SVARBU ŽINOTI

Numatyta plėsti asmeninio asistento paslaugą

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos skyriaus vedėja Daiva Zabarauskienė atsako į „Padėkime sau‘19“ klausimus. Pateikta 2020-10-22.

KLAUSIMAS 1: Seimas svarstė socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pristatytas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-5015), kuriomis siūloma įtvirtinti asmeninės pagalbos poreikį kaip vieną iš specialiųjų poreikių rūšių ir plėsti asmeninio asistento paslaugą. Naujos nuostatos įsigaliotų 2021 m. liepos mėn. Asmeninis asistentas būtų apibrėžiamas, kaip fizinis asmuo, darbo ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais. Ar tai reiškia, kad jei pagalbą neįgaliajam teiks giminaitis, neįgaliajam bus nemokamos kompensacijos už specialiuosius poreikius, slaugos ir priežiūros išmokos? Kokius pokyčius praktiškai reiškia ta nuostata, kad pagalbą teikti skatinami asmenys, nesusiję su neįgaliuoju giminystės ryšiais?

Atsakymas: Asmeninės pagalbos teikimas nėra susijęs su tikslinių kompensacijų mokėjimu, t. y. nepriklauso nuo to, ar asmuo gaus asmeninę pagalbą ar ne. Jei jam priklauso tikslinė kompensacija, ji ir toliau bus mokama.

Įstatymo projekte numatyta, kad asmeninę pagalbą turėtų teikti asmuo, kuris nėra susijęs su negalią turinčiu žmogumi artimais giminystės ryšiais: To neturėtų daryti tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys. Tokia nuostata siūloma pasitarus su neįgaliųjų nevyriausybinėmis organizacijomis ir remiantis užsienių šalių patirtimi. Pavyzdžiui, Latvijoje leidžiama, kad šeimos nariai taptų asmeniniais asistentais ir jais yra apie 90 proc. žmonių. Tokiu atveju asmeninė pagalba praranda savo prasmę – ji tampa dar viena priežiūros, globos forma.

Šeimos nariai paprastai persistengia globodami asmenis su negalia – dažnai darydami viską už juos. Asmeninis asistentas turėtų išlaisvinti ne tik žmogų dirbti, mokytis atviroje visuomenėje, suteikti galimybę išmokti gyventi savarankiškai, nepriklausomai nuo šeimos narių, bet ir šeimos narius, kad jie turėtų laiko asmeniniam ir profesiniam gyvenimui, galėtų užsiimti norima veikla.

KLAUSIMAS 2: Pakomentuokite, kaip konkrečiai įstatymas prisidės, prie visaverčio asmenų su negalia integravimosi į visuomenę galimybių.

Atsakymas: Asmenino asistento pagalba kiekvienu atveju turėtų būti individuali, atsižvelgiant į žmogaus, kuriam būtų teikiamos asmeninio asistento paslaugos, poreikius. Pvz., asmeninis asistentas galės padėti žmogui su negalia nuvykti iš vienos vietos į kitą, padėti bendrauti su kitais žmonėmis, leisti kartu laisvalaikį ir pan. Svarbu tai, kad asmeninio asistento pagalbos tikslas ne už žmogų, kuriam teikiamos asmeninio asistento paslaugos, atlikti visus darbus, bet šiuos darbus ir veiklas atlikti kartu su juo ir padėti jam ten, kur žmogus negali padaryti pats.

Asmeninės pagalbos poreikio nustatyme svarbiausią vaidmenį turės pats žmogus, kuris ir spręs, kokios pagalbos jam reikia, kad galėtų gyventi savo būste, prasmingai dalyvauti visuomenės gyvenime: mokytis, dirbti, leisti laisvalaikį.

KLAUSIMAS 3: Pagal naujas nuostatas būtų nustatomi du specialiųjų poreikių lygiai. Paaiškinkite, ką praktiškai tai reikš neįgaliesiems.

Atsakymas: Tai reiškia, kad pensinio amžiaus asmenims nebebus nustatomas nedidelių specialių poreikių lygis, o iki įstatymo įsigaliojimo turėtas nedidelių specialių poreikių lygis atitiks anksčiau nustatytą vidutinių specialių poreikių lygį.

Pensinio amžiaus žmonės, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, turi teisę naudotis lengvatomis:

Transporto – turi teisę ne tik jie, bet ir juos lydintys asmenys. Jie gali įsigyti su 80 proc. ar 50 proc. nuolaida vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą;
vaistų kompensavimo – 100 proc. ar 50 proc. nuo bazinės vaistų kainos;
valstybės rinkliavos už asmens tapatybės kortelės arba paso – asmens pasirinkimu už vieno iš šių dokumentų išdavimą ir keitimą nemokėjimas;
medicininės reabilitacijos, įskaitant sveikatą grąžinantį gydymą, siunčiamiems baigti gydymą po sunkios ligos ar traumos, kurios įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą kompensavimas;
gauti nemokamai antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius.

Pensinio amžiaus žmonės, kuriems nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis, nepaisant to, kad jiems taip pat reikalinga pagalba ir priežiūra, negali naudotis tokiomis pačiomis lengvatomis kaip vidutinį specialiųjų poreikių lygį turintys žmonės. Jiems nepriklauso transporto lengvatos – negali įsigyti vienkartinio arba terminuoto vardinio važiavimo tolimojo, vietinio reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, nebent pati savivaldybė yra numačiusi tokias lengvatas, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilieto su 50 proc. nuolaida. Jiems tenka mokėti nustatytą valstybės rinkliavą už asmens tapatybės kortelės arba paso išdavimą ir keitimą.

Įsigaliojus įstatymo pakeitimams bus panaikintos diskriminacinės nuostatos ir visi pensinio amžiaus žmonės, kuriems bus nustatyti specialiųjų poreikių lygiai, galės naudotis jiems priklausančiomis lengvatomis.

Dėkojame už atsakymus.

Informuoja Valstybės kontrolė

Lietuvoje yra 9 proc. (242 tūkst.) gyventojų su negalia. Šių asmenų socialinės integracijos politika orientuojama nuo šalpos ir palaikymo link pačių asmenų gebėjimo integruotis į socialinį gyvenimą. Statistika fiksuoja, kad net 44 proc. asmenų su negalia patiria skurdo riziką ir socialinę atskirtį. Šis rodiklis yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje (Lietuva užima 27 vietą). Dažnai šie asmenys izoliuojami švietimo sistemoje, darbo rinkoje, neužtikrinamas sveikatos paslaugų prieinamumas, nepritaikyta fizinė aplinka, pažeidžiamos teisės į savarankišką gyvenimą. Teikiama parama nešalina kliūčių tapti lygiaverčiais visuomenės nariais, nes įgalinančių paslaugų stinga, jos yra netvarios ir jų aprėptis yra labai menka.
Audito metu planuojame įvertinti valstybės ir savivaldybių vykdomų priemonių efektyvumą šioje srityje. Audito rezultatai padės išgryninti, ar teikiama parama tenkina asmenų su negalia poreikius, padeda gyventi savarankiškai ir integruotis į visuomenę, atvirą darbo rinką, suteikia galimybę naudotis viešosiomis paslaugomis, transporto, informavimo priemonėmis.

Pagal: <https://www.vkontrole.lt/mvp.aspx?id=2020>, žiūrėta 2020-06-16

Valstybės kontrolė: vykdomos priemonės reikšmingai nepagerino asmenų su negalia situacijos.

Valstybės ir savivaldybių pagalba pasiekia tik dalį žmonių su negalia, trūksta aplinkos ir informacijos priemonių pritaikymo

Pateikta 2020-09-08

Valstybės kontrolės atlikto audito „Asmenų su negalia socialinė integracija“ rezultatai buvo pristatyti su šios srities politiką formuojančių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovais vykusioje diskusijoje 2020 m. rugsėjo 8 d. Pagrindiniai audito klausimai: ● ar asmenims su negalia sudarytos galimybės gauti paslaugas, įgalinančias gyventi savarankiškai; ● ar asmenims su negalia sudarytos sąlygos įsitraukti į darbo rinką; ● ar užtikrintas aplinkos, transporto ir informacijos prieinamumas asmenims su negalia.

Audito metu surinkti ir apibendrinti statistiniai duomenys. Skelbiama, jog 2019 m. Lietuvoje 8 proc. šalies gyventojų (236 tūkst.) turėjo negalią. Didžioji jų dalis buvo darbingo amžiaus (158 tūkst.), o tik 29 proc. dirbo ir šis skaičius per pastaruosius penkerius metus nepadidėjo. 2018 m. asmenims su negalia išmokos sudarė apie 1,4 proc. BVP ir viršijo ES valstybių narių vidurkį. Asmenims su negalia atstovaujančios organizacijos pabrėžia, kad išmokos padeda išgyventi, bet nenaikina socialinių kliūčių būti savarankiškiems darbo rinkoje ar kasdieninėje veikloje, jeigu nėra kuriamos ir plėtojamos tikslingos paslaugos. Prieš dešimt metų Lietuvai ratifikavus JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, jos nuostatoms įgyvendinti vykdyta Nacionalinė neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2020 m. programa. 2016 m. JT Neįgaliųjų teisių komitetas išreiškė didelį susirūpinimą dėl nepakankamo užtikrinimo asmenims gyventi savarankiškai ir įtraukimo į bendruomenę, mažo užimtumo, aplinkos prieinamumo ir pateikė rekomendacijas. Europos socialinių teisių ramstis taip pat pabrėžia, kad asmenys su negalia turi teisę į finansinę paramą, užtikrinančią orų gyvenimą, paslaugas, leidžiančias jiems dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime, ir jų poreikiams pritaikytą darbo aplinką. Neįgaliųjų socialinės integracijos politika Lietuvoje pastaraisiais metais keičiasi nuo šalpos ir palaikymo link pačių asmenų su negalia gebėjimo integruotis į socialinį gyvenimą. 2019 m. Lietuvoje skurdo riziką patyrė 31,3 proc. asmenų su negalia ir šis rodiklis per paskutinius metus sumažėjo 3,7 proc. punktais, tačiau lyginant 2018 m. duomenis jis žymiai viršija ES vidurkį (LT – 35, ES – 21,3 proc.).

Apibendrinta, jog vykdomos priemonės reikšmingai nepagerino asmenų su negalia situacijos Lietuvoje. 2018/2019 m. Europos semestro šalies suvestinėje dėl negalios 4 kaip pagrindinės problemos įvardijamas didelis šių asmenų skurdo rizikos lygis, žemas užimtumo lygis, efektyvių integracijos į darbo rinką priemonių trūkumas, ir tai, kad institucinės globos pertvarka bei bendruomeninių paslaugų kūrimas vis dar pirminiame etape. Neįgaliųjų reikalų departamento, Informacinės visuomenės plėtros komiteto atlikti tyrimai/vertinimai rodo, kad nėra užtikrintas visų viešųjų pastatų, transporto, interneto svetainių pritaikymas asmenims su negalia.

Valstybės kontrolės auditas „Asmenų su negalia socialinė integracija“ rodo, kad neįgaliesiems nepakankamai užtikrinamos galimybės gauti paslaugas pagal jų poreikius, dirbančių atviroje darbo rinkoje nedaugėja, trūksta viešųjų pastatų, transporto, interneto svetainių ir mobiliųjų programų pritaikymo. Tinkamų sąlygų sudarymas ir pagalbos teikimas tapo itin aktualus COVID-19 krizės laikotarpiu.

Audito metu nustatyta, kad dalis asmenų su negalia negauna individualius poreikius atliepiančių kompleksinių paslaugų, nes pagalbos poreikiai nustatomi skirtingose institucijose, veiksmų koordinavimas ir keitimasis informacija tarp jų nevyksta, nestebima, ar teikiama pagalba padeda gyventi savarankiškai. Audito metu atlikto atvejo tyrimo rezultatai rodo, kad tik 13 proc. asmenų, kuriems buvo nustatytas pagalbos poreikis, savivaldybėse gavo specialiąsias paslaugas. 35 proc. asmenų su negalia pagalbos nesikreipė ir savivaldybės neturėjo informacijos apie juos.

Savivaldybių pateikti duomenys rodo, kad daugiau nei pusė jų (32) neužtikrina, kad bent 30 proc. viešųjų pastatų, kuriuose teikiamos socialinės, švietimo, sveikatos ir kultūros paslaugos, būtų pritaikyti žmonėms su negalia. 34 savivaldybėse neįgaliesiems nebuvo pritaikyta nė viena viešojo transporto priemonė. Penkiuose didžiuosiuose miestuose prieinamumas didėja ir siekia 56 proc., kitose savivaldybėse transportas atnaujinamas lėtai ir prieinamumas siekia tik 12 proc. Valstybės ir savivaldybių internetinės svetainės asmenims su negalia turi būti pritaikytos iki 2020 m. rugsėjo mėn., tačiau 2019 m. jų buvo pritaikyta tik 3,4 proc., o mobiliųjų programų pritaikymas nevertintas.

Audito metu išryškintos esminės problemos. Suskaičiuota, kad lėšų asmenų su negalia integracijai skiriama nemažai. 2019 m. SADM asmenų su negalia išmokoms, socialinės integracijos ir užimtumo skatinimo priemonėms panaudojo 967 mln. Eur, iš jų: 833 mln. Eur išmokoms ir kompensacijoms, 94 mln. Eur socialinės integracijos priemonėms, 40 mln. Eur užimtumui skatinti. SADM vykdo ES projektus, kuriais finansuojama globos įstaigų pertvarka (infrastruktūra – 37,5 mln. Eur, paslaugos – 17,6 mln. Eur), integrali pagalba į namus (30 mln. Eur), asmeninio asistento paslaugos (5 mln. Eur). Susisiekimo ministerija transporto prieinamumui didinti vykdo tris ES investicijomis finansuojamas priemones, skirtas viešojo transporto priemonių parko atnaujinimui ir tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų pritaikymui specialiųjų poreikių turintiems žmonėms; skirta apie 43 mln. Eur. Tikslinius projektus fizinės ir informacinės infrastruktūros pritaikymui vykdo Sveikatos apsaugos (24,3 mln. Eur), Kultūros (4 mln. Eur) ir Vidaus reikalų (86 tūkst. Eur) ministerijos. Tačiau lėšų panaudojimas nėra efektyvus, kadangi nustatyta daug probleminių ir taisytinų sričių. Pavyzdžiui, vertintų viešojo sektoriaus institucijų ir įstaigų interneto svetainių prieinamumas asmenims su negalia nuo 2017m. vis mažėjo: 5 proc. prieinamumas 2017 m., 3,5 proc. - 2018m. ir tik 3,4 proc. - 2019 m. Kita didelė problema susijusi su asmenų su negalia aktyvumu darbo rinkoje, jų įsidarbinimu. Pavyzdžiui, 2015 m.iš visų darbingo amžiaus asmenų su negalia 24,9 proc. dirbo atviroje darbo rinkoje, o 2019 m. jie tesudarė 22,6 proc.

Valstybės kontrolė savo išvadas ir rekomendacijas teikia LR Seimui, ministerijoms, savivaldybėms. Įgyvendinus aukščiausiosios audito institucijos pateiktas rekomendacijas, būtų sukurta integrali asmens poreikių vertinimo ir juos atliepianti pagalbos teikimo sistema, įdiegtos paveikiausios priemonės dėl asmenų su negalia įsitraukimo į atvirą darbo rinką ir aktyvesnio darbdavių dalyvavimo juos įdarbinant, patobulintas įdarbinimo organizavimas, atliktas viešųjų pastatų ir transporto objektų vertinimas ir parengti veiksmų planai dėl prieinamumo gerinimo, pritaikytos viešojo sektoriaus internetinės svetainės ir mobiliosios programos.

Šaltiniai: <https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=25162>, žr. 2020-09-08; Valstybinio audito ataskaita: Asmenų su negalia socialinė integracija, 2020-09-07.

Siūloma įtvirtinti asmeninio asistento paslaugą neįgaliesiems

2020 m. rugsėjo 17 d., parengė LRS Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro vyriausiasis specialistas Rimas Rudaitis

Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pristatytas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-5015), kuriomis siūloma įtvirtinti asmeninės pagalbos poreikį kaip vieną iš specialiųjų poreikių rūšių ir plėsti asmeninio asistento paslaugą. Asmenine pagalba siekiama sudaryti sąlygas neįgaliajam gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse.

Teikiamu projektu siekiama reglamentuoti asmeninės pagalbos poreikio, kaip specialiojo poreikio tenkinimo priemonės, nustatymo, asmeninės pagalbos teikimo organizavimo, finansavimo ir apmokėjimo sąlygas.

Įstatyme asmeninis asistentas būtų apibrėžiamas, kaip fizinis asmuo, darbo ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais.

Asmeninės pagalbos poreikis būtų nustatomas individualiai kiekvienam neįgaliajam, vertinant kompleksiškai sveikatos būklę ar organizmo funkcinius sutrikimus, galimybes atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurios yra būtinos siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse. Už asmeninės pagalbos teikimo organizavimą ir jos kokybės užtikrinimą atsakytų savivaldybių institucijos.

Jeigu neįgaliojo, kuriam reikalinga asmeninė pagalba, pajamos būtų mažesnės nei 250 eurų, už asmeninę pagalbą jam mokėti nereikėtų. Jeigu pajamos didesnės, neįgalusis turėtų apmokėti 20 proc. pagalbos teikimo kaštų, tačiau tai neturėtų viršyti 20 proc. jo pajamų.

Teikiamais pakeitimais planuojama atsisakyti nedidelių specialiųjų poreikių lygio nustatymo. Pasak iniciatorių, asmenys, kuriems iki įstatymo įsigaliojimo buvo nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis, bus prilyginami turintiems vidutinių specialiųjų poreikių lygį. Tokiu atveju šie asmenys, kaip ir tie, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, galės pasinaudoti transporto lengvatomis ir lengvata nemokėti rinkliavos gaminantis tapatybės kortelę ar pasą.

Pagal naujas nuostatas būtų nustatomi du specialiųjų poreikių lygiai:

1) didelių specialiųjų poreikių lygis – nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 0–30 proc. darbingumo lygis;

2) vidutinių specialiųjų poreikių lygis – nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, arba asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 35–55 proc. darbingumo lygis.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba rekomenduotų asmeniui, dėl kokių specialiosios pagalbos priemonių jis galėtų kreiptis, pavyzdžiui, dėl būsto pritaikymo, techninės pagalbos priemonių, socialinių paslaugų, asmeninės pagalbos ir panašiai. „Minėta rekomendacija užtikrintų vieno langelio principo taikymą gaunant informaciją apie neįgaliajam reikalingas specialiosios pagalbos priemones ir sudarytų galimybę užtikrinti lygias neįgaliojo ugdymo, profesines, socialines bei visaverčio integravimosi į visuomenę galimybes“, – teigia projekto iniciatoriai.

Jei Seimas pritartų šioms naujoms nuostatoms, jos įsigaliotų 2021 m. liepos mėn. Pasak ministro L. Kukuraičio, kitais metais asmeninei pagalbai neįgaliesiems teikti prireiktų apie 2 mln. eurų, vėlesniais metais – apie 10 mln. eurų.

Pritarus projektui po pateikimo bendru sutarimu, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Socialinių reikalų ir darbo komitete, papildomu – Žmogaus teisių komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti spalio 20 d.

Šaltinis: <https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35435&p_t=272505>, žr. 2020-09-20.

JUNITED NATIONS

Turinčių negalią asmenų žmogaus teisių užtikrinimo klausimas

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 43-ojoje sesijoje:

PASKELBTAS RAPORTAS

Nr. 9 skelbėme, kad Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šių metų vasario 24–25 dienomis Ženevoje dalyvavo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 43-ojoje sesijoje ir lankėsi tarptautinėse organizacijose.

URM mūsų informaciniam biuleteniui pranešė, jog yra pasirengusi suteikti papildomos informacijos apie asmenų turinčių negalią teisių užtikrinimo klausimo aptarimą bei pasiektus rezultatus pasibaigus JT ŽTT 43-oji sesijai. Deja, dėl COVID-19 pandemijos sesijos darbas nutrauktas kovo 13 d.

Tiesa, JT ŽTT 43-ojoje sesijoje vasario 28 d. Jungtinių Tautų Specialioji pranešėja dėl asmenų su negalia žmogaus teisių užtikrinimo Catalina Devandas-Aguilar pristatė metinį raportą, skirtą diskriminacijai negalios pagrindu. Tenka pažymėti, kad žadėtas veiksmas, jog dialogo metu bus teikiamas Europos Sąjungos bendrasis pasisakymas, kurio tekstą derina visos ES valstybės narės, neįvyko, taip pat nebuvo ekspertų diskusijos – kasmetinio interaktyvaus dialogo dėl asmenų su negalia žmogaus teisių užtikrinimo pagal Neįgaliųjų teisių konvencijos 8-ojo straipsnį.

