Iliustracija aukščiau ir kai kurios esančios žemiau iš redakcijos "Padėkime sau'19" archyvo ir creativecommons.org

RUBRIKA:

MISTINĖS BŪTYBĖS GRETA MŪSŲ

JIE ŠALIA, BET JIE NEI VAIKAI, NEI SUAUGUSIEJI

2025-03-17

Mistinėms būtybėms drąsiai galima priskirti ir paauglius.

Taip, jie jau nebe vaikai, tačiau jie dar ir ne suaugusieji. Jiems negalima daug ko daryti, ką daro suaugusieji, pavyzdžiui, vairuoti automobilio, vartoti alkoholio, vykdyti pirkimo-pardavimo sandorių ir t.t., tačiau jie neretai būna ne tik tokio pat ūgio kaip jų suaugę tėvai, bet ir aukštesni. Protiniais gebėjimais, kūrybingumu jie gali lenkti suaugusiuosius.

Be to, jiems reikia suaugusiųjų kategorijos prekių, įskaitant ir avalynę, mobiliuosius telefonus, dviračius, jų laisvalaikis gali būti pagal savo kainą net brangesnis nei suaugusiųjų, kai jie lavinami popamokinės veiklos metu ar sportuoja. Vardinti galima be galo. Tačiau viena yra aišku: suaugusieji ir paaugliai vieni kitų nesupranta. Paaugliai yra lyg kažkokioje savoje atskiroje planetoje, kur egzistuoja tik jiems suprantamos taisyklės ir gyvenimo būdas. Ne paslaptis, jog dalis jų gyvena vadinamus „suaugusiųjų“ gyvenimus: jie ir dirba, ir užsidirba pragyvenimui, neretai yra įjunkę rūkyti, vartoti alkoholį, taip pat statistikos duomenys rodo, jog kai kurie paaugliai gana anksti pradeda ir lytinį gyvenimą. Taigi, neretas iki 18 metų amžiaus jau būna išmėginę viską, kas nustebintų net gana pašėlusiais save laikančius suaugusiuosius.

Dar su paaugliais yra susijęs reiškinys, kada jie netramdomi ir nuolatos protestuoja. Jie priešinasi viskam: ir bendrosioms taisyklėms, neretai atsisako mokytis, bėga iš savo tėvų namų, susiburia į nusikalstamas grupuotes. Paauglių protestai neretai įgauna jų pačių išvaizdos pokyčius: rėksmingos šukuosenos, plaukai netikėčiausių spalvų, apranga demonstratyviai apdriskusi, jie dėvi keistus aksesuarus, yra net atskira paauglių mada ir tos mados tendencijos kinta, pavyzdžiui, XX a. pabaigoje buvo madingi vadinamieji „pankai“.

Kokios paauglių mados, protesto išraiška dabar?

XXI AMŽIAUS PAAUGLIAI TAPATINASI SU GYVŪNAIS

Dailymail skelbė, jog „TikTok“ plinta tendencija, turinti „terijai“ (angl. „therian“), ji populiari Jungtinėje Karalystėje, pasekėjų yra ir kitur. Vadinamieji „terijai“ tapatinasi su gyvūnais, dažniausia su katėmis, šunimis, jie elgiasi taip, kaip būdinga keturkojams ir jie patys mano, jog savo prigimtimi yra gyvūnai, ne žmonės. „Terijai“ teigia, jog juos užvaldo gyvūnams būdingi instinktai ir jie elgiasi kaip gyvūnai impulsyviai, pavyzdžiui, vaikšto keturiomis. Jie skiriasi nuo tų, kurie save tapatina su „furries“ (liet. kailinis gyvūnėlis). „Furries“ save suvokia kaip gyvūno personažą.

Jungtinėje Karalystėje katėmis prisistatantys vaikai klasėje nešioja „uodegas ir ausis“. Suaugusiųjų nuomonės jie nepaiso iš viso. Nors tėvus dažnai ši tendencija gąsdina, specialistai pataria į viską žvelgti paprasčiau. Manoma, jog tai vyksta pirmiausia dėl to, jog paaugliai gauna per daug informacijos, nuo vaikystės įpranta žaisti ir įsijausti į įvairius vaidmenis.

Lietuvos specialistai pataria tėvams daugiau bendrauti su vaiku, teigia, kad draudimai – blogiausia išeitis.

SVARBU SUPRASTI, PADĖTI PAAUGLIUI

Tėvams gali atrodyti, jog jų vaikai paaugliai yra tam tikra mistinė ir nepaaiškinama realybė greta jų pačių, todėl būtina įdėmiau pasižiūrėti į jų vidinį pasaulį. CNN skelbia Pew mokslo tyrimų centro duomenis, jog paaugliams tenka susidurti su daugybe iššūkių, todėl jiems būtina kelių rūšių pagalba, parama. Tuo tikslu Pew mokslo tyrimų centras 2024 metų rudenį atliko 13-17 metų amžiaus 1391 paauglio imties tikslinės grupės tyrimą.

Buvo tyrinėjami skirtumai tarp mergaičių ir berniukų, nustatyta ir nemažai panašumų. Jiems visiems buvo svarbu pasiruošti sėkmingai karjerai, ateityje gerai uždirbti, turėti draugų. Tiek berniukai, tiek mergaitės pranešė tyrimo metu, jog jaučia didžiulį spaudimą, iš jų reikalaujama gerai mokytis, būti sėkmingais sporte, kt. Be to, buvo nustatyta, jog mažiau impulsyvūs paaugliai yra sėkmingesni moksle.

Tik 2 proc. paauglių neturėjo jokių draugų. Paauglystėje turėti draugų yra svarbu, paaugliams yra reikalinga pasipasakoti, gauti draugo paramos. Tyrimo metu nustatyta, jog berniukai yra sulaukę artimo draugo pagalbos dažnai (85%), mergaitės draugyste pasikliauna dar labiau, paramos iš draugų sulaukia net dažniau nei berniukai (95%).

Nustatyta skirtumų mentalinės ir psichinės sveikatos srityje: paauglės mergaitės labiau linkusios į vidinę depresiją, užsisklendimą savyje nei berniukai, kurie yra daugiau linkę kovoti už pripažinimą bendraamžių grupėse. Kita vertus, tai nereiškia, jog viena paauglių grupė turi daugiau mentalinių ar elgesio sutrikimo problemų už kitą. Taip, berniukai yra labiau linkę įsitraukti į fizinio kontakto kovas, peštynes, tačiau jie taip socializuojasi. Tuo tarpu problemų patiriančios mergaitės yra daugiau linkusios viską išgyventi tyliau, neparodyti to išoriškai. Kai berniukai paaugliai išgyvena problemines situacijas, jie dažniau tampa ekspresyvūs, išoriškai išreiškia savo problemas tiesiog mušdamiesi tarpusavyje.

Bet kuriuo atveju suaugusieji privalo suprasti, kad nepageidaujamas paauglių elgesys atsiranda iš jų nepasitenkinimo, konfliktų su aplinka. Tyrėjų teigimu, neretai berniukai paaugliai gali net būti prilyginami velniukams dėl savo agresyvumo, nuolatinių tarpusavio muštynių. Tačiau tai yra jų vidinės savijautos išraiška, todėl negalima teigti, jog berniukai mažiau depresuoja ir patiria mažiau problemų nei mergaitės. Siūloma tiesiog geriau suprasti paauglius ir jiems padėti.

Bendravimas su paaugliu: MISIJA ĮMANOMA

Taip, paauglius sunku suprasti.

Neretai mamos ir tėčiai patys ima elgtis, rengtis kaip paaugliai vien dėl to, kad mėgina suartėti su savo vaikais, tapti lyg jų draugais, prašyti, kad jie laisvalaikį leistų drauge, tačiau tas yra sunkiai pasiekiama.

Būna, jog niekaip nepavyksta suprasti vieniems kitų. Manoma, jog paauglių auklėjimas yra įgūdis, kurį įmanoma tobulinti.

Anot Vilmos Krivickės, suaugusiesiems, ieškantiems bendravimo su savo paaugliais vaikais, svarbios keturios temos: dominavimas, nepriėmimas, kaltinimai ar abejonės ir emocinis atsiribojimas. Bendrauti su paaugliu svarbu, nes tyrimų duomenimis, tokie paaugliai, kurie šeimoje darniai bendrauja su suaugusiaisiais, būna sėkmingesni, geriau mokosi, rečiau nusikalsta. Tačiau, V. Krivickės teigimu, norėti atviro bendravimo su savo paaugliu lengviau pasakyti nei padaryti.

Suaugusieji turėtų vengti: dominavimo, savo viršenybės demonstravimo.

Kenkia darniems santykiams ir dažnas, agresyvus nepriėmimas ir nepalaikymas įvairių paauglio pasirinkimų. Paaugliams dažnai atrodo, kad tėvai jų iš viso nesupranta, todėl reikėtų atsargiai komentuoti vaikų pasirinkimus ir nenaudoti negatyvių palyginimų ar replikų.

Pabrėžiama, jog kaltinimai ir abejonės yra ypatingai žalingi, nes jie sėja nevisavertiškumo kompleksą. Paaugliai dažnai yra svajokliai, kurie susikuria daug svajonių ir kartais atrodo, kad jų norai yra beribiai.

Nevertėtų konfliktuoti ir versti paauglius užgniaužti savo norus, nes tai taip pat neigiamai atsilieps jūsų bendravimui su paaugliu. Greičiausiai paauglys vis vien darys tą, ką nori, tačiau slapčia.

Be to, emocinis atsiribojimas taip pat sukuria didelį barjerą bendravime su paaugliu. Dažnai pykčių akivaizdoje yra geriausia žiūrėti į paauglį kaip į suaugusį žmogų ir su juo kalbėtis taip, kaip kalbėtumėte su suaugusiais.

Paauglių elgsenos specialistė V. Krivickė pateikia penkias auksines taisykles, kurių pravartu laikytis, tai yra:

Mažiau pamokslaukite, daugiau klausykite.
Sugriaukite bendravimo barjerus: Bendravimo barjeras susiformuos, jei dažnai bombarduosite, teisite ar barsite savo paauglius. Kalbant apie bendravimą, emocinės kliūtys neleidžia paaugliams jaustis pakankamai saugiai kalbėti apie tai, kas vyksta jų gyvenime. Pavyzdžiui, jei kalbate su savo paaugle dukra apie tai, kaip pakeisti savo elgesį, nepradėkite pokalbio nuo jos kritikavimo. Verčiau įsijauskite į ją ir įsitikinkite, kad ji jaučiasi saugi, atskleisdama savo emocijas. Jei norite, kad jūsų paaugliai daugiau kalbėtų su jumis, turite skirti jiems savo dėmesį. Klausykitės savo paauglių, neprimesdami savo nuomonės, ir venkite duoti nepageidaujamų patarimų.
Išreikškite empatiją: Daugelis paauglių jaučiasi taip, lyg niekas nesupranta, ką jie išgyvena. Dėl to jie gali jaustis vieniši, sudirgę, sunerimę ar pikti. Empatiškai bendraudami su savo paaugliu parodote, kad darote viską, kad suprastumėte, kaip jis ar ji jaučiasi.
Neleiskite reikalams paūmėti: Būdami tėvais, turėsite sunkių dienų, kai jus užklups kasdienio gyvenimo stresas. Tais laikais labiau tikėtina, kad pokalbis su paaugliu sukels karštus ginčus, kurie kenkia santykiams. Kai įtampa pradeda kilti, galite pasakyti maždaug taip: „Man reikia šiek tiek laiko apie tai pagalvoti“.
Nekaltinkite ir nesigėdykite savo paauglio: Paaugliai darys klaidų, ir tai gerai! Taip jie mokosi ir įgyja išminties. Kai jūsų paaugliai ateina pas jus pasikalbėti, atsispirkite norui kaltinti ar gėdinti juos dėl to, kas nutiko. Verčiau būkite supratingi ir užjaučiantys.

Suaugusiesiems siūloma rasti geresnius bendravimo su paaugliais būdus ir neprarasti kantrybės ieškant abipusio supratimo.

Bet kuriuo atveju, paauglystė yra tarpsnis žmogaus gyvenime, jis praeina. Praeina viskas, ir paaugliškas noras protestuoti, ir svajonės, tikėtina, jog daugeliui pavyks ne tik suprasti paauglius, bet ir patiems neužsilikti amžinoje paauglystėje, nes nėra nieko juokingesnio kaip gerokai pagyvenusi moteriškė, apsirengusi paauglės drabužėliais, ilgais palaidais plaukais ir mėginanti vaizduoti „jauną“, ar sukriošęs vyriokas, imituojantis vaikėzo elgesį ir besitrankantis su pigiu motociklu po kaimo vietovių naktišokius.

Parengta pagal: <https://kauno.diena.lt/naujienos/sveikata/psichologija/bent-trumpam-pabuti-gyvunu-nauja-tendencija-tarp-paaugliu-1195550>; <https://www.delfi.lt/seima/idomu/socialinius-tinklus-drebinantis-paaugliu-judejimas-jau-ir-lietuvoje-specialiste-atsake-ar-tevai-turetu-del-to-sunerimti-120041110>; <https://gotherapy.lt/bendravimas-su-paaugliu/>, žr. 2025-03-07.

These are the biggest concerns facing teen boys and girls. By Madeline Holcombe, CNN. March 13, 2025. Internete: <https://edition.cnn.com/2025/03/13/health/teen-gender-data-wellness/index.html>, žr. 2025-03-14.

Iliustracija iš: <https://stock.adobe.com/search?k=teenagers>.

ALCHEMIJA VIRTUVĖJE

III DALIS: ŠIANDIEN YRA VAKAR TĘSINYS:

Meilė karštam puodui? Taip būna?

2025-02-25

Prekybos centruose gausu padažų, neregėtų anksčiau pagardų, atvežtų iš Azijos. Pavyzdžiui, sušius pasigaminti namuose išmoko ne vienas, nes parduotuvėje įmanoma nusipirkti tų sušiams suvynioti būtinų žalių iš dumblių ar ko kito pagamintų lakštų, specialių ryžių ir taip toliau. Jau gal 30 metų prabėgo, kai lietuviai įprato prie netikėtų egzotinių skonių, kaip antai, ananasai aštriame pomidorų padaže ir ne tik. Ne vienas ir pats po daugybę kartų paviešėjo keliose Pietryčių Azijos šalyse, lankė Kiniją, Indiją, Tailandą, o dabar būriais traukia į Vietnamą ir Japoniją, kas ankstėliau buvo iš viso neįmanoma padaryti, nes net nuvykimas iki kaimyninės Lenkijos ar VDR iš LTSR buvo viso gyvenimo pagrindinis laimėjimas.

Todėl kažkuo nustebinti draugus ir kolegas, jog lankėte labai tolimą šalį, sukėlėte į socialinius tinklus keistokos video medžiagos, daug nuotraukų su pačiu savimi, stovinčiu prie vieno ar kito tos egzotinės šalies įsimintino objekto, tikrai nebepavyks.

Ir vis dėlto, niekada nebūna taip, jog jau viskas pamatyta, sužinota, visur, kur tik įmanoma, nusifotografuota bei viskas išmėginta ir išragauta. Žmogaus smalsumui galo niekada nebus ir visada daugybės paslapčių ir įkvėpimo paieškų vieta yra Rytai.

Kiniją aplankė daug kas, jos teritorija didžiulė, populiacija milijardinė, iki galo pažinti neįmanoma, be to, ir nežinomų dalykų ten tik daugėja.

IMPERATORIAUS DIETOS PASLAPTYS

Praėjus beveik šimtmečiui po to, kai Uždraustasis Kinijos miestas atvėrė duris išoriniam pasauliui, išlieka daugybė paslapčių - įskaitant tai, kaip, ką ir kokios ankstyvosios imperatoriaus šeimos valgė už šių sienų.

Paskutinis imperatorius buvo iškeldintas iš to miesto 1924 m. Vėlesniais metais, kai didžiausias pasaulio rūmų kompleksas pradėjo atverti duris išoriniam pasauliui, net tamsiausių Uždraustojo miesto kampų mįslės buvo veikiamos dienos šviesos, išsiaiškinta daug kas, kas iki tol nė nebuvo žinoma.

Tačiau apie anų laikų maistą žinoma mažai.

Dešimtmečiai po imperatoriškos Kinijos kritimo, net kai istorikai ir toliau bendradarbiauja tirdami Kinijos praeitį, labai mažai žinoma apie tai, kas buvo suvalgyta viename turtingiausių ir galingiausių pasaulio namų ūkių Imperatorių mieste.

Nuo 1661 iki 1722 m. šalis pradėjo palyginti taikią erą po dešimtmečius trukusios dinastijų kovos. Tai paskatino keletą įdomių meniu pokyčių Uždraustajame mieste. Iš pradžių, kai valdė Qing dinastija, ant stalo buvo tradiciniai maisto produktai iš šiaurės rytų Kinijos Nomadic Manchu kraštų, teigiama mokslininko Zhao parengtuose to laikmečio tyrimo dokumentuose.

Valdant Kangxi ėmė atsirasti valdovų dietos.

„Ant Kangxi stalo, pavyzdžiui, būdavo tigro sėklidės, taip pat ir kitų neįprastų maisto produktų“, - sako Zhao.

Senovės žmonės manė, kad tigro sėklidės turi libido didinamąjį poveikį. Manoma, kad Kangxi suvalgė daug jų, nes oficialiai buvo užfiksuota, kad jis per savo gyvenimą sumedžiojo daugiau nei 60 tigrų.

Pavyzdžiui, Honkongo rūmų muziejuje vyko paroda pavadinimu „Nuo aušros iki sutemos: gyvenimas Uždraustajame mieste“ buvo pristatyti Qianlongo, Kinijos imperatoriaus, kasdieniai ritualai - pridedamas jo valgytų, ragautų patiekalų sąrašas. Teigiama, jog maisto kultūra atspindi didžiąją dalį žmonių tapatybės, taip pat jų statusą, galią ir autoritetą, skonį, taip pat ir santykius su kitais.

„Viena iš rūmų tarnaičių teigė, kad imperatoriaus šeima žiemos metu tris mėnesius gaudavo „karšto puodo“ patiekalą beveik kiekvieną dieną. Tai buvo populiarus valgis“, - sako istorikas, rodantis į iš emalio pagamintą „karštą puodą“ iš Uždraustojo miesto, eksponuojamo Honkongo rūmų muziejuje.

Mokslininkas ir tyrinėtojas Zhao sugebėjo peržiūrėti, kaip ir ką laikui bėgant valgydavo Uždraustojo miesto viduje gyvenusieji. Tai apima taip vadinamąją sąlyginę imperatoriaus meilę „karštam puodui“.

„Meniu imperatoriui būdavo pristatomi, kad jis juos iš anksto patvirtintų“, - sako jis.

„Meniu atspindėjo asmeninį imperatoriaus skonį, tačiau jie nebuvo pagrįsti vien tik jo nuostatomis. Žinome, kad imperatorius Qianlongas turėjo „karštų puodų“, kurie įrašuose dažniausiai buvo aprašyti kaip „šilti puodai“. Taip gali būti dėl oro sąlygų ir tradicijų, tačiau tai gali ir nereikšti, kad Qianlongas juos mylėjo. “

Jis sako, kad Qianlongo laikais imperatoriškoji virtuvė buvo daug tobulesnė ir įvairesnė - tiek su tradiciniais patiekalais, tokiais kaip skrudinti Azijos elniai ir fazanai, tiek su pietinės Kinijos patiekalais.

Vienas iš imperatoriaus Qianlongo mėgtų patiekalų, kuris labai dažnai pasirodydavo jo meniu įrašuose, buvo „Sika Deer “, arba uodegos lėkštė. Patiekiama būdavo elnio uodega, kuri buvo gana maža patiekalo dalis, tačiau nuostabiai riebi ir aromatinga. Rūkyta raudonos spalvos antis, kepti pavasariniai bambuko ūgliai su kiaulienos ir paukščių lizdų sriuba bei su akmens cukrumi buvo keletas kitų nuolatinių patiekalų, valgomų Uždraustajame mieste.

Imperatorius Qianlongas kartu su kitais Qing dinastijos atstovais manė, kad paukščių lizdų sriuba, pagaminta iš sukietėjusių kregždžių seilių, buvo nepaprastai maistinga. Senovės Kinijos tradicijų tyrėjai mano, kad jis kiekvieną rytą prieš pusryčius suvalgydavo dubenį kregždžių lizdų sriubos.

„Yra daugybė mitų ir legendų apie patiekalą „Paukščio lizdas“. Tuo metu tai buvo palyginti naujas ingredientas“, - aiškina Zhao. Anot jo, dubenėlis „Paukščių lizdo“ sriubos buvo madingas dar Čingo dinastijos metu.

KAS NEMĖGSTA GERO MAISTO?

Kadangi ši publikacija yra su rubrika „Mistinės būtybės greta mūsų“, be jokios abejonės, net dabar, kai jau visi išragavę ne po vieną kartą kiniškų valgių, kurių galima nesunkiai užsisakyti ir į namus, ir rasti neblogą kinų maisto užkandinę bet kurioje Pasaulio vietoje, ir nukeliavus į Aziją paskanauti ten siūlomų patiekalų, ir patiems namie retsykiais pasigaminti ką nors su rytietiškais akcentais, visada paslaptimi išliks tikrieji būdai, kaip tai padaryti, kaip tai išties gaminama.

Mūsų kraštų žmogų gali apžavėti vien tik rytiečių arbatos gėrimo ceremonija ir geiša, siūlanti tą arbatą gali tapti panašia į ateivę iš kosmoso, jei anksčiau nebūta jokių kontaktų su Rytų civilizacija, nematyti jų žmonės, neregėti jų papročiai. Ir atvirkščiai. Kinui mistika gali būti reginys, kaip lietuvė kaimo krosnyje gamina savo šeimos senovinius patiekalus, kaip žemaitė susuka kąstinį arba ant savo kaklo pasikabinusi nešioja tiek gintaro, jog kinas gali ir paspringti konvertuodamas to gintaro kainą į savo piniginius vienetus ir svajodamas, kaip visa tai kažkur parduos.

Aukščiau publikacijoje paminėtas Kinijos kultūros tyrėjas Zhao sako, kad nors ir dešimtmečius studijavo maistą, jo receptus, pats toli gražu nėra užvaldytas maisto produktų ar noro visko paragauti. Tiesą sakant, anot jo, yra priešingai - jis sako, kad jo apsėdimas, aistra yra sužinoti maisto gaminimo istoriją. Tai atsirado dėl siaubo, kurį jis matė vaikystėje per trejus bado metus, vykusius po Didžiojo komunistų vadovybės šuolio „į priekį“ šeštojo dešimtmečio pabaigoje.

„Ilgalaikio virškinimo trakto mėšlungio atmintis dėl alkio ir milijonų mirčių, atsirandančių dėl bado, visas tas patirtas šokas yra košmaras, kuris vėl grįžta ir mane persekioja“, - sako Zhao. „Man pasisekė, kad išgyvenau ir tai labai paveikė mano požiūrį į maistą“.

Dėl šios priežasties, jo manymu, suprantama, kad žinios apie praeities maisto gaminimo paslaptis pagerins būsimą pasaulio maisto vartojimo saugumą.

„Maisto istorijos studijavimas yra dalis mūsų maisto kultūros supratimo teisingai“, - sako Zhao.

„Tai ne tik padeda šaliai reklamuoti savo kulinarinius menus, bet ir padeda mums apmąstyti maistą ir politiką, kurią turime šiandien. Kas nemėgsta gero maisto? Bet aš netapau maisto istoriku, kuris galėtų vien tik mėgautis įvairiais patiekalais. Sąmoningai ir atsakingai noriu tvirtai suvokti tiesą apie kulinarijos meną. Šiandien yra vakar tęsinys, todėl studijuoti istoriją yra svarbu dėl to, kad suprastumėme, kas esame šiandien ir kuo gal būsime ateityje “.⸎

Belieka tik pritarti atkakliajam tyrėjui Zhao ir nuogąstauti, jog labai tikėtina, kad laikai, kada bus nudaužyti kregždučių lizdai Lietuvoje vien dėl to, jog bus užsimanyta kaip kokiems imperatoriams iš Rytų paskanauti patiekalo „Paukščio lizdas“, neateis.

⸎ Parengta pagal: Tiger testicles and mythical banquets: What China’s emperors inside Beijing’s secretive Forbidden City really ate. By Maggie Hiufu Wong, CNN. July 16, 2024. Internete: <https://edition.cnn.com/travel/china-emperors-food-beijing-forbidden-city-intl-hnk/index.html>, žr. 2025-01-05.

ALCHEMIJA VIRTUVĖJE

II dalis: KARALIUMI GALI PABŪTI BET KAS,

TAČIAU YRA VIENA SĄLYGA

2025-02-23

ŠVAISTYMAS – PRABANGOS ŽENKLAS?

Stebėdamiesi augančiomis maisto produktų ir gėrimų bei paslaugų kainomis tiek prekybos centruose, tiek viešojo maitinimo įstaigose, užmirštame, jog daugybė produktų, kurie mums laisvai prieinami šiandien, yra išskirtinės prabangos dalykai. Prekės atgabentos iš labai toli, pavyzdžiui, prieskoniai, tikrai nėra tokios nedidelės vertės ir jų reali vertė bei kainos, kokias galime aptikti per akcijų taikymo laikotarpius prekybos centruose, pavyzdžiui, už šafraną, kardamoną, cinamoną, kitus prieskonius, žolynėlius, surinktus rankomis, ir jų mišinius, pagardus, yra ženkliai didesnės.

Galime sau leisti prabangą, kuri senovėje buvo prieinama tik valdovams, ir tą patvirtinęs yra Lietuvos kulinarinio paveldo tyrinėtojas Rimvydas Laužikas. Jo teigimu, senovėje, Gotikos laikais, svarbus prabangos ženklas buvo prieskoniai. Taip pat tik valdovas galėjo būti užtikrintas, jog jam niekada nepritrūks maisto, „bet visuomenei tai grėsė“. ⸎

Taigi, prabangos požymis kadaise buvo prieskoniai ir kuo jų daugiau patiekaluose, tuo labiau aplinkiniams ir svečiams turėjo atrodyti, jog šeimininkas labai galingas, turtingas. Prabangos ir galios ženklas buvo ir galimybė valgyti mėsą daugybę kartų per dieną, tiek, kiek tos mėsos norisi. „Daugybė dalykų, kurie tuo metu buvo prieinami tik valdovams, dabar elementarūs“. ⸎

Anuomet tik valdovai ir dar nedidelė saujelė galingųjų iš jų aplinkos galėjo sau leisti švaistyti: be saiko vartoti prieskonius, valgyti mėsos tiek, kiek norisi, puotose dalyvaujantiems šunims į pastalę numesti tokius kąsnelius nuo stalo, jog šunims numesti kąsniai būtų pradžiuginę ir leidę nemirti badu gausybei bėdžių iš varguomenės tarpo.

Šiandien švaistyti gali bet kas. Todėl įsijausti į prabangiai gyvenančiojo vaidmenį, kaip nebūtų keista, gali pirmiausia tie, kurie garsiausiai skelbiasi, jog labai vargsta, stokoja visko ir panašiai, tai yra, tie, kurie į krepšius ant ratukų ir / ar pasikrovę automobilių, džipų, mikroautobusiukų bagažines maisto produktų, gėrimų, prieskonių ir ko tik nori, vėliau daugiau nei pusę ar bent jau trečdalį tų visų pirkinių paprasčiausiai išmeta į atliekų konteinerius.

Kitas svarbus paminėti dalykas yra tas, jog vadinamieji galingieji senovės laikais negalėjo pademonstruoti svečiams ir aplinkiniams savo prabangos tiesiog ant vaišių stalo numetę gabalus mėsos ir pabarstę krūvas brangių prieskonių bet kaip ir bet kur. Laikai buvo skirtingi nuo dabartinių ir išmetimas brangių produktų tiesiog į atliekų konteinerį ar tiesiai pro savo buto langą išmetant aukštos kokybės lašišos gabalus benamėms katėms visa tai matant alkstantiems kaimynams ir praeiviams nebuvo įmanomas atlikti veiksmas savo galiai pademonstruoti.

Anuomet buvo reikalingas virėjas. Kitaip joks valdovas savo galios pademonstruoti negalėjo. Šiais laikais yra panašiai.

Todėl metas trumpam apsistoti ties tema apie vieną iš svarbiausiųjų dalykų bet kurio žmogaus gyvenime: kas gamins valgyti, kaip tą darys, už kokią kainą ir iš ko bei kur gamins patiekalus?

VIRĖJAS-STEBUKLADARYS EUROPOS MASTELIAIS: PARODYSIU JUMS, KAIP TAI DAROMA

Yra daugybė rašytinių šaltinių apie išskirtinio talento virėjus, dažniau jie vadinami šefais.

Senovėje valdovai visada turėdavo tokius virėjus, kurie drąsiai gali būti vadinami stebukladariais. Be to, jie dar buvo atsakingi ir už valdovo sveikatą, gerą virškinimą, miegą, puikią nuotaiką. Todėl jie buvo gal net įtakingesni ir už valdovo gydytoją.

Vienas iš įdomesnių pasakojimų iš visos gausybės istorinių aprašymų apie virėjus, kurie buvo išskirtinai talentingi savo profesijos atstovai, yra prancūzo Antonino Careme'o, XVIII-XIX amžių sankirtoje sužibėjusio virėjo ir konditerio, atvejis.

Antoninas mokėjo virti apie 200 įvairiausių prancūziškų ir apie 100 užsienietiškų sriubų nė nesulaukęs 15 metų amžiaus. Jis pradėjo mokytis virėjo gudrybių tarnaudamas virtuvėje nuo vaikystės, vėliau įsidarbino mokiniu-pagalbininku pas garsųjį Paryžiaus konditerį Sylvainą Bailly. Visa istorija, kaip Antoninas, kilęs iš labai skurdžios šeimos, pasiekė karjeros aukštumų, yra išties įspūdinga.

„Gyvendamas mažoje kamarėlėje greta virtuvės, Antoninas įnirtingai mokėsi įvairiausių konditerijos gudrybių: skirtingų rūšių tešlos gaminimo paslapčių, gėlių ir skulptūrų iš lydyto cukraus gamybos, puošybos ir pan. Kiekvieną kartą, radęs laisvą minutę, jis stengdavosi apsilankyti naujai įkurtoje nacionalinėje bibliotekoje, čia savarankiškai studijavo architektūrą, skulptūrą ir dailę. Jis buvo pirmasis, kuris pritaikė architektūros principus konditerijoje ir iš valgomų medžiagų sugebėdavo sulipdyti gotikines bažnyčias, laukiniais vynuogynais apipintus senovės Romos griuvėsius, rytietiško stiliaus paviljonus – kartais net iki dviejų su puse metro aukščio, o jiems pagaminti reikėdavo kelių dienų. Mesjė Bailly konditerinė buvo visai netoli karališkųjų rūmų, ir apie jaunąjį konditerijos genijų netrukus sužinojo ir aukštuomenė“. ⸎⸎

Įspūdingų pasiekimų sąraše yra Antonino išlaikytas egzaminas, kurį jam surengė Charles'is Maurice'as Talleyrand'as, vėliau tapęs Napoleono Bonaparto užsienio reikalų ministru. Antoninas, norėdamas gauti darbą jo virtuvėje, turėjo išlaikyti egzaminą: jam buvo nurodyta sudaryti visų metų pusryčių, pietų ir vakarienės valgiaraštį įtraukiant kaip galima daugiau sezoninių produktų su sąlyga, kad nė vienas iš patiekalų nesikartotų.

Antoninas užduotį įvykdė, darbą gavo. Kitas įsimintinas Antonino karjeros etapas buvo tada, kai 1807-aisiais metais jis buvo pakviestas pagaminti desertus bei šaltus užkandžius Napoleono jaunesniojo brolio Jerome'o vestuvėms. Žinoma, Antoninas sublizgėjo ir jo sėkmė nepaprastai išaugo. Tai įvyko jam būnant vos 24 metų amžiaus.

Netrukus net Rusijos imperatoriui Aleksandrui I parūpo pasisamdyti Antoniną. Caras buvo taip sužavėtas jam patiektais valgiais, kad pakvietė jį dirbti Sankt Peterburge. Antoninas nesutiko, nes tuo metu rašė savo pirmąją kulinarinę knygą „Karališkasis Paryžiaus konditeris“. ⸎⸎

Tiesa, Antoninas vis dėlto neapsiribojo savo šlove Prancūzijos ribose. 1816-aisiais dėl jam pasiūlyto dosnaus atlygio jis įsidarbino pas Velso princą Jurgį Augustą, plačiai pagarsėjusį gurmaną, svėrusįjį 140 kilogramų. Jo dvare net ir įprastiniams pietums čia būdavo pateikiama ne mažiau kaip 30 patiekalų. Antoninas sugebėjo įtikti princui, padirbėjo pas jį metus, po to jau vėl grįžo į Paryžių.

Vis dėlto, Antoninas priėmė galų gale Rusijos caro Aleksandro I pasiūlymą ir išvyko į Sankt Peterburgą. Laikmetis buvo toks, jog vyko karas su Napoleonu. Caro dvariškiai įtarinėjo, kad, neva, Antoninas yra prancūzų šnipas, jis jautėsi nuolat sekamas. Rusijoje kulinaras neužsibuvo.

Antoninas garsėjo ir savo kulinarinėmis knygomis. Jis parašė knygą „Prancūzijos virtuvė“ ir „Devyniolikto amžiaus prancūzų virtuvė“. Be to, jis išrando ir patobulino kai kuriuos dalykus: tai jis ėmė dėvėti aukštą virėjo kepurę, naujoji pakeitė iki tol virėjų dėvėtą beformę „naktinę kepuraitę“. Jis sugalvojo ir morengus formuoti kulinariniu maišeliu, o ne dviem šaukštai, kaip anuomet visi darydavos. Jo dėka žinome sluoksniuotos tešlos kevale pateikiamus troškinius – vol-au-vent. Careme'o knygose yra aprašyti jo išradimai, kuriais naudojamasi iki šiol.

Jis pirmasis susistemino ir apibūdino pagrindinius maisto gamybos procesus detaliai, su paaiškinimais. Jo knygos – moksliniai darbai, o ne vien tik receptų rinkiniai.

Antoniną Careme'ą mirtis ištiko gana anksti. Jo aistra kulinarijai tapo ir jo pirmalaikės mirties priežastimi. XIX a. virtuvės būdavo kūrenamos daugiausia akmens anglimis ir malkomis. Manoma, jog jį nuolatos nuodijo virtuvės smalkės, kuriomis jis kvėpavo nuo savo vaikystės dirbdamas virtuvėje. Be to, virtuvės šefo darbo diena dažnai trukdavo iki 18 valandų per parą, tas irgi trumpino jo gyvenimo trukmę.

1833 metais garsusis kulinaras mirė, būdamas tik keturiasdešimt penkerių. Paskutiniai jo žodžiai prieš mirtį buvo apie maisto gamybą. Jis, gulėdamas mirties patale paralyžuotas, savo draugui ir virtuvės pagalbininkui Jay pasakė: „Vakarykščiai kukuliukai buvo puikūs: minkšti, purūs. Tačiau žuvis jiems gaminti buvo netinkama. Jūs jiems parinkote netinkamus prieskonius. Atsineškite rytoj plekšnių filė. Aš jums parodysiu, kaip tai daroma“. ⸎⸎

AR YRA VIRĖJŲ-STEBUKLADARIŲ MŪSŲ DIENOMIS?

2016 metais buvo apklausti 100 geriausiųjų Pasaulio šefų, atrinktų per geriausiųjų restoranų atranką (angl. 2016 World’s Best Restaurant awards), kad jie pasakytų savo rekomendaciją apie jų pačių įsimintiniausią patirtį iš kulinarinių kelionių. Tai yra, CNN surinko duomenis iš 100 Pasaulyje geriausių virėjų apie tai, kur jie patys kelionių metu per visą savo gyvenimą aptiko patį geriausią patiekalą, įsimintiniausią kulinarinę patirtį ir rekomenduoja tą vienintelį išskirtinį atvejį, patirtį, patiekalą, konkretų restoraną ar šefą.

Vienas iš tų savo nuomonę pateikusiųjų šefų --- Andoni Luis Aduriz iš Ispanijos. Štai, kokia yra jo, sakančiojo, jog įspūdingiausi gastronominiai potyriai nėra susiję su valgymu geriausiuose restoranuose, nes pakanka paprasčiausiai būti netoliese prie ikoninių maisto paruošimo vietų. Jo įsimintiniausia kulinarinė patirtis yra tokia: Šaltas rytas prieš aušrą drėgnoje Tsukiji turgaus aplinkoje Tokijuje yra vienas mano brangiausių prisiminimų. Neegzistuojantis žuvų kvapas, kurį tikėjausi rasti turguje, ir žuvų, primenančių brangias uolienas, juvelyrinius dirbinius, vaizdas giliai sukrėtė mane iki kaulų smegenų. Vienoje iš netoliese esančių parduotuvių galėjau rasti komfortą tik po to, kai suvalgiau garuojantį rameną. ⸎⸎⸎

Žinoma, tiek geriausius Prancūzijos virtuvės receptus įmanoma atkartoti, tiek ir prisiminti bent jau dalį senovinių Lietuvos sveikai besimaitinusiųjų gyventojų, dažnu atveju tai buvo žemdirbiai, kasdieninės ir sveikos mitybos tradicijų. Taip pat yra įprasta dabar, kai visi tiek daug keliauja, parsivežti idėjų, kokius naujesnius patiekalus pasigaminti sugrįžus. Labai norint, galima daug ką nuveikti. Pavyzdžiui, bent trumpam pasijusti caru ar cariene, kunigaikštuku ar karaliuku tiesiog atkūrus senovinį valgių, konditerinių gaminių receptą ir pasigaminus patiekalą bei, jei norisi, ir saldėsį namie.

PAPRASTA IR NESUNKU: „CARIENĖS UOGIENĖS“ RECEPTAS

Kol Lietuvoje už lango vis dar žiema, verta ne tik susiskaičiuoti, kiek įvairių atsargų turite iki vadinamųjų „pirmųjų bulvių“ meto, bet ir pasiplanuoti, ko prisikaupsite, prisirinksite, prisipirksite jau naujuoju derliaus sezonu šiais metais, pradedant nuo pirmųjų augančių pavasarinių daigų, baigiant grybais ir uogomis bei riešutais.

Kai skanaujate kažką, kas jums nežinoma, netikėta, visada susikaupia papildomas entuziazmas kažkada tą padaryti ir patiems. Paprasčiausias to pavyzdys yra uogienių, džemų, kompotų atsargų kaupimas, o esamu metu pasirengimas tą daryti jau ateinantįjį derliaus surinkimo sezoną.

Mažai kas verda uogienes ir džemus namuose dėl įvairių priežasčių ir viena iš pagrindinių yra ta, jog dauguma tiesiog šaldo visas tas miško, sodo, daržo gėrybes ar perka jau užšaldytas prekybos centruose.

Kadangi šis straipsnis yra apie alchemiją virtuvėje, virėjus-stebukladarius ir tikro valdovo galios atributus su užuomina, jog karaliumi gali pabūti bet kas, atėjo metas pateikti ir praktinį pavyzdį, kaip gana nesunkiai tas padaroma. Jums tereikia turėti carienę. Tada ir būsite caru, valdovu, galite save vadinti ir karaliumi. O carienę galite turėti gana nesunkiai. Tėra vienas vienintelis reikalavimas: reikia rasti, kas išvirtų „Carienės uogienę“ ir ją vartoti. Kabinti tą uogienę, skanauti ir prie geros arbatos puodelio tyliai sau mąstyti, jog niekuo visiškai nesiskiriate nuo pačių galingųjų, nes galite sau leisti tikrą stebuklą – rankų darbo ir namie pagamintą „Carienės uogienę“.

Išsivirkite „Carienės uogienę“. Kada nors. Paskanaukite. Įspėjimas: be geros kokybės agrastų to nepadarysite. Taigi, agrastai ir galimybė bent trumpam pasijusti valdovu, galima sakyti, yra neatsiejami.

Receptas :

Pirmiausia reikia pasirūpinti geros kokybės agrastais. Užsiauginti patiems ar pirkti. Jums reikės:

1 kg didžiųjų agrastų, 1 kg cukraus, 100 g vyšnių lapų, 3 stiklinių vandens.

Gaminimo eiga:

Vyšnių lapus užpilti šaltu vandeniu, užvirinti, palikti nuovirą atvėsti.
Nuplauti agrastus, nulupti jų kotelius.
Įpjauti kiekvieno agrasto šoną ir šaukšteliu išimti sėklas.
Agrastų luobeles užpilti vyšnių lapų nuoviru ir palikti nakčiai.
Ryte skystį nupilti. Sudėti cukrų ir pasigaminti sirupą.
Į karštą sirupą sudėti uogas ir kaitinti ant lėtos ugnies iki virimo. Pavirinti apie 10-15 minučių, reguliariai nugraibstyti putas.
Atvėsinti uogienę.
Dar kartą ją užvirinti.
Likus apie 2-3 minutėms iki užvirimo, įberti vyšnių lapų.
Supilstyti į stiklainius ir uždaryti.

Kaip yra aišku iš aukščiau pateiktojo recepto, net jei viską pirksite, įskaitytinai ir agrastus, stiklainius, jų dangtelius, įskaičiuosite vandens, dujų, elektros, virtuvės įrangos naudojimo kainą, pramoga ir galimybė pasijusti caru nekainuos nė 10 eurų. Be to, jums reikalinga gera virėja ar samdoma namų gaspadinė. Kiek ji kainuos šių metų vasarą, kada bus naujas agrastų derlius, nežinia. Nebūtų stebėtina, jog analogiška uogienė atsiras ir prekybos tinkluose už kiekvienam prieinamą kainą ar jos bus įmanoma paragauti įvairiose degustacijose, sodybų renginiuose, mugėse, miestų šventėse, kur net viena pati paprasčiausia spurga gali kainuoti iki 10 eurų. Tuomet suprantama, galimybių skanauti tokią uogienę ir atitinkamai tų, kurie įpirktų tokį gardėsį, gerokai sumažėtų.

Tačiau bet kuriuo atveju pasijusti kokiu nors karaliuku tikrai galite ir tokiu būdu: tiesiog skanaudami gerus ir šimtmečiais patikrintus valgius, skanėstus, gėrimus.

Parengta pagal:

⸎⸎ Karalių virėjas, virėjų karalius. 2009-01-27. Internete: <https://www.vz.lt/archive/straipsnis/2009/01/28/Karaliu_virejas_vireju_karalius>, žr. 2025-01-11.

⸎ Rutkauskaitė, B.; Liutkevičiūtė, J. LRT RADIJO laida „Vasaros popietė“, lrt.lt 2017.07.10 11:43. Laužikas, R.: pagal gastronominę prabangą, kiekvienas esame kaip karalius Mindaugas. Internete: <https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/179039/r-lauzikas-pagal-gastronomine-prabanga-kiekvienas-esame-kaip-karalius-mindaugas>, žr. 2025-01-11.

⸎⸎⸎ World’s best chefs: My favorite food experience was … Compiled by Lara Dunston, for CNN. June 16, 2016. Internete: <https://edition.cnn.com/travel/article/world-best-chefs-experiences/index.html>, žr. 2025-01-11.

ALCHEMIJA VIRTUVĖJE

I dalis: AUKSAPLAUKIŲ NELIKĘ, VYRAUJA NEDARBINGOS KVANKOS IR GLUŠPETRĖS

2025-02-02

Tikriausia visi dabartiniai suaugusieji pilnamečiai asmenys, registruotieji LR piliečiai, vienaip ar kitaip susidūrė su daugiabučio namo virtuve, kuri tarybinių laikų statybos namuose būdavo paprastai apie 5-6 kvadratinių metrų ploto, ten sunkiai įsitekdavo du žmonės, jei gamindavo, pavyzdžiui, cepelinus ir reikėdavo daugiau darbščių rankų, nes anksčiau ir bulvių tarkavimo mašinėlių nebuvo. Dažniausia tai jūsų močiučių, prosenelių, persikėlusiųjų iš kaimų į miestus dar ankstyvoje jaunystėje, butukų virtuvės. Pamenate, tas mažutėles patalpas, kur prie lango prispausdavo tokios formos mažutytį stalą, kad prie jo galėtų susėsti šeima, kuri paprastai būdavo iš keturių asmenų, o taburetės būdavo kaip įmanoma mažesnės, pakištos po tuo stalu, nes kitaip virtuvėje nebūtų tilpusi nė pati šeimininkė, šaldytuviukai taip pat burgzdavo kampe tokie nedideli, bet žmonės įsigudrindavo dailiai supjaustę ten sukišti ir pusę kiaulės, parsivežtos iš giminių kaime?

Tose miniatiūrinėse virtuvėse išties moterys pralenkdavo bet kurią japonę, kurios anuomet buvo labai reklamuojamos visaip kaip, pradedant nuo atvirukų su akį merkiančia nupudruotu baltai it kreida veidu moterimi, baigiant apybraižomis tarybinėje spaudoje ir pasakojimais iš lūpų į lūpas, jog, neva, japonai vyrai yra geriausi meistrai visame Pasaulyje, o japonės geriausios šeimininkės.

Palyginti su tuo, kokių stebuklų padarydavo tarybinių metų moterys Lietuvos daugiabučių virtuvėse, bet kuri japonė tegalėjo kukliai patupėti kampe, stebėdama, kaip gimsta tortas „Napoleonas“, užkonservuojamos daržovės, išverdamos daugybės rūšių uogienės ar pakepami zrazai bei iš bulvės išdrožinėjamas toks meno kūrinys ir vėliau pakepamas, kad drąsiai būtų galima dėti į kokį nors kulinarijos meno muziejų. Ir visos tos moterys dar ir dirbdavo mažiausiai po 8 valandas per dieną savo darbovietėse, neretai tai būdavo itin nelengvas darbas fabrike prie konvejerio ar kokioje valgykloje, kur jos rankomis tampydavo daugybę kilogramų sveriančius puodus su sriuba ar koše kokiam geram pusei ar net visam tūkstančiui valgančiųjų pietus gamyklos valgykloje ar mokykloje. Jos dar ir augindavo vaikus, skalbdavo jų drabužius rankomis, nes skalbimo mašinų nebuvo ar jos buvo toks deficitas, jog jų beveik niekas ir neturėjo. Jos dar ir pačios siūdavosi sau ir vaikams drabužius, megzdavo, padėdavo vaikams ruošti pamokas vakarais, pačios sau pasidarydavo šukuosenas ryte prieš išeidamos į darbą, išsivalydavo butus, kai kurios net remontus pasidarydavo pačios, nes galiojo griežtos taisyklės, jog butus privaloma susiremontuoti reguliariai, ne rečiau nei kas 5 metai. Vienintelis rūpestis tebuvo gauti avalynę sau ir visiems šeimos nariams, nes tai buvo itin didelis deficitas, todėl nenuostabu, jog, pavyzdžiui, 20 amžiaus 8-9 dešimtmečiais Lietuvoje jau buvo atsiradę merginų, kurios žieminius batus nusimegzdavo pačios ir jie atrodydavo visai neblogai, tereikėjo turėti iš kažkur gavus gerą batų padą, o visa kita jos pasidarydavo pačios.

Ši netrumpa įžanga yra dėl to, jog mėginama kuo aiškiau pasakyti: tose mažutėse virtuvėse iš tiesų būdavo namų šeimininkės-stebukladarės. Būtent virtuvė ir buvo ta vieta, kur ir valgiai būdavo pagaminami itin puikūs, nors produktų nusipirkti jiems buvo ganėtinai sunku, asortimentas buvo menkas, moterys viską sukurdavo „iš nieko“ ir išties košę išvirdavo „iš kirvio“, kaip toje pasakoje; virtuvėje būdavo ir kiti darbai nudirbami, konservuojamos sodo ir daržo gėrybės, mezgama, lyginama išskalbta patalynė, siuvami drabužiai, džiovinami grybai, kai kas net įsigudrindavo virtuvėse naktimis taisyti svetimus ir savo batus, gaminti ką nors perpardavimui, pavyzdžiui, pagamindavo tai, ko nebūdavo parduotuvėse iš viso, o tokių dalykų labai reikėdavo, sukurdavo tas pačias bulvių tarkavimo mašinėles ar aparatūrą vyną gamintis patiems namuose.

Beje, inteligentai taip pat virtuvėse taisydavo vaikų sąsiuvinius, jei tai būdavo mokytojai, neretai ir rašydavo eiles, jei tai būdavo poetai, mokiniai dienomis, kol jų mamos būdavo darbe, virtuvėse paslapčia, kad niekas nematytų, rūkydavo pasislėpę, jei šeimose būdavo ir močiutės, virtuvėse jos džiovindavo vaistažoles, rūkydavo iš kaimų atsivežtas mėsas ir net dešras pasigamindavo pačios; viskas vykdavo tose virtuvėlėse.

Jei kas neturėjote galimybės savo akimis pamatyti tų virtuvių, suvokti, jog tai išties išskirtinis reiškinys, galite tiesiog pavartyti tarybinio laikotarpio spaudą, žurnalus, rasti skiltis, kur spausdinami valgių ar kulinarijos gaminių, uogienių gaminimo receptai, buvo ir labai gerų kulinarijos knygų tuo metu išleistų. Taip pat susiraskite rankdarbių aprašymo skiltis, mezgimo rankomis raštų aprašymus, iškarpas namie siuvamų drabužių, patarimus, kaip kuo švariau susitvarkyti kambarius, kuo geriau išvalyti skirtingų rūšių dėmes, pasidaryti remontą savo rankomis įskaitant ir tokius darbus kaip grindų dažymas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, ir viską suprasite.

Pažymėtina dar kartą, visus tuos darbus atlikdavo dažniausia moterys, kurios visos dirbo vadinamuoju pilnu etatu ir dar augino vaikus, nereta kuri savo bute dargi karšindavo ir savo senus tėvus, parsivežtus iš kaimo. Beje, jokių socialinių darbuotojų, jų padėjėjų, jokių talkininkų, kokius galima esamu metu gauti užsisakius paslaugas savivaldybėse, jei riekia slaugos namuose ar padėjėjų susitvarkyti buities darbus, nebuvo iš viso.

Tiesa, vadinamos nomenklatūrinės šeimos, prakutę muzikantai, menininkai, medikai, juristai, profesoriai, docentai, režisieriai, aktoriai-valdžios padlaižiai, kurie buvo pritapę toje tarybinėje aplinkoje, neturėjo tokių moterų savo namuose, kurios būtų ir žmonos, ir vaikų mamos, ir namų šeimininkės, ir net eitų į darbą pilnu etatu bei megztų, siūtų, konservuotų.

Tai visiškai atskiras reiškinys, tokiose šeimose, jei iš viso jas galima vadinti šeimomis, kur moterys turėdavo tarnaites, kurios nudirbdavo absoliučiai visus darbus, prižiūrėdavo vaikus, juos maitindavo, auklėdavo, skalbdavo, o vadinamoji „mama“, jei taip galima iš viso pasakyti, tokiose šeimose elementariai „nuolat sirgdavo“ ar „nuolat būdavo sanatorijoje“, kartais tai būdavo ir aktorė ar muzikantė, kartais simuliuodavo, neva, „dirba“, bet dirbdavo tik jos darbo knygelė, tai yra, tik dokumentai būdavo kokioje darbovietėje apiforminti, bet jos pačios ten niekas niekada nė nebūdavo matęs.

Žinoma, pinigai jai būdavo išmokami, tą žinantieji tylėdavo lyg vandens į burną prisisėmę, nes bet kas suvokdavo: prasižiosi ir išklosi tiesą apie kokio nomenklatūrinio veikėjo, profesoriaus, prasimušusio komunisto-spartuolio, partijos komiteto ar populiaraus chirurgo, teisėjo, vykdomojo komiteto vaduko sutuoktinę ar dukrą, kuri nuolat girta ir su papirosu dantyse šlaistosi su iš kareivinių savaitgaliui paleistais girtais kareiviais iš Kazachstano ar Turkmėnijos, lėksi iš darbo, tavo vaikai ateities iš viso neturės.

Taip buvo. Virtuvėlių mažų tie to laikmečio išskirtinieji, laimingieji, maksimaliai priartėję prie vadinamo „lovio“, taip pat neturėjo, jų virtuvės būdavo nomenklatūriniuose daugiabučiuose, taigi, didesnės, geresnio išplanavimo ir ten sukiodavosi namų šeimininkės, pasamdytos dažniausia iš neturtingų šeimų, atvykusios iš kaimų, dirbusios be jokių įdarbinimo dokumentų, nes verslo liudijimų tokiems atvejams irgi nebuvo, neretai jos teikė ir seksualines paslaugas šeimininkui, kurio jo nuosava žmona dažniausia iš viso nė nedomindavo, nes tokios santuokos būdavo elementariai iš išskaičiavimo, civilinė santuoka sudaryta tik dėl to, jog norint padaryti bet kokią net menkiausią karjerą tarybinėje Lietuvoje, žmona turėdavo būti atitinkama, buvo net kriterijai: iš gerai patikrintos šeimos, būtinai ne lietuvė, ne žemaitė.

Todėl vaikai tose šeimose būdavo išskirtinai pasiligoję, fiziškai bjaurūs, su patologijomis ir genetiniais defektais, beveik visi narkomanai, nes kitaip jie nefunkcionavo iš viso, su atsilikusiu fiziniu, psichiniu, protiniu vystymusi, trupai tariant, idiotai, klipatos. Kontrastas nuo sveikų lietuvių, žemaičių vaikų buvo toks didelis, jog paslėpti to nebuvo įmanoma niekaip, pradedant intelekto skurdumu, baigiant išoriniais fiziniais duomenimis, būdingais vaikams tose „ypatingose“ šeimose, dosnaus valdiško gėrybių „lovio“ vartotojose.

Ir šioje apgailėtinoje situacijoje visada sublizgėdavo provincijos merginos. Tai jos buvo tos stebukladarės, jos kurdavo virtuvėse šedevrus, pradedant nuo torto ar vinegreto, užkonservuotų daržovių, baigiant numegztais, pasiūtais drabužiais ir savo rankomis suremontuotu butu. Žinia, ir jų vaikai nebūdavo klipatos, ir jos pačios itin akivaizdžiai grožiu, trykštančia sveikata, patrauklumu, lanksčiu protu, švara lenkdavo vadinamas „valdiško lovio“ šeimų moteris ir merginas.

O kad suvoktumėte, kokios vertės buvo vadinamoji „tarybinė moteris“, ne iš nomenklatūrinės ar profesoriaus, menininko-padlaižūno, prisitaikėlio šeimos, o tiesiog sveika moteris, namų šeimininkė ir mama, kažkieno žmona ir gal būt darbininkė fabrike ar kokios valgyklos virėja, suvokite, jog ji vienui viena atlikdavo visus tuos daugybę darbų ir tiesiog buvo stebukladarė savo namuos ir virtuvėje, palyginimui įkeliama ši citata apie virtuvę iš senų laikų. Pažymėtina, jog „tarybinė moteris“ tokių apimčių darbus nudirbdavo viena, bet ne milžiniškoje virtuvėje, o kišene vadinamoje virtuvėlėje, kur vos tilpdavo nedidelis stalas, dujinė viryklė, kelios pakabinamos spintelės ir miniatiūrinis šaldytuviukas:

„Įsivaizduokite milžinišką virtuvę greta ištaigingos pokylių salės. Kvapą gniaužia nuo viryklių ir krosnių tvoskiantis karštis, čirška gaminami pagrindiniai patiekalai, kunkuliuoja sriubų katilai, lėtai verda padažai, troškiniai, vieni valgiai gruzda įkaitusiame aliejuje, kiti – laikomi šiltai vandens vonelėse.

Lyg karščio būtų maža, tolimajame virtuvės gale pilni malkų liepsnoja židiniai, prieš juos, veikiami automatinio laikrodinio mechanizmo, sukasi keturi iešmai: vienas su dvidešimties kilogramų jautienos nugarine, kitas su penkiolikos kilogramų veršienos kumpiu, ant likusių dviejų nuo riebalų žvilga įvairi „smulkmė“: kalakutai, kaplūnai, antys. Šioje kaitroje zuja dvidešimt virėjų. Kiekvienas turi konkrečią užduotį ir ją privalo atlikti tiksliai, kokybiškai ir, o tai ne mažiau svarbu, greitai. Prakaitas žliaugia jų veidais tarytum pirtyje, tačiau nė vienas virėjas nelaukia tos valandos, kai patiekalai bus pagaminti ir pradėti krauti į lėkštes bei sidabrinius dubenis: likus valandai iki puotos pradžios visi langai ir durys uždaromi, kad paruošti service a la francaise stiliumi patiekalai neatauštų pirma laiko“.

Esmė yra ta, jog iš to, kas aprašyta aukščiau, drąsiai galime teigti, jog į stebukladarių tarpą patenka ir tarybinės Lietuvos sveikos moterys, merginos iš provincijos, kurios tam tikra prasme virtuvėse, kurių plotas apie 5-6 kvadratiniai metrai, kartais ir mažesnis, sukurdavo šedevrus, kartais jos tapdavo ir išradimų, unikalių receptų, kurių ne vienas esamu metu yra sėkmingų verslų pagrindas, autorėmis. Rankdarbių jos sukurdavo neįtikėtinos vertės, kai kurie jų galėtų būti prilyginami šedevrams.

Pavyzdžiui, kai kurios namų sąlygomis nupindavo sieninius dekoratyvinius kilimus ar ant šilko nutapydavo piešinius ir tokius šalius vėliau perparduodavo gudresni makleriai.

Jos tapdavo ir meno kūrinių autorėmis, ne viena tose virtuvėlėse ir savo viršininkui ataskaitas parašydavo, painias buhalterijos sąskaitas sutvarkydavo, atspausdindavo užslaptintos teismo bylos tekstus bei parašydavo disertacijas savo darbovietės viršininkui ar instituto skyriaus vedėjui, universiteto katedros vadovui, kuris už tai niekaip ir neatsilygindavo, išskyrus kad pasiūlydavo kelialapį į Druskininkus ar Palangą, už kurį dar jos pačios ir susimokėdavo, ar duodavo taloną naujai buto sekcijai įsigyti, kas buvo itin pageidaujamas prizas už stropumą ir paslaugumą viršininkams.

Bet dažniausias atlygis būdavo toks, jog tokios stropuolės-stebukladarės iš provincijos vaikai patekdavo į aukštąsias mokyklas studijuoti į populiarias studijų programas, kur įstoti eilinio piliečio vaikams buvo iš viso niekaip neįmanoma.

Tokiu būdu visuomenė nors kažkiek išlikdavo galutinai nesugedusi, nes teisininko, ekonomisto ar mediko diplomą gaudavo ir ne vien idiotai, visokie klipatos, narkomanai, negabūs tinginiai iš vadinamų nomenklatūrinių ir valdžios subinlaižių, prisitaikėlių, visokių profesorių, nukvakusių muzikantų, išprotėjusių aktorių, režisierių, valdžios pataikūnų-nuolat kliedinčiųjų pasiligojusių nebeatitaisytinai rašytojų šeimų.

Nesunkiai suprantama, kodėl tarpukario Lietuvoje, kada daugiausia praturtėta iš prekybos sviestu ir žąsimis, užaugintomis tų pačių lietuvių moterų rankomis, pataikūniškai buvo dainuojama ir ši daina skambėjo visur: “Lietuvaitė – gėlė gražių laukų. Tartum auksas spalva tavo plaukų. Tavo akys – dangus mėlynas. Jos kaip toliai beribiai Lietuvos”. Dabar, kai tų sveikų, darbingų ir gražių kaip deivių auksaplaukių mėlynakių lietuvių beveik ir nelikę, graudu žiūrėti į sintetinių pajuodėlių narkomanių būrius, kaip kokių skalikių ar migruojančių skėrių ieškančių, kur dar nors kas kažką duoda už dyką ar galima veltui gauti dar vieną kvaišalų dozę, narkotizuotą rūkalą, paskraidyti iki Dubajaus už nulį mokesčio, perpumpuoti valdiškus pinigus iš ministerijos tiesiai sau į kišenę, apsiforminus ministre, kuri iki tol nieko nedirbo iš viso, išskyrus tik, kad rankytėmis darbavosi viename SPA, kur regulairiai apsistodavo galios turėtojai ir valdžažmogiai.

Todėl drąsiai galime teigti, jog jei carizmo priespaudoje buvusią Lietuvą 19 amžiaus pabaigoje ir 20 amžiaus pradžioje išgelbėjo paprasčiausiai valstietės moterys, niekada negimdžiusios vaikų nuo svetimtaučių bei perėjūnų-bastūnų, auginusios sveikus vaikus kaime ir mokiusios juos skaityti, rašyti lietuviškai pačios, namų sąlygomis, esamo laikmečio Lietuvą, prabuvusią 50 metų tarybų valdžioje, kur išgyventi buvo įmanoma neįtikėtinai darbščių, talentingų, sveikų moterų pagalba, ir štai jau 35 metai kliedesinių idėjų ir jų nepageidaujamų pasekmių aplinkoje talžomą vis naujų reketo bei savanaudiško aferizmo bangų LR, na, bent kokio stebuklo ir poslinkių į gerąją pusę čia galima tikėtis tik iš vietinių kuklių, paprastų, sveikų moterų, merginų, – kurių nebuvo jokiose migrantų pirmyn-atgal bei šen-ten ir "lekiu, kur geriau ir visko daugiau" srautuose, jų, beje, telikę vienetai, – pusės.

Cituota: Karalių virėjas, virėjų karalius. 2009-01-27. Iš:<https://www.vz.lt/archive/straipsnis/2009/01/28/Karaliu_virejas_vireju_karalius>, žr. 2025-01-11.

NAUJA RUBRIKA:

MISTINĖS BŪTYBĖS GRETA MŪSŲ

KAIRĖ = BLOGIS?

KAIRIARANKIS – VELNIO PAGALBINIKAS?

BET KAIRIARANKIAI VALDO!

2024-12-31

Istorijos bėgyje gyvavo daug prietarų, susijusių su kairiarankiais.

Anksčiau vaikus, kurie nuo gimimo buvo kairiarankiai, prievarta vertė viską daryte dešine ranka. Tik neseniai to atsisakyta, nes nustatyta, kad skirtingai nuo dešiniarankių, kairiarankių yra dominuojantis dešinysis galvos smegenų pusrutulis, o tai nulemia polinkį kūrybinei veiklai. Kairiarankiai yra gana jautrūs, emocingi, jų tarpe itin daug menininkų. Dabartiniame laikmetyje kairiarankiams jau lengviau – neliko prietarų, atsirado prietaisų, įrankių, pritaikytų juos naudoti kaire ranka, pavyzdžiui, bulvių skustukų ir kt.

Žymiausieji Pasaulio kairiarankiai visada buvo mažuma. Žmonių populiacijoje kairiarankiai tesudaro apie 10 procentų. Tiesa, paskutiniu metu nustatyta, jog dėl nepaaiškinamų priežasčių kairiarankių daugėja, jų jau dabar yra daugiau nei kas 10-as Žemės gyventojas.

Tačiau nors ir sudarydami mažesniąją žmonijos dalį, istorijoje jie, kairiarankiai, paliko itin ryškų pėdsaką.

Todėl kitąsyk, kai norėsite subarti kairiarankį, padariusį ką nors vėl „ne taip“, atsiminkite sąrašą įžymių žmonių, kurie buvo ar yra kairiarankiai, ir taip pat atminkite tai, ką jie nuveikė. Laikykitės, dešiniarankiai, kairiarankiai Jus valdo ir jie išties yra pranašesni už Jus!

ŽEMIAU PATEIKIAMAS TOLI GRAŽU NE PILNAS ŽYMIŲ KAIRIARANKIŲ SĄRAŠAS:

Aristotelis (384-322 m. prieš Kristų) – antikinės Graikijos filosofas ir mokslininkas, laikomas Vakarų filosofijos tėvu.

Michelangelas – Italijos skulptorius, tapytojas, architektas ir poetas, gimęs 1475 m. Padarė didžiulę įtaką vakarų menui, žymus renesanso epochos meistras.

Leonardo Da Vinci – 15 amžiaus Italijos renesanso išradėjas, tapytojas, skulptorius, architektas, mokslininkas, muzikas, matematikas, inžinierius, literatas, anatomas, geologas, astronomas, botanikas, rašytojas, istorikas ir kartografas. Jis taip pat žinomas kaip Pasaulyje žinomiausio tapybos darbo – Monos Lizos portreto – autorius.

Marie Sklodowska Curie (1867-1934) gimė Varšuvoje ir išgarsėjo Prancūzijoje kaip fizikė ir chemikė, tyrinėjusi radioaktyvumą. Ji – pirmoji moteris, gavusi Nobelio premiją.

Wolfgangas Amadeus Mozartas (1756-1791) – vienas žymiausių Klasicizmo eros kompozitorių.

Ludwigas Van Beethovenas (1770-1827) – Vokietijos kompozitorius ir pianistas, jis laikomas vienu įtakingiausių visų laikų kompozitorių.

Kairiarankiai buvo žymiausi Žmonijos istorijoje karvedžiai:

Julius Caesaris (100-44 m. prieš Kristų), romėnų karvedys, sukūręs Romos Imperiją.

Aleksandras Didysis (356-323 m. prieš Kristų) – Graikijos karalius ir karvedys, sukūręs didžiausią Antikos laikų imperiją būdamas 30 metų amžiaus.

Žana d‘Ark (1412-1431) – Prancūzijos liaudies didvyrė, vadinamoji Orleano mergelė, ji vadovavo prancūzų kovoms su anglais. Dailės kūriniuose ji vaizduojama su kardu kairėje rankoje, būdama kairaiarankė ji buvo savo laikmečiu charakterizuojama kaip užsitraukusi prakeiksmą.

Napoleonas Bonapartas – prancūzų karvedys ir valdovas (1769-1821), iškilęs per Prancūzijos revoliuciją.

Winstonas Churchillis – Britanijos Ministras Pirmininkas (1940-45 ir 1951-55), žymus tuo, kad atvedė Britaniją į pergalę II Pasaulinio karo metu.

Kairiarankiai ir šie JAV, galingiausios Pasaulio valstybės, prezidentai:

Barakas Obama. Jis ne vienintelis kairiarankis JAV prezidentas. Kiti kairiarankiai tos šalies prezidentai – Bilas Clintonas, Georgas H.W. Bushas, Ronaldas Reaganas ir Džeraldas Fordas.

Kairiarankiai, kurie, be abejo, yra šiuolaikinės Žmonijos šviesuliai, kūrėjai, itin sėkmingi asmenys:

Billas Gatesas. Jis gimė 1955 m. ir yra Amerikos biznio magnatas, Microsoft įkūrėjas, žinomas filantropas.

Angelina Jolie (gim. 1975 m.) – žinoma aktorė, taip pat žinoma ir dėl humanitarinio darbo karo paveiktose teritorijose, aktyviai dirbanti Jungtinėse Tautose.

Markas Zuckerbergas (gim. 1984) – išgarsėjo kaip Facebook‘o įkūrėjas.

Lady Gaga – gimusi 1986 m. garsi šių dienų dainininkė.

Taigi akivaizdu, jog kitoniškumas ne visada reiškia silpnybę, trūkumą, greičiau – atvirkščiai.

PRIETARAI, PASLAPTYS IR MOKSLINIAI DUOMENYS KAIRIARANKIŲ TEMA

Rankos – savotiška žmogaus vizitinė kortelė, turinti dvi puses su skirtingais įrašais ir su dar iki galo neperskaitytais hieroglifais.

Kol kas iki galo dar nėra įminta kairiarankių (toliau – k.) mįslė.

Mokslininkai nustatė, jog k. geriau valdo kairiąją ranką, nes jų galvos smegenų dešinysis pusrutulis yra dominuojantis. Šio dešiniojo pusrutulio įtakoje yra kairiosios galūnės: kairė ranka ir kairė koja.

Dešiniarankiai turi dominuojantįjį kairįjį galvos smegenų pusrutulį.

Anot Populiariosios medicinos enciklopedijos, abu variantai normalūs.

Nors vyrauja nuomonė, jog k. yra itin talentingi, beveik visose Pasaulio kalbose „kairys“ turi mažiausiai po vieną neigiamą reikšmę.

Rože enciklopedijoje k. sinonimas yra „nemokša“. Trečiasis Vebsterio žodynas pateikia šio žodžio reikšmes pradedant „pasižymintis griozdiškumu“ ar net „nemokšiškumu“ ir baigiant „piktas, niekšiškas“.

Kairiarankiai nuo senovės laikomi bėdų sukėlėjais.

Mes, lietuviai, sakome: „Kaire koja išlipau iš lovos“, kai kas nors labai nesiseka. Dar yra labai senas priežodis, kuris šimtmečius perduodamas iš lūpų į lūpas: „Nuo kairio, žvairio ir rudo (tai yra, „ryžo“), apsaugok, Viešpatie!”. Todėl nerašyta taisyklė Lietuvoje nuo seno: rudaplaukiai, žvairaakiai, kairiarankiai santuokoje nepageidaujami, jų vengiama darbovietėse, tokie vaikai būna atskirtyje, jų vengia jų bendraamžiai, natūralu, jie būna uždaresni, jautresni, ir t.t.

Ar tai tik kvaili prietarai?

Pasakojama, kad Jogaila, netyčia iš ryto apsiavęs pirmiausia kairįjį batą, ilgai sukdavosi ratu stovėdamas ant vienos kojos tam, kad atburtų šį nesėkmingą dienos lėmimą.

Taigi, kairę pusę ir blogį jungianti grandinė mūsų sąmonėje atsirado labai seniai.

Priešindustriniais laikais žmonės valgė, sveikinosi, ginklą mėtė dešine ranka, o higienos procedūros tekdavo kairiajai rankai.

Neolito laikų ginklai pagaminti dešine ranka ir dešiniarankiams.

Žmonės, nupiešti ant Egipto piramidžių ar pirmykščių gyventojų lankytų uolų sienų, paprastai kažką daro dešine ranka.

Paskutiniojo teismo paveikslas iš Biblijos paveikė žmones taip, kad jie kairę pusę sieja su nedorybe ir velniu, mat Paskutinysis teismas iš Evangelijos pagal Matą apibūdinamas taip: tie, kurie stovi Dievo Sūnaus kairėje – prakeiktieji, ožiai, nes eis amžinai kentėti, o dešinėje stovintys – avys, jiems – amžinas gyvenimas.

Tyrinėtojai teigia, jog natūralus kairiarankiškumas yra nulemtas genetiškai.

Sutinkamos šeimos, kuriose yra keli k.

Kas kita – patologiniai k., kurie iki gimimo ar gimdami patiria smegenų traumas ir tai nulemia jų kairiarankiškumą.

Tarp protiškai atsilikusiųjų yra apie 20 procentų k. K. arba gabesni už vidutinio intelekto žmogų, arba jie menkų protinių gebėjimų, kada jų kairiarankiškumas nulemtas traumų ir patologijų.

Tiesa yra ta, jog kairiarankis pianistas, krepšininkas, tenisininkas pralenkia dešiniarankį, o ir tokie įžymybės kaip Cezaris, Aleksandras Didysis, Aristotelis, Mikelandželas, Leonardas da Vinci, B. Franklinas, kurie buvo k., visam laikui užčiaupia burnas mėginantiems suabejoti k. pranašumu.

Kartais sunku nustatyti, ar žmogus k. Pavyzdžiui, laikrodininkai, dailininkai, chirurgai, kai tenka ilgai bei įtemptai dirbti, tai daro kaire ranka, nors valgo ir rašo dešine. Medicininiais atvejais, pavyzdžiui, ištikus insultui, yra svarbu žinoti, kuris smegenų pusrutulis yra dominuojantis, nuo to priklauso gydymo sėkmė.

Japonas Naboru Sakano, parašęs knygą apie paslėptą kairiarankystę, pataria tiksliai nežinantiems, ar jie yra k., atsistoti Napoleono poza ir sukryžiuoti rankas ant krūtinės. Sukryžiavę rankas pasižiūrėkite, kuri ranka ant viršaus. K. kairė ranka bus viršuje. Tik šį testą būtina atlikti nežinant jo esmės ir nesusimąsčius. Dar yra vienas panašus testas – sunerti rankų pirštus ir žiūrėti, ar kairės rankos nykštys yra viršuje, ar dešinės. K. kairysis nykštys bus viršuje. Taip pat yra žinoma, jog k. žengia pirmiau kaire koja, kai jie lipa laiptais, turi peržengti kokį barjerą, pirmiausia jie stato kairiąją koją, o ne dešinę.

Tyrinėtojai domisi, ar dar kuo nors be smegenų sandaros k. skiriasi nuo dešiniarankių.

Tyrimų duomenys yra tokie: žodiniai gabumai vienodi, k. mažesni regėjimo-erdviniai sugebėjimai; atlikus 14 gabumų skaityti tyrimų, rastas tik vienas skirtumas ir tas pats k. naudai.

Daugelio tyrimų metu jokie skirtumai tarp k. ir dešiniarankių nenustatyti, žinoma, tyrimams buvo pasitelkiami ne patologiniai k.

Deja, k. gyvena trumpiau nei dešiniarankiai, tarp 90-mečių kairiarankių beveik nėra. Viena iš priežasčių, kodėl k. yra trumpaamžiškesni, yra dažnos jų traumos buityje ir gamyboje, kur visi prietaisai yra pritaikyti dešiniarankiams.

Esamu metu įmanoma rasti tik bulvių skustukų, pritaikytų kairiarankiams, o visi kiti namų ūkio įrankiai, apyvokos daiktai yra skirti dešiniarankiams. Tokie įrankiai, prietaisai, kuriais galėtų naudotis ir k., gaminami užsienyje, jų galima įsigyti ir internetu.

KAIP AUKLĖTI KAIRIARANKĮ VAIKĄ?

Jei Jūsų vaikas yra natūralus k., gimęs be traumų, patologijų, džiaukitės. Gal Jūs auginate būsimą prezidentą, Pasaulinio garso dailininką, išradėją ar neprilygstamą sportininką.

Taip, k. yra unikalūs. Ar Jūsų k. vaikas neturi patologijos, yra tas vadinamasis „natūralus“ ir gabusis kairiarankis, galite nustatyti labai paprastai. Leiskite jam rašyti. Natūralaus ir netraumuoto k. vaiko ranka laiko rašiklį taip, kad visa plaštaka yra virš rašomos eilutės, rašiklis yra žemiau. Tai gana neįprasta plaštakos padėtis, bet šis testas idealiai padeda nustatyti, ar Jūsų vaikas nepatyręs galvos smegenų traumų, ar jis nebus atsilikusio protinio vystymosi, ar reikėtų kuo anksčiau pasirūpinti menkesnių protinių gebėjimų vaikelio ugdymu jo dar daugiau netraumuojant ir nereikalaujant, kad jis taptų Leonardu da Vinči ar Angelina Jolie bei Lady Gaga.

Populiarioje medicinos enciklopedijoje patariam k. vaikus mokyti rašyti, dirbti dešine ranka. Tik nereikėtų šito daryti grubiai.

Kai kurie psichologai pataria apskritai palikti k. vaiką ramybėje. Jie ir taip yra gerokai gabesni už bendraamžius ir savo vietą išsikovos patys.

Kiti pataria vis dėlto mokyti k. kuo daugiau darbų atlikti dešine ranka, kad vėliau išvengtų įvairių traumų, pavyzdžiui, dirbdami su dešiniarankiams pritaikytais prietaisais.

Nustatyta, kad absoliuti dauguma talentingų muzikos atlikėjų, dirigentų, kompozitorių, operos daininkų yra „kairiaveidžiai“, tai yra, jų kairė veido pusė yra raumeningesnė, stambesnė, su aukštesniu antakiu.

Jei vaiko kairė veido pusė yra labiau išvystyta, stambesnė už dešiniąją, rodo, kad dominuoja dešinysis galvos smegenų pusrutulis, patartina jį leisti mokytis muzikos. Žinoma, jei pats vaikas to nori. K. yra labai jautrūs, jiems netinka joks spaudimas ar nurodinėjimai, ką ir kaip daryti.

XXI amžius nėra toks nepalankus k. kaip istorinis tarpsnis prieš kelis šimtmečius, kada k. degindavo ant laužo kaip velnio pagalbininkus.

Vis dažniau pasigirsta, kaip mamos didžiuojasi savo talentingais vaikais-kairiarankiais, neprilygstamais sportininkais, menininkais, muzikantais, išradėjais..., gal net būsimais karvedžiais ir prezidentais bei Pasaulinių socialinių tinklų valdytojais-turtingiausiais žmonėmis visoje Žmonijos istorijoje.

Vadinasi, mes keičiamės ir net labiausiai gajūs prietarai traukiasi užmarštin.

Greta itin blogų nuostatų, įtvirtintų dar Biblijoje kairės pusės tema, yra ir biblinis pasakojimas apie senovinę kairiarankių armiją, kurios nesugebėjo nugalėti niekas. Lygiai kaip ir niekas negali nuneigti, jog Žmonijos istorijoje būtent k. įnešė svariausią indėlį beveik visose srityse – nuo karybos, filosofijos, menų iki reikšmingiausių išradimų, nulėmusių pažangą plačiąja prasme.

Iliustracijos žemiau iš cnn.com: garsūs šių dienų kairiarankiai Angelina Jolie, viena gražiausių Pasaulio moterų, aktorė, filantropė, ir Barakas Obama, JAV prezidentas. B. Obama nufotografuotas Napoleono poza, jo kairė ranka viršje, tas rodo, jog jis neabejotinai yra kairiarankis.

Parengta pagal:

<https://blog.cheapism.com/famous-lefties/>, žiūrėta 2020-07-31.

Armonienė, Andžela. Kairė – blogis? Prietarai, paslaptys ir moksliniai duomenys kairiarankių tema. Moteris. 1993, Nr. 3, p. 34.

NAUJA RUBRIKA:

MISTINĖS BŪTYBĖS GRETA MŪSŲ

GYDO ŽODIS, ŽOLĖ IR PEILIS, ARBA KODĖL HIPOKRATAS BURTININKAIS JŲ NEVADINO

2024-12-30

Medicinos tėvas Hipokratas yra pasakęs, jog gydytojas gydo žodžiu, žole ir peiliu. Pirmiausia – žodžiu. Jei negelbsti, taikomos žolės, jų nuovirai, trauktinės. Ir kada jau nė tas nebepadeda, griebiamasi peilio. Tai yra kraštutinė priemonė. Šių dienų žodžiais, galima sakyti, jog chirurginė intervencija yra kraštutinė priemonė ir taikytina, kada jau niekas kitas pagelbėti nebegali.

Hipokratas teigė, kad žmogaus rankose slypi paslaptinga jėga, padedanti užsitraukti žaizdoms, malšinanti skausmus.

AR ĮMANOMA PASVEIKTI, KAI GYDYMAS VYKDOMAS PER TELEVIZIJĄ AR PRAKELIAUJANČIŲJŲ „STEBUKLADARIŲ“ IŠ SVETUR?

Gydymo patirtį, kurią, deja, užmiršo gydytojai profesionalai dabartiniu metu, išsaugojo vadinamieji burtininkai.

Vyresnės kartos žmonės dar atsimena 1993-uosius metus, kada buvo išties sunkus metas, buvo įvestas litas, žmonės sunkiai vertėsi, ištisi dveji metai – 1992 ir 1993-ieji – buvo neįtikėtina sausra Lietuvoje, derlius buvo menkas, drastiškai sumažėjo vaikų gimstamumas ir išaugo migracija į bet kurią kitą užsienio šalį, kur įmanoma nors skinti braškes ar pešti vištas paukštidėje, kad tik būtų įmanoma užsidirbti pinigų. Tuomet klestėjo Kašpirovskis, „gydęs“ per televizorių. Žmonės tuo tikėjo. Tokių kaip Kašpirovskis buvo ne vienas, žmonės plūdo ištisomis grupėmis, kad patektų pas vadinamąjį „stebukladarį“, išgydantį net visiškai luošus paralyžuotus asmenis.

Dabar taip pat yra tokių „žiniuonių“, populiarios televizijos laidos apie vadinamuosius „ekstrasensus“. Įdomu tas, jog į rytus nuo Lietuvos teritorijose tuo labai tikima ir toks reiškinys tolygus 17-18 amžiaus Vokietijos aplinkai, kada taip pat klestėjo žolininkės, žiniuonės. Taigi, galime teigti, jog teritorijų į rytus nuo Lietuvos gyventojų atsilikimas ar mentalitetas yra maždaug 300-400 metų atsilikęs pagal vystymąsi nuo Europos. Tokie burtininkavimai buvo būdingi ir Vakarų bei Šiaurės Lietuvai 17 amžiuje. Neįtikėtina, bet faktas, jog teritorijose, nutolusiose nuo mūsų vos porą šimtų kilometrų atsilikimas kultūrinio vystymosi yra apie 400 metų. Galima sakyti, jog susitikę su tais žmonėmis iš kaimyninių teritorijų tiesiog bendraujate su 400 metais atsilikusio vystymosi individais, kurie tiki burtais, anapusiniu gyvenimu, vaiduokliais, užkalbėjimais, blogio išvarymu, stebuklingais pasveikimais, ir t.t. Tai visiškai nėra Hipokrato aprašyti atvejai, o tik tamsių žmonių prietarai, kurie gali daryti ir daug žalos.

