Naudinga - leidinyssau.lt

Iliustracija aukščiau ir kai kurios esančios žemiau iš creativecommons.org

KAIP GABESNIS STUDENTAS LENGVAI GALI UŽSIDIRBTI 55 000 EURŲ?

⸎ INTELEKTINĖS PRODUKCIJOS, MOKSLO KŪRINIŲ, IŠRADIMŲ VAGYS IR APGAVIKAI TEISINIU POŽIŪRIU

Išsamiau šioje skiltyje NAUDINGA, raskite rubriką "KAVONĖS", daugiau yra taip pat čia: https://www.leidinyssau.lt/naudinga

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

PRIETARAI: PENKTADIENIS,

13-OJI DIENA – VIENAS IŠ JŲ

13-oji mėnesio diena, penktadienis, šiemet yra rugsėjį ir gruodį

2024-09-12 / 13

Prietarai lydi mus visus, tačiau skirtingose kultūrose, vietovėse, bendruomenėse, šeimose ir net pavienių asmenų atvejais jie yra skirtingi. Puikus pavyzdys yra sportininkų ar jūreivių prietarai, kurie išties verti atskiro nagrinėjimo.

Šiuokart pasirinktoji tema yra labiausiai paplitę prietarai. Jų yra ne tiek jau ir mažai: su juoda kate siejamos nelaimės, su raganos įvaizdžiu siejama juodbruva išdžiūvusi moteris, negeru ženklu laikomas staigus grįžimas namo ką nors pamiršus ar sudužęs veidrodis, nukritusios plaukų šukos, sutikta moteris su tuščiais kibirais. Iš labiausiai paplitusių prietarų yra bloga diena laikoma 13-oji mėnesio diena, kada ji sutampa su penktadieniu.

Yra žinoma, kad lygiai kaip ir patarlės, priežodžiai, pasakėčios, pasakos, anekdotai ir kiti folkloro žanro pavyzdžiai visose kultūrose ir tautose kuriami su konkrečiu tikslu: auklėti augančiąją kartą subtiliai, perduoti jiems ilgaamžę patirtį. Išmintingi vyresni žmonės visada stebėdavo savo šeimos, bendruomenės žmones ir iš paprasčiausių jų elgsenos atvejų suprasdavo, ko iš jų galima tikėtis ateityje, iš anksto atrinkdavo, kuris galės tapti bendruomenės vadovu, seniūnu ar kunigu, o kuriam geriau perduoti sunkaus kasdieninio triūso patirtį ir išmokyti užsidirbti duoną kasdieninę liejant prakaitą.

O penktadienio, 13-osios mėnesio dienos, negalima ignoruoti vien dėl to, jog kai kurie žmonės neretai tą dieną būna baugštesni, didėja avarijų tikimybė, įvairių klaidų daugėja. Išsamiai ši įdomi tema buvo aprašyta CNN, todėl skaitytojams pateikiame kai kuriuos įdomius dalykus, aprašytus užsienyje kitos 13-oios dienos penktadienį proga. Praėjusiais metais tokia diena buvo spalį. Taigi, kadangi tą dieną galimai jūsų neištiko jokia katastrofa ar nemalonumai, galite drąsiai ir šių metų rugsėjo 13-ąją neužsislėpti savo namų kamputyje, o gyventi lygiai kaip ir bet kurią kitą dieną, tačiau kiek labiau būti dėmesingiems kelyje iki darbovietės, vengti bereikalingo pervargimo, emocinio krūvio ir panašiai.

Rimta yra tai, jog su skaičiaus 13 baime yra susijusios ir sveikatos sutrikimus apibūdinančios diagnozės: paraskevidekatriafobija, kuri yra triskaidekafobijos forma.

Pagal Grigališkąjį kalendorių 13-oji diena pasitaiko penktadienį kiek dažniau nei kitą savaitės dieną. Prietaras, jog penktadienis, 13-oji mėnesio diena, yra blogis, nėra visuotinis tose valstybėse, kuriose laikas skaičiuojamas pagal Grigališkąjį kalendorių.

Graikijoje ir ispanakalbėse valstybėse bloga diena laikomi antradieniai, 13-oji mėnesio diena, o Italijoje su baime pasitinkami penktadieniai, kada jie sutampa su 17-ąja mėnesio diena.

Bloga diena tapo sinonimu su penktadieniu, 13-ąja, nuo tada, kai 1307 metų spalio 13-ąją šimtai tamplierių riterių buvo suimti ir vėliau jiems įvykdyta egzekucija. Dano Browno „The Da Vinci Code“ išpopuliarino teoriją, jog būtent šis įvykis tapo prietaro apie penktadienį, 13-ąją dieną, pagrindu.

Tačiau yra ir dar senesnių šio prietaro ištakų.

PRIETARAS APIE PENKTADIENĮ, 13-ĄJĄ MĖNESIO DIENĄ: IŠTAKOS

Kaip ir daugelio prietarų, šio prietaro dėl 13-osios mėnesio dienos, sutampančios su penktadieniu, atsiradimo pradžią sunku nustatyti. Viena iš šio prietaro atsiradimo vietų yra Skandinavija, iš kur, manoma, prietaras mitų pavidalu sklido visoje Europoje ir tapo gerai žinomu Viduržemio jūros regione nuo Krikščionybės eros pradžios.

Šį prietarą labai sustiprino Paskutiniosios vakarienės ir Jėzų Kristų išdavusiojo Judo Iskarijoto biblinis pasakojimas, nes nepageidaujamas svečias, atvykęs 13-uoju, kai jau buvo susirinkę 12 vakarieniaujančiųjų, būtent ir buvo su blogiu siejamas Judas.

Biblijoje nelaimingo penktadienio samprata atsirado ir aprašoma nuo dar senesnių laikų nei Kristaus nukryžiavimas. Adomas ir Ieva uždraustojo vaisiaus paragavo penktadienį, Kainas užmušė brolį Abelį taip pat penktadienį, lygiai kaip penktadienį Saliamono tvirtovė buvo nuversta ir Nojaus arka išplaukė Didžiojo potvynio metu.

Tačiau tik XIX amžiuje penktadienis, 13-oji diena, tapo nelaimės sinonimu: kaip Steve'as Roudas paaiškina „Pingvinų vadove apie Didžiosios Britanijos ir Airijos prietarus“, penktadienio ir skaičiaus 13 derinys yra Viktorijos laikų išradimas. 1907 m. išleistas populiarus Thomo W. Lawsono romanas „Penktadienis, tryliktasis“ sužavėjo vaizduotę pasakojimu apie nesąžiningą brokerį, kuris pasinaudojo prietarais apie tą datą ir tyčia sugriovė akcijų rinką.

Greitai įžengus į 20 amžiaus devintąjį dešimtmetį, prietaro žinomumą užtikrino ledo ritulio kaukės žudikas, vardu Jasonas Voorheesas filmų franšizėje „Penktadienis 13-oji“. Tada pasirodė 2003 m. Dano Browno romanas „Da Vinčio kodas“, kuris padėjo išpopuliarinti neteisingą teiginį, kad prietarai kilo dėl šimtų tamplierių riterių suėmimų 1307 m. spalio 13 d., penktadienį.

ALTERNATYVI ISTORIJA

Turint galvoje daugybę bauginančių žinių, jums būtų atleista, jei manote, kad penktadienis, 13-oji diena, iš tiesų yra grėsminga. Tačiau pasigilinus taip pat rasime įrodymų, kad ir penktadienis, ir skaičius 13 jau seniai buvo laikomi sėkmės pranašu. Pavyzdžiui, pagonybės laikais buvo manoma, kad penktadienis turi unikalų ryšį su dieviškuoju moteriškumu. Pirmąją užuominą iš tikrųjų galima rasti savaitės dienos pavadinime Friday, kuris yra kilęs iš senosios anglų kalbos ir reiškia „Friggos diena“. Tiek Asgardo karalienė, tiek galinga dangaus deivė skandinavų mitologijoje Frigg (taip pat žinoma kaip Frigga) buvo siejama su meile, santuoka ir motinyste.

Frigga suteikė apsaugą namams ir šeimoms, palaikė socialinę tvarką ir galėjo nulemti likimą kaip debesis. Ji taip pat turėjo pranašystės meną ir galėjo suteikti arba pašalinti vaisingumą. Kita vertus, Freyja, meilės, vaisingumo ir karo deivė, su kuria Frigga dažnai buvo painiojama, buvo apdovanota galia atlikti magiją, nuspėti ateitį ir nustatyti, kas žus mūšiuose, ir buvo sakoma, kad ji važiuoja vežimu, tempiamu dviejų juodų kačių. Šios deivės buvo plačiai garbinamos visoje Europoje ir dėl šių asociacijų penktadienį skandinavai ir teutonai laikė laiminga santuokos diena.

Tuo tarpu skaičius 13 ikikrikščioniškose ir deives garbinančiose kultūrose ilgą laiką buvo laikomas nuostabiu skaičiumi dėl jo ryšio su mėnulio ir mėnesinių ciklų skaičiumi per kalendorinius metus. Pagonybės laikais vaisingumas buvo vertinamas, o meno kūriniai dažnai siejami būdavo su menstruacijomis, vaisingumu ir mėnulio fazėmis. Paimkite ir pažvelkite į Louselio Venerą – maždaug 25 000 metų senumo kalkakmenio raižinį, kuriame vaizduojama geidulinga moteriška figūra, slepianti nėščios pilvą. Ji rankoje laiko pusmėnulio formos ragą su 13 įpjovų. Daugelis mokslininkų mano, kad figūrėlė galėjo pavaizduoti vaisingumo deivę per ritualą ar ceremoniją, o 13 eilučių paprastai skaitomos kaip nuoroda į mėnulio ar menstruacinį ciklą, kurie abu simbolizuoja moterišką galią.

SAMPRATOS PAKEITIMAS

Viduramžiais krikščionybei įgavus pagreitį, pagonybė prieštaravo naujajam patriarchaliniam tikėjimui. Jos vadovai ne tik nepritarė daugelio dievų ir deivių garbinimui, bet ir penktadienio, skaičiaus 13, šventimas ir meilės, sekso, vaisingumo, magijos ir malonumų deivės buvo laikomos nešventomis. Priversti žmones jų atsisakyti buvo tikras iššūkis. Krikščionių valdžia atkakliai tęsė savo kampaniją ir dievybes, ir jas garbinančias moteris pavadino raganomis.

„Kai norvegų ir germanų gentys atsivertė į krikščionybę, Frigga buvo iš gėdos ištremta į kalno viršūnę ir pavadinta ragana“, – rašo Panati. „Buvo tikima, kad kiekvieną penktadienį piktoji deivė sušaukdavo susitikimą su vienuolika kitų raganų ir velniu – trylikos žmonių – ir planavo blogus likimo posūkius ateinančiai savaitei. Šis vaizdinys vis dar persekioja vakarietišką vaizduotę. Tačiau pasakojimas apie šią nelaimingą datą ir su ja susijusias moteriškas dievybes netrukus gali būti perrašytas.

Gali būti, kad prietaro naikinimas jau pradėtas: paimkite Taylor Swift, kuri 13 laiko savo laimingu skaičiumi ir savo karjeros pradžioje dažnai koncertuodavo su numeriu 13, užrašytu ant rankos.

„Gimiau 13 dieną. Penktadienį, 13 d., man suėjo 13 metų. Mano pirmasis albumas tapo auksiniu per 13 savaičių. Mano pirmoji daina Nr. 1 turėjo 13 sekundžių įvadą“, – 2009 m. ji pasakojo MTV. „Kiekvieną kartą, kai laimėdavau apdovanojimą, sėdėdavau 13-oje eilėje, 13-oje sekcijoje arba eilėje. M, tai yra 13 raidė. Iš esmės, kai mano gyvenime nors kažkas atsiranda susiję su 13, tai yra geras dalykas.

Turint daugiau tokių patarimų, liudijimų, sėkmė, o ne baimė, gali tapti penktadienio, 13 dienos, sinonimu.

Parengta pagal:

Why is Friday the 13th unlucky? The cultural origins of an enduring superstition. Christobel Hastings, CNN. Fri October 13, 2023. <https://www.cnn.com/style/article/why-friday-13-unlucky-explained/index.html>, žr. 2024-09-12.

Iliustracija aukščiau: Jūros gėrybė, atkeliavusi iš Viduržemio jūros ant vakarienės stalo 2023-10-19. Autorė Andžela Armonienė.

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

Nuo COVID-19 jau mirė daugiau nei 7 milijonai žmonių

8-ojo milijono mirusiųjų nuo COVID-19 sąrašas gali ilgėti ir 2024-2025 metais:

Ar įmanoma iš viso nesusirgti jokia COVID-19 atmaina?

„Esamoji nedarna tarp žmogaus ir aplinkos, tarp gyvenimo ir dėsnių net didiesiems žmonėms kyla ne iš jų didybės, o iš silpnybės”. Romenas Rolanas

2024-09-05 / 08

Nusiteikusieji ilgam ir laimingam gyvenimui, investavusieji į savo ir artimųjų sveikatą, puoselėję sveiką gyvenseną patyrė didelį ir netikėtą smūgį nuo 2020-ųjų įsisiautėjus naujiesiems Korona pavadintiems ir dažnai mutuojantiems virusams bei jų atmainoms, neužilgo apibendrintai apibūdinamomis kaip COVID-19. Žinia, 2019 metų pabaigoje iki tol nežinomas virusas buvo aptiktas Kinijoje ir vėliau pasklido į visus kitus kraštus, tapo Pasaulinio lygio pandemija.

Šių metų vasarą spaudoje lietuvių kalba buvo galima aptikti antraščių: „Sparčiai plinta nauja COVID-19 atmaina: ligos pikas gali būti pasiektas jau šią žiemą“, „Nauja COVID-19 atmaina gali prisidėti prie didesnio užsikrėtimų skaičiaus šią žiemą“. Taip pat pranešta, jog nustatyta ir vėl nauja COVID-19 atmaina, ji pavadinta KP.3, kitaip dar vadinama „FLuQE“, yra „FLiRT“ grupės atmaina, tačiau joje yra mutacija, kuri leidžia virusui lengviau plisti. Aiškinama ir detaliau: šiuo metu cirkuliuojantis SARS-CoV-2 viruso Omicron variantas BA.2.86 ir jo subvariantai, kurie žiniasklaidoje dažnai vadinami FLiRT variantais ir apimantys linijas KP.2 ir KP.3, ir toliau dominuoja.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2024-08-21 priminė: susibūrimuose, pavyzdžiui, oro uostuose, uždaruose koncertuose, svarbu nepamiršti užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonių. Labai svarbu kuo dažniau plauti rankas, jei nėra galimybės nusiplauti (muilu ir vandeniu) – jas dezinfekuoti. Taip pat svarbu laikytis kosėjimo / čiaudėjimo etiketo, neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti virusais, nešvariomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos. Pajutus į peršalimą panašius simptomus, tokius kaip gerklės ar galvos skausmą, nosies užgulimą ar slogą ir kt., geriau likti namuose arba dirbti iš namų, nekeliauti, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose, vengti kontakto su kitais asmenimis, o jei negalite išvengti kontakto – būtina dėvėti medicininę kaukę ar respiratorių, kreiptis į savo šeimos gydytoją ir laikytis jo rekomendacijų.

Leidinyje „Padėkime sau‘19“ taip pat ne kartą informavome apie su COVID-19 susijusius dalykus bei apie tai, jog „Nepadoru nežinoti, kas yra tas pokovidinis sindromas“. Be to, „Padėkime sau‘19“ informavo skaitytojus, kad, pavyzdžiui, 2024-2025 m. žiemos sezono susirgimus naujai matavusiuoju virusu JAV stabdys atnaujintomis vakcinomis ir kad ekspertai rekomenduoja skiepytis tuo pačiu metu dar ir nuo gripo, atlikti tai iki šių metų Vėlinių laiko.⸎

Žinia, skiepytis ar ne, sprendžiama individualiai, pasitarus su gydančiuoju gydytoju. Dėl kūdikių, vaikų vakcinacijos sprendimus priima jų tėvai, globėjai.

Bet labiausiai svarbus klausimas yra, kaip iš viso nesusirgti jokia COVID-19 atmaina. Apie būtinybę laikytis asmens higienos, tam tikro atstumo nuo kitų žmonių, dezinfekuoti paviršius ir dėvėti apsaugines kaukes ar respiratorius nuo 2020 m. sužinojo visi. Sveikatos vertę iš naujo pasvėrė taip pat visi.

Patys turtingiausieji Pasaulio gyventojai jau nuo pat 2020-ųjų įsikūrė N. Zelandijoje, kur virusas beveik neplito, ar kitose atokiausiose salose, kur užkratui patekti beveik nebuvo galimybių dėl jų nepasiekiamumo ir uždarumo nuo keliautojų srautų. Tuo tarpu skurdžiasieji gyventojai net progresyviose Vakarų pasaulio demokratijos valstybėse buvo palikti likimo valiai. Apie situaciją Lietuvoje nėra net ko pasakoti, padėtį puikiai atsimena visi, kurie išliko gyvi ir išvengė susirgimo šiuo virusu bei dėl to jų psichika, gebėjimai nuosekliai ir logiškai mąstyti nebuvo pažeisti, neištiko pokovidinis sindromas, nulemiantis geriausiu atveju asmens pasveikimą po 1-3 metų ar net ilgesnio laikotarpio, bet ir tai išimtinės sėkmės atveju, kas pavyko tik vienam iš keturių sirgusiųjų šio viruso ir jo atmainų sukeltomis ligomis, turėjusiųjų kompleksinių sveikatos sutrikimų, kurie beveik niekam taip ir nesibaigė visišku pasveikimu.

Todėl netikėtas yra naujesnis šių metų viešas pranešimas apie galimybę išvengti šių virusų tiesiog laikantis tam tikros mitybos dietos.

Galimai Viduržemio jūros dieta gali sumažinti infekcijos riziką

Kai kurie ekspertai jau seniai sveikina sveiką mitybą kaip vieną potencialiai svarbų veiksnį, turintį įtakos COVID-19 rizikai arba tam, kad liga nesuintensyvėtų. Indonezijos mokslininkų komanda ištyrė, kaip konkretus gyvenimo būdas gali padėti nesusirgti. Žurnale „PLOS One“ paskelbta apžvalga, kad Viduržemio jūros dietos laikymasis gali sumažinti riziką užsikrėsti Covid-19.

„Buvo atlikta daugybė tyrimų, kurie labai siejo COVID-19 su uždegimu (kūne), o Viduržemio jūros dieta jau seniai žinoma dėl savo priešuždegiminių savybių“, – sakė apžvalgos vyresnysis autorius Andre Siahaanas, lektorius Šiaurės Sumatros universiteto Indonezijoje.

Siahaanas praneša, jog padėtis tokia: „Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, buvo pranešta apie daugiau nei 775 milijonus užsikrėtimo atvejų. Šis skaičius vis dar auga, o per savaitę iki rugpjūčio 4 d. užregistruota daugiau nei 47 000 atvejų – tai naujausia PSO statistika. Nuo COVID-19 mirė daugiau nei 7 milijonai žmonių“.

Siekdama ištirti, ar Viduržemio jūros dieta gali sumažinti infekcijos riziką ir sunkumą, tyrėjų grupė peržiūrėjo šešis tyrimus, kuriuose dalyvavo daugiau nei 55 400 dalyvių iš penkių šalių ir buvo paskelbti 2020–2023 m. Dalyviai pranešė, kad laikosi Viduržemio jūros dietos, tyrimo metu naudoti klausimynai.

Siekiant nustatyti Covid-19 atvejus, keturi tyrimai rėmėsi dalyvių pranešimais apie tai, ar jie buvo užsikrėtę, o kitame tyrime atvejai buvo nustatyti tiek pagal savarankiškus pranešimus, tiek pagal antikūnų tyrimus. Visi tyrimai su simptomų sunkumu taip pat buvo pagrįsti dalyvių prisiminimais.

Trijuose tyrimuose nustatyta „reikšminga“ sąsaja tarp Viduržemio jūros dietos ir sumažėjusios koronavirusinės infekcijos rizikos, o kiti du tyrimai parodė nereikšmingus rezultatus. Visuose šiuose tyrimuose dalyviai, besilaikantys Viduržemio jūros dietos, turėjo mažesnę infekcijų riziką – jos negalima patikimai įvertinti iki konkretaus skaičiaus, iš dalies dėl skirtingų tyrimų reikšmės. Simptomų skaičius ar ligos sunkumas nėra tokie aiškūs, sakė autoriai, kurie šiuos aspektus įvertino kaip „mažą tikrumą“.

Tik vienas tyrimas pranešė apie reikšmingą ryšį tarp didesnio Viduržemio jūros regiono dietos laikymosi ir mažesnio Covid-19 simptomų, o kiti trys nustatė nereikšmingą ryšį. Viename tyrime nustatyta, kad dieta sumažino sunkaus Covid-19 tikimybę, o dar dviejuose buvo gautos prieštaringos išvados.

Kai kuriuose tyrimuose išmatuotas pagal maisto produktų kategorijas didesnis alyvuogių aliejaus, vaisių ir riešutų suvartojimas; mažesnis grūdų ir raudonos mėsos vartojimas; ir saikingas alkoholio vartojimas buvo susijęs su mažesne koronaviruso infekcijos rizika. Daugiau daržovių, vaisių, ankštinių daržovių, riešutų, žuvies ir nesmulkintų grūdų valgymas buvo susijęs su mažesne susirgimo COVID-19 tikimybe.

Neatsakyti klausimai

Apžvalgoje pateikiamos tik preliminarios įžvalgos, todėl reikia nepamiršti svarbių trūkumų, turinčių įtakos išvadų patikimumui.

Tai apima tai, kad visi tyrimai buvo stebimi, todėl rezultatai rodo koreliacijas, bet neįrodo Viduržemio jūros dieta turi arba neturi apsauginio poveikio nuo COVID-19, sakė dietologė, autorė ir CNN sveikatos ir mitybos bendradarbė Lisa Drayer.

„Tai yra didelis mitybos tyrimų ribotumas, nes jame atsižvelgiama tik į gyvenimo būdo veiksnių ir sveikatos rezultatų sąsajas“, - elektroniniu paštu rašė Drayer. „Kiti veiksniai nei mityba, bet susiję su Viduržemio jūros dieta, gali turėti įtakos išvadoms. Daugelyje tyrimų į tai nebuvo atsižvelgta, o tai galėjo turėti įtakos išvadoms apie dietos veiksmingumą. Tai apima kritinius veiksnius, kurie, kaip žinoma, prisideda prie COVID-19 rizikos ir sunkumo, pavyzdžiui, nutukimas, diabetas ir socialiniai sveikatą lemiantys veiksniai, įskaitant galimybę gauti sveiko maisto, sakė Dr. Jordi Merino iš Kopenhagos universiteto Danijoje, kur įsteigtas mokslo tyrimų centras „Novo Nordisk Foundation Center for Basic Metabolic Research”. Šių dalykų sąveika „yra sudėtinga ir negali būti visiškai suprantama atskirai“, - pridūrė Merino.

Siekiama sumažinti ligų riziką

Nors trumpalaikiai mitybos pokyčiai gali turėti ribotą poveikį COVID-19 rizikai, ilgalaikė tvarios sveikos mitybos nauda gali būti didesnė, sakė Merino. „Mes žinome, kad pakeisti kažkieno mitybą gali būti nelengva, tačiau būtų gera mintis lėtai koreguoti ir įtraukti Viduržemio jūros dietos elementus po vieną į savo gyvenimą“, – sakė Siahaanas, vyresnysis autorius.

Rekomenduojama valgyti vaisius, daržoves, nesmulkintus grūdus, ankštinius augalus, riešutus, žuvis ir alyvuogių aliejų, kartu sumažinti vartojamos raudonos mėsos ir perdirbto maisto kiekį.

Svarbiausia, kad skiepijimas „išlieka geriausia“ ir saugiausia apsauga nuo hospitalizavimo dėl COVID-19, ilgalaikių sveikatos sutrikimų pasekmių. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, be strategijų, tokių kaip skiepijimas ir kaukių dėvėjimas, „taikydami sveikos mitybos praktiką ir šalindami pagrindinius sveikatos skirtumus, galime padidinti gyventojų atsparumą infekcijoms ir pagerinti bendrus sveikatos rezultatus, “ – pasakė Merino. ⸎⸎

Reikalingų patarimų, nuorodą registracijai skiepytis, naujienas ir statistiką apie susirgimų plitimą visada galima rasti ir interneto svetainėje lietuvių kalba https://koronastop.lrv.lt/

Naudoti šaltiniai:

⸎ (1) Sparčiai plinta nauja COVID-19 atmaina: ligos pikas gali būti pasiektas jau šią žiemą 2024-07-13 / šaltinis: TV3 / aut. naujienų portalas tv3.lt.

(2) Nauja COVID-19 atmaina gali prisidėti prie didesnio užsikrėtimų skaičiaus šią žiemą: <https://www.tv3.lt/naujiena/uzsienis/sparciai-plinta-nauja-covid-19-atmaina-ligos-pikas-gali-buti-pasiektas-jau-sia-ziema-n1350171>.

(3) Nepadoru nežinoti, kas yra tas pokovidinis sindromas. 2024-08-07. <https://www.leidinyssau.lt/info>.

(4) Šią vasarą sergančiųjų COVID-19 liga daugiau nei pernai – išlikime budrūs. 2024-08-21. <https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/sia-vasara-serganciuju-covid-19-liga-daugiau-nei-pernai-islikime-budrus/>

(5) Korona vėl ateina, arba ruošk roges žiemai vasarą. 2024-07-31. <https://www.leidinyssau.lt/info>.

⸎⸎ This diet may reduce Covid-19 risk, new research suggests. By Kristen Rogers, CNN. August 21, 2024. <https://edition.cnn.com/2024/08/21/health/mediterranean-diet-covid-19-risk-wellness/index.html?iid=cnn_buildContentRecirc_end_recirc>, žr. 2024-09-03.

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

SUPERGALIĄ GALITE TURĖTI

„Nuolatinis dėmesys yra visų žmogaus laimėjimų pagrindas“ /Johann Hari/

2024-09-03

Šių metų vasarą teko stebėti vieno Lietuvos miesto vaikus, žaidžiančius netoli aukštos elektros įtampos įrenginio ir “matuojančius” vienas kito supergalias. Tas vaikas, kuris, neva, matavo kitų vaikų supergalias išdidžiai pareikšdavo tai vienam, tai kitam maždaug 11-12 metų berniukui: “Tu neturi jokių supergalių, kas kitas? Tu irgi neturi supergalių”. Jis taip įvertino visus berniukus apsimestinai matuodamas jų supergalias. Žinoma, žaidimų vaikai prisigalvoja pasižiūrėję filmukų tokia tema ir jų žaidimai skiriasi nuo vaikų žaidimų prieš 50 metų, kada visi iki vieno, įskaitytinai ir mergaites, norėjo būti kosmonautais ir kosmonautėmis, lygiai tokiais, kaip Jurijus Gagarinas ir Valentina Tereškova.

Kita vertus, supergalių nori turėti ir suaugusieji, ne tik vaikai. Vienas nori būti niekada nesenstančiu politiku net tuomet, kai jo kūnelis suriestas į didelę kuprą ir proto defektyvumas toks, jog nebesugeba trijų žodžių perskaityti nė iš lapelio, o kas per ausines jam diktuojama, nieko negirdi, todėl nuolatos nusikalba viešai ir visaip kaip reklamuoja nė 10 bendrojo lavinimo mokyklos klasių nesugebėjusiojo baigti anūko, kuris retsykiais ištraukiamas iš ligoninės, skirtos nusilpusio protelio individams, ir demonstruojamas it gebantis pabūti ministru, nors niekam taip neatrodo ir visi iš to anūko juokiasi. Kita nori būti amžina scenos artiste, nežiūrint į tai, kad išoriškai primena susiraukšlėjusią šimpanzę su plaukų kaltūnu ant galvos ir apaugo ūsais, barzda ir jokia depiliacija jau nebepadeda. Trečia svajoja tapti mamyte, sulaukusi virš 35 metų amžiaus ir būdama ligone bei ignoruoja faktą, jog vaiką tegali turėti su visa puokšte ligų ir dar keliais niekaip neišgydomais patologiniais sindromais. Tuomet jie visi pirmiausia tampa priklausomi nuo daugybės preparatų, stebuklingų, neva, papildų ir piliulių bei neretas nukeliauja iki Indijos ar net toliau ieškoti guru, kuris pamokys dar ir kaip tapti supermenu arba supermamyte ir parduos dar nematytų, neragautų žolyčių, nuo kurių vartojimo apskritai pasineriama į amžiną nirvaną, o paprasčiau sakant, tampama niekada jau nebepagydomais narkomanais, amžinai vegetuojančiais jau nebe šioje realybėje.

O vienų ar kitų ypatingų gebėjimų galima aptikti ir savyje. Pavyzdžiui, išmokti nešvaistyti brangaus laiko bevertės informacijos peržiūrėjimui ir lavinti gebėjimą sutelkti dėmesį bei užsiimti saviugda.

AMERIKA – SUPEMENŲ ŠALIS. KĄ APIE SUPERGALIAS MANO AMERIKIEČIAI?

Ką jau bekalbėti apie tai, jog vos ne kiekvienas pabudęs ryte pirmiausia ne prausiasi ir mankštinasi, o kuo skubiau jungiasi prie interneto platformų. Po to peržvelgia naujienas sriūbčiodamas kavą. Iki išlipdami iš lovos jau būna patyrę informacijos bombardavimą bei gavę reklamų laviną iš X, anksčiau vadintą Twitter’iu. Vienu metu tie portalų mėgėjai patiria tiesiog atakas iš įvairių pusių.

Nepaisant bandymų pažaboti ekrano laiką ir taikyti programų apribojimus, dažnai jų nepaisome ir telieka kaltinti save dėl prarasto laiko, pavyzdžiui, noro patirti malonumą, ieškoti ir rasti geros savijautos kupinų gausaus turinio dopamino hitų, kurių neprisiminsite vėliau iš viso. Filmas ar kitas ilgos formos turinys atrodo Jums per sunkus ir nuobodus.

Tai būdinga ne tik Jums.

Eidamas į darbą ar važiuodamas traukiniu pastebite, kad daug kitų žmonių žiūri žemyn ir žiūri į savo telefonus. Jie prisitaikę prie skaitmeninio pasaulio, nuolat konkuruodami dėl dėmesio, todėl neišvengia to, kad jų akys būtų prikaustytos prie ekrano.

Vidutinis fokusavimo laikas asmenims, žiūrintiems į vieną ekraną, sumažėjo nuo 2,5 minutės 2004 m. iki vidutiniškai 47 sekundžių 2021 m. Dr. Gloria Mark, informatikos profesorė iš Kalifornijos universiteto Irvine ir knygos „Dėmesio intervalas: novatoriškas būdas atkurti pusiausvyrą, laimę ir produktyvumą“ autorė, nustatė stiprų ryšį tarp didesnio streso ir dėmesio krypties keitimo dažnumo. Nors dėmesys mažėja ne dėl asmeninių nesėkmių (nepaisant individualių skirtumų), daugeliu atvejų ekspertai teigia, kad galite susilpnėti savo protinių gebėjimų plotmėje.

Kodėl dėmesys silpnėja?

Rinka įkainojo mūsų dėmesį konkurencingoje „dėmesio ekonomikoje“, darančioje įtaką internetui, socialiniams tinklams ir mūsų gyvenimo būdui, teigia D. Grahamas Burnettas, dėmesio aktyvinimui skirtos ne pelno organizacijos įkūrėjas ir direktorius, Nuolatinio dėmesio instituto ir Strother radikalaus dėmesio mokyklos Brukline, Niujorke, vienas iš kūrėjų, kuris tai vadina „mūsų dėmesio pakeitimu į prekę“. „Mūsų dėmesys yra pelningas kaip niekada anksčiau“, – sakė Burnettas, kuris taip pat yra Henry Charles Lea istorijos profesorius Prinstono universitete Naujajame Džersyje. „Mes išgyvename savotišką aukso karštligę, milžinišką technologiškai intensyvią ir labai kapitalizuotą programą, skirtą finansiškai išnaudoti mūsų intymiausius ir svarbiausius dėmesio sutelkimo gebėjimus“.

„Patiktukai“, kuriuos Jūs paliekate, atsekimi įvairiose platformose

Panašiai Mark atkreipė dėmesį į vis sudėtingesnius algoritmus, kurie atskleidžia individualų elgesį ir pomėgius, kad būtų kuruojami kanalai ir skelbimai, kurie seka visus platformose.

„Technologijos įmonės ir reklamos rinkodaros įmonės naudoja šią informaciją kurdamos profilius apie mus, ir tada jie kuria algoritmus, kurie yra skirti patraukti mūsų dėmesį“, – sakė Mark. Tai stebėjimo kapitalizmo reiškinys, kurį sukūrė Bostono Harvardo verslo mokyklos profesorė emerita Shoshana Zuboff: vykdomas jūsų duomenų rinkimas, kad būtų galima sekti ir numatyti jūsų elgesį.

„Jei spusteliu ant skelbimo apie porą batų, einu į Facebook‘ą ir matau batus“, – sakė ji. „Ir jei einu į „The New York Times“, matau batus ir jie seka mane aplinkui.“

Netgi jūsų mėgstamiausių televizijos laidų filmų ilgis ir klipo trukmė bėgant metams sutrumpėjo, vidutiniškai intarpai įkeliami kas keturias sekundes, sakė Mark. „Aš nesakau, kad tai sukelia trumpą dėmesio trukmę, tačiau tai sustiprina mūsų ir taip trumpalaikį dėmesį, kai žiūrime filmą”, – sakė ji.

