Iliustracija aukščiau ir kai kurios esančios žemiau iš redakcijos "Padėkime sau'19" archyvo ir creativecommons.org

Skirta asmenims virš 18 metų amžiaus.

© Prašome nepažeisti 1952 m. Universalios autorių teisių apsaugos konvencijos.

---

ĮSIMINTINOS DATOS 2026 m. LIEPĄ

Liepos 10-oji – 7 broliai miegantys.

Liepos 15-oji – Žalgirio mūšio, vykusio 1410 m., diena.

Liepos 28-oji – Jūros ir žvejų diena. 

Liepos 29-oji – Bičkopis ir bitininkų šventė.

---

---

NELIKO PUVĖSIŲ IR DVOKO BAISAUS, ARBA BEVEIK SAKMĖ APIE DALĘ BEDALĘ, PAPUVUSIĄ SMIRDALĘ

2026-07-08

Iliustracija žemiau: Kraštovaizdis išvalytas. Esamu metu jų neliko. Jos aplinkos nepuošia, smirdi, yra peraugusios, gličios, o galiausiai lieka nutriušusios, neišsilaiko vertikaliai ir nudrimba, iki patekimo į sąvartyną būna apniktos parazitų.

 

Būtent. Tai nuostabiausias metų laikas.

Tas lūkestis gražiausių metuose švenčių ir laiko, kada galų gale ims gausiau dygti grybai.

Ir kaip nepasidžiaugti: neliko Dalių. Puvo, puvo ir supuvo, sutrešo, virto ant šono ir liko išmestos lyg šiukšlės ten, kur joms vieta – į komposto duobes ar bent jau šiukšlių konteinerius biomasei sugedusiai surinkti.

Netinka Dalėms būt Lietuvoje, jos smirdi. O lietuviai, žemaičiai tokių nemėgsta. Kad nemėgsta, būtų per švelnus žodis.

Dalė yra šlykšti. Ji smirdi, greitai supūna. Neretai yra kreiva, sulinkusi, sušniurkšta idiotės galvele.

Balys Sruoga „Apyaušrio Dalioje“ gražiai ir taktiškai parašė, kur Dalių vieta.

Šiomis dienomis nuaidėjus šokėjų ir karčiamos pigių mergų temai bei naujų ministrų rikiavimo kontekste, neblogai prisiminti, kur tas „šokėjas“ Lietuvoje laikė, kur buvo jų vieta. Ne, ne todėl, kad lietuvė niekada nesidarko, nešoka nuoga ir niekada negimdo vaikų svetimtaučiams. Niekada.

Todėl Dalė Lietuvoje yra sinonimas šiukšlės. Tokios šiukšlės, iš kurios lietuviai tiesiog tyčiojasi prieš tai ją, lyg puvėsį, apmėtę dvokiančiomis šiukšlėmis ir džiaugdamiesi, kad pasmirdėjo kiek, supuvo ir atsirado proga ją išmesti sezonui nė neįpusėjus.

Pigios šliundros sinonimas yra lietuviui žodis „dalė“.

Kur jau ten taikliau bepasakysi.

Lotyniškai „dahlia“ yra jurginas. Kadangi H raidė netariama, taip ir yra: Lietuvos oro sąlygomis tos dalės pradvisusios savo dieneles baigia sąvartyne.

Todėl – valio!

Perpuvusios “Dalės“ iš mūsų kraštovaizdžio šalinamos nė nelaukiant šaltojo metų laiko.

Bet vos tik kitą sezoną iš gumbų atauginamos naujos smirdūnės, žiūri ir stebiesi: vis dar yra glušpetrių, kurios mėgina auginti pūnančias „dales“, kurios svetimos mūsų aplinkai, smardina ją ir tikrai darko vaizdą tomis peraugusiomis galvomis ir pajuokos vertais stiebais.

Žinia yra ta, kad tas supuvėles „dales“, buvusias šokėjėles, narkašėles, kurios niekada nebepasveiks, mielai priglaudžia ir Santaros klinikos. Dažnu atveju pravalo puvėsius tam kartui, kad visiškai nepersmirstų ir neperpūtų. Neretai Dalei būtina ir lobotomija. Taip reikia.

Nes kitaip juk nebus iš ko juoktis ir ant ko nusispjauti atsikrenkštus kitą sezoną.

 

---

 

Iliustracija aukščiau: ...ir namuose liko tik tarnybinis buldogas bergždinė Dalė... išsamiau žr. Humoro skyrelyje.

Kaip sumažinti buldogų Dalių invaziją ir plitimą, rasite čia: PROBLEMOS SPRENDIMAI ČIA: <https://www.ledinyssau.lt/naudinga/>

IŠĖJO TĖVELIS Į MIŠKĄ...

ARBA: 

PER 10-METĮ, VAIKŲ, KURIEMS PIRMĄ KARTĄ NUSTATYTAS NEĮGALUMAS, SKAIČIUS IŠAUGO 40 PROC.

2026-07-07, atnaujinta muo 2018-2025 m.

 

Lietuvoje stebimas neįgalių vaikų skaičiaus augimas, per vienerius metus jų padaugėja vidutiniškai net 5 proc., kai skaičiuojamas pirmą kartą nustatytas neįgalumas. Vaikų pagrindinė negalios priežastis – psichikos ir elgesio sutrikimai, įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos bei nervų sistemos ligos. Vos per vienerius metus, nuo 2021 iki 2022 m., jų padaugėjo 18 proc. 2024 m., palyginti su 2014 m., t, y., per 10-metį, vaikų, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumas, skaičius išaugo 40 proc. (žr. lentelę apačioje).

Tačiau per 5 metus, 2022 m., palyginti su 2018 m., asmenų su negalia Lietuvoje sumažėjo beveik 8 proc.

2024 m. Lietuvoje gyveno apie 231 tūkst. asmenų su negalia, tai sudarė 8,5 proc. nuo bendro šalies gyventojų skaičiaus. Palyginti su 2023 m., asmenų su negalia skaičius padidėjo 2,3 proc. 2024 m. vaikų su negalia buvo 18,6 tūkst., palyginti su 2023 m., šis skaičius padidėjo 5,09 proc. 2024 m. darbingo amžiaus asmenų su negalia buvo 152,8 tūkst., palyginti su 2023 m., šis skaičius padidėjo 6,9 proc. Darbingo amžiaus asmenys su negalia sudaro didžiąją dalį asmenų su negalia skaičiaus (66 proc.). 2024 m. pensijos amžių sukakusių asmenų su negalia buvo 59,6 tūkst., palyginti su 2023 m. šis skaičius sumažėjo 8,4 proc.

Darbingo amžiaus asmenų su negalia daugiausia buvo nustatyta 2008 m., 1000-iui darbingo amžiaus asmenų – 13,4. Dažniausiai darbingo amžiaus asmenys pripažįstami neįgaliais dėl piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligų. Sunkiausią negalią dažniausiai lemia navikai, kraujotakos sistemos ligos ir psichikos bei elgesio sutrikimai.

Primename, kokia situacija buvo 2019/2020 m.: Lietuvoje skaičiuota 9 proc. (242 tūkst.) gyventojų su negalia, neįgalus buvo praktiškai vienas asmuo iš 10. Neįgalių asmenų iki 18 m. amžiaus Lietuvoje nežymiai daugėjo, jie sudarė apie 3 proc. visos vaikų populiacijos šalyje, o 2019 m. neįgalių vaikų visame neįgaliųjų asmenų skaičiuje (0,24 mln. asmenų) buvo 6,5 proc. Per 5 metų laikotarpį nuo 2015 iki 2019 metų net 11,4 proc. išaugo vaikų, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą, skaičius, tai matome iš oficialių duomenų, todėl yra pagrindo teigti, kad neįgalių vaikų skaičius Lietuvoje didėjo iki 2024 m.

Pokyčių dinamika

Darbingo amžiaus asmenų su negalia daugiausia buvo nustatyta 2008 m., 1000-iui darbingo amžiaus asmenų – 13,4. 2020 m. jų nustatyta mažiausiai, t. y., 9096 asmenys, o palyginti su 2001 m., 2022 m. jų nustatyta net 39 proc. mažiau.

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2022 m. darbingo amžiaus asmenų su negalia buvo 146,7 tūkst. asmenų, palyginti su 2021 m., šis skaičius šiek tiek sumažėjo. Dažniausiai darbingo amžiaus asmenys pripažįstami neįgaliais dėl piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligų. Sunkiausią negalią dažniausiai lemia navikai, kraujotakos sistemos ligos ir psichikos bei elgesio sutrikimai.

Lietuvoje pirmą kartą neįgalumas 2022 m. nustatytas 4,8 vaikų iš 1000, o 2023-2024 m. šis skaičius jau pasiekė 5,4. Augimas yra 12 proc.

2020-aisiais Lietuvoje buvo ženkliai sumažėję asmenų su negalia. Kodėl?

2020 m. Lietuvoje buvo beveik 230 tūkst. asmenų su negalia, per metus jų sumažėjo 3 proc. Jei 2018 ir 2019 m. buvo skaičiuojama, jog šalyje apie 9 proc. visų gyventojų yra neįgalūs, esamu metu jų kiekis artėja prie 8 proc. Tai nėra itin daug, nes senosios Europos turtingosiose valstybėse asmenų su negalia yra apie 30 proc. Lietuvoje 2020 m. iš 100 neįgaliųjų 67 buvo darbingo amžiaus; 7 vaikai; 26 pensinio amžiaus asmenys.

Iš visų vaikų iki 17 m. amžiaus vaikai su negalia sudarė 3,1 proc., tai yra, iš 100 Lietuvos vaikų 3 buvo neįgalūs. Šis skaičius metų bėgyje palyginti nedaug kinta. 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo vaikų, kuriems neįgalumo lygis nustatytas pirmą kartą, skaičius: 2020 m. 1000 vaikų teko 3,2 vaikai, kuriems neįgalumo lygis nustatytas pirmą kartą, prieš metus jų buvo 3,9. Panašiai toks kiek mažesnis kiekis vaikų, kuriems negalia nustatyta pirmą kartą, buvo fiksuotas tik 2006 (2,9), 2007 (3,3) ir 2013 m. (3,2).

Remdamiesi Statistikos departamento, Higienos instituto ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, „Padėkime sau‘19“ 2020 m. Nr. 12 darėme apibendrinimus, jog 2019 m., palyginti su 2018-aisiais, Lietuvoje neįgalių vaikų padaugėjo 2,2 proc. 2019 m. vaikų populiacijoje turintieji negalią asmenys sudarė 3,1 proc. Neįgalių asmenų iki 18 m. amžiaus šalyje nežymiai daugėjo, 2019 m. neįgalių vaikų visame neįgaliųjų asmenų skaičiuje (0,24 mln. asmenų) buvo 6,5 proc., kaip duomenis pateikė Valstybės kontrolė mūsų leidiniui 2020 m. kovo-balandžio mėn.

2020 m. Lietuvoje 17 vaikų iš 1000 reikėjo slaugos ar priežiūros (pagalbos), tai yra, jiems buvo nustatyti specialieji poreikiai, tai sudarė 1,7 proc. visų vaikų šalyje. Darbingo amžiaus asmenų tarpe tokių asmenų, kuriems reikėjo slaugos ar priežiūros (pagalbos), buvo 1,3 proc. visų darbingų asmenų, tai yra, 13 iš 1000.

Laikotarpiu per 13 metų nuo 2006 iki 2018 m. vidutiniškai 3,5 asmenims iš 1000 vaikų, priklausančių 0-17 m. amžiaus grupei, būdavo pirmą kartą pripažįstamas neįgalumo lygis, kiekybiniai svyravimai nedideli, 2012 ir 2017 m. buvo daugiausia tokių asmenų – po 3,8 – 1000 vaikų. Pirmą kartą nustatytas neįgalumas kiekybiškai rekordus sumušė 2008 m. – nustatyti 2243 neįgalūs asmenys iki 17 m. amžiaus, kiek mažiau tokių asmenų nustatyta ir 2009 bei 2011 m., tačiau vis viena akivaizdu, jog daugiausia pirmą kartą nustatytų neįgalių vaikų buvo 2008-2012 m. finansinės krizės laiktarpiu.

Tendencijas per dabartinį ekonominio sulėtėjimo laikotarpį įmanoma numatyti – galimai neįgaliųjų asmenų skaičiaus augimas 2019 m. lydimas gana staigaus jų kiekio mažėjimo 2020 m. dėl kelių svarbių priežasčių: medicinos paslaugos pandemijos laikotarpiu daugeliui tapo nepasiekiamos, visas dėmesys buvo sutelktas į vakcinaciją ir COVID-19 ligonius, negalios ir netekto darbingumo lygio nustatymo procedūros  buvo pristabdytos, be to, mažėjo pakantumas korupciniams veiksmams, nuskambėjo skandalai apie kyšius imančius medikus ir fiktyviai nustatomus neįgalumo lygius, galimai dalis išties neįgalių asmenų tiesiog nesikreipė į medikus ir nesusitvarkė reikiamų dokumentų, o dalis kasmet fiktyviai ar iš dalies fiktyviai, kai sukuriami tikrovės neatitinkantys įrašai apie asmenų ligas, patologijas, sutrikimus ir/ar priklausomybes, nustatomų neįgaliųjų asmenų nebedrįso pretenduoti į kai kurias neįgaliesiems numatytas privilegijas, įskaitant ir gana solidžias kasmėnesines išmokas, kai darbo stažas vyresniame amžiuje jau būna sukauptas nemažas ir nebesinori dirbti, kai iki senatvės pensijos amžiaus lieka visai nedaug metų ir tuomet labai patogu susitvarkyti dar ir neįgalumo dokumentus.

Be to, 2021-04-14 https://www.leidinyssau.lt/info buvo paskelbta apie beveik 10 tūkstančių perteklinių mirčių per pandemiją ne nuo COVID-19, o dėl nesuteiktų medicinos paslaugų, kiek mirusiųjų tarpe buvo savižudžių ir/ar neįgaliųjų, neskelbiama.

 

2024 m. duomenys: asmenys, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis

 

	2001	2006	2007	2008	2009	2010	2011	2012	2013		2014	2018	2019	2020	2021	2022	2023	2024
Darbingo amžiaus asmenys	18733	20169	25557	26649	22507	15432	14880	13993	13096		12951	11241	10609	9096	10068	11915	11732	11792
1000-čiui darbingo amžiaus asmenų	9,2	10,0	12,7	13,4	11,4	8,0	8,0	7,6	7,2		7,1	6,5	6,2	5,3	5.8	6.7	6,5	6,5
0-17 m. vaikai		1968	2170	2243	2222	1974	2040	2107	1723		1920	1863	1960	1605	1957	2424	2706	2690
1000-čiui vaikų		2,9	3,3	3,5	3,6	3,4	3,6	3,8	3,2		3,6	3,7	3,9	3,2	3,7	4,8	5,4	5,4

Iš duomenų, pateiktų lentelėje, matome, jog 2024 m., palyginti su 2023 m., pokyčių neįvyko ar jie buvo palyginti neymūs: 1000 darbingo amžiaus asmenų teko 6,5 asmenys, o vaikų tarpe 1000 asmenų teko 5,4 vaikai, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis.

Taigi, artimoje ateityje būtina pasirengti pokyčiams visuomenėje, realiai užtikrinti šių asmenų teises ir garantuoti jų integraciją visuomenėje. Lietuvos neįgaliųjų skurdo rizikos lygis vienas didžiausių ES. Darbą turi tik mažiau nei trečdalis mūsų šalies darbingo amžiaus neįgaliųjų. Vidutinė neįgaliojo pensija Lietuvoje maždaug per pusę mažesnė nei vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu.

