______________________________________
GRUODŽIO 3-ioji – TARPTAUTINĖ NEĮGALIŲJŲ DIENA
„Padėkime sauˈ19“ 2022 m. Nr. 34(4) ir 35(5) buvo publikuotos „NAUJIENOS IŠ JT“
PATEIKIAME PRIMINIMĄ, ŽEMIAU CITUOJAMAS DAUGIAU NEI 8 MĖNESIŲ SENUMO PRANEŠIMAS, SUSIJĘS SU ŽMOGAUS TEISĖMIS. AR KAS NORS PAKITO PER TĄ NETRUMPĄ LAIKĄ?
Interim Remarks
MICHAEL FAKHRI, Special Rapporteur on the right to food, said he wanted to address why seeds were central to the issue of the right to food and human rights in general; the relationship between the two different treaties; what countries could do; and the issue of the global food prices that the world had found itself in for at least the last three years. Concerning seeds, there were a number of human rights instruments coming out from the General Assembly and the Human Rights Council reaffirming farmers’ rights, indigenous peoples’ rights, and workers’ rights. Without these people guarding the seeds, all would go hungry. Seeds were essential to the issue of human rights. Thus seeds were vital to the rights of all. There were two treaties: the Treaty on Plants and Genetic Resources for Food and Agriculture, often called the International Plant Treaty, and the International Convention on the Protection of New Varieties of Plants. They might be complementary, but the way they were implemented today was in contrast, with many countries pressured to prioritise the latter first. He recommended that countries start prioritising the International Plant Treaty first.
Right now, the system was upside down. Farmer’s rights meant that people had the rights to freely save, use and exchange seeds: without this right, food systems would collapse. Local seed libraries were vital: they allowed local communities to share and save their seeds, and there should be free exchange and sharing between communities in different countries. There were a number of international organizations that were well-positioned to support this, and with increasing climate change, these exchanges were even more important. The global food crisis had begun long ago, before the pandemic, when things got worse. The issue was not this or that conflict: the international community was going to see more violence. The challenge had grown over the last two years: there was a global food crisis, but no global response. There should be a global, coordinated, multilateral response to this crisis. He hoped that at his next report, all would appreciate and understand that without immediate cooperation in solidarity, the issue was going to get even worse. There would be increased conflict over the next few years, and farmers should be supported in this regard. Wars and conflicts did end, but without long-term and medium-term thinking, there would be permanent damage to agricultural systems. The trade regime had proven to be very brittle, and should be discussed at all levels, including the Human Rights Council, and all should be thinking about what would be a new traderegime that would serve food systems, not food systems serving markets.
Produced by the United Nations Information Service in Geneva for use of the information media;not an official record. English and French versions of our releases are different as they are the product of two separate coverage teams that work independently.
NEĮGALIUOSIUS ASMENIS APTARNAUJANTIEJI IŠTIES GALĖTŲ PASIRŪPINTI ŠIO PRANEŠIMO VERTIMU IR IŠSAMIAU PAANALIZUOTI ŠALTINIUS:
ID: SR on Persons with Disabilities - 25th meeting, 49th Regular Session of Human Rights Council
2022-03-20 pranešimo versija, išsamiau https://www.ungeneva.org/en/news-media/meeting-summary/2022/03/le-conseil-des-droits-de-lhomme-dialogue-avec-les-rapporteurs
Iliustracija iš creativecommons.org
---------------------------------------------------------------------------------------
ĮSIMINTINOS DATOS 2022 m. GRUODĮ
Gruodžio 3 d. – Tarptautinė neįgaliųjų diena
Gruodžio 6 d. – šv. Mikalojaus diena, nuo šios dienos vaikai jau gauna Kalėdų dovanų – nuo šv. Mikalojaus
Gruodžio 13 d. – šv. Liucija, Šviesos diena. Tai puiki proga iki pat Kūčių deginti žvakes ir mėgautis liepsnelių šiluma.
Gruodžio 22 d. – Žiemos Saulėgrįža.
Gruodžio 24 d. – šv. Kūčios.
Gruodžio 25 d. – šv. Kalėdos.
Gruodžio 26 d. – antroji šv. Kalėdų diena.
Gruodžio 31 d. – paskutinioji kalendorinių metų diena, Naujųjų išvakarės. Dauguma kuria planus, puoselėja norus ir tikisi jų išsipildymo.
„Gyvenime yra tik dvi tragedijos: pirma yra negauti to, ko trokšti, antra – tai gauti“. Oskaras Vaildas
Publikacijų „Kas slepiasi po valymo paslaugų teikimo skraiste?“, 2022-10-20, “Monkės biznio atvejis: valytojų – senučių ir pasiligojusių asmenų, neįgaliųjų – galimai sunešti milijardai į kažkieno privačias kišenes” 2022-11-16/27, žr. tekstus žemiau <https://www.leidinyssau.lt/info>, tęsinys
Informacinio biuletenio „Padėkime sau'19“ klausimai LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
2022-11-28 07:12 val., atsakymo laukiame per savaitę
PATEIKITE, PRAŠOME, IŠSAMŲ ATSAKYMĄ, PAKOMENTUOKITE SAVO ATSAKYMĄ, TEIKITE DETALIĄ BIUDŽETO SKIRSTYMO 2023 m. INFORMACIJĄ, SUBSIDIJAS IMANČIŲJŲ ĮMONIŲ SĄRAŠUS:
- Kadangi 2023 m. valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai patvirtinti LRS 2022 lapkričio 22 d., akivaizdu, jog pagal Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos asignavimų struktūrą Būstas ir komunalinis ūkis 2023 m. gauna 523 935 eurus, tai yra, 172 447 eurais daugiau nei 2022 m. Iš Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto asignavimų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai paskirta 5 116 227 eurai, iš jų darbo užmokesčiui – 136 398 eurai. Taip pat 2023 metų biudžetinių įstaigų pajamų struktūroje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai numatyta atskira suma – 30 910 eurų. Be to, yra dar ir Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams sudėtyje numatyta atskira suma savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms įgyvendinti. Užimtumui skatinti numatyta suma iš viso siekia 174,2 mln. eurų. Nėra aišku, kokį detalesnį planavimą slepia šios biudžeto eilutės.
Publikacijoje „Kas slepiasi po valymo paslaugų teikimo skraiste?“, 2022-10-20, <https://www.leidinyssau.lt/info> gvildenta tema, susijusi su subsidijomis darbo užmokesčiui, informaciją ir komentarus teikė Užimtumo tarnyba prie LR SADM, Valstybinė darbo inspekcija. Šį kartą pateikite atsakymą, ar 2023 m. bus išvengta tokio reiškinio, kai daugiabučių aplinką tvarko, laiptines valo asmenys, dažnu atveju – iš socialiai pažeidžiamų ir mažiau galimybių turinčiųjų visuomenės grupių, jų darbas apmokamas iš per Užimtumo tarnybas skirstomų subsidijų, tačiau valymo, aplinkos tvarkymo paslaugų teikėjai – UAB ir kitų formų privačios įmonės, savarankiškai dirbančiųjų telkimo atstovai mokesčius už šias paslaugas dar susirenka ir iš daugiabučių gyventojų, nuomininkų – juridinių ir fizinių asmenų. Todėl:
- (1) Pateikite išsamią numatomą struktūrą subsidijuojamo darbo užmokesčio paskirstymo – kokios savivaldybės ir kokioms reikmėms, kokioms įmonėms numato skirstyti subsidijas pagal daugiabučių namų teritorijos tvarkymo ir laiptinių valymo poreikius per Užimtumo tarnybas, kad gyventojai galėtų gerai žinoti, kam jie galimai sumoka antrą kartą, kai galimai tos paslaugos jau būna apmokėtos pagal subsidijuojamųjų darbų programą iš mokesčių mokėtojų pinigų.
- Žinodami, kam galimai daugiabučių gyventojai, patalpų nuomotojai – fiziniai ir juridiniai asmenys – sumoka ir/ar sumokėjo jau pradedant 1990 m. vidutiniškai nuo 5-8 iki 10 ir daugiau eurų per mėnesį, kai kiekvienam savininkui ar nuomininkui skaičiuojamos sumos pagal daugiabučio gyvenamąjį buto plotą ir apmokamos daugiabučio teritorijos tvarkymo, šlavimo, sniego kasimo paslaugos bei taip pat laiptinių valymas, jei ne 2023 m., žinoma, galimai ir vėliau, manantieji, jog jiems šios galimai neteisėtai iš jų mokesčių pavidalu surinktos sumos, o tiems, kas jas mokėjo apie 32-33 ar net 50 ir daugiau metų laikotarpiu, grąžintinos pinigų sumos būtų iš tiesų įspūdingos, galėtų jas atgauti ir paveldėtojai, žinodami tikslius UAB, kitos formos įmonių pavadinimus prieš kreipdamiesi su prašymu atstatyti teisingumą į prokuratūras, kurios turi viešojo intereso gynimo padalinius, ar į tarptautines vartotojų teisių gynimo institucijas. Taip pat ir lygia greta galima būtų įvertinti ir švietimo, gydymo, sveikatos priežiūros, sporto organizacijų, kultūros įstaigų, kitų biudžetinių organizacijų, valstybės įmonių, privačių įmonių, įvairių rūšių centrų, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų teikimo įmonių, statybos bendrovių, įmonių ir jas lydinčiųjų verslų, paslaugų teikėjų, bendruomenių patalpų turėtojų ir t.t. galimai paimtas lėšas iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų iš tiesų galimai neteisėtai už patalpų ir teritorijos tvarkymą, kitas paslaugas, kaip, pavyzdžiui, indų plovimas, kambarių tvarkymas, langų valymas, kt., kai tuo tarpu tam darbui, paslaugoms, veikloms nuolat yra samdomi asmenys, kurių darbas jau apmokamas iš subsidijų, teikiamų darbdaviams, darbų organizatoriams, visuomeniniams ir privataus sektoriaus veikėjams per Užimtumo tarnybas, išsamiau žr. publikaciją “Monkės biznio atvejis: valytojų – senučių ir pasiligojusių asmenų, neįgaliųjų – galimai sunešti milijardai į kažkieno privačias kišenes” 2022-11-16/27, <https://www.leidinyssau.lt/info>
Todėl:
- (2) Pateikite ir reguliariai teikite kas mėnesį leidiniui „Padėkime sauˈ19“ ne tik detalią biudžeto skirstymo 2023 m. informaciją, bet, dar ir nurodykite konkretų teritorinį pasiskirstymą, valomus, tvarkomus objektus, subsidijas imančiųjų įmonių, susijusiųjų su daugiabučių laiptinių valymo, teritorijos tvarkymo darbais tikslius sąrašus, kuriuos publikuosime gyventojų žiniai, kad jie galėtų pasitikrinti, ar nesumoka už jau iš savivaldybių biudžetų apmokėtus darbus, paslaugas antrąkart, o jei taip, kad žinotų, kas jiems skolingi nemažas sumas ir galimai jas privalėtų grąžinti. O maitinimo, apgyvendinimo, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir kitų įmonių, organizacijų situaciją galėtų vertinti ir suinteresuotieji valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų racionalumu, pagrįstumu, viešųjų išteklių nešvaistymu ir išvengimu situacijos, kai kaip yra 2023 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų atveju – jo deficitas siekia net 5 proc. – ir visoje ES, ko gero, šia prasme LR bus pasiekusi rekordą iš galo. Kas, be abejo, labiausiai palies skurdžiąsias visuomenės grupes ir asmenis, turinčiuosius mažiau galimybių, bei ateities kartas, privalėsiančias sumokėti už esamą LR valstybės ir savivaldybių įsiskolinimą, tenkinant esamu metu apie 1-2 proc. pačių turtingiausiųjų LR gyventojų poreikius.
|
Dėkojame už bendradarbiavimą iš anksto. |
2022 m. gruodžio 5 d. gautas LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymas, kuriame besidomintiems ministerijos strateginiais planais, pranešimais spaudai rekomenduojamos nuorodos yra tokios:
<https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/2023-m-sodros-biudzeto-pajamos-virsys-islaidas>
Taip pat yra priminta ir apie įvairias remiamas veiklas, skirtas darbo rinkos aprūpinimui darbo jėga.
Iliustracija: 10 metų vaiko sukurta karikatūra. Redakcija rekomenduoja su ja artimiau susipažinti Lietuvos darbdavius. Galimai atpažins savo ar savo artimųjų bei draugų vaikus, anūkus. Linkime sėkmingo darbo jėgos pagausėjimo "hariais".
ĮSIMINTINOS DATOS 2022 m. LAPKRITĮ
Iliustracija: "ukrainietei "gražuolei" Lietuvoje nešalta, ji gauna degtinės nemokamai, jos kalė - taip pat". 10 metų vaiko kūrinys.
Lapkričio 1 d. - visi Šventieji.
Lapkričio 2 d. - Vėlinės, mirusiųjų pagerbimo diena. Mirusieji prisimenami ir pagerbiami iki lapkričio 8 d.
Lapkričio 11 d. - šv. Martynas, paskutinė diena, kada sezoninių darbų atlikėjai dar gali tikėtis atsiskaitymo iš darbdavio už visą atliktą darbą.
Lapkričio 26 d. - šv. Silvestras, visų įsimylėjėlių diena, iš esmės tai ir yra tikroji vadinamo Valentino diena, kuri komercializuota ir rėksmingai pažymima vasario 14 d.
Lapkričio 29 d. - šv Andrius - burtų naktis iš 29 į 30 d. Tą naktį merginos buriasi savo likimą, burtų yra įvairiausių, priklausomai nuo gyvenamosios vietos papročių ir šeimos tradicijų. Na, o dabartiniais laikais tai kai kam nemažo streso laikas, nes už šildymą spalio mėnesį susimokėti vis dėlto būtina ir kiekviena uždelsta minutė gali nulemti įsiskolinimus. Kai kam tai ir iškraustymo metas, suvokus, kad su plona pinigine turtuolio vaidinti šią žiemą nepavyks, todėl metas gyventi pagal realias pajamas.
MONKĖS BIZNIO ATVEJIS:
VALYTOJŲ - SENUČIŲ IR PASILIGOJUSIŲ ASMENŲ, NEĮGALIŲJŲ - GALIMAI SUNEŠTI MILIJARDAI Į KAŽKIENO PRIVAČIAS KIŠENES
IŠ SKURDŽIAUSIŲJŲ GYVENTOJŲ KAS MĖNESĮ PO KELIS EURUS ... IR ŠAST- GALIMAI IR MILIJARDINIAI PELNAI. ARBA KAI VISI TAPO VADYBININKAIS IR UAB DIREKTORIAIS, NET BERAŠČIAI SU NUSIPIRKTAIS DIPLOMAIS IR TEREIKIA VIENO VIENINTELIO DALYKO - PRAKTIŠKAI NEMOKAMAI DIRBANČIŲ SENUČIŲ, PASILIGOJUSIŲJŲ ASMENŲ, ASMENŲ SU NEGALIA, KURIE PAJĖGIA VALYTI, ŠLUOTI...galimai
Informacinio biuletenio „Padėkime sau'19“
klausimai LR finansų ministerijai
Pateikta 2022-11-16
Atsakymas laukiamas per 7 darbo dienas, tačiau būtų neblogai gauti atsakymą ir anksčiau. Jei turite surinkti informaciją iš kitų LR finansų ministerijai pavaldžių padalinių, institucijų, atliekančių skaičiavimus, viešojo sektoriaus klaidų ir/ar galimai itin stambaus masto korupcinių veiksmų grobstant viešuosius išteklius ir skurdžiausiųjų visuomenės gyventojų lėšas per įvairius UAB, įsiskolinimų gyventojams įvertinimus siejant visa tai su galimai korupciniais stambiu mastu veiksmais per subsidijuojamų darbo vietų sistemą ir savivaldos institucijas, įvairaus lygio administravimo UAB-us, valymo paslaugų įmones – tai ir atlikite kreipdamiesi tarnybinės pagalbos į atitinkamas institucijas.
Redakcija laukia konkrečių skaičiavimų apie tai, kiek viešųjų lėšų ir konkrečių skurdžiausiųjų visuomenės grupių gyventojų pajamų, kurias jie galimai būtų nukreipę vaikų geresnei mitybai, išsilavinimui, kokybiškesniam laisvalaikiui – kaip antai senjorai, šeimos su mažais vaikais, studentai, asmenys su negalia, asmenys su priklausomybėmis, asmenys su profesinėmis ligomis, įvairių rūšių butų nuomininkai – studentai ir jaunos šeimos, vienišos mamos ir t.t. galimai patyrė ir patiria nemenkas išlaidas, kurių iš viso neturėtų būti, nes valymo paslaugų teikimas yra subsidijuojama darbinė veikla, už valytojų darbą darbdaviai nesunkiai pasiima pinigus iš Užimtumo tarnybos, gyventojai dar ir apmoka daugiabučio administravimo paslaugą, o kai ne patys gyventojai valosi laiptines, jie apmoka dar ir kiemsargių darbą, ne tik laiptinės valytojų, kai ši paslauga yra įtraukta į apmokamųjų tarpą – taigi, suskaičiuokite, prašome, kiek išgrobstyta per vadinamąsias daugiabučių laiptinių valymo organizavimo paslaugas ir kiemsargių paslaugas pradedant 1990 m. Ši informacija privalo būti pateikta visuomenei.
Į klausimą Nr. 5, pateiktą LR finansų ministerijai 2022-10-24, neatsakėte
TIKSLINAME PAKLAUSIMĄ, DELEGUOJAMĄ KONKREČIAI JŪSŲ MINISTERIJAI
Publikaciją „Kas slepiasi po valymo paslaugų teikimo skraiste?“, paskelbtą 2022-10-20 su LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldumo institucijų atsakymais ir komentarais rasite čia: <https://www.leidnyssau.lt/info>
Informacinio biuletenio „Padėkime sau'19“ klausimai LR finansų ministerijai yra šie:
- Kiek viešųjų ir privačių gyventojų lėšų galimai išgrobstyta per vadinamąsias daugiabučių laiptinių valymo organizavimo paslaugas ir kiemsargių paslaugas pradedant 1990 m.? Pateikite ir konkretų skaičių, kiek daugiabučių butų savininkų, įskaitant ir įmones, organizacijas, savarankiškai dirbančiuosius, kurie darbo vietas registruojasi butuose, yra esamu metu LR iš viso nurodydami nekilnojamojo turto objektų daugiabučiuose namuose tikslų skaičių. Įvertinkite šios galimai itin korumpuotos sistemos, kaip per mėnesį iš skurdžiausiųjų gyventojų u laiptinių valytojų ir kiemsargių paslaugas galimai neteisėtai surenkama vidutiniškai po 8-10 EUR, organizatorius, nustatykite konkrečius naudos gavėjus, galimai tokių valymo, teritorijų priežiūros paslaugų teikėjų – įvairių UAB vadovai, akcininkai yra savivaldybių administracijų artimieji, draugai ir pan., uždirbantys iš pinigų surinkimo iš skurdžiausiųjų visuomenės narių, kai valymo, teritorijos priežiūros paslaugos jau yra apmokėtos per Užimtumo tarnybas ir yra tų pačių UAB, teikiančiųjų gyventojams valymo ir kiemsargių paslaugas, pasiimtos kaip subsidijos įdarbintiesiems asmenims – vyresnio amžiaus Užimtumo tarnybos atsiųstiesiems laikiniesiems bedarbiams, buvusiems kaliniams, asmenims su negalia, asmenims su priklausomybėmis, itin senyvo amžiaus ligotiems asmenims, kurie stokoja lėšų pragyvenimui ir eina ieškoti darbo net nepajėgdami jo atlikti, ir t.t. Taigi, kaip visa tai nutiko, kad patys skurdžiausieji asmenys, gyvenantieji daugiabučiuose, šitiek daug metų, pradedant galimai jau nuo 1990 m., o gal truputį vėliau, sumoka įvairiems UAB, kitų formų įmonėms vidutiniškai po 10 EUR per mėnesį, tuo tarpu, kai šios sumos jau yra sumokėtos iš mokesčių mokėtojų pinigų, iš biudžeto ir pasiimtos darbdavių, pasisamdžiusių darbuotojus su subsidijomis per Užimtumo tarnybas?
- Preliminariais skaičiavimais, senjoras ar senjorė, ar senjorų pora, vidutiniškai gyvenantys daugiabutyje apie 50 metų, kai butas vidutinio didumo, apie 50-60 kv. metrų, kai laiptinės valymo paslauga ir kiemsargio paslaugos yra įtrauktos į apmokamas kas mėnesį pačių daugiabučių gyventojų, vidutiniškai yra sumokėję ne mažiau nei 6000 EUR. O ši suma, kaip išdėstyta 1 klausime aukščiau – paslaugas teikiančioms įmonėms, UAB jau buvo apmokėta iš biudžeto per Užimtumo tarnybas, kai pasiimamos subsidijos ir įdarbinami Užimtumo tarnybos siųstieji asmenys. Šios sumos – vidurkiai tikėtini nuo kelių dešimčių eurų iki galimai 10 000 EUR, turėtų būti grąžintos gyventojams, kurie neturėjo, galimai, jų iš viso mokėti. Kokia atsakomybė bus taikoma galimai šios itin aukšto korupcinio lygio sistemos organizatoriams ir neįtikėtinos diskriminacijos įgyvendintojams – kadangi turtingiausieji gyventojai, tai yra nuosavų namų, kotedžų, sodybų, rezidencijų užmiesčiuose, „medžiotojų“ namelių, ištisų gyvenamųjų individualių namų kvartalų savininkai, UAB per administratorius siunčiamiems valytojams, kiemsargiams, kaip jau iš subsidijų apmokamiems, jokių asmeninių pinigų niekada nemokėjo?
- Kada, tikėtina, bus pradėti grąžinti pinigai galimai itin grubiai diskriminuotiems gyventojams – daugiabučių namų butų savininkams ir nuomininkams? Žr. tekstą ta pačia tema žemiau.
2022 11 26 „Padėkime sau‘19“ atsakymas LR finansų ministerijai po to, kai buvo gautas 2022-11-23 LR finansų ministerijos e-pranešimas:
Dėkojame už išsamų 2022-11-23 e-pranešimą ir problemos nagrinėjimui skirtąjį laiką.
LR Konstitucija, nuo 2022-09-29 aktualios „Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo“ redakcijos turinys užtikrina spaudos laisvę ir teisę rinkti bei gauti informaciją viešosios informacijos rengėjams, visuomenė turi teisę gauti objektyvią ir išsamią informaciją. Taip pat LR galioja ir ES teisės aktai, apibrėžiantys žurnalistų teises, pareigas, atsakomybę, kt. „Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo“ 6 str. 4 ir 5 dalys yra itin naudingos tuo požiūriu, jog įpareigoja valstybės ir savivaldybių institucijas bei įstaigas, kitas biudžetines įstaigas teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui, yra paskelbtos sąlygos, išlygos, terminai.
Pažymėtina, jog LR galioja ir viešojo intereso gynimo tvarka, informacija pateikiama žemiau:
„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras įstatymo numatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityje buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. (...)
Pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines ir administracines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sąvokos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia prokurorui teisę pačiam spręsti, pažeistas konkrečiu atveju viešasis interesas, kurį ginant inicijuotina byla, ar ne (išskyrus CK ir CPK numatytus atvejus. Šiais atvejais viešojo intereso pažeidimas preziumuojamas). Prokurorui kreipusis į teismą, siekiant apginti galimai pažeistą viešąjį interesą, galutinį sprendimą ar pažeistas, ar ne viešasis interesas priima bylą pagal prokuroro ieškinį, pareiškimą, prašymą nagrinėjantis teismas.
Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, be prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, numatyti ir kiti prokuroro įgaliojimai. Prokuroras, turėdamas pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindamas viešąjį interesą, turi teisę: kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko; nutarimu reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus; įstatymų nustatytais atvejais nutarimu sankcionuoti fizinių asmenų iškeldinimą; nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų; nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą. (...)
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. I-205 patvirtintais Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nuostatais, apygardų prokuratūrų Viešojo intereso gynimo skyriai - Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. I-277 patvirtirtintais apygardų prokuratūrų Viešojo intereso gynimo skyrių nuostatais.“
(Citatos šaltinis: <https://www.prokuraturos.lt/lt/veiklos-sritys/viesojo-intereso-gynimas/58>, žr. 2022-11-26).
Taip pat pabrėžtini „Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo“ 3, 5, 9, 10 ir 11 straipsniai.
Apibendriname: „Padėkime sau‘19“ pakankamai išsamiai informavo visuomenę apie galimus itin grubius nusižengimus prieš tam tikras visuomenės grupes, pateikė preliminarius apytikslius skaičiavimus, pranešė apie biudžeto lėšų galimai planingą ir nusikalstamą grobstymą pasitelkiant viešojo sektoriaus institucijas, bendradarbiaujančias su privataus verslo struktūromis, ir galimai neteisėtą skurdžiausiųjų ir labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių atstovų – senjorų, nuomininkų, jaunų šeimų, šeimų ir vienišų asmenų su vaikais, studentų, neįgaliųjų, asmenų su įvairiomis priklausomybėmis, gyvenančiųjų socialiniuose būstuose ir kt., diskriminavimą taikant jiems paslaugų apmokestinimą tuo tarpu, kai galimai tos paslaugos, kaip pavyzdžiui, daugiabučių kiemų tvarkymas, sniego kasimas, laiptinių valymas, kt., yra apmokamos iš subsidijų tvarka per Užimtumo tarnybas skirstomų lėšų ir privačios įmonės, organizuojančios valymo, tvarkymo darbus ir samdančios tam darbuotojus, jas, tas biudžeto lėšas, surinktas iš mokesčių mokėtojų, pasiima bei tuo pačiu dar kartą ir galimai neteisėtai iš daugiabučių gyventojų surenka nemenkus mokesčius už darbus, paslaugas, kurios jau yra apmokėtos iš subsidijų, kai samdomi darbuotojai yra įdarbinami kaip subsidijuojamieji per Užimtumo tarnybas.
Dėkojame LR finansų ministerijai už išvadą, citata iš ministerijos 2022-11-23 e-pranešimo yra tokia: „…daugiabučių namų butų savininkai ir nuomininkai, manydami, kad neteisėtai ir nepagrįstai mokėjo atitinkamas sumas, gali kreiptis į teismą dėl tų neteisėtai ir nepagrįstai sumokėtų sumų grąžinimo. Pagrindas atgauti atitinkamas sumas būtų įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo daugiabučių namų butų savininkams ir nuomininkams būtų priteistos atitinkamos sumos”.
Dėkojame už bendradarbiavimą LR viešojo sektoriaus institucijoms, padėjusioms gvildenti šią temą, susijusią su skurdžiausiųjų ir labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių interesais. Vis dėlto tikėtina, jog daugiabučių namų gyventojai, manydami, jog neteisėtai ir nepagrįstai mokėjo ar moka atitinkamas sumas už vienas ar kitas paslaugas, kreiptis pirmiausia turi į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius.
Kas slepiasi po valymo paslaugų teikimo skraiste?
KOKIAS PASLAUGAS REALIAI TEIKIA VALYTOJA?
AR NEBŪTŲ PIGIAU SENUKAMS UŽSISAKYTI PATARNAUTOJĄ SOCIALINĖS RŪPYBOS SKYRIUJE?
Informacinio biuletenio „Padėkime sau'19“ klausimai Užimtumo tarnybai
prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei kreipimasis pareikšti nuomonę Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
2022-10-20, pateikta 08:15 val., atsakymų sulaukėme tą pačią dieną
Iliustracijos iš creativecommons.org
KLAUSIMAI:
- Redakcija nuolat gauna informaciją apie padėtį valymo paslaugų teikimo rinkoje iš asmenų, kurie būna įdarbinami teikti tokias paslaugas. Ar vis dar išlikusi situacija, kai vadovauti valymo paslaugų įmonėms norinčiųjų ir UAB, kitų formų įmonių įsteigusiųjų vadybibinkų nestinga, tačiau vis sunkiau rasti norinčiųjų ir sutinkančiųjų pagal jiems siūlomas tose įmones sąlygas dirbti patalpų valytojomis, pavyzdžiui, daugiabučių laiptinėse?
Užimtumo tarnybos prie LR SADM atsakymas, gautas 2022-10-20:Per devynis šių metų mėnesius Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje įregistruota 17294 laisvų darbo vietų valytojams – tai 51,9 proc. daugiau nei 2021 m. per tokį pat laikotarpį (11383).
Per šių metų sausio – rugsėjo mėn. Užimtumo tarnyboje įregistruota 5828 darbo ieškančių asmenų, kurie pagal paskutinę darbovietę dirbo ar ieško valytojo darbo. 2021 m. tokių klientų įregistruota 35,6 proc. mažiau (4298).
Šiemet vienam valytojo darbo ieškančiam asmeniui tenka 3 laisvos darbo vietos, 2021 m. – 2,6.
- Pakomentuokite, prašau, subsidijavimo tvarką. Kokios yra taisyklės, sąlygos toms įmonėms, kurios iš Užimtumo tarnybos gali gauti asmenis sutinkančius teikti valymo paslaugas ir jų atlyginimas yra mokamas iš biudžeto, tai yra, darbdavys kuriam laikui gauna darbuotoją, kuriam alga mokama iš biudžeto, ne iš darbdavio įmonės lėšų?
Užimtumo tarnybos prie LR SADM atsakymas, gautas 2022-10-20:
Darbdaviams, kurie įdarbina Užimtumo tarnybos asmenis pagal remiamojo įdarbinimo priemones, negrąžintinai kompensuojama dalis įdarbinto asmens darbo užmokesčio išlaidų. Subsidija darbo užmokesčiui, apskaičiuojama procentais nuo kiekvienam darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio ir negali viršyti 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio.
Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir gali būti nuo 50 iki 75 proc. darbdavio apskaičiuotų lėšų.
Subsidija gali būti mokama nuo kelių mėnesių iki dviejų metų (neterminuotai, t. y. kol tęsis darbo santykiai, subsidija skiriama tuo atveju, kai įdarbinami darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis).
Subsidija nemokama darbuotojo tikslinių atostogų, laikinojo nedarbingumo laikotarpiais ar kitais teisės aktuose nustatytais atvejais, kai darbdavys nemoka darbo užmokesčio.
Darbdaviai, pageidaujantys įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę, turi kreiptis į klientų aptarnavimo skyrių ir elektroniniu paštu arba naudojantis Užimtumo tarnybos elektroninėmis paslaugomis pateikti elektroniniu parašu pasirašytus dokumentus.
Dokumentus gali teikti darbdaviai, kuriems nėra iškelta bankroto byla, kurie nėra likviduojami, dėl kurių nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas vykdyti bankroto procedūras, kuriems nėra pritaikytos tarptautinės sankcijos, kurių vadovas ar atsakingas asmuo per paskutinius vienerius metus iki kreipimosi neturėjo baudos už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo pažeidimus ar nedeklaruotą darbą ir turi ne daugiau negu vieną administracinę nuobaudą už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, kurių teisinė forma nėra biudžetinė įstaiga.
- Ar Užimtumo tarnyboje bendradarbiaujant su Darbo inspekcija kaupiami duomenys apie valymo paslaugas teikiančiųjų asmenų realias darbo apimtis ir sąlygas? Tai yra, apie tai, kad paplitusi praktika, jog asmuo įdarbinamas 0,3 ar 0,5 etato, pasirašo darbo sutartį, tačiau tikrosios darbo apimtys pagal nurodytąjį išvalyti reguliariai patalpų plotą prilygsta 2 ar 3 etatams, tačiau atlyginimas mokamas tik už 0,3 ar 0,5 etato? Ar asmenų nusiskundimai išgirstami Užimtumo tarnyboje, kai jie ateina pranešti, jog nutraukė darbo santykius ir dėl ko tai padarė?
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie LR SADM komentaras, gautas 2022-10-20:
Statistikos apie tai kiek skundų esame sulaukę dėl valytojų darbo negalime pateikti, nes tokia nėra atskirai kaupiama.
Praktikoje pasitaiko prašymai dėl darbo ginčų nagrinėjimo iš valytojų, bet kaip visad, dažniausiai dėl darbo užmokesčio, o ne dėl valomų plotų dydžių. Teisės aktai nereglamentuoja valymo plotų nustatymo. Vis dėlto, tai galėtų būti ginčo objektas, remiantis Darbo kodeksu.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 112 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog darbo laiko norma, tai yra laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių), turi būti nustatyta darbo sutartyje.
Darbdavys organizuoja pavaldžių darbuotojų darbą, tačiau tą jis turi atlikti tinkamai, suteikdamas darbuotojams reikalingas darbo priemones ar turtą, sudarydamas tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. DK nenumato kriterijų, pagal kuriuos būtų nustatomi darbuotojo valymo plotai, tačiau remiantis sąžiningumo ir bendradarbiavimo principais, darbdavys turi organizuoti darbą tinkamai, nustatant realius, adekvačius ir proporcingus valymo plotus, kuriuos darbuotojas galėtų įvykdyti per savo darbo sutartyje nustatytą darbo laiko normą. Valytojų darbo normos įstaigoje galėtų būti įtvirtintos įmonės, įstaigos ar organizacijos vietiniuose norminiuose teisės aktuose ar šalių susitarimu darbo sutartyse. Pirmiausiai darbuotojui siūlytina kreiptis į darbdavį ir reikalauti užtikrinti tokias darbo sąlygas bei nustatyti adekvačią darbo funkcijos apimtį, kuri darbuotojui (tiek individualiai, tiek darbuotojų grupei) galėtų būti įvykdoma. Paminėtina, kad valytojos darbo funkcija turi būti apibrėžta darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše, todėl darbuotojas turi teisę reikalauti darbdavio supažindinti su šia informacija, o esant abejonei dėl susitartos darbo funkcijos turinio ir jos apimties (darbo normos) ar darbo funkcijai keliamų reikalavimų, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbdavį su prašymu, į kurį jis turi pateikti darbuotojui atsakymą per penkias darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo darbdaviui dienos. Be to, darbdavio pareiga yra įrodyti, kad darbo norma nustatyta pagal profesinę riziką, darbo laiko sąnaudas ir darbo funkcijos atlikimo aplinkybes.
Jeigu darbdavys organizuoja darbą netinkamai, be kita ko, nustatydamas neproporcingus valymo plotus, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjantį subjektą.
- Ar Užimtumo tarnyboje surenkama informacija kiek ir kokiu lygiu sužalojama sveikata valytojoms, kai valymo paslaugų įmonės jų neaprūpina saugiomis darbo priemonėmis, pavyzdžiui, neperšlampamomis pirštinėmis, kai valymo priemonės yra nesaugios tiek aplinkai, tiek žmonėms, kurie jas naudoja valydami, dezinfekuodami patalpas? O ar įvertinta, kokio sunkumo kibirus su vandeniu tampo laiptais į viršutinį laiptinės aukštą ligotos vos paienančios senutės, apiformintos laiptinių valytojomis kol joms iki senatvės pensijos telikę keli metai ir jos tiesiog neturi kitos išeities, kaip dirbti nepakeliamai sunkiai ir susižaloti savo sveikatą negrąžinamai? Ar gaunate atgalinę informaciją iš gydymo ir medicinos įstaigų, įmonių apie profesines ligass ir kiek, pavyzdžiui, valytojų susirgo sunkių formų alergijomis, kvėpavimo takų susirgimais, įvairių formų onklologinėmis ligomis ir pan.?
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie LR SADM komentaras, gautas 2022-10-20:
Šiemet keturioms valytojoms buvo nustatytos profesinės ligos, tačiau nė viena iš jų nedirbo valymo paslaugas teikiančioje įmonėje. Susirgusios valytojos dirbo vidutiniškai po trisdešimt metų sveikatos, švietimo, gamybos ir prekybos įmonėse. Sveikatos priežiūros įstaigoje valytoja užsikrėtė nuo pacientų oru plintančia infekcine liga, kitoms valytojoms buvo nustatytos ligos dėl krovinių kilnojimo rankomis ir kartotinių rankų judesių.
Alergijų valytojoms nebuvo nustatyta nei šiemet, nei ankstesniais metais. Pagrindiniai rizikos veiksniai valytojų darbo vietose yra kartotiniai judesiai ir krovinių kėlimas, nešimas, kurie sąlygoja stuburo ir rankų sąnarių ar sausgyslių ligas.
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais“. Darbdavys įgyvendindamas pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Rizikos vertinimas vykdomas visose darbo vietose (esančiose statinyje ar lauke, nuolatinėse, laikinose, mobiliose, laikinose kitose įmonėse) ar kitose vietose, kuriose darbuotojas gali būti atlikdamas darbą arba vykdydamas darbdavio ar jo įgaliotų asmenų pavedimus; vertinami visi darbo vietose esantys rizikos veiksniai, taip pat ir cheminiai veiksniai, darbuotojų aprūpinimas kolektyvinėmis ir asmeninėmis saugos priemonėmis, darbo organizavimas, darbo krūviai ir pan.. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą ir apie tai informuoja darbuotojus.
Pagrindinius reikalavimus darbuotojų apsaugai nuo pavojingų cheminių medžiagų (preparatų) galimo poveikio darbo vietose reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406. Naudojant pavojingą cheminę medžiagą (preparatą), privaloma vadovautis informacija ir reikalavimais, nurodytais Saugos duomenų lapuose (toliau - SDL). Juos gamintojas pateikia kartu su realizuojama pavojinga chemine medžiaga (preparatu). Konkretūs nurodymai, konkrečiai cheminei medžiagai (preparatui), pateikiamas SDL, kurį parengia ir pateikia konkrečios cheminės medžiagos gamintojas ar importuotojas. SDL yra pagrindinis informacijos šaltinis, kuris nurodo kokį pavojų konkreti cheminė medžiaga kelia darbuotojams ir kaip saugiai reikia su ja elgtis, kokias asmenines apsaugos priemones (pvz. pirštines) naudoti ir tokiomis priemonėmis darbdavys turi aprūpinti darbuotojus.
- Didžiąją dalį valymo paslaugų sudaro daugiabučių namų laiptinių periodinis valymas. Pakomentuokite, prašau, kodėl atsiranda tiek nemažai tarpininkų šios paslaugos teikimo grandinėje, kodėl šitaip stipriai naudojamasi daugiabučių namų gyventojų patiklumu ir tos paslaugos teikiamos per įvairias valymo paslaugų įmones, o ne tiesiogiai iš Užimtumo tarnybos darbuotoja su subsidija atsiunčiama valyti laiptinių? Juk tokiu būdu namo gyventojai nemokėtų visiškai nė kiek už valymo paslaugas, mat, valytojos darbą apmokėtų biudžetas pagal subsidijavimo tvarką. Daugiabučiuose daugiausia gyvena senjorai, mokiniai, studentai, jaunos šeimos. Kodėl ant jų pečių užkraunama prievolė dar ir finansuoti, išlaikyti valymo paslaugų įmones ir jų vadybininkus/-es, kurios negyvai užterorizuoja senutes valytojas virš 60 m. amžiaus ar asmenis su negalia, mat tik tokie žmonės sutinka bent kelis mėnesius tampyti sunkius vandens kibirus į daugiabučio laiptinės viršutinį aukštą ir atgal žemyn? Nejaugi valytoja nepajėgi į darbo vietą ateiti ir išvalyti patalpas be jokio vadybininko, pati įsigyti saugias valymos priemones už iš anksto tam tikslui jai skirtus pinigus? Kodėl šioje paslaugų grandinėje yra dar ir daugiabučių namų administratorius, dažnu atveju tai yra UAB, teikiantis administravimo ir priežiūros paslaugas. Visa šita dirbtinai išpūsta paslaugų teikimo grandinė didina paslaugos kainą. Gyventojai net moka už laiptinių valymą, kai tos valytojos suserga ir jokie valymo darbai nevykdomi, gyventojams sąskaitos vis viena ateina ir jas privalu apmokėti. Bendraukite su savivaldos institucijomis. Kodėl geroji praktika iš kai kurių provincijos miestų, kur valymo priemonės iš savivaldybės išdalinamos patiems daugiabučių gyventojams ir jie savo laiptines sudarę grafikus išsivalo patys, neplinta visur Lietuvoje? Kas vyksta, kai augant dujų, energijos, šildymo, vandens kainoms, patiems skurdžiausiems daugiabučių namų gyventojams užkraunama prievolė dar ir finansuoti iš asmeninių lėšų įvairias firmas, įmones, tarpines administravimo paslaugų įmones, UAB-us? Jei pageidauja vis naujos kas kelis mėnesius valytojos senjorai, šias paslaugas - ateinančios socialinės darbuotojos ar jos padėjėjos - jie gali nesunkiai užsisakyti savivaldos socialinės rūpybos skyriuje. Žmonės negauna jokios patikimo informacijos, nesupažindinami, kodėl yra reikalaujama sumokėti už valymo paslaugas, kokios yra tos kainos dedamosios ir kt. Be to, jei valytojos gali būti įdarbinamos jas subsidijuojant iš biudžeto, pavyzdžiui, iš tų grupių, kur amžius iki 29 m., kur asmenys su negalia, vyresnio amžiaus asmenys – visi jie subsidijuojami, kai ateina į darbo rinką. Tai kodėl už darbdaviui visiškai nieko nekainuojančią valytoją vien už tai, kad jis ar ji yra darbdavys, užsirašęs direktoriaus pareigas UAB ar MB, kitos formos įmonėje, sutelkęs savarankiškai įsidarbinančius su verslo liudijimais ar individualios veiklos pažymomis žmones, turi sumokėti patys skurdžiausieji visuomenės atstovai – daugiabučių namų gyventojai metinės infliacijos, viršijančios 24 proc. akivaizdoje? Kodėl niekas neperžiūri siautėjančių butų nuomotojų, pavyzdžiui, didesniuose miestuose už nuomą imami itin nemaži pinigai. Supranatama, šie butų savininkai nesirūpina jokiomis valymo paslaugos kainos dedamosiomis, jiems nesvarbu kiek tai kainuoja, jei, pavyzdžiui, Vilniuje net už itin prastos būklės ir prastame gyvenamajame rajone, prastame name, kur komunalinės paslaugos itin brangios, tiesiog nusususį vieno kambario butuką jo savininkas už nuomą gauna 500 EUR/mėn. ir nesvarbu kiek kainuojančias laiptinės valymo paslaugas apmoka nuomotojai – jauni žmonės, studentai, vieniši asmenys, kuriems susimokėjus tokias sumas už nuomą ir dar komunalinius patarnavimus, šildymą, nelieka praktiškai nė euro maistui, drabužiams, poilsio reikmėms ar vaikų, jei tokių turi, išlaikymui. Kada peržiūrėsite drauge su kitomis institucijomis po 1990 m. vykusį praktiškai neteisėtą privatizavimo ir nekilnojamojo turto kaupimo procesą? Kas yra tie žmonės, kurie nuomoja tokiomis kainomis? Kaip jie tapo savininkais? Ar gali tokioje infliacijos nusiaubtoje valstybėje kaip Lietuva, būti tokios nuomos kainos ir dargi įtraukiant naštą išlaikyti nežinia kokius UAB-us su vadybininkais, pas kuriuos niekas nesutinka dirbti?
Ar neatėjo metas iš naujo peržiūrėti nuosavybės klausimus Lietuvoje, kadangi akivaizdu, jog galimai neteisėtai praturtėjusieji parazituoja jaunų dirbančiųjų asmenų sąskaita, o perteklinės ir aferistiškai veikiančios įmonės, pavyzdžiui, valymo, švaros paslaugų teikimo, dar daugiau pasinaudoja neturtingiausiais gyventojais siųsdamos jiems valytojas, už kurių darbą jau yra apmokėta iš biudžeto, tačiau gyventojai dar pakartotinai turi susimokėti už nepageidaujamas ir neretai nekokybiškas paslaugas ar paslaugas, kurių net protarpiais negauna kol valytoja serga, pavyzdžiui, pusę metų?
Dėkojame už operatyvius atsakymus. Už bendradarbiavimą dėkojame LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei jai pavaldžioms institucijoms: Užimtumo tarnybai bei Darbo inspekcijai. 5 klausimas lieka atviras, kviečiame reikšti nuomones ir siųsti e-adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
2022-10-24 valymo paslaugų ir su tuo susijusių veiklų, verslų situaciją leidinys "Padėkime sau'19" paskatino įvertinti ir LR finansų ministeriją, kuriai deleguotas 5 klausimas, esantis aukščiau bei surinkus papildomas įžvalgas, atsiliepimus, pateiktas preliminarus skaičiavimas, kad Finansų ministerija pagal galimybes įvertintų iki kokio lygio galimai yra apgaudinėjami daugiabučių namų gyventojai.
Štai, papildomų skaičiavimų, vertinimo ir galimai pinigų grąžinimo daugiabučių namų gyventojams preliminarus pagrindimas, atiduotas LR finansų ministerijos vertinimui naujų savivaldos rinkimų akivaizdoje:
"Padėkime sau'19" PAKLAUSIMAS LR FINANSŲ MINISTERIJAI, ATSAKYMAS LAUKIAMAS PER 7 DIENAS
IŠPLAUTI MILIJARDAI PER UAB-us ir galimai dar ir LR SADM pavaldžias institucijas? GALIMAI. Valytojos – paukščių pieną nešančios bitutės? Valytojos LR – daugiausia paliegusios senjorės virš 65 metų ir neįgaliosios moterys.
Kokias paslaugas jos realiai teikia daugiabučių laiptinių gyventojams?
Dauginkite visos LR objektų skaičių daugiabučiuose, tai yra, butų savininkų skaičių, iš vidutiniškai 5-7 eurų per mėnesį. Čia laiptinių valymo paslauga.
Dar tiek pat - už kiemsargio paslaugas. Vidutiniškai 10-14 eurų per mėnesį nuo buto.
Bus ne mažiau kaip 10-12 milijonų eurų per mėnesį, gal net žymiai daugiau.
Viskas patenka UAB-ams, kurie administruoja daugiabučius ar teikia, užsako valymo, kiemsargių paslaugas.
Kiemsargių, laiptinių valytojų darbas yra subsidijuojamas per Užimtumo tarnybų skyrius- taigi, už jų darbą iš mokesčių mokėtojų pinigų jau yra apmokėję patys mokesčių mokėtojai.
Jie taip pat yra sumokėję ir namų administratoriams - UAB-ams už jų paslaugas iš savo kišenių.
Ar suvokiate, kokio lygio čia gyventojų apgaudinėjimas ir iki kokio lygio tie UAB-ai yra skolingi gyventojams? Kiek pinigų išplauta?
JUK JIE PRIVALO GRĄŽINTI GYVENTOJAMS TAS PINIGŲ SUMAS SUMOKĖTAS NUO 1990 m.
Dauginkite 10-14 milijonų eurų iš 12 ir dar padauginkite iš 32. Suma ne mažesnė negu 3 840 000 000 eurų.
Tiek mažiausiai skolingi UAB-ai ir Užimtumo tarnyba - o tai reiškia - LR SADM - LR gyventojams. VISO: apie 4 milijardus eurų, bet galimai ir apie 8 milijardai eurų.
Tada dar paimkite skaičius iš LR SADM apie subsidijuojamų darbo vietų finansavimą per Užimtumo tarnybas už visą laikotarpį nuo 1990 m.
Imkite vien kiemsargius ir valytojas ir vertinkite ne tik daugiabučių laiptinių valymą, teritorijos priežiūrą, šlavimą, sniego kasimą aplink daugiabučius. Vertinkite ir visą sektorių – valymo paslaugos biuruose, gamyklose, įvairių biudžetinių įstaigų patalpose, kietuose UAB-uose – visus objektus, jų teritorijų priežiūrą. Ir visa tai iš subsidijų. Valymo, teritorijų priežiūros UAB-ai gauna tas subsidijas, žmonių darbas jiems nekainuoja nė cento, tačiau jie papildomai ima už paslaugas iš įstaigų, įmonių, gamyklų ir t.t.. KOKIOS SUMOS SUSIDARO?
Toliau imkite ir kitus paslaugų sektorius – statybviečių valymo darbai, paslaugos viešbučiuose, baruose, kavinėse, restoranuose --- viskas iš subsidijų.
Ar suvokiate kiek lėšų išplauna elementarios Užimtumo tarnybos ir jų tarpininkės – ranka rankon dirbančios su UAB-ų vadovais, statybų rangovais, viešbučių, kavinių, barų, sanatorijų, SPA savininkais, akcininkais?
RESIUME: Daugiau nei akivaizdu, jog laiptinių valymas, teritorijos apie daugiabutį tvarkymas daugiabučių gyventojams turi nekainuoti visiškai nieko. STABDYKITE NORS ESAMU METU VYKSTANTĮ GYVENTOJŲ – daugiabučiuose gyvena skurdžiausieji žmonės, senjorai, mažamečiai vaikai, studentai, nuomininkai – jaunos šeimos su mažais vaikais – PINIGŲ GROBSTYMĄ.
Remkitės Lenkijos patirtimi. Ten tokio lygio aferizmo ir pinigų iš biudžeto grobstymo nėra.
LAUKIAMAS LR FINANSŲ MINISTERIJOS ATSAKYMAS.
PARADOKSŲ ŠALYJE PRASIDĖJO DEMONSTRACIJA, KAS KĄ "DIRBA" VALDIŠKOSE KĖDĖSE
- PANDEMIJA BAIGĖSI, PRASIDĖJO ELEKTRONINIŲ FORMŲ PILDYMO PASIUTPOLKĖ: ieškoma, kas sutiktų svilinti savo akių ragenas prie formų pildymo, kai jų net pildyti nereikia esant itin mažiems, NPD neviršijantiems atlyginimams
- Į PERTEKLINIŲ ELEKTRONINIŲ FORMŲ PILDYMO PASIUTPOLKĘ MĖGINAMA ĮTRAUKTI NET ASMENIS SU NEGALIA, KURIŲ DARBO PAJAMOS PER MĖNESĮ NESIEKIA NET 400 EURŲ Į RANKAS
Informacinio biuletenio „Padėkime sau'19“ klausimai LR finansų ministerijai
2022-10-10, pateikta LR finansų ministerijai 14:59 val.
Klausimas 1:
VMI šių metų spalį siunčia tokius raštus, žr. žemiau. Tokie raštai patenka ir asmenims, kurių atlyginimas per mėnesį nesiekia net minimalios algos dydžio, pavyzdžiui, asmenys su negalia, mažų vaikų mamos, dirbančios puse etato ir pan. LR pajamų mokesčio nemokama, kai atlyginimas neviršija 540 Eur NPD. Be to, kai atlyginimas neviršija MMA (730 eurų), tuomet taikomas 540 eurų NPD.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 str., 6 d. „Neapmokestinamasis pajamų dydis“ rašoma:
Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 870 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 810 eurų. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.
O štai VMI raštas:
|
2022-10-07 Nr. 9.50-466-137225 |
PRIMINIMAS
PATEIKTI DEKLARACIJĄ AR KITUS DOKUMENTUS
Primename, kad Jūs dar nepateikėte 2022-...-01 – 2022-...-31 mokestinio laikotarpio dokumento „Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija“ (forma GPM313)1, kurį pagal įstatymą2 privalėjote pateikti iki 2022-...-15. Dokumentą turite pateikti, nes:
|
- Deklaracija turi būti pateikta, kai atitinkamą mėnesį pagal darbo sutartį buvo įdarbintas bent vienas darbuotojas arba buvo išmokėtos A klasės apmokestinamosios išmokos ir / ar B klasės išmokos, nuo kurių buvo išskaičiuotas ir / ar išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėtas pajamų mokestis. |
Prašome šį dokumentą pateikti per 5 dienas nuo šio priminimo gavimo dienos per Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) elektroninio deklaravimo sistemą (https://deklaravimas.vmi.lt).
Informuojame, kad už deklaracijų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas3 taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.
Paklausimus apie gautą pranešimą galite pateikti elektroniniu būdu per Mano VMI (https://www.vmi.lt/mvmi/ Paslaugos > Paklausimai > Paklausimo pateikimas).
Atkreipiame dėmesį, kad pasitikrinti ar turite laiku nepateiktų / nepatikslintų deklaracijų ar kitų dokumentų, galite Elektroninio deklaravimo sistemoje nepateiktų dokumentų sąraše (Deklaravimas > Nepateikti dokumentai).
Savarankiškai aktualią informaciją VMI administruojamų mokesčių klausimais, seminarų dalijamąją medžiagą, paaiškinimus ir komentarus galite rasti adresu http://www.vmi.lt/. Pasikonsultuoti su VMI specialistais Jus dominančiais mokesčių klausimais galite telefonu 1882 arba +370 5 260 5060. Telefonu suteikta konsultacija yra lygiavertė rašytinei, nes pokalbiai yra įrašomi ir saugomi 5 metus.
_______________________________
Šis pranešimas automatiškai parengtas Valstybinės mokesčių inspekcijos Gyventojų pajamų mokesčio informacinėje sistemoje.
Teisės aktai:
1 Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos užpildymo ir pateikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-121.
2 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 5 punktas.
3 Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 221 straipsnis.
PAKOMENTUOKITE.
Klausimas 2:
Aukščiau pateiktajame VMI rašte, LR gyventojas, gaunantis kas mėnesį bruto atlyginimą mažiau nei 540 eurų, turint informaciją, jog 540 eurų NPD esamu metu galioja LR ir dar didesnis NPD asmenims su negalia, nežiūrint to, raginama: citata pakartotinai:
„Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija“ (forma GPM313)1, kurį pagal įstatymą2 privalėjote pateikti iki 2022-...-15. Dokumentą turite pateikti, nes:
|
- Deklaracija turi būti pateikta, kai atitinkamą mėnesį pagal darbo sutartį buvo įdarbintas bent vienas darbuotojas arba buvo išmokėtos A klasės apmokestinamosios išmokos ir / ar B klasės išmokos, nuo kurių buvo išskaičiuotas ir / ar išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėtas pajamų mokestis.“
Ar yra kas paskaičiavęs, kiek realiai kainuoja įvairių e-formų pildymas? Kodėl to prašoma net iš asmenų, kurie nemoka pajamų mokesčio? Primygtinai raginama kas mėnesį pildyti formas asmenims, kurie uždirba mažiau nei 540 eurų. Ar taip siekiama sukurti frikcines darbo vietas e-formų pildytojams, kurie galėtų aptarnauti asmenis, kuriems iš tiesų net nereikia tos paslaugos, mat pajamų mokesčio jie nemoka? Kas iš viso vyksta esamu metu LR, kur ieškoma kaip užsidirbti ar išbandyti vienas ar kitas e-sistemas, kurios yra perteklinės, pavyzdžiui, duotuoju atveju kiekvieno asmens, LR piliečio, darbo pajamos yra fiksuojamos Sodroje, pagal jas robotizuotos sistemos nesunkiai sutvarko reikiamus duomenis. Kodėl nevertinamas žmonių laikas, turimi ištekliai nuolat brangstančios elektros ir kitų išteklių sąlygomis? Kodėl neskaičiuojama, kad asmenų su negalia laikas yra žymiai brangesnis nei kitų asmenų, nes mažiau galimybių turintieji daugiau laiko skiria savo reikmėms, poilsiui, reabilitacijai ir pan.?
Dėkojame už atsakymus iš anksto. |
P.S. Atsakymas laukiamas per 7 darbo dienas, tačiau būtų neblogai gauti atsakymą ir anksčiau. Jei turite surinkti informaciją iš kitų LR ministerijų ar joms pavaldžių padalinių – tai ir atlikite kreipdamiesi tarnybinės pagalbos.
Iliustracija: Auksinis sezonas Graikijoje, 2022-10-07. Lietuvoje mes jau seniai nebevalgome ar tik kokią duonos kriaukšlę sukramtome ir nesinaudojame beveik jokiomis paslaugomis. Kitur pigiau ir aptarnavimo kokybė aukštesnio lygio, produktai kokybiškesni. Dėl tokio malonumo galima ir dar porą metelių pabadauti. Nuotraukos autorė - Andžela Armonienė. P.S. Fantastiška sardinių porcija - tik 9,80 EUR, žuvytės tik ką pagautos. Krevetės tik ką iš tinklo ištrauktos, kaina juokingai maža. Atvažiuosim dar.
ATSAKYMAS Į 2022-10-10 PAKLAUSIMĄ IŠ LR FINANSŲ MINSITERIJOS GAUTAS
2022-10-11, dėkojame už operatyvumą ir bendradarbiavimą.
Komentuoja VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 24 straipsnyje nustatyta, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, pateikdamas deklaracijas (mėnesines ir metines). Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama gyventojams per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos.
Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos užpildymo ir pateikimo taisyklėse[1]nustatyta, kad šią deklaracijos GPM313 formą mokesčių administratoriui privalo pateikti Lietuvos vienetai, užsienio vienetai, vykdantys veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje, nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, vykdantys individualią veiklą per nuolatines bazes Lietuvoje (t. y. gyventojų pajamų mokestį išskaičiuojantys asmenys), kurie per mokestinio laikotarpio mėnesį nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams pinigais ir / arba natūra išmokėjo išmokas, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamų mokesčiu apmokestinamoms pajamoms.
Pagal GPMĮ nuostatas Lietuvos vieneto gyventojams išmokėtas darbo užmokestis priskiriamas A klasės apmokestinamosioms pajamoms.
Todėl tuo atveju, kai Lietuvoje registruotas darbdavys (Lietuvos juridinis asmuo ar kitas gyventojų pajamų mokestį išskaičiuojantis asmuo Lietuvoje) nuo darbuotojui – nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokėto darbo užmokesčio neišskaičiavo gyventojų pajamų mokesčio, kadangi darbo užmokesčio sumai pritaikė darbuotojui taikytiną neapmokestinamąjį pajamų dydį, Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formoje turi būti deklaruojama per mėnesį išmokėta darbo užmokesčio suma, kuri priskiriama A klasės apmokestinamosioms pajamoms.
Atkreipiame dėmesį, kad pačiam darbuotojui – nuolatiniam Lietuvos gyventojui, mokestiniu laikotarpiu gavusiam tik darbo užmokestį, nėra prievolės deklaruoti su darbo santykiais susijusių pajamų, jeigu jam neatsiranda pareiga perskaičiuoti pagal GPMĮ mokėtino gyventojų pajamų mokesčio arba asmuo nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti GPMĮ 21 str. 1 dalyje nurodytas išlaidas.
[1]taisyklės ir Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-121; paskutiniai pakeitimai atlikti 2022 01 04 įsakymu Nr. VA-2
PAPILDOMAS KREIPIMASIS DĖL IŠSAMESNIO IŠAIŠKINIMO:
Rašote:
„Atkreipiame dėmesį, kad pačiam darbuotojui – nuolatiniam Lietuvos gyventojui, mokestiniu laikotarpiu gavusiam tik darbo užmokestį, nėra prievolės deklaruoti su darbo santykiais susijusių pajamų, jeigu jam neatsiranda pareiga perskaičiuoti pagal GPMĮ mokėtino gyventojų pajamų mokesčio arba asmuo nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti GPMĮ 21 str. 1 dalyje nurodytas išlaidas“.
- Reikia ir papildomo aiškinimo.
O kaip yra, jei Sodroje darbo atvejis fiksuotas, mokami VSD, PSD, kiti mokesčiai, tačiau atlyginimas nedidelis, NPD yra didesnis už patį atlyginimą, tai yra, pajamų mokestis nuo tokio atlyginimo nemokamas.
Jei pildyti reikia – įsivaizduokite. Nuo nepilnų 400 EUR į rankas apie mažiausiai 200 EUR reikėtų sumokėti kažkam už tokių perteklinių formų pildymą.
Pakomentuokite prašau papildomai.
Komentuoja VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, atsakymas gautas 2022-10-13
Pareiga deklaruoti gyventojams išmokėtas išmokas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 24 straipsnyje nustatyta visiems išmokas išmokantiems asmenims Lietuvoje, t. y. pajamų mokestį išskaičiuojantiems asmenims: įmonėms ir kt.
Įmonė ar organizacija (savo vardu), kaip nustatyta GPMĮ 24 straipsnyje, mokesčių administratoriui teikti deklaracijas apie gyventojams išmokėtas išmokas turi neatsižvelgiant į joje dirbančių darbuotojų skaičių.
Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 forma – tai Lietuvos įmonės, kuriai GPMĮ nustatyta pareiga deklaruoti gyventojams išmokėtas išmokas ir nuo jų išskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį, teikiama deklaracija.
Gyventojas (darbuotojas) mokestiniu laikotarpiu gautas pajamas deklaruoja GPMĮ 27 straipsnyje nustatyta tvarka, mokesčių administratoriui pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją – GPM311 formą.
Kadangi Lietuvos įmonėms pareiga deklaruoti gyventojams išmokėtas išmokas yra nustatyta įstatymu (GPMĮ), VMI savo taisyklėse neturi juridinės teisės nustatyti jokių šių deklaracijų pateikimo išimčių ribotą darbuotojų skaičių turinčioms Lietuvos įmonėms ir kt.
DĖKOJAME UŽ IŠAIŠKINIMĄ. DŽIUGU SUŽINOTI, KAD, KAIP TEIGIATE, PAGAL GPMĮ 24 straipsnį nors pareiga deklaruoti gyventojams išmokėtas išmokas nustatyta ir visiems išmokas išmokantiems asmenims Lietuvoje, t. y. pajamų mokestį išskaičiuojantiems asmenims: įmonėms ir kt., įmonėms, juridiniams ir fiziniam asmenims, dirbantiems savarankiškai, pareiga deklaruoti išmokėtas išmokas NEATSIRANDA, jei tos išmokos neišmokamos iš viso, pajamų mokestis neišskaičiuojamas, tai yra, kai GPM mokėti prievolės nėra dėl, pavyzdžiui, NPD didesnio už patį atlyginimą, kt.
___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Lietuvos gyventojų ligotumas 2021 m., proc.
- 9 iš 10 Lietuvos gyventojai, įskaitant ir vaikus, yra pasiligoję, su patologijomis, anomalijomis, sutrikimais
- 4 iš 10 LIETUVOS VAIKŲ turi įgimtas formavimosi ydas, deformacijas ar anomalijas, pakitimus ar nenormalius klinikinius radinius
Parengta 2022-09-01
38,4 PROC. LIETUVOS VAIKŲ, TAI YRA, 4 iš 10 turi įgimtas formavimosi ydas, deformacijas ar anomalijas, pakitimus ar nenormalius klinikinius radinius neklasifikuotus kitur. Per metus tokių vaikų padaugėjo 6,1 proc. 9 iš 10 Lietuvos gyventojai pasiligoję, su patologijomis, anomalijomis, sutrikimais. Pasiligojusių, su patologijomis, anomalijomis, sutrikimais vaikų Lietuvoje per metus padaugėjo 5 proc. COVID-19 sirgusiųjų vaikų 2021 m., palyginti su 2020 m., padaugėjo 10 kartų, o suaugusiųjų – beveik 3 kartus. Išlieka tendencija, kad suaugusieji daugiausia serga kraujotakos sistemos ligomis, o vaikai – kvėpavimo sistemos bei akies ir jos priedinių organų, virškinimo sistemos ligomis.
|
Šaltinis: <https://hi.lt/php/serg14.php?dat_file=serg14.txt>, žr. 2022-08-30.
Iliustracija iš creativecommons.org
IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS
NIEKAS NEUŽMIRŠTA, NIEKAS NEPAMIRŠTA
2022-08-22
„GEROVĖS PAGRINDAS YRA SVEIKATA“
Gyd. Dr JUOZAS ŽEMGULYS, 1933, p. 50-51
- SENTI ŽMONĖS PRADEDA DAUG ANKSČIAU (PAV., MERGAITĖS APIE 30 METŲ)
- SVEIKŲ IR DARBINGŲ VAIKŲ GALIMA LAUKTI TIK IŠ SVEIKŲ, SUBRENDUSIŲ, BET NEPERSENUSIŲ TĖVŲ
- ALKOHOLIKŲ (GIRTUOKLIŲ) VAIKAI NERETAI BŪNA SILPNAPROČIAI, SERGA NERVŲ BEI PROTO LIGOMIS, SU NEGERAIS PALINKIMAIS
- DIDELI GIRTUOKLIAI IR KRIMINALISTAI (NUSIKALTĖLIAI) NETURI TUOKTIS PATYS, NEI KITI SU JAIS VEDYBŲ DARYTI
- NEPATARTINA TEKĖTI IR TOKIOMS, KURIŲ PER ANKŠTI DUBENS KAULAI, KURIŲ IŠKRYPĘ ĮVAIRŪS KAULAI AR LYTIES ORGANAI - suprask: jei klišos kojos, mamos normalios iš tokios NEBUS.
Juozo Žemgulio rašytus straipsnius citavome „Padėkime sau‘19“ Nr. 11, 12, 13, šis žymus chirurgas ir visuomenininkas yra paskelbęs vertingų straipsnių įvairiomis medicinos, higienos, gydymosi namuose bei pacientologijos temomis. Susijusių tekstų galite rasti pasidomėję Gudavo Kolbo idėjų sklaida ir Lietuvos iškilių gydytojų darbais tarpukariu, pavyzdžiui, V. Bendoravičiaus raštais.
Na, o esamu metu priminimai, sudrausminimai yra itin švelnūs, pavyzdžiui:
TAI ZONKĖ (angl. k. ZONKEY)! ZEBRĖ PAGIMDĖ RETĄ PALIKUONĘ PO BENDRAVIMO SU ASILU
Parengta pagal Alaa Elassar, CNN, 2020-04-12
(CNN) Jei manėte, kad maži asiliukai yra mieli, luktelėkite kol išvysite zonkę (angl. k. zonkey)! Chyulu Hills nacionaliniame parke Kenijoje zebrė atsivedė neįtikėtinai atrodantį mažylę. Jis turi dryžius, bet jie nėra tamsūs ir netolygiai dengia jos kūną.
Tai yra visai ne zebras, bet zebrės-asilo hibridas, nustatė Sheldrick Wildlife Trust, gyvūnų gelbėjimo ir reabilitacijos organizacija. „Dirbant su laukine gyvūnija, kiekvienas išmoksta tikėtis to, kas yra neįtikėtina“, - teigė gelbėjimo grupės atstovas.
Kadangi zebrės nėštumas trunka 12 mėnesių, gelbėjimo komanda greitai galėjo nustatyti, kaip visa tai atsitiko. Gyvendama bandoje praėjusiais metais zebrė akivaizdžiai susipažino su asilu, sakoma parešime spaudai. Sheldrick Wildlife Trust sako: "Nors jie gyvena normalius gyvenimus, zonkės yra mulai, o tai reiškia, kad pasiekę brandą negalės sėkmingai apsivaikuoti“. Zebrė ir jos mažoji zonkė mėgaujasi savo naujuoju gyvenimu, turi pakankamai vandens ir maisto ir dėl to jaučiais laimingos.
Nuotraukoje: mama – zebrė ir jos palikuonė – zonkė. Šaltinis: <img alt="The zebra and her baby zonkey." class="media__image" src="//cdn.cnn.com/cnnnext/dam/assets/200411142751-01-zonkey-sheldrick-wildlife-large-169.jpg">
IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS:
„Gobsekų“ ir „Gobsekių“ antplūdis, arba kažin kodėl teisėjai ir medikai vis prašo padidinti jų algas
2022-08-06
„Padėkime sauˈ19“ Nr. 26(8) p. 1 rašėme apie „Gobsekių“ paplitimo reiškinį 2021 m. Kas galėjo pamanyti, kaip tai įsigalės 2022 m. pirmąjį pusmetį ir artėjant rudeniui!
Pokovidinio sindromo aplinkoje, kai tapo aišku, jog nebebus veltui dalinami nei 100, nei 200, nei kažkiek eurų, kai pranešta apie PVM mokesčio privilegijas tiems, kurie rems konfliktuojančią zoną į rytus, kai atsirado tūkstančiais atvejų, kai vienu ar kitu pretekstu kviečiama duoti, aukoti, nešti, siųsti, vežti, priimti, dovanoti, ...prašinėjimo būdų atsirado tokių, kad net išradingiausieji ubagautojai daugybę metų ties Aušros vartais reziduojantieji suglaudė ausis. Kai turime oficialius duomenis, jog metinė infliacija 2022 m. liepą pasiekė 21,6 proc. ir net vadinamieji „ekspertai“ – tos pačios ir tos pačios „kalbančiosios galvos“, prisistatančios ar tai ekonomistais, ar tai ekspertais, ar tai politologais, ar dar kažkuo LR įvairiuose televizijos kanaluose, jau susipainiojo beprognozuodami ir prisiimdami orakulų vaidmenis bei net nebežino, ar čia recesija bus Lietuvoje, ar čia kas, ar tuos „naujus“ verslus skatinti, raginti ir toliau iš valstybės biudžeto remti degradavusiuosius, nusigėrusiuosius, nusinarkomaninusius „verslininkus“ su visokiomis „verslo idėjomis“, gimusiomis prasirūkius kur pakampėse bei „pasitobulinusiuosius“ tailanduose ar kur kitur kur tikisi, jog niekas „nematė“ ir tuo pat metu viešai rodyti statistiką, kokia „stebuklinga“ ekonominė situacija Lietuvoje, koks pakilimas, koks proveržis... Ir šioje vietoje imi ir prisimeni: didžiausias turtas yra žmonės. O kokie jie esamu metu? Tiesiog pasiskaitykite ir paanalizuokite oficialius ir patikimus duomenis hi.lt
„Padėkime sauˈ19“ Nr. 26(8) p. 8 skelbėme, iki kokio lygio užkietėję alkoholikai yra esami LR medikai, kuriems dabar yra 60 metų ir daugiau. Mat dar būdami studentai jie beveik 9 iš 10 jau buvo prasigėrę, kai kurie... būdami prasigėrę ir vis dar studentai turėjo ir po daugiau nei 2 vaikus... statistiškai – po 2,3 vaiko... tiems jų vaikams esamu metu – virš 35 metų... Girtų studentų palikuonys...
Ir šioje vietoje – citatos: „Amerikoje (...) girtuoklis žvejys vedė prostitutę (tai buvo 18 šimtmetyje). Surastos žinios apie 709 jų ainius. Iš šių žmonių 77 buvo įvairūs kriminaliniai nusikaltėliai (12 žmogžudžių), 18 buvę prostitucijos namų lankytojai, 174 prostitutės, 206 elgetos, 85 kitos rūšies išsigimėliai. Per 75 metus ši netikėlių armija kainavo valstybei 1 milijoną dolerių. Tiek išleista išlaikyti juos kalėjimuose, prieglaudose, ligoninėse. Prie šios sumos reikia priskaityti dar didesnę sumą pinigų, kurią jie pavogė arba prisielgetavo“ (Bendoravičius, 1932: 44); „Silpnapročiai, giliai pasileidę ištvirkėliai, valkatos, epileptikai neklausys arba ir visai negirdės jokių įspėjimų, gimdys, kaip mes žinome iš paveldėjimo mokslo, panašius sau, ir žemės nuo purvo neapvalysime. Tada siūloma išleisti įstatymus draudžiąs silpnapročiams, bepročiams ir kitiems sunkiems ligoniams, pavyzdžiui, žinomiems nepataisomiems girtuokliams, sifilitikams, džiovininkams vesti (moterims tekėti). ... Būtų labai gerai, jei iš kandidatų susituokti būtų reikalaujamas sveikatos liudijimas“ (Bendoravičius, 1932: 58-59); „Ir iš silpnapročio nepadarysime protingą, nors jį kažinkaip lavintume ir tobulintume. (...) reikia aiškiai pasakyti, jog ir geriausio maitinimo, gyvenimo ir priežiūros priemonės neprašalins tų išsigimimo užuomazgų, kurios jau glūdi lytinėse ląstelėse ir perduodamos tolimesnėms kartoms Mendelio dėsniais“ (Bendoravičius, 1932: 54-55).