Socialinės žiniasklaidos apribojimai dėl turinio ilgio taip pat skatina dėmesį. Nors vartotojai perkelia turinį dideliu greičiu, jie gali tikėtis greito turinio pasikeitimo, sakė Mark. Tikslas yra nuolat slinkti, nes kuo ilgiau slenkate, tuo daugiau pajamų uždirba šios platformos. Ir nėra jokios finansinės paskatos platformoms keisti šį modelį.

Tai nėra asmeninė nesėkmė

Technologijos nėra vienintelis veiksnys, turintis įtakos dėmesio trukmei. Taip tvirtinama Johanno Hari knygoje „Pavogtas dėmesys: kodėl tu negali atkreipti dėmesio. ir Kaip vėl giliai mąstyti.“

Kiti veiksniai apima biuro darbo eigą, oro taršą, klasės struktūrą ir mitybą. „Pagrindinis sprendimas yra apsaugoti save nuo aplinkos ir mums kartu keisti aplinką“, – sakė Hari.

Hari praleido kurį laiką Silicio slėnyje, kalbėdamas su ekspertais, kurie sukūrė pagrindinius mūsų gyvenamo technologinio pasaulio aspektus, kurie, jo teigimu, prisidėjo prie dabartinio gebėjimo sutelkti dėmesį žlugimo. „Manau, kad mane labiausiai sukrėtė tai, kaip jie jaučia kaltės jausmą dėl to, ką padarė“, – sakė jis.

Kaip susigrąžinti galią?

Gali būti, kad iš telefono nebūtina ištrinti visų formų laikmenų, tačiau labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą. „Mes esame socialūs padarai“, – sakė Mark, todėl mes reaguojame į žinutes ir kreipiamės į žiniasklaidą, kad galėtume susisiekti ir bendrauti.

Štai Mark pasiūlymai, kaip susigrąžinti technologijų kontrolę:

Supraskite savo automatinį elgesį. Atkreipkite dėmesį, kai imate savo įrenginį – plėtokite „meta-sąmonę“. Tai atpažinimas, ką darai. Mūsų dėmesys tiesiog iščiulpiamas tų įrenginių. Diegiamos inovacijos, kade būtų sudėtingiau naudotis tais įrenginiais.

Kai kurie žmonės jau keičia savo telefonų nustatymus į pilkos spalvos tonus, kad jie būtų mažiau patrauklūs ir nesukeltų priklausomybės. Kiti kelis kartus pasuka savo telefoną, kad galėtų pasiekti socialinę žiniasklaidą, atrakinę programos ribojantį naudojimą. Tačiau jei nustatysite apribojimus daugumai programų, gali tekti užrakinti telefoną. Be to, siekiant didesnio privatumo ir norint išvengti duomenų sekimo, kai kurie išjungia suasmenintus skelbimus iPhone telefonuose arba pasirenka ištrinti reklamavimo ID „Android“ įrenginių nustatymuose.

Svarbu atsikirsti, sakė Hari. Nors įmonės siekia kontroliuoti jūsų dėmesį, jūs turite galią ugdyti sveikesnius įpročius ir gyventi dabartinį, vaisingesnį gyvenimą, pažymėjo jis. „Esame demokratinių valstybių piliečiai. Ir mes turime savo protą“, – sakė jis.

„Nuolatinis dėmesys yra visų žmogaus laimėjimų pagrindas“, – sakė Hari ir pažymėjo, kad nė vienas sportininkas neatsineša telefono pasitikrinti olimpinėms varžyboms. „Kai susigrąžini dėmesį, iš tikrųjų atsiranda jausmas, kad atgauni savo supergalias“.

Parengta pagal: Conserving your superpower, which is your attention span. By Riane Lumer, CNN. August 11, 2024. <https://edition.cnn.com/2024/08/11/health/how-to-increase-attention-span-wellness/index.html>, žr. 2024-09-02.

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

MŪSŲ SMEGENYS JAU YRA 0,5 % PLASTIKINĖS

PLASTIKAS Į MŪSŲ KŪNUS PATENKA NETIKĖČIAUSIAIS BŪDAIS IR RANDA KELIĄ KAIP NUKELIAUTI IR Į SMEGENIS BEI SUKELTI ALZHEIMER’IO IR KITAS LIGAS

KAIP TO IŠVENGTI?

2024-08-29

2000-aisiais visi žavėjosi pažanga įvairiose srityse, kai vis aktyviau imtos diegti gamybos technologijos kokybiškam plastikui pagaminti. „Plastik --- fantastik“, --- sklandė tokia laki frazė. Su džiugesiu buvo atsisakoma stiklo butelių pienui ir kefyrui, visur, kur tik įmanoma, medinius daiktus pakeitė pagamintieji iš plastiko. Su dar didesniu džiugesiu imta dėti dantis ar jų plombas iš plastikinių komponenčių, reklamos lavinoje paskendo visi vartotojai ir neišvengiamai buvo brukamas sintetinės gražuolės su silikoninėmis dalimis „patobulintu kūnu“ vaizdas. Taip pat vietoje varinių vandentiekio vamzdžių atsirado plastikiniai, o pirkinių krepšeliai iš plastiko pasklido tokiais kiekiais, jog jų gausoje paskendo visi sąvartynai, o vėliau ir vandenynai, nuo ko atgal ant mūsų visų stalo atkeliavo žuvys ir kitos jūrų gėrybės su plastiko mikrogranulėmis jų organizmuose. Ir tos mikrogranulės atsirado mūsų visų kūnuose, viešai per televizijos reportažus pradėta rodyti, kas nutinka žmonėms, kai tas plastikas, pavyzdžiui, nukeliauja į plaučius ar vyrų lyties organus.

Maža to, 2024 metų pradžioje atliekant žmogaus galvos smegenų autopsiją aptiktos mažytės šukės plastiko, kuris buvo surinktas kaip atlieka prieš aštuonerius metus.

„Koncentracijos, kurias matėme normalių žmonių, kurių vidutinis amžius buvo maždaug 45 ar 50 metų, smegenų audinyje buvo 4800 mikrogramų grame arba 0,5 % jų svorio“, – sakė tyrimo pagrindinis autorius Matthew Campenas, regentų profesorius, farmacijos mokslų daktaras Naujosios Meksikos universitete Albukerke.

„Palyginti su 2016 m. autopsijos smegenų mėginiais, tai yra maždaug 50 % daugiau“, – sakė Campenas. „Tai reiškia, kad šiandien mūsų smegenis sudaro 99,5 % smegenų, o likusi dalis yra plastikinė.

Neaišku, ar gyvenime šios dalelės yra skystos, patenka į smegenis ir iš jų išeina, ar jos kaupiasi neurologiniuose audiniuose ir skatina ligas. Reikia atlikti tolesnius tyrimus, siekiant suprasti, kaip dalelės gali sąveikauti su ląstelėmis ir ar tai turi toksikologinių pasekmių.

Smegenų mėginiuose buvo nuo 7 iki 30 kartų daugiau mažų plastiko šukių nei mėginiuose iš tirtųjų lavonų inkstų ir kepenų. Plastiko buvo rasta žmonių širdyse, didžiosiose kraujagyslėse, plaučiuose, kepenyse, sėklidėse, virškinimo trakte ir placentoje.

„Svarbu neišgąsdinti žmonių, nes mokslas šioje srityje vis dar plėtojamas, o 2024 m. niekas negyvens be plastiko“, - sakė Landriganas, vienas iš tyrėjų. Jo žodžiais, neįmanoma išvengti plastiko visose mūsų gyvenimo srityse, nesukursime išmanaus telefono ar kompiuterio, kuriame nebūtų plastiko, bet būtina vengti naudoti plastiko krepšius ir butelius.

Nanoplastikai tiesiog išsikovojo savo kelią į žmonių smegenis. Tyrimo metu mokslininkai ištyrė 92 žmonių, kuriems 2016 ir 2024 m. buvo atlikta teismo medicinos ekspertizė, buvo pasirinkta tirti smegenų, inkstų ir kepenų audinius. Smegenų audinių mėginiai buvo paimti iš priekinės žievės. Tai smegenų sritis, susijusi su mąstymu ir samprotavimu ir ji buvo labiausiai paveikta frontotemporalinės demencijos (FTD) ir vėlesnių Alzheimerio ligos stadijų.

„Remdamiesi mūsų stebėjimais, manome, kad smegenys traukia pačias mažiausias nanostruktūras, pavyzdžiui, 100–200 nanometrų ilgio, o kai kurios didesnės dalelės, kurių dydis yra nuo mikrometro iki penkių mikrometrų, patenka į kepenis ir inkstus“, – sakė Campenas.

Pasak ekspertų, nanoplastikai kelia didžiausią grėsmę žmonių sveikatai, nes smulkūs gabalėliai gali įsikurti atskirose ląstelėse.

„Kažkaip šie nanoplastikai prasiskverbia per kūną ir patenka į smegenis, peržengdami kraujo ir smegenų barjerą. Campen pasakė: „Plastikams patinka riebalai arba lipidai, todėl viena teorija teigia, kad plastikai randa kelią į mūsų kūnų vidų su mūsų valgomais riebalais, kurie vėliau patenka į organus, kuriems labai patinka lipidai – smegenys yra pirmoje vietoje tarp jų“.

Žmogaus smegenyse yra apie 60% riebalų, daug daugiau nei bet kurio kito organo sudėtyje. Nepakeičiamos riebalų rūgštys, tokios kaip omega-3, yra labai svarbios smegenų ląstelių stiprumui ir veiklai. Kadangi žmogaus organizmas pats negali pasigaminti nepakeičiamųjų riebalų rūgščių, jos turi būti gaunamos su maistu ar papildais.

Landriganas sakė: „Pavyzdžiui, kai žmonės važiuoja greitkeliu, o padangos nusitrina greitkelio paviršių, į orą išmetamas tam tikras kiekis mikroplastiko dalelių. Jei gyvenate netoli pakrantės, kai kurios mikroplastiko dalelės yra vandenyne. Dėl bangų tos dalelės išmušamos į orą“. Taigi turbūt dominuojantis būdas užteršti savo organizmą mikroplastiko dalelėmis yra jo nurijimas, tačiau įkvėpti jo taip pat galima.

Plastikas ir onkologinės ligos

Polietilenas, kuris naudojamas plastikiniuose maišeliuose, plėvelėse ir buteliuose ir nėra biologiškai skaidus, buvo vyraujanti audinių mėginių plastiko rūšis. Smegenyse jo buvo rasta daugiau nei kepenyse ar inkstuose. Remiantis 2024 m. rugpjūčio mėn. Campeno ir jo komandos atliktu tyrimu, polietilenas taip pat buvo vyraujantis polimero tipas, randamas žmonių ir šunų sėklidėse.

JAV nacionalinės toksiškumo programos ir Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros attsovai mano, kad 1,4-dioksanas gali daryti kancerogeninį poveikį žmonėms. 2023 m. EPA paskelbė ataskaitos projektą, kuriame teigiama, kad tirpiklis kelia „nepagrįstą riziką susižaloti“ plastiko pramonės darbuotojams ir bendruomenės gyventojams, kurių geriamasis vanduo buvo užterštas dėl PET plastiko gamyklų išmetimų teršalų.

„Didžiausias klausimas yra toks: Gerai, o ką šios dalelės daro su mumis? Sąžiningai pasakius, dar daug ko nežinome“, – sakė Landriganas. „Tikrai žinome, kad šios mikroplastiko dalelės yra kaip Trojos arkliai – jos neša su savimi visus tūkstančius plastikuose esančių cheminių medžiagų, o kai kurios yra labia žalingos.

Endokrininę sistemą ardančios medžiagos trukdo žmogaus reprodukcinei sistemai ir sukelia lytinių organų ir reprodukcinių apsigimimų, taip pat moterų nevaisingumą ir spermatozoidų skaičiaus mažėjimą, teigia Endokrininė draugija.

Landriganas tvirtina: „Sakyčiau, kad turime pakankamai informacijos, kad turėtume imtis apsaugos veiksmų.“ „Turime keletą gana gerų įrodymų, kad mikroplastikai ir nanoplastikai daro žalą, nors mums dar toli iki viso tos žalos masto suvokimo. Sakyčiau, kad turime pakankamai informacijos, kad turėtume imtis apsaugos veiksmų.“

Mokykimės naudoti mažiau plastiko

Ekspertai teigia, kad yra daug žingsnių, kuriuos žmonės gali nueiti, kad sumažintų plastiko poveikį.

„Sunku išvengti maisto, suvynioto į plastikinę plėvelę, tačiau prieš gamindami ar padėdami maistą būtinai išimkite iš plastikinės pakuotės“, – sakė Landriganas. „Kai kaitinate plastiką, tai pagreitina mikroplastiko judėjimą iš pakuotės į maistą“.

Investuokite į medžiaginį maišelį su užtrauktuku ir paprašykite, kad cheminė valykla grąžintų drabužius tokiuose, o ne plonuose plastiko lakštuose, pasiūlė Gamtos išteklių gynybos taryba, aplinkos apsaugos grupė. Į vietinę kavinę atsineškite kelioninį puodelį išsinešimui, o sidabro reikmenų – į biurą, kad sumažintumėte plastikinių puodelių ir indų kiekį.

„Eidami apsipirkti nenaudokite plastikinių maišelių. Naudokite medžiaginį maišelį, popierinį maišelį arba perdirbimo maišelį. Jei įmanoma, stenkitės vengti plastikinių vandens butelių“, – sakė Landriganas.

2024 m. kovo mėn. atliktas tyrimas parodė, kad 1 litro vandens buteliuose – tai atitinka du standartinio dydžio butelius, kuriuos paprastai perka vartotojai – buvo vidutiniškai 240 000 plastiko dalelių iš septynių rūšių plastikų. Maždaug 90% jų buvo nanoplastikas.

„Vietoj plastikinio puodelio naudokite metalinį arba stiklinį gėrimo puodelį. Laikykite maistą stikliniuose induose, o ne plastikiniuose“, – sakė Landriganas. „Dirbkite savo vietinėje bendruomenėje, kad uždraustumėte plastikinius maišelius, kaip dabar padarė daugelis Jungtinių Valstijų bendruomenių. Galite padaryti daug.“

Parengta pagal: Tiny shards of plastic are increasingly infiltrating our brains, study says. By Sandee LaMotte, CNN. August 25, 2024. <https://edition.cnn.com/2024/08/23/health/plastics-in-brain-wellness/index.html>, žr. 2024-08-29.

Iliustracija aukščiau:

2020 m. rugsėjį Valstybės kontrolė viešai pristatinėjo atliktojo audito apie neįgaliųjų integraciją darbo rinkoje išvadas, rezultatus. Valstybės kontrolė 2020 m. atliko didelės apimties auditą, buvo apibendrinta, jog vykdomos priemonės reikšmingai nepagerino asmenų su negalia situacijos Lietuvoje. Itin nepatenkinama neįgaliųjų situacija darbo rinkoje, darbą turi maždaug tik kas trečias asmuo su negalia. Užimtumo tarnyboje vyko nemažai darbų siekiant įdarbinti kuo daugiau neįgaliųjų: dalinamos subsidijos, duodami pinigai pradedantiems savo mažą verslą, vykdomos perkvalifikavimo ir reabilitacijos programos. 2024 m. jau Negalios reformos vykdymo pradžioje situacija liko nepakitusi: darbą turi taip pat maždaug tik kas trečias asmuo su negalia, kuris yra darbingo amžiaus, jokie kiti rekomenduotini pokyčiai taip pat neįvyko, nors audito metu 2020 m. Valstybės kontrolė gana tiksliai nurodė negerovių sritis ir taisytinus dalykus.

VAKAR BUVO REFORMA, ŠIANDIEN JI TAIP PAT YRA, O RYTOJ...

DĖMESIO! NUO 2024 METŲ SAUSIO 1-OSIOS JAU GYVENAME NEGALIOS REFORMOS SĄLYGOMIS

KAS TAI YRA IR KAIP TAI ATRODO LIETUVOJE?

2024-08-28

Vakar buvo reforma, šiandien ji taip pat yra, o rytoj gali būti ir trys reformos vienu metu. Nuo tokios minties pašiurpsta ne vienas, todėl visai ne veltui kinų tautos išmintis byloja: jei nori palinkėti savo priešui paties blogiausio, palinkėk jam gyventi reformų metu.

Kitaip sakant, reforma yra pokytis, pertvarka, perversmas.

Fiodoras Dostojevskis užrašė 19 a. viduryje savo kūrinyje "Užrašai iš mirusiųjų namų", p. 255: „Net kiekvienas fabrikantas, kiekvienas antrepreneris neabejotinai turi justi tam tikrą dirginantį pasitenkinimą, kad jo darbininkas kai kada visas, su visa šeima, priklauso vien nuo jo. Tikriausiai taip ir yra; ne taip greit žmonių karta nusikrato to, kas yra jos gauta paveldėjimo keliu; ne taip greit žmogus išsižada to, kas įsigėrę į kraują, kas įgyta, taip sakant, su motinos pienu. Nebūna tokių staigių perversmų. Įsisąmoninti kaltę ir gimtąją nuodėmę – dar maža, labai maža; reikia visai nuo jos atprasti. O tai ne taip greit pasidaro“.

Bet ką daryti, kai ant galvos užgriūna staigūs pokyčiai? Kai ištinka gyventojus reforma dėl PVM mokesčio ir tai įvyksta vos per vieną naktį ir be jokio įspėjimo? O kaip dėl švietimo ir aukštojo mokslo reformos, Lietuvos Respublikoje suintensyvintos nuo 1995 m. ir nesibaigusios jokiu rezultatu iki šiol, išskyrus, kad esame labai arti prie visiško sistemos griuvimo ir turime iš baimės pašiurpusius tėvus ir mamas, kadangi Vaiko teisių apsaugos tarnyba įsisiautėjo nevaržoma ir normalios, padorios šeimos elementariai bijo tų visų narkomanių-vadybininkių ir stropuolių socialinių darbuotojų su būriais perteklinių psichologių, kurioms net darbo vietų tiek nėra, kiek jų atsirado per daug dideliais kiekiais rengiant psichologus Lietuvos aukštosiose mokyklose ir jų dauguma pačios niekada nebegalės turėti savo vaikų ar turi juos tiek visomis prasmėmis atsilikusio vystymosi, jog nebepakanka jokio kiekio medikų ir pedagogų pagalbos, todėl nevaržomos siautėja viešajame sektoriuje ir labai arti prie padorių šeimų, kokių jos pačios niekada neturės?

Puikiai prisimename ir sveikatos apsaugos sektoriaus, įskaitant ir farmaciją, reabilitacijos paslaugas, susijusias su socialinės apsaugos ir darbo sektoriais, reformą, taip pat suintensyvintą nuo maždaug 1993 m., tačiau rezultatas galimai dar liūdnesnis nei švietimo, studijų, mokslo sektoriuje --- susiduriame su akivaizdžiu poreikiu turėti visiškai kitokį sveikatos paslaugų teikimo visuomenei modelį, atsisakyti senojo, tačiau niekas nežino, kurlink ta reforma turi pakrypti ir kaip turi atrodyti rezultatas.

Reformuojamas žemės ūkis ir maisto pramonė, energetikos sektorius. Krašto apsauga iš viso pirmose gretose tarp visų sektorių, kurie pertvarkomi, panaši padėtis ir vidaus reikalų sistemoje kartu su visų savivaldybių administravimu bei teismų reforma. Aplinkosauga turi aukštai iškeltą klimato kaitos stabdymo visomis galimomis priemonėmis lozungą ir jų rankose daryti viską visiškai naujai, kitaip, galimai geriau ar ne --- šito pasakyti niekas negali.

Išgirdusieji apie galimybę sulaukti naujų pokyčių finansų valdymo sferoje, įvesti naujų papildomų mokesčių ar didinti esamus, puola į didesnę ar mažesnę neviltį, tačiau lygiai tuo pat metu jie užliūliuojami pažadais apie mažesnio kalibro reformas, kur visi bus progresyvūs, dirbs ir kurs startuoliuose, beveik visur talkins robotai ir automatizuotos sistemos, nužengsime į tobulą žinių ekonomiką su skaitmenizuota aplinka, kur ne tik mažamečiai vaikai, bet ir senoliai virš 80 metų amžiaus viską gaus su virtualios aplinkos ir skaitmenizuotų paslaugų pagalba bei mokės tas naujas technologijas valdyti. Be to, kai nustatoma, jog visuomenės bendrąja prasme nepasitenkinimas jau peržengęs visas ribas, gresia neramumai, visada numetamas miniai kaulas --- viešas pranešimas, jog, pavyzdžiui, negailestingai reformuojama visa valstybės tarnybos sistema arba visi, kas įkliuvo į vadinamąjį „čekiukų“ skandalą, neteks tarnybos ir darbo vietų ir taip pat primygtinai viešinami ugnikalnių išsiveržimų, potvynių vaizdai ir labai tolimų nuo Lietuvos vietovių, kartu primenant, kaip puiku gyventi Lietuvoje, nes pas mus kol kas dar nebuvo jokio ugnikalnio išsiveržimo ir cunamis dar kol kas mūsų nepasiekė.

NEGALIOS REFORMOS IR SUSIJUSIAIS KLAUSIMAIS: KAS ŽINOTINA

Negalios reformos klausimais „Padėkime sau‘19“ skelbė nemažai informacijos.

Nuo 2024-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo NR. I-2044 pakeitimo įstatymas. Ką svarbu žinoti, yra 27 straipsnio „Asmeninės pagalbos poreikio nustatymas, teikimas, apmokėjimas ir finansavimas“ 1 dalyje: „1. Asmens su negalia, pageidaujančio gauti asmeninę pagalbą, asmeninės pagalbos poreikį jo ar jo atstovo pagal įstatymą prašymu nustato socialiniai darbuotojai. Asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Rengiant asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarkos aprašą įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos. Sprendimą dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo, nutraukimo ir asmeninės pagalbos poreikio nustatymo termino priima socialinio darbuotojo, nustačiusio asmeninės pagalbos poreikį, teikimu savivaldybės administracija“. Taigi, Jums reikalingas socialinis darbuotojas. Tiesa, socialiniai darbuotojai dažniausiai yra labai glaudžiai susiję su medikais.

28 straipsnio „Socialinės paslaugos“ 2 dalyje parašyta: „2. Už socialinių paslaugų organizavimą ir prieinamumą atsako valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“, 3 dalyje primenama, jog „3. Socialinės paslaugos asmenims su negalia organizuojamos ir teikiamos vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu“.

„Padėkime sau‘19“ priminė, jog pavėluota perkelti į Lietuvos Respublikos teisinę bazę ES direktyvą dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo asmenims su negalia. Direktyva jau 2022 m. turėjo veikti ir užtikrinti pirmiausia informacinį aprūpinimą asmenims su negalia.

Džiugu nors tai, jog vis dėlto galiausiai priimtas LR gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas, kuris įsigalios tik nuo 2025 m. vidurio, o tai reikš, ar turėtų reikšti, minėtos ES direktyvos pritaikymą mūsų šalies mažiau galimybių turintiesiems gyventojams. Bet..., gali ir neįsigalioti ta direktyva iš viso ar tik maža dalimi, pavyzdžiui, pavirsti aktyviu ir neparastai pelningu kai kuriems verslininkams kokiu nors kosmetiniu perstatymu, nenuilstamu remontu pastatų, į kuriuos asmenys su judėjimo negalia galėtų nesunkiai patekti su specialiąja įranga, nes, pavyzdžiui, pritrūks poįstatyminių aktų ar biudžeto išteklių informacinės-komunikacinės erdvės pritaikymui asmenims su negalia.

KADANGI APIE NEGALIOS REFORMĄ INFORMUODAVOME REGULIARIAI, O ESAMU METU, KAI JI JAU ĮSIBĖGĖJO, NE VIENAS SKAITYTOJAS NORI KUO GERIAU ŽINOTI, KAS VISA TAI YRA PRAKTIŠKAI, ŽEMIAU Į VIENĄ VIETĄ SUKĖLĖME VISAS SUSIJUSIAS PUBLIKACIJAS IR JŲ DAR BUS DAUGIAU ŠIA TEMA.

Publikacijos apie negalios reformą yra šioje skiltyje šios:

VERŽTIS DIRŽUS, AR DAR GALIMA TOLIAU GYVENTI AMŽINAME BALIUJE?
ŠIANDIEN PENSIJĄ GAUNATE, BET RYTOJ JOS GALITE JAU IR NEBEGAUTI
KAIP GAUTI KUO DAUGIAU DALINAMŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ, KOMPENSACIJŲ IR PASLAUGŲ? ARBA: ČIUMPAM, GRIEBIAM, KAS DAR LIKO!
KODĖL SENJORAI JONAS IR ONA NUSIPELNĖ GYVENTI GERIAU, O ZOSĖ SU JUOZU – NE?
BRANGO, BRANGSTA, O KAD NEBEBRANGS, TIKĖTIS NAIVU
NAUJIENOS IŠ JT ŽTT 55-osios SESIJOS: DEŠIMTMETIS PASTANGŲ, KAD ASMENYS SU NEGALIA NEBŪTŲ DISKRIMINUOJAMI. ŠŪKIS: „STUMTI Į PRIEKĮ“
GAL IR JUMS PRIKLAUSO TOKIOS PASLAUGOS, TAČIAU NEŽINOTE, KAIP JAS GAUTI?
NAUJOVĖ: VIEŠAJAME SEKTORIUJE NUO 2024 METŲ SAUSIO ATSIRAS KVOTOS ŽMONĖMS SU NEGALIA
KAIP ELGTIS NEĮGALIAJAM, SULAUKUSIAM SENATVĖS PENSIJOS AMŽIAUS?
NAUDINGA ŽINOTI ASMENIMS SU NEGALIA, NORINTIEMS DIRBTI SAVARANKIŠKAI

///

VERŽTIS DIRŽUS, AR DAR GALIMA TOLIAU GYVENTI AMŽINAME BALIUJE?

2024-08-23 / 28

Daugybė veiksnių rodo, jog taip, išlaidauti metas baigti. Pataupyti vertėtų ne vien todėl, kad vasaros, pramogų, pobūvių, atostogų laikas eina į pabaigą. Artinasi ne tik šildymo sezonas, kada beveik visi, gyvenantieji Lietuvoje, mintyse atsidūsta prisiminę saulėtas nerūpestingos vasaros dieneles, kada pragyventi labai norint įmanoma vien iš miško gėrybių ir kaimynų dosnumo bei tyro vandenėlio, pasisemto iš šaltinio, esančio netoliese.

Brangsta naftos produktai, natūralu, pigesnių degalų laikotarpį irgi pakeis brangymetis, augs visų įmanomų paslaugų ir galimai daugelio prekių kainos.

Nuo 2025-01-01 galimai gana ženkliai didės minimali mėnesio alga, visos pensijos, išmokos, kiek tik jų yra, kai kurie vidutinio dydžio atlyginimai taip pat gali didėti. O tas sukels grandininę reakciją ir šoks į aukštumas visos kainos, tiek už paslaugas, tiek už maisto produktus bei pramonines prekes, komunalinius patarnavimus bei, žinoma, ir už draudimą kokios rūšies jis bebūtų.

Taip pat nemažai kam tenka rūpestis nuo rugsėjo 1-osios išleisti vaikus į mokyklas ar studijas, darbus užsieniuose, pasirūpinti jų būsto išlaidomis, apranga, mityba ir visais kitais poreikiais.

Dar daugiau. Gali mažėti vaistų, kurių kaina vaistinėse yra kompensuojama iš dalies ar visiškai. Daug kas gali netekti teisės į kompensuojamus vaistus. Nemokamos medicinos ir švietimo paslaugos gali virsti miražu, lygiai kaip ir iliuzija, jog gali pavykti sulaukti alkoholinių gėrimų atpiginimo mažmeninėje prekyboje. To nebus net alaus kainų atveju. Bet kokios rūšies alkoholis Lietuvoje tik brangs ir brangs, kadangi nuspręsta periodiškai didinti akcizą.

Be to, 2024-aisiais Lietuva vėl iš naujo skolinosi gana didelėmis apimtimis, valstybės skola viršijo 40 proc. nuo valstybės BVP, kas reiškia, jog tapome nebepatrauklia investicijų pritraukimo prasme valstybe, kurioje vyrauja itin senyvo amžiaus gyventojai, o pilnamečiai asmenys iki 30 metų iš esmės nedirba iš viso ir nemoka jokių mokesčių, nes darbo rinkoje iš visų gyventojų iki 30 metų amžiaus dirba tik 18 proc., tai yra, iš 100 dirba tik 18. Visi kiti yra išlaikytiniai, neretas įrašytas į besirengiančiųjų darbo rinkai sąrašus Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kas reiškia, jog realiai jie jau nebedirbs niekada, o vien keliaus nuo psichologo pas reabilitologą, nuo ligoninės iki Užimtumo tarnybos organizuotų kursų, po kurių jų vis viena realiai neįdarbins. Po to dar juos pakvies į laikinus viešuosius darbus ar akciją „Darom" bei „einam į piketą prie Seimo ir Vyriausybės" ir būtent tuo metu jie „sirgs" užsikrėtę vienu ar kitu virusu, užsiregistruos kaip turintieji priklausomybių, dar sykį apsilankys pas medikus už mokesčių mokėtojų, kurie skirtingai nei jie dirba ir moka mokesčius, suneštus PSD pinigus ir Ligonių kasų finansinius išteklius sunaudos beveik iki dugno lašelį palikdami dar ir senatvės pensininkams, kurie retsykiais nori dirbtinių sąnarių ir dantų protezų už dyką. Dar po to tie besirengiantieji darbo rinkai bus pakviesti sudalyvauti realybės šou ar išmėginti jėgas konkurse į Euroviziją. Ir tokiu būdu jie visi bus labai „užsiėmę", darbo rinkos statistika Lietuvoje bus patraukliai atrodanti, nes tie visi besirengiantieji darbo rinkai neregistruojami kaip bedarbiai, o jų yra labai daug.

Pavyzdžiui. Nedarbo lygis, palyginti su darbo jėga, 2024 m. II ketv. Lietuvoje buvo 6,9 proc., o registruotas nedarbas šių metų liepos 1 d. jau siekė 8,5 proc. Be to, 2024 metų pirmąjį pusmetį darbo ieškojo 9 proc. (2,9 tūkst.), daugiau asmenų nei 2019 m. tokiu pat laikotarpiu. 2024 m. liepos 1 d. šalyje buvo registruota 154,7 tūkst. bedarbių – 6,2 tūkst. arba 4,1 proc. daugiau nei prieš mėnesį ir 7,7 proc. arba 11 tūkst. daugiau nei prieš metus. ⸎ Tikėtina, jog žinodami situaciją su besirengiančiaisiais darbo rinkai ir statistinius duomenis, jog 9 proc. ieškančiųjų darbo Lietuvoje yra 2,9 tūkst. asmenų, vis dėlto puikiai suvokdami, jog besirengiantieji darbo rinkai mokesčių nemoka, realiai nedirba ir jų išties yra galimai virš 300 tūkstančių asmenų. Ne veltui viešinama ir tokia informacija: „Šiuo metu apie 200 tūkst. – vienas iš dešimties suaugusių asmenų – Lietuvoje turi skolų. Beveik septyni iš dešimties skolininkų nedirba arba dirba nelegaliai". ⸎⸎ Taigi, vien nelegaliai dirbančiųjų ir jokių mokesčių, skolų iš viso nemokančiųjų yra Lietuvoje ne mažiau nei 140 tūkst. asmenų.

Vyresnio amžiaus asmenys yra puikiai įsisavinę informaciją, jog būtent esamu metu patogu ir išmintinga išeiti į išankstinę senatvės pensiją ir nusipirkti vertingo nekilnojamojo turto kitoje valstybėje bei ten iškelti visus savo verslus ir turimą didesnį ar mažesnį kapitalą. Lietuvoje pasilieka daugiausia tik senoliai, gaunantieji šalpos pensijas, asmenys su sunkia negalia, nes jų gaunamų išmokų iš „Sodros" perkelti į kitas valstybes negalima. Todėl jie visi lieka čia.

Pažymėtina: esamu metu iš Lietuvos gyventojų, kuriems yra virš 60 metų, dirba tik 16 iš 100, kas yra 16 proc. Didelė dalis darbo ieškančiųjų asmenų, kuriems yra virš 50 metų, patenka būtent į besirengiančiųjų darbo rinkai gretas ir registruojami Užimtumo tarnyboje. Visi kiti gyvena iš pašalpų, išankstinių pensijų, kai kas ir iš santaupų, kai kas vis dar ima pinigus už vienos ar kitos patalpos nuomą, nelegaliai augina kvaišinamojo poveikio grybukus ar augaliukus, dideliais kiekiais gamina alkoholį namų sąlygomis, teikia masažo su laiminga pabaiga paslaugas ir labai retai susimoka mokesčius nuo gautųjų pajamų arba tiesiog yra artimas policininko ar tyrėjo draugas, giminė ir jam ar jai to daryti nė nereikia.