RIBOTA SOCIALINĖ PARAMA SKATINA NEĮGALIŲ ASMENŲ SKAIČIAUS AUGIMĄ LIETUVOJE

2026 m. birželis / spalis

 

Lietuvoje daugėja darbingo amžiaus asmenų ir vaikų su negalia. 2025 m. pabaigoje Lietuvoje jau buvo arti 269 tūkst. asmenų su negalia, kas yra spartus kiekybinis augimas: virš 16 proc. per metus. Sparčiai auga neįgalių vaikų skaičius: 2024 m., palyginti su 2014 m., t, y., per 10-metį, vaikų, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumas, kiekis išaugo 40 proc. Žinoma, reikia atsižvelgti ir į tokius veiksnius kaip pandemijos COVID-19 laikotarpis, du karantinai, pasibaigę 2022 m. gegužės 1 d., nenuslūgstančią invaziją migrantų nuo 2022-02-24 ir t.t.

Neįgalumas atsiranda dėl asmenų, sergančių ligomis, turinčiųjų patologijas kaip cerebrinis paralyžius, Kušingo, Dauno, Thy Saxo sindromas ir epilepsija; narkomanijos, alkoholizmo, gana senyvame amžiuje vykstančių gimdymų, kai biologiniai tėvai ne tik virš 30 metų, amoralios elgsenos, bet dar ir buvę represuotieji, kaliniai, veltėdžiai, individai su smerktinais įpročiais, asmenys iš nepageidaujamųjų sąrašų ir vadinamojo „užribio“ /žr. Juozas Žemgulys, 1930-1941/.

Taip pat neįgaliųjų daugėja dėl sąveikos su aplinkos veiksniais, įskaitant visuomenės neigiamą požiūrį, neprieinamą transportavimą ir viešus pastatus bei ribotą socialinę paramą.

Asmens aplinka daro didžiulę įtaką negalios patirčiai ir mastui. Prieinama aplinka sukuria kliūtis, kurios dažnai asmenims su negalia trukdo lygiai su kitais asmenimis būti pilnaverčiais ir aktyviais visuomenėje. Pažanga siekiant pagerinti socialinį dalyvavimą gali būti padaryta pašalinant šias kliūtis ir palengvinant neįgaliesiems asmenims jų kasdieniame gyvenime.

 

KĄ TAI REIŠKIA?

 

Tai, jog Lietuvoje asmenys su negalia sudaro apie 8,5 / 9,0 proc. nuo bendro šalies gyventojų skaičiaus, yra statistinis rodiklis, tačiau jis daug ką pasako. Pavyzdžiui, palyginti su kitu statistiniu rodikliu, jog pasauliniu mastu iš visų gyventojų asmenys su negalia sudaro 16 proc., Lietuvoje jų gerokai mažesnis santykinis kiekis.

Žinia, aplinka daro didžiulę įtaką negalios mastui. Statistiniai rodikliai Lietuvoje aiškiai rodo, jog asmenų su negalia sparčiai daugėja vaikų tarpe. Neišvengiamai didėja išlaikytinių kiekis visuomenėje, teks pertvarkyti socialinę ir užimtumo politiką, reformuoti išmokų, pensijų sistemą dar ne vieną kartą, nes nuolatos mažės darbingų ir pridedamąją vertę gebančiųjų kurti našiai dirbančiųjų asmenų.

Lietuvos neįgaliųjų skurdo rizikos lygis vienas didžiausių ES. Darbą turi tik mažiau nei trečdalis mūsų šalies darbingo amžiaus neįgaliųjų. Vidutinė neįgaliojo pensija Lietuvoje maždaug per pusę mažesnė nei vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu.

Situacija, jog Lietuvoje asmenis su negalia pasiekia ribota ir / ar nepakankama socialinė parama, net informacinės paslaugos nėra tinkamai organizuotos, vargu ar pasikeis greitu laiku.

Todėl, tikėtina, asmenų su negalia Lietuvoje ir toliau daugės. Teks pertvarkyti ne tik aplinkos prieinamumą, visą visų rūšių paslaugų sistemą, bet ir kardinaliai pertvarkyti švietimo, ugdymo, studijų, sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos, laisvalaikio ir užimtumo organizavimo sistemas.

Žinia, vietos neliks nekvalifikuotiesiems ir asmenų su negalia norų, lūkesčių neatitinkantiems paslaugų teikėjams, vis daugiau funkcijų atliks dirbtinio intelekto bei automatizuotos sistemos. 2025-06-30 Lietuvoje pradėjo galioti Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas. Šiuo teisės aktu perkeliama 2019 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882, dar vadinama Prieinamumo direktyva, kurios tikslas – užtikrinti didesnį tam tikrų gaminių ir paslaugų prieinamumą asmenims su negalia ir kitiems vartotojams.

Daugiau rasite čia:

Lietuva tik po 6 metų priartėjo prie Europos /.../: direktyva dėl paslaugų prieinamumo buvo delsiama  įgyvendinti nuo 2019 m. Paskelbta čia: <https://www.leidinyssau.lt/info>

 

Šaltiniai: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys; <https://sveikstat.hi.lt/main-indicators-of-lithuanian-health-statistics.aspx>

---

 

MOČIUTĖS IR KRUIZAI

Impresija 2026-07-07

2026-07-06

Kai Lietuvos ir Palangos močiutės sudrebino vieną ar kitą egzotinį Planetos kampelį, išvykstamojo turizmo agentūros tik skaičiavo menamas būsimas didesnes pajamas, bet dabar, kai ne taip ir seniai vieno iš didesnių Lietuvos UT prie SADM skyrių kavos gėrėjos ir geresnių cigarečių mėgėjos pabuvojo dideliame kruize po Skandinavijos jūras, fiordus ir aplinkinius Šiaurės pusrutulio įdomesnius uostelius – kiek gi galima trinti šonus toje Šventojoje ar perpildytoje brangioje Palangoje – ištisas skyrius stropiųjų registratorių, pašalpų perskirstytojų, išstūmėjų vis dar sveikų 2-4 vaikų mamų į amžiną nedarbą ir eksperimentinių medicinos triušių vietas Santaros klinikose, ir dar tuo pačiu nukreipėjų, konsultančių į kurią pusę orientuotis grįžtantiems pasiligojusiems pašalpų susirinkėjams iš ES ar JK, JAV, lyg būrelis klegančių kirų ir atkaklių kormoranų 2026 m. vasarą turi nuobodžiai murksoti prie savo tarnybinių stalų ir iš visiškai užsieniuose sužalotų tautiečių daryti mokslo ir studijų pirmūnus bei ne mažiau kaip kelių tūkstančių naujų verslo planų ir startuolių iniciatorius ar bent jau dronų inžinierius, kokiais buvo lygiai prieš 7 metus eiliniai LR bendrojo lavinimo mokyklų progimnazijų penktokėliai, atėję pažaisti su dronais į miestų, miestelių viešąsias bibliotekėles.

Kadangi dominuoja stropuolės tarnautojos su MRU diplomais, UT nestokoja vis naujų valstybės tarnautojų versijų: dabar jos ne tik kad pajėgia iki darbo stalo atvykti beveik laiku, jos dar ir skelbiasi išmanančios komunikacijos vadybą, visos yra beveik piaro / RSV virtuozės ir TV lakštingalos bei radijo bangų fėjos.

Kaip periodiškai skelbia Elta, pati UT prie SADM, kiti susiję informacijos šaltiniai ir ką griaudėja pajūrio UT atstovės leisdamos treles prieš tai jas suderinusios su mokymų ir treniruočių kolegėmis sostinėje, jos visos labai, na, labai nori į Pasaulinį kruizą ir jam ruošiasi kas kaip gali: Julytė, pavyzdžiui, jau pasisiuvo tris pūstus sijonėlius ir mokosi turkų kalbą, o jos vedėja pasiėmė porą mėnesių atostogų dėl ligos ir per tą laiką ji kardinaliai pasikeis išvaizdą, kad kokioje nors Italijoje ar Puerto Rike jai neįkąstų baisusis uodas su rūšiniu pavadinimu ir gentiniu priklausomumu „Tingine iš MRU, buldoge mutavęs, dvėseliena, Aida, sąvartyno glušpetre, paplavine išgama, Čiurkistraniečių išėda, dvasna klipata prarūkyta burna, pakaba tratanti, šiukšle kareivių nutarkuota, narkaše išsigimus, Dale kreivu snukiu, eik dirbt, kask sniegą, valyk išvietes, o ne po jūras landžiok“.

Žinote, jos labai, na, labai smirdi. Ką veikė tuose kruizuose, jau nebesvarbu – visos tiesiai nurūko iki pagrindinio odos ir veneros ligų S. Kaplinkso diagnozuotis, kodėl apipuvo nosys ir šlakai ant didelių kaip kibirai veidų tapo tamsiai mėlyni, o gerai lazeriais nugremžta panosė ir pasmakrė vėl virto juodų ūsų ir barzdų sąšlavynu, gražiai apkantuotu sifilitikų iš prokuratūrų ir MRU krepšininkų-grikučių rudasnukučių vafliais.

Bet svarbiausia, svarbiausia yra tas, kad visas skyrius tarnautojų parsivežė iš kruizo tinklinių kojinių, kurias tiesiai į kajutes išnešioja robotukai, įdarbinti kambarinėmis laive. Tų kojinių užteko ir kelioms susijusioms ministerijoms atgaivinti po ilgo šalto pavasario nuobodulio ir tinkamai startuoti su LR DK naujovėmis – vaikų vergiškam darbui atidaryta žalia gatvė. Skamba viešojo eterio gaida apie nuostabius darbdavius, kurie it kokie Kalėdų seniai šią tvankią vasarą būtinai priglobs pinigėlių ieškančius net mažamečius, mokys juos dirbti, valytis teisingai dantukus ir gražiai pritūpus pliaže nusilengvinti į saują ir pasiūlyti liaudies medicinos knygelių kartu su šviežiu LR vaikučių šlapimu naujai įvažiavusiems migrantams ir vienadieniams ponams.

Mokesčių mokėti nereikės, nes UT dirba ranka rankon su VMI, FNTT, STT ir Migracijos tarnyba bei MRU, todėl vaikų mažučių atostogų laikas vasarą priklauso dabar tik užsienio politikos sričiai. Pagrindinė S. Daukanto gatvės Šniobelienė išdidžiai priiminėja pedofilų otkatus ir godžiais šniobelkugelkaput pirštais skaičiuoja kupiūras surinktas po vaikučių seksodromo Vingio parke, kur Dainiukas Pakleckiukas ištikimai buvo išrūpinęs laisvinamųjų visoms narkomanėms, kad nors sostinės gamtoje jos pagaliau nors kartą per šešerius metus gerai išsividuriuotų ir išmestų iš savo perpuvusių žarnų visą š... kartu su mutavusių išsigimėlių užuomazgomis, nes iš to Antakalnio virtuozai paskui padarys gal tūkstantį Pugačiovų-idiočių, milijoną brokuotų Vismantų, porą tūkstančių recidyvistų Likadziauskų ar porą tūkstančių išakų, jei prioritetas liks žemės ūkis ir maisto gamybos pramonė.

Projektas toks. Kelis milijardus gal duos Šveicarija, kelios pietinės šalys ir nedraugai iš nedraugų valstybių apsimes, kad negirdi, nemato.

Laikas įsisavinti terminus, sampratas, kas yra genocidas Lietuvoje, kas yra vaikų pornografija, kodėl tiek daug pedofilų muzikantų, trenerių, režisierių, dirigentų tarpe ir kodėl taip pradėta rūpintis masiškai įdarbinti vaikus, garsiai triūbijant, kad Banzo visai ne zoofilas, tik gaila labai, kad jo Vikusia švarckofinta ir idiotė... beje, spėjote susimokėti Zelionkai? Dar ne? Oi, bus, oi oi. Pagrindinis Narcizas kur vis dar aukštas, bet seniai negražus, čepsės be dantų dabar šuniukų mugėje ir prašys guminukų. Pagerintų tų, kur nereikėtų jam ir vėl N. Vilnioj atidirbinėti eksperimentiniu triušiu kartu su pusiau užkiaulintomis Landzbirbytėmis, nebegalinčiu graužti morkų. Jis bus tik Štepselis ir niekas daugiau, o jo Tarapunka iš Zaporyžių vizituos reguliariai su paminkštintais kalconais ir lapine kepure.

Todėl Rezervo fondas tuščias. Nauja Zelionkos, arba Tarapunkos, lapinė kepurė atsiėjo tiek, kad reikėjo dar magaryčių pridėti ir karakulinius kailinius Šniobelienei. Ne bet kokius, o iki žemės. Lygiai tokius kaip Raisos kadaise. Kad artėjančią žiemą oriai galėtų sukiotis prie vilkšunių aptvaro Belmonte ir jie jai nenugraužtų jos gyslotų kaip diedo klipatos rachitės kojikių.

Taip. Tai ne grožis. Šniobelkaput Pirmoji ponia ar pornolizdo eksRuginukė iš pigiųjų jau nebėra Lietuvos ateitis., O ir dabartį svarbu kuo skubiau ištrinti iš visų įmanomų atminčių, nes, žinote, GĖDA. Gėda, kad Lietuva virto šūdbernių ir šniobelkaput-babcių iš Ubagų gildijos ar Darbėnų pigių šliurių vieta.

Et. Toli dabar tas švaros mėnuo - balandis...oi, toli.

Išsamiau rasite čia: <https://www.leidinyssau.lt/naudinga/>

---

ŠŪKIŲ ĮVAIROVĖ NUO „STUMTI Į PRIEKĮ“ IKI

„ATKURSIME TAI, KAS BUVO, GERIAU“:

BET AR YRA GERIAU?

2026-07-01, pirmąkart publikuota 2025-03-23

Apytiksliai 1,3 milijardo žmonių - apie 16% pasaulio gyventojų - šiuo metu patiria didelę negalią. Šis skaičius iš dalies didėja dėl gyventojų senėjimo ir neužkrečiamųjų ligų paplitimo.

Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos (JT ŽTT) duomenimis, 1 iš 5 moterų gyvenimo bėgyje patiria negalią, 1 iš 10 vaikų yra neįgalus. Suaugusiųjų žmonių kategorijoje virš 60 metų amžiaus asmenų tarpe 46 proc.  yra neįgalieji, tai yra, kas antras vyresnis žmogus yra neįgalus. 1 milijardas asmenų su negalia gyvena besivystančiose šalyse, tai sudaro  80 proc. visų neįgaliųjų asmenų Pasaulyje.

Lietuvoje yra apie 230 tūkstančių asmenų su negalia. Mūsų visuomenėje 8 iš 100 asmenų yra neįgalūs. Įvertinus, kad tie žmonės turi artimuosius, juos aptarnauja ir medikai, ir socialiniai darbuotojai, ir valdininkai, kiti specialistai, savanoriai, susijusius žmones pridėjus, gauname tikrai nemažą visuomenės dalį, ko gero, esamu metu ji yra net didžiausia.

Vaikų su negalia Lietuvoje kasmet daugėja. Bendras vaikų su negalia skaičius 2024 metais buvo 18 569, per metus jų padaugėjo beveik 5 proc. Per metus net 12 proc. padaugėjo ir pensinio amžiaus asmenų su negalia, 2024 m. Lietuvoje jų buvo 73 070.

Todėl svarbūs tampa asmenų su negalia teisių, socialinio aprūpinimo, sveikatos priežiūros ir kitų rūšių paslaugų klausimai. Paslaugų, kurios būtinos šiems asmenims, sąrašas taip pat ilgas. Tai ištisa industrija, kurios svarba ir potencialumas tik augs, rinka, susijusi su asmenimis su negalia yra neišsenkama ir tai nėra vien sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos sferos, kaip daug kas įsivaizduoja.

Pažymėtina yra JT ŽTT kasmet parengiamų rezoliucijų, raportų, skirtų asmenų su negalia problemoms spręsti, rekomendacijoms visų valstybių Vyriausybėms pateikti, svarba. Žemiau šiame straipsnyje pateikiama glausta informacija iš JT ŽTT sesijų 2020-2025 m.