Specialioji pranešėja dėl asmenų su negalia žmogaus teisių užtikrinimo

Catalina Devandas-Aguilar yra asmuo, dirbantis Jungtinėms Tautoms ir padedantis šalims suprasti, ką jos turi padaryti, kad užtikrintų žmonėms jų teises. 2020 m. raporte yra teigiama, kad asmenys su negalia turi gauti jiems reikalingą medicininę priežiūrą ir pakankamai pinigų ar paramos, kad gyventų nepriklausomus gyvenimus. Jei jie šito negauna, gali jaustis esą problema kitiems žmonėms ir neturintys nieko, dėl ko vertėtų gyventi. Tuo pačiu pabrėžiama, kad medicinoje ar moksle neįgaliųjų asmenų teisių pažeidimai gali reikšti, jog jiems teikiama priežiūra, gydymas, kurio jie nenori, arba jie gali negauti gydymo ar priežiūros, kokios jiems reikia. Rekomenduojama stabdyti visų rūšių diskriminaciją neįgaliųjų asmenų atžvilgiu, o tai reiškia, jog neturi būti tokios diskriminacijos, kai neįgalieji

neturi pasirinkimo ar paramos tuos pasirinkimus padaryti;
negauna paramos ar paslaugų, kad gyventų nepriklausomai;
neturi tokių pat teisių ir galimybių kaip kiti žmonės.

Specialioji pranešėja teigia, kad vyriausybės privalo:

Nesakyti nieko, kas skatintų kitus žmones manyti, kad neverta gyventi, jei tu turi negalią.
Negailėti laiko ir pinigų, kad užtikrintų, jog asmenys su negalia turėtų tokias pat teises ir galimybes gyvenime kaip ir kiti žmonės.
Šalys turi atsisakyti tokių įstatymų, kurie leidžia šeimoms ir kitiems žmonėms nuspręsti už ką nors vien dėl to, kad jie turi negalią.

Raporte pažymėta, kad neįgalieji turi teisę:

gyventi ilgus ir sveikatingus gyvenimus;
turėti privatumą ir kad kiti asmenys neskleistų informacijos apie juos be jų sutikimo;
gauti paramą, kad galėtų turėti privatumą ir kad kiti asmenys neskleistų informacijos apie juos be jų sutikimo;
gauti paramą, kad galėtų gyventi nepriklausomai;
gauti paramą ir informaciją, kad būtų įtraukti į sprendimų priėmimo procesą net tuo atveju, kai kiti žmonės nesutinka su tais sprendimais.

Bioetika turėtų apsaugoti žmogaus teises, apibrėžtas Neįgaliųjų teisių konvencijoje. Praeityje daugelis žmonių su negalia buvo sterilizuoti, naudojami moksliniuose tyrimuose arba nužudyti. Taip atsitiko todėl, kad kiti manė, kad jie nebuvo verti gyventi. Bioetika padeda vyriausybėms mąstyti kaip teisės aktai mokslinių tyrimų ir medicinos srityje turėtų atrodyti. Mokslo raida reiškia, kad gydytojai dabar gali:

testuodami motinas pamatyti, jei jų kūdikis turės negalią;
abortuoti kūdikius, kurie gimtų su negalia;
gydyti tėvus, mėginant sustabdyti nuo neįgalaus kūdikio gimimo.

Specialioji pranešėja nustatė, kad mokslas ir medicina diskriminuoja neįgalius asmenis dėl daugelio skirtingų priežasčių. Kai kurios iš diskriminacijos formų:

Tai gali lemti diskriminaciją, kai kiti žmonės mano, kad žmogaus gyvenimas nėra vertas gyventi turint negalią. Tai reiškia, kad šeimos ir gydytojai: duoda žmonėms vaistus, kurie keičia jų elgesį taip, kad jie tampa nebe savimi ir pakinta jų elgesys.
Ydingas manymas, jog žmonės su negalia negali priimti sprendimų. Kiti žmonės ir paslaugų teikėjai dažnai galvoja apie žmones su negalia kaip negalinčius priimti sprendimus savarankiškai. Tai gali reikšti: intelektinės sveikatos problemų turintiems žmonėms, asmenims su mokymosi negalia, demencija ar autizmu yra skiriamas gydymas arba jie įtraukiami į mokslinius tyrimus, su kuriais jie nesutinka, jų nenori.
Negauna pakankamai paramos. Neįgalieji turėtų gauti gydymą, kuris jiems reikalingas, ir pakankamai pinigų arba paramos, kad galėtų gyventi nepriklausomus Jei jie šito negauna, gali manyti, kad yra našta kitiems žmonėms ir neturi nieko, dėl ko verta gyventi.
Neįgaliems asmenims turi būti užtikrinta galimybė daryti sprendimus dėl tokių dalykų, kaip santykiai, galimybė tapti tėvais ar susituokti.
Neįgalieji turi gauti gerą medicininę priežiūrą ir galimybę rinktis gydymo būdą.

Neįgalieji turi būti gerbiami už tai, kokie jie yra ir negauti tokio gydymo, kuris juos keistų arba netaikyti jiems gydymo, išskyrus jei jie patys jį pasirenka.

Vyriausybės privalo atsisakyti įstatymų, kurie leidžia su neįgaliaisiais elgtis mažiau sąžiningai nei su kitais žmonėmis. Medicinoje ir moksle tai gali reikšti, kad žmonėms su negalia teikiamas gydymas, kurio jie nenori. Arba gali būti, kad reikiamų vaistų ar gydymo jie negauna. Žmonės, dirbantys medicinos ir sveikatos priežiūros srityse, turi būti mokomi apie žmogaus teises ir asmenis su negalia. Šalys turėtų atsisakyti įstatymų, leidžiančių šeimoms ar kitiems žmonėms priimti sprendimus už kitus asmenis vien dėl to, kad jie yra neįgalūs. Taip pat turėtų būti atsisakyta įstatymų, kurie leistų šeimoms ar gydytojams gydyti ar operuoti jaunuolius su negalia, jei jie tam nepritaria.

Vyriausybės turėtų bausti visus, kurie tyčia kenkia asmeniui, turinčiam negalią, mokslo ar medicinos pagalba. Jie turėtų įsiklausyti į aukas ir daryti viską, kas yra jiems tinkama. Jos turėtų turėti įstatymus ir taisykles, pagal kurias apsaugotų žmones su negalia, taip pat teikti jiems daug paramos, kad jie būtų įtraukti į sprendimų priėmimo procesus, net jei kiti žmonės nesutinka su tuo, ką nusprendžia neįgalūs asmenys. Sprendimai dėl gydymo turi būti pagrįsti tuo, ką asmenys pasirenka, o ne grįsti pinigų taupymu. Svarbiausias dalykas yra galvoti apie tai, kaip nauji planai, taisyklės ir įstatymai galėtų paveikti žmonių, turinčių negalią, žmogaus teises.

Specialioji pranešėja teigia, kad šalys, pasirašiusios Neįgaliųjų teisių konvenciją, gali pakeisti tai, ką žmonės galvoja apie negalią, darydamos 4 dalykus:

Atsikratyti įstatymų ir veiklos būdų, kurie diskriminuoja žmones su negalia, ypač mokslo, medicinos ir mokslinių tyrimų srityse. Atsikratyti įstatymų, kurie atima asmens teisę į priimtiną gydymą ar priežiūrą, reikalingą dėl jų negalios. Užtikrinti, kad būtų teisės aktų dėl sprendimų priėmimo drauge su neįgaliais asmenimis gydymo ar mokslinių tyrimų klausimais.
Apsaugoti neįgaliųjų teisę į gyvenimą, įsiklausyti ir gerbti jų sprendimus dėl mokslinių tyrimų, mokslo ir vaistų. Įsitikinti, kad neįgalumo testai yra pagrįsti žmogaus teisių užtikrinimu žmonėms, turintiems negalią. Jei šalies įstatymai leidžia padėti mirti, įsitikinti, kad yra teisės aktų, kuriais užtikrinama neįgaliųjų asmenų teisė į gyvenimą.
Įtraukti neįgaliuosius ir jų organizacijas į naujų įstatymų ar taisyklių apie tai, kaip mokslas ir medicina turi būti taikoma neįgaliųjų asmenų atveju, kūrimą. Tai apima ir bioetikos komitetus.
Padėti kitiems žmonėms, paslaugų teikėjams, žiniasklaidos atstovams vertinti bei gerbti neįgaliuosius asmenis. Mokyti medicinos ir įvairių kitų mokslų studentus apie asmenų su negalia teises.

Siūloma tobulinti negalios nustatymo procedūras

ELTA , 2020-08-26

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai, atsižvelgdami į tai, kad neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymas korupcijos požiūriu – rizikinga sritis, atliko korupcijos rizikos analizę dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįgalumo, darbingumo, specialiųjų poreikių bei jų lygių nustatymo procedūrų. Nustatyta, kad neužtikrinamas darbuotojų veiksmų atsekamumas informacinėje sistemoje ir egzistuoja rizika, kad vertintojais gali būti paskirti giminystės ar kitais ryšiais susiję darbuotojai.

Atlikus analizę nustatyta, kad neužtikrintas NDNT darbuotojų informacinės sistemos (IS) paskyrose atliekamų veiksmų atsekamumas, teritorinių skyrių vedėjai užduotis paskirsto savo nuožiūra, todėl sprendimai gali būti priimami vienasmeniškai teritorinių skyrių vedėjų. Dėl žmogiškųjų resursų stokos NDNT ne visuomet taikoma rotacija, kai kuriais atvejais dešimtmečiais sprendimus tų pačių asmenų atžvilgiu priima tie patys NDNT darbuotojai.

STT atkreipė dėmesį, kad šiuo metu esančios viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktų prevencijos procedūros yra neefektyvios. NDNT neturi įrankių ir galimybių įvertinti visų darbuotojų giminystės ar kitų ryšių tarp vertintojų ir vertinamųjų asmenų, todėl egzistuoja rizika, kad NDNT specialistas priims sprendimą dėl jam artimo asmens ar dėl asmens, kuriam šis darbuotojas buvo išdavęs siuntimą arba nustatęs diagnozes, turinčias reikšmės neįgalumui, darbingumui ar specialiesiems poreikiams bei jų lygiui nustatyti.

Siekiant sukurti korupcinėms apraiškoms atsparią aplinką NDNT, siūloma modernizuoti NDNT informacinę sistemą: užtikrinti darbuotojų realiai atliekamų veiksmų paskyroje atsekamumą (prisijungimų laiką, atliktus veiksmus pildant dokumentus), sukurti bendrą gydytojų tinklą, kurie atliktų vertinimus ne tik pagal teritoriją, tačiau būtų paskiriami atsitiktiniu automatizuotu būdu.

Netiesiogiai mažinti korupcijos apraiškų NDNT veikloje pasireiškimą padėtų ne tik pačių procedūrų NDNT tobulinimas, bet ir papildomos priemonės, dėl kurių neįgalumo, darbingumo bei specialiųjų poreikių nustatymas taptų mažiau patrauklus ir pageidaujamas tikslas neteisėto sprendimo priėmimo siekiantiems asmenims, tačiau niekaip neigiamai nepaveiktų asmenų, kurių atžvilgiu šie sprendimai buvo priimti pagrįstai. Todėl SADM, pasitelkiant kitas institucijas, siūloma svarstyti galimybes įdiegti atitinkamą mechanizmą.

2019 metų Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba yra laikoma viena iš labiausiai korumpuotų institucijų Lietuvoje. Kad ši institucija labai korumpuota, mano 32 proc. gyventojų, 30 proc. įmonių vadovų ir 41 proc. valstybės tarnautojų. Tarp gyventojų, kurie per pastaruosius penkerius metus tvarkė reikalus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje, 18 proc. teigė, kad iš jų buvo tikimasi kyšio šioje institucijoje.

COVID-19 NAUJIENOS

Ką turi žinoti gyventojai?

Paskelbta 2020-10-23

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad atsižvelgiant į prastėjančią epidemiologinę situaciją Lietuvoje, dabar reikšmingas kiekvieno iš mūsų indėlis. Tai reiškia, kad būtina laikytis prevencijos priemonių, o susirgus – patiems imtis veiksmų ir informuoti didelę riziką sąlytį turėjusius asmenis, kad jie izoliuotųsi ir informuotų NVSC, o ne laukti specialistų skambučio.

Šiuo metu vėluoja asmenų, kurių testai koronavirusinei infekcijai nustatyti teigiami, epidemiologinė diagnostika. Šią savaitę sutarta dėl papildomų pajėgų pasitelkimo, todėl procesas ateityje turėtų vykti sklandžiau, tačiau dabar ypač svarbus gyventojų susitelkimas.

Kaip elgtis susirgus?

Izoliuotis.
Informuoti didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis, kad izoliuotųsi ir užpildytų NVSC anketą: https://nvsc.lrv.lt/salyti-turejusiu-asmenu-anketa ir izoliacijoje lauktų NVSC specialistų skambučio.
Kreiptis į savo šeimos gydytoją, klausyti jo nurodymų.
Kai susisieks NVSC specialistas, teikti jo prašomą informaciją. Nepykti ant specialisto, jei kreipiasi ne tą pačią ar net ne kitą dieną.

Kaip elgtis sąlytį turėjusiam asmeniui?

Sąlytį turėjęs asmuo – 3 dienas iki tol, kol asmeniui, kuriam jau patvirtintas koronavirusas, pasireiškė simptomai, ir dvi savaites po simptomų atsiradimo bendravęs žmogus. Tuo metu, jei žmogus bendravo su sergančiuoju, kuriam COVID-19 ligai būdingi simptomai nepasireiškė, tokiu atveju sąlytį turėjusiu laikomas žmogus, kontaktavęs 72 val. iki tepinėlio sergančiajam, kuris buvo teigiamas, paėmimo ir 14 dienų po tepinėlio paėmimo.

Didelės rizikos sąlytį (artimą sąlytį su COVID-19 atveju) turėjusiu laikomas žmogus, kuris:

su užsikrėtusiuoju bendravo mažesniu nei 2 metrų atstumu ilgiau nei 15 minučių, arba asmuo, turėjęs tiesioginį fizinį kontaktą;
jei žmogus turėjo tiesioginį sąlytį be apsaugos priemonių su užkrėstais COVID-19 atvejo kūno skysčiais;
buvimas uždaroje patalpoje su COVID-19 liga sergančiu žmogumi ilgiau nei 15 minučių.

Mažos rizikos sąlytį su užsikrėtusiuoju koronavirusu turėjusiu laikomas žmogus, bendravęs didesniu nei 2 metrų atstumu trumpiau nei 15 minučių.

Covid-19 simptomai: ką žinome ir ką daryti?

Parengta pagal Sandee LaMotte, CNN

<https://edition.cnn.com/2020/07/10/health/covid-19-symptoms-new-knowledge-wellness/index.html>, 2020-09-18

10 tipinių simptomų

Kai kurie gerai žinomi ir paplitę Covid-19 ženklai gali būti pavojingi.

Negalėjimas giliai įkvėpti: Negilus kvėpavimas paprastai nėra vienas iš pirmųjų Covid-19 simptomų, bet tai gali būti rimta. Taip gali nutikti savaime, net nekosint. Jei pajutote, kad negalite giliai įkvėpti, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Jums neatidėliotinai reikia pasirodyti medikams, jei jaučiate spaudimą ir skausmą krūtinėje, pamėlsta lūpos ar veidas, - tai galimai rodo deguonies trūkumą.

Kylanti temperatūra: Karščiavimas yra vienas pagrindinių Covid-19 požymių. Tik nesusikoncentruokite į termometro padalas. Daugumai žmonių būdinga vidutinė temperatūra svtruoja apie 37 Celsijaus laipsnius, tad dauguma vaikų ir suaugusiųjų nebus laikomi karščiuojančiais kol jų kūno temperatūra nepasieks 37,7 Celsijaus laipsnius. Paprastai temperatūra svyruoja dienos bėgyje, todėl patartina nesivadovauti rytine temperatūra, o ją matuotis vėlyvą popietę ar vakare, kai virusai sukelia karščiavimą.

Kosulys: Tai kitas simptomas, bet kosulys turi būti ne bet koks, o juntamas giliai krūtinėje, kai juntamas karštis bronchuose. Apie 60% infekuotųjų Covid-19 žmonių buvo būdingas sausas kosulys. Ligai progresuojant, plaučiai prisipildo skysčio, kas gali keisti kosulio pobūdį.

Šaltkrėtis, kūno skausmai: Prasta būsena būdinga naktį,skauda kūną, krečia šaltis.tačiau tai būdinga ne visiems ligoniams. Kitiems gali skaudėti sąnarius ir raumenis, jie gali jaustis pavargę. Todėl sunku atskirti, ar sergate naujuoju koronavirusu, ar gripu. Vienas iš Covid-19 patvirtinančių požymių yra tai, kad Jums nepagerėja per savaitę ir būklė tik blogėja.

Didelis nuovargis: Tai gali būti vienas iš ankstyvųjų požymių. Tyrimai patvirtino, jog apie 40% iš beveik 6,000 sirgusiųjų žmonių, kurie buvo tiriami, jautė nuovargį. Nuovargis gali būti juntamas ir persirgus, kai virusas jau būna pasitraukęs. Persirgusieji Covid-19 skundėsi energijos stygiumi, išsekimu, kai kam tai tęsėsi mėnesius. Ilgainiui tokie persirgusieji koronavirusu pavadinti ilgalaikiais ligoniais.

Diarėja ir nausėja: Pirmiausia tai yra respiratorinis susirgimas ir tikėtasi, kad virškinimo problemų jis nesukelia, tačiau ši prielaida nebuvo patvirtinta. Kinijoje nustatyta, jog skrandžiu skundėsi apie pusė pacientų.

Sausa gerklė, galvos skausmas ir užsikimšusi nosis: Šie požymiai būdingi ir peršalus ar susirgus gripu. Tačiau kosulys, sutrikęs kvėpavimas, sunkumai kvėpuojant yra pagrindiniai Covid-19 požymiai, galvos skausmas ir išsausėjusi gerklė yra antriniai simptomai, padedantys diagnozuoti Covid-19.

Susirūpinti verta, kai pacientui pasireiškia du klininkiniai požymiai iš šių: krečia šaltis ir karščiuojama, juntamas raumenų skausmas, skauda galvą, išsausėja gerklė ar prarandamas skonio jaumas, neužuodžiami kvapai. Jei netinka jokia kita diagnozė, gydytojai turi pranešti apie šiuos pacientus kaip potencialiai užsikrėtusiuosius Covid-19.

Kam gresia didžiausia rizika?

Kiekvienas — vyras ar moteris, vaikas mūsų pasaulyje — yra vienodai patiriantis riziką būti infekuotas Covid-19. Kaip vėliau virusas paveiks Jūsų artimo žmogaus sveikatą, yra daugybė variantų ir mokslas kol kas nenustatė, nuo ko tai priklauso. Kodėl kai kuriems žmonėms pasireiškia tik keli ar net nė vieno simptomo? Kodėl kai kurie, net jauni, serga labai sunkiai ar net miršta? Kodėl persirgusiuosius vaikus ištinka toksinė liga, pavadinta „pediatriniu multisisteminiu karščiavimo sindromu“? Kol kas šito nežino niekas.

Svarbus yra amžius — dauguma vaikų ir jaunų suaugusiųjų perneša virusą lengviau, tačiau taip nutinka ne visada. Vyresnieji serga sunkiau, tačiau taip gali būti dėl jų silpnesnės imuninės sistemos ar chroninių ligų.

Viena aišku: sunki ligos eiga ar net mirtis ištinka tuos, kurie yra prastesnės sveikatos. Sąraše yra sergantieji diabetu, chroniškomis plaučių ligomis ar astma, kardiologinėmis ligomis, vėžiu ir gydomi chemoterapija, patyrusieji organų transplantaciją, anemiją, sergantieji kepenų ligomis, tie, kuriems atliekama dializė, blogai kontroliuojantieji ŽIV infekciją, tuintieji autoimuninį sutrikimą ar kūno masės indeksą didesnį nei 30. Šiame kontekste būtina pažymėti: daugiaunei 40% Amerikos populiacijos turi didesnį nei 30 kūno masės indeksą, o likusieji 60% amerikiečių suaugusiųjų turi bent vieną chroninę ligą.

Kad būtų aiškiau — net būdamas jaunas esate rizikos grupėje — jei turite kokių rimtesnių sveikatos problemų.