Šokiruoja dar ir tai:

Nors asmenys turi aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą, bet daugiausiai ieško darbo šiose pozicijose: pagalbinio darbininko – 2,2 tūkst., valytojo (820), pardavėjo (653), administratoriaus (470), automobilio vairuotojo (419) pardavimo vadybininko (411), apsaugos darbuotojo (368), vairuotojo ekspeditoriaus (261). ⸎⸎⸎

Mat, Lietuvos pagrindinis pranašumas įnirtingoje konkurencijoje, kuri visų rūšių rinkose vyksta ir vyks visada bei bet kokiomis sąlygomis, neatsižvelgiant į jokias išimtis ar ekstremalių sąlygų sukeltą ar galimai dar ateityje būsiantį force majeure, yra žmogiškieji ištekliai. Todėl situacija darbo rinkoje verčia ne tik galimai deleguoti tiesioginę materialinę atsakomybę aukštojo mokslo institucijoms ir kitoms viešojo valdymo bei įstatimdavystės institucijoms už 34 metus besitęsiančią situaciją, kai bakalaurų, magistrų, mokslo daktarų laipsniai suteikiami tiems, kurie tuos mokslo laipsnius gavę eina už valstybės biudžeto lėšas persikvalifikuoti, kad galėtų tapti bent apsauginiais darbuotojais ir valytojais ir bent tokiu būdu susimokėtų įvairių rūšių skolas, arba per pažintis gavę šiltesnę tarnybos ar darbo vietą toje vietoje reikalingų atlikti užduočių vykdyti nepajėgia, tampa amžinais veltėdžiais, kuriančiais dar didesnį valstybės įvairių veiklų nuostolingumą ir prestižo tarptautiniu mastu smukimą. Visa tai nulemia Lietuvos esamas pozicijas kaip valstybės, kuri galimai net nelaikoma perspektyvia, o tėra tarpinė stotelė gabesniesiems, įskaitant dar ir asmenis, kuriems virš 50 ir net virš 65 metų, kuo skubiau susirasti vietas kur kitur.

Dar to negana. Lietuva vien per 2024 metus bus finansavusi iš biudžeto lėšų net keturių rinkimų kampanijas, Dainų šventę, Olimpiados dalyvius-sportininkus, išaugusias išlaidas krašto apsaugai ir kitiems poreikiams: pavyzdžiui, ženkliai augs pedagogų atlyginimai, toliau eilėje prie didesnių iš biudžeto mokamų algų rikiuojasi medikai, gaisrininkai, bibliotekininkai, jurisdikcijos atstovai ir valdininkija bei net Seimo nariai ir teisėjai su profesoriais ir akademikais. Vienos ar kitos interesų grupės reguliariai pareiškia apie būtinybę išmokėti jiems solidžias kompensacijas vien už tai, kad jie vis dar yra gyvi ir sugeba pareikalauti Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų suneštų viešųjų pinigų net tais atvejais, kai jie patys tai pačiai Lietuvos Respublikos visuomenei yra itin nemažai skolingi ir dar daugiau: ne retas vykdęs ir nusikaltimus žmogiškumui ir panašiai. Žodžiu, per karantinus 2020-2022 metais žmonės Lietuvoje išmoko gyventi už teikiamas išmokas, paramas, kompensacijas, ir galimai „užmiršo", kad už dyką nė arklys nespiria ir kad nemokamo sūrio pelėkautuose nėra.

Taip pat intensyviai auga kiekiai iš biudžetų lėšų finansuojamų vis naujų skulptūrų, atminimo ženklų statymo atvejų, gausėja vis naujų ir gana vienodų muziejų atidarymų ir senesniųjų remontų už daugybę milijonų. Visi it susitarę daro tą patį: nuo visuotinio trinkelių dėliojimo ir perdėliojimo iš vieno skvero į kitą, iš vieno skersgatvio viename mieste į kitą, imasi būti muziejininkais, edukatoriais, influenceriais ir būtinai išleisti bent vieną knygą ant paties brangiausio popieriaus ir su gausybe nuotraukų patiems apie save, pavyzdžiui, kaip būdama 43 metų niekam neįdomi moteriškutė susilaukė vaiko ir kažkiek laiko pagyveno egzotinėje šalyje, kur iš jos visi juokėsi, todėl per Covid-19 karantiną jai teko parmauti atgal į Lietuvą ir pasireklamuoti apsirengusiai mergytės 10-14 metukų drabužėliais ir taip visiems priminti apie save.

Visi užsikrėtė „Jurgelio-meistrelio" sindromu, kur, kaip žinia, yra raginimas: „o Jūs, vaikai, taip darykit, kaip Jurgelis daro". Suprantama, tų visų pamėgdžiotųjų niekaip neišeis pas psichologus ir medikus apiforminti kaip sergančiųjų mimikrija, arba nepakaltinamųjų pamėgdžiotųjų. Galimai to mėgdžiojimo ir kartojimo, ką daro kiti, priežastis glūdi tam tikrame nukrypime, būdingame kolektyvinio mąstymo pažeistiems asmenims, nuolatos laikytiems darželiuose, valdiškose įstaigose ir išmokytiems nemąstyti net jei sugeba kažkiek tai daryti, vadovautis vien nurodymais ir instrukcijomis. Taigi, nebereikia nei mokytis, nei įgyti amatą ar profesiją, nebereikia mokėti nei rašyti, nei skaityti, nei skaičiuoti bent iki 10. Pakanka vienui vienintelio gebėjimo: visiškai nieko neveikti ir būti išlaikytiniu ar atvirkščiai, nuolatos ieškoti naujo pajamų šaltinio ir daryti tą patį, ką kiti. Tai yra, jei dauguma atidaro avalynės parduotuves, Jūs darote tą patį. Jei Jūsų miesto kvartale dygsta viena po kitos kirpyklos, grožio salonai, būtinai atidarykite ir savąjį tiesiog savo nuosavo namo ar daugiabučio, kuriame gyvenate, pirmajame aukšte net neatlikę bent minimalaus rinkos tyrimo ir nepasidomėję, ar yra likusiųjų dar nenuplikusiųjų asmenų Jūsų pasirinktojoje naujos kirpyklos aplinkoje ir kiek tų potencialių klientų gali būti realybėje. O esamu metu, sužinoję, kad Jūsų kaimynė turi dvi elektronines parduotuves, būtinai atidarykite savo penkias net tuo atveju, jei iš viso nieko nežinote apie elektroninę prekybą ir nemokate tvarkyti elektroninės bankininkystės net sau asmeniškai ir būtinai tris, keturis kartus per vienerius metus išvykite atostogauti į Turkiją, Egiptą, Maljorką ir Tailandą, nes taip irgi daro visi, net iš bedarbio pašalpų gyvenantieji asmenys bei nuolatos dėl mažų atlyginimų protestus keliantieji mokytojai ir slaugytojos.

Taip ir bėgama ten, kur nors kažką kažkas dalina už iš esmės nieko neveikimą ar minimalų imitavimą, jog esi labai, na tiesiog labai labai užsiėmęs ir svarbus muziejaus direktorius ar tuščios mokyklos, kurioje nebėra mokinių ar jų likę vos keli, direktorius, bet vis viena darai ir darai naujus renovacijos projektus ir plauni pinigus iš remonto, renovacijų darbų užsakymų, o savo sutuoktinei nuperki tą patį, ką ir kiti direktoriai: sodybą su tvenkiniu ir nuosavą grožio salonėlį arba jos kūno patobulinimą silikonu, botoksu ir dirbtiniais plaukais, nagais, blakstienomis, dantų protezais.

Žinia, nuo 2025-ųjų jau turėsime naujus valdančiuosius, senųjų nebebus ir jie visi bus suspėję reikiamus sau asmenis bei net patys save padaryti mažų mažiausiai muziejaus direktorėmis ar jų pavaduotojomis edukacijų reikalams, senolių globos įstaigų vyriausiomis administratorėmis, vadybininkėmis agentūrose, kurių pridygo it grybų po lietaus ir visos jos vien tik „kontroliuoja“ net nebeaišku kur kas ką ir kodėl bei ar iš viso sugeba tai daryti, nes neretas ir nereta yra iš viso neraštingos, nukentėję nuo narkomanijos ar kitų priklausomybių ir akivaizdžiai turi visus proto nusilpimo požymius, tačiau puikiai žino ir turi informaciją, kur sėkmingai ir toliau plaus viešuosius pinigus apsiforminę, jog vykdo vieną ar kitą projektą.

TV3 taip pat praneša, jog „prognozės liūdnos“, be to: „energetikai perspėja gyventojus, kad teks dar labiau pakratyti pinigines. Brangsta elektra ir dujos. Šilumininkai perspėja, kad ir šildymo sezonas nebe už kalnų, tad ragina ruoštis didesnėms sąskaitoms negu praėjusį šildymo sezoną“. Lieka tik puoselėti viltis, jog, kaip įprasta, iki rinkimų visuomenė bus trikdoma panašiais pranešimais apie artėjantį brangymetį ir neįvyks tai iš viso ar bus visa tai pakeista į gerąją pusę: „Gyventojus šokiruoja sparčiai brangstančios pavėžėjimo ir apgyvendinimo paslaugos: kainos šoktelėjo net 45 proc. Šilumininkai prognozuoja, kad jų tiekiamos šilumos kainos bus panašios kaip praeitą šildymo sezoną, tačiau vartotojams gali tekti mokėti dešimtadaliu brangiau. Artėjantį šildymo sezoną valdantieji nebeketina pratęsti nulinio PVM tarifo ir biudžete nenumatė lėšų PVM kompensacijoms“. Išsamiau apie galimą brangymečio atėjimą rasite čia: https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/prognozes-liudnos-si-sezona-uz-sildyma-pinigines-teks-praverti-placiau-n13597080

Taip, galima į visa tai nekreipti jokio dėmesio lygiai kaip ir į tai, kad jei bus padidinta minimali mėnesio alga, neišvengiamai daugės ir įmonių bankrotų bei bus mažinamas darbo vietų, etatų skaičius, daugės bedarbių. Galima ignoruoti ir faktą, jog arti 200 tūkstančių smulkiųjų ir vidutinių verslininkų, dirbančiųjų savarankiškai, įskaitytinai ir senoles, kukliai pritūpusias ant šaligatvio ties gausiai praeivių lankomomis vietomis ar turgeliuose ir prekiaujančias rankų darbo megztomis kojinėmis ar vaistažolėmis, grybais, uogomis, nuo 2025 m. gegužės atsiranda dar ir prievolė įsigyti naujos kartos skaitmenizuotą įrangą, be kurios nebus leidžiama nei turėti verslo, nei užsiimti individualia veikla, nei kukliai pritūpus pardavinėti miško uogas ar grybus. Ta nauja įranga bus privaloma, ji bus tokia: kiekvienas sandoris, pirkimas-pardavimas tuo pačiu momentu, kai jis įvykdomas, bus registruojamas Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemose. O tas reiškia labai paprastą dalyką: nebeliks galimybių slėpti pajamas. Mokesčius sumokėti teks ir taksistui, ir advokatui, ir kelis butus nuomojančiai senolei, ir korepetitoriui bei influncerei, pačiai save „įsidarbinusiai“ Facebook'o ar kitose socialinių tinklų platybėse.

Be to, jei neatitiksite kriterijų, jog užtikrinate asmenų su negalia teises į informacijos ir fizinės erdvės prienamumą, jums taip pat teks pasitraukti iš visų jūsų verslų ir veiklų jau nuo 2025 m. vidurio.

Todėl būtinai surenkite dar vieną didelį balių, dar vieną performansą, dar vieną video nusifilmuokite apie tai, kaip tolimoje užjūrio šalyje kartu su savo uošviene, draugais ir vaikais atšventėte „kuklią“ savo santuokos 1 ar daugiau metų sukaktį ar įamžinkite karjeros „sėkmę" Jums tapus iš eilinio darželio auklytės padėjėjo privačios mokyklėlės pedagogu ar „laisvo vėjo / trinkelių dėliojimo virtuozų UAB direktoriumi, sudegusio teatro aktore-gimnaste, viceministre su pavarde Kurvočkina, arba iškart klounu, gavusiu prezidento pareigas seriale apie veržimąsi tapti ES valstybe-nare" ir panašiai.

Šaltiniai:

⸎ 2024-08-19 Užimtumos tarnybos prie LR SADM pranešimas spaudai “Žvilgsnis į Kauno regioną: inovacijos, startuoliai, darbuotojų deficitas”, gauta 2024-08-19. Valstybės duomenų agentūra ir Lietuvos banko skaičiavimai, <https://www.lb.lt/lt/eap-naujausi-ekonominiai-rodikliai>, žr. 2024-08-28. Darbo rinkos rodiklių archyvas. <https://uzt.lt/darbo-rinka/darbo-rinkos-rodikliu-archyvas/285>, žr. 2024-08-28.

⸎⸎ 2024-05-16 pranešimas Eltai “Seimas pritarė darbo rinkos aktyvumą gerinančioms priemonėms”, <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/seimas-pritare-darbo-rinkos-aktyvuma-gerinancioms-priemonems-246750>, žr. 2024-08-28.

⸎⸎⸎ 2024-08-19 Užimtumos tarnybos prie LR SADM pranešimas spaudai “Žvilgsnis į Kauno regioną: inovacijos, startuoliai, darbuotojų deficitas”, gauta 2024-08-19.

///

ŠIANDIEN PENSIJĄ GAUNATE, BET RYTOJ JOS GALITE JAU IR NEBEGAUTI

2024-08-11

Be abejo, tai yra viena didžiausių gausaus būrio iš biudžeto lėšų išlaikomų asmenų Lietuvoje baimių: kad ateis tokia diena, kai pensijos ar išmokos, įprastos kompensacijos, privilegijos visiškai už dyką lankytis neblogos kokybės sveikatinimosi procedūrose ir gauti kompensuojamus vaistus nebegaus. Kiek mažesnė baimė yra susijusi su tuo, kad pensijos ar išmokos vėluos ar bus ženkliai sumažintos tuo pat metu, kai valstybėje bus sunkmetis ar augs infliacija, bus kitų nesklandumų, kt.

Taip jau buvo visai neseniai, per 2008-2012 m. Pasaulinę finansų krizę, kuri palietė ir Lietuvos žmones: pensijos ir net tos, kurios mokamos asmenims su negalia, vėluodavo, jas sumažino, sumažino ir valstybines pensijas, darbo netekusiųjų išmokas, apkarpyti buvo ir paramos šeimoms, auginančioms vaikus pinigai, valstybės tarnautojų, teisėjų atlyginimai ir pan. Tiesiog Lietuva, kaip valstybė, nebuvo didesnei krizei pasiruošusi deramu lygiu ir neturėjo būtinojo dydžio rezervo, kad finansiniai nepritekliai neužgriūtų ant silpniausiųjų visuomenės narių: senatvės pensininkų, asmenų su negalia, vaikų, bedarbių ir t.t.

Dar buvo išmoktos kelių karantinų 2020-2022 m. pamokos, kada visi suvokė tikrąją finansinių išteklių galią ir viešuosius pinigus ėmė elementariai vogti kas kaip sugebėjo ir ypač su vadinamųjų "čekiukų" už degalus klastojimo būdu. Be to, drąsiai imti kyšius nesidrovėjo net didmiesčių savivaldybių administracijų vadovai, kuriuos pričiupus, viešai paaiškinta, jog siekė išgelbėti savo šeimą, emigruoti už gausius grynųjų išteklius, kuriuos paprašė suinteresuotųjų asmenų sumesti vokeliuose tiesiai į asmeninę pašto dėžutę – visi prisimename Kauno miesto ir kitus panašius atvejus. Žinoma, įspūdingas ir atvejis, apie kurį skelbta šiomis dienomis, kai 2022 m. pradžioje žinoma Lietuvoje šeima pasiruošė tuo metu saugią kryptį už 250 tūkst. eurų avansą į Antikos laikų statinių fragmentais besididžiuojančią salą Egėjo jūroje netoli Atėnų. Būtent tuomet pensijų pinigai buvo vieni iš svarbiausiųjų, iš jų gyveno ir bedarbiai senjorų vaikai, ir į mokyklas, darželius nebegalintys dėl karantino nueiti anūkai. Todėl dabar tie 2020-2022 m. įvykiai eilinių Lietuvos piliečių ir arti 2 milijonų vaikų ir senatvės pensininkų sąmonėje įsirėžę pakankamai ryškiai, išvadas padarė ir mažas, ir jaunas, ir senas.

Taigi, žmonės išties rūpinasi reguliariai gaunamais pensijų ir kitų išmokų pinigais, aktyviai domisi, kaip gauti kuo didesnes tas pensijas ir priedus, pavyzdžiui, už apskaičiuotą dalyvumo lygį, kas anksčiau buvo vadinama specialiaisiais poreikiais.

Dalis senatvės pensininkų išmoko paimti pinigų ir užsienio valstybėse. Yra tokia galimybė, jei ES valstybėse, Norvegijoje, JK, keliose kitose valstybėse, kurios yra sudariusios reikiamas sutartis su Lietuva, gyvena senatvės pensininkų vaikai. Kai kurie sugeba imti pensijas dvi: Lietuvoje ir užsienyje. Tai atskiro rašinio tema, šiuo kartu apie tai išsamiau neinformuosime, nes ši žinia ir taip sparčiai plinta iš lūpų į lūpas ir senatvės pensininkai apie šią galimybę žino puikiai, aktyvūs šioje srityje ir jų vaikai, anūkai, suprantantys, jog jų senutė motina ar močiutė, senelis gali būti garantuotų ir reguliariai gaunamų už dyką pinigų darymo galimybė. Kadangi tie pinigai, paimami JK ar kitur, būna išties įspūdingo dydžio esamomis Lietuvos sąlygomis, tuo naudojasi visi, kas tik gali.

Tuo pat metu atsiranda ir dar vienas klausimas:

KODĖL KAI KURIE SENATVĖS PENSININKAI PRARADO PENSIJAS LIETUVOJE?

Tiesiog, pavyzdžiui, JK pradėjo siųsti „Sodrai“ Lietuvoje labai tikslius duomenis, kur ir kiek ilgai koks senatvės pensininkas gyveno JK. Kai kurie jų dar ir dirbo, gavo nemenkus atlyginimus jau būdami senatvės pensininkais ir nuvykę paviešėti pas vaikus ar anūkus į svečią šalį.

Žinia, kiekvieno asmens atvejis yra individualus, bet stabdomų mokėti pensijų atvejų, ko gero, daugės.

Verta konsultuotis pirmiausia „Sodroje“ ir nevengti pasitarti su tarnautojomis, atsakingomis už migraciją.

Esamu laiku labai vertinga informacija, surinkta ir pateikta <https://www.tv3.lt>, kad asmenys laiku susitvarkytų visus dokumentus ir bet kokios rūšies pensijos, išmokų neprarastų.

Štai, ši informacija:

Lietuvoje gali būti skiriamos kelių rūšių pensijos, t. y.: senatvės, šalpos, negalios, našlių, našlaičių ir valstybinės. Deja, turintys teisę į šias pensijas, gali ją prarasti.

Pavyzdžiui, senatvės pensija nėra mokama:

gyventojų registre panaikinus išmokos gavėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje duomenis arba išbraukus iš gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitos;

pateikus prašymą sustabdyti senatvės pensijos mokėjimą;

išmokos gavėjui persikėlus gyventi į užsienio valstybę ir nepateikus prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą;

užsienio valstybėje gyvenančiam išmokos gavėjui iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. laiku nepateikus dokumento, patvirtinančio, kad jis gyvena užsienio valstybėje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje.

O kada išmokama ar nutraukiama šalpos pensija? Šalpos senatvės pensiją gali gauti senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys, neįgiję minimalaus 15 metų stažo. Jeigu asmuo yra draudžiamas pensijų socialiniu draudimu, šalpos senatvės pensija nėra mokama.

Šalpos senatvės pensijos mokėjimas gali būti nutraukiamas šiais atvejais:

gyventojų registre panaikinus išmokos gavėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje duomenis arba išbraukus iš gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitos; išmokos gavėjui persikėlus gyventi į užsienio valstybę; išmokos gavėjui įgijus teisę į didesnę arba tokio paties dydžio pensiją / pensijas ar pensinio pobūdžio išmoką / išmokas Lietuvoje ar užsienyje, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas ar vienišo asmens išmokas;

jei išmokos gavėjas pradeda gauti pajamas, susijusias su darbo santykiais Lietuvoje ar užsienyje, ar tampa savarankiškai dirbančiu asmeniu Lietuvoje ar užsienyje;
jei išmokos gavėjas pradeda gauti pajamas, susijusias su darbo santykiais Lietuvoje ar užsienyje, ar tampa savarankiškai dirbančiu asmeniu Lietuvoje ar užsienyje; išmokos gavėjui paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą;

išmokos gavėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose;

išmokos gavėjui paskyrus priverčiamosios medicinos priemonę stacionarinio stebėjimo bendro, sustiprinto ar griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje arba paskyrus auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Negalios pensija – kas gauna ir kada nustoja mokėti?

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmenį pripažino nedarbingu ar iš dalies darbingu, t. y. netekus 45 proc. ar daugiau dalyvumo; asmuo turi minimalų stažą negalios pensijai gauti, kuris priklauso nuo amžiaus (pvz., 21 m. žmogui minimalus stažas yra 2 mėn., 50 m. žmogui – 10 metų ir t.t.). Negalios pensija nėra mokama šiais atvejais:

gyventojų registre panaikinus išmokos gavėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje duomenis arba išbraukus iš gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitos; pripažinus asmenį darbingu; pateikus prašymą sustabdyti negalios pensijos mokėjimą;

pasibaigus išmokos skyrimo terminui;

pradėjus gauti (išankstinę) senatvės pensiją ar senatvės pensiją asmeniui su negalia;

išmokos gavėjui persikėlus gyventi į užsienį ir nepateikus prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą;

pradėjus gauti (išankstinę) senatvės pensiją ar senatvės pensiją asmeniui su negalia; išmokos gavėjui persikėlus gyventi į užsienį ir nepateikus prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą;

užsienyje gyvenančiam išmokos gavėjui iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. laiku nepateikus dokumento, patvirtinančio, kad jis gyvena užsienyje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje.

„Sodra“ taip pat skelbia 2024-08-01: išmokų galite netekti išvykę gyventi į užsienį.

Kaip pranešama, dalis Lietuvos gyventojų yra išvykę gyventi arba dirbti į kitas valstybes, tačiau ne visi žino, kad persikėlę svetur, netenka teisės į kai kurias „Sodros“ paskirtas ir mokamas pensijas bei išmokas.

Pakeitę gyvenamąją vietą žmonės išsaugo teisę į Lietuvoje paskirtas socialinio draudimo pensijas. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios pensijos, kompensacijos ir išmokos, tokios kaip šalpos pensija ir kitos, yra skiriamos ir mokamos tik Lietuvoje gyvenantiems ir deklaravusiems gyvenamąją vietą asmenims.

Išmokos, kurios nesusijusios su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, mokamos tik Lietuvoje gyvenantiems žmonėms, o persikėlus gyventi į kitą valstybę jų mokėjimas nutraukiamas.

Pavyzdžiui, jei žmogus visą gyvenimą mokėjo socialinio draudimo įmokas ir įgijo ne mažesnį kaip 15 metų stažą, nustatytą senatvės pensijai, jis turi teisę gauti senatvės pensiją nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje gyvens.

Jei žmogus sulaukė senatvės pensijos amžiaus, bet neįgijo minimalaus 15 metų stažo socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, jam gali būti skirta šalpos senatvės pensija. Tai valstybės pagalba žmonėms, kurie neįgijo teisės į kitas pensines išmokas. Šia pagalba žmogus gali naudotis tol, kol gyvena Lietuvoje. Kai žmogus išvyksta iš Lietuvos, dėl išmokų skyrimo jis gali kreiptis toje valstybėje, kurioje gyvena.

Svarbu prisiminti, kad išvykstant nuolat gyventi į užsienį, turite deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos. Sugrįžus į Lietuvą ir vėl deklaravus savo gyvenamąją vietą čia, nutrauktų pensijų, išmokų ar kompensacijų mokėjimas bus atnaujintas, jei teisė į šias išmokas bus išlikusi.

Pensijos ir išmokos, kurios skiriamos ir mokamos tik Lietuvoje gyvenantiems asmenims yra šios:

šalpos senatvės pensija;
šalpos negalios pensija;
šalpos našlaičių pensija;
šalpos kompensacija motinoms, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė 5 ir daugiau vaikų;
šalpos kompensacija tėvams (įtėviams), kurie iki 1995 m. sausio 1 d. slaugė namuose vaikus invalidus;
vienišo asmens išmoka;
valstybinė mokslininkų pensija;
kompensacija už ypatingas darbo sąlygas;
transporto išlaidų kompensacija.

„Sodros“ paskirtų ir / ar mokamų pensijų ir išmokų mokėjimas nutraukiamas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo išvyko nuolat gyventi į užsienį, pirmos dienos. Pavyzdžiui, jei žmogus išvyks iš Lietuvos rugpjūčio 4 d., pensijos ar išmokos mokėjimas bus nutrauktas nuo rugsėjo 1 d.

Taigi, išvengti neramių minčių ir baimės, jog šiandien pensiją gaunate, bet rytoj jos galite jau ir nebegauti, galite. Tereikia žinoti esamas aplinkybes ir laiku susitvarkyti reikiamus dokumentus.

Parengta pasitelkus šiuos šaltinius:

Gaunate tokią pensiją? Nenustebkite, jeigu nustos ją mokėti: įvardijo priežastis 2024-08-10 17:00 / šaltinis: tv3.lt / aut. Deimantė Buslevičiūtė

<https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/gaunate-tokia-pensija-nenustebkite-jeigu-nustos-ja-moketi-ivardijo-priezastis-n1356753>, žr. 2024-08-11.

Šių „Sodros“ išmokų galite netekti išvykę gyventi į užsienį. 2024 m. rugpjūčio 1 d.

<https://www.sodra.lt/lt/naujienos/siu-sodros-ismoku-galite-netekti-isvyke-gyventi-i-uzsieni>, žr. 2024-08-11.

///

KAIP GAUTI KUO DAUGIAU DALINAMŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ, KOMPENSACIJŲ IR PASLAUGŲ?

ARBA: ČIUMPAM, GRIEBIAM, KAS DAR LIKO!

2024-07-29

KUR KREIPTIS, KĄ REIKIA ŽINOTI?

Medikų ar juristų, įvairių rangų tarnautojų paslaugų ieško vis mažiau LR nuolatinių gyventojų.

Mažiau ieškoma ir įtakingų svainių ar tetų užtarimo dėl vienos ar kitos privilegijos gavimo, pavyzdžiui, nuolatinio pabuvimo sanatorijose už dyką ar senatvės pensijos išsirūpinimo tokio dydžio, jog net nė vienos valandos iš viso nedirbusi ir absoliučiai jokių mokesčių per visą savo gyvenimą nemokėjusi ir nepasiligojusi žvitri senjorė iš valstybės biudžeto kas mėnesį paima virš tūkstančio eurų ir žino, kad kiekvienų metų sausio 1-ąją ir liepos 1-ąją jos gaunama ta suma didės ne mažiau nei penktadaliu, mat ji tinkamu laiku pas reikiamus įtaką turėjusius asmenis apiforminta kaip nuolatos gulinti ir bejėgė ligonė, nors iš tiesų savo prabangiuose apartamentuose kasdien išgėrusi butelį kokybiško šampano ir surūkiusi kubietišką cigarą, pasitiesusi kilimėlį šoka tvistą ir „čia-čia-čia“ taip, jog kaimynams gyvenantiems žemiau vienu aukštu nuolatos nuo lubų nukrenta liustrai prieš tai pasiūbavę 180 laipsnių amplitude.

Ką svarbu dar žinoti ir niekada to neužmiršti? Ogi tai, jog visi įstatymai, nutarimai, įsakymai, savivaldybių patvirtintos tvarkos ir paslaugų, paramos teikimo aprašai yra nuolatos keičiami, atnaujinami, kartais jie iš viso netenka galios, pakeičiami kitais teisės aktais ir juos lydinčiaisiais dokumentais, tvarkų aprašais, kt. Todėl domėtis turite patys ir ne pro šalį visada sužinoti, kaip vienas ar kitas, atrodytų, Jums naudingas įstatymas ar potvarkis, nutarimas realizuojamas praktikoje, ar jis iš viso įgyvendinamas.

O jei vis dar nesate asmuo su negalia ar senatvės pensininkas su nustatytais specialiaisiais poreikiais ir dalyvumo lygiu, bet jaučiatės itin pasiligojęs ir teisėtai galintis pretenduoti į asmens su negalia statusą, reikia žinoti ir dar daugiau, skaityti teisės aktus pačiam, o ne aklai tikėti ir pasitikėti, ką Jums pasakė artimieji, kaimynai, draugai ar net gydantis gydytojas ar slaugytojos padėjėja ligoninėje, kur tik ką Jums buvo atlikta sudėtinga chirurginė operacija. Teisės aktai kuriami, atnaujinami, keičiami taip sparčiai, jog apie jų buvimą ir galiojantį jų turinį, privalomas įgyvendinti nuostatas nežino net tie, kuriems tuose pačiuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ir nurodyta juos įgyvendinti, tai yra, vykdyti tiesiogiai.

Atsakingųjų už vykdymą aiškinimus girdėjome visi: lėšų tam nėra paskirta, žmonių gebančių tai atlikti nėra arba trūksta, arba jie patys tik ką tapo senatvės pensininkais, susirgo, kartais jie dar būna mokymuose ar tolimose šalyse „tobulinasi“, iš kur tinkamu lygiu „pasitobulinę“ taip niekada ir nebegrįžta ir suma sumarum Jūs ir vėl liekate be suteiktų paslaugų.

Todėl aukščiau minėto įsigaliojusio įstatymo 29 straipsnis neretai gali būti prilyginamas mokslinės fantastikos ar stebuklinės pasakos žanrui ir jis esamu metu yra toks:

„29 straipsnis. Finansinės pagalbos priemonės

Asmeniui su negalia įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos šios finansinės pagalbos priemonės:

1) socialinė piniginė parama – skiriama siekiant užtikrinti jo materialinės padėties garantijas;

2) tikslinės kompensacijos ir (ar) pensijos, ir (ar) išmokos – skiriamos siekiant jam kompensuoti dėl negalios netektas pajamas ir individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimo išlaidas;

3) lengvatos – teikiamos siekiant jam užtikrinti individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą tais atvejais, kai galimybių patenkinti jo poreikius kitomis pagalbos priemonėmis nėra.

Įsidarbinęs asmuo su negalia nepraranda jam paskirtos ir mokamos tikslinės kompensacijos ir (ar) socialinio draudimo negalios, netekto darbingumo ar invalidumo pensijos“.

Dar svarbu žinoti ir suprasti, kad tos Jums priklausančios finansinės pagalbos ir visų įmanomų priemonių laukia nesulaukia, pavyzdžiui, Jūsų sugyventinis ar net Jūsų vaikai, anūkai, bet tik ne Jūs, kadangi Jums jų nereikia iš viso. Todėl turite žinoti, jog esamu metu nebėra NDNT prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kur Jūsų kaimynas ar draugė susitvarkė reikalus ir negali atsidžiaugti gautomis privilegijomis. Dabar tai jau yra Agentūra, trumpinys ANTAA, visas pavadinimas yra toks: Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Išliko teritoriniai skyriai, ANTAA paprastai yra ten pat, kur buvo ankstesnieji NDNT teritoriniai skyriai. Ten nuvykus galima pateikti prašymus, kitus dokumentus.

Taigi, „pagalbos koordinavimas skiriamas asmenims, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios vertinimo ir duoda sutikimą, kad jiems būtų teikiamas pagalbos koordinavimas. Jeigu asmuo nesutinka, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, Agentūra organizuoja tik negalios vertinimą. Pagalbos koordinavimo asmeniui su negalia skyrimo, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliotos įstaigos vadovas“ (LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo NR. I-2044 pakeitimo įstatymo 32 str. 1 d.).

KAS ITIN SVARBU ESAMU METU?

Privalote nuodugniai susipažinti su LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo NR. I-2044 pakeitimo įstatymo 2 straipsniu. Taip įgysite supratimą, kaip vyksta viskas dabar, kai nuo metų pradžios paskelbta, jog reformuojama visa su asmenimis su negalia susijusi paslaugų sistema, kt. Nurodytasis 2 straipsnis esamu metu yra toks:

2 straipsnis. Teisių ir garantijų išsaugojimas

Jeigu asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis ir (ar) specialieji poreikiai, kiti įstatymai nustato palankesnį teisinį reguliavimą, taikomi kiti (palankesni) įstatymai.
Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, nustatytas poreikis galioja iki nustatyto specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio termino pabaigos.
Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis, nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis galioja iki nustatyto termino pabaigos.
Neįgalių asmenų automobilio statymo kortelės, kurios iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo išduotos asmenims su negalia, galioja iki neįgalių asmenų automobilio statymo kortelės galiojimo termino pabaigos.
Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus, dalyvumo lygis jų rašytiniu prašymu nustatomas remiantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduotais neįgaliojo pažymėjimais.
Siekiant išsaugoti asmenų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, teises, numatomas šiems asmenims nustatyto specialiųjų poreikių lygio prilyginimo dalyvumo lygiui pereinamasis laikotarpis – nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Asmenų rašytiniu prašymu, remdamasi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduotais neįgaliojo pažymėjimais, Agentūra nustato:

1) 15 procentų dalyvumo lygį – asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;

2) 40 procentų dalyvumo lygį – asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

Jeigu šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti asmenys nesutinka su šio straipsnio 5 ir (ar) 6 dalyje nurodytu dalyvumo lygiu, nustatytu remiantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduotais neįgaliojo pažymėjimaisir jų rašytiniais prašymais, jie turi teisę kreiptis į Agentūrą dėl dalyvumo lygio nustatymo.

