Info - leidinyssau.lt

Iliustracija aukščiau: Žaliasis Kopenhagos angelas. Nuotrauka padaryta 2023-03-11. Autorė Andžela Armonienė.

Kai kurios iliustracijos žemiau yra iš creativecommons.org ir Leidinio "Padėkime sau'19" archyvo. Kopijuoti draudžiama.

ĮSIMINTINOS DATOS 2025 m. SAUSĮ

Sausio 25-oji – Pusiaužiemis.

Sausio 29-oji – baigiasi Drakono metai pagal Rytų kalendorių ir kitų tokių pat nuostabių Drakono metų sulauksime tik 2036 m., po 12 metų. 2025-aisiais, Gyvatės metais, pravartu atsiminti išskirtinai gerą posakį: "Gimę šliaužioti, skraidyti negali".

Iliustracija žemiau iš <https://pixabay.com/images/search/dragon/?pagi=2>, žr. 2025-01-01.

_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

NEĮTIKĖTINA, BET FAKTAS:

ASMENUKES ŽIURKĖS SUGEBA PASIDARYTI PAČIOS IR, KO GERO, NET GERIAU UŽ JUS

Įsidėmėtina: GRAUŽIKAI JAU MOKA PATYS PASIDARYTI SAVO NUOTRAUKAS ASMENUKĖMS. GALIMAI JIE SUDARYS ITIN DIDELĘ KONKURENCIJĄ ESAMOMS NUOMONĖS FORMUOTOJOMS, SOCIALINIŲ TINKLŲ ŽVAIGŽDĖMS, SINTETINĖMS "GRAŽUOLĖMS", IŠ KURIŲ REKLAMOS UŽSAKYMUS NESUNKIAI IR GALIMAI PAVERŠ PAPRASČIAUSIAI ŽIURKĖS, GEBANČIOS PAČIOS PASIDARYTI ASMENUKES IR BŪTI ŽAVIOS BE JOKIO MAKIAŽO, ĮMANTRIŲ APDARŲ, EGZOTINĖS APLINKOS FONO BEI FOTOŠOPO.

2025-01-12

Žvilgtelėkite ir įvertinkite natūralų graužikų grožį. Pažymėtina: nusifotografavo žiurkės pačios.

Prancūzijos menininko Augustino Ligniero projektas buvo išties neprilygstamai unikalus: dvi žiurkės buvo išmokytos pačios pasidaryti nuotraukas asmenukėms /anglų k. selfies/ su mygtuku valdoma kamera. Žiurkės sėkmingai pasidarė nuotraukas asmenukėms profiliu ir anfas. Nuotraukų nuosavybė ECAL/Augustin Lignier, CNN, jas galite rasti čia:

Šaltinis: Issy Ronald, CNN 5:52 AM EST, Mon January 29, 2024, <https://edition.cnn.com/2024/01/29/style/rats-selfies-augustin-lignier/index.html>, žr. 2024 01 30.

DIENOS AKTUALIJA:

DU NEPRILYGSTAMI DALYKAI – JŪRA IR ŽIEMA

2025-01-12

DIENOS AKTUALIJA:

Į vieną paskelbtą darbo vietą –

20 registruotų darbo ieškančių asmenų

2025-01-09

TIKIMASI DIDESNIO STABILUMO ARTIMU METU IR TUO PAČIU LIETUVOS DARBO RINKOJE STEBIMOS NEPAGEIDAUJAMOS TENDENCIJOS:

(1) Šių metų sausio 1 d. registruotas nedarbas siekė 9 proc.

(2) 2024 m. gruodį Lietuvoje darbdaviai paskelbė tiek laisvų darbo vietų, jog vieną darbo vietą Užimtumo tarnyba gali pasiūlyti 20 registruotų darbo ieškančių asmenų.

(3) Įsidarbinančiųjų skaičius mažėjo tris mėnesius iš eilės.

Užimtumo tarnyba 2025-01-09 savo pranešime spaudai informuoja, jog registruotas nedarbas gruodį ūgtelėjo 0,3 proc. punkto ir sausio 1 d. siekė 9 proc.

Didžiausias augimas pastebėtas tarp vyrų, kurių registruotas nedarbas padidėjo 0,5 proc. punkto. Bendras Užimtumo tarnyboje registruotų darbo ieškančių asmenų skaičius išaugo 6,1 tūkst. ir pasiekė 163,6 tūkst.

Darbuotojų paklausa taip pat mažėjo – gruodį darbdaviai paskelbė tik 8,4 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai – mažiausias registruotų darbo pasiūlymų skaičius Užimtumo tarnyboje praėjusiais metais. Mažiausiai nuo metų pradžios jų buvo daugelyje sektorių ir visose pagrindinėse profesijų grupėse – nuo vadovų iki nekvalifikuotų darbininkų. Tai atitiko 2023 m. gruodžio dinamiką ir daugiausia lėmė sezoniniai veiksniai. Pastaruosius trejus metus mažiausiai darbo pasiūlymų buvo paskelbta gruodį. Palyginti su lapkričiu, laisvų darbo vietų gruodį sumažėjo 22,4 proc., o visų 2024 m. darbo vietų skaičius buvo vidutiniškai 1,3 tūkst. mažesnis per mėnesį nei 2023 m.

2024 m. gruodį mažėjo užimtumas ir darbo jėgos paklausa. Paskutinį 2024 m. mėnesį šalies darbo rinkoje fiksuotas sezoniškai pasyvesnis laikotarpis. Mažėjo darbuotojų paieška, įsidarbinimo skaičius, didėjo registruotas nedarbas. Nepaisant šių lėtėjimo požymių, kai kurios teigiamos tendencijos išliko, o sezoniniai pokyčiai atitiko ankstesnių metų dinamiką.

„Registruoto nedarbo rodiklio augimą lėmė mažėjantis klientų įsidarbinimas ir didėjantis grįžusių asmenų iš laikino užimtumo priemonių skaičius. Visgi teigiama tendencija išliko – naujų klientų gruodį registruota 2,3 proc. mažiau nei ankstesnį mėnesį“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Nepaisant darbo rinkos sulėtėjimo, gruodį įsidarbinusių Užimtumo tarnybos klientų skaičius buvo 14,8 proc. didesnis nei užpernai tuo pačiu laikotarpiu – dirbti pradėjo 14,1 tūkst. asmenų. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus rinkosi beveik tiek pat klientų, kiek ir ankstesnių metų gruodį – 6 tūkst.

Vis dėlto Užimtumo tarnybos klientai pasyviau darbinosi beveik visoje šalyje (57 savivaldybėse), visuose veiklos sektoriuose ir visose pagrindinėse profesijų grupėse – nuo vadovų iki nekvalifikuotų darbininkų. Įsidarbinančiųjų skaičius traukėsi trečią mėnesį iš eilės, veiklą pagal verslo liudijimus pradedančių skaičius – antrą mėnesį iš eilės.

Gruodį apie planuojamus ir jau vykdomus grupės darbuotojų atleidimus pranešė penki darbdaviai, numatantys atleisti 407 darbuotojus. Grupės darbuotojų atleidimai pernai buvo stebimi tam tikruose sektoriuose. Drabužių siuvimo pramonė tapo viena labiausiai paveiktų sričių, sudaranti penktadalį visų grupės darbuotojų atleidimų per metus.

„Gruodis tradiciškai pasižymi žemesniu darbo rinkos aktyvumu. Mūsų stebėjimai rodo, kad dauguma pokyčių yra sezoninio pobūdžio, todėl tikimės, kad pirmieji šių metų mėnesiai atneš daugiau stabilumo“, – duomenis apibendrino J. Zemblytė.

DIENOS AKTUALIJA:

Iki 32178 eurų – verslo pradžiai

2025-01-08

2025-01-07 Užimtumo tarnybos (toliau – UT) pranešime spaudai paskelbtas kvietimas teikti paraiškas norintiems kurti verslą klientams. Paraiškos dėl naujo verslo finansavimo bus priimamos nuo šių metų sausio 8 d. iki vasario 6 d. Maksimalus subsidijos dydis vienai darbo vietai – 31 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio sumos arba 32178 Eur.

„Kviečiame UT klientus pradėti nuo aiškios idėjos, išsiaiškinti rinkos ir tikslinės auditorijos poreikius. Šiame etape svarbu aiškiai apibrėžti tikslus, strategijas, finansinius poreikius ir augimo planą, nepamiršti rizikų ir jų valdymo būdų. Kviečiame dokumentus rengti savarankiškai: į pagalbą paraiškų rengimui ateinantys tretieji asmenys neprisiima atsakomybės už verslo riziką ar darbo vietą įsteigusio asmens įsipareigojimus“, – sakė Priemonių organizavimo departamento direktorė Vaida Kamandulienė.

Parama verslui kurti finansuojama iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšų ir skirta norintiems siekti skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslų, skatinti žiedinės ekonomikos plėtrą.

SUINTERESUOTIESIEMS SVARBU ŽINOTI, JOG:

Prioritetas teikiamas ir tiems, kurie verslą ketina kurti aukštesnio nedarbo teritorijose arba darbo vietos priskiriamos aukštą pridėtinę vertę kuriančiai profesijai, kurių darbuotojų Lietuvoje trūksta. Taip pat tiems, kurie steigia stacionarias darbo vietas. Labai mažas įmones reikės įsteigti per mėnesį nuo finansuojamų projektų sąrašo paskelbimo dienos, o jos įsteigimo ir kitus reikalingus dokumentus UT pateikti per 10 darbo dienų.

Didesnę tikimybę gauti paramą turės tie, kurių profesinis pasirengimas arba darbo patirtis atitinka steigiamos darbo vietos pobūdį, jaunimas iki 29 m., vyresni nei 50 m. asmenys, žmonės su negalia. Taip pat tie, kurie prašo mažiau nei didžiausias leistinas paramos dydis, taip pat ketina prisidėti savo lėšomis. Daugiau balų bus suteikiama ilgesnį laiką UT registruotiems klientams.

Parama skiriama tik naujai veiklai vykdyti, naujoms darbo priemonėms įsigyti ir naujoms darbo vietoms kurti. Subsidijos neskiriamos darbo vietoms, skirtoms laikiniems ar sezoniniams darbams atlikti. Perkamos prekės turi būti tiesiogiai susijusios su būsimos veiklos funkcijomis.

Norintys pasinaudoti tokia parama pirmiausia turi užsiregistruoti UT. Neįvykdžiusių šio reikalavimo asmenų paraiškos atmetamos. Dokumentai turi būti pateikti per administracinių ir viešųjų paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“.