Taip, iš naujo atrandami „raganiški“ gydymo būdai ir tai plinta dabar, po COVID-19 pandemijos, kada persirgusieji niekaip negali pasveikti net trejus metus, jų psichinė būklė tokia prasta, jog jie iš viso nedarbingi, juos kamuoja ištisi kompleksiniai susirgimai, dėl ko jie ne tik nemiega iš viso, bet ir yra fiziškai silpni, išsekę, protiniai gebėjimai nusilpę ar beveik sunykę, plinta idiotizmas.

Be abejo, populiarėja gydymas hipnoze, spalvomis, muzika, užkalbėjimais...

Būtent laikotarpio 1990-1996 m. Vilniuje netoli nuo Šv. Onos bažnyčios gyveno trečios kartos užkalbėtoja, pas kurią atvažiuodavo žmonės iš visos Lietuvos ir Baltarusijos. Ji buvo puiki užkalbėtoja, paveldėjusi užkalbėjimų tekstus iš savo prosenelės ir ji realiai gydydavo žmones, sugebėdavo užgydyti niekada neužgyjančias žaizdas, nužiūrėjimus, išgąstį. Paklausus, kaip ji tai daro, ji papasakojo, jog yra labai tikslūs tekstai, jie skirti konkretiems atvejams, nuo alergijos gydymo iki visų kitų ligų. Esamu metu šios močiutės nebėra gyvos. Nėra aišku, ar jos talentą paveldėjo jos duktė, nes šeimos likimas buvo labai tragiškas, jie buvo priversti pakeisti gyvenamą vietą, net keisti savo identitetą. Įdomu dar tas, jog užkalbėtoja, kuri buvo paveldėjusi gebėjimą gydyti žmones iš savo prosenelės, nesugebėjo išgydyti savo dviejų anūkų, jie abu labai sunkiai sirgo keliomis ligomis, medicina buvo bejėgė. Beje, ji niekada neimdavo jokio užmokesčio už išgydymą, ji buvo laiminga, galėdama padėti ir žinojo, jog vos pradėtų imti piniginį atlygį už išgydymą, jos talentai išgydyti žmones dingtų.

Taigi, ko gero, tokie išskirtiniai talentai yra veiksmingi tik gydant ne artimus gimines ir kai atlygio neimama jokio.

Tokių žmonių, gebančių gydyti kaip minėtoji Vilniaus Šv. Onos bažnyčios prieigų močiutė, ko gero, ir nebėra esamu metu.

1993 m. vasarą iš Kijevo į Lietuvą buvo atvykusi vadinamoji Kolsana Dalma. Ji surinkdavo didžiules sales žmonių, buvo ji ir Klaipėdoje. Įdomu buvo stebėti, kaip ji pritaiko masinę hipnozę, visą didžiulę salę žmonių valdo, jie jai paklūsta. Viešai ji teigė, jog svarbiausia yra nepakenkti ir ji tuo vadovaujasi gydydama. Žiūrovų akyse ir viešai ji „pramušė“ ausis kurčiai mergaitei ir ši ėmė girdėti jau tuo pat metu. Kolsana Dalma viešai išgydė ir mikčiojantį berniuką. Anot jos, ligos duotos už nuodėmes. Ji teigė, jog norint pasveikti, reikia daug melstis. Beliko pridurti, kad Kolsanos Dalmos užkalbėta nuotrauka tada, 1993-iaisiais, Klaipėdoje kainavo 2 000 talonų, amuletas kainavo 8 000 talonų. Taip, gausiai susirinkusioje salėje žmonių dabartiniuose Žvejų kultūros rūmuose ji sukėlė masinę psichozę, tą ji sugebėjo daryti. Ją lydėjo apsauginiai. Išvaizda jos buvo daugiau nei keista, ji neturėjo nei moteriai, nei vyrui būdingų bruožų. Apsauginiai, panašu, valdė ir jos „piniginę“, ji buvo vežiojama lyg koks keistas gyvūnas, buvo aišku, jog iš jos pasipelno kiti, kurie galimai buvo apsiforminę kaip jos vadybininkai ar prodiuseriai. Aktyvi prekyba jos amuletais tik tą patvirtino. V. Alsys yra rašęs: „Vieni ekstrasensai regi žmonių energetines auras. Kiti veikia daugiau intuityviai. Efektyvumas tas pats... Aišku, klesti ir šarlatanizmas“.

RIZIKOS YRA

Idealu būtų, jei galėtume atskirti gydytoją nuo šarlatano, kurių tik daugėja ir viešai svarstoma problema, jog medicinine praktika jie verčiasi nelegaliai, užmokestį ima taip pat neteisėtai, neturėdami licencijų.

Apie riziką yra kalbėjęs Lietuvos parapsichologų asociacijos prezidentas Audrius Dineika: „Aš prieš tuos, kurie atvažiuoja trumpam ir masiškai gydo žmones. Jie galėtų paskaityti paskaitų, o daugybę žmonių gydyti vienu metu – neįmanoma. Juk vienam reikalinga hipnozė, antram – bioenergetinis gydymas, trečiam – akupunktūra. Rizika vis dėlto išlieka, nes gydančio biolaukai gali neatitikti gydomojo biolaukų. Netradiciškai gydyti vaikus galima tik nuo penkerių, šešerių metų, nes yra grėsmė suardyti vaiko biolauką. Tėvai tyrėtų atsakingai parinkti gydytoją – spaudoje publikuojami ir šarlatanų skelbimai.

Vaikui padėti galėtų pati mama. Žinau atvejį, kai vaiką, sergantį bronchine astma, pagydė motina. Patariau jai kiekvieną naktį po vaiko lova ties plaučiais statyti dubenį su vandeniu. Ryte vandenį išpilti. Astmos priepuoliai dingo.

Įdomu, kodėl šiuolaikinis skeptikas, kurio net patekėjusi žalia saulė nenustebintų, bėga, ligos suriestas, pas stebukladarį, raganą, užkalbėtoją, pas bet ką, kad tik atsikratytų negalios?“.

Todėl žinoti verta, jog keliai visada yra mažiausiai du ir rinktis Jums.

Ar eisite su vaiku pas psichoterapeutą, ar ieškosite užkalbėtojos, burtininkės. Anksčiau kiekvienas kaimas tyrėdavo tokią burtininkę, užkalbėtoją, pribuvėją. Tai tiesiog būdavo gerai žoleles išmananti moteriškė, neretai ir išprususi, išsilavinusi, kartu mokydavusi ir kaimo vaikus savo gryčioje abėcėlės bei skaičiavimo.

Tik, be abejo, vengti reikėtų tų pravažiuojančiųjų, prakeliaujančiųjų „stebukladarių“, kurių visa „pagalba“ baigiasi Jūsų pinigų išviliojimu ir išradingomis metodikomis, kaip Jus tiesiog prisirišti prie savęs, padaryti bejėge, nuolatos ieškančia pagalbos sau ar savo vaikui. Tiesiog šarlatano tikslas nėra Jus išgydyti, jo ar jos tikslas yra jus dar labiau susargdinti ir paleisti ubagais.

Parengta pagal 1993 m. spaudą, NETRADICINĖ MEDICINA, „Sveikuolių pirmadienis“, 1993 m. spalis, Nr. 8, p. 6.

NAUJA RUBRIKA:

MISTINĖS BŪTYBĖS GRETA MŪSŲ,

ARBA BLOGA AKIS

REGIMA-NEREGIMA, ARBA BLOGA AKIS

2024-12-20

KVARA LIONĖ

Žinoma, visada galima pasišaipyti iš prietaringų žmonių, vadovautis vien ta nuostata, jog viską įmanoma paaiškinti fizikos, mechanikos, chemijos, geometrijos dėsniais ir formulėmis, bet visi tie įsitikinimai gali vienu metu iš esmės pasikeisti, jei savo gyvenime susiduriate su kokiu nors reiškiniu, kurio iš viso neįmanoma paaiškinti, tačiau faktinį rezultatą turite.

Daugiausių tokių atvejų yra susiję su vadinamais „stebuklingais pagijimais“, netikėtu praturtėjimu, niekada nesenstančiais žmonėmis, kurie, gali sau pamanyti, iš tiesų yra atradę kažkokį jaunystės eliksyrą ar jaunystę grąžinantį vandenį.

Viską galima pavadinti prietaringų bobučių ir net minimalaus išsilavinimo neturinčiųjų asmenų kvailiojimais, bet suklusti privertė vienas atvejis, nutikęs dar 1987 m.

Teko klausyti vieno žymaus tuometinio mediko, turinčiojo dar ir profesoriaus laipsnį, paskaitą apie kvėpavimo takų ligas. Kalbėdamas apie bronchitą jis tiesiai šviesiai pasakė, jog tai yra vadinamoji „nužiūrėjimo liga“, išgydyti jos neįmanoma, galima tik apgydyti, mokslinio-medicininio, biochemija grįsto paaiškinimo, kaip ir kodėl ja susergama, nėra. Medikas dar trumpai paminėjo, kas yra tas vadinamas „nužiūrėjimas“. Pasak jo, tai nutinka, kai kokį vaiką ar jauną žmogų nužiūri, taip sukelia jam ligas, tam nužiūrėtajam. Dažniausia blogu žvilgsniu pasižymi senos moterys, kurios pačios yra pasiligojusios ir tokių savybių turi, kaip nebūtų keista, kokių nors ligų išklaipytų kojų savininkės. Pavyzdžiui, labai kreivų, liesų kojų senutės, kurios neretai dar ir raišos ir pan.

Kitas mažai suprantamas atvejis yra susijęs su mažučiais vaikai, kuriuos mamos vežiojasi vežimėliuose, o šie, juos parvežus namo iš pasivaikščiojimo, taip gailiai ir be priežasties verkia, nors jiems nėra jokių virškinimo sutrikimų, pilvuko jiems neskauda, jie yra pamaitinti ir nesušalę. Kai kas aiškina, jog taip nutinka taip pat, kai vaikučius nužiūri blogi, piktavaliai žmonės. Daug vaikų, anūkų išauginusių moteriškių žodžiais, tokio pobūdžio nužiūrėjimą panaikinti galima paprastai: pakanka vaikelio veidelį nuprasti, o dar geriau jį išmaudyti, o veidelį prieš laikrodžio rodyklę apvalyti sudrėkinta balta drobule. Ir vien nuo to viskas praeina. Iki kito karto, kol tas vaikelis galimai ir vėl bus nužiūrėtas.

Tuo galima tikėti arba ne.

Dar įdomesnis atvejis buvo su iš kaimo į Vilnių persikėlusia gyventi tokia gero milžino vyro gabaritų Lione, nuolatos besiskutančia juodus ūsus anksti ryte išpuvusioje išvietėje prasmirdusiam purviname bute, kad niekas nematytų jos "grožio" procedūrų.

Jos kaimynai iš jos buvusiojo kaimo atvykdavo į Vilnių, žinojo, jog jų kaimo Lionė gyvena pačiame sostinės centre ir paprasčiausiai naudodavosi galimybe pas ją užeiti, atsipūsti, ko nors užkasti, pakalbėti apie gimtųjų kaimo apylinkių reikalus. Bet Lionės, plačių gremėzdiškų pečių, išdžiūvusiomis laibomis gyslotomis ir atvirų kraujuojančių žaizdų nusėtomis kojelėmis, itin didelio rudo veido, be sustojimo kretančia galva, susenusios nepaprastai, mat būdama 53 metų ji išties atrodė lyg 93 metų senutė ar dar senesnė, žmonės išties bijojo. Jie užeidavo, norėdami gauti trumpalaikės naudos, nes Lionė turėjo įtakingų pažįstamų sostinėje valdininkų ir teisėjų bei įvairaus plauko muzikantų, šokėjėlių-bastūnėlių tarpe, ji galėjo padėti rasti geresnį gydytoją ir pagelbėti pas jį pakliūti, nes buvo kadaise įsidarbinusi namų šeimininke vienos labai garsios Vilniaus medikės šeimoje, ryšiai buvo išlikę, bet tie gausūs Lionės namų ir, žinoma, pirmiausia jos virtuvės lankytojai ir mėgėjai pavalgyti sostinėje už dyką, išties laikėsi nuo Lionės per tam tikrą atstumą. Ne vienas ir ne viena, net bijodami baisūnės, į King-Kongą panašios Lionės, eidavo į jos namus mėgindami rasti nors kokią naudą ir savo vaikams, iš atokių kaimų persikėlusiems gyventi, studijuoti Vilniuje.

Kaimiečiai visi lyg vienas tvirtino: kaime melžiamos karvės netekdavo pieno vien nuo Lionės, kol ji dar gyveno jų apylinkėse, žvilgsnio. Žmonės to labai bijojo, nes iš pieningos karvutės-maitintojos teturėti bergždinį, pieno neduodantį gyvulį buvo tolygu nuskurdimui, pusiau badavimui, pajamų praradimui, nes žmonės karvių pieną priduodavo į supirkimo punktą ir iš to gyveno, prisidurdami prie varganos kolūkiečių algelės.

Kaip Lionė atlikdavo tą karvių nužiūrėjimą, nėra aišku. Tačiau tai, jog ji išties gebėdavo nužiūrėti karves ir jos negrąžinamai tapdavo pieno iš viso nebeduodančiomis, faktas. Tą patvirtino ir Lionės tikra sesuo. Lionės tėvas su baime ževlgdavo į savo kitus vaikus visiškai nepanašią baisūnę Lionę ir sakydavo: "Kvara Lionė, nuo gimimo ji kvara", mat, vietovėse netoli Blatarusijos sienos žodžiu "kvara" vadindavo negrąžinamai pasiligojusiuosius, kurie būdavo didelė našta skurdžiose šeimose, įsikūrusiose nederlingose žemėse, per kurias įvairių armijų kareiviai šimtmečiais žygiuodavo skersai išilgai viską aplinkui niokodami, o skurdieji vietinių kaimų žmonės buvo išmokę net iš paparčių išsikepti duonos eiliniam badmečiui juos ištikus.

Žinia, kvarą Lionę, kuri buvo labai didžiulė, nuo pat ankstyvos vaikystės savo pasismaginimams naudodavo prakeliaujantieji kareiviai, nes kažkaip jiems reikėdavo nuleisti garą ir jie imdavo baisūnę Lionę, kurią be gailesčio kareiviams atiduodavo jos giminės, kad tik kitų, sveikesniųjų vaikų nesužalotų tie prakeliaujantieji ir pramogų ieškantieji kareiviai. Tam neprieštaraudavo ir jos tėvas, nuolatos besislapstantis, kad tik nebūtų pašauktas eiti į frontą, kas reiškė pasmerkti sekinančiai mirčiai nuo bado visą savo gausią šeimą.

Ji pati, grėsmingoji Lionė, būdama neįtikėtinai prastos, atgrasios išvaizdos, pasiligojusi, išties itin pavydėdavo gražioms moterims ir merginoms nuo pat savo jaunystės, kada suprato, jog labai skiriasi nuo kitų merginų, yra daugiau nei negraži, o be to, ir jos apdarai nuolatos būdavo patys bjauriausi, atlikę nuo senučių kaime ir tvartus mėžiančių vyrų, kurių marškinius pasitaisiusi truputį plačiapetė Lionė ir dėvėdavo.

To pavydo, pagiežos, nuoskaudų ji turėjo tiek, jog visa buvo geltonai-žaliai-ruda. Jos oda buvo neįtikėtinai negraži, galimai iš nuolatinio pavydo, pagiežos susikaupdavo daug tulžies, jog dėl to Lionė tapo rudai-žalia.

Dar negražesnė, atgrasesnė, šlykštesnė už Lionę buvo jos duktė, patologiškai išsigimusi idiotė, gimusi, kai pati Lionė jau buvo, galima sakyti, senutė. Jos duktė priminė rachito išdarkytą bulvių lauko kaulėtą šiurpiai atrodančią kaliausę su atbukusiu apatišku žvilgsniu, rudu ir dideliais tamsiai rudais taškais nusėtu veidu, dvokianti, nevalyva, neįtikėtina pijokė ir narkomanė bei tinginė, beje, lygiai kaip ir jos motina Lionė, aptarnaudavusi tarybinės armojos kareiviukus, tiesiog ateinančius į Senamiesčio pirtį, ir tapusi bedante dar iki 18 metų amžiaus, besitrinančia aplinkui sugriuvusią lauko išvietę Vilniaus centre.

Todėl Lionės pagiežos apimtys tik didėdavo. Maža to, kad ji pati buvo atgrasiai bjauri, jos duktė buvo dar šlykštesnė ir dar labiau ligota idiotė, išdarkyta net kelių nepagydomų patologijų nuo pat gimimo.

O kai Lionė išvydo savo gimusią anūkę, kuri buvo su juodais plaukais apžėlusia nugara, krūtine ir rankų pirštais, taip pat žaliai-ruda oda, nebuvo tiek kvaila, kad nesuprastų, jog bjaurastis jos šeimoje karta iš kartos tik didėja, dauginasi.

Vadinamosios „blogos“ Lionės akys tik dar labiau pablogėjo, išvirto iš akiduobių.

Kažkiek Lionė buvo sutramdoma tik tuomet, kai gaudavo kokių netikėtų dovanų, numetamų iš gailesčio lyg kokiam pasiutusiam šuniui ar mutavusiai kalei, kad nurimtų ir nesiautėtų.

KĄ DARYTI, JEI MANOTE, JOG JUS NUŽIŪRĖJO BLOGA AKIS?

Persijoje mokėjo gydyti ligonius, nužiūrėtus bloga akimi.

Lietuvoje to daryti, ko gero, nemoka niekas, arba mokėjusiųjų tai daryti jau nebėra gyvų.

Viduramžių žmonės apsidrausdavo nuo blogos akies, dažniausia buvo naudojami įvairūs apsauginiai amuletai. Buvo vengiama žmonių su tankiais antakiais, buvo manyta, jog jie turi tas negeras akis, yra bloga lemiantys.

Vokiečių mokslininkas ir mistikas Karlas fon Reihenbachas buvo tos nuomonės, jog iš akių sklinda ypatingi spinduliai, kuriuos jis vadino „od“. Jautresni žmonės, būdami prieš veidrodį, jaučia tam tikrus spindulius, dvelkimą, sklindantį nuo veidrodžio, galimai tai yra grįžtantys spinduliai, atsimušę nuo veidrodžio paviršiaus.

Viduramžių laikų „Demonologijoje“ rašoma, jog negeri spinduliai gali sklisti net iš užmerktų akių, iš neregio akių taip pat. Taip pat žinomi atvejai, kai viena akis normali, o kita – piktavalė.

Istorijoje žinomos asmenybės, garsėjusios kaip blogų akių savininkai. Blogas akis turėjo romėnų gydytojas Apulėjus. Manoma, jog blogų akių savininkas buvo ir lordas Baironas. Ši savybė priskiriama ir Napoleonui III, keliems popiežiams. Pavyzdžiui, buvo tikima, jog viską ir visus, ką tik palaimina popiežius Pijus IX (1792-1878 m.), ištinka nesėkmė.

Paryžiuje ir Vienoje baimę kėlė Žakas Ofenbachas. Net po jo mirties retas kas apie jį kalbėdavo neiškėlęs mažojo ir rodomojo pirštų. Būtent toks ženklas, manyta, turėdavo apsaugoti nuo blogos akies. Ž. Ofenbacho amžininkas rašė, jog teatrai, kuriuose statomos jo operetės, sudega, dainininkams užveržia gerkles, šokėjai išsinarina sąnarius, publika idiotėja, apkursta. O merginos, veikiamos žlugdančios Ž. Ofenbacho muzikos, įgyja kareivių ir smuklių manieras.

BLOGĄ AKĮ PRITRAUKIA TAS, KURIAM YRA KO PAVYDĖTI

Manoma, jog jei žmogus neteko akies, jis pavydės visiems, kurie turi abi sveikas akis.

Vienaakių buvo labai bijoma.

Vienaakių gydymas neretai būdavo susijęs su pažeminimu: į juos spjaudydavo. Pats ligonis taip pat spjaudydavosi, tuo išreikšdamas panieką demonui, jį apnikusiam.

Piktų kerų aukomis lengviausiai tapdavo būtent vaikai.

Dažniausiai nužiūrimi būdavo jaunuoliai ir vyrai, nes į moteris žiūrėta kaip į mažiau reikšmingas visuomenėje.

Moterims pavojingi būdavo keli jų gyvenimo tarpsniai. Vienas iš jų, kai jos tampa nuotakomis, nes tuomet į jas atkreipiamas dėmesys, joms pavydima. Antrasis pavojingas metas moterims yra nėštumas ir laikas iškart po gimdymo. Svarbu pažymėti, jog manyta, esą ir pačios moterys po gimdymo yra pavojingos, gali nužiūrėti kitus.

Tomas Akvinietis yra rašęs, jog „Žmonių, linkusių į pikta, žvilgsnis nuodingas, ypač moterų“. ⸎

Kovai su raganomis Vokietijoje vadovavo teologijos profesoriai Domininkonai G. Institoris ir J. Špirengleris. Jie rašė: „Beveik nėra kaimo, kur moterys nebūtų nužiūrėjusios viena kitos karvių, tuo atimdamos joms ne tik pieną, bet dažnai ir gyvybę“. Šių teologų teigimu, „Kalbame apie raganų erezijas, o ne raganių; pastarųjų erezijos neturi ypatingos reikšmės“. ⸎

Vadinamosios raganos, po žiaurių kankinimų prisipažindavo neįtikėtinus dalykus. Pavyzdžiui, 1567 m. Vokietijoje buvo suimta 67 metų našlė Klara Geisler, kurią kita už raganavimą nuteista moteris apkaltino sanguliavus su trimis velniais. Štai ką po ilgų kankinimų papasakojo Klara: „Apie 40 metų paleistuvavau su daugybe velnių, kurie rodydavosi man šunų, kačių, kirminų ir blusų pavidalu; pagimdžiau nuo tų velnių 17 vaikų, juos užmušiau ir suvalgiau. Per 30 ar 40 metų daug kartų kėliau audras ir 9 kartus užleidau ugnį ant namų. Norėjau iki pamatų sudeginti ir mūsų miestelį, bet demonas, vardu Bursianas, man neleido, sakydamas, kad dar daug moterų pavers raganomis ir privers tarnauti sau, kaip dievui“. ⸎

MANYTA, KAD PAVOJINGIAUSIOS YRA PIKTOS SENĖS

Pavojingiausiomis laikytos senos moterys, nes žvilgsnio nuodingumą gerokai lemdavo negraži ir liguista išvaizda.

1736 metų Paryžiaus akademijos aktuose yra toks užrašas: „Kuomet viena sena moteris prieidavo prie veidrodžio ir praleisdavo prieš jį daugiau laiko negu reikia, veidrodis sutraukdavo didelę dalį jos nuodingų syvų“. Tie syvai buvo surinkti ir tyrinėjami. Cheminių bandymų dėka nustatyta, jog tie syvai labai nuodingi.

Danijoje gyvavo pasakojimas apie piktą senę, kuri atėjo į vienus namus, pakėlė lovos užtiesalą, žvilgtelėjo po juo. Kažkam atėjo į galvą mintis paguldyti katę ant tos lovos. Katė iškart susirgo ir nudvėsė.

Dar vienas pavyzdys apie piktą seną moterį yra toks: į namus, kur buvo kepama duona, atėjo sena moteris, metė žvilgsnį į krosnį, į duoną ir palinkėjo sėkmės. Iškepta duona atrodė puikiai, bet buvo sulipusi ir nevalgoma.

Tokių panašių pasakojimų apie piktavales senutes yra daugybė.

Seniau buvo tikima, kad jei pietų metu neduosi pavalgyti alkanam, su maistu gali nuryti ir nuodus. Būtent su šia baime susijęs prietaras nevalgyti pirmojo atpjauto kąsnio, nes jis skirtas raganai.

Daugelyje tautų naujakuriai, eidami į naujus namus, nešdavosi duonos ir druskos. Buvo tikima, kad ragana, paragavusi duonos su keliais druskos grūdeliais, neteks savo galių.

Šiomis dienomis visa tai vadiname prietarais, tačiau jų nemažėja, o tik daugėja. Galimai tas vyksta dėl to, kad ir nepaaiškinamų, nenumatytų gamtos reiškinių, kataklizmų ir nežinomybės šių dienų aplinkoje tik gausėja.

Nežinia, ar šių dienų žmonių supratimu lemtis yra akla ir gyvenimas lyginamas su laimingo arba ne loterijos bilieto ištraukimu.

Bet vis dėlto, kodėl Kūčių naktį traukiame tą šiaudą iš po staltiesės, tikėdamiesi, jog ištrauksime ilgiausią? Kodėl noriai į saują griebiame kūčiukus ar riešutus ir skaičiuojame, ar pateko lyginis skaičius, nes tas lemia, jog ateinančiais metais susilauksime gyvenimo kompaniono ar net ištekėsime, jei buriasi jaunos merginos? Kodėl susigūžiame juodai katei perbėgus gatvę ir ieškome gerų ženklų visur, kur tik galime?

Galime pasišaipyti iš prietarų, noro burtų keliu nuspėti ateitį. Tačiau įvairūs prietarai, kaip, pavyzdžiui, nevalyti nešvaraus stalo paviršiaus plika rankos plaštaka, o daryti tą su šluoste, neišlipti iš lovos kaire koja ir daugybė kitų buvo sukurti paprasčiausiai tam, kad savo aplinkos žmones išauklėtų būti naudingais, darbščiais, padoriais, gerbiamais, ir sėkmingais.

Nes juk niekas nenori būti artimųjų, bendradarbių ar kaimynų tarpe, kai jie dar ir pagiežos, pavydo pilni bei piktavaliai.

⸎ Šaltinis: Bloga akis. Parengta A. Račiūnienės. Moteris. 1993, Nr. 1, p. 39.

NAUJA RUBRIKA:

MISTINĖS BŪTYBĖS GRETA MŪSŲ, ARBA AUKŠČIAU BAMBOS NEIŠŠOKSI

MOTERIŠKOS ENERGIJOS, GALIOS IR NEPRIKLAUSOMYBĖS SIMBOLIAI,

KURIŲ BŪTA IR ŠIAURĖS LIETUVOJE

2024-12-01

ŠIOJE PUBLIKACIJOJE GVILDENAMOS TEMOS:

RAGANAIČIŲ TRANSFORMACIJOS
JOS GEBA SKRAIDYTI
MISTINIŲ BŪTYBIŲ BŪTA IR ŠIAURĖS LIETUVOJE
TAIP, ŽMONĖS GEBA PAKILTI NUO ŽEMĖS SAVO VALIOS PASTANGOMIS
GIMĘ ŠLIAUŽIOTI, SKRAIDYTI NEGALI

Gruodžio mėnuo, tai tas metas, kada laukiama Žiemos saulėgrįžos, kai diena po truputį ims ilgėti, taip pat neišvengiamai susimąstoma ir apie mistines būtybes, keistus dalykus, senovinius tikėjimus, bandoma nuspėti, kokie bus kiti metai.

Įdomu tas, kad mįslingų būtybių yra visų tautų senovinėse sampratose. Kiekviena kultūra skirtingai įsivaizdavo mistinę figūrą, tačiau kai kurie jos bruožai pasikartojo geografiškai nutolusiosiose šalyse: pavyzdžiui, paplitęs raganos, burtininkės, laumės ar fėjos vaizdavimas meno kūriniuose, įprasminimas pasakose, sakmėse, priežodžiuose ir dainose. Ragana buvo galinga deivė, dažnai siejama su namais ir meile, bet taip pat su mirtimi ir magija. Visų pirma, ji buvo sudėtingos moteriškumo sampratos reiškėja.

MOTERIŠKOS GALIOS IDĖJA

Kad moteris – mįslinga būtybė, šito nenuneigs niekas.

Nors senojoje anglų kalboje žodis „ragana“ turi savo etimologines šaknis (wicce), „Vakarų raganos“ kilmė gali būti siejama su graikų mitologija ir ankstyviausiomis Egipto bei Šiaurės Europos liaudies tradicijomis, kurių turėjo ir keltai.

„Raganos ikonografija, nors ir keitėsi bėgant amžiams, visada sukasi apie moteriškos galios idėją ir atspindi besikeičiantį visuomenės požiūrį į ją“, – sakė Pamas Grossmanas, duodamas interviu telefonu apie knygą, kurią jis redagavo ir kuri buvo paskirta temai apie raganas.

Įdomu tai, jog raganos, raganavimas, kaip reiškinys, turi ir savo istoriją. Dar XI amžiuje, į vyrus orientuotai krikščionybei plintant po Europą, moteriškumo suvokimas pasikeitė.

Vadinamosios raganos, kas tiesiog reiškė dažnai, jog tai bet kuri moteris, nuklydusi nuo monoteistinės religijos nurodymų, savo bendruomenėse buvo pradėtos laikyti svetimšalėmis, jų buvo bijoma, joms būdavo priskiriamas tariamas jų ryšys su velniu, jos buvo laikomos atskirtyje, jų šalindavosi.

Iki XIV amžiaus kolektyvinė vaizduotė raganas pavertė eretiškomis atstumtosiomis. Kitus tris šimtmečius vyko raganų medžioklės ir egzekucijos, įskaitant 1692 m. Seilemo teismą, kuris savo žiauriais sprendimais ir sadistiniu susidorojimu su moterimis pagal egzekucijų pobūdį nušluotų ir Senąjį, ir Naująjį pasaulius.

„Mūsų mintyse išsikristalizavęs raganos įvaizdis – velniškos, bauginančios moters – buvo gimęs būtent šiuo laikotarpiu“, – sakė Grossmanas, kuris taip pat yra rašytojas, kuratorius ir magijos praktikos mokytojas. Anot jo, „ypač spaudos atsiradimas tikrai padėjo ją išpopuliarinti“.

Iš tiesų, iš „raganavimo“ išplaukia tai, kad raganos ir jų praktika jau seniai buvo metafora moterims, kurios nori autoriteto savo pačių gyvenimui, iš esmės moterų valdoma bendruomenė, taip pat yra šios metaforos dalis. Peržiūrint raganų atvaizdus, jų piešinius, portretus knygoje, kurioje pateikiami kūriniai tokių įvairių autorių kaip Auguste'as Rodinas, Paulas Klee'as ir Kiki Smithas, sunku nepastebėti, kaip daugelis jų raganas vaizdavo kaip nuožmias, galingas būtybes, kurių vengė visuomenė.

Ar raganos sensta, sudėtingas klausimas, tačiau joms priskiriamos ir hiperseksualios jaunos gražuolės, kurios yra maištingos dvasios, „nori sugriauti status quo“, – sakė Grossmanas.

RAGANŲ ATGIMIMAS

XVIII ir XIX amžiaus pradžioje, kai bent jau Vakarų pasaulyje baigėsi raganų persekiojimas ir raganavimas buvo pradėtas pripažinti paskutiniu pagonių garbinimo likučiu, magiška raganos figūra buvo dar kartą perkurta. Šį kartą ji tapo fantastiška tema, taip pat moteriško pykčio, nepriklausomybės, laisvės ir feminizmo simboliu.

Už pastarojo „prekės ženklo keitimo“ slypėjo sufražisčių judėjimas, kuris naudojo raganos archetipą kaip persekiojamą „kitą, tai buvo patriarchalinės priespaudos pavyzdys.

Raganavimas vėl išpopuliarėjo septintajame dešimtmetyje, nes antrosios bangos feminizmas raganas ir jų sužadėtuves laikė moteriškos galios ir matriarchato išraiška. Buvo net grupė moterų, kurios 1968 m. įkūrė organizaciją „WITCH“.

Ši praktika dar kartą sugrįžo 1990-aisiais, po Anitos Hill klausymų ir trečiosios bangos feminizmo iškilimo; ir vėl po Donaldo Trumpo 2016 m. rinkimų ir judėjimo #MeToo.

Per pastaruosius ketverius metus ši praktika tapo įprasta, paskatindama straipsnių, internetinių transliacijų ir „Instagram“ paskyrose atsirado tokios informacijos.

„Manau, ragana atstoja institucinės valdžios alternatyvą, taip pat būdą, kaip panaudoti jų dvasingumą taip, kad tam nebūtų tarpininkaujama iš kažkieno kito pusės“, – sakė Grossmanas. Jis teigia, jog raganavimas yra susijęs su ritualų kūrimu.

Raganavimo tema populiari ir kino mene, pasakojimai populiarėjo ir ekrane. Nuo baisios piktosios Vakarų raganos „Ozo burtininke“ iki gražiosios Samantos iš filmo „Užkerėtoji“ ir atkaklios Sabrinos, kurią vaidina Melissa Joan Hart, ragana iš piktadarės tapo pagrindine veikėja ir iš žmogaus, kurio bijote, ji virto asmeniu, kuriuo galbūt trokštate tapti.

Manoma, jog visai nesvarbu, ar raganos, kaip reiškinys, kelia baimę, ar jos vilioja, naudoja smurtą ar elgiasi kilniai ir siekia didesnio gėrio, tai, kaip raganos vaizduojamos mene, atspindi konkretų kultūrinį laikotarpį, momentą, kurio dalis jos ir yra. Šimtmečių bėgyje nepakito niekas ir pati raganos prigimtis išliko daugialypė: ji savyje turi visus architepus, nuo bauginančios būtybės iki kilnios, gėrio siekiančios.

Kaip teigiama knygoje raganystės tema, ragana tiesiog yra nuolatinės evoliucijos būsenos ir ji keičia savo pavidalą.⸎

KURŠO KRAŠTO MOTERYS, GALIMAI GEBĖJUSIOS SKRAIDYTI KAIP PAUKŠČIAI

XX a. užrašyta įvairių pasakojimų apie Daunoravos dvaro, kuris yra iki šiol Joniškio rajone, Lietuvoje, "baltąja damą". Pavyzdžiui, „Ėjo dvi moterys į kalvės pusę iš Daunoravos dvaro ir išvydo baltą siluetą. Iš pradžių atrodė, kad žmogus priešais žingsniuoja. Jos manė, kad dvaro tarnaitė keliuku eina. Tik pašaukė vardu, staiga ji ėmė greitai skubėti, tolti, figūra ištįso lyg stulpas ir pranyko rūke“.

Užfiksuotas pasakojimas apie greta esančiame Blankenfeldės dvare 1720 m. vykusį raganų teismą – paskutinį Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. Vroclavo (Brelsau) gydytojas Johanas Kanoldas (1679-1729, Johann Kanold) buvo girdėjęs, kad Kuršas yra "klasikinė" burtininkų, raganų ir vilkolakių žemė, todėl dėl informacijos pateikimo kreipėsi į kunigus. Ilgą aprašymą gavo iš Mežmuižos (Augstkalnės) kunigo Zamuelio Ranejaus (Samuel Rhanaeus), kuris tikėjo egzistuojant raganas ir tvirtino galintis pateikti "daug" faktų. J. Kanoldas kunigo siųstus užrašus spausdino be didesnių pakeitimų, bet komentaruose išdėstęs argumentus abejojo jų patikimumu. Tuomet įsižeidęs Ranejus papildė nauja istorija apie nesenus įvykius Blankenfeldės dvare (Vilcės vls., Žiemgala).

Šio pasakojimo esmė tokia – apylinkės piemenė Madė (Madden) vieną 1720 m. liepos mėn. saulėtą dieną du kartus pademonstravo savo raganiškus gebėjimus. Iš ryto ji sviedė į viršų uogų saują ir taip iššaukė netikėtą krušą, kuri padarė didelės žalos javams, o popiet ji papūtė į Kivės upelį, kuris netrukus pasidengė ledu.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad tai, kas buvo sakyta, buvo tiesa. Tuomet Blankenfeldės dvarininkas Medemas liepė Madę botago kirčiais išvaryti iš savo valdų. Ji su savo motina, irgi vardu Made, gyveno Lietuvoje [tikėtina Daunoravoje, kur nuo seno gyveno daug latvių tautybės žmonių, o nuo Blankenfeldės skyrė vienas lietuviškas Vaineikių kaimas].

1721 m. Blankenfeldės dvaro tvarte per naktį krito 5 sveiki buliukai. Medemui kilo įtarimų, ar čia nebus kaltos abi Madės. Tardant "švelniai ir be jokių grasinimų" Gertę (Gerte) ir Trynę (Trine), kurios draugavo su Madėmis, paaiškėjo, kad jos kaltos tiek dėl tų veršelių, tiek dėl kitų piktadarysčių. Buliukai nugaišinti, kai aplink tvartą buvo apvestas raudonas siūlas ir jiems į burną kažkas buvo įdėta, o senoji Madė tarė žodžius "Apmokėjimui". Tuo tarpu Joninių naktį tvarte buvo pasislėpusi jaunoji Madė, kuri išsiurbė visą karvių pieną, prispjaudė į kampus, be to dvaro laukuose užkasė kiaušinius tardama, kad čia daugiau grūdai nebeaugtų.

Be to, abi Madės gebėjo skraidyti kaip paukščiai. To paties išmokusi ir Gerta. Vieną kartą jos trys skrido į pragarą, kur Gerta turėjo kūniškus santykius su 2 velniais raudonais drabužiais.

Medemas pasiekė, kad Madės iš Lietuvos būtų perduotos teismui bei įkalintos Gerta ir Trynė. Teisėjai buvo trys Halėje studijavę juristai, jie po išsamių tyrimų pagrindine kaltininke pripažino senąją Madę. Ji buvo sudeginta ant laužo prieš tai nukirsdinus galvą. Jaunajai Madei buvo išdegintas ženklas ir ji šluotos kotu išvaryta iš Blankenfeldės, o Gertai skirtos rykštės bei bažnytinė bauda. Trynė, kuri buvo bendrininkė, tačiau susilaikė nuo burtininkavimo, nesimokė skraidyti, teismo buvo išteisinta. ⸎⸎

Pats faktas, kad net XVIII amžiaus teismuose buvo nagrinėjamas galinčiųjų skraidyti moterų klausimas, yra daugiau nei įdomus. Todėl ir šioje publikacijoje verta panagrinėti išsamiau, o kas gi tai yra iš tiesų, tos gebančiosios skraidyti būtybės.

Beje, skraidančiosios būtybės ne visada yra moterys. Apie tai skaitykite skyrelyje žemiau.

LEVITACIJA – KAI Į ORĄ PAKYLA ŽMONĖS, GYVŪNAI, DAIKTAI

Levitacija yra psichokinezės fenomenas, kai daiktai, žmonės ir gyvūnai yra pakeliami į orą be jokių matomų fizinių priežasčių. Levituoti gali mediumai, šamanai, apsėsti ir transą pasiekę žmonės. Levitacija gali būti spontaniška, ji gali būti siejama su spiritizmu, magija ir valdoma sąmoningai.

Per visą istoriją levitacija buvo skirstoma į gerą ir blogą pagal tai, koks žmogus levitavo. Saimonas Magusas buvo paskelbtas velnio įsikūnijimu, o šventoji Teresė neva levitavo dieviško apsireiškimo metu. Viduramžiais ir Renesanso epochoje levitacija buvo laikoma velnio apsireiškimu. Buvo sakoma, kad šis fenomenas kuriamas raganų, laumių, fėjų, vaiduoklių ir demonų.

Ir mūsų laikais levitacija dažnai siejama su demonų apsėdimu. Dažnai lovos, stalai, kėdės ir kiti namų apyvokos daiktai pakyla į orą be kitų jėgų įsikišimo. Tuomet į pagalbą yra kviečiamas egzorcistas ir jo padėjėjai.

1906 metais Klara Germana Celė, šešiolikmetė moksleivė iš Pietų Afrikos, buvo neva apsėsta demonų. Ji pakildavo į orą 1,5 metro kartais vertikaliai, kartais horizontaliai. Kai ją apšlakstydavo švęstu vandeniu, ji vėl nusileisdavo ant žemės. Todėl kunigas paskelbė, kad mergaitė yra apsėsta demonų. Akivaizdu, kad tai tebuvo eilinė krikščionių apgaulė, mergaitė būtų nusileidusi ant žemės nuo bet kokio prisilietimo.

Pastebėta, kad levituojantieji žmonės nukrisdavo paliesti. Išnagrinėjus daugelį levitacijos atvejų, galima rasti bendrų tendencijų ir panašumų. Levitacijos trukmė - nuo kelių minučių iki kelių valandų ar net dienų. Dažniausiai levitacijai reikia didžiulio susikaupimo ir transo būsenos. Šventaisiais paskelbtų žmonių levitavimas dažniausiai būdavo lydimas švytėjimo aplink kūną.

Daugybė levitacijos atvejų buvo užfiksuota tiek krikščionybės, tiek islamo religinėse istorijose. Vienas krikščionybės šventųjų Juozapas iš Kupertino buvo žymus tuo, kad dažnai sklandydavo. Pasakojama, kad prieš pakildamas jis keistai surikdavo. Vieno fiksuoto levitacijos atvejo metu jis išsilaikė ore daugiau nei 2 valandas.

Šventoji Teresė iš Avilos yra dar viena gerai žinoma asmenybė, kuri levitavo. Ji sakėsi pakildavusi nuo žemės ištikta religinės ekstazės. Liudininkai pasakojo, jog ji kybojo ore maždaug 45 centimetrų aukštyje nuo žemės beveik pusę valandos. Pati Teresė pasakojo, kad ji lyg ir bandydavo pasipriešinti nežinomai jėgai, tačiau ši iškeldavo ją virš žemės. Ji nežinojo su kuo palyginti tą jausmą, tačiau, pasak jos, tai buvo žymiai stipresnis jausmas nei ją nuolat lankiusių dvasių pasirodymai. Teresė sakė, kad levitacija ją labai gąsdindavo, ir ji niekaip negalėjo savęs kontroliuoti. Vis dėlto ji neprarasdavo sąmonės ir pakilusi į orą matydavo save iš šono.

Panašių atvejų sutinkama ir tarp induistų bei budistų. Mpilarepa, XIII amžiaus Tibeto jogas, turėjo daug okultinių sugebėjimų, kaip gebėjimas vaikščioti, ilsėtis ir miegoti levitacijos metu. Tokius pat sugebėjimus vėliau įvaldė ir Indijos brahmanai bei fakyrai. Kai kurie Japonijos nindzės irgi turėjo levitacijos dovaną.

Rytiečiai levitacijos tradicijas tęsia mokydami savo vaikus slaptos kvėpavimo ir įsivaizdavimo technikos. Naudojantis šiuo būdu, pasijungiama universali gyvybės jėga, kurią rytiečiai vadina daugeliu vardų, kaip „prana“, „či“ ir „ki“.

Luisas Džakoliotas, devyniolikto amžiaus teisėjas iš Prancūzijos, keliavo per Rytų žemes ir aprašė savo įspūdžius. Savo knygoje „Okultiniai mokslai Indijoje ir senovėje“ jis mini fakyro levitaciją: „Jis paėmė į rankas medinę lazdą, kurią aš buvau atvežęs iš Ceilono. Tuomet fakyras stipriai pasilenkė ir tartum atsirėmė į lazdą, o akių neatitraukė nuo žemės. Paskui jis pradėjo tyliai melstis ir staiga netikėtai pakilo nuo žemės apie 60 centimetrų. Kojas jis laikė sukryžiavęs po savimi ir jų pozos nekeitė. Jis kybojo ore ir buvo labai panašus į bronzinę Budos statulą. Beveik 20 minučių aš bandžiau įžiūrėti, kaip jis kybo ore prieštaraudamas visiems žinomiems gravitacijos dėsniams. Lazda, kurią jis laikė rankose, nedavė jam jokios atspirties, nes ji neturėjo kito kontakto su fakyro kūnu, tik per jo dešinę ranką.“

Vėliau Džakoliotui buvo paaiškinta, kad fenomeno priežastis yra „akaša“, gyvybės skystis, išjudinantis universalios sielos mintis ir sutelkiantis visas sielas jėga, kurią išrinktieji išmoksta kontroliuoti.

Dar daugiau levitacijos pavyzdžių yra tokių:

Kai kurie mediumai taip pat tvirtino levitavę savo valia. Žymiausias iš jų yra Danielis Duglas Houmas, kuris, pasak daugybės liudininkų, tai darė daugiau nei 40 metų. 1868 metais jis buvo pastebėtas levituojantis prie trečio aukšto lango, vėliau jis vėl įskrido į pastatą pro kitą langą. Levituodamas Houmas ne visuomet būdavo ištiktas transo, todėl vėliau galėdavo smulkiai nupasakoti savo potyrius. Levituodamas jis jausdavo „elektrinį pilnumą“ savo pėdose. D.D.Houmo rankos tapdavo nejudrios ir sustingdavo jam virš galvos, lyg jis bandytų sugriebti nematomą jėgą. Jis galėdavo skraidinti baldus bei kitus objektus.

Katalikų bažnyčia ekskomunikavo Houmą kaip burtininką. Dar vienas įdomus dalykas yra tai, kad jis niekuomet nebuvo pagautas sukčiaujant, kaip daugelis kitų mediumų. Apgavikai dažniausiai naudodavo vielas, strypus, gumas ir kitus įrankius pakelti kūnus nuo žemės. Italų mediumas Amedejus Zukarinis buvo nufotografuotas kybantis 6 metrus virš stalo.

Sovietų Sąjungos mediumė Nina Kulagina buvo nufotografuota levituojanti nedidelį objektą tarp savo rankų.

Sunku iki galo paaiškinti levitaciją kaip reiškinį. Viena iš teorijų yra rytietiškoji levitacijos aiškinimo teorija. Tikėtina, jog realiai egzistuoja jėga, kuri priklauso kitai, nematerialiai erdvei ir įsiterpia į materialųjį pasaulį. Ši teorija visai priimtina, tuo labiau kad magnetinių laukų egzistavimo mes taip pat negalime paaiškinti, nors visi pripažįsta, kad jie yra.

Pavyzdžiui, jogai praktikuoja vadinamą „jogos skraidymą“, kuris yra sėdėjimas lotoso poza ir nedideli šuoliukai. Šis reiškinys sulaukė visuotinio susidomėjimo. Aiškinama, kad stipriai išvysčius smegenų bangų aktyvumą, jos priverčia smegenis susijungti į „suvienytą kosminės energijos lauką“. Iš šono šis reiškinys atrodo taip: lotoso poza sėdintis žmogus keliais atsispiria nuo žemės ir iššoka į neįtikėtiną aukštį. Skeptikai sako, kad „jogos skraidymas“ pasiekiamas vien raumenų jėga ir fanatišku tikėjimu savo galiomis.

Mūsų dienomis žmonės susidomėję stebi fakyrus ar pasaulinio garso magus, pavyzdžiui, Deividą Bleiną ar Deividą Koperfildą, levituojančius virš žemės. Deividas Bleinas mėgsta žmones stulbinti tiesiog gatvėje pakildamas į keliasdešimties centimetrų aukštį. Deividas Koperfildas ne tik daugelį kartų skraidė scenoje, pranėrė pro degančius lankus, netgi įskrido į akvariumą, kuriame neprarado nesvarumo, o vėliau sėkmingai iš jo išskrido. Deividas Koperfildas kartą jis ėmė ir perskrido Didįjį kanjoną Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jeigu tokį triuką jis būtų atlikęs viduramžiais, be jokios abejonės, būtų paskelbtas šventuoju arba sudegintas ant laužo. ⸎⸎⸎

KAS ŽINOTINA MISTINIŲ BŪTYBIŲ KLAUSIMU

Akivaizdu, jog nebekeliamas klausimas, ar tos mistinės būtybės egzistuoja. Išvados daromos tokios, jog jos tiesiog kinta, prisitaiko prie laikmečio. O išnagrinėjus kiek įmanoma išsamiau levitacijos, arba gebančiųjų pakilti nuo žemės žmonių temą, nesunkiai suvokiame, jog greičiausiai kalba eina apie neįtikėtinas žmonių galimybes, kurias valios pastangomis įmanoma išsiugdyti.

Todėl laumių, raganų, fėjų, burtininkių, stebukladarių, ar kaip juos bepavadintume, atveju telieka pareikšti pagarbą ir tikėtis, jog vadinamųjų „geriečių“, baltųjų, o ne juodųjų, ne piktavalių ir ne šarlatanų, jokiu būdu ne apgavikų-fokusininkų, mulkinančiųjų patikliuosius ir iš to gaunančiųjų naudą kartu dar ir pakenkiant kitiems, jų mūsų laikais bus ir yra daugiau nei nepageidaujamųjų blogiečių.

Tokiomis viltimis visada gyvena ir mažas, ir jaunas, ir amžėjantis žmogus, ir jau senas, ypač ikikalėdiniu laikotarpiu, kada kulminacija visų lūkesčių pasiekiama gruodžio 22-ąją, šviesai nugalėjus tamsą.

Belieka pridurti apibendrinimą šia tema, jog gimę šliaužioti, skraidyti negali.

Tas itin aktualu gerai įsisąmoninti, žinant ir seną lietuvių liaudies patarlę: "AUKŠČIAU BAMBOS NEIŠŠOKSI". Verta kuo tiksliau įvertinti, o ne perrvertinti savo jėgas, galimybes, gebėjimus, fizinę ir psichinę būklę, suprasti, jog ypatingų galių tema nėra susijusi su narkomanija ar kitomis priklausomybėmis.

Bet, žinoma, nors kažką darantis, siekiantis tobulėti ir pozityvus asmuo visada yra pranašesnis už niekšelį ar nusmurgusią narkomanę, bet kokiu būdu ieškančią naujos dozės bei sutinkančia sudalyvauti bet kuriame aferistiniame balagano tipo cirke ar iki ašarų graudžiame performanse apgailėtinų nutriušusių vilniečių būreliuose su bedantėmis ir botokso pripurkštomis veikėjomis, apgailėtinai mėginančiomis nors kažkuo nustebinti, kai galimybių ir gebėjimų nulis, o išoriniai duomenys kelia šleikštulį.

Šioje vietoje linkime savarankiškai susipažinti su legenda apie dvokiančią šlykščią Vilniaus pabaisą. Tikėtina, esamu metu jų jau tikrai nebe viena, o daugiau. Ir jos realybėje, greta Jūsų.

, žr. 2024-12-01.

⸎⸎ Straipsnis apie Daunoravą, šaltinis: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Daunorava>, žr. 2024-12-01.

⸎⸎⸎ Levitacija – mitas ar realybė. Parengė Žygimantas Pauliukevičius. 2004-10-09. DMN inf.

Šaltinis: < https://klaipeda.diena.lt/naujienos/pasaulis/ekonomika-ir-politika/levitacija-mitas-ar-realybe-596306>, žr. 2024-12-01.

PUBLIKACIJOS ANONSAS:

KAIP IŠLIKTI TOKSIŠKŲ VILNIAUS BJAURŪNIŲ APSUPTYJE?

Arba šlykštesnių padarų už Vilniaus narkomanes nėra

2024-11-29

PATARIMAI PATEKUS Į VILNIAUS NARKOMANŲ IR NARKODILERIŲ LANDYNES PAVILNYJE, ANTAKALNYJE, TILTO AR TOTORIŲ GATVĖJE AR BALTUPIUOSE, ŽIRMŪNUOSE, ŠEŠKINĖJE NE SAVO NORU:

1. NIEKADA NESKAMBINKITE 112, JUMS NEPADĖS, O VIEN TIK PAPILDOMAI TRAUMUOS PSICHOLOGIŠKAI IR EMOCIŠKAI BEI PADARYS IŠ AUKOS KALTINAMĄJA. BE TO, LIKSITE BE NAMŲ IR BE DARBO, JEI IKI TOL VISA TAI TURĖJOTE, GALITE NETEKTI VAIKŲ, PATEKTI Į ASOCIALIŲ ASMENŲ SĄRAŠUS IR ILGAINIUI LIKTI BETEISE, PATALPINTA IZOLIAVIMO VIETOJE IKI GYVENIMO GALO BE JOKIŲ ŠANSŲ IŠEITI, NES PAPRAŠČIAUSIAI IŠEITI NEBETURĖSITE KUR, O IR NEBEGALĖSITE PAEITI PO TAM TIKRŲ "TERAPIJŲ", KURIAS JUMS SUTEIKĖ PRIVERSTINAI.

2. SUKRYŽIUOKITE RANKAS ANT SAVO KRŪTINĖS IR TAIP LAUKITE, GAL JUMS PASISEKS IR NEUŽMUŠ JŪSŲ BEI NESULUOŠINS PER DAUG IR SUGEBĖSITE PASVEIKTI VIEN SAVO PAČIOS PASTANGOMIS. ATSIDUOKITE LIKIMO VALIAI, MĄSTYKITE KIEK ĮMANOMA POZITYVIAU IR LOGIŠKIAU. JEI JŪSŲ PASKUTINĖ GYVENIMO AKIMIRKA DAR NEATĖJO, JŪS IŠGYVENSITE. IR GALIMAI PO PATIRTŲ NETEISYBIŲ IR KANČIŲ TAPSITE IŠ VISO NENUGALIMA.

3. Į MEDIKUS NESIKREIPKITE, NES TEN JUS SULUOŠINS NEBEGRĄŽINAMAI.

4. NESIKREIPKITE Į JOKĮ ADVOKATĄ, NEI Į PRIVATŲ, NEI Į VALSTYBINĮ, NES JUS NE TIK PADARYS IŠ AUKOS KALTINAMĄJA, BET DAR LIKSITE IR ELGETA.

5. KOL MAKSIMALIAI NENUTOLOTE NUO NARKOMANŲ, IŠKRYPĖLIŲ LIZDO VILNIUJE, ĮDĖMIAI STEBĖKITE, KĄ GERIATE, KĄ VALGOTE IR AR PATALPOJE, KURIOJE ESATE, YRA GERAS VĖDINIMAS, SAUGUS IŠĖJIMO BET KURIUO LAIKU KELIAS.

6. NEIEŠKOKITE PAGALBOS JOKIOSE ORGANIZACIJOSE, PASISKELBUSIOSE, JOG PADEDA KRIZIŲ IŠTIKTOMS MOTERIMS, ĮSKAITYTINAI TIEK BIUDŽETINES INSTITUCIJAS, TIEK NEVYRIAUSYBINES AR RELIGINES BENDRUOMENES BEI NAIVIAI NESITIKĖKITE, JOG KURIOJE NORS BAŽNYČIOJE JUS BENT IŠKLAUSYS. JUMS NEPADĖS IŠ VISO NIEKAS, O JEI IMSITE TIKĖTI KIENO NORS PAŽADAIS JUS APGINTI TEISMUOSE, KITUR, SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ ĮTARTINAI GEROMIS SĄLYGOMIS, BĖKITE NEATSISUKDAMA. TAI VISO LABO SIEKIS GERAI PASIPELNYTI IŠ JŪSŲ NELAIMĖS IR VARGŲ. PO TOKIOS "PAGALBOS" JŪSŲ APSKRITAI GALI NĖ NELIKTI. IR NIEKAS NET ATRASTI NEGALĖS, JEI VIS DĖLTO PO KIEK LAIKO IEŠKOS NORĖDAMI PERIMTI VIS DAR JŪSŲ NUOSAVYBĖS TURTĄ AR KOKIAS UŽSILIKUSIAS SANTAUPAS, PADĖTAS TERMINUOTAI SAUGOTI BANKE.

7. JEI TURITE GIMINIŲ AR DRAUGŲ, NESIKREIPKITE Į JUOS, ĮSKAITYTINAI IR ARTIMIAUSIUS. JIE NEPADĖS, NES JŲ PAČIŲ PROBLEMOS GALI BŪTI TAIP PAT SUSIJUSIOS SU NARKODILERIAIS, ĮVAIRIŲ PRIKLAUSOMYBIŲ TURINČIAIS, NARKOTIKŲ VARTOJIMU JŲ PAČIŲ APLINKOJE BEI POREIKIU SAUGOTI TIK SAVE PAČIUS.

8. UŽMIRŠKITE VISKĄ. IR KUO GREIČIAU. JOKIU BŪDU NEMĖGINKITE SKANDINTI NUOSKAUDAS ALKOHOLYJE AR PERDĖTAI LINKSMINTIS. JEI MOKATE MEDITUOTI, TAI IR DARYKITE. JEI TO DARYTI NEMOKATE, IŠMOKITE. GALI PADĖTI IR KVĖPAVIMO PRATIMAI, AKTYVUS FIZINIS JUDĖJIMAS, DARBAS, KURIS NEPALIEKA LAIKO JOKIEMS APMĄSTYMAMS.

9. PASIKEISKITE VARDĄ, PAVARDĘ.

10. NIEKAM NIEKO NESIPASAKOKITE, NET PER IŠPAŽINTĮ AR ARTIMIAUSIEMS ŽMONĖMS.

11. RAMIAI LAUKITE. JŪSŲ ATŽVILGIU PRASIKALTUSIEJI TINKAMO ATPILDO NEIŠVENGS DAR ŠIAME GYVENIME. NESIKIŠKITE. VISKAS ĮVYKS SAVAIME.

12. SUŽINOJĘ, JOG BŪTENT TAIP IR ĮVYKO, DŽIAUKITĖS GYVENIMU IR VENKITE VYRŲ, KURIŲ SESERYS NARKOMANĖS IR ITIN ŠLYKŠČIOS, LYTIŠKAI UŽ NARKOTIKŲ DOZĘ SANTYKIAUJANČIOS NET SU GYVULIAIS IR ARTIMAIS GIMINAIČIAIS.

ATVEJIS:

Jauna moteris, atvykusi studijuoti į sostinę, ištekėjusi už vilniečio, kuris turėjo narkomanę išsigimusią ir nuolatos kliedinčią, nepajėgiančią atlikti net paprasčiausių suaugusio asmens funkcijų iki narkomanų landynių degradavusią seserį, buvo spardoma nėščia būdama. Ją spardydavo jos sutuoktinis, prisidėdavo jo motina, kuri sudarydavo sąlygas, kad persileidusi ir kūdikio netekusi nėščioji niekam nesiskųstų. Ratas buvo uždaras, narkomanų šutvei talkino jusridikcijos ir medikų atstovai, dalyvaujantys tose pačiose narkomanų, pedofilų orgijose, į įvykio vietą iškviesti policininkai gaudavo kyšį pinigais iš narkomanų šutvės dar iki atvykimo į vietą. Policijos komisariate vyravo pedofilai ir jų parankiniai, narkodileriai, suteneriai, itin korumpuoti tyrėjai ir kaip marionetės valdomi praktikantai.

Vienas iš šaltinių: <https://laisvas.info/vilniete-galina-simanovic-pasakoja-apie-zydu-mafija-vilniuje-ir-ja-aptarnaujancius-prokurorus-ir-teisejus/>, žr. 2024-06-14.

Laukite tęsinio.

______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

111 MINUTĖ AKTYVIOS FIZINĖS VEIKLOS PAPILDOMAI KASDIEN IR JŪSŲ GYVENIMO TRUKMĖ PAILGĖS 11 METŲ,

BET AR 23 VALANDOS MANKŠTOS PER PARĄ GARANTUOTŲ AMŽINĄ GYVENIMĄ?

2024-11-22

CNN teigimu, skubančiame pasaulyje, kur kiekviena laisva sekundė yra skaičiuojama ir turi savo kainą, užduotis įnešti daugiau judėjimo į savo kasdienį gyvenimą dažnai gali būti atidedėliojama. Tačiau yra priežastis permąstyti savo prioritetus – būdami tokie aktyvūs, kaip 25% pažangiausių JAV gyventojų, galite pratęsti savo gyvenimą mažiausiai penkeriais metais, teigiama naujame tyrime, paskelbtame "British Journal of Sports Medicine".

"Nustebau sužinojęs, kad gyvenimo metų praradimas JAV dėl žemo fizinio aktyvumo lygio gali konkuruoti su nuostoliais dėl rūkymo ir aukšto kraujospūdžio", – el. paštu sakė vyresnysis tyrimo autorius dr. Lennertas Veermanas, Australijos Griffitho universiteto Medicinos ir odontologijos mokyklos visuomenės sveikatos profesorius.

Daugelyje tyrimų buvo tiriami fizinio aktyvumo ir ilgaamžiškumo ryšiai. Tiesą sakant, Veermano tyrimą atlikti paskatino ankstesnis 2019 m. tyrimas, kurio vykdymo metu nustatyta, kad ankstyvos mirties rizika sumažėja, kai padidinamas fizinis aktyvumas. Tame tyrime aktyvumo lygis buvo matuojamas akselerometrais – nešiojamais aktyvumo sekimo prietaisais.

"Norėjau atsakyti į klausimą, kiek papildomo gyvenimo laiko gali atnešti viena valanda vaikščiojimo", - pridūrė Veermanas.

Norėdami tai išsiaiškinti, naujausio tyrimo autoriai naudojo fizinio aktyvumo duomenis, užfiksuotus klubų akselerometrais, kuriuos mažiausiai 10 valandų keturias ar daugiau dienų dėvėjo 40 metų ar vyresni suaugusieji, dalyvaudami Nacionaliniame sveikatos ir mitybos tyrimo tyrime nuo 2003 iki 2006 m.

Išvados pagrįstos šia amžiaus grupe, nes nuo aktyvumo priklausomas mirtingumas yra stabilus iki 40 metų amžiaus; po to duomenys skiriasi. Tyrėjau sugalvojo metodiką, kaip nustatyti tikimybę, sugebėti numatyti, kad gyventojai gyvens iki tam tikro amžiaus arba mirs iki tam tikro amžiaus.

Remdamiesi surinkta tyrimų metu informacija, autoriai iš anksto prognozavo, kiek žmonių iš 2019 m. JAV gyventojų išgyvens ateinančiais metais, priklausomai nuo aktyvumo lygio, ir kiek papildomo gyvenimo metų jie galėtų įgyti padidinę savo fizinį aktyvumą. Nustatyta, kad būdami tokie aktyvūs, kaip mažiausiai aktyvūs gyventojai, vyrai ir moterys savo gyvenimo trukmę sutrumpintų 5,8 metų, o tikėtina gyvenimo trukmė sumažėtų nuo maždaug 78 iki maždaug 73 metų.

Taip pat tyrimo metu gauti įrodymai, patvirtinantys tai, jog jei asmenys vyresni nei 40 metų būtų fiziškai aktyvūs kaip pažangiausiai gyvenantieji ir sportuojantieji reguliariai žmonės, jų tikėtina gyvenimo trukmė būtų 83,7 metų, o tai reiškia, jų gyvenimas pailgėtų 5,3 metų.

Be to, mokslininkai nustatė, jog jei įprastas fizinis aktyvumas prailginamas papildomomis 111 minutėmis per dieną, tas gali padėti prailginti gyvenimą 11 metų.

DEJA, GALIMYBIŲ JUDĖTI VIS MAŽIAU

Jei mintis tapti aktyvesniems atrodo bauginanti, žinokite, kad 2003–2006 m. tyrimo dalyvių aktyvumo lygis nebuvo susijęs su mankšta. Jie nešiojo sekiklius ant klubų mažiausiai 10 budrumo valandų kelias dienas, o tai reiškia, kad įrenginiai taip pat fiksavo judesius, būtinus kasdieniam gyvenimui.

Patarimai yra tokie: raskite daugiau akimirkų judėti per dieną. Kol maistas įkaista, užuot naršę socialiniuose tinkluose, pritūpkite arba apsieikite aplink savo darbo pastatą. Vykdydami reikalus, stovėkite kuo toliau nuo parduotuvių. Išgerti kavos su draugu? Verčiau pasivaikščiokite parke, o ne sėdėkite kavinėje.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, suaugusiems per savaitę reikia bent 150–300 minučių vidutinio aerobinio aktyvumo arba 75–150 minučių energingų aerobinių pratimų. Kiekvienas judesys yra svarbus. Tyrimas taip pat atskleidė mažėjančią grąžą, todėl 23 valandas per parą mankštinantis dar nereiškia, kad gyvensite amžinai. Yra toks dalykas kaip per daug veiklos.

Priklausomybės nuo automobilių mažinimas reikalauja kolektyvinių veiksmų ir ilgalaikio planavimo, tačiau kiekvienas gali pasisakyti už šį pokytį, o kai kurie žmonės jau yra pasirengę padėti tai įgyvendinti, sakė Veermanas.

Parengta pagal CNN 2024-11-15 Kristen Rogers publikaciją “Want to live an extra 5 to 10 years? Adopt this habit, study suggests”, šaltinis: <https://edition.cnn.com/2024/11/15/health/physical-activity-extend-life-expectancy-wellness/index.html>, žr. 2024-11-17.

___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

PUBLIKACIJOS ANONSAS

JIE NEVARŽOMAI SIAUTĖJA IKI ŠIŲ DIENŲ:

GALIMAI VIETOJE VIDURAMŽIŲ INKVIZITORIŲ, DEGINUSIŲJŲ MOTERIS ANT LAUŽO, 2024-ųjų LIETUVOJE TURIME KORUMPUOTUS FANATIZMO IDĖJŲ APSĖSTUS PROKURORUS SU ĮVAIRIOMIS NEPAGEIDAUTINOMIS PRIKLAUSOMYBĖMIS IR BŪRIUS JŲ PAKALIKŲ IŠ TEISĖJŲ, MEDIKŲ, NOTARŲ, ADVOKATŲ GRETŲ

Iliustracija iš <https://pixabay.com/photos/levitation-young-woman-red-dress-1760046/>, žr. 2024-11-02.

Šaltinis: <https://laisvas.info/vilniete-galina-simanovic-pasakoja-apie-zydu-mafija-vilniuje-ir-ja-aptarnaujancius-prokurorus-ir-teisejus/>, žr. 2024-06-14.

Iliustracija aukščiau: Zonkė nuotraukoje yra rusva, ji atsirado po būrio asilų nuotykių su zebre, kuri yra nuotraukos kairėje. Informaciją apie zonkę rasite čia: <https://www.leidinyssau.lt/humoras>.

HORRENDUM!!! HORRENDUM!!! HORRENDUM!!!

AIDA –
MASINIO NAUDOJIMO KLOAKA, ARBA VISUOMENĖS DUGNO TEMA

Šaltinis: <https://www.leidinyssau.lt/humoras>, BVK naujienos, 2024-09-23.

Vilniaus parazituojančių niekšų tema rasite ir daugiau medžiagos Humoro skyrelyje.

Nuodugnaus tyrimo rezultatas:

„Covid-19“ gali padidinti širdies priepuolių, insulto ir mirties riziką net trejiems metams praėjus po užsikrėtimo

2024-10-11

Covid-19 gali būti galingas širdies priepuolių ir insultų rizikos veiksnys bei mirties priežastis net trejus metus po užsikrėtimo, rodo didelės apimties naujausio tyrimo metu gauti rezultatai.

Naujas tyrimas rodo, kad žmonės, kurie užsikrėtė Covid-19 virusu 2020 m., kol nebuvo prieinamos vakcinos, turėjo dvigubai didesnę širdies problemų, pvz., širdies priepuolio ar insulto, riziką nei žmonėms, kurių testas nebuvo teigiamas.

Tyrimas buvo paskelbtas medicinos žurnale „Atherosclerosis, Thrombosis, and Vascular Biology“. Tyrimas pagrįstas medicininiais įrašais iš maždaug ketvirtadalio milijono žmonių duomenų, kurie buvo įtraukti į didelę duomenų bazę, vadinamą JK Biobank.

Šiame duomenų rinkinyje tyrėjai nustatė daugiau nei 11 000 žmonių, kurių laboratorinis Covid-19 testas buvo teigiamas, užfiksuotas jų medicininiuose įrašuose 2020 m.; beveik 3000 iš jų buvo paguldyti į ligoninę dėl savo infekcijų. Jie palygino šias grupes su daugiau nei 222 000 kitų toje pačioje duomenų bazėje, kurios neturėjo užsikrėtimo Covid-19 virusu istorijos per tą patį laikotarpį.

Būdinga vien tik Covid-19

Tyrimo metu nustatyta, kad padidėjusi širdies veiklos sutrikimų rizika dėl infekcijos laikui bėgant nesumažėja.

„Nėra jokių požymių, kad ši rizika susilpnėtų“, – sakė tyrimo autorius dr. Stanley Hazenas, Klivlendo Širdies ir kraujagyslių bei medžiagų apykaitos mokslų skyriaus pirmininkas.

Tyrėjai, dalyvavę tyrime, sako, kad tiksliai nežino, kodėl Covidas turi tokį ilgalaikį poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai.

Ankstesni tyrimai parodė, kad koronavirusas gali užkrėsti ląsteles, kurios iškloja kraujagyslių sieneles. Virusas taip pat buvo rastas lipniose apnašose, kurios susidaro arterijose, kurios gali plyšti ir sukelti širdies priepuolius bei insultus.

„Gali būti, kad Covidas tiesiog kažką daro arterijų sienelėms ir kraujagyslių sistemai, kuri yra nuolat pažeista ir toliau pasireiškia sutrikimai laikui bėgant“, – sakė tyrimo autorius Dr. Hoomanas Allayee, Pietų Kalifornijos universiteto Kecko medicinos mokyklos biochemijos ir molekulinės genetikos profesorius.

Pasak Allayee, jų išplėtota teorija yra tokia, kad Covidas gali destabilizuoti plokšteles, kurios kaupiasi arterijų sienelėse, todėl jos gali plyšti ir sukelti krešulį. Tyrėjai žinojo, kad žmonės, kurių ne O kraujo grupė, o A, B arba AB, turi didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Taigi, vadinamosios pirmosios kraujo grupės žmonės, galima sakyti, patiria mažesnes rizikas. Tikėtina, kad kraujo grupė taip pat turi įtakos nustatant tikimybę užsikrėsti Covidu. Žmonės su O grupės krauju, labai tikėtina, yra šiek tiek geriau apsaugoti nuo šio viruso, atsparesni jam.

Naujajame tyrime O tipo kraują turintys žmonės, kurie buvo hospitalizuoti dėl Covido, nepatyrė tokios didelės širdies priepuolio ar insulto rizikos kaip A, B ar AB kraujo grupės atstovai.

Tyrime taip pat buvo keletas vilčių teikiančių naujienų. Žmonėms, kurie buvo hospitalizuoti dėl Covido, bet kurie taip pat vartojo mažas aspirino dozes, vėlesnio širdies priepuolio ar insulto tikimybė nepadidėjo. Tai reiškia, kad riziką galima sumažinti, sakė Hazenas.

„Širdies ligos ir širdies ir kraujagyslių reiškiniai vis dar yra pirmieji žudikai visame pasaulyje“, – sakė jis.

Tyrime taip pat nebuvo gilinamasi į tai, ar pasikartojančios Covid infekcijos gali būti susijusios su dar didesniu pavojumi sveikatai, kaip nustatyta kai kurių kitų tyrimų metu.

Vis dėlto Hazenas sakė, kad kiekvienas, kuris buvo paguldytas į ligoninę, gydėsi nuo Covid-19, nesvarbu, ar jis buvo paskiepytas, ar ne, turėtų būti dėmesingas savo sveikatos klausimu.

Parengta pagal:

Covid-19 may increase the risk of heart attacks, strokes and deaths for three years after an infection, study suggests. By Goodman, Brenda. CNN. October 9, 2024. <https://edition.cnn.com/2024/10/09/health/covid-heart-attack-stroke-risk/index.html>, žr. 2024-10-10.

Apie pokovidinį sindromą, Covid-19 susirgimų grėsmes, jų prevenciją jau rašėme savo leidinyje „Padėkime sau‘19“. Besidomintieji šiomis temomis daugiau susijusios informacijos ras čia:

Nuo COVID-19 jau mirė daugiau nei 7 milijonai žmonių. 8-ojo milijono mirusiųjų nuo COVID-19 sąrašas gali ilgėti ir 2024-2025 metais: Ar įmanoma iš viso nesusirgti jokia COVID-19 atmaina? 2024-09-05 / 08. <https://www.leidinyssau.lt/naudinga>.
Nepadoru nežinoti, kas yra tas pokovidinis sindromas. 2024-08-07. <https://www.leidinyssau.lt/info>.
Šią vasarą sergančiųjų COVID-19 liga daugiau nei pernai – išlikime budrūs. 2024-08-21. <https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/sia-vasara-serganciuju-covid-19-liga-daugiau-nei-pernai-islikime-budrus/>
Korona vėl ateina, arba ruošk roges žiemai vasarą. 2024-07-31. <https://www.leidinyssau.lt/info>.

100 metų atgal: 1924-ieji

NAUJA YRA GERAI UŽMIRŠTA SENA

2024-10-04

Išties, kai šiandien tiek daug kalbame, girdime apie proveržį, skaitmenizaciją, startuolius, vienaragius, poreikį būti inovatyviems, apie neįtikėtinas perspektyvas ateityje, galimybes išrasti naujus gydymo būdus ir nuo visko pagydančius vaistus bei pažadus realiai įsigyti amžiną jaunystę ir gyventi ilgiau nei iki 120 metų amžiaus ir panašiai, maloniai nustebina tas, jog beveik viskas, kas esamu metu pristatoma kaip didžiulė pažanga, neva, žmonijos tobulėjimo įrodymai, neįtikėtini pasiekimai ir vos ne stebuklai, buvo žinoma žymiai seniau ir žmonės mokėjo tuo naudotis kuo puikiausiai.

Taigi, žinia yra ta, jog nauja yra gerai užmiršta sena.

Pateikiame visiškai netaisytą tekstą alkoholizmo gydymo tema originalia lygiai šimtmečio senumo lietuviškos spaudos kalba. Šaltinis yra laikraštis „Trimitas“, 1924 m., Nr. 190, p. 32. Publikacija pavadinta taip:

VAISTAS GIRTUOKLIAMS GYDYTI

Priešalkoholinė literatūra ir kitos blaivybės idėjos įgyvendinimo priemonės, kaip parodo gyvenimas, neturi šiek tiek žymesnio pasiekimo.

Kovai su šiuo nelabuoju skystimėliu rasta daug geresnis būdas. Jį netikėtai rado Membrobės dr. Lospitalje, pavartojęs gydomąjį metodą, kuris vartojamas dabar jau eilei susirgimų.

Kai kuriom ligom susirgusiems naudojamasi įčirškimu kraujo paties ligonio, iš pastarojo imamas kraujas; pašalinus fibriną, likusiąją kraujo dalį įleidžia po oda tam pačiam ligoniui. Tokį metodą dr. Lospitalje pirmas pavartojo gydymui vieno ilgamečio užkietėjusio girtuoklio. Kada jam buvo įleista jo paties kraujo, perdirbto aprašytu būdu, gauta visai netikėtas rezultatas. Pas užkietėjusį girtuoklį rados pasibjaurėjimas alkoholiu. Nors tas tęsėsi tik 10 dienų, bet pakartojus gydymą kelis kartus, užkietėjęs girtuoklis virto į griežtą blaivininką.

KAIP GABESNIS STUDENTAS LENGVAI GALI UŽSIDIRBTI 55 000 EURŲ?

⸎ INTELEKTINĖS PRODUKCIJOS, MOKSLO KŪRINIŲ, IŠRADIMŲ VAGYS IR APGAVIKAI TEISINIU POŽIŪRIU

Išsamiau šioje skiltyje NAUDINGA, raskite rubriką "KAVONĖS", daugiau yra taip pat čia: https://www.leidinyssau.lt/naudinga

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

Praktinis taikymas: Mokomės patys nepasiklysti ikirinkiminiuose politikų kliedesiuose ir jų skleidžiamoje demagogijoje

INFORMAVIMO VERSLAS KINTANTIS, BET AMŽINAS, ARBA KAIP NETAPTI DEMAGOGU

Andžela Armonienė, užrašyta 2009 m. rugsėjį, paskelbta 2024-09-27

Kaip parengti pranešimą vienai ar kitai visuomenės grupei, kaip sėkmingai komunikuoti su savomis ir užsienio rinkomis? Tai itin svarbu, kai siekiame skverbtis ir išsilaikyti užsienio rinkose. Žinoma, pagrindiniu akcentu tampa ne pati informavimo politika ir komunikacijos strategijos – šioje plotmėje jau sukaupta patirtis ir ją, beje, sėkmingai perimame iš kolegų kitose šalyse. Problemiška yra tokia padėtis, kai informacijos poreikis nėra toks didelis kaip jos pasiūla. Tas itin akivaizdu 2024 metų Lietuvos Respublikos Seimo būsimųjų narių rinkiminėse batalijose.

Viešosios politinės komunikacijos kokybė netobulėja. Dažnokai informacijos sklaida įgauna įdėtų investicijų kiekius neatitinkantį pavidalą, nes lieka neįvaldytų komunikacijos vadybos procesų, niekas negarantuoja, kad išleistos lėšos atsipirks, kai kurie procesai paliekami savieigai. Dar prisimename laikus, kai vos paskelbus Nepriklausomybę garsėjome kaip kraštas, kur kiekvienas pilietis turi po nuosavą laikraštį. Visi juk tikėjosi laimėti rinkoje ir dirbti pelningai. Kaimyno leidinys bankrutuos, bet mano – niekada. Ar ne tas pats vyksta šiuo metu su naujienų portalais?

Ką reiškia kaip grybai po lietaus atsirandantys elektroniniai dienoraščiai, vadinamieji “blogai”, sustabarėjusios ir negyvos interneto svetainės, kur bažnytkaimio damutė sukelia savo naujesnių kelionių nuotraukas, paima vieną kitą informacinį pranešimą iš ministerijų interneto svetainių ir kai visa tai nė iš tolo nekvepia demokratine žiniasklaida, ima pumpuoti viešąsias lėšas sau į kišenę per vieną ar kitą viešojo finansavimo landą, sukurtą tiesiog saviems permesti mokesčių mokėtojų pinigus net nesigėdyjant, kad su tokia žiniasklaida visuomenė liks tik visiškai apmulkinta ir it avių banda valdoma begalvių minia. O kaip visos tos socialinių tinklų bevertės paskyros, ir kas jas skaito, kas peržiūri be pačių autorių ir kas juos tiražuoja be iš anksto papirktų daugiau reklamos pritraukiančiųjų ir nuo demokratinės žiniasklaidos šviesmečiais nutolusiųjų esamų Lietuvoje registruotų visuomenės informavimo priemonių?

DVIPRASMIŠKA PERIODINĖS SPAUDOS PADĖTIS

Norint sėkmingai komunikuoti su tikslinėmis publikomis, kurios, kaip žinia, tampa vis labiau skeptiškos, būtinybe tampa bendradarbiavimas, gebėjimas įgyti pasitikėjimą. Reikalingi naujos kartos, tačiau nebūtinai tik ką universiteto diplomus gavę žurnalistai, gebantys įvaldyti dvipusę komunikaciją bei dirbti savarankiškai, siekdami žurnalistikos ir ryšių su visuomene simbiozės. Ne, jie neturėtų tapti tais, kurie yra šalia ar virš visuomenės, jie reikalingi pirmiausia kaip visuomenės nariai. Nėra taip paprasta pranešti, pavyzdžiui, jog ES subsidijos nepasieks visų be išimties visuomenės narių ar kad iššvaistyti nuo 2004 metų skirtieji ne kam kitam, o konkurencingumo stiprinimui skirti pinigai ir į išvykusį traukinį galime jau nebeįsėsti, bet užtat jame rado vietelę kaimynai lenkai. Niša atsiranda ten, kur valdininkas nesugeba paaiškinti piliečiams suprantama kalba, ką išties reiškia vadinamoji “krizė”, kaip konkrečiai tai paveiks jų kasdienybę. Pokyčiai yra tokie, kad mūsų ūkininkas gali pats elektronine forma siųsti klausimus ir gauti atsakymus tiek iš LR, tiek iš ES institucijų, kurių informacijų biurai, beje, atsako per kelias minutes.

Taigi būtent periodinė spauda turi rasti savo naująją misiją, kai pokyčiai tokie staigūs. Operatyvumas, gebėjimas bendradarbiauti su skaitytojais, diskusijos apie pagrindines problemas, priimtinų sprendimų paieškos, galimybė būti išgirstam – štai ko tikisi skaitytojai. Išskirtinė galimybė – periodinės spaudos ir elektroninės komunikacijos derinimas.

Tik bėda – miestelių ir kaimų gyventojus apskritai sudėtinga pasiekti. Jiems netinka didmiesčių strategijos ir “Lietuvos ryto” ar blizgių žurnalų jie neskaito. Kas, jei ne vadinamasis rajono žurnalistas, geriausiai supranta, kas rūpi žmonėms provincijoje? Brošiūrėlėmis iš verslo informacijos centro ir lėšomis, egzistuojančiomis projektų aprašymuose, ir kurias dar reikia laimėti konkurso keliu, žmonių taip greitai neįtikinsi. Prisipažinkime, jie yra valstybės druska. Jie mąsto itin racionaliai ir labai greitai atskiria, kur pigūs “pliurpalai”, o kur dalykiška kalba jiems rūpimomis temomis. Todėl toks populiarus radijas, ryto laidų žmonės įdėmiai klauso.

