Iliustracija aukščiau "Žaliasis Kopenhagos angelas 2023-03-11" ir kai kurios esančios žemiau iš redakcijos "Padėkime sau'19" archyvo ir creativecommons.org

Skirta asmenims virš 18 metų amžiaus.

© Prašome nepažeisti 1952 m. Universalios autorių teisių apsaugos konvencijos.

---

ASTROLOGINĖS ĮŽVALGOS

2026-ieji --- Ugninio žirgo metai..., 2027-ieji, "ugniniai" taip pat. Manoma, siautės jautri ir labai meniškos prigimties užsispyrėlė ožka. Tikėtina, vis geriau ožkytė nei kitas žaismingas kanopinis gyvūnas --- mulas, kupranugaris, zonkė ar asiliukas, bet..., norinčiųjų bent ką dirbti ar kam nors tarnauti, patarnauti galimai tik mažės, užtat visi bus "kūrybingi", kai kas vis ieškos gazelių ar stirnyčių su danieliais savo kepsniams ir kažkur toli toli, mėgindami prisitaikyti galų gale ir kibernetinės erdvės užkaboriuose, kad tik netektų likti su gremėzdiškiais briedžio ragais ant nuosavos kaktos 

Iliustracijose žemiau: kanopiniai gyvūnai --- ugninis žirgas ir zonkė, kuri stovi zebrei iš dešinės ir yra gimusi po to, kai zebrė intymiau pabendravo su visu būriu netoliese besiganančiųjų asilų. Verta paminėti, jog zonkės, kaip ir mulai, negali turėti palikuonių ir šie mieli gyvūnai plačiai naudojami sunkiesiems darbams atlikti ne tik ant scenos ar purvinuose rūsiuose, bet ir statybose, kelių tiesimo darbuose, sunkių krovinių nešiojimui ant nugaros ir panašiai. Šaltinis: cnn.com

PLAGIATAS, AKADEMINĖ ETIKA, INTELEKTINĖS PRODUKCIJOS VAGYSTĖS, MOKSLINIS ŠPIONAŽAS

PLAGIATAS YRA KRIMINALINIS NUSIŽENGIMAS

Paskelbta 2024 04 23, papildyta 2026-10-08

Pažymėtina: „Lietuvos Konstitucijos 42 straipsnis „Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas“ (2) , JAV konstitucijos 1 straipsnio 8 skirsnyje „To promote the Progress of Science and useful Arts, by securing for limited Times to Authors and Inventors the exclusive Right to their respective Writings and Discoveries“(3) .

Autorinių teisių pažeidimas kildinamas iš nustatytų autorių teises saugančių normų nesilaikymo ar netinkamo jų taikymo, už kurį gali būti taikoma civilinė, administracinė ir baudžiamoji atsakomybė priklausomai nuo to kokios tiksliai autorinės teisės yra pažeidžiamos. Autorinių teisių pažeidimu gali būti pažeidžiama autoriaus turtinės, asmeninės neturtinės teisės, taip pat gretutinės ir sui generis teisės. Šiuo atveju yra svarbu išsiaiškinti visas aplinkybes apie autorių teises ir autorinių teisių pažeidimą Lietuvoje ir užsienyje, kad vėliau būtų galima išsamiai ištirti plagiato ir autorinių teisių pažeidimo santykį. Autorių teisės bendrąja prasme – tai įstatyme ir tarptautinėse sutartyse įtvirtintos autorių teisės į mokslo, meno ar literatūros kūrinius. Šias teises autorius įgyja nuo kūrinio sukūrimo (jeigu toks kūrinys yra naujas ir originalus) momento, tuo pačiu įgydamas išimtinę teisę disponuoti ir naudotis kūriniu bei ginti teises į jį.

Kaip jau minėta, autorių teisės skirstomos į autorių turtines ir asmenines neturtines teises.

Autoriaus turtinės teisės – Lietuvoje šių teisių turėtoju gali būti fizinis arba juridinis asmuo. Jos atsiranda autoriui sukūrus literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir yra saugomos visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties.

Tai išimtinės kūrinių autorių teisės leisti arba uždrausti išleisti, atkurti, versti, adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas, valdyti, viešai rodyti, viešai atlikti ir t.t., jeigu kūrinys buvo sukurtas einant tarnybines pareigas tai autorinės teisės į kūrinį penkeriems metams priklauso darbdaviui, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Šios teisės taip pat susijusios su autorinio užmokesčio gavimu už kūrinio viešą panaudojimą susijusį su autorių turtinėmis teisėmis.(4)“, rašė Justinas Mentovas savo baigiamąjame magistro darbe “Autorinių teisių pažeidimo ir plagiato santykis”, apgintame VDU 2014 m.

Aukščiau cituota:

2 LR Konstitucija, Žin. (1992, Nr. 33-1014), 42 str.

3 The Constitution of the United States 1787, article 1, section 8. http://www.archives.gov/exhibits/charters/constitution_transcript.html [aplankyta 2014-04-16].

4 Žr. Išnašą 1. Intelektinė nuosavybė ir jos teisinė apsauga, p. 157-163.

DARBAS YRA IR VEIKLA, IR KŪRIMO PROCESAS. KAIP NUSTATYTI, KAD UŽ VEIKLĄ AR KŪRINĮ AUTORIUI NESUMOKĖTA?

Valstybinė darbo inspekcija prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) į leidinio „Padėkime sau‘19“ paklausimą apie neapmokėto darbo pobūdį, rūšis, kitus su tuo susijusius klausimus pateikė išsamų atsakymą. Darbas vis dėlto yra ne vien kaip daugelis supranta konkreti veikla, kai pasiekiamas tam tikras rezultatas, pavyzdžiui, kaip suremontuotų patalpų ploto kiekiai ar užaugintų javų kiekis tonomis. VDI išaiškino detaliai, jog „nors darbo sutartis yra viena pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo teisinių formų, tačiau darbas, kaip tam tikra veikla ar kūrimo procesas, gali būti panaudojamas ir darbo rezultatas, gaunamas ne tik darbo, bet ir kitomis teisinių santykių formomis, pavyzdžiui, sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis (atlygintinų paslaugų teikimo, rangos, pavedimo, autorines ir kt.), užsiimant savarankiška veikla, kuria versdamasis jis siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos ir kt.“

Taigi, mūsų teminio nagrinėjimo atveju labiausiai domina atvejai darbo, kaip veiklos, kūrybinio proceso.

VDI teikia tokį teisinį išaiškinimą: „Darbo sutarties sąvoka ir ją kvalifikuojantys požymiai pateikti Darbo Kodekso (toliau – DK) 32 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį“.

Svarbu paminėti ir darbo specifinius požymius. Vienas iš jų yra reguliariai mokamas darbo užmokestis. VDI teikia išaiškinimą dėl to: „Darbo teisiniams santykiams paprastai būdinga tai, kad darbo užmokestis mokamas periodiškai, ir tas mokėjimas yra tęstinio pobūdžio, taigi dažniausiai darbo užmokesčio mokėjimas yra susijęs su tam tikru laiko tarpu (pvz., kas mėnesį, kas savaitę ar pan.). Pastebėtina, kad atliekant konkrečią užduotį pagal civilinę sutartį paprastai sumokama tinkamai įvykdžius sutartį ir priėmus galutinį darbo rezultatą.“

Nelegalaus darbo kontrolę VDI vykdo nuolat. 2023 m. pastebėtos šios nelegalaus ir nedeklaruoto darbo apraiškos:

• 2023 m. rizikingiausiais ekonominės veiklos sektoriais, kuriuose pasireiškia nelegalus darbas ir vykdoma neregistruota savarankiška veikla, yra statyba, transportas ir saugojimas, apdirbamoji gamyba bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla;
• dėl įvestos prievolės statybvietėje statybos darbus atliekantiems asmenims turėti skaidriai dirbančiojo ID 2023 m. dominavo nelegalus darbas ir neregistruota savarankiška veikla individualios statybos namuose bei remontuojamuose butuose;
• nelegaliai (neteisėtai) dirbusių užsienio šalių piliečių skaičius didėja. Pagrindinė priežastis, lėmusi nelegaliai (neteisėtai) dirbusių užsienio šalių piliečių skaičiaus padidėjimą, – nustatomas nelegalus (neteisėtas) trečiųjų šalių piliečių darbas tarptautinio krovininio kelių transporto sektoriuje;
• toliau nustatoma nelegalaus darbo forma – nedeklaruotas darbas, t. y. nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka, nesilaikoma darbo ir poilsio laiko reikalavimų, netinkamai įforminamos darbo sutarties sąlygos, taip pat neapmokama darbuotojui už darbą ir nesumokami nustatyti mokesčiai.

Iš pateiktojo VDI išaiškinimo matome, jog teisiniai instrumentai yra, kontrolės vykdymo praktika taip pat yra sukurta. Todėl akivaizdu, jog nesunkiai gali atsirasti LR bylų nagrinėjimo atvejai, kai ne tik statybų, transporto, apdirbamosios gamybos, maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuose nustatomi neapmokėto, tai yra, nelegalaus darbo atvejai ar grubus sukčiavimas, kai kūrybinio darbo rezultatai neapmokami iš viso, intelektinė produkcija elementariai užgrobiama. Ir tokių bylų tikrai atsiras.

Logika šiuo klausimu yra elementari. Pavyzdžiui, vykdomas statybų projektas, finansavimas iš dalies skirtas iš ES biudžeto lėšų. Pagal projektą jo vykdytojas įsipareigoja pastatyti modernų naują baseiną mieste X, Lietuvoje. Projekto vykdymo metu ir jam įpusėjus netikėtai projekto vykdytojas gauna nurodymą iš agentūros, atsakingos už projekto vykdymo priežiūrą, už tą pačią dotacijos sumą pastatyti ne vieną, o du baseinus. Jei tai nebus atlikta, vykdytojas privalės atiduoti visą dotacijos sumą atgal ir dar papildomai sumokėti už nurodymų nevykdymą, kt. Tuo tarpu, tokio nurodymo gavimo metu jau yra pastatyta 4/5 baseino, už kurį duota dotacija, tai yra išnaudota visa dotacijos suma iki galo.

O dabar tiesiog supraskite tokį patį atvejį švietimo, mokslo, studijų projekte. Projektas įpusėjęs, dotacijos suma išnaudota visa, vykdytojui to projekto lieka tik parengti galutinę ataskaitą, rezultatai, kurie buvo numatyti pagal sudarytą sutartį pasiekti visi, intelektinė produkcija, dėl kurios sukūrimo susitarta ir patvirtintas susitarimas abipusiai, sukurta. Būtent tuo momentu agentūra, atsakinga už ES dotacijų skyrimą, kontrolę, kaip vykdomas projektas, nurodo pagal tą patį projektą ir už tą pačią sumą pateikti dar vieną intelektinį produktą, kuris sutartyje pagal tą projektą iš viso nenumatytas. Dotacijos gavėjas, jei nepateikia to papildomo intelektinio produkto, netenka ar beveik visos dotacijos sumos, tam mechanizmas yra sukurtas, tai nesunkiai padaroma su vertintojų pagalba, ar netenka 20 ir daugiau procentų visos dotacijos sumos. Ką tai reiškia? Jog būtina atlikti lygiai dar vieno projekto apimties darbus, veiklas visai be jokio apmokėjimo. Pažymėtina, jog tai nėra trinkelių dėliojimas iš vieno ar kito gatvės kampo į kitą. Tai yra intelektiniai produktai, išradimai, inovacijos, visa tai nenukrinta kaip Niutono obuolys tiesiog reikiamu momentu ant galvos ir tu gali sušukti „Eureka“! Kūrybinis procesas yra žymiai sudėtingesnis. Intelektiniai produktai, pavyzdžiui, nauja mokymo metodika, kainuoja žymiai daugiau nei už kokį nors tarptautinį švietimo, mokslo ar studijų projektą pasiūlomos penkių dienų kelionės su beverčiais pasenusio turinio kursais bet kurioje ES valstybėje.

Taigi, projektų atvejais neapmokėto darbo, veiklų, kūrybinių darbų yra itin daug, vyksta elementari išradimų, inovacijų vagystė, eksploatacija yra neregėto masto, dažnai išnaudojami kūrybinį potencialą turintieji vaikai, jaunimas iš neturtingų šeimų, neįgalūs asmenys, socialinės atskirties asmenys, kurie patirdami nepriteklius, neturėdami teisinio išprusimo patenka dar ir į diskriminacinius santykius. Vyksta prekyba žmonėmis, itin grubi gabiausiųjų eksploatacija, diskriminuojami gabūs kūrybingi žmonės, jų kūrybinė produkcija perrašoma kitų asmenų pavardėmis, kitaip sakant, jie netenka autorių teisių net būdami išradėjais, inovatoriais, verslo idėjų kūrėjais, kt. Maža to, joks teismas Lietuvoje esamu metu realiai negina intelektinės produkcijos autorių teisių, pasiekti kompensacijų už plagiatą nėra įmanoma, be to, patiriamas didelis stresas bylinėjimosi metu, kadangi vienas asmuo turi stoti ne tik prieš visą teismų sistemą, bet ir prieš visą akademinę bendruomenę, spėjusią iš plagiato, gabių asmenų diskriminavimo, apgaulių prasigyventi iki tiek ir sukurti tokias galimai nusikalstamas korumpuotas vadinamųjų įvairių rūšių vertintojų, ekspertų, koordinatorių, vadybininkų, minsiterijų valdininkų ir agentūrų vadukų grupuotes, kad iš tų bylų lieka tik muilo burbulas. Galimai.

