Iliustracija aukščiau: Žaliasis Kopenhagos angelas. Nuotrauka padaryta 2023-03-11. Autorė Andžela Armonienė.
Iliustracijos žemiau: iš creativecommons.org
HORRENDUM!
Verta žinoti: publikacijoje „Vilnietė Galina Šimanovič pasakoja apie /…/” paminėtas prokuroras Romualdas Blaževičius ir aprašytos nekilnojamojo turto užgrobimo metodikos, kurios taikomos su teisėjų, prokuroro R. Blaževičiaus aktyviu dalyvavimu vykdant turto nusavinimą galimai nusikalstamu būdu, organizuojamu per LR prokuratūras ir pasitelkus LR teismus kaip įrankius.
Šaltinis: <https://laisvas.info/vilniete-galina-simanovic-pasakoja-apie-zydu-mafija-vilniuje-ir-ja-aptarnaujancius-prokurorus-ir-teisejus/>, žr. 2024-06-14.
HORRENDUM!!! HORRENDUM!!! HORRENDUM!!!
AIDA –
MASINIO NAUDOJIMO KLOAKA, ARBA VISUOMENĖS DUGNO TEMA
Šaltinis: <https://www.leidinyssau.lt/humoras>, BVK naujienos, 2024-09-23.
2024-09-16 DIENOS TEMOS APIE NEUŽSKAITYTĄ DARBO STAŽĄ TĘSINYS BUS. SUŽINOSITE, AR VIS DAR ĮMANOMA ATKURTI DARBO STAŽĄ UŽ LAIKOTARPĮ IKI 1990 METŲ, JEI DIRBOTE, VAIKAS BŪDAMAS TRIŪSĖTE ATOSTOGŲ METU, ĖJOTE TARNYBĄ, LENKĖTE NUGARĄ KOLŪKYJE LIETUVOS TSR IR KOKIU BŪDU UŽSITIKRINTI SENATVĖS PENSIJIĄ UŽ REALŲ JŪSŲ DARBO STAŽĄ PRIEŠ TAI NURODŽIUS, KAS PASISAVINO TĄ JŪSŲ DIRBTO LAIKO PATVIRTINIMO DOKUMENTACIJĄ, KAM IR KAIP GALIMAI PERPARDAVĖ. BE TO, LABAI NESUNKU NURODYTI, KAS IŠ TIESŲ JŪSŲ BUVUSIOJE DARBOVIETĖJE NEDIRBO IŠ VISO, TAČIAU TURI TARYBINIŲ LAIKŲ DARBO KNYGELĘ, KUR NURODYTA, JOG DIRBO BŪTENT TĄ DARBĄ IR TOJE DARBOVIETĖJE, KUR IR "DINGO" BŪTENT JŪSŲ DOKUMENTAI, NELIKO NĖ PĖDSAKO, JOG DIRBOTE IR T.T. ŽINOMA, GALĖSITE PAPARAŠYTI, KAD JUMS TAS NEIŠMOKĖTAS SUMAS SUGRĄŽINTŲ IR REALŲ JŪSŲ DARBO STAŽĄ ATKURTŲ. PRIEŠ TAI, TIKĖTINA, TEKS ATLIKTI DAR VIENĄ PROCEDŪRĄ: IŠIEŠKOTI PINIGŲ SUMAS IŠ TŲ, KURIE SU SUKLASTOTAIS DOKUMENTAIS APSIFORMINO LABAI SOLIDŽIUS DARBO STAŽUS. VISŲ ŠITŲ PROCEDŪRŲ EIGA NĖRA SUDĖTINGA, JI PAPRASTESNĖ UŽ TAS PROCEDŪRAS, KADA PAGAUNAMAS PROFESORIUS SAVO VARDU SKELBĘS STUDENTŲ NUSIRAŠYTUS KURSINIUS DARBUS IR NENORI TAM APVOGTAM STUDENTUI NET 55 000 EURŲ GRĄŽINTI UŽ GRUBŲ AUTORIAUS TEISIŲ PAŽEIDIMĄ.
DIENOS TEMA
LIETUVOS PENSIJŲ SISTEMA GALIMAI YRA ANT TRIJŲ BANGINIŲ IR JIE VISI JAU TAPĘ GAIŠENOMIS
2024-09-16
Viena pagrindinių temų viešojoje erdvėje ir privačiuose pokalbiuose šiomis dienomis yra įvairių rūšių pensijos, jų prognozuojami dydžiai, pensijų reformos ir asmenų su negalia bent minimalių teisių užtikrinimo reglamentavimo eiga, senatvės pensijų kaupimo sistema, kuri yra papildoma esamai pensijų mokėjimo sistemai per „Sodrą“.
Artėja šių metų spalio 13-osios dienos rinkimai į LR Seimą ir įvairių pažadų tik gausės. Būtent todėl jau esamu metu verta nustatyti, kas pensijų klausimu yra pažymėtina išskirtinai.
LR finansų ministerija 2024-09-11 pristatė Ekonominės raidos scenarijų 2024–2027 metams. Šis dokumentas atnaujintas po ankstesniosios jo versijos 2024 m. kovo mėnesį atsižvelgiant į tai, kokie gauti rezultatai įvertinus Nacionalinių sąskaitų pirmojo 2024 m. pusmečio ir kitus statistinius duomenis, paskelbtus iki 2024 m. rugsėjo 2 d. Kadangi biudžetas 2025-iesiems metams dar nėra parengtas galutinai, Ekonominės raidos scenarijus dar bus atnaujinamas. Atitinkamai prognozės dėl pensijų dydžio dar gali kisti.
Žinios apie pensijas yra labai svarbios net 620 tūkstančių Lietuvos asmenų, gaunančiųjų įvairių rūšių pensijas.
2024-aisiais vidutinė pensija Lietuvoje siekia 596 eurus, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 2161 euras. Pirminės prognozės yra tokios, jog po indeksavimo pensijos didės 10,63 proc. Vienišojo asmens išmoka bus taip pat didesnė, ji sieks 42,29 EUR. Tikėtina, pensijos ūgtelės vidutiniškai apie 60 eurų, jei vertinamas vidutinis pensijos dydis esamu metu.
Kiek konkrečiai didės pensijos nuo kitų metų, bus žinoma tik po 2025-ųjų metų biudžeto patvirtinimo. Taip pat užsimenama apie netikėtumų galimybes ir poreikį, kad „Sodros“ šių metų biudžetas būtų sėkmingas. Esamas „Sodros“ sukauptas rezervas viršija 2 milijardus eurų.
Apie tai galima svarstyti ir diskutuoti be galo.
Deja. Šioje vietoje būtina pasakyti „STOP!”.
Kodėl?
Iki šiol taip ir neištaisytos pagrindinės trys grubios klaidos, o tiksliau suformulavus, galimai yra nutikę itin nemažo masto bei nachališki, galimai iš anksto suplanuoti nusižengimai Lietuvos visuomenės atžvilgiu plačiąja prasme.
Išskirtini trys klausimai:
Taigi, galima sakyti, kad toje priešrinkiminių pažadų lavinoje ir nuolatinio pensininkų pamaloninimo saldžiomis ir viliojančiomis kalbomis, pamirštama pasakyti: VISIŠKA DUOBĖ.
Ir toje duobėje telieka desperatiškai vartaliotis, murkdytis purve, nes VISA LIETUVOS PENSIJŲ SISTEMA GALIMAI YRA ANT TRIJŲ BANGINIŲ IR JIE VISI JAU TAPĘ GAIŠENOMIS.
Tie trys gaišenų būsenos banginiai, ant kurių bandoma statyti visą socialinės apsaugos sistemos pamatą Lietuvoje yra šie:
Pirmoji ir antroji tema galėtų būti išsamiau išnagrinėta ir kitų visuomenės informavimo priemonių atstovų, dirbančiųjų, kaip ir mes, nepriklausomai nuo jokių partinių struktūrų, įvairių idėjų, priklausomybių užvaldytų organizacijų ir struktūrų, ar valdžios pametamų elgetiškų paramų bei užsakomos purvinos konjunktūrinės reklamos.
Apibendrinimas yra toks: ant ydingų pamatų, štai, jau 34 metai mėginama statyti visą socialinės apsaugos sistemą Lietuvoje. Ir būtent šioje sistemoje korupcijos lygis yra neįtikėtinai aukštas.
Trečiosios temos klausimu --- nusižengimai asmenų, kurie senatvės pensininkais tampa sulaukę 64-65 metų, atžvilgiu --- pateikiame nedidelį tekstą žemiau. Būtina pažymėti, jog šio klausimo nagrinėjimas yra labai glaudžiai susijęs ne tik su Žmogaus teisėmis, bet ir pačiomis elementariausiomis kultūros, etikos, moralės normomis. Kadangi bet kam yra aišku: tokio lygio purvo duobėje vargu ar galima tikėtis ko nors daugiau nei visiško nuosmukio visomis prasmėmis.
Trečiosios temos klausimu:
VIETOJE 55 METŲ Į SENATVĖS PENSIJĄ IŠEINATE 65 METŲ AMŽIAUS. KĄ TAI REIŠKIA?
Atvejis: Vilnius po 1990 m. Senatvės pensininkė su gausybe sveikatos sutrikimų, Parkinsono ligos nukamuota, atviromis nebeužgyjančiomis žaizdomis ant venų mazgų sudarkytų sausų kojelių kiekvieną dieną stačiais siaurais laiptais į trečią aukštą tempia sunkius kibirus su anglimis, reikalingomis nutriušusio supuvusio butuko kūrenimui. Jos sutuoktinis --- žinomas tuometinės Konservatorijos veikėjas, ant aukštų kablukų ir pomada susitepęs plaukus, būdamas vos tik virš 60-ies, kas rytas nukaukši iki Konservatorijos ir parkaukši į šiltą iškūrentą butuką suvalgyti sočios vakarienės, pagamintos tos neįgalios vargšės senutės. Pareina ir jos beveik 2 metrų ūgio sūnus, kuriam dar nėra 30-ies, irgi noriai suvalgo sočią vakarienę, gaunamą iš mamos už dyką, mat produktai nupirkti už mamos pinigus, pagaminti irgi mamos. Kiek ankstėliau nei tėvas ir sūnus pas senutę pareina ir jos išlaikomas sūnėnas, kuriam 18 metų. Šis jaunas vyras taip pat maitinasi iš to paties senutės virtuvės puodo, yra jos išlaikomas. Ir nė vienas iš tų trijų vyrų nė karto neatnešė to kasdieninio anglių kibiro stačiais laiptais į tą butą, kuriame jie visi ir gyveno. Jie „nematė“ kruvinų žaizdų, atsiradusių ant senutės kojų dėl sutrikusios kraujotakos, „nematė“ kad nuo Parkinsono ligos jos galva kratosi kaip 7 balų žemės drebėjimo ištikta ir griūnanti sena troba kur nors Kamčiatkoje. Dar daugiau, senutę nuolatos aplankydavo jos narkomanė duktė su narkomanu žentu ar jos anyta ir išsinešdavo iš senutės namų viską, ką tik įmanoma išnešti nuo pagamintų mišrainių, paštetų iki geresnės kokybės daiktų ir visų įmanomų iš senutės paimti pinigų, mat ji gaudavo pensiją reguliariai, turėjo papildomų pinigų iš perparduodamų deficitinių vaistų. Senutė niekada nesiskundė savo aplinkos artimaisiais. Ji nebuvo kvaila. Bet koks jos skundas būtų pasibaigęs jos papildomu sužalojimu ir kankinimu uždarius duris ir niekam negirdint, nematant, kada įrodymų pateikti net neįmanoma. Iš esmės vis viena ji neišvengė tokio likimo: ji buvo žalojama palaipsniui ir to pasekmė buvo vis didėjantis jos neįgalumo lygis, taigi, ir vis didesnis kiekis nemokamai ar iš dalies mokamai gaunamų receptinių vaistų, kurie buvo būtini jos narkomanei dukrai, žentui, jų aplinkos asmenims bei jos dukros išsigimusiems vaikams nuolat.
Visa šia istorija tenorima pasakyti: reali padėtis yra dar baisesnė. Ir tokie atvejai yra visiškai ne retenybė Lietuvoje. Yra daugybė moterų teismų pagalba padarytų elgetomis, apiformintų lyg jos būtų padariusios kokį nusikaltimą, nors to nėra, to pagrindu jos ne tik paliktos be namų, pajamų, be realios teisės į darbą ir orų gyvenimą, jos neteisėtai apjuodintos, sužalotos planingai, gerai apgalvotai, padaryta taip, kad jos niekada negalėtų liudyti ar net kalbėti. Tai yra nemažos nusikalstamos schemos dalis. Apgailėtina yra tas, kad parazituojama bejėgių ir sužalotų nebegrąžinamai moterų sąskaita.
Grįžtant prie pensininkų temos siauresne prasme, pabrėžtina, jog, iš vienos senatvės pensininkės pajamų ir vergiško triūso neretai galimai gyvena apie 10 ir daugiau degradavusiųjų, tačiau viešumoje save pozicionuojančiųjų kaip Teatro ir muzikos akademijos, anksčiau Konservatorijos ar kitos aukštosios mokyklos, instituto žinomi pedagogai, artistai, profesoriai, rektoriai, juristai, prokurorai ir teisėjai, medikai, verslininkai, politikai, vykdomosios valdžios atstovai, vadybininkės-narkomanės, bankų tarnautojos-narkomanės ir t. t., ir pan.
Visu tuo tenorima pasakyti: esamos Lietuvos senatvės pensininkės yra unikalus reiškinys, jis gana kompleksiškas, nėra labai lengvai aprašomas ar tyrinėjamas. Neapsisunkindami nei savęs, nei skaitytojų pateikiame lengvai suprantamą temą apie iki 64-65 metų prailgintą išėjimo į senatvės pensiją laikotarpį ir ką tai reiškia iš tiesų.
/////
Lietuvoje prieš šių metų spalio mėnesį vyksiančius rinkimus į LR Seimą, lygiai kaip 2019-ųjų metų Jungtinės Karalystės rinkimų metu tos valstybės asmenys kad darė, galima klausti: kaip moterys, gavusios smūgį dėl išėjimo į senatvės pensiją amžiaus prailginimo, ketina balsuoti? Bet ar verta?
LIETUVOS ATVEJIS
Senatvės pensininkės Lietuvoje, kurios esamu metu ar maždaug prieš 2-5 ir mažiau metų išėjo į senatvės pensiją, liko labai nuskriaustos.
Niekas Lietuvoje net nesidomėjo, ar teisėtai buvo prailgintas jų buvimo darbo rinkoje laikas. Juk joms buvo žadėta, jog pensininkėmis taps nuo 55 metų, tačiau įvyko visai kitaip. Joms teko ir tenka dirbti iki 64-65 metų, atitinkamai, kada jos gimusios. Greitu laiku išėjimas į pensiją moterims bus nuo 65 m. amžiaus. Sklando pranešimai puse lūpų, jog išleisti į senatvės pensiją greitu laiku gali tik nuo 70 m. amžiaus, kadangi visuomenė sensta, dirbti nenori beveik niekas, senatvės pensijų nebėra iš ko mokėti, o Lietuvos žmonių vidutinis gyvenimo amžius jau viršijo 77 metus.
Taigi, jau dabar vidutiniškai senatvės pensijos mokamos iš valstybės biudžeto apie 12 metų kiekvienam senatvės pensininkui, tačiau yra ir tokių atvejų, kai asmenys gyvena iki 90 metų ir ilgiau, o jie buvo tapę senatvės pensininkais nuo 55 metų, tai moterų atvejais, joms pensijos mokamos apie 30-40 metų laikotarpiu ir tokių asmenų yra nemažai Lietuvoje. Iš ko mokėti tiems asmenims apie 40 metų, kai būtina dar ir indeksuoti jų pensijas, dauguma jų yra su didele negalia, gavę dalyvumo lygio nustatymo dokumentus, išmokos iš valstybės biudžeto jiems viršija 1000 eurų kas mėnesį net neįskaičius paslaugų, kurias jie gauna nemokamai ar mokamai tik maža dalimi ir kompensuojamųjų vaistų kainos. Šioje vietoje neskaičiuojame svetimų pinigų.
Atvirkščiai. Konstatuojame faktą, jog socialinė politika Lietuvoje patyrė fiasko. “Sodros” sistema braška per visas siūles ir išsilaiko daugiausia iš valstybės imamų paskolų, už kurias visiškai net neaišku, kas atidirbs, kadangi jauni darbingo amžiaus asmenys iki 30 m. amžiaus jau dabar Lietuvoje iš esmės nedirba nieko ir mokesčių nemoka jokių, yra vien viešųjų pinigų ir kitų išteklių naudotojai, iš jų dirba tik 16 iš 100 asmenų, tai yra, dirba ir moka mokesčius vidutiniškai tik kas šeštas / septintas jaunas asmuo, jų yra tik 16 proc., tų, kurie prisideda prie senolių išlaikymo ir visuomenės gerbūvio Lietuvoje. Beje, nėra jokių ženklų, jog tų dirbančiųjų ir mokesčius mokančiųjų daugėtų ateityje. Atvirkščiai, asmenys jau ir iki 40-ies metų amžiaus nėra niekuo užsiėmę realiai, kadangi visų tų influencerių, „menininkų“ ir „kūrėjų“ bei „verslininkų“ nelabai galime laikyti aktyviais ir naudingais tuo požiūriu, kad jie prisideda prie visuomenės bendrųjų interesų materialiai, o galimai jie tėra eikvotojai tų varganų likučių viešųjų išteklių, kurie dar yra likę paėmus gausias valstybės paskolas, mat, ne vienas ir ne du iš jų turi priklausomybių, neturi reguliaraus darbo įgūdžių iš viso, kas visuomenei kainuoja dar daugiau nei senatvės pensininkų išlaikymas ir jų priežiūra.
Tačiau grįžkime prie mažesnės mūsų visuomenės grupės --- moterų, kurioms yra virš 60 metų.
Lietuvoje tai yra tos moterys, kurios dažnu atveju yra aukštos kvalifikacijos, turi sukaupusios daug gyvenimiškos patirties, gavusios itin gerus išsilavinimus be spragų, yra raštingos, neblogai valdo kompiuterius ir kitas technologijas. Jos esamu metu išeina iš darbo rinkos, tampa senatvės pensininkėmis, aktyviai naudojasi galimybe išeiti į išankstinę senatvės pensiją jau nuo 60 m., nes joms tai itin naudinga. O kas ateina į jų vietą? Jų vietoje naujosios vadybininkės ir visos kitos „specialistės“ tėra tokio aukšto nuostolingumo darbo rinkos dalyvės, jog tiesiog tenka pažymėti: visais įmanomais būdais gudraujama, kaip tuos aukštesnės kvalifikacijos, kompetencijos, patirties ir žinių reikalaujančius darbus, užduotis, pavedimus atliktų vis dar guvios jau spėjusios tapti senatvės pensininkėmis bibliotekininkės, pedagogės, apskaitininkės, tarnautojos, medikės ir taip toliau. Tačiau joms net nesumokama už atliktus darbus ar sumokama elgetiška „parama“, pavyzdžiui, numetamas pakvietimas į sveikatinimosi procedūras ar renginį, kurių joms net nereikia, o renginys nedomina. Tų gudrybių, kaip toliau eksploatuoti tas kvalifikuotas vyresnes moteris, yra gausybė. Pavyzdžiui, joms paskiriamos elgetiškos senatvės pensijos už vidutiniškai 40 metų trukmės darbo stažą, kas priverčia jas visais įmanomais būdais ieškoti papildomų pajamų jau ir būnant pensininkėmis ir dirbti pusvelčiui ar net veltui, nes jas elementariai apgaudinėja. Kartais sukuriamos savanorių bei darbo grupės, entuziastingai suburiamos įvairios senjorų organizacijos, klubai, edukacijos, suvaidinama, jog vykdomas įtraukusis projektas ir, neva, rūpinamasi senatvės pensininkais ir taip toliau, ir panašiai, tačiau tuo pat metu tos senjorės už dyką kepa šakočius, mezga, net programuoja ar tapo paveikslus, kurie vėliau perparduodami užsienyje gana pelningai, prižiūri kitus senatvės pensininkus, kai jie pasiligoja, neatlygintinai, nes skatinamos daryti gerus darbus ir atsiranda net sektoms prilygstančios nedidelės bendruomenės, kur generuojami nemaži pelnai, apie kuriuos nė nenutuokia tą pelningumą užtikrinančios vyresnio amžiaus, tačiau dar sveikos, guvios moterys. Yra net grubaus sukčiavimo, apgaudinėjimo ir nusikalstamo aferizmo. Nes naujieji darbo rinkos ir visų įmanomų tarnybų dalyviai išties yra ne tik dažnu atveju beraščiai, jie ir itin silpnos sveikatos. Įdarbintieji visu etatu realiai nepajėgia dirbti nė 0,2 etato apimtimi, daro dažnas grubias klaidas, neretai apsvaigę nuo kvaišalų, darbo ar tarnybos vietoje nepajėgūs dirbti ir atlikti užduočių net minimaliai, jei turi vaikų, ir šie yra našta visuomenei, nes paliegę, lygiai kaip jų mamos ir tėčiai nebepajėgia dirbti, vaikai nebepajėgia nueiti iki savo mokyklos kokiu atstumu ji bebūtų, nebegeba įvykdyti net minimalių mokymo programos užduočių. Taigi, būsimų valstybės išlaikytinių armija didėja geometrinės progresijos greičiu.
Kažkodėl beveik visi apsimeta, jog to "nemato", "nesupranta" ir jog problema neišsprendžiama iš viso. Bet taip nėra. Pakaktų pradžiai daiktus vadinti tikraisiais vardais ir viešai bent nebereklamuoti gerokai fizinio ir protinio nusidėvėjimo požiūriu senstelėjusiųjų asmenų, tapusių tėčiais ir mamomis jau po 35 metų ir vėliau, o informuoti visuomenę, koks nuostolingumo lygis yra dėl šitokių dalykų ir kad nebeįmanoma jau sukurti tokios ekonomikos nei su startuoliais, nei su vienaragiais bei robotukų pagalba, kad ta auganti nebepajėgiųjų dirbti ir mokytis bei atlikti paprasčiausias higienos funkcijas asmenų minia būtų išlaikoma iš viešųjų išteklių. Iniciatyvos, projektai, geri norai šioje srityje jau beprasmiški. Platinant stereotipus, jog, neva, kaip puiku, kai susenęs politikas ar verslininkas, menininkas, profesorius ar medikas su paliegusia narkomane, pripumpuota silikono ir botokso, susilaukia vaiko, nueita išties per toli.
Būtina paminėti ir tą, jog esamu metu, kada aktyviau vykdomos įvairių partijų rinkimų kampanijos, skelbiamos jų programos, niekur nepaminėta reali padėtis vyresnio amžiaus moterų, kurios negimdė paliegėlių būdamos jau virš 35 m. amžiaus, niekada nebuvo bedarbės, sąžiningai mokėjo mokesčius, nebuvo įklimpusios į korupcijos liūną, nepasipelnė iš sukčiavimo, aferizmo, kyšininkavimo ir t.t. Nereikia užmiršti, jog jos ne tik liko apgautos, nebuvo išleistos į senatvės pensiją nuo 55 metų, kas reiškia, jog 10 metų joms nebuvo mokėtos senatvės pensijos, 10 metų pratęstas jų darbo laikas, joms teko atsisakyti svajonių, kaip tapusios pensininkėmis jos užsiims mėgstamais hobiais, keliaus, rūpinsis savimi turėdamos tam laiko ir gaudamos pensijas, kurios leistų gyventi oriai. Jos vidutiniškai užaugino po 2 vaikus tuo laikotarpiu, kada jokių „vaiko pinigų“ nė nebuvo, tačiau vaikų laisvalaikio užimtumas, būreliai kainavo vidutiniškai po 30-60 EUR / mėn. už vieną būrelį tuo pat metu, kai tų pačių moterų algos perskaičiavus iš litų į eurus vidutiniškai siekė 200-250 EUR / mėn., be to, vaikų avalynė, drabužiai kainavo žymiai daugiau nei suaugusiųjų, lygiai kaip ir tų vaikų mityba. Be to, tos moterys, kurioms esamu metu yra virš 60 metų, dauguma nukaršino savo senus tėvus ir mamas tuo laikotarpiu, kada nebuvo jokių socialinių išmokų, jokių specialiųjų poreikių apmokėjimų ir iš darbovietės neretai tiesiog išmesdavo, jei moteris imdavo papildomų nedarbo dienų norėdama prižiūrėti sergančius tėvus ar apsirgusius savo vaikus. Sąrašas įvairių pažeidimų, neteisybės tų moterų atžvilgiu gali būti labai ilgas, tą supranta kiekvienas.
Taigi, grįžkime prie to fakto, jog moterims, kurioms esamu metu yra virš 60 metų, kurios gavo politikų pranešimus, jog teks dirbti iki 65 m. amžiaus, negauna pensijų už laikotarpį nuo 55 m., kas joms buvo pažadėta, kada jaunystėje jos tapo darbo rinkos dalyvėmis. Buvo sugriauti jų planai, svajonės, net būdamos silpnos sveikatos, kuri neatitinka negalios lygio, jos vis viena privalo dirbti. Žinoma, ne vienas esate matęs vos bepaeinančią vyresnio amžiaus moterį, kuri klibinkščiuoja su supuvusiais sąnariais, pusiau apakusi ir su pūliuojančia rankų oda į savo darbo vietą kas rytas, kur pati viena išplauna daugybę daugiabučių laiptinių, o atėjus algos mokėjimo metui, neretai būna apgaunama ir atidirbusi už 1,5-2 etatus, tegauna 0,5-0,3 etato apimties atlyginimą. Įdomu dar ir tas, jog neretai ta valytoja turi aukštąjį ekonomistės ar pedagogės išsilavinimą, jau būna užauginusi vidutiniškai du ar daugiau vaikų, namuose ji dar prižiūri savo sergančius tėvus, auklėja anūkus ir paruošia pietus, vakarienę niekur nedirbantiems savo maždaug 35-45 metų vaikams ir jų antrosioms pusėms bei grįždama iš darbo parneša bambalį alaus savo prasigėrusiam sutuoktiniui, kuriam taip pat skalbia rūbus, gamina valgį, jį slaugo. Be to, neretai ji dar turi ir vadinamąjį sodą ar kelis arus žemės prie nuosavo namo ir taip pat pati viena nudirba visus „žemės“ darbus bei susirinkusi sodo uogas ir vaisius, daržoves dar juos ir užkonservuoja, sušaldo, aprūpina namiškius valgiu žiemą. Žinia, ji taip pat finansuoja savo anūkų išlaidas studijų metu, nes gauna kad ir apgailėtiną algą, tačiau sugeba ir iš tiek susitaupyti.
Lietuvoje apie šią problemą ir tokio pobūdžio Žmogaus teisių pažeidimo atvejus nėra užsimenama iš viso. Juk tos moterys patyrė ne vien materialinius nuostolius. Jų moralinė žala taip pat didelė: sužlugdytos jų svajonės, planai nuo 55 metų turėti savo mėgstamus užsiėmimus, laisvalaikį, rūpintis savo sveikata, nedirbti, t.t. Beje, ir materialinis nuostolis gana nemažas. Ne mažiau nei 60 000 eurų valstybė skolinga kiekvienai moteriai, kuri vietoje 55 m. į senatvės pensiją išeina 65 m. amžiaus, turi darbo stažą, kt. Tačiau tikroji suma tos valstybės skolos kiekvienai moteriai yra išties žymiai didesnė. Maža to. Ir toliau nachališkiausiu būdu ieškoma būdų, kaip tas moteris dar labiau apmokestinti, eksploatuoti. Todėl nieko stebėtino, jog jos masiškai ir gana tyliai palieka Lietuvą išsiveždamos savo kapitalą, patirtį, žinias, perkeldamos savo verslus, namus ir Lietuvoje gaunamas senatvės pensijas į kitas valstybes, kur joms reiškiama pagarba, rodomas dėmesys ir jos sėkmingai realizuoja savo svajones užsiimti hobiais, turėti orų gyvenimą, neretai jos kitose valstybėse sėkmingai didina savo pajamas, gauna kokybiškas sveikatos priežiūros ir laisvalaikio užimtumo paslaugas, išvengia streso dėl nestabilumo ir joms niekas negrasina, jog „bus karas“ ar „sprogs Astravo atominė jėgainė“ ir pan. Kalbų iš lūpų į lūpas vis daugiau apie tai, kad tavo draugė ar buvusi bendradarbė, kaimynė, giminaitė įsikūrė visam laikui prie Viduržemio jūros ar Užkaukazėje, Norvegijoje, JK, kartais ir Australijoje, N. Zelandijoje, JAV, Šveicarijoje ir t.t.
JUNGTINĖS KARALYSTĖS ATVEJIS
Jungtinėje Karalystėje (JK) taip pat buvo prailgintas moterų išėjimo į senatvės pensiją amžius.
Skirtumas tas, jog nuo 2019 m. JK moterys kantriai, kvalifikuotai, neagresyviai, tačiau gerai organizuotai siekė teisingumo atstatymo senatvės amžiaus pakeitimo klausimu. Ir štai, jau 2024 m. jos pasiekė kompensacijų. Bylinėtis teismuose teko 5 metus, teismai JK moterims priteisė milžiniškas kompensacijas. JK Vyriausybė, pasvėrusi, kokios yra realios finansinės galimybės 2024 m., jau pradėjo mokėti britėms senatvės pensininkėms kompensacijas iki 3 tūkst. svarų, nors turėjo mokėti vidutiniškai po 10 tūkst. svarų, ne mažiau.
Kelias iki kompensacijų išsireikalavimo JK buvo ilgas, tačiau viskas buvo atliekama teisėtai, vyko teismų procesai, moterys buvo organizuotos, pavienių išsišokimų nebuvo. Vos prieš ketverius-penkerius metus JK spauda mirgėjo nuo tokių antraščių: „Toriai pavogė mano valstybinę pensiją, kai buvau 60-ies, dabar noriu atgauti savo pinigus“; „Mus apvogė: kaip moterys, gavusios smūgį dėl išėjimo į senatvės pensiją amžiaus prailginimo, ketina balsuoti“ ir pan.
KAS IŠ TO?
Žinia, JK moterys kompensacijas jau gauna nuo šių metų kovo mėnesio.
Žinia, jog ir Lietuvos moterys nebūtų prieš gauti kad ir trijų tūkstančių eurų kompensacijas dėl to, kad joms tenka dirbti iki 64-65 m. amžiaus vietoje to, kad išeitų į senatvės pensiją 55-ies.
Žinia, jog ne vien moterys yra nukentėjusios dėl senatvės pensijos amžiaus prailginimo, nukentėjo ir vyrai. Jie taip pat būtų nieko prieš gauti vieną ar kitą papildomą eurą iš valdžios, ypač, kad artėja rinkimai.
Žinia, jog esamu metu šio itin svarbaus nemažai visuomenės daliai klausimo į jokias darbotvarkes niekas neįtraukė, politikai apie tai tyli, ta vyresniųjų moterų kompensavimo tema nepaminėta nė vienoje rinkiminėje programoje nė vienos partijos, pretenduojančios į savo narių patekimą į LR Seimą ir vėliau galimai ir į LR Vyriausybę bei atitinkamai ir į kitas pageidautinas viešojo valdymo vietas. Senatvės pensininkai šiomis dienomis girdi viešus pranešimus, jog galimai ženkliai didės minimali alga Lietuvoje nuo 2025-ųjų, tačiau kol kas nėra jokių galutinai suformuluotų pranešimų, jog didins ir pensijas. Vien tik pranešama, jog brangs elektra ir dujos, būsto šildymas, paslaugos, pigesnio maisto ir vaistų nebebus niekada, o Ukrainai valdžia jau atidavė virš milijardo eurų iš Lietuvos Respublikos biudžeto nė neatsiklaususi mokesčių mokėtojų ir visuomenės apskritai, ar ji tam pritaria, ir per visus įmanomus kanalus kviečia dar ir tuos pačius senatvės pensininkus aukoti, duoti, remti iš savo asmeninių pinigų. Tokioje aplinkoje senatvės pensininkai siekia neišsišokti ir su naivia viltimi lūkuriuoja, kad ateis nauja "geroji" valdžia po rinkimų ir jų pensijos ims augti kaip ant mielių, kaip jie buvo pratę, po 9-10 ar net daugiau procentų kasmet. Todėl telieka užjausti tuos, kurie privalės pranešti realius faktus apie būsimų pensijų dydį ir nudžiuginti vien tik šalpos pensijų gavėjus, jog jie, iš viso daugelis nedirbę nei dienos, nei valandos ir nemokėję jokių mokesčių, kas mėnesį gaus tokio dydžio pensijas kaip ir jų kaimynė su 40 m. darbo stažu ir tiek nuo sunkaus darbo suniokota sveikata, jog nebepajėgs nei pasidžiaugti tais keliais šimtais eurų, gaunamais kas mėnesį.
Žinia, Lietuvos vyresnio amžiaus asmenys, teisininkai, be kurių pagalbos bylinėjimamsis nepavyktų, vargu ar imsis organizuotų teisėtų veiksmų kaip JK moterys nuo 2019 m.