Pavyzdys: Lenkijos ūkininkai nepuolė paklusti Briuseliui ir savo ekologiškai švarią daržovę ar mėsos gaminį iškeisti į pramoniniu būdu perdirbamų produktų cechus, nors ir kokios didelės išmokos būtų už persiorientavimą žadamos. Jiems svarbiau buvo išsaugoti nedidelius šeimų ūkius. Jokios įtikinėjimo formos buvo bejėgės. Galiausiai buvo įvertintas jų šeimų ūkių efektyvumas, lėšos buvo skirtos ūkininkams, auginantiems puikios kokybės uogas, susivokta ir suskaičiuota, kad po ES plėtros tapome stambiausiais braškių, serbentų, aviečių ir kitų vertingų uogų augintojais ir perdirbėjais pasaulyje. Susivokta neseniai, bet kas būtų įvykę, jei patys pagrindiniai tiekėjai – lenkai būtų paklusę propagandai ir vilionėmis gauti dideles išmokas už šeimos ūkių naikinimą?

Nereikėtų nei pervertinti periodinės spaudos galimybių, nei jų sumenkinti. Paradoksalu, tačiau tokių paslaugų, kurias visuomenei galėtų teikti spauda, įmanoma apskritai atsisakyti. Žinoma, tai kraštutinumas, tačiau išties vertėtų atsargiai vertinti periodinės spaudos reikšmę ir efektyvumą. Spauda vis viena praneš apie kasdieninius įvykius. Būtent todėl šioje situacijoje siekiama gvildenti efektyvumo klausimą, mat šių dienų aktyvesnės visuomenės grupės puikiausiai gali tenkinti informacijos poreikį be periodinės spaudos pagalbos. Pirmenybė dažnai teikiama kitiems komunikacijos kanalams, o ir žmonės daug keliauja, informaciją sužino betarpiškai dalyvaudami įvykiuose, bendraudami vienas su kitu.

Verta įsidėmėti, kad laikraštis, jei tai nėra vadinamasis “house journal” (angl. buvusio daugiatiražio laikraščio, kurį savo lėšomis leidžia organizacija, analogas), niekada nedirbs valstybės institucijos labui garbindamas jos pasiekimus, nes spaudos atstovų interesai ne tie. Žinoma, užsakomieji straipsniai egzistuoja, bet kas dabar jau nemoka jų atskirti ir pakikenti iš už tūkstančius sumokėjusiojo už liaupses? Žurnalistai negali būti valdomi iš kurio nors ministerijos kabineto ar įstaigos, kitaip jie nebebus žurnalistai. Tikrieji profesionalai visada ieškos skandalingų žinių, o ne skubės aklai perrašyti pranešimų spaudai ir jų tiražuoti, kad paskelbtų kaip koks nors ministerijos klerkas tris dienas stažavosi Vokietijoje ar dar kur kitur.

Akivaizdu, jog reikia kažko naujo. Kas galėtų atstoti propagandinę žurnalistiką, kuri nėra efektyvi elektroninės komunikacijos amžiuje, kai kiekviena institucija tampa lengvai prieinama informacijos gavimo požiūriu arba metaforiškai vadinama stiklinių ir perregimų kabinetų visuma, kai kiekviena žinia paskelbiama elektroninėje svetainėje? Ar alternatyva apskritai egzistuoja?

Jei laikraštis, kaip reiškinys, atsirado XVI-XVII amžių sandūroje, suprantama, jog ne visos žaidimo taisyklės išlieka nepakitusios. Kiek sudėtingiau su propaganda, kuri egzistavo praktiškai visada, ji senesnė už visas įsivaizduojamas institucijas ar visuomeninius darinius. Gal modernioji šio amžiaus pradžios žurnalistika jau ir būtų šioks toks įrodymas, kad net amžinieji reiškiniai kinta. Tik ar įmanomas toks greitas virsmas ir naujų principų įsisavinimas? Pragmatiškuosius labiausiai domina, o kas gi bus, kai visa informacija elektroninėje erdvėje yra realiai nemokama, o jei koks dienraštis užsideda net menkutį mokestį, skaitytojus praranda?

Visa tai turėtų būti vėlgi susiję su poreikiais ir siekiu komunikuoti. Gal nuspręsime, jog mums pakaks įprastinių žingsnių? Ir apskritai, juk visa tai galų gale bus susieta su finansavimu. Nors... problemiškiausi vis viena yra kultūros pokyčiai. Kokybė nėra pigi. Na, nežiūrint visų nuogąstavimų, bent jau teoriškai problema vis viena yra nagrinėtina. Bėda ta, kad bet kuriuo atveju mūsų rinka labai maža, reikia apie 8 mln. gyventojų, skaitančių ta pačia kalba, kad būtų įmanoma užsiimti pelninga periodinės spaudos leidyba. Lietuvoje seniai žinoma – nori pelno, imkis reklamos leidinių ar erotinių nuotraukų tiražavimo. Nesunkiai tai buvo perkelta ir į internetą, o socialinių tinklų erdvės "pražydo" sintetinėmis gražuolėmis ir fotošopu padailintais nusmurgusiais niekam nebeįdomiais diedukais, kuriems per 40 metų amžiaus.

MODERNIOJI ŽURNALISTIKA

Ryšių su visuomene (RsV) paslaugos išplėtotos iki tokio lygmens, jog atsirado privatizuota propaganda. Trumpiau tariant, Lietuvoje vykdomą informacijos politiką įmanoma valdyti iš bet kurios patirtį sukaupusios RsV agentūros, nebūtinai esančios Lietuvoje. Žurnalistikos ir RsV simbiozė todėl ir pageidautina, kad tokiu būdu periodinės spaudos valdytojai negalės remtis vien dienotvarkės sudarymo teorija. Analitinės žurnalistikos nepakanka, vienas ar kitas į spaudą rašantis labiau išprusęs specialistas irgi nėra išeitis.

Pagrindiniai propagandos bruožai – gebėjimas prisitaikyti prie skirtingos kultūrinės, socialinės, tekstinės aplinkos. Ji privalo funkcionuoti skirtingose visuomenės informavimo priemonėse bei žanruose atsižvelgiant į tai, kokie yra tikslinės auditorijos vartojimo įpročiai.

Būtina atsižvelgti taip pat ir į žinių lygį, kad žinotumėme, koks pranešimas pasiektų skirtingoms socialinėms klasėms, lytims, amžiaus grupėms, religiniams judėjimams priklausančius žmones.

Situacija gana įdomi tuo požiūriu, kad marketingo dėsniai taikomi praktiškai visose sferose. Maža to, sukurtos puikiai veikiančios mokslinių tyrimų metodikos, kai rinkos situacija vertinama ne vien visuomenės apklausų būdu. Kita priežastis – labiau išprusęs ir skeptiškai nusiteikęs skaitytojas, kuris jau vien su asmeninio kompiuterio pagalba geba ir laikraštį išleisti, ir tinklapį sukurti, taigi pilnateisiu visuomenės informavimo rinkos dalyviu gali tapti praktiškai be jokių apribojimų. Todėl atsiranda naujos žurnalistikos mokyklos.

Pilietinė žurnalistika. KAS TAI?

Žurnalistas tampa ne vien informacijos skleidėju, bet ir sprendžia skaitytojų problemas realiai, daro poveikį situacijai ir lemia pokyčius ta linkme, kuri priimtina visuomenės nariams. Žurnalistas prilyginamas dvasininkui, mat jis išklauso žmones ir jiems padeda. Modernioji žurnalistika pirmiausia nebėra orientuota į propagandą, esminiu bruožu tampa tiesos skleidimas, orientavimasis į visus visuomenės sluoksnius, o ne vien į elitą. Realūs sprendimai siūlomi atsižvelgiant į bendražmogiškus poreikius. Moderni žurnalistika yra proaktyvi. Ji siejama su dialogo principu. Žinoma, poveikis žmonių protams ir širdims yra būtinas ir, ko gero, modernioji žurnalistika tai padarytų geriau. Tik vėl problema. Kas konkrečiai tai darys? Naujienų vadyba, jei galima taip sakyti, yra pelningas verslas, jis yra praktiškai amžinas, todėl konkurencija neatslūgs. Valdomos informacijos verslas yra milžiniškų apimčių, jį valdantieji valdo praktiškai viską ir visus. Teisėjas, prokuroras, bet kurio rango politikas ar valdininkas ir prakutęs verslininkais su visais bankais yra absoliučiai valdomi žurnalisto. Niekada neužmirškite žymiausių žmonijos istorijos asmenų, kurie buvo žurnalistai ir darė savo darbą profesionaliai, o ne tiražavo kokio prakutusio kliedesių apimto politiko ar verslinko, šou-meno nusišnekėjimus.

Įtinklintoje visuomenėje padėtis dar komplikuotesnė. Švedijoje populiarėja mažyčiai bendruomenių laikraštėliai, juose gali rasti viską, kas tos bendruomenės nariams yra svarbu, jie yra nemokami, dažnai platinami per bažnytines sueigas.

Daugelis nuogąstavimų, kad tradicinis laikraštis taps atgyvena, nepasiteisino. Net Suomijoje, kuri pagal interneto vartojimą yra lyderiaujanti valstybė, jaunimas teikia pirmenybę įprastam laikraščio skaitymui ir pokalbiui su draugais kavinukėje net tuo atveju, kai turi puikią prieigą prie interneto. Tyrimas buvo objektyvus, atliktas nepriklausomai nuo kompiuteriais ir programine įranga prekiaujančių kompanijų, jis vykdytas senokai – dar 2001 metais, kai rūpestis dėl žiniasklaidos transformacijų buvo itin didelis. Minėtas Suomijos jaunimas pasirodė gana vangiai dalyvaujantis interneto diskusijose, elektroninis bendravimas jiems buvo žymiai mažiau patrauklus nei vykstantis realioje aplinkoje. Šie pastebėjimai įsidėmėtini, nes esame užverčiami gana dideliais kiekiais mažai patikimos neobjektyvios informacijos, kurią dažnai užsako ir platina kompiuteriais prekiaujančios kompanijos, kai keliamos į padanges elektroninio bendravimo galimybės ir pan. Tai būtina suprasti, kai planuojame įvaizdžio kūrimo ir įtvirtinimo kampanijas užsienyje. Deja, švedai jau keli metai mus laiko nusikaltėlių tauta, kurios atstovai atvyksta į jų valstybinius miškus varyti naminukės. Jie netgi oficialiai mokslo publikacijose mus vadina “back yard”, t. y., namo galiniu kiemu, kuris paprastai yra nerodomas, prastesnis už fasadinį kiemą – tai yra, juos pačius.

Ką daryti tokioje situacijoje?

INTEGRUOTO PRANEŠIMO PRIVALUMAI RINKOS SĄLYGOMIS

Vieningas pranešimas arba “vieno balso” pranešimas yra integruotos komunikacijos (IK) vaisius. Pradininkai yra žurnalistai, juos vienijo Don E. Schultzo iš North Westerno universiteto JAV idėjos, kurių užuomazga – maždaug 1991 metai. Šis naujojo amžiaus prišaušryje gimęs reiškinys išties suteikia būdą laimėti rinkoje.

Prie viso to svarbu pažymėti, sėkmę nulemiančios komunikacijos strategijos niekaip nepritaikomos su protu susipykusiems Lietuvos politikams, valdininkams, kurie patys būdami apgailėtini, nuobodūs, negabūs ir neišprusę bent minimaliai, išoriškai iki bjaurumo nepatrauklūs, ligoti ir beviltiški, susitepę reputaciją neproporcingo dydžio pirkiniais savo sutuoktinikų ar svainių, sūnėnų vardu, nepertraukiamai viešinasi ir vis labiau ir labiau tampa istorijos sąvartyno dalimis.

Galimybė laimėti rinkoje su integruotu pranešimu egzistuoja, bet jį parengti reikia mokėti. Suomiai, olandai išmoko, išmoko ir lenkai, jie 2005 m. net visą viešąjį sektorių parengė kaip integruotos komunikacijos žinovus, kad būtų galima rungtis ES dėl finansavimo, bendrauti efektyviai su kolegomis Briuselyje.

Informacijos vadinamasis orkestravimas nėra paprastas dalykas, JAV yra specialios studijų programos, rengiančios naujosios kartos komunikacijos vadybininkus.

Taigi naujoji teorija ir atsirado dėl pakitusių sąlygų. Komunikacijos kanalų itin padaugėjo, reklaminių pranešimų efektyvumas smuko, investicijos tapo rizikingomis, pinigai lyg būdavo išmetami į orą. Nors ir sunkoka nustatyti, bet masinės komunikacijos era keičiama daugiau individualia komunikacija pirmiausia dėl elektroninių priemonių įtakos. Beje, Europa nemąsto kolektyviai. Mes irgi esame individualistų tauta. Tokiu būdu dėl elektroninės komunikacijos priemonių individas įgauna vis daugiau galimybių ne tik gauti, bet ir valdyti informaciją, nepriklausyti praktiškai nuo jokios instituconalizuotos žiniasklaidos priemonės, brukančios jam iš anksto sugrupuotas žinias bei jų paaiškinimus. Atsiranda nauja rungčių trasa – kas užims daugiau kibernetinės erdvės. Kol kas pirmauja skandinavai, mat būtina ne tik užimti naujus “plotus”, bet ir padaryti juos gyvybingais, kad būtų sukurtas ryšys su Jumis, kad Jūsų svetainės ar tinklaraščiai būtų skaitomi, žiūrimi, vyktų komunikacija.

Beje, ankstesnė kova už naujas žemes, vandenynų pažinimas, kosmoso užkariavimas yra jau lyg ir ne taip įdomu, mat praeiti etapai, bet kibernetinė erdvė – kas kita. Ji kinta taip greitai, kad nespėjama jos net tirti. Ji antropologizuojama.

Deja, mums nelabai sekasi toje naujojoje erdvėje, nes penkiasdešimtmetis kolektyvinio mąstymo propagandos paliko savo pėdsakus. Lietuvoje išaugo ištisos vykdytojų kartos, nesugebančios laisvai reikšti nuomonės ir elementariai nepriklausomai mąstyti. Kodėl tai svarbu suprasti? Nes ES kaunamasi ir konkurencija yra įtempta, čia nebus labdaros, jei kam nepasisekė. Visų projektų finansavimas yra pagrįstas ankstesniųjų sėkmingu įvykdymu, nevykėliai išmetami už borto. Jei viešųjų pinigų perskirstytojos agentūrose per daug korumpuotos, su trenksmu grūdamos lauk. Esame jau nebe pusbrolių krašte, kur “tu – man, aš – tau”. Jei dar pralošime konkurenciją rengdami ir specialistus, galėsime ne vien žurnalistikoje skaičiuoti vykdytojų ir pataikūnų padarytas klaidas. O neturėtų būti labai sunku sugrįžti į ankstesnes vėžes, būtent sugrįžti, nes savo esme nesame kolektyviai mąstantys. Juk daugybė nesusikalbėjimo problemų būtent ir kilo todėl, kad kaimynų kultūros labai skyrėsi nuo mūsiškės, mes nebuvome vien neišprusę ir skurdūs žemdirbiai, kaip mums įrodinėjo. Iš mūsų paprasčiausiai įvairaus plauko svetimiečiai vogė be saiko, o esamu metu jie dar ir įsitaisė Lietuvoje milžiniškos veltėdžių minios pavidalu.

Beje, pats propagandos terminas yra grynai žemdirbiškas ir jo reikšmė yra “sodinti”, “kultyvuoti”. Kitaip tariant, “įsodinama”, įperšama kokia mintelė – norima, kad nuomonė būtų tokia, o ne kitokia. Tai yra ištisas mokslas ir menas, kaip tai profesionaliai padaryti.

Informacija ir žinios – paklausiausios prekės. Periodinei spaudai tenka žinijos kaupėjos, fiksuotojos ir puoselėtojos misija. Mes jau turime naujosios kartos komunikacijos specialistų. Komunikacijos strategijų sukuriama originalių, naujieji metodai įgauna savitas formas mūsų terpėje. Turime ir privalumų, nes nesame taip plėšomi kultūros skirtumų kaip prancūzai ar JAV piliečiai. Na, o periodinės spaudos padėtis tokioje pažangesnėje ir efektyvesnėje veikoje būtų ypatingai aiškiai apibrėžta, nes IK būdingas planavimas ir puikiai koordinuojami veiksmai. Be to, viskas grindžiama kruopščiais tyrimais.

Toks būtų idealios veiklos orientyras. Na, o žemiškesnis ir lengviau prieinamas gal būtų elementarus siekis skirstyti visuomenę į grupes ir komunikuoti su jomis atskirai. Pavyzdžiui, kai Švedija stojo į ES, buvo išskirtos šios grupės: jaunimas, vidutines pajamas turintys piliečiai, verslininkai, vyresnioji karta. Atlikus tyrimus apie nuomones ir nuostatas ES narystės klausimais, paaiškėjo, jog vyresni žmonės praktiškai nenori nieko, jiems yra viskas gerai taip, kaip yra: pakankamos pensijos, jiems nereikia pelningo darbo kitose valstybėse, jie nenori būti mobilūs ir ypač skirti dalį savo lėšų naujoms ES narėms, jie prieš monetarinę sąjungą ir t.t. Tikėtina, jog mūsų senjorai mąstė panašiai, skirtumas tas, kad ES jiems reiškė didesnes galimybes jų vaikams ir anūkams kokybiškesnių studijų, darbo paieškos prasme. Pokyčiai visuomet yra daugiau susiję su jaunyste. Iš kitos pusės, jei žiniasklaida sugeba parengti tokius pranešimus, kurie aktualūs vyresniems žmonėms, jie greičiausiai nebūna bent jau abejingi, kai tenka balsuoti.

Kaip žinia, dar 1970 m. Melvinas DeFleuras paskelbė “stebuklingo mygtuko teoriją”: siūloma pranešimą parengti taip, kad mintis judėtų nuo siuntėjo smegenų iki gavėjo žinių, emocijų ir elgesio bei juos paveiktų. Ši teorija vis dar nėra pasenusi. Išradingumui pasireikšti erdvės visada yra, kai nesinori vien imituoti jau įgyvendintas sėkmingas komunikacijos strategijas, vykdytas kitose šalyse. Deja, originalumas yra rizikingas. Visuomet reikėtų galvoti ir apie patį žurnalistą, kurio ne vien profesionalumas turi įtakos darbo kokybei. Pirmiausia žurnalistų moralinės nuostatos, jo vertybių skalė turi lemiamą vaidmenį.Tad vertėtų iš anksto žinoti, kokia vertybių skale vadovaujasi pats žurnalistas ir kiek labai jis yra nutolęs nuo savo potencialių skaitytojų. Juokas juokais, bet pagrindiniai skaitytojai yra nepilnamečiai ir senjorai, tai galioja ir interneto žiniasklaidai. Taigi liko galioti priesakas: žurnalistas turi sugebėti rašyti taip, kad būtų suprastas 12-metės mergaitės. Tai nėra lengva, juk taip sunku rasti vidurį taip lėkštumo ir informacijos išsamumo, pagrįsto mažiausiai trijų patikimų informacijos šaltinių analize.

NAUJOJI RETORIKA

Dvipusės simetrinės komunikacijos modelio, kurios skiriamasis bruožas – abipusio supratimo siekimas, idėjinio branduolio pradininku laikomas E.L. Bernays, savo idėjas paskelbęs JAV dar 1923 m., tačiau esminis posūkis įvyko XIX a., kai nuo elokvencionistų atsiskyrę retorikos tyrėjai, suvokiantys komunikaciją kaip procesą labiau į gavėją orientuotą nei į oratorių nukreiptą, pakeitė savo tyrimų tikslus.

Būtent dvipusė komunikacija, pagrįsta dialogo principu, buvo ir yra pagrindinis siekinys. Dabar, kai pranešti apie įvykius galima akimirksniu, valdžios kontrolė diskurso prasme anuliuojama. Atsiranda alternatyva propagandai – paprasčiausias kalbėjimas su auditorija nesiekiant kaip nors ją paveikti. Įtikinėjimo procesas pakeičiamas natūraliu “win-win” (angl. “laimėti-laimėti”) procesu pagal žaidimo teoriją, tuo tarpu kai ankstesnės propagandos pastangos buvo nukreiptos pralaiminčiųjų nugalėjimo kryptimi. Žodžiu, alternatyva yra. Tik vėl bėda – atsiranda poreikis suvaldyti interneto žiniasklaidą etikos normomis, kurias turėtų priimti savanoriškai patys tos žiniakslaidos kūrėjai ir valdytojai. Tai būdas manipuliuoti. Deja, kitos išeities lyg ir nėra.

Periodinės spaudos vieta šioje naujojoje situacijoje išlieka nesumenkintas – mat, IK visos sudedamosios dalys yra vienareikšmiai svarbios. Jei ne propagandinė, o efektyvesnės suderintos ir vieningos komunikacijos kryptis būtų priimtinesnė, neišvengiamai tektų imtis jos tyrimų taikant daugiametodinius būdus. Kitų valstybių patirtį vertėtų ne tik aptarti bei apžvelgti, tikslinga būtų atlikti antropologinę diskurso analizę, kai naujienų diskursas tiriamas atsižvelgiant į tai, kaip siejamas žurnalisto mąstymas su jo veikla, kodėl pasirenkami vieni informacijos šaltiniai, o kiti ignoruojami. Turinio analizę jau sugeba atlikti ir studentai, tačiau mes dar nesame įsisavinę naujausius turinio analizės metodus. Net stebėseną kai kur vykdo be vadinamųjų robotų, o to nedaro praktiškai jau niekas. Žinoma, tyrimus galima ir užsisakyti, tačiau vertėtų suprasti, kad kiekvienas magistro diplomą turintis informacijos/komunikacijos specialistas-vadybininkas privalo pats tai sugebėti atlikti profesionaliai. Ir dar. Ne vien pozityvizmo paradigma pasaulyje remiamasi, jei vykdome tik kiekybinius tyrimus, negalime pretenduoti į nieką daugiau kaip į teorijos ar hipotezės patikrinimą.

Apskritai, anot Oddgeiro Tveiteno ir Stigo Nohrrstedto, “žurnalistika yra susijusi su žodžiais”. Lietuvoje iki maždaug 2009 metų žurnalistais pasitikėta ir tai rodė visuomenės nuomonės apklausų duomenys.

Viena aišku, jog propagandai įmanoma priešpastatyti retoriką, kuri šiomis sąlygomis būtų efektyvesnė, be to, retorikai svetimas bet kokio spaudimo darymas. Dialoginis būdas bendrauti su publika yra retorikos esmė, tačiau apie tą trokštamą dialogą tiek daug rašoma ir kalbama, tiek daug tikėtasi iš elektroninės komunikacijos ir interaktyvios žiniasklaidos..., deja, sudėtingiausias barjeras yra kultūros pokyčiai. Maža to, ir XX a. pradžioje, kai paplito telegrafas, atsirado fotografijos laikraščiuose, radijas apskritai buvo siejamas su kardinaliais pokyčiais, o dar kinematografas... Taip, masiškumas buvo pasiektas, tačiau dialogas neįvyko. Stebuklas, kurio tikėtasi, taip pat.

Ar nepanaši situacija dabar? Revoliucija, bumas, skaitmenizacija, robotizacija ir panašiai, o žmonės kaip mėgo pasišnekučiuoti prie kavos puodelio ar alaus bokalo, taip ir liko. Lyg kažkaip ir ramokai prasirito tie visi įvykiai, sukelta baimė dėl 2000-ųjų nulių ir kompiuterių “išėjimo iš rikiuotės” atslūgo greitai. O kai kurių kraštų elektroninė karštinė apskritai neapėmė. Atrodytų, paprastas reiškinys – pietiečiai ispanai ir italai žymiai mieliau bendrauja akis į akį ir nepuola tūnoti prie kompiuterių ekranų valandomis, vokiečiai apkritai gana rezervuoti visuotinės kompiuterizacijos prasme, mat ne jie visa tai išrado ir linkę kenksmingomis sąlygomis prie kompiuterių įdarbinti kvalifikuotus imigrantus, kad tik nereikėtų akių gadinti ir tūnoti susirietus skaičiuojant kokius duomenis iš elektroninių duomenų bazių.

Bet mums juk reikia su jais bendrauti pirmiausia verslo reikalais. Vienaip dialogo siekiame su skandinavais, kitaip – su Viduržemio jūros regiono gyventojais. Norint nesuklysti, strateginio planavimo atsisakyti būtų neišmintinga, lygiai kaip ir pasitikėti vien patarėjais iš svetur.

Kita vertus, įdomu buvo ir įspūdinga stebėti, kaip suomiai, stodami į ES, sugebėjo įrodyti per visuomenės informavimo priemones, kad ne Suomijai reikalinga ES, o ši be Suomijos neišsiverstų. Suomiai nebuvo tobulai įvaldę marketingo principų diegimo teikiamų privalumų, tačiau sugebėjo parengti nedaug – vos kelis esminius pranešimus ES visuomenei, tai buvo “vieno balso” pranešimai. Pavyzdžiui, ES sužavėjo Suomijos ežerai bei jų ideali ekologinė situacija, buvo ir kitų, alternatyvių pranešimų apie suomius, kaip pačius pajėgiausius vyrus visoje ES.

Dabar “vieno balso” komunikaciją vykdo visa ES. Deja, šiame gana darniame vieningų pranešimų sraute, štai, jau geri treji metai Lietuvos viešoji komunikacija yra pavirtusi į disonuojantį tarškėjimą, kas visada sukelia daugybės rūšių trukdžius.

Kokį kelią rinksimės mes ir kuo nustebinsime, kol kas neturėdami net įvaizdžio vieningos strategijos valstybės mastu? O ką daryti smulkiems verslininkams, kurie ne tik informacijos skleisti apie save nesugeba, nes niekas jų to nemokė, jie net nežino dažnokai, kaip sukurti prekių/paslaugų viešinimo kampanijas... ir dar juokingiau, kad dabar, 2024 metų pabaigoje, Lietuvoje viešai pristatoma ir reklamuojama knyga apie prekės ženklus, jų svarbą ir tai atliekama taip, lyg kokiame neandartaliečių krašte būtų pranešama apie naujo mesijo, kuris pirmiausia padės verslininkams iš UAB-ų ir AB-ų, pasirodymą.

VIRTUALI ERDVĖ – NAUJOS GALIMYBĖS

Virtualioje erdvėje vartotojai gali sąveikauti, “ŽURNALISTU” gali tapti bet kas.

Yra teigiančių, jog komunikacijos sfera plėtojama revoliucingai. Esmė ta, kad vietoje vienakrypčių viešosios komunikacijos srautų atsirado lygiaverčiai partneriai: ir informacijos siuntėjai, ir jos gavėjai, kurie dvipusės lygiavertės komunikacijos idėją pavertė realybe. Kuriama naujoji egalitarinė komunikacijos kultūra, įtinklintos bendruomenės, savitas jos narių bendravimo būdas – informacijos siuntimas daugelio daugeliui ir horizontali komunikacija vietoje vienkryptės vertikaliosios.

Iš kitos pusės, galime teigti – vienas iš svarbių pokyčių yra tas, kad daugybę tekstų virtualioje erdvėje sukuria ne žiniasklaidos atstovai. Sukurtas specifinis įtinklintos komunikacijos žanras – tinklaraščiai (blog‘ai). Tai įvyko tiek dėl senųjų formų egzistavimo – juk visi ankstesnieji žanrai atkartojami, – tiek dėl virtualios aplinkos diktuojamo naujo formato ir dvipusės komunikacijos. Technologijų dėka seniau egzistavusios komunikacijos formos susiliejo su naujosiomis. Atsirado erdvė individualiai saviraiškai, suklestėjo nuomonių išsakymas ir faktų interpretavimas.

Interaktyvioji žiniasklaida potencialiai personalizuoja rinką, kurioje yra individualūs nariai, galintys atlikti viską – nuo elektroniniu paštu žinias siunčiančių reporterių iki balsuojančiųjų dėl to, kokio tipo pasakojimus norėtų skaityti. Kaip elgiasi žurnalistai, kai patys vartotojai sprendžia, kokios informacijos jie norėtų? Kaip kinta pats naujienų pobūdis? Atsiranda poreikis imtis problemų sprendimo. Žurnalistikai tenka naujas vaidmuo – bendruomenės vienytojos, kūrėjos. Iš kitos pusės, senoji tradicinė žurnalistika išlieka, kaip ir jos vaidmuo – kurti bendros žinijos pagrindą.

Socialiniai tinklai – tai galimybė sąveikauti. Socialiniai tinklai iš vienos pusės nėra nieko naujo – interaktyvios technologijos leidžia naršyti, siųsti elektroninius laiškus, keistis žinutėmis, kalbėtis, rašyti „blog‘us“, žaisti, dalyvauti diskusijų forumuose, keistis nuotraukomis, muzikos įrašais, video vaizdais. Teikiamų paslaugų vis daugėja: galima sukurti asmenines svetaines, bendrauti su draugais realiu laiku, kurti „blog‘us“, gauti komentarus, žinutes, kt.

Paskutiniuoju metu įsigalėjo nuostata, kad interaktyvios paslaugos, socialiniai tinklai būtų tos sferos, kuriose taikomas savireguliacijos principas. Paslaugų teikėjai yra atsakingi už tas paslaugas, kurias teikia.

Interaktyvioji žiniasklaida panaikina ribas tarp pranešimų gavėjų ir siuntėjų. Interneto naudojimas reiškia, kad aktyviomis tampa ne tik tradicinės auditorijos, renkančios ir apdorojančios žiniasklaidos pranešimus, bet pačių pranešimų kūrimas taip pat tampa aktyviu procesu. Vartotojai elektroninėje erdvėje randa viską, ko jie nori. Galima manyti, jog nebereikalingi tie, kurie žinias atrenka, tvarko informaciją, interpretuoja ją. Iškyla problema – kaip išvengti, kad tam tikro interneto turinio nematytų vaikai. Priimami pirmiausia technologiniai sprendimai – pavyzdžiui, elektroninės auklės. Beje, kriminalinė teisė internetui taikoma lygiai taip kaip ir kitoms sferoms: kas nelegalu realioje aplinkoje, nelegalu ir elektroninėje erdvėje.

Svarbus pokytis – virtualioje erdvėje dažnai nelieka sprendžiančiųjų, ką skelbti, o ko ne, nelieka kontrolės funkcijos. Žinios skelbiamos diskutuojant, laisvai reiškiama asmeninė subjektyvi nuomonė. Vis dėlto virtualioje erdvėje vyksta ne revoliuciniai, o evoliuciniai procesai, mat tradicinė žurnalistika kinta, interaktyvios priemonės tampa įtinklintų visuomenės informavimo priemonių dalimi – o gal atvirkščiai? – žurnalistai gali iškart pasikeisti nuomonėmis su skaitytojais, užsitikrinti atgalinį ryšį. Procesas plėtojamas, jo kryptys gali būti sunkiai nuspėjamos, tačiau aišku viena – ta įtampa, kuri egzistuoja tarp tradicinėse redakcijose institualizuotos kontrolės ir subjektyvios nevaržomos saviraiškos gali būti išsprendžiama problema.

Anot D. Domingo ir A. Heinonen, skaitmeninės eros aplinkoje institucionalizuotos kontrolės vietoje atsiranda poreikis taikyti etikos normas bei filosofinius principus.

Tinklaraščių pastaraisiais metais labai padaugėjo. Beje, tinklaraščių rašymas yra narcizistinės kultūros išraiška (...) taip pat – žmonių entuziazmas dėl galimybės artikuliuoti nuomones viešai. Iš dalies tinklaraščių populiarumą galima paaiškinti pigiu ir nesudėtingu sukūrimu ir galimybe tęsti veiklą neturint didesnės techninės kompetencijos. Tuo pačiu jauniems žmonėms sukuriama terpė socializacijai šiuolaikinėje visuomenėje... – taip teigė M. Ekstromas 2008 m.

Bet kuriuo atveju internetas yra vertinamas kaip labai kompleksiškas reiškinys. Anot Terje Rasmusseno, skaitmeninė žiniakslaida siūlo daugiau temų, stilių, taip pat yra didesnė dalyvių įvairovė.

Paradokasalu, bet turint tokias galimybes, vis mieliau pasirenkama komunikacija “akis į akį”... Na, o rinkoje laimi ir laimės tie, kurie sugebėjo nepražiopsoti integruotos komunikacijos efektyvumo galimybių. Deja, kas to dar nepadarė, ko gero, tikrai neskaičiuoja pelno. Orkestruota komunikacija yra nešanti pelną, bet ją tobulinti reikia nuolat neatsiliekant nuo laikmečio realijų. Pokyčių metas yra netinkamas diegti integruotą komunikaciją, tad jei to nepadarėte, lieka laukti sunkmečio pabaigos, o iki tol – niekas netrukdo pagilinti žinias komunikacijos vadybos klausimu.

Viena aišku – naujos kartos žurnalistai išties jau kitokie. Jie dažnai eina po vieną, nes institucijos nebėra jau tokios reikšmingos, o ir rizika nusiristi su jomis bankroto metu nėra viliojanti. Vadinamieji “Renesanso komunikatoriai” sugeba viską, ko reikia skaitytojų širdims ir protams paveikti.

P.S. 1999-2002 m. Vilniaus universitete buvo suformuluota LR universalumo principu taikytina IMK/IK paradigma, pateiktas dinamiškas modelis, sukurtas pagal normatyvinę teoriją (Armonienė, A. 1999; 2000; 2001; 2002). Vėliau šio modelio taikomieji aspektai nagrinėti keliose srityse – žemės ūkio ir maisto pramonėje (Armonienė, A. 2005, 2006, 2007) bei dalyvavimo žurnalistikos teorinio požiūrio taikymo visumoje (Armonienė, A. 2009, 2014), atsižvelgiant į www plėtros tendencijas. 2020 m. lapkritį-gruodį, pasitinkant IMK/IK paradigmos nepertraukiamos plėtros 30-metį, kada visas pasaulis iš esmės ir sparčiai privalėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų dėl COVID-19 pandemijos ir esminė problema tapo tinkamų komunikacijos priemonių pasirinkimas bei tikslinių visuomenės grupių, neatmetant ir komunikacijos proceso „vienas-vienam“, pasiekimas su „vieno balso pranešimais“ – IMK/IK paradigmos universalumas buvo darsyk įrodytas, išskirtinės svarbos įgavo D. Dunningtono (2005) interneto komunikacijos modeliai. Dvikryplė, interaktyvi komunikacija yra jo modelių esmė. D. Dunningtonas (2005) tam tikra prasme išplėtojo galimo atgalinio ryšio modelį, kurio sampratos kūrėjai yra J.E. Grunigas ir T. Huntas (1984) D. Dunningtono (2005) galimo atgalinio ryšio dvipusės interneto komunikacijos modeliai yra šie:

„vienas – vienam“, tai yra individuali komunikacija internete, kai galimas atgalinis ryšys, elektroninis paštas priskirtinas šiam modeliui;

„vienas – daugeliui“ – komunikacija internete, kai pranešimas siunčiamas daugeliui, tačiau tokia komunikacija yra anoniminė ir todėl, kai tokios nereikia dėl tam tikrų priežasčių, sukuriami tinklaraščiai (blogai) su registracija ar forumai. Taip sukuriamas dialogas ir šis modelis yra dvipusės komunikacijos teorijos (Grunig, Hunt 1984) tąsa;

„daugelis – vienam“ – tokios komunikacijos monitoringą vykdo organizacija, komentarai, forumai priklauso šiam modeliui. Komunikacijoje gali dalyvauti kelios ar viena tikslinė grupė;

„keletas – masėms“ – tai komunikacija, kai pirkėjas, vartotojas gauna informaciją iš pažįstamų, komunikacija palaikoma naujų technologijų pagalba, tačiau galima ir papildoma komunikacija, pavyzdžiui, bendraujant tiesiogiai. Komunikacija šiuo atveju vyksta su pirkėjais, vartotojais ir žiniasklaida. Žiniasklaidoje anksčiau skelbtas turinys gali pakartotinai pasklisti pažįstamųjų rate, užtikrinamas dialogas. Šiam modeliui priklauso socialiniai tinklai. Šis modelis yra itin reikšmingas lojalumo stiprinimo prasme, nes vienija žiniasklaidą bei rekomendacijas, gaunamas iš pažįstamų, apie prekes, paslaugas, numatytas ir potencialaus kliento įtraukimas (Dunnington 2005).

Pažymėtina, jog visi D. Dunningtono (2005) modeliai yra marketingo komunikacijos elemento – ryšių su visuomene – teorinės visumos dalis, priskirtini komunikacijos vadybos teorinei sričiai.

2020/2021 m. sankirtoje buvo sukurtas Muziejų vartotojų lojalumo stiprinimo modelis elektroninio marketingo komunikacijos priemonių taikymo kontekste (Armonienė, A. 2020-2021), kurį galima adaptuoti ir kitose institucijose, žr. Armonienė, A. KAVONĖS. YRA TOKS ŽAIDIMAS. 4 raundas: Rezultatas: 0:4, beviltiškai pralaimėjo "mokslininkės" iš Kauno ir vieno Vilniaus universiteto. TIESIOG 44 693 ŽENKLAI APIE MUZIEJUS PANDEMIJOS SĄLYGOMIS. 2020 m. lapkritis-gruodis. <https://www.leidinyssau.lt/naudinga/>.

LITERATŪRA PATEIKTA PRADINIAM PASIRENGIMUI, SĄRAŠĄ PILDYKITE PATYS PAGAL JŪSŲ ATSTOVAUJAMOS INSTITUCIJOS, ORGANIZACIJOS POREIKIUS, VADYBOS STILIŲ, EGZISTUOJANČIA VALDYMO APSKAITĄ IR T.T. BE TO, PRIE PATEIKTOJO MODELIO YRA NEMAŽAI TUŠČIOS VIETOS – NUSIPIEŠKITE SAVO KONKREČIUS VADYBINIUS POREIKIUS, TIKSLUS IR T.T. PAGAL SAVO ATSTOVAUJAMĄ ORGANIZACIJĄ. O NORĖDAMI IR GALĖDAMI ĮVERTINTI JŪSŲ KLIENTŲ LOJALUMO LYGMENĮ, PASITELKITE REICHHELDO SKALES IR ŠĮ ŠALTINĮ - Reichheld, 2003. SĖKMĖS IR KŪRYBINIO ĮKVĖPIMO!

AAM. 2013. American Alliance of Museums. Prieiga: http://www.aam-us.org/docs/ center-for-the-future-of-museums/museumssociety2034.pdf, [Žiūr. 2020 10 02].

Abdel-Basset, M. et al. 2019. IoT and Its Impact on the Electronics Market: A Powerful Decision Support System for Helping Customers in Choosing the Best Product. Symmetry (20738994).11(5), 611. DOI: 10.3390/sym11050611.

Anvik, L., Ashton, D. 2016. A profile of intentions groups for generic branded grocery products. Proceedings of the 1979 Academy of Marketing Science (AMS) Annual Conference, 1-4. Cham: Springer.

Backman, S., Crompton, J. L. 1991. The usefulness of selected variables for predicting activity loyalty, Leisure sciences, 13: 205-206.

Bakanauskas, A., Pilelienė, L. 2008. Vartotojų lojalumo stadijų nustatymo modelis. Organizacijų vadyba : sisteminiai tyrimai. 48: 7-21.

Bakanauskas, A., Pilelienė, L. 2009. Vartotojų lojalumas: teoriniai ir praktiniai aspektai. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

Bakanauskas, A., Liesionis, V. 2008. Elektroninis marketingas. Kaunas: VDU.

Balloffet, P., Courvoisier, F. H., Lagier, J. 2014. From Museum to Amusement Park: The Opportunities and Risks of Edutainment. International Journal of Arts Management, 16(2): 4-18.

Baltes P. L. 2016. Digital marketing mix specific to the IT Field. Transilvania University of Braşov, Series V: Economic Sciences, 9 (58), 1: 33-43.

Battro, A. M. 2010. From Malraux’s imaginary museum to virtual museum. In: R. Parry (Ed.), Museums in a Digital Age (pp. 136-147). New York, NY: Routledge.

Conway, T., Leighton, D. 2012. Staging the past, enacting the present: Experiential marketing in the performing arts and heritage sectors. Arts Marketing: An International Journal, 2(1): 35-51.

Burns A.G., Bush R.F. Marketing research. Fourth ed., Prentice Hall, 2005.

Camarero, C., Garrido, M. J. 2012. Foresting Innovation in Cultural Contexts: Market Orientation, Service Orientation, and Innovations in Museums. Journal of Service Research, 15(1): 39-58.

Ceran, Katarina; Stevic, Milos. 2009. Analele Internet and E-Marketing Technology. Universitatii 'Eftimie Murgu'. 16(1), 43-52. Prieiga: http://web.a.ebscohost.com/ehost/detail/detail?vid=8&sid=3c38c81b-17f0-45cd-9ef9-06b9b9c8127b%40sdc-v-sessmgr03&bdata=JnNpdGU9ZWhvc3QtbGl2ZQ%3d%3d#AN=49314854&db=a9h, [Žiūr. 2020 10 22].

Chi-Ming Hsieh, et al. 2018. Moderating effect of membership status on the quality-value-loyalty chain at museums. Social Behavior & Personality: an international journal. 46(1): 107-126. DOI: 10.2224/sbp.4073

Conway, T., Leighton, D. 2012. “Staging the past, enacting the present”: Experiential marketing in the performing arts and heritage sectors. Arts Marketing: An International Journal, 2(1): 35-51.

Davidavičienė V., Sabaitytė J. 2014. Tyrimų internetinės rinkodaros srityje analizė. Verslas: teorija ir praktika. 15(3): 220–233.

Dick, A. S. ir Basu, K. 1994. Customer loyalty: toward an integrated conceptual framework. Journal of the academy of marketing science. 22(2): 99-113.

Dikčius V. 2011. Anketos sudarymo principai. Vilniaus Universitetas, Vilnius.

Dikčius V. 2003. Marketingo tyrimai. Vilniaus vadybos kolegija, Vilnius.

Dikčius V., Pranulis V. 2012. Rinkodaros tyrimai. Vilniaus Universitetas.

Dulskis D., Umbrasas G. 2008. Rinkodara muziejaus veikloje: muziejų situacijos analizė kultūros paslaugų rinkoje. Prieiga: http://www.museums.lt/Ateitis/images/Kurkime_ateities_muz_leidinys/leidinys_12_16.pdf, [Žiūr. 2020 10 10].

Dzemyda, I., Jurgaitytė, G. 2014. Elektroninė rinkodara plėtojant tarptautinio turizmo paslaugas. Verslas: Teorija ir praktika / Business: Theory and practice, 15(2): 191–197.

Elliott, R., Boshoﬀ, C. 2009. The marketing of tourism servicesusing the internet: a resourcebased view, South African Journal of Business Management 40(3): 35–50. http://dx.doi.org/10.1509/jimk.17.4.1, cituojami pagal Dzemyda, I., Jurgaitytė, G. 2014. Elektroninė rinkodara plėtojant tarptautinio turizmo paslaugas. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 15(2), 191-198.

Fillis, I. 2011. The evolution and development of arts marketing research. Arts Marketing: An International Journal, 1(1): 11-25.

Gilmore, A., Rentschler, R. 2002. Changes in museum management: A custodial or marketing emphasis?. Journal of Management Development, 21(10): 745-760. Gohary, E. 2011. Innovations in SMEs and Conducting E-Business: Technologies, Trends and Solutions. DOI: 10.4018/978-1-60960-765-4.ch008

Glinskienė, R., Kvedaraitė, N. ir Kvedaras, M. 2010. Vartotojų lojalumo stiprinimas – reikšmingiausia šiuolaikinių įmonių siekiamybė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 4 (20): 40–52

Goulding, C. 2000. The museum environment and visitor experience. European Journal of Marketing, 34(3/4): 261-278.

ICOM (2014). Archives of Museums. Prieiga: http://archives.icom.museum/hist_def_eng.html, [Žiūr. 2020 10 05].

Yuliari, N., Putra, I., Rusjayanti, N. 2015. Customer segmentation through fuzzy C-means and fuzzy RFM method. Journal of Theoretical and Applied Information Technology, 78(3):380-385

Karpavičiūtė, S., Paqvalén, R., Petkutė, I. 2019. Lietuvos meno muziejų prieinamumas. VšĮ „Socialiniai meno projektai“, Vilnius.

Komarac, T. 2013. Marketing usluga zagrebačkih muzeja. Specijalistički poslijediplomski rad. Zagreb: Ekonomski fakultet.

Kotler Ph., ir kt. 2003. Rinkodaros principai. Kaunas, Poligrafija ir informatika.

Kotler, N. G., Kotler, P., Kotler, W. I. 2008. Museum marketing and strategy (2nd ed.). San Francisco, CA: Jossey-Bass.

Kotler, P. 2005. The Role Played by the Broadening of Marketing Movement in the History of Marketing Thought. Journal of Public Policy & Marketing, 24(1): 114-116. Komarac, T. 2014. A new world for museum marketing? Facing the old dilemmas while challenging new market opportunities. Market, 26(2): 199-214.

Lagrosen, S. 2003. Online service marketing and delivery: the case of Swedish museums. Information Technology & People, 16(2): 132-156.

LDM filialo LM ISC LIMIS informacija. Prieiga: http://www.ekultura.lt/duomenys-apie-muziejuose-saugomas-vertybes-europeanoje-www-europeana-eu-ir-epavelde-www-epaveldas-lt/?lang=lt&dep=museum, [Žiūr. 2020 11 15].

LR kultūros ministerija: Muziejų veiklos rodikliai. Prieiga: http://statistika.lrkm.lt/muzieju-veiklos-statistika/pradzia/17, [Žiūr. 2020 10 08].

Malhotra N.K. 2010. Marketing research. 6th ed., Pearson Education Ltd.

McLean, F. 1994. Services Marketing: The Case of Museums. The Service Industries Journal, 14(2): 190-203.

Mencarelli, R., Marteaux, S., Pulh, M. 2010. Museums, consumers, and on-site experiences. Marketing Intelligence & Planning, 28(13): 330-348. Schweibenz, W. 2004. The Development of Virtual Museums. ICOM News, 3, 3. Prieiga: http://goo.gl/YLDlGl, [Žiūr. 2020 11 03].

Minoska-Pavlovska, Maja. 2019. Digital strategies for museums. Journal of Sustainable Development (1857-8519). 9(22): 145-161.

Mokhtar, M. F., Kasim, A. 2011. Motivations for visiting and not visiting museums among young adults: A case study on UUM students. Journal of Global Management, 3(1): 43-58. O’Reilly, D. 2011. Mapping the Arts Marketing Literature. Arts Marketing: An International Journal, 1(1): 26-38.

Pabedinskaitė, A., Šliažaitė, V. 2012. Vartotojų elgsena elektroninėje prekyboje. Verslas: teorija ir praktika, Prieiga: https://www.ceeol.com/search/article-detail?id=232078, [Žiūr. 2020 10 23].

Peštek, A.; Čičic, M. 2010. Practical aspects of emarketing application in tourism development in Bosnia and Herzegovina,in Conference Proceedings, International Conference of theFaculty of Economics Sarajevo, 2010, Sarajevo, Bosnia andHerzegovina, 1–11, cituojami pagal Dzemyda, I., Jurgaitytė, G. 2014. Elektroninė rinkodara plėtojant tarptautinio turizmo paslaugas. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 15(2): 191-198.

Pranulis, Vytautas ir kt. 2011. Marketingas: Ketvirtas papildytas leidimas. Vilnius: Garnelis.

Qirici, E.; Teodhori, O.; Elmazi, L. 2011. Emarketing and ICT – supported tourist destination management. Implications for tourism industry in global recession, Internationl Journal of Management Cases 13(3): 152–158. http://dx.doi.org/10.5848/APBJ.2011.00048, cituojami pagal Dzemyda, I., Jurgaitytė, G. 2014. Elektroninė rinkodara plėtojant tarptautinio turizmo paslaugas. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 15(2): 191-198.

Reichheld, F.F. 2003. The One Number You Need to Grow. Harvard Business Review, 81: 46-54.

Ren-Jye Shiau, Kuei-Ling Hu. 2020. A study of consumer behavioral intention towards museum cultural goods. International Journal of Organizational Innovation. 12(4): 325-341.

Rentschler, R. 2002. Museum and Performing Arts Marketing: The Age of Discovery. The Journal of Arts Management, Law, and Society, 32(1): 7-14.

Rentschler, R., & Hede, A. M. 2007. Museum Marketing: Competing in the Global Marketplace. Oxford: Butterworth-Heinemann.

Rentschler, R., & Kirchner, T. A. 2012. Arts management/marketing journal citation analysis: assessing external impact. Arts Marketing: An International Journal, 2(1): 6-20.

Rentschler, R., & Shilbury, D. 2008. Academic Assessment of Arts Management Journals: A Multidimensional Rating Survey. International Journal of Arts Management, 10(3): 60-71.

Repovienė, R., Požėraitė, A. 2016. Turinio marketingo paveikumo vertinimo galimybės naudojant Google Analytics įrankį. Kaunas: VDU.

Rinkodaros planavimo ir rinkodaros veiklos organizavimo gairės. 2018. Vilnius.

Rushton, M. 2017. The Origins of the Arts Council Movement: Philanthropy and Policy, The Journal of Arts Management, Law, and Society, 47:3, 205-206, DOI: 10.1080/10632921.2017.1315353, [Žiūr. 2020 11 02].

Shih, T. Y. 2010. Comparative analysis of marketing strategies for manufacturers’ and retailers’ brands. International Journal of Electronic Business Management, 8(1): 57-68.

Shih, T. Y. 2011. Developing marketing strategies for TV shopping stores: A second-order structural equation modeling application. International Journal of Electronic Business Management, 9(4): 355-367.

Shih, T. Y., 2015. Attribute design and marketing strategy of branding experience museums. International Journal o f Electronic Business Management, 13: 85-96.

Statistikos departamentas: Muziejų veikla. Prieiga: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=745c2a11-311b-4883-9f3b-d1cf0b3ce7c6#/, [Žiūr. 2020 10 08].

Styliani, S., et al. 2009. Virtual museums, a survey and some issues for consideration. Journal of Cultural Heritage, 10(4): 520-528.

Talijūnas, D. 2004. Reklama Internete: formos ir jų naudojimas; tendencijos. Reklamos ir marketingo idėjos, 1.

Uznienė, R. 2011. Rinkodara ir rinkotyra. Vilnius: ŠMM.

Xiaoming, M. 2010. Study on combining of ecommerce and emarketing, Journal of Sofware 5(5): 546–553, cituojamas pagal Dzemyda, I., Jurgaitytė, G. 2014. Elektroninė rinkodara plėtojant tarptautinio turizmo paslaugas. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 15(2), 191-198.

Žalienė, O. 2002. Muziejaus įvaizdžio kūrimas ir darbas su rėmėjais. Prieiga: http://www.muziejai.lt/Informacija/Zalienes_str_a.htm, [Žiūr. 2020 11 04].

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

PRIETARAI: PENKTADIENIS,

13-OJI DIENA – VIENAS IŠ JŲ

13-oji mėnesio diena, penktadienis, šiemet yra rugsėjį ir gruodį

2024-09-12 / 13

Prietarai lydi mus visus, tačiau skirtingose kultūrose, vietovėse, bendruomenėse, šeimose ir net pavienių asmenų atvejais jie yra skirtingi. Puikus pavyzdys yra sportininkų ar jūreivių prietarai, kurie išties verti atskiro nagrinėjimo.

Šiuokart pasirinktoji tema yra labiausiai paplitę prietarai. Jų yra ne tiek jau ir mažai: su juoda kate siejamos nelaimės, su raganos įvaizdžiu siejama juodbruva išdžiūvusi moteris, negeru ženklu laikomas staigus grįžimas namo ką nors pamiršus ar sudužęs veidrodis, nukritusios plaukų šukos, sutikta moteris su tuščiais kibirais. Iš labiausiai paplitusių prietarų yra bloga diena laikoma 13-oji mėnesio diena, kada ji sutampa su penktadieniu.

Yra žinoma, kad lygiai kaip ir patarlės, priežodžiai, pasakėčios, pasakos, anekdotai ir kiti folkloro žanro pavyzdžiai visose kultūrose ir tautose kuriami su konkrečiu tikslu: auklėti augančiąją kartą subtiliai, perduoti jiems ilgaamžę patirtį. Išmintingi vyresni žmonės visada stebėdavo savo šeimos, bendruomenės žmones ir iš paprasčiausių jų elgsenos atvejų suprasdavo, ko iš jų galima tikėtis ateityje, iš anksto atrinkdavo, kuris galės tapti bendruomenės vadovu, seniūnu ar kunigu, o kuriam geriau perduoti sunkaus kasdieninio triūso patirtį ir išmokyti užsidirbti duoną kasdieninę liejant prakaitą.

O penktadienio, 13-osios mėnesio dienos, negalima ignoruoti vien dėl to, jog kai kurie žmonės neretai tą dieną būna baugštesni, didėja avarijų tikimybė, įvairių klaidų daugėja. Išsamiai ši įdomi tema buvo aprašyta CNN, todėl skaitytojams pateikiame kai kuriuos įdomius dalykus, aprašytus užsienyje kitos 13-oios dienos penktadienį proga. Praėjusiais metais tokia diena buvo spalį. Taigi, kadangi tą dieną galimai jūsų neištiko jokia katastrofa ar nemalonumai, galite drąsiai ir šių metų rugsėjo 13-ąją neužsislėpti savo namų kamputyje, o gyventi lygiai kaip ir bet kurią kitą dieną, tačiau kiek labiau būti dėmesingiems kelyje iki darbovietės, vengti bereikalingo pervargimo, emocinio krūvio ir panašiai.

Rimta yra tai, jog su skaičiaus 13 baime yra susijusios ir sveikatos sutrikimus apibūdinančios diagnozės: paraskevidekatriafobija, kuri yra triskaidekafobijos forma.

Pagal Grigališkąjį kalendorių 13-oji diena pasitaiko penktadienį kiek dažniau nei kitą savaitės dieną. Prietaras, jog penktadienis, 13-oji mėnesio diena, yra blogis, nėra visuotinis tose valstybėse, kuriose laikas skaičiuojamas pagal Grigališkąjį kalendorių.

Graikijoje ir ispanakalbėse valstybėse bloga diena laikomi antradieniai, 13-oji mėnesio diena, o Italijoje su baime pasitinkami penktadieniai, kada jie sutampa su 17-ąja mėnesio diena.

Bloga diena tapo sinonimu su penktadieniu, 13-ąja, nuo tada, kai 1307 metų spalio 13-ąją šimtai tamplierių riterių buvo suimti ir vėliau jiems įvykdyta egzekucija. Dano Browno „The Da Vinci Code“ išpopuliarino teoriją, jog būtent šis įvykis tapo prietaro apie penktadienį, 13-ąją dieną, pagrindu.

Tačiau yra ir dar senesnių šio prietaro ištakų.

PRIETARAS APIE PENKTADIENĮ, 13-ĄJĄ MĖNESIO DIENĄ: IŠTAKOS

Kaip ir daugelio prietarų, šio prietaro dėl 13-osios mėnesio dienos, sutampančios su penktadieniu, atsiradimo pradžią sunku nustatyti. Viena iš šio prietaro atsiradimo vietų yra Skandinavija, iš kur, manoma, prietaras mitų pavidalu sklido visoje Europoje ir tapo gerai žinomu Viduržemio jūros regione nuo Krikščionybės eros pradžios.

Šį prietarą labai sustiprino Paskutiniosios vakarienės ir Jėzų Kristų išdavusiojo Judo Iskarijoto biblinis pasakojimas, nes nepageidaujamas svečias, atvykęs 13-uoju, kai jau buvo susirinkę 12 vakarieniaujančiųjų, būtent ir buvo su blogiu siejamas Judas.

Biblijoje nelaimingo penktadienio samprata atsirado ir aprašoma nuo dar senesnių laikų nei Kristaus nukryžiavimas. Adomas ir Ieva uždraustojo vaisiaus paragavo penktadienį, Kainas užmušė brolį Abelį taip pat penktadienį, lygiai kaip penktadienį Saliamono tvirtovė buvo nuversta ir Nojaus arka išplaukė Didžiojo potvynio metu.

Tačiau tik XIX amžiuje penktadienis, 13-oji diena, tapo nelaimės sinonimu: kaip Steve'as Roudas paaiškina „Pingvinų vadove apie Didžiosios Britanijos ir Airijos prietarus“, penktadienio ir skaičiaus 13 derinys yra Viktorijos laikų išradimas. 1907 m. išleistas populiarus Thomo W. Lawsono romanas „Penktadienis, tryliktasis“ sužavėjo vaizduotę pasakojimu apie nesąžiningą brokerį, kuris pasinaudojo prietarais apie tą datą ir tyčia sugriovė akcijų rinką.

Greitai įžengus į 20 amžiaus devintąjį dešimtmetį, prietaro žinomumą užtikrino ledo ritulio kaukės žudikas, vardu Jasonas Voorheesas filmų franšizėje „Penktadienis 13-oji“. Tada pasirodė 2003 m. Dano Browno romanas „Da Vinčio kodas“, kuris padėjo išpopuliarinti neteisingą teiginį, kad prietarai kilo dėl šimtų tamplierių riterių suėmimų 1307 m. spalio 13 d., penktadienį.

ALTERNATYVI ISTORIJA

Turint galvoje daugybę bauginančių žinių, jums būtų atleista, jei manote, kad penktadienis, 13-oji diena, iš tiesų yra grėsminga. Tačiau pasigilinus taip pat rasime įrodymų, kad ir penktadienis, ir skaičius 13 jau seniai buvo laikomi sėkmės pranašu. Pavyzdžiui, pagonybės laikais buvo manoma, kad penktadienis turi unikalų ryšį su dieviškuoju moteriškumu. Pirmąją užuominą iš tikrųjų galima rasti savaitės dienos pavadinime Friday, kuris yra kilęs iš senosios anglų kalbos ir reiškia „Friggos diena“. Tiek Asgardo karalienė, tiek galinga dangaus deivė skandinavų mitologijoje Frigg (taip pat žinoma kaip Frigga) buvo siejama su meile, santuoka ir motinyste.

Frigga suteikė apsaugą namams ir šeimoms, palaikė socialinę tvarką ir galėjo nulemti likimą kaip debesis. Ji taip pat turėjo pranašystės meną ir galėjo suteikti arba pašalinti vaisingumą. Kita vertus, Freyja, meilės, vaisingumo ir karo deivė, su kuria Frigga dažnai buvo painiojama, buvo apdovanota galia atlikti magiją, nuspėti ateitį ir nustatyti, kas žus mūšiuose, ir buvo sakoma, kad ji važiuoja vežimu, tempiamu dviejų juodų kačių. Šios deivės buvo plačiai garbinamos visoje Europoje ir dėl šių asociacijų penktadienį skandinavai ir teutonai laikė laiminga santuokos diena.

Tuo tarpu skaičius 13 ikikrikščioniškose ir deives garbinančiose kultūrose ilgą laiką buvo laikomas nuostabiu skaičiumi dėl jo ryšio su mėnulio ir mėnesinių ciklų skaičiumi per kalendorinius metus. Pagonybės laikais vaisingumas buvo vertinamas, o meno kūriniai dažnai siejami būdavo su menstruacijomis, vaisingumu ir mėnulio fazėmis. Paimkite ir pažvelkite į Louselio Venerą – maždaug 25 000 metų senumo kalkakmenio raižinį, kuriame vaizduojama geidulinga moteriška figūra, slepianti nėščios pilvą. Ji rankoje laiko pusmėnulio formos ragą su 13 įpjovų. Daugelis mokslininkų mano, kad figūrėlė galėjo pavaizduoti vaisingumo deivę per ritualą ar ceremoniją, o 13 eilučių paprastai skaitomos kaip nuoroda į mėnulio ar menstruacinį ciklą, kurie abu simbolizuoja moterišką galią.

SAMPRATOS PAKEITIMAS

Viduramžiais krikščionybei įgavus pagreitį, pagonybė prieštaravo naujajam patriarchaliniam tikėjimui. Jos vadovai ne tik nepritarė daugelio dievų ir deivių garbinimui, bet ir penktadienio, skaičiaus 13, šventimas ir meilės, sekso, vaisingumo, magijos ir malonumų deivės buvo laikomos nešventomis. Priversti žmones jų atsisakyti buvo tikras iššūkis. Krikščionių valdžia atkakliai tęsė savo kampaniją ir dievybes, ir jas garbinančias moteris pavadino raganomis.

„Kai norvegų ir germanų gentys atsivertė į krikščionybę, Frigga buvo iš gėdos ištremta į kalno viršūnę ir pavadinta ragana“, – rašo Panati. „Buvo tikima, kad kiekvieną penktadienį piktoji deivė sušaukdavo susitikimą su vienuolika kitų raganų ir velniu – trylikos žmonių – ir planavo blogus likimo posūkius ateinančiai savaitei. Šis vaizdinys vis dar persekioja vakarietišką vaizduotę. Tačiau pasakojimas apie šią nelaimingą datą ir su ja susijusias moteriškas dievybes netrukus gali būti perrašytas.

Gali būti, kad prietaro naikinimas jau pradėtas: paimkite Taylor Swift, kuri 13 laiko savo laimingu skaičiumi ir savo karjeros pradžioje dažnai koncertuodavo su numeriu 13, užrašytu ant rankos.

„Gimiau 13 dieną. Penktadienį, 13 d., man suėjo 13 metų. Mano pirmasis albumas tapo auksiniu per 13 savaičių. Mano pirmoji daina Nr. 1 turėjo 13 sekundžių įvadą“, – 2009 m. ji pasakojo MTV. „Kiekvieną kartą, kai laimėdavau apdovanojimą, sėdėdavau 13-oje eilėje, 13-oje sekcijoje arba eilėje. M, tai yra 13 raidė. Iš esmės, kai mano gyvenime nors kažkas atsiranda susiję su 13, tai yra geras dalykas.

Turint daugiau tokių patarimų, liudijimų, sėkmė, o ne baimė, gali tapti penktadienio, 13 dienos, sinonimu.

Parengta pagal:

Why is Friday the 13th unlucky? The cultural origins of an enduring superstition. Christobel Hastings, CNN. Fri October 13, 2023. <https://www.cnn.com/style/article/why-friday-13-unlucky-explained/index.html>, žr. 2024-09-12.

Iliustracija aukščiau: Jūros gėrybė, atkeliavusi iš Viduržemio jūros ant vakarienės stalo 2023-10-19. Autorė Andžela Armonienė.

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

Nuo COVID-19 jau mirė daugiau nei 7 milijonai žmonių

8-ojo milijono mirusiųjų nuo COVID-19 sąrašas gali ilgėti ir 2024-2025 metais:

Ar įmanoma iš viso nesusirgti jokia COVID-19 atmaina?

„Esamoji nedarna tarp žmogaus ir aplinkos, tarp gyvenimo ir dėsnių net didiesiems žmonėms kyla ne iš jų didybės, o iš silpnybės”. Romenas Rolanas

2024-09-05 / 08

Nusiteikusieji ilgam ir laimingam gyvenimui, investavusieji į savo ir artimųjų sveikatą, puoselėję sveiką gyvenseną patyrė didelį ir netikėtą smūgį nuo 2020-ųjų įsisiautėjus naujiesiems Korona pavadintiems ir dažnai mutuojantiems virusams bei jų atmainoms, neužilgo apibendrintai apibūdinamomis kaip COVID-19. Žinia, 2019 metų pabaigoje iki tol nežinomas virusas buvo aptiktas Kinijoje ir vėliau pasklido į visus kitus kraštus, tapo Pasaulinio lygio pandemija.

Šių metų vasarą spaudoje lietuvių kalba buvo galima aptikti antraščių: „Sparčiai plinta nauja COVID-19 atmaina: ligos pikas gali būti pasiektas jau šią žiemą“, „Nauja COVID-19 atmaina gali prisidėti prie didesnio užsikrėtimų skaičiaus šią žiemą“. Taip pat pranešta, jog nustatyta ir vėl nauja COVID-19 atmaina, ji pavadinta KP.3, kitaip dar vadinama „FLuQE“, yra „FLiRT“ grupės atmaina, tačiau joje yra mutacija, kuri leidžia virusui lengviau plisti. Aiškinama ir detaliau: šiuo metu cirkuliuojantis SARS-CoV-2 viruso Omicron variantas BA.2.86 ir jo subvariantai, kurie žiniasklaidoje dažnai vadinami FLiRT variantais ir apimantys linijas KP.2 ir KP.3, ir toliau dominuoja.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2024-08-21 priminė: susibūrimuose, pavyzdžiui, oro uostuose, uždaruose koncertuose, svarbu nepamiršti užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonių. Labai svarbu kuo dažniau plauti rankas, jei nėra galimybės nusiplauti (muilu ir vandeniu) – jas dezinfekuoti. Taip pat svarbu laikytis kosėjimo / čiaudėjimo etiketo, neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti virusais, nešvariomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos. Pajutus į peršalimą panašius simptomus, tokius kaip gerklės ar galvos skausmą, nosies užgulimą ar slogą ir kt., geriau likti namuose arba dirbti iš namų, nekeliauti, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose, vengti kontakto su kitais asmenimis, o jei negalite išvengti kontakto – būtina dėvėti medicininę kaukę ar respiratorių, kreiptis į savo šeimos gydytoją ir laikytis jo rekomendacijų.

Leidinyje „Padėkime sau‘19“ taip pat ne kartą informavome apie su COVID-19 susijusius dalykus bei apie tai, jog „Nepadoru nežinoti, kas yra tas pokovidinis sindromas“. Be to, „Padėkime sau‘19“ informavo skaitytojus, kad, pavyzdžiui, 2024-2025 m. žiemos sezono susirgimus naujai matavusiuoju virusu JAV stabdys atnaujintomis vakcinomis ir kad ekspertai rekomenduoja skiepytis tuo pačiu metu dar ir nuo gripo, atlikti tai iki šių metų Vėlinių laiko.⸎

Žinia, skiepytis ar ne, sprendžiama individualiai, pasitarus su gydančiuoju gydytoju. Dėl kūdikių, vaikų vakcinacijos sprendimus priima jų tėvai, globėjai.

Bet labiausiai svarbus klausimas yra, kaip iš viso nesusirgti jokia COVID-19 atmaina. Apie būtinybę laikytis asmens higienos, tam tikro atstumo nuo kitų žmonių, dezinfekuoti paviršius ir dėvėti apsaugines kaukes ar respiratorius nuo 2020 m. sužinojo visi. Sveikatos vertę iš naujo pasvėrė taip pat visi.

Patys turtingiausieji Pasaulio gyventojai jau nuo pat 2020-ųjų įsikūrė N. Zelandijoje, kur virusas beveik neplito, ar kitose atokiausiose salose, kur užkratui patekti beveik nebuvo galimybių dėl jų nepasiekiamumo ir uždarumo nuo keliautojų srautų. Tuo tarpu skurdžiasieji gyventojai net progresyviose Vakarų pasaulio demokratijos valstybėse buvo palikti likimo valiai. Apie situaciją Lietuvoje nėra net ko pasakoti, padėtį puikiai atsimena visi, kurie išliko gyvi ir išvengė susirgimo šiuo virusu bei dėl to jų psichika, gebėjimai nuosekliai ir logiškai mąstyti nebuvo pažeisti, neištiko pokovidinis sindromas, nulemiantis geriausiu atveju asmens pasveikimą po 1-3 metų ar net ilgesnio laikotarpio, bet ir tai išimtinės sėkmės atveju, kas pavyko tik vienam iš keturių sirgusiųjų šio viruso ir jo atmainų sukeltomis ligomis, turėjusiųjų kompleksinių sveikatos sutrikimų, kurie beveik niekam taip ir nesibaigė visišku pasveikimu.

Todėl netikėtas yra naujesnis šių metų viešas pranešimas apie galimybę išvengti šių virusų tiesiog laikantis tam tikros mitybos dietos.

Galimai Viduržemio jūros dieta gali sumažinti infekcijos riziką

Kai kurie ekspertai jau seniai sveikina sveiką mitybą kaip vieną potencialiai svarbų veiksnį, turintį įtakos COVID-19 rizikai arba tam, kad liga nesuintensyvėtų. Indonezijos mokslininkų komanda ištyrė, kaip konkretus gyvenimo būdas gali padėti nesusirgti. Žurnale „PLOS One“ paskelbta apžvalga, kad Viduržemio jūros dietos laikymasis gali sumažinti riziką užsikrėsti Covid-19.

„Buvo atlikta daugybė tyrimų, kurie labai siejo COVID-19 su uždegimu (kūne), o Viduržemio jūros dieta jau seniai žinoma dėl savo priešuždegiminių savybių“, – sakė apžvalgos vyresnysis autorius Andre Siahaanas, lektorius Šiaurės Sumatros universiteto Indonezijoje.

Siahaanas praneša, jog padėtis tokia: „Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, buvo pranešta apie daugiau nei 775 milijonus užsikrėtimo atvejų. Šis skaičius vis dar auga, o per savaitę iki rugpjūčio 4 d. užregistruota daugiau nei 47 000 atvejų – tai naujausia PSO statistika. Nuo COVID-19 mirė daugiau nei 7 milijonai žmonių“.

Siekdama ištirti, ar Viduržemio jūros dieta gali sumažinti infekcijos riziką ir sunkumą, tyrėjų grupė peržiūrėjo šešis tyrimus, kuriuose dalyvavo daugiau nei 55 400 dalyvių iš penkių šalių ir buvo paskelbti 2020–2023 m. Dalyviai pranešė, kad laikosi Viduržemio jūros dietos, tyrimo metu naudoti klausimynai.

Siekiant nustatyti Covid-19 atvejus, keturi tyrimai rėmėsi dalyvių pranešimais apie tai, ar jie buvo užsikrėtę, o kitame tyrime atvejai buvo nustatyti tiek pagal savarankiškus pranešimus, tiek pagal antikūnų tyrimus. Visi tyrimai su simptomų sunkumu taip pat buvo pagrįsti dalyvių prisiminimais.

Trijuose tyrimuose nustatyta „reikšminga“ sąsaja tarp Viduržemio jūros dietos ir sumažėjusios koronavirusinės infekcijos rizikos, o kiti du tyrimai parodė nereikšmingus rezultatus. Visuose šiuose tyrimuose dalyviai, besilaikantys Viduržemio jūros dietos, turėjo mažesnę infekcijų riziką – jos negalima patikimai įvertinti iki konkretaus skaičiaus, iš dalies dėl skirtingų tyrimų reikšmės. Simptomų skaičius ar ligos sunkumas nėra tokie aiškūs, sakė autoriai, kurie šiuos aspektus įvertino kaip „mažą tikrumą“.

Tik vienas tyrimas pranešė apie reikšmingą ryšį tarp didesnio Viduržemio jūros regiono dietos laikymosi ir mažesnio Covid-19 simptomų, o kiti trys nustatė nereikšmingą ryšį. Viename tyrime nustatyta, kad dieta sumažino sunkaus Covid-19 tikimybę, o dar dviejuose buvo gautos prieštaringos išvados.

Kai kuriuose tyrimuose išmatuotas pagal maisto produktų kategorijas didesnis alyvuogių aliejaus, vaisių ir riešutų suvartojimas; mažesnis grūdų ir raudonos mėsos vartojimas; ir saikingas alkoholio vartojimas buvo susijęs su mažesne koronaviruso infekcijos rizika. Daugiau daržovių, vaisių, ankštinių daržovių, riešutų, žuvies ir nesmulkintų grūdų valgymas buvo susijęs su mažesne susirgimo COVID-19 tikimybe.

Neatsakyti klausimai

Apžvalgoje pateikiamos tik preliminarios įžvalgos, todėl reikia nepamiršti svarbių trūkumų, turinčių įtakos išvadų patikimumui.

Tai apima tai, kad visi tyrimai buvo stebimi, todėl rezultatai rodo koreliacijas, bet neįrodo Viduržemio jūros dieta turi arba neturi apsauginio poveikio nuo COVID-19, sakė dietologė, autorė ir CNN sveikatos ir mitybos bendradarbė Lisa Drayer.

„Tai yra didelis mitybos tyrimų ribotumas, nes jame atsižvelgiama tik į gyvenimo būdo veiksnių ir sveikatos rezultatų sąsajas“, - elektroniniu paštu rašė Drayer. „Kiti veiksniai nei mityba, bet susiję su Viduržemio jūros dieta, gali turėti įtakos išvadoms. Daugelyje tyrimų į tai nebuvo atsižvelgta, o tai galėjo turėti įtakos išvadoms apie dietos veiksmingumą. Tai apima kritinius veiksnius, kurie, kaip žinoma, prisideda prie COVID-19 rizikos ir sunkumo, pavyzdžiui, nutukimas, diabetas ir socialiniai sveikatą lemiantys veiksniai, įskaitant galimybę gauti sveiko maisto, sakė Dr. Jordi Merino iš Kopenhagos universiteto Danijoje, kur įsteigtas mokslo tyrimų centras „Novo Nordisk Foundation Center for Basic Metabolic Research”. Šių dalykų sąveika „yra sudėtinga ir negali būti visiškai suprantama atskirai“, - pridūrė Merino.

Siekiama sumažinti ligų riziką

Nors trumpalaikiai mitybos pokyčiai gali turėti ribotą poveikį COVID-19 rizikai, ilgalaikė tvarios sveikos mitybos nauda gali būti didesnė, sakė Merino. „Mes žinome, kad pakeisti kažkieno mitybą gali būti nelengva, tačiau būtų gera mintis lėtai koreguoti ir įtraukti Viduržemio jūros dietos elementus po vieną į savo gyvenimą“, – sakė Siahaanas, vyresnysis autorius.

Rekomenduojama valgyti vaisius, daržoves, nesmulkintus grūdus, ankštinius augalus, riešutus, žuvis ir alyvuogių aliejų, kartu sumažinti vartojamos raudonos mėsos ir perdirbto maisto kiekį.

Svarbiausia, kad skiepijimas „išlieka geriausia“ ir saugiausia apsauga nuo hospitalizavimo dėl COVID-19, ilgalaikių sveikatos sutrikimų pasekmių. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, be strategijų, tokių kaip skiepijimas ir kaukių dėvėjimas, „taikydami sveikos mitybos praktiką ir šalindami pagrindinius sveikatos skirtumus, galime padidinti gyventojų atsparumą infekcijoms ir pagerinti bendrus sveikatos rezultatus, “ – pasakė Merino. ⸎⸎

Reikalingų patarimų, nuorodą registracijai skiepytis, naujienas ir statistiką apie susirgimų plitimą visada galima rasti ir interneto svetainėje lietuvių kalba https://koronastop.lrv.lt/

Naudoti šaltiniai:

⸎ (1) Sparčiai plinta nauja COVID-19 atmaina: ligos pikas gali būti pasiektas jau šią žiemą 2024-07-13 / šaltinis: TV3 / aut. naujienų portalas tv3.lt.

(2) Nauja COVID-19 atmaina gali prisidėti prie didesnio užsikrėtimų skaičiaus šią žiemą: <https://www.tv3.lt/naujiena/uzsienis/sparciai-plinta-nauja-covid-19-atmaina-ligos-pikas-gali-buti-pasiektas-jau-sia-ziema-n1350171>.

(3) Nepadoru nežinoti, kas yra tas pokovidinis sindromas. 2024-08-07. <https://www.leidinyssau.lt/info>.

(4) Šią vasarą sergančiųjų COVID-19 liga daugiau nei pernai – išlikime budrūs. 2024-08-21. <https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/sia-vasara-serganciuju-covid-19-liga-daugiau-nei-pernai-islikime-budrus/>

(5) Korona vėl ateina, arba ruošk roges žiemai vasarą. 2024-07-31. <https://www.leidinyssau.lt/info>.

⸎⸎ This diet may reduce Covid-19 risk, new research suggests. By Kristen Rogers, CNN. August 21, 2024. <https://edition.cnn.com/2024/08/21/health/mediterranean-diet-covid-19-risk-wellness/index.html?iid=cnn_buildContentRecirc_end_recirc>, žr. 2024-09-03.

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

SUPERGALIĄ GALITE TURĖTI

„Nuolatinis dėmesys yra visų žmogaus laimėjimų pagrindas“ /Johann Hari/

2024-09-03

Šių metų vasarą teko stebėti vieno Lietuvos miesto vaikus, žaidžiančius netoli aukštos elektros įtampos įrenginio ir “matuojančius” vienas kito supergalias. Tas vaikas, kuris, neva, matavo kitų vaikų supergalias išdidžiai pareikšdavo tai vienam, tai kitam maždaug 11-12 metų berniukui: “Tu neturi jokių supergalių, kas kitas? Tu irgi neturi supergalių”. Jis taip įvertino visus berniukus apsimestinai matuodamas jų supergalias. Žinoma, žaidimų vaikai prisigalvoja pasižiūrėję filmukų tokia tema ir jų žaidimai skiriasi nuo vaikų žaidimų prieš 50 metų, kada visi iki vieno, įskaitytinai ir mergaites, norėjo būti kosmonautais ir kosmonautėmis, lygiai tokiais, kaip Jurijus Gagarinas ir Valentina Tereškova.

Kita vertus, supergalių nori turėti ir suaugusieji, ne tik vaikai. Vienas nori būti niekada nesenstančiu politiku net tuomet, kai jo kūnelis suriestas į didelę kuprą ir proto defektyvumas toks, jog nebesugeba trijų žodžių perskaityti nė iš lapelio, o kas per ausines jam diktuojama, nieko negirdi, todėl nuolatos nusikalba viešai ir visaip kaip reklamuoja nė 10 bendrojo lavinimo mokyklos klasių nesugebėjusiojo baigti anūko, kuris retsykiais ištraukiamas iš ligoninės, skirtos nusilpusio protelio individams, ir demonstruojamas it gebantis pabūti ministru, nors niekam taip neatrodo ir visi iš to anūko juokiasi. Kita nori būti amžina scenos artiste, nežiūrint į tai, kad išoriškai primena susiraukšlėjusią šimpanzę su plaukų kaltūnu ant galvos ir apaugo ūsais, barzda ir jokia depiliacija jau nebepadeda. Trečia svajoja tapti mamyte, sulaukusi virš 35 metų amžiaus ir būdama ligone bei ignoruoja faktą, jog vaiką tegali turėti su visa puokšte ligų ir dar keliais niekaip neišgydomais patologiniais sindromais. Tuomet jie visi pirmiausia tampa priklausomi nuo daugybės preparatų, stebuklingų, neva, papildų ir piliulių bei neretas nukeliauja iki Indijos ar net toliau ieškoti guru, kuris pamokys dar ir kaip tapti supermenu arba supermamyte ir parduos dar nematytų, neragautų žolyčių, nuo kurių vartojimo apskritai pasineriama į amžiną nirvaną, o paprasčiau sakant, tampama niekada jau nebepagydomais narkomanais, amžinai vegetuojančiais jau nebe šioje realybėje.

O vienų ar kitų ypatingų gebėjimų galima aptikti ir savyje. Pavyzdžiui, išmokti nešvaistyti brangaus laiko bevertės informacijos peržiūrėjimui ir lavinti gebėjimą sutelkti dėmesį bei užsiimti saviugda.

AMERIKA – SUPEMENŲ ŠALIS. KĄ APIE SUPERGALIAS MANO AMERIKIEČIAI?

Ką jau bekalbėti apie tai, jog vos ne kiekvienas pabudęs ryte pirmiausia ne prausiasi ir mankštinasi, o kuo skubiau jungiasi prie interneto platformų. Po to peržvelgia naujienas sriūbčiodamas kavą. Iki išlipdami iš lovos jau būna patyrę informacijos bombardavimą bei gavę reklamų laviną iš X, anksčiau vadintą Twitter’iu. Vienu metu tie portalų mėgėjai patiria tiesiog atakas iš įvairių pusių.

Nepaisant bandymų pažaboti ekrano laiką ir taikyti programų apribojimus, dažnai jų nepaisome ir telieka kaltinti save dėl prarasto laiko, pavyzdžiui, noro patirti malonumą, ieškoti ir rasti geros savijautos kupinų gausaus turinio dopamino hitų, kurių neprisiminsite vėliau iš viso. Filmas ar kitas ilgos formos turinys atrodo Jums per sunkus ir nuobodus.

Tai būdinga ne tik Jums.