O pradėti nagrinėti bylas skaidriai, bet ne pagal politinę konjunktūrą, būtų gana nesunku. Pavyzdžiui, startuoti pradedant byla apie tai, kas yra tikrasis autorius disertacijos apie M. K. Čiurlionį, jo kūrybinį palikimą, kas surinko informaciją, duomenis, atliko visą kruopštų darbą archyvuose, parašė tekstą Klivlende, JAV, tačiau kažkaip jau taip nutiko, kad to teksto autoriumi viešai buvo paskelbtas esamu metu profesorius, anksčiau kažkiek buvęs įrašytas į etatinių darbuotojų sąrašą dabartinėje Lietuvos Teatro ir muzikos akademijoje ir vėliau nukeliavęs į politikos barus, kur kalbų tekstus visus jam sukurdavo viena stropi moteriškė, įdarbinta LR Seime, tačiau jos pavardė liko nežinoma iki šiol, lygiai kaip ir tas profesorius taip ir liko profesoriumi, nors realiai dėl nuplagijuoto disertacijos teksto apie M. K. Čiurlionį jis yra nulis akademinėje bendruomenėje, o ir politikoje jis tik galimai tėra pigi pasiligojusi papūgėlė, tarškėjusi viešai stropios moteriškės jam parašytus tekstukus ir tebedaranti tą patį non stop. Iš to tas žmogėnas gerai pasipelnė.

Problema yra labai rimta. Lietuva daugiau jokių išteklių ir neturi, išskyrus žmogiškąjį kūrybinį potencialą, ir jis po 1990 m. yra išgrobstytas nachališkiausiu būdu. Atsakomybė, kokia ji turėtų būti taikoma pagal galiojančius įstatymus, už tai nebuvo taikyta realiai niekam nė karto. Jei atsirastų realios bylos ir plagiatoriai būtų teisiami vienas po kito, iš esamo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo, studijų, inovacijų sistemos teliktų šnipštas, esami mokslų daktarai, profesoriai, docentai, akademikai, dalis aukšto rango valdininkų, medikų, jurisdikcijos atsovų, politikų ir t.t. privalėtų grąžinti tokio dydžio sumas atgal į universitetų ar institutų, savivaldybių bei nacionalinį ir ES biudžetus ir konkrečiai žmonėms, kurie yra tikrieji autoriai, kad esamas LR vidaus produktas ir piniginiai ištekliai galimai išaugtų dešimteriopai, tai yra, finansinės sankcijos už plagiatą yra labai didelės, plagiatoriai netenka ne tik mokslo ir pedagoginių vardų, titulų bei turimo turtelio kartu ir su pretenzijomis išlikti istorinėje atmintyje kaip kūrėjai, išradėjai, kažką nuveikusieji akademinėje srityje ar panašiai. Jų visi parašai ant galimybių studijų, ekspertinių vertinimų, išvadų, sutarčių, studentų diplomuose ir t.t. netenka galios.

Tikėtina, esmę nesunku suprasti šiuo klausimu. Iš tiesų jau dabar su retomis išimtimis visus po 1990 m. LR suteiktus magistro, bakalauro ar mokslų daktaro, neretai ir habil. dr laipsnius galima anuliuoti drąsiai, jei yra popieriuje spausdinti diplomai, drąsiai išmeskite į sąvartyną. Ir tai nebūtų per daug kardinalu. Tai būtų maksimaliai teisinga.

Toliau nuosekliai pereiname prie plagiato klausimo nagrinėjimo išsamiau.

PLAGIATO ATVEJAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE PO 1990 m.: MOKSLO TYRIMŲ IR AKADEMINĖ SFERA

Plagiato atvejų gali būti daugelyje sričių, savinamasi kito autoriaus poezijos kūrinys, gali būti pavogta dainos melodija ar tekstas, politikos veikėjo kalba ar jos dalis, grožinio kūrinio dalis ar siužetas, dalis teksto, gali būti nukopijuotas dailės kūrinys ir t.t. Tačiau šios publikacijos atveju dėmesį sutelkiame į mokslo darbų plagiatą, intelektinės produkcijos vagysčių atvejus, išradimų, inovacijų vagystes. O pradžia tokios neetiškos elgsenos yra paprasčiausiai dar mokyklos suole, kai nusirašinėjamas gabesnio mokinio kontrolinio užduočių sprendimo rezultatas, kai pasisavinamas kito mokinio dailės darbelis ir piešinys ir tas kūrinys visai kito mokinio vardu, pavarde demonstruojamas prestižinėje tarptautinėje vaikų kūrybos parodoje Japonijoje ar Šveicarijoje, pelno pagrindinį prizą, tačiau tikrasis to kūrinio autorius lieka ne tik be apdovanojimo premijos, jis lieka net nepaminėtas, išgarsinamas visiškai negabus vaikas iš šeimos, kurios atstovai susimokėjo už savo vaiko išgarsinimą. Toliau eina aukštosios mokyklos etapas, kur perkami visi kontroliniai, kursiniai, referatai, baigiamasis rašto darbas, tai yra, įsigyjamas fiktyvus bakalauro ar magistro laipsnis. Po to toks asmuo įprastai yra įdarbinamas į itin „šiltą“ tarnybą, valdininkišką darbą ar verslo struktūrą ir net jurisdikcijos institucijas, kas daroma taip dažnai, jog be pažinčių gerą darbo ar tarnybos vietą gavęs asmuo tampa tiesiog „balta varna“ ir neišvengiamai gana greitai būna tiesiog išėdamas iš tos gerai apmokamos darbo, tarnybos vietos, nes ji reikalinga vis naujai iškeptiems fiktyviems magistrams, bakalaurams iš reikalingų ir „svarbių“ žmonių šeimų, pavyzdžiui, žinomo prokuroro, profesoriaus, buvusio ministro ar departamento vaduko, instituto direktoriaus ar universiteto rektoriaus, pralobusio chirurgo ar verslinkėlio, politiko, žinomo mediko, menininko kvaištelėjęs kiauragalvis negabus vaikas, anūkas su fiktyviu diplomu laukia eilėje.

Todėl intelektinė produkcija, net menkiausias intelektinis produktas vagiami drąsiai ir be jokios atodairos. Bėda tik ta, kad vis mažiau lieka ką ir iš ko vogti: gabesnieji žmonės išmoko šalintis idiotėlių su fiktyviais diplomais ir fiktyviais mokslo, įskaitant mokslo daktaro, habilituoto dr, profesoriaus ar docento, laipsniais aplinkos. Ir tie su fiktyviais diplomais ima neužsidirbtas algas, mokamas iš biudžeto drąsiai ir kiek tik pajėgia, įskaitytinai, žinoma, dar ir kyšius, nes tą patį darė jų mama, tėvas, senelis, močiutė – įsigijo fiktyvų mokslo laipsnį, vogė kitų mokslo darbus ir / ar išradimus, savinosi viso mokslo instituto ar universiteto mokslo darbus ir užsirašė juos savo vardu, pavarde, versle sukčiavo, buvo tiesiog elementarus vagis, sukčius, niekšelis, ekspluatavęs gabius žmones ir t.t. Ir kaltų, be abejo, nėra, „kalta aplinka“, nes nuo tarybinio laikotarpio purve ir skurde tūnojusieji veltėdžiai labai troško naujosios tvarkos po 1990 m. teikiamų privilegijų – vogti kiek pajėgia iš visur, pradedant nuo gabesnio studento išradimų, inovacijų ar vaiko piešinių ir vietinio savivaldos ar net universiteto biudžeto, baigiant ES fondais, dotacijomis, subsidijomis be jokių skrupulų ir niekaip nevaržomai užsėsti imlių kyšiams postų ir tarnybų vietas net būnant silpno protelio prasigėrusiais ankstesniųjų laikų šiukšlių surinkėjų ar periodiškai įkalinimo įstaigose pasėdinčiųjų ekskavatorininkų vaikais.

Pagal realius intelektinės produkcijos grobstymo ir plagiato atvejus nustatytų ir paviešintų atvejų yra juokingai mažai. Pavyzdžiui, ELTA skelbė: „Plagiatas Petrui Baršauskui kainavo ne tik KTU rektoriaus postą, bet ir habilitaciją“. KTU rektorius atsisveikino su habilitacija, rektoriaus postu.

ELTA priminė, kad plagiatą įžvelgė buvęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Algirdas Avižienis, pateikęs skundą Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai.

Dar vienas atvejis: nustačius plagiatą Vilniaus universitete panaikintas mokslo daktaro laipsnis Renatai Mikalauskienei.

Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Artūras Žukauskas, vadovaudamasis universiteto Statutu ir pritarus Senatui, pasirašė įsakymą panaikinti Renatai Mikalauskienei 2017 m. gruodžio 15 d. suteiktą mokslo daktaro laipsnį fizinių mokslų srityje, geologijos mokslo kryptyje už daktaro disertaciją „Pelkių ir ežerų dabartinių nuosėdų chronologijos tyrimai radioizotopų metodais (Baltijos aukštumų pavyzdžiu)“, parengtą valstybiniame mokslinių tyrimų institute Gamtos tyrimų centre.

Tyrimas dėl galimo plagiato pradėtas 2017 metų pavasarį gavus informaciją iš Brėmeno universiteto Vokietijoje. Nedelsiant kreiptasi į VU centrinę akademinės etikos komisiją, kurios prašymu buvo suburta ekspertų grupė plagiato fakto nustatymui.

VU centrinė akademinės etikos komisija konstatavo akademinės etikos pažeidimo faktą darbo įvade, literatūros apžvalgoje bei metodinėje dalyje ir kreipėsi į VU rektorių dėl Renatai Mikalauskienei suteikto mokslo daktaro laipsnio panaikinimo procedūros inicijavimo.

VU akademinės etikos kodekse įtvirtinta, jog universitete draudžiamam plagijavimui būdingi šie poyžmiai:

• Asmuo savo vardu pateikia darbą, kurį visą ar dalį už atlyginimą ar be jo parengė kitas asmuo ta pačia arba kita kalba;
• Asmuo, nenurodydamas šaltinio, naudoja kitų asmenų idėjas, iliustracinę medžiagą, ištraukas iš rašytinio ar nerašytinio (vaizdo, garso ar kt.) šaltinio, kitokią informaciją;
• Asmuo savo vardu pateikia darbą, kuriame naudoja kito asmens parengto darbo teiginius, nežymiai pakeisdamas žodžius ar sakinių struktūras, nenurodydamas šaltinio arba jį nurodydamas netiksliai;
• Asmuo pateikia kito asmens rašytą tekstą be citavimo ženklų arba kito pobūdžio išskyrimo;
• Atlieka kitokius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių yra pagrindas teigti, kad plagijavimo draudimas buvo pažeistas.
• Įdomu tas, jog Lietuvoje egzistuoja Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba, apie ją viešai skelbiama, kaip patiriančią „ sisteminių problemų“, todėl nėra ko stebėtis ir naujausios plagiato bylos Lietuvoje baigtimi.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) nagrinėjo Algio Krupavičiaus plagijavimo bylą, buvęs Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio patarėjas, darbavęsis MRU, politologas, buvęs Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, profesorius, ne tik kaip KTU rektorius P. Baršauskas neteko mokslo laipsnio ar pedagoginio vardo, įvyko dar įdomiau. Šių metų kovą-balandį buvo viešai priminta situacija: ELTA pranešė, kad 2022 m. lapkritį Kauno apylinkės teismas A. Krupavičių pripažino kaltu dėl plagijavimo. Teismas nustatė, kad buvęs Vytauto Didžiojo universiteto dekanas savo ir Kauno technologijos universiteto mokslininkės Vitalijos Simonaitytės vardu viešai išleido mokslo kūrinį, kuriame panaudojo kito autoriaus kūrinio dalis, tokiu būdu pasisavindamas autorystę. LAT nagrinėjo Algio Krupavičiaus bylą dėl plagijavimo. Politologas kasaciniu skundu siekė išteisinimo. „Skundu prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir Kauno apygardos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti“, – teigė LAT atstovė spaudai R. Kraulišė.

LAT sprendimas dėl A. Krupavičiaus skundo paskelbtas 2024 m. balandžio 9 d. A. Krupavičius išvengė baudžiamosios atsakomybės, jis liko susimokėjęs 3700 EUR baudą, ir tiek. LAT nurodė, kad ieškovas neteikė civilinio ieškinio žalai atlyginti, todėl baudžiamoji byla nėra keliama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutraukė baudžiamąją bylą dėl autorystės pasisavinimo buvusiam Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dekanui, politologui A. Krupavičiui pripažinęs, kad prioritetas ginant autorių teises turi būti teikiamas civilinei atsakomybei. Pasak teismo atstovės, Giedriaus Žvaliausko, kurio mokslo darbas ir buvo nuplagijuotas, civilinį ieškinį teismas paliko nenagrinėtą dėl to, kad pati baudžiamoji byla nutraukta, tačiau pareiškėjas gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nutartyje pritarė žemesnės instancijos teismų išvadai, kad G. Žvaliausko parengtas tekstas laikytinas originaliu jo intelektinės veiklos rezultatu ir autoriaus teisių apsaugos objektu remiantis Baudžiamuoju kodeksu, bet taip pažymėjo, kad autorių teisės ir jų gynybos mechanizmai pirma yra civilinės teisės reguliavimo dalykas.

O kodėl nepanagrinėjus, kas vyko tame VDU Socialinių mokslų fakultete, kai jo dekanu buvo A. Krupavičius? Kiek dar kitų plagiato atvejų nutiko tame fakultete? Kiek nusikalstamo intelektinės produkcijos grobstymo ir fiktyvių bakalaurų, magistrų, mokslo daktarų laipsnių išdalinta teisininkams ir ne tik MRU? Kokios yra realios apimtys intelektinės produkcijos grobstymo, plagiato ir kas po visu tuo slypi? Kokiais mastais buvo korupciniu būdu išvogti ES biudžeto pinigai, kokios schemos sukurtos tiems pinigams išplauti į Trečiąsias valstybes, kaip LR po 2004 m. itin intensyviai į visas tarnybas, postus, pareigybes, susijusias su įvairių ES fondų lėšų perskirstymu ir jų kontrole buvo įtaisyti reikiami žmones, neretai net beraščiai, bet su MRU gautais mokslo laipsniais? Kodėl tiek daug sutapimų? Kaip atsirado tie ekspertai Lietuvoje, kur dar tarybiniu laikotarpiu buvo aktyvūs marksizmo-leninizmo atstovai universitetuose ir mokslo institutuose, tarnybose ir valdiškose struktūrose, bet po 1990 ir ypač 2004 m., kai LR tapo ES valstybe-nare, jie ar jų vaikai, anūkai, artimi giminės staiga tapo dažniausia socialinių ar humanitarinių mokslų ekspertais, žemės sklypų matuotojais, valstybės kontrolės tarnautojais, auditoriais, jurisdikcijos atstovais, apskaitininkais, ekonomistais ir vadybininkais, įdarbintais būtent prie viešųjų pinigų perskirstymo ir kontrolės veiklų?