Smalsesniesiems siūloma pasiskaityti švelnių užuominų apie tai, kas vis dėlto įvyksta, kai alkoholikai, narkomanai, epileptikai, silpnapročiai iš medikų, teisininkų, muzikantų ratelių ir asmenys gana garbingo amžiaus --- virš 35 metų ir daugiau, idiotai, paliegėliai, lytiškai santykiaujantieji biologinis tėvas su dukterimi, kuri nuolat apkvaišusi..., į pakabas panašios neaišku kokios lyties iš viso išdžiūvusios kaulėtų kojų praturtėjusių žmogiukų dukros, baisios kaip karas, susilaukia vaikų, dar ir dar labiau išsigimusiųjų, šiame šaltinyje: <https://www.leidinyssau.lt/humoras> publikacijų ciklas apie "Vilniaus puošmenas" ir Alę, su gilia silpnaprotyste, patologiniais išsigimimais ir priklausomybe nuo narkotikų nuo mažametystės reikiamu momentu padaryta tarnautoja su diplomais srityje, kur vyrauja veiklos, susijusios su jurisprudencija ir itin aukštas korumpuotumo lygis, jos idiotą piromaną sūnų Pismantą ir nukvakusią apžėlusią dukrą Srutaidą.
Cituotas šaltinis: Bendoravičius, V. „Darbo sveikatos“ leidinys, 1932, Nr. 11. Daugiau patikimos informacijos - Juozo Žemgulio raštuose.
NEĮGALIUOSIUS ASMENIS APTARNAUJANTIEJI IŠTIES GALĖTŲ PASIRŪPINTI ŠIO TEKSTO ESMĖS PERPASAKOJIMU GLOBOTINIAMS BEI PRIŽIŪRIMIESIEMS IR VISIEMS KITIEMS, GANA SENOKAI GYVENANTIESIEMS TELEVIZIJOS SERIALŲ ILIUZINĖJE APLINKOJE.
IŠ ŠIMTO GYVENTOJŲ NEĮGALŪS – 8
PER PENKERIUS METUS LIETUVOJE ASMENŲ SU NEGALIA SUMAŽĖJO DEŠIMTDALIU
LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Oficialiosios statistikos portalo duomenys: 2021 m. statistika
„Padėkime sauˈ19“ 2022-06-24 pranešimas
Lietuvoje 2021 m. asmenų su negalia skaičius siekė 221332, per 5 metus asmenų su negalia sumažėjo 23366, tai yra, 10 procentų. Vaikų su negalia skaičius 2016-2021 metais Lietuvoje, tai yra, per 5 metus, išaugo 3 procentais. 2021 m. darbingo amžiaus asmenų su negalia buvo virš 147 tūkst. asmenų, palyginti su 2016 m., šis skaičius sumažėjo 10 procentų, tai yra dešimtadaliu. Dažniausiai darbingo amžiaus asmenys pripažįstami neįgaliais dėl piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligų. Pensinio amžiaus asmenų su negalia skaičius 2021 m. siekė 58610, palyginti su 2016 m., šis skaičius sumažėjo 11 procentų. Pensinio amžiaus asmenų su negalia skaičius 2021 m. 3,8 karto didesnis nei vaikų su negalia skaičius, tai yra, beveik 4 kartus pensinio amžiaus neįgaliųjų daugiau nei vaikų su negalia.
Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2021 m. Lietuvos teritorijos gyventojų skaičius siekė 2795680. Asmenų su negalia tame skaičiuje – 7,9 procento. Taigi, 2021 m. duomenimis, apibendrintais 2022 m., Lietuvoje iš šimto gyventojų neįgalūs – 8.
Šaltiniai: <https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=103cad31-9227-4990-90b0-8991b58af8e7#/>; https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/neigaliuju-socialine-integracija/statistika-2?lang=lt, žr. 2022-06-24. Iliustracija iš cnn.com
_______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
LR FINANSŲ MINISTERIJA ATSAKO Į INFORMACINIO BIULETENIO
„PADĖKIME SAU‘19“ KLAUSIMUS
PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI
Vilnius, 2022 m. birželio 14 d.
„PADĖKIME SAU‘19“: (1) Informuokite apie direktyvos, kurios pavadinimas anglų kalba: “DIRECTIVE (EU) 2018/1673 OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL of 23 October 2018 on combating money laundering by criminal law”, įgyvendinimo eigą LR, išaiškindami, kaip teisės aktai, poįstatyminiai teisės aktai, reikiami administraciniai pasirengimai buvo užtikrinti iki nustatytos LR, kaip ES valstybei-narei, datos 2020 m. gruodžio 3 d.
LR FINANSŲ MINISTERIJA: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio pakeitimai, kuriais į nacionalinę teisę perkelta Direktyva 2018/1673 buvo priimti 2020 m. lapkričio 5 d. (Įstatymo Nr. XIII-3350). Pakeitimų esmė – baudžiamoji atsakomybė numatyta, be kita ko, ir už turto, kuris gautas nusikalstamu būdu, valdymą (ne tik už įgijimą, naudojimąsi ar realizavimą). Be to, sugriežtintos ir sankcijos – BK 189 str. 1 d. numatyta 2 m. laisvės atėmimo bausmė pakeista į 4 m. laisvės atėmimo bausmę, o BK 189 str. 2 d. numatyta 4 m. laisvės atėmimo bausmė sugriežtinta iki 6 m. laisvės atėmimo (papildomai įtvirtinant ir laisvės apribojimo bausmę). Papildomai pažymėtina ir tai, kad su pinigų plovimu susiję BK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) straipsniai buvo keisti ir 2021 m. lapkričio 23 d. įstatymais Nr. XIV-699 ir Nr. XIV-700. Šiais įstatymų pakeitimais įgyvendintos MONEYVAL komiteto pateiktos rekomendacijas Lietuvai – dėl pinigų plovimo sudėčių tikslinimo ir laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo tiriant pinigų plovimo atvejus tobulinimo.
BK nuostatos patikslintos:
1) nustatant, kad baudžiamoji atsakomybė už pinigų plovimą kiltų ne tik tada, kai turtas gautas nusikalstama būdu, bet ir tada, kai turtas gautas dalyvaujant nusikalstamoje veikoje (patikslintos BK 189 str. („Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas“) ir BK 216 str. („Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas“) nuostatos).
2) nustatant, kad baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą (BK 216 str.) kiltų ir tada, kai asmuo įgyja turtą, jį valdo ar atlieka kitus veiksmus, nes siekia padėti kitam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių (iki tol buvo numatyta tik tada, kai siekia nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą).
BPK nuostatos patikslintos sudarant galimybę procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą neribotai taikyti ne tik tiriant sunkius ir labai sunkius, bet ir pinigų plovimo nusikaltimus, priskirtinus apysunkių nusikaltimų kategorijai (t. y. šiais atvejais laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas).
„PADĖKIME SAU‘19“: (2) EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005, kuriame pabrėžiama kontrolės svarba, taikoma fiziniams asmenims, kurie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, pažymi pareigą apie įtartinus sandorius pranešti nacionaliniams finansinės žvalgybos padaliniams (toliau – FŽP). FŽP buvo įsteigti kaip centrai tokiems sandoriams vertinti, veikti su partneriais kitose šalyse ir, jei reikia, susisiekti su teisminėmis institucijomis. Nuo to laiko Direktyva 91/308/EEB buvo iš dalies pakeista ir pakeista paskesnėmis priemonėmis. Šiuo metu pinigų plovimo prevencijos nuostatos nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/849. Išvardinkite, prašome, visus FŽP, esančius ES, nurodydami jų kontaktus.
LR FINANSŲ MINISTERIJA: Dėl Lietuvos finansinės žvalgybos padalinių:
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) yra pagrindinė valstybės institucija, koordinuojanti visų pinigų plovimo prevenciją vykdančių institucijų bendradarbiavimą. Pagrindinis FNTT padalinys, atliekantis pinigų plovimo prevenciją ir analizę, yra Pinigų plovimo prevencijos valdyba.
Kontaktai:
Pinigų plovimo prevencijos klausimais (8 5) 271 6686
Informacijos apie pinigines operacijas ir sandorius teikimo klausimais
(8 5) 271 7457, (8 5) 2716686
Dėkojame LR finansų ministerijos komunikacijos specialistui Justui Kačerauskui, kuris mūsų leidiniui, bendradarbiaudamas su LR teisingumo ministerija, pateikė išsamius atsakymus.
Trečdaliu augo profesinio mokymo paklausa
2022-06-14 pranešimas spaudai
Kintančios darbo rinkos tendencijos stebimos ir klientų pasirinkimuose. Net 39,3 proc. daugiau darbo ieškančių asmenų gegužę pradėjo dalyvauti paramos mokymuisi priemonėse, palyginti su balandžiu, ir 3,5 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
1,8 tūkst. šalies nedirbančių gyventojų nusprendė įgyti arba tobulinti profesines kvalifikacijas ir kompetencijas – dauguma (1,6 tūkst.) rinkosi profesinio mokymo programas, 74 įdarbinti pagal pameistrystės darbo sutartį, 60 pradėjo ugdyti praktinius įgūdžius stažuotėse.
„Rinkoje vis didesnė kvalifikuoto darbo paklausa ir siūlomo darbo užmokesčio skirtumai už kvalifikuotą ir nekvalifikuotą darbą skatina klientus įgyti reikalingas darbo rinkoje profesijas. Paskutiniu metu padaugėjo asmenų, kurie registruojasi Užimtumo tarnyboje su konkrečiu tikslu – nori įgyti naują kvalifikaciją ir įsidarbinti, – sakė Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.
TOP10 profesijų, kurias rinkosi klientai gegužę – tai socialinio darbuotojo padėjėjo (194), motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programa pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka (103), grafinio dizaino, fotografijos ir video produkcijos kūrimo (94), slaugytojo padėjėjo (81), sandėlio operatoriaus (78), ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo (56), apskaitininko (55), siuvėjo (39), virėjo (340) ir elektriko (31).
Naują kvalifikaciją ar kompetenciją daugiausiai ryžosi įgyti 30-49 metų amžiaus asmenys (48,6 proc.), vyresni nei 50 metų sudarė 29,5 proc., jaunimas – 21,9 proc. Persikvalifikuoti daugiausiai buvo norinčių Vilniaus regione (422), Kauno – 367, Šiaulių – 238, Klaipėdos ir Panevėžio – po 298.
Gegužę iš viso 5,5 tūkst. darbo neturinčių žmonių pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Tai – 13,6 proc. daugiau nei balandį ir 3,5 karto daugiau nei praėjusių metų gegužę. Dauguma šių priemonių dalyvių – darbo rinkoje papildomai remiami asmenys (92,9 proc.). Kas penktas – ilgalaikis bedarbis, kas trečias naujas dalyvis – vyresnis nei 50 metų, kas ketvirtas – iki 29 metų.
Remiamas užimtumas suteiktas 2,2 tūkst. asmenų – tris kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. 16 proc. šoktelėjo parama judumui rodikliai – šia priemone pasinaudojo 1,5 tūkst. asmenų. Įdarbinti į steigtas darbo vietas 102 asmenys.
Klientai 30-49 metų sudaro didžiausią paramos mokymuisi ir judumui priemonių naujų dalyvių dalį. Vyresnių kaip 50 metų asmenų daugiausiai buvo tarp remiamojo įdarbinimo ir paramos darbo vietoms dalyvių. Riboto darbingumo su negalia asmenų į visas taikomas priemones įsitraukė trečdaliu daugiau nei balandį.
Nuo šių metų pradžios 22,5 tūkst. klientų dalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse – 3,3 karto (arba 15,8 tūkst.) daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.
ĮSIMINTINOS DATOS
2022 m. spalį
Iliustracija iš creativecommons.org
Spalį įsimintinesnių datų nėra, išskyrus tai, kad šį mėnesį išaiškėja, kaip gali atrodyti ateinančiųjų metų LR biudžetas, žmonės galutinai supranta, jog vasara iš tiesų baigėsi ir tiems, kurie nepasiruošė žiemai, belieka prisiminti trubadūro žiogo likimą: linksminęsis visą vasarą tuo tarpu kai visi kiti dirbo, atėjus žiemai jis liko ant ledo.
___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
ŠVIETIMUI IR JUDUMUI – EK FINANSAVIMAS
Į leidinio “Padėkime sau’19” klausimus atsako Švietimo mainų paramos fondo atstovai
2022-03-28/29
“Padėkime sau’19”: Kuo išskirtiniai „Erasmus+” projektai KA122 ir KA210, kurie numatyti pradėti įgyvendinti nuo 2022 m. pavasario?
Programos „Erasmus+“ projektai KA122 – tai trumpalaikiai mobilumo projektai bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo srityse, kurie suteikia galimybę paraišką teikiančioms organizacijoms vykdyti įvairią mobilumo veiklą, skirtą darbuotojų ir besimokančiųjų tobulėjimui. Šis projektų tipas yra geriausias pasirinkimas ir toms organizacijoms, kurios pirmą kartą nori išbandyti programą „Erasmus+“. Projektai KA210 – tai mažos apimties partnerysčių projektai bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo srityse, kurie gali padėti kurti ir stiprinti tarptautinius tinklus, skatinti bendradarbiavimą su įvairiais užsienio partneriais, surasti naujų būdų įvairiems švietimo iššūkiams spręsti. Daugiau informacijos apie šiuos projektus galima rasti: https://erasmus-plius.lt/programa/, o apie visus finansuotus projektus rezultatų sklaidos platformoje: https://erasmus-plus.ec.europa.eu/lt/projects.
“Padėkime sau’19”: Ar NA /Pastaba: Švietimo mainų paramos fondas yra Nacionalinė agentūra, koordinuojanti „Erasmus+” projektus, toliau – NA/ yra numačiusi aplinkybes, kurios gali turėti neigiamos įtakos aukščiau minėtų projektų KA122 ir KA210 įgyvendinimui 2022-2024 m.?
Taip, NA yra patvirtinusi „Erasmus+“ projektų įgyvendinimo rizikų valdymo politiką ir ją taiko.
“Padėkime sau’19”: Kokiais metodais ir kokiu patikimumo lygiu NA atlieka įvairių rizikų vertinimą iš savo pusės? Ar taikote rizikų prognozavimo metodus? Jei taip – kokius?
NA yra patvirtinusi „Erasmus+“ projektų įgyvendinimo rizikų valdymo politiką, kurią taiko visiems „Erasmus+“ finansuotiems projektams.
“Padėkime sau’19”: Išsamiau galite papasakoti apie minimą rizikų valdymo politiką? Ar ji pagrįsta patikimomis metodikomis? Gaunate diagnostines metodikas ar patys jas rengiate? Taikote populiariausias marketingo tyrimų metodikas?
Minima rizikų politika pagrįsta COSO modeliu.
“Padėkime sau’19”: Kokios rizikos pagal jau anksčiau vykdytų projektų praktinę patirtį yra dažniausiai pasikartojančios ir labiausiai įtakojančios projektų įgyvendinimo kokybę, efektyvumą ir atsiskaitymo savalaikiškumą?
Atsižvelgiant į anksčiau vykdytų projektų įgyvendinimo patirtį galima teigti, kad dažniausiai neigiamą poveikį projektų kokybei turi prastas projekto valdymas, projekto rizikų nenumatymas ir jų nevaldymas.
“Padėkime sau’19”: Todėl ir ėmėtės rengti išties neblogai strateguotas mokymų programas potencialiems dalyviams?
Taip, rengiant mokymus yra analizuojami anksčiau vykdytų projektų įgyvendinimo aktualūs pavyzdžiai.
“Padėkime sau’19”: Kokios naujos rizikos iškyla ir gali būti labiausiai paveikiančios projektuose numatytų rezultatų pasiekiamumą NA požiūriu?
Naujas rizikas dažniausiai sukelia išorinių neapibrėžtumų nulemti rizikos faktoriai, kaip, pavyzdžiui, pasaulyje kilusi COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje ir pan.
“Padėkime sau’19”: Galite paaiškinti išsamiau?
Netikėtai kilusi COVID-19 pandemija lėmė naujų rizikų iškylimą projektuose, todėl manome, kad netikėtas karas Ukrainoje taip pat gali iššaukti naujas rizikas, pvz. atsisakymas dalyvauti mobilumo veiklose, veiklų terminų nukėlimas ir pan. Kiekvienas konkretus atvejis projekte yra svarstomas atskirai.
“Padėkime sau’19”: Kaip tikrinate, ar projektų dotacijų laimėtojai yra įvaldę rizikų prevencijos metodus ir krizių vadybą?
Nacionalinė agentūra taiko įvairias tikslingai numatytas monitoringo priemones: stebėsena, patikra, auditas ir kt.
“Padėkime sau’19”: Manote, krizių valdymui to pakanka? Peržiūrėjote naujausią statistiką apie LR gyventojų ligotumo lygį, kurį paveikė Covid-19 pandemija ir ar susipažinote su galimomis pokovidinio sindromo pasekmėmis būtent LR?
NA taikomos monitoringo priemonės: stebėsena, patikra, auditas ir kt. yra nustatytos Europos Komisijos ir manome, kad jų pakanka įvertinti projektų situaciją.
“Padėkime sau’19”: Į ką NA galėtų kreiptis interesantai dėl klausimų, susijusių su neigiama įtaka projektų įgyvendinimui? Jei galite, nurodykite kontaktus.
Dotacijos gavėjai yra atsakingi už įgyvendinamų projektų rizikų valdymą. Atsakingi nacionalinės agentūros projektų koordinatoriai dotacijų gavėjus konsultuoja projekto administravimo klausimais, susijusiais su dotacijos sutartyje numatytų sąlygų įgyvendinimu. Kontaktus galima rasti www.smpf.lt skiltyje „kontaktai“
“Padėkime sau’19”: Projektų koordinatoriai įtakoja administravimo veiksmus ir eigą nesusipažinę su krizinių situacijų vadybos svarba? Tai Jūsų institucijoje atskiros sritys ir nevyksta jų harmonizavimas siekiant aukštesnės vadybos kokybės?
Visi nacionalinės agentūros projektų koordinatoriai yra susipažinę su visais agentūroje patvirtintais dokumentais ir juos taiko kaip aprašyta procedūrose.
“Padėkime sau’19”: Kokias aplinkybes priskiriate prie pakankamų, kai dotacijų gavėjai kreipiasi pagalbos siekdami pertvarkyti numatytų vykdyti veiklų eilutes, kai ką perkelti, kai ką perpaskirstyti ir kartu neapleisti profesinio tobulinimosi bei kvalifikacijai kelti būtinų veiklų?
Dotacijos gavėjui kilus poreikiui keisti numatytas įgyvendinamo projekto veiklų ir biudžeto eilutes, analizuojamas oficialiu raštu pateiktas motyvuotai pagrįstas prašymas, atsižvelgiama į paraiškoje planuotus tikslus bei rezultatus, paraišką vertinusių ekspertų išvadas bei rekomendacijas ir į dotacijų sutarties bei „Erasmus+“ programos reikalavimus.
“Padėkime sau’19”: Pakomentuokite išsamiau motyvuotai pagrįsto prašymo sampratą.
Dotacijos gavėjo prašymas keisti numatytas įgyvendinamo projekto veiklų ir biudžeto eilutes yra laisvos formos dokumentas, kurį dotacijos gavėjas parengia atsižvelgdamas į konkrečią savo koordinuojamo projekto situaciją. Prašymo šablonas nėra taikomas.
“Padėkime sau’19”: Nuotolinė 2022-03-16 klausimų-atsakymų sesija ŠMPF – tik viena iš priemonių EK dotacijų gavėjų parengimo projektų įgyvendinimui. Kaip manote, kodėl suinteresuotumas ES finansuojamais ir kofinansuojamais projektais neatslūgsta jau eilę metų? O gal, atvirkščiai, turite tų projektų poreikio mažėjimo įrodymų pradedant 2020 m.?
Programos „Erasmus+“ projektai padeda sudaryti sąlygas organizacijoms gerinti švietimo kokybę, plėtoti ir stiprinti partnerių tinklus, skatinti veiklos tarptautiškumą, kurti ir plėtoti švietimo inovacijas – naujas praktikas, metodus, modelius, programas, dalytis idėjomis, o šių projektų dalyviams įgyti naujų žinių, patirties ir galimybių, todėl susidomėjimas programos „Erasmus+“ projektais išlieka labai aukštas.
“Padėkime sau’19”: Džiugu girdėti, kaip transformavosi nuostata: „4,7 mlrd. EUR skirti žmonėms, socialinei sanglaudai ir vertybėms: iš jų 3,4 mlrd. EUR būtų skirta programai „Erasmus+“ siekiant žmonėms suteikti švietimo ir judumo galimybių, (...)“ (šaltinis apie EUR dotacijas 2022 m. pagal priemonę „NextGenerationEU“, išsamiau: <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/2022-m-es-biudzetas-europos-ekonomikos-atsigavimo-spartinimas-ir-pazanga-kuriant-zalia-skaitmenine-ir-atsparia-ateiti-215802>, žr. 2021-06-09.
Ir mes labai džiaugiamės dėl programos „Erasmus+“ suteikiamų galimybių.
“Padėkime sau’19”: Dėkojame už bendradarbiavimą. Tikėtina, labiausiai pažeidžiamų LR visuomenės grupių laiku ir vietoje parengti pranešimai sudarys galimybes būti išgirstiems bei išklausytiems.
________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Darbas keičia neįgaliųjų gyvenimus
2022-03-01 pranešimas
Dešimtmečius vyravusios diskriminacinės nuostatos neįgaliųjų įdarbinimo srityje pamažu jau nyksta. Daugiau nei 6,5 tūkst. šalies darbdavių priėmė dirbti žmones su negalia. Kol nedirbantys svarsto, ar verta dirbti, norintys įsidarbina – pernai darbo rinkoje įsitvirtino 7,8 tūkst. negalią turinčių asmenų. Tai – net 34,6 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Beveik dvigubai daugiau išaugo pasirinkusių savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą(2,68 tūkst.), palyginti su 2020 m. (1,5 tūkst.) ir 2019 m. (1,1 tūkst.).
Užimtumo tarnyboje pernai 4 proc. (9620) registruotų klientų turėjo negalią. Tai – vėlgi 36,8 proc. mažiau nei 2020 m. (15217) ir 2019 m. (11366). Daugiausiai kreipėsi 45-55 proc. darbingumo lygį turintys asmenys(62,4 proc.).
„Teigiamos patirtys ir dirbančiųjų atviroje darbo rinkoje skaičiaus augimas rodo, kokia kryptimi neįgaliųjų užimtumas turėtų būti skatinimas. Plečiame ir atvejo vadybininkų tinklą visoje šalyje – pernai padidinome jų skaičių nuo 47 iki 57, o metų eigoje šis skaičius dar turėtų išaugti iki 100. Individualus darbas su ribotų įsidarbinimo galimybių asmenims padeda jiems geriau adaptuotis visuomenėje, o, išsiaiškinus jų poreikius ir lūkesčius, įsidarbinti. Tai, matome, atneša geresnius rezultatus, – tvirtino Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo vedėja Vaida Kamandulienė.
Tarp neįgaliųjų su aukštuoju išsilavinimu buvo daugiau nei dešimtadalis, su aukštesniuoju– 13 proc., kvalifikuoti darbininkai ar paslaugų srities darbuotojai – 44,4 proc. ir be profesinio pasirengimo–31,6 proc.Didžiausią dalį sudarė 55 metų ir vyresnio amžiaus neįgalieji – 47,6 proc., 40-54 metų – 34,5 proc., 30-39 metų – 10,7 proc. ir mažiausiai – 7,2 proc. negalią turinčio jaunimo.
Negalią turinčių klientų daugiausiai buvo Pakruojo (8,7 proc.), Šiaulių miesto (7,3 proc.), Šalčininkų (6,7 proc.), Joniškio (6,4 proc.), Varėnos (6,3 proc.), Kupiškio ir Rokiškio (6 proc.) rajonuose. Radviliškio, Šiaulių, Kaišiadorių, Molėtų, Raseinių, Alytaus, Prienų, Šilutės ir Zarasų rajonuose šie asmenys sudarė daugiau nei 5 proc.
Vyresnio nei 55 amžiaus Marijos Žuginos istorija – viena daugelio, kai įgijusi naują profesinę kvalifikaciją, šiuo metu sėkmingai dirba. Jos didžioji karjera buvo prekyboje. Dirbta įvairiose pareigose – direktore, vedėja, pardavėja ir sandėlio vedėja. Dėl sveikatos problemų teko palikti barmenės darbą. Baigusi masažuotojų kursus, savarankiškai negalėjo susirasti darbo. Užimtumo tarnyboje užsiregistravusi tikėjosi toliau tobulintis šioje srityje. Jai buvo pasiūlyta persikvalifikuoti ir įgyti paklausią slaugytojo padėjėjo kvalifikaciją.Ją įgijusi įsidarbino Santaros klinikose.
„Jau metus dirbu slaugytojo padėjėja. Nors ir sunku, patinka darbas vidaus ligų skyriuje. Mano labai gera vadovė. Vien dėl to norisi keltis ir važiuoti į darbą. Neiškeičiau jo į pasiūlymą dirbti privačioje klinikoje. Daug kontaktuoju su sergančiais sunkiomis ligomis, norisi jiems palengvinti situaciją. Su ligoniais dirbantys turi mylėti žmones“, – kalbėjo savo motyvacija stebinanti Marija.
Aukštą socialinės atsakomybės lygį darbuotojų su negalia atžvilgiu demonstruojančios prekybos įmonės MAXIMA LT, „RIMI Lietuva", „Palink", kasmet įdarbina ne po vieną dešimtį neįgaliųjų.
Žmonės su negalia dirba įvairiose srityse ir pareigosešalies įmonėse – „Ekskomisarų biuras", „Epsilon LT",„Lietuvos paštas“, „GRIFS AG", „Ainava", „Partizanas", „Argus", „Kaišiadorių paukštynas“, Valstybinių miškų urėdija, EUROCASH1, „Vitaresta", Lietuvos paštas,„Valumina", „Advantus“, „Eglėšakis", „Baltijos saugos grupė“, „Ecoservice projektai", Utenos komunalininkas", „Norfos mažmena", Socialinių mokslų kolegija, „Anykštos redakcija", „Grūstė", „Joalda",„Eglės" sanatorija, „Rokiškio knygynas",„Lidl Lietuva", „Pastatų meistrai", „Šturmų švyturys“, „Baldai jums", „Šiaulių plentas", „Smiltainis ir Ko“, UAB „Prezo grupė", „Tortela“, „Megaprojektai", „Tandemus", Pabradės socialinės globos namai, „Marino projektai", Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis ir daugelis kt.
Daugiausiai negalieji nori dirbti pagalbiniais darbininkais, budėtojais, sargais, automobilio vairuotojais, valytojais, pardavėjais, aplinkos tvarkytojais, nekvalifikuotais apdirbimo pramonės darbuotojais. Tačiau sėkmingai dirba buhalteriais, IT specialistais, pardavimo vadybininkais, konsultantais, slaugytojais ir kt.
V.Kamandulienės teigimu, pagrindinė spartesnės integracijos į darbo rinką problema susijusi su motyvacija ir kvalifikacijos trūkumu. Svarbiausios mokymo poreikio kryptys susijusios su profesiniu orientavimu, kompiuteriniu raštingumu, verslo kūrimo žinių ir įgūdžių stoka bei užsienio kalbų mokėjimu.
Pernai 1,6 tūkst. neįgaliųjų pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Daugiausiai įdarbinta subsidijuojant (902) ir įgijo profesijas (230). Paramos judumui ir neformaliu būdu įgytų kompetencijų pripažinimo priemonėmis pasinaudojo 88 asmenys. Profesinės reabilitacijos programoje pradėjo dalyvauti 298 asmenys su negalia – čia daugiausiai įgijo apskaitininko, socialinio darbuotojo, floristo, slaugytojo padėjėjo, dekoratyvinių augalų auginimo ir želdynų įrengimo bei priežiūros, virėjo profesijas.
Įsteigtose naujose darbo vietose įdarbinti 294 neįgalūs asmenys. Šalies darbdaviai jiems sukūrė 147 naujas darbo vietas, patys neįgalieji įsisteigė sau 36 darbo vietas.
2021 m. pabaigoje veikė 105 socialinės įmonės, kuriose dirbo 4512 neįgaliųjų, 2020 m. – 9156, 2019 m. – 10020. Pernai į socialines įmones naujai įdarbinti Užimtumo tarnyboje registruoti 1622 neįgalieji. Šios įmonės įsteigė 65 darbo vietas ir pritaikė neįgaliems darbuotojams 13 darbo vietų.
Kauno socialinė įmonė „Archyvita", daugiau nei 20 metų užsiimanti bibliotekų ir ar archyvų veikla, pernai įdarbino šešis neįgaliuosius.„Kasmet įdarbiname negalią turinčius specialistus, dažniausiai sunkesnio neįgalumo lygio. Prioritetas teikiamas įgijusiems aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą. Tai – archyvarai, vadybininkai, priimami ir motyvuoti žemesnio išsilavinimo“, – kalbėjo įmonės direktorė Sigita Varneckienė.
Net 80 proc. įmonės darbuotojų turi negalią, todėl ir darbo aplinka, ir sąlygos yra pritaikytos bei specifinės. Vadovės teigimu, sunkesnę negalią turinčių darbuotojų integracija yra ilgesnė ir sudėtingesnė, tačiau darbas priklauso nuo išsilavinimo ir kompetencijų, o ne nuo negalios, sakė vadovė.
Lietuvoje yra apie 147 tūkstančiai darbingo amžiaus žmonių su negalia, kurie potencialiai galėtų dirbti, tačiau iš jų dirba tik 42 tūkst. Didžioji jų dalis dirba atviroje darbo rinkoje, socialinėse įmonėse – apie 10 proc. Užimtumo tarnyboje vasario 1 d. buvo registruota apie 13,7 tūkst. darbo ieškančių asmenų su negalia. 45 proc. neįgaliųjų yra ilgalaikiai bedarbiai.
______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Ką svarbu žinoti negalią turintiems žmonėms 2022 m.?
Didėja netekto darbingumo ir senatvės pensijos neįgaliesiems
Dėl įsigaliojusio naujo socialinio draudimo pensijų indeksavimo mechanizmo, visos pensijos vidutiniškai didėja apie 11 proc., didėja ir netekto darbingumo bei senatvės pensijos neįgaliesiems.
Didėja šalpos neįgalumo pensijos
Nuo šių metų pradžios 5 proc. padidinta šalpos pensijų bazė, kuri dabar siekia 150 eurų (2021 metais buvo 143 eurai). Padidinus šį dydį, padidėjo šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos. Daugiausiai, 15,75 euro, padidėjo šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų amžiaus.
Vienišo asmens išmoką gaus daugiau žmonių su negalia
Pirmosios išmokos kartu su susidariusia nepriemoka pasieks gavėjus ne vėliau kaip kovo mėnesį.
Skaičiuojama, kad 32 eurų dydžio vienišo asmens išmokos priklausys apie 280 tūkst. žmonių, iš jų – apie 58 tūkst. socialinio draudimo netekto darbingumo pensijų gavėjų, apie 36 tūkst. šalpos pensijų gavėjų ir negalią turinčių asmenų, negaunančių jokių pensijų.
Didėja tikslinės kompensacijos neįgaliesiems
Nuo šių metų pradžios tikslinių kompensacijų bazė padidėjo nuo 120 iki 126 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija padidėjo 6,6 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – 3,6 euro.
Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padidėjo 15,6 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – 11,4 euro.
Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.
Kompensacijos už būsto šildymą
Nuo 2022 metų pradžios dvigubai padidėjo valstybės remiamų pajamų dydis (VRP), kuris taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Nepasiturintiems gyventojams bus kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (258 eurai) kiekvienam šeimos nariui (vietoje 1 VRP) arba 3 VRP dydžių (387 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui (vietoje 1,5 VRP).
Pakeitus būsto šildymo išlaidų kompensacijos apskaičiavimo metodiką, kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų, įskaitant ir žmones su negalia.
SVARBU! Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas būsto šildymo išlaidų kompensacijai, vienišo asmens išmoka į pajamas neįskaičiuojama.
Gyventojai dėl būsto šildymo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (prašymai priimami ir seniūnijose), taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt.
_________________________________________________________________________________________________________________________________________
DAUGIAU GALIMYBIŲ DARBO RINKOJE
LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija, šaltinis: https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/zmones-su-negalia-darbo-rinkoje-ka-butina-zinoti-dirbantiems-ar-norintiems-isidarbinti
Pernai pirmojo pusmečio pabaigoje Lietuvoje darbą turėjo daugiau kaip 44 000 žmonių su negalia, didžioji jų dalis dirbo atviroje darbo rinkoje, socialinėse įmonėse – apie 10 proc. Siekiant pagelbėti negalią turintiems žmonėms įsidarbinti ir sėkmingai dirbti, suteikiamos darbo rinkos paslaugos, taip pat pagalba kuriant darbo vietą sau, o darbdaviams teikiamos subsidijos įdarbinant žmones su negalia. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja apie laukiančius pokyčius.
„Žmonės su negalia turi vienodas teises visose gyvenimo srityse, taip pat ir teisę į tinkamą darbą. Siekiame tai įgyvendinti ir sudaryti sąlygas negalią turinčių žmonių tvariam užimtumui atviroje darbo rinkoje. Kviečiu žmones su negalia pasinaudoti dabar veikiančiomis pagalbos priemonėmis, o ministerija jau yra parengusi asmenų su negalia užimtumo modelį, kuris atlieps įvairias negalias turinčiųjų poreikius ir sudarys didesnes galimybes įsidarbinti atviroje darbo rinkoje“ – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.
Numatoma stiprinti darbo rinkos paslaugų kokybę ir prieinamumą, užtikrinti įdarbinimo su pagalba bei lydimosios pagalbos įsidarbinus paslaugas, rasis darbo asistentai, planuojama plačiai taikyti atvejo vadybos darbo metodus Užimtumo tarnyboje. Bus toliau vystomos ir kitos priemonės, pavyzdžiui, darbo vietos ir aplinkos pritaikymo galimybės, kurios bus prieinamos ir kaip prevencinės priemonės, siekiant kad jau dirbantys neiškristų iš darbo rinkos, jei susiklosto negalia. Taip pat bus išbandomos ir pritaikomos inovatyvios darbo rinkos priemonės.
KAS PLANUOJAMA
Planuojama sustiprinti jau dirbančių žmonių padėtį – skirti lėšas jų darbo vietų ir darbo aplinkos pritaikymui, gerinimui. Didelis dėmesys bus skiriamas žmonėms, kuriems pirmą kartą nustatoma negalia jiems esant darbingo amžiaus ir dirbant. Svarbu, kad įgyta negalia netaptų priežastimi iškristi iš darbo rinkos. Tikimasi, kad to pasiekti padės prevencinės priemonės.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir subsidijos bus prieinamos visiems atviroje rinkoje veikiantiems darbdaviams, kurie įdarbina negalią turinčius žmones.
Užimtumo įstatyme numatomos tokios priemonės kaip darbo aplinkos pritaikymas, darbo asistento paslauga. Bus vykdomas pilotinis projektas – darbo funkcijų pritaikymas („Job carving“). Be to, tobulės jau veikiančios priemonės: įdarbinimas subsidijuojant, darbo vietos pritaikymas, savarankiško užimtumo rėmimas, parama judumui, įdarbinimo su pagalba paslauga.
KAIP YRA DABAR
Žmonėms su negalia, norintiems susirasti darbą, rekomenduojama kreiptis į Užimtumo tarnybą, kuri padeda susitikti su potencialiais darbdaviais. Darbo ieškantis žmogus turi galimybę gauti papildomą atvejo vadybininko pagalbą įsidarbinant ar jau įsidarbinus, paramą pirmą kartą steigiant darbo vietą sau ar paramą mokymuisi, kelionės išlaidoms ir kt. Atvejo vadybininkas taip pat konsultuoja, kaip užtikrinti asmens su negalia teises ir išvengti diskriminacijos.
Žmogui su negalia, pirmą kartą steigiančiam sau darbo vietą labai mažose įmonėse 2022 metais gali būti kompensuojama iki 22 tūkst. 652 euro jo darbo vietos steigimo išlaidų. Valstybės paramos lėšos gali būti skiriamos įsigyti, montuoti ir pritaikyti darbo priemones, remontuoti arba pritaikyti nuosavas patalpas, reikalingas darbo vietai įrengti (iki 50 proc. subsidijos sumos).
Ne visa darbo laiko trukmė. Asmuo su negalia ar vienas auginantis negalią turintį vaiką iki 18 metų asmuo turi teisę į ne visą darbo laiko trukmę. Tam darbdaviui reikia pateikti prašymą, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą būtų pagrįstas sveikatos būkle ar neįgalumu.
Kasmetinės atostogos. Asmeniui su negalia ar vienam auginančiam negalią turintį vaiką asmeniui turi būti suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos.
Neapmokestinamų pajamų dydis (NPD). NPD – tai suma, kuri nėra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. Jei žmogui su negalia nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis (sunkus neįgalumo lygis), taikomas mėnesio neapmokestinamų pajamų dydis yra 740 eurų. Jei nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis (lengvas arba vidutinis neįgalumo lygis) – taikomas mėnesio NPD – 690 eurų.
___________________________________________________________________________________________________________________________________________
Gruodžio 3-ioji – TARPTAUTINĖ NEĮGALIŲJŲ DIENA
Atviroje darbo rinkoje didėjo neįgaliųjų užimtumas
Užimtumo tarnybos 2021-12-03 pranešimas
Pandemijos sukeltos permainos darbo rinkoje neaplenkė ir negalią turinčių žmonių. Šiais metais net 39,3 proc. pagerėjo jų įsidarbinimo rezultatai.
Užimtumo tarnyboje spalio 1 d. buvo registruota 14,4 tūkst. riboto darbingumo dėl negalios asmenų, tai sudaro mažiau nei 9 proc. visų darbingo amžiaus asmenų su negalia. Šių klientų registravimosi pikas fiksuotas praėjusių metų trečiąjį ketvirtį (5,6 tūkst.), kai buvo du kartus daugiau nei antrąjį. Palyginti su pandemijos pradžia 2020-aisiais, šiuo metu darbo ieško 3,4 tūkst. (30,5 proc.) daugiau neįgaliųjų.
Šalyje gyvena 166 757 darbingo amžius žmonės su negalia. Atviroje darbo rinkoje iš jų aktyvūs 26,3 proc. (43 897), tai yra, dirba mažiau nei trečdalis darbingo amžiaus asmenų su negalia. Dirbančių atviroje darbo rinkoje negaliųjų skaičius nuo 2020 m. pradžios šiek tiek padidėjo (apie 0,5 proc.).
Užimtumo tarnyboje pirmąjį šių metų pusmetį kas mėnesį registravosi stabilus turinčių negalią asmenų skaičius – vidutiniškai apie 677 asmenis per mėnesį. Nuo metų vidurio stebimas per mėnesį užsiregistruojančių neįgalių asmenų skaičiaus augimas. Nepaisant to, užsiregistravusių neįgaliųjų skaičius mėnesio pabaigoje šiais metais (iki rugsėjo pabaigos) mažėjo.
Specialistai pastebi, kad atviroje darbo rinkoje negalią turinčių asmenų įdarbinimas ir toliau išlieka problema. Kliūtys, trukdančios integruotis į darbo rinką, nesikeičia. Tai – informacijos trūkumas, silpna motyvacija ir pasyvumas ieškant darbo.
„Išsiaiškinome ir identifikavome asmenų su negalia poreikius. Pagrindinė problema – kvalifikacijos trūkumas ir persikvalifikavimo galimybės. Svarbiausios mokymo poreikio kryptys susijusios su profesiniu orientavimu, kompiuteriniu raštingumu, verslo kūrimo žinių ir įgūdžių stoka bei užsienio kalbų mokėjimu“, – aiškino Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
Negalią turinčio asmens profilis: kas antras – per 55 metų amžiaus ilgalaikis bedarbis, kas trečias neturi formaliai įgytos profesinės kvalifikacijos (32 proc.) ir kas ketvirtas (27,9 proc.), kuriam nustatytas 30-40 proc. darbingumas. Jaunimas tarp darbo ieškančių neįgaliųjų sudaro – 40 proc., 30–39 metų – 29 proc., 40–54 m. – 17 proc. Pandemijos laikotarpiu daugiausiai išaugo asmenų, kuriems nustatytas darbingumas iki 25 proc. (+293 proc.) ir 30-40 proc. (98 proc.). Didėjo neįgalių moterų skaičius ir jų dalis bedarbių struktūroje, daugiausiai paaugo darbo neturinčių 55+ asmenų ir jaunimo su negalia skaičius (atitinkamai +41 proc. ir 40 proc.), labiausiai (56 proc.) šoktelėjo aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų su negalia skaičius, ilgalaikių bedarbių dalis didėjo 20,3 proc. punkto.
Per devynis mėnesius užimtumas suteiktas 9,2 tūkst. neįgaliųjų, iš jų – 5,9 tūkst. pradėjo dirbti pagal darbo sutartis, 2 tūkst. vykdė savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus, 1,2 tūkst. dalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Visgi asmenų su negalia įdarbinimas nebuvo tvaresnis: neterminuotas įdarbinimas augo lėčiau nei terminuotam darbui. Nors didėjo 29,5 proc., tačiau lėčiau nei šalies vidurkis (33,7 proc.). Grįžusių į darbo rinką beveik pusė (46,6 proc.) neįgaliųjų – laikino ir remiamo užimtumo atvejai.
Labiausiai daugėjo vykdančių veiklą pagal verslo liudijimus – net 94,3 proc. – daugiau nei šalies vidurkis (33,7 proc.). Pradedančių veiklą pagal verslo liudijimą 2019 m. buvo beveik kas dešimtas Užimtumo tarnyboje registruotas, šiais metais – kas trečias.
Per devynis mėnesius įsteigtos 132 darbo vietos neįgaliesiems, 2020 m. – 102. Daugiausiai naujų darbo vietų įsteigta 2017 m. – 219. Neįgaliųjų integracijai į darbo rinką padidinti Užimtumo tarnyba įgyvendina ESF projektą „Profesinė reabilitacija“, kuris 900 neįgaliųjų suteiks galimybę dalyvauti reabilitacijos programoje (nuo projekto pradžios jame dalyvavo 661 neįgalusis).
Ieško nekvalifikuoto darbo
Trys iš penkių (59,1 proc.) negalią turinčių asmenų ieško nekvalifikuoto darbo. Daugiausiai pageidauja pagalbinio darbininko, valytojo, sargo, budėtojo darbo. Specialisto darbas domina 15,6 proc., kvalifikuoto darbininko – 15,7 proc., paslaugų darbuotojo ar pardavėjo – 9,6 proc. Kvalifikuoto darbo ieškančių grupėje moterys daugiausiai nori pardavėjo darbo, vyrai – automobilio vairuotojo.
Daugiausiai neįgalių asmenų įdarbino administracinę ir aptarnavimo, apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių remonto, statybos veiklas vykdančios įmonės. Dažniausiai – valytojais, pagalbiniais darbininkais, apsaugos darbuotojais, pardavėjais, automobilio vairuotojais, kiemsargiais, nekvalifikuotais apdirbimo pramonės darbininkais, pakuotojais ir virėjais. Pagal neterminuotas darbo sutartis negalią turinčius asmenis įdarbinusios įmonės – MAXIMA LT, „Rimi LIetuva", „Ekskomisarų biuras“, „Valo City“, „Palink", „Ainava".
Šiuo metu šalyje veikia 109 socialinės įmonės. Sausio-spalio mėnesius socialinėse įmonėse dirbo 5991 neįgalus asmuo, laikotarpio pabaigoje spalio 31 d. – 4483 negalią turintys asmenys. Vidutinis darbo užmokestis, išmokėtas neįgaliajam dirbančiam socialinėje įmonėje sausio – spalio mėn. buvo 754,47 Eur.
#Jokio skirtumo
Užimtumo tarnyba yra prisijungusi prie socialinės kampanijos „Jokio skirtumo“. Ši iniciatyva pabrėžia potencialaus darbuotojo sugebėjimus, išsilavinimą bei asmenines darbuotojo savybes skatinant negalią turinčių žmonių integraciją į darbo rinką. Tarnyba ragina darbdavius darbo skelbimuose ir socialinių tinklų paskyrose rinktis specialų rėmelį su grotažyme #JokioSkirtumo. Tokia simbolinė žinutė būtų ženklas, kad šalyje yra darbdavių, pasirengusių įdarbinti žmones su negalia pagal jų žinias ir kompetencijas. Iniciatyva pasidalinta Užimtumo tarnybos interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „LinkedIn“. Darbo skelbimų informacinėje platformoje, kur darbdaviai gali skelbti laisvas darbo vietas, Užimtumo tarnyba artimiausiu metu planuoja atskirai įdiegti ir išskirti funkciją, kad jie galėtų pažymėti priimantys dirbti negalią turintį darbuotoją.
_____________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Neįgalumo statistika ir dinamika
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys
2020 m. pabaigoje mūsų šalyje gyveno apie 230 tūkst. asmenų su negalia, palyginti su 2019 m., šis skaičius šiek tiek sumažėjo.
Asmenų su negalia skaičiaus dinamika pagal amžiaus grupes 2016–2020 metais
2020 m. neįgalių asmenų Lietuvoje buvo 229 578, nuo 2016 m. jų sumažėjo 6 proc. Pažymėtina, jog neįgalių vaikų skaičius didėjo 3 proc., tačiau darbingo amžiaus neįgalių asmenų sumažėjo 6 proc., o pensijinio amžiaus neįgaliųjų sumažėjo net 8 proc. per 4 metus.
2020 m. darbingo amžiaus asmenų su negalia buvo 153,6 tūkst. asmenų, palyginti su 2019 m., šis skaičius šiek tiek sumažėjo. Dažniausiai darbingo amžiaus asmenys pripažįstami neįgaliais dėl piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligų. Sunkiausią negalią dažniausiai lemia navikai, kraujotakos sistemos ligos ir psichikos bei elgesio sutrikimai.
Darbingo amžiaus negalią turinčių asmenų skaičiaus dinamika pagal darbingumo lygį 2016–2020 metais
Per 2012–2020 m. stabilizavosi asmenų, gaunančiųjų priežiūros (pagalbos) kompensacijas, skaičius (2012 m. – 58,3 tūkst., 2013 m. – 56,8 tūkst., 2014 m. – 56 tūkst., 2015 m. – 56,4 tūkst., 2016 m. – 56,3 tūkst., 2017 m. – 57,4 tūkst., 2018 m. – 59,1 tūkst., 2019 m. – 56,2 tūkst., 2020 m. – 55,7 tūkst. asmenų). Neįgaliųjų, kuriems paskirta slaugos išlaidų kompensacija, per tą patį laiką padaugėjo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu šis skaičius taip pat jau stabilizavosi: 2012 m. – 39,6 tūkst., 2013 m. – 39,2 tūkst., 2014 m. – 39,9 tūkst., 2015 m. – 41,5 tūkst., 2016 m.– 41,3 tūkst., 2017 m. – 39 tūkst., 2018 m. – 37,3 tūkst., 2019 m. – 37,9 tūkst., 2020 m. – 36,2 tūkst. asmenų.
________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Neįgaliųjų Covid-19 statistika
Atveriamas dar vienas COVID-19 duomenų rinkinys – užsikrėtimų koronavirusu, skiepijimo, bendro imunizacijos lygio, mirčių nuo COVID-19 rodikliai, apibūdinantys trijų asmenų grupių situaciją pandemijos metu: neįgaliųjų, nedarbingų ar iš dalies darbingų asmenų, specialiųjų poreikių turinčių asmenų. Duomenų rinkinys atsinaujina kasdien ir pasiekiamas visiems, rodikliai yra operatyvūs (įtraukiami ir vakar dienos duomenys).
Pateiktose iliustracijose matyti, kad nors visų grupių asmenų (neįgaliųjų, nedarbingų ar iš dalies darbingų asmenų, specialiųjų poreikių turinčių asmenų) užsikrėtimų skaičius (išreikštas procentais) panašus, vakcinacijos ir imunizacijos lygis žemesnis tų asmenų, kurių situacija sudėtingesnė.
Informacijos šaltinis: Valstybės duomenų valdysenos informacinė sistema. Duomenų teikėjai: Elektroninė sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema (ESPBI IS), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Gyventojų registras, Lietuvos statistikos departamentas.
............................
LIETUVOS GYVENTOJŲ LIGOTUMAS 2020 m., proc.
32,3 PROC. LIETUVOS VAIKŲ, TAI YRA KAS TREČIAS VAIKAS, turi įgimtas formavimosi ydas, deformacijas ar anomalijas, pakitimus ar nenormalius klinikinius radinius neklasifikuotus kitur. Esamu metu 8 iš 10 Lietuvos gyventojai yra pasiligoję, su patologijomis, anomalijomis, sutrikimais, PRIKLAUSOMYBĖMIS.
|
__________________________
SVARBU ŽINOTI
Asmenys, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis 2001-2020 m.
|
ŠALTINIS: https://hi.lt/php/serg17.php?dat_file=serg17.txt, žr. 2021-08-13
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Per 16 tūkstančių žmonių su negalia ieško darbo ir įsidarbinimo galimybės gerėja.
Deja, tik 1 iš 10
neįgaliųjų ieško darbo, kiek iš jų realiai siekia įsidarbinti - nežinia
2021 m. rugpjūčio 9 d. UT pranešimas spaudai
Vis daugiau į darbo rinką sugrįžtant nedirbančių šalies gyventojų, mažėja ir Užimtumo tarnyboje registruotų negalią turinčių žmonių. 16,1 tūkst. – tiek pastaruoju metu jų ieško darbo. Tai – 3,3 tūkst. mažiau nei metų pradžioje. Neįgaliųjų profilio struktūroje dominuoja vyrai – jie sudaro 52,6 proc., 55+ – daugiau nei pusė (51 proc.), formaliai įgytos profesinės kvalifikacijos neturi beveik trečdalis (32,3 proc.) negalią turinčių klientų. Ilgalaikių bedarbių tarp šių asmenų yra 45,5 proc. Daugiau nei trims penktadaliams (68,4 proc.) nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis.
Akivaizdu, jog vos 11 proc. asmenų su negalia, kurie yra darbingo amžiaus, ieško darbo, tai yra, tik apie 1 iš 10 nori dirbti.
„Šiais metais per mėnesį vidutiniškai įregistruojama pusantro karto mažiau neįgalių asmenų nei 2019 ar 2020 metais. Įdarbinimo rodikliai taip pat gerėja: šių metų antrąjį ketvirtį – pirmą kartą nuo 2019 m. pradžios – įsidarbinusių skaičius viršijo per tą patį laikotarpį įregistruotų darbo neturinčių asmenų skaičių. Visgi neįgaliųjų skaičius – 37,5 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu, o ilgalaikių bedarbių su negalia skaičius siekia 7,3 tūkst.“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Per pastaruosius metus labiausiai augo neįgalių iki 40 metų amžiaus skaičius: darbo neturinčių jaunuolių iki 29 m. padaugėjo 59,6 proc., 30-39 m. – 45,6 proc., vyresnių nei 55 m. – 39,4 proc.. Labiau išaugo neįgalių moterų skaičius – 39,9 proc. (vyrų – 35,4 proc.).
30-40 proc. darbingumo lygį turinčių asmenų skaičius per metus šoktelėjo 82,8 proc. Besikreipiančių su 45-55 proc. darbingumo lygiu skaičius padidėjo 22,4 proc.
2021 metais tarpininkauta įdarbinant 3,3 tūkst. negalią turinčių asmenų, iš jų – 80,6 proc. pradėjo dirbti pagal neterminuoto darbo sutartis. Negalią turinčius asmenis dažniausiai įdarbino administracinę ir aptarnavimo veiklą, apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės. Terminuotai – administracinę ir aptarnavimo veiklą, apdirbamosios gamybos, švietimo veiklas vykdančios įmonės ar įstaigos.
„Stebima, kad darbdaviai mieliau priima žmones su negalia į valymo paslaugų įmones, pardavimų, konsultacijų telefonu ir kitas įmones, kur nereikia aukštos kvalifikacijos. Tačiau nemažai negaliųjų įsidarbina juvelyrikos, IT ir apskaitos srityse. Taip pat judėjimo negalią turintys asmenys dirba darbus, kuriuos galima atlikti namų sąlygomis, pvz., informacijos teikimas skambučių centruose ar prekyba telefonu“, – sakė J. Zemblytė.
Užimtumo tarnyboje registruoti negalią turintys asmenys daugiausia pageidauja dirbti nekvalifikuotais darbininkais, valytojais, kiemsargiais, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojais, pardavėjais, pakuotojais (rankomis), apsaugos darbuotojais, sekretoriais, apskaitos ir buhalterijos tarnautojais, reklamos ir rinkodaros specialistais, dažytojais.
Pirmąjį pusmetį per Užimtumo tarnybą mokėsi naujos profesijos, stažavosi, įsidarbino subsidijuojamose darbo vietose ir dalyvavo kitose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse 681 negalią turintis žmogus, pernai – 539. Remiamo užimtumo priemonėmis pasinaudojo 415 negalią turinčių asmenų, parama judumui – 31.
Į darbo rinką padedančiose integruotis paramos mokymuisi priemonėse pradėjo dalyvauti 106 asmenys: profesiniame mokyme – 100, stažuotėje – 4, kompetencijų pripažinime – 2. Populiariausios mokymo programos tarp neįgaliųjų – slaugytojo padėjėjo modulinė profesinio mokymo programa (mokymus baigė 10 asmenų), sandėlio operatoriaus (9), virėjo (7), apskaitininko (6), svečių aptarnavimo darbuotojo (6), socialinio darbuotojo padėjėjo (5).
Pagal darbo vietų steigimo priemonę, įsteigtos 48 naujos darbo vietos neįgaliesiems: automobilio vairuotojo – 15, mechanizatoriaus – 7, mikroautobuso vairuotojo – 4, staliaus – 3, administratoriaus – 3 ir kt. Savarankiško užimtumo rėmimas sudarė galimybę įsteigti 14 naujų vietų neįgaliesiems – baldžiaus, suvirintojo, šaltkalvio, aplinkos tvarkytojo, siuvėjo modeliuotojo ir kt.
Užimtumo tarnyba įgyvendina ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Profesinė reabilitacija“. Šio projekto tikslas – padėti neįgaliems asmenims integruotis į darbo rinką, atkuriant asmens darbingumą bei įgyjant naujų profesinių kompetencijų, taip pat – siekiant savarankiškai įsidarbinti ar dalyvauti įdarbinimo programose. Projekto įgyvendinimo metu profesinės reabilitacijos programose jau dalyvavo 648 neįgalieji.
_________________________________
________
SVARBU ŽINOTI
2021-06-14
Sunkmečių, krizių metu labiausiai pažeidžiami yra asmenys su negalia. Kaip žinia, jie ne tik yra labiausiai nukenčiantieji finansiškai, praranda namus, yra dar labiau sužalojami, jie yra tie, kurie negauna reikiamų paslaugų, medicinos paslaugų taip pat. LR per pandemijos metus turime arti 10 000 perteklinių mirčių visai ne nuo COVID-19, niekas neskelbia, kiek jų tarpe yra asmenų su negalia, tiesiog nesulaukusiųjų jokios pagalbos. Vien per 2020 m. asmenų su negalia LR sumažėjo apie 7 000, taip pat nėra jokios informacijos, kokios yra to priežastys, nes visos tendencijos buvo itin ryškios, jog asmenų su negalia LR tik daugės ir daugės gana sparčiai. Taip pat vieša paslaptis, jog įvairių krizių metu pirmiausia išparduodami neįgaliųjų asmenų organai, be jų žinios ir sutikimo be saiko imamas jų kraujas, plazma, limfa... visa tai retsykiais melagingai afišuojama, neva, atliekama viskas „mokslo labui“ ir kad donorystė yra neva kilnus reikalas. Taip nėra. Neįgalūs žmonės ir pirmiausia vaikai, kūdikiai yra paprasčiausiai išrenkami dalimis kaip kokie automobiliai ir išparduodami su puikiu pasipelnymu, nekalbant jau apie biomedicininius tyrimus, eksperimentus, po kurių asmenys su negalia lieka dar labiau sužaloti, nukankinti ir t.t. Tokiomis aplinkybėmis Jūs turite teisę parengti nesutikimus ir juos įregistruoti pas šeimos gydytojus ar gydymo įstaigose, jei tokiose esate esamu metu. Dokumentas gali atrodyti taip:
INFORMUOTO ASMENS NESUTIKIMAS
Vardas, pavardė, a.k. ......, nesutikimas, kad audiniai, organai po mirties būtų paimti transplantacijai, Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre įregistruotas .................. (nesutikimo Nr. ...............).
Nesutikimo duomenys registruoti Nacionaliniame transplantacijos biure prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius; ntb.lrv.lt
Taip pat nesutinku būti kraujo, plazmos, limfos, ląstelių ir organų donoru ir gyva/-s būdama/-s bei nesutinku, kad būčiau įtraukta/-s į biomedicininius ar kokius kitus tyrimus. Jei į tokius tyrimus buvau įtraukta/-s anksčiau, prašau juos nutraukti ir jokie duomenys, jų fragmentai apie mane net koduoti, šifruoti negali būti naudojami jokiais tikslais. Šis nesutikimas mano yra pareikštas kaip informuoto asmens, atitinka visas LR ir ES galiojančias teisės ir etikos normas, su neįgaliaisiais susijusią konvenciją bei nuostatas, kurias Lietuvos Respublika privalo vykdyti ir jos paskelbtos JT ŽTT raportuose neįgaliųjų diskriminacijos panaikinimo klausimais 2020 ir 2021 m., kur aiškiai išdėstyta, jog jokie medicininiai bandymai, tyrimai ir pan. su neįgaliais asmenimis negalimi, jei jie to nenori, nesutinka. Neįgalūs asmenys turi teisę rinktis gydymą, medicinos paslaugas ir Vyriausybės privalo sudaryti galimybes neįgaliesiems gyventi oriai ir pirmiausia tai reiškia pakankamą finansinį aprūpinimą, kad neįgalusis asmuo turėtų realią galimybę rinktis medikamentus, gydymo kursą, paslaugas, kaip antai, reabilitacijos.
Pagal EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTU (ES) 2016/679, jo 4 skirsnio 21 str. 2 d., pareiškiu nesutikimą, kad su manim susiję duomenys būtų tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais ir iš susijusių institucijų duomenų bazių būtų ištrinti bei neplatinami jokiu pavidalu.
Su 2020-12-22 Lietuvos bioetikos komiteto išaiškinimu susipažinau. Jis neprieštarauja tam, kas išdėstyta aukščiau, būdama/-s informuota/-s, teisėtai ir tinkama forma pareiškiu šį savo nesutikimą.
Naudojuosi teise apie susidariusią nepatenkinamą padėtį LR nuolat viešinti faktus, informuoti susijusias tarptautines organizacijas, visuomenę, tarptautinius ekspertus, investuotojus, įtakingus asmenis, nulemiančius LR finansavimą ir reputaciją tarptautinėje aplinkoje.
...........................................................................................................
Vardas, pavardė Parašas Data
Iliustracija iš creativecommons.org
_____________________________________________________________________________________________________________________________________________
_____________________________________________
LR SADM GAVO PAKLAUSIMĄ:
PROBLEMOS – IEŠKOJIMAI – SPRENDIMO BŪDAI
KAM: LR SADM.
NUO KO: Andželos Armonienės, „Padėkime sau‘19“ redaktorės
ŽINIASKLAIDOS PAKLAUSIMAS
2021-06-03
Atsakykite į žemiau pateiktus klausimus, pasiteiravimus iki 2021-06-14, 17:00 val. Klausimai teikiami su kontekstu:
KONTEKSTAS: „Padėkime sau‘19“ 2020(7), p. 9-10 skelbta publikacija „...VARGUOLIAMS PASKIRTI PINIGAI TAUPOMI – 2018 M. REALIJA“: „SADM informuoja: 2018 m. pagal ministerijos skaičiavimus, Vilniuje liko nepanaudota 58, Kaune – 47, Klaipėdoje – 61, Alytuje – 68, Panevėžyje – 59, Šiauliuose – net 72 proc. lėšų, kurios iš valstybės biudžeto šiems miestams buvo skirtos socialinėms reikmėms. Taip pat apie Vilniaus m. situaciją informaciją gavo „Vilniaus diena“: „...Dalis nepanaudotų lėšų skirta bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti, socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti, socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti”.Toliau pranešama: „Pernai socialinei paramai skirtos ir nepanaudotos lėšos, vadovaujantis teisės aktais, kaip ir kitos nepanaudotos savivaldybės biudžeto lėšos, šiais metais naudojamos savivaldybės trumpalaikiams įsipareigojimams, buvusiems 2018 m. gruodžio 31 d., padengti.
- Nepaskirstytos paramos lėšos (mln. eurų):
Kauno m. 4,348 (52,5 proc.)
Panevėžio m. 2,024 (37,5 proc.)
Alytaus r. 0,533 (31,9 proc.)
Kelmės r. 0,623 (29,4 proc.)
Alytaus m. 1,115 (28,7 proc.)
Šalčininkų r. 0,436 (20,4 proc.)
Panevėžio r. 0,323 (15,5 proc.)
Vilniaus m. 2,106 (15,4 proc.)
Joniškio r. 0,132 (10,9 proc.)
Zarasų r. 0,1 (10,8 proc.)
Vilkaviškio r. 0,119 (6 proc.)
Kaišiadorių r. 0,041 (2,9 proc.)
Utenos rajonas – 25,2 tūkst. Eur (1,8 proc.)
Vilniaus rajonas – 37,8 tūkst. Eur (0,9 proc.)
Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“.
Parengta pagal <https://klaipeda.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/parama-skurstantiems-pasirodo-pinigu-varguoliams-dar-ir-lieka-915819>, žr. 2019-12-22.
Pastaba: Taigi kaip matome iš to, kas išdėstyta aukščiau, socialinėms reikmėms skirstomas lėšas pravartu nepagrįsti racionaliai sudarytais preliminariais planais ateinantiems metams, nes tokiu atveju nelieka ko perskirstyti metams baigiantis ir tuomet galimai eilutė „socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti” lieka tuščia… štai kodėl kuo didesnis chaosas planuojant savivaldybių biudžetus parankus – galimai parankus – žinoma, darome prielaidą. Bet…nepaskirstytų lėšų buvimas ar nebuvimas 2018 m. baigiantis – o baigiantis 2019 m. – tuo labiau – išties nemažai pasako: skirstymai perskirstymai, tam duoti – kitam neduoti, lėšų skirstymo teisinis reglamentavimas tai “viešai” skelbiamas, tai netikėtai būna jau “atnaujintas”,atšauktas, pakeistas, ... Ar tik neprimena visa tai tarnautojų žaidimo slėpynėmis – patogiausia slėptis www erdvėje – čia visi solidūs, teisės aktai viešinami, planų projektai – taip pat, neva vyksta vieši svarstymai… tuoj prasidės ir viešieji pirkimai...tik ima ir išlenda yla iš maišo – pavyzdžiui, perskirstomais pinigėliais bemintančios “organizacijos” netikėtai aptinkamos kaip pagrindinės tų planų projektų svarstytojos, kritikuotojos ir pan. Na, ką tai primena? Varguolių viltys seniai jau ne valdiškųjų koridorių prieigose tarpsta. Nevilty atsidūrusieji, puolusieji, nuskriaustieji randa kelią į “Caritą”, prie bažnyčių, maldos namų, atliekų konteinerių… Atsitiktinumas? Vargu.“.
KLAUSIMAS 1: Kiek nepanaudotų lėšų iš tų, kurios buvo skirtos socialinėms reikmėms 2019 ir 2020 m., susidarė kiekvienoje LR savivaldybėje 2019 ir 2020 m.? Pavyzdžiui, plačiajai visuomenei būtų įdomu žinoti – o, be to, tai yra ir viešasis interesas, klausimas privalo būti išnagrinėtas teisinėse struktūrose su visomis sekančiomis pasekmėmis – jei 2018 m. pagal SADM skaičiavimus, Vilniuje liko nepanaudota 58, Kaune – 47, Klaipėdoje – 61, Alytuje – 68, Panevėžyje – 59, Šiauliuose – net 72 proc. lėšų, KUR KONKREČIAI JOS PATEKO – KIEKVIENAS CENTAS? Oficialiai buvo aiškinta, jog, „dalis nepanaudotų lėšų skirta bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti, socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti, socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti“, – prašome išsiaiškinti, kokią konkrečią naudą iš viso šito gavo asmenys su negalia. Lygiai tokiu pačiu principu prašome išdėstyti informaciją ir už 2019 bei 2020 m. – kaip, žinia, 2020 m. asmenys su negalia negavo praktiškai jokių socialinių paslaugų, organizacijos jokios veiklos nevykdė, gausiai besireklamuojantieji savanoriai, įvairios neva „pagalbos“ linijos buvo niekinės, neveiksmingos, be jokios stop signalo kuriamos interneto svetainės įvairiose ministerijose – tik lėšų išmetimas į balą, nes neatitiko net minimaliausių reikalavimų, keliamų svetainių turiniui, navigacijai, tikslinės rinkos pasiekiamumui – tai yra, asmenys su negalia itin retas kuris turi prieigą prie interneto – pandemijos laikotarpiu internetas buvo neprieinamas net ir bibliotekose, gausiai prisirašiusiose visokių projektų, projektėlių apie „darbą“ su neįgaliaisiais; be to, neįgaliųjų asmenų sporto reikmėms skirtos lėšos 2020 m. taip pat nebuvo panaudotos – sporto klubai ir kitos panašios institucijos paslaugų neteikė – tad, kur nukeliavo lėšos už 2019 ir 2020 m. ir kas neša atsakomybę už diskriminuojamus neįgaliuosius, jų palikimą likimo valiai, įvairių organizacijų, kurios skelbiasi, jog vienija neįgaliuosius vienu ar kitu principu, pavyzdžiui, pagal negalios tipą, pagrindinę ligą, patologiją, priklausomybę – perteklinį egzistavimą ir parazitavimą neįgaliųjų sąskaita? Kada bus imtasi šių gausių lėšų pervedimu tiesiai į neįgaliųjų asmenų sąskaitas, kad jie patys po to galėtų įsigyti norimas paslaugas ir ypač įgytų teisę į prieigą prie jiems reikalingos ir būtinos informacijos, be nereikalingų, parazituojančių tarpininkų, – kaip antai, jau paminėtos parazituojančios organizacijos ir pan.? Ar kada nors bus prisiruošta atlikti ekonominio efektyvumo – o duotuoju atveju – elementaraus valstybės lėšų plovimo, asmenų su negalia diskriminavimo vertinimą su atsakomybės taikymu korupcinėms organizacijoms, grupuotėms, pavieniams asmenims, centrinės ir savivaldos lygio politikams, valdininkams, verslininkams, medikams, socialiniams darbuotojams ir t.t.?
KONTEKSTAS: „Padėkime sau‘19“ 2021(22), p. 1 skelbta: „Atsakymas, gautas iš SADM 2021 m. kovo 16, 17 d.:
2017 m. neįgalumo lygis nustatytas 14 854, 2018 m. – 14 992, 2019 m. – 15 359 vaikams.
2020 m. slaugos ir priežiūros (pagalbos) išmokoms vaikams mokėti buvo panaudota apie 9 mln Eur (9.072.663).
2020 m. slaugos ir priežiūros (pagalbos) tikslinėms kompensacijoms iš viso mokėti iš valstybės biudžeto savivaldybėms skirta 182 021 500 Eur.
2021 m. slaugos ir priežiūros (pagalbos) tikslinėms kompensacijoms iš viso mokėti iš valstybės biudžeto skirta 192 234 000 Eur.
2020 m. pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis 1678 vaikams, pakartotinai – 3804 vaikams. Visi vaikai turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.
KLAUSIMAS 2: Jei 2020 m. slaugos ir priežiūros (pagalbos) išmokoms vaikams mokėti buvo panaudota apie 9 mln. Eur, o 2020 m. slaugos ir priežiūros (pagalbos) tikslinėms kompensacijoms iš viso mokėti iš valstybės biudžeto savivaldybėms skirta 182 021 500 Eur, kur konkrečiai ir labai detaliai buvo panaudotos likusios lėšos – tai yra, apie 173 mln Eur? Taip pat pateikite, prašom, paskaičiavimus, kiek iš tų 9 mln. Eur teko vidutiniškai vienam neįgaliam vaikui LR, kuriam slaugos ir priežiūros (pagalbos) paslaugos buvo būtinos 2020 m.? Taip pat pateikite skaičius, kiek iš tų neįgaliųjų vaikų paslaugų iš viso negavo ir kiek vaikų gavo – pateikite gavusiųjų socialinį- demografinį- psichografinį apibūdinimą bei vidutines mėnesio pajamas tų šeimų, kuriose tie vaikai gyveno 2020 m. Šis klausimas yra susijęs ir su pirmuoju, aukščiau pateiktuoju klausimu, tai yra, pateikite detalią analizę, kur ir kam buvo paskirti, perskirstyti apie 173 mln. Eur, socialinėms reikmėms, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išmokoms numatytos lėšos, pandeminiais 2020 m., kada vien su COVID-19 nesusijusiųjų ir daugiausia su jaunais asmenimis sietinų perteklinių mirčių daugiausia dėl to, kad asmenys nesusilaukė jokios pagalbos, įskaitant ir medikų pagalbos, buvo apie 10 000 (žr. informaciją „Padėkime sau‘19“ 2021(24), p. 4-6). Taip pat paaiškinkite plačiajai visuomenei, ko ketinate imtis, kad tokia situacija nesikartotų ir su 2021 metams paskirtaisiais 192 234 000 Eur. Ar SADM pati užsiims pertvarka, korupcijos eliminavimu, parazituojančiųjų ir galimai nusikaltimus žmogiškumui vykdančiųjų organizacijų likvidavimu, ar teks įsikišti tarptautinėms organizacijoms, EŽT Teismui, įvairiems tribunolams, JT ŽTT ir kt.?
Dėkojame už atsakymus iš anksto.
/////
Gautas atsakymas į pirmąjį klausimą iš LR SADM 2021-06-09:
Piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją iš savo biudžetų lėšų. Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, jeigu savivaldybės nepanaudoja visų lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams (socialinei pašalpai, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms, kredito ir palūkanų įmokoms apmokėti, socialinei paramai kitais nenumatytais atvejais) teikti, šios lėšos nėra grąžinamos į valstybės biudžetą (nes tai savivaldybių biudžetų lėšos), savivaldybės perskirsto jas kitoms socialinės apsaugos sritims, nustatytoms įstatyme, finansuoti (11 sričių), tarp kurių – šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms plėtoti, neįgaliųjų socialinei integracijai, socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti, finansinei paramai, skirtai skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti ir kt.
Pagal savivaldybių administracijų pateiktus duomenis, 2020 m. savivaldybės Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatytoms socialinės apsaugoms sritims finansuoti perskirstė 149,4 mln. Eur (66,09 proc. piniginei socialinei paramai teikti skirtų lėšų), iš jų: socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti – 50,67 mln. Eur (32,42 proc. nuo piniginei socialinei paramai teikti nepanaudotų lėšų), šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms plėtoti – 39,89 mln. Eur (25,52 proc.), finansinei paramai, skirtai skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti – 9,49 mln. Eur (6,07 proc.), neįgaliųjų socialinei integracijai – 6,11 mln. Eur (3,91 proc.).
Pažymėtina, kad savivaldybės, perskirstydamos kt. socialinės apsaugos sritims finansuoti piniginei socialinei paramai teikti nepanaudotas lėšas, daugiausia dėmesio skiria socialinių paslaugų finansavimui, taip siekdamos užtikrinti socialinių paslaugų prieinamumą pensinio amžiaus asmenims, taip pat asmenims, turintiems specialiųjų poreikių.
Socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygų gerinimas ir darbo užmokesčio didinimas yra viena iš 11-os socialinės apsaugos sričių, nustatytų Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, kuriai 2020 m. savivaldybės, perskirstydamos piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams (socialinei pašalpai, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms, kredito ir palūkanų įmokoms apmokėti, socialinei paramai kitais nenumatytais atvejais) teikti nepanaudotas lėšas, skyrė 14,4 proc. šių lėšų.