Eidamas į darbą ar važiuodamas traukiniu pastebite, kad daug kitų žmonių žiūri žemyn ir žiūri į savo telefonus. Jie prisitaikę prie skaitmeninio pasaulio, nuolat konkuruodami dėl dėmesio, todėl neišvengia to, kad jų akys būtų prikaustytos prie ekrano.

Vidutinis fokusavimo laikas asmenims, žiūrintiems į vieną ekraną, sumažėjo nuo 2,5 minutės 2004 m. iki vidutiniškai 47 sekundžių 2021 m. Dr. Gloria Mark, informatikos profesorė iš Kalifornijos universiteto Irvine ir knygos „Dėmesio intervalas: novatoriškas būdas atkurti pusiausvyrą, laimę ir produktyvumą“ autorė, nustatė stiprų ryšį tarp didesnio streso ir dėmesio krypties keitimo dažnumo. Nors dėmesys mažėja ne dėl asmeninių nesėkmių (nepaisant individualių skirtumų), daugeliu atvejų ekspertai teigia, kad galite susilpnėti savo protinių gebėjimų plotmėje.

Kodėl dėmesys silpnėja?

Rinka įkainojo mūsų dėmesį konkurencingoje „dėmesio ekonomikoje“, darančioje įtaką internetui, socialiniams tinklams ir mūsų gyvenimo būdui, teigia D. Grahamas Burnettas, dėmesio aktyvinimui skirtos ne pelno organizacijos įkūrėjas ir direktorius, Nuolatinio dėmesio instituto ir Strother radikalaus dėmesio mokyklos Brukline, Niujorke, vienas iš kūrėjų, kuris tai vadina „mūsų dėmesio pakeitimu į prekę“. „Mūsų dėmesys yra pelningas kaip niekada anksčiau“, – sakė Burnettas, kuris taip pat yra Henry Charles Lea istorijos profesorius Prinstono universitete Naujajame Džersyje. „Mes išgyvename savotišką aukso karštligę, milžinišką technologiškai intensyvią ir labai kapitalizuotą programą, skirtą finansiškai išnaudoti mūsų intymiausius ir svarbiausius dėmesio sutelkimo gebėjimus“.

„Patiktukai“, kuriuos Jūs paliekate, atsekimi įvairiose platformose

Panašiai Mark atkreipė dėmesį į vis sudėtingesnius algoritmus, kurie atskleidžia individualų elgesį ir pomėgius, kad būtų kuruojami kanalai ir skelbimai, kurie seka visus platformose.

„Technologijos įmonės ir reklamos rinkodaros įmonės naudoja šią informaciją kurdamos profilius apie mus, ir tada jie kuria algoritmus, kurie yra skirti patraukti mūsų dėmesį“, – sakė Mark. Tai stebėjimo kapitalizmo reiškinys, kurį sukūrė Bostono Harvardo verslo mokyklos profesorė emerita Shoshana Zuboff: vykdomas jūsų duomenų rinkimas, kad būtų galima sekti ir numatyti jūsų elgesį.

„Jei spusteliu ant skelbimo apie porą batų, einu į Facebook‘ą ir matau batus“, – sakė ji. „Ir jei einu į „The New York Times“, matau batus ir jie seka mane aplinkui.“

Netgi jūsų mėgstamiausių televizijos laidų filmų ilgis ir klipo trukmė bėgant metams sutrumpėjo, vidutiniškai intarpai įkeliami kas keturias sekundes, sakė Mark. „Aš nesakau, kad tai sukelia trumpą dėmesio trukmę, tačiau tai sustiprina mūsų ir taip trumpalaikį dėmesį, kai žiūrime filmą”, – sakė ji.

Socialinės žiniasklaidos apribojimai dėl turinio ilgio taip pat skatina dėmesį. Nors vartotojai perkelia turinį dideliu greičiu, jie gali tikėtis greito turinio pasikeitimo, sakė Mark. Tikslas yra nuolat slinkti, nes kuo ilgiau slenkate, tuo daugiau pajamų uždirba šios platformos. Ir nėra jokios finansinės paskatos platformoms keisti šį modelį.

Tai nėra asmeninė nesėkmė

Technologijos nėra vienintelis veiksnys, turintis įtakos dėmesio trukmei. Taip tvirtinama Johanno Hari knygoje „Pavogtas dėmesys: kodėl tu negali atkreipti dėmesio. ir Kaip vėl giliai mąstyti.“

Kiti veiksniai apima biuro darbo eigą, oro taršą, klasės struktūrą ir mitybą. „Pagrindinis sprendimas yra apsaugoti save nuo aplinkos ir mums kartu keisti aplinką“, – sakė Hari.

Hari praleido kurį laiką Silicio slėnyje, kalbėdamas su ekspertais, kurie sukūrė pagrindinius mūsų gyvenamo technologinio pasaulio aspektus, kurie, jo teigimu, prisidėjo prie dabartinio gebėjimo sutelkti dėmesį žlugimo. „Manau, kad mane labiausiai sukrėtė tai, kaip jie jaučia kaltės jausmą dėl to, ką padarė“, – sakė jis.

Kaip susigrąžinti galią?

Gali būti, kad iš telefono nebūtina ištrinti visų formų laikmenų, tačiau labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą. „Mes esame socialūs padarai“, – sakė Mark, todėl mes reaguojame į žinutes ir kreipiamės į žiniasklaidą, kad galėtume susisiekti ir bendrauti.

Štai Mark pasiūlymai, kaip susigrąžinti technologijų kontrolę:

Supraskite savo automatinį elgesį. Atkreipkite dėmesį, kai imate savo įrenginį – plėtokite „meta-sąmonę“. Tai atpažinimas, ką darai. Mūsų dėmesys tiesiog iščiulpiamas tų įrenginių. Diegiamos inovacijos, kade būtų sudėtingiau naudotis tais įrenginiais.

Kai kurie žmonės jau keičia savo telefonų nustatymus į pilkos spalvos tonus, kad jie būtų mažiau patrauklūs ir nesukeltų priklausomybės. Kiti kelis kartus pasuka savo telefoną, kad galėtų pasiekti socialinę žiniasklaidą, atrakinę programos ribojantį naudojimą. Tačiau jei nustatysite apribojimus daugumai programų, gali tekti užrakinti telefoną. Be to, siekiant didesnio privatumo ir norint išvengti duomenų sekimo, kai kurie išjungia suasmenintus skelbimus iPhone telefonuose arba pasirenka ištrinti reklamavimo ID „Android“ įrenginių nustatymuose.

Svarbu atsikirsti, sakė Hari. Nors įmonės siekia kontroliuoti jūsų dėmesį, jūs turite galią ugdyti sveikesnius įpročius ir gyventi dabartinį, vaisingesnį gyvenimą, pažymėjo jis. „Esame demokratinių valstybių piliečiai. Ir mes turime savo protą“, – sakė jis.

„Nuolatinis dėmesys yra visų žmogaus laimėjimų pagrindas“, – sakė Hari ir pažymėjo, kad nė vienas sportininkas neatsineša telefono pasitikrinti olimpinėms varžyboms. „Kai susigrąžini dėmesį, iš tikrųjų atsiranda jausmas, kad atgauni savo supergalias“.

Parengta pagal: Conserving your superpower, which is your attention span. By Riane Lumer, CNN. August 11, 2024. <https://edition.cnn.com/2024/08/11/health/how-to-increase-attention-span-wellness/index.html>, žr. 2024-09-02.

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

MŪSŲ SMEGENYS JAU YRA 0,5 % PLASTIKINĖS

PLASTIKAS Į MŪSŲ KŪNUS PATENKA NETIKĖČIAUSIAIS BŪDAIS IR RANDA KELIĄ KAIP NUKELIAUTI IR Į SMEGENIS BEI SUKELTI ALZHEIMER’IO IR KITAS LIGAS

KAIP TO IŠVENGTI?

2024-08-29

2000-aisiais visi žavėjosi pažanga įvairiose srityse, kai vis aktyviau imtos diegti gamybos technologijos kokybiškam plastikui pagaminti. „Plastik --- fantastik“, --- sklandė tokia laki frazė. Su džiugesiu buvo atsisakoma stiklo butelių pienui ir kefyrui, visur, kur tik įmanoma, medinius daiktus pakeitė pagamintieji iš plastiko. Su dar didesniu džiugesiu imta dėti dantis ar jų plombas iš plastikinių komponenčių, reklamos lavinoje paskendo visi vartotojai ir neišvengiamai buvo brukamas sintetinės gražuolės su silikoninėmis dalimis „patobulintu kūnu“ vaizdas. Taip pat vietoje varinių vandentiekio vamzdžių atsirado plastikiniai, o pirkinių krepšeliai iš plastiko pasklido tokiais kiekiais, jog jų gausoje paskendo visi sąvartynai, o vėliau ir vandenynai, nuo ko atgal ant mūsų visų stalo atkeliavo žuvys ir kitos jūrų gėrybės su plastiko mikrogranulėmis jų organizmuose. Ir tos mikrogranulės atsirado mūsų visų kūnuose, viešai per televizijos reportažus pradėta rodyti, kas nutinka žmonėms, kai tas plastikas, pavyzdžiui, nukeliauja į plaučius ar vyrų lyties organus.

Maža to, 2024 metų pradžioje atliekant žmogaus galvos smegenų autopsiją aptiktos mažytės šukės plastiko, kuris buvo surinktas kaip atlieka prieš aštuonerius metus.

„Koncentracijos, kurias matėme normalių žmonių, kurių vidutinis amžius buvo maždaug 45 ar 50 metų, smegenų audinyje buvo 4800 mikrogramų grame arba 0,5 % jų svorio“, – sakė tyrimo pagrindinis autorius Matthew Campenas, regentų profesorius, farmacijos mokslų daktaras Naujosios Meksikos universitete Albukerke.

„Palyginti su 2016 m. autopsijos smegenų mėginiais, tai yra maždaug 50 % daugiau“, – sakė Campenas. „Tai reiškia, kad šiandien mūsų smegenis sudaro 99,5 % smegenų, o likusi dalis yra plastikinė.

Neaišku, ar gyvenime šios dalelės yra skystos, patenka į smegenis ir iš jų išeina, ar jos kaupiasi neurologiniuose audiniuose ir skatina ligas. Reikia atlikti tolesnius tyrimus, siekiant suprasti, kaip dalelės gali sąveikauti su ląstelėmis ir ar tai turi toksikologinių pasekmių.

Smegenų mėginiuose buvo nuo 7 iki 30 kartų daugiau mažų plastiko šukių nei mėginiuose iš tirtųjų lavonų inkstų ir kepenų. Plastiko buvo rasta žmonių širdyse, didžiosiose kraujagyslėse, plaučiuose, kepenyse, sėklidėse, virškinimo trakte ir placentoje.

„Svarbu neišgąsdinti žmonių, nes mokslas šioje srityje vis dar plėtojamas, o 2024 m. niekas negyvens be plastiko“, - sakė Landriganas, vienas iš tyrėjų. Jo žodžiais, neįmanoma išvengti plastiko visose mūsų gyvenimo srityse, nesukursime išmanaus telefono ar kompiuterio, kuriame nebūtų plastiko, bet būtina vengti naudoti plastiko krepšius ir butelius.

Nanoplastikai tiesiog išsikovojo savo kelią į žmonių smegenis. Tyrimo metu mokslininkai ištyrė 92 žmonių, kuriems 2016 ir 2024 m. buvo atlikta teismo medicinos ekspertizė, buvo pasirinkta tirti smegenų, inkstų ir kepenų audinius. Smegenų audinių mėginiai buvo paimti iš priekinės žievės. Tai smegenų sritis, susijusi su mąstymu ir samprotavimu ir ji buvo labiausiai paveikta frontotemporalinės demencijos (FTD) ir vėlesnių Alzheimerio ligos stadijų.

„Remdamiesi mūsų stebėjimais, manome, kad smegenys traukia pačias mažiausias nanostruktūras, pavyzdžiui, 100–200 nanometrų ilgio, o kai kurios didesnės dalelės, kurių dydis yra nuo mikrometro iki penkių mikrometrų, patenka į kepenis ir inkstus“, – sakė Campenas.

Pasak ekspertų, nanoplastikai kelia didžiausią grėsmę žmonių sveikatai, nes smulkūs gabalėliai gali įsikurti atskirose ląstelėse.

„Kažkaip šie nanoplastikai prasiskverbia per kūną ir patenka į smegenis, peržengdami kraujo ir smegenų barjerą. Campen pasakė: „Plastikams patinka riebalai arba lipidai, todėl viena teorija teigia, kad plastikai randa kelią į mūsų kūnų vidų su mūsų valgomais riebalais, kurie vėliau patenka į organus, kuriems labai patinka lipidai – smegenys yra pirmoje vietoje tarp jų“.

Žmogaus smegenyse yra apie 60% riebalų, daug daugiau nei bet kurio kito organo sudėtyje. Nepakeičiamos riebalų rūgštys, tokios kaip omega-3, yra labai svarbios smegenų ląstelių stiprumui ir veiklai. Kadangi žmogaus organizmas pats negali pasigaminti nepakeičiamųjų riebalų rūgščių, jos turi būti gaunamos su maistu ar papildais.

Landriganas sakė: „Pavyzdžiui, kai žmonės važiuoja greitkeliu, o padangos nusitrina greitkelio paviršių, į orą išmetamas tam tikras kiekis mikroplastiko dalelių. Jei gyvenate netoli pakrantės, kai kurios mikroplastiko dalelės yra vandenyne. Dėl bangų tos dalelės išmušamos į orą“. Taigi turbūt dominuojantis būdas užteršti savo organizmą mikroplastiko dalelėmis yra jo nurijimas, tačiau įkvėpti jo taip pat galima.

Plastikas ir onkologinės ligos

Polietilenas, kuris naudojamas plastikiniuose maišeliuose, plėvelėse ir buteliuose ir nėra biologiškai skaidus, buvo vyraujanti audinių mėginių plastiko rūšis. Smegenyse jo buvo rasta daugiau nei kepenyse ar inkstuose. Remiantis 2024 m. rugpjūčio mėn. Campeno ir jo komandos atliktu tyrimu, polietilenas taip pat buvo vyraujantis polimero tipas, randamas žmonių ir šunų sėklidėse.

JAV nacionalinės toksiškumo programos ir Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros attsovai mano, kad 1,4-dioksanas gali daryti kancerogeninį poveikį žmonėms. 2023 m. EPA paskelbė ataskaitos projektą, kuriame teigiama, kad tirpiklis kelia „nepagrįstą riziką susižaloti“ plastiko pramonės darbuotojams ir bendruomenės gyventojams, kurių geriamasis vanduo buvo užterštas dėl PET plastiko gamyklų išmetimų teršalų.

„Didžiausias klausimas yra toks: Gerai, o ką šios dalelės daro su mumis? Sąžiningai pasakius, dar daug ko nežinome“, – sakė Landriganas. „Tikrai žinome, kad šios mikroplastiko dalelės yra kaip Trojos arkliai – jos neša su savimi visus tūkstančius plastikuose esančių cheminių medžiagų, o kai kurios yra labia žalingos.

Endokrininę sistemą ardančios medžiagos trukdo žmogaus reprodukcinei sistemai ir sukelia lytinių organų ir reprodukcinių apsigimimų, taip pat moterų nevaisingumą ir spermatozoidų skaičiaus mažėjimą, teigia Endokrininė draugija.

Landriganas tvirtina: „Sakyčiau, kad turime pakankamai informacijos, kad turėtume imtis apsaugos veiksmų.“ „Turime keletą gana gerų įrodymų, kad mikroplastikai ir nanoplastikai daro žalą, nors mums dar toli iki viso tos žalos masto suvokimo. Sakyčiau, kad turime pakankamai informacijos, kad turėtume imtis apsaugos veiksmų.“

Mokykimės naudoti mažiau plastiko

Ekspertai teigia, kad yra daug žingsnių, kuriuos žmonės gali nueiti, kad sumažintų plastiko poveikį.

„Sunku išvengti maisto, suvynioto į plastikinę plėvelę, tačiau prieš gamindami ar padėdami maistą būtinai išimkite iš plastikinės pakuotės“, – sakė Landriganas. „Kai kaitinate plastiką, tai pagreitina mikroplastiko judėjimą iš pakuotės į maistą“.

Investuokite į medžiaginį maišelį su užtrauktuku ir paprašykite, kad cheminė valykla grąžintų drabužius tokiuose, o ne plonuose plastiko lakštuose, pasiūlė Gamtos išteklių gynybos taryba, aplinkos apsaugos grupė. Į vietinę kavinę atsineškite kelioninį puodelį išsinešimui, o sidabro reikmenų – į biurą, kad sumažintumėte plastikinių puodelių ir indų kiekį.

„Eidami apsipirkti nenaudokite plastikinių maišelių. Naudokite medžiaginį maišelį, popierinį maišelį arba perdirbimo maišelį. Jei įmanoma, stenkitės vengti plastikinių vandens butelių“, – sakė Landriganas.

2024 m. kovo mėn. atliktas tyrimas parodė, kad 1 litro vandens buteliuose – tai atitinka du standartinio dydžio butelius, kuriuos paprastai perka vartotojai – buvo vidutiniškai 240 000 plastiko dalelių iš septynių rūšių plastikų. Maždaug 90% jų buvo nanoplastikas.

„Vietoj plastikinio puodelio naudokite metalinį arba stiklinį gėrimo puodelį. Laikykite maistą stikliniuose induose, o ne plastikiniuose“, – sakė Landriganas. „Dirbkite savo vietinėje bendruomenėje, kad uždraustumėte plastikinius maišelius, kaip dabar padarė daugelis Jungtinių Valstijų bendruomenių. Galite padaryti daug.“

Parengta pagal: Tiny shards of plastic are increasingly infiltrating our brains, study says. By Sandee LaMotte, CNN. August 25, 2024. <https://edition.cnn.com/2024/08/23/health/plastics-in-brain-wellness/index.html>, žr. 2024-08-29.

Iliustracija aukščiau:

2020 m. rugsėjį Valstybės kontrolė viešai pristatinėjo atliktojo audito apie neįgaliųjų integraciją darbo rinkoje išvadas, rezultatus. Valstybės kontrolė 2020 m. atliko didelės apimties auditą, buvo apibendrinta, jog vykdomos priemonės reikšmingai nepagerino asmenų su negalia situacijos Lietuvoje. Itin nepatenkinama neįgaliųjų situacija darbo rinkoje, darbą turi maždaug tik kas trečias asmuo su negalia. Užimtumo tarnyboje vyko nemažai darbų siekiant įdarbinti kuo daugiau neįgaliųjų: dalinamos subsidijos, duodami pinigai pradedantiems savo mažą verslą, vykdomos perkvalifikavimo ir reabilitacijos programos. 2024 m. jau Negalios reformos vykdymo pradžioje situacija liko nepakitusi: darbą turi taip pat maždaug tik kas trečias asmuo su negalia, kuris yra darbingo amžiaus, jokie kiti rekomenduotini pokyčiai taip pat neįvyko, nors audito metu 2020 m. Valstybės kontrolė gana tiksliai nurodė negerovių sritis ir taisytinus dalykus.

VAKAR BUVO REFORMA, ŠIANDIEN JI TAIP PAT YRA, O RYTOJ...

DĖMESIO! NUO 2024 METŲ SAUSIO 1-OSIOS JAU GYVENAME NEGALIOS REFORMOS SĄLYGOMIS

KAS TAI YRA IR KAIP TAI ATRODO LIETUVOJE?

2024-08-28

Vakar buvo reforma, šiandien ji taip pat yra, o rytoj gali būti ir trys reformos vienu metu. Nuo tokios minties pašiurpsta ne vienas, todėl visai ne veltui kinų tautos išmintis byloja: jei nori palinkėti savo priešui paties blogiausio, palinkėk jam gyventi reformų metu.

Kitaip sakant, reforma yra pokytis, pertvarka, perversmas.

Fiodoras Dostojevskis užrašė 19 a. viduryje savo kūrinyje "Užrašai iš mirusiųjų namų", p. 255: „Net kiekvienas fabrikantas, kiekvienas antrepreneris neabejotinai turi justi tam tikrą dirginantį pasitenkinimą, kad jo darbininkas kai kada visas, su visa šeima, priklauso vien nuo jo. Tikriausiai taip ir yra; ne taip greit žmonių karta nusikrato to, kas yra jos gauta paveldėjimo keliu; ne taip greit žmogus išsižada to, kas įsigėrę į kraują, kas įgyta, taip sakant, su motinos pienu. Nebūna tokių staigių perversmų. Įsisąmoninti kaltę ir gimtąją nuodėmę – dar maža, labai maža; reikia visai nuo jos atprasti. O tai ne taip greit pasidaro“.

Bet ką daryti, kai ant galvos užgriūna staigūs pokyčiai? Kai ištinka gyventojus reforma dėl PVM mokesčio ir tai įvyksta vos per vieną naktį ir be jokio įspėjimo? O kaip dėl švietimo ir aukštojo mokslo reformos, Lietuvos Respublikoje suintensyvintos nuo 1995 m. ir nesibaigusios jokiu rezultatu iki šiol, išskyrus, kad esame labai arti prie visiško sistemos griuvimo ir turime iš baimės pašiurpusius tėvus ir mamas, kadangi Vaiko teisių apsaugos tarnyba įsisiautėjo nevaržoma ir normalios, padorios šeimos elementariai bijo tų visų narkomanių-vadybininkių ir stropuolių socialinių darbuotojų su būriais perteklinių psichologių, kurioms net darbo vietų tiek nėra, kiek jų atsirado per daug dideliais kiekiais rengiant psichologus Lietuvos aukštosiose mokyklose ir jų dauguma pačios niekada nebegalės turėti savo vaikų ar turi juos tiek visomis prasmėmis atsilikusio vystymosi, jog nebepakanka jokio kiekio medikų ir pedagogų pagalbos, todėl nevaržomos siautėja viešajame sektoriuje ir labai arti prie padorių šeimų, kokių jos pačios niekada neturės?

Puikiai prisimename ir sveikatos apsaugos sektoriaus, įskaitant ir farmaciją, reabilitacijos paslaugas, susijusias su socialinės apsaugos ir darbo sektoriais, reformą, taip pat suintensyvintą nuo maždaug 1993 m., tačiau rezultatas galimai dar liūdnesnis nei švietimo, studijų, mokslo sektoriuje --- susiduriame su akivaizdžiu poreikiu turėti visiškai kitokį sveikatos paslaugų teikimo visuomenei modelį, atsisakyti senojo, tačiau niekas nežino, kurlink ta reforma turi pakrypti ir kaip turi atrodyti rezultatas.

Reformuojamas žemės ūkis ir maisto pramonė, energetikos sektorius. Krašto apsauga iš viso pirmose gretose tarp visų sektorių, kurie pertvarkomi, panaši padėtis ir vidaus reikalų sistemoje kartu su visų savivaldybių administravimu bei teismų reforma. Aplinkosauga turi aukštai iškeltą klimato kaitos stabdymo visomis galimomis priemonėmis lozungą ir jų rankose daryti viską visiškai naujai, kitaip, galimai geriau ar ne --- šito pasakyti niekas negali.

Išgirdusieji apie galimybę sulaukti naujų pokyčių finansų valdymo sferoje, įvesti naujų papildomų mokesčių ar didinti esamus, puola į didesnę ar mažesnę neviltį, tačiau lygiai tuo pat metu jie užliūliuojami pažadais apie mažesnio kalibro reformas, kur visi bus progresyvūs, dirbs ir kurs startuoliuose, beveik visur talkins robotai ir automatizuotos sistemos, nužengsime į tobulą žinių ekonomiką su skaitmenizuota aplinka, kur ne tik mažamečiai vaikai, bet ir senoliai virš 80 metų amžiaus viską gaus su virtualios aplinkos ir skaitmenizuotų paslaugų pagalba bei mokės tas naujas technologijas valdyti. Be to, kai nustatoma, jog visuomenės bendrąja prasme nepasitenkinimas jau peržengęs visas ribas, gresia neramumai, visada numetamas miniai kaulas --- viešas pranešimas, jog, pavyzdžiui, negailestingai reformuojama visa valstybės tarnybos sistema arba visi, kas įkliuvo į vadinamąjį „čekiukų“ skandalą, neteks tarnybos ir darbo vietų ir taip pat primygtinai viešinami ugnikalnių išsiveržimų, potvynių vaizdai ir labai tolimų nuo Lietuvos vietovių, kartu primenant, kaip puiku gyventi Lietuvoje, nes pas mus kol kas dar nebuvo jokio ugnikalnio išsiveržimo ir cunamis dar kol kas mūsų nepasiekė.

NEGALIOS REFORMOS IR SUSIJUSIAIS KLAUSIMAIS: KAS ŽINOTINA

Negalios reformos klausimais „Padėkime sau‘19“ skelbė nemažai informacijos.

Nuo 2024-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo NR. I-2044 pakeitimo įstatymas. Ką svarbu žinoti, yra 27 straipsnio „Asmeninės pagalbos poreikio nustatymas, teikimas, apmokėjimas ir finansavimas“ 1 dalyje: „1. Asmens su negalia, pageidaujančio gauti asmeninę pagalbą, asmeninės pagalbos poreikį jo ar jo atstovo pagal įstatymą prašymu nustato socialiniai darbuotojai. Asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Rengiant asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarkos aprašą įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos. Sprendimą dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo, nutraukimo ir asmeninės pagalbos poreikio nustatymo termino priima socialinio darbuotojo, nustačiusio asmeninės pagalbos poreikį, teikimu savivaldybės administracija“. Taigi, Jums reikalingas socialinis darbuotojas. Tiesa, socialiniai darbuotojai dažniausiai yra labai glaudžiai susiję su medikais.

28 straipsnio „Socialinės paslaugos“ 2 dalyje parašyta: „2. Už socialinių paslaugų organizavimą ir prieinamumą atsako valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“, 3 dalyje primenama, jog „3. Socialinės paslaugos asmenims su negalia organizuojamos ir teikiamos vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu“.

„Padėkime sau‘19“ priminė, jog pavėluota perkelti į Lietuvos Respublikos teisinę bazę ES direktyvą dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo asmenims su negalia. Direktyva jau 2022 m. turėjo veikti ir užtikrinti pirmiausia informacinį aprūpinimą asmenims su negalia.

Džiugu nors tai, jog vis dėlto galiausiai priimtas LR gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas, kuris įsigalios tik nuo 2025 m. vidurio, o tai reikš, ar turėtų reikšti, minėtos ES direktyvos pritaikymą mūsų šalies mažiau galimybių turintiesiems gyventojams. Bet..., gali ir neįsigalioti ta direktyva iš viso ar tik maža dalimi, pavyzdžiui, pavirsti aktyviu ir neparastai pelningu kai kuriems verslininkams kokiu nors kosmetiniu perstatymu, nenuilstamu remontu pastatų, į kuriuos asmenys su judėjimo negalia galėtų nesunkiai patekti su specialiąja įranga, nes, pavyzdžiui, pritrūks poįstatyminių aktų ar biudžeto išteklių informacinės-komunikacinės erdvės pritaikymui asmenims su negalia.

KADANGI APIE NEGALIOS REFORMĄ INFORMUODAVOME REGULIARIAI, O ESAMU METU, KAI JI JAU ĮSIBĖGĖJO, NE VIENAS SKAITYTOJAS NORI KUO GERIAU ŽINOTI, KAS VISA TAI YRA PRAKTIŠKAI, ŽEMIAU Į VIENĄ VIETĄ SUKĖLĖME VISAS SUSIJUSIAS PUBLIKACIJAS IR JŲ DAR BUS DAUGIAU ŠIA TEMA.

Publikacijos apie negalios reformą yra šioje skiltyje šios:

VERŽTIS DIRŽUS, AR DAR GALIMA TOLIAU GYVENTI AMŽINAME BALIUJE?
ŠIANDIEN PENSIJĄ GAUNATE, BET RYTOJ JOS GALITE JAU IR NEBEGAUTI
KAIP GAUTI KUO DAUGIAU DALINAMŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ, KOMPENSACIJŲ IR PASLAUGŲ? ARBA: ČIUMPAM, GRIEBIAM, KAS DAR LIKO!
KODĖL SENJORAI JONAS IR ONA NUSIPELNĖ GYVENTI GERIAU, O ZOSĖ SU JUOZU – NE?
BRANGO, BRANGSTA, O KAD NEBEBRANGS, TIKĖTIS NAIVU
NAUJIENOS IŠ JT ŽTT 55-osios SESIJOS: DEŠIMTMETIS PASTANGŲ, KAD ASMENYS SU NEGALIA NEBŪTŲ DISKRIMINUOJAMI. ŠŪKIS: „STUMTI Į PRIEKĮ“
GAL IR JUMS PRIKLAUSO TOKIOS PASLAUGOS, TAČIAU NEŽINOTE, KAIP JAS GAUTI?
NAUJOVĖ: VIEŠAJAME SEKTORIUJE NUO 2024 METŲ SAUSIO ATSIRAS KVOTOS ŽMONĖMS SU NEGALIA
KAIP ELGTIS NEĮGALIAJAM, SULAUKUSIAM SENATVĖS PENSIJOS AMŽIAUS?
NAUDINGA ŽINOTI ASMENIMS SU NEGALIA, NORINTIEMS DIRBTI SAVARANKIŠKAI

///

VERŽTIS DIRŽUS, AR DAR GALIMA TOLIAU GYVENTI AMŽINAME BALIUJE?

2024-08-23 / 28

Daugybė veiksnių rodo, jog taip, išlaidauti metas baigti. Pataupyti vertėtų ne vien todėl, kad vasaros, pramogų, pobūvių, atostogų laikas eina į pabaigą. Artinasi ne tik šildymo sezonas, kada beveik visi, gyvenantieji Lietuvoje, mintyse atsidūsta prisiminę saulėtas nerūpestingos vasaros dieneles, kada pragyventi labai norint įmanoma vien iš miško gėrybių ir kaimynų dosnumo bei tyro vandenėlio, pasisemto iš šaltinio, esančio netoliese.

Brangsta naftos produktai, natūralu, pigesnių degalų laikotarpį irgi pakeis brangymetis, augs visų įmanomų paslaugų ir galimai daugelio prekių kainos.

Nuo 2025-01-01 galimai gana ženkliai didės minimali mėnesio alga, visos pensijos, išmokos, kiek tik jų yra, kai kurie vidutinio dydžio atlyginimai taip pat gali didėti. O tas sukels grandininę reakciją ir šoks į aukštumas visos kainos, tiek už paslaugas, tiek už maisto produktus bei pramonines prekes, komunalinius patarnavimus bei, žinoma, ir už draudimą kokios rūšies jis bebūtų.

Taip pat nemažai kam tenka rūpestis nuo rugsėjo 1-osios išleisti vaikus į mokyklas ar studijas, darbus užsieniuose, pasirūpinti jų būsto išlaidomis, apranga, mityba ir visais kitais poreikiais.

Dar daugiau. Gali mažėti vaistų, kurių kaina vaistinėse yra kompensuojama iš dalies ar visiškai. Daug kas gali netekti teisės į kompensuojamus vaistus. Nemokamos medicinos ir švietimo paslaugos gali virsti miražu, lygiai kaip ir iliuzija, jog gali pavykti sulaukti alkoholinių gėrimų atpiginimo mažmeninėje prekyboje. To nebus net alaus kainų atveju. Bet kokios rūšies alkoholis Lietuvoje tik brangs ir brangs, kadangi nuspręsta periodiškai didinti akcizą.

Be to, 2024-aisiais Lietuva vėl iš naujo skolinosi gana didelėmis apimtimis, valstybės skola viršijo 40 proc. nuo valstybės BVP, kas reiškia, jog tapome nebepatrauklia investicijų pritraukimo prasme valstybe, kurioje vyrauja itin senyvo amžiaus gyventojai, o pilnamečiai asmenys iki 30 metų iš esmės nedirba iš viso ir nemoka jokių mokesčių, nes darbo rinkoje iš visų gyventojų iki 30 metų amžiaus dirba tik 18 proc., tai yra, iš 100 dirba tik 18. Visi kiti yra išlaikytiniai, neretas įrašytas į besirengiančiųjų darbo rinkai sąrašus Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kas reiškia, jog realiai jie jau nebedirbs niekada, o vien keliaus nuo psichologo pas reabilitologą, nuo ligoninės iki Užimtumo tarnybos organizuotų kursų, po kurių jų vis viena realiai neįdarbins. Po to dar juos pakvies į laikinus viešuosius darbus ar akciją „Darom" bei „einam į piketą prie Seimo ir Vyriausybės" ir būtent tuo metu jie „sirgs" užsikrėtę vienu ar kitu virusu, užsiregistruos kaip turintieji priklausomybių, dar sykį apsilankys pas medikus už mokesčių mokėtojų, kurie skirtingai nei jie dirba ir moka mokesčius, suneštus PSD pinigus ir Ligonių kasų finansinius išteklius sunaudos beveik iki dugno lašelį palikdami dar ir senatvės pensininkams, kurie retsykiais nori dirbtinių sąnarių ir dantų protezų už dyką. Dar po to tie besirengiantieji darbo rinkai bus pakviesti sudalyvauti realybės šou ar išmėginti jėgas konkurse į Euroviziją. Ir tokiu būdu jie visi bus labai „užsiėmę", darbo rinkos statistika Lietuvoje bus patraukliai atrodanti, nes tie visi besirengiantieji darbo rinkai neregistruojami kaip bedarbiai, o jų yra labai daug.

Pavyzdžiui. Nedarbo lygis, palyginti su darbo jėga, 2024 m. II ketv. Lietuvoje buvo 6,9 proc., o registruotas nedarbas šių metų liepos 1 d. jau siekė 8,5 proc. Be to, 2024 metų pirmąjį pusmetį darbo ieškojo 9 proc. (2,9 tūkst.), daugiau asmenų nei 2019 m. tokiu pat laikotarpiu. 2024 m. liepos 1 d. šalyje buvo registruota 154,7 tūkst. bedarbių – 6,2 tūkst. arba 4,1 proc. daugiau nei prieš mėnesį ir 7,7 proc. arba 11 tūkst. daugiau nei prieš metus. ⸎ Tikėtina, jog žinodami situaciją su besirengiančiaisiais darbo rinkai ir statistinius duomenis, jog 9 proc. ieškančiųjų darbo Lietuvoje yra 2,9 tūkst. asmenų, vis dėlto puikiai suvokdami, jog besirengiantieji darbo rinkai mokesčių nemoka, realiai nedirba ir jų išties yra galimai virš 300 tūkstančių asmenų. Ne veltui viešinama ir tokia informacija: „Šiuo metu apie 200 tūkst. – vienas iš dešimties suaugusių asmenų – Lietuvoje turi skolų. Beveik septyni iš dešimties skolininkų nedirba arba dirba nelegaliai". ⸎⸎ Taigi, vien nelegaliai dirbančiųjų ir jokių mokesčių, skolų iš viso nemokančiųjų yra Lietuvoje ne mažiau nei 140 tūkst. asmenų.

Vyresnio amžiaus asmenys yra puikiai įsisavinę informaciją, jog būtent esamu metu patogu ir išmintinga išeiti į išankstinę senatvės pensiją ir nusipirkti vertingo nekilnojamojo turto kitoje valstybėje bei ten iškelti visus savo verslus ir turimą didesnį ar mažesnį kapitalą. Lietuvoje pasilieka daugiausia tik senoliai, gaunantieji šalpos pensijas, asmenys su sunkia negalia, nes jų gaunamų išmokų iš „Sodros" perkelti į kitas valstybes negalima. Todėl jie visi lieka čia.

Pažymėtina: esamu metu iš Lietuvos gyventojų, kuriems yra virš 60 metų, dirba tik 16 iš 100, kas yra 16 proc. Didelė dalis darbo ieškančiųjų asmenų, kuriems yra virš 50 metų, patenka būtent į besirengiančiųjų darbo rinkai gretas ir registruojami Užimtumo tarnyboje. Visi kiti gyvena iš pašalpų, išankstinių pensijų, kai kas ir iš santaupų, kai kas vis dar ima pinigus už vienos ar kitos patalpos nuomą, nelegaliai augina kvaišinamojo poveikio grybukus ar augaliukus, dideliais kiekiais gamina alkoholį namų sąlygomis, teikia masažo su laiminga pabaiga paslaugas ir labai retai susimoka mokesčius nuo gautųjų pajamų arba tiesiog yra artimas policininko ar tyrėjo draugas, giminė ir jam ar jai to daryti nė nereikia.

Šokiruoja dar ir tai:

Nors asmenys turi aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą, bet daugiausiai ieško darbo šiose pozicijose: pagalbinio darbininko – 2,2 tūkst., valytojo (820), pardavėjo (653), administratoriaus (470), automobilio vairuotojo (419) pardavimo vadybininko (411), apsaugos darbuotojo (368), vairuotojo ekspeditoriaus (261). ⸎⸎⸎

Mat, Lietuvos pagrindinis pranašumas įnirtingoje konkurencijoje, kuri visų rūšių rinkose vyksta ir vyks visada bei bet kokiomis sąlygomis, neatsižvelgiant į jokias išimtis ar ekstremalių sąlygų sukeltą ar galimai dar ateityje būsiantį force majeure, yra žmogiškieji ištekliai. Todėl situacija darbo rinkoje verčia ne tik galimai deleguoti tiesioginę materialinę atsakomybę aukštojo mokslo institucijoms ir kitoms viešojo valdymo bei įstatimdavystės institucijoms už 34 metus besitęsiančią situaciją, kai bakalaurų, magistrų, mokslo daktarų laipsniai suteikiami tiems, kurie tuos mokslo laipsnius gavę eina už valstybės biudžeto lėšas persikvalifikuoti, kad galėtų tapti bent apsauginiais darbuotojais ir valytojais ir bent tokiu būdu susimokėtų įvairių rūšių skolas, arba per pažintis gavę šiltesnę tarnybos ar darbo vietą toje vietoje reikalingų atlikti užduočių vykdyti nepajėgia, tampa amžinais veltėdžiais, kuriančiais dar didesnį valstybės įvairių veiklų nuostolingumą ir prestižo tarptautiniu mastu smukimą. Visa tai nulemia Lietuvos esamas pozicijas kaip valstybės, kuri galimai net nelaikoma perspektyvia, o tėra tarpinė stotelė gabesniesiems, įskaitant dar ir asmenis, kuriems virš 50 ir net virš 65 metų, kuo skubiau susirasti vietas kur kitur.

Dar to negana. Lietuva vien per 2024 metus bus finansavusi iš biudžeto lėšų net keturių rinkimų kampanijas, Dainų šventę, Olimpiados dalyvius-sportininkus, išaugusias išlaidas krašto apsaugai ir kitiems poreikiams: pavyzdžiui, ženkliai augs pedagogų atlyginimai, toliau eilėje prie didesnių iš biudžeto mokamų algų rikiuojasi medikai, gaisrininkai, bibliotekininkai, jurisdikcijos atstovai ir valdininkija bei net Seimo nariai ir teisėjai su profesoriais ir akademikais. Vienos ar kitos interesų grupės reguliariai pareiškia apie būtinybę išmokėti jiems solidžias kompensacijas vien už tai, kad jie vis dar yra gyvi ir sugeba pareikalauti Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų suneštų viešųjų pinigų net tais atvejais, kai jie patys tai pačiai Lietuvos Respublikos visuomenei yra itin nemažai skolingi ir dar daugiau: ne retas vykdęs ir nusikaltimus žmogiškumui ir panašiai. Žodžiu, per karantinus 2020-2022 metais žmonės Lietuvoje išmoko gyventi už teikiamas išmokas, paramas, kompensacijas, ir galimai „užmiršo", kad už dyką nė arklys nespiria ir kad nemokamo sūrio pelėkautuose nėra.

Taip pat intensyviai auga kiekiai iš biudžetų lėšų finansuojamų vis naujų skulptūrų, atminimo ženklų statymo atvejų, gausėja vis naujų ir gana vienodų muziejų atidarymų ir senesniųjų remontų už daugybę milijonų. Visi it susitarę daro tą patį: nuo visuotinio trinkelių dėliojimo ir perdėliojimo iš vieno skvero į kitą, iš vieno skersgatvio viename mieste į kitą, imasi būti muziejininkais, edukatoriais, influenceriais ir būtinai išleisti bent vieną knygą ant paties brangiausio popieriaus ir su gausybe nuotraukų patiems apie save, pavyzdžiui, kaip būdama 43 metų niekam neįdomi moteriškutė susilaukė vaiko ir kažkiek laiko pagyveno egzotinėje šalyje, kur iš jos visi juokėsi, todėl per Covid-19 karantiną jai teko parmauti atgal į Lietuvą ir pasireklamuoti apsirengusiai mergytės 10-14 metukų drabužėliais ir taip visiems priminti apie save.

Visi užsikrėtė „Jurgelio-meistrelio" sindromu, kur, kaip žinia, yra raginimas: „o Jūs, vaikai, taip darykit, kaip Jurgelis daro". Suprantama, tų visų pamėgdžiotųjų niekaip neišeis pas psichologus ir medikus apiforminti kaip sergančiųjų mimikrija, arba nepakaltinamųjų pamėgdžiotųjų. Galimai to mėgdžiojimo ir kartojimo, ką daro kiti, priežastis glūdi tam tikrame nukrypime, būdingame kolektyvinio mąstymo pažeistiems asmenims, nuolatos laikytiems darželiuose, valdiškose įstaigose ir išmokytiems nemąstyti net jei sugeba kažkiek tai daryti, vadovautis vien nurodymais ir instrukcijomis. Taigi, nebereikia nei mokytis, nei įgyti amatą ar profesiją, nebereikia mokėti nei rašyti, nei skaityti, nei skaičiuoti bent iki 10. Pakanka vienui vienintelio gebėjimo: visiškai nieko neveikti ir būti išlaikytiniu ar atvirkščiai, nuolatos ieškoti naujo pajamų šaltinio ir daryti tą patį, ką kiti. Tai yra, jei dauguma atidaro avalynės parduotuves, Jūs darote tą patį. Jei Jūsų miesto kvartale dygsta viena po kitos kirpyklos, grožio salonai, būtinai atidarykite ir savąjį tiesiog savo nuosavo namo ar daugiabučio, kuriame gyvenate, pirmajame aukšte net neatlikę bent minimalaus rinkos tyrimo ir nepasidomėję, ar yra likusiųjų dar nenuplikusiųjų asmenų Jūsų pasirinktojoje naujos kirpyklos aplinkoje ir kiek tų potencialių klientų gali būti realybėje. O esamu metu, sužinoję, kad Jūsų kaimynė turi dvi elektronines parduotuves, būtinai atidarykite savo penkias net tuo atveju, jei iš viso nieko nežinote apie elektroninę prekybą ir nemokate tvarkyti elektroninės bankininkystės net sau asmeniškai ir būtinai tris, keturis kartus per vienerius metus išvykite atostogauti į Turkiją, Egiptą, Maljorką ir Tailandą, nes taip irgi daro visi, net iš bedarbio pašalpų gyvenantieji asmenys bei nuolatos dėl mažų atlyginimų protestus keliantieji mokytojai ir slaugytojos.

Taip ir bėgama ten, kur nors kažką kažkas dalina už iš esmės nieko neveikimą ar minimalų imitavimą, jog esi labai, na tiesiog labai labai užsiėmęs ir svarbus muziejaus direktorius ar tuščios mokyklos, kurioje nebėra mokinių ar jų likę vos keli, direktorius, bet vis viena darai ir darai naujus renovacijos projektus ir plauni pinigus iš remonto, renovacijų darbų užsakymų, o savo sutuoktinei nuperki tą patį, ką ir kiti direktoriai: sodybą su tvenkiniu ir nuosavą grožio salonėlį arba jos kūno patobulinimą silikonu, botoksu ir dirbtiniais plaukais, nagais, blakstienomis, dantų protezais.

Žinia, nuo 2025-ųjų jau turėsime naujus valdančiuosius, senųjų nebebus ir jie visi bus suspėję reikiamus sau asmenis bei net patys save padaryti mažų mažiausiai muziejaus direktorėmis ar jų pavaduotojomis edukacijų reikalams, senolių globos įstaigų vyriausiomis administratorėmis, vadybininkėmis agentūrose, kurių pridygo it grybų po lietaus ir visos jos vien tik „kontroliuoja“ net nebeaišku kur kas ką ir kodėl bei ar iš viso sugeba tai daryti, nes neretas ir nereta yra iš viso neraštingos, nukentėję nuo narkomanijos ar kitų priklausomybių ir akivaizdžiai turi visus proto nusilpimo požymius, tačiau puikiai žino ir turi informaciją, kur sėkmingai ir toliau plaus viešuosius pinigus apsiforminę, jog vykdo vieną ar kitą projektą.

TV3 taip pat praneša, jog „prognozės liūdnos“, be to: „energetikai perspėja gyventojus, kad teks dar labiau pakratyti pinigines. Brangsta elektra ir dujos. Šilumininkai perspėja, kad ir šildymo sezonas nebe už kalnų, tad ragina ruoštis didesnėms sąskaitoms negu praėjusį šildymo sezoną“. Lieka tik puoselėti viltis, jog, kaip įprasta, iki rinkimų visuomenė bus trikdoma panašiais pranešimais apie artėjantį brangymetį ir neįvyks tai iš viso ar bus visa tai pakeista į gerąją pusę: „Gyventojus šokiruoja sparčiai brangstančios pavėžėjimo ir apgyvendinimo paslaugos: kainos šoktelėjo net 45 proc. Šilumininkai prognozuoja, kad jų tiekiamos šilumos kainos bus panašios kaip praeitą šildymo sezoną, tačiau vartotojams gali tekti mokėti dešimtadaliu brangiau. Artėjantį šildymo sezoną valdantieji nebeketina pratęsti nulinio PVM tarifo ir biudžete nenumatė lėšų PVM kompensacijoms“. Išsamiau apie galimą brangymečio atėjimą rasite čia: https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/prognozes-liudnos-si-sezona-uz-sildyma-pinigines-teks-praverti-placiau-n13597080

Taip, galima į visa tai nekreipti jokio dėmesio lygiai kaip ir į tai, kad jei bus padidinta minimali mėnesio alga, neišvengiamai daugės ir įmonių bankrotų bei bus mažinamas darbo vietų, etatų skaičius, daugės bedarbių. Galima ignoruoti ir faktą, jog arti 200 tūkstančių smulkiųjų ir vidutinių verslininkų, dirbančiųjų savarankiškai, įskaitytinai ir senoles, kukliai pritūpusias ant šaligatvio ties gausiai praeivių lankomomis vietomis ar turgeliuose ir prekiaujančias rankų darbo megztomis kojinėmis ar vaistažolėmis, grybais, uogomis, nuo 2025 m. gegužės atsiranda dar ir prievolė įsigyti naujos kartos skaitmenizuotą įrangą, be kurios nebus leidžiama nei turėti verslo, nei užsiimti individualia veikla, nei kukliai pritūpus pardavinėti miško uogas ar grybus. Ta nauja įranga bus privaloma, ji bus tokia: kiekvienas sandoris, pirkimas-pardavimas tuo pačiu momentu, kai jis įvykdomas, bus registruojamas Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemose. O tas reiškia labai paprastą dalyką: nebeliks galimybių slėpti pajamas. Mokesčius sumokėti teks ir taksistui, ir advokatui, ir kelis butus nuomojančiai senolei, ir korepetitoriui bei influncerei, pačiai save „įsidarbinusiai“ Facebook'o ar kitose socialinių tinklų platybėse.

Be to, jei neatitiksite kriterijų, jog užtikrinate asmenų su negalia teises į informacijos ir fizinės erdvės prienamumą, jums taip pat teks pasitraukti iš visų jūsų verslų ir veiklų jau nuo 2025 m. vidurio.

Todėl būtinai surenkite dar vieną didelį balių, dar vieną performansą, dar vieną video nusifilmuokite apie tai, kaip tolimoje užjūrio šalyje kartu su savo uošviene, draugais ir vaikais atšventėte „kuklią“ savo santuokos 1 ar daugiau metų sukaktį ar įamžinkite karjeros „sėkmę" Jums tapus iš eilinio darželio auklytės padėjėjo privačios mokyklėlės pedagogu ar „laisvo vėjo / trinkelių dėliojimo virtuozų UAB direktoriumi, sudegusio teatro aktore-gimnaste, viceministre su pavarde Kurvočkina, arba iškart klounu, gavusiu prezidento pareigas seriale apie veržimąsi tapti ES valstybe-nare" ir panašiai.

Šaltiniai:

⸎ 2024-08-19 Užimtumos tarnybos prie LR SADM pranešimas spaudai “Žvilgsnis į Kauno regioną: inovacijos, startuoliai, darbuotojų deficitas”, gauta 2024-08-19. Valstybės duomenų agentūra ir Lietuvos banko skaičiavimai, <https://www.lb.lt/lt/eap-naujausi-ekonominiai-rodikliai>, žr. 2024-08-28. Darbo rinkos rodiklių archyvas. <https://uzt.lt/darbo-rinka/darbo-rinkos-rodikliu-archyvas/285>, žr. 2024-08-28.

⸎⸎ 2024-05-16 pranešimas Eltai “Seimas pritarė darbo rinkos aktyvumą gerinančioms priemonėms”, <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/seimas-pritare-darbo-rinkos-aktyvuma-gerinancioms-priemonems-246750>, žr. 2024-08-28.

⸎⸎⸎ 2024-08-19 Užimtumos tarnybos prie LR SADM pranešimas spaudai “Žvilgsnis į Kauno regioną: inovacijos, startuoliai, darbuotojų deficitas”, gauta 2024-08-19.

///

ŠIANDIEN PENSIJĄ GAUNATE, BET RYTOJ JOS GALITE JAU IR NEBEGAUTI

2024-08-11

Be abejo, tai yra viena didžiausių gausaus būrio iš biudžeto lėšų išlaikomų asmenų Lietuvoje baimių: kad ateis tokia diena, kai pensijos ar išmokos, įprastos kompensacijos, privilegijos visiškai už dyką lankytis neblogos kokybės sveikatinimosi procedūrose ir gauti kompensuojamus vaistus nebegaus. Kiek mažesnė baimė yra susijusi su tuo, kad pensijos ar išmokos vėluos ar bus ženkliai sumažintos tuo pat metu, kai valstybėje bus sunkmetis ar augs infliacija, bus kitų nesklandumų, kt.

Taip jau buvo visai neseniai, per 2008-2012 m. Pasaulinę finansų krizę, kuri palietė ir Lietuvos žmones: pensijos ir net tos, kurios mokamos asmenims su negalia, vėluodavo, jas sumažino, sumažino ir valstybines pensijas, darbo netekusiųjų išmokas, apkarpyti buvo ir paramos šeimoms, auginančioms vaikus pinigai, valstybės tarnautojų, teisėjų atlyginimai ir pan. Tiesiog Lietuva, kaip valstybė, nebuvo didesnei krizei pasiruošusi deramu lygiu ir neturėjo būtinojo dydžio rezervo, kad finansiniai nepritekliai neužgriūtų ant silpniausiųjų visuomenės narių: senatvės pensininkų, asmenų su negalia, vaikų, bedarbių ir t.t.

Dar buvo išmoktos kelių karantinų 2020-2022 m. pamokos, kada visi suvokė tikrąją finansinių išteklių galią ir viešuosius pinigus ėmė elementariai vogti kas kaip sugebėjo ir ypač su vadinamųjų "čekiukų" už degalus klastojimo būdu. Be to, drąsiai imti kyšius nesidrovėjo net didmiesčių savivaldybių administracijų vadovai, kuriuos pričiupus, viešai paaiškinta, jog siekė išgelbėti savo šeimą, emigruoti už gausius grynųjų išteklius, kuriuos paprašė suinteresuotųjų asmenų sumesti vokeliuose tiesiai į asmeninę pašto dėžutę – visi prisimename Kauno miesto ir kitus panašius atvejus. Žinoma, įspūdingas ir atvejis, apie kurį skelbta šiomis dienomis, kai 2022 m. pradžioje žinoma Lietuvoje šeima pasiruošė tuo metu saugią kryptį už 250 tūkst. eurų avansą į Antikos laikų statinių fragmentais besididžiuojančią salą Egėjo jūroje netoli Atėnų. Būtent tuomet pensijų pinigai buvo vieni iš svarbiausiųjų, iš jų gyveno ir bedarbiai senjorų vaikai, ir į mokyklas, darželius nebegalintys dėl karantino nueiti anūkai. Todėl dabar tie 2020-2022 m. įvykiai eilinių Lietuvos piliečių ir arti 2 milijonų vaikų ir senatvės pensininkų sąmonėje įsirėžę pakankamai ryškiai, išvadas padarė ir mažas, ir jaunas, ir senas.

Taigi, žmonės išties rūpinasi reguliariai gaunamais pensijų ir kitų išmokų pinigais, aktyviai domisi, kaip gauti kuo didesnes tas pensijas ir priedus, pavyzdžiui, už apskaičiuotą dalyvumo lygį, kas anksčiau buvo vadinama specialiaisiais poreikiais.

Dalis senatvės pensininkų išmoko paimti pinigų ir užsienio valstybėse. Yra tokia galimybė, jei ES valstybėse, Norvegijoje, JK, keliose kitose valstybėse, kurios yra sudariusios reikiamas sutartis su Lietuva, gyvena senatvės pensininkų vaikai. Kai kurie sugeba imti pensijas dvi: Lietuvoje ir užsienyje. Tai atskiro rašinio tema, šiuo kartu apie tai išsamiau neinformuosime, nes ši žinia ir taip sparčiai plinta iš lūpų į lūpas ir senatvės pensininkai apie šią galimybę žino puikiai, aktyvūs šioje srityje ir jų vaikai, anūkai, suprantantys, jog jų senutė motina ar močiutė, senelis gali būti garantuotų ir reguliariai gaunamų už dyką pinigų darymo galimybė. Kadangi tie pinigai, paimami JK ar kitur, būna išties įspūdingo dydžio esamomis Lietuvos sąlygomis, tuo naudojasi visi, kas tik gali.

Tuo pat metu atsiranda ir dar vienas klausimas:

KODĖL KAI KURIE SENATVĖS PENSININKAI PRARADO PENSIJAS LIETUVOJE?

Tiesiog, pavyzdžiui, JK pradėjo siųsti „Sodrai“ Lietuvoje labai tikslius duomenis, kur ir kiek ilgai koks senatvės pensininkas gyveno JK. Kai kurie jų dar ir dirbo, gavo nemenkus atlyginimus jau būdami senatvės pensininkais ir nuvykę paviešėti pas vaikus ar anūkus į svečią šalį.

Žinia, kiekvieno asmens atvejis yra individualus, bet stabdomų mokėti pensijų atvejų, ko gero, daugės.

Verta konsultuotis pirmiausia „Sodroje“ ir nevengti pasitarti su tarnautojomis, atsakingomis už migraciją.

Esamu laiku labai vertinga informacija, surinkta ir pateikta <https://www.tv3.lt>, kad asmenys laiku susitvarkytų visus dokumentus ir bet kokios rūšies pensijos, išmokų neprarastų.

Štai, ši informacija:

Lietuvoje gali būti skiriamos kelių rūšių pensijos, t. y.: senatvės, šalpos, negalios, našlių, našlaičių ir valstybinės. Deja, turintys teisę į šias pensijas, gali ją prarasti.

Pavyzdžiui, senatvės pensija nėra mokama:

gyventojų registre panaikinus išmokos gavėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje duomenis arba išbraukus iš gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitos;

pateikus prašymą sustabdyti senatvės pensijos mokėjimą;

išmokos gavėjui persikėlus gyventi į užsienio valstybę ir nepateikus prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą;

užsienio valstybėje gyvenančiam išmokos gavėjui iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. laiku nepateikus dokumento, patvirtinančio, kad jis gyvena užsienio valstybėje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje.

O kada išmokama ar nutraukiama šalpos pensija? Šalpos senatvės pensiją gali gauti senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys, neįgiję minimalaus 15 metų stažo. Jeigu asmuo yra draudžiamas pensijų socialiniu draudimu, šalpos senatvės pensija nėra mokama.

Šalpos senatvės pensijos mokėjimas gali būti nutraukiamas šiais atvejais:

gyventojų registre panaikinus išmokos gavėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje duomenis arba išbraukus iš gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitos; išmokos gavėjui persikėlus gyventi į užsienio valstybę; išmokos gavėjui įgijus teisę į didesnę arba tokio paties dydžio pensiją / pensijas ar pensinio pobūdžio išmoką / išmokas Lietuvoje ar užsienyje, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas ar vienišo asmens išmokas;

jei išmokos gavėjas pradeda gauti pajamas, susijusias su darbo santykiais Lietuvoje ar užsienyje, ar tampa savarankiškai dirbančiu asmeniu Lietuvoje ar užsienyje;
jei išmokos gavėjas pradeda gauti pajamas, susijusias su darbo santykiais Lietuvoje ar užsienyje, ar tampa savarankiškai dirbančiu asmeniu Lietuvoje ar užsienyje; išmokos gavėjui paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą;

išmokos gavėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose;

išmokos gavėjui paskyrus priverčiamosios medicinos priemonę stacionarinio stebėjimo bendro, sustiprinto ar griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje arba paskyrus auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Negalios pensija – kas gauna ir kada nustoja mokėti?

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmenį pripažino nedarbingu ar iš dalies darbingu, t. y. netekus 45 proc. ar daugiau dalyvumo; asmuo turi minimalų stažą negalios pensijai gauti, kuris priklauso nuo amžiaus (pvz., 21 m. žmogui minimalus stažas yra 2 mėn., 50 m. žmogui – 10 metų ir t.t.). Negalios pensija nėra mokama šiais atvejais:

gyventojų registre panaikinus išmokos gavėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje duomenis arba išbraukus iš gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitos; pripažinus asmenį darbingu; pateikus prašymą sustabdyti negalios pensijos mokėjimą;

pasibaigus išmokos skyrimo terminui;

pradėjus gauti (išankstinę) senatvės pensiją ar senatvės pensiją asmeniui su negalia;

išmokos gavėjui persikėlus gyventi į užsienį ir nepateikus prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą;

pradėjus gauti (išankstinę) senatvės pensiją ar senatvės pensiją asmeniui su negalia; išmokos gavėjui persikėlus gyventi į užsienį ir nepateikus prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą;

užsienyje gyvenančiam išmokos gavėjui iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. laiku nepateikus dokumento, patvirtinančio, kad jis gyvena užsienyje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje.

„Sodra“ taip pat skelbia 2024-08-01: išmokų galite netekti išvykę gyventi į užsienį.

Kaip pranešama, dalis Lietuvos gyventojų yra išvykę gyventi arba dirbti į kitas valstybes, tačiau ne visi žino, kad persikėlę svetur, netenka teisės į kai kurias „Sodros“ paskirtas ir mokamas pensijas bei išmokas.

Pakeitę gyvenamąją vietą žmonės išsaugo teisę į Lietuvoje paskirtas socialinio draudimo pensijas. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios pensijos, kompensacijos ir išmokos, tokios kaip šalpos pensija ir kitos, yra skiriamos ir mokamos tik Lietuvoje gyvenantiems ir deklaravusiems gyvenamąją vietą asmenims.

Išmokos, kurios nesusijusios su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, mokamos tik Lietuvoje gyvenantiems žmonėms, o persikėlus gyventi į kitą valstybę jų mokėjimas nutraukiamas.

Pavyzdžiui, jei žmogus visą gyvenimą mokėjo socialinio draudimo įmokas ir įgijo ne mažesnį kaip 15 metų stažą, nustatytą senatvės pensijai, jis turi teisę gauti senatvės pensiją nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje gyvens.

Jei žmogus sulaukė senatvės pensijos amžiaus, bet neįgijo minimalaus 15 metų stažo socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, jam gali būti skirta šalpos senatvės pensija. Tai valstybės pagalba žmonėms, kurie neįgijo teisės į kitas pensines išmokas. Šia pagalba žmogus gali naudotis tol, kol gyvena Lietuvoje. Kai žmogus išvyksta iš Lietuvos, dėl išmokų skyrimo jis gali kreiptis toje valstybėje, kurioje gyvena.

Svarbu prisiminti, kad išvykstant nuolat gyventi į užsienį, turite deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos. Sugrįžus į Lietuvą ir vėl deklaravus savo gyvenamąją vietą čia, nutrauktų pensijų, išmokų ar kompensacijų mokėjimas bus atnaujintas, jei teisė į šias išmokas bus išlikusi.

Pensijos ir išmokos, kurios skiriamos ir mokamos tik Lietuvoje gyvenantiems asmenims yra šios:

šalpos senatvės pensija;
šalpos negalios pensija;
šalpos našlaičių pensija;
šalpos kompensacija motinoms, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė 5 ir daugiau vaikų;
šalpos kompensacija tėvams (įtėviams), kurie iki 1995 m. sausio 1 d. slaugė namuose vaikus invalidus;
vienišo asmens išmoka;
valstybinė mokslininkų pensija;
kompensacija už ypatingas darbo sąlygas;
transporto išlaidų kompensacija.

„Sodros“ paskirtų ir / ar mokamų pensijų ir išmokų mokėjimas nutraukiamas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo išvyko nuolat gyventi į užsienį, pirmos dienos. Pavyzdžiui, jei žmogus išvyks iš Lietuvos rugpjūčio 4 d., pensijos ar išmokos mokėjimas bus nutrauktas nuo rugsėjo 1 d.

Taigi, išvengti neramių minčių ir baimės, jog šiandien pensiją gaunate, bet rytoj jos galite jau ir nebegauti, galite. Tereikia žinoti esamas aplinkybes ir laiku susitvarkyti reikiamus dokumentus.

Parengta pasitelkus šiuos šaltinius:

Gaunate tokią pensiją? Nenustebkite, jeigu nustos ją mokėti: įvardijo priežastis 2024-08-10 17:00 / šaltinis: tv3.lt / aut. Deimantė Buslevičiūtė

<https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/gaunate-tokia-pensija-nenustebkite-jeigu-nustos-ja-moketi-ivardijo-priezastis-n1356753>, žr. 2024-08-11.

Šių „Sodros“ išmokų galite netekti išvykę gyventi į užsienį. 2024 m. rugpjūčio 1 d.

<https://www.sodra.lt/lt/naujienos/siu-sodros-ismoku-galite-netekti-isvyke-gyventi-i-uzsieni>, žr. 2024-08-11.

///

KAIP GAUTI KUO DAUGIAU DALINAMŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ, KOMPENSACIJŲ IR PASLAUGŲ?

ARBA: ČIUMPAM, GRIEBIAM, KAS DAR LIKO!

2024-07-29

KUR KREIPTIS, KĄ REIKIA ŽINOTI?

Medikų ar juristų, įvairių rangų tarnautojų paslaugų ieško vis mažiau LR nuolatinių gyventojų.

Mažiau ieškoma ir įtakingų svainių ar tetų užtarimo dėl vienos ar kitos privilegijos gavimo, pavyzdžiui, nuolatinio pabuvimo sanatorijose už dyką ar senatvės pensijos išsirūpinimo tokio dydžio, jog net nė vienos valandos iš viso nedirbusi ir absoliučiai jokių mokesčių per visą savo gyvenimą nemokėjusi ir nepasiligojusi žvitri senjorė iš valstybės biudžeto kas mėnesį paima virš tūkstančio eurų ir žino, kad kiekvienų metų sausio 1-ąją ir liepos 1-ąją jos gaunama ta suma didės ne mažiau nei penktadaliu, mat ji tinkamu laiku pas reikiamus įtaką turėjusius asmenis apiforminta kaip nuolatos gulinti ir bejėgė ligonė, nors iš tiesų savo prabangiuose apartamentuose kasdien išgėrusi butelį kokybiško šampano ir surūkiusi kubietišką cigarą, pasitiesusi kilimėlį šoka tvistą ir „čia-čia-čia“ taip, jog kaimynams gyvenantiems žemiau vienu aukštu nuolatos nuo lubų nukrenta liustrai prieš tai pasiūbavę 180 laipsnių amplitude.

Ką svarbu dar žinoti ir niekada to neužmiršti? Ogi tai, jog visi įstatymai, nutarimai, įsakymai, savivaldybių patvirtintos tvarkos ir paslaugų, paramos teikimo aprašai yra nuolatos keičiami, atnaujinami, kartais jie iš viso netenka galios, pakeičiami kitais teisės aktais ir juos lydinčiaisiais dokumentais, tvarkų aprašais, kt. Todėl domėtis turite patys ir ne pro šalį visada sužinoti, kaip vienas ar kitas, atrodytų, Jums naudingas įstatymas ar potvarkis, nutarimas realizuojamas praktikoje, ar jis iš viso įgyvendinamas.

O jei vis dar nesate asmuo su negalia ar senatvės pensininkas su nustatytais specialiaisiais poreikiais ir dalyvumo lygiu, bet jaučiatės itin pasiligojęs ir teisėtai galintis pretenduoti į asmens su negalia statusą, reikia žinoti ir dar daugiau, skaityti teisės aktus pačiam, o ne aklai tikėti ir pasitikėti, ką Jums pasakė artimieji, kaimynai, draugai ar net gydantis gydytojas ar slaugytojos padėjėja ligoninėje, kur tik ką Jums buvo atlikta sudėtinga chirurginė operacija. Teisės aktai kuriami, atnaujinami, keičiami taip sparčiai, jog apie jų buvimą ir galiojantį jų turinį, privalomas įgyvendinti nuostatas nežino net tie, kuriems tuose pačiuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ir nurodyta juos įgyvendinti, tai yra, vykdyti tiesiogiai.

Atsakingųjų už vykdymą aiškinimus girdėjome visi: lėšų tam nėra paskirta, žmonių gebančių tai atlikti nėra arba trūksta, arba jie patys tik ką tapo senatvės pensininkais, susirgo, kartais jie dar būna mokymuose ar tolimose šalyse „tobulinasi“, iš kur tinkamu lygiu „pasitobulinę“ taip niekada ir nebegrįžta ir suma sumarum Jūs ir vėl liekate be suteiktų paslaugų.

Todėl aukščiau minėto įsigaliojusio įstatymo 29 straipsnis neretai gali būti prilyginamas mokslinės fantastikos ar stebuklinės pasakos žanrui ir jis esamu metu yra toks:

„29 straipsnis. Finansinės pagalbos priemonės

Asmeniui su negalia įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos šios finansinės pagalbos priemonės:

1) socialinė piniginė parama – skiriama siekiant užtikrinti jo materialinės padėties garantijas;

2) tikslinės kompensacijos ir (ar) pensijos, ir (ar) išmokos – skiriamos siekiant jam kompensuoti dėl negalios netektas pajamas ir individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimo išlaidas;

3) lengvatos – teikiamos siekiant jam užtikrinti individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą tais atvejais, kai galimybių patenkinti jo poreikius kitomis pagalbos priemonėmis nėra.

Įsidarbinęs asmuo su negalia nepraranda jam paskirtos ir mokamos tikslinės kompensacijos ir (ar) socialinio draudimo negalios, netekto darbingumo ar invalidumo pensijos“.

Dar svarbu žinoti ir suprasti, kad tos Jums priklausančios finansinės pagalbos ir visų įmanomų priemonių laukia nesulaukia, pavyzdžiui, Jūsų sugyventinis ar net Jūsų vaikai, anūkai, bet tik ne Jūs, kadangi Jums jų nereikia iš viso. Todėl turite žinoti, jog esamu metu nebėra NDNT prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kur Jūsų kaimynas ar draugė susitvarkė reikalus ir negali atsidžiaugti gautomis privilegijomis. Dabar tai jau yra Agentūra, trumpinys ANTAA, visas pavadinimas yra toks: Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Išliko teritoriniai skyriai, ANTAA paprastai yra ten pat, kur buvo ankstesnieji NDNT teritoriniai skyriai. Ten nuvykus galima pateikti prašymus, kitus dokumentus.

Taigi, „pagalbos koordinavimas skiriamas asmenims, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios vertinimo ir duoda sutikimą, kad jiems būtų teikiamas pagalbos koordinavimas. Jeigu asmuo nesutinka, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, Agentūra organizuoja tik negalios vertinimą. Pagalbos koordinavimo asmeniui su negalia skyrimo, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliotos įstaigos vadovas“ (LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo NR. I-2044 pakeitimo įstatymo 32 str. 1 d.).

KAS ITIN SVARBU ESAMU METU?

Privalote nuodugniai susipažinti su LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo NR. I-2044 pakeitimo įstatymo 2 straipsniu. Taip įgysite supratimą, kaip vyksta viskas dabar, kai nuo metų pradžios paskelbta, jog reformuojama visa su asmenimis su negalia susijusi paslaugų sistema, kt. Nurodytasis 2 straipsnis esamu metu yra toks:

2 straipsnis. Teisių ir garantijų išsaugojimas

Jeigu asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis ir (ar) specialieji poreikiai, kiti įstatymai nustato palankesnį teisinį reguliavimą, taikomi kiti (palankesni) įstatymai.
Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, nustatytas poreikis galioja iki nustatyto specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio termino pabaigos.
Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis, nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis galioja iki nustatyto termino pabaigos.
Neįgalių asmenų automobilio statymo kortelės, kurios iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo išduotos asmenims su negalia, galioja iki neįgalių asmenų automobilio statymo kortelės galiojimo termino pabaigos.
Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus, dalyvumo lygis jų rašytiniu prašymu nustatomas remiantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduotais neįgaliojo pažymėjimais.
Siekiant išsaugoti asmenų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, teises, numatomas šiems asmenims nustatyto specialiųjų poreikių lygio prilyginimo dalyvumo lygiui pereinamasis laikotarpis – nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Asmenų rašytiniu prašymu, remdamasi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduotais neįgaliojo pažymėjimais, Agentūra nustato:

1) 15 procentų dalyvumo lygį – asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;

2) 40 procentų dalyvumo lygį – asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

Jeigu šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti asmenys nesutinka su šio straipsnio 5 ir (ar) 6 dalyje nurodytu dalyvumo lygiu, nustatytu remiantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduotais neįgaliojo pažymėjimaisir jų rašytiniais prašymais, jie turi teisę kreiptis į Agentūrą dėl dalyvumo lygio nustatymo.

DALYVUMO LYGIS – NAUJAS TERMINAS IR VISKAS PAKINTA, AR VIS TIK VISKAS LIEKA TAIP PAT?

Atsakymas į trečiąjį klausimą yra ir taip, ir ne.

Būtina susipažinti su LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. A1-10 „Dėl asmenų, kuriems iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas darbingumo lygis, specialiųjų poreikių lygis, teisių išsaugojimo įgyvendinimo“.

Nurodytajame įsakyme svarbu štai kas:

„1.1. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys, pageidaujantys, kad jiems būtų nustatytas dalyvumo lygis, ir Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyti asmenys, pageidaujantys, kad jiems nustatytas specialiųjų poreikių lygis pereinamuoju laikotarpiu – nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. būtų prilygintas dalyvumo lygiui, gali Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas Nr. 1) 13 punkte nurodytais būdais kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) dėl dalyvumo lygio nustatymo ir pateikti Aprašo Nr. 1 14.1 papunktyje nurodytą prašymą (toliau – prašymas), Aprašo Nr. 1 14.2, 14.3.9 ir 14.3.10 papunkčiuose nurodytus dokumentus ir iki Įstatymo įsigaliojimo dienos išduotą galiojantį neįgaliojo pažymėjimą.

1.2. Agentūra per 20 darbo dienų nuo šio įsakymo 1.1 papunktyje nurodyto prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl dalyvumo lygio ir Aprašo Nr. 1. (...)

1 papunktyje nustatyta tvarka asmeniui išduoda arba išsiunčia sprendimą dėl asmens dalyvumo lygio (dokumento nuorašą (kopiją) ir asmens su negalia pažymėjimą".

TAI JAU VISKAS, KĄ PRIVALU ŽINOTI ESAMU METU, AR DAR KAS SVARBU?

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas Nr. 1), – štai, kas svarbu. Susiraskite šį teisės aktą, jis laisvai prieinamas internetu. Nuolatos stebėkite, kaip kinta Aprašas Nr. 1 ir kiek tai svarbu Jums. O jei manote, jog Jums reikalingas ir pagalbos suteikimas, pirmiausia susipažinkite su Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo 3 priedu „INDIVIDUALIOS PAGALBOS POREIKIO KLAUSIMYNAS“. Perskaitę ir įsisavinę Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo 1 priedą „BAZINIO DALYVUMO KRITERIJAI“ nusikratysite nesveiko pavydo ir streso pertekliaus, kad Jūsų žinoma senjorė Ona neaišku kodėl gyvena geriau, o Jūs, Jūsų draugė Zosė ir sugyventinis Juozas – deja, ne. Apie tai išsamiau skaitykite čia: KODĖL SENJORAI JONAS IR ONA NUSIPELNĖ GYVENTI GERIAU, O ZOSĖ SU JUOZU – NE? <https://www.leidinyssau.lt/info>, žr. 2024-07-21.

KAS TOLIAU?

Perskaitėte, susipažinote, įsisavinote. Gerai būtų, jei turėtumėte su kuo pasitarti, kas lygiai kaip ir Jūs turėtų susitvarkyti dokumentus per tą pereinamąjį laikotarpį iki 2027 m. gruodžio 31 d.

Jums reikia kreiptis į ANTAA. Pakanka su savimi turėti galiojantį asmens dokumentą, įrodantį, jog esate LR pilietis. Yra sukurtos patogios ir paprastos užpildyti PRAŠYMO PRILYGINTI NEGALIĄ formos. Kreiptis galite į bet kurį teritorinį ANTAA skyrių. Taip pat viską galima atlikti internetu. Be to, netikslinga vengti pasiskambinti telefonu į ANTAA ir pasikonsultuoti pačiam.

Dabar, 2024-ųjų vasarą, itin paranku savarankiškai viską įvertinti, turėti galvoje, jog nuo 2025 m. vidurio LR Vyriausybė, visos LR savivaldybės įpareigotos vykdyti dar ir susijusius ES teisės aktus, tai yra, numatoma pritaikyti aplinką žmonėms su negalia, pagyvenusiems ir kitiems sveikatos ar fizinių sunkumų turintiems asmenims, todėl į Lietuvos teisę 2022 m. perkelta ES Prieinamumo direktyva. Ji numato pareigą tiek viešajam sektoriui, tiek verslui gerinti prieigą prie pagrindinių gaminių ir paslaugų, kad visi visuomenės nariai būtų savarankiškesni ir galėtų visapusiškai bei veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiomis sąlygomis su kitais asmenimis. Pokyčiam numatytas pereinamasis laikotarpis. Įstatymo nuostatos pradės veikti 2025 m. birželio 28 d. Išsamiau rasite čia:

<https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/ministre-m-navickiene-dziaugiuosi-verslais-kurie-pritaiko-aplinka-ir-paslaugas-zmonems-su-negalia>, žr. 2023-12-28.

Žinoma, gudresnieji jau pasirūpino apsigyventi tose ES valstybėse, kur ši direktyva jau pritaikyta praktiškai, kur silpnesnieji ir mažiau galimybių turintieji visuomenės nariai gauna didesnes išmokas, kompensacijas, aplinkos infrastruktūra pritaikyta asmenims su negalia, patikimos ir reikiamos informacijos prieiga bei kokybiškos paslaugos užtikrintos visiems. Lietuva ir šioje srityje atsiliko.

Jei nusprendėte likti Lietuvoje ir tenkintis kuklesnėmis pragyvenimo sąlygomis ir abejotinos kokybės paslaugomis, išties nuolatos savarankiškai gilinkitės, kaip kinta aukščiau nurodytas įstatymas, taip pat kai kurie ministrų įsakymai kuo Jums svarbūs ir neužmirškite, jog Aprašas Nr. 1 nuolatos kinta taip pat, lygiai kaip ir kompensuojamųjų vaistų sąrašas, jų kainos bei iš Ligonių kasų apmokamos arba ne paslaugos.

S. ARBA KĄ SAKO VALDŽIA?

Kai kam numatyta paprastesnė ir greitesnė negalios nustatymo procedūra.

„Taip pat naujai reglamentuota, kad tais atvejais, kai vertinamas senatvės pensijos amžių sukakusio asmens, kuris yra laikinai nedarbingas ir turi nedarbingumo pažymėjimą, dalyvumo lygis, sprendimas dėl dalyvumo lygio tokiam asmeniui būtų priimtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Šiuo metu numatyta, jog sprendimas turi būti priimamas per 20 darbo dienų“, – informavo šių metų vidurvasarį Valdžia. Išsamiau rasite čia: .

<https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos-1/daliai-zmoniu-paprastesne-ir-greitesne-negalios-nustatymo-procedura/>.

O KĄ MANOTE JŪS?

Gal netyčia pastebėjote, jog Lietuvoje ieškoma informacijos apie tai, kaip gauti dar ir dar nors kažką už dyką bei kur dar kažkas kažką dalina nemokamai, kaip nusilpusio protelio savo vaiką ar nukvakusį anūką, anūkę padaryti mokslo magistre ir įtaisyti pabūti viceministre, ministre ar bent jau Europaralamentare, kai taps senatvės pensijos amžiaus ir bus pasiekusi visiško idiotizmo lygį, o ne apie tai, kaip išties nesirgti, neparazituoti, nesimuliuoti ligų, nubūti aferistu-prichvatizatoriumi, visiškai ne apie tai, kas yra darbas ir kodėl jis žmogų puošia. Lietuva nebeturi ko dalinti už dyką, naujai įvažiavusieji, įbėgusieji, atropojusieji iš kažkur, neras čia nei pieno upių, nei sūrio krantų, nei mėlynakių geltonkasių gražuolių, nes jos net ir tos, kurioms virš 85 metų, seniai išgraibstytos ir išvykusios į realiai gerovės vietas nepalikdamos niekam savo naujųjų adresų.

///

KODĖL SENJORAI JONAS IR ONA NUSIPELNĖ GYVENTI GERIAU, O ZOSĖ SU JUOZU – NE?

2024-07-21

Į ŠITĄ KLAUSIMĄ DAŽNAI ATSAKINĖJA „SODRA“ IR ĮVAIRIŲ PARTIJŲ NARIAI BEI SEIMŪNAI, ASMENYS, NORINTIEJI TAPTI PREZIDENTAIS, IR ĮVAIRIŲ LYGIŲ VALDININKAI, TARNAUTOJAI, KAI VIENI AR KITI RINKIMAI JIEMS LIPA ANT KULNŲ. TIK ŽMONĖS KAIP NIEKO NESUPRATO, TAIP IR NESUPRANTA IKI ŠIOL, NORS VIEŠAI SKELBIAMA, KAD ESAME PASIEKĘ ŽINIŲ EKONOMIKOS PROVERŽĮ IR GYVENAME SENIAI PROGRESO STADIJOS INFORMACINĖJE VISUOMENĖJE, KURIOJE DOMINUOJA VIENARAGIAI IR STARTUOLIAI, INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS NAUJAUSIŲJŲ MODIFIKACIJŲ IR ITIN AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS ERUDITAI BEI FINANSITAI, GEBANTYS IŠ ANKSTO PASAKYTI, KOKĮ GEROVĖS LYGĮ LIETUVA PASIEKS IKI 2030-ųjų NET TUO ATVEJU, JEI VIS DĖLTO SUSPROGS ASTRAVO ATOMINĖ JĖGAINĖ JAU ŠIAIS METAIS IR VISĄ ESAMĄ LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJĄ APNIKS NAUJOS MODIFIKACIJOS VIRUSAI, NUO KURIŲ SKIEPAI VIS DAR NEIŠRASTI. NEŽIŪRINT VISO TO, DIDELĖS INFORMACIJOS SPRAGOS VISUOMENĖS NARIŲ TARPE PLAČIĄJA PRASME YRA BŪTENT ŠIUO METU IR PIRMIAUSIA ŠIAIS KLAUSIMAIS:

(1) KUR REIKIA EITI TŲ DIDESNIŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ GAUTI, Į KĄ KONKREČIAI KREIPTIS?