Supraskite, padėtis grėsminga. Tai yra itin neblogai organizuotos nusikalstamos struktūros su priedanga, kad tai „akademinė“ bendruomenė, draugiškai bendradarbiausianti darbo grupėse su jurisdikcijos atstovais, užsienio ekspertais, kontrolieriais, auditoriais, medikais ir kuo tik nori – itin mažoje valstybėje, kokia yra Lietuva, žmonės yra taip glaudžiai susiję, kad sugriuvus vienam kokiam profesoriui ar ekspertui ir jo parašų nebegaliojimo atveju, griūna visa kruopščiai ir ilgus metus kurtoji pinigų išgrobstymo, prekybos žmonėmis, lydinčiųjų visa tai grubių tarptautinio masto nusikaltimų sistema kartu su beraštėmis ir neretai narkomanėmis vadybininkėmis ar valstybės tarnautojomis, kurios net neatsipeikėjusios po eilinės narkotikų dozės ar nemiegojusios visą savaitę, nes namuose dieną naktį klykia jų nesveiki ir išsigimę bei niekada nebepagydomi narkomanai vaikai ar mokytis nebesugebantys atsilikusio vystymosi anūkai, nebesupranta, kokio mechanizmo sraigteliais jos yra.

Kitaip tariant, logiška būtų neatidėliotinai pradėti visuotinę paramos rinkliavą ir duoti kuo didesnes sumas pinigų G. Žvaliauskui, jei tik jis dar nėra gavęs riebaus užmokesčio nelegaliai, kad nebekeltų bangų dėl jo darbų plagiato ar jei nėra išsigandęs grasinimų, o tokių bylų atveju visada žmogus gali tiesiog "dingti" ir drauge su juo "dingsta" ir problema, tai yra, kad jis galėtų pereiti visas esamas teismines instancijas Lietuvos Respublikoje ir tik po to perduoti bylą Europos teismams, o dar po to – Jungtinių Tautų nagrinėjimui. Nes vien pagal šią bylą įmanoma išnagrinėti visą nusikalstamą schemą, sukurtą LR po 1990 m., kaip atliekamas studentų mokslo darbų grobstymas, kaip savinamasi intelektinė produkcija tarptautinių projektų vykdymo atveju, kaip išdalinami fiktyvūs magistrų, bakalaurų, mokslo daktarų, habilituotų daktarų, profesorių laipsniai tiesiog idiotams, pasitaiko, kad ir visiškai proto nebeturintiems narkomanams, kaip išplaunami ne tik ES fondų dotacijų pinigai, bet ir LR biudžeto lėšos, kaip perparduodami išradimai iš Lietuvos į Trečiąsias valstybes ir kaip išplaunami pinigai, kaip vyksta prekyba žmonėmis, kokio lygio yra diskriminacija gabių, tačiau nepasiturinčiųjų jaunų žmonių ir ypač aukštos kvalifikacijos moterų atvejais, ir t.t.

Juk kažkada tai reikia pradėti. Ir laikas tam yra tinkamas dabar.

Taigi, nuo 1990 m. ir ypač po paskutiniosios A. Krupavičiaus bylos LAT buvo atidaryta žalia gatvė visiems plagiatoriams, visiems intelektinės produkcijos vagims: susimoka po 3 ar 4 tūkstantukus, ir viskas. Tuo tarpu, už perparduotą išradimą, inovaciją, gerai parašytą disertaciją ar pranešimą tarptautinėje mokslo konferencijoje, net už publikaciją prestižinėje mokslo spaudoje, kuri yra citavimo indeksų sąrašuose ir pagal tai yra reitinguojami visi universitetai, kolegijos, mokslo institutai, galima uždirbti milijardines sumas pagal tam tikras sukčiavimo ir aferizmo sumas, pradedant nuo vagysčių iš gabesnių mokinių ir studentų, baigiant išradimų patentų vogimu bei perpardavimu visai netoliese esančioms kaimyninėms valstybėms.

Dar daugiau, 2021 m. jau buvo skelbta, jog situacija grėsminga, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas stebėjo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) bei jos darbuotojų, įskaitant ir pačios kontrolierės, veiklą, kad susidarytų objektyvią nuomonę apie Tarnybos funkcionalumą ir gebėjimą vykdyti jai paskirtą misiją.

Konstatuotas mokslo etikos universalumas, atkreiptas dėmesys į netikslią terminiją, neapibrėžtumą, į tai, kad Tarnyba etikos pažeidimų tyrimams naudoja ir daugiau mokslo bendruomenės neaprobuotų rankraščių, tokių kaip Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje (toliau LURK) parengtos „Publikavimo etikos [gairės]“, kurių viena iš rengėjų irgi yra kontrolierė Loreta Tauginienė[3]. Pažymėtina, kad SP-19 sprendime, (žr. priedą „SP-19_2019.pdf“), tiriant KTU profesoriaus ir studento E. A. veiksmus, niekur nenurodoma, kad kurio nors iš jų veiksmai yra padaryti pažeidžiant LURK vidinę tvarką. Tad kyla klausimas, kodėl Tarnyba vadovaujasi trečiai šaliai priklausančiomis tvarkomis, kurios neturi kitokio statuso kaip rankraštis ir kurių taikymas galimai pažeidžia universitetų autonomijos principą? Trumppiau tariant, buvo nustatytas Tarnybos darbo, veiklų netobulumas.

Be to, pažymėta, kad „atsižvelgiant į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos siūlymus, parengtas Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 17 straipsnių pakeitimo projektas[4], kurio tikslas yra apibrėžti ,,akademinės etikos“ sąvokos turinį ir patobulinti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus veiklą“[5]. Tarnybos siūlomame įstatymo pakeitime pateikta „akademinės etikos“ apibrėžtis panaši į žodyne siūlomos „akademinės etikos“ sampratą tuo, kad joje, kaip ir „verslo etikos“ apibrėžime, visiškai nebelieka sąvokos „moralė“. Tai iš esmės rodo, kad etika, kurią nagrinės Kontrolieriaus tarnyba, nebetenka prigimtinio etikos turinio ir yra suabstraktinama iki plačiosios vertybių apibrėžties, kas reiškia, kad „vertybės paprastai yra tokie nuo visuomenės priklausomi objektai ir reiškiniai, kurie, patenkindami kuriuos nors žmogaus poreikius bei interesus, turi teigiamos reikšmės“[6]. Pavyzdžiui, asmens nuotaikai teigiamą reikšmę gali turėti pinigai, už kuriuos galima įsigyti visuomenės palankumą ir su kurių pagalba galima nuslėpti padarytus nusikaltimus, ir visa tai, tarnybos siūlymu, tampa akademinės etikos turiniu.

Be „etikos“ sampratos, leidžiančios manyti, kad Kontrolieriaus tarnyba ir jos vadovė stokoja etikos supratimo (surinkta ir daugiau įrodymų), atkreiptinas dėmesys ir į tai:

Kontrolieriaus tarnybos koncepcija yra ydinga, nes Lietuvoje ši tarnyba yra kvaziteisminė institucija, kuri pirmiausia užsiima skundų, kurie neretai turi asmeninių ar institucinių sąskaitų suvedinėjimo pagrindą, tyrimais. Neatsitiktinai vien 2020 m. teismams dėl Tarnybos veiksmų pateikta 13 skundų, arba daugiau nei vienas per mėnesį. Iš šių skundų 12 išnagrinėta, iš jų 4 teismo sprendimai panaikino Tarnybos sprendimus. Tad viena svarbiausių Tarnybos veiklų tampa savęs atstovavimas ir gynimas teismo procesuose. Dėl to Tarnyba negali tinkamai vykdyti kitų savo funkcijų, nes jos žmogiškieji ištekliai tiek kompetencijos, tiek fiziniu požiūriu yra riboti.

2020 m. iš universitetų gauti net 193 skundai, iš kolegijų – 15, palyginimui – 2017 m. buvo gauta atitinkamai 124 ir 17 (žr.: <https://etikostarnyba.lt/wp-content/uploads/2021/02/2020-met%C5%B3-Tarnybos-veiklos-ataskaita.pdf>). Tai liudija itin išaugusį skundų skaičių. Kvaziteisminio vaidmens prisiėmimas iš Tarnybos pusės ir yra viena svarbiausių skundų augimo priežasčių.

Tokių tarnybų misija kitose šalyse yra „suteikti prieinamus ir nepriklausomus pagarbaus ir konstruktyvaus ginčų ar skundų sprendimo mechanizmus. Teikdama informaciją, švietimą, problemų sprendimo intervencijas, tyrimus ir rekomendacijas, ombudsmeno tarnyba padeda teisingai spręsti skundus, išspręsti konfliktus jiems dar nepasiekus kritinės stadijos ir teikia grįžtamąjį ryšį aktyviam politikos, procedūrų ir praktikos tobulinimui“ (žr. <http://www.enohe.net/wp-content/uploads/2017/06/Being-an-ombudsman.pdf>). Ne mažiau svarbu, kad kontrolierius, priešingai nei reguliuotojas, turėtų ne prievartos galią, o remtųsi autoriteto ir „asmenybės galios“ deriniu.

Tinkamai veikiančios organizacijos pavyzdį rasite čia: <https://www.oiahe.org.uk/> ir detalios procedūros aprašytos čia:<https://www.oiahe.org.uk/resources-and-publications/good-practice-framework/>, Kanada:<http://accuo.ca/wp-content/uploads/2019/06/SoP.pdf>.

Lietuvoje neveikia taisyklė, kad kontrolierius turi būti įsipareigojęs laikytis pagrindinių savo veiklos principų, įskaitant nepriklausomumą, nešališkumą, konfidencialumą ir neformalumą.

Kontrolierių atranka. 2013 m. kontrolierius paskirtas tik iš trečio karto ir nebaigė savo kadencijos dėl viešų neetiškų pareiškimų. Po kadencijos buvo pripažinta, kad asmeniškai pažeidė akademinę etiką[7]. Naujas kontrolierius paskirtas iš trečio karto ir nuolat skundžiamas įvairioms tarnyboms dėl galimų privačių ir viešųjų interesų konfliktų. Nė vienas kontrolierius iki jo paskyrimo eiti pareigas neturėjo išankstinio autoriteto akademinėje bendruomenėje.

Nacionalinio akademinės etikos kodekso nebuvimas ir nesugebėjimas jį sukurti. Tarnyba, tirdama akademinę etiką, vertina ją pagal 14-os skirtingų universitetų ir 23-ijų kolegijų etikos kodeksus (vos keli Tarnybos darbuotojai neturi galimybės kompetentingai juos išmanyti vien dėl jų įvairovės), o nacionalinė etikos „konstitucija“ nėra sukurta. Jei ji būtų sukurta, tai ją aprobuoti turėtų akademinė bendruomenė. Tokio dokumento pagrindas gali būti Europos elgesio kodeksas mokslinių tyrimų etikos klausimais (žr. <https://www.allea.org/wp-content/uploads/2018/06/LI-ALLEA-European-Code-of-Conduct-for-Research-Integrity-2018-Digital-final-20062018.pdf>) ir Europos mokslinių tyrimų sąžiningumo elgesio kodeksas (EN The European Code of Conduct for Research Integrity).

Tarnyba neturi savo etikos kodekso ir geros praktikos standartų. Nesugebėta jų suformuluoti nuo 2013 m., o Tarnybos nuostatai čia nėra pakankamas ir tinkamas pagrindas (žr. <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.406672>). Dėl to kai kuriuose Tarnybos sprendimuose jų pagrindimu tampa neturintys teisinės galios ir abejotinos akademinės kokybės šviečiamieji leidiniai, kaip minėtas „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“.

Tarnybos vykdomų tyrimų problemos nustatytos šios: sankcijų srityje yra įtvirtinti ir taikomi dvejopi standartai. Priimant sprendimus taip pat taikomi dvejopi standartai, nes etikos pažeidimai jau kurį laiką skirstomi į esminius ir neesminius, o vienarūšiai pažeidimai kvalifikuojami skirtingai, t. y. esant dviem iš esmės analogiškiems pažeidimams, vienas jų gali būti traktuojamas kaip neesminis arba mažareikšmis, o kitas – jau kaip esminis. LAMPSS turi tokių ydingų Tarnybos sprendimų pavyzdžių. Informuodama apie tyrimus ir jų sprendimus, pastaraisiais metais Tarnyba yra galimai daugelį kartų pažeidusi Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Iki šiol Tarnybos interneto svetainėje ženklią informacijos dalį sudaro informacija apie atliekamus tyrimus ir jų sprendimus.

Galutinė išvada yra tokia: Būtina svarstyti Tarnybos pertvarką iš esmės ir pagal esamas ES praktikas, tačiau tai buvo paskelbta 2021 m., praėjo 3 metai, NIEKAS NEPASIKEITĖ IŠ VISO.

2021 m. buvo nurodytas Tarnybos ateities scenarijus, įskaitant ir jos panaikinimą. Tas nepadaryta iki šiol.