Be kita ko, norime atkreipti dėmesį, kad, atsižvelgiant į realią šeimos (asmens) padėtį ir konkrečias aplinkybes, savivaldybės turi teisę savivaldybės tarybos nustatyta tvarka teikti socialinę paramą ir kitais nenumatytais atvejais (pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą ar kitą socialinę paramą), kai parama pagal nustatytą teisinį reguliavimą nepriklauso arba yra nepakankama, tačiau, atsiradus sudėtingoms situacijoms, yra būtina.
Savivaldybės, reaguodamos į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą užtikrinti papildomos socialinės paramos skyrimą gyventojams ir taip sušvelninti dėl COVID-19 pandemijos kilusias socialines pasekmes, 2020 m. tikslinę paramą skyrė 130,0 tūkst. asmenų (palyginti su 2019 m., 2020 m. papildomą socialinę paramą gavusių asmenų skaičius išaugo 69,4 proc. (nuo 76,75 iki 130,0 tūkst. asmenų).
DISKUSIJAI:
REDAKCIJOS PRIERAŠAS: 2020 m. LR savivaldybėse iš socialinės apsaugoms sritims finansuoti perskirstytų 149,4 mln. Eur neįgaliųjų socialinei integracijai skirta 6,11 mln. Eur (3,91 proc.). O kaip informuoja LR SADM, socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti, savivaldybės administracijoje dirbančių socialinių išmokų specialistų darbo užmokesčiui didinti 2020 m. savivaldybės bendrai skyrė 22,525 mln. Eur, kas yra 3,7 karto daugiau nei neįgaliųjų integracijai perskirstytųjų lėšų. Kas kelia daugiau nei nuostabą... AR TAI REIŠKIA, KAD NEĮGALIEJI PLANINGAI PALIEKAMI NEINTEGRUOTI BEJĖGIAI, ŠELPTINI, NES KĄ GI GALIMA NUVEIKTI UŽ 6,11 mln. Eur? Na, nebent kokius 5-6 asmenis su negalia parengti integruotis į visuomenę skaitmenizacijos aplinkoje. Tuo pačiu klausiame retoriškai: Ar neintegruoti į visuomenę, darbo rinką ir šelptini bejėgiai neįgalieji reikalingi tam, kad būtų galima vis kasmet pagrįsti savivaldybių administracijų dirbančiųjų, atsakingų už socialines išmokas, darbo užmokesčio didinimus? Ar kaip čia yra? Kviečiami neįgalieji įdėmiau peržvelgti https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/analize-kaip-savivaldybes-perskirste-piniginei-socialinei-paramai-teikti-skirtas-lesas ir redakcijai siųsti pasakojimus, kaip sekėsi realiai gauti paramą itin sunkiais 2020 m. bei šiais 2021 m., kuomet žinomų ekonomistų vertinimu, infliacija Lietuvoje II pusmetį sieks apie 5 proc., o vėliau, 2023 m. – ir gerokai daugiau.
Užsienio ekspertai teigia, jog popandeminis laikotarpis bus itin sunkus dėl daugelio priežasčių, taip pat teks kurti visiškai naujus paslaugų ir ypač medicinos paslaugų modelius, nes senieji nepasiteisino. Tad kur šioje visoje aplinkoje lieka neįgalieji? Lietuvoje jiems, pavyzdžiui, geriausiu atveju siūloma padirbėti valytojais ar kiemsargiais, jei žinoma, pajėgia tai dirbti, ir toliau – daugybės neįgaliųjų liudijimais – tiesiog vyksta neregėta diskriminacija: užrašoma neįgaliam asmeniui 0,3-0,5 etato, o darbo apimtys realiai siekia 1 etatą ir dažnokai daugiau, tačiau atlyginimas temokamas už tuos 0,3-0,5 etato, jei iš viso sumokamas, nes pasitaiko ir tokių darbdavių, kurie pasako: „Esi neįgali/-us, valdiškus pinigus gauni iš „Sodros“, ko tu dar nori? Dirbk, į tavo vietą, žinai, kiek norinčiųjų...? Dabar karantinas, žinai, kiek žmonių darbo neturi?“.
Kas vyksta vadinamose socialinėse įmonėse – iš viso atskira tema, ją dar kada nors pagvildensime. Telieka pridurti, kad Lietuvoje asmeniui su negalia net su 2 ar 3 aukštaisiais, kurie visi yra atitinkantys dabartines skaitmenizacijos ir ekonomikos atnaujinimo gaires, profesinės kvalifikacijos ir įgūdžiai yra reikiamo lygio, jokio kitokio darbo net nesiūloma, išskyrus jau minėtus valytojo ar kiemsargio darbus, net nesidomint, ar to asmens fizinė sveikata leidžia dirbti tokius darbus, pavyzdžiui, gal jis/ji turi dar ir judėjimo negalią, kardiologinių susirgimų, kt. Nemažai atvejų, kai neįgalios moterys sutinka dirbti valytojomis, tuomet jų sveikata, be abejo, sparčiai prastėja, atsiranda vis naujų sutrikimų, negalavimų, žinomas faktas, kada nuo sunkaus fizinio darbo neįgalioji dargi prarado ir regėjimą viena akimi – jokio nemokamo gydymo, chirurginės operacijos jai nebuvo pasiūlyta, neįgalioji viena akimi apako, teko gydytis privačiai, chirurginės operacijos, kaip žinia, brangokos... operacija, beje, nepavyko. Medikas pasiūlė neįgaliajai dar 4-5 papildomas operacijas, jų tarpe dar ir plastinę, mat užkrito akies vokas... Viskas mokama, nepigu. Moteris liudija: „Aš tiek neuždirbau per eilę metų, negaliu sau leisti tų operacijų, tebūnie taip, kaip yra, viena akimi matau“. Ji dirba toliau, dirba sunkiai, už du asmenis, nes nepakanka iš „Sodros“ skiriamų varganų pinigėlių, kolegė, kuri turėtų ją pakeisti pamainomis, tiesiog pasiima ilgalaikius nedarbingumo lapelius ir į darbą neatvyksta. Neįgali moteris toliau žaloja savo sveikatą, dirba, nes jokios pagalbos realiai iš niekur nesulauksi, ji džiaugiasi, kad bent vitaminų, sveikesnių maisto produktų turi už ką nusipirkti, tačiau prireikus medicinos paslaugų – už viską beveik tenka susimokėti, nemokamos paslaugos yra arba prastos, nekokybiškos, arba net neprieinamos, pavyzdžiui, pas okulistą nelaimės atveju, kai regėjimas prarandamas staiga, įvyksta akies tinklainės pažeidimai, kt.... Realių ir jiems reikalingų, kokybiškų medicinos, reabilitacijos paslaugų neįgalieji Lietuvoje praktiškai negauna, o jeigu gauna – reikia tiesiog tikrinti, kas yra tie neįgalieji – gal LR Seimo narių, žinomesnių medikų, teisininkų, profesorių, kiek labiau žinomų menininkų, prakutusių verslininkų vaikai, anūkai, žmonos, tėvai ar mamos ir panašiai? Taip, jiems teikiamos paslaugos – ir itin kokybiškos – galimai yra nemokamos, gausios, nuolatinės... Ir tai yra tikrintinas ir viešintinas faktas, nes ne tik neįgaliųjų bendruomenė turi tai žinoti – tai turi žinoti ir plačioji visuomenė, vis dar mokanti mokesčius į biudžetą.
Tolimesnei analizei rekomenduojama pasitelkti dar ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Eltoje 2021-06-03 skelbtąją informaciją „Medikų atlyginimų priedams už balandį – 10,8 mln. eurų“. Pranešama, jog „Padidintam darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti už balandžio mėnesį ligonių kasos gydymo įstaigoms pervedė 10,8 mln. eurų. Nuo antrojo karantino pradžios – 2020-ųjų spalio-lapkričio šiam tikslui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) iš viso panaudota 86 mln. eurų. Paraiškas PSDF lėšomis kompensuoti balandžio mėnesio sąnaudas, susidariusias dėl darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo, teritorinėms ligonių kasoms atsiuntė 204 asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ). Didesnius atlyginimus gaus beveik 17,2 tūkst. medicinos darbuotojų. “ Taigi, vidutiniškai 627,91 eurais vienam medicinos darbuotojui vien per 2021 m. balandį atlyginimas padidėjo... šioje vietoje visai nesiekiame supriešinti kelių visuomenės grupių, kaip antai, medikų ir neįgaliųjų arba medikų ir prekybos centrų kasininkų ar transporto darbuotojų, kitų profesijų atstovų, kurie pandemijos metu dirba itin sunkiai ir itin rizikuoja užsikrėsti mirtinai pavojingais virusais, tačiau jokios kalbos apie jų priedus prie atlyginimų kol kas net nekalbama... Tiesiog palyginkite: per visus 2020 m. neįgaliųjų socialinei integracijai perskirstyta 6,11 mln. Eur, Lietuvoje, skaičiuojama, tuo metu buvo apie 230 tūkst. asmenų su negalia, taigi, vienam neįgaliajam teko vidutiniškai 26,57 eurai per itin sunkius ir itin nemažai papildomų išlaidų pareikalavusius metus, arba 2,21 euro mėnesiui, o tuo tarpu medikai vien per 2021 m. balandį vidutiniškai gavo po 627,91 Eur priedų prie atlyginimų... Medikai sušelpti 284 karto solidžiau... Na, tikėkimės, jog jie už tuos sušelptus pinigėlius sugebės pasirinkti jiems būtinas paslaugas ir nepateks į neįgaliųjų gretas, toliau savo sutrikimus ir gausias priklausomybes gydysis tarpusavyje ir ten, kur patenka ir įvairių priklausomybių turintieji – bet apie tai kituose „Padėkime sau‘19“ numeriuose – apie medikus-alkoholikus, medikus, turinčiuosius priklausomybę narkotinėms, psichotropinėms, kitoms kvaišinamąjį poveikį darantiems preparatams, medžiagoms; medikus, kurių vaikai, anūkai – niekada nebepagydomi narkomanai, vadinamieji „iškrypėliai“, degraduojantieji kur nors „tailanduose“ ar „filipinuose“, nekalbant jau apie artimąsias Skandinavijos šalis ir JK, ir t.t.., ir pan. Telieka priminti viešą paslaptį – jie nusikalsta ir daro tai nuolat, tačiau jų nusikaltimai yra žymiai rafinuotesni nei kokio kaimo girtuoklėlio, pavogusio kaimyno vištelę ir už tai atsėdėjusio 3 metukus uždarame kalėjime, ir teisėsaugininkų paslaugas „garbieji“ medikai ir jų dažnu atveju nuolat apkvaišę vaikučiai ir anūkėliai nusiperka, nes tie patys teisėsaugininkai, ypač paminėti reikia aukštesnio rango prokurorus, teisėjus, tyrėjus, ekonominę policiją ir panašiai, ir jų vaikučiai bei anūkučiai, kažkelintos ir kas kažkelintą sezoną vis naujos žmonos – taip pat poilsiauja tuose pačiuose „tailanduose“ ar kas mažiau prakutęs – bent jau iki artimosios Skandinavijos ar JK nuropoja... kartu su savo „adatos sesėmis“ ir „klizmos broliais“ bei „klubo“ nariais... Ratas kaip ir užsidaro. Su bet kokiais paskaičiavimais, kur koks tūkstantis eurų atiteko medicinos slaugytojai už prostatos masažą žinomam prokurorui ir kokiomis aplinkybėmis bei kas filmavo visa tai ir kada viešins ... na, žinoma, kad viešins – to paties prokuroro ar kokio žinomesnio teisėjo, valdininko, eksministro ar viceministro, žinomesnio mediko, profesoriaus, politiko, neva „menininko“ ar verslininko su gausiu nekilnojamuoju turtu – apie tai ketiname skelbti gerą seną anekdotą skiltyje „Humoras“– vaikutis ar anūkėlis, kai jam pristigs pinigų geresnei dozei madingesnių kvaišalų ar norėsis kokios rafinuotesnės atrakcijos... tiesą sakant, nieko net daryti ar piktintis nereikia, galima tik smagiai ir iš širdies nusikvatoti – kas ko nusipelnė, tas tą ir gavo. Ir be jokios abejonės, medikams tų priedų reikia – suskaičiuokite, kiek jų šeimose itin išsigimusių ir su patologijomis, priklausomybėmis negalinčiųjų nei mokytis, nei vėliau dirbti, vaikų, anūkų, kitų artimųjų... o ir pačių medikų sveikatytę objektyviai įvertinti ir tikrinti, taikant daugybę patikimų objektyvių testų, o ne kolegiškus pasivaikščiojimus pas butelio draugelius konsultacijai ir pažymos atsinešimui, jog, neva, viskas tvarkoje, licenzija galioja ir dirbti, neva, gali... taip nėra, mielieji. Ir žmonės seniai tai žino ir supranta. Visi matėm ir girdėjom, patyrėm savo kailiu, kaip "dirbo" įvairių sričių, grandžių Lietuvos medikai per vis dar nesibaigiančią pandemiją...su itin retomis išimtimis norisi pasakyti: "Ačiū, Jūsų paslaugų nebereikia. Galėsite kartu su savo narkomanais vaikais ir anūkais pašluoti šiukšles Vilniuje, dirbti teks, per daug ko gavote nemokamai ir neteisėtai".
Redakcija jau yra gavusi asmenų su negalia liudijimų, tačiau laukiame jų dar ir daugiau, kad galėtume apibendrinti. Rašykite padekimesau19@gmail.com
2021-06-14 gautas LR SADM atsakymas ir į antrąjį klausimą:
Tikslinių kompensacijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tikslinėms kompensacijoms administruoti ir savivaldybių administracijoms dalyvauti vertinant asmens savarankiškumą kasdienėje veikloje savivaldybių administracijoms skiriama iki 4 procentų tikslinėms kompensacijoms mokėti skirtų lėšų.
2020 m. iš valstybės biudžeto skirta 182 mln. eurų. Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos mokamos 92 tūkst. asmenų. Vidutinė išmoka per mėnesį – 164 eurai vienam žmogui.
Dėkojame už bendradarbiavimą. Iš pateiktosios informacijos akivaizdu, jog 40 procentų neįgalių asmenų – tai yra, 4 iš 10, Lietuvoje gauna lėšų rūkalų, linksminamųjų tablečių, hobių, įvairių rūšių masažų, betarpiško bendravimo bei kitų susijusių malonumų įsigijimo ir ne tik išlaidoms padengti. Kviečiame išsamiau susipažinti su susijusiais klausimais <https://www.leidinyssau.lt/humoras>
___________________________________________________________________________________________
Prašyti senjorai ir žmonės su negalia galės ir telefonu. Galima bus klausti ir taip: „Sodra, alio. Kaip gauti vienišo asmens pinigus?“
Praneša LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2021-05-27, „Padėkime sau‘19“ skelbia 2021-06-01, šaltinis: <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/ismoka-vienisiems-asmenims-prasyma-ja-gauti-senjorai-ir-zmones-su-negalia-gales-pateikti-ir-telefonu>
Seimas pritarė, kad jau nuo liepos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka, prašymus jai gauti galima teikti jau nuo šių metų liepos 1 dienos. Tikimasi, kad bus galimybė prašymą dėl vienišo asmens išmokos skyrimo Sodros teritoriniam skyriui pateikti ir telefonu.
„Skurdas paliečia vis dar labai daug senyvo amžiaus ir neįgalių žmonių. Lietuvoje namų ūkių, kuriuos sudaro vienišas senyvo amžiaus žmogus (65+), skurdo rizikos lygis yra dvigubai didesnis nei didesnių namų ūkių ir siekia net 47 proc. Tikiuosi, kad ši papildoma išmoka padės sumažinti visų vienišų mūsų senjorų ir neįgaliųjų skurdą ir atskirtį“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensija neturės įtakos kitoms asmeniui pagal kitus įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ar kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, apmokėjimui už socialines paslaugas.
Pasak ministrės M. Navickienės, ši išmoka vienišų pagyvenusių asmenų skurdo rizikos lygį turėtų sumažinti 7,4 procentiniais punktais.
Vienišo asmens išmoka nediskriminuoja socialinio draudimo ir šalpos pensijų gavėjų, į jos gavėjų sąrašą įtraukti ir neįgalieji – viena labiausiai skurdą patiriančių visuomenės grupių.
Iki šiol panaši – našlių pensija – yra mokama tiems neįgaliems ir senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kurių miręs sutuoktinis turėjo bent minimalų pensijų draudimo stažą arba iki mirties dienos gavo netekto darbingumo ar senatvės pensiją.
Šiuo metu vidutinė našlio pensija siekia 28,63 euro, ją gauna apie 210 tūkst. našlių pensijų gavėjų. Nuo šių metų liepos 1 d. teisę gauti 28,63 eurų dydžio vienišo asmens išmoką įgis dar daugiau nei 60 tūkst. asmenų. O nuo 2022 m. 32 eurų dydžio vienišo asmens išmoką arba našlių pensiją jau gaus virš 400 tūkst. žmonių.
Šiemet vienišų asmenų išmokoms numatyta skirti 15 mln. eurų, 2022 metais tam prireiks 106 mln. eurų. Našlių pensijų didinimui 2022 metais papildomai turės būti skiriama 3 mln. eurų.
Kaip vienišo asmens išmoka bus indeksuojama nuo 2023 m., Seimas apsispręs jau šio rudens Seimo sesijoje.
Vienišo asmens išmoka gavėjus pasieks šį rudenį, skaičiuojant už laikotarpį nuo įstatymo įsigaliojimo, t. y. liepos mėnesio.
KUR KREIPTIS? Prašymą reikia teikti „Sodros“ teritoriniams skyriui.
KADA KREIPTIS? Nuo 2021 m. liepos 1 d.
KAIP KREIPTIS? Internetu, telefonus arba raštu.
_________________________________________________
Visiems vienišiems neįgaliesiems bei senjorams siūloma mokėti išmoką
LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimas
2021 05 13
SVARBU: NAŠLIAMS IR TOLIAU BUS SKIRIAMOS NAŠLIŲ PENSIJOS
IŠMOKOS DYDIS:
Kada? Kokio dydžio?
Nuo 2021 m. liepos 1 d. 28,63 eurai
2022 m. 32 eurai
2023 m. 32 eurai
2024 m. Dėl dydžio indeksavimo bus apsispręsta 2023 m. Seimo rudens sesijoje
SIŪLYMO ESMĖ: Kam priklausys vienišo asmens išmoka?
Skurdas paliečia vis dar labai daug senyvo amžiaus ir neįgalių žmonių. Lietuvoje namų ūkių, kuriuos sudaro vienišas senyvo amžiaus žmogus (65+), skurdo rizikos lygis yra dvigubai didesnis nei didesnių namų ūkių ir siekia net 47 proc.
„Siūlome šiemet vienišo asmens išmoką pradėti mokėti skurdžiausiai gyvenantiems vienišiems neįgaliems ir pensinio amžiaus sulaukusiems žmonėms – tiems, kurie dabar gauna šalpos pensijas ar mažų pensijų priemokas. Šiemet jie gautų 28 eurų dydžio vienišų asmenų išmoką – tiek, kiek dabar vidutiniškai gauna našliai. Nuo kitų metų naująją išmoką gautų visi vieniši senjorai ir neįgalieji, nesvarbu, ar jie yra našliai, išsiskyrę ar niekada nesukūrę šeimos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak ministrės M. Navickienės, tikimasi, kad ši papildoma išmoka padės sumažinti ne tik senjorų ir neįgalių našlių, bet ir visų vienišų mūsų senjorų ir neįgaliųjų skurdą ir atskirtį.
Vienišo asmens išmokos vienišų pagyvenusių asmenų skurdo rizikos lygį turėtų sumažinti 7,4 procentiniais punktais.
Vienišo asmens išmoka nediskriminuoja socialinio draudimo ir šalpos pensijų gavėjų, į jos gavėjų sąrašą įtraukti ir neįgalieji – viena labiausiai skurdą patiriančių visuomenės grupių.
Iki šiol panaši – našlių pensija – yra mokama tiems neįgaliems ir senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kurių miręs sutuoktinis turėjo bent minimalų pensijų draudimo stažą arba iki mirties dienos gavo netekto darbingumo ar senatvės pensiją.
Vienišo asmens išmokos nebūtų įskaičiuojamos į pajamas skiriant valstybės paramą nepasiturintiems gyventojams ar skiriant mažų pensijų priemoką.
Šiuo metu vidutinė našlio pensija siekia 28,63 eurus, ją gauna apie 210 tūkst. našlių pensijų gavėjų. Nuo šių metų liepos 1 d. teisę gauti 28,63 eurų dydžio vienišo asmens išmoką įgis dar daugiau nei 60 tūkst. asmenų. O nuo 2022 m. 32 eurų dydžio vienišo asmens išmoką arba našlių pensiją jau gaus virš 400 tūkst. žmonių.
Šiemet vienišų asmenų išmokoms numatyta skirti 15 mln. eurų, tiek 2022 metais, tiek 2023 metais tam prireiks 106 mln. eurų. Našlių pensijų didinimui 2022-2023 metais papildomai turės būti skiriama po 3 mln. eurų kasmet.
______________________________________________________________
2020-aisiais Lietuvoje ženkliai sumažėjo asmenų su negalia. Kodėl?
2021-05-08
2020 m. Lietuvoje buvo beveik 230 tūkst. asmenų su negalia, per metus jų sumažėjo 3 proc. Jei 2018 ir 2019 m. buvo skaičiuojama, jog šalyje apie 9 proc. visų gyventojų yra neįgalūs, esamu metu jų kiekis artėja prie 8 proc. Tai nėra itin daug, nes senosios Europos turtingosiose valstybėse asmenų su negalia yra apie 30 proc. Lietuvoje 2020 m. iš 100 neįgaliųjų 67 buvo darbingo amžiaus; 7 vaikai; 26 pensinio amžiaus asmenys. Iš visų vaikų iki 17 m. amžiaus vaikai su negalia sudarė 3,1 proc., tai yra, iš 100 Lietuvos vaikų 3 buvo neįgalūs. Šis skaičius metų bėgyje palyginti nedaug kinta. 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo vaikų, kuriems neįgalumo lygis nustatytas pirmą kartą, skaičius: 2020 m. 1000 vaikų teko 3,2 vaikai, kuriems neįgalumo lygis nustatytas pirmą kartą, prieš metus jų buvo 3,9. Panašiai toks kiek mažesnis kiekis vaikų, kuriems negalia nustatyta pirmą kartą, buvo fiksuotas tik 2006 (2,9), 2007 (3,3) ir 2013 m. (3,2).
Remdamiesi Statistikos departamento, Higienos instituto ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, „Padėkime sau‘19“ 2020 m. Nr. 12 darėme apibendrinimus, jog 2019 m., palyginti su 2018-aisiais, Lietuvoje neįgalių vaikų padaugėjo 2,2 proc. 2019 m. vaikų populiacijoje turintieji negalią asmenys sudarė 3,1 proc. Neįgalių asmenų iki 18 m. amžiaus šalyje nežymiai daugėjo, 2019 m. neįgalių vaikų visame neįgaliųjų asmenų skaičiuje (0,24 mln. asmenų) buvo 6,5 proc., kaip duomenis pateikė Valstybės kontrolė mūsų leidiniui 2020 m. kovo-balandžio mėn.
2020 m. Lietuvoje 17 vaikų iš 1000 reikėjo slaugos ar priežiūros (pagalbos), tai yra, jiems buvo nustatyti specialieji poreikiai, tai sudarė 1,7 proc. visų vaikų šalyje. Darbingo amžiaus asmenų tarpe tokių asmenų, kuriems reikėjo slaugos ar priežiūros (pagalbos), buvo 1,3 proc. visų darbingų asmenų, tai yra, 13 iš 1000.
Laikotarpiu per 13 metų nuo 2006 iki 2018 m. vidutiniškai 3,5 asmenims iš 1000 vaikų, priklausančių 0-17 m. amžiaus grupei, būdavo pirmą kartą pripažįstamas neįgalumo lygis, kiekybiniai svyravimai nedideli, 2012 ir 2017 m. buvo daugiausia tokių asmenų – po 3,8 – 1000 vaikų. Pirmą kartą nustatytas neįgalumas kiekybiškai rekordus sumušė 2008 m. – nustatyti 2243 neįgalūs asmenys iki 17 m. amžiaus, kiek mažiau tokių asmenų nustatyta ir 2009 bei 2011 m., tačiau vis viena akivaizdu, jog daugiausia pirmą kartą nustatytų neįgalių vaikų buvo 2008-2012 m. finansinės krizės laiktarpiu.
Tendencijas per dabartinį ekonominio sulėtėjimo laikotarpį įmanoma numatyti – galimai neįgaliųjų asmenų skaičiaus augimas 2019 m. bus lydimas gana staigaus jų kiekio mažėjimo dėl kelių svarbių priežasčių: medicinos paslaugos pandemijos laikotarpiu daugeliui tapo nepasiekiamos, visas dėmesys buvo sutelktas į vakcinaciją ir COVID-19 ligonius, negalios ir netekto darbingumo lygio nustatymo procedūros buvo pristabdytos, be to, mažėjo pakantumas korupciniams veiksmams, nuskambėjo skandalai apie kyšius imančius medikus ir fiktyviai nustatomus neįgalumo lygius, galimai dalis išties neįgalių asmenų tiesiog nesikreipė į medikus ir nesusitvarkė reikiamų dokumentų, o dalis kasmet fiktyviai ar iš dalies fiktyviai, kai sukuriami tikrovės neatitinkantys įrašai apie asmenų ligas, patologijas, sutrikimus ir/ar priklausomybes, nustatomų neįgaliųjų asmenų nebedrįso nešti kyšių ir taip nusipirkti neįgaliojo asmens pažymėjimą ir kitas privilegijas, įskaitant ir gana solidžias kasmėnesines išmokas, kai darbo stažas vyresniame amžiuje jau būna sukauptas nemažas ir nebesinori dirbti, kai iki senatvės pensijos amžiaus lieka visai nedaug metų. Be to, 2021-04-14 https://www.leidinyssau.lt/info buvo paskelbta apie beveik 10 tūkstančių perteklinių mirčių per pandemiją ne nuo COVID-19, o dėl nesuteiktų medicinos paslaugų, kiek mirusiųjų tarpe buvo savižudžių ir/ar neįgaliųjų, neskelbiama.
Štai, vienas skandalo pavyzdys:
Diena.lt (https://www.diena.lt) 2021-05-06 publikavo Eltos informaciją „Nepagrįstai darbingumo lygį nustačiusiai gydytojai – mažesnė bausmė“, kurioje pranešama, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) iš dalies patenkino nuteistos gydytojos skundą baudžiamojoje byloje dėl nepagrįstai nustatyto darbingumo lygio ir sumažino pirmos ir antros instancijos teismų jai skirtą laisvės atėmimo bausmę. Byloje kaltomis iš viso pripažintos trys šiaulietės: gydytoja, slaugytoja ir socialinė darbuotoja.
Šiaulių apygardos prokuratūros organizuotame ikiteisminiame tyrime slaugytoja E. R. bei socialinė darbuotoja R. J. nuteistos dėl sukčiavimo apgaule įgyjant teisę į neva netekto darbingumo (dėl regėjimo funkcijų sutrikimo) pensijų išmokas. Joms padėjusi Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos gydytoja oftalmologė D. M. pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo tarnyba, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo.
LAT pakeitė 2019 m. birželio 27 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu gydytojai D. M. paskirtą bausmę. Pirmos instancijos teismo skirtą laisvės atėmimą ketveriems metams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams sumažino trimis mėnesiais – moteriai skirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams ir devyniems mėnesiams jos vykdymą atidedant. Nuteistajai taip pat trejus metus uždrausta užsiimti medicinos praktika.
Šioje byloje slaugytoja E. R. privalės sumokėti jai paskirtą 5 649 eurų baudą, o socialinė darbuotoja R. J. nuteista laisvės atėmimu trejiems metams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Nuteistosios taip pat privalės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui atlyginti padarytą turtinę žalą: D. M. – 12 296 eurus, E. R. – 3 102 eurus, R. J. – 9 193 eurus.
(...) Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pagal gydytojos D. M. parengtus medicininius dokumentus minėtoms šiaulietėms Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje (NDNT) buvo nustatytas tikrovės neatitinkantis darbingumo lygis. Surinkta įrodymų, kad E. R. nepagrįstai, apgaule savo naudai nuo 2014 iki 2016 metų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus gavo 6205 eurų išmokų dėl jai nustatyto neįgalumo – neva didelių regėjimo funkcijų sutrikimų. Lygiai taip pat, tik gerokai didesnę sumą – 18 387 eurų – nuo 2007 iki 2017 metų gavo ir R. J.
Vykstant ikiteisminiam tyrimui ir R. J. piktybiškai atsisakant pasitikrinti regėjimo būklę, 2017 m. NDNT savo sprendimu R. J. pripažino darbinga 100 proc., o E. R. po to, kai 2016 m. jai baigė galioti sumažintas darbingumo lygis, dėl jo tolesnio nustatymo į NDNT nebesikreipė.
Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
P.S. Apie kitus susijusius klausimus rašėme „Padėkime sau‘19“ 2020 m. Nr. 12, 13 ir 16.
______________________________________________________________________________________________________
DŽIUGI ŽINIA: GAL PAGALIAU ATSIKRATYSIME PASENUSIO IR ŽMONES ŽALOJANČIO MEDICINOS PASLAUGŲ TEIKIMO MODELIO NET IR LIETUVOJE?
2021-05-03
ATKURSIME TAI, KAS BUVO, GERIAU – PUBLIKUOJAMA ŽEMIAU
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 46-ojoje sesijoje – „BUILD BACK BETTER“ YRA NAUJAS ŠŪKIS
/tęsinys, pradžia „Padėkime sau‘19“ 2021 m. Nr. 23(5), p. 3, https://www.leidinyssau.lt/info
2021 m. vasario 22 – kovo 25 dienomis vykusioje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) 46-ojoje sesijoje neįgaliųjų teisės buvo plačiai svarstomos. Žinoma, tokios jėgos bei stiprumo raporto kaip 2020 m. paskelbta nebuvo. 2021 m. kovo 3 d. vykusio interaktyvaus dialogo su Gerard Quinn, Specialiuoju pranešėju neįgaliųjų teisų klausimais, metu ŽTT buvo paskatinta užtikrinti neįgaliųjų įtraukimą į su klimato kaita, pandemija ir skaitmenizacija susijusius sprendimus.
Gerard Quinn 2021 m. kovo 3 d. pateikė pranešimą (A/HRC/46/27), kurio esmė yra tokia:
Atkuriamojo popandeminio laikotarpio metu, pranešėjo teigimu, privalo būti sukurtos atsigavimo paslaugos. Siūloma atsisakyti pasenusio medicinos paslaugų teikimo neįgaliesiems modelio, kadangi dabartinės pandemijos patirtis parodė, jog krizių metu tos paslaugos neefektyvios arba jos iš viso neteikiamos. Naujas kuriamas modelis privalo būti grįstas individualiais kiekvieno neįgaliojo asmens poreikiais ir norais, be to, privaloma šalinti biurokratizmą, paslaugų teikimo privilegijuotiesiems praktiką. Pažymėta, jog neturtingosios šalys būtent dabar turi galimybę nekartoti turtingųjų šalių patirties paslaugų sektoriuje, turtingųjų valstybių paslaugų sistemos nepasiteisino ir praktiškai pasmerktos žlugimui.
Žinoma, numatoma, jog naujosios paslaugų kūrimo modelio paradigmos patirs didžiulę riziką, tačiau paslaugų teikimo modeliai privalo būti visiškai nauji, skirtingi nuo to, kas buvo iki pandemijos.
Pagrindinis prioritetas yra didžiulės egzistencinės grėsmės, kurios ištiko visą žmoniją, ypatingai svarbu yra neįgaliesiems suteikti stiprų balsą tomis temomis, kurios specialiojo pranešėjo buvo išskirtos, tai yra:
- COVID-19 sukeltos grėsmės: tęsiama politika, kai asmenys su negalia yra tarsi nematomi, neegzistuoja. (...) Pabrėžta, jog atsigavimo ATKURIAMASIS popandeminis laikotarpis privalo būti ne vien su šūkiu, jog tai niekada nebepasikartos – „BUILD BACK BETTER“ YRA NAUJAS ŠŪKIS IR TAI REIŠKIA, JOG „ATKURSIME TAI, KAS BUVO, GERIAU“. (...)
- Dėl vietinių gyventojų su negalia pakrančių teritorijose buvo atskirai paminėta, jog šie žmonės gali patirti papildomas grėsmes dėl klimato kaitos, be to, privalu gerbti jų kultūrinį išskirtinumą, saugoti ir visokeriopai ginti vietinių moterų su negalia bei neįgalių vaikų teises. (...)
Apibendrindamas pasaulinę praktiką dėl nepatenkinamos neįgaliųjų asmenų padėties 2020 m. ir baigdamas pristatyti savo viziją dėl šių asmenų teisių užtikrinimo popandeminiu laikotarpiu G. Quinn pareiškė, jog tikisi esminių ir realių permainų neįgaliųjų asmenų teisių apsaugos srityje ir kvietė visokeriopai paremti jo siekius.
Šaltinis: <https://undocs.org/en/A/HRC/46/27>, žr. 2021-04-25.
Iliustracija žemiau iš creativecommons.org
______________________________________________________________________________
_
ATKURSIME TAI, KAS BUVO, GERIAU
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 46-ojoje sesijoje – „BUILD BACK BETTER“ YRA NAUJAS ŠŪKIS IR TAI REIŠKIA, JOG
„ATKURSIME TAI, KAS BUVO, GERIAU“
/tęsinys, pradžia „Padėkime sau‘19“ 2021 m. Nr. 23(5), p. 3/
Praneša Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyrius , LR URM, „Padėkime sau‘19“ gauta 2021-04-06, nuorodos www apie reikšmingesnius pranešimus gautos 2021-04-27, paskelbta 2021-04-28
2021 m. vasario 22 – kovo 25 dienomis vykusioje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) 46-ojoje sesijoje neįgaliųjų teisės buvo plačiai svarstomos ir Lietuva kartu su aštuoniomis Šiaurės ir Baltijos šalių delegacijomis parengė bendrą pasisakymą kovo 3 d. vykusio interaktyvaus dialogo su Gerard Quinn, Specialiuoju pranešėju neįgaliųjų teisų klausimais, metu, kurį perskaitė Suomijos delegacijos atstovė. Pasisakyme ŽTT buvo paskatinta užtikrinti neįgaliųjų įtraukimą į su klimato kaita, pandemija ir skaitmenizacija susijusius sprendimus. Kovo 5 dieną Lietuvos nuolatinis atstovas ambasadorius Andrius Krivas taip pat Šiaurės ir Baltijos šalių vardu pasisakė JT ŽTT sesijos kasmetiniuose interaktyviuose debatuose dėl neįgaliųjų teisių, kuriuose šiemet buvo aptariama neįgaliųjų dalyvavimo fizinėje veikloje bei sporte tema. Lietuva taip pat dalyvavo derinant ir prisijungė prie bendro ES ir Neprisijungusių šalių judėjimo pareiškimo dėl neįgaliųjų teisių apsaugos.
Gerard Quinn 2021 m. kovo 3 d. pateikė pranešimą (A/HRC/46/27), kurio esmė yra tokia:
Pagrindinis prioritetas yra didžiulės egzistencinės grėsmės, kurios ištiko visą žmoniją, ypatingai svarbu yra neįgaliesiems suteikti stiprų balsą tomis temomis, kurios specialiojo pranešėjo buvo išskirtos, tai yra:
- COVID-19 sukeltos grėsmės: tęsiama politika, kai asmenys su negalia yra tarsi nematomi, neegzistuoja. Daugeliu atveju apsauginės ir prevencinės priemonės šiems asmenims tapo neprieinamos. Paslaugų neįgaliesiems dauguma atveju iš viso neliko arba jos buvo tiesiog trapios. Didėjo izoliacija, taip pat – augo maisto trūkumas, taip pat stigo medikamentų, mentalinės sveikatos paslaugų. Nuotolinis mokymas ne visada buvo išsigelbėjimas, skaitmeninė atskirtis augo. Pranešėjas vardijo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencijos) straipsnius, kurie buvo pažeisti pandemijos laikotarpiu, įskaitant ir 19 straipsnį dėl neįgaliųjų teisių į nepriklausomus gyvenimus ir pilnavertį dalyvavimą bendruomenių gyvenimuose. Prie šių teisių esamu metu neįgaliesiems dar pridedama teisė ir į sveikatos apsaugą. Pabrėžta, jog atsigavimo ATKURIAMASIS popandeminis laikotarpis privalo būti ne vien su šūkiu, jog tai niekada nebepasikartos – „BUILD BACK BETTER“ YRA NAUJAS ŠŪKIS IR TAI REIŠKIA, JOG „ATKURSIME TAI, KAS BUVO, GERIAU“.
Pagal Konvencijos 4(3) straipsnį, pranešėjo žodžiais, asmenų su negalia balsai privalo būti girdimi, kai bus planuojamos atkūrimo, atsigavimo priemonės.
- Dėl klimato kaitos pranešėjas pabrėžė pakrančių teritorijų bendruomenių svarbą ir tai Lietuvai itin svarbu – didelė dalis neįgaliųjų bendruomenės gyvena Lietuvos pajūrio regione, kur neįgaliesiems gresia galimi išstūmimai iš šių teritorijų.
- Dėl išskirtinio neįgaliųjų skurdo ir socialinės atskirties Quinn teigė, jog visame pasaulyje neįgalieji yra neproporcingai nuskurdinti tiek individualiu, tiek namų ūkių lygiu. Tai lemia žemą neįgalių vaikų ir suaugusiųjų išsilavinimo lygį, pabrėžta, jod suaugusiesiems neįgaliesiems itin stinga verslumą skatinančio išsilavinimo, žinių, įgūdžių, jie patiria didžiulę diskriminaciją ieškodami darbo bei siekdami grįžti į darbo rinką, – visa tai itin užaštrėja ekonominių sunkmečių laikotarpiais. Be to, neįgaliesiems dažnai atimama paveldėjimo teisė, o dirbdami savarankiškai jie dažnai netenka teisės patys spręsti, kur ir kaip išleisti jų pačių užsidirbtas lėšas. Pranešėjo siūlymu Konvencijos 24, 27, 28 straipsniai turi būti peržiūrėti naujomis akimis, kad neįgalieji išties gautų papildomą finansavimą, realias teises į reikiamą išsilavinimą, galimybes dirbti ir užsidirbti, savarankiškai spręsti, kur ir kaip išleisti užsidirbtus pinigus ir gauti jiems reikalingas ir pageidaujamas sveikatos paslaugas, kurias jie galėtų rinktis patys.
- Dėl pagyvenusiųjų asmenų su negalia buvo pabrėžtas ilgalaikės priežiūros/slaugos svarbos klausimas, paminėta visą gyvenimą trunkančios tausojančiosios, tvarios politikos.
- Dėl vietinių gyventojų su negalia pakrančių teritorijose buvo atskirai paminėta, jog šie žmonės gali patirti papildomas grėsmes dėl klimato kaitos, be to, privalu gerbti jų kultūrinį išskirtinumą, saugoti ir visokeriopai ginti vietinių moterų su negalia bei neįgalių vaikų teises.
Atkuriamojo popandeminio laikotarpio metu, pranešėjo teigimu, privalo būti sukurtos atsigavimo paslaugos. Siūloma atsisakyti pasenusio medicinos paslaugų teikimo neįgaliesiems modelio, kadangi dabartinės pandemijos patirtis parodė, jog krizių metu tos paslaugos neefektyvios arba jos iš viso neteikiamos. Naujas kuriamas modelis privalo būti grįstas individualiais kiekvieno neįgaliojo asmens poreikiais ir norais, be to, privaloma šalinti biurokratizmą, paslaugų teikimo privilegijuotiesiems praktiką. Pažymėta, jog neturtingosios šalys būtent dabar turi galimybę nekartoti turtingųjų šalių patirties paslaugų sektoriuje, turtingųjų valstybių paslaugų sistemos nepasiteisino ir praktiškai pasmerktos žlugimui.
Žinoma, numatoma, jog naujosios paslaugų kūrimo modelio paradigmos patirs didžiulę riziką, tačiau paslaugų teikimo modeliai privalo būti visiškai nauji, skirtingi nuo to, kas buvo iki pandemijos.
Išskirtinai svarbi tema – neįgalieji ir skaitmenizacija, dirbtinis intelektas. Trumpai tariant, pranešėjas siūlo naująsias technologijas pritaikyti neįgaliesiems, kad skaitmeninė atskirtis dar labiau nepablogintų jų padėties, neatkirstų jų nuo jiems būtinos informacijos.
Taip pat 2021 m. pranešime buvo paminėta neįgaliųjų teisė į kultūros paslaugų vartojimą, dalyvavimą demokratijos kūrimo procesuose. Pabrėžta, kad dabar yra itin tinkamas metas regioninėms politikoms dėl neįgaliųjų teisių kurti. Paminėtos ir neįgaliųjų, esančių įkalinimo įstaigose problemos – daugelis iš jų patiria ilgalaikes mentalinės sveikatos sutrikimo problemas. Pranešėjas pasiūlė pasauliniu mastu šalinti nehumaniškos priežiūros ir diskriminacijos praktikas įkalinimo įstaigose.
Apibendrindamas pasaulinę praktiką dėl nepatenkinamos neįgaliųjų asmenų padėties 2020 m. ir baigdamas pristatyti savo viziją dėl šių asmenų teisių užtikrinimo popandeminiu laikotarpiu G. Quinn pareiškė, jog tikisi esminių ir realių permainų neįgaliųjų asmenų teisių apsaugos srityje ir kvietė visokeriopai paremti jo siekius.
Šaltiniai: <https://undocs.org/en/A/HRC/46/27>, žr. 2021-04-25, apie neįgaliųjų sportininkų padėtį šiais Olimpiados rengimo metais skaityti galite čia: <https://www.ohchr.org/EN/HRBodies/HRC/Pages/NewsDetail.aspx?NewsID=26857&LangID=E>; LR URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento rekomenduota nuoroda gilesnei analizei yra ši: Informacija apie interaktyvųjį dialogą su Specialiuoju pranešėju neįgaliųjų teisėms: <https://www.ohchr.org/EN/HRBodies/HRC/Pages/NewsDetail.aspx?NewsID=26832&LangID=E>
_______________________
LIETUVOS DARBO RINKOJE - SENSTANČIOS SLAUGYTOJOS/-AI IR JŲ TRŪKSTA
Praneša Užimtumo tarnyba, 2021 m. balandžio 28 d.
Lietuvos artimoje ateityje laukia rimtas iššūkis: slaugytojų deficitas. Ši problema ėmė ryškėti jau anksčiau, kai nemažai jų išvykus dirbti į užsienį nacionalinės gydymo ir slaugos įstaigos neteko dalies kvalifikuoto personalo, tačiau pandemija išryškino ir kitas su šia darbo rinkos sritimi susijusias tendencijas.
Slaugytojų paklausa pastaraisiais metais nuolatos viršijo pasiūlą, bet pernai tai pasikeitė. Augant nedarbui, ėmė daugėti ir darbo neturinčių slaugytojų: jų buvo registruota 1163 (2019 m. – 668). Tuo tarpu darbo pasiūlymų skaičius jiems susitraukė nuo 789 (2019 m.) iki 676.
Šiemet per pirmąjį ketvirtį Užimtumo tarnyboje įregistruoti 229 darbo neturintys slaugos specialistai. Jiems skirtų darbo vietų buvo 233. Darbo ieškojo ir 17 jaunesniųjų slaugos specialistų. Jiems buvo registruoti 4 darbo pasiūlymai.
„Vis dėlto ilgametės tendencijos nesikeičia. Pastebime slaugytojų darbo jėgos senėjimą ir trūkumą – beveik pusė (46 proc.) Užimtumo tarnyboje registruotų slaugos specialistų – vyresni nei 50 metų. Tarp jaunesnio slaugos specialisto darbo ieškančiųjų – net 21 proc. yra vyresnių nei 50 metų. Formuojasi nepalankios ilgalaikės specialistų skaičiaus kaitos tendencijos, – aiškino Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
Jo teigimu, slaugos specialistų poreikį skatina didelė slaugos specialistų emigracija, darbuotojų netenkinantis krūvio ir atlygio balansas, visuomenės senėjimas ir nuolatinis aktyvios priežiūros bei slaugos poreikio augimas.
Slaugytojų darbo paklausa
Užimtumo tarnyboje per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai kasmet registruojama 775 laisvos darbo vietos slaugos specialistams ir 38 – jaunesniems slaugos specialistams.
2016-2019 m. registruojamų laisvų darbo vietų skaičius per metus buvo didesnis nei tokio darbo ieškančių asmenų. Daugiau nei trys ketvirtadaliai slaugos specialistams skirtų darbo pasiūlymų per pastaruosius penkerius metus registruota Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse.
Pernai Vilniaus apskrityje trečdalis (37 proc.) darbo pasiūlymų buvo slaugos specialistams ir ketvirtadalis (26 proc.) jauniesiems slaugos specialistams. Kauno ir Klaipėdos apskrityse jie sudarė po penktadalį (atitinkamai 23 proc. ir 20 proc.), jaunesniesiems slaugos specialistams – 32 proc. ir 26 proc. Daugiausiai laisvų darbo vietų pateikė Integruotų sveikatos paslaugų centras (Panevėžys), „Elijos vėjarožė“ (Vilnius), „Energetikas“ (Palanga).
Šiemet daugiau darbo pasiūlymų nei tokio darbo ieškančių registruota Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Marijampolės apskrityse. Daugiausiai darbuotojų ieškojo „Energetikas“, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė. Laisvų darbo vietų daugiausiai Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune.
Situacija savivaldybėse
Šiuo metu Vilniuje slaugytojo padėjėjams skirtos 34 laisvos darbo vietos. Net 30 darbo pasiūlymų pateikė UAB „Addere“. Slaugytojų padėjėjai reikalingi VšĮ Nacionaliniam kraujo centrui, Senjorų socialinės globos namams, VšĮ Antakalnio poliklinikai, VšĮ integruotų sveikatos paslaugų centrui.
Slaugytojų ir jų padėjėjų ieško VšĮ Šiaulių Respublikinė ligoninė, Kelmės rajone veikiantys Liolių socialinės globos namai, VšĮ Radviliškio ligoninė, VšĮ "Elijos vėjarožė" Mažeikiuose.
Šiais metais Kauno mieste 29 gydymo ir globos įstaigoms trūko darbuotojų – pateikta beveik 60 darbo pasiūlymų slaugytojams, slaugytojų padėjėjams ir kitiems socialiniams darbuotojams. Darbdaviai prašo mokymo teikėjų, kad besimokančius slaugytojo padėjėjus nukreiptų praktikai į globos įstaigas. Globos ir gydymo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos kreipiasi dėl pagalbos aprūpinti savanoriais. Savanoriauti kviečiamas jaunimas, šia informacija dalijamasi su kitais socialiniais partneriais, dirbančiais su jaunimu. Nedirbantys asmenys supažindinami su savanorystės galimybėmis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėse.
Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninei reikalingi 5 darbuotojai – slaugytojo padėjėjai ir bendrosios praktikos slaugytojas, Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centrui – 2 bendrosios praktikos slaugytojai.
Druskininkų ligoninėje, Druskininkų slaugos ir globos namuose laisvos darbo vietos buvo siūlomos slaugytojo padėjėjams, bendrosios praktikos slaugytojui. Net 10 slaugytojo padėjėjams skirtų darbo pasiūlymų pateikė „Addere Care“ slaugos namai, tačiau nėra norinčių iš Druskininkų važinėti dirbti į Trakus.
Varėnos skyriuje 9 slaugytojų padėjėjams laisvas darbo vietas registravo globos namai „Addere“ (darbo vieta Trakuose). „Medisanitas“ planuoja įdarbinti 1 slaugytojo padėjėją.
Darbuotojų ieškojo Marijampolės ligoninė, Marijampolės apskrities moters veiklos centras, Giedruma LT, Švč. Marijos globos namai, Alfa centras, Kalvarijos socialinės globos namai ir kt. Ieškoma darbo slaugytojų padėjėjų (6) ir 10 socialinių darbuotojų (10).
Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse slaugos ir gydymo įstaigose darbuotojų poreikio nefiksuojama, situacija gana stabili ir nėra tokia įtempta kaip buvo praėjusių metų pabaigoje dėl Covid-19 protrūkio. Klaipėdos regione gausiausiai ir šiais metais slaugytojams darbą siūlantis sveikatos centras „Energetikas“ dalyvaus virtualiame Užimtumo tarnybos renginyje „Karjera Lietuvoje“, kur tikimasi surasti reikalingų darbuotojų.
Kiek slaugytojų sugrįžo į darbo rinką?
Šiemet Užimtumo tarnybai tarpininkaujant įdarbinti 103 slaugos ir 10 jaunesniųjų slaugos specialistų. 2020 m. į darbo rinką sugrįžo 331 slaugytojai (85 proc. pagal neterminuoto darbo sutartis) ir 21 jaunesnysis slaugos specialistas
Užimtumo tarnybos kasmet rengiamame įsidarbinimo galimybių barometre, pagrįstame darbo rinkos ekspertų nuomone, slaugos specialistams prognozuojamus didesnės nei vidutinės įsidarbinimo. Tokia pozicija priskirta darbo rinkos ekspertų visose apskrityje, išskyrus Telšių – čia slaugytojų įsidarbinimo galimybės įvardintos vidutinėmis.
____________________________________
NEĮGALIESIEMS ŽADAMA IR PRIEINAMA INFORMACIJA, NE TIK TINKAMA APLINKA VISOSE SRITYSE
„Padėkime sau‘19“ paskelbta 2021-04-24, remtasi LR SADM informacija, Elta, <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/prezidentas-pasiekime-kad-viesosios-paslaugos-erdves-ir-informacija-butu-prieinamos-visiems-213783>, žr. 2021-04-23, iliustracija iš creativecommons.org
Pagausėjo raginimų, reiškiamų viešai, kad viešosios paslaugos, erdvės ir informacija – koks netikėtumas gerokai įsibėgėjus 21 amžiui, kai dar 20-21 amžių sankirtoje buvo gana tiksliai suformuluotos nuostatos, kas yra informacinė visuomenė ir žinių ekonomika, o terminai, sąvokos, koncepcijos, planai ir net strategijos ES mastu, kas yra prioritetinės visuomenės grupės, kurioms įvairios paslaugos ir privilegijos, kokiais būdais ir metodais parama turėtų būti teikiama efektyviai ir pirmoje vietoje, žinoma, išskirtinai pabrėžiant asmenų su negalia poreikius... – būtų prieinamos neįgaliesiems Lietuvoje. „Padėkime sau‘19“ ne kartą cituotos Valstybės kontrolės išvados, kitų kompetetingų institucijų parengtos analitinės medžiagos, jog neįgaliųjų situacija Lietuvoje praktiškai visose srityse, pradedant medicinos paslaugomis ir baigiant galimybėmis būti atviroje darbo rinkoje, nepatirti visokeriopos diskriminacijos, o juo labiau – gyventi oriai ir ypač – gauti prieigą prie reikalingos informacijos be tarpininkų, yra daugiau nei nepatenkinama.
Tik ką paskelbta „2021–2030 M. NEĮGALIESIEMS TINKAMOS APLINKOS VISOSE GYVENIMO SRITYSE PLĖTROS PROGRAMA“, kurios finansinis pagrindimas kol kas nepatvirtintas, pagrindimas pavadintas „finansinėmis projekcijomis“... Išties, kažkiek net juokinga, kadangi dešimtmečiui išsikeltas pagrindinis uždavinys – plėtoti neįgaliesiems tinkamą aplinką visose gyvenimo srityse ir šiam reikalui – finansinė projekcija – vargani 79,6 milijonai eurų. Finansavimo šaltiniai – valstybių biudžeto lėšos, savivaldybių biudžetas, valstybės ar savivaldybių įmonių lėšos, privataus sektoriaus lėšos, tačiau reikšminga papildoma nuoroda itin smulkiu šriftu, paskelbta programos teksto paraštėse – privalomi rezultatai, kurių tikimasi, nurodomi, jie bus galimai pasiekti iki 2030 m., jei Plėtros programa bus finansuojama iš ES ar kitų tarptautinių programų lėšų. Na, kaip ir daugiau negu aišku. Imkime ir paskaičiuokime, ką galima nuveikti Lietuvoje apie 230 000 neįgalių asmenų labui per metus už nepilnus 8 milijonus eurų... Be abejo – daugės užsakymų statybininkams, remontininkams bei trinkelių klojėjams, gausios Lietuvos bibliotekos ir toliau rašinėsis paukščiukus ir ims savivaldybių pinigėlius, kad vieną mėnesį eksponavo neįgaliųjų dailės kūrinėlius, o kitą – varu atsivarė asmenis su negalia, pagirdė arbatėle nemokamai ir būtinai nufotografavo juos visus bei parašė prierašą po nuotrauka, paskelbta bibliotekos interneto svetainėje, jog, pavyzdžiui, neįgalieji svarsto 2021-2030 m. jiems skirtos programos privalumus... Taip juk nebūtinai bus pasiektas koks tai užsibrėžtas privalomas rezultatas aprūpinti informacija neįgaliuosius... ir, beje, o kam iš viso to reikia? Už juos viską daro ir galvoja juos globojančios organizacijos, kurios mielai ir įsisavins tuos mažuliukus beveik 8 milijonus metams. ES lėšos atkeliaus arba ne – koks gi pagaliau skirtumas...
Programoje – trys priemonės: viena iš jų – užtikrinti paslaugų ir prekių pritaikymą neįgaliųjų poreikiams. Štai, verslininkai ir padirbės, jei norės gauti užsakymus, tai tikra aukso gysla, – brukte brukamos prekės asmenims, kurie jų net nenori ir nepageidauja, tačiau yra priversti jas priimti, nes rinktis neturi iš ko ir kaip – asmeninių lėšų tam net neturi. Norės verslininkai parduoti paslaugas ar prekes gana nemažai rinkai – ir viskas išsispręs... galimai viskas liks kaip buvę. Kitos dvi priemonės yra tokios: 1) užtikrinti fizinės infrastruktūros prieinamumą neįgaliesiems; 2) užtikrinti informacinės infrastruktūros ir informacijos pritaikymą neįgaliųjų poreikiams.
Iš esmės visos trys priemonės neatsiejamos. Viskas susiveda į efektyvią komunikaciją su neįgaliaisiais, o pagal esamą situaciją Lietuvoje, tai neįmanoma misija, kadangi jau antrus metus trunkančios pandemijos apsuptyje visiškai nesusikalba ir seimūnai, ir vietos valdžia su centrine, o neįgaliųjų atveju reikalinga asmeninė komunikacija ir individualių poreikių analizė, o ne kokios tai neva apklausos, kurios atliekamos iš anksto jas užsakant ir pageidaujamą rezultatą taip pat iš anksto apmokėjus.
Telieka pridurti, jog programos valdytoja yra LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Dalyvaujančios institucijos – ministerijų ir kitų institucijų sąrašas santrumpomis: AM, SUMIN, ŠMSM, IVPK, LRT, ŠMM, SAM, , TM, VRM, LGKT, VVTAT. Svarbiausias klausimas, kurį, be abejo, turės spręsti išvardintosios institucijos, kaip už nepilnus 80 milijonų eurų per dešimtmetį sukurti TINKAMĄ APLINKA NEĮGALIESIEMS VISOSE SRITYSE... Visose, suprantate...
Na, šioje vietoje redakcijos pasakojimas apie utopijas ir pabaigiamas.
Dabar – iliustracija, kas vyksta ieškant finansavimo ir kitokios paramos, pritarimo minėtai programai, kadangi Lietuvą elementariai išmes iš ES arba dar ir dar kartą nefinansuos ar mažins finansavimą iš ES biudžeto už tokio lygio asmenų su negalia diskriminaciją, kokia yra esamu metu:
Prezidento komunikacijos grupė 2021-04-23 paskelbė: Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsdamas darbo dienas regionuose penktadienį lankėsi Telšių regione, domėjosi, kaip viešosios erdvės pritaikytos žmonėms su negalia Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Šeirės pažintiniame take Plateliuose. Pasak Prezidento, pokyčiai jau vyksta, o dar sparčiau jie vyks, kai kiekvienas pastebėsime ir prisidėsime.
Išvakarėse nuotoliniu būdu susitikęs su visais Telšių regiono merais Prezidentas, be kita ko, atkreipė jų dėmesį į žmonių su negalia gerovę, pakvietė merus būti šios temos lyderiais, sąmoningai ir aktyviai formuoti bei įgyvendinti prieinamumo politiką visose srityse.
Šalies vadovas apsilankė Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, kuri po renovacijos yra prieinamesnė ir žmonėms su negalia. Direktorės Alinos Bernotienės vadovaujama biblioteka bendradarbiauja su negalią turinčių žmonių organizacijomis, siūlo garsines bei Brailio raštu parašytas knygas žmonėms su regėjimo negalia, pristato knygas į namus negalintiems pasiekti bibliotekos, įrengė erdvę emocijų ir elgesio sutrikimų turintiems skaitytojams. Bibliotekos darbuotojai ugdo kompetencijas, kuria naujas paslaugas autizmo spektro ir kitų kalbos, komunikacijos ir elgesio sutrikimų turintiems lankytojams.
„Knygas ir informaciją padaryti prieinamas visiems žmonėms – civilizuotos valstybės bibliotekų užduotis. Džiaugiuosi matydamas, kad Lietuvos bibliotekininkai suvokia šią savo misiją. Linkiu ir toliau ryžtingai siekti jos įgyvendinimo“, – sakė šalies vadovas.
Lankydamasis Šeirės pažintiniame take Prezidentas įvertino, kiek jis pritaikytas žmonėms su negalia. Šalies vadovą lydėjo Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovės Ginta Žemaitaitytė ir Aušrinė Packevičiūtė, gerai išmanančios Lietuvos turizmo pritaikymo visiems situaciją.
„Turizmo srityje taip pat būtina sudaryti visiems lygias galimybes. O ypač dabar, kai dėl pandemijos mūsų visų judėjimas buvo apribotas. Įsivaizduokite, kad dar labiau jis apribotas žmonėms su negalia. O kartais tereikia tik prieš tiesiant takelį pagalvoti, ar juo patogu bus ne tik eiti, bet ir važiuoti žmogaus su judėjimo negalia, vaiko ar senjoro vežimėliui“, – sakė šalies vadovas. Žemaitijos nacionalinio parko vadovas Ramūnas Lydis pritarė Prezidentui, kad svarbiausia, jog rezultatų būtų siekiama ne dėl formalios ataskaitos, bet dėl naudingo žmonėms pokyčio.
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovės pažymėjo Prezidentui, kad ypač svarbu didinti įvairių specialistų kompetenciją universalaus dizaino klausimu, o vykdant projektus – pačioje pirminėje stadijoje konsultuotis su negalią turinčių žmonių atstovais.
Manoma, kad 70 proc. žmonių su negalia galėtų keliauti, jei turistinė infrastruktūra būtų pritaikyta ir jiems, Lietuvoje ši galimybė kol kas yra labai ribotai prieinama 150 tūkst. žmonių.
REDAKCIJOS PRIERAŠAS: Tiesiog esamu metu LR neįgaliojo asmens pensija vidutiniškai nesiekia net 260 eurų, todėl tie žmonės praktiškai vos ne visi mielai pakeliautų ir paturistautų, apsirūpintų jiems reikiama informacija, reikiamomis komunikacijos-informacijos technologijomis, negalią sumažinančiomis priemonėmis, medikamentais, paslaugomis ir prekėmis, nebepardavinėtų juodojoje rinkoje jiems nemokamai padalintų psichotropikų, raminamųjų ar migdomųjų vaistukų bei vadinamųjų „linksminamųjų“ preparatų, nebeieškotų kažkieno numestų nuorūkų, kad galėtų užtraukti bent drėgną dūmą, nebesikapstytų konteinerių dėžėse ieškodami maisto likučių nuo ponų stalo ar išmestos taros, kurią galima priduoti taromatuose – tiesiog – jie norėtų už savo lėšas, gaunamas tiesiogiai, o ne per kažkokias „programas“, gyventi oriai bei nebūti priklausomi nuo medikų atliekamų eksperimentų, po kurių – galimai – dauguma neįgaliųjų tiesiog lieka dar labiau suluošinti, padaugėja savižudybių po eksperimentų siekiant „patobulinti“ asmenis su negalia ar net juos pakeisti, transformuoti jų elgseną...na, apie neįgaliųjų teises galima diskutuoti be perstojo, tačiau 2020 m. yra suformuluotas ir paskelbtas JT ŽTT raportas neįgaliųjų asmenų diskriminacijos klausimais – ir po šio dokumento, kuriame yra pateikti nurodymai, rekomendacijos net ir Vyriausybėms... Lietuvoje daugiau nei juokinga, kai, nesunku suprasti, jog nepilni 8 milijonai eurų metams tiesiog yra kaina už dalyvaujančiųjų institucijų atstovų vojažus nuo vieno „apskritojo stalo“ su darbo grupe iki kito „posėdžio“ su kultūrine programa bei paslaugomis, teikiamomis dalyvaujantiesioms tokiais atvejais ir pakeliui išsiklojant dailesnes trinkeles ir privažiavimus, prieigas prie reikiamų pastatų ir gamtos gražesnių kampelių.
Apibendrinimas yra toks: O KAS GI YRA TIE TIKRIEJI IR IŠTIES NEĮGALŪS ASMENYS LIETUVOJE? Ar tie, kurie turi neįgaliųjų pažymėjimus, ar tie – kurie yra atsakingose institucijose, komisijose, posėdžiuose? Tik jau neįsižeiskite. Išties pradėti verta štai nuo ko: KODĖL LIETUVOJE TIEK DAUG TINKAMAI NEAPIFORMINTŲ ASMENŲ SU VISUOMENEI PAVOJINGOMIS PRIKLAUSOMYBĖMIS, PATOLOGIJOMIS, KT. - APIE PURVINAS REPUTACIJAS IR SUMELUOTAS BIOGRAFIJAS NĖRA NET KĄ KALBĖTI - DEGRADACIJA KLAIKI, KODĖL JŲ TOKIA GAUSA ATSAKINGUOSE POSTUOSE, VERSLUOSE IR PUSVERSLIUOSE, TEISĖSAUGĄ, MEDICINĄ, ŠVIETIMĄ IR YPAČ VADINAMĄJĄ AKADEMINĘ BEI NEVA "MENININKŲ" BENDRUOMENĘ ĮSKAITANT? ...Tai viso labo tik atmatos ir šiukšlės - nepilnų 8 milijonų eurų metams išties nepakaks, nes degradacija galimai jau per toli pažengusi.
---------------------------------------------------------------
REALIOS PAGALBOS – Į UŽIMTUMO TARNYBĄ
Vieša paslaptis, kad realią pagalbą pandemijos laikotarpiu, pradedant 2020 m. kovo mėnesiu, kad dėl COVID-19 visų mūsų gyvenimai neišvengimai pakito pirmiausia dėl įvairių apribojimų, nekalbant apie papildomos paramos, informacijos poreikį, neįgalieji vienas kitam skleidė žinią iš lūpų į lūpas, telefonu, internetu – pagalbą galima gauti Užimtumo tarnyboje. Taip, atsirado atvejo vadybininkai, buvo dalinama finansinė parama ieškantiesiems darbo, taip pat paramą pinigais gavo ir tie, kurie nutraukė ar iš dalies ribojo veiklą kaip dirbantieji savarankiškai. Galiausia – atsirado ir socialinės pagalbos žemėlapis, atsirado išties laiku, kadangi padaugėjo skurstančiųjų, benamių ir visoje šioje situacijoje, be abejo, labiausiai paramos stokojantieji buvo asmenys su negalia.
Štai kokią naujesnę informaciją gavome iš Užimtumo tarnybos 2021-04-22/23:
Užimtumo tarnyba: konsultacijų skaičius išaugo 60 proc.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį bendruoju telefono numeriu 1883 Užimtumo tarnybos specialistai suteikė 54 789 konsultacijas. Tai – net 60 proc. daugiau nei pernai tokiu pat metu (34 192). Per tris mėnesius klientų konsultacijoms skirta 130 400 minučių. Vidutinė pokalbio trukmė – 2 minutės ir 38 sekundės.
Konsultacijų skaičiaus augimą lėmė praėjusių metų pradžioje šalyje paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas. Šiuo laikotarpiu vis daugiau darbo ieškančių asmenų ir darbdavių pradėjo naudotis Užimtumo tarnybos paslaugomis. Siekiant jas suteikti sklandžiai, buvo būtinos ne tik turimų darbuotojų pastangos, tačiau ir nauji darbuotojų etatai.
„Plintant COVID-19 pandemijai, siekėme užtikrinti kokybiškas paslaugas. Daugiau žmonių ėmė dirbti skambučių centre, kuriamos naujos konsultantų darbo vietos didžiausio nedarbo teritorijoje – Zarasuose. Paslaugų, teikiamų bendruoju telefonu, plėtra padėjo klientų aptarnavimo skyriams susikoncentruoti į dėl pandemijos atsiradusias papildomas darbo funkcijas“, – teigė Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo ir paslaugų valdymo skyriaus vedėjas Regimantas Mačiulis.
2021 metais numatoma įdiegti dviejų lygių konsultavimo bendruoju telefonu modelį, konsultavimo bendruoju telefonu naują IVR medį, kuris leis išplėsti klientams teikiamas paslaugas, pagerinti kokybę. Taip pat planuojama įdiegti pašto dėžutėje Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. gautų laiškų administravimo programinę įrangą bei pokalbių virtualioje erdvėje paslaugą.
Palyginti su 2019 metais, konsultacijų telefonu skaičius pernai išaugo 3,5 karto. Pernai bendruoju telefonu suteikta daugiau kaip 236 000 konsultacijų. Tai – vidutiniškai 1035 konsultacijos per dieną.
Daugiau kaip trečdalis visų konsultacijų suteikta darbdaviams, du trečdaliai – ieškantiems darbo. Dažniausiai klientus domino COVID-19 priemonių taikymas (25 proc. visų skambučių), registracija Užimtumo tarnyboje (15 proc.), aktyvių darbo rinkos priemonių įgyvendinimas (ypač parama darbo vietoms steigti). Taip pat – užsieniečių įdarbinimas bei kiti klausimai.
Itin išaugo ir konsultacijų poreikis raštu. Pagrindinis laiškų gavimo kanalas – el. pašto dėžutė Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Pernai šiuo elektroninio pašto adresu gauta daugiau kaip 16 700 paklausimų. Palyginti su ankstesniais metais, jų skaičius išaugo daugiau kaip 4 kartus.
Ieškančius darbo asmenis labiausiai domino COVID-19 priemonių taikymo, aktyvių darbo rinkos priemonių organizavimo ir įgyvendinimo, taip pat – registracijos Užimtumo tarnyboje temos. Tuo metu darbdaviai dažniausiai teiravosi apie prastovų subsidijų mokėjimą bei įdarbinimo po prastovų subsidijavimą, paramą darbo vietoms steigti ir užsieniečių įdarbinimą.
REDAKCIJOS PRIERAŠAS: Tad telieka vieni kitiems palinkėti kreiptis į Užimtumo tarnybą, jei reikia konsultacijų, paramos, patarimo. Jei ieškomi nauji darbuotojai ar atvirkščiai – norima asmeniškai nuo nieko nepriklausant steigti darbo-veiklos-kūrybos-amato plėtros vietą. Taip pat pagalbos jau gali gauti ir ieškantieji informacijos – kur galima gauti nakvynę bėdai ištikus, kur dalinamas maistas, organizuojamas maitinimas, kur vyskta pageidaujamos profesijos mokymai ir pan. Tuo pačiu primename, jog vadinamasis informacijos amžius atėjęs yra gana senokai ir pratintis virtualioje erdvėje ieškoti informacijos yra pats metas, lygiai kaip ir sugebėti be jokių tarpininkų parduoti savo paslaugas ar prekes. Be abejo, tuo pačiu būtina neatitrūkti ir nuo realybės, išmokti pailsėti nuo spoksojimo į didesnį ar mažesnį ekraną bei nuo mobiliųjų įrenginių maigymo ir ypač – nuo begalinio perteklinio ir neefektyvaus afišavimosi socialiniuose tinkluose. Na, o asmenims su negalia, žinoma, pagal valdžios jau pradėtus skelbti ilgamečius planus žadamos dar ir kitos naujovės, privilegijos, galimybės – žr. informaciją iš LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „Asmenims su negalia ketinama pritaikyti ir fizinę, ir informacinę aplinką“, kuri skelbiama šiame puslapyje iškart žemiau.
-----------------------------------------------------------------------------------------------------
Asmenims su negalia ketinama pritaikyti ir fizinę, ir informacinę aplinką
Praneša LR socialinių paslaugų ir darbo ministerija, 2021-04-21, iš <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/zmonems-su-negalia-mobiliosios-programeles-reformuota-negalios-nustatymo-sistema>
|
KAS PLANUOJAMA? |
KAS NAUDINGA? |
|
Mobiliosios programėlės |
Turintiems klausos ar regos negalią taps paprasčiau bendrauti, naudotis viešosiomis paslaugomis, įsidarbinti |
|
Negalios nustatymo sistemos reforma |
Bus orientuojamasi į konkretaus žmogaus poreikius, jų tenkinimą, žmogaus intergaciją į darbo rinką, atsiras galimybė gauti poreikius atitinkančią švietimo, sveikatos, socialinės sistemos pagalbą. |
|
„Lengvai skaitomo“ teksto įteisinimas |
Informacija, pateikta „lengvai skaitomu“ tekstu, padės priimti sprendimus ir tapti labiau savarankiškais tiems, kurie turi komunikavimo sutrikimų. |
Specialių mobiliųjų programėlių įdiegimas, viešųjų ir administracinių paslaugų perkėlimas į skaitmeninę erdvę, negalios nustatymo sistemos reforma – tai tik dalis numatomų pokyčių artimiausiais metais, kurie turėtų padėti žmonėms su negalia lengviau įsilieti į visuomeninį ar darbinį gyvenimą. (...)
Mobiliosios programėlės – viešųjų paslaugų prieinamumui didinti
Apie 5 proc. Lietuvos gyventojų turi klausos negalią, klausos ar kalbos sutrikimų. Įvertinus tai, kad kiekvienas jų gyvena tarp girdinčiųjų artimųjų, draugų, naudojasi viešai prieinamomis paslaugomis, lietuvių gestų kalbos poreikis išauga net iki maždaug 30 proc. šalies gyventojų! Tačiau tiems, kurie visiškai negirdi ar neturi balso, vien tik vertėjų paslaugų nepakanka.
Informacijos neprieinamumas trukdo ne tik dalyvauti darbo rinkoje, bet ir naudotis prekėmis bei paslaugomis lygiai su visas visuomenės nariais, dėl informacijos trūkumo komunikacijos sutrikimų turintys asmenys patiria didesnį skurdą ir atskirtį.
Pagelbėti šiems žmonėms turėtų inovatyvios mobiliosios programėlės, skirtos komunikuoti regos ir klausos negalias turinčius asmenis. Programėlė įgalintų visus – ir girdinčiuosius, ir turinčius klausos negalią – tiesiogiai bendrauti vieni su kitais realiuoju laiku fiziškai nedalyvaujant vertėjui. Tai padėtų ne tik bendrauti tarpusavyje, bet ir tiesiogiai su darbdaviais ar paslaugų teikėjais, atsirastų naujos integracijos ir įsidarbinimo galimybės.
Numatoma įdiegti ir regos negalią turintiems žmonėms aktualius informacinių technologijų sprendimus, kurie suteiktų galimybę žiūrėti vaizdo informaciją. Investicinė kryptis apims ne tik programėlių kūrimą ir diegimą bei komunikavimo priemonių įsigijimą, bet ir tikslinės grupės supažindinimą, apmokymą šiomis priemonėmis naudotis, šviesti visuomenę apie naujas galimybes. Tam numatyta 2 mln. eurų.