Mes, leidinys „Padėkime sau‘19“, taip pat neagituojame burtis ir imtis kokių priešrinkiminių vajų ar veiksmų, nors metas būtų itin palankus, o precedentas JK jau sukurtas ir teliktų visą patirtį šiuo klausimu perkelti į Lietuvą, nebereikėtų bylinėtis teismuose 5 metus, nes tai jau padarė britės.
Mes, leidinys „Padėkime sau‘19“, informuojame, jog yra tokia galimybė.
Mes, leidinys „Padėkime sau‘19“, taip pat pranešame, jog JK moterys į pagrindinių kaltinimų JK valdymo sektoriui sąrašą iškėlė netikslios ir per menkai suprantamos viešosios informacijos apie pensijų reformą ir senatvės pensijos amžiaus prailginimo klausimą. Daugelis bričių apskritai tos informacijos neturėjo, o vien tik buvo pastatytos prieš jau įvykusį faktą, jog jų senatvės pensijos bus pradėtos mokėti žymiai vėliau nei joms buvo pažadėta ir įstatymiškai įtvirtinta anksčiau. Be to, ši informacijas apie JK moterų gaunamas kompensacijas gali būti reikšminga ir išeivėms iš Lietuvos, kurios jau sulaukė garbingo amžiaus ir senatvės pensijas gauna iš JK valstybės, bei jų vaikams, artimiesiems.
Iš viso to, kas pasakyta ir pranešta aukščiau, belieka apgailestauti, kad nepakankamai didelis kiekis Lietuvos Respublikos piliečių-moterų laiku neįsigudrino tapti JK ar kitos patikimos socialiniais klausimais valstybės senatvės pensijų ir kompensacijų gavėjomis ir apmąstyti, kuo prie jų nepatenkinamos padėties prisidėjo Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios ir įstatimdavystės atstovai-politikai. Svarbu ir priminti, jog turime vos vienintelę sritį, kurioje mūsų valstybės nevaržo griežti ribojimai ir negalioja reikalavimas paraidžiui įgyvendinti ES reglamentus bei adaptuoti direktyvas, dekretus. Ta vienintelė beveik visiško savarankiškumo sritis yra būtent socialinė apsauga ir darbo rinkos reguliavimas, o tas reiškia --- ir visų rūšių pensijų dydžiai, ir kiti "Sodros", Užimtumo tarnybos, Negalios reformos klausimai bei vaikų aprūpinimas, išmokos šeimoms, laikinai susirgusiems, šildymo ir kitų rūšių kompensacijos bei parama. Todėl visada pravartu neužmiršti, jog už didesnį ar mažesnį gerbūvį, jūsų gaunamas paslaugas daugybėje socialinės sferos sektorių turite būti dėkingi vien socialinės apsaugos ir darbo sričių politikams, valdininkams ir iš biudžeto išlaikomiems įvairiems susijusiems specialistams, įskaitytinai kelis socialinių tyrimų ir mokslo institutus, būrius sociologų ir ekspertų.
Lietuvoje prieš šių metų spalio mėnesį vyksiančius rinkimus į LR Seimą, lygiai kaip 2019-ųjų metų JK rinkimų metu tos valstybės asmenys kad darė, galima klausti: kaip moterys, gavusios smūgį dėl išėjimo į senatvės pensiją amžiaus prailginimo, ketina balsuoti? Bet ar verta, lieka nuspręsti individualiai.
O KAS TOLIAU?
Visi nori gyventi ramiai ir sočiai. Deja, tokie laikai baigėsi.
Šioje vietoje neraginame eiti prieš valdžią ar ką panašaus.
Paprasčiausiai. Suteikiame teisę žinoti.
O ar suvoksite viso to esmę --- tik Jūsų individuali problema.
Patarimų šiais klausimais nedaliname, agitacijų neeskaluojame taip pat.
Tikėti, jog esama valdžia pajudins bent pirštą ištaisydama nors minimaliai šitokią tragišką padėtį, būtų kvaila. Tikėti, kad naujoji valdžia bus kažkuo geresnė, būtų primityvu.
O gaištantys banginiai, kaip žinia, neišlieka pagrindu niekam, kas būtų verta palaikymo apskritai.
Parengta pagal:
Ekonominės raidos scenarijus 2024–2027 metams. 2024 m. rugsėjis. <https://finmin.lrv.lt/lt/aktualus-valstybes-finansu-duomenys/ekonomines-raidos-scenarijus/>, žr. 2024-09-12.
Finansų ministrė: kitais metais pensijos turėtų augti ne mažiau kaip 10 procentų. Eglė Samoškaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt 2024.09.11 21:16 <https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2358139/finansu-ministre-kitais-metais-pensijos-turetu-augti-ne-maziau-kaip-10-procentu>, žr. 2024-09-12.
Many thousands of women owed compensation (...), 2024-03-25, <https://www.disabilityrightsuk.org/news/many-thousands-women-owed-compensation-following-dwp-failure-communicate-changes-state-pension>, žr. 2024-08-29.
Paaiškėjo, kiek pensijas ir išmokas didins 2025 metais: gyventojams pridės daugiau pinigų 2024-09-11 11:31 / šaltinis: TV3 / aut. Martynas Žilionis. <https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/paaiskejo-kiek-pensijas-ir-ismokas-didins-2025-metais-gyventojams-prides-daugiau-pinigu-n1363538>, žr. 2024-09-12.
The Tories stole my state pension when I was 60, now I want it back. 2019-11-23. <https://www.theguardian.com/money/2019/nov/23/station-pension-age-women-labour-compensation>, žr. 2024-08-29.
'We've been robbed': how women hit by rise in pension age intend to vote. 2019-12-02. <https://www.theguardian.com/politics/2019/dec/02/weve-been-robbed-women-pension-age-vote>, žr. 2024-08-29.
Women hit by state pension age rise push for £10,000 compensation, by Shanaz Musafer. BBC News. 2024-03-21. <https://www.bbc.com/news/business-68622764>, žr. 2024-08-29.
ANONSAS
Iki 2024 metų pabaigos vykdome mažiau galimybių turintiesiems asmenims skirtą projektą “Žvilgėk”.
Kai kuriuos rezultatus dar rugsėjį rasite čia:
<https://www.leidinyssau.lt/idomu/>
APIE PROJEKTĄ „ŽVILGĖK“
Savo visuomenės informavimo priemones pritaikėme asmenims su negalia dar 2022 m. Nuo 2018 m. į kūrėjų, autorių tarpą įtraukėme asmenis su negalia ir mažiau galimybių turinčiuosius. Visuomenės informavimo ir nepriklausomos, objektyvios, demokratiškos žiniasklaidos tradicijas puoselėjame neatsižvelgdami į gana menko lygio visuomenės išprusimą šioje srityje. Darbus vykdėme ir vykdome neatlygintinai.
Projektas „ŽVILGĖK“ skirtas tolimesniam mažiau galimybių turinčiųjų asmenų ir asmenų su negalia įsitraukimui į visuomeninį gyvenimą, jų aprūpinimui būtiniausia informacija.
Dirbančiųjų neįgaliųjų ir žmonių sulaukusiųjų senatvės pensijos, bet dirbančiųjų Lietuvoje (LR) yra virš 100 000, iš jų darbingo amžiaus asmenų su negalia, kurie vis dar išsilaiko darbo rinkoje, yra 20/40 000 tūkst. Į probleminę grupę patenka ir 18-45 metų amžiaus asmenys, į aukšto konkurencingumo ir neapibrėžtų sąlygų rinką mėginantieji įeiti, bet neretai jie būna iš viso nedarbingi ne tik dėl reikiamų įgūdžių, minimalios patirties, kvalifikacijų neturėjimo. Savišvieta šioje aplinkoje ir visuomenės informavimo priemonių teikiamos galimybės yra išeitis. Žinios iš tiesų yra deficitas, kai bet ką galima gauti internetu. Didesnę vertę įgauna asmenys nors ką sugebantys, turintieji įgūdžių, patirties tokiose srityse kaip maisto gamyba, išgyvenimas ekstremaliomis sąlygomis, pirmosios pagalbos suteikimas, higienos pradmenų išmanymas, o ne atsinešę aukštojo mokslo baigimo diplomus, kurie neretai jokios vertės nė neturi. Kas beveik visada reiškia, kad kol asmuo pabuvo studentu mažiausiai 6 metus ir net tuo atveju, kad neužmiršo ką studijavo, darbo rinkoje privalo pradėti nuo nulio, jo žinios, suteikti praktiniai įgūdžiai jau paseno.
PRIEMONĖS IR PROJEKTO IŠSKIRTINUMAS
Suteikiama laisva prieiga skaitytojams. Informacija platinama neatlygintinai, labdaringai. Tobuliname savo leidinį, kuriam jau 6 metai nuo jo įsteigimo, kaip šviečiamojo pobūdžio visuomenės informavimo priemonę, skirtą pirmiausia mažiau galimybių turintiesiems asmenims ir žmonėms su specialiaisiais poreikiais.
TIKSLAI
UŽDAVINIAI
Iliustracija aukščiau: 10 metų vaiko laisvalaikio kūrinys "Atkaklusis vabzdys"
PENKTADIENIS, 13-OJI DIENA –
ATSARGUMAS NIEKADA NEKENKIA
13-oji mėnesio diena, penktadienis, šiemet yra rugsėjį ir gruodį
2024-09-12 / 13
Prietarai lydi mus visus, tačiau skirtingose kultūrose, vietovėse, bendruomenėse, šeimose ir net pavienių asmenų atvejais jie yra skirtingi. Puikus pavyzdys yra sportininkų ar jūreivių prietarai, kurie išties verti atskiro nagrinėjimo.
Šiuokart pasirinktoji tema yra labiausiai paplitę prietarai. Jų yra ne tiek jau ir mažai: su juoda kate siejamos nelaimės, su raganos įvaizdžiu siejama juodbruva išdžiūvusi moteris, negeru ženklu laikomas staigus grįžimas namo ką nors pamiršus ar sudužęs veidrodis, nukritusios plaukų šukos, sutikta moteris su tuščiais kibirais. Iš labiausiai paplitusių prietarų yra bloga diena laikoma 13-oji mėnesio diena, kada ji sutampa su penktadieniu.
Yra žinoma, kad lygiai kaip ir patarlės, priežodžiai, pasakėčios, pasakos, anekdotai ir kiti folkloro žanro pavyzdžiai visose kultūrose ir tautose kuriami su konkrečiu tikslu: auklėti augančiąją kartą subtiliai, perduoti jiems ilgaamžę patirtį. Išmintingi vyresni žmonės visada stebėdavo savo šeimos, bendruomenės žmones ir iš paprasčiausių jų elgsenos atvejų suprasdavo, ko iš jų galima tikėtis ateityje, iš anksto atrinkdavo, kuris galės tapti bendruomenės vadovu, seniūnu ar kunigu, o kuriam geriau perduoti sunkaus kasdieninio triūso patirtį ir išmokyti užsidirbti duoną kasdieninę liejant prakaitą.
O penktadienio, 13-osios mėnesio dienos, negalima ignoruoti vien dėl to, jog kai kurie žmonės neretai tą dieną būna baugštesni, didėja avarijų tikimybė, įvairių klaidų daugėja.
Būtent ši diena apipinta gausybe mitų, prietarų, istorinių faktų. Pažymėtina, jog istorijoje yra buvę atvejų, kada naudodamiesi žmonių prietaringumu, baimėmis, išradingi sukčiai įvykdydavo savo nusikaltimus būtent tą dieną. Todėl sąsajų su blogiu tik didėjo.
Išsamiai ši įdomi tema buvo gvildenta CNN, todėl skaitytojams pateikiame kai kuriuos įdomius dalykus, aprašytus užsienyje kitos, ankstesnės 13-oios dienos penktadienį proga. Praėjusiais metais tokia diena buvo spalį. Taigi, kadangi tą dieną galimai jūsų neištiko jokia katastrofa ar nemalonumai, galite drąsiai ir šių metų rugsėjo 13-ąją neužsislėpti savo namų kamputyje, o gyventi lygiai kaip ir bet kurią kitą dieną, tačiau kiek labiau būti dėmesingiems kelyje iki darbovietės, vengti bereikalingo pervargimo, emocinio krūvio ir panašiai.
Rimta yra tai, jog su skaičiaus 13 baime yra susijusios ir sveikatos sutrikimus apibūdinančios diagnozės: paraskevidekatriafobija, kuri yra triskaidekafobijos forma.
Pagal Grigališkąjį kalendorių 13-oji diena pasitaiko penktadienį kiek dažniau nei kitą savaitės dieną. Prietaras, jog penktadienis, 13-oji mėnesio diena, yra blogis, nėra visuotinis tose valstybėse, kuriose laikas skaičiuojamas pagal Grigališkąjį kalendorių.
Graikijoje ir ispanakalbėse valstybėse bloga diena laikomi antradieniai, 13-oji mėnesio diena, o Italijoje su baime pasitinkami penktadieniai, kada jie sutampa su 17-ąja mėnesio diena.
Bloga diena tapo sinonimu su penktadieniu, 13-ąja, nuo tada, kai 1307 metų spalio 13-ąją šimtai tamplierių riterių buvo suimti ir vėliau jiems įvykdyta egzekucija. Dano Browno „The Da Vinci Code“ išpopuliarino teoriją, jog būtent šis įvykis tapo prietaro apie penktadienį, 13-ąją dieną, pagrindu.
Tačiau yra ir dar senesnių šio prietaro ištakų.
PRIETARAS APIE PENKTADIENĮ, 13-ĄJĄ MĖNESIO DIENĄ: IŠTAKOS
Kaip ir daugelio prietarų, šio prietaro dėl 13-osios mėnesio dienos, sutampančios su penktadieniu, atsiradimo pradžią sunku nustatyti. Viena iš šio prietaro atsiradimo vietų yra Skandinavija, iš kur, manoma, prietaras mitų pavidalu sklido visoje Europoje ir tapo gerai žinomu Viduržemio jūros regione nuo Krikščionybės eros pradžios.
Šį prietarą labai sustiprino Paskutiniosios vakarienės ir Jėzų Kristų išdavusiojo Judo Iskarijoto biblinis pasakojimas, nes nepageidaujamas svečias, atvykęs 13-uoju, kai jau buvo susirinkę 12 vakarieniaujančiųjų, būtent ir buvo su blogiu siejamas Judas.
Biblijoje nelaimingo penktadienio samprata atsirado ir aprašoma nuo dar senesnių laikų nei Kristaus nukryžiavimas. Adomas ir Ieva uždraustojo vaisiaus paragavo penktadienį, Kainas užmušė brolį Abelį taip pat penktadienį, lygiai kaip penktadienį Saliamono tvirtovė buvo nuversta ir Nojaus arka išplaukė Didžiojo potvynio metu.
Tačiau tik XIX amžiuje penktadienis, 13-oji diena, tapo nelaimės sinonimu: kaip Steve'as Roudas paaiškina „Pingvinų vadove apie Didžiosios Britanijos ir Airijos prietarus“, penktadienio ir skaičiaus 13 derinys yra Viktorijos laikų išradimas. 1907 m. išleistas populiarus Thomo W. Lawsono romanas „Penktadienis, tryliktasis“ sužavėjo vaizduotę pasakojimu apie nesąžiningą brokerį, kuris pasinaudojo prietarais apie tą datą ir tyčia sugriovė akcijų rinką.
Greitai įžengus į 20 amžiaus devintąjį dešimtmetį, prietaro žinomumą užtikrino ledo ritulio kaukės žudikas, vardu Jasonas Voorheesas filmų franšizėje „Penktadienis 13-oji“. Tada pasirodė 2003 m. Dano Browno romanas „Da Vinčio kodas“, kuris padėjo išpopuliarinti neteisingą teiginį, kad prietarai kilo dėl šimtų tamplierių riterių suėmimų 1307 m. spalio 13 d., penktadienį.
ALTERNATYVI ISTORIJA
Turint galvoje daugybę bauginančių žinių, jums būtų atleista, jei manote, kad penktadienis, 13-oji diena, iš tiesų yra grėsminga. Tačiau pasigilinus taip pat rasime įrodymų, kad ir penktadienis, ir skaičius 13 jau seniai buvo laikomi sėkmės pranašu. Pavyzdžiui, pagonybės laikais buvo manoma, kad penktadienis turi unikalų ryšį su dieviškuoju moteriškumu. Pirmąją užuominą iš tikrųjų galima rasti savaitės dienos pavadinime Friday, kuris yra kilęs iš senosios anglų kalbos ir reiškia „Friggos diena“. Tiek Asgardo karalienė, tiek galinga dangaus deivė skandinavų mitologijoje Frigg (taip pat žinoma kaip Frigga) buvo siejama su meile, santuoka ir motinyste.
Frigga suteikė apsaugą namams ir šeimoms, palaikė socialinę tvarką ir galėjo nulemti likimą kaip debesis. Ji taip pat turėjo pranašystės meną ir galėjo suteikti arba pašalinti vaisingumą. Kita vertus, Freyja, meilės, vaisingumo ir karo deivė, su kuria Frigga dažnai buvo painiojama, buvo apdovanota galia atlikti magiją, nuspėti ateitį ir nustatyti, kas žus mūšiuose, ir buvo sakoma, kad ji važiuoja vežimu, tempiamu dviejų juodų kačių. Šios deivės buvo plačiai garbinamos visoje Europoje ir dėl šių asociacijų penktadienį skandinavai ir teutonai laikė laiminga santuokos diena.
Tuo tarpu skaičius 13 ikikrikščioniškose ir deives garbinančiose kultūrose ilgą laiką buvo laikomas nuostabiu skaičiumi dėl jo ryšio su mėnulio ir mėnesinių ciklų skaičiumi per kalendorinius metus. Pagonybės laikais vaisingumas buvo vertinamas, o meno kūriniai dažnai siejami būdavo su menstruacijomis, vaisingumu ir mėnulio fazėmis. Paimkite ir pažvelkite į Louselio Venerą – maždaug 25 000 metų senumo kalkakmenio raižinį, kuriame vaizduojama geidulinga moteriška figūra, slepianti nėščios pilvą. Ji rankoje laiko pusmėnulio formos ragą su 13 įpjovų. Daugelis mokslininkų mano, kad figūrėlė galėjo pavaizduoti vaisingumo deivę per ritualą ar ceremoniją, o 13 eilučių paprastai skaitomos kaip nuoroda į mėnulio ar menstruacinį ciklą, kurie abu simbolizuoja moterišką galią.
SAMPRATOS PAKEITIMAS
Viduramžiais krikščionybei įgavus pagreitį, pagonybė prieštaravo naujajam patriarchaliniam tikėjimui. Jos vadovai ne tik nepritarė daugelio dievų ir deivių garbinimui, bet ir penktadienio, skaičiaus 13, šventimas ir meilės, sekso, vaisingumo, magijos ir malonumų deivės buvo laikomos nešventomis. Priversti žmones jų atsisakyti buvo tikras iššūkis. Krikščionių valdžia atkakliai tęsė savo kampaniją ir dievybes, ir jas garbinančias moteris pavadino raganomis.
„Kai norvegų ir germanų gentys atsivertė į krikščionybę, Frigga buvo iš gėdos ištremta į kalno viršūnę ir pavadinta ragana“, – rašo Panati. „Buvo tikima, kad kiekvieną penktadienį piktoji deivė sušaukdavo susitikimą su vienuolika kitų raganų ir velniu – trylikos žmonių – ir planavo blogus likimo posūkius ateinančiai savaitei. Šis vaizdinys vis dar persekioja vakarietišką vaizduotę. Tačiau pasakojimas apie šią nelaimingą datą ir su ja susijusias moteriškas dievybes netrukus gali būti perrašytas.
Gali būti, kad prietaro naikinimas jau pradėtas: paimkite Taylor Swift, kuri 13 laiko savo laimingu skaičiumi ir savo karjeros pradžioje dažnai koncertuodavo su numeriu 13, užrašytu ant rankos.
„Gimiau 13 dieną. Penktadienį, 13 d., man suėjo 13 metų. Mano pirmasis albumas tapo auksiniu per 13 savaičių. Mano pirmoji daina Nr. 1 turėjo 13 sekundžių įvadą“, – 2009 m. ji pasakojo MTV. „Kiekvieną kartą, kai laimėdavau apdovanojimą, sėdėdavau 13-oje eilėje, 13-oje sekcijoje arba eilėje. M, tai yra 13 raidė. Iš esmės, kai mano gyvenime nors kažkas atsiranda susiję su 13, tai yra geras dalykas.
Turint daugiau tokių patarimų, liudijimų, sėkmė, o ne baimė, gali tapti penktadienio, 13 dienos, sinonimu.
Parengta pagal:
Why is Friday the 13th unlucky? The cultural origins of an enduring superstition. Christobel Hastings, CNN. Fri October 13, 2023. <https://www.cnn.com/style/article/why-friday-13-unlucky-explained/index.html>, žr. 2024-09-12.
Pensijos Lietuvoje galimai didės dešimtadaliu
2024-09-12
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įvairių rūšių pensijos Lietuvoje galimai didės apie 10 procentų.
LR finansų ministerija 2024-09-11 pristatė Ekonominės raidos scenarijų 2024–2027 metams. Šis dokumentas atnaujintas po ankstesniosios jo versijos 2024 m. kovo mėnesį atsižvelgiant į tai, kokie gauti rezultatai įvertinus Nacionalinių sąskaitų pirmojo 2024 m. pusmečio ir kitus statistinius duomenis, paskelbtus iki 2024 m. rugsėjo 2 d. Kadangi biudžetas 2025-iesiems metams dar nėra parengtas galutinai, Ekonominės raidos scenarijus dar bus atnaujinamas. Atitinkamai prognozės dėl pensijų dydžio dar gali kisti.
Žinios apie pensijas yra labai svarbios net 620 tūkstančių Lietuvos asmenų, gaunančiųjų įvairių rūšių pensijas.
2024-aisiais vidutinė pensija Lietuvoje siekia 596 eurus, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 2161 euras. Pirminės prognozės yra tokios, jog po indeksavimo pensijos didės 10,63 proc. Vienišojo asmens išmoka bus taip pat didesnė, ji sieks 42,29 EUR. Tikėtina, pensijos ūgtelės vidutiniškai apie 60 eurų, jei vertinamas vidutinis pensijos dydis esamu metu.
Kiek konkrečiai didės pensijos nuo kitų metų, bus žinoma tik po 2025-ųjų metų biudžeto patvirtinimo. Taip pat užsimenama apie netikėtumų galimybes ir poreikį, kad „Sodros“ šių metų biudžetas būtų sėkmingas. Esamas „Sodros“ sukauptas rezervas viršija 2 milijardus eurų.
Šaltiniai:
Ekonominės raidos scenarijus 2024–2027 metams. 2024 m. rugsėjis. <https://finmin.lrv.lt/lt/aktualus-valstybes-finansu-duomenys/ekonomines-raidos-scenarijus/>, žr. 2024-09-12.
Finansų ministrė: kitais metais pensijos turėtų augti ne mažiau kaip 10 procentų. Eglė Samoškaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt 2024.09.11 21:16 <https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2358139/finansu-ministre-kitais-metais-pensijos-turetu-augti-ne-maziau-kaip-10-procentu>, žr. 2024-09-12.
Paaiškėjo, kiek pensijas ir išmokas didins 2025 metais: gyventojams pridės daugiau pinigų 2024-09-11 11:31 / šaltinis: TV3 / aut. Martynas Žilionis. <https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/paaiskejo-kiek-pensijas-ir-ismokas-didins-2025-metais-gyventojams-prides-daugiau-pinigu-n1363538>, žr. 2024-09-12.
„Sodros“ kalendorius
Išmokų mokėjimo kalendorius –
2024 m. RUGSĖJIS
Vaiko priežiūros: rugsėjo 16 d. iki mėnesio pabaigos.
Nedarbo: rugsėjo 20 d. iki mėnesio pabaigos.
Vaiko išlaikymo: rugsėjo 24 d. iki mėnesio pabaigos.
Ilgalaikio darbo: per 10 d. d. nuo sprendimo priėmimo dienos.
Ligos: per 17 d. d. nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo.
Motinystės: per 17 d. d. nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo.
Tėvystės: per 5 d. d. nuo tėvystės atostogų pabaigos.
Šalpos: per kredito įstaigas – nuo rugsėjo 12 d. iki mėnesio pabaigos; pristatymas į namus (Lietuvos paštas, „Bastaras“, „Rausida“) – rugsėjo 10–26 d.; atsiėmimas Lietuvos pašte – rugsėjo 10–26 d.
Pensijų anuitetų: rugsėjo 26 d. iki mėnesio pabaigos.
Pensijų mokėjimo kalendorius – RUGSĖJIS
Swedbank:
Šiaulių bankas:
Luminor bank (buvęs DnB):
SEB:
Urbo bankas, Citadele, Luminor bank (buvęs Nordea), kitos kredito, mokėjimo įstaigos – rugsėjo 10 d.
Atsiėmimas Lietuvos pašte, pristatymas į namus: rugsėjo 10–26 d.
Tiems, kam pensija pirmą kartą paskirta po 2012 m. vasario 29 d. ir gavėjai, kuriems pensijos 2011 m. gruodį arba 2012 m. rugsėjį mokėtos 27–28 d.:
Iliustracija aukščiau iš creativecommons.org: Bobų vasaros puošmena --- voratinkliai su rasos lašeliais.
ĮSIMINTINOS DATOS 2024 m. RUGSĖJĮ
Rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena
Rugsėjo 22-oji – rudens lygiadienis
Rugsėjo 29-oji – šv. Mykolas
Norite kurti verslą?
Užimtumo tarnyba skelbs paraiškų atrankos konkursą
2024-09-05
Parengta pagal Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
2024-09-05 pranešimą spaudai
Šių metų rugsėjo 16 d. Užimtumo tarnyba savo svetainėje www.uzt.lt paskelbs informaciją apie naują paraiškų atranką, skirtą norintiesiems pradėti verslą. 30 dienų nuo 2024-09-16 bus galima teikti paraiškas.
Užimtumo tarnyba paraiškų teikimo etapą vykdys nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. Pasibaigus šiam etapui, pateikti dokumentai bus nagrinėjami 45 darbo dienas.
Parama verslui kurti finansuojama iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšų ir skirta norintiems siekti skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslų, skatinti žiedinės ekonomikos plėtrą. Tam kasmet numatomi prioritetai.
Norintys pasinaudoti tokia parama pirmiausia turi užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Neįvykdžiusių šio reikalavimo asmenų paraiškos atmetamos. Paraiškos turi būti pateiktos per administracinių ir viešųjų paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“.
Parama gali pasinaudoti tiek dirbantieji, tiek darbo ieškantys žmonės, jau turintys darbinės patirties. Anksčiau plėtoję ir užsiėmę savarankiška veikla žmonės pretenduos į paramą tik tada, jei planuoja keisti verslo kryptį. Jei paraiška bus patvirtinta, užimti klientai turės nutraukti darbo sutartis ar vykdomą veiklą – iki sutarties dėl finansavimo pasirašymo dienos.
Parama skiriama tik naujai veiklai vykdyti, naujoms darbo priemonėms įsigyti ir naujoms darbo vietoms kurti. Subsidijos neskiriamos darbo vietoms, skirtoms laikiniems ar sezoniniams darbams atlikti. Perkamos prekės turi būti tiesiogiai susijusios su būsimos veiklos funkcijomis.
Kartu su paraiška privaloma pateikti „Inovacijų agentūros“ baigtų „Verslo e.gido“ kursų pažymėjimą. Dokumentai apie patirtį, išsilavinimą Lietuvoje ar užsienyje padidina galimybę gauti paramą.
Paramos gavėjai įsteigtas darbo vietas turės išlaikyti 36 mėnesius nuo jų įsteigimo dienos. Už paramą įsigytą turtą jie privalės apdrausti, o mokamas darbo užmokestis turės būti ne mažesnis nei buvo nurodyta paraiškoje.
Rugsėjo 1-ąją pasitinkame su armija darbo rinkoje neaktyvių jaunuolių
NAUJA TENDENCIJA:
Neradę svajonių darbo jauni žmonės Lietuvoje apskritai nedirba
2024-08-31
Rugsėjo 1-ąją Lietuva pasitinka su armija darbo rinkoje neaktyvių jaunuolių, dalis jų neturi jokių savo karjeros ir perspektyvos vizijų, arti 10 tūkstančių jaunuolių iki 24 metų amžiaus per 2024 metų sausio-liepos mėnesius gavo iš Lietuvos biudžeto lėšų jiems paskirtas nedarbo socialinio draudimo išmokas, jų tarpe yra ir jaunuoliai su aukštuoju išsilavinimu. Iš jaunų asmenų grupės iki 30 metų amžiaus mokesčius moka ir yra užimti darbo rinkoje tik 18 iš 100, arba 1,8 iš 10.
Pagal Užimtumo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – UT) 2024 m. rugpjūčio 30 d. pranešimą spaudai “Nauji jaunimo nedarbo atspalviai: Užimtumo tarnyba fiksuoja pasikeitusią elgseną”, neradę svajonių darbo jauni žmonės Lietuvoje apskritai nedirba ir tai yra tam tikras elgsenos darbo rinkoje pokytis, būdingas asmenims iki 24 metų amžiaus. Šios amžiaus grupės asmenims, jų elgsenai ir padėčiai Lietuvos darbo rinkoje apibūdinti UT pateikia ir tokius statistine analize grįstus faktus:
Kaip praneša UT, diplomuotų absolventų ir mokyklas birželį baigusio jaunimo srautas kiekvieną vidurvasarį būna didesnis nei įprastai. Ši liepa – ne išimtis: į Užimtumo tarnybą per mėnesį kreipėsi 5,1 tūkst. jaunuolių iki 24 metų. Tai – didžiausias jaunų klientų skaičius nuo 2023 metų spalio. Absolventų ir abiturientų srautas didėjo gavus atestatus ar diplomus: iš universitetų ir kolegijų kreipėsi 2,1 tūkst., o baigę bendrojo lavinimo mokyklas registravosi 197 jaunuoliai.
Rugpjūčio pradžioje iš viso darbo ieškojo 17 tūkst. jaunimo – dešimtadaliu daugiau (1,4 tūkst.) nei pernai tuo pačiu metu. Tarp jų – 1,9 tūkst. (11,3 proc.) studentų.
„Studijas ir bendrojo lavinimo mokyklas baigusieji vasarą gausiau papildo klientų gretas, – teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė. – Absolventai, nespėję įsidarbinti studijų metu arba norintys ilgiau pailsėti, pakeliauti, dar kiti mąstantys toliau tęsti studijas, neskuba šiltuoju sezonu ieškotis darbo ir priimti darbo pasiūlymų, nors šią vasarą padidėjusi samda kur kas palankesnė darbo ieškantiems žmonėms. Visgi daugiausiai iššūkių kelia profesinio parengimo neturintys jaunuoliai, kurie sudaro daugumą – net 63 procentus“.
Užimtumo tarnyboje registruoti 10,7 tūkst. jaunų asmenų iki 24 metų dėl kompetencijų stokos galėtų dirbti tik žemos kvalifikacijos darbą, nes nėra įgiję jokios profesijos. Su aukštuoju išsilavinimu rugpjūčio pradžioje darbo ieškojo ir 2,3 tūkst. absolventų – tai 12,5 proc. daugiau nei pernai. Profesinį išsilavinimą turinčių jaunuolių skaičius padidėjo 10 proc. iki 4 tūkst.
Pasak G. Sinkevičės, jaunimo struktūra pagal išsilavinimą per metus nedaug pasikeitė – padidėjęs aukštąjį ar profesinį išsilavinimą įgijusių skaičius augino jų dalį jaunų bedarbių struktūroje, tačiau įprastos proporcijos išliko.
Jaunimo nedarbo skaičius palyginti su 2023 metų statistika šiemet didesnis 35 iš 60 savivaldybių. Labiausiai augo Kalvarijoje (63,5 proc.), Kazlų Rūdoje (56,6 proc.), Pakruojyje (49,3 proc.), Kelmėje (43,5 proc.), Pagėgiuose (36,4 proc.), o sumažėjo Elektrėnuose (32,5 proc.), Varėnoje (32,5 proc.), Visagine (25,7 proc.), Skuode (24 proc.), Palangoje (20,9 proc.). Didžiausia darbo ieškančio jaunimo dalis yra Šiaulių rajone (24,2 proc.), Širvintose (24,2 proc.), Plungėje (10,7 proc.). Jaunimo iki 24 metų vidutinė registruoto nedarbo trukmė per metus pailgėjo beveik dviem savaitėmis.
Kokios priežastys lemia jaunuolių iki 24 metų apsisprendimą nesimokyti ir skatina registraciją Užimtumo tarnyboje?
Direktoriaus pavaduotojos teigimu, su neaktyviu jaunimu intensyviai dirbama jau daugiau nei dešimtmetį, kai po finansinės krizės pasekmių jaunimo registravosi per 32 tūkst.: „Tačiau šiuo metu jaunimo nedarbas įgyja naujų atspalvių – dalis neturi jokių savo karjeros ir perspektyvos vizijų, nemato prasmės dirbti bet kokį darbą, greičiau jį keičia. Neradę svajonių darbo jie apskritai nedirba, kritiškai vertina darbdavius ir siūlomą atlyginimą. Jaunimas dabar paprasčiau sprendžia problemas ir laisviau jaučiasi, be to, tokio amžiaus žmonės dažniausiai neturi finansinių ar šeiminių įsipareigojimų, todėl gali rinktis“.
