, ar žmogus sugeba savarankiškai spręsti socialines problemas, trukdančias sėkmingai įsitraukti į darbo rinką, įvertins duomenis apie išsilavinimą, darbo patirtį, pageidavimus ir galimybes dirbti. Asmenims su negalia pasiruošę padėti 113 atvejo vadybininkų.“

Įvertinus kliento poreikį, jam bus siūloma įvertinti profesinius gebėjimus, konsultuotis dėl profesinio orientavimo. Iki 30 darbo dienų bus skiriama atkurti kliento darbinius gebėjimus ar ugdyti naujus.

Norintiems sėkmingai įsidarbinti, bus pasiūlyta galimybė mokytis. Šie profesinės reabilitacijos dalyviai mokymo programas galės rinktis kursuok.lt platformoje, kur nurodomas kiekvienos mokymo programos pritaikymas negalios tipui.

Užimtumo tarnyba dalyvaujantiems profesinės reabilitacijos programose galės apmokėti kelionės išlaidas; vykimo išlaidas į gyvenamąją vietą ir atgal, jei asmuo bus apgyvendintas; apgyvendinimo išlaidas, jei žmogus pats pasirinks apgyvendinimo paslaugų teikėją; privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidas, kai profesinės reabilitacijos dalyvis dalyvaus mokyme.

Profesinės reabilitacijos išmoka bus mokama dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Jei dalyvis draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, profesinės reabilitacijos išmoką skirs ir mokės „Sodra“. Jei jis nėra draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu arba draudžiamas tik valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, Užimtumo tarnyba mokės profesinės reabilitacijos išmoką, kurios dydis – 655,82 Eur per mėnesį.

---

Į PENSIJĄ NUO 65 METŲ AR DAR VĖLIAU?

2026-01-26

Teko neseniai stebėti dvi viešnias iš Švedijos, atvykusias į darbinį susitikimą Lietuvoje. Jos abi – virš 60 metų amžiaus, tačiau jų darbingumas, energija, produktyvumas, minčių šviežumas – kaip labai jaunų žmonių. Beje, jos ne tik dirba didelėmis apimtimis ir duoda didelę pridėtinę vertę, jų ir pensijinis amžius prasidės tik nuo 67 metų. Švedijoje, Danijoje žmonės į pensiją išeina vėliau nei Lietuvoje ir tas amžius ten gali būti dar pavėlintas. Na, Lietuvoje taip pat nieko jau nebestebina virš 70 metų amžiaus ir vis dar dirbanti medikė. Medikų trūksta ir net būdami iš esmės jau nedarbingi, jie vis dar laikomi darbo vietose...

Pastaruoju metu vėl pasigirsta kalbų apie pensinio amžiaus ilginimą Lietuvoje. Visų pirma dėl to, kad susilygino vyrų ir moterų pensinis amžius – nuo šių metų jis siekia 65 metus. Perėjimas prie tokio pensinio amžiaus truko daugiau nei dešimtmetį. Bijoma, kad pensijų sistema gali tiesiog užlūžti.

Apie pensinio amžiaus ilginimo galimybes ir galimas pasekmes „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė (toliau – J. Z.), Vilniaus universiteto afilijuotas profesorius, socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis (toliau – T. M.) ir Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovė Aurelija Maldutytė (toliau - A. M.).

– Priežasčių ilginti pensinį amžių šiandien jau yra, ar dar ne?

– T. M.: Viena tokių priežasčių – vyresnio amžiaus žmonių užimtumo galimybės. Jei nepadarome pažangos vyresnio amžiaus žmonių užimtumo srityje, kalbėti apie pensinio amžiaus didinimą dar per anksti – jį reikėtų atidėti. 

Svarbiausia, jei taip galvotume daryti, turime kartu galvoti ir apie tai, kaip užtikrinsime, kad vyresnio amžiaus žmonės galėtų rasti darbą.

Lietuva nėra tokioje prastoje situacijoje vyresnio amžiaus žmonių užimtumo prasme. 55–64 metų žmonių užimtumas Europos Sąjungoje siekia 65 procentus, Lietuvoje – 69 procentus. Tačiau, jei lyginsime su šalimis, kuriose užimtumas siekia beveik 80 procentų, tokį lygį pasiekia Skandinavijos valstybės.

– Ar su pensijiniu amžiumi dar reikia ką nors daryti, jį koreguoti?

– R. Z.: Man atrodo, kad ką tik pasiekėme tą ribą, kai visiems susivienodino pensinis amžius – iki 65 metų. Dabar kalbėti apie pensinio amžiaus ilginimą panašu į magijos triuką, kai zuikis traukiamas iš kepurės. Praėjo dešimt metų, pensinis amžius susivienodino, ir, manau, reikėtų sustoti.

Jokių kalbų nei užkulisiuose, nei viešai tikrai nėra, nes jokie rodikliai, vertinant amžių ar sveiko gyvenimo trukmę, nerodo požymių, kad būtų galimybė ilginti pensinį amžių. 

Negana to, Lietuva atsilieka pagal sveikatos lygį sulaukus pensinio amžiaus. Jei Europoje žmonės, būdami pensijoje, vidutiniškai pragyvena apie dvidešimt metų, Lietuvoje šie skaičiai yra gerokai mažesni.

Jei Europoje žmonės, būdami pensijoje, vidutiniškai pragyvena apie dvidešimt metų, Lietuvoje šie skaičiai yra gerokai mažesni.

Statistika rodo, kad Lietuvoje yra nemažai 60-ies sulaukusių asmenų, kurie jau nebedirba. Viena yra dirbti biure, kur nereikia fizinės jėgos, visai kas kita – dirbti žemės ūkyje ar kitose srityse, kur reikalinga fizinė ištvermė. 

Sulaukus 60-ies tai nėra lengva. Yra duomenų, kad tūkstančiai žmonių, kuriems iki pensijos liko dveji metai, jau nebedirba – jie yra išėję į išankstinę pensiją, gauna neįgalumo ar socialinę paramą.

– Ar turėtume suprasti, kad pensijų dydžio ir pensinio amžiaus santykis šiuo metu yra optimalus?

– J. Z.: Manau, kad taip. Šiuo metu šis santykis yra geras. Jis buvo pasiektas per dešimt metų nuosekliai ir neskausmingai. Dabar reikia džiaugtis pasiektu rezultatu ir stebėti tendencijas, ką dar galime padaryti, kad pensijos nebūtų labai mažos. Jos kasmet didėja.

 „Sodros“ biudžetas yra subalansuotas, kaupiamas rezervas, kurio neliečiame. Be to, net gaunamas „Sodros“ rezervo perviršis. Jau nebe pirmus metus iš jo didinamos pensijos. 

Sistema šiuo metu yra pakankamai stabili, todėl reikia galvoti apie tai, kad pensinio amžiaus žmonės dar labiau neskurstų ir kad jų pensijos laikui bėgant didėtų.

– Jei pensinis amžius būtų ilginamas iki 67-erių, ar tokius darbuotojus būtų lengva išlaikyti darbo rinkoje?

– A. M.: Pirmiausia reikia atsakyti, kokią problemą mes sprendžiame: ar norime, kad žmonės ilgiau dirbtų, ar ieškome būdų sutaupyti ir ilgiau nemokėti pensijų, spręsdami tam tikras biudžeto problemas. Tai visiškai skirtingi tikslai, kuriems reikalingi skirtingi sprendimai.

Kalbant apie vyresnius darbuotojus, turime labai aiškią statistiką – net ir dabar didėja žmonių, kurie dirba sulaukę pensinio amžiaus, skaičius.

Tie, kurie turi aukšto lygio kvalifikaciją, ypatingų žinių, motyvacijos, sveikatos ir noro įsitraukti, dalyvauja darbo rinkoje. Taip pat svarbu paminėti, kad mūsų pensijų sistema skatina dirbti ilgiau, nes kiekvieni papildomi darbo metai lemia didesnę pensiją.

Mums, kaip darbdaviams, didžiausia problema yra tai, kad yra žmonių, kuriems apie 55-erius metus, tačiau jiems trūksta skaitmeninių įgūdžių, o mokytis ar persikvalifikuoti jie nenori.

Darbdaviai džiaugiasi, kai patirties turintys ir didelę pridėtinę vertę kuriantys darbuotojai pasilieka. Į šią kategoriją patenka mokytojai, dėstytojai, gydytojai ir kiti darbuotojai, dirbantys tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Verslui svarbiausia yra žinios, kvalifikacija ir kuriama vertė – juk būtent iš to verslas ir gyvena.

Šaltinis: <https://diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/atsake-ar-bus-didinamas-pensinis-amzius-1738335>

---

TAUPYTI NIEKADA NE VĖLU

2026-01-21

Žiemą, kai daugiau laiko praleidžiame namuose, daugelis namų ūkių ieško būdų, kaip sumažinti didėjančias komunalinių paslaugų išlaidas. Namų ūkio finansai išlieka viena pagrindinių Lietuvos gyventojų problemų – apie tai galvoja bent 30 proc. gyventojų. Natūralu, kad po šventinio sezono išlaidų net ir nedideli pokyčiai gali turėti reikšmingos įtakos tiek piniginei, tiek aplinkai.

Veiksmingiausi sprendimai, padedantys sumažinti išteklių suvartojimą ir sutaupyti, yra tie, kurie nereikalauja didelių kasdienių įpročių pokyčių. Be to, tyrimas „Gyvenimas namuose“ parodė, kad 74 proc. Lietuvos gyventojų teigia, jog tvariai leidžiantys gyventi namai yra jų mėgstamiausia vieta.

Šildymo išlaidos kontroliuojamos įpročiais

Žiemiškiems šalčiams pasiekus žemiausią tašką, šildymo sąskaitos gali greitai išaugti. Todėl vienas iš patarimų, galinčių sumažinti šildymo išlaidas būtų protingai namuose išnaudojami tekstilės gaminiai. 

Kilimų, antklodžių ir užuolaidų sluoksniai gali padėti natūraliai izoliuoti namus. Naktį užtrauktos storos užuolaidos išlaiko šilumą kambaryje ir padeda sulaikyti nuo įšalusių langų sklindančią vėsą.

Įtakos energijos suvartojimo namuose mažinimui taip pat gali turėti ir nedideli kasdienio maisto gaminimo įpročiai. Dangčiu pridengti puodai bei keptuvės gali sutaupyti apie 30 proc. energijos, lyginant su maisto gaminimu be dangčių. Taip pat įsitikinkite, kad naudojate puodus ir keptuves, kurie atitinka jūsų viryklės zonų dydį – per maži puodai sukelia šilumos nuostolius, dėl kurių energijos suvartojimas gali padidėti net iki 20 proc.

Vandenį naudokite taupiai ir patogiai

Iš viso pasaulyje esančio vandens mažiau nei 3 proc. yra gėlas, todėl taupus jo naudojimas yra prasmingas tiek finansiškai, tiek aplinkosaugos požiūriu. Šiuolaikiniai namų interjero sprendimai gali labai padėti, pavyzdžiui, įsirengiant vandens taupymo įrangą. Čiaupas ar dušo maišytuvas su aeratoriumi sumažina vandens srautą iki 50 proc., išlaikydamas patogų slėgį. Be to, prie virtuvės čiaupo pritvirtintas purkštuvas gali sumažinti vandens srautą iki vos 0,25 litro per minutę purškimo režimu, palyginti su maždaug 5,7 litro per minutę iš įprasto čiaupo. 

Pritvirtintas prie čiaupo vandens purkštukas gali sutaupyti iki 95 proc. vandens rūko režimu ir 66 proc. purškimo režimu, palyginti su įprastais čiaupais.

Dar vienas būdas sutaupyti vandens – laukiant norimos temperatūros, surinkti tekantį vandenį į kibirą, kad vėliau juo galėtumėte laistyti kambarines gėles. Be to, vandens suvartojimą mažinti galima daržoves plaunant dubenyje, indus – kriauklėje, o ne po tekančiu vandeniu.

Elektros energijos taupymo sprendimai

Ieškant būdų namuose mažinti energijos suvartojimą, verta patikrinti turimus buitinius prietaisus ir pažiūrėti, kaip galima patobulinti jų energijos vartojimo režimą. Pavyzdžiui, kaitrines lemputes galima pakeisti energiją taupančiomis LED lemputėmis, kurios tarnauja iki 20 kartų ilgiau nei įprastos. Kasdienio naudojimo daiktams, pavyzdžiui, nuotolinio valdymo pultams, rankiniams prietaisams ar net vaikų žaislams, verta apsvarstyti galimybę naudoti įkraunamas baterijas, kurios gali būti įkraunamos iki 500 kartų. 

Negalima palikti televizoriaus budėjimo režimu – norėdami tausoti energiją ir piniginę, išjunkite jį iš elektros tinklo. Budėjimo režimu palikti prietaisai energiją vartoja visą parą. Tas pats galioja ir telefono įkrovikliams bei kitiems elektroniniams prietaisams, kurie paliekami prijungti prie elektros tinklo, kai jų nenaudojate. Visa tai gali padidinti namų elektros energijos suvartojimą iki 7 proc. per metus.

Kitas paprastas įprotis, padedantis kontroliuoti elektros sąnaudas, yra drabužių skalbimas žemesnėje temperatūroje. Skalbimui naudojamo vandens temperatūrą pakeitus iki 30 laipsnių, galima žymiai sumažinti energijos suvartojimą per vieną skalbimo ciklą. Šiuolaikiniai plovikliai veiksmingai veikia net žemesnėje temperatūroje, todėl drabužiai vis tiek bus švarūs ir gaivūs. Taip pat galite sumažinti džiovyklos naudojimą ir drabužius džiovinti ant džiovinimo stovo. Tai gali būti nedidelis, bet reikšmingas pokytis ir ypač juntamas žiemą, kai energijos išlaidos natūraliai yra didesnės.

Šaltinis: <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/nauji-metai-mazesnes-saskaitos-paprasti-patarimai-kaip-namuose-taupyti-vandeni-ir-energija-260958>

---

 

LIETUVOJE  – DAR VIENAS PLAGIATORIUS-PROFESORIUS

Žodis plagiatas (lotynų kalba „plagiarius“) reiškia vagis, apgavikas.

2026-01-17

2025 metų rugsėjį Mykolo Romerio universiteto (MRU) Akademinės etikos priežiūros komisija nustatė, kad Darijus Beinoravičiaus parašytas straipsnis buvo plagiatas ir kreipėsi į žurnalą dėl straipsnio atšaukimo. Tai yra, plagiato faktas pripažintas. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos narys D. Beinoravičius žurnalui pateikė mokslinį straipsnį, kuris pripažintas plagiatu. Būdamas MRU profesoriumi ir recenzavęs doktorantės mokslinio tyrimo įžvalgas, šio mokslinio tyrimo pagrindu žurnale „Jurisprudencija“ D. Beinoravičius publikavo savo straipsnį „Demokratija ir teismai“.

Prieš keletą mėnesių D. Beinoravičius pasitraukė iš MRU profesoriaus pareigų. D. Beinoravičius nuo 2020 metų LRT taryboje dirba antrą kadenciją, o nuo 2024 metų prezidento Gitano Nausėdos teikimu jis yra dar ir VTEK narys.

„Patvirtiname, kad Mykolo Romerio universiteto Akademinės etikos priežiūros komisija 2025 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimą, kad minėtas asmuo pažeidė Mykolo Romerio universiteto Akademinės etikos kodekso 5.2. papunktį, įtvirtinantį akademinio sąžiningumo principą ir draudžiantį plagijavimą“, – komentare „Delfi“ nurodė akademinė MRU bendruomenė.

Taigi VTEK ir LRT tarybos narys D. Beinoravičius moksliniam žurnalui pateikė plagiatą, pažeidė mokslinę etiką. Tačiau teisme šis klausimas dar iki šiol nenagrinėtas, apsiribota tuo, kad plagiatą nustatė MRU.

Situacija tokia, kad dabartinis VTEK ir LRT tarybos narys situacijos nekomentavo, teigdamas, kad tai asmeninis klausimas. Be to, jis taip pat pažymėjo, kad nemaloni situacija jam netrukdanti eiti pareigų nei VTEK, nei LRT taryboje. Tokia plagiatoriaus nuomonė yra pribloškianti.

DEMASKUOTI PLAGIATORIAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE

KTU rektorius P. Baršauskas neteko mokslo laipsnio ir pedagoginio vardo. A. Krupavičius, buvęs dekanu Vytauto Didžiojo universitete, dėstęs ir MRU, išsisuko už 3700 EUR įmoką. Kas bus kiti viešai paskelbti plagiatoriai? Juk tai padaryti iki galo būtina, eiga galimai būtų tokia:

1. Krupavičius jokių mokslo laipsnių ar pedagoginių vardų nebeturėtų.
2. Už plagiatą susimokėtų tikrajam autoriui 55 000 EUR ir dar sumą už moralinę žalą, apmokėtų teismo išlaidas.
3. Krupavičiui pritaikoma baudžiamoji atsakomybė.
4. Visur, kur yra A. Krupavičiaus parašai kaip studentų baigiamųjų darbų vadovo, galimybių studijų ir projektų, mokslo darbų, vadovėlių, studijų knygų, studijų programų, monografijų, mokslo straipsnių, pranešimų mokslo konferencijose, universitetų komisijų dalyvio, nario, doktorantūros programų komisijų nario ar vadovo, bendraautoriaus, autoriaus, netenka galios. Trumpiau tariant, visur, kur jis nors kažką tvirtino ir pradžiai visi bakalaurų, magistrų, mokslo daktarų laipsniai, gauti VDU, MRU, netenka galios, visas būrys valdininkų, politikų, jurisdikcijos atstovų, statutinių tarnautojų, politikų, politologų, vadybininkų, UAB direktorių ir įvairaus rango verslininkų, veikėjų lieka be jokių diplomų ir su nuliniu išsilavinimu, praranda teisę užimti net menkiausias pareigas ir statusą visuomenėje, kaip asmenys su fiktyviais ir nebegaliojančiais dokumentais.
5. Tą patį atlikti su visais plagiatų, autoriaus teisių pažeidimo atvejais, pavyzdžiui, kurie įvykdyti iš tiesų VDU, MRU, galimai KU ir t.t.

IŠVADA: iš gausaus esamo LR valdininkų, statutinių tarnautojų, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų, įskaitant ir esamo Ministrų kabineto narius, Vyriausybės atstovus, patarėjus, gausių darbo grupių narius, politikus, institutų direktorius, jurisdikciją, prokuratūras ir juos lydinčiuosius itin korumpuotų atstovų verslus su UAB ir AB pavadinimais, įvairaus plauko ES bei nacionalinio biudžeto ir savivaldybių, apskričių viešųjų lėšų perdalintojų, skirstytojų ir dar gausesnio tikrintojų, kontrolierių, analitikų esamos gvardijos sąstato mažai kas ir beliktų.

Galimai toks procesas atrodytų mažai įmanomas. Tačiau ar lengviau yra kas sykį apsijuokti tarptautiniu mastu su viena ar kita buvusiąja ministre, realiai tepabuvusia sudegusio teatro pigia antrojo plano juokdare-fokusininke, teturinčia MRU ar VDU nusipirktą kažkokį, nors kokį fiktyvų mokslo laipsnį, ir nė nesuvokiančia, kas yra nepriekaištinga reputacija, ir jog ta reputacija visai ne tas pats kaip kelių sluoksnių grimas ar naujai nusipirkti dantų protezai, akių linzės bei vargšelės-ubagėlės imitavimo stiliaus švarkelis, ir kodėl ji, ta nepriekaištinga reputacija, būtina; ar užsikišti ausis eiliniam skandalui, susijusiam su gausius kyšius imančiais MRU parengtais prokurorais, teisėjais, statutiniais tarnautojais, besidarbuojančiais ranka rankon su mobingo nukamuotais ir ligų maišais tapusiais medikais, nugriaudėjus?

Iliustracija aukščiau: Archaiška pajūrio žmonių teisingumo samprata.

 Šaltiniai: <https://www.lrt.lt/naujienos/svietimas/45/2776238/ziniasklaida-is-mru-del-plagiato-pasitrauke-vtek-ir-lrt-tarybos-narys-beinoravicius?srsltid=AfmBOopEwb9HTutD7SGnKQgfxDt0H1MTSFfG8KVivr0g41QVIFkY_c4d>; <https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mokslini-darba-plagijaves-vtek-ir-lrt-tarybos-narys-trauktis-neketina-bet-planai-ji-atsaukti-jau-kuriami-56-2600934?utm_medium=copied>; <https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/vtek-ir-lrt-tarybos-narys-moksliniam-zurnalui-pateike-plagiata-1733372>

Daugiau šia tema yra čia:

KAS YRA KAS LIETUVOS AKADEMINĖJE BENDRUOMENĖJE? 2025-07-22. Internete: <https://www.leidinyssau.lt/info>

VOGĖ ČIA, GROBSTĖ TEN IR ŠEN, PERPARDAVĖ DAR KITUR, PAGAUTI IŠSISUKINĖJO. MELO, NUOSTOLIŲ DAUGĖJO. APIE KĄ ČIA? 2025-06-29. Internete: <https://www.leidinyssau.lt/info>

DEMASKUOTA: ALBERTAS EINŠTEINAS, SOLOMONAS SNYDERIS, BUVĘS VOKIETIJOS GYNYBOS MINISTRAS KARLAS-THEODORAS ZU GUTTENBERGAS GALIMAI PLAGIATORIAI. KAS KITI? 2024 04 26. Internete: <https://www.leidinyssau.lt/skelbimai/zinoti-svarbu/168-demaskuota-albertas-einsteinas-solomonas-snyderis-buves-vokietijos-gynybos-ministras-karlas-theodoras-zu-guttenbergas-galimai-plagiatoriai-kas-kiti> 

VYKSTA DAŽNIAU NEI MANOTE: AUTORINIŲ DARBŲ, IŠRADIMŲ, KŪRINIŲ PASISAVINIMAS. 2025-07-25. Internete: <https://www.leidinyssau.lt/info>

STUDENTAI DAR NESULAUKĖ SAVO „ŽVAIGŽDŽIŲ VALANDOS“. 2025-08-21. Internete: <https://www.leidinyssau.lt/info>  

---

AR VAISTUS VARTOTI PRIEŠ VALGĮ, AR PO JO?

2026-01-15

Vaistų vartojimas daugeliui atrodo itin paprastas procesas, tačiau praktika rodo, kad būtent čia žmonės klysta dažniau, nei atrodo. Net ir nedideli netikslumai, neteisingai supratus vaistų vartojimo laiko rekomendacijas, turi reikšmingos įtakos gydymo eigai. Deja, žmonės dažnai nepamena, kada vaistus reikia vartoti prieš valgį, o kada po jo, o kartais juos vartoja tiesiog pagal nuojautą, todėl kyla nepageidaujamų pasekmių rizika.

Pastebėta, jog pacientai neretai mano, kad vaistus saugiausia gerti pavalgius, nors tokia nuostata ne visada teisinga. Žmonės turi įvairių klaidingų įsitikinimų, tačiau ne visiems vaistams taikomos tos pačios vartojimo taisyklės. Painiava dažnai kyla ir dėl neteisingai interpretuojamų vartojimo laiko rekomendacijų.

Jeigu nurodyta vaistus vartoti „po valgio“, tai nereiškia iškart pavalgius – tai būtų prilyginama vartojimui valgant. Vaistai, kuriuos reikia vartoti „prieš valgį“ geriami maždaug 30 min. iki maisto, o „po valgio“ – praėjus apie 30–60 minučių.

Širdies ligų vaistai turi daug niuansų

Vaistai dažniausiai kuriami taip, kad nedirgintų virškinamojo trakto, todėl daugumą jų galima vartoti bet kuriuo metu. Vis dėlto yra išimčių – kai kurių vaistų įsisavinimą maistas gali paveikti. Dauguma kraujospūdį mažinančių vaistų geriami nepriklausomai nuo maisto, tačiau prieš valgį vartojami rilmenidinas, lerkanidipinas, perindoprilis, betaksololis ir propranololis, o po valgio – verapamilis ir lacidipinas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į sudėtinius vaistus: jei jų sudėtyje yra perindoprilio, toks vaistas vartojamas prieš valgį.

Širdies nepakankamumo ir ritmo sutrikimų gydymui skiriamų vaistų vartojimo laikas taip pat priklauso nuo konkretaus preparato.

Organiniai nitratai geriami prieš valgį, o meldoniumas, amiodaronas ir molsidominas – valgant. Šlapimą varančių vaistų vartojimas taip pat skiriasi: furozemidas vartojamas prieš valgį, spironolaktonas – po valgio, o kiti šios grupės vaistai gali būti vartojami nepriklausomai nuo maisto. Aspiriną rekomenduojama gerti vakare ir tik po valgio.

Vaistai nuo diabeto, hormonai ir mineralai

Vartojimo laikas reikšmingas ir vartojant vaistus nuo cukrinio diabeto, kaulų retėjimo bei hormoninius ir mineralų preparatus.

Vaistai nuo cukrinio diabeto turi vartojimo ypatumų – metforminas ir gliklazidas geriami po valgio, siekiant išvengti per didelio cukraus kiekio sumažėjimo, o insulinas leidžiamas likus maždaug 15 minučių iki valgymo.

Vaistai nuo kaulų retėjimo vartojami ryte, valandą prieš valgį ir po to bent valandą negulint. Geležies preparatai geriami pusvalandį prieš valgį arba praėjus bent valandai po jo. Tiroksinas, skirtas skydliaukės hormonų trūkumui gydyti, taip pat vartojamas ryte prieš valgį.

Tokios griežtos vartojimo rekomendacijos taikomos ne veltui – jų laikymasis užtikrina tinkamą vaisto įsisavinimą ir sumažina nepageidaujamo poveikio riziką virškinamajam traktui.

Apie šiuos vaistus neretai pamirštama

Vaistų vartojimo rekomendacijos svarbios ir vartojant simptominius vaistus nuo skausmo bei uždegimo. 

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas, dėl poveikio virškinimo sistemai vartojami valgant arba po valgio. Tačiau trumpalaikiam vartojimui juos galima gerti ir nepriklausomai nuo maisto. Išimtis – sudėtiniai vaistai su skrandį saugančia medžiaga, kurie geriami būtent prieš valgį.

Vaistai nuo refliukso, opaligės, gastrito ir pykinimo turėtų būti vartojami prieš valgį, dažniausiai ryte. Virškinimo fermentai ir vaistai kepenims vartojami valgant. 

Senesnės kartos antibiotikai, tokie kaip amoksicilinas, geriami po valgio, nors daugelį antibiotikų galima vartoti nepriklausomai nuo maisto.

Kada svarbi vaistų vartojimo seka?

Kai pacientui skiriami keli tuo pačiu metu vartojami vaistai, svarbu įvertinti jų tarpusavio suderinamumą ir, kylant rizikai, koreguoti jų vartojimo laiką.

Pavyzdžiui, jei pacientui paskiriami tiroksinas, perindoprilis ir omeprazolis – visi jie vartojami prieš valgį. Dėl galimos tarpusavio sąveikos pirmiausia geriamas tiroksinas, po maždaug 30 minučių – perindoprilis, dar po pusvalandžio – omeprazolis, o po 15 minučių jau galima pusryčiauti.

Kilus klausimams, visuomet verta pasitarti su vaistininku.

Parengta pagal: <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/kada-vaistus-gerti-pries-valgi-o-kada-po-jo-klaidos-kurias-daro-daugelis-260810>

---

NEMOKAMOS ATOSTOGOS – TIK DARBUOTOJO PRAŠYMU

2026-01-07

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gana dažnai gauna pranešimų apie situacijas, kai darbuotojai darbdavio iniciatyva esą „išleidžiami į nemokamas atostogas“, nors patys nėra pateikę jokio prašymo arba jį pateikė darbdaviui spaudžiant. VDI pabrėžia, kad tokia praktika prieštarauja Darbo kodekso nuostatoms.

Nemokamos atostogos yra darbuotojo teisė, o ne vienašališkas darbdavio sprendimas. Jos gali būti suteikiamos tik darbuotojo prašymu ir darbdaviui sutikus. Darbdaviai neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas parašytų prašymą prieš savo valią, taip pat negali vienašališkai suteikti nemokamų atostogų.

Kada nemokamos atostogos – privalomos?

Darbo kodeksas numato tam tikrus atvejus, kai darbdavys privalo suteikti darbuotojo prašomas nemokamas atostogas. Pavyzdžiui, darbuotojui, auginančiam vaiką iki 14 metų, gali būti suteikiama iki 14 kalendorinių dienų nemokamų atostogų. Vaiko tėvas ar motina gali gauti iki 3 mėnesių nemokamų atostogų, kai kitas iš tėvų yra nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogose.

Privalomai nemokamos atostogos suteikiamos ir darbuotojams su negalia, slaugantiems ar prižiūrintiems asmenis su negalia, taip pat santuokai sudaryti, dalyvauti šeimos nario laidotuvėse ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka. Gavęs tokį prašymą, darbdavys privalo jį tenkinti.

Kiti atvejai – tik susitarus

Visais atvejais darbuotojo prašymas yra būtinas – darbdavys negali inicijuoti nemokamų atostogų savo nuožiūra.

VDI taip pat primena, kad darbuotojas gali prašyti nemokamo laisvo laiko darbo dienos (pamainos) metu asmeniniams poreikiams tenkinti, jeigu tam pritaria darbdavys. Tačiau darbuotojo prašymas privalo būti tenkinamas, jei jis susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis – liga ar nelaimingu atsitikimu, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti. Toks laisvas laikas yra neapmokamas, tačiau, susitarus jį perkelti į kitą darbo dieną (pamainą), darbdavys privalo už jį sumokėti.

Pasekmės darbuotojui

Svarbu atkreipti dėmesį, kad nemokamos atostogos turi pasekmių socialinio draudimo ir kasmetinių atostogų kaupimo požiūriu. Nemokamos atostogos yra nedraudžiamasis laikotarpis. Jei jos suteikiamos darbuotojo prašymu, siekiant įgyvendinti Darbo kodekso nustatytas pareigas, kasmetinės atostogos paprastai kaupiamos visą šį laikotarpį. Tačiau nemokamų atostogų, suteikiamų šalių susitarimu be svarbių priežasčių, metu kasmetinės atostogos kaupiamos tik per pirmąsias dešimt darbo dienų, o vėliau – nekaupiamos.

VDI akcentuoja, kad nemokamos atostogos negali būti naudojamos kaip priemonė spręsti darbdavio veiklos ar organizacines problemas. Jei darbdavys negali suteikti darbo, turi būti taikomos Darbo kodekse numatytos teisėtos alternatyvos, o darbuotojo teisės privalo būti gerbiamos.

Šaltinis: <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/nemokamos-atostogos-tik-darbuotojo-prasymu-260666>

---

 

ŠVENČIŲ BELAUKIANT: PERSIVALGYMAS IR SU TUO SUSIJUSIOS PROBLEMOS

2025-12-23

Šventiniu laikotarpiu persivalgymas dažnai tampa juokų objektu – sotūs pietūs, saldumynai ir nesibaigiančios vaišės tarsi neatsiejama tradicija. Tačiau ką daryti, jei maistas virsta ne tik šventės dalimi, bet ir būdu reaguoti į stresą ar nuobodulį? Ekspertai įspėja: atskirdami emocinį alkį nuo fizinio, galime ne tik pagerinti savijautą po švenčių, bet ir sustabdyti užburtą kaltės, gėdos ir persivalgymo ratą.

Fizinis alkis kyla palaipsniui, yra jaučiamas kūne – dažniausiai skrandyje, kaip tuštumo jausmas, silpnumas ar energijos sumažėjimas. O emocinis alkis atsiranda galvoje – dažnai staigiai, kartu su labai konkrečiu noru „noriu kažko skanaus“, ir po valgymo nepalieka tikro sotumo jausmo.

Emocinis alkis retai susijęs su realiu fiziologiniu poreikiu. Jis dažnai kyla kaip reakcija į jausmą – nuobodulį, stresą, nerimą. O pats valgymas tampa ne pasisotinimu, o nusiraminimo būdu.

Šventės – padeda ar trukdo atpažinti emocinį valgymą?

Švenčių metu dažnai pasikeičia įprasta dienotvarkė – valgoma dažniau, daugiau, kitaip. Maistas tampa šventės dalimi, bendravimo forma ir malonumu.

Dėl pasikeitusios aplinkos gali atrodyti, kad valgome per daug ar neįprastai, bet tai nebūtinai emocinis valgymas. Tačiau jei net švenčių metu pagaunate save dažnai ieškant maisto dėl vidinės įtampos, tai jau ženklas, kad verta pažvelgti giliau.

Paradoksalu, bet kasdienybėje emocinis valgymas kartais išryškėja dar labiau, nes ritmas aiškesnis, o emocijas lengviau atpažinti.

Kaip po švenčių padėti skrandžiui?

Po švenčių į vaistines dažniausiai kreipiamasi dėl virškinimo sutrikimų – pilvo pūtimo, skausmo, rėmens, pykinimo ar sunkumo jausmo skrandyje.

Žmonės skundžiasi ir bendra prasta savijauta. Tad svarbu žinoti, kaip sau padėti – tiek ruošiantis šventiniam stalui, tiek po jo. Viena dažniausių klaidų – virškinimo fermentų vartojimas profilaktiškai, dar prieš valgį. Fermentai turi būti geriami valgio metu, kai skrandyje jau yra maisto – tik tada jie gali veikti efektyviai.

Norint išvengti persivalgymo, svarbu valgyti lėtai, pasimėgaujant ir ragaujant, nes sotumo jausmas atsiranda palaipsniui. 

Reikėtų išgerti šilto vandens maždaug 30 min iki valgymo – tai sumažina persivalgymo tikimybę, valgyti mažomis porcijomis – rekomenduojama vienu kartu suvartoti ne daugiau nei kumščio dydžio kiekį maisto, vengti nuolatinio užkandžiavimo ar ilgo sėdėjimo prie stalo, o po valgymo išeiti pasivaikščioti ar užsiimti lengva fizine veikla, bet vengti gulėjimo ar miego. Valgant nereikėtų gurkšnoti vandens – tai praskiedžia skrandžio sultis ir lėtina virškinimą.

Griežtos taisyklės po švenčių – kodėl jos neveikia?

Vienas iš dažniausių pošventinių impulsų – „reikia susiimti“. Žmonės pradeda mažinti porcijas, atsisako mėgstamų produktų, įveda griežtas taisykles. Tačiau tai tik padidina įtampą, o įtampa – tiesus kelias į naują persivalgymą.

Griežta kontrolė sukuria biologinį pasipriešinimą. Organizmas reaguoja stiprindamas potraukius, nes jaučia grėsmę alkio pojūčiui. Kuo labiau spaudžiame, tuo didesnis šansas, kad viskas baigsis nauju „lūžiu“.

O po švenčių visai nevalgyti pasirenkantys žmonės tikisi, kad organizmas „pailsės“. Tačiau toks sprendimas gali paskatinti naują persivalgymą: išalkus per ilgai, vėliau suvalgomas per didelis maisto kiekis.

Kaip sau padėti?

Svarbiausia – vengti savigraužos, taip pat moralizavimo ar komentarų apie kito žmogaus maisto pasirinkimus, nes kaltė ir gėda yra vieni iš stipriausių emocinio valgymo variklių.

Padėti gali ir nedideli įpročiai: trumpa pauzė, kvėpavimo pratimai, pasivaikščiojimas, emocijos įvardijimas, pokalbis su artimu žmogumi. Jei sunku keisti elgesį savarankiškai, vertinga kreiptis į specialistą.

Pagalba po persivalgymo

Jei visgi persivalgyti nepavyko išvengti, rekomenduojamos žolelių arbatos, tokios kaip pipirmėčių, pankolių, kmynų, kiaulpienių šaknų ar net kartusis kietis – jos stimuliuoja skrandžio veiklą, padeda slinkti maistui žarnynu, mažina pilvo pūtimą.

Vertėtų rinktis virškinimo fermentus, kurių sudėtyje yra lipazės, amilazės ir proteazės – šios medžiagos padeda skaidyti riebalus, angliavandenius ir baltymus. Galima naudoti ir augalinės kilmės fermentus, išgautus iš papajų ar ananasų ekstraktų – jie greitai veikia, mažina sunkumo jausmą ir papildo vienas kito poveikį. Jei jaučiamas pilvo raižymas ar spazmai, gali padėti drotaverino preparatai.

Kitą dieną po persivalgymo reikėtų rinktis lengvą maistą – košes, vaisius, liesą varškę, daržoves, liesą mėsą ar žuvį. Taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių – šiltas arbatas ar negazuotą mineralinį vandenį. Vertėtų vengti riebių, aštrių ir sunkiai virškinamų patiekalų.

Deja, vis dar gajus įsitikinimas, kad virškinimą pagerina gazuoti gėrimai ar limonadai. Tačiau iš tiesų jie tik apsunkina skrandžio darbą – padidina rūgštingumą, sustiprina pilvo pūtimą, o juose esantis cukrus dar labiau sulėtina virškinimą.

Stiprieji alkoholiniai gėrimai taip pat neduoda jokios naudos – priešingai, jie lėtina virškinimo procesus ir gali sužadinti dar didesnį norą užkandžiauti. Ypač vyresnio amžiaus pacientai vis dar tiki šiuo mitu, bet neretai jau po kelių valandų grįžta ieškodami pagalbos pas medikus ar vaistininkus – nes simptomai nepraeina arba net pablogėja.

Šaltinis: <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/kai-sotumas-neatnesa-ramybes-kaip-per-sventes-atpazinti-emocini-persivalgyma-260467>

---

NORITE PAGERINTI SAVO IMUNINĘ SISTEMĄ KALĖDŲ LAIKOTARPIU? LAIKYKITĖS TRIJŲ ĮPROČIŲ

2025-12-20

Kalėdų atostogų ir laisvadienių sezonas gali būti intensyvus. Žmonės keliauja, priima šeimos narius ir draugus bei vyksta į renginius – tuo pačiu vykdydami kitas darbo ir priežiūros pareigas. Visa ši veikla priverčia galvoti apie tai, kaip svarbu išlaikyti sveiką imuninę sistemą. Kokius įpročius turėtų perimti kiekvienas, pavyzdžiui, gerai išsimiegoti, gerai maitintis ir reguliariai mankštintis? Ir atvirkščiai, ar yra kokių nors įpročių, kurių žmonės turėtų atsisakyti dėl neigiamo poveikio imuninei sistemai?

O ar yra kitų saugumo patarimų, kuriuos žmonės turėtų įsidėmėti, kad sumažintų tikimybę susirgti per šventes? CNN pasikalbėjo šia tema su sveikatingumo eksperte dr. Leana Wen. Wen yra Džordžo Vašingtono universiteto skubios pagalbos gydytoja ir klinikinis docentė.

CNN: Kodėl yra itin svarbu palaikyti mūsų imuninę sistemą sveiką?

Dr. Leana Wen: Mūsų imuninė sistema yra natūrali gynyba nuo virusų, bakterijų ir kitų galimų patogenų. Stipri, sveika imuninė sistema sumažina riziką užsikrėsti infekcinėmis ligomis ir nuo jų sunkiai susirgti. Imuninė sistema taip pat yra susijusi su kai kuriomis lėtinėmis ligomis. Imunitetui įtakos turi daug veiksnių, kai kurie iš jų priklauso nuo mūsų pačių. Pavyzdžiui, rekomenduojamų vakcinų gavimas padeda sukurti imunitetą nuo tam tikrų ligų. Be vakcinų, yra keletas gyvenimo būdo veiksnių, kurie, kaip rodo tyrimai, taip pat stiprina mūsų organizmo imuninę funkciją.

CNN: Kokiais įpročiais turėtų vadovautis žmonės norėdami pagerinti savo imuninę sistemą?

Wen: Yra trys svarbūs įpročiai, į kuriuos žmonės turėtų atsižvelgti. Pirma, būkite fiziškai aktyvūs. Pratimai ne tik sumažina galimybę susirgti lėtinėmis ligomis, kaip diabetas, vėžys ir širdies ligos, bet ir stimuliuoja imuninę sistemą.

Antra, sumažinkite perdirbto maisto kiekį. Šiuose „netinkamuose maisto produktuose“ yra daug cheminių medžiagų, tokių kaip konservantai, emulsikliai, dirbtiniai dažikliai ir dažikliai. Valgant didesnį perdirbto maisto kiekį, gyvenimo trukmė gali sutrumpėti daugiau nei 10%. Žmonės turėtų siekti bent 150 minučių per savaitę vidutinio ar didelio intensyvumo mankštos ir turėtų stengtis laikytis dietos, kurioje akcentuojamas toks maistas, pavyzdžiui, daržovės, liesa mėsa, pupelės, nesmulkinti grūdai ir riešutai.

Trečia, jums būtinas geras miegas, o tai reiškia, jog per parą būtina miegoti ne mažiau nei septynias valandas, kitaip galimai išsivystys aukštas kraujospūdis, diabetas, nutukimas.

CNN: Ar yra tokie įpročiai, kurių žmonės atsisakę sustiprintų savo imuninę sistemą?

Wen: Taip. Svarbiausia yra vengti rūkyti ir saikingai vartoti alkoholį. Kalėdų laikotarpis gali tapti laikotarpiu, kada sumažinate alkoholio vartojimą, išlaikyti tradiciją saikingo vartojimo, pavyzdžiui, du ar mažiau gėrimų per dieną vyrams ir moterims dar mažiau tomis dienomis, kada alkoholis yra vartojamas švenčių metu visuotinai.

CNN: Ar jau per vėlu pasiskiepyti nuo kvėpavimo takų virusų, jei vykstate į šeimos susibūrimus su naujagimiais ar vyresniais suaugusiais?

Wen: Po vakcinacijos gali prireikti kelių savaičių, kol organizmas sukaups antikūnų atsaką. Apskritai, neabejotinai yra gera idėja įsitikinti, kad esate atnaujinę savo rekomenduojamas vakcinas ir būti tikriems, kad kasmet pasiskiepijote nuo gripo ir Covid-19. Jei, tarkime, po kelių dienų susibursite su pažeidžiamais artimaisiais, skiepų gavimas dabar tikriausiai nepakeis jūsų apsaugos šio apsilankymo metu, tačiau vis tiek verta juos pasidaryti, nes tai tikrai padės per visą kvėpavimo takų virusų sezoną.

CNN: Ką turėtų daryti pažeidžiami žmonės, kad sumažintų riziką susirgti per šventes?

Wen: Jie turėtų stengtis vengti perpildytų vietų, kuriose daug žmonių šaukia ir garsiai kalba. Keliaudami ir perpildytose viešose vietose jie turėtų apsvarstyti galimybę dėvėti kaukę N95 ar lygiavertę kaukę.

CNN: Ar yra kitų apsaugos nuo virusų patarimų, kuriuos žmonės gali naudoti norėdami sumažinti galimybę susirgti per šventes?

Wen: Nepamirškite dažnai ir gerai nusiplauti rankas su muilu ir vandeniu. Jei organizuojate renginį, apsvarstykite galimybę paprašyti tų, kurie turi kvėpavimo takų infekcijos požymių, pvz., karščiavimo ir kosulio, likti namuose. Ir mėgaukitės atostogomis! Vienatvė ir izoliacijos jausmas iš tikrųjų gali pakenkti imuninei sistemai. Atostogos gali būti varginančios ir įtemptos, tačiau buvimas kartu su mylimais žmonėmis – ar tai jūsų šeima, ar draugų šeima – gali atnešti daug naudos jūsų emocinei ir fizinei sveikatai.

Šaltinis: <https://edition.cnn.com/2024/12/19/health/holiday-health-wellness>

---

TOP 10: TECHNOLOGIJŲ PASAULIO PROGNOZĖS 2026 METAMS

2025-12-18

Pastaba: trumpinys AI reiškia dirbtinį intelektą.

Nuo skaitmeninių dvynių iki duomenų ir debesų suverenumo ir „Gen AI“ iki kvantinio patikimumo įmonės saugumui – čia yra pateikiama 10 tendencijų, kurių reikia laukti artėjant 2026 m.

 2025 m. artėjant į pabaigą, verslo ir technologijų aplinką iš naujo apibrėžia galingas naujovių ir trikdžių derinys. Pavyzdžiui, „Gen AI“ ir toliau bręsta, iš kūrybingo kompaniono virsta strateginiu antruoju pilotu, organizacijoms atskleidžiant veiksmingumą, kai slypi sudėtingumas.

„Technology Magazine“ pateikia būsimas galimas technologijų pasaulio tendencijas 2026-iesiems.

10. Dirbtinio intelekto valdomos vertikalios platformos

2026 m. AI valdomos vertikalios platformos skirtos pakeisti įmonės darbo eigą. „ServiceNow“ AI platforma ne tik atlieka darbo eigos automatizavimą, bet ir tapo orkestravimo centru, integruodama žvalgybos ir realaus laiko duomenis tokiose srityse kaip IT, HR ir klientų aptarnavimas. AI Agent Fabric ir Orchestrator leidžia organizacijoms įdiegti konkrečiam domenui skirtus agentus, automatizuoti sudėtingas užduotis ir sujungti anksčiau nesusijusias sistemas. Naujausi diegimai rodo greitus patobulinimus: iki 30 % mažesnės veiklos sąnaudos, 25 % greitesnis skyros laikas ir reikšmingas eskalacijos sumažėjimas.

9. Duomenų ir debesų suverenitetas

AWS skatina duomenų ir debesų suvereniteto ateitį ir sieja jį su Europos suverenitetu, kuris bus paleistas iki 2025 m. pabaigos. Ši nepriklausoma, visiškai valdoma platforma užtikrina, kad duomenys ir metaduomenys liktų tik ES, juos valdytų tik ES veikiančios komandos. Naudodama pažangias suverenumo kontrolės priemones, tokias kaip klientų valdomi šifravimo raktai, griežti duomenų saugojimo turėklai ir veikimo autonomija, palaikoma Vokietijos vadovaujamos valdymo struktūros, AWS siūlo atitiktį, atskaitomybę ir naujoves reguliuojamoms pramonės šakoms.

8. Įmonės turtas tampa skaitmeniniais žetonais

Tikimasi, kad 2026 m. įmonės turtas – nuo gabenimo konteinerių iki sąskaitų faktūrų – bus pavaizduotas kaip skaitmeniniai žetonai, supaprastinant pasaulinę prekybą. „Maersk“ išsiskiria savo pastangomis apsaugoti daiktų interneto integraciją ir platformas, kurios skaitmenina konteinerių judėjimą ir tiekimo grandinės veiklą. „Blockchain“ projektai, tokie kaip „TradeLens“, su IBM ir turto stebėjimas realiuoju laiku, dabar įgalina momentinį autentifikavimą, automatizuotus mokėjimus pagal išmaniąsias sutartis ir sumažina popierizmą. Naujasis Maersk IoT tinklas, veikiantis 450 laivų, teikia realaus laiko duomenis apie krovinius, energijos suvartojimą ir poveikį aplinkai.

7. Kvantinio patikimumo įmonės saugumas

Cloudflare yra kvantinio patikimumo įmonės saugumo priešakyje, perkeldama savo tinklą į postkvantinę kriptografiją. Iki 2025 m. rugsėjo mėn. daugiau nei 45 % žmonių sukurto interneto srauto, siunčiamo į pasaulinį „Cloudflare“ tinklą, jau yra apsaugoti hibridinėmis postkvantinio rakto sutartimis, naudojant ML-KEM algoritmus, kaip rekomenduoja NIST. „Cloudflare“ WARP klientas ir „Zero Trust“ platforma dabar naudoja post-kvantinius šifruotus tunelius, apsaugančius slaptus duomenis ir užtikrindamas, kad organizacijos būtų apsaugotos nuo kvantinės kompiuterijos keliamų grėsmių, kurios gali kilti dabar / iššifruoti ir vėliau – padėti įmonėms pasiekti reguliavimo etapus 2026 m.

6. Nulinio pasitikėjimo architektūra

 Zscaler nulinio pasitikėjimo architektūra užtikrina visišką debesies, hibridinės ir nuotolinės aplinkos apsaugą, patikrindama vartotojo tapatybę ir įrenginio pasitikėjimą prieš suteikiant prieigą tik konkrečioms programoms, o ne ištisiems tinklams. „Zscaler Zero Trust Exchange“ integruojasi su pirmaujančiais tapatybės tiekėjais, tikrina visą srautą, įskaitant šifruotą, ir naudoja AI pagrįstą analizę, kad blokuotų kenkėjiškas programas, išpirkos programas ir sukčiavimo grėsmes realiuoju laiku. Tokios funkcijos kaip mikrosegmentavimas programos lygiu, nuolatinis tikrinimas ir skaitmeninės patirties stebėjimas sumažina šoninio judėjimo ir pažeidimų riziką – visos funkcijos tampa vis svarbesnės, kai žiūrime į 2026 m.

5. ESG laikymasis ir tvarumas

2026 m. ESG atitiktis pavirs technologijomis pagrįstomis, reguliuojamomis lenktynėmis, kuriose įmonės integruos dirbtiniu intelektu pagrįstą analizę, tiekimo grandinės skaidrumą ir žiedinės ekonomikos strategijas, kad aplenktų griežtesnius pasaulinius įgaliojimus. „Salesforce“ spartina ESG atitiktį ir tvarumą naudodama nuspėjamą AI ir realiojo laiko analizę, reaguodama į didėjančius reguliavimo reikalavimus ir suinteresuotųjų šalių priežiūrą. Nauji „Net Zero Cloud“ įrankiai pasitelkia išmaniąją automatizaciją, kad būtų galima aktyviai pastebėti išmetamųjų teršalų šuolius, optimizuoti mažinimą ir užtikrinti detalų CSRD ir SBTi atitiktį, o dirbtinio intelekto papildytos ataskaitos padeda įmonėms parodyti skaidrumą ir kovoti su žaliuoju plovimu.

4. Hyper-automatizacija

Hiperautomatizavimą 2026 m. skatins pažangus dirbtinis intelektas, procesų gavyba ir kelių platformų orkestravimas – automatizuojant sudėtingas, visapusiškas darbo eigas su minimaliu žmogaus įnašu. „UiPath“ parodo šią tendenciją, integruodamas agentinį orkestravimą, išmanųjį dokumentų apdorojimą ir ML pagrįstą sprendimų priėmimą, kad įmonės galėtų sujungti RPA robotus, AI agentus ir žmones iš skirtingų skyrių ir senų sistemų. Kadangi hiperautomatizavimo platformos tampa vis labiau naudojamos debesyje ir išmanesnės, organizacijos atsiras transformacinis efektyvumo patobulinimas, iki 30 % sumažintos sąnaudos ir galimybė realiuoju laiku prisitaikyti prie besikeičiančių verslo poreikių.

3. Dirbtinio intelekto papildyta darbo jėga

Dirbtinio intelekto papildyta darbo jėga tampa vis labiau būdinga tendencija, kai įmonės naudojasi išmaniaisiais agentais ir antraisiais pilotais, kad padidintų žmonių produktyvumą ir atvertų naują verslo vertę. „Microsoft“ požiūris pabrėžia šį pokytį: užuot tiesiog automatizavusias užduotis, įmonė pertvarko darbo procesus, kad visiškai integruotų dirbtinį intelektą į kasdienes operacijas. Darbuotojai pereina prie vaidmenų, kuriems reikalingi greitos inžinerijos ir AI priežiūros įgūdžiai, o nepriklausomi dirbtinio intelekto agentai tvarko susitikimus, redaguoja dokumentus ir įprastą bendravimą savarankiškai.

2. Skaitmeniniai dvyniai, optimizuojantys operacijas

 Skaitmeninių dvynių, kaip svarbiausių įrankių optimizuoti operacijas gamybos, energetikos ir infrastruktūros sektoriuose, vaidmuo tampa vis akivaizdesnis. Siemens tai rodo pavyzdį, teikdama išsamius skaitmeninius dvigubus sprendimus, kurie imituoja ir optimizuoja visus gaminius, mašinas ir gamybos įrenginius per visą jų gyvavimo ciklą. Šie skaitmeniniai dvyniai suteikia galimybę realiuoju laiku gauti veiklos įžvalgas, nuspėjamą techninę priežiūrą ir dizaino patvirtinimą, sumažina prastovos laiką ir pagerina tvarumą. „Siemens Industrial Copilot“ integruoja dirbtinį intelektą tiesiai į dirbtuves, kad būtų galima greitai priimti sprendimus, o bendradarbiaujant su tokiomis įmonėmis kaip „JetZero“ parodomas skaitmeninių dvynių naudojimas siekiant sumažinti gamybos riziką ir paspartinti naujoves.

1. Gen AI: nuo bandomojo projekto iki platformos

 Gen AI sparčiai pereina nuo bandomųjų projektų prie plataus masto platformų integravimo – ši tendencija tęsis iki 2026 m. Tai leidžia įmonėms giliai integruoti AI į darbo eigą, talentų valdymą ir sprendimų priėmimą. „OpenAI“ yra šios tendencijos priešakyje – 2026 m. viduryje planuojama pradėti dirbti su dirbtiniu intelektu varoma darbo vietų platforma, sukurta taip, kad darbdaviai su dirbtinio intelekto įgūdžių turinčiais kandidatais būtų suderinti efektyviau nei tradicinės darbo vietos. Papildydama tai, OpenAI siūlo dirbtinio intelekto sertifikatus, kad pagerintų milijonų darbuotojų įgūdžius, skatindama su DI pagalba gebančia dirbti pasirengusią darbo jėgą.

Šaltinis: By Maya Derrick. December 03, 2025. Top 10: Predictions for 2026. In: <https://technologymagazine.com/news/top-10-predictions-for-2026>

---

NAUJŲJŲ METŲ LŪKESČIAI:

2026-IEJI METAI PAGAL NUMEROLOGIJOS PROGNOZES

2025-12-17

Ateinantieji 2026-ieji metai atsineša su savimi energiją, kadangi pagal numerologijos dėsnius tai universalūs metai, kuriems suteikiamas skaičius 1. Numerologai sudeda metų skaitmenis: 2 + 0 + 2 + 6 = 1. Vienetas yra pradžios ženklas, tai ir pasirinkimų metas bei žymi naują pradžią 9 metų numerologijos cikle. Tai tokie metai, kada netinka delsti ar užsiimti neapykanta. Verta savęs paklausti: ką galite naujo pradėti tais metais ir nuo to pradėti visų kitų ateinančiųjų aštuonerių metų veiklas, darbus, kt.

Ir nors Visata suteikia tam tikro tono ateinantiems metams, jūsų asmeninė patirtis vis dėlto priklauso nuo jūsų konkretaus numerio, kuris apskaičiuojamas pagal gimimo datą, kai sumuojami skaičiai yra gimimo diena, mėnuo ir pridedamas 2026-ųjų metų skaičius 1. Tas gautasis jūsų asmeninis numeris atspindi jūsų galimybes, būsimus pokyčius, stipriąsias jūsų puses. Žinodami savo asmeninį skaičių kitiems metams, galėsite nukreipti energiją reikiama linkme vietoje to, kad būtumėte blaškomi nenumatytų aplinkybių.

KOKIE BUS 2026-IEJI METAI?

Ką pranašauja astrologai, Kinų horoskopas ir kaip apie 2026 metus pranašavo akloji mistikė Baba Vanga?

Artėjant 2026 metams auga susidomėjimas įvairiomis prognozėmis apie tai, kas mūsų laukia. Gausu įspėjimų, patarimų, įvairių Zodiako aiškinimų ir pranašysčių.

Viena iš pranašysčių yra Babos Vangos. Ši akla pranašė gyveno Bulgarijoje 20 amžiuje ir išgarsėjo kaip nemažai įvykių nuspėjusioji.

2026 metams ji numatė gamtos katastrofas. Baba Vanga išpranašavo žemės drebėjimus, vulkanų išsiveržimus, ekstremalius klimato pokyčius, kurie paveiks dideles Žemės teritorijas. Ji spėjo, kad bus paveikta 7-8 procentai Žemės teritorijos. Ji įspėjo apie audras, potvynius, todėl padaugėjo ekspertų raginimų labiau susirūpinti aplinkos apsaugos politika ir pasiruošti galimoms katastrofoms.

Taip pat Baba Vanga išpranašavo, jog 2026 metais kils didelė 3 Pasaulinio karo grėsmė. Akloji pranašė numatė augančią įtampą tarp Kinijos, Rusijos ir JAV. Jos pranašystė skatina atkreipti dėmesį į geopolitiką, numatyti galimas krizes.

Taip pat ji numatė dirbtinio intelekto įtakos augimą.

Intriga tik auga, kai sužinome, jog Vanga išpranašavo pirmąjį žmonių kontaktą su ateiviais 2026 m. lapkritį. Ši pranašystė kursto aistras ir domėjimąsi Visata.

Ką dar išpranašavo Baba Vanga?

Nors akloji pranašė mirė 1996 m., jos pranašystės yra apie daugybę metų į priekį ir siekia 5079 metus, kada jos nuomone, įvyks Pasaulio pabaiga. O iki tol ji numatė, kad žmonės jau 2028 m. nuskris į Venerą, 2043 m. Europoje dominuos Islamo religija, nuo 2084 m. gamta pati atsinaujins savaime, 0 nuo 2088 m. atsiras virusas, kuris labai staigiai susendins žmones. Dar Vanga numatė astrologinių įvykių: 2480 m. įvyks totalus užtemimas dėl dviejų dirbtinių saulių susiliejimo, 3005 m. vyks karas Marse, 3010 m. asteroidas trenksis į Mėnulį ir kils didžiulis dulkių debesis. Ji dar numatė, kad visi gyvi Žemės sutvėrimai išnyks 3797 m., o žmonija iki tol jau bus sukūrusi kolonijas ir apsigyvenusi naujoja soliarinėje sistemoje.

Baba Vanga: akla mistikė ir jos garsiųjų pranašysčių patikimumas

Baba Vanga gimė Bulgarijoje 1911 m. Regėjimą ji prarado vaikystėje po tornado poveikio. Nežiūrint to, kad ji buvo akla, ji numatė gamtos kataklizmus, politikos įvykius, technologijų pažangą ir jos ankstesnės pranašystės jau išsipildė. 1996 m. Baba Vanga mirė ir dėmesys jos pranašystėms tik padidėjo. Šios mistikės pranašystės daugiausia yra apie katastrofas, nelaimes, dalis jų yra apokaliptinės. Visa tai palieka vietos interpretacijoms, fantazijai. Kai vyksta dideli pokyčiai, sklinda netikrumas dėl ateities, į Babos Vangos pranašystes įsiklausoma įdėmiau, kad būtų įmanoma pasirengti galimoms negandoms.

KĄ 2026-IESIEMS NUMATĖ NOSTRADAMAS?

Nostradamo pranašystės yra tokios, kad 2026-aisiais tikėtina dramatiška Pasaulio įvykių eiga: nuo žaibo nutrenktos įžymybės ir krauju užliejamo Tičino regiono iki mįslingo „didžiojo bičių spiečiaus“ pasirodymo, kurio prasmę sunku suprasti.

Nostradamas išpranašavo, kad „vieną dieną žaibas trenks didį žmogų“. Ši eilutė dažniausiai aiškinama kaip įžymios ar visuomenėje gerai žinomos asmenybės žūtis – simboliškai arba tiesiogiai. „Didžiu žmogumi“ įprastai laikomas svarbus, plačiai žinomas veikėjas.

Pranašas numatė, kad Tičinas paskęsta kraujyje. Tičinas – Šveicarijos regionas, kurio vardas pasirodo II ketureilyje, 26: „Dėl miesto parodyto palankumo Tičinas bus paskandintas kraujyje.“ Kodėl Nostradamas minėjo būtent šią vietą, neaišku. Paslaptingasis „didysis bičių spiečius“ paminėtas su skaičiumi 26 siejamoje eilutėje: „Naktį iš pasalos pakils didelis bičių spiečius.“ Kas slepiasi po šiuo simboliu – iki šiol mįslė. Tai gali reikšti staigią grėsmę, chaotišką žmonių minią ar dar nežinomą reiškinį.

Nostradamas 2026 metams išpranašavo fustus, galeras ir septynis laivus. Pranašystėje taip pat rašoma: „Fustai ir galeros aplink septynis laivus, kils mirtinas karas.“ Fustai – lengvieji senoviniai burlaiviai, o galeros – didesni ir irkluotojų varomi laivai. Ši vizija dažniausiai suprantama kaip galimas jūrinis konfliktas. Manoma, kad tikėtina, jog kalbama apie įtampą jūrų regionuose, galbūt aplink Pietryčių Aziją.

ARTĖJA 2026-ieji – UGNIES ŽIRGO METAI

Kinų horoskopas 2026 metams: Kinų astrologija yra senovinė sistema, sukurta prieš daugiau nei 2000 metų. Skirtingai nei Vakarų pasaulio astronomija, kuri yra pagrįsta saulės padėtimi žmogaus gimimo metu, Kinų astrologijos pagrindas yra 12 metų Mėnulio ciklas, kai kiekvieni metai yra siejami su skirtingu zodiako gyvūnu ir 5 elementų: medžio, ugnies, -emės, metalo (aukso), vandens – įtaka. Visa tai sudaro 60 metų unikaloą energijos ir požymių ciklo pokyčių sistemą.

Artėja 2026-ieji – Raudonojo Ugnies Žirgo metai, dar vadinami Arklio metais. Tai vieni iš dinamiškiausių metų ir paskutinį kartą tokie metai buvo 1966-aisiais. Kinų Naujieji metai bus švenčiami 2026 m. vasario 17-ąją, kada ir prasidės Ugninio Žirgo metai.

Žvilgtelėkime, kas laukia kiekvieno Kinų zodiako ženklo 2026-aisiais.

Kinų horoskopas 2026 metams: Prognozės kiekvienam Zodiako ženklui!

Žiurkė

2026 m. Žiurkės daugiausia dėmesio skirs prasmingų santykių, pagrįstų lojalumu ir abipuse pagarba, gilinimui. Tai puikūs metai spręsti konfliktus ir planuoti šeimos gyvenimą per atvirą bendravimą. Karjeroje tikėkitės spartaus augimo, priimkite pokyčius, mokykitės naujų įgūdžių ir užmegzkite geresnes galimybes. Finansai išlieka stabilūs; venkite rizikos ir investuokite į stabilias sritis, tokias kaip nekilnojamasis turtas ar technologijos. Šeimos reikaluose gali kilti emocinė distancija, tačiau erdvės pagarba ir ryšys su artimaisiais atneš palaikymą. Sveikata pagerėja dėl aktyvaus gyvenimo būdo. Būkite fiziškai aktyvūs, leiskite laiką lauke ir venkite ilgo neveiklumo periodų, kad išlaikytumėte pusiausvyrą ir gerovę visus metus.

Ožka

2026 metais Jautis mėgausis pilnaverčiu meilės gyvenimu, kurį sustiprins pasitikėjimas ir susižavėjimas. Vienišiai turėtų dalyvauti socialiniuose renginiuose, o poros gali pagilinti ryšius siekdamos bendrų tikslų. Karjeros galimybės atsiranda kūrybinėse ir bendradarbiavimo srityse, tačiau sėkmė reikalauja prisitaikymo ir nuolatinio mokymosi. Finansiniu požiūriu svarbiausia yra atsargus požiūris, orientuotas į taupymą ir protingą investavimą. Šeimos harmonija gerėja per empatiją, atvirą bendravimą ir paleidus kontrolę. Sveikata ir ištvermė yra naudingi dėl aktyvesnio gyvenimo būdo, o sąmoningumo praktika, tokia kaip joga ir meditacija, palaiko psichinę gerovę. Socialiniai ryšiai suteikia emocinę pusiausvyrą, todėl 2026-ieji bus Jaučio asmeninio, profesinio ir emocinio augimo metai.

Tigras

2026 m. Tigrai išgyvens permainingus metus, kupinus meilės, karjeros ir asmeninio augimo. Santykiuose pirmenybė teikiama gilesniems emociniams ryšiams. Vienišiai gali susitikti su kuo nors per darbinius ar socialinius renginius, o įsipareigoję tigrai gali žengti didelius žingsnius, pavyzdžiui, tuoktis ar kurti šeimą. Profesiniu požiūriu tai stiprūs lyderystės ir naujovių metai. Jūsų drąsios idėjos ir ryžtas bus pastebėti. Finansine prasme sėkmė priklauso nuo kruopštaus planavimo, taupymo ir ilgalaikių investicijų, vengiant rizikingų ar impulsyvių pasirinkimų. Namuose šeimos gyvenimas jausis stabilus ir pilnavertis, o tigrai vaidins pagrindinį vaidmenį palaikant harmoniją atviro bendravimo ir paramos dėka. Naujos draugystės, ypač įvairiose kultūrose, suteiks naujų įžvalgų. Tiesiog nepamirškite nustatyti sveikų ribų. Sveikata pagerės dėl reguliaraus fizinio krūvio, streso mažinimo ir įprastinės medicininės priežiūros. Tigrai gali paversti 2026-uosius galingais ir turiningais metais.

Triušis

2026 m., Raudonojo ugnies arklio metai, į Triušio gyvenimą įneš aistros, pagreitį ir transformaciją. Meilėje tai energingi emocinio augimo metai. Vienišiai be vargo pritrauks gerbėjus, o poros gali atgaivinti savo ryšius per atvirumą ir bendrą džiaugsmą. Šeimos gyvenimui gali prireikti dėmesio, todėl buvimas daugiau, komunikabilus ir empatiškas atneš harmonijos. Socialiai bendravimas su senais draugais ir naujų ryšių užmezgimas suteikia šilumos ir palaikymo. Profesionaliai triušiai klestės išeidami iš savo komforto zonų, tyrinėdami naujas galimybes ir mokydamiesi bei bendradarbiaudami augdami. Už iniciatyvą bus atlyginta. Finansinis stabilumas bus užtikrintas protingai planuojant biudžetą, taupant ir vengiant impulsyvių sprendimų. Sveikata gerėja esant pusiausvyrai – fizinis aktyvumas, tinkamas poilsis ir dėmesingumo praktikos, tokios kaip meditacija, sustiprins ir kūną, ir protą. Laikantis teisingo mąstymo ir iniciatyvaus požiūrio, 2026-ieji žada būti lūkesčių išsipildymo ir sėkmingos karjeros metai.

Drakonas

Ugnies arklio metais Drakonai spindės, tačiau meilėje būtinas nuoširdumas ir emocinė branda. Venkite manipuliacijų ar nerealių lūkesčių – tikri santykiai klestės nuoširdžiai. Poros, planuojančios kurti šeimą, prieš imdamosi šuo, turi įsitikinti, kad yra emociškai ir finansiškai pasirengusios. Karjeros augimas gali būti lėtesnis nei tikėtasi, tačiau užsispyrimas ir diplomatija duos rezultatų. Finansiniu požiūriu labai svarbu būti atsargiems. Susikoncentruokite į taupymą, venkite rizikingų investicijų ir kreipkitės patarimo į patikimus patarėjus. Šeimos gyvenimui bus naudingas atviras bendravimas ir abipusė pagarba. Lankstumas, o ne kontrolė, padės sukurti harmoniją. Socialinis gyvenimas vyks sėkmingai, patariama laikytis arčiau tų, kurie jus realiai remia ir palaiko. Sveikatos srityje reikėtų būti fiziškai aktyviems, laikytis nuosaikumo. Būdami disciplinuoti ir savimi pasitikintys, Drakonai 2026-uosius gali patys padaryti stabiliais, sveikatingais ir dosniais metais.

Gyvatė

Per daug svarstymų gali trukdyti užmegzti ryšį, tačiau pasitikėjimas sustiprins ryšius. Poroms patiks didesnė harmonija, o vienišiai gali pritraukti prasmingus santykius per pasitikėjimą savimi. Profesiniu požiūriu tai augimo metai. Gyvatės turėtų tapti lyderiais, įgyti lankstumo ir tobulinti savo įgūdžius. Iššūkių gali kilti, tačiau prisitaikymas ir tinklų kūrimas lems sėkmę. Finansiniu požiūriu labai svarbu būti atsargiems. Laikykitės biudžeto, venkite rizikingų investicijų ir sukurkite ilgalaikį saugumą. Šeimos gyvenime bus naudingas sąžiningumas ir užuojauta, o gyvatės naudojasi savo intuicija konfliktams išspręsti. Naujos draugystės gali atnešti įžvalgos ir įkvėpimo. Sveikatos požiūriu labai svarbu valdyti stresą. Metų intensyvumas gali turėti įtakos psichinei gerovei, todėl skatinamos tokios praktikos kaip joga, meditacija ir pasivaikščiojimai gamtoje.

Arklys

2026 m. Arklio ženklo atstovai gali susidurti su emociniais pakilimais ir nuosmukiais meilėje dėl didelio nepriklausomybės troškimo. Karjeros augimas atrodo daug žadantis, o lyderystė ir lankstumas atveria duris naujoms galimybėms, ypač metų viduryje, kuriant tinklus. Finansiniu požiūriu būtinas atsargumas. Venkite impulsyvių išlaidų ir rizikingų investicijų; ilgalaikis planavimas ir ekspertų patarimai suteiks stabilumo. Namuose harmonija priklauso nuo jūsų požiūrio. Išlikite ramūs, aktyviai klausykite ir puoselėkite stiprų bendravimą. Draugai bus nuolatinis emocinės paramos šaltinis. Sveikatos požiūriu pirmenybę teikite fiziniam aktyvumui, tinkamam poilsiui ir dėmesingumui. Tokios praktikos kaip joga, meditacija ir miego režimo palaikymas pagerins jūsų savijautą. Venkite per didelio krūvio ir emocinio valgymo.

Avis

2026 m. Avies ženklo atsovai gali susidurti su emociniais meilės svyravimais dėl intensyvios Ugnies arklio metų energijos. Užuot skubėjusios prisiimti įsipareigojimus, Avys turėtų sutelkti dėmesį į emocinę rūpinimąsi savimi ir palaikyti ryšį be spaudimo. Suteikdami erdvės teikiant paramą, galite atkurti santykių harmoniją. Karjeros požiūriu Avis puikiai atliks kūrybingus, empatiškus ir į komandą orientuotus vaidmenis. Dėl natūralaus jautrumo ir meniškumo jie puikiai tinka tokiose srityse kaip mokymas, dizainas ar konsultavimas. Finansiniu požiūriu labai svarbu būti atsargiems ir vengti impulsyvių išlaidų. Sutelkite dėmesį į taupymą, avarinio fondo kūrimą ir ieškokite patikimų patarimų dėl ilgalaikio saugumo. Šeimos pareigos gali būti slegiančios, tačiau aiškus bendravimas ir kantrybė sumažins įtampą. Kad išlaikytų sveikatą ir atsparumą, avys turėtų likti aktyvios, prisijungti prie grupinės kūno rengybos ar lauko užsiėmimų ir laikytis sąmoningumo praktikos.

Bezdžionė

2026 m. Beždžionės ženklo atstovai mėgausis gyvybingu meilės gyvenimu. Vienišiai gali rasti naujų įdomių ryšių, o poros išgyvena atnaujintą emocinį artumą. Tie, kurie svarsto apie tėvystę, turėtų planuoti abipusį supratimą. Profesiniu požiūriu metai siūlo drąsių galimybių, bet ir netikėtų poslinkių. Išlikti susikaupusi, vengti blaškymosi ir išsikelti aiškius tikslus padės beždžionėms įveikti iššūkius. Finansiškai gali atsirasti staigių išlaidų. Namuose būtina emocinė branda. Beždžionės turėtų rimtai žiūrėti į pareigas, siūlyti paramą ir palaikyti nuoširdų bendravimą, kad sustiprintų šeimos ryšius. Socialiniu požiūriu naujos draugystės klestės, jei į jas kreipsitės nuoširdžiai. Sveikatos požiūriu greitas metų tempas reikalauja nuolatinio fizinio aktyvumo ir rūpinimosi savimi. Grupinis sportas, joga ir sąmoningumo praktika suteiks energijos, sumažins stresą ir palaikys emocinę pusiausvyrą.

Gaidys

Dėl savo žavesio ir iškalbos 2026 m. Gaidžiai klestės meilės sferoje. Poros turėtų priimti svarbius sprendimus, tokius kaip šeimos planavimas, apgalvotai ir abipusiai suprasdami. Karjeros prasme Ugnies Arklio metai suteiks pagreitį. Atsiras naujų lyderystės, paaukštinimo ir naujų verslo galimybių. Sėkmė bus palanki komandiniam darbui, todėl darbas komandoje ir įgūdžių tobulinimas bus vertingi. Finansiniu požiūriu disciplina yra svarbiausia. Biudžeto sudarymas, rizikingų investicijų vengimas ir skubios pagalbos fondo sukūrimas padės orientuotis į galimus ekonomikos svyravimus. Kalbant apie šeimos gyvenimą, ramybė priklauso nuo emocinio jautrumo. Gaidžiai turėtų bendrauti švelniai ir empatiškai vadovauti vaikams, kurdami palankią aplinką. Sveikatos požiūriu būtina išlikti aktyviam ir subalansuotam. Pirmenybę teikite mankštai, miegui ir mitybai, o sąmoningumas ir pomėgiai gali palaikyti psichinę gerovę ištisus metus.

Šuo

2026 m., aistringo Ugnies arklio įtakoje, Šuns ženklo atstovai  sužydės meilė. Santykiai gilėja dėl pasitikėjimo. Susituokusioms poroms tai gali būti palankus metas planuoti vaiką, o atviras bendravimas bus naudingas visiems ryšiams. Karjeroje bus stiprus augimas, tikėtinas paaukštinimas, pripažinimas ir finansinė pažanga. Būkite susikaupę ir drausmingi bei naudokite tinklus, kad atvertumėte naujas galimybes. Finansiškai ilgalaikės investicijos bus vaisingos, tačiau reikėtų vengti impulsyvių išlaidų ir rizikingų įmonių. Pirmenybę teikite taupymui ir skolų išgryninimui. Nors galite jaustis neįvertinti, jūsų artimieji išreiškia rūpestį subtiliais būdais. Pripažinkite jų paramą, pasidalykite atsakomybe ir laukite pagalbos. Sveikatos požiūriu sutelkite dėmesį į emocinę gerovę. Gali padidėti nerimas, todėl subalansuokite darbą ir poilsį, būkite fiziškai aktyvūs ir praleiskite laiką su pakylėjančiais žmonėmis, kad išliktumėte tvirti ir atsparūs.

Kiaulė

Ugnies arklio metais Kiaulės ženklo atstovai stebės ir jaudulį, ir iššūkius. Nepriklausomybė ir tarpusavio supratimas bus labai svarbūs, ypač poroms, svarstančioms apie šeimos planavimą. Karjeros požiūriu greita energija skatina išeiti iš komforto zonų. Kūrybinių kelių tyrinėjimas, ryšių kūrimas ir naujų galimybių panaudojimas gali paskatinti augimą. Venkite rizikingų įmonių ir sutelkite dėmesį į stabilias strategijas ir ilgalaikį planavimą. Finansiniu požiūriu būtinas biudžetas ir protingos investicijos. Dalijimasis atsakomybe ir kantrus puoselėja harmoniją. Sveikata turėtų būti svarbiausias prioritetas. Užuot kopijavę kitus, sukurkite savo poreikius atitinkančią sveikatingumo rutiną. Reguliari mankšta, dėmesingumas ir pakankamas poilsis šiais metais padės išlaikyti energiją, sumažinti stresą ir pagerinti bendrą savijautą.

KAS LAUKIA 2026-AISIAIS 12 ZODIAKO ŽENKLŲ ATSTOVŲ?

Pranašaujama, jog 2026 metai bus susiję su augimu, naujomis galimybėmis visiems 12 Zodiako ženklų. Tai bus metai, per kuriuos karjeros srityje laimės tie, kurie bus kantrūs, pasitikintys savimi. Kiekvieno iš Zodiako ženklų atstovo laukia išskirtinės galimybės karjeros, santykių, sveikatos, išsilavinimo srityse, kur numatomi pokyčiai. 2026 metai bus palankūs optimistiškai nusiteikusiems asmenims. Apskritai Naujieji metai siejami su augimu, harmonija, ilgalaike sėkme.

Svarbu suprasti, kas laukia kiekvieno Zodiako ženklo atstovo. Tai padės Jums suvokti savo galimybes, kelius į pažangą ir tam pasirengti, vadovaujantis planetų įtaka.

2026 m. metinio horoskopo prognozė rodo, kad šie metai yra transformacijos, pusiausvyros ir prasmingų visų 12 zodiako ženklų laimėjimų planas. Kiekvienas asmuo patiria unikalias galimybes augti karjeros, finansų, santykių, sveikatos ir švietimo srityse. Iššūkiai skirti stiprinti atsparumą, kantrybę ir strateginį mąstymą. Nuosekliai stengiantis, apgalvotai planuojant ir apgalvotai priimant sprendimus, kiekvienas ženklas gali maksimaliai padidinti potencialą ir užtikrinti ilgalaikę pažangą.

2026 AVINAS

Avinų laukia pažangos metai. Šio ženklo atstovai turės progų pademonstruoti lyderystę, kūrybingumą, pranašumą. Finansinis stabilumas pagerės disciplinuotumo dėka, atsargūs investavimai taip pat bus naudingi. Santykiuose laukia atnaujintas pasitikėjimas, harmonija su partneriais ir šeimos nariais. Vidutinio amžiaus asmenys patirs naudą dėl mokymosi teikiamų privalumų, gebėjimo prisitaikyti ir kantrybės. Studentai patirs motyvaciją, pasieks akademinės sėkmės. Iš esmės Avino ženklo atstovai, kaip stiprios asmenybės, bus sėkmingi savo profesiniame kelyje.

2026 JAUTIS

Jaučio 2026 metų metinė astrologinė prognozė numato stabilius metus, pabrėžiančius kantrybę, strategiją ir apgalvotus veiksmus. Karjeros perspektyvos gerėja atkakliai stengiantis ir tobulėjant įgūdžiams, suteikiant pripažinimo ir augimo galimybių. Verslininkams bus naudingas aiškus finansų planavimas ir patikima partnerystė, o samdomi specialistai įgis pareigų ir paaukštinimo stabilumo. Emociniai ryšiai gilėja, nes vietiniai Jaučio ženklo atstovai sutelkia dėmesį į santykių puoselėjimą nuoširdžiai ir supratingai. Sveikata bus palaikoma reguliariai laikantis rutinos, subalansuotos mitybos ir tinkamo poilsio, o sąmoningumas palaiko psichinę ramybę. Studentai patiria nuolatinę akademinių pastangų ir konkursinių egzaminų pažangą, laikydami disciplinuotus studijų grafikus. Metų vidurys atneša iššūkių, kurie moko atsparumo ir problemų sprendimo. Iki metų pabaigos Jaučio ženklo asmenys konsoliduoja laimėjimus visose srityse, mėgaudamiesi stabilumu ir pasitikėjimu.

2026 DVYNIAI

Dvynių 2026 metų metinio horoskopo prognozė žada mokymosi, bendravimo ir prasmingo augimo metus. Karjeros galimybės auga, nes Dvyniai naudojasi analitiniais įgūdžiais ir kūrybiškumu, todėl sulaukia pripažinimo, paaukštinimo ir bendradarbiavimo sėkmės. Verslininkai gali panaudoti tinklų kūrimą, kad užsitikrintų partnerystę ir stabilias įmones. Finansai gerėja disciplinuotai taupant ir kruopščiai investuojant, užtikrinant saugumą ir pasirengimą ateityje. Sveikata reikalauja dėmesio psichikos aiškumui ir streso valdymui, atliekant saikingus pratimus ir sąmoningumo praktikas. Akademiniai užsiėmimai rodo pažangą, ypač studentams, kurie sutelkia dėmesį į nuoseklų mokymąsi ir įgūdžių tobulinimą. Vidurio metų iššūkiai moko prisitaikymo, kantrybės ir efektyvaus problemų sprendimo. Iki metų pabaigos Dvynių vietos gyventojai patiria asmeninį augimą, profesinę pažangą ir geresnę savijautą.

2026 VĖŽYS

Vėžio 2026 Zodiako metų perspektyva tokia, jog skelbia emocinį augimą, stabilumą ir apgalvotus veiksmus. Karjeros perspektyvas stiprina nuoseklios pastangos, komandinis darbas, praktinių įgūdžių taikymas. Verslo savininkai gali matyti pelno augimą kruopščiai planuodami ir efektyviai bendraudami. Finansiniu požiūriu atsargios investicijos ir biudžeto sudarymas atneša nuolatinį pelną ir saugumą. Emocinis gyvenimas klesti dėl užuojautos, empatijos ir kantrybės, stiprinant ryšius su partneriais, šeima ir draugais. Sveikata reikalauja dėmesio įprastiems patikrinimams, tinkama mityba ir streso mažinimo praktika. Studentams naudingas struktūrizuotas studijų tvarkaraštis, disciplinuotas dėmesys ir mentorių nurodymai, o tai lemia akademinius pasiekimus. Metų pabaigos apmąstymai suteikia pasitenkinimą, asmeninės ir profesinės pažangos įtvirtinimą ir pasiekimo jausmą.

2026 LIŪTAS

2026 metų Liūto metinio horoskopo prognozė rodo, kad metai bus pažymėti pasitikėjimu, lyderyste ir pripažinimu. Karjeros pažanga pasiekiama iniciatyva, kūrybiškumu ir strateginiu planavimu. Profesionalai gali sulaukti paaukštinimo, įvertinimo ir svarbių pareigų, o verslininkams naudinga partnerystė ir laiku priimti sprendimai. Finansinis stabilumas pasiekiamas kruopščiai taupant, laiku investuojant ir apdairiai išleidžiant. Santykiai klesti dėl sąžiningumo, šilumos ir emocinio ryšio, skatinančio harmoniją su partneriais ir šeima. Sveikata palaikoma reguliariai mankštinantis, subalansuota mityba ir dėmesys psichinei gerovei. Studentai patiria studijų ir egzaminų pažangą, suteikia galimybę gauti stipendijas ir konkurencingus pasiekimus. Metų vidurys gali atnešti nedidelių iššūkių, pabrėžiant gebėjimą prisitaikyti ir atkaklumą. Iki metų pabaigos Liūtai įtvirtina pasiekimus, stiprina asmeninius ryšius ir džiaugiasi pripažinimu už pastangas.

2026 MERGELĖ

Mergelės 2026 m. astrologinis metinis vadovas prognozuoja metus, kuriuose akcentuojamas organizuotumas, mokymasis ir nuolatinė pažanga. Karjeros augimas vyksta vyraujant drausmingam darbui, dėmesiui detalėms ir praktiškiems požiūriams. Verslo įmonėms naudingas strateginis planavimas ir bendradarbiavimas. Finansai gerėja prioritetą skiriant taupymui, vengiant impulsyvių išlaidų ir vertinant ilgalaikes investicijas. Emocinis gyvenimas stiprėja, kai Mergelės atvirai bendrauja, užjaučia ir supranta su partneriais ir šeima. Sveikata išlieka stabili, laikantis reguliarių įpročių, tinkamos mitybos ir streso mažinimo praktikų, tokių kaip joga ir meditacija. Studentai pasiekia akademinių etapų priimdami struktūrizuotą studijų tvarkaraštį, nuoseklią praktiką ir mentorių rekomendacijas. Vidurio metų iššūkiai išbando prisitaikymą ir kantrybę, suteikia galimybę mokytis ir augti. Iki metų pabaigos Mergelės ženklo atstovai sutvirtina pasiekimus karjeros, išsilavinimo, finansų ir santykių srityse.

2026 SVARSTYKLĖS

Svarstyklių 2026 metų metinio horoskopo prognozė skelbia harmoniją, augimą ir subalansuotą pažangą. Karjeros plėtra vyksta per komandinį darbą, bendravimą ir strateginius sprendimus, dėl kurių gaunamas pripažinimas ir didėja atsakomybė. Verslininkai gali rasti palankias partnerystes ir nuolatinį verslo augimą. Santykiai klesti, nes Svarstyklės ugdo empatiją, kompromisus ir tarpusavio supratimą su partneriais ir šeima. Sveikata reikalauja dėmesio subalansuotai kasdienybei, mankštai ir streso valdymui. Studentams naudingas kryptingas studijų tvarkaraštis, aktyvus mokymasis ir mentorių parama, todėl jie pasiekia akademinių laimėjimų. Vidurio metų iššūkiai pagerina problemų sprendimo įgūdžius, gebėjimą prisitaikyti ir ugdo kantrybę. Iki metų pabaigos Svarstyklės įtvirtina pažangą asmeninėje, profesinėje ir švietimo srityse, mėgaudamosi pasitenkinimu ir stabilumu.

2026 SKORPIONAS

2026 m. Skorpiono metinė zodiako prognozė skelbia ryžto, įžvalgos ir pokyčių metus. Karjeros galimybės atsiranda tiems, kurie imasi strateginių veiksmų, efektyviai bendrauja ir demonstruoja vadovavimo įgūdžius. Verslininkai laimi per apgalvotas investicijas ir apgalvotą partnerystę. Finansinį augimą skatina kruopštus planavimas, taupymas, impulsyvių sprendimų vengimas. Sveikata reikalauja saikingo fizinio krūvio, maistingos mitybos ir psichinės sveikatos praktikos. Akademinė sėkmė pasiekiama per struktūrizuotą rutiną, nuoseklias pastangas ir mentorių nurodymus. Vidurio metų iššūkiai stiprina atsparumą, prisitaikymą ir susikaupimą. Iki metų pabaigos Skorpionai sutvirtina asmeninę, profesinę ir finansinę naudą, įgauna pasitikėjimo ir pasitenkinimo.

2026 ŠAULYS

2026 metais Šaulio ženklo atstovų metai kupini augimo, mokymosi ir pasiekimų galimybių. Karjerą skatina nuoseklios pastangos, strateginis mąstymas ir efektyvus bendravimas. Verslininkai įgyja stabilumo per partnerystę ir laiku investuodami. Finansiškai Šaulio ženklo gyventojams naudingas disciplinuotas taupymas, kruopštus investavimas ir įžvalgumas valdant išlaidas. Sveikata reikalauja sutelkti dėmesį į įprastinius pratimus, subalansuotą mitybą ir streso valdymą. Mokiniai pasiekia akademinės sėkmės, išlaikydami dėmesį, discipliną. Vidurio metų iššūkiai stiprina problemų sprendimo įgūdžius ir kantrybę. Iki metų pabaigos Šauliai įtvirtina pasiekimus, džiaugiasi pripažinimu, patiria asmeninį pasitenkinimą.

2026 OŽIARAGIS

2026 m. Ožiaragiams bus pagrįsti disciplina, stabilumu ir strateginiu planavimu. Karjeros augimas vyksta dėl nuoseklių pastangų, kruopštaus sprendimų priėmimo ir patikimumo. Verslo savininkams naudingas struktūrinis planavimas, klientų pasitikėjimas ir sisteminga plėtra. Finansinis saugumas sustiprinamas protingai taupant, kruopščiai investuojant ir tinkamai valdant išteklius. Santykiai gilėja, kai Ožiaragiai įsitraukia į kantrybę, empatiją ir tarpusavio supratimą su artimaisiais. Sveikata palaikoma subalansuota kasdienybė, mankšta ir dėmesys psichinei gerovei. Studentai daro nuolatinę pažangą, sudarydami struktūrinius grafikus, nuosekliai stengdamiesi. Vidurio metų iššūkiai pagerina prisitaikymą, susikaupimą ir atsparumą. Iki metų pabaigos Ožiaragiai sutvirtina pasiekimus karjeros, finansų, išsilavinimo ir santykių srityse, mėgaudamiesi stabilumu, pripažinimu ir pasitikėjimu.

2026 VANDENIS

2026 m. Vandenio metinio horoskopo prognozė pabrėžia nuoseklumo, naujovių ir subalansuoto augimo metus. Karjeros galimybės didėja dėl atsidavimo, kūrybiškumo ir apgalvoto vadovavimo. Verslininkai ir specialistai pasiekia sėkmę aiškiai planuodami, efektyviai vykdydami darbo eigą ir priimdami strateginius sprendimus. Finansinis stabilumas gerėja kruopščiai taupant, investuojant ir apdairiai planuojant biudžetą. Emocinis gyvenimas klesti, nes Vandeniai ugdo empatiją, sąžiningumą ir palaiko santykius su šeima ir partneriais. Sveikatai naudinga reguliari rutina, sąmoninga mityba ir saikingas fizinis aktyvumas. Studentai pasiekia akademinės pažangos disciplinuotai studijuodami ir nuosekliai stengdamiesi. Iki 2026 metų pabaigos Vandeniai sutvirtina pasiekimus asmeninėje, profesinėje ir finansinėje srityse, mėgaujasi pripažinimu, pasitikėjimu ir asmeniniu pasitenkinimu.

2026 ŽUVYS

2026-ųjų Žuvų atstovams astrologinių metų prognozė numato metus, kuriuose bus akcentuojamas emocinis augimas, kūrybiškumas ir nuolatinis progresas. Karjeros pažanga vyksta praktiškai planuojant, nuosekliai stengiantis ir efektyviai bendraujant. Verslininkams gali būti naudingos bendradarbiavimo įmonės ir apgalvotos strategijos. Finansinis saugumas sustiprinamas sudarant biudžetą, kruopščiai investuojant ir planuojant ilgalaikį stabilumą. Emociniai santykiai gilėja, nes vietiniai Žuvys ugdo pasitikėjimą, supratimą ir užuojautą su artimaisiais. Sveikata palaikoma subalansuota kasdienybė, dėmesingumas ir dėmesys fizinei gerovei. Studentai mato akademinę pažangą struktūrizuodami tvarkaraščius, kryptingą mokymąsi ir patarimus. Vidurio metų iššūkiai ugdo kantrybę, gebėjimą prisitaikyti ir atsparumą. Iki metų pabaigos Žuvys sutvirtina pasiekimus karjeros, finansų, išsilavinimo ir santykių srityse, patiria stabilumą, pasitikėjimą ir pasitenkinimą.

Šaltiniai: <https://www.indiatoday.in/horoscopes/story/2026-yearly-horoscope-growth-career-relationships-health-opportunities-umesh-chandra-pant-2823662-2025-11-21>; <http://timesofindia.indiatimes.com/articleshow/125111582.cms?utm_source=contentofinterest&utm_medium=text&utm_campaign=cppst>; <https://www.astrosage.com/2026/chinese-horoscope-2026.asp> ir <https://diena.lt/naujienos/ivairenybes/nostradamo-pranasystes-siurpina-kas-nutiks-2026-aisiais-1732028>; <http://timesofindia.indiatimes.com/articleshow/126005971.cmsutm_source=contentofinterest&utm_medium=text&utm_campaign=cppst?>

---

NE VISOS SLOGOS VIENODOS

2025-12-16

Sloga gali būti virusinė, alerginė ar bakterinė. Kaip jas atskirti? Klausimas nėra bereikšmis.

Sloga – dažnas nosies gleivinės uždegimas, daugeliui suprantamas kaip „nieko rimto“, kol jis netampa kasdieniu vargu – čiauduliu, nuolat varvančia nosimi ir apsunkusiu kvėpavimu. Tačiau ne visos slogos vienodos – vienas atvejis gali būti peršalimas, kitas – alergijos požymis ar net bakterinė infekcija. Taigi, ką išduoda skirtingos slogos formos ir kada reikėtų sunerimti?

Slogos nereikėtų ignoruoti, nes kaip ir bet kuri kita liga, ji gali progresuoti ir peraugti į pavojų sveikatai keliančias komplikacijas. Taigi labai svarbu laiku ir tinkamai atpažinti slogos tipą bei taikyti jam skirtą gydymą

Neretai slogos tipus žmonės painioja tarpusavyje, tad geriausia vengti savigydos ir pasikonsultuoti su vaistininku arba gydytoju.

Virusinė, alerginė ar bakterinė?

Slogą, priklausomai nuo jos tipo, gali sukelti skirtingos priežastys – virusai, alergijos arba bakterijos.

Alerginei slogai būdingos gausios, vandeningos ir skaidrios išskyros, čiaudulys, nosies ir akių niežėjimas bei ašarojimas, o kiti peršalimo simptomai, tokie kaip silpnumas ar gerklės skausmas, paprastai nepasitaiko. Ji trunka ilgiau nei 7–10 dienų, dažniausiai pasireiškia pavasarį arba kontaktuojant su alergenu.

O virusinė sloga susijusi su peršalimu: išskyros skaidrios ir vandeningos, juntamas nosies užgulimas, gali dingti uoslė, bet nėra niežulio. Ligos eigai progresuojant, sekretas tirštėja, keičia spalvą – tampa gelsvas ar žalsvas. Taip pat gali pasireikšti gerklės skausmas, bendras silpnumas. Virusinė sloga paprastai praeina per 5–10 dienų ir dažnesnė šaltuoju metų laiku. 

Bakterinė sloga – dažniausiai žalsva, nemalonaus kvapo, pasižymi stipriu nosies užgulimu, tirštomis išskyromis, galvos skausmu ir karščiavimu.

Kada vengti nosies plovimo?

Nosies plovimas naudingas ne tik sergant, bet ir kasdienei nosies higienai bei gleivinės drėgnumui palaikyti. 

Jis padeda ir virusinės bei alerginės slogos metu, tačiau sergant bakterine sloga reikia būti atsargesniems: plovimo metu nenaudoti jėgos, prieš tai išsipūsti nosį ar panaudoti kraujagysles sutraukiančius lašus. Jei nosis visiškai užsikimšusi, plovimo geriau vengti.

Plovimams tinkamiausi jūros vandens purškalai – izotoniniai, skirti kasdienei higienai ir hipertoniniai – paburkimui mažinti bei gleivėms šalinti.

Slogai gydyti skirti purškalai gali būti antialerginiai, atkemšantys arba hormoniniai. Antialerginiai mažina paburkimą, sekreciją ir čiaudulį, gali būti vartojami ilgiau ar profilaktiškai prieš augalų žydėjimą. Atkemšantys purškalai veikia greitai, bet trumpai, tinkami peršalus ar sergant virusine sloga, naudojami iki 5–6 dienų. Hormoniniai purškalai skiriami gydytojo – jie mažina uždegimą ir tinka ilgesniam gydymui.

Sloga gali slėpti didesnes problemas

Patariama stebėti nosies išskyrų spalvą, konsistenciją, kiekį ir slogos trukmę. Taip pat atkreipti dėmesį į galvos ar veido skausmą, nuolatinį nosies užgulimą, karščiavimą, nuovargį, šaltkrėtį, kosulį ar dusulį – tai gali rodyti komplikacijas.

Gelsva ar žalsva spalva gali rodyti virusinę ir bakterinę infekciją. Tirštos, klampios išskyros gali sukelti uždegimą. Nuolat ir gausiai varvanti nosis dažnai signalizuoja alergiją. Jei sloga tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Tie patys virusai gali sukelti ir slogą, ir konjunktyvitą, nes plinta oro lašeliniu bei kontaktiniu būdu. Jie pažeidžia nosies ir akių gleivinę. 

Slogos komplikacijos gali būti įvairios – nuo sinusito, kai užsikemša sinusai ir jaučiamas spaudimas veido srityje, iki bronchito ar bronchiolito, kai infekcija nusileidžia į kvėpavimo takus ir sukelia kosulį bei dusulį. Jei sloga progresuoja, gali išsivystyti plaučių uždegimas – pakyla temperatūra, pasunkėja kvėpavimas, juntamas krūtinės skausmas, todėl būtina gydytojo pagalba.

Šaltinis: <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/sloga-virusine-alergine-ar-bakterine-patare-kaip-atskirti-260293>

---

GALITE SUGALVOTI NORĄ: METEORŲ LIETAUS PIKO METAS

2025-12-13

Gruodžio 13 d., 2025 m., yra Geminidų meteorų lietaus piko diena, vieno intensyviausių metų žvaigždžių lietų, kuris Lietuvoje numatomas ypač aktyvus nuo gruodžio 13 d. vakaro iki gruodžio 14 d. ryto, galintis pasiekti 150 meteorų per valandą, o geriausia juos stebėti toliau nuo miesto šviesų, vėlyvą naktį, leisčIantis ant žemės ir leidžiant akims priprasti prie tamsos, nors pilnatis gali šiek tiek apsunkinti matomumą. 

Kada stebėti

• Pikas: Naktis iš gruodžio 13 d. (šeštadienio) į gruodžio 14 d. (sekmadienį).
• Geriausias laikas Lietuvoje: Nuo gruodžio 13 d. 17:00 val. iki gruodžio 14 d. 14:00 val. Lietuvos laiku, su didžiausiu intensyvumu apie vidurnaktį ir 2 val. nakties. 

Kaip stebėti

• Vieta: Rinkitės tamsią vietą, toliau nuo miesto šviesų, su plačiu horizontu, pavyzdžiui, laukus.
• Padėtis: Atsigulkite ant šilto apkloto, kad kaklas nepavargtų, ir žiūrėkite į visą dangų.
• Adaptyvumas: Leiskite akimsprisitaikyti prie tamsos mažiausiai 15-20 minučių, venkite žiūrėti į telefoną. 

Ką stebėti

• Geminidai: Tai ryškus ir spalvingas meteorų lietus, pavadintas Dvynių žvaigždyn (Gemini) vardu, iš kurio, regis, ir skrieja meteorai.
• Intensyvumas: Gali pasiekti iki 150 meteorų per valandą, todėl tai vienas įspūdingiausių reginių. 

Mėgstantiems sugalvoti norą, kai krenta žvaigždės, gruodžio 13–14 d. naktis – tinkamas laikas.

Geminidų meteorai nėra itin greiti – apie 35 km/s, dažnai turi gelsvą atspalvį ir gali labai ryškiai blykstelėti.

Šiais metais sąlygos idealios: mėnulis bus paskutinio ketvirčio fazėje ir leisis tik po 3 val. nakties. Tai reiškia, kad visą pirmąją nakties pusę bus galima mėgautis tamsiu dangumi, nusėtu krentančių žvaigždžių blyksniais.

Meteorai, matomi apie 22 val., vadinami Žemės ganytojais ir paprastai išlieka ilgiau nei įprastai. Jie neįsiskverbia į atmosferą taip giliai, kaip tie, kuriuos matome vėliau naktį, todėl jie paprastai matomi ilgiau, sekundę ar dvi, ir yra daug ilgesni. Yra žinoma, kad geminidai gamina ugnies kamuolius, kurie atrodo ryškesni nei bet kurios žvaigždės ar planetos danguje. Tuos ugnies kamuolius nesunku pastebėti, nes jie dažnai būna spalvingi ir išsilaiko ilgiau nei kiti meteorai. Geminidai taip pat suteikia puikią galimybę fotografams.

Jei šeštadienio vakarą negalite stebėti meteorų, nesijaudinkite. Geminidai bus matomi kelias dienas iki piko ir kelias dienas po jo. Tačiau geriau stebėti juos prieš maksimumą.

Kas yra geminidai?

Geminidai yra sudaryti iš asteroido 3200 Phaethon nuolaužų. Asteroidas, skriejantis arti aplink Saulę, dėl didelio karščio išskiria daleles, o aplink visą orbitą lieka meteorų srautas. Žemė kiekvienais metais praeina pro nuolaužų taką, todėl susidaro įspūdingas meteorų lietus. Kai kurios tankesnės šiukšlės sukelia geminidų ugnies kamuolius. Panašu, kad meteorai kils iš Dvynių žvaigždyno, kuris kyla rytuose tiesiai apie saulėlydį ir yra aukščiausiai danguje apie 2 valandą nakties ir jis leisis į vakarus Saulei kylant, todėl juos beveik galite matyti visą naktį.

Šaltiniai: <https://edition.cnn.com/2025/12/12/science/geminid-meteor-shower-december-peak>; DI apžvalga ir <https://klaipeda.diena.lt/naujienos/ivairenybes/mokslas-ir-it/gruodi-meteoru-lietaus-tarpzvaigzdines-kometos-ir-supermenulio-pasirodymas-1731490>

---

 

2025 METŲ DARBO RINKOS TENDENCIJOS

2025-12-12

Besibaigiant metams Užimtumo tarnyba apžvelgė tendencijas, 2025-aisiais formavusias darbo rinką. Beveik visose srityse stebima daugiametė tendencija, tačiau kai kurios sritys išsiskiria spartėjančiais procesais.

Vis daugiau žmonių darbo vietas ryžtasi keisti dažniau, nei tai buvo daroma iki šiol. Menku lojalumu darbdaviams ir polinkiu permainoms itin pasižymi jaunesni darbuotojai. Nedirbančių klientų struktūroje vyresniųjų žmonių skaičius sudaro daugiau nei trečdalį. Taip pat auga žmonių, turinčių negalią, įdarbinimas. Tai visų pirma susiję su efektyviomis Užimtumo tarnybos paslaugomis šio segmento atstovams.

Gruodžio 1 d. šalyje registruota 154,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Palyginti su situacija prieš metus, jų skaičius 2,9 tūkst. (1,9 proc.) mažesnis.

Registruotas nedarbas 0,2 proc. mažesnis nei pernai gruodžio pradžioje ir dabar siekia 8,5 proc. Didžiausias nedarbas buvo sausio mėn. – 9,3 proc. Vidutinis metinis nedarbas, tikėtina, bus identiškas praėjusiems metams.

Šiais metais per vienuolika mėnesių šalyje registruota laisvų darbo vietų 155 tūkst. – tai 5,5 proc. (9 tūkst.) mažiau  nei 2024 m. (164 tūkst.) Daugiausiai darbo pasiūlymų darbdaviai pateikė balandžio-gegužės mėn., mažiausia pasiūla, kaip įprastai, lapkritį-gruodį.

Nuo metų pradžios pradėjo dirbti 215 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – 8 tūkst. (3,9 proc.) daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Kodėl traukiasi vyresnieji?

Vienas didžiausių iššūkių darbo rinkoje –  darbo jėgos amžėjimas. Nors Lietuvoje vyresnio amžiaus asmenų užimtumo lygis viršija ES vidurkį (atitinkamai 71,1 proc. ir 66,5 proc.), nedirbančių klientų struktūroje jų skaičius sudaro daugiau nei trečdalį (60 tūkst.).

Jaunimas – be išsilavinimo

Pastaraisiais metais besikreipiančio jaunimo srautas nekėlė didelių rūpesčių, tačiau Užimtumo tarnyba stebi didesnį atotrūkį tarp jaunimo įgyto išsilavinimo ir realių darbo rinkos lūkesčių.

Nedirba 31 tūkst. 16-29 metų jaunuolių – tai 20,1 proc. visų klientų.

Nepaisant geresnių įsidarbinimo rezultatų –  į darbo rinką šiemet įsiliejo 63,8 tūkst. jaunų žmonių – 5,3 tūkst. daugiau nei pernai tokiu pat laikotarpiu, susirūpinimą kelia nedirbantis ir nesimokantis jaunimas. 16,3 tūkst. (52,9 proc.) registruotų jaunuolių – neįgiję profesinio ar aukštojo išsilavinimo.

Siekiama įdarbinti žmones, turinčius negalią

Nuolatinio dėmesio centre ir kita Užimtumo tarnybos tikslinė grupė – žmonės, turintys negalią.

Šių metų lapkritį Lietuvoje jų buvo registruota 2,1 proc. daugiau nei prieš metus –11,6 tūkst. Nuosekliai auga įdarbinimas po suteiktų Užimtumo tarnybos paslaugų: šiemet žmonių su negalia įdarbinta 11 proc. daugiau nei 2024 m. ir 14 proc. daugiau nei 2023 m.

Įsidarbinti jiems padeda beveik 200 atvejo vadybininkų Užimtumo tarnyboje. Komanda nuolat mokosi, kaip atpažinti negalią ir bendrauti su šiais klientais.

Įmonėms finansinė valstybės parama yra labai svarbi – daugiau nei 70 proc. visų įdarbintų su negalia klientų buvo įdarbinti pasinaudojant subsidijomis, kurios kompensuoja darbdaviams galimas papildomas išlaidas ar pritaikymą darbo vietoje. Šios priemonės efektyvumas yra didelis – tik vienas iš 5 žmonių su negalia paramos laikotarpiu išeina iš darbo.

Tačiau Užimtumo tarnybos stebėsena rodo ir tai, kad iš 5,4 tūkst. žmonių su negalia, įsidarbinusių be valstybės paramos, 3,4 tūkst. pradėjo dirbti aukštos ar vidutinės kvalifikacijos darbus. Kasmet tarp dirbančiųjų daugėja mokytojų padėjėjų, reklamos, rinkodaros ir pardavimo, IT specialistų ar inžinerijos technikų.

Šaltinis: 2025-12-12 UT pranešimas spaudai. 

---

DĖL ILGŲ EILIŲ PAS GYDYTOJUS GYVENTOJAI PATIRIA SVEIKATOS PABLOGĖJIMĄ

2025-12-11

45 proc. šalies gyventojų nurodo bent kartą patyrę sveikatos būklės pablogėjimą, nes patekimas pas gydytoją buvo per ilgas.  Nors dauguma gyventojų naudojasi valstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, vis didesnė dalis pacientų derina ir privačias konsultacijas.

Laukimo trukmė tiek pas šeimos gydytoją, tiek pas gydytojus specialistus valstybinėse įstaigose išlieka iššūkis pacientams visose gyvenamosiose vietovėse: ir didmiesčiuose, ir regionuose, ir kaimo vietovėse. 

Pas šeimos gydytoją be laukimo patenka tik nuo 5 iki 7 proc. skirtingų vietovių gyventojų, o daugiausia pacientų eilėje praleidžia nuo kelių dienų iki dviejų savaičių. 

Patekimo pas gydytojus specialistus situacija dar sudėtingesnė: 2–3 mėnesius laukia apie trečdalis visų trijų segmentų gyventojų, o ilgiau nei tris mėnesius tenka laukti iki ketvirtadalio didmiesčių ir rajonų centrų gyventojų, rodo tyrimas. 

Tyrimu nustatyta, kad nemaža dalis pacientų nurodo, kad dėl ilgų eilių jau yra patyrę neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, didmiesčiuose 14 proc. gyventojų bent kartą susidūrė su pablogėjusia sveikata negavus konsultacijos laiku, o 30 proc. tai patyrė daugiau nei vieną kartą. Panašūs skaičiai ir rajonų centruose bei kaimo vietovėse, tad patekimo pas gydytojus iššūkis yra sisteminis ir atsikartojantis.

Kaip rodo tyrimas, tarp šalies gyventojų stiprėja tendencija derinti valstybinio sveikatos sektoriaus ir privačių medicinos centrų teikiamas paslaugas: taip elgiasi 32 proc. didmiesčių, ir po 36 proc. rajonų centrų bei kaimo vietovių gyventojų.

Tyrimo duomenys rodo, kad dauguma gyventojų visose šalies vietovėse į gydytojus dažniausiai kreipiasi tada, kai turi konkrečių sveikatos nusiskundimų. Didmiesčiuose taip teigė 75 proc., rajonų centruose 73 proc., o kaimo vietovėse – 76 proc. Profilaktiškai sveikatos patikra rūpinasi tik maždaug šeštadalis šalies gyventojų.

Apie tyrimą: Tyrimą apie Lietuvos gyventojų naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. 2025 metų rugsėjo mėnesį buvo apklausti 1017 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Šaltinis: <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/tyrimas-del-ilgu-eiliu-pas-gydytojus-4-is-10-gyventoju-yra-patyre-sveikatos-pablogejima-260158>

---

GALUTINAI PATVIRTINTI PENSIJŲ DYDŽIAI 2026 METAMS

2025-12-09 

2025 m. gruodžio 9 d. galutinai patvirtinti pensijų dydžiai 2026 metams. Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų. Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui.

2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų.

Kitąmet „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 861,1 mln. eurų arba 10,9 proc. didesnės nei laukiama 2025 metais.

Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, 78,9 proc., sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Prognozuojama, kad vidutiniškai senatvės pensininkų 2026 m. bus 640 tūkst. žmonių ir padidės 1,11 proc. arba 7 tūkst. žmonių.

Pagal priimtą dokumentą valstybinio socialinio draudimo pensijoms planuojama skirti daugiau kaip 6 mlrd. 931 mln. eurų (t. y. 12,6 proc. daugiau nei šiemet laukiama), ligos draudimo išmokoms – apie 642,7 mln. eurų, motinystės draudimo išmokoms – 488 mln. eurų, nedarbo socialiniam draudimui – beveik 521,4 mln. eurų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui – daugiau kaip 50 mln. eurų.

2025 m. gruodžio 9 d. Seimas patvirtino Valstybės socialinių fondų biudžetų 2026 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą, kuriuo patvirtintos daugiau kaip 10,252 mlrd. eurų sieksiančios kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos ir beveik 8,789 mlrd. eurų išlaidos.

2026 m. „Sodros“ biudžetas bus subalansuotas, pajamos viršys išlaidas daugiau kaip 1,463 mlrd. eurų. „Sodros“ biudžeto pajamos bus beveik 1,357 mlrd. eurų arba 15,3 proc. didesnės, nei laukiama 2025 m.

Įstatyme numatoma, kad 2026 m didžiausią šio fondo biudžeto pajamų dalį sudarys pensijų socialinio draudimo įmokos – daugiau kaip 3 mlrd. 611 mln. eurų. Įmokos ligos socialiniam draudimui sudarys daugiau kaip 807,2 mln. eurų, įmokos motinystės socialiniam draudimui – beveik 730,9 mln. eurų, įmokos nedarbo socialiniam draudimui – beveik 526,1 mln. eurų, įmokos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui – beveik 64,1 mln. eurų, savanoriškojo socialinio draudimo įmokos – 4 mln. eurų, asignavimai iš valstybės biudžeto sudarys 3 mlrd. 825 mln. eurų.

Šaltinis: <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/seimas-pritare-2026-m-sodros-biudzetui-260099>

 

---

2026 METAIS GYVENSIME GERIAU?

Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė apie planuojamus pokyčius nuo 2026 m. sausio 1 dienos:

Minimali mėnesio alga „į rankas“ - 847 EUR

Vaiko pinigai - 129,5 EUR

Vienišo asmens išmoka – 46,46 EUR

Vidutinė senatvės pensija – 750 EUR

Lėšos krašto apsaugai – 4,9 mlrd. EUR (5,38 proc. BVP)

 

---

PRASISKOLINUSIOJI LIETUVA

2025-12-04

Gyventojų skolos Lietuvoje pasiekė 3,7 mlrd. eurų ir nenustoja augę. Bendra gyventojų skolų  suma šalyje per metus išaugo 92 mln. eurų.

Skolų koncentracija skirtingose savivaldybėse skiriasi 3–4 kartus. Nerimą kelianti tendencija – kad daugiausiai pradelstų skolų susikaupė rečiau apgyvendintuose periferijos regionuose, ypač pasienyje su Rusija ir Baltarusija. Tai atskleidžia jau antrus metus iš eilės Lietuvos antstolių rūmų (LAR) sudarytas gyventojų skolų žemėlapis. 

Išieškojimo tempams lėtėjant, skolos auga 

Vidutinė antstolių išieškomos skolos suma per metus padidėjo 81 euru – nuo 2697 iki 2778 eurų. Paradoksas: per beveik metus nuo „skolų atostogų“ starto bendras legaliai dirbančių skolininkų skaičius sumažėjo 1,8 proc., nors šia priemone siekiama skatinti skolų turinčius žmones trauktis iš nelegalaus darbo „šešėlio“. Akivaizdu, kad naujieji palengvinimai skolininkams neatneša sisteminių pokyčių. 

Sulėtėjus skolų grąžinimui, kartu mažėja ir išieškojimo efektyvumas. Per 10 šių metų mėnesių antstoliai užbaigė 168,3 tūkst. vykdomųjų bylų, o tai 12,2 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Skaičius sėkmingai įvykdytų bylų, kai kreditoriams pavyko sugrąžinti visas reikalautas skolas, sumažėjo 10,8 proc. 

Pasienio regionai – tarp labiausiai įsiskolinusių

Kaip ir praėjusiais metais, daugiausiai išieškomų skolų tenka tūkstančiui Pagėgių savivaldybės  gyventojų (847 bylos). Toliau rikiuojasi Varėnos (722 bylos) ir Radviliškio (700 bylų) rajonai. Radviliškio rajonas šiemet pakeitė pernai „antirekordininkų“ trejetuke buvusį Šalčininkų rajoną.

Mažiausiai skolų – Birštono, Palangos ir Utenos savivaldybėse

Mažiausiai skolų tenka tūkstančiui Birštono (238,5 bylos), Palangos miesto (251,2 bylos) ir Utenos rajono (268 bylos) savivaldybėms. Tai toks pat trejetukas, kaip ir 2024 m., tik Palangos miesto savivaldybė šiemet pakilo į antrąją vietą, o Utenos savivaldybė nusileido į trečiąją.

Skolų žemėlapis sudarytas klasifikuojant VĮ Registrų centro viešai skelbiamus Antstolių informacinės sistemos duomenis, aktualius 2025 m. rugsėjo 30 d.

Šaltinis: <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/gyventoju-skolos-lietuvoje-pasieke-37-mlrd-euru-ir-nenustoja-auge-259981>

---

Pasitinkame gruodžio 3-iąją – Tarptautinę neįgaliųjų dieną

VALDŽIOS „DOVANĖLĖ“ ASMENIMS SU NEGALIA

2025-12-02

Šių metų lapkričio 24 d. jau informavome, jog 2026 m. sausio 1 dieną galimai savo darbo vietas praras mažiausiai 1 tūkst. dirbančių asmenų, turinčių vidutinę negalią. Dar keli tūkstančiai žmonių su vidutine negalia bus priversti iš darbo rinkos pasitraukti per kitus ateinančius metus, teigia Dirbančių neįgaliųjų asociacija ir organizacijos partneriai. Drastiškas permainas, susijusias su pažeidžiamų žmonių grupe, lemia LR Vyriausybės planai nebeskirti pakankamo finansavimo Užimtumo įstatymo pakeitimo projektui, kuris turėtų užtikrinti subsidijų tęstinumą įdarbinant asmenis su vidutine negalia. 

Iš viso nuo valstybės subsidijų jų darbo vietoms Lietuvoje yra priklausomi daugiau nei 5 tūkst. vidutinę negalią turinčių, tačiau sėkmingai darbo rinkoje dalyvaujančių asmenų. Teigiama, kad ši rėmimo priemonė atsiperka valstybei per mokamus mokesčius, mažesnes ilgalaikio nedarbo ir socialinės paramos išlaidas bei didėjantį įdarbintų asmenų savarankiškumą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu galioja 1035 įdarbinimo subsidijuojant sutartys, kurių terminas baigsis 2025 m. pabaigoje. Greičiausiai visi šie žmonės neteks darbo 2026 m. sausio 1 d. 

Iš viso įdarbinimo priemonėje dalyvauja apie 5000 vidutinės negalios darbuotojų, 60–70 proc. iš jų yra vyresni nei 50 metų.

Jei nebus užtikrintas pakankamas finansavimas žmonių su vidutine negalia įdarbinimui, tai gali reikšti augančias socialinės paramos ir nedarbo išlaidas, prarastas investicijas į žmonių su negalia įtrauktį, didėjantį ilgalaikį nedarbą ir ypač skaudžias pasekmes regionams, kur dirba didelė minimos grupės žmonių dalis, teigia kreipimosi į valstybės institucijas autoriai.

Informuojama, jog ir darbdaviai piktinasi – iki šiol Finansų ministerija neįgaliųjų įdarbinimui naudojo europinius milijonus, tačiau po vidinio audito paaiškėjo, kad naudojamos gali būti biudžeto lėšos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vis dėlto parengė įstatymo projektą, pagal kurį 30-40 proc. darbingumą turintieji asmenys, kuriems šių metų gruodį sukanka 36 mėnesių subsidijavimo terminas, subsidijos būtų pratęsiamos dar dvejiems metams. Paskaičiuota, kad 1035 asmenims su negalia 2026 metams reikia 20 milijonų eurų. Deja, projektas užstrigo Socialinių reikalų komitete. Nėra pateiktas užtikrinimas, kad pinigai bus skirti, reikiamos informacijos neturi ir Užimtumo tarnyba, o Finansų ministras praneša, kad subsidijoms biudžete numatyta 20 milijonų eurų, bet ne visiems neįgaliesiems šie pinigai bus skirti.

Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno žodžiais, „yra numatyta tokia pat pinigų suma, kokia buvo praeitais metais, tie pinigai yra biudžete numatyti, tiesiog šios programos plėst neketinama, nes ji yra pakankamai brangi“.

Na, o visuomenės nuomonę šiuo opiu klausimu galime sužinoti ir iš komentarų interneto spaudoje. Nuomonės pavyzdys: „Tos subsidijos tik verslui naudingos ir jie pelnosi iš tokios sistemos trūkumų“. Taip pat yra reiškiama nuomonė, kad neverta verslininkų daryti tarpininkais ir per juos perskirstyti biudžeto pinigus subsidijų pavidalu, geriau, kad pinigai neįgaliuosius pasiektų tiesiogiai, be verslininkų įsiterpimo.

O patys neįgalieji su baime laukia galimų nepriteklių, nes neįgaliesiems iš „Sodros“ mokamų išmokų, pensijų pragyvenimui nepakanka.

Šaltiniai: <https://elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/dirbantiems-zmonems-su-negalia-skaudus-kirtis-naikinant-subsidijas-neteks-darbo-259619>; ir <https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/tukstanciai-zmoniu-atsidure-nepavydetinoje-situacijoje-gresia-masiniai-atleidimai-n1474113>

---

LIETUVOS BVP MAŽĖJA

2025-12-01

ELTA praneša, jog Valstybės duomenų agentūros duomenimis  per šių metų trečiąjį ketvirtį 0,02 proc. sumažėjo Lietuvos BVP ir siekė 22,2 mlrd. eurų to meto kainomis.

Vertinant gamybos metodu, didžiausią neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo pramonės, transporto ir saugojimo įmonių veiklos rezultatai, o didžiausią teigiamą įtaką – didmeninės ir mažmeninės prekybos bei profesinės, mokslinės ir techninės; administracinės ir aptarnavimo veiklų įmonių rezultatai. Per ketvirtį namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos sumažėjo 0,7 proc., valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos sumažėjo 0,2 proc., bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas padidėjo 1,2 proc.

Prekių ir paslaugų eksportas sumažėjo 1,2 proc., o importas padidėjo 0,1 proc. 

---

PRASIDĖJO INTENSYVI MAGNETINĖ AUDRA

2025-11-25 / 26

Šiandien, lapkričio 26-ąją, magnetinis aktyvumas daugiausiai sieks 4,67 balus, maždaug toks laikysis visą parą – sumažės tik iki 4,33 balų. Rytoj, ketvirtadienį, aktyvumas svyruos kiek stipriau – daugiausiai pasieks 4,67 balus, mažiausiai nukris iki 3,67 balų. Penktadienį numatomas kiek silpnesnis aktyvumas, jis kis nežymiai, svyruos nuo 3,67 iki 4 balų.

Vyraujant geomagnetinėms audroms patariama daugiau dėmesio skirti sveikatai, o jei esate vienas tų, kurie jaučia jų poveikį, verta pasitikrinti prognozes. Kaip rodo meteoagent.com duomenys, šiandien geomagnetinio lauko aktyvumas pasieks 5 balus – tai laikoma riba, kai poveikį gali pajusti vyresnio amžiaus, sergantys lėtinėmis ligomis, kiti jautresni asmenys.

Magnetinės audros neretai sukelia galvos skausmus. Jie gali būti įvairūs – nuo įtampos sukelto skausmo iki migrenos. Streso sukeltas galvos skausmas gali būti bukas ir plėstis į kaklą bei pečius.

Todėl tomis dienomis, kai magnetinis aktyvumas yra aukštas, vyresnio amžiaus, vyresniems asmenims ir tiems, kurie turi kraujotakos, aukšto kraujospūdžio problemų, pasisaugoti, būti namuose.

Prasidėjus magnetinėms audroms, galite pajusti šiuos simptomus:

• galvos svaigimas
• galvos skausmas
• pykinimas
• aukštas kraujospūdis ir karščiavimas
• stiprus silpnumas
• didelis mieguistumas
• raumenų ir sąnarių skausmas
• dirglumas
• lėtinių ligų paūmėjimas

Yra nustatyta, jog magnetinių audrų metu dažniausias nusiskundimas yra galvos svaigimas ir skausmas.

Šaltiniai: <https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/prasidejo-intensyvi-magnetine-audra-paaiskejo-kiek-truks-n1472487 > ir  <https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/lietuva-galingai-uzklupus-sniegui-nenusileis-ir-magnetine-audra-stai-ka-reikia-zinoti-n1472860> 

---

DIRBANTIEMS ŽMONĖMS SU NEGALIA – VALDŽIOS KIRTIS

2025-11-24

 

2026 m. sausio 1 dieną savo darbo vietas praras mažiausiai 1 tūkst. dirbančių asmenų, turinčių vidutinę negalią. Dar keli tūkstančiai žmonių su vidutine negalia bus priversti iš darbo rinkos pasitraukti per kitus ateinančius metus, teigia Dirbančių neįgaliųjų asociacija ir organizacijos partneriai. Drastiškas permainas, susijusias su pažeidžiamų žmonių grupe, lemia LR Vyriausybės planai nebeskirti pakankamo finansavimo Užimtumo įstatymo pakeitimo projektui, kuris turėtų užtikrinti subsidijų tęstinumą įdarbinant asmenis su vidutine negalia. 

Dirbančių neįgaliųjų asociacija, Lietuvos verslo konfederacija ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija kreipėsi į šalies ministrę pirmininkę Ingą Ruginienę, taip pat finansų ir socialinės ir darbo apsaugos ministrus, LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetą bei Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Kreipimesi raginama skubiai spręsti susidariusią kritinę situaciją. 

„Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimus, asmenų su negalia darbo vietų subsidijos priemonei mažiausiai reikia 19,9 mln. eurų kasmet, tačiau 2026–2028 m. valstybės biudžeto projekte šios lėšos nenumatytos. Jeigu šios priemonės finansavimas nebus užtikrintas, labai greitai valstybė susidurs su didesnėmis išlaidomis – tik jau ne dėl darbo vietų išlaikymo, o dėl to, kad reikės remti nedirbančius žmones, teikti jiems socialinę paramą“, – nurodo Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė Simona Kunigonytė.

Iš viso nuo valstybės subsidijų jų darbo vietoms Lietuvoje yra priklausomi daugiau nei 5 tūkst. vidutinę negalią turinčių, tačiau sėkmingai darbo rinkoje dalyvaujančių asmenų. Kreipimosi į valstybės institucijas autorių teigimu, ši rėmimo priemonė atsiperka valstybei per mokamus mokesčius, mažesnes ilgalaikio nedarbo ir socialinės paramos išlaidas bei didėjantį įdarbintų asmenų savarankiškumą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu galioja 1035 įdarbinimo subsidijuojant sutartys, kurių terminas baigsis 2025 m. pabaigoje. Greičiausiai visi šie žmonės neteks darbo 2026 m. sausio 1 d. 

Iš viso įdarbinimo priemonėje dalyvauja apie 5000 vidutinės negalios darbuotojų, 60–70 proc. iš jų yra vyresni nei 50 metų.

Jei nebus užtikrintas pakankamas finansavimas žmonių su vidutine negalia įdarbinimui, tai gali reikšti augančias socialinės paramos ir nedarbo išlaidas, prarastas investicijas į žmonių su negalia įtrauktį, didėjantį ilgalaikį nedarbą ir ypač skaudžias pasekmes regionams, kur dirba didelė minimos grupės žmonių dalis, teigia kreipimosi į valstybės institucijas autoriai.

Šaltinis: <https://elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/dirbantiems-zmonems-su-negalia-skaudus-kirtis-naikinant-subsidijas-neteks-darbo-259619>

 

---

PRASKOLINAMA LIETUVA ARTĖJA PRIE RIZIKINGOS RIBOS

2025-11-19

Valstybės kontrolė pateikė duomenis apie valstybės skolą.

Valdžios sektoriaus skola 2024 m. pabaigoje sudarė 29 992,3 mln. Eur, per 2024 m. išaugo 2 411,8 mln. Eur, arba 8,7 proc. Skolos ir BVP santykis padidėjo 0,9 proc. p. ir 2024 m. pabaigoje sudarė 38,0 proc. BVP.

Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė projektuoja, kad valstybės skola šiemet sieks 42,6 proc. BVP. Vidutiniu laikotarpiu ji augs sparčiau nei pateikta Lietuvos fiskaliniame struktūriniame plane ir 2028 m. viršys pusę šalies BVP (53,8 proc. BVP)*.

 „Jeigu norime saugumo – gynybos finansavimo padidinimo iki 5 proc. BVP – ir kartu siekiame išlaikyti viešųjų paslaugų prieinamumą ir kokybę, neatidėliodami privalome sukurti tvarius pajamų šaltinius. Priešingu atveju valstybės skola artės prie Lietuvai rizikingos 60 procentų BVP ribos“, – tikina Valstybės kontrolės vadovė I. Segalovičienė.

Kita vertus, ir 40 proc. BVP siekianti valstybės skola jau yra pražūtinga, nes tokiu atveju valstybė tampa nepatraukli investuotojams. Taigi esamu metu Lietuva ir yra tų nepatraukliųjų investuotojams valstybių tarpe ir kaip akivaizdu iš prognozių, ta situacija tik blogės.

Šaltinis: <https://alkas.lt/2025/11/05/valstybes-skola-auga-greiciau-nei-planuojama/>

---

VIENAS IŠ DEŠIMTIES – SKOLININKAS

2025-11-18

Duomenys rodo, kad Lietuvoje yra apie 197 tūkst. žmonių, kurie turi aktyvių skolų, perduotų antstoliams. Tai beveik kas dešimtas asmuo nuo 18 metų.

Net 8 iš 10 skolininkų, oficialiais duomenimis, nedirba ir deklaruotų pajamų neturi. Dėl to absoliuti dauguma visų skolų niekada neišieškomos. Nukenčia visi: valstybė patiria papildomų išlaidų socialinei paramai teikti, biudžete mažėja pajamų, kreditoriai negauna savo pinigų, o skolininkai lieka užribyje – jie dažnai dirba nesaugiomis sąlygomis šešėlinėje rinkoje, dažniau kenčia nuo psichologinių problemų bei priklausomybių.

Statistika rodo, jog beveik metus veikianti „skolų atostogų“ programa duoda teigiamų rezultatų –pasinaudoję „skolų atostogomis“, į darbo rinką jau grįžo 395 žmonės. Paskutiniai turimi duomenys taip pat rodo, jog darbo rinkoje, pasibaigus „skolų atostogoms“, lieka net 60 proc. žmonių.

„Skaičiuojama, kad beveik 400 „skolų atostogomis“ pasinaudojusių ir į darbo rinką sugrįžusių asmenų, dirbant už minimalų atlyginimą ir mokant mažiausius įmanomus mokesčius, valstybės biudžetą papildys 1,3 mln. eurų per metus, o valstybei įgyvendinti šią darbo rinkos aktyvinimo priemonę nieko nekainuoja.

 „Skolų atostogų“ programa prasidėjo 2024 m. gruodžio 1 d. Ja gali pasinaudoti šešis mėnesius ir ilgiau nedirbę ir Užimtumo tarnyboje registruoti asmenys, turintys antstolių išieškomų skolų. Įsidarbinus, šių asmenų skolos pusę metų nėra išieškomos iš darbo užmokesčio. Taip skolininkai skatinami grįžti į darbo rinką, joje įsitvirtinti ir ieškoti pagalbos. „Skolų atostogomis“ iš viso galima pasinaudoti ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus, nepriklausomai nuo skolos tipo.

Skaičiuojama, kad jei bent 1 proc. skolininkų (t. y. apie 2 tūkst. žmonių) pradėtų dirbti už 1 minimalią mėnesinę algą, tai leistų surinkti apie 6,5 mln. eurų mokesčių ir įmokų kasmet, tačiau netiesioginė nauda būtų dar didesnė – sumažėtų socialinės paramos mastas, didėtų darbu sukuriama nauda.

Išskaitų pakeitimai

Nuo 2024 m. liepos 1 d. veikia išskaitų iš skolininkų atlyginimo pakeitimai, kuriais sumažintos antstolių išieškomos dalys, taip siekiant skatinti legalų darbą.

Antstolių išieškoma dalis nuo minimalios algos sumažinta net du-tris kartus – iki 10 proc., nepriklausomai nuo to, kiek skolų turi žmogus. Iš pajamų, viršijančių minimalią algą, išskaičiuojama 30 proc., o iš pajamų, didesnių nei dvi minimalios algos – 50 proc., kaip ir buvo anksčiau.

Svarbu tai, kad iki pakeitimų galiojusi išskaitų išieškojimo tvarka ir toliau liko nepakitusi socialiai jautriems kreditoriams – vaikų ir kitų asmenų išlaikymui, žalos, padarytos sveikatai ar gyvybei, atlyginimui.

Šaltiis: <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/skolu-atostogos-grazina-skolininkus-i-darbo-rinka-JSc/>

---

„TINKA VARTOTI IKI“ IR „GERIAUSIAS IKI“: KĄ TAI REIŠKIA?

2025-11-12 

Deja, vis dar tinkami vartoti produktai neretai nepelnytai nugula šiukšliadėžėse. Dažniausiai taip nutinka pieno ir jo produktų kategorijos prekėms. Priežastis – manymas, kad užrašų „Tinka vartoti iki“ ir „Geriausias iki“ reikšmės yra vienodos, tačiau ne visos datos nusako tą patį. Kaip neišvaistyti pieno produktų per klaidą ir kas skiria šiuos užrašus?

„Geriausias iki...“ (angl. Best Before) ar „Tinka vartoti iki...“ (angl. Expiry Date)  – pirkėjams šios frazės neretai atrodo identiškos, tačiau jų reikšmės skiriasi iš esmės. 

„Tinka vartoti iki“ – tai terminas, iki kurio produktą vartoti saugu, o „Geriausias iki“ – nusako datą, iki kada jis išlaiko geriausias skonio ar tekstūros savybes.

Pieno produktai – kada „Tinka vartoti iki“, o kada „Geriausias iki“?

Greičiausiai gendančios prekės, pavyzdžiui, pienas ir jo produktai, dažniausiai yra ženklinami užrašu „Tinka vartoti iki“, nes tokie gaminiai turi itin jautrų galiojimo terminą, po kurio vartoti produktą – nesaugu. 

Tarp tokių produktų pieno produktų dažniausiai patenka: kefyras, grietinė, varškė, jogurtas, pasukos, mocarela, varškės sūris ir kiti, kurių galiojimo terminas tiesiogiai susijęs su saugumu vartoti.

Užrašais „Geriausias iki“ žymimi produktai, kurių galiojimas yra ilgesnis ir tokie, kurie praėjus terminui, bus dar galimi vartoti, tačiau gali pakeisti savo skonines ar tekstūrines savybes.

Tokį žymėjimą dažniausiai galite pastebėti ant tokių pieno kategorijos prekių kaip: kondensuotas pienas, purškiama grietinėlė,  kai kurių sūrių rūšių, pavyzdžiui, čederio, lydyto sviesto Ghee ir pan. Tai reiškia, kad ir pasibaigus galiojimo datai, produktas gali būti tinkamas vartoti, jei buvo laikytas tinkamomis sąlygomis.

Kaip tinkamai laikyti pieno produktus namuose? 

Kalbant bendrai apie pieno ir jo produktų kokybės išlaikymą, vienas svarbiausių veiksnių – nuosekli temperatūros kontrolė. Šis principas privalomas taikyti ne tik trijuose prekybos tinklo kokybės kontrolės taškuose: dirbant su tiekėju, paskirstant logistikos centre ir laikant parduotuvėje, bet ir pirkėjui namuose.

Jei tai nėra aukštoje temperatūroje apdoroti pieno produktai, pavyzdžiui, augaliniai pienai, ar kiti, turintys ilgesnį galiojimo laiką kaip kad anksčiau minėti produktai, tokios prekės visada bus laikomos griežtai kontroliuojamame temperatūriniame režime, kuris neviršija 4 laipsnių šilumos. Tą verta žinoti ir pirkėjams galvojant apie prekių laikymą namuose. Temperatūrai jautrius pieno ar jo produktus laikyti ne šaldytuvo durelėse, o giliau lentynose, kur temperatūra stabilesnė ir neviršija minėtos šilumos.

Parduotuvėse, norint sužiūrėti, kad pirkėjus pasiektų tik saugūs vartoti produktai, yra labai svarbi jų laikymo metodika. Pavyzdžiui, parduotuvėse jie dėliojami FEFO principu (angl. First Expire, First Out). Tokiu būdu lentynos priekyje visada atsiduria produktai, kurių galiojimo laikas trumpesnis, o gale – galiojantys ilgiau. Taip užtikrinama, kad lentynos gale neliko nepastebėtų pasibaigusio galiojimo prekių. Tačiau svarbu žinoti: net jei parduotuvėje produktas yra lentynos priekyje, tai dar nereiškia, kad jo galiojimas baigsis po dienos ar dviejų – jis vis dar visiškai saugus vartoti.

Tokį metodą galima taikyti ir tvarkant turinį šaldytuve namuose – taip žinosite, kas eina jau į pabaigą, o ką dar galite laikyti ilgiau.

Šaltinis: <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/tinka-vartoti-iki-ir-geriausias-iki-ar-paaiskintumete-kuo-skiriasi-siu-zymejimu-reiksmes-259305>

---

KIENO INTELEKTO KOEFICIENTAS AUKŠČIAUSIAS?

2025-11-06 

Tyrimas atskleidė, kad stereotipas apie blondinių kvailumą yra visiška netiesa. Ištyrus 10 878 amerikietes paaiškėjo, kad baltaodės moterys, kurių natūrali plaukų spalva yra šviesi, turi maždaug 3 taškais aukštesnį intelekto koeficientą nei brunetės, raudonplaukės ar šatenės.

Nors pokštai apie blondinių kvailumą daug kam atrodo nekalti, tyrimui vadovavęs Ohajo universiteto mokslininkas Jay Zagorsky nurodė, jog jie daro realią žalą. Beje, nuomonė, jog blondinės yra kvailokos, labai nutolusi nuo realios tiesos, nes yra atvirkščiai. Blondinės yra aukštesnio intelekto nei brunetės ar kitų spalvų plaukų nešviesiaplaukės moterys.

„Tyrimai parodė, kad stereotipai dažnai turi reikšmės samdant darbuotojus, juos paaukštinant ir kitose socialinėse situacijose, – aiškino J. Zagorsky. – Tyrimas pateikia įrodymų, jog negali būti jokios blondinių diskriminacijos dėl jų protingumo.“

Pasak tyrimo, vidutinis blondinių intelekto koeficientas pasirodė šiek tiek aukštesnis nei kitų plaukų spalvų moterų – tiesa, skirtumas nėra toks didelis, kad būtų galima daryti kokias nors statistines išvadas.

Taigi galima tvirtai pasakyti, kad blondinės nėra kvailesnės. Jų intelekto koeficientas yra aukščiausias.

Baltaodžių blondinų vyrų rezultatai buvo panašūs – jų intelekto koeficientas taip pat buvo lygus kitų plaukų spalvų vyrų koeficientui. Tyrimas rėmėsi studijos NLSY79, kuri buvo pradėta 1979 m., duomenimis. Nacionaliniu mastu buvo apklausti jauni žmonės nuo 14 iki 21 metų. 1980 m. studijos dalyviams duota atlikti testą, kuris naudojamas Pentagono nustatyti protingumui. Klausimai apėmė žodžių žinojimą, teksto suvokimą, matematikos žinias ir aritmetikos įgūdžius.

1985 m. visų dalyvių buvo paklausta, kokia jų natūrali plaukų spalva. Kad intelekto testo rezultatų neiškreiptų etniniai ir rasiniai skirtumai, J. Zagosrky iš analizės išmetė visus afroamerikiečius ir ispaniškos kilmės dalyvius.