Įdomiausia tas, jog dar 2021 m. buvo paskelbta:

Taip pat rekomenduojame LR Seimui, pasikonsultavus su akademine bendruomene, apsvarstyti galimybę atsisakyti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos, nes ji šiuo metu dėl LR Konstitucijoje įtvirtintos autonomijos tyrimus atlieka vadovaudamasi aukštųjų mokyklų etikos kodeksais, ką iš esmės turėtų daryti aukštosios mokyklos etikos tarnybos; tuo būtų sutaupyta valstybės lėšų, išvengus dvigubo apmokėjimo už tą patį darbą, o iškilę nesutarimai galėtų būti sprendžiami Lietuvos mokslo taryboje suburtoje jungtinėje etikos tarnyboje, vienijančioje aukštųjų mokyklų etikos tarnybų atstovus ir mokslininkus vienijančių organizacijų deleguotus atstovus. Būtent tokia jungtinė etikos tarnyba ir turėtų būti vadinama „ombudsmenu“. Lietuva ir be Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos turi dvi mokslo institucijas (Lietuvos mokslo tarybą ir Lietuvos mokslų akademiją), pajėgias savo sutelktine kompetencija garantuoti etikos laikymąsi ir objektyvų etikos vertinimą, todėl manome, kad Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos akivaizdi nekompetencija ne tik trukdo aukštųjų mokyklų akademinei veiklai, bet ir diskredituoja Lietuvą Europoje. Be to, esama mokslo institucijų sankloda, užtikrinant etikos laikymąsi, būtų labiau suderinama su demokratinės valstybės principais ir leistų išvengti vienasmenio Tarnybos įvertinimo autoritarinio sprendimo pagrindu akademinėje sistemoje. Taigi būtų mažesnė klaidos tikimybė, nes veiktų grupė srities specialistų, o ne pavieniai asmenys, primetantys valią ir ribotą kompetenciją.

[3] Žr. {5_publikavimo_etikos_gaires_2019_su_nuorodomis.doc} [savarnkiškas priedas prie šio dokumento]} naudotas Tarnybos sprendime žr. {SP-19_2019.pdf [savarankiškas priedas prie šio dokumento]}.

[4] Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. Xi-242 4, 17 straipsnių pakeitimo įstatymas [projektas]: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/fb8c569072a911eb9fc9c3970976dfa1?jfwid=-jbu3hokmd

[5] Aiškinamasis raštas, žr.: https://e-seimas.lrs.lt/rs/lasupplement/TAP/fb8c569072a911eb9fc9c3970976dfa1/27911b4372aa11eb9fc9c3970976dfa1/format/ISO_PDF/

[6] Žr.: https://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/v/vertybe

[7] Žr. {SP-16_2019-SADAUSKAS.pdf [savarankiškas priedas prie šio dokumento]}. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl unikalių pažeidimo aplinkybių Tarnybos naudojamas nuasmeninimas yra nefunkcionalus ir dažnai leidžia nesunkiai identifikuoti asmenis, dėl kurių veiksmų atliktas tyrimas.

GALIMAI PLAGIATO ATVEJŲ NAGRINĖJIMO BYLOS VIRSTA PARODOMAISIAIS RENGINIAIS, KUR NIEKAS TAIP IR NEĮVYKSTA

ELTA 2018 m. paskelbė dar vieną plagiato atvejį, vertą pakartotino priminimo: pranešta, jog „Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius neskųs Generalinės prokuratūros nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Irenos Baliulės veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių“.

2018 m. sausio 10 d. nutarimu Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus dr. Vigilijaus Sadausko pareiškimą „Dėl Irenos Baliulės veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių".

Prokuroras nutarime nurodė, kad „svarbu pažymėti, kad bendrąja prasme gali būti išskiriami keli autorystės pasisavinimo (plagijavimo) būdai, kurie skiriasi savo pavojingumo laipsniu - nuo netinkamo citavimo ir netinkamo nuorodų į šaltinius pateikimo iki viso kūrybos produkto autorystės informacijos iškraipymo, kaltininkui pateikiant save kaip kūrinio autorių ir sąmoningai nenurodant tikrojo autoriaus", taip pat pažymėjo, kad „nekvestionuojant Kontrolieriaus nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau vertinant jas baudžiamosios teisės prasme svarbu paminėt ir baudžiamosios teisės kaip ultima ratio (lot. kraštutinė priemonė) doktriną, kurią taip pat aptariamu atveju grindžiamas procesinis sprendimas nepradėti baudžiamojo proceso. <&> šio principo reikšmę neretai pažymi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pabrėždamas, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti".

Kontrolierius dar 2014 m. išnagrinėjo skundą dėl tuometinės Šiaulių universiteto doc. dr. Irenos Baliulės akademinės etikos pažeidimų, kuriame konstatavo, kad I. Baliulė „pažeidė Šiaulių universiteto darbuotojų ir studentų etikos kodekso 4.1.5 papunktį, kuriame nustatyta, kad mokslinės veiklos, grindžiamos sąžiningu tyrimu ir tiesos siekimu, [šią] nuostatą pažeidžia „Plagijavimas, t. y. svetimo teksto <&> pateikimas kaip savo". I. Baliulė Kontrolieriaus sprendimą apskundė. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs I. Baliulės skundą įpareigojo Kontrolierių iš naujo išnagrinėti skundą. Šį sprendimą apskundė abi ginčo šalys, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, 2017 m. atmetė apeliacinius skundus ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Vykdydamas teismo nurodymą Kontrolierius iš naujo išnagrinėjo 2014 m. vasarį gautą skundą ir 2017 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. SP-27 „Dėl Irenos Baliulės akademinės etikos pažeidimų", kuriame pakartotinai konstatavo I. Baliulės akademinės etikos pažeidimą. Sprendime Kontrolierius nurodė, kad palyginus dviejų autorių kūrinius (straipsnį su magistru darbu, kurio pagrindu parengtas straipsnis), nustatyta, jog ~ 2/3 dalys viso straipsnio laikytinos sutrumpintomis, perfrazuotomis, iš esmės parengtomis magistro darbo pagrindu. Tokius veiksmus Kontrolierius sprendime vertino kaip didelės apimties svetimo kūrinio pasisavinimą. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu, kai I. Baliulė parengė ir pateikė Straipsnį pažeisdama kitų autorių teises, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 191 straipsnis numatė baudžiamąją atsakomybę už autorystės teisių pasisavinimą, Kontrolierius surinktą informaciją persiuntė Generalinei prokuratūrai.

Gavęs Generalinės prokuratūros nutarimą, Kontrolierius kreipėsi į Kontrolieriaus patariamojo komiteto narius. Įvertinęs prokuroro išdėstytus argumentus ir patariamojo komiteto nuomonę, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad Tarnybos strateginis tikslas yra gerinti mokslo ir studijų kokybę, užkertant kelią akademinės etikos ir procedūrų pažeidimams mokslo ir studijų institucijose, o uždavinys - ne bausti, bet skatinti mokslo ir studijų institucijas (taigi ir akademinės bendruomenės narius) laikytis akademinės etikos ir procedūrų, pavyzdžiui, skelbiant apie nustatytus pažeidimus, taip pat pažymėdamas tai, kad I. Baliulė nebedėsto Šiaulių universitete, o magistro darbo autorės, I. Baliulės teigimu, atsiprašė, Kontrolierius nusprendė Generalinės prokuratūros sprendimo neskųsti.

Apibendrindamas situaciją Kontrolierius atkreipia dėmesį, kad akademinės etikos prasme nesvarbus plagijavimo mastas. Net ir viena mintis ar vienas sakinys, jei nėra laikomasi citavimo taisyklių, traktuojama kaip plagiatas.

O tais atvejais, kai akademinės bendruomenės nariams kyla abejonių dėl citavimo reikalavimų, prisimintinas dar romėnų teisės laikais žinotas kriterijus - bonum pater familias, t. y. reikia elgtis taip, kaip pasielgtų sąžiningas, rūpestingas ir atidus asmuo, neturintis tyčios suklaidinti.

Nė vienas akademinės bendruomenės narys negali nesąžiningai įgyti pranašumo prieš kitus akademinės bendruomenės narius.

PASTABA: Aukščiau teismo paskelbtos įžvalgos, be abejo, skamba gražiai. Bet ar kas suskaičiavo, kiek teismuose, ikiteisminio tyrimo tarnybose, prokuratūroje, prevencinio kriminalinio nagrinėjimo padaliniuose, komisijose, ekspertų grupėse, tarnybose, ir būtent prie tos bylos dirbo ar kažkaip buvo susiję asmenys, kurių, pavyzdžiui, teisininko magistro ar bakalauro mokslo laipsnis elementariai nusipirktas už močiutės ar kyšininkės mamos-medikės pinigus paprasčiausiai nusiperkant visus reikiamus kursinius darbus, praktikų ataskaitas, baigiamąjį magistro darbą ir net asakymus į darbo vadovo klausimus darbo gynimo metu tiesiog pagal skelbimus iš kito studento ar rektorato referentės pastalės ir pateikus viską, kaip nutinka labai dažnai, deja, MRU, savo vardu, pavarde ir tokiu būdu gavus reikiamą diplomą net būnant oligofrenu, beraščiu, tačiau asmeniu iš gana žinomos šeimos, kur be jokio išsilavinimo atsilikusio vystymosi asmenų tiesiog "negali būti", todėl jie padaromi dažniausia ar juristais, ar ekonomistais, vadybininkais, ne tik nebemokančiais rašyti, jie ir skaityti nebemoka, dažnas nemoka atmintinai daugybos lentelės, pagal intelektinį išsivystymą atsilieka nuo 7-8 metukų vaiko ne tik dėl perdozuotų narkotikų, bet ir dėl kitų priežasčių. Šio reiškinio padarinius ir žalą visuomenei būtina įsisąmoninti, pavyzdžiui, pradedant nuo stebėjimo, kokie realūs protiniai gebėjimai ir visiško parazitavimo lygio gyvenimo būdas yra profesorių, itin garsių prokurorų, politikų, valdininkų, medikų, prakutusių menininkų, verslininkų vaikų, anūkų atvejais.

Gerbiamieji, atsiprašymo, deja, nepakanka.

PRAKTINIS TAIKYMAS. NAUDINGA ŽINOTI:

PRIMINIMAS: Plagiatas laikomas kriminaliniu nusikaltimu

LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme paskelbtos nuostatos dėl autorių teisių gynimo, numatytos 77 straipsnyje. Rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai yra autorių teisių objektai. Autorių teisių objektai yra ir išverstiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais kūrinais: literatūros apžvalgos, referatai, vertimai.

Nurodyto ir cituojamo LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo VIII-1185, 2008-03-13, svarbiausi straipsniai:

2 str. 6 d. Citata – palyginti trumpa ištrauka iš kito kūrinio, skirta paties autoriaus teiginiams įrodyti arba padaryti juos suprantamus, arba teikti nuorodą į kito autoriaus požiūrį ar mintis, suformuluotus originale.

14 straipsnis. Autorių asmeninės neturtinės teisės

Kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi šias asmenines neturtines teises:

1) teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė);

2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą);

3) teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę).

77 straipsnis. Teisių gynimo būdai

Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, taip pat kolektyvinio teisių administravimo asociacijos, gindamos administruojamas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti:

1) pripažinti teises;

2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus;

3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala;

4) atkurti pažeistas asmenines neturtines teises (įpareigoti padaryti reikiamus taisymus, apie pažeidimą paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu);

5) išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu;

6) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio Įstatymo 84 straipsnyje numatytais atvejais – ir neturtinę žalą;

7) sumokėti kompensaciją;

8) taikyti kitus šio ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.

1. Siekdamas užtikrinti įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat draudimo atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala (šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai) vykdymą, teismas teisę reikšti tokius reikalavimus turinčių asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją šiems asmenims pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą.
2. Kai asmens, kuriam priimamas įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus ar taikomos 82 straipsnyje nurodytos atkuriamosios priemonės, veiksmuose dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo nėra kaltės, teismas šio asmens prašymu gali įpareigoti jį sumokėti nukentėjusiai šaliai piniginę kompensaciją, jeigu taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus gynimo būdus atsirastų neproporcingai didelė žala tam asmeniui ir jeigu piniginė kompensacija nukentėjusiai šaliai yra priimtina ir pakankama. Laikoma, kad piniginę kompensaciją sumokėjęs asmuo įgyja teisę naudoti kūrinį, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektą.

81 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės

Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo padarytas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimas, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra:

1) uždrausti asmenims daryti gresiantį pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimą;

2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimą;

3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio Įstatymo nustatytas teises;

4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos kūrinių, kitų pagal šį Įstatymą saugomų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises;

5) areštuoti pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant banko sąskaitas, ypač priemones ir įrangą, kurios, kaip įtariama, daugiausia naudojamos pagal šį Įstatymą saugomas teises pažeidžiančioms kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijoms, prekėms sukurti ar gaminti;

6) taikyti kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas priemones.

83 straipsnis. Turtinės žalos atlyginimas. Kompensacija

1. Turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas.
2. Nustatydamas dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Neteisėtos kūrinių ar kitų šio Įstatymo saugomų teisių objektų kopijos gali būti perduotos atitinkamai autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektams šių prašymu.
3. Šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant kūrinius ar kitus objektus (į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą tokių kūrinių ar kitų objektų naudojimą, arba atlyginimą, mokamą už panašių kūrinių ar kitų objektų teisėtą naudojimą, arba kūrinio ar kito teisių objekto naudojimo būdui labiausiai tinkamus atlyginimus), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių subjektų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl kūrinio naudojimo sutarčių sudarymo ir kita).
4. Vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti:

1) kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; arba

2) atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio Įstatymo saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.

Kai pažeidėjas atlieka veiksmus nežinodamas ir neturėdamas žinoti, kad jis pažeidžia šio Įstatymo saugomas teises (tai yra jo veiksmuose nėra kaltės), teismas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto reikalavimu gali išreikalauti pažeidėjo gautą naudą. Pažeidėjo gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas šio Įstatymo saugomas teises. Pažeidėjo gauta nauda nustatoma ir išieškoma neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių subjektas tokią naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs, ar ne. Nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių subjektas turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas; kokia yra pažeidėjo grynoji nauda (nauda, atskaičius išlaidas), turi įrodyti pats pažeidėjas.

84 straipsnis. Neturtinės žalos atlyginimas

Šio Įstatymo 14 ir 52 straipsniuose nurodytas autorių ar atlikėjų asmenines neturtines teises pažeidęs asmuo privalo atlyginti neturtinę žalą. Šios žalos dydį pinigais nustato teismas vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą.