Neseniai buvo nustatyta, jog į rizikos grupę patenka ir nėščiosios. Ankstyvoje viruso plitimo stadijoje buvo manoma, jog jis nepažeidžia nėščiųjų, embrionų ir naujagimių. Tačiau vėliau nėštumas buvo įtrauktas į didelės rizikos grupę. Nuspręsta infekuotas nėščiąsias hospitalizuoti, taikyti intensyvią priežiūrą.

CNN Jacqueline Howard ir Maggie Fox prisidėjo rengiant šią publikaciją.

Lietuvoje keičiama privalomo kaukių dėvėjimo tvarka

Parengta pagal Diena.lt (https://www.diena.lt)

2020-09-18

Milena Andrukaitytė, Austėja Masiokaitė-Liubinienė/BNS, „Kauno diena“

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga rugsėjo 18 d. Feisbuke pranešė, kad keičiami reikalavimai dėl kaukių ir kitų veido apsaugos priemonių dėvėjimo viešojo maitinimo įstaigose. Nuo šiol sėdint prie stalo ar baro lankytojams jos nebeprivalomos. Įsakymas pasirašytas ketvirtadienį, rugsėjo 17 d., įsigalioja nuo rugsėjo 18 d.

„Nuo šiol sėdint prie stalo ar baro lankytojams nebeprivaloma dėvėti kaukių ar kitų veido apsaugos priemonių. Na, o į kavines, restoranus ir kitas viešojo maitinimo įstaigas ir toliau turi būti įleidžiami tik veido apsaugos priemones dėvintys lankytojai. Tai galioja einant tiek į vidaus erdves, tiek į lauko kavines. Kitaip tariant, įeiti ir išeiti reikia su kauke ar kita veido apsaugos priemone, o sėdint prie stalo ar baro – nebūtina jos dėvėti, – rašė ministras. – Šis pakeitimas inicijuotas įsiklausius į SAM pateiktus žmonių siūlymus ir įvertinus jų patiriamus nepatogumus, kai prie stalo reikėdavo būti su kauke, kol nevalgai ar ko nors negeri. Primenu ir tai, kad išimtys dėl kaukių dėvėjimo taikomos negalią turintiems žmonėms, kai jie dėl savo negalios tiesiog negali nešioti burną ir nosį dengiančių veido apsaugos priemonių. Pavyzdžiui, turintieji kvėpavimo sutrikimų, psichikos sutrikimų, autizmo spektro sutrikimų ir kt. gali būti ir be kaukių, jei dėl savo sveikatos būklės jų negali dėvėti. Žinoma, jei žmogaus negalia (tarkim, judėjimo) leidžia naudoti kaukę, tai tą ir reikėtų daryti.“

Veryga Kaune BNS vėliau sakė, kad kitų atlaisvinimų ar suvaržymų, susijusių su viešojo maitinimo įstaigomis, kol kas nėra planuojama. „Matysime, kas darysis savaitgalį, kokia bus situacija“, – sakė ministras. Jo teigimu, šios priemonės atsisakyta, nes ji nėra „ypatingos reikšmės“, tačiau sukėlė labai daug diskusijų. „Buvo visokių ginčų – ar čia reikia būtinai kažką rankoje laikyti, kad kaukę nusiimtumei, ar kotletą į burną tik kišant reikia nusiimti“, – sakė ministras. „Pakoregavome, kad žmogus jeigu jau sėdi prie stalo, niekur nebeina, tai tos kaukės dėvėti ir nereikia“, – pridūrė jis.

Siekiant stabdyti koronaviruso plitimą nuo rugpjūčio 1 dienos buvo grąžintas privalomas kaukių dėvėjimas viešajame transporte ir įstaigose, masiniuose renginiuose, viešojo maitinimo įstaigose, išskyrus tuos atvejus, kai yra valgoma ir geriama.

Žmonėms su negalia – išimtys dėl kaukių dėvėjimo

Elta, 2020-08-07

Nuo rugpjūčio 7 d. įsigalioja veido apsaugos priemonių dėvėjimo išimtys kai kuriems žmonėms, turintiems negalią. Jiems paslaugų teikimo, laisvalaikio ir pramogų vietose, sporto varžybose ir renginiuose, oro uostuose, taip pat viešajame transporte bei darbo vietose leidžiama nedėvėti kaukių ar kitokių kvėpavimo takų apsaugos priemonių, jei jie dėl savo sveikatos būklės negali jų dėvėti arba jų dėvėjimas galėtų pakenkti negalią turinčiojo sveikatai.

Ši išimtis numatyta 2020-08-07 pasirašytame valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo – sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendime. (...)

Ministras A. Veryga apgailestauja ir atsiprašo tų šeimų ir žmonių, kuriems dėl negalios ir negalėjimo dėvėti kaukės ar kitos veido apsaugos priemonės, teko patirti pažeminimus ir įžeidinėjimus.

„Atsiprašau, kad teko tai patirti. Tikiuosi, kad įteisinta išimtis visiems bus aiški ir nebeliks daugiau klausimų ar noro įžeidinėti silpnesniuosius. Turime suprasti, kad niekas nesame apsaugoti nuo negalios. Tai gali nutikti bet kam – mums patiems, vaikams, anūkams, artimiesiems. Tad būkime supratingi, tolerantiški ir draugiški vieni kitiems“, – sako ministras A. Veryga.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad apsaugines kaukes dėvėti privaloma prekybos paslaugų teikimo vietose, sporto varžybose ir renginiuose, oro uostų patalpose, viešajame transporte darbo vietose tiek darbuotojams, tiek lankytojams, vyresniems nei 6 metų vaikams. Išimtys taikomos, kai apsauginės kaukės trukdo suteikti paslaugas, pavyzdžiui, atliekant veido grožio procedūrą ar atliekant barzdos skutimo paslaugą.

Kaukės dėvėti nereikia ir sportuojant sporto klubuose bei lankantis laisvalaikio ar pramogų parkuose.

SAM Spaudos tarnyba

Indoneziečiai, pagauti be kaukių, verčiami kasti kapus

Covid-19 aukoms

Mochamad Andri, CNN, 2020-09-18

Džakarta, Indonesija (CNN). Kaimiečiai, kurie atsisako dėvėti kaukes, verčiami kasti kapus Covid-19 aukoms dalyje Indonezijos kaimo vietovių. Tikimasi, jog truputis darbo ir empatija įtikins kitus prisidėti prie pandemijos sustabdymo.

Nors kaukių dėvejimas yra privalomas viešose vietose visoje Indonezijoje, yra tam tikros žmonių grupės, atsisakančios dėvėti kaukes ir laikytis socialinės distancijos. Ekspertai sako, kad visuomenės sąmoningumo trūkumas Indonezijos valdžiai trukdo suvaldyti viruso plėtrą, šalyje yra apie 230,000 užsikrėtusiųjų žmonių. Daugiau nei 160,000 iš jų pasveiko, tačiau mažiausiai 9,100 mirė, kaip teigia Indonezijos sveikatos ministerija.

Dauguma žmonių sutiko su socialine bausme, tai yra, dažniausia atlieka valymo darbus. Tačiau manoma, kad tokia priemonė kaip kapų kasimas, turi auklėjamąją reikšmę. Džakartoje šį mėnesį taip pat imta įgyvendinti ši idėja: pagautas kaukės nedėvintis asmuo pasodinamas viešai į karstą.

Deja, nežinoma, ar šios bausmės padidino kaukių dėvėjimą Indonezijoje. Infekcija šalyje vis dar sparčiai plinta, tik Filipinuose yra stebima daugiau susirgimų nei Pietų Azijoje.

CNN Joshua Berlinger ir žurnalistė Nadira Arnindya prisidėjo rengiant šį reportažą.

Nuotraukoje: Karstas su koronaviruso auka laidojamas Indonezijos mieste Rytinėje Džakartoje. Iš: <img alt="A coffin containing a coronavirus victim is buried in Indonesia&#39;s East Jakarta City. " class="media__image" src="//cdn.cnn.com/cnnnext/dam/assets/200915224254-02-indonesia-covid-outbreak-restricted-large-169.jpg">

Dėl Covid-19 mokyklų uždarymai susiję su dažnėjančiais vaikų depresijos atvejais ir polinkiu žudytis

Jen Christensen, CNN, 2020-09-12

CNN. Kaip nustatyta tyrimo metu, mokyklos mokiniai Kinijoje pajuto daugiau depresijos simptomų ir įvykdė daugiau mėginimų nusižudyti po to, kai mokyklos buvo uždarytos dėl pandemijos.

Dėl Covid-19 spartaus plitimo Kinijoje sausiomėnesį buvo pradėtas švietimo proceso stabdymas iki vėlyvo balandžio. Uždarytos mokyklos atskyrė vaikus nuo draugų ir bendravimo, nustatyta, jog žala buvo padaryta vaikų mentalinei gerovei. Buvo atliktas palyginimas, kaip kito vaikų mentalinė sveikata nuo praėjusiųjų metų lapkričio, prieš prasidedant pandemijai, iki šių metų gegužės vidurio, kada mokyklos buvo vėl atidarytos.

Mokslininkai tyrė 1241 mokinį nuo 4 iki 8 klasės, vaikai gyveno Chizhou, Anhui provincijoje, šioje teritorijoje nebuvo itin daug Covid-19 atvejų. Apie 25% mokinių pasireiškė depresijos simptomai gegužę, tuo tarpu, kai tokių atvejų buvo tik apie 19% lapkritį. Mėginimų nusižudyti daugiau nei padvigubėjo -- 6.4% gegužę, palyginti su 3% mėginusiųjų nusižudyti lapkritį.

Mokslininkai tikisi, jog mokyklų lyderiai parūpins reikiamas mentalinės sveikatos paslaugas vaikams. Šis tyrimas liudija tą patį, kas buvo nustatyta ir kitų tyrimų metu: socialinė izoliacija nulėmė vaikų mentalinės sveikatos pokyčius.

Buvimo mokykloje privalumai

Kai JAV vėl atidarė mokyklas, Amerikos pediatrų akademija paragino mokinius fiziškai dalyvauti klasėse, o ne tęsti mokymąsi namuose. Pediatrai parengė rekomendacijas, kur pabrėžta, jog dėl mentalinių ir fizinių privalumų tikslinga mokytis klasėse ir tai yra geriau nei vengti rizikos mokantis namuose.

Pediatrų grupė teigia, jog yra patikimų įrodymų apie neigiamą įtaką vaikams, nes mokyklos buvo uždarytos 2020 m. pavasarį. Mokyklos nelankymas ilgesnį laiką suklėlė socialinę izoliaciją, mokykloms tapo sunkiau nustatyti, kokie yra mokymosi poreikiai, taip pat – tai sukėlė kai kuriems mokiniams depresiją, polinkį žudytis.

Kas nutiko, kai mokyklos vėl buvo atidarytos?

Rugpjūtį vėl buvo atidarytos mokyklos Džordžijoje, Misisipyje, Tenesyje ir Indianoje – po to, kai virusas imtas geriau kontroliuoti.

Nemažai mokinių ir mokytojų buvo nustatytas Covid-19, kai kurios mokyklos turėjo greitai pakeisti savo planus, kai kurios vėlavo pradėti mokymus namuose, nes mokytojams reikėjo daugiau laiko tam pasiruošti. Buvo išsiaiškinta, kad atšaukus mokymą namuose, vaikams teko sunkiai atprasti nuo socialinės distancijos. Kai kurios mokyklos vis dar tęsė nuotolinį mokymą nenorėdamos patirti nesėkmę ir vėl užsidaryti vos atsidariusios. Visoje šalyje mokyklos pranešdavo apie kiberatakas, kitas problemas, todėl tam tikruose regionuose pirmoji diena mokykloje buvo atidėta.

CNN Nicole Chavez, Christina Maxouris ir Alicia Lee prisidėjo rengiant šią publikaciją.

KOKIAS HELOVINO KAUKES DĖVĖSIME ŠIEMET?

Lietuvoje rekomendacijos dar neparengtos. Kol kas galime susipažinti su JAV praktika. Neabejotinai, rekomendacijas galime taikyti ir savo aplinkoje, rasti naudingų patarimų.

Shelby Lin Erdman, CNN, 2020-09-22

(CNN) JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras rugsėjo 21 d. pirmą kartą parengė gaires, kaip elgtis per šventes, įskaitant ir Heloviną, atsižvelgiant į koronaviruso pandemiją.

Vaikščioti nuo durų prie durų ir krėsti pokštus apsirengus Helovino kostiumais bei rengti vakarėlius dėl pandemijos nepatariama. Išplatintame pranešime teigiama, kad Helovino renginiai yra itin rizikingi, leidžiantys dar labiau plisti virusui, yra keli saugesni alternatyvūs būdai dalyvauti šventėje.

Yra išvardintos mažiau rizikingos Helovino veiklos, pavyzdžiui: savo namuose galite skobti moliūgus ir dekoruoti jais aplinką, galite surengti virtualius kostiumų konkursus ir pristatyti internete, o savo namiškių ratelyje patariama surengti filmų žiūrėjimo vakarą. Helovino dekoracijas, suruoštas kituose namuose, rekomenduojama apžiūrėti su vaikais laikantis atstumo nuo pastatų ir kitų žmonių. Tai itin mažo rizikingumo veiklos. Vidutinio rizikingumo veiklos – galima keistis dovanų krepšiais, paliekamais kaimynų kiemų kampe, surengti nedidelį kostiumų paradą atvirame ore, tačiau dalyviai turi laikytis atstumo, būtina dėvėti kaukes. Kaukė turi būti iš dviejų ar daugiau sluoksnių, dengti burną ir nosį, neturi būti jokių tarpų. Taip pat nepatariama ant apsauginės kaukės viršaus dėtis dar ir kostiumo kaukę, nes tai gali apsunkinti kvėpavimą. Kitos vidutinio rizikingumo veiklos yra tos, kurios vyksta atvirame ore, vyksta vienkryptis judėjimas, galimas buvimas miške, kur įmanoma laikytis socialinio atstumo. Jei pasigirsta rėkimas, atstumą reikia dar padidinti. Galima apžiūrėti moliūgus soduose, surengti Helovino filmų vakarą atvirame ore su šeimos draugais. Visa tai priimtina šioje vidutinės rizikos veiklų kategorijoje.

Didelės rizikos veiklų reikia vengti. Tai yra – vaikščiojimas nuo durų iki durų ir pokštų krėtimas, dalyvavimas minioje, kostiumų paradai ne savo namuose, lankymasis vakarėliuose, kurie vyksta ne Jūsų namuose ir rengiami uždaroje erdvėje, pasivažinėjimai su nepažįstatmaisiais. Nepatariama vykti į šventę, jei ji vyksta rudenį ne Jūsų bendruomenėje, niekur nevažinėkite ir jei gyvenate bendruomenėje, kurioje COVID-19 jau išplito.

Mirusiųjų paminėjimo diena

Rekomendacijos yra ir lapkričio 1-ajai. Rizika išlieka ir šią dieną, todėl yra parengtos rekomendacijos ir Mirusiųjų paminėjimo dienai.

Sveikatos specialistai siūlo rengti tradicinę šeimos šventę šeimos nariams ir kaimynams, vengti kontakto, galima klausytis muzikos, kurią mėgo išėjusysis velionis. Mažiausiai rizikinga ir labiausiai rekomenduojama rengti virtualias šventes. Vidutinė rizika būtų rengti pasivaikščiojimą laikantis socialinio atstumo, kapų lankymas kartu su šeimos nariais, mažos vaišės su artimaisiais ir draugais.

Dideli susiėjimai uždarose erdvėse su pokalbiais yra didelės rizikos veikla. Šito reikia vengti, neiti į gausius susibūrimus uždarose erdvėse, nesilankyti dideliuose pobūviuose, kuriuose yra žmonių iš skirtingų namų ūkių, keliaujančiųjų iš kitų vietovių. Rengiantis pobūviui kol virusas dar plinta, reikia įvertinti, koks yra COVID-19 plitimo lygis esamu metu Jūsų bendruomenėje ir esant reikalui atidėti, atšaukti pobūvį ar sumažinti jo dalyvių skaičių.

Parengtosios gairės nėra nurodymai, kuriais reikia pakeisti vietinės ar valstybės valdžios nurodymus dėl pandemijos.

Ligonių kasos: kompensuojama vis daugiau modernių klausos aparatų

2020-07-09

Klausos negalią turintiems žmonėms pradedami kompensuoti funkcionalesni bei modernesni klausos aparatai.

Nuo liepos 28 dienos vieno klausos aparato kompensavimo kaina vidutiniškai didinama net 120 eurų. Iki šiol klausos aparatų suaugusiesiems bazinės kainos, priklausomai nuo aparato tipo, siekė apie 50–80 eurų. Dabar juos įsigyti bus galima už kompensuojamus 150–210 eurų. Šiemet iš viso PSDF biudžete klausos aparatų ir jų pritaikymo išlaidoms kompensuoti skirta net 2 mln. 278 tūkst. eurų.

Kasmet vis didėja suma, kuri iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) skiriama klausos aparatams kompensuoti. Per pusketvirtų metų šios paslaugos finansavimas padidėjo net daugiau kaip 3 kartus – nuo 725 tūkst. eurų iki 2,3 mln. eurų.

Vien šiemet šių medicinos pagalbos priemonių kompensacijoms mokėti skirta beveik 1 mln. eurų daugiau negu pernai. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistų teigimu, 2017-aisiais klausos problemų turintiems asmenims iš viso buvo išduota kiek daugiau nei 6 tūkst. klausos aparatų. 2019-aisiais jų skaičiaus išaugo beveik iki 9 tūkstančių.

Keičiantis technologijoms ir gaminant vis pažangesnes medicinos pagalbos priemones, didėja reikalavimai ir kompensuojamiesiems klausos aparatams. 2018 m. buvo perskaičiuotos bazinės kainos klausos aparatų vaikams ir suaugusiems, turintiems labai sunkius klausos sutrikimus. Tai leido kompensuoti gerokai modernesnius bei aukštesnio lygio aparatus. Šiais metais VLK perskaičiavo ir kitų suaugusiems skirtų klausos aparatų kainas. Naujas bazines kainas įteisinantis sveikatos apsaugos ministro įsakymo pakeitimo projektas jau parengtas. Papildomai iš PSDF tam skirta net 850 tūkst. eurų.

Ligonių kasos primena, kad žmogui, kuriam yra nustatytas klausos aparato poreikis, nebereikia laukti eilėje, kol toks bus išduotas. Su gydytojo užpildytu medicinos dokumentų išrašu reikia kreiptis tiesiai į klausos aparatais prekiaujančią įmonę, turinčią sutartį su VLK. Joje bus parinktas ir pritaikytas klausos aparatas. VLK šiuo metu yra sudariusi sutartis su 11 tokių įmonių.

Klausos aparatų kompensavimo tvarka

Pacientas, kuriam reikalingas klausos aparatas, pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris nukreips pas gydytoją specialistą. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamą klausos aparatą pagal nustatytas medicinines indikacijas gali skirti tik gydytojas otorinolaringologas, kuris, įvertinęs paciento sveikatą ir nustatęs klausos aparato poreikį, išduoda tai įrodančio dokumento išrašą (forma 027/a).

Jei suaugusiam pacientui klausos aparatas skiriamas pirmą kartą, tuomet sutrikimo laipsnį diagnozuoja ir kompensuojamąjį klausos aparatą skiria gydytojas otorinolaringologas, dirbantis tretinio lygio ambulatorines ir (ar) stacionarines otorinolaringologijos paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje. Jei suaugusiam pacientui aparatas skiriamas ne pirmą kartą, tuomet kompensuojamąjį klausos aparatą gali skirti gydytojas otorinolaringologas, dirbantis antrinio lygio ambulatorines otorinolaringologijos paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje. Vaikams klausos sutrikimo laipsnį nustato ir pirmą kartą bei pakartotinai kompensuojamąjį klausos aparatą skiria gydytojas otorinolaringologas, dirbantis tretinio lygio ambulatorines ir (ar) stacionarines otorinolaringologijos paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje. Apdraustasis su gydytojo specialisto tinkamai užpildytu medicinos dokumentų išrašu (formos 027/a) gali nedelsiant kreiptis į bet kurią įmonę, sudariusią sutartį su VLK dėl apdraustųjų aprūpinimo kompensuojamais klausos aparatais (toliau – įmonėje). Šis išrašas galioja ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo įrašo padarymo dienos. Įmonėje kompensuojamojo klausos aparato modelį apdraustajam padės pasirinkti ir pritaikys įmonės klausos aparatų pritaikymo specialistas.

Lietuvos gyventojų ligotumas 2019 m., proc.