Negalios nustatymo sistemos reforma
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Europos Komisija ir Pasaulio Banku vykdo projektą „Neįgalumo vertinimo sistemos tobulinimas Lietuvoje“, kuriuo siekiama pertvarkyti negalios nustatymo sistemą taip, kad ji būtų orientuota į asmens individualių poreikių nustatymą, tenkinimą, asmens įgalinimą integruotis į darbo rinką, gauti individualius poreikius atitinkančią švietimo, sveikatos, socialinės sistemos pagalbą.
Planuojama parengti metodinę informaciją institucijoms dėl „vieno langelio“ ir atvejo vadybos principų taikymo negalios vertinimo sistemoje. Tai reiškia, kad jau pirminiame negalios vertinimo etape būtų nustatomi kompleksinės pagalbos poreikiai ir pasiūlomas kompleksinis pagalbos paketas neįgaliesiems integruotis į visuomenę ir darbo rinką.
Atlikus pakeitimus, bus geriau užtikrintos neįgaliųjų teisės ir sudarytos lygios galimybės visiems dalyvauti visuomenės gyvenime, įvertinus individualius asmens poreikius – bus suteiktos reikalingos priemonės ir paslaugos, padidės neįgaliųjų užimtumas atviroje darbo rinkoje.
Informacijos suprantamumas
Šiuo metu egzistuoja tik gestų kalbos vertėjų paslauga, padedanti komunikuoti klausos negalią turintiems asmenims, tačiau tai ne visada atitinka klausos negalią turinčių asmenų poreikius, pavyzdžiui, lankantis pas psichologą, bendraujant su artimu žmogumi ar pan.
Neįgalieji taptų savarankiškesni, jeigu atsirastų priemonės, kurios didintų fizinės aplinkos, transporto, informacijos, ryšių technologijų prieinamumą ir miesto, ir kaimo vietovėse. Nors teisės aktuose jau yra nustatyti reikalavimai, užtikrinantys asmenų su negalia teisę gauti informaciją, tačiau nėra aiškių metodinių nurodymų ir standartų, kaip praktiškai užtikrinti informacijos prieinamumą komunikavimo sutrikimų turintiems asmenims. Vienas iš planuojamų darbų – „lengvai skaitomo“ teksto įteisinimas.
„Lengvai skaitomas“ tekstas itin reikalingas žmonėms, patiriantiems teksto suvokimų sunkumus, o ypač – asmenims su intelekto sutrikimais. Sutrikusios intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ duomenimis, informacija „lengvai skaitomu“ tekstu reikalinga 15 proc. populiacijos, o 5 proc.– ji būtina.
-----------------------------------------
KARANTINAS, MES IR BEVEIK
10 000 PERTEKLINIŲ MIRČIŲ LIETUVOJE PANDEMIJOS LAIKOTARPIU:
KIEK MIRUSIŲJŲ TARPE ASMENŲ SU NEGALIA?
„Padėkime sau‘19“ paskelbta 2021-04-14
Rekordinis mirčių kiekis: buvo galima išsaugoti beveik 10 tūkst. gyvybių, prarastų per pandemijos laikotarpį pradedant nuo 2020 m. kovo – apie tai pranešta 2021 m. balandžio 13 d. pranešime žiniasklaidai. 2021 m. balandžio 14 d. įvyko Seimo Pirmininko pavaduotojo socialdemokrato Juliaus Sabatausko ir buvusio sveikatos apsaugos ministro prof. dr. Gedimino Černiausko spaudos konferencijoje, kurioje pristatyta analizė dėl perteklinių Lietuvos gyventojų mirčių pandemijos laikotarpiu.
Pasak J. Sabatausko, nuo pandemijos pradžios 2020 m. kovą perteklinių mirčių skaičius Lietuvoje, kuris šiuo metu siekia daugiau nei 9 tūkst., yra vienas iš rekordinių Europoje. Tuo metu šalyje nuo COVID-19 per tą patį laikotarpį mirė pustrečio karto mažiau žmonių – 3 697.
Padidėjusį gyventojų mirtingumą lėmė pirmojo karantino metu taikyti itin griežti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo apribojimai.
„Mirčių, kurių buvo galima išvengti, skaičiai šiurpina. Iki šiol valdantiesiems rūpėjo ne tiek išsiaiškinti šio skaičiaus padidėjimo priežastis ir mirtingumą sumažinti, kiek diskutuoti techniniais klausimais arba aptarinėti kasdienę susirgimų, testų, vakcinavimo statistiką.
Ir matome tik mažus, vos įžiūrimus bandymus suprasti, kodėl pagal gebėjimą atsispirti pandemijai velkamės Europos Sąjungos šalių uodegoje. O tai, kad pertekliniai medikų darbo suvaržymai gali būti viena iš reikšmingiausių Lietuvos atsilikimo šioje statistikoje priežasčių – nepamąstoma“, – teigė J. Sabatauskas.
Buvo raginama kuo greičiau atstatyti medicininių paslaugų teikimą.
J.Sabatauskas tvirtino, kad Vyriausybė daro klaidą – dėmesį sutelkia tik į karantiną, tačiau pamiršta pačius žmones, kurie miršta, laiku nesulaukę medikų pagalbos. „Matau pavojingą tendenciją – Vyriausybė koncentruojasi išskirtinai tik į karantino režimo valdymą, bet ignoruoja perteklines mirtis, kurių skaičius beveik pustrečio karto viršija COVID-19 mirčių kiekį Lietuvoje“, – tvirtino Seimo narys. „Vakar parašydamas laišką Ministrei Pirmininkei ir Sveikatos apsaugos ministrui, aš uždaviau klausimą – negi nebuvo galima pasidomėti, ką darė kitos valstybės, kuriose iš pradžių taip pat buvo tokia šiurpinanti tendencija, bet jos labai greitai susigriebė? Tokiu būdu Vyriausybė kuo greičiau turėtų atkimšti tą medicininių paslaugų kamštį tiems žmonėms, kurie kenčia nuo lėtinių ligų ir įsisenėjusių problemų“, – pranešė J.Sabatauskas.
Profesorius dr. G. Černiauskas teigė, jog pagal kitų Europos šalių statistiką Lietuva yra žymiai atsilikusi, o štai Skandinavijos šalys su tokia situacija tvarkosi kur kas efektyviau.
„Situacija yra sudėtinga ir truputį liūdnoka. Jei palygintumėme visas ES valstybes, kiek mirčių padidėjo, pamatysime, kad Lietuva yra trečia nuo galo, blogiau atrodo tik Rumunija ir Bulgarija. O tokios šalys kaip Švedija, iš kurios mūsų valdantieji pernai šaipėsi, turi kur kas geresnį rezultatą.
Kitaip sakant – esame atsilikėliai, o viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad dėmesys buvo neproporcingai koncentruotas tik į izoliavimą ir draudimus, o ne į žmonių gydymą. Skaudu, kad vis tik iki šiol oficialaus atsakymo, kodėl taip įvyko, kas lėmė tuos 9000, mes neturime“, – pranešė buvęs sveikatos apsaugos ministras G. Černiauskas. Jo žodžiais, Seimo analitikų surinkta medžiaga rodo, kad 2020 metų pavasarį, pavyzdžiui, Suomijoje jokių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nebuvo nutrauktas, todėl ši šalis yra viena iš sėkmingiausiai pandemijai atsispyrusių ES šalių. „Analitikai surinko informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugų ribojimus ES narėse pirmojo Covid-19 karantino laikotarpiu iš 15 ES valstybių. Nė viena šių valstybių 2020 metų pavasarį nebuvo apribojusi sveikatos paslaugų teikimo taip stipriai kaip Lietuva“, – sakė G. Černiauskas. Pasak jo, labai išaugo jaunų žmonių mirtys, tačiau jos nėra analizuojamos.
„Nuo ko jie mirė – aiškumo nėra. Vyriausybės samdomi ekspertai, atrodo, dalinai irgi bando problemas ignoruoti, pernai sugalvodami naują apibrėžimą – jei sirgai covid ir numirei nesvarbu nuo ko, tai covidas čia kaltas. Bet toks tyrimas nėra labai profesionalus. Norint detaliai išsiaiškinti, reikia žiūrėti ne tik į bendrą statistiką, bet reikia žiūrėti kiekvieną ligos istoriją tų keistų mirčių ir nustatinėti, kas įvyko – jei žmogus numirė, tai kodėl? Ar dėl to, kad paslaugos negavo, ar dėl to, kad per vėlai gavo? Ar dėl to, kad tikrai sirgo ir tai buvo neišvengiama? Čia yra rimtas darbas, skausmingas darbas, bet jį reikia atlikti“, – kvietė analizuoti G. Černiauskas. Pasak jo, sergamumas kai kuriomis ligomis gali išaugti jau netrukus.
„Kur tikrai padidėjo – tai širdies ir kraujagyslių ligos. Tai yra žinoma. Kai kurių ligų padidėjimas kol kas nefiksuojamas, bet tikėtina, kad jų atsiras vėliau, pavyzdžiui, vėžinių susirgimų. Mes aiškiai Lietuvoje sumažinome tyrimų skaičių, tai reiškia, kad sergamumas sumažėjo, bet žinome, kad, jei anksti neišaiškini ir nepradedi gydymo, medicininė išeiga būna prastesnė“, – sakė buvęs ministras.
„15 min.“, BNS 2021 m. balandžio 14 d. apibendrindami Seime rengtos spaudos konferencijos pranešimą, paskelbė, jog „šiurpina“ tokios žinios apie perteklines mirtis pandemijos laikotarpiu Lietuvoje. Trečiadienio statistikos departamento duomenimis, iš viso Lietuvoje nuo COVID-19 mirė 3 713 žmonės. Pasak J.Sabatausko, naujieji valdantieji turėjo padaryti išvadas, žinodami, kad pirmojo karantino metu jau buvo fiksuojama daugiau kaip 4 tūkst. perteklinių mirčių, bet nieko nedarė, nes iki šio laiko šis skaičius išaugo dar 5 tūkst.
Žurnalistai pakalbino ir kitą buvusįjį sveikatos apsaugos ministrą – Aurelijų Verygą, šis pasakė apie pirmojo karantino situaciją, jog „reagavome į tuometinę situaciją“. Jis BNS sakė, kad sprendimas stabdyti planinių medicinos paslaugų teikimą buvo reakcija į susidariusią situaciją. „Priminsiu kontekstą – medikai gyveno tokioje baimėje, kad jie imdavo biuletenį, jog neitų į darbą, kad neužsikrėstų ir patys nenukentėtų“, – pranešė buvęs ministras.
Pasak A. Verygos, „lengva dabar šnekėti, kad reikėjo ar nereikėjo stabdyti. Juoba, kad matėme šiaurės Italijos problemas, kas ten darėsi, nebuvo pilno žinojimo, kaip suvaldyti. Matėte, kas vyko, užtekdavo užsikrėsti vienam ir liga išplisdavo, tada visas skyrius užsidarydavo. Tuomet ne tik planinių, bet ir skubių paslaugų niekas nebeteikdavo. Kas būtų buvę, jei tas procesas būtų nesuvaldytas ir būtų nustota teikti pagalba, kurios negalima atidėti?“ – sakė jis. A.Veryga atkreipė dėmesį, kad mirčių skaičius šalyje ir atkūrus medicinos paslaugas didėja. Priminsiu kontekstą – medikai gyveno tokioje baimėje, kad jie imdavo biuletenį, jog neitų į darbą. „Vadinasi, yra kitos bėdos, dėl ko žmonės nesikreipia: ar tai yra baimė, ar tai dar kas nors“, – svarstė jis. Buvęs ministras pabrėžė, kad sprendimas stabdyti planinių paslaugų tiekimą priimtas tariantis su medikais. „Aišku, su dabartiniu žinojimu, su dabartinėmis priemonėmis viskas jau atrodo nebereikalinga, ir per antrą karantiną nebestabdėme“, – pridūrė jis.
Nuo pernai kovo iki šių metų kovo Lietuvoje registruota beveik 50 tūkst. mirčių, o nuo 2019-ųjų kovo iki 2020-ųjų kovo – beveik 41 tūkstantis.
Socialdemokratai kaltina Vyriausybes, kad pandemijos valdymo metu šios koncentravosi tik į karantino režimo valdymą, bet visiškai ignoravo perteklines mirtis, kurių skaičius pustrečio karto viršija COVID-19 mirčių kiekį Lietuvoje. Pasak Seimo vicepirmininko Juliaus Sabatausko, per visą karantino laikotarpį, neribojant kitų medicininių paslaugų, buvo galima išsaugoti beveik 10 tūkst. gyvybių.
Skaitykite daugiau: <https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lsdp-zeria-priekaistus-valdantiesiems-esa-sie-rupinosi-tik-draudimais-ir-pandemijos-metu-neissaugojo-kone-10-tukst-gyvybiu-56-1486368?copied>, autorės: Beatričė Bankauskaitė (15min), Jūratė Skėrytė (BNS).
ŠTAI ŽMONIŲ NUOMONĖ -
„Respublika“, publikacija „Socialdemokratas: Vyriausybė visiškai ignoruoja karantino sukeltas perteklines mirtis“, 2021 balandžio 14 09:32:00, autorius Leonardas Marcinkevičius, Elta, – kai kurie komentarai:
- MH 2021 balandžio 14 14:22:31
Dabar kai kurie gydytojai labai apkrauti, bet pusė iš jų dirba kaip tas Mykoliukas, pagal dainelę–kai noriu rimtai dirbu, kai nenoriu–tinginiauju. Į ligoninę ir pas gydytoją reikia eiti su storu kapšu, gal tada į tave atkreips dėmesį, kitų atveju būsi perteklinės mirties atstovas
- Andr 2021 balandžio 14 14:20:52
tiek valstieciai su Veryga, tiek dabartine valdzia svaisto pinigus i kaire ir i desine, kas jiems trukde, uz savo savus ir kazkiek skolintus pinigus, verciau atidaryti infekcinius skyrius ar statyti ligonines, samdyti paildoma personala ir nelaikyti mus karantine, o galejo elgtis kaip svedija, Baltarusija, kad ir kaip Tanzanija ar kitos salys
- Oi oi :)) 2021 balandžio 14 14:43:07
tanzanija :) Vėl pamiršote ar nežinote koks vyko pasipriešinimas tų pačių opozicinių ypač konservyno , kada Veryga bandė optimizuoti gydyklas , kuriose likę tik vyr .gydytojas ir slaugytojos be medikų specialistų .Regionų gyventojai vežami gydyti arba patys važiuoja ieškodami specialistų į didesnius miestus . Nežinote , aš žinau . Štai tos gydyklos ir galėjo būti pritaikytos slaugai ar infekcijoms ...Čia kaip pavyzdys , bet vyr doktor dažnu atveju " iš sąjūdžio " taigi kaip tokį gali atleisti :) Tai ir rėkė liberalkonservyno matulai :))) o socdemai tuo metu buvo praradę amą ar suvokimą ? :)
- Andr 2021 balandžio 14 13:01:36
uz tas perteklinis mirtys, statistiku klastojima ir t.t. turi prisiimti atsakomybe medikai ir valdzioje esantis veikejai, juos reiketu uz tai patraukti baudziamajai atsakomybei, bet su dabartinias valdininkais, teisesauga, valdymo organais, sito niekada neivyks
- Na 2021 balandžio 14 12:55:55
Prieslavonines busenos pacientai butinai jums paskambins. Kad galetu oriai numirti
- Jetau 2021 balandžio 14 11:41:37
Kiek vargo teko garbingiesiems kgb ainiams su tais neapskaitytais lavonais. Kur bededi, visur pervirsis.
- ... 2021 balandžio 14 11:38:12
Kas atsakys uz zmoniu mirtis???Kas atsakys uz zmones,kurie buvo sukisti i maisus ir uzkasti???Paskaitykite LAISVA LAIKRASTIjei ten parasyta tiesa,tai galinguju laukia Niunbergo teismas.Paskaitykite NUO PGR TESTU AFEROS IKI NIUNBERGO.
- Janis 2021 balandžio 14 11:33:58
Kadangi per tariamą *oronos pandemiją gelbėjamos tikrai ne žmonių gyvybės tai jiems tikrai nerūpi ir perteklinės mirtys nuo kitų ligų
- Sabakauskis 2021 balandžio 14 12:31:24
Ir prausiamės kartu ir kakojam krūvoj. Nieko nepadarysi - lygybė
Kiti šaltiniai: <https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=275748>; <https://www.lsdp.lt/event/juliaus-sabatausko-spaudos-konferencija-sukreciantys-faktai-pandemijos-metu-galejome-issaugoti-beveik-10-000-zmoniu-gyvybiu/>; <https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/04/14/news/j-sabatauskas-ragina-kuo-greiciau-atkimsti-medicininiu-paslaugu-kamsti-turime-beveik-10-tukst-pertekliniu-mirciu--19014921/>; <https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lsdp-zeria-priekaistus-valdantiesiems-esa-sie-rupinosi-tik-draudimais-ir-pandemijos-metu-neissaugojo-kone-10-tukst-gyvybiu-56-1486368?>.
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Nuotraukos autorė - Diana Viluckienė, Nemirseta, 2019 m. Komentaras: visai neseniai vietiniai žvejai Palangos poilsiautojams patiekdavo didžiulių otų... neseniai, maždaug prieš 70 metų...
„Padėkime sau‘19“ su publikacija "KARANTINAS, MES IR BEVEIK 10 000 PERTEKLINIŲ MIRČIŲ LIETUVOJE PANDEMIJOS LAIKOTARPIU:KIEK MIRUSIŲJŲ TARPE ASMENŲ SU NEGALIA?" susijusia tema klausia: KIEK MIRUSIŲJŲ TARPE ASMENŲ SU NEGALIA? Redakcijos turimais oficialiais duomenimis, gautais iš LR SADM, 2020 m. Lietuvoje iš viso buvo 229 568 asmenys su negalia. Pagal „Padėkime sau‘19“ atliktą išsamią ilgametę LR SADM, Užimtumo tarnybos bei Higienos instituto, Statistikos departamento oficialių statistinių duomenų analizę buvo nustatyta 2020 m. I pusmetį, jog nėra jokių tendencijų, jog Lietuvoje asmenų su negalia galėtų mažėti, atvirkščiai – tendencijos buvo akivaizdžios, jog asmenų su negalia Lietuvoje daugės ir gana sparčiai, vienas iš argumentų – per paskutiniuosius 5 metus iki 2020 m. šalyje spartokai augo neįgalių vaikų skaičius, augo kiekiai darbingo amžiaus asmenyų, kuriems pripažintas specialiųjų poreikių lygis, paskirtos gana solidžios kompensacijos, nemokamos ar tik iš dalies simboliškai apmokamos medicinos ir kitos paslaugos, medikamentai, preparatai, socialinių darbuotojų patarnavimai, asistentai, atvejo vadybininkai... Tuo tarpu jau gauti LR SADM duomenys, jog 2020 m., palyginti su 2019-aisiais, Lietuvoje asmenų su negalia sumažėjo 3,03 proc., „neliko“ daugiau nei 7000 asmenų... Kas jie? Kodėl jų nebėra? Ar jie patenka į tų perteklinių beveik 10000 žmonių mirčių per pandemiją skaičių? Kiek jų tarpe savižudžių, narkomanų, prostitučių, negavusių klientų užsakymų ir neprisitaikiusiųjų dirbti nuotoliniu būdu, kiek vaikų, kurių motinoms pristigo kantrybės ir ištvermės bei koks nors alkoholikas sugyventinis elementariai padėjo „apsispręsti“ nebeprižiūrėti paliegusio vaiko... kiek jų tarpe jaunų žmonių, kuriems aukštojoje mokykloje buvo parodytos skaitmeninės špygos dėl nesugebėjimo laiku apsiginkluoti naujausiomis technologijomis ir darbuotis po mažiausiai 20 valandų per parą 7 dienas per savaitę tuo tarpu kol garbingieji dėstytojai ir baigiamųjų darbų vadovai lepinosi gamtos prieglobstyje ir „kėlė kvalifikacijas Zoomuose ar Team Techuose bei rengėsi naujoms stažuotėms egzotiniuose kraštuose už dyką, oi, reikia sakyti už ten nuvežtus tų pačių studentų referatėlius“?, kiek jų tarpe verslus ar gana neblogas darbo vietas praradusiųjų, iš namų išvarytų algų nebeparnešančių vyrų iki 55-60 m. amžiaus... – temos kolegoms žurnalistams, nes oficialioji statistika nepajėgi atskleisti, kas iš tiesų slypi po Eurostato ar mūsų Higienos instituto skaičiukais ir procentukais, skelbiamais apie Pasaulinės pandemijos nuo 2019 m. pabaigos-2020 m. pradžios laikotarpį.
////////////////////////////////////////////
ŽMONĖMS SU NEGALIA VALSTYBĖ YRA SKOLINGA IR SKOLĄ PRIVALU GRĄŽINTI
2021-04-13, „Padėkime sau‘19"
2021-04-13, 10 val. Prezidentas nuotoliniu būdu susitiko su Lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite ir Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija. Vėliau vykusioje spaudos konferencijoje Dalyvavo Prezidento patarėja Irena Segalovičienė, Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė ir Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė Kristina Dūdonytė. Buvo aptarta Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje vyksmo klausimai.
Domantė Platūkytė, atstovaujanti LRT.lt, apibendrino savo publikacijoje nuotolinio renginio metu paskelbtąją informaciją ir citavo Prezidento patarėją Ireną Segalovičienę, jog „Prezidentas ragina vadovautis požiūriu, kad žmonių su negalia gerovė yra mūsų visų reikalas. Kiekvienas visuomenės narys gali prisidėti prie žmonių su negalia patiriamų kliūčių mažinimo“. Lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės žodžiais, dėl aplinkos nepritaikymo ir įvairių pagalbos priemonių nepakankamumo didelė dalis žmonių su negalia yra tarsi nuolatiniame karantine ir saviizoliacijoje. Kontrolierė pabrėžė, esamu metu neprieinama informacija, kiek žmonių su negalia negavo įvairių sveikatos priežiūros paslaugų šiuo ilgu karantinų laikotarpiu. Esmines išvadas pateikė Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė Kristina Dūdonytė, kuri apibendrino, jog esame skolingi žmonėms su negalia, pabrėžė netinkamai vykdomą deinstitucionalizaciją, kai ir „toliau tęsiama žmonių su negalia segregacija“, neužtikrinama žmonių autonomija, pasirinkimo teisė ir individuali pagalba. Maža to, pasak K. Dūdonytės, Lietuvos nacionalinėje teisėje pilna apimtimi dar daug kur nėra perkelta Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija. „Turime pripažinti, kad mes, kaip valstybė, esame skolingi žmonėms su negalia ir turime kuo greičiau visi kartu siekti sisteminių tvarių pokyčių ir grąžinti tą skolą“, – sakė K. Dūdonytė.
Be to, buvo aptarta ir asmenų su negalia vakcinacijos tema. Prezidento patarėja I. Segalovičienė teigė, jog labai svarbu, kad jie būtų paskiepyti kuo greičiau. Anot patarėjos, vakcinuoti žmones su negalia svarbu ir dėl to, kad nedidėtų jų atskirtis.
Raginama žmones su negalia įtraukti į prioritetines vakcinavimo grupes.
Šaltiniai: <https://www.lrp.lt/lt/darbotvarke>; <https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1386462/ivertino-zmoniu-su-negalia-padeti-esame-jiems-skolingi-skola-turime-grazinti>; <https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000148040/sabatauskaite-svarbu-suprasti-kad-didele-zmoniu-su-negalia-dalis-yra-nuolatiniame-karantine>, žr. 2021-04-13.
_____________________________________________________
Negalią turinčių asmenų situacija darbo rinkoje:
Per metus Užimtumo tarnyboje net 75 proc. daugiau negalią turinčiųjų moterų pareiškė norą įsidarbinti, realiausia galimybė – dirbti valytoja
Gauta iš Užimtumo tarnybos prie LR SADM 2021-04-08, paskelbta 2021-04-09
Šių metų balandžio 1 d. registruota 18310 darbingo amžiaus neįgaliųjų, iš jų moterų – 8726.
Daugiausiai (net 12381) negalią turintys asmenys turėjo 45–55 proc. darbingumo lygį, 5375 – 30–40 proc. darbingumo lygį ir 554 asmenims nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis.
Per metus Užimtumo tarnyboje registruotų negalią turinčių asmenų skaičius padidėjo 7267 (65,8 proc.) nuo 11043 iki 18310, moterų – 3744 (75,2 proc.) nuo 4982 iki 8726.
|
|
2021 m. balandžio 1 d. |
2020 m. balandžio 1 d. |
Pokytis, proc. |
|
|
|||||||||||
|
iš viso |
moterų |
iš viso |
moterų |
iš viso |
moterų |
|
|
|||||||||
|
Šalyje |
18310 |
8726 |
11043 |
4982 |
65,8 |
75,2 |
|
|
||||||||
Pastaba: nuo 2020 m. sausio 1 d. neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 % darbingumo lygis, registruojami bedarbio statusu (iki 2020 m. sausio 1 d. buvo registruojami nedarbingo asmens statusu). Kitaip tariant, bedarbių neįgaliųjų grupę „augino“ ne tik Covid-19 pandemija, bet ir įstatymo pasikeitimai.
Įsidarbinimas pagal ūkio sektorius
Daugiausiai – 72,7 proc. negalią turinčių asmenų, iš jų net 82,6 proc. moterų, padėta įsidarbinti paslaugų sektoriuje; pramonės – 19 proc.; iš jų – moterų 14,7 proc.; statybos – 5,7 proc., moterų – 1 proc. ir žemės ūkio – 2,6 proc. ir moterų 1,6 proc. Statybos sektoriuje moterų įsidarbinimas mažiausias.
|
|
Įsidarbino 2020 m. |
Iš jų: |
|
|
Moterys |
Vyrai |
||
|
Paslaugos |
72,7% |
82,6% |
62,2% |
|
Pramonė |
19,0% |
14,7% |
23,5% |
|
Statyba |
5,7% |
1,0% |
10,6% |
|
Žemės ūkis |
2,6% |
1,6% |
3,8% |
Įsidarbinimas pagal įmonės pagrindinės veiklos rūšį
Tarp 2020 m. įsidarbinusių Užimtumo tarnybos klientų, kuriems nustatytas ribotas darbingumas dėl negalios, beveik ketvirtadalis (23,2 proc.) įsidarbino administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančiose įmonėse. Šiose įmonėse įsidarbino daugiausiai moterų su negalia (24,7 proc.), apdirbamojoje gamyboje (12,7 proc.), švietimo (12,3 proc.) ir žmonių sveikatos priežiūros bei socialinio darbo (12,2 proc.) įmonėse.
Daugiausiai vyrų pradėjo dirbti administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančiose (21,3 proc.), apdirbamosios pramonės (15,6 proc.) ir statybos įmonėse (10,6 proc.).
|
Sektoriai, kuriuose daugiausia įsidarbino |
Įsidarbino 2020 m. |
Iš jų: |
|
|
Moterys |
Vyrai |
||
|
Administracinė ir aptarnavimo veikla |
23,2% |
24,7% |
21,6% |
|
Apdirbamoji gamyba |
14,1% |
12,7% |
15,6% |
|
Statyba |
5,7% |
1,1% |
10,6% |
|
Švietimas |
9,0% |
12,3% |
5,4% |
|
Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas |
8,1% |
12,2% |
3,7% |
|
|
|
|
|
|
|
16-29 m. |
30-49 m. |
50 ir daugiau |
|
Administracinė ir aptarnavimo veikla |
38,4% |
15,8% |
8,0% |
|
Apdirbamoji gamyba |
9,1% |
14,0% |
6,0% |
|
Švietimas |
9,1% |
9,3% |
17,8% |
|
Transportas ir saugojimas |
10,3% |
2,3% |
3,5% |
|
Viešasis valdymas ir gynyba; privalomas socialinis draudimas |
6,5% |
13,4% |
17,4% |
|
Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas |
3,4% |
15,4% |
11,5% |
TOP 10 profesijų moterų su negalia 2020 m.
Du penktadaliai Užimtumo tarnyboje registruotų moterų, kurių darbingumas ribotas dėl negalios 2020 m. įsidarbino valytojomis (20,3 proc.) arba pagalbinėmis darbininkėmis (21 proc.). 6,6 proc. – padavėjomis, 5,5 proc. – virėjomis, 3,9 proc. – rinkimų komisijos nariais (terminuotas įdarbinimas).
|
Bendras |
Neterminuotas įsidarbinimas |
Terminuotas įsidarbinimas |
|
Pagalbinis darbininkas |
Valytojas |
Pagalbinis darbininkas |
|
Valytojas |
Pagalbinis darbininkas |
Valytojas |
|
Pardavėjas |
Pardavėjas |
Rinkimų komisijos narys |
|
Virėjas |
Virėjas |
Virėjas |
|
Rinkimų komisijos narys |
Administratorius |
Pardavėjas |
|
Slaugytojo padėjėjas |
Siuvėjas |
Lopšelio-darželio auklėtojo padėjėjas |
|
Lopšelio-darželio auklėtojo padėjėjas |
Pakuotojas |
Slaugytojo padėjėjas |
|
Pakuotojas |
Buhalteris |
Mokytojo padėjėjas |
|
Mokytojo padėjėjas |
Slaugytojo padėjėjas |
Socialinio darbuotojo padėjėjas |
|
Siuvėjas |
Apsaugos darbuotojas |
Nekvalifikuotas apdirbimo pramonės darbininkas |
Pagal TOP3 įmonių veiklą:
- Administracinė ir aptarnavimo veikla: valytoja;
- Apdirbamoji gamyba: pagalbinė darbininkė, siuvėja, valytoja;
- Švietimas: valytojas, lopšelio-darželio auklėtojo padėjėja, mokytojo padėjėja, pagalbinė darbininkė;
- Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas: slaugytojo padėjėja, valytoja.
Socialinės įmonės
2021 m. vasario 28 d. šalyje veikė 119 socialinių įmonių, kuriose dirbo 4524 neįgalieji,
pagal negalią pasiskirstė:
|
Darbuotojų, priklausančių neįgaliųjų grupei, skaičius, iš jų: |
4524 |
|
Neįgalieji, kuriems nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis |
404 |
|
Neįgalieji, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis |
2472 |
|
Neįgalieji, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis |
1365 |
|
Neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis |
0 |
|
Neįgalieji, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumo lygis |
0 |
|
Neįgalieji, kuriems nustatytas lengvas neįgalumo lygis |
0 |
|
Neįgalieji, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis |
9 |
|
Neįgalieji, kuriems nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis |
273 |
|
Neįgalieji, kuriems nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis |
1 |
Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki vasario 28 d. socialinės įmonės statusas panaikintas 6 įmonėms, socialinėse įmonėse naujai įdarbinti 228 neįgalieji, 271 atleistas.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės
2021 m. per du mėnesius šalyje aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti 112 neįgalūs asmenys, iš jų parama mokymuisi – 16 asmenų, 15 profesiniame mokyme (8 moterys), 1 – stažuotėje (vyras), 67 įdarbinimo subsidijuojant, 7 paramos judumui (4 moterys).
Profesiniame mokyme 18 asmenų įgijo ar tobulino kompetenciją, parama kelionės išlaidoms tarp baigusių profesinį mokymą apmokėti pasinaudojo daugiau nei pusė dalyvių – 11 asmenų. Populiariausios profesijos tarp baigusiųjų profesinį mokymą buvo sandėlio operatoriaus, slaugytojo padėjėjo, apskaitininko.
2020 m. parama mokymuisi priemonių efektyvumas vertinant po 6 mėn. siekia 64,8 proc., profesinio mokymo – 70,83 proc., įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį – 100 proc., kompetencijos – 33,33 proc., mažiausiai efektyvi priemonė – stažuotė: įsidarbino kas 4 asmuo (25 proc.).
///
REDAKCIJOS PRIERAŠAS/PRIMINIMAS – diskusijai degradacijos mažinimo tema:
LR SADM duomenimis, 2020 m. šalyje buvo beveik 154 tūkstančiai darbingo amžiaus asmenų su negalia, moterys sudarė 48 proc., todėl galima preliminariai teigti, jog UT 2021 m. balandžio pradžioje pateiktieji duomenys leidžia daryti prielaidą, jog darbo paieškomis susidomėję tebuvo 11,9 proc. neįgaliųjų – maždaug tik apie 12 iš 100 kreipėsi į UT. Iš visų darbingo amžiaus neįgaliųjų moterų į UT kreipėsi tik 11,8 proc. – taip pat apie 11-12 iš 100, neįgaliųjų darbingo amžiaus vyrų, užsiregistravusiųjų UT buvo 12 proc. iš beveik 80 tūkst. neįgalių darbingo amžiaus vyrų Lietuvoje.
„Padėkime sau‘19“ 2020 m. Nr. 10 skelbėme duomenis iš Valstybės kontrolės: Lietuvoje 2019 m. darbingo amžiaus neįgaliųjų buvo 159 tūkst., tačiau tik 28,8 proc. jų dirbo ir šis skaičius per paskutinius trejus metus mažėja. Šiuo metu esanti sistema neužtikrina asmenų su negalia motyvacijos bei jų efektyvaus, tvaraus įsitraukimo į darbo rinką. Užimtumo tarnybos duomenimis, kasmet dėl darbo paieškos kreipiasi nedidelė dalis (apie 10 proc.) asmenų su negalia, o darbas surandamas tik kas penktam asmeniui. Didžioji dalis (apie 80 proc.) dirbančių asmenų su negalia dirbo atviroje darbo rinkoje, tačiau socialinėms įmonėms skiriama valstybės finansinė parama yra 4 kartus didesnė nei skiriama atvirai darbo rinkai. Socialinėms įmonėms skirta 31 mln. Eur ir tai sudaro 81 proc. visų lėšų, skirtų neįgaliųjų integracijai į darbo rinką, tačiau jos įdarbina mažą dalį (apie 1 proc.) sunkiausią negalią turinčių asmenų ir tai neužtikrina tinkamos asmenų su negalia socialinės integracijos. Pažymėtina, jog tai yra 2019 m. situacija, tačiau daugiau nei nenormalu – toks neproporcingas socialinių įmonių finansavimas, kai jos aptarnauja vos 1 proc. asmenų su negalia. Esamu metu preliminariai galime skaičiuoti, jog tik apie 2,9 proc. visų darbingo amžiaus asmenų dirba socialinėse įmonėse, tad jei išlaikomos panašios ar ankstesnės finansavimo iš valstybės biudžeto proporcijos, kai nepilniems 3 proc. neįgaliųjų integruoti į darbo rinką išeikvojama per 80 proc. visų lėšų, numatytų neįgaliųjų dalyvavimui darbo rinkoje, tai yra paprasčiausias jokių normalumo kriterijų neatitinkantis veiksmas. Kaip žinia, neįgalieji nebūna ilgalaikiai darbuotojai tose įmonėse, kaita dirbančijųjų didelė.
Be to, „Padėkime sau‘19“ 2020 m. Nr. 17 rašyta: 2015 m. iš visų darbingo amžiaus asmenų su negalia 24,9 proc. dirbo atviroje darbo rinkoje, o 2019 m. jie tesudarė 22,6 proc., sumažėjimas 2,3 proc., žr. 1 lentelę.
Kiti šaltiniai: <https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=25162>, žr. 2020-09-08; Valstybinio
audito ataskaita: Asmenų su negalia socialinė integracija, 2020-09-07.
Socialinėse įmonėse 2020 m. dirbo 9156 asmenys su negalia. Šis skaičius sumažėjo, palyginti su 2019-aisiais, kuomet šiose įmonėse buvo įdarbinta 10020 asmenų, tačiau buvo didesnis nei 2018 m., kai įdarbinta 7983 neįgalieji. Ką gi - esamu metu tose įmonėse, palyginti su 2020 m., sumažėjo 49 proc., o tai yra, iš pernai dirbusiųjų darbo vietos neliko kas antram.
Užimtumo tarnyba 2019 m. įregistravo 41 socialinės įmonės paraišką valstybės pagalbai gauti. Iš jų pateiktos 22 paraiškos subsidijai neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti, 11 – subsidijai asistento išlaidoms, 6 – subsidijai transporto išlaidoms, 1 – subsidijai neįgalių darbuotojų darbo vietoms ir jų darbo priemonėms pritaikyti, dar 1 – subsidijai, skirtai administravimo išlaidoms gauti. Patvirtinta 40 paraiškų. Už 2020 m. rezultatai, tikėtina, bus vėliau. Į faktą, jog 2021 m. I ketvirį socialinėse įmonėse įdarbinamųjų neįgaliųjų asmenų, palyginti su 2020 m., galimai sumažėjo per pusę, taip pat būtų pravartu atsižvelgti, mat, finansavimas greičiausia tose įmonėse jau buvo pasiimtas ne už per pusę mažesnį įdarbinamųjų skaičių, subsidijos įvairių rūšių taip pat įsisavintos... už didesnį skaičių neįgaliųjų, be abejo – tačiau tai tik prielaida tolimesnei kruopščiai analizei ir galimam socialinių įmonių veiklų ribojimo, dalinio atsisakymo, uždarymo, naikinimo, kontrolės ir pan. atvejams.
„Padėkime sau‘19“ 2020 m. Nr. 13 skelbėme, jog tik mažiau nei trečdalis dirbti galinčių neįgaliųjų Lietuvoje turi darbą ir klausėme, kas jų laukia ekonominio sunkmečio laikotarpiu. Rėmėmės šaltiniu <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spke-zivile-stankeviciute-vos-trecdalis-dirbti-galinciu-neigaliuju-lietuvoje-turi-darba-201362>, žr. 2020-06-16; Eltai pranešimą rengė Živilė Stankevičiūtė, Kauno technologijų universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė. Primename:
Neįgaliesiems per masines informavimo priemones bene kasdien kartojama, kad jie yra rizikos grupėje, jie yra socialiai pažeidžiamiausia visuomenės dalis, tą patį šie žmonės išgirsta ir savo darbo vietoje. Negalią turintiems asmenins pandemijos sukelta krizė yra kur kas didesnis psichologinis iššūkis nei likusiai visuomenės daliai. Nerimą kelia ne tik pavojus sveikatai, bet ir rizika prarasti darbo vietą, kurios netekęs dažnas neįgalus asmuo atsiduria ties skurdo riba ir patenka į dar didesnę socialinę atskirtį.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo ką kita – 14 proc. visų pasaulio gyventojų turi vieną arba kitą negalią. Prognozuojama, kad per šiuos metus maždaug kas penktas Europos Sąjungos gyventojas turės kokią nors negalią. Lietuvoje maždaug kas dešimtas gyventojas yra neįgalus. Neįgalieji sudaro labai didelę mūsų visuomenės dalį, tačiau tik mažai daliai dirbti galinčių neįgaliųjų pavyksta įsidarbinti. Tarp galinčių dirbti ir realiai dirbančių neįgalių asmenų atotrūkis yra didžiulis.
Taigi, remdamiesi statistika, Valstybės kontrolės apibendrintais duomenimis, LR SADM, Užimtumo tarnybos informacija, kai kurių mokslininkų, kaip antai, Ž. Stankevičiūtės, analizių duomenimis, galime apibendrinti, jog neįgaliųjų užimtumas darbo rinkoje Lietuvoje paprastai nesiekia nė trečdalio visų darbingo amžiaus neįaliųjų skaičiaus, kai bendras visų gyventojų užimtumo lygis perkopia apie 70 proc. Negana to, Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio, mat Europos Sąjungoje maždaug 50 proc. neįgaliųjų turi darbo vietas. Iš esmės neįgaliųjų įtraukimas į darbo rinką Lietuvai yra iššūkis net ir ekonominio augimo laikotarpiu. Todėl būtina klausti, o kaip bus dabar, kai mes susiduriame su pandemija, ekonomikos recesija? Kokias turės galimybes neįgalieji popandeminiu laikotarpiu, kada prognozuojamas visuomenės narių mentalinis nuosmukis, pakrikimas, demoralizacija, protinių, psichikos ligų, sutrikimų, žalingų priklausomybių ir visų rūšių smurto bei visokeriopos diskriminacijos atvejų pagausėjimas?
Ž. Stankevičiūtė teigia: visuomenėje vyrauja požiūris, kad neįgalusis yra mažiau kompetentingas negu žmogus, neturintis jokios negalios. Dėl šios priežasties konkurencija atviroje darbo rinkoje be jokio valstybės reguliavimo dažnam neįgaliajam tampa neįmanoma misija.
Kokiais būdais galime užtikrinti neįgaliųjų integraciją į darbo rinką?
2019 m. Lietuvoje intensyvėjo diskusijos, kokie metodai ir įrankiai galėtų būti taikomi integruojant neįgaliuosius į darbo rinką. Diskusijas lėmė inicijuoti teisinio reguliavimo pakeitimai. Tačiau greitai prasidėjusios jos taip pat greitai ir nutilo. Kalbant apie teisinį reglamentavimą, Lietuvoje egzistuoja du įmonių tipai: socialinės įmonės bei neįgaliųjų socialinės įmonės. Tai pagrindinis įrankis, kurį taiko valstybė, siekdama įtraukti neįgaliuosius į darbo rinką. Nemažai diskutuojama, ar šitas modelis yra pakankamas.
Lietuva yra pasirinkusi būtent tokią formą, bet pažvelgę į ES šalis, galime pamatyti ir kitokių metodų. Realiai egzistuoja du neįgaliųjų integracijos į darbo rinką modeliai ir jų sintezė. Dauguma valstybių taiko integruotą modelį – jose veikia ir specialiai pritaikytos įmonės, tačiau kartu taikoma ir kvotų sistema, padedanti neįgaliesiems konkuruoti atviroje darbo rinkoje. Pavyzdžiui, Prancūzija taiko tokį atviros rinkos modelį: įmonės ne mažiau nei trejus metus turinčios daugiau kaip 20 darbuotojų privalo įdarbinti neįgalius asmenis – ne mažiau kaip 6 proc. dirbančių įmonėje turi būti žmonės, turintys neįgalumą. Žinoma, įmonė turi teisę jų nepriimti į darbą, tačiau tokiu atveju ji moka kompensaciją į specialų fondą. Šiame fonde sukauptos lėšos skiriamos neįgaliųjų konsultavimui, mokymui, pagalbai darbo vietoje ir kitokių socialinių klausimų sprendimui. (...)
Moksliniai tyrimai rodo, kad neįgaliesiems pradėjus dirbti organizacijoje – nesvarbu, ar tai įprasta ar socialinė įmonė – jų pasitenkinimas darbu ir produktyvumas labai priklauso nuo kolegų, tiesioginio vadovo požiūrio į juos, apskritai nuo santykių organizacijoje. Šiuo kritiniu laikotarpiu pozityvių, konstruktyvių santykių kūrimas ir parama neįgaliesiems yra vienas iš esminių tikslų ir iššūkių, su kuriuo susiduria įmonės, kuriose dirba negalią turintys asmenys.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, klausime dar kartą to paties, kaip ir 2020 m. rugsėjį, kada Valstybės kontrolė viešai pristatinėjo atliktojo audito apie neįgaliųjų integraciją darbo rinkoje išvadas, rezultatus: KODĖL TAIP MENKAI IŠNAUDOJAMOS GALIMYBĖS PASKATINTI, MOKYTI, UGDYTI NEĮGALIUOSIUS DIRBTI SAVARANKIŠKAI, NEPRIKLAUSOMAI, IMTI SUBSIDIJAS DARBO VIETAI ĮSIRENGTI PATIEMS, PASIRINKTI MOKYMUS, PASLAUGAS, PARTNERIUS PATIEMS IR SVARBIAUSIA – PATIEMS IR BE JOKIŲ TARPININKŲ UŽSIIMTI SAVO DARBO, AMATO, KŪRYBOS AR VEIKLOS REZULTATŲ REALIZAVIMU-PARDAVIMU ATVIROJE RINKOJE, pagal poreikius pasitelkiant artimuosius, draugus, kolegas, bendruomenės narius? Žinoma, tam būtina viena pagrindinė sąlyga – neįgaliuosius turi pasiekti juos dominanti informacija ir paslaugos, finansinė parama taip pat be nereikalingų tarpininkų, su individualiu pritaikymu pagal individualius poreikius, situaciją, galimybes ir svarbiausia – norus. Nemaža dalis neįgaliųjų dažniausia dėl jiems skiriamų preparatų ir dėmesingo „gydymo“ nenori nieko veikti, daryti, dalis iš jų ir negali išties, nepajėgia to daryti, apie sveikimą nė nesvajoja, nes kūnai ir sielos būna sudarkyti negrąžinamai ir po eilinių „pagalbos“ procedūrų jie tiesiog nebeatsigauna.
Kita vertus, lozunginiai ir pageidaujamieji pokyčiai ir gairės prioritetiškai remti skaitmenizacijos, inovacijų, aplinkos apsaugos bei pandemijos padarinių įveikimo sritis puikiai dera su realiomis neįgaliųjų galimybėmis ir būtinybe nusikratyti perteklinių niekam nereikalingų paslaugų, jų teikėjų, visokių neva „geradarių“, bendrijų, draugijų, – kas iš tikrųjų labai didina sumas, neva, skiriamas neįgaliesiems iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir daugybę metų visiškai nekeičia situacijos – neįgalieji Lietuvoje yra nežmoniškai žeminami, diskriminuojami, iš jų pasipelnoma ir tai yra purvina ir gėdinga neįgaliųjų išnaudojimo, nužmoginimo, visokių makabriškų eksperimentų su jais darymo ir neįgaliųjų mulkinimo, savivertės menkinimo industrija. Apie bet kokių įmanomų teisių pažeidimus neįgaliųjų asmenų atžvilgiu – atskira tema. Kas nuginčys, jog itin nesunku neįgalaus asmens sukurtus šedevrus tiesiog paimti metus repliką – oi, koks tai niekalas ir šlamštas, nebeturime kur dėti tų visų atliekų, rankdarbių, paveikslėlių, audinių, drožinių ir teplionių... niekas neperka – ir nedelsiant parduoti nuvežus ten, kur tai įgauna realią kainą ir tuo pačiu nemokamai užsiimti patalpas brangiausiose nekilnojamojo turto dislokacijos teritorijose, įskaitant ir draustinius, regioninius parkus ar senamiesčių ansamblius, pasikabinti iškabas – tokia ir tokia organizacija – nulėkti į TV ir paverkšlenti, kaip skriaudžiami neįgalieji, kaip jie skursta, vargsta, serga ir skubiai, skubiai duokite tai organizacijai dar ir dar valdiškų pinigų, automobilių už dyką ir SPA pramogų bei prašmatnių kelionių organizcijos vadukams ir jų „freilinoms“, kurios visos kaip viena išmokusios kurti sopulingųjų „geradarių“ grimasas, apsirėdyti pilkai rusvais nabagėlių-davatkėlių rūbeliais, reguliariai su visais savo šeimos nariais važinėtis į sporto klubus, kurie finansuojami iš valdiškų pinigų ir numatyti neįgaliesiems, tačiau jų ten arba visai nėra, arba lankosi 1-2 iš mieste registruotųjų beveik 10 000 neįgaliųjų, maitintis irgi už dyką iš „Maisto banko“, imti labdaringai dalinamą avalynę, drabužius – sau ir savo artimiesiems, o neįgaliesiems numesti niekam netikusias dvokiančias atliekas ir maisto davinius iš realiai jau supuvusių, supelijusių daržovių, vaisių, kitų puvėsių, ką paragavę neįgalieji pastoviai reikalingi neatidėliotino gydymo, nes sutrinka virškinimas, dažni apsinuodijimų atvejai, diabetikams padažnėja ligos atkryčiai, 2020 m. pradžioje fiksuota nemažai nepaaiškinamų neįgaliuosius ištikusių mirčių, kt. Probleminius klausimus deleguojame kitiems žurnalistams ir iš kitų visuomenės informavimo priemonių, nes ar ne metas, kolegos, pagaliau nebemuilinti vieni kitiems akių ir makaronų vieni kitiems bei visuomenei ant ausų nebekabinti bepadlaižiaujant dėl eilinio valdiško finansavimo ar prieigos prie sotesnio lovio ar „pachliobkės“ nemokamai bei geresnio apšvietimo eiliniame valdininkėlių, politikierių, komersantų-spekuliantų-nabagėlių-padlaižių ir kitų lydinčiųjų sintetinių kikimarų, besistengiančių bei save parduodančiųjų dėl eilinės kvaišalų dozės ar naujos botokso injekcijos į gabalais susmukusį išpurtusį kibiro dydžio gausiai aptinkuotą veidą, šou? Gal metas būtų jau ir galų gale išsiblaivyti, atsipeikėti, apsikuopti, išsiliuobti iš šito visuotinės degradacijos liūno? Balandis šiaip jau – švaros mėnuo. Žinoma, klausimus keliame provokuodami, tačiau išties metas gvildenti realią situaciją, ieškoti sprendimų, investuoti į turimus žmogiškuosius išteklius, o ne į efemerinius ir įsivaizduojamus, iš kažkelintos užjūrio šalies atkeliaujančius, ne piešti vieni kitiems rožinius burbulus, kačiukus ir siųsti saldainukų bei gėlyčių krepšelius, tikintis kokios tai privilegijos, kokybiškesnio skiepo, posto, algos didinimo, pramogos, baliuko, vasaros su prašmatniais nuotykiais už dyką buvimą ir nosies krapštymą bei močiučių pinigėlių reketavimą..., nuo kvailumo ir menkaprotystės skiepų šiaip jau nėra.
Iliustracija "Elfas" iš creativecommonsorg.com
////////////////////////////////
Užimtumo tarnyba:
Greitai ir patogiai rasite informaciją apie pagalbą bei paslaugas bėdai ištikus
Socialinės pagalbos žemėlapį rasite: <https://soczemelapis.uzt.lt/>
Gauta 2021-04-08, paskelbta 2021-04-09
Prieš porą mėnesių startavęs Socialinės pagalbos žemėlapis jau spėjo pritraukti daug naujų dalyvių. Šis Užimtumo tarnybos sukurtas įrankis vasarį tejungė 50 socialinę pagalbą teikiančių įstaigų, o dabar jų yra 135, ir šis skaičius toliau sparčiai auga.
„Socialinę pagalbą teikiančias organizacijas nuolat kviečiame prisijungti prie Socialinės pagalbos žemėlapio. Internetinėje svetainėje https://soczemelapis.uzt.lt/ Jums tereikia spustelti aktyvią nuorodą „Pridėti įstaigą“ ir į specialius laukelius įvesti registracijai reikiamus duomenis – įstaigos pavadinimą, el. pašto adresą, savivaldybę, kurioje vykdoma veikla ir kt. Naujo socialinio partnerio informacija į žemėlapį įtraukiama po to, kai ją peržiūri ir patvirtina atsakingas specialistas“, – paaiškino Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Indrė Sevostjanova.
Projektas socialiniams partneriams suteikia galimybę susipažinti su panašaus pobūdžio paslaugas įvairiose Lietuvos savivaldybėse teikiančių įstaigų spektru, o svarbiausia – plačiau skleisti informaciją apie jų vykdomą veiklą, kuri padės su problemomis susiduriantiems asmenims sužinoti, kur kreiptis pagalbos.
Tarp didžiųjų šalies miestų daugiausiai žemėlapyje užsiregistravusių socialinę pagalbą teikiančių įstaigų yra iš Vilniaus (13), šiek tiek mažiau iš Šiaulių (11) ir Panevėžio (9). Aktyviausios mažesnės savivaldybės – Pakruojo ir Utenos (po 8 užsiregistravusius socialinius partnerius), Marijampolės ir Rokiškio (po 7), Anykščių (6) bei Molėtų (5).
Internetinės svetainės https://soczemelapis.uzt.lt/ stebėsenos duomenys rodo, kad šį puslapį aplankė per 1000 interneto vartotojų, fiksuota 7700 puslapio peržiūrų, o skaitomiausia yra Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos pateikta informacija.
Socialinės pagalbos žemėlapis – tai nemokamas skaitmeninis įrankis, kuris padeda greitai ir patogiai surasti informacijos apie įvairią pagalbą bei paslaugas tais atvejais, kai susiklosto sudėtingos gyvenimo aplinkybės. Jame skelbiamos organizacijos ir institucijos, kuriose teikiama teisinė, socialinė, psichologinė pagalba, maitinimo, apgyvendinimo, medicininės ir kitos paslaugos.
Projektas labiausiai orientuotas į darbo ieškančius žmones, kuriems reikalinga kompleksinė pagalba, kad jie įveiktų iškilusias problemas ir galėtų sklandžiai įsilieti į darbo rinką. Todėl šį įrankį savo darbe pirmiausia pasitelkia klientus konsultuojantys Užimtumo tarnybos specialistai. Tiesa, jis taip pat atviras visiems žmonėms, ieškantiems tokių paslaugų savarankiškai.
Socialinės pagalbos žemėlapis prieinamas internete be registracijos. Juo naudotis lengva ir patogu. Pasirinkus savivaldybę, pateikiama informacija, kokios organizacijos teikia socialinę pagalbą jos teritorijoje. Pažymėjus konkrečios paslaugos tipą, galima sužinoti, kur arčiausiai veikia organizacijos, galinčios padėti. Dar daugiau: pagal norimą raktinį žodį pateikiamos visos atitinkamoje srityje dirbančios organizacijos, o ieškant specifinei grupei teikiamų paslaugų – pavyzdžiui, asmenims su negalia, grįžusiems iš įkalinimo įstaigos ar kita – įdiegti detalios paieškos filtrai.
Įrankis sukurtas įgyvendinant atvejo vadybos modelį, kuriame reikalingos koordinuotos, integruotos paslaugos, skirtos kompleksinių problemų turinčių asmenų pagalbai.
Dėkojame Užimtumo tarnybai už bendradarbiavimą
//////////////////////////////////////////////////////
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
SVARBU ŽINOTI
JUNATED NATIONS
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 46-ojoje sesijoje –
skatinimas užtikrinti neįgaliųjų įtraukimą į su klimato kaita, pandemija ir skaitmenizacija susijusius sprendimus
Praneša Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyrius, LR URM, gauta 2021-04-06
2021 m. vasario 22 – kovo 25 dienomis vykusioje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) 46-ojoje sesijoje Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad neįgaliųjų teisės yra vienas iš pagrindinių Lietuvos kandidatavimo į Žmogaus teisių tarybą 2022-2024 metams prioritetų.
Neįgaliųjų teisės šių metų ŽTT metu buvo plačiai svarstomos ir Lietuva aktyviai dalyvavo šiose diskusijose. Lietuva kartu su aštuoniomis Šiaurės ir Baltijos šalių delegacijomis parengė bendrą pasisakymą kovo 3 d. vykusio interaktyvaus dialogo su Gerard Quinn, Specialiuoju pranešėju neįgaliųjų teisų klausimais, metu, kurį perskaitė Suomijos delegacijos atstovė. Pasisakyme ŽTT buvo paskatinta užtikrinti neįgaliųjų įtraukimą į su klimato kaita, pandemija ir skaitmenizacija susijusius sprendimus.
Kovo 5 dieną Lietuvos nuolatinis atstovas ambasadorius Andrius Krivas taip pat Šiaurės ir Baltijos šalių vardu pasisakė JT ŽTT sesijos kasmetiniuose interaktyviuose debatuose dėl neįgaliųjų teisių, kuriuose šiemet buvo aptariama neįgaliųjų dalyvavimo fizinėje veikloje bei sporte tema. Ambasadorius pažymėjo, kad neįgalieji iki šiol susiduria su daugybe kliūčių, ribojančių jų dalyvavimą fizinėje veikloje. Šiaurės ir Baltijos šalys pabrėžė žmogaus teisėmis grįstos prieigos svarbą plėtojant įtraukų ir žmonėms su negalia pritaikytą dalyvavimą fizinėje veikloje ir sporte bei paragino šalis vykdyti savo įsipareigojimus siekiant apsaugoti neįgaliuosius, ypač vaikus, moteris ir mergaites, nuo diskriminacijos ir kovoti su struktūrine nelygybe.
Lietuva taip pat dalyvavo derinant ir prisijungė prie bendro ES ir Neprisijungusių šalių judėjimo pareiškimo dėl neįgaliųjų teisių apsaugos.
REDAKCIJOS PRIERAŠAS: „Padėkime sau‘19“ NUOLAT cituojamas JT ŽTT 2020 m. paskelbtas raportas neįgaliųjų diskriminacijos klausimais. 2021 m. pareiškimą dėl neįgaliųjų teisių apsaugos išnagrinėsime, esmę pateiksime skaitytojams kituose „Padėkime sau‘19“ numeriuose bei www.
/////////////////////////
2021 m. valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis nuo 125 eurų padidėjo iki 128 eurų ir teisei į socialinę pašalpą gauti yra skaičiuojama 1,1 VRP (140,8 Eur) – teisę į socialinę pašalpą įgyja asmenys, jei jų vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 140,8 Eur.
Išsamiau: <https://www.kasmanpriklauso.lt>;
<https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/seime-siekiama-sudaryti-palankesnes-salygas-nepasiturintiems-gyventojams-gauti-pinigine-socialine-parama-200206, =r>. Žr. 2020-05-05.
/////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////
|
|
-------------------------------------------------------------------------------
TEMA DISKUSIJAI:
ASMENŲ SU NEGALIA LIETUVOJE (NE)MAŽĖJA
2021-03-17
IŠSAMIAU: <https://www.leidinyssau.lt/naudinga>; <https://www.leidinyssau.lt/info>
„Padėkime sau'19“ klausimas, pateiktas 2021 m. kovo 15 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM):
Per 5 metų laikotarpį nuo 2015 iki 2019 metų net 11,4 proc. išaugo vaikų, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą, skaičius, tai matome iš NDNT duomenų, todėl yra pagrindo teigti, kad neįgalių vaikų skaičius Lietuvoje didėja. Gauti ir 2020 m. statistiniai duomenys. Ar galite patikslinti, kiek iš 15259 neįgalių vaikų LR 2020 m. turėjo LR pilietybę ir kiek jų tarpe tų, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą? Taip pat pateikite duomenis, kiek iš viso neįgalių vaikų LR buvo 2017, 2018 ir 2019 m. Taip pat yra duomenys, jog net virš 56 proc. neįgaliųjų vaikų LR 2020 m. buvo reikalinga slauga arba priežiūra – ar galite informuoti, kokia lėšų suma šiems poreikiams tenkinti buvo skirta iš biudžeto ir kitų šaltinių 2020 m. ir kiek tiems patiems tikslams skirta jau 2021 m.? Jei galite nurodyti tik nacionalinio biudžeto ir savivaldybių lėšas, taip ir padarykite, tačiau ir nemažai įvairių projektų yra finansuojami būtent iš biudžeto – todėl LR SADM neabejotinai šią informaciją turi.
Atsakymas, gautas iš SADM 2021 m. kovo 16 ir 17 d.:
2017 m. neįgalumo lygis nustatytas 14 854, 2018 m. – 14 992, 2019 m. – 15 359 vaikams.
2020 m. slaugos ir priežiūros (pagalbos) išmokoms vaikams mokėti buvo panaudota apie 9 mln Eur (9.072.663).
2020 m. slaugos ir priežiūros (pagalbos) tikslinėms kompensacijoms iš viso mokėti iš valstybės biudžeto savivaldybėms skirta 182 021 500 Eur.
2021 m. slaugos ir priežiūros (pagalbos) tikslinėms kompensacijoms iš viso mokėti iš valstybės biudžeto skirta 192 234 000 Eur.
2020 m. pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis 1678 vaikams, pakartotinai – 3804 vaikams. Visi vaikai turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.
Dėkojame už informaciją.
Daugiau: <https://www.kasmanpriklauso.lt>; <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/viskas-vienoje-vietoje-parama-neigaliesiems>
Prašykite, kad artimieji nuolat skaitytų jums naujienas,o sprendimus priimkite patys.
NUO 2021 m. KOVO 1 d. BRANGO CIGARETĖS IR CIGARILĖS
Aut. Andžela Armonienė, analizė pradėta 2014 m., paskelbta 2021-03-08
Lietuvoje padidėjo rūkalų akcizai, už šį žalingą įprotį žmonės moka dabar daugiau. Cigarečių ir cigarilių pakeliai nuo 2021-03-01 brango 13-17 centų, pranešė TV3 šaltinis /aut. Vytautas Dovydaitis/ 2021.03.02 15:16 /. Taigi, vidutiniškai per metus rūkaliams reikės papildomų kokių 50 eurų, jei įpročio neatsisakys, nepripras prie ko kito ir vertiname, jog per dieną vidutiniškai surūkomas pakelis, kuris nėra kontrabandinis ar rankų darbo suktinis su neapibrėžtu turiniu.
PRADŽIAI – TEKSTAS PARAŠYTAS 2014 M., VERTIMUS DARO GOOGLE, KITI, TODĖL NEGEBANTIEJI ĮSISAVINTI TEKSTO GALI PASITEKTI E-PAGALBININKUS:
"The habit of smoking is disgusting to sight, repulsive to smell, dangerous to the brain, noxious to the lung, spreading its fumes around the smoker as foul as those that come from Hell."
— King James I, 1604, a few years after Sir Walter Raleigh brought tobacco to England.
If we consider all the pleasure and advantages provided, in a most democratic and international fashion, by this little white paper roll, we shall understand why it is difficult to destroy its power by means of warnings, threats, or preaching. This pleasure miracle has so much to offer that we can safely predict the cigarette is here to stay (Dichter, 1947).
Firstly, here are some historical facts. Tobacco smoking is a part of the culture of the Indians; Mayans also used tobacco for medicinal purposes before centuries. Columbus got the tobacco examples during arrival in America in 1492, but only after some years sailors started to consume tobacco and it had spread to Europe. The first cigarette was produced in 1828. It was started industrial production of cigarettes only at the beginning of the 20th century. During the First World War a soldier smoking was seen as a part of his life, women began smoking also. The first huge anti-smoking campaign was developed in 7 and 8 decades of the 20th century. Hence, smoking is an unwanted phenomenon; the number of smokers in developed countries is starting to decrease, while the number of smokers in developing countries remain high or even rise.
The proportion of daily smokers among the adult population varies greatly across countries, even between neighboring countries. Fifteen of the 34 OECD countries had less than 20% of the adult population smoking daily in 2010. On average, smoking rates have decreased by about one-third over the past twenty years, with a higher decline for men than for women (OECD Factbook, 2013).
Tobacco industry has rather strong brands. Cigarette brands varied in their blends of tobacco and the advertising on their cards. Fragrant Rose cigarettes, sold in the 1880s, issued cards with romantic and flowery images on them to correspond with their name. Creole cigarettes, created by S. F. Hess and Company were known for issuing baseball cards for the Newsboys League in 1888. Other popular brands of the late 19th century were Sweet Caporal, Lone Jack, and Three Kings. It was not until the early 20th century that companies such as Philip Morris Tobacco, the founder of “Marlboro” cigarettes, began (A Complete Social History of Cigarettes). Appearance of worldwide cigarettes brands was helpful for tobacco industry in all senses. „Marlboro“ has been the world's No. 1 cigarette brand since 1972. “Wintston” as a brand was launched in the United States in 1954. Today it is the number two cigarette in the world, available in over 100 countries. “Pall Mall” brand was introduced in 1899 and is the third strongest cigarettes brand. “Camel” has a history that stretches back more than 100 years. Launched in 1913, “Camel” was the first worldwide cigarette trademark. “B & H” established in 1873 in London, the company was dedicated to the craft of manufacturing high quality cigarettes, and was awarded a royal warrant as supplier to the Prince of Wales, later King Edward VII. Today, it remains a mark of distinction as an original, yet timeless, symbol of quality, and continues to be a leading brand around the world (JTI). Advertising for “Marlboro”, “Camels”, and other brands of cigarettes encourages generic demand. But because cigarettes are a harmful product, regulators and critics have argued for greater restrictions on advertising (Wolburg, 2008).
Regulations regarding the advertising and smoking overall have a long history. Since 1613, when John Rolfe introduced a successful experiment in tobacco cultivation in Virginia (USA) the leaf has assumed major social, industrial, economic and medical implications. Consequently, persons concerned with tobacco on a commercial or personal basis have been subject to a variety of different regulations over the past 400 years (History of Tobacco Regulation).
European Union confirmed some legal restrictions for tobacco products advertisement. On 2 December 2002 the Council reached an agreement on a proposed directive to ban tobacco advertising. The directive covers four areas of cross border advertising (printed publications, internet, radio and sponsorship), but does not include indirect advertising (COD 2001/0119). Another regulation - Directive of the European Parliament and of the Council on the approximation of the laws, regulations and administrative provisions of the Member States relating to the advertising and sponsorship of tobacco products (Directive 2003/33/EC).
Mentioning regulations regarding the advertising and smoking overall, the WHO Framework Convention on Tobacco Control (WHO FCTC) is the first treaty negotiated under the auspices of the World Health Organization. The WHO FCTC is an evidence-based treaty that reaffirms the right of all people to the highest standard of health. The WHO FCTC opened for signature on 16 June to 22 June 2003 in Geneva. The treaty has 168 Signatories, including the European Community, which makes it one of the most widely embraced treaties in UN history. According to 13 article of the treaty, „parties recognize that a comprehensive ban on advertising, promotion and sponsorship would reduce the consumption of tobacco products.” (WHO Framework Convention on Tobacco Control).
Smoking bans are public policies, including criminal laws and occupational safety and health regulations, which prohibit tobacco smoking in workplaces and/or other public spaces. Legislation may also, in some cases, restrict the carrying or possessing of any lit tobacco product. For example, smoking in all public places in Bhutan became illegal on 22 February 2005. It thus became the first nation in the world to outlaw this practice outright. As of early 2010, Finland's government has openly considered planning gradual moves towards phasing-out smoking completely. Smoking has since been prohibited in all indoor public and workplaces, including bars, cafes, clubs and restaurants, from 1 June 2007, except in some places permitted a transition period of up to two years. Smoking was permitted in trains in designated smoking booths until June 2013, when it was banned by the national railway company. Smoking and the use of other tobacco products is prohibited in most public spaces in Iceland (List of smoking bans).
The industry should now be required to admit these:
That smoking causes many kinds of cancer, heart disease and respiratory illnesses which are
fatal for many sufferers. The industry still does not publicly accept that smoking causes lung cancer.
(...) That teenagers (13-18) and children (<13) are inherently important to the tobacco market and that companies are competing for market share in these age groups. The industry maintains that its business is only focused on adults.
(...) That second-hand smoke is a real public health hazard, including causing childhood diseases such as asthma, bronchitis, cot-death and glue ear, and is a cause of lung cancer and heart disease in adults. The industry has mounted a major disinformation campaign in this area.
(The truth about the tobacco industry …in its own words).
Social marketing against cigarettes has been widely used as a tool to help people to avoid tobacco harmfulness, because social marketing interventions can produce changes across a relatively wide spectrum of behaviors. There are lot discussions about social marketing’s impact, but it is evident that in the face of an escalating pandemic harmfulness of smoking we are witnessing a public health evolution in which the once-extraordinary is rapidly becoming the social norm. Making smoking history moves us closer to reaffirming the right to the highest standard of human health for all. On the other hand, manufactures use packaging for making impact and persuade consumers. Variety in packaging is a tactics to overcome other bans and regulations.
Tobacco industry’s claims are like this: “To be effective, tobacco regulatory policy must be evidence-based, apply to all tobacco products, and should take into account the views of all legitimate stakeholders including public health authorities, government finance authorities, tobacco manufacturers, and other members of the tobacco supply chain. Regulatory policy must consider the potential to trigger adverse consequences which undermine public health objectives, such as increasing the demand for illicit cigarettes” (Smoking and Health). We oppose measures such as generic packaging, point of sale display bans, total bans on communications to adult consumers, and bans on the use of all ingredients in tobacco products (Regulating Tobacco Products).
It has been taken information about existing and future regulations into account to interpret the data and findings related to marketing. It will be investigated in this case what kind of effects of cigarettes brands, packaging and attempts of social marketing can be find among Lithuanian consumers and how they impact their perception.
(...)
Hence, here can be concluded that:
- loyalty of consumers is a target for strong brand builders;
- different handling models exist in different countries, thus, exist different use experiences and it is important for brands perceptions;
- brand quality transfer improves brand image transfer;
- quality is a key in case of brand changes in general, consumers evaluate quality as the main thing;
- marketers may benefit by including language in advertisements that encourage consumers to think about their own self-image;
- consumers can use past experiences with the brand and assess the extension and reduce the risk associated with purchasing a new product;
- less risk probability is important in case of selecting cigarettes brands;
- new brand users have different beliefs prior to taking up the brand compared to non-users.
The main effects of cigarettes brands are:
- quality of products as a fact related to brands;
- loyalty after usage of some brands;
- connections to prioritized image;
- risk reduction – smokers can trust what they use when brands are well-known;
- feelings of
(...)
Here can be made summaries about branding effects as such:
- associations toward brands are stronger when brand is a status symbol and has social value;
- the possible effect of branding is to increase primary demand for the product, especially when consumers see little differentiation between brands;
- advertising simply establishes brand preference among those who have already decided to consume the product;
- generic advertising can increase consumption of brands;
- in an inter-brand shift, the main is ability to buy the same brand even if the budget is not enough; it is easier for the consumer to move between the imported and local brand (Asian experience);
- advertising has a significant impact on the demand for the better varieties of cigarette;
- the branding can function by affecting not only the way people perceive specific tobacco products but also their perceptions of smoking behavior itself;
- a brand has to stay current to grow, and develop; striking a balance between retaining existing customers, and appealing to new target segments and when doing nothing even popular brands are losing new clients.
(...)
Health and social warnings
The case for local action on tobacco was presented by The Public Health Wales Observatory (2012) – the latest version of the local tobacco control profiles provides up-to-date profiles of tobacco use, tobacco harm and smoking cessation across England. Conclusions were presented aiming to help ensure that tackling tobacco use is important for local public health. For example, a high court decision in Australia has upheld the government’s plain packaging for cigarettes law.
The cigarette manufacturers conspired not to compete on the basis of health claims or the introduction of potentially safer cigarettes since the 1950s. They started making implied health claims in advertisements selling ‘low tar’/‘light’ cigarettes. It was concluded that disclosing more information on smoking compensation earlier than the cigarette companies did would not have had any significant impact on smoking behavior (Langenfeld, Noffsker, 2012). Here we should introduce some explanation. After the landmark 1964 Surgeon General's Report on the health consequences of smoking, cigarette manufacturers began heavily marketing cigarettes labeled "light," "low," and "mild". However, due to passage of the Family Smoking Prevention and Tobacco Control Act in 2009, manufacturers are now prohibited from manufacturing for sale or distribution any tobacco products for which the label, labeling, or advertising contains the descriptors "light," "low," or "mild" or any similar descriptors. Examination of tar yields and health risks did not provide evidence that low-yield cigarettes are less harmful to health than regular cigarettes (CDC).
Another kind of study was made by Braillon and Dubois (2011), who aimed to discuss the effects that using the correct terminology can have on smoking and smoking cessation. They studied the harms of smoking and the harms of using ineffective terminology. Researchers claim that inadequate language reflects inadequate involvement to face the challenges – over five million people die from smoking-related diseases each year.
Interesting findings were made about pictorial warnings. Researchers provided evidence that pictorial health warnings are more effective than text warnings. Images elicited stronger responses than a text-only message. Updating text warnings did not create information more effective. On the other hand, adding an image to an existing text warning made this more effective (Hoek, et al., 2011).
In 2001, Canada became the first country to implement large, pictorial warnings on 50% of the front and back of cigarette packs. A study found that these warnings reduced smoking rates in Canada by 12 to 20 percent between 2000 and 2009. However, repeated exposure to the same pictorial warnings reduces their impact. The same warnings were on packs for 10 years before they were replaced in 2012; during this period smokers became less likely to notice the warnings, and think about the health risks of smoking and quitting. Smokers are supportive of further restrictions on cigarette packaging. In 2011, support for cigarette plain packaging, as adopted in Australia in 2012, ranged from about a third of smokers in British Columbia to more than half of smokers in Quebec (Canada’s.., 2013).