2025 m. 56-oji JT ŽTT sesija: Kaip technologijos veikia asmenų su negalia teises?

JT ŽTT rezoliucija 55/8 su pateiktomis rekomendacijos Vyriausybėms 2025 m. jau paskelbta. Joje išskirtinai pabrėžta dirbtinio intelekto svarba, pažymėta, kad skaitmeninės technologijos gali padėti Vyriausybėms pasidalyti informacija ir teikti paslaugas asmenims su negalia. Taip pat Vyriausybės turėtų įsitikinti, kad technologijos padeda apsaugoti neįgaliųjų žmonių Žmogaus teises.

2024 m. vyko 55-oji JT ŽTT sesija su šūkiu „JUNGIANTIS STUMTI Į PRIEKĮ“

2024 m. sesijos metu asmenų su negalia teisių gynimo srityje buvo labiausiai pabrėžiamas klausimas, kaip užtikrinti paramos sistemas, kad asmenų su negalia įtrauktis taptų realybe. JT ŽTT buvo apibendrinti paskutiniojo dešimtmečio duomenys ir pokyčiai, susiję su asmenimis su negalia. Nustatyta, kokius iššūkius turi įveikti šie žmonės pokovidinėje situacijoje, akistatoje su klimato kaitos padariniais ir augančių ginkluotų konfliktų akivaizdoje bei kokio lygio diskriminaciją ir rizikas jie patiria dėl daugybės pokyčių ir ypač dėl skaitmenizuotos aplinkos plėtros. Pagrindiniai principai asmenų su negalia teisių ir jų diskriminacijos mažinimo srityje paskelbti tokie: dalyvavimas; įtrauktis ir įvairovė; lyčių jautrumo klausimas; skatinamas prieinamumas; bendradarbiavimo požiūris.

2023 m. vyko 52-oji JT ŽTT sesija

2023 m. daugiausia nagrinėtos pokovidinės situacijos ir problemų sprendimo būdai, dėmesys skirtas ir šeimų klausimams.

2022 m. vyko 49-oji JT ŽTT sesija: maisto tiekimo grandinių apsauga ir užtikrinimas

Šios sesijos metu vienas iš gvildentų klausimų buvo vietinių gyventojų, žemdirbių teisės. Pabrėžta, jog stebimas maisto tiekimo grandinių sutrikimas Pasauliniu mastu, daugėja konfliktų, smurto proveržių. Pasiūlyta taikyti specialų prekybos režimą, kad pirmiausia žmonės būtų aprūpinami maistu ir tas būtų užtikrinta. Iškeltas teiginys, jog prelybos režimai turi tarnauti maisto tiekimo sistemoms, o ne maisto gamybos sistemos tarnauti rinkoms.

2021 m. JT ŽTT 46-ojoje sesijoje paskelbtas šūkis „BUILD BACK BETTER“ / „ATKURSIME TAI, KAS BUVO, GERIAU“

2021 m. paskelbta, jog atkuriamojo popandeminio laikotarpio metu privalo būti sukurtos atsigavimo laikotarpio paslaugos. Siūlyta atsisakyti pasenusio medicinos paslaugų teikimo neįgaliesiems modelio, kadangi pandemijos patirtis parodė, jog krizių metu tos paslaugos neefektyvios arba jos iš viso neteikiamos. Naujas kuriamas modelis privalo būti grįstas individualiais kiekvieno neįgaliojo asmens poreikiais ir norais, be to, privaloma šalinti biurokratizmą, paslaugų teikimo privilegijuotiesiems praktiką. Pažymėta, jog neturtingosios šalys būtent dabar turi galimybę nekartoti turtingųjų šalių patirties paslaugų sektoriuje, turtingųjų valstybių visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų sistemos nepasiteisino ir praktiškai pasmerktos žlugimui. Žinoma, numatoma, jog naujosios paslaugų kūrimo modelio paradigmos patirs didžiulę riziką, tačiau paslaugų teikimo modeliai privalo būti visiškai nauji, skirtingi nuo to, kas buvo iki pandemijos.

Konstatuota, jog pagrindinis prioritetas yra didžiulės egzistencinės grėsmės, kurios ištiko visą žmoniją, todėl ypatingai svarbu yra neįgaliesiems suteikti stiprų balsą tomis temomis, tai yra: dėl vietinių gyventojų su negalia pakrančių teritorijose buvo atskirai paminėta, jog šie žmonės gali patirti papildomas grėsmes dėl klimato kaitos, be to, privalu gerbti jų kultūrinį išskirtinumą, saugoti ir visokeriopai ginti vietinių moterų su negalia bei neįgalių vaikų teises.

2020 m. vyko 43-oji JT ŽTT sesija: raginimas stabdyti visų rūšių diskriminaciją

Sesijos rezultatas – paskelbtas raportas, jame teigiama, kad asmenys su negalia turi gauti jiems reikalingą medicininę priežiūrą ir pakankamai pinigų ar paramos, kad gyventų nepriklausomus gyvenimus. Jei jie šito negauna, gali jaustis esą problema kitiems žmonėms ir neturintys nieko, dėl ko vertėtų gyventi. Tuo pačiu pabrėžta, kad medicinoje ar moksle neįgaliųjų asmenų teisių pažeidimai gali reikšti, jog jiems teikiama priežiūra, gydymas, kurio jie nenori, arba jie gali negauti gydymo ar priežiūros, kokios jiems reikia. Rekomenduota stabdyti visų rūšių diskriminaciją neįgaliųjų asmenų atžvilgiu, o tai reiškia, jog neturi būti tokios diskriminacijos, kai neįgalieji neturi pasirinkimo ar paramos tuos pasirinkimus padaryti; negauna paramos ar paslaugų, kad gyventų nepriklausomai; neturi tokių pat teisių ir galimybių kaip kiti žmonės.

 

ŠŪKIAI PUIKŪS, REKOMENDACIJOS TAIKLIOS, REIKIAMI TEISĖS AKTAI YRA

 

Asmens aplinka daro didžiulę įtaką negalios patirčiai ir mastui. Prieinama aplinka sukuria kliūtis, kurios dažnai asmenims su negalia trukdo lygiai su kitais asmenimis būti pilnaverčiais ir aktyviais visuomenėje. Pažanga siekiant pagerinti socialinį dalyvavimą gali būti padaryta pašalinant šias kliūtis ir palengvinant neįgaliesiems asmenims jų kasdieniame gyvenime.

Vyriausybės galėtų ir turėtų padaryti daug ką neįgaliųjų labui, tinkamos rekomendacijos parengtos, bet kodėl tai gali net iš viso neįvykti? Be to, tai, kas vyksta realiame gyvenime ir praktikoje, itin kontrastuoja su tuo, kas skelbiama šūkiuose, raportuose, rezoliucijose, kas surašoma į konvencijas, teisės aktus, potvarkius.

Negalios reforma Lietuvoje vyksta nuo 2024 m. pradžios. Tai, kas atlikta pertvarkant Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybą, yra išties titaniškas darbas. Dvi institucijos pertvarkytos – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ir Neįgaliųjų reikalų departamento su pavaldžiomis įstaigomis neliko ir vietoje jų įsteigta Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra.

Užsibrėžta ir viešai deklaruota, jog  bus stiprinamas ir savivaldybių įsitraukimas, aiškiai priskiriant joms žmonių su negalia klausimų koordinavimo funkciją savivaldybėje.⸎

Nuo 2022 m. vertinama, jog neįgaliųjų skurdas Lietuvoje siekia 32 proc. ir yra vienas didžiausių ES.

2022 m. duomenimis, Viešosios informacijos asmenims su negalia prieinamumas elektroninėje erdvėje tesiekia 3,4 proc.

Net 65 proc. žmonių su negalia dėl aplinkos neprieinamumo patiria sunkumų savarankiškai gyvendami, naudodamiesi viešosiomis paslaugomis ir įsigydami prekes ar paslaugas. 21 proc. žmonių su negalia, ar, kitaip tariant, virš 35 tūkst. žmonių, yra reikalingas informacijos pritaikymas.

Informacijos prieinamumas gali būti aktualus net daugiau nei 420 tūkst. gyventojų, nes informacija prieinama forma teikia naudą ne tik asmenims su negalia, bet ir senyvo amžiaus žmonėms, laikinas traumas patyrusiems ar funkcinius sutrikimus turintiems asmenims ir kt.

LR Vyriausybė 2022 m. pritarė, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pripažintų žmogaus su negalia pasirinktą prieinamą bendravimo būdą ir teiktų jam viešąją informaciją nemokamai bent vienu pasirinktu prieinamu bendravimo būdu lygiai su kitais asmenimis.

Konstatuota, jog sudarius sąlygas gauti žmogui su negalia aktualią informaciją suprantamais būdais, informacinę aplinką pritaikius intelekto, regos, klausos negalią turintiems žmonėms, atsiras galimybė visą reikiamą informaciją gauti laiku ir suprantamai. Supratimas ir žinojimas paskatins ieškoti reikiamos pagalbos. Tikimasi, kad, pradėjus įgyvendinti suplanuotas naujoves, socialinės įtraukties priemonėmis per artimiausius 8 metus pradės naudotis apie 42 proc. žmonių su negalia. ⸎

 

TIESOS SKELBIMAS ASMENŲ SU NEGALIA KLAUSIMAIS DAUG KAM NEMALONUS, BET JIS BŪTINAS

 

Šių metų kovo 5 d. leidinyje „Padėkime sau‘19“ jau paskelbėme publikaciją „NA, TAI KAS, KAD PRIKLAUSO? TU PAMĖGINK GAUTI TAI, KAS TAU PRIKLAUSO! Kovo 24-ajai – Tarptautinei tiesos apie žmogaus teisių pažeidimus dienai artėjant” ir kovo 12 d. informavome: „GALĖTŲ IR TURĖTŲ PADARYTI, JEI NORĖTŲ ARBA JEI SUVOKTŲ, JOG TAS NAUDINGA IR BŪTINA: Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos rezoliucija 55/8 su pateiktomis rekomendacijos Vyriausybėms neįgalių asmenų klausimu buvo išgirsta ar ne?”.

Surinkome ne vieną liudijimą, kaip praktiškai vyksta asmenų su negalia aptarnavimas Lietuvos savivaldybėse, kai jie kreipiasi vienos ar kitos rūšies paramos ir kaip jiems teikiamos paslaugos, kaip laikomasi Jungtinių Tautų asmens su negalia teisių konvencijos nuostatų,  taip pat Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo, įsigaliojusio 2024 m. sausio 1 d., jo 4 straipsnio, kuris reglamentuoja, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos asmeniui su negalia viešąją informaciją turi nemokamai pateikti bent vienu jo pasirinktu prieinamu bendravimo būdu: asmenys su negalia gali kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas dėl jiems aktualios ir reikalingos viešos informacijos jiems prieinamais bendravimo būdais, tuo tarpu valstybės ir savivaldybių institucija ir įstaiga turi užtikrinti informacijos teikimą asmeniui su negalia jo prašomu prieinamumu bendravimo būdu.

Įdomu buvo stebėti ir gauti liudijimus iš visos Lietuvos gyventojų, savivaldybių masteliais ieškojusiųjų vienokios ar kitokios jiems teisėtai priklausančios paramos ir suvokti, kad siekiant užtikrinti viešosios informacijos prieinamumą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A1-784 „Dėl Informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintos Informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijos taip ir yra viso labo rekomendacijos.  O realybėje vyksta kas kita.

Šį kartą neketiname publikuoti daugybės graudžių istorijų.

Teisė į informaciją ir jos užtikrinimas yra labai opi problema. Pasitelkiami tarpininkai: socialiniai darbuotojai, NVO, medikai, artimieji..., tačiau jei nėra kokybiško bendravimo, neįgalieji gyvena uždarai, jie neretai neturi interneto, nieko arba beveik nieko nežino, kas jiems gyvybiškai svarbu. Tiesiog jie nežino savo teisių, galimybių, kas nulemia, jog laiku nesusivokia, kai itin grubiai pažeidžiamos jų teisės ir jie patiria diskriminaciją ar nukenčia dėl eksploatavimo darbo vietoje, yra ir kitų, labai grubių pažeidimų neįgaliųjų asmenų atvejais, pavyzdžiui, organų transplantologijos, medicininių tyrimų, „gydymo“ taikymo srityse, tačiau išsamiau to šioje publikacijoje nenagrinėsime.

Apsiribosime šįsyk informacijos pateikimo ar nepateikimo tema, kai tos informacijos nepakanka, ji yra netiksli ar klaidinanti, asmenims su negalia nereikalinga, nesuprantama, neišsami.

Skundus iš visos Lietuvos surinko ir portalas TV3.lt⸎⸎, domėtasi būtent savivaldybių lygmeniu teikiamomis paslaugomis.

Išklausytos buvo abi pusės: finansinių sunkumų patiriantys gyventojai iš kelių savivaldybių ir tų savivaldybių tarnautojai. Gyventojai piktinasi, kad savivaldybė nesutinka jiems išmokėti vienkartinės pašalpos. Tuo metu savivaldybės tikina, kad gyventojams padeda, skiria jiems daugiau negu 1 tūkst. eurų. Taigi, į didelę bėdą patekusiems gyventojams savivaldybė siūlo dėl finansinės paramos  kreiptis kitą mėnesį, tačiau pinigų žmonėms reikia neatidėliotinai, dėl delsimo jie gali virsti benamiais elgetomis per tą vieną vienintelį mėnesį. Žala žmonėms padaroma tiesiog dėl biurokratizmo, vilkinimo, netikslios, klaidinančios, neišsamios informacijos teikimo.

Paramos rūšių yra daugybė, kiekvienai rūšiai yra sudarytas atskiras aprašas, sąlygos skiriasi kiekvienoje savivaldybėje, informacija, kokius kriterijus turi atitikti asmenys, kurie kreipiasi dėl tos paramos, nėra pateikiama reikiamu lygiu, žmonės jos iš viso nežino, todėl nesupranta iš viso, kada jie gali tą paramą gauti, kada ji jiems nepriklauso.

Jeigu asmuo pateikia prašymą dėl vienkartinių pašalpų skyrimo, tačiau nepristato reikalingų dokumentų joms skirti, toks prašymas laikomas nepateiktu ir asmuo apie tai informuojamas. Teisę teikti prašymą iš naujo gali turėdamas reikalingus dokumentus dėl jos gavimo. Asmenis, kurie neturi prieigos prie interneto, tuos, kurie turi specialiųjų poreikių, piktina informacijos stoka, atsainus aptarnavimas savivaldybėse.

Neradę teisybės savivaldybėse, asmenys kreipia žvilgsnius į aukštesnes instancijas. Mažai kas žino, jog jų teises gali apginti Vyriausioji administracinių ginčų komisija (Vilniaus g. 27, 01190 Vilnius) arba Vilniaus apygardos administracinis teismas (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius).

Situacija atskirose savivaldybėse skirtinga: Kaišiadorių ir Trakų rajonuose bei Neringos ir Pagėgių savivaldybėse, socialinių paslaugų laukiančių asmenų ar šeimų nėra. Penkiose savivaldybėse (Joniškio r., Radviliškio r., Šalčininkų r., Varėnos r. ir Vilniaus r.) socialinių paslaugų laukiančių asmenų ar šeimų dalis nuo bendro tos savivaldybės gyventojų skaičiaus nesiekia 0,03 proc. Bendrai šalyje socialinių paslaugų laukia 0,12 proc. asmenų (šeimų), skaičiuojant nuo bendro šalies gyventojų skaičiaus. ⸎⸎⸎

Tačiau kai kalba eina apie konkrečias finansines išmokas, kurios asmenims priklauso, reikalai pasisuka nepageidautina linkme ir tas galimai įvyksta pirmiausia dėl galimo neskaidrumo, korupcinių veikų, biurokratizmo, Žmogaus teisių nepaisymo, asmenų su negalia diskriminavimo  savivaldybių lygmeniu. Taigi, tikslios, suprantamos, išsamios informacijos pateikimas nevykdomas galimai tiesiog iš savanaudiškų paskatų, juolab, jog iki šiol neatliktas išsamus ir objektyvus patikrinimas kaip už paskutinius 10 metų finansinė parama buvo dalinama kiekvienoje LR savivaldybėje, seniūnijoje, kokie asmenys ją gavo, kokie tų laimingųjų ryšiai su savivaldybių tarnautojais, kaip kito savivaldybių tarnautojų ir jų artimųjų turtinė padėtis, tai yra, ar nebuvo supainioti viešieji ir privatūs interesai, pan.