Higienos instituto duomenys, žr. 2020-08-26

Ligų klasės pagal TLK-10-AM	Suaugusieji (nuo 18 m.)	Vaikai (0-17 m.)
Iš viso (A00-T98)	80.3	88.0
I.Kai kurios infekcinės ir parazitinės ligos	5.7	15.4
II.Navikai	8.8	1.6
III.Kraujo ir kraujodaros organų ligos bei tam tikri sutrikimai susiję su imuniniais mechanizmais	3.2	2.1
IV.Endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos	19.1	11.1
V.Psichikos ir elgesio sutrikimai	8.8	7.0
VI.Nervų sistemos ligos	13.1	2.7
VII.Akies ir jos priedinių organų ligos	14.1	27.0
VIII.Ausies ir speninės ataugos ligos	6.6	8.3
IX.Kraujotakos sistemos ligos	29.8	3.1
X.Kvėpavimo sistemos ligos	23.9	59.0
XI.Virškinimo sistemos ligos	20.6	27.3
XII.Odos ir poodžio ligos	8.6	13.2
XIII.Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos	23.0	9.8
XIV.Urogenitalinės sistemos ligos	16.6	4.4
XV.Nėštumas, gimdymas ir pogimdyminis laikotarpis	1.7	0.04
XVI.Tam tikros perinatalinio periodo ligos	0.003	1.8
XVII.Įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos	0.5	8.5
XVIII.Simptomai, pakitimai ir nenormalūs klinikiniai bei laboratoriniai radiniai, neklasifikuojami kitur	11.8	24.5
XIX.Traumos, apsinuodijimai ir kiti išorinių priežasčių padariniai	14	17.1

Pastaba. Ligotumas - asmenų, kuriems sveikatos priežiūros įstaigose bei mirties liudijimuose užregistruota bent viena liga iš ligų grupės, skaičius 100 gyventojų

Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenys

Higienos institutas informuoja: Lietuvos gyventojų ligotumas

2018 m., proc.

Ligų klasės pagal TLK-10-AM	Suaugusieji (nuo 18 m.)	Vaikai (0-17 m.)
Iš viso (A00-T98)	81.0	89.4
I.Kai kurios infekcinės ir parazitinės ligos	5.6	14.6
II.Navikai	8.6	1.6
III.Kraujo ir kraujodaros organų ligos bei tam tikri sutrikimai susiję su imuniniais mechanizmais	3.1	2.2
IV.Endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos	17.7	10.1
V.Psichikos ir elgesio sutrikimai	8.6	7.0
VI.Nervų sistemos ligos	12.9	2.8
VII.Akies ir jos priedinių organų ligos	13.9	27.1
VIII.Ausies ir speninės ataugos ligos	6.3	8.0
IX.Kraujotakos sistemos ligos	30.0	3.2
X.Kvėpavimo sistemos ligos	25.8	64.0
XI.Virškinimo sistemos ligos	19.6	27.6
XII.Odos ir poodžio ligos	8.6	13.9
XIII.Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos	22.1	9.8
XIV.Urogenitalinės sistemos ligos	16.2	4.2
XV.Nėštumas, gimdymas ir pogimdyminis laikotarpis	1.8	0.05
XVI.Tam tikros perinatalinio periodo ligos	-	1.9
XVII.Įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos	0.5	8.6
XVIII.Simptomai, pakitimai ir nenormalūs klinikiniai bei laboratoriniai radiniai, neklasifikuojami kitur	10.2	24.1
XIX.Traumos, apsinuodijimai ir kiti išorinių priežasčių padariniai	14.1	17.2

Pastaba. Ligotumas - asmenų, kuriems sveikatos priežiūros įstaigose bei mirties liudijimuose užregistruota bent viena liga iš ligų grupės, skaičius 100 gyventojų

Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenys

PEREINAMA PRIE BENDRUOMENĖJE TEIKIAMŲ PASLAUGŲ

ATSAKYMAI ŽINIASKLAIDAI, Vilnius, 2020 m. birželio 18 d.

Informacinis biuletenis „Padėkime sau'19“

Komentuoja Finansų ministerijos Investicijų departamento Socialinių investicijų skyriaus vyr. specialistė Eglė Neniškienė

Pranešta: š. m. balandį planuojama pasirašyti 17,6 mln. eurų vertės sutartį skirtą finansuoti neįgaliųjų integracijos bendruomenėje paslaugas. Iš: Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimo ataskaita už 2020 m. I ketvirtį. Pranešėjas LR finansų ministras Vilius Šapoka. Šaltinis: http://lrv.lt/lt/posedziai/lietuvos-respublikos-vyriausybes-pasitarimas-110, 2020-06-10 LRV pasitarimas. Informuokite apie aukščiau minėtą sutartį. Kokios tai paslaugos, kokia jų geografinė lokacija, kas jas teikia ir kas vertina tų paslaugų teikimo efektyvumą bei kokiais metodais?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, būdama atsakinga už šalies socialinių paslaugų politikos formavimą, įgyvendina ne tik bendruomeninių paslaugų infrastruktūros plėtros veiksmus, bet ir planuoja prevencines paslaugas siekiant sudaryti žmonėms su negalia lygias teises gyventi savarankiškai, įtraukti juos į bendruomenę, suteikti jiems galimybes laisvai priimti sprendimus. Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ (17,6 mln. eurų), skirtas sudaryti sąlygas suaugusiems asmenims su negalia, jų šeimoms (globėjams, rūpintojams) gauti individualias, jų poreikius atitinkančias paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje. Po konsultacijų su žmonių su negalia nevyriausybinėmis organizacijomis šiame projekte nutarta vystyti keturių rūšių paslaugas:

1) socialinių dirbtuvių, skirtų neįgalių asmenų dienos užimtumui užtikrinti;

2) apsaugoto būsto, skirto iš dalies savarankiškiems suaugusiems asmenims ar jaunuoliams sudaryti galimybes naudotis bendruomeninėmis paslaugomis, atsižvelgiant į jų specialiuosius poreikius;

3) įdarbinimo su pagalba paslaugos, skirtos padėti žmogui su negalia įsidarbinti atviroje darbo rinkoje ir „palaikyti“ jį naujoje darbo vietoje;

4) pagalbos priimant sprendimus ir skirtingų paslaugų derinimas tarpusavyje turi užtikrinti žmonių su negalia laisvą apsisprendimą ir gyvenimą bendruomenėje.

Projektą įgyvendina Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su 25 partneriais (NVO, biudžetinėmis įstaigomis ir kt.). Projektas įgyvendinamas visoje Lietuvoje.

Ką galite pranešti neįgaliųjų bendruomenėms Lietuvoje apie Europos Sąjungos investicijų teikiamas galimybes neįgaliųjų reikmėms jau naujuoju ES finansavimo laikotarpiu, prasidėsiančiu 2021 metais? Kuo jis ypatingas? Ar vyksta pasirengimai Lietuvoje projektų pasiūlymų teikimams? Ar jau paskelbti šaukimai teikti projektus atrankai ir ar yra kokių pakitimų dėl karantino sąlygų, pavyzdžiui, suvaržymų, apribojimų gali būti iki 2022 metų?

Šiuo metu yra planuojamos investicijos ateinančiam 2021-2027 m. laikotarpiui. Atsižvelgiant į didėjantį socialinių paslaugų poreikį, planuojama plėtoti socialines paslaugas asmenims, kuriems nustatytas socialinių paslaugų poreikis, tęsti institucinės globos pertvarką, skatinti neįgaliųjų užimtumą didinant (atkuriant) jų profesinius gebėjimus bei atliepiant individualios pagalbos poreikius. Taip pat numatoma finansuoti socialinio būsto plėtrą, prioritetą teikiant žmonėms su negalia.

Šiuo metu 2021-2027 m. ES fondų investicijų programa yra rengiama, veiklos derinamos su Europos Komisija, ekonominiais ir socialiniais partneriais. Pasirengimas projektų pasiūlymų teikimams ir kvietimų paskelbimas teikti paraiškas – kur kas vėlesnis etapas.

3. Ar mūsų šalyje esamu metu vykdomas informavimas ir konsultavimas apie ES investicijų galimybes didinant socialinę įtrauktį ir paslaugų prieinamumą rengiantis naujajam 2021-2027 metų ES finansavimo laikotarpiui? Ar gal ketinama tai daryti? Jei taip – kur, kada, kas tai atliks, kokios informacijos gavimo, dalyvavimo sąlygos?

Pradedant planuoti naujojo laikotarpio ES fondų investicijas, socialiniai ir ekonominiai partneriai nuo pat pradžių buvo įtraukti į parengiamuosius naujosios investicijų programos rengimo darbus. Ministerijos organizavo būsimų investicijų aptarimus su partneriais. Siekiant viešinti parengtą naujosios investicijų programos projektą bei sužinoti, kokios problemos ir sprendimai visuomenei yra svarbiausi, taip pat surinkti naujų idėjų dėl šios programos projekto patobulinimo, 2020 m. liepos mėn. bus suorganizuotos viešosios konsultacijos elektroninėje erdvėje. 2020 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. numatyta organizuoti 8 temines diskusijas su socialiniais ekonominiais partneriais aptarti atskirų naujojo ES finansavimo laikotarpio prioritetų intervencijas bei išgirsti ir susisteminti partnerių nuomonę dėl numatytų veiklų patobulinimo, jų įgyvendinimo būdų tinkamumo ir (tikėtino) efektyvumo; identifikuoti veiklas, kurioms turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys.

Kalbant konkrečiai apie institucinės globos pertvarką, svarbu paminėti, kad jos įgyvendinimo eiga ir planai yra aptariami Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 m. veiksmų plano tarpinstitucinės stebėsenos grupėje. Šią grupę sudaro ministerijų, NVO ir įstaigų atstovai.

Visa informacija apie pasirengimą naujajam ES finansavimo laikotarpiui yra skelbiama interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt.

Jau paskelbtas 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos projektas. Vilčių teikia 4 prioritetas ir ypač Konkretus uždavinys – 4.1. suteikti daugiau galimybių įsidarbinti visiems darbo ieškantiems asmenims, visų pirma jaunimui ir ilgalaikiams bedarbiams, taip pat neveikliems žmonėms, propaguoti savarankišką darbą ir socialinę ekonomiką. Neįgaliųjų bendruomenes vienijančios organizacijos, bendradarbiaudamos su Užimtumo tarnyba, kitomis institucijomis, verslo atstovais, galėtų išties pasinaudoti galimybe sėkmingiau integruoti asmenis su negalia į darbo rinką. Ką manote šiuo klausimu, ką galite patarti neįgaliųjų bendruomenėms, pavyzdžiui, provincijos miesteliuose? Ar jau yra Lietuvoje vykdomų ES finansuojamų projektų, kurių tikslas – padėti asmenims su negalia socialiai integruotis ir imtis darbo ar savarankiškos veiklos, verslo?

Šiuo metu vyksta pasirengimas 2021-2027 m. ES fondų lėšų investavimui, projektai nėra prasidėję, todėl kalbėti apie konkretų finansavimą projektams dar būtų per anksti. Kaip buvo minėta, naujuoju periodu yra planuojama dalį finansavimo skirti neįgaliųjų užimtumo didinimui, siekiant mažinti jų socialinę atskirtį ir skurdą.

Atkreipiame dėmesį, kad 2020 m. gegužės mėn. Europos Komisija paskelbė naują iniciatyvą REACT-EU, kurios dėka bus galima tęsti 2014-2020 m. ES fondų investicijų programoje pradėtas įgyvendinti priemones, skirtas reagavimo į krizes ir atsigavimo veikloms finansuoti, kartu išplečiamos finansavimo sritys, apimant ekologiškas, skaitmenines ir augimą skatinančias investicijas.

Dėkojame už informaciją.

Neįgaliųjų reikmėms investicijos numatytos daugelio sričių

ES finansuojamuose projektuose

Pateikta 2020 m. birželio mėn.

Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) atsakymai į „Padėkime sau'19“ klausimus

Klausimas: 2019.05.01 buvo paskelbta Dovilės Zuozaitės publikacija „Kodėl ES parama ne visada pasiekia neįgaliuosius?“ Šaltinis: <https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/998558/kodel-es-parama-ne-visada-pasiekia-neigaliuosius>. Dar prieš metus buvo konstatuota, kad ES struktūrinių fondų lėšos yra vienas pagrindinių ir svarbiausių šaltinių gerinant neįgaliųjų gyvenimo kokybę mūsų šalyje. Taip pat pažymėta, jog „vis dėlto skiriamos lėšos ne visada būna panaudojamos efektyviai“. 2014-2020 metų ES finansavimo laikotarpis eina į pabaigą. Europos Sąjungos investicijų teikiamos galimybės neįgaliųjų reikmėms nėra menkos, kaip jomis pasinaudota Lietuvoje? Pateikite informaciją apie lėšų panaudojimo efektyvumo vertinimus, tų vertinimų metodus.

Atsakymas: Investicijų panaudojimo efektyvumą vertina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) bei Finansų ministerija FM), todėl šiuo klausimu reikėtų kreiptis į juos. Tvarką reglamentuoja Vyriausybės nutarimas Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/93408ba0539911e485f39f55fd139d01

Klausimas: Pirmame klausime minėtoje publikacijoje yra paskelbta: „Neįgaliųjų reikmėms iš savivaldybių biudžeto tenka 3–5 proc. lėšų, o užsienyje šis skaičius siekia 15 proc. Pasibaigus bandomosioms paslaugoms, savivaldybės dažnai kratosi finansavimo, teigdamos, kad tą turi daryti valstybė. Savivaldybėms svarbiau finansuoti būsimų rinkėjų paslaugas – atidaryti naują kelią, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir pan.“. Be abejo, tai yra taisytina situacija, paskelbti faktai verčia susimąstyti, kokia yra nepalanki situacija neįgaliųjų atžvilgiu mūsų šalyje. O kaip yra su Lietuvoje vykdomais ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamais projektais, skirtais neįgaliųjų reikmėms, kur pagrindinė tikslinė grupė yra asmenys su negalia? Kiek yra tų projektų baigiama vykdyti šiuo 2014-2020 metų laikotarpiu, kokios projektinės veiklos pasirenkamos, koks vykdomų projektų pasiskirstymas pagal regionus? Kokios yra didžiausios klaidos, nesėkmės, kurias patiria įsisavinantieji ES lėšas?

Atsakymas: Reikia paminėti, kad ne tik SADM srities investicijos yra skirtos neįgaliesiems. Neįgaliųjų reikmėms investicijos numatytos ir daugelio kitų sričių – švietimo, sveikatos, transporto, miestų plėtros ir t.t. projektuose. Pažymime, kad CPVA daugiausiai dirba su infrastruktūros plėtros projektais. Visi infrastruktūros plėtros projektai turi atitikti nustatytą statybos reglamentavimą: Dėl statybos techninio reglamento STR 2.03.01: 2019 „Statinių prieinamumas“ patvirtinimo https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/103022d0ffbe11e99681cd81dcdca52c

CPVA administruoja (šiuo metu pradeda vertinti pirmąsias projektų paraiškas) vienintelę socialinės infrastruktūros priemonę, kurios tikslinė grupė išimtinai yra proto ir (arba) psichikos negalią turintys vaikai ir (ar) darbingo amžiaus asmenys. Tai yra didelių globos istaigų, skirtų asmenims su proto ir/ar psichine negalia, pertvarkos projektai (priemonės Nr. 08.1.1-CPVA-V-427 „Institucinės globos pertvarka: investicijos į infrastruktūrą“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 2 „Socialinių paslaugų infrastruktūros tinklo kūrimas ir plėtra asmenims, turintiems proto ir (arba) psichikos negalią“), kurių metu vietoj didelių institucinės globos įstaigų regionuose bus kuriama mažesnė apgyvendinimo paslaugų infrastruktūra (grupinio gyvenimo namai/savarankiško gyvenimo namai, apsaugotas būstas) savivaldybėse, taip pat užtikrinamas tikslinės grupės asmenų užimtumas, plečiant dienos centrų/dienos užimtumo centrų ir/ar socialinių dirbtuvių veiklą.

Iš viso šioje priemonėje numatyta įgyvendinti 28 projektus 6 šalies regionuose: Vilniaus, Kauno, Telšių, Tauragės, Marijampolės ir Šiaulių. Planuojama visas projektų finansavimo sutartis pasirašyti iki šių metų pabaigos. Priemonei šiai dienai numatyta apie 29 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų

Kitose CPVA administruojamose socialinės infrastruktūros priemonėse neįgalieji yra viena iš tikslinių grupių kartu su senyvo amžiaus ir kitais socialinės rizikos asmenimis. Šiose priemonėse numatomos tokios pat infrastruktūros pritaikymo neįgaliesiems priemonės kaip paminėta aukščiau. Daugiau informacijos apie projektus, kurių tikslinė grupė yra neįgalieji, reikėtų kreiptis į SADM, kuri nemažai tokių projektų įgyvendina kartu su ESFA, ar į kitas ministerijas.

Kalbant apie klaidas, pirmiausia, susiduriame su atsainiu projektų vykdytojų, ypač savivaldybių, požiūriu į neįgaliuosius. Nors projektų finansavimo sąlygų aprašuose aiškiai įrašyti reikalavimai patalpas pritaikyti neįgaliesiems, neretai tie reikalavimai išpildomi formaliai ir ne visada patogiu neįgaliajam būdu, iš esmės nesprendžiant problemos. Todėl patikrų metu CPVA šiuos neatitikimus fiksuoja ir reikalauja ištaisyti.

Kita problema ta, kad patys neįgalieji linkę su tokiu požiūriu taikstytis ir nuolaidžiauti, pavyzdžiui, objekto pridavimo komisijoje, priimant pastatytą/rekonstruotą/remontuotą pastatą/patalpas, dalyvauja ir neįgaliųjų atstovas, kuris pasirašo, kad objekto pritaikymas neįgaliesiems yra tinkamas, nors iš tiesų CPVA specialistai, atvykę į patikrą, konstatuoja šio reikalavimo pažeidimus. Tuomet CPVA specialistams dažniausiai pateikiamas argumentas, kad neįgaliųjų atstovas juk priėmė atliktus darbus ir pastabų neturėjo.

Dėkojame už atsakymus į klausimus ir bendradarbiavimą.

INFORMACINĮ BIULETENĮ „PADĖKIME SAU'19“

INFORMUOJA – aukščiausioji audito institucija –

VALSTYBĖS KONTROLĖ

Pateikta 2020 m. kovo mėn.

Valstybės kontrolė 2019 m. pradėjo veiklos auditą „Asmenų su negalia socialinė integracija“, kurį planuojame baigti per artimiausius kelis mėnesius. Auditas įtrauktas į metinę valstybinio audito programą, atsižvelgiant į socialinės integracijos duomenis, šios temos aktualumą ir svarbą valstybės mastu. 2019 m. stebėjome tokius pagrindinius duomenis:

* Visuomeninių pastatų ir transporto prieinamumo informacija - 2017-2019 m. Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM tyrimai.

Minėto audito metu vertiname, ar asmenims su negalia sudarytos galimybės savarankiškai gyventi, visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir integruotis į darbo rinką. Auditas apima socialines paslaugas, užimtumą ir aplinkos prieinamumą.

Vienas audito klausimų – ar asmenims, turintiems negalią, sudarytos galimybės gauti paslaugas įgalinančias gyventi savarankiškai. Nors 2010 m. ratifikuota JT Neįgaliųjų teisių konvencija numato pareigą šalims užtikrinti, kad neįgalieji turėtų galimybę pasinaudoti įvairiomis namuose, gyvenamojoje vietoje teikiamomis paslaugomis ir gyventi savarankiškai, tačiau asmenis su negalia atstovaujančios organizacijos nurodo, kad teikiama pagalba neatitinka asmenų poreikių, jų pasirinkimo galimybės labai apribotos. Didele dalimi paslaugos yra finansuojamos per ES projektines veiklas, kurių tvarumas gali būti neužtikrintas projektinėms veikloms pasibaigus. Vykdant socialių paslaugų plėtrą kuriamos naujos paslaugos bendruomenėje, tačiau vis dar daug asmenų su negalia siunčiama į globos įstaigas.

Užimtumo srityje nagrinėjamas klausimas, ar užimtumo rėmimo sistema įgalina asmenis su negalia integruotis į darbo rinką. Statistika rodo, kad Lietuvoje 2019 m. darbingo amžiaus neįgaliųjų buvo 159 tūkst., tačiau tik 28,8 proc. jų dirbo ir šis skaičius per paskutinius trejus metus mažėja. Šiuo metu esanti sistema neužtikrina asmenų su negalia motyvacijos bei jų efektyvaus, tvaraus įsitraukimo į darbo rinką. Užimtumo tarnybos duomenimis, kasmet dėl darbo paieškos kreipiasi nedidelė dalis (apie 10 proc.) asmenų su negalia, o darbas surandamas tik kas penktam asmeniui. Didžioji dalis (apie 80 proc.) dirbančių asmenų su negalia dirbo atviroje darbo rinkoje, tačiau socialinėms įmonėms skiriama valstybės finansinė parama yra 4 kartus didesnė nei skiriama atvirai darbo rinkai. Socialinėms įmonėms skirta 31 mln. Eur ir tai sudaro 81 proc. visų lėšų, skirtų neįgaliųjų integracijai į darbo rinką, tačiau jos įdarbina mažą dalį (apie 1 proc.) sunkiausią negalią turinčių asmenų ir tai neužtikrina tinkamos asmenų su negalia socialinės integracijos.