Rezultatai parodė, baltųjų blondinių moterų intelekto koeficiento vidurkis yra 103,2, rudaplaukių – 102,7, raudonplaukių – 101,2 ir juodaplaukių – 100,5.

Blondinės turėjo šiek tiek didesnę tikimybę turėti aukščiausią intelekto koeficientą ir šiek tiek mažesnę – turėti patį žemiausią, lyginant su kitų plaukų spalvų moterimis.

Šaltinis: <https://psichika.eu/blog/stereotipas-apie-blondiniu-kvailuma-yra-visiska-netiesa/>

---

ĮSIBĖGĖJO ŠILDYMO SEZONAS: TAUPYTI NIEKADA NE PER VĖLU

2025-11-05

Bendrovė „Ignitis“ dalinasi patarimais, kaip optimizuoti vartojimą be jokių kompromisų, namuose išlaikant komfortišką temperatūrą ir sutaupyti. 

Prieš kiekvieną šildymo sezoną būtina pasidaryti namų darbus: reikia atlikti pilną sistemos patikrą, nuvalyti ir nuorinti radiatorius; užsandarinti langus ir duris, panaikinti plyšius; patikrinti vandens slėgį šildymo sistemoje; nuo radiatorių patraukti baldus ir kitus juos uždengiančius daiktus. Kartais atsiranda ir didesnių investicijų poreikis, kai būstą reikia papildomai apšildyti. Taigi šildymo sezonas susijęs ne tik su pasiruošimu, bet ir atsakingu planavimu ir vartojimu.

Galima nemažai sutaupyti, jei turite galimybę reguliuoti šildymo intensyvumą ar šildyti tik tas patalpas, kuriomis naudojamasi. Jei išvykstama ilgesniam laikui ar esama darbe, namuose galima palaikyti ir 16-18 °C temperatūrą. Jei neturima laiko kasdien iš naujo nustatyti pageidaujamą temperatūrą, tam gali padėti reguliuojami termostatai. Namus šildyti mažiau intensyviai galima ir naktį – vėsesnė aplinka gali net pagerinti miego kokybę.

Ekspertai rekomenduoja palaikyti 20–22 °C temperatūrą, o kiekvienu laipsniu sumažinta temperatūra, skaičiuojama, gali sumažinti šildymo sąskaitą iki 5 proc.

Galima sumažinti ir elektros sąskaitą

Minėti temperatūros reguliavimo patarimai gali praversti ir šildant būstą elektros energija. Pasirinkus su birža susietą planą „Išmanus-15“ namus šildyti galima tada, kai elektros kaina žemiausia. O sekti elektros biržos kainą realiu laiku galima su nemokama „Ignitis“ programėle „EnergySmart“. Tai ypač aktualu, kai namai šildomi su šilumos siurbliais, kuriuos eksploatuoti gerokai pigiau nei kitas sistemas.

Sutaupyti gali padėti ir protingas patalpų vėdinimas. Vietoje nuolat praverto lango patalpas geriau vėdinti trumpai ir intensyviai – plačiai atveriant langus vos kelioms minutėms. Taip išvengiama patalpų atšalimo ir didelių energijos nuostolių. Žinoma, tai nėra aktualu pastatams su rekuperacijos ir ventiliacijos sistemomis. O norint sušildyti namus veikia net tokie paprasti patarimai kaip užuolaidų atitraukimas lauke išvydus saulės spindulius.

Elektra taupoma ne tik šildant namus

Šildymo sezono metu – trumpesnės dienos, tad vis dažniau naudojame apšvietimą. Todėl išėjus iš kambario patariama visada išjungti šviesą, o vietoje bendro kambario apšvietimo patariama rinktis zoninį apšvietimą – stalinę lempą ar toršerą. Ypač jei kambaryje dirbama arba skaitoma. 

Buitiniais prietaisais taip pat reikėtų naudotis protingai. Atšalus orams vis dažniau norisi karšto maisto ir arbatų. Tad vandens virti patariama tik tiek, kiek reikia. Mažesniems patiekalams ruošti naudoti mikrobangų krosnelę, gruzdintuvę ar skrudintuvą, kurie įkaista greičiau ir naudoja mažiau elektros energijos nei orkaitė. O ruošiant maistą orkaitėje ar ant elektrinės viryklės, jas patariama išjungti keliomis minutėmis anksčiau nei patiekalas bus galutinai pagamintas – sukaupta šiluma leis jam pilnai iškepti be papildomų energijos sąnaudų.

Šaltinis: <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/prasidejes-sildymo-sezonas-kaip-optimizuoti-vartojima-ir-sumazinti-saskaitas-259141>

---

2 IŠ 3 GYVENTOJŲ BENT KARTĄ PER METUS NAUDOJASI PRIVAČIŲ GYDYMO ĮSTAIGŲ PASLAUGOMIS

2025-11-05 

Vis daugiau šalies gyventojų naudojasi privačių sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas, beveik pusė (45 proc.) šalies gyventojų privačiuose medicinos centruose lankosi iki dviejų kartų per metus, o maždaug kas šeštas (17 proc.) – nuo trijų iki penkių kartų.

Remiantis tyrimo rezultatais, iš viso bent vieną kartą per metus į privačias gydymo įstaigas kreipėsi 2 iš 3 šalies gyventojų (67 proc.).

Aktyviausi privačių klinikų paslaugų naudotojai yra aukščiausio išsilavinimo ir aukštesnių pajamų darbingo amžiaus gyventojai, priklausantys amžiaus kategorijoms nuo 26 iki 35 m. ir nuo 36 iki 45 m. 

Aktyvūs dirbantys gyventojai nenori laukti, vyresni – turi rutiną 

Šie tyrimo duomenys atskleidžia aiškią tendenciją – jauno ir vidutinio amžiaus žmonės vis dažniau renkasi privačias klinikas, siekdami greitesnės ir jų lūkesčius labiau atitinkančios medicininės konsultacijos ar pagalbos.

Vyresni gyventojai, tai yra, 46–55 m. ir 56 m. bei vyresni, privačiose gydymo įstaigose iki dviejų kartų lankosi panašiai kaip ir kitos amžiaus grupės (po 43 proc.) Tuo tarpu jauniausi 18–25 metų amžiaus respondentai šią galimybę renkasi kiek rečiau (40 proc.).

Didmiesčiai ar regionai?

Tyrimas taip pat atskleidė, kad privačiose gydymo įstaigose lankosi ne vien didmiesčių gyventojai. Beveik pusė didžiųjų miestų gyventojų (46 proc.) jose lankosi iki dviejų kartų per metus, tačiau panašūs rodikliai fiksuojami ir kitose šalies dalyse: rajonų centruose šis skaičius siekia 42 proc., o kaimo vietovėse – 45 proc.

Tam įtakos turi ne tik augantis privačių medicinos įstaigų tinklas, bet ir technologiniai sprendimai – pavyzdžiui, galimybė nuotoliniu būdu gauti gydytojo konsultaciją ar siuntimą išsamesniems tyrimams.

Taigi privačios paslaugos tampa ne tik patogumo, bet ir būtinybės klausimu, ypač ten, kur prieiga prie gydytojų specialistų yra ribota. 

Išsamiau: Apie tyrimą: Tyrimą apie Lietuvos gyventojų naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. 2025 metų rugsėjo mėnesį buvo apklausti 1017 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus. <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/tyrimas-2-is-3-gyventoju-bent-karta-per-metus-praveria-privaciu-gydymo-istaigu-duris-259077>

---

PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA – PAGAL ATNAUJINTĄ TVARKĄ

2025-11-04

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) 2025-11-03 pranešime informuojama, jog piniginė socialinė parama bus labiau prieinama pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir pasieks tuos, kuriems labiausiai ji reikalinga, skatins paramos gavėjus integruotis į darbo rinką. Tai numatyta SADM Vyriausybei teikiamose įstatymo pataisose.

Numatytos naujovės: siekiama sudaryti palankesnes sąlygas gauti paramą dirbantiems asmenims, tobulinamas papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus skyrimas, palengvinamos paramos gavimo sąlygos tėvams, vieniems auginantiems vaikus ir auginantiems vaikus su negalia, tobulinamos nuostatos, susijusios su turto vertinimu, didinamas piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimas dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose ir kt.

Bus sprendžiama paramos prieinamumo problema vaikus auginantiems vienišiems tėvams, taip pat didinama parama vaikus su negalia auginančioms šeimoms. Manoma, kad siūlomų pakeitimų naudą pajustų bemaž 15 tūkst. žmonių.

Prieinamumo gauti piniginę socialinę paramą didinimas: piniginės socialinės paramos sąlygų supaprastinimas dirbantiesiems. Siekiant palengvinti paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims bei sumažinti administracinę naštą tiems asmenims (apie 400 asmenų), kurie dirba ne visą darbo laiko trukmę (nereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje norint gauti piniginę socialinę paramą), siūloma atsisakyti reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę (du trečdalius maksimalaus darbo laiko).

Palankesnės piniginės socialinės paramos gavimo sąlygos šeimoms, kai tėvai vieni augina vaikus, taip pat vaikus su negalia auginančioms šeimoms. Kai tėvai vieni augina vaikus, didinti jų pajamas, siūloma nustatyti, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ir (ar) priteistas išlaikymas, turi teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas (šiuo metu socialinė pašalpa skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos). Per šį laikotarpį minėti asmenys, siekdami ir toliau gauti paramą, privalo kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms, siūloma į gaunamas pajamas neįskaityti šalpos negalios pensijos, mokamos vaikams, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 procentų ir daugiau dalyvumo, jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

Paskatų įsidarbinti ir likti darbo rinkoje didinimas: palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus. Siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, siūloma tobulinti papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimą:

• mokėti 100 procentų dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, 6 mėnesius (vietoj 3 mėnesių);
• trumpinti registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpį nuo 6 iki 3 mėnesių;
• išplėsti gavėjų ratą ir papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus mokėti ir tiems asmenims, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo neprivaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.

Tobulinamos nuostatos, susijusios su turto vertinimu skiriant piniginę socialinę paramą, peržiūrint turto vertinimo kriterijus.

Siūloma 2 kartus padidinti piniginių lėšų normatyvą, taikomą bendram turto normatyvui apskaičiuoti:  vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių, šeimai – vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių , kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui – iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, kiekvienam vaikui iki 18 metų – iki 10 (vietoj 5) VRP. 

Siūlomi nustatyti piniginių lėšų normatyvo dydžiai didinami atsižvelgiant į finansų ekspertų nuomonę, kad darbo netekimo, ligos ar nelaimės atveju žmogus turėtų turėti „finansinę pagalvę“. Pavyzdžiui, 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas padidėtų nuo 7 735 iki 13 260 Eur (kai 2025 m. VRP – 221 Eur). Tai reiškia, kad nepasiturintys gyventojai nepraras teisės gauti socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, jeigu turi sukaupę didesnę nei iki šiol nustatytą pinigų sumą.

Taip pat siūloma 1,5 karto padidinti būsto ploto normatyvą individualiems namams – vieno ir dviejų butų namuose būsto ploto normatyvą šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui padidinti nuo 60 iki 90 kv. m., pridedant po 15 kv. m. kiekvienam kitam šeimos nariui.

Keičiama pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarka. Siekiant didinti piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimą dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose, siūloma nustatyti, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pirmiau turi siūlyti piniginę socialinę paramą gaunantiems asmenims dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose, o visuomenei naudingai veiklai atlikti gali būti pasitelkiami tik atsisakę juose dalyvauti ir nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse darbingi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys), nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės.

Siūlomų pakeitimų naudą pajustų apie 15 tūkst. asmenų, o siūlomoms nuostatoms įgyvendinti nuo 2026 m. birželio 1 d. prireiktų apie 11 mln. Eur.

Prognozuojama, kad teigiamą teikiamų priemonių poveikį turėtų pajusti visi šeimų ūkiai (skurdo spąstai sumažės visiems šeimos ūkiams (nuo 0,4 iki 1.1 procentinio punkto), didžiausią poveikį patirs dviejų suaugusių asmenų su vaikais šeimos (nuo 1,06 iki 1,1 p. p.).

Šaltinis: <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/pinigine-socialine-parama-nepasiturintiems-gyventojams-bus-taiklesne-pagalba-vienisiems-tevams-didesne-9sA/>

---

NAUJIENOS PENSIJŲ KLAUSIMAIS:

Į SENATVĖS PENSIJĄ – NUO 65 METŲ

2025-11-03 

2026 metais Lietuvoje vėl ilgėja senatvės pensijos amžius ir būtinasis stažas pensijai gauti – nuo sausio vyrų ir moterų pensinio amžiaus atotrūkio nebelieka. „Sodros“ duomenimis, 2026 metais į pensiją galės išeiti 65 sulaukusios moterys ir tokio paties amžiaus vyrai (gimę 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau).

2025 metais pensinis amžius vyrams buvo trumpesnis 2 mėnesiais, o moterims – 4 mėnesiais.

2012 metais pensinis amžius vyrams buvo 62 metai 8 mėn., o moterims – 60 metų 4 mėn. 2011 metais Seimas pritarė pensinio amžiaus ilginimui iki 65 metų.

Auga ir būtinasis stažas Senatvės pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalis, o pensijos dydį lemia: per visą karjerą sukauptas stažas, bazinės pensijos rodiklis, apskaitos vienetų (taškų) suma ir jų vertė tais metais, kai išeinama į pensiją. Bazinės pensijos dydis ir taško vertė kasmet indeksuojami, skelbia „Sodra“.

Kad galėtų gauti senatvės pensiją, žmogus turi būti pasiekęs pensinį amžių ir sukaupęs bent minimalų darbo stažą – 15 metų, kuris nuo 2022 m. garantuoja nesumažintą bendrąją pensijos dalį (bazinis pensijos dydis), kuri nuo 2025 m. yra 298,45 Eur. Neįgijęs 15 metų stažo asmuo neturi teisės gauti senatvės pensijos.

Būtinasis stažas senatvės pensijai pradėtas didinti nuo 2018 metų, tuomet jis pailgėjo iki 30,5 metų (1999–2017 metais buvo 30 metų). 2026 metais jis tiek vyrams, tiek moterims augs pusmečiu iki 34 metų ir 6 mėnesių, o 2027 m. dar tiek pat – iki 35 metų.

 Šaltiniai: <https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/nuo-kitu-metu-ilgeja-pensinis-amzius-ir-butinasis-stazas-120168192>; <https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/nuo-kitu-metu-keisis-pensinis-amzius-ir-stazas-ilgiau-dirbs-ir-vyrai-ir-moterys-n1465326>

NAUJA PENSIJŲ ANUITETO PAVELDĖJIMO TVARKA

Nuo 2026 metų pradžios kinta kai kurios pensijų anuitetų savybės ir pavadinimai. Šie pokyčiai įvedami tam, kad žmonėms būtų aiškiau ir paprasčiau suprasti, kokį pensijų anuitetą jie renkasi ir kokios išmokos jiems priklauso.

Šiuo metu dauguma – 69 proc. visų pensijų anuitetų gavėjų – yra pasirinkę standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu. Šis pensijų anuitetas užtikrina stabilias išmokas visą gyvenimą ir garantuoja, kad žmogus arba jo paveldėtojai gaus ne mažiau išmokų, nei priklauso per garantinį laikotarpį.

Siekiant, kad informacija apie pensijų anuitetus būtų aiškesnė, o kiekvienas pensijų kaupimo dalyvis geriau suprastų, kokias galimybes suteikia pensijų anuitetas, nuo kitų metų planuojami keli pakeitimai, susiję su standartiniu anuitetu su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu.

Kas keičiama:

• Ilginamas paveldėjimo laikotarpis – nuo 80 iki 85 metų.
• Keičiamas pavadinimas – vietoje „standartinis pensijų anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu“ bus vartojamas aiškesnis pavadinimas „paveldimas standartinis pensijų anuitetas“.

Kodėl keičiamas pavadinimas

Dabartinis pavadinimas – „standartinis pensijų anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu“ – žmonėms ne visada aiškus. Dalis gyventojų klaidingai mano, kad „garantinis laikotarpis“ reiškia, jog išmokos bus mokamos tik iki tam tikro amžiaus.

Iš tiesų ši sąvoka reiškia, kad žmogui arba jo paveldėtojams bus išmokėta ne mažiau išmokų, nei jų priklauso per garantinį mokėjimo laikotarpį. Jei žmogus gyvens ilgiau, jis ir toliau visą gyvenimą gaus pensijų išmokas, tik jos jau nebebus paveldimos.

Todėl siekiant aiškumo nuo kitų metų šis pensijų anuitetas bus vadinamas paveldimu standartiniu pensijų anuitetu.

Paveldėjimo laikotarpis ilginamas nuo 80 iki 85 metų

Nuo kitų metų paveldimo standartinio pensijų anuiteto paveldėjimas bus prailgintas iki 85 metų. Tai reiškia, kad jei žmogus miršta iki 85 metų, iki šio amžiaus neišmokėtos sumos atiteks jo paveldėtojams. Tie, kurie gyvens ilgiau, visą likusį gyvenimą ir toliau gaus pensijų anuiteto išmokas, tačiau jos nebebus paveldimos.

Toks pakeitimas leis sulyginti paveldimumo sąlygas su atidėtuoju pensijų anuitetu, kuriame iki 85 metų išmokas moka pensijų kaupimo bendrovė, o pensijų fonde sukauptas turtas yra paveldimas.

Pensijų anuitetas – tai draudimo paslauga, užtikrinanti nuolatines papildomas pajamas pasiekus senatvės pensijos amžių. Už pensijų fonde sukauptą turtą žmogus įsigyja pensijų anuitetą, o „Sodra“ įsipareigoja mokėti stabilias išmokas visą žmogaus gyvenimą, nepriklausomai nuo to, kiek ilgai jis gyventų. Pensijų anuitetų išmokos gali didėti, kai pensijų anuitetai yra indeksuojami iš Pensijų anuitetų fondo uždirbto pelno.

Šiuo metu pensijų anuitetą yra įsigiję beveik 5 tūkstančiai žmonių.

Kuo skiriasi pensijų anuitetai:

• Standartinis pensijų anuitetas (be paveldėjimo) – “Sodra“ moka žmogui stabilias išmokas visą likusį gyvenimą. Išmokos didžiausios, lyginant su kitais „Sodros“ siūlomais pensijų anuitetais, jos nėra paveldimos.
• Paveldimas standartinis pensijų anuitetas – “Sodra“ moka žmogui stabilias išmokas visą likusį gyvenimą. Ji taip pat garantuoja, kad tokių išmokų žmogui arba jo paveldėtojams bus išmokėta ne mažiau nei priklauso iki jo 80-ojo gimtadienio (nuo 2026 m. – iki 85-ojo).
• Atidėtasis pensijų anuitetas – iki 85 metų kintamojo dydžio periodines išmokas moka pensijų kaupimo bendrovė iš pensijų fonde žmogaus sukaupto turto, kuris yra paveldimas tol, kol pilnai išmokamas. Nuo 85 metų stabilias išmokas visą likusį gyvenimą žmogui moka „Sodra“, jos nėra paveldimos.

Šaltinis: <https://sodra.lt/naujienos/pokyciai-ilges-populiariausio-pensiju-anuiteto-paveldejimo-laikotarpis>

---

HELOVINO DIENOS SKAITINIAI:

RAGANŲ BYLOSE GALUTINIS TAŠKAS DAR NEPADĖTAS

2025-10-31

Nors moterys, apkaltintos liūdnai pagarsėjusiuose Salemo raganų teismuose kolonijinėje Amerikoje, jau seniai buvo atleistos nuo kaltės ir kaltinimai joms panaikinti, šimtų britų moterų, kurioms bausmės įvykdytos pagal panašius įstatymus, nuosprendžiai oficialiai tebegalioja. Dabar viena pietų Anglijos vietos valdžia agituoja tai pakeisti.

Tarp 1560 ir 1700 metų daugiau nei 500 moterų iš Pietų Anglijos regiono buvo apkaltintos tuo, jog užsiiminėjo raganavimu, iš jų 112 buvo pasmerktos mirties bausmei.

1652 m. liepos 30 d. netoli tos vietos, kur šiandien stovi Meidstono rotušė, susirinko teismas. Trisdešimt dviem žmonėms buvo pareikšti kaltinimai nuo vagystės ir žmogžudystės iki raganavimo, CNN sakė Meidstono rajono tarybos narė Claire Kehily. Pasak jos, miesto dėmesio centre atsidūrė šešios moterys, apkaltintos 10 dienų kūdikio, jos motinos ir 3 metų vaiko užkerėjimu.

Teismo procesas buvo toks žinomas, kad netrukus po to buvo išleistas speciali brošiūra pavadinimu „Nuostabi ir tragiška šešių raganų suėmimo, teismo, išpažinties ir pasmerkimo istorija“, kurios reta kopija yra Maidstone taryba. Dokumente aprašomi keisti ir nepatvirtinti teiginiai, įskaitant apie vieną moterį, kuri prieš teismą išsipučia į „siaubingą ir didžiulę stambią būtybę“, o kitą – su „matomu speniu po liežuviu“. Trys moterys buvo nuteistos po to, kai neišlaikė grubaus išbandymo: joms į rankas buvo įsmeigtas smeigtukas. Teismo pranešime sakoma, kad moterys „to nepajuto ir nepasirodė kraujo“. Dar dvi prisipažino, kad jos pastojo „ne nuo bet kokop žmogaus, o nuo velnio“, teigiama dokumente. Visos šešios buvo nuteistos už „neįtikėtiną ir velnišką raganavimo nusikaltimą“ ir joms paskyrė mirties bausmes.

BAUSMĖS VYKDYMO SPEKTAKLIS

Jų egzekucija buvo įvykdyta Penenden Heath, dabar ramiame parke su futbolo aikštėmis ir miškais. „Jos buvo tempiamos per kliūtis – iš esmės vežimais – į viržyną“, – CNN sakė Maidstone Borough tarybos narys Tony Harwoodas. „Tūkstančiai atėjo pažiūrėti. Viešos egzekucijos buvo pramoga, bet ir kontrolės įrankis“. „Tai buvo įvairaus amžiaus moterys“, - tęsė Harwoodas. „Labai pažeidžiami asmenys, kurie neįsivaizdavo, kas vyksta ir kodėl jie buvo įtraukti į tokią situaciją. Jūs tiesiog turite suprasti absoliutų šių įvykių terorą. Galios, kurių norima sukelti“.

Po egzekucijų kūnai buvo išmesti be ceremonijų. „Plečiant kelius ar statant būstus dažnai buvo randami žmonių palaikai“, – pridūrė Harwoodas. Nedidelė akmeninė lenta Penenden Heath pakraštyje, skirta šioms moterims atminti, kartu su paminklais daugeliui kitų šioje vietoje įvykdytų mirties bausmių, yra vienintelis įvykusių žiaurumų ženklas.

Po kelių šimtmečių ieškoma teisybės

Dabar, beveik 400 metų prabėgus, Maidstone Borough Council kviečia griebtis teisingumo.

Tarybos vadovas Stuartas Jeffery raštu kreipėsi į vidaus reikalų sekretorių Shabaną Mahmood, ragindamas Didžiosios Britanijos Vyriausybę priimti įstatymą, kuris suteiktų visuotinę malonę tiems, kurie buvo pasmerkti mirčiai pagal 1562 m. raganavimo aktą, įskaitant moteris, pakartas Penenden Heath 1652 m. „Teisingumui senatis negalioja“, - sakė Harwoodas. „Šios baisios skriaudos, padarytos nuo 1542 m. iki XVIII amžiaus vidurio, aidi per amžius. Jų negalima tiesiog ištrinti“.

Atsiprašymo atvejai

Maidstone kampanija yra panaši į dedamas pastangas kitur Jungtinėje Karalystėje kovojant su istorine neteisybe. Škotijoje tuometinė pirmoji ministrė Nicola Sturgeon 2022 m. oficialiai atsiprašė tūkstančių žmonių, daugiausia moterų, kurie buvo apkaltinti ir jiems įvykdytos mirties bausmės pagal šalies raganavimo aktą XVI–XVIII a. Atsiprašymas įvyko po ilgalaikės istorikų ir aktyvistų kampanijos, kurios metu buvo teigiama, kad aukos buvo persekiojamos dėl to, kad yra neturtingos, pažeidžiamos ar tiesiog kitokios.

Yra taip pat ir teisinio atsiprašymo atvejų pavyzdžių.

2013 m. karalienė Elžbieta II po mirties atleido Alanui Turingui, Antrojo pasaulinio karo kodekso laužytojui, nuteistam pagal įstatymus, numatančius bausmes už homoseksualumą, o 2017 m. JK Vyriausybė suteikė malonę tūkstančiams kitų gėjų ir biseksualių vyrų, nuteistų pagal panašius įstatymus. Žinomas kaip „Turingo įstatymas“, jis buvo reikšmingas žingsnis pripažįstant diskriminacinių įstatymų neteisybę.

Maidstone tarybos nariai tikisi, kad panašaus požiūrio veiksmų bus galima imtis sprendžiant raganavimo įstatymo palikimą. „Tai apie teisingumą“, - sakė Harwoodas. „Matėme, kad Vyriausybė imasi veiksmų, kad ištaisytų praeities skriaudas. Dabar atėjo laikas padaryti tą patį su moterimis, kurios buvo nužudytos prisidengiant raganavimu“. Vidaus reikalų ministerijos atstovas sakė CNN, kad Vyriausybė atsakys į tarybos laišką tinkamu laiku.

Parengta pagal: Salem’s witches were pardoned, but Britain’s weren’t. There’s now a movement to change that. By James Frater, CNN. 2025-10-31. In <https://edition.cnn.com/2025/10/31/uk/salem-britain-witches-pardon-campaign-scli-intl>

Jei sudomino raganų tema ir norite sužinoti, ar būta raganų ir Lietuvoje, skaitykite čia:

MOTERIŠKOS GALIOS SIMBOLIAI: ŠIAURĖS LIETUVOJE JOS TIESIOG PAKILDAVO Į ORĄ IR MOKĖJO SKRAIDYTI, internete <https://www.leidinyssau.lt/idomu>

---

KAIP GAUTI KUO DAUGIAU DALINAMŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ, KOMPENSACIJŲ IR PASLAUGŲ?

Publikuota 2024-07-29, papildyta 2025-10-29

KUR KREIPTIS, KĄ REIKIA ŽINOTI?

Nuo 2024-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo NR. I-2044 pakeitimo įstatymas. Ką svarbu žinoti, yra 27 straipsnio „Asmeninės pagalbos poreikio nustatymas, teikimas, apmokėjimas ir finansavimas“ 1 dalyje: „1. Asmens su negalia, pageidaujančio gauti asmeninę pagalbą, asmeninės pagalbos poreikį jo ar jo atstovo pagal įstatymą prašymu nustato socialiniai darbuotojai. Asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Rengiant asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarkos aprašą įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos. Sprendimą dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo, nutraukimo ir asmeninės pagalbos poreikio nustatymo termino priima socialinio darbuotojo, nustačiusio asmeninės pagalbos poreikį, teikimu savivaldybės administracija“. Taigi, Jums reikalingas socialinis darbuotojas. Tiesa, socialiniai darbuotojai dažniausiai yra labai glaudžiai susiję su medikais.

28 straipsnio „Socialinės paslaugos“ 2 dalyje parašyta: „2. Už socialinių paslaugų organizavimą ir prieinamumą atsako valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“, 3 dalyje primenama, jog „3. Socialinės paslaugos asmenims su negalia organizuojamos ir teikiamos vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu“.

Ką svarbu dar žinoti ir niekada to neužmiršti? Ogi tai, jog visi įstatymai, nutarimai, įsakymai, savivaldybių patvirtintos tvarkos ir paslaugų, paramos teikimo aprašai yra nuolatos keičiami, atnaujinami, kartais jie iš viso netenka galios, pakeičiami kitais teisės aktais ir juos lydinčiaisiais dokumentais, tvarkų aprašais, kt. Todėl domėtis turite patys ir ne pro šalį visada sužinoti, kaip vienas ar kitas, atrodytų, Jums naudingas įstatymas ar potvarkis, nutarimas realizuojamas praktikoje, ar jis iš viso įgyvendinamas.

O jei vis dar nesate asmuo su negalia ar senatvės pensininkas su nustatytais specialiaisiais poreikiais ir dalyvumo lygiu, bet jaučiatės itin pasiligojęs ir teisėtai galintis pretenduoti į asmens su negalia statusą, reikia žinoti ir dar daugiau, skaityti teisės aktus pačiam, o ne aklai tikėti ir pasitikėti, ką Jums pasakė artimieji, kaimynai, draugai ar net gydantis gydytojas ar slaugytojos padėjėja ligoninėje, kur tik ką Jums buvo atlikta sudėtinga chirurginė operacija. Teisės aktai kuriami, atnaujinami, keičiami taip sparčiai, jog apie jų buvimą ir galiojantį jų turinį, privalomas įgyvendinti nuostatas nežino net tie, kuriems tuose pačiuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ir nurodyta juos įgyvendinti, tai yra, vykdyti tiesiogiai.

Atsakingųjų už vykdymą aiškinimus girdėjome visi: lėšų tam nėra paskirta, žmonių gebančių tai atlikti nėra arba trūksta, arba jie patys tik ką tapo senatvės pensininkais, susirgo, kartais jie dar būna mokymuose ar tolimose šalyse „tobulinasi“, iš kur tinkamu lygiu „pasitobulinę“ taip niekada ir nebegrįžta ir suma sumarum Jūs ir vėl liekate be suteiktų paslaugų.

Todėl aukščiau minėto įsigaliojusio įstatymo 29 straipsnis neretai gali būti prilyginamas mokslinės fantastikos ar stebuklinės pasakos žanrui ir jis esamu metu yra toks:

„29 straipsnis. Finansinės pagalbos priemonės

1. Asmeniui su negalia įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos šios finansinės pagalbos priemonės:

1) socialinė piniginė parama – skiriama siekiant užtikrinti jo materialinės padėties garantijas;

2) tikslinės kompensacijos ir (ar) pensijos, ir (ar) išmokos – skiriamos siekiant jam kompensuoti dėl negalios netektas pajamas ir individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimo išlaidas;

3) lengvatos – teikiamos siekiant jam užtikrinti individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą tais atvejais, kai galimybių patenkinti jo poreikius kitomis pagalbos priemonėmis nėra.

1. Įsidarbinęs asmuo su negalia nepraranda jam paskirtos ir mokamos tikslinės kompensacijos ir (ar) socialinio draudimo negalios, netekto darbingumo ar invalidumo pensijos“.

Dar svarbu žinoti ir suprasti, kad tos Jums priklausančios finansinės pagalbos ir visų įmanomų priemonių laukia nesulaukia, pavyzdžiui, Jūsų sugyventinis ar net Jūsų vaikai, anūkai, bet tik ne Jūs, kadangi Jums jų nereikia iš viso. Todėl turite žinoti, jog esamu metu nebėra NDNT prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kur Jūsų kaimynas ar draugė susitvarkė reikalus ir negali atsidžiaugti gautomis privilegijomis. Dabar tai jau yra Agentūra, trumpinys ANTAA, visas pavadinimas yra toks: Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Išliko teritoriniai skyriai, ANTAA paprastai yra ten pat, kur buvo ankstesnieji NDNT teritoriniai skyriai. Ten nuvykus galima pateikti prašymus, kitus dokumentus.

Taigi, „pagalbos koordinavimas skiriamas asmenims, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios vertinimo ir duoda sutikimą, kad jiems būtų teikiamas pagalbos koordinavimas. Jeigu asmuo nesutinka, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, Agentūra organizuoja tik negalios vertinimą. Pagalbos koordinavimo asmeniui su negalia skyrimo, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliotos įstaigos vadovas“ (LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo NR. I-2044 pakeitimo įstatymo 32 str. 1 d.).

KAS ITIN SVARBU?

Privalote nuodugniai susipažinti su LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo NR. I-2044 pakeitimo įstatymo 2 straipsniu. Taip įgysite supratimą, kaip vyksta viskas dabar, kai nuo metų pradžios paskelbta, jog reformuojama visa su asmenimis su negalia susijusi paslaugų sistema, kt. Nurodytasis 2 straipsnis esamu metu yra toks:

2 straipsnis. Teisių ir garantijų išsaugojimas

1. Jeigu asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis ir (ar) specialieji poreikiai, kiti įstatymai nustato palankesnį teisinį reguliavimą, taikomi kiti (palankesni) įstatymai.
2. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, nustatytas poreikis galioja iki nustatyto specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio termino pabaigos.
3. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis, nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis galioja iki nustatyto termino pabaigos.
4. Neįgalių asmenų automobilio statymo kortelės, kurios iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo išduotos asmenims su negalia, galioja iki neįgalių asmenų automobilio statymo kortelės galiojimo termino pabaigos.
5. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus, dalyvumo lygis jų rašytiniu prašymu nustatomas remiantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduotais neįgaliojo pažymėjimais.
6. Siekiant išsaugoti asmenų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, teises, numatomas šiems asmenims nustatyto specialiųjų poreikių lygio prilyginimo dalyvumo lygiui pereinamasis laikotarpis – nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Asmenų rašytiniu prašymu, remdamasi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduotais neįgaliojo pažymėjimais, Agentūra nustato:

1) 15 procentų dalyvumo lygį – asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;

2) 40 procentų dalyvumo lygį – asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

1. Jeigu šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti asmenys nesutinka su šio straipsnio 5 ir (ar) 6 dalyje nurodytu dalyvumo lygiu, nustatytu remiantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduotais neįgaliojo pažymėjimaisir jų rašytiniais prašymais, jie turi teisę kreiptis į Agentūrą dėl dalyvumo lygio nustatymo.

DALYVUMO LYGIS – NAUJAS TERMINAS IR VISKAS PAKINTA, AR VIS TIK VISKAS LIEKA TAIP PAT?

Atsakymas į trečiąjį klausimą yra ir taip, ir ne.

Būtina susipažinti su LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. A1-10 „Dėl asmenų, kuriems iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas darbingumo lygis, specialiųjų poreikių lygis, teisių išsaugojimo įgyvendinimo“.

Nurodytajame įsakyme svarbu štai kas:

„1.1. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys, pageidaujantys, kad jiems būtų nustatytas dalyvumo lygis, ir Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyti asmenys, pageidaujantys, kad jiems nustatytas specialiųjų poreikių lygis pereinamuoju laikotarpiu – nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. būtų prilygintas dalyvumo lygiui, gali Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas Nr. 1) 13 punkte nurodytais būdais kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) dėl dalyvumo lygio nustatymo ir pateikti Aprašo Nr. 1 14.1 papunktyje nurodytą prašymą (toliau – prašymas), Aprašo Nr. 1 14.2, 14.3.9 ir 14.3.10 papunkčiuose nurodytus dokumentus ir iki Įstatymo įsigaliojimo dienos išduotą galiojantį neįgaliojo pažymėjimą.

1.2. Agentūra per 20 darbo dienų nuo šio įsakymo 1.1 papunktyje nurodyto prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl dalyvumo lygio ir Aprašo Nr. 1. (...)

1. 1 papunktyje nustatyta tvarka asmeniui išduoda arba išsiunčia sprendimą dėl asmens dalyvumo lygio (dokumento nuorašą (kopiją) ir asmens su negalia pažymėjimą".

TAI JAU VISKAS, KĄ PRIVALU ŽINOTI, AR DAR KAS SVARBU?

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas Nr. 1), –  štai, kas svarbu. Susiraskite šį teisės aktą, jis laisvai prieinamas internetu. Nuolatos stebėkite, kaip kinta Aprašas Nr. 1 ir kiek tai svarbu Jums. O jei manote, jog Jums reikalingas ir pagalbos suteikimas, pirmiausia susipažinkite su  Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo 3 priedu „INDIVIDUALIOS PAGALBOS POREIKIO KLAUSIMYNAS“. Perskaitę ir įsisavinę Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo 1 priedą „BAZINIO DALYVUMO KRITERIJAI“ nusikratysite nesveiko pavydo ir streso pertekliaus, kad Jūsų žinoma senjorė ir kaimynė neaišku kodėl gyvena geriau, o Jūs, Jūsų draugė ir sugyventinis – deja, ne.

KAS TOLIAU?

Perskaitėte, susipažinote, įsisavinote. Gerai būtų, jei turėtumėte su kuo pasitarti, kas lygiai kaip ir Jūs turėtų susitvarkyti dokumentus per tą pereinamąjį laikotarpį iki 2027 m. gruodžio 31 d.

Jums reikia kreiptis į ANTAA. Pakanka su savimi turėti galiojantį asmens dokumentą, įrodantį, jog esate LR pilietis. Yra sukurtos patogios ir paprastos užpildyti PRAŠYMO PRILYGINTI NEGALIĄ formos. Kreiptis galite į bet kurį teritorinį ANTAA skyrių. Taip pat viską galima atlikti internetu. Be to, netikslinga vengti pasiskambinti telefonu į ANTAA ir pasikonsultuoti pačiam.

Dabar, 2024-ųjų vasarą, itin paranku savarankiškai viską įvertinti, turėti galvoje, jog nuo 2025 m. vidurio LR Vyriausybė, visos LR savivaldybės įpareigotos vykdyti dar ir susijusius ES teisės aktus, tai yra, numatoma pritaikyti aplinką žmonėms su negalia, pagyvenusiems ir kitiems sveikatos ar fizinių sunkumų turintiems asmenims, todėl į Lietuvos teisę 2022 m. perkelta ES Prieinamumo direktyva. Ji numato pareigą tiek viešajam sektoriui, tiek verslui gerinti prieigą prie pagrindinių gaminių ir paslaugų, kad visi visuomenės nariai būtų savarankiškesni ir galėtų visapusiškai bei veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiomis sąlygomis su kitais asmenimis. Pokyčiam numatytas pereinamasis laikotarpis. Įstatymo nuostatos pradės veikti 2025 m. birželio 28 d. Išsamiau rasite čia:

<https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/ministre-m-navickiene-dziaugiuosi-verslais-kurie-pritaiko-aplinka-ir-paslaugas-zmonems-su-negalia>.

Žinoma, gudresnieji jau pasirūpino apsigyventi tose ES valstybėse, kur ši direktyva jau pritaikyta praktiškai, kur silpnesnieji ir mažiau galimybių turintieji visuomenės nariai gauna didesnes išmokas, kompensacijas, aplinkos infrastruktūra pritaikyta asmenims su negalia, patikimos ir reikiamos informacijos prieiga bei kokybiškos paslaugos užtikrintos visiems. Lietuva ir šioje srityje atsiliko.

Jei nusprendėte likti Lietuvoje ir tenkintis kuklesnėmis pragyvenimo sąlygomis ir abejotinos kokybės paslaugomis, išties nuolatos savarankiškai gilinkitės, kaip kinta aukščiau nurodytas įstatymas, taip pat kai kurie ministrų įsakymai kuo Jums svarbūs ir neužmirškite, jog Aprašas Nr. 1 nuolatos kinta taip pat, lygiai kaip ir kompensuojamųjų vaistų sąrašas, jų kainos bei iš Ligonių kasų apmokamos arba ne paslaugos.

KĄ SAKO VALDŽIA?

Kai kam numatyta paprastesnė ir greitesnė negalios nustatymo procedūra.

„Taip pat naujai reglamentuota, kad tais atvejais, kai vertinamas senatvės pensijos amžių sukakusio asmens, kuris yra laikinai nedarbingas ir turi nedarbingumo pažymėjimą, dalyvumo lygis, sprendimas dėl dalyvumo lygio tokiam asmeniui būtų priimtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Šiuo metu numatyta, jog sprendimas turi būti priimamas per 20 darbo dienų“, – informavo šių metų vidurvasarį Valdžia. Išsamiau rasite čia: .

<https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos-1/daliai-zmoniu-paprastesne-ir-greitesne-negalios-nustatymo-procedura/>.

KODĖL KAI KURIE SENJORAI NUSIPELNĖ GYVENTI GERIAU?

Į ŠITĄ KLAUSIMĄ DAŽNAI ATSAKINĖJA „SODRA“ IR ĮVAIRIŲ PARTIJŲ NARIAI BEI SEIMŪNAI, ASMENYS, NORINTIEJI TAPTI PREZIDENTAIS, IR ĮVAIRIŲ LYGIŲ VALDININKAI, TARNAUTOJAI, KAI VIENI AR KITI RINKIMAI JIEMS LIPA ANT KULNŲ. TIK ŽMONĖS KAIP NIEKO NESUPRATO, TAIP IR NESUPRANTA IKI ŠIOL, NORS VIEŠAI SKELBIAMA, KAD ESAME PASIEKĘ ŽINIŲ EKONOMIKOS PROVERŽĮ IR GYVENAME SENIAI PROGRESO STADIJOS INFORMACINĖJE VISUOMENĖJE, KURIOJE DOMINUOJA VIENARAGIAI IR STARTUOLIAI, INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS NAUJAUSIŲJŲ MODIFIKACIJŲ IR ITIN AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS ERUDITAI BEI FINANSITAI, GEBANTYS IŠ ANKSTO PASAKYTI, KOKĮ GEROVĖS LYGĮ LIETUVA PASIEKS IKI 2030-ųjų NET TUO ATVEJU, JEI VIS DĖLTO SUSPROGS ASTRAVO ATOMINĖ JĖGAINĖ JAU ŠIAIS METAIS IR VISĄ ESAMĄ LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJĄ APNIKS NAUJOS MODIFIKACIJOS VIRUSAI, NUO KURIŲ SKIEPAI VIS DAR NEIŠRASTI. NEŽIŪRINT VISO TO, DIDELĖS INFORMACIJOS SPRAGOS VISUOMENĖS NARIŲ TARPE PLAČIĄJA PRASME YRA BŪTENT ŠIUO METU IR PIRMIAUSIA ŠIAIS KLAUSIMAIS:

(1) KUR REIKIA EITI TŲ DIDESNIŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ GAUTI, Į KĄ KONKREČIAI KREIPTIS?

(2) KĄ DABAR DARYTI, KOKIA LIGA SUSIRGTI IR KOKIĄ CHIRURGINĘ OPERACIJĄ PASIDARYTI IR NUO KADA JAU GALIMA APISMESTI, JOG PRARADAI ATMINTĮ, NIEKO NEMATAI, NEGIRDI, NERETAI NET DIENOS ŠVIESOJE REGI BALTUS ARKLIUS SAVO DAUGIABUČIO NAMO LAIPTINĖJE AR SODYBOJE, NUOSAVAME NAME IR, BE TO, IŠ VISO MAŽAI VAIKŠTAI, VIEN TIK GULI LOVOJE, ESI PARALYŽUOTAS, UŽ KĄ GALI GAUTI KAS MĖNESĮ PAPILDOMUS BEVEIK 500 EURŲ IR DAR MAŽIAUSIAI DU-TRIS BEVEIK NEMOKAMAI TAU PATARNAUJANČIUS IR VISUS NORUS VYKDANČIUS ŽMONES, ATEINANČIUS TIESIAI Į TAVO NAMUS SU MADINGŲ DEFICITINIŲ VAISTŲ RECEPTAIS, ATLIEKANČIUS TAU ASMENINĘ HIGIENĄ, NET SEKANČIUS TAU PASAKAS, GROJANČIUS SU ARFA AR BALALAIKA IR ŠVARIAI IŠMAZGOJANČIUS KAMBARIO GRINDIS, BUTO LANGUS BEI ATVEŽANČIUS ŠILTO MAISTO UŽ DYKĄ;

(3) KAIP NEAPSIGĖDINTI, KAD NELIKTUMEI KAM REIKIA PER MAŽAI GRYNŲJŲ PADAVĘS, LAIKU NESIKREIPĘS KAŽKUR, O IŠ TIESŲ, KADA TAI REIKIA DARYTI, NIEKAS NEŽINO. O TAS REIŠKIA, JOG DIDESNĖS PENSIJOS IR ĮVAIRIŲ PRIEDŲ PINIGAIS IR PASLAUGŲ BEI NEMOKAMŲ DANTŲ PROTEZŲ IR SĄNARIŲ LIKSI NEGAVĘS; ANŪKĖ TAVO NEBETURĖS UŽ KĄ PER METUS PO TRIS, KETURIS KARTUS POILSIAUTI ISPANIJOJE IR TAILANDE, O DUKTĖ AR SŪNUS VIS DĖLTO PRIVALĖS PRADĖTI DIRBTI IR PIRMĄ KARTĄ TAI PADARYS SULAUKĘ 50-55 METŲ AMŽIAUS, NES IKI TOL GYVENO IŠ DALINAMŲ JIEMS PAŠALPŲ IR TAVO SENATVĖS PENSIJOS BEI TAVO ASMENINIŲ SANTAUPŲ;

(4) KADANGI MEDIKAI IŠ VISO PRARADO AR BEVEIK PRARADO BET KOKIĄ ĮTAKĄ ŠITŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ PERDALINIMO IR DISPONAVIMO ITIN VERTINGA INFORMACIJA REIKALUOSE, NIEKO NEBEPASAKO NĖ UŽ DOSNIAS DOVANAS IR NET JŲ ARTIMI GIMINĖS NEBESIDALINA TAIP SVARBIA INFORMACIJA APIE VALDIŠKŲ PINIGŲ PASIĖMIMO DIDELIAIS KIEKIAIS BŪDUS IR KELIUS, O IŠ TAVĘS ATĖMĖ INTERNETĄ, MELUODAMI, KAD PERDEGĖ 5G RYŠYS PAS KAIMYNĄ IR JIS NEBEDUODA TAU VELTUI JUNGTIS Į INTERNETO TINKLĄ; TELEVIZORIŲ TAU ATJUNGĖ, NES VAIKAI MELAVO, JOG SUMOKA UŽ TAVE VISAS SĄSKAITAS, TAČIAU TO NEDARO JAU ANTRI METAI, O TELEFONAS TAVO SU NUSĖDUSIA BATERIJA IR NIEKO NEBEGIRDI, KAI PASKAMBINUSI BUVUSI KOLEGĖ MĖGINA IŠAIŠKINTI, KUR VIS DĖLTO DAR KAŽKĄ KAŽKAS DALINA UŽ DYKĄ; RADIJO RYŠYS PRASTAS, TURI TIK MUZIKĄ TRANSLIUOJANČIUS KANALUS, NES VISKĄ, KAS YRA INFORMACIJA RADIJO BANGOMIS, NUMUŠA NELEGALIAI RUSIŠKŲ RADIJO STOČIŲ BESIKLAUSANTIS KAIMYNAS FEDIA. KITI KAIMYNAI NIEKO NEŽINO KAIP IR TU, NES DAUGUMA NĖ NESUPRANTA LIETUVIŲ KALBOS IR NEMOKA NEI RAŠYTI, NEI SKAITYTI, O VIENINTELĖ SKAITYTI MOKANTI KAIMYNĖ IRGI NIEKO TAU NEPASAKO, NES NUOLATOS YRA GIRTA, O KAI MAŽIAU GIRTA, TAVE APGAUDINĖJA, NES TENORI IŠKAULYTI TAVO PINIGŲ KONTARBANDINIAMS RŪKALAMS IR NAMIE VAROMAM „SAMAGONUI“ NUSIPIRKTI. TAIGI, TOKIOJE APLINKOJE NEŽINAI, KUR GAUTI NORS KOKIĄ SKIAUTĘ POPIERIAUS SU NEKLAIDINANČIA INFORMACIJA, KUR BŪTŲ TAU AIŠKIAI NUPIEŠTAS MARŠRUTAS, KUR TURI EITI TŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ GAUTI, KAIP JŲ REIKIA PAPRAŠYTI IR TUO PAČIU VAIDINTI, KAD NEGALI VAIKŠČIOTI IR ESI SU JUDĖJIMO NEGALIA IR KITAIS RIMTAIS SVEIKATOS, PROTINIŲ GEBĖJIMŲ BEI ORIENTACIJOS ERDVĖJE, LAIKE SUTRIKIMAIS;

(5) KUR RASTI TAU IŠRŪPINANTĮ VISAS PRIVILEGIJAS IR VALDIŠKŲ PINIGŲ KUO DAUGIAU ASMENĮ, KAD JAM NIEKO NEREIKĖTŲ MOKĖTI UŽ SUTEIKTAS PASLAUGAS IR BŪTINĄ INFORMACIJĄ, NES TAVO SUGYVENTINĖ, VAIKAI IR ANŪKAI SENIAI JAU NEBEADEKVATŪS IR VISKĄ, KĄ TURĖJAI SAVO BANKO SĄSKAITOSE SENIAI IŠLEIDO PENKIEMS METAMS Į PRIEKĮ, O ŽINODAMI, KAD ESI BE PINIGŲ, NĖ NEBEATSIMENA TAVO GYVENAMOS VIETOS ADRESO, KUR ANKSČIAU ATVYKDAVO UŽ TAVO SĄSKAITĄ PALĖBAUTI BRANGIAUSIUOSE RESTORANUOSE IR IŠSIVEŽTI IŠ TAVĘS VISUS GRYNUOSIUS, KIEK TIK JŲ TURĖJAI Į VADINAMAS KOJINES SUSIKIŠĘS IR PAMELAVĘ, KAD UŽ TAS DIDELES GRYNŲJŲ SUMAS TAU ATVEŠ NUPIRKĘ NAUJĄ MODERNŲ TELEVIZORIŲ IŠ KURIO EKRANO EGZOTINĖ GRAŽUOLĖ HOLOGRAMOS PAVIDALU NUŽENGS TIESIAI TAU ANT SOFOS IR TU GALĖSI JĄ PAČIUPINĖTI;

(6) INFORMACIJOS TRŪKUMO SRITIS GALIMA VARDINTI BE GALO IR BE KRAŠTO, BET VISI JAU YRA SUŽINOJĘ, KAD TIKSLI INFORMACIJA YRA LABAI BRANGI IR JĄ TURINTIEJI NEDALINA JOS UŽ DYKĄ, TODĖL TELIEKA DŽIAUGTIS TAIS INFORMACIJOS TRUPINIAIS, KURIE BUVO PABARSTYTI NUO VADINAMOJO RINKIMŲ VAJŲ, BALIŲ IR FESTIVALIŲ STALO PASKUTINIUOJU LAIKOTARPIU. PUBLIKUOJAME IŠ TŲ „TRUPINIŲ“ KAI KĄ ŽEMIAU:

ELTA 2024-07-02 paskelbė, jog tikimasi, kad “negalios reformos neištiks švietimo pertvarkos likimas”, o <https://www.diena.lt> tą pačią dieną informavo: „šalies vadovas su socialinės apsaugos ir darbo ministru Vytautu Šilinsku aptarė problemą, kad reformos tikslai gali būti nepasiekti dėl netinkamo įgyvendinimo, tad artimiausiu metu planuojamos korekcijos šiuo klausimu“. „Žinių radijas“ 2024-07-02 transliavo tą patį, viešino informaciją negalios reformos tema. ELTA 2024-07-02dar priminė, kad 2024 m. pradžioje įsigaliojo negalios ir darbingumo nustatymo tvarkos pakeitimai ir pradedama šią paslaugą teikusių įstaigų reorganizacija. Šiais pakeitimais siekta labiau atsižvelgti į individualius asmens poreikius ir suteikti pagalbą, kuri leistų dalyvauti visose asmeninio ir visuomeninio gyvenimo srityse. Taip pat sumažinta medicininių kriterijų įtaka, taip supaprastinus negalios nustatymo procesą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigė, įvykdžius reformą visoms amžiaus grupėms turėtų būti bendri medicininiai kriterijai, atsiras mobilios komandos, kurios vyks į asmens gyvenamąją vietą ir įvertins individualios pagalbos poreikį. Su nauju įstatymu keičiasi ir su negalia susiję terminai. Anksčiau vartotos sąvokas „neįgalusis“, „darbingumo lygis“, „specialieji poreikiai“ nuo 2024-jų keičiamos į „asmuo, turintis negalią“, „dalyvumo lygis“, „individualios pagalbos poreikiai“. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) buvo reorganizuota į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTAA). Ši agentūra atsakinga už negalios vertinimą, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymą, pagrindinių paslaugų ir pagalbos žmonėms su negalia teikimą bei kitas susijusias funkcijas.

Įdomu tas, jog esamu metu Lietuvoje tik 34 proc. asmenų su negalia pasinaudoja socialinės įtraukties priemonėmis, o tai reiškia, jog vienų ar kitų privilegijų gauna tik kas trečias asmuo iš 221 tūkst. žmonių su negalia, tai yra, vadinamųjų “laimingųjų” yra apie 75 tūkstančiai, likusieji tiesiog palikti vėpsoti ir nieko nežinoti, arba žinoti, bet nieko negalėti. ELTA dar paviešino ir priminė, jog „kasmet negalia pirmą kartą nustatoma apie 23 tūkst. asmenų, o daugiausia darbingo amžiaus žmonių turi vidutinę negalią (46 proc.)“, kas Redakcijos skaičiavimu, apytiksliai yra 70 tūkstančių asmenų, iš kurių geriausiu atveju darbą turi tik kas trečias ir tų dirbančiųjų, tikėtina, jų yra apie virš 20 tūkstančių asmenų, jų tarpe vyrauja pasiėmusieji verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymas bei tie, kurių darbas sezoninis, kas reiškia, jog, deja, jei jie ką ir uždirba, visa tai pradingsta toje pačioje „Sodroje“ ir VMI mokesčių pavidalu, o jei kas ir lieka, nukeliauja paremti, kaip nebūtų keista, tų neįgalių asmenų išlaikomiems niekur neregistruotiems alkoholikams, azartiniams lošėjams su priklausomybėmis, narkomanams, jų vaikams, infekuotiems ŽIV ar supuvusiems nuo venerinių ligų kur nors didelio festivalio palapinėje ar Tailando keistuolių kabarete.

Kaip elgtis neįgaliajam, sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus, skelbėme 2023-08-29/30, kai į pateiktus Redakcijos „Padėkime sau‘19“ klausimus atsakė LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri esamu metu jau pertvarkyta į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (ANTAA). Primename jau anksčiau pateiktus atsakymus:

Klausimas: Pateikite komentarus apie tai, kur turi kreiptis asmenys, kurie turi nustatytą neįgalumo lygį ir išeina į senatvės pensiją, jiems paskiriama senatvės, o ne neįgalumo pensija, nes ši yra didesnė, ar tokiu atveju tie asmenys gali gauti kokį dokumentą, patvirtinantį, jog jie yra neįgalūs? Jei taip, kokia yra tvarka?

Atsakymas: Tiems asmenims, kuriems buvo nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, sukakus senatvės pensijos amžių, darbingumo lygis prilyginamas specialiųjų poreikių lygiui - 1) didelių specialiųjų poreikių lygiui – jei iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 0–30 procentų darbingumo lygis; 2) vidutinių specialiųjų poreikių lygiui – jei iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 35–55 procentų darbingumo lygis.

Dėl darbingumo lygio prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui sukakus senatvės pensijos amžių, žmogus turi kreiptis į ANTAA ir pateikti prašymą. ANTAA, atlikusi prilyginimą, išduos neįgaliojo pažymėjimą ir žmogus turės teisę naudotis dėl negalios jam priklausančiomis lengvatomis.

Klausimas: Ką daryti tiems asmenims, kurie yra neįgalūs, pasirinko senatvės pensiją, o ne neįgalumo, niekur nesikreipė ir prarado neįgaliojo statusą? Kur jiems kreiptis, jei reikiamų dokumentų nesusitvarkė reikiamu laiku ir prarado neįgaliojo statusą kartu su privilegijomis, pavyzdžiui, teisę į pigesnius viešojo transporto bilietus ir kt.?

Atsakymas: Ir šiuo atveju asmuo turėtų kreiptis į ANTAA ir pateikti prašymą iki senatvės sukakties dienos nustatytą darbingumo lygį prilyginti specialiųjų poreikių lygiui.

ANTAA taip pat pateikė atsakymus:

Darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos.

Kai žmogus sukanka senatvės pensijos amžių, baigia galioti ir jam nustatyto darbingumo lygio terminas. Tačiau iki pensijos turėtas darbingumo lygis gali būti neterminuotai nustatytas (prilygintas) specialiųjų poreikių lygis ir išduotas neįgaliojo pažymėjimas. Taip neprarandamas neįgaliojo statusas.

Norint, kad būtų atliktas iki pensijos turėtas darbingumo lygio prilyginimas specialiųjų poreikių lygiui, asmuo, sukakęs senatvės pensijos amžių, ANTAA turi pateikti:

• prašymą nustatyti specialiųjų poreikių lygį,
• asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą,
• nuotrauką skaitmeninėje laikmenoje, jei asmuo nesutinka, kad jo veido atvaizdas būtų paimti iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro.

Asmens nuotrauka skaitmeninėje laikmenoje turi atitikti nuotraukų asmens dokumentams reikalavimus ir būti pateikta JPG formatu (vaizdo parametrai: rezoliucija ‒ 300 dpi, matmenys ‒ 295 x 380 taškų, rekomenduojami spalvos parametrai ‒ nespalvota („Greyscale“).

Jei asmeniui buvo nustatytas 0–30 proc. darbingumo lygis, nustatomas didelių specialiųjų poreikių lygis, jei 35–55 proc. – vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Jei nustatomas 60–100 proc. darbingumo lygis, asmuo neįgaliojo statuso neįgyja, taigi ir prilyginimas specialiųjų poreikių lygiui neatliekamas.

Asmuo dėl turėto darbingumo lygio prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui kreiptis gali bet kada po senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, net ir praėjus keletui metų.

2024-07-20 buvo viešai pažadėta: „Senjorai su negalia sulauks pensijų padidėjimo“, atkartota 2024-07-10 „Sodros“ informacija:

Liepos 9 d. pradėtos mokėti socialinio draudimo pensijos – jos pasiekia gavėjus pagal įprastą grafiką, priklausomai nuo to, kuriame mieste žmogus gyvena ir kokį pensijos gavimo būdą yra pasirinkęs. Liepą padidintų pensijų sulauks senjorai su negalia, kuriems šiemet nustatytas 70-100 proc. netektas dalyvumas.

Pensijų padidinimas negalią turintiems senjorams – nuo šių metų sausio 1 d. pradėtos įgyvendinti negalios reformos dalis. Dėl didesnių pensijų mokėjimo nereikia kreiptis į „Sodrą“. Senatvės pensijos žmonėms su negalia apskaičiuojamos ir pradedamos mokėti be asmens prašymo, remiantis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros perduotais duomenimis apie nustatytą netektą dalyvumą.

Kiekvienam gavėjui padidėjusi pensija apskaičiuojama individualiai, priklausomai nuo netekto dalyvumo lygio ir senatvės pensijos dydžio. Keičiasi ir pensijos pavadinimas. Senjorai, kuriems nuo šių metų sausio 1 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustato 70-100 proc. netektą dalyvumą, nuo šiol gaus senatvės pensiją asmeniui su negalia.

Šių pensijų gavėjams siunčiami pranešimai asmeninėse „Sodros“ paskyrose www.sodra.lt/gyventojui ir registruoti laiškai, kuriuose nurodoma, koks bus jų senatvės pensijos asmeniui su negalia dydis.

Ką dar svarbu žinoti negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensijų gavėjams

Dalis senjorų, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra šiemet nustatė 70 procentų ir didesnį netekto dalyvumo lygį, toliau gauna negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensijas ir nėra kreipęsi dėl senatvės pensijos skyrimo. Taip yra dėl to, kad sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus žmogui mokama palankesnio dydžio pensija, tačiau negalima gauti dviejų – negalios (netekto darbingumo, invalidumo) ir senatvės – pensijų vienu metu.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijų skaičiavimo pokyčiai senjorams su negalia taikomi tik senatvės pensijų gavėjams, bet netaikomi netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams. Todėl žmonės, kuriems po šių metų sausio 1 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustatė 70-100 proc. netekto dalyvumo lygį ir kurie niekada nebuvo pateikę prašymo dėl senatvės pensijos skyrimo, gali tai padaryti dabar.

Prašymą dėl senatvės pensijos skyrimo galima pateikti prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui arba apsilankius bet kuriame „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje, taip pat atsiųsti paštu, pridedant patvirtintą asmens dokumento kopiją.

Šaltiniai:

<https://m.alytusplius.lt/naujienos/senjorai-su-negalia-sulauks-pensiju-padidejimo-ka-svarbu-zinoti>;

<https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/i-segaloviciene-prezidentas-tikisi-kad-negalios-reformos-neistiks-svietimo-pertvarkos-likimas-1181434#comment-5313411>;

<https://www.leidinyssau.lt/skelbimai/zinoti-svarbu/162-kaip-elgtis-neigaliajam-sulaukusiam-senatves-pensijos-amziaus>;

<https://www.sodra.lt/lt/naujienos/senjorai-su-negalia-sulauks-pensiju-padidejimo-ka-svarbu-zinoti?lang=lt>; žr. 2024-07-21. 

---

7 IŠ 10 LIETUVIŲ BENT KARTĄ PER METUS PERKA IŠ ANTRŲ RANKŲ

2025-10-28

Beveik pusė, arba 48 proc. 18–59 metų Lietuvos gyventojų prekes iš antrų rankų perka bent kelis kartus per metus. Dar 23 proc. tai daro vieną ar du kartus per metus, o 22 proc. – rečiau nei kartą per metus. Vos 7 proc. apklaustųjų teigė niekada neperkantys prekių iš antrų rankų. Visiškai neperkančiųjų dalis nuo 2023-ųjų sumenko 2 proc. punktais.

Tai atskleidė siuntų pristatymo bendrovės „SmartPosti“ užsakymu rugpjūčio pabaigoje atlikta apklausa.

Įtraukus ir tuos, kurie naudotą daiktą įsigyja bent kartą per metus, šis rodiklis išauga iki 71 proc. Tai – aukščiausias rezultatas tarp visų Baltijos šalių: Estijoje naudotas prekes bent kartą per metus perka 68 proc., Latvijoje – 48 proc. respondentų. 

Kadangi perkančiųjų iš antrųjų rankų tikrai daug, tai jau nebe nišinė tendencija, o reikšmingas vartojimo pokytis. Lietuvos gyventojai sąmoningai renkasi pirkti naudotus daiktus ir taip ne tik taupo, bet ir prisideda prie atsakingo vartojimo. Lietuvos gyventojai pirmiausiai vertina daikto reikalingumą, naudą ir kokybę, o ne vien faktą, kad jis naujas. 

Dažniau perka moterys, jaunimas ir mažesnių miestų gyventojai 

Tyrimas atskleidė, kad prekes iš antrų rankų dažniau perka moterys, mažiau uždirbantys ir mažesniuose miesteliuose ar kaimo vietovėse gyvenantys respondentai, taip pat – jaunesni, 18–39 metų amžiaus gyventojai. 

Paprašyti palyginti, kaip pasikeitė jų įpročiai nuo 2023 m. – beveik kas antras gyventojas (49 proc.) teigė perkantis iš antrų rankų tiek pat dažnai, kaip ir prieš kelerius metus. 18 proc. respondentų atsakė, jog dabar naudotų prekių perka dažniau, o ketvirtadalis apklaustųjų – kad rečiau nei prieš pora metų. 

Požiūris į daiktų vertę kinta

Didėjantis dėvėtų rūbų ar naudotų prekių pirkimas rodo platesnį pokytį ir visoje vartojimo kultūroje. 

Vis daugiau žmonių siekia atsiriboti nuo perteklinio vartojimo, mažinti atliekų kiekį ir būtinai naujo daikto įsigijimas jiems nebėra vertybė. Tokios tendencijos ypač ryškios tarp jaunimo, kuris aktyviai naudojasi internetinėmis prekyvietėmis, socialinių tinklų grupėmis ir programėlėmis, leidžiančiomis ne tik pirkti, bet ir parduoti ar mainyti daiktus.

Naudotos prekės šiandien – jau nebe priverstinis kompromisas, o sąmoningas sprendimas, kai pasirinkimas tarp naujo ir naudoto dažnai priklauso nebe nuo finansinės situacijos, o nuo bendro vertybinio požiūrio. 

„SmartPosti“ užsakymu Baltijos šalių gyventojų apklausą apie naudotų prekių įsigijimą tyrimų kompanija „Dentsu“ atliko rugpjūčio 27 – rugsėjo 4 d. Jos metu buvo apklausta 742 Lietuvos, 739 Latvijos ir 765 Estijos gyventojai nuo 18 iki 59 metų amžiaus. 

Šaltinis: <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/tyrimas-7-is-10-lietuviu-bent-karta-per-metus-isigyja-preke-is-antru-ranku-258881>

---

KAIP GAUTI VALSTYBĖS KOMPENSACIJĄ KLAUSOS APARATUI?

2025-10-24 

Klausos aparatai šiandien nebėra tokie pat gremėzdiški prietaisai, kokie buvo prieš kelis dešimtmečius. Tai išmanūs, beveik nematomi pagalbininkai, kurie gali iš esmės pakeisti kasdienybę. Svarbiausia – žinoti, kad jų įsigijimą gali iš dalies arba visiškai kompensuoti valstybė.

Kompensacija – ne privilegija, o teisė 

Valstybės kompensacija klausos aparatams – tai ne išimtis, o aiškiai reglamentuota teisė. Kompensacija priklauso ir suaugusiesiems, jei jų klausos nusilpimas atitinka nustatytus kriterijus.

Pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašo siuntimą otorinolaringologo (LOR) konsultacijai. Specialistas įvertina klausos būklę ir, jei nustatomas klausos nusilpimas, pacientas siunčiamas pas gydytoją surdologą arba audiologą, kuris ir priima sprendimą dėl kompensacijos skyrimo. Valstybinė ligonių kasa kompensuoja klausos aparatus tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, tačiau kompensacijos dydis priklauso nuo paciento amžiaus, klausos nusilpimo lygio ir kitų veiksnių.

Kompensacija skiriama tik tuo atveju, jei klausos sutrikimas nustatomas abiem ausims – tuomet išduodami du kompensuojamieji klausos aparatai, kiekvienai ausiai po vieną. Suaugusiesiems kompensuojama suma siekia nuo 190 iki 386 eurų už vieną aparatą, o vaikams ir jaunuoliams iki 24 metų – net iki 705 eurų. Be to, kompensuojamas ne tik klausos aparatą, bet ir kai kurias papildomas priemones, pavyzdžiui, ausies įdėklus.

Ką svarbu žinoti apie kompensuojamus aparatus? 

Kompensuojami klausos aparatai – tai bazinio lygio prietaisai, kurie atitinka pagrindinius klausos korekcijos poreikius. Šiuolaikiniai klausos aparatai labai skiriasi savo funkcionalumu, dizainu ir technologijomis. 

Pacientas turi teisę rinktis – naudotis tik kompensuojamu aparatu arba primokėti ir įsigyti pažangesnį modelį. Pastarieji dažnai turi triukšmo slopinimo, kryptinio garso fiksavimo, belaidžio ryšio su telefonu ar televizoriumi funkcijas. 

Kompensacijos gavimo žingsniai

Nors galimybė gauti kompensaciją klausos aparatui gali atrodyti paini ar reikalaujanti daug pastangų, iš tiesų procesas yra aiškiai apibrėžtas ir įveikiamas. Tereikia žinoti, nuo ko pradėti ir kokius dokumentus pateikti, sako. 

Greičiau ir sklandžiau pasinaudoti šia svarbia parama galėsite atlikdami šiuos veiksmus: 

• Kreipkitės į šeimos gydytoją – jis išrašo siuntimą LOR gydytojui. 
• LOR gydytojas įvertina klausą ir, jei reikia, siunčia pas surdologą/audiologą.
• Gydytojas surdologas/audiologas priima sprendimą dėl kompensacijos. 
• Pasirenkamas klausos aparatas – galima rinktis kompensuojamą arba primokėti už pažangesnį.
• Aparatas pritaikomas individualiai, atliekami reguliavimai, pacientas mokomas juo naudotis.

Svarbiausia – nelaukti 

Klausos silpimas – tai ne tik fizinis iššūkis, bet ir socialinis barjeras, galintis paveikti žmogaus savivertę, bendravimą bei gyvenimo kokybę, tačiau šiuolaikinės technologijos ir valstybės parama leidžia žmogui vėl girdėti garsus aiškiai. 

Deja, daug kas metų metus ignoruoja klausos sutrikimus, kol situacija tampa labai sudėtinga.

Klausos aparatas – tai ne vienkartinis sprendimas, o procesas. 

Svarbu ne tik įsigyti aparatą, bet ir jį tinkamai sureguliuoti, priprasti, reguliariai lankytis pas specialistą. Tik tuomet galima tikėtis maksimalaus efekto.

Šaltinis: Pranešimą parengė agentūra „Publicum“. Internete:<https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/vel-gerai-girdeti-galima-kaip-gauti-valstybes-kompensacija-klausos-aparatui-258832>

---

PIRMIEJI KALĖDINIŲ DARBŲ PASIŪLYMAI

2025-10-22 

Užimtumo tarnyba informuoja, jog jau pasirodė ir pirmieji kalėdinių darbų pasiūlymai – karpyti eglės šakas, dekoruoti kalėdinius gaminius, dirbti šventinėse mugėse.

Šaltasis sezonas keičia darbo pasiūlymų pobūdį. Nuo rugsėjo darbdaviai ieškojo katilinės operatorių, kelių tiesimo, tvarkymo bei statybos darbuotojų.

Rugsėjį laisvas darbo vietas skelbiančių darbdavių skaičius ūgtelėjo dviem šimtais iki 4 tūkst., o darbo skelbimų skaičius padidėjo tūkstančiu iki 15,8 tūkst., palyginti su paskutiniu vasaros mėnesiu. Panaši situacija fiksuota ir praėjusių metų rugsėjį, kai darbo pasiūlymų padaugėjo 7,9 proc., šiemet augo 7,6 proc.

Penktadalis laisvų darbo vietų sutelkta gamybos sektoriuje (3,5 tūkst.), administracinės ir aptarnavimo veiklos srityje – 2,8 tūkst., didmeninės ir mažmeninės prekybos – 2,4 tūkst. Šiuose sektoriuose darbo pasiūlymai rugsėjį sudarė pusę visų skelbiamų Užimtumo tarnybos platformoje. Trys ketvirtadaliai  darbo pasiūlymų – kvalifikuotam darbui (11,2 tūkst.), nekvalifikuotam –  4,6 tūkst.

Rugsėjį vyko gerokai aktyvesne elektros inžinerijos specialistų ir technikų, gamybos meistrų, šaltkalvių, pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikų, maisto produktų gamybos mašinų operatorių paieška.

Gamybos meistrų ir brigadininkų bei elektros inžinerijos technikų darbdaviai ieškojo daugiausiai nuo 2023 m. pradžios, specialiųjų poreikių mokinių mokytojų – daugiausiai nuo 2023 m. rugsėjo, o elektros inžinieriams laisvų darbo vietų paskelbta daugiausiai per pastaruosius 12 mėnesių. Kvalifikuotų darbininkų – šaltkalvių, dailidžių ir stalių, maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatorių, pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikų ir taisytojų poreikis vėlgi didžiausias nuo 2023 m. pradžios.

Darbo pasiūlymų šiemet šiek tiek mažiau nei pernai tuo pačiu metu, tačiau aktyviai darbo ieškantys turi iš ko rinktis.

Kas mėnesį Užimtumo tarnyboje darbdaviai vidutiniškai pateikia 14,5 tūkst. laisvų darbo vietų. Neterminuoto darbo pasiūlymų pasirinkimas šiek tiek sumažėjęs – kas mėnesį jų paskelbiama maždaug tūkstančiu mažiau nei pernai, tačiau siūlymų padirbėti pagal terminuoto darbo sutartis – 200 daugiau. 

---

2025-ųjų LIETUVOJE KAS PENKTAS GYVENTOJAS SKURSTA

2025-10-20

2025-aisiais Lietuvoje 167 tūkst. žmonių gyvena žemiau absoliutaus skurdo ribos.

Absoliutaus skurdo rodiklis nustatytas nacionaliniu mastu, bet yra ir europinis rodiklis – skurdo rizikos riba. Pagal jį kas penktas Lietuvos gyventojas skursta. Šis rodiklis modernesnis ir labiau atspindi visuomenės gyvenimo realijas. Tokių žmonių yra apie 620 tūkst.

Skurdo rizikos riba siekia 616 eurų, todėl visi, gaunantys mažiau, patenka į rizikos grupę. Be to, virš 230 tūkstančių yra žmonių su negalia, kurių pajamos vidutiniškai siekia vos 280 eurų per mėnesį. Ne visi gauna papildomą paramą, pavyzdžiui, kompensacijas už šildymą. Galime tik įsivaizduoti, kokioje įtampoje ir desperacijoje jie gyvena. Darbo rinkoje tokie žmonės įsitvirtina sunkiai ir orus gyvenimas jiems beveik nepasiekiamas.

Net 40 proc. pensinio amžiaus žmonių patiria skurdo riziką. Vaikų skurdas išlieka vis dar didelis. Vaikystėje patirtas skurdas gali turėti ilgalaikių pasekmių, atsiliepti sėkmingai vaikų ateičiai.

Skurdas gresia ir vienišoms mamoms, ir daugiavaikėms šeimoms. Teigiama, jog skurdo problemas reikia spręsti kompleksiškai, o svarbiausia priemonė yra oriai apmokamas darbas. Deja, darbdavius tenka įtikinėti priimti asmenis su negalia. Didėja ir amžiaus diskriminacija darbo rinkoje.

Įstatymu įteisinta, kad 5 proc. darbuotojų turi būti asmenys su negalia. Tačiau pasiekti šį rodiklį sunku, kadangi darbdaviai ne visada žino, jog žmogus turi negalią, o kai kur tiesiog nėra ir laisvų darbo vietų. Visuomenė vis dar bijo žmonių su negalia, bedarbių, turėjusių priklausomybių ar grįžusių iš įkalinimo įstaigų.

Moterų pensijos – vis dar mažesnės nei vyrų.

Skurstantieji gauna paramą, tačiau iškyla ir kliūčių. Numatyta, jog paramą gaunantieji dirba vadinamuosius visuomenei naudingus darbus. Vidutinė pašalpa tesiekia vos 180 eurų per mėnesį ir tai labai mažos sumos. Tų žmonių yra apie 2 proc., ketvirtadalis jų yra vaikai. Dalis turi negalią ar nepripažintą negalią. Jie kasdien eina į darbus, bet negauna atlyginimo ir nekaupia darbo stažo. Tas nulems, jog jų būsimos pensijos bus labai mažos, taigi, skurstančiųjų galimai daugės.

Šaltinis: Apie tai „Žinių radijui“ kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) vadovė Aistė Adomavičienė. Internete: <https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/pateike-nepatogius-skaicius-simtai-tukstanciu-lietuvoje-gyvena-skurdo-rizikoje-120161915>

---

IŠ KUR ŽMONĖS IMA PINIGUS NETIKĖTAI JŲ PRIREIKUS?

2025-10-16 

Ko imasi Lietuvos gyventojai, kai netikėtai sugenda automobilis, pašlyja sveikata ar staiga prireikia pinigų kitoms nenumatytoms išlaidoms? Nauja apklausa parodė, jog didžioji gyventojų dalis netikėtas išlaidas sugeba padengti iš santaupų, kas penktas linkęs skolintis iš draugų ar kredito įstaigų, o dar 20 proc. žmonių su tokiomis situacijomis apskritai nesusiduria. 

Atliktos apklausos metu surinkti duomenys atskleidė, kad beveik du trečdaliai, arba 60 proc., Lietuvos gyventojų neplanuotas išlaidas padengia iš asmeninių santaupų. Dar 19,5 proc. netikėtų išlaidų paprastai nepatiria. Likusieji pinigų ieško kitais būdais: 14,5 proc. skolinasi iš draugų ar giminaičių, o 6 proc. – iš bankų ar kitų kredito įstaigų. 

Moterys dažniau naudoja santaupas, vyrai – skolinasi iš artimųjų 

Apklausos rezultatai rodo, kad nenumatytas išlaidas iš santaupų dažniau dengia moterys – šį variantą pasirinko beveik 63 proc. moterų, palyginti su 56 proc. vyrų. Pastarieji dažniau kreipiasi į draugus ar giminaičius – iš jų skolinasi 17 proc. vyrų ir 12 proc. moterų. 

Aukštesnis išsilavinimas – daugiau finansinės atsakomybės? 

Apklausa parodė, kad neplanuotų išlaidų padengimo būdai koreliuoja ir su išsilavinimu. Net 70 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių apklaustųjų nurodė, kad netikėtas išlaidas dengia iš santaupų. O tarp neturinčiųjų vidurinio išsilavinimo jų procentas mažėja beveik dvigubai – iki 43 proc. 

Planavimas, asmeninio biudžeto valdymas ir finansinis raštingumas reikalingi ir atsakingai skolinantis. Sudėtingoje situacijoje svarbu kreiptis tik į patikimas finansų įstaigas ir jokiu būdu neužkibti ant nusikaltėlių kabliuko bei jų siūlomų „įspūdingų investicinių galimybių“.

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojus apie neplanuotas išlaidas apklausė rugsėjo 17–30 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus. 

Šaltinis: <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/kai-netiketai-prireikia-pinigu-tyrimas-atskleide-kur-lietuvos-gyventojai-tokiais-atvejais-ju-iesko-258587>

---

NUMATYTOS DIDESNĖS PENSIJOS IR MINIMALUS MĖNESINIS ATLYGINIMAS

2025-10-15

2025-10-15 pateiktame 2026 metų valstybės biudžeto projekte numatytos didesnės pensijos ir minimalus mėnesinis atlyginimas.

Augimą pajus įvairių sektorių, tarp jų švietimo, mokslo, kultūros, darbuotojai. Biudžeto prioritetas – ir vykdomas įsipareigojimas didinti krašto apsaugos finansavimą, kuris kitąmet sieks 5,38 proc. BVP.

Pagrindiniai valstybės biudžete atspindėti rodikliai, svarbūs įvairioms gyventojų grupėms:

• Kitų metų biudžete gynybai bus skirta 5,38 proc. BVP. Iš viso krašto apsaugai kitąmet bus skirta beveik 4,8 mlrd. eurų;
• Minimali mėnesinė alga augs iki 1153 eurų (nuo 1038 eurų);
• Pensijos vidutiniškai didės 12 proc. – vidutinė pensija augs apie 80 eurų, o turint būtinąjį stažą – apie 90 eurų;
• Kultūros darbuotojų atlyginimams didinti papildomai numatyta 12 mln. eurų;
• Kelių fondas startuos su daugiau nei 200 mln. eurų;
• Planuojama didinti mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, kitų pedagoginių darbuotojų, mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų, taip pat valstybinėse ir savivaldybių įstaigose dirbančių trenerių darbo užmokestį – tam numatyta beveik 150 mln. eurų.

Valstybės biudžeto projekto teisės aktai Vyriausybės posėdyje bus svarstomi šį ketvirtadienį.

Šaltinis: <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/premjere-biudzeto-prioritetas-ir-kiekvieno-zmogaus-ir-valstybes-sienu-saugumas-258557>

---

ATLYGINIMŲ RAIDA: SPARČIAUSIAI AUGO GYDYTOJŲ ATLYGINIMAI

2025-10-13 

Užimtumo tarnyba 2025-10-13 pranešime spaudai informuoja apie atlyginimų raidą Lietuvoje: per pastaruosius šešerius metus gydytojų pajamos kilo dvigubai. IT specialistai išlieka tarp geriausiai apmokamų, bet jų atlyginimų augimo tempai lėtėja. Tuo tarpu regionuose vis labiau ryškėja stiprėjanti konkurencija su didmiesčių atlyginimais. Tai rodo Užimtumo tarnybos apibendrinti 2019–2025 metų duomenys.

Sparčiausiai augo gydytojų atlyginimai

Gydytojai išsiskiria sparčiausiu vidutinių darbo pajamų augimu. 2019 m. jos siekė maždaug 2789 Eur, o 2025 m. – jau 5729 Eur. Tai – daugiau nei dvigubas augimas per šešerius metus. Ši dinamika atskleidžia, kad gydytojų vidutinės darbo pajamos ne tik auga sparčiau nei daugelio kitų profesijų, bet ir pralenkia IT sektoriaus specialistų vidutines darbo pajamas. Tiesa, gydytojai dažnai dirba daugiau nei vienoje darbovietėje ir daugiau nei vienu etatu.

Regionuose šios profesijų grupės pajamos augo ypač sparčiai: Kaune nuo 2019 m. – 121 proc., Klaipėdoje – 112 proc., Šiauliuose – 108 proc. Tai rodo, kad gydytojų atlyginimai daugelyje savivaldybių pasivijo Vilniaus lygį, o skirtumai tarp centrinių ir regioninių ligoninių sumažėjo.

Permainos IT sektoriuje

Informacinių technologijų sektorius vis dar išsiskiria vienu didžiausių atlyginimų vidurkių Lietuvoje, tačiau jo augimo tempas sulėtėjo. 2019 m. IT specialistų vidutinės darbo pajamos siekė 2535 Eur, o 2025 m. I pusmetį – 4259 Eur. Per šešerius metus stebimas 68 proc. augimas.

Visgi metinės vidutinės IT specialistų darbo pajamos rodo, kad jų augimo tempas nuo 2023 m. sulėtėjo. Lyginant 2025 m. I pusmečio vidutinių darbo pajamų augimo tempą su 2024 m. augimo tempu, jis yra 2,3 proc. punkto mažesnis.

Tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų Vilnius pirmauja (4700 Eur), tačiau Kaunas (nuo 2019 m. augo beveik 72 proc.) ir Klaipėda (nuo 2019 m. augo beveik 75 proc.) sparčiai vejasi.

Inžinierių atlygio augimas

Inžinerijos specialistų vidutinės darbo pajamos per šešerius metus augo nuo 1789 Eur iki 3088 Eur (+72 proc.). Vilnius ir Kaunas pirmauja pagal vidutinių darbo pajamų dydį, bet tarp penkių didžiųjų šalies miestų sparčiausiai jis augo Šiauliuose (+75 proc.) ir Panevėžyje (+73 proc.), kas rodo didėjančią inžinerijos specialistų paklausą regionuose.

Tuo tarpu jaunesniųjų inžinerijos specialistų vidutinės darbo pajamos nuo 2019 m. stebimo 1515 Eur augo iki 2616 Eur (+73 proc.) 2025 m. I pusmetį. Vilniuje jaunesniųjų inžinerijos specialistų atlyginimai kilo greičiau nei inžinerijos specialistų (nuo 2019 m. +85 proc.), o tai gali rodyti didėjančią jaunų specialistų vertę rinkoje.

---

IŠVYKUS GYVENTI Į UŽSIENĮ PENSIJA MOKAMA AR NE?

2025-10-12

Lietuvos Respublikos valstybinės socialinio draudimo pensijos užsienyje gyvenantiems asmenims skiriamos ir mokamos. Tai nepriklauso nuo jų pilietybės.

Pensijų rūšys yra šios: 

• Senatvės pensija
• Netekto darbingumo (invalidumo) pensija (kurią moka Sodra)
• Našlių pensija
• Našlaičių pensija
• Iki 1995 m. paskirta maitintojo netekimo pensija ar ištarnauto laiko pensija.
• valstybinė nukentėjusių asmenų pensija;
• valstybinė nukentėjusių asmenų našlių ir našlaičių pensija;

Kokių pensijų mokėjimas yra nutraukiamas išvykus?

• išankstinė pensija;
• valstybinė mokslininkų pensija;
• kompensacija už darbą ypatingomis sąlygomis;
• transporto išlaidų kompensacija.

Mokėjimas nutraukiamas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo išvyko nuolat gyventi į užsienį, pirmos dienos. Pateikus Prašymą dėl socialinio draudimo pensijos (-ų) mokėjimo pratęsimo (gyvenantiems užsienyje), minimos pensijos ir kompensacijos gali būti išmokamos už šešis mėnesius į priekį, tokio dydžio, kokio buvo išvykimo mėnesį, ir toliau nebemokamos.

Išankstinės senatvės pensijos mokėjimas gali būti pratęstas tik tuo atveju, jei asmuo išvyksta gyventi į ES/EEE/JK/Šveicariją. Kitais atvejais šios pensijos mokėjimas nutraukiamas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo išvyko nuolat gyventi į užsienį, pirmos dienos.

Išsamesnę informaciją galite gauti: „Sodros“ Informacijos centre telefonu: +370 5 250 0883; El. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Plačiau skaityti čia: https://www.sodra.lt/lt/situacijos/gaunu-pensija-lietuvoje-bet-isvykstu-gyventi-i-uzsieni?lang=lt

Jeigu tapote neįgalus užsienyje ir įgijote teisę gauti negalios pensiją Lietuvoje:

Jei gyvenate kitoje ES šalyje, prašymą turite pateikti gyvenamosios vietos valstybės už pensijas atsakingai įstaigai. Jūsų prašymas kartu su E213 forma bei su kitais reikiamais duomenimis bus perduoti Lietuvai. E213 formą „Sodra“ vertinimui persiųs Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai, o sprendimas dėl negalios pensijos bus priimtas, kai iš pastarosios įstaigos bus gautas atsakymas apie dalyvumo lygį.

Negalios pensija, kai dalis stažo yra Lietuvoje, o dalis užsienyje:

Jei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTAA) nustatė 45 % ar didesnį netektą dalyvumą, Jūs turite teisę kreiptis dėl negalios pensijos, tačiau ši pensija būtų skiriama tik tuo atveju, jeigu turėsite reikalingą minimalų stažą. Vertinant, ar Jūs ar sukaupėte reikiamą minimalų stažą, bus atsižvelgiama ne tik į darbo laikotarpius Lietuvoje, o ir į laikotarpius, kuriais dirbote kitose ES šalyse (laikotarpių sumavimo principas). Minimalaus stažo reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į asmens amžių.

Jeigu reikalingą minimalų stažą negalios pensijai Lietuvoje turėtumėte tik atsižvelgus į kitose šalyse dirbtus laikotarpius, sprendimas dėl pensijos skyrimo bus priimtas tuomet, kai iš kiekvienos ES šalies, kurioje dirbote, už pensijas atsakingos įstaigos bus gauti visi reikiami duomenys. Pensijos dydis Lietuvoje būtų apskaičiuojamas vertinant tik Lietuvoje įgytą stažą bei sumokėtas socialinio draudimo įmokas.

Jei net ir susumavus Lietuvoje bei kitose valstybėse (ES ar EEE valstybėse narėse, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje ar šalyse, su kuriomis Lietuva turi tarptautines sutartis) įgytą stažą, neturėsite minimalaus stažo, reikalingo negalios pensijai gauti, ji nebus paskirta. Tokiu atveju pasidomėkite, ar pagal Jūsų situaciją Lietuvoje galėtų būti skiriama šalpos negalios pensija.

Negalios pensija iš užsienio gyvenant Lietuvoje:

Nepaisant to, kad šiuo metu gyvenate Lietuvoje, jeigu anksčiau dirbote užsienyje, Jūs turite teisę kreiptis dėl negalios bei teisės į pensiją nustatymo ir kitoje valstybėje.

Šiam tikslui „Sodrai“ turėtumėte pateikti E 213 LT formą, kurią, kartu su Jūsų pateiktu prašymu, persiųsime užsienio valstybės už pensijas atsakingai įstaigai.

Svarbu žinoti, kad kiekvienoje valstybėje negalios nustatymo kriterijai bei reikalavimai teisei į pensiją skiriasi, todėl tai yra kiekvienos už pensiją atsakingos įstaigos individualus sprendimas pagal toje valstybėje galiojančius teisės aktus.

E 213 LT formos pažyma – tai yra išsami medicininė išvada (medicininiai dokumentai apie asmens sveikatos būklę) netekto dalyvumo lygiui kitoje valstybėje nustatyti.

Dėl šios formos pažymos užpildymo turite kreiptis į savo gydantį gydytoją. Rekomenduojama E 213 LT formos pažymą pildyti spausdintinėmis raidėmis (pageidautina kompiuteriu), kad kita valstybė galėtų perskaityti ir išversti gautą dokumentą.

Užpildytą ir gydytojo pasirašytą E 213 LT formos pažymą galite:

tiesiogiai atsiųsti „Sodros“ Užsienio išmokų skyriui, adresu Laisvės pr. 28, LT-04340 Vilnius; pateikti bet kuriame „Sodros“ skyriuje.

 „Sodros“ Užsienio išmokų skyrius E 213 LT formos pažymą su kita informacija persiųs užsienio valstybės kompetentingai institucijai, kuri priims sprendimą dėl negalios nustatymo bei pensijos skyrimo.

Kiek gali trukti dokumentų nagrinėjimas kitoje valstybėje, priklauso nuo individualios asmens situacijos bei kitų niuansų, o preliminarius terminus galėtų nurodyti tik tos šalies už pensijas atsakinga įstaiga. Apie priimtus sprendimus būsite informuoti raštu.

Baigėsi Lietuvoje nustatytos negalios terminas gyvenant užsienyje:

Pasibaigus dalyvumo/darbingumo/specialių poreikių  lygio pažymos terminui, turite kreiptis į gydantį gydytoją toje šalyje kurioje gyvenate. Jums bus išduoti medicininiai dokumentai apie sveikatos būklę (E213 formos pažyma), kuriuos turėsite pateikti gyvenamosios vietos valstybės už pensijas atsakingai įstaigai.

„Sodros“ Užsienio išmokų skyrius, iš užsienio gavęs medicininius dokumentus apie asmens sveikatos būklę arba E213 formos pažymą, juos persiųs Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai sprendimui dėl tolesnio negalios nustatymo priimti.

Pagal Agentūros priimtą sprendimą, „Sodros“ Užsienio išmokų skyrius nustatys Jūsų teisę dėl pensijos tęsimo bei jos dydžio ir apie tai Jus informuos raštu.

Kokiu būdu galite gauti Lietuvoje paskirtą pensiją?

Lietuvoje paskirta pensija gali būti mokama į asmeninę banko, veikiančio Lietuvoje arba kitoje ES šalyje, sąskaitą. Jeigu pageidaujate gauti pensiją į užsienio valstybės banko įstaigą, būtina nurodyti kredito įstaigos pavadinimą, adresą, tarptautinį banko kodą (BIC) ir sąskaitos numerį tarptautiniu IBAN formatu.

Daugiau informacijos galite rasti čia: https://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-gyventojams/gyvenantiems-ir-dirbantiems-uzsienyje/noriu-gauti-pensija-1

Šaltinis: Informacija apie pensijų mokėjimą užsienio valstybėse gyvenantiems asmenims <https://www.negalia.lt/naudinga-info/netekto-darbingumo-neigalumo-pensija/informacija-apie-pensiju-mokejima-uzsienio-valstybese-gyvenantiems-asmenims/> 

---

PUIKI GALIMYBĖ APSIGYVENTI SAULĖTOJE ITALIJOJE

2025-10-11

Dėl kalvotos vietovės, alyvmedžių giraičių ir vynuogynų Radicondoli, esantis Italijoje, atrodo kaip atviruko vaizdelis. Tačiau šis Viduramžių kaimelis netoli nuo Sienos kismet praranda gyventojus.

Anksčiau čia buvo apie 3000 gyventojų, o dabar jų yra tik 966. Apie 100 iš 450 namų yra tušti. Vietos valdžia siekia ištaisyti padėtį ir prisivilioti naujų gyventojų su grynaisiais pinigais, kuriuos siūlo atvykstantiesiems.

Nuo 2023 metų Radicondoli pradėjo programą. Siūloma 20 tūkstančių aurų bet kam, kas nori pirkti tuščią namą ir apsigyventi jame. Taip pat duodama dar papildomai 6 000 eurų šildymo ir transporto išlaidoms padengti.

Šiais metais programa išplėsta ir atvykstantiesiems padengia pirmųjų dviejų metų nuomos išlaidas.

Tušti namai, kuriuos galima nusipirkti ar išsinuomoti, yra istoriniame kaimo centre. Jie yra mažesnio dydžio, simpatiški pastatai su vienu ar dviem miegamaisiais.

Kainos tų namų yra nuo 50 tūkstančių eurų, didesnieji kainuoja apie 100 tūkstančių eurų. Dauguma iš jų yra palyginti geros būklės, tačiau kai kuriuos reikėtų remontuoti už maždaug 10 tūkstančių eurų.

Tai reiškia, jog pirkėjas gali įsigyti namą už 30-35 tūkstančius eurų pasinaudojęs 20 tūkstančių eurų subsidija.

Naujieji gyventojai turi gyventi ne mažiau nei 10 metų, o jei jie nuomotų namus, jie turėtų gyventi juose ne trumpiau nei ketverius metus.

Radicondoli gyventojų pradėjo mažėti nuo 1950-ųjų, kada jaunimas išvyko ieškoti darbo miestuose. Kaimelis buvo žinomas senovėje kaip vilnos gamintojų bendruomenė. Kai kurie namai yra išlikę iš Viduramžių laikų.

Be to, tiems, kurie nori ir gali Radicondoli namus paversti atostogautojams pritaikytais objektais, savivaldybė skiria papildomą paramą, tai yra, papildomas paskolas. Kaimelį norima paversti patraukliu turistams objektu.  

Radicondoli yra nutolęs apie 40 minučių kelio atstumu nuo Sienos ir apie valandą kelio nuo Florencijos. Kaimelis garsėja geru vietiniu vynu, alyvuogių aliejumi ir maistu. Kaimelyje yra turtingas ir kultūrinis gyvenimas: ištisus metus rengiami turistiniai pažintiniai maršrutai, menininkų seminarai, folklore festivaliai, mugės.

Gamtos mėgėjai čia gali mėgautis važinėjimu dviračiais, jodinėjimu arkliais. Radicondoli yra Energijos muziejus, kuriame pristatoma regiono geoterminės energijos produkcija.

Taigi telieka tikėtis, jog ir Lietuvoje bus susimąstyta ne tik apie puikias galimybes apsigyventi saulėtoje Italijoje, bet ir apie galimą panašią ateitį ir pas mus, kai naujus gyventojus teks kviestis siūlant jiems dosnias pinigines išmokas vien už tai, kad jie atvyktų ir gyventų.

Šaltinis: Want to move to Tuscany? This picturesque village is paying people $23,000 to move there. By Silvia Marchetti, CNN. 2025-10-10. <https://edition.cnn.com/travel/radicondoli-tuscany-italy-23000-dollars-incentive-to-move> 

---

101 metai atgal: 1924-ieji

GYDYMO NUO ALKOHOLIZMO BŪDAS

2025-09-29 

Išties, kai šiandien tiek daug kalbame, girdime apie proveržį, skaitmenizaciją, startuolius, vienaragius, poreikį būti inovatyviems, apie neįtikėtinas perspektyvas ateityje, galimybes išrasti naujus gydymo būdus ir nuo visko pagydančius vaistus bei pažadus realiai įsigyti amžiną jaunystę ir gyventi ilgiau nei iki 120 metų amžiaus ir panašiai, maloniai nustebina tas, jog beveik viskas, kas esamu metu pristatoma kaip didžiulė pažanga, neva, žmonijos tobulėjimo įrodymai, neįtikėtini pasiekimai ir vos ne stebuklai, buvo žinoma žymiai seniau ir žmonės mokėjo tuo naudotis kuo puikiausiai.

Taigi, žinia yra ta, jog nauja yra gerai užmiršta sena.

Pateikiame visiškai netaisytą tekstą alkoholizmo gydymo tema originalia lygiai šimtmečio senumo lietuviškos spaudos kalba. Šaltinis yra laikraštis „Trimitas“, 1924 m., Nr. 190, p. 32. Publikacija pavadinta taip: 

VAISTAS GIRTUOKLIAMS GYDYTI

Priešalkoholinė literatūra ir kitos blaivybės idėjos įgyvendinimo priemonės, kaip parodo gyvenimas, neturi šiek tiek žymesnio pasiekimo.

Kovai su šiuo nelabuoju skystimėliu rasta daug geresnis būdas. Jį netikėtai rado Membrobės dr. Lospitalje, pavartojęs gydomąjį metodą, kuris vartojamas dabar jau eilei susirgimų.

Kai kuriom ligom susirgusiems  naudojamasi įčirškimu kraujo paties ligonio, iš pastarojo imamas kraujas; pašalinus fibriną, likusiąją kraujo dalį įleidžia po oda tam pačiam ligoniui. Tokį metodą dr. Lospitalje pirmas pavartojo gydymui vieno ilgamečio užkietėjusio girtuoklio. Kada jam buvo įleista jo paties kraujo, perdirbto aprašytu būdu, gauta visai netikėtas rezultatas. Pas užkietėjusį girtuoklį rados  pasibjaurėjimas alkoholiu. Nors tas tęsėsi tik 10 dienų, bet pakartojus gydymą kelis kartus, užkietėjęs girtuoklis virto į griežtą blaivininką. 

---

„Covid-19“ KELIAMOS GRĖSMĖS

2025-09-28 

Covid-19 gali būti galingas širdies priepuolių ir insultų rizikos veiksnys bei mirties priežastis net trejus metus po užsikrėtimo, rodo didelės apimties naujausio tyrimo metu gauti rezultatai.

Mokslinis tyrimas rodo, kad žmonės, kurie užsikrėtė Covid-19 virusu 2020 m., kol nebuvo prieinamos vakcinos, turėjo dvigubai didesnę širdies problemų, pvz., širdies priepuolio ar insulto, riziką nei žmonėms, kurių testas nebuvo teigiamas.

Tyrimas buvo paskelbtas medicinos žurnale „Atherosclerosis, Thrombosis, and Vascular Biology“. Tyrimas pagrįstas medicininiais įrašais iš maždaug ketvirtadalio milijono žmonių duomenų, kurie buvo įtraukti į didelę duomenų bazę, vadinamą JK Biobank.

Šiame duomenų rinkinyje tyrėjai nustatė daugiau nei 11 000 žmonių, kurių laboratorinis Covid-19 testas buvo teigiamas, užfiksuotas jų medicininiuose įrašuose 2020 m.; beveik 3000 iš jų buvo paguldyti į ligoninę dėl savo infekcijų. Jie palygino šias grupes su daugiau nei 222 000 kitų toje pačioje duomenų bazėje, kurios neturėjo užsikrėtimo Covid-19 virusu istorijos per tą patį laikotarpį.

Būdinga vien tik Covid-19

Tyrimo metu nustatyta, kad padidėjusi širdies veiklos sutrikimų rizika dėl infekcijos laikui bėgant nesumažėja.

„Nėra jokių požymių, kad ši rizika susilpnėtų“, – sakė tyrimo autorius dr. Stanley Hazenas, Klivlendo Širdies ir kraujagyslių bei medžiagų apykaitos mokslų skyriaus pirmininkas.

Tyrėjai, dalyvavę tyrime, sako, kad tiksliai nežino, kodėl Covidas turi tokį ilgalaikį poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai.

Ankstesni tyrimai parodė, kad koronavirusas gali užkrėsti ląsteles, kurios iškloja kraujagyslių sieneles. Virusas taip pat buvo rastas lipniose apnašose, kurios susidaro arterijose, kurios gali plyšti ir sukelti širdies priepuolius bei insultus.

„Gali būti, kad Covidas tiesiog kažką daro arterijų sienelėms ir kraujagyslių sistemai, kuri yra nuolat pažeista ir toliau pasireiškia sutrikimai laikui bėgant“, – sakė tyrimo autorius Dr. Hoomanas Allayee, Pietų Kalifornijos universiteto Kecko medicinos mokyklos biochemijos ir molekulinės genetikos profesorius.

Pasak Allayee, jų išplėtota teorija yra tokia, kad Covidas gali destabilizuoti plokšteles, kurios kaupiasi arterijų sienelėse, todėl jos gali plyšti ir sukelti krešulį. Tyrėjai žinojo, kad žmonės, kurių ne O kraujo grupė, o A, B arba AB, turi didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Taigi, vadinamosios pirmosios kraujo grupės žmonės, galima sakyti, patiria mažesnes rizikas. Tikėtina, kad kraujo grupė taip pat turi įtakos nustatant tikimybę užsikrėsti Covidu. Žmonės su O grupės krauju, labai tikėtina, yra šiek tiek geriau apsaugoti nuo šio viruso, atsparesni jam.

Naujajame tyrime O tipo kraują turintys žmonės, kurie buvo hospitalizuoti dėl Covido, nepatyrė tokios didelės širdies priepuolio ar insulto rizikos kaip A, B ar AB kraujo grupės atstovai.

Tyrime taip pat buvo keletas vilčių teikiančių naujienų. Žmonėms, kurie buvo hospitalizuoti dėl Covido, bet kurie taip pat vartojo mažas aspirino dozes, vėlesnio širdies priepuolio ar insulto tikimybė nepadidėjo. Tai reiškia, kad riziką galima sumažinti, sakė Hazenas.

„Širdies ligos ir širdies ir kraujagyslių reiškiniai vis dar yra pirmieji žudikai visame pasaulyje“, – sakė jis.

Tyrime taip pat nebuvo gilinamasi į tai, ar pasikartojančios Covid infekcijos gali būti susijusios su dar didesniu pavojumi sveikatai, kaip nustatyta kai kurių kitų tyrimų metu.

Vis dėlto Hazenas sakė, kad kiekvienas, kuris buvo paguldytas į ligoninę, gydėsi nuo Covid-19, nesvarbu, ar jis buvo paskiepytas, ar ne, turėtų būti dėmesingas savo sveikatos klausimu.

2025-ųjų  „Covid-19“ ypatumai

Esamu metu, 2025 m. rudenį, stebimas augantis susirgimų skaičius SARS-CoV-2 „Omicron“ atmainos variantu NB.1.8.1, įvardintu kaip „Nimbus“. Nuo 2025 metų pradžios Nimbus iš Azijos šalių greitai išplito į kitus pasaulio regionus. Kai kuriose šalyse jis jau tvirtai dominuoja tarp kitų viruso variantų.

Statistika rodo, kad užsikrėtus Nimbus, mirtingumo ir sunkių ligos komplikacijų procentai praktiškai nesiskiria nuo rezultatų, gautų grupėse pacientų, anksčiau sirgusių Omicron ar Delta koronaviruso atmainomis.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) klasifikuoja virusus į 3 kategorijas (variantus) pagal jų poveikį ir pavojų visuomenės sveikatai. Šiuo metu Nimbus priskiriamas grupei virusų, kurie priklauso kategorijai, įvardinamai kaip „Susirūpinimą keliantis variantas“ (Variant of Concern, VOC), nes užkrečiamumas didelis, plinta labai greitai, esamų vakcinų efektyvumas ženkliai sumažėjęs.

Įvykusios virusų genetinės mutacijos padidino virusų atsparumą prieš žmogaus imuninę sistemą, dėl ko COVID-19 vakcinos efektyvumas prieš Nimbus koronaviruso variantą krito 2 kartus, o prieš Stratus – 1,6 karto. Vis dėlto manoma, kad vakcinų dalinė apsauga yra pakankama, kad išvengtume sunkių COVID-19 sukeliamų komplikacijų.

Parengta pagal:

Covid-19 may increase the risk of heart attacks, strokes and deaths for three years after an infection, study suggests. By Goodman, Brenda. CNN. October 9, 2024. <https://edition.cnn.com/2024/10/09/health/covid-heart-attack-stroke-risk/index.html>, žr. 2024-10-10.

<https://www.delfi.lt/sveikata/zinoti-sveika/profesorius-kalibatas-apie-nauja-covid-19-atmaina-issiskiria-du-simptomai-120146639> 

---

IŠMOKITE ATPAŽINTI MANIJOS IR DEPRESIJOS POŽYMIUS

2025-09-26

Kokie yra pradiniai prasidedančios manijos ar depresijos požymiai? Daugeliui pacientų prieš maniją ar depresiją pasireiškia pirminiai požymiai. Juos lengviau pažinti esant manijai nei depresijai. Tie požymiai išryškėja elgesyje (pavyzdžiui, pasireiškia nenusėdėjimu, miego sutrikimu), mąstyme (prabudus naktį neįmanoma sustabdyti minčių, jos taip ir bėga galvoje) ar emocijose (nerimo jausmas, viskas aplink nepatinka).

Kokie gali būti pradiniai manijos požymiai?

Esant manijai ir depresijai pirmiausia pasireiškia miego sutrikimai. Esant manijai – tai prabudimai viduryje nakties ar po 2-5 valandų miego. Po to būna jautrumas. Kai kam padidėja produktyvumas, tai yra, galima daug nuveikti darbe ar namuose.

Kokie gali būti pradiniai depresijos požymiai?

Esant depresijai miego sutrikimai dažnai pasireiškia ankstyvu pabudimu, pavyzdžiui, valanda anksčiau nei įprastai, ar mieguistumu dieną. Būdingas nuovargio jausmas, kai norisi prigulti vos grįžus iš darbo ir net nėra jėgų pavalgyti. Kartais atsiranda pojūtis, kad viskas beprasmiška, pilka, neįdomu.

Kodėl svarbu atpažinti pradinius priepuolio požymius?

Išmokus atpažinti pirmuosius manijos ar depresijos požymius galima imtis apsauginių priemonių: skirti ypatingą dėmesį dienotvarkei ir reguliariai vartoti vaistus, saikingai padidinti fizinio krūvio reguliarumą ir intensyvumą, pailsėti ir, svarbiausia, nueiti pas gydytoją. Savalaikis vizitas pas gydytoją padės sustabdyti priepuolio plėtrą. Tokiu metu geriau vengti streso, o manijos pradžioje – ir triukšmingų pramogų.

Kokios priemonės padės išvengti priepuolio?

Svarbu pačiam suprasti ir pageidautina užsirašyti, kas Jums padeda ar gali padėti išvengti priepuolio. Pavyzdžiui, ką daryti, kad nurimtumėte (Manijos atvejis) ar pakiltų nuotaika (Depresijos atvejis), kaip elgtis, jei pabudote viduryje nakties; jei gresia barnis su artimu žmogumi. Žinoma, jog kai kam nurimti gali padėti skaitymas. Todėl vos pajutus emocinį susijaudinimą galima padėti sau skaitant kokį romaną. Moterys nurimsta užsiimdamos rankdarbiais.

Kaip atpažinti ligos paaštrėjimo pradžią?

Paprasčiausiai atsiminkite ir parašykite, kokie pokyčiai Jūsų elgesyje, mąstyme, emocijose vyksta iki priepuolio. Geriausia užsirašyti kelis žodžius apie kieikvieną požymį, pavyzdžiui, ne paprastas jautrumas, o „stipriai jaudina dukters elgesys ir jos rengimosi maniera“. Taip pat prisiminkite, ką apie Jus kalba artimieji ir kolegos, kai esate tokios būklės („žmona sako: tu įsiaudrinęs ir nuolat ginčijiesi“). Po to geriausia pasitarti su artimaisiais. Jie gali papildyti Jūsų sąrašą ar jį patikslinti.

Sudarykite savo planą ligos priepuoliui įveikti

Pradžioje galima kortelėje surašyti visus artėjančio priepuolio požymius, suskirstyti juos į ankstyvuosius, viduriniuosius ir vėlyvuosius, priklausomai nuo to, kiek jie yra arti pačiam priepuoliui. Kiekvienai stadijai reikia parinkti tas priemones, kurios padeda išvengti būklės pablogėjimo. Lengviau, žinoma, visa tai padaryti su psichoterapeutu ar psichiatru, tačiau galima pamėginti ir pačiam. Kiekvienam toks planas yra individualus. Čia pateikiame manijos atvejo planą:

Pradinė stadija: Miegu tik dvi-tris valandas per parą ir pastoviai prabundu. Sutuoktinis sako, kad atrodau įsiaudrinęs. Sutuoktinis sako, kad kalbu per greitai. Pykstuosi su sutuoktiniu. Darbe atlieku daug reikalų.	Veiksmai: ·Grįžti į lovą, pusvalandį paskaityti ir vėl mėginti užmigti. Paklausti savęs, ar nedarau iš musės dramblio ir ar nesipykstu dėl smulkmenų. Sudaryti planą, ką reikia padaryti darbe, o ką galima atidėti. Palikti laiko skaitymui.
Vidurinioji stadija: Prabundu po dviejų valandų miego, negaliu sustabdyti minčių tėkmės galvoje. Esu labai kalbus, net su nepažįstamais žmonėmis.          Pykstuosi su kitais žmonėmis darbe.	Veiksmai: Pasitarti su gydytoju, kuris gali pakeisti vartojamų vaistų dozes. Pabėgioti kokias 30 minučių. Daugiau būti vienumoje ir su artimaisiais.
Prieš pat priepuolį: Minčių tėkmė galvoje dienos metu.                                  Išleidžiu daug pinigų ir perku nenaudingus daiktus.	Veiksmai: Paskambinti ir suplanuoti susitikimą su psichiatru.

 

---

NUSTATYTA NUTUKIMO KRIZĖS PRIEŽASTIS

„NUSTOKITE KALTINTI SAVE DĖL DIDĖJANČIOS JŪSŲ JUOSMENS APIMTIES“, SAKO MOKSLININKAI

2025-09-24

Garsus mitybos mokslininkas dr. Kevinas Hallas yra vienas iš pasaulio tyrėjų, atlikusių ne vieną, o du klinikinius tyrimus apie ultraperdirbtų maisto produktų įtaką augančiai nutukimo krizei.

Pirmojo Hallo klinikinio tyrimo metu JAV nacionaliniuose sveikatos institutuose 20 sveikų savanorių suvartojo 500 papildomų kalorijų per dieną. Jie valgė ultraperdirbtus produktus, palyginti su valgais, kurie nėra perdirbti, jie ir yra kaloringesni.

Antrojo tyrimo metu 36 savanoriai suvartodavo jau po 1000 papildomų kalorijų per dieną maitindamiesi ultraperdirbtais maisto produktais.

CNN kalbėjosi su Hallu apie maitinimosi problemas ir persivalgymą. Šiek tiek koreguotas ir sutrumpintas interviu pateikiamas žemiau.

CNN: Savo knygą pavadinote „Maisto tyrimas“ (anglų k. “Food Intelligence”). Kodėl?

Dr. Kevinas Hallas: Žmonės iš tikrųjų patiria žinių apie mitybą alkį, nes šią temą supa perteklinis triukšmas - dažnai su labai konkuruojančiais įsivaizdavimais ir rekomendacijomis. Pernelyg dažnai mitybos mokslo žmonės patenka į mąstymo spąstus: „O, mes viską supratome“, taigi jie laikosi naujos dietos, tokios kaip mažai riebalų vartojimas ar mažai angliavandenių, papildų ar bet ko, kas galbūt nebuvo griežtai tikrinama, kad atlaikytų mokslinę kontrolę.

Pavyzdžiui, kūno riebalams per daug nesvarbu, ar vartojate daug angliavandenių, ar laikotės riebalų ribojimo dietos, ar vartojate mažai angliavandenių, ar laikotės keto, ar kokios panašios dietos. Mokslas nustatė, kad kūno riebalų nuostolių skirtumas tarp jų yra minimalus, kai dietos kalorijos yra panašios. Vis dėlto tai netrukdo ginčytis abiejose stovyklose esantiesiems, kurie laikosi skirtingų mitybos įpročių, dietų. Mes nenorėjome išleisti dar vienos knygos apie „Štai ką iš tikrųjų turėtumėte padaryti ir štai ko turėtumėte vengti“, tačiau vietoj to žmones skatiname įvertinti, kaip mokslas progresavo. Tada tikimės, kad jie gali patys nustatyti, kas šiame etape dažniausiai yra verta daryti, palygindami su perspektyviais tyrimais.

CNN: Kodėl sakote, kad mūsų maisto aplinka kalta dėl mūsų nuolat didėjančios juosmens apimties?

Hallas: Maisto vartojimas yra biologiškai kontroliuojamas reiškinys. Mūsų maisto pasirinkimas nulemtas aplinkos ir socialinių užuominų – šios integruotos su vidine hormoninių ir nervų signalų simfonija - orkestru, kurį valdo smegenys. Vis dėlto mes sąmoningai nežinome apie šį procesą. Dabar mes pradedame pastebėti, kad mūsų maisto aplinka gali sutrikdyti tuos signalus taip, kaip mes tik pradedame suprasti. Pvz., Signalai nuo žarnos iki smegenų gali būti sutrikdyti, kai maistinės medžiagos ultraperdirbtuose maisto produktuose yra suporuotos su kai kuriais priedais.

Tiesa ta, kad kai kuriems žmonėms pavyko pakeisti savo gyvenimo būdą, dėl ko sumažėjo jų svoris. Tačiau kai susiduriate su maisto aplinka, daug sunkiau priimti teisingus sprendimus. Tikiuosi, kad žmonės supranta, kad tai nėra jų kaltė.

Anksčiau mūsų maisto aplinka buvo kitokia. Galbūt turėjome močiutės dekadentišką obuolių pyragą, kad mus gundytų, tačiau tai buvo retas dalykas. Šiandien visa tai patogiai prieinama beveik visur, bet kurią dieną, su mažomis išlaidomis. Šiuos maisto produktus intensyviai parduoda mums pramonė, įskaitant mūsų vaikus.

Yra mokslo duomenys, kuriais pagrindžiama, kad iš tikrųjų kai kurie žmonės aiškiai patiria kažką panašaus į priklausomybę nuo ultraperdirbtų maisto produktų. Ir mes jau turime pagrįstų įrodymų, kad dietos, kuriose yra daug ultraperdirbtų maisto produktų, greičiausiai kenkia sveikatai. Dabar turime naujų duomenų, kurie rodo, kad mes pervertiname ultraperdirbtų maisto produktų svarbą daugiausia todėl, kad jie yra teikiantys energijos ir yra papildyti kitais maistinių medžiagų deriniais, kurie yra apibūdinami kaip hiperskanūs.

CNN: Kaip pasirinkti maistą, kuris būtų teikiantis mažai energijos ir būtų mažiau skanus? Ar tai bus cukraus kiekis maiste? Riebalų ar druskos kiekis?

Hallas: Mūsų tyrimai nebuvo sudaryti taip, kad padėtų nustatyti, kokios sudedamosios dalys yra svarbiausios — energiją teikiančios ar gerinančios skonį. Mums reikia daugiau tyrimų apie detales. Nėra sunku vartotojams pateikti etiketes su įrašais apie produktų sudėtį. Tačiau ne visiems produktams tinka tas būdas, kai vartotojas imasi pats skaičiuoti kalorijas ir jų kiekius. Pavyzdžiui, džiovinti makaronai turi kitokią energetinę vertę nei virti makaronai, todėl mitybos faktų skaičiavimas nėra naudingas tokiu atveju.

Norėdami sekti skonio savybes, turite stebėti angliavandenius, natrį ir pridėtą cukrų ir nustatyti, ar šios maistinių medžiagų poros peržengė tam tikras slenksčius. Taigi, nebent mes įpareigojame tai padaryti etiketėms, kurios tai daro už mus. Vartotojui tai yra per daug darbo ir sunku atlikti viską patikimai. Mums taip pat reikia pasikeisti maisto pasiūlos aplinkoje, kad pagal vertingas maistas būtų lengviausiai prieinamas maistas. O tie produktai, kurie turi kenksmingų savybių, turėtų būti apmokestinami arba reguliuojami jų pardavimai.

Tuo tarpu žmonės gali pasirinkti daugiau vaisių, daržovių, ankštinių ir neskaldytų grūdų. Vienas iš dalykų, kuriuos darau kasdieniniame gyvenime, yra pasirinkti paruoštą valgį, kuriame nėra daug pridėto cukraus ar sočiųjų riebalų, tačiau jie turi daugybę sveikų grūdų ir daržovių bei ankštinių augalų. Jei namuose gaminu maistą, aš nesiruošiu gaminti padažo nuo nulio, tiesa? Aš ketinu nusipirkti paruoštą padažą, kuriame yra mažai natrio ir cukraus, ir pridėsiu jį prie krūvos daržovių ant viso grūdo makaronų. Iš mitybos perspektyvos toks patiekalas yra gana naudingas sveikatai.

Taigi, mano patarimas yra pasirinkti perdirbtus maisto produktus, kuriuose mažiau druskos, cukraus ir sočiųjų riebalų. Neužstrikite ties mintimi, kad produktas yra ypač perdirbtas. Susikoncentruokite į tai, kaip jie gali padėti susikurti geresnę maitinimosi dietą per ilgesnį laiką.

CNN: Sakėte, kad norite, kad žmonės galėtų nustatyti, kas yra pagrįsti tyrimai ir kas yra apgaulė. Jūsų nuomone, kas šiandien yra taisyklinga mityba?

Hallas: Viena sritis, dėl kurios nerimauju, yra priešlaikinis tikslios mitybos komercializavimas - idėja, kaip jūsų unikali biologija gali pateikti jums geriausią dietos receptą. Yra kompanijų, siūlančių pritaikyti dietos patarimus, pagrįstus jūsų žarnyno mikrobiomu, nuolatiniu gliukozės stebėjimu ar įvairiais genetiniais matavimais. Jie nori parduoti jums šiuos biohakus, sveikatingumo papildus ar prietaisus, kurie tariamai padės jums priimti geresnius dietos pasirinkimo sprendimus.

Vis dėlto nėra jokių stiprių, įtikinamų tyrimų, siūlančių, kad šie metodai teikia naudos, palyginti su standartinėmis, nuobodžiomis dietomis ir patarimais, kuriuos mes turėjome dešimtmečius: valgykite daugiau daržovių, vaisių, neskaldytų grūdų ir ankštinių augalų, valgydami mažiau sočiųjų riebalų, pridedamą cukraus ir natrio. Tiksliai subalansuota mityba ateityje gali būti perspektyvi keliems žmonėms, kuriems yra pasiekiama privilegija įsitraukti į šias galimai brangias intervencijas. Tačiau daugumai šiame etape, manau, dažniausiai tai nepasiekiama.

CNN: Jūs taip pat sprendžiate ir apie kitus įsitikinimus, kuriuos mokslas paneigė, bet jie vis dar vyrauja šiandien, pavyzdžiui, įsitikinimas, kad reikia padidinti medžiagų apykaitos greitį, kad būtų galima numesti svorio. Jūs atskleidėte šį mitą studijuodami konkurso dalyvius „Didžiojo pralaimėtojo“ konkurso 8 -ajame sezone.

Hallas: Mūsų ankstesnės metabolizmo sąvokos, susijusios su svorio metimu, dažnai yra painiojamos ir netgi atgaline tvarka. Žmonės mano, kad lėtas metabolizmas reiškia, kad sunkiau numesti svorio, tačiau kai jūs iš tikrųjų vertinate tai aplinkoje, kurioje žmonės patiria svorio metimą ir atgauna svorį, rasite netikėtumų. Mes nustatėme, kad konkurso dalyviai, kurių metabolizmas sulėtėjo, pasibaigus šiam beprotiškam „Didžiausio pralaimėtojo“ konkursui, nepatyrė didesnio svorio sugrįžimo.

Tačiau žmonės ir toliau perka papildus, kad pagreitintų medžiagų apykaitą - iš tikrųjų žmonės vis tiek gali nusipirkti dinitrofenolio ar DNP papildus internetu. Tai vienas iš pirmųjų medžiagų apykaitą skatinančių vaistų, pašalintų iš apyvartos Maisto ir vaistų administracijos, nes tai sukėlė keletą mirčių ir privedė iki aklumo. Tai labai prastai kontroliuojama ir reguliuojama pramonė.

Parengta pagal: Stop blaming yourself for your expanding waistline. The food supply is working against you, expert says. By Sandee LaMotte, CNN. 2025-09-22. <https://edition.cnn.com/2025/09/22/health/food-intelligence-kevin-hall-wellness>

---

KAIP IŠVENGTI GRIPO

2025-09-23

Nors dažnai nuvertinamas kaip įprastas sezoninis negalavimas, gripas – itin pavojinga virusinė liga, galinti sukelti rimtų komplikacijų ar net baigtis mirtimi. Laukiantys pirmųjų ligos simptomų rizikuoja – medikai rekomenduoja pasirūpinti prevencija iš anksto, stiprinti imunitetą ir laiku pasiskiepyti.

Optimalus laikas skiepytis

Gripo sezonas Lietuvoje įprastai prasideda 40-ąją metų savaitę, spalio mėnesį, ir tęsiasi iki 20-osios kitos metų savaitės, maždaug iki gegužės. Pasiskiepijus organizmui reikia maždaug dviejų savaičių, kad susidarytų pakankamas antikūnų kiekis ir būtų užtikrinta tinkama apsauga.

Gripo vakcina suteikia vidutiniškai 12 mėnesių trukmės apsaugą, tačiau svarbu žinoti, kad po maždaug 6 mėnesių antikūnų kiekis organizme sumažėja perpus. Kadangi gripo virusai nuolat kinta, kasmet gaminama nauja vakcina, geriau pritaikyta cirkuliuojančioms viruso atmainoms.

Optimalus laikas skiepytis nuo gripo yra rugsėjis–spalis. Verta skiepytis ir sveikiems

Gripo vakcinos efektyvumas siekia 70–90 proc., o vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergančių asmenų grupėje – 30–70 proc. Tai reiškia, kad net pasiskiepijus gripu gali susirgti apie 30 proc. sveikų suaugusiųjų ir iki 70 proc. vyresnio amžiaus asmenų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja kasmetinę gripo vakcinaciją beveik visiems vyresniems nei šešių mėnesių amžiaus asmenims ir ypač tiems, kurie priklauso didelės rizikos grupėms.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) taip pat rekomenduoja kasmetinę vakcinaciją nėščiosioms, pagyvenusiems žmonėms, vaikams nuo šešių mėnesių iki penkerių metų bei asmenims, sergantiems tam tikromis lėtinėmis ligomis.

Lietuvoje gripo vakcinacija ypač rekomenduojama ir dažnai nemokama asmenims nuo 65 metų amžiaus ir vyresniems, tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis nepriklausomai nuo amžiaus, gyventojams socialinės slaugos ir globos įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, nėščiosioms bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, o nuo šio rudens nemokamai skiepijami ir 2–7 metų vaikai.

Nepaisant akivaizdžios gripo vakcinacijos naudos, dalis žmonių vis dar delsia skiepytis, nurodydami įvairias priežastis. Dažniausia jų – laiko trūkumas. Daugiau nei pusė pacientų teigia neturintys galimybės paskiepyti dėl užimtumo, nors tai rodo ne tiek laiko stygių, kiek informacijos apie skiepų naudą stoką – įsitikinę vakcinos svarba žmonės paprastai randa būdą pasiskiepyti.

Kaip organizmą paruošti žiemai

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti galimų vitaminų ir mikroelementų trūkumų įvertinimui.

Svarbu pasitikrinti vitamino D kiekį kraujyje ir prireikus jį papildyti. Taip pat rekomenduojama įvertinti cinko ir seleno kiekį – šie mikroelementai būtini tinkamai imuninės sistemos veiklai. Moterims naudinga reguliariai tikrintis geležies atsargas, ypač jei jos patiria gausias menstruacijas ar planuoja nėštumą.

Be medicininių priemonių, imunitetą palaikyti padeda ir tradicinės, natūralios priemonės. Pavyzdžiui, imbieras, česnakas, ciberžolė ir mėtos pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, gali padėti stiprinti organizmo apsaugines funkcijas.

Propolis – bičių gaminamas produktas – turi antibakterinių ir antivirusinių savybių, o ežiuolė tradiciškai naudojama kaip pagalbinė priemonė peršalimo ligoms gydyti. Taip pat vertingi ir kiti natūralūs bičių produktai, tokie kaip medus ar bičių duonelė – jie gausūs vitaminų, mineralų, fermentų ir antioksidantų, padedančių stiprinti organizmo atsparumą. 

Šaltinis: <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/gripo-prevencija-ir-imuniteto-stiprinimas-medike-ivardijo-geriausia-meta-pasiskiepyti-256931>

---

PROFESIJA PAGAL ZODIAKO ŽENKLĄ

2025-09-22

Išskirtinių savybių, nulemtų Zodiako ženklo, galima rasti. Vieni turi polinkį vadovauti, kiti puikiai valdo dailininko teptuką ar rašytojo plunksną, dar kitiems gyvenimo aistra ir prasme tampa skaičiai ir formulės ar žmonių gydymas. Laimingi tie, kurie pasirenka profesiją pagal savo polinkius!

Šis profesijų gidas pagal Zodiako ženklą parodys, kokia veikla tinka būtent jums.

Avinas (kovo 21 d.–balandžio 20 d.)

Gimusieji po Avino ženklu – lyderiai iš prigimties. Jiems svarbu, kad viskas būtų teisinga, aišku, struktūriška, be to, jiems labai patinka mokyti kitus. Paprastai jie visada ir visur būna teisūs, todėl Avinams geriausia rinktis tokią veiklą, kur galima išreikšti savo karštakošišką charakterį, vesti „darbo liaudį“ ir nuolat gauti naujos informacijos.

Daugelis Avinų save sėkmingai realizuoja sporte ir politikoje. Jiems įdomu ten, kur vyksta kova, netrūksta konkurencijos, kur galima parodyti save ir įrodyti, kad jie geriausi. Avinai labai ryžtingi, nebijo veikti nestandartiškai ir kartais net grubiai. Jie nežino, kas yra abejonės ir be jokios baimės nukerta viską, kas atrodo nereikalinga – ir nesvarbu, ar tai būtų ligos pažeistas organas, ar kompanijai vystytis kliudantis darbuotojas.

Veiklos kryptys: teisė, kariniai reikalai, politika ir politologija, pedagogika, mašinų gamyba.

Rekomenduojamos profesijos: sportininkas, inžinierius, advokatas, prokuroras, chirurgas, vadovas.

Jautis (balandžio 21 d.–gegužės 21 d.)

Moka pritraukti pinigus turbūt geriausiai iš visų Zodiako ženklų, todėl puikiai save realizuoja su finansais susijusiose sferose ir visur, kur galima užsidirbti. Jaučiai darbštūs, atkakliai siekia savo tikslo, nebijo rizikuoti – bet tik tada, jeigu yra tikri, kad tikrai verta ir tai atneš jiems pelno.

Jiems nesvetima ir viskas, kas žmogiška – patinka dalykai, kurie daro gyvenimą gražesnį, turtingesnį, skanesnį. Jaučiai kuria grožį visomis prasmėmis (tai gali būti laikrodžiai, kvepalai, brangūs audiniai) arba juo prekiauja, atidaro prabangius restoranus ir kosmetikos salonus, stato ir parduoda elitinius gyvenamuosius būstus.

Pagrindinės veiklos kryptys: komercija, kvepalų industrija, restoranų verslas, vadyba.

Rekomenduojamos profesijos: finansų analitikas, geologas, juvelyras, floristas, brangių prekių pardavimo vadybininkas.

Dvyniai (gegužės 22 d.–birželio 21 d.)

Žodžio meistrai. Jų gražbylystės daro tikrus stebuklus, o įsitikinimas, kad tai, ką jie patys sako, yra tiesa, net ir abejotinus teiginius pavers sunkiai nuginčijamais argumentais. Šio Zodiako ženklo atstovais tikima, jais sekama, jiems lenkiamasi. Viskas, ką Dvyniai aplinkiniams perduoda sakytine ar rašytine kalba, gerai parduodama.

Be viso to, Dvyniai yra tokie daugialypiai, kad jiems nėra lygių teatre, tarp verbuotojų, agitatorių, derybininkų ir psichologų. Jie sugeba persikūnyti į tą, ką šią akimirką nori pamatyti žmogus, kuriam jie ir stato mažą, bet būtinai genialų savo spektaklį. Jie puikiai randa bendrą kalbą beveik su visais, todėl geriausiai save realizuoja ten, kur galima daryti tiesioginę įtaką „klientui“.

Veiklos kryptys: bet kokia vieša veikla, žurnalistika, menas, psichologija ir psichoanalitika, bendravimo reikalaujanti veikla.

Rekomenduojamos profesijos: aktorius, oratorius, dėstytojas, psichologas, pardavėjas-konsultantas, pamokslininkas, teologas, žurnalistas (korespondentas), viešųjų ryšių specialistas, atstovas spaudai, politikas, kritikas.

Vėžys (birželio 22 d.–liepos 22 d.)

Vėžiai pasiekia neįtikėtinų karjeros aukštumų, jeigu pasirinkta profesija visiškai sutampa su jų pasaulėžiūra, jeigu jie jaučiasi esą „savo vietoje“. Taip pat šio ženklo atstovams labai svarbu jaustis reikalingiems, padėti kitiems, nešti šviesą, žinias, gėrį ir džiaugsmą.

Šio ženklo atstovams patinka globoti silpnus, palaikyti stiprius ir tuo pačiu turėti galimybę pasireikšti fantazijai (ypač – pirmoje gyvenimo pusėje). Jie puikiai susidoroja su tokiomis pareigomis, kurios leidžia sukurti tegul ir laikiną, bet būtent šią minutę juntamą jaukumą. Dar juos dažnai traukia specialybės, kurios neatima viso laiko ir palieka vietos šeimai, buitiniams reikalams.

Veiklos kryptys: medicina (visos profesijos, išskyrus chirurgiją), pedagogika, istorija ir archeologija, menas (pačia plačiausia prasme, t.y. poezija, aktorystė, literatūra, muzika).

Rekomenduojamos profesijos: mokslininkas, gydytojas, rašytojas, architektas, dėstytojas, socialinis darbuotojas, interjero dizaineris.

Liūtas (liepos 23 d.–rugpjūčio 23 d.)

Liūtams būtinas artumas ir... vadovavimas. Jeigu jie tai gali, tampa laimingi ir stačia galva pasineria į darbą. Kad jaustųsi gerai, jiems nuolat reikia, kad kas nors pagirtų – jie gali apversti pasaulį, kad tik juos kas nors pastebėtų ir įvertintų.

Sėkmingiausios profesijos šio ženklo atstovams – tos, kur yra auditorija. Kitaip tariant, žmonės, kurie visada matys Liūto veiklos rezultatus ir juo žavėsis. Dėl šios priežasties nerekomenduojama rinktis profesijos, kuri reikalauja likti šešėlyje. Be ovacijų ir pripažinimo ar bent be didesnio dėmesio Liūtai suglemba – jiems atrodo, kad stengiasi beprasmiškai ir jų darbingumas smarkiai sumažėja. Dar labai svarbu, kad veikla jiems būtų įdomi (tai – sėkmingos karjeros pagrindas).

Veiklos kryptys: pramogų verslas, aktorinis meistriškumas, politika, dizainas, juvelyrinių dirbinių gamyba.

Rekomenduojamos profesijos: visažistas, kirpėjas, laidų vedėjas, pramoginio pobūdžio žurnalistas, administratorius, vadovas.

Mergelė (rugpjūčio 24 d.–rugsėjo 23 d.)

Mergelės – iš prigimties didelės pedantės. Joms reikšmę turi kiekviena smulkmena. Net ir nedidelė netvarka kelia susierzinimą, o laisvė veikti taip, kaip patinka, greičiau gąsdina, negu džiugina. Šio ženklo atstovai save geriausiai realizuoja ten, kur nereikia daug galvoti – tik vykdyti tikslius nurodymus, sekti taisyklėmis ir formulėmis.

Mergelės turi savų ambicijų, tačiau vis tiek linkusios likti nepastebėtos – vadovauti aplinkiniams, bet neatsakyti už pasekmes. Jos mielai užleidžia „veido“ funkciją kam nors kitam, o pačios kruopščiai vykdo savo pareigas (beje, kitaip ir nemoka). Labiausiai šio ženklo atstovams tinka specialybės, kuriose galima kurti schemą, prisikasti prie esmės ir daryti tai gražiai, kruopščiai, laiku.

Veiklos kryptys: bet kokia mokslinė ar buitinė veikla, filologija, medicina, buhalterija, analitika, finansų sektorius, leidyba.

Rekomenduojamos profesijos: sociologas, tyrėjas, finansų analitikas, bankininkas, diplomatas, redaktorius, architektas, medikas ir farmacininkas.

Svarstyklės (rugsėjo 24 d.–spalio 23 d.)

Po šiuo ženklu gimusios asmenybės yra labai daugialypės ir nevienareikšmės. Jos atranda save pačiose įvairiausiose, viena į kitą nepanašiose sferose – įdomiausia tai, kad neretai taip nutinka vienu metu. Joms viskas įdomu ir gerai sekasi. Taip pat reikia pabrėžti, kad labai stiprus jų teisingumo jausmas. Kitaip tariant, gimusieji po Svarstyklių ženklu savo valia niekada patys nesiims veiklos, kuri pažeistų įstatymus arba kokiu nors būdu pakenktų aplinkiniams.

Svarstyklėms nejauku ten, kur daug kančios (dėl šios priežasties joms visai netinka medicina). Nelabai rekomenduojama ir su finansais susijusi veikla, kadangi Svarstyklių santykis su pinigais – gana problemiškas ir sudėtingas: kuo daugiau reikalų su pinigais darbe, tuo plonesnė pačių Svarstyklių piniginė.

Na, o ten, kur reikia derėtis ir tartis, Svarstyklėms nėra lygių. Jos visada ras abi puses tenkinantį kompromisą, nuramins nepatenkintus, sugražins pasitikėjimą savimi tiems, kurie save per daug nuvertina. Taip pat Svarstyklės puikiai jaučia spalvas, skonį ir nuotaikas, tad iš to gali padaryti karjerą bei susikrauti tikrai nemenką kapitalą.

Pagrindinės veiklos kryptys: vestuvių industrija (nuo vestuvinių suknelių siuvimo iki pramogų jauniesiems organizavimo), restoranų verslas, teisė, viskas, kas vienaip ar kitaip susiję su grožiu.

Rekomenduojamos profesijos: diplomatas, mediatorius, virtuvės šefas, aktorius, dizaineris (rūbų, interjero, eksterjero, juvelyrinių dirbinių), menininkas, rašytojas, muzikantas, kosmetologas, fotografas.

Skorpionas (spalio 24 d.–lapkričio 22 d.)

Gimusieji po šiuo ženklu – dideli mistikai. Jie sėkmingai kuria ir atskleidžia paslaptis. Jiems patinka žinoti apie žmones viską – jų baimes, intymias paslaptis, dideles ir mažas nuodėmes, svajones, judėti verčiančias idėjas. Dėl šios priežasties iš Skorpionų išeina nepranokstami psichologai ir psichoanalitikai, sekliai ir agentai.

Kadangi Skorpionai dažniausiai nejaučia žmonėms didelės meilės (nors būna ir išimčių), jiems geriausiai tinka tokios profesijos, kur gailestis – kliūtis (pavyzdžiui, chirurgija, kriminalistika, darbas muitinėse). Jie sėkmingai save realizuoja ir ten, kur reikalingas pastabumas, būtina daryti išvadas, naudotis gauta informacija tam, kad gautų iš to sau naudos (įskaitant ir finansinę).

Skorpionai nebijo rizikuoti, ypač tada, kai reikia prisikasti prie kokio nors reiškinio esmės, arba kokio nors įvykio ištakų. Todėl gimusieji po šiuo ženklu tampa gerais mokslininkais, analitikais, žurnalistais.

Pagrindinės veiklos kryptys: paieška, psichoanalitika, teologija, astrologija, filosofija.

Rekomenduojamos profesijos: chirurgas, patologoanatomas, prokuroras, draudimo agentas, žurnalistas, karininkas, rašytojas, detektyvas.

Šaulys (lapkričio 23 d.–gruodžio 22 d.)

Šauliai puikiai sutaria su gyvūnais, todėl jiems gerai sekasi su zoologija susijusiose sferose. Taip pat šie nenuoramos puikiai jaučiasi tolimose šalyse, tarp svetimų žmonių ir kultūrų. Jiems patinka mokytis užsienio kalbų, kitų šalių papročių, istorijos. Jiems svarbiausia, kad būtų įdomu – tada ir karjera, ir finansiniai reikalai klostysis sėkmingai.

Taip pat Šauliams patinka rizikuoti. Pavojaus jausmas tampa jiems narkotiku, kuris ilgam pririša prie vienos darbo vietos arba profesijos. Patartina vengti sėslios ir rutiniškos veiklos – nuobodulys Šauliams kliudo siekti karjeros.