Viešai skelbiama: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, savivaldybės socialinėms paslaugoms šiemet suplanavo didesnes išlaidas nei praėjusiais metais. Šiemet iš savivaldybių biudžetų tam numatyta skirti per 319 mln. eurų – 14 proc. daugiau nei 2024 m. Savivaldybių išlaidos socialinėms paslaugoms šiemet, palyginti su 2024 m., didės 44,9 mln. eurų. Per pastaruosius trejus metus išlaidos socialinėms paslaugoms vidutiniškai didėjo 1,2 karto kasmet.

Socialinėms paslaugoms, teikiamoms savivaldybių socialinių paslaugų įstaigų, suplanuotos 25,3 mln. Eur didesnės savivaldybių biudžeto išlaidos, kurios auga 1,14 karto  (nuo 176,9 mln. eurų 2024 m. iki 202,3 mln. eurų šiais metais). Taip pat numatytos 1,2 karto didesnės išlaidos socialinėms paslaugoms, kurias teikia nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės, privačios socialinių paslaugų įstaigos, šeimynos. Pernai šios išlaidos siekė 80,9 mln. eurų, šiemet planuojama panaudoti 97,6 mln. eurų. Savivaldybių teritorijose veikiančių valstybinių socialinių paslaugų įstaigų finansavimas iš savivaldybių biudžeto lėšų didėja 1,18 karto.

Šalies savivaldybės 2025 m. socialinėms paslaugoms suplanavusios išleisti vidutiniškai 4,8 proc. savo biudžeto išlaidų. Per metus vidutinės savivaldybių išlaidos socialinėms paslaugoms padidėjo 0,2 proc. punkto – nuo 4,6 proc. iki 4,8 proc. ⸎⸎⸎

Akivaizdu, jog statistiniai duomenys apie finansavimo augimą turėtų nuraminti paramos ieškančiuosius ir suteikti viltį, tačiau „gražius” skaičius palyginus su tuo, kas vyksta realybėje, kaip aptarnaujami neįgalieji savivaldybėse, telieka dėti viltis vien į atnaujinamą sistemą SPIS. Tuose visuose statistiniuose paskaičiavimuose, deklaracijose, rekomendacijose, reformose seniai yra dingęs konkretus žmogus, jo poreikiai. Viskas vyksta kažkur kitur, biudžetai suplanuojami ir vykdomi lyg tai būtų atliekama ne žmogaus naudai, o tik dėl statistinio įverčio ir gražios ataskaitos apie, neva, atliktus darbus.

Labai mažoje valstybėje, kur beveik visi yra susiję tarpusavyje, kažkokio socialinio teisingumo ar Žmogaus teisių užtikrinimo vargu ar įmanoma tikėtis. Bet laukti, kad galų gale iš prastai dirbančiųjų tarnautojų, specialistų, vadybininkų, įvairių tarpininkų paliks tik kokį dešimtadalį, atleis 9 iš 10 ir liks gerai sutvarkyta SPIS sistema bei normalios informavimo paslaugos socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, yra realu.

Tokia betvarkė, paramos ieškančiųjų asmenų diskriminavimas, koks yra Lietuvoje esamu metu, nėra pateisinami dalykai. Ir atsakinguosius už šitokią situaciją privalu rasti, identifikuoti, atitinkamai ir negailestingai bausti, išvalyti viešąjį ir savivaldų lygio administracinį sektorių nuo išties nepajėgiančių tinkamai atlikti savo funkcijas tarnautojų, vietoje jų diegti gerai funkcionuojančias sistemas, nebijoti ir dirbtinio intelekto, kuris niekada nepadarys daugiau žalos, nei jos padaro esami tarnautojai savivaldybėse.

Post scriptum: 

ASMENIS, PATEKUSIUS Į BĖDĄ, IEŠKANČIUS PARAMOS VIETINĖS VALDŽIOS INSTITUCIJOSE, GALIMAI REIKĖTŲ PIRMIAUSIA ĮSPĖTI, KAD SUSIRUOŠĘ Į SUSITIKIMĄ SU VADINAMOJO VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ATSTOVĖMIS, TURĖTŲ IŠ ANKSTO TAM PASIRENGTI, O GERIAUSIA IŠ VISO ŠITO KONTAKTO VENGTI IR LAUKTI, KOL GALŲ GALE BUS TINKAMU LYGIU SUTVARKYTA SPIS SISTEMA IR KITOS SUSIJUSIOS PASLAUGOS, ĮSKAITANT NEKLAIDINANČIĄ, TIKSLIĄ INFORMACIJĄ, NUOTOLIU.

TAČIAU DĖL VISŲ PASLAUGŲ NUOTOLIU, FORMŲ, PRAŠYMŲ PILDYMO IR SUKĖLIMO Į SISTEMĄ SPIS YRA VIENA NEMALONI DETALĖ. APLINKYBĖMIS, KADA VIEŠOSIOS INFORMACIJOS ASMENIMS SU NEGALIA PRIEINAMUMAS ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE TESIEKIA 3,4 PROC. AR ŠIEK TIEK DAUGIAU, BET KOKIA SAVIVALĖ GALIMAI KLESTĖS DAR ILGAI. INFORMACIJOS VAKUUME SUSIFORMUOJA IR VADINAMOSIOS ŽINIŲ DYKUMOS, KADA ASMENYS SU NEGALIA TIESIOG NIEKAIP NEGALI NĖ PRIARTĖTI PRIE JIEMS BŪTINOS INFORMACIJOS, ŽINIŲ IR SPRENDIMUS PRIIMTI PATYS KAIP GERAI INFORMUOTI ASMENYS, NEPAJĖGIA, NES SĄLYGOS, KAD TAIP BŪTŲ, NESUDAROMOS. TUOMET YRA VISAI NESUNKU BE PERSTOJO MULKINTI, ŽADĖTI, IMITUOTI VEIKLAS IR, NEVA, ATSAKINGAI VYKDOMAS FUNKCIJAS. JEI TIK 3-4 PROC. ASMENŲ SU NEGALIA GALĖS PASINAUDOTI IR SPIS, IR KITOMIS PANAŠIOMIS SISTEMOMIS, PASLAUGOMIS NUOTOLIU, KĄ VISA TAI REIŠKIA? KO GERO, SKAITMENINĖ ATSKIRTIS IR TOLIAU LABIAUSIAI PAŽEIS BŪTENT ASMENIS SU NEGALIA. BE TO, GALIMAI IR TOLIAU IŠ ESMĖS TIKRĄJA TA ŽODŽIO PRASME NEPAJĖGIANTYS ATLIKTI NET PAPARASČIAUSIŲ UŽDUOČIŲ IR FUNKCIJŲ VIEŠOJO SEKTORIAUS TARNAUTOJAI DAR ŠIAIS METAIS ROBOTIZUOTOMIS SITEMOMIS DAR NEBUS PAKEISTI, TAČIAU NUO  2026-2027 METŲ TAI VISAI REALUS DALYKAS, NES TARNAUTOJŲ DARBO NAŠUMAS YRA GALIMAI NEIGIAMŲ ĮVERČIŲ, NAUDINGUMAS TAIP PAT, O PRIDĖTINĖ VERTĖ PEREINA Į ŽALINGUMO RODIKLIŲ PUSĘ, KADANGI INSTITUCIJŲ REPUTACIJA JAU NEGRĄŽINAMAI SUGADINTA IR KALTĖS SUVERSTI ROBOTIZUOTOMS IR / AR AUTOMATIZUOTOMS SISTEMOMS NEBEPAVYKS.

BELIEKA UŽJAUSTI EILINĮ KARTĄ SUSIMOVUSĮ VIEŠĄJĮ SEKTORIŲ. KAŽKADA TA DAUGYBĖ SUSIMOVIMŲ VIRS PASIMOVIMU.

Parengta pagal:

⸎ELTA: Vyriausybė pritarė: keisis negalios nustatymas ir socialinės įtraukties sistema. 2022-09-14. <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/vyriausybe-pritare-keisis-negalios-nustatymas-ir-socialines-itraukties-sistema-233160>, žr. 2022-09-14.

⸎⸎ Susirgote ir pritrūko pinigų? Štai kada išmokės 1 tūkst. eurų ar daugiau 2025-03-10 20:20 / šaltinis: tv3.lt / aut. Vilija Mačiulskytė <https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/susirgote-ir-pritruko-pinigu-stai-kada-ismokes-1-tukst-euru-ar-daugiau-n1402003?priority=4>, žr. 2025-03-11.

⸎⸎⸎ Savivaldybėse - didesnis finansavimas socialinėms paslaugoms. 2025-03-05. <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/savivaldybese-didesnis-finansavimas-socialinems-paslaugoms/>,

žr. 2025-03-05.

<https://undocs.org/en/A/HRC/46/27>, žr. 2021-04-25.

56th Session of the UN Statistical Commission: 4-7 March. Internete: <https://eo4sdg.org/56th-session-of-the-un-statistical-commission-4-7-march/>, žr. 2025-03-09.

A/HRC/58/33: Rights of persons with disabilities and digital technologies and devices, including assistive technologies. Internete: <https://www.ohchr.org/en/documents/thematic-reports/ahrc5833-rights-persons-disabilities-and-digital-technologies-and>, žr. 2025-03-09.

KAS MAN PRIKLAUSO? NA, TAI KAS, KAD PRIKLAUSO? TU PAMĖGINK GAUTI TAI, KAS TAU PRIKLAUSO. 2025-03-04 / 05. Internete: <https://www.leidinyssau.lt/info/>, žr. 2025-03-12.

55th regular session of the Human Rights Council: Resolutions, decisions and President’s statements 55/8 A/HRC/55/L.8/Rev.1 53 meeting 3 April 2024. 2024 doc RIGHTS OF PERSONS WITH DISABILITIES: <https://documents.un.org/doc/undoc/gen/g24/006/37/pdf/g2400637.pdf?token=rtuME9TtCRkEaBvYF5&fe=true>, žr. 2024-04-14.

ID: SR on Persons with Disabilities - 25th meeting, 49th Regular Session of Human Rights Council. <https://www.ungeneva.org/en/news-media/meeting-summary/2022/03/le-conseil-des-droits-de-lhomme-dialogue-avec-les-rapporteurs>

<https://undocs.org/en/A/HRC/46/27>, žr. 2021-04-25.

Publikacijos apie negalios reformą skiltyje INFO <https://www.leidinyssau.lt/info/> yra šios:

1. VERŽTIS DIRŽUS, AR DAR GALIMA TOLIAU GYVENTI AMŽINAME BALIUJE?
2. ŠIANDIEN PENSIJĄ GAUNATE, BET RYTOJ JOS GALITE JAU IR NEBEGAUTI
3. KAIP GAUTI KUO DAUGIAU DALINAMŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ, KOMPENSACIJŲ IR PASLAUGŲ? ARBA: ČIUMPAM, GRIEBIAM, KAS DAR LIKO!
4. KODĖL SENJORAI JONAS IR ONA NUSIPELNĖ GYVENTI GERIAU, O ZOSĖ SU JUOZU – NE?
5. BRANGO, BRANGSTA, O KAD NEBEBRANGS, TIKĖTIS NAIVU 
6. NAUJIENOS IŠ JT ŽTT 55-osios SESIJOS: DEŠIMTMETIS PASTANGŲ, KAD ASMENYS SU NEGALIA NEBŪTŲ DISKRIMINUOJAMI. ŠŪKIS: „STUMTI Į PRIEKĮ“
7. GAL IR JUMS PRIKLAUSO TOKIOS PASLAUGOS, TAČIAU NEŽINOTE, KAIP JAS GAUTI?
8. NAUJOVĖ: VIEŠAJAME SEKTORIUJE NUO 2024 METŲ SAUSIO ATSIRAS KVOTOS ŽMONĖMS SU NEGALIA
9. KAIP ELGTIS NEĮGALIAJAM, SULAUKUSIAM SENATVĖS PENSIJOS AMŽIAUS?
10. NAUDINGA ŽINOTI ASMENIMS SU NEGALIA, NORINTIEMS DIRBTI SAVARANKIŠKAI.

Publikacijos minint Tarptautinę tiesos apie žmogaus teisių pažeidimus dieną skiltyje INFO <https://www.leidinyssau.lt/info/> yra šios:

1. GALĖTŲ IR TURĖTŲ PADARYTI, JEI NORĖTŲ ARBA JEI SUVOKTŲ, JOG TAS NAUDINGA IR BŪTINA: Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos rezoliucija 55/8 su pateiktomis rekomendacijos Vyriausybėms neįgalių asmenų klausimu buvo išgirsta ar ne? 2025-03-12.
2. NA, TAI KAS, KAD PRIKLAUSO? TU PAMĖGINK GAUTI TAI, KAS TAU PRIKLAUSO! Kovo 24-ajai – Tarptautinei tiesos apie žmogaus teisių pažeidimus dienai artėjant. 2025-03-04 / 05.
3. Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau - CPVA) atsakė į klausimus 2024 m. kovo 13 d.

Iliustracija iš: <https://pixabay.com/illustrations/ai-generated-crocodile-animal-8406522/>

---

NUSKURDUSIOJI LIETUVOJE NUSKURDĘ NET VAIKAI

2026-07-01, pagal 2026-05-11 publikaciją leidinyssau.lt/info

Pagal Oksfordo universiteto ekonomisto Uliverio Stercko sukurtą „vidutinio skurdo“ metodiką, praėjusiais metais norint uždirbti 1 JAV dolerį mažiausiai skurdžioje ES valstybėje – Liuksemburge – reikėjo dirbti 21 minutę, o Lietuvoje – 76,4 minutės. Taigi, Lietuva 2025 metais buvo 3,6 karto skurdesnė nei Liuksemburgas, apie 3 kartus skurdesnė nei Vokietija, Belgija ir Kipras. Estijojoje 1 JAV doleriui uždirbti reikėjo 51 minutės darbo laiko, Lenkijoje – beveik 44 minučių. Lietuvoje skurdo lygis siekė 22,6 proc. Pernai apie 653 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos (2026-04-27 informavo “Verslo žinios”).

„Žinių radijas“ šių metų gegužės 10 d. informavo: „Eurostato duomenimis, 2025 m. skurdo rizikos lygis Lietuvoje pasiekė 22,6 procentus – tai aukščiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje. Tai yra 1,1 procentinio punkto daugiau nei 2024 m. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, apie 653 tūkstančius Lietuvos gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos“.

Žinia, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis bandė išsamiau paaiškinti padėtį ir teigė, kad šis rodiklis atspindi santykinį skurdą ir pajamų nelygybę, todėl nėra tobulas realaus nepritekliaus matas.

Dar daugiau. Pranešta viešai, jog pagal Oksfordo universiteto ekonomisto Olivier Sterck sukurtą „vidutinio skurdo“ metodiką, kuri vertina, kiek laiko žmogui reikia dirbti, kad uždirbtų vieną JAV dolerį, Lietuva pasirodė prasčiausiai visoje ES. Tai rodo ne socialinį skurdą, o žemą darbo našumą ir lėtai augančias pajamas, palyginti su kainomis.