In sum, tobacco harm reduction is not an easy process and it is important to take pleasure seriously. Approaches focused only on risk and harm reduction are limited (Bell, 2013).
Thus, the question why real harms of smoking and information about it are so ignorant of smokers’ maybe has an answer that correct terminology would help to spread information, plus, images are more effective then only text warnings. It is difficult to make significant impact on smoking behavior and perception even having facts about millions people dying from smoking-related diseases. Packaging of tobacco products is used also for information about cigarettes harmfulness spreading together with removing branding identity.
Plain cigarettes packaging and its effect
According to organisation named CANTABACO, all tobacco products would be packaged in a standardised pack with generic coloring, font and materials use for the entire wrapper. Plain packaging would need to be applied to tobacco products i.e removal of unique or colored filters and printing or embossing of logos on cigarettes.
“Key functions of plain packaging:
It reduces brand appeal and attractiveness of any tobacco products, especially to young people.
It removes misleading and deceptive beliefs about the health risks associated with different products.
Plain packs increase the effectiveness and credibility of health warnings” (CANTABACO).
The retail setting has become the tobacco industry’s primary site for sustaining relationships with the consumer after traditional advertisement was banned. Marketing strategies were prepared to integrate packaging designs, display fixtures and placement of tobacco products. The number of brand variants has increased. The tobacco industry has worked for many years to create strong brand identities and associations. The use of colors, images and descriptors have been used in conjunction with brands to build strong consumer perceptions of the taste and risks of tobacco products. “Consumers associate the strength of the brand with the intensity of colors, e.g. red packs connote strong flavor; green packs coolness; menthol and white packs low tar. The tobacco industry continues to expand the boundaries of package design through innovations in printing technology, package shape, and wrappings. Removing pack branding is another important step in treating tobacco products as the harmful drugs they are” (CANTABACO) and it will be discussed in the next part of this investigation.
The Framework Convention on Tobacco Control (FCTC) requires nations that have ratified the convention to ban all tobacco advertising and promotion. It was expectation that “plain packaging of all tobacco products would remove a key remaining means for the industry to promote its products to billions of the world's smokers and future smokers. (…) Governments have required large surface areas of tobacco packs to be used exclusively for health warnings without legal impediment or need to compensate tobacco companies. It was concluded, that requiring plain packaging is consistent with the intention to ban all tobacco promotions. There is no impediment in the FCTC to interpreting tobacco advertising and promotion to include tobacco packs” (Freeman, et al., 2008, p. 588-589).
When brand elements such as color, branded fonts, and imagery were progressively removed from cigarette packs, adolescents perceived packs to be less appealing, and had more negative expectations of cigarette taste. “Pack appeal was reduced even further when the size of the pictorial health warning on the most plain pack was increased from 30% to 80% of the pack face, with this effect apparent among susceptible nonsmokers, experimenters, and established smokers”. It was concluded that “plain cigarette packs are perceived less favorably than the existing branded packs by adolescents, and plain packs with the least branding elements have the least appeal“ (Germain, et al., 2009, p. 1; 7). Other related studies were in-line with this investigation. It was assessed the impact of plain packaging on visual attention towards health warning information on cigarette packs. Among non-smokers and non-daily cigarette smokers, plain packaging increased visual attention towards health warning information and away from brand information. Hence, this effect was not observed among daily smokers (Munafo, et al., 2011). Another research showed that a shift from branded to plain cigarette packaging could lead to a reduction in positive perceptions of cigarettes among young people (Scheffels, Lund, 2013).
Perceptions of youth were studied and concluded that, for example, Scottish teenagers believe slim line cigarettes are stylish, feminine and possibly safer than regular brands, new research suggests. A study by Stirling University found that youngsters believed thinner cigarettes were weaker, more palatable, and less harmful than more traditional products. The researchers suggested that as well as standardised, plain packaging for tobacco products, the design of the cigarettes themselves may need to be considered to prevent products appealing to children (Scots, …, 2014). A plain packaging law on cigarettes is opposed by the tobacco companies. Perhaps the addicted smoker will care little but teenager will consider some of the health implications and think twice about starting to smoke. The image around the brand is weakened in its ability to connect with the potential teenage smoker. Much research shows (Pierce et al., 2010; Evans et al., 1995) it is the brand and not smoking as such that attracts the younger user. Plain packaging alone will not stop the widespread use of tobacco. A wider rising of individual and societal ambitions and consciousness around health is needed (McAuley, 2013).
Here can be made summaries that plain packaging is impacting consumers and the results are such:
- plain cigarette packs are perceived less favorably than the existing branded packs by adolescents;
- plain packs with the least branding elements have the least appeal;
- removing as much brand information from cigarette packs as possible is likely to reduce positive cigarette brand image associations among adolescents;
- among non-smokers and non-daily cigarette smokers, plain packaging increased visual attention towards health warning information and away from brand information, but this effect was not observed among daily smokers;
- plain cigarette packaging could lead to a reduction in positive perceptions of cigarettes among young people.
We discussed topics about perception of cigarettes brands and packaging and further we will find what kinds of effects can be found after campaigns of social marketing.
(...)
Trends of expanding social marketing beyond the economic exchange and 4Ps frameworks were identified as emerging disciplines such as behavioral economics. “The most important questions related to social marketing were selected as such:
Should social marketers use implicit (rather than explicit) behavior change techniques?
Why are marketers not appreciated?
Can social marketing ever include “involuntary” behavior change?
Is behavior change really the bottom line?
Is there a need to go beyond a focus on singular behavior change?
What is the relationship between social good and democracy?
What happens if market-orientation and democratic values are at odds?
Authors suggest that if social marketing is going to progress, it needs to go through a process of accepting the power that it can bring to bear and the responsibility this implies, and being able to clearly set out how ethical issues are processed when selecting interventions. Part of the justification for this kind of upstream approach is that social marketers start with “social” rather than “marketing” and what flows from this conception of social marketing is that “social” is the superordinate concept concerned with “what and why”, and marketing is the “how”, i.e. the subordinate concept” (Spotswood, et al., 2012, p. 167).
Many social marketing campaigns are not effective. Strategic planning can help to improve program outcomes. It was introduced a social marketing model based on strategical planning. Planning may be limited by over-reliance on commercial marketing tactics, besides; individual behavior change is also making impact. Thus, marketers must firstly find causes of social problems (Wymer, 2011).
Hence, the answer about implementation of social marketing maybe that the end user of results is commercial marketing and campaigns run by tobacco and alcohol companies are sponsored by businessmen from the same industries… but we will investigate what kind of results we have about anti-smoking campaigns activities.
(...)
Thus, investigations in 21th century are in-line with research results that were presented before. For example, Bardsley and Olekalns (1999) informed that anti-smoking advertising and education had no significant effect on smoking behavior. On the other hand, workplace smoking bans and health warnings on cigarette packs decreased consumption.
We can conclude that in spite of not so very much effective social marketing anti-smoking campaigns, they will be a part of huge programmes, education schemes. In general social marketing is promoting more sustainable lifestyles and reductions in consumption. Thus, businessmen will not support such anti-smoking campaigns. On the other hand, an addictive behavior is transmitted mostly in families, circles of friends and after that youth smoking prevention programmes are not so much effective. More attention needs to be paid to different strategies to attempt to address the undeniable health implications for those who continue to smoke; besides, initiatives to reduce smoking across the population are more usable. Returning to question about effects, it is the need to implement strategic approach and have in mind that campaigns should be based on detailed research about how people receive information, process it, and act after that. Besides, fear-based anti-smoking messages are not effective and lead to rejection of them.
(...)
What drives cigarettes associations and how should brand, packaging and social marketing affect cigarettes perception (conclusion leading to method)
Negative or positive associations may appear when we speak about cigarettes, but the most terrible is ignorance or paying no attention.
Marketing is a strong tool and it has been developed according to circumstances.
Here can be made some conclusion of theory investigation, which has been made in this work.
Branding is one of the strongest marketing tools and a valuable thing for producers, but consumers mostly evaluate brands as a measure of self-efficiency and part of a life style.
Smoking, or addiction to cigarettes, is more often perceived as a bad habit which the user is able to break on her/his own. On the other hand, smoking is also related to communication, stress reduction, relaxation and pleasure.
Marketing critics believe that advertising for brands of cigarettes encourages generic demand. But because cigarettes are a harmful product, regulators and critics have argued for greater restrictions on advertising. Advertising simply establishes brand preference among those who have already decided to consume the product. In sum, generic advertising can increase consumption of brands. Cigarettes as a product are dependent upon building a strong brand identity that concurs with the needs, values and lifestyles of the consumer. A brand has to stay current to grow, and develop, striking a balance between retaining existing customers, and appealing to new target segments.
It is important to build a relationship with buyers, rather than merely to make a single sale. Ideally, the essence of that relationship consists of a strong bond between the buyer and the brand.
Packaging for tobacco products is important because consumers buy by image and perception of value.
The tobacco industry has extensively researched how to integrate marketing strategies such as packaging designs, display fixtures and placement of tobacco products to ensure a significant in-store presence, conveyance of brand imagery and friendly familiarity. The number of brand variants has increased markedly in order to dominate tobacco retail displays with single brands.
Besides, pictorial warnings are more effective then only text messages. Among non-smokers and non-daily cigarette smokers, plain packaging increased visual attention towards health warning information and away from brand information. Hence, this effect was not observed among daily smokers.
Social marketing is widely implemented in the area of tobacco industry and retail. Findings provide the first evidence that the intergenerational transmission of implicit cognition may play a role in the intergenerational transmission of an addictive behavior. Despite extensive research, there is little evidence that school-based smoking education programmes have a lasting impact on youth smoking prevalence. It is concluded, that health educators should support government and other agency initiatives to reduce smoking across the population as a whole rather than focusing on purely youth-oriented campaigns.
Social marketing is promoting more sustainable lifestyles and reductions in consumption. Addiction to nicotine is perceived very differently to addiction to other addictive substances. It was concluded - more attention needs to be paid to different strategies to attempt to address the undeniable health implications for those who continue to smoke. Fear-based anti-smoking messages are not effective and lead to rejection of them. The effects of smoking as attractive habit presented in movies were nullified using special advertisement messages before films. No support was obtained that movie scenes would make impact to smokers.
Table 1. Perception and effects of cigarettes brands, packaging and attempts of social marketing
|
Perception and effects of cigarettes brands |
Perception and effects of cigarettes packaging |
Perception and effects of social marketing related to smoking damages |
|
consumers evaluate quality as the main thing and connect it to brands; consumers can use past experiences with the brand and assess the extension and reduce the risk associated with purchasing a new product; new brand users have different beliefs prior to taking up the brand compared to non-users. associations toward brands are stronger when brand is a status symbol and has social value; advertising simply establishes brand preference among those who have already decided to consume the product; generic advertising can increase consumption of brands; in an inter-brand shift, the main is ability to buy the same brand even if the budget is not enough; the branding can function by affecting not only the way people perceive specific tobacco products but also their perceptions of smoking behavior itself. |
plain cigarette packs are perceived less favorably than the existing branded packs by adolescents; plain packs with the least branding elements have the least appeal; removing as much brand information from cigarette packs as possible is likely to reduce positive cigarette brand image associations among adolescents; among non-smokers and non-daily cigarette smokers, plain packaging increased visual attention towards health warning information and away from brand information, but this effect was not observed among daily smokers; a shift from branded to plain cigarette packaging could lead to a reduction in positive perceptions of cigarettes among young people.
|
social marketing is promoting more sustainable lifestyles and reductions in consumption; an addictive behavior is transmitted mostly in families, circles of friends and after that youth smoking prevention programmes are not so much effective; for those who continue to smoke social marketing effects are not so much helpful; initiatives to reduce smoking across the population are more usable; no support was obtained that movie scenes would make impact to smokers if they got special warning messages before films; fear-based anti-smoking appeals can encourage a defensive response and ultimately lead to the rejection of messages, especially by committed smokers; it is to take pleasure seriously and it is the argument for smokers not to pay attention to anti-smoking campaigns; no clear evidences were found that social marketing is helpful in smoking reduction. |
Note. Table’s content is prepared by author Andžela Armonienė.
Here can be concluded that after investigations of various research studies related to consumer perception and effects of cigarettes brands, packaging and attempts of social marketing, it is possible to prepare final notes about issues:
In spite tobacco is a harmful product addiction to it is very specialized and social marketing methods are not helping in such situations where information about harmfulness is evident. Effect of campaigns is different for hard smokers and for those who only started or are occasional smokers.
Packaging is very important for clients, but consumers value it differently and it depends on smoking lasting time. A shift from branded to plain cigarette packaging could lead to a reduction in positive perceptions of cigarettes among young people.
Removing as much brand information from cigarette packs as possible is likely to reduce positive cigarette brand image associations among adolescents.
The branding can function by affecting the way people perceive specific tobacco products and also their perceptions of smoking behavior itself.
The main effects of cigarettes brands are:
- strong feeling of quality;
- loyalty after usage of some brands;
- connections to prioritized image;
- risk reduction – smokers can trust what they use when brands are well-known;
- feelings of
Besides, the main differences of perceptions were investigated among hard smokers and non-smokers, which were as such:
- among non-smokers and non-daily cigarette smokers, plain packaging increased visual attention towards health warning information and away from brand information, but this effect was not observed among daily smokers;
- for smokers social marketing effects are not so much helpful, reduction of consumption of tobacco products using social marketing can be achieved only in case of stopping starting moment of smoking, but for this must be created initiatives across the population not only for school children.
It is clear that different methods of anti-smoking methods must be implemented regarding different target groups: for hard-smokers and non-smokers and one more option – for occasional smokers, because they have different perceptions of cigarettes packaging and social marketing activities.
What kind of effects of cigarettes brands, packaging and attempts of social marketing can be find among Lithuanian consumers will be investigated using questionnaire method. We will investigate how brands and packaging influence opinion of consumers and what perceptions do they have. It is important to study if the way people perceive specific tobacco products as brands differ in Lithuania and also if their perceptions of packaging are some kind specific or of not expected kind. Besides, we will study the impact of social marketing attempts to inform about tobacco harmfulness. We will also compare opinions of hard-smokers, no smokers and occasional smokers. In case to have more truth worth results we will use structured questionnaire for finding quantitative data and not structured – for qualitative research data.
PASATABA: pateiktos ištraukos iš 2014 m. sukurtos tyrimo ataskaitos.
Minimalus rekomenduojamos literatūros sąrašas:
Aaker, D., Biehl A., 1993. Brand Equity and Advertising. Lawrence Erlbaum, Hillsdale, NJ.
A Complete Social History of Cigarettes. [Online] Available at: http://www.datehookup.com/content-a-complete-social-history-of-cigarettes.htm [Accessed 8 April 2014].
Alreck, P., Settle, R. 1999. Strategies for building consumer brand preference. Journal of Product & Brand Management, Vol. 8, Iss: 2, pp.130 – 144.
American Cancer Society, 2014. Cigarette Smoking. [Online]
Available at: http://www.cancer.org/cancer/cancercauses/tobaccocancer/cigarettesmoking/cigarette-smoking-who-and-how-affects-health [Accessed 15 February 2014].
American Lung Association, 2014. General Smoking Facts. [Online]
Available at: http://www.lung.org/stop-smoking/about-smoking/facts-figures/general-smoking-facts.html [Accessed 15 February 2014].
Andreasen, A. R. Marketing social change: Changing behavior to promote health, social development, and the environment. San Francisco, CA: Jossey-Bass, 1995.
Aspara, J., 2009. Stock ownership as a motivation of brand-loyal and brand-supportive behaviors. Journal of Consumer Marketing, Vol. 26, Iss: 6, pp.427 – 436.
Bardsley, P., & Olekalns, N., 1999. The impact of anti-smoking policies on tobacco consumption in Australia. Health Promotion Journal of Australia, Vol. 9(3), p.p. 202-205.
Bell, K., 2013. Tobacco control, harm reduction and the problem of pleasure. Drugs and Alcohol Today, Vol. 13, Iss: 2, pp.111 – 118.
Blomqvist, J., et al., 2014 How should substance use problems be handled? Popular views in Sweden, Finland, and Canada. Drugs and Alcohol Today, Vol. 14, Iss: 1, pp.19 – 30.
Braillon, A., Dubois, G. 2011. TOX-bacco: call a spade a spade! Drugs and Alcohol Today, Vol. 11, Iss: 2, pp. 90 – 92.
Buil, I., et al., 2013. The influence of brand equity on consumer responses. Journal of Consumer Marketing, Vol. 30, Iss: 1, pp.62 – 74.
Business dictionary. [Online] Available at: http://www.businessdictionary.com/definition/customer-perception.html#ixzz32WnNrope [Accessed 23 May 2014].
Canada’s progress in tobacco control under threat, 2013 [Online] Available at: https://uwaterloo.ca/news/news/canadas-progress-tobacco-control-under-threat [Accessed 1 May 2014].
CANTABACO. Plain packaging. [Online] Available at: http://www.cantobacco.org.nz/campaigns/plain-packaging [Accessed 18 April 2014].
CDC [Online] Available at: http://www.cdc.gov/tobacco/data_statistics/fact_sheets/tobacco_industry/low_yield_cigarettes/index.htm [Accessed 14 April 2014].
Centers for Disease Control and Prevention, 2014. Health Effects of Cigarette Smoking. [Online] Available at: http://www.cdc.gov/tobacco/data_statistics/fact_sheets/health_effects/effects_cig_smoking/
[Accessed 15 February 2014].
Chen, K.-J., 1997. The Filipino “tingui” retailing approach and cigarette price increase. Pricing Strategy and Practice, Vol. 5, Iss: 4, pp.148 – 155.
Chen, K.J., 1997. The Filipino “tingui” retailing approach and cigarette price increase. Pricing Strategy and Practice, Vol. 5, Iss: 4, pp.148 – 155.
Delassus, V.P., Descotes, R.M., 2012. Brand name substitution and brand equity transfer. Journal of Product & Brand Management, Vol. 21, Iss: 2, pp.117 – 125.
Dichter, E., 1947 Why Do We Smoke Cigarettes? [Online] Available at: http://smokingsides.com/docs/whysmoke.html [Accessed 5 May 2014].
Directive 2003/33/EC and COD 2001/0119. [Online] Available at: http://ash.org.uk/information/law-guide#overall_policy [Accessed 9 April 2014].
Eadie, D., et al., 1999. Branding: could it hold the key to future tobacco reduction policy? Health Education, Vol. 99, Iss: 3, pp.103 – 110.
Evans, N., et al., 1995. Influence of tobacco marketing and exposure to smokers on adolescent susceptibility to smoking. Journal of the National Cancer Institute, Vol. 87, No. 20, pp. 1538–45.
Freeman, B., et al., 2008. The case for the plain packaging of tobacco products. Addiction, Volume 103, Issue 4, pages 580–590.
Germain, D., et al., 2009. Adolescents’ Perceptions of Cigarette Brand Image: Does Plain Packaging Make a Difference? Journal of Adolescent Health, Vol. 46, Issue 4, p.p. 385–392.
Graeff, T.R., 1996. Using promotional messages to manage the effects of brand and self-image on brand evaluations. Journal of Consumer Marketing, Vol. 13, Iss: 3, pp.4 – 18.
Han, S.-L., Sung, H.-S., 2008. Industrial brand value and relationship performance in business markets -- a general structural equation model. Industrial Marketing Management, Vol. 37, pp. 807 - 818.
Hastings, G., Angus, K., 2011. When is social marketing not social marketing? Journal of Social Marketing, Vol. 1, Iss: 1, pp. 45 – 53.
Healy et al., 2000. Adolescent influences not to smoke, and recall of anti-smoking campaigns. Health Promotion Journal of Australia, Vol. 10(2), p.p. 148-153.
History of Tobacco Regulation. [Online] Available at: http://www.druglibrary.org/schaffer/library/studies/nc/nc2b.htm [Accessed 9 April 2014].
Hoek, J., et al., 2011 Rationalisation as delusion: pictorial health warnings and tobacco industry arguments. Journal of Consumer Marketing, Vol. 28, Iss: 7, pp.476 – 483.
Hoyer, W. D. & Macinnis, D. J., 2010. Deviant consumer behavior. In: Consumer Behavior. Austin: South-western, pp. 470-491.
Huijdinga, J., Jonga, P. J., Wiersb, R. W. & Verkooijenc, K., 2005. Implicit and Explicit Attitudes Toward Smoking in a Smoking and a Nonsmoking Setting. Addictive Behaviors, 30(5), pp. 949-961.
JTI. [Online] Available at: http://www.jti.com/brands/global-flagship-brands/ [Accessed 20 April 2014].
Keller, K. L., 1993. Conceptualizing, measuring, and managing customer-based brand equity. Journal of Marketing, Vol. 57, p.p. 1-22.
Krystallis, A., 2013. Uncovering attribute-based determinants of loyalty in cigarette brands. Journal of Product & Brand Management, Vol. 22, Iss: 2, pp.104 – 117.
Langenfeld, J., Noffsker, B., 2012. Economic Analysis of Allegations in Cigarette Litigations and the Impact of FTC Regulation. In Richard O. Zerbe, John B. Kirkwood (ed.) Research in Law and Economics (Research in Law and Economics, Volume 25), Emerald Group Publishing Limited, pp.129-233.
Li, H.Z., et al., 2007. Cigarette smoking and anti-smoking counselling: dilemmas of Chinese physicians. Health Education, Vol. 107, Iss: 2, pp.192 – 207.
List of smoking bans. Wikipedia. [Online] Available at: http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_smoking_bans [Accessed 5 April 2014].
Luoma-aho, V. and Vos, M., 2010. Towards a more dynamic stakeholder model: acknowledging multiple issue arenas. Corporate Communications: An International Journal, Vol. 15, Iss: 3, pp.315 – 331.
Mahoney,J.,2010.Strategic communication and anti-smoking campaigns. Public Communication Review, Vol. 1, No. 2, p. 33-48.
McAlexander, J.H., et al., 2002. Building brand community. Journal of Marketing, Vol. 66, p.p. 38–54.
McAuley, A., 2013. Editorial. Journal of Social Marketing, Vol. 3, Iss: 1, pp. 3.
Moradi, H., Zarei, A., 2012. Creating consumer-based brand equity for young Iranian consumers via country of origin sub-components effects. Asia Pacific Journal of Marketing and Logistics, Vol. 24, Iss: 3, pp.394 – 413.
Munafò, M.R., et al., 2011. Plain packaging increases visual attention to health warnings on cigarette packs in non-smokers and weekly smokers but not daily smokers. Addiction Volume 106, Issue 8, pages 1505–1510.
Muzellec, L., Lambkin, M., 2006. Corporate rebranding: destroying, transferring or creating brand equity? European Journal of Marketing, Vol. 40, Iss: 7/8, pp.803 – 824.
OECD Factbook 2013: Economic, Environmental and Social Statistics. [Online] Available at: http://www.oecd-ilibrary.org/sites/factbook-2013-en/12/02/01/index.html?itemId=/content/chapter/factbook-2013-98-en [Accessed 17 April 2014].
O'Neill, M., Palmer, A., 2004. Cognitive dissonance and the stability of service quality perceptions. Journal of Services Marketing, Vol. 18, Iss: 6, pp.433 – 449.
Packaging Make a Difference? Journal of Adolescent Health, No. 2, p.p. 1–8.
Paek, H.-J., et al., 2011. Theories into practice: a content analysis of anti-smoking websites. Internet Research, Vol. 21, Iss: 1, pp.5 – 25.
Patwardhan, S.R. and Murphy, M.A., 2013. Survey of GPs’ understanding of tobacco and nicotine products. Drugs and Alcohol Today, Vol. 13, Iss: 2, pp.119 – 150.
Pechmann, C.; Shih, Ch., 1999. Smoking Scenes in Movies and Antismoking Advertisements Before Movies: Effects on Youth. Journal of Marketing, Vol. 63, Issue 3, p.p. 1-13.
Pierce, J.P., et al., 2010. Camel no. 9 cigarette-marketing campaigns targeted young teenage girls. Pediatrics, Vol. 125, pp. 619–26.
Pinkleton, et al., 2007. A statewide evaluation of the effectiveness of media literacy training to prevent tobacco use among adolescents. Health Communication, Vol. 21(1), p.p. 23-24.
Phillips, C.V., Rodu, B., 2013. Tobacco harm reduction: opportunity and opposition. Drugs and Alcohol Today, Vol. 13, Iss: 2, pp.73 – 78.
Regulating Tobacco Products. [Online] Available at: http://www.pmi.com/eng/tobacco_regulation/regulating_tobacco/pages/regulating_tobacco.aspx [Accessed 5 April 2014].
Rothmans sees market share slip: Keeping brands current, 2012. Strategic Direction, Vol. 28, Iss: 2, pp.19 – 21.
Rundh, Bo., 2013. Linking packaging to marketing: how packaging is influencing the marketing strategy. British Food Journal, Vol. 115, Iss: 11, pp.1547 – 1563.
Sandford, A., 2008. Trends in smoking among adolescents and young adults in the United Kingdom: Implications for health education. Health Education, Vol. 108, Iss: 3, pp.223 – 236.
Scheffels, J., Lund, I., 2013. The impact of cigarette branding and plain packaging on perceptions of product appeal and risk among young adults in Norway: A between-subjects experimental survey. [Online] Available at: http://bmjopen.bmj.com/content/3/12/e003732.full [Accessed 10 April 2014].
Scots teens ‘think slim cigarettes less harmful’ [Online] Available at: http://www.scotsman.com/news/health/scots-teens-think-slim-cigarettes-less-harmful-1-3183408 [Accessed 2 May 2014].
Smoking and Health. [Online] Available at: http://www.pmi.com/marketpages/pages/market_en_ua.aspx?pageNumber=0 [Accessed 8 April 2014].
Spotswood, F., et al., 2012. Some reasonable but uncomfortable questions about social marketing. Journal of Social Marketing, Vol. 2, Iss: 3, pp.163 – 175.
Srivastava, K., Sharma, N.K. 2011, Exploring the multidimensional role of involvement and perceived risk in brand extension. International Journal of Commerce and Management, Vol. 21, Iss: 4, pp.410 – 427.
Sun, J., et al., 2011. Smoking in Australian university students and its association with socio-demographic factors, stress, health status, coping strategies, and attitude. Health Education, Vol. 111, Iss: 2, pp.117 – 132.
The truth about the tobacco industry …in its own words [Online] Available at: http://www.who.int/tobacco/media/en/TobaccoExplained.pdf [Accessed 25 April 2014].
Themes and Targets of Tobacco Advertising and Promotion, p.159. [Online] Available at: http://cancercontrol.cancer.gov/brp/tcrb/monographs/19/m19_5.pdf [Accessed 10 May 2014].
Thompson, K., et al., 2009. Revisiting perceptual fit in co-branding applications. Journal of Product & Brand Management, Vol. 21, Iss: 1, pp.15 – 25.
Tobacco, 2012. Drugs and Alcohol Today, Vol. 12 Iss: 4, p. 14.
Townsend, A. 2000. Misplaced marketing – Dangers for misplaced tobacco marketing in Eastern Europe. Journal of Consumer Marketing, Vol. 17, Iss: 2, pp.103 – 105.
Wakefield, M., et al.,2003. Effects of Anti-Smoking Advertising on Youth Smoking: A Review. Journal of Health Communication: International Perspectives, Volume 8, Issue 3. [Online] Available at: http://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/10810730305686#.U4BmoGfHvIU [Accessed 24 May 2014].
Wang, E.S.T., 2013. The influence of visual packaging design on perceived food product quality, value, and brand preference. International Journal of Retail & Distribution Management, Vol. 41, Iss: 10, pp. 805 – 816.
Waters, A. J. & Sayette, M. A., 2005. Implicit Cognition and Tobacco Addiction. In: Handbook of Implicit Cognition and Addiction. Thousand Oaks: Sage Publications, pp. 309-338.
Weinreich N. K., 1999. Hands-On Social Marketing: A Step-by-Step Guide. SAGE.
WHO Framework Convention on Tobacco Control, 2005. [Online] Available at: http://whqlibdoc.who.int/publications/2003/9241591013.pdf [Accessed 29 April 2014].
Wills, G., 1990. Packaging as a Source of Profit. International Journal of Physical Distribution & Logistics Management, Vol. 20, Iss: 8, pp. 5 – 20.
Winchester, M., et al., 2008. Positive and negative brand beliefs and brand defection/uptake. European Journal of Marketing, Vol. 42,Iss: 5/6, pp.553 – 570.
Wittenberg, G., 1995. The broad field of parts presentation. Assembly Automation, Vol. 15 Iss: 3, pp. 8 – 10.
Wolburg, J., 2008. Condoms, cigarettes, and cell phones: does brand advertising increase generic demand? Journal of Product & Brand Management, Vol. 17, Iss: 4, pp.285 – 286.
Wood, M., 2008. Applying commercial marketing theory to social marketing: a tale of 4Ps (and a B). Social Marketing Quarterly, Vol. 14, No.1, pp.76-85.
Wymer, W., 2011. Developing more effective social marketing strategies. Journal of Social Marketing, Vol. 1, Iss: 1, pp.17 – 31.
...............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
KARANTINAS: KUR, KAIP, KODĖL?
www „Padėkime sau‘19“, 2021-02-25
Pagal: <https://koronastop.lrv.lt/uploads/documents/images/lentele_%20karantinas%20pratesiamas%20iki%20kovo%2031-02.jpg>, žr. 2021-02-24; <https://edition.cnn.com/2021/02/21/politics/anthony-fauci-mask-wearing-2022-cnntv/index.html>, žr. 2021-02-22; Asmeninį pranešimą iš Prahos 2021-02-22.
Lietuvos Respublikoje nuo 2021 m. vasario 25 d. kaukių galima nedėvėti atvirose erdvėse, kai šalia 2 m spinduliu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius. Karantinas pratęsiamas iki 2021 m. kovo 31 d. 24:00 val.
2021 m. vasario 21 d. CNN pranešė, jog galimai amerikiečiams vis dar teks dėvėti kaukes ir 2022 m., kad apsisaugotų nuo koronaviruso ir stabdytų jo plitimą net tuo atveju, jog JAV gali pasiekti reikšmingą vadinamojo normalumo laipsnį dar iki 2021 m. pabaigos. Covid-19 JAV jau nusinešė 500 000 gyvybių, amerikiečiai yra pavargę nuo pandemijos ir pagrindinis JAV infekcinių ligų ekspertas ir prezidento Joe Bideno vyriausiasis patarėjas medicinos klausimais Anthony Fauci mano, jog 2021 m. pabaigoje JAV, vykdydama vakcinaciją, gali pasiekti reikšmingą normalumo lygį peržengdama tą baisią ribą, už kurios buvo visi amerikiečiai per praėjusius 2020-uosius metus, anot jo, JAV įmanomas grįžimas į tą lygį, koks buvo iki pandemijos.
2021 m. vasario 22 d. gautas asmeninis pranešimas iš ilgametės draugės, Prahoje (Čekijos Respublika) dirbančios žmogiškųjų išteklių specialistės: „situacija prastėja, sumišimas po sumišimo. Infekcijos lygis kyla, taigi, yra mirusiųjų. Nuo antradienio mes turime dėvėti FFP2 respiratorius arba nanokaukes, arba po dvi medicinines kaukes viešajame transporte ar parduotuvėse. Teikiu pirmenybę buvimui namuose su knygomis ir internetu“.
Šv. Korona, nutapyta Venecijos meistro Palazzo, saugoma Danijos nacionalinėje galerijoje. “Lygiai kaip ir kiti šventieji, šv. Korona gali būti vilties šaltinis šiuo sunkiu metu”, – teigiama Reuters žurnalistės Madeline Chambers publikacijoje, paskelbtoje “Independent” 2020-03-26. Daugiau – https://www.leidinyssau.lt/idomu
P.S. Rašykite redakcijai e-adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. apie savo patirtis virusų apsuptyje.
Iliustracija: ankstyvas 2021-02-16 rytas kaimo krautuvėlėje JK, autorė – Diana Viluckienė.
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
2021 m. VASARIS – SUBSIDIJŲ DALINIMO METAS IR NE TIK
Publikuota WWW „Padėkime sau‘19“ 2021-02-24
Iš viso iki 2021 m.vasario 18 dienos nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui jau patvirtinta 17,8 mln. eurų subsidijų, parama paskirstyta 8489 įmonėms, sklebia LR ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Pranešama, jog per nepilną 2021 m. vasario mėnesį nuo subsidijų skirstymo pradžios daugiausiai paramos gavo prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo bei apdirbamosios gamybos sektorių įmonės, jos sudarė daugiau kaip pusę (55 proc.) visų paramos gavėjų, įmonėms išmokėta 61 proc. visos paramos. Šiame sektoriuje paramos gavėjai pasiskirstė taip:
- daugiausia paremtos didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriaus įmonės: per nepilną mėnesį 2 875 bendrovėms paskirstyta 5,2 mln. eurų Šio sektoriaus įmonės sudarė 34 proc. paramos gavėjų, jiems skirta 29 proc. visos paramos;
- antroje vietoje – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonės. 4,4 mln. eurų parama paskirstyta 1429 įmonėms. Jos sudarė 17 proc. paramos gavėjų, iš viso skirta 25 proc. visos paramos. Maitinimo sektoriuje veikiančios 1247 įmonės gavo 3,7 mln. eurų, o didžiausia gauta parama siekė 86 752 eurų. Apgyvendinimo paslaugas teikiančios 182 įmonės gavo 751 tūkst. eurų;
- trečioje vietoje pagal gautų subsidijų sumą – apdirbamosios gamybos verslas: 338 įmonėms paskirstyta 1,2 mln. eurų subsidijų, tai sudarė 7 proc. visos paramos. Šio sektoriaus įmonės sudarė 4 proc. paramos gavėjų, didžiausia skirta suma – 72 869 eurai.
Kiti sektoriai paramos gavo mažiau, tai yra:
Administracine ir aptarnavimo veikla užsiimantis verslas gavo 1,1 mln. eurų subsidijų, parama paskirstyta 478 įmonėms. Į šį pogrupį patenkantiems kelionių ir ekskursijų organizatoriams išmokėta 507 tūkst. eurų subsidijų, parama paskirstyta 204 įmonėms.
Statybos sektoriaus 371 įmonei išmokėta 944 tūkst. eurų paramos.
Transporto sektoriui teko 935 tūkst. eurų, paramą gavo 431 įmonė.
Meninio, pramoginio ir poilsio organizavimo sektoriaus 336 įmonės gavo 578 tūkst. eurų paramos.
Minimalią išmoką – 500 eurų – gavo 40 proc. visų pareiškėjų.
Kiek kitaip atskirų sektorių įmonės reitinguotinos pagal vienai įmonei vidutiniškai tekusios subsidijos sumą – statistinį vidurkį, tai yra:
1 didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriaus įmonei vidutiniškai teko 1808,70 eurai paramos, o tuo tarpu 1 apgyvendinimo paslaugas teikiančiai įmonei vidutiniškai teko daugiau nei du kartus solidesnė parama, kuri vidutiniškai siekė 4126,37 eurus. Pagal vidurkių skaičiavimus vienai įmonei lyderiavo ir maitinimo sektoriaus įmonės - 2967,12 eurai bei apdirbamosios gamybos verslas – vidutiniškai vienai įmonei po 3550,30 eurų. Reitingų viduryje puikuojasi statybų sektorius, o su pačia kukliausia vidutiniškai tik 1720,29 eurų 1 įmonei tesiekusia subsidija, kuri net 2,4 karto mažesnė už apgyvendinimo paslaugas teikiančiųjų įmonių vidutines subsidijas, liko meninio, pramoginio ir poilsio organizavimo sektoriaus atstovai.
Taip pat viešai yra skelbiama:
Iki vasario 18 dienos nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui jau patvirtinta 17,8 mln. eurų subsidijų, parama paskirstyta 8489 įmonėms. Taip pat 197 įmonėms jau suteikta 8,53 mln. eurų lengvatinių paskolų.
Nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų siekiančias vienkartines subsidijas gali gauti įmonės, kurių vidutinė mėnesio apyvarta sumažėjo 30 proc. ar daugiau. Įmonės, 2019 m. sumokėjusios daugiau kaip 2 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio, nuo tos sumos gaus 25 proc. dydžio subsidiją. Sumokėjusioms mažiau nei 2 tūkst. eurų įmonėms skiriama 500 eurų subsidija.
Paraiškas gauti subsidiją verslo atstovai gali teikti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemoje „Mano VMI“. VMI skelbs du kvietimus. Pirmasis dabar galiojantis kvietimas yra skirtas savarankiškoms įmonėms. Antrasis kvietimas – nesavarankiškoms įmonėms – bus skelbiamas artimiausiu metu.
Šiuo metu per „Invegą“ suteikiamos lengvatinės paskolos tiek mažoms, tiek didelėms nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. 197 įmonėms paskolos jau patvirtintos, joms paskirstyta 8,53 mln. eurų.
Pirmasis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtas pagalbos verslui paketas pradėjo veikti sausio 20 d., jį sudaro 180 mln. eurų – 150 mln. eurų skiriama subsidijoms, 30 mln. eurų – paskoloms. Iki 2021 m. vasario 18 d. nukentėjusiam verslui jau paskirstyta daugiau kaip 26 mln. eurų pagalbos, taigi, išdalinta vos 14,44 proc. paramai numatytos sumos.
Parengta pagal: Subsidijų duomenų analizė: daugiausia paramos paskirstyta prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo bei gamybos sektoriams. 2021-02-19 pranešimai spaudai. <https://eimin.lrv.lt/lt/naujienos/subsidiju-duomenu-analize-daugiausia-paramos-paskirstyta-prekybos-apgyvendinimo-ir-maitinimo-bei-gamybos-sektoriams>, žr. 2021-02-22;
Nukentėjusiam verslui jau paskirstyta daugiau kaip 26 mln. eurų pagalbos.
2021 02 18 pranešimai spaudai. <https://eimin.lrv.lt/lt/naujienos/nukentejusiam-verslui-jau-paskirstyta-daugiau-kaip-26-mln-euru-pagalbos>, žr. 2021-02-22.
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
2021 m. VASARIS – SITUACIJA ŠALIES DARBO RINKOJE
Užimtumo tarnyba prognozuoja netolygų darbo rinkos atsigavimą
2021 m. vasario 22 d. pranešimas spaudai, Užimtumo tarnybos prie LR SADM atstovė spaudai Milda Jankauskienė
Publikuota WWW „Padėkime sau‘19“ 2021-02-24
Dėl pandemijos išaugusio nedarbo pasekmes šiemet labiausiai jaus vyresnio amžiaus žmonės, jaunimas ir moterys. Taip pat – žemą kvalifikaciją turintys vyresni asmenys. Papildoma kliūtis, apsunkinanti jų grįžimą į darbo rinką, gali tapti skaitmeninių įgūdžių stoka. Tokios išvados apie šalies darbo rinką pateikiamos Lietuvos užimtumo 2020 m. tendencijų ir ateities prognozių leidinyje.
Ten be kita ko skelbiama, kad skaitmenizacijos procesų aplenktiems darbuotojams bus sunku įsitraukti į darbo paieškas, dalyvauti atrankos procesuose naudojant IT technologijas. Maža to – dalis įmonių koregavo ar papildė reikalavimus kvalifikacijai, atsižvelgdamos į pandemijos metu suintensyvėjusį skaitmeninių technologijų ir nuotolinio darbo taikymą. Šių kriterijų neatitinkantiems žmonėms tai sukels papildomų iššūkių.
„Netolygus darbo rinkos atsigavimas, priklausomai nuo regiono ir ekonominės veiklos – šių metų rinkos ypatumas. Paslaugų darbuotojams, o ypač jaunimui, nespėjusiam įsitvirtinti darbo rinkoje ar neįgijusiam darbo patirties, ir moterims, dariusioms pauzę karjeroje dėl vaikų ar kitų priežasčių, grįžimas į darbo rinką gali užtrukti“, – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Viena priežasčių – sulėtėję paslaugų sektoriaus atsigavimo po pandemijos sąlygotų suvaržymų ir verslų gyvybingumo pokyčių tempai. Tradiciškai apgyvendinimo ir maitinimo, turizmo, renginių organizavimo versluose daugiausiai dirba jaunimas ir moterys
Šiais metais tikėtini ne tik pandemijos nulemti darbo jėgos paklausos pasikeitimai, bet ir darbo vietų pokyčiai. Nuotolinis ir hibridinis darbas, virtualios komandos, išaugę darbo saugos ir sveikatos reikalavimai, intensyvus skaitmeninių technologijų taikymas vidinei ir išorinei komunikacijai – vieni didžiausių darbo vietų pokyčių, kuriuos verslai atsineša iš praėjusių metų į 2021 m.
Pernai sparčiausiai daugėjo darbo neturinčių asmenų, kurių paskutinė darbovietė – paslaugų sektoriuje. Jų Užimtumo tarnyboje registravosi 9,2 tūkst. (10,3 proc.) daugiau nei 2019 m. Iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos atėjusių asmenų skaičius 2020 m. padidėjo beveik ketvirtadaliu (24 proc.).
Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje darbdaviai iš viso įregistravo 216,9 tūkst. laisvų darbo vietų. Tarnybos specialistai darbo ieškantiems asmenims kiekvieną mėnesį vidutiniškai galėjo pasiūlyti 28,8 tūkst. laisvų darbo vietų. Daugiausiai darbo pasiūlymų pateikta rugpjūtį – 40,2 tūkst., mažiausiai – balandį – 16,9 tūkst. Per kalendorinius metus registruotų laisvų darbo vietų skaičius sumažėjo 25,2 tūkst. (10,4 proc. ), o paslaugų sektoriuje sumažėjo daugiausiai – 14,2 proc., palyginti su 2019 m. Mažiau darbo pasiūlymų pateikė ir pramonės sektorius – 12,2 proc. ir žemės ūkis – 3,6 proc. Vis tiktai nepaisant sumažėjusio darbo pasiūlymų skaičiaus, paslaugų sektorius išliko didžiausiu darbdaviu. Šio sektoriaus įmonių darbo pasiūlymai sudarė daugiau nei pusę (60,5 proc.) visų per metus Užimtumo tarnyboje registruotų laisvų darbo vietų.
Ekstremali situacija ir karantinai 2020 m. turėjo įtakos registruoto nedarbo rodikliams – 84,2 proc. (126,7 tūkst.) augo Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių skaičius. Labiausiai didėjo jaunimo (10,1 proc. punkto) ir moterų (8 proc. punkto) nedarbo rodikliai. 31,5 proc. besikreipiančių darbo ieškančių asmenų gyveno kaimo vietovėse, 26,4 proc. turėjo aukštąjį išsilavinimą, 35,5 proc. – profesinę kvalifikaciją. 2020 m. iki 38,1 proc. išaugo neturinčių profesinio pasirengimo asmenų dalis. Daugiausiai darbo neturinčių gyventojų – Lazdijų, Kelmės, Vilkaviškio ir Rokiškio rajonų savivaldybėse, mažiausiai – Neringoje, Klaipėdos rajone ir Šiaulių mieste.
Išsamiau leidinyje „Lietuvos užimtumo 2020 m. tendencijos ir ateities prognozės“ .
Dėkojame Užimtumo tarnybai už bendradarbiavimą ir artimoje ateityje informuosime ir apie asmenų su negalia užimtumo, savarankiško darbo ir veiklos situaciją Lietuvos Respublikos darbo rinkoje. Tik savo ruožtu primename, problemos esmė yra ta, kad itin daug nediagnozuotų ir todėl visuomenei net pavojingų asmenų galimai yra net darbdaviais, UAB ar kokių tai neįgaliuosius šefuojančiaisiais vienu ar kitu būdu vadovais, neva „įdarbinančiais“, „užimančiais“ neįgaliuosius, darančiais „gerus darbus“... jiems, tiems „geradariams“ reikalinga neatidėliotina pagalba, mat, asmenys su negalia išties puikiai suvokia savo situaciją ir itin puikiai supranta savo parduodamos ir neretai planingai žalojamos sveikatos kainą: kas – kodėl – kaip – kam ... tuos „gerus“ darbus dirba ir „paslaugas“ teikia... iliuzijų aplinkoje gyvena vis dėlto ne asmenys su negalia – daugeliui iš jūsų pasišiauštų plaukai, jei suvoktumėte, iki kokio lygio situaciją suvokia neįgalieji, kaip jie geba analizuoti ir ypač – viską prisiminti bei reikiamu metu tai pasakyti, priminti ir pakartoti vėl ir vėl reikiamam adresatui.
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
KITOS SUSIJUSIOS 2021 m. VASARIO NAUJIENOS:
Pagal <https://uzt.lt/news/neigaliesiems-gera-naujiena-is-uzimtumo-tarnybos/>, žr. 2021-02-23
Neįgaliesiems – gera naujiena iš Užimtumo tarnybos
UT paskelbė 2021-02-18, publikuota WWW „Padėkime sau‘19“ 2021-02-24
Užimtumo tarnyba inicijuoja neįgaliųjų asmenų įdarbinimo Lietuvos darbo rinkoje skatinančių ir ribojančių veiksnių analizę. Šį mokslinį tyrimą Tarnybos užsakymu atliks Kauno technologijos universitetas. Tikimasi, kad rezultatai labai pravers gerinant šiems žmonėms teikiamų paslaugų kokybę. (...) Kauno technologijos universiteto mokslininkai atlikdami tyrimą taikys giluminio struktūrizuoto interviu metodą. Rezultatus planuojama apibendrinti iki gegužės 31-osios.
Tyrimas vyks dviem etapais. Pirmojo metu bus siekiama išsiaiškinti neįgaliųjų įsidarbinimo lūkesčius ir barjerus. Šio analizės etapo imtį sudarys 3 geografiniai pjūviai, 4 negalios tipai, po 2 skirtingo darbingumo lygio respondentus. Iš viso bus apklausti 72 respondentai arba jų atstovai.
Pirmojo etapo turinį sudarys skirtingo neįgalumo tipo ir darbingumo lygio neįgaliųjų įsidarbinimo motyvai ir poreikis. Taip pat – jų lūkesčiai, susiję su darbdavio pasirinkimu, darbo vieta, pareigomis, darbo laiku. Bus atsižvelgta ir į vidinius bei išorinius veiksnius, kurie skatina / riboja skirtingo neįgalumo tipo ir darbingumo lygio neįgaliuosius įgyti reikiamą darbui kvalifikaciją.
Interviu su neįgaliaisiais metu bus siekiama išsiaiškinti jų požiūrį į egzistuojančias kvalifikacijos įgijimo ar perkvalifikavimo galimybes. Taip pat – nustatyti priemones, kurios paskatintų skirtingo neįgalumo tipo ir darbingumo lygio neįgaliuosius integruotis į darbo rinką.
Antrojo etapo metu bus analizuojama esamų ir potencialių darbdavių nuostatos, lūkesčiai ir įsitraukimas į neįgaliųjų įdarbinimą. Šio etapo imtis – 3 geografiniai pjūviai, 3 skirtingų dydžių įmonės penkiose atitinkamą geografinę aprėptį atliepiančiose darbdavių veiklos srityse. Iš viso – 45 respondentai.
Interviu su darbdaviais metu dėmesys bus kreipiamas į darbdavių nuostatas, lūkesčius bei įsitraukimą į neįgaliųjų įdarbinimą. Bus siekiama išsiaiškinti nuostatas ir patirtį įdarbinant skirtingo neįgalumo tipo ir darbingumo lygio neįgaliuosius. Taip pat – informuotumas apie neįgaliųjų įdarbinimo skatinimo sprendimus valstybiniu lygiu. Tyrėjai darbdavių teirausis apie skirtingo neįgalumo tipo ir darbingumo lygio neįgaliųjų kvalifikacijos trūkumus, persikvalifikavimo galimybes ir reikalingas investicijas į darbo vietos pritaikymą.
Neįgaliųjų situacija darbo rinkoje
Užimtumo tarnyboje 2021-ųjų vasario 1 d. buvo registruoti 19352 darbingo amžiaus neįgalieji. Iš jų 647 nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis, 5990 – 30–40 proc. siekiantis darbingumo lygis, 12715 – 45–55 proc. darbingumo lygis.
Per 2020 metus registruota 15217 darbo ieškančių asmenų su negalia – 51,1 proc. jų sudarė vyrai, 48,9 proc. – moterys. Tarpininkaujant Užimtumo tarnybos specialistams įsidarbino 5778 neįgalieji, 1454 pradėjo veiklą pagal verslo liudijimą. Dar 1438 asmenys pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, o 14 suteikta galimybė atkurti dėl negalios prarastus gebėjimus pasinaudojant profesinės reabilitacijos priemone.
Socialinėse įmonėse 2020 m. dirbo 9156 asmenys su negalia. Šis skaičius sumažėjo, palyginti su 2019-aisiais, kuomet šiose įmonėse buvo įdarbinta 10020 asmenų, tačiau buvo didesnis nei 2018 m., kai įdarbinta 7983 neįgalieji.
Užimtumo tarnyba pernai įregistravo 41 socialinės įmonės paraišką valstybės pagalbai gauti. Iš jų pateiktos 22 paraiškos subsidijai neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti, 11 – subsidijai asistento išlaidoms, 6 – subsidijai transporto išlaidoms, 1 – subsidijai neįgalių darbuotojų darbo vietoms ir jų darbo priemonėms pritaikyti, dar 1 – subsidijai, skirtai administravimo išlaidoms gauti. Patvirtinta 40 paraiškų.
Pastaba: „Padėkime sau‘19“ yra ne kartą akcentuota – didžiausias efektyvumas pasiekiamas tada, kai asmenys su negalia patys sprendžia su jais susijusius klausimus, dėl dalyvavimo darbo rinkoje ar kokiuose tai versluose savarankiškai – taip pat. Žr. susijusius dokumentus iš JT ŽTT. Tereikalingas tinkamas neįgaliųjų asmenų finansinis aprūpinimas ir informacijos surinkimas, kiek LR yra norinčiųjų užsiimti šeimos ar individualiais verslais, būti amatininkais ar kuo kitu, lavintis ar ne, parduoti savo sveikatą ir pasiryžti planingam luošinimui, ar ne – tai yra išimtinai šeimų ir pačių neįgaliųjų reikalas. Reikiamas paslaugas neįgalieji geba pasirinkti ir nusipirkti patys, įvairūs „patarėjai“ ar „nuomonės formuotojai“ yra nelabai reikalingi, asmenys su negalia puikiai suvokia chemijos ar farmacijos pramonių reikšmę bei gražius žodžius apie „mokslo progresą“, kurie visi įgauna vis tą patį pavidalą – įvairių medikų, farmacininkų, dilerių, politikų ir kitų susijusiųjų besaikį lobimą, degradaciją, nuopolius ir kliedesius apie „amžiną jaunystę“, „grožio“ puoselėjimą, kartais – paistalus apie „meną“ ir „dvasingumą“... pandemijos apsuptyje – svaičiojimus apie „frontus“, „karus“, „aukštą kilmę“ - tiesiog regime realiai negrąžinamai išprotėjusius įvairaus plauko „darbdavius“ su įvairiomis grėsmingomis patologijomis ir krūvomis degradavusių negrąžinamai jų pačių vaikų, anūkų, kitų iš jų susijusios artimosios aplinkos ir t.t. Klausimas: kas apmokės už visą šį balaganą? Žr. Danijos patirtį.
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Pagal <https://uzt.lt/news/uzimtumo-tarnyba-pasikeite-darbo-ieskanciuju-profilis/>, žr. 2021-02-23
Užimtumo tarnyba: pasikeitė darbo ieškančiųjų profilis
UT paskelbė, publikuota WWW „Padėkime sau‘19“ 2021-02-24
Per metus ilgalaikių bedarbių skaičius padidėjo 54,9 tūkst., palyginti su 2020 m. vasario 1 d. Jų didėjimas fiksuotas ir sausį, kai ilgalaikių bedarbių skaičius išaugo 10,1 tūkst. Iš viso yra 82,1 tūkst. ilgalaikių bedarbių – tai 29,1 proc. visų registruotų klientų. Taigi, beveik 55 tūkst. darbingo amžiaus asmenimis Lietuvos Respublikoje pasipildė gyvenančiųjų iš nuolatinių dotacijų, pašalpų, paramų, tai yra išlaikytiniai ir kažkas už juos sumoka mokesčius, telieka pridurti, jog apie 10 proc. darbingo amžiaus asmenų, kurie nedirba dėl įvairių priežasčių yra tam tikra norma visuomenėje, esamu metu LR ji viršyta apie triskart. Dėl asmenų su negalia situacijos galima pabrėžti, jog kaip ieškantieji darbo UT registravosi mažiau nei 5 proc. darbingo amžiaus asmenų su negalia – tačiau tokius duomenis UT dar tikslins, be abejo.
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Pagal <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/europos-audito-rumu-narys-r-sadzius-su-ministre-pirmininke-aptare-es-ekonomini-atsaka-reaguojant-i-pandemija-211309>, žr. 2021-02-23
REAGUOJAMA Į PANDEMIJĄ?
Elta 2021-02-23 paskelbė „Europos Audito Rūmų narys R. Šadžius su Ministre Pirmininke aptarė ES ekonominį atsaką, reaguojant į pandemiją“, publikuota WWW „Padėkime sau‘19“ 2021-02-24
2021-02-23 Europos Audito Rūmų (toliau−EAR) narys Rimantas Šadžius nuotoliniu būdu susitiko su Lietuvos Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte. Susitikimo metu aptartos EAR auditorių įžvalgos dėl ES instrumentų taikymo, reaguojant į Covid−19 sukeltus ekonominius iššūkius bei siekiant užtikrinti greitą ir tvarų atsigavimą.
Kalbėdamas apie Lietuvos taikomas fiskalinio pobūdžio priemones, R. Šadžius pabrėžė, kad pagal jų mastą Lietuva yra tarp pirmaujančių ES šalių. Santykinai žemi Lietuvos viešojo sektoriaus skolos rodikliai ES vertinami kaip geras atspirties taškas greitam šalies ekonomikos atsigavimui (pvz., 2020 m. III ketv. valstybės skola Euro zonos šalyse siekė 97,3 % BVP, ES − 89,8 % BVP, Lietuvoje − 45,9 % BVP).
Pokalbio metu R. Šadžius pristatė auditorių nagrinėtas kliūtis laisvam kapitalo judėjimui ES, kuris būtinas skatinant įvairesnes įmonių finansavimo galimybes, ne vien iš bankų paskolų. Įmonių finansinio raštingumo stoka, netolygus valstybių narių kapitalo rinkų dydis ir išsivystymas reikalauja aktyvesnių tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinių institucijų veiksmų, o kartais ir netradicinių sprendimų kuriant ES kapitalo rinkų sąjungą. Geras pavyzdys yra trijų Baltijos šalių sukurta bendra padengtųjų obligacijų (angl. covered bonds) teisinė sistema.
Susitikimo metu taip pat aptartas Euro zonos bankų sektoriaus pasirengimas galimam sunkumus patiriančių bankų pertvarkymui. R. Šadžius atkreipė dėmesį, kad nors padėtis šioje audituotoje srityje yra pagerėjusi, tačiau vis dar esama trūkumų ir teisės spragų, kuriuos būtina šalinti ES lygmeniu, kad ateityje išvengtume bankų gelbėjimo mokesčių mokėtojų sąskaita.
EAR narys R. Šadžius artimiausiu metu nuotoliniu būdu susitiks ir su Finansų, Žemės ūkio, Energetikos, Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministrais. Susitikimų metų bus pristatyta EAR veikla bei aptarti aktualūs atitinkamų sričių klausimai.
***
Europos Audito Rūmai turi lygiavertį ES Institucijos statusą kaip Europos Parlamentas, Europos Taryba ir Europos Komisija. Tai užtikrina jų nepriklausomumą ir autoritetą. Pagrindinė Europos Audito Rūmų užduotis – atlikti Sąjungos auditą ir taip prisidėti gerinant finansų valdymą. Taip pat jie teikia ataskaitą Europos piliečiams apie tai, kaip leidžiamos ES lėšos.
Rimantas Šadžius dirba Europos Audito Rūmų kolegijoje, kuri rūpinasi auditais rinkų reguliavimo ir konkurencingos ekonomikos srityse. Taip pat atstovauja Europos Audito Rūmams ES institucijose ir valstybėse narėse.
PASTABA. Bankų sektorius aktyviai vertina susijusias rizikas – galima kuo tiksliausiai nustatyti, jog ne taip seniai LR valstybės skola tebuvo apie 30% BVP – datą pasitikslinti gali kiekvienas skaitytojas ar kitas suinteresuotas asmuo, esamu metu ta skola galimai jau yra ir apie 50% BVP – tuomet galutinai dar nepatikslinus – galimai tos skolos augimo tempas per labai ir labai trumpą pandeminį laikotarpį – galimai – viršija 66% - patikslinti gali LR bankų atstovai, pasitelkdami paskolų rizikos koreliaciją... na, o laisvalaikio skaitiniams siūlomas Zavgren bankroto prognozavimo modelis, šiame modelyje naudojami skirtingi koeficientai bankrotui prognozuoti, atsižvelgiant į tai, kokio senumo finansinių ataskaitų duomenys analizuojami. Bankroto tikimybei apskaičiuoti naudojama logistinės regresijos formulė. Valstybės, kuri yra išties iš nedidukių tarpo, mastu tai taip pat galimai tinka. Sparčiai augančioms skoloms apmąstyti, žinoma, ir derinti su situacija žmogiškųjų išteklių srityje – žr. susijusią informaciją, skelbiamą Higienos instituto, Statistikos departamento ir Užimtumo tarnybos, galimi ir kiti informacijos šaltiniai – pavyzdžiui, tiesioginis stebėjimas prekybos centruose, viešajame transporte, autoservisuose, oro uostuose ir, be abejo, medicinos įstaigose, įvairiose savivaldos institucijose, „gerus darbus“ dirbančiose organizacijose, įskaitant ir privačias, pusiau-privačias bei neapibrėžto statuso – kaip antai, kokio nors LR esančio daugiabučio X vienos laiptinės „bendruomenė“ ar alkoholikų, narkomanų, užkietėjusių kortuotojų ir prasilošėlių „gelbėtojų“ draugijos, klubai, rateliai, davatkėlių susibūrimai, kaimynų solidarumo „frontai“ ir pan. Sėkmės.
Iliustracijos autorė - Diana Viluckienė, 2019 m. rugpjūtis, Nemirseta.
----------------------------------------------------------------------------------------------------------
KUR KREIPTIS IR KUR DAR ĮMANOMA NORS KĄ NORS GAUTI UŽ DYKĄ AR BEVEIK DYKAI IR KUR JAU GALIMA UŽSIIMTI EILĘ
Informuoja LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM)
Parengta 2021-02-12, Naujųjų Karvės/Jaučio metų pagal Rytiečių horoskopą išvakarėse
Situacija nagrinėjimui: Lietuva yra tarp 4 valstybių, kurios skiria socialinei apsaugai mažiausią savo BVP dalį: 15,1 proc., kai ES vidurkis yra 27,9 proc. ir iš šios varganos sumos apie 240 tūkst. siekiančiai asmenų su negalia bendruomenei tiesiogiai, atmetus įvairių tarpininkų, sopulingųjų geriečių, neva, „padedančiųjų“ neįgaliesiems, o iš tiesų tiesiog simuliuojančiųjų „veiklą“, „darbą“, realius pelnus ir pasipelnymus, po viso to neįgaliesiems iš viso tetenka „katino ašaros“, o jei atvirai – jie priverčiami dar ir patys susimokėti už jiems planingai luošinamą sveikatą, bėdai ištikus tampa siekiančiųjų pasipelnyti taikiniu, jei gali parduoti savo kraujo ar kokį organą kam nors tinkantį – valio, jei ne – bus kas paieško, ką galima dar paimti iš neįgaliųjų už dyką – pavyzdžiui, gal jie dar sugeba kokį šedevrą sukurti, o eilėje laukia norintieji būti su titulais, diplomais, regalijomis, nori būti gražiausiais ir aukščiausiais iš visų... Taigi, paklausėme: Ar nebūtų išmintingiau kilniu asmenų su negalia gerovės siekio tikslu pritaikyti vienodas bazines pensijas pagal esamą minimalų vartojimo poreikio dydį (MVPD) visiems, gaunantiems valstybines pensijas, įskaitant ir signatarų rentas, susumuotas į vieną sumą garbingųjų našlių pensijas, socialiniams poreikiams skirstomas lėšas ir t.t.?
Leidinys „Padėkime sau‘19“ 2021-02-10 gavo LR SADM informaciją apie XVIII Vyriausybės ketinimus LR socialinės politikos srityje, atsižvelgiant į tarpinstitucinius ryšius ir poreikį galų gale atsiskaityti už iš ES jau gautas gausias finansines injekcijas ir aplinkybes, jog force majoure taikyti vis dėlto nepavyks net ir esamomis sąlygomis:
„Socialinė apsaugos ir darbo ministerija kaip ir visos kitos šalies ministerijos dirba įgyvendindamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programas. Šios – XVIII Vyriausybės programoje numatyti keli siekiai, susiję su socialinės gerovės didinimu.
– didinti socialinio draudimo išmokas, siekiant užtikrinti socialinio draudimo ir pensijų sistemos stabilumą ir garantijas;
– gerinti vienišų pensininkų finansinę padėtį vietoj našlių pensijų siūlant įvesti vienišų pensinio amžiaus asmenų pensijas. Jų dydis turėtų sudaryti ne mažiau kaip 11 proc. vidutinės senatvės pensijos (turint būtinąjį darbo stažą) per mėnesį;
– stiprinti ryšį tarp žmogaus mokamų įmokų ir gaunamų išmokų. Pagal augantį darbo užmokestį, numatyta didinti socialinio draudimo pensijas, kartu užtikrinant valstybės finansinį stabilumą;
– bus peržiūrėta socialinio draudimo pensijos bendrosios dalies struktūra, siekiant, kad jos dydis būtų kuo artimesnis minimaliems vartojimo poreikiams.
Šios Vyriausybės programoje taip pat numatytos taiklesnės pensijos, išmokos ir kompensacijos. Bus siekiama atsisakyti socialiai nepateisinamų lengvatų ir skirtingo apmokestinimo už tas pačias veiklas, taip pat bus sumažintos galimybės vengti mokėti socialinio draudimo įmokas. Pasitelkiant stebėsenos duomenis, planuojama atnaujinti išmokų gavimo kriterijus, atsižvelgiant ir į tikruosius žmogaus gebėjimus savarankiškai gyventi.
Šios Vyriausybės programos tikslų įgyvendinimas bus numatytas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane. Atsižvelgiant į šį planą, bus keliami uždaviniai, kuriuos, kuriant socialinė gerovę, įgyvendins tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tiek kitos institucijos.
Pažymime, kad visi visuomenės nariai gali dalyvauti šalies socialinės gerovės kūrime, teikti savo pasiūlymus teisės aktų projektams, per E. pilietis sistemą, ir dalyvauti priimant sprendimus.“ ....
PASATABA: VIENA IŠ GALIMYBIŲ IEŠKANTIESIEMS, KUR KREIPTIS --- ŽR.:
- GALI BŪTI ĮDOMU, JEI ESATE AKTYVŪS: Vyriausioji rinkimų komisija teiks informaciją apie ES piliečių iniciatyvas
ELTA. 2019-12-06. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nuo Naujųjų metų atliks informacijos apie Europos Sąjungos (ES) piliečių iniciatyvas centro funkcijas. Komisija supažindins Lietuvos piliečius ir organizatorių grupes su ES piliečių siūlymais keisti teisės aktus ir teiks pagalbą šiais klausimais.
Tokias Teisingumo ministerijos parengtas Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisas priėmė Seimas.
„Šiemet priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas šiuo klausimu įpareigoja paskirti atsakingą instituciją, kuri informuotų apie piliečių teisėkūros iniciatyvas Europos Sąjungoje, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – ES piliečiai gali teikti pasiūlymus Europos Komisijai, kad ši inicijuotų žmonėms aktualių teisės aktų pakeitimus. Vyriausioji rinkimų komisija, atliekanti ir ES piliečių iniciatyvų centro funkciją, teiks apie tai informaciją, suskaičiuos Lietuvos piliečių parašus dėl teikiamos iniciatyvos“.
Piliečių iniciatyvos esmė – 1 mln. ES piliečių iš ne mažiau kaip 7 ES valstybių gali paraginti Europos Komisiją siūlyti teisės aktą ES kompetencijos klausimais, pavyzdžiui, aplinkos, žemės ūkio, transporto, sveikatos srityse.
Priklausomai nuo šalies gyventojų skaičiaus yra nustatytas minimalus iniciatyvos rėmėjų skaičius. Nuo Lietuvos minimalus parašų skaičius turi būti 7 755, Latvijos – 5640 Ispanijos – 41 595, Prancūzijos – 55 695 ir t.t. Jei Europos Komisija pritaria pasiūlymui, jis pateikiamas Europos Parlamentui ir Tarybai, kad šios institucijos priimtų teisės aktą.
Daugiau informacijos:
Teisingumo ministerijos komunikacija tel. 8 (5) 2191882, 8 (686) 50011.
Šaltinis <https://elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/vyriausioji-rinkimu-komisija-teiks-informacija-apie-es-pilieciu-iniciatyvas-193966>, žr. 2019-12-07; SKELBTA „PADĖKIME SAU‘19“ Nr. 7.
Leidinys „Padėkime sau‘19“ savo ruožtu rekomenduoja neformalias diskusijas savuose rateliuose pasirinkus marketingo temą „O kas gi bus melžiama karvė Naujųjų Karvės/Jaučio metų pagal Rytiečių horoskopą proga?“, galima rinktis, bet nebūtinai, ir tokius laisvalaikio skaitinius:
Vyriausybės strateginės analizės centro ataskaitos, rekomendacijos.
www informacija apie Lietuvos negalios organizacijų forumą išsikeliant klausimą, kam reikalingas toks kiekis tarpininkaujančiųjų organizacijų, „gerų darbų“ darytojų, įvairių draugijų, bendrijų, klubų, iniciatyvų ir galiausia – „butelio draugų“ ar „švirkšto sesių“ susivienijimų įvairiais pavidalais – ir net ant jų visų galvų – forumo..., kai asmenys su negalia elementariai pageidauja, kad būtų įgyvendinti Valstybės kontrolės reguliariai atliekamų auditų nurodymai – reali finansinė pagalba be tarpininkų kiekvienam asmeniui su negalia, šie asmenys puikiai sugeba įsigyti jiems reikiamas paslaugas patys, o savarankiškas darbo vietas jiems susikurti padės Užimtumo tarnyba, kuri yra tam pasirengusi, tačiau vis dar nenusikračiusi daugybinių tarpininkų, kurie vis išdygsta kaip „organizacijų“ atstovai.
<https://edition.cnn.com/2018/01/31/health/meaning-of-life-wisdom-project/index.html>
<https://edition.cnn.com/2020/06/04/business/billionaire-wealth-inequality-pandemic-jobs/index.html>
_______________________________________________________________________________________________________________________
Taip pat iš LR SADM gauta informacija apie tikėtinas permainas, apie kurias jau skelbta „Padėkime sau‘19“ Nr. 18 publikacijoje „Numatyta plėsti asmeninio asistento paslaugą“:
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 2, 16, 18 ir 201 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 25ˡ straipsniu įstatymo projektą, kuriuo siūloma reglamentuoti asmeninės pagalbos teikimo mechanizmą. Seimui priėmus minėtą įstatymo projektą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengs įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktų projektus. Visi įgyvendinamieji teisės aktai bus rengiami kartu su suinteresuotomis institucijomis ir socialiniais partneriais bei skelbiami ir viešai prieinami Teisės aktų informacinėje sistemoje, kur suinteresuoti asmenys ir visuomenė gali teikti pastabas ir pasiūlymus teisės aktų projektams. Teisės aktus planuojama rengti atsižvelgiant į terminus, užtikrinančius, kad savivaldybės tinkamai pasirengtų teikti nuolatines asmeninio asistento paslaugas“.
Leidinys „Padėkime sau‘19“ šiuo klausimu išreiškia tvirtą poziciją, jog tokia intencija sveikintina, nes neišvengiamai privalės būti stiprinama, tobulinama visų rūšių ir metodų komunikacija tarp centrinės ir vietinės valdžios atstovų ir juos lydinčiųjų bei kitaip aptarnaujančiųjų asmenų, įskaitant ir augintinius, be abejo. Asmenys su negalia tuo tarpu įdėmiai viską stebės, galimai leidinys „Padėkime sau‘19“ paskelbs naujų humoristinių žanrų darbelių pavyzdžių apie iš Lietuvos išvežamus paskutiniuosius išteklius ar publikuos išgyvenimo receptų tinginiams ir dykaduoniams bei veltėdžiams taipogi, įskaitant ir uoliausiuosius įvairių azartinių lošimų atstovus, kuriems, kalba žmonės, uždara vieta be teisės iškelti koją už tvoros jau numatyta, tačiau jiems galimai bus pasiūlyta paslauga – mokys savarankiškai nusituštinti, apsiprausti ir po savęs išsivalyti sanmazgą.
Iliustracijos autorė - Diana Viluckienė.
Dėkojame SADM už informaciją
---------------------------------------------------
SVARBU ŽINOTI
KAIP TIK NAUJI METAI, TAIP IR PRIZININKAI TIE PATYS
ARBA SRITIS, KUR Lietuva UOLIAUSIOJI REKORDININKĖ
ELTA 2021-01-20, 09:06, „Padėkime sau‘19“ 2021-01-20, PM
Informacija skaitantiems ir budriems
2020-ųjų žinia: LIETUVIAI – UOLŪS TAROMATŲ VARTOTOJAI, 2020-01-03 8:15 val. Žinios „iDiena“.
2021-01-20 džiugi žinia pateikta Eltoje: kasmet LR surenkama 9 iš 10 į rinką išleidžiamų gėrimų skardinių bei vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių. Planuojama, kad dėl sistemos dalyvių bei šalies gyventojų sąmoningumo, šiemet gali būti surinkta ir perdirbti perduota apie 615 mln. vienkartinių pakuočių. Taip pat skelbiama: Lietuvos gyventojai pernai grąžino beveik 612,7 mln. į rinką išleistų vienkartinių užstato pakuočių. Toliau rašoma: Ne pelno organizacijos USAD duomenimis, 2020 metais gyventojų grąžintų pakuočių skaičius buvo didžiausias per visą penkerių metų istoriją, kai Lietuvoje gyvuoja užstato sistema. Pernai buvo grąžinta 1,15 milijono pakuočių daugiau negu 2019 metais.
Šaltinyje „LIETUVIAI – UOLŪS TAROMATŲ VARTOTOJAI“, Elta, kuri neatsako už tekste pateiktuosius duomenis 2020-01-03 8:15 val. pranešama: „Daugiau negu pusę visų pernai surinktų pakuočių sudarė PET plastiko buteliai, kurių grąžinta per 334 mln., metalo (aliuminio ir plieno) skardinių surinkta beveik 243,7 mln., o mažiausiai į taros surinkimo vietas grąžinta stiklo butelių – 35 mln. (...) Perdirbėjų teigimu, pavyzdžiui, iš aliuminio pagaminta skardinė gali būti perdirbta ir sugrįžti į parduotuvės lentyną su nauju gėrimu vos per 60 dienų. (...) ,taromatais ir kitomis surinkimo vietomis įprastų naudotis įvairaus amžiaus grupių atstovai, o ypač – jaunoji karta. (...) sklandų pakuočių surinkimą užtikrina USAD partnerystė su pardavėjais – Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimuose veikia beveik 3 tūkst. vietų, kur galima grąžinti tuščias pakuotes ir atgauti užstatą. Šalyje vykstančią pažangą nuosekliai palaiko pagrindiniai užstato sistemos finansuotojai – Lietuvos gėrimų gamintojai bei importuotojai.