Dar vienas audito klausimas – ar užtikrintas aplinkos, transporto ir informacijos prieinamumas negalią turintiems asmenims. Šiai sričiai ypatingas dėmesys skiriamas Europos Sąjungos lygiu: įgyvendinami ES Reglamentai dėl atskirų transporto rūšių paslaugų, Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo, o 2019 m. buvo priimtas Europos prieinamumo aktas. Lietuvoje, NVO duomenimis, daugiau nei 50 proc. svarbiausių asmenims su negalia pastatų (gydymo įstaigų, švietimo įstaigų, administracinės paskirties pastatų) jiems yra neprieinami, tačiau patikimos statistikos nėra ne tik dėl aplinkos, bet ir dėl transporto prieinamumo. Neužtikrinamas ir informacijos prieinamumas (internetinių svetainių, mobiliųjų programų pritaikymas), kuris yra viena iš esminių savarankiškumo sąlygų, įgalinančių žmones su negalia gauti informaciją.

Baigus auditą, jo rezultatai, surinktais įrodymais pagrįstos išvados ir rekomendacijos bus pateiktos audito ataskaitoje. Kaip ir kiekvieno audito metu rekomendacijoms įgyvendinti audituojami subjektai nusimato konkrečias priemones ir jų įgyvendinimo terminus, o valstybiniai auditoriai vėliau, baigus auditą vertina, kaip įgyvendinamos suplanuotos priemonės, kokie pasiekiami rezultatai ir poveikis.

Asmenų su negalia klausimai buvo nagrinėjami ir ankstesniuose Valstybės kontrolės atliktuose audituose. Veiklos auditai sveikatos ir švietimo srityse parodė, kad neužtikrinamas ambulatorinių ir stacionarinių ankstyvosios reabilitacijos paslaugų prieinamumas neįgalumą turintiems vaikams, specialius poreikius turintys vaikai vangiai integruojami į ikimokyklinio, bendrojo ugdymo mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas, ugdymo įstaigų aplinka yra nepritaikyta, nepakanka specialiosios pagalbos specialistų, metodinės pagalbos. Detalesnė informacija šiose veiklos audito ataskaitose:

Ar ankstyvosios reabilitacijos paslaugos ir įtraukusis ugdymas atitinka neįgalių vaikų poreikius ir užtikrina jų socialinę integraciją (2016 m.)
Ar gali gerėti Lietuvos mokinių pasiekimai (2017 m.)
Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti (2018 m.)
Ar profesinis mokymas organizuojamas efektyviai (2020 m.)

2019 m. taip pat atlikome auditą „Ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius vartojimo poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką“, kurio metu vertinome sistemos efektyvumą teikiant socialinę paramą skurdą patiriantiems žmonėms. Skurdo rizikos atžvilgiu asmenys su negalia yra viena labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių. Lietuvoje 2018 m. apie 35 proc. asmenų su negalia gyveno žemiau santykinio skurdo ribos. Audito rezultatai atskleidė, kad sukurta sistema neužtikrina minimalių asmenų vartojimo poreikių, parama teikiama neatsižvelgiant į individualius poreikius, o įsidarbinti skatinančios priemonės neefektyvios. Taip pat LR Seimui prieš pavasario ir rudens sesijas Aukščiausioji audito institucija teikia rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas, kuriose atkreipiame dėmesį į svarbiausius pokyčius, kuriuose reikia įgyvendinti.

· Tik mažiau nei trečdalis dirbti galinčių neįgaliųjų Lietuvoje turi darbą

· Kas jų laukia ekonominio sunkmečio laikotarpiu?

ELTA, 2020-05-28

Pagal: <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spke-zivile-stankeviciute-vos-trecdalis-dirbti-galinciu-neigaliuju-lietuvoje-turi-darba-201362>, žr. 2020-06-16; Eltai pranešimą rengė Živilė Stankevičiūtė, Kauno technologijų universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė

Neįgaliesiems per masines informavimo priemones bene kasdien kartojama, kad jie yra rizikos grupėje, jie yra socialiai pažeidžiamiausia visuomenės dalis, tą patį šie žmonės išgirsta ir savo darbo vietoje. Negalią turintiems asmenins pandemijos sukelta krizė yra kur kas didesnis psichologinis iššūkis nei likusiai visuomenės daliai. Nerimą kelia ne tik pavojus sveikatai, bet ir rizika prarasti darbo vietą, kurios netekęs dažnas neįgalus asmuo atsiduria ties skurdo riba ir patenka į dar didesnę socialinę atskirtį.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo ką kita – 14 proc. visų pasaulio gyventojų turi vieną arba kitą negalią. Prognozuojama, kad per šiuos metus maždaug kas penktas Europos Sąjungos gyventojas turės kokią nors negalią. Lietuvoje maždaug kas dešimtas gyventojas yra neįgalus. Neįgalieji sudaro labai didelę mūsų visuomenės dalį, tačiau tik mažai daliai dirbti galinčių neįgaliųjų pavyksta įsidarbinti. Tarp galinčių dirbti ir realiai dirbančių neįgalių asmenų atotrūkis yra didžiulis.

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto duomenimis, 2017 metais darbingo amžiaus neįgaliųjų skaičius Lietuvoje buvo 162 575, iš kurių dirbančių – 47 133. Remiantis šia statistika, neįgaliųjų užimtumas darbo rinkoje Lietuvoje siekia vos 29 proc., kai bendras visų gyventojų užimtumo lygis perkopia 70 proc. Negana to, Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio, mat Europos Sąjungoje maždaug 50 proc. neįgaliųjų turi darbo vietas. Vadinasi, neįgaliųjų įtraukimas į darbo rinką Lietuvai yra iššūkis net ir ekonominio augimo laikotarpiu. Todėl iš karto kyla klausimas, o kaip bus dabar, kai mes susiduriame su ekonomikos recesija? Kokias turės galimybes neįgalieji realizuojant savo potencialą darbo rinkoje ir kas iš tikrųjų jų laukia? (...)

Lietuvoje kartu Nyderlandų Tilburg universiteto kolega buvo vykdytas kokybinis tyrimas apie pagrindines kliūtis, trukdančias neįgaliesiems integruotis į darbo rinką. Pačių neįgaliųjų manymu, tai yra specialiai pritaikytos infrastruktūros organizacijose trūkumas ir jų stigmatizavimas, mat visuomenėje vyrauja požiūris, kad neįgalusis yra mažiau kompetentingas negu žmogus, neturintis jokios negalios. Dėl šios priežasties konkurencija atviroje darbo rinkoje be jokio valstybės reguliavimo dažnam neįgaliajam tampa neįmanoma misija.

Kokiais būdais galime užtikrinti neįgaliųjų integraciją į darbo rinką?

Praėjusiais metais Lietuvoje intensyvėjo diskusijos, kokie metodai ir įrankiai galėtų būti taikomi integruojant neįgaliuosius į darbo rinką. Diskusijas lėmė inicijuoti teisinio reguliavimo pakeitimai. Tačiau greitai prasidėjusios jos taip pat greitai ir nutilo. Kalbant apie teisinį reglamentavimą, Lietuvoje egzistuoja du įmonių tipai: socialinės įmonės bei neįgaliųjų socialinės įmonės. Tai pagrindinis įrankis, kurį taiko valstybė, siekdama įtraukti neįgaliuosius į darbo rinką. Nemažai diskutuojama, ar šitas modelis yra pakankamas.

Lietuva yra pasirinkusi būtent tokią formą, bet pažvelgę į ES šalis, galime pamatyti ir kitokių metodų. Realiai egzistuoja du neįgaliųjų integracijos į darbo rinką modeliai ir jų sintezė. Dauguma valstybių taiko integruotą modelį – jose veikia ir specialiai pritaikytos įmonės, tačiau kartu taikoma ir kvotų sistema, padedanti neįgaliesiems konkuruoti atviroje darbo rinkoje. Pavyzdžiui, Prancūzija taiko tokį atviros rinkos modelį: įmonės ne mažiau nei trejus metus turinčios daugiau kaip 20 darbuotojų privalo įdarbinti neįgalius asmenis – ne mažiau kaip 6 proc. dirbančių įmonėje turi būti žmonės, turintys neįgalumą. Žinoma, įmonė turi teisę jų nepriimti į darbą, tačiau tokiu atveju ji moka kompensaciją į specialų fondą. Šiame fonde sukauptos lėšos skiriamos neįgaliųjų konsultavimui, mokymui, pagalbai darbo vietoje ir kitokių socialinių klausimų sprendimui. (...)

Moksliniai tyrimai rodo, kad neįgaliesiems pradėjus dirbti organizacijoje – nesvarbu, ar tai įprasta ar socialinė įmonė – jų pasitenkinimas darbu ir produktyvumas labai priklauso nuo kolegų, tiesioginio vadovo požiūrio į juos, apskritai nuo santykių organizacijoje. Šiuo kritiniu laikotarpiu pozityvių, konstruktyvių santykių kūrimas ir parama neįgaliesiems yra vienas iš esminių tikslų ir iššūkių, su kuriuo susiduria įmonės, kuriose dirba negalią turintys asmenys.

ATVEJO VADYBININKAS –

KAS TAI?

„Padėkime sau'19“ informuoja Užimtumo tarnyba prie LR SADM

Pateikta 2020-06-02

Atvejo vadybos paslaugos pradėtos teikti nuo 2018-ųjų liepos mėnesio. Šiuo metu 47 atvejo vadybininkai šias paslaugas teikia 50 Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrių visoje šalyje, išskyrus jaunimo užimtumo skyrius. Šiuo metu Klaipėdos m. 1-ajame skyriuje yra paskelbtas konkursas atvejo vadybininko pareigybei užimti. Tačiau neįgaliesiems stengiamasi įvairiapusiškai padėti, su jais dirba įdarbinimo konsultantai. Užimtumo tarnyba, paskelbus Vyriausybei ekstremalią padėtį dėl koronaviruso (COVID-19) grėsmės, informavo, kad stabdomas kontaktinis asmenų aptarnavimas Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose. Nuo kovo 16-osios gyventojai visuose klientų aptarnavimo skyriuose buvo aptarnaujami tik nuotoliniu būdu. Gyventojai buvo prašomi naudotis paslaugomis internetu – www.uzt.lt ir konsultuotis telefonu 1883. Taip pat Užimtumo tarnyboje registruoti klientai visais juos dominančiais klausimais galėjo konsultuotis nuotoliniu būdu su savo konsultantais. Užimtumo tarnyba, reaguodama į Vyriausybės paskelbtas karantino švelninimo sąlygas, nuo birželio 1 d. klientų aptarnavimo skyriuose atnaujina kontaktinį paslaugų teikimą klientams, tačiau naujų klientų registracija bus vykdoma tik elektroninėmis priemonėmis arba telefonu.

Atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytas saugumo darbo vietose rekomendacijas karantino laikotarpiu, Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose lankytojų srautai yra ribojami, paslaugos teikiamos tik iš anksto rezervavus apsilankymo laiką. Atvykstant į susitikimą su specialistu iš anksto sutartu laiku, klientas turi dėvėti veido apsaugos kaukę. Registruotiems Užimtumo tarnyboje klientams dėl susitikimo reikės susisiekti su savo specialistu arba atvykti tik specialistui paskyrus konkretų atvykimo laiką.

Norinčių registruotis Užimtumo tarnyboje naujų klientų maloniai prašome tai padaryti elektroniniu būdu bei pasirinkti apsilankymo laiką. Atvykti į konsultaciją reikia tik specialistui pakvietus. Registruotis taip pat galima telefonu. Išsamiau: https://uzt.lt/news/nuo-birzelio-1-d-uzimtumo-tarnyboje-atnaujinamas-kontaktinis-darbo-ieskanciu-asmenu-aptarnavimas/

Atvejo vadybininkų tikslinė aptarnaujama grupė – neįgalieji ir ypač sunkiai į darbo rinką integruojami asmenys. Kaip ir visi darbo ieškantys asmenys, taip ir ši tikslinė grupė, Užimtumo tarnyboje yra supažindinama su teikiamomis paslaugomis, išsiaiškinamas jų poreikis, vertinamos galimybės. Atsiradus atvejo vadybininkams, neįgaliųjų aptarnavimas Užimtumo tarnyboje pasikeitė. Padedant skyrių vedėjams ir karjeros konsultantams, aktyviau bendradarbiaujama su socialiniais partneriais – nevyriausybinėmis organizacijomis, savivaldybių administracijomis, neįgaliųjų organizacijomis, dienos centrais, rajono bibliotekomis, sveikatos biurais, psichinės sveikatos organizacijomis.

Taikant atvejo vadybą skiriama daugiau laiko aptarnavimui, individualiai kiekvieno asmens situacijai, išsamiau analizuojamos kiekvieno asmens įsidarbinimo galimybės, įsiliejimo į darbo rinką trukdžiai, skiriamas didesnis dėmesys asmens psichologinei būsenai. Kartu su klientu analizuojama kiekviena laisva darbo vieta, kurioje galėtų dirbti minėtas asmuo. Su darbdaviais aptariama negalią turinčių asmenų situacija juos įdarbinti pagal individualias kliento įsidarbinimo galimybes. Prireikus atvejo vadybininkas tarpininkauja tarp kliento ir darbdavio.

Dėl asmenų su negalia įdarbinimo atvejo vadybininkas bendrauja su darbdaviais, įskaitant ir socialines įmones, tikslina laisvos darbo vietos informaciją ar ji atitinka konkretaus asmens situaciją. Atvejo vadybininkas, įvertinęs asmens aktyvumą ir nustatęs socialinių įgūdžių stoką, palydi juos pas darbdavius dėl įsidarbinimo ar į nevyriausybines organizacijas dėl dalyvavimo jų įgyvendinamuose projektuose ir kt. Daugiau laiko skiriama motyvuojant įgyti arba keisti profesiją. Atvejo vadybininkas su ribotas įsidarbinimo galimybes turinčiais neįgaliaisiais palaiko nuolatinius kontaktus telefonu, el. paštu, organizuoja ir veda bendravimo įgūdžių lavinimo ir motyvacijos didinimo užsiėmimus grupėms.

Siekiant šalinti socialinius trukdžius atvejo vadybininkas nuolat bendrauja su nevyriausybinėmis organizacijomis dėl asmenų su negalia įdarbinimo, kompleksinių paslaugų organizavimo ir teikimo. Atvejo vadybininkas renka informaciją kokias paslaugas neįgaliesiems nevyriausybinės organizacijos gali suteikti, kokie projektai yra įgyvendinami ir kokios veiklos gali būti naudingos neįgaliesiems, siekiant užimtumo: pvz., kompetencijų ugdymas: kompiuterinis raštingumas, socialinių įgūdžių lavinimas, vairuotojo teisių įgijimas, užsienio kalbų mokymas ir t.t. Taip pat svarstomos įvairios kitos savirealizacijos, savanoriškos veiklos galimybės. Pristatomos galimybės dalyvauti profesinio mokymo ir užimtumo veiklose, elektroninės paslaugos, pabrėžiant didėjantį jų vaidmenį šiandieniniame gyvenime.

Užimtumo tarnybos atvejo vadybininkai (ypač tie, kurie ilgą laiko dirbo ir įdarbinimo konsultantais) teigia, kad gali daugiau laiko skirti neįgaliajam pažinti, jo poreikiams išsiaiškinti, gali efektyviau padėti klientui įsigilinti į savo poreikius, įveikti baimes ir tokiu būdu įgijus daugiau pasitikėjiungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2020 m. neįgaliųjų asmenų diskriminacijos problemoms skirtame Raporte, kuriuo turi vadovautis visų valstybių įvairaus rango valdininkai, kai sprendžiami bet kokie su neįgaliais asmenimis susiję klausimai, rekomenduojama stabdyti visų rūšių diskriminaciją neįgaliųjų asmenų atžvilgiu, o tai reiškia, jog neturi būti tokios diskriminacijos, kai neįgalieji neturi pasirinkimo ar paramos tuos pasirinkimus padaryti; negauna paramos ar paslaugų, kad gyventų nepriklausomai; neturi tokių pat teisių ir galimybių kaip kiti žmonės. mo, motyvacijos integruotis į darbo rinką. Neįgalieji taip pat pripranta prie nuolat juos aptarnaujančio atvejo vadybininko, todėl drąsiau kreipiasi pagalbos ir dėl tarpininkavimo įsidarbinant. Stengiamasi padėti kiekvienam neįgalią turinčiam asmeniui, karantino laikotarpiu klientai konsultuojami nuotoliniu būdu jiems rūpimais klausimais.

DĖKOJAME UŽ BENDRADARBIAVIMĄ

Į „Padėkime sau'19“ KLAUSIMUS ATSAKO KLAIPĖDOS m.

Užimtumo tarnyba

Pateikta 2020 m. birželio mėn.

KLAUSIMAS 1. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2020 m. neįgaliųjų asmenų diskriminacijos problemoms skirtame Raporte, kuriuo turi vadovautis visų valstybių įvairaus rango valdininkai, kai sprendžiami bet kokie su neįgaliais asmenimis susiję klausimai, rekomenduojama stabdyti visų rūšių diskriminaciją neįgaliųjų asmenų atžvilgiu, o tai reiškia, jog neturi būti tokios diskriminacijos, kai neįgalieji neturi pasirinkimo ar paramos tuos pasirinkimus padaryti; negauna paramos ar paslaugų, kad gyventų nepriklausomai; neturi tokių pat teisių ir galimybių kaip kiti žmonės.

Kokia yra asmenų su negalia įdarbinimo problematika Klaipėdos mieste, ar asmenys su negalia išties turi tokias pat teises ir galimybes norėdami įsidarbinti, gauti papildomas pajamas? Ar aukštesnės kvalifikacijos neįgaliesiems pasiūlomas jų išsilavinimą, patirtį, kompetencijas atitinkantis darbas?

Ar nemanote, kad, asmuo su aukštuoju išsilavinimu, sukaupęs nemažai vertingos darbo patirties, pavyzdžiui, teisininkas ar pedagogas, būdamas neįgalus, nebūtinai turi dirbti kiemsargiu/-e, dėžučių lankstytoju/-a ar valytoja/-u tokiuose objektuose, kuriuose negalios neturintieji net nesutinka dirbti? Be to, paplitęs reiškinys, kai moteriai su negalia apiforminamas valytojos darbas 0,5 etato, tačiau valomas plotas paskiriams kaip už 1 ar net 1,5 etato ir, žinoma, tesumokama už 0,5 etato apimties darbą, pasitaiko atvejų, kai net iš viso nesumokama už darbą arba mokama su dideliais vėlavimais. Vertinkite situaciją buvusią ne karantino sąlygomis ir iš savo atstovaujamos institucijos padėties, reikalui esant Darbo inspekciją, kitas susijusias institucijas paklausime savo ruožtu.

ATSAKYMAS. Užimtumo tarnyba, siekdama padėti darbo ieškantiems, teikia tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, kurios reglamentuotos Užimtumo įstatyme. Šio įstatymo 30 str. numato, kad asmeniui siūlomas darbas turi atitikti visus šiuos požymius:

1) atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, ir (ar) turimą darbo patirtį;

2) Užimtumo tarnyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra gavusi oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą;

3) kelionės išlaidos, apskaičiuojamos pagal atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos iki darbo vietos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vieno kilometro įkainį, nesudaro daugiau kaip 15 procentų laisvos darbo vietos aprašyme nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio.

Vadovaujantis šiais kriterijais ir atsižvelgiant į asmens turimą kvalifikaciją, darbo patirtį, gyvenamąją vietą, darbingumo lygį bei visapusiškai įvertinus kiekvieno kliento situaciją atliekamas įsidarbinimo galimybių vertinimas, siūlomas tinkamas darbas. Kaip darbdaviai laikosi darbo sutarčių, sudarytų su Užimtumo tarnybos siųstais asmenimis, atsakinga Valstybinė darbo inspekcija.

KLAUSIMAS 2. Ką manote apie faktą, kad Klaipėdos mieste 2017-2019 m. vis mažėja dirbančiųjų darbingo amžiaus neįgaliųjų asmenų (per trejus metus sumažėjo 5,3 proc.), kai tuo pačiu laikotarpiu vis daugėja neįgaliųjų darbingo amžiaus asmenų, kuriems NDNT nustatyta slauga ar priežiūra?