Skurdo rizikos rodiklis yra santykinis rodiklis, kuris apima ne tik būtiniausius poreikius, bet ir atspindi, kiek žmonės gali dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Pavyzdžiui, ar jie gali sau leisti nueiti į kavinę išgerti kavos, ar gali pasikeisti batus, kai šie susidėvi. Nors tai santykinis rodiklis, vis tiek kalbame apie skurdo rizikos rodiklį. Nelygybės rodikliai yra visai kiti, tačiau jie taip pat nėra Lietuvos naudai. Bendra situacija Lietuvoje nėra gera, kad ir kiek skirtingų rodiklių vertintume.

Svarbu ir tai, kad skurdo rizika matuojama pagal tą pačią metodiką. Todėl, matydami platesnį paveikslą, galime lyginti bendrą rodiklį su kitomis grupėmis. Pavyzdžiui, žmonių su negalia skurdo rizikos rodiklis Lietuvoje taip pat yra prasčiausias. Į šį rodiklį susideda labai plati priežasčių paletė, todėl reikėtų žiūrėti į labai skirtingus duomenis.

Europos Sąjunga taip pat pradėjo stebėti socialinio ir ekonominio nepritekliaus rodiklius. Pavyzdžiui, vertinama, ar žmogus turi interneto prieigą, ar gali pasikeisti drabužius, kai jie susidėvi.

Mūsų gyvenimo standartai labai kinta. Jei prisiminsime, kaip Lietuva atrodė prieš 40 metų, skalbimo mašina buvo prabangos ženklas, o dabar jos neturėjimas rodo, kad su šeimos finansais kažkas negerai. Kažkada, prieš 200 metų, buvo norma vaikščioti basam ir neturėti batų, o turėti batus buvo prabangos ženklas. Šiuo metu standartai yra visai kiti.

Kai žiūrime į šiuos rodiklius, turime atsižvelgti į tai, kokioje visuomenėje gyvename.

Dr. Nerijus Mačiulis teigia: „Labiausiai cituojamas rodiklis tiesiogiai neparodo, kiek kartų konkreti šeima gali nueiti į restoraną ar kavinę, ar kaip dažnai gali nusipirkti naujus batus. Jis skaičiuojamas labai paprastai – vertinama, kokia dalis gyventojų gauna pajamas, mažesnes nei 60 procentų šalies medianos. Tai yra labai paprastas rodiklis, ir pati metodika rodo, kad tai yra pajamų nelygybės rodiklis“. Jis išreiškė savo nuomonę: „Aš visiškai pritariu ir nesiginčiju, kad mes jau nebesame tokia valstybė, kurioje turime skaičiuoti tik tuos gyventojus, kuriems trūksta pinigų maistui, būstui ir kitoms būtiniausioms prekėms“. Anot ekonomisto, kai stojome į Europos Sąjungą 2004-aisiais, kas trečias lietuvis buvo absoliučiame skurde. Tai buvo vertinama pagal materialinio nepritekliaus rodiklį, kuris rodė, kokios dalies būtiniausių prekių gyventojai negali įsigyti. Dabar tokių gyventojų yra mažiau.

Iš esmės augant šalies ekonomikai skurdo lygis nemažėja ir tai vyksta dėl politinės valios. Lietuvoje vaikų skurdo lygis yra aukščiausias Europoje. Žinoma, valstybėje yra mokami vadinamieji „vaiko pinigai“, reguliariai didinamos įvairios išmokos, parama šeimai, tačiau faktas, kad Lietuvoje yra tiek daug vaikų, kurie yra skurde, kalba pats už save.

Ekonomistų manymu, išmokos turėtų būti tokios, kurios leistų išgyventi, bet viskas tuo neapsiriboja. Jei žmonės, dažniausiai moterys, turi slaugyti artimuosius ir negali išeiti į darbą, nes nėra paslaugų sistemos, mes tą moterį ilgiems metams uždarome gyventi skurde. Išėjusi į pensiją ji ir toliau skursta. Taip pat, jei žmogus pusę metų ar metus niekaip nepatenka į darbo rinką, jo savivertė labai stipriai krenta. Pagalbos jam grįžti į darbo rinką reikia gerokai intensyvesnės.

Ekonomistai išsakė pastabas ir Lietuvos švietimo sistemai: „Iš šeimų, kurios gyvena sudėtingomis sąlygomis, labai mažai vaikų įstoja į aukštąsias mokyklas. Tuo tarpu visi tyrimai rodo: kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo mažesnė rizika patekti į skurdą. Vadinasi, švietimo sistema nesuteikia lygių galimybių.

Išreiškiamas susirūpinimas, kad dabar vykstantys švietimo pokyčiai dar labiau atitolins dalį vaikų nuo galimybių: kas galės nusamdyti korepetitorius, tas kažkaip prasimuš, o kas negalės – liks ten pat.

Beje, Lietuvoje skurdo rizikos rodiklis svyruoja ir siekia šiek tiek daugiau nei dvidešimt procentų jau labai ilgą laiką – apie 15 metų.

Anot Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, skurdu laikoma tokia padėtis, kai gyventojai dėl menkų materialinių, socialinių ir kultūrinių išteklių negali dalyvauti veiklose, kurios yra įprastos toje visuomenėje. Tai reiškia, kad jiems stinga išteklių ir jie daug ko negali sau leisti.

Šių apibrėžimų pagrindu yra sukurti ir matavimo instrumentai. Vienas jų – skurdo rizikos riba, kuri maždaug ir atspindi tokį skurdo supratimą, tai yra 60 procentų medianinių pajamų.

Kalbant apie žmones, kurie yra skurdo rizikoje, nereikėtų manyti, kad tai būtinai yra žmonės, neturintys ko valgyti. Vadinamasis absoliutus skurdas daugiausia taikomas Pasaulio banko, nes jis daugiausia dirba su mažiau išsivysčiusiomis šalimis. Ten skurdas apibrėžiamas kaip nepakankami ištekliai baziniams poreikiams tenkinti.

Tokiu atveju nežiūrima, kaip gyvena vidutinis gyventojas, koks yra jo gyvenimo būdas ar standartas. Vertinama, ar žmogui pakanka maisto, vandens, sanitarinių priemonių. Kai kalbame apie mūsų regioną – civilizuotas, išsivysčiusias šalis, – naudojama santykinio skurdo riba. Skurdas vertinamas kaip nepakankami ištekliai dalyvauti veiklose, kurios yra įprastos toje visuomenėje.

Kodėl Lietuvoje nepavyksta sumažinti skurdo?

Nuomonę skurdo klausimu išreiškė ir Linas Kukuraitis. Anot jo, skurdo rodiklis matuoja nelygybę, bet reikia prisiminti, kad pajamų nelygybė taip pat yra labai prastas rodiklis. Jis rodo, kad pagal nelygybės lygį Europoje taip pat esame tarp pirmaujančių šalių.

Yra daug įvairių pasaulinių tyrimų, kurie rodo aiškią tendenciją: šalyse, kuriose pajamų nelygybė didesnė, yra daugiau sveikatos, kriminogeninių, švietimo ir įvairių kitų problemų, kurioms įtaką daro skurdas.

„Mes gyvename lygindamiesi su kitais ir matome, kad gyvename pernelyg nelygiai, palyginti su pastangomis, kurias visi įdedame. Tai sukuria didelę įtampą visuomenėje. Dėl to turime daug prastų rodiklių Europoje“, - pranešė L. Kukuraitis. Jis nurodė: „Nelygybę reikia mažinti taip pat, kaip ir skurdo lygį. Mums nesiseka sumažinti šio rodiklio, nes trūksta politinės valios ir ambicijos“.

Belieka prie viso šito priminti, jog socialinė sfera yra vienintelė, kurioje politinė valia yra mažiausiai varžoma ir jai priskirta maksimali sprendimų priėmimo, viešųjų lėšų perskirstymo laisvė, ko nėra kitose srityse, kaip antai pramonė, sveikatos apsauga ar teisėsauga – viskas reguliuojama iš ES atsiunčiamais reglamentais ir dekretais, kuriuos privalu vykdyti.

Paprasčiau sakant, už maždaug 15 metų trunkantį aukštą skurdo lygį Lietuvoje, skurstančius vaikus ir vargstančius asmenis su negalia „padėkoti“ galima vien tik socialinėje sferoje dirbantiems politikams. Tai jų darbo ir veiklų bei sprendimų vaisiai – esama nuskurdusi Lietuva.

Parengta pagal šaltinius: <https://klaipeda.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/koks-tikrasis-skurdo-lygis-lietuvoje-1755314> ir <https://www.vz.lt/finansai/2026/04/24/lietuva-ivertinta-kaip-skurdziausia-es-salis-bet-ir-jav-nedaug-turtingesnes-583732

---

GRĖSMIŲ GRĖSMĖ - KOPŪSTGALVĖS, AFERISTĖS, SIMULIANTĖS IR PLIUS PIJOKĖS SU DVOKIANČIŲ DŪMŲ UODEGOMIS

KAIP ELGTIS, JEI JUS APTARNAUJA BESMEGENĖ AR BESMEGENIS, DIRBANTYS IR VASARĄ?

2026-06-30

 

Leidinys “Padėkime sau’19” 2024-08-07 skelbė: “NEPADORU NEŽINOTI, KAS YRA TAS POKOVIDINIS SINDROMAS:1 iš 4 žmonių nepasveiko. NEBEGALITE GRĮŽTI Į DARBĄ: PERSIRGOTE COVID-19 INFEKCIJA, O PAGALBOS NEGAUSITE, DEJA, BEVEIK JOKIOS".

Kadangi šiomis dienomis viešai pranešama, jog katastrofiškai trūksta darbo jėgos, primename, kas jau buvo pranešta anksčiau.

Nuo 2019 m. pabaigos vienas iš dažniausiai viešojoje erdvėje ir mūsų kasdieniniuose pokalbiuose vartojamų žodžių iki šiol vis dar yra COVID-19. Prieš 5 metus prasidėjusi COVID-19 pandemija palietė visus Žemės gyventojus. Persirgusieji yra savotiškai išdidūs: suprantama, jiems pavyko išgyventi.

Persirgus COVID-19 infekcija, neišvengiamai atsirado pakitimų ir jie pirmiausia buvo persirgusiųjų bendros sveikatos būklės plotmėje. Sugalvota terminų, pavyzdžiui, „ilgas COVID“, „pokovidinės aplinkybės“. Reiškinys tyrinėtas pasauliniu mastu, tačiau Lietuvoje apie tai viešojoje erdvėje informacijos lyg ir nebuvo iš viso. Kas tai yra, kodėl svarbu apie tai žinoti, nesvarstyta, nenagrinėta, beveik neanalizuota. O tas yra daugiau nei keista, kadangi būtent pokovidinis laikotarpis yra ypatingas. Šis laikotarpis gali būti pradedamas skaičiuoti nuo 2020-2022 m.

Pirmiausia visose valstybėse buvo ieškoma būdų, kaip prižiūrėti pacientus. Nustatyta, jog pokovidinis sindromas gali tęstis net kelis metus, paveikti gyvenimo kokybę, susijusią su sveikata bei galimybe grįžti į darbą (Munblit et al., 2022).

Tokiems pacientams, kuriems pokovidinis sindromas užsitęsė, neišvengiamai prisireikė reabilitacijos paslaugų, iškilo gana brangiai kainuojančių metodų taikymo poreikis. Finansavimo tam nebuvo. Dalis persirgusiųjų ir likusiųjų gyvų žmonių prarado darbo, tarnybos vietas, prarado verslus, patyrė kitų nuostolių ir pokovidinio sindromo pasekmių sveikatos srityje nebuvo kaip apiforminti iš viso. Dalis tokių žmonių darbo vietų ar verslų neprarado, tačiau realiai jie yra iš viso nedarbingi dėl paprasčiausios priežasties, pavyzdžiui, jiems pasireiškė ir neišnyko vienas iš labiausiai paplitusių pokovidinio sindromo požymių – nuolatinis nuovargis, pažeista psichika ir nervų sistema. Tai yra, dėl vienų ar kitų priežasčių tie žmonės darbo vietose ar versluose išsilaikė, tačiau kas po to įvyko? Ar Jums teko gauti paslaugų iš tokių asmenų? Jei taip, puikiai žinote, kas tai yra. Jūs patyrėte didesnius ar mažesnius nuostolius, pirmiausia prarasto laiko nuostolius, jums galėjo būti sunaikinti jūsų įmonės svarbūs duomenys, kurie saugomi atskira tvarka, bendrose sistemose, portaluose, laikmenose, kurias valdo didesnės ar mažesnės iš valstybės, savivaldų biudžetų išlaikomos įmonės, institucijos ar, kas dar pavojingiau, įvairūs UAB padarė tiek nuostolių, jog juos, tuos nuostolius, likviduoti jums teko iš savų lėšų, buvote paparasčiausiai apiplėšti. Be to, patyrėte itin nemalonių emocijų po bendravimo su asmenimis, atsakingais už informacijos, įvairių rūšių paslaugų teikimą, registravimą portaluose, sistemose ir panašiai. Tie asmenys, įdarbinti teikti tokias paslaugas ar pasirinkusieji tokio pobūdžio verslus, buvo ne tik nedarbingi iš viso, buvo ir yra dar baisiau.

Taigi, esamoje situacijoje, kai visi susitelkę į kitus svarbius klausimus, Covid-19 nebėra dienotvarkių klausimas Nr. 1. O visai be reikalo. Taip, neįmanoma įrodyti ir niekaip neatgausite lėšų, prarasto laiko, sugadintos nuotaikos neatitaisysite, jog teko bendrauti ar nors menkiausią paslaugą gauti iš pokovidinio sindromo nukamuoto asmens, kuris realiai nedarbingas iš viso ir iš jo intelektinių ir visų kitų gebėjimų telikę nuotrupos. Asmuo išties yra bejėgis, praktiškai praradęs protaujančio individo savybes, porą metų dirbęs „iš namų“, kuriuose klykė pusalkaniai vaikai ir merdėjo senelis ar močiutė su tuo pačiu Covid-19 užkratu, arba itin aukštose pareigose esančią tarnautoją talžė jos sugyventinis, uždarytas karantino metu bute kartu su ja ir negalintis išeiti į pamėgtą klubą nuleisti garo, o ta tarnautoja turėjo jau kitą darbo dieną prisijungti aptarnauti interesantus nuotoliu ir dar papildomai nuotoliu dalyvauti valdiškos institucijos posėdžiuose bei privalomuose mokymuose, kur per ekraną matydavosi jos visomis vaivorykštės spalvomis išmargintas veidas, kaip nuo patirto smurto artimoje aplinkoje mėlynės veide keitė spalvą ir joks grimas to nepaslėpė. Ekonomikai šalies mastu poveikis dėl to irgi milžiniškas, rizikų išaugimas visose srityse didžiulis, apibendrinta situacija valstybės mastu nebuvo iš viso, persirgusieji Covid-19 infekcija reikiamų paslaugų irgi negavo. Reabilitacijos laikas trunka apie 3 metus, iš to seka – tiek laiko asmuo praktiškai nedarbingas. Reabilitacijos paslaugų tokiais mastais teikti nebuvo kam, tai nebuvo organizuota iš viso, tokių lėšų tokiomis apimtimis Lietuva taip pat neturi.

Dabar, 2024 m. vasarą, nustatyta, jog kyla nauja Covid-19 infekcijos banga, pirmiausia tas nustatyta JAV. Rudenį ir žiemą 2024-2025 m. atsikartos šios infekcijos susirgimai, jų masto numatyti neįmanoma, telieka tikėtis, jog persirgusiųjų bus ne tiek daug, nes ir susirgusiųjų bus palyginti mažai. Tokiu būdu ir pokovidinis sindromas nebebus toks pavojingas.

Kadangi persirgusieji 2022-aisiais gali būti dar kamuojami pokovidinio sindromo ir 2025-aisiais, o sirgusieji 2023-2024 m., gali būti realiai nedarbingi iš viso iki 2027 m., o po to, jei negaus jokių reabilitacinių ir būtinų paslaugų, ir dar ilgiau, kažkaip net nepadoru net nežinoti, o kas yra tas pokovidinis sindromas.