Visgi kita jaunimo grupė – atsakingi ir siekia užimtumo. Per septynis mėnesius iš 27,4 tūkst. registruotų jaunuolių 33 proc. įsidarbino arba dalyvavo mokymo programose. Vien liepą darbo rinka pasipildė 2,9 tūkst. 16-24 m. amžiaus jaunuolių – beveik trečdaliu (700 arba 30 proc.) daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Šiemet dukart daugiau nei pernai jaunimo iki 24 metų pradėjo dalyvauti paramos mokymuisi priemonėse – 1,2 tūkst. asmenų. Iš jų – 400 asmenų rinkosi profesinį mokymą ir daugiausiai įgis paklausias motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų kvalifikacijas (109), ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo (30), kosmetiko (29), apskaitininko (28).
Daugiau buvo norinčių įgyti ir aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas (295). Iš jų – daugiausiai (24) susidomėjusių audiovizualinės produkcijos kūrybos ir gamybos programa, 22 – programavimu III (pritaikymo sritis - duomenų analitika), 13 – ICA Tarptautinis pinigų plovimo prevencijos sertifikatu pažengusiems (ICA 4 lygis) 13), 12 – e. pardavimais ir rinkodaros analitika, 10 – dirbtiniu intelektu ir WEB dizainu (UX/UI). Taip pat nedirbantis jaunimas rinkosi ir kitas neformaliojo suaugusiųjų švietimo (198), pameistrystės (17), stažuotės (7), kompetencijų įgijimo (2) priemones.
UT vykdoma stebėsena rodo, kad per septynis mėnesius daugiau nei vieną kartą bedarbio statusu buvo registruota 1,8 tūkst. 16-24 m. amžiaus jaunuolių – tai yra, 6,5 proc. šiais metais grįžo į Užimtumo tarnybą per pusę metų. Daugiausiai tokių asmenų buvo didmiesčiuose – Vilniuje (336), Kaune (282) ir Klaipėdoje (109).
Kas trečiam (36,3 proc.) iš 27,4 tūkst. per septynis mėnesius įregistruotų jaunuolių buvo paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. 9,8 tūkst. jaunuolių išmokas gavo ir 2023 m., taigi, 9,95 tūkstančiai jaunuolių per šių metų sausio-liepos mėnesius gavusiųjų iš Lietuvos biudžeto lėšų jiems paskirtas nedarbo socialinio draudimo išmokas jau yra 1,5 procento augimas, ką nesunkiai galima vertinti ir finansine išraiška žinodami esamus tų išmokų dydžius. Tai yra, papildomų ir didesnių finansinių išteklių šiemet per 7 pirmuosius metų mėnesius, palyginti su parėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, prireikė skirti ir išmokėti 150 jaunuolių daugiau.
Ankstesniais UT duomenimis, iš jaunų asmenų grupės iki 30 metų amžiaus Lietuvoje dirba vos 18 proc., tai yra, mokesčius moka ir yra užimti darbo rinkoje tik 18 jaunų asmenų iš 100, o tas reiškia, jog iš 10 jaunuolių nedirba nė 2, o tik 1,8.
REKOMENDUOJAMI SKAITINIAI:.
DEMASKUOTA: GALIMAI AUTORINIUS MOKSLO DARBUS, IŠRADIMUS NUSIKALSTAMAI SAVINOSI ALBERTAS EINŠTEINAS, SOLOMONAS SNYDERIS. KAS KITI? AR TOKIŲ GALIMAI APSIVOGUSIŲJŲ YRA IR LIETUVOS PROFESORIŲ, REKTORIŲ, DEKANŲ, AKADEMIKŲ, MOKSLO DAKTARŲ, ĮVAIRIŲ PATARĖJŲ, EKSPERTŲ, JURISDIKCIJOS ATSOVŲ, MINISTRŲ, VICEMINISTRŲ IR POLITIKŲ, PRAKUTUSIŲ VERSLININKŲ BEI YPAČ JŲ VAIKŲ, ANŪKŲ GRETOSE?
⸎ INTELEKTINĖS PRODUKCIJOS, MOKSLO KŪRINIŲ, IŠRADIMŲ VAGYS IR APGAVIKAI TEISINIU POŽIŪRIU.
Išsamiau skiltyje NAUDINGA, raskite rubriką "KAVONĖS", daugiau yra čia: https://www.leidinyssau.lt/naudinga
Iliustracija aukščiau iš creativecommons.org
Pavadinome ją "Švelnus pūkeli, tu žinai, kur lekia Lietuvos senjorių pinigai".
KIEK SKOLINGA LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖ KIEKVIENAI SAVO PILIETEI-MOTERIAI, KURI VIETOJE 55 METŲ Į SENATVĖS PENSIJĄ IŠEINA 65 METŲ AMŽIAUS?
2024-08-30
Lietuvoje prieš šių metų spalio mėnesį vyksiančius rinkimus į LR Seimą, lygiai kaip 2019-ųjų metų Jungtinės Karalystės rinkimų metu tos valstybės asmenys kad darė, galima klausti: kaip moterys, gavusios smūgį dėl išėjimo į senatvės pensiją amžiaus prailginimo, ketina balsuoti? Bet ar verta?
LIETUVOS ATVEJIS
Senatvės pensininkės Lietuvoje, kurios esamu metu ar maždaug prieš 2-5 ir mažiau metų išėjo į senatvės pensiją, liko labai nuskriaustos.
Niekas Lietuvoje net nesidomėjo, ar teisėtai buvo prailgintas jų buvimo darbo rinkoje laikas. Juk joms buvo žadėta, jog pensininkėmis taps nuo 55 metų, tačiau įvyko visai kitaip. Joms teko ir tenka dirbti iki 64-65 metų, atitinkamai, kada jos gimusios. Greitu laiku išėjimas į pensiją moterims bus nuo 65 m. amžiaus. Sklando pranešimai puse lūpų, jog išleisti į senatvės pensiją greitu laiku gali tik nuo 70 m. amžiaus, kadangi visuomenė sensta, dirbti nenori beveik niekas, senatvės pensijų nebėra iš ko mokėti, o Lietuvos žmonių vidutinis gyvenimo amžius jau viršijo 77 metus.
Taigi, jau dabar vidutiniškai senatvės pensijos mokamos iš valstybės biudžeto apie 12 metų kiekvienam senatvės pensininkui, tačiau yra ir tokių atvejų, kai asmenys gyvena iki 90 metų ir ilgiau, o jie buvo tapę senatvės pensininkais nuo 55 metų, tai moterų atvejais, joms pensijos mokamos apie 30-40 metų laikotarpiu ir tokių asmenų yra nemažai Lietuvoje. Iš ko mokėti tiems asmenims apie 40 metų, kai būtina dar ir indeksuoti jų pensijas, dauguma jų yra su didele negalia, gavę dalyvumo lygio nustatymo dokumentus, išmokos iš valstybės biudžeto jiems viršija 1000 eurų kas mėnesį net neįskaičius paslaugų, kurias jie gauna nemokamai ar mokamai tik maža dalimi ir kompensuojamųjų vaistų kainos. Šioje vietoje neskaičiuojame svetimų pinigų.
Atvirkščiai. Konstatuojame faktą, jog socialinė politika Lietuvoje patyrė fiasko. “Sodros” sistema braška per visas siūles ir išsilaiko daugiausia iš valstybės imamų paskolų, už kurias visiškai net neaišku, kas atidirbs, kadangi jauni darbingo amžiaus asmenys iki 30 m. amžiaus jau dabar Lietuvoje iš esmės nedirba nieko ir mokesčių nemoka jokių, yra vien viešųjų pinigų ir kitų išteklių naudotojai, iš jų dirba tik 16 iš 100 asmenų, tai yra, dirba ir moka mokesčius vidutiniškai tik kas šeštas / septintas jaunas asmuo, jų yra tik 16 proc., tų, kurie prisideda prie senolių išlaikymo ir visuomenės gerbūvio Lietuvoje. Beje, nėra jokių ženklų, jog tų dirbančiųjų ir mokesčius mokančiųjų daugėtų ateityje. Atvirkščiai, asmenys jau ir iki 40-ies metų amžiaus nėra niekuo užsiėmę realiai, kadangi visų tų influencerių, „menininkų“ ir „kūrėjų“ bei „verslininkų“ nelabai galime laikyti aktyviais ir naudingais tuo požiūriu, kad jie prisideda prie visuomenės bendrųjų interesų materialiai, o galimai jie tėra eikvotojai tų varganų likučių viešųjų išteklių, kurie dar yra likę paėmus gausias valstybės paskolas, mat, ne vienas ir ne du iš jų turi priklausomybių, neturi reguliaraus darbo įgūdžių iš viso, kas visuomenei kainuoja dar daugiau nei senatvės pensininkų išlaikymas ir jų priežiūra.
Tačiau grįžkime prie mažesnės mūsų visuomenės grupės --- moterų, kurioms yra virš 60 metų.
Lietuvoje tai yra tos moterys, kurios dažnu atveju yra aukštos kvalifikacijos, turi sukaupusios daug gyvenimiškos patirties, gavusios itin gerus išsilavinimus be spragų, yra raštingos, neblogai valdo kompiuterius ir kitas technologijas. Jos esamu metu išeina iš darbo rinkos, tampa senatvės pensininkėmis, aktyviai naudojasi galimybe išeiti į išankstinę senatvės pensiją jau nuo 60 m., nes joms tai itin naudinga. O kas ateina į jų vietą? Jų vietoje naujosios vadybininkės ir visos kitos „specialistės“ tėra tokio aukšto nuostolingumo darbo rinkos dalyvės, jog tiesiog tenka pažymėti: visais įmanomais būdais gudraujama, kaip tuos aukštesnės kvalifikacijos, kompetencijos, patirties ir žinių reikalaujančius darbus, užduotis, pavedimus atliktų vis dar guvios jau spėjusios tapti senatvės pensininkėmis bibliotekininkės, pedagogės, apskaitininkės, tarnautojos, medikės ir taip toliau. Tačiau joms net nesumokama už atliktus darbus ar sumokama elgetiška „parama“, pavyzdžiui, numetamas pakvietimas į sveikatinimosi procedūras ar renginį, kurių joms net nereikia, o renginys nedomina. Tų gudrybių, kaip toliau eksploatuoti tas kvalifikuotas vyresnes moteris, yra gausybė. Pavyzdžiui, joms paskiriamos elgetiškos senatvės pensijos už vidutiniškai 40 metų trukmės darbo stažą, kas priverčia jas visais įmanomais būdais ieškoti papildomų pajamų jau ir būnant pensininkėmis ir dirbti pusvelčiui ar net veltui, nes jas elementariai apgaudinėja. Kartais sukuriamos savanorių bei darbo grupės, entuziastingai suburiamos įvairios senjorų organizacijos, klubai, edukacijos, suvaidinama, jog vykdomas įtraukusis projektas ir, neva, rūpinamasi senatvės pensininkais ir taip toliau, ir panašiai, tačiau tuo pat metu tos senjorės už dyką kepa šakočius, mezga, net programuoja ar tapo paveikslus, kurie vėliau perparduodami užsienyje gana pelningai, prižiūri kitus senatvės pensininkus, kai jie pasiligoja, neatlygintinai, nes skatinamos daryti gerus darbus ir atsiranda net sektoms prilygstančios nedidelės bendruomenės, kur generuojami nemaži pelnai, apie kuriuos nė nenutuokia tą pelningumą užtikrinančios vyresnio amžiaus, tačiau dar sveikos, guvios moterys. Yra net grubaus sukčiavimo, apgaudinėjimo ir nusikalstamo aferizmo. Nes naujieji darbo rinkos ir visų įmanomų tarnybų dalyviai išties yra ne tik dažnu atveju beraščiai, jie ir itin silpnos sveikatos. Įdarbintieji visu etatu realiai nepajėgia dirbti nė 0,2 etato apimtimi, daro dažnas grubias klaidas, neretai apsvaigę nuo kvaišalų, darbo ar tarnybos vietoje nepajėgūs dirbti ir atlikti užduočių net minimaliai, jei turi vaikų, ir šie yra našta visuomenei, nes paliegę, lygiai kaip jų mamos ir tėčiai nebepajėgia dirbti, vaikai nebepajėgia nueiti iki savo mokyklos kokiu atstumu ji bebūtų, nebegeba įvykdyti net minimalių mokymo programos užduočių. Taigi, būsimų valstybės išlaikytinių armija didėja geometrinės progresijos greičiu.
Kažkodėl beveik visi apsimeta, jog to "nemato", "nesupranta" ir jog problema neišsprendžiama iš viso. Bet taip nėra. Pakaktų pradžiai daiktus vadinti tikraisiais vardais ir viešai bent nebereklamuoti gerokai fizinio ir protinio nusidėvėjimo požiūriu senstelėjusiųjų asmenų, tapusių tėčiais ir mamomis jau po 35 metų ir vėliau, o informuoti visuomenę, koks nuostoligumo lygis yra dėl šitokių dalykų ir kad nebeįmanoma jau sukurti tokios ekonomikos nei su startuoliais, nei su vienaragiais bei robotukų pagalba, kad ta auganti nebepajėgiųjų dirbti ir mokytis bei atlikti paprasčiausias higienos funkcijas asmenų minia būtų išlaikoma iš viešųjų išteklių. Iniciatyvos, projektai, geri norai šioje srityje jau beprasmiški. Platinant stereotipus, jog, neva, kaip puiku, kai susenęs politikas ar verslininkas, menininkas, profesorius ar medikas su paliegusia narkomane, pripumpuota silikono ir botokso, susilaukia vaiko, nueita išties per toli.
Būtina paminėti ir tą, jog esamu metu, kada aktyviau vykdomos įvairių partijų rinkimų kampanijos, skelbiamos jų programos, niekur nepaminėta reali padėtis vyresnio amžiaus moterų, kurios negimdė paliegėlių būdamos jau virš 35 m. amžiaus, niekada nebuvo bedarbės, sąžiningai mokėjo mokesčius, nebuvo įklimpusios į korupcijos liūną, nepasipelnė iš sukčiavimo, aferizmo, kyšininkavimo ir t.t. Nereikia užmiršti, jog jos ne tik liko apgautos, nebuvo išleistos į senatvės pensiją nuo 55 metų, kas reiškia, jog 10 metų joms nebuvo mokėtos senatvės pensijos, 10 metų pratęstas jų darbo laikas, joms teko atsisakyti svajonių, kaip tapusios pensininkėmis jos užsiims mėgstamais hobiais, keliaus, rūpinsis savimi turėdamos tam laiko ir gaudamos pensijas, kurios leistų gyventi oriai. Jos vidutiniškai užaugino po 2 vaikus tuo laikotarpiu, kada jokių „vaiko pinigų“ nė nebuvo, tačiau vaikų laisvalaikio užimtumas, būreliai kainavo vidutiniškai po 30-60 EUR / mėn. už vieną būrelį tuo pat metu, kai tų pačių moterų algos perskaičiavus iš litų į eurus vidutiniškai siekė 200-250 EUR / mėn., be to, vaikų avalynė, drabužiai kainavo žymiai daugiau nei suaugusiųjų, lygiai kaip ir tų vaikų mityba. Be to, tos moterys, kurioms esamu metu yra virš 60 metų, dauguma nukaršino savo senus tėvus ir mamas tuo laikotarpiu, kada nebuvo jokių socialinių išmokų, jokių specialiųjų poreikių apmokėjimų ir iš darbovietės neretai tiesiog išmesdavo, jei moteris imdavo papildomų nedarbo dienų norėdama prižiūrėti sergančius tėvus ar apsirgusius savo vaikus. Sąrašas įvairių pažeidimų, neteisybės tų moterų atžvilgiu gali būti labai ilgas, tą supranta kiekvienas.
Taigi, grįžkime prie to fakto, jog moterims, kurioms esamu metu yra virš 60 metų, kurios gavo politikų pranešimus, jog teks dirbti iki 65 m. amžiaus, negauna pensijų už laikotarpį nuo 55 m., kas joms buvo pažadėta, kada jaunystėje jos tapo darbo rinkos dalyvėmis. Buvo sugriauti jų planai, svajonės, net būdamos silpnos sveikatos, kuri neatitinka negalios lygio, jos vis viena privalo dirbti. Žinoma, ne vienas esate matęs vos bepaeinančią vyresnio amžiaus moterį, kuri klibinkščiuoja su supuvusiais sąnariais, pusiau apakusi ir su pūliuojančia rankų oda į savo darbo vietą kas rytas, kur pati viena išplauna daugybę daugiabučių laiptinių, o atėjus algos mokėjimo metui, neretai būna apgaunama ir atidirbusi už 1,5-2 etatus, tegauna 0,5-0,3 etato apimties atlyginimą. Įdomu dar ir tas, jog neretai ta valytoja turi aukštąjį ekonomistės ar pedagogės išsilavinimą, jau būna užauginusi vidutiniškai du ar daugiau vaikų, namuose ji dar prižiūri savo sergančius tėvus, auklėja anūkus ir paruošia pietus, vakarienę niekur nedirbantiems savo maždaug 35-45 metų vaikams ir jų antrosioms pusėms bei grįždama iš darbo parneša bambalį alaus savo prasigėrusiam sutuoktiniui, kuriam taip pat skalbia rūbus, gamina valgį, jį slaugo. Be to, neretai ji dar turi ir vadinamąjį sodą ar kelis arus žemės prie nuosavo namo ir taip pat pati viena nudirba visus „žemės“ darbus bei susirinkusi sodo uogas ir vaisius, daržoves dar juos ir užkonservuoja, sušaldo, aprūpina namiškius valgiu žiemą. Žinia, ji taip pat finansuoja savo anūkų išlaidas studijų metu, nes gauna kad ir apgailėtiną algą, tačiau sugeba ir iš tiek susitaupyti.
Lietuvoje apie šią problemą ir tokio pobūdžio Žmogaus teisių pažeidimo atvejus nėra užsimenama iš viso. Juk tos moterys patyrė ne vien materialinius nuostolius. Jų moralinė žala taip pat didelė: sužlugdytos jų svajonės, planai nuo 55 metų turėti savo mėgstamus užsiėmimus, laisvalaikį, rūpintis savo sveikata, nedirbti, t.t. Beje, ir materialinis nuostolis gana nemažas. Ne mažiau nei 60 000 eurų valstybė skolinga kiekvienai moteriai, kuri vietoje 55 m. į senatvės pensiją išeina 65 m. amžiaus, turi darbo stažą, kt. Tačiau tikroji suma tos valstybės skolos kiekvienai moteriai yra išties žymiai didesnė. Maža to. Ir toliau nachališkiausiu būdu ieškoma būdų, kaip tas moteris dar labiau apmokestinti, eksploatuoti. Todėl nieko stebėtino, jog jos masiškai ir gana tyliai palieka Lietuvą išsiveždamos savo kapitalą, patirtį, žinias, perkeldamos savo verslus, namus ir Lietuvoje gaunamas senatvės pensijas į kitas valstybes, kur joms reiškiama pagarba, rodomas dėmesys ir jos sėkmingai realizuoja savo svajones užsiimti hobiais, turėti orų gyvenimą, neretai jos kitose valstybėse sėkmingai didina savo pajamas, gauna kokybiškas sveikatos priežiūros ir laisvalaikio užimtumo paslaugas, išvengia streso dėl nestabilumo ir joms niekas negrasina, jog „bus karas“ ar „sprogs Astravo atominė jėgainė“ ir pan. Kalbų iš lūpų į lūpas vis daugiau apie tai, kad tavo draugė ar buvusi bendradarbė, kaimynė, giminaitė įsikūrė visam laikui prie Viduržemio jūros ar Užkaukazėje, Norvegijoje, JK, kartais ir Australijoje, N. Zelandijoje, JAV, Šveicarijoje ir t.t.
JUNGTINĖS KARALYSTĖS ATVEJIS
Jungtinėje Karalystėje (JK) taip pat buvo prailgintas moterų išėjimo į senatvės pensiją amžius.
Skirtumas tas, jog nuo 2019 m. JK moterys kantriai, kvalifikuotai, neagresyviai, tačiau gerai organizuotai siekė teisingumo atstatymo senatvės amžiaus pakeitimo klausimu. Ir štai, jau 2024 m. jos pasiekė kompensacijų. Bylinėtis teismuose teko 5 metus, teismai JK moterims priteisė milžiniškas kompensacijas. JK Vyriausybė, pasvėrusi, kokios yra realios finansinės galimybės 2024 m., jau pradėjo mokėti britėms senatvės pensininkėms kompensacijas iki 3 tūkst. svarų, nors turėjo mokėti vidutiniškai po 10 tūkst. svarų, ne mažiau.
Kelias iki kompensacijų išsireikalavimo JK buvo ilgas, tačiau viskas buvo atliekama teisėtai, vyko teismų procesai, moterys buvo organizuotos, pavienių išsišokimų nebuvo. Vos prieš ketverius-penkerius metus JK spauda mirgėjo nuo tokių antraščių: „Toriai pavogė mano valstybinę pensiją, kai buvau 60-ies, dabar noriu atgauti savo pinigus“; „Mus apvogė: kaip moterys, gavusios smūgį dėl išėjimo į senatvės pensiją amžiaus prailginimo, ketina balsuoti“ ir pan.
KAS IŠ TO?
Žinia, JK moterys kompensacijas jau gauna nuo šių metų kovo mėnesio.
Žinia, jog ir Lietuvos moterys nebūtų prieš gauti kad ir trijų tūkstančių eurų kompensacijas dėl to, kad joms tenka dirbti iki 64-65 m. amžiaus vietoje to, kad išeitų į senatvės pensiją 55-ies.
Žinia, jog ne vien moterys yra nukentėjusios dėl senatvės pensijos amžiaus prailginimo, nukentėjo ir vyrai. Jie taip pat būtų nieko prieš gauti vieną ar kitą papildomą eurą iš valdžios, ypač, kad artėja rinkimai.
Žinia, jog esamu metu šio itin svarbaus nemažai visuomenės daliai klausimo į jokias darbotvarkes niekas neįtraukė, politikai apie tai tyli, ta vyresniųjų moterų kompensavimo tema nepaminėta nė vienoje rinkiminėje programoje nė vienos partijos, pretenduojančios į savo narių patekimą į LR Seimą ir vėliau galimai ir į LR Vyriausybę bei atitinkamai ir į kitas pageidautinas viešojo valdymo vietas. Senatvės pensininkai šiomis dienomis girdi viešus pranešimus, jog galimai ženkliai didės minimali alga Lietuvoje nuo 2025-ųjų, tačiau kol kas nėra jokių galutinai suformuluotų patikimų pranešimų, jog didins ir pensijas. Vien tik pranešama, jog brangs elektra ir dujos, būsto šildymas, paslaugos, pigesnio maisto ir vaistų nebebus niekada, o Ukrainai valdžia jau atidavė virš milijardo eurų iš Lietuvos Respublikos biudžeto nė neatsiklaususi mokesčių mokėtojų ir visuomenės apskritai, ar ji tam pritaria, ir per visus įmanomus kanalus kviečia dar ir tuos pačius senatvės pensininkus aukoti, duoti, remti iš savo asmeninių pinigų. Tokioje aplinkoje senatvės pensininkai siekia neišsišokti ir su naivia viltimi lūkuriuoja, kad ateis nauja "geroji" valdžia po rinkimų ir jų pensijos ims augti kaip ant mielių, kaip jie buvo pratę, po 9-10 ar net daugiau procentų kasmet. Todėl telieka užjausti tuos, kurie privalės pranešti realius faktus apie būsimų pensijų dydį ir nudžiuginti vien tik šalpos pensijų gavėjus, jog jie, iš viso daugelis nedirbę nei dienos, nei valandos ir nemokėję jokių mokesčių, kas mėnesį gaus tokio dydžio pensijas kaip ir jų kaimynė su 40 m. darbo stažu ir tiek nuo sunkaus darbo suniokota sveikata, jog nebepajėgs nei pasidžiaugti tais keliais šimtais eurų, gaunamais kas mėnesį.
Žinia, Lietuvos vyresnio amžiaus asmenys, teisininkai, be kurių pagalbos bylinėjimamsis nepavyktų, vargu ar imsis organizuotų teisėtų veiksmų kaip JK moterys nuo 2019 m.
Mes, leidinys „Padėkime sau‘19“, taip pat neagituojame burtis ir imtis kokių priešrinkiminių vajų ar veiksmų, nors metas būtų itin palankus, o precedentas JK jau sukurtas ir teliktų visą patirtį šiuo klausimu perkelti į Lietuvą, nebereikėtų bylinėtis teismuose 5 metus, nes tai jau padarė britės.
Mes, leidinys „Padėkime sau‘19“, informuojame, jog yra tokia galimybė.
Mes, leidinys „Padėkime sau‘19“, taip pat pranešame, jog JK moterys į pagrindinių kaltinimų JK valdymo sektoriui sąrašą iškėlė netikslios ir per menkai suprantamos viešosios informacijos apie pensijų reformą ir senatvės pensijos amžiaus prailginimo klausimą. Daugelis bričių apskritai tos informacijos neturėjo, o vien tik buvo pastatytos prieš jau įvykusį faktą, jog jų senatvės pensijos bus pradėtos mokėti žymiai vėliau nei joms buvo pažadėta ir įstatymiškai įtvirtinta anksčiau. Be to, ši informacijas apie JK moterų gaunamas kompensacijas gali būti reikšminga ir išeivėms iš Lietuvos, kurios jau sulaukė garbingo amžiaus ir senatvės pensijas gauna iš JK valstybės, bei jų vaikams, artimiesiems.
Iš viso to, kas pasakyta ir pranešta aukščiau, belieka apgailestauti, kad nepakankamai didelis kiekis Lietuvos Respublikos piliečių-moterų laiku neįsigudrino tapti JK ar kitos patikimos socialiniais klausimais valstybės senatvės pensijų ir kompensacijų gavėjomis ir apmąstyti, kuo prie jų nepatenkinamos padėties prisidėjo Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios ir įstatimdavystės atstovai-politikai. Svarbu ir priminti, jog turime vos vienintelę sritį, kurioje mūsų valstybės nevaržo griežti ribojimai ir negalioja reikalavimas paraidžiui įgyvendinti ES reglamentus bei adaptuoti direktyvas, dekretus. Ta vienintelė beveik visiško savarankiškumo sritis yra būtent socialinė apsauga ir darbo rinkos reguliavimas, o tas reiškia --- ir visų rūšių pensijų dydžiai, ir kiti "Sodros", Užimtumo tarnybos, Negalios reformos klausimai bei vaikų aprūpinimas, išmokos šeimoms, laikinai susirgusiems, šildymo ir kitų rūšių kompensacijos bei parama. Todėl visada pravartu neužmiršti, jog už didesnį ar mažesnį gerbūvį, jūsų gaunamas paslaugas daugybėje socialinės sferos sektorių turite būti dėkingi vien socialinės apsaugos ir darbo sričių politikams, valdininkams ir iš biudžeto išlaikomiems įvairiems susijusiems specialistams, įskaitytinai kelis socialinių tyrimų ir mokslo institutus, būrius sociologų ir ekspertų.
Lietuvoje prieš šių metų spalio mėnesį vyksiančius rinkimus į LR Seimą, lygiai kaip 2019-ųjų metų JK rinkimų metu tos valstybės asmenys kad darė, galima klausti: kaip moterys, gavusios smūgį dėl išėjimo į senatvės pensiją amžiaus prailginimo, ketina balsuoti? Bet ar verta, lieka nuspręsti individualiai.
Šaltiniai:
VERŽTIS DIRŽUS,
AR DAR GALIMA TOLIAU GYVENTI AMŽINAME BALIUJE?
2024-08-23 / 28
Daugybė veiksnių rodo, jog taip, išlaidauti metas baigti. Pataupyti vertėtų ne vien todėl, kad vasaros, pramogų, pobūvių, atostogų laikas eina į pabaigą. Artinasi ne tik šildymo sezonas, kada beveik visi, gyvenantieji Lietuvoje, mintyse atsidūsta prisiminę saulėtas nerūpestingos vasaros dieneles, kada pragyventi labai norint įmanoma vien iš miško gėrybių ir kaimynų dosnumo bei tyro vandenėlio, pasisemto iš šaltinio, esančio netoliese.
Brangsta naftos produktai, natūralu, pigesnių degalų laikotarpį irgi pakeis brangymetis, augs visų įmanomų paslaugų ir galimai daugelio prekių kainos.
Nuo 2025-01-01 galimai gana ženkliai didės minimali mėnesio alga, visos pensijos, išmokos, kiek tik jų yra, kai kurie vidutinio dydžio atlyginimai taip pat gali didėti. O tas sukels grandininę reakciją ir šoks į aukštumas visos kainos, tiek už paslaugas, tiek už maisto produktus bei pramonines prekes, komunalinius patarnavimus bei, žinoma, ir už draudimą kokios rūšies jis bebūtų.
Taip pat nemažai kam tenka rūpestis nuo rugsėjo 1-osios išleisti vaikus į mokyklas ar studijas, darbus užsieniuose, pasirūpinti jų būsto išlaidomis, apranga, mityba ir visais kitais poreikiais.
Dar daugiau. Gali mažėti vaistų, kurių kaina vaistinėse yra kompensuojama iš dalies ar visiškai. Daug kas gali netekti teisės į kompensuojamus vaistus. Nemokamos medicinos ir švietimo paslaugos gali virsti miražu, lygiai kaip ir iliuzija, jog gali pavykti sulaukti alkoholinių gėrimų atpiginimo mažmeninėje prekyboje. To nebus net alaus kainų atveju. Bet kokios rūšies alkoholis Lietuvoje tik brangs ir brangs, kadangi nuspręsta periodiškai didinti akcizą.
Be to, 2024-aisiais Lietuva vėl iš naujo skolinosi gana didelėmis apimtimis, valstybės skola viršijo 40 proc. nuo valstybės BVP, kas reiškia, jog tapome nebepatrauklia investicijų pritraukimo prasme valstybe, kurioje vyrauja itin senyvo amžiaus gyventojai, o pilnamečiai asmenys iki 30 metų iš esmės nedirba iš viso ir nemoka jokių mokesčių, nes darbo rinkoje iš visų gyventojų iki 30 metų amžiaus dirba tik 18 proc., tai yra, iš 100 dirba tik 18. Visi kiti yra išlaikytiniai, neretas įrašytas į besirengiančiųjų darbo rinkai sąrašus Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kas reiškia, jog realiai jie jau nebedirbs niekada, o vien keliaus nuo psichologo pas reabilitologą, nuo ligoninės iki Užimtumo tarnybos organizuotų kursų, po kurių jų vis viena realiai neįdarbins. Po to dar juos pakvies į laikinus viešuosius darbus ar akciją „Darom" bei „einam į piketą prie Seimo ir Vyriausybės" ir būtent tuo metu jie „sirgs" užsikrėtę vienu ar kitu virusu, užsiregistruos kaip turintieji priklausomybių, dar sykį apsilankys pas medikus už mokesčių mokėtojų, kurie skirtingai nei jie dirba ir moka mokesčius, suneštus PSD pinigus ir Ligonių kasų finansinius išteklius sunaudos beveik iki dugno lašelį palikdami dar ir senatvės pensininkams, kurie retsykiais nori dirbtinių sąnarių ir dantų protezų už dyką. Dar po to tie besirengiantieji darbo rinkai bus pakviesti sudalyvauti realybės šou ar išmėginti jėgas konkurse į Euroviziją. Ir tokiu būdu jie visi bus labai „užsiėmę", darbo rinkos statistika Lietuvoje bus patraukliai atrodanti, nes tie visi besirengiantieji darbo rinkai neregistruojami kaip bedarbiai, o jų yra labai daug.
Pavyzdžiui. Nedarbo lygis, palyginti su darbo jėga, 2024 m. II ketv. Lietuvoje buvo 6,9 proc., o registruotas nedarbas šių metų liepos 1 d. jau siekė 8,5 proc. Be to, 2024 metų pirmąjį pusmetį darbo ieškojo 9 proc. (2,9 tūkst.), daugiau asmenų nei 2019 m. tokiu pat laikotarpiu. 2024 m. liepos 1 d. šalyje buvo registruota 154,7 tūkst. bedarbių – 6,2 tūkst. arba 4,1 proc. daugiau nei prieš mėnesį ir 7,7 proc. arba 11 tūkst. daugiau nei prieš metus. ⸎ Tikėtina, jog žinodami situaciją su besirengiančiaisiais darbo rinkai ir statistinius duomenis, jog 9 proc. ieškančiųjų darbo Lietuvoje yra 2,9 tūkst. asmenų, vis dėlto puikiai suvokdami, jog besirengiantieji darbo rinkai mokesčių nemoka, realiai nedirba ir jų išties yra galimai virš 300 tūkstančių asmenų. Ne veltui viešinama ir tokia informacija: „Šiuo metu apie 200 tūkst. – vienas iš dešimties suaugusių asmenų – Lietuvoje turi skolų. Beveik septyni iš dešimties skolininkų nedirba arba dirba nelegaliai". ⸎⸎ Taigi, vien nelegaliai dirbančiųjų ir jokių mokesčių, skolų iš viso nemokančiųjų yra Lietuvoje ne mažiau nei 140 tūkst. asmenų.