Kartu su paraiška privaloma pateikti „Inovacijų agentūros“ baigtų „Verslo e.gido“ kursų pažymėjimą. Dokumentai apie patirtį, išsilavinimą Lietuvoje ar užsienyje padidina galimybę gauti paramą. Dokumentai bus nagrinėjami 45 darbo dienas pasibaigus paraiškų teikimo laikotarpiui.

Paramos gavėjai darbo vietas turės išlaikyti 36 mėnesius nuo jų įsteigimo dienos. Už paramą įgytą turtą jie privalės apdrausti, o mokamas darbo užmokestis ar su darbo santykiais susijusios pajamos turės būti ne mažesnis nei buvo nurodyta paraiškoje, taip pat ne mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga.

Pradėti naują verslą norintieji turėtų susipažinti ir su išsamesne susijusia informacija, kurią teikia UT papildomai tiek nuotoliu, tiek tiesiogiai klientui bendraujant su UT atstovais, tarpininkais, konsultantais.

“Padėkime sau’19” ISSN 2669-1426:

7 metų sukaktis ir 5 metai skaitmenizuotoje aplinkoje

2025-01-03

VIENINTELĖ LIETUVOJE NEPRIKLAUSOMA IR NEATLYGINTINAI PLATINAMA ŽINIASKLAIDOS PRIEMONĖ, SKIRTA ASMENŲ SU NEGALIA IR MAŽIAU GALIMYBIŲ TURINČIŲJŲ, SOCIALIAI PAŽEIDŽIAMŲ ASMENŲ REIKMĖMS, PER TREJUS METUS IŠAUGO TRIGUBAI. INTEGRUOTĄ KELIŲ VISUOMENĖS INFORMAVIMO PRIEMONIŲ VISUMĄ ĮSTEIGĖ IR VALDO NVO labdaros ir paramos fondas „Jaunasis tyrinėtojas”.

2024-aisiais ir toliau populiarėjome:

E-informacinis biuletenis <https://www.leidinyssau.lt> ISSN 2669-1876

integruota unikali DUOMENŲ BAZĖ ISSN 2669-1876 tapo geriau žinoma Skandinavijos valstybėse, mūsų tinklas išaugo ir pasipildė 5 naujomis giminingomis organizacijomis, institucijomis iš Danijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos.

“Padėkime sau’19” vien per 2024 metus sukurtos 5 naujos skaitytojų pamėgtos rubrikos:

„Dienos aktualija“

„Žvilgėk“

„Mistinės būtybės greta mūsų“

“FINITA LA DOLCE VITA”

„BVK naujienos“

Daugiau nei 3 kartus padaugėjo lankytojų ir skaitytojų per trejus metus, tai yra, 2024 m., palyginti su 2021 m., augimas buvo 311 proc.

Per vienerius metus 27 proc. augimas, tai yra, 2024 m., palyginti su 2023 m. beveik trečdaliu išaugo lankytojų ir skaitytojų kiekis.

225 proc. augimas buvo 2024 m. II pusmetį, palyginti su 2023 II pusm. 1 mėnesio lankytojų vidurkiu, tai yra, 2,3 karto lankytojų buvo daugiau.

Per 2024 m. II pusmetį lankytojų, skaitytojų vidurkis per 1 mėn. buvo 3571.

Mūsų tikslinė rinka yra per 200 tūkstančių LR piliečių, esamu metu jau esame pasiekę beveik 100 tūkstančių, taigi, tobulėti dar yra kur.

Naujas numeris 2025 m. SAUSIS-VASARIS-KOVAS, Nr. 67(1); 68(2); 69(3), tiek spausdintas ISSN 2669-1426, tiek elektroninis ISSN 2669-1876, bus išleistas šių metų sausį.

Spausdintas informacinis biuletenis “Padėkime sau’19” ISSN 2669-1426 nemokamai prieinamas didžiausiose LR bibliotekose, elektroninė jo versija archyvuojama Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, prieinama neatlygintinai, skelbiama reguliariai ir čia: <https://www.leidinyssau.lt/naujausias-padekime-sau-19-numeris>

„PADĖKIME SAU'19“ --- NEPRIKLAUSOMŲ, OBJEKTYVIŲ, NEATLYGINTINAI PLATINAMŲ VISUOMENĖS INFORMAVIMO PRIEMONIŲ BEI ĮTEISINTŲ KOMUNIKACIJOS KANALŲ VISUMA

Leidinys „Padėkime sau'19” ISSN 2669-1426 pradėtas leisti 2018 m. rudenį, jis skirtas asmenims su negalia, jų artimiesiems, susijusiems asmenims, mažiau galimybių turintiesiems asmenims. Interenete „Padėkime sau'19” ISSN 2669-1876 pradėtas skelbti 2020 m. liepos 30 d. Leidinys yra nepriklausomas, nėra susijęs su jokia neįgaliųjų asmenų organizacija ar valdiška institucija.

Leidinys internete ir svetainė <https://www.leidinyssau.lt> ISSN 2669-1876 pritaikyti asmenų su negalia vartojimui pagal technines charakteristikas nuo 2022 m.

Nuo 2023 m. turime jau ir integruotą duomenų bazę, ji taip pat unikali, nuolatos atnaujinama. Visų trijų visuomenės informavimo priemonių turinio autoriai yra asmenys su negalia, mažiau galimybių turintieji ir jų artimieji.

Rašykite, dalinkitės mintimis, bendraukite. E. adresas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

DIENOS AKTUALIJA:

Išmokų mokėjimo kalendorius –

2025 m. SAUSIS

Vaiko priežiūros: – nemokama.

Nedarbo: sausio 19 d.

Vaiko išlaikymo: sausio 25 d.

Ilgalaikio darbo: per 10 d. d. nuo sprendimo priėmimo dienos.

Ligos: per 17 d. d. nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo.

Motinystės: per 17 d. d. nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo.

Tėvystės: per 5 d. d. nuo tėvystės atostogų pabaigos.

Šalpos: per kredito įstaigas – sausio 12 d.; pristatymas į namus (Lietuvos paštas, „Bastaras“, „Rausida“) – sausio 10–26 d.; atsiėmimas Lietuvos pašte – sausio 10–26 d.

Pensijų anuitetų: sausio 26 d.

Pensijų mokėjimo kalendorius – SAUSIS

sausio 9-12 d.

Atsiėmimas Lietuvos pašte: sausio 10–26 d.

Pristatymas į namus (Lietuvos paštas, „Bastaras“, „Rausidas“): sausio 10–26 d.

Svarbu!

Tiems, kam pensija pirmą kartą paskirta po 2012 m. vasario 29 d. ir gavėjai, kuriems pensijos 2011 m. gruodį arba 2012 m. rugsėjį mokėtos 27–28 d.:

sausio 15 d. – Vilniaus regiono gyventojams.
sausio 16 d. – Kauno, Alytaus, Marijampolės regionų gyventojams.
sausio 17 d. – Klaipėdos, Panevėžio, Mažeikių, Šilalės, Utenos, Šiaulių regionų gyventojams.

Šaltinis: <https://www.sodra.lt/lt/naujienos/sodros-kalendorius-18?lang=lt>, žr. 2024-12-29.

DIENOS AKTUALIJA:

NAUJIEJI BRANGYMEČIO METAI PRASKOLINTOJE LIETUVOJE, KUR KAS ŠEŠTAS VAIKAS GYVENA TIES SKURDO RIBA

PRABANGOS PREKĖMIS IR PASLAUGOMIS UŽTVINDYTA NYKŠTUKINĖ VALSTYBĖ-LIETUVA, REMIANTI KAŽKUR SVETUR SUSIMANIUSIUS PAŽAISTI SU DRONAIS IR NIEKO NEDIRBANČIUS REKETO STRATEGIJŲ BEI BUROKIENIŲ SRĖBIMO, AMŽINO BORDELIO, ORGIJŲ, GYVENIMO UŽ DYKĄ, KLOUNŲ MENO AFERIZMO VIRTUOZUS NUO 2014 m., KAI TUO TARPU LIETUVOS PILIEČIŲ VAIKAI SAVO GIMTOJOJE ŠALYJE STOKOJA MAISTO. FAKTAS: APIE 17 PROCENTŲ VAIKŲ, IŠ VIETINIŲ GYVENTOJŲ, VALSTYBĖS PILIEČIŲ ŠEIMŲ, LIETUVOJE BADAUJA. Kas šeštas vaikas Lietuvoje gyvena ties skurdo riba: vaikystėje patirtas nepriteklius sveikatai atsiliepia ir suaugus.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/tevams/vaikai/2024/11/19/news/kas-sestas-vaikas-lietuvoje-gyvena-ties-skurdo-riba-vaikysteje-patirtas-nepriteklius-sveikatai-atsiliepia-ir-suaugus-35237653

2025-01-01

2025-ųjų sausio 1-ąją Lietuvoje įsigalioja kai kurie nauji mokesčiai ir išmokos, elektros ir dujų tarifai, bus kitų pokyčių gyventojams ir verslui.

Parama

Paramą iš gyventojų skirtos 1,2 proc. GPM dalies gauti galės tik nevyriausybinės organizacijos, politinės partijos ir profesinės sąjungos, tuo metu iš biudžeto išlaikomos įstaigos jos nebegaus.

Minimali mėnesio alga

Minimali mėnesio alga didėja 12 proc., arba 114 eurų – iki 1038 eurų iki mokesčių, arba iki 777 eurų juos atskaičius. MMA dabar gauna apie 104 tūkst. žmonių, apie 9 proc. visą ir ne visą darbo dieną dirbančiųjų, ją padidinus jų pajamos padidės vidutiniškai 69 eurais „į rankas“.

Biudžetininkų algos

MMA augant iki 1038 eurų kvalifikuotų specialistų pareiginės algos koeficientai bus didesni už nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestį, kuris lygus MMA. A, B ir C lygio specialistų pareiginė alga padidės 53–124 eurais: A lygio specialisto, pavyzdžiui, teisininko, personalo specialisto, finansininko, bibliotekininko – 53 eurais, B lygio, pavyzdžiui, apskaitininko, sandėlininko, sekretoriaus – 89 eurais, o C lygio, pavyzdžiui, slaugytojo padėjėjo, ugniagesio gelbėtojo, vairuotojo, virėjo – 124 eurais. Darbo užmokestis padidės mažiausiai 11,7 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų, gaunančių minimalius pareiginės algos koeficientus, taip pat apie 15 tūkst. darbuotojų, kurių pareiginė alga yra šiek tiek didesnė nei minimali koeficiento riba.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu biudžetinėse įstaigose dirba apie 10,4 tūkst. nekvalifikuotų darbuotojų.