Pagrindinės veiklos kryptys: diplomatija, leidyba (žodynai, užsienio literatūra), turizmas, bibliotekininkystė.

Rekomenduojamos profesijos: veterinaras, dresuotojas, gelbėtojas, vertėjas, žurnalistas, gidas, sportininkas, tyrinėtojas, kinologas.

Ožiaragis (gruodžio 23 d.–sausio 20 d.)

Gimusieji po Ožiaragio ženklu – savo požiūrio į pasaulį įkaitai. Jie siekia turėti tik tai, kas geriausia, todėl reikia vengti profesijų, kuriose nebus galima lipti karjeros laiptais ir gauti materialinio paskatinimo. Negalėjimas pasiekti aukšto socialinio statuso verčia Ožiaragius nuleisti rankas ir pasiduoti pasyvumui, nustoti kovoti. Ožiaragiams būtinas stimulas, tikėjimas, kad tai, ką jie daro, anksčiau ar vėliau baigsis didele sėkme. Ir tik tada jie galės nuversti kalnus.

Beje, Ožiaragiai dažniausiai jau nuo mažens žino, ką nori veikti gyvenime, nujaučia, ką dirbs ir pradeda to siekti anksčiau už savo bendraamžius. Toks atkaklumas ir darbštumas padeda pasiekti trokštamų rezultatų iš esmės bet kokioje sferoje.

Pagrindinės veiklos kryptys: mokslas, bankininkystė, komercija, gamyba, medicina, sportas, viskas, kas susiję su akmenimis, auksu ir kitomis brangiomis, natūraliomis medžiagomis.

Rekomenduojamos profesijos: politikas, režisierius, prodiuseris, literatūros agentas, leidėjas, pardavimų vadybininkas, gydytojas.

Vandenis (sausio 21 d.–vasario 19 d.)

Gimusieji po Vandenio ženklu – daugialypės ir nenuspėjamos asmenybės. Vandeniai gali visą vaikystę pašvęsti muzikos mokymuisi, susišluoti visus įmanomus apdovanojimus ir premijas, o baigę mokyklą pasukti visai kitur (pavyzdžiui, į ekonomiką, arba patraukti savanoriauti į tolimus kraštus). Vidiniai įsitikinimai neretai prasilenkia su sveiku protu, o įtaką profesijos pasirinkimui daro nuotaikos ir savotiškas užsispyrimas.

Kita vertus, Vandeniai jaučia labai stiprią atsakomybę, todėl esant reikalui gali paaukoti savo viso gyvenimo svajonę ir pasirinkti profesiją, kurią primeta tėvai, arba darbą, kur moka tiek, kad būtų galima išlaikyti šeimą (jeigu jie yra vieninteliai maitintojai). Jiems labai norisi kažko naujo ir įdomaus, todėl jie geriausiai jaučiasi sferose, kur reikia nuolat vystytis, tobulinti savo žinias ir įgūdžius. Ir dar juos labai vilioja grožis.

Pagrindinės veiklos kryptys: inovacijos, filosofija, menas, kultūra, dizainas.

Rekomenduojamos profesijos: antikvaras, išradėjas, psichologas, sociologas, kino operatorius, fotomenininkas, mokslininkas.

Žuvys (vasario 20 d.–kovo 20 d.)

Jos visame kame ieško harmonijos, siekia sėkmės netgi ten, kur  joms atrodo visai neįdomu, kur pakliuvo visai atsitiktinai. Labai dažnai sprendimus už Žuvis dar vaikystėje priima tėvai ir gimusieji po šiuo ženklu su tuo sutinka, kad neįskaudintų artimųjų (nors po to labai kenčia pačios). Vis dėlto jos tobulumo siekia visur.

Žuvims anksčiau ar vėliau tenka pačioms ieškoti savo kelio – tada jos pasiekia neįtikėtinos sėkmės ir apsirūpina finansiškai. Jos moka elgtis su pinigais, kartais yra netgi truputį šykščios – todėl Žuvys nepakeičiamos ten, kur reikia ką nors kaupti, taupyti ir padauginti. Ir dar jos turi menišką sielą, todėl gerai jaučiasi sferose, kur gali išreikšti savo kūrybinį potencialą ir intuiciją.

Pagrindinės veiklos kryptys: su bankais, restoranų ar viešbučių verslu susijusi veikla, pedagogika, veikla, kaip nors susijusi su vandeniu.

Rekomenduojamos profesijos: auditorius, psichoanalitikas, privatus detektyvas, dainininkas, keliautojas, menininkas.

Parengta pagal: <https://www.tevu-darzelis.lt/profesija-pagal-zodiako-zenkla/>

---

KOMPIUTERIŲ POVEIKIS MŪSŲ SVEIKATAI

2025-09-21

Kompiuterinės technologijos įsiskverbė į visų mūsų gyvenimus. Paskutiniuoju metu kiek daugiau diskutuojama apie ryšio 5G galimą žalą žmonių sveikatai, mobiliųjų technologijų poveikį mūsų gyvenimo būdui, pritilo pokalbiai apie kompiuterių daromą įtaką mūsų sveikatai.

Kompiuteris yra neatskiriamas mūsų aplinkoje. Asmenų, naudojančių kompiuterius, skaičius didėja, vis daugiau laiko praleidžiant prie kompiuterio mažėja fizinis aktyvumas, susiduriama su įvairiomis sveikatos problemomis. Darbas kompiuteriu nepritaikytoje darbo, mokymosi vietoje lemia netinkamą laikyseną ir gali sukelti rankų, kaklo, pečių ar nugaros fiziologinę įtampą, kuri vėliau sąlygoja stuburo iškrypimus. Tyrimų duomenimis, kompiuterių darbo vietos dažnai įrengiamos netinkamai (Hainsworth, 2002; Harris, 2005), asmenys patiria diskomfortą, jaučia kaulų - raumenų sistemos skausmus (Burke, 2006; Sotoyama, et al., 2004), atsiranda regėjimo problemų (Obelenis, 1997; Horie, 2007). Tyrėjų manymu, kompiuterių naudojimo intensyvėjimas lemia kaulų - raumenų sistemos sutrikimus, regėjimo problemas (Obelenis, 1997; Horie, 2007).

Be to, nustatyta, kad ilgainiui nuo kompiuterių ir ypač nuo kompiuterinių žaidimų gali išsivystyti priklausomybė, sutrinka jaunų asmenų vystymasis, atsiranda psichologinių problemų (Andziulienė, 2004).

Pažymėtina, jog naudojimasis kompiuteriu neturi būti siejamas išimtinai su blogu poveikiu žmonių sveikatai. Tyrimais įrodyta, jog apie 20 % sveikatos sutrikimų, susijusių su kompiuteriais, kyla ne dėl kompiuterio blogo poveikio, o dėl pagrindinių darbo kompiuteriu taisyklių nemokėjimo, nepaisymo ir neteisingo darbo vietos įrengimo, blogo darbo organizavimo, fizinio aktyvumo atsisakymo ir elementaraus darbo laiko trukmės normų nesilaikymo (Andziulienė, 2004).

Manoma, esą kompiuteris yra daugelio sveikatos pažeidimų pagrindinė priežastis, tai yra: trys ketvirčiai dirbančiųjų skundžiasi sąnarių, kaulų ir raumenų sistemos skausmais. Pusė kompiuterių vartotojų kenčia nuolatinius galvos skausmus, du penktadaliai pažymi regėjimo problemas (Dirbančiųjų kompiuteriais sveikata, 2007). Vertinant kompiuterio įtaką vartotojų sveikatai, nurodomos kelios pagrindinės kryptys ir sveikatos problemos, kurios kyla dirbant kompiuteriu, tai yra:

• padidintas akių nuovargis,
• dažnesnė trumparegystė,
• kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai,
• dažnas stresas ir komplikuotos psichologinės problemos,
• odos pažeidimas veido bei kaklo srityje (Dirbančiųjų kompiuteriais sveikata, 2007).

Medikai kompiuterio poveikį sveikatai pirmiausia sieja su regėjimo sutrikimais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 40–85 % darbuotojų skundžiasi akių nuovargiu, sausumu, kurį sukelia įtampa žiūrint į smulkius objektus. Darbas kompiuteriu taip pat siejamas su psichosocialinėmis problemomis, stresu, veido ir kaklo odos pažeidimais bei įtaka reprodukcinei sistemai (Kompiuterizuotos darbo vietos rizikos veiksnių identifikavimas, 2019).

Naujesni tyrimai patvirtina, jog problematiškas interneto – o kartu ir kompiuterių – naudojimas reikšmingai paveikia mentalinę sveikatą, sukelia tokias sveikatos problemas kaip depresiją, stresą (Rahamathulla, et al., 2020). Be abejo, kompiuterių vartotojai labiausiai skundžiasi dėl suprastėjusio regėjimo – tai yra šio amžiaus didžiausia sveikatos problema. Yra nustatytas dirbančiųjų kompiuteriu sindromas (angl. k.: Computer Vision Syndrome (CVS)), kuris itin paplitęs ir aprašytas Amerikos optometrijos asociacijos kaip akių ir regėjimo problemų kompleksas, susijęs su kompiuterių naudojimu. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog Saudo Arabijoje studentai ir darbuotojai daugiausia skundžiasi skausmu akių srityje (66.5%) bei akių sausumu (57%), galvos skausmais skundėsi 82% tiriamųjų, kaklo ir pečių skausmais - 55% (Al-Manjoumi, et al., 2021). CVS buvo tyrinėtas ir Korėjos Respublikoje, rezultatai parodė, jog apie 70% kompiuterių naudotojų turi regėjimo problemų (Hwang, et al., 2021).

Kaulų ir raumenų sistemos pakenkimo priežastys ir poveikis psichinei sveikatai nebus išsamiau gvildenamas šioje publikacijoje, daugiau nagrinėsime poveikį regėjimui.

 

KOMPIUTERIO POVEIKIS REGĖJIMUI

 

Buvo ištirta, kad yra teigiamas ryšys-koreliacija tarp vaiko amžiaus ir valandų skaičiaus praleistų žaidžiant kompiuterinius žaidimus, ir patvirtinta, jog kuo vyresnis vaikas, tuo dažniau žaidžia, ir tuo blogesnis regėjimas (Horie, 2003). Atsiradus regėjimo sutrikimams, reikalinga korekcija, be akinių neapsieinama.

Kontaktiniai lęšiai taip pat yra problemų keliantis pasirinkimas. Pavyzdžiui, įsielektrinusios dulkės bei kompiuterio išskirta šiluma lemia nepalankias, sausas aplinkos sąlygas. Visi minėti veiksniai sukelia akių sausėjimą, paraudimą, skausmus. Regėjimo nuovargio (astenopijos) atsiradimas siejamas ne tik su darbu kompiuteriu, bet jo simptomai atsiranda beveik pusei dirbančiųjų kompiuteriu (Horie, 2003). 

Amerikos okulistų asociacija (AOA), pastebėjusi, kad nusiskundimų prastėjančiu regėjimu dėl intensyvėjančio naudojimosi kompiuteriais daugėja, atliko tyrimus ir nustatė dirbančiųjų kompiuteriais regėjimo sindromą (CVS). CVS yra akių ir regėjimo problemos, susijusios su kompiuterio naudojimu. CVS požymiai yra akių įtampa, galvos skausmai, trumparegystė ir toliaregystė, sausos ir raudonos akys, jautrumas šviesai, dvejinimasis. Veiksniai, kurie turi įtakos šio sindromo atsiradimui: bloga higieninė būklė, netinkamas kompiuterių įrengimas; blogi laikysenos įgūdžiai darbo metu ir refrakcijos ydos (Jeffrey , 2007).

Darbas kompiuteriu skatina miopijos vystymąsi. Prie to prisideda blogas apšvietimas, blogi laikysenos įgūdžiai, refrakcijos ydos, darbo ergonomika.

Naujausi CVS tyrimo rezultatai parodė, jog Saudo Arabijoje studentai ir darbuotojai daugiausia skundžiasi skausmu akių srityje (66.5%) bei akių sausumu (57%) (Al-Manjoumi, et al., 2021). CVS buvo tyrinėtas ir Korėjos Respublikoje, nustatyta, jog apie 70% kompiuterių naudotojų turi regėjimo problemų (Hwang, et al., 2021).

Lietuvoje taip pat atlikta kompiuterio poveikio regėjimui tyrimų. Viename iš naujesnių mokslininkai tyrė CVS. Atliktų tyrimų duomenimis regėjimo įtampa skundžiasi nuo 55 iki 91 % visų dirbančiųjų kompiuteriu. Astenopija (gr. Asthenes - silpnas + aps - akis) vadinamas akių nuovargis, kurį sukelia įtampa žiūrint į smulkius objektus. Tyrimo metu tirti 819 medicinos studentai. Vertinant akių simptomus paaiškėjo, kad dažniausiai apklausoje dalyvavę studentai dirbdami kompiuteriu jaučia akių perštėjimą (88,3 %), akių paraudimą (64.2 %) ir akių sausumą (55,1 %). Jokių akių simptomų nejaučia tik 8,1 % apklausoje dalyvavusių studentų.

Dažniausiai pasitaikantys regėjimo funkcijos simptomai dirbant kompiuteriu respondentų tarpe buvo pablogėjąs matymas (89,1 %), mirgėjimą akyse jautė (54,6 %), o dvejinimasi akyse (5,3 %). Išvados: 97 % studentų mano, kad darbas kompiuteriu kenkia sveikatai. Studentai, įsirengę ergonomiškesnes darbo su kompiuteriu vietas, rečiau patiria su darbu su kompiuteriu susijusius sveikatos sutrikimus. Dažniausiai dirbdami kompiuteriu studentai jaučia 89,4 % - akių simptomus, 81,8 % - regėjimo funkcijos sutrikimus. Dažniausiai pasitaikantis akių simptomas - akių perštėjimas (88,3 %); Dažniausiai pasitaikantis regėjimo funkcijos sutrikimas - pablogėjęs matymas (89,1 %) (Būbnelis ir kt., 2018).

Tinkamai organizavus darbo vietą prie kompiuterio, ribojant buvimo prie ekrano laiką įmanoma išvengti miopijos ir kitų regėjimo sutrikimų.  Regėjimo sutrikimų profilaktikai svarbus yra darbo prie kompiuterio trukmės ribojimas, be to, pertraukų ir mikropertraukų metu rekomenduojama daryti specialius pratimus akims. Pratimai gali būti atliekami stovint ar sėdint, nukreipus akis nuo ekrano, žiūrint į tolį, svarbu viską daryti ramiai kvėpuojant (Obelenis, 1997).

Pagrindinės kryptys, mažinančios darbo aplinkos įtaką regėjimo funkcijai, yra tokios:

1. Užtikrinti optimalius natūralaus ir dirbtinio apšvietimo parametrus.
2. Įrengiant kompiuterizuotas darbo vietas pašalinti pašalinių blyksnių atsiradimo galimybę.
3. Dirbti tik su kokybiškais, techniškai tvarkingais ir sertifikuotais ekranais.
4. Regos laukas turi būti apribotas tiek vertikalia, tiek horizontalia žiūrėjimo kryptimis. Dėl šių priežasčių monitoriaus padėtis yra rekomenduojama kiek galima žemesnė.
5. Laikytis darbo ir poilsio režimo, rekomenduojama pertraukėlių trukmė yra 10 minučių kiekvienai darbo valandai.
6. Reguliariai tikrintis regėjimą ir, reikalui esant, jį tinkamai koreguoti.
7. Sąmoningai stengtis dažniau mirksėti, tuo būdu mažinant džiūvimo reiškinius akies junginėje bei su tuo susijusius nemalonius subjektyvius jutimus akyse (Andziulienė, 2004).

Svarbūs dalykai įrengiant tinkamą darbo vietą yra ir kompiuterio ekrano pasvirimo kampo parinkimas, kuris yra individualiai parenkamas, tačiau rekomenduojama ekraną nuo savęs palenkti 5 laipsnių kampu (Kompiuterizuotos darbo vietos rizikos veiksnių identifikavimas, 2019: 11-12).

Šių profilaktinių patarimų pagalba įmanoma išvengti ar sumažinti regėjimo sutrikimų riziką, užsitikrinti geresnę sveikatą.

---

MŪSŲ SMEGENYSE JAU YRA PLASTIKO, KURĮ IŠMETAME KAIP ATLIEKAS

2025-09-20

Plastikas į mūsų kūnus patenka netikėčiausiais būdais ir randa kelią kaip nukeliauti ir į smegenis bei sukelti Alzheimer’io ir kitas ligas. Mūsų smegenys jau yra 0,5 % iš plastiko ir jo tik daugės. Kaip to išvengti?

2000-aisiais visi žavėjosi pažanga įvairiose srityse, kai vis aktyviau imtos diegti gamybos technologijos kokybiškam plastikui pagaminti. „Plastik --- fantastik“, --- sklandė tokia laki frazė. Su džiugesiu buvo atsisakoma stiklo butelių pienui ir kefyrui, visur, kur tik įmanoma, medinius daiktus pakeitė pagamintieji iš plastiko. Su dar didesniu džiugesiu imta dėti dantis ar jų plombas iš plastikinių komponenčių, reklamos lavinoje paskendo visi vartotojai ir neišvengiamai buvo brukamas sintetinės gražuolės su silikoninėmis dalimis „patobulintu kūnu“ vaizdas.

Taip pat vietoje varinių vandentiekio vamzdžių atsirado plastikiniai, o pirkinių krepšeliai iš plastiko pasklido tokiais kiekiais, jog jų gausoje paskendo visi sąvartynai, o vėliau ir vandenynai, nuo ko atgal ant mūsų visų stalo atkeliavo žuvys ir kitos jūrų gėrybės su plastiko mikrogranulėmis jų organizmuose. Ir tos mikrogranulės atsirado mūsų visų kūnuose, viešai per televizijos reportažus pradėta rodyti, kas nutinka žmonėms, kai tas plastikas, pavyzdžiui, nukeliauja į plaučius ar vyrų lyties organus.

Maža to, 2024 metų pradžioje atliekant žmogaus galvos smegenų autopsiją aptiktos mažytės šukės plastiko, kuris buvo surinktas kaip atlieka prieš aštuonerius metus.

„Koncentracijos, kurias matėme normalių žmonių, kurių vidutinis amžius buvo maždaug 45 ar 50 metų, smegenų audinyje buvo 4800 mikrogramų grame arba 0,5 % jų svorio“, – sakė tyrimo pagrindinis autorius Matthew Campenas, regentų profesorius, farmacijos mokslų daktaras Naujosios Meksikos universitete Albukerke.

„Palyginti su 2016 m. autopsijos smegenų mėginiais, tai yra maždaug 50 % daugiau“, – sakė Campenas. „Tai reiškia, kad šiandien mūsų smegenis sudaro 99,5 % smegenų, o likusi dalis yra plastikinė.

Neaišku, ar gyvenime šios dalelės yra skystos, patenka į smegenis ir iš jų išeina, ar jos kaupiasi neurologiniuose audiniuose ir skatina ligas. Reikia atlikti tolesnius tyrimus, siekiant suprasti, kaip dalelės gali sąveikauti su ląstelėmis ir ar tai turi toksikologinių pasekmių.

Smegenų mėginiuose buvo nuo 7 iki 30 kartų daugiau mažų plastiko šukių nei mėginiuose iš tirtųjų lavonų inkstų ir kepenų. Plastiko buvo rasta žmonių širdyse, didžiosiose kraujagyslėse, plaučiuose, kepenyse, sėklidėse, virškinimo trakte ir placentoje.

„Svarbu neišgąsdinti žmonių, nes mokslas šioje srityje vis dar plėtojamas, o 2024 m. niekas negyvens be plastiko“, - sakė Landriganas, vienas iš tyrėjų. Jo žodžiais, neįmanoma išvengti plastiko visose mūsų gyvenimo srityse, nesukursime išmanaus telefono ar kompiuterio, kuriame nebūtų plastiko, bet būtina vengti naudoti plastiko krepšius ir butelius.

Nanoplastikai tiesiog išsikovojo savo kelią į žmonių smegenis. Tyrimo metu mokslininkai ištyrė 92 žmonių, kuriems 2016 ir 2024 m. buvo atlikta teismo medicinos ekspertizė, buvo pasirinkta tirti smegenų, inkstų ir kepenų audinius. Smegenų audinių mėginiai buvo paimti iš priekinės žievės. Tai smegenų sritis, susijusi su mąstymu ir samprotavimu ir ji buvo labiausiai paveikta frontotemporalinės demencijos (FTD) ir vėlesnių Alzheimerio ligos stadijų.

„Remdamiesi mūsų stebėjimais, manome, kad smegenys traukia pačias mažiausias nanostruktūras, pavyzdžiui, 100–200 nanometrų ilgio, o kai kurios didesnės dalelės, kurių dydis yra nuo mikrometro iki penkių mikrometrų, patenka į kepenis ir inkstus“, – sakė Campenas.

Pasak ekspertų, nanoplastikai kelia didžiausią grėsmę žmonių sveikatai, nes smulkūs gabalėliai gali įsikurti atskirose ląstelėse.

„Kažkaip šie nanoplastikai prasiskverbia per kūną ir patenka į smegenis, peržengdami kraujo ir smegenų barjerą. Campen pasakė: „Plastikams patinka riebalai arba lipidai, todėl viena teorija teigia, kad plastikai randa kelią į mūsų kūnų vidų su mūsų valgomais riebalais, kurie vėliau patenka į organus, kuriems labai patinka lipidai – smegenys yra pirmoje vietoje tarp jų“.

Žmogaus smegenyse yra apie 60% riebalų, daug daugiau nei bet kurio kito organo sudėtyje. Nepakeičiamos riebalų rūgštys, tokios kaip Omega-3, yra labai svarbios smegenų ląstelių stiprumui ir veiklai. Kadangi žmogaus organizmas pats negali pasigaminti nepakeičiamųjų riebalų rūgščių, jos turi būti gaunamos su maistu ar papildais.

Landriganas sakė: „Pavyzdžiui, kai žmonės važiuoja greitkeliu, o padangos nusitrina greitkelio paviršių, į orą išmetamas tam tikras kiekis mikroplastiko dalelių. Jei gyvenate netoli pakrantės, kai kurios mikroplastiko dalelės yra vandenyne. Dėl bangų tos dalelės išmušamos į orą“. Taigi turbūt dominuojantis būdas užteršti savo organizmą mikroplastiko dalelėmis yra jo nurijimas, tačiau įkvėpti jo taip pat galima.

 

Plastikas ir onkologinės ligos

 

Polietilenas, kuris naudojamas plastikiniuose maišeliuose, plėvelėse ir buteliuose ir nėra biologiškai skaidus, buvo vyraujanti audinių mėginių plastiko rūšis. Smegenyse jo buvo rasta daugiau nei kepenyse ar inkstuose. Remiantis 2024 m. rugpjūčio mėn. Campeno ir jo komandos atliktu tyrimu, polietilenas taip pat buvo vyraujantis polimero tipas, randamas žmonių ir šunų sėklidėse.

JAV nacionalinės toksiškumo programos ir Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros attsovai mano, kad 1,4-dioksanas gali daryti kancerogeninį poveikį žmonėms. 2023 m. EPA paskelbė ataskaitos projektą, kuriame teigiama, kad tirpiklis kelia „nepagrįstą riziką susižaloti“ plastiko pramonės darbuotojams ir bendruomenės gyventojams, kurių geriamasis vanduo buvo užterštas dėl PET plastiko gamyklų išmetimų teršalų.

„Didžiausias klausimas yra toks: Gerai, o ką šios dalelės daro su mumis? Sąžiningai pasakius, dar daug ko nežinome“, – sakė Landriganas. „Tikrai žinome, kad šios mikroplastiko dalelės yra kaip Trojos arkliai – jos neša su savimi visus tūkstančius plastikuose esančių cheminių medžiagų, o kai kurios yra labia žalingos.

Endokrininę sistemą ardančios medžiagos trukdo žmogaus reprodukcinei sistemai ir sukelia lytinių organų ir reprodukcinių apsigimimų, taip pat moterų nevaisingumą ir spermatozoidų skaičiaus mažėjimą, teigia Endokrininė draugija.

Landriganas tvirtina: „Sakyčiau, kad turime pakankamai informacijos, kad turėtume imtis apsaugos veiksmų.“ „Turime keletą gana gerų įrodymų, kad mikroplastikai ir nanoplastikai daro žalą, nors mums dar toli iki viso tos žalos masto suvokimo. Sakyčiau, kad turime pakankamai informacijos, kad turėtume imtis apsaugos veiksmų.“

 

Mokykimės naudoti mažiau plastiko

 

Ekspertai teigia, kad yra daug žingsnių, kuriuos žmonės gali nueiti, kad sumažintų plastiko poveikį.

„Sunku išvengti maisto, suvynioto į plastikinę plėvelę, tačiau prieš gamindami ar padėdami maistą būtinai išimkite iš plastikinės pakuotės“, – sakė Landriganas. „Kai kaitinate plastiką, tai pagreitina mikroplastiko judėjimą iš pakuotės į maistą“.

Investuokite į medžiaginį maišelį su užtrauktuku ir paprašykite, kad cheminė valykla grąžintų drabužius tokiuose, o ne plonuose plastiko lakštuose, pasiūlė Gamtos išteklių gynybos taryba, aplinkos apsaugos grupė. Į vietinę kavinę atsineškite kelioninį puodelį išsinešimui, o sidabro reikmenų – į biurą, kad sumažintumėte plastikinių puodelių ir indų kiekį.

„Eidami apsipirkti nenaudokite plastikinių maišelių. Naudokite medžiaginį maišelį, popierinį maišelį arba perdirbimo maišelį. Jei įmanoma, stenkitės vengti plastikinių vandens butelių“, – sakė Landriganas.

2024 m. kovo mėn. atliktas tyrimas parodė, kad 1 litro vandens buteliuose – tai atitinka du standartinio dydžio butelius, kuriuos paprastai perka vartotojai – buvo vidutiniškai 240 000 plastiko dalelių iš septynių rūšių plastikų. Maždaug 90% jų buvo nanoplastikas.

„Vietoj plastikinio puodelio naudokite metalinį arba stiklinį gėrimo puodelį. Laikykite maistą stikliniuose induose, o ne plastikiniuose“, – sakė Landriganas. „Dirbkite savo vietinėje bendruomenėje, kad uždraustumėte plastikinius maišelius, kaip dabar padarė daugelis Jungtinių Valstijų bendruomenių. Galite padaryti daug.“ 

Parengta pagal: Tiny shards of plastic are increasingly infiltrating our brains, study says. By Sandee LaMotte, CNN. August 25, 2024. <https://edition.cnn.com/2024/08/23/health/plastics-in-brain-wellness/index.html>, žr. 2024-08-29. 

---

GĖLIŲ KALENDORIUS

2025-09-19

Yra įvairių kalendorių. Bet ar žinote, jog egzistuoja ir Gėlių kalendorius?

Keliose knygose, skirtose gėlių kalbai, aprašytas šis kalendorius. Autoriai teigia, jog šis Gėlių kalendorius yra kilęs iš viduramžių tradicijos Dienos šventąjį pagerbti tą dieną žydinčia gėle. Šis kalendorius buvo plačiai cituojamas  XIX amžiaus Anglijos, Prancūzijos ir Vokietijos spaudoje. Gėlių kalendoriaus iliustracijoms stengtasi surinkti 18-19 amžiaus botanines augalų iliustracijas,  išlaikydama tokius lotyniškų gėlių pavadinimus, kokie tuomet buvo naudojami.  Prie kalendoriaus pateikiamų vardadienių sąrašuose siekta surinkti  dienos vardadienius, kurie minimi ne tik Lietuvoje bet ir visame pasaulyje. Tikėtina, jog šis Gėlių kalendorius bus naudingas visiems besidomintiems botanika, daile.

Sausis- Gvazdikas

Sausis

Sausio mėnesio simboliu šiuolaikinėje gėlių kalboje laikomas gvazdikas. Gvazdikas jūsų puokštėje reiškia susižavėjimą, išskirtinius jausmus ir meilę.

Vasaris- Raktažolė

Vasaris

Vasario mėnesio simboliu šiuolaikinėje gėlių kalboje laikoma raktažolė. Raktažolės žiedas taip pat reiškia kuklumą, dorą ir išskirtinumą.Europoje šio mėnesio simboliu laikoma našlaitė, kuri reiškia ištikimybę, išmintį ir viltį.

Kovas – Narcizas

Kovas

Kovo mėnesio simboliu šiuolaikinėje gėlių kalboje laikomas narcizas. Narcizas jūsų puokštėje reiškia pavasario džiaugsmą, atgimimą, šeimyninę laimę, na o kartais ir tuštybę.

Balandis- Bijūnas

Balandis

Balandžio mėnesio simboliu šiuolaikinėje gėlių kalboje laikomi bijūnas ir ramunė. Šios gėlės jūsų puokštėje simbolizuoja nekaltybę, ištikimą meilę, dėkingumą ir gyjančius jausmus. Europoje šio mėnesio simboliu laikomas kvapusis žirnelis, kuris puokštėje reiškia kuklumą ir paprastumą.

Gegužė- Gudobelė

Gegužė

Gegužės mėnesio simboliai šiuolaikinėje gėlių kalboje – Gudobelė ir pakalnutė. Jų žiedai puokštėje reiškia džiaugsmą, nuolankumą ir meilumą. Europos kraštuose Gegužę simbolizuoja pakalnutės. Pakalnutė taip pat yra tyrumo, nekaltumo ir meilumo išraiškos ženklas.

Birželis – Rožė

Birželis

Birželio mėnuo kvepia rožėmis ir sausmedžiais, kurie ir laikomi šio mėnesio simboliais. Rožė jūsų puokštėje reiškia meilę, dėkingumą ir gilius jausmus.

Liepa- Vandens lelija

Liepa

Liepos mėnesio simboliais šiuolaikinėje gėlių kalboje laikomi vandens lelija ir delfinijumas. Šie augalai jūsų puokštėje išreikš džiaugsmą, gudrumą bei meilumą. Europiečiai Liepos simboliu laiko delfinijumą, kuris taip pat yra lengvumo bei gyvybingumo simboliu.

Rugpjūtis – Aguona

Rugpjūtis

Rugpjūčio mėnesio simboliai taip pat yra du – Aguona ir Kardeliai. Gladiolės yra moralinio tvirtumo palinkėjimas. Tuo tarpu aguonos kalba apie ilgą atminimą.

Rugsėjis – Astras

Rugsėjis

Rugsėjo simboliai- Astras ir Sukutis. Jie simbolizuoja rafinuotus jausmus, meilę ir burtus. Europiečiai šio mėnesio simboliu taip pat pasirinkę astrą ir neužmirštuoles. Jos byloja apie kantrybę ir atminimą.

Spalis – Medetka

Spalis

Spalio mėnesio simbolis – Medetka. Šis augalas išlydi saulutę ir pasitinka žiemą. Medetkos  žiedai taip pat kalba apie malonę, sveikimą, apsaugą ir patogumą. Europos gėlininkai šio mėnesio simboliu laiko levandą.

Lapkritis – Chrizantema

Lapkritis

Lapkričio mėnesio simbolis gėlių kalboje yra chrizantema. Šiuolaikinėje gėlių kalboje chrizantemos byloja apie gausius turtus, nuoširdžius jausmus bei tikrą draugystę arba slaptą meilę.

Gruodis – Bugienis ir narcizai

Gruodis

Gruodis mus pasitinka bugienių lapais ir narcizų žiedais. Šie augalai puokštėje reiškia meilumą, savigarbą  bei švelnius jausmus.

Parengta pagal: <https://tavovardas.com/geliu-kalendorius/>

---

NORITE PINIGŲ? VENKITE ŠIŲ 4 KLAIDŲ

2025-09-19

Net tie, kurie išdidžiai skelbiasi kaip nesantys materialistai ir vertinantys tik dvasines vertybes, galima sakyti, yra Šventąja Dvasia gyvi ir dori bei skaidrūs, jokių turtų nekaupia, per COVID-19 nulemtus karantinus ir netrukus po jų puikiai suprato – be pinigų tu esi niekas. Ypač tai gerai suprato vyresnio amžiaus asmenys.

O dabar, popandeminiu laikotarpiu, kai nemokamos medicinos kaip ir neliko, pas reikiamą mediką-specialistą tegali patekti po 3-6 mėnesių net tais atvejais, kai asmeniui reikalingos neatidėliotinos procedūros ir asmuo nedarbingas bei kenčia itin didelius skausmus, nevaikšto ar vaikšto tik minimaliai.

Žodžiu, graužiame alkūnes skaičiuodami, kiek sumokame PSD mokesčio ir ką už tai gauname – gauname tik vienintelį pasirinkimą, jog bet kokio sveikatos sutrikimo atveju tiesiu taikymu – pas privatų gydytoją ir už itin didelius pinigus. Vaistų, ir tų trūksta, elementarūs antibiotikai tapo deficitu.

Verta prisiminti 2020-2023 m., kai po pandemijos buvo publikacijų spaudoje, kaip sparčiai turtėja patys turtingiausieji, kaip net lietuviai pradėjo egzotiniuose kraštuose pirkti jau nebe mažučius butukus, o ištisas salas ir pilių dydžio pastatus. Turtingųjų vaikai, anūkai akimirksniu atsidūrė toli toli, N. Zelandijoje, itin izoliuotose salose, o kas buvo mažiau pinigų sukaupę tiesiog maišuose, kuprinėse tuos eurus išsivežė akimirksniu susiruošę skrydžiui bent iki Norvegijos. Lėktuvai su pinigais apsikrovusiais lietuviais tiesiog braškėjo 2020 m. ir vėliau - itin suaktyvėjo išvykimai 2022 m. pavasarį. Žmonės bėgo kaip žiurkės iš skęstančio laivo bet kur, kad tik iš Lietuvos.

Medikai beveik visi buvo nepasiekiami – telefonu pranešdavo, jog šeimos gydytoja dabar „mokymuose“, atostogauja, kvalifikacijos kėlimo kursuose arba atsiliepinėdavo tik slaugytoja. Eilinis bažnyčios vikaras papasakojo, jog karantinų metu vidutiniškai palaidodavo apie 80 velionių per vos vienintelę dieną ir apeigos būdavo paprastos – urna su pelenais net be lydinčiųjų artimųjų ar tik dalyvaujant nuotoliu įkasama į žemę ar įdedama į kolumbariumą, ir viskas. Bet visa tai velionio artimiesiems kainavo tiek, kiek ir normalios įprastos laidotuvės.

Žodžiu, ne tik daug kas prarado verslus, darbo vietas, sveikatą ir gerą vardą, bet ir rimtai susimąstė – kaip nelikti pliku kaip tilvikas visokių grėsmių akivaizdoje ir ypač dabar, neįtikėtinai didelės infliacijos fone bei žinant, kad sunkmetis galomai bus ilgas ir itin negailestingas.

Trumpiau tariant, iš kur gauti pinigų? Pageidautina, žinoma, kad jų būtų net kiek daugiau nei pakankamai.

Štai, ką pataria Jeanne Sahadi, CNN analitikė. Ji tvirtina, kad nesvarbu, koks protingas ir išsilavinęs esate, kai kalba eina apie investavimą, geriausius sprendimus priima nebūtinai sėkmingiausieji savo profesijos atstovai.

Biheivioristikos žinovas Danielis Crosby sako, jog jūs patys galite sau pakenkti, kai sunkiausiomis savo gyvenimo akimirkomis norite padaryti išmintingus sprendimus. Crosby nurodo, jog būtina žinoti pagrindines klaidas ir jų vengti. 

Štai, kokios tos 4 pagrindinės klaidos:

1. Ego šališkumas

Kiekvienas turi ego. Ji apsaugo mus įvairiais būdais, iš dalies sukuriamas pasitikėjimo jausmas "Ego ryte iškelia mus iš lovos", – sakė Crosby. Tie, kurie tampa labai tikri savimi, labiau linkę būti atsparūs ir rasti profesinę sėkmę. "Žmonės, kurie yra per daug pasitikintys savimi, dažnai yra laimingesni ir labiau linkę būti sėkmingais verslininkais ir politikais. Ir [stiprus] ego gali mus apsaugoti nuo nesėkmių“, anot Crosby. Bet kai kalba eina apie investavimą, per didelis pasitikėjimas savimi gali Jums kainuoti pinigus.

Pavyzdžiui, per daug savimi pasitikintis asmuo net suradęs patikimą informaciją, jog investicija labai rizikinga, vis viena laikysis savo nusistatymo ir investuos, be abejo, nuostolingai. Investuodami turite numatyti ateitį, pavyzdžiui, tai, kad ateityje kriptovaliuta neš pelnus.

2. Konservatyvus šališkumas

Investavimas visada susijęs su rizika. Tačiau žmonių noras laikytis pažįstamo ar per daug vartoti posakį "investuok į tai, ką žinai", iš tikrųjų gali padidinti šią riziką. Crosby naudojo pavyzdį žmogaus, kuris dirba technologijų pramonėje, perka namus technologijų centre, pavyzdžiui, San Franciske, ir daugiausia investuoja į technologijų akcijas. Rezultatas: finansinės perspektyvos bus neproporcingai priklausomos nuo technologijų sektoriaus plėtros, o jei sektorius sulėtins plėtrą, nuostoliai investavusiems neišvengiami. Kitas pavyzdys yra baimė investuoti į tas rinkas, kurių nežinai, pavyzdžiui, JAV piliečiai dažnai labai bijo investuoti į ne JAV esančias rinkas.

3. Dėmesio šališkumas

Žmonės linkę neproporcingai daug dėmesio skirti blogoms naujienoms arba didelėms dramoms, mažai tikėtiniems įvykiams (pvz., ryklių atakoms ar lėktuvams, skrendantiems į pastatus). Abu gali iškreipti mūsų rizikos suvokimą. Be to, informacijos perteklius – nesvarbu, ar tai būtų duomenys, ar tyrimai, ar naujienos – gali lemti klaidingus sprendimus, nes dėl per didelio informacijos kiekio sunku pamatyti mišką, kai medžių yra per daug, pažymėjo Crosby.

4. Emocinis šališkumas

Mūsų emocijos ir intuicija gali apsaugoti mus kai kuriose sudėtingose situacijose, arba jie gali padėti mums vadovauti. Pavyzdžiui, pagaliau galite pasirinkti gerą partnerį po daugelio metų pasimatymų su kitais, kurie niekada nebuvo jums tinkami. Tačiau jie taip pat gali priversti mus šiuo metu elgtis neapgalvotai ir nepaisyti to, ką paprastai žinome, kad turėtume daryti.

Crosby siūlo išeitį: Galbūt esate gavę visas mitybos konsultacijas pasaulyje, tačiau esant didžiausiam stresui visada pasieksite miltelių pavidalo spurgas, o ne šparagus. Tai, kaip emocijos vyksta rinkose, gali brangiai kainuoti. Jei jūsų baimė suaktyvėja, galite panikuoti ir parduoti netinkamu laiku. Arba, jei esate išauklėtas, jūsų optimizmas gali iškreipti jūsų suvokimą, kiek rizikos iš tikrųjų prisiimate investuodami.

Strategijos kaip galite įveikti savo šališkumus

Investuotojai gali siekti įvairiais būdais nepaisyti jiems būdingo šališkumo, sakė Crosby. Tarp jo siūlomų strategijų:

• Suderinkite informacinį triukšmą. Netikrinkite savo investicinių sąskaitų kasdien. Nefiksuokite kiekvieno rinkos girgždesio. Neskęskite duomenyse. Ir neleiskite, kad neigiami įvykiai neproporcingai paskatintų jūsų investicinius sprendimus.
• Turėkite nuolankumo. Negalite nuspėti ateities. Ir jūs niekada neturėsite tobulos informacijos, kad galėtumėte atlikti statymą už vieną akciją ar sektorių.
• Paįvairinkite savo investicines valdas.Crosby savo knygoje tai pasakė taip: "Diversifikacija yra ... ego rizikos valdymo įsikūnijimas. [Tai] yra konkretus linktelėjimas į sėkmę ir netikrumą, būdingą pinigų valdymui, ir pripažinimas, kad ateitis yra nežinoma." Pavyzdžiui, norėdamas kovoti su vadinamuoju namų šališkumu savo investicijose, Crosby pasiūlė jums neinvestuoti daug daugiau į vidaus akcijas nei jų procentas pasaulio rinkoje. Priklausomai nuo to, kaip jos vertinamos, JAV akcijos sudaro nuo 45% iki 60% pasaulinės akcijų rinkos. Tačiau vidutiniai JAV investuotojai paprastai turi daug didesnę savo akcijų dalį JAV bendrovėse ir labai mažai užsienio akcijų. Įveskite sistemą. Taupymo ir investavimo į įvairų portfelį automatizavimas, neatsižvelgiant į rinkos sąlygas, dažnai veikia gerai.
• Tas pats pasakytina ir apie automatinį tam tikros santaupų sumos atidavimą artimiausiems tikslams ir ekstremalioms situacijoms."Tai mažiau apie tobulą procesą ir daugiau apie procesą", - sakė Crosby. Vienas iš pavyzdžių yra idėja "nustatyti ir pamiršti" su pensijų santaupomis. Darbuotojai, kurie pasirenka variantą savo 401(k), planuoja automatiškai padidinti savo santaupas, kai tik gauna padidinimą, daro geriau nei tuo atveju, jei kiekvieną mėnesį turi priimti sprendimus, kiek sutaupyti.
• Pasinaudokite emocijomis savo finansinei naudai: vienas Crosby cituotas tyrimas parodė, kad mažas pajamas gaunantys tėvai greičiausiai sutaupė dvigubai daugiau pinigų, kai turėjo taupymui skirtą voką, ant kurio yra jų vaikų nuotrauka. Supraskite, kad jokia investicija nėra tobula. Daugelis žmonių gauna savo poziciją akcijų rinkoje per savo 401(k)s, ypač per tikslinius fondus, kuriuos jų darbdaviai siūlo kaip numatytąją investiciją.
• Nors tiksliniai fondai turi savo kritikų, Crosby sakė: "Kiekviena investicija yra netobula. ... Ir [tiksliniai fondai] yra daug geresni paprastam žmogui nei tai, ką daro vidutinis žmogus."

Na, o pas mus plėtojama vieša diskusija apie kaupimo pensijų privalumus ir trūkumus. Viena yra aišku – senatvei privalu ruoštis. Pinigų apsirūpinimo prasme taip pat. 

Parengta pagal: To make money, avoid these common mistakes. By Jeanne Sahadi, CNN Business, December 1, 2022. <https://edition.cnn.com/2022/12/01/success/investing-biases-behavioral-finance/index.html>, žr. 2023-03-06.

---

DIAGNOZĘ GALIMA IR UŽGINČYTI

2025-09-17

Ar žinote, jog turite teisę nesutikti su Jums nustatyta diagnoze?

Niekas man nepasakė, kokius klausimus reikia pateikti, kai nustatinėjama diagnozė. Aš tiesiog tikėjau kiekvienu psichiatru ir vietoje to, kad būčiau aktyvi gydymo procese, buvau tiesiog „keleivė“.

Supratau, kad mentalinio sutrikimo diagnostika slegia. Be to, dauguma iš mūsų net nesuvokia, kas tai yra – geras psichiatras. Dauguma patenkame į tokias situacijas visiškos krizės atveju, bet iš mūsų vis viena tikimasi aktyvios pozicijos – vaidmuo, kurį labai sunku priimti, kai tau paprasčiausia reikia pagalbos. Todėl noriu pasidalinti patirtimi, ką supratau sužinojusi savo diagnozę. Pažymėtina, kad diagnozė yra viso labo tik nuomonė, kurios pagrindu bus sudaromas visas gydymo kursas ir terapijos. Tikiu, kad turėdami žinias, geriau save palaikysite tuo metu, kai tai atsitiks Jums. Toliau pateikiu penkis dalykus, kuriuos būtina atsiminti po diagnozės nustatymo. 

1. Diagnozė – tai gydytojo nuomonė medicinos požiūriu

Atsisakydama savidiagnostikos, kuri turi savo vaidmenį, papasakosiu penkis dalykus, kuriuos būtina žinoti, kad galėtumėte geriau save palaikyti po diagnozės nustatymo. Diagnozės gavimas nereiškia, kad tai ir bus galutinis apsisprendimas, su kuo Jūs kovojate. Gydytojai gali klysti. Kai kurie skirtumai tarp ligų yra tokie neapčiuopiami, kad net geriausi psichiatrai gali jų nepastebėti. Tačiau tai nereiškia, kad turime nepasitikėti savo gydytojais. Pasitikėjimas svarbus! Tai reiškia, kad sveikas skepticizmas nepakenks. Tai reiškia, kad turime būti pasirengę atsakinėti į klausimus, kad gautumėme daugiau informacijos, ir kalbėti, jei kas nors su mumis nesurezonavo. 

2. Tai instrumentas – Jums spręsti, kaip jį panaudoti

Kiekvienas iš mūsų turime priežasčių ieškoti savyje kokios nors diagnozės. Svarbu atsiminti, kad diagnozė pirmiausia turi funkcionuoti kaip instrumentas, kuris padeda Jums, o nėra kažkoks nuosprendis, kurio bijote. Kai kurie žmonės naudoja diagnozę, kad gautų gydymą, kai kuriuos vaistus, specialias terapijas. Kai kurie naudoja ją, kad gautų kai kurias paslaugas, susijusias su nedarbingumu, neįgalumu. Kiti diagnozėje mato patvirtinimą, kad problemą įveikti gali savęs nekaltindami, rasti motyvus. Kai sužinote diagnozę, gerai yra į tai pasižiūrėti kitu kampu ir savęs paklausti: „Kaip aš tai panaudosiu savo naudai?“. Ką bedarytumėte, nežiūrėkite į diagnozę kaip į galutinį tašką. Diagnozė turi būti rodyklė, o ne taškas Jūsų gydyme. 

3. Stigmatizacija gali įtakoti diagnostiką

Gavusi diagnozę, labai norėjau atsikratyti etiketės, kurią prilyginau pasakymui „blogas žmogus“. Stigma yra reali ir pasireiškia ji gana piktybiškai. Diagnostikos procese svarbu kai ką atsiminti, ypač jei turime atskirties bruožų. Ar stigma yra Jūsų pasipriešinimo diagnozei pagrindas? Gal pati diagnozė nustatyta su tam tikra išankstine nuostata? Tai yra gana svarbūs klausimai. Reikia žinoti, kaip vystoma susijusių tyrimų sritis, nes Jūsų diagnozė gali būti laikmečio atspindys. Kokia informacija Jums dabar prieinama? Kaip mes suprantame – ar kokie yra supratimo sunkumai – kokie yra kai kurie sutrikimų simptomai? Svarbu peržiūrėti absoliučiai viską, kai naujos etiketės yra įtraukiamos į žaidimą. Bet koks gydymas, kuris skiriamas neatsižvelgiant į nuostatas, apsisprendimą ir kultūrinius skirtumus, paprasčiausiai nėra kompetentingas. 

4. Jūsų nuomonė taip pat svarbi

Labai svarbu, kad pacientai suprastų, kad jie gali ir turi būti aktyvūs savo gydymo dalyviai. Tai man paaiškino mano psichiatras ir už tai esu jam labai dėkinga. Tai reiškia, kad turite teisę nesutikti, pateikti klausimus ir prašyti daugiau informacijos – tiek, kiek Jums jos reikia. Jūsų patirtis ir perspektyva yra neįkainojami diagnostikoje; bet kuris gydytojas, kuris nuvertina Jūsų indėlį, negalės Jums iš tikrųjų padėti. Man teko sutikti nemažai žmonių, kurie bijojo pasakoti apie save gydytojui. Mano psichiatras dažnai man kalba, kad mūsų susitikimai – kolaboracija. Kai jis man nustatė diagnozę, patyriau jausmą, kad mes kartu kažkur atėjome. Jei tokio jausmo nepatyrėte, tai signalizuoja, jog turite pasieškoti kito gydytojo. 

5. Tai, kaip save apibūdinate, yra tik Jūsų reikalas

Kad ir ką tai reikštų, spręsti Jums. Tai Jums spręsti, ką diagnozė reiškia Jūsų identitetui. Galų gale diagnozė turi padėti Jums, suteikti galimybes, kad ir ką jos Jums reikštų.

Pergyvenau visą emocijų spektrą gavusi diagnozę, pykau, kad nežinojau to anksčiau. Buvau sužavėta, kad galiu pagaliau paaiškinti tai, kas anksčiau negalėjo būti paaiškinta. Bijojau ir nerimavau, kad su visu tuo nesusitvarkysiu. Ir buvau nusivylusi – liūdėjau dėl to, kas ilgą laiką vyko su manimi – nes negalėjau savęs neklausti, kodėl tai atsitiko su manimi.

Diagnozės gavimas gali būti pritrenkiančiu ir emocianaliu potyriu. Tuo momentu gali būti sunku suprasti, kokie turi būti kiti žingsniai, nekalbant jau apie tai, kaip tai išgyventi. Tikiuosi, kad mano mintys padės pasirinkti perspektyvą, ką daryti toliau po diagnozės nustatymo. Su kiekviena pragyventa diena jaučiuosi truputį stipresnė. Tai yra daugiau nei kada nors galėjau savo mintyse sau leisti.

ŠALTINIS: <http://everydayfeminism.com/2017/03/diagnosed-with-mental-illness/>

---

 

VIETOJE 55 METŲ Į SENATVĖS PENSIJĄ IŠEINATE 65 METŲ AMŽIAUS

KĄ TAI REIŠKIA?

Paskelbta 2024-08-30, papildyta 2025-09-16

SENATVĖS PENSIJŲ AUGIMO VIS DAR GALIMA TIKĖTIS

Nuo 2026 metų pradžios pensijos Lietuvoje galimai didėtų 9,87 proc.

„Papildomas individualiosios dalies indeksavimo koeficientas paaiškės svarstant biudžetus“, – nurodė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pensijos padidės vidutiniškai 66 eurais. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra beveik 670 eurų ir senatvės pensijos mokamos beveik 630 tūkst. gyventojų.

Taigi po numatomo indeksavimo kitais metais senatvės pensija galimai išaugtų kiek daugiau nei 66 eurais ir gali pasiekti 736 eurus.

Jeigu 9,87 proc. būtų indeksuojamos ir našlių pensijos ar vienišo asmens išmokos (taip daroma kasmet), jos padidėtų 4,17 euro – nuo dabartinių 42,29 euro iki 46,46 euro.

Šaltinis: <https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/paaiskejo-kaip-pensijas-didins-kitais-metais-kiek-pinigu-prides-jums-n1451344>

O KAS MAŽAI TIKĖTINA?

Senatvės pensininkės Lietuvoje, kurios esamu metu ar maždaug prieš 2-5 ir mažiau metų išėjo į senatvės pensiją, liko labai nuskriaustos.

Niekas Lietuvoje net nesidomėjo, ar teisėtai buvo prailgintas jų buvimo darbo rinkoje laikas. Juk joms buvo žadėta, jog pensininkėmis taps nuo 55 metų, tačiau įvyko visai kitaip. Joms teko ir tenka dirbti iki 64-65 metų, atitinkamai, kada jos gimusios. Išėjimas į pensiją moterims netrukus bus nuo 65 m. amžiaus. Be to, sklando pranešimai puse lūpų, jog išleisti į senatvės pensiją greitu laiku gali tik nuo 70 m. amžiaus, kadangi visuomenė sensta, dirbti nenori beveik niekas, senatvės pensijų nebėra iš ko mokėti, o Lietuvos žmonių vidutinis gyvenimo amžius jau viršijo 77 metus. Taip pat labai intensyviai vėlinamas išėjimas į senatvės pensiją Skandinavijos valstybėse.

Taigi, jau dabar vidutiniškai senatvės pensijos mokamos iš valstybės biudžeto apie 12 metų kiekvienam senatvės pensininkui, tačiau yra ir tokių atvejų, kai asmenys gyvena iki 90 metų ir ilgiau, o jie buvo tapę senatvės pensininkais nuo 55 metų. Tai moterų atvejais, joms pensijos mokamos apie 50 metų laikotarpiu ir tokių yra nemažai Lietuvoje. Iš ko mokėti tiems asmenims apie 40-50 metų laikotarpiu, kai būtina dar ir indeksuoti jų pensijas, dauguma jų yra su didele negalia, gavę dalyvumo lygio nustatymo dokumentus, išmokos iš valstybės biudžeto jiems viršija 1000 eurų kas mėnesį net neįskaičius paslaugų, kurias jie gauna nemokamai ar mokamai tik maža dalimi ir kompensuojamųjų vaistų kainos. Šioje vietoje neskaičiuojame svetimų pinigų.

Atvirkščiai. Konstatuojame faktą, jog socialinė politika Lietuvoje patyrė fiasko. Net neaišku, kas atidirbs už visus esamus ir būsimus pensininkus, kadangi jauni darbingo amžiaus asmenys iki 30 m. amžiaus jau dabar Lietuvoje iš esmės nedirba nieko ir mokesčių nemoka jokių, yra vien viešųjų pinigų ir kitų išteklių naudotojai, iš jų dirba tik 16 iš 100 asmenų. Tai yra, dirba ir moka mokesčius vidutiniškai tik kas šeštas / septintas jaunas asmuo, jų yra tik 16 proc., tų, kurie prisideda prie senolių išlaikymo ir visuomenės gerbūvio Lietuvoje.

Beje, nėra jokių ženklų, jog tų dirbančiųjų ir mokesčius mokančiųjų daugėtų ateityje. Atvirkščiai, asmenys jau ir iki 40-ies metų amžiaus nėra niekuo užsiėmę realiai, kadangi visų tų influencerių, „menininkų“ ir „kūrėjų“ bei „verslininkų“ nelabai galime laikyti aktyviais ir naudingais tuo požiūriu, kad jie prisideda prie visuomenės bendrųjų interesų materialiai. Galimai jie tėra eikvotojai tų varganų likučių viešųjų išteklių, kurie dar yra likę paėmus gausias valstybės paskolas, mat, ne vienas ir ne du iš jų turi priklausomybių, neturi reguliaraus darbo įgūdžių iš viso, kas visuomenei kainuoja dar daugiau nei senatvės pensininkų išlaikymas ir jų priežiūra.

Tačiau grįžkime prie mažesnės mūsų visuomenės grupės --- moterų, kurioms virš 60 metų.

Lietuvoje tai yra tos moterys, kurios dažnu atveju yra aukštos kvalifikacijos, turi sukaupusios daug gyvenimiškos patirties, gavusios itin gerus išsilavinimus be spragų, yra raštingos, neblogai valdo kompiuterius ir kitas technologijas. Jos esamu metu išeina iš darbo rinkos, tampa senatvės pensininkėmis, aktyviai naudojasi galimybe išeiti į išankstinę senatvės pensiją jau nuo 60 m., nes joms tai itin naudinga.

O kas ateina į jų vietą? Jų vietoje naujosios vadybininkės ir visos kitos „specialistės“ tėra tokio aukšto nuostolingumo darbo rinkos dalyvės, jog tiesiog tenka pažymėti: visais įmanomais būdais gudraujama, kaip tuos aukštesnės kvalifikacijos, kompetencijos, patirties ir žinių reikalaujančius darbus, užduotis, pavedimus atliktų vis dar guvios jau spėjusios tapti senatvės pensininkėmis bibliotekininkės, pedagogės, apskaitininkės, tarnautojos, medikės ir taip toliau. Tačiau joms net nesumokama už atliktus darbus ar sumokama elgetiška „parama“, pavyzdžiui, numetamas pakvietimas į sveikatinimosi procedūras ar renginį, kurių joms net nereikia, o renginys nedomina.

Tų gudrybių, kaip toliau eksploatuoti tas kvalifikuotas vyresnes moteris, yra gausybė, pavyzdžiui, joms paskiriamos elgetiško senatvės pensijos už vidutiniškai 40 metų trukmės darbo stažą, kas priverčia jas visais įmanomais būdais ieškoti papildomų pajamų jau ir būnant pensininkėmis ir dirbti pusvelčiui ar net veltui, nes jas elementariai apgaudinėja. Kartais sukuriamos savanorių bei darbo grupės, entuziastingai suburiamos įvairios senjorų organizacijos, klubai, edukacijos, suvaidinama, jog vykdomas įtraukusis projektas ir, neva, rūpinamasi senatvės pensininkais ir taip toliau, ir panašiai, tačiau tuo pat metu tos senjorės už dyką kepa šakočius, mezga, net programuoja ar tapo paveikslus, kurie vėliau perparduodami užsienyje gana pelningai, prižiūri kitus senatvės pensininkus, kai jie pasiligoja, neatlygintinai, nes skatinamos daryti gerus darbus ir atsiranda net sektoms prilygstančios nedidelės bendruomenės, kur generuojami nemaži pelnai, apie kuriuos nė nenutuokia tą pelningumą užtikrinančios vyresnio amžiaus, tačiau dar sveikos, guvios moterys. Yra net grubaus sukčiavimo, apgaudinėjimo ir nusikalstamo aferizmo. Nes naujieji darbo rinkos ir visų įmanomų tarnybų dalyviai išties yra ne tik dažnu atveju beraščiai, jie ir itin silpnos sveikatos. Įdarbintieji visu etatu, nepajėgia dirbti nė 0,2 etato apimtimi, daro dažnas grubias klaidas, neretai apsvaigę nuo kvaišalų, darbo ar tarnybos vietoje nepajėgūs dirbti ir atlikti užduočių net minimaliai.

Būtina paminėti ir tą, jog esamu metu niekur nenagrinėta reali padėtis vyresnio amžiaus moterų. Nereikia užmiršti, jog jos ne tik liko apgautos, nebuvo išleistos į senatvės pensiją nuo 55 metų, kas reiškia, jog 10 metų joms nebuvo mokėtos senatvės pensijos, 10 metų pratęstas jų darbo laikas, joms teko atsisakyti svajonių, kaip tapusios pensininkėmis jos užsiims mėgstamais hobiais, keliaus, rūpinsis savimi turėdamos tam laiko ir gaudamos pensijas, kurios leistų gyventi oriai. Jos vidutiniškai užaugino po 2 vaikus tuo laikotarpiu, kada jokių „vaiko pinigų“ nė nebuvo, tačiau vaikų laisvalaikio užimtumas, būreliai kainavo vidutiniškai po 150 EUR / mėn. už vieną būrelį, o vaikų avalynė, drabužiai kainavo žymiai daugiau nei suaugusiųjų, lygiai kaip ir tų vaikų mityba.

Be to, tos moterys, kurioms esamu metu yra virš 60 metų, dauguma nukaršino savo senus tėvus ir mamas tuo laikotarpiu, kada nebuvo jokių socialinių išmokų, jokių specialiųjų poreikių apmokėjimų ir iš darbovietės neretai tiesiog išmesdavo, jei moteris imdavo papildomų nedarbo dienų norėdama prižiūrėti sergančius tėvus ar apsirgusius savo vaikus. Sąrašas įvairių pažeidimų, neteisybės tų moterų atžvilgiu gali būti labai ilgas, tą supranta kiekvienas.

Taigi, grįžkime prie to fakto, jog moterims, kurioms esamu metu yra virš 60 metų, kurios gavo politikų pranešimus, jog teks dirbti iki 65 m. amžiaus, negauna pensijų už laikotarpį nuo 55 m., kas joms buvo pažadėta, kada jaunystėje jos tapo darbo rinkos dalyvėmis. Buvo sugriauti jų planai, svajonės, net būdamos silpnos sveikatos, kuri neatitinka negalios lygio, jos vis viena privalo dirbti.

Žinoma, ne vienas esate matęs vos bepaeinančią vyresnio amžiaus moterį, kuri klibinkščiuoja su supuvusiais sąnariais, pusiau apakusi ir su pūliuojančia rankų oda į savo darbo vietą kas rytas, kur pati viena išplauna daugybę daugiabučių laiptinių, o atėjus algos mokėjimo metui, neretai būna apgaunama ir atidirbusi už 1,5-2 etatus, tegauna 0,5-0,3 etato apimties atlyginimą. Įdomu dar ir tas, jog neretai ta valytoja turi aukštąjį ekonomistės ar pedagogės išsilavinimą, jau būna užauginusi vidutiniškai du ar daugiau vaikų, namuose ji dar prižiūri savo sergančius tėvus, auklėja anūkus ir paruošia pietus, vakarienę niekur nedirbantiems savo maždaug 35-45 metų vaikams ir jų antrosioms pusėms bei grįždama iš darbo parneša bambalį alaus savo prasigėrusiam sutuoktiniui, kuriam taip pat skalbia rūbus, gamina valgį, jį slaugo. Be to, neretai ji dar turi ir vadinamąjį sodą ar kelis arus žemės prie nuosavo namo ir taip pat pati viena nudirba visus „žemės“ darbus bei susirinkusi sodo uogas ir vaisius, daržoves dar juos ir užkonservuoja, sušaldo, aprūpina namiškius valgiu žiemą. Žinia, ji taip pat finansuoja savo anūkų išlaidas studijų metu, nes gauna kad ir apgailėtiną algą, tačiau sugeba ir iš tiek susitaupyti.

Lietuvoje apie šią problemą ir tokio pobūdžio Žmogaus teisių pažeidimo atvejus nėra užsimenama iš viso. Juk tos moterys patyrė ne vien materialinius nuostolius. Jų moralinė žala taip pat didelė: sužlugdytos jų svajonės, planai nuo 55 metų turėti savo mėgstamus užsiėmimus, laisvalaikį, rūpintis savo sveikata, nedirbti, t.t.

Beje, ir materialinis nuostolis gana nemažas. Ne mažiau nei 60 000 eurų valstybė skolinga kiekvienai moteriai, kuri vietoje 55 m. į senatvės pensiją išeina 65 m. amžiaus, turi darbo stažą, kt. Tačiau tikroji suma tos valstybės skolos kiekvienai moteriai yra išties žymiai didesnė. Maža to. Ir toliau nachališkiausiu būdu ieškoma būdų, kaip tas moteris dar labiau apmokestinti, eksploatuoti.

Todėl nieko stebėtino, jog jos masiškai ir gana tyliai palieka Lietuvą išsiveždamos savo kapitalą, patirtį, žinias, perkeldamos savo verslus, namus ir Lietuvoje gaunamas senatvės pensijas į kitas valstybes, kur joms reiškiama pagarba, rodomas dėmesys ir jos sėkmingai realizuoja savo svajones užsiimti hobiais, turėti orų gyvenimą, neretai jos kitose valstybėse sėkmingai didina savo pajamas, gauna kokybiškas sveikatos priežiūros ir laisvalaikio užimtumo paslaugas, išvengia streso dėl nestabilumo ir joms niekas negrasina, jog „bus karas“ ar „sprogs Astravo atominė jėgainė“ ir pan. Kalbų iš lūpų į lūpas vis daugiau apie tai, kad tavo draugė ar buvusi bendradarbė, kaimynė, giminaitė įsikūrė visam laikui prie Viduržemio jūros ar Užkaukazėje, Norvegijoje, JK, kartais ir Australijoje, N. Zelandijoje, JAV, Šveicarijoje ir t.t.

JUNGTINĖS KARALYSTĖS ATVEJIS

Jungtinėje Karalystėje (JK) taip pat buvo prailgintas moterų išėjimo į senatvės pensiją amžius.

Skirtumas tas, jog nuo 2019 m. JK moterys kantriai, kvalifikuotai, neagresyviai, tačiau gerai organizuotai siekė teisingumo atstatymo senatvės amžiaus pakeitimo klausimu. Iš štai, jau 2024 m. jos pasiekė kompensacijų. Bylinėtis teismuose teko 5 metus, teismai JK moterims priteisė milžiniškas kompensacijas. JK Vyriausybė, pasvėrusi, kokios yra realios finansinės galimybės 2024 m., jau pradėjo mokėti britėms senatvės pensininkėms kompensacijas iki 3 tūkst. svarų, nors turėjo mokėti vidutiniškai po 10 tūkst. svarų, ne mažiau.

Kelias iki kompensacijų išsireikalavimo JK buvo ilgas, tačiau viskas buvo atliekama teisėtai, vyko teismų procesai, moterys buvo organizuotos, pavienių išsišokimų nebuvo. Vos prieš ketverius-penkerius metus JK spauda mirgėjo nuo tokių antraščių: „Toriai pavogė mano valstybinę pensiją, kai buvau 60-ies, dabar noriu atgauti savo pinigus“; „Mus apvogė: kaip moterys, gavusios smūgį dėl išėjimo į senatvės pensiją amžiaus prailginimo ketina balsuoti“ ir pan.

KAS IŠ TO?

Žinia, JK moterys kompensacijas jau gauna nuo 2024 metų kovo mėnesio.

Ne paslaptis, jog ir Lietuvos moterys nebūtų prieš gauti kad ir trijų tūkstančių eurų kompensacijas dėl to, kad joms tenka dirbti iki 64-65 m. amžiaus vietoje to, kad išeitų į senatvės pensiją 55-ies.

Ne vien moterys yra nukentėjusios dėl senatvės pensijos amžiaus prailginimo, nukentėjo ir vyrai. Jie taip pat būtų nieko prieš gauti vieną ar kitą papildomą eurą iš valdžios, ypač, kad artėja rinkimai.

Esamu metu šio itin svarbaus nemažai viešuomenės daliai klausimo į jokia darbotvarkes niekas neįtraukė, politikai apie tai tyli, tas nepaminėta nė vienoje rinkiminėje programoje nė vienos partijos, pretenduojančios į savo narių patekimą į LR Seimą ir vėliau galimai ir į LR Vyriausybę bei atitinkamai ir į kitas pageidautinas viešojo valdymo vietas.

Faktas, jog Lietuvos vyresnio amžiaus asmenys, teisininkai, be kurių pagalbos bylinėjimamsis nepavyktų, vargu ar imsis organizuotų teisėtų veiksmų kaip JK moterys nuo 2019 m.

Mes, leidinys „Padėkime sau‘19“, taip pat neagituojame burtis ir imtis kokių priešrinkiminių vajų ar veiksmų, nors metas būtų itin palankus, o precedentas JK jau sukurtas ir teliktų visą patirtį šiuo klausimu perkelti į Lietuvą, nebereikėtų bylinėtis teismuose 5 metus, nes tai jau padarė britės.

Tik informuojame, jog yra tokia galimybė.

Taip pat pranešame, jog JK moterys į pagrindinių kaltinimų JK valdymo sektoriui sąrašą iškėlė netikslios ir per menkai suprantamos viešosios informacijos apie pensijų reformą ir senatvės pensijos amžiaus prailginimo klausimą. Daugelis bričių apskritai tos informacijos neturėjo, o vien tik buvo pastatytos prieš jau įvykusį faktą, jog jų senatvės pensijos bus pradėtos žymiai vėliau nei joms buvo pažadėta ir įstatymiškai įtvirtinta anksčiau. Be to, ši informacijas apie JK moterų gaunamas kompensacijas gali būti reikšminga ir išeivėms iš Lietuvos, kurios jau sulaukė garbingo amžiaus ir senatvės pensijas gauna iš JK valstybės, bei jų vaikams, artimiesiems.

Šaltiniai:

‘The Tories stole my state pension when I was 60, now I want it back’, 2019-11-23, <https://www.theguardian.com/money/2019/nov/23/station-pension-age-women-labour-compensation>, žr. 2024-08-29.

'We've been robbed': how women hit by rise in pension age intend to vote, 2019-12-02, <https://www.theguardian.com/politics/2019/dec/02/weve-been-robbed-women-pension-age-vote>, žr. 2024-08-29.

Women hit by state pension age rise push for £10,000 compensation, by Shanaz Musafer, BBC News, 2024-03-2, <https://www.bbc.com/news/business-68622764>, žr. 2024-08-29.

Many thousands of women owed compensation (...), 2024-03-25, <https://www.disabilityrightsuk.org/news/many-thousands-women-owed-compensation-following-dwp-failure-communicate-changes-state-pension>, žr. 2024-08-29.

---

NUSIPELNIUSIEJI MOKSLUI NEĮGALŪS ASMENYS

2025-09-15

Žmonijos istorijos bėgyje mokslininkai padarė įspūdingų atradimų. Itin garsūs mokslininkų tarpe yra Thomas Edisonas, Nikola Tesla. Bet ar žinote, kad jie – neįgalūs?

Žemiau pateikiama informacija apie kelis mokslininkus, kurių išradimai padarė Pasaulį geresne vieta gyventi žmonėms.

Florence B. Seibert buvo biochemikė. Ji gimė Pensilvanijoje 1897 m. Ji turėjo judėjimo negalią. Biochemijos mokslų daktare ji tapo 1923 m. Ji dirbo vakcinų ir injekcijų srityje ir atrado būdą kaip saugiai perpilti kraują. Taip pat ji sukūrė išgrynintą baltymų darinį arba PPD, kurie ilgainiui tapo standartinio tuberkuliozės testo pagrindu. 1959 m. ji įgijo profesoriaus laipsnį, o 1990 m. buvo įtraukta į Nacionalinę moterų šlovės muziejų.

Ralphas Braunas gimė 1940 m. Jam buvo diagnozuota raumenų distrofija. Pirmasis jo sukurtas išradimas buvo motorizuotas motoroleris, vadinamas „Tri-Wheeler“. Ralfas sukūrė tokio tipo neįgaliųjų vežimėlius, kad jie galėtų turėti daugiau mobilumo. Tai patraukė žmonių su negalia dėmesį ir jis pradėjo gauti užsakymus. Greitai tai virto komercine veikla. Jis sukūrė kompaniją “Braun Corporation”. 2012 m. Ralphui buvo įteiktas Baltųjų rūmų apdovanojimas už jo indėlį į neįgaliųjų žmonių gyvenimų palengvinimą.

Wanda Díaz-Merced, gimusi Puerto Rice, yra astrofizikė. Jos regėjimas pradėjo blogėti paauglystėje ir baigdama universiteto studijas ji jau buvo apakusi. Tačiau tai nesukliudė jai įsidarbinti NASA-oje ir apsiginti daktaro disertaciją kompiuterių mokslo srityje 2013 m. Wanda sukūrė naują būdą pažvelgti į kosmosą ir žvaigždes, naudodama techniką, vadinamą „sonifikacija“. Naudodama savo tyrimus, Wanda sugebėjo parodyti, kad naudojant vaizdinių ir garso duomenų derinį įmanoma geriau aptikti juodąsias skyles.

George Washingtonas Carver gimė Misūryje 1860 m. Jo negalia buvo susijusi su kvėpavimo sutrikimu. Jis tapo pirmuoju JAV juodaodžiu, įgijusį aukštojo mokslo baigimo diplomą 1864 m.

Agrarinių mokslų magistro laipsnį jis įgijo 1896 m. Jo nuopelnas – dirvožemio pagerinimo metodai. Jo sukurtas ir medvilnės atrankos metodas.

Johnas (Jack) Robertas Horneris gimė 1946 m. Jis sirgo disleksija. Jis lėtai mokėsi skaityti ir rašyti. Jaunystėje jis įsidarbino Princtono gamtos istorijos muziejuje techniku. Čia buvo pastebėti jo gabumai ir jam leido tapti asistentu, kuris turėjo savo projektų. Jis atrado įrodymų, kaip dinozaurai rūpinosi savo jaunikliais bei atrado dinozaurą, pavadintą Maiasaura. Jam už nuopelnus buvo suteiktas mokslų daktaro vardas. Įdomus faktas, jog jis buvo patarėju kuriant filmą “Juros periodo parkas”.

Stivenas Hokingas (Stephen Hawking) gimė 1942 m. Oksforde. S. Hokingas Oksfordo universiteto koledže pradėjo matematikos studijas, tačiau jų nebaigė, pasirinko fiziką, kurią baigė. 1966 m. apsigynė daktaro laipsnį.  Iki savo gyvenimo pabaigos buvo profesorius Kembridžo universitete. Daugiausiai dirbo reliatyvumo teorijos srityje, ypač ties juodųjų skylių teorijomis. Profesorius pelnė daugybę vardų ir apdovanojimų. Stiveno Hokingo pagrindiniai tyrimai apima teorinę kosmologiją bei kvantinę fiziką; daugiausia juodąsias bedugnes.

Hokingas sirgo amitrofine lateraline skleroze, buvo beveik visiškai paralyžiuotas. Prasta sveikata nesutrukdė jam pasiekti neįsivaizduojamų aukštumų moksle. Astrofizikas išgarsėjo kaip mokslo superžvaigždė dar ir dėl to, kad mėgo šokiruoti visuomenę drastiškomis prognozėmis. Pirmiausia daugelį baugina jo teiginys, kad žmonija anksčiau ar vėliau pati save pražudys. Gyvybei Žemėje, pasak mokslininko, gresia daugybė pavojų: globalinis atšilimas, atominis karas, dirbtinis intelektas.

Parengta pagal: Disability and Innovation: Scientists with Disabilities who Changed the World. By Jennifer Thompson. 2022-04-03. In: <https://projectenable.syr.edu/178-disability-and-innovation-scientists-with-disabilities-who-changed-the-world>; <https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/santykiai/genijus-neigaliojo-vezimelyje-1024-249249?utm_medium=copied>, Vikipedija.

---

MIEGO SVARBA

2025-09-14

Nemigos įveikimas nėra tik kova su rytojaus nuovargiu. Gera miego kokybė galėtų padėti apsisaugoti nuo smegenų senėjimo ateityje, rodo nauji tyrimai. Miego sutrikimai yra įprasti, kaip rodo Amerikos miego medicinos akademijos duomenys, 12% amerikiečių teigė, kad jiems diagnozuota lėtinė nemiga.

Skirtingai nuo genetinių ir kitų kognityvinės sveikatos veiksnių, kurie jūsų nekontroliuojami, nemiga gali būti viena sąlyga, kurią įmanoma valdyti, rašoma žurnale „Neurology“.

Tyrimui buvo pasirinkta 2750 žmonių ir maždaug penkerių metų laikotarpiu buvo vykdyti neurologiniai vertinimai ir miego įpročių įvertinimai, siekiant ištirti ryšį tarp nemigos ir smegenų pokyčių. Remiantis duomenimis, buvo nustatyta, kad nemiga yra susijusi su padidėjusia kognityvinio sutrikimo rizika 40% tiriamųjų. Žmonės, kuriems buvo būdinga nemiga, bet jiems buvo padidintas miego laikas ar vartojami vaistai, nepatyrė to paties kenksmingo poveikio jų sveikatai.

KAIP YRA PAŽEIDŽIAMA SMEGENŲ SVEIKATA

Nemiga yra labiausiai paplitęs miego sutrikimas. Geras miegas yra gyvybiškai svarbus gerai smegenų sveikatai. Miegas padeda išvalyti jums nereikalingas sinapses, kad jūsų smegenys nebūtų perkrautos. Kai kurių šių baltymų kaupimasis yra Alzheimerio ligos požymis. Miegas taip pat yra būtinas atminties konsolidacijai, emociniam reguliavimui ir bendram smegenų atsigavimui.

Nemiga yra dažnas sveikatos sutrikimas, tačiau į tai ne visada atkreipiamas reikiamas dėmesys. Vyresni nei 65 metų žmonės yra daug labiau linkę į miego sutrikimą. Tikra tiesa, kad amžius yra susijęs su kai kuriais miego pokyčiais. Problemos, susijusios su miego inicijavimo, palaikymo, sutrikimu dienos metu, nuovargis, nuotaikos svyravimai, pažinimo problemos ir probleminis mąstymas nėra tai, ko reikėtų tikėtis išvengti senstant. Daugelio sveikatos sutrikimų rodiklių pacientai dažniausiai nepraneša, dėl to duomenys yra nepakankamai apdoroti.

KAIP UŽMIGTI

Tikimasi, kad gydant nemigą daugiau žmonių pagerins gyvenimo kokybę ir apsisaugos nuo smegenų senėjimo. Laimei, paprastos intervencijos gali veiksmingai išspręsti nemigos problemą. Pagrindinis gydymo būdas yra kognityvinė nemigos ar CBTI elgesio terapija. Tai nėra pokalbių terapija apie ankstesnę patirtį. Vietoj to, CBTI yra principų, įrankių ir patarimų, nukreiptų į klausimus, kurie lemia nemigą, rinkinys.

„Padarykite savo kambarį kaip urvą“, - patarė miego gydytojas dr. Cheri D. Mah. Patariama mažiau laiko praleisti prie ekrano prieš miegą, riboti kofeiną ir alkoholį, per daug laiko nepraleisti lovoje, o atsibudus mankštintis.

Visi ieško vienos stebuklingos tabletės, kuri pagerintų jų miegą, ir tiesa ta, kad kai kuriems pacientams taip pat gali prireikti vaistų, jei kitos gydymo strategijos jiems netinka. Bet net ir pacientams, kurie pasirenka vaistų vartojimo kelią, vis tiek turi būti laikomasi atsargumo dėl jų elgesio. Visas nemigos gydymas turi būti nuoseklus.

Parengta pagal: It’s time to address your insomnia — doing so could protect you against dementia, study says. By Madeline Holcombe, CNN. 2025-09-11. Internete: <https://edition.cnn.com/2025/09/11/health/insomnia-dementia-study-wellness>

---

20 NEĮVEIKTOS TRAUMOS POŽYMIŲ

2025-09-13

Daug žmonių pradeda traumos terapijos procesą minimaliai įsisąmoninę  jos istoriją. Kai traumą išgyvenusieji žmonės disociatyvūs, atsiranda gebėjimas blokuoti tos traumos pripažinimą. Jie gali žinoti, kad jų šeimoje buvo problemų, bet jie gali manyti, kad niekada nepatyrė prievartos. Turima galvoje, kad iš atminties išstumiama žmogaus patirta trauma, kas atveda prie to, kad jis neatsimena traumuojančių praeities įvykių. Red. pastaba. Nežiūrint to, kad trauma blokuojama, tai nereiškia, kad ji nedaro poveikio ją išgyvenusiajam.

Neigimas nereiškia, kad prievartos nebuvo. Neigimas reiškia, kad žmogus nesąmoningai nenori pripažinti tą faktą, jog patyrė traumą. Net jei atsiminimai apie traumą yra paslėpti nuo nukentėjusiojo sąmonės, užblokuota trauma sukelia labia pastebimus simptomus, kas daro poveikį gyvenimui. Daugelis pradeda terapiją tik dėl tų simptomų, bet jie gali nesuprasti, kad tai patirtos traumos pasekmė.

Štai tie 20 patirtos traumos požymių:

1. Priklausomybė

Priklausomybės elgesys gali įgauti įvairias formas: narkotikai, alkoholis, apsipirkinėjimai, seksas, azartiniai žaidimai ir t.t. Tai tampa būdu susitvarkyti su sudėtingais išgyvenimais ir toliau gilina traumą.

2. Nesugebėjimas ištverti konfliktus

Tai reiškia, kad žmogus pastoviai išgyvena konfliktų baimę, vengia jų, o taip pat turi jų iškreiptą supratimą.

3. Nesugebėjimas susitvarkyti su stipriomis emocijomis

Nesugebėjimas išgyventi stiprias emocijas, mėginimas vengti jausmų bet kuria kaina ar mėginimas juos išgyventi iškreipta forma.

4. Įsitikinimas, kad jie blogi

Gilus įsitikinimas, kad jie blogi, nenaudingi, neturi vertės ar yra nesvarbūs.

5. Juodai-baltas mąstymas

Juodai baltas mąstymas yra pagal principą „viskas arba nieko“, net jei toks požiūris galiausiai pakenkia.

6. Suicidinės mintys

Pasikartojančios suicidinės mintys ir jausmai.

7. Neorganizuoti prisirišimo šablonai

Neorganizuoti prisirišimo šablonai pasireiškia trumpais intensyviais santykiais ar bet kokių santykių atsisakymu, disfunkciniais santykiais, dažni santykiai pagal schemą „meilė-neapykanta“.

8. Disociacija

Pakrikimas, laiko pojūčio neturėjimas, jausmas, kad esate dvi ar daugiau visai skirtingų asmenybių.

9. Mitybos elgesio sutrikimai

Anoreksija, bulimija, nutukimas ir t.t.

10. Perdėtas kaltės jausmas

Nuolat prisiima perdėtą atsakomybę, lyg viskas būtų jų kaltė, atsiprašinėja.

11. Perdėtas prisirišimas

Perdėtas prisirišimas prie motinos ar tėvo, ar prie nesveikų žmonių.

12. Stiprus nerimas

Dažnas ir stiprus nerimas, pasikartojančios panikos atakos.

13. Įkyrios mintys, nakties košmarai

Įkyrios mintys, nemalonūs vaizdiniai, nemalonūs prisiminimai, kūno skausmai, nakties košmarai.

14. Depresija

Pastovi chroniška depresija.

15. Aukos vaidmuo

Žmogus ne kartą elgiasi kaip auka kasdieniniame gyvenime.

16. Gelbėtojo vaidmuo

Žmogus dažnai prisiima gelbėtojo vaidmenį net jei tai netikslinga.

17. Savęs žalojimas

Savęs žalojimas įvairiais būdais.

18. Suicidiniai veiksmai

Suicidiniai veiksmai ir elgesys, nepavykę mėginimai nusižudyti.

19. Nusikaltėlio vaidmuo

Prisiima nusikaltėlio vaidmenį, pavyzdžiui, kaip piktas agresorius santykiuose.

20. Stiprios baimės

Nepaaiškinamos, bet stiprios žmonių, daiktų, vietovių fobijos.

Žmogui gali pasireikšti vienas ar keli aukščiau išvardinti požymiai. Jei skaitydami šiuos požymius dažnai pažinote save, – tai pagrindas kreiptis pagalbos, kad galiausiai susitvarkyti savo dvasinę sveikatą. Idealu, jei galite kreiptis į psichotraumatologą, tačiau tokių specialistų yra labai mažai, todėl reikia kreiptis į psichoterapeutą, kuris pagal poreikį gali nukreipti pas psichiatrą, kad šis paskirtų medikamentinį gydymą. Taip mažinami patirtos traumos požymiai kol išgyvenate traumą.

Parengta pagal <https://www.discussingdissociation.com/2009/07/20-signs-of-unresolved-trauma/>

---

SUKLASIFIKUOTOS KEISTENYBĖS

2025-09-12

Įvairūs sutrikimai ir mitai apie juos nuo seno domino žmones. Kai kurie keisti būdo ir elgsenos požymiai, pastebėta, jog būdingi ne vienam, o keliems asmenims. Pažinti tuos keistenybių turinčiuosius būtina, nes tai nėra niekuo nekalti keistuoliai. Neretai jie gali kenkti ir sau, ir aplinkiniams. Asmenys su narciziškomis savybėmis paprastai yra nemėgstami aplinkinių. O mamos, kurios perdėtai rūpinasi savo vaikų sveikata ir net iš palyginti sveiko vaiko padaro sunkų ligonį, vadinamos sergančiomis Miunhauzeno sindromu. Psichopatai terorizuoja aplinkinius ir bet kokia kaina siekia valdžios net kai iš viso neturi jokių duomenų, reikalingų lyderiui. Tai nėra nekalti ir nežymūs nukrypimai nuo normos. Juos atpažinti kuo anksčiau labai svarbu.

NARCIZIŠKAS ASMENYBĖS SUTRIKIMAS – KAS TAI?

Narciziškai asmenybei būdingi požymiai:

1. Būdingas pernelyg didelis kitų žmonių poreikis, kad galėtų įvertinti save, savivertė arba labai padidėjusi, ar nusmukusi, ar nukrypstama į kraštutinumus, pasireiškia emocijų nestabilumas, kas atspindi savivertės svyravimus.
2. Elgesys pirmiausia nukreiptas į tai, kad pasiektų aplinkinių pritarimą, vidiniai standartai arba labai aukšti, arba žemi. Kartais nesuvokiamos tikrosios savo elgesio priežastys.
3. Nesugebama įsijausti į kitų asmenų padėtį, perdėtas rūpinimasis kitų reakcija į narciziškus poelgius, pervertinama ar neįvertinama, koks yra paties asmens poveikis kitiems.
4. Santykiai daugiausia paviršutiniški, skirti pirmiausia savivertės palaikymui. Partnerio gyvenimu išties nesidomima, ieškoma asmeninės naudos.
5. Grandioziškumas.Akivaizdus ar paslėptas jausmas, jog asmeniui visi skolingi: egocentrizmas, gilus įsitikinimas, kad jis geresnis už kitus, negailestingumas kitų atžvilgiu. Įsitikinimas, kad narcizui visi pavydi.
6. Dėmesio paieška. Nuolatinis pripažinimo siekimas. Noras, kad aplinkiniai girtų ir skirtų dėmesį. Pavydas ir kitų eksploatacija siekiant asmeninės naudos.

Šis sutrikimas pasireiškia mažiau nei 1 proc. suaugusiųjų populiacijos.

MITAS: MANIJOS PROTRŪKIAI – TAI PUIKUS KŪRYBOS METAS

Šis mitas kartais gali būti teisingas. Žmonės, kenčiantys nuo bipolinio sutrikimo, išgyvena kintančios nuotaikos periodus – depresijos ir pernelyg pakilios nuotaikos, įvardijamos kaip manija.

Manijai būdingas džiaugsmas, energingumas, neįtikėtinai didelis pasitikėjimas savimi ir slopinimo bei savikontrolės trūkumas. Tai leidžia kūrybiškumui pasireikšti lengviau, nes manijos apsėstas žmogus puls įgyvendinti savo idėjų nė nesvarstydamas, geros jos ar blogos.

Kai kurie menininkai ar rašytojai, patiriantys maniakinę depresiją, dažniausiai nenori būti išgydyti, nes manijos protrūkiai jiems – labai naudingi, nepaisant to, kad vėliau užėjusi depresija gali būti tiesiog nepakeliama. Iš kitos pusės, yra daugybė neigiamų manijos aspektų, kaip kad nesugebėjimas sutelkti dėmesio ar miego trūkumas. Tuo tarpu slopinimo nebuvimas gali pasireikšti didelėmis išgertuvėmis, kurių šiaip jau žmogus negalėtų sau leisti, netinkamu elgesiu viešose vietose ar pavojingai nutrūktgalviškais veiksmais.

Manija gali sukelti irzlumą bei nepakantumą, taip pat – pažadinti malonius jausmus, tačiau bet kokiu atveju ji gali neigiamai paveikti žmogaus gyvenimą ne ką prasčiau, nei depresija.

Be to, dauguma bipolinį sutrikimą išgyvenančių žmonių manijos metu nebūna neįprastai kūrybingi, juolab, jei kūryba niekada ir nebuvo jų arkliukas. Gali būti, kad maniakinė depresija yra labiau pastebima menininkų ir rašytojų tarpe, dėl to neretai iš jų išgirstame apie šią ligą.

Ne kiekvienas, kuriam pasireiškia bipolinis sindromas, patiria ir pilnavertę maniją. Šis sindromas gali būti nustatytas ir tam žmogui, kurio nuolat išgyvenamą depresiją retkarčiais pertraukia teigiamų emocijų protrūkiai. Kaip ir kitų sutrikimų atvejais, maniakinė depresija gali apnikti skirtingais sunkumo lygiais.

Šaltinis: <https://www.tv3.lt/naujiena/542047/10-psichikos-ligu-ir-su-jomis-susijusiu-mitu>

MAMA SU MIUNHAUZENO SINDROMU

„Be sveikatos jokie turtai nenaudingi, sveikata yra šalies ekonomikos pagrindas“, – rašė Marijonas Krikštopaitis 1991 m. Ir tai, atrodytų, yra aksioma. Bet kaip taip gali būti, kai didžiulio pasipelnymo šaltiniu tampa negalia, planingai sužaloti ir nežmoniškoms kančioms pasmerktieji asmenys? Kitaip tariant, kaip pavadinti reiškinį, kai pasipelnoma iš ligos, negalios, sutrikimų, patologijų, priklausomybių, kai asmeniui su negalia be jo/jos valios ir sutikimo primetamas likimas būti vadinamuoju „eksperimentiniu triušiu“...

Nori nenori prisimenami Viduramžiai – buvo priimta žaloti vaikus, net būdavo sukuriami įvairūs sraigtai, kiti prietaisai, kuriuos panaudojus asmenys pavirsdavo keisčiausiomis būtybėmis, demonstruojamomis už pinigus.

O ne taip seniai JAV buvo teisiama motina, kuri savo dukrą planingai luošino organizuodama įvairiausias chirurgines operacijas, neva „gydymą“ vis kitoje JAV valstijoje, taip vis naujai suklastodama ir pasakodama dukters negalios kilmės istorijas, pelnėsi iš jos neįgalumo, tačiau vieno eilinio planinio „gydymo“ metu ta mergina gavo tokią gydymo programą, po kurios ji buvo mažiau užslopinta, kitaip tariant, nebebuvo apkvaišinta ir pajėgė gana rišliai papasakoti savo tikrąją istoriją, kaip buvo planingai luošinama.

Nors įrodyti tokius atvejus yra nepaprastai sunku, tačiau JAV teismuose vis dėlto buvo įrodyta, jog tikra motina planingai ir sąmoningai, tikslingai žalojo savo dukterį, organizuodama vis naujus ir naujus „gydymo“ veiksmus ir iš to itin gerai pasipelnė, tiesa, tik iki tol, kol jai pačiai nebuvo pritaikyta baudžiamoji teisė ir atsakomybė. Statistika yra gana liūdna – nemažai į tokių motinų gniaužtus pakliuvusiųjų vaikų arba nepaiškinamomis aplinkybėmis miršta, dingsta, arba nusižudo, neištvėrę kankinimų.

Na, bet Amerika toli, o čia, Lietuvoje – oi, jokiu būdu to nėra, esame demokratinėje valstybėje ir Žmogaus teisės ginamos, saugojamos – taip manote? Apsidairykite įdėmiau.

Turiu Jus nuvilti. Susijusią situaciją stebiu, analizuoju įvairiais aspektais ir metodais jau 40 metų, šiuokart apsiribosiu tiesiog Miunhauzeno sindromo pristatymu populiariuoju būdu... Na, tiesiog – ... kas yra tas Miunhauzeno sindromas ir kaip taip gali būti, kad iš paliegusio, neįgalaus vaiko galima itin neblogai pasipelnyti ir susikurti sau tokį gyvenimo būdą, jog nuolatos galima gyventi iš valstybės, savivaldybės biudžetų, dotacijų, pašalpų, įvairių aukų, kompensacijų, paramų, sukiotis tarp grožio ir estetikos, sveikos gyvensenos specialistų, kinezeterapeutų, farmacininkų, psichologų, socialinių darbuotojų, meno terapeutų, keliauti nemokamai po svajonių kraštus, užsiimti naujesnės kartos neva „stebuklingų“ gydymo metodų, preparatų reklama ir propagavimu, net filmuotis, tapti socialinių tinklų įžymybe, žinomesnių medicinos ir kitų mokslo sričių atstovų pasisakymų viešai diskusijų šou dalyviu/-e, gauti nemokamas aukles, slauges, mokytojas savo vaikui ir net ateinančiąsias moteris, kurios irgi už dyką tvarkys Jūsų butą ar namą, net suskaldys malkas ir pakūrens krosnį ar židinį, jei gyvenate tokiomis sąlygomis, virs valgį, rūpinsis Jūsų vaiko higiena, kt.? Primenu, apie socialinę paramą, privilegijas, išmokas,  kompensacijas, nemokamus gydymus, dirbtinius apvaisinimus, reabilitacijas, asistentus, ugdymo, švietimo, užimtumo, globojimo, laisvalaikio praleidimo industrijas, kaip galima prašmatniai ir nemokamai, kai „viskas įskaičiuota“, praleidinėti laiką įvairiose sanatorijose, kaip prevenciškai vengti psichikos sutrikimų, o jiems ištikus, kur kreiptis, apie genetiką, susenusiųjų ir/ar prasigėrusių, priklausomybių turinčiųjų biologinių tėvų grėsmes, kokių visuomenei nepriimtinų iškrypimų, patologijų pasitaiko iš pažiūros padoriose ir patrauklų viešąjį įvaizdį demonstruojančiose neva „elito“ šeimose, kt. ir, žinoma, vadinamąją „gerovę“ ir išgyvenimo krizės laikotarpiu pradžiamokslio temomis jau rašyta „Padėkime sau‘19“ Nr. 22(4) bei ankstesniuose numeriuose. Sielovados, dvasinio tobulėjimo klausimai kol kas neįtraukiami šiame kontekste.

Pradžiai – anekdotas: Vaikelis nėščios savo mamos pilvelyje būdamas jau trečiąjį mėnesį klausia mintyse pats savęs:

• Kažin, kada mano mamytė mes rūkyti?

Būdamas jau šeštąjį mėnesį mamos pilvelyje vaikelis mąsto:

• O kada mano mamytė nustos gerti stipriuosius gėrimus?

O prieš pat gimimą ir būdamas jau devynių mėnesių vaikelis klausia:

• Įdomu, kada mano mamytė parves man tėvelį?

... Manote, anekdotinė situacija itin išskirtinė ir nebūdinga, nepaplitusi? Na, prie šio gero seno anekdoto vertėtų dar pridėti kelis vaikelio klausimus, pavyzdžiui, – apie tai, kada mamytė nustos vartoti kvaišalus arba kada mamytė sugebės pati kambaryje nusivalyti bent jau dulkes nuo baldų paviršių ir bent jau kartą per parą nusiprausti po dušu... Kas nutinka tokioms mamytėms pagimdžius? Na, neretai toks vaikelis „labai, na, tiesiog ištisai serga“, nes mama tiesiog nerūpi jo tėvui, ji jam neįdomi ir todėl desperatiškai susitelkia į „veiklą“ lakstydama pas medikus kartu su kūdikiu, ieškodama vis naujų jo ligų... vėliau ji, be abejo, iš viso negali dirbti jokio darbo, nes „nuolat serga vaikas“, neretas atvejis – vaikas alergiškas, bet neaišku, kam alergiškas, naktimis nemiega, todėl mama sumąsto, kaip išsirūpinti sanatorinius gydymus, keliauja su vaiku po užsienius ieškodama „stebuklingo“ pagijimo, gaudama finansavimą iš valstybės... Kaip įmanoma pasakyti tokiai mamai, kad serga ji, o ne jos vaikas? Kaip jai pasiūlyti pagalbą, jei ji niekaip nesuvokia, kad jai pačiai reikia pagalbos ir neatidėliotinai?

Nesunku nuspėti, kad įvairių krizių metu, kaip kad dabartinės virusų sukeltos pandemijos metu, piktnaudžiavimai vaiku padažnėja, kadangi tai yra galimybė gauti privilegijas, būti dėmesio centre, pasiekti gana solidžios materialinės naudos niekur nedirbant, nieko neveikiant – išskyrus amžinus vizitus – realius ar nuotolinius – pas medikus, gyvenimą ligoninėse ir sanatorijose kartu su vaiku, kuris, be abejo, jau paaugęs jokiu būdu negali lankyti ir mokyklos arba jo motina tiek apsileidžia visomis prasmėmis, jog nesugeba laiku išskalbti vaiko rūbelių, pagaminti pagal dienos režimą bent kiek vaiko mitybos poreikius atitinkančio maisto, pasirūpinti, kad vaikas bent jau laiku būtų paguldytas į lovelę nakties miego, o ne vakarotų kartu su blūdinėjančia prasirūkiusia nestabilios nuotaikos mama iki 23-24 val. net nepaguldytas nakties miego... toks vaikas, be abejo, nepajėgus 5 dienas per savaitę lankyti mokyklos net kai ne karantino metas.

Koks procentas tokių ligonių-mamų, savo ligas, nevykėliškumą slepiančių po širma, esą „mano vaikas didelis ligonis, skirkite man reikiamą dėmesį ir finansavimą, aprūpinkite kelionėmis į užsienio SPA ir privilegijomis iš valstybės, savivaldybių biudžetų, kitaip paduosiu Jus į teismą, kad pažeidžiate Žmogaus teises, įžeidinėjate, diskriminuojate“ yra mūsų visuomenėje?

Atsakymų galima rasti leidinyje „TLK 10. Psichikos ir elgesio sutrikimai“ (1995), apie Miunhauzeno sindromą yra rašę M. Epsteinas, M. J. Guedj, R. Meadow ir ypač nuodugniai šį sindromą yra išnagrinbėjęs R. Plassmanas. Visuomenė dėl šio sindromo paplitimo išties turėtų sunerimti, nes ne pirštu baksnoti reikia į motinos psichopatologiją – kai, oi, oi, vyras nemyli, dėmesio nerodo, oi, imsiu, susargdinsiu vaiką, tada supras... – problemos esmė ne čia. Pagalbos reikia vaikui. Tai yra smurto prieš vaiką rūšis.

„Auka dažniausiai yra mažametis vaikas, (...) Mirtingumo dažnis svyruoja nuo 6-9 proc., beveik tokia pati dalis vaikų tampa neįgalūs arba patiria ilgalaikius sveikatos sutrikimus, o nuodijimo ir dusinimo atvejais mirtingumas siekia net 33 proc. (...) Dirbtinio sutrikimo ir dirbtinio įgaliotojo sindromo atveju pacientai ir skriaudėjai gali imituoti simptomus ir ligas: pateikdami netikrus ligos simptomus, agravuodami jau esamos ligos simptomus (...) pristatydami gerybinius fiziologinius radinius kaip patologinius, klastodami laboratorinius mėginius ir medicininę dokumentaciją, įtikindami kitus pateikti klaidingą informaciją, susijusią su ligos anamneze ir simptomais“, – cituodami gausybę kitų autorių taip 2016 m. rašė apie Miunhauzeno sindromo diagnostikos problemas gydytoja Kornelija Gudynaitė ir docentas Alvydas Navickas „Psichiatrijos naujienose“ Nr. 1(1): 48.

Miunhauzeno sindromo, kurį pirmąkart aprašė R. Meadow 1977 m., kamuojamam asmeniui ir aukai būdingi tokie požymiai:

• Somatinė vaiko patologija, dirbtinai sukelta jo motinos. Sukeltos ligos gali būti realios ir pavojingos (...) atkaklus bandymas nustatyti diagnozę 1 iš 10 atvejų baigiasi vaiko mirtimi.
• Sutrikęs vaiko ir motinos ryšys bei tam tikra motinos psichopatologija.
• Atkaklūs, beviltiški medicinos darbuotojų mėginimai nustatyti vaiko ligos diagnozę ir paskirti gydymą (Baleckaitė, E. „Gydytojo žurnalas“, 2005, Nr. 2:36).

„Miunhauzenas, rašytojo R.Ė. Rapsės lakios fantazijos herojus, prikurdavęs nebūtų istorijų. (...) Miunhauzeno sindromu pavadinta liga, tyčia sukelta sau ar vaikui. (...)“,– apie vaikus, keliaujančius iš vienos ligoninės į kitą, kaip tėvai sveikam vaikui žūt būt ieško ligos, ugdo jį būti ligoniu 2005 m. yra rašiusi V. Agurkytė, kuri perpasakojo gydytojos I. Stirbienės sukauptą patirtį.

Tikslas yra išgelbėti vaiką, bet ne apkaltinti ir įrodyti nesveikos motinos falsifikavimus, –  teigia dr E. Baleckaitė (2005), anot jos, Miunhauzeno sindromu serganti motina gali priklausyti bet kuriam visuomenės sluoksniui. Labai dažnai ji pati dirba medike ar paramedike (gydytoja, slaugytoja, slaugytojos padėjėja, socialine darbuotoja ir t.t.). Be to, tokia „motina atmeta psichikos sveikatos specialistų pagalbą, bet diagnozavus šį sindromą labai svarbu sutrikusių vaiko ir motinos santykių keitimas ir motinos psichopatologijos gydymas“ (2005, p. 37).

Pabaigai tinka citata iš vadinamosios liaudies kūrybos, tai yra, itin senas priežodis, seniai tapęs folkloru ir daugeliui žinomas: „Jei nori rasti patį didžiausią ligonį, kokį tik gali įsivaizduoti, ieškok mediko vaiko“. Na, o susipažinus su gausia literatūra apie Miunhauzeno sindromą, tegalime atjausti medikus, nesusipriešinti vieni su kitais ir konstatuoti – didžiausi mūsų visuomenės ligoniai, kamuojami gausiausių patologijų, priklausomybių, žalingų įpročių GALIMAI ir yra patys medikai bei jų artimieji...

Su nuoširdžia padėka Medicinos bibliotekos personalui ir skaitmenizuotų duomenų valdytojų atstovams Skandinavijos šalyse bei daugybei liudytojų, patvirtinusių apie neišsenkamus fantazuotojų „miunhauzenių“- mamų triukus. 

---

ĮSTATYMO ĮGYVENDINTI NESKUBAMA:

Europinė teisė Lietuvos asmenis su negalia pasieks 11-12 metų vėliau nei kitus neįgaliuosius kitose ES valstybėse-narėse

2025-09-11

Į nacionalinę teisę direktyvą, kad kuo daugiau asmenų su negalia galėtų naudotis atitinkamais gaminiais ir paslaugomis, perkelti Lietuvoje užtruko 6 metus, kiek dėl to nukentėjo asmenys su negalia, niekam nė nerūpi, vertinama tas nebuvo ir nebus. Įstatymas galutinai įsigalios tik 2030 m., todėl Europinė teisė Lietuvos asmenis su negalia pasieks 11-12 metų vėliau nei kitus neįgaliuosius kitose ES valstybėse-narėse.

Pokyčiai, kurie nulemia nuo 2025 m. birželio 28 d. būtinas įgyvendinti naujoves, galimai palengvins asmenų su negalia gyvenimus ir kasdienybę.

Laimei, 2022 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas Nr. XIV-1633 įsigalioja nuo 2025 m. birželio 28 d. Europinė direktyva, susijusi su vadinamuoju paslaugų ir prekių prieinamumu neįgaliesiems, Lietuvoje įgyvendinama trejus metus pavėluotai.

Žinia, geriau pavėluotai, nei niekada.

Tačiau naivu tikėtis, jog staiga ims ir pasikeis visuomenės įpročiai, nuostatos, kad atsiras daugiau suvokimo apie reiškinį, susijusį su mažiau galimybių turinčiųjų asmenų padėtimi.

PRIEINAMUMAS: KAS TAI IR APIE KĄ TAI?

Prieinamumo įstatymas – 2022 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas Nr. XIV-1633. Prieinamumo direktyva – 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų. Šis įstatymas įpareigoja gamintojus, įgaliotuosius atstovus, importuotojus, platintojus ir paslaugų teikėjus užtikrinti, kad tam tikri jų rinkai teikiami gaminiai ir paslaugos atitiktų naujus prieinamumo reikalavimus.

Prieinamumas reiškia, kad visi žmonės, nepriklausomai nuo jų gebėjimų, gali lengvai naudotis, suprasti ir pasiekti gaminius, paslaugas, infrastruktūrą ar informaciją. Tai apima fizinį, skaitmeninį, socialinį ir informacinį prieinamumą. Užtikrintas prieinamumas leidžia asmenims su negalia visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, o kartu gerina ir visų vartotojų patirtį – aiškesnis skaitmeninis turinys, patogesnė internetinė bankininkystė ar be kliūčių pasiekiami transporto bilietai sutaupo laiko ir palengvina kasdienybę visiems.

Prieinamumas yra vienas iš pagrindinių principų, įtvirtintų 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijoje, kuris užtikrina, kad visi asmenys, nepriklausomai nuo jų gebėjimų, galėtų laisvai naudotis aplinka, transportu, informacija, ryšiais ir įvairiomis paslaugomis. Prieinamumas nėra tik socialinis siekis – tai esminė sąlyga užtikrinti lygias galimybes, skatinti asmenų su negalia savarankiškumą ir sudaryti sąlygas verslui pasiekti platesnį vartotojų ratą.

Prieinamumo direktyva siekia dviejų pagrindinių tikslų: socialinio ir ekonominio. Socialinis tikslas – užtikrinti, kad asmenys su negalia ir kiti funkcinių sutrikimų turintys asmenys galėtų lygiomis teisėmis dalyvauti visuomenės gyvenime ir naudotis svarbiausiais gaminiais bei paslaugomis. Ekonominis tikslas – suvienodinti prieinamumo reikalavimus visoje Europos ekonominėje erdvėje, taip palengvinant tarpvalstybinę prekybą ir užtikrinant laisvą prieinamų gaminių bei paslaugų judėjimą.

Verslui reikės prisitaikyti prie naujų prieinamumo reikalavimų, nustatytų Prieinamumo įstatyme. Šie reikalavimai taikomi išmaniesiems įrenginiams, savitarnos terminalams, elektroninei prekybai, bankų paslaugoms, elektroninėms knygoms, prieigai prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, tam tikriems transporto paslaugų aspektams ir kt.

INFORMACIJOS PRIEINAMUMAS – MISIJA ĮMANOMA?

Siekiant atliepti Jungtinių Tautų asmens su negalia teisių konvencijos nuostatas, Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, įsigaliojęs 2024 m. sausio 1 d., įteisino asmenų su negalia teisę gauti viešą informaciją lygiai su kitais asmenimis jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais (pavyzdžiui, lietuvių gestų kalba, lengvai suprantama kalba). Minėto įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos asmeniui su negalia viešąją informaciją turi nemokamai pateikti bent vienu jo pasirinktu prieinamu bendravimo būdu: asmenys su negalia gali kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas dėl jiems aktualios ir reikalingos viešos informacijos jiems prieinamais bendravimo būdais, tuo tarpu valstybės ir savivaldybių institucija ir įstaiga turi užtikrinti informacijos teikimą asmeniui su negalia jo prašomu prieinamumu bendravimo būdu.

Siekiant užtikrinti viešosios informacijos prieinamumą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A1-784 „Dėl Informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintos Informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijos. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turi užtikrinti nekintamos informacijos prieinamumą asmenims su negalia: interneto svetainės pagrindiniame puslapyje arba atskiroje skiltyje, pažymėtoje specialiu lengvai suprantamos kalbos bei gestų kalbos ženklu, skelbti nekintamą pagrindinę informaciją (apie teikiamas paslaugas, pagalbą, vykdomas funkcijas) lengvai suprantama kalba ir lietuvių gestų kalba.

Prieinamumo įstatymas įpareigoja tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus ekonominės veiklos vykdytojus (verslus) – gamintojus, įgaliotuosius atstovus, importuotojus, platintojus ir paslaugos teikėjus laikytis Prieinamumo įstatyme nurodytų reikalavimų, jei jie teikia rinkai įstatyme nurodytus gaminius ar teikia įstatyme nurodytas paslaugas.

Taigi, pavyzdžiui, informacija apie gaminio naudojimą ar paslaugos veikimą privalo būti pateikiama daugiau kaip viena jusle atpažįstamu būdu, suprantamai, tokiu būdu, kad naudotojai galėtų ją suvokti, tinkamo dydžio ir tipo šriftu ir kt. Įstatyme numatytos keturios rinkos priežiūros institucijos, kurios užtikrins, kad į rinką patektų tik prieinamumo reikalavimus atitinkantys gaminiai ir paslaugos.

Nesilaikant šių reikalavimų, bus taikomos sankcijos, įskaitant pinigines baudas. Rekomenduojama verslų atstovams nelaukti ir jau dabar įsivertinti, ar jų gaminiams bei paslaugoms taikomi Prieinamumo įstatymo reikalavimai.

NAIVU TIKĖTIS?

Tikėtis kažkokio teisingumo proveržio ar laukti, kad kažkada ir Lietuvoje bus paisoma Jungtinių Tautų parengtų rekomendacijų, ES direktyvų asmenų su negalia klausimais, būtų išties gal net ir naivu.

Bet žinoti apie tas rekomendacijas, direktyvas, nacionalinę teisinę bazę būtina vien dėl to, kad kiekvienas asmuo su negalia, LR pilietis, žinotų, kas nebuvo parūpinta iš viso to, kas jam išties priklauso. Tai yra, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų kasmetiniai raportai, ataskaitos, rekomendacijos Lietuvos atveju yra beveik mokslinės fantastikos žanro kūriniai, kai palyginame tas rekomendacijas su realybėje vykstančiais reiškiniais, faktais.

Tačiau susipažinti su Pasauliniu mastu teikiamomis rekomendacijomis pravartu.

2025 m. Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos rezoliucija 55/8 glaustai

Ataskaita „A/HRC/58/33: Asmenų su negalia ir skaitmeninių technologijų bei prietaisų teisės, įskaitant pagalbines technologijas“ paskelbta 2025-01-10.

Šioje ataskaitoje, paskelbtoje pagal Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos rezoliuciją 55/8, pateikiamos rekomendacijos Vyriausybėms neįgalių asmenų ir skaitmeninių technologijų bei prietaisų teisių, įskaitant pagalbines technologijas, užtikrinimo klausimais.

Ataskaitoje plėtojama ankstesnėse Ataskaitose, kurias Žmogaus Teisių Taryba skelbė savo rezoliucijoje 49/12, skaitmeninių ir pagalbinių technologijų klausimais, kur aptariama, kaip neįgaliųjų priežiūros ir palaikymo elementus diegti praktikoje.  2025 m. Ataskaita taip pat papildo teminį žmogaus teisių priežiūros ir paramos tyrimą, kurį parengė Jungtinių Tautų vyriausiasis Žmogaus Teisių komisaras pagal žmogaus teisių tarybos rezoliuciją 54/6.

Kaip technologijos veikia asmenų su negalia teises?

Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos rezoliucija 55/8 su pateiktomis rekomendacijos Vyriausybėms 2025 m. jau paskelbta.

Aiškiai pateikiama samprata, jog skaitmeninės technologijos yra elektroniniai įrenginiai ir kompiuterinės programos. Šias technologijas sudaro mobilieji telefonai, kompiuteriai ir interneto svetainės. Naujos skaitmeninės technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas (AI – anglų kalba trumpinys, DI – lietuvių kalba trumpinys), naudoja informaciją ir yra technologija, galinti atlikti užduotis ir išmokyti geriau jas atlikti tiems, kurie naudojasi DI. Be to, skaitmeninės technologijos gali padėti vyriausybėms pasidalyti informacija ir teikti paslaugas. Tai gali palengvinti neįgaliems žmonėms gauti reikalingą palaikymą ir informaciją.

E-Valdžios programos taip pat gali:

• Leisti žmonėms užsisakyti susitikimus, rezervuoti vizito laiką arba sužinoti informaciją apie jų sveikatą internete.
• Padėti žmonėms greičiau ir lengviau gauti informacijos, palaikymo ir paslaugų.
• Suteikti žmonėms su negalia daugiau galios savo gyvenime. Žmonės su negalia labiau linkę naudoti e-Valdžios programas nei kiti žmonės.
• Taigi, svarbu įsitikinti, kad šios programos yra tinkamos ir lengvai naudojamos asmenų su negalia.

Naudodamiesi skaitmenine technologija asmenys su negalia gali naudotis tokiomis svetainėmis kaip socialinė žiniasklaida ir internetinės parduotuvės, jie taip pat gali atlikti šiuos veiksmus:

• Kalbėtis su kitais žmonėmis ir įsitraukti į savo gyvenamos vietos bendruomenės veiklas.
• Gauti darbo ar sukurti savo verslą internete.
• Skaitmeninės technologijos gali paversti pagalbinę technologiją išmaniaisiais įrenginiais.
• Išmanieji įrenginiai yra įrenginiai, galintys dalytis informacija ir susisiekti su kitais įrenginiais.
• Kai kurie išmanieji telefonai turi pagalbines technologijas, tokias kaip teksto vertimas į bet kurią kalbą.
• Yra technologija, kurios pagalba įrenginys garsiai skaito žodžius.

Tačiau daugelis žmonių su negalia nenaudoja pagalbinės technologijos savo telefonuose, nes:

• Jie negali sau leisti nusipirkti telefono, turinčio neįgaliajam reikiamą technologiją.
• Jie nežino apie technologiją.
• Jų kalba nėra jiems reikalingos technologijos.

Vyriausybės turėtų įsitikinti, kad technologijos padeda apsaugoti neįgaliųjų žmonių žmogaus teises.

KAIP TAI TURĖTŲ BŪTI PADARYTA?

Manome, taip teigia Jungtinės Tautos, kad Vyriausybės turėtų:

• Vykdyti e-Valdžios programas, kurios gerbia žmogaus teises.
• Atminti, kad e-Valdžios programos yra kompiuterinės programos, kurias Vyriausybės naudoja teikdamos paslaugas ir dalijasi informacija.
• Parengti ir laikytis įstatymų, kurie užtikrintų, kad e-Valdžios programos gerbtų žmogaus teises.

Vyriausybės taip pat turėtų:

• Suteikti tarnautojams mokymus, kurie padėtų įsitikinti, ar pagalbinės technologijos tinka ir veikia ilgiau.
• Šie mokymai turėtų apimti ir tą sritį, kaip padėti su pagalbinėmis technologijomis geriau dirbti moterims.
• Dalytis informacija ir idėjomis apie pagalbines technologijas su kitomis šalimis.

Be to, Vyriausybės taip pat turėtų:

• Gerbti asmenų su negalia pasirinkimą, kad jie patys pasirinktų paramą, kurią jie gali gauti.
• Įtraukti pagalbinę technologiją prie priežiūros ir palaikymo paslaugų planų.
• Pagalvoti, kaip suteikti daugiau paramos kitų šalių organizacijoms, kad padėtų joms gerbti neįgaliųjų teises.
• Surinkti daugiau pinigų, kad užtikrintų aprūpinimą technologijomis, tinkančiomis neįgaliųjų asmenų vartojimui.

GALĖTŲ IR TURĖTŲ PADARYTI, BET KODĖL TAI GALI NET NEĮVYKTI?

Apibendrinimas:

1. Vien pokyčiai Lietuvoje nuo šių metų birželio 28 d. sugriauna daugybę stichinių verslų ir pseudo-verslų, e-parduotuvių, portalų, reklamos ir nelegalios prekybos pastangų per socialinius tinklus, nes nuo šios dienos verslai ir pavieniai fiziniai asmenys privalės užtikrinti, kad leidžia į rinką tik prieinamumo reikalavimus atitinkančius gaminius ar paslaugas.
2. DI, jei būtų pritaikomas kiekvienam asmeniui su negalia individualiai ir tik tuo atveju, jei pats asmuo to norėtų, sudarytų galimybes iš valstybės tarnybos centrinėje vykdomojoje valdžioje ir ypač savivaldybių lygių atleisti didžiąją dalį tarnautojų, kurie net neturi reikiamos kvalifikacijos aptarnauti asmenis su negalia ir jokie kvalifikacijos kėlimo mokymai to jau nebepakeis.
3. DI, jei būtų pritaikomas kiekvienam asmeniui su negalia individualiai ir tik tuo atveju, jei pats asmuo to norėtų, sudarytų galimybes nebeeikvoti milijardinių sumų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų visai armijai asistentų, socialinių darbuotojų, įvairių laisvalaikio paslaugų teikėjų, edukatorių, bibliotekininkų, muziejininkų, psichologų, neefektyviai dirbančiųjų sveikatos priežiūros ir medicinos darbuotojų išlaikymui. Tai yra, būtų nusikratoma tarpinėmis grandimis, visa armija išlaikytinių iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, nes asmenys su negalia patys pasirūpintų jiems reikalingų paslaugų užsisakymu be jokių tarpinių grandžių, kas duoda milžinišką ekonominį efektą, be to, asmenys su negalia įgautų pasitikėjimo, savarankiškumo, gyventų oriai. Iš esmės tai ir yra pagrindinė siekiamybė, tačiau yra neaišku, kodėl tas neatlikta iki šiol, nes reikiamos techninės priemonės, įskaitant ir DI, egzistuoja jau virš 50 metų.

Todėl, kad nuotaika būtų skaidresnė, belieka priminti, jog tikrieji neįgalieji, tikrieji išlaikytiniai, iš esmės parazituojantieji visuomenės sąskaita, yra visiškai ne asmenys su negalia. Tikrieji visuomenės šašai yra tie, kurie yra pozicijose, kur vyksta tarpinės paslaugų teikimo funkcijos savivaldybėse, centrinėje vykdomojoje valdžioje, įvairiose iš biudžetų išlaikomose institucijose, organizacijose.

Iš neįgaliųjų, tai yra, tų išteklių, kurie turėtų juos tiesiogiai be jokių tarpininkų pasiekti, išlaikoma armija galimai dykaduonių, neefektyviai atliekančiųjų savo tiesiogines funkcijas ir net korupcijos pažeistųjų savanaudžių.

Jau yra konstatuota, jog visa sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje yra iš viso neefektyvi, ją būtina pakeisti nauja. Tas pats ir švietime, aukštojo mokslo ir studijų sferose. Negalios reforma irgi jau pradėta. Kur visame šitame yra konkretus ir pats pažeidžiamiausias individas, tai yra, asmuo su negalia? Jo ir jo interesų nėra iš viso. Yra tik tarpinės organizacijos, asociacijos, klubai, valstybės ir savivaldybių struktūriniai padaliniai, UAB, AB, MB, sukurtos grynai monopolinėmis teisėmis ir visiškai neatitinkančios asmenų su negalia poreikių, lūkesčių, norų.

Galimai tai jų, visos šios gal net milijoninės tikrųjų išlaikytinių, duodančiųjų tik nuostolingumą, palaikančiųjų korupciją, veltėdžiavimą, savivalę savanaudiški interesai egzistuoja ir tam yra sukurti ištisi nusikalstami modeliai, schemos, tradicijos, kai „ranka ranką plauna“ ir iš galiojančiųjų teisės aktų, rekomendacijų telieka muilo burbulas jau ir dėl to, kad labai mažai kas ir skaityti, rašyti bemoka ir nebegalės jau to išmokti niekada.

Ir būtent jau šių metų antrąjį pusmetį visi, kas tik norės, galės įsitikinti, kas Lietuvos visuomenėje yra tikrieji veltėdžiai, našta visuomenėje ir kodėl tas vyksta be perstojo. Dar paprasčiau būtų pasakyti tiesiog taip: kai matote neįgaliojo vežimėlį, visada žiūrėkite į tą asmenį, kuris tą vežimėlį stumia, žiūrėkite, kur jis tą vežimėlį stumia, kada, kodėl, už kokį atlygį ir kas yra tas asmuo, kuris su būriu kitų „paslaugiųjų” aptarnauja tą asmenį su negalia vietoje to, jog tas neįgalusis puikiai išsiverstų be jų visų su viena paprasta sąlyga: jei nebūtų tokio kiekio tarpininkų ir informaciją neįgalusis gautų jam reikalingą, laiku ir suprantamą, neklaidinančią, tikslią.

Prieinamumo reikalavimai įsigaliojo – aktualu verslui ir paslaugų teikėjams

Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas, tikėtina, prisidės prie lygių galimybių įgyvendinimo praktikoje – jame numatyti aiškūs prieinamumo reikalavimai verslui. Nors jų įgyvendinimas gali pareikalauti papildomų pastangų, tai – galimybė kurti inovatyvesnius sprendimus ir pasiekti platesnį vartotojų ratą.

Norėdama padėti pasiruošti pokyčiams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė rekomendacines gaires su praktiniais patarimais, kaip užtikrinti prieinamumą. Su jomis galima susipažinti ministerijos svetainėje.

Naujasis įstatymas ir parengtos gairės skirtos įvairių sričių ekonominės veiklos vykdytojams, kurių teikiami gaminiai ar paslaugos patenka į prieinamumo reguliavimo apimtį. Gairėse pateikiami konkretūs ir praktiški pavyzdžiai, padedantys suprasti, kaip pritaikyti paslaugas skirtingus poreikius turintiems žmonėms, taip kuriant labiau prieinamą ir vartotojams draugišką aplinką.

„Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo įgyvendinimo rekomendacinės gairėse ekonominės veiklos vykdytojams“ skelbiama, jog, pavyzdžiui, gamintojai turi užtikrinti, kad gaminiai būtų suprojektuoti ir pagaminti laikantis Prieinamumo įstatymo 1 priede nustatytų prieinamumo reikalavimų. Jie turi atlikti gaminių atitikties prieinamumo reikalavimams vertinimo procedūrą, parengti techninius dokumentus, ES atitikties deklaraciją ir pažymėti gaminį CE ženklu (Prieinamumo įstatymo 8 straipsnis). Paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų paslaugos būtų 10 projektuojamos ir teikiamos pagal joms taikytinus prieinamumo reikalavimus ir parengia informaciją, paaiškinančią, kaip paslaugos atitinka taikomus prieinamumo reikalavimus. Ši informacija turi būti pateikiama prieinamais formatais ir saugoma tol, kol paslauga teikiama (Prieinamumo įstatymo 13 straipsnis).

Pažymėtina, kad prieinamumo reikalavimai taikomi tik tokia apimtimi, kad dėl šių reikalavimų laikymosi nereikėtų daryti esminio gaminio ar paslaugos pagrindinio pobūdžio pakeitimo arba nebūtų sukelta neproporcinga našta atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams. Taip pat, paslaugas teikiančios labai mažos įmonės atleidžiamos nuo prieinamumo reikalavimų laikymosi ir pareigų, susijusių su prieinamumo reikalavimų laikymusi.

Pagal Prieinamumo įstatymo 30 straipsnio 3 dalį, paslaugų teikėjai iki 2030 m. birželio 28 d. gali tęsti paslaugų teikimą naudodami gaminius, kuriuos teisėtai naudojo iki įstatymo įsigaliojimo, teikdami panašaus pobūdžio paslaugas.

ŠŪKIAI PUIKŪS, REKOMENDACIJOS TAIKLIOS, REIKIAMI TEISĖS AKTAI YRA

Asmens aplinka daro didžiulę įtaką negalios patirčiai ir mastui. Prieinama aplinka sukuria kliūtis, kurios dažnai asmenims su negalia trukdo lygiai su kitais asmenimis būti pilnaverčiais ir aktyviais visuomenėje. Pažanga siekiant pagerinti socialinį dalyvavimą gali būti padaryta pašalinant šias kliūtis ir palengvinant neįgaliesiems asmenims jų kasdieniame gyvenime.

Vyriausybės galėtų ir turėtų padaryti daug ką neįgaliųjų labui, tinkamos rekomendacijos parengtos, bet kodėl tai gali net iš viso neįvykti? Be to, tai, kas vyksta realiame gyvenime ir praktikoje, itin kontrastuoja su tuo, kas skelbiama šūkiuose, raportuose, rezoliucijose, kas surašoma į konvencijas, teisės aktus, potvarkius.

Negalios reforma Lietuvoje vyksta nuo 2024 m. pradžios. Tai, kas atlikta pertvarkant Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybą, yra išties titaniškas darbas. Dvi institucijos pertvarkytos – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ir Neįgaliųjų reikalų departamento su pavaldžiomis įstaigomis neliko ir vietoje jų įsteigta Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra.

Užsibrėžta ir viešai deklaruota, jog  bus stiprinamas ir savivaldybių įsitraukimas, aiškiai priskiriant joms žmonių su negalia klausimų koordinavimo funkciją savivaldybėje.

Nuo 2022 m. vertinama, jog neįgaliųjų skurdas Lietuvoje siekia 32 proc. ir yra vienas didžiausių ES.

2022 m. duomenimis, Viešosios informacijos asmenims su negalia prieinamumas elektroninėje erdvėje tesiekia 3,4 proc.

Net 65 proc. žmonių su negalia dėl aplinkos neprieinamumo patiria sunkumų savarankiškai gyvendami, naudodamiesi viešosiomis paslaugomis ir įsigydami prekes ar paslaugas. 21 proc. žmonių su negalia, ar, kitaip tariant, virš 35 tūkst. žmonių, yra reikalingas informacijos pritaikymas.

Informacijos prieinamumas gali būti aktualus net daugiau nei 420 tūkst. gyventojų, nes informacija prieinama forma teikia naudą ne tik asmenims su negalia, bet ir senyvo amžiaus žmonėms, laikinas traumas patyrusiems ar funkcinius sutrikimus turintiems asmenims ir kt.

LR Vyriausybė 2022 m. pritarė, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pripažintų žmogaus su negalia pasirinktą prieinamą bendravimo būdą ir teiktų jam viešąją informaciją nemokamai bent vienu pasirinktu prieinamu bendravimo būdu lygiai su kitais asmenimis.

Konstatuota, jog sudarius sąlygas gauti žmogui su negalia aktualią informaciją suprantamais būdais, informacinę aplinką pritaikius intelekto, regos, klausos negalią turintiems žmonėms, atsiras galimybė visą reikiamą informaciją gauti laiku ir suprantamai. Supratimas ir žinojimas paskatins ieškoti reikiamos pagalbos. Tikimasi, kad, pradėjus įgyvendinti suplanuotas naujoves, socialinės įtraukties priemonėmis per artimiausius 8 metus pradės naudotis apie 42 proc. žmonių su negalia. ⸎

Pokyčiam numatytas pereinamasis laikotarpis. Įstatymo nuostatos pradėjo veikti 2025 m. birželio 28 d., tačiau iki 2030 m. birželio 28 d. galima tęsti paslaugų teikimą naudojant gaminius, kuriuos teisėtai gamintojai naudojo iki įstatymo įsigaliojimo, teikdami panašaus pobūdžio paslaugas. Dar ištisus penkerius metus užtruks įstatymo nuostatų įgyvendinimas, todėl kol kas tegalima konstatuoti, jog įstatymas egzistuoja, ir tiek.

Parengta pagal:

A/HRC/58/33: Rights of persons with disabilities and digital technologies and devices, including assistive technologies. Internete: <https://www.ohchr.org/en/documents/thematic-reports/ahrc5833-rights-persons-disabilities-and-digital-technologies-and>, žr. 2025-03-09.

KAS MAN PRIKLAUSO? NA, TAI KAS, KAD PRIKLAUSO? TU PAMĖGINK GAUTI TAI, KAS TAU PRIKLAUSO. 2025-03-04 / 05. Internete: <https://www.leidinyssau.lt/info/>, žr. 2025-03-12.

Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo įgyvendinimo rekomendacinės gairės ekonominės veiklos vykdytojams, 2025, p. 8, 9.

<https://lygybe.lt/naujienos/prieinamumo-reikalavimai-isigaliojo-aktualu-verslui-ir-paslaugu-teikejams/>

<https://sc.bns.lt/view/item/453215 žr/ 2023 01 10>

56th Session of the UN Statistical Commission: 4-7 March. Internete: <https://eo4sdg.org/56th-session-of-the-un-statistical-commission-4-7-march/>, žr. 2025-03-09.

⸎ELTA: Vyriausybė pritarė: keisis negalios nustatymas ir socialinės įtraukties sistema. 2022-09-14. <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/vyriausybe-pritare-keisis-negalios-nustatymas-ir-socialines-itraukties-sistema-233160>, žr. 2022-09-14.

---

 

SĖKMĖ RINKOJE PLANUOJAMA

Andžela Armonienė

Parašyta 2009, paskelbta 2025-09-10

 

Pasauliniu mastu įtinklintos visuomenės dalimi ekonominio nuosmukio metu esame ir mes. Nors sunkmetis būna ir visuotinis, pasikartoja, jo masteliai įvairiose geografinėse vietovėse skirtingi. Rinka yra kapitalo pasiskirstymo bei judėjimo krypčių valdytoja, deja, šių procesų planuoti iš anksto negalime. Numatyti – taip, tai įmanoma, kaip pagal visą kompleksą požymių dar prieš penkerius metus buvo lengva prognozuoti, kad Lenkija nukonkuruos mus praktiškai visose srityse ir grėsmingiausia, kad likome žinių ekonomikos autsaideriais. Dėl žinių ir jas turinčių žmonių kaunamasi, mat jie sukuria didžiausią pridedamąją vertę.

Bet kuriam kiek daugiau patyrusiam ekspertui iš svetur užtenka pasivaikščioti Vilniaus Senamiestyje, centrinėse gatvėse. Lengva suvokti – verslas neplanuojamas, vykdomas chaotiškai, be jokių rinkos tyrimų, o tiesiog aklai pasižiūrėjus kuo prekiauja kaimynas ir kopijuojant tą patį be jokio galvosūkio. Verslo planai su paskaičiavimais – apskritai tik žaidimo dalis, kai einama prašyti kokių fondų lėšų ar papildomo finansavimo iš ES. Niekam ne paslaptis, kaip rašomi tie verslo planai, o gi parengiamas vienas pavyzdinis su visomis reikiamomis dalimis, o po to vyksta perrašymas tik pakeitus įmonės ar būsimos kaimo sodybos pavadinimą.

Kaskart stebina, kaip turi veikti naujųjų verslininkų logika, kai, tarkim, sostinės Pilies gatvė prieš kelis metus buvusi “batų” respublika dėl avalynės parduotuvių gausos, mat, tuomet visi kaip vienas prekiavo avalyne, staiga tapo suvenyrų prekiautojų Meka. Linas, gintaras, molis, šiek tiek dirbinių iš medžio, vėl linas, gintaras, ai, dar būtinai yra ir grožio salonas, pustuštis viešbutis, visai tuščia kavinė... ir taip ištisi kvartalai, viskas iki klaikumo vienoda ir nuobodu. Ką po viso šito gali stebinti, kad kas vienerius-dvejus metus vis ištuštėja mažosios Vilniaus parduotuvėlės, kavinukės, atsiranda reklaminiai plakatai, kad patalpos nuomojamos ar parduodamos ir taip vėl ir vėl. Kažkaip Taline tai nevyksta, tie patys restoranai, tie patys krautuvėlių langai su tom pačiom iškabom ir dabar kaip prieš 30-metį.

Netyčia į rankas pateko 1908-1909 metų Vilniaus telefonų knyga. Tokia kukli, juodai-balta, carinės valdžios metais leista, be abejo, rusų kalba, o joje – gausybė reklaminių skelbimų su informacija, kur yra kepykla, kur dirba batsiuvys, kur galima nusipirkti bakalėjos prekių. Paanalizavus gatvių pavadinimus, o jie praktiškai tie patys kaip ir dabar, pribloškė faktas, kad su adresų nuorodomis aiškėja vienas dalykas – prekiaujantieji skirtingomis prekėmis yra išsidėstę su savo parduotuvėmis nuosaikiai ir nutolę pakankamai vienas nuo kito, nėra kurioje vienoje gatvelėje 5 juvelyrinių ar 6 arbatinių. Įdomu patyrinėti ir kokios gerai pažįstamos gatvės prekiautojų, paslaugų teikėjų įvairovę: siuvėjas, fotografas, mokytojas, bakalėjininkas ir t.t. Jokios grūsties vienoje vietoje su tomis pačiomis paslaugomis ar to paties asortimento prekėmis. Vadinasi, buvo kruopščiai analizuojama rinka, pasirenkama, kur gali prekiaujantysis išsilaikyti. Juk tėvo verslą dažnai perimdavo sūnus, žmonės nenorėjo turėti vienadienio versliuko, kai elementariai pasišiukšlini ir uždarai patalpas pernuomodamas jas kitam, kuris irgi pabuvęs vos kelis mėnesius nutars, kad ne, neapsimoka čia ką daryti, verčiau persikeliu su savo verslu, na, pavyzdžiui, į Vokietiją, ten “Gmbh” kūrimui sąlygos nuostabios, mokesčiai mažesni nei Lietuvoje.

Beje, visa tai, kas papasakota apie carinį Vilnių, buvo lygiai prieš šimtmetį. Planingumo ir pasiskirstymo požymius galima rasti dabar šiuolaikinėje Švedijoje, ypač įdomūs šiuo požiūriu maži miesteliai. Sakoma, kinai, prieš pradėdami bet kokį verslą, labai kruopščiai analizuoja, jie yra itin atsargūs, visada būna gerai pasikaustę rinkos analizės duomenimis, o mokėsi jie kad ir JAV taip uoliai, kad viena mano pažįstama grįžusi iš studijų pasakojo, kad jau 4 valandą ryto jos kambario draugė iš Korėjos pradėdavo mokytis ir ruoštis paskaitoms. Rytų kultūros žmonės konkuruoja, jie žino, ką reiškia būti milijardinės tautos atstovu, nenuostabu, kad visas Pasaulis su pasimėgavimu maitinasi kinų restoranuose ir net nesusimąsto, ką šis reiškinys išties reiškia ir kiek reikėjo tobulinti patiekalus, kad jie taptų mėgstamiausiais praktiškai visų tautų atstovų.

Dabartinis metas tinkamas ir mums pasverti, kokios klaidos padarytos, pasimokyti iš lengviau jį išgyvenančiųjų. Tai, jog versle žinių nereikia, o vien tik sėkmės ir pinigų – blefas. Kad kokie atvykę užsienio verslininkai už mus paskaičiuos ir nuspręs, kiek ir ko turime gaminti ir su kuo prekiauti – taip pat netiesa, nes, kaip žinia, kai šeimininko nėra, šeimininkauja svečiai, o tai mažai pageidaujamas variantas.

Taigi sėkmė rinkoje planuojama. Už rinkas kaunamasi ir kovos metodai yra šimtmečiais tobulinti ir labai rafinuoti. Nenuostabu, kodėl rinkos specialistai – šiame straipsnyje vartosime terminą “marketingas” – taip dažnai sugalvoja vis naujas marketingo formules, neva, atnešančias sėkmę. Svarbu pastebėti, kad visos tos formulės, modeliai yra susiję su planavimu, o šis neįmanomas be gilių mikro-, makroekonomikos, politikos, finansų, geografijos, vadybos ir t.t. žinių.

SĖKMĖS RINKOJE FORMULĖS

Žinomiausia yra E.J. McCarthy 1964 metų 4P formulė, ją žino net moksleiviai: prekė, kaina, vieta, rėmimas (angl. product, price, place, promotion). Kaip minėta, naujos formulės atsiranda gana dažnai. Deja, mažai kas žino, kad žymioji 4P formulė yra tik suprimityvinta Neilo Bordeno formulė, pateikta visuomenei taip pat 1964 metais. Būtent N. Bordenas yra tikrasis marketingo mantros išradėjas ir ją sudaro 12 elementų: produktas, kainodara, prekės ženklas, platinimas, asmeninis pardavimas, reklama, rėmimas, pakavimas, išdėstymas, paslaugos, pardavimas, faktų radimas ir analizė.

Taigi Paulas Smithas 2000-aisiais su savo 7P formule – prekė, kaina, vieta, rėmimas, žmonės, fizinis demonstravimas, procesas – nebuvo toks jau originalus amžių sandūroje. Kita vertus, jis deklaravo rėmimą kaip marketingo derinio elementą ir pristatė komunikacijos derinio sudedamąsias dalis: pardavimas, reklama, pardavimo rėmimas, tiesioginis marketingas, viešumas ir ryšiai su visuomene, sponsorystė, paruošos, pakavimas, pardavimo kryptis ir prekyba, internetas, žodinė komunikacija, korporacijos identitetas. P. Smithas savo teoriją grindžia racionaliu argumentu: esą, koordinuota ir krištolo grynumo žinia pasaulyje, kur vartotojas kasdien bombarduojamas per 500 komercinių pranešimų triukšmo, turi daugiau galimybių.