Pagal: <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/lietuva-pasieke-nauja-per-metus-surinktu-pakuociu-rekorda-209905>; <https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventojai-2020/salies-gyventojai/gyventoju-skaicius-ir-sudetis>, žr. 2021-01-20.
PASTABA 1: Taigi, mieli skaitytojai, viskas tik gerėja. 2020 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,1 tūkst. nuolatinių gyvenyojų. 4560 vienetų – tiek vienkartinių pakuočių tenka vienam LR gyventojui per metus. Deja, ar per dieną vienam gyventojui tenka suvartoti įvairių gėrimų iš 12,5 pakuočių ir kokios jos bei kodėl – sunku pasakyti einamuoju momentu. Taip pat sunku pasakyti, ar LR per praėjusiuosius metus priėmė apie 10 kartų daugiau „svečių“ nei yra gyventojų, mat logiška prielaida būtų apie vidutiniškai 1 vienkartinę pakuotę gyventojui per dieną, o gal troškulys buvo nenumaldomas – kas žino...
PASTABA 2:"Malaysia has sent back tons of plastic waste to rich countries, saying it won't be their 'garbage dump," - rašyta Robo Picheta'os, CNN, 2020-01-20 - taigi, prieš metus:
<https://edition.cnn.com/2020/01/20/asia/malaysia-plastic-waste-return-scli-intl/index.html>, žr. 2020-01-21.
Rašoma (CNN), jog Malaizija, atsisakiusi būti pasaulio šiukšliadėže, dar prieš metus išsiuntė 150 jūrinių laivų-konteinerių su atliekomis, šiukšlėmis atgal į turtingesnes šalis, kaip antai Kanada, JAV, JK, Prancūzija. Dar 2018 m. Kinijoje žlugo didžiulė atliekų perdirbimo pramonė...
_____________________________________________________________________
METAI NAUJI, O KAS KITAIP?
Užrašyta ir paskelbta www 2021-01-13
Remiantis šaltiniu <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/seimas-patvirtino-2021-m-valstybes-biudzeta-209001>, 2020 m. gruodžio 22 d. LR Seimo pranešimu žiniasklaidai, per valstybės biudžeto tvirtinimo procedūrą „pritarta siūlymui iš numatytų asignavimų skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai 11,7 mln. eurų skaitmeninio ugdymo plėtrai ir dėl pandemijos patirtiems mokymosi praradimams kompensuoti“. Apie asmenis su negalia nepasakyta nieko. „Padėkime sau‘19“ 2020(18) rašyta: „2020 m. keliose Lietuvos Respublikos ministerijose pradėti neįgaliesiems skirti įdomūs ir reikalingi informaciniai projektai: naujai sukurta interneto svetainė https://www.manogarantijos.lt/, ji skirta asmenims geriau susiorientuoti, į kokias privilegijas gali pretenduoti, jei yra neįgalūs. Kita svetainė https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/neigaliuju-socialine-integracija/neigalieji-atviroje-darbo-rinkoje – ji skirta ieškantiesiems darbo ir darbdaviams, pasirengusiems suteikti darbo vietas neįgaliesiems. Emocinei sveikatai skirta informacija skelbiama naujoje interneto svetainėje https://pagalbasau.lt/“. Deja, o prieiga prie tų informacijos išteklių neįgaliesiems ar užtikrinta? Ar pasirūpinta vardintų svetainių palaikymu, atnaujinimu, ar tik eilinį kartą išmesti pinigai jų sukūrimui ir paukščiuko padėjimui planuose, kad „priemonė įvykdyta“? Neįgalieji eilinį kartą liko tiesiog apiplėšti visomis prasmėmis. Valstybės kontrolė 2020 m. apibendrino išsamius tyrimus, analizavo padėtį ir pateikė išvadą, jog asmenims su negalia teikiama parama nešalina kliūčių tapti lygiaverčiais visuomenės nariais, nes įgalinančių paslaugų stinga, jos yra netvarios ir jų aprėptis yra labai menka. Lietuvoje neįgaliesiems nesuteikiama galimybės naudotis informavimo priemonėmis patenkinamu lygiu. Net 44 proc. asmenų su negalia patiria skurdo riziką ir socialinę atskirtį. Šis rodiklis yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje (Lietuva užima 27 vietą). Dažnai šie asmenys izoliuojami švietimo sistemoje, darbo rinkoje, neužtikrinamas sveikatos paslaugų prieinamumas, nepritaikyta fizinė aplinka, pažeidžiamos teisės į savarankišką gyvenimą. Teikiama parama nešalina kliūčių tapti lygiaverčiais visuomenės nariais, nes įgalinančių paslaugų stinga, jos yra netvarios ir jų aprėptis yra labai menka (išsamiau: <https://www.vkontrole.lt/mvp.aspx?id=2020>). Apie graudžią padėtį, susijusią su naująja Lietuvos karta, kai neįgalių vaikų daugėja ir daugėja nenumaldomai nuolat praneša Higienos institutas (išsamiau: <http://hi.lt/php/serg17.php?dat_file=serg17.txt>). Valstybės kontrolė antrina: „Nesukurta ilgalaikės priežiūros kokybės vertinimo sistema ir stebėsena“. „Padėkime sau‘19“ 2020 (12) parengiamuosiuose rankraščiuose apibendrina: „kiekvieno Lietuvos neįgaliojo istorija yra verta romano ar serialo. Pageidautina būtų ir komedijinis žanras. Tikėtina, tie meno kūriniai atsiras, o gal net laimės Oskarus. Gal bent meno kūrinio galia supurtytų visą tą korupcijos liūną, susidariusį su pretekstu, kad neva aptarnaujami, remiami neįgalieji asmenys, nes pavyzdžiui, kokių dar tų paslaugų reikia senutei, kurios medikė marti jai suveikė specialiuosius poreikius – slaugą pirmojo lygio, kad neva senutė yra ištisai gulinti, neįgali – kompensacija iš savivaldybės biudžeto yra išties solidi, plius dar gaunama senatvės, našlės pensija – o ta senutė duodasi po butą it vijurkas ir sudeda gražaus pinigėlio anūko studijoms užsienyje...tuo tarpu išties neįgalūs neretai badauja, neturi būsto, pūna niekieno neprižiūrimi, nes neturėjo pinigėlių ar giminaičių medikų, nesugebėjo susiveikti nei neįgalumo pensijos, nei specialiųjų poreikių, nei nemokamo socialinio būsto negavo ar vietelės bent pensionate ar nakvynės namuose. Ar nesusimąstėte, kodėl taip gana gausiai neįgaliomis tampa moterys su nemažu darbo stažu ir apie 45-50 gyvenimo metus? Nereta iš jų susitvarko ir specialiuosius poreikius – tai nemaži papildomi pinigėliai. Dažnu atveju jos tiesiog tampa savo anūkų prižiūrėtojomis, namų šeimininkėmis ar gudresnės nemokėdamos jokių mokesčių, neapsiforminusios veiklos VMI, slaugo svetimus senukus, prižiūri svetimus vaikus, už ką užsidirba gražaus pinigėlio – senukų slaugymas ar vaikų priežiūra tampa itin neblogų pajamų šaltiniu, o kur dar neįgalumo pensija, gauta fiktyviai... – temų tyrimams apstu. Nupurčius visus tuos fiktyviuosius neva neįgaliuosius, pritaikius finansines sankcijas korumpuotiems medikams, NDNT atstovams, taip pat atsirastų nemažai lėšų tinkamesnei neįgaliųjų asmenų paramai ir galimai jie galėtų gyventi išties oriai bei ilgai“.
---- Šiame bei susijusiame kontekste svari yra Informacinės visuomenės plėtros komiteto 2021-01-12 pareikšta ir „Padėkime sau‘19“ atsiųsta nuomonė ir lūkesčiai dėl 2021 m. neįgaliuosius supančios verslo aplinkos LR:
„Valstybės audito ataskaita „Asmenų su negalia socialinė integracija“ paskelbta 2020 m. rugsėjo 7 d. apėmė viešojo sektoriaus institucijų ir įstaigų interneto svetaines ir jų atitikimą prieinamumo reikalavimams. Pažymėtina, kad per šias (viešojo sektoriaus) interneto svetaines teikiama informacija gyventojams, kitos viešosios ir administracinės paslaugos, tačiau prekyba vaistais, apskritai e-prekyba, visa tai, kaip gyventojai apsiperka internetu nevykdoma. Pažymėtina, kad kaip tik šiuo metu yra rengiami teisės aktai, kuriais bus perkelta 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų. Būtent šios direktyvos perkėlimo pasėkoje privatus verslas teikdamas paslaugas (tame tarpe ir elektroninėje erdvėje) ir parduodamas prekes privalės laikytis prieinamumo neįgaliesiems reikalavimų.
Kalbant apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetaines, kuriose teikiama informacija gyventojams, reikia pasakyti, kad visiškai prieinamumo reikalavimus neįgaliesiems atitinka tik 10 proc. šių interneto svetainių, kitos interneto svetainės turi įvairių trūkumų ir taisytinų aspektų, tačiau negalima teigti, kad jos yra neprieinamos. Pažymėtina, kad interneto svetainių tvarkymas yra nuolat vykstantis procesas ir atitikimas prieinamumo reikalavimams gali būti pasiektas, tačiau taip pat dėl neteisingų interneto svetainės tvarkytojo veiksmų gali būti ir padarytos klaidos, kas sąlygos interneto svetainės prieinamumo reikalavimų neįgaliesiems neatitikimą. Todėl teigti, kad prieinamumas ir neprieinamumas yra absoliučios kategorijos būtų klaidinga, o verta diskutuoti ir taisyti interneto svetainių tvarkytojų klaidas, taip pat atlikti veiksmus, kurie keltų interneto svetainių tvarkytojų kompetenciją. Tad tikimės, kad per šiuos metus pasieksime ryškios valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių pažangos šiuo klausimu.
Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad Jūs cituojate neseniai paskelbtą valstybės kontrolės atskaitą, kuri dėstomojoje dalyje remiasi Lygių galimybių kontrolieriaus atlikta apklausa publikuota dar 2018 m., o atlikta dar anksčiau. Kadangi Informacinės visuomenės plėtros komitetas ne tik konsultuoja valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas jų tvarkomų interneto svetainių prieinamumo neįgaliesiems klausimais, bet ir tvarko (prižiūri ir modifikuoja) kitas svarbias valstybės informacines sistemas, pvz. portalą epaslaugos.lt, per kurį yra teikiamos viešosios ir administracinės paslaugos, galime užtikrinti, kad teikiamos paslaugos yra prieinamos neįgaliesiems, o jeigu pastebimos klaidos šiuo požiūriu, jos nedelsiant šalinamos (pvz. prieš keletą metų buvo nusiskundimų, kad epaslaugos.lt portalo asmens identifikavimo funkcionalumas neatitinka prieinamumo reikalavimų. Atsižvelgiant į šį skundą nedelsiant funkcionalumas buvo pertvarkytas, kad minėtus reikalavimus atitiktų). Taip pat pažymėtina, kad kalbant apie projektus, kuriais finansuojamos informacinės sistemos ir interneto svetainės taikomos atgrasomosios sankcijos ir įgyvendinimo mechanizmai ir būtų sustabdomas Europos Sąjungos fondų naudojimas minėtoms informacinėms sistemos ar interneto svetainėms, kurie nėra prieinami neįgaliesiems. Atitinkami reikalavimai buvo nustatyti priemonių, finansuojamų iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“, finansavimo sąlygų aprašuose, pagal kuriuos negali būti numatyta apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos principų įgyvendinimui, taip pat projektai turi numatyti funkcionalumus, leidžiančius teikti paslaugas neįgaliesiems ir mažinti socialinę ir kalbinę atskirtį. Taip pat 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ priemonių finansavimo sąlygų aprašuose yra nustatyta, kad projektus rengiantys pareiškėjai turi vadovautis Elektroninių paslaugų kūrimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 3-416(1.5 E) „Dėl metodinių dokumentų patvirtinimo“, nustatytais reikalavimais, kurios 26 punkte nustatyta, kad elektroninės paslaugos turi būti kuriamos ar modernizuojamos taip, kad būtų užtikrintas elektroninių paslaugų tinkamumas naudotojams, paslaugos taip pat turi būti pritaikytos ir prieinamos neįgaliesiems.
Tikimės, kad šie veiksmai padės pasiekti, kad teikiamos paslaugos būtų prieinamos visiems.
Dėkojame už bendradarbiavimą, galime užtikrinti, jog neįgalieji visa širdimi pritaria, kad paslaugos turi būti pritaikytos ir prieinamos net ir jiems. Džiugi žinia yra ta, kad 2020 m. net viena garbi psichologijos ir pedagogikos mokslų daktarė – vardas, pavardė redakcijai žinomi – ėmėsi savo verslo – meta kortas, patikrinti darbo kokybės dar nespėjome, nežinome, kokios rūšies tai kortos ir galimai gal tik kauliukų ar kriauklyčių mėtymas, o gal būrimas iš muilo burbulų, bet tikime, kad verslas perspektyvus, kadangi grįstas sielovados principais ir ilgamete patirtimi, sukaupta aptarnaujant neįgalius vyriškius pirtyje bei vaikučius grupinėse stovyklose be jokių tėvelių ar mamyčių, todėl labai bijančių uodų, mašalų ir vėdarų, katrie išties smirda.
PASTABA 1: IVPK pateiktojo teksto kalba netaisyta, citavimas pažodinis.
PASTABA 2: Norintiesiems papildomų ir susijusių įžvalgų – šaltinis <https://www.leidinyssau.lt/humoras>, nauja rubrika „BLIC ŠPOSAI“.
PASTABA 3: Apie neįgaliesiems skirtus projektus ir jų strategavimą rašyta „Padėkime sau‘19“ 2020(11):9 ir kt. Taip pat informuojame, kad yra dovanusala.lt, todėl visuotinai „pavargusiųjų“ medikų, virtualiai nebesusirenkančių iš anksto suplanuotų lauknešėlių ir vokelių, nuolatos atostogaujančiųjų, persikvalifikuojančiųjų, etc., paslaugų kaip ir nelabai bereikia tiems, kuriems visi būtiniausieji dokumentai jau sutvarkyti dar kainomis, galiojusiomis iki 2021-01-13, apie galiosiančias po šios datos duomenų kola kas nėra... tačiau iki tol vokeliai su mažesne kaip 50 eur kupiūra net „nebetilpdavo“ į medikų kišenę, jie ar jų asistentai, lydintieji savanoriai netyčia pamesdavo tas smulkesnes kupiūras WC, uolesnieji neįgalieji jas susirinkdavo ir stebėdavosi, kodėl jos taip prarudusios, kai kurios net nuo dūmų apskrudusiais kraštais...?
____________________________________________________________
Į NAUJUS 2021 METUS – SU PASAULINIO LYGIO GAMINTOJAIS AR VIS DĖLTO PIRMIAUSIA SU ŠVIESESNE GALVA?
2021-01-04
Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie LR sveikatos apsaugos ministerijos 2020-12-22 paskelbė pranešimą Eltoje „Pacientai vis dažniau renkasi ligonių kasų pirktus sąnarius“. Sąnarių endoprotezai pranešime išties pateikti kaip patraukli prekė siekiantiesiems geresnės gyvenimo kokybės. Tačiau įdomu tai, ar Ligonių kasos neatlieka palyginamojo vertinimo apie tai, jog kiek ilgesnis sąnarių gydymas, trunkantis kelis metus, kai įtraukiamos įvairios procedūros, pažangūs preparatai, galimai būtų ekonomiškai priimtinesnis, kadangi duotų didesnį pasveikimo efektą, o tuo tarpu – kokios firmos ar kokybės bebūtų dirbtiniai sąnariai, jie keičiami kas keli metai, efektas yra trumpalaikis, pacientai paranda ne tik savo lėšas, laiką pildydami šūsnis dokumentų, bet ir mūsų visuomenė praranda galinčiuosius gyventi orius bei nepriklausomus gyvenimus, prisidėti prie gerovės valstybės kūrimo. Pakomentuoti situaciją VLK paprašėme 2020-12-23.
VLK prie LR sveikatos apsaugos ministerijos atsakymas, pateiktas „Padėkime sau‘19“ 2020-12-30:
Keliami klausimai iš tiesų yra rimti ir sudėtingi, tačiau atsakyti į juos profesionaliai galėtų šiomis temomis užsiimančios institucijos, medikai, kiti specialistai. Kaip teisingai pastebėjote, VLK kompetencija bei galimybės šiuo atveju kitokios.
Vis dėlto savo ruožtu norėtume pažymėti, kad VLK perka tik aukštos kokybės, pasaulinio lygio gamintojų – Šveicarijos, Vokietijos, Prancūzijos, JAV sąnarių endoprotezus. Gerą VLK perkamų endoprotezų kokybę pabrėžia ir medikai, atliekantys endoprotezavimo operacijas.
Tad rinktis ligonių kasų kompensuojamus endoprotezus pacientai raginami mažiausiai dėl dviejų svarbių priežasčių: pirma, kaip minėta, centralizuotai VLK perkami tik tarptautinį pripažinimą turinčių gamintojų endoprotezai, antra, racionaliau rinktis VLK skiriamą protezą, nes pirkdami patys pacientai neretai gerokai permoka. Ligonių kasų mokama kompensacija už pačių įsigytą sąnarį toli gražu nepadengia visos išleistos kainos.
Apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu šiuo metu yra kompensuojami klubo, kelio, čiurnos, peties, alkūnės, riešinio nykščio sąnario endoprotezai. Juos VLK perka centralizuotai, o vėliau paskirsto toms gydymo įstaigoms, kuriose atliekamos sąnarių keitimo operacijos.
Dėkojame už profesionalų padėties išaiškinimą iš VLK pusės.
REDAKCIJOS PRIERAŠAS, 2021-01-04: Citata 1: „Gygymo menas ir yra atitinkamą priemonę atitinkamoje vietoje pavartoti, atsižvelgiant į ligonį, ligą ir ligos evoliuciją“ (dr Juozas Žemgulys, 1938 (8): 657). Citata 2: vyr. slaugytoja Y, dirbanti ligoninėje F, skyriuje, kur protezuojami sąnariai, daugiau kaip 25 metus, teigia: „Pavyksta tik trys iš keturių sąnario keitimo operacijų“. Citata 3: pusamžė pacientė, laukianti eilėja priėmimo pas gydytoją-reabilitologą poliklinikoje X ir aktyviai bendraujanti su kitais laukiančiaisiais: „Tik nepradėkite operuotis sąnarių, man jau keturias operacijas padarė per trumpą laiko tarpą, reikia vis naujos ir naujos operacijos... galo nėra. Deda tuos dirbtinius sąnarius, o juos vis reikia naujais keisti. Skauda, ... kiek pinigų sukišau, ir t.t.“.
Resiume: https://www.leidinyssau.lt ----- žr. publikaciją podagros tema. Taip pat – publikaciją „Spygliai – ir maistas, ir vaistas – klaipėdiečių informacinė dovana vilniečiams“ („Padėkime sau’19“, 2020(11): 4).
P.S. „Padėkime sau’19“ galite, jei, žinoma, norite, pateikti savo istorijas apie LR pagydytus sąnarius ir apie tai, kiek ilgai truko Jūsų „gerovė“ su naujais dirbtinais sąnariais ir už kokią kainą, įskaitant ir Jūsų pačių įsivertintą moralinę žalą, prarastą gebėjimą gyventi savarankiškai, oriai, etc. Be abejo, kas konkrečiai sužalojo ir kada reikia pranešti policijai, tačiau iki tol būtina atlikti dar ir teismo ekspertizę, kuri taip pat nėra nemokama. Be to, Jums dar ir reikės turėti omenyje, jog medikai yra apdrausti ir jokios atsakomybės už „nepavykusias“ operacijas, įskaitant ir tas, kurios daromos vaikams, neneša. Jei patyrėte smurtą – greičiausia ieškodami „teisybės“ teismuose patys dar ir būsite apkaltinti, na, tiesiog galite nesugebėti susiprotėti susimokėti teismamas už „laimingą pabaigą Jūsų naudai“. Ir visiškai aišku: realios kainos už valstybės finansuojamas sąnarių keitimo operacijas yra įspūdingos... Vis dėlto miela būtų gauti sąrašiukus, kam, kada, už kiek ir kodėl VLK skiria protezus ir kiek visa tai kainuoja esamu metu darbo rinkoje esantiems asmenims, mokantiems PSD mokesčius. Ir visai nieko stebėtino, jog pagal esamą situaciją tikslingiausia tiesiog išgerti gal ne to „stebuklingojo“ vandenėlio nuo visų galimų virusų, o paprastos ir kvapnios mėtų arbatos.
______________________________________________________-
INFORMUOJA LR SAM, IŠAIŠKINIMĄ DĖL BIOMEDICININIŲ TYRIMŲ TEIKIA Lietuvos bioetikos komitetas, informacija leidiniui „Padėkime sau‘19“ pateikta 2020-12-22.
Dėl biomedicinių tyrimų teisinio reglamentavimo
Biomedicininių tyrimų atlikimą reglamentuoja Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas, su šiuo įstatymu susiję Vyriausybės nutarimai ir Sveikatos apsaugos ministro patvirtinti įsakymai. Taip pat Biomedicininių tyrimų įstatymas grindžiamas Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija.
Biomedicininiai tyrimai turi būti atliekami vadovaujantis principu, kad žmogaus interesai svarbesni už visuomenės ir mokslo interesus. Visi tiriamieji, dalyvaujantys biomedicininiuose tyrimuose turi teisę:
Teisė sutikti arba atsisakyti dalyvauti tyrime. Savanoriškas sutikimas dalyvauti tyrime yra viena svarbiausių jo vykdymo sąlygų. Žmonėms, kuriems siūloma dalyvauti tyrime svarbu žinoti, kad tik nuo jų priklauso, sutikti dalyvauti tyrime ar ne. Nesvarbu, koks bus sprendimas, tai niekaip negali daryti įtakos pacientui teikiamos sveikatos priežiūrai. Prieš įtraukiant į tyrimą, žmogui turi būti duodama susipažinti su dokumentu, kuriame pateikiama visa svarbiausia informacija apie tyrimą. Šis dokumentas vadinamas Informuoto asmens sutikimo forma.
Teisė atšaukti sutikimą bet kuriuo metu. Pacientai turi teisę atsisakyti dalyvauti tyrime, o pradėję dalyvauti – gali bet kada iš jo pasitraukti nenurodant priežasčių ir motyvų. Jei pacientas nusprendžia nebedalyvauti tyrime, o pasitraukimas iš tyrimo (pvz. tiriamojo vaisto vartojimo nutraukimas) kelia pavojų asmens sveikatai, tyrėjas privalo paaiškinti, kaip geriau elgtis tokiu atveju. Tiriamojo asmens sprendimas nebedalyvauti tyrime negali turėti įtakos teikiamai sveikatos priežiūrai.
Teisė į asmens duomenų konfidencialumo užtikrinimą. Tyrimo metu turi būti užtikrintas informacijos apie tiriamąjį konfidencialumas. Pacientas turi teisę žinoti, iš kur bus renkami duomenys (iš jo paties, iš medicinos dokumentų, iš kitų šaltinių), kokie duomenys bus renkami, kiek laiko jie bus naudojami ir saugomi bei kas bus už tai atsakingas (tyrėjas, tyrimo centras). Taip pat svarbu žinoti, kas ir kokiu tikslu galės susipažinti su duomenimis, leidžiančiais tiesiogiai nustatyti asmens tapatybę (neužkoduotais duomenimis), o kam ir kokiu tikslu prieinama tik koduota informacija apie asmens sveikatą (užsakovo įgalioti tyrimą prižiūrintys asmenys, etikos komitetai ar kitos kontroliuojančios institucijos, tyrime dalyvaujantys tyrėjai). Pacientas taip pat turi teisę susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti neteisingus, neišsamius, netikslius savo asmens duomenis. Jei tiriamasis nusprendžia pasitraukti iš tyrimo, dažniausiai jis negali reikalauti sunaikinti jau surinktų duomenų apie save, nes jie labai svarbūs norint gauti kuo daugiau žinių apie tiriamą vaistą. Šią informaciją visada galima sužinoti prieš duodant sutikimą dalyvauti tyrime – ji pateikiama Informuoto asmens sutikimo formoje, kurią turi perskaityti ir pasirašyti kiekvienas tyrime dalyvaujantis asmuo.
Teisė į žalos atlyginimą. Užsakovas ir pagrindinis tyrimo tyrėjas privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę dėl galimos žalos padarymo pacientui tyrimo metu. Tai reiškia, kad tiriamieji turi teisę į turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos sveikatai, patirtos dalyvaujant klinikiniame vaisto tyrime arba atsiradusios kaip šio tyrimo pasekmė, atlyginimą. Su draudimo taisyklėmis ir draudimo poliso kopija tiriamieji gali susipažinti tyrimo vietoje – pas tyrėją. Jei pacientas mano, kad tyrimo metu patyrė žalą sveikatai, jis turi kreiptis į tyrėją.
Biomedicininiai tyrimai gali būti atliekami tik tuo atveju, jei atitinką šiuos reikalavimus:
1) turi mokslinę ir praktinę vertę;
2) tyrimo negalima pakeisti kitu tyrimu, kurį atliekant žmonės nebūtų tiriami;
3) užtikrinta tiriamojo interesų apsauga ir jo sveikatos informacijos konfidencialumas;
4) gautas asmens sutikimas dalyvauti tyrime;
5) nedavęs asmens sutikimo dalyvauti tyrime arba jį atšaukęs, asmuo nepraras teisės gauti tinkamą asmens sveikatos priežiūrą;
6) yra pateikti išsamūs atitinkamų ikiklinikinių tyrimų duomenys;
7) rizika ir nepatogumai, kuriuos gali patirti tiriamasis, yra ne didesni negu biomedicininio tyrimo nauda;
8) pagrindinis tyrėjas ir biomedicininio tyrimo užsakovas turi būti apsidraudę civilinę atsakomybę dėl galimos turtinės ir neturtinės žalos, padarytos biomedicininio tyrimo metu, tiriamajam atlyginimo;
9) yra gauti atitinkamų institucijų dokumentai, suteikiantys teisę atlikti biomedicininį tyrimą;
10) to nedraudžia kiti įstatymai.
Biomedicininiai tyrimai gali būti atliekami su pažeidžiamais asmenimis, tačiau turi būti užtikrinama jų interesų apsauga. Pažeidžiamais asmenimis, kurių sutikimui dalyvauti biomedicininiame tyrime gali turėti įtakos išorinės aplinkybės ar kurie iš dalies ar visiškai nesugeba apginti savo interesų, laikomi:
1) asmenys, kurie dėl sveikatos būklės negali būti laikomi gebančiais protingai vertinti savo interesus;
2) vaikai;
3) studentai, jeigu jų dalyvavimas biomedicininiame tyrime susijęs su studijomis;
4) asmenys, gyvenantys socialinės globos įstaigose;
5) kariai jų tikrosios karinės tarnybos metu;
6) sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose atliekamas biomedicininis tyrimas, darbuotojai, pavaldūs tyrėjui;
7) įkalinimo įstaigose ar kitose laisvės atėmimo vietose esantys asmenys.
Klinikinius tyrimus su pažeidžiamais asmenimis leidžiama atlikti tik šiais atvejais:
1) kai klinikinį tyrimą įmanoma atlikti tik su pažeidžiamais asmenimis ir yra mokslinio pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas klinikiniame tyrime tiriamajam duos tiesioginės naudos, kuri bus didesnė negu su klinikiniu tyrimu susijusi rizika ir nepatogumai;
2) kai klinikinį tyrimą įmanoma atlikti tik su pažeidžiamais asmenimis ir klinikinis tyrimas yra tiesiogiai susijęs su tiriamojo sveikatos būkle ir yra mokslinio pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas klinikiniame tyrime bus naudingas tyrime nedalyvaujančių asmenų grupei, kuriai priklauso tiriamasis, ir tiriamajam klinikinio tyrimo tikslu taikomi intervenciniai tyrimo metodai kelia nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį tiriamojo sveikatai;
3) kai klinikinis tyrimas tiesiogiai susijęs su tiriamojo gyvybei pavojų keliančia arba sekinančia sveikatos būkle, kurios atveju nėra pakankamos asmens sveikatos priežiūros, ir yra mokslinio pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas klinikiniame tyrime tiriamajam duos tiesioginės naudos, kuri bus didesnė negu su klinikiniu tyrimu susijusi rizika ir nepatogumai.
Vaikui pagal jo amžių ir gebėjimą suprasti turi būti suteikta informacija. Dėl vaiko dalyvavimo biomedicininiame tyrime asmens sutikimą dalyvauti tyrime duoda vaiko atstovai pagal įstatymą, tačiau jeigu vaikas, gebantis suprasti jam pateiktą informaciją, pareiškia norą nedalyvauti biomedicininiame tyrime ar, jeigu vaikas tokiame biomedicininiame tyrime jau dalyvauja, jame nebedalyvauti, vaiko dalyvavimas tyrime nepradedamas ar nutraukiamas, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja paties vaiko interesams. Ar vaiko noras nedalyvauti tyrime neprieštarauja vaiko interesams, sprendžia vaiko atstovai pagal įstatymą, atsižvelgdami į tyrėjo nuomonę. Kai biomedicininiame tyrime dalyvauja vaikai, priimant sprendimą dėl pritarimo atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą liudijimo išdavimo Lietuvos bioetikos komiteto posėdyje dalyvauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas. Vaiko dalyvavimo biomedicininiame tyrime tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Dėl asmens, kuris dėl sveikatos būklės negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesus, dalyvavimo biomedicininiame tyrime asmens sutikimą dalyvauti tyrime duoda asmens sutuoktinis, jeigu asmuo yra nesusituokęs, santuoka yra pasibaigusi, sutuoktinis yra pripažintas nežinia kur esančiu ar sutuoktiniai gyvena skyrium, – vienas iš asmens tėvų (įtėvių) arba vienas iš pilnamečių vaikų (įvaikių), arba, kai asmuo yra teismo pripažintas neveiksniu, – jo globėjas, arba, kai asmens veiksnumas apribotas, – jo rūpintojas (toliau – kitas asmens sutikimą dalyvauti tyrime turintis teisę duoti asmuo). Tiriamajam pagal jo gebėjimą suprasti turi būti suteikta šio straipsnio 8 dalyje nurodyta informacija. Tyrėjas atsižvelgia į tiriamojo, galinčio suprasti jam pateiktą informaciją, norą nedalyvauti biomedicininiame tyrime arba, jeigu tiriamasis tokiame biomedicininiame tyrime jau dalyvauja, norą jame nebedalyvauti. Gavus vieno iš šių asmenų nesutikimą nustatyta pirmumo tvarka, atlikti biomedicininį tyrimą su asmeniu, kuris dėl sveikatos būklės negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesus, draudžiama.
Biomedicininio tyrimo užsakovas ir tyrėjas atsako už turtinę ir neturtinę žalą tiriamajam atsiradusią dėl dalyvavimo biomedicininiame tyrime. Biomedicininio tyrimo užsakovas ir pagrindiniai tyrėjai turi būti apsidraudę savo civilinę atsakomybę:
- kai atliekamas biomedicininis tyrimas, kuriame dalyvaujančiam asmeniui biomedicininio tyrimo tikslais taikomi intervenciniai tyrimo metodai kelia riziką tiriamojo sveikatai, reikalingas biomedicininio tyrimo užsakovo ir pagrindinio tyrėjo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas;
- kai atliekamas biomedicininis tyrimas, kuriame dalyvaujančiam asmeniui taikomi intervenciniai biomedicininio tyrimo metodai kelia tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį jo sveikatai, reikalingas biomedicininio tyrimo užsakovo ir pagrindinio tyrėjo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas arba sveikatos priežiūros įstaigos, kuri pati arba jos darbuotojas yra tokio tyrimo užsakovas arba jos darbuotojas yra tyrėjas tokiame tyrime, civilinės atsakomybės draudimas.
DĖKOJAME LR SAM UŽ INFORMACIJĄ APIE ESAMĄ SITUACIJĄ LR.
REDAKCIJOS PRIERAŠAS: 2020 m. „Padėkime sau‘19“ ne kartą citavo JT ŽTT raportą dėl asmenų su negalia diskriminacijos. Pasitikdami Naujuosius 2021 metus galime tyliai, ramiai palyginti abu dokumentus, tokius svarbius LR asmenų su negalia bendruomenei...
Iš minėto raporto:
Catalina Devandas-Aguilar yra asmuo, dirbantis Jungtinėms Tautoms ir padedantis šalims suprasti, ką jos turi padaryti, kad užtikrintų žmonėms jų teises. 2020 m. raporte yra teigiama, kad asmenys su negalia turi gauti jiems reikalingą medicininę priežiūrą ir pakankamai pinigų ar paramos, kad gyventų nepriklausomus gyvenimus. Jei jie šito negauna, gali jaustis esą problema kitiems žmonėms ir neturintys nieko, dėl ko vertėtų gyventi. Tuo pačiu pabrėžiama, kad medicinoje ar moksle neįgaliųjų asmenų teisių pažeidimai gali reikšti, jog jiems teikiama priežiūra, gydymas, kurio jie nenori, arba jie gali negauti gydymo ar priežiūros, kokios jiems reikia. Rekomenduojama stabdyti visų rūšių diskriminaciją neįgaliųjų asmenų atžvilgiu, o tai reiškia, jog neturi būti tokios diskriminacijos, kai neįgalieji
- neturi pasirinkimo ar paramos tuos pasirinkimus padaryti;
- negauna paramos ar paslaugų, kad gyventų nepriklausomai;
- neturi tokių pat teisių ir galimybių kaip kiti žmonės.
Specialioji pranešėja teigia, kad vyriausybės privalo:
- Nesakyti nieko, kas skatintų kitus žmones manyti, kad neverta gyventi, jei tu turi negalią.
- Negailėti laiko ir pinigų, kad užtikrintų, jog asmenys su negalia turėtų tokias pat teises ir galimybes gyvenime kaip ir kiti žmonės.
- Šalys turi atsisakyti tokių įstatymų, kurie leidžia šeimoms ir kitiems žmonėms nuspręsti už ką nors vien dėl to, kad jie turi negalią.
Raporte pažymėta, kad neįgalieji turi teisę:
- gyventi ilgus ir sveikatingus gyvenimus;
- turėti privatumą ir kad kiti asmenys neskleistų informacijos apie juos be jų sutikimo;
- gauti paramą, kad galėtų turėti privatumą ir kad kiti asmenys neskleistų informacijos apie juos be jų sutikimo;
- gauti paramą, kad galėtų gyventi nepriklausomai;
- gauti paramą ir informaciją, kad būtų įtraukti į sprendimų priėmimo procesą net tuo atveju, kai kiti žmonės nesutinka su tais sprendimais.
Bioetika turėtų apsaugoti žmogaus teises, apibrėžtas Neįgaliųjų teisių konvencijoje. Praeityje daugelis žmonių su negalia buvo sterilizuoti, naudojami moksliniuose tyrimuose arba nužudyti. Taip atsitiko todėl, kad kiti manė, kad jie nebuvo verti gyventi. Bioetika padeda vyriausybėms mąstyti kaip teisės aktai mokslinių tyrimų ir medicinos srityje turėtų atrodyti. Mokslo raida reiškia, kad gydytojai dabar gali:
- testuodami motinas pamatyti, jei jų kūdikis turės negalią;
- abortuoti kūdikius, kurie gimtų su negalia;
- gydyti tėvus, mėginant sustabdyti nuo neįgalaus kūdikio gimimo.
Specialioji pranešėja nustatė, kad mokslas ir medicina diskriminuoja neįgalius asmenis dėl daugelio skirtingų priežasčių. Kai kurios iš diskriminacijos formų:
- Tai gali lemti diskriminaciją, kai kiti žmonės mano, kad žmogaus gyvenimas nėra vertas gyventi turint negalią. Tai reiškia, kad šeimos ir gydytojai: duoda žmonėms vaistus, kurie keičia jų elgesį taip, kad jie tampa nebe savimi ir pakinta jų elgesys.
- Ydingas manymas, jog žmonės su negalia negali priimti sprendimų. Kiti žmonės ir paslaugų teikėjai dažnai galvoja apie žmones su negalia kaip negalinčius priimti sprendimus savarankiškai. Tai gali reikšti: intelektinės sveikatos problemų turintiems žmonėms, asmenims su mokymosi negalia, demencija ar autizmu yra skiriamas gydymas arba jie įtraukiami į mokslinius tyrimus, su kuriais jie nesutinka, jų nenori.
- Negauna pakankamai paramos. Neįgalieji turėtų gauti gydymą, kuris jiems reikalingas, ir pakankamai pinigų arba paramos, kad galėtų gyventi nepriklausomus Jei jie šito negauna, gali manyti, kad yra našta kitiems žmonėms ir neturi nieko, dėl ko verta gyventi.
- Neįgaliems asmenims turi būti užtikrinta galimybė daryti sprendimus dėl tokių dalykų, kaip santykiai, galimybė tapti tėvais ar susituokti.
- Neįgalieji turi gauti gerą medicininę priežiūrą ir galimybę rinktis gydymo būdą.
Neįgalieji turi būti gerbiami už tai, kokie jie yra ir negauti tokio gydymo, kuris juos keistų arba netaikyti jiems gydymo, išskyrus jei jie patys jį pasirenka.
Vyriausybės privalo atsisakyti įstatymų, kurie leidžia su neįgaliaisiais elgtis mažiau sąžiningai nei su kitais žmonėmis. Medicinoje ir moksle tai gali reikšti, kad žmonėms su negalia teikiamas gydymas, kurio jie nenori. Arba gali būti, kad reikiamų vaistų ar gydymo jie negauna. Žmonės, dirbantys medicinos ir sveikatos priežiūros srityse, turi būti mokomi apie žmogaus teises ir asmenis su negalia. Šalys turėtų atsisakyti įstatymų, leidžiančių šeimoms ar kitiems žmonėms priimti sprendimus už kitus asmenis vien dėl to, kad jie yra neįgalūs. Taip pat turėtų būti atsisakyta įstatymų, kurie leistų šeimoms ar gydytojams gydyti ar operuoti jaunuolius su negalia, jei jie tam nepritaria.
Vyriausybės turėtų bausti visus, kurie tyčia kenkia asmeniui, turinčiam negalią, mokslo ar medicinos pagalba. Jie turėtų įsiklausyti į aukas ir daryti viską, kas yra jiems tinkama. Jos turėtų turėti įstatymus ir taisykles, pagal kurias apsaugotų žmones su negalia, taip pat teikti jiems daug paramos, kad jie būtų įtraukti į sprendimų priėmimo procesus, net jei kiti žmonės nesutinka su tuo, ką nusprendžia neįgalūs asmenys. Sprendimai dėl gydymo turi būti pagrįsti tuo, ką asmenys pasirenka, o ne grįsti pinigų taupymu. Svarbiausias dalykas yra galvoti apie tai, kaip nauji planai, taisyklės ir įstatymai galėtų paveikti žmonių, turinčių negalią, žmogaus teises.
Specialioji pranešėja teigia, kad šalys, pasirašiusios Neįgaliųjų teisių konvenciją, gali pakeisti tai, ką žmonės galvoja apie negalią, darydamos 4 dalykus:
- Atsikratyti įstatymų ir veiklos būdų, kurie diskriminuoja žmones su negalia, ypač mokslo, medicinos ir mokslinių tyrimų srityse. Atsikratyti įstatymų, kurie atima asmens teisę į priimtiną gydymą ar priežiūrą, reikalingą dėl jų negalios. Užtikrinti, kad būtų teisės aktų dėl sprendimų priėmimo drauge su neįgaliais asmenimis gydymo ar mokslinių tyrimų klausimais.
- Apsaugoti neįgaliųjų teisę į gyvenimą, įsiklausyti ir gerbti jų sprendimus dėl mokslinių tyrimų, mokslo ir vaistų. Įsitikinti, kad neįgalumo testai yra pagrįsti žmogaus teisių užtikrinimu žmonėms, turintiems negalią. Jei šalies įstatymai leidžia padėti mirti, įsitikinti, kad yra teisės aktų, kuriais užtikrinama neįgaliųjų asmenų teisė į gyvenimą.
- Įtraukti neįgaliuosius ir jų organizacijas į naujų įstatymų ar taisyklių apie tai, kaip mokslas ir medicina turi būti taikoma neįgaliųjų asmenų atveju, kūrimą. Tai apima ir bioetikos komitetus.
- Padėti kitiems žmonėms, paslaugų teikėjams, žiniasklaidos atstovams vertinti bei gerbti neįgaliuosius asmenis. Mokyti medicinos ir įvairių kitų mokslų studentus apie asmenų su negalia teises.
_______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Patvirtinta: kitąmet pensijos didės
2020-12-08
Kaip pranešė LR Vyriausbė savo interneto svetainėje, 2021 metais socialinio draudimo pensijos didės 9,08 proc. – tiek procentų didės bazinė pensija, apskaitos vieneto vertė ir našlių pensijos bazinis dydis. Dėl to didės ne tik senatvės pensijos, bet ir išankstinės pensijos, netekto darbingumo pensijos, našlių ir našlaičių pensijos.
Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 435 eurus, o vidutinė pensija – 411 eurus. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu sudaro 399 eurus, o vidutinė pensija – 377 eurus.
Remiantis nauja indeksavimo tvarka, šiemet nežymiai smuktelėjęs bendrasis vidaus produktas netaps kliūtimi pensijų augimui ir senjorų bei žmonių su negalia skurdo mažinimui, nes kitąmet prognozuojamas ir bendrojo vidaus produkto, ir darbo užmokesčio fondo augimas.
Pačių mažiausių pensijų gavėjams, kurių visų gaunamų pensijų, išskyrus šalpos pensijas, suma nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio, mokamos pensijų priemokos. Šiemet šis dydis siekia 257 eurus, kitąmet – 263 eurus. Konkreti priemoka asmeniui priklauso nuo per visą gyvenimą įgyto stažo, o būtinąjį stažą įgijusiam pensininkui bendra visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis.
Lietuvoje iš viso yra apie 615 tūkst. senatvės pensininkų, apie 5 tūkst. išankstinių senatvės pensijų gavėjų, apie 160 tūkst. netekto darbingumo pensijų gavėjų, apie 30 tūkst. našlaičių pensijų gavėjų.
Socialinio draudimo pensijų didinimui 2020 m. gruodžio 8 d. pritarė Seimas.
Šaltinis: <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/patvirtinta-kitamet-pensijos-dides>, 2020-12-08.
Informacija patikslinta:
Augs ir kitos pensijos
Planuojama, kad 2021 metais socialinio draudimo pensijos didės 9,58 proc. Tiek procentų didės ne tik senatvės pensija, bet ir išankstinės pensijos, netekto darbingumo pensijos, našlių ir našlaičių pensijos.
Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 440 eurus, o vidutinė pensija – 413 eurus. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu sudaro 400 eurus, o vidutinė pensija – 377 eurus.
Pačių mažiausių pensijų gavėjams, kurių visų gaunamų pensijų, išskyrus šalpos pensijas, suma nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio, mokamos pensijų priemokos. Šiemet šis dydis siekia 257 eurus, kitąmet – 260 eurų. Konkreti priemoka asmeniui priklauso nuo per visą gyvenimą įgyto stažo. Būtinąjį stažą įgijusiam pensijos gavėjui bendra visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. Mažiau stažo įgijusiems asmenims mokama proporcingai mažesnė pensijų priemokos dalis.
Lietuvoje iš viso yra apie 615 tūkst. senatvės pensininkų, apie 5 tūkst. išankstinių senatvės pensijų gavėjų, apie 160 tūkst. netekto darbingumo pensijų gavėjų, apie 30 tūkst. našlaičių pensijų gavėjų.
Šaltinis: „Vienišų pensinio amžiaus asmenų pensijos – visiems senjorams“, Elta, 2020-12-16.
Prieiga: <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/vienisu-pensinio-amziaus-asmenu-pensijos-visiems-senjorams-208727>, žr. 2020-12-16.
____________________________________________________________________________________________________
Numatyta plėsti asmeninio asistento paslaugą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos skyriaus vedėja Daiva Zabarauskienė atsako į „Padėkime sau‘19“ klausimus. Pateikta 2020-10-22.
KLAUSIMAS 1: Seimas svarstė socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pristatytas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-5015), kuriomis siūloma įtvirtinti asmeninės pagalbos poreikį kaip vieną iš specialiųjų poreikių rūšių ir plėsti asmeninio asistento paslaugą. Naujos nuostatos įsigaliotų 2021 m. liepos mėn. Asmeninis asistentas būtų apibrėžiamas, kaip fizinis asmuo, darbo ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais. Ar tai reiškia, kad jei pagalbą neįgaliajam teiks giminaitis, neįgaliajam bus nemokamos kompensacijos už specialiuosius poreikius, slaugos ir priežiūros išmokos? Kokius pokyčius praktiškai reiškia ta nuostata, kad pagalbą teikti skatinami asmenys, nesusiję su neįgaliuoju giminystės ryšiais?
Atsakymas: Asmeninės pagalbos teikimas nėra susijęs su tikslinių kompensacijų mokėjimu, t. y. nepriklauso nuo to, ar asmuo gaus asmeninę pagalbą ar ne. Jei jam priklauso tikslinė kompensacija, ji ir toliau bus mokama.
Įstatymo projekte numatyta, kad asmeninę pagalbą turėtų teikti asmuo, kuris nėra susijęs su negalią turinčiu žmogumi artimais giminystės ryšiais: To neturėtų daryti tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys. Tokia nuostata siūloma pasitarus su neįgaliųjų nevyriausybinėmis organizacijomis ir remiantis užsienių šalių patirtimi. Pavyzdžiui, Latvijoje leidžiama, kad šeimos nariai taptų asmeniniais asistentais ir jais yra apie 90 proc. žmonių. Tokiu atveju asmeninė pagalba praranda savo prasmę – ji tampa dar viena priežiūros, globos forma.
Šeimos nariai paprastai persistengia globodami asmenis su negalia – dažnai darydami viską už juos. Asmeninis asistentas turėtų išlaisvinti ne tik žmogų dirbti, mokytis atviroje visuomenėje, suteikti galimybę išmokti gyventi savarankiškai, nepriklausomai nuo šeimos narių, bet ir šeimos narius, kad jie turėtų laiko asmeniniam ir profesiniam gyvenimui, galėtų užsiimti norima veikla.
KLAUSIMAS 2: Pakomentuokite, kaip konkrečiai įstatymas prisidės, prie visaverčio asmenų su negalia integravimosi į visuomenę galimybių.
Atsakymas: Asmenino asistento pagalba kiekvienu atveju turėtų būti individuali, atsižvelgiant į žmogaus, kuriam būtų teikiamos asmeninio asistento paslaugos, poreikius. Pvz., asmeninis asistentas galės padėti žmogui su negalia nuvykti iš vienos vietos į kitą, padėti bendrauti su kitais žmonėmis, leisti kartu laisvalaikį ir pan. Svarbu tai, kad asmeninio asistento pagalbos tikslas ne už žmogų, kuriam teikiamos asmeninio asistento paslaugos, atlikti visus darbus, bet šiuos darbus ir veiklas atlikti kartu su juo ir padėti jam ten, kur žmogus negali padaryti pats.
Asmeninės pagalbos poreikio nustatyme svarbiausią vaidmenį turės pats žmogus, kuris ir spręs, kokios pagalbos jam reikia, kad galėtų gyventi savo būste, prasmingai dalyvauti visuomenės gyvenime: mokytis, dirbti, leisti laisvalaikį.
KLAUSIMAS 3: Pagal naujas nuostatas būtų nustatomi du specialiųjų poreikių lygiai. Paaiškinkite, ką praktiškai tai reikš neįgaliesiems.
Atsakymas: Tai reiškia, kad pensinio amžiaus asmenims nebebus nustatomas nedidelių specialių poreikių lygis, o iki įstatymo įsigaliojimo turėtas nedidelių specialių poreikių lygis atitiks anksčiau nustatytą vidutinių specialių poreikių lygį.
Pensinio amžiaus žmonės, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, turi teisę naudotis lengvatomis:
- Transporto – turi teisę ne tik jie, bet ir juos lydintys asmenys. Jie gali įsigyti su 80 proc. ar 50 proc. nuolaida vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą;
- vaistų kompensavimo – 100 proc. ar 50 proc. nuo bazinės vaistų kainos;
- valstybės rinkliavos už asmens tapatybės kortelės arba paso – asmens pasirinkimu už vieno iš šių dokumentų išdavimą ir keitimą nemokėjimas;
- medicininės reabilitacijos, įskaitant sveikatą grąžinantį gydymą, siunčiamiems baigti gydymą po sunkios ligos ar traumos, kurios įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą kompensavimas;
- gauti nemokamai antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius.
Pensinio amžiaus žmonės, kuriems nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis, nepaisant to, kad jiems taip pat reikalinga pagalba ir priežiūra, negali naudotis tokiomis pačiomis lengvatomis kaip vidutinį specialiųjų poreikių lygį turintys žmonės. Jiems nepriklauso transporto lengvatos – negali įsigyti vienkartinio arba terminuoto vardinio važiavimo tolimojo, vietinio reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, nebent pati savivaldybė yra numačiusi tokias lengvatas, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilieto su 50 proc. nuolaida. Jiems tenka mokėti nustatytą valstybės rinkliavą už asmens tapatybės kortelės arba paso išdavimą ir keitimą.
Įsigaliojus įstatymo pakeitimams bus panaikintos diskriminacinės nuostatos ir visi pensinio amžiaus žmonės, kuriems bus nustatyti specialiųjų poreikių lygiai, galės naudotis jiems priklausančiomis lengvatomis.
Dėkojame už atsakymus.
METAI BAIGIASI...
Metai baigiasi – ateina apmąstymų, rezulatų suvedimo laikas. Kuo išskirtiniai buvo 2020-ieji? Be abejo, jie nebus užmiršti pirmiausia dėl to, kad visą pasaulį apėmė naujas COVID-19 virusas, kuris neaplenkė net labiausiai nutolusių Žemės kampelių ir juo susirgo asmenys, nepaisant jokio socialinio statuso ar kitų ypatumų – nuo prezidentų, ministrų, žymių meno atstovų – iki benamių, vaikų, senelių, nėščiųjų... Per metus pasaulis dar neišmoko tvarkytis su šiuo virusu, tačiau galiausiai pavyko sukurti vakcinas, kurios, manoma, sustabdys šį pavojingą virusą. Tačiau pasaulis jau niekuomet nebebus toks, kaip buvo iki šiol. Pritariama, kad labiausiai yra pažeidžiamos silpniausios socialinės grupės – pirmiausia, asmenys su negalia.
Kas įvyko per šiuos metus? Paradoksalus pranešimas, kad lietuviai per karantiną sugebėjo nemažai sutaupyti ir jų indėliai augo sparčiausiai visoje ES. Džiugi buvo metų pradžios žinia – apie 9 proc. išaugo asmenų su negalia pensijos. Žinoma, apgailėtina tai, kad jos vis dar vidutiniškai nesiekia net 250 eur/mėn. darbingo amžiaus asmenims su negalia.
Valstybės kontrolė 2020 m. atliko didelės apimties auditą, apibendrinta, jog vykdomos priemonės reikšmingai nepagerino asmenų su negalia situacijos Lietuvoje. Itin nepatenkinama neįgaliųjų situacija darbo rinkoje, darbą turi maždaug tik kas trečias asmuo su negalia. Užimtumo tarnyboje vyko nemažai darbų siekiant įdarbinti kuo daugiau neįgaliųjų: dalinamos subsidijos, duodami pinigai pradedantiems savo mažą verslą, vykdomos perkvalifikavimo ir reabilitacijos programos. Pažymėtina: 2020 m. užimtumo tarnybose atsirado atvejo vadybininkai, padedantys neįgaliesiems, kurie ieško darbo.
Kitas svarbus įvykis – įstatymu įteisinta, jog nuo 2021 m. bus išplėstos asmeninio asistento paslaugos.
Be to, 2020 m. keliose Lietuvos Respublikos ministerijose pradėti neįgaliesiems skirti įdomūs ir reikalingi informaciniai projektai: naujai sukurta interneto svetainė https://www.manogarantijos.lt/, ji skirta asmenims geriau susiorientuoti, į kokias privilegijas gali pretenduoti, jei yra neįgalūs. Kita svetainė - https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/neigaliuju-socialine-integracija/neigalieji-atviroje-darbo-rinkoje – ji skirta ieškantiesiems darbo ir darbdaviams, pasirengusiems suteikti darbo vietas neįgaliesiems. Emocinei sveikatai skirta informacija skelbiama naujoje interneto svetainėje https://pagalbasau.lt/. Šiais metais ir mūsų leidinys pradėtas publikuoti internete, sukurta svetainė https://www.leidinyssau.lt
Visi su viltimi laukiame Naujųjų 2021 metų. Kokie jie bus pažeidžiamiausiai visuomenės grupei – asmenims su negalia – laikas parodys.
PASITINKAME JAUČIO METUS
Metams keičiantis net skeptiškiausiai nusiteikusieji pasidomi, o kokie gi bus metai vienam ar kitam zodiako ženklui, kokie bus metai pagal Rytų horoskopą. Pavyzdžiui, išlydime 2020-uosius – Žiurkės metus, ateina 2021-ieji – Jaučio metai. Ko tikėtis ir ko laukti?
Žiurkė. Gimimo metai: 1936, 1948, 1960, 1972, 1984, 1996, 2008, 2020
Tikėkitės romantikos. 2021 metai bus itin palankūs užmegzti naujus santykius ar pereiti į kitą santykių lygį. Jums pavyks išlaikyti optimizmą ir gerą nuotaiką. Būtent meilė bus ta jėga, kuri vers jus judėti į priekį, todėl net ir didžiausi vargai neatrodys tokie gąsdinantys. Karjeros srityje taip pat galite tikėtis tam tikrų pokyčių: būsite nusiteikę tiesiog kalnus nuversti, todėl jūsų pastangos anksčiau ar vėliau bus įvertintos, deja, kartais būsite pernelyg išsiblaškę. Pasistenkite neskrajoti padebesiais.
Jautis. Gimimo metai: 1937, 1949, 1961, 1973, 1985, 1997, 2009, 2021
Atrodys, kad kažkas jus globoja: nesunkiai išsisuksite net ir pačių kebliausių situacijų, o kasdieniai darbai eisis gerokai sklandžiau nei esate įpratę. Neleiskite sau aptingti, nes anksčiau ar vėliau pajusite skaudžias pasekmes. Jei norite pasiekti daugiau, turite sunkiai dirbti. Karjeros srityje palanku imtis naujų projektų ir užbaigti pradėtus seniau. Patartina nesnausti, imtis veiksmų. Nusimato romantiškos pažintys.
Tigras. Gimimo metai: 1938, 1950, 1962, 1974, 1986, 1998, 2010, 2022
Iššūkių tikrai netrūks. Jei į savo idėjų įgyvendinimą dėsite pakankamai daug pastangų, jau labai greitai galėsite mėgautis tikrai saldžiais darbo vaisiais. Asmeniniame gyvenime didelių pokyčių nenusimato: tikėtina, kad būsite tokie užsiėmę, kad neturėsite laiko net pamąstyti apie naujas pažintis. Jei jau esate įsipareigoję, ateinančiais metais viskas tekės įprasta vaga, išskyrus tai, kad jūsų artimieji gali imti skųstis dėmesio trūkumu. Daugiau dėmesio skirkite kokybiškam poilsiui su šeima.
Kiškis (katinas). Gimimo metai: 1939, 1951, 1963, 1975, 1987, 1999, 2011, 2023
Pagaliau pavyks užbaigti seniau pradėtus projektus, todėl 2021-ieji bus tikri atokvėpio metai. Žvaigždės žada tikrai malonų laikotarpį: turėsite laiko ne tik naujų idėjų įgyvendinimui, bet taip pat ir poilsiui, kurio tikrai nusipelnėte. Jus maloniai nustebins draugų ir artimųjų noras pagelbėti, todėl kartu galėsite tiesiog kalnus nuversti. Malonių pokyčių taip pat galite tikėtis ir asmeniniame gyvenime.
Drakonas. Gimimo metai: 1928, 1940, 1952, 1964, 1976, 1988, 2000, 2012
2021-ieji Drakonams bus asmeninio tobulėjimo metai. Didelė tikimybė, kad visą savo dėmesį sutelksite į jums visiškai naują sritį, kuri pasiglemš didžiąją dalį jūsų laiko. Žvaigždės žada, kad įvairios jūsų gyvenimo naujovės gali turėti teigiamą poveikį jūsų finansams, todėl labai svarbu nepražiopsoti progų įsilieti į jums dar nepažintą pasaulį. Asmeniniame gyvenime didelių pokyčių nenusimato.
Gyvatė. Ggimimo metai: 1929, 1941, 1953, 1965, 1977, 1989, 2001, 2013
Jūsų laukia daugybė naujų galimybių, tačiau žvaigždės pataria būti kiek įmanoma atsargesniems. Geriausia, ką galite padaryti 2021-aisiais, – tai tiesiog plaukti pasroviui, ir saugotis nepatikimų asmenų. Didelė tikimybė, kad kažkas bandys pasinaudoti jūsų patiklumu, todėl išlikite budrūs. Asmeniniame gyvenime didelių pokyčių nenusimato: jei esate vieniši, 2021-aisiais greičiausiai apsiribosite vien tik trumpalaikėmis pažintimis.
Arklys. Gimimo metai: 1930, 1942, 1954, 1966, 1978, 1990, 2002, 2014
Metai bus palankūs karjeros siekiantiems žmonėms. Palankus metas keisti darbovietę ar net profesinę sritį, prašyti paaukštinimo ar imtis naujų projektų: 2021-aisiais pradėti nauji darbai taps ilgalaikiais projektais, kurie saldžiais vaisiais džiugins ne vienerius metus. Ateinantys metai žada naujas pažintis ir galimybes užmegzti verslo ryšius. Arkliams nusimato tikrai malonių staigmenų.
Avis (ožka). Gimimo metai: 1931, 1943, 1955, 1967, 1979, 1991, 2003, 2015
2021-ieji į jūsų gyvenimą gali įnešti nemažai sąmyšio: gali tekti kaip reikiant pakovoti už savo gerovę. Žvaigždės pataria daugiau dėmesio skirti seniau pradėtų darbų pabaigimui, ir kol kas nesižvalgyti į tolimą ateitį. Ateinančiais metais nepatartina planuoti tolimas keliones ar pradėti nuosavą verslą ir būkite atsargesni su finansais. Taip pat turėtumėte būti atsargesni kelyje.
Beždžionė. Gimimo metai: 1932, 1944, 1956, 1968, 1980, 1992, 2004, 2016
Pokyčiai yra tiesiog neišvengiami. Žvaigždės žada naujovių ne tik meilės, bet taip pat ir karjeros srityje, todėl galite tikėtis malonių staigmenų. 2021-ieji metai bus palankūs pradėti savarankišką veiklą, plėtoti verslą ar tiesiog ieškoti bendraminčių. Būsite apsupti žmonių, kuriems jūsų idėjos atrodys įkvepiančios, todėl įvairių sumanymų įgyvendinimas bus gerokai paprastesnis.
Gaidys. Gimimo metai: 1933, 1945, 1957, 1969, 1981, 1993, 2005, 2017
Metai bus ne tik įdomūs, bet ir finansiškai naudingi, todėl metų pabaigoje galėsite mėgautis savo darbo vaisiais. Jei nesate užtikrinti, kokiu keliu vertėtų eiti, pasikliaukite savo širdimi, – šiuo laikotarpiu jūsų intuicija bus kaip niekad stipri.
Šuo. Gimimo metai: 1934, 1946, 1958, 1970, 1982, 1994, 2006, 2018
Profesinėje srityje gali būti tikra painiava, tačiau tik nuo jūsų pačių priklausys, kaip visa tai išsispręs. Būsite kupini jėgų, todėl žvaigždės pataria jų netausoti, ir siekti savo užsibrėžtų tikslų. Nors galvoje kirbės daugybė naujų sumanymų, tačiau jų įgyvendinimo imkitės tik tada, kai pabaigsite senus darbus.
Kiaulė. Gimimo metai: 1935, 1947, 1959, 1971, 1983, 1995, 2007, 2019
2021-ieji bus klestėjimo metai, kurių metu turėsite daugybę progų padidinti savo pajamas ir susikurti geresnį gyvenimą. Jei vis pasvarstydavote apie profesinės krypties keitimą, 2021-ieji tam bus iš tiesų palankūs: nors iš pradžių gali tekti susidurti su tam tikrais sunkumais, tačiau juos įveikti tikrai nebus labai keblu. Meilės srityje didelių pokyčių nenusimato – šiuo laikotarpiu žvaigždės pataria visas savo jėgas sutelkti į savo karjerą ir finansinės padėties gerinimą.
Parengta 2020-11-19 pagal: https://www.patarimupasaulis.lt/idomybes
Informuoja Valstybės kontrolė
Lietuvoje yra 9 proc. (242 tūkst.) gyventojų su negalia. Šių asmenų socialinės integracijos politika orientuojama nuo šalpos ir palaikymo link pačių asmenų gebėjimo integruotis į socialinį gyvenimą. Statistika fiksuoja, kad net 44 proc. asmenų su negalia patiria skurdo riziką ir socialinę atskirtį. Šis rodiklis yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje (Lietuva užima 27 vietą). Dažnai šie asmenys izoliuojami švietimo sistemoje, darbo rinkoje, neužtikrinamas sveikatos paslaugų prieinamumas, nepritaikyta fizinė aplinka, pažeidžiamos teisės į savarankišką gyvenimą. Teikiama parama nešalina kliūčių tapti lygiaverčiais visuomenės nariais, nes įgalinančių paslaugų stinga, jos yra netvarios ir jų aprėptis yra labai menka.
Audito metu planuojame įvertinti valstybės ir savivaldybių vykdomų priemonių efektyvumą šioje srityje. Audito rezultatai padės išgryninti, ar teikiama parama tenkina asmenų su negalia poreikius, padeda gyventi savarankiškai ir integruotis į visuomenę, atvirą darbo rinką, suteikia galimybę naudotis viešosiomis paslaugomis, transporto, informavimo priemonėmis.
Pagal: <https://www.vkontrole.lt/mvp.aspx?id=2020>, žiūrėta 2020-06-16
Valstybės kontrolė: vykdomos priemonės reikšmingai nepagerino asmenų su negalia situacijos.
Valstybės ir savivaldybių pagalba pasiekia tik dalį žmonių su negalia, trūksta aplinkos ir informacijos priemonių pritaikymo
Pateikta 2020-09-08
Valstybės kontrolės atlikto audito „Asmenų su negalia socialinė integracija“ rezultatai buvo pristatyti su šios srities politiką formuojančių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovais vykusioje diskusijoje 2020 m. rugsėjo 8 d. Pagrindiniai audito klausimai: ● ar asmenims su negalia sudarytos galimybės gauti paslaugas, įgalinančias gyventi savarankiškai; ● ar asmenims su negalia sudarytos sąlygos įsitraukti į darbo rinką; ● ar užtikrintas aplinkos, transporto ir informacijos prieinamumas asmenims su negalia.
Audito metu surinkti ir apibendrinti statistiniai duomenys. Skelbiama, jog 2019 m. Lietuvoje 8 proc. šalies gyventojų (236 tūkst.) turėjo negalią. Didžioji jų dalis buvo darbingo amžiaus (158 tūkst.), o tik 29 proc. dirbo ir šis skaičius per pastaruosius penkerius metus nepadidėjo. 2018 m. asmenims su negalia išmokos sudarė apie 1,4 proc. BVP ir viršijo ES valstybių narių vidurkį. Asmenims su negalia atstovaujančios organizacijos pabrėžia, kad išmokos padeda išgyventi, bet nenaikina socialinių kliūčių būti savarankiškiems darbo rinkoje ar kasdieninėje veikloje, jeigu nėra kuriamos ir plėtojamos tikslingos paslaugos. Prieš dešimt metų Lietuvai ratifikavus JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, jos nuostatoms įgyvendinti vykdyta Nacionalinė neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2020 m. programa. 2016 m. JT Neįgaliųjų teisių komitetas išreiškė didelį susirūpinimą dėl nepakankamo užtikrinimo asmenims gyventi savarankiškai ir įtraukimo į bendruomenę, mažo užimtumo, aplinkos prieinamumo ir pateikė rekomendacijas. Europos socialinių teisių ramstis taip pat pabrėžia, kad asmenys su negalia turi teisę į finansinę paramą, užtikrinančią orų gyvenimą, paslaugas, leidžiančias jiems dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime, ir jų poreikiams pritaikytą darbo aplinką. Neįgaliųjų socialinės integracijos politika Lietuvoje pastaraisiais metais keičiasi nuo šalpos ir palaikymo link pačių asmenų su negalia gebėjimo integruotis į socialinį gyvenimą. 2019 m. Lietuvoje skurdo riziką patyrė 31,3 proc. asmenų su negalia ir šis rodiklis per paskutinius metus sumažėjo 3,7 proc. punktais, tačiau lyginant 2018 m. duomenis jis žymiai viršija ES vidurkį (LT – 35, ES – 21,3 proc.).
Apibendrinta, jog vykdomos priemonės reikšmingai nepagerino asmenų su negalia situacijos Lietuvoje. 2018/2019 m. Europos semestro šalies suvestinėje dėl negalios 4 kaip pagrindinės problemos įvardijamas didelis šių asmenų skurdo rizikos lygis, žemas užimtumo lygis, efektyvių integracijos į darbo rinką priemonių trūkumas, ir tai, kad institucinės globos pertvarka bei bendruomeninių paslaugų kūrimas vis dar pirminiame etape. Neįgaliųjų reikalų departamento, Informacinės visuomenės plėtros komiteto atlikti tyrimai/vertinimai rodo, kad nėra užtikrintas visų viešųjų pastatų, transporto, interneto svetainių pritaikymas asmenims su negalia.
Valstybės kontrolės auditas „Asmenų su negalia socialinė integracija“ rodo, kad neįgaliesiems nepakankamai užtikrinamos galimybės gauti paslaugas pagal jų poreikius, dirbančių atviroje darbo rinkoje nedaugėja, trūksta viešųjų pastatų, transporto, interneto svetainių ir mobiliųjų programų pritaikymo. Tinkamų sąlygų sudarymas ir pagalbos teikimas tapo itin aktualus COVID-19 krizės laikotarpiu.
Audito metu nustatyta, kad dalis asmenų su negalia negauna individualius poreikius atliepiančių kompleksinių paslaugų, nes pagalbos poreikiai nustatomi skirtingose institucijose, veiksmų koordinavimas ir keitimasis informacija tarp jų nevyksta, nestebima, ar teikiama pagalba padeda gyventi savarankiškai. Audito metu atlikto atvejo tyrimo rezultatai rodo, kad tik 13 proc. asmenų, kuriems buvo nustatytas pagalbos poreikis, savivaldybėse gavo specialiąsias paslaugas. 35 proc. asmenų su negalia pagalbos nesikreipė ir savivaldybės neturėjo informacijos apie juos.
Savivaldybių pateikti duomenys rodo, kad daugiau nei pusė jų (32) neužtikrina, kad bent 30 proc. viešųjų pastatų, kuriuose teikiamos socialinės, švietimo, sveikatos ir kultūros paslaugos, būtų pritaikyti žmonėms su negalia. 34 savivaldybėse neįgaliesiems nebuvo pritaikyta nė viena viešojo transporto priemonė. Penkiuose didžiuosiuose miestuose prieinamumas didėja ir siekia 56 proc., kitose savivaldybėse transportas atnaujinamas lėtai ir prieinamumas siekia tik 12 proc. Valstybės ir savivaldybių internetinės svetainės asmenims su negalia turi būti pritaikytos iki 2020 m. rugsėjo mėn., tačiau 2019 m. jų buvo pritaikyta tik 3,4 proc., o mobiliųjų programų pritaikymas nevertintas.
Audito metu išryškintos esminės problemos. Suskaičiuota, kad lėšų asmenų su negalia integracijai skiriama nemažai. 2019 m. SADM asmenų su negalia išmokoms, socialinės integracijos ir užimtumo skatinimo priemonėms panaudojo 967 mln. Eur, iš jų: 833 mln. Eur išmokoms ir kompensacijoms, 94 mln. Eur socialinės integracijos priemonėms, 40 mln. Eur užimtumui skatinti. SADM vykdo ES projektus, kuriais finansuojama globos įstaigų pertvarka (infrastruktūra – 37,5 mln. Eur, paslaugos – 17,6 mln. Eur), integrali pagalba į namus (30 mln. Eur), asmeninio asistento paslaugos (5 mln. Eur). Susisiekimo ministerija transporto prieinamumui didinti vykdo tris ES investicijomis finansuojamas priemones, skirtas viešojo transporto priemonių parko atnaujinimui ir tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų pritaikymui specialiųjų poreikių turintiems žmonėms; skirta apie 43 mln. Eur. Tikslinius projektus fizinės ir informacinės infrastruktūros pritaikymui vykdo Sveikatos apsaugos (24,3 mln. Eur), Kultūros (4 mln. Eur) ir Vidaus reikalų (86 tūkst. Eur) ministerijos. Tačiau lėšų panaudojimas nėra efektyvus, kadangi nustatyta daug probleminių ir taisytinų sričių. Pavyzdžiui, vertintų viešojo sektoriaus institucijų ir įstaigų interneto svetainių prieinamumas asmenims su negalia nuo 2017m. vis mažėjo: 5 proc. prieinamumas 2017 m., 3,5 proc. - 2018m. ir tik 3,4 proc. - 2019 m. Kita didelė problema susijusi su asmenų su negalia aktyvumu darbo rinkoje, jų įsidarbinimu. Pavyzdžiui, 2015 m.iš visų darbingo amžiaus asmenų su negalia 24,9 proc. dirbo atviroje darbo rinkoje, o 2019 m. jie tesudarė 22,6 proc.
Valstybės kontrolė savo išvadas ir rekomendacijas teikia LR Seimui, ministerijoms, savivaldybėms. Įgyvendinus aukščiausiosios audito institucijos pateiktas rekomendacijas, būtų sukurta integrali asmens poreikių vertinimo ir juos atliepianti pagalbos teikimo sistema, įdiegtos paveikiausios priemonės dėl asmenų su negalia įsitraukimo į atvirą darbo rinką ir aktyvesnio darbdavių dalyvavimo juos įdarbinant, patobulintas įdarbinimo organizavimas, atliktas viešųjų pastatų ir transporto objektų vertinimas ir parengti veiksmų planai dėl prieinamumo gerinimo, pritaikytos viešojo sektoriaus internetinės svetainės ir mobiliosios programos.
Šaltiniai: <https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=25162>, žr. 2020-09-08; Valstybinio audito ataskaita: Asmenų su negalia socialinė integracija, 2020-09-07.
Siūloma įtvirtinti asmeninio asistento paslaugą neįgaliesiems
2020 m. rugsėjo 17 d., parengė LRS Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro vyriausiasis specialistas Rimas Rudaitis
Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pristatytas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-5015), kuriomis siūloma įtvirtinti asmeninės pagalbos poreikį kaip vieną iš specialiųjų poreikių rūšių ir plėsti asmeninio asistento paslaugą. Asmenine pagalba siekiama sudaryti sąlygas neįgaliajam gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse.
Teikiamu projektu siekiama reglamentuoti asmeninės pagalbos poreikio, kaip specialiojo poreikio tenkinimo priemonės, nustatymo, asmeninės pagalbos teikimo organizavimo, finansavimo ir apmokėjimo sąlygas.
Įstatyme asmeninis asistentas būtų apibrėžiamas, kaip fizinis asmuo, darbo ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais.
Asmeninės pagalbos poreikis būtų nustatomas individualiai kiekvienam neįgaliajam, vertinant kompleksiškai sveikatos būklę ar organizmo funkcinius sutrikimus, galimybes atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurios yra būtinos siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse. Už asmeninės pagalbos teikimo organizavimą ir jos kokybės užtikrinimą atsakytų savivaldybių institucijos.