Vyresnio amžiaus asmenys yra puikiai įsisavinę informaciją, jog būtent esamu metu patogu ir išmintinga išeiti į išankstinę senatvės pensiją ir nusipirkti vertingo nekilnojamojo turto kitoje valstybėje bei ten iškelti visus savo verslus ir turimą didesnį ar mažesnį kapitalą. Lietuvoje pasilieka daugiausia tik senoliai, gaunantieji šalpos pensijas, asmenys su sunkia negalia, nes jų gaunamų išmokų iš „Sodros" perkelti į kitas valstybes negalima. Todėl jie visi lieka čia.
Pažymėtina: esamu metu iš Lietuvos gyventojų, kuriems yra virš 60 metų, dirba tik 16 iš 100, kas yra 16 proc. Didelė dalis darbo ieškančiųjų asmenų, kuriems yra virš 50 metų, patenka būtent į besirengiančiųjų darbo rinkai gretas ir registruojami Užimtumo tarnyboje. Visi kiti gyvena iš pašalpų, išankstinių pensijų, kai kas ir iš santaupų, kai kas vis dar ima pinigus už vienos ar kitos patalpos nuomą, nelegaliai augina kvaišinamojo poveikio grybukus ar augaliukus, dideliais kiekiais gamina alkoholį namų sąlygomis, teikia masažo su laiminga pabaiga paslaugas ir labai retai susimoka mokesčius nuo gautųjų pajamų arba tiesiog yra artimas policininko ar tyrėjo draugas, giminė ir jam ar jai to daryti nė nereikia.
Šokiruoja dar ir tai:
Nors asmenys turi aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą, bet daugiausiai ieško darbo šiose pozicijose: pagalbinio darbininko – 2,2 tūkst., valytojo (820), pardavėjo (653), administratoriaus (470), automobilio vairuotojo (419) pardavimo vadybininko (411), apsaugos darbuotojo (368), vairuotojo ekspeditoriaus (261). ⸎⸎⸎
Mat, Lietuvos pagrindinis pranašumas įnirtingoje konkurencijoje, kuri visų rūšių rinkose vyksta ir vyks visada bei bet kokiomis sąlygomis, neatsižvelgiant į jokias išimtis ar ekstremalių sąlygų sukeltą ar galimai dar ateityje būsiantį force majeure, yra žmogiškieji ištekliai. Todėl situacija darbo rinkoje verčia ne tik galimai deleguoti tiesioginę materialinę atsakomybę aukštojo mokslo institucijoms ir kitoms viešojo valdymo bei įstatimdavystės institucijoms už 34 metus besitęsiančią situaciją, kai bakalaurų, magistrų, mokslo daktarų laipsniai suteikiami tiems, kurie tuos mokslo laipsnius gavę eina už valstybės biudžeto lėšas persikvalifikuoti, kad galėtų tapti bent apsauginiais darbuotojais ir valytojais ir bent tokiu būdu susimokėtų įvairių rūšių skolas, arba per pažintis gavę šiltesnę tarnybos ar darbo vietą toje vietoje reikalingų atlikti užduočių vykdyti nepajėgia, tampa amžinais veltėdžiais, kuriančiais dar didesnį valstybės įvairių veiklų nuostolingumą ir prestižo tarptautiniu mastu smukimą. Visa tai nulemia Lietuvos esamas pozicijas kaip valstybės, kuri galimai net nelaikoma perspektyvia, o tėra tarpinė stotelė gabesniesiems, įskaitant dar ir asmenis, kuriems virš 50 ir net virš 65 metų, kuo skubiau susirasti vietas kur kitur.
Dar to negana. Lietuva vien per 2024 metus bus finansavusi iš biudžeto lėšų net keturių rinkimų kampanijas, Dainų šventę, Olimpiados dalyvius-sportininkus, išaugusias išlaidas krašto apsaugai ir kitiems poreikiams: pavyzdžiui, ženkliai augs pedagogų atlyginimai, toliau eilėje prie didesnių iš biudžeto mokamų algų rikiuojasi medikai, gaisrininkai, bibliotekininkai, jurisdikcijos atstovai ir valdininkija bei net Seimo nariai ir teisėjai su profesoriais ir akademikais. Vienos ar kitos interesų grupės reguliariai pareiškia apie būtinybę išmokėti jiems solidžias kompensacijas vien už tai, kad jie vis dar yra gyvi ir sugeba pareikalauti Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų suneštų viešųjų pinigų net tais atvejais, kai jie patys tai pačiai Lietuvos Respublikos visuomenei yra itin nemažai skolingi ir dar daugiau: ne retas vykdęs ir nusikaltimus žmogiškumui ir panašiai. Žodžiu, per karantinus 2020-2022 metais žmonės Lietuvoje išmoko gyventi už teikiamas išmokas, paramas, kompensacijas, ir galimai „užmiršo", kad už dyką nė arklys nespiria ir kad nemokamo sūrio pelėkautuose nėra.
Taip pat intensyviai auga kiekiai iš biudžetų lėšų finansuojamų vis naujų skulptūrų, atminimo ženklų statymo atvejų, gausėja vis naujų ir gana vienodų muziejų atidarymų ir senesniųjų remontų už daugybę milijonų. Visi it susitarę daro tą patį: nuo visuotinio trinkelių dėliojimo ir perdėliojimo iš vieno skvero į kitą, iš vieno skersgatvio viename mieste į kitą, imasi būti muziejininkais, edukatoriais, influenceriais ir būtinai išleisti bent vieną knygą ant paties brangiausio popieriaus ir su gausybe nuotraukų patiems apie save, pavyzdžiui, kaip būdama 43 metų niekam neįdomi moteriškutė susilaukė vaiko ir kažkiek laiko pagyveno egzotinėje šalyje, kur iš jos visi juokėsi, todėl per Covid-19 karantiną jai teko parmauti atgal į Lietuvą ir pasireklamuoti apsirengusiai mergytės 10-14 metukų drabužėliais ir taip visiems priminti apie save.
Visi užsikrėtė „Jurgelio-meistrelio" sindromu, kur, kaip žinia, yra raginimas: „o Jūs, vaikai, taip darykit, kaip Jurgelis daro". Suprantama, tų visų pamėgdžiotųjų niekaip neišeis pas psichologus ir medikus apiforminti kaip sergančiųjų mimikrija, arba nepakaltinamųjų pamėgdžiotųjų. Galimai to mėgdžiojimo ir kartojimo, ką daro kiti, priežastis glūdi tam tikrame nukrypime, būdingame kolektyvinio mąstymo pažeistiems asmenims, nuolatos laikytiems darželiuose, valdiškose įstaigose ir išmokytiems nemąstyti net jei sugeba kažkiek tai daryti, vadovautis vien nurodymais ir instrukcijomis. Taigi, nebereikia nei mokytis, nei įgyti amatą ar profesiją, nebereikia mokėti nei rašyti, nei skaityti, nei skaičiuoti bent iki 10. Pakanka vienui vienintelio gebėjimo: visiškai nieko neveikti ir būti išlaikytiniu ar atvirkščiai, nuolatos ieškoti naujo pajamų šaltinio ir daryti tą patį, ką kiti. Tai yra, jei dauguma atidaro avalynės parduotuves, Jūs darote tą patį. Jei Jūsų miesto kvartale dygsta viena po kitos kirpyklos, grožio salonai, būtinai atidarykite ir savąjį tiesiog savo nuosavo namo ar daugiabučio, kuriame gyvenate, pirmajame aukšte net neatlikę bent minimalaus rinkos tyrimo ir nepasidomėję, ar yra likusiųjų dar nenuplikusiųjų asmenų Jūsų pasirinktojoje naujos kirpyklos aplinkoje ir kiek tų potencialių klientų gali būti realybėje. O esamu metu, sužinoję, kad Jūsų kaimynė turi dvi elektronines parduotuves, būtinai atidarykite savo penkias net tuo atveju, jei iš viso nieko nežinote apie elektroninę prekybą ir nemokate tvarkyti elektroninės bankininkystės net sau asmeniškai ir būtinai tris, keturis kartus per vienerius metus išvykite atostogauti į Turkiją, Egiptą, Maljorką ir Tailandą, nes taip irgi daro visi, net iš bedarbio pašalpų gyvenantieji asmenys bei nuolatos dėl mažų atlyginimų protestus keliantieji mokytojai ir slaugytojos.
Taip ir bėgama ten, kur nors kažką kažkas dalina už iš esmės nieko neveikimą ar minimalų imitavimą, jog esi labai, na tiesiog labai labai užsiėmęs ir svarbus muziejaus direktorius ar tuščios mokyklos, kurioje nebėra mokinių ar jų likę vos keli, direktorius, bet vis viena darai ir darai naujus renovacijos projektus ir plauni pinigus iš remonto, renovacijų darbų užsakymų, o savo sutuoktinei nuperki tą patį, ką ir kiti direktoriai: sodybą su tvenkiniu ir nuosavą grožio salonėlį arba jos kūno patobulinimą silikonu, botoksu ir dirbtiniais plaukais, nagais, blakstienomis, dantų protezais.
Žinia, nuo 2025-ųjų jau turėsime naujus valdančiuosius, senųjų nebebus ir jie visi bus suspėję reikiamus sau asmenis bei net patys save padaryti mažų mažiausiai muziejaus direktorėmis ar jų pavaduotojomis edukacijų reikalams, senolių globos įstaigų vyriausiomis administratorėmis, vadybininkėmis agentūrose, kurių pridygo it grybų po lietaus ir visos jos vien tik „kontroliuoja“ net nebeaišku kur kas ką ir kodėl bei ar iš viso sugeba tai daryti, nes neretas ir nereta yra iš viso neraštingos, nukentėję nuo narkomanijos ar kitų priklausomybių ir akivaizdžiai turi visus proto nusilpimo požymius, tačiau puikiai žino ir turi informaciją, kur sėkmingai ir toliau plaus viešuosius pinigus apsiforminę, jog vykdo vieną ar kitą projektą.
TV3 taip pat praneša, jog „prognozės liūdnos“, be to: „energetikai perspėja gyventojus, kad teks dar labiau pakratyti pinigines. Brangsta elektra ir dujos. Šilumininkai perspėja, kad ir šildymo sezonas nebe už kalnų, tad ragina ruoštis didesnėms sąskaitoms negu praėjusį šildymo sezoną“. Lieka tik puoselėti viltis, jog, kaip įprasta, iki rinkimų visuomenė bus trikdoma panašiais pranešimais apie artėjantį brangymetį ir neįvyks tai iš viso ar bus visa tai pakeista į gerąją pusę: „Gyventojus šokiruoja sparčiai brangstančios pavėžėjimo ir apgyvendinimo paslaugos: kainos šoktelėjo net 45 proc. Šilumininkai prognozuoja, kad jų tiekiamos šilumos kainos bus panašios kaip praeitą šildymo sezoną, tačiau vartotojams gali tekti mokėti dešimtadaliu brangiau. Artėjantį šildymo sezoną valdantieji nebeketina pratęsti nulinio PVM tarifo ir biudžete nenumatė lėšų PVM kompensacijoms“. Išsamiau apie galimą brangymečio atėjimą rasite čia: https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/prognozes-liudnos-si-sezona-uz-sildyma-pinigines-teks-praverti-placiau-n13597080
Taip, galima į visa tai nekreipti jokio dėmesio lygiai kaip ir į tai, kad jei bus padidinta minimali mėnesio alga, neišvengiamai daugės ir įmonių bankrotų bei bus mažinamas darbo vietų, etatų skaičius, daugės bedarbių. Galima ignoruoti ir faktą, jog arti 200 tūkstančių smulkiųjų ir vidutinių verslininkų, dirbančiųjų savarankiškai, įskaitytinai ir senoles, kukliai pritūpusias ant šaligatvio ties gausiai praeivių lankomomis vietomis ar turgeliuose ir prekiaujančias rankų darbo megztomis kojinėmis ar vaistažolėmis, grybais, uogomis, nuo 2025 m. gegužės atsiranda dar ir prievolė įsigyti naujos kartos skaitmenizuotą įrangą, be kurios nebus leidžiama nei turėti verslo, nei užsiimti individualia veikla, nei kukliai pritūpus pardavinėti miško uogas ar grybus. Ta nauja įranga bus privaloma, ji bus tokia: kiekvienas sandoris, pirkimas-pardavimas tuo pačiu momentu, kai jis įvykdomas, bus registruojamas Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemose. O tas reiškia labai paprastą dalyką: nebeliks galimybių slėpti pajamas. Mokesčius sumokėti teks ir taksistui, ir advokatui, ir kelis butus nuomojančiai senolei, ir korepetitoriui bei influncerei, pačiai save „įsidarbinusiai“ Facebook'o ar kitose socialinių tinklų platybėse.
Be to, jei neatitiksite kriterijų, jog užtikrinate asmenų su negalia teises į informacijos ir fizinės erdvės prienamumą, jums taip pat teks pasitraukti iš visų jūsų verslų ir veiklų jau nuo 2025 m. vidurio.
Todėl būtinai surenkite dar vieną didelį balių, dar vieną performansą, dar vieną video nusifilmuokite apie tai, kaip tolimoje užjūrio šalyje kartu su savo uošviene, draugais ir vaikais atšventėte „kuklią“ savo santuokos 1 ar daugiau metų sukaktį ar įamžinkite karjeros „sėkmę" Jums tapus iš eilinio darželio auklytės padėjėjo privačios mokyklėlės pedagogu ar „laisvo vėjo / trinkelių dėliojimo virtuozų UAB direktoriumi, sudegusio teatro aktore-gimnaste, viceministre su pavarde Kurvočkina, arba iškart klounu, gavusiu prezidento pareigas seriale apie veržimąsi tapti ES valstybe-nare" ir panašiai.
Šaltiniai:
⸎ 2024-08-19 Užimtumos tarnybos prie LR SADM pranešimas spaudai “Žvilgsnis į Kauno regioną: inovacijos, startuoliai, darbuotojų deficitas”, gauta 2024-08-19. Valstybės duomenų agentūra ir Lietuvos banko skaičiavimai, <https://www.lb.lt/lt/eap-naujausi-ekonominiai-rodikliai>, žr. 2024-08-28. Darbo rinkos rodiklių archyvas. <https://uzt.lt/darbo-rinka/darbo-rinkos-rodikliu-archyvas/285>, žr. 2024-08-28.
⸎⸎ 2024-05-16 pranešimas Eltai “Seimas pritarė darbo rinkos aktyvumą gerinančioms priemonėms”, <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/seimas-pritare-darbo-rinkos-aktyvuma-gerinancioms-priemonems-246750>, žr. 2024-08-28.
⸎⸎⸎ 2024-08-19 Užimtumos tarnybos prie LR SADM pranešimas spaudai “Žvilgsnis į Kauno regioną: inovacijos, startuoliai, darbuotojų deficitas”, gauta 2024-08-19.
Iliustracija žemiau: Kaip danguje, taip ir žemėje. Autorė Andžela Armonienė, nuotrauka padaryta 2024-08-16.
Iliustracija aukščiau: Rūpesčiai, rūpestėliai. Nuotrauka padaryta 2024-04-27. Autorė Andžela Armonienė.
ŠIANDIEN PENSIJĄ GAUNATE,
BET RYTOJ JOS GALITE JAU IR NEBEGAUTI
2024-08-11
Be abejo, tai yra viena didžiausių gausaus būrio iš biudžeto lėšų išlaikomų asmenų Lietuvoje baimių: kad ateis tokia diena, kai pensijos ar išmokos, įprastos kompensacijos, privilegijos visiškai už dyką lankytis neblogos kokybės sveikatinimosi procedūrose ir gauti kompensuojamus vaistus nebegaus. Kiek mažesnė baimė yra susijusi su tuo, kad pensijos ar išmokos vėluos ar bus ženkliai sumažintos tuo pat metu, kai valstybėje bus sunkmetis ar augs infliacija, bus kitų nesklandumų, kt.
Taip jau buvo visai neseniai, per 2008-2012 m. Pasaulinę finansų krizę, kuri palietė ir Lietuvos žmones: pensijos ir net tos, kurios mokamos asmenims su negalia, vėluodavo, jas sumažino, sumažino ir valstybines pensijas, darbo netekusiųjų išmokas, apkarpyti buvo ir paramos šeimoms, auginančioms vaikus pinigai, valstybės tarnautojų, teisėjų atlyginimai ir pan. Tiesiog Lietuva, kaip valstybė, nebuvo didesnei krizei pasiruošusi deramu lygiu ir neturėjo būtinojo dydžio rezervo, kad finansiniai nepritekliai neužgriūtų ant silpniausiųjų visuomenės narių: senatvės pensininkų, asmenų su negalia, vaikų, bedarbių ir t.t.
Dar buvo išmoktos kelių karantinų 2020-2022 m. pamokos, kada visi suvokė tikrąją finansinių išteklių galią ir viešuosius pinigus ėmė elementariai vogti kas kaip sugebėjo ir ypač su vadinamųjų "čekiukų" už degalus klastojimo būdu. Be to, drąsiai imti kyšius nesidrovėjo net didmiesčių savivaldybių administracijų vadovai, kuriuos pričiupus, viešai paaiškinta, jog siekė išgelbėti savo šeimą, emigruoti už gausius grynųjų išteklius, kuriuos paprašė suinteresuotųjų asmenų sumesti vokeliuose tiesiai į asmeninę pašto dėžutę – visi prisimename Kauno miesto ir kitus panašius atvejus. Žinoma, įspūdingas ir atvejis, apie kurį skelbta šiomis dienomis, kai 2022 m. pradžioje žinoma Lietuvoje šeima pasiruošė tuo metu saugią kryptį už 250 tūkst. eurų avansą į Antikos laikų statinių fragmentais besididžiuojančią salą Egėjo jūroje netoli Atėnų. Būtent tuomet pensijų pinigai buvo vieni iš svarbiausiųjų, iš jų gyveno ir bedarbiai senjorų vaikai, ir į mokyklas, darželius nebegalintys dėl karantino nueiti anūkai. Todėl dabar tie 2020-2022 m. įvykiai eilinių Lietuvos piliečių ir arti 2 milijonų vaikų ir senatvės pensininkų sąmonėje įsirėžę pakankamai ryškiai, išvadas padarė ir mažas, ir jaunas, ir senas.
Taigi, žmonės išties rūpinasi reguliariai gaunamais pensijų ir kitų išmokų pinigais, aktyviai domisi, kaip gauti kuo didesnes tas pensijas ir priedus, pavyzdžiui, už apskaičiuotą dalyvumo lygį, kas anksčiau buvo vadinama specialiaisiais poreikiais.
Dalis senatvės pensininkų išmoko paimti pinigų ir užsienio valstybėse. Yra tokia galimybė, jei ES valstybėse, Norvegijoje, JK, keliose kitose valstybėse, kurios yra sudariusios reikiamas sutartis su Lietuva, gyvena senatvės pensininkų vaikai. Kai kurie sugeba imti pensijas dvi: Lietuvoje ir užsienyje. Tai atskiro rašinio tema, šiuo kartu apie tai išsamiau neinformuosime, nes ši žinia ir taip sparčiai plinta iš lūpų į lūpas ir senatvės pensininkai apie šią galimybę žino puikiai, aktyvūs šioje srityje ir jų vaikai, anūkai, suprantantys, jog jų senutė motina ar močiutė, senelis gali būti garantuotų ir reguliariai gaunamų už dyką pinigų darymo galimybė. Kadangi tie pinigai, paimami JK ar kitur, būna išties įspūdingo dydžio esamomis Lietuvos sąlygomis, tuo naudojasi visi, kas tik gali.
Tuo pat metu atsiranda ir dar vienas klausimas:
KODĖL KAI KURIE SENATVĖS PENSININKAI PRARADO PENSIJAS LIETUVOJE?
Tiesiog, pavyzdžiui, JK pradėjo siųsti „Sodrai“ Lietuvoje labai tikslius duomenis, kur ir kiek ilgai koks senatvės pensininkas gyveno JK. Kai kurie jų dar ir dirbo, gavo nemenkus atlyginimus jau būdami senatvės pensininkais ir nuvykę paviešėti pas vaikus ar anūkus į svečią šalį.
Žinia, kiekvieno asmens atvejis yra individualus, bet stabdomų mokėti pensijų atvejų, ko gero, daugės.
Verta konsultuotis pirmiausia „Sodroje“ ir nevengti pasitarti su tarnautojomis, atsakingomis už migraciją.
Esamu laiku labai vertinga informacija, surinkta ir pateikta <https://www.tv3.lt>, kad asmenys laiku susitvarkytų visus dokumentus ir bet kokios rūšies pensijos, išmokų neprarastų.
Štai, ši informacija:
Lietuvoje gali būti skiriamos kelių rūšių pensijos, t. y.: senatvės, šalpos, negalios, našlių, našlaičių ir valstybinės. Deja, turintys teisę į šias pensijas, gali ją prarasti.
Pavyzdžiui, senatvės pensija nėra mokama:
gyventojų registre panaikinus išmokos gavėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje duomenis arba išbraukus iš gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitos;
pateikus prašymą sustabdyti senatvės pensijos mokėjimą;
išmokos gavėjui persikėlus gyventi į užsienio valstybę ir nepateikus prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą;
užsienio valstybėje gyvenančiam išmokos gavėjui iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. laiku nepateikus dokumento, patvirtinančio, kad jis gyvena užsienio valstybėje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje.
O kada išmokama ar nutraukiama šalpos pensija? Šalpos senatvės pensiją gali gauti senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys, neįgiję minimalaus 15 metų stažo. Jeigu asmuo yra draudžiamas pensijų socialiniu draudimu, šalpos senatvės pensija nėra mokama.
Šalpos senatvės pensijos mokėjimas gali būti nutraukiamas šiais atvejais:
gyventojų registre panaikinus išmokos gavėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje duomenis arba išbraukus iš gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitos; išmokos gavėjui persikėlus gyventi į užsienio valstybę; išmokos gavėjui įgijus teisę į didesnę arba tokio paties dydžio pensiją / pensijas ar pensinio pobūdžio išmoką / išmokas Lietuvoje ar užsienyje, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas ar vienišo asmens išmokas;
jei išmokos gavėjas pradeda gauti pajamas, susijusias su darbo santykiais Lietuvoje ar užsienyje, ar tampa savarankiškai dirbančiu asmeniu Lietuvoje ar užsienyje;
jei išmokos gavėjas pradeda gauti pajamas, susijusias su darbo santykiais Lietuvoje ar užsienyje, ar tampa savarankiškai dirbančiu asmeniu Lietuvoje ar užsienyje; išmokos gavėjui paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą;
išmokos gavėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose;
išmokos gavėjui paskyrus priverčiamosios medicinos priemonę stacionarinio stebėjimo bendro, sustiprinto ar griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje arba paskyrus auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.
Negalios pensija – kas gauna ir kada nustoja mokėti?
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmenį pripažino nedarbingu ar iš dalies darbingu, t. y. netekus 45 proc. ar daugiau dalyvumo; asmuo turi minimalų stažą negalios pensijai gauti, kuris priklauso nuo amžiaus (pvz., 21 m. žmogui minimalus stažas yra 2 mėn., 50 m. žmogui – 10 metų ir t.t.). Negalios pensija nėra mokama šiais atvejais:
gyventojų registre panaikinus išmokos gavėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje duomenis arba išbraukus iš gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitos; pripažinus asmenį darbingu; pateikus prašymą sustabdyti negalios pensijos mokėjimą;
pasibaigus išmokos skyrimo terminui;
pradėjus gauti (išankstinę) senatvės pensiją ar senatvės pensiją asmeniui su negalia;
išmokos gavėjui persikėlus gyventi į užsienį ir nepateikus prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą;
pradėjus gauti (išankstinę) senatvės pensiją ar senatvės pensiją asmeniui su negalia; išmokos gavėjui persikėlus gyventi į užsienį ir nepateikus prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą;
užsienyje gyvenančiam išmokos gavėjui iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. laiku nepateikus dokumento, patvirtinančio, kad jis gyvena užsienyje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje.
„Sodra“ taip pat skelbia 2024-08-01: išmokų galite netekti išvykę gyventi į užsienį.
Kaip pranešama, dalis Lietuvos gyventojų yra išvykę gyventi arba dirbti į kitas valstybes, tačiau ne visi žino, kad persikėlę svetur, netenka teisės į kai kurias „Sodros“ paskirtas ir mokamas pensijas bei išmokas.
Pakeitę gyvenamąją vietą žmonės išsaugo teisę į Lietuvoje paskirtas socialinio draudimo pensijas. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios pensijos, kompensacijos ir išmokos, tokios kaip šalpos pensija ir kitos, yra skiriamos ir mokamos tik Lietuvoje gyvenantiems ir deklaravusiems gyvenamąją vietą asmenims.
Išmokos, kurios nesusijusios su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, mokamos tik Lietuvoje gyvenantiems žmonėms, o persikėlus gyventi į kitą valstybę jų mokėjimas nutraukiamas.
Pavyzdžiui, jei žmogus visą gyvenimą mokėjo socialinio draudimo įmokas ir įgijo ne mažesnį kaip 15 metų stažą, nustatytą senatvės pensijai, jis turi teisę gauti senatvės pensiją nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje gyvens.
Jei žmogus sulaukė senatvės pensijos amžiaus, bet neįgijo minimalaus 15 metų stažo socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, jam gali būti skirta šalpos senatvės pensija. Tai valstybės pagalba žmonėms, kurie neįgijo teisės į kitas pensines išmokas. Šia pagalba žmogus gali naudotis tol, kol gyvena Lietuvoje. Kai žmogus išvyksta iš Lietuvos, dėl išmokų skyrimo jis gali kreiptis toje valstybėje, kurioje gyvena.
Svarbu prisiminti, kad išvykstant nuolat gyventi į užsienį, turite deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos. Sugrįžus į Lietuvą ir vėl deklaravus savo gyvenamąją vietą čia, nutrauktų pensijų, išmokų ar kompensacijų mokėjimas bus atnaujintas, jei teisė į šias išmokas bus išlikusi.
Pensijos ir išmokos, kurios skiriamos ir mokamos tik Lietuvoje gyvenantiems asmenims yra šios:
„Sodros“ paskirtų ir / ar mokamų pensijų ir išmokų mokėjimas nutraukiamas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo išvyko nuolat gyventi į užsienį, pirmos dienos. Pavyzdžiui, jei žmogus išvyks iš Lietuvos rugpjūčio 4 d., pensijos ar išmokos mokėjimas bus nutrauktas nuo rugsėjo 1 d.
Taigi, išvengti neramių minčių ir baimės, jog šiandien pensiją gaunate, bet rytoj jos galite jau ir nebegauti, galite. Tereikia žinoti esamas aplinkybes ir laiku susitvarkyti reikiamus dokumentus.
Parengta pasitelkus šiuos šaltinius:
Gaunate tokią pensiją? Nenustebkite, jeigu nustos ją mokėti: įvardijo priežastis 2024-08-10 17:00 / šaltinis: tv3.lt / aut. Deimantė Buslevičiūtė
<https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/gaunate-tokia-pensija-nenustebkite-jeigu-nustos-ja-moketi-ivardijo-priezastis-n1356753>, žr. 2024-08-11.
Šių „Sodros“ išmokų galite netekti išvykę gyventi į užsienį. 2024 m. rugpjūčio 1 d.
<https://www.sodra.lt/lt/naujienos/siu-sodros-ismoku-galite-netekti-isvyke-gyventi-i-uzsieni>, žr. 2024-08-11.
NEPADORU NEŽINOTI,
KAS YRA TAS POKOVIDINIS SINDROMAS
1 iš 4 žmonių nepasveiko
NEBEGALITE GRĮŽTI Į DARBĄ: PERSIRGOTE COVID-19 INFEKCIJA,
O PAGALBOS NEGAUSITE, DEJA, BEVEIK JOKIOS
Andžela Armonienė
2024-08-07
Nuo 2019 m. pabaigos vienas iš dažniausiai viešojoje erdvėje ir mūsų kasdieniniuose pokalbiuose vartojamų žodžių iki šiol vis dar yra COVID-19. Prieš 5 metus prasidėjusi COVID-19 pandemija palietė visus Žemės gyventojus. Persirgusieji yra savotiškai išdidūs: suprantama, jiems pavyko išgyventi.
Persirgus COVID-19 infekcija, neišvengiamai atsirado pakitimų ir jie pirmiausia buvo persirgusiųjų bendros sveikatos būklės plotmėje. Sugalvota terminų, pavyzdžiui, „ilgas COVID“, „pokovidinės aplinkybės“. Reiškinys tyrinėtas pasauliniu mastu, tačiau Lietuvoje apie tai viešojoje erdvėje informacijos lyg ir nebuvo iš viso. Kas tai yra, kodėl svarbu apie tai žinoti, nesvarstyta, nenagrinėta, beveik neanalizuota. O tas yra daugiau nei keista, kadangi būtent pokovidinis laikotarpis yra ypatingas. Šis laikotarpis gali būti pradedamas skaičiuoti nuo 2020-2022 m.
Pirmiausia visose valstybėse buvo ieškoma būdų, kaip prižiūrėti pacientus. Nustatyta, jog pokovidinis sindromas gali tęstis net kelis metus, paveikti gyvenimo kokybę, susijusią su sveikata bei galimybe grįžti į darbą (Munblit et al., 2022).
Tokiems pacientams, kuriems pokovidinis sindromas užsitęsė, neišvengiamai prisireikė reabilitacijos paslaugų, iškilo gana brangiai kainuojančių metodų taikymo poreikis. Finansavimo tam nebuvo. Dalis persirgusiųjų ir likusiųjų gyvų žmonių prarado darbo, tarnybos vietas, prarado verslus, patyrė kitų nuostolių ir pokovidinio sindromo pasekmių sveikatos srityje nebuvo kaip apiforminti iš viso. Dalis tokių žmonių darbo vietų ar verslų neprarado, tačiau realiai jie yra iš viso nedarbingi dėl paprasčiausios priežasties, pavyzdžiui, jiems pasireiškė ir neišnyko vienas iš labiausiai paplitusių pokovidinio sindromo požymių – nuolatinis nuovargis, pažeista psichika ir nervų sistema. Tai yra, dėl vienų ar kitų priežasčių tie žmonės darbo vietose ar versluose išsilaikė, tačiau kas po to įvyko? Ar Jums teko gauti paslaugų iš tokių asmenų? Jei taip, puikiai žinote, kas tai yra. Jūs patyrėte didesnius ar mažesnius nuostolius, pirmiausia prarasto laiko nuostolius, jums galėjo būti sunaikinti jūsų įmonės svarbūs duomenys, kurie saugomi atskira tvarka, bendrose sistemose, portaluose, laikmenose, kurias valdo didesnės ar mažesnės iš valstybės, savivaldų biudžetų išlaikomos įmonės, institucijos ar, kas dar pavojingiau, įvairūs UAB padarė tiek nuostolių, jog juos, tuos nuostolius, likviduoti jums teko iš savų lėšų, buvote paparasčiausiai apiplėšti. Be to, patyrėte itin nemalonių emocijų po bendravimo su asmenimis, atsakingais už informacijos, įvairių rūšių paslaugų teikimą, registravimą portaluose, sistemose ir panašiai. Tie asmenys, įdarbinti teikti tokias paslaugas ar pasirinkusieji tokio pobūdžio verslus, buvo ne tik nedarbingi iš viso, buvo ir yra dar baisiau.
Taigi, esamoje situacijoje, kai visi susitelkę į kitus svarbius klausimus, Covid-19 nebėra dienotvarkių klausimas Nr. 1. O visai be reikalo. Taip, neįmanoma įrodyti ir niekaip neatgausite lėšų, prarasto laiko, sugadintos nuotaikos neatitaisysite, jog teko bendrauti ar nors menkiausią paslaugą gauti iš pokovidinio sindromo nukamuoto asmens, kuris realiai nedarbingas iš viso ir iš jo intelektinių ir visų kitų gebėjimų telikę nuotrupos. Asmuo išties yra bejėgis, praktiškai praradęs protaujančio individo savybes, porą metų dirbęs „iš namų“, kuriuose klykė pusalkaniai vaikai ir merdėjo senelis ar močiutė su tuo pačiu Covid-19 užkratu, arba itin aukštose pareigose esančią tarnautoją talžė jos sugyventinis, uždarytas karantino metu bute kartu su ja ir negalintis išeiti į pamėgtą klubą nuleisti garo, o ta tarnautoja turėjo jau kitą darbo dieną prisijungti aptarnauti interesantus nuotoliu ir dar papildomai nuotoliu dalyvauti valdiškos institucijos posėdžiuose bei privalomuose mokymuose, kur per ekraną matydavosi jos visomis vaivorykštės spalvomis išmargintas veidas, kaip nuo patirto smurto artimoje aplinkoje mėlynės veide keitė spalvą ir joks grimas to nepaslėpė. Ekonomikai šalies mastu poveikis dėl to irgi milžiniškas, rizikų išaugimas visose srityse didžiulis, apibendrinta situacija valstybės mastu nebuvo iš viso, persirgusieji Covid-19 infekcija reikiamų paslaugų irgi negavo. Reabilitacijos laikas trunka apie 3 metus, iš to seka – tiek laiko asmuo praktiškai nedarbingas. Reabilitacijos paslaugų tokiais mastais teikti nebuvo kam, tai nebuvo organizuota iš viso, tokių lėšų tokiomis apimtimis Lietuva taip pat neturi.