(2) KĄ DABAR DARYTI, KOKIA LIGA SUSIRGTI IR KOKIĄ CHIRURGINĘ OPERACIJĄ PASIDARYTI IR NUO KADA JAU GALIMA APISMESTI, JOG PRARADAI ATMINTĮ, NIEKO NEMATAI, NEGIRDI, NERETAI NET DIENOS ŠVIESOJE REGI BALTUS ARKLIUS SAVO DAUGIABUČIO NAMO LAIPTINĖJE AR SODYBOJE, NUOSAVAME NAME IR, BE TO, IŠ VISO MAŽAI VAIKŠTAI, VIEN TIK GULI LOVOJE, ESI PARALYŽUOTAS, UŽ KĄ GALI GAUTI KAS MĖNESĮ PAPILDOMUS BEVEIK 500 EURŲ IR DAR MAŽIAUSIAI DU-TRIS BEVEIK NEMOKAMAI TAU PATARNAUJANČIUS IR VISUS NORUS VYKDANČIUS ŽMONES, ATEINANČIUS TIESIAI Į TAVO NAMUS SU MADINGŲ DEFICITINIŲ VAISTŲ RECEPTAIS, ATLIEKANČIUS TAU ASMENINĘ HIGIENĄ, NET SEKANČIUS TAU PASAKAS, GROJANČIUS SU ARFA AR BALALAIKA IR ŠVARIAI IŠMAZGOJANČIUS KAMBARIO GRINDIS, BUTO LANGUS BEI ATVEŽANČIUS ŠILTO MAISTO UŽ DYKĄ;

(3) KAIP NEAPSIGĖDINTI, KAD NELIKTUMEI KAM REIKIA PER MAŽAI GRYNŲJŲ PADAVĘS, LAIKU NESIKREIPĘS KAŽKUR, O IŠ TIESŲ, KADA TAI REIKIA DARYTI, NIEKAS NEŽINO. O TAS REIŠKIA, JOG DIDESNĖS PENSIJOS IR ĮVAIRIŲ PRIEDŲ PINIGAIS IR PASLAUGŲ BEI NEMOKAMŲ DANTŲ PROTEZŲ IR SĄNARIŲ LIKSI NEGAVĘS; ANŪKĖ TAVO NEBETURĖS UŽ KĄ PER METUS PO TRIS, KETURIS KARTUS POILSIAUTI ISPANIJOJE IR TAILANDE, O DUKTĖ AR SŪNUS VIS DĖLTO PRIVALĖS PRADĖTI DIRBTI IR PIRMĄ KARTĄ TAI PADARYS SULAUKĘ 50-55 METŲ AMŽIAUS, NES IKI TOL GYVENO IŠ DALINAMŲ JIEMS PAŠALPŲ IR TAVO SENATVĖS PENSIJOS BEI TAVO ASMENINIŲ SANTAUPŲ;

(4) KADANGI MEDIKAI IŠ VISO PRARADO AR BEVEIK PRARADO BET KOKIĄ ĮTAKĄ ŠITŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ PERDALINIMO IR DISPONAVIMO ITIN VERTINGA INFORMACIJA REIKALUOSE, NIEKO NEBEPASAKO NĖ UŽ DOSNIAS DOVANAS IR NET JŲ ARTIMI GIMINĖS NEBESIDALINA TAIP SVARBIA INFORMACIJA APIE VALDIŠKŲ PINIGŲ PASIĖMIMO DIDELIAIS KIEKIAIS BŪDUS IR KELIUS, O IŠ TAVĘS ATĖMĖ INTERNETĄ, MELUODAMI, KAD PERDEGĖ 5G RYŠYS PAS KAIMYNĄ IR JIS NEBEDUODA TAU VELTUI JUNGTIS Į INTERNETO TINKLĄ; TELEVIZORIŲ TAU ATJUNGĖ, NES VAIKAI MELAVO, JOG SUMOKA UŽ TAVE VISAS SĄSKAITAS, TAČIAU TO NEDARO JAU ANTRI METAI, O TELEFONAS TAVO SU NUSĖDUSIA BATERIJA IR NIEKO NEBEGIRDI, KAI PASKAMBINUSI BUVUSI KOLEGĖ MĖGINA IŠAIŠKINTI, KUR VIS DĖLTO DAR KAŽKĄ KAŽKAS DALINA UŽ DYKĄ; RADIJO RYŠYS PRASTAS, TURI TIK MUZIKĄ TRANSLIUOJANČIUS KANALUS, NES VISKĄ, KAS YRA INFORMACIJA RADIJO BANGOMIS, NUMUŠA NELEGALIAI RUSIŠKŲ RADIJO STOČIŲ BESIKLAUSANTIS KAIMYNAS FEDIA. KITI KAIMYNAI NIEKO NEŽINO KAIP IR TU, NES DAUGUMA NĖ NESUPRANTA LIETUVIŲ KALBOS IR NEMOKA NEI RAŠYTI, NEI SKAITYTI, O VIENINTELĖ SKAITYTI MOKANTI KAIMYNĖ IRGI NIEKO TAU NEPASAKO, NES NUOLATOS YRA GIRTA, O KAI MAŽIAU GIRTA, TAVE APGAUDINĖJA, NES TENORI IŠKAULYTI TAVO PINIGŲ KONTARBANDINIAMS RŪKALAMS IR NAMIE VAROMAM „SAMAGONUI“ NUSIPIRKTI. TAIGI, TOKIOJE APLINKOJE NEŽINAI, KUR GAUTI NORS KOKIĄ SKIAUTĘ POPIERIAUS SU NEKLAIDINANČIA INFORMACIJA, KUR BŪTŲ TAU AIŠKIAI NUPIEŠTAS MARŠRUTAS, KUR TURI EITI TŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ GAUTI, KAIP JŲ REIKIA PAPRAŠYTI IR TUO PAČIU VAIDINTI, KAD NEGALI VAIKŠČIOTI IR ESI SU JUDĖJIMO NEGALIA IR KITAIS RIMTAIS SVEIKATOS, PROTINIŲ GEBĖJIMŲ BEI ORIENTACIJOS ERDVĖJE, LAIKE SUTRIKIMAIS;

(5) KUR RASTI TAU IŠRŪPINANTĮ VISAS PRIVILEGIJAS IR VALDIŠKŲ PINIGŲ KUO DAUGIAU ASMENĮ, KAD JAM NIEKO NEREIKĖTŲ MOKĖTI UŽ SUTEIKTAS PASLAUGAS IR BŪTINĄ INFORMACIJĄ, NES TAVO SUGYVENTINĖ, VAIKAI IR ANŪKAI SENIAI JAU NEBEADEKVATŪS IR VISKĄ, KĄ TURĖJAI SAVO BANKO SĄSKAITOSE SENIAI IŠLEIDO PENKIEMS METAMS Į PRIEKĮ, O ŽINODAMI, KAD ESI BE PINIGŲ, NĖ NEBEATSIMENA TAVO GYVENAMOS VIETOS ADRESO, KUR ANKSČIAU ATVYKDAVO UŽ TAVO SĄSKAITĄ PALĖBAUTI BRANGIAUSIUOSE RESTORANUOSE IR IŠSIVEŽTI IŠ TAVĘS VISUS GRYNUOSIUS, KIEK TIK JŲ TURĖJAI Į VADINAMAS KOJINES SUSIKIŠĘS IR PAMELAVĘ, KAD UŽ TAS DIDELES GRYNŲJŲ SUMAS TAU ATVEŠ NUPIRKĘ NAUJĄ MODERNŲ TELEVIZORIŲ IŠ KURIO EKRANO EGZOTINĖ GRAŽUOLĖ HOLOGRAMOS PAVIDALU NUŽENGS TIESIAI TAU ANT SOFOS IR TU GALĖSI JĄ PAČIUPINĖTI;

(6) INFORMACIJOS TRŪKUMO SRITIS GALIMA VARDINTI BE GALO IR BE KRAŠTO, BET VISI JAU YRA SUŽINOJĘ, KAD TIKSLI INFORMACIJA YRA LABAI BRANGI IR JĄ TURINTIEJI NEDALINA JOS UŽ DYKĄ, TODĖL TELIEKA DŽIAUGTIS TAIS INFORMACIJOS TRUPINIAIS, KURIE BUVO PABARSTYTI NUO VADINAMOJO RINKIMŲ VAJŲ, BALIŲ IR FESTIVALIŲ STALO PASKUTINIUOJU LAIKOTARPIU. PUBLIKUOJAME IŠ TŲ „TRUPINIŲ“ KAI KĄ ŽEMIAU:

ELTA 2024-07-02 paskelbė, jog tikimasi, kad “negalios reformos neištiks švietimo pertvarkos likimas”, o <https://www.diena.lt> tą pačią dieną informavo: „šalies vadovas su socialinės apsaugos ir darbo ministru Vytautu Šilinsku aptarė problemą, kad reformos tikslai gali būti nepasiekti dėl netinkamo įgyvendinimo, tad artimiausiu metu planuojamos korekcijos šiuo klausimu“. „Žinių radijas“ 2024-07-02 transliavo tą patį, viešino informaciją negalios reformos tema. ELTA 2024-07-02dar priminė, kad 2024 m. pradžioje įsigaliojo negalios ir darbingumo nustatymo tvarkos pakeitimai ir pradedama šią paslaugą teikusių įstaigų reorganizacija. Šiais pakeitimais siekta labiau atsižvelgti į individualius asmens poreikius ir suteikti pagalbą, kuri leistų dalyvauti visose asmeninio ir visuomeninio gyvenimo srityse. Taip pat sumažinta medicininių kriterijų įtaka, taip supaprastinus negalios nustatymo procesą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigė, įvykdžius reformą visoms amžiaus grupėms turėtų būti bendri medicininiai kriterijai, atsiras mobilios komandos, kurios vyks į asmens gyvenamąją vietą ir įvertins individualios pagalbos poreikį. Su nauju įstatymu keičiasi ir su negalia susiję terminai. Anksčiau vartotos sąvokas „neįgalusis“, „darbingumo lygis“, „specialieji poreikiai“ nuo 2024-jų keičiamos į „asmuo, turintis negalią“, „dalyvumo lygis“, „individualios pagalbos poreikiai“. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) buvo reorganizuota į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTAA). Ši agentūra atsakinga už negalios vertinimą, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymą, pagrindinių paslaugų ir pagalbos žmonėms su negalia teikimą bei kitas susijusias funkcijas.

Įdomu tas, jog esamu metu Lietuvoje tik 34 proc. asmenų su negalia pasinaudoja socialinės įtraukties priemonėmis, o tai reiškia, jog vienų ar kitų privilegijų gauna tik kas trečias asmuo iš 221 tūkst. žmonių su negalia, tai yra, vadinamųjų “laimingųjų” yra apie 75 tūkstančiai, likusieji tiesiog palikti vėpsoti ir nieko nežinoti, arba žinoti, bet nieko negalėti. ELTA dar paviešino ir priminė, jog „kasmet negalia pirmą kartą nustatoma apie 23 tūkst. asmenų, o daugiausia darbingo amžiaus žmonių turi vidutinę negalią (46 proc.)“, kas Redakcijos skaičiavimu, apytiksliai yra 70 tūkstančių asmenų, iš kurių geriausiu atveju darbą turi tik kas trečias ir tų dirbančiųjų, tikėtina, jų yra apie virš 20 tūkstančių asmenų, jų tarpe vyrauja pasiėmusieji verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymas bei tie, kurių darbas sezoninis, kas reiškia, jog, deja, jei jie ką ir uždirba, visa tai pradingsta toje pačioje „Sodroje“ ir VMI mokesčių pavidalu, o jei kas ir lieka, nukeliauja paremti, kaip nebūtų keista, tų neįgalių asmenų išlaikomiems niekur neregistruotiems alkoholikams, azartiniams lošėjams su priklausomybėmis, narkomanams, jų vaikams, infekuotiems ŽIV ar supuvusiems nuo venerinių ligų kur nors didelio festivalio palapinėje ar Tailando keistuolių kabarete.

Kaip elgtis neįgaliajam, sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus,

skelbėme 2023-08-29/30, kai į pateiktus Redakcijos „Padėkime sau‘19“ klausimus atsakė LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri esamu metu jau pertvarkyta į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (ANTAA). Primename beveik prieš metus pateiktus atsakymus:

Klausimas: Pateikite komentarus apie tai, kur turi kreiptis asmenys, kurie turi nustatytą neįgalumo lygį ir išeina į senatvės pensiją, jiems paskiriama senatvės, o ne neįgalumo pensija, nes ši yra didesnė, ar tokiu atveju tie asmenys gali gauti kokį dokumentą, patvirtinantį, jog jie yra neįgalūs? Jei taip, kokia yra tvarka?

Atsakymas: Tiems asmenims, kuriems buvo nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, sukakus senatvės pensijos amžių, darbingumo lygis prilyginamas specialiųjų poreikių lygiui - 1) didelių specialiųjų poreikių lygiui – jei iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 0–30 procentų darbingumo lygis; 2) vidutinių specialiųjų poreikių lygiui – jei iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 35–55 procentų darbingumo lygis.

Dėl darbingumo lygio prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui sukakus senatvės pensijos amžių, žmogus turi kreiptis į ANTAA ir pateikti prašymą. ANTAA, atlikusi prilyginimą, išduos neįgaliojo pažymėjimą ir žmogus turės teisę naudotis dėl negalios jam priklausančiomis lengvatomis.

Klausimas: Ką daryti tiems asmenims, kurie yra neįgalūs, pasirinko senatvės pensiją, o ne neįgalumo, niekur nesikreipė ir prarado neįgaliojo statusą? Kur jiems kreiptis, jei reikiamų dokumentų nesusitvarkė reikiamu laiku ir prarado neįgaliojo statusą kartu su privilegijomis, pavyzdžiui, teisę į pigesnius viešojo transporto bilietus ir kt.?

Atsakymas: Ir šiuo atveju asmuo turėtų kreiptis į ANTAA ir pateikti prašymą iki senatvės sukakties dienos nustatytą darbingumo lygį prilyginti specialiųjų poreikių lygiui.

ANTAA taip pat pateikė atsakymus:

Darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos.

Kai žmogus sukanka senatvės pensijos amžių, baigia galioti ir jam nustatyto darbingumo lygio terminas. Tačiau iki pensijos turėtas darbingumo lygis gali būti neterminuotai nustatytas (prilygintas) specialiųjų poreikių lygis ir išduotas neįgaliojo pažymėjimas. Taip neprarandamas neįgaliojo statusas.

Norint, kad būtų atliktas iki pensijos turėtas darbingumo lygio prilyginimas specialiųjų poreikių lygiui, asmuo, sukakęs senatvės pensijos amžių, ANTAA turi pateikti:

prašymą nustatyti specialiųjų poreikių lygį,
asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą,
nuotrauką skaitmeninėje laikmenoje, jei asmuo nesutinka, kad jo veido atvaizdas būtų paimti iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro.

Asmens nuotrauka skaitmeninėje laikmenoje turi atitikti nuotraukų asmens dokumentams reikalavimus ir būti pateikta JPG formatu (vaizdo parametrai: rezoliucija ‒ 300 dpi, matmenys ‒ 295 x 380 taškų, rekomenduojami spalvos parametrai ‒ nespalvota („Greyscale“).

Jei asmeniui buvo nustatytas 0–30 proc. darbingumo lygis, nustatomas didelių specialiųjų poreikių lygis, jei 35–55 proc. – vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Jei nustatomas 60–100 proc. darbingumo lygis, asmuo neįgaliojo statuso neįgyja, taigi ir prilyginimas specialiųjų poreikių lygiui neatliekamas.

Asmuo dėl turėto darbingumo lygio prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui kreiptis gali bet kada po senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, net ir praėjus keletui metų.

2024-07-20 buvo viešai pažadėta: „Senjorai su negalia sulauks pensijų padidėjimo“, atkartota 2024-07-10 „Sodros“ informacija:

Liepos 9 d. pradėtos mokėti socialinio draudimo pensijos – jos pasiekia gavėjus pagal įprastą grafiką, priklausomai nuo to, kuriame mieste žmogus gyvena ir kokį pensijos gavimo būdą yra pasirinkęs. Liepą padidintų pensijų sulauks senjorai su negalia, kuriems šiemet nustatytas 70-100 proc. netektas dalyvumas.

Pensijų padidinimas negalią turintiems senjorams – nuo šių metų sausio 1 d. pradėtos įgyvendinti negalios reformos dalis. Dėl didesnių pensijų mokėjimo nereikia kreiptis į „Sodrą“. Senatvės pensijos žmonėms su negalia apskaičiuojamos ir pradedamos mokėti be asmens prašymo, remiantis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros perduotais duomenimis apie nustatytą netektą dalyvumą.

Kiekvienam gavėjui padidėjusi pensija apskaičiuojama individualiai, priklausomai nuo netekto dalyvumo lygio ir senatvės pensijos dydžio. Keičiasi ir pensijos pavadinimas. Senjorai, kuriems nuo šių metų sausio 1 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustato 70-100 proc. netektą dalyvumą, nuo šiol gaus senatvės pensiją asmeniui su negalia.

Šių pensijų gavėjams siunčiami pranešimai asmeninėse „Sodros“ paskyrose www.sodra.lt/gyventojui ir registruoti laiškai, kuriuose nurodoma, koks bus jų senatvės pensijos asmeniui su negalia dydis.

Kada bus mokamos padidintos senatvės pensijos asmenims su negalia?

Senatvės pensijos asmenims su negalia pradedamos mokėti liepą. Dauguma gavėjų jas gaus pagal įprastą pensijų mokėjimo grafiką.

Kad pensijų apskaičiavimo ir skyrimo procesas vyktų sklandžiai, vykdoma daug programinės įrangos kūrimo ir testavimo darbų. Todėl nedidelė dalis gavėjų gali sulaukti padidintos pensijos ne kartu su pagrindiniu pensijų mokėjimu, o atskiru mokėjimu, kuris bus įvykdytas iki liepos mėnesio pabaigos. Tai reiškia, kad įprastą pensijos mokėjimo dieną šie gavėjai sulauks ankstesnio dydžio pensijos, o iki liepos pabaigos jiems bus išmokėta pensijos nepriemoka už liepos mėnesį.

Kartu visiems senatvės pensijų asmenims su negalia gavėjams bus išmokėta nuo dalyvumo lygio nustatymo datos (po šių metų sausio 1 d.) susidariusi nepriemoka. Pavyzdžiui, negalią turintis pensininkas šių metų balandį kreipėsi į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą ir jam buvo nustatytas didesnis nei 70 proc. netekto dalyvumo lygis. Liepą pensininkas gaus priklausomai nuo jo dalyvumo lygio padidintą senatvės pensiją, kartu su nepriemoka už tris mėnesius (nuo balandžio iki birželio).

Svarbu – liepą padidintų pensijų sulauks tie senjorai, kuriems didesnis nei 70 proc. netektas dalyvumas buvo nustatytas iki birželio 30 d. Jei netekto dalyvumo lygis nustatytas liepos mėnesį, padidinta pensija bus mokama nuo rugpjūčio.

Dalis gavėjų gali nepajusti pensijų padidėjimo

Dalies gavėjų pensijos gali nepadidėti arba padidėti nežymiai. Tai mažiausias pensijas gaunantys žmonės, kuriems mokamos mažiausių pensijų priemokos.

Turinčiųjų būtinąjį stažą visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2024 metais jis siekia 446 eurus. Jei būtinojo stažo žmogus nesukaupė, primokama mažiau. Tuomet priemokos dydis priklauso nuo turimo ir būtinojo stažo santykio.

Pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos – už praėjusį, įvertinus visų praeitą mėnesį gautų pensijų ir išmokų dydžius.

Pavyzdžiui, gyventojo, turinčio būtinąjį stažą, senatvės pensija šiais metais siekė 360 eurų ir buvo mažesnė nei 446 eurų, tad jis gaudavo ir 86 eurų priemoką mažų pensijų gavėjams. Visa žmogaus gaunama suma buvo 446 eurai.

Nuo liepos žmogaus su negalia pensija padidės ir sieks apie 420 eurų. Žmogus toliau gaus priemoką – 26 eurus – kad visa jo gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 446 eurai, tačiau jo kas mėnesį gaunama suma nepadidės.

Ką svarbu žinoti negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensijų gavėjams

Dalis senjorų, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra šiemet nustatė 70 procentų ir didesnį netekto dalyvumo lygį, toliau gauna negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensijas ir nėra kreipęsi dėl senatvės pensijos skyrimo. Taip yra dėl to, kad sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus žmogui mokama palankesnio dydžio pensija, tačiau negalima gauti dviejų – negalios (netekto darbingumo, invalidumo) ir senatvės – pensijų vienu metu.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijų skaičiavimo pokyčiai senjorams su negalia taikomi tik senatvės pensijų gavėjams, bet netaikomi netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams. Todėl žmonės, kuriems po šių metų sausio 1 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustatė 70-100 proc. netekto dalyvumo lygį ir kurie niekada nebuvo pateikę prašymo dėl senatvės pensijos skyrimo, gali tai padaryti dabar.

Prašymą dėl senatvės pensijos skyrimo galima pateikti prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui arba apsilankius bet kuriame „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje, taip pat atsiųsti paštu, pridedant patvirtintą asmens dokumento kopiją.

Parengta pagal:

<https://m.alytusplius.lt/naujienos/senjorai-su-negalia-sulauks-pensiju-padidejimo-ka-svarbu-zinoti>;

<https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/i-segaloviciene-prezidentas-tikisi-kad-negalios-reformos-neistiks-svietimo-pertvarkos-likimas-1181434#comment-5313411>;

<https://www.leidinyssau.lt/skelbimai/zinoti-svarbu/162-kaip-elgtis-neigaliajam-sulaukusiam-senatves-pensijos-amziaus>;

<https://www.sodra.lt/lt/naujienos/senjorai-su-negalia-sulauks-pensiju-padidejimo-ka-svarbu-zinoti?lang=lt>; žr. 2024-07-21.

///

BRANGO, BRANGSTA,

O KAD NEBEBRANGS, TIKĖTIS NAIVU

2024-07-19

Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo atnaujintas kompensuojamųjų vaistų kainynas. „Lietuvoje gyventojų išlaidos vaistams įsigyti – vienos didžiausių Europos Sąjungoje. Inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje yra vienas prasčiausių ES. Vaistų perkėlimas į kompensuojamųjų vaistų sąrašus kartais užtrunka ištisą amžinybę. Valstybinė vaistų kontrolės tarnybai trūksta žmonių, šlubuoja finansavimas“, – komentuoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė, pažymėdama, kad, Valstybės kontrolės duomenimis, 92 proc. sprendimų dėl paraiškų vaistą įrašyti ar jo neįrašyti į kompensuojamųjų vaistų sąrašus priėmimas užtruko ilgiau nei 180 d. (nuo 206 iki 911).

Ji atkreipia dėmesį, kad Vaistų politikos įgyvendinimo planas, kuriuo turėtų vadovautis Vyriausybė, iki šiol neparengtas, nors jau baigiasi kadencija.

„Vaistų politikos gairės dulka stalčiuje, įgyvendinimo planas neparengtas.

Vyriausybė įsipareigojo didinti vaistų prieinamumą, mažinti pacientų išlaidas receptiniams vaistams, didinti kompensuojamųjų vaistų vartojimo dalį“, – vardija O. Leiputė.

Lietuva pirmauja pagal mirštamumą, bet vaistai neprieinami

Ji pažymi, kad Europos kontekste Lietuva labai išsiskiria širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirtimis nuo jų, bet reikalingi vaistai nuo šių ligų nekompensuojami, labai brangūs, sunkiai pasiekiami.

Reikalingi inovatyvūs vaistai yra neprieinami. Parlamentarė O. Leiputė atkreipia visuomenės dėmesį, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba neseniai vėl pakartojo įspėjimą, kad sprendimų priėmimui dėl vaistų kompensavimo trūksta skaidrumo.

Didieji žaidėjai daro viską, kad galėtų diktuoti kainas

Leiputė ragina įvertinti korupcinių ryšių ir slaptų susitarimų poveikį vaistų kainoms.

Neseniai STT vėl pateikė įtarimus, kad 20 vaistinių ir klinikų susitarė dėl kainų. STT taip pat įspėjo dėl korupcinių rizikų priimant sprendimus dėl vaistų kompensavimo. Ištyrusi procedūras ministerijoje ir Valstybinėje ligonių kasoje, STT atskleidė, kad pareiškėjai nėra įpareigojami pagrįsti siūlomos kompensuoti kainos, o procesą prižiūrintys specialistai papildomai netikrina kainos tikrumo“, – pažymi parlamentarė.

Ji akcentuoja, kad sprendimų priėmimui dėl kompensavimo trūksta skaidrumo, nes dalyvaujančių asmenų ryšiai gali kelti korupcijos rizikas.

„Iš tikrųjų, sunku sveiku protu suprasti, kodėl šiandien, kai sukauptas didžiulis PSDF rezervas, vis dar tenka kovoti, kad būtų kompensuojami vaistai nuo retų ligų.

Yra atvejų, kai šeimos yra priverstos emigruoti į kitas šalis, kur tie vaistai kompensuojami“, – pažymi O. Leiputė.

Pasak parlamentarės, didžiausi rinkos žaidėjai yra išplėtoję ištisą neteisėtų priemonių arsenalą, kad galėtų diktuoti kainas.

„Ne paslaptis, kad jie griebiasi kainų derinimo, kainų fiksavimo, pasidalija rinką.

Piktnaudžiaudami dominuojančia padėtimi, stambieji rykliai derina veiksmus konkursuose, daro spaudimą valdžios institucijoms. Jie gali sumažinti ar nutraukti tiekimą, kad pasididintų pelno maržas, nustatyti produktų perpardavimo kainas, į savo platinimo tinklą neįsileisti prekiautojų. Jie derina veiksmus konkursuose (pvz., padaro klaidų, kad nelaimėtų konkurso), o vėliau mažesnėmis kainomis perleidžia paslaugas viena kitai.

Pavyzdžiui, Lietuvos vaistinių asociacija ir aštuonios farmacijos bendrovės derino siūlomas kompensuojamųjų vaistų maržas, kad užtikrintų papildomą pelną“, – primena O. Leiputė.

ŠALTINIS: Elta, 2024 07 02. Vaistai toliau brangs ir bus neprieinami, jeigu nesikeis politika, įspėja socialdemokratai.

///

NAUJIENOS IŠ JT ŽTT 55-osios SESIJOS

DEŠIMTMETIS PASTANGŲ, KAD ASMENYS SU NEGALIA NEBŪTŲ DISKRIMINUOJAMI:

ŠŪKIS: „STUMTI Į PRIEKĮ“

2024-04-18

Naujausiais Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos (JT ŽTT) duomenimis, 1 iš 5 moterų gyvenimo bėgyje patiria negalią, 1 iš 10 vaikų yra neįgalus. 46 proc. suaugusiųjų žmonių populiacijos amžiaus kategorijoje virš 60 metų yra asmenys su negalia, tai yra, kas antras vyresnis žmogus yra neįgalus. 1 milijardas asmenų su negalia gyvena besivystančiose šalyse, tai yra, 80 proc. visų neįgaliųjų asmenų Pasaulyje.

Šių metų kovo mėnesį prasidėjo 55-oji JT ŽTT sesija. Asmenų su negalia teisių gynimo srityje buvo labiausiai pabrėžiamas klausimas, kaip užtikrinti paramos sistemas, kad asmenų su negalia įtrauktis taptų realybe.

JT ŽTT buvo apibendrinti paskutiniojo dešimtmečio duomenys ir pokyčiai, susiję su asmenimis su negalia. Nustatyta, kokius iššūkius turi įveikti šie žmonės pokovidinėje situacijoje, akistatoje su klimato kaitos padariniais ir augančių ginkluotų konfliktų akivaizdoje bei kokio lygio diskriminaciją ir rizikas jie patiria //dėl daugybės pokyčių ir ypač dėl skaitmenizuotos aplinkos plėtros.

Remdamasi dideliu darbu ir rezultatais, pasiektais per pirmuosius 10 kadencijos metų, specialioji pranešėja Heba Hagrass paskelbė, jog įsipareigota siekti visiško neįgaliųjų teisių įgyvendinimo pagal Žmogaus teisių tarybos 2023 m. rezoliuciją 53/14. Norima iš tikrųjų pakeisti žmonių su negalia gyvenimą ir užtikrinti žmogaus teisių įgyvendinimą, nediskriminuojant šių asmenų ir sudarant sąlygas jiems gyventi vienodomis sąlygomis su kitais žmonėmis. Pranešėjos vizija yra susijusi su geresnės komunikacijos ir glaudžių ryšių užtikrinimu su neįgaliais asmenimis iš viso Pasaulio, jų poreikių išklausymu.

Pranešėja H. Hagrass paskelbė šūkį „JUNGIANTIS STUMTI Į PRIEKĮ“.

Pagrindiniai principai asmenų su negalia teisių ir jų diskriminacijos mažinimo srityje paskelbti tokie:

a) Dalyvavimas. Atsižvelgiant į neįgaliųjų judėjimo dalyvaujamąjį pobūdį, nuosekliai siekiama užtikrinti platų ir įtraukų neįgaliųjų dalyvavimą visoje jų veikloje;

(b) Įtrauktis ir įvairovė. Vadovaudamasi mandatu, specialioji pranešėja į savo darbą įtrauks įvairių negalių, amžiaus ir lyties aspektus ir nagrinės įvairias sunkinančias diskriminacijos formas, su kuriomis susiduria asmenys su negalia. Pabrėžiama, jog kai kuriems neįgaliesiems gali kilti didesnė atskirties ir diskriminacijos rizika. Specialioji pranešėja yra įsipareigojusi laikytis koncepcijos, kad neįgalieji yra žmonių įvairovės dalis;

c) Lyčių jautrumo klausimas. Specialioji pranešėja siekia ypatingą dėmesį skirti lyčių klausimo įtraukimui į savo darbą, visų pirma atsižvelgdama į daugialypę diskriminaciją, atskirtį ir sudėtingus žmogaus teisių pažeidimus, su kuriais daugumoje visuomenių susiduria neįgalios mergaitės ir moterys;
d) Mandato turėtojai, vykdydami savo įgaliojimus, stengėsi rodyti pavyzdį ir skatinti prieinamumą, konsultacijos, renginiai ir dokumentai prieinami visiems neįgaliesiems. Pavyzdžiui, visi pranešimai Žmogaus Teisių Tarybai ir Generalinei Asamblėjai buvo paskelbti Easyread versijomis. Be to, prieinamumas yra daugialypis klausimas ir būtina neįgaliųjų teisių sąlyga, todėl specialioji pranešėja įtrauks prieinamumą į savo esminį darbą;
e) Bendradarbiavimo požiūris. Įgaliojimai priklauso specialių procedūrų grupei, kurią 2023 m. lapkričio mėn. sudarė 46 teminiai ir 14 šalių įgaliojimai. Tai suteikia unikalią erdvę kryžminiam naudojimui, neįgalumo perspektyvos išplėtimui ir įtraukimui į kitus žmogaus teisių klausimus, o specialioji pranešėja ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su kitais specialiųjų procedūrų įgaliojimų turėtojais. Ne mažiau svarbus bus bendradarbiavimas su kitais Jungtinių Tautų žmogaus teisių mechanizmais, įskaitant sutartinius organus, ypač Neįgaliųjų teisių komitetą, ir kitus partnerius platesnėje Jungtinių Tautų sistemoje.

Specialiosios pranešėjos siekis yra užmegzti ryšius su neįgaliaisiais, komunikuoti su jais, siekiant sutelkti ir sustiprinti valstybės pastangas, kad kolektyviai būtų pakeistos ir užtikrintos neįgaliųjų teises.

Paskelbta, jog numatytąją asmenų su negalia diskriminacijos mažinimo darbotvarkę būtina stumti į priekį įvairiose politikos ir normatyvinėse sistemose, kad teisių užtikrinimo Konvencijos paradigmos pokytis būtų paverstas tikrove.

Taip pat įsipareigota reguliariai vertinti, kokia pažanga vyksta asmenų su negalia diskriminacijos mažinimo srityje.

Žinoma, ir Lietuvos atvejis neliks nepastebėtas. Kadangi asmenys su negalia iš tiesų aktyviai keičiasi informacija tarpusavyje ir tarptautiniu mastu, veikia įvairios interesų grupės, ne vien JT ŽTT ir valstybinio bei savivaldos biudžetų finansuojamos institucijos, ekspertai ir pan., skaitmenizacija suteikė ne tik naujas rizikas neįgaliesiems, bet ir naujas galimybes komunikuoti produktyviai, ateityje vargu ar pavyks demagogiškai viešinti ir deklaruoti, jog nebūdama besivystančioji šalis, o štai jau 20 metų kaip ES valstybė-narė, Lietuva, neva, laikosi kriterijų, keliamų dar 2006 m. patvirtintoje JUNGTINIŲ TAUTŲ NEĮGALIŲJŲ TEISIŲ KONVENCIJOJE.

Parengta pagal: 55th regular session of the Human Rights Council: Resolutions, decisions and President’s statements 55/8 A/HRC/55/L.8/Rev.1 53 meeting 3 April 2024. 2024 doc RIGHTS OF PERSONS WITH DISABILITIES: <https://documents.un.org/doc/undoc/gen/g24/006/37/pdf/g2400637.pdf?token=rtuME9TtCRkEaBvYF5&fe=true>, žr. 2024-04-14.

///

38 milijonus eurų Lietuvai kainavo slaugos paslaugas namuose apmokėti 2023 metais

GAL IR JUMS PRIKLAUSO TOKIOS PASLAUGOS, TAČIAU NEŽINOTE, KAIP JAS GAUTI?

2024-04-04

Nelaimės ištiktas asmuo neretai nežino, kur kreiptis. Ne taip seniai senyva pensininkė moteris patyrė traumą ir išsilaužė abi kojas. Moteris vieniša, turi butuką, tačiau vaikų, sutuoktinio ar giminaičių tame pačiame Lietuvos mieste, kur ji gyvena, neturi. Štai, ką jai pasakė jos šeimos gydytoja, pas kurią ji gydosi daugybę metų, kai ji kreipėsi pagalbos jau po to, kai buvo diagnozuotas abiejų kojų kaulų lūžis: „Aš jums niekuo padėti negaliu“, – toks buvo šeimos gydytojos atsakymas senyvai moteriai, kurios darbo stažas siekia apie 50 metų, mokesčių sumokėta jos nemažai, todėl orios senatvės ji, be abejo, tikėjosi pelnytai.

Ji kreipėsi į šeimos gydytoją negalėdama iškęsti skausmo, skambino ieškodama pagalbos. Pirmoji pagalba jai, žinoma, buvo suteikta, kojos sugipsuotos tą pačią dieną, kai ji jas išsilaužė krisdama, tačiau po to ji liko be jokios pagalbos ir jei ne jos gailestinga kaimynė, galimai ši nukentėjusioji ir traumą patyrusi pensininkė, kuriai gerokai virš 80 metų, būtų taip ir supuvusi sugipsuota tame savo butuke kur nors nelaimingai išgriuvusi iš lovos ar panašiai.

Nusivylusiųjų medikais ir jokių paslaugų už savo gausiai sumokėtus PSD mokesčius negavusiųjų dar abiejų karantinų laikotarpiu 2020-2022 m. buvo labai daug. Tačiau aukščiau aprašyta situacija yra šviežia ir visai ne mažyčio bažnytkaimio ar vienkiemio nutolusioje pamiškėje atvejis, tai nutiko didmiestyje, Lietuvoje praėjusį mėnesį.

Todėl bendro pobūdžio informacija, paskelbta ELTOJE, ir nudžiugino, ir kartu privertė susimąstyti, o kaip galimai vis dėlto realybė yra skirtinga nuo to, kas deklaruojama viešai, arba, situacija yra tokia: taip turėtų būti, bet kol kas tai gal mokslinės fantastikos sritis galimai arba paslaugos tik pačių medikų tėvams, jų artimiesiems ir kitiems reikalingiems bei labiau nusipelniusiems ir sugebėjusiems labiau užsiprichvatizuoti įvairių išteklių, įskaitant ir grynųjų pinigų pavidalu. Juk žinia, žmonėse sklando juokelis apie naujai praturtėjusįjį, kuris su kaulo lūžiu kreipėsi į gydymo įstaigą ir ten jo paklausė: "Dėsime gipsą?". Naujasis turtuolis atsakė: "Kodėl gipsą? Dėkite marmurą".

O štai, aprašymas, kaip turėtų būti ir kokia yra tvarka, pateikiama teksto citata be jokių taisymų:

„Su laiku mūsų visuomenėje auga slaugos paslaugų poreikis. Kad senstantys žmonės, nebegalintys savarankiškai pasirūpinti savimi, turėtų daugiau galimybių būti slaugomi jiems įprastoje aplinkoje, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama vis daugiau slaugos paslaugų namuose. Ligonių kasos primena svarbiausius dalykus apie šią slaugą.

Kas gali gauti?

Iš PSDF apmokamas slaugos paslaugas namuose gali gauti privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar dėl funkcinio sutrikimo sunku visavertiškai veikti kasdienėje buityje, taip pat tie, kuriems reikia pooperacinės slaugos.

Slaugos paslaugų namuose teikimą privalo užtikrinti visos pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams. Įstaigos šias paslaugas gali teikti pačios arba sudaryti sutartį su kita įstaiga.

Ar pacientui yra slaugos paslaugų namuose poreikis, vertinama pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną. Klausimyną pildo ir slaugos poreikį nustato paciento šeimos gydytojas, šeimos gydytojo komandoje dirbantis slaugytojas, gydytojas geriatras ar su juo dirbantis slaugytojas, pacientą ligoninėje gydantis gydytojas arba slaugytojas.

Siuntimą slaugos paslaugoms namuose gauti išrašo arba šias paslaugas paskiria paciento šeimos gydytojas.

Pacientai, kuriems po suteiktų chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savimi ir reikia pooperacinės slaugos, taip pat gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Tokiu atveju siuntimą išrašo gydytojas chirurgas, nurodydamas paciento slaugos rekomendacijas. Tuomet pacientas su siuntimu dėl slaugos paslaugų namuose teikimo turi kreiptis į savo polikliniką.

Pernai PSDF lėšomis apmokamomis slaugos paslaugomis namuose naudojosi per 50 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje. Per pastaruosius trejus metus šių paslaugų skaičius išaugo beveik 4 kartus – nuo 660 tūkst. 2020 metais iki maždaug 2,5 mln. 2023-iaisiais. Taigi kasmet prireikia vis daugiau PSDF lėšų slaugos paslaugoms namuose apmokėti: nuo 12,4 mln. eurų 2020-aisiais iki beveik 38 mln. eurų praeitais metais.

Kiek paslaugų vienam pacientui gali būti suteikta?

Kiek ir kokių slaugos paslaugas namuose teikiančių specialistų apsilankymų skiriama pacientui, priklauso nuo to, koks slaugos poreikis nustatytas – mažas, vidutinis ar didelis.

Tarkime, jei pagal klausimyną surenkama nuo 15 iki 29 balų, slaugos poreikis vertinamas kaip mažas. Pas mažą slaugos poreikį turintį pacientą specialistai, teikiantys slaugos paslaugas namuose, per kalendorinius metus nemokamai gali apsilankyti 52 kartus. Jei, užpildžius klausimyną, pacientui nustatomas vidutinis slaugos poreikis, šių paslaugų gavėjas gali būti aplankytas 156 kartus per kalendorinius metus, jei didelis poreikis – iki 365 kartų.

Pacientui, turinčiam mažą ar vidutinį slaugos paslaugų poreikį (vertinama pagal užpildytą klausimyną), skiriami ne daugiau kaip 2 apsilankymai per dieną. Turinčiajam didelį slaugos poreikį, PSDF lėšomis suteikiami ne daugiau kaip 3 apsilankymai tą pačią dieną.

Jeigu pacientui skiriamos slaugos paslaugos namuose, pirmą kartą slaugytojas apsilanko per 1–5 darbo dienas. Skubūs vizitai įvykdomi per pirmas 24 valandas, o planiniai – per 1–5 darbo dienas.

Slaugos paslaugos namuose pacientui nėra teikiamos, jei yra teikiamos ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos.

Kas ir kaip teikia?

Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Atvykę specialistai nebūna ištisą dieną slaugomojo namuose. Apsilankę pas pacientą, jie atlieka paskirtas procedūras ir suplanuotus veiksmus, numatytus specialisto.

Slaugos paslaugų namuose teikėjų komandą sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas. Nuo praėjusių metų slaugos paslaugas namuose teikiančios įstaigos gali pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus, o nuo šių metų liepos 1 d. šie specialistai turės papildyti visas slaugos paslaugas namuose teikiančias komandas. Kiekvienas specialistas slaugos paslaugas teikia pagal pacientų poreikius ir savo kompetenciją.

Pavyzdžiui, slaugytojas atlieka injekcijas, lašinės prijungimą, priežiūrą ir sulašinimą, paima kraują, šlapimą laboratoriniams tyrimams, atlieka elektrokardiogramą, pragulų profilaktiką ir priežiūrą, žaizdų ir dirbtinių kūno angų priežiūrą, maitinimą per vamzdelį ir kt.

Slaugytojo padėjėjas teikia asmens higienos paslaugas, pagalbą prausiant ar maitinant pacientą, keičiant jo padėtį, atliekant rytinę, vakarinę higieną.

Kineziterapeutas nustato, gydo, atitaiso judesių sutrikimą ir didina fizinį bei funkcinį pajėgumą. Padeda išvengti ligų, požymių, rodančių organizmo sutrikimą, laipsniško pažeidimų didėjimo, funkcijos ribotumo ir neįgalumo.

Ergoterapeutai moko atlikti daug skirtingų veiklų: nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar net darbinių įgūdžių lavinimo. Ergoterapeutas padeda paciento reikmėms pritaikyti namų aplinką, parenka pagalbines priemones: įtvarus, ramentus, vežimėlį, valgymo įrankius ir kt.

Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, turinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir kuriose gyvena 25 ar daugiau asmenų. Jose apsilankę slaugos komandos specialistai gali atlikti tik šias šeimos gydytojo ar su šeimos gydytoju dirbančio slaugytojo paskirtas procedūras: paimti ėminius diagnostiniams tyrimams, atlikti elektrokardiogramą, išmatuoti akispūdį, atlikti intervencines procedūras, dirbtinių kūno angų, opų ar pragulų priežiūrą, išsiurbti gleives.

Parengta pagal Panevėžio teritorinės ligonių kasos informaciją:

<https://elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/ligoniu-kasos-paaiskino-slaugos-paslaugu-namuose-tvarka-245842>, žr. 2024-04-04

///

NAUJOVĖ: VIEŠAJAME SEKTORIUJE NUO 2024 METŲ SAUSIO ATSIRAS KVOTOS ŽMONĖMS SU NEGALIA

Užimtumo tarnybos pranešimas

2023-09-12

Viešojo sektoriaus įstaigos jau nuo sausio turės didesnį dėmesį skirti savo komandų įvairovei ir personalo planavimo procesams. Naujovė ta, jog kvotos žmonėms su negalia kitais metais atsiras tose įstaigose, kuriose dirba ne mažiau nei 25 darbuotojai, ir sudarys ne mažiau 5 procentus bendro darbuotojų skaičiaus. Ši nauja nuostata atsiras įsigaliojus Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymui.

Oficialūs sprendimai įsigalios po kelių mėnesių, todėl Užimtumo tarnyba ragina viešojo sektoriaus įstaigas, įvertinus darbuotojų su negalia poreikį, jau dabar registruoti laisvas darbo vietas informacinėje platformoje, siūlyti galimybę darbo ieškantiems asmenims įsidarbinti. Taip pat šio sektoriaus darbdaviams siūloma bendradarbiauti su Užimtumo tarnybos specialistais vykdant darbuotojų atrankas. Esant poreikiui – organizuoti atrinktų kandidatų mokymą.

Akivaizdu, kad žmonių su negalia spartesnės integracijos į viešąjį sektorių galima bus pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant su įstaigomis, kurioms taikomas reikalavimas asmenų su negalia kvotai.

Užimtumo tarnyba viešojo sektoriaus įstaigoms padės įdarbinti reikiamos kvalifikacijos žmones su negalia. Jei šios įstaigos neturės tinkamos kvalifikacijos darbuotojo, yra pasirengusi organizuoti darbuotojų perkvalifikavimą, kad įgytų trūkstamų kvalifikacijų ar kompetencijų.

Į profesinio mokymo teikėjų sąrašą įtraukta per 160 mokymo paslaugų teikėjų, kurie siūlo daugiau kaip 400 formaliojo profesinio mokymo programų. Čia yra ir mokymo programų, tinkamų ketinantiems dirbti viešajame sektoriuje.

Pačioje Užimtumo tarnyboje šiuo metu dirba 1,2 tūkst. žmonių, iš jų – 5,4 proc. turi negalią.

Rugsėjo 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota daugiau nei 10 tūkst. asmenų su negalia, iš jų – tik 2,7 tūkst. yra įgiję aukštąjį išsilavinimą ir galėtų pretenduoti į laisvas darbo vietas viešajame sektoriuje. Didžiausia pasiūla atrankai yra Vilniaus mieste (24 proc.).

///

KAIP ELGTIS NEĮGALIAJAM, SULAUKUSIAM SENATVĖS PENSIJOS AMŽIAUS?

Į klausimus atsako LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

2023-08-29/30

Dėl darbingumo lygio prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui sukakus senatvės pensijos amžių, žmogus turi kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) ir pateikti prašymą. NDNT, atlikusi prilyginimą, išduos neįgaliojo pažymėjimą ir žmogus turės teisę naudotis dėl negalios jam priklausančiomis lengvatomis.

Atsakymas: Ir šiuo atveju asmuo turėtų kreiptis į NDNT ir pateikti prašymą iki senatvės sukakties dienos nustatytą darbingumo lygį prilyginti specialiųjų poreikių lygiui.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taip pat pateikė atsakymus:

Darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos.

Norint, kad būtų atliktas iki pensijos turėtas darbingumo lygio prilyginimas specialiųjų poreikių lygiui, asmuo, sukakęs senatvės pensijos amžių, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai turi pateikti:

prašymą nustatyti specialiųjų poreikių lygį,
asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą,
nuotrauką skaitmeninėje laikmenoje, jei asmuo nesutinka, kad jo veido atvaizdas būtų paimti iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro.

Jei asmeniui buvo nustatytas 0–30 proc. darbingumo lygis, nustatomas didelių specialiųjų poreikių lygis, jei 35–55 proc. – vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Jei nustatomas 60–100proc. darbingumo lygis, asmuo neįgaliojo statuso neįgyja, taigi ir prilyginimas specialiųjų poreikių lygiui neatliekamas.

Asmuo dėl turėto darbingumo lygio prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui kreiptis gali bet kada po senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, net ir praėjus keletui metų.

Dėkojame už atsakymus į „Padėkime sau‘19“ klausimus.

///

DAUGĖJA DIRBANČIŲ ŽMONIŲ SU NEGALIA

Užimtumo tarnybos pranešimas

2023-08-28

Užimtumo tarnyba fiksuoja pakitusius žmonių su negalia darbo rinkos rodiklius: šiemet sumažėjo darbo ieškančiųjų skaičius ir jų nedarbo trukmė. Rugpjūčio 1 d. registruota 10,7 tūkst. Bedarbio statusą turinčių asmenų su negalia – 10,9 proc. mažiau nei pernai tokiu metu. Jie sudaro 7 proc. Visų klientų.

Šiemet išryškėjo teigiama tendencija – greitesnė negalią turinčių klientų integracija į darbo rinką. Vidutinė nedarbo trukmė sumažėjo pusantro karto: nuo registracijos Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo toks žmogus nedirbo 307 dienas. Pernai nedarbo laikotarpis buvo 465 dienos.

„Pertvarkos rezultatai nuteikia optimistiškai. Siekiame, kad šie žmonės turėtų didesnes galimybes atviroje darbo rinkoje: siūlomos individualios paslaugos taikant atvejo vadybą, teikiamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Priemonių organizavimo įgyvendinimo skyriaus patarėja Ramunė Grigienė.

Ji pastebėjo, kad ankstesnė klientų segregacija labiau skyrė, o ne jungė: „Dabar visiems rinkos dalyviams aiškiau ir paprasčiau, nėra išskirtinių įmonių ir specialių joms išlygų, visi darbdaviai, nepriklausomai nuo įmonės statuso, gali gauti paramą įdarbindami žmones su negalia. Valstybės parama skiriama ne pagal įmonės statusą, o pagal tai, kur pats žmogus pasirenka dirbti“.

Palyginti su praėjusių metų liepa beveik penktadaliu (19,6 proc.) per metus sumažėjo 45-55 proc. darbingumo lygį turinčių bedarbių dalis. 1,3 proc. (iki 3,1 tūkst.) padidėjo asmenų su mažesniu kaip 40 proc. darbingumo lygiu skaičius. 8,5 proc. (iki 448) padaugėjo registruotų asmenų, kurių darbingumas – iki 25 proc. Sumažėjo ilgalaikių bedarbių, mažėjo profesinio pasirengimo neturinčių asmenų su negalia. R. Grigienės teigimu, daugiausiai tarp darbo ieškančių žmonių su negalia – vyresnių nei 55 metų amžiaus (53,3 proc.). Daugiau nei ketvirtadalis (28,3 proc.) neturi profesinio pasirengimo. Du trečdalius (66,3 proc.) sudaro asmenys, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumas. Vyrai sudaro kiek didesnę dalį – 51,7 proc.

Užimtumo tarnyba per septynis mėnesius padėjo įsidarbinti 3,3 tūkst. klientų su negalia. Daugiausiai – apie šeštadalį (17,4 proc.) priėmė administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančios įmonės. Aukštos kvalifikacijos darbus dirbti pradėjo kas septintas (14,4 proc.). Vidutinės kvalifikacijos darbuose įsidarbino pusė (49,8 proc.), iš jų daugiausiai – parduotuvių pardavėjais ir apsaugos darbuotojais. Nekvalifikuoto darbo pasiūlymus priėmė kiek daugiau nei trečdalis (35,8 proc.) asmenų su negalia – dauguma jų valo viešbučius ir kitas įstaigas. Tarp moterų daugiausiai yra ieškančių valytojo, pagalbinio darbininko, budėtojo, pardavėjo, nekvalifikuotų atsitiktinių darbų darbininko, pakuotojo ir administratoriaus darbo. Tarp vyrų – pagalbinio darbininko, sargo, automobilio vairuotojo, apsaugos darbuotojo, budėtojo ir kiemsargio.

Užimtumo tarnyba atkreipia darbdavių dėmesį, kad įdarbinant negalią turinčius žmones kompensuojama dalis patiriamų išlaidų. Naujovė nuo šių metų pradžios – subsidijos darbo asistento išlaidoms kompensuoti. Ši parama pirmąjį pusmetį buvo skirta 202 neįgalią turintiems asmenims.

Įdarbinimas subsidijuojant – viena paklausiausių priemonių, kai darbdaviui atlyginama dalis riboto darbingumo darbuotojui mokamo darbo užmokesčio išlaidų.

Įdarbinimo su pagalba paslaugos aktualios tiems, kuriems sunku suprasti darbo sutarties sąlygas, atliekamas funkcijas ir kt. Šiemet pagalbos atliekant įsidarbinimo procedūras paslauga suteikta 382 asmenims, o lydimoji pagalba – 100 asmenų.

Aktualus darbo vietų pritaikymas įdarbinant negalią turinčius asmenis arba jau dirbančių žmonių su negalia darbo vietai išlaikyti. Darbdaviams vienai darbo vietai pritaikyti gali būti skiriama iki 31 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžių sumos. Pritaikant darbo aplinką ir patalpų prieinamumą, kai reikia remontuoti pastatą (patalpą), skiriama parama – iki 4,7 MMA.

Užimtumo tarnyboje klientams su negalia taip pat siūloma įgyti paklausių darbo rinkoje profesijų dalyvaujant paramos mokymuisi priemonėse. Kai darbo vieta nutolusi nuo gyvenamosios vietos, žmonės gali pasinaudoti paramos judumui lėšomis.

///

NAUDINGA ŽINOTI ASMENIMS SU NEGALIA, NORINTIEMS DIRBTI SAVARANKIŠKAI

2023-08-15

Leidinys „Padėkime sau‘19“ pateikė klausimą Valstybinei mokesčių inspekcijai:

Mūsų leidinys yra skirtas asmenims su negalia ir jų artimiesiems. Pakomentuokite, kokios yra privilegijos asmenims su negalia, kurie dirba su individualios veiklos pažyma, mokesčių mokėjimo atveju. Gal jų iš viso nėra?

Atsakymas:

Komentuoja VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė

Šiuo atveju neįgaliesiems, vykdantiems individualią veiklą (IDV) būtent su IDV pažyma, atskirų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatų nenumatyta, naujovių nuo 2023 m. nėra, kol kas nenumatyta pokyčių ir nuo 2024 m. Dėl kitų galimų individualią veiklą vykdantiems neįgaliems asmenims taikomų išimčių ar lengvatų reikėtų kreiptis į Sodrą.

Tuo tarpu įsigyjant verslo liudijimą (VL), mokami fiksuoti savivaldybių tarybos nustatyti pajamų mokesčio dydžiai, todėl kai kuriais atvejais savivaldybės gali nustatyti mažesnį fiksuoto pajamų mokesčio dydį neįgaliems asmenims, kurie ketina vykdyti individualią veiklą įsigijus verslo liudijimą. Informaciją apie savivaldybių taikomų lengvatų sprendimus rasite čia.

VMI svetainėje,galima rasti VL skaičiuoklę, kurioje VL įsigyti planuojantis gyventojas nurodo ir jam taikomas lengvatas: https://www.vmi.lt/evmi/verslo-liudijimu-skaiciuokle.

Šių metų rugpjūčio 1 d. duomenimis, iš visų VL įsigijusių asmenų apie 4,3 tūkst. gyventojų pasinaudojo neįgaliems asmenims savivaldybių taikomomis GPM lengvatomis, dar apie 980 gyventojų GPM lengvatai įsigyjant VL pasinaudojo kaip tėvai (įtėviai), auginantys neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Dėkojame už informaciją.

Iliustracija aukščiau: Išgyvenimo virtuozė - H. K. Anderseno Undinėlė. Autorė Andžela Armonienė.

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

KAIP IŠSIRINKTI SVEIKATAI NEŽALINGUS MAISTO PRODUKTUS IR GĖRIMUS

2024-08-22

Kai perkate maisto produktus, būtinai skaitykite sudėtį etiketėje.

Net tų produktų, kuriuos nusiperkate jau anksčiau susipažinę su sudėtimi ir manote, kad Jums saugu juos vartoti, reikia nuolat pakartotinai persiskaityti informaciją apie sudėtį, nes ir to paties prekės ženklo tie patys produktai, kurie šiandien neturi kenksmingų E priedų, rytoj jau gali tuos kenksmingus priedus turėti. Taip gadinsite sveikatą sau ir namiškiams, kurie maitinasi kartu. Nekalbant jau apie visuomeninio maitinimo produkciją – tik įsivaizduokite, ką suvartojate pirkdami kokį kepsnį ar kitą patiekalą – sudėties su E priedais juk persiskaityti negaunate.

Todėl rekomenduotina maitintis namie, gamintis valgį patiems.

Nėra didesnės prabangos, kaip maitintis naminiu maistu. Į darbą protingiausia atsinešti maisto iš namų, reikia turėti maistui nešiotis pritaikytas dėžutes. Arbatą, kavą galima ir darbe pasiruošti, tačiau reikia prieš tai užsitikrinti, kad vartojate pakankamai švarų vandenį. Ne pro šalį gerai ir laboratorijoje išsitirti ne tik vandenį iš krano, kuris yra Jūsų darbovietėje, bet ir atvežamą plastiko talpose geriamąjį vandenį. Sveika naudotis sidabro šaukšteliais, panardinti arbatos ar kavos puodelyje jie apsaugo Jus nuo visų nepageidautinų vandens priedų. Patartina ir patiems pasigaminti sidabrinio vandens, tiesiog turėkite namie ąsotį ar kitą vandeniui laikyti tinkamą indą, nakčiai įpilkite ten vandens ir panardinkite sidabro – gali būti ir papuošalų pavidalo. Šiaip galima pasidomėti, kokios turėtų būti tikslios proporcijos – kokiam kiekiui vandens kokio kiekio sidabro reikia, bet išties kuo daugiau to sidabro sudėsite į vandenį, tuo geresnį gėrimą turėsite. Idealiai tinka sidabrinės vandens talpyklos, įmanoma rasti lombarduose, e-prekyboje sidabrinių gertuvių, ąsočių, kt.

O į parduotuvę išties reikia eiti kaip į biblioteką – skaityti apie E priedus, esančius norimuose įsigyti maisto produktuose ir spręsti, pirkti ar ne. Tas pats pasakytina ir apie labdaringai dalinamus produktus: vartoti ar ne, sprendžia pats žmogus, kuriam tie produktai skiriami.

Sąrašas žmogaus sveikatai žalingų E priedų yra gana ilgas, žemiau pateikiame kenksmingiausius E:

Gali sukelti vėžinius susirgimus: E 131, E 142, E 211, E 212, E 213, E 214, E 215, E 217, E 239, E 330

Didina cholesterolį: E 320, E 321

Didina kraujo spaudimą: E 250, E 251, E 252

Sukelia odos susirgimus: E 232, E 233

Sukelia išbėrimus: E 311, E 312

Naikina vitaminą B1: E 220

Sukelia virškinimo sutrikimus: E 222, E 223, E 224, E 226

Įtariama, kad yra pavojingi: E 104, E 122, E 141, E 150, E 151, E 171, E 173, E 180, E 240, E 241, E 471

Uždrausta vartoti: E 103, E 105, E 111, E 121, E 125, E 126, E 130, E 152, E 181

Pavojinga vartoti: E 102, E 110, E 120, E 124, E 127

Labai pavojingas: E 123.

NEKENSKMINGOS E MEDŽIAGOS YRA ŠIOS:

E 100, 101, 160, 161, 170, 174, 175, 200, 201, 202, 203, 236, 237, 238, 260, 261, 262, 263, 270, 280, 281, 282, 300, 301, 302, 303,304, 305, 306, 307, 308, 309, 322, 325, 326, 327, 331, 332, 333, 334, 335, 336, 337, 338, 339, 340, 341, 400, 401, 402, 403, 404, 407, 409, 410, 411, 413, 414, 420, 421, 422, 450, 461, 462, 465, 466, 471, 472, 473, 474, 475, 480

KAIP MAITINTIS SERGANT DEPRESIJA

2024-08-22

Depresija – tai klinikinė būsena, kai smegenyse pakinta serotonino apykaita, todėl žmogus jaučia liūdesį, nerimą, bejėgiškumą, prasmės nebuvimą. Ši būklė gydoma medikamentais ir psichoterapija, tačiau pagerinti kai kurių depresijos gydymui reikalingų medžiagų apykaitą gali ir tam tikri maisto produktai.

Pupelės. Visų rūšių pupelėse yra folio rūgšties, natūralaus vitamino B. Tai labai svarbus elementas, reikalingas įvairiems smegenų procesams vykti. Folio rūgštis padeda atsirasti neuromediatoriams, pernešantiems nervinius impulsus tarp neuronų. Vienas iš neuromediatorių yra ir hormonas serotoninas, kurio depresijos metu smegenyse ima mažėti. Natūrali folio rūgštis gaunama taip pat valgant: šparagus, špinatus, avokadus, brokolius, kiaušinius, pomidorų sultis.

Žuvų taukai. Tokiose riebiose žuvyse kaip tunas, lašiša, sardinė, skumbrė yra daug omega 3 riebiųjų rūgščių. Organizmas pats jų negamina, todėl vienintelis būdas jų gauti – valgyti žuvį. Kaip ir folio rūgštis, ji padeda smegenyse gamintis neuromediatoriams, taip pat ir serotoninui. 2011 m. amerikiečių žurnalas „Klinikinė psichiatrija“ skelbė, jog į tiriamųjų, sergančių sunkia depresija, mitybą buvo įtraukta produktų, kuriuose gausu omega-3 riebiųjų rūgščių. Praėjus kuriam laikui pacientų būklė žymiai pagerėjo. Šių rūgščių taip pat gausu graikiniuose riešutuose ir sėmenyse. Taip pat naudinga valgyti jūros kopūstus, nes juose gausu B grupės vitaminų, jų trūkumas nulemia chronišką nuovargį.

Dribsnių košė. Nesmulkintose avižose, kviečiuose, miežiuose gausu vitamino D. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad nuolatinis vitamino D trūkumas yra susijęs su depresijos išsivystymu. Vitaminas D taip pat reikalingas gerai serotonino apykaitai. Kiti vitamino D šaltiniai: saulė, neriebūs pieno produktai. Taip pat naudinga valgyti ir grikių košę.

Šokoladas – bet ne pieniškas ar baltasis, o juodasis. Tai antidepresantas Nr. 1. Šokoladas padeda organizme susidaryti laimės hormonams – endorfinams. Be to, juodajame šokolade yra magnio, kuris padeda įveikti stresą.

Migdolai - dar vienas natūralus antidepresantas, dažnai veikiantis kartu su šokoladu. Čia gausu magnio (234 mg 100 g) ir nemažai geležies (4,2 mg). Dar yra niacino (0,3 mg 100 g) ir folio rūgšties (40 mkg). Ir, žinoma, malonus skonis ir kvapas, kurį, kaip ir visiems riešutams, suteikia įvairios biologiškai aktyvios medžiagos. Tačiau atsargiai - migdolai labai kaloringi (660 kcal 100 g).

Makaronai - juose gausu amino rūgščių, kurios veikia nuotaiką ir padeda kovoti su depresija. Taip pat juose nemažai triptofano (100 mg 100 g). Svarbiausia - kad jie būtų iš kietų kviečių rūšių. Tokiuose makaronuose yra „lėtųjų“ angliavandenių. Skirtingai nuo greitųjų, nuo kurių didėja svorio, angliavandenių junginiai su mažu glikeminiu indeksu padeda ilgiau nejusti alkio jausmo. Juose daug B grupės vitaminų, niacino, folio rūgšties, geležies, kalcio ir fosforo.

Bananai. Juos vadina „laimės vaisiais“, juose yra ne tik laimės hormonų, bet ir kalio bei magnio. Šios medžiagos gali pagerinti protinę veiklą ir padeda įveikti depresiją.

Pieno produktai. Juose yra antioksidantų, B grupės vitaminų, mikroelementų, kurie padeda kovoti su nerviniais sutrikimais, ramina, skatina seratonino gamybą. Kietasis sūris pakelia nuotaiką, nes jame yra aminorūgščių. Varškėje yra B grupės vitaminų, ji rekomenduojama sergantiesiems depresija.

Mėsa. Rekomenduojama jautiena, joje gausu B grupės vitaminų. Patariama valgyti ir vištieną, nes joje yra triptofano. Ištikus stresui, naudinga valgyti buljoną.

Brokoliai. Juose gausu folio rūgšties, kuri padeda ištikus nerimui, stresui, panikos priepuoliams. Brokoliuose gausu vitaminų A, C, E, B1, B2, PP bei kalio, kalcio, geležies, natrio, fosforo, magnio, vario, jodo, chromo, boro.

Žinoma, visa tai nereiškia, kad esant depresijai, reikia maitintis tik sūriu ir šokoladu su migdolais. Tiesiog reikia lepintis šiais produktais dažnai, bet po truputį. Nepamirškite ir kito maisto - košių, mėsos, pieno produktų, daržovių ir žalumynų. Būtent juose yra tie patys B grupės vitaminai, kurie jau buvo paminėti anksčiau. Jie gan tolygiai pasiskirstę minėtuose produktuose: pavyzdžiui, mėsoje daug B12 ir B6 grupės vitaminų, žalumynuose - folio rūgšties, ankštiniuose ir košėse - niacino. Aiškėja, jog svarbiausia antidepresantinėje mityboje - įvairovė: nei negalvokite laikytis nuobodžios monodietos!

Esant lengvai depresijos formai ar pastebėjus jos požymius, medikai rekomenduoja pirmiausia keisti gyvenimo būdą.

Žmonėms, linkusiems į depresiją, rekomenduojama į racioną įtraukti triptofano turinčių produktų. Vienas tokių – liesa paukštiena. Pavyzdžiui, vištiena, valgoma be odelės ar naminiame sultinyje, veikia kaip natūralus antidepresantas. Be to, joje yra vitamino B12, kuris yra ne tik depresijos, bet ir nemigos priešas. Kitos rūšies paukštiena, liesa jautiena ar žuvis taip pat skatina serotonino gamybą organizme. Be mėsos, į valgiaraštį reikėtų įtraukti ir riešutus, lapines daržoves bei juodąjį šokoladą. Taip pat reikėtų nepamiršti ir skysčių, ypač vandens, arbatos ir kavos, kurios teigiamas efektas nors ir nėra ilgalaikis, tačiau neginčijamas. Pasak specialistų, idealus dienos valgiaraštis galėtų atrodyti taip: Pusryčiams – neskaldytų grūdų duonos ir vištienos krūtinėlės sumuštinis, nedidelis puodelis kavos ir sauja riešutų; Pietums – lašišos ar kitos, daug omega-3 riebalų rūgščių turinčios žuvies, žuvies kepsnys su rudaisiais ryžiais ir špinatų salotomis bei žaliąja arbata; Vakarienei – žolelių arbata, salotos ir apelsinas. Angliavandeniai taip pat skatina laimės hormonų gamybą, tad vienas kitas gabalėlis šokolado nepakenks, tačiau saldumynus rekomenduojama keisti uogomis ar javiniais batonėliais. Be abejo, savaitės valgiaraštyje maisto produktai turėtų varijuoti, be to, laikytis griežtų mitybos taisyklių nerekomenduoja net dietologai. Valgymas per prievartą ar nemėgstamų produktų įtraukimas į valgiaraštį ne tik neatneš naudos, bet kai kuriais atvejais net paskatins depresijos progresą.

Maisto produktai, kuriuos reikėtų vartoti atsargiai. Nors kai kuriuose produktuose yra medžiagų, gerinančių serotonino apykaitą, vis tiek turėtumėte atsižvelgti į tai, ar valgomas maistas neverčia jūsų jaustis blogiau. Tarkime, valgydami saldų, daug angliavandenių turintį maistą, galite pajusti staigų nuotaikos pagerėjimą. Vis dėlto gali nutikti ir taip, kad praėjus kelioms valandoms nuotaika subjurs dar labiau. Alkoholiniai gėrimai taip pat neturėtų būti vartojami kaip priemonė pasijusti geriau, nes pasibaigus alkoholio poveikiui bloga savijauta sugrįžta su kaupu; be to, didėja rizika susirgti alkoholizmu. Sergantiesiems valgymo sutrikimais, lydimais ilgalaikės depresijos, taip pat nereikėtų bandyti gydytis tik tam tikromis produktų grupėmis – verčiau ieškoti harmoningo požiūrio į maistą.

Valgymo ritualai. Psichologai pataria depresiją gydyti ne tik vartojant įvairius vaistus ir tam tikrus maisto produktus, bet ir ieškant mažų malonumų kasdienybėje. Sergant depresija gali dingti alkio jausmas, nieko nesinorėti, todėl svarbu maistą pateikti patraukliai. Tokiu atveju galėtų pagelbėti sergančiojo artimieji: gražiai paserviruoti stalą, pateikti skaniai atrodantį maistą. Reikėtų vengti kramsnojimo dirbant kompiuteriu, gulint lovoje. Stenkitės valgymui suteikti daugiau reikšmės nei paprastai, įvesti bent nežymaus ritualų laikymosi, atskirti valgymo erdvę nuo miegojimo, nevalgyti dirbant. Jeigu valgysite mažiau perdirbtų produktų, rinksitės natūralų sveiką maistą, jausitės „švaresni“, besirūpinantys savo kūnu. Tuomet galbūt kils noras ir sportuoti. Įrodyta, kad mankšta, net ir lengvi pratimai, aktyvina trūkstamo hormono serotonino atsiradimą. Taigi, sergant depresija vertėtų ne tik maitintis sveikai, bet ir pajudėti.
Vis dėlto depresija – sunki liga, kurią ne visuomet įmanoma įveikti pačiam, todėl jeigu nerimas, susierzinimas, liūdesys ir kitos neigiamos emocijos neapleidžia bent 2–3 savaites, rekomenduojama kreiptis į specialistą, kuris paskirs reikiamą gydymą.

Parengta pagal https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/mityba/kokie-maisto-produktai-yra-didziausi-depresijos-priesai-1030-491477?all#print&copied; http://www.delfi.lt; http://joyjoyjoy.ru/estesstyennye-antidepressanty.html

Iliustracija aukščiau: Pelė - taupyklė. Autorė Andžela Armonienė.

NAUJA RUBRIKA:

FINITA LA DOLCE VITA

ANONSAS:

GREITU LAIKU SKELBSIME PUBLIKACIJĄ APIE IMPERATORIŠKUS ĮPROČIUS

Iliustracija: Komunikacija: vienas --- daugeliui. 14 metų vaiko kūrinys.

„Nustatyta, kad nuo 50 iki 90 proc. inovacijų būna nesėkmingi bandymai… Nuo 30 iki 60 proc. į rinką pateikiamų naujų produktų neperspektyvūs“ (Cannon 1992, p. 294, 304).

Iliustracija aukščiau: C'est la vie. Autorė Andžela Armonienė. Nuotrauka padaryta 2023-12-13.

FINITA LA DOLCE VITA / 3

„GEROVĖ“ YRA PAČIAME VILNIAUS CENTRE NETOLI NUO GEDIMINO PILIES, BET BEVEIK NIEKAS NEŽINO, KAS TAI IR KUR TAI RASTI. KODĖL?

Andžela Armonienė

2024-08-14

Ivanas Mičiurinas sukūrė apie 300 naujų augalų. Kas po to?

Turėti išpuoselėtą sodą yra didelė privilegija. Apskritai, žmonių išlikimas tiesiogiai priklauso nuo augalų visomis prasmėmis, pradedant nuo to, kad augalai gamina deguonį, baigiant tuo, jog jie teikia maistą, iš jų gaminami gėrimai, kosmetika, farmacijos preparatai, statybos medžiagos, rūbai, augalai teikia poilsio, užimtumo, verslų plėtotės galimybes ir t.t.

Ivanas Mičiurinas sukūrė apie 300 naujų augalų. Jis buvo sodo augalų selekcininkas, gyvenęs 1855-1935 m. Anuometinėje TSRS jam buvo suteikti akademiko, mokslų akademijos garbės akademiko vardai. I. Mičiurinas išmanė augalų genetiką, kūrė visiškai naujas vaismedžių, uogakrūmių veisles, turėjo genetikos laboratoriją. Jis ištyrinėjo tarprūšinės ir tolimosios hibridizacijos, hibridų auginimo metodų klausimus, sukūrė kryžminimo pradinių formų parinkimo teoriją, paskelbė mokslo darbų apie tai. I. Mičiurinas žinomas ir dėl šio posakio: „Mes negalime laukti gamtos malonių. Mūsų užduotis – jas iš gamtos pasiimti“⸎. Tokiu principu jis vadovavosi selekcijos būdu greitindamas natūralią atranką gamtoje. Jo išrastų metodų, tyrimų tęsėjų buvo ir Lietuvoje. Kai kurios I.Mičiurino sukurtos augalų veislės buvo platinamos Lietuvoje, pavyzdžiui, ‘Šafraninis pepinas’. ⸎

Sodininkystei reikalingas milžiniškas kantrumas, rezultatų tenka laukti eilę metų, todėl ne veltui sakoma, jog sodininkai yra patys taupiausi žmonės, jie žino ilgo, nuoseklaus darbo prasmę ir vertę. Lietuvoje periodiškai kartodavosi sodininkystės tam tikro suklestėjimo laikotarpiai, susiję su ankstesniųjų dvarų kultūra, vėliau su tarpukario Lietuvos ūkių plėtra, poreikiu susikurti tas „gamtos malones“ patiems ir tiesiai savo ūkio ribose.

Tarpukario Lietuvos patirtis buvo prisiminta ir po 2004 m., Lietuvai tapus ES valstybe-nare, tikėtasi, jog būtent sodininkystė, uogynai bus tos sritys, kur bus verta investuoti.

Lūkesčius teko atidėti, deja, į šalį.

⸎ Šaltinis: <https://www.vle.lt/straipsnis/ivan-miciurin-1/>

Rojaus sodo nesukūrėme, bet galėjome. Kodėl?

Rojaus sodo su dideliais pelnais už gaminius iš vaisių ir uogų perspektyva Lietuvoje buvo prarasta. Tam tikra galimybė buvo nuo 2004-2005 m., tačiau ji buvo sužlugdyta itin paprastai: Lietuvoje gaminamo cukraus iš toje pačioje Lietuvoje užauginamų cukrinių runkelių fabrikai buvo uždarinėjami, cukraus gamybos kvotos kardinaliai sumažintos, cukrinių runkelių augintojų buvo paprašyta tiesiai šviesiai imti auginti kitas kultūras, keisti ūkių profilį, gal net imtis gyvulininkystės ir steigti pieno ūkius, jų užaugintų cukrinių runkelių tiesiog nebesupirkinėjo ar supirkinėjo ribotais kiekiais ir jie atsisakė iki tol itin pelningo cukrinių runkelių auginimo. O be cukraus, kuris vietinis ir nebrangus, iš uogų, vaisių gaminių rinkai nepagaminsi, kadangi tai nuostolinga ar beveik nuostolinga. Be to, sodininkystė buvo itin nuosaikiai remiama, išmokos už sodų plotus buvo nepakankamos, kad sodų, uogynų plotai Lietuvoje didėtų. Atvirkščiai. 2004-2008 m. net mažino rinkai skirtos produkcijos sodų plotus, naujų didelių beveik neužveisė, seni sodai nebeatsipirko, vien derliaus surinkimas, sandėliavimas tapo daugiau hobiu nei pelningu užsiėmimu. Dar daugiau. ES reglamentuose, paramos žemdirbiams skyrimo dokumentuose buvo išskiriama parama kriaušių, persikų augintojams, alyvuogių aliejaus produkcija įvairiopai skatinta, tačiau palyginti mažų sodininkystės ūkių, kuriuose nėra nei persikų, nei kriaušių ar alyvmedžių giraičių, nepasiekė jokia reikšmingesnė parama ar paskatinimas, prognozės, vertingos konsultacijos steigiantiesiems ar ketinantiems plėtoti naujus sodininkystės ūkius apie pelnus, galimus ateityje iš sodininkystės, uogų auginimo. Kas tuo vis dėlto užsiėmė, darė tai savarankiškai, neretai pasisėmę praktinės patirties JK, Norvegijos, Vokietijos, Lenkijos ūkiuose.

Tuo pat metu kaimynai lenkai atsinaujino praktiškai visus pramoninius sodus ir uogynus, atsisakė senų sodų, užveisė žemaūgių obelų ir kitų vaismedžių didžiulius naujus plotus ir išplėtojo sandėliavimą, perdirbimo pramonę. Jie tapo didžiausiais uogų, vaisių augintojais visoje ES, o kartu su Lenkijoje užveistais sodais, uogynais, ES tapo lydere Pasaulyje pagal uogų, vaisių perdirbimo kiekybinius rodiklius, ėmė gauti apčiuopiamą pelną iš eksporto į trečiąsias šalis. Lietuva su savo itin nedideliais kiekiais užauginamų vaisių, uogų, perdirbamų cukrinių runkelių į baltąjį cukrų, galėjo prisišlieti prie kaimynų lenkų ir pelningai plėtoti sodininkystę, perdirbamąją pramonę ir net mažus sodininkystės ūkius su nedideliais uogienių, kitų uogų, vaisių perdirbamosios gamybos cechais.

Kur ta „Gerovė“ ir kas tai yra?

Kaip nebūtų keista, tokiomis aplinkybėmis išliko „Gerovė". Ji nuo seniai yra pačiame Vilniaus centre, netoli nuo Gedimino pilies kalno. Bet ar daug kas žino, kas tai ir kaip tai rasti? Juk tai paprasčiausias nuo itin seniai veikiantis fabrikas. Niekas nežino, kiek daug „gerovės“ tas fabrikas sukūrė, tačiau suskaičiuoti jame pagamintus uogienių pripildytus stiklainius įmanoma.

Toliau pereiname prie rinkos tyrimo, atlikto ankstesniais metais, tačiau visa tai liko aktualu ir šiandien.

Lietuvoje žemės ūkio ir maisto produktų gamintojų galimybės mažinti gamybos išlaidas ribotos. Būtent todėl ypatingas dėmesys skiriamas naujiems gaminiams kurti ir jiems parduoti. Tiekti rinkai naujus gaminius yra rizikingiau, negu gerai žinomus. Kita vertus, nuo perdirbėjų sugebėjimo prisitaikyti prie rinkos pokyčių priklauso augintojų verslo perspektyva. Pavyzdžiui, vaisių ir uogų auginimo verslas yra priklausomas nuo džemų, marmeladų, tyrių, drebučių ir pastų (toliau – džemų) gamintojų sėkmės. Džemų gamyba Lietuvoje 2001–2005 m. nuolat augo. Pavyzdžiui, 2005 m., palyginti su 2001 m., produktų gamybos apimtys (4,2 tūkst. t) išaugo 61,5 proc. Gamintojų parduotos produkcijos kiekiai kasmet didėjo gana tolygiai. 2005 m., palyginti su 2004 m., parduota beveik 10 proc. daugiau produkcijos.

Per 2003–2005 m. išaugo džemų pasiūla ir paklausa, tačiau pusiausvyra nebuvo pasiekta, mat pasiūla augo sparčiau už paklausą. Didžiosios gamintojos Lietuvoje – UAB konservų fabrikas „Gerovė“ ir UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ taiko rinkos plėtros strategijas, o sėkmė didžiąja dalimi priklauso ne tik nuo papildomų investicijų rinkodaros priemonėms.

Itin svarbu yra užsitikrinti nuolatinį žaliavos tiekimą, nes neįmanoma planuoti pramonės plėtros, žaliavos. Per 2002–2005 m. džemų pardavimo kaina labiausiai buvo nukritusi 2004 m., o 2005 m., palyginti su 2004 m., ji pakilo daugiau kaip 11 proc. ir be pridėtinės vertės bei akcizo mokesčių vidutiniškai siekė 2,5 Lt/kg. Gaminių pasiūla didėjo kasmet, gamintojai kitų šalių rinkoms skirtą produkciją 2002–2005 m. pardavė vidutiniškai perpus pigiau negu šalies rinkoje. Pajamos už parduotus džemus kasmet didėjo, taip pat augo ir už eksportuotus gaminius gaunama pajamų dalis.

Deja, mažėjo galimybės didinti pridėtinę vertę, gamintojai lieka nežinomi, didinti prekės ženklo žinomumą nebuvo prasmės ir galimybių – taip prarandamas perspektyvumas. Be to, analogiškos trečiųjų šalių produkcijos pasiūla nuolat skatina ieškoti naujų būdų išlikti rinkoje, o kai savikainos mažinimo galimybės ribotos, pagrindiniu privalumu išlieka išskirtinė kokybė, natūralumas. Tad gamybos tęstinumą būtų galimai užtikrinęs Nacionalinės maisto kokybės schemos taikymas. ES džemų rinkoje Lietuva negali prilygti Vokietijai ar Didžiajai Britanijai pagal parduotos ar suvartojamos produkcijos kiekį (šimtai tūkstančių tonų), todėl tikslingiau rinktis nedidelių rinkos nišų užėmimo strategijas.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, perspektyviausios nedidelės rinkos. 2005 m., palyginti su 2004 m., iš Lenkijos į kitas šalis eksportuota 24 proc. mažiau džemų. ES didžiosios džemų ir marmeladų gamintojos – Vokietija, Didžioji Britanija ir kitos šalys – yra įsitvirtinusios rinkoje, todėl naujųjų ES šalių narių produkcija turėtų būti pateikiama vartotojams itin išradingai taikant rinkodaros rėmimo priemones.

Lietuvoje nėra gamintojų organizacijų, todėl tenka konkuruoti su geriau organizuotais kitų šalių gamintojais, gaunančiais ES paramą, kuri pavieniams augintojams ir gamintojams yra neprieinama. Tai reiškia, jog įmanoma išvengti kai kurių nesėkmių ir perimti gerąją patirtį, pasiūlyti rinkai kai ką unikalaus. Pavyzdžiui, itin vertinami vadinamieji „etniniai ingredientai“. Džemų rinka ES mažai kinta: vartojimas pastovus, stambieji gamintojai Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, kai kuriose kitose ES šalyse turi stiprius prekės ženklus ir yra užsitikrinę perspektyvą. Problemų nekyla ir dėl žaliavos. Po ES plėtros Bendrija tapo didžiausia perdirbti skirtų vyšnių, serbentų, braškių, aviečių, agrastų augintoja pasaulyje. Vien kaimyninė Lenkija tiekia daugiau kaip 67 proc. žaliavos, kuri neturėtų brangti. Kas tokiu atveju rekomenduotina? Tikslinga plėsti produktų rinkas ar sukurti naujas? Europos Komisija pataria kurti naujus produktus ir naudotis Kaimo plėtros programos parama rinkodaros priemonėms, žaliavai perdirbti, maisto kokybei gerinti. Konkurencingumui sustiprinti siūloma diegti inovacijas ir taikyti rėmimo priemones. Lietuva ES užima gana kuklią vietą pagal džemų gamybos apimtis: 2001–2005 m. vidurkis – 3,4 tūkst. t. Mažiau gaminama tik Airijoje, Estijoje, Slovėnijoje (Maltos ir Kipro duomenys nepateikiami).