DALYVUMO LYGIS – NAUJAS TERMINAS IR VISKAS PAKINTA, AR VIS TIK VISKAS LIEKA TAIP PAT?

Atsakymas į trečiąjį klausimą yra ir taip, ir ne.

Būtina susipažinti su LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. A1-10 „Dėl asmenų, kuriems iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas darbingumo lygis, specialiųjų poreikių lygis, teisių išsaugojimo įgyvendinimo“.

Nurodytajame įsakyme svarbu štai kas:

„1.1. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys, pageidaujantys, kad jiems būtų nustatytas dalyvumo lygis, ir Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyti asmenys, pageidaujantys, kad jiems nustatytas specialiųjų poreikių lygis pereinamuoju laikotarpiu – nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. būtų prilygintas dalyvumo lygiui, gali Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas Nr. 1) 13 punkte nurodytais būdais kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) dėl dalyvumo lygio nustatymo ir pateikti Aprašo Nr. 1 14.1 papunktyje nurodytą prašymą (toliau – prašymas), Aprašo Nr. 1 14.2, 14.3.9 ir 14.3.10 papunkčiuose nurodytus dokumentus ir iki Įstatymo įsigaliojimo dienos išduotą galiojantį neįgaliojo pažymėjimą.

1.2. Agentūra per 20 darbo dienų nuo šio įsakymo 1.1 papunktyje nurodyto prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl dalyvumo lygio ir Aprašo Nr. 1. (...)

1 papunktyje nustatyta tvarka asmeniui išduoda arba išsiunčia sprendimą dėl asmens dalyvumo lygio (dokumento nuorašą (kopiją) ir asmens su negalia pažymėjimą".

TAI JAU VISKAS, KĄ PRIVALU ŽINOTI ESAMU METU, AR DAR KAS SVARBU?

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas Nr. 1), – štai, kas svarbu. Susiraskite šį teisės aktą, jis laisvai prieinamas internetu. Nuolatos stebėkite, kaip kinta Aprašas Nr. 1 ir kiek tai svarbu Jums. O jei manote, jog Jums reikalingas ir pagalbos suteikimas, pirmiausia susipažinkite su Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo 3 priedu „INDIVIDUALIOS PAGALBOS POREIKIO KLAUSIMYNAS“. Perskaitę ir įsisavinę Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo 1 priedą „BAZINIO DALYVUMO KRITERIJAI“ nusikratysite nesveiko pavydo ir streso pertekliaus, kad Jūsų žinoma senjorė Ona neaišku kodėl gyvena geriau, o Jūs, Jūsų draugė Zosė ir sugyventinis Juozas – deja, ne. Apie tai išsamiau skaitykite čia: KODĖL SENJORAI JONAS IR ONA NUSIPELNĖ GYVENTI GERIAU, O ZOSĖ SU JUOZU – NE? <https://www.leidinyssau.lt/info>, žr. 2024-07-21.

KAS TOLIAU?

Perskaitėte, susipažinote, įsisavinote. Gerai būtų, jei turėtumėte su kuo pasitarti, kas lygiai kaip ir Jūs turėtų susitvarkyti dokumentus per tą pereinamąjį laikotarpį iki 2027 m. gruodžio 31 d.

Jums reikia kreiptis į ANTAA. Pakanka su savimi turėti galiojantį asmens dokumentą, įrodantį, jog esate LR pilietis. Yra sukurtos patogios ir paprastos užpildyti PRAŠYMO PRILYGINTI NEGALIĄ formos. Kreiptis galite į bet kurį teritorinį ANTAA skyrių. Taip pat viską galima atlikti internetu. Be to, netikslinga vengti pasiskambinti telefonu į ANTAA ir pasikonsultuoti pačiam.

Dabar, 2024-ųjų vasarą, itin paranku savarankiškai viską įvertinti, turėti galvoje, jog nuo 2025 m. vidurio LR Vyriausybė, visos LR savivaldybės įpareigotos vykdyti dar ir susijusius ES teisės aktus, tai yra, numatoma pritaikyti aplinką žmonėms su negalia, pagyvenusiems ir kitiems sveikatos ar fizinių sunkumų turintiems asmenims, todėl į Lietuvos teisę 2022 m. perkelta ES Prieinamumo direktyva. Ji numato pareigą tiek viešajam sektoriui, tiek verslui gerinti prieigą prie pagrindinių gaminių ir paslaugų, kad visi visuomenės nariai būtų savarankiškesni ir galėtų visapusiškai bei veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiomis sąlygomis su kitais asmenimis. Pokyčiam numatytas pereinamasis laikotarpis. Įstatymo nuostatos pradės veikti 2025 m. birželio 28 d. Išsamiau rasite čia:

<https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/ministre-m-navickiene-dziaugiuosi-verslais-kurie-pritaiko-aplinka-ir-paslaugas-zmonems-su-negalia>, žr. 2023-12-28.

Žinoma, gudresnieji jau pasirūpino apsigyventi tose ES valstybėse, kur ši direktyva jau pritaikyta praktiškai, kur silpnesnieji ir mažiau galimybių turintieji visuomenės nariai gauna didesnes išmokas, kompensacijas, aplinkos infrastruktūra pritaikyta asmenims su negalia, patikimos ir reikiamos informacijos prieiga bei kokybiškos paslaugos užtikrintos visiems. Lietuva ir šioje srityje atsiliko.

Jei nusprendėte likti Lietuvoje ir tenkintis kuklesnėmis pragyvenimo sąlygomis ir abejotinos kokybės paslaugomis, išties nuolatos savarankiškai gilinkitės, kaip kinta aukščiau nurodytas įstatymas, taip pat kai kurie ministrų įsakymai kuo Jums svarbūs ir neužmirškite, jog Aprašas Nr. 1 nuolatos kinta taip pat, lygiai kaip ir kompensuojamųjų vaistų sąrašas, jų kainos bei iš Ligonių kasų apmokamos arba ne paslaugos.

S. ARBA KĄ SAKO VALDŽIA?

Kai kam numatyta paprastesnė ir greitesnė negalios nustatymo procedūra.

„Taip pat naujai reglamentuota, kad tais atvejais, kai vertinamas senatvės pensijos amžių sukakusio asmens, kuris yra laikinai nedarbingas ir turi nedarbingumo pažymėjimą, dalyvumo lygis, sprendimas dėl dalyvumo lygio tokiam asmeniui būtų priimtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Šiuo metu numatyta, jog sprendimas turi būti priimamas per 20 darbo dienų“, – informavo šių metų vidurvasarį Valdžia. Išsamiau rasite čia: .

<https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos-1/daliai-zmoniu-paprastesne-ir-greitesne-negalios-nustatymo-procedura/>.

O KĄ MANOTE JŪS?

Gal netyčia pastebėjote, jog Lietuvoje ieškoma informacijos apie tai, kaip gauti dar ir dar nors kažką už dyką bei kur dar kažkas kažką dalina nemokamai, kaip nusilpusio protelio savo vaiką ar nukvakusį anūką, anūkę padaryti mokslo magistre ir įtaisyti pabūti viceministre, ministre ar bent jau Europaralamentare, kai taps senatvės pensijos amžiaus ir bus pasiekusi visiško idiotizmo lygį, o ne apie tai, kaip išties nesirgti, neparazituoti, nesimuliuoti ligų, nubūti aferistu-prichvatizatoriumi, visiškai ne apie tai, kas yra darbas ir kodėl jis žmogų puošia. Lietuva nebeturi ko dalinti už dyką, naujai įvažiavusieji, įbėgusieji, atropojusieji iš kažkur, neras čia nei pieno upių, nei sūrio krantų, nei mėlynakių geltonkasių gražuolių, nes jos net ir tos, kurioms virš 85 metų, seniai išgraibstytos ir išvykusios į realiai gerovės vietas nepalikdamos niekam savo naujųjų adresų.

///

KODĖL SENJORAI JONAS IR ONA NUSIPELNĖ GYVENTI GERIAU, O ZOSĖ SU JUOZU – NE?

2024-07-21

Į ŠITĄ KLAUSIMĄ DAŽNAI ATSAKINĖJA „SODRA“ IR ĮVAIRIŲ PARTIJŲ NARIAI BEI SEIMŪNAI, ASMENYS, NORINTIEJI TAPTI PREZIDENTAIS, IR ĮVAIRIŲ LYGIŲ VALDININKAI, TARNAUTOJAI, KAI VIENI AR KITI RINKIMAI JIEMS LIPA ANT KULNŲ. TIK ŽMONĖS KAIP NIEKO NESUPRATO, TAIP IR NESUPRANTA IKI ŠIOL, NORS VIEŠAI SKELBIAMA, KAD ESAME PASIEKĘ ŽINIŲ EKONOMIKOS PROVERŽĮ IR GYVENAME SENIAI PROGRESO STADIJOS INFORMACINĖJE VISUOMENĖJE, KURIOJE DOMINUOJA VIENARAGIAI IR STARTUOLIAI, INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS NAUJAUSIŲJŲ MODIFIKACIJŲ IR ITIN AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS ERUDITAI BEI FINANSITAI, GEBANTYS IŠ ANKSTO PASAKYTI, KOKĮ GEROVĖS LYGĮ LIETUVA PASIEKS IKI 2030-ųjų NET TUO ATVEJU, JEI VIS DĖLTO SUSPROGS ASTRAVO ATOMINĖ JĖGAINĖ JAU ŠIAIS METAIS IR VISĄ ESAMĄ LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJĄ APNIKS NAUJOS MODIFIKACIJOS VIRUSAI, NUO KURIŲ SKIEPAI VIS DAR NEIŠRASTI. NEŽIŪRINT VISO TO, DIDELĖS INFORMACIJOS SPRAGOS VISUOMENĖS NARIŲ TARPE PLAČIĄJA PRASME YRA BŪTENT ŠIUO METU IR PIRMIAUSIA ŠIAIS KLAUSIMAIS:

(1) KUR REIKIA EITI TŲ DIDESNIŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ GAUTI, Į KĄ KONKREČIAI KREIPTIS?

(2) KĄ DABAR DARYTI, KOKIA LIGA SUSIRGTI IR KOKIĄ CHIRURGINĘ OPERACIJĄ PASIDARYTI IR NUO KADA JAU GALIMA APISMESTI, JOG PRARADAI ATMINTĮ, NIEKO NEMATAI, NEGIRDI, NERETAI NET DIENOS ŠVIESOJE REGI BALTUS ARKLIUS SAVO DAUGIABUČIO NAMO LAIPTINĖJE AR SODYBOJE, NUOSAVAME NAME IR, BE TO, IŠ VISO MAŽAI VAIKŠTAI, VIEN TIK GULI LOVOJE, ESI PARALYŽUOTAS, UŽ KĄ GALI GAUTI KAS MĖNESĮ PAPILDOMUS BEVEIK 500 EURŲ IR DAR MAŽIAUSIAI DU-TRIS BEVEIK NEMOKAMAI TAU PATARNAUJANČIUS IR VISUS NORUS VYKDANČIUS ŽMONES, ATEINANČIUS TIESIAI Į TAVO NAMUS SU MADINGŲ DEFICITINIŲ VAISTŲ RECEPTAIS, ATLIEKANČIUS TAU ASMENINĘ HIGIENĄ, NET SEKANČIUS TAU PASAKAS, GROJANČIUS SU ARFA AR BALALAIKA IR ŠVARIAI IŠMAZGOJANČIUS KAMBARIO GRINDIS, BUTO LANGUS BEI ATVEŽANČIUS ŠILTO MAISTO UŽ DYKĄ;

(3) KAIP NEAPSIGĖDINTI, KAD NELIKTUMEI KAM REIKIA PER MAŽAI GRYNŲJŲ PADAVĘS, LAIKU NESIKREIPĘS KAŽKUR, O IŠ TIESŲ, KADA TAI REIKIA DARYTI, NIEKAS NEŽINO. O TAS REIŠKIA, JOG DIDESNĖS PENSIJOS IR ĮVAIRIŲ PRIEDŲ PINIGAIS IR PASLAUGŲ BEI NEMOKAMŲ DANTŲ PROTEZŲ IR SĄNARIŲ LIKSI NEGAVĘS; ANŪKĖ TAVO NEBETURĖS UŽ KĄ PER METUS PO TRIS, KETURIS KARTUS POILSIAUTI ISPANIJOJE IR TAILANDE, O DUKTĖ AR SŪNUS VIS DĖLTO PRIVALĖS PRADĖTI DIRBTI IR PIRMĄ KARTĄ TAI PADARYS SULAUKĘ 50-55 METŲ AMŽIAUS, NES IKI TOL GYVENO IŠ DALINAMŲ JIEMS PAŠALPŲ IR TAVO SENATVĖS PENSIJOS BEI TAVO ASMENINIŲ SANTAUPŲ;

(4) KADANGI MEDIKAI IŠ VISO PRARADO AR BEVEIK PRARADO BET KOKIĄ ĮTAKĄ ŠITŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ PERDALINIMO IR DISPONAVIMO ITIN VERTINGA INFORMACIJA REIKALUOSE, NIEKO NEBEPASAKO NĖ UŽ DOSNIAS DOVANAS IR NET JŲ ARTIMI GIMINĖS NEBESIDALINA TAIP SVARBIA INFORMACIJA APIE VALDIŠKŲ PINIGŲ PASIĖMIMO DIDELIAIS KIEKIAIS BŪDUS IR KELIUS, O IŠ TAVĘS ATĖMĖ INTERNETĄ, MELUODAMI, KAD PERDEGĖ 5G RYŠYS PAS KAIMYNĄ IR JIS NEBEDUODA TAU VELTUI JUNGTIS Į INTERNETO TINKLĄ; TELEVIZORIŲ TAU ATJUNGĖ, NES VAIKAI MELAVO, JOG SUMOKA UŽ TAVE VISAS SĄSKAITAS, TAČIAU TO NEDARO JAU ANTRI METAI, O TELEFONAS TAVO SU NUSĖDUSIA BATERIJA IR NIEKO NEBEGIRDI, KAI PASKAMBINUSI BUVUSI KOLEGĖ MĖGINA IŠAIŠKINTI, KUR VIS DĖLTO DAR KAŽKĄ KAŽKAS DALINA UŽ DYKĄ; RADIJO RYŠYS PRASTAS, TURI TIK MUZIKĄ TRANSLIUOJANČIUS KANALUS, NES VISKĄ, KAS YRA INFORMACIJA RADIJO BANGOMIS, NUMUŠA NELEGALIAI RUSIŠKŲ RADIJO STOČIŲ BESIKLAUSANTIS KAIMYNAS FEDIA. KITI KAIMYNAI NIEKO NEŽINO KAIP IR TU, NES DAUGUMA NĖ NESUPRANTA LIETUVIŲ KALBOS IR NEMOKA NEI RAŠYTI, NEI SKAITYTI, O VIENINTELĖ SKAITYTI MOKANTI KAIMYNĖ IRGI NIEKO TAU NEPASAKO, NES NUOLATOS YRA GIRTA, O KAI MAŽIAU GIRTA, TAVE APGAUDINĖJA, NES TENORI IŠKAULYTI TAVO PINIGŲ KONTARBANDINIAMS RŪKALAMS IR NAMIE VAROMAM „SAMAGONUI“ NUSIPIRKTI. TAIGI, TOKIOJE APLINKOJE NEŽINAI, KUR GAUTI NORS KOKIĄ SKIAUTĘ POPIERIAUS SU NEKLAIDINANČIA INFORMACIJA, KUR BŪTŲ TAU AIŠKIAI NUPIEŠTAS MARŠRUTAS, KUR TURI EITI TŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ GAUTI, KAIP JŲ REIKIA PAPRAŠYTI IR TUO PAČIU VAIDINTI, KAD NEGALI VAIKŠČIOTI IR ESI SU JUDĖJIMO NEGALIA IR KITAIS RIMTAIS SVEIKATOS, PROTINIŲ GEBĖJIMŲ BEI ORIENTACIJOS ERDVĖJE, LAIKE SUTRIKIMAIS;

(5) KUR RASTI TAU IŠRŪPINANTĮ VISAS PRIVILEGIJAS IR VALDIŠKŲ PINIGŲ KUO DAUGIAU ASMENĮ, KAD JAM NIEKO NEREIKĖTŲ MOKĖTI UŽ SUTEIKTAS PASLAUGAS IR BŪTINĄ INFORMACIJĄ, NES TAVO SUGYVENTINĖ, VAIKAI IR ANŪKAI SENIAI JAU NEBEADEKVATŪS IR VISKĄ, KĄ TURĖJAI SAVO BANKO SĄSKAITOSE SENIAI IŠLEIDO PENKIEMS METAMS Į PRIEKĮ, O ŽINODAMI, KAD ESI BE PINIGŲ, NĖ NEBEATSIMENA TAVO GYVENAMOS VIETOS ADRESO, KUR ANKSČIAU ATVYKDAVO UŽ TAVO SĄSKAITĄ PALĖBAUTI BRANGIAUSIUOSE RESTORANUOSE IR IŠSIVEŽTI IŠ TAVĘS VISUS GRYNUOSIUS, KIEK TIK JŲ TURĖJAI Į VADINAMAS KOJINES SUSIKIŠĘS IR PAMELAVĘ, KAD UŽ TAS DIDELES GRYNŲJŲ SUMAS TAU ATVEŠ NUPIRKĘ NAUJĄ MODERNŲ TELEVIZORIŲ IŠ KURIO EKRANO EGZOTINĖ GRAŽUOLĖ HOLOGRAMOS PAVIDALU NUŽENGS TIESIAI TAU ANT SOFOS IR TU GALĖSI JĄ PAČIUPINĖTI;

(6) INFORMACIJOS TRŪKUMO SRITIS GALIMA VARDINTI BE GALO IR BE KRAŠTO, BET VISI JAU YRA SUŽINOJĘ, KAD TIKSLI INFORMACIJA YRA LABAI BRANGI IR JĄ TURINTIEJI NEDALINA JOS UŽ DYKĄ, TODĖL TELIEKA DŽIAUGTIS TAIS INFORMACIJOS TRUPINIAIS, KURIE BUVO PABARSTYTI NUO VADINAMOJO RINKIMŲ VAJŲ, BALIŲ IR FESTIVALIŲ STALO PASKUTINIUOJU LAIKOTARPIU. PUBLIKUOJAME IŠ TŲ „TRUPINIŲ“ KAI KĄ ŽEMIAU:

ELTA 2024-07-02 paskelbė, jog tikimasi, kad “negalios reformos neištiks švietimo pertvarkos likimas”, o <https://www.diena.lt> tą pačią dieną informavo: „šalies vadovas su socialinės apsaugos ir darbo ministru Vytautu Šilinsku aptarė problemą, kad reformos tikslai gali būti nepasiekti dėl netinkamo įgyvendinimo, tad artimiausiu metu planuojamos korekcijos šiuo klausimu“. „Žinių radijas“ 2024-07-02 transliavo tą patį, viešino informaciją negalios reformos tema. ELTA 2024-07-02dar priminė, kad 2024 m. pradžioje įsigaliojo negalios ir darbingumo nustatymo tvarkos pakeitimai ir pradedama šią paslaugą teikusių įstaigų reorganizacija. Šiais pakeitimais siekta labiau atsižvelgti į individualius asmens poreikius ir suteikti pagalbą, kuri leistų dalyvauti visose asmeninio ir visuomeninio gyvenimo srityse. Taip pat sumažinta medicininių kriterijų įtaka, taip supaprastinus negalios nustatymo procesą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigė, įvykdžius reformą visoms amžiaus grupėms turėtų būti bendri medicininiai kriterijai, atsiras mobilios komandos, kurios vyks į asmens gyvenamąją vietą ir įvertins individualios pagalbos poreikį. Su nauju įstatymu keičiasi ir su negalia susiję terminai. Anksčiau vartotos sąvokas „neįgalusis“, „darbingumo lygis“, „specialieji poreikiai“ nuo 2024-jų keičiamos į „asmuo, turintis negalią“, „dalyvumo lygis“, „individualios pagalbos poreikiai“. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) buvo reorganizuota į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTAA). Ši agentūra atsakinga už negalios vertinimą, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymą, pagrindinių paslaugų ir pagalbos žmonėms su negalia teikimą bei kitas susijusias funkcijas.

Įdomu tas, jog esamu metu Lietuvoje tik 34 proc. asmenų su negalia pasinaudoja socialinės įtraukties priemonėmis, o tai reiškia, jog vienų ar kitų privilegijų gauna tik kas trečias asmuo iš 221 tūkst. žmonių su negalia, tai yra, vadinamųjų “laimingųjų” yra apie 75 tūkstančiai, likusieji tiesiog palikti vėpsoti ir nieko nežinoti, arba žinoti, bet nieko negalėti. ELTA dar paviešino ir priminė, jog „kasmet negalia pirmą kartą nustatoma apie 23 tūkst. asmenų, o daugiausia darbingo amžiaus žmonių turi vidutinę negalią (46 proc.)“, kas Redakcijos skaičiavimu, apytiksliai yra 70 tūkstančių asmenų, iš kurių geriausiu atveju darbą turi tik kas trečias ir tų dirbančiųjų, tikėtina, jų yra apie virš 20 tūkstančių asmenų, jų tarpe vyrauja pasiėmusieji verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymas bei tie, kurių darbas sezoninis, kas reiškia, jog, deja, jei jie ką ir uždirba, visa tai pradingsta toje pačioje „Sodroje“ ir VMI mokesčių pavidalu, o jei kas ir lieka, nukeliauja paremti, kaip nebūtų keista, tų neįgalių asmenų išlaikomiems niekur neregistruotiems alkoholikams, azartiniams lošėjams su priklausomybėmis, narkomanams, jų vaikams, infekuotiems ŽIV ar supuvusiems nuo venerinių ligų kur nors didelio festivalio palapinėje ar Tailando keistuolių kabarete.

Kaip elgtis neįgaliajam, sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus,

skelbėme 2023-08-29/30, kai į pateiktus Redakcijos „Padėkime sau‘19“ klausimus atsakė LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri esamu metu jau pertvarkyta į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (ANTAA). Primename beveik prieš metus pateiktus atsakymus:

Klausimas: Pateikite komentarus apie tai, kur turi kreiptis asmenys, kurie turi nustatytą neįgalumo lygį ir išeina į senatvės pensiją, jiems paskiriama senatvės, o ne neįgalumo pensija, nes ši yra didesnė, ar tokiu atveju tie asmenys gali gauti kokį dokumentą, patvirtinantį, jog jie yra neįgalūs? Jei taip, kokia yra tvarka?

Atsakymas: Tiems asmenims, kuriems buvo nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, sukakus senatvės pensijos amžių, darbingumo lygis prilyginamas specialiųjų poreikių lygiui - 1) didelių specialiųjų poreikių lygiui – jei iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 0–30 procentų darbingumo lygis; 2) vidutinių specialiųjų poreikių lygiui – jei iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 35–55 procentų darbingumo lygis.

Dėl darbingumo lygio prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui sukakus senatvės pensijos amžių, žmogus turi kreiptis į ANTAA ir pateikti prašymą. ANTAA, atlikusi prilyginimą, išduos neįgaliojo pažymėjimą ir žmogus turės teisę naudotis dėl negalios jam priklausančiomis lengvatomis.

Klausimas: Ką daryti tiems asmenims, kurie yra neįgalūs, pasirinko senatvės pensiją, o ne neįgalumo, niekur nesikreipė ir prarado neįgaliojo statusą? Kur jiems kreiptis, jei reikiamų dokumentų nesusitvarkė reikiamu laiku ir prarado neįgaliojo statusą kartu su privilegijomis, pavyzdžiui, teisę į pigesnius viešojo transporto bilietus ir kt.?

Atsakymas: Ir šiuo atveju asmuo turėtų kreiptis į ANTAA ir pateikti prašymą iki senatvės sukakties dienos nustatytą darbingumo lygį prilyginti specialiųjų poreikių lygiui.

ANTAA taip pat pateikė atsakymus:

Darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos.

Kai žmogus sukanka senatvės pensijos amžių, baigia galioti ir jam nustatyto darbingumo lygio terminas. Tačiau iki pensijos turėtas darbingumo lygis gali būti neterminuotai nustatytas (prilygintas) specialiųjų poreikių lygis ir išduotas neįgaliojo pažymėjimas. Taip neprarandamas neįgaliojo statusas.

Norint, kad būtų atliktas iki pensijos turėtas darbingumo lygio prilyginimas specialiųjų poreikių lygiui, asmuo, sukakęs senatvės pensijos amžių, ANTAA turi pateikti:

prašymą nustatyti specialiųjų poreikių lygį,
asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą,
nuotrauką skaitmeninėje laikmenoje, jei asmuo nesutinka, kad jo veido atvaizdas būtų paimti iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro.

Asmens nuotrauka skaitmeninėje laikmenoje turi atitikti nuotraukų asmens dokumentams reikalavimus ir būti pateikta JPG formatu (vaizdo parametrai: rezoliucija ‒ 300 dpi, matmenys ‒ 295 x 380 taškų, rekomenduojami spalvos parametrai ‒ nespalvota („Greyscale“).

Jei asmeniui buvo nustatytas 0–30 proc. darbingumo lygis, nustatomas didelių specialiųjų poreikių lygis, jei 35–55 proc. – vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Jei nustatomas 60–100 proc. darbingumo lygis, asmuo neįgaliojo statuso neįgyja, taigi ir prilyginimas specialiųjų poreikių lygiui neatliekamas.

Asmuo dėl turėto darbingumo lygio prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui kreiptis gali bet kada po senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, net ir praėjus keletui metų.

2024-07-20 buvo viešai pažadėta: „Senjorai su negalia sulauks pensijų padidėjimo“, atkartota 2024-07-10 „Sodros“ informacija:

Liepos 9 d. pradėtos mokėti socialinio draudimo pensijos – jos pasiekia gavėjus pagal įprastą grafiką, priklausomai nuo to, kuriame mieste žmogus gyvena ir kokį pensijos gavimo būdą yra pasirinkęs. Liepą padidintų pensijų sulauks senjorai su negalia, kuriems šiemet nustatytas 70-100 proc. netektas dalyvumas.

Pensijų padidinimas negalią turintiems senjorams – nuo šių metų sausio 1 d. pradėtos įgyvendinti negalios reformos dalis. Dėl didesnių pensijų mokėjimo nereikia kreiptis į „Sodrą“. Senatvės pensijos žmonėms su negalia apskaičiuojamos ir pradedamos mokėti be asmens prašymo, remiantis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros perduotais duomenimis apie nustatytą netektą dalyvumą.

Kiekvienam gavėjui padidėjusi pensija apskaičiuojama individualiai, priklausomai nuo netekto dalyvumo lygio ir senatvės pensijos dydžio. Keičiasi ir pensijos pavadinimas. Senjorai, kuriems nuo šių metų sausio 1 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustato 70-100 proc. netektą dalyvumą, nuo šiol gaus senatvės pensiją asmeniui su negalia.

Šių pensijų gavėjams siunčiami pranešimai asmeninėse „Sodros“ paskyrose www.sodra.lt/gyventojui ir registruoti laiškai, kuriuose nurodoma, koks bus jų senatvės pensijos asmeniui su negalia dydis.

Kada bus mokamos padidintos senatvės pensijos asmenims su negalia?

Senatvės pensijos asmenims su negalia pradedamos mokėti liepą. Dauguma gavėjų jas gaus pagal įprastą pensijų mokėjimo grafiką.

Kad pensijų apskaičiavimo ir skyrimo procesas vyktų sklandžiai, vykdoma daug programinės įrangos kūrimo ir testavimo darbų. Todėl nedidelė dalis gavėjų gali sulaukti padidintos pensijos ne kartu su pagrindiniu pensijų mokėjimu, o atskiru mokėjimu, kuris bus įvykdytas iki liepos mėnesio pabaigos. Tai reiškia, kad įprastą pensijos mokėjimo dieną šie gavėjai sulauks ankstesnio dydžio pensijos, o iki liepos pabaigos jiems bus išmokėta pensijos nepriemoka už liepos mėnesį.

Kartu visiems senatvės pensijų asmenims su negalia gavėjams bus išmokėta nuo dalyvumo lygio nustatymo datos (po šių metų sausio 1 d.) susidariusi nepriemoka. Pavyzdžiui, negalią turintis pensininkas šių metų balandį kreipėsi į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą ir jam buvo nustatytas didesnis nei 70 proc. netekto dalyvumo lygis. Liepą pensininkas gaus priklausomai nuo jo dalyvumo lygio padidintą senatvės pensiją, kartu su nepriemoka už tris mėnesius (nuo balandžio iki birželio).

Svarbu – liepą padidintų pensijų sulauks tie senjorai, kuriems didesnis nei 70 proc. netektas dalyvumas buvo nustatytas iki birželio 30 d. Jei netekto dalyvumo lygis nustatytas liepos mėnesį, padidinta pensija bus mokama nuo rugpjūčio.

Dalis gavėjų gali nepajusti pensijų padidėjimo

Dalies gavėjų pensijos gali nepadidėti arba padidėti nežymiai. Tai mažiausias pensijas gaunantys žmonės, kuriems mokamos mažiausių pensijų priemokos.

Turinčiųjų būtinąjį stažą visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2024 metais jis siekia 446 eurus. Jei būtinojo stažo žmogus nesukaupė, primokama mažiau. Tuomet priemokos dydis priklauso nuo turimo ir būtinojo stažo santykio.

Pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos – už praėjusį, įvertinus visų praeitą mėnesį gautų pensijų ir išmokų dydžius.

Pavyzdžiui, gyventojo, turinčio būtinąjį stažą, senatvės pensija šiais metais siekė 360 eurų ir buvo mažesnė nei 446 eurų, tad jis gaudavo ir 86 eurų priemoką mažų pensijų gavėjams. Visa žmogaus gaunama suma buvo 446 eurai.

Nuo liepos žmogaus su negalia pensija padidės ir sieks apie 420 eurų. Žmogus toliau gaus priemoką – 26 eurus – kad visa jo gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 446 eurai, tačiau jo kas mėnesį gaunama suma nepadidės.

Ką svarbu žinoti negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensijų gavėjams

Dalis senjorų, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra šiemet nustatė 70 procentų ir didesnį netekto dalyvumo lygį, toliau gauna negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensijas ir nėra kreipęsi dėl senatvės pensijos skyrimo. Taip yra dėl to, kad sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus žmogui mokama palankesnio dydžio pensija, tačiau negalima gauti dviejų – negalios (netekto darbingumo, invalidumo) ir senatvės – pensijų vienu metu.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijų skaičiavimo pokyčiai senjorams su negalia taikomi tik senatvės pensijų gavėjams, bet netaikomi netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams. Todėl žmonės, kuriems po šių metų sausio 1 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustatė 70-100 proc. netekto dalyvumo lygį ir kurie niekada nebuvo pateikę prašymo dėl senatvės pensijos skyrimo, gali tai padaryti dabar.

Prašymą dėl senatvės pensijos skyrimo galima pateikti prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui arba apsilankius bet kuriame „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje, taip pat atsiųsti paštu, pridedant patvirtintą asmens dokumento kopiją.

Parengta pagal:

<https://m.alytusplius.lt/naujienos/senjorai-su-negalia-sulauks-pensiju-padidejimo-ka-svarbu-zinoti>;

<https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/i-segaloviciene-prezidentas-tikisi-kad-negalios-reformos-neistiks-svietimo-pertvarkos-likimas-1181434#comment-5313411>;

<https://www.leidinyssau.lt/skelbimai/zinoti-svarbu/162-kaip-elgtis-neigaliajam-sulaukusiam-senatves-pensijos-amziaus>;

<https://www.sodra.lt/lt/naujienos/senjorai-su-negalia-sulauks-pensiju-padidejimo-ka-svarbu-zinoti?lang=lt>; žr. 2024-07-21.

///

BRANGO, BRANGSTA,

O KAD NEBEBRANGS, TIKĖTIS NAIVU

2024-07-19

Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo atnaujintas kompensuojamųjų vaistų kainynas. „Lietuvoje gyventojų išlaidos vaistams įsigyti – vienos didžiausių Europos Sąjungoje. Inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje yra vienas prasčiausių ES. Vaistų perkėlimas į kompensuojamųjų vaistų sąrašus kartais užtrunka ištisą amžinybę. Valstybinė vaistų kontrolės tarnybai trūksta žmonių, šlubuoja finansavimas“, – komentuoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė, pažymėdama, kad, Valstybės kontrolės duomenimis, 92 proc. sprendimų dėl paraiškų vaistą įrašyti ar jo neįrašyti į kompensuojamųjų vaistų sąrašus priėmimas užtruko ilgiau nei 180 d. (nuo 206 iki 911).

Ji atkreipia dėmesį, kad Vaistų politikos įgyvendinimo planas, kuriuo turėtų vadovautis Vyriausybė, iki šiol neparengtas, nors jau baigiasi kadencija.

„Vaistų politikos gairės dulka stalčiuje, įgyvendinimo planas neparengtas.