Dabar, 2024 m. vasarą, nustatyta, jog kyla nauja Covid-19 infekcijos banga, pirmiausia tas nustatyta JAV. Rudenį ir žiemą 2024-2025 m. atsikartos šios infekcijos susirgimai, jų masto numatyti neįmanoma, telieka tikėtis, jog persirgusiųjų bus ne tiek daug, nes ir susirgusiųjų bus palyginti mažai. Tokiu būdu ir pokovidinis sindromas nebebus toks pavojingas.
Kadangi persirgusieji 2022-aisiais gali būti dar kamuojami pokovidinio sindromo ir 2025-aisiais, o sirgusieji 2023-2024 m., gali būti realiai nedarbingi iš viso iki 2027 m., o po to, jei negaus jokių reabilitacinių ir būtinų paslaugų, ir dar ilgiau, kažkaip net nepadoru net nežinoti, o kas yra tas pokovidinis sindromas.
Lieka pasidomėti, o kas tai yra tas pokovidinis sindromas ir ką belieka daryti tokiomis aplinkybėmis, kai išties, dirbti nebėra kam, o jei ir dirba vienas ar kitas, nuo to nuostolingumas kiekvieno individo lygmeniu, kiekvienos įmonės, organizacijos, institucijos lygmeniu, kiekvienos savivaldybės ribose ir valstybės mastu tik auga ir augs dar ilgai. Reikia pripažinti, jog žmonės ne tik dauguma beraščiai, prarasti ir bendrieji elementarūs kasdieniniai gebėjimai apsitarnauti save, atlikti asmens higieną, atvykti į darbo, tarnybos vietą ar verslo įmonę ir atlikti pačius elementariausius veiksmus, pavyzdžiui, dirbti ar eiti tarnybą 8 valanadas 5 dienas per savaitę. Iš esmės likusieji vadinamosiose biudžetinėse darbo, tarnybos vietose simuliuoja darbą, tarnybą su labai mažomis išimtimis, su tuo susiję kiti nepageidautini ir visuomenei bendrąja prasme itin žalingi veiksniai, pavyzdžiui, augantis nusikalstamumas, korupcija, siekiai užsiimti aferistiškomis veiklomis, imituojama, jog užsiimama „menais“, kas reiškia visišką parazitavimą neretu atveju, pavyzdžiui, kai visi vienu metu daro tą patį: siekia karjeros šou versle, vadinamajame „amžinų performansų industrijoje“, kur jau niekas nebeperka bilietų ir vengia tos „industrijos“ ir surogatinių „menų“, ir t.t.
Pokovidinio sindromo ypatumai
COVID-19 pandemija palietė visus, valstybėse buvo skelbiami karantinai ir kiti apribojimai. Labiausiai išsivysčiusiųjų valstybių sveikatos priežiūros sistemos neišlaikė išbandymų ir teko pradėti pertvarkyti esamas sistemas. Sukurtieji skiepai nuo naujųjų ir mutuojančių virusų iki galo neišsprendė problemų, žmonija susidūrė su iššūkiais, kurių mastas dar iki galo neapibendrintas.
Pirmasis COVID-19 atvejis užfiksuotas 2019 m. gruodžio 31 d., apidūdintas kaip virusinė pneumonija, Kinijoje, Wuhano mieste. COVID-19 dažniausiai pasireiškia karščiavimu, sausu kosuliu ir nuovargiu. Simptomai pacientams gali skirtis ir pasireikšti labai įvairiai (Matulevičiūtė ir kt., 2021, p. 227)
2019 m. prasidėjusi COVID-19 pandemija neišvengiamai sukėlė greitą atsaką iš sveikatos priežiūros sitemos ir mokslininkų pusės pasauliniu mastu. Požymiams, atsirandantiems persirgus COVID-19 infekcija, buvo sugalvota daugybė terminų, pavyzdžiui, „ilgas COVID“, „pokovidinės aplinkybės“. Reiškinys tapo mokslo tyrimų prioritetu pasauliniu mastu, ieškota geriausių būdų, kaip prižiūrėti pacientus. Imta rinkti duomenis apie pokovidinio sindromo požymius ir dar daugiau – nustatyta, jog sindromas gali tęstis daug metų, paveikti gyvenimo kokybę, susijusią su sveikata bei galimybe grįžti į darbą (Munblit et al., 2022).
COVID – 19 – infekcinė liga, sukeliama SARS-CoV-2 viruso. Persirgus šia liga dažnai pasireiškia liekamieji ligos požymiai, pavyzdžiui, dusulys, nuovargis, skausmas. Taip pat mokslinėje literatūroje aprašoma vis daugiau atokiųjų (kardiopulmoninių, neurologinių, psichologinių) šios ligos sukeltų komplikacijų. Visų šių simptomų derinys vadinamas pokovidiniu sindromu (Čejauskas ir kt., 2021).
Vieno naujausių tyrimų metu buvo išanalizuota 250 000 elektroninių sveikatos duomenų įrašų ir apibendrinta, kad daugiau nei vienas iš trijų individų patyrė po vieną ar daugiau pokovidinio sindromo, kuris nustatomas po 3 ir 6 mėnesių po persirgimo COVID-19 infekcija, požymių. Tokie rodikliai yra žymiai prastesni nei persirgusiųjų gripu tarpe. Pokovidinio sindromo požymių atsiradimo riziką didina kelių susirgimų turėjimas, moteriška lytis ir jaunesnis amžius. Įsidėmėtina tas, jog pokovidinis sindromas, net jei būtų gana retas reiškinys, reikšmingai paveiktų visuomenę ir sveikatos priežiūros sistemą, nes išaugtų ilgalaikės priežiūros poreikis, tektų imtis naujų vadybos sprendimų, pasirūpinti paramos teikimu (Munblit et al., 2022).
JK Nacionalinis sveikatos ir priežiūros institutas (NICE) pateikia tokį pokovidinio sindromo apibrėžimą: požymiai ir simptomai, atsiradę persirgus COVID-19 infekcija ir besitęsiantys ilgiau nei 12 savaičių po persirgimo infekcija bei nepaaiškinami alternatyviomis diagnozėmis (The National..., 2021).
Naujesniuose tyrimuose nustatyta, kad penki labiausiai paplitę pokovidinio sindromo simptomai yra nuovargis (58%), galvos skausmas (44%), dėmesio sutelkimo problemos (27%), plaukų slinkimas (25%), dusulys (24%). Nustatyta ir neuropsichiatrijos simptomų, kurie tiesiogiai susiję su infekcija (Munblit et al., 2022).
Norint ir galint geriau pasirūpinti tais, kurie persirgo COVID-19 infekcija, dėmesį reikia sutelkti į tris aspektus: neurologinius sutrikimus, fizinę sveikatą ir mitybos statusą. Taip pat nustatyta, kad SARS-CoV-2 veikia nervų sistemą, sukelia neurologinius sutrikimus. Apskaičiuota, kad gyvenimo kokybė pablogėjo 44.1% pacientų ir 87.4% pranešė apie bent vieno simptomo buvimą, dažniausiai tai buvo nuovargis. Pokovidinis sindromas gali daryti reikšmingą poveikį sveikatos priežiūros sistemai vidutiniu ar net ilgu laikotarpiu ir kad socialinis poveikis turi būti pripažintas viso to dalimi, todėl sveikatos priežiūros specialistų įsitraukimas reikalingas bus ir pasibaigus pandemijai, kadangi numatomas reikšmingai padidėjęs pacientų skaičius (Munblit et al., 2022). Be to, daugėja įrodymų apie tai, jog SARS-CoV-2 gali sukelti ilgiau trunkančias fizinės ir psichinės sveikatos blogėjimo pasekmes, kurios yra progresuojančios ir reikalauja sveikatos priežiūros sistemos reakcijos. Kai sveikatos blogėjimas trunka ilgiau nei tris mėnesius po persirgtos infekcijos, tai jau vadinama „pokovidiniu sindromu“ ar „užtrukusiu kovidu“ (Menges ir kt., 2021).
Taip pat COVID-19 yra naujo tipo trauminis stresas, kuris sukelia rimtus psichinės sveikatos efektus (Kira, 2021).
Naujausi tyrimai patvirtina, kad pokovidinis sindromas ištinka ne tik asmenis, kurie turi kelis susirgimus ir jiems reikia gydymo ligoninėje ar senesnio amžiaus individus, bet ir jaunus bei iki tol sveikus individus su nedideliais susirgimais. Šveicarijoje atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad vienas iš keturių žmonių po šešių-aštuonių mėnesių nuo SARS-CoV-2 infekcijos visiškai nepasveiko. Ketvirtadalis kentėjo nuo depresijos simptomų. Be to, du trečdaliai nepasveiko ir jautė nuovargį, dusulį ar depresiją. Apibendrinta, kad COVID-19 sukelia ilgiau trunkančius sveikatos sutrikimus ir sveikatos priežiūros sistema turi planuoti išteklius, reikalingus visuomenės sveikatos priežiūrai organizuoti ir atitinkamoms paslaugoms užtikrinti (Menges et al, 2021).
Koronaviruso sukeltas itin greitai plintantis infekcinis respiratorinis susirgimas, sukėlęs vis dar besitęsiančią pandemiją nuo 2020 m. pradžios, ne visada baigiasi pasveikimo faze. Skirtingais tyrimais nustatyta, kad apie 10-30 proc. ar net daugiau išgyvenusiųjų užsikrėtimą COVID-19 virusu, patiria dar ir pokovidinį sindromą, kuriam būdingas nuovargis, dusulys, kognityviniai sutrikimai, trunkantys tris ir daugiau mėnesių po persirgimo COVID-19. Siūloma remtis esamais literatūros šaltiniais ir skirstyti pokovidinį sindromą į porūšius, kurie leidžia geriau suprasti pokovidinio sindromo esmę. Pokovidinio sindromo porūšiai nurodomi šeši:
Išanalizuotą informaciją galima apibendrinti schema, žr. 1 pav.
Negerovių šis virusas ir jo mutacijos sukėlė nemažai. Ar yra būdai, kaip spręsti problemas? Nustatyta, jog taip. Problemos išsprendžiamos, todėl jas spręsti ir privalu. Problemos kyla dėl to, kad pokovidinis sindromas gali užsitęsti itin ilgai, kai kuriais atvejais net kelis metus. Tai susiję su psichosocialinėmis problemomis, naujais iššūkiais sveikatos priežiūros sistemai, kurią galimai teks iš esmės pertvarkyti. Atsiranda poreikis teikti ilgai trunkančias sveikatos priežiūros paslaugas ir taikyti tas paslaugas individualiai, kadangi pokovidinis sindromas pasireiškia kiekvienam individui gana skirtingai, nemaža dalis pacientų praranda darbą ar nebegali mokytis, todėl reikalingos ilgalaikės grąžinimo į pilnavertį gyvenimą programos, susijusios su reabilitacija.
Paslaugų poreikis pokovidiniams pacientams
Žmonės, kuriems diagnozuotas ilgai trunkantis kovidas, gyvena su visa eile simptomų ir turi įveikti iššūkius iš fizinės, sensorinės, kognityvinės ir emocinės sričių. Jiems į pagalbą ateina terapeutai (Barley-McMullen and Burgess, 2021).
Analizuojant reabilitacijos paslaugų teikimo pokovidiniams pacientams temą, buvo surinkti 128 mokslo straipsniai ir atliktas tyrimas jų pagrindu. Nustatyta, jog reabilitacijos poreikis yra didelis, kai reikia atstatyti sveikatą, buvusias funkcijas, gerbūvį. Mokslininkai siūlo kurti individualias reabilitacijos programas ir telkti reikiamų specialistų komandas ir rekomenduoja daugiau dėmesio skirti psichosocialiniams aspektams reabilitacijos metu, įtraukti šeimas, kai planuojama reabilitacija, klinikinius duomenis vertinti kokybiniu aspektu (Wasilewski et al., 2021).
Lietuvoje tyrinėtas COVID-19 infekcijos sukeltų iššūkių reabilitacijos poreikis ir konstatuota, jog procesų valdymas reikalauja greitų sprendimų ir efektyvumo, todėl labai svarbios įvairios patirtys taikant reabilitaciją pacientams, persirgusiems COVID-19 infekcija. Kadangi liga pasireiškia įvairiai, nėra pateiktų bendrų rekomendacijų pacientų reabilitacijai po COVID-19 infekcijos. Gydymo planas pacientams turi būti parengiamas individualiai pagal paciento ligos sunkumą ir simptomus Reabilitacijai reikalingas didelis dėmesys, norint pacientus pilnai sugrąžinti į kasdienę veiklą, mokymosi ar darbo aplinką ir pripažįstama, kad vien pagerėjus tyrimų rodikliams negalime paciento vadinti išgijusiu. Funkcinis sveikimas ir grįžimas į visuomenę yra svarbus gydymo efektyvumo įvertinimas ir rezultatas, pagalbos sugrįžti į įprastą gyvenimą reikia didžiajai daliai infekcija persirgusių žmonių (Matulevičiūtė ir kt., 2021). Reabilitaciją galima pavadinti problemos sprendimo procesu, kadangi tai susideda iš kelių etapų, kurių tikslas yra optimalus paciento sugrįžimas į normalų gyvenimą po persirgtos ligos. Reabilitacija prasideda gydytojui arba tarpdisciplininei komandai išsikeliant tikslus, tiksliai iškeliant paciento problemą, atsižvelgiant į visas galimas problemas ir paciento poreikius (Matulevičiūtė ir kt., 2021, p. 228)
Kai kuriais atvejais, dėl sunkesnės pacientų būklės ar gretutinių ligų reabilitacija po COVID-19 infekcijos negali būti taikoma namuose, o tik specializuotose įstaigose, o tai nėra taip lengva, nes šių įstaigų nėra daug ir ne visiems pacientams jos yra prieinamos dėl netinkamos vietos, kartais net dėl pandemijos metu esančių įvairių suvaržymų. Bet kuriuo atveju būtina pabrėžti, jog pacientų negalime laikyti išgydytais vien pagerėjus jų tyrimų rodikliams, labai svarbu pacientų funkcinis sveikimas ir grįžimas į visuomenę. Apibendrinama, kad COVID-19 reikalauja greitų pokyčių ir adaptuotų gydymo galimybių. Kol kas reabilitacijai reikalingas didesnis dėmesys, tai reikalauja didelių finansinių išteklių ir efektyvios organizavimo sistemos (Matulevičiūtė ir kt., 2021, p. 230).
COVID-19 pandemijos įveikimo situacija Lietuvoje
Pandemijos pasekmes psichikos sveikatai Lietuvoje liudija pasikeitę rodikliai: bendras visuomenės streso lygis padidėjęs apie 2 kartus, lyginant su laikotarpiu iki pandemijos (iki jos stresą jautė 14 proc., prasidėjus pandemijai – 26–48 proc. populiacijos), ir apie 1,5 karto yra išaugę nerimo, pykčio, liūdesio jausmai. Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. vasario mėn. atlikta apklausa parodė, kad pusės (49 proc.) apklaustųjų emocinė būklė antrosios COVID-19 bangos metu (nuo 2020 m. rugsėjo mėn.) pablogėjo, lyginant su vasaros laikotarpiu (13 proc. – žymiai pablogėjo, 36 proc. šiek tiek pablogėjo). Nors bendras savižudybių skaičius 2020 m. lyginant su 2019 m. reikšmingai nepakito, tačiau buvo išaugęs vidutiniškai 24 proc. pokarantininiu laikotarpiu (2020 m. birželio–rugpjūčio mėn.). Vaikai ir paaugliai tapo ypač pažeidžiama grupe, nes įvestas karantinas ir nuotolinis ugdymas padidino socialinį atsiribojimą ir tai lėmė jų vienatvės jausmo atsiradimą dėl nepatenkintų socialinių, bendravimo poreikių (Valstybės kontrolė, 2021, p. 4).
COVID-19 pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimo priemonių planavimas ir įgyvendinimas tobulintini COVID-19 pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimo priemonių įgyvendinimui imamasi veiksmų: patvirtintas planas, tačiau nebuvo numatytos rizikingiausios asmenų grupės, ne visoms priemonėms suplanuota lėšų. 2020 m. buvo įgyvendinta 56 proc. iš viso plano priemonių (panaudota 30 proc. lėšų). Kadangi jame nebuvo nustatytų priemonių efektyvumo vertinimo kriterijų, įgyvendintų priemonių poveikis nebuvo matuojamas. 2021 m. atnaujintame plane įgyvendinimo vertinimo kriterijai numatyti, tačiau rodikliai orientuoti į priemonių įgyvendinimo proceso matavimą, o ne rezultatą, todėl nebus galima nustatyti, ar vykdytos priemonės turėjo poveikį mažinant COVID-19 pandemijos pasekmes psichikos sveikatai. Dėl užsitęsusio paslaugos įtraukimo į PSDF lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą nebuvo padidintas psichologų, dirbančių psichikos sveikatos centruose, skaičius, dėl sustabdyto šių paslaugų teikimo nebuvo plėtojamos psichosocialinės reabilitacijos paslaugos, o psichologinės pagalbos prieinamumo asmens sveikatos priežiūros specialistams plėtojimas buvo nukeltas į 2021 m. Dėl šių priežasčių nesudarytos sąlygos teikti daugiau paslaugų laikotarpiu, kai tų paslaugų reikėjo labiausiai.(Valstybės kontrolė, 2021, p. 7).
Valstybės kontrolė apibendrina, jog Lietuva viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje COVID-19 pasekmėms psichikos sveikatai mažinti patvirtintas planas, tačiau, įvertinus esamas psichikos sveikatos paslaugų prieinamumo spragas, reikėtų tikslesnio šiai veiklai skiriamų lėšų ir didesnės imties priemonių vaikams ir jaunimui planavimo (Valstybės kontrolė, 2021, p. 7).
Lietuvos mokslininkai tyrinėjo, kaip COVID-19 pandemijos metu pasikeitė kasdienis žmonių gyvenimas, kaip pirmojo karantino metu buvo vertinami patiriami sunkumai. Nustatyta, kad 51 % tyrimo dalyvių psichologinė gerovė buvo prasta, asmenys, patiriantys sunkumų dėl COVID-19 pandemijos, pasižymėjo didesniais neurotiškumo įverčiais (Grigutytė ir kt., 2021).
Turint tokius duomenis apie suprastėjusią gyventojų psichinę sveikatą pandemijos COVID-19 metu ir prognozuojant, kad nemažam skaičiui gyventojų gali pasireikšti pokovidinio sindromo simptomai, reabilitacijos paslaugų plėtrą planuoti privaloma valstybės mastu ir skirti tam reikiamą dėmesį.
Pokovidinis sindromas: ką dar žinoti verta?
Pokovidinis sindromas dar tik pradėtas tyrinėti išsamiau jo pasekmių vertinimo ir įveikimo būdų radimo plotmėje. Dėl akivaizdžių įrodymų, jog pokovidinio sindromo vienas pagrindinių ypatumų yra tas, kad žmonėms sutrinka psichinė sveikata, kai kurie iš jų nebegali tęsti savo darbo ar mokytis, individualia tvarka gydymo, pagalbos taikymas turėtų būti išeitis padedant sergantiesiems atsigauti, sveikti ir kuo sėkmingiau integruotis į socialinį gyvenimą.
Paminėti verta reikia Čekijos mokslininkus, kurie tyrinėjo psichoterapijos tikslus siekiant pagerinti pacientų padėtį pokovidinio sindromo metu, kad būtų išvengta ilgalaikio pakenkimo jų sveikatai ir jie kuo anksčiau grįžtų į savo įprastus gyvenimus. Siūloma po respiratorinės terapijos taikyti specialius mokymus, kaip prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Psichoterapiją rekomenduojama tęsti namų sąlygomis bei pasitelkiant nuotolinės terapijos technologijas. Taip pat siūloma speciali programa-gairės užsitęsusio pokovidinio sindromo gydyme, kai priežiūra taikoma ir vaikams, atsižvelgiama į gyvenimo kokybės užtikrinimo svarbą (Grünerová Lippertová et al., 2021; Djakow, 2020).
Sukauptą ir išanalizuotą informaciją galima susiteminti tam tikru lygmeniu.
Pietų Azijos valstybėse buvo atliktas sisteminis tyrimas, kurio metu analizuota, kokią įtaką Covid-19 pandemija daro asmenų psichosocialinei sveikatai. Nustatyta, jog itin paplito panika, vienišumo jausmas, izoliacija, neapibrėžtumo baimė. Be to, žmonės, kurie jau anksčiau sirgo depresija, demensija, kitomis psichikos ligomis, pasijuto blogiau dėl padidėjusio streso, karantino metu ribotų galimybių apsilankyti pas gydytoją, prastesnės priežiūros. Visuomenė pandemijos metu neišvengiamai turėjo atsižvelgti į psichinės sveikatos priežiūros problemas, padažnėjo neuropsichiatrinių atvejų, pavyzdžiui, delyro, depresijos sutrikimų, savęs žalojimo atvejų, kt. Socialiniai efektai itin paveikė vyresnio amžiaus vienišus asmenis ir darbuotojus-migrantus (Banerjee et al, 2021). Pradėjus plisti COVID-19 buvo pranešta, kad tuo pačiu nustatomi ir psichikos sutrikimai, pavyzdžiui, baimė, nuovargis, depresija, kt. Galiausiai, psichinė sveikata prastėjo dėl informacijos trūkumo, gandų plitimo. Nustatyta, kad kyla fobija dėl nepakankamos informacijos ir melagienų sklidimo (Chaturvedi, 2020).
Pokovidinio sindromo pažeistų asmenų problemos nėra išsamiau analizuotos, pirmiausia yra vardijami požymiai, būdingi pokovidiniam sindromui, analizuojama, kokią žalą daro plintantis virusas ir kokie yra jo padariniai žmonių sveikatai bei kaip itin ilgas sveikimo periodas kenkia psichosocialinei sveikatai, identifikuojama, kad pacientai daugeliu atvejų negalėjo pasiekti gydytojų, negavo įprastinių sveikatos priežiūros paslaugų. Dar daugiau, ilgai trunkantis atsigavimas po susirgimo Covid-19 infekcija nulėmė ir socialines sproblemas – nutrūkusius bendruomeninius ryšius, izoliaciją, kai kada – darbo netekimą, negalėjimą mokytis, studijuoti. Svarbu pažymėti, kad nė nevertinta, kokie svarbūs paslaugų prieinamumo klausimai, o tas, jog asmenys gali ir patys savarankiškai gerinti savo sveikatą ir atsigauti, vėl tapti darbingais, aktyviais, tačiau tam reikalingos tam tikros žinios, įvairių rūšių ištekliai, taip ir liko labai ribotai prieinama informacija.
Sveikatą patys sau gerino pirmiausia tik tie, kurie buvo atsakingi už visų kitų atsigavimą po pandemijos ir įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą visomis prasmėmis. Nemažai kas, sugebėjęs elementariai savintis viešuosius įvairių rūšių išteklius neproporcingai vien savo asmeninėms reikmėms, problemas išsprendė gana paparastai – su visu turimu turtu, verslais, net draugų kompanijomis išsikraustė įsikurti kur nors kitur, kur aplinka kardinaliai kitokia ir rūpintis vien savimi įmanoma pakeitus identitetą, asmens dokumentus, gyvenimo būdą, gyvenamą vietą. Juk į Lietuvą visada galima pergalingai grįžti ir išdidžiai žvilgtelėti, kaip laikosi tie visi bėdžiai, kurie nei patys savimi tinkamai nepasirūpino, nei bet kokio lygio valdžia ar bendruomenės, artimieji, draugai ir sugyventiniai bei nuosavi vaikai realios paramos ir pagalbos nesuteikė ir jie visi taip ir liko murkdytis tame lokalių problemų ir purvinų intrigų dumble.
Šioje informacinėje aplinkoje verta įsiklausyti į JAV oficialiai viešinamas rekomendacijas nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d.: Dr. Sanjay Gupta įspėjo apie jau prasidėjusį infekcijos protrūkį. Plinta KP.3 Covid-19 atmaina. Nusprendusieji skiepytis, sulauks specialiai šiai naujai atmainai pritaikytos vakcinos ir skiepytis patariama iki Vėlinių, šių metų lapkričio 1 d., tiek nuo mutavusio viruso, tiek nuo gripo vienu metu. Vakcinacija veikianti išlieka apie 6 mėnesius (CNN, 2024-08-01).
Taigi, Lietuvoje taip pat laukiama naujosios vakcinos gavimo. Norintieji išvengti infekcinio susirgimo ir galimų komplikacijų po to, pavyzdžiui, būti nedarbingu apie 3 metus ir labai abejotina ar gauti reikiamas reabilitacijos paslaugas, pasikonsultavę su šeimos gydytoju turi priimti sprendimą patys.
Tolimesnes susijusias žinias, tikėtina, skelbs tie, kurie už tai gauna specialų finansavimą ir yra tiesiogiai atsakingi už patikimos informacijos išplatinimą visiems visuomenės nariams.
Sąvokos aiškinimas: COVID – 19 – infekcinė liga, sukeliama SARS-CoV-2 viruso.
NAUDOTA LITERATŪRA:
Banerjee, D., Vaishnav, M., Sathyanarayana Rao, T. S., Raju, M. S. V. K.; Dalal, P. K....& Jagiwala, M. P. (2021). Impact of the COVID-19 pandemic on psychosocial health and well-being in South-Asian (World Psychiatric Association zone 16) countries: A systematic and advocacy review from the Indian Psychiatric Society. Indian Journal of Psychiatry, 62, 343-S353 [žiūrėta 2022-02-09]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.
Barley-McMullen, S., Burgess, S. (2021). Living with long Covid and the role of occupational therapy. [iūrėta 2022-02-06]. Prieiga per internetą: https://www.derby.ac.uk/blog/living-with-long-covid-occupational-therapy/
Chaturvedi, S.K. (2020). Covid-19 Related Psychiatric Disorders and the New Psychosocial Rehabilitation. Journal of Psychosocial Rehabilitation and Mental Health, 7, 103–105 [žiūrėta 2022-02-01]. Prieiga per internetą: https://link.springer.com/article/10.1007/s40737-020-00178-5
Čejauskas, A., Dzinzinaitė, I., Uža, T. (2021). Pokovidinio sindromo diagnostika ir valdymas pirminės sveikatos priežiūros grandyje. Medicinos mokslai. Medical sciences. 9(6), 99-106.
Djakow, J. (2020). Year 2020 in review - Postacute intensive care. Anaesthesiology & Intensive Medicine, 31(6), 305-309 [žiūrėta 2022-02-09]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.
Grigutytė N, Engesser K, Petraškaitė K. (2021). COVID-19 pandemijos metu patiriamų sunkumų, psichologinės gerovės ir asmenybės bruožų sąsajos. Psichologija, 64,69-76.
Grünerová, L. M., Pětioký, J., Šilhavá, S., Gueye, T., Dědková, M., Nerandžič, Z., Bakalář, B. (2021). Possibilities in rehabilitation of COVID-19 patients. General Practitioner / Prakticky Lekar, 101(1), 27-31 [žiūrėta 2022-02-09]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.
Yong, S.J., Liu, S. (2021). Proposed subtypes of post-COVID-19 syndrome (or long-COVID) and their respective potential therapies. Reviews in medical virology [Rev Med Virol], e2315. [žiūrėta 2022-02-09]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.
Kira, I.A. (2021). The Impact of COVID-19 Traumatic Stressors on Mental Health: Is COVID-19 a New Trauma Type. International Journal of Mental Health and Addiction [žiūrėta 2022-02-01]. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1007/s11469-021-00577-0
Lopez-Leon, S., Wegman-Ostrosky, T., Perelman, C., Sepulveda, R., Rebolledo, P., Cuapio, A.,Villapol, S. (2021). The National Institute for Health and Care Excellence. COVID-19 rapid guideline: managing the long-term effects of COVID-19. Scientific Reports, 11(1) [žiūrėta 2022-02-09]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.
Matulevičiūtė, A., Nikolaičiukaitė, S., Želvytė, G. (2021). Rehabilitation of patients post COVID-19 infection: a literature review. Medical Sciences, 9 (3), 224-231 [žiūrėta 2022-02-09]. Prieiga per internetą: https://www.24.Rehabilitation%20of%20patients%20post%20COVID-19%20infection.%20A%20literature%20review.pdf
Menges, D., Ballouz, T., Anagnostopoulos, A., Aschmann, H. E., Domenghino, A., Fehr, J. S., Puhan, M. A. (2021). Burden of post-COVID-19 syndrome and implications for healthcare service planning: A population-based cohort study.PLoS ONE. 16(7),1-19. [žiūrėta 2022-02-09]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.
Munblit, D., Nicholson, R., Needham, D. M. ...& Akrami, A. (2022). Studying the post-COVID-19 condition: research challenges, strategies, and importance of Core Outcome Set development. BMC Medicine, 20(1), 1-13 [žiūrėta 2022-02-07]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.
Not sure when to get your next Covid booster? Hear Dr. Gupta's advice. CNN. [žiūrėta 2024-08-07]. Prieiga per internetą: https://edition.cnn.com/2024/08/01/health/video/covid-summer-wave-dr-sanjay-gupta-on-call-digvid
Vertinimo ataskaita. Covid-19 pasekmių psichikos sveikatai mažinimas. (2021). Valstybės kontrolė. 2021 m. liepos 12 d. ataskaita Nr. VRE-2.
Wasilewski, M.B., Cimino, S.R., Kokorelias, K.M., Simpson, R. Hitzig, S.L., Robinson, L. (2021). Providing rehabilitation to patients recovering from COVID-19: A scoping review. PM &R : the journal of injury, function, and rehabilitation [PM R] Date of Electronic Publication [žiūrėta 2022-02-07]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.
Iliustracija aukščiau: Piraeus pliažas saulei tekant. Nuotrauka padaryta 2022-10-06. Autorė Andžela Armonienė.
KORONA VĖL ATEINA,
ARBA RUOŠK ROGES ŽIEMAI VASARĄ
2024-07-31
Žinia yra ta, jog Korona vis dar nėra įveikta. Esmė ta, kad nors daugelis žmonių per šią vasaros Covid-19 bangą gali gyventi savo įprastą gyvenimą, atostogauti, keliauti, būti viešose vietose, tie žmonės, kurie yra pažeidžiami sunkių ligų, vis tiek turėtų imtis papildomų atsargumo priemonių. Aplinkiniai taip pat turėtų imtis atsargumo priemonių, kad padėtų apsaugoti tuos, kuriems kyla didžiausia rizika. Covid-19 infekcija šią vasarą pavojinga vyresnio amžiaus asmenims, turintiesiems silpnesnį imunitetą bei kitus medicininių problemų ir sveikatos sutrikimo pasireiškimo atvejus. O kaip bus ateinančią žiemą? Atnaujinta vakcina bus sukurta, ar ne? Lietuvoje ji bus priaunama, ar ne?
Nereikia užmiršti, jog dėl Covid-19 infekcijos net esamas JAV prezidentas Džo Baidenas užsikrėtė koronavirusu ir Baltieji rūmai patvirtino tai oficialiai 2024 m. liepos 18 d.
2024 m. liepos 16 d. CNN paskelbė interviu su Dr. Leana Wen ir ta informacija svarbi ne tik JAV piliečiams.
„PADĖKIME SAU‘19“ KVIEČIA SUSIPAŽINTI SU ŠIA INFORMACIJA:
Naujausi duomenys rodo, kad per savaitę, pasibaigusią liepos 6 d., JAV 23,5 proc. daugiau buvo apsilankymų dėl Covid-19, palyginti su praėjusia savaite. Pranešama, kad nuo liepos 6 d. COVID-19 viruso aktyvumo lygis nuotekose JAV yra didelis.
JAV viešieji asmenys praneša apie susirgimus koronaviruso infekcija. Atėjo laikas atnaujinti savo supratimą apie Covid-19 ir šios infekcijos plitimą 2024-ųjų vasarą.
Kodėl kyla ši vasaros banga ir ar tikrai vėl turime jaudintis dėl infekcijos? Ką žmonės turėtų daryti, kad sumažintų galimybę užsikrėsti gyvendami įprastą gyvenimą? O jei aš keliauju? Ar turėčiau pasiskiepyti dabar, o ne laukti atnaujintos vakcinos? Ar testai vis dar veikia? O ką turėčiau daryti, jei susirgčiau Covid-19 – ar vis tiek turiu atsiriboti ir likti nuošalyje nuo šeimos?
CNN sveikatingumo ekspertė dr. Leana Wen. Wen, Džordžo Vašingtono universiteto skubios pagalbos gydytoja ir klinikinė docentė, anksčiau buvusi Baltimorės sveikatos komisare, atsako į CNN klausimus.
CNN: Kiek žmonės turėtų nerimauti dėl Covid-19 infekcijos dabar, kai susirgimų atvejų vėl atsiranda?
Dr. Leana Wen: Remiantis skaičiais, atrodo, kad esame vasaros Covid-19 infekcijų bangos viduryje. Tai neturėtų būti staigmena. Nuo pat pandemijos pradžios kiekvienais metais matėme daugybę infekcijų bangų, įskaitant tą, kurios piką pasiekia vasarą. Tai gali būti dėl išaugusio kelionių skaičiaus, taip pat dėl karšto oro daugiau žmonių susirenkančių patalpose.