Todėl lieka trūkumus paversti privalumais

Lietuvoje 2003–2005 m. vidutiniškai suvartota apie 5,1 tūkst. t džemų kasmet. Per 2006 m. sausio ir rugsėjo mėnesius Lietuvoje suvartota 3,5 tūkst. t džemų. Palyginti su 2005 m. tuo pačiu laikotarpiu, produkcijos suvartota 20,5 proc. mažiau: šalyje pagamintos – 20 proc., importinės – 21 proc. Lietuvoje pagaminta produkcija 2005 ir 2006 m. sudarė 57 proc. visų suvartotų džemų. Rinka sparčiai siaurėjo, todėl tikėtina, kad dalies produkcijos gamyba bus nutraukta, atsiras daugiau naujų tos pačios prekių grupės gaminių. Lietuvoje išlikusi tradicija virti uogienes namų sąlygomis, tad prarandama rinkos dalis reiškia, kad įsiūlyti vartotojams naujus gaminius nėra lengva. Tačiau vadinamosios „namų sąlygos“ ir šeimos receptai yra gana palanki aplinkybė naujai veiklai. Kaimo plėtra ir mikroįmonių bei smulkių įmonių steigimas yra suderinami procesai, galimybė ūkiuose ne tik auginti uogas, vaisius, bet ir juos perdirbti – tai pirmiausia būdas gauti didesnį pelną. Svarbiausia kruopščiai pasirinkti asortimentą, neužmiršti, kad be džemų yra dar ir uogienės, sirupai, drebučiai, tyrės, įvairūs gėrimai, gaminami iš vaisių, uogų. Būtina rasti, kas padėtų sukurti prekės ženklą, numatyti, kas, kur, už kiek galėtų pirkti naujuosius gaminius. Vertėtų išvengti tų pačių rinkų ir asortimento, kuriuos jau yra pasirinkę fabrikai. Natūralių gaminių paklausa priklausytų nuo to, kaip sėkmingai būtų pritaikytos rinkodaros priemonės, pavyzdžiui, platinimo tinklą galima sukurti kaimo turizmo sodybose, lietuvių bendruomenėse Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, kitose šalyse. Džemų rinkos dalyviai turėtų pasirinkti, kokias papildomas paslaugas verta derinti su produktų gamyba, nes užimti palyginti nedideles rinkos nišas reikia ypatingo išradingumo. Europoje populiarėja ne tik tai, kas „seniai užmiršta“, bet ieškoma atsvaros ir stambiųjų prekybos centrų siūlomoms masinio vartojimo prekėms, siekiama priimtino kokybės ir kainos santykio. Augant įvežtinių džemų, marmeladų, drebučių, tyrių ir pastų pasiūlai, Lietuvos gamintojams, kurie vis dar išlikę rinkoje, būtina: pateikti rinkai naujų gaminių; kurti produkcijos platinimo tinklą; daugiau investuoti į rinkodaros rėmimo priemones. ⸎⸎

⸎⸎ Šaltinis: <https://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/2007/02/dzemus-ir-marmeladus-virsime-ar-pirksime/>

Ir viskas? O kur laiminga pabaiga?

Viltis visada miršta paskutinė. I. Mičiurino pasiekimų neverta užmiršti, lygiai kaip ir verta išsaugoti paveldą, susijusį su uogų, vaisių perdirbimo receptais, sukurtais labai seniai ir išsaugotus iki šių dienų, pavyzdžiui, apie tai, kaip namuose pasigaminti Imperatoriaus valgytą uogienę, kurios receptas yra mažiausiai kelių šimtų metų senumo.

Niekas, kas nuo seno įpratęs prie įvairių spalvų stiklainių, pripildytų uogienėmis, džemais, kompotais, drebučiais ir sirupais, išrikiuotų eilėmis rūsio lentynose ar šaldytuve, kas tiesiogiai mintyse siejama su ramia ir sočia žiema, kada bus galima storai užsitepti riekę pyrago ar batono mėgstama uogiene ar mirkyti skanų blynelį uogų tyrėje, gurkšnoti saldrūkštį kompotą iš trilitrinių stiklainių, neatsisakys uogienių ir džemų virimo namų sąlygomis net tuomet, kai senatvė žmogų suriečia į kuprą ir stovėti prie viryklės karštomis vasaros dienomis su sopančiais kojų sąnariais darosi vis sunkiau. Kaip pilstė moterys išvirtą uogienę į stiklainius, taip ir pilstys, konservuos, kaups atsargas žiemai vasarą nekreipdamos dėmesio net į tai, jog tų namų sąlygomis pagamintų džemų, sirupų, uogienių savikaina neretai yra gerokai didesnė už gana geros kokybės parduotuvėse parduodamų analogiškų gaminių, kai jie išparduodami pritaikius akcijas taip pamėgtuose visų Lietuvos senjorų prekybos centruose.

Žmonės vis dar turi išpuoselėtus sodų sklypelius, užsiaugina vaisių ir uogų, kuriuos būtina tinkamai paruošti ilgesniam laikymui. Akivaizdu, jog jaunesnės kartos žmonės uogienėms, džemams nebėra taip ištikimi kaip tie, kurie esamu metu yra virš 65 metų. Populiarėja šaldytos uogos, vaisiai, atsirado greito užšaldymo technologijos, kada visos vertingos medžiagos ir vitaminai išsaugomi, o tokiu būdu užšaldytus vaisius, uogas nesunku sudėti į plaktuvą, pasigaminti skanių gaivių kokteilių be jokio cukraus. Bet stebėtina yra tas, jog net ir iš šaldytų gėrybių senjorės įsigudrina privirti uogienių, iš kurių vėliau pasidariusios pertepimų sluoksnius jos prikepa ir pyragų bei tortų ar bandelių. Įprotis yra labai stiprus dalykas, todėl uogienė su garuojančia arbata dar negreitai paliks įprastinį bet kurio namų ūkio stalą, o iš šaldytų gėrybių suplakti kokteiliai nebūtinai visam laikui išstums gerą ir skanų močiutės kompotą ar kisielių iš spanguolių ant Kūčių stalo. O ką bekalbėti apie namuose pagamintas uogiene įdarytas varškės spurgas, taip mėgstamas vaikų ir senelių su protezuotais dantimis, kuriais itin malonu kramsnoti minkštutėles spurgas.

2005-2007 m. Lietuvoje jau buvo perteklius juodųjų serbentų krūmais užsodintų žemės ūkio paskirties plotų. Kaip susitarę, visi, kurie gavo po 3 ha ar kiek daugiau žemės, suskubo kažką su ja daryti, jei nepavyko jos parduoti ar nenorėta to daryti su viltimi, jog kažkada ta turima žemė duos dar ir pelną, mat išmokos iš ES atsirado tik 2004 m., pradžioje jos nebuvo itin dosnios. Taigi, juodųjų serbentų gausinimas buvo virtęs visuotiniu reiškiniu. Serbentų krūmų priežiūra nėra sudėtina, iš priduodamų uogų tikėtasi gerų pelnų. Bet kai tų juodųjų serbentų priauginta buvo daug, jų supirkimas beveik sustojo, užsienio rinkas ženkliai pigesniais nei lietuviškais serbentais užpylė pirmiausia lenkai. Lietuviškų serbentų nebebuvo kur dėti, supirktuosius pradėjo šaldyti. Bet kai ir šaldikliuose laikomų uogų terminas ėmė eiti į pabaigą, nutiko štai kas. Kelios įmonės Lietuvoje, kurios vis dar vykdė uogų, vaisių konservavimą, iš tų šaldytų juodųjų serbentų privirė itin neblogų uogienių, džemų ir juos gana pelningai išpardavė ta pati „Gerovė“ tai yra, fabrikas, esantis visai netoli nuo Gedimino pilies kalno Vilniuje.

Daugiau rasite čia: VIRĖ, VERDA IR VIRS. Autorė A. Armonienė. 2024-08-03 <https://www.leidinyssau.lt/naudinga>

Naudota literatūra

Armonienė, Andžela. Informacijos apie Europos Sąjungą politikos poreikis. Mokslo Lietuva. 1998, Nr. 15, tęsinys 1998, Nr. 16.
Armonienė, Andžela. Vaisiai ir uogos. Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra. 2004.
Armonienė, Andžela. Vaisiai ir uogos. Rinkotyra: Žemės ūkio ir maisto produktai. 2004-2006, Nr. 1-4 (iš viso 8 straipsniai).
Armonienė, Andžela. Vaisiai ir uogos. Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra. 2005.
Armonienė, Andžela. “Vieno balso” pranešimas: būdas laimėti rinkoje. Reklamos ir marketingo idėjos. 2005, Nr. 5.
Armonienė, Andžela. Europos Sąjungos žemės ūkio produktų pardavimų skatinimo programos. Rinkotyra: Žemės ūkio ir maisto produktai. 2005, 3(29). P. 99-105.
Armonienė A., Kšivickienė D. Sunkiai prognozuojama juodųjų serbentų rinka. Mano ūkis. 2005, Nr. 8. <http://www.manoukis.lt/index.php?sub=full &news_id=2310 &ban_id>
Armonienė, Andžela. Metodinė medžiaga: Reklamos vadyba: komunikacijos strategija ir planavimas. Dalyko studijų metodinė medžiaga. Vilniaus teisės ir verslo kolegija, 2005, 15 p.
Armonienė, Andžela. ES taikomų žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo priemonių įgyvendinimas Lietuvoje. 2005 m. ataskaita. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2005.
Armonienė A., Kviklys D., Viškelis P. Vaisių ir uogų auginimo Lietuvoje galimybių tyrimas siekiant realizuoti išaugintą produkciją šviežią bei perdirbtą. Ataskaita „Iš vaisių ir uogų pagamintų produktų marketingo analizė“. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2006.
Armonienė, Andžela. Džemus ir marmeladus virsime ar pirksime. Mano ūkis. 2007, Nr. 2. <http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=1195&z=56>
Armonienė, Andžela. Sulčių rinka paklausos augimo sąlygomis. Rinkotyra: Žemės ūkio ir maisto produktai. Atiduota spaudai. Publikuota: Perspektyvumo prielaidos: inovacijos, rėmimas, pridėtinė vertė. Prielaidų tyrimas kintančioje rinkoje. Paskelbta 2021-02-16 www, perspausdinta 2024-06-07 Padėkime sau'19 ISSN 2669-1876, <https://www.leidinyssau.lt/naudinga>
Cannon, Tom. Basic marketing: Principles and practice. 3 rd ed. Dotesios Ltd, Great Britain, 1992. 464 p. ISBN 0-304-32558-9.
FAS/USDA Horticultural & Tropical Products Division. World apple juice situation: Global apple juice production recedes as China’s apple crop declines. [Žiūrėta 2006 m. spalio 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.usda.gov>.
Fill, Chris. Marketing communications: frameworks, theories and applications. London; New York; Toronto: Prentice Hall, 1995. 515 p. ISBN 0-1315-0962-4.
Komisijos (EB) ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui KOM(2006) 345, 2006 m. birželio 28 d., apie padėtį perdirbti skirtų minkštųjų vaisių ir vyšnių sektoriuje SEK(2006) 838.
McDonald, Colin ir Vangelder Phyllis. The Esomar handbook of market and opinion reserch. 4th ed. Amsterdam: ESOMAR, 1998. 1171 p. ISBN 92-831-1271-7.
Patton, Michael Q. Creative evaluation. 2 nd ed. Newbury Park; Beverly Hills; London; New Delhi: SAGE Publications, 1987. 264 p. ISBN 0-8039-1395-8.
Shultz, William J.; ir Mazze, Edward H. (ed-s). Marketing in action: readings. Belmont; California: Wadsworth Publishing Company, 1963. 486 p.

[1] Žemės ūkio ministerijos užsienio prekybos duomenų bazės (Statistikos departamento prie LRV duomenys).

[2] Komisijos (EB) ataskaitos Tarybai ir Europos Parlamentui KOM(2006) 345, 2006 m. birželio 28 d., apie padėtį perdirbti skirtų minkštųjų vaisių ir vyšnių sektoriuje SEK(2006) 838 priedas.

Iliustracija aukščiau: Iki vyšnios ant torto kelias ilgas, o iki uogienės ant torto, dar ilgesnis. Autorė Andžela Armonienė. Nuotrauka padaryta 2023-03-12.

FINITA LA DOLCE VITA / 2

TAIP BUVO 2008-2013 m. O KAIP BŪTI GALĖJO?

CUKRAUS RINKOS DYDŽIO IR PERSPEKTYVUMO LIETUVOJE ĮVERTINIMAS

Andžela Armonienė

Parašyta 2014 m., paskelbta 2024-07-13

Lietuvoje (toliau – LR) 2008-2013 m. laikotarpiu cukrų gamino 2 fabrikai – „Nordic Sugar Kėdainiai“ ir „Arvi cukrus“.

Cukraus gamybai buvo taikomos kvotos.

LR nacionalinė cukraus gamybos kvota sumažėjo 12 proc. – nuo 103 tūkst. tonų įstojus į ES metu 2004 m. iki 90,3 tūkst. tonų 2013 m.

Šalies vidaus cukraus poreikis – apie 100 tūkst. tonų.

Cukraus gamyba LR 2008-2013 m., skaičiuojant tonomis, nuo 2008 m. iki 2013 m. išaugo dvigubai, 2008-2013 m. laikotarpiu LR buvo pajėgi apsirūpinti cukrumi pagal vidaus rinkos poreikius. LR metams reikėjo apie 100 tūkst. t cukraus, ir dar LR turėjo cukraus perteklių, galimą eksportuoti. Duomenys apie cukraus gamybą, suvartojimą pateikti 1-3 pav.

1 pav. Cukraus gamyba Lietuvoje 2008-2013 m., tonomis

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

http://db1.stat.gov.lt/

2 pav. Cukraus suvartojimas Lietuvoje 2008-2013 m., tūkst. t

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas;

http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/saveselections.asp

Vidutiniškai LR buvo suvartojama 99,8 tūkst. t cukraus per metus. Nagrinėjamu laikotarpiu gyventojų skaičius šalyje nuo 3,21 mln. 2008 m. sumažėjo iki 2,97 mln. 2013 m., tačiau augo cukraus suvartojimas, skaičiuojant kilogramais vienam gyventojui, pavyzdžiui, 2013 m. 1 gyventojas LR suvartojo 3,2 kg daugiau cukraus per metus nei 2008 m., o tai rodo galimai augančią cukraus rinką šalyje. Be to, reikia įvertinti Pasaulinės finansų krizės laikotarpį 2008-2012 m., kada natūralu, jog vartojimas LR krito ne tik cukraus, bet ir apskritai visų rūšių maisto ir nemaisto produktų, prekių, įvairių rūšių paslaugų pirkimai sumažėjo ir kt.

3 pav. Cukraus suvartojimas Lietuvoje 2008-2013 m. 1 gyventojui kg

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Cukraus pardavimai. 2013 m. cukraus fabrikai pardavė 142,04 tūkst. t baltojo cukraus: Lietuvos rinkoje 2013 m. parduota 68,41 tūkst. t, ES – 73,63 tūkst. t. Palyginti su 2012 m., cukraus pardavimai padidėjo 9,1 proc. Pardavimai į Lietuvos rinką padidėjo 10,7 proc., į ES rinką – 7,7 proc.

Cukraus eksportas ėmė augti nuo 2011 m., tiesa, 2013 m. jis truputį nukrito, palyginti su 2012 m., tačiau vis viena užsienio prekybos balansas buvo teigiamas, žr. 4 pav.

4 pav. Cukraus eksportas ir importas iš Lietuvos 2008-2013 m., mln. Lt.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/saveselections.asp

Pagal eksporto apimtis tonomis didžiausios lietuviško cukraus pirkėjos buvo Latvija, Rusija, Estija, LR importavo daugiausia cukraus iš Lenkijos, pavyzdžiui, 2013 m. – 20,7 tūkst. t.

5 pav. Baltojo cukraus eksportas Lietuvoje 2012–2013 m., t

6 pav. Baltojo cukraus importas Lietuvoje 2012–2013 m., t

APIBENDRINAMOJI IŠVADA: Cukraus rinka LR turėjo potencialą sparčiai augti.

Cukraus rinka buvo auganti, 2013 m., palyginti su 2012 m., ji išaugo 17,4 tūkst. t., arba 15 proc., ir pasiekė 132,5 tūkst. t.

PASTABA. Kopijuoti draudžiama, norint cituoti, naudoti bet kokia forma, kreiptis į redakciją leidimo e-adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

IŠVADOS

Cukraus rinkos augimą Lietuvoje 2008-2013 m. lėmė pirmiausia ženklus gamybos augimas ir truputį sumažėjęs eksportas.
Cukraus rinka LR buvo nuolat reguliuojama – cukrus akcizinė prekė, be to, ES taiko jo gamybos kvotas. Cukraus rinkos reguliavimas, įskaitant ir cukrinių runkelių auginimo ribojimus, cukraus gamybos fabrikų skaičiaus mažinimą LR nuo 2004 m., LR ekonomikai žalingas. Cukraus pramonė LR, jei nebūtų taip griežtai reguliuojama kvotomis ir kt., jos plėtra būtų buvusi neįtikėtinai pelninga pirmiausia cukrinių runkelių augintojams. Cukraus gamybos fabrikų silpninimas, jų skaičiaus mažinimas, geografinis nutolimas nuo cukrinių runkelių augintojų atnešė rezultatą – LR skurdinimą plačiąja ta žodžio prasme. Pralaimėjo ir vartotojai, perdirbėjai, maisto gamybos pramonės atstovai, pavyzdžiui, konditeriai, šokolado, alkoholinių gėrimų gamintojai, konservų fabrikai, kt., kadangi nebuvo įvykdytas pažadas, jog įvedus kvotas ir pradedant 2005 m. bei vėliau LR mažmeninėje prekyboje baltojo cukraus kilogramas kainuos 0,35-0,40 EUR, ir ne daugiau, ir kad tokia mažmeninė kaina bus griežtai prižiūrima, kontroliuojama, nedidinama. Tai net buvo įtvirtinta ES teisės aktuose, pritaikytuose, adaptuotuose ir LR po 2004 m. Vieši ES bei LR vykdomosios valdžios atstovų pažadai, viešinami visuomenės informavimo priemonių pagalba, paskelbti nuo 2005 m., apie į LR mažmeninę rinką pateikiamą, neva, kokybišką ir itin pigų rudąjį cukrų, nebuvo įvykdyti taip pat. Visi šie veiksniai nulėmė galimybių ribojimą didinti LR BVP iš itin perspektyvios cukraus gamybos pramonės bei cukrinių runkelių auginimo, iš ko net smulkūs pavieniai žemdirbiai iki 2004-2005 m. pasiekdavo apie 56 procentų rentabilumą, o itin derlingų LR žemių savininkai šiaurinėje LR bei kai kuriuose Sūduvos regionuose ir žymiai didesnį, kada cukraus perdirbimo fabrikai buvo ir veikė arti cukrinių runkelių augintojų, supirkimas, cukrinių runkelių transportavimas būdavo gerai organizuotas, gaunami geri žemdirbių pelnai neskatino masinės bei niekaip neįmanomos stabdyti gyventojų ir pirmiausia jaunimo migracijos iš kaimiškųjų vietovių, kai naujai atvykusieji visi vienodai ėmė kurti vadinamas „kaimo sodybas“ su vienodomis „edukacijomis“ ir „paslaugomis“, kas toli gražu tiek nepadidino LR BVP kaip cukraus pramonės galimybės, jei nebūtų reguliuojamos tokia kryptimi, kaip viskas vyko nuo 2004-2005 m., ir t.t. Tai yra, visokeriopai skatinamas kaimo turizmas nė iš tolo nedavė tokios pridedamosios vertės ir galimo BVP augimo, ką galėjo duoti tęstinė cukrinių runkelių auginimo, jų perdirbimo ir susijusių pramonės, maisto gamybos atskirų šakų skatinimo ir paramos politika, tęstinumas tų tradicijų, kurios LR buvo šimtametės, o gal ir dar senesnės. Galima daryti išvadą, jog buvo žlugdoma ir LR archajiška kultūra į tą vietą mėginant įdiegti bordelių, cirko, kankanų, svetimų LR teritorijai atstovų kultūrą, propaguojamą gamtos draustiniuose ir vadinamosiose „sodybose“ tuo pačiu dar ir sunaikinant mokyklų tinklą kaimiškosiose vietovėse, kur vaikų, galinčių mokytis, praktiškai nebeliko.
Augant lietuviško cukraus eksporto apimtims, kai turime duomenis, jog treti metai iš eilės mažėjo importas, cukraus rinkos dydį galime stebėti kaip mažėjantį tuo atveju, jei gamyba nustos augti taip sparčiai kaip tai įvyko 2013 m., o importas ir toliau mažės, kas yra mažai tikėtina.

LITERATŪRA, ŠALTINIAI

Lietuvos statistikos departamentas, prieiga per internetą:

<http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/saveselections.asp>;

<http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M5010205&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=17040&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14>, žr. 2014-11-26.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, prieiga per internetą: <https://www.vic.lt/?mid=431&limit=20&offset=40>, žr. 2014-11-26.

Iliustracija žemiau iš creativecommons.org: Strateginės reikšmės prekė, 1970-1980-ųjų metų konditerijos gaminys "Krepšelis", atgijęs ir 2024-ųjų gausių balių aplinkoje. Įdomu tas, jog LTSR laikų "Krepšeliai" būdavo tiekiami vaikų kavinėse, kainavo vos kelias kapeikas, maždaug tiek, kiek tuomet kainavo pusė litro pieno, tiek kainavo ir "Krepšelis", o su šiuo žodžiu jokiu būdu nebuvo siejami vadinamieji mokinių, studentų "krepšeliai", kas dabar yra iš biudžeto ateinantieji pinigai už kiekvieną moksleivį, studentą į tą mokyklą, aukštojo mokslo instituciją, kur jis ir įrašytas kaip dalyvaujantysis mokymo, ugdymo procese ar studijų programoje. Tuomet jokių finansinių "krepšelių", skirstomų grynai pagal mokinių, studentų skaičių, nebuvo, nebuvo ir "vaiko pinigų". Ir tokiomis aplinkybėmis studentai išmokdavo išgyventi už maždaug 14 kapeikų per dieną, kas būdavo porcija kopūstų-morkų salotų su juodos duonos riekute valgykloje.

FINITA LA DOLCE VITA / 1

Perspektyvumo prielaidos:

inovacijos, rėmimas, pridėtinė vertė

PRIELAIDŲ TYRIMAS KINTANČIOJE RINKOJE

Andžela Armonienė

2007 m. kovas, paskelbta 2021-02-16 www, perspausdinta 2024-06-07

Straipsnyje nagrinėjamos perspektyvumo prielaidos vienoje sparčiausiai kintančių sulčių rinkoje, atliktas antrinis kiekybinis tyrimas. Tyrimo gairės pasirinktos pagal klasikines inovacijų taikymo kryptis ir keturias Ansoffo strategines verslo plėtotės galimybes. Tyrimo tikslas – atlikti sulčių gamybos plėtros Lietuvoje prielaidų analizę.

Sulčių gamybos įmonės Lietuvoje nebuvo itin aktyvios įsisavindamos Europos Sąjungos (ES) lėšas. 2004–2006 metais sulčių gamintojams teko 20,6 proc. pagal SAPARD ir BPD programas vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėms skirtos paramos. Tolimesnis ES lėšų įsisavinimas gali būti problemiškas. Įmanoma naudotis pagal Kaimo plėtros plano priemones įsisavinama ir konkurencingumo stiprinimui bei ekonominės veiklos įvairinimui skirta parama, tačiau būtini ekonominės veiklos gyvybingumą patvirtinantys rodikliai.

Per 5 metus Lietuvos sulčių gamintojų gaunama pridėtinė vertė išaugo 6,2 karto, gamybos efektyvumas padidėjo 8,7 procentiniais punktais. Pagal Eurostato duomenų analizę nustatyta, jog pridėtinės vertės ir gamybos efektyvumo augimas Lietuvoje nėra susijęs su koncentruotų sulčių gamybos apimčių pokyčiais. Sulčių gamybos efektyvumo rodiklis Lietuvoje 2004 metais buvo beveik 7 procentiniais punktais didesnis už ES vidurkį, vienam dirbančiajam teko 6,1 proc. daugiau investicijų nei vidutiniškai ES. Per 2000–2004 metų laikotarpį nė viena ES šalis taip sparčiai nedidino investicijų į sulčių gamybos įmonių įrangą, t. y. neplėtojo vieno iš inovacijų taikymo pagrindų, kaip Lietuva: investicijos per 5 metus išaugo 10 kartų.

Kadangi sulčių ir nektarų rinka yra viena perspektyviausių dėl paklausos ir kainų augimo, o apsirūpinimas šiais gaminiais nepakankamas, natūralių ir kokybiškų didesnės pridėtinės vertės sulčių gamybą būtų tikslinga plėtoti Lietuvoje. Aptariamos skirtingų ūkio subjektų sąveikos galimybės, pateikiami siūlymai dėl tinkamos pusiausvyros tarp jau sėkmingai parduodamų ir ketinamų sukurti inovacinių gaminių. Galimos plėtros kryptys apibendrinamos įžvalgomis inovacijų, rėmimo priemonių taikymo, pridėtinės vertės didinimo klausimais.

Raktažodžiai: inovacijos, pridėtinė vertė, ES parama, sulčių pramonės rodikliai, kainos, vartojimas, rinkodaros rėmimo priemonės, integruota komunikacija, investicijos.

„Nustatyta, kad nuo 50 iki 90 proc. inovacijų būna nesėkmingi bandymai… Nuo 30 iki 60 proc. į rinką pateikiamų naujų produktų neperspektyvūs“ (Cannon 1992, p. 294, 304).

ĮVADAS

Šiame darbe pasirinkta nagrinėti perspektyvumo prielaidas vienoje sparčiausiai kintančių sulčių rinkoje, kuri dėl paklausos ir kainų augimo bei galimybės nepertraukiamai atnaujinti asortimentą didesnės pridėtinės vertės gaminiais tapo tinkama aplinka išbandyti jėgas taikantiems inovacijas.

ES yra didžiausia perdirbti skirtų vyšnių, braškių, serbentų, aviečių, agrastų augintoja pasaulyje [8]. Sulčių, kitų iš vaisių ir uogų gaminamų produktų paklausa nemažėja, todėl gamybos pajėgumai didinami. Vaisinių ir uoginių augalų žaliavos auginimo perdirbimui sektorius yra stiprus, bet apsirūpinimas nepakankamas. Kasmet į ES importuojama apie 200 000 t perdirbti skirtų uogų ir virš 200 000 t koncentruotų obuolių sulčių [7].

Lietuvos perdirbimo įmonės gamina įvairius vaisių ir uogų produktus, tačiau didžiąją dalį sudaro koncentruotos sultys ir užšaldyta produkcija. Taip sumažėja galimybė sukurti didesnę pridėtinę vertę, nes tarpiniai produktai eksportuojami į kitas šalis tolimesniam perdirbimui. Mažmeninėje mūsų šalies rinkoje populiarūs įvežtiniai gaminiai iš vaisių ir uogų. Natūralu, kad svarstoma viena iš galimybių – taikyti inovacijas ir didesnės pridėtinės vertės produktus gaminti Lietuvoje. Koncentruotų obuolių sulčių gamybą derinant su iš išspaudų gaunamo pektino gamyba įmanoma užsitikrinti stabilią padėtį rinkoje. Uogų perdirbimas į sultis, sidrą, vyną ir atliekų panaudojimas suteikia dar daugiau galimybių, tačiau inovacijų taikymo atveju didėja ir rizika [11].

Kai vyksta spartūs pokyčiai, naujų gaminių pasiūla ir konkurencija auga, produkcijos gamintojai susiduria su būtinybe įgyvendinti pagrindinius keturis elementus: technologijų kaitą, išradingumą, inovacijas ir produkto plėtotę [4]. Sulčių rinkoje veikia tie patys dėsniai kaip ir kitų produktų rinkose: spartaus paklausos didėjimo atveju kainos kyla, taikomos inovacijos, daugėja naujų gaminių. Didžiųjų gamintojų ir žinomų nacionalinių bei regioninių ir privačių prekės ženklų atstovų konkurencija lemia žemesnes vidaus rinkos kainas. Gamybą didinančios įmonės tam tikruose rinkos segmentuose yra pajėgios mažinti kainas ir taip įgyti pranašumą prieš smulkiuosius gamintojus [3]. Lietuvos rinkoje, kur per penkerius metus sulčių vartojimas išaugo 39,5 proc., o apsirūpinimo lygis vietinės gamybos sultimis nepakankamas (2005 metais – 43 proc.), prielaidų mažinti kainas nėra.

Maisto produktų ir gėrimų rinkoje vartotojui siūlomos gaminio idėjos yra pačios svarbiausios, todėl ne visada sėkmė lydi stambiuosius gamintojus. Smulkieji gamintojai yra lankstesni, jie gali pasiekti realų pranašumą, pirmieji atsiliepdami į vartotojų poreikius. Kai sulčių rinka tapo viena sparčiausiai augančių, padidėjo jos segmentacija, vartotojams pasiūlytas gausesnis gaminių asortimentas, todėl vis daugiau pastangų ir investicijų teko skirti rinkodaros rėmimo priemonėms. Iš esmės žinomesnių prekės ženklų, kaip pavadinimų, terminų, simbolių, vaizdų ar jų derinių, sukurtų tam, kad vartotojai galėtų atskirti vienas prekes ar paslaugas bei jų gamintojus ir teikėjus nuo kitų [4], atstovai taikė plėtros strategijas. Naujų gaminių pristatymai vykdavo taikant išradingiausius metodus ir naujas informacijos bei komunikacijos technologijas. Efektyvumo įrodymas – sultys pradėjo stumti iš rinkos kitus gėrimus, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje natūralios kriaušių sultys pristatomos kaip madinga alternatyva alkoholiui. Plėtros strategijos XXI amžiuje jau nebegali būti vykdomos neatsižvelgiant į tai, kad pelną ir aukštesnį efektyvumo lygį įmanoma užsitikrinti rinkodaros elementų derinimo ir komunikacijos integravimo keliu [10, 19, 20].

Lietuvoje sulčių gamybos plėtotės prielaidos išsamiau netyrinėtos, o tai būtų labai reikšminga šalyje, kur daugiau nei 60 proc. sodų ir uogynų produkcijos yra perdirbama, sukauptas žinių potencialas ir yra galimybė taikyti inovacijas. Nuo vieno ar kito gaminio sėkmės rinkoje priklauso ne tik perdirbimo įmonių perspektyvumas, bet tikėtinos ir pastovesnės bei aukštesnės žaliavos supirkimo kainos. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas yra paskelbęs maisto produktų ir gėrimų gamybos sektorių palyginamosios analizės rezultatų, ūkių konkurencingumo tyrimų duomenų [6, 14, 15, 16, 18], tačiau sulčių tema išskirtinai negvildenta. Pasirinkta nagrinėti problemą, ar verta priklausyti nuo sulčių ir gaiviųjų gėrimų pramonės perspektyvumo kitose šalyse ir didžia dalimi koncentruotas sultis eksportuoti, ar latvių, lenkų pavyzdžiu pritraukti investicijas ir labiau išplėtoti sulčių gamybą iki galutinio produkto Lietuvoje. Antruoju atveju dėl inovacijų taikymo galimai augtų pridėtinė vertė, didėtų apyvarta, būtų įmanoma užimti didesnę vietinės ir užsienio rinkų dalį.

Tyrimo tikslas – atlikti sulčių gamybos plėtros Lietuvoje prielaidų analizę.

Tyrimo uždaviniai:

Analizuoti gamybos plėtros didinimo galimybes orientuojantis į inovacijų taikymo perspektyvą.
Įvertinti ES paramos apimtis ir reikšmę sulčių pramonės plėtrai Lietuvoje.
Palyginti Lietuvos ir kai kurių ES šalių sulčių gamybos efektyvumo rodiklius.
Pateikti galimas sulčių gamybos plėtros kryptis Lietuvoje.

TYRIMO METODAI

Atlikta probleminė literatūros šaltinių analizė. Inovacijų samprata pasirinkta ši: išskiriamos pagrindinės inovacijų taikymo kryptys:

- procesų tobulinimas ir plėtotė, lemiantys galutinio produkto / paslaugos tobulinimą, kainos mažinimą;

- naujų produktų / paslaugų gamyba bei sukūrimas ir pasiūla potencialiems vartotojams, ši inovacijų kryptis plinta rinkose, kurios nuolat kinta [4].

Visos inovacijų taikymo kryptys pagal Eurostato duomenis kol kas nebuvo nagrinėtos, dėl duomenų stygiaus pasirinkta pirmoji – įrengimų ir gamybos procesų tobulinimo kryptis ir mokslo bei technologijų plėtros duomenų analizė. Kadangi inovacijų taikymas yra susijęs su rizika, ją padeda sumažinti efektyviai taikomos rinkodaros priemonės ir patikimi rinkos tyrimai. Klasikinės plėtros strategijų alternatyvos yra keturios. Šiame darbe vadovaujamasi I. Ansoffo matrica [pagal 4], skirta pasirinkimo galimybių pristatymui (1 lentelė).

- naujo gamybos proceso diegimas, kai diegiamos naujos technologijos tų pačių produktų gamybai siekiant ženkliai sumažinti gamybos savikainą, pagerinti gaminių kokybę, sudėtį, tai labiausiai paplitusi inovacijų taikymo kryptis;

- turimų gamybos įrengimų tobulinimas ir plėtotė, kurios pagrindu greitinamas gamybos procesas ir gerinami efektyvumo rodikliai.

1 lentelė. Ansoffo matrica

		Produktai
		Esami	Nauji
Rinkos	Esamos	Įsiskverbimas į rinką	Produkto plėtotė
Rinkos	Naujos	Rinkos plėtra	Diversifikavimas

Vykdytas antrinis kiekybinis tyrimas, taikytas informacijos šaltinių sisteminimo metodas, atlikta palyginamoji duomenų analizė. Pagrindiniai duomenų šaltiniai – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Eurostato, ZMP, JAV žemės ūkio departamento leidiniai ir duomenų bazės. Tyrimo laikotarpis – 2002–2006 metai, tačiau dalis duomenų yra ir iš ankstesnių metų.

TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS

Parama. Vaisių ir daržovių perdirbimo įmonės Lietuvoje nebuvo itin aktyvios įsisavindamos ES lėšas. SAPARD parama (4,7 mln. Lt) vaisių ir uogų auginimo, perdirbimo verslo atstovų buvo daugiausia naudojama ūkiams modernizuoti, saugykloms atnaujinti ir statyti, šaldymo įrangai įsigyti, pasirašyta 18 sutarčių. 2004–2006 metais vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėms skirta 7,8 mln. Lt, arba 3,3 proc. šalies įmonių modernizavimo tikslais įsisavintų SAPARD lėšų, dydžio parama, pasirašytos 3 sutartys, tačiau sulčių gamintojai nebuvo tarp paramos gavėjų. 2004–2006 metais pagal BPD priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ sodų, uogynų įveisimui skirta 4,4 mln. Lt, pasirašyta 19 sutarčių. Dviems vaisių ir uogų perdirbimo įmonėms skirta parama pagal BPD priemonę „Žemės ūkio produktų rinkodaros gerinimas“, viena iš įmonių 2,1 mln. Lt numatė panaudoti sulčių gamybos modernizavimo tikslais. Sulčių gamintojams teko 20,6 proc. pagal SAPARD ir BPD programas vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėms skirtos paramos, 6,4 proc. šalies įmonių modernizavimui skirtos BPD paramos, kuri siekė 32,9 mln. Lt.

Sulčių gamybos plėtrai reikšminga ir parama, tenkanti žaliavos augintojams. Už intensyviai prižiūrimus verslinius sodus ir uogynus tiesioginės išmokos pradėtos mokėti 2002 metais. Iš Kaimo rėmimo programos priemonių finansavimui skirtų lėšų už 2002–2004 metais deklaruotus sodų ir uogynų plotus išmokėta 6,7 mln. Lt. 2004 metais, po įstojimo į ES, deklaravusiems žemės ūkio naudmenas sodų ir uogynų augintojams išmokėta 0,9 mln. Lt, 2005 metais – 1,3 mln. Lt, už 2006 metais deklaruotus plotus numatoma išmokėti 1,3 mln. Lt tiesioginių išmokų. Lietuvai įstojus į ES už deklaruotus sodų ir uogynų plotus skiriamos vienkartinės tiesioginės išmokos, mokamos iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) lėšų, papildoma išmokos dalis neskiriama. Už sodus ir uogynus mokama tiek, kiek ir už pievas, ganyklas: 2004 metais – 112,14 Lt/ha, 2005 metais – 140,51 Lt/ha, 2006 metais – 168,69 Lt/ha. Iš viso tiesioginių išmokų nuo 2002 iki 2006 metų sodininkystės sektoriui skirta 10,2 mln. Lt. Be to, 2004 metų pavasario šalnų nuostoliams atlyginti 2005-aisiais 474 ūkiams išmokėtos kompensacijos – 1,7 mln. Lt, kokybiškai dauginamajai ir sodinamajai medžiagai įsigyti 2002–2006 metais skirta 7,2 mln. Lt nacionalinių lėšų. Apibendrinus ES ir Valstybės paramą 2002–2006 metais, neišskiriant SAPARD paramos daržovių perdirbimui, neįtraukiant kol kas neįvertintų paramos mastų ekologinei sodininkystei, mokymams, konsultacijoms, mokslo tyrimams, informacijos sklaidai, dalyvavimui parodose ir pan., sodininkystės sektoriui ir žaliavos perdirbimo įmonėms skirta 38,4 mln. Lt.

Tolimesnis ES lėšų įsisavinimas gali būti problemiškas, nes Lietuvoje kol kas neįsteigta nė viena gamintojų organizacija, o ES parama vaisių ir uogų perdirbėjams skiriama būtent per šias organizacijas. Ribotos galimybės pasinaudoti ir ES Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/96 dėl apdorotų vaisių ir daržovių produktų bendrosios rinkos organizavimo nustatyta parama kriaušių, persikų perdirbimo pramonei, taip pat – džiovintų slyvų ir figų gamintojams, nes Lietuvoje neišplėtotas šių rūšių vaisių perdirbimas.

Kita vertus, svarbios Komisijos [8] išvados, jog įmanoma:

(1) naudotis pagal Kaimo plėtros planą (KPP) taikomomis ir konkurencingumo stiprinimui numatytomis priemonėmis, kurios gali padėti ūkio subjektams kurti ir reklamuoti naujus produktus: remti perdirbimo investicijas, remti ūkininkų bendradarbiavimą kuriant naujus produktus ir skatinti ūkininkų dalyvavimą maisto kokybės schemose;

(2) pasirinkti ekonominės veiklos įvairinimą pagal KPP;

(3) gauti Komisijos specialią papildomą paramą valstybėms narėms, kuriose menkas organizuotumo lygis ir nėra galimybių vykdyti rinkos reguliavimo priemonių per gamintojų organizacijas ir grupes.

Reikšmingą vaidmenį atlieka integruota marketingo komunikacija, ES rėmimo priemonių įgyvendinimas yra iš dalies finansuojamas iš biudžeto lėšų [2].

Rodiklių analizė. Investicijų ir paramos teikimo prioritetai pasirenkami pirmiausia pagal pasiektus ekonominės veiklos rodiklius. Sulčių pramonės rodikliai Lietuvoje gerėtų, jei būtų įdiegtos efektyvios pridėtinės vertės didinimo priemonės. Skaičiuojant 10 metų vidurkį, šalyje per metus vidutiniškai pagaminama 11,4 mln. l sulčių. Eurostato duomenimis, 2004 metais Lietuvoje pagamintų sulčių vertė (42 mln. Lt) sudarė 0,1 proc. ES-25 pagamintų sulčių vertės ir buvo 225 kartus mažesnė už stambiausios ES sulčių gamintojos Vokietijos produkcijos vertę, siekusią 9,5 mljrd. Lt, arba beveik 30 proc. ES-25 pagamintų sulčių vertės. 2004 metais Lietuvoje pagamintų sulčių vertė buvo 4,1 karto didesnė nei 2000-aisiais, pridėtinė vertė išaugo 6,2 karto, gamybos efektyvumas, arba pridėtinės vertės ir produkcijos santykis, padidėjo 8,7 procentiniais punktais. 2004 metais, palyginti su 2003-aisais, pridėtinė vertė išaugo 72 proc., gamybos efektyvumas – 10,3 proc. punktais (1 pav.), tačiau šie pokyčiai nebuvo susiję su koncentruotų sulčių gamybos plėtra, nes jų vertė sumažėjo 85 proc., gamybos apimtys – 86,1 proc.

ES sulčių pramonės lyderės – Italija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Austrija, kur vienam sulčių pramonės dirbančiajam tenka didesnė nei 1 mln. Lt metinė apyvarta. Gamybos apimtis didinančios įmonės tam tikruose rinkos segmentuose yra pajėgios taikyti vietinių smulkesnių gamintojų išstūmimo iš rinkos strategijas. Beje, Lietuvoje, kaip ir ES, pagal vidutinį darbuotojų skaičių vienoje sulčių gamybos įmonėje labiausiai paplitusios mažos, iki 50 darbuotojų turinčios, įmonės. Išimtis – Jungtinė Karalystė, kur vyrauja vidutinio dydžio įmonės. Lietuvos gamintojų pagrindinis privalumas – palyginti geras gamybos efektyvumo rodiklis, kuris 2004 metais buvo beveik 7 procentiniais punktais didesnis nei ES-25 vidurkis. Problema išlieka darbo našumas, apyvarta, tačiau vienam dirbančiajam tekusios investicijos, kurios Lietuvoje buvo 6 proc. didesnės už ES vidurkį, yra siekio plėtoti sulčių pramonę įrodymas (2 lentelė).

2 lentelė. Sulčių pramonės rodikliai 2004 metais

Rodikliai	Lietuva	ES vidurkis	Lietuvos ir ES vidurkio palyginimas, proc.	ES lyderė	Lyderių duomenys	Lietuvos ir ES lyderės rodiklio palyginimas, proc.
Įmonių skaičius	8	39	-79,5	Vokietija	292	-97,3
Produkcijos vertė 1 gyventojui, Lt	12,39	69,72	-82,2	Austrija	274,71	-95,5
Gamybos efektyvumas*, proc.	25,4	18,5	6,9 p. p.**	Kipras	33,9	-8,5 p. p.**
Apyvarta 1 dirbančiajam, tūkst. Lt	211,66	966,78	-78,1	Austrija	1690,49	-87,5
Rodikliai	Lietuva	ES vidurkis	Lietuvos ir ES vidurkio palyginimas, proc.	ES lyderė	Lyderių duomenys	Lietuvos ir ES lyderės rodiklio palyginimas, proc.
Pridėtinė vertė 1 dirbančiajam, tūkst. Lt	52,84	172,64	-69,4	Austrija	390,86	-86,5
Investicijos 1 dirbančiajam, tūkst. Lt	48,34	45,58	6,1	Austrija	84,59	-42,9
Dirbančiųjų skaičius 1 įmonėje	26	34,7	-25,1	Jungtinė Karalystė	90,5	-71,3

* – Pridėtinės vertės ir produkcijos santykis.

** – Procentiniai punktai.

Šaltinis: EUROSTAT.

Per 2000–2004 metų laikotarpį nė viena ES šalis taip sparčiai nedidino investicijų į sulčių gamybos įmonių įrangą, t. y. neplėtojo vieno iš inovacijų taikymo pagrindų, kaip Lietuva: investicijos per 5 metus išaugo 10 kartų, tačiau vidutiniškai per metus investuota 2,4 mln. Lt, arba 126 kartus mažiau nei Vokietijoje, 80 kartų – nei Italijoje, 12 kartų – nei Vengrijoje. Analizuojamu laikotarpiu investicijos į sulčių gamybos įmonių įrangą Lietuvoje vidutiniškai per metus sudarė 37,2 proc. analogiškų investicijų šalies vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėse. 9 ES šalyse, apie kurias pateikiami duomenys, šis rodiklis siekė 30,5 proc., arba buvo 6,7 procentiniais punktais mažesnis nei Lietuvoje. Visose 9 ES šalyse, išskyrus Suomiją, į mineralinio vandens ir gaiviųjų gėrimų gamybos įmonių įrangą investuota daugiau nei sulčių gamybos įmonėse, pavyzdžiui, Lietuvoje investicijų kiekis buvo 2,3 karto, Prancūzijoje – net 8,6 karto, visose 8 ES šalyse – vidutiniškai 4,8 karto didesnis (2 pav.).

Eurostato duomenimis, 2004 metais Lietuva buvo pirmaujanti ES pagal mokslui bei technologijoms tenkančią pridėtinės vertės dalį sulčių pramonėje, tačiau duomenis yra pateikusios tik 13 šalių. Apie išlaidas mokslo ir technologijų plėtros užtikrinimui sunku spręsti, nes duomenis pateikė tik Vokietija ir Austrija, kur 2000–2004 metais šiam inovacijas skatinančiam procesui finansuoti buvo skirta atitinkamai vidutiniškai 3,6 ir 4,1 mln. Lt per metus. Apskritai vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėse vidutinės metinės išlaidos mokslo ir technologijų plėtotei 2000–2004 metais didžiausios buvo Jungtinėje Karalystėje (76,9 mln. Lt), Vokietijoje (31,8 mln. Lt), o Lietuvoje – apie 0,3 mln. Lt, Vengrijoje investuota kiek daugiau – apie 0,4 mln. Lt. Vidutinis mokslo darbuotojų skaičius Vokietijos sulčių gamybos įmonėse – 18,2, Austrijos – 17. Lietuvoje mokslo darbuotojų nebuvo ne tik sulčių gamybos, bet ir visose vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėse, tuo tarpu Vengrijoje 2004 metais tokių darbuotojų buvo 4, Latvijoje – 3, Estijoje – 1. Didžiausias mokslo potencialas ir patikimiausias inovacijų plėtros pagrindas – Jungtinėje Karalystėje, kur 2000–2004 metais vidutiniškai per metus vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėse dirbo 171,4 mokslo darbuotojų, tačiau Vokietijoje, kur šių darbuotojų – 154,8, jų skaičius augo itin sparčiai: 2004 metais jų dirbo beveik 2 kartus daugiau nei 2000-aisiais, Jungtinėje Karalystėje augimas tesiekė 2 proc. Estijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Austrijoje mokslo darbuotojų skaičius tai didėjo, tai mažėjo, tačiau per 5 metus vis dėlto mokslo darbuotojų šiose šalyse mažėjo, tik Portugalijoje 2004 metais jų dirbo 2 kartus daugiau nei 2000-aisiais.

Taigi inovacijas užtikrinantiems veiksniams skiriamas dėmesys įvairiose šalyse yra nevienodas. Lietuvos sulčių gamintojų didžiausiu rūpesčiu tampa žaliavos brangimo, modernizavimo spartumo, Lenkijos, Latvijos patirties įsisavinimo klausimai. 2006–2007 prekybos metais koncentruotų obuolių sulčių gamybos apimtys Lietuvoje gali mažėti, nes prieš metus sukauptos atsargos. Lenkijoje numatomos gamybos apimtys – 235 tūkst. t, palyginti su 2005–2006 metais, jos išaugtų 27 proc. 2006-aisiais gamybos apimtis iki 42,6 tūkst.t, arba palyginti su 2005-aisiais, 30 proc. padidino ir Vengrijos gamintojai. Be to, pasaulinėje ir ES rinkoje buvo prognozuojama keliais procentais sumažėjusi obuolių pasiūla, tikėtasi sulčių paklausos augimo. 2006–2007 prekybos metais Vokietijoje numatoma pagaminti 87,5 tūkst. t koncentruotų obuolių sulčių, palyginti su 2005–2006 metais, gamybos apimtys išaugtų 32,2 proc. Apskritai per 5 metus koncentruotų sulčių gamyba pasaulyje padidėjo 30 proc., vien Kinijoje stebimas 40 proc. kasmetinis augimas [5, 12, 13, 17].

Koncentruotų sulčių gamybos apimtys Lietuvoje tiesiogiai susijusios su superkamų žaliavinių obuolių, uogų kiekiu. 2005 metais, palyginti su nederlingais 2004-aisiais, koncentruotų sulčių pagaminta 7,2 karto daugiau (6,7 mln. l), tačiau paklausa kilo ne taip sparčiai: pardavimai išaugo apie 2,2 karto (iki 5,5 mln. l). Gamintojų kainų pokyčiai patvirtina koncentruotų sulčių paklausos didėjimą, 2005 metais, palyginti su 2002-aisiais, sultys parduotos 67,9 proc. aukštesne kaina (5,07 Lt/l). Nekoncentruotų obuolių sulčių kaina kilo lėčiau, 2005 metais, palyginti su 2002-aisiais, jos parduotos 10,4 proc. brangiau (po 1,49 Lt/l), gamybos apimtys 2003 ir 2004 metais mažėjo, o 2005 metais, palyginti su 2004-aisiais, padidėjo 34,7 proc. 2003–2004 metų Eurostato duomenimis, Lietuva gamina 0,1 proc. ES-25 nekoncentruotų obuolių sulčių kiekio, didžiausia gamintoja – Vokietija (apie 60 proc.), antroje vietoje – Jungtinė Karalystė (beveik 10 proc.), trečioje – Lenkija (beveik 8 proc.). Lietuvai tenka mažesnė rizika šio produkto vartojimo pokyčių atvejais nei stambiausioms gamintojoms. Rinkoje tikėtinas šio produkto kainų augimas, tačiau tuo pačiu neišvengiami ir aukštesni kokybės, išskirtinumo reikalavimai, papildomos išlaidos rėmimo programoms [9].

2002–2005 metais už eksportuotas nekoncentruotas obuolių sultis Lietuvos gamintojų gauta pardavimo pajamų dalis buvo mažesnė nei už šalies rinkoje realizuotą produkciją. Pardavimų pajamos išliko gana pastovios, nors gamybos apimtys kito. Koncentruotos sultys daugiausia paklausios kitose šalyse, 2005 metais, palyginti su 2002-aisiais, už jas gauta 2,6 karto daugiau pardavimo pajamų. 2002–2005 metais eksporto pajamų dalis siekė vidutiniškai 88,5 proc. (3 lentelė).

3 lentelė. Sulčių pardavimai 2002–2005 metais, mln. Lt

2002		2003		2004		2005
Pajamos	*EPD,%**	Pajamos	*EPD, %**	Pajamos	*EPD, %**	Pajamos	*EPD, %**
Nekoncentruotos obuolių sultys
1,5	5,4	1,5	20	1,4	24,3	1,5	13
Koncentruotos sultys
10,6	89,5	21,3	96,4	10	80,3	27,8	87,8

* – Eksporto pajamų dalis.

Šaltiniai: Gaminių gamyba 2002–2005. – V.: Statistikos departamentas prie LRV.

2002–2005 metais didžiausias sulčių kiekis iš Lietuvos parduotas Vokietijai (55,4 proc.) ir Latvijai (11 proc.), sulčių daugiausia buvo įvežta iš Latvijos (46,1 proc.) ir Vokietijos (10,7 proc.). Importo kiekis į Lietuvą kasmet didėjo. 2005 metais, palyginti su 2002-aisiais, importuota 41,8 proc. daugiau sulčių. Eksporto kiekis nagrinėjamu laikotarpiu labiausiai buvo sumažėjęs 2004 metais (3 pav.).

Pagal vidutinių eksporto kainų pokyčius galime spręsti, kaip kito pasiūla ir paklausa. Antai, 2005-aisiais didesnės obuolių pasiūlos sąlygomis jų sulčių kainos nukrito, o nefermentuotų vaisių ir daržovių sulčių kainos per 2002–2005 metų laikotarpį kilo (4 lentelė).

4 lentelė. Vidutinės iš Lietuvos eksportuotų sulčių kainos 2002–2005 metais, Lt/t

KN kodas	Gaminiai	2002	2003	2004	2005	*Pokytis* *2005 / 2004, %*
2009	Nefermentuotos sultys	2147	2929	3003	3881	+29
200971	Obuolių sultys	1379	1325	1618	1209	-25
200990	Sulčių mišiniai	2326	2622	4113	3009	-27

Šaltinis: ŽŪM užsienio prekybos duomenų bazė (Statistikos departamento duomenys).

Comext duomenimis, per 2006 metų sausio–liepos mėnesius vidutinė į ES iš Kinijos, Turkijos, Irano importuotų koncentruotų obuolių sulčių kaina buvo 2559 Lt/t, 2005-aisiais iš tų pačių šalių įvežtos sultys vidutiniškai kainavo po 2044 Lt/t. 2005-aisiais net 61 proc. importuotų sulčių kiekio įvežta iš Kinijos. Kadangi 2006–2007 prekybos metais tikimasi didesnės Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje pagamintų koncentruotų obuolių sulčių pasiūlos, Lietuvos gamintojai gali susidurti su produkcijos realizavimo problemomis. Viena iš galimybių – gaminti daugiau obuolių sulčių vidaus rinkai, nes nekoncentruotų obuolių sulčių importas auga: 2002 metais įvežta 348 t, 2005 metais – 977 t, arba 2,8 karto daugiau.

Vartojimo tendencijos ir perspektyva. Sulčių bei nektarų rinka yra viena perspektyviausių ir tai patvirtina duomenys apie vartojimo augimą ES šalyse (4 pav.).

ES-25 šalyse vaisių sulčių ir nektarų vartojimas, skaičiuojant gyventojui per metus, nuo 1998 iki 2003 metų padidėjo 17 proc., naujosiose ES šalyse narėse – 30 proc., ES-15 šalyse – 15 proc. Lietuvoje sultis ir nektarus gyventojai vartojo mažiausiai iš visų ES-25 šalių, tačiau vartojimas didėjo net 39,5 proc. per 5 metus.

Lietuvoje per metus suvartojama apie 38 mln. l sulčių ir nektarų. Savos gamybos sultys patenkina tik dalį rinkos poreikių. Importuoti gaminiai užima didesniąją šalies rinkos dalį, natūralu, jog neketinama jos užleisti. Tokiomis aplinkybėmis ypatingą reikšmę turėtų įgauti prekės ženklai, patogi pakuotė, vartotojui pateikiama informacija apie produkto sudėtį, kilmę, naudą, priimtinas kainos ir kokybės santykis, išradingos inovacinių gaminių rinkodaros strategijos. Augančioje sulčių rinkoje rungiamasi dėl vartotojų palankumo, stengiamasi atitikti jų lūkesčius, todėl rinktis vieno ar kito prekės ženklo gaminius skatinama itin išradingai taikant kognityviąją-emocinę dimensiją: prekės ženklai įgauna simbolinę prasmę, vartotojai tampa lojalūs gamintojų populiarinamoms vertybėms.

2005 ir 2006 metais sulčių rinka ES ir pasaulyje augo, buvo paklausios koncentruotos obuolių sultys, kai kuriose šalyse jų atsargos įvertintos kaip per mažos. Be to, populiarėjo ir sultys, pagamintos ne iš koncentratų, sulčių gamybos apimčių, t. y. pasiūlos, didinimo tendencija išliko. Obuolių sultys išlieka paklausios JAV, Japonijoje, Vokietijoje. Jungtinėje Karalystėje obuolių sulčių vartojimas 2006 metais, palyginti su 2003-aisiais, išaugo 43 proc., t. y. iki 136 mln. l. 2006 metais Jungtinėje Karalystėje vartotojai toleravo net iki 30 proc. brangiau parduodamas sultis. Stambieji šios šalies gamintojai ėmėsi taikyti plėtros strategijas, nes ir pasaulinėje rinkoje buvo stebimas spartus kainų augimas. Įvertinta, jog 2006-aisiais prasidėjęs sulčių kainų augimas – negrįžtamas procesas: pigių sulčių era baigėsi, tačiau tai taikoma tik natūraliems produktams [9].

Kada rinkoje prekių ženklų ir asortimento įvairovė tokia didelė, negalime atmesti ir dar vienos galimybės: ims populiarėti pagal senovinius receptus pagamintos sultys ir gaivieji gėrimai, kurie bus pažymėti tam tikroje apylinkėje garsios šeimininkės ar vaisius, uogas auginančio ūkio prekės ženklu. Tai dar labiau suaktyvintų rinką. Kaip rodo praktika, konkurencija tarp stambiųjų, vidutinių ir smulkiųjų gamintojų, vertinamų pagal gamybos mastus, gali įgauti pozityvią prasmę – siūlomi aukštesnės kokybės inovaciniai gaminiai, sulėtėja kainų kilimas, importinė produkcija atpinga [3]. Verslo plėtotės procesą regionuose gali paspartinti sėkminga kaimo turizmo bei kaimo verslų sąveika, tikėtinas aktyvesnis mikro ir mažų, iki 50 darbuotojų turinčių, įmonių steigimo etapas, Nacionalinės maisto kokybės schemos populiarėjimas. Tokiu atveju vertėtų padėti smulkiesiems gamintojams sukurti prekės ženklus, nes šios svarbiausios rinkodaros priemonės nenaudojimas gali lemti įmonės žlugimą. Taip pat svarbu sudaryti sąlygas informacijos, logistikos, konsultacijų, kitų paslaugų teikimui.

Iš esmės tikslinga orientuotis į klasika tapusias verslo strategų įžvalgas: svarbiausia tinkamai parinkti gaminamų produktų asortimentą ir rinkas, kuriose jie bus parduodami [1]. Niekas negali garantuoti, jog šiandien paklausus produktas bus pelningai parduodamas ir rytoj, todėl stambieji gamintojai visada būna pasirengę atnaujinti ar keisti asortimentą, tačiau išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp jau sėkmingai parduodamų ir ketinamų sukurti inovacinių gaminių gana sudėtinga. Tuo tarpu nedidelės įmonėlės tai gali padaryti mažesniais mastais ir efektyviau, jos yra lankstesnės, sparčiai generuoja idėjas ir jas įgyvendina, be to, dėl tiesioginio kontakto geba operatyviai reaguoti į vartotojų lūkesčius. Vidutinio dydžio įmonėms svarbiausia yra įvertinti riziką, vykdyti modernizavimą, taikyti efektyvias rinkodaros priemones. Taigi skirtingų ūkio subjektų sąveika gali būti produktyvi pirmiausia dėl nevienodų veiklos prioritetų ir elgesio rinkoje pasirinkimo. Lietuvos atveju labiausiai tikėtina, jog konkuruos mažos šalies žaliavą naudojančios įmonės su žinomų prekės ženklų atstovais, gaminančiais produkciją Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, be to, mūsų šalyje gali būti labiau išplėtota užsienio investuotojų veikla, įmanomos naujos bendradarbiavimo kryptys su farmacijos pramonės atstovais, naudojančiais vaisių ir uogų žaliavą, išspaudas.

IŠVADOS

Kintančios sulčių rinkos perspektyvumo prielaidų analizės rezultatai patvirtina, jog gaminių pasiūla dėl kainų ir paklausos augimo bus didinama, todėl išskirtinę svarbą įgaus rinkos dalyvių sąveika. Dėl tikslinių rinkų įvairovės stambių, vidutinių ir smulkiųjų gamintojų produkcijos pardavimai gali didėti. Galimos plėtros kryptys apibendrinamos inovacijų, rėmimo, pridėtinės vertės didinimo gairėmis, kurios yra šios:

Lietuvoje pagamintų ir tolimesniam perdirbimui skirtų koncentruotų sulčių pasiūla ne visada atitinka paklausą. Produkcija daugiausia eksportuojama, todėl priklausomybė nuo sulčių pramonės išvystymo lygio kitose šalyse neišvengiama. Sulčių, gėrimų, nektarų paklausos augimo atveju didžiausią galimybę didinti užimamą rinkos dalį turi stambieji gamintojai ir žinomų prekės ženklų atstovai, galintys investuoti į rinkodaros rėmimo priemones ir vykdyti nepertraukiamas rinkodaros komunikacijos programas. Todėl tikslinga tobulinti gamybą naujų technologijų pagrindu, paremti rinkoje jau žinomą stiprų prekės ženklą, atsižvelgti į koncentruotų sulčių gamybos apimčių ir eksporto didinimą Lenkijoje, Vengrijoje. Be to:

Būtina taikyti pridėtinės vertės didinimo priemones, išnaudoti Lietuvoje sukauptą žinių potencialą, derinti rinkai jau žinomų produktų gamybą su inovacinių produktų pasiūla tikslinėms rinkoms ir efektyviai naudoti atliekas. Galimybė: modernizuoti vidutinio dydžio įmonę/-es, užtikrinti ilgalaikę inovacinių produktų pasiūlos ir paklausos didinimo perspektyvą, sumažinti tarpinių rinkodaros grandžių skaičių, valdyti žaliavos auginimo, perdirbimo, reikalingų paslaugų integravimo procesus bei pritraukti investicijas ir didesnį koncentruotų sulčių kiekį tolimesniam perdirbimui naudoti Lietuvoje.
Tikslinga remti smulkiuosius gamintojus, nes taip į rinką gali patekti išskirtinių savybių gaminiai, atsirasti daugiau prielaidų užsiimti alternatyviais verslais kaimo vietovėse.
Stambiųjų, vidutinių ir smulkiųjų sulčių gamintojų sąveika rinkoje gali būti produktyvi ir nekonfliktiška dėl efektyvaus rinkos informacijos paslaugų teikimo bei sėkmingo skirtingų tikslinių rinkų ir gaminių asortimento pasirinkimo. Pagal I. Ansoffo matricą Lietuvos įmonių atveju galima rinktis produkto plėtotės ir rinkos įsiskverbimo strategijas, rinkos plėtros strategija daugiausia pasirenkama užsienio įmonių, siekiančių įsitvirtinti mūsų šalies rinkoje, su jomis tektų konkuruoti. Rinkos plėtros strategiją gali rinktis Lietuvos koncentruotų sulčių gamintojai, jei toliau didintų gamybos apimtis ir rastų naujas rinkas, kurios nebūtinai turi būti užsienyje. Diversifikavimo strategija – išskirtinio išradingumo, efektyvių rėmimo priemonių taikymo reikalaujantis ir itin rizikingas pasirinkimo variantas.

Reikalingi tolimesni empiriniai tyrimai organizacijų lygmenyje. Kiekybinius tyrimus turėtų papildyti kokybiniai sulčių gamybos įmonėse vykdomi atvejo tyrimai, stebėjimo metodu vykdoma analizė.

Literatūra

Ansoff, I. Corporate strategy. London: Penguin, 1985. P. 18.
Armonienė, A. Marketing Communication as a Way to Win in the Market: The 2+2=5 Phenomenon. // Business Development Possibilities in the New European Area. Scientific proceedings. Vilnius, 2005. T. 1. P. 3–8.
Binkley, J, et al. Consolidated markets, brand competition and orange juice prices // Current issues in economics of food markets. June, 2002. Prieiga per internetą: <http://www.ers.usda.gov>.
Cannon, T. Basic marketing: Principles and practice. 3 rd ed. Dotesios Ltd, Great Britain, 1992. 464 p.
FAS/USDA Horticultural & Tropical Products Division. World apple juice situation: Global apple juice production recedes as China’s apple crop declines. Prieiga per internetą: <http://www.fas.usda.gov>.
Gapšys, A. Lietuvos maisto rinkos analizė ir tolesnio vystymosi prognozės. Pranešimas tarptautinėje maisto konferencijoje. 2006 m. gegužės 11-12 d., Vilnius.
Groupe de travail Previsions Pommes. Document de travail. 3/10/2006. Prieiga per internetą:

< http://ec.europa.eu/agriculture/consultations/adco/fruitveg/index_en.htm>.

8. 2006 m. birželio 28 d. Komisijos (EB) ataskaita Tarybai ir Europos Parlamen tui KOM(2006) 345 apie padėtį perdirbti skirtų minkštųjų vaisių ir vyšnių sektoriuje SEK(2006) 838.

9. Juice yearbook 2006. Prieiga per internetą: <http://www.usda.gov>.Kotler, Ph., et al. Rinkodaros principai. Kaunas: UAB Poligrafija ir informatika, 2003. 856 p.

10. Kviklys D., Viškelis P., Armonienė A. Vaisių ir uogų auginimo Lietuvoje galimybių tyrimas siekiant realizuoti išaugintą produkciją šviežią bei perdirbtą. Taikomojo mokslinio tyrimo ataskaita. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2006.

11. Lieberz, S. M. German fresh deciduous fruit. Annual report, 2006. Prieiga per internetą: <http://www.usda.gov>.

12. Nemes, F. Hungary fresh deciduous fruit. Annual report, 2006. Prieiga per internetą: <http://www.usda.gov>.

13. Pelanienė, N., Stalgienė, A., Galnaitytė A. Žemės ūkio ir maisto pramonės subjektų struktūra // Lietuvos žemės ir maisto ūkis, 2005. – Vilnius, 2006. P. 151-161.

14. Pelanienė, N., Stalgienė, A. Maisto produktų ir gėrimų pramonės įmonės ir jų veiklos rezultatai // Lietuvos žemės ir maisto ūkis, 2005. – Vilnius, 2006. P. 176-182.

15. Pelanienė, N., Stalgienė, A. Lietuvos ir kai kurių kitų Europos Sąjungos šalių maisto produktų ir gėrimų gamybos sektorių struktūrinių ir veiklos rodiklių palyginimas // Rinkotyra. Žemės ūkio ir maisto produktai. 2006, 3(33). – Vilnius: LAEI, 2006. P. 89-97.

16. Poland fresh deciduous fruit. Fresh apple and concentrated apple juice. Annual report, 2006. Prieiga per internetą: <http://www.usda.gov>.

17. Poviliūnas, A. Lietuvos verslinės ūkininkijos formavimasis ir stiprėjimas // LŽŪU mokslo darbai. Socialiniai mokslai. 2002, Nr. 53 (6). Prieiga per internetą: <http://www.lzuu.lt>.

18. Raman, K., Naik, P. A. Long-term pofit impact of integrated marketing communications program // Review of Marketing Science. 2004. Vol. 2, Article 8. Prieiga per internetą: <http://www.bepress.com/romsjournal/vol2/art8>.

19. Schultz, Don E, et al. Reader in marketing communications. USA: Routledge, 2006. 273 p.

Andžela Armonienė

FUTURE LOOKING FOR PREMISES: INNOVATION, PROMOTION, VALUE ADDED

Summary

The article investigates problem related to changes of juice market in Lithuania as well as the EU. Quick and permanent increase of demand is a supportive process for juice industry development and it confirms effective integrated marketing communications activities of main products suppliers. Per capita consumption of fruit juice in Lithuania is about 11,3 litre/year and it has increased by 39,5 percent during five years. It is very important for Lithuania, being a state mostly exporting concentrated juice for further processing and importing end products with famous brands, to evaluate possibility to start a new stage of processed fruit and berries industry development in a way of micro, small, medium and large enterprises integration.

Growth of concentrated juice supply in Lithuania exceeded the demand in 2005, besides, Polish and Hungarian producers started more active participation period in concentrated juice market since 2006. Average income share of Lithuanian concentrated juice exports is 88,5 percent of total juice sales, so, it is really impressive achievement in the market, which changes too fast. On the other hand, juice market is growing and open for new brands, hence, some bigger part of concentrated juice may be reprocessed in domestic enterprises and introduced as innovative commodities of higher value added. Competition for new niches is rather tight, preconceived and effective selection of target markets have been suggested as a possible solution.

Key words: innovations, value added, indicators of juice production industry, prices, consumption, measures of marketing promotion, integrated communication, investments.

________________________________________________

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

PASKANAUKITE KEPTŲ EŽIUKŲ

2024 08 05

Tai itin vaikams patinkantis patiekalas. Jį pasigaminti nesunku. Taip pat juo galite nudžiuginti bet kurį svečią ar viešnią.

Jums nereikės nakčia tykoti ir gaudyti ežiukų, kuriuos vėliau išsikeptumėte grilyje ar tiesiog ant laužo miške. Beje, ežiukų Lietuvoje žmonės nevalgo, kaip ir žvirblių, voverių ar gandrų.

„Ežiukai“ yra sausainiukai. Patikėkite, itin gardūs. Receptas beveik nežinomas, bet vertas įsidėmėti ir pasigaminti pagal jį naminių sausainių ypač dabar, kai miltų, konditerijos gaminių kainos šovė į aukštumas.

Pirmiausia Jums reikės senovinės konstrukcijos metalinės mėsmalės, tokios prisukamos prie stalo krašto. Ją susistatykite taip, kad vidiniai peiliukai būtų išimti, diskelis su skylutėmis turi būti parinktas tas, kur skylutės didesnės, o ne mažutės.

Jei senesnio modelio mėsmalės neturite, ties ta vieta ir baikite domėtis „Ežiukų“ gamybos procesu, Jūs jų neišsikepsite.

O jei mėsmalę turite, mėginkite kepti „Ežiukus“.

Štai, kokių produktų Jums reikės:

Stiklinės kvietinių miltų;

Stiklinės cukraus;

Stiklinės majonezo;

Galima įdėti vanilinio cukraus.

Gamybos eiga:

Jei norite kaloringesnių sausainių, įdėkite apie 200 g kokybiško sviesto ar margarino, tačiau tuomet miltų gali tekti įdėti daugiau. Cukraus galima dėti ir mažiau, pagal skonį.

Cukrų išsukite su majonezu taip, kad neliktų cukraus kristalėlių. Tada suberkite išsijotus miltus. Jei dedate sviestą, jį dėkite truputį palaikytą kambario temperatūroje, gerai išsukite ir sviestą dėkite prieš miltus. Galiausiai įdėkite vanilinio cukraus. Tešla turi būti riebi, pakankamai standi, nelipti prie rankų, gerai išminkyta. Suformuokite rutulį ir įdėkite į šaldytuvą kokiai valandai, kad tešla būtų kieta, tačiau pakankamai lanksti.

Išsiėmę tešlą iš šaldytuvo, nedideliais gumulais dėkite ją į mėsmalę, malkite. Kai pradės atsirasti sruogelėmis permalta tešla, žiupsneliais ją nutraukinėkite ir ant sviestiniu popieriumi išklotos skardos statykite savo „Ežiukus“. Jie būna iš tiesų labai panašūs į ežiukus gyvenančius miške, nes yra lyg spygliuoti. Ilgis maždaug 5-7 cm, plotis apie 3-4 cm, aukštis apie 3 cm --- būtent tokie „Ežiukai“ labai patrauklūs.

Kepti reikia 180 laipsnių karštumo orkaitėje tol, kol „Ežiukai“ įgaus auksinį rusvą atspalvį. Jie iškepa greitai. Nesudeginkite.

Sausainiai tiesiog tirpsta burnoje. Svečiai, kurie nežino šio recepto, išties nustemba ir jei ima spėlioti, iš ko iškepti šie sausainiai, niekaip neatspėja, ypač nustemba sužinoję, jog „Ežiukuose“ nėra įdėtų kiaušinių. Bet kam dėti į šių sausainių tešlą kiaušinius, jei jau įdėjote majonezo, o jis juk gaminamas su kiaušiniais.

Šie sausainiai yra ne tik gana pigūs pagal jų sudėtyje esančiuosius produktus, trumpą paruošimo laiką, bet jie dar ir labai skalsūs: jų neįmanoma suvalgyti daug. Be to, kepdami namuose, žinote, ką įdėjote į sausainių tešlą, kad nėra jokių kenksmingų produktų, stabilizatorių ar saldiklių, kelis kartus perkepinto aliejaus bei skonių stipriklių, nuo kurių kenčia virškinimo sistema. Majonezą būtinai rinkitės tik tokį, kuriame nėra modifikuoto krakmolo.

Iliustracija žemiau iš Free-Images.com

VIRĖ, VERDA IR VIRS

Jūs, jei norite, šaldykite, bet jos išvirs ir tai, ką užšaldėte

Taip buvo iki 2007 metų, mažai kas kitaip ir 2024-aisiais

Andžela Armonienė

2024-08-03

Tai priminti gana pravartu dėl to, jog dabar, 2024-aisiais, juodųjų serbentų Lietuvoje nerasite nusipirkti net pas bobutę turguje, o jei rasite, bus tam tikra išimtis iš dėsningumo, jog po šių uogų pertekliaus atėjo jų stygiaus metas.

Tokiu būdu ši netrumpa įžanga perša tokią išvadą: niekada nenumokite ranka į tai, ką moka ir geba daryti močiutės. Neretai ateina tokie momentai, jog tik prisiminę, kaip jos tai darė, galite būti įdomūs ir unikalūs, net sukurti savo nedidelį verslą, o atskirais atvejais pamąstyti ir apie visą gamybos cechą ar fabriką, jei manote, jog tikslinga atsisakyti ramaus gyvenimo ir mažo verslo savo virtuvės ribose.

Uogų, vaisių auginimas ir jų perdirbimas yra perspektyvus. Tačiau yra kai kurių niuansų. Pirmiausia – nurungti šioje srityje kaimynus lenkus, vokiečius praktiškai neįmanoma. Lieka tik bendradarbiauti, vienytis.

Apie individualius mažučius versliukus dar ketiname papasakoti, o šiuokart – didesnių apimčių gamybinių veiklų ypatumai Lietuvoje.

Į RINKĄ SU DŽEMO STIKLAINIAIS

Įvairius produktus iš vaisių ir uogų gaminančios Lietuvos įmonės, tiekdamos produkciją šalies rinkai, renkasi mažesnės rizikos strategijas ir siūlo vartotojams žinomus produktus. Siekiantieji įsisavinti investicijas rengia vidutinės ir didesnės rizikos strategijas, nusprendžia gaminti naujus produktus. Kintančius vartotojų poreikius įvertinti sudėtinga, todėl sėkmingo unikalaus prekybos pasiūlymo parengimas tampa problema. Jos nagrinėjimui skirtas Lietuvoje gaminamų produktų –džemų (kodas 1533229000) – grupių marketingo tyrimas.

Dėl investicijų ir kai kurių produktų paklausos augimo gali būti tikslinga didinti Lietuvoje iš vaisių ir uogų pagamintų produktų pasiūlą (1 lentelė), tačiau siekiai tęsti modernizaciją, diegti naujas technologijas dažnai yra ribojami, nes vyksta itin greiti ir iš anksto nenumatyti pokyčiai rinkoje.

1 lentelė. Vaisių ir uogų perdirbimas Lietuvoje

Stiprybių ir galimybių pagrindimas: Siekiantieji ilgalaikio pranašumo daugiausia orientuojasi į pigesnę darbo jėgą, tačiau šis išteklius esamu metu jau išnaudotas ir neveiksmingas. Lietuvos gamintojams teks įveikti didesnę riziką, jų išlikimas rinkoje priklausys nuo apyvartinių lėšų didėjimo spartos ir galimybės investuoti į marketingo priemones bei veiklos plėtrą. Vaisių, uogų perdirbimo rodikliai Lietuvoje gerėtų, jei būtų įdiegtos efektyvios pridėtinės vertės didinimo priemonės.

Lenkija yra viena iš stambiausių uogų, vaisių augintojų, gamintojų tarpe lyderiauja Vokietija. Patirties perdavimas ir investicijos Lenkijoje patvirtina uogų, vaisių perdirbimo pramonės perspektyvumo gaires: žinomi prekės ženklai, kokybė, natūralumas, ilgametės tradicijos. Lietuvos atveju tikslinga pritaikyti rinkos lyderių patirtį ir orientuotis į išskirtinėmis savybėmis pasižyminčią produkciją, tačiau tuo pačiu būtina diegti žaliavos atliekų perdirbimo ir tolimesnio naudojimo technologijas.

DŽEMAI, MARMELADAI, DREBUČIAI, TYRĖS, PASTOS: DIDELĖS RIZIKOS RINKA

Svarbu įvertinti, kokios produktų grupės gaminiai būtų perspektyviausi, ar pakankami žaliavos kiekiai. Pavyzdžiui, gana priimtina būtų siūlyti rinkai gaminius iš lietuviškų obuolių, tačiau dėl galimų vartojimo tendencijų pokyčių vienareikšmiškas sprendimas dėl žaliavos pasirinkimo būtų neracionalus.

Džemai, marmeladai, drebučiai, tyrės, pastos, jų pasiūla, paklausa, kainos ir rinkos buvo išsamiai išnagrinėtos pagal rinkos statistinius ir kitus duomenis iki 2005 m. ir vėliau. Šių gaminių rinkos ES valstybėse 2005 metais, palyginti su 2004-aisiais, išaugo 30,1 proc. Dėl tokio spartaus augimo nedalyvauti šioje rinkoje Lietuvai būtų nuostolinga, ypač tai pasakytina ir apie vidinę Lietuvos rinką, kuri neišvengiamai būtų užpildyta importuota produkcija ne visada atitinkančia vartotojų lūkesčius.

2003–2005 metais didėjo džemų grupės gaminių tiek pasiūla, tiek paklausa, tačiau pusiausvyra nebuvo pasiekta (1 pav.). Džemų, marmeladų paklausos didėjimo atveju rinkoje neišvengiamai atsiranda daugiau naujų prekės ženklų, galimos plėtotės kryptys yra šios:

- suteikti individualumo unikalumu pasižymintiems produktams, pagelbėti smulkiems gamintojams sukurti prekės ženklus;

- tobulinti gamybą naujų technologijų pagrindu, gaminti didelėmis apimtimis, kurti stiprius prekės ženklus.

1 pav. Džemų, marmeladų, drebučių, tyrių, pastų gamybos, pardavimų, eksporto kiekio ir kainų pokyčiai 2003–2005 metais, proc.

Šaltinis: Gaminių gamyba 2002–2004. – V.: Statistikos departamentas prie LRV, 2003–2005.

2002–2004 metų laikotarpiu džemų grupės gaminių pardavimo kaina labiausiai buvo nukritusi 2004 metais, 2005 metais, palyginti su 2004-aisiais, ji pakilo 11,1 proc. (2 pav.). Nereikia užmiršti, jog būtent 2004-aisiais ES valstybių-narių skaičius išaugo, bendroji rinka gerokai padidėjo, vartotojų atsirado daugiau, natūralu, uogienių, džemų paklausa pakilo. Gaminių pasiūla buvo didinama kasmet, gamintojai kitų šalių rinkoms skirtą produkciją 2002–2005 metais pardavė vidutiniškai 49,4 proc. pigiau nei šalies rinkoje. ES didžiosios džemų ir marmeladų gamintojos yra Vokietija, Prancūzija, todėl stiprių prekės ženklų, didelių gamybos apimčių kryptį rinktis Lietuvos gamintojams labai rizikinga.

2 pav. Gamintojų parduotų džemų, marmeladų, drebučių, tyrių, pastų vidutinės pardavimo kainos* 2002–2005 metais

* Be PVM ir akcizų.

Šaltinis: Gaminių gamyba 2002–2004. – V.: Statistikos departamentas prie LRV, 2003–2005.

Lietuvos gamintojų džemų grupės gaminiai skiriami daugiau Lietuvos rinkai. Pardavimo pajamos už džemų grupės gaminius didėjo kasmet, didėjo ir už eksportuotus gaminius gaunama pajamų dalis (2 lentelė).

Šaltinis: Gaminių gamyba 2002–2004. – V.: Statistikos departamentas prie LRV, 2003–2005.

Pagrindiniai prekių srautai. 2002–2005 metų duomenimis[1], pagrindinės iš Lietuvos eksportuotų džemų, marmeladų, drebučių, tyrių ir pastų rinkos – Latvija (58,3 proc.) ir Rusija (31,5 proc.). Užsienio prekybos duomenys pateikiami kartu su reeksportu, todėl pasirinkta nustatyti tik pagrindines prekių srautų kryptis. Džemų, marmeladų, drebučių, tyrių ir pastų nagrinėjamu laikotarpiu daugiausia į Lietuvą importavo Latvija (23,9 proc.), Lenkija (21,6 proc.), Čekija (12,3 proc.).

2002–2005 metais džemų grupės gaminių tiek importas, tiek eksportas vis didėjo. 2005 metais, palyginti su 2004-aisiais, importo augimas buvo spartesnis nei eksporto (3 pav.). Įvežtinių gaminių pasiūlos tolimesnio didinimo atveju Lietuvos gamintojams yra būtina:

1) kurti produkcijos platinimo tinklą;

2) daugiau investuoti į marketingo rėmimo priemones.

3 pav. Džemų, marmeladų, drebučių, tyrių, pastų importas ir eksportas 2002–2005 metais, tūkst. t

Šaltinis: Žemės ūkio ministerijos užsienio prekybos duomenų bazė (Statistikos departamento prie LRV duomenys).

Šaldytų juodųjų serbentų rinkos ypatumai:

Juodųjų serbentų rinkai Lietuvoje būdingas koncentruotumas[2]: šias uogas auginantys ūkiai palyginti dideli, apie 80 proc. produkcijos yra užšaldoma. Dominuoja keli kooperatyvai. Pagrindinės šaldytų serbentų rinkos – Baltijos, Skandinavijos šalys, Vokietija. Sulčių pramonės įmonės sunaudoja apie 15 proc. serbentų derliaus, iš to kiekio apie 5 proc. tenka koncentruotoms sultims. Taigi tik apie 5 proc. juodųjų serbentų patenka į šviežių vaisių ir uogų rinką.