LR baudžiamojo kodekso 191 straipsnis.

Autorystės pasisavinimas

1. Tas, kas savo vardu išleido ar viešai paskelbė svetimą kūrinį (įskaitant kompiuterių programas) arba jo dalį, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas pasinaudodamas tarnybos padėtimi arba panaudodamas psichinę prievartą privertė kūrinio (įskaitant kompiuterių programas) arba jo dalies autorių pripažinti kitą asmenį bendraautoriumi ar autoriaus teisių perėmėju arba atsisakyti autorystės teisės, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

LR baudžiamojo kodekso 191 straipsnis leidžia išsireikalauti itin solidžias kompensacijas tikriesiems darbų, kūrinių, išradimų ir t.t. autoriams ir tais atvejais, kai plagiatoriai jau būna spėję tapti oficialiais elgetomis, perrašyti visą sukauptą turtą kam nors kitam ir t.t. Mokėti autoriui privalo universitetai, institutai, įmonės, ministerijos, agentūros ir t.t.  Atsako juridiniai asmenys, ypač tais atvejais, kai iš valstybės biudžeto į universitetą, institutą, kolegiją ateina valstybės biudžeto finansavimas už vadinamuosius akademinės veiklos ir mokslo rodiklius bei sudaromi aukštųjų mokyklų reitingai: už išleistas monografijas, paskelbtus mokslo straipnius, pranešimus mokslo konferencijose, mokomąsias knygas studentams, studijų programas, dalyko dėstymo turinį ir t.t.

Autorystės pasisavinimas yra itin didelis grubus nusikaltimas ir mandagiai viešai pasikalbėti, atsiprašyti tikrai nepakanka.

 

PARENGTA PAGAL:

<https://www.delfi.lt/news/daily/education/plagiatas-barsauskui-kainavo-ne-tik-ktu-rektoriaus-posta-bet-ir-habilitacija-77308745>

<https://naujienos.vu.lt/vilniaus-universitetas-nustacius-plagiata-panaikino-mokslo-daktaro-laipsni/>

<https://elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/del-lietuvos-respublikos-akademines-etikos-ir-proceduru-kontrolieriaus-tarnybos-sisteminiu-problemu-211917>

<https://elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/136484>

<https://elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/158828>

<https://satoriproject.eu/framework/section-11-proposals-for-the-institutional-structure-of-ethics-assessment-in-the-european-union-and-its-constituent-countries/>

<https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2219515/lat-nagrineja-krupaviciaus-plagijavimo-byla-politologas-siekia-isteisinimo>

<https://m.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/lat-nutrauke-politologo-krupaviciaus-baudziamaja-byla-del-plagijavimo-1168922>.

---

PERESTUKINŲ IR NUSIRAŠINĖTOJŲ TEMA – VIS TAS PATS: 

Žodžio plagiatas (lotynų kalba „plagiarius“) reikšmė yra vagis, apgavikas

2026-08-14 / 2026-10-02

2026 m. rugpjūčio - spalio mėnesių realybė Lietuvoje:

Naujesnis su Mindaugu Sinkevičiumi susijęs ir viešinamas gana intensyviai atvejis, kai galimai pažeista akademinė etika, išskirtinis tuo, jog MRU teisės bakalauro studijas baigęs ir teisininko diplomą įsigijęs taip pat tame pačiame MRU asmuo, šiuo atveju, Lietuvos Respublikos Premjeru, Vyriausybės vadovu, Ministru Pirmininku pabūti paskirtas asmuo, „nežinojo” doktorantūros studijų metu 2012-2015 m. to, kas privalu žinoti, suvokti, įsisavinti vaikams iki 11-15 metų amžiaus pagal bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo programas.

Jis taip pat „nežinojo“ ir nesuvokė galimai, kas yra akademinė etika, kas yra plagiatas ir kada jis nustatomas, kaip reikia cituoti kitų asmenų mokslo darbus ir tyrimų rezultatus, įžvalgas, patikrintas hipotezes ir, kas svarbiausia, tuos visus darbus ir jų pristatymus raštu būtina perskaityti prestižiniuose mokslo leidiniuose asmeniškai ne tik lietuvių kalba, bet ir daugybe užsienio kalbų, ne vien rusų ar kokia kita.

Žr. informaciją šia tema žemiau.

PLAGIATAS YRA NUSIŽENGIMAS

Plagiatas trukdo žmonėms dirbti ir kenkia jų akademiniam sąžiningumui ir reputacijai. Plagiatas paliečia ne tik paprastus žmones, bet ir profesionalus bei žinomus asmenis, turinčius didelę įtaką visuomenei, pavyzdžiui, politikus, muzikantus, dailininkus ir rašytojus.

Žodžio plagiatas (lotynų kalba „plagiarius“) reikšmė yra vagis, apgavikas.

Plagijavimas kaip reiškinys atsirado Antikos laikais. Plagiatas itin įsigalėjo XVI amžiuje, tuo pačiu ir padažnėjo kaltinimai dėl svetimo darbo ar idėjų pateikimo kaip savo, kurie nuvesdavo iki ginčijimosi teismuose ar netgi iki dvikovų. Pirmasis autorių teisių apsaugos įstatymas buvo išleistas Anglijoje 1709 metais ir turėjo daug įtakos saugant autorinius kūrinius ne tik nuo piratavimo, bet ir nuo plagijavimo. Dar XIX amžiaus pradžioje buvo suformuota išnašų ir citavimo koncepcija, kuri išliko panaši iki šių dienų . ⸎

Lietuvoje plagiato klausimu išsamiai yra pasisakęs V. Mizaras. Jo žodžiais, plagiatas gali pasireikšti įvairiais tipais ir formomis. Plagiatas gali būti visiškas, kai svetimas kūrinys perimamas visas ir pateikiamas kaip savo, nenurodžius autoriaus ir šaltinio. Gali būti dalinis, kai pasisavinama ir pateikiama kaip savo tik tam tikra dalis svetimo kūrinio. Taip pat plagiatas gali būti pažodinis, kai perimama dalis ar visas kūrinys pažodžiui ir prasminis, kai savais žodžiais perfrazuojama svetimame kūrinyje esantis turinys ar idėja, nenurodžius tikrojo autoriaus ar šaltinio. Plagiatu galima laikyti ir bendrųjų žinių perteikimą, jeigu jos aiškiai perteiktos kito asmens tokių žinių perteikimo stiliumi, būdu ar forma. ⸎⸎⸎⸎⸎

Lietuvos universitetai savo vidiniuose įstatuose yra apsibrėžę plagiato sampratą. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto akademinės etikos kodekse plagiato apibrėžimas taip: „Plagijavimas – svetimų idėjų pateikimas kaip savų“.⸎⸎⸎ ⸎⸎⸎ Taip pat yra nurodoma keletas būdingų plagijavimo požymių, tai yra, „kai svetimas tekstas pateikiamas be citavimo ženklų“ ir „kai perpasakojama arba cituojama svetima idėja, iliustracinė medžiaga ar duomenys nenurodant šaltinio“. ⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎

Galimai tikslinga remtis ir J. Mentovo magistro baigiamuoju darbu, cituoti jo surinkti apibrėžimai, kita medžiaga. Jis savo tyrimą plagiato ir autoriaus teisių tema apibendrino, paskelbė, jog „autorinių teisių pažeidimas padaromas atlikus priešingus autorinių teisių įstatymo normoms veiksmus, o plagiatas pasireiškia tyčia ar netyčia nenurodžius informacijos šaltinio ar autoriaus ir taip automatiškai pasisavinant svetimas idėjas, mintis, žodžius” (p. 24). Svarbiausias dalykas yra teisingumo atstatymas. Išvada teikiama tokia: „Kadangi yra įmanoma pažeisti autorines teises ir plagijuoti tuo pačiu metu, o valstybės institucijos sankcijas taiko tik esant autorinių teisių pažeidimui, sankcijų taikymas už plagijavimą, pagal dabartinį įstatyminį reguliavimą, tiksliau jo nebuvimą plagiato klausimu, galimas tik akademinėse institucijose. Dėl šių priežasčių tas pats asmuo gali būti valstybės institucijų nubaustas už autorinių teisių pažeidimus, pvz., sumokėti baudą arba atlyginti padarytą žalą ir tuo pačiu gali būti nubaustas akademinės institucijos, pvz., pašalintas (...)” (p. 27). ⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎

Plagiatorių sąraše, pavyzdžiui, yra skelbiamos ir šios pavardės:

• Buvęs Vokietijos gynybos ministras Karlas-Theodoras zu Guttenbergas atsistatydino iš pareigų dėl plagiato Bairoito universiteto daktaro disertacijoje. Universitetas, įvertinęs Guttenbergo disertaciją, nustato plagiato atvejį, atšaukė jo daktaro laipsnį 2011 m. vasario 23 d., o Guttenbergas atsistatydino kovo mė
• Scottas Reubenas (JAV), buvęs Tuftso universiteto anesteziologijos profesorius, suklastojo klinikinius tyrimus, kuriuose buvo tiriami skausmą malšinantys vaistai. 2010 m. Rubenas pripažintas kaltu dėl vieno sukčiavimo sveikatos priežiūros srityje ir buvo nuteistas šešiems mėnesiams kalėti. Nuo 2023 m. Reubenui buvo atšaukta 25 jo mokslinių tyrimų publikacijų autorystė.
• Peteris Johannesas Schulzas (Vokietija), filosofas, dirbantis Lugano universiteto Komunikacijos ir sveikatos institute, jo straipsniai filosofijos ir komunikacijos klausimais buvo atšaukti dėl plagiato ir netinkamo šaltinių citavimo.
• 2017 m 2016 m. mokslinis leidėjas Springer Nature atsiėmė 58 straipsnius iš septynių žurnalų, kuriuos daugiausia parašė Irane įsikūrę mokslininkai, nes jie pateikė manipuliavimo autoriaus teisėmis, manipuliavimo kolegų recenzijomis ir (arba) plagiato įrodymų.
• Ohajo universitetas 2006 m. apkaltino daugiau nei tris dešimtis plagiato atvejų magistro baigiamuosiuose darbuose, buvęs fakulteto narys, susijęs su plagiato bylomis, Jay S. Gunasekera, buvo pašalintas iš katedros vedėjo pareigų, jam buvo panaikintas „išskirtinio profesoriaus“ vardas.
• Viljamas Meisneris (1931–2010), kunigas jėzuitas ir Harvardo medicinos mokyklos profesorius, buvo apkaltintas daugelio Ernesto Wallworko ištraukų ir struktūrinių elementų kopijavimu Meissnerio knygoje „Psichoanalizės etinė dimensija: dialogas“. Bostono psichoanalitinės draugijos etikos ir profesinių standartų komitetas padarė išvadą, kad Meissnerio veiksmai buvo „rimtu profesinių ir mokslo standartų pažeidimu“.

Mokslinis nusižengimas – tai standartinių mokslinio elgesio ir etiško elgesio kodeksų pažeidimas skelbiant profesionalius mokslinius tyrimus. Danijoje nusižengimas moksliniams tyrimams apibrėžiamas kaip „tyčinis aplaidumas, dėl kurio paskelbiama išgalvota mokslinė žinutė arba klaidingas mokslininko įvertinimas ar apibrėžimas“, o Švedijoje plagiatas, nusižengimas mokslo etikai, autoriaus teisių pažeidimas mokslo ir mokslo tyrimų srityje apibūdinamas kaip „tyčia iškraipytas tyrimų procesas pasisavinus duomenis, tekstą, hipotezę ar metodus iš kito tyrėjo rankraščio formos ar publikacijos arba tyrimo proceso iškraipymas kitais būdais.“

2009 m. atlikta sisteminė apklausos duomenų apžvalga ir metaanalizė leido nustatyti, kad apie 2 % mokslininkų prisipažino bent kartą suklastoję, sugalvoję ar neleistinai modifikavę duomenis. ⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎

 

Parengta pagal:

⸎ John McKay, A very brief history of plagiarism, <http://johnmckay.blogspot.com/2009/03/very-brief-history-ofplagiarism>, [žr. 2014-04-04].

⸎⸎University of Oxford, what is plagiarism? <http://www.ox.ac.uk/students/academic/goodpractice/about/>, [žr. 2014-03-25]

⸎⸎⸎ Žr. išnašą ⸎⸎, University of Oxford, what is plagiarism?

⸎⸎⸎⸎ University of Cambridge, university statement on plagiarism <http://www.admin.cam.ac.uk/univ/plagiarism/students/statement.html>, [žr. 2014-03-25]

⸎⸎⸎⸎⸎ V. Mizaras, Autorių teisės II tomas (Vilnius, Justitia 2010), p. 484.

⸎⸎⸎⸎⸎⸎ Vilniaus universiteto akademinės etikos kodeksas, 4 skyrius, <http://www.vu.lt/site_files/SD/Studentams/SP/SRD/VU_AEK.pdf>, [žr. 2014-02-01].

⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎ Žr. išnašą 37: Vilniaus universiteto akademinės etikos kodeksas, 4 skyrius.

⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎ Apie plagiatą ir autoriaus teises VDU magistro baigiamąjį darbą „Autorinių teisių pažeidimo ir plagiato santykis” 2014 m. apsigynė J. Mentovas. Cituoti p. 24; 27 bei apibrėžimai, sampratos iš p. 14-27.

⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎ Most famous cases of plagiarism. <https://crossplag.com/most-famous-cases-of-plagiarism/>, [žr. 2024-04-22]

⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎⸎ List of scientific misconduct incidents. <https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_scientific_misconduct_incidents>, [žr. 2024-04-26]

 

DEMASKUOTI PLAGIATORIAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE

 

KTU rektorius P. Baršauskas neteko mokslo laipsnio ir pedagoginio vardo. A. Krupavičius, buvęs dekanu Vytauto Didžiojo universitete, dėstęs ir MRU, išsisuko už 3700 EUR įmoką. Kas bus kiti viešai paskelbti plagiatoriai? Juk tai padaryti iki galo būtina, eiga galimai būtų tokia:

1. Krupavičius jokių mokslo laipsnių ar pedagoginių vardų nebeturėtų.
2. Už plagiatą susimokėtų tikrajam autoriui 55 000 EUR ir dar sumą už moralinę žalą, apmokėtų teismo išlaidas.
3. Krupavičiui pritaikoma baudžiamoji atsakomybė.
4. Visur, kur yra A. Krupavičiaus parašai kaip studentų baigiamųjų darbų vadovo, galimybių studijų ir projektų, mokslo darbų, vadovėlių, studijų knygų, studijų programų, monografijų, mokslo straipsnių, pranešimų mokslo konferencijose, universitetų komisijų dalyvio, nario, doktorantūros programų komisijų nario ar vadovo, bendraautoriaus, autoriaus, netenka galios. Trumpiau tariant, visur, kur jis nors kažką tvirtino ir pradžiai visi bakalaurų, magistrų, mokslo daktarų laipsniai, gauti VDU, MRU, netenka galios, visas būrys valdininkų, politikų, jurisdikcijos atstovų, statutinių tarnautojų, politikų, politologų, vadybininkų, UAB direktorių ir įvairaus rango verslininkų, veikėjų lieka be jokių diplomų ir su nuliniu išsilavinimu, praranda teisę užimti net menkiausias pareigas ir statusą visuomenėje, kaip asmenys su fiktyviais ir nebegaliojančiais dokumentais.
5. Tą patį atlikti su visais plagiatų, autoriaus teisių pažeidimo atvejais, pavyzdžiui, kurie įvykdyti iš tiesų VDU, MRU, galimai KU ir t.t.

IŠVADA: iš gausaus esamo LR valdininkų, statutinių tarnautojų, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų, įskaitant ir esamo Ministrų kabineto narius, Vyriausybės atstovus, patarėjus, gausių darbo grupių narius, politikus, institutų direktorius, jurisdikciją, prokuratūras ir juos lydinčiuosius itin korumpuotų atstovų verslus su UAB ir AB pavadinimais, įvairaus plauko ES bei nacionalinio biudžeto ir savivaldybių, apskričių viešųjų lėšų perdalintojų, skirstytojų ir dar gausesnio tikrintojų, kontrolierių, analitikų esamos gvardijos sąstato mažai kas ir beliktų.

Galimai toks procesas atrodytų mažai įmanomas. Tačiau ar lengviau yra kas sykį apsijuokti tarptautiniu mastu su viena ar kita buvusiąja ministre, realiai tepabuvusia sudegusio teatro pigia antrojo plano juokdare-fokusininke, teturinčia MRU ar VDU, ISM nusipirktą kažkokį, nors kokį fiktyvų mokslo laipsnį, ir nė nesuvokiančia, kas yra nepriekaištinga reputacija, ir jog ta reputacija visai ne tas pats kaip kelių sluoksnių grimas ar naujai nusipirkti dantų protezai, akių linzės bei vargšelės-ubagėlės imitavimo stiliaus švarkelis, ir kodėl ji, ta nepriekaištinga reputacija, būtina; ar užsikišti ausis eiliniam skandalui, susijusiam su galimai gausius kyšius imančiais MRU parengtais prokurorais, teisėjais, statutiniais tarnautojais, besidarbuojančiais ranka rankon su mobingo nukamuotais ir ligų maišais tapusiais medikais, nugriaudėjus?

6. Naujesni vieši skandalai, susiję su plagiatoriais ir nesilaikančiaisiais mokslo etikos baruose, buvo šie:

2026-01-17 jau skelbėme: jog LIETUVOJE NUSTATYTAS DAR VIENAS AKADEMINĘ ETIKĄ PAŽEIDĘS PLAGIATORIUS-PROFESORIUS, tai yra:

2025 metų rugsėjį Mykolo Romerio universiteto (MRU) Akademinės etikos priežiūros komisija nustatė, kad Darijus Beinoravičiaus parašytas straipsnis buvo plagiatas ir kreipėsi į žurnalą dėl straipsnio atšaukimo. Tai yra, plagiato faktas pripažintas. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos narys D. Beinoravičius žurnalui pateikė mokslinį straipsnį, kuris pripažintas plagiatu. Būdamas MRU profesoriumi ir recenzavęs doktorantės mokslinio tyrimo įžvalgas, šio mokslinio tyrimo pagrindu žurnale „Jurisprudencija“ D. Beinoravičius publikavo savo straipsnį „Demokratija ir teismai“.

Prieš keletą mėnesių D. Beinoravičius pasitraukė iš MRU profesoriaus pareigų. D. Beinoravičius nuo 2020 metų LRT taryboje dirba antrą kadenciją, o nuo 2024 metų prezidento Gitano Nausėdos teikimu jis yra dar ir VTEK narys.

„Patvirtiname, kad Mykolo Romerio universiteto Akademinės etikos priežiūros komisija 2025 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimą, kad minėtas asmuo pažeidė Mykolo Romerio universiteto Akademinės etikos kodekso 5.2. papunktį, įtvirtinantį akademinio sąžiningumo principą ir draudžiantį plagijavimą“, – komentare „Delfi“ nurodė akademinė MRU bendruomenė.

Taigi VTEK ir LRT tarybos narys D. Beinoravičius moksliniam žurnalui pateikė plagiatą, pažeidė mokslinę etiką. Tačiau teisme šis klausimas dar iki šiol nenagrinėtas, apsiribota tuo, kad plagiatą nustatė MRU.

Mindaugas Sinkevičius 2007 metais Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete įgijęs vadybos ir verslo administravimo bakalauro kvalifikacinį laipsnį, 2008 metais Mykolo Romerio universitete baigęs teisės bakalauro studijas. 2009 metais ISM Vadybos ir ekonomikos universitete įgijęs marketingo ir vadybos magistro kvalifikacinį laipsnį, o 2015 metais tame pačiame universitete apgynęs daktaro disertaciją, kurios ilgai ieškoję žurnalistai negalėjo rasti nei spausdintos popieriuje ir privalomu būdu pateiktos Lietuvos nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai, nei taip pat privalomu būdu ir pagal galiojantį pagrindinį teisės aktą reglamentuojantįjį disertacijų parengimo, gynimo, registravimo ir aprobavimo tvarkas, kas yra jau nuo 2000 m. ir kiek anksčiau suvienodinta su Pasauliniais standartais, o duomenų bazės, citavimo indeksai ir registravimo sistema yra vieninga nuo XX amžiaus pradžios – taigi, tos, neva, disertacijos nebuvo ir suskaitmenintos bei įtrauktos į duomenų bazes bent jau ISM intraneto lygiu. Žinoma, skandalui augant ir degant kai kuriems „svarbiems“ skolų persiskirstymo ir praloštų galimai milijardų tiesiog žaidžiant kazino ar pagal pokerį su pavadinimu „Verksi tu, aš einu statyt Nidoje namų“ – kas yra galimai grupuotės iš liberalų devizas, ... visa tai jau daugiau nei galimai nenuplaunama dėmė ant ISM, MRU bei visos Lietuvos prestižo, įskaitytinai ir vykdomosios valdžios ešalonus. Žinia, viskas su žodžiu „galimai“.

Naujesnis yra su eks-finansų ministre Gintare Skaiste susijęs skandalas, apipintas terminu „savireguliacija“, deleguojamu MRU, kur, tikėtina, bus prasukta tokia savireklamos mašina, kad viešuosius informacijos kanalus visus iki vieno dori LR piliečiai gelbėdamiesi nuo demagogijos ir purvinos propagandos anuliuos iš viso iš savo akiračio, nenorėdami vizualinės taršos ir bet kokio komunikacinio triukšmo, trukdančio dirbti, ilsėtis ir atsakingai auginti vaikus, kas jų turi.

Šaltiniai: <https://www.lrt.lt/naujienos/svietimas/45/2776238/ziniasklaida-is-mru-del-plagiato-pasitrauke-vtek-ir-lrt-tarybos-narys-beinoravicius?srsltid=AfmBOopEwb9HTutD7SGnKQgfxDt0H1MTSFfG8KVivr0g41QVIFkY_c4d>;<https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mokslini-darba-plagijaves-vtek-ir-lrt-tarybos-narys-trauktis-neketina-bet-planai-ji-atsaukti-jau-kuriami-56-2600934?utm_medium=copied>;  <https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/vtek-ir-lrt-tarybos-narys-moksliniam-zurnalui-pateike-plagiata-1733372>;<https://diena.lt/naujienos/lietuva/politika/del-premjero-disertacijos-gavo-skunda-kiek-uztruks-pateikti-isvadas-1766956>;<https://diena.lt/naujienos/lietuva/politika/tai-jau-yra-wow-po-kalbu-apie-galima-plagiata-ivertino-sinkeviciaus-disertacija-1767845>;<https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/3020153/skaiste-pasitiki-institucijomis-del-jos-disertacijos-nagrinejimo-zada-bendradarbiauti>. 

Daugiau šia tema skelbėme publikacijoje su temine rubrika „Kavonės“ ir čia:

KAS YRA KAS LIETUVOS AKADEMINĖJE BENDRUOMENĖJE? 2025-07-22. Internete: <https://www.leidinyssau.lt/info>

VOGĖ ČIA, GROBSTĖ TEN IR ŠEN, PERPARDAVĖ DAR KITUR, PAGAUTI IŠSISUKINĖJO. MELO, NUOSTOLIŲ DAUGĖJO. APIE KĄ ČIA? 2025-06-29. Internete: <https://www.leidinyssau.lt/info>

DEMASKUOTA: ALBERTAS EINŠTEINAS, SOLOMONAS SNYDERIS, BUVĘS VOKIETIJOS GYNYBOS MINISTRAS KARLAS-THEODORAS ZU GUTTENBERGAS GALIMAI PLAGIATORIAI. KAS KITI? 2024 04 26. Internete: <https://www.leidinyssau.lt/skelbimai/zinoti-svarbu/168-demaskuota-albertas-einsteinas-solomonas-snyderis-buves-vokietijos-gynybos-ministras-karlas-theodoras-zu-guttenbergas-galimai-plagiatoriai-kas-kiti> 

VYKSTA DAŽNIAU NEI MANOTE: AUTORINIŲ DARBŲ, IŠRADIMŲ, KŪRINIŲ PASISAVINIMAS. 2025-07-25. Internete: <https://www.leidinyssau.lt/info>

STUDENTAI DAR NESULAUKĖ SAVO „ŽVAIGŽDŽIŲ VALANDOS“. 2025-08-21. Internete: <https://www.leidinyssau.lt/info>

Iliustracija aukščiau: Teisingumo samprata, arba nuolat tie patys gyvatyno apvalymo metodai.

---

LIETUVOJE ALKANŲ IKI 1945 METŲ NEBUVO, TAČIAU XXI AMŽIAUS LIETUVA JAU KITOKIA

2026-08-08

Pagrindimas – oficialių statistinių duomenų analizė ir kokybiniai tyrimo metodai, įskaitytinai pusiau struktūruotą stebėjimą ir neformalius nestruktūruotus interviu, atvejo tyrimus 2018-2026 m.

 

NIEKAS NEUŽMIRŠTA, NIEKAS NEPAMIRŠTA, ARBA

LAIKO MAŠINA – ATGAL Į 2025-uosius

 

2025-ųjų LIETUVOJE KAS PENKTAS GYVENTOJAS SKURSTA

 

2025-aisiais Lietuvoje 167 tūkst. žmonių gyvena žemiau absoliutaus skurdo ribos.

Absoliutaus skurdo rodiklis nustatytas nacionaliniu mastu, bet yra ir europinis rodiklis – skurdo rizikos riba. Pagal jį kas penktas Lietuvos gyventojas skursta. Šis rodiklis modernesnis ir labiau atspindi visuomenės gyvenimo realijas. Tokių žmonių yra apie 620 tūkst.

Skurdo rizikos riba siekia 616 eurų, todėl visi, gaunantys mažiau, patenka į rizikos grupę. Be to, virš 230 tūkstančių yra žmonių su negalia, kurių pajamos vidutiniškai siekia vos 280 eurų per mėnesį. Ne visi gauna papildomą paramą, pavyzdžiui, kompensacijas už šildymą. Galime tik įsivaizduoti, kokioje įtampoje ir desperacijoje jie gyvena. Darbo rinkoje tokie žmonės įsitvirtina sunkiai ir orus gyvenimas jiems beveik nepasiekiamas.

Net 40 proc. pensinio amžiaus žmonių patiria skurdo riziką. Vaikų skurdas išlieka vis dar didelis. Vaikystėje patirtas skurdas gali turėti ilgalaikių pasekmių, atsiliepti sėkmingai vaikų ateičiai.

Skurdas gresia ir vienišoms mamoms, ir daugiavaikėms šeimoms.

Įstatymu įteisinta, kad 5 proc. darbuotojų turi būti asmenys su negalia. Tačiau pasiekti šį rodiklį sunku, kadangi darbdaviai ne visada žino, jog žmogus turi negalią, o kai kur tiesiog nėra ir laisvų darbo vietų. Visuomenė vis dar bijo žmonių su negalia, bedarbių, turėjusių priklausomybių ar grįžusių iš įkalinimo įstaigų.

Moterų pensijos – vis dar mažesnės nei vyrų.

Skurstantieji gauna paramą, tačiau iškyla ir kliūčių. Numatyta, jog paramą gaunantieji dirba vadinamuosius visuomenei naudingus darbus. Vidutinė pašalpa tesiekia vos 180 eurų per mėnesį ir tai labai mažos sumos. Tų žmonių yra apie 2 proc., ketvirtadalis jų yra vaikai. Dalis turi negalią ar nepripažintą negalią. Jie kasdien eina į darbus, bet negauna atlyginimo ir nekaupia darbo stažo. Tas nulems, jog jų būsimos pensijos bus labai mažos, taigi, skurstančiųjų galimai daugės.