Pelno mokestis

Siekiant papildyti Valstybės gynybos fondo biudžetą 1 procentiniu punktu didėja pelno mokestis: 16 proc. tarifas galios dividendams ir kitoms pajamoms iš paskirstytojo pelno, tam tikrais atvejais – gautai paramai, pajamoms už atlikėjų ir sporto veiklą, stebėtojų tarybos nariams, 6 proc. – kai kurių smulkiųjų įmonių ir kooperatinių bendrovių apmokestinamajam pelnui.

Nedarbo išmoka, kitos išmokos

Didėjant MMA 26,53 euro – iki 241,54 euro didėja pastovioji nedarbo išmokos dalis, ji sudarys 23,27 proc. MMA. Kintama dalis priklauso nuo buvusių žmogaus pajamų.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui – iki 770 eurų, o gausių ir nepasiturinčių šeimų ar neįgalų vaiką auginančių šeimų išmoka vaikui – iki 194,6 euro, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai – iki 450,1 euro, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai – iki 420 eurų. Įsigalioja nauja išmokų vaikams rūšis – vaiko priežiūros kompensacinė išmoka: ji sieks 364 eurus, arba 5,2 BSI.

Įvairios socialinės išmokos

Bazinė socialinė išmoka (BSI) auga 15 eurų ir sieks 70 eurų, šalpos pensijų bazė – 51 euru iki 248 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 43 eurais iki 208 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis, kuris taikomas vertinant pajamas ir turtą skiriant pašalpas bei kompensacijas už šildymą – 45 eurais iki 221 euro, minimalių vartojimo poreikių dydis – keturiais eurais iki 450 eurų.

Padidinus BSI didės ir nuo jo priklausančios išmokos: vaiko pinigai – iki 122,5 euro.

Globos (rūpybos) išmoka didėja iki 364-455 eurų, šios išmokos tikslinis priedas – iki 280 eurų, vienkartinė išmoka įsikurti – iki 5250 eurų, parama nepasiturinčių šeimų mokinio reikmenims – iki 140 eurų, laidojimo pašalpa – iki 560 eurų.

Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD)

NPD nesikeičia – 747 eurai. Tačiau jis bus taikomas gyventojams, gaunantiems didesnes negu 2024 metais – iki 1 038 eurų su darbo santykiais susijusias pajamas.

Gyventojų pajamų mokesčio lengvata

Nuo sausio 1-osios naujoms ilgalaikio draudimo ir trečios pakopos pensijų sutartims nebegalios GPM lengvata. Iki sausio sudarytoms sutartims iki 300 eurų per metus susigrąžinti leidžianti lengvata galios dar 10 metų – iki 2035-ųjų.

VDU draudimo įmokų bazei skaičiuoti

Vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU) dydis, taikomas apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei apskaičiuoti, sieks beveik 2109 eurus. Dėl padidėjusio VDU „Sodros“ lubos bus taikomos pajamoms iš darbo santykių, viršijančioms 126 532 eurus per metus, o individualios veiklos atveju – „Sodros“ įmokos bus skaičiuojamos nuo apmokestinamųjų pajamų, neviršijančių 90 681 euro per metus. 32 proc. GPM progresinis tarifas pajamoms iš darbo santykių bus taikomas nuo 126 532 eurų (60 VDU).

Privalomasis sveikatos draudimas

Didėjant MMA iki 72 eurų auga mėnesio įmoka savarankiškai mokantiems privalomojo sveikatos draudimo įmoką.

Pensijos

Vidutinė senatvės pensija didėja maždaug 12 proc., arba 73 eurais iki 673 eurų. Turintiems būtinąjį stažą ji didėja 81 euru iki vidutiniškai 721 euro, o neturintiems – 42 eurais iki 422 eurų. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 628,5 tūkst. senatvės pensijos gavėjų. Valstybinės pensijos, kurias gauna 84 tūkst. žmonių, dėl indeksavimo didės 1,75 proc.

Senatvės pensijos amžius, būtinasis stažas

Nuo sausio ilgėja senatvės pensijos amžius ir būtinasis stažas pensijai gauti. 2025-aisiais į pensiją galės išeiti 64 metų 10 mėnesių sulaukę vyrai ir 64 metų 8 mėnesių sulaukusios moterys. Būtinasis stažas, lemiantis pensijos dydį, augs iki 34 metų.

Vienišo asmens išmoka

Vienišo asmens išmoka, mokama vienišiems neįgaliesiems ir pensinio amžiaus žmonėms, auga maždaug keturiais eurais – iki 42,29 euro. Šią išmoką gauna apie 230 tūkst.

Lošimai

Lošimams lošimo automatais ir nuotoliu, stalo lošimams, bingo, totalizatoriams, lažyboms, loterijoms bus taikomas 22 proc., arba 2 punktais didesnis mokesčio tarifas.

Elektra ir dujos

Bendrovės „Ignitis“ visuomeninis elektros tarifas didėja maždaug 4 proc.: „standartinio“ vienos laiko zonos plano kaina sieks 20,5 cento už kilovatvalandę (su PVM) – 0,8 cento daugiau, dviejų laiko zonų: dieninės – 23,3 cento (0,8 cento daugiau), naktinės – 13,9 cento (0,6 cento daugiau). Visuomeninę kainą moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, kurie per metus suvartoja iki 1 tūkst. kWh elektros, – tokių šiuo metu yra apie 462 tūkst.

Gamtinės dujos daugiau jų suvartojantiems buitiniams vartotojams nuo sausio brangs 17–18 proc., o mažiausiai jų deginantiems – pigs beveik 6 proc., tačiau pastarieji mokės didesnę pastoviąją dalį. Pirmos grupės vartotojai (iki 300 kubų per metus) mokės 99 centų abonentinį mokestį (76,8 proc. daugiau) ir 99 centus už kub. metrą (5,7 proc. mažiau).

Antrajai vartotojų grupei (nuo 300 iki 20 tūkst. kubų dujų per metus) dujų kaina didėja 17 proc. iki 69 centų už kubinį metrą, o trečiajai (daugiau nei 20 tūkst. kubų) – 18,2 proc. – iki 65 centų. Šie vartotojai ir toliau mokės 3,99 euro abonentinį mokestį.

Alkoholio, rūkalų, kuro akcizai

Dėl didėjančio akcizo brangs alus, vynas ir kiti alkoholiniai gėrimai bei tabako gaminiai: 0,5 litro vyno ir kitų fermentuotų gėrimų iki 8,5 proc. stiprumo brangs 7–10 centų, stipresnių – 13–21 centu, degtinės – 36 centais, 0,5 litro alaus – trimis-penkiais centais.

Iškastinio kuro akcizams bus taikoma anglies dioksido (CO2) dedamoji, dėl to akcizas benzinui augs 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui – 41,7 proc., suskystintoms automobilių dujoms – apie 22 proc.

Skaičiuojama, kad litras benzino pabrangs apie 6–7 centais, dyzelino – 13–16 centų, žymėto dyzelino – 3 centais, suskystintų dujų – 4 centais.

Atskaitymai įmonių automobiliams

Įsigalioja papildomi lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimai, jų vertę siejant su išmetamu CO2 kiekiu, todėl iš įmonių pajamų bus galima atskaityti jų įsigijimo kainos dalį iki 75 tūkst. eurų, jei CO2 emisija bus nulinė, iki 50 tūkst. eurų – jeigu CO2 kiekis sieks iki 130 g kilometrui, iki 25 tūkst. eurų – kai CO2 kiekis sieks 130–200 g, iki 10 tūkst. eurų – daugiau nei 200 g.

Šie ribojimai nebus taikomi, jeigu automobiliai naudojami tik nuomai, vairavimo mokymui ar transportavimui.

Lietuvos pašto tarifai

Neregistruoto standartinio iki 50 g laiško arba atvirlaiškio siuntimas Lietuvoje brangsta 45 centais iki 2 eurų, registruoto – 80 centų iki 2,8 euro, o 51–500 g – atitinkamai 70 centų iki 2,55 euro ir 80 centų iki 3,1 euro. Nuo 501 g iki 2 kg korespondencijos pristatymas brangsta 1,55 euro iki 4,4 euro, o registruotos – 1,8 euro iki 5,05 euro. Tokias lengvesnes siuntas (iki 500 g,) išsiųsti kainuos 2,55 euro daugiau – 3,45 euro.

Vidutinė į užsienį siunčiamų pašto siuntinių kaina didės 44 centais, pavyzdžiui, iki 20 g svorio laiškai ir atvirlaiškiai brangs apie 38 centais.

SIM kortelė

Įsigyjantieji naują išankstinio mokėjimo SIM kortelę nuo sausio privalės ją užregistruoti ir patvirtinti tapatybę. Registruoti bus galima keliais būdais: internetu, per elektroninę bankininkystę, „Smart-ID“ arba „Mobile ID“. Senų kortelių registruoti nereikės, tačiau jei kortelė bus pirkta šiemet, bet įdėta ir aktyvuota 2025 metais, ją teks registruoti.

Bankų paslaugų krepšelis

Pagrindinės mokėjimų sąskaitos paslaugų krepšelio kaina mažėja trečdaliu – iki 1 euro, nepasiturintiems bus taikoma 50 proc. nuolaida. Turint šį krepšelį bus galima išsiimti 800 eurų grynųjų pinigų, atlikti 15 mokėjimo pervedimų.

Investicinė sąskaita

Įsigalioja investicinė sąskaita – jos lėšas bus galima naudoti tik investicijoms į finansinius produktus: akcijas, obligacijas, fondus, Vyriausybės taupymo lakštus. Gyventojų pajamų mokestis bus mokamas tik nuo gautos investicinės grąžos, kuri bus panaudojama ne reinvestavimui, o išimama iš sąskaitos.

Komandiruotpinigiai

GPM neapmokestinama visa komandiruočių į užsienį dienpinigių suma, jeigu darbuotojo darbo užmokestis lygus arba didesnis nei 1713 eurų, o valandinis atlygis – 10,48 euro.

Šildymo kompensacijos

Gyventojams kompensuojama šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir dviejų valstybės remiamų pajamų dydžių (442 eurų) kiekvienam šeimos nariui arba trijų dydžių (663 euro) vienam gyvenančiam asmeniui.