Vyriausybė įsipareigojo didinti vaistų prieinamumą, mažinti pacientų išlaidas receptiniams vaistams, didinti kompensuojamųjų vaistų vartojimo dalį“, – vardija O. Leiputė.

Lietuva pirmauja pagal mirštamumą, bet vaistai neprieinami

Ji pažymi, kad Europos kontekste Lietuva labai išsiskiria širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirtimis nuo jų, bet reikalingi vaistai nuo šių ligų nekompensuojami, labai brangūs, sunkiai pasiekiami.

Reikalingi inovatyvūs vaistai yra neprieinami. Parlamentarė O. Leiputė atkreipia visuomenės dėmesį, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba neseniai vėl pakartojo įspėjimą, kad sprendimų priėmimui dėl vaistų kompensavimo trūksta skaidrumo.

Didieji žaidėjai daro viską, kad galėtų diktuoti kainas

Leiputė ragina įvertinti korupcinių ryšių ir slaptų susitarimų poveikį vaistų kainoms.

Neseniai STT vėl pateikė įtarimus, kad 20 vaistinių ir klinikų susitarė dėl kainų. STT taip pat įspėjo dėl korupcinių rizikų priimant sprendimus dėl vaistų kompensavimo. Ištyrusi procedūras ministerijoje ir Valstybinėje ligonių kasoje, STT atskleidė, kad pareiškėjai nėra įpareigojami pagrįsti siūlomos kompensuoti kainos, o procesą prižiūrintys specialistai papildomai netikrina kainos tikrumo“, – pažymi parlamentarė.

Ji akcentuoja, kad sprendimų priėmimui dėl kompensavimo trūksta skaidrumo, nes dalyvaujančių asmenų ryšiai gali kelti korupcijos rizikas.

„Iš tikrųjų, sunku sveiku protu suprasti, kodėl šiandien, kai sukauptas didžiulis PSDF rezervas, vis dar tenka kovoti, kad būtų kompensuojami vaistai nuo retų ligų.

Yra atvejų, kai šeimos yra priverstos emigruoti į kitas šalis, kur tie vaistai kompensuojami“, – pažymi O. Leiputė.

Pasak parlamentarės, didžiausi rinkos žaidėjai yra išplėtoję ištisą neteisėtų priemonių arsenalą, kad galėtų diktuoti kainas.

„Ne paslaptis, kad jie griebiasi kainų derinimo, kainų fiksavimo, pasidalija rinką.

Piktnaudžiaudami dominuojančia padėtimi, stambieji rykliai derina veiksmus konkursuose, daro spaudimą valdžios institucijoms. Jie gali sumažinti ar nutraukti tiekimą, kad pasididintų pelno maržas, nustatyti produktų perpardavimo kainas, į savo platinimo tinklą neįsileisti prekiautojų. Jie derina veiksmus konkursuose (pvz., padaro klaidų, kad nelaimėtų konkurso), o vėliau mažesnėmis kainomis perleidžia paslaugas viena kitai.

Pavyzdžiui, Lietuvos vaistinių asociacija ir aštuonios farmacijos bendrovės derino siūlomas kompensuojamųjų vaistų maržas, kad užtikrintų papildomą pelną“, – primena O. Leiputė.

ŠALTINIS: Elta, 2024 07 02. Vaistai toliau brangs ir bus neprieinami, jeigu nesikeis politika, įspėja socialdemokratai.

///

NAUJIENOS IŠ JT ŽTT 55-osios SESIJOS

DEŠIMTMETIS PASTANGŲ, KAD ASMENYS SU NEGALIA NEBŪTŲ DISKRIMINUOJAMI:

ŠŪKIS: „STUMTI Į PRIEKĮ“

2024-04-18

Naujausiais Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos (JT ŽTT) duomenimis, 1 iš 5 moterų gyvenimo bėgyje patiria negalią, 1 iš 10 vaikų yra neįgalus. 46 proc. suaugusiųjų žmonių populiacijos amžiaus kategorijoje virš 60 metų yra asmenys su negalia, tai yra, kas antras vyresnis žmogus yra neįgalus. 1 milijardas asmenų su negalia gyvena besivystančiose šalyse, tai yra, 80 proc. visų neįgaliųjų asmenų Pasaulyje.

Šių metų kovo mėnesį prasidėjo 55-oji JT ŽTT sesija. Asmenų su negalia teisių gynimo srityje buvo labiausiai pabrėžiamas klausimas, kaip užtikrinti paramos sistemas, kad asmenų su negalia įtrauktis taptų realybe.

JT ŽTT buvo apibendrinti paskutiniojo dešimtmečio duomenys ir pokyčiai, susiję su asmenimis su negalia. Nustatyta, kokius iššūkius turi įveikti šie žmonės pokovidinėje situacijoje, akistatoje su klimato kaitos padariniais ir augančių ginkluotų konfliktų akivaizdoje bei kokio lygio diskriminaciją ir rizikas jie patiria //dėl daugybės pokyčių ir ypač dėl skaitmenizuotos aplinkos plėtros.

Remdamasi dideliu darbu ir rezultatais, pasiektais per pirmuosius 10 kadencijos metų, specialioji pranešėja Heba Hagrass paskelbė, jog įsipareigota siekti visiško neįgaliųjų teisių įgyvendinimo pagal Žmogaus teisių tarybos 2023 m. rezoliuciją 53/14. Norima iš tikrųjų pakeisti žmonių su negalia gyvenimą ir užtikrinti žmogaus teisių įgyvendinimą, nediskriminuojant šių asmenų ir sudarant sąlygas jiems gyventi vienodomis sąlygomis su kitais žmonėmis. Pranešėjos vizija yra susijusi su geresnės komunikacijos ir glaudžių ryšių užtikrinimu su neįgaliais asmenimis iš viso Pasaulio, jų poreikių išklausymu.

Pranešėja H. Hagrass paskelbė šūkį „JUNGIANTIS STUMTI Į PRIEKĮ“.

Pagrindiniai principai asmenų su negalia teisių ir jų diskriminacijos mažinimo srityje paskelbti tokie:

a) Dalyvavimas. Atsižvelgiant į neįgaliųjų judėjimo dalyvaujamąjį pobūdį, nuosekliai siekiama užtikrinti platų ir įtraukų neįgaliųjų dalyvavimą visoje jų veikloje;

(b) Įtrauktis ir įvairovė. Vadovaudamasi mandatu, specialioji pranešėja į savo darbą įtrauks įvairių negalių, amžiaus ir lyties aspektus ir nagrinės įvairias sunkinančias diskriminacijos formas, su kuriomis susiduria asmenys su negalia. Pabrėžiama, jog kai kuriems neįgaliesiems gali kilti didesnė atskirties ir diskriminacijos rizika. Specialioji pranešėja yra įsipareigojusi laikytis koncepcijos, kad neįgalieji yra žmonių įvairovės dalis;

c) Lyčių jautrumo klausimas. Specialioji pranešėja siekia ypatingą dėmesį skirti lyčių klausimo įtraukimui į savo darbą, visų pirma atsižvelgdama į daugialypę diskriminaciją, atskirtį ir sudėtingus žmogaus teisių pažeidimus, su kuriais daugumoje visuomenių susiduria neįgalios mergaitės ir moterys;
d) Mandato turėtojai, vykdydami savo įgaliojimus, stengėsi rodyti pavyzdį ir skatinti prieinamumą, konsultacijos, renginiai ir dokumentai prieinami visiems neįgaliesiems. Pavyzdžiui, visi pranešimai Žmogaus Teisių Tarybai ir Generalinei Asamblėjai buvo paskelbti Easyread versijomis. Be to, prieinamumas yra daugialypis klausimas ir būtina neįgaliųjų teisių sąlyga, todėl specialioji pranešėja įtrauks prieinamumą į savo esminį darbą;
e) Bendradarbiavimo požiūris. Įgaliojimai priklauso specialių procedūrų grupei, kurią 2023 m. lapkričio mėn. sudarė 46 teminiai ir 14 šalių įgaliojimai. Tai suteikia unikalią erdvę kryžminiam naudojimui, neįgalumo perspektyvos išplėtimui ir įtraukimui į kitus žmogaus teisių klausimus, o specialioji pranešėja ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su kitais specialiųjų procedūrų įgaliojimų turėtojais. Ne mažiau svarbus bus bendradarbiavimas su kitais Jungtinių Tautų žmogaus teisių mechanizmais, įskaitant sutartinius organus, ypač Neįgaliųjų teisių komitetą, ir kitus partnerius platesnėje Jungtinių Tautų sistemoje.

Specialiosios pranešėjos siekis yra užmegzti ryšius su neįgaliaisiais, komunikuoti su jais, siekiant sutelkti ir sustiprinti valstybės pastangas, kad kolektyviai būtų pakeistos ir užtikrintos neįgaliųjų teises.

Paskelbta, jog numatytąją asmenų su negalia diskriminacijos mažinimo darbotvarkę būtina stumti į priekį įvairiose politikos ir normatyvinėse sistemose, kad teisių užtikrinimo Konvencijos paradigmos pokytis būtų paverstas tikrove.

Taip pat įsipareigota reguliariai vertinti, kokia pažanga vyksta asmenų su negalia diskriminacijos mažinimo srityje.

Žinoma, ir Lietuvos atvejis neliks nepastebėtas. Kadangi asmenys su negalia iš tiesų aktyviai keičiasi informacija tarpusavyje ir tarptautiniu mastu, veikia įvairios interesų grupės, ne vien JT ŽTT ir valstybinio bei savivaldos biudžetų finansuojamos institucijos, ekspertai ir pan., skaitmenizacija suteikė ne tik naujas rizikas neįgaliesiems, bet ir naujas galimybes komunikuoti produktyviai, ateityje vargu ar pavyks demagogiškai viešinti ir deklaruoti, jog nebūdama besivystančioji šalis, o štai jau 20 metų kaip ES valstybė-narė, Lietuva, neva, laikosi kriterijų, keliamų dar 2006 m. patvirtintoje JUNGTINIŲ TAUTŲ NEĮGALIŲJŲ TEISIŲ KONVENCIJOJE.

Parengta pagal: 55th regular session of the Human Rights Council: Resolutions, decisions and President’s statements 55/8 A/HRC/55/L.8/Rev.1 53 meeting 3 April 2024. 2024 doc RIGHTS OF PERSONS WITH DISABILITIES: <https://documents.un.org/doc/undoc/gen/g24/006/37/pdf/g2400637.pdf?token=rtuME9TtCRkEaBvYF5&fe=true>, žr. 2024-04-14.

///

38 milijonus eurų Lietuvai kainavo slaugos paslaugas namuose apmokėti 2023 metais

GAL IR JUMS PRIKLAUSO TOKIOS PASLAUGOS, TAČIAU NEŽINOTE, KAIP JAS GAUTI?

2024-04-04

Nelaimės ištiktas asmuo neretai nežino, kur kreiptis. Ne taip seniai senyva pensininkė moteris patyrė traumą ir išsilaužė abi kojas. Moteris vieniša, turi butuką, tačiau vaikų, sutuoktinio ar giminaičių tame pačiame Lietuvos mieste, kur ji gyvena, neturi. Štai, ką jai pasakė jos šeimos gydytoja, pas kurią ji gydosi daugybę metų, kai ji kreipėsi pagalbos jau po to, kai buvo diagnozuotas abiejų kojų kaulų lūžis: „Aš jums niekuo padėti negaliu“, – toks buvo šeimos gydytojos atsakymas senyvai moteriai, kurios darbo stažas siekia apie 50 metų, mokesčių sumokėta jos nemažai, todėl orios senatvės ji, be abejo, tikėjosi pelnytai.

Ji kreipėsi į šeimos gydytoją negalėdama iškęsti skausmo, skambino ieškodama pagalbos. Pirmoji pagalba jai, žinoma, buvo suteikta, kojos sugipsuotos tą pačią dieną, kai ji jas išsilaužė krisdama, tačiau po to ji liko be jokios pagalbos ir jei ne jos gailestinga kaimynė, galimai ši nukentėjusioji ir traumą patyrusi pensininkė, kuriai gerokai virš 80 metų, būtų taip ir supuvusi sugipsuota tame savo butuke kur nors nelaimingai išgriuvusi iš lovos ar panašiai.

Nusivylusiųjų medikais ir jokių paslaugų už savo gausiai sumokėtus PSD mokesčius negavusiųjų dar abiejų karantinų laikotarpiu 2020-2022 m. buvo labai daug. Tačiau aukščiau aprašyta situacija yra šviežia ir visai ne mažyčio bažnytkaimio ar vienkiemio nutolusioje pamiškėje atvejis, tai nutiko didmiestyje, Lietuvoje praėjusį mėnesį.

Todėl bendro pobūdžio informacija, paskelbta ELTOJE, ir nudžiugino, ir kartu privertė susimąstyti, o kaip galimai vis dėlto realybė yra skirtinga nuo to, kas deklaruojama viešai, arba, situacija yra tokia: taip turėtų būti, bet kol kas tai gal mokslinės fantastikos sritis galimai arba paslaugos tik pačių medikų tėvams, jų artimiesiems ir kitiems reikalingiems bei labiau nusipelniusiems ir sugebėjusiems labiau užsiprichvatizuoti įvairių išteklių, įskaitant ir grynųjų pinigų pavidalu. Juk žinia, žmonėse sklando juokelis apie naujai praturtėjusįjį, kuris su kaulo lūžiu kreipėsi į gydymo įstaigą ir ten jo paklausė: "Dėsime gipsą?". Naujasis turtuolis atsakė: "Kodėl gipsą? Dėkite marmurą".

O štai, aprašymas, kaip turėtų būti ir kokia yra tvarka, pateikiama teksto citata be jokių taisymų:

„Su laiku mūsų visuomenėje auga slaugos paslaugų poreikis. Kad senstantys žmonės, nebegalintys savarankiškai pasirūpinti savimi, turėtų daugiau galimybių būti slaugomi jiems įprastoje aplinkoje, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama vis daugiau slaugos paslaugų namuose. Ligonių kasos primena svarbiausius dalykus apie šią slaugą.

Kas gali gauti?

Iš PSDF apmokamas slaugos paslaugas namuose gali gauti privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar dėl funkcinio sutrikimo sunku visavertiškai veikti kasdienėje buityje, taip pat tie, kuriems reikia pooperacinės slaugos.

Slaugos paslaugų namuose teikimą privalo užtikrinti visos pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams. Įstaigos šias paslaugas gali teikti pačios arba sudaryti sutartį su kita įstaiga.

Ar pacientui yra slaugos paslaugų namuose poreikis, vertinama pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną. Klausimyną pildo ir slaugos poreikį nustato paciento šeimos gydytojas, šeimos gydytojo komandoje dirbantis slaugytojas, gydytojas geriatras ar su juo dirbantis slaugytojas, pacientą ligoninėje gydantis gydytojas arba slaugytojas.

Siuntimą slaugos paslaugoms namuose gauti išrašo arba šias paslaugas paskiria paciento šeimos gydytojas.

Pacientai, kuriems po suteiktų chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savimi ir reikia pooperacinės slaugos, taip pat gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Tokiu atveju siuntimą išrašo gydytojas chirurgas, nurodydamas paciento slaugos rekomendacijas. Tuomet pacientas su siuntimu dėl slaugos paslaugų namuose teikimo turi kreiptis į savo polikliniką.

Pernai PSDF lėšomis apmokamomis slaugos paslaugomis namuose naudojosi per 50 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje. Per pastaruosius trejus metus šių paslaugų skaičius išaugo beveik 4 kartus – nuo 660 tūkst. 2020 metais iki maždaug 2,5 mln. 2023-iaisiais. Taigi kasmet prireikia vis daugiau PSDF lėšų slaugos paslaugoms namuose apmokėti: nuo 12,4 mln. eurų 2020-aisiais iki beveik 38 mln. eurų praeitais metais.

Kiek paslaugų vienam pacientui gali būti suteikta?

Kiek ir kokių slaugos paslaugas namuose teikiančių specialistų apsilankymų skiriama pacientui, priklauso nuo to, koks slaugos poreikis nustatytas – mažas, vidutinis ar didelis.

Tarkime, jei pagal klausimyną surenkama nuo 15 iki 29 balų, slaugos poreikis vertinamas kaip mažas. Pas mažą slaugos poreikį turintį pacientą specialistai, teikiantys slaugos paslaugas namuose, per kalendorinius metus nemokamai gali apsilankyti 52 kartus. Jei, užpildžius klausimyną, pacientui nustatomas vidutinis slaugos poreikis, šių paslaugų gavėjas gali būti aplankytas 156 kartus per kalendorinius metus, jei didelis poreikis – iki 365 kartų.

Pacientui, turinčiam mažą ar vidutinį slaugos paslaugų poreikį (vertinama pagal užpildytą klausimyną), skiriami ne daugiau kaip 2 apsilankymai per dieną. Turinčiajam didelį slaugos poreikį, PSDF lėšomis suteikiami ne daugiau kaip 3 apsilankymai tą pačią dieną.

Jeigu pacientui skiriamos slaugos paslaugos namuose, pirmą kartą slaugytojas apsilanko per 1–5 darbo dienas. Skubūs vizitai įvykdomi per pirmas 24 valandas, o planiniai – per 1–5 darbo dienas.

Slaugos paslaugos namuose pacientui nėra teikiamos, jei yra teikiamos ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos.

Kas ir kaip teikia?

Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Atvykę specialistai nebūna ištisą dieną slaugomojo namuose. Apsilankę pas pacientą, jie atlieka paskirtas procedūras ir suplanuotus veiksmus, numatytus specialisto.

Slaugos paslaugų namuose teikėjų komandą sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas. Nuo praėjusių metų slaugos paslaugas namuose teikiančios įstaigos gali pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus, o nuo šių metų liepos 1 d. šie specialistai turės papildyti visas slaugos paslaugas namuose teikiančias komandas. Kiekvienas specialistas slaugos paslaugas teikia pagal pacientų poreikius ir savo kompetenciją.

Pavyzdžiui, slaugytojas atlieka injekcijas, lašinės prijungimą, priežiūrą ir sulašinimą, paima kraują, šlapimą laboratoriniams tyrimams, atlieka elektrokardiogramą, pragulų profilaktiką ir priežiūrą, žaizdų ir dirbtinių kūno angų priežiūrą, maitinimą per vamzdelį ir kt.

Slaugytojo padėjėjas teikia asmens higienos paslaugas, pagalbą prausiant ar maitinant pacientą, keičiant jo padėtį, atliekant rytinę, vakarinę higieną.

Kineziterapeutas nustato, gydo, atitaiso judesių sutrikimą ir didina fizinį bei funkcinį pajėgumą. Padeda išvengti ligų, požymių, rodančių organizmo sutrikimą, laipsniško pažeidimų didėjimo, funkcijos ribotumo ir neįgalumo.

Ergoterapeutai moko atlikti daug skirtingų veiklų: nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar net darbinių įgūdžių lavinimo. Ergoterapeutas padeda paciento reikmėms pritaikyti namų aplinką, parenka pagalbines priemones: įtvarus, ramentus, vežimėlį, valgymo įrankius ir kt.

Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, turinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir kuriose gyvena 25 ar daugiau asmenų. Jose apsilankę slaugos komandos specialistai gali atlikti tik šias šeimos gydytojo ar su šeimos gydytoju dirbančio slaugytojo paskirtas procedūras: paimti ėminius diagnostiniams tyrimams, atlikti elektrokardiogramą, išmatuoti akispūdį, atlikti intervencines procedūras, dirbtinių kūno angų, opų ar pragulų priežiūrą, išsiurbti gleives.

Parengta pagal Panevėžio teritorinės ligonių kasos informaciją:

<https://elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/ligoniu-kasos-paaiskino-slaugos-paslaugu-namuose-tvarka-245842>, žr. 2024-04-04

///

NAUJOVĖ: VIEŠAJAME SEKTORIUJE NUO 2024 METŲ SAUSIO ATSIRAS KVOTOS ŽMONĖMS SU NEGALIA

Užimtumo tarnybos pranešimas

2023-09-12

Viešojo sektoriaus įstaigos jau nuo sausio turės didesnį dėmesį skirti savo komandų įvairovei ir personalo planavimo procesams. Naujovė ta, jog kvotos žmonėms su negalia kitais metais atsiras tose įstaigose, kuriose dirba ne mažiau nei 25 darbuotojai, ir sudarys ne mažiau 5 procentus bendro darbuotojų skaičiaus. Ši nauja nuostata atsiras įsigaliojus Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymui.

Oficialūs sprendimai įsigalios po kelių mėnesių, todėl Užimtumo tarnyba ragina viešojo sektoriaus įstaigas, įvertinus darbuotojų su negalia poreikį, jau dabar registruoti laisvas darbo vietas informacinėje platformoje, siūlyti galimybę darbo ieškantiems asmenims įsidarbinti. Taip pat šio sektoriaus darbdaviams siūloma bendradarbiauti su Užimtumo tarnybos specialistais vykdant darbuotojų atrankas. Esant poreikiui – organizuoti atrinktų kandidatų mokymą.

Akivaizdu, kad žmonių su negalia spartesnės integracijos į viešąjį sektorių galima bus pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant su įstaigomis, kurioms taikomas reikalavimas asmenų su negalia kvotai.

Užimtumo tarnyba viešojo sektoriaus įstaigoms padės įdarbinti reikiamos kvalifikacijos žmones su negalia. Jei šios įstaigos neturės tinkamos kvalifikacijos darbuotojo, yra pasirengusi organizuoti darbuotojų perkvalifikavimą, kad įgytų trūkstamų kvalifikacijų ar kompetencijų.

Į profesinio mokymo teikėjų sąrašą įtraukta per 160 mokymo paslaugų teikėjų, kurie siūlo daugiau kaip 400 formaliojo profesinio mokymo programų. Čia yra ir mokymo programų, tinkamų ketinantiems dirbti viešajame sektoriuje.

Pačioje Užimtumo tarnyboje šiuo metu dirba 1,2 tūkst. žmonių, iš jų – 5,4 proc. turi negalią.

Rugsėjo 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota daugiau nei 10 tūkst. asmenų su negalia, iš jų – tik 2,7 tūkst. yra įgiję aukštąjį išsilavinimą ir galėtų pretenduoti į laisvas darbo vietas viešajame sektoriuje. Didžiausia pasiūla atrankai yra Vilniaus mieste (24 proc.).

///

KAIP ELGTIS NEĮGALIAJAM, SULAUKUSIAM SENATVĖS PENSIJOS AMŽIAUS?

Į klausimus atsako LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

2023-08-29/30

Dėl darbingumo lygio prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui sukakus senatvės pensijos amžių, žmogus turi kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) ir pateikti prašymą. NDNT, atlikusi prilyginimą, išduos neįgaliojo pažymėjimą ir žmogus turės teisę naudotis dėl negalios jam priklausančiomis lengvatomis.

Atsakymas: Ir šiuo atveju asmuo turėtų kreiptis į NDNT ir pateikti prašymą iki senatvės sukakties dienos nustatytą darbingumo lygį prilyginti specialiųjų poreikių lygiui.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taip pat pateikė atsakymus:

Darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos.

Norint, kad būtų atliktas iki pensijos turėtas darbingumo lygio prilyginimas specialiųjų poreikių lygiui, asmuo, sukakęs senatvės pensijos amžių, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai turi pateikti:

prašymą nustatyti specialiųjų poreikių lygį,
asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą,
nuotrauką skaitmeninėje laikmenoje, jei asmuo nesutinka, kad jo veido atvaizdas būtų paimti iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro.

Jei asmeniui buvo nustatytas 0–30 proc. darbingumo lygis, nustatomas didelių specialiųjų poreikių lygis, jei 35–55 proc. – vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Jei nustatomas 60–100proc. darbingumo lygis, asmuo neįgaliojo statuso neįgyja, taigi ir prilyginimas specialiųjų poreikių lygiui neatliekamas.

Asmuo dėl turėto darbingumo lygio prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui kreiptis gali bet kada po senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, net ir praėjus keletui metų.

Dėkojame už atsakymus į „Padėkime sau‘19“ klausimus.

///

DAUGĖJA DIRBANČIŲ ŽMONIŲ SU NEGALIA

Užimtumo tarnybos pranešimas

2023-08-28

Užimtumo tarnyba fiksuoja pakitusius žmonių su negalia darbo rinkos rodiklius: šiemet sumažėjo darbo ieškančiųjų skaičius ir jų nedarbo trukmė. Rugpjūčio 1 d. registruota 10,7 tūkst. Bedarbio statusą turinčių asmenų su negalia – 10,9 proc. mažiau nei pernai tokiu metu. Jie sudaro 7 proc. Visų klientų.

Šiemet išryškėjo teigiama tendencija – greitesnė negalią turinčių klientų integracija į darbo rinką. Vidutinė nedarbo trukmė sumažėjo pusantro karto: nuo registracijos Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo toks žmogus nedirbo 307 dienas. Pernai nedarbo laikotarpis buvo 465 dienos.

„Pertvarkos rezultatai nuteikia optimistiškai. Siekiame, kad šie žmonės turėtų didesnes galimybes atviroje darbo rinkoje: siūlomos individualios paslaugos taikant atvejo vadybą, teikiamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Priemonių organizavimo įgyvendinimo skyriaus patarėja Ramunė Grigienė.

Ji pastebėjo, kad ankstesnė klientų segregacija labiau skyrė, o ne jungė: „Dabar visiems rinkos dalyviams aiškiau ir paprasčiau, nėra išskirtinių įmonių ir specialių joms išlygų, visi darbdaviai, nepriklausomai nuo įmonės statuso, gali gauti paramą įdarbindami žmones su negalia. Valstybės parama skiriama ne pagal įmonės statusą, o pagal tai, kur pats žmogus pasirenka dirbti“.

Palyginti su praėjusių metų liepa beveik penktadaliu (19,6 proc.) per metus sumažėjo 45-55 proc. darbingumo lygį turinčių bedarbių dalis. 1,3 proc. (iki 3,1 tūkst.) padidėjo asmenų su mažesniu kaip 40 proc. darbingumo lygiu skaičius. 8,5 proc. (iki 448) padaugėjo registruotų asmenų, kurių darbingumas – iki 25 proc. Sumažėjo ilgalaikių bedarbių, mažėjo profesinio pasirengimo neturinčių asmenų su negalia. R. Grigienės teigimu, daugiausiai tarp darbo ieškančių žmonių su negalia – vyresnių nei 55 metų amžiaus (53,3 proc.). Daugiau nei ketvirtadalis (28,3 proc.) neturi profesinio pasirengimo. Du trečdalius (66,3 proc.) sudaro asmenys, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumas. Vyrai sudaro kiek didesnę dalį – 51,7 proc.

Užimtumo tarnyba per septynis mėnesius padėjo įsidarbinti 3,3 tūkst. klientų su negalia. Daugiausiai – apie šeštadalį (17,4 proc.) priėmė administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančios įmonės. Aukštos kvalifikacijos darbus dirbti pradėjo kas septintas (14,4 proc.). Vidutinės kvalifikacijos darbuose įsidarbino pusė (49,8 proc.), iš jų daugiausiai – parduotuvių pardavėjais ir apsaugos darbuotojais. Nekvalifikuoto darbo pasiūlymus priėmė kiek daugiau nei trečdalis (35,8 proc.) asmenų su negalia – dauguma jų valo viešbučius ir kitas įstaigas. Tarp moterų daugiausiai yra ieškančių valytojo, pagalbinio darbininko, budėtojo, pardavėjo, nekvalifikuotų atsitiktinių darbų darbininko, pakuotojo ir administratoriaus darbo. Tarp vyrų – pagalbinio darbininko, sargo, automobilio vairuotojo, apsaugos darbuotojo, budėtojo ir kiemsargio.

Užimtumo tarnyba atkreipia darbdavių dėmesį, kad įdarbinant negalią turinčius žmones kompensuojama dalis patiriamų išlaidų. Naujovė nuo šių metų pradžios – subsidijos darbo asistento išlaidoms kompensuoti. Ši parama pirmąjį pusmetį buvo skirta 202 neįgalią turintiems asmenims.

Įdarbinimas subsidijuojant – viena paklausiausių priemonių, kai darbdaviui atlyginama dalis riboto darbingumo darbuotojui mokamo darbo užmokesčio išlaidų.

Įdarbinimo su pagalba paslaugos aktualios tiems, kuriems sunku suprasti darbo sutarties sąlygas, atliekamas funkcijas ir kt. Šiemet pagalbos atliekant įsidarbinimo procedūras paslauga suteikta 382 asmenims, o lydimoji pagalba – 100 asmenų.

Aktualus darbo vietų pritaikymas įdarbinant negalią turinčius asmenis arba jau dirbančių žmonių su negalia darbo vietai išlaikyti. Darbdaviams vienai darbo vietai pritaikyti gali būti skiriama iki 31 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžių sumos. Pritaikant darbo aplinką ir patalpų prieinamumą, kai reikia remontuoti pastatą (patalpą), skiriama parama – iki 4,7 MMA.

Užimtumo tarnyboje klientams su negalia taip pat siūloma įgyti paklausių darbo rinkoje profesijų dalyvaujant paramos mokymuisi priemonėse. Kai darbo vieta nutolusi nuo gyvenamosios vietos, žmonės gali pasinaudoti paramos judumui lėšomis.

///

NAUDINGA ŽINOTI ASMENIMS SU NEGALIA, NORINTIEMS DIRBTI SAVARANKIŠKAI

2023-08-15

Leidinys „Padėkime sau‘19“ pateikė klausimą Valstybinei mokesčių inspekcijai:

Mūsų leidinys yra skirtas asmenims su negalia ir jų artimiesiems. Pakomentuokite, kokios yra privilegijos asmenims su negalia, kurie dirba su individualios veiklos pažyma, mokesčių mokėjimo atveju. Gal jų iš viso nėra?

Atsakymas:

Komentuoja VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė

Šiuo atveju neįgaliesiems, vykdantiems individualią veiklą (IDV) būtent su IDV pažyma, atskirų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatų nenumatyta, naujovių nuo 2023 m. nėra, kol kas nenumatyta pokyčių ir nuo 2024 m. Dėl kitų galimų individualią veiklą vykdantiems neįgaliems asmenims taikomų išimčių ar lengvatų reikėtų kreiptis į Sodrą.

Tuo tarpu įsigyjant verslo liudijimą (VL), mokami fiksuoti savivaldybių tarybos nustatyti pajamų mokesčio dydžiai, todėl kai kuriais atvejais savivaldybės gali nustatyti mažesnį fiksuoto pajamų mokesčio dydį neįgaliems asmenims, kurie ketina vykdyti individualią veiklą įsigijus verslo liudijimą. Informaciją apie savivaldybių taikomų lengvatų sprendimus rasite čia.

VMI svetainėje,galima rasti VL skaičiuoklę, kurioje VL įsigyti planuojantis gyventojas nurodo ir jam taikomas lengvatas: https://www.vmi.lt/evmi/verslo-liudijimu-skaiciuokle.

Šių metų rugpjūčio 1 d. duomenimis, iš visų VL įsigijusių asmenų apie 4,3 tūkst. gyventojų pasinaudojo neįgaliems asmenims savivaldybių taikomomis GPM lengvatomis, dar apie 980 gyventojų GPM lengvatai įsigyjant VL pasinaudojo kaip tėvai (įtėviai), auginantys neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Dėkojame už informaciją.

Iliustracija aukščiau: Išgyvenimo virtuozė - H. K. Anderseno Undinėlė. Autorė Andžela Armonienė.

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

KAIP IŠSIRINKTI SVEIKATAI NEŽALINGUS MAISTO PRODUKTUS IR GĖRIMUS

2024-08-22

Kai perkate maisto produktus, būtinai skaitykite sudėtį etiketėje.

Net tų produktų, kuriuos nusiperkate jau anksčiau susipažinę su sudėtimi ir manote, kad Jums saugu juos vartoti, reikia nuolat pakartotinai persiskaityti informaciją apie sudėtį, nes ir to paties prekės ženklo tie patys produktai, kurie šiandien neturi kenksmingų E priedų, rytoj jau gali tuos kenksmingus priedus turėti. Taip gadinsite sveikatą sau ir namiškiams, kurie maitinasi kartu. Nekalbant jau apie visuomeninio maitinimo produkciją – tik įsivaizduokite, ką suvartojate pirkdami kokį kepsnį ar kitą patiekalą – sudėties su E priedais juk persiskaityti negaunate.

Todėl rekomenduotina maitintis namie, gamintis valgį patiems.

Nėra didesnės prabangos, kaip maitintis naminiu maistu. Į darbą protingiausia atsinešti maisto iš namų, reikia turėti maistui nešiotis pritaikytas dėžutes. Arbatą, kavą galima ir darbe pasiruošti, tačiau reikia prieš tai užsitikrinti, kad vartojate pakankamai švarų vandenį. Ne pro šalį gerai ir laboratorijoje išsitirti ne tik vandenį iš krano, kuris yra Jūsų darbovietėje, bet ir atvežamą plastiko talpose geriamąjį vandenį. Sveika naudotis sidabro šaukšteliais, panardinti arbatos ar kavos puodelyje jie apsaugo Jus nuo visų nepageidautinų vandens priedų. Patartina ir patiems pasigaminti sidabrinio vandens, tiesiog turėkite namie ąsotį ar kitą vandeniui laikyti tinkamą indą, nakčiai įpilkite ten vandens ir panardinkite sidabro – gali būti ir papuošalų pavidalo. Šiaip galima pasidomėti, kokios turėtų būti tikslios proporcijos – kokiam kiekiui vandens kokio kiekio sidabro reikia, bet išties kuo daugiau to sidabro sudėsite į vandenį, tuo geresnį gėrimą turėsite. Idealiai tinka sidabrinės vandens talpyklos, įmanoma rasti lombarduose, e-prekyboje sidabrinių gertuvių, ąsočių, kt.