 

Šaltinis: <https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/pateike-nepatogius-skaicius-simtai-tukstanciu-lietuvoje-gyvena-skurdo-rizikoje-120161915>

 

ĮSTATYMO ĮGYVENDINTI NESKUBAMA:

Europinė teisė Lietuvos asmenis su negalia pasieks 11-12 metų vėliau nei kitus neįgaliuosius

kitose ES valstybėse-narėse

Į nacionalinę teisę direktyvą, kad kuo daugiau asmenų su negalia galėtų naudotis atitinkamais gaminiais ir paslaugomis, perkelti Lietuvoje užtruko 6 metus, kiek dėl to nukentėjo asmenys su negalia, niekam nė nerūpi, vertinama tas nebuvo ir nebus. Įstatymas galutinai įsigalios tik 2030 m., todėl Europinė teisė Lietuvos asmenis su negalia pasieks 11-12 metų vėliau nei kitus neįgaliuosius kitose ES valstybėse-narėse.

Pokyčiai, kurie nulemia nuo 2025 m. birželio 28 d. būtinas įgyvendinti naujoves, galimai palengvins asmenų su negalia gyvenimus ir kasdienybę. Laimei, 2022 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas Nr. XIV-1633 įsigalioja nuo 2025 m. birželio 28 d. Europinė direktyva, susijusi su vadinamuoju paslaugų ir prekių prieinamumu neįgaliesiems, Lietuvoje įgyvendinama trejus metus pavėluotai.

Žinia, geriau pavėluotai, nei niekada. Tačiau naivu tikėtis, jog staiga ims ir pasikeis visuomenės įpročiai, nuostatos, kad atsiras daugiau suvokimo apie reiškinį, susijusį su mažiau galimybių turinčiųjų asmenų padėtimi.

PRIEINAMUMAS: KAS TAI IR APIE KĄ TAI?

Prieinamumo įstatymas – 2022 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas Nr. XIV-1633. Prieinamumo direktyva – 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų. Šis įstatymas įpareigoja gamintojus, įgaliotuosius atstovus, importuotojus, platintojus ir paslaugų teikėjus užtikrinti, kad tam tikri jų rinkai teikiami gaminiai ir paslaugos atitiktų naujus prieinamumo reikalavimus.

Prieinamumas reiškia, kad visi žmonės, nepriklausomai nuo jų gebėjimų, gali lengvai naudotis, suprasti ir pasiekti gaminius, paslaugas, infrastruktūrą ar informaciją. Tai apima fizinį, skaitmeninį, socialinį ir informacinį prieinamumą. Užtikrintas prieinamumas leidžia asmenims su negalia visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, o kartu gerina ir visų vartotojų patirtį – aiškesnis skaitmeninis turinys, patogesnė internetinė bankininkystė ar be kliūčių pasiekiami transporto bilietai sutaupo laiko ir palengvina kasdienybę visiems.

Prieinamumas yra vienas iš pagrindinių principų, įtvirtintų 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijoje, kuris užtikrina, kad visi asmenys, nepriklausomai nuo jų gebėjimų, galėtų laisvai naudotis aplinka, transportu, informacija, ryšiais ir įvairiomis paslaugomis. Prieinamumas nėra tik socialinis siekis – tai esminė sąlyga užtikrinti lygias galimybes, skatinti asmenų su negalia savarankiškumą ir sudaryti sąlygas verslui pasiekti platesnį vartotojų ratą.

Prieinamumo direktyva siekia dviejų pagrindinių tikslų: socialinio ir ekonominio. Socialinis tikslas – užtikrinti, kad asmenys su negalia ir kiti funkcinių sutrikimų turintys asmenys galėtų lygiomis teisėmis dalyvauti visuomenės gyvenime ir naudotis svarbiausiais gaminiais bei paslaugomis. Ekonominis tikslas – suvienodinti prieinamumo reikalavimus visoje Europos ekonominėje erdvėje, taip palengvinant tarpvalstybinę prekybą ir užtikrinant laisvą prieinamų gaminių bei paslaugų judėjimą. Verslui reikės prisitaikyti prie naujų prieinamumo reikalavimų, nustatytų Prieinamumo įstatyme. Šie reikalavimai taikomi išmaniesiems įrenginiams, savitarnos terminalams, elektroninei prekybai, bankų paslaugoms, elektroninėms knygoms, prieigai prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, tam tikriems transporto paslaugų aspektams ir kt.

INFORMACIJOS PRIEINAMUMAS – MISIJA ĮMANOMA?

Siekiant atliepti Jungtinių Tautų asmens su negalia teisių konvencijos nuostatas, Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, įsigaliojęs 2024 m. sausio 1 d., įteisino asmenų su negalia teisę gauti viešą informaciją lygiai su kitais asmenimis jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais (pavyzdžiui, lietuvių gestų kalba, lengvai suprantama kalba). Minėto įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos asmeniui su negalia viešąją informaciją turi nemokamai pateikti bent vienu jo pasirinktu prieinamu bendravimo būdu: asmenys su negalia gali kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas dėl jiems aktualios ir reikalingos viešos informacijos jiems prieinamais bendravimo būdais, tuo tarpu valstybės ir savivaldybių institucija ir įstaiga turi užtikrinti informacijos teikimą asmeniui su negalia jo prašomu prieinamumu bendravimo būdu.

Siekiant užtikrinti viešosios informacijos prieinamumą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A1-784 „Dėl Informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintos Informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijos. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turi užtikrinti nekintamos informacijos prieinamumą asmenims su negalia: interneto svetainės pagrindiniame puslapyje arba atskiroje skiltyje, pažymėtoje specialiu lengvai suprantamos kalbos bei gestų kalbos ženklu, skelbti nekintamą pagrindinę informaciją (apie teikiamas paslaugas, pagalbą, vykdomas funkcijas) lengvai suprantama kalba ir lietuvių gestų kalba.

Prieinamumo įstatymas įpareigoja tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus ekonominės veiklos vykdytojus (verslus) – gamintojus, įgaliotuosius atstovus, importuotojus, platintojus ir paslaugos teikėjus laikytis Prieinamumo įstatyme nurodytų reikalavimų, jei jie teikia rinkai įstatyme nurodytus gaminius ar teikia įstatyme nurodytas paslaugas.

Taigi, pavyzdžiui, informacija apie gaminio naudojimą ar paslaugos veikimą privalo būti pateikiama daugiau kaip viena jusle atpažįstamu būdu, suprantamai, tokiu būdu, kad naudotojai galėtų ją suvokti, tinkamo dydžio ir tipo šriftu ir kt. Įstatyme numatytos keturios rinkos priežiūros institucijos, kurios užtikrins, kad į rinką patektų tik prieinamumo reikalavimus atitinkantys gaminiai ir paslaugos.

Nesilaikant šių reikalavimų, bus taikomos sankcijos, įskaitant pinigines baudas. Rekomenduojama verslų atstovams nelaukti ir jau dabar įsivertinti, ar jų gaminiams bei paslaugoms taikomi Prieinamumo įstatymo reikalavimai.

NAIVU TIKĖTIS?

Tikėtis kažkokio teisingumo proveržio ar laukti, kad kažkada ir Lietuvoje bus paisoma Jungtinių Tautų parengtų rekomendacijų, ES direktyvų asmenų su negalia klausimais, būtų išties gal net ir naivu.

Bet žinoti apie tas rekomendacijas, direktyvas, nacionalinę teisinę bazę būtina vien dėl to, kad kiekvienas asmuo su negalia, LR pilietis, žinotų, kas nebuvo parūpinta iš viso to, kas jam išties priklauso. Tai yra, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų kasmetiniai raportai, ataskaitos, rekomendacijos Lietuvos atveju yra beveik mokslinės fantastikos žanro kūriniai, kai palyginame tas rekomendacijas su realybėje vykstančiais reiškiniais, faktais.

Tačiau susipažinti su Pasauliniu mastu teikiamomis rekomendacijomis pravartu.

2025 m. Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos rezoliucija 55/8 glaustai

Ataskaita „A/HRC/58/33: Asmenų su negalia ir skaitmeninių technologijų bei prietaisų teisės, įskaitant pagalbines technologijas“ paskelbta 2025-01-10. Šioje ataskaitoje, paskelbtoje pagal Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos rezoliuciją 55/8, pateikiamos rekomendacijos Vyriausybėms neįgalių asmenų ir skaitmeninių technologijų bei prietaisų teisių, įskaitant pagalbines technologijas, užtikrinimo klausimais.

Ataskaitoje plėtojama ankstesnėse Ataskaitose, kurias Žmogaus Teisių Taryba skelbė savo rezoliucijoje 49/12, skaitmeninių ir pagalbinių technologijų klausimais, kur aptariama, kaip neįgaliųjų priežiūros ir palaikymo elementus diegti praktikoje.  2025 m. Ataskaita taip pat papildo teminį žmogaus teisių priežiūros ir paramos tyrimą, kurį parengė Jungtinių Tautų vyriausiasis Žmogaus Teisių komisaras pagal žmogaus teisių tarybos rezoliuciją 54/6.

Kaip technologijos veikia asmenų su negalia teises?

Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos rezoliucija 55/8 su pateiktomis rekomendacijos Vyriausybėms 2025 m. jau paskelbta.

Aiškiai pateikiama samprata, jog skaitmeninės technologijos yra elektroniniai įrenginiai ir kompiuterinės programos. Šias technologijas sudaro mobilieji telefonai, kompiuteriai ir interneto svetainės. Naujos skaitmeninės technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas (AI – anglų kalba trumpinys, DI – lietuvių kalba trumpinys), naudoja informaciją ir yra technologija, galinti atlikti užduotis ir išmokyti geriau jas atlikti tiems, kurie naudojasi DI. Be to, skaitmeninės technologijos gali padėti vyriausybėms pasidalyti informacija ir teikti paslaugas. Tai gali palengvinti neįgaliems žmonėms gauti reikalingą palaikymą ir informaciją.

E-Valdžios programos taip pat gali:

• Leisti žmonėms užsisakyti susitikimus, rezervuoti vizito laiką arba sužinoti informaciją apie jų sveikatą internete.
• Padėti žmonėms greičiau ir lengviau gauti informacijos, palaikymo ir paslaugų.
• Suteikti žmonėms su negalia daugiau galios savo gyvenime. Žmonės su negalia labiau linkę naudoti e-Valdžios programas nei kiti žmonės.
• Taigi, svarbu įsitikinti, kad šios programos yra tinkamos ir lengvai naudojamos asmenų su negalia.

Naudodamiesi skaitmenine technologija asmenys su negalia gali naudotis tokiomis svetainėmis kaip socialinė žiniasklaida ir internetinės parduotuvės, jie taip pat gali atlikti šiuos veiksmus:

• Kalbėtis su kitais žmonėmis ir įsitraukti į savo gyvenamos vietos bendruomenės veiklas.
• Gauti darbo ar sukurti savo verslą internete.
• Skaitmeninės technologijos gali paversti pagalbinę technologiją išmaniaisiais įrenginiais.
• Išmanieji įrenginiai yra įrenginiai, galintys dalytis informacija ir susisiekti su kitais įrenginiais.
• Kai kurie išmanieji telefonai turi pagalbines technologijas, tokias kaip teksto vertimas į bet kurią kalbą.
• Yra technologija, kurios pagalba įrenginys garsiai skaito žodžius.

Tačiau daugelis žmonių su negalia nenaudoja pagalbinės technologijos savo telefonuose, nes:

• Jie negali sau leisti nusipirkti telefono, turinčio neįgaliajam reikiamą technologiją.
• Jie nežino apie technologiją.
• Jų kalba nėra jiems reikalingos technologijos.

Vyriausybės turėtų įsitikinti, kad technologijos padeda apsaugoti neįgaliųjų žmonių žmogaus teises.

KAIP TAI TURĖTŲ BŪTI PADARYTA?

Manome, taip teigia Jungtinės Tautos, kad Vyriausybės turėtų:

• Vykdyti e-Valdžios programas, kurios gerbia žmogaus teises.
• Atminti, kad e-Valdžios programos yra kompiuterinės programos, kurias Vyriausybės naudoja teikdamos paslaugas ir dalijasi informacija.
• Parengti ir laikytis įstatymų, kurie užtikrintų, kad e-Valdžios programos gerbtų žmogaus teises.

Vyriausybės taip pat turėtų:

• Suteikti tarnautojams mokymus, kurie padėtų įsitikinti, ar pagalbinės technologijos tinka ir veikia ilgiau.
• Šie mokymai turėtų apimti ir tą sritį, kaip padėti su pagalbinėmis technologijomis geriau dirbti moterims.
• Dalytis informacija ir idėjomis apie pagalbines technologijas su kitomis šalimis.

Be to, Vyriausybės taip pat turėtų:

• Gerbti asmenų su negalia pasirinkimą, kad jie patys pasirinktų paramą, kurią jie gali gauti.
• Įtraukti pagalbinę technologiją prie priežiūros ir palaikymo paslaugų planų.
• Pagalvoti, kaip suteikti daugiau paramos kitų šalių organizacijoms, kad padėtų joms gerbti neįgaliųjų teises.
• Surinkti daugiau pinigų, kad užtikrintų aprūpinimą technologijomis, tinkančiomis neįgaliųjų asmenų vartojimui.

GALĖTŲ IR TURĖTŲ PADARYTI, BET KODĖL TAI GALI NET NEĮVYKTI?