Šioje vietoje laikas paminėti integruotą marketingo komunikaciją (toliau – IMK), kurios guru laikomas Don E. Schultzas. Aiškumo dėlei ir dėl to, kad Don E. Schultzas praktiškai kasmet pateikia vis atnaujintą IMK sampratą ir vis kitas jos formules, naudosimės Jameso Ogdeno pateikiama IMK samprata, mat šis itin paprastai moko, kaip reikia tą IMK sukurti plano rengimo ir vykdymo būdu. J. Ogdenas teigia, kad IMK komponentės yra šios: reklama, ryšiai su visuomene ir viešumas, kibermarketngas, pardavimo rėmimas, tiesioginis marketingas, asmeninis pardavimas. Įsidėmėtina, kad ir Ph. Kotleris savo naujesnėse knygose visur mini IMK, pabrėžia planavimo reikšmę. Deja, problema ta, kad IMK skirtingiems teoretikams ir praktikams reiškia skirtingus dalykus, sampratų yra įvairių. Įdomumas tas, kad IMK nėra lengva įgyvendinti, bet ji atneša pelną, garantuoja išlikimą rinkoje ir nuolatinę plėtrą bei tobulėjimą. Anot Kennetho Clow ir Donaldo Baacko, tai yra nematoma programa (angl. “seemless program”), dėl vykdomų pokyčių, kompleksiškumo, elektroninės komunikacijos, kibermarketingo, pasaulinio tinklo atsiradimo rinkoje tiesiog būtina buvo sukurti naują vadybos kryptį, taip XX a. paskutiniajame dešimtmetyje JAV ir atsirado IMK samprata bei teorija. Iš esmės J. Ogdeno pateiktas konkretus IMK plano rengimo procesas yra puiki priemonė įsitikinti, jog tai įmanoma realizuoti. Jau 2000 metais buvo atlikti tyrimai Pasaulio mastu ir nustatyta, kad IMK duoda neabejotiną pelną ir pranašumą prieš konkurentus. Kam reikėjo – tai išgirdo, įgyvendino, o pavėlavusieji liko nusivylę, mat dabar, kai vyksta tokie dideli rinkos susitraukimo procesai, IMK diegti yra vėloka, bet pasirengti tai daryti pagilinus žinias ir sulaukus ekonomikos atšilimo – kodėl gi ne?

Reikėtų daugiau koncentruotis jau ne į IMK, nes tai jau kiek pasenęs požiūris, o į integruotą vadybą apskritai. Yra ir kita samprata – integruota komunikacija (toliau – IK). Tai nėra tas pats kaip IMK. Pagrindinis skirtumas – įtraukiama politika, organizacijos funkcijų pertvarka, žinių sistemos ir darbuotojų nepertraukiamas mokymas darbo vietoje, nelieka ribų tarp viešosios ir asmeninės bei išorinės ir vidinės organizacijos komunikacijos. IK vienija organizacijos politiką ir filosofiją, jos komunikaciją tiek su vidaus, tiek su išorės rinkomis. JAV mokslininkė ir praktikė Diane Gayeski yra sukūrusi IK sampratą. Jos požiūrio išskirtinumas – nesureikšminama nė viena komunikacijos disciplina, siekiama realiai universalesnio komunikacijos elementų derinimo pagrindimo. Gilesniam suvokimui tų procesų, kurie jau yra prasidėję, ir nuosekliam aiškinimui, kuo galėtų būti reikšminga suderinta komunikacija tokioje situacijoje, kai vien technologijos negelbsti, o yra tik sudėtinė visos sistemos dalis, gali būti idėja apie „komunikacijos salas”. Visos komponentės – ryšiai su visuomene, darbuotojų komunikacija, mokymas, informacijos sistemos ir t.t. – lygiavertės, vieningumas pasiekiamas nuosekliai, ypač pabrėžiamas mokymo reikšmingumas, kad darnioje organizacijoje atsirastų terpė sklandžiai ir kryptingai raidai, vykdomai pergrupuojamos komunikacijos pagrindu.

Nesuderintos komunikacijos problemos yra rimta priežastis vienyti vadinamąsias „komunikacijos salas”, koordinuoti organizacijos skyrių, atsakingų už mokymą, informacijos sistemas, politiką ir vykdymą, darbuotojų komunikaciją, marketingą, reklamą, kitą veiklą. Komunikaciją, mokymą, korporacijos įvaizdį ir kultūrą neigiamai veikia šių veiklos sferų nesuderinimas: atskiri organizacijos padaliniai parengia atskirus pranešimus nekoordinuodami jų su kitų padalinių parengtais pranešimais ir bendradarbiaujama dažniausiai tik su už informacijos sistemų veiklą atsakingų padalinių specialistais. Be to, vidinė ir išorinė komunikacija nevienijama, nekoordinuojami pranešimai sukelia tokį reiškinį kaip informacijos perteklius, jie nepasižymi operatyvumu, nes dėl vidinės komunikacijos nesklandumo neatitinka paskelbimo laiko standartų. Nesuderinta komunikacija yra tikra pražūtis verslo atstovams, o ir viešojo administravimo sektorius jau išmoko rengti “vieno balso” pranešimus.

INTEGRUOTO POŽIŪRIO TAIKYMAS – PAVYZDŽIO ANALIZĖ

Agroaplinkosauginių žinių sistemos, duomenų bazės, jų plėtra, ištisų administravimo ir konsultavimo sistemų sukūrimas kartu su ekologinės produkcijos prekybos organizavimu Lietuvoje vyko gana sparčiai. Teko ne tik atnaujinti agrarines žinias, įsisavinti ES paramos gavimo labirintus, bet ir išmokti derinti teisę ir ekonomiką, verslą, siekti efektyvumo ir užimti visiškai naujas rinkas. “Ekologija” – žodis madingas, miestiečiai noriai perka net keliskart brangesnes morkas ar žirnius, kai pakabinama etiketė, jog produktas užaugintas ekologiniame ūkyje. Taigi ši sritis itin imli žinioms, jai reikalingos duomenų bazės, informacijos sklaida ir visas paslaugų sektorius. Nieko nuostabaus, mat, šis sektorius yra prioritetinis, o kol taip yra, lėšų atkeliauja daugiau nei į ne tokius prioritetinius.

Tenka kurti pasikeitimo žiniomis ir informacija sistemas, sukurti terpę naujiems prekių ženklams, organizuoti prekybą. Lietuviškų ekologiškų prekių ES rinkoje praktiškai nežino. Žinių atnaujinimas būtinas, tenka perimti žinias ir patirtį iš kolegų Danijoje ir kitur, atsilikimas yra neatleistinas. Tuo tarpu galime diagnozuoti vis dėlto tam tikrą tūpčiojimą vietoje, galime manyti – kaltas lietuviškas atsargumas. Verslas praktiškai nežino, kokiomis garantijomis galės naudotis už kelių metų, teisės specialistai taip siaurai specializuojasi, kad galų gale samdomi konsultantai, atvykę iš svetur, o šie dažniausiai naudos žiūri savam verslui ar jo perkėlimui ir pasako, kad ekologija – ne mums, mes galime tenkintis gausiai cheminėmis trąšomis praturtintomis dirvomis ir jose užaugintais derliais.

Žodžiu, šią rinką paskatino pirmiausia gausesnės ES išmokos už ekologinių pasėlių plotus. Greitai buvo susigriebta, kad įmokos tai tvarkingai mokamos, bet kur dingsta produkcija? Tuomet ėmė atsirasti turgeliai, vagonėliai, specializuotos lentynos parduotuvėse, prekių ženklai, ūkių sertifikavimo sistema ir ištisa struktūra ūkininkų mokymams bei konsultavimui.

Tapo aišku, kad Lietuvai reikia efektyviai veikiančios agroaplinkosauginės žinių sistemos ir duomenų bazių, kurios tarnautų tikslinėms grupėms – ūkininkams, verslininkams, vartotojams, mokslininkams, pedagogams, valdžios atstovams ir dar svarbu, kad visos šios grupės aktyviai bendrautų ir keistųsi žiniomis. Žinių sistemos tobulinimas turėtų būti tęstinis, pagrįstas integruotos vadybos principais. Būtina turėti profesionalius žinių vadybininkus. Vienu metu turi vykti ne tik struktūriniai, bet ir kultūros pokyčiai, užsakomi novatoriški mokymai, teikiamos konsultavimo paslaugos pirmiausia ūkininkams, šviečiami ir informuojami vartotojai, nes kas gi tuos naujuosius produktus pirks.

Tiriant problemą dar 2005 m. antroje pusėje buvo surengti kelių etapų tyrimai. Iš esmės jų rezultatai reikšmingi ir šiandien, nes iliustruoja, kaip reikėtų pasirengti plėtrai naujose verslo srityse.

Buvo tirta komunikacijos ir mokymo būklė, atlikta poreikių analizė. Taikyti metodai – apklausa, vykdyti taip pat ir neformalūs interviu su specialistais. Buvo atlikti ir antriniai tyrimai – literatūros šaltinių probleminė analizė, ES dokumentų vertinimas. Žvalgomasis tyrimas vykdytas taikant patogumo atranką ūkininkų mokymų metu, anketavimas atliktas dviem etapais: 120 ūkininkų apklausta pirmuoju etapu, dar 62 – antruoju. Kadangi Lietuvoje tuomet buvo užregistruota apie 2000 ekologinių ūkių, imties dydis pakankamas. Tyrimas kiekybinis ir kokybinis.

Buvo atsakoma į klausimus apie pageidaujamas informacijos pateikimo priemones, žinių rūšis, kurios labiausiai pageidaujamos, labiausiai priimtiną seminarų pobūdį ir tematiką, informacijos apie ekologinį ūkininkavimą šaltinius, elektroninės informacijos tematiką. Vėliau, žinoma, gauti duomenys buvo susisteminti ir apibendrinti, gavome tam tikrą sąrašą prioritetų, todėl buvo įmanoma aiškiai pasakyti, kokia kryptimi ir formomis turi vykti žinių ir informacijos sklaida ūkininkams. Pavyzdžiui, ūkininkai nurodė, kad labai vertina mokymus seminarų forma, stokoja marketingo žinių ir t.t. Po to sudarėme gaires, kaip turi būti vykdomi mokymai. O juk dažniausiai panašūs mokymai “nuleidžiami” iš viršaus, niekas nerenka nuomonių ir jų neanalizuoja, geriausiu atveju mokymams pasibaigus dėstytojai-lektoriai surenka tiesos neatitinkančią informaciją apie jau pasibaigusių mokymų kokybę.

Taigi po tyrimo buvo pasiūlytos ir plėtros modelio gairės: tobulinti informacijos/komunikacijos/žinių sistemą įgyvendinant integruotą požiūrį, vykdant mokymus atsižvelgti į juose dalyvaujančiųjų poreikius iš anksto, taikyti novatoriškus mokymo metodus, plėtoti kooperacijos principą, kad būtų sukurta rinkodaros grandinė, užtikrintas grįžtamasis ryšys ir pan.

Šiuo pavyzdžiu parodome, kad versle būtini tyrimai, jie turi būti daugkartiniai, įvairūs, efektyvūs, o ne šiaip – dėl paukštelio padėjimo ataskaitoje ar projekto pasiūlyme.

Na, o Lietuvos mastu reikalinga vieninga duomenų surinkimo ir sisteminimo metodika, turime tiek daug įvairiopos patirties, kad laikas jau ja dalintis ir drąsiai žengti žinių ekonomikos link. Sunkmetis žinių plėtrai yra vis dėlto palankus metas, nes patirtos nesėkmės yra visuotinos ir noras užbaigti tą kliūčių ruožą yra bendras visiems.

Pastaba: užrašyta 2009 m. rugpjūtį. Klausimas: o ar patobulėjo komunikacijos ir informacijos vadyba, nuo kurios priklauso išlikimas rinkoje, Lietuvoje? Greičiausia, nelabai, tik propagandos padaugėjo, kas savaime veda į lūzerizmą ir žinių vadybos ar efektyvios komunikacijos kol kas nematyti. 

---

 

„GEROVĖS PAGRINDAS YRA SVEIKATA“

GYD. JUOZAS ŽEMGULYS, 1933, p. 50-51

 

MŪSŲ PAJŪRIS YRA VERTINGESNIS

2025-09-07

Madinga poilsiauti užsieniuose ir skelbtis apie tai socialiniuose tinkluose įkeliant nuotraukas. Tačiau ar susimąstome, ką prarandame ignoruodami savus kurortus, pajūrį? Dar 1937 m. žymus to meto gydytojas Juozas Žemgulys atliko išsamų Prancūzijos kurorto Bercko ir Klaipėdos palyginimą. J. Žemgulys rašo: „Berck-Plage yra tuo garsus, kad čia yra Prancūzijos kaulų tuberkuliozės gydymo centras. (...) Berck-Plage nėra naujas kurortas. Jis pradėjo garsėti jau prieš 70 metų. Pirmieji pastebėjo patys žvejai, kad čia gerai gyja vaikai, sergantieji skrofulioze.“ J. Žemgulys lygina Bercką su Klaipėda: jis „yra 550 km arčiau prie ekvatoriaus kaip kad Klaipėda. (...) Apskritai imant, Bercko temperatūra yra gana pastovi: nelabai šalta žiemą ir nelabai karšta vasarą. Mūsų klimatas yra kiek šaltesnis (...)“. Tačiau gydytojas pažymi, kad vasaros oras Bercke yra šaltesnis nei Klaipėdoje. Jis rašo: „apskritai vasarą ligoniai blogiau gyja kaip kad pavasarį ar rudenį. Geriausiai gyja žiemą“.

Gydytojas pabrėžia vėjo svarbą: „Bercke yra daug vėjo.. (...) gydytojai vėją laiko svarbiu terapiniu agentu: jis, lengvai praeidamas pro drabužius, masažuoja kūną; ateidamas iš jūros esąs švarus, be mikrobų: turys daug deguonies ir ozono; jis, turėdamas daugybę smulkiausių vandens lašelių, esą jonizuotas ir elektrolizuotas.“ J. Žemgulys apibūdina Bercko pliažą: jis „yra nelygaus pločio potvynio ir atoslūgio metu. (...) Smėlis pliaže  nėra baltas, kaip kad pas mus, bet kiek gelsvas, dumbluotas. Lekiančio smėlio Bercke nėra. Smėlis drėgnas. Įmintos pėdos nėra užpustomos ir laikosi iki potvynio. Dėl to pajūris atrodo lyg pritryptas, nešvarus. Atoslūgio metu ant pliažo lieka šiek tiek dumblo, kuris tarpais dvokia. Garuose, kylančiuose iš išnešioto ant pliažo dumblo, esą daug jodo.“ Gydytojas rašo, kad Bercko kopos panašios į kopas Smiltynėje ir Juodkrantėje, bet ne į Palangos kopas.

Žemgulys pasakoja apie ligonius Bercke: jų daug gatvėse ant specialių vežimukų, „gulinčių ligonių yra taip pat kinuose, bažnyčiose, geležinkelio stotyse. Berkiečiai, esą, sako, kad jų kurortas yra gulinčiųjų ligonių kurortas. Gydytojas mini, kad Bercke yra 15 ligoninių. „Visos sanatorijos yra arba prie jūros kranto, prie ribos, kur ateina tvindamas vanduo, arba tuojau už jų“, – rašo jis. Gydytojas teigia, kad Berckas yra prancūzų kaulų chirurgijos centras. Anot jo, „neoperuojamas suaugęs kaulų džiovininkas gyjąs 10-15 metų, operuojamas – 5-6 metus“, gydytojas tvirtina: „kombinuoto (jūros ir chirurgiško) gydymo gerų rezultatų esu matęs labai daug, išgijusieji buvo demonstruojami šimtais“.

J.Žemgulys apibendrina: „Iš to, ką esu patyręs, galiu pasakyti, kad gamtos atžvilgiu mūsų pajūris yra vertingesnis kaip kad Bercko pajūris: švaresnis, gražesnis, vasarą šiltesnis, yra miškas, kurio nėra Bercke. Tiktai mūsų pajūryje nėra ligoninių ir kitų kultūrinio gyvenimo sąlygų (asfalto etc.). Operatiškiems veiksmams atlikti yra L. Raudonojo Kryžiaus ligoninė Klaipėdoje, bet ligoniams gyventi pajūryje būstinių neturime visai. Tuo atžvilgiu mūsų pajūris stovi žemiau už Bercko pajūrį. Sveikumo atžvilgiu yra pagrindo laukti, kad mūsų pajūryje rezultatai galėtų būti ne blogesni kaip kad Bercke“.

Taigi, prieš daugiau kaip prieš 80 metų padarytos išvados aktualios ir šiandien.

Parengta pagal daktaro Juozo Žemgulio straipsnį “Berck-Plage ir mūsų pajūris” leidinyje “Medicina”, 1937 m., Nr. 12, p. 1030-1036.

 

KADA ATEINA SENATVĖ?

GYD. JUOZAS ŽEMGULYS, 1933, p. 50-51:

• SENTI ŽMONĖS PRADEDA DAUG ANKSČIAU (PAV., MERGAITĖS APIE 30 METŲ)
• SVEIKŲ IR DARBINGŲ VAIKŲ GALIMA LAUKTI TIK IŠ SVEIKŲ, SUBRENDUSIŲ, BET NEPERSENUSIŲ TĖVŲ
• ALKOHOLIKŲ (GIRTUOKLIŲ) VAIKAI NERETAI BŪNA SILPNAPROČIAI, SERGA NERVŲ BEI PROTO LIGOMIS, SU NEGERAIS PALINKIMAIS
• DIDELI GIRTUOKLIAI IR KRIMINALISTAI (NUSIKALTĖLIAI) NETURI TUOKTIS PATYS, NEI KITI SU JAIS VEDYBŲ DARYTI
• NEPATARTINA TEKĖTI IR TOKIOMS, KURIŲ PER ANKŠTI DUBENS KAULAI, KURIŲ IŠKRYPĘ ĮVAIRŪS KAULAI AR LYTIES ORGANAI

Per vėlai vesti taip pat nepatartina. Paprastai moteriškės 45-47 metų jau nebegali turėti vaikų, o vyrai – 50-60 metų. Bet senti žmonės pradeda daug anksčiau (pav., mergaitės apie 30 metų). 30 metų moteriai pirmą kartą gimdyti yra daug sunkiau kaip 20-ties metų, nekalbant jau apie pirmą kartą gimdančią 40-ties metų moterį. Vyrams patartina vesti iki 30-35 metų, nes, ilgiau nevedę, jie sunkiai išsilaiko nepaleistuvavę; be to, kartais apsikrečia limpamosiomis lyties ligomis (triperiu ir sifiliu). Jei vyras veda pasenęs, tai jam yra sunkiau, nes jis, jau senas būdamas, turi žmonai ir mažiems vaikams duoną uždirbti, o jam jau reikėtų dažniau pasislėti, o gal jau ir paramos iš vaikų turėti. (...)

Nepatartina tekėti ir tokioms, kurių per ankšti dubens kaulai, kurių iškrypę įvairūs kaulai ar lyties organai, nes tokios moterys gali pasigimdyti tiktai su pagalba didelių ir pavojingų operacijų.

Vyrams nepatartina vesti, jei jie yra vyriškai silpni, jei tas silpnumas yra pastovus ir neišgydomas, nes tada kyla daug nesusipratimų šeiminiam gyvenime.

Netinkamos vedybos kenkia ne tik pačių vedusiųjų, bet dar labiau būsimosios kartos sveikatai, nes yra daug ligų, kurios arba pačios, arba palinkimas prie jų persiduoda paveldėjimo keliu iš tėvų vaikams. Apskritai, reikia pasakyti, kad kaip gero derliaus galima laukti iš sveikų, pilnų, prinokusių, bet nepersenusių grūdų, kaip gero prieaugliaus galima tikėtis tik iš sveikų ir stiprių gyvulių, taip lygiai sveikų ir darbingų vaikų galima laukti tik iš sveikų, subrendusių, bet nepersenusių tėvų. (...)

Čia pridėsime, kad alkoholikų (girtuoklių) vaikai neretai silpnapročiai, serga nervų bei ps.orgroto ligomis, su negerais palinkimais. Taip pat ir nuolatinių (įpratusių) nusiklatėlių vaikai neretai paveldi tėvų palinkimus (...) dideli girtuokliai ir kriminalistai (nusikaltėliai) neturi tuoktys patys, nei kiti su jais vedybų daryti.

Kaip atskiro žmogaus, taip ir tautos gerovės pagrindas yra sveikata. Kaip gyvenimo kovoje išlieka ir prasimuša aukštyn tik sveikas ir darbštus žmogus, taip ir tautų kovoje dėl būvio nugali sveikos ir darbščios tautos, o silpnos ir nevaisingos, nedarbingos tautos žūsta.

 

SULIESĖJIMAS                                 

GYD. JUOZAS ŽEMGULYS, 1933

 

Dažniausiai žmogus suliesėja sirgdamas. Bet kartais sublogsta ir sveikas būdamas ar be aiškios ligos. Tada pats suliesėjimas jau yra liga.

Liesi, sublogę žmonės dažniausiai yra silpnesni, kaip vidutinio pilnumo žmonės, mažiau jėgų teturi, kad galėtų daug dirbti, arba kad atsispirtų prieš įvairias ligas. Jų sveikatai palaikyti reikia labiau nutukti.

(...) Metams slenkant, antroj gyvenimo pusėj, žmogui atsiranda ant veido ir apskritai ant kūno raukšlių. Tunkančio žmogaus tos raukšlės išsilygina, ir jis lyg pajaunėja. Daugelis moterų, norėdamos atrodyti jaunesnės, stengiasi nutukti. Yra ir daugiau atsitikimų, kada pageidaujama nutukti.

Norint nutukti, reikia ramiai ir vienodai gyventi. Labai kenkia kiekvienas nuvargimas ir persidirbimas. Norintiems pasitaisyti patartina nepersidirbti. Dėl to ne kiekvienas gali nutukti, kas nori. Jei žmogus dėl duonos kąsnio yra priverstas dirbti daugiau, kaip jo jėgos leidžia, tai tokiam apie nutukimą sunku ir svajoti. Tačiau savo gyvenimą galima taip sutvarkyti, kad, ir daug dirbant, galima šiek tiek padidinti savo svorį. Pirmiausia tam būtinai reikia tvarkingai gyventi. Kiekvieną vakarą reikia gulti anksti, visada tuo pačiu laiku. Taip pat ir keltis anksčiau, visada vienu laiku. Negalima vieną vakarą eiti anksti gulti, kitą vakarą negult iki pusiaunakčio arba net ir visą naktį nemiegoti. Kas gyvena triukšmingai, ūžia naktimis, tas greičiau pavargsta ir nusidirba. Taip pat ir valgyti turi būti paskirtos valandos. Ne tik miegas bei valgis, bet ir visas gyvenimas turi būti panašiai sutvarkytas.

Kaip sakėme anksčiau, yra svarbu gyventi ramiai. Jei namuose negalima ramybės rasti, reikia pasistengti išvažiuoti kur nors pailsėti, atskirai vienam pagyventi. Kartais šiokios tokios ramybės gali būti ir namie, jei yra daugiau kambarių, jei galima kurį laiką atsiskirti nuo vaikų, šeimynos ir kitų žmonių.

Norintiems nutukti labai svarbu kiek galint daugiau gulėti, kad ir nemiegoti. Visą laiką gulėti negera, nes vien nuo to nenutuksi. Apskritai, sveikiems, bet liesiems žmonėms gulėti mažiau kaip 9 valandas nėra patartina. Labai naudinga kiek atsigulti po valgio: po pusryčių, po pietų, po vakarienės. Kas negali ilgai gulėti, tas lai paguli nors pusvalandį, nors 15 minučių po valgio, ir tai turės iš to daug naudos. Žinoma, geriausia būtų, kad žmogus galėtų atsigulti ir užsnūsti po pusryčių kokią valandą, po pietų – porą valandų. Gulint kojos turi būti pakeltos ant lovos, kad visam žmogui būtų patogu ilsėtis.

Reikia stengtis gulėti kiek galint ilgiau atvirame ore, bet vengti vėjo, šalčio ir sukaitimo. Visada reikia apsikloti pakankamai, galima sakyti, šiltai. Ir apskritai visi norintieji nutukti turi rėdytis šiltai, vengti nors mažiausio šalčio.

Suprantama, kad norintieji nutukti turi gerai valgyti. Jei nėra noro valgyti, reikia stengtis jį padidinti. Valgyti reikia nemažiau kaip 5 kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius, pietus, pavakarius ir vakarienę. Kiekvieną kartą reikia valgyti iki soties, bet nepersivalgyti. Nuo persivalgymo atsiranda visokių ligų, nuo kurių žmogus sublogsta.

Geriausi valgiai norintiems nutukti yra pagaminti i š m i l t ų: košės, kleckai, duona, ypač pikliuota, sausainiai. Tų valgių reikia daugiausia valgyti. Labai yra naudinga daug valgyti pieniško ir saldaus valgio, c u k r a u s. Valgiai turi būti vidutiniško riebumo. Iš riebalų labiausiai patartina valgyti: sviestas, šviežia smetonėlė, lašiniai, kada jie nekenkia viduriams. Kartais, be kitų valgių, žmogų nutukina vien tik pora stiklinių šviežios smetonėlės, kasdien geriamos. Mėsa geriausiai tinka šviežia, bet, apskritai, nėra reikalo valgyti daug mėsos ir kiaušinių.

Yra ir vaistų, kurie padeda žmogui nutukti. Nors jie ir labai naudingi, bet reikia atminti, kad jais vienais, be atitinkamo maisto ir gyvenimo, nutukti negalima.

Pasitaikys, kad žmogus, pildydamas visa, kas aukščiau pasakyta, vis dėlto nenutuks. Pav., sergą sunkiomis ligomis negali nutukti. Tačiau lengvas ligas toks gyvenimas ir maistas, kaip aprašyta, nugalės. Žinoma, sunkių ligų tuo būdu nepašalinsi, nes jas reikia tam tikru būdu gydyti. 

---

KLASTINGOJI „E“

2025-09-06

Kai perkate maisto produktus, būtinai skaitykite sudėtį etiketėje. Net tų produktų, kuriuos nusiperkate jau anksčiau susipažinę su sudėtimi ir manote, kad Jums saugu juos vartoti, reikia nuolat pakartotinai persiskaityti informaciją apie sudėtį, nes ir to paties prekės ženklo tie patys produktai, kurie šiandien neturi kenksmingų E priedų, rytoj jau gali tuos kenksmingus priedus turėti. Taip gadinsite sveikatą sau ir namiškiams, kurie maitinasi kartu. Nekalbant jau apie visuomeninio maitinimo produkciją – tik įsivaizduokite, ką suvartojate pirkdami kokį kepsnį ar kitą patiekalą – sudėties su E priedais juk persiskaityti negaunate..., o iš tikrai saugių produktų pagamintas restoranų maistas kainuoja tūkstančiais už padoresnę vakarienę.

Todėl rekomenduotina maitintis namie, gamintis valgį patiems.

Nėra didesnės prabangos, kaip maitintis naminiu maistu. Į darbą protingiausia atsinešti maisto iš namų, reikia turėti maistui nešiotis dėžutes, arbatą, kavą galima ir darbe pasiruošti, tačiau reikia prieš tai užsitikrinti, kad vartojate pakankamai švarų vandenį. Ne pro šalį gerai ir laboratorijoje išsitirti ne tik vandenį iš krano, kuris yra Jūsų darbovietėje, bet ir atvežamą plastiko talpose geriamąjį vandenį. Sveika naudotis sidabro šaukšteliais, panardinti arbatos ar kavos puodelyje jie apsaugo Jus nuo visų nepageidautinų vandens priedų automatiškai. Patartina ir patiems pasigaminti sidabrinio vandens, tiesiog turėkite namie ąsotį ar kitą vandeniui laikyti tinkamą indą, nakčiai įpilkite ten vandens ir panardinkite sidabro – gali būti ir papuošalų pavidalo. Šiaip galima pasidomėti, kokios turėtų būti tikslios proporcijos – kokiam kiekiui vandens kokio kiekio sidabro reikia, bet išties kuo daugiau to sidabro sudėsite į vandenį, tuo geresnį gėrimą turėsite. Idealiai tinka sidabrinės vandens talpyklos, įmanoma rasti lombarduose, e-prekyboje sidabrinių gertuvių, ąsočių, kt. Sunkmečio sąlygomis daug žmonių išsiparduoda savo turtelius, įsigyti sidabro dirbinių, indų, stalo įrankių galima itin žemomis kainomis – pavyzdžiui, per sunkmetį 2008-2012 m. Vilniaus lombarduose sidabro gramas tekainavo apie 3 litus – tai nesudarė nė 1 euro, sidabro šaukštų, peilių, kitų stalo įrankių, papuošalų, žvakidžių, kt. buvo perteklius, perkančiųjų tas prekes buvo vienetai. Dabartiniu metu sidabro dirbinių taip pat įmanoma nusipirkti gana pigiai.

O į parduotuvę išties reikia eiti kaip į biblioteką – skaityti apie E priedus, esančius norimuose įsigyti maisto produktuose ir spręsti, pirkti ar ne. Tas pats pasakytina ir apie labdaringai dalinamus produktus – vartoti ar ne, sprendžia pats žmogus, kuriam tie produktai skiriami.

Sąrašas žmogaus sveikatai žalingų E priedų yra gana ilgas, žemiau pateikiame kenksmingiausius E:

Gali sukelti vėžinius susirgimus: E 131, E 142, E 211, E 212, E 213, E 214, E 215, E 217, E 239, E 330

Didina cholesterolį: E 320, E 321

Didina kraujo spaudimą: E 250, E 251, E 252

Sukelia odos susirgimus: E 232, E 233

Sukelia išbėrimus: E 311, E 312

Naikina vitaminą B1: E 220

Sukelia virškinimo sutrikimus: E 222, E 223, E 224, E 226

Įtariama, kad yra pavojingi: E 104, E 122, E 141, E 150, E 151, E 171, E 173, E 180, E 240, E 241, E 471

Uždrausta vartoti: E 103, E 105, E 111, E 121, E 125, E 126, E 130, E 152, E 181

Pavojinga vartoti: E 102, E 110, E 120, E 124, E 127

Labai pavojingi: E 123

NEKENSKMINGOS E MEDŽIAGOS YRA ŠIOS:

E 100, 101, 160, 161, 170, 174, 175, 200, 201, 202, 203, 236, 237, 238, 260, 261, 262, 263, 270, 280, 281, 282, 300, 301, 302, 303,304, 305, 306, 307, 308, 309, 322, 325, 326, 327, 331, 332, 333, 334, 335, 336, 337, 338, 339, 340, 341, 400, 401, 402, 403, 404, 407, 409, 410, 411, 413, 414, 420, 421, 422, 450, 461, 462, 465, 466, 471, 472, 473, 474, 475, 480. 

---

PANIKOS ATAKŲ ĮVEIKIMO BŪDAI

2025-09-05

Panikos atakos ar nerimo priepuolio metu tiesiog apsidairykite aplink, patyrinėkite ir įvardinkite:

5 daiktus, kuriuos matote 4 daiktus, kuriuos jaučiate 3, kuriuos girdite 2, kurių aromatą jaučiate 1 daiktą, kurį galima paragauti

Kai atsiduriame nerimo ar panikos atakos epicentre, jaučiame lyg būtų neįmanoma susikoncentruoti ar aiškiai mąstyti apie ką nors, kartais mūsų mintys lekia taip greitai ir virsta tokia koše, kad jų realiai nebeįmanoma sekti. Mums ima rodytis, kad viskas, kas vyksta aplink yra tarsi rūke, arba kai kas nors keletą minučių su mumis kalbasi, mes staiga suvokiame, jog nesuprantame apie ką jis ką tik kalbėjo.

Kartais jaučiamės lyg būtumėme suparalyžuoti ar užšaldyti, nepajėgiame padaryti net mažiausio judesio ar pasakyti nors žodį. Taip su mumis gali atsitikti ir tada, kai patiriame itin intensyvias emocijas – pavyzdžiui, paliktojo, nuoskaudos, beviltiškumo, baimės ar išeities neturėjimo jausmai.

Specialūs metodai yra puikus instrumentas esant tokioms situacijoms ir juos galima naudoti visur kur esate. Sugrąžindami savo sąmonę ir kūną atgal į dabarties momentą, galime sudaryti savo smegenims erdvę, kad jos nurimtų ir pasijustumėme žymiai labiau susikoncentravę, kad galėtumėme paaiškinti, kas su mumis darosi ar kreiptis pagalbos, ar sugalvoti, kaip elgtis tokiai būklei ištikus.

Yra daug būdų panikai įveikti – todėl tai yra tokia nuostabi technika – net jei žemiau pateiktos technikos Jums netiks, yra daugybė kitų, kurias verta išbandyti, kad rastumėte tai, kas padeda būtent Jums. Jūs taip pat galite sukurti savo asmeninę techniką, surasti tai, kas padeda susikoncentruoti, sugrąžina į esamą laiko momentą.

Štai keletas technikų, suskirstytų į kelias kategorijas:

NUSIRAMINIMAS

1. Nueikite į dušą ar vonią. Susitelkite į kiekvieną pasiruošimo žingsnį, pastebėkite kiekvieną mažą detalę – ką jaučia Jūsų plaštaka, kai liečiate medinę rankeną ar kraną? Kai išjungiate kraną, kaip nustatote tekančio vandens temperatūrą? Pajuskite, kaip veikia Jus vanduo, patekęs ant odos, skirkite dėmesį vandens temperatūrai ir garsams, pajuskite savo kūno raumenis.
2. Raskite objektą, kuris Jus traukia. Tai gali būti glotnus akmuo ar nupoliruotas stiklo gabalėlis, kažkas panašaus į verpalų sruogą, kurios tekstūra Jums atrodo komfortabili; tai gali būti maža statulėlė ar kas nors, kas susiję su Jūsų gerais prisiminimais. Nešiokitės tą objektą ten, kur lengva jį pasiekti ir pasiimkite tada, kai Jums reikia nusiraminti. Atkreipkite dėmesį ir apibūdinkite mintyse kiekvieną objekto detalę, lieskite jį ranka ir pastebėkite pojūčius, kuriuos sukelia tas lytėjimas.
3. Išsivirkite puodelį arbatos, kavos ar karšto šokolado. Kiekvieną veiksmą atlikite su maksimaliu dėmesiu, pastebėkite kiekvieną judesį, kurį daro Jūsų kūnas; štai Jūsų pirštai suspaudė arbatinuko rankeną, štai delnas pajuto krano šaltį, kai įjungėte vandenį, štai pajuntate, kad arbatinukas Jūsų rankoje pasunkėjo, kai vandens į jį priteka vis daugiau. Kai gėrimas bus paruoštas, gurkšnokite pamažu sąmoningai, jaukiai ir įsitaisęs ramioje vietoje.

PASTEBĖKITE PENKIS POJŪČIUS

1. Raskite pažįstamą kvapą (kvepalus, muilą, arbatą ir t.t.) ir tegu tai tampa įpročiu įkvėpti tą kvapą kiekvieną rytą, prieš miegą ar kurią nors pasirinktą dienos valandą. Nešiokitės tą kvapą su savimi ir įkvėpkite kaskart, kai Jums reikia nusiraminti, derinkite tą procesą su giliu ir lėtu kvėpavimu.
2. Apsirenkite Jūsų mėgstamus drabužius – tai gali būti kojinės, mėgstamas megztinis ar minkšti malonūs marškinėliai. Pajuskite tos aprangos tekstūrą, spalvą, kvapą. Tiems patiems tikslams tiks antklodė ar pledas.
3. Įsisukite į antklodę. Apkabinkite save stipriai ar paprašykite ko nors Jus apkabinti. Trinkite rankas ir kojas, judėkite iš apačios į viršų nuo pėdų iki klubų ir iš viršaus į apačią nuo pečių iki riešų.

NAUDOKITE KŪNĄ

1. Pastebėkite, kaip Jūsų pėdos stovi ant grindų. Jūs galite atsistoti ir stipriai “įaugti” pėdomis į grindis, nusiauti avalynę ir atsistoti ant žemės ar grindų, pajusti lyg Jūsų kojos – tai geros sveikatos pagrindas, stipriai susiję su žeme, tiesiogine prasme pajusti dirvą po kojomis ir žemės traukos jėgą. Tai galite atlikti ir sėdėdami ant kėdės ar gulėdami.
2. Atsigulkite ant grindų. Greitai nužvelkite savo kūną, kad pajustumėte, kokiose būtent vietose grindys liečiasi su Jūsų kūnu, kurios kūno vietos jį jaučia ir susitelkite į spaudimo, tekstūros, temperatūros pojūčius. Pajuskite visas vibracijas, kurias dabar galite pajusti namuose. Galite ant grindų pastatyti muzikos kolonėlę ir jausti jos vibraciją.
3. Judėkite! Pasiūbuokite kojomis, pajuskite, kaip kiekviena koja juda atskirai. Pajuskite, kaip kiekviena koja juda atskirai tuo tarpu, kai visas kūnas yra nejudrus. Tą patį atlikite su pirštais, jauskite jėgą raumenyse, įtemkite juos ir atpalaiduokite judesio metu.
4. Pabelskite koja į grindis, raskite objektą, kuris sukelia minkštą garsą, pabarbenkite pirštais į stalą ir tyliai į stiklą ar kokį kitą paviršių, raskite malonų garsą, o po to sukurkite ritmą ir jį kartokite, stenkitės susikoncentruoti į kiekvieno Jūsų sukurto garso pradžią ir pabaigą.
5. Užsiimkite veikla, kuri įtrauktų visas kūno dalis. Eikite į sodą rauti piktžolių. Išmokite megzti. Nusipirkite kinetinio smėlio ar molio ar ką kitą, kas skatina mažąją motoriką. Suplaukite indus, kreipkite dėmesį į fizinius pojūčius. Gražiomis linijomis sudėkite skalbinius.

STEBĖKITE

1. Išeikite į gatvę (ar raskite langą, pro kurį galite žiūrėti) ir raskite bet kokį objektą. Įsidėmėkite kiek įmanoma daugiau to objekto detalių. Pavyzdžiui, jei pasirinkote medį, pastebėkite, kaip ant jo krinta šviesa ir kur meta šešėlį šakos. Įsižiūrėkite, ar daug šakų turi tas medis, yra ant jų lapai ar ne. Apžiūrėkite kamieno tekstūrą, pastebėkite, ar šakos tiesios, ar sulinkusios, kokia to medžio lapų forma.
2. Lėtai pereikite erdvę, kurioje esate, pamėginkite įsidėmėti kiekvieną kojos prisilietimą prie žemės. Pastebėkite, kuri pėdos dalis pirmoji liečiasi prie žemės ir kur jaučiate spaudimą. Pastebėkite, kaip Jūsų pėda atsiskiria nuo žemės ir kaip balansuojate ant vienos kojos iki tol, kol kito žingsnio metu nuleisite koją.
3. Raskite kažką greta, kas turi tam tikrą ornamentą, ir pamėginkite jį nupiešti ant popieriaus. Pavyzdžiui, galite pamėginti nupiešti, kaip sudėtos plytelės ant lubų, nukopijuoti kilimo raštą ant popieriaus ar perpiešti įstabius medžio, iš kurio padarytas stalas, raštus.
4. Apibūdinkite kambarį, kuriame dabar esate: garsiai ar pats sau. Jei kambarys per daug didelis ar perkrautas, galite pasirinkti nedidelį kambario plotą ar kokį nors objektą – pavyzdžiui, apatinę lentyną – ir apibūdinti visus objekto kampus, spalvą, šešėlius, tekstūrą ir formą.
5. Jei esate viešoje vietoje, pasižiūrėkite į aplink esančius žmones ir pamėginkite pastebėti jų išorės detales. Kokios spalvos jų avalynė? Kas iš jų su striukėmis? Ar kas iš jų turi skėtį ar portfelį? Kaip atrodo jų šukuosenos?

NUKREIPKITE MINTIS

1. Pridėkite prie nulio septynis taip ilgai, kaip Jums tai seksis (ar pasirinkite kitą intervalą): nulis, septyni, keturiolika, dvidešimt vienas, dvidešimt aštuoni…
2. Pažaiskite žaidimą “atspėk profesiją”. Pasižiūrėkite į žmones aplink save ir pamėginkite suprasti, koks jų darbas ar kur jie dabar eina.
3. Pagalvokite apie šiandieną. Priminkite sau, kuri šiandien savaitės, kalendoriaus diena, koks mėnuo, kokie metai, dienos metas ir kur dabar esate. Priminkite sau, kad esate būtent dabartiniame momente, ne praeityje, esate dabar saugus. Pastebėkite, koks metų laikas už lango, pažiūrėkite, kaip atrodo dangus. Pasakykite adresą, kur dabar esate.
4. Pažaiskite žaidimą “Kategorijos”: pasirinkite kategoriją, pavyzdžiui, spalvą, gyvūną, valgį ir pamėginkite išvardinti mažiausiai 10 šios kategorijos objektų. Taip pat galima naudotis raidynu ir pamėginti išvardinti tos kategorijos objektus pasirinkus raidyno raidę, pradedant A, B, C ir t.t.
5. Pasirinkite formą (trikampis, apskritimas, kvadratas) ir pamėginkite rasti visus tos formos objektus savo aplinkoje. Tą patį galima atlikti ir su spalvomis – pavyzdžiui, rasti kambaryje viską, kas yra žalios spalvos.

KVĖPUOKITE

1. Kvėpuokite giliai – padėkite vieną ranką ant pilvo, kitą ant krūtinės. Įkvėpkite lėtai ir giliai orą į pilvą stengdamiesi ranką ant pilvo kelti lyg pūstumėte balioną ar sviedinį. Stenkitės, kad ranka ant krūtinės nejudėtų, kvėpuokite tik pilvu. Lėtai iškvėpkite, jauskite, kaip ranka ant pilvo lėtai leidžiasi lyg balionas ar sviedinys subliūkštų.
2. Kvėpuokite pagal skaičius 4-7-8: lėtai įkvėpkite, skaičiuokite iki keturių. Po to sulaikykite kvėpavimą septynioms sekundėms, o pabaigoje lėtai ir minkštai, aštuonių sekundžių bėgyje iškvėpkite. Pakartokite tiek kartų, kiek Jums tai patogu. (Pastaba: kiekvienas turi savo dydžio kūną ir plaučių tūrį, jei pasiūlyta kombinacija Jums netinka, galite atlikti šį pratimą Jums patogiais intervalais. Sumanymas tas, kad vadovautumėtės tam tikra schema ir kvėpavimas sulėtėtų).

Svarbi pastaba: šie atsipalaidavimo būdai yra ne tam, kad atsikratytumėte nepageidaujamų emocijų ar atsiribotumėte nuo pergyvenimų,  ne, jie yra tam, kad atsirastų tam tikras resursas ištverti tam tikrą patirtį ar emocijas, pasilikti esamame laike ir savame kūne. Svarbu panašias būkles aptarti su terapeutu ar su psichinės sveikatos specialistu, ypač jei pastebėjote, kad panikos atakos tapo dažnesnės.

Šaltinis: Lexi  Schmidt, tothegrowlery.com/blog/2017/4/18/six-different-types

NAUDINGI KVĖPAVIMO PRATIMAI

Panikos atakų metu, ištikus nerimo priepuoliui ir esant kitiems atvejams, kai svarbu nusiraminti, praverčia kvėpavimo pratimai. Kvėpavimo būdų yra daug, kiekvienas iš jų daugiau ar mažiau padeda. Pagrindinė jų paskirtis – sustabdyti netvarkingą padažnėjusį kvėpavimą. Kitu atveju nuo tų pratimų naudos jokios, galima ir pakenkti sau. Kam panikos metu dar ir plaučių hiperventiliacija? Tai tik kelias iki nualpimo, kai nukrentate kur papuola. Žemiau pateikiami keli pratimai, iš kurių galite išsirinkti patogiausią – neapsiriksite. Jie naudingi ir esant stipriam nerimui.

PIRMAS, jis vienas iš labiausiai paplitusių – KVĖPAVIMAS KVADRATU. Iš anksto pasakysiu, kad skaičių pasirenkame laisvai, su sekundometru matuoti nebūtina, nors... tai galėtų tapti neblogu dėmesį nukreipiančiu veiksniu. Ir taip:

Suskaičiavęs iki keturių (vienas-du-trys-keturi) bebras įkvepia;

Suskaičiavęs iki keturių bebras sulaiko kvėpavimą;

Suskaičiavęs iki keturių bebras iškvepia;

Suskaičiavęs iki keturių bebras padaro pauzę prieš kitą įkvėpimą.

Tiesa, stenkitės, kad kvėpavimas būtų sklandus, minkštas, be trūkčiojimų. Suprantama, kad iš pradžių gali nepavykti, bet palaipsniui kvėpavimas išsilygina. Geriausia pradėti nuo pauzės prieš įkvėpimą.

ANTRAS – KVĖPAVIMAS PILVU. Tiksliau, diafragma. Stenkitės nesinaudoti krūtinės ląsta. Rekomenduojama prigulti, bet ne visada tai įmanoma – sakykime, tai perpildytame autobuse. Bet galima taip kvėpuoti ir sėdint, ir stovint. Svarbu, kad tiek įkvėpimas, tiek iškvėpimas truktų iki keturių skaičių ir ne trumpiau, o kvėpavimo sulaikymas – ne trumpiau nei iki dviejų. Optimalu – viskas kaip ir pirmajame pratime, nors kai kas pataria iškvėpimus daryti ilgesnius nei įkvėpimus – bet visa tai Jums spręsti.

TREČIAS – LĖTAS (su tuo pačiu ritmu kaip ir pirmas pratimas) KVĖPAVIMAS, KAI ŽMOGUS PADEDA SAU RANKOMIS. Kaip rytinės gimnastikos metu: įkvėpimas – rankos keliamos į viršų. Iškvėpimas – nuleidžiamos žemyn. Tai daugiau pagalbiniai judesiai, būdami žmonėse rankomis labai jau nepamosuosite, bet vis dėlto. Kur prasmė? Rankos kvėpavimui suteikia ritmą. Pamėginkite pakilnoti rankas į viršų-į apačią su panikos atakos kvėpavimo greičiu – juk taip ir pakilti galima! O čia reikia viską daryti aptakiais judesiais, reikiamu režimu.

Parengta pagal <https://vk.com/wall-145811225 2002>  

---

MYTYBOS ELGESIO SUTRIKIMAI: MITAI IR FAKTAI

2025-09-04

Mitybos elgesio sutrikimai gali tapti rimta žmogaus mirties priežastimi. Tačiau esant savalaikiam ir efektyviam elgesiui, o taip pat profesionalia-m palaikymui, galimas visiškas tokių pacientų pasveikimas. Deja, dėl egzistuojančių stereotipų ir įsitikinimų dėl to, kaip atrodo žmonės, kenčiantys nuo valgymo sutrikimų, daugelis laiku nesikreipia profesionalios pagalbos, kurios jiems taip labai reikia.

Mitybos elgesio sutrikimai (MES), kurių tarpe labiausiai paplitusi nervinė anoreksija, bulimija, kompulsyvus persivalgymas, dabar tapo labai aktualia problema, nes susiję su rimtais mediko-socialiniais veiksniais, turi aukštą mirtingumo lygį visų psichinių susirgimų tarpe. Šiandien kas 62 minutes miršta vienas žmogus, kenčiantis nuo MES (Eating Desorders Coalision, 2016).

Nervinei anoreksijai būdingi tokie požymiai, kaip:

• Noras nuolat mažinti svorį ir atsisakymas jį išlaikyti normos ribose pagal amžių kategorijoje;
• Stipri baimė sustorėti ar padidinti kūno masę net jei ji nesiekia normos, ir tas jausmas nepraeina net nuolat mažėjant kūno svoriui, o tik stiprėja toliau liesėjant;
• Savo kūno svorio ar formų suvokimo sutrikimai, perdėtas jų poveikis savivertei (dismorfomanija/dismorfofobija);
• Liga gali nulemti menstruacijų atsiradimo vėlavimą paauglystėje, o jei liga atsiranda jau lytiškai subrendus, ligos požymiu tampa amenorėja (mėnesinių nebuvimas kelių menstruacijų ciklo metu).

Bulimijai būdingi tokie požymiai, kaip:

• Padidėjusio apetito priepuoliai, maisto rijimas ir šio proceso nevaldymas (daugiau kaip dukart per savaitę per tris mėnesius);
• Po persivalgymo būna mėginimai nusikratyti pertekliumi, griebiamasi įvairių iškrovos būdų (dirbtinio vėmimo sukėlimas ir kt.), dar daugiau, kad svoris sumažėtų, griebiamasi įvairių dietų ir fizinio krūvio;
• Persivalgymo priepuolius lydi kaltės ir gėdos jausmas. Paaugliai labai bijo svorio padidėjimo, todėl griebiasi įvairių būdų, kad suliesėtų, tai panašu į anoreksiją. Per organizmo valymo epizodus atsiranda organizmo sutrikimų požymiai (elektrolitų balanso sutrikimai ir kt.).

Tėvai ir net gydytojai neretai ignoruoja svorio svyravimo problemas. Ankstyvose MES fazėse pagalbos pas specialistus kreipiamasi retai, o vėliau tai jau būna pavėluota, organizmo pakitimai būna negrąžinami. Didelę įtaką daro socialiniai tinklai ir žiniasklaida. Dažnai samprata „liesas“ asocijuojama su samprata „normalus“, tuo tarpu, kai „storas“ – su tinginyste, neorganizuotumu ir silpnumu. Fetfobija (storų žmonių nemeilė) pasiekė neįtikėtinus mastus.

Anoreksija ir bulimija retai pasitaiko be depresijos. Sergantieji bulimija išgyvena didelį gėdos jausmą, nenori prisipažinti, pasipasakoti. Jie neigia gydymosi poreikį ir dažnai pas gydytojus juos nuveda artimieji. Tyrimai rodo, jog nuo problemos atsiradimo iki kreipimosi į specialistus praeina maždaug 8 metai. Apie 80 proc. pacientų net po kreipimosi negauna reikiamos pagalbos. Būtent psichologinis pasveikimas tampa sudėtingiausiu etapu. Žemas informuotumo lygis lemia mitų apie MES atsiradimą.

Mitas apie tai, kad šių sutrikimų aukas galima nustatyti pagal jų išorę. Tiesiog imamasi spręsti, kad sergančiųjų išorė neatitinka standartų.

Kitas mitas, jog MES sergantieji tiesiog pamišę dėl savo išorės, stengiasi sukūsti bet kokia kaina, kad būtų panašūs į žinomus žmones. Tai rimtas psichikos susirgimas ir su šiuo mitu neturi nieko bendro. JAV buvo nustatyti 9 faktai, susiję su MES:

1 faktas: dauguma žmonių, kenčiančių nuo MES, gali atrodyti visai sveiki, bet tuo pačiu labai kentėti.

2 faktas: šeima nėra pagrindinė susirgimo priežastis, bet giminaičiai gali tapti pagrindiniais pagalbininkais pasveikimo procese.

3 faktas: MES diagnozė – rimta problema, kuri sugriauna tiek asmeninį, tiek socialinį individo funkcionavimą.

4 faktas: MES nėra asmeninis pasirinkimas, o rimtas biologijos nulemtas susirgimas.

5 faktas: MES patiria bet kuriuos lyties, rasės, amžiaus, tautybės, svorio, socialinio statuso ar seksualinės orientacijos žmonės.

6 faktas: MES gali sukelti suicidinį elgesį ir medicininius sveikatos sunkumus.

7 faktas: MES sukeltam elgesiui įtaką turi ne tik genai, bet ir aplinka.

8 faktas: Genai nenulemia susirgimo atsiradimo.

9 faktas: Visiškas pasveikimas nuo MES galimas, bet svarbi ankstyva diagnostika ir tinkamai parinktas gydymas.

Parengta pagal <https://neuronews.com.ua/ru/issue-article-2048/Rozladi-harchovoyi-povedinki-mifi-ta-fakti#gsc.tab=0>

 

---

 

KAI KURIE MAISTO PRODUKTAI PADEDA ĮVEIKTI LIŪDESĮ IR DEPRESIJĄ

2025-09-03

Depresija – tai klinikinė būsena, kai smegenyse pakinta serotonino apykaita, todėl žmogus jaučia liūdesį, nerimą, bejėgiškumą, prasmės nebuvimą. Ši būklė gydoma medikamentais ir psichoterapija, tačiau pagerinti kai kurių depresijos gydymui reikalingų medžiagų apykaitą gali ir tam tikri maisto produktai.

Pupelės. Visų rūšių pupelėse yra folio rūgšties, natūralaus vitamino B. Tai labai svarbus elementas, reikalingas įvairiems smegenų procesams vykti. Folio rūgštis padeda atsirasti neuromediatoriams, pernešantiems nervinius impulsus tarp neuronų. Vienas iš neuromediatorių yra ir hormonas serotoninas, kurio depresijos metu smegenyse ima mažėti. Natūrali folio rūgštis gaunama taip pat valgant: šparagus, špinatus, avokadus, brokolius, kiaušinius, pomidorų sultis.

Žuvų taukai. Tokiose riebiose žuvyse kaip tunas, lašiša, sardinė, skumbrė yra daug omega 3 riebiųjų rūgščių. Organizmas pats jų negamina, todėl vienintelis būdas jų gauti – valgyti žuvį. Kaip ir folio rūgštis, ji padeda smegenyse gamintis neuromediatoriams, taip pat ir serotoninui. 2011 m. amerikiečių žurnalas „Klinikinė psichiatrija“ skelbė, jog į tiriamųjų, sergančių sunkia depresija, mitybą buvo įtraukta produktų, kuriuose gausu omega-3 riebiųjų rūgščių. Praėjus kuriam laikui pacientų būklė žymiai pagerėjo. Šių rūgščių taip pat gausu graikiniuose riešutuose ir sėmenyse. Taip pat naudinga valgyti jūros kopūstus, nes juose gausu B grupės vitaminų, jų trūkumas nulemia chronišką nuovargį.

Dribsnių košė. Nesmulkintose avižose, kviečiuose, miežiuose gausu vitamino D. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad nuolatinis vitamino D trūkumas yra susijęs su depresijos išsivystymu. Vitaminas D taip pat reikalingas gerai serotonino apykaitai. Kiti vitamino D šaltiniai: saulė, neriebūs pieno produktai. Taip pat naudinga valgyti ir grikių košę.

Šokoladas – bet ne pieniškas ar baltasis, o juodasis. Tai antidepresantas Nr. 1. Šokoladas padeda organizme susidaryti laimės hormonams – endorfinams. Be to, juodajame šokolade yra magnio, kuris padeda įveikti stresą.

Migdolai - dar vienas natūralus antidepresantas, dažnai veikiantis kartu su šokoladu. Čia gausu magnio (234 mg 100 g) ir nemažai geležies (4,2 mg). Dar yra niacino (0,3 mg 100 g) ir folio rūgšties (40 mkg). Ir, žinoma, malonus skonis ir kvapas, kurį, kaip ir visiems riešutams, suteikia įvairios biologiškai aktyvios medžiagos. Tačiau atsargiai - migdolai labai kaloringi (660 kcal 100 g).

Makaronai - juose gausu amino rūgščių, kurios veikia nuotaiką ir padeda kovoti su depresija. Taip pat juose nemažai triptofano (100 mg 100 g). Svarbiausia - kad jie būtų iš kietų kviečių rūšių. Tokiuose makaronuose yra „lėtųjų“ angliavandenių. Skirtingai nuo greitųjų, nuo kurių didėja svorio, angliavandenių junginiai su mažu glikeminiu indeksu padeda ilgiau nejusti alkio jausmo. Juose daug B grupės vitaminų, niacino, folio rūgšties, geležies, kalcio ir fosforo.

Bananai. Juos vadina „laimės vaisiais“, juose yra ne tik laimės hormonų, bet ir kalio bei magnio. Šios medžiagos gali pagerinti protinę veiklą ir padeda įveikti depresiją.

Pieno produktai. Juose yra antioksidantų, B grupės vitaminų, mikroelementų, kurie padeda kovoti su nerviniais sutrikimais, ramina, skatina seratonino gamybą. Kietasis sūris pakelia nuotaiką, nes jame yra aminorūgščių. Varškėje yra B grupės vitaminų, ji rekomenduojama sergantiesiems depresija.

Mėsa. Rekomenduojama jautiena, joje gausu B grupės vitaminų. Patariama valgyti ir vištieną, nes joje yra triptofano. Ištikus stresui, naudinga valgyti buljoną.

Brokoliai. Juose gausu folio rūgšties, kuri padeda ištikus nerimui, stresui, panikos priepuoliams. Brokoliuose gausu vitaminų A, C, E, B1, B2, PP bei kalio, kalcio, geležies, natrio, fosforo, magnio, vario, jodo, chromo, boro.

Žinoma, visa tai nereiškia, kad esant depresijai, reikia maitintis tik sūriu ir šokoladu su migdolais. Tiesiog reikia lepintis šiais produktais dažnai, bet po truputį. Nepamirškite ir kito maisto - košių, mėsos, pieno produktų, daržovių ir žalumynų. Būtent juose yra tie patys B grupės vitaminai, kurie jau buvo paminėti anksčiau. Jie gan tolygiai pasiskirstę minėtuose produktuose: pavyzdžiui, mėsoje daug B12 ir B6 grupės vitaminų, žalumynuose - folio rūgšties, ankštiniuose ir košėse - niacino. Aiškėja, jog svarbiausia antidepresantinėje mityboje - įvairovė: nei negalvokite laikytis nuobodžios monodietos!

Esant lengvai depresijos formai ar pastebėjus jos požymius, medikai rekomenduoja pirmiausia keisti gyvenimo būdą.

Žmonėms, linkusiems į depresiją, rekomenduojama į racioną įtraukti triptofano turinčių produktų. Vienas tokių – liesa paukštiena. Pavyzdžiui, vištiena, valgoma be odelės ar naminiame sultinyje, veikia kaip natūralus antidepresantas. Be to, joje yra vitamino B12, kuris yra ne tik depresijos, bet ir nemigos priešas. Kitos rūšies paukštiena, liesa jautiena ar žuvis taip pat skatina serotonino gamybą organizme. Be mėsos, į valgiaraštį reikėtų įtraukti ir riešutus, lapines daržoves bei juodąjį šokoladą. Taip pat reikėtų nepamiršti ir skysčių, ypač vandens, arbatos ir kavos, kurios teigiamas efektas nors ir nėra ilgalaikis, tačiau neginčijamas. Pasak specialistų, idealus dienos valgiaraštis galėtų atrodyti taip: Pusryčiams – neskaldytų grūdų duonos ir vištienos krūtinėlės sumuštinis, nedidelis puodelis kavos ir sauja riešutų; Pietums – lašišos ar kitos, daug omega-3 riebalų rūgščių turinčios žuvies, žuvies kepsnys su rudaisiais ryžiais ir špinatų salotomis bei žaliąja arbata; Vakarienei – žolelių arbata, salotos ir apelsinas. Angliavandeniai taip pat skatina laimės hormonų gamybą, tad vienas kitas gabalėlis šokolado nepakenks, tačiau saldumynus rekomenduojama keisti uogomis ar javiniais batonėliais. Be abejo, savaitės valgiaraštyje maisto produktai turėtų varijuoti, be to, laikytis griežtų mitybos taisyklių nerekomenduoja net dietologai. Valgymas per prievartą ar nemėgstamų produktų įtraukimas į valgiaraštį ne tik neatneš naudos, bet kai kuriais atvejais net paskatins depresijos progresą.

Maisto produktai, kuriuos reikėtų vartoti atsargiai. Nors kai kuriuose produktuose yra medžiagų, gerinančių serotonino apykaitą, vis tiek turėtumėte atsižvelgti į tai, ar valgomas maistas neverčia jūsų jaustis blogiau. Tarkime, valgydami saldų, daug angliavandenių turintį maistą, galite pajusti staigų nuotaikos pagerėjimą. Vis dėlto gali nutikti ir taip, kad praėjus kelioms valandoms nuotaika subjurs dar labiau. Alkoholiniai gėrimai taip pat neturėtų būti vartojami kaip priemonė pasijusti geriau, nes pasibaigus alkoholio poveikiui bloga savijauta sugrįžta su kaupu; be to, didėja rizika susirgti alkoholizmu. Sergantiesiems valgymo sutrikimais, lydimais ilgalaikės depresijos, taip pat nereikėtų bandyti gydytis tik tam tikromis produktų grupėmis – verčiau ieškoti harmoningo požiūrio į maistą.

Valgymo ritualai. Psichologai pataria depresiją gydyti ne tik vartojant įvairius vaistus ir tam tikrus maisto produktus, bet ir ieškant mažų malonumų kasdienybėje. Sergant depresija gali dingti alkio jausmas, nieko nesinorėti, todėl svarbu maistą pateikti patraukliai. Tokiu atveju galėtų pagelbėti sergančiojo artimieji: gražiai paserviruoti stalą, pateikti skaniai atrodantį maistą. Reikėtų vengti kramsnojimo dirbant kompiuteriu, gulint lovoje. Stenkitės valgymui suteikti daugiau reikšmės nei paprastai, įvesti bent nežymaus ritualų laikymosi, atskirti valgymo erdvę nuo miegojimo, nevalgyti dirbant. Jeigu valgysite mažiau perdirbtų produktų, rinksitės natūralų sveiką maistą, jausitės „švaresni“, besirūpinantys savo kūnu. Tuomet galbūt kils noras ir sportuoti. Įrodyta, kad mankšta, net ir lengvi pratimai, aktyvina trūkstamo hormono serotonino atsiradimą. Taigi, sergant depresija vertėtų ne tik maitintis sveikai, bet ir pajudėti.

Vis dėlto depresija – sunki liga, kurią ne visuomet įmanoma įveikti pačiam, todėl jeigu nerimas, susierzinimas, liūdesys ir kitos neigiamos emocijos neapleidžia bent 2–3 savaites, rekomenduojama kreiptis į specialistą, kuris paskirs reikiamą gydymą.

 Parengta pagal https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/mityba/kokie-maisto-produktai-yra-didziausi-depresijos-priesai-1030-491477?all#print&copied; http://www.delfi.lt; http://joyjoyjoy.ru/estesstyennye-antidepressanty.html 

---

LIETUVOS ŽYMIAUSIEJI ŽMONĖS, KURIE BUVO NEĮGALŪS

KAI NEGALIA TAMPA STIPRYBĖS ŠALTINIU: GABRIELĘ PETKEVIČAITĘ BITĘ PRISIMENANT

(gimė 1861 m. kovo 18 d.– mirė 1943 m. birželio 14 d.)

2025-09-01 

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės istorija svarbi kaip tylią neįgalaus kūno dramą išgyvenusios moters patirtis, iškėlusi daug neatsakytų klausimų jos tyrinėtojams, todėl atvira naujoms jų interpretacijoms (Birgerytė 2006: 58).

Viena ryškiausių XIX a. pabaigos-XX a. pradžios lietuvių kultūros moterų – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – rašytoja, būdama neįgalaus kūno, mat, dėl iškrypusio nugarkaulio liko „kupriuke“, buvo silpnos nervų sistemos, suminkštėjus kojos sąnariui sunkiai vaikščiojo, senatvėje silpnai matė ir girdėjo, niekados viešai neakcentavo šios savo patirties, bet atvirkščiai – rėmėsi tik griežtomis pozityvistinėmis nuostatomis „dirbti visuomenei“, nepaisyti asmeninių interesų, savaip ignoruojant ir asmeninę savo patirtį (Birgerytė 2006: 42).

Ji – pedagogė, turėjusi namų mokytojo diplomą ir dėsčiusi vokiečių, prancūzų kalbas, taip pat istoriją, geografiją, matematiką; daraktorė, slapta mokiusi valstiečių ir miestelėnų vaikus; geradarė, savo lėšomis šelpusi jaunus, gabius, bet vargingai gyvenusius, ligotus žmones, vėliau įkūrusi labdaros draugiją „Žiburėlis“; publicistė, atsiliepusi į Vinco Kudirkos raginimą rašyti „Varpui“ ir „iš pareigos“ niekada nebepadėjusi plunksnos; Lietuvos feministinės minties pradininkė, dirbusi 1920 metų Steigiamajame Seime, daug prisidėjusi prie nepriklausomos Lietuvos švietimo sistemos kūrimo.

Anot Juozo Tumo-Vaižganto minties apie Bitę, „per savo amžių mūsų kultūrai nudirbo daugiau, negu visos kitos, turėdamos arklio sveikatą“.

Bitė rašė: „Gimiau 1861 metų pavasarį gimtajame tėvo dvarelyje, apsuptame tankia girių siena, girių, tada dar pilnų žvėrių žvėrelių, neišskiriant piktų gyvačių ir naktimis staugiančių vilkų. Bet netrūko ir malonių girių giesmininkų, margaplunksnių paukštelių, su kuriais gyvenau ir mokėjau jais džiaugtis“.

Gabrielė gimė mediko šeimoje.

Taigi XIX a. pabaigos tautinių ir demokratinių idėjų persmelktoje bajoriškoje aplinkoje Gabrielė tėvų buvo auklėjama kaip visiškai sveikas, kitaip tariant, įprastas edukacines normas atitinkantis, vaikas – jos fizinė negalia, kaip kūno skirtis, išvengė bet kokių stigmatizuojančių akcentų.

Tačiau, ir tai yra didysis demokratinės Petkevičių šeimos paradoksas, Gabrielei teko patirti tėvo neigiamai akcentuotą kitos kūno skirties – moteriškosios lyties – stigmą: tik dėl jos mergaitė atsisakė universitetinio išsilavinimo svajonių, kitų asmeninių interesų (Birgerytė 2006: 51).

Rašyti G. Bitę paskatino Povilas Višinskis. Pradėjo ji savo kūrybą 1890 m. korespondencijomis Varpe. 1896 m. ją aplankęs Povilas Višinskis atvežė Žemaitės apsakymo rankraštį. Vėliau ir ji pati supažindino su Žemaite ir ta jų nuoširdi draugystė išliko visą gyvenimą. Su Žemaite Bitė slapyvardžiu Dvi Moteri rašė pjeses ir komedijas „Velnias spąstuose“, „Kaip kas išmano, taip save gano“, „Parduotoji laimė“, „Litvomanai“.

Parašė apysakų ir apsakymų („Vilkienė“, „Dievui atkišus“, „Homo sapiens“ ir kt.), romaną „Ad astra“ (1933 m.), atsiminimų, paskelbė publicistikos ir kritikos straipsnių. Savo publicistikoje svarstė įvairias socialinio, dvasinio ir ekonominio gyvenimo temas, kritikavo žmonių ydas, prietarus, skelbė humanizmo, demokratiškumo, socialinės lygybės idėjas

Anot M. Lukšienės, Bitė tapo stipria, valinga moterimi, linkusia savo individualius išgyvenimus, taip pat ir subjektyvią kūno negalios patirtį, sumenkinti prieš visuomeninius interesus, inteligentės pareigas.

Bitė mintis apie savo negalią nukreipdavo rūpindamasi kitais.

Parengta pagal A. Birgerytės (2006) str. „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė: neįgalaus kūno asmens savivokos formavimosi įtampa“ ir Vikipediją.

---

2025-ieji – M.K. Čiurlionio metai

Genialumo kaina

(M.K. Čiurlionis gimė 1875 m. rugsėjo 22 d.  – mirė 1911 m. balandžio 10 d.) 

Paskelbta 2025-07-21, papildyta 2025-09-01 

„Daug genialių žmonių arba sirgo psichikos ligomis, arba turėjo patologiškų (psichopatinių) asmenybės bruožų. Tarp genijų daug daugiau psichikos ligonių ir sutrikusių asmenybių nei populiacijoje. Klaidinga manyti, kad sveikas žmogus socialiniu požiūriu vertingesnis nei neįgalus“ (Survilaitė, 2008, p. 32).

Dėl dailininko paveikslų muzikinės tematikos manoma, kad M. K. Čiurlioniui buvo būdinga sinestezija – sugebėjimas girdėti spalvas. Aprašoma, kad tokiais sugebėjimais pasižymėjo ir daugiau žymių menininkų, pvz., rusų dailininkas Vasilijus Kandinskis (1866–1944). Mene sinestezija – tai įvairių meno krypčių papildymas viena kita, skirtingų meno rūšių jungimas.

Apie M. K. Čiurlionio psichikos sutrikimus yra rašę kitų šalių psichiatrai. Biografiniai M. K. Čiurlionio duomenys apie jo psichikos sutrikimą iš tiesų yra skurdūs. Yra liudijimų ir paties menininko rašytinių prisiminimų, jog jis dirbdavo, kurdavo daugiau nei 10 val. per parą kai kuriais savo gyvenimo etapais. Tokie simptomai rodo labai ūmią būseną, prasidedančią psichozę. M. K. Čiurlioniui buvo 33 m., kai jis kūrė itin intensyviai.

Kitais savo gyvenimo etapais menininkas išgyveno ir apatijos periodus.

Anot D. Survilaitės (2008, p. 40), remiantis šiuolaikiniu psichiatrijos požiūriu, M. K. Čiurlionis sirgo šizoafektiniu sutrikimu, pasireiškusiu nuotaikų kaita (nuo pakilios su padidėjusiu aktyvumu, grandiozinių planų kūrimu, nemiga, iki depresinės, su savęs nuvertinimo, apkaltinimo idėjomis, baime, depersonalizacija ir derealizacija, psichine astenija, depresiniu mentizmu) ir psichoziniais sutrikimais, pasireiškusiais haliucinacijomis, simboliniu, paralogišku mąstymu bei iš to išplaukiančiu elgesiu. Jam taip pat reiškėsi ir katatonija.

Taigi, pats žinomiausias Lietuvos genijus sirgo psichine liga, tačiau ji jo talento neužgožė.

Be to, jo giminaičių prisiminimuose išlikę įrašai, jog M.K. Čiurlionis turėjo hipnotinių galių, perduodavo mintis per atstumą ir gebėjo gydyti rankų prisilietimu.

Parengta pagal D. Survilaitės str. „Kokia psichikos liga sirgo M.K. Čiurlionis?“ (2008). 

---

10 ASMENŲ SU NEGALIA, KURIE PASAULYJE GARSŪS SAVO PASIEKIMAIS

2025-08-31

Žmonės su negalia kiekvieną dieną susiduria su daugybe iššūkių ir jie nusipelno susižavėjimo. Čia yra keletas garsių žmonių, kurie būdami neįgalūs ėjo paskui savo svajones, siekius itin atkakliai ir dėl to nusipelnė ypatingos pagarbos bei išgarsėjo Pasauliniu mastu.

1. Stevie Wonderis

Ši žvaigždė yra laikoma viena didžiausių gyvų menininkų šiandien. Jo skambinimo fortepijonu įgūdžiai kartu su savitu balsu džiugina daugybę ausų. Šis žmogus dabar yra gyva legenda ir žinomas kelių kartų atstovams. Wonderis gimė per anksti, dėl ko atsirado būklė, vadinama priešlaikine retinopatija, dėl kurios jo tinklainės tapo atskirtos. Jo aklumas netrukdė jam tapti viena didžiausių visų laikų muzikos ikonų.

2. Stephenas Hawkingas

Stephenas Hawkingas buvo fizikas. Be visų sudėtingų tyrimų, prie kurių jis prisidėjo ar atliko pats, jis taip pat naudojo ir mokslo komunikacijos sritį. Jis padarė mokslą prieinamą net paprastam asmeniui ir bus prisimenamas kaip žmogus, padėjęs apšviesti daugybę protų. Stephenui Hawkingui buvo diagnozuota ALS (amiotrofinė šoninė sklerozė), todėl savarankiškas  judėjimas tapo ypač sudėtinga užduotis, tačiau jo būklė neatbaidė jo nuo to, kad Hawkingas tapo vienu iškiliausių protų, kokį tik Pasaulis matė šiuolaikiniais laikais.

3. Nickas Vujicicas

Negalime paneigti, kad krikščionių evangelistas Nickas Vujicicas yra nepaprastai įkvepiantis žmogus. Tiesą sakant, jo būklė padėjo formuoti jo pasaulėžiūrą, ir tai padėjo daugeliui pasaulio žmonių susidoroti su savo asmeninėmis kovomis. Nickas Vujicicas gimė Melburne su būkle, vadinama tetra-amelija, tai reiškia, kad jis gimė be galūnių. Juo žavisi tuo, kad jis pasinaudojo savo negalia, kad įkvėptų žmones gyventi labiau visavertį gyvenimą.

4. Frida Kahlo

Frida Kahlo buvo meksikiečių tapytoja, kuri savo gimtąją šalį naudojo kaip įkvėpimą daugeliui meno kūrinių. Ji susirgo poliomielitu būdama vaikas, o vėlesnė avarija dar labiau sukėlė jai fizinių problemų. Nepaisant to, jos įgūdžiai ir vizija buvo žavūs, o jos meno kūriniai amžinai bus Meksikos kultūros ir istorijos dalis.

5. Helen Keller

Helen Keller buvo amerikiečių autorė ir yra gana gerai žinoma kaip vaizduojama scenoje ir daugelyje adaptacijų ekrane. Jos knygos, kuriose buvo jos autobiografija, sulaukė tarptautinio pripažinimo. Praėjus daugiau nei penkiasdešimt metų po jos mirties, ji išlieka žymia literatūrine veikėja. Helen Keller susirgo kūdikystėje, dėl ko ji prarado regėjimo ir klausos pojūčius. Dėl šių dviejų konkrečių pojūčių praradimo jai buvo labai sunku kalbėti. Jos sunkus darbas ir mokytojos Anne Sullivan pagalba lėmė, kad ji buvo sėkminga autorė.

6. Andrea Bocelli

Italijos muzikantas Andrea Bocelli muzika yra žinoma tarptautiniu mastu. Jis, be to, kad yra sėkmingas dainininkas, taip pat garsėja tuo, kad rašo savo muziką. Jis gimė su glaukoma ir paauglystės metais patyrė traumą, kuri visiškai nebepaliko vilties, jog jis kada nors galės matyti. Jo aistra ir sunkus darbas buvo daugiau nei pakankami, kad padėtų jam įveikti jo negalią ir tapti visame pasaulyje garsiu sėkmės pavyzdžiu.

7. Alex Zanardi

Alex Zanardi buvo F1 lengtynininkas ir vėliau tapo atletu, kai jau buvo netekęs savo kojų dėl įvykusios avarijos. Jo pasisekimas keliose skirtingose veiklose jau po to, kai nukentėjo avarijoje, nusipelno didelės pagarbos.

8. Kitty Cone

Kitty Cone yra žinoma visuomenė sveikėja, kuri prisidėjo prie informacijos apie neįgaliuosius viešinimo ir padėdama keisti įstatymus neįgaliųjų naudai. Ji išgarsėjo ne tik savo tėvynėje, bet ir visuose žemynuose. K. Cone prisidėjo prie geresnio žinomu apie negalią, kaip reiškinį.

9. Johnas Nashas

Johnas Nashas išgarsėjo po to, kai pasirodė filmas apie jį – „Nuostabus protas“. J. Nashas buvo matematikas ir Nobelio premijos laureatas, kuris sirgo šizofrenija, dėl ko jo buvimas akademiniame pasaulyje buvo didžiulis iššūkis. Nežiūrint to, jis išmoko gyventi tokiomis sąlygomis ir išlikti nuostabiu išsilavinusiu žmogumi.

10. Henris Lawsonas

Henris Lawsonas buvo vienas iš garsiausių Australijos poetų. Jo trumpi pasakojimai ir eilėraščiai yra įtraukti į mokymo programas mokyklose visame pasaulyje, ir jo darbai greičiausiai išliks žinomi dar ilgai. Henris Lawsonas būdamas paaugliu prarado klausą dėl ausų infekcijos, tačiau greitai tapo vienu garsiausių Australijos rašytojų.

Parengta pagal: <https://www.connectability.org.au/10-famous-individuals-who-overcame-disability-to-follow-their-dreams/>

---

ĮTAKINGIAUSIOS ASMENYBĖS PASAULIO ISTORIJOJE

2025-08-30

Sunku pasakyti, kokie yra tie galutiniai kriterijai nustatant įtakingiausiuosius asmenis, tačiau Maiklo H. Harto (Michael H. Hart) knygoje tai pamėginta padaryti.

Jis 1978 m. išleido knygą „100 įtakingiausių asmenybių pasaulio istorijoje“  kurioje yra surikiuota ir aprašyta 100, jo nuomone, įtakingiausių žmonių žmonijos istorijoje.

1992 m. pasirodė antrasis knygos leidimas, kuriame autorius pakoregavo sąrašą ir papildė kai kurias biografijas. Pavyzdžiui, Mao Dzedungas iš 20 vietos buvo perkeltas į 89, nes po jo mirties Kinijoje greitai buvo įvykdytos drastiškos reformos, smarkiai sumenkinusios ilgalaikę Dzendungo įtaką. Taip pat buvo pažemintos ir kitų komunizmo veikėjų – Lenino, Stalino, Karlo Markso – vietos sąraše, komunizmui pasirodžius esant ne tokiam ilgalaikiui, kaip autoriui atrodė rašant pirmąjį knygos variantą 1978 m.

Harto įtakingiausių asmenybių sąraše (1992 m. leidime) pirmoji vieta paskirta Mahometui, svarbiausiam žmogui Islamo religijoje. Antrasis sąraše – Izaokas Niutonas, anglų fizikas, matematikas, astronomas, gamtos filosofas, alchemikas ir teologas. Trečioji vieta atiteko Jėzui Kristui, kuris yra centrinė krikščionybės religijos figūra, svarbus pranašas Islame. Dvasinis mokytojas, filosofas, budizmo pradininkas Buda sąraše ketvirtas, o Kinų mąstytojas ir socialinis filosofas Konfucijus - penktas. Sąrašo pirmajame dešimtuke ir Apaštalas Paulius, ir Jonas Gutenbergas, XV amžiuje išgarsėjęs mechaninio spaudos preso išradėjas, spaudos technologijų tobulintojas

Parengta pagal: https://lt.wikipedia.org/wiki/100_%C4%AFtakingiausi%C5%B3_asmenybi%C5%B3_pasaulio_istorijoje

---

DOLCE VITA

TAIP BUVO 2008-2013 m. O KAIP BŪTI GALĖJO?

CUKRAUS RINKOS DYDŽIO IR PERSPEKTYVUMO LIETUVOJE ĮVERTINIMAS

Andžela Armonienė

Parašyta 2014 m. paskelbta 2024-07-13, papildyta 2025-08-27

 

Lietuvoje (toliau – LR) 2008-2013 m. laikotarpiu cukrų gamino 2 fabrikai – „Nordic Sugar Kėdainiai“ ir „Arvi cukrus“.

Cukraus gamybai buvo taikomos kvotos.

LR nacionalinė cukraus gamybos kvota sumažėjo 12 proc. – nuo 103 tūkst. tonų įstojus į ES metu 2004 m. iki 90,3 tūkst. tonų 2013 m.

Šalies vidaus cukraus poreikis – apie 100 tūkst. tonų.

Cukraus gamyba LR 2008-2013 m., skaičiuojant tonomis, nuo 2008 m. iki 2013 m. išaugo dvigubai, 2008-2013 m. laikotarpiu LR buvo pajėgi apsirūpinti cukrumi pagal vidaus rinkos poreikius. LR metams reikėjo apie 100 tūkst. t cukraus, ir dar LR turėjo cukraus perteklių, galimą eksportuoti. Duomenys apie cukraus gamybą, suvartojimą pateikti 1-3 pav.

                        

1 pav. Cukraus gamyba Lietuvoje 2008-2013 m., tonomis

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

http://db1.stat.gov.lt/

 

2 pav. Cukraus suvartojimas Lietuvoje 2008-2013 m., tūkst. t

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas;

http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/saveselections.asp

Vidutiniškai LR buvo suvartojama 99,8 tūkst. t cukraus per metus. Nagrinėjamu laikotarpiu gyventojų skaičius šalyje nuo 3,21 mln. 2008 m. sumažėjo iki 2,97 mln. 2013 m., tačiau augo cukraus suvartojimas, skaičiuojant kilogramais vienam gyventojui, pavyzdžiui, 2013 m. 1 gyventojas LR suvartojo 3,2 kg daugiau cukraus per metus nei 2008 m., o tai rodo galimai augančią cukraus rinką šalyje. Be to, reikia įvertinti Pasaulinės finansų krizės laikotarpį 2008-2012 m., kada natūralu, jog vartojimas LR krito ne tik cukraus, bet ir apskritai visų rūšių maisto ir nemaisto produktų, prekių, įvairių rūšių paslaugų pirkimai sumažėjo ir kt.

 

3 pav. Cukraus suvartojimas Lietuvoje 2008-2013 m. 1 gyventojui kg

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Cukraus pardavimai. 2013 m. cukraus fabrikai pardavė 142,04 tūkst. t baltojo cukraus: Lietuvos rinkoje 2013 m. parduota 68,41 tūkst. t, ES – 73,63 tūkst. t. Palyginti su 2012 m., cukraus pardavimai padidėjo 9,1 proc. Pardavimai į Lietuvos rinką padidėjo 10,7 proc., į ES rinką – 7,7 proc.

Cukraus eksportas ėmė augti nuo 2011 m., tiesa, 2013 m. jis truputį nukrito, palyginti su 2012 m., tačiau vis viena užsienio prekybos balansas buvo teigiamas, žr. 4 pav.

 

4 pav. Cukraus eksportas ir importas iš Lietuvos 2008-2013 m., mln. Lt.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/saveselections.asp

Pagal eksporto apimtis tonomis didžiausios lietuviško cukraus pirkėjos buvo Latvija, Rusija, Estija, LR importavo daugiausia cukraus iš Lenkijos, pavyzdžiui, 2013 m. – 20,7 tūkst. t.

 

5 pav. Baltojo cukraus eksportas Lietuvoje 2012–2013 m., t

6 pav. Baltojo cukraus importas Lietuvoje 2012–2013 m., t

APIBENDRINIMAS: Cukraus rinka LR turėjo potencialą sparčiai augti.

Cukraus rinka buvo auganti, 2013 m., palyginti su 2012 m., ji išaugo 17,4 tūkst. t., arba 15 proc., ir pasiekė 132,5 tūkst. t.

IŠVADOS 

1. Cukraus rinkos augimą Lietuvoje 2008-2013 m. lėmė pirmiausia ženklus gamybos augimas ir truputį sumažėjęs eksportas.
2. Cukraus rinka LR buvo nuolat reguliuojama – cukrus akcizinė prekė, be to, ES taiko jo gamybos kvotas. Cukraus rinkos reguliavimas, įskaitant ir cukrinių runkelių auginimo ribojimus, cukraus gamybos fabrikų skaičiaus mažinimą LR nuo 2004 m., LR ekonomikai žalingas. Cukraus pramonė LR, jei nebūtų taip griežtai reguliuojama kvotomis ir kt., jos plėtra būtų buvusi neįtikėtinai pelninga pirmiausia cukrinių runkelių augintojams. Cukraus gamybos fabrikų silpninimas, jų skaičiaus mažinimas, geografinis nutolimas nuo cukrinių runkelių augintojų atnešė rezultatą – LR skurdinimą plačiąja ta žodžio prasme. Pralaimėjo ir vartotojai, perdirbėjai, maisto gamybos pramonės atstovai, pavyzdžiui, konditeriai, šokolado, alkoholinių gėrimų gamintojai, konservų fabrikai, kt., kadangi nebuvo įvykdytas pažadas, jog įvedus kvotas ir pradedant 2005 m. bei vėliau LR mažmeninėje prekyboje baltojo cukraus kilogramas kainuos 0,35-0,40 EUR, ir ne daugiau, ir kad tokia mažmeninė kaina bus griežtai prižiūrima, kontroliuojama, nedidinama. Tai net buvo įtvirtinta ES teisės aktuose, pritaikytuose, adaptuotuose ir LR po 2004 m. Vieši ES bei LR vykdomosios valdžios atstovų pažadai, viešinami visuomenės informavimo priemonių pagalba, paskelbti nuo 2005 m., apie į LR mažmeninę rinką pateikiamą, neva, kokybišką ir itin pigų rudąjį cukrų, nebuvo įvykdyti taip pat. Visi šie veiksniai nulėmė galimybių ribojimą didinti LR BVP iš itin perspektyvios cukraus gamybos pramonės bei cukrinių runkelių auginimo, iš ko net smulkūs pavieniai žemdirbiai iki 2004-2005 m. pasiekdavo apie 56 procentų rentabilumą, o itin derlingų LR žemių savininkai šiaurinėje LR bei kai kuriuose Sūduvos regionuose ir žymiai didesnį, kada cukraus perdirbimo fabrikai buvo ir veikė arti cukrinių runkelių augintojų, supirkimas, cukrinių runkelių transportavimas būdavo gerai organizuotas, gaunami geri žemdirbių pelnai neskatino masinės bei niekaip neįmanomos stabdyti masinės gyventojų ir pirmiausia jaunimo migracijos iš kaimiškųjų vietovių, kai naujai atvykusieji visi vienodai ėmė kurti vadinamas „kaimo sodybas“ su vienodomis „edukacijomis“ ir „paslaugomis“, kas toli gražu tiek nepadidino LR BVP kaip cukraus pramonės galimybės, jei nebūtų reguliuojamos tokia kryptimi, kaip viskas vyko nuo 2004-2005 m.,  ir t.t. Tai yra, visokeriopai skatinamas kaimo turizmas nė iš tolo nedavė tokios pridedamosios vertės ir galimo BVP augimo, ką galėjo duoti tęstinė cukrinių runkelių auginimo, jų perdirbimo ir susijusių pramonės, maisto gamybos atskirų šakų skatinimo ir paramos politika, tęstinumas tų tradicijų, kurios LR buvo šimtametės, o gal ir dar senesnės. Galima daryti išvadą, jog buvo žlugdoma ir LR archaiška kultūra į tą vietą mėginant įdiegti bordelių, cirko, kankanų, svetimų LR teritorijai atstovų kultūrą, propaguojamą gamtos draustiniuose ir vadinamosiose „sodybose“ tuo pačiu dar ir sunaikinant mokyklų tinklą kaimiškosiose vietovėse, kur vaikų, galinčių mokytis,  praktiškai nebeliko.
3. Augant lietuviško cukraus eksporto apimtims, kai turime duomenis, jog treti metai iš eilės mažėjo importas, cukraus rinkos dydį galime stebėti kaip mažėjantį tuo atveju, jei gamyba nustos augti taip sparčiai kaip tai įvyko 2013 m., o importas ir toliau mažės, kas yra mažai tikėtina. Todėl cukraus rinką galima vertinti kaip tokią, kurią Lietuva praranda.

LITERATŪRA

 1. Lietuvos statistikos departamentas, prieiga per internetą:

http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/saveselections.asp;

http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M5010205&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=17040&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14, žr. 2014-11-26.

2. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, prieiga per internetą: https://www.vic.lt/?mid=431&limit=20&offset=40, žr. 2014-11-26.

---

„GEROVĖ“ IR JOS PAIEŠKOS

„GEROVĖ“ YRA PAČIAME VILNIAUS CENTRE NETOLI NUO GEDIMINO PILIES, BET BEVEIK NIEKAS NEŽINO, KAS TAI IR KUR TAI RASTI. KODĖL?

Andžela Armonienė

2024-08-14 paskelbta, papildyta 2025-08-26

Ivanas Mičiurinas sukūrė apie 300 naujų augalų. Kas po to?

Turėti išpuoselėtą sodą yra didelė privilegija. Apskritai, žmonių išlikimas tiesiogiai priklauso nuo augalų visomis prasmėmis, pradedant nuo to, kad augalai gamina deguonį, baigiant tuo, jog jie teikia maistą, iš jų gaminami gėrimai, kosmetika, farmacijos preparatai, statybos medžiagos, rūbai, augalai teikia poilsio, užimtumo, verslų plėtotės galimybes ir t.t.

Ivanas Mičiurinas sukūrė apie 300 naujų augalų. Jis buvo sodo augalų selekcininkas, gyvenęs 1855-1935 m. Anuometinėje TSRS jam buvo suteikti akademiko, mokslų akademijos garbės akademiko vardai. I. Mičiurinas išmanė augalų genetiką, kūrė visiškai naujas vaismedžių, uogakrūmių veisles, turėjo genetikos laboratoriją. Jis ištyrinėjo tarprūšinės ir tolimosios hibridizacijos, hibridų auginimo metodų klausimus, sukūrė kryžminimo pradinių formų parinkimo teoriją, paskelbė mokslo darbų apie tai. I. Mičiurinas žinomas ir dėl šio posakio: „Mes negalime laukti gamtos malonių. Mūsų užduotis – jas iš gamtos pasiimti“⸎. Tokiu principu jis vadovavosi selekcijos būdu greitindamas natūralią atranką gamtoje. Jo išrastų metodų, tyrimų tęsėjų buvo ir Lietuvoje. Kai kurios I.Mičiurino sukurtos augalų veislės buvo platinamos Lietuvoje, pavyzdžiui, ‘Šafraninis pepinas’. ⸎

Sodininkystei reikalingas milžiniškas kantrumas, rezultatų tenka laukti eilę metų, todėl ne veltui sakoma, jog sodininkai yra patys taupiausi žmonės, jie žino ilgo, nuoseklaus darbo prasmę ir vertę. Lietuvoje periodiškai kartodavosi sodininkystės tam tikro suklestėjimo laikotarpiai, susiję su ankstesniųjų dvarų kultūra, vėliau su tarpukario Lietuvos ūkių plėtra, poreikiu susikurti tas „gamtos malones“ patiems ir tiesiai savo ūkio ribose.

Tarpukario Lietuvos patirtis buvo prisiminta ir po 2004 m., Lietuvai tapus ES valstybe-nare, tikėtasi, jog būtent sodininkystė, uogynai bus tos sritys, kur bus verta investuoti.

Lūkesčius teko atidėti, deja, į šalį.

⸎ Šaltinis: <https://www.vle.lt/straipsnis/ivan-miciurin-1/>

Rojaus sodo nesukūrėme, bet galėjome. Kodėl?

Rojaus sodo su dideliais pelnais už gaminius iš vaisių ir uogų perspektyva Lietuvoje buvo prarasta. Tam tikra galimybė buvo nuo 2004-2005 m., tačiau ji buvo sužlugdyta itin paprastai: Lietuvoje gaminamo cukraus iš toje pačioje Lietuvoje užauginamų cukrinių runkelių fabrikai buvo uždarinėjami, cukraus gamybos kvotos kardinaliai sumažintos, cukrinių runkelių augintojų buvo paprašyta tiesiai šviesiai imti auginti kitas kultūras, keisti ūkių profilį, gal net imtis gyvulininkystės ir steigti pieno ūkius, jų užaugintų cukrinių runkelių tiesiog nebesupirkinėjo ar supirkinėjo ribotais kiekiais ir jie atsisakė iki tol itin pelningo cukrinių runkelių auginimo. O be cukraus, kuris vietinis ir nebrangus, iš uogų, vaisių gaminių rinkai nepagaminsi, kadangi tai nuostolinga ar beveik nuostolinga. Be to, sodininkystė buvo itin nuosaikiai remiama, išmokos už sodų plotus buvo nepakankamos, kad sodų, uogynų plotai Lietuvoje didėtų. Atvirkščiai. 2004-2008 m. net mažino rinkai skirtos produkcijos sodų plotus, naujų didelių beveik neužveisė, seni sodai nebeatsipirko, vien derliaus surinkimas, sandėliavimas tapo daugiau hobiu nei pelningu užsiėmimu. Dar daugiau. ES reglamentuose, paramos žemdirbiams skyrimo dokumentuose buvo išskiriama parama kriaušių, persikų augintojams, alyvuogių aliejaus produkcija įvairiopai skatinta, tačiau palyginti mažų sodininkystės ūkių, kuriuose nėra nei persikų, nei kriaušių ar alyvmedžių giraičių, nepasiekė jokia reikšmingesnė parama ar paskatinimas, prognozės, vertingos konsultacijos steigiantiesiems ar ketinantiems plėtoti naujus sodininkystės ūkius apie pelnus, galimus ateityje iš sodininkystės, uogų auginimo. Kas tuo vis dėlto užsiėmė, darė tai savarankiškai, neretai pasisėmę praktinės patirties JK, Norvegijos, Vokietijos, Lenkijos ūkiuose.

Tuo pat metu kaimynai lenkai atsinaujino praktiškai visus pramoninius sodus ir uogynus, atsisakė senų sodų, užveisė žemaūgių obelų ir kitų vaismedžių didžiulius naujus plotus ir išplėtojo sandėliavimą, perdirbimo pramonę. Jie tapo didžiausiais uogų, vaisių augintojais visoje ES, o kartu su Lenkijoje užveistais sodais, uogynais, ES tapo lydere Pasaulyje pagal uogų, vaisių perdirbimo kiekybinius rodiklius, ėmė gauti apčiuopiamą pelną iš eksporto į trečiąsias šalis. Lietuva su savo itin nedideliais kiekiais užauginamų vaisių, uogų, perdirbamų cukrinių runkelių į baltąjį cukrų, galėjo prisišlieti prie kaimynų lenkų ir pelningai plėtoti sodininkystę, perdirbamąją pramonę ir net mažus sodininkystės ūkius su nedideliais uogienių, kitų uogų, vaisių perdirbamosios gamybos cechais.

Kur ta „Gerovė“ ir kas tai yra?

Kaip nebūtų keista, tokiomis aplinkybėmis išliko „Gerovė". Ji nuo seniai yra pačiame Vilniaus centre, netoli nuo Gedimino pilies kalno. Bet ar daug kas žino, kas tai ir kaip tai rasti? Juk tai paprasčiausias nuo itin seniai veikiantis fabrikas. Niekas nežino, kiek daug „gerovės“ tas fabrikas sukūrė, tačiau suskaičiuoti jame pagamintus uogienių pripildytus stiklainius įmanoma.

Toliau pereiname prie rinkos tyrimo, atlikto ankstesniais metais, tačiau visa tai liko aktualu ir šiandien.

Lietuvoje žemės ūkio ir maisto produktų gamintojų galimybės mažinti gamybos išlaidas ribotos. Būtent todėl ypatingas dėmesys skiriamas naujiems gaminiams kurti ir jiems parduoti. Tiekti rinkai naujus gaminius yra rizikingiau, negu gerai žinomus. Kita vertus, nuo perdirbėjų sugebėjimo prisitaikyti prie rinkos pokyčių priklauso augintojų verslo perspektyva. Pavyzdžiui, vaisių ir uogų auginimo verslas yra priklausomas nuo džemų, marmeladų, tyrių, drebučių ir pastų (toliau – džemų) gamintojų sėkmės. Džemų gamyba Lietuvoje 2001–2005 m. nuolat augo. Pavyzdžiui, 2005 m., palyginti su 2001 m., produktų gamybos apimtys (4,2 tūkst. t) išaugo 61,5 proc. Gamintojų parduotos produkcijos kiekiai kasmet didėjo gana tolygiai. 2005 m., palyginti su 2004 m., parduota beveik 10 proc. daugiau produkcijos.

Per 2003–2005 m. išaugo džemų pasiūla ir paklausa, tačiau pusiausvyra nebuvo pasiekta, mat pasiūla augo sparčiau už paklausą. Didžiosios gamintojos Lietuvoje – UAB konservų fabrikas „Gerovė“ ir UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ taiko rinkos plėtros strategijas, o sėkmė didžiąja dalimi priklauso ne tik nuo papildomų investicijų rinkodaros priemonėms.

Itin svarbu yra užsitikrinti nuolatinį žaliavos tiekimą, nes neįmanoma planuoti pramonės plėtros, žaliavos. Per 2002–2005 m. džemų pardavimo kaina labiausiai buvo nukritusi 2004 m., o 2005 m., palyginti su 2004 m., ji pakilo daugiau kaip 11 proc. ir be pridėtinės vertės bei akcizo mokesčių vidutiniškai siekė 2,5 Lt/kg. Gaminių pasiūla didėjo kasmet, gamintojai kitų šalių rinkoms skirtą produkciją 2002–2005 m. pardavė vidutiniškai perpus pigiau negu šalies rinkoje. Pajamos už parduotus džemus kasmet didėjo, taip pat augo ir už eksportuotus gaminius gaunama pajamų dalis.

Deja, mažėjo galimybės didinti pridėtinę vertę, gamintojai lieka nežinomi, didinti prekės ženklo žinomumą nebuvo prasmės ir galimybių – taip prarandamas perspektyvumas. Be to, analogiškos trečiųjų šalių produkcijos pasiūla nuolat skatina ieškoti naujų būdų išlikti rinkoje, o kai savikainos mažinimo galimybės ribotos, pagrindiniu privalumu išlieka išskirtinė kokybė, natūralumas. Tad gamybos tęstinumą būtų galimai užtikrinęs Nacionalinės maisto kokybės schemos taikymas. ES džemų rinkoje Lietuva negali prilygti Vokietijai ar Didžiajai Britanijai pagal parduotos ar suvartojamos produkcijos kiekį (šimtai tūkstančių tonų), todėl tikslingiau rinktis nedidelių rinkos nišų užėmimo strategijas.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, perspektyviausios nedidelės rinkos. 2005 m., palyginti su 2004 m., iš Lenkijos į kitas šalis eksportuota 24 proc. mažiau džemų. ES didžiosios džemų ir marmeladų gamintojos – Vokietija, Didžioji Britanija ir kitos šalys – yra įsitvirtinusios rinkoje, todėl naujųjų ES šalių narių produkcija turėtų būti pateikiama vartotojams itin išradingai taikant rinkodaros rėmimo priemones.

ES džemų rinkoje Lietuva negali prilygti Vokietijai ar Didžiajai Britanijai pagal parduotos ar suvartojamos produkcijos kiekį (šimtai tūkstančių tonų), todėl tikslingiau rinktis nedidelių rinkos nišų užėmimo strategijas. Lietuvoje nėra gamintojų organizacijų, todėl tenka konkuruoti su geriau organizuotais kitų šalių gamintojais, gaunančiais ES paramą, kuri pavieniams augintojams ir gamintojams yra neprieinama. Tai reiškia, jog įmanoma išvengti kai kurių nesėkmių ir perimti gerąją patirtį, pasiūlyti rinkai kai ką unikalaus. Pavyzdžiui, itin vertinami vadinamieji „etniniai ingredientai“. Džemų rinka ES mažai kinta: vartojimas pastovus, stambieji gamintojai Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, kai kuriose kitose ES šalyse turi stiprius prekės ženklus ir yra užsitikrinę perspektyvą. Problemų nekyla ir dėl žaliavos. Po ES plėtros Bendrija tapo didžiausia perdirbti skirtų vyšnių, serbentų, braškių, aviečių, agrastų augintoja pasaulyje. Vien kaimyninė Lenkija tiekia daugiau kaip 67 proc. žaliavos, kuri neturėtų brangti. Kas tokiu atveju rekomenduotina? Tikslinga plėsti produktų rinkas ar sukurti naujas? Europos Komisija pataria kurti naujus produktus ir naudotis Kaimo plėtros programos parama rinkodaros priemonėms, žaliavai perdirbti, maisto kokybei gerinti. Konkurencingumui sustiprinti siūloma diegti inovacijas ir taikyti rėmimo priemones. Lietuva ES užima gana kuklią vietą pagal džemų gamybos apimtis: 2001–2005 m. vidurkis – 3,4 tūkst. t. Mažiau gaminama tik Airijoje, Estijoje, Slovėnijoje (Maltos ir Kipro duomenys nepateikiami).

Todėl lieka trūkumus paversti privalumais.

Lietuvoje 2003–2005 m. vidutiniškai suvartota apie 5,1 tūkst. t džemų kasmet. Per 2006 m. sausio ir rugsėjo mėnesius Lietuvoje suvartota 3,5 tūkst. t džemų. Palyginti su 2005 m. tuo pačiu laikotarpiu, produkcijos suvartota 20,5 proc. mažiau: šalyje pagamintos – 20 proc., importinės – 21 proc. Lietuvoje pagaminta produkcija 2005 ir 2006 m. sudarė 57 proc. visų suvartotų džemų. Rinka sparčiai siaurėjo, todėl tikėtina, kad dalies produkcijos gamyba bus nutraukta, atsiras daugiau naujų tos pačios prekių grupės gaminių. Lietuvoje išlikusi tradicija virti uogienes namų sąlygomis, tad prarandama rinkos dalis reiškia, kad įsiūlyti vartotojams naujus gaminius nėra lengva. Tačiau vadinamosios „namų sąlygos“ ir šeimos receptai yra gana palanki aplinkybė naujai veiklai. Kaimo plėtra ir mikroįmonių bei smulkių įmonių steigimas yra suderinami procesai, galimybė ūkiuose ne tik auginti uogas, vaisius, bet ir juos perdirbti – tai pirmiausia būdas gauti didesnį pelną. Svarbiausia kruopščiai pasirinkti asortimentą, neužmiršti, kad be džemų yra dar ir uogienės, sirupai, drebučiai, tyrės, įvairūs gėrimai, gaminami iš vaisių, uogų. Būtina rasti, kas padėtų sukurti prekės ženklą, numatyti, kas, kur, už kiek galėtų pirkti naujuosius gaminius. Vertėtų išvengti tų pačių rinkų ir asortimento, kuriuos jau yra pasirinkę fabrikai. Natūralių gaminių paklausa priklausytų nuo to, kaip sėkmingai būtų pritaikytos rinkodaros priemonės, pavyzdžiui, platinimo tinklą galima sukurti kaimo turizmo sodybose, lietuvių bendruomenėse Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, kitose šalyse. Džemų rinkos dalyviai turėtų pasirinkti, kokias papildomas paslaugas verta derinti su produktų gamyba, nes užimti palyginti nedideles rinkos nišas reikia ypatingo išradingumo. Europoje populiarėja ne tik tai, kas „seniai užmiršta“, bet ieškoma atsvaros ir stambiųjų prekybos centrų siūlomoms masinio vartojimo prekėms, siekiama priimtino kokybės ir kainos santykio. Augant įvežtinių džemų, marmeladų, drebučių, tyrių ir pastų pasiūlai, Lietuvos gamintojams, kurie vis dar išlikę rinkoje, būtina: pateikti rinkai naujų gaminių; kurti produkcijos platinimo tinklą; daugiau investuoti į rinkodaros rėmimo priemones. ⸎⸎

⸎⸎ Šaltinis: <https://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/2007/02/dzemus-ir-marmeladus-virsime-ar-pirksime/>

Ir viskas? O kur laiminga pabaiga?

Viltis visada miršta paskutinė. I. Mičiurino pasiekimų neverta užmiršti, lygiai kaip ir verta išsaugoti paveldą, susijusį su uogų, vaisių perdirbimo receptais, sukurtais labai seniai ir išsaugotus iki šių dienų, pavyzdžiui, apie tai, kaip namuose pasigaminti Imperatoriaus valgytą uogienę, kurios receptas yra mažiausiai kelių šimtų metų senumo.

Niekas, kas nuo seno įpratęs prie įvairių spalvų stiklainių, pripildytų uogienėmis, džemais, kompotais, drebučiais ir sirupais, išrikiuotų eilėmis rūsio lentynose ar šaldytuve, kas tiesiogiai mintyse siejama su ramia ir sočia žiema, kada bus galima storai užsitepti riekę pyrago ar batono mėgstama uogiene ar mirkyti skanų blynelį uogų tyrėje, gurkšnoti saldrūkštį kompotą iš trilitrinių stiklainių, neatsisakys uogienių ir džemų virimo namų sąlygomis net tuomet, kai senatvė žmogų suriečia į kuprą ir stovėti prie viryklės karštomis vasaros dienomis su sopančiais kojų sąnariais darosi vis sunkiau. Kaip pilstė moterys išvirtą uogienę į stiklainius, taip ir pilstys, konservuos, kaups atsargas žiemai vasarą nekreipdamos dėmesio net į tai, jog tų namų sąlygomis pagamintų džemų, sirupų, uogienių savikaina neretai yra gerokai didesnė už gana geros kokybės parduotuvėse parduodamų analogiškų gaminių, kai jie išparduodami pritaikius akcijas taip pamėgtuose visų Lietuvos senjorų prekybos centruose.

Žmonės vis dar turi išpuoselėtus sodų sklypelius, užsiaugina vaisių ir uogų, kuriuos būtina tinkamai paruošti ilgesniam laikymui. Akivaizdu, jog jaunesnės kartos žmonės uogienėms, džemams nebėra taip ištikimi kaip tie, kurie esamu metu yra virš 65 metų. Populiarėja šaldytos uogos, vaisiai, atsirado greito užšaldymo technologijos, kada visos vertingos medžiagos ir vitaminai išsaugomi, o tokiu būdu užšaldytus vaisius, uogas nesunku sudėti į plaktuvą, pasigaminti skanių gaivių kokteilių be jokio cukraus. Bet stebėtina yra tas, jog net ir iš šaldytų gėrybių senjorės įsigudrina privirti uogienių, iš kurių vėliau pasidariusios pertepimų sluoksnius jos prikepa ir pyragų bei tortų ar bandelių. Įprotis yra labai stiprus dalykas, todėl uogienė su garuojančia arbata dar negreitai paliks įprastinį bet kurio namų ūkio stalą, o iš šaldytų gėrybių suplakti kokteiliai nebūtinai visam laikui išstums gerą ir skanų močiutės kompotą ar kisielių iš spanguolių ant Kūčių stalo. O ką bekalbėti apie namuose pagamintas uogiene įdarytas varškės spurgas, taip mėgstamas vaikų ir senelių su protezuotais dantimis, kuriais itin malonu kramsnoti minkštutėles spurgas.

2005-2007 m. Lietuvoje jau buvo perteklius juodųjų serbentų krūmais užsodintų žemės ūkio paskirties plotų. Kaip susitarę, visi, kurie gavo po 3 ha ar kiek daugiau žemės, suskubo kažką su ja daryti, jei nepavyko jos parduoti ar nenorėta to daryti su viltimi, jog kažkada ta turima žemė duos dar ir pelną, mat išmokos iš ES atsirado tik 2004 m., pradžioje jos nebuvo itin dosnios. Taigi, juodųjų serbentų gausinimas buvo virtęs visuotiniu reiškiniu. Serbentų krūmų priežiūra nėra sudėtina, iš priduodamų uogų tikėtasi gerų pelnų. Bet kai tų juodųjų serbentų priauginta buvo daug, jų supirkimas beveik sustojo, užsienio rinkas ženkliai pigesniais nei lietuviškais serbentais užpylė pirmiausia lenkai. Lietuviškų serbentų nebebuvo kur dėti, supirktuosius pradėjo šaldyti. Bet kai ir šaldikliuose laikomų uogų terminas ėmė eiti į pabaigą, nutiko štai kas. Kelios įmonės Lietuvoje, kurios vis dar vykdė uogų, vaisių konservavimą, iš tų šaldytų juodųjų serbentų privirė itin neblogų uogienių, džemų ir juos gana pelningai išpardavė ta pati „Gerovė“ tai yra, fabrikas, esantis visai netoli nuo Gedimino pilies kalno Vilniuje.

Daugiau rasite čia: VIRĖ, VERDA IR VIRS. Autorė A. Armonienė. 2024-08-03 <https://www.leidinyssau.lt/naudinga>

Naudota literatūra

1. Armonienė, Andžela. Informacijos apie Europos Sąjungą politikos poreikis. Mokslo Lietuva. 1998, Nr. 15, tęsinys 1998, Nr. 16.
2. Armonienė, Andžela. Vaisiai ir uogos. Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra. 2004.
3. Armonienė, Andžela. Vaisiai ir uogos. Rinkotyra: Žemės ūkio ir maisto produktai. 2004-2006, Nr. 1-4 (iš viso 8 straipsniai).
4. Armonienė, Andžela. Vaisiai ir uogos. Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra. 2005.
5. Armonienė, Andžela. “Vieno balso” pranešimas: būdas laimėti rinkoje. Reklamos ir marketingo idėjos. 2005, Nr. 5.
6. Armonienė, Andžela. Europos Sąjungos žemės ūkio produktų pardavimų skatinimo programos. Rinkotyra: Žemės ūkio ir maisto produktai. 2005, 3(29). P. 99-105.
7. Armonienė A., Kšivickienė D. Sunkiai prognozuojama juodųjų serbentų rinka. Mano ūkis. 2005, Nr. 8. <http://www.manoukis.lt/index.php?sub=full&news_id=2310&ban_id>
8. Armonienė, Andžela. Metodinė medžiaga: Reklamos vadyba: komunikacijos strategija ir planavimas. Dalyko studijų metodinė medžiaga. Vilniaus teisės ir verslo kolegija, 2005, 15 p.
9. Armonienė, Andžela. ES taikomų žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo priemonių įgyvendinimas Lietuvoje. 2005 m. ataskaita. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2005.
10. Armonienė A., Kviklys D., Viškelis P. Vaisių ir uogų auginimo Lietuvoje galimybių tyrimas siekiant realizuoti išaugintą produkciją šviežią bei perdirbtą. Ataskaita „Iš vaisių ir uogų pagamintų produktų marketingo analizė“. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2006.
11. Armonienė, Andžela. Džemus ir marmeladus virsime ar pirksime. Mano ūkis. 2007, Nr. 2. <http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=1195&z=56>
12. Armonienė, Andžela. Sulčių rinka paklausos augimo sąlygomis. Rinkotyra: Žemės ūkio ir maisto produktai. Atiduota spaudai. Publikuota: Perspektyvumo prielaidos: inovacijos, rėmimas, pridėtinė vertė. Prielaidų tyrimas kintančioje rinkoje. Paskelbta 2021-02-16 www, perspausdinta 2024-06-07 Padėkime sau'19 ISSN 2669-1876, <https://www.leidinyssau.lt/naudinga>
13. Cannon, Tom. Basic marketing: Principles and practice. 3 rd ed. Dotesios Ltd, Great Britain, 1992. 464 p. ISBN 0-304-32558-9.
14. FAS/USDA Horticultural & Tropical Products Division. World apple juice situation: Global apple juice production recedes as China’s apple crop declines. [Žiūrėta 2006 m. spalio 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.usda.gov>.
15. Fill, Chris. Marketing communications: frameworks, theories and applications. London; New York; Toronto: Prentice Hall, 1995. 515 p. ISBN 0-1315-0962-4.
16. Komisijos (EB) ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui KOM(2006) 345, 2006 m. birželio 28 d., apie padėtį perdirbti skirtų minkštųjų vaisių ir vyšnių sektoriuje SEK(2006) 838.
17. McDonald, Colin ir Vangelder Phyllis. The Esomar handbook of market and opinion reserch. 4th ed. Amsterdam: ESOMAR, 1998. 1171 p. ISBN 92-831-1271-7.
18. Patton, Michael Q. Creative evaluation. 2 nd ed. Newbury Park; Beverly Hills; London; New Delhi: SAGE Publications, 1987. 264 p. ISBN 0-8039-1395-8.
19. Shultz, William J.; ir Mazze, Edward H. (ed-s). Marketing in action: readings. Belmont; California: Wadsworth Publishing Company, 1963. 486 p.

 [1]  Žemės ūkio ministerijos užsienio prekybos duomenų bazės (Statistikos departamento prie LRV duomenys).

[2] Komisijos (EB) ataskaitos Tarybai ir Europos Parlamentui KOM(2006) 345, 2006 m. birželio 28 d., apie padėtį perdirbti skirtų minkštųjų vaisių ir vyšnių sektoriuje SEK(2006) 838 priedas.

 

---

ATNAUJINAMA VAISTŲ IŠRAŠYMO IR IŠDAVIMO TVARKA

2025-08-25

ELTA 2025-08-20 pranešė, jog Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarką, kuri įsigalios šių metų lapkričio mėnesį ir bus paprastesnė bei patogesnė tiek pacientams, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams.

Naujovės bus šios: paankstintas recepto galiojimas, galimybė įsigyti vaistą arba kompensuojamąją MPP dalimis, be galiojančio recepto ir pagal poreikį bei kitos naujovės pagerins vaistų ir kompensuojamųjų MPP prieinamumą ir skatins racionalų vaistų išrašymą bei vartojimą.

Pacientams – mažiau kliūčių gauti vaistus

Pagal atnaujintą tvarką, tęsiant gydymą tais pačiais vaistais ar kompensuojamosiomis MPP, naujas asmens sveikatos priežiūros specialisto išrašytas receptas galės įsigalioti likus septynioms, o ne penkioms dienoms iki anksčiau paskirtų vaistų, kompensuojamųjų MPP likučio pabaigos. Tai leis pacientams patogiau planuoti vaistų, kompensuojamųjų MPP pirkimą ir juos įsigyti anksčiau, taip pat padės užtikrinti racionalų bei atsakingą vaistų, kompensuojamųjų MPP skyrimą ir vartojimą.

Vaistų ir kompensuojamųjų MPP  išdavimas (pardavimas) dalimis bus naudingas tais atvejais, kai vaistinė neturės tiek vaisto ar kompensuojamųjų MPP pakuočių arba tokio jų kiekio, koks yra išrašytas pacientui. Iki šiol pacientas, susidūręs su tokia situacija, turėdavo ieškoti kitos vaistinės, kuri turėtų visą jam reikalingą vaistų, kompensuojamųjų MPP kiekį, arba kreiptis į asmens sveikatos priežiūros specialistą, kad jis patikslintų receptą. Dabar atsiranda galimybė atsiimti tik dalį elektroniniame recepte nurodyto vaistų, kompensuojamųjų MPP kiekio, o kitą dalį atsiimti vėliau toje pačioje ar bet kurioje kitoje vaistinėje, atsižvelgiant į vaistinėje turimų vaistų, kompensuojamųjų MPP kiekį arba paciento finansines galimybes.

Sutrikus sudėtinių vaistų, išrašytų elektroniniuose receptuose, tiekimui, jie galės būti išduodami pacientui atskiromis veikliosiomis medžiagomis.

Jeigu paciento nuolat vartojami receptiniai vaistai ar kompensuojamosios MPP baigsis, o jis nespės laiku kreiptis į asmens sveikatos priežiūros specialistą, kad būtų išrašytas naujas receptas, tam tikras sąlygas atitinkančius vaistus ar kompensuojamąsias MPP farmacijos specialistas galės išduoti (parduoti) ir be galiojančio recepto, atsižvelgdamas į anksčiau išrašytus receptus ir kitus reikalavimus.

Jeigu pacientui periodiškai pasireiškia tam tikri negalavimai, pvz., pūslelinė, migrena arba kitokie skausmai, jam nebereikės nuolat namuose laikyti vaistų atsargų. Asmens sveikatos priežiūros specialistas galės išrašyti receptą su žyma „Esant poreikiui“, kuris galios iki pusės metų ir galės būti panaudotas bet kada, kai atsiras simptomai, dėl kurių paskirtas ir išrašytas vaistas.

Į pagalbą asmens sveikatos priežiūros specialistams – naujovės E. sveikatoje.

Diegiama asmens sveikatos priežiūros specialistų ilgai laukta galimybė koreguoti receptus. Tai bus galima padaryti, kai receptas yra aktyvus, nėra rezervuotas, vaistas ar kompensuojamoji MPP pagal receptą nėra nė karto išduota (parduota).

Taupyti asmens sveikatos priežiūros specialistų laiką ir palengvinti receptų rašymą taip pat padės E. sveikatoje diegiami nauji klasifikatoriai, kurie realiu laiku pateiks informaciją apie vaistų tiekimo sutrikimus, kompensuojamųjų vaistų bei kompensuojamųjų MPP sąrašo, jų kompensavimo sąlygų pokyčius ir kt. Tai reiškia, kad informacija, kurios iki šiol asmens sveikatos priežiūros specialistai turėdavo ieškotis skirtinguose tinklalapiuose arba dokumentuose, pati atsiras ekrane rašant receptą ir suvedus vaisto ar kompensuojamosios MPP pavadinimą.

Pacientams E. sveikatoje bus teikiama aktuali informacija, susijusi su jų vartojamų vaistų saugumu, taip pat atsiras galimybė E. sveikatoje pateikti pranešimą apie nepageidaujamą reakciją į vaistą. Tokie patys funkcionalumai bus prieinami ir asmens sveikatos priežiūros bei farmacijos specialistams.

Tikslas – popierinius receptus palikti praeičiai

SAM siekia, kad popieriniai receptai būtų rašomi tik išimtiniais atvejais, nes paciento medicinos dokumentų tvarkymas vienoje sistemoje elektroniniu būdu asmens sveikatos priežiūros specialistams suteikia tikslesnę informaciją apie paciento vartojamus vaistus, jų suderinamumą, padeda užtikrinti efektyvesnį gydymą, mažina galimus piktnaudžiavimo atvejus, o farmacijos specialistams padeda kokybiškiau suteikti farmacinę paslaugą.

Elektroninių receptų naudojimas yra patogus pacientui, kuriam nebelieka rizikos pamiršti arba pamesti popierinį receptą bei taupo farmacijos specialistų laiką, skiriamą popierinių receptų tvarkymui, saugojimui ir naikinimui.

Kad informacija apie visus paciento vartojamus vaistus būtų kaupiama ir prieinama vienoje vietoje, farmacijos specialistai nuo 2026 m. gegužės mėn. turės suvesti tam tikrų popierinių receptų duomenis į E. sveikatą. Suprasdama, kad vaistinėms toks pakeitimas sukels papildomą administracinę naštą, SAM numatė išimtis ir galimybę jį įgyvendinti etapais iki 2027 m.

Dar viena svarbi naujovė: slaugytojai taip pat gali išrašyti vaistų receptus

Nuo šiol gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali ir sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas.

Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas. 

Pagal naująją tvarką šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas nustato pacientui diagnozę ir nurodo, kokias priemones būtų tikslinga skirti.

Slaugytojas gali parinkti tinkamiausias priemones ar priemonių grupę ir išrašyti kompensuojamąjį receptą, paaiškinti, kaip ir kokiu dažnumu jas naudoti.

Įsakymo „Dėl Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašo (C sąrašo) patvirtinimo“ pakeitimai, leidžiantys sveikatos priežiūros specialistui išrašyti kompensuojamuosius receptus, mažina šeimos gydytojams tenkančią administracinę naštą ir darbo krūvį.

Tikimasi, jog ši naujoji tvarka slaugytojams suteikia daugiau savarankiškumo, taip pat keliamas šios profesijos prestižas.

Šaltinis: <https://elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/slaugytojas-jau-gali-israsyti-pirma-recepta-medicinos-pagalbos-priemonems-256819>, žr. 2025-08-07.

---

 

NEJAUGI IR VĖL?

COVID-19 VIS DAR GALI STIPRIAI SMOGTI

2025-08-24

Stebima nauja COVID-19 viruso atmainą XFG, kuri dar vadinama „Stratus“. Ši atmaina plinta vis sparčiau – ypač Pietryčių Azijoje, kur fiksuojamas išaugęs sergamumas ir hospitalizacijų skaičius, rašo „Everydayhealth“.

Nauja COVID-19 atmaina „Stratus“ pasižymi ir nauju simptomu: koks jis?

Nors užsikrėtusiųjų daugėja, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kol kas vertina šią atmainą kaip mažos rizikos visuomenės sveikatai – nėra duomenų, kad XFG sukeltų sunkesnes ligos formas nei kitos šiuo metu cirkuliuojančios atmainos.

Įspėjama, kad atsiradus XFG atmainai, viruso aktyvumas gali šiek tiek išaugti. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) skelbia, kad šiuo metu viruso lygis nuotekų vandenyje yra labai žemas, tačiau situacija gali keistis.

Pasak specialistų, XFG simptomai panašūs į ankstesnių atmainų sukeltus: karščiavimas, kosulys, dusulys, gerklės skausmas, sloga, skonio ar kvapo praradimas, nuovargis, kūno skausmai, galvos skausmas, pykinimas ar viduriavimas.

Tačiau žiniasklaidoje vis dažniau minimas dar vienas požymis – užkimimas arba sausas, dirginantis gerklės pojūtis.

Visgi pabrėžiama, kad tai nėra išskirtinis XFG požymis – užkimimą gali sukelti dauguma kvėpavimo takų virusų. Oficialūs skaičiai – netikslūs CDC duomenimis, XFG šiuo metu sudaro apie 14 proc. naujų COVID-19 atvejų. Kitos dvi dominuojančios atmainos – NB.1.8.1 ir LP.8.1 – atsakingos už beveik tris ketvirtadalius infekcijų. Tačiau tiek CDC, tiek komerciniai sekimo įrankiai, tokie kaip „Walgreens“, susiduria su duomenų tikslumo iššūkiais, nes vis mažiau žmonių testuojasi arba naudoja namų testus, kurių rezultatai neįtraukiami į oficialią statistiką.

COVID-19 vis dar gali stipriai smogti. Nors XFG neatrodo pavojingesnė už ankstesnes atmainas, medikai įspėja – net lengva infekcija gali būti nemaloni. „Palyginti su kitomis kvėpavimo takų infekcijomis, COVID-19 vis dar gali sukelti stipresnius simptomus“, – sako dr. A. Edwards. Pasak jos, taip gali būti todėl, kad dauguma žmonių jau yra susidūrę su virusu arba paskiepyti, tad imuninė sistema atpažįsta infekciją, bet vis tiek stipriai į ją reaguoja.

PSO pabrėžia, kad šiuo metu patvirtintos COVID-19 vakcinos išlieka veiksmingos ir saugo nuo sunkių ligos formų. CDC primena, kad vakcinos mažina riziką sunkiai susirgti, patekti į ligoninę ar mirti nuo COVID-19.

Kaip apsisaugoti? Visuomenės sveikatos specialistai ragina nepamiršti paprastų, bet veiksmingų apsaugos priemonių: dažnai plauti rankas, likti namuose, jei pasireiškia kvėpavimo takų simptomai, saugoti aplinkinius – ypač tuos, su kuriais gyvenate, esant rizikos veiksnių, kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą dėl testavimo ar gydymo, esant poreikiui – dėvėti kaukę.

Nors COVID-19 pavojus mažėja, jis vis dar čia – o naujos atmainos primena, kad virusas niekur nedingo. Tad kiekvieno iš mūsų pareiga – saugoti save ir aplinkinius. Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad liepos 10 d. Lietuvoje COVID-19 buvo diagnozuota 21 pacientui.

Nuo pandemijos pradžios mūsų šalyje koronavirusu užsikrėtė 1,446,685 žmonės.

Parengta pagal: <https://www.15min.lt/sveikata/naujiena/sveikatos-naujienos/nauja-covid-19-atmaina-stratus-pasizymi-dar-vienu-simptomu-koks-jis-1696-2485672?utm_medium=copied>

---

 

MIGRUOJA IR PENSININKAI

2025-08-22

Vis daugiau amerikiečių pasirenka savo auksinius metus sulaukus senatvės pensijos praleisti už JAV ribų, tikėdamiesi, kad tai geriau atitiks jų finansinius ar gyvenimo būdo poreikius ir norus. Amerikiečiai, įskaitant daugybę pensininkų, rimtai svarsto apie nuolatinį persikėlimą į užsienį, dalis jų tai jau padarė.

Jie ieško būdų, kaip galėtų paįvairinti savo patirtį tarptautiniu mastu arba išleisti dalį turimų pinigų užsienyje.

Be to, pinigai arba jų trūkumas ir toliau yra aktuali problema daugeliui JAV pensininkų. Didėjančios būsto, nuomos ir sveikatos priežiūros išlaidos sparčiau naikina santaupas ir tai vyksta greičiau nei nutikdavo ankstesnėse kartose - iš tikrųjų beveik pusė JAV šeimų neturi santaupų, sukauptų išėjimo į pensiją laikotarpiui.

Tuo tarpu daugiau nei 17 milijonų amerikiečių nuo 65 metų amžiaus ar vyresni - maždaug vienas iš trijų - yra laikomi ekonomiškai nesaugiais. Persikėlimas į šalį, kurioje daug mažesnės pragyvenimo išlaidos, suteikia galimybių, kurių tie žmonės neturi JAV.

Kitos priežastys, kodėl vyresni žmonės išvyksta iš JAV yra noras gyventi geresnio klimato vietovėse, gauti geresnį medicininį ar socialinį draudimą, geresnes sveikatos priežiūros paslaugas, turėti prasmingą laisvalaikį, patirti mažiau išlaidų dėl mažesnių mokesčių tarifų, gyventi mažesniuose miesteliuose, kur viskas atitiktų jų gyvenimo būdą, poreikius.

Štai 5 valstybės, kurios 2025 m. labiausiai atitinka JAV senatvės pensininkų poreikius: Panama, Prancūzija, Malaizija, Ispanija ir Meksika.

Panama

Ši Centrinės Amerikos šalis viršijo kasmetinį „International Living“ pasaulinį pensijų indeksą kaip geriausia Pasaulyje pensininkų gyvenimo vieta 2025 m. Pagrindiniai privalumai: Panamoje yra gana žemas pragyvenimo lygis: minimalios mėnesio pajamos - 1 000 JAV dolerių iš vyriausybės programos, tokios kaip socialinė apsauga ar privati korporacija.

Prancūzija

Prancūzija garsėja puikiais valgiais, pasaulinės klasės muziejais ir gražiais paplūdimiais bei nuostabiomis vietovėmis kaime. Tačiau frankofilai, svajojantys praleisti savo išėjimo į pensiją metus šioje mylimoje Europos šalyje, taip pat gali pasinaudoti praktiškesne nauda: aukščiausio lygio sveikatos priežiūros sistema. Remiantis naujausiais Chase'o Buchanano duomenimis, nuomos mokestis už šeimos butą Prancūzijoje gali būti net apie 1100 JAV dolerių, išskyrus Paryžių, o maisto produktai, viešasis transportas ir kitos išlaidos taip pat yra žymiai mažesnės nei JAV.

Malaizija

Malaizijos privalumas yra komfortabilus gyvenimo būdas už gana prieinamą kainą. Taip pat Malaizijos sveikatos priežiūros sistema laikoma labai pažangia ir gera, yra angliškai kalbantis personalas, aptarnaujantis pensininkus.

Kitas privalumas pensininkams: pinigai, kuriuos jūs atnešate į šalį, yra neapmokestinami.

Malaizija turi drėgną, atogrąžų klimatą ištisus metus, o tai gali būti ne labiausiai tinkama tiems, kurie nori sezonų ir metų laikų kaitos. Be to, pensininkams, kurie mano, kad nesunkiai ir dažnai grįžinės į JAV, būtina įsidėmėti, jog skrydžiai trunka apie 20 valandų.

Ispanija

Ši šalis garėja geru klimatu, puikia sveikatos priežiūros sistema, neaukštu pragyvenimo lygiu, itin gerai žinoma valgių gaminimo kultūra. Taip pat Ispanijoje galima rinktis iš daugybės gyvenimo stilių, mėgautis kosmopolitine kultūra. Įsidėmėti reikia, kad Ispanijos mokesčių sistema gali būti komplikuota, ji skirtinga ir nėra vienoda atskiruose regionuose. Bendra taisyklė yra ta, kad jei Ispanijoje praleisite daugiau nei 183 dienas per kalendorinius metus, esate laikomas mokesčius mokančiu gyventoju.

Meksika

Meksika yra JAV kaimynystėje ir puikus pasirinkimas JAV pensininkams gyventi šioje šalyje jau išėjus į senatvės pensiją pirmiausia dėl žemesnių kainų ir galimybės pragyventi su mažesniais pinigais.

Meksika taip pat siūlo keletą mokestinių pranašumų, kurie yra ypač naudingi pensininkams. Šioje šalyje nėra paveldėjimo ar turto mokesčio, ir, skirtingai nuo daugelio kitų šalių, mokesčių mokėjimo būtinybę lemia ne bendras šalyje praleistų dienų skaičius, bet tai, ar ten įsteigijote jūsų pagrindinius namai ar verslo biurą.

Ilgesnėms viešnagėms pensininkai gali rinktis vizas tiek kaip laikini, tiek ir kaip nuolatiniai gyventojai. Abu variantai yra gana paprasti, tačiau pareiškėjai turi sugebėti įrodyti savo finansinį stabilumą.

Parengta pagal: ‘A movement taking shape’: Many US retirees are looking to move abroad. Here are the best countries for them. By Blane Bachelor. 22 August, 2025. <https://edition.cnn.com/2025/08/22/travel/best-countries-us-retirees-moving-abroad>, žr. 2025-08-22. 

---

 

Į SVEIKATĄ

SUTRIKIMŲ MEDIKAMENTINIS GYDYMAS: 7 MITAI

2025-08-22

 

Ir taip, Jūs susirgote. Einate į priėmimą pas gydytoją. Gydytojas pasakoja, kaip gydyti Jūsų susirgimą, išrašo būtinus preparatus – Jūs gydotės.

Mentalinių ar psichinių sutrikimų – o tai nėra tas pats, mat psichinių sutrikimų turintieji dažniausia nepasižymi silpnaprotyste, o mentalinių sutrikimų atvejais nukenčia asmenų intelektas arba jie jį silpnoką turi nuo gimimo – atveju ne viskas taip paprasta. Gydymą gali sudaryti daug punktų – reikiamo specialisto paieška, farmakologinės schemos parinkimas, įpročių, režimo ir dienotvarkės pakeitimas. Gydymo metu didžiausia kliūtis yra stigmatizacija, kuri gali kilti tiek iš paties paciento, tiek iš aplinkinių, šeimos, draugų. Būtent stigmatizacija Jus įtikina, jog medikamentinis gydymas tolygus atsakomybės nusiėmimui, mėginimui “pasiduoti”.

Tinkamos terapijos parinkimas gali būti ilgas ir sudėtingas. Bet gydymas yra gydymas – Jūs niekada neturite gėdytis, kad mėginate įveikti savo sutrikimą. Bendrijos “The Mighty” dalyviai papasakojo apie labiausiai paplitusius ir kenksmingus klystkelius, susijusius su medikamentine terapija:

1 mitas: tai paprastas ir greitas gydymo būdas.

“Tinkamų medikamentų paieška ir visų rekomendacijų laikymasis reikalauja daug laiko ir jėgų. Negalima išgerti tabletę ir pasveikti – viskas ne taip paprasta”. – Cary Rice Schwent

“Viskas, kas susiję su depresija ir nerimu, nebūna “paprasta”. Man iki šiol būna dienų, kai nepajėgiu atsikelti iš lovos. Mane iki šiol ištinka nerimas. Mėginimas savarankiškai susitvarkyti su mentalinėmis problemomis vos neprivedė manęs iki mirties. Vaistai išgelbėjo mane nuo mirties”. – Keisha Defliger

“Medikamentinė terapija – tai nėra išgijimas akimirksniu. Tai tik vienas iš daugelio instrumentų iš arsenalo, kuris kasdien padeda man išgyventi”. – Kira Schoultz

2 mitas: tai visiškai ne tas pats, kas somatinių susirgimų gydymo preparatai.

“Kai kuriems žmonėms su psichikos sutrikimais medikamentai yra taip pat būtini kaip insulinas diabetikams. Disbalansas (neuromediatorių, hormonų, ko nors kito) reikalauja korekcijos, nesvarbu su kokia Jūsų organizmo sistema jis susijęs”. – Delaina Conour

“Daugelis mano, kad esu pajėgi ir turiu su savo sutrikimu susitvarkyti be preparatų pagalbos. Deja, be gydymo kur kas didesnė tikimybė, kad sutrikimas susitvarkys su manimi”. – Sarah Ceasar

3 mitas: visos problemos dėl to, kad užmiršote suvartoti preparatą.

“Būna blogos dienos ir tai normalu. Tokiais momentais neretai girdžiu aplinkinių klausimus – ar vis dar gydausi? Manoma, jog medikamentai pajėgūs “pataisyti” absoliučiai viską. Realybėje pablogėjimai ir nesėkmingos dienos gali ištikti nepriklausomai nuo to, kaip atsakingai Jūs laikotės paskyrimų”. – Heather East Tenney

“Manęs dažnai klausia ar neužmiršau suvartoti tabletes. Kartais atrodo, jog medikų užduotis aplinkinių akyse – padaryti mane paklusnią ir patenkintą”. – Jessica Love

“Kai kurie žmonės mano, jog neturite jokio pagrindo būti prastos nuotaikos, patirti nerimą ir pan., jei vartojate medikamentus. Jei vartojate preparatus, reiškia, kad jau pagijote ir neturite jokio pagrindo jaustis blogai. Tokia pozicija yra neteisinga, nė viena tabletė neapsaugos nuo nesėkmingos dienos ar streso”. – Tina Frotton Hinebaugh

4 mitas: tai keičia Jūsų asmenybę, daro Jus “zombiu”.

“Medikamentinis gydymas palengvina mano susirgimo simptomus, to dėka galiu būti ir jaustis pati savimi”. – Natalie Tam

“Žmonės sako – “Preparatai padarys Jus zombiu!“. Melas. Be gydymo mano sūnus tiesiog „nedalyvauja“ (vengia bet kokių kontaktų, nekalba). Preparatai padeda jį išlaikyti greta mūsų“. – Tammy Harbert

„Aš labiau buvau panaši į zombį iki man tinkamo gydymo parinkimo. Preparatai išgelbėjo mane nuo įkyrių minčių, kliedesinių idėjų ir kitų mano psichinių sutrikmų pasireiškimų – visa tai atitraukdavo mane nuo realaus gyvenimo. Dabar galiu gyventi savą gyvenimą, judėti toliau, priimti sprendimus, nesidairyti į iracionalius, liguistus įsitikinimus ir abejones“. – Rachel N

5 mitas: tai panacėja. Jūs pradėjote vartoti medikamentus ir tuo Jūsų kova su sutrikimu baigėsi.

„Psichoterapija padeda, preparatai padeda. Bet pagijimui man reikia ir to, ir kitko“. – Carolina Ledezma Carrasco

„Neteikiu pirmenybės vaistams prieš psichoterapiją, maldą, ką tik norite, ką galima pasiūlyti kaip alternatyvą. Išbandžiau viską ir priėjau prie išvados, kad efektyviausiai man padeda kelių metodų kombinacija“. – Allie Wills

„Atrodo, jog žmonės tabletes laiko lyg „magišku pagijimu“. Taip, jos vaidina svarbų vaidmenį, silpnina simptomus, tačiau nepadeda atsikratyti sutrikimo visiškai. Tai mano pasirinkimas – pajudėti kiek toliau su psichoterapijos ir savarankiškų pastangų pagalba“. – Danielle Bailey

6 mitas: “laimės tabletės”.

“Preparatai nuo depresijos ir nerimo nepadaro manęs laimingu. Jie mažina mano jautrumą ir padaro blogiausius mano gyvenimo momentus ne tokius siaubingus”. – Tabi Baker

“Ne. Tai daugiau primena tabletes “kartais jaučiuosi ne tokia pasmerkta”. – Kristin Lara

“Kartais terapija reiškia tik kovą dėl išgyvenimo ir galimybę funkcionuoti daugmaž pilnavertiškai”. – Emily Perkins

7 mitas: tai silpnybė.

“Būtinos terapijos taikymas nereiškia silpnybės, net atvirkščiai. Rūpinimasis savimi ir savo sveikata – visada svarbu ir teisinga, tai stiprybės požymis”. – Lisa Gray Stephens

“Man nuolat sako “pakentėk” ar “tau reikėtų labiau stengtis”. Sako, kad pabėgu nuo problemų su preparatų pagalba, vietoje to, kad “išmokčiau kontroliuoti savo emocijas””. Tiffany Ball

“Medikamentinė terapija – ne silpnybė. Ji padeda man kovoti, leidžia vėl pasijusti stipria”. – Arielle Smith

Šie atsakymai yra pagrįsti asmenine patirtimi, nepriimkite jų kaip profesionalių rekomendacijų. Bet kurią terapiją, ypač medikamentinę, būtina aptarti su specialistu. Jokiu būdu neužsiimkite savigyda.  

Šaltinis: <themighty.com; t.me/imatrip> 

---

STUDENTAI DAR NESULAUKĖ SAVO „ŽVAIGŽDŽIŲ VALANDOS“

2025-08-21

Galimai nutekėjo plagiato tikrinimo sistema pasinaudojusių studentų duomenys. Suminė turtinė žala, padaryta studentams, gali siekti per 450 mln. eurų ir į tą sumą teises gali pareikšti 300 tūkst. dabartinių ir buvusių studentų. Nedelsiant buvo pranešta, jog LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija apie tai nieko nežino.

Studentai skundėsi dėl galimo asmens duomenų pasisavinimo. Ne dėl autoriaus teisių pažeidimų, plagiato. Kas tie 300 tūkstančiai galimai nukentėjusiųjų? Ar jiems svarbu gauti po 1500 eurų? Kodėl? Kas jiems iš to? Nuo to reikia pradėti?

Išsamiau apie šią problemą šių metų gegužę rašė beveik visi Lietuvos laikraščiai ir portalai. Po to įsivyravo tyla, reikalas baigėsi šnipštu.