Jeigu neįgaliojo, kuriam reikalinga asmeninė pagalba, pajamos būtų mažesnės nei 250 eurų, už asmeninę pagalbą jam mokėti nereikėtų. Jeigu pajamos didesnės, neįgalusis turėtų apmokėti 20 proc. pagalbos teikimo kaštų, tačiau tai neturėtų viršyti 20 proc. jo pajamų.
Teikiamais pakeitimais planuojama atsisakyti nedidelių specialiųjų poreikių lygio nustatymo. Pasak iniciatorių, asmenys, kuriems iki įstatymo įsigaliojimo buvo nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis, bus prilyginami turintiems vidutinių specialiųjų poreikių lygį. Tokiu atveju šie asmenys, kaip ir tie, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, galės pasinaudoti transporto lengvatomis ir lengvata nemokėti rinkliavos gaminantis tapatybės kortelę ar pasą.
Pagal naujas nuostatas būtų nustatomi du specialiųjų poreikių lygiai:
1) didelių specialiųjų poreikių lygis – nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 0–30 proc. darbingumo lygis;
2) vidutinių specialiųjų poreikių lygis – nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, arba asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 35–55 proc. darbingumo lygis.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba rekomenduotų asmeniui, dėl kokių specialiosios pagalbos priemonių jis galėtų kreiptis, pavyzdžiui, dėl būsto pritaikymo, techninės pagalbos priemonių, socialinių paslaugų, asmeninės pagalbos ir panašiai. „Minėta rekomendacija užtikrintų vieno langelio principo taikymą gaunant informaciją apie neįgaliajam reikalingas specialiosios pagalbos priemones ir sudarytų galimybę užtikrinti lygias neįgaliojo ugdymo, profesines, socialines bei visaverčio integravimosi į visuomenę galimybes“, – teigia projekto iniciatoriai.
Jei Seimas pritartų šioms naujoms nuostatoms, jos įsigaliotų 2021 m. liepos mėn. Pasak ministro L. Kukuraičio, kitais metais asmeninei pagalbai neįgaliesiems teikti prireiktų apie 2 mln. eurų, vėlesniais metais – apie 10 mln. eurų.
Pritarus projektui po pateikimo bendru sutarimu, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Socialinių reikalų ir darbo komitete, papildomu – Žmogaus teisių komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti spalio 20 d.
Šaltinis: <https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35435&p_t=272505>, žr. 2020-09-20.
JUNITED NATIONS
Turinčių negalią asmenų žmogaus teisių užtikrinimo klausimas
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 43-ojoje sesijoje:
PASKELBTAS RAPORTAS
Nr. 9 skelbėme, kad Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius 2020 metų vasario 24–25 dienomis Ženevoje dalyvavo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 43-ojoje sesijoje ir lankėsi tarptautinėse organizacijose.
URM mūsų informaciniam biuleteniui pranešė, jog yra pasirengusi suteikti papildomos informacijos apie asmenų turinčių negalią teisių užtikrinimo klausimo aptarimą bei pasiektus rezultatus pasibaigus JT ŽTT 43-oji sesijai. Deja, dėl COVID-19 pandemijos sesijos darbas nutrauktas kovo 13 d.
Tiesa, JT ŽTT 43-ojoje sesijoje vasario 28 d. Jungtinių Tautų Specialioji pranešėja dėl asmenų su negalia žmogaus teisių užtikrinimo Catalina Devandas-Aguilar pristatė metinį raportą, skirtą diskriminacijai negalios pagrindu. Tenka pažymėti, kad žadėtas veiksmas, jog dialogo metu bus teikiamas Europos Sąjungos bendrasis pasisakymas, kurio tekstą derina visos ES valstybės narės, neįvyko, taip pat nebuvo ekspertų diskusijos – kasmetinio interaktyvaus dialogo dėl asmenų su negalia žmogaus teisių užtikrinimo pagal Neįgaliųjų teisių konvencijos 8-ojo straipsnį.
Specialioji pranešėja dėl asmenų su negalia žmogaus teisių užtikrinimo
Catalina Devandas-Aguilar yra asmuo, dirbantis Jungtinėms Tautoms ir padedantis šalims suprasti, ką jos turi padaryti, kad užtikrintų žmonėms jų teises. 2020 m. raporte yra teigiama, kad asmenys su negalia turi gauti jiems reikalingą medicininę priežiūrą ir pakankamai pinigų ar paramos, kad gyventų nepriklausomus gyvenimus. Jei jie šito negauna, gali jaustis esą problema kitiems žmonėms ir neturintys nieko, dėl ko vertėtų gyventi. Tuo pačiu pabrėžiama, kad medicinoje ar moksle neįgaliųjų asmenų teisių pažeidimai gali reikšti, jog jiems teikiama priežiūra, gydymas, kurio jie nenori, arba jie gali negauti gydymo ar priežiūros, kokios jiems reikia. Rekomenduojama stabdyti visų rūšių diskriminaciją neįgaliųjų asmenų atžvilgiu, o tai reiškia, jog neturi būti tokios diskriminacijos, kai neįgalieji
- neturi pasirinkimo ar paramos tuos pasirinkimus padaryti;
- negauna paramos ar paslaugų, kad gyventų nepriklausomai;
- neturi tokių pat teisių ir galimybių kaip kiti žmonės.
Specialioji pranešėja teigia, kad vyriausybės privalo:
- Nesakyti nieko, kas skatintų kitus žmones manyti, kad neverta gyventi, jei tu turi negalią.
- Negailėti laiko ir pinigų, kad užtikrintų, jog asmenys su negalia turėtų tokias pat teises ir galimybes gyvenime kaip ir kiti žmonės.
- Šalys turi atsisakyti tokių įstatymų, kurie leidžia šeimoms ir kitiems žmonėms nuspręsti už ką nors vien dėl to, kad jie turi negalią.
Raporte pažymėta, kad neįgalieji turi teisę:
- gyventi ilgus ir sveikatingus gyvenimus;
- turėti privatumą ir kad kiti asmenys neskleistų informacijos apie juos be jų sutikimo;
- gauti paramą, kad galėtų turėti privatumą ir kad kiti asmenys neskleistų informacijos apie juos be jų sutikimo;
- gauti paramą, kad galėtų gyventi nepriklausomai;
- gauti paramą ir informaciją, kad būtų įtraukti į sprendimų priėmimo procesą net tuo atveju, kai kiti žmonės nesutinka su tais sprendimais.
Bioetika turėtų apsaugoti žmogaus teises, apibrėžtas Neįgaliųjų teisių konvencijoje. Praeityje daugelis žmonių su negalia buvo sterilizuoti, naudojami moksliniuose tyrimuose arba nužudyti. Taip atsitiko todėl, kad kiti manė, kad jie nebuvo verti gyventi. Bioetika padeda vyriausybėms mąstyti kaip teisės aktai mokslinių tyrimų ir medicinos srityje turėtų atrodyti. Mokslo raida reiškia, kad gydytojai dabar gali:
- testuodami motinas pamatyti, jei jų kūdikis turės negalią;
- abortuoti kūdikius, kurie gimtų su negalia;
- gydyti tėvus, mėginant sustabdyti nuo neįgalaus kūdikio gimimo.
Specialioji pranešėja nustatė, kad mokslas ir medicina diskriminuoja neįgalius asmenis dėl daugelio skirtingų priežasčių. Kai kurios iš diskriminacijos formų:
- Tai gali lemti diskriminaciją, kai kiti žmonės mano, kad žmogaus gyvenimas nėra vertas gyventi turint negalią. Tai reiškia, kad šeimos ir gydytojai: duoda žmonėms vaistus, kurie keičia jų elgesį taip, kad jie tampa nebe savimi ir pakinta jų elgesys.
- Ydingas manymas, jog žmonės su negalia negali priimti sprendimų. Kiti žmonės ir paslaugų teikėjai dažnai galvoja apie žmones su negalia kaip negalinčius priimti sprendimus savarankiškai. Tai gali reikšti: intelektinės sveikatos problemų turintiems žmonėms, asmenims su mokymosi negalia, demencija ar autizmu yra skiriamas gydymas arba jie įtraukiami į mokslinius tyrimus, su kuriais jie nesutinka, jų nenori.
- Negauna pakankamai paramos. Neįgalieji turėtų gauti gydymą, kuris jiems reikalingas, ir pakankamai pinigų arba paramos, kad galėtų gyventi nepriklausomus Jei jie šito negauna, gali manyti, kad yra našta kitiems žmonėms ir neturi nieko, dėl ko verta gyventi.
- Neįgaliems asmenims turi būti užtikrinta galimybė daryti sprendimus dėl tokių dalykų, kaip santykiai, galimybė tapti tėvais ar susituokti.
- Neįgalieji turi gauti gerą medicininę priežiūrą ir galimybę rinktis gydymo būdą.
Neįgalieji turi būti gerbiami už tai, kokie jie yra ir negauti tokio gydymo, kuris juos keistų arba netaikyti jiems gydymo, išskyrus jei jie patys jį pasirenka.
Vyriausybės privalo atsisakyti įstatymų, kurie leidžia su neįgaliaisiais elgtis mažiau sąžiningai nei su kitais žmonėmis. Medicinoje ir moksle tai gali reikšti, kad žmonėms su negalia teikiamas gydymas, kurio jie nenori. Arba gali būti, kad reikiamų vaistų ar gydymo jie negauna. Žmonės, dirbantys medicinos ir sveikatos priežiūros srityse, turi būti mokomi apie žmogaus teises ir asmenis su negalia. Šalys turėtų atsisakyti įstatymų, leidžiančių šeimoms ar kitiems žmonėms priimti sprendimus už kitus asmenis vien dėl to, kad jie yra neįgalūs. Taip pat turėtų būti atsisakyta įstatymų, kurie leistų šeimoms ar gydytojams gydyti ar operuoti jaunuolius su negalia, jei jie tam nepritaria.
Vyriausybės turėtų bausti visus, kurie tyčia kenkia asmeniui, turinčiam negalią, mokslo ar medicinos pagalba. Jie turėtų įsiklausyti į aukas ir daryti viską, kas yra jiems tinkama. Jos turėtų turėti įstatymus ir taisykles, pagal kurias apsaugotų žmones su negalia, taip pat teikti jiems daug paramos, kad jie būtų įtraukti į sprendimų priėmimo procesus, net jei kiti žmonės nesutinka su tuo, ką nusprendžia neįgalūs asmenys. Sprendimai dėl gydymo turi būti pagrįsti tuo, ką asmenys pasirenka, o ne grįsti pinigų taupymu. Svarbiausias dalykas yra galvoti apie tai, kaip nauji planai, taisyklės ir įstatymai galėtų paveikti žmonių, turinčių negalią, žmogaus teises.
Specialioji pranešėja teigia, kad šalys, pasirašiusios Neįgaliųjų teisių konvenciją, gali pakeisti tai, ką žmonės galvoja apie negalią, darydamos 4 dalykus:
- Atsikratyti įstatymų ir veiklos būdų, kurie diskriminuoja žmones su negalia, ypač mokslo, medicinos ir mokslinių tyrimų srityse. Atsikratyti įstatymų, kurie atima asmens teisę į priimtiną gydymą ar priežiūrą, reikalingą dėl jų negalios. Užtikrinti, kad būtų teisės aktų dėl sprendimų priėmimo drauge su neįgaliais asmenimis gydymo ar mokslinių tyrimų klausimais.
- Apsaugoti neįgaliųjų teisę į gyvenimą, įsiklausyti ir gerbti jų sprendimus dėl mokslinių tyrimų, mokslo ir vaistų. Įsitikinti, kad neįgalumo testai yra pagrįsti žmogaus teisių užtikrinimu žmonėms, turintiems negalią. Jei šalies įstatymai leidžia padėti mirti, įsitikinti, kad yra teisės aktų, kuriais užtikrinama neįgaliųjų asmenų teisė į gyvenimą.
- Įtraukti neįgaliuosius ir jų organizacijas į naujų įstatymų ar taisyklių apie tai, kaip mokslas ir medicina turi būti taikoma neįgaliųjų asmenų atveju, kūrimą. Tai apima ir bioetikos komitetus.
- Padėti kitiems žmonėms, paslaugų teikėjams, žiniasklaidos atstovams vertinti bei gerbti neįgaliuosius asmenis. Mokyti medicinos ir įvairių kitų mokslų studentus apie asmenų su negalia teises.
Siūloma tobulinti negalios nustatymo procedūras
ELTA , 2020-08-26
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai, atsižvelgdami į tai, kad neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymas korupcijos požiūriu – rizikinga sritis, atliko korupcijos rizikos analizę dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįgalumo, darbingumo, specialiųjų poreikių bei jų lygių nustatymo procedūrų. Nustatyta, kad neužtikrinamas darbuotojų veiksmų atsekamumas informacinėje sistemoje ir egzistuoja rizika, kad vertintojais gali būti paskirti giminystės ar kitais ryšiais susiję darbuotojai.
Atlikus analizę nustatyta, kad neužtikrintas NDNT darbuotojų informacinės sistemos (IS) paskyrose atliekamų veiksmų atsekamumas, teritorinių skyrių vedėjai užduotis paskirsto savo nuožiūra, todėl sprendimai gali būti priimami vienasmeniškai teritorinių skyrių vedėjų. Dėl žmogiškųjų resursų stokos NDNT ne visuomet taikoma rotacija, kai kuriais atvejais dešimtmečiais sprendimus tų pačių asmenų atžvilgiu priima tie patys NDNT darbuotojai.
STT atkreipė dėmesį, kad šiuo metu esančios viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktų prevencijos procedūros yra neefektyvios. NDNT neturi įrankių ir galimybių įvertinti visų darbuotojų giminystės ar kitų ryšių tarp vertintojų ir vertinamųjų asmenų, todėl egzistuoja rizika, kad NDNT specialistas priims sprendimą dėl jam artimo asmens ar dėl asmens, kuriam šis darbuotojas buvo išdavęs siuntimą arba nustatęs diagnozes, turinčias reikšmės neįgalumui, darbingumui ar specialiesiems poreikiams bei jų lygiui nustatyti.
Siekiant sukurti korupcinėms apraiškoms atsparią aplinką NDNT, siūloma modernizuoti NDNT informacinę sistemą: užtikrinti darbuotojų realiai atliekamų veiksmų paskyroje atsekamumą (prisijungimų laiką, atliktus veiksmus pildant dokumentus), sukurti bendrą gydytojų tinklą, kurie atliktų vertinimus ne tik pagal teritoriją, tačiau būtų paskiriami atsitiktiniu automatizuotu būdu.
Netiesiogiai mažinti korupcijos apraiškų NDNT veikloje pasireiškimą padėtų ne tik pačių procedūrų NDNT tobulinimas, bet ir papildomos priemonės, dėl kurių neįgalumo, darbingumo bei specialiųjų poreikių nustatymas taptų mažiau patrauklus ir pageidaujamas tikslas neteisėto sprendimo priėmimo siekiantiems asmenims, tačiau niekaip neigiamai nepaveiktų asmenų, kurių atžvilgiu šie sprendimai buvo priimti pagrįstai. Todėl SADM, pasitelkiant kitas institucijas, siūloma svarstyti galimybes įdiegti atitinkamą mechanizmą.
2019 metų Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba yra laikoma viena iš labiausiai korumpuotų institucijų Lietuvoje. Kad ši institucija labai korumpuota, mano 32 proc. gyventojų, 30 proc. įmonių vadovų ir 41 proc. valstybės tarnautojų. Tarp gyventojų, kurie per pastaruosius penkerius metus tvarkė reikalus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje, 18 proc. teigė, kad iš jų buvo tikimasi kyšio šioje institucijoje.
COVID-19 NAUJIENOS
Ką turi žinoti gyventojai?
Paskelbta 2020-10-23
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad atsižvelgiant į prastėjančią epidemiologinę situaciją Lietuvoje, dabar reikšmingas kiekvieno iš mūsų indėlis. Tai reiškia, kad būtina laikytis prevencijos priemonių, o susirgus – patiems imtis veiksmų ir informuoti didelę riziką sąlytį turėjusius asmenis, kad jie izoliuotųsi ir informuotų NVSC, o ne laukti specialistų skambučio.
Šiuo metu vėluoja asmenų, kurių testai koronavirusinei infekcijai nustatyti teigiami, epidemiologinė diagnostika. Šią savaitę sutarta dėl papildomų pajėgų pasitelkimo, todėl procesas ateityje turėtų vykti sklandžiau, tačiau dabar ypač svarbus gyventojų susitelkimas.
Kaip elgtis susirgus?
- Izoliuotis.
- Informuoti didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis, kad izoliuotųsi ir užpildytų NVSC anketą: https://nvsc.lrv.lt/salyti-turejusiu-asmenu-anketa ir izoliacijoje lauktų NVSC specialistų skambučio.
- Kreiptis į savo šeimos gydytoją, klausyti jo nurodymų.
- Kai susisieks NVSC specialistas, teikti jo prašomą informaciją. Nepykti ant specialisto, jei kreipiasi ne tą pačią ar net ne kitą dieną.
Kaip elgtis sąlytį turėjusiam asmeniui?
Sąlytį turėjęs asmuo – 3 dienas iki tol, kol asmeniui, kuriam jau patvirtintas koronavirusas, pasireiškė simptomai, ir dvi savaites po simptomų atsiradimo bendravęs žmogus. Tuo metu, jei žmogus bendravo su sergančiuoju, kuriam COVID-19 ligai būdingi simptomai nepasireiškė, tokiu atveju sąlytį turėjusiu laikomas žmogus, kontaktavęs 72 val. iki tepinėlio sergančiajam, kuris buvo teigiamas, paėmimo ir 14 dienų po tepinėlio paėmimo.
Didelės rizikos sąlytį (artimą sąlytį su COVID-19 atveju) turėjusiu laikomas žmogus, kuris:
- su užsikrėtusiuoju bendravo mažesniu nei 2 metrų atstumu ilgiau nei 15 minučių, arba asmuo, turėjęs tiesioginį fizinį kontaktą;
- jei žmogus turėjo tiesioginį sąlytį be apsaugos priemonių su užkrėstais COVID-19 atvejo kūno skysčiais;
- buvimas uždaroje patalpoje su COVID-19 liga sergančiu žmogumi ilgiau nei 15 minučių.
Mažos rizikos sąlytį su užsikrėtusiuoju koronavirusu turėjusiu laikomas žmogus, bendravęs didesniu nei 2 metrų atstumu trumpiau nei 15 minučių.
Covid-19 simptomai: ką žinome ir ką daryti?
Parengta pagal Sandee LaMotte, CNN
<https://edition.cnn.com/2020/07/10/health/covid-19-symptoms-new-knowledge-wellness/index.html>, 2020-09-18
10 tipinių simptomų
Kai kurie gerai žinomi ir paplitę Covid-19 ženklai gali būti pavojingi.
Negalėjimas giliai įkvėpti: Negilus kvėpavimas paprastai nėra vienas iš pirmųjų Covid-19 simptomų, bet tai gali būti rimta. Taip gali nutikti savaime, net nekosint. Jei pajutote, kad negalite giliai įkvėpti, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Jums neatidėliotinai reikia pasirodyti medikams, jei jaučiate spaudimą ir skausmą krūtinėje, pamėlsta lūpos ar veidas, - tai galimai rodo deguonies trūkumą.
Kylanti temperatūra: Karščiavimas yra vienas pagrindinių Covid-19 požymių. Tik nesusikoncentruokite į termometro padalas. Daugumai žmonių būdinga vidutinė temperatūra svtruoja apie 37 Celsijaus laipsnius, tad dauguma vaikų ir suaugusiųjų nebus laikomi karščiuojančiais kol jų kūno temperatūra nepasieks 37,7 Celsijaus laipsnius. Paprastai temperatūra svyruoja dienos bėgyje, todėl patartina nesivadovauti rytine temperatūra, o ją matuotis vėlyvą popietę ar vakare, kai virusai sukelia karščiavimą.
Kosulys: Tai kitas simptomas, bet kosulys turi būti ne bet koks, o juntamas giliai krūtinėje, kai juntamas karštis bronchuose. Apie 60% infekuotųjų Covid-19 žmonių buvo būdingas sausas kosulys. Ligai progresuojant, plaučiai prisipildo skysčio, kas gali keisti kosulio pobūdį.
Šaltkrėtis, kūno skausmai: Prasta būsena būdinga naktį,skauda kūną, krečia šaltis.tačiau tai būdinga ne visiems ligoniams. Kitiems gali skaudėti sąnarius ir raumenis, jie gali jaustis pavargę. Todėl sunku atskirti, ar sergate naujuoju koronavirusu, ar gripu. Vienas iš Covid-19 patvirtinančių požymių yra tai, kad Jums nepagerėja per savaitę ir būklė tik blogėja.
Didelis nuovargis: Tai gali būti vienas iš ankstyvųjų požymių. Tyrimai patvirtino, jog apie 40% iš beveik 6,000 sirgusiųjų žmonių, kurie buvo tiriami, jautė nuovargį. Nuovargis gali būti juntamas ir persirgus, kai virusas jau būna pasitraukęs. Persirgusieji Covid-19 skundėsi energijos stygiumi, išsekimu, kai kam tai tęsėsi mėnesius. Ilgainiui tokie persirgusieji koronavirusu pavadinti ilgalaikiais ligoniais.
Diarėja ir nausėja: Pirmiausia tai yra respiratorinis susirgimas ir tikėtasi, kad virškinimo problemų jis nesukelia, tačiau ši prielaida nebuvo patvirtinta. Kinijoje nustatyta, jog skrandžiu skundėsi apie pusė pacientų.
Sausa gerklė, galvos skausmas ir užsikimšusi nosis: Šie požymiai būdingi ir peršalus ar susirgus gripu. Tačiau kosulys, sutrikęs kvėpavimas, sunkumai kvėpuojant yra pagrindiniai Covid-19 požymiai, galvos skausmas ir išsausėjusi gerklė yra antriniai simptomai, padedantys diagnozuoti Covid-19.
Susirūpinti verta, kai pacientui pasireiškia du klininkiniai požymiai iš šių: krečia šaltis ir karščiuojama, juntamas raumenų skausmas, skauda galvą, išsausėja gerklė ar prarandamas skonio jaumas, neužuodžiami kvapai. Jei netinka jokia kita diagnozė, gydytojai turi pranešti apie šiuos pacientus kaip potencialiai užsikrėtusiuosius Covid-19.
Kam gresia didžiausia rizika?
Kiekvienas — vyras ar moteris, vaikas mūsų pasaulyje — yra vienodai patiriantis riziką būti infekuotas Covid-19. Kaip vėliau virusas paveiks Jūsų artimo žmogaus sveikatą, yra daugybė variantų ir mokslas kol kas nenustatė, nuo ko tai priklauso. Kodėl kai kuriems žmonėms pasireiškia tik keli ar net nė vieno simptomo? Kodėl kai kurie, net jauni, serga labai sunkiai ar net miršta? Kodėl persirgusiuosius vaikus ištinka toksinė liga, pavadinta „pediatriniu multisisteminiu karščiavimo sindromu“? Kol kas šito nežino niekas.
Svarbus yra amžius — dauguma vaikų ir jaunų suaugusiųjų perneša virusą lengviau, tačiau taip nutinka ne visada. Vyresnieji serga sunkiau, tačiau taip gali būti dėl jų silpnesnės imuninės sistemos ar chroninių ligų.
Viena aišku: sunki ligos eiga ar net mirtis ištinka tuos, kurie yra prastesnės sveikatos. Sąraše yra sergantieji diabetu, chroniškomis plaučių ligomis ar astma, kardiologinėmis ligomis, vėžiu ir gydomi chemoterapija, patyrusieji organų transplantaciją, anemiją, sergantieji kepenų ligomis, tie, kuriems atliekama dializė, blogai kontroliuojantieji ŽIV infekciją, tuintieji autoimuninį sutrikimą ar kūno masės indeksą didesnį nei 30. Šiame kontekste būtina pažymėti: daugiaunei 40% Amerikos populiacijos turi didesnį nei 30 kūno masės indeksą, o likusieji 60% amerikiečių suaugusiųjų turi bent vieną chroninę ligą.
Kad būtų aiškiau — net būdamas jaunas esate rizikos grupėje — jei turite kokių rimtesnių sveikatos problemų.
Neseniai buvo nustatyta, jog į rizikos grupę patenka ir nėščiosios. Ankstyvoje viruso plitimo stadijoje buvo manoma, jog jis nepažeidžia nėščiųjų, embrionų ir naujagimių. Tačiau vėliau nėštumas buvo įtrauktas į didelės rizikos grupę. Nuspręsta infekuotas nėščiąsias hospitalizuoti, taikyti intensyvią priežiūrą.
CNN Jacqueline Howard ir Maggie Fox prisidėjo rengiant šią publikaciją.
Lietuvoje keičiama privalomo kaukių dėvėjimo tvarka
Parengta pagal Diena.lt (https://www.diena.lt)
2020-09-18
Milena Andrukaitytė, Austėja Masiokaitė-Liubinienė/BNS, „Kauno diena“
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga rugsėjo 18 d. Feisbuke pranešė, kad keičiami reikalavimai dėl kaukių ir kitų veido apsaugos priemonių dėvėjimo viešojo maitinimo įstaigose. Nuo šiol sėdint prie stalo ar baro lankytojams jos nebeprivalomos. Įsakymas pasirašytas ketvirtadienį, rugsėjo 17 d., įsigalioja nuo rugsėjo 18 d.
„Nuo šiol sėdint prie stalo ar baro lankytojams nebeprivaloma dėvėti kaukių ar kitų veido apsaugos priemonių. Na, o į kavines, restoranus ir kitas viešojo maitinimo įstaigas ir toliau turi būti įleidžiami tik veido apsaugos priemones dėvintys lankytojai. Tai galioja einant tiek į vidaus erdves, tiek į lauko kavines. Kitaip tariant, įeiti ir išeiti reikia su kauke ar kita veido apsaugos priemone, o sėdint prie stalo ar baro – nebūtina jos dėvėti, – rašė ministras. – Šis pakeitimas inicijuotas įsiklausius į SAM pateiktus žmonių siūlymus ir įvertinus jų patiriamus nepatogumus, kai prie stalo reikėdavo būti su kauke, kol nevalgai ar ko nors negeri. Primenu ir tai, kad išimtys dėl kaukių dėvėjimo taikomos negalią turintiems žmonėms, kai jie dėl savo negalios tiesiog negali nešioti burną ir nosį dengiančių veido apsaugos priemonių. Pavyzdžiui, turintieji kvėpavimo sutrikimų, psichikos sutrikimų, autizmo spektro sutrikimų ir kt. gali būti ir be kaukių, jei dėl savo sveikatos būklės jų negali dėvėti. Žinoma, jei žmogaus negalia (tarkim, judėjimo) leidžia naudoti kaukę, tai tą ir reikėtų daryti.“
Veryga Kaune BNS vėliau sakė, kad kitų atlaisvinimų ar suvaržymų, susijusių su viešojo maitinimo įstaigomis, kol kas nėra planuojama. „Matysime, kas darysis savaitgalį, kokia bus situacija“, – sakė ministras. Jo teigimu, šios priemonės atsisakyta, nes ji nėra „ypatingos reikšmės“, tačiau sukėlė labai daug diskusijų. „Buvo visokių ginčų – ar čia reikia būtinai kažką rankoje laikyti, kad kaukę nusiimtumei, ar kotletą į burną tik kišant reikia nusiimti“, – sakė ministras. „Pakoregavome, kad žmogus jeigu jau sėdi prie stalo, niekur nebeina, tai tos kaukės dėvėti ir nereikia“, – pridūrė jis.
Siekiant stabdyti koronaviruso plitimą nuo rugpjūčio 1 dienos buvo grąžintas privalomas kaukių dėvėjimas viešajame transporte ir įstaigose, masiniuose renginiuose, viešojo maitinimo įstaigose, išskyrus tuos atvejus, kai yra valgoma ir geriama.
Žmonėms su negalia – išimtys dėl kaukių dėvėjimo
Elta, 2020-08-07
Nuo rugpjūčio 7 d. įsigalioja veido apsaugos priemonių dėvėjimo išimtys kai kuriems žmonėms, turintiems negalią. Jiems paslaugų teikimo, laisvalaikio ir pramogų vietose, sporto varžybose ir renginiuose, oro uostuose, taip pat viešajame transporte bei darbo vietose leidžiama nedėvėti kaukių ar kitokių kvėpavimo takų apsaugos priemonių, jei jie dėl savo sveikatos būklės negali jų dėvėti arba jų dėvėjimas galėtų pakenkti negalią turinčiojo sveikatai.
Ši išimtis numatyta 2020-08-07 pasirašytame valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo – sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendime. (...)
Ministras A. Veryga apgailestauja ir atsiprašo tų šeimų ir žmonių, kuriems dėl negalios ir negalėjimo dėvėti kaukės ar kitos veido apsaugos priemonės, teko patirti pažeminimus ir įžeidinėjimus.
„Atsiprašau, kad teko tai patirti. Tikiuosi, kad įteisinta išimtis visiems bus aiški ir nebeliks daugiau klausimų ar noro įžeidinėti silpnesniuosius. Turime suprasti, kad niekas nesame apsaugoti nuo negalios. Tai gali nutikti bet kam – mums patiems, vaikams, anūkams, artimiesiems. Tad būkime supratingi, tolerantiški ir draugiški vieni kitiems“, – sako ministras A. Veryga.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad apsaugines kaukes dėvėti privaloma prekybos paslaugų teikimo vietose, sporto varžybose ir renginiuose, oro uostų patalpose, viešajame transporte darbo vietose tiek darbuotojams, tiek lankytojams, vyresniems nei 6 metų vaikams. Išimtys taikomos, kai apsauginės kaukės trukdo suteikti paslaugas, pavyzdžiui, atliekant veido grožio procedūrą ar atliekant barzdos skutimo paslaugą.
Kaukės dėvėti nereikia ir sportuojant sporto klubuose bei lankantis laisvalaikio ar pramogų parkuose.
SAM Spaudos tarnyba
Indoneziečiai, pagauti be kaukių, verčiami kasti kapus
Covid-19 aukoms
Mochamad Andri, CNN, 2020-09-18
Džakarta, Indonesija (CNN). Kaimiečiai, kurie atsisako dėvėti kaukes, verčiami kasti kapus Covid-19 aukoms dalyje Indonezijos kaimo vietovių. Tikimasi, jog truputis darbo ir empatija įtikins kitus prisidėti prie pandemijos sustabdymo.
Nors kaukių dėvejimas yra privalomas viešose vietose visoje Indonezijoje, yra tam tikros žmonių grupės, atsisakančios dėvėti kaukes ir laikytis socialinės distancijos. Ekspertai sako, kad visuomenės sąmoningumo trūkumas Indonezijos valdžiai trukdo suvaldyti viruso plėtrą, šalyje yra apie 230,000 užsikrėtusiųjų žmonių. Daugiau nei 160,000 iš jų pasveiko, tačiau mažiausiai 9,100 mirė, kaip teigia Indonezijos sveikatos ministerija.
Dauguma žmonių sutiko su socialine bausme, tai yra, dažniausia atlieka valymo darbus. Tačiau manoma, kad tokia priemonė kaip kapų kasimas, turi auklėjamąją reikšmę. Džakartoje šį mėnesį taip pat imta įgyvendinti ši idėja: pagautas kaukės nedėvintis asmuo pasodinamas viešai į karstą.
Deja, nežinoma, ar šios bausmės padidino kaukių dėvėjimą Indonezijoje. Infekcija šalyje vis dar sparčiai plinta, tik Filipinuose yra stebima daugiau susirgimų nei Pietų Azijoje.
CNN Joshua Berlinger ir žurnalistė Nadira Arnindya prisidėjo rengiant šį reportažą.
Nuotraukoje: Karstas su koronaviruso auka laidojamas Indonezijos mieste Rytinėje Džakartoje. Iš: <img alt="A coffin containing a coronavirus victim is buried in Indonesia&#39;s East Jakarta City. " class="media__image" src="//cdn.cnn.com/cnnnext/dam/assets/200915224254-02-indonesia-covid-outbreak-restricted-large-169.jpg">
Dėl Covid-19 mokyklų uždarymai susiję su dažnėjančiais vaikų depresijos atvejais ir polinkiu žudytis
Jen Christensen, CNN, 2020-09-12
CNN. Kaip nustatyta tyrimo metu, mokyklos mokiniai Kinijoje pajuto daugiau depresijos simptomų ir įvykdė daugiau mėginimų nusižudyti po to, kai mokyklos buvo uždarytos dėl pandemijos.
Dėl Covid-19 spartaus plitimo Kinijoje sausiomėnesį buvo pradėtas švietimo proceso stabdymas iki vėlyvo balandžio. Uždarytos mokyklos atskyrė vaikus nuo draugų ir bendravimo, nustatyta, jog žala buvo padaryta vaikų mentalinei gerovei. Buvo atliktas palyginimas, kaip kito vaikų mentalinė sveikata nuo praėjusiųjų metų lapkričio, prieš prasidedant pandemijai, iki šių metų gegužės vidurio, kada mokyklos buvo vėl atidarytos.
Mokslininkai tyrė 1241 mokinį nuo 4 iki 8 klasės, vaikai gyveno Chizhou, Anhui provincijoje, šioje teritorijoje nebuvo itin daug Covid-19 atvejų. Apie 25% mokinių pasireiškė depresijos simptomai gegužę, tuo tarpu, kai tokių atvejų buvo tik apie 19% lapkritį. Mėginimų nusižudyti daugiau nei padvigubėjo -- 6.4% gegužę, palyginti su 3% mėginusiųjų nusižudyti lapkritį.
Mokslininkai tikisi, jog mokyklų lyderiai parūpins reikiamas mentalinės sveikatos paslaugas vaikams. Šis tyrimas liudija tą patį, kas buvo nustatyta ir kitų tyrimų metu: socialinė izoliacija nulėmė vaikų mentalinės sveikatos pokyčius.
Buvimo mokykloje privalumai
Kai JAV vėl atidarė mokyklas, Amerikos pediatrų akademija paragino mokinius fiziškai dalyvauti klasėse, o ne tęsti mokymąsi namuose. Pediatrai parengė rekomendacijas, kur pabrėžta, jog dėl mentalinių ir fizinių privalumų tikslinga mokytis klasėse ir tai yra geriau nei vengti rizikos mokantis namuose.
Pediatrų grupė teigia, jog yra patikimų įrodymų apie neigiamą įtaką vaikams, nes mokyklos buvo uždarytos 2020 m. pavasarį. Mokyklos nelankymas ilgesnį laiką suklėlė socialinę izoliaciją, mokykloms tapo sunkiau nustatyti, kokie yra mokymosi poreikiai, taip pat – tai sukėlė kai kuriems mokiniams depresiją, polinkį žudytis.
Kas nutiko, kai mokyklos vėl buvo atidarytos?
Rugpjūtį vėl buvo atidarytos mokyklos Džordžijoje, Misisipyje, Tenesyje ir Indianoje – po to, kai virusas imtas geriau kontroliuoti.
Nemažai mokinių ir mokytojų buvo nustatytas Covid-19, kai kurios mokyklos turėjo greitai pakeisti savo planus, kai kurios vėlavo pradėti mokymus namuose, nes mokytojams reikėjo daugiau laiko tam pasiruošti. Buvo išsiaiškinta, kad atšaukus mokymą namuose, vaikams teko sunkiai atprasti nuo socialinės distancijos. Kai kurios mokyklos vis dar tęsė nuotolinį mokymą nenorėdamos patirti nesėkmę ir vėl užsidaryti vos atsidariusios. Visoje šalyje mokyklos pranešdavo apie kiberatakas, kitas problemas, todėl tam tikruose regionuose pirmoji diena mokykloje buvo atidėta.
CNN Nicole Chavez, Christina Maxouris ir Alicia Lee prisidėjo rengiant šią publikaciją.
KOKIAS HELOVINO KAUKES DĖVĖSIME ŠIEMET?
Lietuvoje rekomendacijos dar neparengtos. Kol kas galime susipažinti su JAV praktika. Neabejotinai, rekomendacijas galime taikyti ir savo aplinkoje, rasti naudingų patarimų.
Shelby Lin Erdman, CNN, 2020-09-22
(CNN) JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras rugsėjo 21 d. pirmą kartą parengė gaires, kaip elgtis per šventes, įskaitant ir Heloviną, atsižvelgiant į koronaviruso pandemiją.
Vaikščioti nuo durų prie durų ir krėsti pokštus apsirengus Helovino kostiumais bei rengti vakarėlius dėl pandemijos nepatariama. Išplatintame pranešime teigiama, kad Helovino renginiai yra itin rizikingi, leidžiantys dar labiau plisti virusui, yra keli saugesni alternatyvūs būdai dalyvauti šventėje.
Yra išvardintos mažiau rizikingos Helovino veiklos, pavyzdžiui: savo namuose galite skobti moliūgus ir dekoruoti jais aplinką, galite surengti virtualius kostiumų konkursus ir pristatyti internete, o savo namiškių ratelyje patariama surengti filmų žiūrėjimo vakarą. Helovino dekoracijas, suruoštas kituose namuose, rekomenduojama apžiūrėti su vaikais laikantis atstumo nuo pastatų ir kitų žmonių. Tai itin mažo rizikingumo veiklos. Vidutinio rizikingumo veiklos – galima keistis dovanų krepšiais, paliekamais kaimynų kiemų kampe, surengti nedidelį kostiumų paradą atvirame ore, tačiau dalyviai turi laikytis atstumo, būtina dėvėti kaukes. Kaukė turi būti iš dviejų ar daugiau sluoksnių, dengti burną ir nosį, neturi būti jokių tarpų. Taip pat nepatariama ant apsauginės kaukės viršaus dėtis dar ir kostiumo kaukę, nes tai gali apsunkinti kvėpavimą. Kitos vidutinio rizikingumo veiklos yra tos, kurios vyksta atvirame ore, vyksta vienkryptis judėjimas, galimas buvimas miške, kur įmanoma laikytis socialinio atstumo. Jei pasigirsta rėkimas, atstumą reikia dar padidinti. Galima apžiūrėti moliūgus soduose, surengti Helovino filmų vakarą atvirame ore su šeimos draugais. Visa tai priimtina šioje vidutinės rizikos veiklų kategorijoje.
Didelės rizikos veiklų reikia vengti. Tai yra – vaikščiojimas nuo durų iki durų ir pokštų krėtimas, dalyvavimas minioje, kostiumų paradai ne savo namuose, lankymasis vakarėliuose, kurie vyksta ne Jūsų namuose ir rengiami uždaroje erdvėje, pasivažinėjimai su nepažįstatmaisiais. Nepatariama vykti į šventę, jei ji vyksta rudenį ne Jūsų bendruomenėje, niekur nevažinėkite ir jei gyvenate bendruomenėje, kurioje COVID-19 jau išplito.
Mirusiųjų paminėjimo diena
Rekomendacijos yra ir lapkričio 1-ajai. Rizika išlieka ir šią dieną, todėl yra parengtos rekomendacijos ir Mirusiųjų paminėjimo dienai.
Sveikatos specialistai siūlo rengti tradicinę šeimos šventę šeimos nariams ir kaimynams, vengti kontakto, galima klausytis muzikos, kurią mėgo išėjusysis velionis. Mažiausiai rizikinga ir labiausiai rekomenduojama rengti virtualias šventes. Vidutinė rizika būtų rengti pasivaikščiojimą laikantis socialinio atstumo, kapų lankymas kartu su šeimos nariais, mažos vaišės su artimaisiais ir draugais.
Dideli susiėjimai uždarose erdvėse su pokalbiais yra didelės rizikos veikla. Šito reikia vengti, neiti į gausius susibūrimus uždarose erdvėse, nesilankyti dideliuose pobūviuose, kuriuose yra žmonių iš skirtingų namų ūkių, keliaujančiųjų iš kitų vietovių. Rengiantis pobūviui kol virusas dar plinta, reikia įvertinti, koks yra COVID-19 plitimo lygis esamu metu Jūsų bendruomenėje ir esant reikalui atidėti, atšaukti pobūvį ar sumažinti jo dalyvių skaičių.
Parengtosios gairės nėra nurodymai, kuriais reikia pakeisti vietinės ar valstybės valdžios nurodymus dėl pandemijos.
Ligonių kasos: kompensuojama vis daugiau modernių klausos aparatų
2020-07-09
Klausos negalią turintiems žmonėms pradedami kompensuoti funkcionalesni bei modernesni klausos aparatai.
Nuo liepos 28 dienos vieno klausos aparato kompensavimo kaina vidutiniškai didinama net 120 eurų. Iki šiol klausos aparatų suaugusiesiems bazinės kainos, priklausomai nuo aparato tipo, siekė apie 50–80 eurų. Dabar juos įsigyti bus galima už kompensuojamus 150–210 eurų. Šiemet iš viso PSDF biudžete klausos aparatų ir jų pritaikymo išlaidoms kompensuoti skirta net 2 mln. 278 tūkst. eurų.
Kasmet vis didėja suma, kuri iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) skiriama klausos aparatams kompensuoti. Per pusketvirtų metų šios paslaugos finansavimas padidėjo net daugiau kaip 3 kartus – nuo 725 tūkst. eurų iki 2,3 mln. eurų.
Vien šiemet šių medicinos pagalbos priemonių kompensacijoms mokėti skirta beveik 1 mln. eurų daugiau negu pernai. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistų teigimu, 2017-aisiais klausos problemų turintiems asmenims iš viso buvo išduota kiek daugiau nei 6 tūkst. klausos aparatų. 2019-aisiais jų skaičiaus išaugo beveik iki 9 tūkstančių.
Keičiantis technologijoms ir gaminant vis pažangesnes medicinos pagalbos priemones, didėja reikalavimai ir kompensuojamiesiems klausos aparatams. 2018 m. buvo perskaičiuotos bazinės kainos klausos aparatų vaikams ir suaugusiems, turintiems labai sunkius klausos sutrikimus. Tai leido kompensuoti gerokai modernesnius bei aukštesnio lygio aparatus. Šiais metais VLK perskaičiavo ir kitų suaugusiems skirtų klausos aparatų kainas. Naujas bazines kainas įteisinantis sveikatos apsaugos ministro įsakymo pakeitimo projektas jau parengtas. Papildomai iš PSDF tam skirta net 850 tūkst. eurų.
Ligonių kasos primena, kad žmogui, kuriam yra nustatytas klausos aparato poreikis, nebereikia laukti eilėje, kol toks bus išduotas. Su gydytojo užpildytu medicinos dokumentų išrašu reikia kreiptis tiesiai į klausos aparatais prekiaujančią įmonę, turinčią sutartį su VLK. Joje bus parinktas ir pritaikytas klausos aparatas. VLK šiuo metu yra sudariusi sutartis su 11 tokių įmonių.
Klausos aparatų kompensavimo tvarka
Pacientas, kuriam reikalingas klausos aparatas, pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris nukreips pas gydytoją specialistą. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamą klausos aparatą pagal nustatytas medicinines indikacijas gali skirti tik gydytojas otorinolaringologas, kuris, įvertinęs paciento sveikatą ir nustatęs klausos aparato poreikį, išduoda tai įrodančio dokumento išrašą (forma 027/a).
Jei suaugusiam pacientui klausos aparatas skiriamas pirmą kartą, tuomet sutrikimo laipsnį diagnozuoja ir kompensuojamąjį klausos aparatą skiria gydytojas otorinolaringologas, dirbantis tretinio lygio ambulatorines ir (ar) stacionarines otorinolaringologijos paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje. Jei suaugusiam pacientui aparatas skiriamas ne pirmą kartą, tuomet kompensuojamąjį klausos aparatą gali skirti gydytojas otorinolaringologas, dirbantis antrinio lygio ambulatorines otorinolaringologijos paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje. Vaikams klausos sutrikimo laipsnį nustato ir pirmą kartą bei pakartotinai kompensuojamąjį klausos aparatą skiria gydytojas otorinolaringologas, dirbantis tretinio lygio ambulatorines ir (ar) stacionarines otorinolaringologijos paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje. Apdraustasis su gydytojo specialisto tinkamai užpildytu medicinos dokumentų išrašu (formos 027/a) gali nedelsiant kreiptis į bet kurią įmonę, sudariusią sutartį su VLK dėl apdraustųjų aprūpinimo kompensuojamais klausos aparatais (toliau – įmonėje). Šis išrašas galioja ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo įrašo padarymo dienos. Įmonėje kompensuojamojo klausos aparato modelį apdraustajam padės pasirinkti ir pritaikys įmonės klausos aparatų pritaikymo specialistas.
Lietuvos gyventojų ligotumas 2019 m., proc.
Higienos instituto duomenys, žr. 2020-08-26
|
Higienos institutas informuoja: Lietuvos gyventojų ligotumas
2018 m., proc.
|
PEREINAMA PRIE BENDRUOMENĖJE TEIKIAMŲ PASLAUGŲ
ATSAKYMAI ŽINIASKLAIDAI, Vilnius, 2020 m. birželio 18 d.
Informacinis biuletenis „Padėkime sau'19“
Komentuoja Finansų ministerijos Investicijų departamento Socialinių investicijų skyriaus vyr. specialistė Eglė Neniškienė
- Pranešta: š. m. balandį planuojama pasirašyti 17,6 mln. eurų vertės sutartį skirtą finansuoti neįgaliųjų integracijos bendruomenėje paslaugas. Iš: Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimo ataskaita už 2020 m. I ketvirtį. Pranešėjas LR finansų ministras Vilius Šapoka. Šaltinis: http://lrv.lt/lt/posedziai/lietuvos-respublikos-vyriausybes-pasitarimas-110, 2020-06-10 LRV pasitarimas. Informuokite apie aukščiau minėtą sutartį. Kokios tai paslaugos, kokia jų geografinė lokacija, kas jas teikia ir kas vertina tų paslaugų teikimo efektyvumą bei kokiais metodais?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, būdama atsakinga už šalies socialinių paslaugų politikos formavimą, įgyvendina ne tik bendruomeninių paslaugų infrastruktūros plėtros veiksmus, bet ir planuoja prevencines paslaugas siekiant sudaryti žmonėms su negalia lygias teises gyventi savarankiškai, įtraukti juos į bendruomenę, suteikti jiems galimybes laisvai priimti sprendimus. Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ (17,6 mln. eurų), skirtas sudaryti sąlygas suaugusiems asmenims su negalia, jų šeimoms (globėjams, rūpintojams) gauti individualias, jų poreikius atitinkančias paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje. Po konsultacijų su žmonių su negalia nevyriausybinėmis organizacijomis šiame projekte nutarta vystyti keturių rūšių paslaugas:
1) socialinių dirbtuvių, skirtų neįgalių asmenų dienos užimtumui užtikrinti;
2) apsaugoto būsto, skirto iš dalies savarankiškiems suaugusiems asmenims ar jaunuoliams sudaryti galimybes naudotis bendruomeninėmis paslaugomis, atsižvelgiant į jų specialiuosius poreikius;
3) įdarbinimo su pagalba paslaugos, skirtos padėti žmogui su negalia įsidarbinti atviroje darbo rinkoje ir „palaikyti“ jį naujoje darbo vietoje;
4) pagalbos priimant sprendimus ir skirtingų paslaugų derinimas tarpusavyje turi užtikrinti žmonių su negalia laisvą apsisprendimą ir gyvenimą bendruomenėje.
Projektą įgyvendina Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su 25 partneriais (NVO, biudžetinėmis įstaigomis ir kt.). Projektas įgyvendinamas visoje Lietuvoje.
- Ką galite pranešti neįgaliųjų bendruomenėms Lietuvoje apie Europos Sąjungos investicijų teikiamas galimybes neįgaliųjų reikmėms jau naujuoju ES finansavimo laikotarpiu, prasidėsiančiu 2021 metais? Kuo jis ypatingas? Ar vyksta pasirengimai Lietuvoje projektų pasiūlymų teikimams? Ar jau paskelbti šaukimai teikti projektus atrankai ir ar yra kokių pakitimų dėl karantino sąlygų, pavyzdžiui, suvaržymų, apribojimų gali būti iki 2022 metų?
Šiuo metu yra planuojamos investicijos ateinančiam 2021-2027 m. laikotarpiui. Atsižvelgiant į didėjantį socialinių paslaugų poreikį, planuojama plėtoti socialines paslaugas asmenims, kuriems nustatytas socialinių paslaugų poreikis, tęsti institucinės globos pertvarką, skatinti neįgaliųjų užimtumą didinant (atkuriant) jų profesinius gebėjimus bei atliepiant individualios pagalbos poreikius. Taip pat numatoma finansuoti socialinio būsto plėtrą, prioritetą teikiant žmonėms su negalia.
Šiuo metu 2021-2027 m. ES fondų investicijų programa yra rengiama, veiklos derinamos su Europos Komisija, ekonominiais ir socialiniais partneriais. Pasirengimas projektų pasiūlymų teikimams ir kvietimų paskelbimas teikti paraiškas – kur kas vėlesnis etapas.
3. Ar mūsų šalyje esamu metu vykdomas informavimas ir konsultavimas apie ES investicijų galimybes didinant socialinę įtrauktį ir paslaugų prieinamumą rengiantis naujajam 2021-2027 metų ES finansavimo laikotarpiui? Ar gal ketinama tai daryti? Jei taip – kur, kada, kas tai atliks, kokios informacijos gavimo, dalyvavimo sąlygos?
Pradedant planuoti naujojo laikotarpio ES fondų investicijas, socialiniai ir ekonominiai partneriai nuo pat pradžių buvo įtraukti į parengiamuosius naujosios investicijų programos rengimo darbus. Ministerijos organizavo būsimų investicijų aptarimus su partneriais. Siekiant viešinti parengtą naujosios investicijų programos projektą bei sužinoti, kokios problemos ir sprendimai visuomenei yra svarbiausi, taip pat surinkti naujų idėjų dėl šios programos projekto patobulinimo, 2020 m. liepos mėn. bus suorganizuotos viešosios konsultacijos elektroninėje erdvėje. 2020 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. numatyta organizuoti 8 temines diskusijas su socialiniais ekonominiais partneriais aptarti atskirų naujojo ES finansavimo laikotarpio prioritetų intervencijas bei išgirsti ir susisteminti partnerių nuomonę dėl numatytų veiklų patobulinimo, jų įgyvendinimo būdų tinkamumo ir (tikėtino) efektyvumo; identifikuoti veiklas, kurioms turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys.
Kalbant konkrečiai apie institucinės globos pertvarką, svarbu paminėti, kad jos įgyvendinimo eiga ir planai yra aptariami Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 m. veiksmų plano tarpinstitucinės stebėsenos grupėje. Šią grupę sudaro ministerijų, NVO ir įstaigų atstovai.
Visa informacija apie pasirengimą naujajam ES finansavimo laikotarpiui yra skelbiama interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt.
- Jau paskelbtas 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos projektas. Vilčių teikia 4 prioritetas ir ypač Konkretus uždavinys – 4.1. suteikti daugiau galimybių įsidarbinti visiems darbo ieškantiems asmenims, visų pirma jaunimui ir ilgalaikiams bedarbiams, taip pat neveikliems žmonėms, propaguoti savarankišką darbą ir socialinę ekonomiką. Neįgaliųjų bendruomenes vienijančios organizacijos, bendradarbiaudamos su Užimtumo tarnyba, kitomis institucijomis, verslo atstovais, galėtų išties pasinaudoti galimybe sėkmingiau integruoti asmenis su negalia į darbo rinką. Ką manote šiuo klausimu, ką galite patarti neįgaliųjų bendruomenėms, pavyzdžiui, provincijos miesteliuose? Ar jau yra Lietuvoje vykdomų ES finansuojamų projektų, kurių tikslas – padėti asmenims su negalia socialiai integruotis ir imtis darbo ar savarankiškos veiklos, verslo?
Šiuo metu vyksta pasirengimas 2021-2027 m. ES fondų lėšų investavimui, projektai nėra prasidėję, todėl kalbėti apie konkretų finansavimą projektams dar būtų per anksti. Kaip buvo minėta, naujuoju periodu yra planuojama dalį finansavimo skirti neįgaliųjų užimtumo didinimui, siekiant mažinti jų socialinę atskirtį ir skurdą.
Atkreipiame dėmesį, kad 2020 m. gegužės mėn. Europos Komisija paskelbė naują iniciatyvą REACT-EU, kurios dėka bus galima tęsti 2014-2020 m. ES fondų investicijų programoje pradėtas įgyvendinti priemones, skirtas reagavimo į krizes ir atsigavimo veikloms finansuoti, kartu išplečiamos finansavimo sritys, apimant ekologiškas, skaitmenines ir augimą skatinančias investicijas.
Dėkojame už informaciją.
Neįgaliųjų reikmėms investicijos numatytos daugelio sričių
ES finansuojamuose projektuose
Pateikta 2020 m. birželio mėn.
Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) atsakymai į „Padėkime sau'19“ klausimus
Klausimas: 2019.05.01 buvo paskelbta Dovilės Zuozaitės publikacija „Kodėl ES parama ne visada pasiekia neįgaliuosius?“ Šaltinis: <https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/998558/kodel-es-parama-ne-visada-pasiekia-neigaliuosius>. Dar prieš metus buvo konstatuota, kad ES struktūrinių fondų lėšos yra vienas pagrindinių ir svarbiausių šaltinių gerinant neįgaliųjų gyvenimo kokybę mūsų šalyje. Taip pat pažymėta, jog „vis dėlto skiriamos lėšos ne visada būna panaudojamos efektyviai“. 2014-2020 metų ES finansavimo laikotarpis eina į pabaigą. Europos Sąjungos investicijų teikiamos galimybės neįgaliųjų reikmėms nėra menkos, kaip jomis pasinaudota Lietuvoje? Pateikite informaciją apie lėšų panaudojimo efektyvumo vertinimus, tų vertinimų metodus.
Atsakymas: Investicijų panaudojimo efektyvumą vertina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) bei Finansų ministerija FM), todėl šiuo klausimu reikėtų kreiptis į juos. Tvarką reglamentuoja Vyriausybės nutarimas Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/93408ba0539911e485f39f55fd139d01
Klausimas: Pirmame klausime minėtoje publikacijoje yra paskelbta: „Neįgaliųjų reikmėms iš savivaldybių biudžeto tenka 3–5 proc. lėšų, o užsienyje šis skaičius siekia 15 proc. Pasibaigus bandomosioms paslaugoms, savivaldybės dažnai kratosi finansavimo, teigdamos, kad tą turi daryti valstybė. Savivaldybėms svarbiau finansuoti būsimų rinkėjų paslaugas – atidaryti naują kelią, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir pan.“. Be abejo, tai yra taisytina situacija, paskelbti faktai verčia susimąstyti, kokia yra nepalanki situacija neįgaliųjų atžvilgiu mūsų šalyje. O kaip yra su Lietuvoje vykdomais ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamais projektais, skirtais neįgaliųjų reikmėms, kur pagrindinė tikslinė grupė yra asmenys su negalia? Kiek yra tų projektų baigiama vykdyti šiuo 2014-2020 metų laikotarpiu, kokios projektinės veiklos pasirenkamos, koks vykdomų projektų pasiskirstymas pagal regionus? Kokios yra didžiausios klaidos, nesėkmės, kurias patiria įsisavinantieji ES lėšas?
Atsakymas: Reikia paminėti, kad ne tik SADM srities investicijos yra skirtos neįgaliesiems. Neįgaliųjų reikmėms investicijos numatytos ir daugelio kitų sričių – švietimo, sveikatos, transporto, miestų plėtros ir t.t. projektuose. Pažymime, kad CPVA daugiausiai dirba su infrastruktūros plėtros projektais. Visi infrastruktūros plėtros projektai turi atitikti nustatytą statybos reglamentavimą: Dėl statybos techninio reglamento STR 2.03.01: 2019 „Statinių prieinamumas“ patvirtinimo https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/103022d0ffbe11e99681cd81dcdca52c
CPVA administruoja (šiuo metu pradeda vertinti pirmąsias projektų paraiškas) vienintelę socialinės infrastruktūros priemonę, kurios tikslinė grupė išimtinai yra proto ir (arba) psichikos negalią turintys vaikai ir (ar) darbingo amžiaus asmenys. Tai yra didelių globos istaigų, skirtų asmenims su proto ir/ar psichine negalia, pertvarkos projektai (priemonės Nr. 08.1.1-CPVA-V-427 „Institucinės globos pertvarka: investicijos į infrastruktūrą“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 2 „Socialinių paslaugų infrastruktūros tinklo kūrimas ir plėtra asmenims, turintiems proto ir (arba) psichikos negalią“), kurių metu vietoj didelių institucinės globos įstaigų regionuose bus kuriama mažesnė apgyvendinimo paslaugų infrastruktūra (grupinio gyvenimo namai/savarankiško gyvenimo namai, apsaugotas būstas) savivaldybėse, taip pat užtikrinamas tikslinės grupės asmenų užimtumas, plečiant dienos centrų/dienos užimtumo centrų ir/ar socialinių dirbtuvių veiklą.
Iš viso šioje priemonėje numatyta įgyvendinti 28 projektus 6 šalies regionuose: Vilniaus, Kauno, Telšių, Tauragės, Marijampolės ir Šiaulių. Planuojama visas projektų finansavimo sutartis pasirašyti iki šių metų pabaigos. Priemonei šiai dienai numatyta apie 29 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų
Kitose CPVA administruojamose socialinės infrastruktūros priemonėse neįgalieji yra viena iš tikslinių grupių kartu su senyvo amžiaus ir kitais socialinės rizikos asmenimis. Šiose priemonėse numatomos tokios pat infrastruktūros pritaikymo neįgaliesiems priemonės kaip paminėta aukščiau. Daugiau informacijos apie projektus, kurių tikslinė grupė yra neįgalieji, reikėtų kreiptis į SADM, kuri nemažai tokių projektų įgyvendina kartu su ESFA, ar į kitas ministerijas.
Kalbant apie klaidas, pirmiausia, susiduriame su atsainiu projektų vykdytojų, ypač savivaldybių, požiūriu į neįgaliuosius. Nors projektų finansavimo sąlygų aprašuose aiškiai įrašyti reikalavimai patalpas pritaikyti neįgaliesiems, neretai tie reikalavimai išpildomi formaliai ir ne visada patogiu neįgaliajam būdu, iš esmės nesprendžiant problemos. Todėl patikrų metu CPVA šiuos neatitikimus fiksuoja ir reikalauja ištaisyti.
Kita problema ta, kad patys neįgalieji linkę su tokiu požiūriu taikstytis ir nuolaidžiauti, pavyzdžiui, objekto pridavimo komisijoje, priimant pastatytą/rekonstruotą/remontuotą pastatą/patalpas, dalyvauja ir neįgaliųjų atstovas, kuris pasirašo, kad objekto pritaikymas neįgaliesiems yra tinkamas, nors iš tiesų CPVA specialistai, atvykę į patikrą, konstatuoja šio reikalavimo pažeidimus. Tuomet CPVA specialistams dažniausiai pateikiamas argumentas, kad neįgaliųjų atstovas juk priėmė atliktus darbus ir pastabų neturėjo.
Dėkojame už atsakymus į klausimus ir bendradarbiavimą.
INFORMACINĮ BIULETENĮ „PADĖKIME SAU'19“
INFORMUOJA – aukščiausioji audito institucija –
VALSTYBĖS KONTROLĖ
Pateikta 2020 m. kovo mėn.
Valstybės kontrolė 2019 m. pradėjo veiklos auditą „Asmenų su negalia socialinė integracija“, kurį planuojame baigti per artimiausius kelis mėnesius. Auditas įtrauktas į metinę valstybinio audito programą, atsižvelgiant į socialinės integracijos duomenis, šios temos aktualumą ir svarbą valstybės mastu. 2019 m. stebėjome tokius pagrindinius duomenis:
* Visuomeninių pastatų ir transporto prieinamumo informacija - 2017-2019 m. Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM tyrimai.
Minėto audito metu vertiname, ar asmenims su negalia sudarytos galimybės savarankiškai gyventi, visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir integruotis į darbo rinką. Auditas apima socialines paslaugas, užimtumą ir aplinkos prieinamumą.
Vienas audito klausimų – ar asmenims, turintiems negalią, sudarytos galimybės gauti paslaugas įgalinančias gyventi savarankiškai. Nors 2010 m. ratifikuota JT Neįgaliųjų teisių konvencija numato pareigą šalims užtikrinti, kad neįgalieji turėtų galimybę pasinaudoti įvairiomis namuose, gyvenamojoje vietoje teikiamomis paslaugomis ir gyventi savarankiškai, tačiau asmenis su negalia atstovaujančios organizacijos nurodo, kad teikiama pagalba neatitinka asmenų poreikių, jų pasirinkimo galimybės labai apribotos. Didele dalimi paslaugos yra finansuojamos per ES projektines veiklas, kurių tvarumas gali būti neužtikrintas projektinėms veikloms pasibaigus. Vykdant socialių paslaugų plėtrą kuriamos naujos paslaugos bendruomenėje, tačiau vis dar daug asmenų su negalia siunčiama į globos įstaigas.
Užimtumo srityje nagrinėjamas klausimas, ar užimtumo rėmimo sistema įgalina asmenis su negalia integruotis į darbo rinką. Statistika rodo, kad Lietuvoje 2019 m. darbingo amžiaus neįgaliųjų buvo 159 tūkst., tačiau tik 28,8 proc. jų dirbo ir šis skaičius per paskutinius trejus metus mažėja. Šiuo metu esanti sistema neužtikrina asmenų su negalia motyvacijos bei jų efektyvaus, tvaraus įsitraukimo į darbo rinką. Užimtumo tarnybos duomenimis, kasmet dėl darbo paieškos kreipiasi nedidelė dalis (apie 10 proc.) asmenų su negalia, o darbas surandamas tik kas penktam asmeniui. Didžioji dalis (apie 80 proc.) dirbančių asmenų su negalia dirbo atviroje darbo rinkoje, tačiau socialinėms įmonėms skiriama valstybės finansinė parama yra 4 kartus didesnė nei skiriama atvirai darbo rinkai. Socialinėms įmonėms skirta 31 mln. Eur ir tai sudaro 81 proc. visų lėšų, skirtų neįgaliųjų integracijai į darbo rinką, tačiau jos įdarbina mažą dalį (apie 1 proc.) sunkiausią negalią turinčių asmenų ir tai neužtikrina tinkamos asmenų su negalia socialinės integracijos.
Dar vienas audito klausimas – ar užtikrintas aplinkos, transporto ir informacijos prieinamumas negalią turintiems asmenims. Šiai sričiai ypatingas dėmesys skiriamas Europos Sąjungos lygiu: įgyvendinami ES Reglamentai dėl atskirų transporto rūšių paslaugų, Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo, o 2019 m. buvo priimtas Europos prieinamumo aktas. Lietuvoje, NVO duomenimis, daugiau nei 50 proc. svarbiausių asmenims su negalia pastatų (gydymo įstaigų, švietimo įstaigų, administracinės paskirties pastatų) jiems yra neprieinami, tačiau patikimos statistikos nėra ne tik dėl aplinkos, bet ir dėl transporto prieinamumo. Neužtikrinamas ir informacijos prieinamumas (internetinių svetainių, mobiliųjų programų pritaikymas), kuris yra viena iš esminių savarankiškumo sąlygų, įgalinančių žmones su negalia gauti informaciją.
Baigus auditą, jo rezultatai, surinktais įrodymais pagrįstos išvados ir rekomendacijos bus pateiktos audito ataskaitoje. Kaip ir kiekvieno audito metu rekomendacijoms įgyvendinti audituojami subjektai nusimato konkrečias priemones ir jų įgyvendinimo terminus, o valstybiniai auditoriai vėliau, baigus auditą vertina, kaip įgyvendinamos suplanuotos priemonės, kokie pasiekiami rezultatai ir poveikis.
Asmenų su negalia klausimai buvo nagrinėjami ir ankstesniuose Valstybės kontrolės atliktuose audituose. Veiklos auditai sveikatos ir švietimo srityse parodė, kad neužtikrinamas ambulatorinių ir stacionarinių ankstyvosios reabilitacijos paslaugų prieinamumas neįgalumą turintiems vaikams, specialius poreikius turintys vaikai vangiai integruojami į ikimokyklinio, bendrojo ugdymo mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas, ugdymo įstaigų aplinka yra nepritaikyta, nepakanka specialiosios pagalbos specialistų, metodinės pagalbos. Detalesnė informacija šiose veiklos audito ataskaitose:
- Ar ankstyvosios reabilitacijos paslaugos ir įtraukusis ugdymas atitinka neįgalių vaikų poreikius ir užtikrina jų socialinę integraciją (2016 m.)
- Ar gali gerėti Lietuvos mokinių pasiekimai (2017 m.)
- Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti (2018 m.)
- Ar profesinis mokymas organizuojamas efektyviai (2020 m.)
2019 m. taip pat atlikome auditą „Ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius vartojimo poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką“, kurio metu vertinome sistemos efektyvumą teikiant socialinę paramą skurdą patiriantiems žmonėms. Skurdo rizikos atžvilgiu asmenys su negalia yra viena labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių. Lietuvoje 2018 m. apie 35 proc. asmenų su negalia gyveno žemiau santykinio skurdo ribos. Audito rezultatai atskleidė, kad sukurta sistema neužtikrina minimalių asmenų vartojimo poreikių, parama teikiama neatsižvelgiant į individualius poreikius, o įsidarbinti skatinančios priemonės neefektyvios. Taip pat LR Seimui prieš pavasario ir rudens sesijas Aukščiausioji audito institucija teikia rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas, kuriose atkreipiame dėmesį į svarbiausius pokyčius, kuriuose reikia įgyvendinti.
·
Tik mažiau nei trečdalis dirbti galinčių neįgaliųjų Lietuvoje turi darbą
· Kas jų laukia ekonominio sunkmečio laikotarpiu?
ELTA, 2020-05-28
Pagal: <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spke-zivile-stankeviciute-vos-trecdalis-dirbti-galinciu-neigaliuju-lietuvoje-turi-darba-201362>, žr. 2020-06-16; Eltai pranešimą rengė Živilė Stankevičiūtė, Kauno technologijų universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė
Neįgaliesiems per masines informavimo priemones bene kasdien kartojama, kad jie yra rizikos grupėje, jie yra socialiai pažeidžiamiausia visuomenės dalis, tą patį šie žmonės išgirsta ir savo darbo vietoje. Negalią turintiems asmenins pandemijos sukelta krizė yra kur kas didesnis psichologinis iššūkis nei likusiai visuomenės daliai. Nerimą kelia ne tik pavojus sveikatai, bet ir rizika prarasti darbo vietą, kurios netekęs dažnas neįgalus asmuo atsiduria ties skurdo riba ir patenka į dar didesnę socialinę atskirtį.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo ką kita – 14 proc. visų pasaulio gyventojų turi vieną arba kitą negalią. Prognozuojama, kad per šiuos metus maždaug kas penktas Europos Sąjungos gyventojas turės kokią nors negalią. Lietuvoje maždaug kas dešimtas gyventojas yra neįgalus. Neįgalieji sudaro labai didelę mūsų visuomenės dalį, tačiau tik mažai daliai dirbti galinčių neįgaliųjų pavyksta įsidarbinti. Tarp galinčių dirbti ir realiai dirbančių neįgalių asmenų atotrūkis yra didžiulis.
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto duomenimis, 2017 metais darbingo amžiaus neįgaliųjų skaičius Lietuvoje buvo 162 575, iš kurių dirbančių – 47 133. Remiantis šia statistika, neįgaliųjų užimtumas darbo rinkoje Lietuvoje siekia vos 29 proc., kai bendras visų gyventojų užimtumo lygis perkopia 70 proc. Negana to, Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio, mat Europos Sąjungoje maždaug 50 proc. neįgaliųjų turi darbo vietas. Vadinasi, neįgaliųjų įtraukimas į darbo rinką Lietuvai yra iššūkis net ir ekonominio augimo laikotarpiu. Todėl iš karto kyla klausimas, o kaip bus dabar, kai mes susiduriame su ekonomikos recesija? Kokias turės galimybes neįgalieji realizuojant savo potencialą darbo rinkoje ir kas iš tikrųjų jų laukia? (...)
Lietuvoje kartu Nyderlandų Tilburg universiteto kolega buvo vykdytas kokybinis tyrimas apie pagrindines kliūtis, trukdančias neįgaliesiems integruotis į darbo rinką. Pačių neįgaliųjų manymu, tai yra specialiai pritaikytos infrastruktūros organizacijose trūkumas ir jų stigmatizavimas, mat visuomenėje vyrauja požiūris, kad neįgalusis yra mažiau kompetentingas negu žmogus, neturintis jokios negalios. Dėl šios priežasties konkurencija atviroje darbo rinkoje be jokio valstybės reguliavimo dažnam neįgaliajam tampa neįmanoma misija.
Kokiais būdais galime užtikrinti neįgaliųjų integraciją į darbo rinką?
Praėjusiais metais Lietuvoje intensyvėjo diskusijos, kokie metodai ir įrankiai galėtų būti taikomi integruojant neįgaliuosius į darbo rinką. Diskusijas lėmė inicijuoti teisinio reguliavimo pakeitimai. Tačiau greitai prasidėjusios jos taip pat greitai ir nutilo. Kalbant apie teisinį reglamentavimą, Lietuvoje egzistuoja du įmonių tipai: socialinės įmonės bei neįgaliųjų socialinės įmonės. Tai pagrindinis įrankis, kurį taiko valstybė, siekdama įtraukti neįgaliuosius į darbo rinką. Nemažai diskutuojama, ar šitas modelis yra pakankamas.
Lietuva yra pasirinkusi būtent tokią formą, bet pažvelgę į ES šalis, galime pamatyti ir kitokių metodų. Realiai egzistuoja du neįgaliųjų integracijos į darbo rinką modeliai ir jų sintezė. Dauguma valstybių taiko integruotą modelį – jose veikia ir specialiai pritaikytos įmonės, tačiau kartu taikoma ir kvotų sistema, padedanti neįgaliesiems konkuruoti atviroje darbo rinkoje. Pavyzdžiui, Prancūzija taiko tokį atviros rinkos modelį: įmonės ne mažiau nei trejus metus turinčios daugiau kaip 20 darbuotojų privalo įdarbinti neįgalius asmenis – ne mažiau kaip 6 proc. dirbančių įmonėje turi būti žmonės, turintys neįgalumą. Žinoma, įmonė turi teisę jų nepriimti į darbą, tačiau tokiu atveju ji moka kompensaciją į specialų fondą. Šiame fonde sukauptos lėšos skiriamos neįgaliųjų konsultavimui, mokymui, pagalbai darbo vietoje ir kitokių socialinių klausimų sprendimui. (...)
Moksliniai tyrimai rodo, kad neįgaliesiems pradėjus dirbti organizacijoje – nesvarbu, ar tai įprasta ar socialinė įmonė – jų pasitenkinimas darbu ir produktyvumas labai priklauso nuo kolegų, tiesioginio vadovo požiūrio į juos, apskritai nuo santykių organizacijoje. Šiuo kritiniu laikotarpiu pozityvių, konstruktyvių santykių kūrimas ir parama neįgaliesiems yra vienas iš esminių tikslų ir iššūkių, su kuriuo susiduria įmonės, kuriose dirba negalią turintys asmenys.
ATVEJO VADYBININKAS –
KAS TAI?