Lengvata būstui

Valstybės subsidija jaunoms šeimoms įsigyti būstą diferencijuojama pagal vaikų skaičių šeimoje: 10 proc. (iki 87 tūkst. eurų paskolos) sumos šeimoms, auginančioms du vaikus – 12,5 proc., o tris – 15 proc. Maksimali subsidijos suma sieks 13,05 tūkst. eurų, o įsigyjamo būsto maksimali vertė – 120 tūkst. eurų. Gavusioms subsidiją šeimoms teks deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame būste.

Kripto rinka

Įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) reglamentui dėl kripto turto rinkų, arba vadinamajam MiCA reglamentui, kripto turto sektorius tampa reguliuojamas ir prižiūrimas šalies centrinio banko, o rinkos dalyviai bus licencijuojami. Lietuvoje veikiančios kripto įmonės iki 2025 metų birželio 1 dienos privalės gauti Lietuvos banko leidimą toliau teikti paslaugas.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. taikomi „Sodros“ įmokų tarifai

SAVARANKIŠKAI DIRBANTIEMS ASMENIMS svarbu žinoti:

Vieno mėnesio PSD įmokos dydis – 72,45 EUR;
Įmokų tarifai savarankiškai dirbantiems išlieka tokie patys kaip ir 2024 metais.

Asmenys, kurie vykdo individualią veiklą, moka 19,5 proc. nuo 90 proc. apmokestinamų pajamų. Įmokų lubos – 43 VDU.

Asmenys, kurie vykdo veiklą pagal verslo liudijimą, moka 15,7 proc. nuo MMA.

Asmenys, kurie gauna autorinius atlyginimus arba pajamas pagal sporto ir atlikėjo sutartis iš to paties draudėjo, moka 20,95-22,21 proc. nuo atlygio pagal sutartis.

Parengta pagal:

<https://klaipeda.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/nauji-mokesciai-ismokos-ir-tarifai-2025-aisiais-svarbiausi-pokyciai-paliesiantys-kiekvieno-kisene-1206021>, žr. 2024-12-31 ir

<https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2449831/svarbiausi-pokyciai-nauji-mokesciai-ismokos-ir-tarifai-2025-aisiais> Nauji mokesčiai, išmokos ir tarifai 2025-aisiais: svarbiausi pokyčiai, paliesiantys kiekvieno kišenę. 2024-12-31 11:10. Sniegė Balčiūnaitė (BNS), žr. 2024-12-31.

<https://www.sodra.lt/aktuali-informacija-savarankiskai-dirbantiems>, žr. 2024-12-31.

DIENOS AKTUALIJA:

AR ŠVĘSDAMI NAUJUOSIUS 2025-uosius PRILYGSITE SENOVĖS ROMĖNAMS?

NEĮTIKĖTINA: GALIMYBĖ PUOTAUTI GULOMIS IR VEMTI PER TARPUS TARP SKRANDŽIO PRIKIMŠIMO GURMANIŠKU MAISTU – SENOVĖS PASAULYJE TAI BUVO PIRMOJI IŠKOVOTA MOTERŲ TEISĖ BŪTI LYGIOMS SU VYRAIS

2024-12-31

Įsivaizduokite, jei norite, šlovingas šventines vaišes su per dideliu kalakutu, įdaru dviem būdais, šventiniu kumpiu ir mažiausiai pusšimčiu pyragėlių ir pyragų. Visa tai gali skambėti didingai – tai yra, kol neatsižvelgsite į ekstravagantiškus senovės Romos pokylių atvejus.

Romos aukštesniųjų klasių nariai reguliariai leisdavosi į prabangias, valandų valandas trunkančias puotas, kurios leido parodyti jų turtus ir statusą taip, kad nustelbtų visus ir viską aplink.

„Valgymas buvo aukščiausias civilizacijos veiksmas ir gyvenimo šventė“, – sakė Feraros universiteto Italijoje senovės filosofijos profesorius Alberto Jori.

Senovės romėnai mėgavosi saldžiais ir sūriais gaminiais. Lazanija, kaimiški trumpi makaronai, paprastai patiekiami su avinžirniais, taip pat buvo mėgstami medaus pyragai su šviežiu rikotos sūriu. Romėnai turėjo labia ypatingų pagardų. Vertingi pagardai buvo pagaminti paliekant žuvies mėsą, kraują ir žarnas fermentuotis induose po Viduržemio jūros saule. Buvo vartojama žvėriena, pvz., elniena, šerniena, triušiena ir fazanas, taip pat jūros gėrybės, pavyzdžiui, žalios austrės, vėžiagyviai ir omarai. Tai tik keletas brangių maisto produktų, kurie reguliariai buvo patiekiami Romos pokyliuose.

Tarp neįprastų Conte paruoštų receptų yra “Salsum sine salso”, išrastas garsaus Romos gurmano Marko Gavijaus Apicijaus. Tai buvo „valgymo pokštas“, skirtas nustebinti ir apgauti svečius. Žuvis buvo patiekiama su galva ir uodega, bet viduje ji buvo įdaryta karvių kepenėlėmis.

Kūno funkcijos

Valandas trunkantis pykinimas taip pat reikalavo netinkamo socialinio elgesio, kurį esamu metu laikytume nepalankiu elgesio būdu, kad būtų patenkinti tokie riebūs kūniški pasitenkinimai.

„Jie turėjo keistų kulinarinių įpročių, kurie neatitinka šiuolaikinio etiketo, pavyzdžiui, valgė gulėdami ir vėmimas tarp valgymo tarpsnių buvo įprastas“, – sakė Franchetti.

„Kadangi banketai buvo statuso simbolis ir trukdavo valandas iki pat gilios nakties, vėmimas buvo įprasta praktika, reikalinga norint skrandyje palikti vietos ir prisikimšti kuo daugiau maisto. Senovės romėnai buvo hedonistai, siekę gyvenimo malonumų“, – sakė Jori, kuris taip pat yra kelių knygų apie Romos kulinarinę kultūrą autorius.

Gajaus Petroniaus Arbiterio literatūriniame šedevre „Satyricon“ užfiksuota ši tipiška pirmojo mūsų eros amžiaus vidurio Romos visuomenės socialinė dinamika su turtingo Trimalchio personažu, kuris liepia vergui atnešti jam „puodelį“, kad jis galėtų šlapintis. Kitaip tariant, kai gamta pašaukė, puotaujantieji nebūtinai eidavo į tualetą; dažnai pas juos ateidavo tualetas, vergų darbo dėka tai būdavo kasdienybė.

Taip pat buvo laikoma normalu, kad valgant pučia vidurius, nes buvo manoma, kad dujų įstrigimas žarnyne gali sukelti mirtį, sakė Jori. Skelbiama, kad imperatorius Klaudijus, valdęs nuo 41 m. po Kr. iki 54 m. po Kr., netgi išleido įsaką, skatinantį vidurių pūtimą prie stalo, remdamasis romėnų istoriko Suetonijaus „Klaudijaus gyvenimo“ raštais. Retkarčiais užsnūsti ir pasimėgauti greitu miegu tarp puotavimo etapų, suteikiant pilvui pertrauką, buvo įprasta.

Prietarai prie stalo

Romėnai taip pat buvo labai prietaringi. Viskas, kas nukrito nuo stalo, priklausė anapusiniam pasauliui ir neturėjo būti atgauta, baiminantis, kad mirusieji ateis ir sieks keršto, o druskos išpylimas buvo blogas ženklas, sakė Franchetti. Duoną reikėjo liesti tik rankomis, o kiaušinių lukštus ir moliuskus sulaužyti. Jei gaidys giedotų neįprastą valandą, tarnai buvo siunčiami jo atnešti, nužudyti ir greitai patiekti.

Pasak Franchetti, puota buvo būdas apsisaugoti nuo mirties. Banketai baigėsi besaikio gėrimo ritualu, kurio metu pietautojai diskutuodavo apie mirtį, kad primintų vieni kitiems gyventi visaverčiai ir mėgautis gyvenimu – trumpai tariant, carpe diem.

Laikantis šios pasaulėžiūros, stalo daiktai, tokie kaip druskos ir pipirų indeliai, buvo suformuoti kaip kaukolės. Anot Jorio, buvo įprasta prie vaišių pasikviesti mylimus mirusiuosius ir patiekti atskiromis lėkštėmis jiems maisto. Skulptūros, vaizduojančios mirusiuosius, sėdėjo prie stalo su gyvaisiais.

Vynas ne visada buvo geriamas tiesiogiai, o su kitais ingredientais. Vanduo buvo naudojamas alkoholio stiprumui atskiesti ir puotautojams leisti išgerti daugiau. Jūros vanduo buvo pilamas taip, kad druska išsaugotų vyno statines iš tolimų imperijos kampelių.

Net derva buvo įprasta medžiaga, maišoma su vynu, kuri laikui bėgant sumaišyta būdavo su alkoholiu.

Galbūt didžiausias pertekliaus simbolis – Epikūras Apicijus tariamai nusižudė, nes surengė per daug prabangių banketų, nulėmusių jo žlugimą. Tačiau jis paliko gastronominį palikimą, įskaitant garsųjį Apiciaus pyragą, pagamintą iš žuvies ir mėsos mišinio, pavyzdžiui, paukščių skeletų ir kiaulių krūtinėlių. Tai patiekalas, kurį šiandien gali būti sunku įsivaizduoti prie šiuolaikinių vaišių stalų.

MOTERYS ILGAI KOVOJO, KAD GALĖTŲ PUOTAUTI GULOMIS, KAIP IR VYRAI

„Vyrų horizontali valgymo padėtis buvo dominavimo prieš moteris simbolis. Romos moterys teisę valgyti su savo vyrais taip pat gulomis išsikovojo daug vėlesniame senovės Romos istorijos etape; tai buvo pirmasis jų socialinis laimėjimas ir pergalė prieš seksualinę diskriminaciją“, – paaiškino Jori.

Žinia, perteklius, nuolatinės pramogos, gyvenimas malonumuose, persivalgymas Senovės Romos baigtį paspartino. Tvirtinama, jog būtent dėl per didelių smagybių, amžinų puotų, hedonizmo pomėgio, perteklinio vartojimo didžiulė Romos imperija subyrėjo ir galiausiai žlugo, patirdama visišką nuopolį ir jos didybė daugiau niekada nebebuvo susigrąžinta.