Kadangi šaldytos uogos yra naudojamos ir ruošiant džemų grupės gaminius, įmanoma gaminti produkciją atsižvelgiant į jos paklausos pokyčius, tikslinga įvertinti ir šaldytų juodųjų serbentų importo srautus ES šalyse: apie 2/3 produkcijos kiekio tiekia Lenkija, tačiau nereikia užmiršti patirties 2005-aisiais, kai palyginti su 2004-aisiais, produkcijos paklausa sumažėjo beveik 22 proc. Lietuva užšaldytų juodųjų serbentų įsiveža palyginti mažus kiekius, sumažėjus paklausai savą produkciją gali naudoti tolimesniam perdirbimui, tai yra, virti džemus, uogienes, naudoti konditerijos gaminių, farmacijos, alkoholio / vyno ir sulčių, nektarų gamybos pramonėje.

Rekomendacijos

Unikalaus prekybos pasiūlymo rengimas galėtų būti susietas su nuostata, jog nauja – tai gerai užmiršta sena, todėl tikslinga orientuotis į natūralius produktus, tobulinti gamybą naujų technologijų pagrindu, gaminti didelėmis apimtimis, paremti stiprų prekės ženklą. Konkurencijai kitose valstybėse ir eksporto plėtrai reikia tinkamiau pasiruošti.
Džemų, marmeladų, drebučių, tyrių, pastų rinka yra gana pastovi, pardavimo pajamos, paklausa didėja kasmet. Unikalaus prekybos pasiūlymo rengimas tikslingas orientuojantis į mikro įmonių plėtrą bei mažų ir vidutinių įmonių steigimą, kurį galėtų vykdyti kooperatyvai. Artimiausiu laikotarpiu priimtiniausia suteikti individualumo unikalumu pasižymintiems produktams, pagelbėti smulkiems gamintojams sukurti prekės ženklus. Galimybė: stiprinti ir plėtoti UAB „Naradava“, kai kurių kooperatyvų veiklą. Pagrindinės rinkos: vietinė rinka Lietuvoje, eksportas į Latviją.
Būtina taikyti pridėtinės vertės didinimo priemones, derinti rinkai jau žinomų produktų gamybą su inovacinių produktų pasiūla tikslinėms rinkoms ir užtikrinti efektyvų žaliavos atliekų panaudojimą. Šiuo atveju vidutinio dydžio modernios įmonės tikslingumo Lietuvoje klausimas svarstytinas, tačiau būtini išankstiniai užsakymai konkretiems kiekiams tam tikrų rūšių gaminių ir specifiniais būdais paruoštų žaliavos atliekų, pavyzdžiui, iš obuolių išspaudų. Galimybė: užtikrinti ilgalaikę inovacinių produktų pasiūlos ir paklausos didinimo perspektyvą, bendradarbiauti su AB „Sanitas“, UAB „BIOK“, UAB „Javinė“, kitomis įmonėmis. Pagrindinė rinka: Lietuva, perspektyva – trečiosios šalys. Tolimosios rinkos: Lotynų Amerikos, Afrikos šalyse vertėtų ieškoti naujų rinkos nišų džemų realizavimui. Šiaurės Amerikoje dėl palyginti didelio gyventojų skaičiaus miestuose, spartaus pajamų augimo kokybiški gaminiai iš vaisių ir uogų gali tapti vis paklausesni.

Naudota literatūra

Armonienė, Andžela. Informacijos apie Europos Sąjungą politikos poreikis. Mokslo Lietuva. 1998, Nr. 15, tęsinys 1998, Nr. 16.
Armonienė, Andžela. Vaisiai ir uogos. Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra. 2004.
Armonienė, Andžela. Vaisiai ir uogos. Rinkotyra: Žemės ūkio ir maisto produktai. 2004-2006, Nr. 1-4 (iš viso 8 straipsniai).
Armonienė, Andžela. Vaisiai ir uogos. Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra. 2005.
Armonienė, Andžela. “Vieno balso” pranešimas: būdas laimėti rinkoje. Reklamos ir marketingo idėjos. 2005, Nr. 5.
Armonienė, Andžela. Europos Sąjungos žemės ūkio produktų pardavimų skatinimo programos. Rinkotyra: Žemės ūkio ir maisto produktai. 2005, 3(29). P. 99-105.
Armonienė A., Kšivickienė D. Sunkiai prognozuojama juodųjų serbentų rinka. Mano ūkis. 2005, Nr. 8. <http://www.manoukis.lt/index.php?sub=full &news_id=2310 &ban_id>
Armonienė, Andžela. Metodinė medžiaga: Reklamos vadyba: komunikacijos strategija ir planavimas. Dalyko studijų metodinė medžiaga. Vilniaus teisės ir verslo kolegija, 2005, 15 p.
Armonienė, Andžela. ES taikomų žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo priemonių įgyvendinimas Lietuvoje. 2005 m. ataskaita. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2005.
Armonienė A., Kviklys D., Viškelis P. Vaisių ir uogų auginimo Lietuvoje galimybių tyrimas siekiant realizuoti išaugintą produkciją šviežią bei perdirbtą. Ataskaita „Iš vaisių ir uogų pagamintų produktų marketingo analizė“. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2006.
Armonienė, Andžela. Džemus ir marmeladus virsime ar pirksime. Mano ūkis. 2007, Nr. 2. <http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=1195&z=56>
Armonienė, Andžela. Sulčių rinka paklausos augimo sąlygomis. Rinkotyra: Žemės ūkio ir maisto produktai. Atiduota spaudai. Publikuota: Perspektyvumo prielaidos: inovacijos, rėmimas, pridėtinė vertė. Prielaidų tyrimas kintančioje rinkoje. Paskelbta 2021-02-16 www, perspausdinta 2024-06-07 Padėkime sau'19 ISSN 2669-1876, <https://www.leidinyssau.lt/naudinga>
Cannon, Tom. Basic marketing: Principles and practice. 3 rd ed. Dotesios Ltd, Great Britain, 1992. 464 p. ISBN 0-304-32558-9.
FAS/USDA Horticultural & Tropical Products Division. World apple juice situation: Global apple juice production recedes as China’s apple crop declines. [Žiūrėta 2006 m. spalio 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.fas.usda.gov>.
Fill, Chris. Marketing communications: frameworks, theories and applications. London; New York; Toronto: Prentice Hall, 1995. 515 p. ISBN 0-1315-0962-4.
Komisijos (EB) ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui KOM(2006) 345, 2006 m. birželio 28 d., apie padėtį perdirbti skirtų minkštųjų vaisių ir vyšnių sektoriuje SEK(2006) 838.
McDonald, Colin ir Vangelder Phyllis. The Esomar handbook of market and opinion reserch. 4th ed. Amsterdam: ESOMAR, 1998. 1171 p. ISBN 92-831-1271-7.
Patton, Michael Q. Creative evaluation. 2 nd ed. Newbury Park; Beverly Hills; London; New Delhi: SAGE Publications, 1987. 264 p. ISBN 0-8039-1395-8.
Shultz, William J.; ir Mazze, Edward H. (ed-s). Marketing in action: readings. Belmont; California: Wadsworth Publishing Company, 1963. 486 p.

[1] Žemės ūkio ministerijos užsienio prekybos duomenų bazės (Statistikos departamento prie LRV duomenys).

[2] Komisijos (EB) ataskaitos Tarybai ir Europos Parlamentui KOM(2006) 345, 2006 m. birželio 28 d., apie padėtį perdirbti skirtų minkštųjų vaisių ir vyšnių sektoriuje SEK(2006) 838 priedas.

Iliustracija aukščiau: Aktyvi paieška. Nuotrauka padaryta 2023-04-08. Autorė Andžela Armonienė.

INOVACIJOS TURIZMO SEKTORIUJE: KAS TAI YRA?

Naudingumo paieškų klausimas yra užduotis Nr. 1

Andžela Armonienė

2024-08-01

Kaip sakoma, jei vasarą vėpsosi, ištisai pramogausi ir vien tik atostogausi, žiemą tavęs laukia skurdas, badas ir nepritekliai. Todėl seniai pastebėta, jog kai kuriems Lietuvoje vietiniams gyventojams ir nebūtinai tiems, kurie gyvena dirbdami žemę, vasara yra darbymetis, apie jokias atostogas nė nepagalvojama, na, nebent apie atostogas žiemą ir tik tuo atveju, jei per vasarą pavyks gerai užsidirbti.

Vasarą parašoma ir dauguma projektų, verslo planų, pasisemiama idėjų iš kitų verslų vykdytojų, iš pokalbių su daugiau šiltuoju metų laiku keliaujančiųjų žmonių, draugų susibūrimuose ir tiesiog gryname ore, kai atgyja visų noras būti veržlesniais, sėkmingesniais, veiklesniais.

Iki Covid-19 pandemijos Lietuvos turizmo sektorius buvo sparčiai plėtojamas ir jo augimas buvo vienas didžiausių Europoje. Nuo 2022-ųjų padėtis kardinaliai pakito ne į gerąją pusę.

Turizmo Lietuvoje patrauklumo skatinimą ir plėtrą užtikrinti esamu metu svarbu. Ekologinio turizmo plėtra yra viena iš sparčiausiai augančių turizmo rūšių apskritai visur. Bet ar Lietuva pajėgi konkuruoti, pavyzdžiui, su latviais? Ir jei taip, ar ta konkurencija būtų etiška, garbinga, grįsta skaidria veikla? Nors kažkiek žinių ir supratimo turėti vertėtų, o ne vien žvilgsniu persekioti sėkmingai verslą kuriančius latvius ar ispanus bei italus ir drebančiomis rankomis atiduoti savus eurus tiems, kurie sugeba svetingumu geriau pasirūpinti nei Lietuva su visais naujai išdygusiais muziejais ir gana įkyriai vienodomis aktyvaus poilsio pramogomis, nusikopijuotomis vieniems nuo kitų.

Turizmo sektoriui svarbu išlaikyti vartotojus. O ką daryti, jei Lietuvoje jie buvo prarasti?

Ekologinis turizmas susijęs su daugeliu įvairių skirtingų verslų sričių. Įdomu, jog tai inovacijų sritis, būtent inovatyvi plėtra skatina ekologinio turizmo plėtros perspektyvas. Itin konkurencingoje rinkoje išlikti įmanoma, tačiau ką daryti, jei neretai tos „inovacijos“ Lietuvoje tėra kažkur nusižiūrėtos verslo idėjos, mažumėlę pritaikytos vietinėms sąlygoms. Aktyvų poilsį siūlančiųjų paslaugų kūrimas yra pagrindinis konkurencingumo įrankis, tačiau, pavyzdžiui, grybavimas miške ar vandens sportas naudojant aitvarus ar burlentes, nardymo įrangą, deja, visiškai nėra inovacija.

Ekologinio turizmo ypatumai ir aktyvaus turizmo patrauklumas

Ekologinio turizmo sąvoką pirmasis paskelbė H. Ceballos-Lascurain 1983 m., anot jo, ekologinis turizmas – „tai turizmas į mažai paliestas ir neužterštas teritorijas siekiant pažinti, patirti ir pasidžiaugti vietovaizdžiais su laukiniais augalais ir gyvūnais bei visomis ten sutinkamomis (tiek praeities, tiek ir dabarties) kultūros apraiškomis“ (Stoškus, Birgelytė, Dijokienė, 2008, p. 13).

Ekoturizmo formos yra dvi: siauroji ir plačioji. „Australietiškas“, arba siaurosios formos turizmas plėtojamas šalyse, turinčiose didžiules teritorijas – JAV, Australijoje. Plačiosios formos ekoturizmas, arba „Vakarų Europietiškas“, būdingas šalyse, turinčiose ribotus laukinės gamtos išteklius.

Ekologinis turizmas yra siejamas su keturiomis pagrindinėmis savybėmis, jas 1965 m. apibrėžė N. Hetzer:

Ekologinis turizmas mažina aplinkos poveikį; skatina gerbti vietinę kultūrą; didinti naudą vietinėms žmonėms; didinti turistų pasitenkinimo lygį (Baležentis, Paulauskienė, 2012).

Pagrindiniai ekoturizmo principai yra tokie:

Minimalus poveikis aplinkai;

Domėjimasis lankomos šalies kultūra ir istorija;

Prisidėjimas prie tolerancijos ugdymo;

Pagarba vietiniams papročiams ir kultūrai;

Gamtos ir bioįvairovės tausojimas;

Išteklių tausojimas;

Parama, išsauganti kultūrinį paveldą ir kt. (Kunaitė, Krikštaponytė, 2013).

Ekologinis turizmas siejamas su tausojimo tikslais ir yra tapatinamas su šiomis galimybėmis:

Ekonominė nauda;

Aplinkosauginis švietimas ir ugdymas;

Kultūriniai mainai;

Lankytojų pasitenkinimas ir informuotumas;

Bioįvairovės išsaugojimas/ sąlygų pagerinimas;

Saugomų teritorijų vertinimas tarp vietos žmonių;

Darbo vietos (Stoškus, Birgelytė, Dijokienė, 2008, p. 12).

Aktyvus turizmas po poros metų pasisėdėjimo namuose pandemijos metu nuo 2020 m. pavasario iki 2022 m. gegužės tapo viena populiariausių turizmo rūšių. Aktyvus turizmas yra ir ekologinis turizmas, ir taip pat kelionės, kurios susijusios su aplinkos pažinimu ir kultūros poveikio suvokimu. Aktyvus turizmas skirstomas pagal vietoves, kuriose vyksta aktyvi veikla, pagal veiklos pobūdį, turistų motyvaciją. Dar galima skirstyti pagal vietą ar veiklos potyrius. Taip pat aktyvus turizmas gali būti apžvelgiamas, nagrinėjamas pagal tikslus. Turizmas pagal formas yra vietinis, vidinis, atvykstamasis. Yra ir kitų turizmo rūšių, o aktyvusis turizmas gali būti tiek vietinio, tiek vidinio, tiek atvykstamojo turizmo atvejais. Pagrindinė aktyvaus turizmo paskirtis yra rekreacija (Žalys, 2006).

Vieną iš turizmo rūšių, tai yra, aktyvų turizmą, skatina šie veiksniai:

Graži aplinka;

Įdomus reljefas;

Pažintinės galimybės;

Turtingas kultūros paveldas;

Tvarkinga aplinka.

Manoma, jog Lietuva gali būti patrauklesnė turizmo požiūriu už kai kurias Europos šalis. Klimatas akivaizdžiai šiltėja, todėl priekaištai dėl vėsaus oro vasaros metu beveik atkrinta. Kalnų nebuvimą Lietuvoje atstoja miškų, ežerų gausa ir švarūs paplūdimiai prie Baltijos jūros, Kuršių nerijoje. Tačiau prielaidos apie galimybes nebūtinai yra realūs ir įgyvendinami be jokių didesnių pastangų dalykai, nes panaši ar beveik tokia pat gamta yra ir Latvijoje, ir Baltarusijoje, Kaliningrado srityje, kai kuriuose Lenkijos regionuose. O dėl gebėjimų teikti paklausias paslaugas Lietuvoje išties dar reikėtų pasistengti.

Inovacijos ir turizmas: kokios galimybės?

Vykdyti verslo plėtrą dar nepakankamas tikslas, būtina, kad tas verslas būtų gyvybingas, nuolatos atnaujinamas, nesupūtų sąstingyje ir nenugrimztų paskolose, kurių nebepajėgiate grąžinti bankui ar investitoriams.

Visame Pasaulyje populiarinamas tausojimas, tvarumo idėjos. Ekosistemos nėra niekaip apribotos valstybių sienomis, turizmo ištekliai yra priklausomi ir nuo politikos, ir nuo tarptautinių ekonominių poslinkių, ir nuo gamtos kaprizų.

Darnios plėtros procesai lemia ir ekoturizmo plėtros galimybes. Būtinas vieningas aplinkosaugos, ekonominio ir socialinio plėtojimo procesas, tarptautiniu mastu vykdoma palanki turizmo verslui politika, nekonfliktinės ir saugios teritorijos ten, į kur kviečiami turistai. Ekonominiai veiksniai yra sąveikaujantys su technologijų diegimu, inovacijomis, o tai daro įtaką ir visai socialinei-ekonominei sričiai, jos plėtrai, gyventojų gerbūvio lygiui, jų užimtumui, pajamų dydžiui.

Lietuvoje darnios plėtros reiškinys tik visai neseniai yra ne vien teorinė sąvoka. Valstybės mastu tapo svarbu kontroliuoti turizmo veiklas, kelionės trukmes ir turistų srautus. Darnios plėtros koncepcija susijusi su gamtos išteklių saugojimu ir naudojimu nepažeidžiant jų potencialo.

Reikalinga kelių rūšių kontrolė: ekologijos, ekonomikos, socialinėse srityse bei psichologinio pobūdžio. Daugiausia tai susiję su turistų srautų kontrole, poveikio natūraliai aplinkai stebėjimu, reguliavimu, turistinio regiono ekonomikos kontrole, siekiais nepakenkti vietinei kultūrai bei neperžengti vartojimo, naudojimo lygio, kurį viršijus yra susiduriama su nepasitenkinimu, nepatogumais ir pasitenkinimo trūkumu dėl per didelio turistų srauto, visa tai tenka kontroliuoti (Dumbraveanu, 2004).

Inovacijos yra lyg aktyvesnės veiklos ir verslo variklis. Kitaip nei pramonėje, inovacijos paslaugų ir turizmo sektoriuje buvo ilgą laiką antraeilis ir retai pasitaikantis reiškinys.

Aktyvus turizmas neturėtų būti pastovi ir nekintanti veikla. Minimi bruožai, kurie yra unikalūs, taikytini aktyvaus turizmo sektoriuje, yra tokie:

1) paslaugos gamybos ir vartojimo vientisumas;

2) informacijos intensyvumas;

3) žmogiškojo veiksnio svarba;

4) organizaciniai veiksniai (Vaškaitis ir Armantienė, 2013), žr. 1 pav.

Paveiksle nurodyta, kad gamyba ir vartojimas neretai vyksta vienu metu, yra susiję. Be to, turizmo paslaugų versle ypatingai svarbus kokybiškas, greitas keitimasis informacija. Be kokybiškų, reikiamos kvalifikacijos ir kompetencijos žmogiškųjų išteklių šios srities verslo taip pat niekaip neišplėtosite. Turizmo paslaugas, kurios koordinuojamos interneto ryšio ir socialinių tinklų pagalba, įmanoma padaryti pelningomis pirmiausia gerai susitvarkius informacijos srautų valdymą, sukuriant efektyvią tiesioginę komunikaciją su klientais. Be viešbučių, maitinimo įstaigų, aktyvaus turizmo paslaugų teikėjų valdymo pagal organizacijų vadybos šiuolaikinių principų pagrindus taip pat neišsiversite.

Taigi, įsidėmėti reikia tai, jog turizmo paslaugų sektoriuje proceso, produkto ir rinkos inovacijos susijusios bei itin reikšmingas žmogiškasis veiksnys. Unikalų pasiūlymą pateikti sunku, dar sunkiau apie jį pranešti reikiamiems galimiems klientams, o visų sunkiausia yra išlikti rinkoje ilgesnį laiką. Patobulinę vien savo siūlomus produktus ir pateikę juos kaip inovatyvias paslaugas, sėkmės jokiu būdu dar nepasieksite nelengvoje konkurencinėje kovoje.

Įsidėmėtina, jog iš viso to, kas pasakyta aukščiau, neabejotina yra viena: net su didžiausiomis inovacijomis ir super verslo idėjomis turizmo paslaugų sektoriuje patirsite fiasko. Pralaimėjimo pavyks išvengti tik su sąlyga, jei su visomis pradėtomis veiklomis ir net turėdami gausybę įvairių išteklių, įskaitant ir žmogiškuosius, finansinius, technologinius, bei naujausių žinių, reikiamų kompetencijų, būtinų skaitmenizacijos aplinkoje, išmanysite aplinkosaugą, vadybą, būsite išprusęs kitose srityse, sugebėsite būti naudingi vietiniams gyventojams ir nepažeisite jų interesų nė menkiausiu savo veiksmu. Jus tiesiog išmes iš tos verslo terpės ir vietovės net jei patys save kildintumėte būtent iš tų apylinkių, kuriose sumanėte imtis turizmo paslaugų verslo su inovacijų taikymu, jei toje aplinkoje būsite nenaudingas.

Ko gero, startinis veiksmas ir būtų naudingumo paieškos pirmiausia ne sau, o vietiniams gyventojams tuo atveju, jei pasirinkote itin konkurencingą turizmo paslaugų sektorių kaip savo verslą esamu metu.

Užduotis sudėtinga. Nes kaip įrodysite, kad pačiuose gražiausiuose, ekologiškai saugiausiuose gamtos kampeliuose vietiniams gyventojams, įpratusiems prie ramaus, sveiko gyvenimo būdo, yra labai patogu sulaukti minių iš kažin kur atsibastančiųjų?

Straipsnyje minėti šaltiniai:

Baležentis A., Paulauskienė L. (2012). Ekologinio turizmo vystymas – nuo skatinimo iki darnumo. Management theory and studines for rural business and infrastructure development, 2012, Nr. 2 (31), p. 15-25.

Dumbraveanu, D. (2004). Principles and practice of sustainable tourism planning. In: Strategiadeecoturism a Romaniei: cadrutheoreticdedezvoltare, Bucarest.

Kunaitė G., Krikštaponytė I. (2013). Ekologinio kaimo turizmo verslo analizė Marijampolės regione. Mokslas ir praktika: aktualijos ir perspektyvos. Mokslinių straipsnių rinkinys, p. 207-2017.

Stoškus, A., Birgelytė, A., Dijokienė, M. (2008). Ekoturizmo metodinės rekomendacijos. Vilnius: VšĮ Gamtos paveldo fondas, p. 12-13.

Vaškaitis, E., Armantienė, A. (2013). Turizmo inovacijų taikymo Lietuvos turizmo versle prielaidos. Tiltai, Nr. 4 (65), p. 19-35.

Vengrauskas, V., Hopenienė R., Grecevičius, P., Stauskas, V., Raguckas, J. (2002). Turizmo plėtros iki 2015 m. strategijos rengimo metodologiniai principai. Regionų ekonomika ir plėtra. Kaunas, p. 209-215.

Žalys L., Žalienė I., Iždonaitė I. (2006). Lietuvos kaimo turizmo charakteristika ir plėtros politika. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, Nr. 2 (7), p. 180-179.

Nuotrauka aukščiau: O gal tai oto liekanos? Autorė Diana Viluckienė.

DABARTINIAI 80-MEČIAI JAU DABAR YRA GAVĘ VISĄ PAPILDOMĄ GYVENIMĄ, MAT NE TAIP SENIAI ŽMOGAUS GYVENIMO TRUKMĖ TEBUVO APIE 40 METŲ

JEI GYVENTUMĖME IKI 150 METŲ, NORĖTUMĖME GYVENTI IKI 200 AR 300 METŲ IR TAI NESIBAIGTŲ NIEKADA

KODĖL MIRŠTAME? NAUJAUSIAS ŽINIAS APIE SENĖJIMĄ IR NEMIRTINGUMĄ SKELBIA NOBELIO PRIZO LAIMĖTOJAS

NUOMONĖ APIE GALIMYBES TURĖTI GERESNĖS KOKYBĖS ILGOS TRUKMĖS GYVENIMĄ

Venki Ramakrishnan, Nobelio prizo laimėtojas, molekulinės biologijos mokslininkas savo knygoje išleistoje su bendraautore Jessica DuLong anglų kalba “Why We Die: The New Science of Aging and the Quest for Immortality,” ieško atsakymo į klausimą, ar iš tiesų norime amžino gyvenimo?

Parengta pagal publikaciją „Why do we die? The latest on aging and immortality from a Nobel Prize-winning scientist” by Jessica DuLong, CNN, April 9, 2024. Šaltinis:

<https://edition.cnn.com/2024/04/09/health/aging-death-why-we-die-wellness/index.html>, žr. 2024-04-14.

2024-04-14

Nuo neatmenamų laikų žmonės darė viską, ką galėjo, siekdami apgauti mirtį. Šiandien, kai revoliucinė pažanga mokslinę fantastiką paverčia kasdienine tikrove, ar esame arčiau savo gyvenimo trukmės ar net nemirtingumo pratęsimo? Nobelio premijos laureatas mokslininkas Venki Ramakrishnan kelia kritinius klausimus apie socialines, politines ir etines aplinkybes, susijusias su žmogaus bandymais gyventi amžinai.

Jau dabar žmonės gyvena dvigubai ilgiau nei prieš 150 metų dėl pagausėjusių žinių apie ligas ir jų plitimą. Ar tai rodo, kad mūsų gyvenimo trukmę reikia patrigubinti ar keturis kartus padidinti? Mokslininkas dalinasi savo įžvalgomis apie senėjimą, mirtį ir amžiną gyvenimą.

Pateikiamas CNN interviu su Venki Ramakrishnan.

Kas yra senėjimas? Kaip tai nulemia mirtį?

Venki Ramakrishnan: Senėjimas – tai mūsų ląstelių viduje esančių molekulių cheminės žalos kaupimasis, dėl kurio pažeidžiamos pačios ląstelės, taigi ir audinys, o galiausiai ir mes, kaip organizmai. Keista, bet mes pradedame senti būdami įsčiose, nors tuo metu augame greičiau nei kaupiame žalą. Senėjimas vyksta visą mūsų gyvenimą, nuo pat gimimo.

Nobelio premijos laureatas molekulinės biologijos mokslininkas Venki Ramakrishnan pateikia savo požiūrį į senėjimą, mirtį ir nemirtingumą. Kūnas sukūrė daugybę mechanizmų, kad ištaisytų su amžiumi susijusią žalą mūsų DNR ir bet kokiems mūsų gaminamiems prastos kokybės baltymams. Be būdų, kaip išspręsti tokias problemas, niekada negyventume tiek ilgai, kiek gyvename. Vis dėlto laikui bėgant žala mūsų organizmams pradeda viršyti mūsų galimybes tą žalą taisyti.

Pagalvokite apie kūną kaip apie miestą, kuriame yra daug sistemų, kurios turi veikti kartu. Kai sugenda mūsų išlikimui svarbi organų sistema, mirštame. Pavyzdžiui, jei mūsų raumenys tampa tokie silpni, kad mūsų širdis nustoja plakti, ji negali pumpuoti kraujo, kuriame yra deguonies ir maistinių medžiagų, kurių reikia mūsų organams, ir mes mirštame. Kai sakome, kad kažkas miršta, turime omenyje jo, kaip individo, mirtį. Tiesą sakant, kai mirštame, dauguma mūsų pačių, pavyzdžiui, mūsų organai, yra gyvi. Štai kodėl nelaimingų atsitikimų aukų organai gali būti paaukoti transplantacijos recipientams.

Ar žmogaus gyvenimo trukmė turi fiksuotą ribą?

Ramakrishnan: Visų organizmų gyvenimo trukmė svyruoja nuo kelių valandų ar dienų vabzdžiams iki šimtų metų tam tikrų banginių, ryklių ir milžiniškų vėžlių rūšims. Galima manyti, kad visos gyvybės formos yra iš anksto užprogramuotos mirti, kai jos pasiekia tam tikrą amžių. Tačiau biologai netiki, kad senėjimas ir mirtis yra užprogramuoti ta prasme, kad apvaisintas kiaušinėlis yra užprogramuotas išsivystyti į žmogų.

Vietoj to, evoliucija optimizavo išteklių paskirstymo lygtį, kuri optimizuota kiekvienai rūšiai. Didesni gyvūnai paprastai gyvena ilgiau. Jei yra mažas gyvūnas, labiau tikėtina, kad jį suės plėšrūnas. Bet kas gali išbadėti arba mirti potvynyje. Evoliucijai nėra prasmės eikvoti išteklius, kad būtų taisoma žala, kad išliktumėte ilgiau. Vietoj to, evoliucija pasirenka greitą augimą ir greitą brendimą, kad galėtumėte daugintis ir perduoti savo genus.

Jei esate didesnis gyvūnas, ilgiau išlikę gyvi suteiksite daugiau galimybių susirasti draugą, su kuriuo per ilgesnį gyvenimą susilauksite daugiau palikuonių. Gyvenimo trukmė yra susijusi su evoliucija, kuri padidina jūsų genų perdavimo tikimybę. Žmonėms šis tiksliai sureguliuotas išteklių balansas suteikia mums maksimalią maždaug 120 metų gyvenimo trukmę. Tačiau tai nereiškia, kad negalime pakeisti biologijos ir įsikišti į šiuos senėjimo procesus, o galbūt pratęsti savo gyvenimą. Kaip ir daugelis senstančių mokslininkų, manau, kad tai įmanoma. Tačiau aš nepritariu jų optimizmui, kad tokios intervencijos būtų įmanomos.

Kas iki šiol gyveno ilgiausiai?

Ramakrishnan: Seniausias žmogus, apie kurį turime patikimų duomenų, buvo prancūzė Jeanne Calment, kuri mirė 1997 m., būdama 122 metų. Ji rūkė visą savo gyvenimą, išskyrus paskutinius penkerius savo gyvenimo metus, suvalgydavo daugiau nei du svarus šokolado kiekvieną savaitę. Bet aš nerekomenduočiau tų konkrečių ilgaamžiškumo strategijų, galbūt išskyrus šokoladą.

Ar gyvenimo tėkmės laikrodis gali būti pasuktas atgal?

Ramakrishnanas: Senstant laikrodis eina atgal. Nors vaikas gimsta iš suaugusių tėvų ląstelių, vaikas vis tiek prasideda nuo nulinio amžiaus. 40 metų moters gimęs vaikas nėra 20 metų vyresnis už vaiką, gimusį 20 metų amžiaus moteriai; jie abu prasideda nuo nulio. Taigi tam tikru lygmeniu senstantis laikrodis gali apsisukti.

Yra ir klonavimo klausimas. Nors Dolly, bene garsiausia klonuota avis, sirgo ir mirė sulaukusi maždaug pusės įprasto amžiaus, kitos klonuotos avys gyveno įprastą gyvenimą. Tai kai kuriuos įtikino, kad senstantį laikrodį turi būti įmanoma nustatyti iš naujo platesniu mastu. Nors suaugusiųjų ląstelių apgaulė, kad jos taptų embrionais ir vėl pradėtų augti, buvo sėkmingos, dėl praktinių sunkumų klonavimas tampa labai neveiksmingas. Daugelis ląstelių yra sukaupusios per daug žalos, todėl norint užauginti vieną gyvūną, reikia atlikti daugybę eksperimentų.

Tuo tarpu eksperimentuose su pelėmis buvo panaudotas ląstelių perprogramavimas, kad ląstelės galėtų iš dalies pakeisti savo vystymąsi, kad galėtų atsinaujinti audinius. Pavertę ląsteles į šiek tiek ankstesnę būseną, mokslininkai sukūrė pelių, turinčių geresnius kraujo žymenis ir pagerintą kailio, odos ir raumenų tonusą. Nepaisant visų šios srities tyrimų, nesu tikras, kaip lengva bus visa tai paversti kažkuo naudingu žmonėms.

Jūsų tėvui ką tik sukako 98 metai. Kaip jo gera sveikata ir nepriklausomybė gali turėti įtakos jūsų gyvenimui? Kiek senėjimui ir ilgaamžiškumui įtakos turi genetika?

Ramakrishnan: Yra ryšys tarp tėvų ir jų vaikų amžiaus, tačiau jis nėra tobulas. 2700 Danijos dvynių tyrimas parodė, kad paveldimumas – kiek mūsų ilgaamžiškumas priklauso nuo mūsų genų – sudarė tik apie 25 % gyvenimo trukmės. Vis dėlto mokslininkai išsiaiškino, kad tik vieno geno mutacija gali padvigubinti tam tikros rūšies kirminų gyvavimo trukmę. Akivaizdu, kad yra genetinis komponentas, tačiau poveikis ir pasekmės yra sudėtingos.

Ką onkologijos mokslas atskleidžia apie senėjimą stabdančius tyrimus?

Ramakrishnan: Ryšys tarp vėžio ir senėjimo yra sudėtingas. Tie patys genai laikui bėgant gali turėti skirtingą poveikį, padėdami mums augti, kai esame jauni, bet padidina demencijos ir vėžio riziką, kai esame vyresni. Mūsų rizika susirgti vėžiu didėja su amžiumi, nes kaupiame DNR ir genomo defektus, kurie kartais sukelia genų veikimo sutrikimus, kurie sukelia vėžį. Tačiau daugelis mūsų ląstelių atkūrimo sistemų, kurios, atrodo, yra sukurtos taip, kad ankstyvame amžiuje būtų išvengta vėžio, taip pat sukelia senėjimą vėliau.

Pavyzdžiui, ląstelės gali pajusti mūsų DNR lūžius, dėl kurių chromosomos gali susijungti nenormaliai, o tai gali sukelti vėžį. Kad nesusijungtų, ląstelė arba nusižudys, arba pateks į būseną, vadinamą senėjimu, kur ji nebegali dalytis. Žvelgiant iš tokio organizmo, kaip mes, turinčio trilijonus ląstelių, perspektyvos, tai yra prasminga. Net jei tokiu būdu sunaikinami milijonai ląstelių, šie veiksmai apsaugo visą organizmą. Tačiau senstančių ląstelių kaupimasis yra vienas iš mūsų senėjimo būdų.

Ar jūsų tyrimai, kodėl mes mirštame, turėjo įtakos jūsų gyvenimui?

Ramakrishnan: Įdomu tai, kad visos įrodymais pagrįstos rekomendacijos, kas gali padėti mums gyventi ilgą ir sveiką gyvenimą, atspindi sveiko proto patarimus, kurie buvo perduodami per amžius . Gavome tai iš savo močiučių: nebūkite apsirijėliai. Pradėkite mankštintis. Venkite streso, kuris sukelia hormoninį poveikį, kuris keičia mūsų medžiagų apykaitą ir gali pagreitinti senėjimą. Gaukite pakankamai miego.

Senėjimo tyrimai padeda mums suprasti gilias biologines šio patarimų pasekmes. Saikingai valgydami įvairų sveiką maistą galite išvengti nutukimo pavojaus sveikatai. Pratimai padeda mums atkurti naujas mitochondrijas – mūsų ląstelių jėgaines, kurios suteikia energijos. Miegas leidžia mūsų kūnams atlikti molekulinio lygio taisymą. Išmokę biologiją, slypinčią už šio seno, tvirto patarimo, galime paskatinti mus imtis kitų veiksmų, kurie padėtų skatinti ilgą ir sveiką gyvenimą.

Asmeniškai aš dažnai sakau, kad man jau pasibaigęs galiojimo laikas, bet kaip žmogus vis dar jaučiuosi gyvas ir turiu prie ko prisidėti.

Kokie yra siekio apgauti senėjimą ir mirtį kaštai visuomenei?

Ramakrishnan: Jau dabar 10% daugiausia pajamų gaunančiųjų žmonių JAV ir JK gyvena daugiau nei dešimt metų ilgiau. Turtingųjų sveiko gyvenimo metų skaičius yra dar didesnis nei skurstančiųjų. Neturtingesni žmonės gyvena trumpiau ir ne taip sveikai.

Daugelis labai turtingų žmonių skiria milžiniškas pinigų sumas tyrimams, tikėdamiesi sukurti sudėtingas senėjimo prevencijos technologijas. Jei šios pastangos pasiseks, iš pradžių naudos gaus labai turtingi, o paskui labai gerą draudimą turintys žmonės ir pan. Turtingos šalys greičiausiai turės privalumų, palyginti su skurdesnėmis šalimis. Taigi tiek šalyse, tiek visame pasaulyje tokia pažanga gali padidinti nelygybę.

Ar šios temos tyrinėjimas pakeitė jūsų mintis ir jausmus apie senėjimą ir mirtį?

Ramakrishnan: Daugelis iš mūsų nenori pasenti ar palikti šio gyvenimo. Mes nenorime išeiti, kol vakarėlis vis dar vyksta. Tačiau net jei mūsų kūno ląstelės nuolat gaminamos ir miršta, mes ir toliau egzistuojame. Gyvenimas Žemėje tęsis, o individai ateina ir išeina. Tam tikru lygmeniu turime pripažinti, kad tai tik schemos dalis.

Manau, kad nemirtingumo siekis yra miražas. Prieš šimtą penkiasdešimt metų galėjai tikėtis gyventi iki maždaug 40 metų. Šiandien gyvenimo trukmė yra apie 80 metų, o tai, kaip sakė autorius Stevenas Johnsonas, yra beveik kaip pridėti visą papildomą gyvenimą. Bet mes vis dar esame apsėsti minties apie amžiną gyvenimą. Manau, kad jei gyventume iki 150 metų, nerimautumėme, kodėl negyvename iki 200 ar 300-ies. Tai niekada nesibaigia.

Iliustracija žemiau: 21 amžiaus pradžios Vilniaus gyventoja. 10 metų vaiko laisvalaikio piešinys, vaikas atvaizdavo, ką mato Vilniuje netoli dabartinių Rašytojų namų ties Šv. Jurgio bažnyčia. Vaikai, kaip žinia, teisingai atvaizduoja aplinką kol yra vaikai, o ne kai suaugę ima ieškoti galimybių, kas turi paklausą ir ką reikia kalbėti bei ką reikia nupiešti, kad įtiktum esamai valdžiai.

KAVONĖS. YRA TOKS ŽAIDIMAS

2024 04 06

12 raundas: Rezultatas: 0:12, beviltiškai pralaimėjo "mokslininkės" iš Kauno bei vieno vadovėlio autorius iš VDU ir tai daugiau nei akivaizdu.

PASTABA: Kiti 11 "KAVONIŲ" raundų yra šioje skiltyje žemiau.

Būrelis galimai neetiškų grobstytojų – kaip Balčy.ienė, Šlibu.ytė, Rad.evičiūtė-Žemai.ienė, Bakanaus.as, kuris net vadovėlį Vytauto Didžiojo universitete (toliau – VDU) parašė su pažodiniu kito asmens darbų citavimu, tačiau niekur nenurodė, ką cituoja, – arba nusirašiusieji gabaliukus nuo kito asmens autorinių darbų ir nenurodę, kad cituoja darbus to ar to autoriaus, šaltinis yra toks ir toks, arba tiesiog nežinoję, iš kur koks jų studentas ar atvirkščiai – B.lčytienės, R.dzevičiūtės-Že.aitienės, Š.iburytės atveju galėjo būti ir koks susijęs dėstytojas, norintis prasimušti nabagas, pataikaujantis vienam ar kitam įtakingesniam asmeniui, kuriam profesoriaus ar mokslų daktaro laipsnis būtinas, nes kitaip negalės prichvatizuoti ES ir nacionalinio finansavimo, perskirstomo per aukštąsias mokyklas, nebus pakankami mokslo ir inovacijų rodikliai, universiteto ar kolegijos, instituto reitingai smuks, studentams nebus pasiūlytos juos dominančios studijų programos ir dėl to į aukštąsias mokyklas neateis vadinamas finansavimas už studijų krepšelius ir mokslo publikacijas prestižinėje spaudoje su gerais citavimo indeksais, galimai mokslo instituto darbuotojas ar net IT specialistas, doktorantas, privalėjęs pateikti savo išstudijuotą literatūrą, – galimai atnešė gabaliukus kito asmens disertacijos, nežinodamas, kad ji visa užautorinta ir būtent – žingsnis po žingsnio, kiekvienas naujesnis teorinis atradimas –... dar iki 2005 m.

Trumpiau tariant, Balčy.ienė, Šlibu.ytė, Rad.evičiūtė-Žemai.ienė, Bakanaus.as, galimai ir dar nemažas būrelis kitų, kaip akademinės bendruomenės nariai, yra tiesiog jau nuliai maždaug nuo 2002-2017 m. laikotarpio, realiai jokių mokslo ar pedagoginių vardų, laipsnių jie net neturi. Jie paprasčiausiai plagiatoriai. Galimai. Nes bet kokiame teisme ar suorganizuotame autorystės klausimų svarstyme jie išsipirks, papirks, juk dega visa jų karjera, paskui save į dugną jie nutempia ir savo atstovaujamas aukštąsias mokyklas, privačias struktūras, viešojo valdymo institucijų iniciatyvas ir projektus, kolektyvus, darbo grupes, kuriose buvo, dėjo parašus, tvirtino projektus ir studentų bakalauro ar magistro baigiamuosius darbus, tie jų studentų magistrų ir bakalaurų, naujai parengtų mokslo daktarų laipsniai automatiškai tampa irgi nagaliojančiais, nes juos tvirtino realiai neturintieji teisės to daryti, kadangi jų dr, habil. dr, prof. ar docento laipsniai yra fiktyvūs. Be to, finansinės sankcijos taikomos pagal LR Baudžiamąjį Kodeksą, ne vien pagal LR CK, kt.; panaikinti, pavyzdžiui, B.lčytienės ar B.kanausko atstovautą studijų programą ar studijų padalinį, kaip antai, katedrą ar fakultetą, nepakanka.

Tikri netikėtumai Lietuvos „mokslo“ pasaulyje. Nusirašiusieji atsibunda: vaje, o juk dar kadaise tai paskelbta ir net lietuviškai, vaje, jau ir skaitmeninė era atėjo, jau 2024-ieji, o Lietuva vis dar gauna finansavimą už iš reklaminių skelbimų nusipirktus mokslo darbus, galimybių studijas pasirašytas profesorių, akademikų, mokslo daktarų pavardėmis, nors tas galimybių studijas nusirašė nuo kursinio darbo, kurį taip pat pagal reklaminius skelbimus nusipirko už kelis skatikus, o tas kursinis darbas apskritai sukurtas robotizuotos programos vadinamos CHAT GPT, kažkiek korektūra patvarkyta pas nuskurdusią bibliotekininkę ar pusiau nukvakusią susenusią lituanistę už pigios kavos pakelį, ir tiek žinių...

Štai, lenkai sugebėjo tokioje didelėje valstybėje laiku paskleisti IMK/IK teoriją ir pritaikyti praktiškai pradedant nuo bankų sektoriaus dar 1999 m. – o Kauno kuopelė aktyvistų, galimai niekur kitur toliau kaip nuo maždaug 1950 m. žinių ir informacijos lygio taip ir nesugebėjusiųjų pajudėti, susitelkusiųjų apie VDU ir pasivadinusiųjų „mokslininkais“, vis dar nagais ragais įsikabinę: dėsto apie integruotą marketingo komunkaciją/integruotą rinkodaros komunikaciją jau kitaip šią paradigmą pavadinę nesuvokdami nei kas tai yra, nei kaip tai taikoma praktiškai ir kodėl, ir kaip, kada. Koks nors kirilicos mentaliteto diedukas ar bobutė, gavęs mokslo laipsnį už padų laižymą ir nuvežtas lietuviškas dešras kokiame TSRS teritorijos universitetėlyje, iš kokio nors dabartinio LR institutėlio ar universitetėlio pasakė, kad daugiau pinigų gausim, jei apie IMK/IK nors ką nors pakeverzosim, nesvarbu nuo kur nusirašysim, svarbu tik kad šiandien gausim kokį pinigą, kitą, vėl ir vėl projektų pinigus žarstysim.

Ir viso to ištakos – neregėtos žinių spragos, nenoras laiku pripažinti kitų indėlio, kontaktų su reikiamais žmonėmis neturėjimas, korupciniai mechanizmai su monografijų leidyba ir korumpuota projektėlių bei dotacijų perskirstymo industrija ir visa kita...

Aišku, visos ES mastu yra reglamentai, kaip elgtis su suplanuota IMK/IK tam tikrose srityse, aiškai pasakyta kaip du kart du – nori susikalbėti su partneriais rinkoje ir su savo reklaminiais skelbimais, pakeverzotais Facebooke nesužlugti – taikyk IMK/IK, jei kitaip – gal tavo kokioj gaujoj ir rašinėt pieštuku yra geriausia priemonė, nes lapelius gali suvalgyt – tada taip, komunikaciją sudarys viena priemonė – lengvai tirpstantys skrandyje lapukai ir gerai padrožtas pieštukas. Mokslo kalba yra apie tai aprašyta dar 1999 ir publikuota. O VDU atstovai su galimai itin vargano lygio mentalitetais ir nabagišku intelekto lygiu taip ir liko pasiklydę paraštėse, svetimuose tekstuose, kai jau nebeatsimena, iš kur ir kaip kurią teksto dalį paėmė, kas jiems korektūrą tvarkė, kaip svarstė katedros ar fakulteto posėdyje, kaip aprobavo leidybai..., jie nekalti, kalti kažkas kažkur kitur, o jie... supraskite, jie jau labai įprato prie aferizmo, sukčiavimo ir iš ES bei kitų biudžetų byrančių pinigų už vaidinimą, jog kažką sukuria, vykdo mokslo plėtrą, taiko, neva, inovacijas ir yra vos ne mokslo šviesuliai. Prie lengvai gaunamų pinigų labai greitai priprantama. Nusikalstamų veiklų masteliai tik auga. Ir galimai jiems atrodo, jog kokio gabesnio studento iš provincijos sukurti mokslo darbai yra tiesiog jų nuosavybė, mat, jie tam studentui kelias valandas nuotoliu į galvą kalė dar iš kito studento nusirašytas teorijas, nes... angliškai nelabai sugeba skaityti naujesnius jų mokslo srities tarptautinio pripažinimo susilaukusius mokslo darbus, todėl taip ir gyvuoja: truputį nuo vieno studento referato nusirašo, truputį nuo doktoranto, kažkur kažką nugirsta, jog tam tikra mokslo paradigma bus perspektyvi, ir... pirmyn. Jie jau mokslo "šviesuliai".

RESIUME: IMK/IK paradigmos 30-metis buvo neseniai, 2020-2021 m., žemiau su pavadinimus "KAVONĖS" pateikiami įrodymai apie seniausiai lietuviškai aprašytą IMK/IK teorinės plėtros perspektyvą. Susipažinkit. Spėkite, kelintieji tai metai? O kur tuo metu buvo špargalkių nusirašinėtojų kuopelė, vėliau tapusi neva IMK „žinovais“ Lietuvoje, VDU ir kitur? Gal jie skaityti lietuviškai nemoka, negali...gal ištisai nusiperka studentų referatų, kursinių darbų ir taip gyvuoja, skelbdami juos kaip savo „mokslo darbus“, konsultacijas verslui, studijų paskaitų tekstus, gaires ar studijų programas? Savo noru B.kanauskas ar Šl.burytė su Balč.tiene ir Žemait.ene atsisakys turimų dr mokslo laipsnių ar reikės dar kelių priminimų? Prisipažins? Grąžins išgrobstytus viešuosus pinigus ir atlygins autoriams, kurių darbus plagijavo? Baikit juokus. Jie jau labai seniai įsijautė į "elito" vaidmenį ir atitrūko nuo realybės, paskui save į dugną jie nutemptų ne tik ištisus universitetus, bet ir verslų struktūras, politines grupuotes. Iš tiesų bet kurioje visuomenėje, ne tik nabagų Lietuvoje, jie pagal visas galiojančias klasifikacijas tėra visuomenės dugnas, sąvartyno užkampio veikėjai. Ir už jokius užsigrobtus išteklius padorių žmonių vardo jie nenusipirks, o, kaip žinia, jų pagrindinis bruožas yra itin greitas jų kiekio augimas, jiems būtina apie save turėti į save panašius kitus ir puoselėti vadinamąją padugnių kultūrą. Taip. Iš esmės galima teigti, jog Lietuvoje su labai mažomis išimtimis, vadinamoji "akademinė" bendruomenė tėra galimai padugnės, visuomenės dugnas, purvas. Kodėl taip nutiko po 1990-ųjų? Sudėtingas klausimas. Bet tai yra tiesa. Todėl protingesni žmonės seniai nebeleidžia savo vaikų ir anūkų į jokią LR registruotą aukštąją mokyklą studijuoti. Į jokią.

Kitas klausimas: Kas atlygins už padarytą turtinę ir neturtinę žalą autorei, kurios darbus plagijavo? Kažkaip ilgokai užtruko visas šis reikalas. Beje, plagiatoriams teks atsiskaityti ir grąžinant visas gautas priemokas už dr mokslo laipsnį metams bėgant... jiems teks viešai patirti pažeminimą, Bal.ytienė, Šlibu.ytė, Rad.evičiūtė-Ž.maitienė, Bakanaus.as ir galimai kiti liks istorijos paraštėse kaip menkaverčiai negarbingi nusirašinėtojai, kaip galimai visuomenės dugno padugnės.

Laukite tęsinio. Įdomu tas, jog VDU, KTU, KU, MRU turi vadinamąsias mokslo etikos komisijas. Bet niekas nevyksta tuose universitetuose savarankiško apsivalymo ir išsivalymo nuo plagiato, išsikuopimo nuo autoriaus teisių pažeidimų linkme. Ypač VDU atstovai žino apie plagiato mastus, įvykdytus šio universiteto atstovų, vienaip ar kitaip susijusiųjų su šiuo universitetu: tai ir Bakanaus.o atvejis, ir Radzevi.iūtės-Žemai.ienės atvejis, o kur dar galimai yra visa eilė nusirašinėtojų, autoriaus teisių pažeidėjų --- net nekyla noras rašyti, vardinti esamus jų mokslo laipsnius ir / ar pedagoginius vardus, tai dažnu atveju susitelkusieji apie socialinių mokslų atstovą A. Krupavičių, skandalingai viešintą plagiatorių... Juk fakultetai KU, ISM, VDU, MRU praranda teises į studijų programų vykdymą, nes beveik ištisai sudaryti iš autoriaus teises pažeidusiųjų. O tas reiškia: jie yra niekas, nuliai, nei dėstyti, nei parašus ant studentų baigiamųjų darbų ar galimybių studijų, monografijų, studijų vadovėlių vertinimo komisijų sąrašuose ir ypač įvairių projektų tvirtinimo, vertinimo, kt, dėlioti NEGALI. Šioje vietoje rašomas žodis GALIMAI. Taip, griūna ištisi fakultetai ir protingiau būtų jau dabar stojančiuosius stabdyti, nebepriimti naujų studentų į plagiatorių šutvės aferas, pavadintas "fakultetu", "katedra", "centru" ar "institutu". Ir didelis klausimas, ar jų iki šiol padalinti magistrų, bakalaurų ir net mokslo daktarų, habilituotų daktarų laipsniai ir gausūs įvairūs kvalifikaciniai pažymėjimai, kt., iš viso yra galiojantys. Juk užsienis klykia iš juoko per minutę pratestavęs "vadybininkę" ar "viceministrę", "tarnautoją" ir "ministrę" su LR "diplomu", gautu po 1990 m. VDU, KU, ISM, KTU, MRU... idiotizmo lygmuo yra nustatomas akimirksniu.

Nes iš tiesų... o kur dar galimai afera, verta pavadinimo "šimtmečio afera Number 1" su Č. Milošo atveju... Galimai. Bet juk kiekviena afera turi turėti ribas ir yra atsimenančiųjų, kas iš tiesų buvo tas Milošas... ir kaip tas naujas muziejukas atsirado prie Nevėžio... mielieji, tokio lygio aferoms artėja galas. Tas yra lygiai tas pats kaip galų gale mandagiai, siekiant neįžeisti, viešai paskelbta tiesa, jog Einšteinas tebuvo visiškas vargšelis, nieko taip ir nesukūręs, neišradęs, o vien skandalingai naudojęsis svetimomis idėjomis ir išradimais, įskaitant ir talentingą, visiškai ne tos pačios tautybės kaip jis pats, jo pirmąją sutuoktinę, gabią studentę..., kurios darbus užsirašydavo savo vardu, pavarde, žr. tekstą apie plagiatorius https://www.leidinyssau.lt

MAŽA NEPASIRODYS:

DEMASKUOTA: GALIMAI AUTORINIUS MOKSLO DARBUS, IŠRADIMUS NUSIKALSTAMAI SAVINOSI ALBERTAS EINŠTEINAS, SOLOMONAS SNYDERIS. KAS KITI?

⸎ INTELEKTINĖS PRODUKCIJOS, MOKSLO KŪRINIŲ, IŠRADIMŲ VAGYS IR APGAVIKAI TEISINIU POŽIŪRIU

Šaltiniai: <https://www.leidinyssau.lt/info> bei <https://www.leidinyssau.lt/naudinga>, o gilesniam esmės suvokimui dar ir: <https://www.leidinyssau.lt/humoras>

Iliustracija žemiau: Skulptūrinė kompozicija „Žvejo dukros“ ties Šventosios uosto vartais. Sukurta 1982 m., autorė – Zuzana Pranaitytė. Fotografuota 2023 m.

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

ŠERBETAS:

GĖRIMAS, KURĮ GAMINDAMI GALITE BŪTI KŪRYBINGI

2024-06-27

Šerbetą gamindavo tarybinių laikų kai kurie restoranai Lietuvoje.

Esamu metu šis gėrimas įgavo naują populiarumą, kadangi yra atsiradę specialūs aparatai šerbetui gaminti tiesiog atviroje erdvėje, žmonių susibūrimo vietose, pliažų prieigose, o visą gamybos eigą gali stebėti praeiviai, karštomis dienomis šis gėrimas perkamas. Kaip rašoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“, „šerbètas (turk. šerbet < arab. šariba – gėrė), šaltas gėrimas iš vaisių sulčių ir cukraus (kartais su alkoholiu)“ ⸎.

Šerbetu gali būti vadinami ir vaisiniai ledai, pagaminti iš užšaldytų sulčių. Internete šerbeto gėrimo ar šerbeto ledų receptų yra gausybė. Nesunkiai rasti galite sau tinkantį ir patinkantį receptą, šerbetą galite gamintis namų sąlygomis. Pasirinktojo recepto galite laikytis miligramo tikslumu ir net nusipirkti paprastai prie geresnių receptų reklamuojamą virtuvės įrangą, nekalbant jau apie sudedamąsias šerbeto dalis, pavyzdžiui, ne sezono metu, prieš Kalėdas, ieškoti ir pirkti bet kokia kaina arbūzus ir atlikti viską kaip robotas pagal viešai publikuotą receptą. Bet galite ir improvizuoti, pirkti šaldytas uogas žiemos ir bet kuriuo kitu metų laiku, sukurti visiškai naują savo unikalų receptą, kurio taip pat niekada nekartojate kaip vienodai tokio paties. Šioje vietoje pažymėtina yra tai, jog šerbetas labai tinka ir žiemą, būtent žiemą. Ir kuo šerbete daugiau ledukų, tuo puikiau. Niekas netrukdo Jums juo mėgautis prie židinio, krosnies ar gerai įkaitusių centrinio šildymo radiatorių, pirtyje ir kitur, bei tuo pačiu prisiminti saulėtą vasarą ir jos teikiamus malonumus pagardinus savo žieminio šerbeto taurę geros kokybės alkoholio lašeliu, jei sveikata leidžia tai daryti ir nesate vaikas.

Vienas iš įdomesnių šerbeto receptų, pagal kurį pasigaminę gaivų skanėstą tikrai nenusivilsite, yra šis:

INGREDIENTAI:

2 skiltelės arbūzo
3 šaukštai apelsino sulčių
2 šaukštai citrinos sulčių
1 arbatinis šaukštelis cukraus
2 griežinėliai meliono

PARUOŠIMO BŪDAS:

Nulupti arbūzo žievę. Išvalyti arbūzo sėklas. Arbūzo skilteles supjaustyti kubeliais. Melioną taip pat nulupti. Susmulkinti. Arbūzo ir meliono gabalėlius sudėti į trintuvą. Vaisius užpilti apelsinų, citrinų sultimis. Suberti šaukštelį cukraus (galima cukraus berti ir daugiau, pagal skonį). Viską gerai išplakti. Mėgautis atšaldytu. ⸎⸎

Na, o mėgstantiems sukurti ką nors visiškai savo ir originalaus, vadovautis tik savo ar svečių skoniu ir pageidavimais, šerbetą galima gamintis iš maždaug 1/3 viso gėrimo tūrio sudarančių ledukų, kurie gali būti užšaldomi paprasčiausiame šaldiklyje, šaldytuvo šaldymo kameroje iš šaltinio vandens, arbatos, mėgstamų sulčių, pieno. Kita 1/3 ar 2/3 gėrimo tūrio gali būti pasirinktos šviežios ar šaldytos uogos, vaisiai, sultys. Jei pasirinkote įpilti 1/3 gėrimo tūrio uogų, likusioji 1/3 gali būti geros kokybės pienas ar ananasų sultys, negazuotas mineralinis vanduo. Alkoholio galima pilti pagal pasirinkimą arba ne. Tinka šaukštas medaus. Galima vietoje medaus dėti uogienę ar cukrų. Skanu įsidėti vanilinio cukraus, cinamono, mėtų, kardomono ar muskato. Tirštumą galite gauti kaip vaisinių ledų ar gėrimo, gaminkitės, kaip norite. Viskas suplakama elektriniame plaktuve, kuris gali suskaldyti ledukus iki vientisos konsistencijos.

Tiesiog išmokę gamintis tokį namų šerbetą sutaupysite labai nemažai pinigų, kuriuos karštomis vasaros dienomis išleidžiate gaiviesiems gėrimams, ledams, mineraliniam vandeniui ir t.t. Tirpsmo vanduo, suskaldyti ledukai duoda daug energijos, taip galite pamažu mažinti išgeriamos kavos ar arbatos kiekį ir keisti tuos gėrimus skaldyto ledo gėrimais, kurie išties yra puikūs, galite rinktis juos gardinti kuo tik norite.

Išmokę tokio namų gamybos šerbeto gabentis į gamtą termosuose ar specialiuose šaltą / karštą maistą, gėrimus išsaugojančiuose krepšiuose, sutaupysite. Ekonominį efektą pajusite ypač, jei turite vaikų, kurie nenustodami prašo pirkti išties brangius gaiviuosius gėrimus, ledus, kurie su nemažu antkainiu parduodami arčiau tų vietų, kuriose renkasi vasarotojai.

Be to, nors kartą susiskaičiuokite, kiek realiai pinigų išleidžiate vos per mėnesį vasarą ledams, gėrimams, vandeniui, arbatai, kavai, sultims, nektarams, girai, perkamai atvirose prekybos bei išpilstymo vietose, kavinėse, kioskuose, baruose. Ypač ta suma būna įspūdinga, jei auginate vaikus. Tiesiog ji būna tokia didelė, jog sunku net patikėti.

Todėl namų sąlygomis gamintis kokteilius, šerbetus, gaivius gėrimus, limonadus, girą ir t.t., pravartu. O dar pravarčiau išmokti patiems ir to išmokyti savo vaikus, jog visiškai nebūtina išgerti vienu mauku litrą vandens, po kurio laiko dar litrą ar du net kai yra labai karšta. Tie, kas maukia ir maukia iš nešiojamos gertuvės be sustojimo, baigia liūdnai. Bet tai jau ne šio rašinio tema.

Šaltiniai:

⸎ „Visuotinė lietuvių enciklopedija“, <https://www.vle.lt/straipsnis/serbetas/>, žr. 2024-06-27.

⸎⸎ AUTORIUS: Skirma, <https://www.lamaistas.lt/receptas/arbuzinis-serbetas-20888>, žr. 2024-06-27.

Iliustracija žemiau iš creativecommons.org

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

TIEMS, KURIE NORI IŠLIKTI NELENGVOMIS POPANDEMINĖMIS SĄLYGOMIS

PRIESKONIAI – PAGALBININKAI MŪSŲ KULINARINIŲ EKSPERIMENTŲ METU, O KARTAIS IR GYDUOLIAI

KARDAMONAS – STEBUKLADARYS

2024-03-15

Įvairiais žmonijos istorijos tarpsniais atsirasdavo tai viena, tai kita didelio deficito prekė ir jos gabenimas labai dideliais atstumais iš esmės yra susijęs su kultūros plačiąja prasme plėtra, pokyčiais, žmonių bendravimu, madomis, menų suklestėjimu ir transporto-susisiekimo priemonių atnaujinimu bei, žinoma, komunikacijos-informacijos pokyčiais. Rašyti trumpas žinutes ir jas tiražuoti žmonės pradėjo labai seniai ir visada tai buvo susiję su prekyba, informacija apie gamtines ir kitas sąlygas svarbiose vietovėse, iš kurių būdavo gabenami ir prieskoniai, ne tik gintaras, šilkas, mediena, kailiai ar brangieji metalai, kiti svarbūs ištekliai, dėl kurių nuolatos kildavo didesni ar mažesni kariniai konfliktai.

Buvo laikai, kai druska buvo tokia brangi, jog dėl jos vykdavo karai, taip pat buvo Indijos regiono prieskonių išpopuliarėjimo metas, vienu ar kitu laikotarpiu paplisdavo mada vartoti karį arba cinamoną, ir t.t. Žinoma, nereikia užmiršti, jog ir pas mus auga galybė vaistažolinių augalų, žmonės nuo seno juos renka, žino, kokia jų vertė, taiko liaudies medicinoje ir moka ne tik natūraliai gamtoje augančias gėrybes susirinkti, bet ir išmano tokių prieskoninių žolelių kaip kmynai, krapai, kalendra, petražolės, peletrūnai ir kitų galią ir naudą. Be abejo, kiekvienas prieskonis turi ne tik skonį, aromatą suteikiančių savybių, bet ir gydomųjų. Todėl prieskonius ir jų derinius reikia vartoti atsargiai, išmanyti jų poveikį ir galią, pavyzdžiui, suteikti žmogui natūralią džiugesnę nuotaiką ar pagerinti virškinimo sistemą, suteikti ramų miegą ir pan.

Kardamonas yra tarp vertingiausiųjų prieskonių, už jį brangesnis ir populiaresnis yra tik šafranas ir vanilė

Kardamonas – imbierinių šeimos augalas. Kardamono sėklos bręsta ankštyse ištisus metus, bet skirtingu laiku, jos renkamos tik po vieną ir rankomis, ne mechanizuotai. Sėklos renkamos ne visai sunokusios, kol ankštys nesprogusios ir brangių sėklyčių nereikia rinkti nuo žemės.

Šviesiai žaliais aštraus ir saldaus skonio jo vaisiais aromatizuojami gėrimai ir saldieji patiekalai. Kardamono tinka dėti į sriubas, padažus, bulvių salotas, ryžius, troškintus vaisius. Trečdalio šaukštelio malto kardamono sėklų pakanka aromatizuoti valgį 5-6 žmonėms. Karštų patiekalų atveju kardamonas dedamas likus 5 min. iki gaminimo pabaigos. Stiprus kardamono aromatas išlieka net kai valgį gaminate aukštoje orkaitės temperatūroje.

Kardamoną reikia smulkinti tik prieš pat vartojimą, kitu atveju jis bus bevertis. Nemaltas šis prieskonis gali būti laikomas kelerius metus.

Indijoje kardamonas buvo žinomas jau kelis tūkstančius metų, tiek senovės Indijoje, tiek Kinijoje jis garsėjo kaip vaistas nuo visų ligų, o Europoje jis kartu su cinamonu buvo aprašytas Senajame Testamente tik IV a. pr. Kr. Išpopuliarėjo ir gausiai pradėtas vartoti Europoje tik viduramžiais, kada kardamoną pardavinėdavo vaistinėse kaip be galo brangų vaistą.

Iš tiesų kardamono kvapas toks daugialypis, kad žmonės sunkiai patikėdavo, jog tai vieno augalo vaisius. Kardamonas turi vyraujančius eukalipto, mėtos bei pipirų kvapus. Įsigudrinę vaistininkai, įtikinėdavo ligonius, jog vaistas sukurtas iš daugybės sudedamųjų dalių ir turi be galo daug gydančių savybių. Nors tuo metu vaistininkai manė apgaudinėjantys, kardamonas iš tiesų veikdavo. Jis turi gydomųjų savybių. Kardamonas padeda šalinti toksinus iš organizmo. Jame yra kalcio, fosforo, geležies, magnio ir cinko. Gamtinio cinko jame yra daugiau nei kituose prieskoniuose. Taip pat yra B grupės vitaminų – B1, B21, B3. Be to, jis sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, padeda normalizuoti kraujagyslių sienelių aprūpinimą krauju, šalinti kraujo indų spazmus. Šis prieskonis lengvina atsikosėjimą, vartojamas dantų ir dantenų infekcijoms gydyti, gerina virškinimą, mažina vidurių pūtimą.

Apie kardamono naudą išsamiau, arba kodėl jis toks vertingas:

Kardamonas gali išvalyti šlapimo pūslę ir inkstus nuo kalcio.
Jis gali apsaugoti nuo meteorizmo ir pilvo pūtimo. Taip pat sumažina spazmus ir mėšlungį.
Šis prieskonis – puiki priemonė nuo anemijos. Jame yra kalcio, mangano, vario ir gausybė vitaminų. Visos šios priemonės padidina raudonųjų kraujo kūnelių kiekį.
Kardamoną patariama naudoja kaip antiseptiką, kuris padeda kovoti su burnos ertmės uždegimais ir atgaivina burnos kvapą.
Šis stebuklingas prieskonis pagerina organizmo gynybines funkcijas, miegą ir net gelbsti nuo depresijos.
Antioksidantai, kurių yra kardamone, stabdo odos senėjimą ir padeda išvengti smulkių raukšlių susidarymo.

Kardamonas Ajurvedoje

Kardamonas yra savotiškas dorybės prieskonis, todėl ypač naudingas jogams, praktikuojantiems dvasines tradicijas. Ajurvedoje jis žinomas kaip ,,tridoša“ – tas, kuris subalansuoja tris žmogaus kūno tipus - pita, vata ir kapha.

Ajurvedoje jis vartojamas maltas, užverdant su pienu: trečdalis arbatinio šaukšteliuo kardamono puodeliui pieno.

Aromatinė arbata iš kardamono: trečdalis šaukštelio malto kardamono sėklų, tiek pat džiovinto imbiero ir du malti gvazdikėliai puodeliui vandens (200 ml). Padeda persivalgius ar nevirškinant, aktyvuoja žarnyno veiklą.

Kavos su kardamonu receptas: Labai tinka šviesiai žalios kardamono ankštys. Šiek tiek jų įmeskite į grūstuvę, po to sutrinkite ir atskirkite lukštus nuo grūdų. Jeigu ketinate virti kavą prikaistuvyje, įberkite ant jo dugno šiek teik grūdelių ir ruoškite gėrimą, kaip įprastai. Bet jeigu kavą ruošite espreso kavinuke arba kavos virimo aparatu, būtina kardamoną sutrinti į miltelius ir tada sumaišyti su malta kava. Šiaip jau dviem valgomiems šaukštams kavos reikia pusės arbatinio šaukštelio malto kardamono. Bet, kiek vartosite kardamono kartu su kava, yra skonio reikalas. Išdrįskite eksperimentuoti ir raskite sau patinkančią ir tinkančią porciją.

Kardamonas gerai subalansuoja virškinimo sutrikimus vaikams, esant nerviniam pagrindui. Šiais atvejais reiktu kardamoną derinti su pankolio sėklomis. Nenaudoti esant skrandžio opoms. Ypač skani ir labai naudinga arbata lygiomis dalimis sumaišius kardamoną, kuminą ir kalendrą. Ji pašalina sunkumą visame kūne. Keletas sukramtytų kardamono sėklų yra nuostabus tonikas širdžiai. Tie, aks geria kavą ir ją mėgsta, pagardinę šį gėrimą kardamonu, tuo pačiu apsaugos savo širdį. Šis prieskonis turi ir dar vieną puikią savybę, jis suteikia puikų burnos kvapą.

Kitos sveikatai naudingos kardamono savybės

Suvalgę kasdien 4-5 sėklytes kardamono su šaukšteliu medaus pagerinsite regėjimą, nervų sistemos veiklą ir apsaugosite savo organizmą nuo kenksmingų mikrobų.

Kardamonas mažina vandens ir gleivių kiekį organizme, todėl jį galima dėti kepant vaisius, ypač kriaušes. Puikus receptas, padedantis valyti bronchus ir plaučius nuo gleivių: imame kietą kriaušę, pašaliname sėklas, farširuojame medumi, sumaišytu su maltomis kardamono sėklomis, ir kepame.

Kardamonas yra vokalistų palaima, nes jis padeda pagerinti balsą. Geriant su pienu atpalaiduoja balso stygas.

Ką apie kardamoną sako mokslininkai?

„Texas A&M AgriLife“ tyrimų centro mokslininkai skelbia nustatę, kad įtraukę į mitybą kardamoną galite lengviau išlaikyti pastovų kūno svorį ir sumažinti riebalų kiekį. Jis padeda deginti kalorijas, palaikyti kūno svorį, kartu didėja apetitas, maisto suvartojimas. Pažymėtina, jog riebalų masė vartojant kardamoną mažėja. Žinoma, su sąlyga, jog nepamiršite subalansuotos mitybos principų. Šis tyrimas neseniai buvo publikuotas mokslo žurnale „International Journal of Molecular Sciences“. Iš esmės daroma išvada, jog kardamonas yra priemonė sveikatai stiprinti, jis gali sulėtinti įvairių ligų vystymąsi, sumažinti žemo lygio uždegimą.

Naujausi duomenys apie kardamoną – džiugi žinia ne tik savo sveikata besirūpinantiems žmonėms, bet ir Gvatemalos ūkininkams. Šios šalies atogražų miškų pavėsyje tvariu būdu kardamoną augina daugiau nei 350 000 šeimų. Tikimasi, kad išplėtus kardamono vartojimą JAV ir visame pasaulyje, žemdirbiai turėtų stabilias pajamas, o tai padėtų įveikti pastaraisiais metais stebimą imigracijos krizę.

Na, o mes, gyvendami Lietuvoje ir Europoje, iš tiesų galime nesunkiai pasirūpinti savo sveikata labai maloniu būdu – įsileisdami šį nuostabų prieskonį į savo kasdienybę, neužmiršdami jo puikių gydomųjų savybių ir aromatų galios.

Parengta pagal „Medical Xpress“ inf. <https://m.technologijos.lt/cat/121/article/S-136363>; Parengė Užkuraitis, Ž. vlmedicina | 2011-05-29: <https://www.vlmedicina.lt/lt/kardamonas-tarp-vertingiausiuju>; <https://www.lrytas.lt/skonis/mitybos-abc/2017/01/23/news/tai-suzinoje-kava-visada-gardinsite-siuo-nuostabiu-prieskoniu-632488>.

„VIENO BALSO“ PRANEŠIMAS. KAS TAI?

E.L. Bernays DVIPUSĖS KOMUNIKACIJOS MODELIUI - 100 METŲ!

Andžela Armonienė

2023-07-31

Pirminė publikacija „Reklamos ir marketingo idėjos“ 2005 Nr. 5(15)

Kaip parengti efektyvų pranešimą, prisistatyti socialiniuose tinkluose, pasiekti reikiamą tikslinę grupę ir galiausiai – būti išgirstam informacinių pranešimų lavinoje, užgriūnančioje kiekvieną iš mūsų kasdien? Kaip laimėti rinkoje?

Rinkodaros vadyba pakito iš esmės. Interaktyvi rinka, greiti pokyčiai, rinkodaros komunikacijos metodų ir priemonių gausa lėmė tai, kad tradicinė rinkodara tapo nebeefektyvi, lyg šaudymas tuščiais šoviniais pavirto visos tos reklamos pastangos, kur mokami dideli pinigai už reklaminį plotą ar eterio laiką ir tų pranešimų neišgirsta niekas. Reklamai skirtos lėšos – gausybė skrajučių, plakatų, reklaminių skydelių internete nepasiekia adresato. Užsakovas sutrinka, nes jo lėšos naudojamos netikslingai.

Ką turi išmanyti šių dienų komunikacijos vadybininkas?

Pirmiausia – integruotos komunikacijos principus: planavimas iš išorės į vidų, „vieno balso“ pranešimų parengimų specifiką. Integruota komunikacija išsamiai aprašyta kaip nauja vadybos kryptis pradedant 1989-1990 m., bet kodėl iki šiol tai yra lyg kokia paslaptis? Kodėl vis dar kalbama apie kylančius sunkumus, kai organizacija nori tapti integruota ir laiminti rinkoje? Ar taip jau sunku vienyti asmeninės komunikacijos, reklamos, ryšių su visuomene, tiesioginės rinkodaros pastangas? Deja, taip. Komunikacijos vadybai reikia specialiai parengtų vadybininkų, kurių žinios ir gebėjimai būtų labai plataus profilio.

Strateginis planavimas 21 amžiuje kinta. Planas – plėtotė – įgyvendinimas jau nebėra tinkama eiga, tenka planuoti kitaip: prasmė/tikslas – pritaikymas – atsakas.

Kinta ir rinkodaros vadybos formulė: visiems žinoma 4P formulė atnaujinama ir pateikiama 5R formulė: anglų kalba: responsiveness, relevance, receptivity, recognition, relationships; lietuvių kalba: atsakas, atitikimas, abipusiškumas, atpažinimas, bendradarbiavimas (Schultz, 2000-2001).

Pagrindinė naujovė – organizacija informacijos ir komunikacijos vadybą, kaip vieningą procesą, įtraukia į bendrą organizacijos vadybą. Visi rinkodaros komunikacijos dėmenys derinami, jie tampa lygiaverčiais, integruota komunikacija paplinta visuose žemynuose dar 20 amžiaus pabaigoje.

INTEGRUOTO PRANEŠIMO PRIVALUMAI RINKOS SĄLYGOMIS

Vientisas, arba „vieno balso“ pranešimas – integruotos komunikacijos vaisius. Pasiekiamas vadinamasis visų komunikacijos veiksmų derinimas, „orkestras“. Būtų nedovanotina manyti, jog bet koks informacijos monopolis įmanomas dabar, kai žmonės daug keliauja, naudojasi socialiniais tinklais, moderniomis ryšio priemonėmis. Sunkoka tai atpažinti, bet masinės komunikacijos era keičiama individualizuota komunikacija, kai adresatas – pavienis asmuo.

Dvipusės simetrinės komunikacijos, kurios modelio autorius E.L. Bernays, savo mintis paskelbęs lygiai prieš 100 metų 1923 m. JAV, esmė yra abipusio supratimo siekimas.

Šiuo metu įmanoma sukurti integruotos komunikacijos diegimo programų. Tai priklausytų nuo pasirinkimo ir supratimo, ko iš tiesų reikia.Jei norima efektyvumo, propaganda netiks, reikės unikalių komunikacijos strategijų. „Vieno balso“ pranešimo privalumas – jis nugali rinkoje. Kai pranešimų viena tema atsiranda tūkstančiai vienu metu, prasiskverbti pro tokią laviną informacijos iš tiesų svarbu. Jūs žinote, kad privalote nugalėti kitus, kad turite parengti pranešimą, išsiskiriantį vartotojų rinkoje ir pastebimą. Kaip tai padaryti? Kiekvienas atvejis yra išskirtinis ir vienodų strategijų būti negali. Kopijuoti kitų neverta. Bet yra tam tikros bendros gairės. Dar 2004 m. Don E, Schultzas, integruotos komunikacijos guru, pasiūlė 7 C formulę ir 5 žingsnių teoriją.

7 C formulė:

Commodization (vartotojiškumas)

Creative (kūrybingas)

Cognition (Pažinimas)

Communication (komunikacija)

Calculations (skaičiavimai)

Countries (šalys)

Controls (kontrolė)

5 žingsnių teoriją yra grįsta 5 etapų veikla:

Vartotojo identifikavimas.
Vartotojo vertinimas.
Pranešimo rengimas, planavimas.
Grįžtamojo ryšio nustatymas.
Biudžetas, vertinimas ir cikliška veikla.

Tad, kokį kelią rinksitės ir kuo nustebinsite? Ar turite pakankamai kūrybinio potencialo? Verta pripažinti – integruota komunikacija paplito visur, ji – kelias į sėkmę nenuspėjamoje 21 amžiaus rinkoje. Bet tai nėra vien organizacijos prekės ženklo suderinimas su kita atributika, lankstinukų atspausdinimas ir pasiskelbimas socialiniuose tinkluose.

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

NORITE PINIGŲ? VENKITE ŠIŲ 4 KLAIDŲ

2023-03-06

Parengta pagal: To make money, avoid these common mistakes By Jeanne Sahadi, CNN Business,

December 1, 2022. <https://edition.cnn.com/2022/12/01/success/investing-biases-behavioral-finance/index.html>, žr. 2023-03-06

Net tie, kurie išdidžiai deklaruoja nesantys materialistai ir vertina tik dvasines vertybes, galima sakyti, yra Šventąja Dvasia gyvi ir dori bei skaidrūs, jokių turtų nekaupia, per COVID-19 nulemtus karantinus ir po jų puikiai suprato – be pinigų tu esi niekas. Ypač tai gerai suprato vyresnio amžiaus asmenys.

O dabar, popandeminiu laikotarpiu, kai nemokamos medicinos kaip ir neliko, pas reikiamą mediką-specialistą tegali patekti po 3 mėnesių net tais atvejais, kai asmeniui persirgus COVID-19 atsirado tokie liekamieji reiškiniai, kad reabilitacinės procedūros neišvengiamai reikalingos ir asmuo nedarbingas ir kenčia itin didelius skausmus, nevaikšto ar vaikšto tik minimaliai. Žodžiu, graužiame alkūnes skaičiuodami, kiek sumokame PSD mokesčio ir ką už tai gauname – gauname tik vienintelį pasirinkimą, jog bet kokio sveikatos sutrikimo atveju tiesiu taikymu – pas privatų gydytoją ir už itin didelius pinigus. Vaistų, ir tų trūksta, elementarūs antibiotikai tapo deficitu. Ką ir kalbėti apie faktą, kai karantino metu 2020 m. gruodžio pabaigoje, kai vienoje daugiabučio laiptinėje tuo pačiu metu susirgo net trys senjorai virš 80 m. amžiaus ir visiems buvo nustatytas užsikrėtimas COVID-19 virusu, kai paskambinau plačiai išreklamuotu trumpuoju telefono numeriu, kur, atseit, savanoriai tuojau pat atvyksta ir suteikia reikiamą pagalbą ir informavau, jog toje laiptinėje būtina atlikti dezinfekciją, mergina pasakė tiesiai šviesiai: „O kuo galiu padėti? Niekuo negaliu padėti?“. Klausiau, ar ji priskirta tai teritorijai mieste, ar gali atvykti asmenys ir dezinfekuoti laiptinę – atsakymas buvo maivymasis ir mekenimas. Tiesiog užsiminė aptakiomis frazėmis, kad duokite pinigų, išvalysim, sutvarkysim.

Na, o viešai buvo be perstojo giriamasi, kokie šaunuoliai tie savanoriai ir viską padaro už dyką, tiesiog iš geros širdies ir noro padėti... Žmonės buvo palikti realiai be jokios pagalbos, žinau ne vieną atvejį, kai tie, kurie buvo neįgalūs, senyvi ir vieniši, tiesiog buvo palikti be maisto, be vaistų, be jokio bendravimo ir net negaudami elementarios informacijos ir negalėję gydytojui prisiskambinti, neprisikvietę nei giminių, nei kaimynų, nei kokių tai išreklamuotų savanorių, mat, visi bijojo užsikrėsti tais virusais ir labiausiai vengė senyvų bei ligotų asmenų, o šie taip ir mirė skausmuose, neviltyje ir visų palikti... Neįgaliųjų asmenų per tuos karantinus Lietuvoje nuo 2020 m. sumažėjo dešimtimis tūkstančių, viskas liko nutylėta. Tiesiog tyliai jų neliko, maždaug vieno iš dešimties neįgaliųjų netekome ir niekas net nedokumentavo visų šitų atvejų objektyviai ir nešališkai, niekas neviešino atvejų, kai asmuo nuo insulto ar kitos ligos iš viso negavo jokios pagalbos, nes tų ligų skyriai ligoninėse neveikė ar gydytojai atostogavo, persikvalifikavo ar patys sirgo bei slaugė savo susirgusius artimuosius.

Be to, buvo publikacijų spaudoje, kaip sparčiai turtėja patys turtingiausieji, kaip net lietuviai pradėjo egzotiniuose kraštuose pirkti jau nebe mažučius butukus, o ištisas salas ir pilių dydžio pastatus. Turtingųjų vaikai, anūkai akimirksniu atsidūrė toli toli, N. Zelandijoje, itin izoliuotose salose, o kas buvo mažiau pinigų sukaupę tiesiog maišuose, kuprinėse tuos eurus išsivežė akimirksniu susiruošę skrydžiui bent iki Norvegijos. Lėktuvai su pinigais apsikrovusiais lietuviais tiesiog braškėjo 2020 m. ir vėliau - itin suaktyvėjo išvykimai 2022 m. pavasarį. Žmonės bėgo kaip žiurkės iš skęstančio laivo bet kur, kad tik iš Lietuvos.