Viliaus Narkūno (ELTA, 2025-05-13) publikacija „Galimai nutekėjo plagiato tikrinimo sistema pasinaudojusių studentų duomenys“ apie tai, jog galimai per pastaruosius trejus metus maždaug 300 tūkst. Lietuvos studentų duomenys iš plagiato tikrinimo sistemų galėjo atsidurti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) serveriuose, kad tai kelia riziką, kad neapsaugoti asmens duomenys gali tapti lengvai prieinami JAV institucijoms, baigėsi praktiškai niekuo.

Žinoma, pradžioje buvo viešai skelbiama, esą studentai preliminariais apytiksliais skaičiavimais, dėl tokios netinkamos plagiato nustatymo tvarkos gali būti nukentėję, jų gali būti iš viso per 300 tūkst., tų dabartinių ir buvusių žalą patyrusiųjų studentų, o vien suminė turtinė žala gali siekti per 450 mln. eurų.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką aukštųjų mokyklų studentai privalo savo rašto darbus įkelti į atitinkamas sistemas, kurios patikrina ir įvertina, ar darbas yra autentiškas, ar buvo pasitelktas dirbtinis intelektas ir pan. Po patikrinimo ataskaitos pateikiamos universitetams. Plagiato tikrinimo sistemų viešąjį pirkimą nuo 2024 m. visoms šalies aukštosioms mokykloms organizavo Vilniaus universitetas (VU). Pirkimo metu įsigyta amerikietiška sistema „Turnitin“, kuria naudojasi visi šalies universitetai.

Buvo iškelta prielaida, kad „Turnitin“ neatitinka asmens duomenų apsaugos reikalavimų, amerikietiškuose serveriuose gali būti laikomi tokie asmens duomenys kaip studento vardas, pavardė, elektroninis paštas ar rašto darbe išreikštos pažiūros.

VU kancleris Raimundas Balčiūnaitis informavo, kad universitetas neturi informacijos apie minėtus galimus asmens duomenų apsaugos pažeidimus.

Į problemos nagrinėjimą buvo įsitraukę ir Lietuvos teisininkai. Paskelbta, kad ES neturi jurisdikcijos apginti teisių, jeigu su duomenimis JAV tvarkomasi netinkamai. Europos Sąjungoje (ES) 2016 m. įsigaliojo sugriežtintas BDAR, pagal kurį asmens duomenis yra renkami tik konkrečiam tikslui ir trečiosios šalys negali turėti prieigos prie tokios informacijos. Išaiškinta ir paskelbta viešai, kad ES institucijos neturi jurisdikcijos apginti asmens teisių, jeigu su jo duomenimis JAV tvarkomasi netinkamai. JAV vyriausybei plačią prieigą prie asmens duomenų, saugomų šalies įmonių serveriuose, suteikia teisės aktai kaip Cloud įstatymas (angl. Clarifying Lawful Overseas Use of Data Act), Užsienio žvalgybos sekimo įstatymas (FISA).

Studentams buvo pasiūlyta kreiptis į advokatus, jei jie  norėtų apsaugoti savo teises.

Taip pat siekiant apsaugoti studentų teises bei jų asmens duomenis buvo sukurta sistema saugokduomenis.lt. Šia iniciatyva siekiama informuoti visuomenę ir studentus apie tai, kad Lietuvoje veikiančios aukštosios mokyklos organizuodamos plagiato patikrą neužtikrina studentų asmens duomenų saugumo kaip tai numatyta BDAR. Iniciatyvos atstovai tikina sieksią pakeisti šiuo metu galiojančias tvarkas aukštosiose mokyklose bei užtikrinti, kad būtų atlyginta žala buvusiems ir esamiems studentams.

Pažymėtina, jog iškart įstaigos „Šviesos doktrina“ vadovui pranešus, kad universitetų naudojamos plagiato tikrinimo sistemos neapsaugo asmens duomenų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) patvirtino neturinti tokios informacijos. Be to, ministerija nurodė, jog Lietuvos aukštųjų mokyklų naudojamos sistemos pirkimą atlikęs Vilniaus universitetas su tiekėju iš JAV yra pasirašęs susitarimą, kuriuo įsipareigojo laikytis Europos Sąjungoje (ES) galiojančių duomenų apsaugos standartų.

Išsamiau yra čia: <https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/smsm-neturi-informacijos-jog-galejo-buti-nutekinti-studentu-asmens-duomenys-120110499>; <https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/galimai-nutekejo-plagiato-tikrinimo-sistema-pasinaudojusiu-studentu-duomenys-1224676>

KOKS GALĖTŲ BŪTI ŠIOS TEMOS TĘSINYS?

Ko, neva, nežino ir Eltai nesako LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija, žino ne ministerijos atstovai. Kas yra ta plagiato tikrinimo sistema, kas ją inicijavo, kodėl ir kam tas buvo itin naudinga. Verta padėti suprasti, ar iš tiesų jau atėjo ta „žvaigždžių valanda“ 300 tūkstančių vargšų studentų, puoselėjusiųjų viltis, kaip ir visi studentai buvę ar esami nors apie kokį laimikį, koks jis bebūtų. Bent jau už garbės ir reputacijos bei duomenų, mokslinės produkcijos išgrobstymą, tai jau tikrai, atlyginti lyg ir būtų privaloma.

Esminis klausimas: kas atlygintų už padarytą žalą? Nes svarbiausioji ministerija „nežino“, o kada „žinos“, pasakyti sunku. Pagrindinė institucija šiuo klausima yra Mokslų Taryba. Deja, ten Nežiniukų galimai dar daugiau nei pagrindinėje ministerijoje, ir tai faktas. Teismai juo labiau „nieko nežino“ ir „nesupranta“, esamu metu ten reformos. Be to, peržvelgus profesoriaus ir buvusiojo VDU Socialinių mokslų fakulteto dekano Algio Krupavičiaus bylą dėl plagijavimo, tampa viskas daugiau nei aišku: net itin grubaus plagiato ir autoriaus teisių pažeidimų atvejais bylinėtis Lietuvoje beprasmiška, teisybės čia nerasi ar ji bus tik žeminančiai simbolinė ir jokios žalos nukentėjusiajam neatlygins ar atlygins ją tiek minimaliai, kad būsimų plagiato atvejų tas nestabdys niekaip.

Taigi.

Studentai skundėsi ne dėl autoriaus teisių pažeidimų, plagiato. Jie bandė ieškoti teisybės ir gauti po 1500 eurų. Bet jiems tas nepavyko.

Esmė ta, kad didesnė vertybė už asmens duomenis yra unikalūs mokslo darbai, išradimai, šviežios idėjos. Geriausi darbai nepatenka į duomenų bazes ar plagiato tikrinimo sistemas. Jie elementariai „pavagiami“ pakeliui tikrąja ta žodžio prasme.

Pavyzdžiui. Trečiakursių geri praktikos darbai, unikalūs tyrimai patekdavo į magistrantų darbus lyg tai būtų jų asmeninis tyrimas: prekiavo tais geresniais studentų darbais tiesiog dėstytojai, pasitelkdami katedrose įdarbintus kitus studentus, kurie atlikdavo raštvedžių ar sekretorių darbus ir tuo pačiu vykdydavo prekybą rašto darbais.

Už mokslo darbo plagiatą, o pakanka nusirašyti vos dalį sakinio ir nenurodyti, kas yra autorius, jau taikoma baudžiamoji atsakomybė ir kartu vedamos civilinės bylos. Esama teisinė bazė LR yra tam pakankama, tereikia aktyvaus ir bešališko teismų ir tyrėjų darbo. Už plagiatą studentas gali prisiteisti nuo 55 tūkst. eurų, tai čia tik pradžiai, plius yra dar galimos prisiteisti ir žymiai didesnės sumos, kai įrodoma, jog žala padaryta dar ir moralinė, kt.

Apibendrinimas gali būti toks: vadinamieji „vargšai“ studentai nesėkmingai pamėgino ieškoti „teisybės“ jų asmens duomenų apsaugos klausimu, tačiau žymiai perspektyvesnė teisybės ieškojimo sritis yra autorinių mokslo darbų grobstymo atvejai, tikrojo plagiato atvejai ir intelektinės produkcijos vagysčių atvejai.

Tereikia sukurti teisminį precedentą ir tokių bylų Lietuvoje būtų labai daug, nes intelektinės produkcijos neteisėtas pasisavinimas yra labai paplitęs reiškinys.

Daugiau šia tema yra čia:

KAS YRA KAS LIETUVOS AKADEMINĖJE BENDRUOMENĖJE? 2025-07-22. Internete: <https://www.leidinyssau.lt/info>

VOGĖ ČIA, GROBSTĖ TEN IR ŠEN, PERPARDAVĖ DAR KITUR, PAGAUTI IŠSISUKINĖJO. MELO, NUOSTOLIŲ DAUGĖJO. APIE KĄ ČIA? 2025-06-29. Internete: <https://www.leidinyssau.lt/info>

DEMASKUOTA: ALBERTAS EINŠTEINAS, SOLOMONAS SNYDERIS, BUVĘS VOKIETIJOS GYNYBOS MINISTRAS KARLAS-THEODORAS ZU GUTTENBERGAS GALIMAI PLAGIATORIAI. KAS KITI? 2024 04 26. Internete: <https://www.leidinyssau.lt/skelbimai/zinoti-svarbu/168-demaskuota-albertas-einsteinas-solomonas-snyderis-buves-vokietijos-gynybos-ministras-karlas-theodoras-zu-guttenbergas-galimai-plagiatoriai-kas-kiti> 

VYKSTA DAŽNIAU NEI MANOTE: AUTORINIŲ DARBŲ, IŠRADIMŲ, KŪRINIŲ PASISAVINIMAS. 2025-07-25. Internete: <https://www.leidinyssau.lt/info>

---

DIENOS ANEKDOTAS

2025-08-19

Ateina Mikė Pūkuotukas pas Knysliuką ir sako:
- Aš atidarau pašteto ir konservų fabriką. Ar norėsi pas mane dirbti?
- Žinoma, Mike, kad norėsiu! - nudžiunga paršelis. - O kokias pareigas man paskirsi? Gal aš būsiu tavo fabriko direktorius arba vadybininkas?
- Ne, Knysliuk, direktorius būsiu aš, o vadybininkas bus Triušis, nes jis labai protingas. Tu mūsų fabrike galėsi dirbt žaliava.

Iš: <https://www.ltvirtove.lt/kiskis-anekdotuose>

---

 

DIRBOTE NE TIK LIETUVOJE, BET IR UŽSIENYJE? KĄ SVARBU ŽINOTI APIE PENSIJOS SKYRIMĄ?

2025-08-18

„Sodra“ teikia paaiškinimus apie pensijų mokėjimo tvarką dirbusiesiems užsienyje.

Dalis žmonių įgyja darbo stažo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse, Jungtinėje Karalystėje ar Šveicarijoje. Tokiu atveju pensijos skyrimas remiasi ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir ES teisės aktais. Ką svarbu žinoti apie pensijos skyrimą, jei dirbote ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje?

Skiriant pensiją taikomi ne tik Lietuvos įstatymai, bet ir Europos Sąjungos teisės aktai.

Kiekviena Europos šalis, kurioje žmogus yra dirbęs, skiria ir moka pensiją tik už tuos metus, kai jis dirbo toje šalyje ir mokėjo socialinio draudimo įmokas. Kitaip tariant, Lietuva apskaičiuos pensiją tik už Lietuvoje įgytą pensijų socialinio draudimo stažą, o, pavyzdžiui, Ispanija – tik už Ispanijoje įgytą stažą.

Tačiau prieš priimant sprendimą, ar žmogus apskritai turi teisę į pensiją, svarbu susumuoti visose šalyse įgytą stažą. Jeigu vienoje šalyje žmogus neturi pakankamai stažo, kad gautų pensiją, jis vis tiek gali įgyti teisę į pensiją susumavus visų šalių stažą. Svarbu: stažas gali būti sumuojamas tik kai jį patvirtina tos šalies, kurioje žmogus yra dirbęs, kompetentinga įstaiga pensijoms skirti ir mokėti.

Kaip konkrečiai apskaičiuojama pensija kiekvienoje šalyje?

Kiekviena šalis, kurioje žmogus dirbo, apskaičiuoja jo pensiją dviem būdais:

1. Pirmasis būdas – pagal tos šalies nacionalinius įstatymus. Šiuo atveju skaičiuojama tik tai, kiek metų žmogus dirbo toje konkrečioje šalyje, ir kokios buvo jo įmokos.
2. Antrasis būdas – apskaičiuojama taikant Europos Sąjungos reglamentus.

Antruoju būdu šalis pirmiausia apskaičiuoja vadinamą teorinį išmokos dydį, tai reiškia: yra laikoma, kad žmogus visą savo stažą – pavyzdžiui, 30 metų – yra sukaupęs tik toje vienoje šalyje ir paskaičiuojama, kokio dydžio pensija jam priklausytų pagal tos šalies įstatymus.

Kai teorinis išmokos dydis jau žinomas, jis perskaičiuojamas proporcingai – pagal tai, kiek žmogus realiai toje šalyje įgijo stažo, palyginus su bendrai visose šalyse įgytu stažu.

Situacija:

Dėl senatvės pensijos kreipiasi žmogus, kuris dirbo:

• 15 metų Lietuvoje
• 15 metų Vokietijoje

Iš viso – 30 metų stažo.

Sukaupti pensijų apskaitos taškai:

• Lietuvoje – 20 taškų
• Vokietijoje – 15 taškų (kai pagal ES teisės aktus skaičiuojamas teorinis pensijos dydis, laikoma, kad asmuo per kalendorinius metus įgijo vieną pensijų apskaitos tašką).

Pensijos skaičiavimas:

Skaičiavimas pagal Lietuvos teisės aktus

Kadangi žmogus Lietuvoje sukaupė minimalų reikiamą stažą – 15 metų, jam pensija gali būti skaičiuojama tik pagal nacionalinius teisės aktus.

• Bendroji pensijos dalis:
• 298,45 € (bazinė pensija 2025 m.)
• Individualioji dalis:
• 20 taškų × 7,16 € = 143,20 €

Pensija pagal Lietuvos teisės aktus:

298,45 € + 143,20 € = 441,65 €

Skaičiavimas pagal Europos Sąjungos reglamentus

Teoriškai skaičiuojama taip, tarsi visus 30 metų žmogus būtų dirbęs Lietuvoje. Tokiu atveju pensija būtų:

• Bendroji dalis: 298,45 €
• Individualioji dalis: (20 + 15) taškų × 7,16 € = 35 × 7,16 € = 250,60 €

Žmogui visada skiriama ta pensija, kuri yra didesnė.

Svarbu: Pagal Lietuvos teisę senatvės pensija skiriama, jei žmogus turi bent 15 metų stažo.

Kodėl reikalinga informacija iš visų šalių?

Kad pensija būtų teisingai paskirta, būtina surinkti duomenis ne tik apie darbo laikotarpius Lietuvoje, bet ir apie laikotarpius, kai žmogus dirbo kitose šalyse. Tai svarbu, nes tik susumavus visose valstybėse įgytą stažą galima nustatyti, ar žmogus apskritai turi teisę į pensiją, ir kokio dydžio ji turėtų būti.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus Lietuvoje dirbo tik 10 metų, o minimalus stažas, reikalingas senatvės pensijai gauti Lietuvoje, yra 15 metų, jis neturėtų teisės į pensiją, jeigu būtų vertinamas tik jo stažas Lietuvoje. Tačiau jei jis dar 20 metų dirbo Ispanijoje, tuomet bendras stažas jau yra 30 metų. Susumavus šį stažą, žmogus turi teisę į pensiją. Tada Lietuva paskaičiuos pensiją tik už savo 10 metų, o Ispanija – už savo 20 metų.

Ką daryti, kol laukiama informacijos iš kitų šalių?

Kai žmogus pateikia prašymą dėl pensijos skyrimo ir yra aišku, kad jis turi bent 15 metų stažo Lietuvoje, „Sodra“ pradeda mokėti laikinąją išmoką, nelaukdama, kol gaus informaciją iš kitų valstybių. Ši išmoka apskaičiuojama tik už Lietuvoje įgytą stažą, taikant pirmąjį aprašytą apskaičiavimo būdą – pagal nacionalinius teisės aktus.

Vėliau, kai iš užsienio bus gauti dokumentai apie kitose šalyse įgytą stažą, pensija bus apskaičiuojama ir antruoju būdu – pagal Europos sąjungos reglamentus – bei priimamas sprendimas dėl pensijos skyrimo. Kartu su sprendimu žmogui yra išsiunčiamas ir sprendimo priedas, kuriame yra nurodyti abu pensijos apskaičiavimo būdai ir yra nurodoma, kad skiriama didesnioji apskaičiuota pensija.

Jei žmogus Lietuvoje nėra sukaupęs minimalaus stažo pensijai gauti, pensija iš Lietuvos nebus paskirta, kol nebus gautas patvirtinimas iš užsienio apie ten įgytą stažą.

Ką daryti, jei šiuo metu gyvenu Lietuvoje?

Žmogus, kuris sulaukė senatvės pensijos amžiaus, teritoriniame „Sodros“ skyriuje arba asmeninėje paskyroje www.sodra.lt/gyventojui pildydamas prašymą gauti senatvės pensiją Lietuvoje nurodo, kad yra dirbęs ir kitoje šalyje. Dėl pensijos skyrimo galima kreiptis ir anksčiau – likus 3 mėnesiams iki senatvės pensijos amžiaus. Svarbu: prašymo pateikimo data vienoje valstybėje yra laikoma ta pati ir visose kitose valstybėse.

Gavęs prašymą, „Sodros“ Užsienio išmokų skyrius veikia kaip tarpininkas. Per specialią Europos socialinės apsaugos informacinę sistemą (EESSI) elektroniniu būdu persiunčia duomenis tos šalies, kurioje žmogus dirbo, kompetentingai įstaigai; gauna informaciją apie įgytą stažą ir teisę į pensiją toje šalyje; kai reikia – gauna informaciją apie žmogui paskirtą pensiją užsienyje.

Jeigu Lietuvoje žmogus teisę gauti pensiją, tai yra turi bent 15 metų stažo, laikinoji išmoka bus pradėta mokėti nedelsiant – net jei atsakymas iš užsienio dar nebus gautas.

Sprendimas dėl laikinos išmokos skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų pateikimo. Kai kuriais atvejais nuo prašymo pateikimo iki laikinos išmokos paskyrimo gali praeiti daugiau laiko dėl to, kad reikia papildomų dokumentų ar duomenų patikslinimo – tuomet 30 kalendorinių dienų laikinos išmokos skyrimo terminas skaičiuojamas nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.

Ką daryti, jei šiuo metu gyvenu Europos valstybėje?

Jei žmogus sulaukia pensinio amžiaus gyvendamas užsienio šalyje, jis turėtų pateikti prašymą dėl pensijos skyrimo tos šalies kompetentingai įstaigai ir prašyme nurodyti, kad turi įgijęs stažo Lietuvoje.

Tos šalies kompetentinga įstaiga per specialią Europos socialinės apsaugos informacinę sistemą (EESSI) susisieks su „Sodros“ Užsienio išmokų skyriumi ir perduos reikiamą informaciją. Užsienio išmokų skyrius savo ruožtu: įvertins žmogaus teisę gauti pensiją Lietuvoje; priims sprendimą dėl pensijos skyrimo; atsakys užsienio įstaigai taip pat per EESSI sistemą bei žmogui paštu išsiųs sprendimą dėl pensijos skyrimo.

Pensijos iš kiekvienos šalies bus paskirtos atskirai – už tiek metų, kiek žmogus dirbo toje šalyje. Žmogui reikia pateikti tik vieną prašymą, o valstybės tarpusavyje susisieks tiesiogiai.

Svarbu žinoti: pensinis amžius skiriasi

Visose šalyse senatvės pensijos amžius yra skirtingas. Tai yra, jei žmogus sulaukė senatvės pensijos amžiaus Lietuvoje ir kreipėsi dėl pensijos skyrimo, persiuntus jo užklausą, pavyzdžiui, į Vokietiją, gali paaiškėti, kad toje šalyje senatvės pensija jam dar nepriklauso.

Pensiją apskaičiuoja šalies (ar šalių), kurioje yra įgyta teisė į pensiją, kompetentingos įstaigos pagal tos šalies nacionalinius teisės aktus. Jei teisė į pensiją įgyta keliose šalyse, kiekviena jų pensiją apskaičiuos proporcingai toje šalyje įgytam stažui.

Teisė į pensiją įgyjama sulaukus pensinio amžiaus ir sukaupus minimalų reikalaujamą darbo stažą. Kadangi skirtingose valstybėse pensinis amžius gali skirtis, gali būti, kad viena valstybė pradės pensiją mokėti anksčiau nei kita.

Dokumentus galima pateikti iš anksto

Žmonės, kurie dirbo iki 1994 metų, turėtų patys pateikti „Sodrai” dokumentus, įrodančius jų stažą. Tai padaryti jie gali bet kuriuo metu, nelaukdami senatvės pensijos amžiaus.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

Pensijų socialinio draudimo stažą iki 1993 metų gruodžio 31 d. galima įrodyti pateikus darbo knygeles, darbo stažo pažymas, darbdavių išduotas remiantis turimais dokumentais ir patvirtintas vadovo parašu bei antspaudu, arba darbdavių saugomų dokumentų nuorašus.

Stažą taip pat galima patvirtinti pateikus archyvų išduotas pažymas ar juose saugomų dokumentų nuorašus ar išrašus, karinius bilietus, jei buvo atlikta karinė tarnyba, ir kitus dokumentus. Tinka dokumentų originalai arba jų patvirtintos kopijos.

Šaltinis: <https://www.sodra.lt/lt/naujienos/pensija-jei-dirbote-uzsienyje-kaip-ji-skaiciuojama-ir-mokama>

---

Nebeliko pinigų pacientų pavėžėjimui

2025-08-18

Nuo 2024 m. liepos 1 d. visoje Lietuvoje buvo pradėjusi veikti nauja pacientų pavėžėjimo paslauga. Deja, finansavimas šiai paslaugai buvusios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybės buvo suplanuotas nepakankamas, lėšų skirta per mažai neįvertinus paslaugos apimčių.

Išaiškėjo, jog žmonės taip intensyviai naudojosi paslauga, kad nebeliko pinigų. Nustatyti ir piktnaudžiavimo atvejai. Itin populiari medicinos paslauga – pacientų pavėžėjimas iki gydymo įstaigų tampa nebepasiekiama kai kuriems pacientams ir asmenims su negalia. Ši paslauga miestuose stabdoma, bus vežami tik gulintys pacientai.

Profsąjungos atstovai teigia, kad pinigai, skirti paslaugos vykdymui, nebūtų pereikvoti, jeigu idėjos autoriai būtų sudėję saugiklius.

Karštoji linija ir pavėžėjimo paslauga pasiekiama trumpuoju numeriu 1808. Paskambinus šiuo numeriu buvo galima užsisakyti pavėžėjimą. Žmogus būdavo nuvežamas į gydymo įstaigą ir parvežamas atgal į namus.

Dabar paskambinusiųjų numeriu 1808 laukia vienas neigiamas atsakymas po kito. Paskambinęs žmogus išgirsta, kad pavėžėjimo paslaugos gauti nebegali.

„Pokalbiai labai sunkūs – su nepasitenkinusiais pacientais, kurie ir verkdavo, ir pykdavo, ir keikdavosi. Buvo visokių skambučių“, – pasakojo karštosios linijos 1808 koordinatorė Neringa Pakarskienė.

Anot pašnekovės, dabar pavėžėjimo paslauga teikiama tik gulintiems pacientams ir vykstančiųjų į transplantacijas pervežimams. Visi kiti iš sąrašo išbraukti.

„Visi kiti – ir su neįgaliojo vežimėliais, ir kiti – nebevežami nuo birželio 8 d. Paslaugoms nelieka pinigų“, – teigė N. Pakarskienė.

Šiuo metu dabartinė Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) komanda vertina situaciją ir ieško sprendimų, kurie būtų palankiausi pacientams ir atlieptų jų poreikius. 

Šiuo metu analizuojama situaciją, ieškoma sprendimo, kad pacientai neliktų visiškai be pavėžėjimo paslaugos galimybių. Taip pat pastebima, kad daugiausiai pavėžėjimo paslauga naudojasi didžiųjų miestų, kur transporto infrastruktūra yra pakankamai išvystyta, todėl daugiau dėmesio bus skiriama paslaugos teikimui regionuose.

Pavėžėjimas skirstomas į dvi rūšis: nespecializuotą ir specializuotą. Specializuoto pavėžėjimo metu dalyvauja medicininį išsilavinimą turintis asmuo. Tai reiškia, kad pavėžėjimo paslauga teikiama greitosios medicinos pagalbos automobiliu, pervežimo metu sveikatos priežiūros specialistas stebi paciento sveikatos būklę. Nespecializuoto pavėžėjimo metu medikas pacientų nelydi.  

SAM siekia, kad paslauga būtų teikiama tvariai ir jos teikimas būtų užtikrintas tiems pacientams, kuriems ji yra gyvybiškai svarbi. 

Parengta pagal: <https://diena.lt/naujienos/sveikata/sveikata/populiari-medicinos-paslauga-stabdoma-zmones-taip-intensyviai-ja-naudojosi-jog-nebeliko-pinigu-1715624>; <https://sam.lrv.lt/lt/news/sam-apie-pacientu-pavezejimo-paslaugos-testinuma-ieskoma-sprendimu-kaip-issaugoti-paslauga-sunkiausios-bukles-pacientams/>, žr. 2025-08-18.

---

STULBINAMA: VOVERĖS PAKEITĖ ELGSENĄ

2025-08-17 

Stulbinama, kaip įsigudrino išgyventi žaviosios voveraitės, kurias visi įsivaizduojame kaip mielas pūstauodeges darbštuoles kaupiančias riešutukų atsargas žiemai ir mintančias vien sėklytėmis ir kitu augaliniu maistu. Jei jos gyvena žmonių lankomuose parkuose, nevengia paskanauti ir joms pasiūlytų saldainukų. Visi žinome, kuo garsėja parko voverės: jos yra išmokusios visai nebijoti žmonių ir noriai atliuoksi nusileidusios iš aukštų pušų ir sukremta vieną kitą žmonių joms pasiūlytą saldainį.

Bet Kalifornijoje nustatytas ir vaizdo įrašais, nuotraukomis, stebėjimu patvirtintas stebėtinas reiškinys, susijęs būtent su voveryčių elgesiu.

Kaip paskelbė 2024-12-18 CNN ⸎, voverės gali būti mėsėdės.

Nors užregistruoti atvejai, kai graužikai medžioja ir žudo kitus gyvus stuburinius gyvūnus, yra reti, žinoma, kad taip elgiasi nedaug rūšių. Remiantis nauju tyrimu, mokslininkai rado precedento neturinčių įrodymų, kad tam tikros rūšies voverės elgiasi kaip mėsėdžiai gyvūnai. Rasti įrodymai , jog voverės užsiima pelėnų medžiokle, žudymu ir jais maitinasi.

Teigiama, jog voverės taip elgiasi reaguodamos į aplinkos pokyčius.

Tyrimas, paskelbtas žurnale „Journal of Ethology“, yra Kalifornijos žemės voverių ilgalaikės elgesio ekologijos projekto Briones regioniniame parke Contra Costa grafystėje dalis. Projekte nagrinėjama, kaip Kalifornijos žemės voverės, kilusios iš valstijos pievų, prisitaiko ir keičia savo elgesį, reaguodamos į aplinkos pokyčius, šiuo atveju – vietinių pelėnų populiacijos padidėjimą.

Kai kuriose Šiaurės Kalifornijos dalyse buvo aptikta pelėnų užkrėtimų. Tyrimo vietoje tyrimo autoriai pastebėjo žymiai didesnį pelėnų skaičių nei vidutiniškai per pastarąjį dešimtmetį. Kalifornijos žemės voverės paprastai buvo laikomos žolėdžiais gyvūnais arba grūdėdžiais, daugiausia mintančiais augalais ir sėklomis. Naujos išvados pateikia pirmuosius dokumentus apie rūšis, kurios aktyviai grobia ir suėda kitus gyvus stuburinius gyvūnus, o tai pabrėžia jų gebėjimą reaguoti į ekosistemos pokyčius.

„Šis tyrimas radikaliai pakeičia mūsų suvokimą apie voveres – vieną iš labiausiai žinomų žinduolių pasaulyje“, – el. paštu sakė tyrimo vadovė Jennifer Smith, Viskonsino universiteto Eau Claire biologijos docentė. „Žmones trikdančiųjų aplinkos pokyčių, tokių kaip klimato kaita ir sausra, akivaizdoje šie gyvūnai yra atsparūs ir gali prisitaikyti gyventi besikeičiančiame pasaulyje. Perduotas bruožas šiose populiacijose galėtų suteikti pagrindinių įžvalgų apie tai, kaip kitos rūšys prisitaikys prie besikeičiančios aplinkos, sakė Smith.

Netikėtas voverės elgsenos pokytis

Smith ir jos kolegos stebėjo voverių mėsos valgymo elgseną tyrimo laikotarpiu nuo birželio 10 d. iki liepos 30 d. Per tą laiką mokslininkai naudojo gyvus spąstus, kad gaudytų, pažymėtų ir paleistų Kalifornijos žemės voveres kas dvi savaites. Tyrimo grupė rinko išsamius duomenis apie kiekvieną voverę, įskaitant jos lytį, reprodukcinę būklę ir kūno masę, kiekvieną gyvūną paženklindavo dviem identifikavimo etiketėmis ir unikaliu kailio ženklu. Buvo siekiama užtikrinti, kad visas tirtas voveres būtų galima sekti per visą stebėjimo laikotarpį.

Voverės yra ypač naudingos tiriant gyvūnų atsparumą aplinkos pokyčiams, nes jos yra aktyvios dienos metu ir jas lengva gaudyti, pažymėti ir stebėti, sakė Smith. Tyrėjai suskirstė voveres į tris grupes ir stebėjo gyvūnų elgesį dienomis, kai jų nebuvo gaudoma spąstais. Komanda užfiksavo 74 voverių ir pelėnų sąveikas, o 42% susidūrimų buvo susiję su voverėmis, įskaitant jauniklius ir patinus, ir suaugusius, aktyviai medžiojančius ir vartojusius pelėnus maistui.

Tyrimas atskleidė ir kitą anksčiau nedokumentuotą socialinę dinamiką tarp voverių ir pelėnų. Kai kurios gyvūnų sąveikos buvo teigiamos, įskaitant maisto ieškojimą, sveikinimąsi ir žaidimą. Kito pobūdžio elgesys buvo konkurencinis, jam būdingas vaikymasis, fizinis stumdymas, mušimas ir kandžiojimas.

„Peliniai atpažįsta voveres kaip plėšrūnus“, – sakė Vajomingo universiteto Haubo aplinkos ir gamtos išteklių mokyklos dekanas Johnas Koprowskis. , kuris tyrime nedalyvavo. „Tikėtina, kad tarp dviejų rūšių yra tikrai tvarkinga sąveika, nes leistis būti suėstam voverės paprastai nėra puikus būdas toliau perduoti savo genus pelėnų atveju“.

Atsirandantys mitybos modeliai

Tyrimo išvados rodo, kad voverės gali būti geriausiai klasifikuojamos kaip oportunistiniai gyvūnai, atsižvelgiant į jų norą medžioti ir vartoti gyvą grobį, ypač kai yra gausus pasirinkimas. Baltymai yra ribotas, tačiau būtinas voverių šaltinis klestėti, o medžioklės iššūkiai greičiausiai suteikia joms greitesnį, labiau prieinamą mitybos pasirinkimo padidėjimą nei sėklos, aiškino Koprowski.

Nors žmonės paprastai skirsto gyvūnus į kategorijas pagal jų mitybos įpročius, net ir griežčiausias mėsėdis retkarčiais valgo vaisius, pridūrė Koprowskis.

Šis reiškinys, kai gyvūnas pasinaudoja ištekliais, kai jie tampa prieinami, yra žinomas. Jei gyvūnas neprisitaiko naudoti išteklių, tikėtina, kad kita rūšis pasinaudos tuo.

Nors kai kuriems šis atradimas iš pradžių gali atrodyti keliantis susirūpinimą, Koprowskis teigė, kad toks mitybos pokytis gyvūnams yra visiškai normalus. Pelėnų populiacija dažnai auga ir jie yra laikomi kenkėjais, todėl naujų plėšrūnų, tokių kaip Kalifornijos žemės voverės, atsiradimas joms pakeitus elgseną ir mitybos įpročius, padės kontroliuoti pelėnų skaičių, sakė jis. Voverių rūšys ir kiti žinduoliai, atsižvelgiant į aplinkos pokyčius, gali išties imti elgtis kitaip ir mums netikėtai, pasak Smith.

„Gyvūnai gali prisitaikyti arba išnykti žmonių paveiktame pasaulyje“, ­ sakė Smith. „Šie gyvūnai mums parodo neįtikėtiną kai kurių rūšių atsparumą ir, tirdami šiuos procesus, galime pasiūlyti reikšmingų įžvalgų apie aplinkos apsaugą“.

⸎ Šaltinis: Julianna Bragg, CNN. 2024-12-18.  California squirrels are eating another rodent for the first time, new study finds. In: <https://edition.cnn.com/2024/12/18/science/california-squirrels-carnivorous-eating-voles/index.html>, žr. 2024-12-19.

---

GĖLIŲ KALBA

2025-08-14

Pasitikdami rugpjūčio 15-ąją – Žolinę, neišvengiamai pagalvojame apie augalus, gėles ir jų reikšmę, prasmę, teikiamą grožį, estetiką.

Kuklios gėlių puokštelės, kartais ir vaisių, uogų, daržovių pintinės tą dieną šventinamos bažnyčioje.

Tačiau verta pasidomėti ir gėlių reikšmėmis. Tai išties įdomu.

Gėlių kalba yra vienas iš tokių dalykų, kuriuos verta žinoti.

Gėlių simbolizmo išmanymas gali būti naudingas kasdieniniame gyvenime ir magijoje. Viktorijos laikais gėlių kalba buvo daugeliui žinoma, žiedų ir augalų pagalba tam tikras žinutes žmonės perduodavo vieni kitiems ir išreikšdavo emocijas.

Gėlių kalbos suvokimas gali būti naudingas daugeliui ir šiomis dienomis.

Manoma, jog gėlių kalba ir jos reikšmės sukurtos Rytuose. Gėlių pagalba buvo išreiškiami jausmai, nuotaikos, jų reikšmės peraugo į simbolius.

Į Europą gėlių kalba pateko 1717 m., kai Britanijos pasiuntinio Stambule žmona Mary Worthley Montague aprašė slaptą kalbą, kuri vadinama „daiktų ir gėlių kalba", o po jos mirties tie aprašymai buvo išspausdinti ir ją padarė įžymia.

XVIII amžius pasižymėjo tuo, jog labai išpopuliarėjo vadinamieji gėlių žodynai, kur buvo pateikiamos gėlių reikšmės.

Peterburge 1830 m. buvo išleista rusų poeto D.P. Oznobišino knyga „Kaimams, arba Gėlių kalba“, kurioje jis aprašė apie 400 augalų reikšmes. Poetas aprašė gėlių simbolius, reikšmes, asociacijas, kai kurias iš jų jis sukūrė. Knyga tapo neįtikėtinai populiari.

Populiariausių gėlių reikšmės yra tokios:

Alyva – gėlių kalba reiškia grožį, įsimylėjimą, pirmuosius meilės jausmus. Violetinė alyva reiškia „mano širdis priklauso tau“, balta – „mylėkime vienas kitą“, šviesiai violetinė – „ar dar tu mane myli?“.

Amarilis. Simbolizuoja harmonijos su savimi ir aplinkiniais kūrimą, asmeninę žmogaus magijos galią. Amarilis siunčia asmeninės laisvės ir harmonijos žinutę. Amarilis priklauso širdies čakrai, numerologijoje atstovauja 1.

Astra. Tai netikėta staigmena. Astra priklauso trečiajai akiai, numerologijoje atstovauja 3.

Azalija. Pirma meilė, trapumas ir aistra. Tai buvimas geru pačiam sau. Azalijos prišaukia prisiminimus apie pirmosios meilės stiprumą ir jėgą. Priklauso širdies čakrai, numerologijoje atstovauja 7.

Begonija. Tai norų ir troškimų simbolis. Tai noras atrasti kažką reto ir kažką unikalaus. Numerologijoje atstovauja 9.

Bijūnas – gėlių kalba reiškia „laimingos vestuvės“, taip pat reiškia linksmą gyvenimą, užuojautą.

Chrizantema. Tai magijos, dvasingumo ir amžinybės simbolis. Tai trumpo momento įamžinimas, kuris truks visą gyvenimą. Chrizantemos, buvo tikima, padeda mirusiajam lengviau iškeliauti į kitą pasaulį, taip pat apsaugo nuo blogio, netgi nuo dievų pykčio. Praktinėje magijoje chrizantemos naudojamos apsisaugojimui, gynybos sukūrimui. Numerologijoje atstovauja 7.

Frezija. Tai tikėjimo ir pasitikėjimo simbolis. Frezijos žinutė labai paprasta: tikėk keliu, kuriuo eini, tikėk pačiu savimi, pasitikėk savo vidiniu balsu.

Gladiolės (kardeliai). Tai tikėjimo, užtikrintumo ir nepasidavimo simbolis. Ji taip pat simbolizuoja ir meilę iš pirmo žvilgsnio, stiprybę, pasiruošimą bei pribloškiantį grožį.

Hiacintai. Tai atleidimo ir praeities, nuoskaudų paleidimo simbolis. Tai judėjimas pirmyn neleidžiant niekam sutrukdyti ir sujaukti savo tikslų.

Irisai. Išmintis – pasižadėjimas mylėti – globojimas – draugystė – ištikimybė. Tai sustojimas laike ir nuoširdus mėgavimasis gražiomis akimirkomis.

Jazminas. Tai žodžiais neapsakoma elegancija, sielos komfortas ir kuklus grožis, seksualumo ir orumo ženklas.

Kalija – gėlių kalba reiškia pusiausvyrą, „tu nuostabi“.

Kamelija. Simbolizuoja tokį susižavėjimą ir tokį mielumą, kuris atima žadą. Kamelijas dovanoti reikėtų tam žmogui, kuris pavergė visą jūsų dėmesį.

Kiaulpienė. Yra posakis: „arba matysi lauką su tūkstančiu žolių, arba lauką, su tūkstančiu norų“. Kiaulpienės turi magišką, norų išsipildymo prasmę – buvo tikima, jog sugalvojus norą ir papūtus pienės pūką, noras išsipildys. Kiaulpienės dar vadinamos gamtos orakulais, senovėje turėjo „Liūto danties“ pavadinimą. Laikas buvo spėjamas pagal pūtimų, reikalingų nupūsti visus pūkus, skaičių. Taip pat panašiai buvo spėjama ir vestuvių data – kiek nenupūstų sėklų likdavo, tiek metų likdavo ir iki būsimų vestuvių. Kai kurie taip pat spėdavo ir savo gyvenimo trukmę. Tikima, jog pasėjus kiaulpienes šiaurės – vakarų pusėje, į namus atpūs palankūs vėjai.

Krokai. Tai atvirumo tam, ką duoda gyvenimas, simbolis. Tai pasiruošimas ir atsivėrimas pokyčiams. Numerologijoje atstovauja 8.

Lelija. Tiek pagonybėje, tiek krikščionybėje lelija simbolizuoja vaisingumą. Skirtingos lelijų rūšys turi skirtingas reikšmes, tačiau pati lelija laikoma moteriškumo, vaisingumo, aukštuomenės, šventosios trejybės simboliu.

Lotosas. Apšvietos simbolis. Tai sugebėjimas nepaisant sunkių sąlygų tapti geriausiu, kokiu tik galima būti. Tai pamiršta praeitis, pamiršta meilė.

Magnolija. Tai ta „senamadiška“, tikra ir amžina, per visą gyvenimą ir amžių amžius besitęsianti, gili meilė. Tai sielų draugystė ir jausmas, kad buvote kartu dar prieš šį gyvenimą. Tuo pačiu, magnolija simbolizuoja ir asmenybės laisvę.

Narcizas. Tai talentų simbolis. Dar neatskleistų arba pilnai neįgyvendintų talentų, kurie ateityje užpildys sielos tuštumą, ženklas. Tai tikėjimas savimi. Graikų mitologijoje pasakojama apie jaunuolį, vardu Narcizas, kuris negalėjo atsigrožėti savo išvaizda vandenyje. Jis tapo apsėstas savo atspindžio, ir, įkritęs į vandenį, nuskendo. Toje vietoje išaugo narcizas.

Neužmirštuolė. Apipinta skaudžiais, tragiškais pasakojimais ir legendomis, išlaiko savo pagrindinę reikšmę ir mintį – nepamiršk manęs. Tai amžino atminimo simbolis.

Orchidėja. Žavumas – branda – meilė – grožis – susimąstymas. Orhidėjos žinutė paprasta – „aš trokštu tavęs“. Orchidėja simbolizuoja didelius troškimus, pasitikėjimą meilėje ir tikėjimą amžina sąjunga.

Ramunė. Tyrumas, paprastumas, ištikimybė ir meilė. Simbolizuoja džiaugsmą ir susižavėjimą mažais, paprastais dalykais, pozityvų, optimistišką požiūrį ir gyvenimo šventimą. Ramunės žiedlapiai būdavo barstomi po namus siekiant atsikratyti kerų ir piktų burtų. Ramunė naudojama ritualuose, siekiant pritraukti materialinę sėkmę, tai senovėje azartinių lošimų gerbėjų pamėgtas augalas. Numerologijoje atstovauja 9.

Rododendrai. Grėsmė ir atsarga. Tuo pačiu, rododendrai simbolizuoja turtus, gerą materialinę padėtį bei siūlo turėti daugiau kantrybės – su laiku viskas bus pasiekta.

Rožė. Kiekviena rožės spalva siunčia vis kitą žinutę, tačiau rožės, iš esmės, siejamos su meile ir grožiu – kiekvienas rožės lapelis atskleidžia vis naują, dar nepažintą grožį.

Saulėgrąža. Didžiavimasis – žavėjimasis – orumas. Tai pasitikėjimo savimi ir meilės sau, savo atliktiems darbams, simbolis. Saulėgrąža tiesiasi į saulę ir siunčia žinutę, jog reikia nuolat tikėti savimi, neprarasti vilties.

Šaltmėtė. Tikima, jog po pagalve laikoma šaltmėtė apsaugos nuo blogio ir pavojų. Šaltmėtę patariama nešiotis ir su savimi – ji sustiprina mentalinę būseną, aštrina loginį mąstymą, įžvalgumą.

Tulpė. Šios gėlės reiškia tobulą meilę. Margos tulpės siunčia žinutę „Tavo akys nuostabios“. Kreminės spalvos tulpės sako: „Aš mylėsiu tave amžinai“. Tulpės simbolizuoja meilę iš pirmo žvilgsnio ir siekį gautą progą išsaugoti sau, ją pilnai išnaudoti. Tulpės sako, jog dėl tikros meilės galima rizikuoti viskuo.

Vandens lelija. Reikšmė: iškalbumas, gražbylystė, nuoširdumas, dar reiškia: „Tu niekada neturi manęs apgaudinėti“, „mano sieloje audringi jausmai“.

Vyšnių žiedai. Simbolizuoja naujas pradžias, naujus jausmus ir santykių pradžią, kuomet romantika, tiesiog, tvyro ore. Vyšnių žiedai naudojami magijoje, kuomet siekiama numesti svorio. Priklauso širdies čakrai, numerologijoje atstovauja 6.

Žibuoklė. Gauti dovanų žibuoklių reiškia, jog esate labai mylimi, gerbiami ir svarbūs kitam žmogui. Žibuoklė simbolizuoja ištikimybę, žavėjimąsi ir meilę. Žibuoklė simbolizuoja stiprią, unikalią trauką tarp mylimųjų.

Parengta pagal:

<https://goldenflowers.lt/blogas/apie-ka-kalba-geles/> ir

<https://vajezau.lt/index.php/2019/04/16/geliu-magija-ir-simbolizmas/>

---

BANKO KORTELĘ PRARADUSIEMS – PATARIMAI

2025-08-13

Ne taip jau retai nutinka, jog banko kortelę netyčia palikote bankomate arba ją bankomatas tiesiog prarijo ir susigrąžinti tos kortelės niekaip nepavyksta.

Štai, keli patarimai, ką daryti ir kaip elgtis, jei jums reikia grynųjų pinigų arba turite išvykstate į kelionę netrukus.

Pirma. Visada pirmiausia rūpi štai kas: galbūt yra galimybė tą kortelę dar atgauti iš paties bankomato?

Antra. Tokiais atvejais viskas klostosi gana vienodai visiems praradusiems banko kortelę. Domimasi ir tuo, kaip greitai galima gauti naują, bent laikiną kortelę.

Priežastys, dėl ko bankomatas „prarijo“ kortelę yra šios:

Dažniausiai tai nutinka dėl žmogaus išsiblaškymo, neatidumo, reikiamų įgūdžių neturėjimo. Kai kortelė liko bankomate, išimti ją iš to bankomato jau ir nebeįmanoma, nes bankomatas taip sutvarkytas, jog jis ją pasiima tam, kad kažkas kitas jos nepaimtų ir kad kortelė būtų saugi.

Kai bankuose atlieka analizę, nustato, kad neretai banko korteles užstrigina ar užmiršta bankomatuose vaikai. Taip pat yra net grupė žmonių, kurie periodiškai kažkur pameta savo kortelę. Tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios kreipiamasi į banką arba savitarnoje gyventojas užblokuoja savo mokėjimo kortelę.

KAIP PASINAUDOTI SAVO PINIGAIS, JEI KORTELĖ LIKO BANKOMATE?

Jeigu jūsų mokėjimo kortelė liko bankomate dėl pamiršimo ar techninių niuansų, yra keli būdai, kaip pasinaudoti savo pinigais. Kortelę būtina užblokuoti. Reikia nepamiršti, kad užblokavote mokėjimo kortelę, o ne savo pinigus. Mokėjimo kortelė arba telefonas yra tik priemonė prieiti prie jūsų pinigų sąskaitoje. Pinigais, kurie yra jūsų sąskaitoje, galite naudotis, pervesti šeimos nariui arba draugui ir atlikti pirkinį. Arba galite pirkti elektroninėje parduotuvėje, pirkti prekes, maistą ir atsiskaityti iš banko sąskaitos.

AR TEKS UŽSISAKYTI NAUJĄ BANKO KORTELĘ?

Į bankomatą galima tiek įdėti, tiek išimti pinigų. Bankomatas nėra dažnai inkasuojamas. Visada siūlomas greičiausias būdas – užsisakyti naują mokėjimo kortelę, kurią galima gauti per 5 darbo dienas paštomatu arba pasiimti banko skyriuje.

Jeigu atsiskaitymo būdas pervedimu šiuo metu nėra pakankamas ir reikia fizinės mokėjimo kortelės, ji gaunama per 5 darbo dienas. Jeigu reikia skubiau, banke yra būdų gauti mokėjimo kortelę skubos tvarka. Jeigu kortelė reikalinga šiandien arba rytoj, užsisakius naują mokėjimo kortelę, ją galima gauti jau kitą dieną. Ypatingais atvejais fiziniame klientų aptarnavimo skyriuje galima gauti laikiną mokėjimo kortelę, kuria galima pasinaudoti iki tol, kol paštomatu gausite užsakytą kortelę.

Deja, bet negalima gauti nemokamą sumą, tai neįmanoma, nes banko skyriuose grynųjų pinigų operacijos nėra vykdomos. Pagrindinė priemonė pasiimti grynuosius pinigus – bankomatai.

Parengta pagal: Bankomatas „prarijo“ kortelę? Štai keli patarimai, ką daryti. 2025-08-13. Arnas Mazėtis (LNK). Internete: <https://diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/bankomatas-prarijo-kortele-stai-keli-patarimai-ka-daryti-1715211>, žr. 2025-08-13.

---

Rugpjūčio 13-oji - Tarptautinė kairiarankių diena

KAIRĖ = BLOGIS? KAIRIARANKIS – VELNIO PAGALBINIKAS? BET KAIRIARANKIAI VALDO!

Publikuota 2024-12-31, papildyta 2025-08-12 / 13

 

Rugpjūčio 13-oji paskelbta Tarptautine kairiarankių diena. Pirmą kartą ši šventė paminėta 1992-ais metais Britų kairiarankių klubo iniciatyva. Šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei 550 milijonų kairiarankių. Jie sudaro apytikriai nuo 12 iki 15% žmonių populiacijos. Statistika rodo, kad kas penktas garsus žmogus – kairiarankis. Kairiarankiai buvo Liudvikas Van Bethovenas, Čarlis Čaplinas, Merlina Monro, Mikelandželas, Napoleonas Bonapartas, A.S. Puškinas, L. Tolstojus, Leonardas Da Vinčis, F. Šopenas… N. Armstrongas pirmą kartą išlipo į mėnulį kaire koja.

Garsūs kairiarankiai yra Bilas Geitsas, Polas Makartnis, Princas Viljamas, Demi Mur, Silvestras Stalonė, Nikolė Kidman, Tomas Kruzas, Briusas Vilisas, Keanas Rivesas ir kt.

Kairiarankiui dešiniarankių pasaulyje išgyventi ne taip ir paprasta, kai viskas pritaikyta ne jiems. Pastebėta, kad kairiarankiai dažniau, nei dešiniarankiai, turi miego sutrikimų, tačiau jie yra gabesni matematikai ir architektūrai.

KAIRIARANKIS – VELNIO PAGALBINIKAS?

Istorijos bėgyje egzistavo daug prietarų, susijusių su kairiarankiais.

Dar neseniai vaikus, kurie nuo gimimo buvo kairiarankiai, prievarta vertė viską daryte dešine ranka. Tik neseniai to atsisakyta, nes nustatyta, kad skirtingai nuo dešiniarankių, kairiarankių yra dominuojantis dešinysis galvos smegenų pusrutulis, o tai nulemia polinkį kūrybinei veiklai. Kairiarankiai yra gana jautrūs, emocingi, jų tarpe itin daug menininkų. Dabartiniame laikmetyje kairiarankiams jau lengviau – neliko prietarų, atsirado prietaisų, įrankių, pritaikytų juos naudoti kaire ranka, pavyzdžiui, bulvių skustukų ir kt.

Žymiausieji Pasaulio kairiarankiai visada buvo mažuma. Žmonių populiacijoje kairiarankiai tesudaro apie 10 procentų. Tiesa, paskutiniu metu nustatyta, jog dėl nepaaiškinamų priežasčių kairiarankių daugėja, jų jau dabar yra daugiau nei kas 10-as Žemės gyventojas.

Tačiau nors ir sudarydami mažesniąją žmonijos dalį, istorijoje jie, kairiarankiai, paliko itin ryškų pėdsaką.

Todėl kitąsyk, kai norėsite subarti kairiarankį, padariusį ką nors vėl „ne taip“, atsiminkite sąrašą įžymių žmonių, kurie buvo ar yra kairiarankiai, ir taip pat atminkite tai, ką jie nuveikė. Laikykitės, dešiniarankiai, kairiarankiai Jus valdo ir jie išties yra pranašesni už Jus!

ŽEMIAU PATEIKIAMAS TOLI GRAŽU NE PILNAS ŽYMIŲ KAIRIARANKIŲ SĄRAŠAS:

Aristotelis (384-322 m. prieš Kristų) – antikinės Graikijos filosofas ir mokslininkas, laikomas Vakarų filosofijos tėvu.

Michelangelas – Italijos skulptorius, tapytojas, architektas ir poetas, gimęs 1475 m. Padarė didžiulę įtaką vakarų menui, žymus renesanso epochos meistras.

Leonardo Da Vinci – 15 amžiaus Italijos renesanso išradėjas, tapytojas, skulptorius, architektas, mokslininkas, muzikas, matematikas, inžinierius, literatas, anatomas, geologas, astronomas, botanikas, rašytojas, istorikas ir kartografas. Jis taip pat žinomas kaip Pasaulyje žinomiausio tapybos darbo – Monos Lizos portreto – autorius.

Marie Sklodowska Curie (1867-1934) gimė Varšuvoje ir išgarsėjo Prancūzijoje kaip fizikė ir chemikė, tyrinėjusi radioaktyvumą. Ji – pirmoji moteris, gavusi Nobelio premiją.

Wolfgangas Amadeus Mozartas (1756-1791) – vienas žymiausių Klasicizmo eros kompozitorių.

Ludwigas Van Beethovenas (1770-1827) – Vokietijos kompozitorius ir pianistas, jis laikomas vienu įtakingiausių visų laikų kompozitorių.

Kairiarankiai buvo žymiausi karvedžiai:

Julius Caesaris (100-44 m. prieš Kristų), romėnų karvedys, sukūręs Romos Imperiją.

Aleksandras Didysis (356-323 m. prieš Kristų) – Graikijos karalius ir karvedys, sukūręs didžiausią Antikos laikų imperiją būdamas 30 metų amžiaus.

Žana d‘Ark (1412-1431) – Prancūzijos liaudies didvyrė, vadinamoji Orleano mergelė, ji vadovavo prancūzų kovoms su anglais. Dailės kūriniuose ji vaizduojama su kardu kairėje rankoje, būdama kairaiarankė ji buvo savo laikmečiu charakterizuojama kaip užsitraukusi prakeiksmą.

Napoleonas Bonapartas – prancūzų karvedys ir valdovas (1769-1821), iškilęs per Prancūzijos revoliuciją.

Winstonas Churchillis – Britanijos Ministras Pirmininkas (1940-45 ir 1951-55), žymus tuo, kad atvedė Britaniją į pergalę II Pasaulinio karo metu.

Kairiarankiai ir šie JAV, galingiausios Pasaulio valstybės, prezidentai:

Barakas Obama. Jis ne vienintelis kairiarankis JAV prezidentas. Kiti kairiarankiai tos šalies prezidentai – Bilas Clintonas, Georgas H.W. Bushas, Ronaldas Reaganas ir Džeraldas Fordas.

Kairiarankiai, kurie, be abejo, yra šiuolaikinės Žmonijos šviesuliai, kūrėjai, itin sėkmingi asmenys:

Billas Gatesas. Jis gimė 1955 m. ir yra Amerikos biznio magnatas, Microsoft įkūrėjas, žinomas filantropas.

Angelina Jolie (gim. 1975 m.) – žinoma aktorė, kasmet pripažįstama kaip viena gražiausių Pasaulio moterų, taip pat žinoma ir dėl humanitarinio darbo karo paveiktose teritorijose, aktyviai dirbanti Jungtinėse Tautose (nuotrauka žemiau).

Markas Zuckerbergas (gim. 1984) – išgarsėjo kaip Facebook‘o įkūrėjas.

Lady Gaga – gimusi 1986 m. garsi šių dienų dainininkė.

Taigi akivaizdu, jog kitoniškumas ne visada reiškia silpnybę, trūkumą, greičiau – atvirkščiai.

PRIETARAI, PASLAPTYS IR MOKSLINIAI DUOMENYS KAIRIARANKIŲ TEMA

Rankos – savotiška žmogaus vizitinė kortelė, turinti dvi puses su skirtingais įrašais ir su dar iki galo neperskaitytais hieroglifais.

Kol kas iki galo dar nėra įminta kairiarankių (toliau – k.) mįslė.

Mokslininkai nustatė, jog k. geriau valdo kairiąją ranką, nes jų galvos smegenų dešinysis pusrutulis yra dominuojantis. Šio dešiniojo pusrutulio įtakoje yra kairiosios galūnės: kairė ranka ir kairė koja.

Dešiniarankiai turi dominuojantįjį kairįjį galvos smegenų pusrutulį.

Anot Populiariosios medicinos enciklopedijos, abu variantai normalūs.

Nors vyrauja nuomonė, jog k. yra itin talentingi, beveik visose Pasaulio kalbose „kairys“ turi mažiausiai po vieną neigiamą reikšmę.

Rože enciklopedijoje k. sinonimas yra „nemokša“. Trečiasis Vebsterio žodynas pateikia šio žodžio reikšmes pradedant „pasižymintis griozdiškumu“ ar net „nemokšiškumu“ ir baigiant „piktas, niekšiškas“.

Kairiarankiai nuo senovės laikomi bėdų sukėlėjais.

Mes, lietuviai, sakome: „Kaire koja išlipau iš lovos“, kai kas nors labai nesiseka. Dar yra labai senas priežodis, kuris šimtmečius perduodamas iš lūpų į lūpas: „Nuo kairio, žvairio ir rudo (tai yra, „ryžo“), apsaugok, Viešpatie!”. Todėl nerašyta taisyklė Lietuvoje nuo seno: rudaplaukiai, žvairaakiai, kairiarankiai santuokoje nepageidaujami, jų vengiama darbovietėse, tokie vaikai būna atskirtyje, jų vengia jų bendraamžiai, natūralu, jie būna uždaresni, jautresni, ir t.t.

Ar tai tik kvaili prietarai?

Pasakojama, kad Jogaila, netyčia iš ryto apsiavęs pirmiausia kairįjį batą, ilgai sukdavosi ratu stovėdamas ant vienos kojos tam, kad atburtų šį nesėkmingą dienos lėmimą.

Taigi, kairę pusę ir blogį jungianti grandinė mūsų sąmonėje atsirado labai seniai.

Priešindustriniais laikais žmonės valgė, sveikinosi, ginklą mėtė dešine ranka, o higienos procedūros tekdavo kairiajai rankai.

Neolito laikų ginklai pagaminti dešine ranka ir dešiniarankiams.

Žmonės, nupiešti ant Egipto piramidžių ar pirmykščių gyventojų lankytų uolų sienų, paprastai kažką daro dešine ranka.

Paskutiniojo teismo paveikslas iš Biblijos paveikė žmones taip, kad jie kairę pusę sieja su nedorybe ir velniu, mat Paskutinysis teismas iš Evangelijos pagal Matą apibūdinamas taip: tie, kurie stovi Dievo Sūnaus kairėje – prakeiktieji, ožiai, nes eis amžinai kentėti, o dešinėje stovintys – avys, jiems – amžinas gyvenimas.

Tyrinėtojai teigia, jog natūralus kairiarankiškumas yra nulemtas genetiškai.

Sutinkamos šeimos, kuriose yra keli k.

Kas kita – patologiniai k., kurie iki gimimo ar gimdami patiria smegenų traumas ir tai nulemia jų kairiarankiškumą.

Tarp protiškai atsilikusiųjų yra apie 20 procentų k. K. arba gabesni už vidutinio intelekto žmogų, arba jie menkų protinių gebėjimų, kada jų kairiarankiškumas nulemtas traumų ir patologijų.

Tiesa yra ta, jog kairiarankis pianistas, krepšininkas, tenisininkas pralenkia dešiniarankį, o ir tokie įžymybės kaip Cezaris, Aleksandras Didysis, Aristotelis, Mikelandželas, Leonardas da Vinči, B. Franklinas, kurie buvo k., visam laikui užčiaupia burnas mėginantiems suabejoti k. pranašumu.

Kartais sunku nustatyti, ar žmogus k. Pavyzdžiui, laikrodininkai, dailininkai, chirurgai, kai tenka ilgai bei įtemptai dirbti, tai daro kaire ranka, nors valgo ir rašo dešine. Medicininiais atvejais, pavyzdžiui, ištikus insultui, yra svarbu žinoti, kuris smegenų pusrutulis yra dominuojantis, nuo to priklauso gydymo sėkmė.

Japonas Naboru Sakano, parašęs knygą apie paslėptą kairiarankystę, pataria tiksliai nežinantiems, ar jie yra k., atsistoti Napoleono poza ir sukryžiuoti rankas ant krūtinės. Sukryžiavę rankas pasižiūrėkite, kuri ranka ant viršaus. K. kairė ranka bus viršuje. Tik šį testą būtina atlikti nežinant jo esmės ir nesusimąsčius. Dar yra vienas panašus testas – sunerti rankų pirštus ir žiūrėti, ar kairės rankos nykštys yra viršuje, ar dešinės. K. kairysis nykštys bus viršuje. Taip pat yra žinoma, jog k. žengia pirmiau kaire koja, kai jie lipa laiptais, turi peržengti kokį barjerą, pirmiausia jie stato kairiąją koją, o ne dešinę.

Tyrinėtojai domisi, ar dar kuo nors be smegenų sandaros k. skiriasi nuo dešiniarankių.

Tyrimų duomenys yra tokie:

žodiniai gabumai vienodi;

kairiarankių mažesni regėjimo-erdviniai sugebėjimai;

atlikus 14 gabumų skaityti tyrimų, rastas ti vienas skirtumas ir tas pats k. naudai.

Daugelio tyrimų metu jokie skirtumai tarp k. ir dešiniarankių nenustatyti, žinoma, tyrimams buvo pasitelkiami ne patologiniai k.

Deja, k. gyvena trumpiau nei dešiniarankiai, tarp 90-mečių kairiarankių beveik nėra. Viena iš priežasčių, kodėl k. yra trumpaamžiškesni, yra dažnos jų traumos buityje ir gamyboje, kur visi prietaisai yra pritaikyti dešiniarankiams.

Esamu metu įmanoma rasti tik bulvių skustukų, pritaikytų kairiarankiams, o visi kiti namų ūkio įrankiai, apyvokos daiktai yra skirti dešiniarankiams. Tokie įrankiai, prietaisai, kuriais galėtų naudotis ir k., gaminami užsienyje, jų galima įsigyti ir internetu.

KAIP AUKLĖTI KAIRIARANKĮ VAIKĄ?

Jei Jūsų vaikas yra natūralus k., gimęs be traumų, patologijų, džiaukitės. Gal Jūs auginate būsimą prezidentą, Pasaulinio garso dailininką, išradėją ar neprilygstamą sportininką.

Taip, k. yra unikalūs. Ar Jūsų k. vaikas neturi patologijos, yra tas vadinamasis „natūralus“ ir gabusis kairiarankis, galite nustatyti labai paprastai. Leiskite jam rašyti. Natūralaus ir netraumuoto k. vaiko ranka laiko rašiklį taip, kad visa plaštaka yra virš rašomos eilutės, rašiklis yra žemiau. Tai gana neįprasta plaštakos padėtis, bet šis testas idealiai padeda nustatyti, ar Jūsų vaikas nepatyręs galvos smegenų traumų, ar jis nebus atsilikusio protinio vystymosi, ar reikėtų kuo anksčiau pasirūpinti menkesnių protinių gebėjimų vaikelio ugdymo jo dar daugiau netraumuojant ir nereikalaujant, kad jis taptų Leonardu da Vinči ar Angelina Jolie bei Lady Gaga.

Populiarioje medicinos enciklopedijoje patariam k. vaikus mokyti rašyti, dirbti dešine ranka. Tik nereikėtų šito daryti grubiai.

Kai kurie psichologai pataria apskritai palikti k. vaiką ramybėje. Jie ir taip yra gerokai gabesni už bendraamžius ir savo vietą išsikovos patys.

Kiti pataria vis dėlto mokyti k. kuo daugiau darbų atlikti dešine ranka, kad vėliau išvengtų įvairių traumų, pavyzdžiui, dirbdami su dešiniarankiams pritaikytais prietaisais.

Nustatyta, kad absoliuti dauguma talentingų muzikos atlikėjų, dirigentų, kompozitorių, absoliuti dauguma operos dainininkų yra „kairiaveidžiai“, tai yra, jų kairė veido pusė yra raumeningesnė, stambesnė, su aukštesniu antakiu.

Jei vaiko kairė veido pusė yra labiau išvystyta, stambesnė už dešiniąją, rodo, kad dominuoja dešinysis galvos smegenų pusrutulis, patartina jį leisti mokytis muzikos. Žinoma, jei pats vaikas to nori. K. yra labai jautrūs, jiems netinka joks spaudimas ar nurodinėjimai, ką ir kaip daryti.

BET KAIRIARANKIAI VALDO!

XXI amžius nėra toks nepalankus k. kaip istorinis tarpsnis prieš kelis šimtmečius, kada k. degindavo ant laužo kaip velnio pagalbininkus.

Vis dažniau pasigirsta, kaip mamos didžiuojasi savo talentingais vaikais-kairiarankiais, neprilygstamais sportininkais, menininkais, muzikantais, išradėjais..., gal net būsimais karvedžiais ir prezidentais bei išradėjais.

Vadinasi, mes keičiamės ir net labiausiai gajūs prietarai traukiasi užmarštin.

Greta itin blogų nuostatų, įtvirtintų dar Biblijoje kairės pusės tema, yra ir biblinis pasakojimas apie senovinę kairiarankių armiją, kurios nesugebėjo nugalėti niekas. Lygiai kaip ir niekas negali nuneigti, jog Žmonijos istorijoje būtent k. įnešė svariausią indėlį beveik visose srityse – nuo karybos, filosofijos, menų iki reikšmingiausių išradimų, nulėmusių pažangą plačiąja prasme.

Parengta pagal:

<https://blog.cheapism.com/famous-lefties/>, žiūrėta 2020-07-31.

<https://day.lt/sventes/straipsniai/tarptautine_kairiarankiu_diena>, žiūrėta 2025-08-12.

Armonienė, A. Kairė – blogis? Prietarai, paslaptys ir moksliniai duomenys kairiarankių tema. Moteris. 1993, Nr. 3, p. 34.

---

PAGYVENĘ IR LIGOTI TĖVELIAI IR MAMOS – PASILIGOJĘ IR JŲ VAIKELIAI

GRĖSMINGA SITUACIJA: VAIKŲ, KURIEMS PIRMĄ KARTĄ NUSTATYTAS NEĮGALUMAS, PER 10-METĮ SKAIČIUS IŠAUGO 40 PROC. AR LIETUVA TAMPA VIS LABIAU LIGOTŲ ASMENŲ VALSTYBE?

2025-08-10

Iliustracija: 10 metų vaiko laisvalaikio kūrinys. Pažymėtina: gana menkai gvildenama problema, jog sparčiai auga itin liesų ir pasiligojusių vaikų skaičius, iš 100 vaikų Lietuvoje net 11-12 yra per liesi, jų kūno masės indeksas yra per mažas, taigi, net 1 vaikas iš 10 yra nesveikai liesas. Viena iš priežasčių yra ta, jog maždaug kas 6 vaikas Lietuvoje gyvena skurde ir plintantys narkotikai, kuriuos vartoja net mažamečiai vaikai ir paaugliai.

Lietuvoje stebimas neįgalių vaikų skaičiaus augimas, per vienerius metus jų padaugėja vidutiniškai net 5 proc., kai skaičiuojamas pirmą kartą nustatytas neįgalumas. Vaikų pagrindinė negalios priežastis – psichikos ir elgesio sutrikimai, įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos bei nervų sistemos ligos. Vos per vienerius metus, nuo 2021 iki 2022 m., jų padaugėjo 18 proc. 2024 m., palyginti su 2014 m., t, y., per 10-metį, vaikų, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumas, skaičius išaugo 40 proc. (žr. lentelę apačioje).

Tačiau per 5 metus, 2022 m., palyginti su 2018 m., asmenų su negalia Lietuvoje sumažėjo beveik 8 proc.

2024 m. Lietuvoje gyveno apie 231 tūkst. asmenų su negalia, tai sudarė 8,5 proc. nuo bendro šalies gyventojų skaičiaus. Palyginti su 2023 m., asmenų su negalia skaičius padidėjo 2,3 proc. 2024 m. vaikų su negalia buvo 18,6 tūkst., palyginti su 2023 m., šis skaičius padidėjo 5,09 proc. 2024 m. darbingo amžiaus asmenų su negalia buvo 152,8 tūkst., palyginti su 2023 m., šis skaičius padidėjo 6,9 proc. Darbingo amžiaus asmenys su negalia sudaro didžiąją dalį asmenų su negalia skaičiaus (66 proc.). 2024 m. pensijos amžių sukakusių asmenų su negalia buvo 59,6 tūkst., palyginti su 2023 m. šis skaičius sumažėjo 8,4 proc.

Darbingo amžiaus asmenų su negalia daugiausia buvo nustatyta 2008 m., 1000-iui darbingo amžiaus asmenų – 13,4. Dažniausiai darbingo amžiaus asmenys pripažįstami neįgaliais dėl piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligų. Sunkiausią negalią dažniausiai lemia navikai, kraujotakos sistemos ligos ir psichikos bei elgesio sutrikimai.

Primename, kokia situacija buvo 2019/2020 m.: Lietuvoje skaičiuota 9 proc. (242 tūkst.) gyventojų su negalia, neįgalus buvo praktiškai vienas asmuo iš 10. Neįgalių asmenų iki 18 m. amžiaus Lietuvoje nežymiai daugėjo, jie sudarė apie 3 proc. visos vaikų populiacijos šalyje, o 2019 m. neįgalių vaikų visame neįgaliųjų asmenų skaičiuje (0,24 mln. asmenų) buvo 6,5 proc. Per 5 metų laikotarpį nuo 2015 iki 2019 metų net 11,4 proc. išaugo vaikų, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą, skaičius, tai matome iš oficialių duomenų, todėl yra pagrindo teigti, kad neįgalių vaikų skaičius Lietuvoje didėjo iki 2024 m.

Pokyčių dinamika

Darbingo amžiaus asmenų su negalia daugiausia buvo nustatyta 2008 m., 1000-iui darbingo amžiaus asmenų – 13,4. 2020 m. jų nustatyta mažiausiai, t. y., 9096 asmenys, o palyginti su 2001 m., 2022 m. jų nustatyta net 39 proc. mažiau.

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2022 m. darbingo amžiaus asmenų su negalia buvo 146,7 tūkst. asmenų, palyginti su 2021 m., šis skaičius šiek tiek sumažėjo. Dažniausiai darbingo amžiaus asmenys pripažįstami neįgaliais dėl piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligų. Sunkiausią negalią dažniausiai lemia navikai, kraujotakos sistemos ligos ir psichikos bei elgesio sutrikimai.

Lietuvoje pirmą kartą neįgalumas 2022 m. nustatytas 4,8 vaikų iš 1000, o 2023-2024 m. šis skaičius jau pasiekė 5,4. Augimas yra 12 proc.

2020-aisiais Lietuvoje buvo ženkliai sumažėję asmenų su negalia. Kodėl?

2020 m. Lietuvoje buvo beveik 230 tūkst. asmenų su negalia, per metus jų sumažėjo 3 proc. Jei 2018 ir 2019 m. buvo skaičiuojama, jog šalyje apie 9 proc. visų gyventojų yra neįgalūs, esamu metu jų kiekis artėja prie 8 proc. Tai nėra itin daug, nes senosios Europos turtingosiose valstybėse asmenų su negalia yra apie 30 proc. Lietuvoje 2020 m. iš 100 neįgaliųjų 67 buvo darbingo amžiaus; 7 vaikai; 26 pensinio amžiaus asmenys.

Iš visų vaikų iki 17 m. amžiaus vaikai su negalia sudarė 3,1 proc., tai yra, iš 100 Lietuvos vaikų 3 buvo neįgalūs. Šis skaičius metų bėgyje palyginti nedaug kinta. 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo vaikų, kuriems neįgalumo lygis nustatytas pirmą kartą, skaičius: 2020 m. 1000 vaikų teko 3,2 vaikai, kuriems neįgalumo lygis nustatytas pirmą kartą, prieš metus jų buvo 3,9. Panašiai toks kiek mažesnis kiekis vaikų, kuriems negalia nustatyta pirmą kartą, buvo fiksuotas tik 2006 (2,9), 2007 (3,3) ir 2013 m. (3,2).

Remdamiesi Statistikos departamento, Higienos instituto ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, „Padėkime sau‘19“ 2020 m. Nr. 12 darėme apibendrinimus, jog 2019 m., palyginti su 2018-aisiais, Lietuvoje neįgalių vaikų padaugėjo 2,2 proc. 2019 m. vaikų populiacijoje turintieji negalią asmenys sudarė 3,1 proc. Neįgalių asmenų iki 18 m. amžiaus šalyje nežymiai daugėjo, 2019 m. neįgalių vaikų visame neįgaliųjų asmenų skaičiuje (0,24 mln. asmenų) buvo 6,5 proc., kaip duomenis pateikė Valstybės kontrolė mūsų leidiniui 2020 m. kovo-balandžio mėn.

2020 m. Lietuvoje 17 vaikų iš 1000 reikėjo slaugos ar priežiūros (pagalbos), tai yra, jiems buvo nustatyti specialieji poreikiai, tai sudarė 1,7 proc. visų vaikų šalyje. Darbingo amžiaus asmenų tarpe tokių asmenų, kuriems reikėjo slaugos ar priežiūros (pagalbos), buvo 1,3 proc. visų darbingų asmenų, tai yra, 13 iš 1000.

Laikotarpiu per 13 metų nuo 2006 iki 2018 m. vidutiniškai 3,5 asmenims iš 1000 vaikų, priklausančių 0-17 m. amžiaus grupei, būdavo pirmą kartą pripažįstamas neįgalumo lygis, kiekybiniai svyravimai nedideli, 2012 ir 2017 m. buvo daugiausia tokių asmenų – po 3,8 – 1000 vaikų. Pirmą kartą nustatytas neįgalumas kiekybiškai rekordus sumušė 2008 m. – nustatyti 2243 neįgalūs asmenys iki 17 m. amžiaus, kiek mažiau tokių asmenų nustatyta ir 2009 bei 2011 m., tačiau vis viena akivaizdu, jog daugiausia pirmą kartą nustatytų neįgalių vaikų buvo 2008-2012 m. finansinės krizės laiktarpiu.

Tendencijas per dabartinį ekonominio sulėtėjimo laikotarpį įmanoma numatyti – galimai neįgaliųjų asmenų skaičiaus augimas 2019 m. lydimas gana staigaus jų kiekio mažėjimo 2020 m. dėl kelių svarbių priežasčių: medicinos paslaugos pandemijos laikotarpiu daugeliui tapo nepasiekiamos, visas dėmesys buvo sutelktas į vakcinaciją ir COVID-19 ligonius, negalios ir netekto darbingumo lygio nustatymo procedūros  buvo pristabdytos, be to, mažėjo pakantumas korupciniams veiksmams, nuskambėjo skandalai apie kyšius imančius medikus ir fiktyviai nustatomus neįgalumo lygius, galimai dalis išties neįgalių asmenų tiesiog nesikreipė į medikus ir nesusitvarkė reikiamų dokumentų, o dalis kasmet fiktyviai ar iš dalies fiktyviai, kai sukuriami tikrovės neatitinkantys įrašai apie asmenų ligas, patologijas, sutrikimus ir/ar priklausomybes, nustatomų neįgaliųjų asmenų nebedrįso pretenduoti į kai kurias neįgaliesiems numatytas privilegijas, įskaitant ir gana solidžias kasmėnesines išmokas, kai darbo stažas vyresniame amžiuje jau būna sukauptas nemažas ir nebesinori dirbti, kai iki senatvės pensijos amžiaus lieka visai nedaug metų ir tuomet labai patogu susitvarkyti dar ir neįgalumo dokumentus.

Be to, 2021-04-14 https://www.leidinyssau.lt/info buvo paskelbta apie beveik 10 tūkstančių perteklinių mirčių per pandemiją ne nuo COVID-19, o dėl nesuteiktų medicinos paslaugų, kiek mirusiųjų tarpe buvo savižudžių ir/ar neįgaliųjų, neskelbiama.

 

2024 m. duomenys: asmenys, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis

 

	2001	2006	2007	2008	2009	2010	2011	2012	2013		2014	2018	2019	2020	2021	2022	2023	2024
Darbingo amžiaus asmenys	18733	20169	25557	26649	22507	15432	14880	13993	13096		12951	11241	10609	9096	10068	11915	11732	11792
1000-čiui darbingo amžiaus asmenų	9,2	10,0	12,7	13,4	11,4	8,0	8,0	7,6	7,2		7,1	6,5	6,2	5,3	5.8	6.7	6,5	6,5
0-17 m. vaikai		1968	2170	2243	2222	1974	2040	2107	1723		1920	1863	1960	1605	1957	2424	2706	2690
1000-čiui vaikų		2,9	3,3	3,5	3,6	3,4	3,6	3,8	3,2		3,6	3,7	3,9	3,2	3,7	4,8	5,4	5,4

 

Iš duomenų, pateiktų lentelėje, matome, jog 2024 m., palyginti su 2023 m., pokyčių neįvyko ar jie buvo palyginti nežymūs: 1000 darbingo amžiaus asmenų teko 6,5 asmenys, o vaikų tarpe 1000 asmenų teko 5,4 vaikai, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis.

Taigi, artimoje ateityje būtina pasirengti pokyčiams visuomenėje, realiai užtikrinti šių asmenų teises ir garantuoti jų integraciją visuomenėje. Lietuvos neįgaliųjų skurdo rizikos lygis vienas didžiausių ES. Darbą turi tik mažiau nei trečdalis mūsų šalies darbingo amžiaus neįgaliųjų. Vidutinė neįgaliojo pensija Lietuvoje maždaug per pusę mažesnė nei vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu.

O kaip galima būtų užkirsti kelią neįgalių vaikų skaičiaus augimui, pasiskaitytik galite čia: <https://www.leidinyssau.lt/naudinga/>, interviu "ŠEIMOS TURI PRISIIMTI ATSAKOMYBĘ UŽ SAVO VAIKŲ SVEIKATĄ, ARBA DAUG GALINTIS GENETIKOS MOKSLAS" su akademiku genetiku prof. Vaidučiu Kučinsku.

Šaltiniai: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys; <https://sveikstat.hi.lt/main-indicators-of-lithuanian-health-statistics.aspx>

---

KAINŲ POKYČIAI LIETUVOJE: SPARČIAI BRANGO NET ŠVIETIMO IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGOS

2025-08-08

2025 m. liepos metinė (2025 m. liepą, palyginti su 2024 m. liepa) infliacija sudarė 3,8 proc., skelbiama 2025-08-08 Oficialiosios statistikos portale.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, tabako gaminių, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, alaus, farmacijos gaminių, mėsos ir jos produktų, kavos, arbatos ir kakavos, spirituotų gėrimų, duonos ir grūdų produktų, dujų kainų padidėjimas bei elektros energijos, degalų ir tepalų, automobilių kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 2,8 proc., paslaugų kainos – 6 proc.

Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus padidėjo 2,2 proc., rinkos kainos – 4 proc.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai 2025 m. liepos mėn., kai vertinamas vidutinis metinis pokytis, viešbučiai, kavinės ir restoranai pabrango 7,6 proc., švietimas brango 6,5 proc., sveikatos priežiūra taip pat brango 6,0 proc. Net 6,9 proc. pabrango alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai, maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai brango 2,5 proc.

KAINŲ POKYČIAI PER MĖNESĮ

2025 m. liepą, palyginti su birželiu, apskaičiuotas artimas nuliui bendras vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis. Daugiausia tam įtakos turėjo keleivių vežimo oro transportu, atostogų išvykų, kitų asmens priežiūros prietaisų, reikmenų ir priemonių, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų kainų padidėjimas bei drabužių, daržovių, kietojo kuro, elektros energijos kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos sumažėjo 0,5 proc., paslaugų kainos padidėjo 1,2 proc.

Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,1 proc., rinkos kainos padidėjo 0,1 proc.

2025 m. liepą, palyginti su birželiu, dėl sezoninių nuolaidų drabužių ir avalynės kainos sumažėjo 6,8 proc. Drabužiai atpigo 8,6 proc., avalynė – 4,2 proc.

Transporto prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1 proc. Pokytį lėmė automobilių statymo miesto centre (20,9 proc.), keleivių vežimo oro transportu (17,6 proc.), vietinio automobilių transporto paslaugų (10,9 proc.), lengvojo automobilio techninės apžiūros (7,1 proc.), dyzelinių degalų (3 proc.) kainų padidėjimas. Suskystintų automobilinių dujų kainos sumažėjo 3,1 proc., benzino – 0,6 proc.

Poilsio ir kultūros prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,4 proc. Daugiausia padidėjo atostogų išvykų (5,2 proc.), produktų gyvūnams augintiniams (2,4 proc.) kainos. Paplūdimio įranga atpigo 5,5 proc., sporto prekės – 1,8 proc.

Viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų kainos padidėjo 1,3 proc. Apgyvendinimo paslaugos pabrango 3,8 proc., viešojo maitinimo – 1 proc.

Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos sumažėjo 0,1 proc. Labiausiai atpigo kūdikių maistas, vaisių ir daržovių sultys, alyvuogių aliejus, traškučiai, bet pabrango ledai, gatavas maistas, užšaldytos jūros gėrybės, jautiena ir veršiena. Taip pat kito kai kurių šviežių daržovių ir vaisių kainos: daugiausia sumažėjo baltagūžių kopūstų, trešnių, ankstyvųjų bulvių, saldžiųjų paprikų, bet padidėjo mangų, burokėlių, brokolių, morkų kainos.

Paaiškinimai:

Metinė infliacija – ataskaitinio mėnesio ir praėjusių metų atitinkamo mėnesio vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.

Vidutinė metinė infliacija – dvylikos paskutinių mėnesių ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.

Šaltinis: <https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=13906830>, žr. 2025-08-08.

---

REKOMENDAVO, BET AR TAPS REALYBE - NEŽINIA:

VIRŠ 4000 ASMENŲ SU NEGALIA DARBO RINKOJE TURĖTŲ ATSIRASTI VIETOS

2025-08-06

Mėginama realybe paversti nuostatas, kad asmenys su negalia galėtų aktyviau įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje. 

Lietuvoje niekaip nepavyksta pasiekti didesnio darbo rinkos atvirumo asmenims su negalia, iš jų tik mažiau nei trečdalis yra dirbantys, kai vertinami darbingo amžiaus asmenys su negalia.

LR Vyriausybė šių metų rugpjūčio 6 d. pritarė, kad neterminuotam laikui būtų pratęstas iki 2028 metų numatytas galioti rekomendacinis įpareigojimas viešajam sektoriui įdarbinti bent 5 proc. žmonių su negalia.

Tam būtina buvo atlikti Valstybinio socialinio draudimo, Neįgaliųjų socialinės integracijos ir Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymų pataisas.

KOKIE POKYČIAI BUVO PASKATINTI IR PAGEIDAUJAMI?

Pasiūlyta ir tam jau pritarta, jog nuo 2026-01-01 būtina įvesti tokius pokyčius, susijusius su asmenų su negalia įdarbinimu, tai yra:

• neterminuotam laikotarpiui palikti viešajam sektoriui taikomą, bet tik iki 2028-01-01 galiojantį reikalavimą įdarbinti 5 proc. asmenų su negalia;
• rekomenduoti privačioms įmonėms, turinčioms daugiau negu 25 darbuotojus, įdarbinti 5 proc. asmenų su negalia;
• viešai skelbiamus duomenis papildyti statistiniais rodikliais apie asmenų su negalia įdarbinimą („Sodra“ skelbtų apdraustųjų asmenų su negalia skaičių procentais, apskaičiuotą nuo bendro darbuotojų skaičiaus).

Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyta, kad valstybinės įstaigos ar įmonės, kuriose yra 25 ir daugiau darbuotojų, turi užtikrinti, kad darbuotojai su negalia sudarytų bent 5 proc. Ši nuostata įsigaliojo 2024-01-01 ir galioja iki 2028-01-01.

„Sodra“ įpareigota identifikuoti kvotos nepasiekusias įstaigas ir jas informuoti pateikiant informaciją (skaičius) apie tai, kiek įstaigoje įdarbinta asmenų, kiek dirba asmenų su negalia, kiek trūksta darbuotojų, kad kvota būtų pasiekta.

Organizacijos turi nurodyti priežastis, kodėl nepasiektas nustatytas asmenų su negalia įdarbinimo rodiklis.

APIE ĮSTATYTMUS IŠSAMIAU

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 15 straipsnio pakeitimo (toliau – VSD įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 3 straipsnio pakeitimo (toliau – NSI įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-2044 10 straipsnio pakeitimo (toliau – ASNTAP įstatymo projektas) įstatymų projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant užtikrinti visapusišką ir tvarią asmenų su negalia integraciją į darbo rinką, skatinant lygias galimybes ir mažinant diskriminaciją.

Atsisakius termino, reikalavimas dėl 5 procentų dirbančių asmenų su negalia skaičiaus tampa nuolatiniu, tai jau ilgalaikė sistemos dalis. Termino panaikinimas sustiprina lygių galimybių principo įgyvendinimą, užtikrina, kad asmenys su negalia turėtų tokias pat galimybes įsidarbinti viešajame sektoriuje, kaip ir kiti asmenys.

Šiuo metu didžiausias dėmesys asmenų su negalia teisių užtikrinime skiriamas viešajam sektoriui, tačiau didžioji dalis dirbančiųjų yra įdarbinta privačiame sektoriuje, todėl jam taip pat tenka socialinė atsakomybė užtikrinti lygias galimybes visiems piliečiams, įskaitant asmenis su negalia. Kuo daugiau asmenų su negalia bus įdarbinta įvairiose įmonėse, tuo greičiau keisis visuomenės požiūris į jų galimybes ir potencialą.

ASNTAP įstatymo pakeitimu rekomenduota privataus sektoriaus subjektams, kurių apdraustųjų asmenų skaičius yra didesnis negu 25, taikyti ASNTAP įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą dirbančių asmenų su negalia skaičiaus kriterijų. Tikimasi, jog rekomendacijos paskatins privataus sektoriaus subjektus savanoriškai prisidėti prie visapusiško ir tvaraus asmenų su negalia integracijos į darbo rinką užtikrinimo, skatintų lygias galimybes ir mažintų diskriminaciją.

ASNTAP įstatymo pakeitimu nustatytos tik rekomendacijas, o ne privalomas kvotas, nes tai leis įmonėms lanksčiau prisitaikyti prie individualių aplinkybių ir galimybių.

VSD įstatymo pakeitimas parengtas siekiant padidinti Valstybinio socialinio draudimo fondo viešai teikiamų duomenų apimtis apie valstybės ir savivaldybės įstaigose, įmonėse, akcinėse bendrovėse, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešosiose įstaigose, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, kuriose valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausanti kapitalo dalis suteikia 1/2 ar daugiau balsų, o taip pat privataus sektoriaus subjektuose, kuriuose yra 25 ir daugiau darbuotojų, apdraustųjų asmenų su negalia skaičius procentais, apskaičiuotais nuo bendro darbuotojų skaičiaus.

Šie papildomi statistiniai duomenys leis geriau atspindėti viešojo ir privataus sektorių subjektų apdraustųjų asmenų su negalia skaičius procentais, apskaičiuotus nuo bendro darbuotojų skaičiaus, leis stebėti pažangą ir vertinti, ar konkrečios įstaigos ar sektoriai pakankamai dėmesio skiria įtraukties užtikrinimui.

ŠIEK TIEK STATISTIKOS

,,Sodros“ duomenimis, viešojo sektoriaus organizacijose dirba 13 629 žmonės su negalia, o 5 proc. kvotai pasiekti turėtų būti įdarbinti dar 4 104 asmenys.

Iš 2 362 viešojo sektoriaus organizacijų, kuriose dirba 25 ir daugiau žmonių, daugiau nei pusė įdarbina žmones su negalia (56 proc.), tačiau 1 051 įstaiga (44 proc.) nėra pasiekusi darbuotojų su negalia kvotos. Dažniausios priežastys: laisvų vietų arba kandidatų su negalia trūkumas; darbo specifika ar pareigybėms nustatyti specialūs reikalavimai; nepritaikyta darbo aplinka ir (ar) nesudarytos tinkamos darbo sąlygos. Be to, patvirtintas įpareigojimas socialinės apsaugos ir darbo ministrui iki 2025-12-31 priimti Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą.

KAIP NUTIKS?

Koks bus įstatyminės bazės atnaujinimo poveikis, numatyti sudėtinga.

Tačiau kadangi Valstybės duomenų agentūra 2025-08-05 paskelbė, kad nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį sudarė 7,2 proc. ir, palyginti su 2025 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 0,3 proc. punkto, o palyginti su antruoju ketvirčiu pernai – taip pat padidėjo 0,3 proc., sunku tikėtis didesnio darbo rinkos atsivėrimo asmenims su negalia net jei tai nuo kitų metų sausio 1-osios ir bus kruopščiai vertinama statistiškai, analizuojama, kadangi visi pokyčiai yra tik rekomendacinio pobūdžio, o darbo rinka, tikimasi, bus itin problemiška dėl galimų bankrotų, nedarbo lygio augimo.

 

Šaltiniai:

LRV TEISĖS AKTO PROJEKTO DALYKINIO VERTINIMO PAŽYMA 2025-07-25 Nr. NV-1706, internete: <https://www.lrv.lt/>; <https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/vyriausybe-uz-neterminuota-ipareigojima-idarbinti-bent-5-proc-zmoniu-su-negalia-662-2501430?utm_medium=copied>, žr. 2025-08-06.

---

LIETUVA – PIRMŪNĖ: NUO GALO ANTRA EUROPOS SĄJUNGOJE

2025-08-05 / 06

Lietuvos ekonomikos ydos, deja, auga. Lietuvos Banko (toliau – LB) vertinimu, tai yra pajamų nelygybės pasekmės.

Kaip šių metų rugpjūčio 1 d. pranešama LB.lt naujienų skiltyje, „pajamų nelygybė yra ne tik moralinė dilema, bet ir ekonominis iššūkis – ji atspindi struktūrinius šalies ūkio trūkumus. Kai pajamos ir turtas susitelkia nedidelės gyventojų dalies rankose, pasekmės pasireiškia lėtėjančiu ilgalaikiu ekonominiu augimu ir gilėjančia socialine įtampa.“

KODĖL PAJAMŲ NELYGYBĖ YRA ŠALIES ŪKIO TRŪKUMAS?

LB atstovo Roko Budrausko teigimu, dėl pajamų nelygybės didelė gyventojų dalis gauna santykinai mažas pajamas, todėl jų perkamoji galia yra ribota, o tai slopina vidaus vartojimą (paklausą). Namų ūkiai, kurie gauna mažesnes ir vidutines pajamas, paprastai išleidžia didelę savo pajamų dalį ir taip formuoja visuminę paklausą. Greičiau augantis vartojimas skatina produktyvias investicijas ir mažina nedarbą.

Pajamų nelygybė yra šalies ūkio trūkumas, nes:

(1) gilina socialinę atskirtį, ribodama mažesnes ir vidutines pajamas gaunančių namų ūkių narių galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis;

(2) šie veiksniai lemia darbo rinkos neefektyvumą, mažina Lietuvos darbo jėgos produktyvumą;

(3) lėtinamas inovacijų kūrimas;

(4) prisideda prie politinės poliarizacijos;

(5) stabdo sprendimų priėmimo procesus;

(6) lėtai vykdomos reformos;

(7) žemas surenkamų mokesčių ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis riboja Lietuvos finansines galimybes investuoti į strategines sritis – gynybą, infrastruktūrą ar klimato kaitos švelninimą;

(8) nukenčia ilgalaikis šalies konkurencingumas, nes net ir augant realiajai ekonomikai, pajamų nelygybė išlieka stabiliai aukšta (žr. 1 pav.).

KAIP MATUOJAMA PAJAMŲ NELYGYBĖ?Pajamų nelygybei matuoti yra naudojamas Gini indeksas. Jei visi Lietuvos dirbantieji gale mėnesio gautų vienodą algą, Gini būtų lygus 0, o jei visas Lietuvos pajamas gautų vienas žmogus, Gini būtų lygus 100.

Žemesnis Gini byloja apie tolygesnį pajamų pasiskirstymą ekonomikoje. Lietuvos Gini po mokesčių 2024 m. siekė 35,3 – tai antras pagal blogumą rezultatas Europos Sąjungoje (po Bulgarijos). Vakarų Europoje Gini svyruoja ties 30, o Šiaurės Europos šalys turi dar mažesnę pajamų nelygybę dėl progresyvesnės mokesčių sistemos (laikotarpio vidurkis – 26,7). Eurostatas vertina disponuojamųjų pajamų nelygybę (įtraukdamas papildomas išmokas bei kapitalo grąžą po mokesčių), o šiame straipsnyje bus nagrinėjama draudžiamųjų pajamų nelygybė prieš mokesčius.

„Sodra“ kas mėnesį skelbia apdraustų šalies gyventojų vidutinių pajamų analizę. Joje pateikiamia nuasmeninta mikroduomenų informacija: amžius, lytis, savivaldybė ir mėnesinės apdraustojo pajamos. Birželio mėn. duomenų rinkinyje buvo 1 179 151 apdraustasis. Tokios informacijos daugiau nei pakanka, kad galėtume apskaičiuoti tam tikrų socialinių grupių pajamų nelygybę prieš mokesčius.

Lietuvoje birželio mėn. visų apdraustųjų Gini prieš mokesčius buvo 34,7. Tačiau šis dydis nėra konstanta – pajamų pasiskirstymas priklauso nuo socialinių veiksnių, pavyzdžiui, amžiaus ar lyties.  

AMŽIAUS IR LYTIES VEIKSNIAI: MOTERŲ IR 40-50 METŲ ASMENŲ PAJAMŲ NELYGYBĖS NETURĖTŲ BŪTI

Analizuojant nelygybę, nagrinėjami 20–65 m. apdraustieji. Pajamų nelygybė su amžiumi kinta. Darbuotojui įsiliejus į darbo rinką (po mokyklos ar universiteto), nelygybė yra sąlyginai žema – ji pradeda augti ties 24-ais metais ir didėja iki 40-ies. Penktoje dešimtyje pajamų nelygybė stabilizuojasi, o šeštoje – mažėja (po senatvės pensijos amžiaus nelygybė vėl pradeda staigiai kilti). 

LB primena, jog šiais metais garsiai nuskambėjo pasaulinis laimės indeksas, kuriame Lietuvos jaunimas buvo įvertintas kaip laimingiausias pasaulyje. Daug kam tai sukėlė nuostabą, tačiau tokią padėtį galima paaiškinti tuo, kad jaunimo, įžengusio į trečiąją dešimtį, pajamų nelygybė yra žemiausia ir siekia 29,99 Gini. Ketvirtoje dešimtyje Gini kyla iki 33,79, o įžengus į penktąją dešimtį stabilizuojasi ties 35,66. Taigi, pajamų nelygybė labiausiai išryškėja, kai Lietuvos gyventojai yra 40-50 metų. Šeštojoje dešimtyje Gini nusileidžia iki 33,00. Taigi jaunimas gali mėgautis sąlyginai tolygiu pajamų pasiskirstymu. Jeigu mokesčių reforma ir toliau nebus vykdoma, senstant šis malonumas išnyks. 

Pajamų pasiskirstymui taip pat labai svarbus yra lyties aspektas. Atviri „Sodros“ duomenys leidžia analizuoti ne tik bendrą nelygybę, bet ir išmatuoti atotrūkį tarp vyrų ir moterų uždarbio. Lyginant agreguotas lyčių pajamas, šių metų birželio mėn. skirtumas siekė 9,99 proc. Tai reiškia, kad Lietuvoje vidutiniškai moters alga yra 9,99 proc. mažesnė už vyro.  

Ši lyčių pajamų nelygybė nėra pastovi ir kinta metams bėgant. Darbo karjeros pradžioje tiek vyrų, tiek moterų pajamų nelygybė juda kartu, tačiau pastebimi du išsiskyrimai po 24-ųjų ir po 32-ųjų gyvenimo metų. Lyčių pajamų nelygybė pradeda judėti kartu tik nuo 56-erių metų. Tad kyla natūralus klausimas – kodėl taip vyksta. Vienas iš galimų paaiškinimų – sprendimai, susiję su vaiko susilaukimu. Lietuvoje vidutinis gimdančių moterų amžius 2024 m. buvo 30,4 m., taigi išnaudojus visą vaiko priežiūros atostogų laiką, moteris turėtų grįžti į darbo rinką būdama 33,4 m. Panašiu metu duomenyse ir pastebime didėjantį išsiskyrimą tarp vyrų ir moterų.

LB atstovo teigimu, jeigu iš tiesų, moters gyvenimo pajamos priklauso nuo sprendimų, susijusių su motinyste, į tai privalo atkreipti dėmesį sprendimų priėmėjai ir koreguoti šį darbo rinkos netobulumą.

Pažymima, jog moterys silpniau konkuruoja dėl aukščiausiųjų uždarbių – jie tenka vyrams. Tai atsispindi ir vidutinėse pajamose. Birželio mėn. nei viena darbingo amžiaus moterų grupė neuždirbo daugiau negu tokių pat metų vyrai. Lyčių pajamų skirtumas yra mažesnis už 100 eurų tik pasiekus 53-iuosius gyvenimo metus.

EKONOMIKOS YDOS AUGA

ES Taryba rekomendacijas dėl nelygybės ir skurdo mažinimo teikia nuo 2012 m., taip pat pajamų nelygybės mažinimas yra įtrauktas į planą „Naujos kartos Lietuva (2021–2026)“. EBPO šiais metais rekomendavo didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą. Apie nelygybės mažinimą šnekama ir „Nacionaliniame pažangos plane 2030“ bei 19-osios LR Vyriausybės programoje.

Lietuvos pajamų nelygybė, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, ilgą laiką išlieka stabiliai aukšta ir nerodo mažėjimo tendencijos. Praeityje įgyvendintos gyventojų pajamų mokesčio reformos žadėjo didesnį sistemos progresyvumą, tačiau reikšmingo poveikio pajamų nelygybės mažinimui neturėjo. Mažiausias ir vidutines pajamas gaunančių gyventojų finansinė padėtis išlieka priklausoma nuo kasmetinio neapmokestinamojo pajamų dydžio peržiūrėjimo ir minimaliosios mėnesinės algos didinimo.  

LB analitiko nuomone, „norint iš tiesų mažinti nelygybę, reikia į šią problemą žiūrėti kompleksiškai ir ieškoti ilgalaikių sprendimų apimant skirtingas visuomenės grupes bei remiantis įrodymais grįsta politika. Tik valstybė, kuri užtikrina teisingą pajamų apmokestinimą ir tolygų pasiskirstymą, gali tikėtis ilgalaikio socialinio, finansinio ir ekonominio stabilumo. Dabartinių geopolitinių neapibrėžtumų akivaizdoje ypač svarbu imtis veiksmų šalinant šias ekonomikos ydas“.

NIEKADA NEREIKĖTŲ UŽSIMIRŠTI, KOKIOJE APLINKOJE ESAME

Gyvename aplinkybėmis, kur 1 proc. turtingiausiųjų žmonių valdo 43 proc. viso Pasaulio finansinio turto.

Tas 1 procentas turtingiausiųjų turi daugiau turtų nei kiti 95 procentai Pasaulio gyventojų.

Tik dvi korporacijos kontroliuoja 40 procentų pasaulinės sėklų rinkos. Beveik penktadalį viso investuojamo turto, tai yra, 20 trilijonų JAV dolerių, Pasaulyje valdo „Didysis trejetas“: „Black Rock“, „State Street“ ir „Vanguard“

Milijardieriai vykdo naują ekonomikos kontrolės lygį, milijardieriai ar valdo, ar yra pagrindiniai daugiau nei trečdalio geriausių 50 pasaulio korporacijų akcininkai. Bendra šių korporacijų rinkos kapitalizacija yra 13,3 trilijono JAV dolerių.

Ambicijos ambicijomis, pagyrų patiems sau niekada nebus per daug, tačiau suvokimas aplinkos ir žinojimas, kas diktuoja sąlygas, taip pat svarbus dalykas.

Šaltiniai: World‘s top (...). 2024-09-23. Internete: <https://www.oxfam.org/en/press-releases/worlds-top-1-own-more-wealth-95-humanity-shadow-global-oligarchy-hangs-over-un>, žr. 2025-03-18.

Pajamų nelygybė: neišsprendžiama ar nesprendžiama problema? 2025-08-01. Rokas Budrauskas. Internete: <https://www.lb.lt/lt/naujienos/pajamu-nelygybe-neissprendziama-ar-nesprendziama-problema>, žr. 2025-08-05.

---

 GRĮŽTA MARAS, CHOLERA 

Paskelbta 2025-07-23, papildyta 2025-08-03

Nustatytas maro atvejis Amerikoje, choleros židinys aptiktas Lenkijoje. Dar skelbiama, kad difterija plinta Europoje.

Ligos, kurias buvo tikimasi, kad žmonija įveikė, apie kurias pasiskaitydavome gal tik senuose romanuose apie neatmenamai senus laikus, grįžta.

Mokslininkų ir specialistų nuomone, tokios ligos kaip maras, cholera net nebuvo išnykusios.

Neįtikėtina yra tas, kad XXI a. medikai, atrodytų, užmiršo gydymo būdus, kurie buvo atrasti dar prieš kelis šimtmečius ir nustatyta, kad jie efektyvūs.

Žinome visi, suprantame, koks pelningas yra farmacijos biznis. Esamu metu yra prieita net iki to, jog gydytojai Lietuvos gyventojams išrašinėja vaistus nuo kraujotakos ligų ir kitų negalavimų net 20-30 metų laikotarpiu vis tuos pačius, nors tų vaistų instrukcijos aiškiai skelbia: vaistą galima skirti ne ilgiau nei porą mėnesių, vėliau jis turi būti nutraukiamas, gydymas juo tegalimas trumpą laiką.

Pacientai, visi žinodami, kas tas yra tų vienodų vaistų vartojimas, kai nuo jų sveikata tik blogėja ir atsiranda vis daugiau šalutinio poveikio veiksnių, nuolankiai registruojasi pas gydytojus ir dar nuolankiau eina į vaistines nusipirkti vaistų, kurie kenkia jų sveikatai ir ta žala yra labai didelė tiek sveikatai, tiek pacientų piniginei, nes vaistai brangsta, o gydytojų sąskaitos bankuose pučiasi, nes yra seniai sukurta gudri sistema, kaip farmacijos verslo gigantai atsiskaito su gydytojais, išplatinančiais pacientų sveikatai žalingus medikamentus, preparatus, maisto papildus ir t.t.

Tiesa yra ta, kad žmonės pasiima vaistinėse tuos medikamentus, tačiau jų nevartoja. Kodėl jie taip elgiasi?

Visi puikiai žino – nevalia užrūstinti gydytojo, nes jis, negavęs paramos iš farmacininkų, paprasčiausiai sužvėrės nebegaudamas įprastinių kelionių į užsienį, papildomų pinigų, o ir iš darbo vietos sąžiningesnis medikas gali išlėkti...

Žmonės bijo prarasti ir tuos paskutinius gydytojus net žinodami, kad jie nesilaiko jokios Hipokrato priesaikos ir iš esmės žaloja jų sveikatą planingai, nes jiems iš to yra didelė nauda.

Gydytojams, farmacininkams nenaudinga, kad žmonės pasveiktų ir tą suprasti patartina kuo anksčiau.

CHOLEROS ŽIDINYS LENKIJOJE. Į LIETUVĄ ŠI LIGA NEATEIS?

Naivu tikėti, kad cholera nepasieks ir Lietuvos.

Lygiai kaip ir naivu tikėti, kad daugėjant migrantų iš Ukrainos, Lietuvoje dar labiau nepaplis ŽIV, kitos lytiniu bei oro-lašeliniu keliu plintančios užkrečiamos ligos. Mat, ŽIV Lietuvoje skaičiuojant užsikrėtimus ir susirgimus 1000 gyventojų, per 20 metų išaugo net 2,8 karto. Informaciją apie tai galite rasti čia: <https://sveikstat.hi.lt/main-indicators-of-lithuanian-health-statistics.aspx>

Grįžtant prie naujienos apie cholerą, pranešama, kad Lenkijos šiaurės vakariniame Stargardo mieste senyvo amžiaus pacientei diagnozuota ši liga. Informacija paskelbta šių metų liepos 20 d. Lenkijos vyriausiasis sanitarijos inspektorius.

Taip pat pranešama, kad nei moteris, nei jos artimieji nebuvo išvykę už Lenkijos ribų. Karantinuoti teko 26 asmenis, o iš viso 85 asmenims taikoma epidemiologinė priežiūra. Moteris, kuri užsikrėtė cholera, kentė nuo sunkaus viduriavimo ir jos diagnozę patvirtino dvi laboratorijos. Dar pranešama, jog infekcijos šaltinis nežinomas.

Lenkijoje choleros atvejai dažniausiai būna susiję su žmonėmis, grįžusiais iš užsienio. Dėl didelio ligos užkrečiamumo pacientė buvo perkelta į Ščecino miesto specializuotą infekcinę ligoninę.

Cholerą sukelia bakterija Vibrio cholerae (choleros vibrionas) ir liga plinta daugiausia per užterštą vandenį. Ji sukelia stiprų viduriavimą ir dehidrataciją, kuri, nesuteikus tinkamo gydymo, gali būti mirtina.

Liga gydoma antibiotikais ir intensyvia rehidratacijos terapija.

Tiesa, yra būdas išvengti, pavyzdžiui, choleros kiek kitaip.

Jis gana paprastas ir tai visiškai ne skiepai ar vaistai piliulių pavidalo. Apie tai yra žinias sukaupę ir paskelbę dar XIX a. pabaigos Lietuvos šviesuoliai J. Mikšas ir J. Mačys.

Norintieji tuo įsitikinti, nesunkiai gali rasti „Auszros“ 1886 m. periodinius leidinius, susipažinti su jais ir įsitikinti ne tik tuo, kad egzistuoja būdai pasveikti ir įveikti net grėsmingas ligas, pandemijas, bet ir akivaizdžiai tuo įsitikinti iš ankstyvosios periodikos lietuvių kalba.

Visu tuo, kas parašyta aukščiau, jokiu būdu neskatiname atsisakyti vadinamosios tradicinės medicinos ir gydytojų, farmacininkų paslaugų. Tačiau įsidėmėtina, kad farmacija, sveikatos priežiūra yra viso labo tik verslas, o dėsniai versle yra baisesni nei bet kuriame kare, kur visos priemonės leistinos siekiant paprasčiausio dalyko – pelno.

Taigi, susimąstyti verta ne tik apie tai, kaip išvengti maro ar choleros valstybėje su pavadinimu Lietuva, kurioje paprasčiausiai iš viso nėra laikomasi Hipokrato priesaikos, bet ir gyventi savo galva, suvokiant, jog plintanti cholera kai kam yra labai naudinga.

O kadangi juokas yra geriausias gydytojas nuo visų ligų, žemiau pateikiame nuotaikai praskaidrinti skirtus anekdotus apie medikus, pacientus:

Gydytojas sako pacientui:
- Man sunku nustatyti diagnozę. Tikriausiai tai alkoholizmas.
- Gerai, gydytojau. Aš ateisiu, kai jūs būsite blaivas.

۞

Odontologas:
- Na, štai ir viskas. Imkite, tai jūsų išrautas dantukas.
- Ačiū. Ir jūs imkite, tai jūsų kėdės rankena.

۞

- Man labai nepatinka jūsų kosulys, - sako gydytojas.
- Atleiskite, daktare, gražiau neišeina.

۞

Į ligoninę atveža vyrą su durtine žaizda po mentim. Gydytojas priimamajame užjausdamas klausia:
- Skauda?
- Ne, tik kai juokiuosi...

۞

Ligonis su džiaugsmu aiškina gydytojui:
- Daktare, vaistai, kuriuos man išrašėte, padėjo!
- Na, ką gi, būna ir taip.

۞

Smarkiai žvairuojanti moteris apsilanko pas okulistą:
- Ar seniai Jūs pradėjote žvairuoti? - klausia gydytojas.
- Nuo tada, kai mano dvynukai pradėjo vaikščioti.

۞

Daktaras ramina pacientą prieš operaciją:
- Nebijokit, tai mano jau 16-oji operacija, tai galų gale juk turėtų pavykti.

۞

Ateina žmogus pas daktarą ir sako:
- Daktare, man kažkas šiknoj negerai...
- O kas ten gali būti gero?

۞

Pas gydytoją:
- Na, ką, galiu jus pasveikinti, jumyse užsimezgusi nauja gyvybė.
- Gydytojau, bet gi aš vyras!
- Žinokit, askaridėms vienas ir tas pats.

۞

Ateina moteriškė pas daktarą:
- Daktarėli, man ant gaktos neauga plaukai!
Daktarėlis žiūri ir klausia:
- Kiek kartų per dieną jūs "tai" darote?
- Na, 5-6 kartus.
- Gerbiamoji, ant autostrados žolė irgi neauga.

۞

Po to, kai milicija buvo pervadinta į policiją, labai sunerimo medikai...

۞

Į psichiatro kabinetą įeina geru kostiumu apsivilkęs vyriškis, ant ausų kabo makaronai, ant švarko - miltų ir plaktų kiaušinių pėdsakai, o ant galvos - puodas.
- Taip, - sako psichiatras, įdėmiai žiūrėdamas į pacientą. - Ir kas gi mums neduoda ramybės?
- Šiuo metu, - mandagiai atsako vyras, - mane labiausiai jaudina žmonos dvasinė būklė.

۞

Vaikinas skundžiasi psichiatrui:
- Gydytojau, manęs niekas nesupranta...
- Kaip suprast?

۞

Moteris atveda pas gydytoją mažą dukrytę.
- Padėkite, jos akys visą laiką išsprogusios ir ji be perstojo šypsosi.
Gydytojas apžiūri vaiką ir sako:
- O jūs nebandėte jai laisviau kasyčių supinti?

۞

Kodėl tavo sesuo nutarė tapti odontologe?
- Na, jai labai patinka, kai vyrai į ją žiūri išsižioję ir išvertę akis...

۞

Iš poliklinikos grįžusi žmona sako vyrui:
- Gydytojas man patarė mėnesį pabūti prie jūros, dvi savaites kaime ir kokią savaitėlę užsienyje. Kur tu mane pirmiausia veši?
- Pas kitą gydytoją.

۞

Šaltiniai: <https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/mokslininkas-dudas-apie-maro-ir-choleros-atvejus-bei-kas-kelia-didesne-gresme-tikrai-ateis-ir-i-lietuva-120132064>; <https://www.lrytas.lt/sveikata/medicinos-zinios/2025/07/21/news/lenkijoje-nustatytas-choleros-atvejis-38740225>; <https://www.anekdotai.lt/apie-gydytojus/9>

---

PASLAPTYS IR ATRADIMAI

NEGALITE SUSTIPRINTI NYKŠTUKO NUKIRSDAMI KOJĄ MILŽINUI

2025-08-02

Viena mano pažįstama ne kartą pasakojo, su kuo susiduria darbe. Ji aptarnauja klientus tiesiogiai bendraudama ir palyginti su kolegėmis, klientų turi ne vieną ar dukart daugiau, o dešimt kartų daugiau. Ji tiesiog efektyviai dirba, turi puikią reputaciją klientų tarpe ir daugelis nori registruotis tik pas ją. Visa tai kelia daug bėdų. Pirmiausia, kolegės yra nepatenkintos, nes darbdavys nuolat rodo pavyzdį – štai, kaip dirba Jūsų kolegė, o kodėl Jūsų rodikliai prastesni nei jos? Mano pažįstama yra nuolatinėje bendradarbių nemalonėje. Be to, patikrinimų metu pirmiausia tikrinama ji – kai tokia klientų kartoteka yra juk ką tikrinti. Taigi, ji užkliūna visiems, gauna nemažai neigiamos energijos iš aplinkinių.

„AUKŠTOS AGUONOS“ SINDROMAS. KAS TAI?

„Aukštos aguonos“ sindromas būtent apibūdina panašias situacijas, kai aukštesnio statuso, pranašesni, gabesni žmonės yra atakuojami, kritikuojami dėl savo pasiekimų. Prisiminkite, tie, kurie yra geresnės išvaizdos, gabesni, sėkmingesni, juk visada susilaukia priešiškumo.

Žmogus, kuris apsupamas neigiama reakcija, gali pasijusti puolamas, nors iš tiesų tai tėra projektuojama reakcija – kai kuriems žmonėms kitų sėkmė išprovokuoja pavydą, nesaugumą, baimę, pyktį, sukelia norą sulyginti išsišokėlį (jų nuomone) su visais kitais. Žmonės apskritai nemėgsta kuo nors labiau išsiskiriančiųjų, nori juos sulyginti su kitais. Kaip sakoma, aukščiausia aguona lauke yra pirmiausia nuskinama. Visi prisimename rūpestingų tėvų pamokymus: tik neišsišok, būk kaip visi, daryk tą patį, kaip visi. Yra net tokia patarlė: nebūk pirmas, nebūk ir paskutinis, tačiau ir viduryje nesimakaluok.

6 būdai įveikti aukštos aguonos sindromą:

1. Ugdykite užuojautą žmonėms. Leiskite žmonėms būti savimi, pasistenkite, nepaisant visko, juos mylėti.
2. Nesileiskite skaudinami. Verta atsiriboti nuo skaudinančio žmogaus ar žmonių.
3. Kad ir kas nutiktų, darykite tai, kas jus džiugina. Neleiskite negatyviai nusiteikusiems žmonėms atkirsti jus nuo svajonių ir troškimų. Galite apsispręsti nesileisti žlugdomi.
4. Burkite jus palaikančius žmones. Kad nepalūžtumėte, kai kažkas bando jus sužlugdyti, ieškokite paramos ir atgaivos tarp jus palaikančių žmonių.
5. Nešvaistykite energijos, norėdami atsikirsti. Energija nėra begalinis šaltinis. Kritikai, nekentėjai ir šiaip toksiški žmonės dažniausiai neverti jūsų laiko ir pastangų, energijos, kuria iššvaistote, norėdami atsikirsti, ginčydamiesi ar gindami save.
6. Atsiminkite – tai nekontroliuojama ir nuo jūsų nepriklauso. Negalite paveikti žmonių požiūrio į jus, į jūsų pasiekimus. Netgi jei mėginsite susigūžti, kad kažko neužgožtumėte, tai nebūtinai apsaugos jus nuo kritikos.

Yra aprašoma „aukštos aguonos“ sindromo situacija Australijoje. Iki laimėdamas du prizus verslo srityje asmuo pajuto, kad yra kaltinamas, jog yra išsiblaškęs. Jis nepriėmė to asmeniškai, bet suprato, jog „aukštos aguonos“ sindromo kultūra Australijoje vis dar egzistuoja.

Socialiniuose tinkluose žmones skirstome į tuos, kurie Jus giria ir į tuos, kurie kritikuoja. Susiduriame su troliais, kurie nori sužlugdyti kitus ir išaukštinti save. Visada atsiras tokių, kurie Jus palaikys, kai Jums sekasi karjera, bet bus ir tokių, kurie mėgins Jus sumenkinti.

KAIP ELGTIS TINKAMIAUSIA?

Kai kurie neapsikenčia būti tokioje „aukštos aguonos“ sindromo kultūroje ir išvyksta iš Australijos ar kitos valstybės, kur vyrauja nepageidaujama kito asmens, kuris yra daugiau pasiekęs, gabesnis, sveikesnis, sėkmingesnis ir perspektyvesnis, žeminimo kultūra, į JK ar JAV, kur sėkmė ir pasiekimai bei sunkus darbas kelia pasigėrėjimą, o ne norą Jus pažeminti.

Benjaminas Franklinas Fairlessas, JAV Plieno korporacijos prezidentas (1950), kritikavo tokį elgesį ir yra pasakęs: „Neįmanoma sustiprinti vieno susilpninat kitą, Jūs negalite sustiprinti nykštuko nukirsdami koją milžinui“.

Anot B.F. Fairlesso, jis įveikė šią kultūrą per 5 ½ metus, kai kūrė savąjį verslą. Jis teigia: „Kai man sekdavosi ir patirdavau sėkmės laikotarpius versle, dalindavausi sėkme ir tuo didžiavausi! Tai nepadarė manęs arogantišku pasipūtėliu. Tai suteikė galimybių tapti sėkmingu ir pasinaudoti kiekviena galimybe savo gyvenime, kad išmokčiau būti geriausias visur, kur tik galiu prisidėti savo protu.

Taip pat noriu paminėti savo sekėjus, draugus ir šeimą, kurie lydi mane tame pašėlusiame verslo kelyje. Jūsų parama neliko nepastebėta!

Kitą kartą, kai pamatysite ką nors, kam sekasi, susivienykite ir pasveikinkite tą asmenį. Švęskite su jais, jei esate jų draugai, kolegos ar šeimos nariai. Gyvenimas yra trumpas, todėl verta branginti kiekvieną dieną ir daryti teigiamą pokytį kam nors pasaulyje jau šiandien!“.

Gabesniųjų, perspektyviausiųjų jaunų žmonių grubaus pažeminimo naujesnis pavyzdys Lietuvoje yra šių metų abiturientų egzaminų vertinimo padidinimas 10 balų ir tuo pačiu gana prastų mokinių sulyginimas su gabiausiais. Tinkamai šis veiksmas dar neįvertintas, tačiau aišku yra viena: iš tokios valstybės, kur niokojami gabiausieji, perspektyvūs asmenys vien dėl to, kad norima įtikti tiems, kurių gabumai menki, bėgti reikia neatsisukant į tas valstybes, kur tinkamai vertinami talentingi ir perspektyvūs žmonės, sukuriantieji pridėtinę vertę ir gerbūvį visiems kitiems visuomenės nariams.

Šaltiniai: <https://www.taylorcare.com.au/blog/2018/07/tall-poppy-syndrome-in-australia-why-does-it-still-exist; https://www.delfi.lt/moterys/naudinga/nuo-aguonos-sindromo-neapsaugotas-ne-vienas-kas-tai-ir-kada-pasireiskia.d?id=84632601> 

---

KO TIKĖTIS ESAMIEMS IR BŪSIMIEMS PENSININKAMS LIETUVOJE?

2025-08-02

Vykdomosios valdžios nemažai dėmesio skiriama ir pensijoms, jų kaupimui ir skaičiavimui. Tai gyventojams rūpintis klausimas.

Valdžia dar nuo praėjusiųjų metų gruodžio mėnesio žada pagrindinę pensijos dalį priartinti prie tokios sumos, kurios užtektų patenkinti minimaliems poreikiams. Buvo viešai skelbta, jog prie mažesnių pensijų reikės pridėti bent 151 eurą.

Be to, žadama pensijų skaičiavimą pakeisti taip, kad jos dydžiui visais atvejais vėl svarbus būtų žmogaus turimas stažas. Juk iš tiesų stebina tas, kad net apie 40 metų biudžetinėje įstaigoje turinti buvusi valstybės tarnautoja išeidama į senatvės pensiją gauna tokią nedidelę pensiją, jog ji beveik tokia pati kaip ir šalpos pensija, kurią gauna jos draugė, ilgametė prekeivė turguje, kur iš anksčiau jokių mokesčių „Sodrai“, jokių VSD, PSD yra net nemokėjusi, ji mokėjo vienintelį mokestį – už prekybos vietą turguje, bet ir tai kai kada nuo to mokesčio išsisukdavo, prekiaudama ir iš namų.

Taigi, ko tikėtis esamiems ir būsimiems pensininkams Lietuvoje?

Yra numatytas spartesnis pensijų didinimas ir tam galimai bus naudojamos rezervo lėšos. „Sodros“ pensija bus ir toliau indeksuojama, atsižvelgiant į darbo užmokesčio augimą, siekiant priartinti pajamų pakeitimo normą prie Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkio.

Deja, šiuo metu pensijos Lietuvoje indeksuojamos atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo – algų ir darbuotojų sandaugos – pokytį. Tai yra, net jeigu algos padidėtų, bet darbuotojų skaičius sumažėtų, tuomet užmokesčio fondas augtų lėčiau, tad ir pensijos būtų indeksuojamos lėčiau.

„Eurostat“ duomenimis, visoje ES vidutinė pajamų pakeitimo norma, kuri rodo, kokią dalį atlyginimo sudaro pensija, buvo 60 proc. Lietuvoje šis dydis siekė vos 36 proc. ir per pastaruosius kelerius metus iš esmės nepasikeitė. Tiesa, tai yra bruto sumų santykis, kai skaičiuojama neatskaičius mokesčių. Skaičiuojant neto, tai yra, po mokesčių, pensija turėtų sudaryti apie 43 proc. atlyginimo dydžio, tačiau vis tiek Lietuvoje šis 36 proc. tesiekiantis dydis yra gerokai mažesnis nei rekomenduojamas ES vidurkis. O tai reiškia, jog pensijos turėtų būti didesnės Lietuvoje.

Visi supranta, kad spartesniam pensijų didinimui reikės daugiau lėšų. Galimas jų didinimo šaltinis yra „Sodros“ rezervas, siekiantis apie 3 mlrd. eurų – tiek pinigų daugiau „Sodrai“ yra sumokėta, nei yra išmokėjusi ji pati. Taigi, pensijų didinimas reikštų didesnes išmokas ir mažesnę dalį pinigų rezervui.

Tiesa, paties rezervo paprastai ištaškyti nebūtų galima, nes, pagal ES taisykles, kasmet visos valstybės išlaidos negali viršyti jos pajamų didesne nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto dydžio suma. Ją viršijus, grėstų ES sankcijos.

Pensijai stažas bus vėl svarbus?

Numatoma pakeisti ir kai kuriuos ankstesnės valdžios sprendimus. Pavyzdžiui, vėl susieti pensijos dydį su turimu stažu. Pagal dabar galiojančią tvarką, pradirbus, pvz., 15 metų ir 33 metus, mokama vienodo dydžio bendroji pensijos dalis. Tad dirbti ilgiau vien dėl jos neapsimoka. Vargiai bus ryžtasi mažinti pensijas neturintiems būtinojo stažo. Veikiau jį turintiems pensijos bus keliamos sparčiau.

Šiuo metu visiems gyventojams, kurie turi nuo 15 metų iki 35 metų stažo, bendroji pensijos dalis yra lygi vienam bazinės pensijos dydžiui arba 298,45 euro.

Minimalaus vartojimo poreikių dydis (MVPD) kasmet yra didinamas, o šiemet jis yra lygus 450 eurų. Minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD) – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti.

Be kita ko, užsimenama apie galimybę visiškai pakeisti dabartinę pensijų skaičiavimo tvarką pereinant prie vadinamų virtualių sąskaitų, kai gyventojai kaupia ne apskaitos vienetus kaip dabar, bet eurus.

Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija 2025 m. birželio mėn. Lietuvoje pasiekė 669,25 eurus ir nuo 2020 m., tai yra, per 5 metus ji padidėjo 293,25 eurais, arba 78 proc.

Šaltiniai:

Pagrindiniai socialiniai rodikliai. Internete: <https://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai?lang=lt>, žr. 2025-08-02.

Naujos valdžios planas dėl pensijų: daliai gyventojų pridės po 151 eurą, bet iš naujo vertins stažą? 2024-12-04 14:19 / šaltinis: tv3.lt / aut. Martynas Žilionis. Internete: <https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/naujos-valdzios-planas-del-pensiju-daliai-gyventoju-prides-po-151-eura-bet-is-naujo-vertins-staza->, žr. 2025-08-02.

---

 

EUROPOS SĄJUNGA GALIMAI PATYRĖ KAPITULIACIJĄ

2025-07-29

JAV Prezidentas Donaldas Trumpas gali įvertinti sekmadienio prekybos susitarimą su Europos Sąjunga kaip „didžiausią visų laikų susitarimą“, tačiau kai kurioms šalims 27-os ES valstybių bloke jis daug labiau panašus į ekonominį nuraminimą.

Prancūzijos ministras pirmininkas François Bayrou sekmadienį, šių metų liepos 27-ąją, pavadino „tamsiąja diena“ ES regionui.

Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen ir D. Trumpo susitarimas nustato 15% tarifą daugumai importuotų prekių iš ES valstybių ekonominio bloko ir apima ES įsipareigojimus investuoti šimtus milijardų dolerių į JAV ir pirkti JAV energetikos produktus.

Kaip ir F. Bayrou, kiti Europos lyderiai apgailestavo dėl susitarimo - iš esmės būsimo prekybos susitarimo pagrindą jie vertino kaip žalos apribojimo pavyzdį. Sekmadienio pranešime U. Von der Leyenas teigė, kad susitarime buvo siūlomas „stabilumas ir nuspėjamumas“ Europos ir Amerikos įmonėms.

Kiti vertindami buvo mažiau diplomatiški. Pirmadienį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas teigė, kad D. Trumpas derybose suviliojo ES, palygindamas JAV prezidentą su sunkiasvoriu boksininku kovojusiu su U. Von der Leyen, kuri pasižymėjo „plunksnos svoriu“. Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Wever taip pat teigė, kad sekmadienio susitarimas buvo „palengvėjimo, bet ne šventės akimirka“.

Europos Parlamento prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange'as teigė, kad JAV ir ES susitarimas yra „nepatenkinamas“, pridurdamas, kad „aiškiai buvo padarytos nuolaidos, kurias sunku priimti“.

Davidas Collinsas, Tarptautinės ekonominės teisės profesorius Londono Šv. Jurgio universitete, pirmadienį pakartojo B. Lange komentarus CNN. „Tai žeminanti kapituliacija ES vardu ..., tai tikrai verčia susimąstyti: ką ji iš tikrųjų daro savo valstybėms narėms, jei JK gali savarankiškai susitarti dėl geresnio sandorio nei ši milžiniška ekonomika?“ pasakė jis, lygindamas JK ir ES susitarimus dėl muitų tarifų su JAV.

Parengta pagal: Where Trump sees the ‘biggest deal ever,’ Europe sees capitulation. Analysis by Anna Cooban, CNN. 2025-07-28. Internete: <https://edition.cnn.com/2025/07/28/business/eu-us-trade-deal-capitulation-intl>, žr. 2025-07-29.

Daugiau yra čia: <https://www.leidinyssau.lt/info>, publikacijos:

30 PROC. MUITŲ TARIFAI EUROPOS SĄJUNGOS PREKĖMS IMPORTUOJAMOMS Į JAV IR SIŪLYMAS APMOKESTINTI VISAS DIDELES ĮMONES, KURIOS VEIKIA INTERNETU. 2025-07-13.

ANTIAMERIKIETIŠKA POLITIKA BUS MĖGINAMA STABDYTI MUITŲ TARIFAIS. 2025-07-10.

14 JAV PREZIDENTO DONALDO TRUMPO LAIŠKŲ ŠIŲ METŲ LIEPOS 7-ĄJĄ: PASKELBTI NAUJIEJI PREKYBOS TARIFAI NUO 25% IKI 40%  JAU PAVEIKĖ TARPTAUTINĘ AKCIJŲ RINKĄ”. 2025-07-08.

---

PAGIRIAMASIS ŽODIS PRASMINGAM TAUPUMUI

2025-07-29

Taupumas gali pereiti į kraštutinumus, tą žinome visi. Tačiau švaistymas gali tapti apskritai košmaru, todėl pradėti taupyti nėra niekada per vėlu.

Patartina nelaukti didesnių sukrėtimų ar negandų savo gyvenimuose, nes jos vis viena visada ateina, o ruoštis nepritekliams iš anksto. Tai yra, puikus patarimas, kad būtina manyti, kad bus tik viskas, kas geriausia, bet ruoštis blogiausiam, iš tiesų yra išmintingas būdas prisitaikyti prie galimų sukrėtimų, nepriteklių, jei tokie nutiktų, iš anksto.

O jei gyvenimas būtų ištisai lyg rožėmis klotas, taip pat yra smagu turėti netikėtų santaupų, nes papildomi pinigai dar nėra pamaišę niekam ir niekada.

KRAŠTUTINUMAI

Tiesa, per daug taupūs žmonės yra atstumiantys. Būna, jog taupumas tampa lyg kokia liga, žmogų apsėda toks taupumas, jog jis ar ji ima kenkti pats sau ir savo artimiesiems, pavyzdžiui, pasitaiko atvejų ir jie yra aprašyti, kaip labai turtingi žmonės neduodavo pakankamai pilnaverčio maisto net savo vaikams ar juos skriausdavo neleisdami mokytis, nenupirkdavo batų, būtiniausių drabužių, kad šie negalėtų niekur išeiti, ir panašiai. Tokie per daug taupūs žmonės, manoma, kad jau yra su patologine priklausomybe nuo pinigų.

Be to, dažnai transliuojamos laidos per televiziją apie vadinamuosius kaupikus, kurie savo namus paverčia daugybės net nereikalingų daiktų sandėliais, tempia į namus daiktus, gyvena nešvaroje ir jiems atrodo, kad net sugedę, supuvę, nebenaudojami daiktai yra labai reikalingi ir negali jų išmesti.

Viena moteriškė pasakojo apie savo mamą, kuri pasižymėjo taupumu. Ji sugebėjo iš itin mažos senatvės pensijos sukaupti įspūdingą pinigų sumą, nes taupydavo viską, įskaitant ir vandenį savo bute. Ji niekada neatsukdavo vandens čiaupo taip, kaip tai darome mes visi. Jos bute buvo senesnio tipo vandens maišytuvai ir senutė buvo išmokusi vos vos atsukti vandens srovelę, kad ji tik sroventų – taip vandens skaitiklis nesisukdavo visiškai. Senutė turėjo laiko ir vandens prisivarvindavo nemokamai kiek jai reikėdavo. Ir taip metai iš metų – vanduo už dyką.

O tai yra visai priešingas dalykas, kas rekomenduojama norintiesiems taupyti – pirmiausia susitvarkyti santechniką ir turėti tokius vandens maišytuvus, kuriuos žmonės vadina tiesiog kranu, kad vanduo nelašėtų.

Žinoma, taupesni žmonės niekada neišpila skalbimo metu panaudoto vandens – jis tinka panaudoti pakartotinai tualete. Pasitaiko, kai vandens nenuleidžiama tualeto bakelyje po kiekvieno pasinaudojimo tualetu, o tik dienai pasibaigus nuleidžiama viskas išsyk, ir taip taupoma.

Teko girdėti ir tokių kraštutinumų, kai tame pačiame vonios vandenyje išsimaudo keli šeimos nariai... Taupesnės šeimininkės žino, kad žymiai pigiau yra skalbti rankomis nei mašina, nes sunaudojama nepalyginamai mažiau vandens.

Būna ir taip, kad žmonės naudojasi netoli esančio šaltinio vandeniu ir tempia jį į savo namus. O ką jau bekalbėti apie nemokamą vandenį sodų sklypuose ar kaimo sodybų šuliniuose – apsukresnieji skalbia, prausiasi tik ten. Yra paplitę atvejai, kai žmonės įsigudrina maudytis savo darbovietėse, pavyzdžiui, jei dirba vaikų darželyje ar ligoninėje, slaugos namuose. Taip pat nereti atvejai, kai daugiabučiuose namuose gyventojai paprasčiausiai vagia vandenį iš bendro vandentiekio rūsyje ir taip tas vanduo perskaičiuojamas visiems kitiems to namo gyventojams kaip jų sunaudotas, nors išties naudotojas gali būti vienas ar keli, nemokantieji už tą vandenį iš viso.

Paplitę atvejai, kai naudojamasi lietaus vandeniu ar kai apsiplauti kojų vasarą žmonės savo vaikus nusiunčia į miesto fontaną, o savo auginamus šunis maudo tiesiog bendruose pliažuose, skirtuose tik žmonėms.

Pasitaiko visko, išradingumui ribų nėra.

TAUPYMO GUDRYBĖS

Internete pasidomėjau, kokios yra kitos vandens taupymo gudrybės, mat, tikėtina, jog geriamas vanduo brangs... Štai ką radau:

Tausus vertingų vandens išteklių vartojimas yra prasmingas ir padeda sutaupyti pinigų. Pirmiausia jis naudingas aplinkai, kadangi vandens energija naudojama geriamajam vandeniui valyti, nuotekoms gabenti ir šalinti.

Vakarų šalių namų ūkiuose daugiau nei pusė vandens suvartojama vonios kambariuose. Todėl tam reikia skirti ypatingą dėmesį. Iki šiol didžiausią taupymo potencialą turi dviejų kiekių nuleidimo funkcija ir WC puodo Stop-and-Go funkcija.

Vandens taupymas nuleidžiant

Anksčiau nuleidimo procesui prireikdavo maždaug 12 litrų vandens; pradėjus naudoti Stop-and-Go funkciją, o vėliau – dviejų kiekių nuleidimo funkciją, buvo sutaupyta daug vandens. Modelio skaičiavimai rodo, kad visi WC nuleidimo vandens bakeliai su dviejų kiekių nuleidimo funkcija, kurie montuojami nuo 1998 m., palyginti su tradicinėmis vandens nuleidimo sistemomis, leido sutaupyti apie 28 100 mln. kubinių metrų vandens. Vien 2018 m. sutaupyta 2 880 mln. kubinių metrų vandens. Tai daugiau nei pusė visų Vokietijos namų ūkių suvartojamo kiekio per vienerius metus.

Vandens taupymas prasideda nuo mažų dalykų

Be to, kiekvienas, tinkamai elgdamasis, gali sutaupyti nemažai vandens: Pavyzdžiui, prausiantis po dušu suvartojama apie 80 litrų mažiau vandens negu vonioje. Kai muiluojantis vanduo užsukamas arba net ir valantis dantis ar plaunantis rankas vanduo neleidžiamas nuolat be pertraukos, taip pat sutaupoma kažkiek vandens.

Be to, galima sumontuoti vandenį taupančias dušo galvutes su vandens srauto ribotuvu ir taupomąjį srovės reguliatorių, kurie sumažina vandens srautą vandens čiaupe.

Veiksmingai taupyti vandenį vonioje visai nesudėtinga užduotis. Paprasčiausiai be tinkamų santechnikos gaminių reikia dar ir šiek tiek atidumo.

Parengta pagal: <https://www.geberit.lt/ikvepimui/patarimai-ir-gudrybes/vandens-taupymas/>

---

TAI ZONKĖ!

ZEBRĖ ATISVEDĖ RETĄ PALIKUONĘ PO BENDRAVIMO SU ASILU

Parengta pagal Alaa Elassar, CNN, 2020-04-12.

Daugiau rasite humoro skyrelyje čia: https://www.leidinyssau.lt/humoras

2025-07-28

 

CNN pranešė: Jei manėte, kad maži asiliukai yra mieli, luktelėkite kol išvysite zonkę (angl. k. zonkey)! Chyulu Hills nacionaliniame parke Kenijoje zebrė atsivedė neįtikėtinai atrodantį mažylę. Jis turi dryžius, bet jie nėra tamsūs ir netolygiai dengia jos kūną.

Tai yra visai ne zebras, bet zebrės-asilo hibridas, nustatė Sheldrick Wildlife Trust, gyvūnų gelbėjimo ir reabilitacijos organizacija. „Dirbant su laukine gyvūnija, kiekvienas išmoksta tikėtis to, kas yra neįtikėtina“, - teigė gelbėjimo grupės atstovas.

Kadangi zebrės nėštumas trunka 12 mėnesių, gelbėjimo komanda greitai galėjo nustatyti, kaip visa tai atsitiko. Gyvendama bandoje praėjusiais metais zebrė akivaizdžiai susipažino su asilu, sakoma parešime spaudai. Sheldrick Wildlife Trust sako: "Nors jie gyvena normalius gyvenimus, zonkės yra mulai, o tai reiškia, kad pasiekę brandą negalės sėkmingai apsivaikuoti“. Zebrė ir jos mažoji zonkė mėgaujasi savo naujuoju gyvenimu, turi pakankamai vandens ir maisto ir dėl to jaučiais laimingos.

Nuotraukoje: mama – zebrė ir jos palikuonė – zonkė. Šaltinis: <img alt="The zebra and her baby zonkey." class="media__image" src="//cdn.cnn.com/cnnnext/dam/assets/200411142751-01-zonkey-sheldrick-wildlife-large-169.jpg">

---

KATASTROFA JŪROSE: POVANDENINĖS KAPINĖS TIES PIETŲ AUSTRALIJA 

2025-07-27

 

Nuo šių metų kovo mėnesio kenksmingas dumblių žydėjimas, kurį paskatino jūrinė šilumos banga, užgniaužė Pietų Australijos pakrantę, ir pavertė kadaise spalvotas ekosistemas, užpildytas klestinčia jūrų gyvybe, į povandeninius kapines.