Apibendrinimas:

1. Vien pokyčiai Lietuvoje nuo šių metų birželio 28 d. sugriauna daugybę stichinių verslų ir pseudo-verslų, e-parduotuvių, portalų, reklamos ir nelegalios prekybos pastangų per socialinius tinklus, nes nuo šios dienos verslai ir pavieniai fiziniai asmenys privalės užtikrinti, kad leidžia į rinką tik prieinamumo reikalavimus atitinkančius gaminius ar paslaugas.
2. DI, jei būtų pritaikomas kiekvienam asmeniui su negalia individualiai ir tik tuo atveju, jei pats asmuo to norėtų, sudarytų galimybes iš valstybės tarnybos centrinėje vykdomojoje valdžioje ir ypač savivaldybių lygių atleisti didžiąją dalį tarnautojų, kurie net neturi reikiamos kvalifikacijos aptarnauti asmenis su negalia ir jokie kvalifikacijos kėlimo mokymai to jau nebepakeis.
3. DI, jei būtų pritaikomas kiekvienam asmeniui su negalia individualiai ir tik tuo atveju, jei pats asmuo to norėtų, sudarytų galimybes nebeeikvoti milijardinių sumų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų visai armijai asistentų, socialinių darbuotojų, įvairių laisvalaikio paslaugų teikėjų, edukatorių, bibliotekininkų, muziejininkų, psichologų, neefektyviai dirbančiųjų sveikatos priežiūros ir medicinos darbuotojų išlaikymui. Tai yra, būtų nusikratoma tarpinėmis grandimis, visa armija išlaikytinių iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, nes asmenys su negalia patys pasirūpintų jiems reikalingų paslaugų užsisakymu be jokių tarpinių grandžių, kas duoda milžinišką ekonominį efektą, be to, asmenys su negalia įgautų pasitikėjimo, savarankiškumo, gyventų oriai. Iš esmės tai ir yra pagrindinė siekiamybė, tačiau yra neaišku, kodėl tas neatlikta iki šiol, nes reikiamos techninės priemonės, įskaitant ir DI, egzistuoja jau virš 50 metų.

Todėl, kad nuotaika būtų skaidresnė, belieka priminti, jog tikrieji neįgalieji, tikrieji išlaikytiniai, iš esmės parazituojantieji visuomenės sąskaita, yra visiškai ne asmenys su negalia. Tikrieji visuomenės šašai yra tie, kurie yra pozicijose, kur vyksta tarpinės paslaugų teikimo funkcijos savivaldybėse, centrinėje vykdomojoje valdžioje, įvairiose iš biudžetų išlaikomose institucijose, organizacijose.

Iš neįgaliųjų, tai yra, tų išteklių, kurie turėtų juos tiesiogiai be jokių tarpininkų pasiekti, išlaikoma armija galimai dykaduonių, neefektyviai atliekančiųjų savo tiesiogines funkcijas ir net korupcijos pažeistųjų savanaudžių.

Jau yra konstatuota, jog visa sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje yra iš viso neefektyvi, ją būtina pakeisti nauja. Tas pats ir švietime, aukštojo mokslo ir studijų sferose. Negalios reforma irgi jau pradėta. Kur visame šitame yra konkretus ir pats pažeidžiamiausias individas, tai yra, asmuo su negalia? Jo ir jo interesų nėra iš viso. Yra tik tarpinės organizacijos, asociacijos, klubai, valstybės ir savivaldybių struktūriniai padaliniai, UAB, AB, MB, sukurtos grynai monopolinėmis teisėmis ir visiškai neatitinkančios asmenų su negalia poreikių, lūkesčių, norų.

Galimai tai jų, visos šios gal net milijoninės tikrųjų išlaikytinių, duodančiųjų tik nuostolingumą, palaikančiųjų korupciją, veltėdžiavimą, savivalę savanaudiški interesai egzistuoja ir tam yra sukurti ištisi nusikalstami modeliai, schemos, tradicijos, kai „ranka ranką plauna“ ir iš galiojančiųjų teisės aktų, rekomendacijų telieka muilo burbulas jau ir dėl to, kad labai mažai kas ir skaityti, rašyti bemoka ir nebegalės jau to išmokti niekada.

Ir būtent jau šių metų antrąjį pusmetį visi, kas tik norės, galės įsitikinti, kas Lietuvos visuomenėje yra tikrieji veltėdžiai, našta visuomenėje ir kodėl tas vyksta be perstojo. Dar paprasčiau būtų pasakyti tiesiog taip: kai matote neįgaliojo vežimėlį, visada žiūrėkite į tą asmenį, kuris tą vežimėlį stumia, žiūrėkite, kur jis tą vežimėlį stumia, kada, kodėl, už kokį atlygį ir kas yra tas asmuo, kuris su būriu kitų „paslaugiųjų” aptarnauja tą asmenį su negalia vietoje to, jog tas neįgalusis puikiai išsiverstų be jų visų su viena paprasta sąlyga: jei nebūtų tokio kiekio tarpininkų ir informaciją neįgalusis gautų jam reikalingą, laiku ir suprantamą, neklaidinančią, tikslią.

Prieinamumo reikalavimai įsigaliojo – aktualu verslui ir paslaugų teikėjams

Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas, tikėtina, prisidės prie lygių galimybių įgyvendinimo praktikoje – jame numatyti aiškūs prieinamumo reikalavimai verslui. Nors jų įgyvendinimas gali pareikalauti papildomų pastangų, tai – galimybė kurti inovatyvesnius sprendimus ir pasiekti platesnį vartotojų ratą. Norėdama padėti pasiruošti pokyčiams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė rekomendacines gaires su praktiniais patarimais, kaip užtikrinti prieinamumą. Su jomis galima susipažinti ministerijos svetainėje.

Naujasis įstatymas ir parengtos gairės skirtos įvairių sričių ekonominės veiklos vykdytojams, kurių teikiami gaminiai ar paslaugos patenka į prieinamumo reguliavimo apimtį. Gairėse pateikiami konkretūs ir praktiški pavyzdžiai, padedantys suprasti, kaip pritaikyti paslaugas skirtingus poreikius turintiems žmonėms, taip kuriant labiau prieinamą ir vartotojams draugišką aplinką.

„Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo įgyvendinimo rekomendacinės gairėse ekonominės veiklos vykdytojams“ skelbiama, jog, pavyzdžiui, gamintojai turi užtikrinti, kad gaminiai būtų suprojektuoti ir pagaminti laikantis Prieinamumo įstatymo 1 priede nustatytų prieinamumo reikalavimų. Jie turi atlikti gaminių atitikties prieinamumo reikalavimams vertinimo procedūrą, parengti techninius dokumentus, ES atitikties deklaraciją ir pažymėti gaminį CE ženklu (Prieinamumo įstatymo 8 straipsnis). Paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų paslaugos būtų 10 projektuojamos ir teikiamos pagal joms taikytinus prieinamumo reikalavimus ir parengia informaciją, paaiškinančią, kaip paslaugos atitinka taikomus prieinamumo reikalavimus. Ši informacija turi būti pateikiama prieinamais formatais ir saugoma tol, kol paslauga teikiama (Prieinamumo įstatymo 13 straipsnis).

Pažymėtina, kad prieinamumo reikalavimai taikomi tik tokia apimtimi, kad dėl šių reikalavimų laikymosi nereikėtų daryti esminio gaminio ar paslaugos pagrindinio pobūdžio pakeitimo arba nebūtų sukelta neproporcinga našta atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams. Taip pat, paslaugas teikiančios labai mažos įmonės atleidžiamos nuo prieinamumo reikalavimų laikymosi ir pareigų, susijusių su prieinamumo reikalavimų laikymusi.

Pagal Prieinamumo įstatymo 30 straipsnio 3 dalį, paslaugų teikėjai iki 2030 m. birželio 28 d. gali tęsti paslaugų teikimą naudodami gaminius, kuriuos teisėtai naudojo iki įstatymo įsigaliojimo, teikdami panašaus pobūdžio paslaugas.

ŠŪKIAI PUIKŪS, REKOMENDACIJOS TAIKLIOS, REIKIAMI TEISĖS AKTAI YRA

Asmens aplinka daro didžiulę įtaką negalios patirčiai ir mastui. Prieinama aplinka sukuria kliūtis, kurios dažnai asmenims su negalia trukdo lygiai su kitais asmenimis būti pilnaverčiais ir aktyviais visuomenėje. Pažanga siekiant pagerinti socialinį dalyvavimą gali būti padaryta pašalinant šias kliūtis ir palengvinant neįgaliesiems asmenims jų kasdieniame gyvenime.

Vyriausybės galėtų ir turėtų padaryti daug ką neįgaliųjų labui, tinkamos rekomendacijos parengtos, bet kodėl tai gali net iš viso neįvykti? Be to, tai, kas vyksta realiame gyvenime ir praktikoje, itin kontrastuoja su tuo, kas skelbiama šūkiuose, raportuose, rezoliucijose, kas surašoma į konvencijas, teisės aktus, potvarkius.

Negalios reforma Lietuvoje vyksta nuo 2024 m. pradžios. Tai, kas atlikta pertvarkant Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybą, yra išties titaniškas darbas. Dvi institucijos pertvarkytos – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ir Neįgaliųjų reikalų departamento su pavaldžiomis įstaigomis neliko ir vietoje jų įsteigta Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra.

Užsibrėžta ir viešai deklaruota, jog  bus stiprinamas ir savivaldybių įsitraukimas, aiškiai priskiriant joms žmonių su negalia klausimų koordinavimo funkciją savivaldybėje.

Nuo 2022 m. vertinama, jog neįgaliųjų skurdas Lietuvoje siekia 32 proc. ir yra vienas didžiausių ES. 2022 m. duomenimis, Viešosios informacijos asmenims su negalia prieinamumas elektroninėje erdvėje tesiekia 3,4 proc. Net 65 proc. žmonių su negalia dėl aplinkos neprieinamumo patiria sunkumų savarankiškai gyvendami, naudodamiesi viešosiomis paslaugomis ir įsigydami prekes ar paslaugas. 21 proc. žmonių su negalia, ar, kitaip tariant, virš 35 tūkst. žmonių, yra reikalingas informacijos pritaikymas.

Informacijos prieinamumas gali būti aktualus net daugiau nei 420 tūkst. gyventojų, nes informacija prieinama forma teikia naudą ne tik asmenims su negalia, bet ir senyvo amžiaus žmonėms, laikinas traumas patyrusiems ar funkcinius sutrikimus turintiems asmenims ir kt.

LR Vyriausybė 2022 m. pritarė, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pripažintų žmogaus su negalia pasirinktą prieinamą bendravimo būdą ir teiktų jam viešąją informaciją nemokamai bent vienu pasirinktu prieinamu bendravimo būdu lygiai su kitais asmenimis. Konstatuota, jog sudarius sąlygas gauti žmogui su negalia aktualią informaciją suprantamais būdais, informacinę aplinką pritaikius intelekto, regos, klausos negalią turintiems žmonėms, atsiras galimybė visą reikiamą informaciją gauti laiku ir suprantamai. Supratimas ir žinojimas paskatins ieškoti reikiamos pagalbos. Tikimasi, kad, pradėjus įgyvendinti suplanuotas naujoves, socialinės įtraukties priemonėmis per artimiausius 8 metus pradės naudotis apie 42 proc. žmonių su negalia. ⸎

Pokyčiam numatytas pereinamasis laikotarpis. Įstatymo nuostatos pradėjo veikti 2025 m. birželio 28 d., tačiau iki 2030 m. birželio 28 d. galima tęsti paslaugų teikimą naudojant gaminius, kuriuos teisėtai gamintojai naudojo iki įstatymo įsigaliojimo, teikdami panašaus pobūdžio paslaugas. Dar ištisus penkerius metus užtruks įstatymo nuostatų įgyvendinimas, todėl kol kas tegalima konstatuoti, jog įstatymas egzistuoja, ir tiek.

Tačiau paslaugų spektras gali būti įvairus, nebūtinai reguliuojamas iš valdžios kabinetų. Pavyzdys iš 1995-ųjų metų, kurie buvo Lietuvai itin sudėtingi, skurdo lygmuo buvo kiek mažesnis nei 2025-2026 m., tačiau paslaugas gaudavo socialinės atskirties grupės pažeidžiamiausieji asmenys visi norintieji būti prižiūrėti, apskalbti, pamaitinti ir pakalbinti tiesiog sostinėje, Trakų gatvėje. Informacija, tai liudijanti, iš laikraščio "Darbai" yra čia:

 

Parengta pagal:

A/HRC/58/33: Rights of persons with disabilities and digital technologies and devices, including assistive technologies. Internete: <https://www.ohchr.org/en/documents/thematic-reports/ahrc5833-rights-persons-disabilities-and-digital-technologies-and>, žr. 2025-03-09.

KAS MAN PRIKLAUSO? NA, TAI KAS, KAD PRIKLAUSO? TU PAMĖGINK GAUTI TAI, KAS TAU PRIKLAUSO. 2025-03-04 / 05. Internete: <https://www.leidinyssau.lt/info/>, žr. 2025-03-12.

Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo įgyvendinimo rekomendacinės gairės ekonominės veiklos vykdytojams, 2025, p. 8, 9.

<https://lygybe.lt/naujienos/prieinamumo-reikalavimai-isigaliojo-aktualu-verslui-ir-paslaugu-teikejams/>

<https://sc.bns.lt/view/item/453215 žr/ 2023 01 10>

56th Session of the UN Statistical Commission: 4-7 March. Internete: <https://eo4sdg.org/56th-session-of-the-un-statistical-commission-4-7-march/>, žr. 2025-03-09.

⸎ELTA: Vyriausybė pritarė: keisis negalios nustatymas ir socialinės įtraukties sistema. 2022-09-14. <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/vyriausybe-pritare-keisis-negalios-nustatymas-ir-socialines-itraukties-sistema-233160>, žr. 2022-09-14.

Išsamiau čia: E-informacinis biuletenis / e-Newsletter <https://www.leidinyssau.lt>, ISSN 2669-1876, 2025 m. Nr. 76(10)-78(12). 

Iliustracija žemiau: Brošiūrų ir vogtų kalendoriukų smulkus vagis Komas Daunas, Vilniuje tapęs ir profesoriumi, ir laikinai pabuvęs net dekanu bei Rektorato nariu su teise avėti odinius batus vietoje išpuvusių kaliošų, susmirdusių nuo nuolatinio stoviniavimo bei tinginiavimo nieko neveikiant vis toje pačioje pelkėje ties buvusia spaustuve iki 50 m. amžiaus bei po to ir iki šiol. Aprangos kodas irgi nekinta - "košė galvoj, ubago terba - rūroj".

10-mečio vaiko laisvalaikio kūrinėlis, ir kaip žinia, vaikai yra visada teisūs. 

 

 

 

---

---