Lieka pasidomėti, o kas tai yra tas pokovidinis sindromas ir ką belieka daryti tokiomis aplinkybėmis, kai išties, dirbti nebėra kam, o jei ir dirba vienas ar kitas, nuo to nuostolingumas kiekvieno individo lygmeniu, kiekvienos įmonės, organizacijos, institucijos lygmeniu, kiekvienos savivaldybės ribose ir valstybės mastu tik auga ir augs dar ilgai. Reikia pripažinti, jog žmonės ne tik dauguma beraščiai, prarasti ir bendrieji elementarūs kasdieniniai gebėjimai apsitarnauti save, atlikti asmens higieną, atvykti į darbo, tarnybos vietą ar verslo įmonę ir atlikti pačius elementariausius veiksmus, pavyzdžiui, dirbti ar eiti tarnybą 8 valanadas 5 dienas per savaitę. Iš esmės likusieji vadinamosiose biudžetinėse darbo, tarnybos vietose simuliuoja darbą, tarnybą su labai mažomis išimtimis, su tuo susiję kiti nepageidautini ir visuomenei bendrąja prasme itin žalingi veiksniai, pavyzdžiui, augantis nusikalstamumas, korupcija, siekiai užsiimti aferistiškomis veiklomis, imituojama, jog užsiimama „menais“, kas reiškia visišką parazitavimą neretu atveju,  pavyzdžiui, kai visi vienu metu daro tą patį: siekia karjeros šou versle, vadinamajame „amžinų performansų industrijoje“, kur jau niekas nebeperka bilietų ir vengia tos „industrijos“ ir surogatinių „menų“, ir t.t.

Pokovidinio sindromo ypatumai

COVID-19 pandemija palietė visus, valstybėse buvo skelbiami karantinai ir kiti apribojimai. Labiausiai išsivysčiusiųjų valstybių sveikatos priežiūros sistemos neišlaikė išbandymų ir teko pradėti pertvarkyti esamas sistemas. Sukurtieji skiepai nuo naujųjų ir mutuojančių virusų iki galo neišsprendė problemų, žmonija susidūrė su iššūkiais, kurių mastas dar iki galo neapibendrintas.

Pirmasis COVID-19 atvejis užfiksuotas 2019 m. gruodžio 31 d., apidūdintas kaip virusinė pneumonija, Kinijoje, Wuhano mieste. COVID-19 dažniausiai pasireiškia karščiavimu, sausu kosuliu ir nuovargiu. Simptomai pacientams gali skirtis ir pasireikšti labai įvairiai (Matulevičiūtė ir kt., 2021, p. 227)

2019 m. prasidėjusi COVID-19 pandemija neišvengiamai sukėlė greitą atsaką iš sveikatos priežiūros sitemos ir mokslininkų pusės pasauliniu mastu. Požymiams, atsirandantiems persirgus COVID-19 infekcija, buvo sugalvota daugybė terminų, pavyzdžiui, „ilgas COVID“, „pokovidinės aplinkybės“. Reiškinys tapo mokslo tyrimų prioritetu pasauliniu mastu, ieškota geriausių būdų, kaip prižiūrėti pacientus. Imta rinkti duomenis apie pokovidinio sindromo požymius ir dar daugiau – nustatyta, jog sindromas gali tęstis daug metų, paveikti gyvenimo kokybę, susijusią su sveikata bei galimybe grįžti į darbą (Munblit et al., 2022).

COVID – 19 – infekcinė liga, sukeliama SARS-CoV-2 viruso. Persirgus šia liga dažnai pasireiškia liekamieji ligos požymiai, pavyzdžiui, dusulys, nuovargis, skausmas. Taip pat mokslinėje literatūroje aprašoma vis daugiau atokiųjų (kardiopulmoninių, neurologinių, psichologinių) šios ligos sukeltų komplikacijų. Visų šių simptomų derinys vadinamas pokovidiniu sindromu (Čejauskas ir kt., 2021).

Vieno naujausių tyrimų metu buvo išanalizuota 250 000 elektroninių sveikatos duomenų įrašų ir apibendrinta, kad daugiau nei vienas iš trijų individų patyrė po vieną ar daugiau pokovidinio sindromo, kuris nustatomas po 3 ir 6 mėnesių po persirgimo COVID-19 infekcija, požymių. Tokie rodikliai yra žymiai prastesni nei persirgusiųjų gripu tarpe. Pokovidinio sindromo požymių atsiradimo riziką didina kelių susirgimų turėjimas, moteriška lytis ir jaunesnis amžius. Įsidėmėtina tas, jog pokovidinis sindromas, net jei būtų gana retas reiškinys, reikšmingai paveiktų visuomenę ir sveikatos priežiūros sistemą, nes išaugtų ilgalaikės priežiūros poreikis, tektų imtis naujų vadybos sprendimų, pasirūpinti paramos teikimu (Munblit et al., 2022).

JK Nacionalinis sveikatos ir priežiūros institutas (NICE) pateikia tokį pokovidinio sindromo apibrėžimą: požymiai ir simptomai, atsiradę persirgus COVID-19 infekcija ir besitęsiantys ilgiau nei 12 savaičių po persirgimo infekcija bei nepaaiškinami alternatyviomis diagnozėmis (The National..., 2021).

Naujesniuose tyrimuose nustatyta, kad penki labiausiai paplitę pokovidinio sindromo simptomai yra nuovargis (58%), galvos skausmas (44%),  dėmesio sutelkimo problemos (27%), plaukų slinkimas (25%), dusulys (24%). Nustatyta ir neuropsichiatrijos simptomų, kurie tiesiogiai susiję su infekcija (Munblit et al., 2022).

Norint ir galint geriau pasirūpinti tais, kurie persirgo COVID-19 infekcija, dėmesį reikia sutelkti į tris aspektus: neurologinius sutrikimus, fizinę sveikatą ir mitybos statusą. Taip pat nustatyta, kad SARS-CoV-2 veikia nervų sistemą, sukelia neurologinius sutrikimus. Apskaičiuota, kad gyvenimo kokybė pablogėjo 44.1% pacientų ir 87.4% pranešė apie bent vieno simptomo buvimą, dažniausiai tai buvo nuovargis. Pokovidinis sindromas gali daryti reikšmingą poveikį sveikatos priežiūros sistemai vidutiniu ar net ilgu laikotarpiu ir kad socialinis poveikis turi būti pripažintas viso to dalimi, todėl sveikatos priežiūros specialistų įsitraukimas reikalingas bus ir pasibaigus pandemijai, kadangi numatomas reikšmingai padidėjęs pacientų skaičius (Munblit et al., 2022). Be to, daugėja įrodymų apie tai, jog SARS-CoV-2 gali sukelti ilgiau trunkančias fizinės ir psichinės sveikatos blogėjimo pasekmes, kurios yra progresuojančios ir reikalauja sveikatos priežiūros sistemos reakcijos. Kai sveikatos blogėjimas trunka ilgiau nei tris mėnesius po persirgtos infekcijos, tai jau vadinama „pokovidiniu sindromu“ ar „užtrukusiu kovidu“ (Menges ir kt., 2021).

Taip pat COVID-19 yra naujo tipo trauminis stresas, kuris sukelia rimtus psichinės sveikatos efektus (Kira, 2021).

Naujausi tyrimai patvirtina, kad pokovidinis sindromas ištinka ne tik asmenis, kurie turi kelis susirgimus ir jiems reikia gydymo ligoninėje ar senesnio amžiaus individus, bet ir jaunus bei iki tol sveikus individus su nedideliais susirgimais. Šveicarijoje atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad vienas iš keturių žmonių po šešių-aštuonių mėnesių nuo SARS-CoV-2 infekcijos visiškai nepasveiko. Ketvirtadalis kentėjo nuo depresijos simptomų. Be to, du trečdaliai nepasveiko ir jautė nuovargį, dusulį ar depresiją. Apibendrinta, kad COVID-19 sukelia ilgiau trunkančius sveikatos sutrikimus ir sveikatos priežiūros sistema turi planuoti išteklius, reikalingus visuomenės sveikatos priežiūrai organizuoti ir atitinkamoms paslaugoms užtikrinti (Menges et al, 2021).

Koronaviruso sukeltas itin greitai plintantis infekcinis respiratorinis susirgimas, sukėlęs vis dar besitęsiančią pandemiją nuo 2020 m. pradžios, ne visada baigiasi pasveikimo faze. Skirtingais tyrimais nustatyta, kad apie 10-30 proc. ar net daugiau išgyvenusiųjų užsikrėtimą COVID-19 virusu, patiria dar ir pokovidinį sindromą, kuriam būdingas nuovargis, dusulys, kognityviniai sutrikimai, trunkantys tris ir daugiau mėnesių po persirgimo COVID-19. Siūloma remtis esamais literatūros šaltiniais ir skirstyti pokovidinį sindromą į porūšius, kurie leidžia geriau suprasti pokovidinio sindromo esmę. Pokovidinio sindromo porūšiai nurodomi šeši:

• Pasekmės paveikiančios daugelį organų;
• Pulmonologinės fibrozės pasekmės;
• Chroninio nuovargio sindromas;
• Laikysenos ortostatinis tachikardinis sindromas;
• Sindromas po intensyvios priežiūros;
• Medicininės ar klinikinės pasekmės (Young ir Liu, 2021).

Išanalizuotą informaciją galima apibendrinti schema, žr. 1 pav.

PASTABA: 1 paveikslas prieinamas tik valdybos nariams.

 

Negerovių šis virusas ir jo mutacijos sukėlė nemažai. Ar yra būdai, kaip spręsti problemas? Nustatyta, jog taip. Problemos išsprendžiamos, todėl jas spręsti ir privalu. Problemos kyla dėl to, kad pokovidinis sindromas gali užsitęsti itin ilgai, kai kuriais atvejais net kelis metus. Tai susiję su psichosocialinėmis problemomis, naujais iššūkiais sveikatos priežiūros sistemai, kurią galimai teks iš esmės pertvarkyti. Atsiranda poreikis teikti ilgai trunkančias sveikatos priežiūros paslaugas ir taikyti tas paslaugas individualiai, kadangi pokovidinis sindromas pasireiškia kiekvienam individui gana skirtingai, nemaža dalis pacientų praranda darbą ar nebegali mokytis, todėl reikalingos ilgalaikės grąžinimo į pilnavertį gyvenimą programos, susijusios su reabilitacija.

 

Paslaugų poreikis pokovidiniams pacientams

 

Žmonės, kuriems diagnozuotas ilgai trunkantis kovidas, gyvena su visa eile simptomų ir turi įveikti iššūkius iš fizinės, sensorinės, kognityvinės ir emocinės sričių. Jiems į pagalbą ateina terapeutai (Barley-McMullen and Burgess, 2021).

Analizuojant reabilitacijos paslaugų teikimo pokovidiniams pacientams temą, buvo surinkti 128 mokslo straipsniai ir atliktas tyrimas jų pagrindu. Nustatyta, jog reabilitacijos poreikis yra didelis, kai reikia atstatyti sveikatą, buvusias funkcijas, gerbūvį. Mokslininkai siūlo kurti individualias reabilitacijos programas ir telkti reikiamų specialistų komandas ir rekomenduoja daugiau dėmesio skirti psichosocialiniams aspektams reabilitacijos metu, įtraukti šeimas, kai planuojama reabilitacija, klinikinius duomenis vertinti kokybiniu aspektu (Wasilewski et al., 2021).

Lietuvoje tyrinėtas COVID-19 infekcijos sukeltų iššūkių reabilitacijos poreikis ir konstatuota, jog procesų valdymas reikalauja greitų sprendimų ir efektyvumo, todėl labai svarbios įvairios patirtys taikant reabilitaciją pacientams, persirgusiems COVID-19 infekcija. Kadangi liga pasireiškia įvairiai, nėra pateiktų bendrų rekomendacijų pacientų reabilitacijai po COVID-19 infekcijos. Gydymo planas pacientams turi būti parengiamas individualiai pagal paciento ligos sunkumą ir simptomus Reabilitacijai reikalingas didelis dėmesys, norint pacientus pilnai sugrąžinti į kasdienę veiklą, mokymosi ar darbo aplinką ir pripažįstama, kad vien pagerėjus tyrimų rodikliams negalime paciento vadinti išgijusiu. Funkcinis sveikimas ir grįžimas į visuomenę yra svarbus gydymo efektyvumo įvertinimas ir rezultatas, pagalbos sugrįžti į įprastą gyvenimą reikia didžiajai daliai infekcija persirgusių žmonių (Matulevičiūtė ir kt., 2021). Reabilitaciją galima pavadinti problemos sprendimo procesu, kadangi tai susideda iš kelių etapų, kurių tikslas yra optimalus paciento sugrįžimas į normalų gyvenimą po persirgtos ligos. Reabilitacija prasideda gydytojui arba tarpdisciplininei komandai išsikeliant tikslus, tiksliai iškeliant paciento problemą, atsižvelgiant į visas galimas problemas ir paciento poreikius (Matulevičiūtė ir kt., 2021, p. 228)

Kai kuriais atvejais, dėl sunkesnės pacientų būklės ar gretutinių ligų reabilitacija po COVID-19 infekcijos negali būti taikoma namuose, o tik specializuotose įstaigose, o tai nėra taip lengva, nes šių įstaigų nėra daug ir ne visiems pacientams jos yra prieinamos dėl netinkamos vietos, kartais net dėl pandemijos metu esančių įvairių suvaržymų. Bet kuriuo atveju būtina pabrėžti, jog pacientų negalime laikyti išgydytais vien pagerėjus jų tyrimų rodikliams, labai svarbu pacientų funkcinis sveikimas ir grįžimas į visuomenę. Apibendrinama, kad COVID-19 reikalauja greitų pokyčių ir adaptuotų gydymo galimybių. Kol kas reabilitacijai reikalingas didesnis dėmesys, tai reikalauja didelių finansinių išteklių ir efektyvios organizavimo sistemos (Matulevičiūtė ir kt., 2021, p. 230).

 

COVID-19 pandemijos įveikimo situacija Lietuvoje

 

Pandemijos pasekmes psichikos sveikatai Lietuvoje liudija pasikeitę rodikliai: bendras visuomenės streso lygis padidėjęs apie 2 kartus, lyginant su laikotarpiu iki pandemijos (iki jos stresą jautė 14 proc., prasidėjus pandemijai – 26–48 proc. populiacijos), ir apie 1,5 karto yra išaugę nerimo, pykčio, liūdesio jausmai. Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. vasario mėn. atlikta apklausa parodė, kad pusės (49 proc.) apklaustųjų emocinė būklė antrosios COVID-19 bangos metu (nuo 2020 m. rugsėjo mėn.) pablogėjo, lyginant su vasaros laikotarpiu (13 proc. – žymiai pablogėjo, 36 proc. šiek tiek pablogėjo). Nors bendras savižudybių skaičius 2020 m. lyginant su 2019 m. reikšmingai nepakito, tačiau buvo išaugęs vidutiniškai 24 proc. pokarantininiu laikotarpiu (2020 m. birželio–rugpjūčio mėn.). Vaikai ir paaugliai tapo ypač pažeidžiama grupe, nes įvestas karantinas ir nuotolinis ugdymas padidino socialinį atsiribojimą ir tai lėmė jų vienatvės jausmo atsiradimą dėl nepatenkintų socialinių, bendravimo poreikių (Valstybės kontrolė, 2021, p. 4).