Aleksandro Didžiojo karo pergalės ir imperijos teritorijos išplėtimas per kelis kontinentus baigėsi nuo pertekliaus ir gerovės degradavusiųjų imperijos gyventojų nuosmukiu bei pralaimėjimu visose įmanomose srityse.

Iliustracija "ŠTAI KOKS BUVO PATS PIRMASIS MOTERŲ IŠKOVOJIMAS LYGIŲ SU VYRAIS TEISIŲ SRITYJE: VALGYMAS GULOMIS", pateikta aukščiau kopija iš <https://www.reddit.com/r/ancientrome/comments/r86acm/banquets_in_ancient_rome_had_people_eating_while/?rdt=56372>, žr. 2025-01-01.

Parengta pagal: Lying down and vomiting between courses: This is how Ancient Romans would feast. By Silvia Marchetti, CNN. December 24, 2024. Internete: <https://edition.cnn.com/style/how-ancient-romans-feasted/index.html>, žr. 2024-12-31.

DIENOS AKTUALIJA:

UŽSIDIRBTI EUROPOJE PERSPEKTYVOS MIGLOTOS,

O IR LIETUVOJE ĮSIDARBINTI BUS VIS SUDĖTINGIAU

2024-12-30

Užimtumo tarnyba prie LR SADM 2024-12-30 praneša, jog artimiausių trijų mėnesių darbo rinkų ateitį prognozuojantis Europos darbo rinkos barometras teigiamų ženklų nerodo. Prasčiausias artimiausių mėnesių prognozes numato Islandija, Lietuva ir Austrija. Čia barometras svyruoja tarp 95 ir 96,6 balų. Austrijoje numatomas didžiausias nedarbo augimas, Lietuvoje – užimtumo mažėjimas.

Pagrindinis valstybinių užimtumo tarnybų tinklo bei Užimtumo tyrimų instituto (IAB) rodiklis gruodį sumažėjo 0,1 balo ir liko neigiamoje zonoje – 98,9. Lietuvoje numatoma dar sudėtingesnė situacija.

„Europos valstybinės užimtumo tarnybos nenumato darbo rinkos žlugimo ženklų, bet nedarbas ir toliau augs“, – aiškino EnzoWeberis, IAB prognozių vadovas.

Nedarbo perspektyvas rodantis komponentas gruodį mažėjo 0,2 balo ir siekia 97,7. Praėjusį mėnesį ant neutralios ribos atsidūręs užimtumą prognozuojantis komponentas šiek tiek didėjo (+0,2) ir krypo į teigiamą zoną – 100,2 balo.

Gruodį barometras didėjo tik Bulgarijoje, Kipre, Lenkijoje ir Šveicarijoje. Kitose šalyse didesnių svyravimų nenumatoma, o darbo rinkų perspektyvos išliks miglotos.

Europos darbo rinkos barometras yra pagrindinis mėnesio rodiklis, pagrįstas 17 vietinių ar regioninių valstybinių užimtumo tarnybų apklausa. Tyrimą nuo 2018 metų birželio kartu vykdo užimtumo tarnybos ir Užimtumo tyrimų institutas. Barometro A komponentas rodo artimiausių trijų mėnesių nedarbo rodiklių raidą, atsižvelgiant į sezoniškumą. Tuo tarpu B komponentas prognozuoja užimtumo tendencijas. Nedarbo ir užimtumo komponentų vidurkis sudaro bendrą barometro vertę, o pastarasis pateikia darbo rinkos raidos perspektyvą. Barometro skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). Pirmiausia yra nustatomas kiekvienos projekte dalyvaujančios užimtumo tarnybos barometro balas. Tuomet pagal nacionalinių balų svertinį vidurkį apskaičiuojamas ir Europos darbo rinkos barometras.

2024-ieji mums buvo dosnūs!

NVO labdaros ir paramos fondo

“Jaunasis tyrinėtojas” 2021-2024 m.

įvykdyti ir koordinuoti tarptautiniai projektai

_______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

DIENOS AKTUALIJA:

KOKIA VISO TO SĄSKAITA IR KAS UŽ TAI MOKA?

AR 2025 METAIS DIDINAMŲ PENSIJŲ, PAŠALPŲ, KOMPENSACIJŲ, PINIGŲ, SKIRIAMŲ VAIKAMS IR NAŠLAIČIAMS BEI MINIMALIOS ALGOS AUGIMO TEMPO NEUŽGOŠ AUGANTI INFLIACIJA?

2024-12-25

Lyg ir nieko kardinaliai naujo nebus ir 2025 m.

Lietuvos visuomenė sensta.

Lietuvos darbo rinkoje mažėja darbingų ir rezultatyviai, našiai gebančiųjų dirbti asmenų.

Maža to, mažėja asmenų iš visų amžiaus kategrorijų, pradedant nuo mažamečių vaikų, moksleivių, studentų ir baigiant darbingo amžiaus žmonėmis bei senatvės pensininkais, kurie apskritai pajėgūs nors ką mokytis, įsisavinti, sukurti ar atlikti net primityvią užduotį, pavyzdžiui, pasirūpinti asmens higiena bent minimaliai.

Lietuva praranda konkurencinį pranašumą, kurį iki šiol beveik vieną vienintelį ir teturėjo: pusvelčiui ir neretai eksploatacinėmis sąlygomis dirbančias moteris ir dirbti nuo paauglystės pradedančius vaikus iš nepasiturinčiųjų šeimų ar našlaičius bei asmenis su negalia, kuriems nė darbo stažo Lietuvoje neužskaito iš viso, jei šie dirba ir neužsidirba daugiau nei vidutinis atlyginimas per mėnesį.

Išlaikytinių ir nedarbingųjų armija nestabdomai augs, kaip ir nemažės poreikis vien smagintis, viską gauti už dyką, be jokių net minimaliausių pastangų.

Svarbu tik viena.

2025 metais didinamų pensijų, pašalpų, kompensacijų, pinigų, skiriamų vaikams ir našlaičiams, bei minimalios algos augimo tempą sparčiai kylanti infliacija vargu ar viršys.

Senjorai galės pasidžiaugti sotesniu kąsniu ir pinigėliais, paimtais iš vis didėjančios valstybės skolos bei niekaip nestabdomo pačių silpniausiųjų visuomenės narių išnaudojimo, kuris neretai yra žiauresnis bei akiplėšiškesnis nei vergovės ar baudžiavos laikais į galimai visišką liūną smengančioje begalinių fiestų ir bordelių nutratytoje Lietuvoje 2024 / 2025 metų sankirtoje.

KĄ PRANEŠA VALDŽIA?

2024-12-19 LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM) paskelbė, jog jau patvirtinti 2025 metų Valstybės, savivaldybių bei „Sodros“ biudžetai, augs senatvės, negalios ir netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia, vienišo asmens išmoka, didės ir minimali alga, tačiau mokesčiai ir įmokos nesikeis, išskyrus tuos, kurie susieti su minimalia mėnesine alga.⸎

Šią džiuginančią žinią iš karto verta tikrinti ir palyginti pirmiausia su infliacijos prognozėmis 2025-iesiems metams.

2024-12-19 Lietuvos bankas paskelbė pranešimą „Lietuvos ekonomikos raida ir perspektyvos”, kur prognozuojama, esą, vidutinė metinė bendroji infliacija 2024-aisiais sudariusi 0,8, 2025-aisiais sudarys 2,3, o 2026-2027 m. – 2,6 proc.

Lietuvos banko analitikų teigimu, “prognozuojamu laikotarpiu darbo sąnaudos tebebus tarp svarbiausių bendrąją infliaciją didinančių veiksnių, nes numatoma, kad darbo užmokestis ir toliau nemenkai kils. Bendrąją infliaciją taip pat didinančiai veiks pamažu gerėsianti tarptautinė ekonominė aplinka, augsiančios kai kurių energijos žaliavų (pvz., dujų) kainos, didėsiantys netiesioginiai mokesčiai” (LB pranešimo 3 p.).

SADM paskelbė, jog nuo 2025 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 1038 eurų, t. y. 114 eurų arba 12 proc., palyginti su 2024 m. MMA. Minimalusis valandinis atlygis nuo 2025 m. pradžios didinamas iki 6,35 euro vietoje dabar nustatyto 5,65 euro. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,70 eurų, arba taip pat apie 12 proc.

MMA uždirbančiųjų pajamos atskaičiavus mokesčius kitąmet paaugs 69 eurais ir sieks 777 eurus „į rankas“. Tai yra daugiau, nei preliminariai prognozuojama 2025 metų santykinė skurdo rizikos riba – 732 eurai. MMA vidutiniškai gauna apie 25 tūkst. dirbančiųjų nekvalifikuotą darbą.

Taigi, matome, jog pagal prognozuojamą infliacijos augimą, MMA augimas bus spartesnis ateinančiais metais.

DIDĖS PENSININKŲ IR ŽMONIŲ SU NEGALIA PAJAMOS

2025 metais vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 73 eurais ir pasieks 673 eurus. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, – 81 euru ir sieks 721 eurą. Paskaičiavome, jog augimas bus 12-13 proc. 2024 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.

Prognozuojame, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą – 49,4 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“ ir pamažu artės link tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos gaunamos į rankas.

Palyginę su prognozuojamu infliacijos augimu, nesunkiai nustatome, jog pensijų augimas bus spartesnis ateinančiais metais.

Be to, dar ir vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 42,29 euro (šiemet – 38,23 euro).

SOCIALINĖS IŠMOKOS BUS DOSNESNĖS

Nuo 2025 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka sieks 70 eurų vietoje 55 eurų, šalpos pensijų bazė – 248 eurus vietoje 197 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 208 eurus vietoj 165 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis – 221 euras vietoje 176 eurų.

2025 m. vienkartinė išmoka gimus vaikui bus 770 EUR. Vaiko pinigai, mokami kas mėnesį, sieks 122,50 EUR. Gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka bus 194,60 EUR, augimas, palyginti su 2024 m., 27 proc.

Vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams bus 5250 EUR.

Parama mokinio reikmėms įsigyti nepasiturinčioms šeimoms sieks 140 EUR.

Laidojimo pašalpa 2025 m. bus 560 EUR, ji 120 EUR didesnė nei 2024-aisiais.

ŠALPOS NAŠLAIČIŲ PENSIJA BUS 124 EUR

Nuo 2025 m. sausio 1 d. šalpos pensijų bazė didės iki 248 eurų.

Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 25,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 114,75 eurų (šalpos negalios pensija asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo iki 24 m. amžiaus, taip pat šalpos negalios pensija vienam iš daugiavaikių tėvų, netekusiam 100 procentų dalyvumo, bei šalpos negalios pensija 15 metų žmones su negalia slaugiusiems asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo).

Tai palies apie 64 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės turinčius negalią suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ AUGIMAS: MOKAMA BUS NUO 540,80 EUR IKI 124,80 EUR KAS MĖNESĮ

Nuo 2025 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 208 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis arba trečio ar ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 107 tūkst. asmenų.

45 EURAIS AUGS IR VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ (VRP) DYDIS

Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 45 eurais, jis pasieks 221 eurą. VRP aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, pavyzdžiui, šildymo kompensaciją, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.  ⸎

KĄ IŠTIES REIŠKIA ŠIOS DŽIUGINANČIOS VALDŽIOS SKELBIAMOS ŽINIOS?

2025 metais didinamų pensijų, pašalpų, kompensacijų, pinigų, skiriamų vaikams ir našlaičiams, bei minimalios algos augimo tempą sparčiai kylanti infliacija vargu ar užgoš.

Bet ar jums neprimena visa ši situacija laikotarpio prieš I Pasaulinį karą, kada pertekliaus laikotarpį pakeitė brutalus visuotinio susinaikinimo periodas ir mokyti dirbti bei užsidirbti teko po to veltėdžius patalpinus į tam skirtas specialias perauklėjimo vietas?

⸎ Šaltinis: Patvirtintas 2025 metų biudžetas: padidės dirbančiųjų pajamos, senjorai sulauks didesnių pensijų, ūgtels ir kitos išmokos. 2024-12-19. <https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/patvirtintas-2025-metu-biudzetas-padides-dirbanciuju-pajamos-senjorai-sulauks-didesniu-pensiju-ugtels-ir-kitos-ismokos/2024-12-19>, žr. 2024-12-23.

2024-12-19 aktualijos:

APIE TAI, KAIP VOVERĖS TAPO OPORTUNISTĖMIS

rasite čia: <https://www.leidinyssau.lt/idomu/>

REKETO VENGIMO ABC

išsamiau yra čia: BVK News <https://www.leidinyssau.lt/humoras/>

DIENOS AKTUALIJA:

NUOSTABIAUSIAS METŲ LAIKAS:

NELIKO PUVĖSIŲ IR DVOKIANČIŲ DALIŲ

2024-12-17

Iliustracija žemiau: Kraštovaizdis išvalytas. Esamu metu jų neliko. Jos aplinkos nepuošia, smirdi, yra peraugusios, gličios, o galiausiai sutrešta, neišsilaiko vertikaliai ir nudrimba, iki patekimo į sąvartyną būna apniktos parazitų.

Būtent. Tai nuostabiausias metų laikas.

Tas lūkestis gražiausių metuose švenčių ir laiko, kada galų gale ims ilgėti diena ir tamsos vis mažės žingsnis po žingsnio iki kol lygiai po pusmečio bus kitas stebuklingas metas – trumpiausia naktis birželį.

Ir kaip nepasidžiaugti: neliko Dalių. Puvo, puvo ir supuvo, sutrešo, virto ant šono ir liko išmestos lyg šiukšlės ten, kur joms vieta – į komposto duobes ar bent jau šiukšlių konteinerius biomasei sugedusiai surinkti.

Netinka Dalėms būt Lietuvoje, jos smirdi. O lietuviai, žemaičiai tokių nemėgsta. Kad nemėgsta, būtų per švelnus žodis.

Dalė yra šlykšti. Ji smirdi, greitai supūna. Neretai yra kreiva, sulinkusi, sušniurkšta idiotės galvele.

Balys Sruoga „Apyaušrio Dalioje“ gražiai ir taktiškai parašė, kur Dalių vieta.

Šiomis dienomis nuaidėjus šokėjų temai vieno naujo ministro kontekste, neblogai prisiminti, kur tas „šokėjas“ Lietuvoje laikė, kur buvo jų vieta. Ne, ne todėl, kad lietuvė niekada nesidarko, nešoka nuoga ir niekada negimdo vaikų svetimtaučiams. Niekada.

Todėl Dalė Lietuvoje yra sinonimas šiukšlės. Tokios šiukšlės, iš kurios lietuviai tiesiog tyčiojasi prieš tai ją, lyg puvėsį, apmėtę dvokiančiomis šiukšlėmis ir džiaugdamiesi, kad pasmirdėjo kiek, supuvo ir atsirado proga ją išmesti sezonui pasibaigus.

Pigios šliundros sinonimas yra lietuviui žodis „dalė“.

Kur jau ten taikliau bepasakysi.

Lotyniškai „dahlia“ yra jurginas. Kadangi H raidė netariama, taip ir yra: Lietuvos oro sąlygomis tos dalės pradvisusios savo dieneles baigia sąvartyne.

Todėl – valio!

Perpuvusios “Dalės“ iš mūsų kraštovaizdžio pašalintos šaltuoju metų laiku.

Bet vos tik kitą sezoną iš gumbų atauginamos naujos smirdūnės, žiūri ir stebiesi: vis dar yra glušpetrių, kurios mėgina auginti pūnančias „dales“, kurios svetimos mūsų aplinkai, smardina ją ir tikrai darko vaizdą tomis peraugusiomis galvomis ir pajuokos vertais stiebais.

Žinia yra ta, kad tas supuvėles „dales“, buvusias šokėjėles, narkašėles, kurios niekada nebepasveiks, mielai priglaudžia ir Santaros klinikos. Dažnu atveju pravalo puvėsius tam kartui, kad visiškai nepersmirstų ir neperpūtų.

Nes kitaip juk nebus iš ko juoktis ir ant ko nusispjauti atsikrenkštus kitą sezoną.

Iliustracija aukščiau: Tūkstantmečius gyvuojanti tiesa --- gyvatės traiškomos ir tik po to, kai tas darbas užbaigiamas, atsiranda suvokimas, jog grožis, paprasčiausiai sutraiškęs gyvates, išgelbės Pasaulį net basomis kojomis.

DIENOS AKTUALIJA:

PROAKTYVI VEIKLA GYVAČIŲ TRAIŠKYMO METUI ARTĖJANT

2024-12-15

Drąsiai galime pasidžiaugti nuostabiais 2024-aisiais, tai yra, Drakono metais pagal Rytų horoskopą.

O jau nuo 2025 m. sausio 29 d., tikėtina, prasidėsiantys vadinamieji Gyvatės metai, nebebus tokie daugeliui sėkmingi, kaip šie, kada rinkimai vijo rinkimus, ir net kukli valytoja ar kiemsargė, slaugytojos padėjėja, prekybos centro kasininkė galėjo sau leisti kartu su būriu anūkų ir keliomis marčiomis bei gausia dukters šeima atostogauti saulėtoje Turkijoje, kur viskas įskaičiuota, ir pati viena padengti to gausaus artimųjų būrio atostogų užsienyje išlaidas.

2025-aisiais daug kam teks apriboti savo apetitą visomis prasmėmis, o nuostabūs 2024-ieji liks prisiminimuose kaip kažkas nepaprasto, stebėtino ir neįtikėtino.

Atminkime, kokie bjaurūs buvo 1989-ieji, o kokie atgrasūs buvo 1941 arba 1953, 1965 metai, taip pat tai buvo Gyvatės metai pagal Rytų horoskopą. Kokie nykūs buvo ir 2013-ieji, beje, tai irgi Gyvatės metai, aišku taip pat visiems: buvo tik ką pasibaigusi Pasaulinė finansų krizė, Lietuvoje Seimo ir valdančiųjų iš tuometinės LR Vyriausybės nutarimu biudžeto pinigai, išmokos, pensijos, visų rūšių paramos buvo atimtos net iš našlaičių ir daugiavaikių motinų bei neįgaliųjų asmenų ir ligonių.

Kas 12 metų pasikartojantys metai, vadinami Gyvatės vardu, yra tiek prasti, kad net išsamiau aptarinėti to neverta.

Todėl rūpestingai apibendrinkite, įvertinkite šių 2024-ųjų metų privalumus, pasiekimus, didesnes ar mažesnes pergales ir sukauptą patirtį.

Juk ne veltui Drakono metais milijardinė kinų tauta kiekvienoje šeimoje stengiasi susilaukti vaiko, jei tik tai įmanoma, o jei tas išskirtinis laikas pražiopsotas, išmintingieji kinai linkę ir palaukti dar 12 metų iki kitų Drakono metų 2036-aisiais, kad tik negimtų vadinamieji "gyvatukai".

Post scriptum

Išsamiau šliužų tema skaitykite Humoro skiltyje apie Vilniaus padugnes, pavyzdžiui, Antakalnio ir Švyturio gatvėje Vilniuje kadaise šliaužiojusią išprotėjusią medikę Snieguolę Suskytę, nomenklatūrinio tarybinių laikų subinlaižio prisitaikėlio be stuburo negabaus kliedinčio be sustojimo nuo gimimo patologiškai pasiligojusio rašytojo-keverzotojo M. Suskio, išmelžusio iš tarybinės Lietuvos aferizmo keliu virš milijono rublių, dukrą, ir dvokiančią idiotę narkomanę Aidą bei jos motiną kalę buldogą Dalę iš Personalo skyriaus Mū-Mū universitete, vadinamame "Asilų šūle" čia:

<https://www.leidinyssau.lt/humoras>.

____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

DIENOS AKTUALIJA:

GREITAI --- YRA LĖTAI, BET BE PERTRAUKŲ

2024-12-14

Informacija žemiau

<https://www.leidinyssau.lt/fondas/>

TAKE A LOOK / ŽVILGĖK

12 December, 2024

It was implemented the Nordplus Adult project “Take a look”, ref. No. NPAD-2024-PV/10038, in Klaipėda County, Lithuania, on 8 / 12 December, 2024.

This project of preparatory visit was coordinated by Lithuanian NGO the fund of charity and support “Young researcher”.

Expected result was achieved and the future Nordplus Adult project application was prepared for the submission.

Nordplus is the largest educational programme within the Nordic Council of Ministers and funded by the Nordic and Baltic countries.

This program is dedicated to improving the quality of education and science and introducing innovations.

<https://www.leidinyssau.lt/fondas/>

2024 m. gruodžio 12 d.

2024 m. gruodžio 8 / 12 d. Klaipėdos apskrityje įgyvendintas „Nordplus Adult“ projektas „Take a look “, ref. Nr. NPAD-2024-PV/10038.