Remiantis iNaturalist stebėjimais, jūros dumblių žydėjimas nužudė apie 15 000 gyvūnų iš daugiau nei 450 rūšių. Žuvusiųjų gyvūnų tarpe unguriai, krabai, jūros drakonai, midijos ir delfinai.

Dumbliai apsinuodijo daugiau nei 4500 kvadratinių kilometrų (1,737 kvadratinių mylių) vandenų plotą, didesnį už Rodo salą. Remiantis 11 Australijos universitetų įkurtos biologinės įvairovės tarybos ataskaita, tai yra „viena blogiausių katastrofų jūrose, kiek tik įmanoma atsiminti“. Toksiškas dumblių žydėjimas nuniokojo Pietų Australijos žvejybos pramonę ir išbaidė paplūdimio lankytojus.

Kai prasideda jūros dumblių žydėjimas, to neįmanoma sustabdyti. Manoma, jog katastrofa virtęs kenksmingas dumblių žydėjimas yra klimato pokyčių padarinys.

Paslaptingos geltonos putos

Viskas prasidėjo dar šių metų kovo mėnesį, kai dešimtys banglentininkų paplūdimiuose, esančiuose už Šv. Vincento įlankos, maždaug valandą kelio į pietus nuo valstijos sostinės Adelaidės, pranešė, kad po to, kai atsirado iš jūros, patyrė gerklės skausmą, sausą kosulį ir jų regėjimas suprastėjo. Netrukus po to pasirodė paslaptingos geltonos putos. Tada negyvus jūros gyvūnus pradėjo jūra plauti į krantą.

Sidnėjaus technologijos universiteto mokslininkai netrukus patvirtino: kaupiasi planktoniniai dumbliai, vadinami „Karenia mikimotoi“. Ir tai pasklido.

Gegužės pradžioje Kengūros salos vyriausybė, populiari ekologinio turizmo paskirties vieta, teigė, kad dumblių žydėjimas pasiekė pakrantę. Audra gegužės pabaigoje pastūmėjo dumblius žemyn į pakrantę ties Coorongo įlanka. Iki liepos dumbliai pasiekė Adelaidės paplūdimius.

Įvairūs dumbliai yra būtini sveikoms jūrų ekosistemoms, jie padeda anglies dioksidui pavirsti deguonimi ir naudotis organizmais iki pat maisto grandinės, kuri siekia nuo jūros kempinių ir krabų iki banginių. Tačiau per daug vieno konkretaus tipo dumblių gali būti toksiški, tai nulemia kenksmingą dumblių žydėjimas, taip pat kartais tai vadinama raudonu potvyniu.

Nors dumbliai “Karenia mikimotoi” nepadaro ilgalaikės žalos žmonėms, tai gali sugadinti žuvų ir vėžiagyvių žiaunas, neleidžiant jiems kvėpuoti. Dumblių žydėjimas taip pat gali sukelti vandens spalvos pasikeitimą ir užkirsti kelią saulės spinduliams, o tai kenkia ekosistemoms.

Didžiajame Pietų rife yra išties unikali bioįvairovė. Apie 70 proc. gyvūnų rūšių iš šios vietovės yra randami tik čia, todėl jei jie sunyksta, žūna, to atkurti nebeįmanoma.

Žala žvejybos verslui

Nuo tada, kai prasidėjo kenksmingas dumblių žydėjimas, žvejybos verslas beveik sumažėjo iki nulio.

Nors daugiau mobiliųjų žuvų gali judėti į švaresnius vandenis dumblių žydėjimo metu, dėl toksiškų dumblių užduso bestuburiai, tokie kaip vėžiagyviai ir jūros žvaigždės bei kitos rūšys, susijusios su rifu. Nėra žinoma, ar jie visi nugaišo, ar ieško prieglobsčio gilesniuose vandenyse laukdami, kol visa jūra bus išvalyta.

Daugelio žvejų pragyvenimo šaltinis tiesiog prarastas. Maždaug trečdalis valstybinių vandenų yra visiškai neturinčių žuvų, praneša PAT Tripodi, kuris atstovauja daugumos komercinių žvejybos licencijų turėtojų interesams valstybėje.

Konstatuojama, jog kad ir kur dumblių žydėjimas patektų, visur jie naikina gyvybę.

Padaryta žala jūros gėrybių pramonei vertinama 480 milijonų Australijos dolerių (315 milijonų JAV dolerių).

Žvejai sako, kad niekada to nėra matę.

Paskutinis jiems žinomas panašus kenksmingų dumblių žydėjimas buvo 2014 m., tačiau jis buvo vietinės reikšmės, mažesnis.

Jūros gyvybę mėginama ginti

Žmonės neturi priemonių šiai katastrofai sustabdyti. Kiek dar tie kenksmingi dumbliai padarys žalos, priklauso nuo tokių veiksnių kaip vėjo kryptis ir orų sąlygos.

Nėra žinoma, kuo virs ši katastrofa artimiausiu metu.

Šią savaitę ministro pirmininko Anthony Albanese'o vyriausybė paskelbė 14 milijonų Australijos dolerių (9,2 mln. Dolerių) paramos paketą, kad padėtų išvalyti ekosistemą ir įveiktų ekonominį nuosmukį, išeitų iš ekologinės krizės.

Manoma, jog ekosistema gali atsigauti, tačiau Australija turi ginti jūros gyvybę, tokią kaip rudadumblių miškai, jūros žolių pievos ir austrių rifai, kurie sugeria maistinių medžiagų perteklių ir palaiko vandenynus sveikus.

Parengta pagal: Toxic algae are turning South Australia’s coral reefs into underwater graveyards – and there’s no end in sight. 2025-07-26. By Lex Harvey, CNN. Internete: <https://edition.cnn.com/2025/07/25/climate/australia-toxic-algal-bloom-disaster-climate-dst-intl-hnk>, žr. 2025-07-27.

Iliustracija aukščiau iš: <https://www.pexels.com/search/sea%20alga%20Australia/>

---

VYKSTA DAŽNIAU NEI MANOTE: AUTORINIŲ DARBŲ, IŠRADIMŲ, KŪRINIŲ PASISAVINIMAS

2025-07-25

 

Ar įmanoma tiesiog pasivogti gerą vardą, prestižą, garbę, žinomumą?

Klausimas turėtų būti performuluotas į tokį: kaip visuomenės dugno atstovai išropoja į „elitą“?

Žinoma, mažai kas giriasi, kad magistro baigiamąjį darbą ar disertaciją parašė žmona, draugė, mama ar tiesiog pasamdytas žmogus už pinigus.

Pajuokaujama šia tema, ir viskas tuo baigiasi. Kiek daugiau šurmulio kyla, kai gerai žinomas akademinės bendruomenės žmogus, koks nors mokslų daktaras, profesorius įkliūna nuplagijavęs savo studento darbą ir paskelbęs jį kaip savo monografijos teksto dalį ar parašęs mokslo straipsnį tiesiog pažodžiui nurašydamas savo studento baigiamąjį darbą ar kokį referatą.

Po truputį atsiranda naujai paskelbtų mokslo straipsnių, knygų, kur greta mokslų daktaro pavardės paminimas ir studentas, kuris darė dalį tyrimo, rašė teorinę dalį ir pan.

Žinoma, tai džiugina – mokslo produkcijos plagiatui keliai užkertami.

Tiesa yra tokia, kad intelektinė produkcija yra aukščiausios prabos kūrybos rūšis, gebančiųjų sukurti išradimus, inovacija yra vienetai. Ir deja, istorijoje yra daugybė aferistų, kurie svetimus išradimus, kūrinius pasisavino, paskelbė kaip savo ir taip išgarsėjo.

Mokslo idėjos, išradimai nėra sukuriami tiesiog užsimanius tai padaryti, o universitetuose, institutuose taisyklės griežtos – visi mokslo darbuotojai, dėstytojai privalo periodiškai paskelbti ir mokslo darbų, teikiamos ataskaitos, vyksta atestacijos... Tie, kurių kūrybinis įkvėpimas neaplanko, projektuose nedalyvauja ir publikacijų neturi, neišvengiamai nustoja kilti karjeros laiptais, nedidėja jų atlyginimas, menkėja jų kaip mokslininkų reputacija. Ką jau kalbėti apie tai, kad priklausomai nuo mokslo publikacijų, išradimų kiekio ir finansavimas aukštojo mokslo ir mokslo-tyrimo institucijoms skiriamas iš valstybės biudžeto. O kur dar garbė, mokslo premijos, valstybės apdovanojimai, mokslo vardų suteikimas, kuris tiesiogiai priklauso nuo mokslinės produkcijos kiekio ir kokybės.

Žodžiu, intelektinė produkcija yra ta sritis, dėl kurios lenktyniaujama, rungiamasi.

Deja, kūrybingumas būdingas daugiau jauniems protams, daugiausia idėjų gimsta jaunose galvose.

Niekada nesusimąstėte, kodėl koks garbingesnio amžiaus mokslų daktaras ar profesorius nuolat telkia jaunus žmones diskusijoms, neformaliems pokalbiams, kur dalinamasi mintimis apie naujausius  mokslo darbus, kuriami projektų apmatai, generuojamos idėjos? Kodėl referatai, kursiniai darbai, kurie neįtraukiami į duomenų bazes universitetuose, taip dažnai tampa žinomų mokslininkų mokslo publikacijų, galimybių studijų, projektų dalimis? Tai tiesiog vagystės. Ir vagiama tai, kas labai brangu – niekur nepaskelbtos idėjos, galimų išradimų gairės, būsimų projektų kryptys, naujų mokslo publikacijų temos ir pan. Pavyzdžiui, gerai parašytas baigiamasis magistro darbas nesunkiai gali tapti galimybių studija, už kurią galima užsidirbti nuo 50-100 000 eurų ir daugiau. O kur dar projektai?

Žinoma, džiugu, kad bent kažkiek imta kontroliuoti situacija ir atsiranda nauja praktika, kai už iš studento darbo nurašytą sakinį ar pasisavintą idėją žinomas akademinės bendruomenės narys netenka visų savo titulų ir reputacijos.

Tačiau plagiato problemos yra amžinos. Tai itin rimta problemų raizgalynė. Esate girdėję, kad žmonijos istorijoje gana didelė dalis žinomų pavardžių, vardijamų enciklopedijose, istorijos vadovėliuose yra pavardės tiesiog vagišių, kurie pasisavino kitų žmonių sukurtus mokslo darbus? Tikrieji išradimų, progresyvių mokslo darbų autoriai taip ir liko užmarštyje. Įdomiausia tai, kad itin didelė dalis tokių iš istorijos ištrintų tikrųjų autorių pavardžių priklauso moterims. Juk toks standartinis modelis: garbingo amžiaus mokslininkas ir jam talkinanti guvi jauna laborantė ar jo niekur neminima žmona, kuri neva tik tvarko jo rankraščius? Kas tikrasis mokslo darbo ar išradimo autorius ir kiek savo intelektinių gebėjimų kuris įdeda? O kas, jei tas žinomas mokslininkas ir iš viso nieko nesukuria? Jei autorė ir yra ta laborantė ar žmona, asistentė ar net pirmųjų kursų studentė?

Štai, spaudoje 2022-02-17 paskelbtas gana įdomus straipsnis susijusia tema: „Didžioji istorinė neteisybė: nuopelnus už moterų mokslo atradimus prisiėmė vyrai“, kurį parengė Indrė Kiseliovaitė (https://www.diena.lt). Rašoma: „Moterys, pasižymėjusios aštriu protu ir analitiniais įgūdžiais, iki šių dienų – lyg išbrauktos iš istorijos. Nuopelnus už novatoriškus jų mokslo atradimus prisiėmę vyrai ir dabar minimi knygose, žurnaluose, filmuose. Jie uždirbdavo milijonus ir atsiimdavo apdovanojimus, o  jų damos tūnodavo šešėlyje.

Minėdami Moterų ir mergaičių dieną moksle, suvokiame, kad lyčių skirstymas tebeegzistuoja. Šiandien moterims vis dar nesuteikiamos lygios galimybės ir vienodas atlyginimas už darbą. Tik kalbėdami apie istorijai svarbias mokslininkes, galime tikėtis, kad vieną dieną jų indėlis pagaliau bus tinkamai įvertintas.

Kembridžo universiteto mokslininkai Jamesas Watsonas ir Francis Crickas yra pripažinti atradę dvigubos spiralės grandinės DNR struktūrą. Tačiau iš tikrųjų pirmoji tai pastebėjo britų chemikė Rosalind Franklin. 1951 m. "King’s" kolegijoje, Londone, ji padarė nuotrauką pavadinimu "Photo 51". Jos kolega nuotrauką parodė J.Watsonui ir F.Crickui nieko jai nepranešęs. 1953-iaisiais mokslininkai paskelbė savo išvadas. R.Franklin buvo aprašyta tame pačiame žurnale, bet ne kaip prisidėjusi prie atradimo. Po metų atradėja mirė, o mokslininkai laimėjo Nobelio apdovanojimą.

Kol Candace’ė Pert studijavo magistratūroje, atrado receptorių, leidžiantį sintetiniams junginiams, kurie plačiai vartojami kaip vaistai ir vadinami opiatais, patiems užsifiksuoti žmogaus smegenyse. Tai buvo novatoriškas atradimas neurologijos srityje. Tačiau apdovanojimą už šį atradimą atsiėmė jos profesorius, daktaras Solomonas Snyderis.

23 metų chemikė Alice Ball, dirbdama ligoninėje Havajuose, bandė rasti būdą, kaip išgydyti žmones nuo raupsų. Ji nusprendė panaudoti specialų aliejų, kuris palengvino ligos simptomus. Jai mirus, Arthuras Deanas perėmė jos tyrimą ir pervadino jį savo vardu.

Tai tik labai maža dalis pavyzdžių, kai tikrosios atradimų autorės moterys liko šešėlyje, o jų nuopelnus pasisavino vyrai.

Apie šias ir kitas atradėjas kalbėti būtina tam, kad būtų atkurta istorinė tiesa.“

Todėl ir Lietuvoje ištiktų tam tikras šokas, jei vieną dieną visi esami mokslų daktarai ir profesoriai būtų įvertinti pagal realius nuopelnus, o ne pagal tai, kiek studentų ar laborantų mokslo darbų ir/ar idėjų pasisavino. Daug tikrųjų autorių taip ir liko istorijos paraštėse. Gal, kai visuomenė gaus daugiau informacijos, kiek realiai kainuoja išradimas ar kokio projekto idėja, kas išties sudaro kokio žinomo visuomenės veikėjo reputaciją, kokie yra realūs plagiato nustatymo padariniai ir kaip teisiškai sprendžiami plagiato nagrinėjimo atvejai, aktyviau ims reikšti teises į savo intelektinę produkciją. Juk juokinga: vos tik atsirado duomenų bazės, kur universitetų absolventų baigiamieji darbai talpinami ir neva saugoma autorystė, liko visiška laisvė bet kuriam studento vadovui savintis gabesnių studentų mokslo darbus iki to etapo, kol jie tik kuriami, kol mokslo darbo vadovui atnešami tarpiniai juodraštiniai darbo variantai...

O kur dar vagystės tiesiai iš kompiuterinių versijų – vos tik gabesnis studentas kompiuteriu ima rašyti kokį darbą, ką nors kurti – kol darbas nėra viešai paskelbtas, jokios autorystės jis įrodyti negali, o iš kompiuterinių versijų galima įsigudrinti vogti kiek tik širdis geidžia.

Maža to. Paplitę atvejai, kad gabiausieji studentai, mokslo darbuotojai, kurie tik pradeda savo karjerą, ne tik apvagiami tiesiogine ta žodžio prasme, jie neretai dar ir būna žeminami, jiems pritaikomas psichologinis, emocinis teroras, sužalojama jų sveikata, jie patiria finansines sankcijas ir pan.

Kol kas dar lyg ir nebuvo Lietuvoje paviešintų atvejų, kai greta plagiato pritaikomas dar ir psichologinis ar kitų rūšių smurtas, bet tai neišvengiamai įvyks. Kol kas tik pradedami viešinti mobingo atvejai sveikatos priežiūros sistemoje. Bet intelektinės produkcijos vagysčių atvejai yra žymiai rimtesni – klastojama realioji istorija, kas ką sukūrė, kas yra autorius vieno ar kito išradimo.

O kol kas galima tiesiog pajuokauti pasakojant tikrąsias istorijas, kaip kokio mokslo instituto direktorė per visą savo „karjerą“ taip nieko ir nesukūrė, nieko neparašė, nieko reikšmingo nepasiūlė, bet visuose rimtesniuose to instituto darbuose figūruoja jos pavardė kaip bendraautorės, visur projektuose jos parašai, visur ji įrašyta, kaip dalyvavusioji.

Naujos erdvės intelektinės produkcijos pasisavinimui atsirado kompiuterizavus visus mokslinio darbo etapus – todėl visai racionalu siūlyti kuriantiesiems: rašykite parkeriais, tušinukais ant popieriaus, turėkite savo mokslo darbus tokia forma ir skelbkite juos tik tada, kai esate tikri dėl autorystės apsaugos.

Daugiau šia tema yra čia:

KAS YRA KAS LIETUVOS AKADEMINĖJE BENDRUOMENĖJE? 2025-07-22. Internete: <https://www.leidinyssau.lt/info>

VOGĖ ČIA, GROBSTĖ TEN IR ŠEN, PERPARDAVĖ DAR KITUR, PAGAUTI IŠSISUKINĖJO. MELO, NUOSTOLIŲ DAUGĖJO. APIE KĄ ČIA? 2025-06-29. Internete: <https://www.leidinyssau.lt/info>

DEMASKUOTA: ALBERTAS EINŠTEINAS, SOLOMONAS SNYDERIS, BUVĘS VOKIETIJOS GYNYBOS MINISTRAS KARLAS-THEODORAS ZU GUTTENBERGAS GALIMAI PLAGIATORIAI. KAS KITI? 2024 04 26. Internete: <https://www.leidinyssau.lt/skelbimai/zinoti-svarbu/168-demaskuota-albertas-einsteinas-solomonas-snyderis-buves-vokietijos-gynybos-ministras-karlas-theodoras-zu-guttenbergas-galimai-plagiatoriai-kas-kiti> 

 

---

KAS YRA KAS LIETUVOS AKADEMINĖJE BENDRUOMENĖJE?

PRIE GĖDOS STULPO PASTATYTI RADZEVIČIŪTĖ-ŽEMAITIENĖ, ŠLIBURYTĖ, BAKANAUSKAS, BALČYTIENĖ IR "GRUPĖ DRAUGŲ". GALIMAI

2025-07-22

 

Vogti yra negražu.

O vogti intelektinius kūrinius, tyrimų rezultatus, savintis kitų asmenų intelektinę produkciją --- tiesiog padugnių ir kompleksuotų nevykėlių užsiėmimas.

Plagiato atvejų būta begalės, skaitykite išsamiau čia: <https://www.leidinyssau.lt/idomu>; <https://www.leidinyssau.lt/naudinga>; <https://www.leidinyssau.lt/info> ir  ypatingai pradedant 2005 m., paminėtini Radzevičiūtės-Žemaitienės, Šliburytės, Bakanausko, Balčytienės atvejai, su jais susijusiųjų grupuočių iš VDU, ISM, MRU ir KU, kai kurių LR registruotų mokslo institutų, kitų universitetų, kolegijų atstovų veksmai galimai patenka baudžiamosios atsakomybės sferon. Mokslo darbų plagiato atvejai kruopščiai teisininkų išnagrinėti 2008-2010 m., plagiato faktai įrodyti, apibendrintai tai įrodyta tarptautinėse mokslo konferencijose 2009 ir 2014 bei 2021 m.

Pasekmės taikant galiojančius teisės aktus už tokio kiekio ir masto plagiato atvejus yra ištisų universitetų, privačių ar pusiau privačių kolegijų uždarymas, jų išduotų mokslo laipsnių, itin pažymėtinas MRU, kuriame įsigijo vadinamuosius diplomus arti 90 proc. esamų jurisdikcijos atstovų, valdininkų, įvairių su jais susijusiųjų statutinių tarnautojų, vadybininkų, pan., kaip magistro, bakalauro ir kitų patvirtinimo dokumentų padalinta už atitinkamas grynųjų sumas perduodamas kam reikia be jokių įsipareigojimų daugybei tų universitetų, kolegijų absolventų studentų, doktorantų negaliojimas, kadangi pradedant buvusiųjų doktorančių kaip Radzevičiūtė, Šliburytė, veiklomis, baigiant jau turinčiųjų mokslo ir pedagoginius laipsnius, jų grupuočių veiklomis elementariai pasiskelbiant ne savo darbus pradedant nuo studijų programų atskirų dėstomų dalykų turinio, pranešimų tarptautinėse mokslo konferencijose, baigiant mokslo straipsniais ir vadovėliais studentams bei monografijomis, pasiskelbtomis savo pavardėmis ir nenurodant, kas tikrieji autoriai.

Pažymėtina, parašai buvo dedami kolektyviai, kai vienokie ar kitokie plagiato atvejai, pasirašyti pavardėmis vieno ar kito universiteto atstovų nemažų grupuočių, --- visa tai elementariai reiškia, jog tiek mokslo daktarų laipsniai, tiek habilituotų mokslo daktarų, magistrų, bakalaurų, tiek pedagoginiai vardai kaip docentas, profesorius, daugybei esamų ir jau Anapilin išėjusiųjų parazitavusiųjų ar vegetuojančių iki šiol individų, susibūrusiųjų į vadinamąsias "akademinės bendruomenės" atstovų-degradų ordas, yra iš viso negaliojantieji, niekiniai, tai lemia visų jų buvusiųjų, esamų ir būsimų --- jei individai dar gyvi --- parašų negaliojimą iš viso.

Taigi, tokiu būdu negaliojantys yra praktiškai visi vadinamųjų įvairių rūšių, specializacijų "vadybininkų", "ryšių su visuomene specialistų", "viešojo administravimo specialistų" ir t.t. išsilavinimą patvirtinantys dokumentai, niekinės, realiai nepatvirtintos galiojančiais parašais, visos galimybių studijos, parengtos pradedant 2004 m., projektų pačių įvairiausių tvirtinimo, valdymo, ataskaitų ekspertinio vertinimo parašai, daugybės universitetų, kelių kolegijų, mokslo institutų renovacijos taip pat yra su tuo susijusios, --- visur egzistuoja pseudoparašai individų, kurie realiai galimai neturi net bendrojo lavinimo mokyklos 10 klasių išsilavinimo pagal esamus kriterijus ir reikalavimus.

Apibendrinimas yra paprastas:

LR yra šalis, kur špargalkių nusirašinėtojai ir beraščiai aferistai galimai su silpnais proteliais ir nieko nesugebantys sukurti tapo "elito" akademine bendruomene, o LR gavusieji magistro ir kitus mokslo laipsnius tėra realiai net pradinės mokyklėlės 4 klasių išsilavinimo lygio neatitinkantieji, diplomus paprasčiausiai nusipirkusieji tiesiog juodojoje rinkoje, prekiauja dažniausia tiesiog kiekvieno docento, profesoriaus asistentės, referentės, raštvedės, tos, kurios atsakingos už spausdintų kopijų darymą bet kur, vos ne kiekvienoje smulkioje bibliotekėlėje ar kontorėlėje..., bet esamu metu tie tiesiog "idiotai, pijokų, narkomanų, visokių kitų priklausomybių turinčiųjų vaikai, anūkai" --- gana atsakinguose postuose, veiklose, kai kas net jurisdikcijos atstovai, statutiniai tarnautojai, valdininkai ir politikai bei vienos ar kitos rūšies "menininkai", juk yra sukurta net cirko lygio studijų programų visokiems, neva, "kūrybinių industrijų" vadybininkams.

Suma sumarum --- Lietuva yra tiesiog idiotų su magistrų diplomais kraštas, nuosmukis toks, kad tokius "magistrus", ilgus metus nuo narkotikų išpuvusiais klynais parazitavusiais "kažkur", išmetė ir JK, ir kitos valstybės. Dabar, ypatingai aktyviai nuo 2022 m., atšaukus paskutinįjį karantiną, jie intensyviai ir beveik visi daro tą patį --- mėgina kurti narkomanų ir kitų, drauge pasikviestųjų iš svetur, su išpuvusiomis smegenimis ir kūnais parazitavimo "rojų" Lietuvoje.

Gal ras ką dar vogti, savintis, aferistiškai apgauti, paimti... mainais jie pašoks ar padainuos kokį tarptautinių narkomanų-balalaikininkų-birbynininkų pakelės ar šunų apdergtos patvorės ansamblio "Durak-Burak" numerį išpardavę bilietus internetu ir išsiklijavę visą Lietuvą reklaminiais plakatais "Ukrainietė burliokė Vilniuje". Išsamiau: <https://www.leidinyssau.lt/humoras>

Visur surašyta su žodžiu „galimai“, tas žodis yra taikytinas kiekviename sakinyje, nes nei VDU, nei koks kitas universitetas neatliko savo priedermės iki šiol ir nepaskelbė plagiatorių viešai, nepaskyrė jiems nuobaudų, nebuvo panaikinti jų mokslo laipsniai, nes pakanka nuplagijuoti net dalį sakinio iš kito asmens mokslo darbo ar net rankraščios, ir jau yra autoriaus teisių pažeidimas, plagiatas.

Kadangi publikacija pavadinta „PRIE GĖDOS STULPO PASTATYTI RADZEVIČIŪTĖ-ŽEMAITIENĖ, ŠLIBURYTĖ, BAKANAUSKAS, BALČYTIENĖ IR "GRUPĖ DRAUGŲ", pažymėtina ir tas, jog nė vienas iš šių asmenų neprisipažino pažeidęs autoriaus teises, todėl lengvinančių aplinkybių nėra.

Kad nors vienas prisipažins, atlygins materialinę ir moralinę žalą tikriesiems autoriams, galimai tikėtis jau nebeverta.

Tačiau jie visi turi ir turėjo studentų, vadovavo magistro, bakalauro baigiamųjų rašto darbų rašymo procesuose ir net mokslo daktarų disertacijoms vadovavo ar buvo komisijų nariais, buvo ir darbo grupių nariais, buvo... Tik pagal esamas aplinkybes ir galimai jų įvykdytus autoriaus teisių pažeidimų atvejus, jie nė vienas neturi parašo teisės ir niekaip negali ir negalėjo tvirtinti nė vieno baigiamojo darbo, negalėjo pasirašyti jokioje darbo grupėje, komisijoje. Galimai.

O kad būtų viskas aiškiau, galite pasiskaityti čia:

“VOGĖ ČIA, GROBSTĖ TEN IR ŠEN, PERPARDAVĖ DAR KITUR, PAGAUTI IŠSISUKINĖJO. MELO, NUOSTOLIŲ DAUGĖJO. APIE KĄ ČIA? ALBERTAS EINŠTEINAS, SOLOMONAS SNYDERIS. KAS KITI? ARBA: GARBĖS, REPUTACIJOS NUSIPIRKTI NEĮMANOMA, O YLA IŠ MAIŠO VISADA IŠLENDA. INTELEKTINĖS PRODUKCIJOS, MOKSLO KŪRINIŲ, IŠRADIMŲ VAGYS IR APGAVIKAI TEISINIU POŽIŪRIU”, 2025-06-29. Internete: <https://www.leidinyssau.lt/info>

Ir čia:

DEMASKUOTA: ALBERTAS EINŠTEINAS, SOLOMONAS SNYDERIS, BUVĘS VOKIETIJOS GYNYBOS MINISTRAS KARLAS-THEODORAS ZU GUTTENBERGAS GALIMAI PLAGIATORIAI. KAS KITI? 2024 04 26. Internete: <https://www.leidinyssau.lt/skelbimai/zinoti-svarbu/168-demaskuota-albertas-einsteinas-solomonas-snyderis-buves-vokietijos-gynybos-ministras-karlas-theodoras-zu-guttenbergas-galimai-plagiatoriai-kas-kiti>

---

AKTUALU NUOLATOS:

TYLA – GERA BYLA. KIEK ILGAI?

2025-07-21

Skiriama šviesios atminties Kazimierui, žinojusiam, kas buvo tie, kurie daugybę mažų nekaltų vaikų, ne žydų tautybės, išžudė, nušovė, išprievartavo iškreiptais būdais, sušaudė Lietuvoje ir Mažojoje Lietuvoje iki 1939 m. ir vėliau iki 1956 m. Kazimieras žinojo jų visų, tų žmogžudžių, besislapstančiųjų miškuose, miestelių palėpėse, rūsiuose, žinojo tų iškrypėlių iš vienos tautinės mažumos vardus, pavardes, giminaičius, draugus, slapstymosi vietas, niekšybes, nusikaltimų pobūdį ir Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuris taikytinas vienos tautinės mažumos atstovams, besibastantiems Lietuvoje su nuolatinėmis aferomis, performansais ir klounų šou.

Senaties termino tos tautinės mažumos atsovų nusikaltimams nėra.

Amžiną atilsį tau, Kazimierai! Tavo atmintis išsaugota.

 

KAIP YRA DABAR?

Viešoji tvarka – tema svarbi kiekvienam. Ji dar svarbesnė, kai bet kas iš mūsų, vietinių Lietuvos gyventojų, kurie niekada nemigravo, nesibastė šen ir ten, kur „žolė žalesnė“ ir atlyginimą galima gauti didesnį, kurie visada buvome čia, kaip ir mūsų pro-proseneliai, seneliai, močiutės, kurių niekas netrėmė, nes jos buvo padorūs, kuklūs, sveiki žmonės, naudingi visuomenei ir jų nereikėjo elementariai versti dirbti, nes jos dirbo nuo vaikystės iki pat mirties, gimdė sveikus vaikus nuo tos pačios tautybės, o ne nuo perėjūnų svetimšalių, pasiligojusių, susenusių aferistų ir bastūnų prasigėrusių bei cirko klounus primenančių vyrų, kurios nesibastė miškuose ir nedalyvavo ten vykusiose orgijose, kurios tyliai stebėjo bastūnus, perėjūnus, išprotėjusius apsišaukėlius, apiformintus „rašytojais“, „muzikantais“, „profesoriais“ ir net „ministrėmis“, „parlamentarais“, „gydytojais“, kurios puikiai žino, kas iš tiesų vyko Lietuvos dabartinėje teritorijoje nuo tarpukario iki maždaug 1990 m. ir kas yra kas dabartinėje LR, taigi, priminti eilinį kartą net nėra prasmės, liudytojų yra labai daug, esmę žmonės žino.

Aiškiai matome, suprantame: net neanalizuojant oficialiosios statistikos, akivaizdu, jog savivalės LR vis daugiau, chaosas, nebaudžiamumas, įgaliojimų viršijimas, biurokratizmas su visomis blogiausiomis jo apraiškomis, kyšininkavimas, kontrabanda, sukčiavimas, nelegalūs bizniukai, pradedant nuo prekybos žmonėmis ir baigiant gyvybiškai svarbių paslaugų, pavyzdžiui, avarijų likvidavimo ar smulkių remonto paslaugų teikimu privačiuose būstuose, perpardavimu daržovių, vaisių turgavietėse prieš tai juos įsigijus artimiausiame prekybos centre akcijų taikymo metu, kitų paslaugų teikimu nemokant jokių mokesčių, ištisų nusikalstamų struktūrų nachališkas ir gerai suplanuotas įsitvirtinimas viešajame sektoriuje ir net valstybės įstaigose, nevaldomi korupcijos veiksmai, seniai įgavę tarptautinį pobūdį, savižudžių vaikų ir narkomanų gausėjimas..., vardinti galima ilgai.

Ar tai tik noras pesimistiškai vaizduoti dabartinę padėtį LR?

Oi, tikrai ne. Tai viso labo tik minimalus realizmas ir maksimalus objektyvumas. Geriau, jei norite pasikrauti didžiule pseudo-optimizmo doze, paskaitykite tekstą apie dabartinę LR čia: „Lietuva, pagal nusikalstamų veiklų dažnumą, buvo pripažinta saugiausia šalimi Europoje. Sociologas įvertino, kokie pagrindiniai veiksniai tai lėmė ir, kad egzistuoja ženklų, rodančių, jog einame gerovės valstybės link”. Taip pat 2025-02-27 buvo paskelbta: Valstybės duomenų agentūra pranešė, kad Europos Sąjungos statistikos tarnybos („Eurostat“) duomenimis, 2023 m. Lietuvoje tik 2,7 % gyventojų pranešė apie kaimynystėje įvykusį nusikaltimą. Tai – vienas mažiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje. Lietuva užima lyderių pozicijas kartu su Kroatija (1,4 %) ir Lenkija (2,8 %). /Internete: <https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/paskelbe-saugiausiu-saliu-sarasa-jame-lietuva-puikuojasi-1-vietoje-n1400700>/.

Belieka optimizmą tik paskatinti, paraginti ir tolimesnius iliuzionistinius pranešimus parengti tokia ir panašia tema bei turėti naivią viltį, jog vietiniai LR gyventojai išties tuo tiki, nes visi tupi internete, rašyti ir skaityti iš viso mažai kas ir temoka, įskaitytinai net tuos, kurie magistrų, mokslo daktarų laipsnius yra įsigiję LR jau po 1990 m.; vaikai sėdi virtualioje realybėje ir jiems vos ne po 12 valandų per parą ant akių uždėta įranga, užtikrinanti jų amžiną buvimą anapus, kur jie gali ne tik pažaisti ir susirasti virtualių draugų, bet ir pabendrauti su pedofilais iš kitų valstybių, kurie jiems pasiūlo naujų žaidimų internete, kur vaikų tvirkinimas yra užslėptų formų, pavyzdžiui, kai jie, neva, mokomi biologijos ar istorijos žaidimų ir simuliacijos pagalba.

Taip pat verta susimąstyti, o kodėl Lietuvos gyventojai beveik nepraneša apie įvykusį nusikaltimą. Gal jie nemoka rašyti? O gal jie neturi telefonų? Gal jie yra dauguma silpnaregiai, priekurčiai, turi kalbos sutrikimų, nesugeba artikuliuotai kalbėti, yra mikčiojantieji, jiems būdinga silpnaprotystė ir idiotizmas, todėl iš viso nesuvokia, kas vyksta aplinkui? Greičiausiai taip nėra.

Tačiau, pavyzdžiui, net kai žmonės Lietuvoje puikiai žino, kad jų daugiabučio namo nuomojamuose butukuose ar kaimo vietovėse gretimose sodybose vyksta ne tik narkotikų prekyba, kvaišalų gamyba namų sąlygomis ir yra įrengti nelegalūs viešnamiai, kur pedofilai ir / ar zoofilai, gerantofilai, nekrofilai, kiti iš įvairių grėsmingų patologinių nukrypimų, priklausomybių turinčiųjų, įskaitytinai azartinius lošėjus, kas yra viena iš pavojingiausių priklausomybių, gauna paslaugas išsinuomavę butus, patalpas, sodybas kelioms valandoms, paroms ir netgi tie butai, patalpos apiformintos kaip nuomojami būstai vadinamiems „ukrainiečiams“, tų butų ar privačių namų, kotedžų, apartamentų, sodybų, įvairių kitų rūšių apgyvendinimui skirtų patalpų, įskaitytinai privačiai įrengtus bunkerius įvairiems „žaidimams“, suaugusiųjų diskotekoms, medžiotojų namelius, kitų pramoginių būstų savininkai štai jau ketvirti metai gauna dosnias išmokas iš LR savivaldybių biudžetų, o tas yra tiesiog mūsų visų, mokesčių mokėtojų pinigai, kurie patenka tiesiogiai ne tik perteklinio nekilnojamojo turto savininkams LR, bet ir naudą gauna korumpuoti valdininkai, statutiniai ir prevencinio tyrimo tarnautojai, juristai, kt., kurie „nemato“, „nežino“, „nesupranta“, „negali išaiškinti“, „neturi lėšų reaguoti prevenciškai“, jiems yra pateiktos rašytinės rekomendacijos, jog į tokius pranešimus reaguoti iš viso nepakanka lėšų, todėl jie nė neregistruojami, pavyzdžiui, kai kokia beraštė šimtametė senolė, vis dar nepraradusi sveiko proto, tarmiškai pasako, kad gretimame bute, tiesiai jai už sienos, yra prievartaujami vaikai prieš tai juos apkvaišinus ar narkomanas koks migrantas su falsifikuotais dokumentais įsikėlė į nuomojamas patalpas kartu su savo tikra seserimi, taip pat narkomane, jie vaidina sutuoktinių šeimą, nuolatos lytiškai santykiauja tarpusavyje ir yra įsteigę narkotikų platinimo tašką su kvaišalų tiekimu mokiniams, nepilnametėms prostitutėms-migrantėms, apiformintoms kaip manekenės ar tiesiog kambarinės viešbučiuose, t.t., juk niekas iš viso nekreipia jokio dėmesio, nes tai „ne jų funkcija“, jie už tai neatsako, o kas už tai atsakingi, iš viso surasti neįmanoma, nes tokių net nėra Lietuvoje ar kur kitur.

Iš kitos pusės, jei visa tokia informacija, pateikiama kartu ir su vadinamuoju solidžiu kyšiu kam reikia, reagavimas užtikrintas, bet niekur tas užregistruota nebus, pranešėjas dažniausiu atveju bus įrašytas į izoliuotinus visam gyvenimui, iš kur niekada negrįžtama, o tas, kas susirinko pradinius kyšius, dar jų gaus dešimgubai daugiau iš tų, kurie buvo apskųsti kaip nusikalstantieji ir tvarkos pažeidėjai.

Toks yra esamos „tvarkos“ dėsnis. Iš tokios „tvarkos“ gerovėje gyvena daugybė, pradedant nuo eilinio policininko, tyrėjo, advokato, teisėjo, prokuroro, psichologo, nekilnojamojo turto maklerio, verslininko, baigiant migruojančiais klounais, prostitutėmis, narkomanais ir medikais bei politikais, akademikais, ekspertais, parlamentarais, t. t. Todėl jiems trukdyti gyventi gerovėje būtų daugiau nei neprotinga, mėginusieji tai daryti, kaip amžiną atilsį itin talentingas žurnalistas Žygintas Kačanauskas, eilė kitų, jau yra po žeme ne savo noru. Tų gabių, drąsių, padorių ir gana jaunų principingų žmonių tiesiog neliko, nes jie buvo nepatogūs gyvenantiesiems gerovėje, tą gerovę susikūrusiems kad ir iš buvusiojo „Snoro“ banko, jo aplinkos ir kitur.

Dėsnis, jog „nėra žmogaus, nėra problemos“ galioja ir dabar, lygiai kaip tiesa yra ir tai, jog „kas tavęs neužmušė iki galo, padarė tave tik stipresnį“.

Iliuziniai pasakojimai apie tai, kokia saugi, neva, yra dabartinė Lietuva, gali būti nesunkiai paaiškinami: iki 1940 m. ir po to vėliau Lietuvoje taip pat niekas nepranešinėjo apie kaimynystėje nušautą vaiką ar mažame miestelyje po ritualinių apeigų, kurias atlikinėja viena tautinė mažuma, rastus mažamečių vaikų lavonėlius.

Tai štai, rasdavo ne tik išprievartautus mažamečius lietuvių, žemaičių, lenkų vaikus, bet jie dar ir būdavo sadistiškai nužudyti tais pačiais ritualiniais tikslais, nusikaltimai buvo padaryti konkrečios tautinės mažumos atstovų. Žmonės tylėjo tada. Jiems burnos buvo užčiauptos. Bet jie iki šiol puikiai žino vardus, pavardes visų tų, kurie atlikinėjo tuos savo „ritualus“ būtent Lietuvoje ir kad jų vaikai, anūkai, proanūkiai esamoje Lietuvoje daro lygiai tą patį, tačiau viskas yra neretai apiforminta kiek kitaip, dažniausia tai yra „kultūros projektas“, „medicinos paslaugos“ ar „psichologo pagalba nemokamai“, kartais tai „teisinė pagalba nemokamai“, labai dažnai tai yra „edukacijos vaikams muziejuose, bibliotekose“, kurios suteikiamos irgi „nemokamai“, po ko atsiranda ir dar naujai paskelbtų faktų, jog vaikas dingo be žinios ar po ilgų paieškų surastas jo labai žiauriai išniekinto kūnelio lavonas.

Formų ir pavidalų visų tos „gerovės“ mėgėjų laisvalaikio ir jų pramogų yra daug, bet niekas nėra kitaip. Yra tas pats. Ir vietiniai gyventojai taip pat kantriai tyli. Skaičiuoja savižudžius, dingusius be žinios vaikus Lietuvoje ir tyli įdėmiai stebėdami ir įsimindami, kas išties dėl to kalti. Jie to išmoko dar prieš tūkstančius metų.

Bet prisiminkime visai netolimą praeitį, kada iki 1990 m. beveiki visi, išskyrus itin senus žmones, vietinius Lietuvos gyventojus, ne tam tikrą tautinę mažumą, kurios atstovams būdingos gausios įgimtos ir niekada neįmanomos pagydyti patologijos, nukrypimai, priklausomybės, gebėjo puikiai skaičiuoti mintinai, nes visi mokėjo daugybos lentelę nuo 6-7 metų amžiaus, rašė be klaidų ir skaitė mažiausiai trimis kalbomis, nebuvo silpnaregiai, gebėjo mintis sklandžiai reikšti žodžiu ir raštu, ir t.t. Tuomet nebuvo taip, jog tarnybai kariuomenėje yra netinkamas kas antras jaunas asmuo, iš 10 vaikų daugmaž sveikas, be įgimtų patologijų ir / ar protinės negalios, sunkaus protinio atsilikimo, kas jau nebėra tik debilizmas, bet jau yra idiotizmas, tėra 1 ar 2 vaikai geriausiu atveju, taip yra dabar, ir bet kas gali susipažinti su duomenimis Higienos institute, ..., o įsigijusieji magistrų, mokslo daktarų laipsnius dažnokai yra visiški beraščiai, neretai net idiotai, tačiau iš vadinamųjų „žinomų“ šeimų, nusirašantieji kursinius darbus ir referatus iš gabesniųjų studentų, atvykusiųjų iš provincijos, pateikiantieji juos kaip savo, susimokėję kam reikia, kad tylėtų ir po to nusipirkusieji tarnybos vietas ir net ministrų portfelius ten, kur viešieji pinigai byra kaip iš gausybės rago tiesiog už tai, kad netrukdo korupcijai plisti ir padeda parašiuką ten, kur jiems liepta.

ATVIRI LAIŠKAI, IŠGIRSTAS KIEKVIENAS ŽMOGUS, KIEKVIENAM ATSAKYTA ASMENIŠKAI, LIAUDIES DRAUGOVĖS SU ŠTABAIS KIEKVIENOJE ĮMONĖJE, LIAUDIES TEISMAI IR DIDINAMA MILICIJOS ATSAKOMYBĖ – VISA TAI BUVO LABAI NESENIAI

Taip, 1980-1989 m. Lietuvos vietiniai gyventojai dar mokėjo rašyti.

Taip, jie galėjo rašyti laiškus į vietinių tuometinių laikraščių redakcijas.

Taip, tie jų laiškai būdavo visi perskaitomi.

Taip, naujus teisės aktus ir jų esmę žinojo net 8-9 klasių moksleiviai, o kartais tai būdavo žinoma ir vaikams jau nuo 3-5 klasės, jei jų mokytoja pravesdavo vadinamas „užklasines pamokėles“. Vaikai nuo labai ankstyvo amžiaus buvo išmokyti, kas nutinka, jei nesilaikai viešosios tvarkos ir jie žinojo, jog teisės aktų, įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Jie žinojo, jog egzistuoja nepilnamečių nusikaltėlių kolonijos ir jog nebaudžiamumo nėra. Jie žinojo, jog tam tikromis aplinkybėmis už jų net nekaltas išdaigas, pavyzdžiui, netyčia žaidžiant futbolą, kai išdaužiamas kokio kioskelio lango stiklas, apmokėti su kaupu turės jų tėvai.

Taip, bedarbių nebuvo.

Taip, nebuvo ir elgetų, nors narkomanų, alkoholikų, pedofilų iš labai gerai žinomų šeimų buvo ir jų buvo daug.

Taip pat buvo milicija. Kyšiai egzistavo ir tada. Bet galiojo viena paprasta taisyklė: tas, kas imdavo kyšius, arba būdavo pasodinamas į kalėjimą su turto konfiskavimu, arba padirbėjęs kyšiams imliose vietose, prisirinkęs dideles sumas grynųjų, savo noru pasišalindavo iš tarnybos per vienerių metų laikotarpį ir išvykdavo visam laikui į kitą TSRS vietovę. Tiesa, medikams ir anuometiniams spekuliantams, vagišiams iš mėsos kombinatų ar fabrikų, iš kur buvo įmanoma sunkvežimiais išvogti žuvų konservus ar deficitinį tualetinį popierių, kolūkiuose su buhalterių pagalba išvogti gausybę maisto produktų, žaliavinio pieno ar bulvių, paskerstų gyvulių odų, ragų, kerpamų avių vilnos, grūdų, kt., ši taisyklė negaliojo.

Rubliais kai kas prisirinkdavo tokias dideles sumas, jog ir anuomet jiems neegzistavo jokie įstatymai ar milicininko, saugumo tarnautojo, atitinkamos kontrolės įstaigos pareigūno, ateinančio patikrinti, baimė. Jie bijojo tik vieno: indėlių rubliais konfiskavimo, nes visi laikė pinigus tuometinėje Taupomojoje kasoje padėtus „ant knygelės“. Tuos indėlius galima buvo patikrinti, buvo žinoma, kas kiek turi rublių prisigrobęs. Visa tai buvo tam tikra prasme paradoksai, nes, be abejo, pinigus slėpdavo ir namuose, net įkasdavo į žemę, įmūrydavo į sienas, sukišdavo po grindimis ar į šaldytuvų kameras. Buvo žmonių, užvaldytųjų maniakinėmis idėjomis, jog kažkada jiems pavyks apsigyventi beveik rojaus sąlygomis užsienyje, nusipirkti naują automobilį „Volga“, su kokiu važinėjasi Ministrų Tarybos nariai, gauti stebuklingų vaistų, nuo kurių jie beveik nebesens, todėl jie liguistai kaupė pinigus net darydami grubius nusikaltimus.

Pavyzdžiui, rubliais kyšių kai kurios medikės jau ir nebeimdavo, reikalaudavo deficitinių daiktų, prekių ar valiutos, nes visuotinio deficito laikais rublių turėdavo tiek, kad galėdavo jais tapetuoti savo butų ir daugiabučių laiptinių sienas ir dar tų rublių joms būtų likę, o jų vaikai, neretai alkoholikai, narkomanai, degradavę veltėdžiai, su rublinėmis kupiūromis viešuosiuose tualetuose nusivalydavo savo sėdimąją ir tokių kupiūrų rasdavo valytojos ir mokyklose, ir aukštosiose mokyklose, ir restoranuose, viešbučiuose.

Taip, buvo ir teigiamų dalykų, ir neigiamų. Tačiau žmonės nepatirdavo jokios baimės ar streso, jog liks bedarbiai, neturės kur gyventi, kad jų vaikai negaus net medicinos paslaugų ir negalės mokytis, studijuoti net būdami išskirtinai gabūs ir talentingi. Be to, išsikvietę medicinos ar milicininko pagalbą, žmonės jos sulaukdavo. Taip pat buvo galima parašyti papeikimą mokytojui, direktoriui, kolūkio pirmininkui. Tuos papeikimus tikrindavo. Radę, jog tas yra tiesa, padėtį taisydavo, negeroves viešindavo, žmonių negąsdindavo nebūtomis grėsmėmis, bet mokyklose vaikus mokydavo šaudyti iš "kalašnikovų" ir iš lazerinių šautuvų, egzistavo nesugriuvusios priedangos, slėptuvės buvo įrengtos puikiai, jos buvo veikiančios, už jas nereikalavo susimokėti ir visi gyventojai buvo apmokyti kaip jomis naudotis, kur eiti, ką daryti pagal atitinkamos nelaimės atvejus. Net darželinukai buvo išmokyti pereiti gatvę, atskirti šviesoforo spalvas, nevažiuoti dviračiais per perėjas. Tiesa, ministrėmis, atsakingomis už vidaus reikalus, niekada nebūdavo skiriamos kliedesinių idėjų užvaldytos ligotos moterys su keliais ligoniais vaikais, paliktais jų pačių namuose.

Buvo įmanoma ir buitinio konflikto metu išsikviesti milicininką, nesitaikstoma buvo su triukšmaujančiais, girtuokliaujančiais veltėdžiais kaimynais.

Tuomet veikė liaudies draugovės. Buvo ir liaudies teismai. Įmonėse buvo įkurti štabai, liaudies draugovių būdavo net ne po vieną. Viešosios tvarkos užtikrinimu buvo rūpinamasi iš tiesų, nors milicininkai, vadinamieji įgaliotiniai, nė tarnybinių automobilių, kaip yra dabar, neturėjo. Milicininkas eidavo pėstute. Nusipenėjusių ar steroidų prisipumpavusių milicininkų nebuvo.

Spekuliantus traukdavo atsakomybėn ir būdavo kovojama su grobstymais iš mėsos, pieno kombinatų, gamyklų, valgyklų, statybos aikštelių ir kitur.

Taip, paskelbdavo viešojo laiško savaites. Užmirštas nelikdavo nė vienas. Atvirai buvo teigiama: didinti asmeninę atsakomybę, įskaitytinai ir milicininkų, būtina. Ir tas būdavo daroma. Nes skaityti ir rašyti, reikšti mintis sklandžiai žmonės mokėjo, galėjo ir tą darė, žr. Tarybinė Klaipėda. 1984 m. rugsėjo 19 d., 3 psl.

NORĖTUMĖME, KAD BŪTŲ TAIP? O GAL KITAIP?

Naivu būtų manyti ir teigti, jog 1980-1989 m. buvo Lietuvos „aukso“ amžius.

Be to, visada, kai praeina šiek tiek laiko, suveikia taip vadinamas „rožinių akinių“ triukas, žmonės prisimena daug gerų dalykų, nelaimės, negandos, problemos tiesiog ištrinamos iš atminties, nes kitaip žmonės nė neišgyventų, patirtų per daug streso, numirtų ir nė nebegalėtų liudyti. Kažkiek daugiau tiesios galima sužinoti iš anuometinių anekdotų.

Visada yra patogu pasakyti: „nieko neatsimenu“, „užmiršau“, „nežinau“, „manęs ten nebuvo“ ar tiesiog „buvau girtas, miegojau, nieko nebežinau“. Tokie asmenys niekada nežinos ir ko jie nori, nes tiesiog negalės pasakyti, jog paprasčiausiai be jokių diskusijų nori naujos narkotikų dozės ar alkoholio už dyką ir jiems visai viskas yra nesvarbu, įskaitytinai net tai, ar jų vaikai sveiki, ar idiotai, narkomanai, pedofilai. Jei jiems naudinga, jie iš to gauna pinigų iš valdžios, pasireklamuoja ir tuo yra patenkinti, jiems geriau, kad tie jų vaikai, anūkai praskolintoje Lietuvoje būtent ir būtų narkomanai, idiotės, apiformintos poetėmis ar edukatorėmis, mankurtai, pedofilai, negebantieji ne tik mokytis ir dirbti, bet ir nesugebantieji savarankiškai atlikti elementarių funkcijų, pavyzdžiui, ryte nusiprausti ar be niekieno pagalbos ir jau būnant virš 30-40 metų amžiaus išsivalyti grindis, pasinaudoti WC, nusivalyti snarglį panosėje, jie tuo ir naudosis bei prašys dar ir dar visko, kad tik bet kokia kaina tenkintų savo poreikius.

Faktas tas, jog yra itin reklamuojamų profesorių dukrų, kurios būdamos jau arti senatvės pensijos amžiaus per visą savo gyvenimą taip ir neišmoko net morkos nusiskusti, susitvarkyti asmens higienos, išsivalyti kambarių, kuriuose gyvena, bet nuolatos reketuoja aplinkinius prašinėdamos tiesiog duoti joms pinigų šiaip sau, nes, citata: „nuskilo priekinis dantis, neturiu pinigų susimokėti už danties taisymą, duok man pinigų, tėvas iš savo pensijos pinigų man neduoda“. Kitas variantas, kaip pinigų iš aplinkinių prašinėja arti 15 tūkstančių eurų per mėnesį reguliarių pajamų turinti senyva medikė, citata: „duok pinigų, stogas prakiuro sodo namelyje, orai atšalo, vanduo teka į kambarį, reikia samdyti darbininkus, kad stogą pataisytų, esu visai be pinigų“. Komentarų šioje vietoje išties nereikia, būtina tik įsisąmoninti, kas Lietuvoje yra tas vadinamas „elitas“ ir kaip jie gyvena toje kitiems vietiniams Lietuvos padoriems gyventojams net nežinomoje ir nesuvokiamoje „gerovėje", kadangi jiems be perstojo grasinama iš valdžios ir politikos atstovų lūpų, todėl jie, būdami vis dar iki galo neapkvaišinti, kol kas dar ne narkomanai, seniai jau ir nebesidomi jokiomis gerovėmis ir jų pasiekimo būdais. Jie paprasčiausiai ramiai ir be jokių patarnautojų atlieka kasdieninius darbus, maitinasi ne restoranuose, augina sveikus vaikus ir jiems nereikia susimokėti už gausybę perteklinių paslaugų, todėl jie nereketuoja aplinkinių demonstruodami performansus ir skelbdami aferistines istorijas patys apie save.

Todėl prieš teiraujantis nuomonės apie tai, kaip yra dabar ir ko žmonės išties norėtų, kad būtų, darant reprezentatyvias apklausas, skelbiant oficialiąją statistiką, viešinant įvairių „ekspertų“, „sociologų“, „akademikų“, „politologų“ nuomones, įžvalgas, išvadas, būtina paprasčiausiai pažvelgti į tuos „ekspertus“, „sociologus“, „akademikus“, „politologus“ ir pasidomėti, kas užsakė tyrimus, apklausas, kas sumokėjo, iš kokių išteklių ir kam tas yra naudinga.

Žinia yra paprasta: vietiniai gyventojai kantriai stebi ir tyli neretai ir šimtus metų.

Bet jie tikrai žino, kas ką yra padaręs, kas kuo prasikaltęs, kieno vaikai, anūkai narkomanai, recidyvistai, kiek kainuoja per parą išlaikyti vieną narkomaną namų sąlygomis net kai tas narkomanas yra pasiskelbęs ir patvirtintas būti režisieriumi, kokios nors agentūros vadybininke ar tarybos vadove, muziejaus direktore, verslininku ar akademiku, ministru, prokuroru, kas kiek ir už ką skolingi bei kokį klouną būtina būtent dabar nušvilpti.

 

---

GYVENIMO DŽIAUGSMO PAIEŠKOS – MOKSLO TYRIMAS, ATLIKTAS JAV

2025-07-21

Dr. Judith Joseph teigia, jog džiaugsmas nėra tik malonus dalykas, kurį patirti nori daugelis. Tai yra dalis to, kas mes esame. „Mes esame sukurti su tokia DNR, kuri lemia mėgavimąsi džiaugsmu. Tai yra mūsų, kaip žmonių, prigimtis“, - sakė mokslų daktarė J. Joseph.

Joseph yra licencijuota psichiatrė ir tyrėja, kuri pasirinko tyrinėti džiaugsmą, kaip reiškinį, ir tai, kas kliudo žmonėms jį patirti.

Jos darbas, įskaitant naują knygą, (“High Functioning: Overcome Your Hidden Depression and Reclaim Your Joy” – knygos pavadinimas anglų kalba), yra dalis jos atliekamų novatoriškų tyrimų, susijusių su funkcionuojančios depresijos būkle, kuri galų gale jau vertinama rimtai. 

Joseph teigia, jog depresijos yra daugybė rūšių. Viena iš jų – anhedonija. Tai reiškia džiaugsmo trūkumą. Nuo anhedonijos kenčiantieji neatrodo prislėgti, tačiau psichiatrė pažymi, kad jums nereikia būti liūdnais, kad atitiktumėte depresijos kriterijus.

Joseph priskiria save prie tų asmenų, kuriems buvo depresija, ir ji pažymėjo, kad „daugelis iš mūsų yra patologiškai produktyvūs.“

Vienas didžiausių iššūkių, susijusių su depresija, pasak jos, yra tai, kad kai kurie žmonės patiria psichologines kliūtis, tokias kaip anhedonija ir aleksitimija. Sergantieji šiomis ligomis kenčia nuo to, kad jiems yra sunku nustatyti ir išreikšti emocijas. Abiem atvejais pacientai gali tiesiog “nužudyti” džiaugsmą ir dažnai jie vis dėlto gali funkcionuoti darbe ir namuose, bent jau lygiai taip, kaip ir visi kiti.

Joseph per savo gyvenimą atrado daugiau džiaugsmo palaikydama stiprius ryšius su šeima ir bendruomene. J. Joseph džiaugsmas, pasak jos, taip pat kyla iš galimybės padėti kitiems ir taip pasiekti savo pačios pasitenkinimą.

Bet, anot jos, prireikė laiko, kad tai ji atrastų.

Joseph ne tik atliko klinikinius depresijos tyrimus, bet ir pati patyrė, ką reiškia sirgti šia liga.

„Tai man nutiko 2020 m.“,- sakė psichiatrė J. Joseph. „Nešiojau šią kaukę. Išorėje atrodė, kad viskas buvo puiku - vadovavau savo laboratorijai, turėjau mažą vaiką, tobulą šeimą, buvau rodoma per televiziją. Bet aš kovojau su anhedonija, o tai reiškia, kad nesugebėjau jausti malonumo”.

Taigi, kaip tai įveiksite Jūs?

Parengta pagal: Having trouble experiencing joy? This may be why. By Sara Sidner. 2025-07-20. Internete: <https://edition.cnn.com/2025/07/20/health/experiencing-joy-dr-judith-joseph-wellness>, žr. 2025-07-21.

„KAI LIŪDESYS PO LIŪDESIO ATEINA, ŽIŪRĖK – MANO DIENA DŽIAUGSMU SPINDĖTI IMA“ (Omaras Chajamas)

---

„Sodra” GALIMAI SUGRIUS

Paskelbta „Padėkime sau’19” 2025-02-11, papildyta 2025-07-20

PROBLEMŲ RATAS

Viešumoje viena populiariausių temų esamu metu yra senatvės pensijos, šalpos pensijų gavimo peripetijos ir dalyvumo lygio nustatymo tvarka kartu su proga kas mėnesį gauti kompensacijas, kurios kasmet didėja. Tie senoliai, kurie ištisai guli, nebegali judėti, kartu su savo artimaisiais ieško galimybių gauti aukščiausiąjį dalyvumo lygį, kas reiškia, jog jie dar papildomai prie senatvės pensijos gautų po 540,80 EUR . Toks yra individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos dydis pagal  1 poreikių lygį. Atitinkamai 2, 3, 4 poreikių lygiai yra susieti su mažesniais kompensacijų dydžiais. Vasaros laikotarpiu žmonės aktyviau sprendžia šiuos kompensacijų išsirūpinimo ir reikiamų dokumentų susitvarkymo klausimus.

Rūpi žmonėms ir pasitraukimas į išankstinę senatvės pensiją kiek tik įmanoma anksčiau, galimybė išeiti iš papildomos pensijos kaupikų gretų bei atsiimti dalį ar visus jau sukauptus pinigus.

Be abejo, tai svarbu, nes visa tai reiškia gaunamus pinigus, kokio dydžio jie bebūtų.

Tačiau visoje šioje informacijoje ir rūpesčiuose lyg ir dingsta tai, kas svarbiausia. Ne sukauptųjų papildomų pensijos pinigų atsiėmimas anksčiau laiko ar išėjimas iš papildomos pensijos kaupikų gretų yra klausimas Nr. 1.

Būtina jau sukaupto turimo iš anksčiau darbo stažo neprarasti biurokratijos ir sukčiavimų džiunglėse, teisingai apiforminti laikotarpį, kada dirbote iki 1994 m. Kol dar įmanoma geriau tą atlikti, nes visos institucijos turi pradžią ir pabaigą, VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos / „Sodra" taip pat.

IŠSAMESNIS PAAIŠKINIMAS

Paprasčiausiai supraskite. LTSR laikotarpiu daugybė asmenų turėjo fiktyvias darbo knygeles, tai yra, „dirbo” tik jų darbo knygelė, jie patys darbovietėse nebuvo nė minutės, išskyrus tai, jog ateidavo atsiimti algos ir pasirašyti dokumentuose. Neretai tą atsiimtą atlyginimą jie iš karto atiduodavo tos darbovietės vadovui ar jo įpareigotai tą padaryti, tai yra, paimti pinigus buhalterei, kasininkei ar sekretorei. Taip buvo visur, praktiškai nebuvo nė vienos mokyklos, gamyklos, valgyklos, kavinės, vaikų darželio, kolūkio, kur to nebūtų buvę. 

Todėl jau po 1990 m., kada „Sodra” periodiškai paskelbdavo, jog yra galimybė atkurti darbo stažus iki 1994 m., kviesdavo pateikti įrodančius dokumentus, tas visada buvo tam tikras blefas. Fiktyviai įdarbintieji, labai dažnai tai būdavo tų pačių anuometinių darbdavių sutuoktinės, giminės, draugai, sugulovės, t.t., tas darbo knygeles turi ir galėdavo pateikti, kas reiškia, jų darbo stažas solidus, nors nedirbo, senatvės pensijos didelės, o realiai kas už juos dirbo, neretai tai buvo vasaros metu dirbusieji vaikai iš nepasiturinčių šeimų, skurdesnės moterys, kurių sutuoktiniai būdavo prasigėrę, moterys, kurios neturėjo įtakingų giminių, turtingų meilužių, kt., kolūkietės, dirbusios labai sunkiai, gamyklų cechuose itin didelio užterštumo ir kenksmingomis darbo sąlygomis dirbusieji, visi jie neretai darbo knygeles jei ir turėjo, įrašai būdavo neteisingi: darbo laikas užrašomas trumpesnis nei dirbo, dokumentai, neva, dingę.

Tai yra, tiems žmonėms sudarytos tokios sąlygos, jog darbo stažo jie atkurti negali iki šiol. Jų uždirbtas pensijas paprasčiausiai gauna kas mėnesį ir prašmatniai gyvena buvusios nomenklatūrinių šeimų niekada nedirbusios dykaduonės, įtakingesnių darbdavių, buvusiųjų partiečių, t. t., sugulovės, jų dukros, artimieji, draugeliai, medžioklės būrelių „kolegos”, kūmai, švogeriai ir tiesiog jiems masažą su laiminga pabaiga dariusieji berniukai įstaigose analogiškose kaip „Men‘s Factory“, įkurdintame tiesiog greta Vilniaus Arkikatedros, Mokslų akademijos / Vrublevskių bibliotekos rūsyje, greta Administracinio teismo, netoli nuo LR Vyriausybės ir LR vidaus reikalų ministerijos bei Mokslų Akademijos.

Ir kaip tuomet atkurti tuos darbo stažus iki 1994 m. buvusiai darbštuolei kolūkio melžėjai ar fabriko audėjai, vaikystėje ištisas vasaras dirbusiam našlaičiui, kuriam darbo knygelės nė neduodavo, nors privalėjo tą padaryti? Juk darbo stažas jau užrašytas berniukui iš „Men‘s Factory“, buvusio prokuroro ir eks-parlamentaro dukrai amžinai bedarbei ir narkomanei. O valdiškų pinigų kitų žmonių, kurie kaip vergai triūsė fabrikuose ir / ar kolūkiuose, pensijoms, kaip ir nebelikę.

VĖL KVIETIMAS?

Šių metų pradžioje buvo paskelbta viešai: „Daugelis gyventojų prašymus pensijai pateikia iš anksto. Tačiau vien tik prašymų neužtenka, žmonės įgiję darbo patirties iki 1994 metų privalo pateikti ir senas darbo knygeles”.⸎

Toliau publikuojama eilės komentatorių diskusija apie tai, ar „Sodra” atiduoda tas darbo knygeles, ar jas pradangina. Bet ar tas yra svarbiausia?

„Sodra“ publikacijoje taip pat priminė, kad pensijų socialinio draudimą stažą iki 1993 metų gruodžio 31 d. galima įrodyti pateikus darbo knygeles, darbo stažo pažymas, darbdavių išduotas remiantis turimais dokumentais ir patvirtintas vadovo parašu bei antspaudu, arba darbdavių saugomų dokumentų nuorašus ⸎.

Žmonės raginami: „Dokumentus galima pateikti atvykus į bet kurį „Sodros“ skyrių. Tai galima padaryti bet kuriuo metu, nelaukiant, kol sukaks senatvės pensijos amžius“, – atkreipė dėmesį „Sodra“. Anot jos, jei žmogus informuoja, kad pats nepateiks stažą įrodančių dokumentų, pavyzdžiui, pametė darbo knygelę, jis turi pateikti „Sodrai“ prašymą padėti gauti dokumentus, nurodydamas darbo laikotarpį, vietą ir kitas aplinkybes. „Jei žmogus negali dokumentais įrodyti savo darbo laikotarpio dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti, darbo laikotarpis jo prašymu gali būti nustatomas teismo tvarka, kaip juridinę reikšmę turintis faktas“, – komentavo „Sodra“.⸎

O kodėl „Sodra“ senus ir neretai pasiligojusius asmenis varinėja šen bei ten, reikalauja senų ir dažnai neišlikusiųjų dokumentų, siūlo kreiptis į teismą, nustatyti juridinį faktą ten ir teikti visus įrodymus labai ir galimai abejotinos reputacijos „Sodrai“, kur, beje, periodiškai „dingsta“ vieni ar kiti kompiuterizuotų bei robotizuotų jos sitemų įrašai apie esamu metu mokančiųjų PSD, VSD jau įmokėtas mokesčių sumas, taigi, kartu ir nuliniame lygyje lieka jų kaupiamas darbo stažas? Beje, tie duomenų praradimai yra nuolatiniai, ypač daug jų buvo 2008-2012 m., todėl kiekvieno asmens neatidėliotinas reikalas pasitikrinti savo paskyrų „Sodros" sistemose, laikmenose, duomenų bazėse esančius įrašus. Nuolatiniai netikslumai tose sistemose jau yra tapę dėsningumu. Atsakingųjų už tai nėra ir net neieškokite.

Ar ligoti, neretai negalintys vaikščioti, pusakliai, bedančiai, puskurčiai, nemokantieji skaityti, nesuprantantieji teisės aktų, vietoje savo parašo dedantieji kryžiuką asmenys pajėgūs atlikti tokius žygius, tarkime, dėl 20 eurocentų didesnės jų senatvės pensijos? Ar Lietuvos teismai atlaikytų, jei visi sulig vienu esami ir būsimi senatvės pensininkai užverstų juos ieškiniais apie tai, jog dokumentai būdavo klastojami, jų pažįstama Zosė ar Jonė, Katrė ar Stasė, buvusioji jūsų kolūkio pirmininko ar valgyklos direktoriaus žmona ar duktė, ilgametė prekeivė turgavietėse nemokėjo jokių mokesčių ar iš viso nedirbo nė minutės, buvo maksimaliai priartėjusi prie valdžios lovio, esamu metu gauna senatvės pensiją tokio dydžio kaip ir Signatarai ar buvusieji parlamentarai, ministrai, gamyklų vadovai ir universitetų rektoriai?

„SODRA” GALI SUBYRĖTI. KAS TADA?

Gal ir nereikia „SODRAI” nieko nešti, jokių darbo knygelių.

Galimai ir labai tikėtina, jog „SODRA” siekia surinkti informaciją iš naujai grįžtančiųjų iš įvairių užsienio šalių regionų. Gal ir galimai ieškomi nauji potencialūs kyšių nešėjai ir „SODRA” labai pasiilgo grynųjų vokeliuose? Gal norima apžiūrėti darbo knygeles atsibasčiusiųjų iš kitų buvusios TSRS regionų ir sričių?

Visi dokumentai iš darboviečių apie darbo stažą yra esamoje Lietuvoje archyvuoti, jie saugomi. Ne tik pagal darbo knygeles nustatomas stažas. Yra ir vadinamieji darbo tabeliai, kur surašyti visi kiekvieno asmens atlyginimai už kiekvieną dirbtą mėnesį, apskaita labai tiksli. Kas trukdo iš to archyvo imti dokumentus ir viską sutvarkyti pačiai „SODRAI”? Juk  tai taip paprasta. Juk „SODRA” išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų, visa ta didelė armija jos tarnautojų, VSDFV nariai, jie visi gauna atlyginimus iš dirbančiųjų asmenų suneštų mokesčių. Tai yra, Jūs išlaikote „SODRĄ”  ir ji jums, kiekvienam iš jūsų, yra atskaitinga. Ji privalo jums teikti paslaugas ir tos paslaugos privalo būti jus tenkinančio lygio. Paslaugos, susijusios su senatvės pensijų teisingu apskaičiavimu, taip pat.

Vadinasi, iš to minėtojo archyvo „SODRA”  galėtų susirinkti duomenis. Kodėl yra prašoma ir rekomenduojama žmonėms patiems ieškoti tų archyvinių dokumentų, eiti į teismus, mokėti už teismų paslaugas, gaišti laiką, eikvoti savo sveikatą ir pinigus?

Kas nesugebėjo nuvažiuoti iki to archyvo, neįsigudrino atgauti dokumentų, tas liko be atkurto stažo. Dabar dokumentai archyvuojami jau kitur. Anksčiau jų ieškoti reikėjo čia: UAB "Forum regis", dalis dokumentų tiesiog voliojosi archyvų sąlygų neatitinkančiose patalpose suversti į šiukšlių krūvas Kaune. Nuo 2024 metų rugpjūčio 8 d. iki 2027 metų rugpjūčio 8 d. dokumentų paieškas, atsakomybę, reikalavimus galite deleguoti 2024 metų rugpjūčio 8 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 str. likviduotai uždarajai akcinei bendrovei "Forum regis", jos kodas 126340242, jos vadovas Andrius Šaulys.

Taip, „SODRA”  privalėtų susitvarkyti su tais archyvuojamais dokumentais pati, atrasti visus teisingus dokumentus ir eliminuoti fiktyvias darbo knygeles. Tai „SODROS”  pareiga.

Taip pat žemiau įkeliame dokumento fotokopiją, pagal tą dokumentą galima ieškoti atsakingųjų asmenų, palengvinti teismų darbą ir Jūsų paieškas. Pažymėtina, J. Stankienė, A. Zėringytė, J. Bagvilienė, D. Bakutienė bei jų tiesiognis vadovas A. Šaulys gana netrumpą laiką buvo atsakingi už visos Lietuvos piliečių, dirbusiųjų laikotarpiu iki 1994 m., dokumentų saugojimą, archyvavimą, komplektavimą, sisteminimą. Dabar tie archyvai net nežinia kur ir pas ką, kur jų kokia dalis nukeliavusi ir kodėl. Bet atsakinguosius nesunku rasti. Informacija pateikiama žemiau:

AR VERTA IŠ VISO NORS KĄ DARYTI?

Visada verta pasinaudoti ir atrodytų net beviltiškomis galimybėmis, išbandyti visus įmanomus ėjimus. Pavyzdžiui, nevengti kiekviename žingsnyje esant bent menkiausiam Jūsų interesų ir teisių pažeidimui, reikalo nagrinėjimo vilkinimui, paprasčiausiai nedelsiant vis dėlto raštu kreiptis ir nurodyti biurokratizmo atvejus, kai nevykdomi ar blogai vykdomi teisės aktai, kt.

Jei VSDFV, „Sodros“ atstovų, teismų, prokuratūrų, kitų tarnybų, įstaigų, įmonių atstovų veiksmuose įžvelgiate piktnaudžiavimo, įgaliojimų viršijimo, net keršto, pavydo, neteisėtų paslaugų teikimo, karjerizmo, savivalės, korumpuotumo, biurokratizmo, nedelsdami raštu kreipkitės tiesiai į LR Seimo kontrolierių įstaigą (Gedimino per. 56, 01110 Vilnius). Tai yra, nelaukite, kol Jus pačius pasodins, padarys neveiksniais ar suluošins, pagrasins Jūsų šeimos nariams ir taip toliau.

Kitos instancijos yra Vyriausioji administracinių ginčų komisija (Vilniaus g. 27, 01190 Vilnius) arba Vilniaus apygardos administracinis teismas (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius).

Ir be abejo, visada reikia patiems sau įsivertinti prasmingumą tokių paieškų, bylinėjimosi ir t. t. Taip, galite ir palikti viską likimo valiai, puikiai žinant, jog tie visi galimai prasikaltusieji doriems Lietuvos žmonėms neverti nė menkiausio dėmesio, jų kvietimo atsakyti į kaltinimus, kt. Jie, be abejo, dalyvautų su būriu savo talkininkų visose jurisdikcijos grandyse ir, pavyzdžiui, nuvykę teikti apeliaciją į aukštesnės instancijos teismą, pateksite į rankas grupei teisėjų, kurie su Jūsų pateiktais konkrečiais kaltinamaisiais kas savaitgalį smaginasi atkampioje pirtyje ir vartoja tuos pačius narkotikus iš to paties tiekėjo, naudojasi tais pačiais vaikais savo pedofilijos aistrų tenkinimui, ir panašiai. O mėgindami įrodyti, kad Jūsų dokumentus tvarkanti tarnautoja iš „Sodros” yra itin korumpuota, susidursite su ta pačia itin korumpuota medike, kuri dar yra ir Jūsų pačių artima giminaitė, tiesiog kenkianti Jums itin planingai su siekiu užvaldyti turtą, apie kurį Jūs nė nenutuokiate kaip vienintelis teisėtas paveldėtojas. Tokia yra realybė.

⸎ Šaltinis: Mačiulskytė, V. Norite didesnės pensijos? Privalėsite „Sodrai“ pateikti įrodymus apie darbo stažą. 2025-02-03. Internete: <https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/norite-didesnes-pensijos-privalesite-sodrai-pateikti-irodymus-apie-darbo-staza-n1393871>, žr. 2025-02-03.

7 ŽINGSNIŲ STRATEGIJA

Paskelbta 2024-10-30, atnaujinta 2025-07-20

Ar vis dar įmanoma atkurti darbo stažą už laikotarpį iki 1990-1994 metų, jei dirbote, vaikas būdamas triūsėte atostogų metu, gal ėjote tarnybą, tačiau darbdavys ir jam pavaldi buhalterė tinkamai neapiformino Jūsų darbo atlyginimo kortelių, vadinamųjų „tabelių“, nėra išlikę įrašų personalo kartotekose, gal lenkėte nugarą kolūkyje Lietuvos TSR nuo 12-14 metų amžiaus, bet jokios darbo knygelės su atitinkamais įrašais neturite? O gal UAB-uose, AB-uose, biudžetinėse įstaigose vergavote ir nuolatos pakliūdavote pas sukčių darbdavį, kuris arba mokėdavo jums už pusę etato, nors dirbote už tris asmenis trimis-keturiais etatais?

Gal buvęs darbdavys Jūsų duomenų neperduodavo „Sodrai“, nemokėjo mokesčių ir Jūsų stažas iš viso nebuvo skaičiuojamas, egzistavote lyg koks bedarbis, veltėdis? Gal jūsų buvusios darbovietės, tarnybos vietos, kolektyvo iš viso nebėra, bankrutavo ar buvo likviduotas dėl reorganizacijos ir jums aiškinama, jog jokių įrodymų, apie tai, kad dirbote, jums privalo būti skaičiuojamas darbo stažas už tą laikotarpį, nėra išlikę, dokumentų nėra?

TEMOS PROBLEMINIS PAGRINDIMAS:

„JŪSŲ DARBO STAŽO METUS TIESIOG GALIMAI PARDAVĖ KITIEMS, KURIE NESIDROVĖJO SUMOKĖTI TIEMS, KAM REIKIA IR SOLIDŲ DARBO STAŽĄ TIESIOG NUSIPIRKO PAS REIKIAMĄ ASMENĮ „SODROS“ SKYRIUJE AR ARCHYVE, ARCHYVAVIMO DARBUS VYKDANČIAME UAB-e. KAI KAS TAI PADARĖ DAR PAPRASČIAU: „DIRBO“ TIK JŲ DARBO KNYGELĖ, TAČIAU JIE PATYS NĖRA BUVĘ JOKIAME DARBE AR PAREIGOSE NĖ MINUTĖS, TAČIAU SENATVĖS PENSIJAS ESAMU METU GAUNA VIDUTINIŠKAI APIE 700-1000 EURŲ IR DAUGIAU, JEI YRA DAR IR NUSIPIRKĘ DALYVUMO LYGĮ, TEISĘ Į NEMOKAMAS PASLAUGAS, KOMPENSACIJAS. JIE PAPARASČIAUSIAI KAS MĖNESĮ IMA JŪSŲ UŽDIRBTUS PINIGUS IR JŪSŲ SENATVĖS PENSIJAS, KURIŲ JŪS NEGAUNATE“

ĮVADAS Į TEMĄ:

(1) AR VIS DAR ĮMANOMA ATKURTI DARBO STAŽĄ UŽ LAIKOTARPĮ IKI 1990-1994 METŲ, JEI DIRBOTE, VAIKAS BŪDAMAS TRIŪSĖTE ATOSTOGŲ METU, ĖJOTE TARNYBĄ, LENKĖTE NUGARĄ KOLŪKYJE LIETUVOS TSR AR DŽIUNGLIŲ DĖSNIŲ PRINCIPU VEIKUSIAME NUSIKALSTAMAME BANDITŲ VALDOMAME 1990-2024 METŲ UAB-e, purve ir korupcijoje, plagiato liūne paskendusioje aukštojo mokslo-studijų institucijoje, tarnyboje, biudžetinėje įstaigoje, 1985-1990 METŲ LAIKOTARPIO KOOPERATYVE, VALDYTAME NUSIKLATĖLIŲ?

ATSAKYMAS YRA „TAIP“.

(2) AR TOKIU ATVEJU, JEI JAU MĖGINOTE TAI PADARYTI, TAČIAU JUMS BUVO PRANEŠTA, JOG VISI DOKUMENTAI DINGĘ, NES, PAVYZDŽIUI, KOLŪKIO, UAB-o, KURIAME DIRBOTE, VAIKŲ DARŽELIO AR GAMYKLOS, VALGYKLOS, KUR TRIŪSĖTE IT VERGAI IR PRARADOTE SVEIKATĄ, SENIAI NEBĖRA, JOKIE DOKUMENTAI NEIŠLIKĘ IR ĮRODYTI, JOG DIRBOTE NEĮMANOMA, REIKIA  PRARASTI VILTĮ, KAD JŪSŲ 10 METŲ AR DIDESNIS DARBO STAŽAS PRARASTAS?
ATSAKYMAS YRA „NE“. SVARBUS PAAIŠKINIMAS: DARBO ATLYGINIMŲ KORTELĖS, VADINAMIEJI „TABELIAI“, KASOS KNYGOS, ALGŲ DARBAKNYGĖS, PERSONALO SKYRIAUS DOKUMENTAI, ASMENS KORTELĖS, NUO 2022 METŲ PRIVALO BŪTI PATVIRTINTOS DARBOVIETĖSE, ĮSTAIGOSE, VISUR „VIDAUS KONTROLĖS PRIEMONĖS IR TVARKA ĮSIGALIOJUS FINANSINĖS APSKAITOS ĮSTATYMUI“. ĮSIDĖMĖKITE: ŠIE DOKUMENTAI, YPAČ TIE, KURIE SUSIJĘ SU ALGŲ MOKĖJIMU, PRIVALO BŪTI SAUGOMI NE TRUMPIAU NEI 50 METŲ PAGAL TAM TIKRĄ TVARKĄ, JEI DARBOVIETĖS NEBĖRA, DOKUMENTAI SAUGOMI KITUR, JIE YRA IŠLIKĘ. JEI DOKUMENTAI SUSIJĘ SU ASMENS KORTELĖMIS, PERSONALO SKYRIAUS ĮRAŠAIS, ASMENS SVEIKATOS DUOMENIMIS, JIE GALI BŪTI IŠLIKĘ IR 70 METŲ BEI ILGESNIU LAIKOTARPIU. TAIGI, JEI NORITE RASTI DOKUMEMENTUS PRADEDANT NUO 1974 METŲ, JIE TIKRAI YRA.

(3) AR ĮMANOMA TAI PADARYTI BE TEISMO ĮSIKIŠIMO?

ATSAKYMAS YRA „NE. ESAMU METU, KO GERO, NE“. SVARBUS PAAIŠKINIMAS: PAPRASČIAUSIAI, BE TEISMO GREIČIAUSIAI NEIŠSIVERSITE, O VIEN TIK SUGAIŠITE BRANGŲ LAIKĄ ĮVAIRIUOSE ARCHYVUOSE IR SIUNTINĖDAMI PAKLAUSIMUS TAI PAČIAI „SODRAI“ IR KITOMS ĮSTAIGOMS, INSTITUCIJOMS, JUS SIUNTINĖS NUO AIMOŠIAUS PAS KAIPOŠIŲ IR REZULTATO NETURĖSITE IŠ VISO JOKIO, VIEN LAIKO, SAVO ASMENINIŲ LĖŠŲ BEI KITŲ RŪŠIŲ NUOSTOLIUS, PIRMIAUSIA SUSIGADINSITE SAVO REPUTACIJĄ, NES KAIP ANTAI, JUS GALI APŠAUKTI KVAILIU, IEŠKANČIU TEISYBĖS IR PANAŠIAI.

(4) AR TEKS SAMDYTIS ADVOKATĄ?

ATSAKYMAS YRA „NE“.

(5) AR BE ADVOKATO ĮMANOMA KAUTIS TEISMUOSE?

ATSAKYMAS YRA TOKS: „NEBŪTINAS ADVOKATAS, O JEI JUMS SIŪLO VALSTYBĖS APMOKAMĄ ADVOKATĄ, NEDELSDAMI ATSISAKYKITE, NES BAIGSIS TUO, JOG JUS PAČIUS PASODINS Į KALĖJIMĄ IR ILGAM. PASAMDYTAS PRIVAČIAI ADVOKATAS JUMS NEPADĖS, VIEN TIK IŠGRĘŠ JŪSŲ PINIGUS, KIEK TIK JŲ TURĖSITE IR DAR BŪSITE PRIVERSTI IŠSIPARDUOTI VISĄ SAVO TURTĄ BEI PASIIMTI PASKOLŲ, KIEK TIK ĮSTENGSITE JŲ GAUTI. JŪS TEISME SUSITIKSITE SU "SODROS" TEISININKAIS IR VISKĄ SUPRASITE BE JOKIŲ AIŠKINIMŲ. ESAMU METU "SODRA" SAU LEIDŽIA NET TAI, JOG NEVYKDO TEISMŲ SPRENDIMŲ IR NEATSIŽVELGIA Į GALIOJANČIUS TEISMŲ SPRENDIMUS, SIUNČIAMUS "SODRAI" SU AIŠKIU NURODYMU VYKDYTI TEISMO SPRENDIMĄ DĖL STAŽO ATKŪRIMO, VISKĄ PAGRINDŽIANT  VYKDOMŲJŲ TEISMO RAŠTŲ PATEIKIMU VYKDYMUI. SVARBUS PASTEBĖJIMAS: TEISINIŲ PASLAUGŲ KAINOS YRA TOKIOS, KAD PERŽENGIA BET KOKIAS PROTINGUMO IR SVEIKO PROTO RIBAS. PAVYZDŽIUI, NET SMULKAUS RANGO ADVOKATO PADĖJĖJAS IMA AUKŠTU APMOKĖJIMO TARIFU NE TIK UŽ VADINAMĄJĄ „DARBO“ VALANDĄ, UŽ ATVYKIMĄ Į VIETĄ, TEISMĄ, POKALBĮ, TRANSPORTO IŠLAIDAS, JO POKALBIŲ TELEFONU IŠLAIDAS, BET IR JEI REIKIA PARENGTI NET PATĮ PRIMITYVIAUSIĄ DOKUMENTĄ, ĮRAŠYTI DALYVAVUSIŲJŲ SUINTERESUOTŲ PUSIŲ POKALBĮ Į DIKTOFONĄ, PARENGTI PAŽODINĘ IŠKLOTINĘ, TAS KAINUOJA IKI 10 TŪKSTANČIŲ MAŽDAUG UŽ 3 VALANADAS, JEI SAMDYSITE VISIŠKĄ ŠARLATANĄ, GALI PAPRAŠYTI MAŽESNĖS SUMOS, BET JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ APSAUGA BUS VISIŠKAI PAŽEIDŽIAMA IR GALITE TAPTI GERAI ORGANIZUOTO NUSIKALSTAMŲ GRUPUOČIŲ, SUSIJUSIŲ SU JURISDIKCIJA, PERSEKIOJIMO AUKA. BE TO, REIKIAMĄ PATĮ PRIMITYVIAUSIĄ DOKUMENTĄ, PAVYZDŽIUI, PROTOKOLO STENOGRAMĄ GAUNATE SU GRAMATIKOS, KOREKTŪROS KLAIDOMIS IR VISIŠKAI IŠKRAIPYTU NETIKSLIU TEKSTU, KURĮ VIS VIENA PATYS TURĖSITE IŠTAISYTI, PERRAŠYTI, REDAGUOTI, APIFORMINTI IR TAS ŽEMO RANGO JURISTAS TIK PADĖS PARAŠĄ, JOG DOKUMENTAS YRA TIKRAS. KAM JUMS VISA ŠI BALAGANO STILIAUS ŠARADA SU MILŽINIŠKOMIS IŠLAIDOMIS IR PINIGAIS, PALEISTAIS VĖJAIS?“.

(6) AR DĖL TO, KAD ŽMONĖS VISUOTINAI PAREIKALAUS ATKURTI JŲ DARBO STAŽUS, MOKĖTI JIEMS PENSIJAS, KURIAS JIE UŽSIDIRBO, IR IŠAIŠKĖS, KAS NETEISĖTAI IR SUKLASTOJĘ DOKUMENTUS, NUNEŠĘ KYŠIUS REIKIAMIEMS ASMENIMS SUSITVARKĖ DIDŽIULES SENATVĖS PENSIJAS, KURIŲ GAUTI JIE NETURI TEISĖS, TEKS PANAIKINTI LIETUVIŠKĄJĄ VSDFV PRIE LR SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS IR VISĄ „SODROS“ SISTEMĄ, VIEŠINTI, KAS BUVO ITIN KORUMPUOTI ASMENYS IR KIEK JIE IŠ TO PASIPELNĖ?

ATSAKYMAS YRA „TAIP“. ŠI SISTEMA YRA GALIMAI SUPUVUSI IR KORUMPUOTA, KOMPETETINGI PROGNOZAVIMO SPECIALISTAI-EKSPERTAI IŠ ES DAR 2006 METAIS Lietuvos Respublikos VSDFV PRIE LR SADM IR KARTU, BE ABEJO, "SODROS", KAIP ITIN KORUMPUOTOS, NUSIKALSTAMOS STRUKTŪROS ŽLUGIMĄ NURODĖ KAIP NEIŠVENGIAMĄ, O TUOS, KAS MOKA MOKESČIUS "SODRAI", PAVADINO VARGŠAIS BŪSIMAIS ELGETOMIS.

(7) AR DĖL TO, KAD GALIMAI ITIN KORUMPUOTA "SODROS" SISTEMA GANA GREITAI SUGRIUS, IŠGROBSTYTŲJŲ VIEŠŲJŲ LĖŠŲ, NEVA, PRADANGINTŲ DOKUMENTŲ, ĮRODANČIŲJŲ REALŲJĮ JŪSŲ DARBO STAŽĄ CHAOSO APLINKYBĖMIS NEBERAS NIEKAS, REIKIA NEATIDĖLIOTINAI PASISTENGTI ATKURTI TIKRĄJĮ IR REALIAI ĮGYTĄJĮ DARBO STAŽĄ?

ATSAKYMAS YRA „TAIP. ATSITEISTI UŽ JUMS VSDFV, "SODROS" ATSTOVŲ IR KITŲ SUSIJUSIŲ NIEKŠŲ PADARYTAS SKRIAUDAS BŪTINA NEDELSIANT“.

Jei dirbote iki 1994 m., tačiau „Sodrai“ nesate pateikę duomenų apie tuo laikotarpiu įgytą stažą, šis laikotarpis kol kas nėra įtrauktas į Jūsų stažo apskaitą. Norėdami, kad šiuo laikotarpiu Jūsų įgytas stažas būtų įtrauktas į apskaitą, „Sodrai“ turite pateikti stažą įrodančius dokumentus. ⸎

Šaltinis:

⸎ Kaip apskaičiuojama pensija? <https://www.sodra.lt/kaip-apskaiciuojama-pensijos-verte?lang=lt>, žr. 2024-10-16.

LEIDINIO "PADĖKIME SAU'19" SKAITYTOJAI KREIPĖSI DĖL KONKRETESNĖS INFORMACIJOS PENSIJŲ TEMA

2024-09-16 DIENOS TEMOS APIE NEUŽSKAITYTĄ DARBO STAŽĄ TĘSINĮ PARENGĖME. SUŽINOSITE, AR VIS DAR ĮMANOMA ATKURTI DARBO STAŽĄ UŽ LAIKOTARPĮ IKI 1990-1994 METŲ. 

BE TO, LABAI NESUNKU NURODYTI, KAS IŠ TIESŲ JŪSŲ BUVUSIOJE DARBOVIETĖJE NEDIRBO IŠ VISO, TAČIAU TURI TARYBINIŲ LAIKŲ DARBO KNYGELĘ, KUR NURODYTA, JOG DIRBO BŪTENT TĄ DARBĄ IR TOJE DARBOVIETĖJE, KUR IR "DINGO" BŪTENT JŪSŲ DOKUMENTAI, NELIKO NĖ PĖDSAKO, JOG DIRBOTE IR T.T.

ŽINOMA, GALĖSITE PAPRAŠYTI, KAD JUMS TAS NEIŠMOKĖTAS SUMAS SUGRĄŽINTŲ IR REALŲ JŪSŲ DARBO STAŽĄ ATKURTŲ.

PRIEŠ TAI, TIKĖTINA, TEKS ATLIKTI DAR VIENĄ PROCEDŪRĄ: IŠIEŠKOTI PINIGŲ SUMAS IŠ TŲ, KURIE SU SUKLASTOTAIS DOKUMENTAIS APSIFORMINO LABAI SOLIDŽIUS DARBO STAŽUS.

VISŲ ŠITŲ PROCEDŪRŲ EIGA NĖRA SUDĖTINGA, JI PAPRASTESNĖ UŽ TAS PROCEDŪRAS, KADA PAGAUNAMAS PROFESORIUS SAVO VARDU SKELBĘS STUDENTŲ NUSIRAŠYTUS KURSINIUS DARBUS IR NENORI TAM APVOGTAM STUDENTUI NET 55 000 EURŲ GRĄŽINTI UŽ GRUBŲ AUTORIAUS TEISIŲ PAŽEIDIMĄ.

PRAKTINIAI PATARIMAI: 

1 ŽINGSNIS

PRADĖTI REIKIA NUO ČIA:

LIETUVOS VALSTYBĖS NAUJASIS ARCHYVAS išduodama archyvo pažymas, patvirtintas dokumentų kopijas, patvirtinančias asmenų stažą ir (arba) darbo užmokestį pensijai apskaičiuoti. Paslauga vadinasi „Dokumentų, patvirtinančių tam tikrus juridinius faktus, išdavimas“, jos kodas 2, versija V01. Paslauga pagal patvirtintus šio Archyvo įkainius yra mokama. Yra patvirtinta ir prašymo forma. Dokumentų saugojimo ir informacijos skyriaus vedėja Ingrida Dranseikienė, tel. +370 660 38608, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., yra šios administracinės paslaugos teikėja.

Išsamesnę informaciją rasite čia: <https://lvna.archyvai.lrv.lt/lt/paslaugos/administracines-paslaugos/>

Interesantai priimami kiekvieną darbo dieną LIETUVOS VALSTYBĖS NAUJAJAME ARCHYVE, adresas: O. Milašiaus g. 25, skaityklos 2 aukštas.

tel. +370 660 38600.

Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45.

Informacija teikiama: 

tel. +370 660 38605, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
2 ŽINGSNIS, KURĮ PATARIAMA ATLIKTI LYGIA GRETA SU PIRMUOJU, TAI YRA, VIENU METU SU JŪSŲ KREIPIMUSI Į LIETUVOS VALSTYBĖS NAUJĄJĮ ARCHYVĄ

Lygia greta būtinai kreipkitės ir į kitus archyvus. Būtina kreiptis į savivaldybės, apskrities, kurioje buvo Jūsų darbovietė, archyvus, palikti užklausas ir prašymus raštu ir ten. Atminkite, tiek Lietuvos valstybiniame naujajame archyve, tiek kituose archyvuose, įstaigose, paslaugos, užklausos įvykdymo laikas yra 20 darbo dienų, kurios gali būti pratęsiamos ir iki 30 darbo dienų, o tas reiškia, kad visada tegalite tikėtis atsakymo maždaug po dviejų mėnesių, jei iš viso Jums jį pateiks, mat, biudžetinėse, viešosiose įstaigose yra įprasta paklausimus iš gyventojų arba „užmiršti“, arba apiforminti, kad atsakingas tarnautojas tuo metu atostogavo, todėl Jūsų paklausimas iš viso tebus peržvelgtas po kokių 3 mėnesių, arba Jūsų paklausimą ims siuntinėti kitoms įstaigoms ir iš jų visų gausite atsakymą, jog tai ne jų funkcijos ir panašiai.

Yra daugybė Jums reikalingų dokumentų galimų jų saugojimo vietų: smulkūs archyvai mažose įstaigose, specializuoti archyvai, susiję, pavyzdžiui, su kelininkų, medikų, statutinių tarnautojų, viešojo maitinimo ir kitomis profsąjungomis, Ypatingojo archyvo padaliniai, privatūs asmenys, kurie tiesiog į savo namus parsinešė senų laikų dokumentus ar jų kopijas ir visa tai išsaugojo, bibliotekos, muziejai, kt. Jūsų paieškų laukas didelis.

Įsidėmėkite dar ir tai, jog Jums reikiami dokumentai vargu ar bus patekę į Lietuvos valstybinį naująjį archyvą, kadangi, pavyzdžiui, po 1990 metų tarybinio laikotarpio ir ypač jau nebeegzistuojančiųjų kolūkių, gamyklų, maitinimo įstaigų ir t.t. sukaupti ir saugomi dirbusiųjų asmenų atlyginimų tabeliai, su personalu susijusieji dokumentai buvo pradanginti. Mažai kas žino, jog išties nusikalstamai tų dokumentų saugojimas buvo perduotas kaip funkcija ne archyvams, o paprasčiausiai keliems UAB-ams. Ten su tais dokumentais buvo daroma bet kas, galimai įskaitytinai ir pradanginimą, sunaikinimą, sugadinimą kai kurių dokumentų ir tuo pačiu prekybą jais reikiamiems asmenims, kurie atitinkamai atsilygino tiems UAB-ams už tų dokumentų „suradimą“.

Įsidėmėkite: „Sodra“ ragino ir ragina gyventojus, dar kartą pabrėžiame:

Norėdami, kad šiuo laikotarpiu Jūsų įgytas stažas būtų įtrauktas į apskaitą, „Sodrai“ turite pateikti stažą įrodančius dokumentus. ⸎

Šaltinis: ⸎ Kaip apskaičiuojama pensija? <https://www.sodra.lt/kaip-apskaiciuojama-pensijos-verte?lang=lt>, žr. 2024-10-16.

Ką tai reiškia? Dokumentai buvo sumesti tiesiog bet kaip, lyg šiukšlės keliuose UAB-uose, kurie net neturėjo sąlygų tuos dokumentus saugoti, jų netvarkė, nesistemino, nearchyvavo. Taigi, dokumentų atgauti buvo praktiškai neįmanoma. Atkurti darbo stažo taip pat. Kas iš to seka? „Sodra“ galimai sukūrė tokią situaciją, kad neatkūrinėjo ar beveik neatkūrinėjo darbo stažų. Žinoma, kirba klausimas: Kodėl?

Galimai išties darbo stažais buvo prekiaujama įvairiais lygiais. Pats paprasčiausias pavyzdys: VSDFV, „Sodros“ Klaipėdos skyriuje, kituose skyriuose galimai ilgus metus dirbo itin korumpuoti teisininkai, žmonės žinojo, kad yra dar ir „Sodros“ skyriaus vadinamoji medikė, yra tarpininkai, kurie „padeda“ susitvarkyti darbo stažo trukmę, padidinti ją ar net iš viso nedirbusiems asmenims, susitvarkyti dokumentus lyg jie būtų dirbę. Žinia, dalis tokių asmenų turėjo ir fiktyvias darbo knygeles, tai yra, dirbote Jūs, Jums stažo neužskaitė, dokumentacija buvo nesutvarkyta ar ji pradanginta, o darbo stažas atiteko visiškai nieko ir niekur nedirbusiems. Tokių atvejų daug. Tai susiję su buvusiais itin įtakingais asmenimis, pavyzdžiui, praturtėjusiųjų šiek tiek daugiau nei kiti LTSR piliečiai, jūreivių žmonomis, o ką jau bekalbėti apie tarybinių laikų spekuliantus, nomenklatūros ratelio asmenų namų ekonomes, aukles, jų sutuoktines, sugulovės, vairuotojus, tarnaites, kurios būdavo net apšepusių docentų namuose, ir jų vaikus, anūkus. Mažai kas iš jų dirbo, dažniau būdavo „įdarbinamos“ tik jų darbo knygelės.

3 ŽINGSNIS

Jums reikia bendraminčių, jų palaikymo. Gal įmanoma rasti paramą iki šiol egzistuojančiose profsąjungose, tačiau tikimybė menka. Jei norite atkurti savo darbo stažą už darbo laiką, kai dirbote būdamas vaikas, yra dar viskas sudėtingiau. Kadangi, jei dirbote be jokios darbo knygelės, dokumentų, įrodančiųjų, jog dirbote, nėra, kaltė pirmiausia krenta ne darbdaviui, nors jis, žinoma, labai kaltas, o Jūsų mamai, tėvui ar globėjams. Įrodydami teisme, jog dirbote būdamas vaikas, tačiau neturėjote jokių dokumentų, reikalingų tokiu atveju, Jūs kartu įrodote, jog Jūsų mama, tėvas, globėjai Jus pardavinėjo. O vaikų darbas iš viso yra draudžiamas, galima dirbti tik nuo atitinkamo amžiaus ir tinkamai apiforminus dokumentus ir iš darbdavio pusės užtikrinus vaiko teisių apsaugą, kt. Taip pat nereti atvejai, kurie yra ir žymiai šiurpesni: mamos, tėvai parduoda tiesiog savo vaikus dirbti viešbučių kambarinėmis, padavėjomis ir iš anksto žino, kad jie tiesiog bus išnaudojami seksualiai, kt.

Todėl Jums būtina suprasti nuo pat pradžių, vykdydami dokumentų paieškas gal ir nepatirsite „seklio Morkos“ azarto, bet sužinosite tikrai labai daug. Jums būtina lygia greta telkti liudytojus nuo pat pirmos dienos, kai nutarėte atlikti savo darbo stažo atkūrimą iki galo. Jums reikalingi buvę bendradarbiai, kaimynai, draugai, kolegos, kurie solidarizuotųsi su Jumis, ir t.t.

Labai stiprus motyvas atkurti savo darbo stažą, pavyzdžiui, kai dirbote kolūkio laukuose ravėdami begalinius hektarus cukrinių runkelių ar dirbdami kitus ne vaiko jėgoms pakeliamus darbus, būna atvejų, kai vaikus verčia vogti, parsidavinėti pedofilams ir pan., gali būti itin dažnos situacijos, kai savo vaikus vergauti vertę mamos, tėvai, kai tampa seni ir ypač, jei jie būna nutraukę santuokas, nemokėję jokių alimentų ar mokėję juos itin menkus, pareikalauja iš savo vaikų, kurių niekaip neišlaikė materialai iš viso ir dar net žalojo juos emociškai, psichologiškai, fiziškai smurtaudami,  terorizuodami, pareikalauja iš savo vaikų išlaikymo, visokeriopos paramos, dėmesio senatvėje. Tuomet galite tuo pačiu įrodyti, kad išsilaikydavote save patys, kt. 

Tokių atvejų itin daug, kadangi vien laikotarpiu per ekonominį sunkmetį 2008-2012 metais Lietuvoje nenutrauktų civilinių santuokų beveik ir nebebuvo likę. Kas nutiko su tose šeimose buvusiais vaikais, ką jiems teko patirti ir kas dėl to turi nešti atsakomybę, nenagrinėjo niekas, kadangi nekilnojamojo turto perpardavinėtojai, teismai, advokatai, notarai, prokurorai, susijusieji su jais, remontus butuose dariusieji, naujų butų, namų statytojai iš to, kad vaikai liko be namų, be pragyvenimo šaltinio, be teisės į mokslą, studijas, darbą, laimingą vaikystę, ateitį, normalią šeimą, susikrovė milžiniškus turtus.

Itin svarbu: pradinė praktinė išvada yra tokia: darbo stažą atkurti verta ir tam nereikia gailėti jėgų, tačiau vengti reikėtų bereikalingų išlaidų ir nepakliūti į begalinį mokėjimą už vieną ar kitą dokumentą, kurio gali ir neprireikti. Jums reikalingi yra liudytojai. Todėl kai kreipsitės į vieną ar kitą archyvą, liudyti galintį asmenį, tuo pačiu ir pirmiausia ieškokite tų, kurie Jūsų buvusioje darbovietėje išties dirbo, atsimena, jog dirbote ir Jūs. Šie asmenys turi turėti išsaugotas darbo knygeles arba gaukite dokumentus iš archyvų apie tuos asmenis, pavyzdžiui, paimkite algų tabelius, darbuotojų korteles, kt. Šie asmenys gali būti tinkami liudytojai teisme. Asmenys, kurie bus be jokių dokumentų, įrodančių, kad jie išties dirbo tose darbovietėse, kur ir Jūs, liudytojais teisme būti netinka.

4 ŽINGSNIS

Nuo 2024 metų rugpjūčio 8 d. iki 2027 metų rugpjūčio 8 d. dokumentų paieškas, atsakomybę, reikalavimus galite deleguoti 2024 metų rugpjūčio 8 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 str. likviduotai uždarajai akcinei bendrovei "Forum regis", jos kodas 126340242. Įmonės vadovas Andrius Šaulys.

Vadinamieji „parastieji“, „neatrandami“ dokumentai, reikalingi Jūsų darbo stažo atkūrimui buvo saugomi būtent UAB "Forum regis".

Praktinis patarimas:

Kreiptis, ieškoti UAB "Forum regis" vadovo, kitų iš šio UAB verta ir su teismo pagalba. Iki 2027 metų rugpjūčio 8 d. šio UAB atstovai yra atsakingi, kt.

Paaiškinimas:

Ar juridinio asmens, kuris buvo likviduotas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva ir išregistruotas, buvęs dalyvis gali pretenduoti į išregistruoto juridinio asmens vardu registruotą turtą

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnis reglamentuoja juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Civilinio kodekso 2.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės, dėl kurių Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą. Civilinio kodekso 2.70 straipsnio 2–10 dalyse nustatyta juridinio asmens likvidavimo Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva procedūra, kuri detaliau reglamentuota Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 "Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų  patvirtinimo", 187–194 punktuose, Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių, patvirtintų valstybės įmonės Registrų centro generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. VE-639 (1.3 E) "Dėl Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių patvirtinimo", 55–62 punktuose.
Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 2.70 straipsnyje nėra įtvirtintas draudimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui inicijuoti juridinio asmens, turinčio kilnojamojo, nekilnojamojo ar kito turto, likvidavimą. Taigi nustačius, kad atsirado bent viena iš Civilinio kodekso 2.70 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, Juridinių asmenų registro tvarkytojas pradeda juridinio asmens likvidavimo Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva procedūrą, neatsižvelgdamas į tai, ar juridinis asmuo turi turto. Minėta procedūra baigiama juridinio asmens išregistravimu, jei neatsiranda Civilinio kodekso 2.70 straipsnio 3, 5 ar 6 dalyse nustatytos aplinkybės.

Jeigu Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva likviduojamas juridinis asmuo turi turto, po juridinio asmens išregistravimo turtas lieka įregistruotas išregistruoto juridinio asmens vardu.

Pažymėtina, kad šiuo metu klausimas, kam atitenka juridinio asmens, kuris buvo likviduotas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva ir išregistruotas, vardu registruotas turtas, nėra reglamentuotas. Tokių išregistruotų juridinių asmenų buvę dalyviai, norėdami pretenduoti į šį turtą, turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl nuosavybės teisių į turtą, likusį po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo, pripažinimo.

Valstybės įmonei Registrų centrui žinomas atvejis, kai teismas (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1271-921/2022) nusprendė pripažinti vieninteliam uždarosios akcinės bendrovės akcininkui nuosavybės teisę į Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva likviduotos ir išregistruotos uždarosios akcinės bendrovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.8 straipsnio 1 dalimi (numatančia, jog civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija)) ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi (numatančia, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės turto dalį). Paminėtina, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 2.70 straipsnio 9 dalimi, pasibaigusio juridinio asmens dalyviai trejus metus yra solidariai atsakingi ir privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad juridinis asmuo likviduotas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva dėl juridinio asmens dalyvių nesąžiningų veiksmų.

Redaguota: 2024-07-31 14:39

Žymos: 2.70 straipsnis, likvidavimas, tvarkytojo iniciatyva. Šaltinis: Registrų centras.

Taip aukščiau yra įkelta dokumento fotokopija, pagal tą dokumentą galima ieškoti atsakingųjų asmenų iš UAB „Forum regis“, palengvinti teismų darbą.

5 ŽINGSNIS

Iš visų įmanomų archyvų susirinkote rašytinius atsakymus, jog jokių dokumentų, įrodančių Jūsų darbo stažą, nerasta. Atradote galimus liudytojus.

Sumokate reikiamą mokestį ir apiforminate pareiškimą teismui dėl juridinio fakto nustatymo. Būtinai pridėkite visus dokumentus, kurie įrodo, jog dokumentai neišlikę ar jų atradote nepakankamai. Pareiškimą galima teikti elektroniniu būdu, tai labai paprasta.

Savo pirminius dokumentus, pateiktus įrodymus, liudytojų sąrašą galėsite pildyti bylinėjimosi metu.

Dalyvaus ir „Sodros“ teisininkai, lengva nebus. Tačiau jei būsite su liudytojais, Jūsų bus daugiau, tikrai laimėsite. Teismas Jums pateiks sprendimą apie tai, kad Jūsų darbo stažas privalo būti atkurtas.

Praktinis patarimas:

Neskubėkite džiūgauti pergale.

„Sodra“ LR teismų sprendimų nevykdo ar vykdo tik iš dalies. Tai daro drąsiai, nevykdo net gavusi teismo parengtą Vykdomąjį raštą, kuris nurodo, jog vykdymas privalomas. Rezultatą turėsite nulinį ar labai menką, pavyzdžiui, po visų atliktų paieškų, bylinėjimosi, Jūsų senatvės pensiją „Sodra“ padidins 2-5 eurocentais, darys ką tik panorės.

„Sodra“ taiko tokią praktiką: kai kreipiatės į atitinkamą skyrių pagal gyvenamąją vietą ar pasirinktame mieste, kur vyko teisminis nagrinėjimas, ieškote teisybės, nes esate priblokšti, kaip tas įmanoma, jog „Sodra“ nevykdo teismo sprendimo ar vykdo tik iš dalies, Jūsų paklausimai raštu siuntinėjami į VSDFV prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Iš ten ateis tokio dydžio ir ilgumo tekstai su įstatymų, jų straipsnių citavimu, išimtimis, kt., kad Jūs numesite visą šį reikalą dėl darbo stažo atkūrimo ir nebenorėsite visko prisiminti mažiausiai 10 metų ar ilgiau. Jei mėginsite dar kažką kažkam įrodinėti, pajudinsite klausimą, jog žinote, kas yra apsiforminęs fiktyvų darbo stažą, klastojo dokumentus, elementariai nusipirko darbo stažą pas „Sodros“ teisininkę, medikę ar per tarpininkus-kyšininkus, Jus pasodins ilgam arba įvyks taip, kad apiformins Jus kaip proto ligonį ir Jūs nebenorėsite iš viso nieko.

Tokie yra faktai.

6 ŽINGSNIS

Ieškoti bendraminčių, daryti tai nekonfliktuojant. Tartis su protingais žmonėmis.

Galutinė instancija būtų ne kiti teismai, ne auditoriai, o pradžiai LR Seimo Kontrolieriaus tarnyba.

Žinia, Lietuva yra labai maža ir vadinama „Švogerių kraštu“. Itin dažni atvejai, kai galimai nusikalstančius stambiu mastu toje pačioje VSDFV, „Sodroje“ ir jos skyriuose, dangsto ir teismų atstovai, ir prokurorai, o LR Seimo Kontrolieriaus tarnyboje atrasite būtent tą Kontrolierių, atsakingą už socialinės apsaugos sistemos reikalus, taigi, ir už „Sodrą“, kuris bus VSDFV pagrindinio vadovo dukters žentas arba korumpuoto „Sodros“ skyriaus, kuriame ir tvarkomi Jūsų senatvės pensijos reikalai, dokumentai, itin korumpuotos teisininkės marti.  Taip būna, tam turite būti pasiruošę.

Taigi, ir šiame etape, kai jau bus praėję ne mažiau nei metai, kai nutarėte atkurti savo darbo stažą, Jūs teturėsite didelę špygą gavę.

7 ŽINGSNIS

Gali būti ir taip, kad labai mažą dalį Jūsų tikrojo darbo stažo Jums atkurs, pavyzdžiui, vietoje 10 metų darbo stažo Jums užskaitys pusę metų. Įvertinus visas pastangas, kurios detaliai aprašytos aukščiau, žinoma, bet kam yra aišku: neverta nė pradėti šito katorgiško ir nuostolingo visomis prasmėmis prarastojo darbo stažo paieškos vykdymo. Jūs neįveiksite pagrindinės interesų grupės, sudarytos iš VSDFV valdomų teisininkų, medikų, kt. jūs nepapūsite prieš vėją ir neatkursite ne tik savo darbo stažo, bet ir niekaip nepakeisite situacijos, kad daugybė veltėdžių, iš vis nedirbę ar tik simuliavę darbą yra tiesiog nusipirkę darbo stažus, davę kyšius tuo tikslu ir esamu metu yra laimingi, sotūs, visko pertekę. Jiems Jūs tik juokingas kvailelis, ieškantis teisybės, kurį pašalinti jiems tekainuoja maždaug 3 eurai. Jūsų gali nelikti iš viso.

Praktinis patarimas:

VSDFV, „Sodra“ išties galimai yra griūnančios sistemos.

Jūs jau sutelkėte bendraminčius, turite liudytojus.

Išeities logiškas taškas būtų toks:

Jei viešinama iki šiol:

„Jei dirbote iki 1994 m., tačiau „Sodrai“ nesate pateikę duomenų apie tuo laikotarpiu įgytą stažą, šis laikotarpis kol kas nėra įtrauktas į Jūsų stažo apskaitą. Norėdami, kad šiuo laikotarpiu Jūsų įgytas stažas būtų įtrauktas į apskaitą, „Sodrai“ turite pateikti stažą įrodančius dokumentus“. ⸎

Šaltinis: ⸎ Kaip apskaičiuojama pensija? <https://www.sodra.lt/kaip-apskaiciuojama-pensijos-verte?lang=lt>, žr. 2024-10-16.

Reikalingų dokumentų „Sodrai“ pateikti beveik neįmanoma, teismuose bylinėjimasis yra gana pavojingas visomis prasmėmis, nes galite susidurti su neblogai organizuotomis ir seniai veikiančiomis nusikalstamomis struktūromis, turite duomenis, kad atsakingieji ilgus metus UAB už dokumentų saugojimą, archyvavimą galimai veikė taip pat nusikalstamai, kodėl iki šio laiko, per ilgus 34 metus, pati VSDFV, „Sodra“ nepaėmė dokumentų, tiesiog sumestų kaip šiukšlės nepritaikytose dokumentus saugoti patalpose tame pačiame UAB "Forum regis"? Kodėl gyventojai siuntinėjami praktiškai į niekur, kur nėra tų reikiamų dokumentų, yra priversti mokėti už dokumentų paieškos paslaugas, gaišti marias laiko beprasmiškai?

Juk buvo nesunkiai galima skirti biudžeto lėšų ir atlikti visų LR gyventojų darbo stažų atkūrimą pačios VSDFV organizuotomis pastangomis? Kodėl ne archyvuose buvo saugomi tie dokumentai, o suversti lyg šiukšlės nyko ar galimai net buvo planingai sunaikinami, klastojami  UAB "Forum regis"?

Kodėl VSDFV, puikiai žinodama faktą apie fiktyvius darbo stažus daugybei senatvės pensininkų, korupcijos atvejus, metodus, kaip stažas elementariai nusiperkamas galimai duodant kyšius tiems patiems „Sodros“ atstovams atskiruose skyriuose, nedarė vertinimų, neištaisė padėties laiku?

Jei su tokio pobūdžio ieškiniais kreipsitės į teismus, pralaimėsite. VSDFV dėl viso šito yra gavusi duomenis. Nedarė nieko. LR SADM, Seimo kontrolieriai nedarė ir nedarys nieko, nes jų visų darbo stažai, būsimos pensijos taip pat priklauso nuo VSDFV, „Sodros“ skaičiavimų, kt.

Nuleisti rankas, nieko nedaryti?

IŠVADA:

Kadangi LR teismai pagal pavaldumą yra atskaitingi LR teisingumo ministerijai, VSDFV prie LR socialinės apsaugos ministerijos kartu su „Sodra“ taip pat vykdomosios valdžios žinioje ir LR Seimo, to Seimo kontrolierių galios beveik nulinės, teisybės ieškoti ministerijų koridoriuose ar virtualiuose jų pasiekimo vietose būtų absurdiška.

Bet vis dėlto.

Pagal aukščiau išdėstytą informaciją suinteresuoti LR gyventojai turi paduoti į teismą VSDFV prie LR socialinės apsaugos ministerijos. Ir tai būtų ramus, kvalifikuotai atliktas, racionaliausias veiksmas, koks tik yra būtinas dabar.

Ieškinys turi būti susijęs su darbo stažo atkūrimo reikalais, kas išdėstyta aukščiau. Būtina bylą jungti su klausimu apie galimai korupciją itin stambiu mastu VSDFV prie LR socialinės apsaugos ministerijos, „Sodroje“ ir bylą nagrinėti su tikslu panaikinti didžiules pensijas asmenims, kurie klastojo dokumentus, vykdė kitus nusižengimus, susiorganizavo didesnius darbo stažus ir jų užskaitymą nei realiai jie buvo dirbę ar nedirbę iš viso.

Liudyti turi padorūs, garbingi Lietuvos žmonės.

Jei pasigirs verkšlenimų, kad dings visų pensininkų pinigai, bus skleidžiama demagogija, melagienos apie visų pensininkų globėją ir rūpestingą „Sodrą“, tai būtina ignoruoti kaip galimai itin korumpuotos ir nusikalstamos griūnančios sistemos atstovų triuką.

Dėl galimai neteisėtų VSDFV prie LR socialinės apsaugos ministerijos, „Sodros“ atstovų veiksmų LR gyventojai savo teises turi organizuotai ginti teisme.

Visa tokio pobūdžio nusikalstamų struktūrų schema yra labai gerai organizuota, negalima skaidyti į smulkias bylas, reikia kompleksinio tyrimo ir nuodugnaus baigtinio teismo proceso, nukreipto prieš korumpuotą jurisdikciją, vykdomosios ir kitų rūšių valdžios galimai nusikalstamas itin stambiu mastu struktūras, kurių veikla ir įgyta patirtis, nusikalstami modeliai buvo sukurti dar tarybiniu laikotarpiu ir gyvuoja iki šiol.

Bylas būtina jungti su tokiais susijusiais tiesiogiai atvejais, kai žmonės per teismus paverčiami elgetomis, jų asmeninis vertingesnis nekilnojamas turtas pusvelčiui įsigyjamas net ne LR piliečių, kaip galimai itin korumpuoti prokurorai, pravedantys civilines, administracines bylas taip, kad ieškantieji savo teisių atkūrimo, apsaugos nuo visų rūšių smurto, lieka beteisiais nuskriaustaisiais, žr. paviešintą atvejį apie galimai itin korumpuotą prokurorą Romualdą Blaževičių ir jam talkinančius teisėjus, išsamiau čia:

Vilnietė Galina Šimanovič pasakoja apie /.../: <https://laisvas.info/vilniete-galina-simanovic-pasakoja-apie-zydu-mafija-vilniuje-ir-ja-aptarnaujancius-prokurorus-ir-teisejus/>

Visada verta pasinaudoti ir atrodytų net beviltiškomis galimybėmis, išbandyti visus įmanomus ėjimus. Pavyzdžiui, nevengti kiekviename žingsnyje esant bent menkiausiam Jūsų interesų ir teisių pažeidimui, reikalo nagrinėjimo vilkinimui, paprasčiausiai nedelsiant vis dėlto raštu kreiptis ir nurodyti biurokratizmo atvejus, kai nevykdomi ar blogai vykdomi teisės aktai, kt.

Jei VSDFV, „Sodros“ atstovų, teismų, prokuratūrų, kitų tarnybų, įstaigų, įmonių atstovų veiksmuose įžvelgiate piktnaudžiavimo, įgaliojimų viršijimo, net keršto, pavydo, neteisėtų paslaugų teikimo, karjerizmo, savivalės, korumpuotumo, biurokratizmo, nedelsdami raštu kreipkitės tiesiai į LR Seimo kontrolierių įstaigą (Gedimino per. 56, 01110 Vilnius). Tai yra, nelaukite, kol Jus pačius pasodins, padarys neveiksniais ar suluošins, pagrasins Jūsų šeimos nariams ir taip toliau.

Kitos instancijos yra Vyriausioji administracinių ginčų komisija (Vilniaus g. 27, 01190 Vilnius) arba Vilniaus apygardos administracinis teismas (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius).

Ir be abejo, visada reikia patiems sau įsivertinti prasmingumą tokių paieškų, bylinėjimosi ir t. t. Taip, galite ir palikti viską likimo valiai, puikiai žinant, jog tie visi galimai prasikaltusieji doriems Lietuvos žmonėms neverti nė menkiausio dėmesio, jų kvietimo atsakyti į kaltinimus, kt. Jie, be abejo, dalyvautų su būriu savo talkininkų visose jursidikcijos grandyse ir, pavyzdžiui, nuvykę teikti apeliaciją į aukštesnės instancijos teismą, pateksite į rankas grupei teisėjų, kurie su Jūsų pateiktais konkrečiais kaltinamaisiais kas savaitgalį smaginasi atkampioje pirtyje ir vartoja tuos pačius narkotikus iš to paties tiekėjo, naudojasi tais pačiais vaikais savo pedofilijos aistrų tenkinimui, ir panašiai. O mėgindami įrodyti, kad Jūsų dokumentus tvarkanti tarnautoja iš “Sodros” yra itin korumpuota, susidursite su ta pačia itin korumpuota medike, kuri dar yra ir Jūsų pačių artima giminaitė, tiesiog kenkianti Jums itin planingai su siekiu užvaldyti turtą, apie kurį Jūs nė nenutuokiate kaip vienintelis teisėtas paveldėtojas. Tokia yra realybė. Lietuvoje žmonės yra nužudomi sumokėjus bet kuriam narkomanui 3 eurus už nurodyto asmens žmogžudystę ir tai vyksta nuolatos jau ne mažiau nei nuo 1993-1995 metų iki šiol.

Sėkmės tiems, kurie nebenori būti kvailinamais.

APIBENDRINIMAS: Tiesa yra ta, jog visada reikia tikėtis geriausio, tačiau ruoštis blogiausiam.

Publikacija skirta šviesaus atminimo žurnalistui Žygintui Kačanauskui, nužudytam Lietuvos Respublikoje už tai, kad tyrė nusikalstamas struktūras, susijusias su keliais likviduotais bankais ir kt. Už žurnalisto Žyginto Kačanausko nužudymą kaltieji nebuvo teisiami ar viešinami, nors atsakingosios už saugumą, teisėsaugos institucijos puikiai žinojo, kas trauktini baudžiamojon atsakomybėn už žurnalisto mirtį.

Parengta pagal LR teismų 2012-2017 metų teisminę praktiką.

 

---

BLOGAI MIEGI – REIKALAI PRASTI

2025-07-19

Remiantis nauju tyrimu, geresnė jūsų kūno sveikata gali būti suskirstyta į septynis veiksnius.

„Gyvenimo paprastas septynetas“ yra Amerikos širdies asociacijos gairės, kuriose išdėstyta, kaip pasiekti ir palaikyti idealią širdies ir kraujagyslių sveikatą.

Šie septyni veiksniai apima:

nerūkymą,

maistingą dietą,

įprastą mankštą,

sveiką svorį,

optimalų kraujospūdį,

kontroliuojamą cukraus kiekį kraujyje ir

gerai valdomą cholesterolio kiekį.

Tyrėjai apžvelgė ir apibendrino 483 tyrimus, susijusius su daugelio skirtingų kūno sistemų sveikata, išvadas jie paskelbė Amerikos širdies asociacijos žurnale.

„Gyvenimo paprastas septynetas“ ir gairėse pateikta informacija leidžia daryti išvadą, jog net tais atvejais, kai kažkas turi prastus genus ir polinkį į kardiologines ligas, sveika gyvensena gali pagelbėti pasiekti geresnę sveikatos būklę.

Taip pat mokslininkai nustatė, jog širdies veikla, jos sveikata yra glaudžiai susijusi ir su smegenų sveikata. Todėl „Gyvenimo paprastas septynetas“ yra gairės, kaip galima pagerinti viso kūno sveikatą, ne vien mažinti širdies ligų sukeltas nepageidaujamas pasekmes.

Viena reikšmingiausių tyrimų išvadų yra ta išvada, kad šiek tiek pokyčių daro didelę įtaką gyvenimo būdui ir sveikatai.

Tyrimo metu vertinimai buvo atliekami taikant skalę nuo 0 iki 14 balų, kai buvo tiriama, kokį poveikį daro „Gyvenimo paprasto septyneto“ taikymas praktikoje. Kiekvienas pagerėjimas įvertintas 1 tašku buvo susijęs su 11% sumažėjusia demencijos rizika, 6% sumažėjo akių ligos rizika, 23% sumažėjo riebalų kepenų ligos rizika ir 11% sumažėjo lėtinės inkstų ligos rizika.

Norite sumažinti savo kraujospūdį? Pabandykite dar 5 minutes ilgiau mankštintis

Net maži pokyčiai, pavyzdžiui, padidintas fizinis krūvis, daugiau mankštos davė rezultatus.

Pagal tyrimo metu surinktus duomenis tapo akivaizdu, jog taikant gaires „Gyvenimo paprastas septynetas“ buvo pasiekta pažanga, tai nulėmė geresnę smegenų veiklą ir plaučių būklę, pagerėjo tiriamųjų asmenų klausa ir regėjimas, sustiprėjo dantys ir raumenys.

Vis dėlto yra aštuoni žingsniai, arba aštuoni veiksniai

Tyrimų metu buvo taikomi mitybos metodai, kurie padeda sustabdyti hipertenziją, mažinti aukštą kraujospūdį, kuris yra pagrindinis širdies ligų ir insulto veiksnys.

Svarbu tai, kad gairės, sudarytos iš 7 veiksnių, arba „Gyvenimo paprastas septynetas“, buvo papildytos aštuntuoju veiksniu. Tai buvo miegas.

Geras miegas reiškia septynias - devynias valandas miego per naktį daugumai suaugusiųjų, nuo 10 iki 16 valandų 5 metų ir jaunesniems vaikams, 9–12 valandų 6–12 metų vaikams ir 8–10 valandų paaugliams 13–18 metų.

Maži pokyčiai daro didelę įtaką

Suaugusieji turėtų 150 minučių užsiimti vidutinio sunkumo fizinio aktyvumo pratimais, pavyzdžiui, vaikščioti, šokti ar dirbti darže, tinka ir 75 minutes energingo fizinio aktyvumo per savaitę.

Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar yra svarbiausios moterų žudikės. Maži pokyčiai kasdieniniame gyvenime, dėmesys jaunų žmonių ir moterų širdies sveikatai yra ir ekonomiškai teisingi dalykai.

Šaltinis: Making these lifestyle changes reduces chronic disease, even if you have a genetic risk. By Madeline Holcombe. 16 July, 2025. <https://edition.cnn.com/2025/07/16/health/heart-health-whole-body-wellness>, žr. 2025-07-18. 

---

NAUJI PRIORITETAI:

PRADĖTI SVARSTYMAI DĖL EUROPOS SĄJUNGOS BIUDŽETO 2028-2034 METAMS

2025-07-18

Liepos 16 d. Europos Komisijoje pristatytas naujas ES biudžetas 2028-2034 m. laikotarpiui.

Pagrindinė naujiena - pristatytame Komisijos siūlomame 2028–2034 m. ES ilgalaikiame biudžete numatyta, kad svarbi ES ūkininkavimo subsidijų programa – Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) – realiai sumažės beveik 30 proc.

Numatomas BŽŪP biudžetas sieks 300 mlrd. eurų, palyginti su dabartiniu 2021–2027 m. biudžetu, kuris yra 387 mlrd. eurų. Perskaičiavus pagal 2025 m. realias kainas, tai reikštų maždaug 30 proc. sumažėjimą.

Kita naujiena – numatomas esminis pokytis. BŽŪP nebebus atskiras fondas – jis bus sujungtas į vieną didelį fondą kartu su sanglaudos ir kaimo plėtros išlaidomis, kuris bus valdomas nacionaliniu lygmeniu. Keliami įvairūs reikalavimai, susiję su aplinkosauga.

Pinigų „švariosioms technologijoms ir dekarbonizacijai“ ketinama atseikėti dosniai. Europos Komisija planuoja šios srities išlaidas padidinti kelis kartus. EK teigiamai įvertino savo žingsnį supaprastinti žaliąjį finansavimą, ženkliai padidindama 2 trilijonų eurų biudžetą.

Apie 35 proc. 2028–2034 m. biudžeto bus skirta klimato ir biologinės įvairovės projektams.

Prioritetais pristatomų saugumo ir gynybos sričių finansavimas aptarinėjamas bus ir vėliau. Kaip 2025 m. liepos 16 d. teigė EK pirmininkė Ursula von der Leyen, EK siūlo skirti 131 mlrd. eurų investicijoms į gynybą ir kosmosą – tai penkis kartus daugiau nei dabartinės išlaidos, tačiau tai yra santykinai labai nedidelė biudžeto dalis.

ES pramonės konkurencingumo didinimui numatyta 590 mljrd. eurų, o šiems tikslams numatytam pramonės politicos fondue ketinama skirti 450 mljrd. eurų.

Pagal pristatytąjį ilgalaikio ES biudžeto projektą užsienio politikai numatyta skirti 215 mljrd. eurų.

Be to, ES turi didelę skolą po COVID-19 pandemijos, todėl planuojama įvesti naujus mokesčius tabako gaminiams, elektroninėms atliekoms ir didelėms įmonėms, kurių apyvarta viršija 50 milijonų eurų. Yra aiškinama, jog viso to reikia, kad būtų grąžinta bendra skola po COVID-19 pandemijos, pažymima, kad metinės ES skolos aptarnavimo išlaidos sieks nuo 25 iki 30 mljrd. eurų.

Ursula von der Leyen siūlo keisti biudžeto prioritetus – mažinti tradicinių sričių, tokių kaip žemės ūkis, finansavimą ir labiau finansuoti inovacijas, gynybos sritį.

Šaltiniai:

<https://ukininkopatarejas.lt/naujienos/briuselyje-pristatytas-naujas-bendrijos-biudzetas/>; <https://www.pozicija.org/ilgalaikis-es-biudzetas-kelia-aistras/>

---

30 PROC. MUITŲ TARIFAI EUROPOS SĄJUNGOS PREKĖMS IMPORTUOJAMOMS Į JAV IR SIŪLYMAS APMOKESTINTI VISAS DIDELES ĮMONES, KURIOS VEIKIA INTERNETU

2025-07-13

JAV Prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį grasino 30 proc. muitų tarifais apmokestinti Europos Sąjungos (ES) ir Meksikos produktus.

ES ir Meksika yra dvi didžiausios JAV prekybos partnerės.

„Jungtinės Amerikos Valstijos sutiko toliau bendradarbiauti su Europos Sąjunga, nepaisant to, kad turi vieną didžiausių mūsų prekybos deficitą su jumis. Neatsižvelgdami į tai, mes nusprendėme judėti į priekį, tačiau tik turėdami labiau subalansuotą ir sąžiningą prekybą“, - rašė D. Trumpas laiške Ursulai von der Leyen, Europos Komisijos vadovei, kurį jis paskelbė “Truth Social”.

Į JAV importuojamoms prekėms naujo dydžio tarifai įsigalioti turėtų šių metų rugpjūčio 1 d.

Atsakydama į D. Trumpo laišką, U. Von der Leyen savo pranešime teigė, kad ES ir toliau „pasirengusi dirbti siekdama susitarti“ iki rugpjūčio 1 d., bet ES „imsis visų būtinų veiksmų, kad apsaugotų ES interesus, įskaitant proporcingų atsakomųjų priemonių priėmimą, jei tokių reikėtų“, rašė U. von der Leyen. Anot jos, 30 % tarifai paveiks tiekimo grandines, verslus ir vartotojus abiejose Atlanto pusėse. D. Trumpo administracija ėmėsi ypatingos problemos sprendimo dėl pridėtinės vertės ir skaitmeninių paslaugų mokesčių, kurie išryškėja keliose ES valstybėse narėse. Skaitmeninių paslaugų mokesčiai yra renkami už bendrąsias pajamas, kurias internetinės įmonės renka už vartotojams teikiamas paslaugas. Šalys, turinčios šiuos mokesčius, galėtų apmokestinti visas dideles įmones, kurios veikia internetu, net jei verslas yra nuostolingas. Tai gali apimti tai, ką jie renka iš duomenų pardavimo, reklamos ir mokėjimų, kuriuos gauna už prenumeratas, programinę įrangą ir kitas internetinių paslaugų rūšis, už kurias moka vartotojai.

30% ES tarifas yra didesnis nei 20% tarifas, paskelbtas D. Trumpo šių metų balandžio viduryje.

Parengta pagal: Trump announces tariffs of 30% on Mexico and the European Union. By Auzinea Bacon, CNN. July 12, 2025. At: <https://edition.cnn.com/2025/07/12/business/trump-tariff-mexico-european-union>

---

ANTIAMERIKIETIŠKA POLITIKA BUS MĖGINAMA STABDYTI MUITŲ TARIFAIS

2025-07-10

JAV Prezidentas Donaldas Trumpas vedė kabineto posėdį Baltuosiuose rūmuose Vašingtone antradienį, 2025 m. liepos 8 d. Prezidentas D. Trumpas teigė, kad mažiausiai septynios šalys gali tikėtis laiškų apie naujus prekybos muitų tarifus trečiadienio rytą. Jis darė spaudimą užsienio valstybėms sakydamas, kad jo naujasis rugpjūčio 1 d. terminas dėl naujų tarifų įsigaliojimo nebus pratęstas. D. Trumpas pažadėjo, kad taikys importui iš kylančių ekonomikų BRICS valstybių grupės 10% mokestį ir atskleidė planus dėl 50% vario importo tarifo bei grasino didžiuliu 200% importo mokesčiu vaistininkams. „Papildomas šalių skaičius“ gavo D. Trumpo laiškus. Komercijos sekretorius Howardas Lutnickas CNBC anksčiau antradienį sakė, kad tikimasi, jog per kitas dvi dienas bus išsiųsta 15–20 laiškų.

Baltieji rūmai pirmadienį, šių metų liepos 7 d.,  išsiuntė savo pirmąją laiškų dalį, skirtąją 14 valstybių, įskaitant Japoniją, Pietų Korėją ir Pietų Afriką, Trumpas taip pat pasirašė vykdomąjį įsakymą oficialiai pratęsdamas naujų tarifų įgyvendinimo datą nuo liepos 9 d. iki rugpjūčio 1 d., tai yra, jis leido dar keletą savaičių vykdyti derybas.

D. Trumpas antradienį, šių metų liepos 8 d., pareiškė, kad terminas nebebus pratęstas. „Visi pinigai bus mokami nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. - jokie pratęsimai nebus suteikiami“, - paskelbė jis „Truth Social“. Tai pažymėjo jo tono pokytį nuo jo paties komentarų praėjusią dieną, kai rugpjūčio 1 d. data buvo „tvirta“, bet taip pat „ne 100% tvirta“.

Pasaulinė reakcija į naujienas apie muitų tarifus prieštaravo Pasaulinės rinkos neramumui, kurį sukėlė jo pradiniai pranešimai apie „abipusius“ tarifus, nukreiptus į dešimtis prekybos partnerių 2025 m. balandžio 2 d.

Vėliau D. Trumpas paskelbė 90 dienų derybų langą. Iki šiol tik Jungtinė Karalystė ir Vietnamas sudarė pagrindus susitarimams su JAV, o Kinija sutiko su prekybos paliaubomis iki rugpjūčio 12 d.

SU EUROPOS SĄJUNGA SIEKIAMA ABIPUSIAI GERO SANDORIO

Prezidentas D. Trumpas sakė antradienį vykusiame savo kabineto posėdyje, jog ES skirtas laiškas ateis taip pat. Antradienį D. Trumpas teigė, kad planuoja Europos Sąjungai išsiųsti laišką, kuriame pranešama apie tarifus, kurie bus taikomi nuo rugpjūčio 1 d. ir nepaisant pažangos prekybos derybose su bloku praėjusįjį savaitgalį.

„Mes turbūt dvi dienas palauksime iki išsiųsime jiems laišką“, - sakė jis. „Aš tik noriu, kad jūs žinotumėte, laiškas reiškia sandorį“, - pridūrė jis.

Komentuodamas, kad Europos Sąjunga dabar „labai gražiai elgiasi su mumis“,  jis skundėsi dėl baudų, kurias ES taikė prieš Amerikos technologijų kompanijoms.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį sakė, jog ES „glaudžiai dirba“ su D.Trumpo administracija, kad pasiektų susitarimą.

BRICS  VALSTYBIŲ EKONOMINĖ GRUPĖ YRA IŠSKIRTINĖ

Antradienį vykusiame kabineto posėdyje D. Trumpas teigė, kad planuoja įtvirtinti 10% tarifą BRICS ekonominės besivystančios rinkos atveju, įskaitant tokias BRICS valstybes kaip Braziliją, Rusiją, Indiją ir Kiniją.

BRICS valstybės-narės yra Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika. Šis ekonominis klubas išaugo ir jį papildė tokios valstybės kaip Egiptas, Etiopija, Indonezija, Iranas ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Kol kas nėra aišku, ar Saudo Arabija priims kvietimą įstoti į BRICS. Šis ekonominis valstybių susivienijimas dar turi ir valstybes-partneres, jų yra 10, jų tarpe – Vietnamas. 

D. Trumpas nuogastauja, jog BRICS galia gali didėti, grėsmė kyla ir JAV dolerio kurso stabilumui. JAV Prezidento komentarai paskelbti po to, kai sekmadienio vakarą jis pateikė pranešimą apie neaiškią grėsmę, kas nulemtų papildomą 10% tarifą šalims, kurios „tapatina save su antiamerikietiška BRICS politika“.

Parengta pagal: Trump promises more tariff letters and warns BRICS of what’s coming. By John Liu and Matt Egan, CNN, and Kevin Lamarque/Reuters. July 9, 2025. At: <https://edition.cnn.com/2025/07/09/business/tariffs-trump-letters-threat-brics-intl-hnk>, žr. 2025-07-10.