Ar žmonės turėtų nerimauti dėl Covid-19 infekcijos, priklauso nuo konkrečių jų sveikatos aplinkybių. Ypač susirūpinti turėtų tie žmonės, kurie yra vyresni arba kurių imunitetas yra susilpnėjęs, arba tie, kurie serga įvairiomis širdies, plaučių, inkstų ir kitomis sveikatos ligomis. Jie turi būti tikri, kad yra atnaujinę vakcinas, turėti planą, kaip gauti antivirusinį gydymą, ir apsvarstyti papildomas atsargumo priemones, pvz., maskuotis perpildytose patalpose ir bandyti burtis lauke, o ne patalpoje.
CNN: Ką žmonės turėtų daryti, kad sumažintų užsikrėtimo tikimybę gyvendami įprastą gyvenimą mieste?
Wen: Daugelis žmonių grįžo į savo priešpandeminį gyvenimą ir galvoja apie Covid-19 taip, kaip vertina kitus kvėpavimo takų virusus: jie nenori užsikrėsti šiais virusais, bet taip pat nenori nustoti bendrauti ir lankytis restoranuose, teatre ir religinėse apeigose. Manau, kad rizikos apskaičiavimas priklausys nuo asmens ir jo asmeninių medicininių aplinkybių. Vienas dalykas, kurį reikia apsvarstyti, yra sumažinti užsikrėtimo tikimybę prieš apsilankant ypač pažeidžiamoje šeimoje ar draugijoje. Savaitę prieš apsilankymą galite vengti susibūrimų patalpose ir dėvėti kaukes viešajame transporte ir kitose perpildytose vietose. Greitojo testo atlikimas prieš pat apsilankymą taip pat gali sumažinti riziką užkrėsti tą pažeidžiamą asmenį.
CNN: Daugelis žmonių nori gauti dar vieną vakciną nuo Covid-19, kad geriausiai apsisaugotų per vasaros bangą. Tačiau rudenį bus išleista nauja vakcina. Kas turėtų gauti vakciną dabar ir kas gali laukti, kol gaus naują?
Wen: Netrukus bus išleista atnaujintos formulės Covid-19 vakcina. Ji turėtų pasirodyti rugsėjį ir jau rugpjūčio mėnesį. Rekomenduota, kad visi 6 mėnesių ir vyresni asmenys gautų šią vakciną, kai ji bus išleista.
Kadangi esame taip arti naujosios vakcinos išleidimo, manau, logiška laukti atnaujintos formulės vakcinos. Tai turėtų būti labiau taikoma šiuo metu cirkuliuojantiems variantams ir, idealiu atveju, geriau atitiktų padermes, kurios, kaip tikimasi, dominuos rudenį ir žiemą.
Žmonės turėtų nepamiršti, kad pagrindinis vakcinos tikslas yra sumažinti tikimybę sunkiai sirgti – užkirsti kelią būtinybei hospitalizuotis ir mirti. Vakcina nėra tokia veiksminga mažinant infekciją.
Ji turi tam tikrą veiksmingumą mažinant infekcijų dažnį, tačiau šis veiksmingumas greitai mažėja. Žmonės, kuriems reikia papildomos apsaugos nuo infekcijos, kuri visada kelia sunkios ligos ir užsitęsusio Covido riziką, turėtų imtis papildomų atsargumo priemonių, kaip jau aptarėme.
CNN: Galiausiai, ką turėčiau daryti, jei susirgsiu Covid-19 — Ar aš vis dar turiu izoliuotis ir likti nuošalyje nuo šeimos?
Wen: Prieš kelis mėnesius panaikintas penkių dienų izoliacijos reikalavimas. Dabar rekomenduojama žmonėms, kuriems diagnozuotas Covid-19, likti namuose, kol jie nekarščiuos bent 24 valandas ir jų simptomai nepagerės. Kitas penkias dienas jie vis tiek turėtų stengtis imtis papildomų atsargumo priemonių, tokių kaip artimo kontakto su kitais apribojimas.
Aš tai aiškinu taip, kad tai priklauso nuo kitų jūsų šeimos narių sveikatos padėties. Jei kiti paprastai yra sveiki ir nesiima papildomų atsargumo priemonių, kad sumažintų savo riziką užsikrėsti Covid-19, manau, kad galėtumėte vadovautis patarimais, kaip nurodyta anksčiau.
Tačiau, mano nuomone, jei gyvenate namuose su asmeniu, kuris yra labai pažeidžiamas – pavyzdžiui, vyresnio amžiaus tėvams, kuriems buvo persodintas inkstas – tikrai turėtumėte vengti to asmens, kol nepasieksite neigiamo Covid-19 testo. Tai reiškia, kad tuo laikotarpiu nevalgyti su jais tose pačiose patalpose ir nesidalyti bendromis erdvėmis.
Parengta pagal: Covid-19’s back. Should you be worried? By Katia Hetter, CNN, July 16, 2024.
<https://edition.cnn.com/2024/07/16/health/summer-covid-rise-wellness/index.html>
KAIP GAUTI KUO DAUGIAU DALINAMŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ, KOMPENSACIJŲ IR PASLAUGŲ?
ARBA: ČIUMPAM, GRIEBIAM, KAS DAR LIKO!
2024-07-29
Medikų ar juristų, įvairių rangų tarnautojų paslaugų ieško vis mažiau LR nuolatinių gyventojų.
Mažiau ieškoma ir įtakingų svainių ar tetų užtarimo dėl vienos ar kitos privilegijos gavimo, pavyzdžiui, nuolatinio pabuvimo sanatorijose už dyką ar senatvės pensijos išsirūpinimo tokio dydžio, jog net nė vienos valandos iš viso nedirbusi ir absoliučiai jokių mokesčių per visą savo gyvenimą nemokėjusi ir nepasiligojusi žvitri senjorė iš valstybės biudžeto kas mėnesį paima virš tūkstančio eurų ir žino, kad kiekvienų metų sausio 1-ąją ir liepos 1-ąją jos gaunama ta suma didės ne mažiau nei penktadaliu, mat ji tinkamu laiku pas reikiamus įtaką turėjusius asmenis apiforminta kaip nuolatos gulinti ir bejėgė ligonė, nors iš tiesų savo prabangiuose apartamentuose kasdien išgėrusi butelį kokybiško šampano ir surūkiusi kubietišką cigarą, pasitiesusi kilimėlį šoka tvistą ir „čia-čia-čia“ taip, jog kaimynams gyvenantiems žemiau vienu aukštu nuolatos nuo lubų nukrenta liustrai prieš tai pasiūbavę 180 laipsnių amplitude.
Nuo 2024-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo NR. I-2044 pakeitimo įstatymas. Ką svarbu žinoti, yra 27 straipsnio „Asmeninės pagalbos poreikio nustatymas, teikimas, apmokėjimas ir finansavimas“ 1 dalyje: „1. Asmens su negalia, pageidaujančio gauti asmeninę pagalbą, asmeninės pagalbos poreikį jo ar jo atstovo pagal įstatymą prašymu nustato socialiniai darbuotojai. Asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Rengiant asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarkos aprašą įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos. Sprendimą dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo, nutraukimo ir asmeninės pagalbos poreikio nustatymo termino priima socialinio darbuotojo, nustačiusio asmeninės pagalbos poreikį, teikimu savivaldybės administracija“. Taigi, Jums reikalingas socialinis darbuotojas. Tiesa, socialiniai darbuotojai dažniausiai yra labai glaudžiai susiję su medikais.
28 straipsnio „Socialinės paslaugos“ 2 dalyje parašyta: „2. Už socialinių paslaugų organizavimą ir prieinamumą atsako valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“, 3 dalyje primenama, jog „3. Socialinės paslaugos asmenims su negalia organizuojamos ir teikiamos vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu“.
Ką svarbu dar žinoti ir niekada to neužmiršti? Ogi tai, jog visi įstatymai, nutarimai, įsakymai, savivaldybių patvirtintos tvarkos ir paslaugų, paramos teikimo aprašai yra nuolatos keičiami, atnaujinami, kartais jie iš viso netenka galios, pakeičiami kitais teisės aktais ir juos lydinčiaisiais dokumentais, tvarkų aprašais, kt. Todėl domėtis turite patys ir ne pro šalį visada sužinoti, kaip vienas ar kitas, atrodytų, Jums naudingas įstatymas ar potvarkis, nutarimas realizuojamas praktikoje, ar jis iš viso įgyvendinamas.
O jei vis dar nesate asmuo su negalia ar senatvės pensininkas su nustatytais specialiaisiais poreikiais ir dalyvumo lygiu, bet jaučiatės itin pasiligojęs ir teisėtai galintis pretenduoti į asmens su negalia statusą, reikia žinoti ir dar daugiau, skaityti teisės aktus pačiam, o ne aklai tikėti ir pasitikėti, ką Jums pasakė artimieji, kaimynai, draugai ar net gydantis gydytojas ar slaugytojos padėjėja ligoninėje, kur tik ką Jums buvo atlikta sudėtinga chirurginė operacija. Teisės aktai kuriami, atnaujinami, keičiami taip sparčiai, jog apie jų buvimą ir galiojantį jų turinį, privalomas įgyvendinti nuostatas nežino net tie, kuriems tuose pačiuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ir nurodyta juos įgyvendinti, tai yra, vykdyti tiesiogiai.
Atsakingųjų už vykdymą aiškinimus girdėjome visi: lėšų tam nėra paskirta, žmonių gebančių tai atlikti nėra arba trūksta, arba jie patys tik ką tapo senatvės pensininkais, susirgo, kartais jie dar būna mokymuose ar tolimose šalyse „tobulinasi“, iš kur tinkamu lygiu „pasitobulinę“ taip niekada ir nebegrįžta ir suma sumarum Jūs ir vėl liekate be suteiktų paslaugų.
Todėl aukščiau minėto įsigaliojusio įstatymo 29 straipsnis neretai gali būti prilyginamas mokslinės fantastikos ar stebuklinės pasakos žanrui ir jis esamu metu yra toks:
„29 straipsnis. Finansinės pagalbos priemonės
1) socialinė piniginė parama – skiriama siekiant užtikrinti jo materialinės padėties garantijas;
2) tikslinės kompensacijos ir (ar) pensijos, ir (ar) išmokos – skiriamos siekiant jam kompensuoti dėl negalios netektas pajamas ir individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimo išlaidas;
3) lengvatos – teikiamos siekiant jam užtikrinti individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą tais atvejais, kai galimybių patenkinti jo poreikius kitomis pagalbos priemonėmis nėra.
Dar svarbu žinoti ir suprasti, kad tos Jums priklausančios finansinės pagalbos ir visų įmanomų priemonių laukia nesulaukia, pavyzdžiui, Jūsų sugyventinis ar net Jūsų vaikai, anūkai, bet tik ne Jūs, kadangi Jums jų nereikia iš viso. Todėl turite žinoti, jog esamu metu nebėra NDNT prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kur Jūsų kaimynas ar draugė susitvarkė reikalus ir negali atsidžiaugti gautomis privilegijomis. Dabar tai jau yra Agentūra, trumpinys ANTAA, visas pavadinimas yra toks: Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Išliko teritoriniai skyriai, ANTAA paprastai yra ten pat, kur buvo ankstesnieji NDNT teritoriniai skyriai. Ten nuvykus galima pateikti prašymus, kitus dokumentus.
Taigi, „pagalbos koordinavimas skiriamas asmenims, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios vertinimo ir duoda sutikimą, kad jiems būtų teikiamas pagalbos koordinavimas. Jeigu asmuo nesutinka, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, Agentūra organizuoja tik negalios vertinimą. Pagalbos koordinavimo asmeniui su negalia skyrimo, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliotos įstaigos vadovas“ (LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo NR. I-2044 pakeitimo įstatymo 32 str. 1 d.).
Privalote nuodugniai susipažinti su LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo NR. I-2044 pakeitimo įstatymo 2 straipsniu. Taip įgysite supratimą, kaip vyksta viskas dabar, kai nuo metų pradžios paskelbta, jog reformuojama visa su asmenimis su negalia susijusi paslaugų sistema, kt. Nurodytasis 2 straipsnis esamu metu yra toks:
2 straipsnis. Teisių ir garantijų išsaugojimas
1) 15 procentų dalyvumo lygį – asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
2) 40 procentų dalyvumo lygį – asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.
Atsakymas į trečiąjį klausimą yra ir taip, ir ne.
Būtina susipažinti su LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. A1-10 „Dėl asmenų, kuriems iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas darbingumo lygis, specialiųjų poreikių lygis, teisių išsaugojimo įgyvendinimo“.
Nurodytajame įsakyme svarbu štai kas:
„1.1. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys, pageidaujantys, kad jiems būtų nustatytas dalyvumo lygis, ir Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyti asmenys, pageidaujantys, kad jiems nustatytas specialiųjų poreikių lygis pereinamuoju laikotarpiu – nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. būtų prilygintas dalyvumo lygiui, gali Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas Nr. 1) 13 punkte nurodytais būdais kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) dėl dalyvumo lygio nustatymo ir pateikti Aprašo Nr. 1 14.1 papunktyje nurodytą prašymą (toliau – prašymas), Aprašo Nr. 1 14.2, 14.3.9 ir 14.3.10 papunkčiuose nurodytus dokumentus ir iki Įstatymo įsigaliojimo dienos išduotą galiojantį neįgaliojo pažymėjimą.
1.2. Agentūra per 20 darbo dienų nuo šio įsakymo 1.1 papunktyje nurodyto prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl dalyvumo lygio ir Aprašo Nr. 1. (...)
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas Nr. 1), – štai, kas svarbu. Susiraskite šį teisės aktą, jis laisvai prieinamas internetu. Nuolatos stebėkite, kaip kinta Aprašas Nr. 1 ir kiek tai svarbu Jums. O jei manote, jog Jums reikalingas ir pagalbos suteikimas, pirmiausia susipažinkite su Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo 3 priedu „INDIVIDUALIOS PAGALBOS POREIKIO KLAUSIMYNAS“. Perskaitę ir įsisavinę Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo 1 priedą „BAZINIO DALYVUMO KRITERIJAI“ nusikratysite nesveiko pavydo ir streso pertekliaus, kad Jūsų žinoma senjorė Ona neaišku kodėl gyvena geriau, o Jūs, Jūsų draugė Zosė ir sugyventinis Juozas – deja, ne. Apie tai išsamiau skaitykite čia: KODĖL SENJORAI JONAS IR ONA NUSIPELNĖ GYVENTI GERIAU, O ZOSĖ SU JUOZU – NE? <https://www.leidinyssau.lt/info>, žr. 2024-07-21.
Perskaitėte, susipažinote, įsisavinote. Gerai būtų, jei turėtumėte su kuo pasitarti, kas lygiai kaip ir Jūs turėtų susitvarkyti dokumentus per tą pereinamąjį laikotarpį iki 2027 m. gruodžio 31 d.
Jums reikia kreiptis į ANTAA. Pakanka su savimi turėti galiojantį asmens dokumentą, įrodantį, jog esate LR pilietis. Yra sukurtos patogios ir paprastos užpildyti PRAŠYMO PRILYGINTI NEGALIĄ formos. Kreiptis galite į bet kurį teritorinį ANTAA skyrių. Taip pat viską galima atlikti internetu. Be to, netikslinga vengti pasiskambinti telefonu į ANTAA ir pasikonsultuoti pačiam.
Dabar, 2024-ųjų vasarą, itin paranku savarankiškai viską įvertinti, turėti galvoje, jog nuo 2025 m. vidurio LR Vyriausybė, visos LR savivaldybės įpareigotos vykdyti dar ir susijusius ES teisės aktus, tai yra, numatoma pritaikyti aplinką žmonėms su negalia, pagyvenusiems ir kitiems sveikatos ar fizinių sunkumų turintiems asmenims, todėl į Lietuvos teisę 2022 m. perkelta ES Prieinamumo direktyva. Ji numato pareigą tiek viešajam sektoriui, tiek verslui gerinti prieigą prie pagrindinių gaminių ir paslaugų, kad visi visuomenės nariai būtų savarankiškesni ir galėtų visapusiškai bei veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiomis sąlygomis su kitais asmenimis. Pokyčiam numatytas pereinamasis laikotarpis. Įstatymo nuostatos pradės veikti 2025 m. birželio 28 d. Išsamiau rasite čia:
<https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/ministre-m-navickiene-dziaugiuosi-verslais-kurie-pritaiko-aplinka-ir-paslaugas-zmonems-su-negalia>, žr. 2023-12-28.
Žinoma, gudresnieji jau pasirūpino apsigyventi tose ES valstybėse, kur ši direktyva jau pritaikyta praktiškai, kur silpnesnieji ir mažiau galimybių turintieji visuomenės nariai gauna didesnes išmokas, kompensacijas, aplinkos infrastruktūra pritaikyta asmenims su negalia, patikimos ir reikiamos informacijos prieiga bei kokybiškos paslaugos užtikrintos visiems. Lietuva ir šioje srityje atsiliko.
Jei nusprendėte likti Lietuvoje ir tenkintis kuklesnėmis pragyvenimo sąlygomis ir abejotinos kokybės paslaugomis, išties nuolatos savarankiškai gilinkitės, kaip kinta aukščiau nurodytas įstatymas, taip pat kai kurie ministrų įsakymai kuo Jums svarbūs ir neužmirškite, jog Aprašas Nr. 1 nuolatos kinta taip pat, lygiai kaip ir kompensuojamųjų vaistų sąrašas, jų kainos bei iš Ligonių kasų apmokamos arba ne paslaugos.
6. POST SCRIPTUM, ARBA KĄ SAKO VALDŽIA?
Kai kam numatyta paprastesnė ir greitesnė negalios nustatymo procedūra.
„Taip pat naujai reglamentuota, kad tais atvejais, kai vertinamas senatvės pensijos amžių sukakusio asmens, kuris yra laikinai nedarbingas ir turi nedarbingumo pažymėjimą, dalyvumo lygis, sprendimas dėl dalyvumo lygio tokiam asmeniui būtų priimtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Šiuo metu numatyta, jog sprendimas turi būti priimamas per 20 darbo dienų“, – informavo šių metų vidurvasarį Valdžia. Išsamiau rasite čia: .
<https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos-1/daliai-zmoniu-paprastesne-ir-greitesne-negalios-nustatymo-procedura/>.
Gal netyčia pastebėjote, jog Lietuvoje ieškoma informacijos apie tai, kaip gauti dar ir dar nors kažką už dyką bei kur dar kažkas kažką dalina nemokamai, kaip nusilpusio protelio savo vaiką ar nukvakusį anūką, anūkę padaryti mokslo magistre ir įtaisyti pabūti viceministre, ministre ar bent jau Europaralamentare, kai taps senatvės pensijos amžiaus ir bus pasiekusi visiško idiotizmo lygį, o ne apie tai, kaip išties nesirgti, neparazituoti, nesimuliuoti ligų, nubūti aferistu-prichvatizatoriumi, visiškai ne apie tai, kas yra darbas ir kodėl jis žmogų puošia. Lietuva nebeturi ko dalinti už dyką, naujai įvažiavusieji, įbėgusieji, atropojusieji iš kažkur, neras čia nei pieno upių, nei sūrio krantų, nei mėlynakių geltonkasių gražuolių, nes jos net ir tos, kurioms virš 85 metų, seniai išgraibstytos ir išvykusios į realiai gerovės vietas nepalikdamos niekam savo naujųjų adresų.
KODĖL SENJORAI JONAS IR ONA NUSIPELNĖ GYVENTI GERIAU, O ZOSĖ SU JUOZU – NE?
2024-07-21
Į ŠITĄ KLAUSIMĄ DAŽNAI ATSAKINĖJA „SODRA“ IR ĮVAIRIŲ PARTIJŲ NARIAI BEI SEIMŪNAI, ASMENYS, NORINTIEJI TAPTI PREZIDENTAIS, IR ĮVAIRIŲ LYGIŲ VALDININKAI, TARNAUTOJAI, KAI VIENI AR KITI RINKIMAI JIEMS LIPA ANT KULNŲ. TIK ŽMONĖS KAIP NIEKO NESUPRATO, TAIP IR NESUPRANTA IKI ŠIOL, NORS VIEŠAI SKELBIAMA, KAD ESAME PASIEKĘ ŽINIŲ EKONOMIKOS PROVERŽĮ IR GYVENAME SENIAI PROGRESO STADIJOS INFORMACINĖJE VISUOMENĖJE, KURIOJE DOMINUOJA VIENARAGIAI IR STARTUOLIAI, INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS NAUJAUSIŲJŲ MODIFIKACIJŲ IR ITIN AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS ERUDITAI BEI FINANSITAI, GEBANTYS IŠ ANKSTO PASAKYTI, KOKĮ GEROVĖS LYGĮ LIETUVA PASIEKS IKI 2030-ųjų NET TUO ATVEJU, JEI VIS DĖLTO SUSPROGS ASTRAVO ATOMINĖ JĖGAINĖ JAU ŠIAIS METAIS IR VISĄ ESAMĄ LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJĄ APNIKS NAUJOS MODIFIKACIJOS VIRUSAI, NUO KURIŲ SKIEPAI VIS DAR NEIŠRASTI. NEŽIŪRINT VISO TO, DIDELĖS INFORMACIJOS SPRAGOS VISUOMENĖS NARIŲ TARPE PLAČIĄJA PRASME YRA BŪTENT ŠIUO METU IR PIRMIAUSIA ŠIAIS KLAUSIMAIS:
(1) KUR REIKIA EITI TŲ DIDESNIŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ GAUTI, Į KĄ KONKREČIAI KREIPTIS?
(2) KĄ DABAR DARYTI, KOKIA LIGA SUSIRGTI IR KOKIĄ CHIRURGINĘ OPERACIJĄ PASIDARYTI IR NUO KADA JAU GALIMA APISMESTI, JOG PRARADAI ATMINTĮ, NIEKO NEMATAI, NEGIRDI, NERETAI NET DIENOS ŠVIESOJE REGI BALTUS ARKLIUS SAVO DAUGIABUČIO NAMO LAIPTINĖJE AR SODYBOJE, NUOSAVAME NAME IR, BE TO, IŠ VISO MAŽAI VAIKŠTAI, VIEN TIK GULI LOVOJE, ESI PARALYŽUOTAS, UŽ KĄ GALI GAUTI KAS MĖNESĮ PAPILDOMUS BEVEIK 500 EURŲ IR DAR MAŽIAUSIAI DU-TRIS BEVEIK NEMOKAMAI TAU PATARNAUJANČIUS IR VISUS NORUS VYKDANČIUS ŽMONES, ATEINANČIUS TIESIAI Į TAVO NAMUS SU MADINGŲ DEFICITINIŲ VAISTŲ RECEPTAIS, ATLIEKANČIUS TAU ASMENINĘ HIGIENĄ, NET SEKANČIUS TAU PASAKAS, GROJANČIUS SU ARFA AR BALALAIKA IR ŠVARIAI IŠMAZGOJANČIUS KAMBARIO GRINDIS, BUTO LANGUS BEI ATVEŽANČIUS ŠILTO MAISTO UŽ DYKĄ;
(3) KAIP NEAPSIGĖDINTI, KAD NELIKTUMEI KAM REIKIA PER MAŽAI GRYNŲJŲ PADAVĘS, LAIKU NESIKREIPĘS KAŽKUR, O IŠ TIESŲ, KADA TAI REIKIA DARYTI, NIEKAS NEŽINO. O TAS REIŠKIA, JOG DIDESNĖS PENSIJOS IR ĮVAIRIŲ PRIEDŲ PINIGAIS IR PASLAUGŲ BEI NEMOKAMŲ DANTŲ PROTEZŲ IR SĄNARIŲ LIKSI NEGAVĘS; ANŪKĖ TAVO NEBETURĖS UŽ KĄ PER METUS PO TRIS, KETURIS KARTUS POILSIAUTI ISPANIJOJE IR TAILANDE, O DUKTĖ AR SŪNUS VIS DĖLTO PRIVALĖS PRADĖTI DIRBTI IR PIRMĄ KARTĄ TAI PADARYS SULAUKĘ 50-55 METŲ AMŽIAUS, NES IKI TOL GYVENO IŠ DALINAMŲ JIEMS PAŠALPŲ IR TAVO SENATVĖS PENSIJOS BEI TAVO ASMENINIŲ SANTAUPŲ;
(4) KADANGI MEDIKAI IŠ VISO PRARADO AR BEVEIK PRARADO BET KOKIĄ ĮTAKĄ ŠITŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ PERDALINIMO IR DISPONAVIMO ITIN VERTINGA INFORMACIJA REIKALUOSE, NIEKO NEBEPASAKO NĖ UŽ DOSNIAS DOVANAS IR NET JŲ ARTIMI GIMINĖS NEBESIDALINA TAIP SVARBIA INFORMACIJA APIE VALDIŠKŲ PINIGŲ PASIĖMIMO DIDELIAIS KIEKIAIS BŪDUS IR KELIUS, O IŠ TAVĘS ATĖMĖ INTERNETĄ, MELUODAMI, KAD PERDEGĖ 5G RYŠYS PAS KAIMYNĄ IR JIS NEBEDUODA TAU VELTUI JUNGTIS Į INTERNETO TINKLĄ; TELEVIZORIŲ TAU ATJUNGĖ, NES VAIKAI MELAVO, JOG SUMOKA UŽ TAVE VISAS SĄSKAITAS, TAČIAU TO NEDARO JAU ANTRI METAI, O TELEFONAS TAVO SU NUSĖDUSIA BATERIJA IR NIEKO NEBEGIRDI, KAI PASKAMBINUSI BUVUSI KOLEGĖ MĖGINA IŠAIŠKINTI, KUR VIS DĖLTO DAR KAŽKĄ KAŽKAS DALINA UŽ DYKĄ; RADIJO RYŠYS PRASTAS, TURI TIK MUZIKĄ TRANSLIUOJANČIUS KANALUS, NES VISKĄ, KAS YRA INFORMACIJA RADIJO BANGOMIS, NUMUŠA NELEGALIAI RUSIŠKŲ RADIJO STOČIŲ BESIKLAUSANTIS KAIMYNAS FEDIA. KITI KAIMYNAI NIEKO NEŽINO KAIP IR TU, NES DAUGUMA NĖ NESUPRANTA LIETUVIŲ KALBOS IR NEMOKA NEI RAŠYTI, NEI SKAITYTI, O VIENINTELĖ SKAITYTI MOKANTI KAIMYNĖ IRGI NIEKO TAU NEPASAKO, NES NUOLATOS YRA GIRTA, O KAI MAŽIAU GIRTA, TAVE APGAUDINĖJA, NES TENORI IŠKAULYTI TAVO PINIGŲ KONTARBANDINIAMS RŪKALAMS IR NAMIE VAROMAM „SAMAGONUI“ NUSIPIRKTI. TAIGI, TOKIOJE APLINKOJE NEŽINAI, KUR GAUTI NORS KOKIĄ SKIAUTĘ POPIERIAUS SU NEKLAIDINANČIA INFORMACIJA, KUR BŪTŲ TAU AIŠKIAI NUPIEŠTAS MARŠRUTAS, KUR TURI EITI TŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ GAUTI, KAIP JŲ REIKIA PAPRAŠYTI IR TUO PAČIU VAIDINTI, KAD NEGALI VAIKŠČIOTI IR ESI SU JUDĖJIMO NEGALIA IR KITAIS RIMTAIS SVEIKATOS, PROTINIŲ GEBĖJIMŲ BEI ORIENTACIJOS ERDVĖJE, LAIKE SUTRIKIMAIS;
(5) KUR RASTI TAU IŠRŪPINANTĮ VISAS PRIVILEGIJAS IR VALDIŠKŲ PINIGŲ KUO DAUGIAU ASMENĮ, KAD JAM NIEKO NEREIKĖTŲ MOKĖTI UŽ SUTEIKTAS PASLAUGAS IR BŪTINĄ INFORMACIJĄ, NES TAVO SUGYVENTINĖ, VAIKAI IR ANŪKAI SENIAI JAU NEBEADEKVATŪS IR VISKĄ, KĄ TURĖJAI SAVO BANKO SĄSKAITOSE SENIAI IŠLEIDO PENKIEMS METAMS Į PRIEKĮ, O ŽINODAMI, KAD ESI BE PINIGŲ, NĖ NEBEATSIMENA TAVO GYVENAMOS VIETOS ADRESO, KUR ANKSČIAU ATVYKDAVO UŽ TAVO SĄSKAITĄ PALĖBAUTI BRANGIAUSIUOSE RESTORANUOSE IR IŠSIVEŽTI IŠ TAVĘS VISUS GRYNUOSIUS, KIEK TIK JŲ TURĖJAI Į VADINAMAS KOJINES SUSIKIŠĘS IR PAMELAVĘ, KAD UŽ TAS DIDELES GRYNŲJŲ SUMAS TAU ATVEŠ NUPIRKĘ NAUJĄ MODERNŲ TELEVIZORIŲ IŠ KURIO EKRANO EGZOTINĖ GRAŽUOLĖ HOLOGRAMOS PAVIDALU NUŽENGS TIESIAI TAU ANT SOFOS IR TU GALĖSI JĄ PAČIUPINĖTI;
(6) INFORMACIJOS TRŪKUMO SRITIS GALIMA VARDINTI BE GALO IR BE KRAŠTO, BET VISI JAU YRA SUŽINOJĘ, KAD TIKSLI INFORMACIJA YRA LABAI BRANGI IR JĄ TURINTIEJI NEDALINA JOS UŽ DYKĄ, TODĖL TELIEKA DŽIAUGTIS TAIS INFORMACIJOS TRUPINIAIS, KURIE BUVO PABARSTYTI NUO VADINAMOJO RINKIMŲ VAJŲ, BALIŲ IR FESTIVALIŲ STALO PASKUTINIUOJU LAIKOTARPIU. PUBLIKUOJAME IŠ TŲ „TRUPINIŲ“ KAI KĄ ŽEMIAU:
ELTA 2024-07-02 paskelbė, jog tikimasi, kad “negalios reformos neištiks švietimo pertvarkos likimas”, o <https://www.diena.lt> tą pačią dieną informavo: „šalies vadovas su socialinės apsaugos ir darbo ministru Vytautu Šilinsku aptarė problemą, kad reformos tikslai gali būti nepasiekti dėl netinkamo įgyvendinimo, tad artimiausiu metu planuojamos korekcijos šiuo klausimu“. „Žinių radijas“ 2024-07-02 transliavo tą patį, viešino informaciją negalios reformos tema. ELTA 2024-07-02dar priminė, kad 2024 m. pradžioje įsigaliojo negalios ir darbingumo nustatymo tvarkos pakeitimai ir pradedama šią paslaugą teikusių įstaigų reorganizacija. Šiais pakeitimais siekta labiau atsižvelgti į individualius asmens poreikius ir suteikti pagalbą, kuri leistų dalyvauti visose asmeninio ir visuomeninio gyvenimo srityse. Taip pat sumažinta medicininių kriterijų įtaka, taip supaprastinus negalios nustatymo procesą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigė, įvykdžius reformą visoms amžiaus grupėms turėtų būti bendri medicininiai kriterijai, atsiras mobilios komandos, kurios vyks į asmens gyvenamąją vietą ir įvertins individualios pagalbos poreikį. Su nauju įstatymu keičiasi ir su negalia susiję terminai. Anksčiau vartotos sąvokas „neįgalusis“, „darbingumo lygis“, „specialieji poreikiai“ nuo 2024-jų keičiamos į „asmuo, turintis negalią“, „dalyvumo lygis“, „individualios pagalbos poreikiai“. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) buvo reorganizuota į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTAA). Ši agentūra atsakinga už negalios vertinimą, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymą, pagrindinių paslaugų ir pagalbos žmonėms su negalia teikimą bei kitas susijusias funkcijas.
Įdomu tas, jog esamu metu Lietuvoje tik 34 proc. asmenų su negalia pasinaudoja socialinės įtraukties priemonėmis, o tai reiškia, jog vienų ar kitų privilegijų gauna tik kas trečias asmuo iš 221 tūkst. žmonių su negalia, tai yra, vadinamųjų “laimingųjų” yra apie 75 tūkstančiai, likusieji tiesiog palikti vėpsoti ir nieko nežinoti, arba žinoti, bet nieko negalėti. ELTA dar paviešino ir priminė, jog „kasmet negalia pirmą kartą nustatoma apie 23 tūkst. asmenų, o daugiausia darbingo amžiaus žmonių turi vidutinę negalią (46 proc.)“, kas Redakcijos skaičiavimu, apytiksliai yra 70 tūkstančių asmenų, iš kurių geriausiu atveju darbą turi tik kas trečias ir tų dirbančiųjų, tikėtina, jų yra apie virš 20 tūkstančių asmenų, jų tarpe vyrauja pasiėmusieji verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymas bei tie, kurių darbas sezoninis, kas reiškia, jog, deja, jei jie ką ir uždirba, visa tai pradingsta toje pačioje „Sodroje“ ir VMI mokesčių pavidalu, o jei kas ir lieka, nukeliauja paremti, kaip nebūtų keista, tų neįgalių asmenų išlaikomiems niekur neregistruotiems alkoholikams, azartiniams lošėjams su priklausomybėmis, narkomanams, jų vaikams, infekuotiems ŽIV ar supuvusiems nuo venerinių ligų kur nors didelio festivalio palapinėje ar Tailando keistuolių kabarete.