Šį parengiamojo vizito projektą koordinavo Lietuvos nevyriausybinė organizacija labdaros ir paramos fondas „Jaunasis tyrinėtojas“.

Parengiamojo vizito metu sukurtas naujas „Nordplus“ projektas, kuris teikiamas projektų paraiškų atrankai.

„Nordplus“ yra didžiausia švietimo programa Šiaurės Ministrų Taryboje, ji finansuojama Šiaurės ir Baltijos šalių.

Ši programa skirta švietimo ir mokslo kokybės gerinimui bei inovacijų diegimui.

Photos above / Iliustracijos aukščiau, autorė Andžela Armonienė:

1^st working day: Klaipėda port / 1 darbo diena: Klaipėdos molas.

2^nd working day: Kretinga region / 2 darbo diena: Kretingos rajonas.

3^rd working day: Palanga and Klaipėda. Preparation of the draft of the future Nordplus Adult project / 3 darbo diena: Palanga ir Klaipėda. "Nordplus Adult" projekto paraiška parengta.

Departure on 12 Dec., 2024 / Išvykimas 2024-12-12.

Kai kuriuos rezultatus rasite čia:<https://www.leidinyssau.lt/idomu/>

_____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

DIENOS AKTUALIJA, ARBA RUOŠIAMĖS 2024-ųjų

GRUODŽIO 13-ajai:

KLUIKA UŽ VAIRO, O MINISTRU GALIMAI TAPO NARKODILERIŲ VADUKAS, ORGANIZUOSIANTIS NARKOTIKŲ PLATINIMO LOGISTIKĄ TARPTAUTINIU MASTU MARŠRUTU PAVILNYS - PIETŲ KORĖJA - PAVILNYS IR JŪS NĖ NECYPTELĖSITE, BET GALĖSITE SUSISKAIČIUOTI SAVO SAVIŽUDŽIUS VAIKUS IR ANŪKUS

2024-12-12

Išsamiau rasite čia:

2024-12-12 BVK naujiena:

KAS LIGŲ DAUG TURI, MAŠINA VAŽIUOJA, O KAS LIGŲ NETURI, ŠALIGATVIAIS ŽYGIUOJA, ARBA KLUIKA UŽ VAIRO, <https://www.leidinyssau.lt/humoras/>

ir dar čia, šioje skiltyje "Info" žemiau:

PENKTADIENIS, 13-OJI DIENA –ATSARGUMAS NIEKADA NEKENKIA. 13-oji mėnesio diena, penktadienis, šiemet rugsėjį ir gruodį 2024-09-12 / 13, <https://www.leidinyssau.lt/info/>

IKIŠVENTINĖ AKTUALIJA:

KAIP IR KADA BUS MOKAMOS PENSIJOS IR IŠMOKOS

PENSIJOS IR IŠMOKOS GYVENTOJAMS – IKI ŠVENČIŲ, O NUO SAUSIO MĖNESIO KAI KUR BUS KITAS PENSIJŲ PRISTATYMO Į NAMUS PASLAUGOS TIEKĖJAS

2024-12-05

Išmokų mokėjimo kalendorius – GRUODIS

Vaiko priežiūros: už lapkritį – nuo gruodžio 16 d.; už gruodį – nuo gruodžio 27 d.

Nedarbo: nuo gruodžio 20 d.

Vaiko išlaikymo: nuo gruodžio 23 d.

Ilgalaikio darbo: per 10 d. d. nuo sprendimo priėmimo dienos.

Ligos: per 17 d. d. nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo.

Motinystės: per 17 d. d. nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo.

Tėvystės: per 5 d. d. nuo tėvystės atostogų pabaigos.

Šalpos: per kredito įstaigas – nuo gruodžio 12 d.; pristatymas į namus (Lietuvos paštas, „Bastaras“, „Rausida“) – gruodžio 10–23 d.; atsiėmimas Lietuvos pašte – gruodžio 10–26 d. (atsižvelgiant į pašto skyrių darbo laiką per šventes).

Pensijų anuitetų: gruodžio 23 d.

Išankstinės senatvės pensijos: nuo gruodžio 20 d.

Pensijų mokėjimo kalendorius – GRUODIS

Swedbank:

10 mėn. dieną – gruodžio 10 d.
11 mėn. dieną – gruodžio 11 d.
12 mėn. dieną – gruodžio 12 d.

Šiaulių bankas:

Vilniaus, Šiaulių, Alytaus regionų gyventojams – gruodžio 9 d.
Kauno, Klaipėdos, Mažeikių, Utenos regiono gyventojams – gruodžio 10 d.
Marijampolės, Šilalės, Panevėžio regionų gyventojams – gruodžio 11 d.

Luminor bank (buvęs DnB):

Vilniaus, Kauno, Alytaus, Marijampolės, Šiaulių regionų gyventojams – gruodžio 9 d.
Klaipėdos, Šilalės, Mažeikių regiono gyventojams – gruodžio 10 d.
Utenos, Panevėžio regionų gyventojams – gruodžio 11 d.

SEB:

Vilniaus, Klaipėdos, Šilalės, Mažeikių regionų gyventojams – gruodžio 9 d.
Kauno, Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos regionų gyventojams – gruodžio 10 d.

Urbo bankas, Citadele, Luminor bank (buvęs Nordea), kitos kredito, mokėjimo įstaigos – gruodžio 10 d.

Atsiėmimas Lietuvos pašte: gruodžio 10–26 d. (atsižvelgiant į pašto skyrių darbo laiką per šventes).

Pristatymas į namus: gruodžio 10–23 d.

Svarbu!

Tiems, kam pensija pirmą kartą paskirta po 2012 m. vasario 29 d. ir gavėjai, kuriems pensijos 2011 m. gruodį arba 2012 m. rugsėjį mokėtos 27–28 d.:

gruodžio 16 d. – Vilniaus regiono gyventojams.
gruodžio 17 d. – Kauno, Alytaus, Marijampolės regionų gyventojams.
gruodžio 18 d. – Klaipėdos, Panevėžio, Mažeikių, Šilalės, Utenos, Šiaulių regionų gyventojams.

“Sodra” 2024-11-29 paskelbė, jog išmokos, pensijos gyventojus pasieks dar iki švenčių.

Visas pensijas ir daugumą periodinių išmokų „Sodra“ išmokės dar prieš šventes. Vaiko priežiūros išmokų gavėjai gruodį gaus dvi išmokas. Visos kitos „Sodros“ išmokos ar pensijos nebus mokamos du kartus – jos pasieks gavėjus įprasta tvarka.

Tėvai, globėjai ar seneliai, kurie augina vaikus iki dvejų metų ir gauna vaiko priežiūoros išmokas, šį mėnesį jas gaus du kartus. Gruodžio 16 d., kaip įprasta, bus išmokėtos lėšos už lapkritį, o mėnesio pabaigoje, gruodžio 27 d., bus pervestos išmokos už gruodį.

Dėl to sausio mėnesį vaiko priežiūros išmoka už gruodį nebebus mokama, o kita išmoka gavėjus pasieks vasarį.

Pensijos gruodį bus mokamos įprastu grafiku – tiems, kas jas gauna pavedimu į sąskaitas, priklausomai nuo pasirinkto banko, mokėjimai prasidės nuo gruodžio 10 d. ir bus vykdomi iki gruodžio 18 d. Išankstinės senatvės pensijos bus mokamos nuo gruodžio 20 d.

Gavėjai, atsiimantys pensijas ir šalpos išmokas Lietuvos pašte, galės tai padaryti nuo gruodžio 10 iki 26 d., įvertindami pašto skyrių darbo laiką per šventes. Tie žmonės, kuriems pensijos pristatomos į namus, jas gaus įprastomis pristatymo dienomis – nuo gruodžio 10 d. Šį mėnesį visos pensijos bus pristatytos iki švenčių.

Įvairių rūšių socialinio draudimo ir valstybines pensijas Lietuvoje kas mėnesį gauna virš milijono žmonių. Daugiausia yra senatvės pensijos gavėjų – 626,5 tūkst. Jiems kas mėnesį išmokama per 370 mln. eurų.

Pensijų anuitetų išmokos pasieks gavėjų sąskaitas gruodžio 23 d. Šiuo metu pensijų anuitetus gauna 4 100 gyventojų, jiems kas mėnesį mokama vidutiniškai 64 eurų dydžio išmoka. Didžiausia mėnesio išmoka – 355 eurai.

Gruodžio 23 d. bus išmokėtos ir vaiko išlaikymo išmokos, kurios skiriamos vienam iš tėvų ar globėjui, jeigu vaikui vienas iš tėvų ar abu tėvai nemoka priteistų alimentų. Kas mėnesį vaiko išlaikymo išmoką gauna apie 20 tūkst. gavėjų. 2024 metais vaiko išlaikymo išmokos dydis yra 99 eurai.

Nedarbo išmokos pradedamos mokėti gruodžio 20 d. ir bus išmokėtos iki mėnesio pabaigos. Šiuo metu nedarbo išmokas gauna apie 80 tūkst. žmonių, bendra išmokų suma siekia apie 40 mln. eurų per mėnesį.

Kitų išmokų mokėjimo grafikas priklauso nuo to, kada gyventojui paskirta išmoka. Motinystės išmoka išmokama per 17 darbo dienų nuo prašymo su visais dokumentais pateikimo. Tėvystės išmoka – per 5 darbo dienas nuo tėvystės atostogų pabaigos.

Ilgalaikio darbo išmoka pasiekia gavėją per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Ligos išmoka pradedama mokėti ne vėliau kaip per 17 darbo dienų nuo prašymo ir visų dokumentų gavimo. Prašymą ligos išmokai skirti galima pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojui. Vieną kartą pateiktas neterminuotas prašymas galioja visiems ateities ligos atvejams ir vienus metus atgal. Jį galima pateikti bet kuriuo metu, nebūtina laukti, kol susirgsite.

Jei žmogus serga ar šeimos narį slaugo ilgiau nei dvi savaites, ligos išmoka įprastai mokama kas 14 dienų. Spalį ligos išmoką gavo 105 tūkst. gavėjų, jiems iš viso išmokėta apie 50 mln. eurų.

Nuo sausio kai kur keisis pensijų pristatymo į namus paslaugos tiekėjas

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024-12-05 pranešė, jog pensijos ir kitos „Sodros“ išmokos, kurios pristatomos į namus, arba kurias gavėjai atsiima Lietuvos pašte, mokamos pateikus galiojantį asmens dokumentą. Todėl gyventojai gaunantys pensijas namuose arba pašte turėtų pasitikrinti, ar jų asmens dokumentai galioja. Jei dokumento galiojimas pasibaigęs, būtina pasirūpinti nauju. Tai aktualu ir žmonėms, kurie pagal įgaliojimą atsiima išmokas už savo artimuosius.