ATSAKYMAS. Pastaruosius trejus metus Klaipėdoje stebimas darbo ieškančių asmenų skaičiaus mažėjimas, tačiau darbo ieškančių neįgaliųjų skaičius išlieka gana panašus. 2017 m. kaip darbo ieškantys, Užimtumo tarnyboje buvo registruota beveik 18,1 tūkst. asmenų, iš jų – 585 buvo nustatytas ribotas darbingumo lygis, 2018 m. atitinkamai – 17,9 tūkst. ir 670 asmenų, 2019 m. – 17,3 tūkst. ir 583 neįgalieji. Nuo šių metų pradžios į Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamentą kreipėsi 215, o birželio 1 d. registruotas 421 darbingo amžiaus neįgalusis, kuriam nustatytas iki 55 % darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis.

Daugiau nei pusė Užimtumo tarnybos klientų, kuriems nustatytas ribotas darbingumas, buvo įdarbinti. 2017 m. suteikus darbo rinkos paslaugas įsidarbino 359 neįgalieji, 2018 m. -338 ir 2019 m. – 350 asmenų. Šiais metais, nepaisant ekstremalios situacijos, su Užimtumo tarnyba per 5 mėnesius padėjo įsidarbinanti 138 neįgaliesiems.

KLAUSIMAS 3. Ką galite pasakyti apie mieste veikiančias socialines įmones? Ar išties jos sudaro tokias įdarbinimo sąlygas, kurios tenkina neįgaliuosius? Kaip dažnai jose keičiasi įdarbinamieji neįgalieji, kiek vidutiniškai trunka vieno neįgaliojo darbas tose įmonėse?

ATSAKYMAS. Klaipėdos mieste veikia 10 socialinių įmonių (sąrašą galite rasti internete : https://uzt.lt/soc-imonems/socialiniu-imoniu-sarasas/). Per trejus metus dirbančiųjų skaičius Socialinės įmonėse išaugo nuo 443 (2017 m.) iki 524 (2019 m.). 2017 m. socialinėse įmonėse įdarbinti 169 neįgalieji, 2018 m. – 238 ir 2019 m. – 257 asmenys. Darbo sutartis nutraukia kas ketvirtas pirmus metus dirbantis neįgalus asmuo.

Viena iš socialiai atsakingų socialinių įmonių yra UAB „Regseda“, kurioje 47 proc. darbuotojų turi regos negalią ir 31 proc. klausos, judėjimo, nervų sistemos ar kompleksinių sutrikimų turintys asmenys. Įmonė gamina įvairius gofruoto kartono gaminius, todėl klijavimo, lankstymo, smulkių detalių suvėrimo, surinkimo, fasavimo ir pakavimo darbai visiškai atitinka neįgaliųjų lūkesčius.

KLAUSIMAS 4. Ką manote apie asmenis su negalia, kurie yra alkoholikai, narkomanai, turi kitų priklausomybių, kai kurie ir po kelias, kokia jų situacija darbo rinkoje? Kad jie kreipiasi dėl įdarbinimo, mat, jų poreikiai ir išlaidos nei tokių prilausomybių neturinčiųjų asmenų yra gerokai didesni, yra žinoma, bet kaip pakomentuotumėte jų situaciją?

ATSAKYMAS. Neįgalūs asmenys, turintys priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, Klaipėdos mieste turi galimybę gauti psichologinės pagalbos paslaugas, kad jie galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę, kreipiantis į Klaipėdos blaivybės klubą (Taikos pr. 42, Klaipėda). Motyvaciniai užsiėmimai vyksta kartą per savaitę grupėms iki 12 asmenų. Yra nemažai gerų klubo pavyzdžių, kai nutraukus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą sumažėja tokių asmenų socialinė atskirtis, gerėja jų psichinė sveikata, mažėja pavojus kitų žmonių saugumui, materialiniai nuostoliai dėl nedarbo, eismo įvykių ir pan.

Fizinę negalią bei priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo turintys neįgalūs asmenys, Klaipėdos mieste dėl psichologinės ir socialinės reabilitacijos programos turi galimybę kreiptis į priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenę LPF „Nikopolis“, kur asmeniui, vartojančiam psichoaktyviąsias medžiagas, padeda keisti asmens įpročius ir formuoti sveiko ir blaivaus gyvenimo, savidisciplinos įgūdžius. Asmuo į įstaigą atvyksta savo valia, pats apsisprendęs keisti savo gyvenimą. Uždaroje aplinkoje vyksta darbas su savimi, teikiamos individualios konsultacijos bei vyksta grupiniai užsiėmimai su psichologais ir socialiniais darbuotojais, formuojami socialiniai ir darbinai įgūdžiai.

KLAUSIMAS 5. Neįgalūs asmenys kartais net bijo įsidarbinti, nes sklando gandai, jog aktyviau darbo rinkoje pasireiškusieji, dirbantieji legaliai, ypač tie, kurie darbą gauna po reabilitacijos programų, susilaukia negalios lygio pakartotino vertinimo ir net gali prarasti neįgalumą, o tai reiškia reguliariai gaunamų pinigų netekimą, todėl kai kas vengia bet kokio oficialaus darbo ir stengiasi prasimanyti įvairių nelegalių pajamų, pavyzdžiui, perparduoda savo raminamuosius, migdomuosius vaistus, turi kitų pajamų šaltinių, yra ir narkotikais prekiaujančiųjų ar kita neleistina veikla užsiimančių neįgaliųjų – tai vieša paslaptis. Esamu metu vidutinė netekto darbingumo pensija Lietuvoje yra 245,37 Eur, nemažai asmenų su negalia tegauna šalpos pensijas, kurios yra dar mažesnės, todėl visi supranta, jog iš tokių pajamų tie asmenys nepragyvena. Ar Klaipėdos mieste vykdomi nors kokie ES finansuojami projektai, skirti neįgaliųjų asmenų įsitraukimui į darbo rinką? Jei taip, koks jų efektyvumas?

ATSAKYMAS. Klaipėdos mieste kaip ir visoje Lietuvoje, nuo 2018 m. balandžio 27 d. Užimtumo tarnyba įgyvendina Europos socialinio fondo finansuojamą projektą – „Profesinė reabilitacija". Projekto tikslas – padidinti neįgaliųjų užimtumą, teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas. Projekte gali dalyvauti neįgalieji ir asmenys, pirmą kartą besikreipiantys į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl darbingumo lygio nustatymo, kuriems nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis. Nuo projekto pradžios jame dalyvavo 39 Klaipėdos mieste gyvenantys neįgalieji. Baigę profesinės reabilitacijos programas 62 proc. neįgaliųjų sėkmingai įsidarbino arba pradėjo savo verslą. Užimtumo tarnyba vertina profesinės programos efektyvumą, kuris 2020 m. I ketv. buvo:

Išsilaikiusių darbo rinkoje 3 mėn., kurie baigė programą daugiau kaip prieš 3 mėn. – 53,5 proc.
Išsilaikiusių darbo rinkoje 6 mėn., kurie baigė programą daugiau kaip prieš 6 mėn. – 48,5 proc.
Išsilaikiusių darbo rinkoje 9 mėn., kurie baigė programą daugiau kaip prieš 9 mėn. – 45,8 proc.
Išsilaikiusių darbo rinkoje 12 mėn., kurie baigė programą daugiau kaip prieš 12 mėn. – 45,6 proc.

Atkreipiant dėmesį į Jūsų išsakytas mintis, pažymėtina, kad Užimtumo tarnyba nekomentuoja Neįgaliųjų darbingumo lygio nustatymo aspektų, nes tai NDNT kompetencija.

KLAUSIMAS 6. Ką manote apie tai, kad paplitęs reiškinys, kai moterys su psichine negalia, pačios būdamos nestabilios būklės, priklausomos, pavyzdžiui, nuo antidepresantų, įsidarbina socialinių darbuotojų ar slaugytojų padėjėjomis ir prižiūri senus neįgalius asmenis ar net ikimokyklinius vaikus už atlygį? Žinoma, apie savo pačių negalią jos slepia, įsidarbindamos darbdaviui nepraneša. Būna, kad greta oficialaus darbo dar ir nelegaliai padirbėja prižiūrėdamos ir mirštantįjį senuką, kuriam išties būtina profesionali paliatyvioji slauga, o ne kitos neprognozuojamos moters priežiūra.

ATSAKYMAS. Asmens darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT), atsižvelgdama į medicinius, funkcinius ir kt. kriterijus. NDNT asmeniui išduoda darbingumo lygio pažymą, neįgalumo pažymėjimą, išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, sprendimą, kuriame yra nurodomas jo negalios pobūdis, diagnozės kodas pagal tarptautinį ligų klasifikatorių (TLK).

KLAUSIMAS 7. Papasakokite, kodėl atvejo vadybininkų, kurie visokeriopai padeda įsidarbinti norintiems neįgaliems asmenims kituose Lietuvos miestuose, iki šiol nėra Klaipėdos UT?

ATSAKYMAS. Šiuo metu Klaipėdos miesto 1-ajame skyriuje dirba du įdarbinimo konsultantai, kurie atlieka atvejo vadybininko funkcijas. Konkursas atvejo vadybininko pareigybei užimti paskelbtas. Užimtumo tarnyboje neįgaliesiems teikiamomis darbo rinkos paslaugos, organizuojamos užimtumo rėmimo priemonės, profesinė reabilitacija. Atsižvelgiant į neįgaliųjų asmenų individualius poreikius, bendradarbiaujama su socialiniais partneriais – nevyriausybinėmis organizacijomis, savivaldybių administracijomis, neįgaliųjų organizacijomis, dienos centrais, rajono bibliotekomis, sveikatos biurais, psichinės sveikatos organizacijomis.

KLAUSIMAS 8. Ką galite pasakyti apie asmenų su negalia situaciją Klaipėdos m. darbo rinkoje COVID-19 karantino sąlygomis? Kaip yra su tomis darbo vietomis neįgaliesiems, kurios buvo įsteigtos subsidijuojant Ką galite pasakyti apie mieste veikiančias socialines įmones? Ar išties jos sudaro tokias įdarbinimo sąlygas, kurios tenkina neįgaliuosius? Kaip dažnai jose keičiasi įdarbinamieji neįgalieji, kiek vidutiniškai trunka vieno neįgaliojo darbas tose įmonėse?

ATSAKYMAS. Klaipėdos mieste 2017 m. socialinėse įmonėse buvo įsteigtos 4 darbo vietos neįgaliems asmenims, 2018 m. – 4 ir 2019 m. – 15. Steigiamos darbo vietos neįgaliesiems yra pritaikomos darbui žmonėms su negalia.

Ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu darbdaviui paskelbus prastovą, darbuotojams, kuriems yra paskelbta prastova, mokamas ne mažesnis nei minimalus mėnesio atlyginimas, kurį iš dalies kompensuoja valstybė. Subsidijomis prastovų metu per karantiną turi galimybę pasinaudoti ir socialinės įmonės arba neįgaliųjų socialinės įmonės statusą turinčios įmonės. Švelnėjant karantinui ir darbuotojams sugrįžtant į darbus, valstybės parama darbdaviams ir darbuotojams bus tęsiama dar 6 mėnesius po prastovų.

Nuo karantino pradžios, t.y. kovo 16 d. iki birželio pradžios, darbo sutartis socialinėse įmonėse nutraukė 41 negalią turintis asmuo, tuo tarpu nuo sausio 1 d. iki karantino pradžios – 39 neįgalieji. Todėl, galima teigti, kad taikant valstybės paramą darbuotojų darbo vietų išsaugojimui, COVID – 19 darbuotojų atleidimui įtakos neturėjo. Tačiau, analizuojant naujų ribotą darbingumą turinčių asmenų priėmimą į socialines įmones, stebima, kad nuo karantino pradžios darbinę veiklą pradėjo 76 proc. mažiau neįgaliųjų nei iki karantino.

DĖKOJAME UŽ SUPAŽINDINIMĄ SU DARBO RINKOS SITUACIJA KLAIPĖDOJE

„Padėkime sau'19“ informuoja

Lietuvos didžiųjų miestų savivaldybės

Pateikta 2020 m. liepos mėn.

¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤

NEĮGALIEJI IR KARANTINAS

KLAUSIMAS: Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2020 m. neįgaliųjų asmenų diskriminacijos problemoms skirtame Raporte, kuriuo turi vadovautis visų valstybių įvairaus rango valdininkai, kai sprendžiami bet kokie su neįgaliais asmenimis susiję klausimai, rekomenduojama stabdyti visų rūšių diskriminaciją neįgaliųjų asmenų atžvilgiu, o tai reiškia, jog neturi būti tokios diskriminacijos, kai neįgalieji neturi pasirinkimo ar paramos tuos pasirinkimus padaryti; negauna paramos ar paslaugų, kad gyventų nepriklausomai; neturi tokių pat teisių ir galimybių kaip kiti žmonės. Kokia situacija yra Jūsų atstovaujamoje savivaldybėje? Ar įsiklausoma į asmenų su negalia poreikius? Kaip Jūs surenkate informaciją, ko pageidauja asmenys su negalia, kokie jų poreikiai, lūkesčiai, ar juos tenkina jau teikiamos paslaugos, finansinė parama, laisvalaikio praleidimo sąlygos ir galimybės, įsidarbinimo galimybės ir svarbiausia – rūpestis jais COVID-19 karantino sąlygomis ir ypač po jo? Kaip Jums atsodo, ar pakanka, kad įvairios organizacijos atstovauja asmenis su negalia ir nesurenkama informacija tiesiogiai, be tarpininkaujančiųjų organizacijų, iš pačių neįgaliųjų? Ar asmenys su negalia nebuvo savotiškai „pamiršti“, kai pagrindinė žinutė visuomenėje buvo: „Duokite pinigų“ – ir tas prašinėjimas buvo visuotinis, pradedant nuo naujai steigiamų fondų, baigiant savivaldybių prašymais centrinei valdžiai Vilniuje ir verslininkų reikalavimais juos finansuoti, kad nežlugtų verslai bei medikų prašymais aprūpinti juos? Kažkaip asmenų su negalia balsų šiame „chore“ lyg ir nebuvo. Ką manote apie tai?

Alytaus m. savivaldybė: Informacija nėra renkama, asmenys patys kreipiasi į skyrių dėl paslaugų gavimo ir besikreipdami išsako savo poreikius ir lūkesčius dėl paslaugų. Taip pat, rengiant kasmetinį Socialinių paslaugų planą, jis yra viešinamas savivaldybės tinklapyje. Asmenys gali pateikti savo pasiūlymus ar pastabas dėl jo papildymo. Žinoma, betarpiškai bendraujama su socialines paslaugas teikiančiomis įstaigomis, organizacijomis dėl paslaugų poreikio užtikrinimo.

Panevėžio m. savivaldybė: Savivaldybė įsiklauso į neįgaliųjų poreikius. Įvairios organizacijos (NVO), vykdydamos socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus, atstovauja neįgaliesiems, dalijasi informacija apie veiklas ir problemas (dienos užimtumas, individuali pagalba, meninių gebėjimų lavinimas). Neįgalieji nebuvo pamiršti nei karantino metu, nei po jo. Karantino metu neįgaliųjų organizacijos buvo aprūpintos apsaugos priemonėmis, buvo nuolat konsultuojamos nuotoliniu būdu joms aktualiais klausimais.

Klaipėdos m. savivaldybė: Nuo 2013 m. prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos yra įsteigta Neįgaliųjų reikalų taryba - visuomeninė patariamoji ir konsultacinė institucija, padedanti formuoti savivaldybės neįgaliųjų socialinės integracijos politiką. Neįgaliųjų reikalų taryba, kurią sudaro nevyriausybinių organizacijų, Savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų, savivaldybės administracijos bei Savivaldybės tarybos deleguoti atstovai, analizuoja informaciją apie neįgaliųjų socialinės integracijos įgyvendinimą savivaldybės institucijose bei įstaigose, organizacijose, kitą informaciją, susijusią su neįgaliųjų gyvenimo kokybe bei inicijuoja neįgaliųjų poreikių ir jų gyvenimo kokybės tyrimus.

Socialinės išmokos yra šios: Piniginė socialinė parama https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/cd000ac0b1c011e98451fa7b5933515d; Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimas – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.419064/asr; Materialinė parama – gali būti skiriama neįgaliesiems, kaip ir visiems kitiems asmenims, kurie atitinka Teisės aktuose nustatytas sąlygas; Materialinė parama (sezoniniams drabužiams ir avalynei įsigyti; papildomai teikiama socialinės pašalpos gavėjams) – gali būti skiriama atitinkantiems Teisės aktuose nustatytas sąlygas neįgaliesiems, kuriems teikiamos socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijos. Parama iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo gali būti skiriama neįgaliesiems, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui neviršija 2,5 VRP dydžių (šiuo metu - 312,50 Eur ).

Tikslines kompensacijas turi teisę gauti asmenys, kuriems yra nustatyti specialieji poreikiai. Išmoka neįgaliesiems mokama auginantiems vaikus iki 18 metų (besimokančius Lietuvos Respublikos įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę, mokymo formą arba aukštosios mokyklose pagal dieninę ar nuolatinę studijų formą – iki 24 metų), neįgaliesiems, kurie yra pripažinti nedarbingais ir kurių šeimose nėra darbingų asmenų. Neįgaliems vaikams yra skiriama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio (šiuo metu – 60,06 Eur) universali išmoka vaikui per mėnesį ir papildomai kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 50 procentų ir mažesnis darbingumo lygis skiriama 1,03 BSI (šiuo metu – 40,17 Eur) išmoka vaikui. Neįgaliems vaikams, kaip ir visiems vaikams, atsižvelgiant į jų tėvų teisę, gali būti skiriamos ir kitos Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme numatytos išmokos (vienkartinė išmoka vaikui; išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui; išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui; globos (rūpybos) išmoka ar išmoka įvaikinus vaiką. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.1DEDD43B92AE/asr.

Šiaulių m. savivaldybė: Savivaldybė deda visas pastangas, kad bet kokio pobūdžio paslaugos būtų vienodai teikiamos bet kuriai asmenų grupei, neišskiriant asmenų su negalia. Drįstame pasidžiaugti, kad esame vieni iš lyderių sudarydami puikias sąlygas asmenims su negalia sportuoti, ugdytis, leisti laisvalaikį, lankytis kultūros ir sporto renginiuose, lankyti įvairius būrelius ir gauti socialines paslaugas. Siekdami bendradarbiauti ir gauti kuo išsamesnę informaciją ko pageidauja asmenys su negalia, kokie jų poreikiai, lūkesčiai, ar juos tenkina jau teikiamos paslaugos, finansinė parama, laisvalaikio praleidimo sąlygos ir galimybės, esame neįgaliųjų organizacijų atstovus pakvietę dalyvauti į Savivaldybės tarybos sudarytas komisijas, tarybas.: Sporto tarybą, Nevyriausybinių organizacijų tarybą. Švietimo, sporto, kultūros srityse mieste yra daug pasiekta, kad asmenys su negalia jaustųsi pilnaverčiai visuomenės nariai.

Vilniaus m. savivaldybė: Informacija apie socialines paslaugas neįgaliems asmenims renkama ir analizuojama, atsižvelgiant į paslaugas teikiančių įstaigų rengiamas apklausas, pačių neįgalių asmenų prašymus. Manydami, kad organizacijos atstovaujančios neįgaliuosius asmenis ir tiesiogiai teikiančios paslaugas neįgaliesiems, geriausiai gali atliepti šių asmenų poreikius. Taip pat, Socialinių paslaugų skyrius, skirdamas dėmesį paslaugų kokybei, Savivaldybės interneto svetainėje https://vilnius.lt/lt/socialiniu-paslaugu-vertinimas/ vykdo apklausą apie teikiamų paslaugų kokybę, kur kiekvienas paslaugų gavėjas ar jo artimasis gali pateikti siūlymus.

Nuotraukoje – Vilnius, autorius Saulius Žiūra.

KLAUSIMAS: Kaip žinia, asmenys su negalia turėtų turėti tokias pat teises ir galimybes gyvenime kaip ir kiti žmonės, tai reglamentuoja įvairūs teisės aktai.Valstybės kontrolė pateikė duomenis mūsų leidiniui, kad 2020 m. Lietuvoje vykdomo audito rezultatai atskleidė, kad sukurta sistema neužtikrina minimalių neįgaliųjų asmenų vartojimo poreikių, parama teikiama neatsižvelgiant į individualius poreikius, žr. „Padėkime sau‘19“ Nr. 10 ir 12, 13. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė informavo mūsų leidinį (žr. Nr. 12), jog LR SADM reaguodama į ekstremalią situaciją dėl COVID-19 plitimo grėsmės ir siekdama, kad būtų užtikrintas sklandus ir adekvatus piniginės socialinės paramos gavėjų pajamų užtikrinimas, 2020 m. kovo 17 d. raštu pateikė rekomendacihą savivaldybėms dė papildomos socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams. Kokia šios rekomendacijos taikymo praktikoje patirtis Jūsų atstovaujamoje savivaldybėje, ar realiai pagelbėjote finansiškai paramos labiausiai stokojantiems, įskaitytinai ir neįgalius asmenis?