Kaip elgtis neįgaliajam, sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus,
skelbėme 2023-08-29/30, kai į pateiktus Redakcijos „Padėkime sau‘19“ klausimus atsakė LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri esamu metu jau pertvarkyta į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (ANTAA). Primename beveik prieš metus pateiktus atsakymus:
Klausimas: Pateikite komentarus apie tai, kur turi kreiptis asmenys, kurie turi nustatytą neįgalumo lygį ir išeina į senatvės pensiją, jiems paskiriama senatvės, o ne neįgalumo pensija, nes ši yra didesnė, ar tokiu atveju tie asmenys gali gauti kokį dokumentą, patvirtinantį, jog jie yra neįgalūs? Jei taip, kokia yra tvarka?
Atsakymas: Tiems asmenims, kuriems buvo nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, sukakus senatvės pensijos amžių, darbingumo lygis prilyginamas specialiųjų poreikių lygiui - 1) didelių specialiųjų poreikių lygiui – jei iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 0–30 procentų darbingumo lygis; 2) vidutinių specialiųjų poreikių lygiui – jei iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 35–55 procentų darbingumo lygis.
Dėl darbingumo lygio prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui sukakus senatvės pensijos amžių, žmogus turi kreiptis į ANTAA ir pateikti prašymą. ANTAA, atlikusi prilyginimą, išduos neįgaliojo pažymėjimą ir žmogus turės teisę naudotis dėl negalios jam priklausančiomis lengvatomis.
Klausimas: Ką daryti tiems asmenims, kurie yra neįgalūs, pasirinko senatvės pensiją, o ne neįgalumo, niekur nesikreipė ir prarado neįgaliojo statusą? Kur jiems kreiptis, jei reikiamų dokumentų nesusitvarkė reikiamu laiku ir prarado neįgaliojo statusą kartu su privilegijomis, pavyzdžiui, teisę į pigesnius viešojo transporto bilietus ir kt.?
Atsakymas: Ir šiuo atveju asmuo turėtų kreiptis į ANTAA ir pateikti prašymą iki senatvės sukakties dienos nustatytą darbingumo lygį prilyginti specialiųjų poreikių lygiui.
ANTAA taip pat pateikė atsakymus:
Darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos.
Kai žmogus sukanka senatvės pensijos amžių, baigia galioti ir jam nustatyto darbingumo lygio terminas. Tačiau iki pensijos turėtas darbingumo lygis gali būti neterminuotai nustatytas (prilygintas) specialiųjų poreikių lygis ir išduotas neįgaliojo pažymėjimas. Taip neprarandamas neįgaliojo statusas.
Norint, kad būtų atliktas iki pensijos turėtas darbingumo lygio prilyginimas specialiųjų poreikių lygiui, asmuo, sukakęs senatvės pensijos amžių, ANTAA turi pateikti:
Asmens nuotrauka skaitmeninėje laikmenoje turi atitikti nuotraukų asmens dokumentams reikalavimus ir būti pateikta JPG formatu (vaizdo parametrai: rezoliucija ‒ 300 dpi, matmenys ‒ 295 x 380 taškų, rekomenduojami spalvos parametrai ‒ nespalvota („Greyscale“).
Jei asmeniui buvo nustatytas 0–30 proc. darbingumo lygis, nustatomas didelių specialiųjų poreikių lygis, jei 35–55 proc. – vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Jei nustatomas 60–100 proc. darbingumo lygis, asmuo neįgaliojo statuso neįgyja, taigi ir prilyginimas specialiųjų poreikių lygiui neatliekamas.
Asmuo dėl turėto darbingumo lygio prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui kreiptis gali bet kada po senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, net ir praėjus keletui metų.
2024-07-20 buvo viešai pažadėta: „Senjorai su negalia sulauks pensijų padidėjimo“, atkartota 2024-07-10 „Sodros“ informacija:
Liepos 9 d. pradėtos mokėti socialinio draudimo pensijos – jos pasiekia gavėjus pagal įprastą grafiką, priklausomai nuo to, kuriame mieste žmogus gyvena ir kokį pensijos gavimo būdą yra pasirinkęs. Liepą padidintų pensijų sulauks senjorai su negalia, kuriems šiemet nustatytas 70-100 proc. netektas dalyvumas.
Pensijų padidinimas negalią turintiems senjorams – nuo šių metų sausio 1 d. pradėtos įgyvendinti negalios reformos dalis. Dėl didesnių pensijų mokėjimo nereikia kreiptis į „Sodrą“. Senatvės pensijos žmonėms su negalia apskaičiuojamos ir pradedamos mokėti be asmens prašymo, remiantis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros perduotais duomenimis apie nustatytą netektą dalyvumą.
Kiekvienam gavėjui padidėjusi pensija apskaičiuojama individualiai, priklausomai nuo netekto dalyvumo lygio ir senatvės pensijos dydžio. Keičiasi ir pensijos pavadinimas. Senjorai, kuriems nuo šių metų sausio 1 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustato 70-100 proc. netektą dalyvumą, nuo šiol gaus senatvės pensiją asmeniui su negalia.
Šių pensijų gavėjams siunčiami pranešimai asmeninėse „Sodros“ paskyrose www.sodra.lt/gyventojui ir registruoti laiškai, kuriuose nurodoma, koks bus jų senatvės pensijos asmeniui su negalia dydis.
Kada bus mokamos padidintos senatvės pensijos asmenims su negalia?
Senatvės pensijos asmenims su negalia pradedamos mokėti liepą. Dauguma gavėjų jas gaus pagal įprastą pensijų mokėjimo grafiką.
Kad pensijų apskaičiavimo ir skyrimo procesas vyktų sklandžiai, vykdoma daug programinės įrangos kūrimo ir testavimo darbų. Todėl nedidelė dalis gavėjų gali sulaukti padidintos pensijos ne kartu su pagrindiniu pensijų mokėjimu, o atskiru mokėjimu, kuris bus įvykdytas iki liepos mėnesio pabaigos. Tai reiškia, kad įprastą pensijos mokėjimo dieną šie gavėjai sulauks ankstesnio dydžio pensijos, o iki liepos pabaigos jiems bus išmokėta pensijos nepriemoka už liepos mėnesį.
Kartu visiems senatvės pensijų asmenims su negalia gavėjams bus išmokėta nuo dalyvumo lygio nustatymo datos (po šių metų sausio 1 d.) susidariusi nepriemoka. Pavyzdžiui, negalią turintis pensininkas šių metų balandį kreipėsi į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą ir jam buvo nustatytas didesnis nei 70 proc. netekto dalyvumo lygis. Liepą pensininkas gaus priklausomai nuo jo dalyvumo lygio padidintą senatvės pensiją, kartu su nepriemoka už tris mėnesius (nuo balandžio iki birželio).
Svarbu – liepą padidintų pensijų sulauks tie senjorai, kuriems didesnis nei 70 proc. netektas dalyvumas buvo nustatytas iki birželio 30 d. Jei netekto dalyvumo lygis nustatytas liepos mėnesį, padidinta pensija bus mokama nuo rugpjūčio.
Dalis gavėjų gali nepajusti pensijų padidėjimo
Dalies gavėjų pensijos gali nepadidėti arba padidėti nežymiai. Tai mažiausias pensijas gaunantys žmonės, kuriems mokamos mažiausių pensijų priemokos.
Turinčiųjų būtinąjį stažą visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2024 metais jis siekia 446 eurus. Jei būtinojo stažo žmogus nesukaupė, primokama mažiau. Tuomet priemokos dydis priklauso nuo turimo ir būtinojo stažo santykio.
Pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos – už praėjusį, įvertinus visų praeitą mėnesį gautų pensijų ir išmokų dydžius.
Pavyzdžiui, gyventojo, turinčio būtinąjį stažą, senatvės pensija šiais metais siekė 360 eurų ir buvo mažesnė nei 446 eurų, tad jis gaudavo ir 86 eurų priemoką mažų pensijų gavėjams. Visa žmogaus gaunama suma buvo 446 eurai.
Nuo liepos žmogaus su negalia pensija padidės ir sieks apie 420 eurų. Žmogus toliau gaus priemoką – 26 eurus – kad visa jo gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 446 eurai, tačiau jo kas mėnesį gaunama suma nepadidės.
Ką svarbu žinoti negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensijų gavėjams
Dalis senjorų, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra šiemet nustatė 70 procentų ir didesnį netekto dalyvumo lygį, toliau gauna negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensijas ir nėra kreipęsi dėl senatvės pensijos skyrimo. Taip yra dėl to, kad sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus žmogui mokama palankesnio dydžio pensija, tačiau negalima gauti dviejų – negalios (netekto darbingumo, invalidumo) ir senatvės – pensijų vienu metu.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijų skaičiavimo pokyčiai senjorams su negalia taikomi tik senatvės pensijų gavėjams, bet netaikomi netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams. Todėl žmonės, kuriems po šių metų sausio 1 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustatė 70-100 proc. netekto dalyvumo lygį ir kurie niekada nebuvo pateikę prašymo dėl senatvės pensijos skyrimo, gali tai padaryti dabar.
Prašymą dėl senatvės pensijos skyrimo galima pateikti prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui arba apsilankius bet kuriame „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje, taip pat atsiųsti paštu, pridedant patvirtintą asmens dokumento kopiją.
Parengta pagal:
<https://m.alytusplius.lt/naujienos/senjorai-su-negalia-sulauks-pensiju-padidejimo-ka-svarbu-zinoti>;
<https://www.sodra.lt/lt/naujienos/senjorai-su-negalia-sulauks-pensiju-padidejimo-ka-svarbu-zinoti?lang=lt>; žr. 2024-07-21.
Iliustracija aukščiau: Lobis. Nuotrauka padaryta 2022-12-25. Autorė Andžela Armonienė.
BRANGO, BRANGSTA,
O KAD NEBEBRANGS, TIKĖTIS NAIVU
2024-07-19
Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo atnaujintas kompensuojamųjų vaistų kainynas. „Lietuvoje gyventojų išlaidos vaistams įsigyti – vienos didžiausių Europos Sąjungoje. Inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje yra vienas prasčiausių ES. Vaistų perkėlimas į kompensuojamųjų vaistų sąrašus kartais užtrunka ištisą amžinybę. Valstybinė vaistų kontrolės tarnybai trūksta žmonių, šlubuoja finansavimas“, – komentuoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė, pažymėdama, kad, Valstybės kontrolės duomenimis, 92 proc. sprendimų dėl paraiškų vaistą įrašyti ar jo neįrašyti į kompensuojamųjų vaistų sąrašus priėmimas užtruko ilgiau nei 180 d. (nuo 206 iki 911).
Ji atkreipia dėmesį, kad Vaistų politikos įgyvendinimo planas, kuriuo turėtų vadovautis Vyriausybė, iki šiol neparengtas, nors jau baigiasi kadencija.
„Vaistų politikos gairės dulka stalčiuje, įgyvendinimo planas neparengtas.
Vyriausybė įsipareigojo didinti vaistų prieinamumą, mažinti pacientų išlaidas receptiniams vaistams, didinti kompensuojamųjų vaistų vartojimo dalį“, – vardija O. Leiputė.
Lietuva pirmauja pagal mirštamumą, bet vaistai neprieinami
Ji pažymi, kad Europos kontekste Lietuva labai išsiskiria širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirtimis nuo jų, bet reikalingi vaistai nuo šių ligų nekompensuojami, labai brangūs, sunkiai pasiekiami.
Reikalingi inovatyvūs vaistai yra neprieinami. Parlamentarė O. Leiputė atkreipia visuomenės dėmesį, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba neseniai vėl pakartojo įspėjimą, kad sprendimų priėmimui dėl vaistų kompensavimo trūksta skaidrumo.
Didieji žaidėjai daro viską, kad galėtų diktuoti kainas
O. Leiputė ragina įvertinti korupcinių ryšių ir slaptų susitarimų poveikį vaistų kainoms.
Neseniai STT vėl pateikė įtarimus, kad 20 vaistinių ir klinikų susitarė dėl kainų. STT taip pat įspėjo dėl korupcinių rizikų priimant sprendimus dėl vaistų kompensavimo. Ištyrusi procedūras ministerijoje ir Valstybinėje ligonių kasoje, STT atskleidė, kad pareiškėjai nėra įpareigojami pagrįsti siūlomos kompensuoti kainos, o procesą prižiūrintys specialistai papildomai netikrina kainos tikrumo“, – pažymi parlamentarė.
Ji akcentuoja, kad sprendimų priėmimui dėl kompensavimo trūksta skaidrumo, nes dalyvaujančių asmenų ryšiai gali kelti korupcijos rizikas.
„Iš tikrųjų, sunku sveiku protu suprasti, kodėl šiandien, kai sukauptas didžiulis PSDF rezervas, vis dar tenka kovoti, kad būtų kompensuojami vaistai nuo retų ligų.
Yra atvejų, kai šeimos yra priverstos emigruoti į kitas šalis, kur tie vaistai kompensuojami“, – pažymi O. Leiputė.
Pasak parlamentarės, didžiausi rinkos žaidėjai yra išplėtoję ištisą neteisėtų priemonių arsenalą, kad galėtų diktuoti kainas.
„Ne paslaptis, kad jie griebiasi kainų derinimo, kainų fiksavimo, pasidalija rinką.
Piktnaudžiaudami dominuojančia padėtimi, stambieji rykliai derina veiksmus konkursuose, daro spaudimą valdžios institucijoms. Jie gali sumažinti ar nutraukti tiekimą, kad pasididintų pelno maržas, nustatyti produktų perpardavimo kainas, į savo platinimo tinklą neįsileisti prekiautojų. Jie derina veiksmus konkursuose (pvz., padaro klaidų, kad nelaimėtų konkurso), o vėliau mažesnėmis kainomis perleidžia paslaugas viena kitai.
Pavyzdžiui, Lietuvos vaistinių asociacija ir aštuonios farmacijos bendrovės derino siūlomas kompensuojamųjų vaistų maržas, kad užtikrintų papildomą pelną“, – primena O. Leiputė.
ŠALTINIS: Elta, 2024 07 02. Vaistai toliau brangs ir bus neprieinami, jeigu nesikeis politika, įspėja socialdemokratai.
PASISALDINTI GYVENIMO GAL IR NEBEIŠEIS:
BRANGSTA NE TIK ŠOKOLADAS
TAIP BUVO 2008-2013 m. O KAIP BŪTI GALĖJO?
CUKRAUS RINKOS DYDŽIO IR PERSPEKTYVUMO LIETUVOJE ĮVERTINIMAS
Andžela Armonienė
Parašyta 2014 m., paskelbta 2024-07-13
Daugiau yra čia: <https://www.leidinyssau.lt/naudinga/>
Rubrika FINITA LA DOLCE VITA
Lietuvoje (toliau – LR) 2008-2013 m. laikotarpiu cukrų gamino 2 fabrikai – „Nordic Sugar Kėdainiai“ ir „Arvi cukrus“.
Cukraus gamybai buvo taikomos kvotos.
LR nacionalinė cukraus gamybos kvota sumažėjo 12 proc. – nuo 103 tūkst. tonų įstojus į ES metu 2004 m. iki 90,3 tūkst. tonų 2013 m.
Šalies vidaus cukraus poreikis – apie 100 tūkst. tonų.
Cukraus gamyba LR 2008-2013 m., skaičiuojant tonomis, nuo 2008 m. iki 2013 m. išaugo dvigubai, 2008-2013 m. laikotarpiu LR buvo pajėgi apsirūpinti cukrumi pagal vidaus rinkos poreikius. LR metams reikėjo apie 100 tūkst. t cukraus, ir dar LR turėjo cukraus perteklių, galimą eksportuoti. Duomenys apie cukraus gamybą, suvartojimą pateikti 1-3 pav.
1 pav. Cukraus gamyba Lietuvoje 2008-2013 m., tonomis
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
2 pav. Cukraus suvartojimas Lietuvoje 2008-2013 m., tūkst. t
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas;
http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/saveselections.asp
Vidutiniškai LR buvo suvartojama 99,8 tūkst. t cukraus per metus. Nagrinėjamu laikotarpiu gyventojų skaičius šalyje nuo 3,21 mln. 2008 m. sumažėjo iki 2,97 mln. 2013 m., tačiau augo cukraus suvartojimas, skaičiuojant kilogramais vienam gyventojui, pavyzdžiui, 2013 m. 1 gyventojas LR suvartojo 3,2 kg daugiau cukraus per metus nei 2008 m., o tai rodo galimai augančią cukraus rinką šalyje. Be to, reikia įvertinti Pasaulinės finansų krizės laikotarpį 2008-2012 m., kada natūralu, jog vartojimas LR krito ne tik cukraus, bet ir apskritai visų rūšių maisto ir nemaisto produktų, prekių, įvairių rūšių paslaugų pirkimai sumažėjo ir kt.
3 pav. Cukraus suvartojimas Lietuvoje 2008-2013 m. 1 gyventojui kg
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Cukraus eksportas ėmė augti nuo 2011 m., tiesa, 2013 m. jis truputį nukrito, palyginti su 2012 m., tačiau vis viena užsienio prekybos balansas buvo teigiamas, žr. 4 pav.
4 pav. Cukraus eksportas ir importas iš Lietuvos 2008-2013 m., mln. Lt.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/saveselections.asp
Pagal eksporto apimtis tonomis didžiausios lietuviško cukraus pirkėjos buvo Latvija, Rusija, Estija, LR importavo daugiausia cukraus iš Lenkijos, pavyzdžiui, 2013 m. – 20,7 tūkst. t.
5 pav. Baltojo cukraus eksportas Lietuvoje 2012–2013 m., t
6 pav. Baltojo cukraus importas Lietuvoje 2012–2013 m., t
APIBENDRINAMOJI IŠVADA: Cukraus rinka LR turėjo potencialą sparčiai augti.
Cukraus rinka buvo auganti, 2013 m., palyginti su 2012 m., ji išaugo 17,4 tūkst. t., arba 15 proc., ir pasiekė 132,5 tūkst. t.
PASTABA. 6 paveikslai pateikiami žemiau.
IŠVADOS
LITERATŪRA, ŠALTINIAI
<http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/saveselections.asp>;
Iliustracija žemiau: Juokdarys Antikos laikais atrodė ne kaip Ivanas-kvailelis. Nuotrauka padaryta 2023-03-24.
Iliustracija aukščiau: Burtai. Nuotrauka padaryta 2024-03-05. Autorė Andžela Armonienė.
Iliustracijos aukščiau ir žemiau iš creativecommons.org
ŽINOSI – TURĖSI
2024-06-23
55 000 EURŲ GALI GAUTI GABESNIS MOKINYS, STUDENTAS:
PAKANKA TIESIOG NURODYTI JO AUTORINIO DARBO VAGĮ – JO PATIES DĖSTYTOJĄ, PRAKTIKOS VADOVĄ, PEDAGOGĄ, PROFESORIŲ AR INSTITUTO DIREKTORIŲ, EKSPERTĄ, POLITIKĄ, ŽINOMESNĮ VALDININKĄ-MINISTRĄ AR JURISDIKCIJOS ATSTOVĄ, NET MERĄ AR PREMJERĄ, NEKALBANT JAU APIE PRASIMUŠUSIUS VERSLININKUS IR PROKURORUS, STATUTINIUS TARNAUTOJUS BEI, KAS SVARBIAUSIA --- SAVO BENDRAKURSĮ AR JO DRAUGĘ, AR BENDRABUČIO KAMBARIOKĄ, KURIO INTELEKTO LYGIS KAIP AKVARIUMO ŽUVYTĖS AR DAR ŽEMESNIS, NES NUO NARKOTIKŲ IŠ SMEGENŲ TELIKO KISIELIUS, TAIGI, GAL IR TESUGEBA SUSKAIČIUOTI IKI 4, BET IR TAI DAR DIDELIS KLAUSIMAS, TAČIAU UŽ NUSIPIRKTUS VISUS KONTROLINIUS, KURSINIUS, PRAKTIKŲ ATASKAITAS IR GALUTINĮ BAIGIAMĄJĮ BAKALAURO, MAGISTRO DARBĄ ARBA UŽ VERSLININKĖS MOČIUTĖS IR LIAUDIES ARTISTO SENELIO BEI GIMINIŲ IŠ KANADOS, JAV, IŠ KAŽKUR KITUR, PAVYZDŽIUI, JAKUTIJOS AR TURKMĖNIJOS, PAAUKOTUS UNIVERSITETUI PINIGUS AR KADAISE IŠ LIETUVOS ESAMOS TERITORIJOS PAVOGTĄ BAŽNYTINĮ PAVELDĄ BEI JUODOSIOS ARCHEOLOGIJOS ARTEFAKYTUS, IRGI PAVOGTUS, PERPARDUOTUS TŪKSTANTĮ KARTŲ UŽSIENIUOSE, IR "STEBUKLINGAI" TAPUSĮ PROFESORIUMI IKI 40 METŲ AMŽIAUS AR AMBASADORIUMI SU EKONOMISTO DIPLOMU BEI SVARBIAUSIA VADYBININKE-tarnautoja-VISŲ GALŲ SPECIALISTE, TIKRINANČIA ES FONDŲ IR KITŲ IŠTEKLIŲ PERSKIRSTYMO KELIUS BEI KLYSTKELIUS IR APIFORMINTA KAIP NEPRIKLAUSOMA AUDITORE SU PSEUDOUNIVERSITETO, ĮFORMINTO TIESIOG KAIP UAB-as, MOKSLŲ DAKTARĖS AR BENT MAGISTRĖS IŠ VADINAMOSIOS "ASILŲ ŠŪLĖS" LAIPSNIU.
Iliustracija žemiau iš creativecommons.org
Esamu metu įstatymiškai už mokslo darbo plagiatą priklauso 55 000 eurų kompensacija, priteisiama tikrajam autoriui.
Beje, pakanka, kad nenurodžius tikrojo autoriaus nusirašoma pusė sakinio ar perfrazuojama išvada, hipotezė, tyrimo strategija, inovatyvi įžvalga ar atliktos statistinės analizės apibendrinimas, sukurta formulė, tyrimo metodų derinys ir t.t. tiesiog iš studento kolegijoje kursinio darbo ar praktikos ataskaitos ir ta frazė ar pusė sakinio atsiduria profesoriaus ar profesorės studijų knygelėje ar mokslo konferencijos metu skaityto pranešimo tekste. O kur dar moralinės žalos atlyginimas ir bylinėjimosi teismuose išlaidų padengimas ir kiti niuansai?
LR baudžiamojo kodekso 191 straipsnis.
Autorystės pasisavinimas
LR baudžiamojo kodekso 191 straipsnis leidžia išsireikalauti itin solidžias kompensacijas tikriesiems darbų, kūrinių, išradimų ir t.t. autoriams ir tais atvejais, kai plagiatoriai jau būna spėję tapti oficialiais elgetomis, perrašyti visą sukauptą turtą kam nors kitam ir t.t. Mokėti autoriui privalo universitetai, institutai, įmonės, ministerijos, agentūros ir t.t. Atsako juridiniai asmenys, ypač tais atvejais, kai iš valstybės biudžeto į universitetą, institutą, kolegiją ateina valstybės biudžeto finansavimas už vadinamuosius akademinės veiklos ir mokslo rodiklius bei sudaromi aukštųjų mokyklų reitingai: už išleistas monografijas, paskelbtus mokslo straipnius, pranešimus mokslo konferencijose, mokomąsias knygas studentams, studijų programas, dalyko dėstymo turinį ir t.t.
Autorystės pasisavinimas yra itin didelis grubus nusikaltimas ir mandagiai viešai pasikalbėti, atsiprašyti tikrai nepakanka.
SUSIJUSI INFORMACIJA:
NIEKAS NEUŽMIRŠTA, NIEKAS NEPAMIRŠTA
LIETUVA – ROJUS INTELEKTINĖS PRODUKCIJOS VAGIMS IR PLAGIATORIAMS, ARBA KITAIP TARIANT, KAI KAS GEROVĖS VALSTYBĘ SUSIKŪRĖ IŠ TIESŲ, TAČIAU NUSIKALSTAMU KELIU: APVOGĖ BE ATODAIROS IR NIEKIENO NESTABDOMI STUDENTUS, VAIKUS, TALENTINGUS ŽMONES IR NET NESUSIMOKĖJO UŽ SAVO GALIMAI NUSIKALSTAMAS VEIKLAS
2024 04 23
2024 04 26: susijusi publikacija apie apsišaukėlį pseudomokslininką Albertą Einšteiną, kuris galimai iš viso nieko nėra sukūręs ar išradęs, kitus, tokius pat, žemiau. Rasite atsakymą į klausimą, ar daug tokių apsišaukėlių ir vagių yra Lietuvoje
„Lietuvos Konstitucijos 42 straipsnis „Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas“ (2) , JAV konstitucijos 1 straipsnio 8 skirsnyje „To promote the Progress of Science and useful Arts, by securing for limited Times to Authors and Inventors the exclusive Right to their respective Writings and Discoveries“(3) . Autorinių teisių pažeidimas kildinamas iš nustatytų autorių teises saugančių normų nesilaikymo ar netinkamo jų taikymo, už kurį gali būti taikoma civilinė, administracinė ir baudžiamoji atsakomybė priklausomai nuo to kokios tiksliai autorinės teisės yra pažeidžiamos. Autorinių teisių pažeidimu gali būti pažeidžiama autoriaus turtinės, asmeninės neturtinės teisės, taip pat gretutinės ir sui generis teisės. Šiuo atveju yra svarbu išsiaiškinti visas aplinkybes apie autorių teises ir autorinių teisių pažeidimą Lietuvoje ir užsienyje, kad vėliau būtų galima išsamiai ištirti plagiato ir autorinių teisių pažeidimo santykį. Autorių teisės bendrąja prasme – tai įstatyme ir tarptautinėse sutartyse įtvirtintos autorių teisės į mokslo, meno ar literatūros kūrinius. Šias teises autorius įgyja nuo kūrinio sukūrimo (jeigu toks kūrinys yra naujas ir originalus) momento, tuo pačiu įgydamas išimtinę teisę disponuoti ir naudotis kūriniu bei ginti teises į jį. Kaip jau minėta autorių teisės skirstomos į autorių turtines ir asmenines neturtines teises. Autoriaus turtinės teisės – Lietuvoje šių teisių turėtoju gali būti fizinis arba juridinis asmuo. Jos atsiranda autoriui sukūrus literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir yra saugomos visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties. Tai išimtinės kūrinių autorių teisės leisti arba uždrausti išleisti, atkurti, versti, adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas, valdyti, viešai rodyti, viešai atlikti ir t.t., jeigu kūrinys buvo sukurtas einant tarnybines pareigas tai autorinės teisės į kūrinį penkeriems metams priklauso darbdaviui, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Šios teisės taip pat susijusios su autorinio užmokesčio gavimu už kūrinio viešą panaudojimą susijusį su autorių turtinėmis teisėmis.(4)“, rašė Justinas Mentovas savo baigiamąjame magistro darbe “Autorinių teisių pažeidimo ir plagiato santykis”, apgintame VDU 2014 m.
Aukščiau cituota:
2 LR Konstitucija, Žin. (1992, Nr. 33-1014), 42 str.
3 The Constitution of the United States 1787, article 1, section 8. http://www.archives.gov/exhibits/charters/constitution_transcript.html [aplankyta 2014-04-16].
4 Žr. Išnašą 1. Intelektinė nuosavybė ir jos teisinė apsauga, p. 157-163.
DARBAS YRA IR VEIKLA, IR KŪRIMO PROCESAS. KAIP NUSTATYTI, KAD UŽ VEIKLĄ AR KŪRINĮ AUTORIUI NESUMOKĖTA?
Valstybinė darbo inspekcija prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) į leidinio „Padėkime sau‘19“ paklausimą apie neapmokėto darbo pobūdį, rūšis, kitus su tuo susijusius klausimus pateikė išsamų atsakymą. Darbas vis dėlto yra ne vien kaip daugelis supranta konkreti veikla, kai pasiekiamas tam tikras rezultatas, pavyzdžiui, kaip suremontuotų patalpų ploto kiekiai ar užaugintų javų kiekis tonomis. VDI išaiškino detaliai, jog „nors darbo sutartis yra viena pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo teisinių formų, tačiau darbas, kaip tam tikra veikla ar kūrimo procesas, gali būti panaudojamas ir darbo rezultatas, gaunamas ne tik darbo, bet ir kitomis teisinių santykių formomis, pavyzdžiui, sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis (atlygintinų paslaugų teikimo, rangos, pavedimo, autorines ir kt.), užsiimant savarankiška veikla, kuria versdamasis jis siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos ir kt.“
Taigi, mūsų teminio nagrinėjimo atveju labiausiai domina darbo, kaip veiklos, kūrybinio proceso, sritis.
VDI teikia tokį teisinį išaiškinimą: „Darbo sutarties sąvoka ir ją kvalifikuojantys požymiai pateikti Darbo Kodekso (toliau – DK) 32 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį“.
Svarbu paminėti ir darbo specifinius požymius. Vienas iš jų yra reguliariai mokamas darbo užmokestis. VDI teikia išaiškinimą dėl to: „Darbo teisiniams santykiams paprastai būdinga tai, kad darbo užmokestis mokamas periodiškai, ir tas mokėjimas yra tęstinio pobūdžio, taigi dažniausiai darbo užmokesčio mokėjimas yra susijęs su tam tikru laiko tarpu (pvz., kas mėnesį, kas savaitę ar pan.). Pastebėtina, kad atliekant konkrečią užduotį pagal civilinę sutartį paprastai sumokama tinkamai įvykdžius sutartį ir priėmus galutinį darbo rezultatą.“
Nelegalaus darbo kontrolę VDI vykdo nuolat. 2023 m. pastebėtos šios nelegalaus ir nedeklaruoto darbo apraiškos:
Iš pateiktojo VDI išaiškinimo matome, jog teisiniai instrumentai yra, kontrolės vykdymo praktika taip pat yra sukurta. Todėl akivaizdu, jog nesunkiai gali atsirasti LR bylų nagrinėjimo atvejai, kai ne tik statybų, transporto, apdirbamosios gamybos, maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuose nustatomi neapmokėto, tai yra, nelegalaus darbo atvejai ar grubus sukčiavimas, kai kūrybinio darbo rezultatai neapmokami iš viso, intelektinė produkcija elementariai užgrobiama. Ir tokių bylų tikrai atsiras.
Logika šiuo klausimu yra elementari. Pavyzdžiui, vykdomas statybų projektas, finansavimas iš dalies skirtas iš ES biudžeto lėšų. Pagal projektą jo vykdytojas įsipareigoja pastatyti modernų naują baseiną mieste X, Lietuvoje. Projekto vykdymo metu ir jam įpusėjus netikėtai projekto vykdytojas gauna nurodymą iš agentūros, atsakingos už projekto vykdymo priežiūrą, už tą pačią dotacijos sumą pastatyti ne vieną, o du baseinus. Jei tai nebus atlikta, vykdytojas privalės atiduoti visą dotacijos sumą atgal ir dar papildomai sumokėti už nurodymų nevykdymą, kt. Tuo tarpu, tokio nurodymo gavimo metu jau yra pastatyta 4/5 baseino, už kurį duota dotacija, tai yra išnaudota visa dotacijos suma iki galo.
O dabar tiesiog supraskite tokį patį atvejį švietimo, mokslo, studijų projekte. Projektas įpusėjęs, dotacijos suma išnaudota visa, vykdytojui to projekto lieka tik parengti galutinę ataskaitą, rezultatai, kurie buvo numatyti pagal sudarytą sutartį pasiekti visi, intelektinė produkcija, dėl kurios sukūrimo susitarta ir patvirtintas susitarimas abipusiai, sukurta. Būtent tuo momentu agentūra, atsakinga už ES dotacijų skyrimą, kontrolę, kaip vykdomas projektas, nurodo pagal tą patį projektą ir už tą pačią sumą pateikti dar vieną intelektinį produktą, kuris sutartyje pagal tą projektą iš viso nenumatytas. Dotacijos gavėjas, jei nepateikia to papildomo intelektinio produkto, netenka ar beveik visos dotacijos sumos, tam mechanizmas yra sukurtas, tai nesunkiai padaroma su vertintojų pagalba, ar netenka 20 ir daugiau procentų visos dotacijos sumos. Ką tai reiškia? Jog būtina atlikti lygiai dar vieno projekto apimties darbus, veiklas visai be jokio apmokėjimo. Pažymėtina, jog tai nėra trinkelių dėliojimas iš vieno ar kito gatvės kampo į kitą. Tai yra intelektiniai produktai, išradimai, inovacijos, visa tai nenukrinta kaip Niutono obuolys tiesiog reikiamu momentu ant galvos ir tu gali sušukti „Eureka“! Kūrybinis procesas yra žymiai sudėtingesnis. Intelektiniai produktai, pavyzdžiui, nauja mokymo metodika, kainuoja žymiai daugiau nei už kokį nors tarptautinį švietimo, mokslo ar studijų projektą pasiūlomos penkių dienų kelionės su beverčiais pasenusio turinio kursais bet kurioje ES valstybėje.