Pensijos ir šalpos išmokos pristatomos į namus bei išmokamos Lietuvos pašte kiekvieno mėnesio 10-26 dienomis. Atvykęs į namus pensijas pristatančios bendrovės darbuotojas paprašo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę. Svarbu, kad šio dokumento galiojimas nebūtų pasibaigęs. Gavus pensiją, reikia pasirašyti išmokos išmokėjimo kvite.

Gaunant pensiją banko pavedimu, asmens dokumento galiojimas nėra tikrinamas kiekvieną mėnesį – pensija pervedama automatiškai į gavėjo sąskaitą.

Išmokos gavėjas taip pat gali įgalioti kitą asmenį gauti jo išmoką. Atsiimant pensiją ar išmoką už kitą asmenį, reikia turėti įgaliojimą, kuris yra tinkamos formos, numato teisę gauti įgaliotiniui skirtas pinigų sumas ir kurio galiojimo terminas nepasibaigęs.

Kai išmokos gavėjui įstatymų nustatyta tvarka paskiriamas globėjas, išmoką gali atsiimti globėjas, pateikęs savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir teismo nutartį ar mero sprendimą, kuria jis paskirtas išmokos gavėjo globėju.

Pensijas ir kitas išmokas į namus šiuo metu gauna apie 120 tūkst. žmonių.

Nuo sausio kai kur keisis pensijų pristatymo į namus paslaugos tiekėjas. Širvintose, Kaune, Druskininkuose, Vilkaviškyje, Klaipėdoje, Kretingoje, Skuode, Anykščiuose ir Molėtuose pensijas pristatys kitos bendrovės nei iki šiol. Visose kitose savivaldybėse pokyčių nebus.

Net ir tuose regionuose, kuriuose pasikeis pensijas pristatantys darbuotojai, pensijos ir toliau bus pristatomos tokia pat tvarka, kaip ir anksčiau.

Šaltiniai:

Apie išmokų mokėjimo datas skaitykite čia: <https://www.sodra.lt/lt/naujienos/sodros-kalendorius-29>, žr. 2024-12-05.

Apie tikslias išmokų datas rasite čia: <https://www.sodra.lt/lt/naujienos/sodros-pensijos-ir-ismokos-pasieks-gyventojus-dar-iki-svenciu>, žr. 2024-12-05.

Apie tikslias išmokų ir pensijų atsiėmimą rasite čia: <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/pensiju-ir-ismoku-atsiemimas-svarbu-tureti-galiojanti-asmens-dokumenta-250970>, žr. 2024-12-05.

DIENOS AKTUALIJA:

Pensijų srityje pokyčiai: galimai iš naujo vertins stažą

2024-12-05

Gruodžio 5 d., ketvirtadienį, LR Seimas svarstys būsimos Vyriausybės programą, kurioje nemažai dėmesio skiriama ir pensijoms, jų kaupimui ir skaičiavimui.

Šiuo metu pensijos indeksuojamos atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo – algų ir darbuotojų sandaugos – pokytį. Paprastai kalbant, net jeigu algos padidėtų, bet darbuotojų skaičius sumažėtų, tuomet užmokesčio fondas augtų lėčiau, tad ir pensijos būtų indeksuojamos lėčiau.

Naujojo valdžia žada pagrindinę pensijos dalį priartinti prie tokios sumos, kurios užtektų patenkinti minimaliems poreikiams. Norint šį tikslą pasiekti, prie mažesnių pensijų reikės pridėti bent 151 eurą. Kita vertus, žadama pensijų skaičiavimą pakeisti taip, kad jos dydžiui visais atvejais vėl svarbus būtų žmogaus turimas stažas. Taigi, ko tikėtis iš naujos Vyriausybės esamiems ir būsimiems pensininkams Lietuvoje? Spartesnis pensijų didinimas ir rezervo lėšos „Spartinsime senatvės pensijų didinimą. „Sodros“ pensija bus ir toliau indeksuojama, atsižvelgiant į darbo užmokesčio augimą, siekiant priartinti pajamų pakeitimo normą prie Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkio“, – rašoma Vyriausybės programos projekte.

„Eurostat“ duomenimis, pernai visoje ES vidutinė pajamų pakeitimo norma, kuri rodo, kokią dalį atlyginimo sudaro pensija, buvo 60 proc. Lietuvoje šis dydis siekė vos 36 proc. ir per pastaruosius kelerius metus iš esmės nepasikeitė. Tiesa, tai yra bruto (neatskaičius mokesčių) sumų santykis. Skaičiuojant neto (po mokesčių), jis turėtų būti apie 43 proc. (vis tiek gerokai mažesnis nei ES).

596 EUR, – tokia yra vidutinė pensija Lietuvoje 2024 metais, kaip praneša Valstybės duomenų agentūra ir „Sodra“. 2020-aisiais ji buvo 376 EUR, taigi, per 4 metus ji padidėjo 27 procentais. Prognozuojamas vidutinės pensijos augimas 2025 metais yra 9,3 proc. /žr. grafiką žemiau/.

Išvada dėl pensijų augimo tempo yra tokia: 2022-2023 m. augimas buvo nepakankamas, nes metinės infliacijos vidurkiai buvo viršijantys pensijų augimo rodiklius, pavyzdžiui, vien 2022 m. pabaigoje Lietuvoje buvo stebima 36 procentus viršijanti infliacija, kas gerokai sumenkino pensininkų galimybes elementariai išgyventi, nes tais pačiais metais baigėsi dar ir COVID-19 pandemijos karantininiai apribojimai, nemažai vyresnio amžiaus asmenų Lietuvoje mirė net nesulaukę jokios medicininės pagalbos arba ji buvo iki absurdo neatitinkanti LR piliečių poreikių ir konkretaus laikmečio aplinkybių, gyventojai buvo palikti be jokios realios paramos ir net be būtiniausios informacijos. Be to, ir pensijų, kitų išmokų augimo tempas, gyventojų informacinio aprūpinimo lygmuo ir kokybė Lietuvoje 2020-2024 metais toli gražu buvo nepakankami, neatitinkantys gyventojų lūkesčių, deleguojamųjų vykdomajai visų lygių valdžiai, medicinos įstaigoms, gausiems savanorių būriams.

Spartesniam pensijų didinimui reikės daugiau lėšų. Programos projekte užsimenama ir apie galimą jų šaltinį: „Nustatysime socialiai priimtiną balansą tarp „Sodros“ rezervo kaupimo ir pensijų didinimo.“ Šiuo metu „Sodros“ rezervas siekia beveik 3 mlrd. eurų – tiek pinigų daugiau „Sodrai“ yra sumokėta, nei yra išmokėjusi ji pati. Galima numanyti, kad „priimtinesnis“ rezervo kaupimas ir pensijų didinimas reikštų didesnes išmokas ir mažesnę dalį pinigų rezervui.

Tiesa, paties rezervo paprastai ištaškyti nebūtų galima, nes, pagal ES taisykles, kasmet visos valstybės išlaidos negali viršyti jos pajamų didesne nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto dydžio suma. Ją viršijus, grėstų ES sankcijos.

Pensijai stažas bus vėl svarbus?

Naujos Vyriausybės programos projekte numatoma pakeisti ir kai kuriuos ankstesnės valdžios sprendimus. Pavyzdžiui, vėl susieti pensijos dydį su turimu stažu. „Sieksime sugrąžinti aštuonioliktosios Vyriausybės panaikintą nuostatą, kad pensijos dydis priklauso nuo turimo darbo stažo“, – rašoma programos projekte.

Pagal dabar galiojančią tvarką, pradirbus, pvz., 15 metų ir 33 metus, mokama vienodo dydžio bendroji pensijos dalis. Tad dirbti ilgiau vien dėl jos neapsimoka.

Vargiai bus ryžtasi mažinti pensijas neturintiems būtinojo stažo. Veikiau jį turintiems pensijos bus keliamos sparčiau.

„Mažindami pensininkų absoliutų skurdą, pagrindinės pensijų dalies dydį artinsime prie minimalaus vartojimo poreikių dydžio“, – nurodoma programos projekte, nors jo autoriai galvoje veikiausiai turėjo ne „pagrindinę“, o „bendrąją“ pensijos dalį.

Šiuo metu visiems gyventojams, kurie turi nuo 15 metų iki 35 metų stažo, bendroji pensijos dalis yra lygi vienam bazinės pensijos dydžiui arba 269,77 euro.

Minimalaus vartojimo poreikių dydis (MVPD) kasmet yra didinamas, o šiemet jis yra lygus 446 eurams. Taigi, prie šios sumos norint priartinti bendrąją pensijos dalį, prie daugelio pensijų reikėtų pridėti apie 176 eurų. Kitais metais bazinės pensijos dydis turėtų kilti iki 298,45 euro, o MVPD – iki 450 eurų. Taigi, kad pirmasis priartėtų prie antrojo, pensijas reikėtų pakelti 151 euru.

Leis išeiti iš II pensijų pakopos?

Vienas Vyriausybės programos projekto punktas yra skirtas ir papildomam pensijų kaupimui II pakopos fonduose: „Panaikinsime automatinį įtraukimą į II pensijų pakopą. Kiekvienam sudarysime galimybes neribotam laikui sustabdyti II pensijų pakopos įmokas; sulaukusiems pensinio amžiaus žmonėms sudarysime galimybes laisvai pasirinkti pensijų fondų išmokų formas.“ Iš tokios formuluotės apie įtraukimo naikinimą ir kaupimo sustabdymą nėra aišku, kaip bus keičiama kaupimo nutraukimo tvarka.

Kitaip sakant, neaišku, kokiais atvejais bus leidžiama anksčiau laiko nutraukti kaupimą, kiek sukauptų pinigų bus galima atsiimti ir ar (kaip) atsiimamos sumos būtų apmokestinamos.

Be kita ko, programoje užsimenama apie galimybę visiškai pakeisti dabartinę pensijų skaičiavimo tvarką pereinant prie vadinamų virtualių sąskaitų, kai gyventojai kaupia ne apskaitos vienetus kaip dabar, bet eurus.

Galiausiai programoje yra ir pažadas tobulinti valstybinių pensijų sistemą, spartinti jų indeksaciją.