O į parduotuvę išties reikia eiti kaip į biblioteką – skaityti apie E priedus, esančius norimuose įsigyti maisto produktuose ir spręsti, pirkti ar ne. Tas pats pasakytina ir apie labdaringai dalinamus produktus: vartoti ar ne, sprendžia pats žmogus, kuriam tie produktai skiriami.

Sąrašas žmogaus sveikatai žalingų E priedų yra gana ilgas, žemiau pateikiame kenksmingiausius E:

Gali sukelti vėžinius susirgimus: E 131, E 142, E 211, E 212, E 213, E 214, E 215, E 217, E 239, E 330

Didina cholesterolį: E 320, E 321

Didina kraujo spaudimą: E 250, E 251, E 252

Sukelia odos susirgimus: E 232, E 233

Sukelia išbėrimus: E 311, E 312

Naikina vitaminą B1: E 220

Sukelia virškinimo sutrikimus: E 222, E 223, E 224, E 226

Įtariama, kad yra pavojingi: E 104, E 122, E 141, E 150, E 151, E 171, E 173, E 180, E 240, E 241, E 471

Uždrausta vartoti: E 103, E 105, E 111, E 121, E 125, E 126, E 130, E 152, E 181

Pavojinga vartoti: E 102, E 110, E 120, E 124, E 127

Labai pavojingas: E 123.

NEKENSKMINGOS E MEDŽIAGOS YRA ŠIOS:

E 100, 101, 160, 161, 170, 174, 175, 200, 201, 202, 203, 236, 237, 238, 260, 261, 262, 263, 270, 280, 281, 282, 300, 301, 302, 303,304, 305, 306, 307, 308, 309, 322, 325, 326, 327, 331, 332, 333, 334, 335, 336, 337, 338, 339, 340, 341, 400, 401, 402, 403, 404, 407, 409, 410, 411, 413, 414, 420, 421, 422, 450, 461, 462, 465, 466, 471, 472, 473, 474, 475, 480

KAIP MAITINTIS SERGANT DEPRESIJA

2024-08-22

Depresija – tai klinikinė būsena, kai smegenyse pakinta serotonino apykaita, todėl žmogus jaučia liūdesį, nerimą, bejėgiškumą, prasmės nebuvimą. Ši būklė gydoma medikamentais ir psichoterapija, tačiau pagerinti kai kurių depresijos gydymui reikalingų medžiagų apykaitą gali ir tam tikri maisto produktai.

Pupelės. Visų rūšių pupelėse yra folio rūgšties, natūralaus vitamino B. Tai labai svarbus elementas, reikalingas įvairiems smegenų procesams vykti. Folio rūgštis padeda atsirasti neuromediatoriams, pernešantiems nervinius impulsus tarp neuronų. Vienas iš neuromediatorių yra ir hormonas serotoninas, kurio depresijos metu smegenyse ima mažėti. Natūrali folio rūgštis gaunama taip pat valgant: šparagus, špinatus, avokadus, brokolius, kiaušinius, pomidorų sultis.

Žuvų taukai. Tokiose riebiose žuvyse kaip tunas, lašiša, sardinė, skumbrė yra daug omega 3 riebiųjų rūgščių. Organizmas pats jų negamina, todėl vienintelis būdas jų gauti – valgyti žuvį. Kaip ir folio rūgštis, ji padeda smegenyse gamintis neuromediatoriams, taip pat ir serotoninui. 2011 m. amerikiečių žurnalas „Klinikinė psichiatrija“ skelbė, jog į tiriamųjų, sergančių sunkia depresija, mitybą buvo įtraukta produktų, kuriuose gausu omega-3 riebiųjų rūgščių. Praėjus kuriam laikui pacientų būklė žymiai pagerėjo. Šių rūgščių taip pat gausu graikiniuose riešutuose ir sėmenyse. Taip pat naudinga valgyti jūros kopūstus, nes juose gausu B grupės vitaminų, jų trūkumas nulemia chronišką nuovargį.

Dribsnių košė. Nesmulkintose avižose, kviečiuose, miežiuose gausu vitamino D. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad nuolatinis vitamino D trūkumas yra susijęs su depresijos išsivystymu. Vitaminas D taip pat reikalingas gerai serotonino apykaitai. Kiti vitamino D šaltiniai: saulė, neriebūs pieno produktai. Taip pat naudinga valgyti ir grikių košę.

Šokoladas – bet ne pieniškas ar baltasis, o juodasis. Tai antidepresantas Nr. 1. Šokoladas padeda organizme susidaryti laimės hormonams – endorfinams. Be to, juodajame šokolade yra magnio, kuris padeda įveikti stresą.

Migdolai - dar vienas natūralus antidepresantas, dažnai veikiantis kartu su šokoladu. Čia gausu magnio (234 mg 100 g) ir nemažai geležies (4,2 mg). Dar yra niacino (0,3 mg 100 g) ir folio rūgšties (40 mkg). Ir, žinoma, malonus skonis ir kvapas, kurį, kaip ir visiems riešutams, suteikia įvairios biologiškai aktyvios medžiagos. Tačiau atsargiai - migdolai labai kaloringi (660 kcal 100 g).

Makaronai - juose gausu amino rūgščių, kurios veikia nuotaiką ir padeda kovoti su depresija. Taip pat juose nemažai triptofano (100 mg 100 g). Svarbiausia - kad jie būtų iš kietų kviečių rūšių. Tokiuose makaronuose yra „lėtųjų“ angliavandenių. Skirtingai nuo greitųjų, nuo kurių didėja svorio, angliavandenių junginiai su mažu glikeminiu indeksu padeda ilgiau nejusti alkio jausmo. Juose daug B grupės vitaminų, niacino, folio rūgšties, geležies, kalcio ir fosforo.

Bananai. Juos vadina „laimės vaisiais“, juose yra ne tik laimės hormonų, bet ir kalio bei magnio. Šios medžiagos gali pagerinti protinę veiklą ir padeda įveikti depresiją.

Pieno produktai. Juose yra antioksidantų, B grupės vitaminų, mikroelementų, kurie padeda kovoti su nerviniais sutrikimais, ramina, skatina seratonino gamybą. Kietasis sūris pakelia nuotaiką, nes jame yra aminorūgščių. Varškėje yra B grupės vitaminų, ji rekomenduojama sergantiesiems depresija.

Mėsa. Rekomenduojama jautiena, joje gausu B grupės vitaminų. Patariama valgyti ir vištieną, nes joje yra triptofano. Ištikus stresui, naudinga valgyti buljoną.

Brokoliai. Juose gausu folio rūgšties, kuri padeda ištikus nerimui, stresui, panikos priepuoliams. Brokoliuose gausu vitaminų A, C, E, B1, B2, PP bei kalio, kalcio, geležies, natrio, fosforo, magnio, vario, jodo, chromo, boro.

Žinoma, visa tai nereiškia, kad esant depresijai, reikia maitintis tik sūriu ir šokoladu su migdolais. Tiesiog reikia lepintis šiais produktais dažnai, bet po truputį. Nepamirškite ir kito maisto - košių, mėsos, pieno produktų, daržovių ir žalumynų. Būtent juose yra tie patys B grupės vitaminai, kurie jau buvo paminėti anksčiau. Jie gan tolygiai pasiskirstę minėtuose produktuose: pavyzdžiui, mėsoje daug B12 ir B6 grupės vitaminų, žalumynuose - folio rūgšties, ankštiniuose ir košėse - niacino. Aiškėja, jog svarbiausia antidepresantinėje mityboje - įvairovė: nei negalvokite laikytis nuobodžios monodietos!

Esant lengvai depresijos formai ar pastebėjus jos požymius, medikai rekomenduoja pirmiausia keisti gyvenimo būdą.

Žmonėms, linkusiems į depresiją, rekomenduojama į racioną įtraukti triptofano turinčių produktų. Vienas tokių – liesa paukštiena. Pavyzdžiui, vištiena, valgoma be odelės ar naminiame sultinyje, veikia kaip natūralus antidepresantas. Be to, joje yra vitamino B12, kuris yra ne tik depresijos, bet ir nemigos priešas. Kitos rūšies paukštiena, liesa jautiena ar žuvis taip pat skatina serotonino gamybą organizme. Be mėsos, į valgiaraštį reikėtų įtraukti ir riešutus, lapines daržoves bei juodąjį šokoladą. Taip pat reikėtų nepamiršti ir skysčių, ypač vandens, arbatos ir kavos, kurios teigiamas efektas nors ir nėra ilgalaikis, tačiau neginčijamas. Pasak specialistų, idealus dienos valgiaraštis galėtų atrodyti taip: Pusryčiams – neskaldytų grūdų duonos ir vištienos krūtinėlės sumuštinis, nedidelis puodelis kavos ir sauja riešutų; Pietums – lašišos ar kitos, daug omega-3 riebalų rūgščių turinčios žuvies, žuvies kepsnys su rudaisiais ryžiais ir špinatų salotomis bei žaliąja arbata; Vakarienei – žolelių arbata, salotos ir apelsinas. Angliavandeniai taip pat skatina laimės hormonų gamybą, tad vienas kitas gabalėlis šokolado nepakenks, tačiau saldumynus rekomenduojama keisti uogomis ar javiniais batonėliais. Be abejo, savaitės valgiaraštyje maisto produktai turėtų varijuoti, be to, laikytis griežtų mitybos taisyklių nerekomenduoja net dietologai. Valgymas per prievartą ar nemėgstamų produktų įtraukimas į valgiaraštį ne tik neatneš naudos, bet kai kuriais atvejais net paskatins depresijos progresą.

Maisto produktai, kuriuos reikėtų vartoti atsargiai. Nors kai kuriuose produktuose yra medžiagų, gerinančių serotonino apykaitą, vis tiek turėtumėte atsižvelgti į tai, ar valgomas maistas neverčia jūsų jaustis blogiau. Tarkime, valgydami saldų, daug angliavandenių turintį maistą, galite pajusti staigų nuotaikos pagerėjimą. Vis dėlto gali nutikti ir taip, kad praėjus kelioms valandoms nuotaika subjurs dar labiau. Alkoholiniai gėrimai taip pat neturėtų būti vartojami kaip priemonė pasijusti geriau, nes pasibaigus alkoholio poveikiui bloga savijauta sugrįžta su kaupu; be to, didėja rizika susirgti alkoholizmu. Sergantiesiems valgymo sutrikimais, lydimais ilgalaikės depresijos, taip pat nereikėtų bandyti gydytis tik tam tikromis produktų grupėmis – verčiau ieškoti harmoningo požiūrio į maistą.

Valgymo ritualai. Psichologai pataria depresiją gydyti ne tik vartojant įvairius vaistus ir tam tikrus maisto produktus, bet ir ieškant mažų malonumų kasdienybėje. Sergant depresija gali dingti alkio jausmas, nieko nesinorėti, todėl svarbu maistą pateikti patraukliai. Tokiu atveju galėtų pagelbėti sergančiojo artimieji: gražiai paserviruoti stalą, pateikti skaniai atrodantį maistą. Reikėtų vengti kramsnojimo dirbant kompiuteriu, gulint lovoje. Stenkitės valgymui suteikti daugiau reikšmės nei paprastai, įvesti bent nežymaus ritualų laikymosi, atskirti valgymo erdvę nuo miegojimo, nevalgyti dirbant. Jeigu valgysite mažiau perdirbtų produktų, rinksitės natūralų sveiką maistą, jausitės „švaresni“, besirūpinantys savo kūnu. Tuomet galbūt kils noras ir sportuoti. Įrodyta, kad mankšta, net ir lengvi pratimai, aktyvina trūkstamo hormono serotonino atsiradimą. Taigi, sergant depresija vertėtų ne tik maitintis sveikai, bet ir pajudėti.
Vis dėlto depresija – sunki liga, kurią ne visuomet įmanoma įveikti pačiam, todėl jeigu nerimas, susierzinimas, liūdesys ir kitos neigiamos emocijos neapleidžia bent 2–3 savaites, rekomenduojama kreiptis į specialistą, kuris paskirs reikiamą gydymą.

Parengta pagal https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/mityba/kokie-maisto-produktai-yra-didziausi-depresijos-priesai-1030-491477?all#print&copied; http://www.delfi.lt; http://joyjoyjoy.ru/estesstyennye-antidepressanty.html

Iliustracija aukščiau: Pelė - taupyklė. Autorė Andžela Armonienė.

NAUJA RUBRIKA:

FINITA LA DOLCE VITA

ANONSAS:

GREITU LAIKU SKELBSIME PUBLIKACIJĄ APIE IMPERATORIŠKUS ĮPROČIUS

Iliustracija: Komunikacija: vienas --- daugeliui. 14 metų vaiko kūrinys.

„Nustatyta, kad nuo 50 iki 90 proc. inovacijų būna nesėkmingi bandymai… Nuo 30 iki 60 proc. į rinką pateikiamų naujų produktų neperspektyvūs“ (Cannon 1992, p. 294, 304).

Iliustracija aukščiau: C'est la vie. Autorė Andžela Armonienė. Nuotrauka padaryta 2023-12-13.

FINITA LA DOLCE VITA / 3

„GEROVĖ“ YRA PAČIAME VILNIAUS CENTRE NETOLI NUO GEDIMINO PILIES, BET BEVEIK NIEKAS NEŽINO, KAS TAI IR KUR TAI RASTI. KODĖL?

Andžela Armonienė

2024-08-14

Ivanas Mičiurinas sukūrė apie 300 naujų augalų. Kas po to?

Turėti išpuoselėtą sodą yra didelė privilegija. Apskritai, žmonių išlikimas tiesiogiai priklauso nuo augalų visomis prasmėmis, pradedant nuo to, kad augalai gamina deguonį, baigiant tuo, jog jie teikia maistą, iš jų gaminami gėrimai, kosmetika, farmacijos preparatai, statybos medžiagos, rūbai, augalai teikia poilsio, užimtumo, verslų plėtotės galimybes ir t.t.

Ivanas Mičiurinas sukūrė apie 300 naujų augalų. Jis buvo sodo augalų selekcininkas, gyvenęs 1855-1935 m. Anuometinėje TSRS jam buvo suteikti akademiko, mokslų akademijos garbės akademiko vardai. I. Mičiurinas išmanė augalų genetiką, kūrė visiškai naujas vaismedžių, uogakrūmių veisles, turėjo genetikos laboratoriją. Jis ištyrinėjo tarprūšinės ir tolimosios hibridizacijos, hibridų auginimo metodų klausimus, sukūrė kryžminimo pradinių formų parinkimo teoriją, paskelbė mokslo darbų apie tai. I. Mičiurinas žinomas ir dėl šio posakio: „Mes negalime laukti gamtos malonių. Mūsų užduotis – jas iš gamtos pasiimti“⸎. Tokiu principu jis vadovavosi selekcijos būdu greitindamas natūralią atranką gamtoje. Jo išrastų metodų, tyrimų tęsėjų buvo ir Lietuvoje. Kai kurios I.Mičiurino sukurtos augalų veislės buvo platinamos Lietuvoje, pavyzdžiui, ‘Šafraninis pepinas’. ⸎

Sodininkystei reikalingas milžiniškas kantrumas, rezultatų tenka laukti eilę metų, todėl ne veltui sakoma, jog sodininkai yra patys taupiausi žmonės, jie žino ilgo, nuoseklaus darbo prasmę ir vertę. Lietuvoje periodiškai kartodavosi sodininkystės tam tikro suklestėjimo laikotarpiai, susiję su ankstesniųjų dvarų kultūra, vėliau su tarpukario Lietuvos ūkių plėtra, poreikiu susikurti tas „gamtos malones“ patiems ir tiesiai savo ūkio ribose.

Tarpukario Lietuvos patirtis buvo prisiminta ir po 2004 m., Lietuvai tapus ES valstybe-nare, tikėtasi, jog būtent sodininkystė, uogynai bus tos sritys, kur bus verta investuoti.

Lūkesčius teko atidėti, deja, į šalį.

⸎ Šaltinis: <https://www.vle.lt/straipsnis/ivan-miciurin-1/>

Rojaus sodo nesukūrėme, bet galėjome. Kodėl?

Rojaus sodo su dideliais pelnais už gaminius iš vaisių ir uogų perspektyva Lietuvoje buvo prarasta. Tam tikra galimybė buvo nuo 2004-2005 m., tačiau ji buvo sužlugdyta itin paprastai: Lietuvoje gaminamo cukraus iš toje pačioje Lietuvoje užauginamų cukrinių runkelių fabrikai buvo uždarinėjami, cukraus gamybos kvotos kardinaliai sumažintos, cukrinių runkelių augintojų buvo paprašyta tiesiai šviesiai imti auginti kitas kultūras, keisti ūkių profilį, gal net imtis gyvulininkystės ir steigti pieno ūkius, jų užaugintų cukrinių runkelių tiesiog nebesupirkinėjo ar supirkinėjo ribotais kiekiais ir jie atsisakė iki tol itin pelningo cukrinių runkelių auginimo. O be cukraus, kuris vietinis ir nebrangus, iš uogų, vaisių gaminių rinkai nepagaminsi, kadangi tai nuostolinga ar beveik nuostolinga. Be to, sodininkystė buvo itin nuosaikiai remiama, išmokos už sodų plotus buvo nepakankamos, kad sodų, uogynų plotai Lietuvoje didėtų. Atvirkščiai. 2004-2008 m. net mažino rinkai skirtos produkcijos sodų plotus, naujų didelių beveik neužveisė, seni sodai nebeatsipirko, vien derliaus surinkimas, sandėliavimas tapo daugiau hobiu nei pelningu užsiėmimu. Dar daugiau. ES reglamentuose, paramos žemdirbiams skyrimo dokumentuose buvo išskiriama parama kriaušių, persikų augintojams, alyvuogių aliejaus produkcija įvairiopai skatinta, tačiau palyginti mažų sodininkystės ūkių, kuriuose nėra nei persikų, nei kriaušių ar alyvmedžių giraičių, nepasiekė jokia reikšmingesnė parama ar paskatinimas, prognozės, vertingos konsultacijos steigiantiesiems ar ketinantiems plėtoti naujus sodininkystės ūkius apie pelnus, galimus ateityje iš sodininkystės, uogų auginimo. Kas tuo vis dėlto užsiėmė, darė tai savarankiškai, neretai pasisėmę praktinės patirties JK, Norvegijos, Vokietijos, Lenkijos ūkiuose.

Tuo pat metu kaimynai lenkai atsinaujino praktiškai visus pramoninius sodus ir uogynus, atsisakė senų sodų, užveisė žemaūgių obelų ir kitų vaismedžių didžiulius naujus plotus ir išplėtojo sandėliavimą, perdirbimo pramonę. Jie tapo didžiausiais uogų, vaisių augintojais visoje ES, o kartu su Lenkijoje užveistais sodais, uogynais, ES tapo lydere Pasaulyje pagal uogų, vaisių perdirbimo kiekybinius rodiklius, ėmė gauti apčiuopiamą pelną iš eksporto į trečiąsias šalis. Lietuva su savo itin nedideliais kiekiais užauginamų vaisių, uogų, perdirbamų cukrinių runkelių į baltąjį cukrų, galėjo prisišlieti prie kaimynų lenkų ir pelningai plėtoti sodininkystę, perdirbamąją pramonę ir net mažus sodininkystės ūkius su nedideliais uogienių, kitų uogų, vaisių perdirbamosios gamybos cechais.

Kur ta „Gerovė“ ir kas tai yra?

Kaip nebūtų keista, tokiomis aplinkybėmis išliko „Gerovė". Ji nuo seniai yra pačiame Vilniaus centre, netoli nuo Gedimino pilies kalno. Bet ar daug kas žino, kas tai ir kaip tai rasti? Juk tai paprasčiausias nuo itin seniai veikiantis fabrikas. Niekas nežino, kiek daug „gerovės“ tas fabrikas sukūrė, tačiau suskaičiuoti jame pagamintus uogienių pripildytus stiklainius įmanoma.

Toliau pereiname prie rinkos tyrimo, atlikto ankstesniais metais, tačiau visa tai liko aktualu ir šiandien.

Lietuvoje žemės ūkio ir maisto produktų gamintojų galimybės mažinti gamybos išlaidas ribotos. Būtent todėl ypatingas dėmesys skiriamas naujiems gaminiams kurti ir jiems parduoti. Tiekti rinkai naujus gaminius yra rizikingiau, negu gerai žinomus. Kita vertus, nuo perdirbėjų sugebėjimo prisitaikyti prie rinkos pokyčių priklauso augintojų verslo perspektyva. Pavyzdžiui, vaisių ir uogų auginimo verslas yra priklausomas nuo džemų, marmeladų, tyrių, drebučių ir pastų (toliau – džemų) gamintojų sėkmės. Džemų gamyba Lietuvoje 2001–2005 m. nuolat augo. Pavyzdžiui, 2005 m., palyginti su 2001 m., produktų gamybos apimtys (4,2 tūkst. t) išaugo 61,5 proc. Gamintojų parduotos produkcijos kiekiai kasmet didėjo gana tolygiai. 2005 m., palyginti su 2004 m., parduota beveik 10 proc. daugiau produkcijos.

Per 2003–2005 m. išaugo džemų pasiūla ir paklausa, tačiau pusiausvyra nebuvo pasiekta, mat pasiūla augo sparčiau už paklausą. Didžiosios gamintojos Lietuvoje – UAB konservų fabrikas „Gerovė“ ir UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ taiko rinkos plėtros strategijas, o sėkmė didžiąja dalimi priklauso ne tik nuo papildomų investicijų rinkodaros priemonėms.

Itin svarbu yra užsitikrinti nuolatinį žaliavos tiekimą, nes neįmanoma planuoti pramonės plėtros, žaliavos. Per 2002–2005 m. džemų pardavimo kaina labiausiai buvo nukritusi 2004 m., o 2005 m., palyginti su 2004 m., ji pakilo daugiau kaip 11 proc. ir be pridėtinės vertės bei akcizo mokesčių vidutiniškai siekė 2,5 Lt/kg. Gaminių pasiūla didėjo kasmet, gamintojai kitų šalių rinkoms skirtą produkciją 2002–2005 m. pardavė vidutiniškai perpus pigiau negu šalies rinkoje. Pajamos už parduotus džemus kasmet didėjo, taip pat augo ir už eksportuotus gaminius gaunama pajamų dalis.

Deja, mažėjo galimybės didinti pridėtinę vertę, gamintojai lieka nežinomi, didinti prekės ženklo žinomumą nebuvo prasmės ir galimybių – taip prarandamas perspektyvumas. Be to, analogiškos trečiųjų šalių produkcijos pasiūla nuolat skatina ieškoti naujų būdų išlikti rinkoje, o kai savikainos mažinimo galimybės ribotos, pagrindiniu privalumu išlieka išskirtinė kokybė, natūralumas. Tad gamybos tęstinumą būtų galimai užtikrinęs Nacionalinės maisto kokybės schemos taikymas. ES džemų rinkoje Lietuva negali prilygti Vokietijai ar Didžiajai Britanijai pagal parduotos ar suvartojamos produkcijos kiekį (šimtai tūkstančių tonų), todėl tikslingiau rinktis nedidelių rinkos nišų užėmimo strategijas.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, perspektyviausios nedidelės rinkos. 2005 m., palyginti su 2004 m., iš Lenkijos į kitas šalis eksportuota 24 proc. mažiau džemų. ES didžiosios džemų ir marmeladų gamintojos – Vokietija, Didžioji Britanija ir kitos šalys – yra įsitvirtinusios rinkoje, todėl naujųjų ES šalių narių produkcija turėtų būti pateikiama vartotojams itin išradingai taikant rinkodaros rėmimo priemones.

Lietuvoje nėra gamintojų organizacijų, todėl tenka konkuruoti su geriau organizuotais kitų šalių gamintojais, gaunančiais ES paramą, kuri pavieniams augintojams ir gamintojams yra neprieinama. Tai reiškia, jog įmanoma išvengti kai kurių nesėkmių ir perimti gerąją patirtį, pasiūlyti rinkai kai ką unikalaus. Pavyzdžiui, itin vertinami vadinamieji „etniniai ingredientai“. Džemų rinka ES mažai kinta: vartojimas pastovus, stambieji gamintojai Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, kai kuriose kitose ES šalyse turi stiprius prekės ženklus ir yra užsitikrinę perspektyvą. Problemų nekyla ir dėl žaliavos. Po ES plėtros Bendrija tapo didžiausia perdirbti skirtų vyšnių, serbentų, braškių, aviečių, agrastų augintoja pasaulyje. Vien kaimyninė Lenkija tiekia daugiau kaip 67 proc. žaliavos, kuri neturėtų brangti. Kas tokiu atveju rekomenduotina? Tikslinga plėsti produktų rinkas ar sukurti naujas? Europos Komisija pataria kurti naujus produktus ir naudotis Kaimo plėtros programos parama rinkodaros priemonėms, žaliavai perdirbti, maisto kokybei gerinti. Konkurencingumui sustiprinti siūloma diegti inovacijas ir taikyti rėmimo priemones. Lietuva ES užima gana kuklią vietą pagal džemų gamybos apimtis: 2001–2005 m. vidurkis – 3,4 tūkst. t. Mažiau gaminama tik Airijoje, Estijoje, Slovėnijoje (Maltos ir Kipro duomenys nepateikiami).

Todėl lieka trūkumus paversti privalumais

Lietuvoje 2003–2005 m. vidutiniškai suvartota apie 5,1 tūkst. t džemų kasmet. Per 2006 m. sausio ir rugsėjo mėnesius Lietuvoje suvartota 3,5 tūkst. t džemų. Palyginti su 2005 m. tuo pačiu laikotarpiu, produkcijos suvartota 20,5 proc. mažiau: šalyje pagamintos – 20 proc., importinės – 21 proc. Lietuvoje pagaminta produkcija 2005 ir 2006 m. sudarė 57 proc. visų suvartotų džemų. Rinka sparčiai siaurėjo, todėl tikėtina, kad dalies produkcijos gamyba bus nutraukta, atsiras daugiau naujų tos pačios prekių grupės gaminių. Lietuvoje išlikusi tradicija virti uogienes namų sąlygomis, tad prarandama rinkos dalis reiškia, kad įsiūlyti vartotojams naujus gaminius nėra lengva. Tačiau vadinamosios „namų sąlygos“ ir šeimos receptai yra gana palanki aplinkybė naujai veiklai. Kaimo plėtra ir mikroįmonių bei smulkių įmonių steigimas yra suderinami procesai, galimybė ūkiuose ne tik auginti uogas, vaisius, bet ir juos perdirbti – tai pirmiausia būdas gauti didesnį pelną. Svarbiausia kruopščiai pasirinkti asortimentą, neužmiršti, kad be džemų yra dar ir uogienės, sirupai, drebučiai, tyrės, įvairūs gėrimai, gaminami iš vaisių, uogų. Būtina rasti, kas padėtų sukurti prekės ženklą, numatyti, kas, kur, už kiek galėtų pirkti naujuosius gaminius. Vertėtų išvengti tų pačių rinkų ir asortimento, kuriuos jau yra pasirinkę fabrikai. Natūralių gaminių paklausa priklausytų nuo to, kaip sėkmingai būtų pritaikytos rinkodaros priemonės, pavyzdžiui, platinimo tinklą galima sukurti kaimo turizmo sodybose, lietuvių bendruomenėse Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, kitose šalyse. Džemų rinkos dalyviai turėtų pasirinkti, kokias papildomas paslaugas verta derinti su produktų gamyba, nes užimti palyginti nedideles rinkos nišas reikia ypatingo išradingumo. Europoje populiarėja ne tik tai, kas „seniai užmiršta“, bet ieškoma atsvaros ir stambiųjų prekybos centrų siūlomoms masinio vartojimo prekėms, siekiama priimtino kokybės ir kainos santykio. Augant įvežtinių džemų, marmeladų, drebučių, tyrių ir pastų pasiūlai, Lietuvos gamintojams, kurie vis dar išlikę rinkoje, būtina: pateikti rinkai naujų gaminių; kurti produkcijos platinimo tinklą; daugiau investuoti į rinkodaros rėmimo priemones. ⸎⸎

⸎⸎ Šaltinis: <https://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/2007/02/dzemus-ir-marmeladus-virsime-ar-pirksime/>

Ir viskas? O kur laiminga pabaiga?

Viltis visada miršta paskutinė. I. Mičiurino pasiekimų neverta užmiršti, lygiai kaip ir verta išsaugoti paveldą, susijusį su uogų, vaisių perdirbimo receptais, sukurtais labai seniai ir išsaugotus iki šių dienų, pavyzdžiui, apie tai, kaip namuose pasigaminti Imperatoriaus valgytą uogienę, kurios receptas yra mažiausiai kelių šimtų metų senumo.

Niekas, kas nuo seno įpratęs prie įvairių spalvų stiklainių, pripildytų uogienėmis, džemais, kompotais, drebučiais ir sirupais, išrikiuotų eilėmis rūsio lentynose ar šaldytuve, kas tiesiogiai mintyse siejama su ramia ir sočia žiema, kada bus galima storai užsitepti riekę pyrago ar batono mėgstama uogiene ar mirkyti skanų blynelį uogų tyrėje, gurkšnoti saldrūkštį kompotą iš trilitrinių stiklainių, neatsisakys uogienių ir džemų virimo namų sąlygomis net tuomet, kai senatvė žmogų suriečia į kuprą ir stovėti prie viryklės karštomis vasaros dienomis su sopančiais kojų sąnariais darosi vis sunkiau. Kaip pilstė moterys išvirtą uogienę į stiklainius, taip ir pilstys, konservuos, kaups atsargas žiemai vasarą nekreipdamos dėmesio net į tai, jog tų namų sąlygomis pagamintų džemų, sirupų, uogienių savikaina neretai yra gerokai didesnė už gana geros kokybės parduotuvėse parduodamų analogiškų gaminių, kai jie išparduodami pritaikius akcijas taip pamėgtuose visų Lietuvos senjorų prekybos centruose.

Žmonės vis dar turi išpuoselėtus sodų sklypelius, užsiaugina vaisių ir uogų, kuriuos būtina tinkamai paruošti ilgesniam laikymui. Akivaizdu, jog jaunesnės kartos žmonės uogienėms, džemams nebėra taip ištikimi kaip tie, kurie esamu metu yra virš 65 metų. Populiarėja šaldytos uogos, vaisiai, atsirado greito užšaldymo technologijos, kada visos vertingos medžiagos ir vitaminai išsaugomi, o tokiu būdu užšaldytus vaisius, uogas nesunku sudėti į plaktuvą, pasigaminti skanių gaivių kokteilių be jokio cukraus. Bet stebėtina yra tas, jog net ir iš šaldytų gėrybių senjorės įsigudrina privirti uogienių, iš kurių vėliau pasidariusios pertepimų sluoksnius jos prikepa ir pyragų bei tortų ar bandelių. Įprotis yra labai stiprus dalykas, todėl uogienė su garuojančia arbata dar negreitai paliks įprastinį bet kurio namų ūkio stalą, o iš šaldytų gėrybių suplakti kokteiliai nebūtinai visam laikui išstums gerą ir skanų močiutės kompotą ar kisielių iš spanguolių ant Kūčių stalo. O ką bekalbėti apie namuose pagamintas uogiene įdarytas varškės spurgas, taip mėgstamas vaikų ir senelių su protezuotais dantimis, kuriais itin malonu kramsnoti minkštutėles spurgas.

2005-2007 m. Lietuvoje jau buvo perteklius juodųjų serbentų krūmais užsodintų žemės ūkio paskirties plotų. Kaip susitarę, visi, kurie gavo po 3 ha ar kiek daugiau žemės, suskubo kažką su ja daryti, jei nepavyko jos parduoti ar nenorėta to daryti su viltimi, jog kažkada ta turima žemė duos dar ir pelną, mat išmokos iš ES atsirado tik 2004 m., pradžioje jos nebuvo itin dosnios. Taigi, juodųjų serbentų gausinimas buvo virtęs visuotiniu reiškiniu. Serbentų krūmų priežiūra nėra sudėtina, iš priduodamų uogų tikėtasi gerų pelnų. Bet kai tų juodųjų serbentų priauginta buvo daug, jų supirkimas beveik sustojo, užsienio rinkas ženkliai pigesniais nei lietuviškais serbentais užpylė pirmiausia lenkai. Lietuviškų serbentų nebebuvo kur dėti, supirktuosius pradėjo šaldyti. Bet kai ir šaldikliuose laikomų uogų terminas ėmė eiti į pabaigą, nutiko štai kas. Kelios įmonės Lietuvoje, kurios vis dar vykdė uogų, vaisių konservavimą, iš tų šaldytų juodųjų serbentų privirė itin neblogų uogienių, džemų ir juos gana pelningai išpardavė ta pati „Gerovė“ tai yra, fabrikas, esantis visai netoli nuo Gedimino pilies kalno Vilniuje.