COVID-19 pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimo priemonių planavimas ir įgyvendinimas tobulintini COVID-19 pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimo priemonių įgyvendinimui imamasi veiksmų: patvirtintas planas, tačiau nebuvo numatytos rizikingiausios asmenų grupės, ne visoms priemonėms suplanuota lėšų. 2020 m. buvo įgyvendinta 56 proc. iš viso plano priemonių (panaudota 30 proc. lėšų). Kadangi jame nebuvo nustatytų priemonių efektyvumo vertinimo kriterijų, įgyvendintų priemonių poveikis nebuvo matuojamas. 2021 m. atnaujintame plane įgyvendinimo vertinimo kriterijai numatyti, tačiau rodikliai orientuoti į priemonių įgyvendinimo proceso matavimą, o ne rezultatą, todėl nebus galima nustatyti, ar vykdytos priemonės turėjo poveikį mažinant COVID-19 pandemijos pasekmes psichikos sveikatai. Dėl užsitęsusio paslaugos įtraukimo į PSDF lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą nebuvo padidintas psichologų, dirbančių psichikos sveikatos centruose, skaičius, dėl sustabdyto šių paslaugų teikimo nebuvo plėtojamos psichosocialinės reabilitacijos paslaugos, o psichologinės pagalbos prieinamumo asmens sveikatos priežiūros specialistams plėtojimas buvo nukeltas į 2021 m. Dėl šių priežasčių nesudarytos sąlygos teikti daugiau paslaugų laikotarpiu, kai tų paslaugų reikėjo labiausiai.(Valstybės kontrolė, 2021, p. 7).

Valstybės kontrolė apibendrina, jog Lietuva viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje COVID-19 pasekmėms psichikos sveikatai mažinti patvirtintas planas, tačiau, įvertinus esamas psichikos sveikatos paslaugų prieinamumo spragas, reikėtų tikslesnio šiai veiklai skiriamų lėšų ir didesnės imties priemonių vaikams ir jaunimui planavimo (Valstybės kontrolė, 2021, p. 7).

Lietuvos mokslininkai tyrinėjo, kaip COVID-19 pandemijos metu pasikeitė kasdienis žmonių gyvenimas, kaip pirmojo karantino metu buvo vertinami patiriami sunkumai. Nustatyta, kad 51 % tyrimo dalyvių psichologinė gerovė buvo prasta, asmenys, patiriantys sunkumų dėl COVID-19 pandemijos, pasižymėjo didesniais neurotiškumo įverčiais (Grigutytė ir kt., 2021).

Turint tokius duomenis apie suprastėjusią gyventojų psichinę sveikatą pandemijos COVID-19 metu ir prognozuojant, kad nemažam skaičiui gyventojų gali pasireikšti pokovidinio sindromo simptomai, reabilitacijos paslaugų plėtrą planuoti privaloma valstybės mastu ir skirti tam reikiamą dėmesį.

Pokovidinis sindromas: ką dar žinoti verta?

Pokovidinis sindromas dar tik pradėtas tyrinėti išsamiau jo pasekmių vertinimo ir įveikimo būdų radimo plotmėje. Dėl akivaizdžių įrodymų, jog pokovidinio sindromo vienas pagrindinių ypatumų yra tas, kad žmonėms sutrinka psichinė sveikata, kai kurie iš jų nebegali tęsti savo darbo ar mokytis, individualia tvarka gydymo, pagalbos taikymas turėtų būti išeitis padedant sergantiesiems atsigauti, sveikti ir kuo sėkmingiau integruotis į socialinį gyvenimą.

Paminėti verta reikia Čekijos mokslininkus, kurie tyrinėjo psichoterapijos tikslus siekiant pagerinti pacientų padėtį pokovidinio sindromo metu, kad būtų išvengta ilgalaikio pakenkimo jų sveikatai ir jie kuo anksčiau grįžtų į savo įprastus gyvenimus. Siūloma po respiratorinės terapijos taikyti specialius mokymus, kaip prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Psichoterapiją rekomenduojama tęsti namų sąlygomis bei pasitelkiant nuotolinės terapijos technologijas. Taip pat siūloma speciali programa-gairės užsitęsusio pokovidinio sindromo gydyme, kai priežiūra taikoma ir vaikams, atsižvelgiama į gyvenimo kokybės užtikrinimo svarbą (Grünerová Lippertová et al., 2021; Djakow, 2020).

Sukauptą ir išanalizuotą informaciją galima susiteminti tam tikru lygmeniu.

Pietų Azijos valstybėse buvo atliktas sisteminis tyrimas, kurio metu analizuota, kokią įtaką Covid-19 pandemija daro asmenų psichosocialinei sveikatai. Nustatyta, jog itin paplito panika, vienišumo jausmas, izoliacija, neapibrėžtumo baimė. Be to, žmonės, kurie jau anksčiau sirgo depresija, demensija, kitomis psichikos ligomis, pasijuto blogiau dėl padidėjusio streso, karantino metu ribotų galimybių apsilankyti pas gydytoją, prastesnės priežiūros. Visuomenė pandemijos metu neišvengiamai turėjo atsižvelgti į psichinės sveikatos priežiūros problemas, padažnėjo neuropsichiatrinių atvejų, pavyzdžiui, delyro, depresijos sutrikimų, savęs žalojimo atvejų, kt. Socialiniai efektai itin paveikė vyresnio amžiaus vienišus asmenis ir darbuotojus-migrantus (Banerjee et al, 2021). Pradėjus plisti COVID-19 buvo pranešta, kad tuo pačiu nustatomi ir psichikos sutrikimai, pavyzdžiui, baimė, nuovargis, depresija, kt. Galiausiai, psichinė sveikata prastėjo dėl informacijos trūkumo, gandų plitimo. Nustatyta, kad kyla fobija dėl nepakankamos informacijos ir melagienų sklidimo (Chaturvedi, 2020).

Pokovidinio sindromo pažeistų asmenų problemos nėra išsamiau analizuotos, pirmiausia yra vardijami požymiai, būdingi pokovidiniam sindromui, analizuojama, kokią žalą daro plintantis virusas ir kokie yra jo padariniai žmonių sveikatai bei kaip itin ilgas sveikimo periodas kenkia psichosocialinei sveikatai, identifikuojama, kad pacientai daugeliu atvejų negalėjo pasiekti gydytojų, negavo įprastinių sveikatos priežiūros paslaugų. Dar daugiau, ilgai trunkantis atsigavimas po susirgimo Covid-19 infekcija nulėmė ir socialines sproblemas – nutrūkusius bendruomeninius ryšius, izoliaciją, kai kada – darbo netekimą, negalėjimą mokytis, studijuoti. Svarbu pažymėti, kad nė nevertinta, kokie svarbūs paslaugų prieinamumo klausimai, o tas, jog asmenys gali ir patys savarankiškai gerinti savo sveikatą ir atsigauti, vėl tapti darbingais, aktyviais, tačiau tam reikalingos tam tikros žinios, įvairių rūšių ištekliai, taip ir liko labai ribotai prieinama informacija.

Sveikatą patys sau gerino pirmiausia tik tie, kurie buvo atsakingi už visų kitų atsigavimą po pandemijos ir įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą visomis prasmėmis. Nemažai kas, sugebėjęs elementariai savintis viešuosius įvairių rūšių išteklius neproporcingai vien savo asmeninėms reikmėms, problemas išsprendė gana paparastai – su visu turimu turtu, verslais, net draugų kompanijomis išsikraustė įsikurti kur nors kitur, kur aplinka kardinaliai kitokia ir rūpintis vien savimi įmanoma pakeitus identitetą, asmens dokumentus, gyvenimo būdą, gyvenamą vietą. Juk į Lietuvą visada galima pergalingai grįžti ir išdidžiai žvilgtelėti, kaip laikosi tie visi bėdžiai, kurie nei patys savimi tinkamai nepasirūpino, nei bet kokio lygio valdžia ar bendruomenės, artimieji, draugai ir sugyventiniai bei nuosavi vaikai realios paramos ir pagalbos nesuteikė ir jie visi taip ir liko murkdytis tame lokalių problemų ir purvinų intrigų dumble.

Šioje informacinėje aplinkoje verta įsiklausyti į JAV oficialiai viešinamas rekomendacijas nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d.: Dr. Sanjay Gupta įspėjo apie jau prasidėjusį infekcijos protrūkį. Plinta KP.3 Covid-19 atmaina. Nusprendusieji skiepytis, sulauks specialiai šiai naujai atmainai pritaikytos vakcinos ir skiepytis patariama iki Vėlinių, šių metų lapkričio 1 d., tiek nuo mutavusio viruso, tiek nuo gripo vienu metu. Vakcinacija veikianti išlieka apie 6 mėnesius (CNN, 2024-08-01).

Taigi, Lietuvoje taip pat laukiama naujosios vakcinos gavimo. Norintieji išvengti infekcinio susirgimo ir galimų komplikacijų po to, pavyzdžiui, būti nedarbingu apie 3 metus ir labai abejotina ar gauti reikiamas reabilitacijos paslaugas, pasikonsultavę su šeimos gydytoju turi priimti sprendimą patys.

Tolimesnes susijusias žinias, tikėtina, skelbs tie, kurie už tai gauna specialų finansavimą ir yra tiesiogiai atsakingi už patikimos informacijos išplatinimą visiems visuomenės nariams.

Sąvokos aiškinimas: COVID – 19 – infekcinė liga, sukeliama SARS-CoV-2 viruso.

PANDEMIJA BAIGĖSI PRIEŠ TREJUS METUS, BET...

Teko išgirsti daugybę liudijimų, kaip žmonės, persirgusieji ir likę gyvi per COVID – 19 pandemijos laikotarpį, ne vienas palaidojęs artimuosius, patyrę daugybę traumų dėl prarasto darbo, suprastėjusios sveikatos, sudužusių vilčių, kai užsieniuose neblogas vietas teko palikti, nes buvo migruojantieji asmenys elementariai išsiunčiami iš užsienio šalies atgal į Lietuvą, susidūrė su vienu dalyku, kuris buvo itin šiurpus.

Laimingieji, kurie persirgo ir išliko gyvi, nė vienas negavo tinkamo pokovidinio gydymo. Žinia, intensyviai gydėsi medikai: tiek vieni kitus, tiek savo artimuosius jie sveikatino. O apie energoterapeutų paslaugas, kas aprašyta aukščiau, būtinybę kiekvieną asmenį gydyti ir teikti reabilitacines paslaugas individualia tvarka, sudaryti tik tam asmeniui skirtas atsigavimo programas tegalima pasvajoti.

To nebuvo.

To jau nebebus.

Žmonės stiprino savo imunitetą, sveikatą stichiškai, kas kaip pajėgė.

IR KAS ČIA TOKIO?

Lygiai treji metai praėjo, kada baigėsi pandemija, galima skaičiuoti, jog jau atėjo tas laikas, kada sirgusieji asmenys turėtų būti atsigavę, darbingi.

Bet paskaitykite įdėmiau ir dar sykį apie pokovidinį sindromą.

Sveikos psichikos neišsaugojo praktiškai niekas, kas sirgo ta infekcine liga, be to, daugeliui pažeistos širdies-kraujagyslių sistemos, yra daug kitų negrąžinamai prarastų iki tol palyginti sveikų buvusiųjų asmenų pajėgumų. Liekamieji reiškiniai yra kraupūs.

Pirmiausia, mažai kas liko darbingi iš viso.

Ir jei esate tas laimingasis, kuris iš viso net nebuvo užsikrėtęs Covid-19, neturite jokių pašalinių liekamųjų veiksnių, esate dar labiau nukentėjęs nei tie nelaimėliai, kurie persirgo kartą ar kelis ir prarado sveiką psichiką ar tapo sunkiais kokių kitų ligų ir jų rinkinių ligoniais.

Jie jus aptarnauja. Jie yra darbo, tarnybos paslaugų teikimo vietose ir esamu metu nieko jau nebestebina, kad net trejiems metams praėjus po pandemijos, kada visi mokėsi gyventi izoliuotai, mokytis, dirbti namuose, apsipirkti internetu ir net mankštintis su interneto pagalba bei perkėlė savo veiklas, verslus į virtualią erdvę, kai kas net susipažino su dirbtiniu intelektu, yra asmenys, kurie iš viso nebedarbingi, tai yra, jų darbingumas lygus nuliui, nors negalios lygio pripažinto jie neturi.

Ir kada Jums reikia gauti paprasčiausią paslaugą valdiškoje įstaigoje ar verslo įmonėje, iš pavienio paslaugų teikėjo ar pardavėjo, viskas vyksta daugmaž ir, deja, taip:

• Savo klausimą, poreikius išsakyti, pakartoti turite apie 5-10 kartų ir kuo paprastesniu tekstu, kuo mažiau žodžių vartodami, tie žodžiai turi būti labai trumpi;
• Jūsų nesupranta, net kai to paties paklausiate 11 kartą;
• Toliau jūsų pašnekovas savo darbo, tarnybos, veiklos, verslo vietoje klausia: Koks Jūsų klausimas?
• Taigi, privalote pakartoti apie 12 kartą tą patį;
• Toliau liekate visiškai nesuprastas, net jei paslaugos teikėjas ar pardavėjas yra mokantis valstybinę kalbą, kalba lietuviškai ir turėtų suprasti, ką kalba ir kas jam / jai sakoma, ko prašoma ar kas yra klausiama;
• Vos tik pasakote nors menką pastabą, kad jau ir turėjo jus suprasti, ko norite, jums pasako: Jūs mane įžeidėte;
• Tada aiškinatės, jog ne, jokių būdu neįžeidėte, o norite, pavyzdžiui,  viso labo sužinoti, kokius dokumentus reikia pristatyti norint gauti šildymo kompensaciją ar dar paprasčiau: teiraujatės viešosios įstaigos darbo laiko;
• Jūsų ir vėl nesupranta;
• Tada kartojate klausimą 14-15 kartą, neretai dar ir raštu to paties paklausiate apie 5-10 kartų, bet atsakymo negaunate jokio;
• Imate svarstyti, jog gal išties rašyti, kalbėti net trijų žodžių sakiniais ir juos suprasti, mokančiųjų nebėra ir bandote susisiekti nors su kokiu vadovu ar institucija, kontroliuojančia tą, kurioje buvote iš viso neaptarnautas ir Jus apkaltino, jog bandėte įžeisti tos institucijos, tarnybos, įmonės atstovą;
• Tuomet Jums paaiškina, jog Jūs šmeižiate kažką, bet nežinote net ką, nes tas asmuo, kuris net 15 kartų pakartojus klausimą žodžiu ir raštu paklausus iki 10 kartų to paties, vis viena „nieko nežino“, „nesupranta“, jie niekada neprisistato vardu, pavarde, kai kalba telefonu, ar pasako savo vardą taip tyliai, neartikuliuoja garsų, jog nesuprasite, ar kalba Vaiva, Daiva, Skaiva, ar Rimgaila;
• Suvokiate, kad bendravote su tos įmonės, tarnybos, savivaldybės, institucijos vadovo artimu asmeniu, gal net jo draugelio dukra ar poilsiavietės savininko žmona, jo pusbrolio meiluže ar labai svarbaus mieste asmens sutuoktine, tenka tiesiog užmiršti viską tylomis.

Jūs suvokiate, kad to asmens, kuris nesupranta klausimo net jį virš 10 kartų pakartojus ar gali sau leisti „nieko nesuprasti“, „nežinoti“, užnugaris yra labai solidus. Jis / jo nebijo nieko. Tokių yra labai daug. Kadangi pas medikus neapsiformino, kaip galutinai protinius gebėjimus ir net elementarius suvokimo įgūdžius netekęs / -usi per pandemiją ir  nebeatgavęs / -usi gebėjimo dirbti, atlikti net primityvias funkcijas, neįgalumas nesuteiktas, jums nepavyks nieko įrodyti. Jums nepasiseks įrodyti, kad iš viso nebedarbingas asmuo yra įdarbintas į atsakingas pareigas savivaldybėje ar verslo įmonėje.

Jums telieka viena viltis: sulaukti, kol vietoje šių iš viso nedarbingų, neretai ir labai korumpuotų, galimai,  asmenų ims visas funkcijas atlikti dirbtinis intelektas: telefonu į klausimus atsakinės tik robotai, sistemas valdys robotai, automatizuotos sistemos gerai veiks, jokių begalvių valdininkų ir patarnautojų nebus, ... tik tada lengviau atsikvėpsite.