Alytaus m. savivaldybė: Atsižvelgiant į SADM rekomendacijas buvo 36 asmenims paskirta vienkartinė parama. Be to, visiems besikreipiantiems asmenims buvo paskirta piniginė socialinė parama, t.y., socialinė pašalpa ir kompensacija už būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidas.

Panevėžio m. savivaldybė: Reaguodama į ekstremalią situaciją dėl koronaviruso ir siekdama, kad būtų užtikrintas sklandus ir adekvatus piniginės socialinės paramos mokėjimas, balandžio 30 d. savivaldybė įteisino periodinės pašalpos skyrimą kaip paramą ekstremaliosios situacijos/karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius jam pasibaigus. Į periodinę pašalpą gali pretenduoti vieni ar bendrai gyvenantys asmenys, šeimos, tarp jų – neįgalieji. Kaip parodė praktika, naujosios periodinės pašalpos yra tikrai reikalingos.

Klaipėdos m. savivaldybė: Patvirtinta nauja paramos rūšis - materialinė parama nukentėjus dėl savivaldybės, valstybės lygio paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) ekstremalaus įvykio padarinių. Parama skiriama asmenims, dėl paskelbto karantino netekusiems darbo pajamų, susidūrusiems su nepalankiomis ekonominėmis ir finansinėmis pasekmėmis, atitinkantiems nustatytas sąlygas.

Šiaulių m. savivaldybė: Dėl piniginės paramos teikimo Lietuvoje paskelbto karantino metu Šiaulių miesto savivaldybės paramos teikimo komisija (piniginei socialinei paramai išimties tvarka) priėmė protokolinį sprendimą dėl papildomos vienkartinės pašalpos skyrimo. Dėl šios paramos galėjo kreiptis visi asmenys, kurie patyrė sunkumų dėl susidariusios situacijos, neišskiriant nei vienos grupės asmenų. Dėl papildomos vienkartinės paramos skyrimo karantino metu: Vienam gyvenančiam asmeniui netekus darbo paskelbto karantino metu. Skiriamos vienkartinės pašalpos dydžio suma lygi skirtumui tarp MVPD (257,00 Eur) ir asmens kitų gaunamų pajamų (pvz. socialinės pašalpos, neįgalumo pensijos). Asmenims, po profesinio mokymosi bedarbiams, kurį finansavo Užimtumo tarnyba, tiek po trišalės, tiek po dvišalės sutarties karantino metu negalintiems įsidarbinti susirastoje darbo vietoje ar pradėti savarankišką veiklą pagal įgytą kvalifikaciją. Skiriamos vienkartinės pašalpos dydžio suma lygi skirtumui tarp MVPD (257,00 Eur) ir asmens kitų gaunamų pajamų (pvz. socialinės pašalpos, neįgalumo pensijos). Netekus darbo vienam iš tėvų arba abiem paskelbto karantino metu, auginantiems vaikus, skiriama vienkartinės pašalpos dydžio suma lygi skirtumui tarp (pirmam asmeniui 100 proc. MVPD (257,00 Eur), antram 80 proc. MVPD (206,00 Eur) trečiam ir kiekvienam paskesniam - 70 proc. MVPD (180,00 Eur) ir asmenų kitų gaunamų pajamų (pvz. socialinės pašalpos, neįgalumo pensijos, darbo pajamos (jeigu vienas iš tėvų dirba). Kreipiantis dėl pašalpos pirmiausia būtina išnaudoti galimybę dėl socialinės pašalpos skyrimo. (Pvz. suma šeimai jeigu kreiptųsi 3 asmenų šeima tik su soc. pašalpa būtų apie 268 Eur (643 Eur (257+206+180)- 375 (125+125+125)).

Karantino metu dėl nemokamų atostogų, netekus darbo, nevykdant veiklos savarankiškai perpus sumažėjo šeimos pajamos ir šeima turi įvairių kreditinių įsipareigojimų, pateikiant išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Skiriama vienkartinės pašalpos dydžio suma lygi skirtumui tarp (pirmam asmeniui 100 proc. MVPD (257,00 Eur), antram 80 proc. MVPD (206,00 Eur) trečiam ir kiekvienam paskesniam - 70 proc. MVPD (180,00 Eur) ir asmenų kitų gaunamų pajamų. Asmenims iki karantino paskelbimo dirbusiems savarankiškai, kurie šalia nedirbo pagal darbo sutartį ir neturėjo darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, tačiau neturintiems teisės į Užimtumo tarnybos skiriamą išmoką, skiriamos vienkartinės pašalpos dydžio suma lygi skirtumui tarp MVPD (257,00 Eur) ir asmens kitų gaunamų pajamų (pvz. socialinės pašalpos, neįgalumo pensijos). Kreipiantis dėl pašalpos pirmiausia būtina išnaudoti galimybę dėl socialinės pašalpos skyrimo. Asmenims, kurių vaikai mokosi nuotoliniu būdu, ir negavusiems valstybės paramos (kompiuterių bei interneto) interneto paslaugoms apmokėti, jeigu mokestis padidėjo dėl mokymosi namuose karantino paskelbimo metu, pateikus apmokėjimo sąskaitas, kartu pateikiant ir ankstesnių mėnesių mokėjimo sąskaitas (palyginimui kiek padidėjo mokestis). Vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu, patvirtintu piniginės socialinės paramos, pašalpų nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams ir išmokų vaikams teikimo aprašu (toliau - Aprašas) yra skiriamos vienkartinės, tikslinės, periodinės, sąlyginės pašalpos. Periodinės pašalpos skiriamos ne ilgiau kaip 6 mėnesius per metus neįgaliems asmenims, senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, trumpalaikiams bedarbiams. Vienkartinė pašalpa skiriama gydymosi išlaidoms kompensuoti ligos atveju, gydyti siunčiamų asmenų kelionės išlaidoms kompensuoti, techninės pagalbos ar ortopedijos priemonių išlaidoms kompensuoti, kitais nenumatytais Apraše atvejais.

Vilniaus m. savivaldybė: Reaguojant į ekstremalią situaciją dėl koronaviruso plitimo grėsmės, vadovaujantis 2020-03-17 SADM rašte pateiktomis rekomendacijomis, Socialinių išmokų skyriuje buvo imtasi sklandų asmenų aptarnavimą užtikrinančių veiksmų. Visuotinai buvo paskelbta informacija (raštu prie įstaigos durų, tinklalapyje www.vilnius.lt) apie rekomenduojamus kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos būdus, kad būtų maksimaliai išvengta socialinio kontakto galimybė, tačiau asmenys neprarastų teisės į jiems priklausančią paramą.

Rekomenduoti nuotolinio kreipimosi būdai – el. būdu (prisijungus per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis); telefonu 8 700 35545 (prašymą besikreipiančio asmens vardu užregistruos specialistas, asmeniui nurodžius savo asmens duomenis, gyvenamąją vietą, kitus duomenis pagal poreikį); paštu adresu Kauno g. 3, LT-01314 Vilnius. Taip pat paminėtinas reikšmingas faktas, aptarnaujant asmenis - vadovaujantis 2020-05-07 Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3,6,7,9,10,11,17,21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2883, ekstremalios situacijos ir (ar) karantino metu socialinės paramos mokėjimas asmenims, jeigu jie turi teisę į šią paramą, pratęsiamas be atskiro prašymo. Siekiant išvengti papildomo fizinio kontakto, buvo atsisakyta vykti į asmenų gyvenamąją vietą buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktams surašyti, trūkstant esminės informacijos ar siekiant ją papildyti susisiekiama su asmenimis telefonu arba el. būdu. Nuo karantino pabaigos, sušvelninus ekstremalios situacijos sąlygas, asmenys pradėti priimti tiesiogiai pačiame Socialinių išmokų skyriuje, tačiau tik iš anksto užsiregistravus ir rekomenduotina tik tais klausimais, kurių neįmanoma išspręsti nuotoliniu būdu. Taip pat, informuojame, kad Vilniaus miesto savivaldybėje, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-05-23 sprendimu Nr. 1-1555 patvirtintu Vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašu bei 2020-04-28 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-944 „Dėl finansinės paramos asmenims, nukentėjusiems dėl Covid 19 epidemijos paskelbto karantino, skyrimo“, 2020-07-07 duomenimis, 3375 asmenims, įskaitytinai ir neįgaliems asmenims, skirtos tikslinės pašalpos, nukentėjus dėl karantino. Bendra išmokėta pašalpų suma - 1 370 713,12 Eur.

KLAUSIMAS: Aukščiau minėta viceministrė V. Augienė pažymėjo atsakinėdama į mūsų leidinio klausimus, jog „Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme įtvirtinta, jeigu savivaldybės neišnaudoja visų lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai, gali jas perskirstyti socialinės apsaugos sritims finansuoti, tarp kurių – šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems (...) neįgaliųjų socialinei integracijai (...)“.

SADM informuoja: 2018 m. pagal ministerijos skaičiavimus, Vilniuje liko nepanaudota 58, Kaune – 47, Klaipėdoje – 61, Alytuje – 68, Panevėžyje – 59, Šiauliuose – net 72 proc. lėšų, kurios iš valstybės biudžeto šiems miestams buvo skirtos socialinėms reikmėms. Taip pat apie Vilniaus m. situaciją informaciją gavo „Vilniaus diena“: „...Dalis nepanaudotų lėšų skirta bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti, socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti, socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti”.Toliau pranešama: „Pernai socialinei paramai skirtos ir nepanaudotos lėšos, vadovaujantis teisės aktais, kaip ir kitos nepanaudotos savivaldybės biudžeto lėšos, šiais metais naudojamos savivaldybės trumpalaikiams įsipareigojimams, buvusiems 2018 m. gruodžio 31 d., padengti. Nepaskirstytos paramos lėšos (mln. eurų): Kauno m. 4,348 (52,5 proc.), Panevėžio m. 2,024 (37,5 proc.), Alytaus m. 1,115 (28,7 proc.) (...):

Parengta pagal <https://klaipeda.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/parama-skurstantiems-pasirodo-pinigu-varguoliams-dar-ir-lieka-915819>, žr. 2019-12-22.

Kokia yra situacija 2020 m. su socialinėms reikmėms numatytomis lėšomis Jūsų atstovaujamoje savivaldybėje dabar, kai praėjo pusmetis, daugelis patyrė nemažų papildomų išlaidų dėl COVID-19 situacijos, nesumokėti gyventojų pajamų mokesčiai suskaičiuoti, savivaldybių biudžetai nesurinko planuotų pajamų, o neįgaliuosius aptarnaujančios organizacijos karantino metu jokių paslaugų praktiškai neteikė, jos buvo teikiamos su mažomis išimtimis – kaip yra su socialinėms reikmėms skirstomomis lėšomis, ar vėl numatoma jų nenaudoti ir kaupti rezervą metų pabaigai? Gal turite kokių su tuo susijusių pranešimų neįgaliesiems?

Alytaus m. savivaldybė: Karantino metu neįgaliuosius aptarnaujančios organizacijos veikė ir teikė paslaugas neįgaliesiems namuose. Karantino metu buvo draudžiama tik neįgaliųjų/senyvo amžiaus asmenų veikla dienos užimtumo centruose.

Panevėžio m. savivaldybė: Formuojant 2020 m. biudžetą, numatomos nepanaudoti piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams lėšos paskirstytos socialinėms reikmėms. Tad jei susidarys nepanaudotų lėšų, jos teks socialinėms sritims, vadovaujantis Savivaldybės tarybos patvirtinta tvarka.

Klaipėdos m. savivaldybė: Klaipėdos miesto savivaldybei 2019 m. piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti skirta 7402,46 tūkst. Eur., iš jų panaudota 2659,06 tūkst. Eur. Nepanaudotos lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti gali būti naudojamos socialinės apsaugos sritims finansuoti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje. 2019 m. likusi nepanaudota lėšų dalis (4743,4 tūkst. Eur) buvo perskirstyta ir panaudota socialinės apsaugos sritims finansuoti. Klaipėdos miesto savivaldybėje rezervas nėra kaupiamas, nepanaudotos lėšos yra perskirstomos, kaip numatyta teisės aktuose. 2020 m. lėšos yra naudojamos taip kaip numatyta teisės aktuose, apie piniginei paramai skaičiuoti ir mokėti panaudotas, nepanaudotas lėšas ir jų perskirstymą bus galima tiksliau pasakyti pasibaigus biudžetiniams metams.

Šiaulių m. savivaldybė: Lėšos piniginei socialinei paramai planuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. A1-193 patvirtinta „Dėl valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti skirtų lėšų apskaičiavimo“ metodika, kurios 8 punkte nurodoma, kad bazinis lėšų dydis socialinei paramai mokėti nustatomas kaip vidutinis metinis išlaidų socialinei paramai dydis per paskutinius 3 metus iki einamųjų biudžetinių metų, kuriais atliekami skaičiavimai. 2020 metams piniginei socialinei paramai buvo suplanuotos lėšos - 2013100,00 Eur.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams 2020 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. IX -1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2883 pateikta informacija apie papildomų lėšų poreikį (800,0 tūkst. Eurų) patirtoms ir planuojamos patirti išlaidoms iki 2020 m. gruodžio 31 d., kurios viršys 2020 metams planuotas lėšas piniginei socialinei paramai.

Šiaulių miesto savivaldybė įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimus ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijas dėl socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbo organizavimo, bei siekdama užtikrinti socialinių paslaugų teikimą labiausiai pažeidžiamoms asmenų grupėms, ir toliau garantavo paslaugų teikimą karantino metu. Siekiant užtikrinti vaikų ir asmenų su negalia priežiūrą buvo pasirengta tokia paslaugos teikimo seka:

tuo atveju, jei vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą yra izoliacijoje, tačiau paties vaiko nereikia izoliuoti (vaikas neturėjo kontakto su izoliuojamu asmeniu, nesilankė zonose, kuriose fiksuotas viruso protrūkis), vaiku turėtų pasirūpinti kitas iš tėvų ar kitas vaiko atstovas pagal įstatymą. Jei tokios galimybės nėra – kiti tėvų parinkti su vaiku emociniais ryšiais susiję asmenys, kurie sutiktų ir galėtų pasirūpinti vaiku. Tėvai šiuo atveju taip pat turi galimybę kreiptis į Savivaldybės administraciją dėl vaiko laikinosios priežiūros tėvų prašymu nustatymo;
tuo atveju, jei nėra artimųjų ar kitų asmenų, kurie galėtų padėti šeimai pasirūpinti vaiku, vaiko priežiūra, išimtiniais atvejais institucijose, užtikrinama tokia tvarka:

2.1. jei vienintelis suaugęs asmuo (mama ar tėvas, ar kitas vaiko atstovas pagal įstatymą), auginantis vaiką (us) arba prižiūrintis vaiką (us), privalės būti izoliacijoje, arba jei turės gultis į ligoninę, vaikas laikinai apgyvendinamas Vaikų globos namų Krizių centre bet kuriuo paros metu. Vaikui turi būti užtikrinta visa reikalinga specialistų pagalba, tinkama priežiūra, saugi aplinka, siekiant išvengti papildomo vaiko traumavimo, aprūpinimas vaistais, jeigu yra toks poreikis;

2.2. jei vienintelis suaugęs asmuo (mama ar tėvas, ar kitas vaiko atstovas pagal įstatymą), auginantis vaiką (us) su sunkia negalia arba prižiūrintis tokį vaiką (us), privalės būti izoliacijoje arba jei turės gultis į ligoninę, vaikas laikinai apgyvendinamas Kompleksinių paslaugų namuose ,,Alka“ bet kuriuo paros metu. Vaikui turi būti užtikrinta visa reikalinga specialistų pagalba, tinkama priežiūra, saugi aplinka, siekiant išvengti papildomo vaiko traumavimo, aprūpinimas vaistais, jeigu yra toks poreikis;

2.3. tuo atveju, jei nepilnametis vaikas privalės būti izoliacijoje, vaikas laikinai apgyvendinamas Vaikų globos namuose bet kuriuo paros metu. Vaikui turi būti užtikrinta visa reikalinga specialistų pagalba, tinkama priežiūra, saugi aplinka, siekiant išvengti papildomo vaiko traumavimo, aprūpinimas vaistais, jeigu yra toks poreikis;

tuo atveju, jei suaugęs asmuo, prižiūrintis suaugusį šeimos narį su sunkia negalia (toliau – asmuo su sunkia negalia), privalės būti izoliacijoje arba jei turės gultis į ligoninę, tačiau paties asmens su sunkia negalia nereikia izoliuoti (asmuo su sunkia negalia neturėjo kontakto su izoliuojamu asmeniu), asmeniu su sunkia negalia turėtų pasirūpinti kitas suaugęs šeimos narys. Jei tokios galimybės nėra – kitas asmuo, kuris sutiktų ir galėtų pasirūpinti asmeniu su sunkia negalia;
tuo atveju, jei nėra artimųjų ar kitų asmenų, kurie galėtų padėti pasirūpinti asmeniu su sunkia negalia, arba jei vienintelis suaugęs asmuo, prižiūrintis asmenį su sunkia negalia, privalės būti izoliacijoje arba jei turės gultis į ligoninę, jo priežiūrą dienos metu vykdys integralią pagalbą, socialinę globą asmens namuose, pagalbos į namus paslaugas teikiančios įstaigos;

1.2. užtikrinamas paslaugų teikimas namuose. Asmenims, gaunantiems integralią pagalbą, socialinę globą asmens namuose, pagalbos į namus paslaugas, turi būti užtikrinamas gyvybiškai svarbių paslaugų teikimas tokiu dažnumu, kad būtų patenkinti asmens gyvybiniai poreikiai: suteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, aprūpinama maistu, medikamentais. Paslaugų teikimo intensyvumą derinti telefonu su paslaugas gaunančiu asmeniu ar jo šeimos nariais, pagal galimybę retinti vizitus.

Visą karantino laikotarpį buvo užtikrinama žmonių su negalia priežiūra asmens namuose. Paslaugą į namus asmenims su negalia (integrali pagalba, dienos socialinė globa, pagalba į namus) ar negalintiems savęs apsitarnauti teikė trys įstaigos: BĮ Globos namai, BĮ Socialinių paslaugų centras ir Šiaulių vyskupijos „Caritas“.

Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų (toliau – projektai) veiklų įgyvendinimas ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu buvo vykdomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nurodymus bei Neįgaliųjų reikalų departamento rekomendacijas. Projekto veiklos dėl nepalankios epideminės COVID-19 situacijos buvo pradėtos vykdyti nuotoliniu būdu, ir tik nesant galimybės dirbti nuotoliniu būdu kai kurios suplanuotos veiklos nebuvo vykdomos, o jų įgyvendinimas atidėtas kol bus atšaukti ribojimai dėl susiklosčiusios situacijos.

Neįgaliųjų dienos užimtumo programose dalyvaujantiems asmenims su negalia veiklos buvo vykdomas nuotoliniu būdu, komunikuojant su paslaugų gavėjais įvairiomis nuotolinio ryšio formomis (skaipas, feisbukas, telefonas, kt.).

Individuali pagalba asmeniui su neįgalia buvo teikiama įvertinant riziką kiekvienu atveju individualiai, vengiant kontaktinio pobūdžio veiklos ir pagal situaciją pereinant į nekontaktinę veiklą.

Asmenų su negalia meninių gebėjimų lavinimo veikla nenutrūko ir karantino metu: veiklai reikalingos darbo priemonės buvo išdalintos projekto dalyviams į namus, o procesas buvo vykdomas nuotoliniu būdu, t.y. bendraujant komunikacinėmis ryšio priemonėmis, asmenimis patogiu ir prieinamu būdu.

Įvertindami sudėtingą laikotarpį nenutrūkstamai buvo teikiama pagalba neįgaliųjų šeimos nariams, t.y. nuotoliniu būdu buvo teikiamos konsultacijos, įvairiausia informacija, emocinė pagalba ir kt..

Neįgaliųjų socialinės integracijos per kūno kultūrą ir sportą projektų veiklos buvo stabdomos, vėliau vykdomas nuotoliniu būdu, komunikuojant su paslaugų gavėjais įvairiomis nuotolinio ryšio formomis. Finansavimas nebuvo mažinamas.