Taigi, projektų atvejais neapmokėto darbo, veiklų, kūrybinių darbų yra itin daug, vyksta elementari išradimų, inovacijų vagystė, eksploatacija yra neregėto masto, dažnai išnaudojami kūrybinį potencialą turintieji vaikai, jaunimas iš neturtingų šeimų, neįgalūs asmenys, socialinės atskirties asmenys, kurie patirdami nepriteklius, neturėdami teisinio išprusimo patenka dar ir į diskriminacinius santykius. Vyksta prekyba žmonėmis, itin grubi gabiausiųjų eksploatacija, diskriminuojami gabūs kūrybingi žmonės, jų kūrybinė produkcija perrašoma kitų asmenų pavardėmis, kitaip sakant, jie netenka autorių teisių net būdami išradėjais, inovatoriais, verslo idėjų kūrėjais, kt. Maža to, joks teismas Lietuvoje esamu metu realiai negina intelektinės produkcijos autorių teisių, pasiekti kompensacijų už plagiatą nėra įmanoma, be to, patiriamas didelis stresas bylinėjimosi metu, kadangi vienas asmuo turi stoti ne tik prieš visą teismų sistemą, bet ir prieš visą akademinę bendruomenę, spėjusią iš plagiato, gabių asmenų diskriminavimo, apgaulių prasigyventi iki tiek ir sukurti tokias galimai nusikalstamas korumpuotas vadinamųjų įvairių rūšių vertintojų, ekspertų, koordinatorių, vadybininkų, minsiterijų valdininkų ir agentūrų vadukų grupuotes, kad iš tų bylų lieka tik muilo burbulas. Galimai.
O pradėti nagrinėti bylas skaidriai, bet ne pagal politinę konjunktūrą, būtų gana nesunku. Pavyzdžiui, startuoti pradedant byla apie tai, kas yra tikrasis autorius disertacijos apie M. K. Čiurlionį, jo kūrybinį palikimą, kas surinko informaciją, duomenis, atliko visą kruopštų darbą archyvuose, parašė tekstą Klivlende, JAV, tačiau kažkaip jau taip nutiko, kad to teksto autoriumi viešai buvo paskelbtas esamu metu profesorius, anksčiau kažkiek buvęs įrašytas į etatinių darbuotojų sąrašą dabartinėje Lietuvos Teatro ir muzikos akademijoje ir vėliau nukeliavęs į politikos barus, kur kalbų tekstus visus jam sukurdavo viena stropi moteriškė, įdarbinta LR Seime, tačiau jos pavardė liko nežinoma iki šiol, lygiai kaip ir tas profesorius taip ir liko profesoriumi, nors realiai dėl nuplagijuoto disertacijos teksto apie M. K. Čiurlionį jis yra nulis akademinėje bendruomenėje, o ir politikoje jis tik juokdarys, istorijoje išliks kaip sąvartyno dvokianti šiukšlė.
Problema yra labai rimta. Lietuva daugiau jokių išteklių ir neturi, išskyrus žmogiškąjį kūrybinį potencialą, ir jis po 1990 m. yra išgrobstytas nachališkiausiu būdu. Atsakomybė, kokia ji turėtų būti taikoma pagal galiojančius įstatymus, už tai nebuvo taikyta realiai niekam nė karto. Jei atsirastų realios bylos ir plagiatoriai būtų teisiami vienas po kito, iš esamo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo, studijų, inovacijų sistemos teliktų šnipštas, esami mokslų daktarai, profesoriai, docentai, akademikai, dalis aukšto rango valdininkų, medikų, jurisdikcijos atsovų, politikų ir t.t. privalėtų grąžinti tokio dydžio sumas atgal į universitetų ar institutų, savivaldybių bei nacionalinį ir ES biudžetus ir konkrečiai žmonėms, kurie yra tikrieji autoriai, kad esamas LR vidaus produktas ir piniginiai ištekliai galimai išaugtų dešimteriopai, tai yra, finansinės sankcijos už plagiatą yra labai didelės, plagiatoriai netenka ne tik mokslo ir pedagoginių vardų, titulų bei turimo turtelio kartu ir su pretenzijomis išlikti istorinėje atmintyje kaip kūrėjai, išradėjai, kažką nuveikusieji akademinėje srityje ar panašiai. Jų visi parašai ant galimybių studijų, ekspertinių vertinimų, išvadų, sutarčių, studentų diplomuose ir t.t. netenka galios.
Tikėtina, esmę nesunku suprasti šiuo klausimu. Iš tiesų jau dabar su nedidelėmis išimtimis po 1990 m. LR suteiktus magistro, bakalauro ar mokslų daktaro, neretai ir habil. dr laipsnius galima anuliuoti drąsiai, jei yra popieriuje spausdinti diplomai, juos galima tiesiog išmesti į sąvartyną. Tai nebūtų per daug kardinalu. Tai būtų maksimaliai teisinga.
Toliau nuosekliai pereiname prie plagiato klausimo nagrinėjimo išsamiau.
PLAGIATO ATVEJAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE PO 1990 m.: MOKSLO TYRIMŲ IR AKADEMINĖ SFERA
Plagiato atvejų gali būti daugelyje sričių, savinamasi kito autoriaus poezijos kūrinys, gali būti pavogta dainos melodija ar tekstas, politikos veikėjo kalba ar jos dalis, grožinio kūrinio dalis ar siužetas, dalis teksto, gali būti nukopijuotas dailės kūrinys ir t.t. Tačiau šios publikacijos atveju dėmesį sutelkiame į mokslo darbų plagiatą, intelektinės produkcijos vagysčių atvejus, išradimų, inovacijų vagystes. O pradžia tokios neetiškos elgsenos yra paprasčiausiai dar mokyklos suole, kai nusirašinėjamas gabesnio mokinio kontrolinio užduočių sprendimo rezultatas, kai pasisavinamas kito mokinio dailės darbelis ir piešinys ir tas kūrinys visai kito mokinio vardu, pavarde demonstruojamas prestižinėje tarptautinėje vaikų kūrybos parodoje Japonijoje ar Šveicarijoje, pelno pagrindinį prizą, tačiau tikrasis to kūrinio autorius lieka ne tik be apdovanojimo premijos, jis lieka net nepaminėtas, išgarsinamas visiškai negabus vaikas iš šeimos, kurios atstovai susimokėjo už savo vaiko išgarsinimą. Toliau eina aukštosios mokyklos etapas, kur perkami visi kontroliniai, kursiniai, referatai, baigiamasis rašto darbas, tai yra, įsigyjamas fiktyvus bakalauro ar magistro laipsnis. Po to toks asmuo įprastai yra įdarbinamas į itin „šiltą“ tarnybą, valdininkišką darbą ar verslo struktūrą ir net jurisdikcijos institucijas, kas daroma taip dažnai, jog be pažinčių gerą darbo ar tarnybos vietą gavęs asmuo tampa tiesiog „balta varna“ ir neišvengiamai gana greitai būna tiesiog išėdamas iš tos gerai apmokamos darbo, tarnybos vietos, nes ji reikalinga vis naujai iškeptiems fiktyviems magistrams, bakalaurams iš reikalingų ir „svarbių“ žmonių šeimų, pavyzdžiui, žinomo prokuroro, profesoriaus, buvusio ministro ar departamento vaduko, instituto direktoriaus ar universiteto rektoriaus, pralobusio chirurgo ar verslinkėlio, politiko, žinomo mediko, menininko kvaištelėjęs kiauragalvis negabus vaikas, anūkas su fiktyviu diplomu laukia eilėje.
Todėl intelektinė produkcija, net menkiausias intelektinis produktas vagiami drąsiai ir be jokios atodairos. Bėda tik ta, kad vis mažiau lieka ką ir iš ko vogti: gabesnieji žmonės išmoko šalintis idiotėlių su fiktyviais diplomais ir fiktyviais mokslo, įskaitant mokslo daktaro, habilituoto dr, profesoriaus ar docento, laipsniais aplinkos. Ir tie su fiktyviais diplomais ima neužsidirbtas algas, mokamas iš biudžeto drąsiai ir kiek tik pajėgia, įskaitytinai, žinoma, dar ir kyšius, nes tą patį darė jų mama, tėvas, senelis, močiutė – įsigijo fiktyvų mokslo laipsnį, vogė kitų mokslo darbus ir / ar išradimus, savinosi viso mokslo instituto ar universiteto mokslo darbus ir užsirašė juos savo vardu, pavarde, versle sukčiavo, buvo tiesiog elementarus vagis, sukčius, niekšelis, ekspluatavęs gabius žmones ir t.t. Ir kaltų, be abejo, nėra, „kalta aplinka“, nes nuo tarybinio laikotarpio purve ir skurde tūnojusieji veltėdžiai labai troško naujosios tvarkos po 1990 m. teikiamų privilegijų – vogti kiek pajėgia iš visur, pradedant nuo gabesnio studento išradimų, inovacijų ar vaiko piešinių ir vietinio savivaldos ar net universiteto biudžeto, baigiant ES fondais, dotacijomis, subsidijomis be jokių skrupulų ir niekaip nevaržomai užsėsti imlių kyšiams postų ir tarnybų vietas net būnant silpno protelio prasigėrusiais ankstesniųjų laikų šiukšlių surinkėjų ar periodiškai įkalinimo įstaigose pasėdinčiųjų ekskavatorininkų vaikais.
Pagal realius intelektinės produkcijos grobstymo ir plagiato atvejus nustatytų ir paviešintų atvejų yra juokingai mažai. Pavyzdžiui, ELTA skelbė: „Plagiatas Petrui Baršauskui kainavo ne tik KTU rektoriaus postą, bet ir habilitaciją“. KTU rektorius atsisveikino su habilitacija, rektoriaus postu.
ELTA priminė, kad plagiatą įžvelgė buvęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Algirdas Avižienis, pateikęs skundą Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai.
Dar vienas atvejis: nustačius plagiatą Vilniaus universitete panaikintas mokslo daktaro laipsnis Renatai Mikalauskienei.
Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Artūras Žukauskas, vadovaudamasis universiteto Statutu ir pritarus Senatui, pasirašė įsakymą panaikinti Renatai Mikalauskienei 2017 m. gruodžio 15 d. suteiktą mokslo daktaro laipsnį fizinių mokslų srityje, geologijos mokslo kryptyje už daktaro disertaciją „Pelkių ir ežerų dabartinių nuosėdų chronologijos tyrimai radioizotopų metodais (Baltijos aukštumų pavyzdžiu)“, parengtą valstybiniame mokslinių tyrimų institute Gamtos tyrimų centre.
Tyrimas dėl galimo plagiato pradėtas 2017 metų pavasarį gavus informaciją iš Brėmeno universiteto Vokietijoje. Nedelsiant kreiptasi į VU centrinę akademinės etikos komisiją, kurios prašymu buvo suburta ekspertų grupė plagiato fakto nustatymui.
VU centrinė akademinės etikos komisija konstatavo akademinės etikos pažeidimo faktą darbo įvade, literatūros apžvalgoje bei metodinėje dalyje ir kreipėsi į VU rektorių dėl Renatai Mikalauskienei suteikto mokslo daktaro laipsnio panaikinimo procedūros inicijavimo.
VU akademinės etikos kodekse įtvirtinta, jog universitete draudžiamam plagijavimui būdingi šie poyžmiai:
Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) nagrinėjo Algio Krupavičiaus plagijavimo bylą, buvęs Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio patarėjas, darbavęsis MRU, politologas, buvęs Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, profesorius, ne tik kaip KTU rektorius P. Baršauskas neteko mokslo laipsnio ar pedagoginio vardo, įvyko dar įdomiau. Šių metų kovą-balandį buvo viešai priminta situacija: ELTA pranešė, kad 2022 m. lapkritį Kauno apylinkės teismas A. Krupavičių pripažino kaltu dėl plagijavimo. Teismas nustatė, kad buvęs Vytauto Didžiojo universiteto dekanas savo ir Kauno technologijos universiteto mokslininkės Vitalijos Simonaitytės vardu viešai išleido mokslo kūrinį, kuriame panaudojo kito autoriaus kūrinio dalis, tokiu būdu pasisavindamas autorystę. LAT nagrinėjo Algio Krupavičiaus bylą dėl plagijavimo. Politologas kasaciniu skundu siekė išteisinimo. „Skundu prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir Kauno apygardos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti“, – teigė LAT atstovė spaudai R. Kraulišė.
LAT sprendimas dėl A. Krupavičiaus skundo paskelbtas 2024 m. balandžio 9 d. A. Krupavičius išvengė baudžiamosios atsakomybės, jis liko susimokėjęs 3700 EUR baudą, ir tiek. LAT nurodė, kad ieškovas neteikė civilinio ieškinio žalai atlyginti, todėl baudžiamoji byla nėra keliama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutraukė baudžiamąją bylą dėl autorystės pasisavinimo buvusiam Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dekanui, politologui A. Krupavičiui pripažinęs, kad prioritetas ginant autorių teises turi būti teikiamas civilinei atsakomybei. Pasak teismo atstovės, Giedriaus Žvaliausko, kurio mokslo darbas ir buvo nuplagijuotas, civilinį ieškinį teismas paliko nenagrinėtą dėl to, kad pati baudžiamoji byla nutraukta, tačiau pareiškėjas gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nutartyje pritarė žemesnės instancijos teismų išvadai, kad G. Žvaliausko parengtas tekstas laikytinas originaliu jo intelektinės veiklos rezultatu ir autoriaus teisių apsaugos objektu remiantis Baudžiamuoju kodeksu, bet taip pat pažymėjo, kad autorių teisės ir jų gynybos mechanizmai pirma yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Trumpiau tariant, bylinėtis autorius turi pirmiausia dėl 55 000 EUR sumos vien už plagiatą, čia dar reikia įskaityti papildomai ir moralinę žalą, pavyzdžiui, 10 mln. EUR ar dar daugiau. Ir tik po tokios bylos nagrinėjimo civilinių bylų nagrinėjimo tvarka byla keliauja į baudžiamųjų bylų nagrinėjimo padalinius teisme.
O kodėl nepanagrinėjus, kas vyko tame VDU Socialinių mokslų fakultete, kai jo dekanu buvo A. Krupavičius? Kiek dar kitų plagiato atvejų nutiko tame fakultete? Kiek nusikalstamo intelektinės produkcijos grobstymo ir fiktyvių bakalaurų, magistrų, mokslo daktarų laipsnių išdalinta teisininkams ir ne tik MRU? Kokios yra realios apimtys intelektinės produkcijos grobstymo, plagiato ir kas po visu tuo slypi? Kokiais mastais buvo korupciniu būdu išvogti ES biudžeto pinigai, kokios schemos sukurtos tiems pinigams išplauti į Trečiąsias valstybes, kaip LR po 2004 m. itin intensyviai į visas tarnybas, postus, pareigybes, susijusias su įvairių ES fondų lėšų perskirstymu ir jų kontrole buvo įtaisyti reikiami žmones, neretai net beraščiai, bet su MRU gautais mokslo laipsniais? Kodėl tiek daug sutapimų? Kaip atsirado tie ekspertai Lietuvoje, kur dar tarybiniu laikotarpiu buvo aktyvūs marksizmo-leninizmo atstovai universitetuose ir mokslo institutuose, tarnybose ir valdiškose struktūrose, bet po 1990 ir ypač 2004 m., kai LR tapo ES valstybe-nare, jie ar jų vaikai, anūkai, artimi giminės staiga tapo dažniausia socialinių ar humanitarinių mokslų ekspertais, žemės sklypų matuotojais, valstybės kontrolės tarnautojais, auditoriais, jurisdikcijos atstovais, apskaitininkais, ekonomistais ir vadybininkais, įdarbintais būtent prie viešųjų pinigų perskirstymo ir kontrolės veiklų?
Supraskite, padėtis grėsminga.
Tai yra itin neblogai organizuotos nusikalstamos struktūros su priedanga, kad tai „akademinė“ bendruomenė, draugiškai bendradarbiausianti darbo grupėse su jurisdikcijos atstovais, užsienio ekspertais, kontrolieriais, auditoriais, medikais ir kuo tik nori – itin mažoje valstybėje, kokia yra Lietuva, žmonės yra taip glaudžiai susiję, kad sugriuvus vienam kokiam profesoriui ar ekspertui ir jo parašų nebegaliojimo atveju, griūna visa kruopščiai ir ilgus metus kurtoji pinigų išgrobstymo, prekybos žmonėmis, lydinčiųjų visa tai grubių tarptautinio masto nusikaltimų sistema kartu su beraštėmis ir neretai narkomanėmis vadybininkėmis ar valstybės tarnautojomis, kurios net neatsipeikėjusios po eilinės narkotikų dozės ar nemiegojusios visą savaitę, nes namuose dieną naktį klykia jų nesveiki ir išsigimę bei niekada nebepagydomi narkomanai vaikai ar mokytis nebesugebantys atsilikusio vystymosi anūkai, nebesupranta, kokio mechanizmo sraigteliais jos yra.
Esamu metu, kaip minėta aukščiau, G. Žvaliauskui įstatymiškai vien už jo mokslo darbo plagiatą priklauso 55 000 eurų. O kur dar moralinės žalos atlyginimas ir bylinėjimosi teismuose išlaidų padengimas ir kiti niuansai?
Kitaip tariant, logiška būtų neatidėliotinai pradėti visuotinę paramos rinkliavą ir duoti kuo didesnes sumas pinigų G. Žvaliauskui, jei tik jis dar nėra gavęs riebaus užmokesčio nelegaliai, kad nebekeltų bangų dėl jo darbų plagiato ar jei nėra išsigandęs grasinimų, o tokių bylų atveju visada žmogus gali tiesiog "dingti" ir drauge su juo "dingsta" ir problema, tai yra, kad jis galėtų pereiti visas esamas teismines instancijas Lietuvos Respublikoje ir tik po to perduoti bylą Europos teismams, o dar po to – Jungtinių Tautų nagrinėjimui. Nes vien pagal šią bylą įmanoma išnagrinėti visą nusikalstamą schemą, sukurtą LR po 1990 m., kaip atliekamas studentų mokslo darbų grobstymas, kaip savinamasi intelektinė produkcija tarptautinių projektų vykdymo atveju, kaip išdalinami fiktyvūs magistrų, bakalaurų, mokslo daktarų, habilituotų daktarų, profesorių laipsniai tiesiog idiotams, pasitaiko, kad ir visiškai proto nebeturintiems narkomanams, kaip išplaunami ne tik ES fondų dotacijų pinigai, bet ir LR biudžeto lėšos, kaip perparduodami išradimai iš Lietuvos į Trečiąsias valstybes ir kaip išplaunami pinigai, kaip vyksta prekyba žmonėmis, kokio lygio yra diskriminacija gabių, tačiau nepasiturinčiųjų jaunų žmonių ir ypač aukštos kvalifikacijos moterų atvejais, ir t.t.
Juk kažkada tai reikia pradėti. Ir laikas tam yra tinkamas dabar. Kiek žmonės leis visą tą cirką, kuriame proto ubagai, visuomenės padugnės tapo mokslų daktarais, magistrais, bakalaurais ir net habilituotais mokslų daktaris bei profesoriais? Kas sekė po to? Kokia žala dėl to padaryta visuomenei ir doriems neapsivogusiems bei prichvatizacijose nedalyvavusiems žmonėms, kurių vaikai nėra parazituojantys narkomanai ir negyvena už išvogtus projektų pinigus kažkur, kur patogiau susileisti eilinę dozę nedaug kam matant ar nežaidžia žaidimų su ministrų-marionečių ir viceministrų-kvailelių portfeliais?
Taigi, nuo 1990 m. ir ypač po paskutiniosios A. Krupavičiaus bylos LAT buvo atidaryta žalia gatvė visiems plagiatoriams, visiems intelektinės produkcijos vagims: susimoka po 3 ar 4 tūkstantukus, ir viskas. Tuo tarpu, už perparduotą išradimą, inovaciją, gerai parašytą disertaciją ar pranešimą tarptautinėje mokslo konferencijoje, net už publikaciją prestižinėje mokslo spaudoje, kuri yra citavimo indeksų sąrašuose ir pagal tai yra reitinguojami visi universitetai, kolegijos, mokslo institutai, galima uždirbti milijardines sumas pagal tam tikras sukčiavimo ir aferizmo sumas, pradedant nuo vagysčių iš gabesnių mokinių ir studentų, baigiant išradimų patentų vogimu bei perpardavimu visai netoliese esančioms kaimyninėms valstybėms.
Dar daugiau, 2021 m. jau buvo skelbta, jog situacija grėsminga, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas stebėjo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) bei jos darbuotojų, įskaitant ir pačios kontrolierės, veiklą, kad susidarytų objektyvią nuomonę apie Tarnybos funkcionalumą ir gebėjimą vykdyti jai paskirtą misiją.
Konstatuotas mokslo etikos universalumas, atkreiptas dėmesys į netikslią terminiją, neapibrėžtumą, į tai, kad Tarnyba etikos pažeidimų tyrimams naudoja ir daugiau mokslo bendruomenės neaprobuotų rankraščių, tokių kaip Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje (toliau LURK) parengtos „Publikavimo etikos [gairės]“, kurių viena iš rengėjų irgi yra kontrolierė Loreta Tauginienė [3]. Pažymėtina, kad SP-19 sprendime, (žr. priedą „SP-19_2019.pdf“), tiriant KTU profesoriaus ir studento E. A. veiksmus, niekur nenurodoma, kad kurio nors iš jų veiksmai yra padaryti pažeidžiant LURK vidinę tvarką. Tad kyla klausimas, kodėl Tarnyba vadovaujasi trečiai šaliai priklausančiomis tvarkomis, kurios neturi kitokio statuso kaip rankraštis ir kurių taikymas galimai pažeidžia universitetų autonomijos principą? Trumpiau tariant, buvo nustatytas Tarnybos darbo, veiklų netobulumas.
Be to, pažymėta, kad „atsižvelgiant į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos siūlymus, parengtas Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 17 straipsnių pakeitimo projektas [4], kurio tikslas yra apibrėžti ,,akademinės etikos“ sąvokos turinį ir patobulinti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus veiklą“[5]. Tarnybos siūlomame įstatymo pakeitime pateikta „akademinės etikos“ apibrėžtis panaši į žodyne siūlomos „akademinės etikos“ sampratą tuo, kad joje, kaip ir „verslo etikos“ apibrėžime, visiškai nebelieka sąvokos „moralė“. Tai iš esmės rodo, kad etika, kurią nagrinės Kontrolieriaus tarnyba, nebetenka prigimtinio etikos turinio ir yra suabstraktinama iki plačiosios vertybių apibrėžties, kas reiškia, kad „vertybės paprastai yra tokie nuo visuomenės priklausomi objektai ir reiškiniai, kurie, patenkindami kuriuos nors žmogaus poreikius bei interesus, turi teigiamos reikšmės“[6]. Pavyzdžiui, asmens nuotaikai teigiamą reikšmę gali turėti pinigai, už kuriuos galima įsigyti visuomenės palankumą ir su kurių pagalba galima nuslėpti padarytus nusikaltimus, ir visa tai, tarnybos siūlymu, tampa akademinės etikos turiniu.
Be „etikos“ sampratos, leidžiančios manyti, kad Kontrolieriaus tarnyba ir jos vadovė stokoja etikos supratimo (surinkta ir daugiau įrodymų), atkreiptinas dėmesys ir į tai:
Kontrolieriaus tarnybos koncepcija yra ydinga, nes Lietuvoje ši tarnyba yra kvaziteisminė institucija, kuri pirmiausia užsiima skundų, kurie neretai turi asmeninių ar institucinių sąskaitų suvedinėjimo pagrindą, tyrimais. Neatsitiktinai vien 2020 m. teismams dėl Tarnybos veiksmų pateikta 13 skundų, arba daugiau nei vienas per mėnesį. Iš šių skundų 12 išnagrinėta, iš jų 4 teismo sprendimai panaikino Tarnybos sprendimus. Tad viena svarbiausių Tarnybos veiklų tampa savęs atstovavimas ir gynimas teismo procesuose. Dėl to Tarnyba negali tinkamai vykdyti kitų savo funkcijų, nes jos žmogiškieji ištekliai tiek kompetencijos, tiek fiziniu požiūriu yra riboti.
2020 m. iš universitetų gauti net 193 skundai, iš kolegijų – 15, palyginimui – 2017 m. buvo gauta atitinkamai 124 ir 17 (žr.: <https://etikostarnyba.lt/wp-content/uploads/2021/02/2020-met%C5%B3-Tarnybos-veiklos-ataskaita.pdf>). Tai liudija itin išaugusį skundų skaičių. Kvaziteisminio vaidmens prisiėmimas iš Tarnybos pusės ir yra viena svarbiausių skundų augimo priežasčių.
Tokių tarnybų misija kitose šalyse yra „suteikti prieinamus ir nepriklausomus pagarbaus ir konstruktyvaus ginčų ar skundų sprendimo mechanizmus. Teikdama informaciją, švietimą, problemų sprendimo intervencijas, tyrimus ir rekomendacijas, ombudsmeno tarnyba padeda teisingai spręsti skundus, išspręsti konfliktus jiems dar nepasiekus kritinės stadijos ir teikia grįžtamąjį ryšį aktyviam politikos, procedūrų ir praktikos tobulinimui“ (žr. <http://www.enohe.net/wp-content/uploads/2017/06/Being-an-ombudsman.pdf>). Ne mažiau svarbu, kad kontrolierius, priešingai nei reguliuotojas, turėtų ne prievartos galią, o remtųsi autoriteto ir „asmenybės galios“ deriniu.
Tinkamai veikiančios organizacijos pavyzdį rasite čia: <https://www.oiahe.org.uk/> ir detalios procedūros aprašytos čia:<https://www.oiahe.org.uk/resources-and-publications/good-practice-framework/>, Kanada:<http://accuo.ca/wp-content/uploads/2019/06/SoP.pdf>.
Lietuvoje neveikia taisyklė, kad kontrolierius turi būti įsipareigojęs laikytis pagrindinių savo veiklos principų, įskaitant nepriklausomumą, nešališkumą, konfidencialumą ir neformalumą.
Kontrolierių atranka. 2013 m. kontrolierius paskirtas tik iš trečio karto ir nebaigė savo kadencijos dėl viešų neetiškų pareiškimų. Po kadencijos buvo pripažinta, kad asmeniškai pažeidė akademinę etiką[7]. Naujas kontrolierius paskirtas iš trečio karto ir nuolat skundžiamas įvairioms tarnyboms dėl galimų privačių ir viešųjų interesų konfliktų. Nė vienas kontrolierius iki jo paskyrimo eiti pareigas neturėjo išankstinio autoriteto akademinėje bendruomenėje.
Nacionalinio akademinės etikos kodekso nebuvimas ir nesugebėjimas jį sukurti. Tarnyba, tirdama akademinę etiką, vertina ją pagal 14-os skirtingų universitetų ir 23-ijų kolegijų etikos kodeksus (vos keli Tarnybos darbuotojai neturi galimybės kompetentingai juos išmanyti vien dėl jų įvairovės), o nacionalinė etikos „konstitucija“ nėra sukurta. Jei ji būtų sukurta, tai ją aprobuoti turėtų akademinė bendruomenė. Tokio dokumento pagrindas gali būti Europos elgesio kodeksas mokslinių tyrimų etikos klausimais (žr. <https://www.allea.org/wp-content/uploads/2018/06/LI-ALLEA-European-Code-of-Conduct-for-Research-Integrity-2018-Digital-final-20062018.pdf>) ir Europos mokslinių tyrimų sąžiningumo elgesio kodeksas (EN The European Code of Conduct for Research Integrity).
Tarnyba neturi savo etikos kodekso ir geros praktikos standartų. Nesugebėta jų suformuluoti nuo 2013 m., o Tarnybos nuostatai čia nėra pakankamas ir tinkamas pagrindas (žr. <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.406672>). Dėl to kai kuriuose Tarnybos sprendimuose jų pagrindimu tampa neturintys teisinės galios ir abejotinos akademinės kokybės šviečiamieji leidiniai, kaip minėtas „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“.
Tarnybos vykdomų tyrimų problemos nustatytos šios: sankcijų srityje yra įtvirtinti ir taikomi dvejopi standartai. Priimant sprendimus taip pat taikomi dvejopi standartai, nes etikos pažeidimai jau kurį laiką skirstomi į esminius ir neesminius, o vienarūšiai pažeidimai kvalifikuojami skirtingai, t. y. esant dviem iš esmės analogiškiems pažeidimams, vienas jų gali būti traktuojamas kaip neesminis arba mažareikšmis, o kitas – jau kaip esminis. LAMPSS turi tokių ydingų Tarnybos sprendimų pavyzdžių. Informuodama apie tyrimus ir jų sprendimus, pastaraisiais metais Tarnyba yra galimai daugelį kartų pažeidusi Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Iki šiol Tarnybos interneto svetainėje ženklią informacijos dalį sudaro informacija apie atliekamus tyrimus ir jų sprendimus.
Galutinė išvada yra tokia: Būtina svarstyti Tarnybos pertvarką iš esmės ir pagal esamas ES praktikas, tačiau tai buvo paskelbta 2021 m., praėjo 3 metai, NIEKAS NEPASIKEITĖ IŠ VISO.
2021 m. buvo nurodytas Tarnybos ateities scenarijus, įskaitant ir jos panaikinimą. Tas nepadaryta iki šiol.
Įdomiausia tas, jog dar 2021 m. buvo paskelbta:
Taip pat rekomenduojame LR Seimui, pasikonsultavus su akademine bendruomene, apsvarstyti galimybę atsisakyti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos, nes ji šiuo metu dėl LR Konstitucijoje įtvirtintos autonomijos tyrimus atlieka vadovaudamasi aukštųjų mokyklų etikos kodeksais, ką iš esmės turėtų daryti aukštosios mokyklos etikos tarnybos; tuo būtų sutaupyta valstybės lėšų, išvengus dvigubo apmokėjimo už tą patį darbą, o iškilę nesutarimai galėtų būti sprendžiami Lietuvos mokslo taryboje suburtoje jungtinėje etikos tarnyboje, vienijančioje aukštųjų mokyklų etikos tarnybų atstovus ir mokslininkus vienijančių organizacijų deleguotus atstovus. Būtent tokia jungtinė etikos tarnyba ir turėtų būti vadinama „ombudsmenu“. Lietuva ir be Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos turi dvi mokslo institucijas (Lietuvos mokslo tarybą ir Lietuvos mokslų akademiją), pajėgias savo sutelktine kompetencija garantuoti etikos laikymąsi ir objektyvų etikos vertinimą, todėl manome, kad Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos akivaizdi nekompetencija ne tik trukdo aukštųjų mokyklų akademinei veiklai, bet ir diskredituoja Lietuvą Europoje. Be to, esama mokslo institucijų sankloda, užtikrinant etikos laikymąsi, būtų labiau suderinama su demokratinės valstybės principais ir leistų išvengti vienasmenio Tarnybos įvertinimo autoritarinio sprendimo pagrindu akademinėje sistemoje. Taigi būtų mažesnė klaidos tikimybė, nes veiktų grupė srities specialistų, o ne pavieniai asmenys, primetantys valią ir ribotą kompetenciją.
[3] Žr. {5_publikavimo_etikos_gaires_2019_su_nuorodomis.doc} [savarnkiškas priedas prie šio dokumento]} naudotas Tarnybos sprendime žr. {SP-19_2019.pdf [savarankiškas priedas prie šio dokumento]}.
[4] Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. Xi-242 4, 17 straipsnių pakeitimo įstatymas [projektas]: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/fb8c569072a911eb9fc9c3970976dfa1?jfwid=-jbu3hokmd
[5] Aiškinamasis raštas, žr.: https://e-seimas.lrs.lt/rs/lasupplement/TAP/fb8c569072a911eb9fc9c3970976dfa1/27911b4372aa11eb9fc9c3970976dfa1/format/ISO_PDF/
[6] Žr.: https://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/v/vertybe
[7] Žr. {SP-16_2019-SADAUSKAS.pdf [savarankiškas priedas prie šio dokumento]}. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl unikalių pažeidimo aplinkybių Tarnybos naudojamas nuasmeninimas yra nefunkcionalus ir dažnai leidžia nesunkiai identifikuoti asmenis, dėl kurių veiksmų atliktas tyrimas.
GALIMAI PLAGIATO ATVEJŲ NAGRINĖJIMO BYLOS VIRSTA PARODOMAISIAIS RENGINIAIS, KUR NIEKAS TAIP IR NEĮVYKSTA
ELTA 2018 m. paskelbė dar vieną plagiato atvejį, vertą pakartotino priminimo: pranešta, jog „Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius neskųs Generalinės prokuratūros nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Irenos Baliulės veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių“.
2018 m. sausio 10 d. nutarimu Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus dr. V. Sadausko pareiškimą „Dėl Irenos Baliulės veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių".
Prokuroras nutarime nurodė, kad „svarbu pažymėti, kad bendrąja prasme gali būti išskiriami keli autorystės pasisavinimo (plagijavimo) būdai, kurie skiriasi savo pavojingumo laipsniu - nuo netinkamo citavimo ir netinkamo nuorodų į šaltinius pateikimo iki viso kūrybos produkto autorystės informacijos iškraipymo, kaltininkui pateikiant save kaip kūrini