Daugiau rasite čia: VIRĖ, VERDA IR VIRS. Autorė A. Armonienė. 2024-08-03 <https://www.leidinyssau.lt/naudinga>

Naudota literatūra

Armonienė, Andžela. Informacijos apie Europos Sąjungą politikos poreikis. Mokslo Lietuva. 1998, Nr. 15, tęsinys 1998, Nr. 16.
Armonienė, Andžela. Vaisiai ir uogos. Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra. 2004.
Armonienė, Andžela. Vaisiai ir uogos. Rinkotyra: Žemės ūkio ir maisto produktai. 2004-2006, Nr. 1-4 (iš viso 8 straipsniai).
Armonienė, Andžela. Vaisiai ir uogos. Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra. 2005.
Armonienė, Andžela. “Vieno balso” pranešimas: būdas laimėti rinkoje. Reklamos ir marketingo idėjos. 2005, Nr. 5.
Armonienė, Andžela. Europos Sąjungos žemės ūkio produktų pardavimų skatinimo programos. Rinkotyra: Žemės ūkio ir maisto produktai. 2005, 3(29). P. 99-105.
Armonienė A., Kšivickienė D. Sunkiai prognozuojama juodųjų serbentų rinka. Mano ūkis. 2005, Nr. 8. <http://www.manoukis.lt/index.php?sub=full &news_id=2310 &ban_id>
Armonienė, Andžela. Metodinė medžiaga: Reklamos vadyba: komunikacijos strategija ir planavimas. Dalyko studijų metodinė medžiaga. Vilniaus teisės ir verslo kolegija, 2005, 15 p.
Armonienė, Andžela. ES taikomų žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo priemonių įgyvendinimas Lietuvoje. 2005 m. ataskaita. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2005.
Armonienė A., Kviklys D., Viškelis P. Vaisių ir uogų auginimo Lietuvoje galimybių tyrimas siekiant realizuoti išaugintą produkciją šviežią bei perdirbtą. Ataskaita „Iš vaisių ir uogų pagamintų produktų marketingo analizė“. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2006.
Armonienė, Andžela. Džemus ir marmeladus virsime ar pirksime. Mano ūkis. 2007, Nr. 2. <http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=1195&z=56>
Armonienė, Andžela. Sulčių rinka paklausos augimo sąlygomis. Rinkotyra: Žemės ūkio ir maisto produktai. Atiduota spaudai. Publikuota: Perspektyvumo prielaidos: inovacijos, rėmimas, pridėtinė vertė. Prielaidų tyrimas kintančioje rinkoje. Paskelbta 2021-02-16 www, perspausdinta 2024-06-07 Padėkime sau'19 ISSN 2669-1876, <https://www.leidinyssau.lt/naudinga>
Cannon, Tom. Basic marketing: Principles and practice. 3 rd ed. Dotesios Ltd, Great Britain, 1992. 464 p. ISBN 0-304-32558-9.
FAS/USDA Horticultural & Tropical Products Division. World apple juice situation: Global apple juice production recedes as China’s apple crop declines. [Žiūrėta 2006 m. spalio 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.usda.gov>.
Fill, Chris. Marketing communications: frameworks, theories and applications. London; New York; Toronto: Prentice Hall, 1995. 515 p. ISBN 0-1315-0962-4.
Komisijos (EB) ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui KOM(2006) 345, 2006 m. birželio 28 d., apie padėtį perdirbti skirtų minkštųjų vaisių ir vyšnių sektoriuje SEK(2006) 838.
McDonald, Colin ir Vangelder Phyllis. The Esomar handbook of market and opinion reserch. 4th ed. Amsterdam: ESOMAR, 1998. 1171 p. ISBN 92-831-1271-7.
Patton, Michael Q. Creative evaluation. 2 nd ed. Newbury Park; Beverly Hills; London; New Delhi: SAGE Publications, 1987. 264 p. ISBN 0-8039-1395-8.
Shultz, William J.; ir Mazze, Edward H. (ed-s). Marketing in action: readings. Belmont; California: Wadsworth Publishing Company, 1963. 486 p.

[1] Žemės ūkio ministerijos užsienio prekybos duomenų bazės (Statistikos departamento prie LRV duomenys).

[2] Komisijos (EB) ataskaitos Tarybai ir Europos Parlamentui KOM(2006) 345, 2006 m. birželio 28 d., apie padėtį perdirbti skirtų minkštųjų vaisių ir vyšnių sektoriuje SEK(2006) 838 priedas.

Iliustracija aukščiau: Iki vyšnios ant torto kelias ilgas, o iki uogienės ant torto, dar ilgesnis. Autorė Andžela Armonienė. Nuotrauka padaryta 2023-03-12.

FINITA LA DOLCE VITA / 2

TAIP BUVO 2008-2013 m. O KAIP BŪTI GALĖJO?

CUKRAUS RINKOS DYDŽIO IR PERSPEKTYVUMO LIETUVOJE ĮVERTINIMAS

Andžela Armonienė

Parašyta 2014 m., paskelbta 2024-07-13

Lietuvoje (toliau – LR) 2008-2013 m. laikotarpiu cukrų gamino 2 fabrikai – „Nordic Sugar Kėdainiai“ ir „Arvi cukrus“.

Cukraus gamybai buvo taikomos kvotos.

LR nacionalinė cukraus gamybos kvota sumažėjo 12 proc. – nuo 103 tūkst. tonų įstojus į ES metu 2004 m. iki 90,3 tūkst. tonų 2013 m.

Šalies vidaus cukraus poreikis – apie 100 tūkst. tonų.

Cukraus gamyba LR 2008-2013 m., skaičiuojant tonomis, nuo 2008 m. iki 2013 m. išaugo dvigubai, 2008-2013 m. laikotarpiu LR buvo pajėgi apsirūpinti cukrumi pagal vidaus rinkos poreikius. LR metams reikėjo apie 100 tūkst. t cukraus, ir dar LR turėjo cukraus perteklių, galimą eksportuoti. Duomenys apie cukraus gamybą, suvartojimą pateikti 1-3 pav.

1 pav. Cukraus gamyba Lietuvoje 2008-2013 m., tonomis

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

http://db1.stat.gov.lt/

2 pav. Cukraus suvartojimas Lietuvoje 2008-2013 m., tūkst. t

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas;

http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/saveselections.asp

Vidutiniškai LR buvo suvartojama 99,8 tūkst. t cukraus per metus. Nagrinėjamu laikotarpiu gyventojų skaičius šalyje nuo 3,21 mln. 2008 m. sumažėjo iki 2,97 mln. 2013 m., tačiau augo cukraus suvartojimas, skaičiuojant kilogramais vienam gyventojui, pavyzdžiui, 2013 m. 1 gyventojas LR suvartojo 3,2 kg daugiau cukraus per metus nei 2008 m., o tai rodo galimai augančią cukraus rinką šalyje. Be to, reikia įvertinti Pasaulinės finansų krizės laikotarpį 2008-2012 m., kada natūralu, jog vartojimas LR krito ne tik cukraus, bet ir apskritai visų rūšių maisto ir nemaisto produktų, prekių, įvairių rūšių paslaugų pirkimai sumažėjo ir kt.

3 pav. Cukraus suvartojimas Lietuvoje 2008-2013 m. 1 gyventojui kg

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Cukraus pardavimai. 2013 m. cukraus fabrikai pardavė 142,04 tūkst. t baltojo cukraus: Lietuvos rinkoje 2013 m. parduota 68,41 tūkst. t, ES – 73,63 tūkst. t. Palyginti su 2012 m., cukraus pardavimai padidėjo 9,1 proc. Pardavimai į Lietuvos rinką padidėjo 10,7 proc., į ES rinką – 7,7 proc.

Cukraus eksportas ėmė augti nuo 2011 m., tiesa, 2013 m. jis truputį nukrito, palyginti su 2012 m., tačiau vis viena užsienio prekybos balansas buvo teigiamas, žr. 4 pav.

4 pav. Cukraus eksportas ir importas iš Lietuvos 2008-2013 m., mln. Lt.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/saveselections.asp

Pagal eksporto apimtis tonomis didžiausios lietuviško cukraus pirkėjos buvo Latvija, Rusija, Estija, LR importavo daugiausia cukraus iš Lenkijos, pavyzdžiui, 2013 m. – 20,7 tūkst. t.

5 pav. Baltojo cukraus eksportas Lietuvoje 2012–2013 m., t

6 pav. Baltojo cukraus importas Lietuvoje 2012–2013 m., t

APIBENDRINAMOJI IŠVADA: Cukraus rinka LR turėjo potencialą sparčiai augti.

Cukraus rinka buvo auganti, 2013 m., palyginti su 2012 m., ji išaugo 17,4 tūkst. t., arba 15 proc., ir pasiekė 132,5 tūkst. t.

PASTABA. Kopijuoti draudžiama, norint cituoti, naudoti bet kokia forma, kreiptis į redakciją leidimo e-adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

IŠVADOS

Cukraus rinkos augimą Lietuvoje 2008-2013 m. lėmė pirmiausia ženklus gamybos augimas ir truputį sumažėjęs eksportas.
Cukraus rinka LR buvo nuolat reguliuojama – cukrus akcizinė prekė, be to, ES taiko jo gamybos kvotas. Cukraus rinkos reguliavimas, įskaitant ir cukrinių runkelių auginimo ribojimus, cukraus gamybos fabrikų skaičiaus mažinimą LR nuo 2004 m., LR ekonomikai žalingas. Cukraus pramonė LR, jei nebūtų taip griežtai reguliuojama kvotomis ir kt., jos plėtra būtų buvusi neįtikėtinai pelninga pirmiausia cukrinių runkelių augintojams. Cukraus gamybos fabrikų silpninimas, jų skaičiaus mažinimas, geografinis nutolimas nuo cukrinių runkelių augintojų atnešė rezultatą – LR skurdinimą plačiąja ta žodžio prasme. Pralaimėjo ir vartotojai, perdirbėjai, maisto gamybos pramonės atstovai, pavyzdžiui, konditeriai, šokolado, alkoholinių gėrimų gamintojai, konservų fabrikai, kt., kadangi nebuvo įvykdytas pažadas, jog įvedus kvotas ir pradedant 2005 m. bei vėliau LR mažmeninėje prekyboje baltojo cukraus kilogramas kainuos 0,35-0,40 EUR, ir ne daugiau, ir kad tokia mažmeninė kaina bus griežtai prižiūrima, kontroliuojama, nedidinama. Tai net buvo įtvirtinta ES teisės aktuose, pritaikytuose, adaptuotuose ir LR po 2004 m. Vieši ES bei LR vykdomosios valdžios atstovų pažadai, viešinami visuomenės informavimo priemonių pagalba, paskelbti nuo 2005 m., apie į LR mažmeninę rinką pateikiamą, neva, kokybišką ir itin pigų rudąjį cukrų, nebuvo įvykdyti taip pat. Visi šie veiksniai nulėmė galimybių ribojimą didinti LR BVP iš itin perspektyvios cukraus gamybos pramonės bei cukrinių runkelių auginimo, iš ko net smulkūs pavieniai žemdirbiai iki 2004-2005 m. pasiekdavo apie 56 procentų rentabilumą, o itin derlingų LR žemių savininkai šiaurinėje LR bei kai kuriuose Sūduvos regionuose ir žymiai didesnį, kada cukraus perdirbimo fabrikai buvo ir veikė arti cukrinių runkelių augintojų, supirkimas, cukrinių runkelių transportavimas būdavo gerai organizuotas, gaunami geri žemdirbių pelnai neskatino masinės bei niekaip neįmanomos stabdyti gyventojų ir pirmiausia jaunimo migracijos iš kaimiškųjų vietovių, kai naujai atvykusieji visi vienodai ėmė kurti vadinamas „kaimo sodybas“ su vienodomis „edukacijomis“ ir „paslaugomis“, kas toli gražu tiek nepadidino LR BVP kaip cukraus pramonės galimybės, jei nebūtų reguliuojamos tokia kryptimi, kaip viskas vyko nuo 2004-2005 m., ir t.t. Tai yra, visokeriopai skatinamas kaimo turizmas nė iš tolo nedavė tokios pridedamosios vertės ir galimo BVP augimo, ką galėjo duoti tęstinė cukrinių runkelių auginimo, jų perdirbimo ir susijusių pramonės, maisto gamybos atskirų šakų skatinimo ir paramos politika, tęstinumas tų tradicijų, kurios LR buvo šimtametės, o gal ir dar senesnės. Galima daryti išvadą, jog buvo žlugdoma ir LR archajiška kultūra į tą vietą mėginant įdiegti bordelių, cirko, kankanų, svetimų LR teritorijai atstovų kultūrą, propaguojamą gamtos draustiniuose ir vadinamosiose „sodybose“ tuo pačiu dar ir sunaikinant mokyklų tinklą kaimiškosiose vietovėse, kur vaikų, galinčių mokytis, praktiškai nebeliko.
Augant lietuviško cukraus eksporto apimtims, kai turime duomenis, jog treti metai iš eilės mažėjo importas, cukraus rinkos dydį galime stebėti kaip mažėjantį tuo atveju, jei gamyba nustos augti taip sparčiai kaip tai įvyko 2013 m., o importas ir toliau mažės, kas yra mažai tikėtina.

LITERATŪRA, ŠALTINIAI

Lietuvos statistikos departamentas, prieiga per internetą:

<http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/saveselections.asp>;

<http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M5010205&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=17040&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14>, žr. 2014-11-26.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, prieiga per internetą: <https://www.vic.lt/?mid=431&limit=20&offset=40>, žr. 2014-11-26.

Iliustracija žemiau iš creativecommons.org: Strateginės reikšmės prekė, 1970-1980-ųjų metų konditerijos gaminys "Krepšelis", atgijęs ir 2024-ųjų gausių balių aplinkoje. Įdomu tas, jog LTSR laikų "Krepšeliai" būdavo tiekiami vaikų kavinėse, kainavo vos kelias kapeikas, maždaug tiek, kiek tuomet kainavo pusė litro pieno, tiek kainavo ir "Krepšelis", o su šiuo žodžiu jokiu būdu nebuvo siejami vadinamieji mokinių, studentų "krepšeliai", kas dabar yra iš biudžeto ateinantieji pinigai už kiekvieną moksleivį, studentą į tą mokyklą, aukštojo mokslo instituciją, kur jis ir įrašytas kaip dalyvaujantysis mokymo, ugdymo procese ar studijų programoje. Tuomet jokių finansinių "krepšelių", skirstomų grynai pagal mokinių, studentų skaičių, nebuvo, nebuvo ir "vaiko pinigų". Ir tokiomis aplinkybėmis studentai išmokdavo išgyventi už maždaug 14 kapeikų per dieną, kas būdavo porcija kopūstų-morkų salotų su juodos duonos riekute valgykloje.

FINITA LA DOLCE VITA / 1

Perspektyvumo prielaidos:

inovacijos, rėmimas, pridėtinė vertė

PRIELAIDŲ TYRIMAS KINTANČIOJE RINKOJE

Andžela Armonienė

2007 m. kovas, paskelbta 2021-02-16 www, perspausdinta 2024-06-07

Straipsnyje nagrinėjamos perspektyvumo prielaidos vienoje sparčiausiai kintančių sulčių rinkoje, atliktas antrinis kiekybinis tyrimas. Tyrimo gairės pasirinktos pagal klasikines inovacijų taikymo kryptis ir keturias Ansoffo strategines verslo plėtotės galimybes. Tyrimo tikslas – atlikti sulčių gamybos plėtros Lietuvoje prielaidų analizę.

Sulčių gamybos įmonės Lietuvoje nebuvo itin aktyvios įsisavindamos Europos Sąjungos (ES) lėšas. 2004–2006 metais sulčių gamintojams teko 20,6 proc. pagal SAPARD ir BPD programas vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėms skirtos paramos. Tolimesnis ES lėšų įsisavinimas gali būti problemiškas. Įmanoma naudotis pagal Kaimo plėtros plano priemones įsisavinama ir konkurencingumo stiprinimui bei ekonominės veiklos įvairinimui skirta parama, tačiau būtini ekonominės veiklos gyvybingumą patvirtinantys rodikliai.

Per 5 metus Lietuvos sulčių gamintojų gaunama pridėtinė vertė išaugo 6,2 karto, gamybos efektyvumas padidėjo 8,7 procentiniais punktais. Pagal Eurostato duomenų analizę nustatyta, jog pridėtinės vertės ir gamybos efektyvumo augimas Lietuvoje nėra susijęs su koncentruotų sulčių gamybos apimčių pokyčiais. Sulčių gamybos efektyvumo rodiklis Lietuvoje 2004 metais buvo beveik 7 procentiniais punktais didesnis už ES vidurkį, vienam dirbančiajam teko 6,1 proc. daugiau investicijų nei vidutiniškai ES. Per 2000–2004 metų laikotarpį nė viena ES šalis taip sparčiai nedidino investicijų į sulčių gamybos įmonių įrangą, t. y. neplėtojo vieno iš inovacijų taikymo pagrindų, kaip Lietuva: investicijos per 5 metus išaugo 10 kartų.

Kadangi sulčių ir nektarų rinka yra viena perspektyviausių dėl paklausos ir kainų augimo, o apsirūpinimas šiais gaminiais nepakankamas, natūralių ir kokybiškų didesnės pridėtinės vertės sulčių gamybą būtų tikslinga plėtoti Lietuvoje. Aptariamos skirtingų ūkio subjektų sąveikos galimybės, pateikiami siūlymai dėl tinkamos pusiausvyros tarp jau sėkmingai parduodamų ir ketinamų sukurti inovacinių gaminių. Galimos plėtros kryptys apibendrinamos įžvalgomis inovacijų, rėmimo priemonių taikymo, pridėtinės vertės didinimo klausimais.

Raktažodžiai: inovacijos, pridėtinė vertė, ES parama, sulčių pramonės rodikliai, kainos, vartojimas, rinkodaros rėmimo priemonės, integruota komunikacija, investicijos.

„Nustatyta, kad nuo 50 iki 90 proc. inovacijų būna nesėkmingi bandymai… Nuo 30 iki 60 proc. į rinką pateikiamų naujų produktų neperspektyvūs“ (Cannon 1992, p. 294, 304).

ĮVADAS

Šiame darbe pasirinkta nagrinėti perspektyvumo prielaidas vienoje sparčiausiai kintančių sulčių rinkoje, kuri dėl paklausos ir kainų augimo bei galimybės nepertraukiamai atnaujinti asortimentą didesnės pridėtinės vertės gaminiais tapo tinkama aplinka išbandyti jėgas taikantiems inovacijas.

ES yra didžiausia perdirbti skirtų vyšnių, braškių, serbentų, aviečių, agrastų augintoja pasaulyje [8]. Sulčių, kitų iš vaisių ir uogų gaminamų produktų paklausa nemažėja, todėl gamybos pajėgumai didinami. Vaisinių ir uoginių augalų žaliavos auginimo perdirbimui sektorius yra stiprus, bet apsirūpinimas nepakankamas. Kasmet į ES importuojama apie 200 000 t perdirbti skirtų uogų ir virš 200 000 t koncentruotų obuolių sulčių [7].

Lietuvos perdirbimo įmonės gamina įvairius vaisių ir uogų produktus, tačiau didžiąją dalį sudaro koncentruotos sultys ir užšaldyta produkcija. Taip sumažėja galimybė sukurti didesnę pridėtinę vertę, nes tarpiniai produktai eksportuojami į kitas šalis tolimesniam perdirbimui. Mažmeninėje mūsų šalies rinkoje populiarūs įvežtiniai gaminiai iš vaisių ir uogų. Natūralu, kad svarstoma viena iš galimybių – taikyti inovacijas ir didesnės pridėtinės vertės produktus gaminti Lietuvoje. Koncentruotų obuolių sulčių gamybą derinant su iš išspaudų gaunamo pektino gamyba įmanoma užsitikrinti stabilią padėtį rinkoje. Uogų perdirbimas į sultis, sidrą, vyną ir atliekų panaudojimas suteikia dar daugiau galimybių, tačiau inovacijų taikymo atveju didėja ir rizika [11].

Kai vyksta spartūs pokyčiai, naujų gaminių pasiūla ir konkurencija auga, produkcijos gamintojai susiduria su būtinybe įgyvendinti pagrindinius keturis elementus: technologijų kaitą, išradingumą, inovacijas ir produkto plėtotę [4]. Sulčių rinkoje veikia tie patys dėsniai kaip ir kitų produktų rinkose: spartaus paklausos didėjimo atveju kainos kyla, taikomos inovacijos, daugėja naujų gaminių. Didžiųjų gamintojų ir žinomų nacionalinių bei regioninių ir privačių prekės ženklų atstovų konkurencija lemia žemesnes vidaus rinkos kainas. Gamybą didinančios įmonės tam tikruose rinkos segmentuose yra pajėgios mažinti kainas ir taip įgyti pranašumą prieš smulkiuosius gamintojus [3]. Lietuvos rinkoje, kur per penkerius metus sulčių vartojimas išaugo 39,5 proc., o apsirūpinimo lygis vietinės gamybos sultimis nepakankamas (2005 metais – 43 proc.), prielaidų mažinti kainas nėra.

Maisto produktų ir gėrimų rinkoje vartotojui siūlomos gaminio idėjos yra pačios svarbiausios, todėl ne visada sėkmė lydi stambiuosius gamintojus. Smulkieji gamintojai yra lankstesni, jie gali pasiekti realų pranašumą, pirmieji atsiliepdami į vartotojų poreikius. Kai sulčių rinka tapo viena sparčiausiai augančių, padidėjo jos segmentacija, vartotojams pasiūlytas gausesnis gaminių asortimentas, todėl vis daugiau pastangų ir investicijų teko skirti rinkodaros rėmimo priemonėms. Iš esmės žinomesnių prekės ženklų, kaip pavadinimų, terminų, simbolių, vaizdų ar jų derinių, sukurtų tam, kad vartotojai galėtų atskirti vienas prekes ar paslaugas bei jų gamintojus ir teikėjus nuo kitų [4], atstovai taikė plėtros strategijas. Naujų gaminių pristatymai vykdavo taikant išradingiausius metodus ir naujas informacijos bei komunikacijos technologijas. Efektyvumo įrodymas – sultys pradėjo stumti iš rinkos kitus gėrimus, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje natūralios kriaušių sultys pristatomos kaip madinga alternatyva alkoholiui. Plėtros strategijos XXI amžiuje jau nebegali būti vykdomos neatsižvelgiant į tai, kad pelną ir aukštesnį efektyvumo lygį įmanoma užsitikrinti rinkodaros elementų derinimo ir komunikacijos integravimo keliu [10, 19, 20].

Lietuvoje sulčių gamybos plėtotės prielaidos išsamiau netyrinėtos, o tai būtų labai reikšminga šalyje, kur daugiau nei 60 proc. sodų ir uogynų produkcijos yra perdirbama, sukauptas žinių potencialas ir yra galimybė taikyti inovacijas. Nuo vieno ar kito gaminio sėkmės rinkoje priklauso ne tik perdirbimo įmonių perspektyvumas, bet tikėtinos ir pastovesnės bei aukštesnės žaliavos supirkimo kainos. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas yra paskelbęs maisto produktų ir gėrimų gamybos sektorių palyginamosios analizės rezultatų, ūkių konkurencingumo tyrimų duomenų [6, 14, 15, 16, 18], tačiau sulčių tema išskirtinai negvildenta. Pasirinkta nagrinėti problemą, ar verta priklausyti nuo sulčių ir gaiviųjų gėrimų pramonės perspektyvumo kitose šalyse ir didžia dalimi koncentruotas sultis eksportuoti, ar latvių, lenkų pavyzdžiu pritraukti investicijas ir labiau išplėtoti sulčių gamybą iki galutinio produkto Lietuvoje. Antruoju atveju dėl inovacijų taikymo galimai augtų pridėtinė vertė, didėtų apyvarta, būtų įmanoma užimti didesnę vietinės ir užsienio rinkų dalį.

Tyrimo tikslas – atlikti sulčių gamybos plėtros Lietuvoje prielaidų analizę.

Tyrimo uždaviniai:

Analizuoti gamybos plėtros didinimo galimybes orientuojantis į inovacijų taikymo perspektyvą.
Įvertinti ES paramos apimtis ir reikšmę sulčių pramonės plėtrai Lietuvoje.
Palyginti Lietuvos ir kai kurių ES šalių sulčių gamybos efektyvumo rodiklius.
Pateikti galimas sulčių gamybos plėtros kryptis Lietuvoje.

TYRIMO METODAI

Atlikta probleminė literatūros šaltinių analizė. Inovacijų samprata pasirinkta ši: išskiriamos pagrindinės inovacijų taikymo kryptys:

- procesų tobulinimas ir plėtotė, lemiantys galutinio produkto / paslaugos tobulinimą, kainos mažinimą;

- naujų produktų / paslaugų gamyba bei sukūrimas ir pasiūla potencialiems vartotojams, ši inovacijų kryptis plinta rinkose, kurios nuolat kinta [4].

Visos inovacijų taikymo kryptys pagal Eurostato duomenis kol kas nebuvo nagrinėtos, dėl duomenų stygiaus pasirinkta pirmoji – įrengimų ir gamybos procesų tobulinimo kryptis ir mokslo bei technologijų plėtros duomenų analizė. Kadangi inovacijų taikymas yra susijęs su rizika, ją padeda sumažinti efektyviai taikomos rinkodaros priemonės ir patikimi rinkos tyrimai. Klasikinės plėtros strategijų alternatyvos yra keturios. Šiame darbe vadovaujamasi I. Ansoffo matrica [pagal 4], skirta pasirinkimo galimybių pristatymui (1 lentelė).

- naujo gamybos proceso diegimas, kai diegiamos naujos technologijos tų pačių produktų gamybai siekiant ženkliai sumažinti gamybos savikainą, pagerinti gaminių kokybę, sudėtį, tai labiausiai paplitusi inovacijų taikymo kryptis;

- turimų gamybos įrengimų tobulinimas ir plėtotė, kurios pagrindu greitinamas gamybos procesas ir gerinami efektyvumo rodikliai.

1 lentelė. Ansoffo matrica

		Produktai
		Esami	Nauji
Rinkos	Esamos	Įsiskverbimas į rinką	Produkto plėtotė
Rinkos	Naujos	Rinkos plėtra	Diversifikavimas

Vykdytas antrinis kiekybinis tyrimas, taikytas informacijos šaltinių sisteminimo metodas, atlikta palyginamoji duomenų analizė. Pagrindiniai duomenų šaltiniai – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Eurostato, ZMP, JAV žemės ūkio departamento leidiniai ir duomenų bazės. Tyrimo laikotarpis – 2002–2006 metai, tačiau dalis duomenų yra ir iš ankstesnių metų.

TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS

Parama. Vaisių ir daržovių perdirbimo įmonės Lietuvoje nebuvo itin aktyvios įsisavindamos ES lėšas. SAPARD parama (4,7 mln. Lt) vaisių ir uogų auginimo, perdirbimo verslo atstovų buvo daugiausia naudojama ūkiams modernizuoti, saugykloms atnaujinti ir statyti, šaldymo įrangai įsigyti, pasirašyta 18 sutarčių. 2004–2006 metais vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėms skirta 7,8 mln. Lt, arba 3,3 proc. šalies įmonių modernizavimo tikslais įsisavintų SAPARD lėšų, dydžio parama, pasirašytos 3 sutartys, tačiau sulčių gamintojai nebuvo tarp paramos gavėjų. 2004–2006 metais pagal BPD priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ sodų, uogynų įveisimui skirta 4,4 mln. Lt, pasirašyta 19 sutarčių. Dviems vaisių ir uogų perdirbimo įmonėms skirta parama pagal BPD priemonę „Žemės ūkio produktų rinkodaros gerinimas“, viena iš įmonių 2,1 mln. Lt numatė panaudoti sulčių gamybos modernizavimo tikslais. Sulčių gamintojams teko 20,6 proc. pagal SAPARD ir BPD programas vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėms skirtos paramos, 6,4 proc. šalies įmonių modernizavimui skirtos BPD paramos, kuri siekė 32,9 mln. Lt.

Sulčių gamybos plėtrai reikšminga ir parama, tenkanti žaliavos augintojams. Už intensyviai prižiūrimus verslinius sodus ir uogynus tiesioginės išmokos pradėtos mokėti 2002 metais. Iš Kaimo rėmimo programos priemonių finansavimui skirtų lėšų už 2002–2004 metais deklaruotus sodų ir uogynų plotus išmokėta 6,7 mln. Lt. 2004 metais, po įstojimo į ES, deklaravusiems žemės ūkio naudmenas sodų ir uogynų augintojams išmokėta 0,9 mln. Lt, 2005 metais – 1,3 mln. Lt, už 2006 metais deklaruotus plotus numatoma išmokėti 1,3 mln. Lt tiesioginių išmokų. Lietuvai įstojus į ES už deklaruotus sodų ir uogynų plotus skiriamos vienkartinės tiesioginės išmokos, mokamos iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) lėšų, papildoma išmokos dalis neskiriama. Už sodus ir uogynus mokama tiek, kiek ir už pievas, ganyklas: 2004 metais – 112,14 Lt/ha, 2005 metais – 140,51 Lt/ha, 2006 metais – 168,69 Lt/ha. Iš viso tiesioginių išmokų nuo 2002 iki 2006 metų sodininkystės sektoriui skirta 10,2 mln. Lt. Be to, 2004 metų pavasario šalnų nuostoliams atlyginti 2005-aisiais 474 ūkiams išmokėtos kompensacijos – 1,7 mln. Lt, kokybiškai dauginamajai ir sodinamajai medžiagai įsigyti 2002–2006 metais skirta 7,2 mln. Lt nacionalinių lėšų. Apibendrinus ES ir Valstybės paramą 2002–2006 metais, neišskiriant SAPARD paramos daržovių perdirbimui, neįtraukiant kol kas neįvertintų paramos mastų ekologinei sodininkystei, mokymams, konsultacijoms, mokslo tyrimams, informacijos sklaidai, dalyvavimui parodose ir pan., sodininkystės sektoriui ir žaliavos perdirbimo įmonėms skirta 38,4 mln. Lt.

Tolimesnis ES lėšų įsisavinimas gali būti problemiškas, nes Lietuvoje kol kas neįsteigta nė viena gamintojų organizacija, o ES parama vaisių ir uogų perdirbėjams skiriama būtent per šias organizacijas. Ribotos galimybės pasinaudoti ir ES Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/96 dėl apdorotų vaisių ir daržovių produktų bendrosios rinkos organizavimo nustatyta parama kriaušių, persikų perdirbimo pramonei, taip pat – džiovintų slyvų ir figų gamintojams, nes Lietuvoje neišplėtotas šių rūšių vaisių perdirbimas.

Kita vertus, svarbios Komisijos [8] išvados, jog įmanoma:

(1) naudotis pagal Kaimo plėtros planą (KPP) taikomomis ir konkurencingumo stiprinimui numatytomis priemonėmis, kurios gali padėti ūkio subjektams kurti ir reklamuoti naujus produktus: remti perdirbimo investicijas, remti ūkininkų bendradarbiavimą kuriant naujus produktus ir skatinti ūkininkų dalyvavimą maisto kokybės schemose;

(2) pasirinkti ekonominės veiklos įvairinimą pagal KPP;

(3) gauti Komisijos specialią papildomą paramą valstybėms narėms, kuriose menkas organizuotumo lygis ir nėra galimybių vykdyti rinkos reguliavimo priemonių per gamintojų organizacijas ir grupes.

Reikšmingą vaidmenį atlieka integruota marketingo komunikacija, ES rėmimo priemonių įgyvendinimas yra iš dalies finansuojamas iš biudžeto lėšų [2].

Rodiklių analizė. Investicijų ir paramos teikimo prioritetai pasirenkami pirmiausia pagal pasiektus ekonominės veiklos rodiklius. Sulčių pramonės rodikliai Lietuvoje gerėtų, jei būtų įdiegtos efektyvios pridėtinės vertės didinimo priemonės. Skaičiuojant 10 metų vidurkį, šalyje per metus vidutiniškai pagaminama 11,4 mln. l sulčių. Eurostato duomenimis, 2004 metais Lietuvoje pagamintų sulčių vertė (42 mln. Lt) sudarė 0,1 proc. ES-25 pagamintų sulčių vertės ir buvo 225 kartus mažesnė už stambiausios ES sulčių gamintojos Vokietijos produkcijos vertę, siekusią 9,5 mljrd. Lt, arba beveik 30 proc. ES-25 pagamintų sulčių vertės. 2004 metais Lietuvoje pagamintų sulčių vertė buvo 4,1 karto didesnė nei 2000-aisiais, pridėtinė vertė išaugo 6,2 karto, gamybos efektyvumas, arba pridėtinės vertės ir produkcijos santykis, padidėjo 8,7 procentiniais punktais. 2004 metais, palyginti su 2003-aisais, pridėtinė vertė išaugo 72 proc., gamybos efektyvumas – 10,3 proc. punktais (1 pav.), tačiau šie pokyčiai nebuvo susiję su koncentruotų sulčių gamybos plėtra, nes jų vertė sumažėjo 85 proc., gamybos apimtys – 86,1 proc.