„Padėkime sau'19“ informuoja Užimtumo tarnyba prie LR SADM
Pateikta 2020-06-02
Atvejo vadybos paslaugos pradėtos teikti nuo 2018-ųjų liepos mėnesio. Šiuo metu 47 atvejo vadybininkai šias paslaugas teikia 50 Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrių visoje šalyje, išskyrus jaunimo užimtumo skyrius. Šiuo metu Klaipėdos m. 1-ajame skyriuje yra paskelbtas konkursas atvejo vadybininko pareigybei užimti. Tačiau neįgaliesiems stengiamasi įvairiapusiškai padėti, su jais dirba įdarbinimo konsultantai. Užimtumo tarnyba, paskelbus Vyriausybei ekstremalią padėtį dėl koronaviruso (COVID-19) grėsmės, informavo, kad stabdomas kontaktinis asmenų aptarnavimas Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose. Nuo kovo 16-osios gyventojai visuose klientų aptarnavimo skyriuose buvo aptarnaujami tik nuotoliniu būdu. Gyventojai buvo prašomi naudotis paslaugomis internetu – www.uzt.lt ir konsultuotis telefonu 1883. Taip pat Užimtumo tarnyboje registruoti klientai visais juos dominančiais klausimais galėjo konsultuotis nuotoliniu būdu su savo konsultantais. Užimtumo tarnyba, reaguodama į Vyriausybės paskelbtas karantino švelninimo sąlygas, nuo birželio 1 d. klientų aptarnavimo skyriuose atnaujina kontaktinį paslaugų teikimą klientams, tačiau naujų klientų registracija bus vykdoma tik elektroninėmis priemonėmis arba telefonu.
Atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytas saugumo darbo vietose rekomendacijas karantino laikotarpiu, Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose lankytojų srautai yra ribojami, paslaugos teikiamos tik iš anksto rezervavus apsilankymo laiką. Atvykstant į susitikimą su specialistu iš anksto sutartu laiku, klientas turi dėvėti veido apsaugos kaukę. Registruotiems Užimtumo tarnyboje klientams dėl susitikimo reikės susisiekti su savo specialistu arba atvykti tik specialistui paskyrus konkretų atvykimo laiką.
Norinčių registruotis Užimtumo tarnyboje naujų klientų maloniai prašome tai padaryti elektroniniu būdu bei pasirinkti apsilankymo laiką. Atvykti į konsultaciją reikia tik specialistui pakvietus. Registruotis taip pat galima telefonu. Išsamiau: https://uzt.lt/news/nuo-birzelio-1-d-uzimtumo-tarnyboje-atnaujinamas-kontaktinis-darbo-ieskanciu-asmenu-aptarnavimas/
Atvejo vadybininkų tikslinė aptarnaujama grupė – neįgalieji ir ypač sunkiai į darbo rinką integruojami asmenys. Kaip ir visi darbo ieškantys asmenys, taip ir ši tikslinė grupė, Užimtumo tarnyboje yra supažindinama su teikiamomis paslaugomis, išsiaiškinamas jų poreikis, vertinamos galimybės. Atsiradus atvejo vadybininkams, neįgaliųjų aptarnavimas Užimtumo tarnyboje pasikeitė. Padedant skyrių vedėjams ir karjeros konsultantams, aktyviau bendradarbiaujama su socialiniais partneriais – nevyriausybinėmis organizacijomis, savivaldybių administracijomis, neįgaliųjų organizacijomis, dienos centrais, rajono bibliotekomis, sveikatos biurais, psichinės sveikatos organizacijomis.
Taikant atvejo vadybą skiriama daugiau laiko aptarnavimui, individualiai kiekvieno asmens situacijai, išsamiau analizuojamos kiekvieno asmens įsidarbinimo galimybės, įsiliejimo į darbo rinką trukdžiai, skiriamas didesnis dėmesys asmens psichologinei būsenai. Kartu su klientu analizuojama kiekviena laisva darbo vieta, kurioje galėtų dirbti minėtas asmuo. Su darbdaviais aptariama negalią turinčių asmenų situacija juos įdarbinti pagal individualias kliento įsidarbinimo galimybes. Prireikus atvejo vadybininkas tarpininkauja tarp kliento ir darbdavio.
Dėl asmenų su negalia įdarbinimo atvejo vadybininkas bendrauja su darbdaviais, įskaitant ir socialines įmones, tikslina laisvos darbo vietos informaciją ar ji atitinka konkretaus asmens situaciją. Atvejo vadybininkas, įvertinęs asmens aktyvumą ir nustatęs socialinių įgūdžių stoką, palydi juos pas darbdavius dėl įsidarbinimo ar į nevyriausybines organizacijas dėl dalyvavimo jų įgyvendinamuose projektuose ir kt. Daugiau laiko skiriama motyvuojant įgyti arba keisti profesiją. Atvejo vadybininkas su ribotas įsidarbinimo galimybes turinčiais neįgaliaisiais palaiko nuolatinius kontaktus telefonu, el. paštu, organizuoja ir veda bendravimo įgūdžių lavinimo ir motyvacijos didinimo užsiėmimus grupėms.
Siekiant šalinti socialinius trukdžius atvejo vadybininkas nuolat bendrauja su nevyriausybinėmis organizacijomis dėl asmenų su negalia įdarbinimo, kompleksinių paslaugų organizavimo ir teikimo. Atvejo vadybininkas renka informaciją kokias paslaugas neįgaliesiems nevyriausybinės organizacijos gali suteikti, kokie projektai yra įgyvendinami ir kokios veiklos gali būti naudingos neįgaliesiems, siekiant užimtumo: pvz., kompetencijų ugdymas: kompiuterinis raštingumas, socialinių įgūdžių lavinimas, vairuotojo teisių įgijimas, užsienio kalbų mokymas ir t.t. Taip pat svarstomos įvairios kitos savirealizacijos, savanoriškos veiklos galimybės. Pristatomos galimybės dalyvauti profesinio mokymo ir užimtumo veiklose, elektroninės paslaugos, pabrėžiant didėjantį jų vaidmenį šiandieniniame gyvenime.
Užimtumo tarnybos atvejo vadybininkai (ypač tie, kurie ilgą laiko dirbo ir įdarbinimo konsultantais) teigia, kad gali daugiau laiko skirti neįgaliajam pažinti, jo poreikiams išsiaiškinti, gali efektyviau padėti klientui įsigilinti į savo poreikius, įveikti baimes ir tokiu būdu įgijus daugiau pasitikėjiungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2020 m. neįgaliųjų asmenų diskriminacijos problemoms skirtame Raporte, kuriuo turi vadovautis visų valstybių įvairaus rango valdininkai, kai sprendžiami bet kokie su neįgaliais asmenimis susiję klausimai, rekomenduojama stabdyti visų rūšių diskriminaciją neįgaliųjų asmenų atžvilgiu, o tai reiškia, jog neturi būti tokios diskriminacijos, kai neįgalieji neturi pasirinkimo ar paramos tuos pasirinkimus padaryti; negauna paramos ar paslaugų, kad gyventų nepriklausomai; neturi tokių pat teisių ir galimybių kaip kiti žmonės. mo, motyvacijos integruotis į darbo rinką. Neįgalieji taip pat pripranta prie nuolat juos aptarnaujančio atvejo vadybininko, todėl drąsiau kreipiasi pagalbos ir dėl tarpininkavimo įsidarbinant. Stengiamasi padėti kiekvienam neįgalią turinčiam asmeniui, karantino laikotarpiu klientai konsultuojami nuotoliniu būdu jiems rūpimais klausimais.
DĖKOJAME UŽ BENDRADARBIAVIMĄ
Į „Padėkime sau'19“ KLAUSIMUS ATSAKO KLAIPĖDOS m.
Užimtumo tarnyba
Pateikta 2020 m. birželio mėn.
KLAUSIMAS 1. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2020 m. neįgaliųjų asmenų diskriminacijos problemoms skirtame Raporte, kuriuo turi vadovautis visų valstybių įvairaus rango valdininkai, kai sprendžiami bet kokie su neįgaliais asmenimis susiję klausimai, rekomenduojama stabdyti visų rūšių diskriminaciją neįgaliųjų asmenų atžvilgiu, o tai reiškia, jog neturi būti tokios diskriminacijos, kai neįgalieji neturi pasirinkimo ar paramos tuos pasirinkimus padaryti; negauna paramos ar paslaugų, kad gyventų nepriklausomai; neturi tokių pat teisių ir galimybių kaip kiti žmonės.
Kokia yra asmenų su negalia įdarbinimo problematika Klaipėdos mieste, ar asmenys su negalia išties turi tokias pat teises ir galimybes norėdami įsidarbinti, gauti papildomas pajamas? Ar aukštesnės kvalifikacijos neįgaliesiems pasiūlomas jų išsilavinimą, patirtį, kompetencijas atitinkantis darbas?
Ar nemanote, kad, asmuo su aukštuoju išsilavinimu, sukaupęs nemažai vertingos darbo patirties, pavyzdžiui, teisininkas ar pedagogas, būdamas neįgalus, nebūtinai turi dirbti kiemsargiu/-e, dėžučių lankstytoju/-a ar valytoja/-u tokiuose objektuose, kuriuose negalios neturintieji net nesutinka dirbti? Be to, paplitęs reiškinys, kai moteriai su negalia apiforminamas valytojos darbas 0,5 etato, tačiau valomas plotas paskiriams kaip už 1 ar net 1,5 etato ir, žinoma, tesumokama už 0,5 etato apimties darbą, pasitaiko atvejų, kai net iš viso nesumokama už darbą arba mokama su dideliais vėlavimais. Vertinkite situaciją buvusią ne karantino sąlygomis ir iš savo atstovaujamos institucijos padėties, reikalui esant Darbo inspekciją, kitas susijusias institucijas paklausime savo ruožtu.
ATSAKYMAS. Užimtumo tarnyba, siekdama padėti darbo ieškantiems, teikia tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, kurios reglamentuotos Užimtumo įstatyme. Šio įstatymo 30 str. numato, kad asmeniui siūlomas darbas turi atitikti visus šiuos požymius:
1) atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, ir (ar) turimą darbo patirtį;
2) Užimtumo tarnyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra gavusi oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą;
3) kelionės išlaidos, apskaičiuojamos pagal atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos iki darbo vietos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vieno kilometro įkainį, nesudaro daugiau kaip 15 procentų laisvos darbo vietos aprašyme nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio.
Vadovaujantis šiais kriterijais ir atsižvelgiant į asmens turimą kvalifikaciją, darbo patirtį, gyvenamąją vietą, darbingumo lygį bei visapusiškai įvertinus kiekvieno kliento situaciją atliekamas įsidarbinimo galimybių vertinimas, siūlomas tinkamas darbas. Kaip darbdaviai laikosi darbo sutarčių, sudarytų su Užimtumo tarnybos siųstais asmenimis, atsakinga Valstybinė darbo inspekcija.
KLAUSIMAS 2. Ką manote apie faktą, kad Klaipėdos mieste 2017-2019 m. vis mažėja dirbančiųjų darbingo amžiaus neįgaliųjų asmenų (per trejus metus sumažėjo 5,3 proc.), kai tuo pačiu laikotarpiu vis daugėja neįgaliųjų darbingo amžiaus asmenų, kuriems NDNT nustatyta slauga ar priežiūra?
ATSAKYMAS. Pastaruosius trejus metus Klaipėdoje stebimas darbo ieškančių asmenų skaičiaus mažėjimas, tačiau darbo ieškančių neįgaliųjų skaičius išlieka gana panašus. 2017 m. kaip darbo ieškantys, Užimtumo tarnyboje buvo registruota beveik 18,1 tūkst. asmenų, iš jų – 585 buvo nustatytas ribotas darbingumo lygis, 2018 m. atitinkamai – 17,9 tūkst. ir 670 asmenų, 2019 m. – 17,3 tūkst. ir 583 neįgalieji. Nuo šių metų pradžios į Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamentą kreipėsi 215, o birželio 1 d. registruotas 421 darbingo amžiaus neįgalusis, kuriam nustatytas iki 55 % darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis.
Daugiau nei pusė Užimtumo tarnybos klientų, kuriems nustatytas ribotas darbingumas, buvo įdarbinti. 2017 m. suteikus darbo rinkos paslaugas įsidarbino 359 neįgalieji, 2018 m. -338 ir 2019 m. – 350 asmenų. Šiais metais, nepaisant ekstremalios situacijos, su Užimtumo tarnyba per 5 mėnesius padėjo įsidarbinanti 138 neįgaliesiems.
KLAUSIMAS 3. Ką galite pasakyti apie mieste veikiančias socialines įmones? Ar išties jos sudaro tokias įdarbinimo sąlygas, kurios tenkina neįgaliuosius? Kaip dažnai jose keičiasi įdarbinamieji neįgalieji, kiek vidutiniškai trunka vieno neįgaliojo darbas tose įmonėse?
ATSAKYMAS. Klaipėdos mieste veikia 10 socialinių įmonių (sąrašą galite rasti internete : https://uzt.lt/soc-imonems/socialiniu-imoniu-sarasas/). Per trejus metus dirbančiųjų skaičius Socialinės įmonėse išaugo nuo 443 (2017 m.) iki 524 (2019 m.). 2017 m. socialinėse įmonėse įdarbinti 169 neįgalieji, 2018 m. – 238 ir 2019 m. – 257 asmenys. Darbo sutartis nutraukia kas ketvirtas pirmus metus dirbantis neįgalus asmuo.
Viena iš socialiai atsakingų socialinių įmonių yra UAB „Regseda“, kurioje 47 proc. darbuotojų turi regos negalią ir 31 proc. klausos, judėjimo, nervų sistemos ar kompleksinių sutrikimų turintys asmenys. Įmonė gamina įvairius gofruoto kartono gaminius, todėl klijavimo, lankstymo, smulkių detalių suvėrimo, surinkimo, fasavimo ir pakavimo darbai visiškai atitinka neįgaliųjų lūkesčius.
KLAUSIMAS 4. Ką manote apie asmenis su negalia, kurie yra alkoholikai, narkomanai, turi kitų priklausomybių, kai kurie ir po kelias, kokia jų situacija darbo rinkoje? Kad jie kreipiasi dėl įdarbinimo, mat, jų poreikiai ir išlaidos nei tokių prilausomybių neturinčiųjų asmenų yra gerokai didesni, yra žinoma, bet kaip pakomentuotumėte jų situaciją?
ATSAKYMAS. Neįgalūs asmenys, turintys priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, Klaipėdos mieste turi galimybę gauti psichologinės pagalbos paslaugas, kad jie galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę, kreipiantis į Klaipėdos blaivybės klubą (Taikos pr. 42, Klaipėda). Motyvaciniai užsiėmimai vyksta kartą per savaitę grupėms iki 12 asmenų. Yra nemažai gerų klubo pavyzdžių, kai nutraukus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą sumažėja tokių asmenų socialinė atskirtis, gerėja jų psichinė sveikata, mažėja pavojus kitų žmonių saugumui, materialiniai nuostoliai dėl nedarbo, eismo įvykių ir pan.
Fizinę negalią bei priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo turintys neįgalūs asmenys, Klaipėdos mieste dėl psichologinės ir socialinės reabilitacijos programos turi galimybę kreiptis į priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenę LPF „Nikopolis“, kur asmeniui, vartojančiam psichoaktyviąsias medžiagas, padeda keisti asmens įpročius ir formuoti sveiko ir blaivaus gyvenimo, savidisciplinos įgūdžius. Asmuo į įstaigą atvyksta savo valia, pats apsisprendęs keisti savo gyvenimą. Uždaroje aplinkoje vyksta darbas su savimi, teikiamos individualios konsultacijos bei vyksta grupiniai užsiėmimai su psichologais ir socialiniais darbuotojais, formuojami socialiniai ir darbinai įgūdžiai.
KLAUSIMAS 5. Neįgalūs asmenys kartais net bijo įsidarbinti, nes sklando gandai, jog aktyviau darbo rinkoje pasireiškusieji, dirbantieji legaliai, ypač tie, kurie darbą gauna po reabilitacijos programų, susilaukia negalios lygio pakartotino vertinimo ir net gali prarasti neįgalumą, o tai reiškia reguliariai gaunamų pinigų netekimą, todėl kai kas vengia bet kokio oficialaus darbo ir stengiasi prasimanyti įvairių nelegalių pajamų, pavyzdžiui, perparduoda savo raminamuosius, migdomuosius vaistus, turi kitų pajamų šaltinių, yra ir narkotikais prekiaujančiųjų ar kita neleistina veikla užsiimančių neįgaliųjų – tai vieša paslaptis. Esamu metu vidutinė netekto darbingumo pensija Lietuvoje yra 245,37 Eur, nemažai asmenų su negalia tegauna šalpos pensijas, kurios yra dar mažesnės, todėl visi supranta, jog iš tokių pajamų tie asmenys nepragyvena. Ar Klaipėdos mieste vykdomi nors kokie ES finansuojami projektai, skirti neįgaliųjų asmenų įsitraukimui į darbo rinką? Jei taip, koks jų efektyvumas?
ATSAKYMAS. Klaipėdos mieste kaip ir visoje Lietuvoje, nuo 2018 m. balandžio 27 d. Užimtumo tarnyba įgyvendina Europos socialinio fondo finansuojamą projektą – „Profesinė reabilitacija". Projekto tikslas – padidinti neįgaliųjų užimtumą, teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas. Projekte gali dalyvauti neįgalieji ir asmenys, pirmą kartą besikreipiantys į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl darbingumo lygio nustatymo, kuriems nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis. Nuo projekto pradžios jame dalyvavo 39 Klaipėdos mieste gyvenantys neįgalieji. Baigę profesinės reabilitacijos programas 62 proc. neįgaliųjų sėkmingai įsidarbino arba pradėjo savo verslą. Užimtumo tarnyba vertina profesinės programos efektyvumą, kuris 2020 m. I ketv. buvo:
- Išsilaikiusių darbo rinkoje 3 mėn., kurie baigė programą daugiau kaip prieš 3 mėn. – 53,5 proc.
- Išsilaikiusių darbo rinkoje 6 mėn., kurie baigė programą daugiau kaip prieš 6 mėn. – 48,5 proc.
- Išsilaikiusių darbo rinkoje 9 mėn., kurie baigė programą daugiau kaip prieš 9 mėn. – 45,8 proc.
- Išsilaikiusių darbo rinkoje 12 mėn., kurie baigė programą daugiau kaip prieš 12 mėn. – 45,6 proc.
Atkreipiant dėmesį į Jūsų išsakytas mintis, pažymėtina, kad Užimtumo tarnyba nekomentuoja Neįgaliųjų darbingumo lygio nustatymo aspektų, nes tai NDNT kompetencija.
KLAUSIMAS 6. Ką manote apie tai, kad paplitęs reiškinys, kai moterys su psichine negalia, pačios būdamos nestabilios būklės, priklausomos, pavyzdžiui, nuo antidepresantų, įsidarbina socialinių darbuotojų ar slaugytojų padėjėjomis ir prižiūri senus neįgalius asmenis ar net ikimokyklinius vaikus už atlygį? Žinoma, apie savo pačių negalią jos slepia, įsidarbindamos darbdaviui nepraneša. Būna, kad greta oficialaus darbo dar ir nelegaliai padirbėja prižiūrėdamos ir mirštantįjį senuką, kuriam išties būtina profesionali paliatyvioji slauga, o ne kitos neprognozuojamos moters priežiūra.
ATSAKYMAS. Asmens darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT), atsižvelgdama į medicinius, funkcinius ir kt. kriterijus. NDNT asmeniui išduoda darbingumo lygio pažymą, neįgalumo pažymėjimą, išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, sprendimą, kuriame yra nurodomas jo negalios pobūdis, diagnozės kodas pagal tarptautinį ligų klasifikatorių (TLK).
KLAUSIMAS 7. Papasakokite, kodėl atvejo vadybininkų, kurie visokeriopai padeda įsidarbinti norintiems neįgaliems asmenims kituose Lietuvos miestuose, iki šiol nėra Klaipėdos UT?
ATSAKYMAS. Šiuo metu Klaipėdos miesto 1-ajame skyriuje dirba du įdarbinimo konsultantai, kurie atlieka atvejo vadybininko funkcijas. Konkursas atvejo vadybininko pareigybei užimti paskelbtas. Užimtumo tarnyboje neįgaliesiems teikiamomis darbo rinkos paslaugos, organizuojamos užimtumo rėmimo priemonės, profesinė reabilitacija. Atsižvelgiant į neįgaliųjų asmenų individualius poreikius, bendradarbiaujama su socialiniais partneriais – nevyriausybinėmis organizacijomis, savivaldybių administracijomis, neįgaliųjų organizacijomis, dienos centrais, rajono bibliotekomis, sveikatos biurais, psichinės sveikatos organizacijomis.
KLAUSIMAS 8. Ką galite pasakyti apie asmenų su negalia situaciją Klaipėdos m. darbo rinkoje COVID-19 karantino sąlygomis? Kaip yra su tomis darbo vietomis neįgaliesiems, kurios buvo įsteigtos subsidijuojant Ką galite pasakyti apie mieste veikiančias socialines įmones? Ar išties jos sudaro tokias įdarbinimo sąlygas, kurios tenkina neįgaliuosius? Kaip dažnai jose keičiasi įdarbinamieji neįgalieji, kiek vidutiniškai trunka vieno neįgaliojo darbas tose įmonėse?
ATSAKYMAS. Klaipėdos mieste 2017 m. socialinėse įmonėse buvo įsteigtos 4 darbo vietos neįgaliems asmenims, 2018 m. – 4 ir 2019 m. – 15. Steigiamos darbo vietos neįgaliesiems yra pritaikomos darbui žmonėms su negalia.
Ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu darbdaviui paskelbus prastovą, darbuotojams, kuriems yra paskelbta prastova, mokamas ne mažesnis nei minimalus mėnesio atlyginimas, kurį iš dalies kompensuoja valstybė. Subsidijomis prastovų metu per karantiną turi galimybę pasinaudoti ir socialinės įmonės arba neįgaliųjų socialinės įmonės statusą turinčios įmonės. Švelnėjant karantinui ir darbuotojams sugrįžtant į darbus, valstybės parama darbdaviams ir darbuotojams bus tęsiama dar 6 mėnesius po prastovų.
Nuo karantino pradžios, t.y. kovo 16 d. iki birželio pradžios, darbo sutartis socialinėse įmonėse nutraukė 41 negalią turintis asmuo, tuo tarpu nuo sausio 1 d. iki karantino pradžios – 39 neįgalieji. Todėl, galima teigti, kad taikant valstybės paramą darbuotojų darbo vietų išsaugojimui, COVID – 19 darbuotojų atleidimui įtakos neturėjo. Tačiau, analizuojant naujų ribotą darbingumą turinčių asmenų priėmimą į socialines įmones, stebima, kad nuo karantino pradžios darbinę veiklą pradėjo 76 proc. mažiau neįgaliųjų nei iki karantino.
DĖKOJAME UŽ SUPAŽINDINIMĄ SU DARBO RINKOS SITUACIJA KLAIPĖDOJE
„Padėkime sau'19“ informuoja
Lietuvos didžiųjų miestų savivaldybės
Pateikta 2020 m. liepos mėn.
¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤
NEĮGALIEJI IR KARANTINAS
KLAUSIMAS: Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2020 m. neįgaliųjų asmenų diskriminacijos problemoms skirtame Raporte, kuriuo turi vadovautis visų valstybių įvairaus rango valdininkai, kai sprendžiami bet kokie su neįgaliais asmenimis susiję klausimai, rekomenduojama stabdyti visų rūšių diskriminaciją neįgaliųjų asmenų atžvilgiu, o tai reiškia, jog neturi būti tokios diskriminacijos, kai neįgalieji neturi pasirinkimo ar paramos tuos pasirinkimus padaryti; negauna paramos ar paslaugų, kad gyventų nepriklausomai; neturi tokių pat teisių ir galimybių kaip kiti žmonės. Kokia situacija yra Jūsų atstovaujamoje savivaldybėje? Ar įsiklausoma į asmenų su negalia poreikius? Kaip Jūs surenkate informaciją, ko pageidauja asmenys su negalia, kokie jų poreikiai, lūkesčiai, ar juos tenkina jau teikiamos paslaugos, finansinė parama, laisvalaikio praleidimo sąlygos ir galimybės, įsidarbinimo galimybės ir svarbiausia – rūpestis jais COVID-19 karantino sąlygomis ir ypač po jo? Kaip Jums atsodo, ar pakanka, kad įvairios organizacijos atstovauja asmenis su negalia ir nesurenkama informacija tiesiogiai, be tarpininkaujančiųjų organizacijų, iš pačių neįgaliųjų? Ar asmenys su negalia nebuvo savotiškai „pamiršti“, kai pagrindinė žinutė visuomenėje buvo: „Duokite pinigų“ – ir tas prašinėjimas buvo visuotinis, pradedant nuo naujai steigiamų fondų, baigiant savivaldybių prašymais centrinei valdžiai Vilniuje ir verslininkų reikalavimais juos finansuoti, kad nežlugtų verslai bei medikų prašymais aprūpinti juos? Kažkaip asmenų su negalia balsų šiame „chore“ lyg ir nebuvo. Ką manote apie tai?
Alytaus m. savivaldybė: Informacija nėra renkama, asmenys patys kreipiasi į skyrių dėl paslaugų gavimo ir besikreipdami išsako savo poreikius ir lūkesčius dėl paslaugų. Taip pat, rengiant kasmetinį Socialinių paslaugų planą, jis yra viešinamas savivaldybės tinklapyje. Asmenys gali pateikti savo pasiūlymus ar pastabas dėl jo papildymo. Žinoma, betarpiškai bendraujama su socialines paslaugas teikiančiomis įstaigomis, organizacijomis dėl paslaugų poreikio užtikrinimo.
Panevėžio m. savivaldybė: Savivaldybė įsiklauso į neįgaliųjų poreikius. Įvairios organizacijos (NVO), vykdydamos socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus, atstovauja neįgaliesiems, dalijasi informacija apie veiklas ir problemas (dienos užimtumas, individuali pagalba, meninių gebėjimų lavinimas). Neįgalieji nebuvo pamiršti nei karantino metu, nei po jo. Karantino metu neįgaliųjų organizacijos buvo aprūpintos apsaugos priemonėmis, buvo nuolat konsultuojamos nuotoliniu būdu joms aktualiais klausimais.
Klaipėdos m. savivaldybė: Nuo 2013 m. prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos yra įsteigta Neįgaliųjų reikalų taryba - visuomeninė patariamoji ir konsultacinė institucija, padedanti formuoti savivaldybės neįgaliųjų socialinės integracijos politiką. Neįgaliųjų reikalų taryba, kurią sudaro nevyriausybinių organizacijų, Savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų, savivaldybės administracijos bei Savivaldybės tarybos deleguoti atstovai, analizuoja informaciją apie neįgaliųjų socialinės integracijos įgyvendinimą savivaldybės institucijose bei įstaigose, organizacijose, kitą informaciją, susijusią su neįgaliųjų gyvenimo kokybe bei inicijuoja neįgaliųjų poreikių ir jų gyvenimo kokybės tyrimus.
Socialinės išmokos yra šios: Piniginė socialinė parama https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/cd000ac0b1c011e98451fa7b5933515d; Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimas – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.419064/asr; Materialinė parama – gali būti skiriama neįgaliesiems, kaip ir visiems kitiems asmenims, kurie atitinka Teisės aktuose nustatytas sąlygas; Materialinė parama (sezoniniams drabužiams ir avalynei įsigyti; papildomai teikiama socialinės pašalpos gavėjams) – gali būti skiriama atitinkantiems Teisės aktuose nustatytas sąlygas neįgaliesiems, kuriems teikiamos socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijos. Parama iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo gali būti skiriama neįgaliesiems, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui neviršija 2,5 VRP dydžių (šiuo metu - 312,50 Eur ).
Tikslines kompensacijas turi teisę gauti asmenys, kuriems yra nustatyti specialieji poreikiai. Išmoka neįgaliesiems mokama auginantiems vaikus iki 18 metų (besimokančius Lietuvos Respublikos įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę, mokymo formą arba aukštosios mokyklose pagal dieninę ar nuolatinę studijų formą – iki 24 metų), neįgaliesiems, kurie yra pripažinti nedarbingais ir kurių šeimose nėra darbingų asmenų. Neįgaliems vaikams yra skiriama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio (šiuo metu – 60,06 Eur) universali išmoka vaikui per mėnesį ir papildomai kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 50 procentų ir mažesnis darbingumo lygis skiriama 1,03 BSI (šiuo metu – 40,17 Eur) išmoka vaikui. Neįgaliems vaikams, kaip ir visiems vaikams, atsižvelgiant į jų tėvų teisę, gali būti skiriamos ir kitos Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme numatytos išmokos (vienkartinė išmoka vaikui; išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui; išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui; globos (rūpybos) išmoka ar išmoka įvaikinus vaiką. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.1DEDD43B92AE/asr.
Šiaulių m. savivaldybė: Savivaldybė deda visas pastangas, kad bet kokio pobūdžio paslaugos būtų vienodai teikiamos bet kuriai asmenų grupei, neišskiriant asmenų su negalia. Drįstame pasidžiaugti, kad esame vieni iš lyderių sudarydami puikias sąlygas asmenims su negalia sportuoti, ugdytis, leisti laisvalaikį, lankytis kultūros ir sporto renginiuose, lankyti įvairius būrelius ir gauti socialines paslaugas. Siekdami bendradarbiauti ir gauti kuo išsamesnę informaciją ko pageidauja asmenys su negalia, kokie jų poreikiai, lūkesčiai, ar juos tenkina jau teikiamos paslaugos, finansinė parama, laisvalaikio praleidimo sąlygos ir galimybės, esame neįgaliųjų organizacijų atstovus pakvietę dalyvauti į Savivaldybės tarybos sudarytas komisijas, tarybas.: Sporto tarybą, Nevyriausybinių organizacijų tarybą. Švietimo, sporto, kultūros srityse mieste yra daug pasiekta, kad asmenys su negalia jaustųsi pilnaverčiai visuomenės nariai.
Vilniaus m. savivaldybė: Informacija apie socialines paslaugas neįgaliems asmenims renkama ir analizuojama, atsižvelgiant į paslaugas teikiančių įstaigų rengiamas apklausas, pačių neįgalių asmenų prašymus. Manydami, kad organizacijos atstovaujančios neįgaliuosius asmenis ir tiesiogiai teikiančios paslaugas neįgaliesiems, geriausiai gali atliepti šių asmenų poreikius. Taip pat, Socialinių paslaugų skyrius, skirdamas dėmesį paslaugų kokybei, Savivaldybės interneto svetainėje https://vilnius.lt/lt/socialiniu-paslaugu-vertinimas/ vykdo apklausą apie teikiamų paslaugų kokybę, kur kiekvienas paslaugų gavėjas ar jo artimasis gali pateikti siūlymus.
Nuotraukoje – Vilnius, autorius Saulius Žiūra.
KLAUSIMAS: Kaip žinia, asmenys su negalia turėtų turėti tokias pat teises ir galimybes gyvenime kaip ir kiti žmonės, tai reglamentuoja įvairūs teisės aktai.Valstybės kontrolė pateikė duomenis mūsų leidiniui, kad 2020 m. Lietuvoje vykdomo audito rezultatai atskleidė, kad sukurta sistema neužtikrina minimalių neįgaliųjų asmenų vartojimo poreikių, parama teikiama neatsižvelgiant į individualius poreikius, žr. „Padėkime sau‘19“ Nr. 10 ir 12, 13. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė informavo mūsų leidinį (žr. Nr. 12), jog LR SADM reaguodama į ekstremalią situaciją dėl COVID-19 plitimo grėsmės ir siekdama, kad būtų užtikrintas sklandus ir adekvatus piniginės socialinės paramos gavėjų pajamų užtikrinimas, 2020 m. kovo 17 d. raštu pateikė rekomendacihą savivaldybėms dė papildomos socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams. Kokia šios rekomendacijos taikymo praktikoje patirtis Jūsų atstovaujamoje savivaldybėje, ar realiai pagelbėjote finansiškai paramos labiausiai stokojantiems, įskaitytinai ir neįgalius asmenis?
Alytaus m. savivaldybė: Atsižvelgiant į SADM rekomendacijas buvo 36 asmenims paskirta vienkartinė parama. Be to, visiems besikreipiantiems asmenims buvo paskirta piniginė socialinė parama, t.y., socialinė pašalpa ir kompensacija už būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidas.
Panevėžio m. savivaldybė: Reaguodama į ekstremalią situaciją dėl koronaviruso ir siekdama, kad būtų užtikrintas sklandus ir adekvatus piniginės socialinės paramos mokėjimas, balandžio 30 d. savivaldybė įteisino periodinės pašalpos skyrimą kaip paramą ekstremaliosios situacijos/karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius jam pasibaigus. Į periodinę pašalpą gali pretenduoti vieni ar bendrai gyvenantys asmenys, šeimos, tarp jų – neįgalieji. Kaip parodė praktika, naujosios periodinės pašalpos yra tikrai reikalingos.
Klaipėdos m. savivaldybė: Patvirtinta nauja paramos rūšis - materialinė parama nukentėjus dėl savivaldybės, valstybės lygio paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) ekstremalaus įvykio padarinių. Parama skiriama asmenims, dėl paskelbto karantino netekusiems darbo pajamų, susidūrusiems su nepalankiomis ekonominėmis ir finansinėmis pasekmėmis, atitinkantiems nustatytas sąlygas.
Šiaulių m. savivaldybė: Dėl piniginės paramos teikimo Lietuvoje paskelbto karantino metu Šiaulių miesto savivaldybės paramos teikimo komisija (piniginei socialinei paramai išimties tvarka) priėmė protokolinį sprendimą dėl papildomos vienkartinės pašalpos skyrimo. Dėl šios paramos galėjo kreiptis visi asmenys, kurie patyrė sunkumų dėl susidariusios situacijos, neišskiriant nei vienos grupės asmenų. Dėl papildomos vienkartinės paramos skyrimo karantino metu: Vienam gyvenančiam asmeniui netekus darbo paskelbto karantino metu. Skiriamos vienkartinės pašalpos dydžio suma lygi skirtumui tarp MVPD (257,00 Eur) ir asmens kitų gaunamų pajamų (pvz. socialinės pašalpos, neįgalumo pensijos). Asmenims, po profesinio mokymosi bedarbiams, kurį finansavo Užimtumo tarnyba, tiek po trišalės, tiek po dvišalės sutarties karantino metu negalintiems įsidarbinti susirastoje darbo vietoje ar pradėti savarankišką veiklą pagal įgytą kvalifikaciją. Skiriamos vienkartinės pašalpos dydžio suma lygi skirtumui tarp MVPD (257,00 Eur) ir asmens kitų gaunamų pajamų (pvz. socialinės pašalpos, neįgalumo pensijos). Netekus darbo vienam iš tėvų arba abiem paskelbto karantino metu, auginantiems vaikus, skiriama vienkartinės pašalpos dydžio suma lygi skirtumui tarp (pirmam asmeniui 100 proc. MVPD (257,00 Eur), antram 80 proc. MVPD (206,00 Eur) trečiam ir kiekvienam paskesniam - 70 proc. MVPD (180,00 Eur) ir asmenų kitų gaunamų pajamų (pvz. socialinės pašalpos, neįgalumo pensijos, darbo pajamos (jeigu vienas iš tėvų dirba). Kreipiantis dėl pašalpos pirmiausia būtina išnaudoti galimybę dėl socialinės pašalpos skyrimo. (Pvz. suma šeimai jeigu kreiptųsi 3 asmenų šeima tik su soc. pašalpa būtų apie 268 Eur (643 Eur (257+206+180)- 375 (125+125+125)).
Karantino metu dėl nemokamų atostogų, netekus darbo, nevykdant veiklos savarankiškai perpus sumažėjo šeimos pajamos ir šeima turi įvairių kreditinių įsipareigojimų, pateikiant išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Skiriama vienkartinės pašalpos dydžio suma lygi skirtumui tarp (pirmam asmeniui 100 proc. MVPD (257,00 Eur), antram 80 proc. MVPD (206,00 Eur) trečiam ir kiekvienam paskesniam - 70 proc. MVPD (180,00 Eur) ir asmenų kitų gaunamų pajamų. Asmenims iki karantino paskelbimo dirbusiems savarankiškai, kurie šalia nedirbo pagal darbo sutartį ir neturėjo darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, tačiau neturintiems teisės į Užimtumo tarnybos skiriamą išmoką, skiriamos vienkartinės pašalpos dydžio suma lygi skirtumui tarp MVPD (257,00 Eur) ir asmens kitų gaunamų pajamų (pvz. socialinės pašalpos, neįgalumo pensijos). Kreipiantis dėl pašalpos pirmiausia būtina išnaudoti galimybę dėl socialinės pašalpos skyrimo. Asmenims, kurių vaikai mokosi nuotoliniu būdu, ir negavusiems valstybės paramos (kompiuterių bei interneto) interneto paslaugoms apmokėti, jeigu mokestis padidėjo dėl mokymosi namuose karantino paskelbimo metu, pateikus apmokėjimo sąskaitas, kartu pateikiant ir ankstesnių mėnesių mokėjimo sąskaitas (palyginimui kiek padidėjo mokestis). Vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu, patvirtintu piniginės socialinės paramos, pašalpų nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams ir išmokų vaikams teikimo aprašu (toliau - Aprašas) yra skiriamos vienkartinės, tikslinės, periodinės, sąlyginės pašalpos. Periodinės pašalpos skiriamos ne ilgiau kaip 6 mėnesius per metus neįgaliems asmenims, senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, trumpalaikiams bedarbiams. Vienkartinė pašalpa skiriama gydymosi išlaidoms kompensuoti ligos atveju, gydyti siunčiamų asmenų kelionės išlaidoms kompensuoti, techninės pagalbos ar ortopedijos priemonių išlaidoms kompensuoti, kitais nenumatytais Apraše atvejais.
Vilniaus m. savivaldybė: Reaguojant į ekstremalią situaciją dėl koronaviruso plitimo grėsmės, vadovaujantis 2020-03-17 SADM rašte pateiktomis rekomendacijomis, Socialinių išmokų skyriuje buvo imtasi sklandų asmenų aptarnavimą užtikrinančių veiksmų. Visuotinai buvo paskelbta informacija (raštu prie įstaigos durų, tinklalapyje www.vilnius.lt) apie rekomenduojamus kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos būdus, kad būtų maksimaliai išvengta socialinio kontakto galimybė, tačiau asmenys neprarastų teisės į jiems priklausančią paramą.
Rekomenduoti nuotolinio kreipimosi būdai – el. būdu (prisijungus per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis); telefonu 8 700 35545 (prašymą besikreipiančio asmens vardu užregistruos specialistas, asmeniui nurodžius savo asmens duomenis, gyvenamąją vietą, kitus duomenis pagal poreikį); paštu adresu Kauno g. 3, LT-01314 Vilnius. Taip pat paminėtinas reikšmingas faktas, aptarnaujant asmenis - vadovaujantis 2020-05-07 Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3,6,7,9,10,11,17,21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2883, ekstremalios situacijos ir (ar) karantino metu socialinės paramos mokėjimas asmenims, jeigu jie turi teisę į šią paramą, pratęsiamas be atskiro prašymo. Siekiant išvengti papildomo fizinio kontakto, buvo atsisakyta vykti į asmenų gyvenamąją vietą buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktams surašyti, trūkstant esminės informacijos ar siekiant ją papildyti susisiekiama su asmenimis telefonu arba el. būdu. Nuo karantino pabaigos, sušvelninus ekstremalios situacijos sąlygas, asmenys pradėti priimti tiesiogiai pačiame Socialinių išmokų skyriuje, tačiau tik iš anksto užsiregistravus ir rekomenduotina tik tais klausimais, kurių neįmanoma išspręsti nuotoliniu būdu. Taip pat, informuojame, kad Vilniaus miesto savivaldybėje, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-05-23 sprendimu Nr. 1-1555 patvirtintu Vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašu bei 2020-04-28 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-944 „Dėl finansinės paramos asmenims, nukentėjusiems dėl Covid 19 epidemijos paskelbto karantino, skyrimo“, 2020-07-07 duomenimis, 3375 asmenims, įskaitytinai ir neįgaliems asmenims, skirtos tikslinės pašalpos, nukentėjus dėl karantino. Bendra išmokėta pašalpų suma - 1 370 713,12 Eur.
KLAUSIMAS: Aukščiau minėta viceministrė V. Augienė pažymėjo atsakinėdama į mūsų leidinio klausimus, jog „Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme įtvirtinta, jeigu savivaldybės neišnaudoja visų lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai, gali jas perskirstyti socialinės apsaugos sritims finansuoti, tarp kurių – šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems (...) neįgaliųjų socialinei integracijai (...)“.
SADM informuoja: 2018 m. pagal ministerijos skaičiavimus, Vilniuje liko nepanaudota 58, Kaune – 47, Klaipėdoje – 61, Alytuje – 68, Panevėžyje – 59, Šiauliuose – net 72 proc. lėšų, kurios iš valstybės biudžeto šiems miestams buvo skirtos socialinėms reikmėms. Taip pat apie Vilniaus m. situaciją informaciją gavo „Vilniaus diena“: „...Dalis nepanaudotų lėšų skirta bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti, socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti, socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti”.Toliau pranešama: „Pernai socialinei paramai skirtos ir nepanaudotos lėšos, vadovaujantis teisės aktais, kaip ir kitos nepanaudotos savivaldybės biudžeto lėšos, šiais metais naudojamos savivaldybės trumpalaikiams įsipareigojimams, buvusiems 2018 m. gruodžio 31 d., padengti. Nepaskirstytos paramos lėšos (mln. eurų): Kauno m. 4,348 (52,5 proc.), Panevėžio m. 2,024 (37,5 proc.), Alytaus m. 1,115 (28,7 proc.) (...):
Parengta pagal <https://klaipeda.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/parama-skurstantiems-pasirodo-pinigu-varguoliams-dar-ir-lieka-915819>, žr. 2019-12-22.
Kokia yra situacija 2020 m. su socialinėms reikmėms numatytomis lėšomis Jūsų atstovaujamoje savivaldybėje dabar, kai praėjo pusmetis, daugelis patyrė nemažų papildomų išlaidų dėl COVID-19 situacijos, nesumokėti gyventojų pajamų mokesčiai suskaičiuoti, savivaldybių biudžetai nesurinko planuotų pajamų, o neįgaliuosius aptarnaujančios organizacijos karantino metu jokių paslaugų praktiškai neteikė, jos buvo teikiamos su mažomis išimtimis – kaip yra su socialinėms reikmėms skirstomomis lėšomis, ar vėl numatoma jų nenaudoti ir kaupti rezervą metų pabaigai? Gal turite kokių su tuo susijusių pranešimų neįgaliesiems?
Alytaus m. savivaldybė: Karantino metu neįgaliuosius aptarnaujančios organizacijos veikė ir teikė paslaugas neįgaliesiems namuose. Karantino metu buvo draudžiama tik neįgaliųjų/senyvo amžiaus asmenų veikla dienos užimtumo centruose.
Panevėžio m. savivaldybė: Formuojant 2020 m. biudžetą, numatomos nepanaudoti piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams lėšos paskirstytos socialinėms reikmėms. Tad jei susidarys nepanaudotų lėšų, jos teks socialinėms sritims, vadovaujantis Savivaldybės tarybos patvirtinta tvarka.
Klaipėdos m. savivaldybė: Klaipėdos miesto savivaldybei 2019 m. piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti skirta 7402,46 tūkst. Eur., iš jų panaudota 2659,06 tūkst. Eur. Nepanaudotos lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti gali būti naudojamos socialinės apsaugos sritims finansuoti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje. 2019 m. likusi nepanaudota lėšų dalis (4743,4 tūkst. Eur) buvo perskirstyta ir panaudota socialinės apsaugos sritims finansuoti. Klaipėdos miesto savivaldybėje rezervas nėra kaupiamas, nepanaudotos lėšos yra perskirstomos, kaip numatyta teisės aktuose. 2020 m. lėšos yra naudojamos taip kaip numatyta teisės aktuose, apie piniginei paramai skaičiuoti ir mokėti panaudotas, nepanaudotas lėšas ir jų perskirstymą bus galima tiksliau pasakyti pasibaigus biudžetiniams metams.
Šiaulių m. savivaldybė: Lėšos piniginei socialinei paramai planuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. A1-193 patvirtinta „Dėl valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti skirtų lėšų apskaičiavimo“ metodika, kurios 8 punkte nurodoma, kad bazinis lėšų dydis socialinei paramai mokėti nustatomas kaip vidutinis metinis išlaidų socialinei paramai dydis per paskutinius 3 metus iki einamųjų biudžetinių metų, kuriais atliekami skaičiavimai. 2020 metams piniginei socialinei paramai buvo suplanuotos lėšos - 2013100,00 Eur.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams 2020 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. IX -1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2883 pateikta informacija apie papildomų lėšų poreikį (800,0 tūkst. Eurų) patirtoms ir planuojamos patirti išlaidoms iki 2020 m. gruodžio 31 d., kurios viršys 2020 metams planuotas lėšas piniginei socialinei paramai.
Šiaulių miesto savivaldybė įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimus ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijas dėl socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbo organizavimo, bei siekdama užtikrinti socialinių paslaugų teikimą labiausiai pažeidžiamoms asmenų grupėms, ir toliau garantavo paslaugų teikimą karantino metu. Siekiant užtikrinti vaikų ir asmenų su negalia priežiūrą buvo pasirengta tokia paslaugos teikimo seka:
- tuo atveju, jei vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą yra izoliacijoje, tačiau paties vaiko nereikia izoliuoti (vaikas neturėjo kontakto su izoliuojamu asmeniu, nesilankė zonose, kuriose fiksuotas viruso protrūkis), vaiku turėtų pasirūpinti kitas iš tėvų ar kitas vaiko atstovas pagal įstatymą. Jei tokios galimybės nėra – kiti tėvų parinkti su vaiku emociniais ryšiais susiję asmenys, kurie sutiktų ir galėtų pasirūpinti vaiku. Tėvai šiuo atveju taip pat turi galimybę kreiptis į Savivaldybės administraciją dėl vaiko laikinosios priežiūros tėvų prašymu nustatymo;
- tuo atveju, jei nėra artimųjų ar kitų asmenų, kurie galėtų padėti šeimai pasirūpinti vaiku, vaiko priežiūra, išimtiniais atvejais institucijose, užtikrinama tokia tvarka:
2.1. jei vienintelis suaugęs asmuo (mama ar tėvas, ar kitas vaiko atstovas pagal įstatymą), auginantis vaiką (us) arba prižiūrintis vaiką (us), privalės būti izoliacijoje, arba jei turės gultis į ligoninę, vaikas laikinai apgyvendinamas Vaikų globos namų Krizių centre bet kuriuo paros metu. Vaikui turi būti užtikrinta visa reikalinga specialistų pagalba, tinkama priežiūra, saugi aplinka, siekiant išvengti papildomo vaiko traumavimo, aprūpinimas vaistais, jeigu yra toks poreikis;
2.2. jei vienintelis suaugęs asmuo (mama ar tėvas, ar kitas vaiko atstovas pagal įstatymą), auginantis vaiką (us) su sunkia negalia arba prižiūrintis tokį vaiką (us), privalės būti izoliacijoje arba jei turės gultis į ligoninę, vaikas laikinai apgyvendinamas Kompleksinių paslaugų namuose ,,Alka“ bet kuriuo paros metu. Vaikui turi būti užtikrinta visa reikalinga specialistų pagalba, tinkama priežiūra, saugi aplinka, siekiant išvengti papildomo vaiko traumavimo, aprūpinimas vaistais, jeigu yra toks poreikis;
2.3. tuo atveju, jei nepilnametis vaikas privalės būti izoliacijoje, vaikas laikinai apgyvendinamas Vaikų globos namuose bet kuriuo paros metu. Vaikui turi būti užtikrinta visa reikalinga specialistų pagalba, tinkama priežiūra, saugi aplinka, siekiant išvengti papildomo vaiko traumavimo, aprūpinimas vaistais, jeigu yra toks poreikis;
- tuo atveju, jei suaugęs asmuo, prižiūrintis suaugusį šeimos narį su sunkia negalia (toliau – asmuo su sunkia negalia), privalės būti izoliacijoje arba jei turės gultis į ligoninę, tačiau paties asmens su sunkia negalia nereikia izoliuoti (asmuo su sunkia negalia neturėjo kontakto su izoliuojamu asmeniu), asmeniu su sunkia negalia turėtų pasirūpinti kitas suaugęs šeimos narys. Jei tokios galimybės nėra – kitas asmuo, kuris sutiktų ir galėtų pasirūpinti asmeniu su sunkia negalia;
- tuo atveju, jei nėra artimųjų ar kitų asmenų, kurie galėtų padėti pasirūpinti asmeniu su sunkia negalia, arba jei vienintelis suaugęs asmuo, prižiūrintis asmenį su sunkia negalia, privalės būti izoliacijoje arba jei turės gultis į ligoninę, jo priežiūrą dienos metu vykdys integralią pagalbą, socialinę globą asmens namuose, pagalbos į namus paslaugas teikiančios įstaigos;
1.2. užtikrinamas paslaugų teikimas namuose. Asmenims, gaunantiems integralią pagalbą, socialinę globą asmens namuose, pagalbos į namus paslaugas, turi būti užtikrinamas gyvybiškai svarbių paslaugų teikimas tokiu dažnumu, kad būtų patenkinti asmens gyvybiniai poreikiai: suteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, aprūpinama maistu, medikamentais. Paslaugų teikimo intensyvumą derinti telefonu su paslaugas gaunančiu asmeniu ar jo šeimos nariais, pagal galimybę retinti vizitus.
Visą karantino laikotarpį buvo užtikrinama žmonių su negalia priežiūra asmens namuose. Paslaugą į namus asmenims su negalia (integrali pagalba, dienos socialinė globa, pagalba į namus) ar negalintiems savęs apsitarnauti teikė trys įstaigos: BĮ Globos namai, BĮ Socialinių paslaugų centras ir Šiaulių vyskupijos „Caritas“.
Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų (toliau – projektai) veiklų įgyvendinimas ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu buvo vykdomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nurodymus bei Neįgaliųjų reikalų departamento rekomendacijas. Projekto veiklos dėl nepalankios epideminės COVID-19 situacijos buvo pradėtos vykdyti nuotoliniu būdu, ir tik nesant galimybės dirbti nuotoliniu būdu kai kurios suplanuotos veiklos nebuvo vykdomos, o jų įgyvendinimas atidėtas kol bus atšaukti ribojimai dėl susiklosčiusios situacijos.
Neįgaliųjų dienos užimtumo programose dalyvaujantiems asmenims su negalia veiklos buvo vykdomas nuotoliniu būdu, komunikuojant su paslaugų gavėjais įvairiomis nuotolinio ryšio formomis (skaipas, feisbukas, telefonas, kt.).
Individuali pagalba asmeniui su neįgalia buvo teikiama įvertinant riziką kiekvienu atveju individualiai, vengiant kontaktinio pobūdžio veiklos ir pagal situaciją pereinant į nekontaktinę veiklą.
Asmenų su negalia meninių gebėjimų lavinimo veikla nenutrūko ir karantino metu: veiklai reikalingos darbo priemonės buvo išdalintos projekto dalyviams į namus, o procesas buvo vykdomas nuotoliniu būdu, t.y. bendraujant komunikacinėmis ryšio priemonėmis, asmenimis patogiu ir prieinamu būdu.
Įvertindami sudėtingą laikotarpį nenutrūkstamai buvo teikiama pagalba neįgaliųjų šeimos nariams, t.y. nuotoliniu būdu buvo teikiamos konsultacijos, įvairiausia informacija, emocinė pagalba ir kt..
Neįgaliųjų socialinės integracijos per kūno kultūrą ir sportą projektų veiklos buvo stabdomos, vėliau vykdomas nuotoliniu būdu, komunikuojant su paslaugų gavėjais įvairiomis nuotolinio ryšio formomis. Finansavimas nebuvo mažinamas.
Karantino ir ekstremalios situacijos laikotarpiu dalis organizacijų, įgyvendinančių Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus, vykdė ir kitokią veiklą, susijusią su gyvybiškai ir psichologiškai svarbios pagalbos teikimu sunkią negalią turintiems organizacijos nariams: maisto, higienos prekių, apsaugos priemonių, vaistų pristatymas į namus ar kita pagalba pagal poreikį. Savivaldybės administracija nuolat vykdė apklausas ir iš dalies aprūpino organizacijas apsaugos priemonėmis (kaukėmis, dezinfekciniu skysčiu. Likusią dalį apsaugos priemonių organizacijoms buvo leista įsigyti iš projektų finansavimui skirtų lėšų.
Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2020 m birželio 16 d. 24.00 val. karantinas Lietuvos Respublikos teritorijoje atšauktas, Socialinės reabilitacijos paslaugos pradėtos teikti pilna apimtimi ankstesnėse paslaugų teikimo vietose, laikantis visuomenės sveikatos saugos, higienos, rekomendacijų. Kad užtikrintų tolesnį sklandų darbą ir pasiekti planuojamus 2020 m. laukiamus rezultatus, organizacijos, įgyvendinančios Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus, Savivaldybės administracijai pateikė prašymus dėl papildomų lėšų skyrimo 2020 m. projektams finansuoti. Papildomos lėšos prašomos dezinfekcinėms ir apsaugos priemonėms, kad būtų galima pradėti teikti dienos užimtumo ar kitas projekte numatytas paslaugas taip pat darbo užmokesčiui, kadangi padidės projekto vykdytojų darbo krūviai dėl to, kad reikės dažniau ir mažesnėms grupėms teikti projekte numatytas paslaugas. Papildomas valstybės biudžeto lėšos bus skirtos nuo šių metų II pusmečio.
Vilniaus m. savivaldybė: Informuojame, kad vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu nepanaudotos piniginei paramai numatytos lėšos 2018 m. buvo panaudotos šioms socialinės apsaugos sritims finansuoti:
- Šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliems, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms plėtoti
- Finansinei paramai, skirtai skurdui bei socialinei atskirčiai mažinti
- Bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti
- Socialinių paslaugų priemonėms finansuot, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti (socialinės globos paslaugos senyvo amžiaus ir neįgaliems asmenims, pagalbos pinigai šeimoms, šeimynoms ir budintiems globotojams, vaikų socialinei globai)
- Socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčiui.
2020 m. planuojama, kad visos lėšos, skirtos piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams bus panaudotos, o jeigu liks nepanaudotų, jos bus paskirstytos Įstatymu numatytoms socialinės apsaugos sritims finansuoti.
KLAUSIMAS: Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Savivaldybių administracijoms 2020-04-10 raštu Nr. (3.2)-SD-363 „Dėl 2020 metų socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje ir neįgaliųjų socialinės integracijos per kūno kultūrą ir sportą projektų vykdymo ekstremalios situacijos ir karantino metu“ pranešė, jog „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 kovo 14 d. nutarimo Nr. 207
3.5.3. papunkčiu draudžiama veikla vaikų, žmonių su negalia ir pagyvenusių žmonių dienos ir užimtumo centruose. Savivaldybių administracijos privalo užtikrinti vaikų ir žmonių su negalia priežiūrą išimtiniais atvejais įstaigose, jeigu tokia priežiūra neįmanoma namuose. Atsižvelgiant į šį
nurodymą neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos pagal poreikį teiks turimą informaciją
savivaldybėms apie būtinos pagalbos poreikį.(...)
Savivaldybes raginame kviesti bendradarbiauti ir pasitelkti nevyriausybines
organizacijas, gaunančias projektinį finansavimą, teikiant įvairią pagalbą negalią turintiems asmenims“. Informuokite, kokie konkretūs pagalbos neįgaliesiems darbai, veiklos buvo vykdomos Jūsų atstovaujamoje savivaldybėje karantino metu ir dabar – kai metas ypač sunkus. Ar buvo užtikrinta efektyvi komunikacija su organizacijomis, dirbančiomis su asmenimis su negalia bei centrine valdžia, ar buvo kokybiškai keičiamasi informacija ir ar komunikacija buvo patenkinama? Ar pasirengėte informacijos ir komunikacijos valdymui kitam galimam panašiam laikotarpiui, nebūtinai dėl virusų grėsmės, kai patys pažeidžiamiausi visuomenės asmenys – neįgalieji – tam tikra prasme nukenčia labiausiai?
Alytaus m. savivaldybė: Karantino metu buvo aktyvios Alytaus m. sav. veikiančios nevyriausybinės organizacijos, kurios teikė pagalbą Alytaus miesto gyventojams namuose. Galima išskirti keletą - VšĮ “Gerumo skraistė” teikė pagalbą į namus visiems mieto gyventojams pagal poreikį (nupirkdavo maisto produktų, reikalingų medikamentų), Alytaus neįgaliųjų užimtumo dienos centras teikė pagalbą į namus neįgaliems asmenims (nupirkdavo maisto produktų, reikalingų medikamentų). Alytaus samariečių bendrijos Alytaus skyrius, Maltos ordino pagalbos tarnybos Alytaus skyrius, Lietuvos Raudonojo kryžiaus Alytaus skyrius teikė paramą maisto produktais jų stokojantiems.
Panevėžio m. savivaldybė: Savivaldybė daug bendrauja su pačiais neįgaliaisiais, siekdama sužinoti, kokios pagalbos jiems reikia. Vyko ir vyksta efektyvi komunikacija su organizacijomis, dirbančiomis su neįgaliaisiais, kokybiškai keičiamasi informacija. Jei pasitaiko nesklandumų, stengiamės juos išspręsti. Bet kuriuo atveju neįgalieji nebuvo pamiršti nei karantino metu, nei po jo. Jiems buvo teikiama visa būtinoji pagalba: nupirkta vaistų, maisto produktų, gamintas maistas. Tam pasitelkta NVO, pavienių savanorių pagalba. Prie jos galima minėti ir aktualios informacijos sklaidą – tarkim, apie nemokamas psichologo ar bendravimo paslaugas (nemokamas linijas). Neįgaliesiems reikalinga pagalba teikiama ir toliau.
Klaipėdos m. savivaldybė: Lietuvoje paskelbus karantiną dėl COVID-19, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsižvelgdama į priimtas nuostatas priėmė reikalingus sprendimus dėl paslaugų teikimo užtikrinimo vienai iš visuomenės jautriausių grupių, t. y. neįgaliesiems. Šiuo laikotarpiu neįgaliems asmenims, kuriems buvo teikiamos pagalbos ar globos asmens namuose paslaugos ir toliau buvo teikiamos tik mažesne apimtimi, t. y. tik gyvybiškai svarbios (nuperkant vaistų, maisto produktų iš prekybos centrų, karšto maisto pristatymas į namus). Kai kurie asmenys susistabdė paslaugų teikimą, nes grįžo artimieji, kurie pasirūpino jų priežiūra. Neįgaliems suaugusiems asmenims bei vaikams su negalia, kuriems buvo teikiamos globos paslaugos dienos centruose, su jais buvo dirbama nuotoliniu būdu (telefonu, el. paštu ar kitomis ryšio priemonėmis, Zoom ir Messenger programėlių pagalba ir pan.). Savivaldybė karantino metu buvo pasiruošusi teikti ir krizių įveikimo paslaugą neįgaliesiems, kurių artimieji gydosi nuo COVID-19 ir kai nėra kam jais pasirūpinti. Paslaugą buvo planuojama teikti gydymosi metu. Karantino metu prie pagalbos teikimo prisidėjo ir savanoriai bei Klaipėdos mieste veikiančios Nevyriausybinės organizacijos. Viso karantino metu el. paštu, telefonu, Facebook platformoje buvo teikiamos informavimo/konsultavimo paslaugos (dėl asmenų priežiūros namuose - kas gali gauti, iš kur gauti, ko reikia norint nemokamai gauti paslaugas, dėl technikos neįgaliesiems (lova, tualetas, vaikštynė) - kaip šiomis priemonėmis apsirūpinti; buvo teikiama nemokama, nenutrūkstama, anoniminė ir konfidenciali emocinė parama telefonu ir internetu žmonėms, kurie išgyveno sunkumus, jautėsi vieniši, neturėjo su kuo pasikalbėti). Karantino metu buvo teikiama ir asmeninio asistento paslauga neįgaliems asmenims (pagalba buvo teikiama tiek klientų namuose, tiek viešojoje erdvėje, siekiant užtikrinti būtiniausius asmenų poreikius: aprūpinimas būtiniausiais maisto produktais, vaistų nupirkimas bei pagalba atliekant buities darbus; esant galimybei, bent trumpam klientai buvo vedami į lauką pasivaikščioti).
Nevyriausybinės organizacijos, kurios vykdo socialinės reabilitacijos programos projektus, technologijų pagalba rengė nuotolinius susitikimus (įvairūs pašnekesiai ir bendravimas emocinei būklei palaikyti, straipsnių paskaitymai ir paaiškinimai, informavimas, konsultavimas, užimtumo organizavimas, kuriant rankdarbius ar dainuojant ir pan.), taip pat pagalba neįgaliesiems buvo teikiama ir nuperkant vaistų, maisto produktų iš prekybos centrų, apsaugos priemonių, buvo teikiamos pavežėjimo paslaugos į gydymo įstaigas neįgaliesiems, kuriems reikalingos dializės.
Šiuo metu nevyriausybinės organizacijos atnaujina savo veiklą, laikantis visų saugumo priemonių teikia neįgaliųjų dienos užimtumo, individualios pagalbos bei meninių gebėjimų lavinimo paslaugas socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų kontekste.
Apie paramą neįgaliesiems sporto srityje: Asmenys su negalia, siekiantys būti fiziškai aktyviais bei sportuoti, pateikia savo poreikius, lūkesčius bei kt. informaciją tiesiogiai, kadangi dalyvauja Neįgaliųjų integracijos per kūno kultūrą ir sportą programoje. Siekiant išsiaiškinti asmenų su negalia sporto ir fizinio aktyvumo poreikius visame mieste, yra teikiamos apklausos neįgaliųjų organizacijoms, švietimo įstaigoms. Taip pat pažymime, kad Klaipėdoje yra sudaryta Sporto taryba, sudaryta iš visuomeninių organizacijų atstovų. Šioje Sporto taryboje yra įtrauktas ir asmenų su negalia atstovas, kuris atstovauja Klaipėdos miesto neįgalius asmenis visais sporto bei fizinio aktyvumo klausimais. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nuo 2019 metų sudarė sąlygas Klaipėdos miesto biudžetinėse sporto mokymo įstaigose formuoti neįgaliųjų grupes ir jau yra suformuotos 8 grupės vaikų su įvairia negalia. Perspektyvoje numatoma formuoti ir daugiau tokių grupių. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Sporto skyrius nuolat bendrauja ir bendradarbiauja su neįgaliųjų sporto organizacijomis, kurios dalyvauja finansuojamose programose ir (ar) organizacijomis, kurios kreipėsi pagalbos ne tik buvusio karantininio laikotarpio, bet ir visais kitais sunkiais (probleminiais) atvejais.
Šiaulių m. savivaldybė: INFORMACIJOS IR KOMUNIKACIJOS VALDYMAS: 2019-2020 metais Šiaulių miesto savivaldybė finansavo projektą, kurio metu Šiaulių apskrities televizija, bendradarbiaudama su Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Šiaulių teritoriniu skyriumi, rengė ir transliavo viso regiono kurtiesiems skirtas savaitines naujienų laidas su vertimu į gestų kalbą. Projektas vykdytas reaguojant į Šiaulių kurčiųjų reabilitacijos centro prašymą išlaikyti laidos rengimo ir transliavimo tradicijas, kai baigėsi finansavimas iš kitų šaltinių.
Nuotraukoje – Šiauliai, autorius Rinat Tarzumanov
Prasidėjus ekstremalios situacijos, o vėliau – karantino laikotarpiui, Savivaldybė komunikacijos priemones rinkosi ir atsižvelgdama bei vertindama žmonių su negalia poreikius. Visą laikotarpį Šiaulių miesto savivaldybė operatyviai ir suprantamai miesto ir regiono visuomenei skelbė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo nutarimus, aktualiausią Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją, Šiaulių miesto ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, Sveikatos apsaugos ir kitų įstaigų naujienas ir kitą svarbią informaciją. Buvo rengiamos vizualios atmintinės gyventojams su svarbiausia informacija, elgsenos modeliais, vaizdo ir garso klipai, straipsniai.
Oficialiu ir pagrindiniu komunikacijos kanalu Savivaldybė buvo pasirinkusi Šiaulių miesto tinklalapį www.siauliai.lt . Svarbiausia informacija buvo nuolat skelbiama tinklalapio viršutinėje pozicijoje. Visos su koronaviruso tematika susijusios naujienos skelbiamos skiltyje Naujienos, tačiau, kad žmonės lengviau rastų jas vienoje vietoje, sukurta nauja rubrika KORONAVIRUSAS. NAUJAUSIA INFORMACIJA. Visas naujienas šia tema buvo galima pasiekti spaudžiant specialią bėgančią eilute arba sekant matomiausioje tinklalapio vietoje patalpintu specialiu baneriu (reklamine nuoroda).
Beveik kiekvieną dieną buvo sukuriamos vis naujos vaizdinės skrajutės, kuriose vietoje smulkaus teksto, naudojant grafikos elementus ir aiškią struktūrą, buvo pateikiama pati aktualiausia su karantinu ir COVID-19 valdymu susijusi informacija. Dažniausiai jos buvo platinamos interneto kanalais: Savivaldybės Facebook ir Instagram puslapiuose, daugiausiai vartotojų turinčiose miesto Facebook grupėse, kituose puslapiuose. Informacines grafinės skrajutės buvo pritaikomos ir žmonėms su regėjimo negaliomis. Šiaulių dramos teatras sutiko nemokamai įgarsinti Savivaldybės skelbiamą informaciją. Tokie informaciniai garso klipai transliuoti miesto autobusuose ir regioninės radijo stoties eteryje.
Elektroninio dienyno TAMO sistema, skrajutės buvo platinamos visiems miesto mokiniams ir jų tėvams. Spausdintas skrajutes gyventojams dalinos (laikydamiesi saugos reikalavimų) mieste patruliuojantys Miesto koordinavimo skyriaus specialistai. Buvo atspausdinti ir didelio formato plakatai su aktualiausia informacija, kuriuos savanoriai išklijavo daugelyje objektų, kuo arčiau gyvenamųjų teritorijų: prie maisto prekių parduotuvių, degalinių, vaistinių, autobusų stotelėse, prie viešųjų įstaigų. Parengti informaciniai plakatai ir didiesiems reklaminiams stendams (prie gatvių).
Karantino laikotarpiu buvo kuriami informaciniai vaizdo klipai. Vaizdo klipai, kuriuose buvo perteikiama tik vaizdinė informacija (pritaikyti žmonėms su klausos negalia) buvo skelbiami Šiaulių miesto viešojo transporto ekranuose, miesto lauko ekranuose, sveikatos priežiūros įstaigų, socialinių paslaugų padalinių ekranuose. Taip pat socialiniame tinkle Facebook. Kad svarbiausioji informacija pasiektų kuo daugiau šiauliečių, tame tarpe ir su judėjimo negalia, pati svarbiausia informacija buvo skelbiama naudojantis Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (GPIS) per Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos. Trumposiomis žinutėmis iš viso buvo pasiekta iki 200 tūkstančių regiono žmonių.
Karantino laikotarpiu buvo suburtas savanorių tinklas, kurių pagalba buvo galima informuoti gyventojus jų artimiausioje aplinkoje – skelbimų lentose gyvenamuosiuose rajonuose ir daugiabučių laiptinėse. Tie patys savanoriai dalyvavo ir šiauliečių (vyresnio amžiaus gyventojų ir žmonių su negalia) aprūpinimo būtiniausiais produktais programoje. Gyventojai galėjo savanorius išsikviesti pagal poreikį.
Bendradarbiaujant su Lietuvos paštu, buvo parengtas sumaketuotas, atspausdintas ir išplatintas nemokamas Šiaulių miesto savivaldybės informacinis laikraštis. 50 tūkstančių laikraščio egzempliorių per dvi dienas pasiekė šiauliečių, tame tarpe ir žmonių su negalia, būstus.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus nuolat atnaujinama informacija apie išmokas ir kompensacijas buvo pateikiama Savivaldybės puslapyje, socialiniame tinkle Facebook, teikiama informacija telefonais, atsakoma į paklausimus el. paštu. Žmonėms su negalia paslaugos jų namuose buvo teikiamos įprastu režimu. Žiniasklaidos priemonės tiek pagal Savivaldybės užsakymą, tiek savo iniciatyva, skelbė aktualiausią informaciją regiono televizijos ir radijo eteryje, miesto ir krašto spaudos leidiniuose, interneto portaluose, socialinio tinklo paskyrose.
Karantino laikotarpiu Savivaldybės įrašai socialinio tinklo Facebook paskyroje pasiekė dešimtis tūkstančių vartotojų. Paskyroje vyksta nuolatinė aktyvi komunikacija, atsakoma į klausimus. Esant poreikiui Savivaldybė užsako ir specialias mokamo turinio Facebook žinutes visiems miesto gyventojams.
Vilniaus m. savivaldybė: Atsižvelgdamas į susidariusią karantino metu situaciją, Socialinių paslaugų skyrius ragino socialinių paslaugų įstaigas perorganizuoti paslaugų teikimą, teikiant visas įmanomas paslaugas nuotoliniu būdu, naudojant paslaugų gavėjams ir jų artimiesiems priimtinas ryšio priemones. Suprasdami, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu neįgalūs žmonės ir jų artimieji jaustų įstaigų palaikymą ir paramą bei žinotų į ką kreiptis dėl reikiamos pagalbos suteikimo, prašėme įstaigų, esant poreikiui suteikti gyvybiškai svarbią pagalbą (pvz. medikamentų, maisto produktų nupirkimą ir pristatymą). Taip pat, įstaigų buvo paprašyta parengti įstaigos teikiamų paslaugų organizavimo planą ir tvarką COVIC-19 grėsmės laikotarpiui, nuolat sekti atnaujinamus Valstybės ekstremaliosios situacijos lygio operacijų centro nurodymus bei užtikrinti jų įgyvendinimą.
Dėkojame už atsakymus
TEMA: NEĮGALIEJI IR DONORYSTĖ
Pateikta 2020 m. kovo mėn.
Vita Gembutienė, Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Transplantacijų koordinavimo skyriaus vedėja, pranešė „Padėkime sau'19“ apie neįgaliųjų asmenų situaciją:
„Nacionalinis transplantacijos biuras pagal savo kompetenciją informuoja, kad Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo nuostatos aiškiai apibrėžia (toliau – įstatymas), kas gali būti donoru – po mirties ir gyvas būdamas. 4 straipsnio 1 dalis „Donoru gali būti kiekvienas veiksnus asmuo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išreiškęs sutikimą, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai.“Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo 4 straipsnio 4 dalis apibrėžia, jog yra draudžiama imti audinius, ląsteles ar organus iš pilnamečio neveiksnaus ar ribotai veiksnaus donoro. Asmens sutikimo ir nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų paimti ir atiduoti transplantuoti, tvarkos aprašo formoje (2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 368), kuri užpildyta ir pasirašyta veiksnaus piliečio yra pateikiama Nacionaliniam transplantacijos biurui prie SAM, nėra prašoma informacijos apie neįgaluma ar specialiuosius poreikius.
Biuras, būdamas Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registro (toliau – Registras) tvarkytoju, šiame registre registruoja ir saugo informaciją apie asmenų sutikimą ir nesutikimą, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų paimti ir atiduoti transplantuoti; informaciją apie recipientus bei informaciją apie gyvus ir mirusius donorus. Informacija Registre yra kaupiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo (Žin., 2000, Nr. 72-2230)“ bei Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo nuostatomis, kuriose nėra reikalavimų dėl informacijos kaupimo apie neįgaluma ar specialiuosius poreikius, todėl Jūsų prašomų duomenų pateikti negalime“.
PASTABA. Skaityti daugiau donorystės tema galima:“Padėkime sau‘19“ Nr. 6 ir Nr. 8; 2020-01-23 Vaida Milkova Iš Diena.lt (https://klaipeda.diena.lt) „Akibrokštas: laukė donoro inksto, bet artimieji nepaisė mirusiojo valios“;
<https://elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/santaros-klinikose-per-nepilnas-dvi-paras-ivyko-sesios-organu-transplantacijos-196411>, žr. 2020-02-18; <https://www.delfi.lt/spausdinti/?id=83567609>, žr. 2020-02-18.
Griežtai draudžiama „Padėkime sau'19“ paskelbtą žodinę ir vaizdinę informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Padėkime sau'19“ kaip šaltinį.