Nes jūs nesirgote Covid-19. Tačiau Jums ant galvos --- šimtai tūkstančių visiškų begalvių, bejėgių, tirpstančių besmegenių lygio asmenų... Neįžeiskite jų. Jie sunkiai serga. Ir nebepasveiks niekada.

NAUDOTA LITERATŪRA:

Banerjee, D., Vaishnav, M., Sathyanarayana Rao, T. S., Raju, M. S. V. K.; Dalal, P. K....& Jagiwala, M. P. (2021). Impact of the COVID-19 pandemic on psychosocial health and well-being in South-Asian (World Psychiatric Association zone 16) countries: A systematic and advocacy review from the Indian Psychiatric Society. Indian Journal of Psychiatry, 62, 343-S353 [žiūrėta 2022-02-09]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.

Barley-McMullen, S., Burgess, S. (2021). Living with long Covid and the role of occupational therapy. [iūrėta 2022-02-06]. Prieiga per internetą: https://www.derby.ac.uk/blog/living-with-long-covid-occupational-therapy/

Chaturvedi, S.K. (2020). Covid-19 Related Psychiatric Disorders and the New Psychosocial Rehabilitation. Journal of Psychosocial Rehabilitation and Mental Health, 7, 103–105 [žiūrėta 2022-02-01]. Prieiga per internetą: https://link.springer.com/article/10.1007/s40737-020-00178-5

Čejauskas, A., Dzinzinaitė, I., Uža, T. (2021). Pokovidinio sindromo diagnostika ir valdymas pirminės sveikatos priežiūros grandyje. Medicinos mokslai. Medical sciences.  9(6), 99-106.

Djakow, J. (2020). Year 2020 in review - Postacute intensive care. Anaesthesiology & Intensive Medicine, 31(6), 305-309 [žiūrėta 2022-02-09]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.

Grigutytė N, Engesser K, Petraškaitė K. (2021). COVID-19 pandemijos metu patiriamų sunkumų, psichologinės gerovės ir asmenybės bruožų sąsajos.  Psichologija, 64,69-76.

Grünerová, L. M., Pětioký, J., Šilhavá, S., Gueye, T., Dědková, M., Nerandžič, Z., Bakalář, B. (2021). Possibilities in rehabilitation of COVID-19 patients. General Practitioner / Prakticky Lekar, 101(1), 27-31 [žiūrėta 2022-02-09]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.

Yong, S.J., Liu, S. (2021). Proposed subtypes of post-COVID-19 syndrome (or long-COVID) and their respective potential therapies. Reviews in medical virology [Rev Med Virol], e2315. [žiūrėta 2022-02-09]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.

Kira, I.A. (2021). The Impact of COVID-19 Traumatic Stressors on Mental Health: Is COVID-19 a New Trauma Type. International Journal of Mental Health and Addiction [žiūrėta 2022-02-01]. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1007/s11469-021-00577-0

Lopez-Leon, S., Wegman-Ostrosky, T., Perelman, C., Sepulveda, R., Rebolledo, P., Cuapio, A.,Villapol, S. (2021). The National Institute for Health and Care Excellence. COVID-19 rapid guideline: managing the long-term effects of COVID-19. Scientific Reports, 11(1) [žiūrėta 2022-02-09]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.

Matulevičiūtė, A., Nikolaičiukaitė, S., Želvytė, G. (2021). Rehabilitation of patients post COVID-19 infection: a literature review. Medical Sciences, 9 (3),  224-231 [žiūrėta 2022-02-09]. Prieiga per internetą: https://www.24.Rehabilitation%20of%20patients%20post%20COVID-19%20infection.%20A%20literature%20review.pdf

Menges, D., Ballouz, T., Anagnostopoulos, A., Aschmann, H. E., Domenghino, A., Fehr, J. S., Puhan, M. A. (2021). Burden of post-COVID-19 syndrome and implications for healthcare service planning: A population-based cohort study.PLoS ONE. 16(7),1-19. [žiūrėta 2022-02-09]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.

Munblit, D., Nicholson, R., Needham, D. M. ...& Akrami, A. (2022). Studying the post-COVID-19 condition: research challenges, strategies, and importance of Core Outcome Set development. BMC Medicine, 20(1), 1-13 [žiūrėta 2022-02-07]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.

Not sure when to get your next Covid booster? Hear Dr. Gupta's advice.  CNN. [žiūrėta 2024-08-07]. Prieiga per internetą: https://edition.cnn.com/2024/08/01/health/video/covid-summer-wave-dr-sanjay-gupta-on-call-digvid

Vertinimo ataskaita. Covid-19 pasekmių psichikos sveikatai mažinimas. (2021). Valstybės kontrolė. 2021 m. liepos 12 d. ataskaita Nr. VRE-2.

Wasilewski, M.B., Cimino, S.R., Kokorelias, K.M., Simpson, R. Hitzig, S.L., Robinson, L. (2021). Providing rehabilitation to patients recovering from COVID-19: A scoping review. PM &R : the journal of injury, function, and rehabilitation [PM R] Date of Electronic Publication [žiūrėta 2022-02-07]. Prieiga per duomenų bazę EBSCOhost: http://search.ebscohost.com.

---

JŪRA TAMPA NEBEPASIEKIAMA BET KAM

2026-06-29

Per Petrines Lietuvos pajūrio vietovėse fuksuotas aktyvus audros frontas su dažnais žaibo blyksniais bei elektros iškrovomis. Šią dieną (2026 m. birželio 29 d.) Lietuvoje fiksuojama ekstremali kaitra, kai temperatūra daug kur šoktelėjo iki 31–36 laipsnių karščio, o tai sudarė idealias sąlygas formuotis lokalioms, bet itin stiprioms perkūnijoms.

Svarbiausia informacija gyventojams ir vairuotojams

• Eismo sąlygos magistralėje A1: Ties Jakų sankryža ir Gargždų viaduku dėl staigių liūčių gali staiga suprastėti matomumas bei susidaryti vandens pleištas (akvaplanavimas).
• Žaibavimo intensyvumas: Perkūnijos metu fiksuojamos tiek iškrovos tarp debesų (blyksniai danguje), tiek pavojingi linijiniai žaibai į žemę.
• Prognozė: Artimiausiomis valandomis šis nestabilios atmosferos ruožas judės toliau į šalies gilumą, tačiau pajūrio regione ir Klaipėdos rajone išliks didelė naujų elektros iškrovų tikimybė. [1]

Kaip saugiai elgtis esant perkūnijai?

• Likite uždarose patalpose: Sandariai uždarykite langus, duris ir dūmtraukius.
• Atjunkite prietaisus: Išjunkite iš elektros tinklo televizorius, kompiuterius ir kitą jautrią buitinę techniką.
• Saugumas automobilyje: Jei audra užklupo kelyje, sustokite šalikelėje toliau nuo aukštų medžių ar elektros linijų, neišlipkite iš transporto priemonės – automobilio kėbulas veikia kaip apsauginis ekranas (Faradėjaus narvas).
• Venkite vandens telkinių: Nedelsdami pasišalinkite iš Gargždų karjerų ar Minijos upės pakrančių, nes vanduo yra puikus elektros laidininkas.

Jei norite stebėti audros eigą realiuoju laiku, patariame naudotis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (Meteo.lt) kritulių radaru bei žaibų fiksavimo žemėlapiais.

Jeigu pastebėjote žaibo sukeltą gaisrą ar nukentėjusius žmones, nedelsdami skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112.

Ar jus domina tikslus audros judėjimo laikas link kitų miestų, ar norite sužinoti apie prognozuojamus vėjo gūsius Klaipėdos rajone? Į tai atsakys DI.

Parengta pagal DI sugeneruotą tekstą.

---

LIETUVA ŠIANDIEN: ĮSISAVINO ES FINANSINES INJEKCIJAS IR RENGIA 2027 METŲ BIUDŽETŲ PROJEKTUS

2026-06-29

Kur ta prioritetinė kryptis ir kur dar dalina viešuosius pinigus perskirstydami juos per projektus?

Kadangi jau 22 metus jokios ES komisijos, jokie auditai niekaip nesupranta, į kokias pelkes čia, Lietuvoje, prasmenga investicijos, paskutiniuoju metu pradėta duoti tiesiog paskolas su gana didelėmis palūkanų normomis. Net gynyba išorinių sienų bus už paskolas ir jas atiduoti turės LR piliečiai, jų vaikai, anūkai.

Kai kažkam atrodo, jog visa tai yra dalinama veltui ar tiesiog švogeriukams, kurie sugebėjo laiku prisišlieti prie kokio ilgamečio klerko ar parlamentaro, viso šio viešųjų pinigų dingimo be pėdsakų ir realių rezultatų mechanizmo niekaip nesuvokia gausūs būriai vizituotojų iš ES.

O vienas iš atsakymų galėtų būti ne tik dvejybinio apskaitos įrašo stebuklai ar labai pagyvenusios moterys dirbančios mažiausiai 5 etatais ir kartais net neatlygintinai, nes jos kaip buvo kažkieno parankinės, taip ir liks toje pozicijoje iki grabo lentos. Ir niekas juk nesako, jog toks atsidavimas idėjai yra blogai. Ne, žinoma, tačiau tik iki tos ribos kol visa tai neperauga į fanatizmą.

Ne, unikalumas Lietuvos ne čia, nes, pavyzdžiui, skandinavų darbo našumas ir kūrybingumas bei intelekto koeficientas žymiai aukštesnio lygio, o graikų patriotizmo lygmuo iš viso nepasiekiamas išverstaskūrių gaujoms šliaužiojančioms po Lietuvos laukus ir klonius bei kartais išvykstančiųjų į vandens turizmo pramogų parkus su paplūduriavimu ant kinietiškų pripučiamųjų čiužinių.

Lietuvoje gal iš 1000 asmenų ir yra realiai darbingi keli asmenys, tačiau į tą kategoriją patenka vaikai iki 18 metų ir senatvės pensininkai, kuriems virš 65 metų. Kadangi pastebėta ir akylai sudarytos atrankos įdarbinat jaunus asmenis vasaros sezonu, šiemet jau tapo galutinai aišku, kad 15 metų vaikai yra jau nebetinkantys darbo rinkai, nes tiesiog jie nebepajėgia dirbti, mokytis ir yra gana neblogai „atsipūtę“, prisižaidę „policininkus“, „mamas ir tėčius“, „korepetitorius į namus su balalaika“ ir t.t. Taigi, 14-15 metų mergina yra jau „per sena“ darbuotis kokiame bariuke padavėja ar pabūti kambarine geresniame viešbutyje.

Rinkoje kažkiek paklausios tik 10-12 metukų kambarinės, padavėjos, auklės ir t.t. Kad jų net neformina su jokiomis darbo sutartimis, tas aišku. Tiesiog paprasčiau yra viską apiforminti kaip „šeimos verslą“ su vienu vieninteliu individualios veiklos dokumentėliu, kurį pasiima pagrindinis šeimos galva, oriai tapęs nauju tėveliu kokiam maždaug 8-10 vaikų pulkeliui, kuriame jo klasioko-narkomano nusekusiais proteliais vaikučiai, su kuriais galima daryti ką tik nori. Bet geriausia, žinoma, daryti „verslą“. Kokį? Nesvarbu. Jie universalūs, ko rinka prašo, tą ir siūlo, ir be jokių tabu.

Reikia tiesiog laiku spėti išgirsti, už ką dabar duoda pinigus. Jei už kopūstų lysvių ravėjimą – „šeimos biznis“ bus ten. Jei naujas prioritetas – pavyzdžiui, valstybės sienos apsauga nuo nepageidaujamų migrantų - „šeimos biznis“ bus ten ir vaikučių pulkelis lopys koncertinos išdraskytus ruožus, surogatinė mamytė dresiruos šeškus ir voveres miško mūšiams, o jų tikrasis narkomanas tėtis iš Anglijos siųs naujos kartos vitaminus, kad miškuose jo gausių palikuonių kokia meška nenugultų.

Žodžiu, jie įsisavins viską, nuo kanapių sėklų aliejaus spaudimo iki dantų protezų iš medžio ar gintarų gamybos – jie bus visur, kur tik duoda valdiškas paramas, pašalpas, paskatinimus.

O šiaip nors kažkiek suinteresuotieji vis dėlto dirbti, o nebūti veltėdžiais, darbingo amžiaus asmenys yra tapę artistais ir straksi pagal ritmą „Figaro ten, Figaro šen“.

Ir nieko nebestebina, jog šiandieninis statybininkas, trinkelių klojėjas savaitgaliais mezga rankomis moteriškas suknias ir kepures..., o jo 8 dukros visos melžėjos. Ir šiukštu niekuo kitu nebus, nes neapsimoka visiškai. Jos keičia tik išgaunamo pieno rūšis: pradėjusios nuo karvutės pienelio gavybos nesunkiai išmoko pamelžti ne tik ožkas, bet ir kumeles ir asiles. Bet žinokite, rytoj jos jau gebės numelžti net vorus ir sliekus, jei tik valdžia už tai sumokės avansu ir be jokių įsipareigojimų.

Netrukdykite šitiems universaliems gėrybių ir investicijų įsisavintojams. Jie periodiškai išeina pasivaikščioti į fronto zonas. Supykę gali visur matyti tik priešo linijas ir nemokius klientus. O jei dar jiems nemokėsite, jie pasistatys palapinę ir užregistruos ją kaip naujai pastatytą DI gamyklą su 10 milijardų mėnesio apyvarta ir su kazino tos palapinės pašonėje, kur šinkorkos merga jau kainuos nebe 3 rublius, o tik 3 grivinas. Ir tik nepradėkite ginčytis. CHANGE kioskų valiutai pakeisti jie turi jau nuo 1940 metų, bet geriausia kreipkitės tik su 999 prabos auksu.

Jie Lietuvoje buvo praeiviai, dokumentų niekada neturėjo, pastovios gyvenamos vietos taip pat ne. Bet būkite geri, na, ar sunku Jums pameluoti, kad Jums labai gražu tos dvokiančios kūtvėlos kaltūnuotos jų vyrmergės su gausiomis juodomis barzdomis ir numeskite skatiką praeiviams iš balaganų ir patvorinių atmatų teatrų bei klounados cirkų. Jie visur skelbiasi esą „kultūros nešėjais“ atsilikusioje Lietuvoje, todėl duokite d.rniams kelią. Duokite jiems tų burokienių ir ubagų blynų. Jei klyks, cyps, duoti reikia jiems dešrų, tiks ir iš katinienos, jie visaėdžiai.

Jie nekalti, kalta tik aplinka. Ir vaikai jų nekalti, bet tik viso labo pavojingi visuomenei narkomanai ir patologiniai išsigimėliai.

Parengta: pagal socminnaujienos ir hi.lt

---

TIKĖTINAS SPARTUS MINIMALIOS ALGOS AUGIMAS

2026-06-25

ELTOS 2026 m. birželio 23 d. pranešimas žiniasklaidai: Iš dalies dėl to, kad ūgtelėjo pelno mokesčio tarifas, Lietuva lieka nublokšta konkurencingumo reitinge, kur iš 21 pozicijos nukrito į 34.

Pasaulio konkurencingumo reitinge Lietuvos 34 vieta 2025-aisiais yra žemiausia nuo 2012-ųjų.

Be to, smuko ir visos valstybės pajėgumas tarptautinėje arenoje.

Tuo metu nueinanti Vyriausybė 2026-06-23 vėl pasiūlė nuo kitų metų didinti minimalią algą iki 1245 eurų, kai jau šiemet ji išaugo nuo 1038 eurų iki 1153 eurų. Jei tai bus įgyvendinta, vos per dvejus metus minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje augs apie 200 eurų, arba šeštadaliu.

Parengta pagal: <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/seimo-liberalu-sajudzio-frakcijos-pranesimas-lietuvos-konkurencinguma-mazina-kairuoliska-salpos-politika-265661>