ES sulčių pramonės lyderės – Italija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Austrija, kur vienam sulčių pramonės dirbančiajam tenka didesnė nei 1 mln. Lt metinė apyvarta. Gamybos apimtis didinančios įmonės tam tikruose rinkos segmentuose yra pajėgios taikyti vietinių smulkesnių gamintojų išstūmimo iš rinkos strategijas. Beje, Lietuvoje, kaip ir ES, pagal vidutinį darbuotojų skaičių vienoje sulčių gamybos įmonėje labiausiai paplitusios mažos, iki 50 darbuotojų turinčios, įmonės. Išimtis – Jungtinė Karalystė, kur vyrauja vidutinio dydžio įmonės. Lietuvos gamintojų pagrindinis privalumas – palyginti geras gamybos efektyvumo rodiklis, kuris 2004 metais buvo beveik 7 procentiniais punktais didesnis nei ES-25 vidurkis. Problema išlieka darbo našumas, apyvarta, tačiau vienam dirbančiajam tekusios investicijos, kurios Lietuvoje buvo 6 proc. didesnės už ES vidurkį, yra siekio plėtoti sulčių pramonę įrodymas (2 lentelė).

2 lentelė. Sulčių pramonės rodikliai 2004 metais

Rodikliai	Lietuva	ES vidurkis	Lietuvos ir ES vidurkio palyginimas, proc.	ES lyderė	Lyderių duomenys	Lietuvos ir ES lyderės rodiklio palyginimas, proc.
Įmonių skaičius	8	39	-79,5	Vokietija	292	-97,3
Produkcijos vertė 1 gyventojui, Lt	12,39	69,72	-82,2	Austrija	274,71	-95,5
Gamybos efektyvumas*, proc.	25,4	18,5	6,9 p. p.**	Kipras	33,9	-8,5 p. p.**
Apyvarta 1 dirbančiajam, tūkst. Lt	211,66	966,78	-78,1	Austrija	1690,49	-87,5
Rodikliai	Lietuva	ES vidurkis	Lietuvos ir ES vidurkio palyginimas, proc.	ES lyderė	Lyderių duomenys	Lietuvos ir ES lyderės rodiklio palyginimas, proc.
Pridėtinė vertė 1 dirbančiajam, tūkst. Lt	52,84	172,64	-69,4	Austrija	390,86	-86,5
Investicijos 1 dirbančiajam, tūkst. Lt	48,34	45,58	6,1	Austrija	84,59	-42,9
Dirbančiųjų skaičius 1 įmonėje	26	34,7	-25,1	Jungtinė Karalystė	90,5	-71,3

* – Pridėtinės vertės ir produkcijos santykis.

** – Procentiniai punktai.

Šaltinis: EUROSTAT.

Per 2000–2004 metų laikotarpį nė viena ES šalis taip sparčiai nedidino investicijų į sulčių gamybos įmonių įrangą, t. y. neplėtojo vieno iš inovacijų taikymo pagrindų, kaip Lietuva: investicijos per 5 metus išaugo 10 kartų, tačiau vidutiniškai per metus investuota 2,4 mln. Lt, arba 126 kartus mažiau nei Vokietijoje, 80 kartų – nei Italijoje, 12 kartų – nei Vengrijoje. Analizuojamu laikotarpiu investicijos į sulčių gamybos įmonių įrangą Lietuvoje vidutiniškai per metus sudarė 37,2 proc. analogiškų investicijų šalies vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėse. 9 ES šalyse, apie kurias pateikiami duomenys, šis rodiklis siekė 30,5 proc., arba buvo 6,7 procentiniais punktais mažesnis nei Lietuvoje. Visose 9 ES šalyse, išskyrus Suomiją, į mineralinio vandens ir gaiviųjų gėrimų gamybos įmonių įrangą investuota daugiau nei sulčių gamybos įmonėse, pavyzdžiui, Lietuvoje investicijų kiekis buvo 2,3 karto, Prancūzijoje – net 8,6 karto, visose 8 ES šalyse – vidutiniškai 4,8 karto didesnis (2 pav.).

Eurostato duomenimis, 2004 metais Lietuva buvo pirmaujanti ES pagal mokslui bei technologijoms tenkančią pridėtinės vertės dalį sulčių pramonėje, tačiau duomenis yra pateikusios tik 13 šalių. Apie išlaidas mokslo ir technologijų plėtros užtikrinimui sunku spręsti, nes duomenis pateikė tik Vokietija ir Austrija, kur 2000–2004 metais šiam inovacijas skatinančiam procesui finansuoti buvo skirta atitinkamai vidutiniškai 3,6 ir 4,1 mln. Lt per metus. Apskritai vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėse vidutinės metinės išlaidos mokslo ir technologijų plėtotei 2000–2004 metais didžiausios buvo Jungtinėje Karalystėje (76,9 mln. Lt), Vokietijoje (31,8 mln. Lt), o Lietuvoje – apie 0,3 mln. Lt, Vengrijoje investuota kiek daugiau – apie 0,4 mln. Lt. Vidutinis mokslo darbuotojų skaičius Vokietijos sulčių gamybos įmonėse – 18,2, Austrijos – 17. Lietuvoje mokslo darbuotojų nebuvo ne tik sulčių gamybos, bet ir visose vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėse, tuo tarpu Vengrijoje 2004 metais tokių darbuotojų buvo 4, Latvijoje – 3, Estijoje – 1. Didžiausias mokslo potencialas ir patikimiausias inovacijų plėtros pagrindas – Jungtinėje Karalystėje, kur 2000–2004 metais vidutiniškai per metus vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėse dirbo 171,4 mokslo darbuotojų, tačiau Vokietijoje, kur šių darbuotojų – 154,8, jų skaičius augo itin sparčiai: 2004 metais jų dirbo beveik 2 kartus daugiau nei 2000-aisiais, Jungtinėje Karalystėje augimas tesiekė 2 proc. Estijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Austrijoje mokslo darbuotojų skaičius tai didėjo, tai mažėjo, tačiau per 5 metus vis dėlto mokslo darbuotojų šiose šalyse mažėjo, tik Portugalijoje 2004 metais jų dirbo 2 kartus daugiau nei 2000-aisiais.

Taigi inovacijas užtikrinantiems veiksniams skiriamas dėmesys įvairiose šalyse yra nevienodas. Lietuvos sulčių gamintojų didžiausiu rūpesčiu tampa žaliavos brangimo, modernizavimo spartumo, Lenkijos, Latvijos patirties įsisavinimo klausimai. 2006–2007 prekybos metais koncentruotų obuolių sulčių gamybos apimtys Lietuvoje gali mažėti, nes prieš metus sukauptos atsargos. Lenkijoje numatomos gamybos apimtys – 235 tūkst. t, palyginti su 2005–2006 metais, jos išaugtų 27 proc. 2006-aisiais gamybos apimtis iki 42,6 tūkst.t, arba palyginti su 2005-aisiais, 30 proc. padidino ir Vengrijos gamintojai. Be to, pasaulinėje ir ES rinkoje buvo prognozuojama keliais procentais sumažėjusi obuolių pasiūla, tikėtasi sulčių paklausos augimo. 2006–2007 prekybos metais Vokietijoje numatoma pagaminti 87,5 tūkst. t koncentruotų obuolių sulčių, palyginti su 2005–2006 metais, gamybos apimtys išaugtų 32,2 proc. Apskritai per 5 metus koncentruotų sulčių gamyba pasaulyje padidėjo 30 proc., vien Kinijoje stebimas 40 proc. kasmetinis augimas [5, 12, 13, 17].

Koncentruotų sulčių gamybos apimtys Lietuvoje tiesiogiai susijusios su superkamų žaliavinių obuolių, uogų kiekiu. 2005 metais, palyginti su nederlingais 2004-aisiais, koncentruotų sulčių pagaminta 7,2 karto daugiau (6,7 mln. l), tačiau paklausa kilo ne taip sparčiai: pardavimai išaugo apie 2,2 karto (iki 5,5 mln. l). Gamintojų kainų pokyčiai patvirtina koncentruotų sulčių paklausos didėjimą, 2005 metais, palyginti su 2002-aisiais, sultys parduotos 67,9 proc. aukštesne kaina (5,07 Lt/l). Nekoncentruotų obuolių sulčių kaina kilo lėčiau, 2005 metais, palyginti su 2002-aisiais, jos parduotos 10,4 proc. brangiau (po 1,49 Lt/l), gamybos apimtys 2003 ir 2004 metais mažėjo, o 2005 metais, palyginti su 2004-aisiais, padidėjo 34,7 proc. 2003–2004 metų Eurostato duomenimis, Lietuva gamina 0,1 proc. ES-25 nekoncentruotų obuolių sulčių kiekio, didžiausia gamintoja – Vokietija (apie 60 proc.), antroje vietoje – Jungtinė Karalystė (beveik 10 proc.), trečioje – Lenkija (beveik 8 proc.). Lietuvai tenka mažesnė rizika šio produkto vartojimo pokyčių atvejais nei stambiausioms gamintojoms. Rinkoje tikėtinas šio produkto kainų augimas, tačiau tuo pačiu neišvengiami ir aukštesni kokybės, išskirtinumo reikalavimai, papildomos išlaidos rėmimo programoms [9].

2002–2005 metais už eksportuotas nekoncentruotas obuolių sultis Lietuvos gamintojų gauta pardavimo pajamų dalis buvo mažesnė nei už šalies rinkoje realizuotą produkciją. Pardavimų pajamos išliko gana pastovios, nors gamybos apimtys kito. Koncentruotos sultys daugiausia paklausios kitose šalyse, 2005 metais, palyginti su 2002-aisiais, už jas gauta 2,6 karto daugiau pardavimo pajamų. 2002–2005 metais eksporto pajamų dalis siekė vidutiniškai 88,5 proc. (3 lentelė).

3 lentelė. Sulčių pardavimai 2002–2005 metais, mln. Lt

2002		2003		2004		2005
Pajamos	*EPD,%**	Pajamos	*EPD, %**	Pajamos	*EPD, %**	Pajamos	*EPD, %**
Nekoncentruotos obuolių sultys
1,5	5,4	1,5	20	1,4	24,3	1,5	13
Koncentruotos sultys
10,6	89,5	21,3	96,4	10	80,3	27,8	87,8

* – Eksporto pajamų dalis.

Šaltiniai: Gaminių gamyba 2002–2005. – V.: Statistikos departamentas prie LRV.

2002–2005 metais didžiausias sulčių kiekis iš Lietuvos parduotas Vokietijai (55,4 proc.) ir Latvijai (11 proc.), sulčių daugiausia buvo įvežta iš Latvijos (46,1 proc.) ir Vokietijos (10,7 proc.). Importo kiekis į Lietuvą kasmet didėjo. 2005 metais, palyginti su 2002-aisiais, importuota 41,8 proc. daugiau sulčių. Eksporto kiekis nagrinėjamu laikotarpiu labiausiai buvo sumažėjęs 2004 metais (3 pav.).

Pagal vidutinių eksporto kainų pokyčius galime spręsti, kaip kito pasiūla ir paklausa. Antai, 2005-aisiais didesnės obuolių pasiūlos sąlygomis jų sulčių kainos nukrito, o nefermentuotų vaisių ir daržovių sulčių kainos per 2002–2005 metų laikotarpį kilo (4 lentelė).

4 lentelė. Vidutinės iš Lietuvos eksportuotų sulčių kainos 2002–2005 metais, Lt/t

KN kodas	Gaminiai	2002	2003	2004	2005	*Pokytis* *2005 / 2004, %*
2009	Nefermentuotos sultys	2147	2929	3003	3881	+29
200971	Obuolių sultys	1379	1325	1618	1209	-25
200990	Sulčių mišiniai	2326	2622	4113	3009	-27

Šaltinis: ŽŪM užsienio prekybos duomenų bazė (Statistikos departamento duomenys).

Comext duomenimis, per 2006 metų sausio–liepos mėnesius vidutinė į ES iš Kinijos, Turkijos, Irano importuotų koncentruotų obuolių sulčių kaina buvo 2559 Lt/t, 2005-aisiais iš tų pačių šalių įvežtos sultys vidutiniškai kainavo po 2044 Lt/t. 2005-aisiais net 61 proc. importuotų sulčių kiekio įvežta iš Kinijos. Kadangi 2006–2007 prekybos metais tikimasi didesnės Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje pagamintų koncentruotų obuolių sulčių pasiūlos, Lietuvos gamintojai gali susidurti su produkcijos realizavimo problemomis. Viena iš galimybių – gaminti daugiau obuolių sulčių vidaus rinkai, nes nekoncentruotų obuolių sulčių importas auga: 2002 metais įvežta 348 t, 2005 metais – 977 t, arba 2,8 karto daugiau.

Vartojimo tendencijos ir perspektyva. Sulčių bei nektarų rinka yra viena perspektyviausių ir tai patvirtina duomenys apie vartojimo augimą ES šalyse (4 pav.).

ES-25 šalyse vaisių sulčių ir nektarų vartojimas, skaičiuojant gyventojui per metus, nuo 1998 iki 2003 metų padidėjo 17 proc., naujosiose ES šalyse narėse – 30 proc., ES-15 šalyse – 15 proc. Lietuvoje sultis ir nektarus gyventojai vartojo mažiausiai iš visų ES-25 šalių, tačiau vartojimas didėjo net 39,5 proc. per 5 metus.

Lietuvoje per metus suvartojama apie 38 mln. l sulčių ir nektarų. Savos gamybos sultys patenkina tik dalį rinkos poreikių. Importuoti gaminiai užima didesniąją šalies rinkos dalį, natūralu, jog neketinama jos užleisti. Tokiomis aplinkybėmis ypatingą reikšmę turėtų įgauti prekės ženklai, patogi pakuotė, vartotojui pateikiama informacija apie produkto sudėtį, kilmę, naudą, priimtinas kainos ir kokybės santykis, išradingos inovacinių gaminių rinkodaros strategijos. Augančioje sulčių rinkoje rungiamasi dėl vartotojų palankumo, stengiamasi atitikti jų lūkesčius, todėl rinktis vieno ar kito prekės ženklo gaminius skatinama itin išradingai taikant kognityviąją-emocinę dimensiją: prekės ženklai įgauna simbolinę prasmę, vartotojai tampa lojalūs gamintojų populiarinamoms vertybėms.

2005 ir 2006 metais sulčių rinka ES ir pasaulyje augo, buvo paklausios koncentruotos obuolių sultys, kai kuriose šalyse jų atsargos įvertintos kaip per mažos. Be to, populiarėjo ir sultys, pagamintos ne iš koncentratų, sulčių gamybos apimčių, t. y. pasiūlos, didinimo tendencija išliko. Obuolių sultys išlieka paklausios JAV, Japonijoje, Vokietijoje. Jungtinėje Karalystėje obuolių sulčių vartojimas 2006 metais, palyginti su 2003-aisiais, išaugo 43 proc., t. y. iki 136 mln. l. 2006 metais Jungtinėje Karalystėje vartotojai toleravo net iki 30 proc. brangiau parduodamas sultis. Stambieji šios šalies gamintojai ėmėsi taikyti plėtros strategijas, nes ir pasaulinėje rinkoje buvo stebimas spartus kainų augimas. Įvertinta, jog 2006-aisiais prasidėjęs sulčių kainų augimas – negrįžtamas procesas: pigių sulčių era baigėsi, tačiau tai taikoma tik natūraliems produktams [9].

Kada rinkoje prekių ženklų ir asortimento įvairovė tokia didelė, negalime atmesti ir dar vienos galimybės: ims populiarėti pagal senovinius receptus pagamintos sultys ir gaivieji gėrimai, kurie bus pažymėti tam tikroje apylinkėje garsios šeimininkės ar vaisius, uogas auginančio ūkio prekės ženklu. Tai dar labiau suaktyvintų rinką. Kaip rodo praktika, konkurencija tarp stambiųjų, vidutinių ir smulkiųjų gamintojų, vertinamų pagal gamybos mastus, gali įgauti pozityvią prasmę – siūlomi aukštesnės kokybės inovaciniai gaminiai, sulėtėja kainų kilimas, importinė produkcija atpinga [3]. Verslo plėtotės procesą regionuose gali paspartinti sėkminga kaimo turizmo bei kaimo verslų sąveika, tikėtinas aktyvesnis mikro ir mažų, iki 50 darbuotojų turinčių, įmonių steigimo etapas, Nacionalinės maisto kokybės schemos populiarėjimas. Tokiu atveju vertėtų padėti smulkiesiems gamintojams sukurti prekės ženklus, nes šios svarbiausios rinkodaros priemonės nenaudojimas gali lemti įmonės žlugimą. Taip pat svarbu sudaryti sąlygas informacijos, logistikos, konsultacijų, kitų paslaugų teikimui.

Iš esmės tikslinga orientuotis į klasika tapusias verslo strategų įžvalgas: svarbiausia tinkamai parinkti gaminamų produktų asortimentą ir rinkas, kuriose jie bus parduodami [1]. Niekas negali garantuoti, jog šiandien paklausus produktas bus pelningai parduodamas ir rytoj, todėl stambieji gamintojai visada būna pasirengę atnaujinti ar keisti asortimentą, tačiau išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp jau sėkmingai parduodamų ir ketinamų sukurti inovacinių gaminių gana sudėtinga. Tuo tarpu nedidelės įmonėlės tai gali padaryti mažesniais mastais ir efektyviau, jos yra lankstesnės, sparčiai generuoja idėjas ir jas įgyvendina, be to, dėl tiesioginio kontakto geba operatyviai reaguoti į vartotojų lūkesčius. Vidutinio dydžio įmonėms svarbiausia yra įvertinti riziką, vykdyti modernizavimą, taikyti efektyvias rinkodaros priemones. Taigi skirtingų ūkio subjektų sąveika gali būti produktyvi pirmiausia dėl nevienodų veiklos prioritetų ir elgesio rinkoje pasirinkimo. Lietuvos atveju labiausiai tikėtina, jog konkuruos mažos šalies žaliavą naudojančios įmonės su žinomų prekės ženklų atstovais, gaminančiais produkciją Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, be to, mūsų šalyje gali būti labiau išplėtota užsienio investuotojų veikla, įmanomos naujos bendradarbiavimo kryptys su farmacijos pramonės atstovais, naudojančiais vaisių ir uogų žaliavą, išspaudas.

IŠVADOS

Kintančios sulčių rinkos perspektyvumo prielaidų analizės rezultatai patvirtina, jog gaminių pasiūla dėl kainų ir paklausos augimo bus didinama, todėl išskirtinę svarbą įgaus rinkos dalyvių sąveika. Dėl tikslinių rinkų įvairovės stambių, vidutinių ir smulkiųjų gamintojų produkcijos pardavimai gali didėti. Galimos plėtros kryptys apibendrinamos inovacijų, rėmimo, pridėtinės vertės didinimo gairėmis, kurios yra šios:

Lietuvoje pagamintų ir tolimesniam perdirbimui skirtų koncentruotų sulčių pasiūla ne visada atitinka paklausą. Produkcija daugiausia eksportuojama, todėl priklausomybė nuo sulčių pramonės išvystymo lygio kitose šalyse neišvengiama. Sulčių, gėrimų, nektarų paklausos augimo atveju didžiausią galimybę didinti užimamą rinkos dalį turi stambieji gamintojai ir žinomų prekės ženklų atstovai, galintys investuoti į rinkodaros rėmimo priemones ir vykdyti nepertraukiamas rinkodaros komunikacijos programas. Todėl tikslinga tobulinti gamybą naujų technologijų pagrindu, paremti rinkoje jau žinomą stiprų prekės ženklą, atsižvelgti į koncentruotų sulčių gamybos apimčių ir eksporto didinimą Lenkijoje, Vengrijoje. Be to:

Būtina taikyti pridėtinės vertės didinimo priemones, išnaudoti Lietuvoje sukauptą žinių potencialą, derinti rinkai jau žinomų produktų gamybą su inovacinių produktų pasiūla tikslinėms rinkoms ir efektyviai naudoti atliekas. Galimybė: modernizuoti vidutinio dydžio įmonę/-es, užtikrinti ilgalaikę inovacinių produktų pasiūlos ir paklausos didinimo perspektyvą, sumažinti tarpinių rinkodaros grandžių skaičių, valdyti žaliavos auginimo, perdirbimo, reikalingų paslaugų integravimo procesus bei pritraukti investicijas ir didesnį koncentruotų sulčių kiekį tolimesniam perdirbimui naudoti Lietuvoje.
Tikslinga remti smulkiuosius gamintojus, nes taip į rinką gali patekti išskirtinių savybių gaminiai, atsirasti daugiau prielaidų užsiimti alternatyviais verslais kaimo vietovėse.
Stambiųjų, vidutinių ir smulkiųjų sulčių gamintojų sąveika rinkoje gali būti produktyvi ir nekonfliktiška dėl efektyvaus rinkos informacijos paslaugų teikimo bei sėkmingo skirtingų tikslinių rinkų ir gaminių asortimento pasirinkimo. Pagal I. Ansoffo matricą Lietuvos įmonių atveju galima rinktis produkto plėtotės ir rinkos įsiskverbimo strategijas, rinkos plėtros strategija daugiausia pasirenkama užsienio įmonių, siekiančių įsitvirtinti mūsų šalies rinkoje, su jomis tektų konkuruoti. Rinkos plėtros strategiją gali rinktis Lietuvos koncentruotų sulčių gamintojai, jei toliau didintų gamybos apimtis ir rastų naujas rinkas, kurios nebūtinai turi būti užsienyje. Diversifikavimo strategija – išskirtinio išradingumo, efektyvių rėmimo priemonių taikymo reikalaujantis ir itin rizikingas pasirinkimo variantas.

Reikalingi tolimesni empiriniai tyrimai organizacijų lygmenyje. Kiekybinius tyrimus turėtų papildyti kokybiniai sulčių gamybos įmonėse vykdomi atvejo tyrimai, stebėjimo metodu vykdoma analizė.

Literatūra

Ansoff, I. Corporate strategy. London: Penguin, 1985. P. 18.
Armonienė, A. Marketing Communication as a Way to Win in the Market: The 2+2=5 Phenomenon. // Business Development Possibilities in the New European Area. Scientific proceedings. Vilnius, 2005. T. 1. P. 3–8.
Binkley, J, et al. Consolidated markets, brand competition and orange juice prices // Current issues in economics of food markets. June, 2002. Prieiga per internetą: <http://www.ers.usda.gov>.
Cannon, T. Basic marketing: Principles and practice. 3 rd ed. Dotesios Ltd, Great Britain, 1992. 464 p.
FAS/USDA Horticultural & Tropical Products Division. World apple juice situation: Global apple juice production recedes as China’s apple crop declines. Prieiga per internetą: <http://www.fas.usda.gov>.
Gapšys, A. Lietuvos maisto rinkos analizė ir tolesnio vystymosi prognozės. Pranešimas tarptautinėje maisto konferencijoje. 2006 m. gegužės 11-12 d., Vilnius.
Groupe de travail Previsions Pommes. Document de travail. 3/10/2006. Prieiga per internetą:

< http://ec.europa.eu/agriculture/consultations/adco/fruitveg/index_en.htm>.

8. 2006 m. birželio 28 d. Komisijos (EB) ataskaita Tarybai ir Europos Parlamen tui KOM(2006) 345 apie padėtį perdirbti skirtų minkštųjų vaisių ir vyšnių sektoriuje SEK(2006) 838.

9. Juice yearbook 2006. Prieiga per internetą: <http://www.usda.gov>.Kotler, Ph., et al. Rinkodaros principai. Kaunas: UAB Poligrafija ir informatika, 2003. 856 p.

10. Kviklys D., Viškelis P., Armonienė A. Vaisių ir uogų auginimo Lietuvoje galimybių tyrimas siekiant realizuoti išaugintą produkciją šviežią bei perdirbtą. Taikomojo mokslinio tyrimo ataskaita. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2006.

11. Lieberz, S. M. German fresh deciduous fruit. Annual report, 2006. Prieiga per internetą: <http://www.usda.gov>.

12. Nemes, F. Hungary fresh deciduous fruit. Annual report, 2006. Prieiga per internetą: <http://www.usda.gov>.

13. Pelanienė, N., Stalgienė, A., Galnaitytė A. Žemės ūkio ir maisto pramonės subjektų struktūra // Lietuvos žemės ir maisto ūkis, 2005. – Vilnius, 2006. P. 151-161.

14. Pelanienė, N., Stalgienė, A. Maisto produktų ir gėrimų pramonės įmonės ir jų veiklos rezultatai // Lietuvos žemės ir maisto ūkis, 2005. – Vilnius, 2006. P. 176-182.

15. Pelanienė, N., Stalgienė, A. Lietuvos ir kai kurių kitų Europos Sąjungos šalių maisto produktų ir gėrimų gamybos sektorių struktūrinių ir veiklos rodiklių palyginimas // Rinkotyra. Žemės ūkio ir maisto produktai. 2006, 3(33). – Vilnius: LAEI, 2006. P. 89-97.

16. Poland fresh deciduous fruit. Fresh apple and concentrated apple juice. Annual report, 2006. Prieiga per internetą: <http://www.usda.gov>.

17. Poviliūnas, A. Lietuvos verslinės ūkininkijos formavimasis ir stiprėjimas // LŽŪU mokslo darbai. Socialiniai mokslai. 2002, Nr. 53 (6). Prieiga per internetą: <http://www.lzuu.lt>.

18. Raman, K., Naik, P. A. Long-term pofit impact of integrated marketing communications program // Review of Marketing Science. 2004. Vol. 2, Article 8. Prieiga per internetą: <http://www.bepress.com/romsjournal/vol2/art8>.

19. Schultz, Don E, et al. Reader in marketing communications. USA: Routledge, 2006. 273 p.

Andžela Armonienė

FUTURE LOOKING FOR PREMISES: INNOVATION, PROMOTION, VALUE ADDED

Summary

The article investigates problem related to changes of juice market in Lithuania as well as the EU. Quick and permanent increase of demand is a supportive process for juice industry development and it confirms effective integrated marketing communications activities of main products suppliers. Per capita consumption of fruit juice in Lithuania is about 11,3 litre/year and it has increased by 39,5 percent during five years. It is very important for Lithuania, being a state mostly exporting concentrated juice for further processing and importing end products with famous brands, to evaluate possibility to start a new stage of processed fruit and berries industry development in a way of micro, small, medium and large enterprises integration.

Growth of concentrated juice supply in Lithuania exceeded the demand in 2005, besides, Polish and Hungarian producers started more active participation period in concentrated juice market since 2006. Average income share of Lithuanian concentrated juice exports is 88,5 percent of total juice sales, so, it is really impressive achievement in the market, which changes too fast. On the other hand, juice market is growing and open for new brands, hence, some bigger part of concentrated juice may be reprocessed in domestic enterprises and introduced as innovative commodities of higher value added. Competition for new niches is rather tight, preconceived and effective selection of target markets have been suggested as a possible solution.

Key words: innovations, value added, indicators of juice production industry, prices, consumption, measures of marketing promotion, integrated communication, investments.

________________________________________________

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

PASKANAUKITE KEPTŲ EŽIUKŲ

2024 08 05

Tai itin vaikams patinkantis patiekalas. Jį pasigaminti nesunku. Taip pat juo galite nudžiuginti bet kurį svečią ar viešnią.

Jums nereikės nakčia tykoti ir gaudyti ežiukų, kuriuos vėliau išsikeptumėte grilyje ar tiesiog ant laužo miške. Beje, ežiukų Lietuvoje žmonės nevalgo, kaip ir žvirblių, voverių ar gandrų.

„Ežiukai“ yra sausainiukai. Patikėkite, itin gardūs. Receptas beveik nežinomas, bet vertas įsidėmėti ir pasigaminti pagal jį naminių sausainių ypač dabar, kai miltų, konditerijos gaminių kainos šovė į aukštumas.

Pirmiausia Jums reikės senovinės konstrukcijos metalinės mėsmalės, tokios prisukamos prie stalo krašto. Ją susistatykite taip, kad vidiniai peiliukai būtų išimti, diskelis su skylutėmis turi būti parinktas tas, kur skylutės didesnės, o ne mažutės.

Jei senesnio modelio mėsmalės neturite, ties ta vieta ir baikite domėtis „Ežiukų“ gamybos procesu, Jūs jų neišsikepsite.

O jei mėsmalę turite, mėginkite kepti „Ežiukus“.

Štai, kokių produktų Jums reikės:

Stiklinės kvietinių miltų;

Stiklinės cukraus;

Stiklinės majonezo;

Galima įdėti vanilinio cukraus.

Gamybos eiga:

Jei norite kaloringesnių sausainių, įdėkite apie 200 g kokybiško sviesto ar margarino, tačiau tuomet miltų gali tekti įdėti daugiau. Cukraus galima dėti ir mažiau, pagal skonį.

Cukrų išsukite su majonezu taip, kad neliktų cukraus kristalėlių. Tada suberkite išsijotus miltus. Jei dedate sviestą, jį dėkite truputį palaikytą kambario temperatūroje, gerai išsukite ir sviestą dėkite prieš miltus. Galiausiai įdėkite vanilinio cukraus. Tešla turi būti riebi, pakankamai standi, nelipti prie rankų, gerai išminkyta. Suformuokite rutulį ir įdėkite į šaldytuvą kokiai valandai, kad tešla būtų kieta, tačiau pakankamai lanksti.

Išsiėmę tešlą iš šaldytuvo, nedideliais gumulais dėkite ją į mėsmalę, malkite. Kai pradės atsirasti sruogelėmis permalta tešla, žiupsneliais ją nutraukinėkite ir ant sviestiniu popieriumi išklotos skardos statykite savo „Ežiukus“. Jie būna iš tiesų labai panašūs į ežiukus gyvenančius miške, nes yra lyg spygliuoti. Ilgis maždaug 5-7 cm, plotis apie 3-4 cm, aukštis apie 3 cm --- būtent tokie „Ežiukai“ labai patrauklūs.

Kepti reikia 180 laipsnių karštumo orkaitėje tol, kol „Ežiukai“ įgaus auksinį rusvą atspalvį. Jie iškepa greitai. Nesudeginkite.

Sausainiai tiesiog tirpsta burnoje. Svečiai, kurie nežino šio recepto, išties nustemba ir jei ima spėlioti, iš ko iškepti šie sausainiai, niekaip neatspėja, ypač nustemba sužinoję, jog „Ežiukuose“ nėra įdėtų kiaušinių. Bet kam dėti į šių sausainių tešlą kiaušinius, jei jau įdėjote majonezo, o jis juk gaminamas su kiaušiniais.

Šie sausainiai yra ne tik gana pigūs pagal jų sudėtyje esančiuosius produktus, trumpą paruošimo laiką, bet jie dar ir labai skalsūs: jų neįmanoma suvalgyti daug. Be to, kepdami namuose, žinote, ką įdėjote į sausainių tešlą, kad nėra jokių kenksmingų produktų, stabilizatorių ar saldiklių, kelis kartus perkepinto aliejaus bei skonių stipriklių, nuo kurių kenčia virškinimo sistema. Majonezą būtinai rinkitės tik tokį, kuriame nėra modifikuoto krakmolo.

Iliustracija žemiau iš Free-Images.com

VIRĖ, VERDA IR VIRS

Jūs, jei norite, šaldykite, bet jos išvirs ir tai, ką užšaldėte

Taip buvo iki 2007 metų, mažai kas kitaip ir 2024-aisiais

Andžela Armonienė

2024-08-03

Tai priminti gana pravartu dėl to, jog dabar, 2024-aisiais, juodųjų serbentų Lietuvoje nerasite nusipirkti net pas bobutę turguje, o jei rasite, bus tam tikra išimtis iš dėsningumo, jog po šių uogų pertekliaus atėjo jų stygiaus metas.

Tokiu būdu ši netrumpa įžanga perša tokią išvadą: niekada nenumokite ranka į tai, ką moka ir geba daryti močiutės. Neretai ateina tokie momentai, jog tik prisiminę, kaip jos tai darė, galite būti įdomūs ir unikalūs, net sukurti savo nedidelį verslą, o atskirais atvejais pamąstyti ir apie visą gamybos cechą ar fabriką, jei manote, jog tikslinga atsisakyti ramaus gyvenimo ir mažo verslo savo virtuvės ribose.

Uogų, vaisių auginimas ir jų perdirbimas yra perspektyvus. Tačiau yra kai kurių niuansų. Pirmiausia – nurungti šioje srityje kaimynus lenkus, vokiečius praktiškai neįmanoma. Lieka tik bendradarbiauti, vienytis.

Apie individualius mažučius versliukus dar ketiname papasakoti, o šiuokart – didesnių apimčių gamybinių veiklų ypatumai Lietuvoje.

Į RINKĄ SU DŽEMO STIKLAINIAIS

Įvairius produktus iš vaisių ir uogų gaminančios Lietuvos įmonės, tiekdamos produkciją šalies rinkai, renkasi mažesnės rizikos strategijas ir siūlo vartotojams žinomus produktus. Siekiantieji įsisavinti investicijas rengia vidutinės ir didesnės rizikos strategijas, nusprendžia gaminti naujus produktus. Kintančius vartotojų poreikius įvertinti sudėtinga, todėl sėkmingo unikalaus prekybos pasiūlymo parengimas tampa problema. Jos nagrinėjimui skirtas Lietuvoje gaminamų produktų –džemų (kodas 1533229000) – grupių marketingo tyrimas.

Dėl investicijų ir kai kurių produktų paklausos augimo gali būti tikslinga didinti Lietuvoje iš vaisių ir uogų pagamintų produktų pasiūlą (1 lentelė), tačiau siekiai tęsti modernizaciją, diegti naujas technologijas dažnai yra ribojami, nes vyksta itin greiti ir iš anksto nenumatyti pokyčiai rinkoje.

1 lentelė. Vaisių ir uogų perdirbimas Lietuvoje