Karantino ir ekstremalios situacijos laikotarpiu dalis organizacijų, įgyvendinančių Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus, vykdė ir kitokią veiklą, susijusią su gyvybiškai ir psichologiškai svarbios pagalbos teikimu sunkią negalią turintiems organizacijos nariams: maisto, higienos prekių, apsaugos priemonių, vaistų pristatymas į namus ar kita pagalba pagal poreikį. Savivaldybės administracija nuolat vykdė apklausas ir iš dalies aprūpino organizacijas apsaugos priemonėmis (kaukėmis, dezinfekciniu skysčiu. Likusią dalį apsaugos priemonių organizacijoms buvo leista įsigyti iš projektų finansavimui skirtų lėšų.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2020 m birželio 16 d. 24.00 val. karantinas Lietuvos Respublikos teritorijoje atšauktas, Socialinės reabilitacijos paslaugos pradėtos teikti pilna apimtimi ankstesnėse paslaugų teikimo vietose, laikantis visuomenės sveikatos saugos, higienos, rekomendacijų. Kad užtikrintų tolesnį sklandų darbą ir pasiekti planuojamus 2020 m. laukiamus rezultatus, organizacijos, įgyvendinančios Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus, Savivaldybės administracijai pateikė prašymus dėl papildomų lėšų skyrimo 2020 m. projektams finansuoti. Papildomos lėšos prašomos dezinfekcinėms ir apsaugos priemonėms, kad būtų galima pradėti teikti dienos užimtumo ar kitas projekte numatytas paslaugas taip pat darbo užmokesčiui, kadangi padidės projekto vykdytojų darbo krūviai dėl to, kad reikės dažniau ir mažesnėms grupėms teikti projekte numatytas paslaugas. Papildomas valstybės biudžeto lėšos bus skirtos nuo šių metų II pusmečio.

Vilniaus m. savivaldybė: Informuojame, kad vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu nepanaudotos piniginei paramai numatytos lėšos 2018 m. buvo panaudotos šioms socialinės apsaugos sritims finansuoti:

Šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliems, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms plėtoti
Finansinei paramai, skirtai skurdui bei socialinei atskirčiai mažinti
Bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti
Socialinių paslaugų priemonėms finansuot, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti (socialinės globos paslaugos senyvo amžiaus ir neįgaliems asmenims, pagalbos pinigai šeimoms, šeimynoms ir budintiems globotojams, vaikų socialinei globai)
Socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčiui.

2020 m. planuojama, kad visos lėšos, skirtos piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams bus panaudotos, o jeigu liks nepanaudotų, jos bus paskirstytos Įstatymu numatytoms socialinės apsaugos sritims finansuoti.

KLAUSIMAS: Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Savivaldybių administracijoms 2020-04-10 raštu Nr. (3.2)-SD-363 „Dėl 2020 metų socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje ir neįgaliųjų socialinės integracijos per kūno kultūrą ir sportą projektų vykdymo ekstremalios situacijos ir karantino metu“ pranešė, jog „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 kovo 14 d. nutarimo Nr. 207
3.5.3. papunkčiu draudžiama veikla vaikų, žmonių su negalia ir pagyvenusių žmonių dienos ir užimtumo centruose. Savivaldybių administracijos privalo užtikrinti vaikų ir žmonių su negalia priežiūrą išimtiniais atvejais įstaigose, jeigu tokia priežiūra neįmanoma namuose. Atsižvelgiant į šį
nurodymą neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos pagal poreikį teiks turimą informaciją
savivaldybėms apie būtinos pagalbos poreikį.(...)
Savivaldybes raginame kviesti bendradarbiauti ir pasitelkti nevyriausybines
organizacijas, gaunančias projektinį finansavimą, teikiant įvairią pagalbą negalią turintiems asmenims“. Informuokite, kokie konkretūs pagalbos neįgaliesiems darbai, veiklos buvo vykdomos Jūsų atstovaujamoje savivaldybėje karantino metu ir dabar – kai metas ypač sunkus. Ar buvo užtikrinta efektyvi komunikacija su organizacijomis, dirbančiomis su asmenimis su negalia bei centrine valdžia, ar buvo kokybiškai keičiamasi informacija ir ar komunikacija buvo patenkinama? Ar pasirengėte informacijos ir komunikacijos valdymui kitam galimam panašiam laikotarpiui, nebūtinai dėl virusų grėsmės, kai patys pažeidžiamiausi visuomenės asmenys – neįgalieji – tam tikra prasme nukenčia labiausiai?

Alytaus m. savivaldybė: Karantino metu buvo aktyvios Alytaus m. sav. veikiančios nevyriausybinės organizacijos, kurios teikė pagalbą Alytaus miesto gyventojams namuose. Galima išskirti keletą - VšĮ “Gerumo skraistė” teikė pagalbą į namus visiems mieto gyventojams pagal poreikį (nupirkdavo maisto produktų, reikalingų medikamentų), Alytaus neįgaliųjų užimtumo dienos centras teikė pagalbą į namus neįgaliems asmenims (nupirkdavo maisto produktų, reikalingų medikamentų). Alytaus samariečių bendrijos Alytaus skyrius, Maltos ordino pagalbos tarnybos Alytaus skyrius, Lietuvos Raudonojo kryžiaus Alytaus skyrius teikė paramą maisto produktais jų stokojantiems.

Panevėžio m. savivaldybė: Savivaldybė daug bendrauja su pačiais neįgaliaisiais, siekdama sužinoti, kokios pagalbos jiems reikia. Vyko ir vyksta efektyvi komunikacija su organizacijomis, dirbančiomis su neįgaliaisiais, kokybiškai keičiamasi informacija. Jei pasitaiko nesklandumų, stengiamės juos išspręsti. Bet kuriuo atveju neįgalieji nebuvo pamiršti nei karantino metu, nei po jo. Jiems buvo teikiama visa būtinoji pagalba: nupirkta vaistų, maisto produktų, gamintas maistas. Tam pasitelkta NVO, pavienių savanorių pagalba. Prie jos galima minėti ir aktualios informacijos sklaidą – tarkim, apie nemokamas psichologo ar bendravimo paslaugas (nemokamas linijas). Neįgaliesiems reikalinga pagalba teikiama ir toliau.

Klaipėdos m. savivaldybė: Lietuvoje paskelbus karantiną dėl COVID-19, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsižvelgdama į priimtas nuostatas priėmė reikalingus sprendimus dėl paslaugų teikimo užtikrinimo vienai iš visuomenės jautriausių grupių, t. y. neįgaliesiems. Šiuo laikotarpiu neįgaliems asmenims, kuriems buvo teikiamos pagalbos ar globos asmens namuose paslaugos ir toliau buvo teikiamos tik mažesne apimtimi, t. y. tik gyvybiškai svarbios (nuperkant vaistų, maisto produktų iš prekybos centrų, karšto maisto pristatymas į namus). Kai kurie asmenys susistabdė paslaugų teikimą, nes grįžo artimieji, kurie pasirūpino jų priežiūra. Neįgaliems suaugusiems asmenims bei vaikams su negalia, kuriems buvo teikiamos globos paslaugos dienos centruose, su jais buvo dirbama nuotoliniu būdu (telefonu, el. paštu ar kitomis ryšio priemonėmis, Zoom ir Messenger programėlių pagalba ir pan.). Savivaldybė karantino metu buvo pasiruošusi teikti ir krizių įveikimo paslaugą neįgaliesiems, kurių artimieji gydosi nuo COVID-19 ir kai nėra kam jais pasirūpinti. Paslaugą buvo planuojama teikti gydymosi metu. Karantino metu prie pagalbos teikimo prisidėjo ir savanoriai bei Klaipėdos mieste veikiančios Nevyriausybinės organizacijos. Viso karantino metu el. paštu, telefonu, Facebook platformoje buvo teikiamos informavimo/konsultavimo paslaugos (dėl asmenų priežiūros namuose - kas gali gauti, iš kur gauti, ko reikia norint nemokamai gauti paslaugas, dėl technikos neįgaliesiems (lova, tualetas, vaikštynė) - kaip šiomis priemonėmis apsirūpinti; buvo teikiama nemokama, nenutrūkstama, anoniminė ir konfidenciali emocinė parama telefonu ir internetu žmonėms, kurie išgyveno sunkumus, jautėsi vieniši, neturėjo su kuo pasikalbėti). Karantino metu buvo teikiama ir asmeninio asistento paslauga neįgaliems asmenims (pagalba buvo teikiama tiek klientų namuose, tiek viešojoje erdvėje, siekiant užtikrinti būtiniausius asmenų poreikius: aprūpinimas būtiniausiais maisto produktais, vaistų nupirkimas bei pagalba atliekant buities darbus; esant galimybei, bent trumpam klientai buvo vedami į lauką pasivaikščioti).

Nevyriausybinės organizacijos, kurios vykdo socialinės reabilitacijos programos projektus, technologijų pagalba rengė nuotolinius susitikimus (įvairūs pašnekesiai ir bendravimas emocinei būklei palaikyti, straipsnių paskaitymai ir paaiškinimai, informavimas, konsultavimas, užimtumo organizavimas, kuriant rankdarbius ar dainuojant ir pan.), taip pat pagalba neįgaliesiems buvo teikiama ir nuperkant vaistų, maisto produktų iš prekybos centrų, apsaugos priemonių, buvo teikiamos pavežėjimo paslaugos į gydymo įstaigas neįgaliesiems, kuriems reikalingos dializės.

Šiuo metu nevyriausybinės organizacijos atnaujina savo veiklą, laikantis visų saugumo priemonių teikia neįgaliųjų dienos užimtumo, individualios pagalbos bei meninių gebėjimų lavinimo paslaugas socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų kontekste.

Apie paramą neįgaliesiems sporto srityje: Asmenys su negalia, siekiantys būti fiziškai aktyviais bei sportuoti, pateikia savo poreikius, lūkesčius bei kt. informaciją tiesiogiai, kadangi dalyvauja Neįgaliųjų integracijos per kūno kultūrą ir sportą programoje. Siekiant išsiaiškinti asmenų su negalia sporto ir fizinio aktyvumo poreikius visame mieste, yra teikiamos apklausos neįgaliųjų organizacijoms, švietimo įstaigoms. Taip pat pažymime, kad Klaipėdoje yra sudaryta Sporto taryba, sudaryta iš visuomeninių organizacijų atstovų. Šioje Sporto taryboje yra įtrauktas ir asmenų su negalia atstovas, kuris atstovauja Klaipėdos miesto neįgalius asmenis visais sporto bei fizinio aktyvumo klausimais. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nuo 2019 metų sudarė sąlygas Klaipėdos miesto biudžetinėse sporto mokymo įstaigose formuoti neįgaliųjų grupes ir jau yra suformuotos 8 grupės vaikų su įvairia negalia. Perspektyvoje numatoma formuoti ir daugiau tokių grupių. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Sporto skyrius nuolat bendrauja ir bendradarbiauja su neįgaliųjų sporto organizacijomis, kurios dalyvauja finansuojamose programose ir (ar) organizacijomis, kurios kreipėsi pagalbos ne tik buvusio karantininio laikotarpio, bet ir visais kitais sunkiais (probleminiais) atvejais.

Šiaulių m. savivaldybė: INFORMACIJOS IR KOMUNIKACIJOS VALDYMAS: 2019-2020 metais Šiaulių miesto savivaldybė finansavo projektą, kurio metu Šiaulių apskrities televizija, bendradarbiaudama su Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Šiaulių teritoriniu skyriumi, rengė ir transliavo viso regiono kurtiesiems skirtas savaitines naujienų laidas su vertimu į gestų kalbą. Projektas vykdytas reaguojant į Šiaulių kurčiųjų reabilitacijos centro prašymą išlaikyti laidos rengimo ir transliavimo tradicijas, kai baigėsi finansavimas iš kitų šaltinių.

Nuotraukoje – Šiauliai, autorius Rinat Tarzumanov

Prasidėjus ekstremalios situacijos, o vėliau – karantino laikotarpiui, Savivaldybė komunikacijos priemones rinkosi ir atsižvelgdama bei vertindama žmonių su negalia poreikius. Visą laikotarpį Šiaulių miesto savivaldybė operatyviai ir suprantamai miesto ir regiono visuomenei skelbė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo nutarimus, aktualiausią Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją, Šiaulių miesto ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, Sveikatos apsaugos ir kitų įstaigų naujienas ir kitą svarbią informaciją. Buvo rengiamos vizualios atmintinės gyventojams su svarbiausia informacija, elgsenos modeliais, vaizdo ir garso klipai, straipsniai.

Oficialiu ir pagrindiniu komunikacijos kanalu Savivaldybė buvo pasirinkusi Šiaulių miesto tinklalapį www.siauliai.lt . Svarbiausia informacija buvo nuolat skelbiama tinklalapio viršutinėje pozicijoje. Visos su koronaviruso tematika susijusios naujienos skelbiamos skiltyje Naujienos, tačiau, kad žmonės lengviau rastų jas vienoje vietoje, sukurta nauja rubrika KORONAVIRUSAS. NAUJAUSIA INFORMACIJA. Visas naujienas šia tema buvo galima pasiekti spaudžiant specialią bėgančią eilute arba sekant matomiausioje tinklalapio vietoje patalpintu specialiu baneriu (reklamine nuoroda).

Beveik kiekvieną dieną buvo sukuriamos vis naujos vaizdinės skrajutės, kuriose vietoje smulkaus teksto, naudojant grafikos elementus ir aiškią struktūrą, buvo pateikiama pati aktualiausia su karantinu ir COVID-19 valdymu susijusi informacija. Dažniausiai jos buvo platinamos interneto kanalais: Savivaldybės Facebook ir Instagram puslapiuose, daugiausiai vartotojų turinčiose miesto Facebook grupėse, kituose puslapiuose. Informacines grafinės skrajutės buvo pritaikomos ir žmonėms su regėjimo negaliomis. Šiaulių dramos teatras sutiko nemokamai įgarsinti Savivaldybės skelbiamą informaciją. Tokie informaciniai garso klipai transliuoti miesto autobusuose ir regioninės radijo stoties eteryje.

Elektroninio dienyno TAMO sistema, skrajutės buvo platinamos visiems miesto mokiniams ir jų tėvams. Spausdintas skrajutes gyventojams dalinos (laikydamiesi saugos reikalavimų) mieste patruliuojantys Miesto koordinavimo skyriaus specialistai. Buvo atspausdinti ir didelio formato plakatai su aktualiausia informacija, kuriuos savanoriai išklijavo daugelyje objektų, kuo arčiau gyvenamųjų teritorijų: prie maisto prekių parduotuvių, degalinių, vaistinių, autobusų stotelėse, prie viešųjų įstaigų. Parengti informaciniai plakatai ir didiesiems reklaminiams stendams (prie gatvių).

Karantino laikotarpiu buvo kuriami informaciniai vaizdo klipai. Vaizdo klipai, kuriuose buvo perteikiama tik vaizdinė informacija (pritaikyti žmonėms su klausos negalia) buvo skelbiami Šiaulių miesto viešojo transporto ekranuose, miesto lauko ekranuose, sveikatos priežiūros įstaigų, socialinių paslaugų padalinių ekranuose. Taip pat socialiniame tinkle Facebook. Kad svarbiausioji informacija pasiektų kuo daugiau šiauliečių, tame tarpe ir su judėjimo negalia, pati svarbiausia informacija buvo skelbiama naudojantis Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (GPIS) per Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos. Trumposiomis žinutėmis iš viso buvo pasiekta iki 200 tūkstančių regiono žmonių.

Karantino laikotarpiu buvo suburtas savanorių tinklas, kurių pagalba buvo galima informuoti gyventojus jų artimiausioje aplinkoje – skelbimų lentose gyvenamuosiuose rajonuose ir daugiabučių laiptinėse. Tie patys savanoriai dalyvavo ir šiauliečių (vyresnio amžiaus gyventojų ir žmonių su negalia) aprūpinimo būtiniausiais produktais programoje. Gyventojai galėjo savanorius išsikviesti pagal poreikį.

Bendradarbiaujant su Lietuvos paštu, buvo parengtas sumaketuotas, atspausdintas ir išplatintas nemokamas Šiaulių miesto savivaldybės informacinis laikraštis. 50 tūkstančių laikraščio egzempliorių per dvi dienas pasiekė šiauliečių, tame tarpe ir žmonių su negalia, būstus.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus nuolat atnaujinama informacija apie išmokas ir kompensacijas buvo pateikiama Savivaldybės puslapyje, socialiniame tinkle Facebook, teikiama informacija telefonais, atsakoma į paklausimus el. paštu. Žmonėms su negalia paslaugos jų namuose buvo teikiamos įprastu režimu. Žiniasklaidos priemonės tiek pagal Savivaldybės užsakymą, tiek savo iniciatyva, skelbė aktualiausią informaciją regiono televizijos ir radijo eteryje, miesto ir krašto spaudos leidiniuose, interneto portaluose, socialinio tinklo paskyrose.

Karantino laikotarpiu Savivaldybės įrašai socialinio tinklo Facebook paskyroje pasiekė dešimtis tūkstančių vartotojų. Paskyroje vyksta nuolatinė aktyvi komunikacija, atsakoma į klausimus. Esant poreikiui Savivaldybė užsako ir specialias mokamo turinio Facebook žinutes visiems miesto gyventojams.

Vilniaus m. savivaldybė: Atsižvelgdamas į susidariusią karantino metu situaciją, Socialinių paslaugų skyrius ragino socialinių paslaugų įstaigas perorganizuoti paslaugų teikimą, teikiant visas įmanomas paslaugas nuotoliniu būdu, naudojant paslaugų gavėjams ir jų artimiesiems priimtinas ryšio priemones. Suprasdami, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu neįgalūs žmonės ir jų artimieji jaustų įstaigų palaikymą ir paramą bei žinotų į ką kreiptis dėl reikiamos pagalbos suteikimo, prašėme įstaigų, esant poreikiui suteikti gyvybiškai svarbią pagalbą (pvz. medikamentų, maisto produktų nupirkimą ir pristatymą). Taip pat, įstaigų buvo paprašyta parengti įstaigos teikiamų paslaugų organizavimo planą ir tvarką COVIC-19 grėsmės laikotarpiui, nuolat sekti atnaujinamus Valstybės ekstremaliosios situacijos lygio operacijų centro nurodymus bei užtikrinti jų įgyvendinimą.

Dėkojame už atsakymus

TEMA: NEĮGALIEJI IR DONORYSTĖ

Pateikta 2020 m. kovo mėn.

Vita Gembutienė, Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Transplantacijų koordinavimo skyriaus vedėja, pranešė „Padėkime sau'19“ apie neįgaliųjų asmenų situaciją:

„Nacionalinis transplantacijos biuras pagal savo kompetenciją informuoja, kad Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo nuostatos aiškiai apibrėžia (toliau – įstatymas), kas gali būti donoru – po mirties ir gyvas būdamas. 4 straipsnio 1 dalis „Donoru gali būti kiekvienas veiksnus asmuo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išreiškęs sutikimą, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai.“Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo 4 straipsnio 4 dalis apibrėžia, jog yra draudžiama imti audinius, ląsteles ar organus iš pilnamečio neveiksnaus ar ribotai veiksnaus donoro. Asmens sutikimo ir nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų paimti ir atiduoti transplantuoti, tvarkos aprašo formoje (2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 368), kuri užpildyta ir pasirašyta veiksnaus piliečio yra pateikiama Nacionaliniam transplantacijos biurui prie SAM, nėra prašoma informacijos apie neįgaluma ar specialiuosius poreikius.

Biuras, būdamas Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registro (toliau – Registras) tvarkytoju, šiame registre registruoja ir saugo informaciją apie asmenų sutikimą ir nesutikimą, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų paimti ir atiduoti transplantuoti; informaciją apie recipientus bei informaciją apie gyvus ir mirusius donorus. Informacija Registre yra kaupiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo (Žin., 2000, Nr. 72-2230)“ bei Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo nuostatomis, kuriose nėra reikalavimų dėl informacijos kaupimo apie neįgaluma ar specialiuosius poreikius, todėl Jūsų prašomų duomenų pateikti negalime“.

PASTABA. Skaityti daugiau donorystės tema galima:“Padėkime sau‘19“ Nr. 6 ir Nr. 8; 2020-01-23 Vaida Milkova Iš Diena.lt (https://klaipeda.diena.lt) „Akibrokštas: laukė donoro inksto, bet artimieji nepaisė mirusiojo valios“;

<https://elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/santaros-klinikose-per-nepilnas-dvi-paras-ivyko-sesios-organu-transplantacijos-196411>, žr. 2020-02-18; <https://www.delfi.lt/spausdinti/?id=83567609>, žr. 2020-02-18.

Griežtai draudžiama „Padėkime sau'19“ paskelbtą žodinę ir vaizdinę informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Padėkime sau'19“ kaip šaltinį.