---

14 JAV PREZIDENTO DONALDO TRUMPO LAIŠKŲ ŠIŲ METŲ LIEPOS 7-ĄJĄ:

PASKELBTI NAUJIEJI PREKYBOS TARIFAI NUO 25% IKI 40%  JAU PAVEIKĖ TARPTAUTINĘ AKCIJŲ RINKĄ

2025-07-08

 

Susijusi informacija muitų tarifų ir užsienio prekybos klausimais:

Tarifas yra mokestis už prekių importą ar eksportą tarp šalių. Tarifai yra užsienio prekybos reguliavimo forma ir politika, kuria apmokestinami užsienio produktai, siekiant skatinti ar apsaugoti vidaus pramonę. Tarifai gali labai skirtis priklausomai nuo produkto, todėl svarbu žinoti tikslų produkto kodą, kad būtų galima nustatyti taikomus muitus. Išsamiau rasite čia: <https://trade.ec.europa.eu/access-to-markets/lt/content/tarifai-0>

Kas yra JAV taikomi tarifai? 

Tarifas (dar vadinamas muitu) – tai mokestis, kurį vyriausybė taiko importuojamoms arba eksportuojamoms prekėms. Tarifai dažniausiai naudojami siekiant: 

• Apsaugoti vietinę pramonę – branginant užsienietiškas prekes, jos tampa mažiau konkurencingos vietinėje rinkoje. 
• Didinti valstybės pajamas – tarifai yra papildomas valstybės pajamų šaltinis. 
• Reguliuoti prekybą – naudojami kaip prekybos politikos priemonė, pavyzdžiui, reaguojant į nesąžiningą konkurenciją.

Kokie JAV tarifai taikomi šiuo metu arba bus taikomi artimiausiu metu?  

• ES prekių importui – 10%.
• Plienui ir aliuminiui – 25%; 
• Automobiliams ir jų dalims – 25%, įsigalioja nuo balandžio 2 d. 

Svarbu atkreipti dėmesį, kad muitai taikomi tik įvežamoms prekėms į JAV, jei įmonė eksportuoja paslaugas (pavyzdžiui, finansų) muitai nėra taikomi.  

Kas moka tarifo mokestį? 

• Teisiniu požiūriu, mokestį moka JAV registruotos įmonės, kurios importuoja apmokestintas prekių kategorijas iš trečiųjų šalių (EU, Kanados, Meksikos, Kinijos, etc.) 

Kokioms prekių kategorijoms taikomos išimtys?

• Vaistams ir jų sudėtiniams komponentams;
• Puslaidininkiams;
• Energetikos produktams;
• Medienos gaminiams;
• Retiesiems žemių metalams, kurių JAV nepakanka.

Išsamiau rasite čia: <https://inovacijuagentura.lt/paslaugu-sarasas/jav-muitai.html?lang=lt>

Pasaulio rinkas sukrėtęs įvykis

Šių metų balandį JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo paskelbęs 90 dienų pertrauką įvestiems tarifams daugeliui šalių. Atidėdamas visuotinių muitų įsigaliojimą, D. Trumpas paliko galioti bazinį 10 % tarifą, kuris buvo taikomas visoms šalims, išskyrus Kiniją, kuriai įvedė 125 % muitus. Vietnamui buvo nustatytas 46 % tarifas, Kambodžai – 49 %. Norvegijai – 15 %.

„Atsižvelgdamas į nepagarbą, kurią Kinija parodė Pasaulio rinkai, aš nedelsdamas iki 125 % padidinu muitą, kurį Jungtinės Amerikos Valstijos taikys Kinijai“, – platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas. Išsamiau rasite čia: <https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/trumpas-skelbia-90-dienu-pertrauka-ivestiems-tarifams-daugeliui-saliu-n1410981?priority=2>

Tačiau nuo šių metų liepos 7 d. popietės tarifų klausimu įvyko vėl naujų pakeitimų, kurių iniciatorius buvo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tą dieną išsiuntęs 14 laiškų.

JAV Prezidentas Donaldas Trumpas 2025 m. liepos 7 d. padarė spaudimą Amerikos prekybos partneriams, informuodamas kelių šalių vadovus apie jų valstybėms numatytą taikyti naują tarifų normą. Tačiau tuo pat metu D. Trumpas pasirašė dokumentą /visus laiškus D. Trumpas pasirašė ranka, žr. jo parašo pavyzdį/, patvirtinantį jo pranašumą ir vykdomąjį veiksmą, kad pratęstų visų „abipusių“ tarifų įsigaliojimo datą, išskyrus Kiniją, iki šių metų rugpjūčio 1 d.

Tikimasi, kad tie „abipusiai“ tarifai įsigalios trečiadienį, liepos 9 d. Kai kuriais atvejais D. Trumpo laiškuose nurodyti nauji „abipusiai“ tarifai, kurie yra didesni ar mažesni, palyginti su tais, kuriuos jis buvo paskelbęs šių metų balandį. Japonijos ministras pirmininkas Shigeru Ishiba ir Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-Myung D. Trumpo laiškus gavo pirmieji. Abiems valstybėms nuo šių metų rugpjūčio 1 d. bus taikomi 25% tarifai.

Apie dvi valandas vėliau tokie pat laiškai buvo išsiųsti Malaizijai, Kazachstanui, Pietų Afrikai, Mianmarui ir Laosui, jų vadovams pranešta, kad naujieji tarifai jų atveju sieks 40%.

Vėliau tą dieną jis paskelbė septynis naujus laiškus, išsiųstus Tuniso, Bosnijos ir Hercegovinos lyderiams, kuriems numatyta taikyti 30% siekiantį tarifą. Indonezija, Bangladešas, Serbija, Kambodža ir Tailandas taip pat gavo D. Trumpo laiškus. Šių metų liepos 7 d. iš viso buvo išsiųsta 14 D. Trumpo laiškų. D. Trumpas taip pat teigė, kad tarifai bus nustatyti reaguojant į problemą, susijusią su prekybos deficitu, kas reiškia, jog Amerika perka daugiau prekių iš tų valstybių, kurioms išsiųsti laiškai, nei jos perka iš Amerikos, kas, jo manymu, trukdo Amerikos prekių eksportui į tas valstybes.

Nepaisant to, jog D. Trumpas Europos Sąjungą kelis kartus informavo apie galimus aukštesnius tarifus, atrodo, kad šis prekybos blokas negavo iš jo laiško. „Mes nekomentuosime laiškų, kurių negavome“, –  pirmadienio popietę žurnalistams sakė Europos Komisijos atstovas Olofas Gillis.

“Mano supratimu, dabar galime tikėtis, kad dabartinio „status quo“ pratęsimas iki rugpjūčio 1 d. suteiks daugiau laiko ES ir JAV iš esmės susitarti pasiekti abipusiai naudingą susitarimą,“, – pirmadienį pranešė Airijos užsienio reikalų ir prekybos ministras Simonas Harrisas.

Iliustracijų šaltinis: <https://edition.cnn.com/2025/04/03/economy/reciprocal-tariff-math/index.html>

Akcijų rinka jau sureagavo

Akcijų vertė sumažėjo nuo liepos 7 d. vidurdienio, iškart po to, kai D. Trumpas paskelbė pirmąją laiškų partiją, ir akcijų vertė toliau krito, nes D. Trumpas paskelbė skirtingus tarifus nuo 25% iki 40% šalims, įskaitant Mianmarą, Malaiziją, Kazachstaną, Laosą ir Pietų Afriką. Automobilių gamintojų Japonijoje ir Pietų Korėjoje akcijų vertė smarkiai sumažėjo. Pavyzdžiui, JAV sąraše esančių pagrindinių Japonijos automobilių gamintojų „Toyota“, „Nissan“ ir „Honda“ akcijų vertė sumažėjo atitinkamai 4%, 7,16% ir 3,86%.

Tačiau šie akcijų verčių mažėjimai gali paskatinti  imtis atsakomųjų veiksmų prieš bendrus 25% tarifus, jei jie įsigalios, tuomet tikėtina, jog, kaip atsakomąjį veiksmą, aukštesnius tarifus įves ir Amerikos prekėms.

„Šie tarifai gali būti modifikuoti, jie gali kilti aukštyn arba kristi žemyn, atsižvelgiant į mūsų santykį su jūsų šalimi. Niekada nenusivilsite dėl Jungtinių Amerikos Valstijų“, – prieš pasirašydamas laiškus tokiais žodžiais savo kalbą baigė D. Trumpas.

CNN pranešė, jog šių metų liepos 7 d. “Dow” vertė jau krito 0,94%. „S&P 500“ vertė sumažėjo 0,79%, o „Tech Heavy Nasdaq Composite“ fiksavo 0,92% kritimą. Šie trys pagrindiniai indeksai 2025 m. liepos 7-ąją paskelbti kaip blogiausieji per maždaug trijų savaičių laikotarpį.

Parengta pagal: Trump announces new tariffs of up to 40% on a growing number of countries. By Elisabeth Buchwald, CNN. July 7, 2025. At: <https://edition.cnn.com/2025/07/07/economy/trump-letters-tariffs>, žr. 2025-07-08.

---

DIENOS AKTUALIJA:

KAI Į MEDŽIOKLĘ IŠEINA MOTERYS

Paskelbta 2025-03-22, papildyta 2025-07-12

Nemaža mūsų piliečių dalis daug laiko skiria pigesnių maisto produktų paieškai, kai kurie net nieko neperka, jei nėra nuolaidų.

Niekam nėra paslaptis, jog kelionės ir pigesnių maisto produktų paieškos, vykdomos prekybos centruose ar turgavietėse, yra daugiausia moterų užsiėmimas. Įspūdinga stebėti, kai vos atidarius prekybos centrą, kuriame yra ir vietinė kepyklėlė, supuola vyresnio amžiaus moterys ir graibsto nukainuotų pyragėlių ir bandelių maišelius, maigo juos tikrindamos, ar bandelės nėra per daug sukietėjusios, plėšo tuos įpakavimo maišelius, brangesnes bandeles perdeda į perkainuotų gaminių maišelius, kur užrašyta kuo mažesnė kaina. Po to jos išdidžios traukia į atsiskaitymo kasos pusę ir abejingais veidais sumoka kelis centus už nepigius kepinius, kuriuos prieš tai drąsiai susidėliojo į nukainuotų prekių maišelius, ant kurių yra prilipdytos naujos nukainavimo sumas žyminčios kainos. Niekas joms nieko nesako, nors visur yra stebėjimo kameros ir tas visas senolių veiklas nuolat įrašo kameros, viskas gerai matyti ir kepyklėlės darbuotojoms, salės darbuotojams. Nestabdo jų ir kasininkė. Kadangi apiforminti bent vieną tokį įvykį kainuoja nemažai laiko ir administravimo pastangų, reikėtų kviesti policiją, o vagystė būtų mažavertė, viskas baigtųsi visiškai niekuo, išskyrus, kad būtų sugaištas brangus dirbančiųjų tame prekybos centre ir apsauginių bei policijos laikas.

Žinia, pigiau nusipirkti maisto produktų norėtų visi. Todėl kai moterys išsiruošia į paieškas pigesnio sviesto, visa tai galima drąsiai pavadinti išėjimu į medžioklę, nes reikia daug ištvermės, kantrybės, pastabumo, gudrumo, vikrumo. Nepakanka vien būti susirinkus išankstinę informaciją, kokiame prekybos centre geros kokybės sviestui taikomos nuolaidos. Reikia dar nukeliauti į tą prekybos centrą, būti pirmai, nes pigesni produktai, kurie yra paklausūs, akimirksniu dingsta iš lentynų ir pavėlavusios tegali pamatyti kainas, tačiau produktų jau nebebūna, jie išpirkti.

Nuolaidų ieškoma ne mažesnių nei 30 proc. Ypatingai įgudusiais nuolaidų medžiotojais yra tapusi dalis senatvės pensininkų – kai kam iš jų tai yra laisvalaikio leidimo būdas ir kartu – apčiuopiama materialinė nauda. O sutaupyti vaikantis nuolaidas išties galima nemažai.

2020 m. žiniasklaidoje buvo paskelbtas žurnalistinis tyrimas, kur daroma išvada, kad už 150 eurų mėnesiui asmuo, kuris maisto produktus perka tik su nuolaidomis, gali prasimaitinti. Už kiek įmanoma prasimaitinti 2025-aisiais, sunku pasakyti, nes žmonės vartoja labai skirtingus maisto produktus, poreikiai yra toli gražu ne vienodi. Be to, daug kas naudojasi įvairiomis paramos formomis, yra specialios kortelės, su kuriomis skurdžiai besiverčiantieji asmenys gauna nusipirkti maisto produktų, yra ir labdaringų maitinimo įstaigų, maisto atiduotuvių, dalis moksleivių gauna nemokamą maitinimą mokyklose.

Niekam ne paslaptis, jog nieko nebestebina asmenys, kurie maitinasi iš atliekų konteineriuose sumesto turinio, tai yra, susirenka tai, kas kitų išmesta, maitinasi tomis atliekomis.

Na, o tie, kurie turi prieigą prie interneto, apie akcijas sužino gana anksti, turi galimybę kainas palyginti gana skubiai ir net nesilankydami atskiruose prekybos centruose. Jie nurūksta it vėjas su automobiliais, pasikrauna bagažines ir darda atgal į savo kokį kotedžų ar nuosavų namų kvartalą. Nemažai reklaminės informacijos apie įvairias nuolaidas skelbiama ir per televiziją, todėl apsipirkimas su nemažomis nuolaidomis tapo daugelio iš mūsų kasdienybe ir gyvenimo būdu.

Įdomu tai, kad kainas buvo pravartu lyginti ir prieš 30 metų. Laikraštis „Darbai“ 1995 m. rugpjūtį paskelbė tokias pigiausių maisto produktų kainas litais Vilniuje, nurodytos ir parduotuvės, turgavietės:

Druska – 0,47 / 1 kg; „Maisto prekės“;

Cukrus – 3,08 / 1 kg; „Ropė“;

Miltai – 3,18 / 2 kg; „Ropė“;

Šviežios bulvės – 0,50 / 1 kg; turgelis prie „Kometos“;

Aliejus (liet.) – 3,33 / 0,7 l; „Vaivorykštė“;

Kiaušiniai – 2,00 / 10 vnt.; Halės turgus;

Makaronai – 1,42 / 400 g; “Maisto prekės“;

Sūdyti lašinukai – 4,50 / 1 kg; Halės turgus;

Juoda duona – 1,70 / kepalas; „Duona“;

Ryžiai (skaldyti)- 1,79 / 1 kg; „Ropė“.

1995 metų kainas galite perskaičiuoti į eurus ir palyginti su šiandieninėmis. Akivaizdu, jog prieš 30 metų miltai, lašinukai, juoda duona, kaimiški kiaušiniai ir šviežios bulvės buvo ženkliais pigesnės nei esamu metu. Ypatingai paminėtinos šviežios bulvės, nes jų kaina per 30 metų padidėjo 5,3 karto, arba vidutiniškai 533 proc.

Kainos eurais būtų tokios:

Druska – 0,14 / 1 kg

Cukrus – 0,89 / 1 kg

Miltai – 0,92 / 2 kg

Šviežios bulvės – 0,15 / 1 kg

Aliejus (liet.) – 0,96 / 0,7 l

Kiaušiniai – 0,58 / 10 vnt. pastaba: kaimiški kiaušiniai turgavietėje

Makaronai – 0,41 / 400 g

Sūdyti lašinukai – 1,30 / 1 kg

Juoda duona – 0,49 / kepalas

Ryžiai (skaldyti) - 0,52 / 1 kg

Įdomu tai, kad tuo pat metu Vilniuje pateiktos ir prabangių maisto produktų kainos litais:

Lašiša – 55,82/400 g; „Maisto prekės“;

Juodieji ikrai – 65/100 g; „Maisto prekės“;

Alyvuogių aliejus – 45,25/ 2 l; „Pas Juozapą“;

Vėžių uodegos – 31,50/200 g; „Uosingis“.

Taigi pasirinkimas buvo ir anuomet, laikraštis buvo net sukūręs brangiųjų produktų skelbimo rubriką „Gausim darbo – nusipirksim“.

Dar įdomiau tai, kad prieš 30 metų „Darbuose“ buvo paskelbta ir kiek atlyginimo per mėnesį mokėtų darbdaviai, pavyzdžiui – sargui – 400 Lt; prekių žinovei – 600 Lt; siuvėjai – 350 Lt; pardavėjai – 250 Lt; padavėjui – 300 Lt; suvirintojui – 300 Lt. Šaligatvio plytelių klojėjas už 1 kv. m paklotų plytelių anuomet gaudavo 10 Lt; glazūruotų plytelių klojėjas – už 1 kv. m – 20 Lt.

Akivaizdu, jog šių dienų įverčiais prieš 30 metų Lietuvoje 200 eurų per mėnesį uždarbio nė nebūdavo, alyvuogių aliejus, lašiša buvo prabanga, ko šiomis dienomis nėra, tačiau būtiniausieji kasdieninio vartojimo maisto produktai buvo vidutiniškai tris kartus pigesni. Paskaičiavus, jog prieš 30 metų būstų šildymas, kitos paslaugos, degalai transportui, elektra nebuvo tokie brangūs kaip dabar, dar nebuvo masiškai visi įsikinkę į paskolas bankams už įsigytus būstus bei automobilius ir net mobiliuosius telefonus, prasiskolinę visiems aplinkui, nes nežiūrint į nieką per metus poilsiauja egzotiniuose kraštuose po kelis kartus ir maitinasi prabangiuose restoranuose, kavinėse kasdien, labai abejotina, jog esamu metu bendrasis pragyvenimo lygis yra aukštesnis. Galima tik tvirtinti, jog žmonės vis daugiau vartoja, norų vis daugiau, prabangiai maitinti pageidauja visi.

Be to, vien iš to nedidelio palyginimo yra akivaizdu: Lietuvos turguose per paskutiniuosius 30 metų itin ženkliai pabranginti kaimiški kiaušiniai, medus, lašinukai, bulvės rodo vieną dalyką: apetitai išaugo iš ūkininkų pusės. Bet kam yra aišku, jog vietoje užaugintos bulvės ar vietiniai kiaušiniai neturėtų būti tokie brangūs turgavietėse. Taigi, pirmiausia mūsų rinkoje galimai turgavietės neatlieka savo funkcijos, kad rinka būtų nors kažkiek konkurencinga ir sveikai funkcionuojanti.

Didelė tikimybė, jog Lietuvos gyventojai kooperuosis, atsiveš pigesnių ir geros kokybės maisto produktų ir gėrimų iš kitų vietovių, kur kainos ne taip drasko akis ir kenkia nuosavai piniginei. Bus ir kitų būdų įsigyti pigesnių maisto produktų ar tiesiog maitintis pigiau ir sveikiau: ne mažiau nei pusę metų kasmet pagyventi geromis sąlygomis svetur, atsisiųsti maisto produktų juos užsisakius internetu, sukurti nuosavą tiekimo grandinę, pavyzdžiui, užmezgus asmeninius ryšius bet kuriame pasaulio kampelyje tiesiog su padoriu ūkininku. Visai nesunku yra apsirūpinti išties ekologiškai užaugintais maisto produktais, daržovėmis, aliejumi, alyvuogėmis tiesiai iš Graikijos ūkių, o ką jau bekalbėti apie kaimynines valstybes.

Dar paprastesnis būdas yra dažnos kelionės į užsienį su tikslu apsigyventi vietovėse, kur maistas yra neužterštas pesticidais ar automobilių išmetamais sunkiaisiais metalais, trumpam susirasti darbą užsienyje ir taip gyventi: kelis mėnesius svetur, kelis mėnesius Lietuvoje.

Be to, ekologinė situacija Lietuvoje nėra gera, vietoje užauginti maisto produktai net su kokybės etiketėmis ir sertifikatais nėra pakankamai sveikatai naudingi. Ir nuolatinės pasakėlės bei raginimai „Pirk prekę lietuvišką“ gal būt tinka tik visiškiems naivuoliams. Jei atvirai, išmintingiau yra visada, kai tik įmanoma, nepirkti prekės lietuviškos. Nes ji, deja, nekokybiška ir brangi, o pirkti iš Lietuvos ūkininko gali būti tiesiog savižudybė, tiesą pasakius.

Todėl labai tikėtina, jog įgudusios „medžioti“ pigesnius produktus prekybos centruose moterys nesunkiai persikvalifikuos ir sukurs pačios maisto tiekimo grandines maždaug tokio pobūdžio: ūkininkas ar miško gėrybių rinkėjas Suomijoje, Lenkijoje – mano stalas.

Pabaigai pateikiami vos keli oficialiosios statistikos rodikliai, kurie itin daug sakantys.

Valstybės duomenų agentūros 2025-07-12 duomenimis, maistas ir nealkoholiniai gėrimai Lietuvoje 2025 m. birželį, palyginti su 2024 m. birželio mėnesio kainomis, pabrango 2 proc., o restoranuose ir viešbučiuose kainos per metus pakilo 7,8 proc.

Per pusmetį Lietuvoje labiausiai pabrango šokoladas (36,9 proc.) ir bulvės bei obuoliai, kurių kainos nuo praėjusiųjų metų gruodžio mėnesio išaugo daugiau nei 18 proc. Žemės ūkio ir maisto produktų vidutinės kainos Lietuvos turgavietėse 2025 m. birželį kai ką išties galėjo priblokšti, nes, pavyzdžiui, kaip skelbia oficialiosios statistikos portalas <https://osp.stat.gov.lt/>, lietuviškos naujo derliaus bulvės kainavo 2,23 euro už kilogramą, sviesto kilogramas turgavietėse buvo pardavinėjamas vidutiniškai po 13,28 eur.

Todėl yra suprantama: pirkti parduotuvėse, prekybos centruose yra pigiau, parankiau ir mažesnė grėsmė įsigyti sveikatai žalingus maisto produktus. Kas yra irgi dar vienas Lietuvos paradoksas, nes visur kitur Pasaulyje žmonės eina į turgavietes pirkti maisto produktų dėl to, kad jie šviežesni, pigesni ir geresnės kokybės negu įprastose parduotuvėse bei bendravimas tarp kliento ir pardavėjo būna malonus. Ko Lietuvoje taip pat jau beveik nebeįmanoma rasti: prekiauja neretai plėšrūs ir agresyvoki nevalyvai atrodantys asmenys, kurių tarpe ne vienas ir ne du yra tiesiog smulkūs sukčiai, akiplėšos, iš viso net nesistengiantieji tinkamai aptarnauti pirkėjus, nes prekiaujantieji nė nesuvokia, kaip tas yra daroma, kodėl, kaip ir kuo baigiasi nesugebėjimas įtikti klientui. Ir jei svečiai ar viešnios iš užsienio pasiteirautų apie Lietuvos turgavietes, geriau yra nukreipti temą kita linkme ir visomis išgalėmis vesti užsieniečius kuo toliau nuo Lietuvoje esančiųjų turgaviečių, mugių, kermošių, ūkininkų turgelių ir smulkių prekeivių.

Šaltiniai: Į PIGESNIŲ MAISTO PRODUKTŲ MEDŽIOKLĘ – DABAR IR PRIEŠ 25 METUS. 2020-08-06. <https://www.leidinyssau.lt/naudinga> ir <https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S7R307#/>, žr. 2025-07-12.

 

---

2025 METŲ AKTUALIJA: 

65-70 METŲ MOTERYS DARBO RINKOJE: KODĖL? NUO KADA? GAL VERTA ĮDARBINTI IR 80-metes?

KIEK SKOLINGA LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖ KIEKVIENAI SAVO PILIETEI-MOTERIAI, KURI VIETOJE 55 METŲ Į SENATVĖS PENSIJĄ IŠEINA SULAUKUSI 65 METŲ AMŽIAUS?

2024-08-30 paskelbta “Padėkime sau’19”, atnaujinta 2025-07-11 

Danijoje jau pranešta, jog moterys į senatvės pensiją išeis tik nuo 67 metų, o netrukus bus taip, kad dirbti jos turės Danijoje iki 70 metų amžiaus ir tik po to įgis teisę gauti senatvės pensijos išmokas. Švedijoje jau nuo seniau moterų senatvės pensijos amžius prasideda tik nuo 67 metų.

O kaip yra pas mus?

Ar vis dar dirbanti sveikatos priežiūros srityje gydytoja, kuriai arti 70 ar net 80 metų - jau dėsningumas? Ar jau užmiršta objektyvi tiesa, kad net patys sveikiausi asmenys, sulaukę 60 metų amžiaus, turi ne tik sumenkėjusias protines galimybes, sulėtėjusią reakciją, yra gana menkos atminties, praktiškai nebeturi savų dantų, be akinių yra beveik akli, o pagal fizinį pajėgumą net tie, kurie į save investuoja per sveikatos gerinimo procedūras ir reguliariai mankštinasi, retas kuris gali pasigirti ištverme ar sveikais sąnariais, pajėgumu dirbti vadinamuoju pilnu etatu bet kokį darbą ar dalyvauti versle bet kokiu lygiu, išskyras gal nebent būti prekeiviais, stovinčiais ar prisėdusiais ant šaligatvio ar suolelio prie prekybos centro ar turgavietės prieigose, kur nemoka už prekybos vietą.

Be jokios abejonės, patys vyresnio amžiaus asmenys yra kitokios nuomonės ir neretas gausiai pavartojęs įvairių papildų, stimuliatorių, užvalgęs gana prašmatnių patiekalų apie save mano kuo puikiausiai ir nieko jau nebestebina, kai į operacinę eina nukaršęs chirurgas, kuris išdidus vien dėl to, kad vis dar įstengia stovėti operacinėje ir operuoja nesiramstydamas lazdele, o vidurinės mokyklos mokytoja, kuriai jau virš 60 metų, niekaip neįsisavina naujų mokymo ir ugdymo metodų bei nesugeba pasiruošti pamokai, jei visas tos pamokos dėstymo turinys ir užduotys nesurašytos į išsamų tekstą su lentelėmis, kur nurodyta, kurią pamokos minutę, ką sako mokytoja, ką ji ir kaip daro, kada užduoda namų darbus, o kada surenka vaikų parašytus kontrolinius darbus.

Kas kam atrodo, kodėl ir kaip dažnai, kas ką mato, kodėl ir kaip tai nutinka, kad kai kas mato ir supranta vienaip, kiti - kitaip, o dalis iš viso nuomonės neturi, nieko nežino ir žinoti nenori, yra atskira tema. Ji labai opi tiems, kurie dar vaikų darželyje buvo išmokyti galvoti taip, kaip liepta ir kalbėti, daryti tik tą, kas nurodyta.

Šiuokart gvildenama senatvės pensijos tema tuo aspektu, kada yra tikslinga išeiti į senatvės pensiją ir kodėl valdžios nuomonė su pačių dirbančiųjų, piliečių lūlesčiais, vertybių sistema, nuostatomis ir įsitikinimais ne taip dažnai ir sutampa.

LIETUVOS ATVEJIS

Senatvės pensininkės Lietuvoje, kurios esamu metu ar maždaug prieš 2-5 ir mažiau metų išėjo į senatvės pensiją, liko labai nuskriaustos.

Niekas Lietuvoje net nesidomėjo, ar teisėtai buvo prailgintas jų buvimo darbo rinkoje laikas. Juk joms buvo žadėta, jog pensininkėmis taps nuo 55 metų, tačiau įvyko visai kitaip. Joms teko ir tenka dirbti iki 64-65 metų, atitinkamai, kada jos gimusios. Greitu laiku išėjimas į pensiją moterims bus nuo 65 m. amžiaus. Sklando pranešimai puse lūpų, jog išleisti į senatvės pensiją greitu laiku gali tik nuo 70 m. amžiaus, kadangi visuomenė sensta, dirbti nenori beveik niekas, senatvės pensijų nebėra iš ko mokėti, o Lietuvos žmonių vidutinis gyvenimo amžius jau viršijo 77 metus.

Taigi, jau dabar vidutiniškai senatvės pensijos mokamos iš valstybės biudžeto apie 12 metų kiekvienam senatvės pensininkui, tačiau yra ir tokių atvejų, kai asmenys gyvena iki 90 metų ir ilgiau, o jie buvo tapę senatvės pensininkais nuo 55 metų, tai moterų atvejais, joms pensijos mokamos apie 30-40 metų laikotarpiu ir tokių asmenų yra nemažai Lietuvoje. Iš ko mokėti tiems asmenims apie 40 metų, kai būtina dar ir indeksuoti jų pensijas, dauguma jų yra su didele negalia, gavę dalyvumo lygio nustatymo dokumentus, išmokos iš valstybės biudžeto jiems viršija 1000 eurų kas mėnesį net neįskaičius paslaugų, kurias jie gauna nemokamai ar mokamai tik maža dalimi ir kompensuojamųjų vaistų kainos. Šioje vietoje neskaičiuojame svetimų pinigų.

Atvirkščiai. Konstatuojame faktą, jog socialinė politika Lietuvoje patyrė fiasko. “Sodros” sistema braška per visas siūles ir išsilaiko daugiausia iš valstybės imamų paskolų, už kurias visiškai net neaišku, kas atidirbs, kadangi jauni darbingo amžiaus asmenys iki 30 m. amžiaus jau dabar Lietuvoje iš esmės nedirba nieko ir mokesčių nemoka jokių, yra vien viešųjų pinigų ir kitų išteklių naudotojai, iš jų dirba tik 16 iš 100 asmenų, tai yra, dirba ir moka mokesčius vidutiniškai tik kas šeštas / septintas jaunas asmuo, jų yra tik 16 proc., tų, kurie prisideda prie senolių išlaikymo ir visuomenės gerbūvio Lietuvoje. Beje, nėra jokių ženklų, jog tų dirbančiųjų ir mokesčius mokančiųjų daugėtų ateityje. Pažymėtina, jog neretai asmenys jau ir iki 40-ies metų amžiaus nėra niekuo užsiėmę realiai, kadangi visų tų influencerių, „menininkų“ ir „kūrėjų“ bei „verslininkų“ nelabai galime laikyti aktyviais ir naudingais tuo požiūriu, kad jie prisideda prie visuomenės bendrųjų interesų materialiai, o galimai jie tėra eikvotojai tų varganų likučių viešųjų išteklių, kurie dar yra likę paėmus gausias valstybės paskolas, mat, ne vienas ir ne du iš jų turi priklausomybių, neturi reguliaraus darbo įgūdžių iš viso, kas visuomenei kainuoja dar daugiau nei senatvės pensininkų išlaikymas ir jų priežiūra.

Tačiau grįžkime prie mažesnės mūsų visuomenės grupės --- moterų, kurioms yra virš 60 metų.

Lietuvoje tai yra tos moterys, kurios dažnu atveju yra aukštos kvalifikacijos, turi sukaupusios daug gyvenimiškos patirties, gavusios itin gerus išsilavinimus be spragų, yra raštingos, neblogai valdo kompiuterius ir kitas technologijas. Jos esamu metu išeina iš darbo rinkos, tampa senatvės pensininkėmis, aktyviai naudojasi galimybe išeiti į išankstinę senatvės pensiją jau nuo 60 m., nes joms tai itin naudinga. O kas ateina į jų vietą? Jų vietoje naujosios vadybininkės ir visos kitos „specialistės“ tėra tokio aukšto nuostolingumo darbo rinkos dalyvės, jog tiesiog tenka pažymėti: visais įmanomais būdais gudraujama, kaip tuos aukštesnės kvalifikacijos, kompetencijos, patirties ir žinių reikalaujančius darbus, užduotis, pavedimus atliktų vis dar guvios jau spėjusios tapti senatvės pensininkėmis bibliotekininkės, pedagogės, apskaitininkės, tarnautojos, medikės ir taip toliau.

Tačiau joms net nesumokama už atliktus darbus ar sumokama elgetiška „parama“, pavyzdžiui, numetamas pakvietimas į sveikatinimosi procedūras ar renginį, kurių joms net nereikia, o renginys nedomina. Tų gudrybių, kaip toliau eksploatuoti kvalifikuotas vyresnes moteris, yra gausybė. Pavyzdžiui, joms paskiriamos elgetiškos senatvės pensijos už vidutiniškai 40 metų trukmės darbo stažą, kas priverčia jas visais įmanomais būdais ieškoti papildomų pajamų jau ir būnant pensininkėmis ir dirbti pusvelčiui ar net veltui, nes jas elementariai apgaudinėja. Kartais sukuriamos savanorių bei darbo grupės, entuziastingai suburiamos įvairios senjorų organizacijos, klubai, edukacijos, suvaidinama, jog vykdomas įtraukusis projektas ir, neva, rūpinamasi senatvės pensininkais ir taip toliau, ir panašiai, tačiau tuo pat metu tos senjorės už dyką kepa šakočius, mezga, net programuoja ar tapo paveikslus, kurie vėliau perparduodami užsienyje gana pelningai, prižiūri kitus senatvės pensininkus, kai jie pasiligoja, neatlygintinai, nes skatinamos daryti gerus darbus ir atsiranda net sektoms prilygstančios nedidelės bendruomenės, kur generuojami nemaži pelnai, apie kuriuos nė nenutuokia tą pelningumą užtikrinančios vyresnio amžiaus, tačiau dar sveikos, guvios moterys. Yra net grubaus sukčiavimo, apgaudinėjimo ir nusikalstamo aferizmo. Nes naujieji darbo rinkos ir visų įmanomų tarnybų dalyviai išties yra ne tik dažnu atveju beraščiai, jie ir itin silpnos sveikatos. Įdarbintieji visu etatu realiai nepajėgia dirbti nė 0,2 etato apimtimi, daro dažnas grubias klaidas, neretai apsvaigę nuo kvaišalų, darbo ar tarnybos vietoje nepajėgūs dirbti ir atlikti užduočių net minimaliai, jei turi vaikų, ir šie yra našta visuomenei, nes paliegę, lygiai kaip jų mamos ir tėčiai nebepajėgia dirbti, vaikai nebepajėgia nueiti iki savo mokyklos kokiu atstumu ji bebūtų, nebegeba įvykdyti net minimalių mokymo programos užduočių. Taigi, būsimų valstybės išlaikytinių armija didėja geometrinės progresijos greičiu.

Kažkodėl beveik visi apismeta, jog to "nemato", "nesupranta" ir jog problema neišsprendžiama iš viso. Bet taip nėra. Pakaktų pradžiai daiktus vadinti tikriaisiais vardais ir viešai bent nebereklamuoti gerokai fizinio ir protinio nusidėvėjimo požiūriu senstelėjusiųjų asmenų, tapusių tėčiais ir mamomis jau po 35 metų ir vėliau, o informuoti visuomenę, koks nuostoligumo lygis yra dėl šitokių dalykų ir kad nebeįmanoma jau sukurti tokios ekonomikos nei su startuokliais, nei su vienaragiais bei robotukų pagalba, kad ta auganti nebepajėgiųjų dirbti ir mokytis bei atlikti paprasčiausias higienos funkcijas asmenų minia būtų išlaikoma iš viešųjų išteklių. Iniciatyvos, projektai, geri norai šioje srityje jau beprasmiški. Platinant stereotipus, jog, neva, kaip puiku, kai susenęs politikas ar verslininkas, menininkas, profesorius ar medikas su paliegusia narkomane, pripumpuota silikono ir botokso, susilaukia vaiko, nueita išties per toli. 

Būtina paminėti ir tą, jog esamu metu niekur nepaminėta reali padėtis vyresnio amžiaus moterų, kurios negimdė paliegėlių vaikų būdamos jau virš 35 m. amžiaus, niekada nebuvo bedarbės, sąžiningai mokėjo mokesčius, nebuvo įklimpusios į korupcijos lūną, nepasipelnė iš sukčiavimo, aferizmo, kyšininkavimo ir t.t. Nereikia užmiršti, jog jos ne tik liko apgautos, nebuvo išleistos į senatvės pensiją nuo 55 metų, kas reiškia, jog 10 metų joms nebuvo mokėtos senatvės pensijos, 10 metų pratęstas jų darbo laikas, joms teko atsisakyti svajonių, kaip tapusios pensininkėmis jos užsiims mėgstamais hobiais, keliaus, rūpinsis savimi turėdamos tam laiko ir gaudamos pensijas, kurios leistų gyventi oriai. Jos vidutiniškai užaugino po 2 vaikus tuo laikotarpiu, kada jokių „vaiko pinigų“ nė nebuvo, tačiau vaikų laisvalaikio užimtumas, būreliai kainavo vidutiniškai po 30-60 EUR / mėn. už vieną būrelį tuo pat metu, kai tų pačių moterų algos perskaičiavus iš litų į eurus vidutiniškai siekė 200-250 EUR / mėn., be to, vaikų avalynė, drabužiai kainavo žymiai daugiau nei suaugusiųjų, lygiai kaip ir tų vaikų mityba. Be to, tos moterys, kurioms esamu metu yra virš 60 metų, dauguma nukaršino savo senus tėvus ir mamas tuo laikotarpiu, kada nebuvo jokių socialinių išmokų, jokių specialiųjų poreikių apmokėjimų ir iš darbovietės neretai tiesiog išmesdavo, jei moteris imdavo papildomų nedarbo dienų norėdama prižiūrėti sergančius tėvus ar apsirgusius savo vaikus.

Sąrašas įvairių pažeidimų, neteisybės tų moterų atžvilgiu gali būti labai ilgas, tą supranta kiekvienas.

Taigi, grįžkime prie to fakto, jog moterims, kurioms esamu metu yra virš 60 metų, kurios gavo politikų pranešimus, jog teks dirbti iki 65 m. amžiaus, negauna pensijų už laikotarpį nuo 55 m., kas joms buvo pažadėta, kada jaunystėje jos tapo darbo rinkos dalyvėmis. Buvo sugriauti jų planai, svajonės, net būdamos silpnos sveikatos, kuri neatitinka negalios lygio, jos vis viena privalo dirbti. Žinoma, ne vienas esate matęs vos bepaeinančią vyresnio amžiaus moterį, kuri klibinkščiuoja su supuvusiais sąnariais, pusiau apakusi ir su pūliuojančia rankų oda į savo darbo vietą kas rytas, kur pati viena išplauna daugybę daugiabučių laiptinių, o atėjus algos mokėjimo metui, neretai būna apgaunama ir atidirbusi už 1,5-2 etatus, tegauna 0,5-0,3 etato apimties atlyginimą. Įdomu dar ir tas, jog neretai ta valytoja turi aukštąjį ekonomistės ar pedagogės išsilavinimą, jau būna užauginusi vidutiniškai du ar daugiau vaikų, namuose ji dar prižiūri savo sergančius tėvus, auklėja anūkus ir paruošia pietus, vakarienę niekur nedirbantiems savo maždaug 35-45 metų vaikams ir jų antrosioms pusėms bei grįždama iš darbo parneša bambalį alaus savo prasigėrusiam sutuoktiniui, kuriam taip pat skalbia rūbus, gamina valgį, jį slaugo. Be to, neretai ji dar turi ir vadinamąjį sodą ar kelis arus žemės prie nuosavo namo ir taip pat pati viena nudirba visus „žemės“ darbus bei susirinkusi sodo uogas ir vaisius, daržoves dar juos ir užkonservuoja, sušaldo, aprūpina namiškius valgiu žiemą. Žinia, ji taip pat finansuoja savo anūkų išlaidas studijų metu, nes gauna kad ir apgailėtiną algą, tačiau sugeba ir iš tiek susitaupyti.

Lietuvoje apie šią problemą ir tokio pobūdžio Žmogaus teisių pažeidimo atvejus nėra užsimenama iš viso.

Juk tos moterys patyrė ne vien materialinius nuostolius. Jų moralinė žala taip pat didelė: sužlugdytos jų svajonės, planai nuo 55 metų turėti savo mėgstamus užsiėmimus, laisvalaikį, rūpintis savo sveikata, nedirbti, t.t. Beje, ir materialinis nuostolis gana nemažas.

Galimai ne mažiau nei 60 000 eurų valstybė skolinga kiekvienai moteriai, kuri vietoje 55 m. į senatvės pensiją išeina 65 m. amžiaus, turi darbo stažą, kt. Tačiau tikroji suma tos valstybės skolos kiekvienai moteriai yra išties žymiai didesnė. Maža to. Ir toliau nachališkiausiu būdu ieškoma būdų, kaip tas moteris dar labiau apmokestinti, eksploatuoti. Todėl nieko stebėtino, jog jos masiškai ir gana tyliai palieka Lietuvą išsiveždamos savo kapitalą, patirtį, žinias, perkeldamos savo verslus, namus ir Lietuvoje gaunamas senatvės pensijas į kitas valstybes, kur joms reiškiama pagarba, rodomas dėmesys ir jos sėkmingai realizuoja savo svajones užsiimti hobiais, turėti orų gyvenimą, neretai jos kitose valstybėse sėkmingai didina savo pajamas, gauna kokybiškas sveikatos priežiūros ir laisvalaikio užimtumo paslaugas, išvengia streso dėl nestabilumo ir joms niekas negrasina, jog „bus karas“ ar „sprogs Astravo atominė jėgainė“ ir pan. Kalbų iš lūpų į lūpas vis daugiau apie tai, kad tavo draugė ar buvusi bendradarbė, kaimynė, giminaitė įsikūrė visam laikui prie Viduržemio jūros ar Užkaukazėje, Norvegijoje, JK, kartais ir Australijoje, N. Zelandijoje, JAV, Šveicarijoje ir t.t.

JUNGTINĖS KARALYSTĖS ATVEJIS

Jungtinėje Karalystėje (JK) taip pat buvo prailgintas moterų išėjimo į senatvės pensiją amžius.

Skirtumas tas, jog nuo 2019 m. JK moterys kantriai, kvalifikuotai, neagresyviai, tačiau gerai organizuotai siekė teisingumo atstatymo senatvės amžiaus pakeitimo klausimu. Ir štai, jau 2024 m. jos pasiekė kompensacijų. Bylinėtis teismuose teko 5 metus, teismai JK moterims priteisė milžiniškas kompensacijas. JK Vyriausybė, pasvėrusi, kokios yra realios finansinės galimybės 2024 m., jau pradėjo mokėti britėms senatvės pensininkėms kompensacijas iki 3 tūkst. svarų, nors turėjo mokėti vidutiniškai po 10 tūkst. svarų, ne mažiau.

Kelias iki kompensacijų išsireikalavimo JK buvo ilgas, tačiau viskas buvo atliekama teisėtai, vyko teismų procesai, moterys buvo organizuotos, pavienių išsišokimų nebuvo. Vos prieš ketverius-penkerius metus JK spauda mirgėjo nuo tokių antraščių: „Toriai pavogė mano valstybinę pensiją, kai buvau 60-ies, dabar noriu atgauti savo pinigus“; „Mus apvogė: kaip moterys, gavusios smūgį dėl išėjimo į senatvės pensiją amžiaus prailginimo, ketina balsuoti“ ir pan.

KAS IŠ TO?

JK moterys kompensacijas jau gauna nuo 2024 metų kovo mėnesio.

Žinia, jog ir Lietuvos moterys nebūtų prieš gauti kad ir trijų tūkstančių eurų kompensacijas dėl to, kad joms tenka dirbti iki 64-65 m. amžiaus vietoje to, kad išeitų į senatvės pensiją 55-ies.

Be to, juk ne vien moterys yra nukentėjusios dėl senatvės pensijos amžiaus prailginimo, nukentėjo ir vyrai. Jie taip pat būtų nieko prieš gauti vieną ar kitą papildomą eurą iš valdžios, ypač, kad artėja rinkimai.

Esamu metu šio itin svarbaus nemažai visuomenės daliai klausimo į jokias darbotvarkes niekas neįtraukė, politikai apie tai tyli, ta vyresniųjų moterų kompensavimo tema nepaminėta nė vienoje rinkiminėje programoje nė vienos partijos, pretenduojančios į savo narių patekimą į LR Seimą ir vėliau galimai ir į LR Vyriausybę bei atitinkamai ir į kitas pageidautinas viešojo valdymo vietas. Senatvės pensininkai šiomis dienomis girdi viešus pranešimus, jog galimai ženkliai didės minimali alga Lietuvoje nuo 2025-ųjų, tačiau kol kas nėra jokių pranešimų, jog didins ir pensijas. Vien tik pranešama, jog brangs elektra ir dujos, būsto šildymas, paslaugos, pigesnio maisto ir vaistų nebebus niekada, o Ukrainai valdžia jau atidavė virš milijardo eurų iš Lietuvos Respublikos biudžeto nė neatsiklaususi mokesčių mokėtojų ir visuomenės apskritai, ar ji tam pritaria, ir per visus įmanomus kanalus kviečia dar ir tuos pačius senatvės pensininkus aukoti, duoti, remti iš savo asmeninių pinigų. Tokioje aplinkoje senatvės pensininkai siekia neišsišokti ir su naivia viltimi lūkuriuoja, kad ateis nauja "geroji" valdžia po rinkimų ir jų pensijos ims augti kaip ant mielių, kaip jie buvo pratę, po 9-10 ar net daugiau procentų kasmet. Todėl telieka užjausti tuos, kurie privalės pranešti realius faktus apie būsimų pensijų dydį ir nudžiuginti vien tik šalpos pensijų gavėjus, jog jie, iš viso daugelis nedirbę nei dienos, nei valandos ir nemokėję jokių mokesčių, kas mėnesį gaus tokio dydžio pensijas kaip ir jų kaimynė su 40 m. darbo stažu ir tiek nuo sunkaus darbo suniokota sveikata, jog nebepajėgs nei pasidžiaugti tais keliais šimtais eurų, gaunamais kas mėnesį.

Lietuvos vyresnio amžiaus asmenys, teisininkai, be kurių pagalbos bylinėjimamsis nepavyktų, vargu ar imsis organizuotų teisėtų veiksmų kaip JK moterys nuo 2019 m.

Mes, leidinys „Padėkime sau‘19“, taip pat neagituojame burtis ir imtis kokių priešrinkiminių vajų ar veiksmų, nors metas būtų itin palankus, o precedentas JK jau sukurtas ir teliktų visą patirtį šiuo klausimu perkelti į Lietuvą, nebereikėtų bylinėtis teismuose 5 metus, nes tai jau padarė britės.

Mes, leidinys „Padėkime sau‘19“, informuojame, jog yra tokia galimybė.

Mes, leidinys „Padėkime sau‘19“, taip pat pranešame, jog JK moterys į pagrindinių kaltinimų JK valdymo sektoriui sąrašą iškėlė netikslios ir per menkai suprantamos viešosios informacijos apie pensijų reformą ir senatvės pensijos amžiaus prailginimo klausimą. Daugelis bričių apskritai tos informacijos neturėjo, o vien tik buvo pastatytos prieš jau įvykusį faktą, jog jų senatvės pensijos bus pradėtos mokėti žymiai vėliau nei joms buvo pažadėta ir įstatymiškai įtvirtinta anksčiau. Be to, ši informacijas apie JK moterų gaunamas kompensacijas gali būti reikšminga ir išeivėms iš Lietuvos, kurios jau sulaukė garbingo amžiaus ir senatvės pensijas gauna iš JK valstybės, bei jų vaikams, artimiesiems.

Belieka apgailestauti, kad nepakankamai didelis kiekis Lietuvos Respublikos piliečių-moterų laiku nesuskubo tapti JK senatvės pensijų ir kompensacijų gavėjomis ir apmąstyti, kuo prie jų nepatenkinamos padėties prisidėjo Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios ir įstatimdavystės atstovai-politikai ir priminti, jog turime vos vienintelę sritį, kurioje mūsų valstybės nevaržo griežti ribojimai ir negalioja reikalavimas paraidžiui įgyvendinti ES reglamentus bei adaptuoti dekretus. Ir ta vienintelė sritis yra būtent socialinė apsauga ir darbo rinkos reguliavimas, o tas reiškia --- ir visų rūšių pensijų dydžiai, ir kiti "Sodros", Užimtumo tarnybos, Negalios reformos klausimai bei vaikų aprūpinimas, išmokos šeimoms, laikinai susirgusiems, šildymo ir kitų rūšių kompensacijos bei parama.

Todėl visada pravartu neužmiršti, jog už didesnį ar mažesnį gerbūvį, jūsų gaunamas paslaugas daugybėje socialinės sferos sektorių, turite būti dėkingi vien socialinės apsaugos ir darbo sričių politikams, valdininkams ir iš biudžeto išlaikomiems įvairiems susijusiems specialistams, įskaitytinai kelis socialinių tyrimų ir mokslo institutus, būrius sociologų ir ekspertų.

PROBLEMŲ NEMAŽAI. O SPRENDIMO BŪDAS YRA?

Ne pensijų kaupimo klausimai yra dabar svarbiausieji. Visai ne galimybė kiekvienam kaupti papildomai lėšas savo būsimajai pensijai, atsisakyti pensijos kaupimo antrojoje ar kokioje kitoje pakopoje yra diskusijų klausimas Nr. 1. esamu metu, kad ir kaip bebūtų mėginama viešojoje erdvėje sutelkti žmonių dėmesį vien tik į šiuos klausimus. Visas šis pensijų pertvarkos rūmas statomas ant supuvusių ir griūnančių pamatų. “Sodra” nėra atsiskaičiusi su kai kuriais asmenimis iš viso.

Yra ir kitų bėdų. Pavyzdžiui, labai plačiu mastu taikyta sistema, kai realiai nedirbusieji, mokesčių nemokėjusieji ar dirbusieji labai trumpai asmenys galimai paprasčiausiai nusipirko fiktyvius dokumentus ir neteisingus įrašus, jog turi sukaupę labai solidų darbo stažą, o tai nulėmė, jog jų senatvbės pensijos esamu metu, kurias jiems reguliariai moka “Sodra”, yra palyginti dosnios. Tuo tarpu didelis kiekis esamų senatvės pensininkų liko be galimybės atkurti darbo stažą, sukauptą tarybiniu laikotarpiu, nes jiems tiesiog nepasisekė išsaugoti reikiamų dokumentų ir pan.

Apie tai “Padėkime sau’19” artimu metu paskelbs atskiroje publikacijoje.

 Šaltiniai:

‘The Tories stole my state pension when I was 60, now I want it back’, 2019-11-23, <https://www.theguardian.com/money/2019/nov/23/station-pension-age-women-labour-compensation>, žr. 2024-08-29.

'We've been robbed': how women hit by rise in pension age intend to vote, 2019-12-02, <https://www.theguardian.com/politics/2019/dec/02/weve-been-robbed-women-pension-age-vote>, žr. 2024-08-29.

Women hit by state pension age rise push for £10,000 compensation, by Shanaz Musafer, BBC News, 2024-03-21, <https://www.bbc.com/news/business-68622764>, žr. 2024-08-29.

Many thousands of women owed compensation (...), 2024-03-25, <https://www.disabilityrightsuk.org/news/many-thousands-women-owed-compensation-following-dwp-failure-communicate-changes-state-pension>, žr. 2024-08-29.

 

---

LIETUVOS DARBO RINKOS YPATUMAI 2025 m. BIRŽELIO MĖNESĮ:

• 153,4 tūkst. bedarbių ir 8,4 proc. registruoto nedarbo lygis Lietuvoje;
• sumažėjęs laisvų darbo vietų skaičius;
• aktyviau ieškoma pedagogų;
• vidutinis siūlomas mėnesio bruto darbo užmokestis buvo 1554 Eur – dešimtadaliu (148 Eur arba 10,5 proc.) didesnis nei prieš metus;
• vidutinis atlygis siūlytas langų plovėjams siekė 1,6 tūkst. Eur;
• ilgalaikių bedarbių ir asmenų su negalia aktyvumas didėja, jiems siūlomas atlyginimas kyla

2025-07-10

 

2025-07-08 Užimtumo tarnybos pranešime spaudai teikiama informacija visuomenei, jog Lietuvos darbo rinkos pulsas lėtesnis, bet stabilus. Šalies registruotas nedarbas išliko nepakitęs ir mėnesio pabaigoje siekė 8,4 proc. Liepos 1 d. šalyje registruota 153,4 tūkst. bedarbių – 600 mažiau nei prieš mėnesį ir 1,4 tūkst. mažiau nei prieš metus.

Birželio darbo rinkai būdingas įprastas vasaros pradžios sezoniškumas – aktyvumas bent kiek prislopęs. Darbdaviai paskelbė 15,5 tūkst. laisvų darbo vietų – 400 mažiau nei gegužę. Nepaisant to, darbuotojų paieška išliko aktyvesnė nei spalio-kovo laikotarpiu, o pradėjusių dirbti buvo daugiau nei žiemą (gruodį-vasarį).

Darbo skelbimų daugiausiai pateikęs sektorių trejetukas nesikeitė: pusė visų laisvų  darbo vietų – gamybos (3 tūkst.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (2,6 tūkst.) bei prekybos (2,4 tūkst.) įmonėse. Darbuotojų paiešką birželį intensyvino naujus mokslo metus planuojančios švietimo įstaigos, pateikusios 900 darbo pasiūlymų.

Bendras dirbančiųjų skaičius išlieka stabilus ir aukštas. Liepos 1 d. duomenimis, šalyje dirbo 1,46 mln. asmenų – 4,1 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį. Labiausiai darbuotojų skaičius ūgtelėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos įmonėse.

 „Pasyvesnė darbuotojų paieška birželį yra įprastas Lietuvos darbo rinkos reiškinys: po intensyvios darbuotojų paieškos šiltajam sezonui ir daliai verslų lėtinant samdą dėl atostogų, darbuotojų poreikis šiek tiek mažesnis daugelyje veiklos sektorių. Įvasarojus mažiau nei prieš vasaros startą ieškoma padavėjų, barmenų, virtuvės pagalbininkų, kasininkų, statybos darbininkų, tačiau prasidėjo intensyvesnė pedagogų paieška. Mokytojams darbo pozicijų – daugiausiai nuo metų pradžios“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Pasyvesnę darbuotojų samdą rodo ne tik sumažėjęs laisvų darbo vietų skaičius, bet ir mažesni į darbo rinką sugrįžtančių Užimtumo tarnybos klientų srautai. Tarpininkauta įsidarbinant 18,5 tūkst. žmonių – jų skaičius traukėsi dešimtadaliu (2,1 tūkst.), o įsidarbinimas mažėjo beveik visuose ūkio sektoriuose ir didesnėje šalies dalyje (46 savivaldybėse).

Visgi birželį į darbo rinką sugrįžo 2,1 tūkst. (12,6 proc.) daugiau klientų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Aktyviau nei pernai pradėta dirbti visuose ūkio sektoriuose, išskyrus transporto ir saugojimo bei kasybos ir karjerų eksploatavimo veiklos įmonėse. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus rinkosi 8,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 600 (6,9 proc.) mažiau nei gegužę, tačiau šiek tiek (400) daugiau nei praėjusių metų birželį.

 „Nors bendras įsidarbinimų skaičius mažėjo, stebime pozityvių ženklų – ilgalaikių bedarbių ir asmenų su negalia aktyvumas didėja, o siūlomas atlyginimas kyla. Tai rodo, kad rinka veikia tolygiai, net jei iš pirmo žvilgsnio atrodo lėtesnė“, – sako J. Zemblytė.

Užimtumo tarnybos darbo skelbimuose birželį ieškant darbuotojų vidutinis siūlomas mėnesio bruto darbo užmokestis buvo 1554 Eur – dešimtadaliu (148 Eur arba 10,5 proc.) didesnis nei prieš metus. Specialistų ir tarnautojų grupėje didžiausias atlygis siūlytas ieškant bendrosios praktikos gydytojų (4,2 tūkst.), gydytojų specialistų (3,8 tūkst.), laivavedžių (3,5 tūkst.), odontologų (3 tūkst.), programinės įrangos kūrėjų (2,7 tūkst.). Ieškant kvalifikuotų darbininkų ir operatorių didžiausias vidutinis atlygis siūlytas oro kondicionavimo ir šaldymo įrenginių montuotojams (2 tūkst.), stogdengiams (2 tūkst.), gręžinių gręžėjams (1,9 tūkst.), elektrikams ir suvirintojams (1,9 tūkst.). Nekvalifikuoto darbo grupėje didžiausias vidutinis atlygis siūlytas langų plovėjams (1,6 tūkst.).

Nedarbo rodikliai mažėjo 39 savivaldybėse, didėjo – 12-oje, nepakito – 9. Labiausiai mažėjo Palangos (0,9 proc. punkto), Kretingos ir Lazdijų r. (po 0,7 proc. punkto) savivaldybėse, o didėjo – Klaipėdos mieste (0,3 proc. punkto) bei Klaipėdos rajone, Kupiškyje, Jurbarke ir Visagine (po 0,2 proc. punkto). Palyginti su situacija prieš metus, šalies registruotas nedarbas mažesnis 0,1 proc. punkto (buvo 8,5 proc.).

 

---

2025 METŲ AKTUALIJA:

LIETUVOJE DAUGĖJA DARBINGO AMŽIAUS ASMENŲ IR VAIKŲ SU NEGALIA

2025-07-09

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025-06-23 atnaujintais duomenimis, 2024 m. Lietuvoje gyveno apie 231 tūkst. asmenų su negalia, tai sudarė 8,5 proc. nuo bendro šalies gyventojų skaičiaus. Palyginti su 2023 m., asmenų su negalia skaičius padidėjo 2,3 proc. 2024 m. vaikų su negalia buvo 18,6 tūkst., palyginti su 2023 m., šis skaičius padidėjo 5,09 proc. 2024 m. darbingo amžiaus asmenų su negalia buvo 152,8 tūkst., palyginti su 2023 m., šis skaičius padidėjo 6,9 proc. Darbingo amžiaus asmenys su negalia sudaro didžiąją dalį asmenų su negalia skaičiaus (66 proc.). 2024 m. pensijos amžių sukakusių asmenų su negalia buvo 59,6 tūkst., palyginti su 2023 m. šis skaičius sumažėjo 8,4 proc.

RIBOTA SOCIALINĖ PARAMA IR KITI VEIKSNIAI SKATINA NEĮGALIŲ ASMENŲ SKAIČIAUS AUGIMĄ

Neįgalumas yra buvimas žmogumi. Apytiksliai 1,3 milijardo žmonių - apie 16% pasaulio gyventojų - šiuo metu patiria didelę negalią. Šis skaičius iš dalies didėja dėl gyventojų senėjimo ir neužkrečiamųjų ligų paplitimo.

Neįgalumas atsiranda dėl asmenų, sergančių tokiomis ligomis, turinčiųjų patalogijas kaip cerebrinis paralyžius, Dauno sindromas ir depresija, sąveikos su aplinkos veiksniais, įskaitant visuomenės neigiamą požiūrį, neprieinamą transportavimą ir viešus pastatus bei ribotą socialinę paramą.

Asmens aplinka daro didžiulę įtaką negalios patirčiai ir mastui. Prieinama aplinka sukuria kliūtis, kurios dažnai asmenims su negalia trukdo lygiai su kitais asmenimis būti pilnaverčiais ir aktyviais visuomenėje. Pažanga siekiant pagerinti socialinį dalyvavimą gali būti padaryta pašalinant šias kliūtis ir palengvinant neįgaliesiems asmenims jų kasdieniame gyvenime.

KĄ TAI REIŠKIA?

Tai, jog Lietuvoje asmenys su negalia sudaro apie 8,5 proc. nuo bendro šalies gyventojų skaičiaus, yra statistinis rodiklis, tačiau jis daug ką pasako. Pavyzdžiui, palyginti su kitu statistiniu rodikliu, jog pasauliniu mastu iš visų gyventojų asmenys su negalia sudaro 16 proc., Lietuvoje jų beveik dvigubai mažesnis santykinis kiekis.

Žinia, aplinka daro didžiulę įtaką negalios mastui. Statistiniai rodikliai Lietuvoje aiškiai rodo, jog asmenų su negalia sparčiai daugėja vaikų tarpe. Neišvengiamai didėja išlaikytinių kiekis visuomenėje, teks pertvarkyti socialinę ir užimtumo politiką, reformuoti išmokų, pensijų sistemą dar ne vieną kartą, nes nuolatos mažės darbingų ir pridedamąją vertę gebančiųjų kurti asmenų.

Situacija, jog Lietuvoje asmenis su negalia pasiekia ribota ir / ar nepakankama socialinė parama, net informacinės paslaugos nėra tinkamai organizuotos, vargu ar pasikeis greitu laiku.

Todėl, tikėtina, asmenų su negalia Lietuvoje ir toliau daugės. Teks pertvarkyti ne tik aplinkos prieinamumą, visą visų rūšių paslaugų sistemą, bet ir kardinaliai pertvarkyti švietimo, ugdymo, studijų, sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos, laisvalaikio ir užimtumo organizavimo sistemas.

Žinia, vietos neliks nekvalifikuotiesiems ir asmenų su negalia norų, lūkesčių neatitinkantiems paslaugų teikėjams, vis daugiau funkcijų atliks dirbtinio intelekto bei automatizuotos sistemos.

Apie naujus pokyčius paslaugų teikimo ir jų prieinamumo srityje rasite čia:

BIRŽELIO MĖNESIO AKTUALIJA:

LIETUVA TIK PO 6 METŲ PRIARTĖJO PRIE EUROPOS IR CIVILIZUOTO PASAULIO ASMENŲ SU NEGALIA TEISIŲ BENT MINIMALAUS UŽTIKRINIMO LYGIO:

DIREKTYVA DĖL PASLAUGŲ PRIEINAMUMO BUVO DELSIAMA ĮGYVENDINTI NUO 2019 M. Paskelbta 2025-06-30 čia: <https://www.leidinyssau.lt/info>

Šaltiniai: <https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/negalios-reforma-ir-asmenu-su-negalia-itrauktis/statistika-2/>, žr. 2025-07-09.

<https://www.who.int/health-topics/disability#tab=tab_1>; <https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/negalios-reforma-ir-asmenu-su-negalia-itrauktis/statistika-2/>, žr. 2025-03-09.

---

2025 METŲ AKTUALIJA:

VIEŠUOSIUS PINIGUS PERSKIRSTO KAS, KAM, KADA, KAIP IR PO KIEK BEI KAIP DAŽNAI?

2025-07-07

Iliustracija aukščiau: 10 metų amžiaus vaiko laisvalaikio kūrybinis darbelis, atliktas stebint Vilniaus aplinką. 

Informacinis biuletenis / Newsletter „Padėkime sau’19” ISSN 2669-1426; E-Informacinis biuletenis / e-Newsletter <https://www.leidinyssau.lt> 2025-02-13 paklausė ir KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS SOCIALINĖS GEROVĖS DEPARTAMENTO atstovai 2025-03-05 atsakė:

Atsakome į Jūsų 2025-02-13 el. paštu pateiktus klausimus (kalba netaisyta):

1. Kiek vadinamųjų pabėgėlių iš Ukrainos gavo apgyvendinimą Klaipėdos m.?

Atsakymas: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės departamento Savivaldybės būsto skyriaus (toliau – Savivaldybės būsto skyrius) duomenimis mieste 2022-2024 m. pagal panaudos sutartį apgyvendinta apie 2300 užsieniečių, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija pasinaudojo 2131 asmuo.

2. Kiek iš viso lėšų iš Klaipėdos savivaldybės biudžeto paskirta nuomai tų vadinamųjų ukrainiečių apmokėti?

Atsakymas: Savivaldybės būsto skyriaus duomenimis Klaipėdos savivaldybės biudžeto lėšos užsieniečių apgyvendinimui nebuvo naudotos.

3. Kiek per tą laiką užregistruota atvejų, jog tų vadinamųjų ukrainiečių nuomojamose patalpose įvyko avarija, nenumatyti pakenkimai būstui, gaisras, t.t., po ko teko remontuoti tuos būstus ir tie nuomininkai ar tų patalpų savininkai kreipėsi į Klaipėdos m savivaldybę pagal paramos priemonę, žr. 3.2 punktą "gyvenamajam būstui nukentėjus nuo inžinerinių tinklų avarijos, gaisro, stichinės nelaimės ar nusikalstamos veiklos" iš 2024 m. spalio 30 d. KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS SPRENDIMO „DĖL MATERIALINĖS PARAMOS ĮSTATYME NENUMATYTAIS ATVEJAIS TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ Nr. T2-371?

Atsakymas: Duomenų neturime.

4. Kiek Klaipėdos m teritorijoje yra registruota įvairių naujų organizacijų, labdaros ir paramos fondų, paramos gavėjo statusą turinčiųjų, kurie susiję tiesiogiai su Ukrainos klausimais, pradedant 2022-02-24 iki dabar. Ar jų būstinėse, kurias jie privalo deklaruoti, yra buvę atvejų, kada parama suteikta pagal paramos priemonę, žr. 3.2 punktą "gyvenamajam būstui nukentėjus nuo inžinerinių tinklų avarijos, gaisro, stichinės nelaimės ar nusikalstamos veiklos" iš 2024 m. spalio 30 d. KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS SPRENDIMO „DĖL MATERIALINĖS PARAMOS ĮSTATYME NENUMATYTAIS ATVEJAIS TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ Nr. T2-371?

Atsakymas: Duomenų neturime.

Pagarbiai

Socialinės gerovės departamento direktorė                              Gina Vilimaitienė

---

KAS DUOMENŲ TURI?

O DUOMENŲ TURI LR FINANSŲ MINISTERIJA IR JUOS ATSIUNTĖ ATSAKYDAMA Į KLAUSIMUS, kuriuos ministerijai pateikė Informacinis biuletenis / Newsletter „Padėkime sau’19” ISSN 2669-1426; E-Informacinis biuletenis / e-Newsletter <https://www.leidinyssau.lt>:

IŠKALBINGOJI STATISTIKA

Valstybės biudžeto lėšos, skirtos pagalbos priemonėms dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje
Priemonė	Išlaidos
2022 metai	10 291 147 €
Integruoti migrantus ir tautines mažumas į Lietuvos švietimo sistemą	45 170 €
Mokėti I, II pakopos studentams skatinamąsias stipendijas	2 700 €
Mokėti stipendijas gerai besimokantiems studentams	54 000 €
Skatinti pirmosios, antrosios pakopos, vientisųjų ir profesinių pedagogikos studijų studentus siekti geresnių studijų rezultatų	105 900 €
Motyvuoti pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų studentus siekti gerų studijų rezultatųUžtikrinti stipendijų mokėjimą gerai besimokantiems pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakop	6 300 €
Suformuoti stipendijų fondą pirmosios ir antrosios studijų pakopos studentams	27 900 €
Tobulinti neformalųjį vaikų švietimą, užtikrinant bendrųjų kompetencijų ugdymą	283 558 €
Užtikrinti kompensacijų fiziniams ir juridiniams asmenims, perdavusiems savo būstą ar patalpas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dėl karinių veiksmų iš Ukrainos pasitraukusiems gyventojams, mokėjimą	6 176 719 €
Užtikrinti maitinimo kortelių ir maisto davinių skyrimą dėl karinių veiksmų iš Ukrainos pasitraukusiems gyventojams	3 585 000 €
Užtikrinti stipendijų mokėjimą universiteto studentams pagal geriausius studijų rezultatus	3 900 €
2023 metai	99 404 531 €
Įgyvendinti priemones šeimos ir vaiko gerovei	77 804 €
Rengti bakalaurus ir magistrus	9 849 €
Skirti mokymo lėšas (ML) ir savivaldybių mokyklų (klasių) specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, kitų savivaldybėms perduotų įstaigų ūkio lėšas (ŪL)	43 175 961 €
Teikti paramą neįgaliųjų socialinei integracijai	30 443 €
Teikti paramą šeimoms ir asmenims būstui išsinuomoti	6 042 224 €
Teikti paramą užsieniečių integracijai	1 489 797 €
Teikti socialinę paramą mokiniams	1 415 694 €
Užtikrinti asmenų su negalia gyvenamosios aplinkos pritaikymą ir asmenų aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis	15 311 €
Užtikrinti institucinę globą užsieniečiams socialinės globos įstaigose	138 324 €
Užtikrinti institucinę socialinę globą iš užsienio valstybės (-ių), kurią (-as) ištiko humanitarinė krizė, atvykusiems nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams ar likusiems be tėvų globos vaikams	1 699 908 €
Užtikrinti išmokų vaikams mokėjimą	20 073 604 €
Užtikrinti kompensacijų fiziniams ir juridiniams asmenims, perdavusiems savo būstą ar patalpas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dėl karinių veiksmų iš Ukrainos pasitraukusiems gyventojams, mokėjimą	12 345 921 €
Užtikrinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo įgyvendinimą	6 914 091 €
Užtikrinti paramą mirties atveju	19 137 €
Užtikrinti socialinių paslaugų finansavimą	163 597 €
Užtikrinti šalpos išmokų mokėjimą	5 203 667 €
Užtikrinti tikslinių kompensacijų mokėjimą	589 201 €
2024 metai	86 504 784 €
Įgyvendinti priemones šeimos ir vaiko gerovei	108 591 €
Organizuoti nuolatines studijas	126 810 €
Skirti mokymo lėšas (ML) ir savivaldybių mokyklų (klasių) specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, kitų savivaldybėms perduotų įstaigų ūkio lėšas (ŪL)	46 554 982 €
Teikti paramą asmenų su negalia dalyvumui užtikrinti	31 935 €
Teikti paramą šeimoms ir asmenims būstui išsinuomoti	1 710 782 €
Teikti paramą užsieniečių integracijai	877 676 €
Teikti socialinę paramą mokiniams	1 164 395 €
Užtikrinti asmenų su negalia gyvenamosios aplinkos pritaikymą ir asmenų aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis	18 591 €
Užtikrinti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijų mokėjimą	937 300 €
Užtikrinti institucinę globą užsieniečiams socialinės globos įstaigose	159 553 €
Užtikrinti institucinę socialinę globą iš užsienio valstybės (-ių), kurią (-as) ištiko humanitarinė krizė, atvykusiems nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams ar likusiems be tėvų globos vaikams	1 342 399 €
Užtikrinti išmokų vaikams mokėjimą	20 471 636 €
Užtikrinti kompensacijų fiziniams ir juridiniams asmenims, perdavusiems savo būstą ar patalpas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dėl karinių veiksmų iš Ukrainos pasitraukusiems gyventojams, mokėjimą	1 337 661 €
Užtikrinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo įgyvendinimą	5 462 985 €
Užtikrinti paramą mirties atveju	26 521 €
Užtikrinti socialinių paslaugų finansavimą	198 633 €
Užtikrinti šalpos išmokų mokėjimą	5 974 337 €

Pastaba: duomenys lentelėje pateikti “Padėkime sau’19” redakcijai iš LR finansų ministerijos.

Iš viso per 2022-2024 metus, tai yra, per trejus metus, iš Lietuvos Respublikos biudžeto išmokėta 196 200 462 eurai (196,20 milijonų eurų) pagal pagalbos priemones dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje. Iš tų 196,20 milijonų eurų net 14 procentų, arba 27 613 307 eurai (27,61 milijonas eurų) atiteko priemonėms “Užtikrinti kompensacijų fiziniams ir juridiniams asmenims, perdavusiems savo būstą ar patalpas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dėl karinių veiksmų iš Ukrainos pasitraukusiems gyventojams, mokėjimą” ir “Teikti paramą šeimoms ir asmenims būstui išsinuomoti”. Vien per 2022 metus net virš 0,53 milijono eurų iš Lietuvos Respublikos biudžeto išmokėta įvairioms priemonėms, susijusioms su švietimu, finansine parama studentams, 2023 metais pagal šias priemones išmokėta 44,6 milijono eurų, 2024 metais ši suma pasiekė 47,9 milijono eurų.

Taigi, per trejų metų laikotarpį su švietimu, studentų finansine parama susijusioms priemonėms buvo išmokėta 92 977 119 eurai, arba 92,98 milijonai eurų. Tai yra, 47,4 procentai visos trejų metų paramos iš Lietuvos Respublikos biudžeto buvo sumokėta studentams, mokiniams, jų studijoms, švietimui, kt.

Beveik 93 milijonai eurų mokesčių mokėtojų suneštų į valstybės biudžetą pinigų buvo investuota į atvykusiųjų į Lietuvą studijas, jų švietimą. Rezultatus šių investicijų matome visi: tiek viešajame transporte, kai tie studentai ir mokiniai keliauja iš vieno miesto galo į kitą, ir stebime, kaip jie elgiasi, koks jų išprusimo ir kultūros lygis, tiek stebime studentus, apiformintus kaip nukentėjusiuosius dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir todėl migruojančiuosius, kai jie ryte-vakare-dieną, bet kuriuo paros metu yra nuolatinių atostogų būsenos ir juos nesunku aptikti geriausiuosiuose Lietuvos kurortų pliažuose, SPA, naktiniuose klubuose, už prabangių automobilių vairo, prašmatniuose restoranuose, apsirėdžiusius ekskliuzyviniais rūbeliais, kt. Beje, jie nuolatinių atostogų, amžinų fiestų ir pramogų būsenos visais metų laikais.

Belieka palinkėti LR 2026 metų biudžeto formuotojams galų gale įsivertinti pagal galiojančias mokslines ir ekonomikos efektyvumo metodikas tokių „investicijų“ ir biudžeto finansinių išteklių perskirstymo poveikį, rezultatus, nuostolingumą, padarytą žalą vietiniams gyventojams-LR piliečiams. Kai paskaičiuosite koreliaciją su išaugusiu nusikalstamumu, narkotikų platinimu, kt., bei įsivertinsite, ar vietiniai LR gyventojai ir piliečiai sutinka su tokiu valstybės biudžeto lėšų panaudojimu tuo pat metu, kai kas šeštas Lietuvos vietinis gyventojas ir pilietis-vaikas badauja. Ir tai yra faktas.

Ne pro šalį būtų objektyviai ir pagal galiojančias mokslines metodikas įsivertinti ir tų gausiai finansiškai paremtųjų migruojančiųjų studentų, mokinių pasiekimus mokslo ir studijų srityje ir paskelbti, kokie tie pasiekimai, kad tie migruojantieji studentai nusipelnė tokių dosnių paramų tuo pat metu, kai LR piliečiai-studentai, kurie yra patys gabiausieji, net labai pažangūs, gabūs, perspektyvūs, stipendijų daugelyje specialybių studijų programų iš viso negauna, todėl gabiausieji LR piliečių vaikai iš nepasiturinčių šeimų yra priversti dirbti nuo 16 metų amžiaus.

Be to,  iš tų Lietuvos vietinių gyventojų vaikų darbo surinktieji mokesčiai patenka į biudžeto lėšų perskirstymo eilutes kaip finansinė parama migruojantiesiems perėjūnams, kurių tarpe ne vienas ir ne du yra tiesiog nebepagydomi niekada narkomanai, nusikaltėliai, aferistiškai imituojantieji "verslus", pan.

O vietinių gyventojų talentingiausieji ir perspektyvūs sveiki vaikai apie studijas, geros kokybės švietimą, įdomius būrelius, treniruotes, nemokamą būstą ir maitinimą už dyką Lietuvoje tuo tarpu tegali pasvajoti. Vietinių gyventojų, LR piliečių kas šeštas vaikas gyvena skurde, stokoja net maisto.

Metas būtų surengti referendumą šiais klausimais ir galų gale pasiklausti vietinių LR gyvetojų piliečių, ar jie sutinka su tokiu LR valstybės biudžeto lėšų perskirstymu ir panaudojimu bei galimai perpuvusios švietimo, mokslo ir studijų sistemos ydingu finansavimu bei vietinių pačių turtingiausiųjų nekilnojamojo turto savininkų rėmimu biudžeto pinigais tokiu pavidalu.

Redakcija “Padėkime sau’19” dėkoja LR finansų ministerijai už kantrybę atsakinėjant į gausius klausimus apie mokesčius LR ir bendradarbiavimą bei pateiktus duomenis, kuriais pasinaudota tolimesnei analizei ir iliustracijoms parengti.

 

 

Iš aukščiau esančiųjų paveikslų ir duomenų juose akivaizdu, jog Lietuvos Respublika iš Valstybės biudžeto lėšų per 2022-2024 m. pagalbos priemonėms dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje jau išleido 196 200 462 eurus. Taip pat daugiau nei akivaizdu, jog iš tos 196,20 milijonų eurų sumos per trejus metus vidutiniškai 27,35 procentai, arba beveik trečdalis atiteko vis dėlto ne kam kitam, o nekilnojamojo turto nuomotojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, užleidusiems gyvenamąsias patalpas migrantams iš Ukrainos teritorijos bei kitų į pietvakarius, pietryčius, rytus nuo Lietuvos nutolusiųjų svetimos pigių karčiamų ir nuolatinio apkvaišimo perėjūnų veltėdžių kultūros vietų.

Tokiu būdu, nuomotojai susižėrė sau į kišenes 27  613 307 eurus, kas tiesiog ir labai paprastai, suprantamai yra mokesčių mokėtojų pinigai, išdalinti ir perskirstyti iš valstybės biudžeto patiems turtingiausiesiems Lietuvoje, turintiems perteklinių nekilnojamojo turto patalpų, tinkamų gyventi žmonėms, tai yra tokių, kuriuos duoda pajamas nuomotojams. Jie elementariai susirinko biudžeto lėšas į privačias kišenes, nors pavadinta tas kiek kitaip.

Skaitytojams primename, jog tai buvo 2022-2024 m. laikotarpis, kada valdžioje buvo Misnistrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir jos vadovaujama LR Vyriausybė. "Liūto" dalis biudžeto lėšų buvo perskirstyta 2023 m. Esamu metu ir esamai LR Vyriausybei tenka biudžeto skylių lopytojų vaidmuo, kuris, deja, itin nepopuliarus.

Kalbant apie skyles, kurios vargiai ar bus apskritai užlopytos ir galimai žiojės it akivarai, kuriuose prasmenga net sunkiasvorė užsieninė karo technika, telieka priminti, jog mokesčių sistemos pertvarkos aplinkybėmis LR gyventojai jautriausiai reaguoja į pranešimus apie galimus pokyčius dėl nuo 2026 m. sausio 1 d. atsirasiančių naujų mokestinių prievolių. Neišvengiamai bus daugiau mokėtojų, atseikėjančiųjų vienokią ar kitokią sumą iš nuosavos kišenės į savivaldybių ir Valstybės biudžetus.

Vis dėlto, kas bus, jei taip bus?

Greičiausia, bus taip:

1. Sukčiauti bus sunkiau.
2. Sukčiai-komersantai, aferistai, savanaudžiai ir dykaduoniai nebeteks galimybių slėpti mokesčius ir tuo pačiu iš nelegaliai sukaupto privataus turto pelnytis nuomodami gyvenamasias patalpas migruojantiesiems ir taip iš kitų LR piliečių, sąžiningai dirbusiųjų, mokėjusiųjų mokesčius net nuo minimalios algos, susigrobti jų suneštus pinigėlius į biudžetą.
3. Tie, kas pagal užimamas pareigas bus atsakingi už mokesčių surinkimą, kontrolę, nekilnojamojo turto mokestinių verčių nustatytmą, mokestinių prievolių dydžius, atleidimų nuo mokesčių tvarkos savivaldybėse patvirtinimą, sąrašų sudarymus, kas gali būti ir bus atleisti nuo mokesčių, kt., greitai įsigudrins, kokiu būdu pasipelnyti iš naujųjų mokestinių pertvarkų ir gauti asmeninę naudą.

Ir labiausiai tikėtina, jog baigsis taip, kaip visada.

Žuvis ir svečias trečią dieną smirdi, o čia... užsisvečiavo ketvirti metai ir galo nėra.

 

KAS YRA GELBĖTOJA ŠIOJE PADĖTYJE?

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) praneša, kas ir kaip tikrina mokesčių nesumokančiuosius ar sumokančius juos pavėluotai. VMI tikrina daugybę NVO, viešųjų naudos gavėjų, kurie, deja, neretai nuosavą kišenę sumaišo su visuomenine. Visa tai visada baigiasi baudomis.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) vykdo mokesčių mokėtojų kontrolę remiantis rizikos analize. Tai reiškia, kad, jog siekdama identifikuoti mokesčių mokėtojus, kurių veikloje galimi mokesčių pažeidimai, VMI naudoja automatizuotas sistemas, tokias kaip Audito informacinė sistema (Audito IS) ir Išmaniosios kontrolės procesų valdymo posistemis (i. KON). Šios sistemos analizuoja įvairius duomenis: deklaracijų duomenis, mokesčių mokėtojų teikiamą informaciją, ankstesnių kontrolės procedūrų rezultatus, mokesčių mokėjimo istoriją, kitų institucijų ir kitų šalių pateiktus duomenis apie turtą, pajamas ir kt.

Visa ši informacija yra detaliai aprašyta VMI dokumente „Atrankos ir paramos auditui nuostatai“, kuris yra skelbiamas viešai čia: Atrankos ir paramos auditui nuostatai (PDF).

Remiantis visų šių šaltinių ir įrankių duomenimis, VMI suplanuoja kontrolės veiksmus, atrenka konkrečius mokesčių mokėtojus ir vykdo kontrolės veiksmus.

VMI kontrolė yra vykdoma griežtai vadovaujantis teisės aktais bei taisyklėmis. Kontrolės metu, gali būti atliekamas mokestinis tyrimas, operatyvus patikrinimas arba, griežčiausia kontrolės forma – mokestinis patikrinimas.

Mokestinio tyrimo metu atliekama kliento veiklos stebėsena, dokumentų analizė ir vertinimas. Tyrimo metu vertinama mokesčių mokėtojo pateiktų mokesčių deklaracijų (ataskaitų, apyskaitų), dokumentų bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizė ir vertinimas, kiek tai susiję su mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu, siekiant nustatyti ir pašalinti mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo trūkumus.

Tyrimo metu, apie nustatytus trūkumus ar neatitikimus yra informuojamas klientas. Jeigu klientas su VMI bendradarbiauja, per mokesčių administratoriaus nustatytą laiką teikia prašomą informaciją, dokumentus bei pašalina nustatytus trūkumus, jam baudos nėra taikomos.Tačiau jei klientas nebendradarbiauja, informacijos neteikia ir trūkumų neištaiso, VMI yra privesta pradėti mokestinį patikrinimą.

Savo veikloje VMI specialistai vadovaujasi aukščiausiai skaidrumo standartais, todėl jei mokesčių mokėtojas turi nuogąstavimų, jog jo atžvilgiu VMI darbuotojas viršijo savo įgaliojimus, jis turėtų apie tai pranešti telefonu +370 5 260 5060 (meniu pasirinkus 7) arba prisijungęs prie Mano VMI parašyti laisvos formos skundą, kurį atsiųsti gali ir bendruoju elektroniniu paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Statistika:

Per  2023 – 2024  m. laikotarpį VMI atliekant paramos gavėjų stebėsenos ir kontrolės veiksmus iš viso papildomai nustatyta daugiau nei 903 tūkst. eurų mokėtinų mokesčių, surašyti 4 administracinio nusižengimo protokolai.

Žinia, visada ateina ir Valstybės kontrolė bei objektyviai dirbantieji nepriklausomi žurnalistai. Taigi.

Dėkojame VMI už bendradarbiavimą.

---

LIEPOS MĖNESIO AKTUALIJA:

KELIONIŲ KRYPČIŲ PASIRINKIMAS 2025 METAIS:

IR AŠ TEN BUVAU, ALŲ, MIDŲ GĖRIAU, PER SMAKRĄ VARVĖJO, BURNOJ NETURĖJAU…

2025-07-03

Atsisakyti viso gyvenimo svajonės ar vykti ten, kur labai norisi?

Atostogas vis dėlto planuoja visi net tuo atveju, jei jas yra numatę praleisti sodo namelyje ar daugiabučio nerenovuoto namo balkone Lietuvoje ir juos tai tenkina.

Bet norintieji pasižvalgyti ir poilsiauti užsienyje 2025-aisiais turi taip pat pasirinkti: ar 10-ąjį kartą naudotis Turkijos kurortais, ar aplankyti kokią dar nematytą šalį. Jei pasirenkama vykti į dar nelankytą šalį, tenka susirinkti informaciją.

Taip pat verta neužmiršti, jog nuo 2024 / 2025 metų daug kas yra pakitę, yra naujų mokesčių bei ribojimų populiariausiose ir turistų labiausiai lankomose vietovėse.

GERIAUSIA TEN, KUR DAUGUMA ATOSTOGAUJA?

Perteklinis turizmas kai kuriose populiariose Pasaulio vietovėse tapo didele problema. Vien Portugalija 2024 metais sulaukė 24 procentų lankytojų, turistų kiekio augimo. Buvo pradėta didinti lankytojų mokestį, riboti kruizinių laivų atvykimus, branginti viešbučių, atostogų paslaugas. Tačiau tai ne visada gelbėjo 2024-aisiais ir plačiai buvo diskutuojama apie tokius atvejus kaip Barselonoje, kur vietiniai gyventojai ėmė laistyti turistus vandens pistoletais.

Visa tai nesustabdė turistų ir noras aplankyti populiariausias lankytinas vietas nenuslopo. Vietinės valdžios atstovai tose populiariose turizmo vietovėse pripažino, jog reikalingas kruopštesnis turizmo srautų valdymas, proaktyvus planavimas.

Kadangi tapo aišku, jog turistų populiariose vietovėse kaip Paryžius ir kitos nesumažės 2025 metais, imta ruoštis naujam turizmo sezonui iš anksto, kadangi iššūkių suvaldant turistų srautus vargu ar sumažės.

DAUGĖJA RIBOJIMŲ, TAČIAU MAŽAI TIKĖTINA, JOG TURISTŲ STRAUTAI SUMAŽĖS

Nuo pandemijos pabaigos keliautojams buvo taikoma vis didėjanti taisyklių, mokesčių ir kitų priemonių, skirtų valdyti turistinių potvynių bangas, našta.

Europos miestai, įskaitant Veneciją ir Amsterdamą, pastaraisiais metais savo istoriniuose centruose įvedė didesnius turizmo mokesčius ir ribojo kruizinių laivų atvykimo srautus. Populiarios turizmo vietovės, įskaitant Niujorką ir Barseloną, įgyvendina ar skelbia draudimus „Airbnb“ ir kitose atostogų nuomos platformose. 2024-ųjų vasarą vyko anti-turizmo demonstracijos, vietiniai gyventojai viešai reiškė nepasitenkinimą visoje Europoje, įskaitant Ispaniją, Nyderlandus, Graikiją. Kritikai konstatavo, jog augantys lankytojų srautai didino vietinių bendruomenių eroziją, nepasitenkinimą augančiomis pragyvenimo kainomis, perkrautu viešuoju transportu, kitomis neigiamomis pasekmėmis.

Nėra jokios priežasties tikėtis, kad turizmo potvynis atslūgs iki 2025 m. Tikimasi vasaros, kuri gali būti tokia chaotiška kaip 2024 m. Pavyzdžiui, Ispanijoje numatomas 5 proc. turizmo srautų augimas, vien užjūrio turistų tikimasi jog atvyks daugiau nei 90 milijonų.

Taip pat išaugusių turizmo srautų tikimasi ir Amsterdame bei Romoje, kadangi 2025-ieji yra 750-asis Katalikų Jubiliejus, tai išskirtiniai metai, todėl lankytojų šiuose turizmo perkrautuose miestuose numatoma sulaukti dar daugiau, vien Romoje jų tikimasi jog bus apie 35 milijonų.

Turizmo paslaugų verslo atstovai teigia, jog dirbama ir pristatant turistams naujas kelionių kryptis, ieško sprendimų, kaip mažinti lankytojų srautus itin populiariose vietovės, o sukuriant naujas turizmui patrauklias kryptis visada tenka atsakyti į klausimą, kiek turistų būtų pakankamai, tačiau ne per daug. Pripažįstama, jog turizmo paslaugų verslas iki šiol buvo gana fragmentiškas, būtina sukurti daugiau planingo valdymo.

Turizmo organizacijos taip pat nori išsklaidyti keliautojus, kad jie per daug nesusitelktų keliose populiariausiose vietose. Pavyzdžiui, Kanados „Destination Canada“ turizmo strategijos programa: 2023 m. ji pradėta kaip bandomasis projektas, kurį įgyvendino šalies nacionalinė turizmo rinkodaros organizacija, ji sukūrė „Kelionių koridorių“, skirtą skatinti lankyti teritorijas ir regionus, esančius už gerai žinomų pakrančių provincijų bei populiarių miestų kaip Monrealis, Kvebekas ir Vankuveris. 2024 m. turistams buvo pasiūlyti keturi papildomi „Kelionių koridoriai“ Kanadoje.

Turizmo ekspertai teigia, jog perteklinio turizmo srautų suvaldymas yra sudėtingas ir ilgai truksiantis procesas.

KĄ DARYTI NORINTIEMS GERAI PRALEISTI ATOSTOGAS?

Nors turizmo organizacijos ir vietos valdžios institucijos neišvengiamai dirba kartu, kai kuria subalansuotus turizmo modelius, ekspertai keliautojams primena, kad jie taip pat vaidina pagrindinį vaidmenį mažindami neigiamas perteklinio turizmo pasekmes.

Tai nereiškia, kad jiems reikia, pavyzdžiui, atsisakyti viso gyvenimo svajonės pamatyti Romą asmeniškai. Rekomenduojamas apsilankymas ne sezono metu, kas dažnai reiškia mažiau lankytojų ir mažesnes išlaidas. Taip pat patariama gerai apgalvoti, kur leisite pinigus, kokioje aplinkoje ir su kuo. Turizmas yra skatinamas iki tokio lygio, kada dėl atvykstančiųjų lankytojų pagerėja vietinių gyventojų gyvenimas, kada jiems tai naudinga. Tiesiog reikia savęs paklausti: „Kaip pagerės vietinių gyventojų gyvenimas dėl to, kad lankysiu jų gyvenamas vietas?“.

GREIBKITE SAVO PASĄ IR KUPRINĘ – POPULIARIAUSIOS 2025 METŲ KELIONIŲ KRYPTYS JAU IŠVARDINTOS

Populiariausios 2025 metų kelionių kryptys jau išvardintos, paskelbta iš viso 100 lankytinų Pasaulio vietų nuo El Salvadoro iki Zimbabvės. Tame sąraše išvardinta viskas: nuo geriausiųjų kurortų, kruizų iki muziejų, restoranų, nacionalinių parkų.

Yra paskelbta, jog Karibų jūros regione atidarytas Šv. Vincento kurortas su liukso klasės prekės ženklu „Sandals”, o Pietų Afrikoje Magdalenos upe paplaukioti turistai kviečia į tokios rūšies egzotinį kruizą.

Paryžiuje naujai restauruota Notre Dame katedra šaukte šaukia lankytojus. Kai 2019 m. gaisras nuniokojo Notre Dame, pasiūlymai atkurti XII amžiaus katedrą sudarė sąlygas atnaujinti stogą ir pastatyti stiklinį smaigalį. Ji pagaliau vėl atverta lankytojams nuo 2024 m.

Turistai kviečiami ir į Daniją, kur yra naujai atidaryta mažyčių poilsiaviečių Jutlande. „Čia modernistiniai namai yra 226 kvadratinių pėdų, pritaikyti šeimoms, yra privačios terasos ir kepsninės“, - sako Time.

Visą rekomenduojamųjų aplankyti vietovių sąrašą galima rasti Time interneto svetainėje. Tame sąraše yra ir Namibijos gamtos draustinis, ir Ruandos kulinarinių inovacijų kaimas Meza Malonga, kur turistams siūloma geriau pažinti Afrikos kontinentą per maistą.

CNN taip pat atrinko geriausias lankytinas vietas 2025 metais, paskelbė 25 kelionių kryptis. Jų tarpe pirmoje vietoje yra Almaty Kazachstane.

Centrinės Azijos dramatiški peizažai ir unikalūs miestai pasirodė esantys ypač viliojantys. Patariama mėgautis didžiausiu Kazachstano miestu, Almaty, kuriame yra pasaulinio lygio muziejų, įskaitant Abilkhano Kasteevo valstybinį meno muziejų, kuriame daugiau nei 20 000 meno kūrinių, ir „Pselinny“ šiuolaikinės kultūros centru, kuris perkeltas į naujas patalpas 2025 m.

Ką valgyti Kazachstane? Almaty yra laikoma „neo klajoklių virtuvės“ gimtine, modernių maisto gaminimo būdų ir tradicinių ingredientų mišiniu, kurį naudoja nomadiniai žmonės, gyvenantys šalies pievose. Pradėkite savo kulinarinę kelionę stulbinančiame „Auyl“ restorane Medeu slėnyje į pietus nuo miesto, pataria ekspertai. Nuostabu, kad taip pat yra stebėtinai lengva nukeliauti iki Kazachstano. Jį galima pasiekti tiesioginiais skrydžiais iš Europos, Azijos ir Viduriniųjų Rytų.

Tarp populiariausių ir rekomenduojamų aplankyti vietų yra ir Gdanskas Lenkijoje.

Gdanskas turbūt labiausiai garsėja tuo, kad oficialiai tai yra vieta, kur prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Taip pat tai Solidarumo judėjimo gimtinė, kuri vaidino svarbų vaidmenį žlugus komunizmui Lenkijoje. Tačiau šiame uostamiestyje, esančiame Baltijos pakrantėje, yra kur kas daugiau nei jo ryšys su istorijos akimirkomis.

Anksčiau žinomas kaip Danzigas, Gdanskas buvo beveik visiškai atstatytas po minėto karo, kuris tapo vienu gražiausių ir spalvingiausių Lenkijos miestų. Antrojo pasaulinio karo muziejus, bokšto prizmė, esanti palei miesto krantinę, išsiskiria kaip vienas ryškiausių jo stulbinančios architektūros pavyzdžių. Taip pat yra XIV amžiaus Artuso teismas ir senamiesčio Šv. Marijos bažnyčia, kuri, kaip manoma, yra viena didžiausių iš plytų pastatytų bažnyčių pasaulyje, ji yra 78 metrų (256 pėdų) aukščio.

2023 m. Europos Komisijos ataskaitoje apie gyvenimo kokybę Europos miestuose Gdanskas įvertintas kaip vienas geriausių miestų gyventi, dauguma jo gyventojų yra patenkinti savo gyvenimo sąlygomis.

Šie metai yra Gdansko pokyčių metas, kai jis baigė „žaidimą keičiantį“ uosto terminalą, kas pastūmėjo Gdanską vienu žingsniu arčiau savo tikslo tapti pagrindiniais vartais į Centrinę ir Rytų Europą.

///

Taigi, jei jūsų kišenė neleidžia nuvykti į Karibų jūrų kurortus, Los Andželą, Panamą ar išmėginti kruizą Afrikos upėmis, nesunkiai galite aplankyti netoliese esantį Gdanską, kur, tikėtina, šių metų vasaros sezono metu dar ir galėsite visiems pasigirti, jog „pigiau, įdomiau, geriau nei Palangoje“. Be to, bilietas nuvykimui iki Gdansko autobusu iš Vilniaus yra išties nebrangus.

Lygiai taip pat visa Šiaurinė Lietuva nuo seno atostogauja Latvijos pajūryje, nes ten, kaip visi vienu balsu tvirtina, žymiai, na, žymiai geriau, pigiau, įdomiau ir teikiamų paslaugų lygis aukštesnis, vyrauja sąžiningumas, tvarka, ko, deja, nerasi Palangoje ar Nidoje bei kitur, kur arčiau pajūrio, marių Lietuvoje.

 

Parengta pagal:

Overtourism was the buzzword of 2024. This summer looks to be just as crowded and chaotic. By Blane Bachelor, CNN. January 15, 2025. <https://edition.cnn.com/travel/overtourism-2025-summer-crowded-chaotic/index.html>, žr. 2025-03-20.

The world’s greatest places of 2025, according to TIME. By Maureen O'Hare, CNN. March 13, 2025. <https://edition.cnn.com/travel/worlds-greatest-places-of-2025-according-to-time/index.html>, žr. 2025-03-19.

Where to go in 2025: The best places to visit. By CNN Travel Staff. January 1, 2025. <https://edition.cnn.com/travel/best-destinations-to-visit-2025>, žr. 2025-03-19.

 

---

DIENOS AKTUALIJA:

ŽMONIŲ ĮSISKOLINIMO YPATUMAI LIETUVOJE:

SKOLININKŲ MAŽĖJA

2025-07-02

 

Statistika rodo, jog metus veikiantys skolų išskaitų pakeitimai ir pusę metų veikianti „skolų atostogų“ programa duoda teigiamų rezultatų. Per pusę metų „skolų atostogomis“ pasinaudoję į darbo rinką grįžo 265 žmonės. Bendras skolininkų skaičius per metus sumažėjo beveik 13 tūkst. Šį rezultatą, tarp kitų priežasčių, lėmė ir taikytos kompleksinės priemonės.

„Statistikoje pastebime pozityvių rezultatų. Tačiau svarbu paminėti, kad realiam priemonių poveikiui įvertinti dar turėtų praeiti daugiau laiko. Ne visi skolininkai žino apie naujas paskatas dirbti legaliai. Skolų tendencijos atspindi ne tik taikomų priemonių skolininkams poveikį, bet ir platesnius ekonominius visuomenės iššūkius“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk.

„Skolų atostogos“

2024 m. gruodžio 1 d. prasidėjo „Skolų atostogų“ programa. Ja gali pasinaudoti šešis mėnesius ir ilgiau nedirbę asmenys, turintys antstolių išieškomų skolų. Įsidarbinus, šių asmenų skolos pusę metų nėra išieškomos, taip skatinant skolininkus grįžti į darbo rinką, joje įsitvirtinti ir ieškoti pagalbos.

Nuo programos pradžios su „skolų atostogomis“ į darbo rinką jau grįžo 265 asmenys. Nuo 2024 m. gruodžio pradžios iki 2025 m. gegužės vidurio buvo nustatyta, kad 4152 asmenys atitinka visas sąlygas ir pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis turi skolininko požymį, tad ne visus dar pasiekė žinia apie galimybę pasinaudoti skolų atostogomis.

Išskaitų pakeitimai

2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo išskaitų iš skolininkų atlyginimo pakeitimai, kuriais sumažintos antstolių išieškomos dalys, taip siekiant skatinti legalų darbą.

Antstolių išieškoma dalis nuo minimalios algos sumažinta net du-tris kartus – iki 10 proc., nepriklausomai nuo to, kiek skolų turi žmogus. Iš pajamų, viršijančių minimalią algą, išskaičiuojama 30 proc., o iš pajamų, didesnių nei dvi minimalios algos – 50 proc., kaip ir buvo anksčiau.

Svarbu tai, kad iki pakeitimų galiojusi išskaitų išieškojimo tvarka ir toliau liko nepakitusi socialiai jautriems kreditoriams – vaikų ir kitų asmenų išlaikymui, žalos, padarytos sveikatai ar gyvybei, atlyginimui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) turimais duomenimis, iš skolininkų, kurie 2024 m. birželio mėnesį nedirbo, rugsėjo mėnesį 6240 buvo grįžę į darbo rinką, o bendras skolininkų skaičius nuo 2024 m. liepos mėnesio iki 2025 m. birželio mėnesio sumažėjo 12 995 asmenimis.

Skolininkai ir užimtumo tendencijos

Žmonių įsiskolinimų tendencijos yra kompleksinis, daugelio priežasčių lemiamas reiškinys. Siekiant išskirti minėtų reformų poveikį, SADM duomenų analitikai palygino užimtumo tendencijas tų skolininkų, kuriems išskaitos kito, ir tų, kuriems jos liko tokios pat. Nors bendra skolininkų tendencija vis dar neramina, nes dirbančių skolininkų dalis pastarąjį dešimtmetį pastoviai mažėja, tačiau pastebėta, jog nuo 2024 m. liepos 1 d. skolininkai, kurių išskaitos sumažėjo, iš darbo rinkos iškrito lėtesniu tempu nei tie, kuriems išskaitos liko didesnės.

Užimtumo tarnybos skaičiai taip pat parodo, kad pagalba skolininkams atsiperka. Per 2024 metų sausio – gruodžio mėnesius Užimtumo tarnybai taikant kompleksines priemones skolų turintiems klientams, į darbo rinką sugrįžo 2795 klientai, iš jų 2461 buvo įdarbinti, o 334 pradėjo veiklą pagal verslo liudijimą. Įdarbintų asmenų skaičiuje 2274 klientai registracijos Užimtumo tarnyboje metu turėjo bedarbio statusą, o 187 asmenys - darbo rinkai besirengiančio asmens statusą. Atitinkamai veiklą pagal verslo liudijimą pradėjo 326 bedarbio statusą turėję asmenys ir 8 darbo rinkai besirengiančio asmens statusą turėję klientai. Taip pat 6 darbo rinkai besirengiantys klientai po suteiktų konsultacijų pradėjo mokytis profesijos.

2024 metais Užimtumo tarnyboje registravosi 26 400 klientų, kurie nurodė, kad viena iš kliūčių jų užimtumui yra skolos. 8200 skolų turinčių klientų buvo teiktos kompleksinės priemonės  (informacija specialiąja telefono linija, pranešimai el. paštu, seminarai, nupirktos išorės paslaugų konsultacijos).  Tai sudaro apie 32 proc. visų šios tikslinės grupės klientų. Integracijos į darbo rinką lygis po kompleksinių priemonių 2024 metais siekė 34 proc.

Palyginimui, 2023 metais registravosi 24 000 tokios tikslinės grupės klientų, tačiau sistemingai jų nekonsultuojant, šios tikslinės grupės integracija į darbo rinką buvo tik 628 klientai, iš kurių 39 pradėjo veiklą pagal verslo liudijimą. Taigi pagalba ir paskatos skolininkams efektyviai skatina juos grįžti į darbo rinką.

 

Šaltinis: <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/paskatos-dirbti-legaliai-padeda-skolininkams-grizti-i-darbo-rinka/>, žr. 2025-07-02.

---

ŽINOTI BŪTINA

NAUJA MOKESTINĖ NAŠTA, KURI TIK DIDĖS IR DIDĖS,

IR TUO TIKSLU KURIAMA PASTATŲ DUOMENŲ BANKO INFORMACINĖ SISTEMA

2025-07-02

 

Įvestas naujo dydžio mokestis, kuris palies beveik visus Lietuvos gyventojus ir / ar jų artimuosius, bei, kaip pranešama oficialiai, didės dar ir kitais metais.

Nuo šių metų liepos 1 dienos Lietuvoje įsigaliojo nauja daugiabučių namų techninės priežiūros tvarka, kurią inicijavo Aplinkos ministerija.

Šie pokyčiai, kuriems pritarė Vyriausybė, esą, skirti užtikrinti geresnę daugiabučių namų būklę, sumažinti avarijų riziką ir apsaugoti gyventojų turtą. Tačiau naujovės reikš ir didesnes išlaidas gyventojams – kaupiamosios įmokos už namo atnaujinimą gerokai išaugs.

Lietuvoje yra daugiau nei 35 tūkstančiai daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 metų. Daugelis jų kenčia nuo nusidėvėjimo: apgriuvę balkonai, pažeisti fasadai, pasenę stogai ar vamzdynai kelia grėsmę gyventojų saugumui. Aplinkos ministerijos duomenimis, dėl prastos techninės būklės kasmet įvyksta keli šimtai incidentų, tokių kaip butų užliejimai ar net pavojingesnės avarijos. Techniškai netvarkingi daugiabučiai namai kelia grėsmę tokių namų butų gyventojams, tokius namus būtina atnaujinti, nuolatos prižiūrėti, laikytis privalomųjų statybos reglamentų, stabdyti avaringumą.

Teigiama, kad pagrindinė problema – nepakankamas lėšų kaupimas daugiabučių priežiūrai. Minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas nebuvo keistas jau 10 metų, o per šį laiką kainos ir gyventojų pajamos gerokai išaugo. Dėl to dažnai esą trūksta pinigų net būtiniausiems darbams, pavyzdžiui, lifto ar vamzdynų remontui, todėl gyventojams tenka papildomai rinkti lėšas.

Mokestis už daugiabučių remontą didės priklausomai nuo namo dydžio

Nuo liepos 1 dienos daugiabučių gyventojai turės kaupti daugiau lėšų namo bendrojo naudojimo objektų, tokių kaip stogas, vamzdynai ar liftas, atnaujinimui. Nauji tarifai priklausys nuo namo ploto:

• Jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m, minimali įmoka bus 9 centai už kv. m per mėnesį (vietoje buvusių 3 centų).
• Jei namo plotas iki 3 000 kv. m, įmoka sieks 11,5 cento už kv. m per mėnesį (vietoje buvusių 5 centų).

Pavyzdžiui, 50 kv. m buto savininkas, gyvenantis didesniame nei 3 000 kv. m name, kas mėnesį mokės 4,50 Eur, o mažesniame name – 5,75 Eur. Palyginimui, šiuo metu šios sumos siekia atitinkamai 1,5 Eur ir 2,5 Eur. Jei name yra šešiasdešimt 50 kv. m butų, per mėnesį bus sukaupta 270 Eur (didesniame name) arba 340 Eur (mažesniame name), o per metus – 3 240 Eur arba 4 080 Eur. Anksčiau šios sumos sudarė vos 1 080 Eur arba 1 800 Eur per metus.

Nauja tvarka taip pat numato, kad įmokos bus susietos su minimalia mėnesine alga, kuri per 10 metų išaugo 3,2 karto, ir vidutiniu socialinio būsto plotu (45 kv. m). Tai leis lėšų kaupimą pritaikyti prie kainų ir pajamų pokyčių.

Nuo 2026 metų liepos – dar didesni mokesčiai blogos techninės būklės daugiabučiams

Kitais metais tas pats mokestis didės dar labiau.

Nuo š. m. lapkričio 1 d. daugiabučių valdytojai ir techniniai prižiūrėtojai privalės visus duomenis apie namų būklę ir priežiūrą įkelti į centralizuotą Pastatų duomenų banko informacinę sistemą. Šioje sistemoje bus matomi kiekvieno daugiabučio defektai, rekomendacijos jų šalinimui ir techninės būklės įvertinimas. Tai esą padės gyventojams geriau suprasti savo namo būklę ir planuoti būtinus darbus.

Nuo 2026 m. liepos 1 d. daugiabučiams, kurių techninė būklė yra netinkama, bus taikomi dar griežtesni reikalavimai. Jei gyventojai nepatvirtins ilgalaikio namo atnaujinimo plano, minimali kaupiamoji įmoka bus didinama pagal namo techninės būklės koeficientą:

• Gera būklė – koeficientas 1 (įmoka nesikeičia).
• Patenkinama arba vidutinė būklė – koeficientas 2.
• Bloga būklė – koeficientas 3.
• Labai bloga arba kritinė būklė – koeficientas 4.

Tačiau įmoka negalės viršyti maksimalaus tarifo, kuris sieks 1,15 Eur už kv. m per mėnesį. Sukauptos lėšos bus laikomos specialioje banko sąskaitoje ir galės būti naudojamos tik namo atnaujinimo darbams, pavyzdžiui, lifto, vamzdynų ar stogo keitimui.

Šaltinis: Nuo liepos 1 d. – didesni mokesčiai daugiabučių gyventojams. 12 gegužės, 2025. Aut. Ieva Šimkutė. Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją. Iš <https://77.lt/nuo-liepos-1-d-didesni-mokesciai-daugiabuciu-gyventojams#qm-h2-1>, žr. 2025-07-02.

---

DIENOS AKTUALIJA:

KEŠAS⸎ PAS KIEŠĄ⸎⸎, O NABAGIUKAI - VILNIUJE

2025-06-30

Dienos anekdotas:

Kalbasi du seni draugai. Vienas domisi:

• Ką manai apie Regionų ministeriją, kurią nori įkurti?
• Gerai manau. Lietuvoje dar ne kiekvienas pabuvo ministru ar bent jau viceministre Kurvočkina, todėl dar viena ministerija yra būtina, - atsako draugas.
• O kokia tavo nuomonė apie naujai steigiamą Kelių fondą? – vėl klausia draugas.
• Nereikia, - atsako pašnekovas.
• Kodėl tokia tavo keista logika? Ministerijų gal gali būti ir mažiau Lietuvoje, pinigus reikia valdžiai taupyti, bet fondai reikalingi, - aiškina draugas.
• Kam tie Kelių kažkokie fondai, kai yra kelių patruliai ir surenka gausias sumas grynųjų be jokių fondų, - paaiškina pašnekovas.

⸎ Taip Lietuvoje vadinami grynieji pinigai, duodami tik iš rankų į rankas, be jokių tarpininkų.

⸎⸎ Kęstas yra lietuviškas senovinis vyro vardas, populiarus iki šių dienų. Sutrumpintai tas vardas sakomas neretai taip: "Kieša".

---

BIRŽELIO MĖNESIO AKTUALIJA:

LIETUVA TIK PO 6 METŲ PRIARTĖJO PRIE EUROPOS IR CIVILIZUOTO PASAULIO ASMENŲ SU NEGALIA TEISIŲ BENT MINIMALAUS UŽTIKRINIMO LYGIO:

DIREKTYVA DĖL PASLAUGŲ PRIEINAMUMO BUVO DELSIAMA ĮGYVENDINTI NUO 2019 M.

2025-06-30

Prieinamumo įstatymas įsigaliojo 2025 m. birželio 28 d. Nuo šios dienos verslai privalės užtikrinti, kad leidžia į rinką tik prieinamumo reikalavimus atitinkančius gaminius ar paslaugas teikia tik tokio pobūdžio, kad jos prieinamos asmenims su negalia. Įstatymas taikomas plačiam spektrui gaminių ir paslaugų, įskaitant išmaniuosius įrenginius, savitarnos terminalus, elektroninių ryšių paslaugas, banko paslaugas, transporto paslaugų elementus, elektronines knygas, elektroninės prekybos paslaugas ir t.t. Siekiant, kad šiais gaminiais ir paslaugomis pagal numatytą paskirtį galėtų naudotis kuo daugiau asmenų su negalia, jie turės atitikti prieinamumo reikalavimus.

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) 2025-06-30 paskelbė apie Lietuvoje pradėjusį galioti Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymą. Šiuo teisės aktu perkeliama 2019 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882, dar vadinama Prieinamumo direktyva, kurios tikslas – užtikrinti didesnį tam tikrų gaminių ir paslaugų prieinamumą asmenims su negalia ir kitiems vartotojams.

Anot SADM viešai išreikštų lūkesčių, publikuotų šios ministerijos interneto svetainėje, kur talpinamos ministerijos parengtos naujienos, nuo šiol tam tikriems gaminiams ir paslaugoms, tarp jų – internetinėms parduotuvėms, bankų paslaugoms, savitarnos terminalams, kt., bus taikomi aiškūs prieinamumo reikalavimai. Šie reikalavimai padės pašalinti kliūtis, su kuriomis žmonės susiduria naudodamiesi svarbiausiais kasdieniais elektroniniais įrenginiais ir skaitmeninėmis paslaugomis. Užtikrinus jų prieinamumą, visi vartotojai galės naudotis šiomis paslaugomis lygiomis teisėmis, nepaisant savo gebėjimų ar poreikių.

Kaip tai bus įgyvendinama, pamatysime visi.

Išsamiau rasite čia: BUS TAIKOMOS SANKCIJOS, ĮSKAITANT PINIGINES BAUDAS, ARBA geriau pavėluotai, nei niekada. 2025-06-27. <https://www.leidinyssau.lt/info/>

 

---

DIENOS AKTUALIJA:

VOGĖ ČIA, GROBSTĖ TEN IR ŠEN, PERPARDAVĖ DAR KITUR, PAGAUTI IŠSISUKINĖJO. MELO, NUOSTOLIŲ DAUGĖJO. APIE KĄ ČIA?

ALBERTAS EINŠTEINAS, SOLOMONAS SNYDERIS. KAS KITI?

ARBA: GARBĖS, REPUTACIJOS NUSIPIRKTI NEĮMANOMA, O YLA IŠ MAIŠO VISADA IŠLENDA

2025-06-29

⸎ INTELEKTINĖS PRODUKCIJOS, MOKSLO KŪRINIŲ, IŠRADIMŲ VAGYS IR APGAVIKAI TEISINIU POŽIŪRIU

Žodis plagiatas (lotynų kalba „plagiarius“) reiškiančio vagis, apgavikas.

Plagijavimas kaip reiškinys atsirado Antikos laikais. Plagiatas itin įsigalėjo XVI amžiuje, tuo pačiu ir padažnėjo kaltinimai dėl svetimo darbo ar idėjų pateikimo kaip savo, kurie nuvesdavo iki ginčijimosi teismuose ar netgi iki dvikovų. Pirmasis autorių teisių apsaugos įstatymas buvo išleistas Anglijoje 1709 metais ir turėjo daug įtakos saugant autorinius kūrinius ne tik nuo piratavimo, bet ir nuo plagijavimo. Dar XIX amžiaus pradžioje buvo suformuota išnašų ir citavimo koncepcija, kuri išliko panaši iki šių dienų . ⸎

Oksfordo universitetas pateikia paties plagiato ir jo daromos žalos apibrėžimą: „Plagiarism is the copying or paraphrasing of other people’s work or ideas into your own work without full acknowledgement. All published and unpublished material, whether in manuscript, printed or electronic form, is covered under this definition.“ ⸎⸎ Plagijavimas įvardinamas kaip akademinio sąžiningumo ir etikos nesilaikymas, pareigos paminėti autorių neatlikimas. Tokie veiksmai kenkia žmogaus išsimokslinimo kokybei, tolesnei karjerai ir mokymo įstaigos prestižui. ⸎⸎⸎ Kembridžo universitetas pateikia tokį plagiato apibrėžimą „Plagiarism is defined as submitting as one's own work, irrespective of intent to deceive, that which derives in part or in its entirety from the work of others without due acknowledgement. It is both poor scholarship and a breach of academic integrity.“ ⸎⸎⸎⸎

Lietuvoje plagiato klausimu išsamiai yra pasisakęs V. Mizaras. Jo žodžiais, plagiatas gali pasireikšti įvairiais tipais ir formomis. Plagiatas gali būti visiškas, kai svetimas kūrinys perimamas visas ir pateikiamas kaip savo, nenurodžius autoriaus ir šaltinio. Gali būti dalinis, kai pasisavinama ir pateikiama kaip savo tik tam tikra dalis svetimo kūrinio. Taip pat plagiatas gali būti pažodinis, kai perimama dalis ar visas kūrinys pažodžiui ir prasminis, kai savais žodžiais perfrazuojama svetimame kūrinyje esantis turinys ar idėja, nenurodžius tikrojo autoriaus ar šaltinio. Plagiatu galima laikyti ir bendrųjų žinių perteikimą, jeigu jos aiškiai perteiktos kito asmens tokių žinių perteikimo stiliumi, būdu ar forma. ⸎⸎⸎⸎⸎

Lietuvos universitetai savo vidiniuose įstatuose yra apsibrėžę plagiato sampratą. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto akademinės etikos kodekse plagiato apibrėžimas taip: „Plagijavimas – svetimų idėjų pateikimas kaip savų“.⸎⸎⸎ ⸎⸎⸎ Taip pat yra nurodoma keletas būdingų plagijavimo požymių, tai yra, „kai svetimas tekstas pateikiamas be citavimo ženklų“ ir „kai perpasakojama arba cituojama svetima idėja, iliustracinė medžiaga ar duomenys nenurodant šaltinio“. ⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎

Aukščiau šiame tekste remtasi J. Mentovo magistro baigiamuoju darbu, cituoti jo surinkti apibrėžimai, kita medžiaga. Jis savo tyrimą plagiato ir autoriaus teisių tema apibendrino, paskelbė, jog „autorinių teisių pažeidimas padaromas atlikus priešingus autorinių teisių įstatymo normoms veiksmus, o plagiatas pasireiškia tyčia ar netyčia nenurodžius informacijos šaltinio ar autoriaus ir taip automatiškai pasisavinant svetimas idėjas, mintis, žodžius” (p. 24). Svarbiausias dalykas yra teisingumo atstatymas. Išvada teikiama tokia: „Kadangi yra įmanoma pažeisti autorines teises ir plagijuoti tuo pačiu metu, o valstybės institucijos sankcijas taiko tik esant autorinių teisių pažeidimui, sankcijų taikymas už plagijavimą, pagal dabartinį įstatyminį reguliavimą, tiksliau jo nebuvimą plagiato klausimu, galimas tik akademinėse institucijose. Dėl šių priežasčių tas pats asmuo gali būti valstybės institucijų nubaustas už autorinių teisių pažeidimus, pvz., sumokėti baudą arba atlyginti padarytą žalą ir tuo pačiu gali būti nubaustas akademinės institucijos, pvz., pašalintas (...)” (p. 27). ⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎

⸎ DEMASKUOTI APGAVIKAI: ALBERTAS EINŠTEINAS GALIMAI PLAGIATORIUS, NESUKŪRĘS NIEKO PATS

Kas žmonijos istorijoje apsimelavę, apsivogę labiausiai? Kodėl tiek daug intelektinės produkcijos, išradimų vagiama nachališkiausiu būdu ir melagingai nurodomi visai ne tie autoriai, kurie visą tai sukūrė?

Pavyzdžiui, Solomonas Snyderis – melagis, vagis, aferistas ir, beje, jis ir profesorius, mokslų daktaras. Spaudoje 2022-02-17 paskelbtas gana įdomus straipsnis susijusia tema: „Didžioji istorinė neteisybė: nuopelnus už moterų mokslo atradimus prisiėmė vyrai“, kurį parengė Indrė Kiseliovaitė (https://www.diena.lt). Rašoma: „Moterys, pasižymėjusios aštriu protu ir analitiniais įgūdžiais, iki šių dienų – lyg išbrauktos iš istorijos. Nuopelnus už novatoriškus jų mokslo atradimus prisiėmę vyrai ir dabar minimi knygose, žurnaluose, filmuose. Jie uždirbdavo milijonus ir atsiimdavo apdovanojimus, o jų damos tūnodavo šešėlyje. Minėdami Moterų ir mergaičių dieną moksle, suvokiame, kad lyčių skirstymas tebeegzistuoja. Šiandien moterims vis dar nesuteikiamos lygios galimybės ir vienodas atlyginimas už darbą. Tik kalbėdami apie istorijai svarbias mokslininkes, galime tikėtis, kad vieną dieną jų indėlis pagaliau bus tinkamai įvertintas. Kembridžo universiteto mokslininkai Jamesas Watsonas ir Francis Crickas yra pripažinti atradę dvigubos spiralės grandinės DNR struktūrą. Tačiau iš tikrųjų pirmoji tai pastebėjo britų chemikė Rosalinda Franklin. 1951 m. "King’s" kolegijoje, Londone, ji padarė nuotrauką pavadinimu "Photo 51". Jos kolega nuotrauką parodė J.Watsonui ir F. Crickui nieko jai nepranešęs. 1953-iaisiais mokslininkai paskelbė savo išvadas. R. Franklin buvo aprašyta tame pačiame žurnale, bet ne kaip prisidėjusi prie atradimo. Po metų atradėja mirė, o mokslininkai laimėjo Nobelio apdovanojimą. Kol Candace’ė Pert studijavo magistratūroje, atrado receptorių, leidžiantį sintetiniams junginiams, kurie plačiai vartojami kaip vaistai ir vadinami opiatais, patiems užsifiksuoti žmogaus smegenyse. Tai buvo novatoriškas atradimas neurologijos srityje. Tačiau apdovanojimą už šį atradimą atsiėmė jos profesorius, daktaras Solomonas Snyderis. 23 metų chemikė Alice Ball, dirbdama ligoninėje Havajuose, bandė rasti būdą, kaip išgydyti žmones nuo raupsų. Ji nusprendė panaudoti specialų aliejų, kuris palengvino ligos simptomus. Jai mirus, Arthuras Deanas perėmė jos tyrimą ir pervadino jį savo vardu. Tai tik labai maža dalis pavyzdžių, kai tikrosios atradimų autorės moterys liko šešėlyje, o jų nuopelnus pasisavino vyrai. Apie šias ir kitas atradėjas kalbėti būtina tam, kad būtų atkurta istorinė tiesa.“

Albertas Einšteinas galimai tebuvo plagiatorius, nesukūręs nieko pats. Yra duomenų, jog galimai jo žmona, kuri studijavo kartu su juo ir buvo pripažinta kaip išskirtinai gabi, serbė Mileva Marić buvo tikroji geniali išradėja, o ne jis, mat po išsiskyrimo su ja A. Einšteinas iš viso nieko nesukūrė.

Plagiatas trukdo žmonėms dirbti ir kenkia jų akademiniam sąžiningumui ir reputacijai. Plagiatas paliečia ne tik paprastus žmones, bet ir profesionalus bei žinomus asmenis, turinčius didelę įtaką visuomenei, pavyzdžiui, politikus, muzikantus, dailininkus ir rašytojus.

Einšteino reliatyvumo teorija Specialiojoje reliatyvumo teorijoje (SRT) pasiūlytas naujas požiūris į erdvėlaikį tapo tik pirmuoju einšteiniškosios revoliucijos fizikoje etapu. Etapu, kurį apvainikavo Bendroji reliatyvumo teorija (BRT), papildžiusi šį požiūrį gravitacijos įtaka. SRT pasirodė 1905 metais, BRT – po dešimtmečio, 1915–1916 metais. Autorius nė žodeliu neužsimena nei apie Maikelsoną, nei apie Morlį. Einšteinas nepateikė ir nuorodų į didįjį prancūzų matematiką Henri Poincaré, kurio darbus aktyviai naudojo. Tačiau dabar kai kurie tyrėjai linkę manyti, kad ši revoliucija prasidėjo dar XIX amžiuje. Jų manymu, tikrąsias BRT ištakas reikėtų priskirti dviejų amerikiečių mokslininkų darbams – fiziko Alberto Maikelsono ir chemiko Edvardo Morlio. Dar 1887 metais šie mokslininkai, tikrindami tuo metu populiarią pasaulinio eterio koncepciją, išsiaiškino, kad šviesos greitis išlieka pastovus ir nepriklauso nuo stebėtojo judėjimo šviesos šaltinio atžvilgiu. Žodžiu, jie aptiko būsimos Einšteino SRT pagrindus. SRT pagrindai buvo pateikti Einšteino straipsnyje „Apie judančių kūnų elektrodinamiką“, išėjusiame, kaip minėta, 1905 m. Tačiau jame autorius nė žodeliu neužsimena nei apie Maikelsoną, nei apie Morlį. Einšteinas nepateikė ir nuorodų į didįjį prancūzų matematiką Henri Poincaré, kurio darbus aktyviai naudojo. Pats Einšteinas sakė, kad BRT pagrindus jis sumąstė dar jaunystėje ir nei Maikelsonas, nei Morlis jo darbų nepaveikė – iki 1905-ųjų jis išvis negirdėjo apie jų eksperimentus. Kad ir kaip būtų, Einšteinas taip iš pradžių tvirtino. Tačiau vėliau, trečiajame XX a. dešimtmetyje, mokslininkas visgi pripažino, kad būtent Maikelsono–Morlio bandymas tapo pirmuoju žingsniu formuojant BRT idėją. Pavyzdžiui, 1921 m., sakydamas kalbą Parkerio mokyklos mokiniams, mokslininkas papasakojo, kad Maikelsono darbai jam buvo žinomi jau studentavimo metais. Kodėl atsirado tokia „parodymų“ painiava? Juk jis dar ir Nobelio premiją gavo...

Einšteino globėjams gauti Nobelio premiją buvo gyvybiškai svarbu, kad jis taptų pripažinta garsenybe.

Tačiau atsižvelgiant į Lorenco, Poincaré ir kitų darbus, jam skirti premiją būtent už BRT neįmanoma. Kai kas eina dar toliau ir tvirtina, kad galutinis tikslas buvo ne pats Einšteinas, o… mokslas bendrai. Girdi, BRT buvo sukurta tik vienu tikslu: nukreipti mokslo vystymąsi klaidingu keliu.

Tarp už ausų pritemptų idėjų ypač įdomi hipotezė apie Milevą Marić, pirmąją Einšteino žmoną, kuriai neva priklauso tikroji BRT autorystė. Mileva mokėsi Ciuricho politechnikos institute (ten pat įstojo ir Einšteinas) ir buvo vienintelė kurso mergina – jau vien iš to aišku, kad ji buvo talentinga fizikos ir matematikos srityse. Pats mokslininkas laiškuose žmonai minėjo BRT kaip „mūsų teoriją“. Einšteinas ir Marić susituokė ir Mileva pradėjo dirbti vyro asistente. Ji žavėjosi Einšteino darbu ir padėjo jam tyrinėti. Netiesiogiai Milevos įtaką Einšteino darbams nurodo rašytojas Johnas Stachelis, paskyręs savo gyvenimą BRT istorijos tyrinėjimui. Tačiau ar yra realių įrodymų, kad Marić prisidėjo prie teorijos? Tiesą sakant, ne. Vieninteliu, ir tai netiesioginiu, kabliuku tapo tai, kad po skyrybų Einšteinas nieko reikšmingo nebesukūrė. Jie išsiskyrė 1914 metais, didžiąją dalį BRT skirtų darbų mokslininkas baigė dar iki tol. Milevos Marić tyrinėtojos talentai – gan ginčytinas klausimas bent jau dėl to, kad nėra publikuota nė vieno jos pasirašyto mokslinio darbo – nei iki Einšteino, nei po jo. Nors, žinoma, po vestuvių beveik visos Milevos pastangos buvo nukreiptos į vyro palaikymą, ir netgi jos diplominis projektas tapo šeimyninių aplinkybių auka. Didžioji dalis tyrėjų sutaria, jog Mileva Marić neturėjo pakankamo talento ir gebėjimų BRT sukūrimui. Pavogė iš Poincare? Egzistuoja nuomonė, kad BRT idėją Einšteinas pasiskolino iš kito mokslininko, didžiojo prancūzų matematiko Henri Poincaré. Pačioje savo karjeros pradžioje, dar tebedirbdamas patentų biure, Albertas Einšteinas neva pasisavino jo atradimus. Čia reikėtų prisiminti, kad 1898 metais pasaulis išvydo Poincaré straipsnį „Apie laiko matavimą“. Jame mokslininkas tyrė tokias sampratas, kaip laiko atkarpų vienodumas, laiko atkarpų tapatumas skirtinguose erdvės taškuose. Viena Poincaré išvada iki skausmo primena Einšteino postulatus: absoliutus laikas ir vienlaikiškumas neegzistuoja. Kita svarbi išvada: šviesos sklidimo greitis visomis kryptimis vienodas. Poincaré straipsnio pagrindas – olandų fiziko Lorenco suformuluoti pertvarkymai, leidžiantys apskaičiuoti laiką ir koordinates perinant iš vienos inercinės atskaitos sistemos į kitą. Poincaré suteikė šiems pertvarkymams teisingą fizinę formuluotę. Apie Lorencą Einšteinas savo darbuose užsiminė. O ir paties olandų mokslininko santykis su Einšteinu, laikiusiu jį vienu iš savo mokytojų, buvo šiltas. Lorencas niekada neginčijo Einšteino vaidmens teorinių pagrindų formavime, tačiau pats SRT ir BRT šalininku niekad nebuvo ir ilgai mėgino ginti pasaulinio eterio koncepciją. Tuo tarpu Poincaré įtaka, formuojant bendruosius BRT postulatus, buvo milžiniška. Jis vienas pirmųjų prakalbo apie keturmačio laiko ir erdvės kontinuumo egzistavimą. Nors tuo pačiu Poincaré, kaip ir Lorencas, visgi linko prie „eterio teorijos“ ir su Einšteinu sutiko toli gražu ne visur. Be to, Alberto Einšteino išsakytos idėjos turėjo vieną esminį skirtumą nuo kitų tyrėjų spėjimų. Dažniausiai mokslininkai stengėsi įrašyti Maksvelo skaičiavimus į niutoniškosios mechanikos pasaulį, keisdami būtent juos. Bet Einšteinas nusprendė, kad modernizuoti kaip tik reikia kitą problemos pusę, Niutono mechaniką. Todėl būtent Einšteinas daugelį fizikos klausimų pajudino iš mirties taško. Poincaré, be abejonės, išvystė galingą mokslinę sistemą. Tačiau globalią erdvės ir laiko koncepciją sukūrė ir apmąstė būtent Einšteinas. Darbe „Apie judančių kūnų elektrodinamiką“ ir kituose jo darbuose detaliai išnagrinėti masės, energijos ir laiko klausimai. Judančios atskaitos sistemos laiką Einšteinas laikė tikru, o tuo tarpu Poincaré nagrinėjo jį kaip savotišką efektą, kažką panašaus į iliuziją, neįprastą mokslinį paradoksą.

Albertas Einšteinas Poincaré nurodė „silpną fizikos dėsnių supratimą“ ir niekada nelaikė jo vienu iš svarbiausių BRT kūrėjų. E=mc² – garsi formulė, susiejanti kūno bendrą vidinę šilumos energiją su jo mase. Garsiosios formulės autorystė ne kartą kritikuota. Be Poincaré, energijos ir masės ekvivalentiškumo formulę, kai kuriais duomenimis, aprašė rusų fizikas Nikolajus Umovas dar 1873 metais. Tačiau tarp Einšteino būdo ir kitų mokslininkų skaičiavimų taip pat buvo skirtumas. Visi jie, netgi aptikę elegantišką formulę, naudojo ją tik siaurame savo mokslinių tyrimų kontekste – minėtasis Nikolajus Umovas nagrinėjo ją tyrinėdamas eterio teoriją. O štai Einšteino darbuose E=mc² – universalus dėsnis, taikomas visuose dinamikos klausimuose. Analogiškos hipotezės keliamos ir apie Poincaré su jo koordinačių pertvarkymu ir kitais išdėstymais. Vėliau Einšteinas tvirtino, kad prieš parašydamas „Apie judančių kūnų elektrodinamiką“ su Poincaré darbais jis nebuvo susipažinęs. Tačiau, greičiausiai, daugelį Poincaré sukurtų modelių, jis panaudojo. Bet kadangi Poincaré sistema nebuvo tokia stipri ir išbaigta, kaip BRT, mokslo pasaulis neįžvelgė joje didelių perspektyvų, durų į naują fiziką, kurias atverti pavyko būtent Einšteinui. Pats Poincaré apie tai nepasisakė. Jo santykiai su Einšteinu buvo šilti ir netgi draugiški. Prancūzas pažymėjo neginčijamą Einšteino talentą ir originalų mąstymą.

Einšteinas apskritai nemėgo minėti kitų mokslininkų, prisidėjusių prie BRT kūrimo. Tad jis beveik niekada paskaitų metu neužsimindavo apie Hermaną Minkovskį, vokiečių matematiką ir keturmačio BRT modelio kūrėją. Tačiau BRT atradimas būtų buvęs neįmanomas be dešimčių mokslininkų pastangų. Einšteinas ir Lorencas, Minkovskis ir Poincaré, Maikelsonas ir Morlis, Maksvelas ir Niutonas – Einšteinas, pats būdamas mokslo milžinas, kaip ir kiti mokslininkai, stovėjo ant praeities gigantų pečių. Ar teisinga, kad laurai atiteko jam? Vargu. Skaitykite daugiau: <https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/albertas-einsteinas-didis-isradejas-ar-plagiatorius-1290-470133?utm_medium=copied>

Žinomi skandalingi plagiato atvejai, pavyzdžiui:

Jacobas Epsteinas / Jacob Epstein/

Jacobas Epsteinas buvo apkaltintas plagiatu garsaus britų autoriaus Marino Amiso. Pirmoji autoriaus knyga „Laukinės avižos“, kurioje buvo paimtos ištraukos iš Martino Amiso „The Rachel Papers“, buvo pripažinta kaip plagiatas.

Epsteinas teigė, kad tai buvo visiškai netyčia. Be to, jis pabrėžė, kad yra kaltas dėl plagijavimo, nes buvo netvarkingas ir pametė citatas.

Nesvarbu, ar tai – viena garsiausių jo plagijavimo atvejų – buvo padaryta tyčia, tai kažkaip atitolina autorius iš situacijos, kur vardinami iškilesni kūrėjai, nes Epsteinas tebuvo plagiatorius, kitais žodžiais sakant, svetimo kūrinio vagis. ⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎

Vikipedijoje tarp labai ilgo šių laikų plagiatorių sąrašo yra taip pat skelbiamos šios pavardės:

 

• Buvęs Vokietijos gynybos ministras Karlas-Theodoras zu Guttenbergas atsistatydino iš pareigų dėl plagiato Bairoito universiteto daktaro disertacijoje. Universitetas, įvertinęs Guttenbergo disertaciją, nustato plagiato atvejį, atšaukė jo daktaro laipsnį 2011 m. vasario 23 d., o Guttenbergas atsistatydino kovo mė
• Scottas Reubenas (JAV), buvęs Tuftso universiteto anesteziologijos profesorius, suklastojo klinikinius tyrimus, kuriuose buvo tiriami skausmą malšinantys vaistai. 2010 m. Rubenas pripažintas kaltu dėl vieno sukčiavimo sveikatos priežiūros srityje ir buvo nuteistas šešiems mėnesiams kalėti. Nuo 2023 m. Reubenui buvo atšaukta 25 jo mokslinių tyrimų publikacijų autorystė.
• Peteris Johannesas Schulzas (Vokietija), filosofas, dirbantis Lugano universiteto Komunikacijos ir sveikatos institute, jo straipsniai filosofijos ir komunikacijos klausimais buvo atšaukti dėl plagiato ir netinkamo šaltinių citavimo.
• 2017 m 2016 m. mokslinis leidėjas Springer Nature atsiėmė 58 straipsnius iš septynių žurnalų, kuriuos daugiausia parašė Irane įsikūrę mokslininkai, nes jie pateikė manipuliavimo autoriaus teisėmis, manipuliavimo kolegų recenzijomis ir (arba) plagiato įrodymų.
• Ohajo universitetas 2006 m. apkaltino daugiau nei tris dešimtis plagiato atvejų magistro baigiamuosiuose darbuose, buvęs fakulteto narys, susijęs su plagiato bylomis, Jay S. Gunasekera, buvo pašalintas iš katedros vedėjo pareigų, jam buvo panaikintas „išskirtinio profesoriaus“ vardas.
• Viljamas Meisneris (1931–2010), kunigas jėzuitas ir Harvardo medicinos mokyklos profesorius, buvo apkaltintas daugelio Ernesto Wallworko ištraukų ir struktūrinių elementų kopijavimu Meissnerio knygoje „Psichoanalizės etinė dimensija: dialogas“. Bostono psichoanalitinės draugijos etikos ir profesinių standartų komitetas padarė išvadą, kad Meissnerio veiksmai buvo „rimtu profesinių ir mokslo standartų pažeidimu“.

Mokslinis nusižengimas – tai standartinių mokslinio elgesio ir etiško elgesio kodeksų pažeidimas skelbiant profesionalius mokslinius tyrimus. Danijoje nusižengimas moksliniams tyrimams apibrėžiamas kaip „tyčinis aplaidumas, dėl kurio paskelbiama išgalvota mokslinė žinutė arba klaidingas mokslininko įvertinimas ar apibrėžimas“, o Švedijoje plagiatas, nusižengimas mokslo etikai, autoriaus teisių pažeidimas mokslo ir mokslo tyrimų srityje apibūdinamas kaip „tyčia iškraipytas tyrimų procesas pasisavinus duomenis, tekstą, hipotezę ar metodus iš kito tyrėjo rankraščio formos ar publikacijos arba tyrimo proceso iškraipymas kitais būdais.“

2009 m. atlikta sisteminė apklausos duomenų apžvalga ir metaanalizė leido nustatyti, kad apie 2 % mokslininkų prisipažino bent kartą suklastoję, sugalvoję ar neleistinai modifikavę duomenis. ⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎

⸎ KAS KITI IŠ APSIVOGUSIŲJŲ SĄRAŠO?

Pavyzdžiui, plagiatas Petrui Baršauskui kainavo ne tik KTU rektoriaus postą, bet ir habilitaciją. Profesorius, politologas ir buvęs Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, darbavęsis ir MRU, ir LR Seime, Algis Krupavičius išsisuko sumokėjęs vos 3700 eurų baudą ir baudžiamosios atsakomybės už pasisavintą kito asmens autorinį mokslo darbą kol kas išvengė.

Kiek tokių intelektinės produkcijos vagišių yra Lietuvoje esamu metu? Apie juos jau skelbta <https://www.leidinyssau.lt/naudinga/> publikacijose su rubrika „Kavonės“.

Lietuvoje būtų tam tikras šokas, jei vieną dieną visi esami mokslų daktarai ir profesoriai būtų įvertinti pagal realius nuopelnus, o ne pagal tai, kiek studentų ar laborantų mokslo darbų ir/ar idėjų pasisavino. Daug tikrųjų autorių taip ir liko istorijos paraštėse.

Gal, kai visuomenė gaus daugiau informacijos, kiek realiai kainuoja išradimas ar kokio projekto idėja, kas išties sudaro kokio žinomo visuomenės veikėjo reputaciją, kokie yra realūs plagiato nustatymo padariniai ir kaip teisiškai sprendžiami plagiato nagrinėjimo atvejai, aktyviau ims reikšti teises į savo intelektinę produkciją. Juk juokinga: vos tik atsirado duomenų bazės, kur universitetų absolventų baigiamieji darbai talpinami ir neva saugoma autorystė, liko visiška laisvė bet kuriam studento vadovui savintis gabesnių studentų mokslo darbus iki to etapo, kol jie tik kuriami, kol mokslo darbo vadovui atnešami tarpiniai juodraštiniai darbo variantai... O kur dar vagystės tiesiai iš kompiuterinių versijų – vos tik gabesnis studentas kompiuteriu ima rašyti kokį darbą, ką nors kurti – kol darbas nėra viešai paskelbtas, jokios autorystės jis įrodyti negali, o iš kompiuterinių versijų galima įsigudrinti vogti kiek tik širdis geidžia. Maža to. Paplitę atvejai, kad gabiausieji studentai, mokslo darbuotojai, kurie tik pradeda savo karjerą, ne tik apvagiami tiesiogine ta žodžio prasme, jie neretai dar ir būna žeminami, jiems pritaikomas psichologinis, emocinis teroras, sužalojama jų sveikata, jie patiria finansines sankcijas ir pan. Kol kas dar lyg ir nebuvo Lietuvoje paviešintų atvejų, kai greta plagiato pritaikomas dar ir psichologinis ar kitų rūšių smurtas, bet tai neišvengiamai įvyks. Tiesa, pradedami viešinti mobingo atvejai sveikatos priežiūros sistemoje. Bet intelektinės produkcijos vagysčių atvejai yra žymiai rimtesni – klastojama realioji istorija, kas ką sukūrė, kas yra autorius vieno ar kito išradimo, naujos vakcinos, gydymo metodo, kt.

Lietuvos Respublikoje po 1990 m. plagiato, išradimų, padarytų iki 1990 m., patentų vagysčių buvo itin dideli kiekiai. Esamu metu tai galimai jau net yra atskira „verslo“ rūšis, apaugusi itin didelių tarptautinių nusikaltimų veiklomis. Neblogai būtų susimąstyti apie vadinamos „akademinės“ bendruomenės, kokia ji yra dabar Lietuvoje, tikrąsias veiklas, susijusias su grubiu aferizmu, plagiatu stambiu mastu, galimai korupciniais veiksmais išplaunant ES ir kitų dotacijų lėšas per įvairius projektus ir ypač per tarpininkes visokias „tarnybas“, „agentūras“, „departamentus“, „centrus“, „universitetus“ ir net per, atrodytų, niekuo nekaltą vaikų darželį, mokyklą, muziejų ar švietimo tarnybą provincijos mieste ar kurorte, ir t.t.

Naujos erdvės intelektinės produkcijos pasisavinimui atsirado kompiuterizavus visus mokslinio darbo etapus, įvedus nuotolinį darbą, veiklas ir konsultacijas nuotoliu – todėl visai racionalu siūlyti kuriantiesiems: rašykite parkeriais, tušinukais ant popieriaus, turėkite savo mokslo darbus tokia forma ir skelbkite juos tik tada, kai esate tikri dėl autorystės apsaugos ir būtinai gerai ištyrinėkite aplinką, kur kokia „direktorė“, „rektorė“ ar „profersoriaus“ nevykėlė kiauragalvė žmona-docentė, kokia nors lėšų perskirstytoja, narkotikų ar alkoholio galimai nukamuota koordinatorė, tupi ant jūsų rezultatų autorizavimo pagrindimo ar planuoja rezultatų, išradimų pavogimo, tai yra, grubaus perpardavimo ir plagijavimo veiklas arba vykdo nurodymus išsukti nuo atsakomybės anksčiau tai dariusiuosius ir uodegas prisvilusiuosius bet kokiomis priemonėmis.

Studentės išradimą pavogęs Solomonas Snyderis esamu metu Lietuvoje turėtų galimai apie kelis tūkstančius pasekėjų, iki šiol nedemaskuotų tokio pat lygio melagių, aferistų, plagiatorių, kurie iš viso niekada nieko nėra nei išradę, nei sukūrę, tačiau jų pavardės yra iškilmingai minimos prie galimybių studijų autorių sąrašų, prie išradėjų, racionalizatorių, novatorių, naujesnių teorijų, technologijų ir pan. kūrėjų, jie yra politikai, ministrai ar eksministrai, eksviceministrai, ekspertai, gydymo įstaigų, klinikų vadovai, didelių firmų, įmonių vadukai, institutų direktoriai, universitetų rektoriai ar eksrektoriai ir t.t.

Balandžio 26-oji – Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena. Ta proga gal jau metas ir Lietuvoje skelbti, kas yra kas.

Lietuvoje iki šiol kaip plagiatorius buvo paskelbtas vos vienas kitas mokslų daktaras, profesorius. Liudykite. Esamu metu galite susipažinti su paskutiniųjų metų plagiatoriais, autoriaus teisių pažeidėjais iš Lietuvos Respublikos profesorių, mokslo daktarų tarpo publikacijoje „Niekas neužmiršta, niekas nepamiršta“, ji šioje skiltyje yra žemiau, paskelbta 2024-04-23, Autoriaus teisių pažymėjimo dieną.

Praneškite redakcijai Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. apie tai, kaip Jūsų praktikos ataskaitą studijų metu perdarė į inovacinį pasiūlymą ir pardavė už didelius pinigus jūsų vadovas, neva, padėjęs tobulinti tą ataskaitą, kaip Jūsų išradimą IT srityje pasisavino Jūsų dėstytojas ar docentas, profesorius, nes dirbote su bendrosios prieigos įranga, sujungta į vieną serverį, prie kurio prieigos neturite, sukūrėte tikrai vertingą produktą ir jo netekote kaip savo intelektinio kūrinio; daugybė pavyzdžių tokių vagysčių gali būti žinomų mokslininkų publikacijos, monografijos, jų parengti vadovėliai, studijų knygos ir jų pranešimų tekstai mokslo konferencijose – kiek realiai ten paprasčiausiai gryno plagiato, nuo gabesnio studento referato ar kursinio darbo nusirašyto teksto, idėjų, kt.; paskelbkite, kaip jūsų buvęs klasės ar studijų draugas, pasižymėjęs tiesiog labai silpnu proteliu ir stumtas iki diplomo už kyšius ir nusiperkant vis naujus kursinius ir baigiamuosius rašto darbus už pinigus, iš esmės beraštis kiauragalvis tapo viso departamento, atsakingo už strateginį viešųjų lėšų perskirstymą vadu ar ministru, banko teisininku ar ekonomistu ir taip toliau. Laukti kol tai kažkas padarys po ilgo ir oficialaus nagrinėjimo – nelabai išmintinga, nes iki to nagrinėjimo pabaigos tie plagiatoriai, dažniausia užsiplėšę, prisivogę elementariai milijonines sumas nelegalių pinigų ir apiforminę jas gudriai kaip savo vaiko su proto negalia ar nebepagydomo narkomano privatų tobulinimo mokyklėlės filialą kur nors Lietuvos iš biudžeto lėšų išlaikomoje švietimo tarnyboje gražios gamtos apsuptyje ar net egzotinio poilsio prašmatnų SPA reikalingiems žmonėms bei kitiems į save panašiems vagišiams ir melagiams užsienyje, elementariai sugebės legalizuoti savo nusikalstamas veiklas deklaruodami, kad „dirbo“ Lietuvos naudai, kad gelbėjo narkomanų gaują, kuri buvo, neva, diskriminuojama, nors iš tiesų tai buvo nusikalstama tarptautiniu mastu grupuotė, ir t.t., ir pan.

Todėl visai priimtina tuos sukčių, vagių, melagių, visuomenės kenkėjų ir plagiatorių sąrašus skelbti su žodžiu „galimai“.

Ir tai bus padaryta. Nebūtinai šitame leidinyje. Įsitrauks rimtos interesų grupės, suras, kur prasmego milijardai, kuriuos Lietuvoje su dvigubo įrašo buhalterijos pagalba ir kitų suktybių būdu pradangino „profesoriai“, „viceministrai“ ir jiems talkinusios mokslų daktarės, vadybininkės, referentės ir kiti iš gausaus aferistų būrio. Po to jau bus nesunku atrasti, kur tų visų iš sąrašiuko „galimai“ turteliai nukeliavo ir kaip jie dera su legaliomis jų algomis, pajamomis, jų vaikų, anūkų narkomanų fiestomis bei nieko iš viso neveikimu, jokio darbo nedirbimu sulaukus ir pilnametystės, ir 40-65 metų, ir taip toliau. Siųskite nuotraukas, priimsime ir filmuotą medžiagą.

Parengta pagal:

⸎ John McKay, A very brief history of plagiarism, <http://johnmckay.blogspot.com/2009/03/very-brief-history-ofplagiarism>, [žr. 2014-04-04].

⸎⸎University of Oxford, what is plagiarism? <http://www.ox.ac.uk/students/academic/goodpractice/about/>, [žr. 2014-03-25]

⸎⸎⸎ Žr. išnašą ⸎⸎, University of Oxford, what is plagiarism?

⸎⸎⸎⸎ University of Cambridge, university statement on plagiarism <http://www.admin.cam.ac.uk/univ/plagiarism/students/statement.html>, [žr. 2014-03-25]

⸎⸎⸎⸎⸎ V. Mizaras, Autorių teisės II tomas (Vilnius, Justitia 2010), p. 484.

⸎⸎⸎⸎⸎⸎ Vilniaus universiteto akademinės etikos kodeksas, 4 skyrius, <http://www.vu.lt/site_files/SD/Studentams/SP/SRD/VU_AEK.pdf>, [žr. 2014-02-01].

⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎ Žr. išnašą 37: Vilniaus universiteto akademinės etikos kodeksas, 4 skyrius.

⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎ Apie plagiatą ir autoriaus teises VDU magistro baigiamąjį darbą „Autorinių teisių pažeidimo ir plagiato santykis” 2014 m. apsigynė J. Mentovas. Cituoti p. 24; 27 bei apibrėžimai, sampratos iš p. 14-27.

⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎ Most famous cases of plagiarism. <https://crossplag.com/most-famous-cases-of-plagiarism/>, [žr. 2024-04-22]

⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎ List of scientific misconduct incidents. <https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_scientific_misconduct_incidents>, [žr. 2024-04-26]

DEMASKUOTI PLAGIATORIAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE

KTU rektorius P. Baršauskas neteko mokslo laipsnio ir pedagoginio vardo. A. Krupavičius, buvęs dekanu Vytauto Didžiojo universitete, dėstęs ir MRU, išsisuko už 3700 EUR įmoką. Kas bus kiti viešai paskelbti plagiatoriai? Juk tai padaryti iki galo būtina, eiga galimai būtų tokia:

1. A. Krupavičius jokių mokslo laipsnių ar pedagoginių vardų nebeturėtų.
2. Už plagiatą susimokėtų tikrajam autoriui 55 000 EUR ir dar sumą už moralinę žalą, apmokėtų teismo išlaidas.
3. A. Krupavičiui pritaikoma baudžiamoji atsakomybė.
4. Visur, kur yra A. Krupavičiaus parašai kaip studentų baigiamųjų darbų vadovo, galimybių studijų ir projektų, mokslo darbų, vadovėlių, studijų knygų, studijų programų, monografijų, mokslo straipsnių, pranešimų mokslo konferencijose, universitetų komisijų dalyvio, nario, doktorantūros programų komisijų nario ar vadovo, bendraautoriaus, autoriaus, netenka galios. Trumpiau tariant, visur, kur jis nors kažką tvirtino ir pradžiai visi bakalaurų, magistrų, mokslo daktarų laipsniai, gauti VDU, MRU, netenka galios, visas būrys valdininkų, politikų, jurisdikcijos atstovų, statutinių tarnautojų, politikų, politologų, vadybininkų, UAB direktorių ir įvairaus rango verslininkų, veikėjų lieka be jokių diplomų ir su nuliniu išsilavinimu, praranda teisę užimti net menkiausias pareigas ir statusą visuomenėje, kaip asmenys su fiktyviais ir nebegaliojančiais dokumentais.
5. Tą patį atlikti su visais plagiatų, autoriaus teisių pažeidimo atvejais, pavyzdžiui, kurie įvykdyti iš tiesų VDU, MRU, galimai KU ir t.t.

IŠVADA: iš gausaus esamo LR valdininkų, statutinių tarnautojų, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų, įskaitant ir esamo Ministrų kabineto narius, Vyriausybės atstovus, patarėjus, gausių darbo grupių narius, politikus, institutų direktorius, jurisdikciją, prokuratūras ir juos lydinčiuosius itin korumpuotų atstovų verslus su UAB ir AB pavadinimais, įvairaus plauko ES bei nacionalinio biudžeto ir savivaldybių, apskričių viešųjų lėšų perdalintojų, skirstytojų ir dar gausesnio tikrintojų, kontrolierių, analitikų esamos gvardijos sąstato mažai kas ir beliktų.

Galimai toks procesas atrodytų mažai įmanomas. Tačiau ar lengviau yra kas sykį apsijuokti tarptautiniu mastu su viena ar kita buvusiąja ministre, realiai tepabuvusia sudegusio teatro pigia antrojo plano juokdare-fokusininke, teturinčia MRU ar VDU nusipirktą kažkokį, nors kokį fiktyvų mokslo laipsnį, ir nė nesuvokiančia, kas yra nepriekaištinga reputacija, ir jog ta reputacija visai ne tas pats kaip kelių sluoksnių grimas ar naujai nusipirkti dantų protezai, akių linzės bei vargšelės-ubagėlės imitavimo stiliaus švarkelis, ir kodėl ji, ta nepriekaištinga reputacija, būtina; ar užsikišti ausis eiliniam skandalui, susijusiam su gausius kyšius imančiais MRU parengtais prokurorais, teisėjais, statutiniais tarnautojais, besidarbuojančiais ranka rankon su mobingo nukamuotais ir ligų maišais tapusiais medikais, nugriaudėjus?

Iliustracija žemiau: Archaiška pajūrio žmonių teisingumo samprata.

 

---

DIENOS AKTUALIJA

ANT MELSVO EŽERO BANGŲ LAIVELIS SUPOS BE IRKLŲ…,

ARBA TARPTAUTINĖ ŽVEJŲ DIENA

2025-06-28

 

Kažkas prieš trejus metus kaimynų laivą siuntė kuo toliau ir buvo apsiseilėjusiųjų Lietuvos politologų, komentatorių, aiškinusiųjų viešai iki užkimimo, jog purvini keiksmažodžiai yra pats tas ir labai gerai, kad vietinių Lietuvos gyventojų maži vaikai juos girdi, mato smurto vaizdus per viešuosius LR televizijos kanalus ir dargi vietiniai LR piliečiai susimoka mokesčius viešajam transliuotojui už tai, kad tas transliuotojas be sustojimo skelbia vandalizmo, recidyvizmo vaizdus, šiurpina Lietuvos vietinius gyventojus, kurie niekada nemigravo ir nėra narkomanai.

Tačiau laivo, kaip reiškinio, laivininkystės, žuvininkystės, žvejų tema labai svarbi Lietuvoje, kuri yra jūrinė valstybė vis dar, neatsižvelgiant į tai, kad baltarusė A. Motova, kiti panašūs veikėjai reguliariai nudundėdavo iki Briuselio ir Lietuva liko be žvejybos laivyno iš viso.

Taip. Liko vidaus vandenys, numestas it alkanam šuniui kaulas: galimybė plauti stambiu mastu viešuosius pinigus per tvenkinių įžuvinimą. Tas buvo aktyviai daroma, nes milijardines sumas buvo nesunkiai galima pasiimti tiesiai sau į kišenę. Akcija vadinosi „Mailius“, todėl nenuostabu, kad anuometinis Žuvininkystės departamentas iškart po LR įstojimo į ES nuo 2004 m. gavo finansų specialistą V. Milių, kuris pagal realų išsilavinimą nebuvo nė bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos baigęs, o LTSR jam, labai sunkiam ligoniui, negebėjusiam artikuliuotai kalbėti, narkomanui, gerai žinomam N. Vilnios gyventojams, intensyviai vartojusiam kvaišalus nuo paauglystės, jo paties motina buvo nupirkusi LTSR laikų diplomą, kur įrašyta specialybė buvo „žemės ūkio mokytojas“. Taigi, toks asmuo buvo per fiktyvų atrankos konkursą į valstybės tarnybą įtaisytas skaičiuoti viešuosius pinigus žuvininkystės sektoriuje ir užtikrinti tų viešųjų pinigų netrukdomą vogimą stambiu mastu tokiame ratelyje kaip baltarusė A. Motova, kiti. Tai faktai. Asmenys nėra nubausti niekaip iki šiol, iš Lietuvos ir ES biudžetų organizuotu būdu išvogti milijardai, tas tęsiama ir dabar, tvenkinių, kitų vidaus vandenų įžuvinimas, pinigų išvogimas nėra realiai stabdytas iki šiol iš viso.

Kadangi pažymime Žvejų ir visko, kas su tuo susiję, dieną, dainą apie valteles ant ežero bangų galime dainuoti bet kas.

O kas belieka? Belieka skinti vandens lelijas, kaip byloja liaudies išmintis, įamžinta toje pačioje dainoje apie valtelę ant ežero bangų.

Dar galime prisiminti laivų siuntimą kažkur, kur toliau ir palydėjimą jų keiksmažodžiais bei po to kas vyko nuo 2022-ųjų, žinome visi, atsiminti pajėgiančių, tikėtina bus, ne visi juk per tuos beveik ketverius metus buvo nuolat girti ar apsirūkę linksminamaisiais kvaišalais, kt.

 

KUR NUPLAUKIA TIE TOLIAU „NA....“ PASIŲSTIEJI LAIVAI? KAS VYKSTA NE BALTIJOS JŪROS TERITORIJOSE?

 

Į šį klausimą atsakymo nėra.

Bet yra kita naudinga informacija.

Pavyzdžiui:

Gelbėjimo laivas „Sea-Eye 4“ atvyksta į Pozzallo uostą, Sicilijos pietinę dalį, 2021 m. gruodžio 24 d. Nevyriausybinės jūrų gelbėjimo organizacijos „Sea-Eye“ iš Vokietijos Vyriausybės gavo apie 10% visų maždaug 3,2 milijono eurų pajamų. Vokietija mažina finansinę paramą labdaros organizacijoms, kurios gelbsti migrantus, kuriems gresia nuskendimas Viduržemio jūroje, sakydama, kad tai nukreipia išteklius į šalis, kurios skatina žmones palikti savo tėvynę, migruoti. (...)

„Vokietija yra įsipareigojusi būti humaniška ir padės ten, kur kenčia žmonės, tačiau nemanau, kad užsienio reikalų ministerijos užduotis yra finansuoti tokio pobūdžio jūrų gelbėjimą“, --- spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministras Johanas Wadephulas. (...)

Vokietijos pareigūnai siūlo laikytis nuostatos, kad jūrų gelbėjimas tik skatina žmones rizikuoti kartais balansuojant ant gyvybės ir mirties ribos.⸎

 

O KUR PLAUKIA VADINAMASIS LIETUVOS „DUR... LAIVAS“?

 

Į šį klausimą atsakykite patys sau, žvelgdami 2025-ųjų vasarą į sugužėjusius ir užmiršusius išvykti iš Lietuvos nuo 2022 m. vasario 24 d. migrantus iš pietrytinių nuo Lietuvos teritorijų bei ypač į tuos, kas išskėstomis rankomis jų laukė ir ką jie visi dabar kolektyviai daro, kiek visa tai kainuoja mokesčių mokėtojams, kai vietinių gyventojų, ne migrantų, kas šeštas vaikas badauja, auga skurde, o atėjūnai gyvena ketvirti metai nuolatinių orgijų, festivalių, balių, fiestų aplinkoje, ir t.t.

Su nuoširdžiais palinkėjimais netapti vienais iš tos gausios veltėdžių-narkomanų gausios gaujos nariais – Redakcija „Padėkime sau‘19“. 

⸎ Naudotas šaltinis:

<https://edition.cnn.com/2025/06/26/europe/germany-migrants-sea-rescue-funding-intl-latamGermany scraps funding for sea rescues of migrants>

Story by Reuters. Published 12:39 PM EDT, Thu June 26, 2025. 

---

 

---

DIENOS AKTUALIJA:

NEMATOMA KOVA PO KILIMU

2025-06-25

 

KAIP TIK DABAR, NUAIDĖJUS JONINIŲ ŠVENTIMO GARSAMS IR PAPOSTRINGAVUS APIE NETINKAMAS ORO SĄLYGAS PAPRAMOGAUTI GAMTOJE IR BENT ARTRIMIAUSIAME EŽERĖLYJE IŠSIMAUDYTI, JAU YRA KRUOPČIAI IŠDĖLIOTI VISI SKAIČIAI, SKAIČIUKAI APIE TAI, KUR PATEKO MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ PINIGĖLIAI 2024 IR ANKSTESNIAISIAIS METAIS. DAR YRA ATLIKTA NUSTATYTŲ METODIKŲ ANALIZĖ, AR TAI BUVO EFEKTYVU, JEI NE, KODĖL. DAR VISA TAI ĮVERTINO TIKRINTOJAI IŠ UŽSIENIO IR JIE VISI KAIP VIENAS NURODĖ MAŽINTI BIUROKRATINĮ APARATĄ, TAI YRA, VALDININKŲ SKAIČIŲ SAVIVALDYBĖSE IR VYKDOMOJOJE CENTRINĖJE VALDŽIOJE PRASISKOLINUSIOJE LIETUVOJE.

TAIP PAT VISI SUPRANTAME: IKI GEROVĖS VALSTYBĖS MUMS LABAI TOLI IR TA DISTANCIJA GAL NET NEBEĮVEIKIAMAI ILGĖJA PRANEŠIMŲ FONE, KOKIE NAUJI MOKESČIAI UŽGRIUS NUO KITŲ METŲ SAUSIO 1-osios.

O SVARBIAUSIA – BŪTENT DABAR YRA DĖLIOJAMI KITŲ KALENDORINIŲ METŲ BIUŽDETO APMATAI IR VYKSTA VADINAMOJI KASMETINĖ KOVA “PO KILIMU”, KURIOS EILINIAI ŽMONĖS IŠTIES NEMATO, NET NESUVOKIA, KOKIOS YRA ŽAIDIMO TAISYKLĖS IR TIK NEDAUGELIS ŽINO, JOG BŪTENT ESAMU METU PRIIMAMI SPRENDIMAI, AR SVARBUS UŽSAKYMAS ATLIKTI IŠ SAVIVALDOS BIUDŽETO UŽSAKOMUS DIDELIO PELNINGUMO DARBUS, AR TEIKTI PASLAUGAS VISIŠKO MONOPOLIO TEISĖMIS ATITEKS KAZYTĖS ŽENTUI IR JO GRUPEI DRAUGŲ, AR KĘSTUČIO NAUJAJAI SUGYVENTINEI IR JOS AŠTUONIOMS PUSSESERĖMS IR JŲ VISŲ NAUJIEMS SIMPATIJOMS IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ PAVYKS UŽSITIKRINTI KONTRAKTUS PASLAUGŲ SEKTORIUJE. TAS DUOS MONOPOLIO TEISES IR BE JOKIŲ KONKURENCIJŲ LEIS VARTYTI VALDIŠKUS PINIGĖLIUS.

O TAS REIŠKIA, JOG MŪSŲ SUNEŠTUS MOKESČIUS SAVO NUOSAVOSE KIŠENĖSE KAIP TIK NORI ŠIUGŽDENS KAŽKAS IR JIEMS NET REZULTATŲ RODYTI NEREIKĖS JOKIŲ. VISIŠKAI AIŠKIAI APIBŪDINTI GALIMA VISA TAI TAIP: NEBUS ATSAKINGŲJŲ NEI UŽ KREIVAI SUDĖLIOTAS TRINKELES, NEI JŲ ATSIRADIMĄ SVARBESNIŲJŲ SAVIVALDYBĖS PONULIŲ NUOSAVUOSE KIEMUOSE IR SODYBOSE. NIEKAM NEPASISKŲSITE, KAI VISKAS BUS PAVADINTA RENGINIU, O IŠ TIESŲ KURORTO CENTRE NARKOMANAI IŠ UKRAINOS AR GRĮŽUSIEJI IŠ AIRIJOS MIGRANTAI ATIMINĖS JŪSŲ VAIKŲ IR ANŪKŲ MOBILIUOSIUS TELEFONUS IR RĖKS, KAD TURITE JIEMS DUOTI PINIGŲ TIESIOG DABAR, JEI NEDUOSITE, JIE SUDAUŽYS DAR IR JŪSŲ AUTOMOBILĮ, SU KURIUO ATVYKOTE SU VISA ŠEIMA PAATOSTOGAUTI BENT SAVAITGALĮ KURORTE.

PAPRASČIAU TARIANT: DABARTINIU METU PRIIMAMI ESMINIAI SPRENDIMAI, Į KURIĄ PUSĘ BUS PATRAUKTI TO VADINAMOJO "KILIMO" KAMPAI, KOKIE BUS PRIORITETAI IR KAM ATITEKS STAMBŪS DALINAMO VIEŠŲJŲ PINIGŲ IR KITŲ SVARBIŲ IŠTEKLIŲ PYRAGO GABALAI, O KAS TEGAUS TRUPINIUS NUO PONŲ STALO BEI KAM NELIKS NET TŲ TRUPINIŲ.

O DAR KONKREČIAU APIBENDRINTI VISA TAI GALIMA TAIP: LIETUVOS GYVENTOJŲ IR PILIEČIŲ NIEKAS IŠ VISO NUOMONĖS NEKLAUSIA, KAD NEBEPAKLAUS, IRGI AIŠKU. TAI YRA, DIDŽIOSIOS VISŲ ĮMANOMŲ VIEŠŲJŲ IŠTEKLIŲ DALYBOS VYKSTA TYLIAI, BRUTALIAI, GALIMAI NACHALIŠKAI. REFERENDUMO RENGTI NEKETINAMA, O IŠ TIESŲ TAS PADARYTI YRA BŪTINA.

TOLIAU PATEIKIAMA SUSIJUSI INFORMACIJA.

IŠKALBINGOJI STATISTIKA

Valstybės biudžeto lėšos, skirtos pagalbos priemonėms dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje
Priemonė	Išlaidos
2022 metai	10 291 147 €
Integruoti migrantus ir tautines mažumas į Lietuvos švietimo sistemą	45 170 €
Mokėti I, II pakopos studentams skatinamąsias stipendijas	2 700 €
Mokėti stipendijas gerai besimokantiems studentams	54 000 €
Skatinti pirmosios, antrosios pakopos, vientisųjų ir profesinių pedagogikos studijų studentus siekti geresnių studijų rezultatų	105 900 €
Motyvuoti pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų studentus siekti gerų studijų rezultatųUžtikrinti stipendijų mokėjimą gerai besimokantiems pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakop	6 300 €
Suformuoti stipendijų fondą pirmosios ir antrosios studijų pakopos studentams	27 900 €
Tobulinti neformalųjį vaikų švietimą, užtikrinant bendrųjų kompetencijų ugdymą	283 558 €
Užtikrinti kompensacijų fiziniams ir juridiniams asmenims, perdavusiems savo būstą ar patalpas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dėl karinių veiksmų iš Ukrainos pasitraukusiems gyventojams, mokėjimą	6 176 719 €
Užtikrinti maitinimo kortelių ir maisto davinių skyrimą dėl karinių veiksmų iš Ukrainos pasitraukusiems gyventojams	3 585 000 €
Užtikrinti stipendijų mokėjimą universiteto studentams pagal geriausius studijų rezultatus	3 900 €
2023 metai	99 404 531 €
Įgyvendinti priemones šeimos ir vaiko gerovei	77 804 €
Rengti bakalaurus ir magistrus	9 849 €
Skirti mokymo lėšas (ML) ir savivaldybių mokyklų (klasių) specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, kitų savivaldybėms perduotų įstaigų ūkio lėšas (ŪL)	43 175 961 €
Teikti paramą neįgaliųjų socialinei integracijai	30 443 €
Teikti paramą šeimoms ir asmenims būstui išsinuomoti	6 042 224 €
Teikti paramą užsieniečių integracijai	1 489 797 €
Teikti socialinę paramą mokiniams	1 415 694 €
Užtikrinti asmenų su negalia gyvenamosios aplinkos pritaikymą ir asmenų aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis	15 311 €
Užtikrinti institucinę globą užsieniečiams socialinės globos įstaigose	138 324 €
Užtikrinti institucinę socialinę globą iš užsienio valstybės (-ių), kurią (-as) ištiko humanitarinė krizė, atvykusiems nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams ar likusiems be tėvų globos vaikams	1 699 908 €
Užtikrinti išmokų vaikams mokėjimą	20 073 604 €
Užtikrinti kompensacijų fiziniams ir juridiniams asmenims, perdavusiems savo būstą ar patalpas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dėl karinių veiksmų iš Ukrainos pasitraukusiems gyventojams, mokėjimą	12 345 921 €
Užtikrinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo įgyvendinimą	6 914 091 €
Užtikrinti paramą mirties atveju	19 137 €
Užtikrinti socialinių paslaugų finansavimą	163 597 €
Užtikrinti šalpos išmokų mokėjimą	5 203 667 €
Užtikrinti tikslinių kompensacijų mokėjimą	589 201 €
2024 metai	86 504 784 €
Įgyvendinti priemones šeimos ir vaiko gerovei	108 591 €
Organizuoti nuolatines studijas	126 810 €
Skirti mokymo lėšas (ML) ir savivaldybių mokyklų (klasių) specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, kitų savivaldybėms perduotų įstaigų ūkio lėšas (ŪL)	46 554 982 €
Teikti paramą asmenų su negalia dalyvumui užtikrinti	31 935 €
Teikti paramą šeimoms ir asmenims būstui išsinuomoti	1 710 782 €
Teikti paramą užsieniečių integracijai	877 676 €
Teikti socialinę paramą mokiniams	1 164 395 €
Užtikrinti asmenų su negalia gyvenamosios aplinkos pritaikymą ir asmenų aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis	18 591 €
Užtikrinti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijų mokėjimą	937 300 €
Užtikrinti institucinę globą užsieniečiams socialinės globos įstaigose	159 553 €
Užtikrinti institucinę socialinę globą iš užsienio valstybės (-ių), kurią (-as) ištiko humanitarinė krizė, atvykusiems nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams ar likusiems be tėvų globos vaikams	1 342 399 €
Užtikrinti išmokų vaikams mokėjimą	20 471 636 €
Užtikrinti kompensacijų fiziniams ir juridiniams asmenims, perdavusiems savo būstą ar patalpas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dėl karinių veiksmų iš Ukrainos pasitraukusiems gyventojams, mokėjimą	1 337 661 €
Užtikrinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo įgyvendinimą	5 462 985 €
Užtikrinti paramą mirties atveju	26 521 €
Užtikrinti socialinių paslaugų finansavimą	198 633 €
Užtikrinti šalpos išmokų mokėjimą	5 974 337 €

Pastaba: duomenys lentelėje pateikti “Padėkime sau’19” redakcijai iš LR finansų ministerijos.

Iš viso per 2022-2024 metus, tai yra, per trejus metus, iš Lietuvos Respublikos biudžeto išmokėta 196 200 462 eurai (196,20 milijonų eurų) pagal pagalbos priemones dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje. Iš tų 196,20 milijonų eurų net 14 procentų, arba 27 613 307 eurai (27,61 milijonas eurų) atiteko priemonėms “Užtikrinti kompensacijų fiziniams ir juridiniams asmenims, perdavusiems savo būstą ar patalpas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dėl karinių veiksmų iš Ukrainos pasitraukusiems gyventojams, mokėjimą” ir “Teikti paramą šeimoms ir asmenims būstui išsinuomoti”. Vien per 2022 metus net virš 0,53 milijono eurų iš Lietuvos Respublikos biudžeto išmokėta įvairioms priemonėms, susijusioms su švietimu, finansine parama studentams, 2023 metais pagal šias priemones išmokėta 44,6 milijono eurų, 2024 metais ši suma pasiekė 47,9 milijono eurų.

Taigi, per trejų metų laikotarpį su švietimu, studentų finansine parama susijusioms priemonėms buvo išmokėta 92 977 119 eurai, arba 92,98 milijonai eurų. Tai yra, 47,4 procentai visos trejų metų paramos iš Lietuvos Respublikos biudžeto buvo sumokėta studentams, mokiniams, jų studijoms, švietimui, kt.

Beveik 93 milijonai eurų mokesčių mokėtojų suneštų į valstybės biudžetą pinigų buvo investuota į atvykusiųjų į Lietuvą studijas, jų švietimą. Rezultatus šių investicijų matome visi: tiek viešajame transporte, kai tie studentai ir mokiniai keliauja iš vieno miesto galo į kitą, ir stebime, kaip jie elgiasi, koks jų išprusimo ir kultūros lygis, tiek stebime studentus, apiformintus kaip nukentėjusiuosius dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir todėl migruojančiuosius, kai jie ryte-vakare-dieną, bet kuriuo paros metu yra nuolatinių atostogų būsenos ir juos nesunku aptikti geriausiuosiuose Lietuvos kurortų pliažuose, SPA, naktiniuose klubuose, už prabangių automobilių vairo, prašmatniuose restoranuose, apsirėdžiusius ekskliuzyviniais rūbeliais, kt. Beje, jie nuolatinių atostogų, amžinų fiestų ir pramogų būsenos visais metų laikais.

Belieka palinkėti LR 2026 metų biudžeto formuotojams galų gale įsivertinti pagal galiojančias mokslines ir ekonomikos efektyvumo metodikas tokių „investicijų“ ir biudžeto finansinių išteklių perskirstymo poveikį, rezultatus, nuostolingumą, padarytą žalą vietiniams gyventojams-LR piliečiams. Kai paskaičiuosite koreliaciją su išaugusiu nusikalstamumu, narkotikų platinimu, kt., bei įsivertinsite, ar vietiniai LR gyventojai ir piliečiai sutinka su tokiu valstybės biudžeto lėšų panaudojimu tuo pat metu, kai kas šeštas Lietuvos vietinis gyventojas ir pilietis-vaikas badauja. Ir tai yra faktas.

Ne pro šalį būtų objektyviai ir pagal galiojančias mokslines metodikas įsivertinti ir tų gausiai finansiškai paremtųjų migruojančiųjų studentų, mokinių pasiekimus mokslo ir studijų srityje ir paskelbti, kokie tie pasiekimai, kad tie migruojantieji studentai nusipelnė tokių dosnių paramų tuo pat metu, kai LR piliečiai-studentai, kurie yra patys gabiausieji, net labai pažangūs, gabūs, perspektyvūs, stipendijų daugelyje specialybių studijų programų iš viso negauna, todėl gabiausieji LR piliečių vaikai iš nepasiturinčių šeimų yra priversti dirbti nuo 16 metų amžiaus.

Be to,  iš tų Lietuvos vietinių gyventojų vaikų darbo surinktieji mokesčiai patenka į biudžeto lėšų perskirstymo eilutes kaip finansinė parama migruojantiesiems perėjūnams, kurių tarpe ne vienas ir ne du yra tiesiog nebepagydomi niekada narkomanai, nusikaltėliai, aferistiškai imituojantieji "verslus", pan.

O vietinių gyventojų talentingiausieji ir perspektyvūs sveiki vaikai apie studijas, geros kokybės švietimą, įdomius būrelius, treniruotes, nemokamą būstą ir maitinimą už dyką Lietuvoje tuo tarpu tegali pasvajoti.

Metas būtų surengti referendumą šiais klausimais ir galų gale pasiklausti vietinių LR gyvetojų piliečių, ar jie sutinka su tokiu LR valstybės biudžeto lėšų perskirstymu ir panaudojimu bei galimai perpuvusios švietimo, mokslo ir studijų sistemos ydingu finansavimu bei vietinių pačių turtingiausiųjų nekilnojamojo turto savininkų rėmimu biudžeto pinigais tokiu pavidalu.

MOKESČIAI IR RŪPESČIAI – ŽODŽIAI PANAŠŪS, ARBA GALIMAI ŠNIPŠTAS IR VĖL: NAUJI MOKESČIAI – NAUJI RŪPESČIAI

Netylant aistroms dėl galimų nekilnojamojo turto apmokestinimo pokyčių stebėtina yra tas, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymas (toliau – NTM įstatymo pakeitimo įstatymas), kuris įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 d., kurio projektas paskelbtas ir viešai prieinamas, greičiausiai yra kruopščiau perskaitytas, įsisavintas tik tų asmenų, kurie suvokė, jog išties jų „katino dienos“ Lietuvos Respublikoje eina į pabaigą ir uodegos išties prisvilo. Jų natūralus ėjimas galimai ir buvo toks: sukiršinti nieko neskaičiusiuosius ar nesupratusiuosius, suaktyvinti tuos, kurie lengviausiai pažeidžiami, nuskriaudžiami, suniokojami.

Naujesnis šių dienų vajus yra rinkti protestuojančiųjų prieš nekilnojamojo turto apmokestinimą parašus, dar ir dar kviesti žmones į mitingus, skelbti labiausiai nepatikusius politikus, vykdomosios valdžios atstovus ir panašiai.

NTM įstatymo pakeitimo įstatymas apibrėžia, jog “Nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė – nekilnojamojo turto vertė, nustatyta šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytais turto vertinimo metodais ir būdais.” Dėl šių verčių ir reikėtų kiek daugiau pasidomėti. Mokestinės vertės yra skelbiamos viešai ir jos išties yra absurdiškos esamu metu, nes itin prestižinėse didmiesčių vietose stovintieji nuosavi namai, kurių reali rinkos vertė yra nuo 0,5 iki 10 milijonų eurų vien už gyvenamąjį statinį, neįskaičiavus kitų statinių esančiųjų tame sklype ir paties sklypo vertės, užregistruoti kaip turintieji nuo 40 iki 70 tūkstančių eurų, itin retais atvejais, apie 120 tūkstančių eurų mokestinę vertę. Tuo tarpu greta tų “nebrangių” nuosavų namų, kurie atitinkamai visi turi ir itin didelės vertės požeminę dalį, neretai siekiančią 200-1000 kv. metrų, kas taip pat verta milijoninių sumų, kadangi ten paprastai įrengti garažai, pirtys, nelegalios laboratorijos, cechai, sandėliai, kino salės, diskotekos ir t.t., stovinčiųjų suknežusių, nerenovuotų ir senesnių nei 50 metų daugiabučių namų mažutėlių butukų iki 40 kv. metrų ploto, kurie nesuremontuoti, mokestinės vertės yra virš 40 tūkstančių eurų jau dabar. Taigi, turime paradoksą: kelių milijonų eurų rinkos vertės nuosavi pastatai-gyvenamieji namai yra įvertinti tiek, kiek patys mažiausieji neremontuoti butai avarinės būklės nerenovuotuose daugiabučiuose namuose.

Žinia, mokestines vertes peržiūrės, jos bus pakeistos. Žmonės turės teisę skųstis, jei tos mokestinės vertės juos dar labiau nustebins bei priblokš savo paradoksais, kaip yra dabar.

ĮSTATYMO NEŽINOJIMAS NUO ATSAKOMYBĖS NEATLEIDŽIA

Sakoma: „Kas galima Jupiteriui, negalima jaučiui“. Žmonėse tas posakis retai vartojamas, dažniau paprasčiausiai sakoma, jog visada yra lygesnių už kitus, arba arčiausiai prisibrovusiųjų prie valdžios „lovio“.

Vis dėlto, kas dar įsidėmėtina tame NTM įstatymo pakeitimo įstatymo projekte?

NTM įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnis turi 7 ir 8 dalis, tai yra:

„7. Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas apmokestinamas taikant 4 procentų mokesčio tarifą, /.../ 8. Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus, mokestinei vertei.“

Ką tai reiškia? Tas yra tiesiog dar didesnis komercinių, apleistų, perteklinių statinių apmokestinimas. Eiliniam ir padoriam, mokesčius mokančiam LR piliečiui tas niekuo negresia iš viso. Tai apynasris turintiesiems perteklių, besiverčiantiems abejotinais verslais, kt.

NTM įstatymo pakeitimo įstatymo 7 straipsnis skelbia:

„5. Mokesčio lengvatos taikomos šia tvarka:

1) įgijus teisę į lengvatą, lengvata pradedama taikyti nuo mėnesio, kurį įgyjama teisė į lengvatą;

2) praradus teisę į lengvatą, lengvata netaikoma nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prarandama teisė į lengvatą.

6. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.
7. Mokestis, neviršijantis 5 eurų, nemokamas.“

Taigi, ko gero, protestuoti yra kviečiami išties visiškai apkvailinti asmenys, kurie ir patektų į tarpą tų, kurie iš viso nuo kitų metų sausio 1-osios nepatektų į nekilnojamojo turto mokestį mokančiųjų sąrašus.

JAU VISKAS? TIK TIEK TEREIKIA ŽINOTI APIE GALIMUS NAUJUS MOKESČIUS?

Taip, daugelis mėgsta iš viso nekvaršinti sau galvos.

Na, tokiu atveju telieka palinkėti sulaukti iš dangaus krintančios manos. Bet jei to vis dėlto nesulauktumėte, pravartu žinoti ir truputėlį daugiau.

2031 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio NTM įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 13 straipsnio 3 dalies redakcija:

„3. Mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nustatytą tarifą, įskaitomas į valstybės biudžetą.“

Natūralu domėtis: jei pagal tą įstatymą savivaldybių tarybos bus lyg ir pagrindinės visa ko užtikrintojos, labiausiai suinteresuotos tų naujų mokesčių surinkimu, tačiau privalomu būdu bus pildomi dar ir valstybės biudžeto ištekliai, kaip visa tai atrodys?

Jau minėta, jog NTM įstatymo pakeitimo įstatymo projekte sakoma: „Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas apmokestinamas taikant 4 procentų mokesčio tarifą, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus. Savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, atsižvelgdama į statinių priežiūrą atliekančių subjektų teikimą, kuriame nurodomos statinių priežiūrą atliekančio subjekto nustatytos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba.“

To paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalis yra tokia:

„2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1. Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas– nekilnojamasis turtas, kurio naudotojas nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statinių naudotojų ar statytojų (užsakovų) pareigų, susijusių su statinių priežiūra, kuris per statinių priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas, kurio statyba neužbaigta Statybos įstatymo nustatyta tvarka ar kuris nebuvo nugriautas, taip pat kuris yra įtrauktas į savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.“

Tai yra, vadovaujantis nagrinėjamo įstatymo projektu, „Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1  iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“

NTM įstatymo pakeitimo įstatymo projekte svarbus ir 13 straipsnis. Mokesčio įskaitymas:

„1. Mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2. Jeigu nekilnojamasis turtas yra kelių savivaldybių teritorijoje, mokestis įskaitomas proporcingai nekilnojamojo turto daliai, tenkančiai atitinkamai savivaldybei, į tų savivaldybių biudžetus.
3. Mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 6 ir 8 dalyse nustatytus tarifus, įskaitomas į valstybės biudžetą.“

KAS VIS DĖLTO PATEKTŲ NE Į SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETUS?

Atsakymas į klausimą labai paprastas. Į valstybės biudžetą patektų surinktieji mokesčiai iš nekilnojamojo turto objektų savininkų – fizinių asmenų, kurių valdomo nekilnojamojo turto vertė didesnė negu 50 000 eurų ir kai kurių komercinių patalpų savininkų – juridinių asmenų.

Nagrinėjamo įstatymo 6 straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodoma, iš ko būtų surenkami mokesčiai ne į savivaldybių biudžetus, o į valstybės biudžetą, tai yra:

„6. Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai:

1) neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;

2) viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas;

3) viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;

4) viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;

5) viršijančiai 600 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.

8. Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus, mokestinei vertei.“

NEPATINKA?

Žinia, nepatenkintųjų tikrai bus. Mokesčius surinkinės Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI).

Ką pravartu žinoti iš anksto?

Asmenys turi teisę apskųsti bet kuriuos VMI veiksmus ar sprendimus. Atitinkamai MAĮ 144 str. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą.

Tačiau VMI atstovai dar geriau už nepatenkintuosius, besiskundžiančiuosius žino, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 15 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra nustatyta, kad valstybės institucija, atsakinga už šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių, išskyrus muitus, administravimą Lietuvos Respublikoje, yra Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Jokios kitos valstybės įstaigos arba institucijos negali atlikti mokesčių administratoriaus funkcijų, išskyrus šiame įstatyme arba atitinkamo mokesčio įstatyme tiesiogiai nustatytus atvejus. Todėl darytina išvada, kad tik VMI turi MAĮ nustatytus įgaliojimus mokesčių administravimo srityje, ir jokios kitos institucijos, įskaitant ir Finansų ministeriją, neturi tokių įgaliojimų, taip pat teisės daryti poveikį VMI, jai vykdant tiesiogines, mokesčių administravimo funkcijas.

Be to, VMI pareigūnai, specialistai pagal skundus gali atlikti mokestinius tyrimus, vertinimus, patikras ir savivaldybių tarybų, administracijos atstovų, jų artimųjų, draugų, bendrųjų pažįstamų, jiems medicinos ir kitas paslaugas neretai juokingomis kainomis ar neatlygintinai teikiančiųjų ir kitų, su kuriais jie leidžia laisvalaikį, atžvilgiu, taip pat neužmiršdami vertinti ir sąsajų su UAB, AB, MB, VšĮ, įvairių bankų, kredito įstaigų, Valstybės kontrolės, individualiai kuriančiųjų menininkų, net bibliotekininkų ir muziejininkų ir t.t., kitų susijusiųjų atstovų atžvilgiu, vos tik įtarę, jog neįtikėtinai mažai atsiranda išteklių, kuriuos būtų galima apiforminti kaip mokesčius, surenkamus į valstybės biudžetą ir neužsiliekančius savivaldybių biudžetų sąskaitose negrįžtamai.

ŠNIPŠTAS IR VĖL?

Redakcija “Padėkime sau’19” dėkoja LR finansų ministerijai už kantrybę atsakinėjant į gausius klausimus apie mokesčius LR ir bendradarbiavimą bei pateiktus duomenis, kuriais pasinaudota tolimesnei analizei ir iliustracijoms parengti.

 

 

Iš aukščiau esančiųjų paveikslų ir duomenų juose akivaizdu, jog Lietuvos Respublika iš Valstybės biudžeto lėšų per 2022-2024 m. pagalbos priemonėms dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje jau išleido 196 200 462 eurus. Taip pat daugiau nei akivaizdu, jog iš tos 196,20 milijonų eurų sumos per trejus metus vidutiniškai 27,35 procentai, arba beveik trečdalis atiteko vis dėlto ne kam kitam, o nekilnojamojo turto nuomotojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, užleidusiems gyvenamąsias patalpas migrantams iš Ukrainos teritorijos bei kitų į pietvakarius, pietryčius, rytus nuo Lietuvos nutolusiųjų svetimos pigių karčiamų ir nuolatinio apkvaišimo perėjūnų veltėdžių kultūros vietų.

Tokiu būdu, nuomotojai susižėrė sau į kišenes 27  613 307 eurus, kas tiesiog ir labai paprastai, suprantamai yra mokesčių mokėtojų pinigai, išdalinti ir perskirstyti iš valstybės biudžeto patiems turtingiausiesiems Lietuvoje, turintiems perteklinių nekilnojamojo turto patalpų, tinkamų gyventi žmonėms, tai yra tokių, kuriuos duoda pajamas nuomotojams. Jie elementariai susirinko biudžeto lėšas į privačias kišenes, nors pavadinta tas kiek kitaip.

Skaitytojams primename, jog tai buvo 2022-2024 m. laikotarpis, kada valdžioje buvo Misnistrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir jos vadovaujama LR Vyriausybė. "Liūto" dalis biudžeto lėšų buvo perskirstyta 2023 m. Esamu metu ir esamai LR Vyriausybei tenka biudžeto skylių lopytojų vaidmuo, kuris, deja, itin nepopuliarus.

Kalbant apie skyles, kurios vargiai ar bus apskritai užlopytos ir galimai žiojės it akivarai, kuriuose prasmenga net sunkiasvorė užsieninė karo technika, telieka priminti, jog mokesčių sistemos pertvarkos aplinkybėmis LR gyventojai jautriausiai reaguoja į pranešimus apie galimus pokyčius dėl nuo 2026 m. sausio 1 d. atsirasiančių naujų mokestinių prievolių. Neišvengiamai bus daugiau mokėtojų, atseikėjančiųjų vienokią ar kitokią sumą iš nuosavos kišenės į savivaldybių ir Valstybės biudžetus.

Vis dėlto, kas bus, jei taip bus?

Greičiausia, bus taip:

1. Sukčiauti bus sunkiau.
2. Sukčiai-komersantai, aferistai, savanaudžiai ir dykaduoniai nebeteks galimybių slėpti mokesčius ir tuo pačiu iš nelegaliai sukaupto privataus turto pelnytis nuomodami gyvenamasias patalpas migruojantiesiems ir taip iš kitų LR piliečių, sąžiningai dirbusiųjų, mokėjusiųjų mokesčius net nuo minimalios algos, susigrobti jų suneštus pinigėlius į biudžetą.
3. Tie, kas pagal užimamas pareigas bus atsakingi už mokesčių surinkimą, kontrolę, nekilnojamojo turto mokestinių verčių nustatytmą, mokestinių prievolių dydžius, atleidimų nuo mokesčių tvarkos savivaldybėse patvirtinimą, sąrašų sudarymus, kas gali būti ir bus atleisti nuo mokesčių, kt., greitai įsigudrins, kokiu būdu pasipelnyti iš naujųjų mokestinių pertvarkų ir gauti asmeninę naudą.

Ir labiausiai tikėtina, jog baigsis, kaip visada. Šnipštu. 

Pasiekimas bus galimai vienas: eilinį kartą kaltė tenka I. Šimonytės valdymo kadencijos Vyriausybei. Vietiniai LR gyventojai ir teisėti piliečiai, ne atėjūnai po 1942 m. visuotinio gyventojų surašymo, ne bastūnai po miškus su pretekstu pažaisti su ginklais ir pijoke iš buvusios tarpukario Lietuvos-Baltarusijos pasienio  karčiamos, pasivadinusia ryšininke, eilinį kartą įsitikino: žuvis ir svečias trečią dieną smirdi, o čia... užsisvečiavo ketvirti metai ir galo nėra. Brokuotų vietinių senukų viltys pasirūpinti nemokamomis slaugėmis žlugo, išprašyti atėjūnų geruoju gali ir nebepavykti, galimai šukavimą jau ne miškuose, kaip po Antrojo pasaulinio karo, o miestuose ir kurortuose, apartamentuose ir nuosavuose namuose, sodybose teks atlikti kariams iš Vokietijos, kurie gerokai iki oficialaus atvykimo tarnybai į Lietuvą mandagiai ir diplomatiškai pranešė, jog jų nedomina vietinių senukų jau nudėvėtos virusuotos perėjūnės ir jų nuolatinės fiestos su burokienių taškymu, klyksmais, performansais ir nevalyvų cirko kūtvėlų bei dykaduonių kultūra.

Iliustracija aukščiau: 10 metų amžiaus vaiko, vietinio  LR gyventojo ir piliečio, ne migranto, laisvalaikio darbelis, atliktas stebint Vilniaus aplinką. Vaikai, žinia, yra teisūs.

 

---

 

DIENOS AKTUALIJA:

NUO KVAILUMO VAISTŲ NĖRA

Žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės paskutinioji vieša kalba

Šiemet jai būtų sukakę 105 metai

2025-06-24

Joninių laikas neišvengiamai kiekvieną skatina bent trumpam susimąstyti apie stebuklą. Ir ne tik paparčio žiedo klausimu. Žolynėlių rinkimas būtent birželio mėnesio pabaigoje, kada pasitinkama pradžioje trumpiausia metų naktis iš birželio 21-osios į 22-ąją, o po to žmonės, prisimenantieji tikrąsias ilgaamžes tradicijas, laukia švento Petro ir Povilo dienos, po kurios jau prasideda didieji vasaros darbai, daug kam primena, jog augalai gali suteikti sveikatos, kad neretai viską turime tiesiai po savo nosimi ir visiškai nereikia landžioti pas tuos „nepasiekiamus“ medikus ir lyg elgetai prašinėti recepto vaistams, kurių Jums gali iš viso net nereikėti.

Juk išties, tai tik verslas, labai pelningas farmacijos verslas, kurio įkaitais ir įrankiais, perpardavimo tarpininkais padaryti medikai jau senokai tapę žmonių pasakojamų anekdotų personažais.

O Jūs – tik nešvaraus verslo auka ar naivuoliai, patikėję, jog yra „stebuklingų“ piliulių ir „gerų“ chirurgų, kardiologų, onkologų ar akių gydytojų bei būtinai iš širdies reikia pasakyti „ačiū medikams“, kurių moralės ir kvalifikacijos lygį pamatėme visi per paskutiniąją Covid-19 pandemiją ir kelių karantinų metu. Būtent tuomet Pasaulinė Sveikatos Organizacija, Jungtinės Tautos viešai paskelbė, jog tokios medicinos sistemos, kokia yra daugelyje dabartinių Pasaulio valstybių, vadinamų išsivysčiusiųjų valstybių, tai yra ES, JAV ir pan., sveikatos priežiūros modelis, visa medicinos sistema iš viso nepasiteisino, ji yra naikintina ir būtina sukurti visiškai naują sveikatos priežiūros sistemą bei medicinos paslaugų teikimo modelį.

Bet tokiu atveju kiekvienas ir kiekviena iš mūsų esame palikti išgyvenimo kovoje vieni, paslaugų, reikalingų apsirgusiesiems ar sergantiesiems, negaluojantiesiems iš seniau, kaip ir nelikę ar likusi tik širma su pavadinimu „poliklinika“ ar „ligoninė“, „medicinos institutas“, „ambulatorija“, o po visu tuo – tik gudrių, suktų ir nešvaraus bizniuko atstovų triukai su vieninteliu tikslu: užsitikrinti pastovų piliulių, tablečių, injekcijų, maisto papildų, įvairių preparatų pardavimus ir platinimą bet kokiomis sąlygomis ir net tais atvejais, kai, pavyzdžiui, kur nors į pietryčius nuo Lietuvos gaminami preparatai, medikamentai, tabletės ar kitų pavidalų farmacijos „stebuklai“ iš viso net netinka vietiniams Lietuvos gyventojams ir piliečiams, kurių protėviai taip pat buvo nuolatos vietiniai gyventojai ir niekada nemigravo, nesibastė ir neturėjo savo protėvių tarpe vadinamųjų „užsieniečių“, nuotakų iš bėdos, kada vietinių merginų išbrokytam vyriokui telieka rusakalbė nabagė, kurią tenkina bet kas, kad tik galėtų nukėblinti ji iki lovio Lietuvoje ir tenkinti savo kriuksiškus poreikius.

Taigi, stebuklų klausimu turime dar ir potemę „tinka-netinka“, „brokuota užsienietė rusakalbė“ bei, žinoma, o ką daryti su tos užsienietės brokuotais vaikais? Juos gydyti tenka nuolat, nuo gimimo akimirkos iki paskutinio atodūsio, tačiau išgydymo būdų net nėra. Nuo to, kuo jie amžinai serga ir sirgs, nuo tokių patologijų nėra gydymo jokio, nebuvo ir nebebus. Priminus jiems, kad svečias ir viešnia trečią dieną smirdi, jie apsimeta, kad nesupranta...

Na, o mes, vietiniai ir nuolatiniai gyventojai, vis dėlto, sau po kojomis, tiesiai ant krūmų, medžių šakų turime lobius, kuriais būtina mokėti naudotis reikiamu laiku ir neužmiršti, jog yra tokių gėrybių ir kaip įvairios šaknelės, žievelės, grybai, riešutai, uogytės, medžių sula, laukinių bičių medus, šaltinio vanduo ir t.t.

Gamtos gėrybių rinkimo ir vartojimo klausimu lygios Eugenijai Šimkūnaitei nėra.

Žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės paskutinioji vieša kalba

Daugiausia klasimų-atsakymų forma, 1994 metais, rudenį, tuometiniuose Menininkų rūmuose, dabartinėje Prezidentūroje, žiniuonė paskelbė:

Pradžioje ji pasakojo apie vaistinius augalus. (...) Sakė gausiai susirinkusiems, jog jokios religijos steigti nesirengia, sielomis rūpintis neketina. Kalbėdama apie rūpinimąsi kūnais, teigė, jog per 2 valandas, kiek maždaug galėtų trukti jos vieša kalba, nieko nenuveiksi. Anot jos, jei nori kam nors patarti, reikia žinoti visas ligų istorijas nuo tėtės, mamos, prosenelių. Pradėti gydyti galima su kiekvienu padirbėjus maždaug po 2 val. 

Ji pasakojo, kaip pagerinti „krano“ vandenį, nesibaidyti nitratų, nes „nitropreparatų kai kas ieško tupinėdami apie vaistines, už daržoves su nitratais mokame aukštesnes kainas ir kad dažnokai tie nitratai būna „normos ribose“. Žiniuonė įspėjo apie itin raudonas dešras ir dešreles – ten nitratų per daug. 

Juokaudama pasakojo apie agurką su nitratais, mat tokį suvalgai –  veikia ilgesnį laiką, jokių pašalinių poveikio požymių. Ji pasiguodė, kad niekas nesugeba dorai paklausti, ką reikia daryti, o ko – ne.

Žiniuonė skeptiškai kalbėjo apie tuos, kurie karštligiškai bijo vartoti vaistus ir prašo tik žolelių, vaistažolių ir pan. Ji teigė: „Gal reikėtų tiesiai pasakyti, kad šiuo metu reikėtų pasigydyti, bet neturiu pinigų – gal vaistažolės bus pigiau?“. 

Anot jos, visos dabar esančios ligos, išskyrus AIDS, buvo ir prieš 60 000 metų, visos yra įveikiamos, archeologiniai tyrimai patvirtina, kad buvo vartojamos vaistažolės. 

Bet svarbiausia – (1) nepavėluoti, (2) praeiti visą gydymo kursą. 

Šiaip vaistinių augalų vartojimas yra sumažėjęs, jei palyginti su senaisiais laikais, anot žiniuonės. Mat anksčiau tik vaistažolės gydymui ir tebuvo vartojamos, nesvarbu – padės ar ne. Vėliau – prekybos niuansai, atsiranda kitos gydymo priemonės. Bet ji įspėjo – nereiškia, kad reikia klausyti „turgaus specialisčių“ ir įsikabinti tik į vaistažoles. 

Ji klausė  retoriškai: „Kodėl kai kurie vaistinės preparatai labai intensyviai reklamuojami?“ Anot jos: „Matyt, ne visai tvarkoje su realizacija“ arba: „reikia į apykvailes galvas įkalti“.

Kitas E. Šimkūnaitės pristatytas klausimas – reklama, skirta vaikų ir jų tėvų rinkai. Ji pasakojo, kaip pagal relamos klipus išeina: esą, niekas geriau mūsų kūdikiais ir vaikais nesirūpina kaip ponai Džonsonai, ji turėjo omenyje firmą „Johnson & Johnson”. Paskui ji temperamentingai paskojo apie medžiagas, kurias vartoja vaikai, norėdami pasiekti geresnių mokymosi rezultatų per trumpą laiką. Ji teigė: „kai jiems reikia pasitempti, jie griebiasi dopingo“. Pabrėžė: „po to – persitempimas“. Taip žaismingai ji kalbėjo auditorijai apie narkomanijos problemą. Ji teigė, esą, kam kalbėti apie narkomaniją, kai įgudę vaikai, paaugliai žino, kaip išgauti narkotines medžiagas, kaip jų nusipirkti legaliu būdu, kaip jas derinti ir visa kita. Mat tuomet visuomenėje dar nebuvo taip atvirai diskutuojama, kad narkotinėmis medžiagomis prekiaujama praktiškai mokyklų patalpose, nekalbant jau apie jų prieigas, teritorijas, kur kioskeliuose vaikai nevaržomi gali nusipirkti pigių narkotikų.

Žiniuonė vėliau auditorijai priminė, jog jos specialybė yra vaistiniai augalai, o ne narkotiniai, ir tų vaistinių augalų panaudojimas. Ji teigė, jog svarbu pasirūpinti, kad tie vaistiniai augalai neišnyktų, todėl būtina užsiimti gamtosauga.

Anot E. Šimkūnaitės, liaudies medicina – visų medicinų motina ir senelė. Bėda ta, kad, anot jos, jau seniai seniai nebėra tų, kurie galėtų mokyti liaudies medicinos nuo pradžios.

Ji su nostalgija pasakojo, kaip senovėje Lietuvoje egzistavo „didžiosios šeimos“, kur vien marčių būdavo apie 12. „O kiek būdavo anūkų“, – gudriai užsiminė ji. Bėda ta, kad nuo baudžiavos laikų tokios šeimos suskilo.

Mat, tekdavo dirbti „nuo trobos“.

Grįždama prie liaudies medicinos, ji pasakė, jog apie tai galima kalbėti tik kaip apie kultūrinį reiškinį. Pasipiktinusi kalbėjo apie pseudo-žinias, pavyzdžiui, tuomet Kėdainiuose leidžiamą periodinį leidinį „Liaudies medicina pataria“. Anot E. Šimkūnaitės, „jei ministrui šiek tiek rūpėtų gyventojų sveikatos apsauga“, žmones klaidinanti informacija sveikatos klausimais nebūtų platinama periodinių leidinių pagalba. Ji juokaudama anekdoto forma kalbėjo, kad taip daryti negalima ir nereikia. Suprantama, juk 1994-aisiais, šios viešos kalbos sakymo metu, buvo itin daug visokių periodinių leidinių lietuvių kalba ir visi jie kovojo už savo rinkos dalį. Publikai ji pasakė: „Kol įstatymų nėra, reikia turėti savo galvas“. Ji pailiustravo tokiu pavyzdžiu: pasakojo apie „Herbalife“, kuris reklamuojamas kaip padedantis suliesėti. Vėl juokaudama kalbėjo, jog žino atvejų, kai pavyko suliesėti, tačiau nežino atvejų, kad būtų pavykę atstatyti svorį. E. Šimkūnaitės frazė šiuo klausimu buvo tokia: „Ne vienas labai lengvai suliesėjęs atsidūrė Rasose“. (pastaba: tai kapinės Vilniuje).

Ji kalbėjo ir apie vaistažolių derinimą. „Iš įvairių vaistažolių galima sudaryti įvairius mišinius, tačiau reikia žinoti, ar galima juos vartoti“, – kalbėjo E. Šimkūnaitė. Ji pasakė, kad ne kiekvienam tinka mišiniai ir jie negali būti sudaromi masiniam vartojimui.

Tęsdama apie „suliesėjimą“, ji vėl juokaudama pasakojo apie dietas ir priminė: svorį numesti – nieko nuostabaus, bet priauginti labai liesam žmogui ... sudėtinga. Ji citavo Aiviceną, esą pasiturintis žmogus turi valgyti kada nori, kiek nori ir ką nori. Nepasiturintis – kada gali, kiek gali ir ką gali. „Tai tvarkingiausia dieta“, – pasakė E. Šimkūnaitė.

Paskui ji detalizavo: mūsų maiste turi būti baltymų: suaugusiajam maždaug 50 g per parą, augančiajam organizmui – 100 g. Tai ji greičiausiai nurodė kaip skaičius, reikiamus dauginti iš kūno svorio. Riebalų reikėtų vartoti kuo giminingesnių mūsų organizmui ir tai yra, anot E. Šimkūnaitės, kiaulės riebalai.

Reikia turėti omenyje, kad auditorija pateikinėjo klausimus. E. Šimkūnaitė pagal tuo metu populiarią Japonijos ir japonų gyvensenos būdo temą paaiškino: ištirta, jog 5 g kiaulienos taukų gerokai sumažina trumparegystę. Anot jos, japonų mokslininkų darbais gal ir galima pasitikėti, tik... anot, jos, – ji taip ir pasakė: „nepasitikiu aš jais“. Juk „iš kiekvieno iš mūsų jei ne 2, tai 1,5 japono tikrai išeitų“, reikėtų viską dvigubinti, pašmaikštavo ji. Toliau šia tema ji kalbėjo: „kiaulę valgome daugiau kaip 4 tūkst. metų, šerną – 8 tūkst. metų. Japonai paragavo kiaulienos tik po karo“. Taigi ji pasakė, kad kokie 20 g kiaulienos taukų parai gal ir mums praverstų.

Toliau ji pasakė: „reikalingi angliavandeniai“. Kalbėjo apie perlysusius miesto vaikus, mat bijo patyčių, nevalgo net saldainių, kas nenormalu yra augančiam vaikui. Ji pasakojo apie savo jaunystę, kaip trūko cukraus ir studijuojnatys kaimo jaunuoliai atsivežę medaus miestan mainydavo jį į cukrų labai nenaudingomis sau proporcijomis. Anot jos, medus turi 1/3 daugiau kalorijų nei cukrus. „Jį galima vartoti“, – sakė ji. Ji taip pat pasakojo, kaip anksčiau žmonės medų dėdavo į kepinius vietoje cukraus. Be to, medų maišydavo su sultimis, pildavo į arbatą tokį mišinį.

Galiausiai mitybos tema ji pridūrė: „išmokime gi košę žmoniškai virti“. Įsakmiu tonu padiktavo: pirma, nuplauti kruopas šaltu vandeniu, sumesti jas į karštą vandenį, truputį pavirti ir pastatyti, kad šustų. Viskas.

Nevengė ji ir „egzotiškų“ temų. „Baltymai juk yra augaliniai ir gyvuliniai“, – dėstė. „Kuo gyvūnas toliau nuo mūsų, tuo dažniau sukelia alergiją“. Anot jos, pavojingiausi šiuo požiūriu yra moliuskai, vėžiagyviai, žuvys.

Užsiminė ji ir apie žmogėdrystę. Tai, anot jos, vykdavo praktiškai visur žmonių bendruomenėse dviem atvejais: iš bado ir ritualų metu. Ji priminė: „mums artimiausia ta pati kiaulytė“. Reikėtų auginti kiaules, kad būtų išvengta nepageidaujamų kraštutinumų. Taip pat pridūrė – augalinius riebalus ne visi žmonės įsisavina.

Eugenija Šimkūnaitė, kurią auditorija labai pagarbiai vadino žiniuone, mat prieš pokalbį-diskusiją buvo pristatytas Henriko Šablevičiaus filmas „Žiniuonė“, kur pasakojama apie jos talentą, išskirtinumą, šmaikščiai kalbėjo apie vegetarizmą. Jos palyginimai ir metaforos, kalbos potekstė tiesiog pribloškė. „Tegul sutupia visi vegetarai paukštyne – ar neišperės nė vieno kiaušinio?“, – klausė ji. Mat pradžioje dėstė, jog tikri vegetarai nevalgo kiaušinių. Ji lygino: apie 100 žirnių sėklų „sueina“ į vislų kiaušinį, paskui kalbėjo apie tai, kiek vegetarai suvartoja įvairių sėklų, kruopų, kurios, anot jos, yra gyvos, taigi, galima sakyti, jog turi vadinamąją sielą. Kiek gyvybių jie sudoroja, jei skaičiuosime vienetais? Jos retoriniai klausimai buvo labai aštrūs. E. Šimkūnaitė skatino pagalvoti apie nevislius kiaušinius, jų atsiradimo kelią ir visa kita.

Toliau kalba pakrypo apie sojos produktus. Tuomet jie buvo labai populiarinami, į Lietuvą buvo įvežta nemažai sojos „mėsos“ gaminių vegetarams. Žiniuonė aiškino, kad natūralios sojos pupelės yra lengviau virškinamos nei kiti ankštiniai. Ji pridūrė: „Šniceliai ir kotletai daromi iš tos sojos, iš kurios ištraukti riebalai, bet jei jie ekstrahuoti, labai neigiamai veiks kepenis. Pažiūrėti galima, paragauti – gal ir galima“,– bet ji pridūrė: „intensyviai pirkti nėra reikalo“. Todėl ji pasipiktinusi kalbėjo apie mamas, kurios mažus vaikus moko valgyti tik augalinį maistą, mat tokių atvejų Vilniuje buvo tuomet ne vienas. „Dabartinis vegetaras išaugo normalioje šeimoje valgydamas normalų maistą. Kas vyksta, kai jis tampa vegetaru ir dar savo vaikus tokiais daro?“, – klausė ji. „30 metų kai tokie vaikai sulauks, nepadėkos, kad tu juos padarei vegetarais“, – suasmenino žiniuonė, mat klausimai iš auditorijos buvo siunčiami surašyti lapeliuose.

Apibendrindama ji teigė: „Dieta turi būti protinga“.

Tuomet viena klausytoja/senyvo amžiaus buvusi mokslo darbuotoja, pergyvenanti dėl suaugusios dukros negalios, nusiuntė klausimą apie studentės nemigą. Atvejis buvo sunkus, nemiga buvo nuolatinė, motina prižiūrėjo praktiškai neįgalią suaugusią dukrą ir ieškojo „stebukladarių“, galinčių padėti. Žiniuonė gal ir detaliau žinojo šį konkretų atvejį, nes buvo labai tiesmuka, pabrėžė, kad negalima net ir pilnamečiui žmogui prieš miegą žiūrėti siaubo filmus, kurių TSRS laikais praktiškai nebuvo, turėjome vieną „Vijų“, ir tiek. E. Šimkūnaitė atsakė dar ir labai paprastai: „Išvėdinkime kambarį, kuriame miegosime. Miegoti reikia eiti nepersivalgius ir nealkanam, ne per šiltai apsirengti“. Ji paaiškino, kad prieš miegą nereikia ardytis sau „nervų“, pasakojo, kad yra atvejis toks – gal su ta klausiančiosios dukra – „įsivarę baimę tiek, kad bijo net lovos“. Ji rekomendavo „darbus skaičiuoti“, vakarienei lengvai užkąsti, patarė 15 minučių iki atsigulant pavalgyti šiltos pieniškos sriubos.

Kita tema buvo vynas. Anot E. Šimkūnaitės, „jei yra blogas vynas... tik raudonas“. Ji aiškino, kad raudonieji vynai yra dažomi dirbtiniais dažais. „Bordo“, anot jos, yra gana sąžiningai dažomas. Raudonas vynas yra netinkamas tiems, kurie turi padidėjusį kraujo krešumą, – gana išsamiai argumentavo žiniuonė. Pasak E. Šimkūnaitės, „kas rekomenduoja raudoną vyną kaip priemonę sveikatai gydyti, tegu pasiskaito chemijos“. Ji vadino raudoną vyną „praeities dalyku“.

Išsamiai buvo panagrinėta alkoholio tema. „Alkoholis – būtina žmogaus organizmo apykaitos dalis. Didžiausias blaivininkas, sakydamas, kad jo kūne nėra nė lašo alkoholio, meluoja kaip pasamdytas. Alkoholio organizme turime nuolat ir labai nedaug“, – tokia buvo jos kalba. „Jei pakankamai vartojame angliavandenių turtingo maisto, maždaug po 6-9 bulves, ¼ duonos – nesupratau, ar turėjo omenyje tuometinę standartinę kelių rūšių duoną, t. y. jos kepaliuką – 4 valgomuosius šaukštus ryžių per dieną, visa tai mums duos pakankamai alkoholio“, – teigė ji.

Apie peršalimo ligas žiniuonė kalbėjo lakoniškai: „Jei grįžome sušalę, suvartojame apie valgomą šaukštą degtinės ir kuo ilgiau palaikome burnoje – apie 10-15 min. Dar išgeriame gerai pasaldintos arbatos ir suvalgome apie šaukštą spanguolių. Kojas apsiauname šiltomis kojinėmis – ir lovon“.

Iš esmės ji kalbėjo vis apie alkoholio naudą, apie jo saikingą vartojimą ir tai, kaip žmonės yra linkę tas nors ir žinomas normas vis didinti. Vidutinė biologinė norma, anot žiniuonės, yra 1 g alkoholio 10 kg kūno svorio, degtinės – 2 g, vyno – 5 g. Alaus, anot jos, per dieną galima išgerti stiklinę. „Alkoholis – geras dalykas, bet jis negali būti derinamas su grybais“, – pridūrė ji. „Viskis, džinas, konjakas...ne“, – sakė ji. „Tai mūsų samagonas nelabai skiriasi“, – teigė E. Šimkūnaitė. „Negerkite konjako su kava. Taip jis 8 kartus giliau pateks į smegenis“, – dėstė ji ir rekomendavo konjaką užsigerti arbata. Pokalbis vėliau pakrypo apie tai, kiek ilgai alkoholio padauginusiam asmeniui šis nepasišalina iš organizmo ir ypač smegenų.

Įdomi tema buvo augaliniai aliejai. Anot žiniuonės, „ricinos aliejus yra vienintelis, ant kurio galima kepti“.

Tuomet buvo išpopuliarėjęs ir savarankiškas gydymasis šlapimu, buvo net publikuotų tekstų, žmonės Lietuvoje ėmė patys namuose šlapimu gydytis nuo įvairiausių ligų ir negalavimų tiek tepdamiesi juo, tiek vartodami į vidų ir pan. Auditorijai žiniuonė aiškino: „Šlapimas... juk jei organizmui nereikalingos medžiagos, jos išleidžiamos“.

Pokalbio su auditorija pabaigoje ji užsiminė apie actą. „Actas – nevartojamas produktas. Tai tiesus kelias į kraujo vėžį“, – sakė ji.

Visai pabaigdama E. Šimkūnaitė vėl kalbėjo apie biologinius skirtumus. „Kiaulienos nevartojimas kai kuriuose kraštuose (...) juk jie higienos paaiškinti nemokėjo, dėl didoko klimato karščio bijojo trichineliozės ...“, – žodžiu, jos atsakymai buvo labai atviri, tiesmuki.

Paskutinioji tema buvo horoskopai. Žinoma, kalbėta apie tai, kad jie negali būti „visuotiniai“, – tokia ta 1994 m. žiniuonės kalba auditorijai... šviesios atminties Eugenijai Šimkūnaitei 2025 m. kovo 11 d. būtų sukakę 105 metai.

Iliustracija iš: <https://pixabay.com/images/search/calia/>

 

---

DIENOS AKTUALIJA

NORĖJO, NORĖJO IR PRAĖJO

2025-06-20

 

Prieššventinis penktadienis pilnas šurmulio, įtampos, tuščių piniginių apsuptyje mėginama imituoti, kad šventės vyks su trenksmu, stalai lūš nuo vaišių, jaunimas šoks iki aušros, senimas gers stipriuosius gėrimus ir pamirš ligas stebėdami kaip auga anūkai.

Nenuostabu, jog per lietuviškų televizijos kanalų žinių srautą labiausiai įsidėmėtina buvo simpatiška senjorė su akinukais ir stovinti didelės kolūkio laikų stiliaus valgyklos fone, kur labai skaitlingas būrys senjorų, susėdusiųjų prie staliukų po keturis, tarškino skubiai šaukštais ir kažką srėbė iš lėkščių. Reportažo garsiniame fone girdėjosi šliurpsėjimas, srėbimo garsai.

O simpatiškoji senjorė melodingu balsu lyg kokią liaudies dainą išdainavo lėtai, gražiai: „Norėjau į Palangą, bet ten brangu. Norėjau į Druskininkų sanatoriją „Eglė“, norėjau...“ ir reportažas baigiamas žodžiu „norėjau“. Lieka tik kažkokio viralo šliurpsėjimo garsai ir metalinių šaukštų tarškėjimas.

Gerai, kad žmonės nori, svajoja. Jie galimai prisimena savo jaunystės laikų tikrąsias Jonines, kurias švęsdavo visiškai ne 24-ąją, o naktį iš birželio 21 į 22-ąją, trumpiausią metų naktį. O kai gimdavo vaikučiai kitų metų balandį, niekas jų net žmonėmis nelaikydavo: pijoko vaikas... girtų pakrūmėj sumeistrautas, netiks nei prie darbo, nei prie mokslų, bus karčiamos mergšė ar patvorinis naujas pijokėlis-idijotėlis.

Bet, kaip sakoma: „Jei tik jaunas žinotų, o senas galėtų...“.

 

---

DIENOS AKTUALIJA: 

KAIP ELGTIS, JEI JUS APTARNAUJA BESMEGENĖ AR BESMEGENIS, DIRBANTYS IR VASARĄ?

GRĮŽTAME PRIE TEMOS

PANDEMIJA BAIGĖSI PRIEŠ TREJUS METUS, BET...

2025-06-16

Andžela Armonienė, teksto ir iliustracijų autorė

Leidinys “Padėkime sau’19” 2024-08-07 skelbė: “NEPADORU NEŽINOTI, KAS YRA TAS POKOVIDINIS SINDROMAS:1 iš 4 žmonių nepasveiko. NEBEGALITE GRĮŽTI Į DARBĄ: PERSIRGOTE COVID-19 INFEKCIJA, O PAGALBOS NEGAUSITE, DEJA, BEVEIK JOKIOS".

Kadangi šiomis dienomis viešai pranešama, jog vėl mutavęs Covid-19 virusas kelia galvą, primename, kas jau buvo pranešta anksčiau.

Nuo 2019 m. pabaigos vienas iš dažniausiai viešojoje erdvėje ir mūsų kasdieniniuose pokalbiuose vartojamų žodžių iki šiol vis dar yra COVID-19. Prieš 5 metus prasidėjusi COVID-19 pandemija palietė visus Žemės gyventojus. Persirgusieji yra savotiškai išdidūs: suprantama, jiems pavyko išgyventi.

Persirgus COVID-19 infekcija, neišvengiamai atsirado pakitimų ir jie pirmiausia buvo persirgusiųjų bendros sveikatos būklės plotmėje. Sugalvota terminų, pavyzdžiui, „ilgas COVID“, „pokovidinės aplinkybės“. Reiškinys tyrinėtas pasauliniu mastu, tačiau Lietuvoje apie tai viešojoje erdvėje informacijos lyg ir nebuvo iš viso. Kas tai yra, kodėl svarbu apie tai žinoti, nesvarstyta, nenagrinėta, beveik neanalizuota. O tas yra daugiau nei keista, kadangi būtent pokovidinis laikotarpis yra ypatingas. Šis laikotarpis gali būti pradedamas skaičiuoti nuo 2020-2022 m.

Pirmiausia visose valstybėse buvo ieškoma būdų, kaip prižiūrėti pacientus. Nustatyta, jog pokovidinis sindromas gali tęstis net kelis metus, paveikti gyvenimo kokybę, susijusią su sveikata bei galimybe grįžti į darbą (Munblit et al., 2022).

Tokiems pacientams, kuriems pokovidinis sindromas užsitęsė, neišvengiamai prisireikė reabilitacijos paslaugų, iškilo gana brangiai kainuojančių metodų taikymo poreikis. Finansavimo tam nebuvo. Dalis persirgusiųjų ir likusiųjų gyvų žmonių prarado darbo, tarnybos vietas, prarado verslus, patyrė kitų nuostolių ir pokovidinio sindromo pasekmių sveikatos srityje nebuvo kaip apiforminti iš viso. Dalis tokių žmonių darbo vietų ar verslų neprarado, tačiau realiai jie yra iš viso nedarbingi dėl paprasčiausios priežasties, pavyzdžiui, jiems pasireiškė ir neišnyko vienas iš labiausiai paplitusių pokovidinio sindromo požymių – nuolatinis nuovargis, pažeista psichika ir nervų sistema. Tai yra, dėl vienų ar kitų priežasčių tie žmonės darbo vietose ar versluose išsilaikė, tačiau kas po to įvyko? Ar Jums teko gauti paslaugų iš tokių asmenų? Jei taip, puikiai žinote, kas tai yra. Jūs patyrėte didesnius ar mažesnius nuostolius, pirmiausia prarasto laiko nuostolius, jums galėjo būti sunaikinti jūsų įmonės svarbūs duomenys, kurie saugomi atskira tvarka, bendrose sistemose, portaluose, laikmenose, kurias valdo didesnės ar mažesnės iš valstybės, savivaldų biudžetų išlaikomos įmonės, institucijos ar, kas dar pavojingiau, įvairūs UAB padarė tiek nuostolių, jog juos, tuos nuostolius, likviduoti jums teko iš savų lėšų, buvote paparasčiausiai apiplėšti. Be to, patyrėte itin nemalonių emocijų po bendravimo su asmenimis, atsakingais už informacijos, įvairių rūšių paslaugų teikimą, registravimą portaluose, sistemose ir panašiai. Tie asmenys, įdarbinti teikti tokias paslaugas ar pasirinkusieji tokio pobūdžio verslus, buvo ne tik nedarbingi iš viso, buvo ir yra dar baisiau.

Taigi, esamoje situacijoje, kai visi susitelkę į kitus svarbius klausimus, Covid-19 nebėra dienotvarkių klausimas Nr. 1. O visai be reikalo. Taip, neįmanoma įrodyti ir niekaip neatgausite lėšų, prarasto laiko, sugadintos nuotaikos neatitaisysite, jog teko bendrauti ar nors menkiausią paslaugą gauti iš pokovidinio sindromo nukamuoto asmens, kuris realiai nedarbingas iš viso ir iš jo intelektinių ir visų kitų gebėjimų telikę nuotrupos. Asmuo išties yra bejėgis, praktiškai praradęs protaujančio individo savybes, porą metų dirbęs „iš namų“, kuriuose klykė pusalkaniai vaikai ir merdėjo senelis ar močiutė su tuo pačiu Covid-19 užkratu, arba itin aukštose pareigose esančią tarnautoją talžė jos sugyventinis, uždarytas karantino metu bute kartu su ja ir negalintis išeiti į pamėgtą klubą nuleisti garo, o ta tarnautoja turėjo jau kitą darbo dieną prisijungti aptarnauti interesantus nuotoliu ir dar papildomai nuotoliu dalyvauti valdiškos institucijos posėdžiuose bei privalomuose mokymuose, kur per ekraną matydavosi jos visomis vaivorykštės spalvomis išmargintas veidas, kaip nuo patirto smurto artimoje aplinkoje mėlynės veide keitė spalvą ir joks grimas to nepaslėpė. Ekonomikai šalies mastu poveikis dėl to irgi milžiniškas, rizikų išaugimas visose srityse didžiulis, apibendrinta situacija valstybės mastu nebuvo iš viso, persirgusieji Covid-19 infekcija reikiamų paslaugų irgi negavo. Reabilitacijos laikas trunka apie 3 metus, iš to seka – tiek laiko asmuo praktiškai nedarbingas. Reabilitacijos paslaugų tokiais mastais teikti nebuvo kam, tai nebuvo organizuota iš viso, tokių lėšų tokiomis apimtimis Lietuva taip pat neturi.

Dabar, 2024 m. vasarą, nustatyta, jog kyla nauja Covid-19 infekcijos banga, pirmiausia tas nustatyta JAV. Rudenį ir žiemą 2024-2025 m. atsikartos šios infekcijos susirgimai, jų masto numatyti neįmanoma, telieka tikėtis, jog persirgusiųjų bus ne tiek daug, nes ir susirgusiųjų bus palyginti mažai. Tokiu būdu ir pokovidinis sindromas nebebus toks pavojingas.

Kadangi persirgusieji 2022-aisiais gali būti dar kamuojami pokovidinio sindromo ir 2025-aisiais, o sirgusieji 2023-2024 m., gali būti realiai nedarbingi iš viso iki 2027 m., o po to, jei negaus jokių reabilitacinių ir būtinų paslaugų, ir dar ilgiau, kažkaip net nepadoru net nežinoti, o kas yra tas pokovidinis sindromas.

Lieka pasidomėti, o kas tai yra tas pokovidinis sindromas ir ką belieka daryti tokiomis aplinkybėmis, kai išties, dirbti nebėra kam, o jei ir dirba vienas ar kitas, nuo to nuostolingumas kiekvieno individo lygmeniu, kiekvienos įmonės, organizacijos, institucijos lygmeniu, kiekvienos savivaldybės ribose ir valstybės mastu tik auga ir augs dar ilgai. Reikia pripažinti, jog žmonės ne tik dauguma beraščiai, prarasti ir bendrieji elementarūs kasdieniniai gebėjimai apsitarnauti save, atlikti asmens higieną, atvykti į darbo, tarnybos vietą ar verslo įmonę ir atlikti pačius elementariausius veiksmus, pavyzdžiui, dirbti ar eiti tarnybą 8 valanadas 5 dienas per savaitę. Iš esmės likusieji vadinamosiose biudžetinėse darbo, tarnybos vietose simuliuoja darbą, tarnybą su labai mažomis išimtimis, su tuo susiję kiti nepageidautini ir visuomenei bendrąja prasme itin žalingi veiksniai, pavyzdžiui, augantis nusikalstamumas, korupcija, siekiai užsiimti aferistiškomis veiklomis, imituojama, jog užsiimama „menais“, kas reiškia visišką parazitavimą neretu atveju,  pavyzdžiui, kai visi vienu metu daro tą patį: siekia karjeros šou versle, vadinamajame „amžinų performansų industrijoje“, kur jau niekas nebeperka bilietų ir vengia tos „industrijos“ ir surogatinių „menų“, ir t.t.

Pokovidinio sindromo ypatumai

COVID-19 pandemija palietė visus, valstybėse buvo skelbiami karantinai ir kiti apribojimai. Labiausiai išsivysčiusiųjų valstybių sveikatos priežiūros sistemos neišlaikė išbandymų ir teko pradėti pertvarkyti esamas sistemas. Sukurtieji skiepai nuo naujųjų ir mutuojančių virusų iki galo neišsprendė problemų, žmonija susidūrė su iššūkiais, kurių mastas dar iki galo neapibendrintas.

Pirmasis COVID-19 atvejis užfiksuotas 2019 m. gruodžio 31 d., apidūdintas kaip virusinė pneumonija, Kinijoje, Wuhano mieste. COVID-19 dažniausiai pasireiškia karščiavimu, sausu kosuliu ir nuovargiu. Simptomai pacientams gali skirtis ir pasireikšti labai įvairiai (Matulevičiūtė ir kt., 2021, p. 227)

2019 m. prasidėjusi COVID-19 pandemija neišvengiamai sukėlė greitą atsaką iš sveikatos priežiūros sitemos ir mokslininkų pusės pasauliniu mastu. Požymiams, atsirandantiems persirgus COVID-19 infekcija, buvo sugalvota daugybė terminų, pavyzdžiui, „ilgas COVID“, „pokovidinės aplinkybės“. Reiškinys tapo mokslo tyrimų prioritetu pasauliniu mastu, ieškota geriausių būdų, kaip prižiūrėti pacientus. Imta rinkti duomenis apie pokovidinio sindromo požymius ir dar daugiau – nustatyta, jog sindromas gali tęstis daug metų, paveikti gyvenimo kokybę, susijusią su sveikata bei galimybe grįžti į darbą (Munblit et al., 2022).

COVID – 19 – infekcinė liga, sukeliama SARS-CoV-2 viruso. Persirgus šia liga dažnai pasireiškia liekamieji ligos požymiai, pavyzdžiui, dusulys, nuovargis, skausmas. Taip pat mokslinėje literatūroje aprašoma vis daugiau atokiųjų (kardiopulmoninių, neurologinių, psichologinių) šios ligos sukeltų komplikacijų. Visų šių simptomų derinys vadinamas pokovidiniu sindromu (Čejauskas ir kt., 2021).

Vieno naujausių tyrimų metu buvo išanalizuota 250 000 elektroninių sveikatos duomenų įrašų ir apibendrinta, kad daugiau nei vienas iš trijų individų patyrė po vieną ar daugiau pokovidinio sindromo, kuris nustatomas po 3 ir 6 mėnesių po persirgimo COVID-19 infekcija, požymių. Tokie rodikliai yra žymiai prastesni nei persirgusiųjų gripu tarpe. Pokovidinio sindromo požymių atsiradimo riziką didina kelių susirgimų turėjimas, moteriška lytis ir jaunesnis amžius. Įsidėmėtina tas, jog pokovidinis sindromas, net jei būtų gana retas reiškinys, reikšmingai paveiktų visuomenę ir sveikatos priežiūros sistemą, nes išaugtų ilgalaikės priežiūros poreikis, tektų imtis naujų vadybos sprendimų, pasirūpinti paramos teikimu (Munblit et al., 2022).

JK Nacionalinis sveikatos ir priežiūros institutas (NICE) pateikia tokį pokovidinio sindromo apibrėžimą: požymiai ir simptomai, atsiradę persirgus COVID-19 infekcija ir besitęsiantys ilgiau nei 12 savaičių po persirgimo infekcija bei nepaaiškinami alternatyviomis diagnozėmis (The National..., 2021).

Naujesniuose tyrimuose nustatyta, kad penki labiausiai paplitę pokovidinio sindromo simptomai yra nuovargis (58%), galvos skausmas (44%),  dėmesio sutelkimo problemos (27%), plaukų slinkimas (25%), dusulys (24%). Nustatyta ir neuropsichiatrijos simptomų, kurie tiesiogiai susiję su infekcija (Munblit et al., 2022).

Norint ir galint geriau pasirūpinti tais, kurie persirgo COVID-19 infekcija, dėmesį reikia sutelkti į tris aspektus: neurologinius sutrikimus, fizinę sveikatą ir mitybos statusą. Taip pat nustatyta, kad SARS-CoV-2 veikia nervų sistemą, sukelia neurologinius sutrikimus. Apskaičiuota, kad gyvenimo kokybė pablogėjo 44.1% pacientų ir 87.4% pranešė apie bent vieno simptomo buvimą, dažniausiai tai buvo nuovargis. Pokovidinis sindromas gali daryti reikšmingą poveikį sveikatos priežiūros sistemai vidutiniu ar net ilgu laikotarpiu ir kad socialinis poveikis turi būti pripažintas viso to dalimi, todėl sveikatos priežiūros specialistų įsitraukimas reikalingas bus ir pasibaigus pandemijai, kadangi numatomas reikšmingai padidėjęs pacientų skaičius (Munblit et al., 2022). Be to, daugėja įrodymų apie tai, jog SARS-CoV-2 gali sukelti ilgiau trunkančias fizinės ir psichinės sveikatos blogėjimo pasekmes, kurios yra progresuojančios ir reikalauja sveikatos priežiūros sistemos reakcijos. Kai sveikatos blogėjimas trunka ilgiau nei tris mėnesius po persirgtos infekcijos, tai jau vadinama „pokovidiniu sindromu“ ar „užtrukusiu kovidu“ (Menges ir kt., 2021).

Taip pat COVID-19 yra naujo tipo trauminis stresas, kuris sukelia rimtus psichinės sveikatos efektus (Kira, 2021).

Naujausi tyrimai patvirtina, kad pokovidinis sindromas ištinka ne tik asmenis, kurie turi kelis susirgimus ir jiems reikia gydymo ligoninėje ar senesnio amžiaus individus, bet ir jaunus bei iki tol sveikus individus su nedideliais susirgimais. Šveicarijoje atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad vienas iš keturių žmonių po šešių-aštuonių mėnesių nuo SARS-CoV-2 infekcijos visiškai nepasveiko. Ketvirtadalis kentėjo nuo depresijos simptomų. Be to, du trečdaliai nepasveiko ir jautė nuovargį, dusulį ar depresiją. Apibendrinta, kad COVID-19 sukelia ilgiau trunkančius sveikatos sutrikimus ir sveikatos priežiūros sistema turi planuoti išteklius, reikalingus visuomenės sveikatos priežiūrai organizuoti ir atitinkamoms paslaugoms užtikrinti (Menges et al, 2021).

Koronaviruso sukeltas itin greitai plintantis infekcinis respiratorinis susirgimas, sukėlęs vis dar besitęsiančią pandemiją nuo 2020 m. pradžios, ne visada baigiasi pasveikimo faze. Skirtingais tyrimais nustatyta, kad apie 10-30 proc. ar net daugiau išgyvenusiųjų užsikrėtimą COVID-19 virusu, patiria dar ir pokovidinį sindromą, kuriam būdingas nuovargis, dusulys, kognityviniai sutrikimai, trunkantys tris ir daugiau mėnesių po persirgimo COVID-19. Siūloma remtis esamais literatūros šaltiniais ir skirstyti pokovidinį sindromą į porūšius, kurie leidžia geriau suprasti pokovidinio sindromo esmę. Pokovidinio sindromo porūšiai nurodomi šeši:

• Pasekmės paveikiančios daugelį organų;
• Pulmonologinės fibrozės pasekmės;
• Chroninio nuovargio sindromas;
• Laikysenos ortostatinis tachikardinis sindromas;
• Sindromas po intensyvios priežiūros;
• Medicininės ar klinikinės pasekmės (Young ir Liu, 2021).

Išanalizuotą informaciją galima apibendrinti schema, žr. 1 pav.

 

Negerovių šis virusas ir jo mutacijos sukėlė nemažai. Ar yra būdai, kaip spręsti problemas? Nustatyta, jog taip. Problemos išsprendžiamos, todėl jas spręsti ir privalu. Problemos kyla dėl to, kad pokovidinis sindromas gali užsitęsti itin ilgai, kai kuriais atvejais net kelis metus. Tai susiję su psichosocialinėmis problemomis, naujais iššūkiais sveikatos priežiūros sistemai, kurią galimai teks iš esmės pertvarkyti. Atsiranda poreikis teikti ilgai trunkančias sveikatos priežiūros paslaugas ir taikyti tas paslaugas individualiai, kadangi pokovidinis sindromas pasireiškia kiekvienam individui gana skirtingai, nemaža dalis pacientų praranda darbą ar nebegali mokytis, todėl reikalingos ilgalaikės grąžinimo į pilnavertį gyvenimą programos, susijusios su reabilitacija.

 

Paslaugų poreikis pokovidiniams pacientams

 

Žmonės, kuriems diagnozuotas ilgai trunkantis kovidas, gyvena su visa eile simptomų ir turi įveikti iššūkius iš fizinės, sensorinės, kognityvinės ir emocinės sričių. Jiems į pagalbą ateina terapeutai (Barley-McMullen and Burgess, 2021).

Analizuojant reabilitacijos paslaugų teikimo pokovidiniams pacientams temą, buvo surinkti 128 mokslo straipsniai ir atliktas tyrimas jų pagrindu. Nustatyta, jog reabilitacijos poreikis yra didelis, kai reikia atstatyti sveikatą, buvusias funkcijas, gerbūvį. Mokslininkai siūlo kurti individualias reabilitacijos programas ir telkti reikiamų specialistų komandas ir rekomenduoja daugiau dėmesio skirti psichosocialiniams aspektams reabilitacijos metu, įtraukti šeimas, kai planuojama reabilitacija, klinikinius duomenis vertinti kokybiniu aspektu (Wasilewski et al., 2021).

Lietuvoje tyrinėtas COVID-19 infekcijos sukeltų iššūkių reabilitacijos poreikis ir konstatuota, jog procesų valdymas reikalauja greitų sprendimų ir efektyvumo, todėl labai svarbios įvairios patirtys taikant reabilitaciją pacientams, persirgusiems COVID-19 infekcija. Kadangi liga pasireiškia įvairiai, nėra pateiktų bendrų rekomendacijų pacientų reabilitacijai po COVID-19 infekcijos. Gydymo planas pacientams turi būti parengiamas individualiai pagal paciento ligos sunkumą ir simptomus Reabilitacijai reikalingas didelis dėmesys, norint pacientus pilnai sugrąžinti į kasdienę veiklą, mokymosi ar darbo aplinką ir pripažįstama, kad vien pagerėjus tyrimų rodikliams negalime paciento vadinti išgijusiu. Funkcinis sveikimas ir grįžimas į visuomenę yra svarbus gydymo efektyvumo įvertinimas ir rezultatas, pagalbos sugrįžti į įprastą gyvenimą reikia didžiajai daliai infekcija persirgusių žmonių (Matulevičiūtė ir kt., 2021). Reabilitaciją galima pavadinti problemos sprendimo procesu, kadangi tai susideda iš kelių etapų, kurių tikslas yra optimalus paciento sugrįžimas į normalų gyvenimą po persirgtos ligos. Reabilitacija prasideda gydytojui arba tarpdisciplininei komandai išsikeliant tikslus, tiksliai iškeliant paciento problemą, atsižvelgiant į visas galimas problemas ir paciento poreikius (Matulevičiūtė ir kt., 2021, p. 228)

Kai kuriais atvejais, dėl sunkesnės pacientų būklės ar gretutinių ligų reabilitacija po COVID-19 infekcijos negali būti taikoma namuose, o tik specializuotose įstaigose, o tai nėra taip lengva, nes šių įstaigų nėra daug ir ne visiems pacientams jos yra prieinamos dėl netinkamos vietos, kartais net dėl pandemijos metu esančių įvairių suvaržymų. Bet kuriuo atveju būtina pabrėžti, jog pacientų negalime laikyti išgydytais vien pagerėjus jų tyrimų rodikliams, labai svarbu pacientų funkcinis sveikimas ir grįžimas į visuomenę. Apibendrinama, kad COVID-19 reikalauja greitų pokyčių ir adaptuotų gydymo galimybių. Kol kas reabilitacijai reikalingas didesnis dėmesys, tai reikalauja didelių finansinių išteklių ir efektyvios organizavimo sistemos (Matulevičiūtė ir kt., 2021, p. 230).

 

COVID-19 pandemijos įveikimo situacija Lietuvoje

 

Pandemijos pasekmes psichikos sveikatai Lietuvoje liudija pasikeitę rodikliai: bendras visuomenės streso lygis padidėjęs apie 2 kartus, lyginant su laikotarpiu iki pandemijos (iki jos stresą jautė 14 proc., prasidėjus pandemijai – 26–48 proc. populiacijos), ir apie 1,5 karto yra išaugę nerimo, pykčio, liūdesio jausmai. Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. vasario mėn. atlikta apklausa parodė, kad pusės (49 proc.) apklaustųjų emocinė būklė antrosios COVID-19 bangos metu (nuo 2020 m. rugsėjo mėn.) pablogėjo, lyginant su vasaros laikotarpiu (13 proc. – žymiai pablogėjo, 36 proc. šiek tiek pablogėjo). Nors bendras savižudybių skaičius 2020 m. lyginant su 2019 m. reikšmingai nepakito, tačiau buvo išaugęs vidutiniškai 24 proc. pokarantininiu laikotarpiu (2020 m. birželio–rugpjūčio mėn.). Vaikai ir paaugliai tapo ypač pažeidžiama grupe, nes įvestas karantinas ir nuotolinis ugdymas padidino socialinį atsiribojimą ir tai lėmė jų vienatvės jausmo atsiradimą dėl nepatenkintų socialinių, bendravimo poreikių (Valstybės kontrolė, 2021, p. 4).

COVID-19 pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimo priemonių planavimas ir įgyvendinimas tobulintini COVID-19 pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimo priemonių įgyvendinimui imamasi veiksmų: patvirtintas planas, tačiau nebuvo numatytos rizikingiausios asmenų grupės, ne visoms priemonėms suplanuota lėšų. 2020 m. buvo įgyvendinta 56 proc. iš viso plano priemonių (panaudota 30 proc. lėšų). Kadangi jame nebuvo nustatytų priemonių efektyvumo vertinimo kriterijų, įgyvendintų priemonių poveikis nebuvo matuojamas. 2021 m. atnaujintame plane įgyvendinimo vertinimo kriterijai numatyti, tačiau rodikliai orientuoti į priemonių įgyvendinimo proceso matavimą, o ne rezultatą, todėl nebus galima nustatyti, ar vykdytos priemonės turėjo poveikį mažinant COVID-19 pandemijos pasekmes psichikos sveikatai. Dėl užsitęsusio paslaugos įtraukimo į PSDF lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą nebuvo padidintas psichologų, dirbančių psichikos sveikatos centruose, skaičius, dėl sustabdyto šių paslaugų teikimo nebuvo plėtojamos psichosocialinės reabilitacijos paslaugos, o psichologinės pagalbos prieinamumo asmens sveikatos priežiūros specialistams plėtojimas buvo nukeltas į 2021 m. Dėl šių priežasčių nesudarytos sąlygos teikti daugiau paslaugų laikotarpiu, kai tų paslaugų reikėjo labiausiai.(Valstybės kontrolė, 2021, p. 7).

Valstybės kontrolė apibendrina, jog Lietuva viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje COVID-19 pasekmėms psichikos sveikatai mažinti patvirtintas planas, tačiau, įvertinus esamas psichikos sveikatos paslaugų prieinamumo spragas, reikėtų tikslesnio šiai veiklai skiriamų lėšų ir didesnės imties priemonių vaikams ir jaunimui planavimo (Valstybės kontrolė, 2021, p. 7).

Lietuvos mokslininkai tyrinėjo, kaip COVID-19 pandemijos metu pasikeitė kasdienis žmonių gyvenimas, kaip pirmojo karantino metu buvo vertinami patiriami sunkumai. Nustatyta, kad 51 % tyrimo dalyvių psichologinė gerovė buvo prasta, asmenys, patiriantys sunkumų dėl COVID-19 pandemijos, pasižymėjo didesniais neurotiškumo įverčiais (Grigutytė ir kt., 2021).

Turint tokius duomenis apie suprastėjusią gyventojų psichinę sveikatą pandemijos COVID-19 metu ir prognozuojant, kad nemažam skaičiui gyventojų gali pasireikšti pokovidinio sindromo simptomai, reabilitacijos paslaugų plėtrą planuoti privaloma valstybės mastu ir skirti tam reikiamą dėmesį.

Pokovidinis sindromas: ką dar žinoti verta?

Pokovidinis sindromas dar tik pradėtas tyrinėti išsamiau jo pasekmių vertinimo ir įveikimo būdų radimo plotmėje. Dėl akivaizdžių įrodymų, jog pokovidinio sindromo vienas pagrindinių ypatumų yra tas, kad žmonėms sutrinka psichinė sveikata, kai kurie iš jų nebegali tęsti savo darbo ar mokytis, individualia tvarka gydymo, pagalbos taikymas turėtų būti išeitis padedant sergantiesiems atsigauti, sveikti ir kuo sėkmingiau integruotis į socialinį gyvenimą.

Paminėti verta reikia Čekijos mokslininkus, kurie tyrinėjo psichoterapijos tikslus siekiant pagerinti pacientų padėtį pokovidinio sindromo metu, kad būtų išvengta ilgalaikio pakenkimo jų sveikatai ir jie kuo anksčiau grįžtų į savo įprastus gyvenimus. Siūloma po respiratorinės terapijos taikyti specialius mokymus, kaip prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Psichoterapiją rekomenduojama tęsti namų sąlygomis bei pasitelkiant nuotolinės terapijos technologijas. Taip pat siūloma speciali programa-gairės užsitęsusio pokovidinio sindromo gydyme, kai priežiūra taikoma ir vaikams, atsižvelgiama į gyvenimo kokybės užtikrinimo svarbą (Grünerová Lippertová et al., 2021; Djakow, 2020).

Sukauptą ir išanalizuotą informaciją galima susiteminti tam tikru lygmeniu.

Pietų Azijos valstybėse buvo atliktas sisteminis tyrimas, kurio metu analizuota, kokią įtaką Covid-19 pandemija daro asmenų psichosocialinei sveikatai. Nustatyta, jog itin paplito panika, vienišumo jausmas, izoliacija, neapibrėžtumo baimė. Be to, žmonės, kurie jau anksčiau sirgo depresija, demensija, kitomis psichikos ligomis, pasijuto blogiau dėl padidėjusio streso, karantino metu ribotų galimybių apsilankyti pas gydytoją, prastesnės priežiūros. Visuomenė pandemijos metu neišvengiamai turėjo atsižvelgti į psichinės sveikatos priežiūros problemas, padažnėjo neuropsichiatrinių atvejų, pavyzdžiui, delyro, depresijos sutrikimų, savęs žalojimo atvejų, kt. Socialiniai efektai itin paveikė vyresnio amžiaus vienišus asmenis ir darbuotojus-migrantus (Banerjee et al, 2021). Pradėjus plisti COVID-19 buvo pranešta, kad tuo pačiu nustatomi ir psichikos sutrikimai, pavyzdžiui, baimė, nuovargis, depresija, kt. Galiausiai, psichinė sveikata prastėjo dėl informacijos trūkumo, gandų plitimo. Nustatyta, kad kyla fobija dėl nepakankamos informacijos ir melagienų sklidimo (Chaturvedi, 2020).

Pokovidinio sindromo pažeistų asmenų problemos nėra išsamiau analizuotos, pirmiausia yra vardijami požymiai, būdingi pokovidiniam sindromui, analizuojama, kokią žalą daro plintantis virusas ir kokie yra jo padariniai žmonių sveikatai bei kaip itin ilgas sveikimo periodas kenkia psichosocialinei sveikatai, identifikuojama, kad pacientai daugeliu atvejų negalėjo pasiekti gydytojų, negavo įprastinių sveikatos priežiūros paslaugų. Dar daugiau, ilgai trunkantis atsigavimas po susirgimo Covid-19 infekcija nulėmė ir socialines sproblemas – nutrūkusius bendruomeninius ryšius, izoliaciją, kai kada – darbo netekimą, negalėjimą mokytis, studijuoti. Svarbu pažymėti, kad nė nevertinta, kokie svarbūs paslaugų prieinamumo klausimai, o tas, jog asmenys gali ir patys savarankiškai gerinti savo sveikatą ir atsigauti, vėl tapti darbingais, aktyviais, tačiau tam reikalingos tam tikros žinios, įvairių rūšių ištekliai, taip ir liko labai ribotai prieinama informacija.

Sveikatą patys sau gerino pirmiausia tik tie, kurie buvo atsakingi už visų kitų atsigavimą po pandemijos ir įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą visomis prasmėmis. Nemažai kas, sugebėjęs elementariai savintis viešuosius įvairių rūšių išteklius neproporcingai vien savo asmeninėms reikmėms, problemas išsprendė gana paparastai – su visu turimu turtu, verslais, net draugų kompanijomis išsikraustė įsikurti kur nors kitur, kur aplinka kardinaliai kitokia ir rūpintis vien savimi įmanoma pakeitus identitetą, asmens dokumentus, gyvenimo būdą, gyvenamą vietą. Juk į Lietuvą visada galima pergalingai grįžti ir išdidžiai žvilgtelėti, kaip laikosi tie visi bėdžiai, kurie nei patys savimi tinkamai nepasirūpino, nei bet kokio lygio valdžia ar bendruomenės, artimieji, draugai ir sugyventiniai bei nuosavi vaikai realios paramos ir pagalbos nesuteikė ir jie visi taip ir liko murkdytis tame lokalių problemų ir purvinų intrigų dumble.

Šioje informacinėje aplinkoje verta įsiklausyti į JAV oficialiai viešinamas rekomendacijas nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d.: Dr. Sanjay Gupta įspėjo apie jau prasidėjusį infekcijos protrūkį. Plinta KP.3 Covid-19 atmaina. Nusprendusieji skiepytis, sulauks specialiai šiai naujai atmainai pritaikytos vakcinos ir skiepytis patariama iki Vėlinių, šių metų lapkričio 1 d., tiek nuo mutavusio viruso, tiek nuo gripo vienu metu. Vakcinacija veikianti išlieka apie 6 mėnesius (CNN, 2024-08-01).

Taigi, Lietuvoje taip pat laukiama naujosios vakcinos gavimo. Norintieji išvengti infekcinio susirgimo ir galimų komplikacijų po to, pavyzdžiui, būti nedarbingu apie 3 metus ir labai abejotina ar gauti reikiamas reabilitacijos paslaugas, pasikonsultavę su šeimos gydytoju turi priimti sprendimą patys.

Tolimesnes susijusias žinias, tikėtina, skelbs tie, kurie už tai gauna specialų finansavimą ir yra tiesiogiai atsakingi už patikimos informacijos išplatinimą visiems visuomenės nariams.

Sąvokos aiškinimas: COVID – 19 – infekcinė liga, sukeliama SARS-CoV-2 viruso.

PANDEMIJA BAIGĖSI PRIEŠ TREJUS METUS, BET...

Teko išgirsti daugybę liudijimų, kaip žmonės, persirgusieji ir likę gyvi per COVID – 19 pandemijos laikotarpį, ne vienas palaidojęs artimuosius, patyrę daugybę traumų dėl prarasto darbo, suprastėjusios sveikatos, sudužusių vilčių, kai užsieniuose neblogas vietas teko palikti, nes buvo migruojantieji asmenys elementariai išsiunčiami iš užsienio šalies atgal į Lietuvą, susidūrė su vienu dalyku, kuris buvo itin šiurpus.

Laimingieji, kurie persirgo ir išliko gyvi, nė vienas negavo tinkamo pokovidinio gydymo. Žinia, intensyviai gydėsi medikai: tiek vieni kitus, tiek savo artimuosius jie sveikatino. O apie energoterapeutų paslaugas, kas aprašyta aukščiau, būtinybę kiekvieną asmenį gydyti ir teikti reabilitacines paslaugas individualia tvarka, sudaryti tik tam asmeniui skirtas atsigavimo programas tegalima pasvajoti.

To nebuvo.

To jau nebebus.

Žmonės stiprino savo imunitetą, sveikatą stichiškai, kas kaip pajėgė.

IR KAS ČIA TOKIO?

Lygiai treji metai praėjo, kada baigėsi pandemija, galima skaičiuoti, jog jau atėjo tas laikas, kada sirgusieji asmenys turėtų būti atsigavę, darbingi.

Bet paskaitykite įdėmiau ir dar sykį apie pokovidinį sindromą.

Sveikos psichikos neišsaugojo praktiškai niekas, kas sirgo ta infekcine liga, be to, daugeliui pažeistos širdies-kraujagyslių sistemos, yra daug kitų negrąžinamai prarastų iki tol palyginti sveikų buvusiųjų asmenų pajėgumų. Liekamieji reiškiniai yra kraupūs.

Pirmiausia, mažai kas liko darbingi iš viso.

Ir jei esate tas laimingasis, kuris iš viso net nebuvo užsikrėtęs Covid-19, neturite jokių pašalinių liekamųjų veiksnių, esate dar labiau nukentėjęs nei tie nelaimėliai, kurie persirgo kartą ar kelis ir prarado sveiką psichiką ar tapo sunkiais kokių kitų ligų ir jų rinkinių ligoniais.

Jie jus aptarnauja. Jie yra darbo, tarnybos paslaugų teikimo vietose ir esamu metu nieko jau nebestebina, kad net trejiems metams praėjus po pandemijos, kada visi mokėsi gyventi izoliuotai, mokytis, dirbti namuose, apsipirkti internetu ir net mankštintis su interneto pagalba bei perkėlė savo veiklas, verslus į virtualią erdvę, kai kas net susipažino su dirbtiniu intelektu, yra asmenys, kurie iš viso nebedarbingi, tai yra, jų darbingumas lygus nuliui, nors negalios lygio pripažinto jie neturi.

Ir kada Jums reikia gauti paprasčiausią paslaugą valdiškoje įstaigoje ar verslo įmonėje, iš pavienio paslaugų teikėjo ar pardavėjo, viskas vyksta daugmaž ir, deja, taip:

• Savo klausimą, poreikius išsakyti, pakartoti turite apie 5-10 kartų ir kuo paprastesniu tekstu, kuo mažiau žodžių vartodami, tie žodžiai turi būti labai trumpi;
• Jūsų nesupranta, net kai to paties paklausiate 11 kartą;
• Toliau jūsų pašnekovas savo darbo, tarnybos, veiklos, verslo vietoje klausia: Koks Jūsų klausimas?
• Taigi, privalote pakartoti apie 12 kartą tą patį;
• Toliau liekate visiškai nesuprastas, net jei paslaugos teikėjas ar pardavėjas yra mokantis valstybinę kalbą, kalba lietuviškai ir turėtų suprasti, ką kalba ir kas jam / jai sakoma, ko prašoma ar kas yra klausiama;
• Vos tik pasakote nors menką pastabą, kad jau ir turėjo jus suprasti, ko norite, jums pasako: Jūs mane įžeidėte;
• Tada aiškinatės, jog ne, jokių būdu neįžeidėte, o norite, pavyzdžiui,  viso labo sužinoti, kokius dokumentus reikia pristatyti norint gauti šildymo kompensaciją ar dar paprasčiau: teiraujatės viešosios įstaigos darbo laiko;
• Jūsų ir vėl nesupranta;
• Tada kartojate klausimą 14-15 kartą, neretai dar ir raštu to paties paklausiate apie 5-10 kartų, bet atsakymo negaunate jokio;
• Imate svarstyti, jog gal išties rašyti, kalbėti net trijų žodžių sakiniais ir juos suprasti, mokančiųjų nebėra ir bandote susisiekti nors su kokiu vadovu ar institucija, kontroliuojančia tą, kurioje buvote iš viso neaptarnautas ir Jus apkaltino, jog bandėte įžeisti tos institucijos, tarnybos, įmonės atstovą;
• Tuomet Jums paaiškina, jog Jūs šmeižiate kažką, bet nežinote net ką, nes tas asmuo, kuris net 15 kartų pakartojus klausimą žodžiu ir raštu paklausus iki 10 kartų to paties, vis viena „nieko nežino“, „nesupranta“, jie niekada neprisistato vardu, pavarde, kai kalba telefonu, ar pasako savo vardą taip tyliai, neartikuliuoja garsų, jog nesuprasite, ar kalba Vaiva, Daiva, Skaiva, ar Rimgaila;
• Suvokiate, kad bendravote su tos įmonės, tarnybos, savivaldybės, institucijos vadovo artimu asmeniu, gal net jo draugelio dukra ar poilsiavietės savininko žmona, jo pusbrolio meiluže ar labai svarbaus mieste asmens sutuoktine, tenka tiesiog užmiršti viską tylomis.

Jūs suvokiate, kad to asmens, kuris nesupranta klausimo net jį virš 10 kartų pakartojus ar gali sau leisti „nieko nesuprasti“, „nežinoti“, užnugaris yra labai solidus. Jis / ji nebijo nieko. Tokių yra labai daug. Jie gyvena nuo dozės iki dozės. Kadangi pas medikus neapsiformino, kaip galutinai protinius gebėjimus ir net elementarius suvokimo įgūdžius netekęs / -usi per pandemiją ir  nebeatgavęs / -usi gebėjimo dirbti, atlikti net primityvias funkcijas, neįgalumas nesuteiktas, jums nepavyks nieko įrodyti. Jums nepasiseks įrodyti, kad iš viso nebedarbingas asmuo yra įdarbintas į atsakingas pareigas savivaldybėje, agentūroje, ministerijoje ar verslo įmonėje, paslaugų sektoriuje, viešojoje įstaigoje, universitete.

Jums telieka viena viltis: sulaukti, kol vietoje šių iš viso nedarbingų, neretai ir labai korumpuotų, galimai,  asmenų ims visas funkcijas atlikti dirbtinis intelektas: telefonu į klausimus atsakinės tik robotai, sistemas valdys robotai, automatizuotos sistemos gerai veiks, jokių begalvių valdininkų ir patarnautojų nebus, ... tik tada lengviau atsikvėpsite.

Nes jūs nesirgote Covid-19.

Tačiau Jums ant galvos --- šimtai tūkstančių visiškų begalvių, bejėgių, tirpstančių besmegenių lygio asmenų... Neįžeiskite jų. Jie sunkiai serga.

Ir nebepasveiks niekada.

Lieka vienas vienintelis klausimas: jei vadinamus besmegenius vis dėlto paliks jų darbo, tarnybos, veiklų, verslų vietose, ar įmanoma bus besmegenius apmokyti dirbti greta robotų ir automatizuotų sistemų? Kad jie jokiu būdu tų sistemų ir robotų valdyti nesugebės, faktas. Bet būti bent kamputyje, bent paspausti tik vieną mygtuką ir prižiūrėti, ar elektros tinklas funkcionuoja, ar diena, ar vakaras, žiema ar vasara, gal sugebės suvokti ir besmegeniai? Juk jie nekalti, kad gydymo laiku negavo.

NAUDOTA LITERATŪRA:

Banerjee, D., Vaishnav, M., Sathyanarayana Rao, T. S., Raju, M. S. V. K.; Dalal, P. K....& Jagiwala, M. P. (2021). Impact of the COVID-19 pandemic on psychosocial health and well-being in South-Asian (World Psychiatric Association zone 16) countries: A systematic and advocacy review from the Indian Psychiatric Society. Indian Journal of Psychiatry, 62, 343-S353 [žiūrėta 2022-02-09]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.

Barley-McMullen, S., Burgess, S. (2021). Living with long Covid and the role of occupational therapy. [iūrėta 2022-02-06]. Prieiga per internetą: https://www.derby.ac.uk/blog/living-with-long-covid-occupational-therapy/

Chaturvedi, S.K. (2020). Covid-19 Related Psychiatric Disorders and the New Psychosocial Rehabilitation. Journal of Psychosocial Rehabilitation and Mental Health, 7, 103–105 [žiūrėta 2022-02-01]. Prieiga per internetą: https://link.springer.com/article/10.1007/s40737-020-00178-5

Čejauskas, A., Dzinzinaitė, I., Uža, T. (2021). Pokovidinio sindromo diagnostika ir valdymas pirminės sveikatos priežiūros grandyje. Medicinos mokslai. Medical sciences.  9(6), 99-106.

Djakow, J. (2020). Year 2020 in review - Postacute intensive care. Anaesthesiology & Intensive Medicine, 31(6), 305-309 [žiūrėta 2022-02-09]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.

Grigutytė N, Engesser K, Petraškaitė K. (2021). COVID-19 pandemijos metu patiriamų sunkumų, psichologinės gerovės ir asmenybės bruožų sąsajos.  Psichologija, 64,69-76.

Grünerová, L. M., Pětioký, J., Šilhavá, S., Gueye, T., Dědková, M., Nerandžič, Z., Bakalář, B. (2021). Possibilities in rehabilitation of COVID-19 patients. General Practitioner / Prakticky Lekar, 101(1), 27-31 [žiūrėta 2022-02-09]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.

Yong, S.J., Liu, S. (2021). Proposed subtypes of post-COVID-19 syndrome (or long-COVID) and their respective potential therapies. Reviews in medical virology [Rev Med Virol], e2315. [žiūrėta 2022-02-09]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.

Kira, I.A. (2021). The Impact of COVID-19 Traumatic Stressors on Mental Health: Is COVID-19 a New Trauma Type. International Journal of Mental Health and Addiction [žiūrėta 2022-02-01]. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1007/s11469-021-00577-0

Lopez-Leon, S., Wegman-Ostrosky, T., Perelman, C., Sepulveda, R., Rebolledo, P., Cuapio, A.,Villapol, S. (2021). The National Institute for Health and Care Excellence. COVID-19 rapid guideline: managing the long-term effects of COVID-19. Scientific Reports, 11(1) [žiūrėta 2022-02-09]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.

Matulevičiūtė, A., Nikolaičiukaitė, S., Želvytė, G. (2021). Rehabilitation of patients post COVID-19 infection: a literature review. Medical Sciences, 9 (3),  224-231 [žiūrėta 2022-02-09]. Prieiga per internetą: https://www.24.Rehabilitation%20of%20patients%20post%20COVID-19%20infection.%20A%20literature%20review.pdf

Menges, D., Ballouz, T., Anagnostopoulos, A., Aschmann, H. E., Domenghino, A., Fehr, J. S., Puhan, M. A. (2021). Burden of post-COVID-19 syndrome and implications for healthcare service planning: A population-based cohort study.PLoS ONE. 16(7),1-19. [žiūrėta 2022-02-09]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.

Munblit, D., Nicholson, R., Needham, D. M. ...& Akrami, A. (2022). Studying the post-COVID-19 condition: research challenges, strategies, and importance of Core Outcome Set development. BMC Medicine, 20(1), 1-13 [žiūrėta 2022-02-07]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.

Not sure when to get your next Covid booster? Hear Dr. Gupta's advice.  CNN. [žiūrėta 2024-08-07]. Prieiga per internetą: https://edition.cnn.com/2024/08/01/health/video/covid-summer-wave-dr-sanjay-gupta-on-call-digvid

Vertinimo ataskaita. Covid-19 pasekmių psichikos sveikatai mažinimas. (2021). Valstybės kontrolė. 2021 m. liepos 12 d. ataskaita Nr. VRE-2.

Wasilewski, M.B., Cimino, S.R., Kokorelias, K.M., Simpson, R. Hitzig, S.L., Robinson, L. (2021). Providing rehabilitation to patients recovering from COVID-19: A scoping review. PM &R : the journal of injury, function, and rehabilitation [PM R] Date of Electronic Publication [žiūrėta 2022-02-07]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.

---

DIENOS AKTUALIJA:

KAS MAN PRIKLAUSO?

NA, TAI KAS, KAD PRIKLAUSO?

TU PAMĖGINK GAUTI TAI, KAS TAU PRIKLAUSO!

Kovo 24-ajai – Tarptautinei tiesos apie žmogaus teisių pažeidimus dienai artėjant 

2025-03-04 / 05

 

Tarptautinei tiesos apie žmogaus teisių pažeidimus dienai artėjant informuojame visuomenę apie realią padėtį.

Informacijos surinkimas vyks ir vėliau, iki 2025-03-20. Kreipkitės Redakcijos „Padėkime sau’19” ISSN 2669-1426 e-adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Mūsų leidinio, skirto asmenims su negalia ir mažiau galimybių turintiesiems asmenims bei jų artimiesiems, skaitytojai stokoja informacijos apie socialinės ir materialinės paramos galiojančią praktiškai tvarką. 

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ministerija) atsakymai, kurie viešinami mūsų leidinyje neįgaliesiems, labai tiksliai ir konkrečiai išaiškinant esmę, gauti kovo 5 d.

Klausimai ir ministerijos atsakymai:

 

1. Kokia padėtis yra su sistemos SPIS tobulinimu, atnaujinimu?

Socialinės paramos informacinė sistema (SPIS) yra nuolat atnaujina ir modernizuojama. 2024 metais buvo modernizuotos šios paslaugos:  

• Globos (rūpybos) išmokos skyrimas;
• Mokinių nemokamo maitinimo skyrimas;
• Paramos mokinio reikmenims skyrimas;
• Socialinės pašalpos skyrimas;
• Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandensišlaidų kompensacijų skyrimas;
• Globos (rūpybos) tikslinio priedo skyrimas.

Papildomai buvo sukurtos šios elektroninės paslaugos:  

• dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos;
• prašymas gauti socialinę kortelę.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. pradėtos teikti proaktyvios elektroninės paslaugos. Proaktyvios elektroninės paslaugos, tai funkcionalumas, kuris automatiškai generuoja pranešimus ir informuoja galimą pareiškėją, kai SPIS nustatomi požymiai, rodantys teisę gauti atitinkamą paslaugą. Nuo 2025 m. vasario 3 dienos pradėjo veikti elektroninė paslauga „Išmokos privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui skyrimas“. Ši paslauga suteikia galimybę gyventojams teikti prašymą šiai išmokai gauti el. būdu per išorinį portalą.

Artimiausiu metu (2025 m. birželis) planuojama modernizuoti/sukurti šias paslaugas:

1. • Socialinių paslaugų skyrimas likusiems be tėvų globos vaikams ir jų šeimoms.
   • Socialinių paslaugų skyrimas socialinės rizikos vaikams ir jų šeimoms.
   • Socialinių paslaugų skyrimas vaikams su negalia ir jų šeimoms.
   • Socialinių paslaugų skyrimas senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms.
   • Socialinių paslaugų skyrimas suaugusiems asmenims su negalia ir jų šeimoms.
   • Socialinių paslaugų skyrimas socialinės rizikos suaugusiems asmenims ir jų šeimoms.  
   • Pažymos apie asmens gaunamas (ar negaunamas) išmokas ir / ar paslaugas pateikimas.
2. 2025-03-03 paskelbėte pranešimą “Aktualu patiriantiems finansinių sunkumų” internete:<https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/aktualu-patiriantiems-finansiniu-sunkumu/> Ar gaunate gyventojų, LR piliečių liudijimus, pastabas, kaip išties ir realybėje vyksta aptarnavimas savivaldybių padaliniuose, kai gyventojai kreipiasi dėl materialinės paramos vienos ar kitos rūšies?

Socialinės paramos (vienkartinės, tikslinės, sąlyginės, periodinės pašalpos ar kitos paramos) nenumatytais atvejais skyrimo tvarkos nustatymas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Ši parama – tai papildoma parama, kurią savivaldybės, administruodamos piniginę socialinę paramą, turi teisę savivaldybių tarybų nustatyta tvarka teikti iš savo biudžeto lėšų pažeidžiamoms gyventojų grupėms, kai, susiklosčius sudėtingoms situacijoms, ši parama yra būtina. Dėl šios paramos skyrimo gyventojai turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, kur individualiai įvertinus socialinės paramos ir kitus poreikius sprendžiama, kokių veiksmų ar kokios pagalbos reikia asmeniui (šeimai), patekus į sunkią padėtį.

3. Ar sisteminate informaciją, ko gyventojai norėtų, pageidautų paslaugų, susijusių su materialine parama, teikimo srityje savivaldybėse? Jei taip, kokiu būdu, kur viešinate?

Kadangi socialinės paramos nenumatytas atvejais skyrimo tvarkos nustatymas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, todėl paramos dydis ir sąlygos kiekvienoje savivaldybėje gali būti skirtingas. Informacija dėl galimybės gyventojams gauti minėtą paramą ir kur kreiptis skelbiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje – https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-parama-kas-man-priklauso/. 

4. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priminė internete 2025-03-03: „Kai gyventojai susiduria su laikinais ar ilgiau trunkančiais sunkumais, jie gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl finansinės pagalbos“. Informuojate apie šildymo ir kitų rūšių kompensacijas. Be to, teigiate: „Iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama ir kita socialinė parama: vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą ir kt.“ Kaip Lietuvos Respublikoje yra užtikrinama, kad informacija apie galimybes gauti materialinę paramą, pavyzdžiui, ligos ar avarijos būste atvejais, pasiektų tuos, kurie nesinaudoja internetu ir / ar yra su negalia, skurstantys, kt.?

Informacija dėl galimybių gauti socialinę paramą konkrečioje savivaldybėje gyventojus pasiekia per bendruomenės narius, seniūnijų darbuotojus, socialinius darbuotojus, gyvenamosios vietos teritorijoje veikiančias nevyriausybines organizacijas ir pan.

5. Visi gyventojai, kurie kreipiasi į savivaldybes, seniūnijas pagal savo gyvenamąją vietą dėl materialinės paramos, kompensacijų yra dalyvaujantieji ir apklausose, tyrimuose teikiamos socialinės paramos veiksmingumo bei kokybės gerinimo tikslais. Ar gali gyventojai, pateikę prašymus bet kurios rūšies paramai gauti, pareikšti nesutikimą raštu, jog atsisako dalyvauti apklausose, tyrimuose ir teikiamos socialinės paramos veiksmingumo bei kokybės gerinimo tikslais? Jei taip, paaiškinkite išsamiau apie galiojančią tvarką. Apie tai būna glausta informacija „Informaciniuose lapeliuose“, kuriuos gauna visi, kurie kreipiasi dėl šildymo kompensacijos. Tačiau tai yra papildomai nepaaiškinama gyventojams, prašymų teikėjams. Daug kas iš viso apie tai nežino nieko. Pakomentuokite.

Gyventojai sutikimą dalyvauti apklausose teikiamos socialinės paramos veiksmingumo bei kokybės gerinimo tikslais gali bet kada raštu atšaukti šiais būdais:

1. paštu·Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.;

 įprastu paštu adresu: A. Vivulskio g. 11, 03610 Vilnius;·

 tiesiogiai, įprastu paštu ar el. paštu informavę savivaldybės administracijos padalinį, atsakingą už piniginės socialinės paramos teikimą.·

Visa detali informacija tiek dėl sutikimo dalyvauti, tiek dėl jo atšaukimo gyventojams pateikta prašymo formoje. Kai prašymai piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti teikiami tiesiogiai atvykus į savivaldybę, papildomą informaciją ir paaiškinimus gyventojai gali gauti ir iš juos aptarnaujančių specialistų.

6. Kadangi eilę metų Lietuvoje surenkama informacija apie teikiamos socialinės paramos veiksmingumo bei kokybės gerinimo rezultatus, pateikite apibendrinimą už paskutinius trejus metus: 2021-2022-2023 bei už 2024 metus, jei duomenys jau būtų susisteminti.

Socialinės paramos veiksmingumo stebėsenos Lietuvos savivaldybėse duomenys yra pasiekiami SADM internetinėje svetainės skiltyje: Socialinės paramos veiksmingumo stebėsena Lietuvos savivaldybėse. Šiuo metu daugelis rodiklių skelbiami iki 2023 m. (imtinai). Vertinant socialinės paramos veiksmingumo stebėsenos sistemos duomenis galima analizuoti indekso pokyčius, indekso sritis arba atskirtus indekso rodiklius.

7. Pakomentuokite LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. A1-784 „DĖL INFORMACIJOS TEIKIMO ASMENIMS SU NEGALIA JŲ PASIRINKTAIS PRIEINAMAIS BENDRAVIMO BŪDAIS REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO“. Tai yra, kaip šis teisės aktas taikomas praktikoje ir kaip jis dera su į Lietuvos teisę 2022 m. perkelta ES Prieinamumo direktyva. Ji numato pareigą tiek viešajam sektoriui, tiek verslui gerinti prieigą prie pagrindinių gaminių ir paslaugų, kad visi visuomenės nariai būtų savarankiškesni ir galėtų visapusiškai bei veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiomis sąlygomis su kitais asmenimis. Pokyčiam numatytas pereinamasis laikotarpis. Įstatymo nuostatos pradės veikti 2025 m. birželio 28 d. Išsamiau rasite čia: <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/ministre-m-navickiene-dziaugiuosi-verslais-kurie-pritaiko-aplinka-ir-paslaugas-zmonems-su-negalia>, žr. 2023-12-28.

Prieinamumo užtikrinimą reglamentuoja Jungtinių Tautų asmens su negalia teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo nuostatos. Vadovaujantis minėtos konvencijos 9 straipsnio nuostatomis, ją ratifikavusios valstybės, taip pat ir Lietuvos Respublika, siekdamos, kad asmenys su negalia galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse, imasi atitinkamų priemonių, kad užtikrintų asmenims su negalia lygiai su kitais asmenimis fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryšių, įskaitant informacijos ir ryšių technologijų bei sistemų, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumą tiek miesto, tiek kaimo vietovėse.

Siekiant atliepti Jungtinių Tautų asmens su negalia teisių konvencijos nuostatas, Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, įsigaliojęs 2024 m. sausio 1 d., įteisino asmenų su negalia teisę gauti viešą informaciją lygiai su kitais asmenimis jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais (pavyzdžiui, lietuvių gestų kalba, lengvai suprantama kalba). Minėto įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos asmeniui su negalia viešąją informaciją turi nemokamai pateikti bent vienu jo pasirinktu prieinamu bendravimo būdu: asmenys su negalia gali kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas dėl jiems aktualios ir reikalingos viešos informacijos jiems prieinamais bendravimo būdais, tuo tarpu valstybės ir savivaldybių institucija ir įstaiga turi užtikrinti informacijos teikimą asmeniui su negalia jo prašomu prieinamumu bendravimo būdu.

Siekiant užtikrinti viešosios informacijos prieinamumą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A1-784 „Dėl Informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintos Informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijos. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turi užtikrinti nekintamos informacijos prieinamumą asmenims su negalia: interneto svetainės pagrindiniame puslapyje arba atskiroje skiltyje, pažymėtoje specialiu lengvai suprantamos kalbos bei gestų kalbos ženklu, skelbti nekintamą pagrindinę informaciją (apie teikiamas paslaugas, pagalbą, vykdomas funkcijas) lengvai suprantama kalba ir lietuvių gestų kalba.

Portalas „Mano Vyriausybė“ atnaujino Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, Vyriausybei atskaitingų įstaigų, ministerijų, įstaigų prie ministerijų ir kitų šioms įstaigoms pavaldžių biudžetinių institucijų ir joms pavaldžių įstaigų interneto svetainių dizainą: interneto svetainių pagrindiniuose puslapiuose sukurtos specialiais ženklais „lengvai suprantama kalba“ ir „lietuvių gestų kalba“ pažymėtos skiltys, kuriose teikiama nekintanti informacija lengvai suprantama kalba ir lietuvių gestų kalba. Lietuvos savivaldybės taip pat taiko tokią pačią praktiką savo interneto svetainėse. Asmenų su negalia teisė gauti viešą informaciją jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais yra svarbus žingsnis link didesnio asmenų su negalia įtraukimo į visuomenę ir lygių galimybių užtikrinimo. Rekomendacijos dera su Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymu (toliau – Prieinamumo įstatymas), kurio vienas iš pagrindinių tikslų yra gerinti prieigą prie pagrindinių gaminių ir paslaugų (įskaitant ir informaciją apie juos ir jų veikimą) tiek asmenims su negalia, tiek kitiems funkcinių sutrikimų turintiems asmenims, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, asmenims, turintiems laikinų sveikatos sutrikimų ir pan.

Prieinamumo įstatymas įpareigoja tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus ekonominės veiklos vykdytojus (verslus) – gamintojus, įgaliotuosius atstovus, importuotojus, platintojus ir paslaugos teikėjus laikytis Prieinamumo įstatyme nurodytų reikalavimų, jei jie teikia rinkai įstatyme nurodytus gaminius ar teikia įstatyme nurodytas paslaugas.

Pažymime, kad Prieinamumo įstatymas įsigalioja 2025 m. birželio 28 d., taigi nuo šios dienos verslai privalės užtikrinti, kad leidžia į rinką tik prieinamumo reikalavimus atitinkančius gaminius ar paslaugas. Įstatymas taikomas plačiam spektrui gaminių ir paslaugų, įskaitant išmaniuosius įrenginius, savitarnos terminalus, elektroninių ryšių paslaugas, banko paslaugas, transporto paslaugų elementus, elektronines knygas, elektroninės prekybos paslaugas ir t.t. Siekiant, kad šiais gaminiais ir paslaugomis pagal numatytą paskirtį galėtų naudotis kuo daugiau asmenų su negalia, jie turės atitikti prieinamumo reikalavimus.

Pavyzdžiui, informacija apie gaminio naudojimą ar paslaugos veikimą privalo būti pateikiama daugiau kaip viena jusle atpažįstamu būdu, suprantamai, tokiu būdu, kad naudotojai galėtų ją suvokti, tinkamo dydžio ir tipo šriftu ir kt. Įstatyme numatytos keturios rinkos priežiūros institucijos, kurios užtikrins, kad į rinką patektų tik prieinamumo reikalavimus atitinkantys gaminiai ir paslaugos.

Nesilaikant šių reikalavimų, bus taikomos sankcijos, įskaitant pinigines baudas. Todėl skatiname verslus nelaukti ir jau dabar įsivertinti, ar jų gaminiams bei paslaugoms taikomi Prieinamumo įstatymo reikalavimai.

Dėkojame už bendradarbiavimą.