Medikai beveik visi buvo nepasiekiami – telefonu pranešdavo, jog šeimos gydytoja dabar „mokymuose“, atostogauja, kvalifikacijos kėlimo kursuose arba atsiliepinėdavo tik slaugytoja. Eilinis bažnyčios vikaras papasakojo, jog karantinų metu vidutiniškai palaidodavo apie 80 velionių per vos vienintelę dieną ir apeigos būdavo paprastos – urna su pelenais net be lydinčiųjų artimųjų ar tik dalyvaujant nuotoliu įkasama į žemę ar įdedama į kolumbariumą, ir viskas. Bet visa tai velionio artimiesiems kainavo tiek, kiek ir normalios įprastos laidotuvės.

Žodžiu, ne tik daug kas prarado verslus, darbo vietas, sveikatą ir gerą vardą, bet ir rimtai susimąstė – kaip nelikti pliku kaip tilvikas visokių grėsmių akivaizdoje ir ypač dabar, neįtikėtinai didelės infliacijos fone bei žinant, kad sunkmetis bus ilgas ir itin negailestingas. Trumpiau tariant, iš kur gauti pinigų? Pageidautina, žinoma, kad jų būtų net kiek daugiau nei pakankamai.

Štai, ką pataria Jeanne Sahadi, CNN analitikė. Ji tvirtina, kad nesvarbu, koks protingas ir išsilavinęs esate, kai kalba eina apie investavimą, geriausius sprendimus priima nebūtinai sėkmingiausieji savo profesijos atstovai.

Biheivioristikos žinovas Danielis Crosby sako, jog jūs patys galite sau pakenkti, kai sunkiausiomis savo gyvenimo akimirkomis norite padaryti išmintingus sprendimus. Crosby nurodo, jog būtina žinoti pagrindines klaidas ir jų vengti. Štai, kokios tos 4 pagrindinės klaidos:

Ego šališkumas

Kiekvienas turi ego. Ji apsaugo mus įvairiais būdais, iš dalies sukuriamas pasitikėjimo jausmas "Ego ryte iškelia mus iš lovos", – sakė Crosby. Tie, kurie tampa labai tikri savimi, labiau linkę būti atsparūs ir rasti profesinę sėkmę. "Žmonės, kurie yra per daug pasitikintys savimi, dažnai yra laimingesni ir labiau linkę būti sėkmingais verslininkais ir politikais. Ir [stiprus] ego gali mus apsaugoti nuo nesėkmių“, anot Crosby. Bet kai kalba eina apie investavimą, per didelis pasitikėjimas savimi gali Jums kainuoti pinigus.

Pavyzdžiui, per daug savimi pasitikintis asmuo net suradęs patikimą informaciją, jog investicija labai rizikinga, vis viena laikysis savo nusistatymo ir investuos, be abejo, nuostolingai. Investuodami turite numatyti ateitį, pavyzdžiui, tai, kad ateityje kriptovaliuta neš pelnus.

Konservatyvus šališkumas

Investavimas visada susijęs su rizika. Tačiau žmonių noras laikytis pažįstamo ar per daug vartoti posakį "investuok į tai, ką žinai", iš tikrųjų gali padidinti šią riziką. Crosby naudojo pavyzdį žmogaus, kuris dirba technologijų pramonėje, perka namus technologijų centre, pavyzdžiui, San Franciske, ir daugiausia investuoja į technologijų akcijas. Rezultatas: finansinės perspektyvos bus neproporcingai priklausomos nuo technologijų sektoriaus plėtros, o jei sektorius sulėtins plėtrą, nuostoliai investavusiems neišvengiami. Kitas pavyzdys yra baimė investuoti į tas rinkas, kurių nežinai, pavyzdžiui, JAV piliečiai dažnai labai bijo investuoti į ne JAV esančias rinkas.

Dėmesio šališkumas

Žmonės linkę neproporcingai daug dėmesio skirti blogoms naujienoms arba didelėms dramoms, mažai tikėtiniems įvykiams (pvz., ryklių atakoms ar lėktuvams, skrendantiems į pastatus). Abu gali iškreipti mūsų rizikos suvokimą. Be to, informacijos perteklius – nesvarbu, ar tai būtų duomenys, ar tyrimai, ar naujienos – gali lemti klaidingus sprendimus, nes dėl per didelio informacijos kiekio sunku pamatyti mišką, kai medžių yra per daug, pažymėjo Crosby.

Emocinis šališkumas

Mūsų emocijos ir intuicija gali apsaugoti mus kai kuriose sudėtingose situacijose, arba jie gali padėti mums vadovauti. Pavyzdžiui, pagaliau galite pasirinkti gerą partnerį po daugelio metų pasimatymų su kitais, kurie niekada nebuvo jums tinkami. Tačiau jie taip pat gali priversti mus šiuo metu elgtis neapgalvotai ir nepaisyti to, ką paprastai žinome, kad turėtume daryti.

Crosby siūlo išeitį: Galbūt esate gavę visas mitybos konsultacijas pasaulyje, tačiau esant didžiausiam stresui visada pasieksite miltelių pavidalo spurgas, o ne šparagus. Tai, kaip emocijos vyksta rinkose, gali brangiai kainuoti. Jei jūsų baimė suaktyvėja, galite panikuoti ir parduoti netinkamu laiku. Arba, jei esate išauklėtas, jūsų optimizmas gali iškreipti jūsų suvokimą, kiek rizikos iš tikrųjų prisiimate investuodami.

Strategijos kaip galite įveikti savo šališkumus

Investuotojai gali siekti įvairiais būdais nepaisyti jiems būdingo šališkumo, sakė Crosby. Tarp jo siūlomų strategijų:

Suderinkite informacinį triukšmą. Netikrinkite savo investicinių sąskaitų kasdien. Nefiksuokite kiekvieno rinkos girgždesio. Neskęskite duomenyse. Ir neleiskite, kad neigiami įvykiai neproporcingai paskatintų jūsų investicinius sprendimus.
Turėkite nuolankumo. Negalite nuspėti ateities. Ir jūs niekada neturėsite tobulos informacijos, kad galėtumėte atlikti statymą už vieną akciją ar sektorių.
Paįvairinkite savo investicines valdas. Crosby savo knygoje tai pasakė taip: "Diversifikacija yra ... ego rizikos valdymo įsikūnijimas. [Tai] yra konkretus linktelėjimas į sėkmę ir netikrumą, būdingą pinigų valdymui, ir pripažinimas, kad ateitis yra nežinoma." Pavyzdžiui, norėdamas kovoti su vadinamuoju namų šališkumu savo investicijose, Crosby pasiūlė jums neinvestuoti daug daugiau į vidaus akcijas nei jų procentas pasaulio rinkoje. Priklausomai nuo to, kaip jos vertinamos, JAV akcijos sudaro nuo 45% iki 60% pasaulinės akcijų rinkos. Tačiau vidutiniai JAV investuotojai paprastai turi daug didesnę savo akcijų dalį JAV bendrovėse ir labai mažai užsienio akcijų. Įveskite sistemą. Taupymo ir investavimo į įvairų portfelį automatizavimas, neatsižvelgiant į rinkos sąlygas, dažnai veikia gerai.
Tas pats pasakytina ir apie automatinį tam tikros santaupų sumos atidavimą artimiausiems tikslams ir ekstremalioms situacijoms. "Tai mažiau apie tobulą procesą ir daugiau apie procesą", - sakė Crosby. Vienas iš pavyzdžių yra idėja "nustatyti ir pamiršti" su pensijų santaupomis. Darbuotojai, kurie pasirenka variantą savo 401(k), planuoja automatiškai padidinti savo santaupas, kai tik gauna padidinimą, daro geriau nei tuo atveju, jei kiekvieną mėnesį turi priimti sprendimus, kiek sutaupyti.
Pasinaudokite emocijomis savo finansinei naudai: vienas Crosby cituotas tyrimas parodė, kad mažas pajamas gaunantys tėvai greičiausiai sutaupė dvigubai daugiau pinigų, kai turėjo taupymui skirtą voką, ant kurio yra jų vaikų nuotrauka. Supraskite, kad jokia investicija nėra tobula. Daugelis žmonių gauna savo poziciją akcijų rinkoje per savo 401(k)s, ypač per tikslinius fondus, kuriuos jų darbdaviai siūlo kaip numatytąją investiciją.

Nors tiksliniai fondai turi savo kritikų, Crosby sakė: "Kiekviena investicija yra netobula. ... Ir [tiksliniai fondai] yra daug geresni paprastam žmogui nei tai, ką daro vidutinis žmogus."

Na, o pas mus plėtojama vieša diskusija apie kaupimo pensijų privalumus ir trūkumus. Viena yra aišku – senatvei privalu ruoštis. Pinigų apsirūpinimo prasme taip pat.

Iliustracija iš creativecommons.org

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

MANKŠTINKITĖS: VOS 11 MINUČIŲ MANKŠTOS KASDIEN GALI PRAILGINTI JŪSŲ GYVENIMĄ

2023-03-03

Patariama, kad vyresnio amžiaus žmonės turėtų mažiausiai dukart per savaitę treniruotis ir taip pat apie 2,5 valandos per savaitę daryti aerobikos pratimus. Nesimankštinantieji praranda galimybę turėti gerą kraujotaką ir jų kūnai tampa suglebę, iškyla širdies ligų rizika ir, be abejo, jų gyvenimo trukmė trumpesnė už tų, kurie reguliariai mankštinasi.

Tačiau naujausi tyrimai rodo, jog tai, kas pasakyta aukščiau, yra neteisinga. Vyresni nei 65 metų žmonės per savaitę turi mankštintis nuo dviejų iki 6 kartų ir tik šie asmenys gyveno ilgiau, o tie, kurie mankštinosi mažiau nei du kartus per savaitę, tokio efekto nepasiekė.

Tyrimas buvo atliktas su įvairaus amžiaus asmenimis, įskaitant ir vyresnius nei 85 metai. Būtent šie žmonės iš pačių vyriausiųjų grupės net 28 proc. sumažino mirtingumo riziką tuo atveju, kai mankštinosi darydami aerobikos pratimus bei darė dar ir jėgos pratimus.

Tai leido daryti išvadą, jog aerobika ir jėgos pratimai prailgina gyvenimą.

Įdomu tai, kad per didelis kiekis fizinių pratimų nesudaro prielaidų ilgesniam gyvenimui ir gali būti net žalingas.

Tikslas yra mankštinti visas raumenų grupes, kad dirbtų ir rankų, ir kojų, ir pečių, nugaros, sprando, krūtinės, kaklo, juosmens ir t.t. raumenys tolygiai.

Tyrinėdami aerobikos pratimų naudą, mokslininkai nustatė, jog naudinga per dieną mankštintis nuo 10 iki 300 minučių ir tai prailgina gyvenimo trukmę, tačiau jei mankštinatės trumpiau nei 10 minučių per dieną, tokio efekto nepasieksite.

Aerobikos pratimai yra vaikščiojimas, dalyvavimas pėsčiųjų žygiuose, važiavimas dviračiu, mankštinimasis vandenyje, plaukimas, šokiai ir kt.

Taigi, ar iš tiesų 10 MINUČIŲ TRUKMĖS TRENIRUOTĖ NEPADĖS, BET 11 MINUČIŲ TRUKMĖS MANKŠTA PER DIENĄ JAU GALI PRAILGINTI JŪSŲ GYVENIMĄ?

Gerai pamąstykite, kaip praleidžiate savo dieną. Vos 11 minučių trukmės mankšta kasdien gali sumažinti susirgimo vėžiu riziką, padėti išvengti kraujotakos sutrikimo ligų ir atitolinti mirtį. Kai tiriamieji asmenys mankštinosi ilgiau nei 150 minučių per savaitę, rezultatai buvo menkesni. Pažymima, jog daryti nors kokius fizinius pratimus yra geriau nei nedaryti nieko net jei nepajėgiate mankštintis bent 11 minučių per dieną.

Kasdien po truputį besimankštinantis žmogus ne tik prailgina savo gyvenimą, bet ir sustiprina savo imuninę sistemą, pagerina savo plaučių ir širdies veiklą, išvengia per didelio kūno svorio ir riebalų kaupimosi, sumažina ankstyvos mirties pavojų.

Patariama mažiau naudotis automobiliu ir kiek įmanoma dažniau eiti pėstute, į kasdieninę savo rutiną įtraukti tuos pratimus, kuriuos mėgstate, tiesiog turite būti daugiau aktyvūs.

Parengta pagal:

Sandee LaMotte, CNN. October 17, 2022. Look to exercise to extend life, even for the oldest, study says

<https://edition.cnn.com/2022/10/17/health/strength-training-live-longer-wellness/index.html>;

Kristen Rogers, CNN. March 1, 2023. 11 minutes of daily exercise could have a positive impact on your health, large study shows

<https://edition.cnn.com/2023/02/28/health/moderate-physical-activity-cancer-death-risk-wellness/index.html>, žr. 2023-03-03.

Nuotrauka iš BBC News.

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

KAS NEPAVALDUS LAIKUI?

2023-02-28

Prisilietimas prie amžinybės
Vėžliukas gyvena net 200 metų
Ilgaamžiškumo rekordas priklauso medžiams
Kiek gali gyventi žmogus?
Patys seniausieji Pasaulio gyventojai

Metų daug, o išvaizda kaip jauno žmogaus. Apie tai svajoja daugelis. Visiems smalsu, kaip pasiekti viešai rodomų aktorių išvaizdos, kai skelbiama, jog asmeniui itin nemažai metų, bet jis ar ji atrodo jaunai. Žinoma, ne apie grimo ar plastinės chirurgijos „stebuklus“ ši publikacija.

Ilgaamžiškumą ir pačius ilgaamžius tyrinėjo L.P. Leontjeva. Ji klausė, kiek ilgai gali gyventi žmogus? Ji aplankė itin daug ilgaamžių jiems gyviems esant ir rinko jų patarimus.

Štai, ką L.P. Leontjeva paskelbė apie ilgaamžiškumą gyvojoje gamtoje, įskaitant gyvūnus, augmeniją.

Jos pasakojimas pradedamas nuo vieną dieną tegyvenančios plaštakės. Ji skrenda saulėtą dieną nuo vienos gėlės prie kitos, plaštakės judesiai gražūs, veržlūs ir jos vienadienis gyvenimas iš pažiūros nuostabus.

Autorės žvilgsnis nukrypsta į ilgametę katę, kuriai 28-i, ji net nugalėjo savo ilgaamžiškumu tigrą, kurio vidutinė gyvenimo trukmė tesiekia 15-17 metų, tačiau nusileido ilgo gyvenimo rungtyje džiunglių valdovui liūtui, kurio vidutinė gyvenimo trukmė – 40 metų.

Visi gerai pažįsta varnas, jų visur pilna, jos gyvena apie šimtmetį, sakalas gyvena dar ilgiau – 150 metų.

O kas ilgaamžiškumu pasižymi iš vandens gyvūnų? Štai, karpis gali gyventi iki 150-ies, vėžlys gyvena apie 200 metų. Ilgiausiai, ko gero, iš vandenų gyventojų gyvena banginiai ir krokodilai – iki 300-400 metų. Net tam tikros rūšies moliuskai vandenyne gyvena iki 100 metų!

Kiek ilgai gyvena bitės? Tranai gyvena vos dvi savaites, bitės-darbininkės – 8-9 mėnesius, o bitė-motinėlė – 2-7 metus. Bet užtat vyšnios medis gyvas gali būti 300 metų. O ąžuolai gigantai gyvi būna iki 2000 metų. Dar daugiau, Indijoje yra žinomas figmedis, kuriam 3000 metų. Tnerifės saloje yra 6000 metų senumo drakono medis. Meksikos kiparisai gyvi išbūna iki 10 000 metų. Australijos makrozamija gyva išbūti gali 15 000 metų.

Medžių amžius gana tiksliai nustatomas pagal jų kamienų rieves.

Žuvų amžius nustatomas mikroskopu tiriant jų keteras, žvynus.

Pavyzdžiui, 1497 m. ežere netoli Geilbruno buvo pagauta 5,7 metrų ilgio 140 kg sverianti lydeka. Nustatyta, jog žuviai virš 267 metų. O 1794 m. netoli Maskvos buvo pagauta 200 metų lydeka.

Įdomu, o kiek ilgai gyvena artimiausieji žmogui gyvūnai – beždžionės? Gorila gyvena vos 15 metų, makaka – apie 30 metų, orangutangas – 25 metus ir tik šimpanzės ir pavianai gyvena 40-45 metus.

Taigi, o kokia yra žmogaus amžiaus riba? Šimtas, du šimtai metų, o gal dar daugiau?

Vartydami Bibliją, sužinome, jog pirmieji žmonės gyveno 9-10 šimtmečių, jų sveikata buvo itin stipri. Biblijoje rašoma, jog Mafusailas gyveno 969 metus, Nojus – 950, Adomas – 930 metų. Ilgainiui žmonių gyvenimo trukmė ženkliai sutrumpėjo.

Kai kurie mokslininkai tvirtina, jog Biblioje aprašytieji ilgai gyvenę pirmieji žmonės iš tiesų nebuvo tokie ilgaamžiai, nes anuomet metų trukmė tebuvo trys mėnesiai. Tokiu būdu ilgaamžis Mafusailas gyveno ne 969 metus, o 225.

Istoriniai šaltiniai aprašo vieną japonų valstietį Mampė, kuriam, manoma, 1795 metais buvo 194 metai, o vėliau jis buvo rašytiniuose šaltiniuose paminėtas, kad gyveno 242 metus, jo žmona – 221 metus, sūnus – 201, anūkas – 153 metus. Kiek jie visi po to dar gyveno – duomenų nėra.

Yra duomenų ir apie ilgaamžius britus. F. Karne gyveno iki 207 metų, kitas britas – T. Parras gyveno iki 152 metų. Žinomas yra vengras, valstietis Petras Kcartenas, kuris gyveno iki 185 metų. Tanzanijoje buvo žinomas 160-erių metų pilietis iki tokio amžiaus dirbęs ir dėstęs mokykloje.

Buvo aptikta nemažai ilgaamžių Ekvadore, jie buvo darbingi ir nugyvenę virš 100 metų, dirbo nuo aušros iki sutemų ir niekada nebuvo kreipęsi į jokius medikus, ligomis nesirgę jokiomis.

Ilgaamžių gausa pasižymi Azerbaidžanas. Plačiai aprašytas buvo Širali-baba Muslimovas, gyvenęs iki 168 metų.

Įdomu tai, kad praktiškai visi žinomi ilgaamžiai žmonės buvo ar iš valstiečių, ar iš kalnų vietovių paprastų gyventojų, visi labai darbštūs, dirbę iki pat savo mirties ir beveik visi turėjo ir ilgaamžių giminaičių – vaikų, anūkų, daugelio ilgaamžės buvo ir jų žmonos.

Taigi, tikrieji ilgaamžiai nesinaudojo gydytojų paslaugomis. Jų ilga gyvenimo trukmė pirmiausia siejama su tam tikru gyvenimo būdu, judrumu, stipria valia, saikinga mityba, jie dažniausia gyveno ar kaimo vietovėje, ar kalnuose, dirbo iki gilios senatvės, buvo laimingi šeimyninio gyvenimo prasme, buvo gerbiami žmonės savo bendruomenėse, be to, jų tarpe nebuvo nė vieno tinginio.

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

10 AUKSINIŲ TAISYKLIŲ TIEMS, KAS NORI GYVENTI IKI 100 METŲ IR ILGIAU

„Norint ilgiau gyventi, nereikia žinoti kokių nors ypatingų paslapčių, turėti antgamtinę jėgą ar stebuklingų sugebėjimų“ (A. Levisas)

2023-02-25

Manoma, jog kiekvienas gali pasiekti ilgaamžiškumo. „Ir labai paprastai“, anot A. Leviso.

Štai ką reikia daryti norint gyventi ilgiau:

Nevengti fizinių pratimų.
Mėgti sportą.
Būti gryname ore, mėgautis saule ir vandeniu.
Reguliariai maitintis. Beje, nustatyta, jog ilgaamžiai valgo nedaug, bet reguliariai nustatytomis valandomis, 3-4 kartus per dieną. Jie daugiausia valgo mišrų maistą. Kai kurie ilgaamžiai tvirtina, jog sistemingai valgant vaisius, vynuoges ir medų, pailginamas gyvenimas.
Nepaversti nakties diena, tai yra, nemiegoti ištisą dieną, o naktį linksmintis, dirbti ar būdrauti.
Laiku pailsėti.
Nežudyti organizmo alkoholiu, narkotikais ir rūkymu.
Visur vengti kraštutinumų.
Laikytis režimo.
Turėti gerą, laimingą šeimą. Bet – pastaba: tiek ankstyvos, tiek vėlyvos vedybos sutuoktinių ir palikuonių sveikatai nepageidaujamos. Palankiausias amžius vesti, daugelio mokslininkų nuomone, laikomas tada, kai visiškai subręsta organizmas: moterims vidutiniškai – 20, o vyrams – 23 metai. Anot, Juozo Žemgulio, žymaus gydytojo, chirurgo, higienos specialisto, 30-metė nuotaka jau yra sena vedyboms, nes jos organizmo senėjimo procesai jau yra prasidėję ir susilaukti sveikų palikuonių ji turi ne taip jau ir daug galimybių. O kai kurių mokslininkų, genetikų, ekspertų išvada apie vyresnio amžiaus tėčius yra gana tiesmuka - gimsta atsilikusio vystymosi vaikai, plinta Dauno sindromas ir vadinamasis autizmas, kurio viena iš priežasčių - senyvo amžiaus mamos ir tėčiai, kuriems virš 35 metų. Žinoma, susipažinę su Higienos instituto statistiniais duomenimis apie LIetuvos vaikų išsigimimų, protinio atsilikimo ir patologinių defektyvumo atvejų kiekius per paskutiniuosius 30 metų tuo net nesuabejojame - esamu metu iš 10 vaikų Lietuvoje sveikas tėra vos 1, bet... ir tai gali būti atvejis, kai vaikas tiesiog nediagnozuotas, nebuvo rodomas medikams ir pan.

Ar tai jau tokie dideli reikalavimai - būti paprasčiausiai nors minimaliai padoriems, stengtis negimdyti patologiškai išsigimusių vaikų, kai galima nesunkiai to išvengti tiesiog nuvykus pas genetikus ir užsisakius tyrimą būsimų galimų palikuonių išsigimimų ir anomalinių nukrypimų diagnozavimui? Beje, verta priminti, jog nežiūrint to, jog esame tolerantiški, bet, jei Jums gimė defektyvus vaikas, už jo išlaikymą esate atsakingi tik Jūs patys ir tai Jūsų pačių pasirinkta našta, kurią sau ant pečių užsidėjote būtent patys.

Na, o pageidaujantiems nors kiek ilgesnio gyvenimo pravartu rūpintis gerai išsimiegoti, gyventi daugmaž padoriai, nebūti narkomanais, girtuokliais, reguliariai mankštintis... Nejaugi tai per daug, palyginti su tuo, kad galite sulaukti šimto ir daugiau metų? Bet tai kartu ir labai daug, anot A. Leviso, nes „būtina tai laikyti svarbia problema, kuri reikalauja ypatingo dėmesio nuo jaunystės!”.

Be abejo, išvada gana žiauroka - ne Jums ilgas gyvenimas ir ne Jūsų vaikams ir anūkams, jei degradavote, tinginiavote, nuolat persivalgydavote ir be saiko pramogavote.

Iliustracija iš creativecommons.org

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

JŪSŲ GYVENIMAS GALI PAILGĖTI BEVEIK 5 METAIS

2023-02-24

Normalus, saikingas miegas yra būtinas. Aleksandras Puškinas miegą vadino „maloniu sergėtoju“, jis rašė:

Bičiuli senas, malonus,

O sapne, sergėtojau mūs.

Miegant pailsi visas organizmas, centrinės nervų sistemos ląstelės atstato savo gyvybinę funkciją.

Miegas yra galvos smegenų žievės ląstelių slopinimas. Žmogus miega ramiai tada, kai slopinimo procesai tolygiai ir giliai apima smegenų žievę, tada miegas gilus, žmogus nesapnuoja. Kai slopinimas netolygus, atskirose galvos smegenų žievės dalyse susidaro laikini nerviniai ryšiai. Jie tarsi atkuria nuotrupas praėjusių įvykių, kuriuose dalyvavo miegantysis vienu ar kitu būdu. Taip susidaro sapnai.

Yra atlikta daugybė bandymų miegui tyrinėti. Vieni iš tokių bandymų buvo atlikti su šunimis ir jų metu nustatyta, kad be maisto bandomieji gyvūnai gali išgyventi 25 dienas, o nemiegoję – tik 5. Štai kodėl nemigos kankinami žmonės turi nedelsdami kreiptis į gydytojus.

Daug diskutuojama ir dėl dienos miego. Mažyliams jis būtinas, o vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenims dieną naudinga pamiegoti tik tada, jei tas miegas netrukdo lengvai užmigti nakties miego ir atsikelti pailsėjus, o ne tokios būsenos, kai žmogus jaučiasi išglebęs ir lyg sudaužytas. Svarbu žinoti, jog dienos miegas niekada negali pakeisti nakties miego.

Miegas apsaugo mūsų organizmą, tausoja jo darbingumą. Žmogus, laikydamasis miego režimo, prailgina savo gyvenimą (Levisas).

Sakoma, jog blogai miega tas žmogus, kurio sąžinė nešvari. Bet tai yra tiesa tik iš dalies.

Prastas miegas ar nemiga yra ir ligų požymis, dėl to turėtumėte konsultuotis su medikais.

Žiniuonė Eugenija Šimkūnaitė, 1994 metų viešo renginio metu paklausta, kaip išvengti nemigos, kuri kamuoja ir jaunus žmones, aiškino labai paprastai: „Išvėdinkime kambarį, kuriame miegosime. Miegoti reikia eiti nepersivalgius ir nealkanam, ne per šiltai apsirengti“. Ji pabrėžė, kad prieš miegą nereikia ardyti sau „nervų“, pasakojo, kad yra atvejis paplitęs toks – „įsivaro baimę tiek, kad bijo net lovos“. Ji rekomendavo „darbus skaičiuoti“, vakarienei lengvai užkąsti, patarė 15 minučių iki atsigulant pavalgyti šiltos pieniškos sriubos.

O štai Sandee LaMotte (CNN) klausia tiesiai šviesiai: Ar norite gyventi ilgiau?

Jei atsakymais „taip“, tuomet miegas privalo būti Jūsų prioritetas. Naujesni tyrimai leido daryti išvadą, jog vadovaudamiesi 5 gero miego užtikrinimo patarimais vyrai savo tikėtiną gyvenimo trukmę prailgina beveik 5 metais, o moterys – 2,5 metų.

Teigiama, jog laikydamiesi idealaus miego elgsenos reikalavimų žmonės gyvena ilgiau. O jei nustatomas miego sutrikimas, gydytis itin svarbu, nes tai nulemia ankstyvą mirtį.

Suaugęs žmogus per parą turi miegoti 7-8 valandas. Nustatyta, jog 1 iš 3 JAV gyventojų turi miego sutrikimų.

Svarbu suprasti tai, jog gulėdami ilgiau lovoje geresnio miego neužtikrinsite. Reikia miegoti nepabundant, ramiai, kad gerai pailsėtumėte. Jei per savaitę daugiau kaip du kartus Jums sunku užmigti, tai jau yra problema. Be to, negalima vartoti migdomųjų, kad pasiektumėte užmigimo būseną, nes tai nereikštų, jog gerai ir lengvai užmiegate. Taigi, ne mažiau kaip penkias naktis per savaitę privalote išsimiegoti puikiai be jokių migdomųjų tablečių.

Gerai miegoti turite kiekvieną naktį ir kalba eina apie miego reguliarumą ir jo kokybę.

Tie žmonės, kurių miegas yra prastas, nereguliarus, nepakankamai ramus ir trunka trumpiau nei 7-8 valandas per parą, kardiologinių ligų neišvengia, širdies ligų rizika jiems išauga, o tai reiškia ir ankstesnę mirtį.

MOTERŲ IR VYRŲ MIEGAS SKIRIASI

Buvo tyrinėtas 172,000 žmonių miegas, tyrimą 2013-2018 m. atliko JAV Nacionalinis sveikatos statistikos centras. Tyrinėti buvo 5 sveiko miego įpročiai – gebėjimas lengvai užmigti; miego trukmė; 7-8 valandų trukmės miego buvimo ar nebuvimo faktas; pabudimas pailsėjus ir nevartojant migdomųjų preparatų, - pagal respondentų atsakymus į klausimus buvo padarytos išvados. Analizuota, kokią įtaką laikui bėgant daro prasta miego kokybė ankstyvesniam mirtingumui, ligoms atsirasti.

Tie žmonės, kurie turėjo visus 5 gero miego požymius, 30 proc. mažiau buvo linkę mirti nuo bet kokios priežasties. Be to, jiems 21 proc. mažiau grėsė mirtis nuo kardiologinių ligų, 19 proc. mažiau grėsė mirtis nuo vėžio ir net 40 proc. mažiau grėsė mirtis nuo kitų priežasčių nei vėžys ar kardiologinės ligos.

Vyrai, kuriems buvo būdingi visi 5 gero miego požymiai, gyvenimo trukmės prailginimą galėjo užsitikrinti net 4,7 metų. Moterų tikėtina gyvenimo trukmė pailgėja mažiau – 2,4 metų toms, kurioms būdingi visi 5 gero miego požymiai.

Mokslininkai mano, jog šį tyrimą reikėtų tobulinti ir galimai duomenys apie moteris yra nepakankamai tikslūs, nes neįvertinta yra apnėja, liga, kuri lemia miego sutrikimus itin sunkiai nustatomus, tačiau lemiančius kardiologines ligas, trumpesnę gyvenimo trukmę.

GERO MIEGO HIGIENA

Jei Jums būdingi mažiau nei 5 gero miego požymiai, kas tada?

Nesijaudinkite. Gera naujiena yra ta, kad galite treniruoti savo smegenis ir pasiekti geresnės miego kokybės. Tai vadinama „miego higiena“.

Turite eiti miegoti nuolat tuo pačiu metu ir keltis rytais taip pat tuo pačiu metu net išeiginėmis dienomis. Patalpa, kur miegate, turi būti išvėdinta, tamsi, vėsoka. Triukšmo neturi būti. Venkite bet kokio streso, stipresnių įspūdžių prieš miegą. Žinokite, jog Jūsų kūnas baigia alkoholį metabolizuoti kepenyse apie 3 valandą ryte, tada kūnas ima busti.

Turite būti pasirinkę miego rutiną, vengti bet kokių mėlynų šviesų ar sukrėtimų mažiausiai valandą iki miego laiko. Išmėginkite meditaciją, jogą, tai chi, šiltą vonią – viskas, kas Jus atpalaiduoja, nuramina, yra puiku. Šių įpročių tėvai gali išmokyti savo vaikus ir taip pasiekti, kad jie gyventų ilgiau. Miego higiena, kurios išmokstama vaikystėje, užtikrina ilgesnį gyvenimą, taip mano ekspertai.

Miego kokybė ir pakankama jo trukmė yra svarbi. Gerai išsimiegoti – tai turi tapti įpročiu.

Parengta pagal: „Sleep this way to add almost 5 years to your life“ By Sandee LaMotte, CNN. Published 8:29 AM EST, Thu February 23, 2023.

<https://edition.cnn.com/2023/02/23/health/sleep-longevity-study-wellness/index.html>, žr. 2023-02-24

Iliustracija iš creativecommons.org

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

KAD SENAS GALĖTŲ, O JAUNAS ŽINOTŲ, arba

TAI „SLOGA“

2023-02-23

Jauni žmonės daug ko nežino, o seni – daug ko negali. Tačiau, kai kovojama už gabiausiuosius ir mėginama juos pasamdyti į savo firmas, įstaigas ar institucijas darbui, veiklai, kūrybai, ieškoma jaunų, gabių, sveikų, kūrybingų. Šioje vietoje cituotinas anekdotas:

„- Ką reiškia smegenų nutekėjimas? - Tavo atveju tai tiesiog sloga“.

Taigi, statistikos duomenis matome visi: „sloguojančiųjų“ vis daugiau, esamu metu vaikų ir jaunų žmonių nors kažkiek sveikesnių vis mažėja, o kartu visa tai susiję ir su Lietuvos darbo rinkos katastrofa – realiai darbingų asmenų mažėja, nekalbant jau apie tai, kad jauni žmonės ne vienas yra elementariai neraštingi, ką jau bekalbėti apie pridedamąją vertę, kurios tikisi visi darbdaviai. Savo verslus jie, be abejo, kuria ir dažniausia už močiučių ar tėvų pinigus, bet vėl gi – tiems jų UAB-ams ar iniciatyvoms reikalingi realiai darbingi žmonės, kurių vis mažiau ir mažiau: potencialūs darbuotojai ar narkomanai, amžinai kažkur kitur „gyvena“ ir niekada nedirba ar dirba fiktyviai, ar tiesiog už močiučių pinigus amžinose atostogose kažkur egzotiniuose kraštuose ir tiesiog ramiai laukia naujo palikimo močiutei ar tėvukui išėjus Anapilin, o iki to laiko jiems net ką nors dirbti tiesiog NEAPSIMOKA.

Tokioje aplinkoje geidžiamiausia preke tampa kiek įmanoma ilgesnis gyvenimas ir tos visos pinigingosios močiutės, dar tarybiniu laikotarpiu išmokusios iš viso realiai niekur nedirbti ar dirbti tik fiktyviai ir sukaupti turtelio už mažiausiai pusę milijono ar dviejų milijonų eurų iki šių dienų, pamažu atsipeikėja. Jos galų gale viena po kitos „praregi“ ir suvokia, ką už jų pinigus iš tiesų daro jų anūkėliai užsieniuose, kur yra pasiskelbę, jog neva mokosi, studijuoja ar kuria „verslus“. Jos ima pamažu suprasti padėtį, lygiai kaip ir egzotiškesnių kraštų itin gerai atrodantieji vyriškiai jau yra sureagavę į situaciją ir puikiai išmano, koks lobis yra moteriškė lietuvė virš 60 metų ir kokio dydžio kapitalą ji gali atsivežti suviliota pažadų, jog egzotinėje saloje nusipirktas didžiulis namas gali būti jos kartu su nuostabiai atrodančiu vyriškiu, kuris iš tiesų moka gerbti moterį, jai asistuoti ir užtikrinti jos gyvenimą prilygstantį pasakai iš jos mėgstamo serialo. Be viso kito šios moterys nusiveža ir verslus ar verslų idėjas, jos geba ten užsidirbti realius ir jų gebėjimus atitinkančius atlyginimus ir nebūti varginamos jokių biurokratinių institucijų bei nekamuojamos nusibodusių susenusių pilvotų vyrų, kurie Lietuvoje yra išmokę geriausiu atveju parazituoti už moterų pinigus. Tokiu būdu neperspektyvūs iš viso vaikai ir anūkai paliekami su tuščiomis kišenėmis, nes jų močiutėms galų gale nusišypsojo laimė – pagyventi pasakoje ir be anūkų ir tinginių savo vaikų.

Ir iš tiesų, kapitalas išvežamas ir smegenų nutekėjimas vyksta visai ne taip, kaip įsivaizduojate... mažai kam reikalingos tos lūžtančių liesų kūnelių jaunesnės moteriškutės su priklijuotomis blakstienomis ir silikoninėmis krūtimis, na, nebent trumpam panaudojimui, o trumpo naudojimo daiktai, kaip žinia... pigūs. Taigi. Prekė Nr. 1 yra ilgaamžiškumas ir puiki sveikata, kurios, deja, jaunesnioji karta jau ir , ko gero, nebegalės turėti... – žr. oficialiąją statistiką. Ligotumo ir sveikatos prastumo lygis toks, kad jau nebepadarysi jokio stebuklo... belieka samdyti specialiuosius pedagogus ir asmenis, turinčius kantrybės dirbti su narkomanais, alkoholikais ir jų vaikais, anūkais... O tuo tarpu kapitalo turėtojos perka ilgesnį ir kokybiškesnį gyvenimą. Žinoma, ne Lietuvoje.

Prekė Nr. 1 yra galėjimas gyventi labai ilgai ir išlikti gana neblogos sveikatos. Štai, reali istorija apie kardinolą D‘Armanjaką, kuris 1554 m. aptiko raudantį 80 metų amžiaus senuką, kardinolas jo paklausė, kodėl jis taip graudžiai rauda, o senukas atsakė, kad jį prilupo jo tėvas. Kardinolas panoro pamatyti tą jo tėvą ir labai nustebo radęs guvų 113 metų senuką. Maža to, tas 113 metų senolis paaiškino už ką prilupo savo sūnų: lupti jis gavo už nepagarbų elgesį su savo seneliu, o šiam buvo 143 metai.

Yra žinoma ir kitų panašių pavyzdžių: Azerbaidžane Širalio Muslimovo tėvas išgyveno iki 120 metų, jo mama – iki 110 metų, o jis pats – iki 168 metų.

Gerantologai, tyrinėjantieji ilgaamžiškumą, tvirtina, jog ilgas gyvenimas nulemtas genetiškai, pavyzdžiui, Azerbaidžano vietovėse ilgaamžiškumas buvo paveldimas, išlaikytas 80 proc. atvejų, kartais net per 4 vienos giminės kartas, taip pat buvo išlaikomas ir atsparumas širdies ligoms ir nepalankioms klimatinėms sąlygoms. Kaip ilgaamžė minima ir lietuvė Janina Lydekienė, gyvenusi virš 100 metų, bet ilgaamžiai buvo ir jos seneliai, brolis išgyveno iki 98 metų, sesuo gyveno virš 100 metų.

Moterų ilgaamžių yra daugiau nei vyrų. Manoma, jog tai yra dėl to, kad moters organizmas turi gausesnes hormonų atsargas, jų kraujyje mažiau cholesterino, gausios hormonų atsargos padaro moterų organizmą atsparesnį daugeliui ligų, bet pirmiausia – aterosklerozei. Jei moterų mirtingumo koeficientą laikysime 100, tai 20-24 m. amžiaus vyrų jis bus 287, 30-35 m. – 307, 50-54 m. – 240 (duomenys iš Jokūbo Skliutausko veikalų). Bet tuo pačiu primenama, jog Džiuljeta mirė būdama 14-os... žmogus gali būti iš ilgaamžių giminės, bet jį veikia ir aplinkos veiksniai, aplinka turi nemažą įtaką gyvenimo trukmei taip pat.

J.Diktanas 1974 m. paskelbė įžvalgų apie ilgaamžiškumą. Jo žodžiais, „ilgaamžiškumas – sena žmonijos svajonė“, ne veltui Getės Faustas siekė ne tik ilgai gyventi, bet ir amžinai išlikti jaunas. Reikia tiesiog įsisąmoninti, kad „Gamtoje viskas kinta pagal dialektinius dėsnius. Žmogaus organizmas, pereidamas visus savo išsivystymo periodus, neišvengiamai pakinta. Šiame gamtos dėsnyje ir glūdi senatvės esmė“ (p. 3).

Sensta žmonės labai individualiai. Niekam ne paslaptis, jog nesunku rasti jaunų moterų, kurioms ir iki 35 metų amžiaus jau nebėra menstruacijų ar jos nereguliarios ir tuo pačiu – yra moterų virš 55 metų amžiaus, kurioms menstruacijos visiškai reguliarios, o tai reiškia – hormonai yra tvarkoje, organizmas dar nesensta. Senatviniai pakitimai atsiranda atskiriems žmonėms nevienodame amžiuje, susidaro tam tikras skirtumas tarp kalendorinio ir biologinio amžiaus. Pavyzdžiui, visi yra matę visiškai susenusių moterų dar iki 25 metų amžiaus, kai nuosavi dantys jau išbyrėję, veide kilogramas botokso, oda sausa, kūnas išdžiūvęs, prarudęs, dvokiantis, vidaus organai supuvę... dažnu atveju tai turtingesnių žmonių narkomanės dukros, seserys, žmonos ar sekretorės, nudėvėtos iki tiek, kad primena sutręšusias pabaisas su plastmasiniais dantimis burnose ir sintetinėmis krūtimis bei storu sluoksniu nutinkuotais veidais, kuriuose - nuolat apdujusių idiočių išraiška.

Anot J. Diktano, pagyvenusio žmogaus amžiumi laikytinas 60-74 m. amžiaus tarpsnis. Po 75 m. senatviniai pakitimai jau esti ryškūs. Po 90 m. žmonės jau laikomi ilgaamžiais. Vienas iš senatvės požymių – aterosklerozė, tačiau ji ne visus paliečia ir kai kurie žmonės labai šviesaus proto išlieka iki itin senyvo amžiaus.

Labiausiai senatvę artina tokie veiksniai:

Stresas, psichikos žalojimas.
Dažni gimdymai.
Nepakankamas miegas.
Nepakankamas maitinimasis (badavimas) ar persivalgymas, per gausus maitinimasis.
Fizinio darbo ir judėjimo stoka ar per didelis organizamo apkrovimas, kas lemia jo susidėvėjimą.
Nepalankios klimatinės sąlygos (šaltis, kaitra, drėgmė, skersvėjai).
Piktnaudžiavimas dirginamosiomis medžiagomis (alkoholis, tabakas,, kava, arbata, narkotikai).
Cheminių dirgiklių ir radiacijos poveikis.
Chroninės ligos, ypač aterosklerozė, vidinės sekrecijos liaukų sutrikimai, chroninės infekcinės ligos (Diktanas, p. 6).

Teigiama, jog ilgaamžiškumas yra susijęs su gyvenimo būdu ir sąlygomis. „MEDICINOS MOKSLO PASIEKIMAI NĖRA LEMIANTYS ILGAAMŽIŠKUMUI PASIEKTI“ (Diktanas, p. 15). Įsidėmėtina tai, kad, pasak J. Dovidovskio, žmogaus amžiaus ilgumas pasiekiamas iki gilios senatvės intensyviai dirbantiems. Tokie žmonės ne tik moka greit orientuotis iškilusioje situacijoje ir, panaudodami savas ir kitų žinias, gerai atlieka darbą. Ilgaamžiškumą lemia socialiniai veiksniai. Gyvenimo trukmės pailgėjimo galimybė glūdi socialiniuose veiksniuose – tai ir galėjimas dirbti sulaukus brandaus amžiaus, ir geresnės socialinės, medicinos paslaugos (Diktanas, p. 16-17).

Įvairius gerantologų patarimus reikia vertinti atsargiai, nes didėja aplinkos chemizacija, plinta infekcinės ligos, atsinaujina tokios ligos kaip maras, džiova, o protiniai gebėjimai menkėja, kt., žmonių artimoje aplinkoje ir darbo vietose vis mažiau lieka tokių aplinkybių, kurias galima pavadinti mažai streso keliančiomis.

Gerantologai deda viltis į mokslo pažangą ir teigia: vidutinis žmogaus amžius ilgės. Yra žinoma, kai senatvėje ir sulaukus 70-80 m. amžiaus, padaromi atradimai, paskelbiami mokslo darbai (I. Pavlovas, E. Dženeris, J. Listeris ir kt.). Kaip tvirtina J. Diktanas (p. 20): „nėra pagrindo būkštauti, kad „pasenėjus“ visuomenei, sumažės darbingų žmonių. Aktyvus ir kūrybingas senas žmogus, sukaupęs didelę gyvenimo patirtį, geras savo srities specialistas, gali duoti daug naudos visuomenei ir valstybei“.

Pabaigai belieka apibendrinti: Lietuvos atveju smegenų nutekėjimas esamu metu įgavęs visiškai kitokį pobūdį, nei manoma: brandaus amžiaus ir itin aukštos kvalifikacijos bei pasiturinčios moterys vis dažniau pasirenka kurti, gyventi ir džiaugtis gyvenimu kitur, kitose valstybėse. O kadangi žmonių, kapitalo, paslaugų ir pinigų judėjimas yra nevaržomas ir laisvas ES ribose ir ne tik – viskas yra taip, kaip ir turėjo būti – žuvis ieško kur giliau, o žmogus – kur geriau. Panašu, jog tų „sloguojančiųjų“ ir pagal oficialius dokumentus jaunesnių, bet nekvalifikuotų, išmestų iš visų Anglijos ar Norvegijos, Airijos pašalpinių sąrašų, vištų pešimo ar žuvų skrodimo įmonių ir realiai iš viso nedarbingų, bet dažnu atveju turinčiųjų teisės mokslų magistrų laipsnius, grįžtančiųjų kartu su visiškai ligotais ir silpnais tiek fiziškai, tiek protiškai nebeatitaisomai išsigimusiais vaikais, Lietuvoje tik daugės..., o jų močiutės sėkmingai papustys padus ir reziduos sėkmingai ten, kur geriau, mieliau ir pagarbos daugiau bei vertinamas kvalifikuotas, darbingas, kurti gebantis ir pridedamąją vertę duodantis žmogus.

Supraskite - ką nusipelnėte, tą ir gavote.

SKANAUS: 1982-ųjų receptai

2023-02-09

Praėjo 41 metai

O buvo lygiai tas pats metas – vasaris... mūsų laukė baigiamieji abitūros egzaminai, paskui stojamieji egzaminai. Sumanėme merginų vakarėlį, bet apie jį papasakosiu vėliau. Pradžiai – apie mūsų klasę.

Klasė mūsų buvo sustiprinta. Taip anuomet vadinosi. Sustiprintas humanitarinis mokymas. Bet kartu – būdami vos 15 metų mes jau sprendėme universiteto III kurso studentų aukštosios matematikos uždavinius, o ką ir kalbėti apie literatūros žinias. Niekada neužmiršiu vadinamojo „temų“ rašymo. Per savaitę turėdavome perskaityti 2-3 autorių kūrinius ir pasiruošti „temos“ rašymui klasėje. Rašymas trukdavo dvi pamokas. Bet mes niekada iš anksto nežinodavome, nei kuris autorius, nei kuris kūrinys bus temos pagrindas, mokytoja pavadinimą pranešdavo tik susėdus mums klasėje prieš pat temos rašymą. Mes neturėjome teisės ant suolų turėti tuos kūrinius, knygas, cituoti privalėjome tiesiog iš atminties. Mokytoja būdavo mus gerai parengusi, kaip sukurti rašinių planus, kokia turi būti jų struktūra ir svarbiausia – matematiškai paskaičiuoti, kiek turi būti rašoma dėstymo dalyje, kokia apimtis turi būti įvado ir apibendrinimo. Suprantama, tai nebuvo lengva, nes nusirašyti nebuvo įmanoma iš viso, temų pavadinimai būdavo originalūs, nesikartojantys metai iš metų ir nerandami kitose mokyklose. Mes nė vienas neturėjome korepetitorių. Mokytoja su norinčiaisiais padirbėdavo fakultatyve po pamokų, bet tai nebuvo pamokėlės atsiliekantiesiems, atvirkščiai, ji mokė mus rašyti, vertinti viską matematiškai, nerašinėti kokių paistalų. Ji rengė būti mus inteligentais. Ir iš tiesų, kai dabar viską atsimenu – mūsų klasėje buvo vunderkindų. Iš sustiprintos klasės mokinių tarpo 6 gaudavo specialias užduotis per kontrolinius, jos būdavo ne tik iš sustiprinto mokymo kurso, jos būdavo specialiai parengtos ir kiekvienam individualios. Mes spręsdavome universiteto studentų uždavinius, bet jie nebūdavo nusirašyti iš aukštojo mokslo vadovėlių, ne, specialias užduotis parengdavo algebros mokytojas, kuris, be to, mus mokė dar ir fizikos, geometrijos bei astronomijos ir vedė fizikos fakultatyvą po pamokų.

Buvo taip – vieną savaitę skubi į algebros olimpiadą, kitą savaitę – į fizikos, o tuo pačiu metu dar ir rašinių konkursas miesto mastu bei sporto varžybos su kitų miestų komandomis. Ir viską suspėdavome. Vykdėme PDG normas, buvo tam tikri reikalavimai fizinei kultūrai. Kai kas gaudavome aukso ženklelius už įvykdytas PDG normas. Iš tiesų – klasėje buvo du mokiniai, kurie vidurinę baigė ir su tuo aukso PDG ženkleliu, ir su aukso medaliu už mokymosi rezultatus.

Nėra ko stebėtis, jog įstojus į Universitetą po tokios mokyklos baigimo iš tiesų jame nebuvo ką veikti – iš esmės ... 5 metai atostogų.

Įdomu tai, kad vidurinėje mokykloje merginos visos mezgė, megztiniai buvo originalūs, daugelio uniformų apykaklaitės – pačių nusinertos vąšeliu, išbalintos ir pakrakmolytos, tviskėjo švara. Visos turėjome firminius Lee ar Levi‘s bei Wrangler džinsus, mat gyvenome uostamiestyje ir tai nebuvo jokia problema, džinsų pargabendavo jūreiviai, be to, mieste buvo speciali valiutinė parduotuvė jūreivių šeimoms apsipirkti ir ten būdavo pačių žymiausių prekių ženklų džinsų ir ne tik jų. Atvirai pasakius, TSRS pagaminto drabužio ar avalynės neturėjau iš viso, apatinis trikotažas buvo importinis taip pat, šampūnai, muilas, skalbimo milteliai, baldai, indai tėvų namuose – viskas buvo iš užsienio. Tuomet jau būdavo madoje diskotekos, visi klausydavome iš užsienio gautų įrašų, į diskotekas nueidavome ir mieste, ne tik mokykloje. Tiesa, moksleivės eidamos į pamokas vidurinėje mokykloje nesidažydavo ir nesiklijuodavo dirbtinių spalvotų nagų bei ilgų blakstienų, kaip esamu metu daro mergaitės-moksleivės praktiškai nuo 11-12 metukų ir plaukai visų buvo natūralūs, nedažyti, kas esamu metu mokyklose – gana retas atvejis. Gera avalynė anuomet buvo deficitas, bet visų batai bet kuriuo metų sezonu buvo importiniai.

Tad grįžtu prie to 1982 m. vasario mėnesio vienuoliktokių vakarėlio. Kol dar neužgriuvo galutinis ruošimasis abitūros egzaminams, o jie būdavo privalomi net penki – sumanėme padaryti suneštinį vakarėlį ir patiekti kiekviena savo firminį kepinį. Kad ir kaip būtų keista, prie tokio moksleivių užimtumo mokykloje ir po pamokų įvairiuose fakultatyvuose, sporto komandose, būreliuose, merginos ne tik spėdavo užsiimti rankdarbiais, perskaityti tos dienos spaudą, bet ir gamindavo maistą, daugelis mokėjo ir konservuoti daržoves, virti uogienes, kepti konditerinius gaminius ir t.t. Žinoma, būdamos 11 klasėje ir 18-metės, vadinamuosius „kavalierius“ irgi turėjo beveik visos, pirmosios meilės jau buvo daugelio išgyventos gerokai seniau – iki 14-15 metų amžiaus, dar 8-9 klasėje.

Taigi, užrašiau tuos 1982 m. receptus. Jie pateikiami žemiau, rašau žodis į žodį ir nepataisydama. Manau, nesunkiai suprasite, kaip reikia gaminti vieną ar kitą kepinį. Iš jų suprasite, kokie kūrybingi buvo žmonės ir ko buvo vertos anuometinės merginos. Neužmirškite, jog kai kurios iš jų buvo ne šiaip iš sustiprinto mokymo klasės, jų tarpe – ir vunderkindės...

DŽIULJETOS ŠIRDELĖ

4 kiaušiniai, 400 g cukraus, 400 g grietinės, 400 g miltų, 1 arbatinis šaukštelis sodos.

Suplakti kiaušinius, įdėti grietinę, cukrų, atskirai sumaišyti miltus su soda ir sudėti viską kartu. Išminkyti labai gerai. Širdelės formos kepimo skardą patepti taukais ir pabarstyti miltais. Kepti 45 minutes.

Sausainiai „LORETA“

Pakelis margarino, 250 g cukraus, 2 kiaušiniai, truputis pieno, 650 g miltų, esencijos, vanilino, sodos pusę arbatinio šaukštelio.

Margariną išmaišyti su cukrumi, sudėti kiaušinius, sodą, vaniliną, esenciją ir viską maišyti iki ištirps cukrus. Paskui sudėti miltus. Išminkyti tešlą, atšaldyti ją, sausainius daryti per mėsos malimo mašinėlę: peiliukai išimami ir tešla per mėsmalę išeina tokiais storais makaronais, iš jų formuojami dygliuoti sausainiai, kai kas juos vadina „ežiukais“. Kepimo laikas orkaitėje – savo nuožiūra, svarbu nesudeginti.

AFRIKIEČIO PILVAS

2 kiaušiniai, 1 šaukštelis sodos, 3 šaukštai kakavos, 6 šaukštai miltų, 1 stiklainiukas grietinės (anuomet grietinė būdavo stiklainiuose, dabar tai atitiktų mažąją pakuotę), 1 stiklinė cukraus.

Eiga: Kiaušiniai išplakami su cukrumi, sudedama kakava, grietinė. Soda gerai išmaišoma su miltais ir viskas sumaišoma kartu Kepama 200 laipsnių karštumo orkaitėje 30-35 minutes.

Pertepimas: 1 stiklainiukas grietinės, 1 valgomasis šaukštas cukraus, riešutai, razinos.

Pastaba: šis pyragas neįtikėtinai skanus, vakarėlio metu jį išrinkome nugalėtoju.

TIESIOG NAMŲ GAMYBOS ŠOKOLADAS

3 vandens šaukštai, 1 šaukštas sviesto, 1 šaukštas kakavos, pusė stiklinės cukraus.

Viską virinti ant lengvos ugnies, supilstyti į pasirinktas formeles ir atšaldyti.

JOLOS PYRAGAS

1 pakelis margarino, 1 stiklainiukas grietinės, 1 stiklinė cukraus, 2 kiaušiniai, miltai, soda.

Margariną sutarkuojame burokine tarka, įberiamas cukrus, įmušami kiaušiniai, sudedami kiti produktai. Į skardą kepimui klojamas celofanas, jis patepamas taukais. Klojamas vienas lakštas iškočiotos tešlos, aptepama pasirinktąja uogiene, tada ant viršaus užklojamas kitas lakštas tešlos.

ASTOS PYRAGAS

1 pakelis margarino, 1 stiklinė cukraus, po 2 šaukštus kakavos ir vandens, 2 pakeliai kvadratinių sausainių (dabar irgi tokių yra, pavyzdžiui, „Selga“).

Margariną ištirpinti. Kakavą išmaišyti su cukrumi ir supylus vandenį, išsukti košelę, į ją supilti margariną, pakaitinti. Suberti sulaužytus sausainius ir maišant truputį pavirinti. Nukėlus nuo ugnies masę išpilstyti, atšaldyti.

Pastaba: akivaizdu, jog tai šiandieninio „Tinginio“ receptas, tik anuomet tokio pavadinimo nevartojome. Gal kad tinginiai buvo retas atvejis ir bedarbių iš viso nebuvo...

KEKSAS, ir tiek

400 g miltų, 300 g sviesto ar margarino, 150 g cukraus pudros, 2 kiaušiniai, 3 kiaušinių tryniai, kepimo milteliai, vanilinis cukrus.

Paruošimas paprastas. Būtina gerai išplakti kiaušinius ir kruopščiai išsukti trynius. Pagardinti galima razinomis, riešutais, viršų puošti glajumi, pagamintu iš kiaušinių baltymų ir cukraus, anuomet jis buvo vadinamas „liukra“.

KAIMO SAUSAINIAI

1 pakelis margarino užpilamas stikline alaus ir kapojamas dideliu peiliu vis pabarstant miltais. Kapojama tol, kol susidaro tešla. Sudedama druska, įberiamas žiupsnelis sodos. Formuojami sausainiai, juos įprasta daryti pailgų juostelių pavidalo. Sausainiai aptepami plaktu kiaušiniu, galima apibarstyti cukrumi, bet nebūtina. Kepti ir skanauti. Puiki alternatyva visiems saldėsiams.

DIDMIESČIO PYRAGĖLIAI

1 varškės pakelis (anuomet būdavo po 250 g), 1 pakelis margarino, 2 stiklinės miltų, druskos, sodos pusę šaukštelio.

Varškę, margariną sumaišyti, suberti miltus, druską, sodą. Gautą masę laikyti šaldytuve 30 minučių. Iškočioti ir daryti trikampėlius. Į vidų dėti norimą ir turimą uogienę, galima dėti tarkuotus obuolius, razinas, kapotus riešutus, susukami ritinėliai ir kepama.

Pastaba: labai panašu į šių dienų populiarų kepinį – kruasaną.

SKANAUS! Pamėginkite ir Jūs pasigaminti 20 amžiaus 9-ojo dešimtmečio pradžios kulinarinių gaminių. Paprasta, pigu, gardu. Neužmirškite ir tų laikų „Skruzdėlynų“, „Žagarėlių“, „Medaus torto“, keptų namie vaflių ir grybukų bei spurgų – anuomet jos aktyviai būdavo kepamos namuose. Miestų daugiabučių mažulytėse virtuvėlėse būdavo pagaminami ir tortai, ir naminės dešros bei mėsos vyniotiniai, vėdarai, slėgtainiai, populiarūs būdavo zrazai, kepta paukštiena, cepelinus moterys virdavo namuose dažnai. Vestuvių, gimtadienių, krikštynų baliai būdavo įspūdingi, kulinariniai gaminiai pačių moterų pagaminti būdavo tiesiog šedevrai. Ir, beje, nutukusių žmonių, vaikų beveik nebūdavo. Tiesa, mankštas darydavome ir pamokų metu, ir per pertraukas, fizinio lavinimo pamokos būdavo kelios per savaitę, beveik visi užsiimdavome kokia nors sporto rūšimi ar pramoginiais, liaudies šokiais po pamokų, dirbdavome tėvų kolektyviniuose soduose, nepraleisdavome nė vienos diskotekos mokykloje ir neretai nulėkdavome ir į miesto diskotekas. Su tėvų automobiliais mūsų niekas nevežiodavo nei į pamokas, nei į būrelius, korepetitorių, kaip minėjau, neturėjome ir baigę 11 klasių bei išlaikę 5 abitūros egzaminus tikrai turėjome daugiau žinių už šių dienų magistro laipsnius turinčiuosius, beraščių mūsų tarpe nebuvo, kad kas nors nesugebėtų išlaikyti matematikos ar kokio kito egzamino – dalykas buvo niekur negirdėtas.

Todėl supraskite, kaip tos kartos išsilavinusiems asmenims atrodo šiuolaikiniai maždaug iki 45-50 m. amžiaus bei po 1990 m. aukštojo mokslo diplomus įsigijusieji tarnautojai, medikai, menininkai, atsakingesnius darbus dirbantieji ir verslininkai... bei jų vaikai, anūkai. Nepykite. Pamėginkite suvokti skirtumus ir tą didžiulę prarają bei realią žmogiškųjų išteklių padėtį esamu metu. Išsikepkite „Afrikiečio pilvą“, darbo terapija, namų ruoša, sako, padeda.

2023 m. SAUSIO 22 d. PASITINKAME NAUJUOSIUS TRIUŠIO METUS PAGAL MĖNULIO KALENDORIŲ

Parengta pagal Maggie Hiufu Wong, Natalie Leung, Will Mullery/CNN/

2023 m. sausio 20 d. publikaciją

<https://edition.cnn.com/travel/article/lunar-new-year-2023-illustrated-guide-hnk-intl/index.html>, žr. 2023-01-21

Iliustracija iš creativecommons.org

Griebkite savo raudonus apdarus, metas pasitikti Naujuosius Mėnulio metus, kurie dar vadinami Pavasario festivaliu Kinijoje

Pasakykite “viso gero” Tigrui ir 2023 m. sausio 22 d. pasitikite Triušio metus

Pateikiamas trumpas vadovas, kaip tinkamai pasiruošti šiai šventei pagal visuotinas tradicijas, paplitusias visame Pasaulyje.

Legenda apie monstrą Nianą

Mėnulio Naujųjų metų šventimas yra apipintas begalės folkloro, tačiau "Nian" mitas išsiskiria kaip ikoniškiausias ir linksmiausias. Legenda byloja, kad Nianas buvo žiaurus povandeninis žvėris su aštriais dantimis ir ragais. Kiekvieną Mėnulio Naujųjų metų vakarą jis nusileisdavo ant žemės ir puldavo netoliese esantį kaimą. Vieną tokią nelemtą dieną, kaimiečiams skubant slapstytis, pasirodė paslaptingas senis ir primygtinai reikalavo likti kaime, nepaisant to, kad buvo įspėtas apie artėjančią pražūtį.

Kaimiečių nuostabai, senis ir kaimas išgyveno visiškai nenukentėję. Vyras teigė išgąsdinęs Nianą, ant durų pakabinęs raudonus plakatus, uždegęs petardas ir vilkėjęs raudonais drabužiais. Štai kaip ugningos spalvos dėvėjimas – iki pat apatinių drabužių – kartu su kabančiomis raudonomis vėliavomis su palankiomis frazėmis ir petardų ar fejerverkų įžiebimu tapo Mėnulio Naujųjų metų tradicijomis, kurių vis dar laikomasi ir šiandien.

Atidėjus juokus ir linksmybes, norėdami tinkamai pasitikti Naujuosius metus pagal Mėnulio kalendorių, turite nemažai ką nuveikti tam ruošdamiesi.

Šventimas tęsiamas 15 dienų – kartais ir daugiau – skirting metu yra skirtingos užduotys ir veiklos. Pasiruošimą reikia pradėti maždaug prieš savaitę iki Naujųjų metų, taiga, šiais metais Jūs kaip ir pavėlavote…

Bet vis dėlto. Yra skirtingi būdai pasakyti: “Laimingų Naujųjų metų!”, priklausomai nuo to, kur tuo metu esate. Todėl pateikiame šiek tiek romantizuotą skirtingų tradicijų versiją.

Sausio 15: pasiruošimas

Kepami pyragai, daromi pudingai. Jų valgymas siejamas su tobulėjimu ateinančiais metais. Beje, nė vienas Naujųjų metų pasitikimas neapsieina be raudonų plakatų su frazėmis ir idiomomis, visa tai iškabinama ant namo durų – tokia yra Mandarinų tradicija.

Sausio 19: privaloma susitvarkyti namus

Didysis namų tvarkymasis, švarinimasis vyksta sausio 19-ąją. Tikslas viso to – nusikratyti praėjusiųjų metų nesėkmių. Taip pat laikomasi prietarų, pavyzdžiui, Naujųjų metų pirmąją dieną jokiu būdu negalima plauti ar kirpti plaukų, nes Kinijoje tikima, jog tokiu būdu išplausite ar nukirpsite savo laimę, todėl plauti plaukus ar juos kirpti reikia iki Naujųjų metų dienos. Kaip jau minėta aukščiau, dėvėkite raudonos spalvos drabužius, nes tai siejama su sėkme ir klestėjimu.

Sausio 21: didelė šventė

Šią dieną šeimos nariai susirenka šventinių pietų. Valgiaraštis itin kruopščiai parenkamas, pirmenybė teikiama virtinukams, koldūnams, kurių auksaspalvė išvaizda siejama su auksu, gerove; pudingas simbolizuoja pažangą, žuvis – sėkmę. Be to, tradicijos skirtinguose Kinijos regionuose nėra vienodos, pavyzdžiui, šiaurinėje Kinijos dalyje patiekiami koldūnai, makaronai, pietiečiai būtinai patiekia ryžių.

Sausio 22: Naujieji metai pagal Mėnulio kalendorių: Šeimos šventė

Pirmosios kelios Mėnulio Naujųjų metų dienos, ypač pirmosios dvi dienos, dažnai yra ištvermės, apetito ir socialinių įgūdžių išbandymas, nes daugelis žmonių turi keliauti ir aplankyti artimiausius šeimos narius, kitus giminaičius ir draugus. Krepšiai yra prikrauti dovanų ir vaisių, kiekvienas aplankomas, dėmesys skiriamas vyresniųjų ir draugų namams, kurie, apsikeitę pokalbiais apie Mėnulio Naujųjų metų skanėstus, apipils lankytoją dovanomis ir užkandžiais.

Sausio 24: Raudonoji burna

Trečioji Mėnulio Naujųjų metų diena (kuri šiemet bus sausio 24 d.) pavadinta "chi kou/cek hau", arba raudona burna. Manoma, kad šią dieną labiau tikėtina, kad ginčai įvyks, todėl žmonės lankysis šventyklose ir vengs socialinių sąveikų. Kiekvienais metais tam tikri kinų zodiako ženklai neigiamai susiduria su žvaigždėmis. Apsilankymas šventykloje yra geras būdas išspręsti tuos konfliktus ir atnešti taiką ateinančiais mėnesiais.

Sausio 28: Žmonių gimimo diena

Sakoma, kad septintoji Mėnulio Naujųjų metų diena (sausio 28 d.) yra diena, kai kinų motina deivė Nuwa sukūrė žmoniją. Taigi jis vadinamas renri/jan jat (žmonių gimtadienis). Įvairios Azijos bendruomenės tą dieną patieks įvairius gimtadienio maisto produktus. Pavyzdžiui, Malaizijos žmonės mėgaujasi "Yeesang" arba žalios žuvies ir susmulkintų daržovių "gerovės mėtymu", o Kantono žmonės valgys saldžius ryžių rutuliukus.

Vasario 5: Žibintų festivalis

Viso pavasario festivalio pagrindinis akcentas organizuojamas 15 ir paskutinę dieną (2023 m. Vasario 5 d.). Senovės Kinijos visuomenėje tai buvo vienintelė diena, kai jaunoms mergaitėms buvo leista išeiti pasigrožėti žibintais ir susitikti su vaikinais. Dėl to ji taip pat buvo praminta kinų Valentino diena. Šiais laikais pasaulio miestai paskutinę festivalio dieną vis dar rengia didžiulius žibintų ekranus ir muges.

PASTABA. Naujieji metai pagal Mėnulio kalendorių skirtingais metais pasitinkami skirtingu laiku, pavyzdžiui, kitus, Drakono metus, Pasaulis pasitiks 2024 m. vasario 22 d. Tam galėsite jau kruopščiau pasiruošti nei šiemet, na, raudonus drabužius tai iš tiesų susirasti bus nesunku – laiko tam – daugiau nei metai.

Iliustracija iš creativecommons.org

APIE TEISĘ Į JUDUMĄ:

kas naujo ir kur kreiptis bei kas tai gali daryti ir kaip?

Informacinio biuletenio „Padėkime sau'19“ klausimai LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir NDNTprie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijosbei „Sodrai“

2023-01-16, pateikti klausimai,

2023-01-20, atsakymai į klausimus atsiųsti

KLAUSIMAI:

Redakcija gauna klausimų dėl automobilio įsigijimo išlaidų kompensacijos asmenims su negalia ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms sąlygų 2023 m., kurios galimai yra atnaujintos. Kas yra naujo šioje srityje ir ką neįgalūs asmenys, jų artimieji, šeimos nariai turėtų žinoti prieš kreipdamiesi šios kompensacijos? „Noriu gauti lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją“ yra parankus informacinis įrankis „Sodros“ interneto svetainėje, tačiau išsamesnių komentarų, aiškinimo žmonės pasigenda.
Atsakymas.

2023 m. sąlygos lengvojo automobilio ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijai gauti nesikeičia ir jos dydis siekia iki 3 136 Eur.

Reikalinga informacija pateikta Sodros internetinės svetainės skiltyje „Noriu gauti lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją“

https://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-gyventojams/kitos-pensijos-ir-ismokos/automobilio-kompensacija

ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinės svetainės skiltyje„ Veiklos sritys“, „Socialinė parama: kas man priklauso?“

https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-parama-kas-man-priklauso

Seimas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams tobulinti negalios vertinimo modelį, užtikrinti taiklesnę paramą žmonėms su negalia, didinti paslaugų ir pagalbos prieinamumą, operatyviau teikti individualizuotas paslaugas ir pagalbą, o viešąją informaciją padaryti labiau prieinama visiems. Taigi, artimiausiu metu bus teigiamų pokyčių.

Taip pat pritarta siūlymui, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. asmenys, kuriems bus nustatytas lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie turės vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį, turės teisę vieną kartą per 72 mėnesius gauti 64 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio lengvojo automobilio išlaidų kompensaciją (2023 m. tai būtų 3136 Eur) ar iki 128 BSI dydžio (2023 m. tai būtų 6272 Eur) lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją.

Taigi, pritarta siūlymui gauti šią kompensaciją, kai automobilis įsigyjamas lizingu. Be to, asmenims su negalia nereikės pateikti papildomų dokumentų, susijusių su automobilio vertinimu.
Ar kompensacijos skirstomos pagal atskirų savivaldybių „Sodros“ skyrių finansinius išteklius, kurie paprastai iš anksto būna suplanuoti, ar kokiu kitu principu? Pakomentuokite prašome, nes asmenys su negalia vis dėlto neturi išsamios informacijos apie atrankos kriterijus.
Atsakymas.

Lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją iš valstybės biudžeto lėšų skiria ir moka Sodra.

Sodra kiekvienais metais pateikia skaičiavimus dėl lėšų poreikio šiai kompensacijai mokėti iš valstybės biudžeto, kompensacijos skyrimas ir mokėjimas vykdomas atsižvelgiant į asmenų, kuriems ši kompensacija priklauso, skaičių.
Išvardinkite, kokios negalios atstovai gali kreiptis norėdami gauti išlaidų kompensacijas automobilio įsigijimui. Ar numatoma šį sąrašą didinti, įvairinti, kad jame nedominuotų vien judėjimo negalią turintieji asmenys?
Atsakymas.

Lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacija pagal faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus skiriama vairuojantiems asmenims su negalia.

Norint ją gauti, suaugusiam asmeniui su negalia turi būti nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis. Lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.

Skiriant minėtą kompensaciją, siekiama sudaryti sąlygas asmenims, kurie gali patys vairuoti, savarankiškumui ir mobilumui didinti. Ateityje numatoma šią kompensaciją skirti ir mokėti taip pat asmenims, kurių judėjimo funkcijų sutrikimas yra ilgalaikis ir (ar) negrįžtamas, ir bus nustatytas lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis. Kompensacijos gavėjų ratas yra suderintas su asociacijomis, veikiančiomis negalios srityje.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas negalią turintiems asmenims pasinaudoti namuose ir bendruomenėje teikiamomis paslaugomis, įvertinus suaugusio žmogaus specialiuosius poreikius, kartu su netekto darbingumo (invalidumo) pensija paskiriamos ir mokamos tikslinės kompensacijos (mėnesinė piniginė išmoka). Šios kompensacijos skirtos būtent asmenų su negalia poreikiams, kurie atsiranda dėl negalios, tenkinti (taip pat ir transporto paslaugų išlaidoms kompensuoti).
Ar galite pateikti statistiką, kiek asmenų su negalia kreipėsi tokios rūšies išlaidų kompensacijos kaip automobilio įsigijimo, techninio pritaikymo tikslu per paskutiniuosius metus?

Atsakymas.

Lengvojo automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos gavėjų skaičius: 2019 m. – 586 gavėjai, 2020 m. – 296 (dėl COVID-19 pandemijos kreipėsi mažiau gavėjų), 2021 m. – 882, 2022 m. – 749.

5. Ar galite pateikti reikiamų sutvarkyti, pateikti dokumentų sąrašą, kad asmenys su negalia, siekiantys gauti išlaidų kompensaciją automobiliui įsigyti, techniniam pritaikymui atlikti, geriau ir greičiau tam tinkamai pasiruoštų?

Atsakymas.

Asmenys, pageidaujantys, kad jiems būtų išmokėta kompensacija, pateikia:

*prašymą dėl kompensacijos skyrimo;

*specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo pažymą;

*vairuotojo pažymėjimą;

*dokumentus, patvirtinančius lengvojo automobilio pirkimo išlaidas;

*transporto priemonės registracijos liudijimą;

*nepriklausomo turto vertintojo ataskaitą apie automobilio rinkos vertę (tokios ataskaitos pateikti nereikia, jei perkamas naujas automobilis (neeksploatuotas).

*Jei automobilis buvo techniškai pritaikomas ir (ar) remontuojamas, – automobilio techninį pritaikymą ir (ar) remontą atlikusio subjekto išduotą dokumentą, patvirtinantį techninio pritaikymo ir (ar) remonto išlaidas.

Lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos mokėjimo tvarkos apraše, kuris nustato lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos skyrimo ir mokėjimo tvarką, pateiktas reikalingų dokumentų sąrašas.

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ea974340f24f11e88568e724760eeafa/asr

Taip pat reikalingų dokumentų sąrašas pateiktas Sodros internetinės svetainės skiltyje „Noriu gauti lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją“, dalyje „Kokius dokumentus reikia pateikti?“

https://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-gyventojams/kitos-pensijos-ir-ismokos/automobilio-kompensacija

6. Asmenys su negalia galimai gauna tam tikras kompensacijas, paramą įsigydami vairuotojo teises, transporto priemonės pritaikymo jų poreikiams paslaugas. Kokios tai tvarkos, paslaugų gavimo procedūros?

Atsakymas.

Siekiant didinti asmenų su negalia mobilumą ir savarankiškumą, Neįgaliųjų reikalų departamentas organizuoja asmenų su negalia mobilumo mokymus (perkamos fizinę negalią turinčių asmenų mokymo vairuoti ir rengimo egzaminui vairuotojo pažymėjimui gauti paslaugos, 2019–2022 m. mokymuose dalyvavo 66 asmenys).

Išsamesnė informacija pateikta VšĮ Valakupių reabilitacijos centro internetinėje svetainėje.

https://www.reabilitacija.lt/neigaliuju-vairavimo-mokykla/

Dėkojame už operatyvius atsakymus LR socialinės apsaugos ir darbo miniterijos Komunikacijos skyriui.

Redakcija gavo ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) atsakymus į 3,4,5 klausimus, pateikiame juos žemiau:

Išvardinkite, kokios negalios atstovai gali kreiptis norėdami gauti išlaidų kompensacijas automobilio įsigijimui. Ar numatoma šį sąrašą didinti, įvairinti, kad jame nedominuotų vien judėjimo negalią turintieji asmenys?

NDNT atsakymas: Specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensavimo poreikis nustatomas asmenims labai ryškiai sutrikus judėjimo funkcijai pagal Specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensavimo poreikio nustatymo kriterijų sąraše nurodytus kriterijus:

1.1. bent vienos kojos paralyžius arba ryški parezė (esant monoparezei / plegijai, paraparezei / plegijai, hemiparezei / plegijai, tetraparezei / plegijai) (reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.);

1.2. labai sutrikusios galūnių funkcijos, kai yra nugaros smegenų pažeidimas pagal klasifikaciją ASIA A, B (reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.);

1.3. abiejų kojų arterijų aterosklerozė, kai kraujotakos nepakankamumas yra ne žemesnės nei II B stadijos pagal Fonteno klasifikaciją (judėjimui reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.) (pateikta gydytojų specialistų išvada);

1.4. abiejų kojų lėtinis veninės kraujotakos nepakankamumas (abiejų kojų lėtinė venų liga), C5–C6 klasės klasifikacija pagal CEAP klasifikaciją (judėjimui reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.) (pateikta gydytojų specialistų išvada);

1.5. abiejų kojų limfostazė, III–IV stadija pagal Mikos klasifikaciją (judėjimui reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.) (pateikta gydytojų specialistų išvada);

1.6. lėtinė inkstų liga, IV–V stadija, kai atliekamos dializės (pateikta gydytojo nefrologo išvada); 1.7. III–IV laipsnio stuburo deformacijos, kai asmeniui stovėti ir judėti reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt. (pateikta gydytojų specialistų išvada);

1.8. būklė po hemipelvektomijos (vienos dubens pusės pašalinimo operacijos) (reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.) (pateikta gydytojų specialistų išvada);

1.9. klubo sąnario ankilozė (judėjimui reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.) (pateikta gydytojų specialistų išvada);

1.10. kelio sąnario ankilozė (judėjimui reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.) (pateikta gydytojų specialistų išvada);

1.11. šlaunies arba blauzdos bigė;

1.12. abiejų pėdų bigės Šoparo sąnaryje; 1.13. achondroplazija. Informuojame, kad Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I[1]2044 pakeitimo įstatymo 22 straipsnyje, įsigaliosiančiame nuo 2024 metų sausio 1 d., nustatytos asmenų grupės, turinčios teisę gauti asmens su negalia automobilio statymo kortelę ir jos galiojimo terminai. Asmenys, kuriems nustatytas lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis – viena iš asmenų grupių, galinčių gauti minėtą kortelę. Susipažinti su teisės aktu galite pagal šią nuorodą: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalActEditions/lt/TAD/TAIS.2319>.

Ar galite pateikti statistiką, kiek asmenų su negalia kreipėsi tokios rūšies išlaidų kompensacijos kaip automobilio įsigijimo, techninio pritaikymo tikslu per paskutiniuosius metus?

NDNT atsakymas: 2022 metais Tarnyba specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį nustatė 909 asmenims, iš jų 223 asmenims toks poreikis buvo nustatytas pirmą kartą, 686 – pakartotinai. Darbingo amžiaus asmenų, kuriems nustatytas šis poreikis, buvo daugiau negu senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų.

Ar galite pateikti reikiamų sutvarkyti, pateikti dokumentų sąrašą, kad asmenys su negalia, siekiantys gauti išlaidų kompensaciją automobiliui įsigyti, techniniam pritaikymui atlikti, geriau ir greičiau tam tinkamai pasiruoštų?

NDNT atsakymas: Asmenį gydantis gydytojas parengia reikiamus dokumentus (siuntimą) į Tarnybą specialiesiems poreikiams nustatyti. Asmuo, gavęs gydytojo siuntimą, kreipiasi į Tarnybą užpildydamas prašymo nustatyti negalią / specialiuosius poreikius formą. Formos yra patalpintos Tarnybos interneto svetainėje adresu https://ndnt.lrv.lt/prasymu-formos. Tarnyba, priėmusi sprendimą dėl specialiųjų poreikių nustatymo, apie jį informuoja asmenį ir, asmens prašymu, išduoda Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą. SODRA apie asmeniui nustatytus specialiuosius poreikius informuojama automatiniu būdu per sistema. SODRAI reikalingų dokumentų sąrašas dėl išlaidų kompensacijos automobilio įsigijimui ir jo techniniam pritaikymui yra pateiktas šios įstaigos interneto svetainės skiltyje „Kokius dokumentus reikia pateikti?“: <https://www.sodra.lt/lt/situacijos/automobilio-kompensacija>.

Asmenys su negalia galimai gauna tam tikras kompensacijas, paramą įsigydami vairuotojo teises, transporto priemonės pritaikymo jų poreikiams paslaugas. Kokios tai tvarkos, paslaugų gavimo procedūros?

NDNT atsakymas: Lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos mokėjimo tvarka yra reglamentuota Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. A1-668 ir paviešinta SODROS interneto svetainėje. Su šia tvarka galite susipažinti pagal šią nuorodą: <seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/ed43d5b2f34c11e89d4ad92e8434e309/asr?positionInSearchRes ults=5&searchModelUUID=5641a2e2-922f-4591-9ad8-99a47cbf10fb>

Informaciją apie nemokamus vairavimo kursus neįgaliesiems, atitinkančius tam tikrus reikalavimus, galite rasti interneto svetainėje pagal šią nuorodą: <https://www.reabilitacija.lt/neigaliuju-vairavimo-mokykla/< arba kreiptis į nemokamus kursus finansuojantį Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Asmenims, valstybės įmonėje „Regitra“ laikantiems B kategorijos vairavimo praktikos egzaminą su nuosava fizinei negaliai pritaikyta transporto priemone, taikoma šiek tiek mažesnė kaina negu laikant egzaminą su „Regitros“ transporto priemone, kainos pateiktos įmonės interneto svetainėje https://regitra.lt/lt/paslaugos/egzaminai/kainos-14. Vairuotojo pažymėjimus per 10 darbo dienų arba skubos tvarka (per 1 arba 3 darbo dienas) išduodanti „Regitra“ neįgaliems asmenims nuolaidų nenumato, kainas galite pamatyti pagal šią nuorodą: <https://regitra.lt/lt/paslaugos/vairuotojo-pazymejimai-2/kainos-2>. Atkreipiame dėmesį, kad Tarnyba pagal veiklos kompetenciją nustato negalią, tačiau nesprendžia lengvatų ar išmokų skyrimo bei mokėjimo klausimų.

Dėkojame NDNT už išsamius atsakymus.

_______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS:

KAIP TINKAMAI PASIRUOŠTI 2023 METAMS IR KO IŠ JŲ TIKĖTIS?

2023-ieji bus Juodojo vandens triušio metai

Ta proga – šlovė Jos Didenybei tarkuotai Morkai!

2022-12-13

Visada įdomu pasiskaityti, jog 2023-ieji yra Juodojo vandens triušio metai. Paskutiniai tokie metai buvo 1963 m., o kitą kartą bus po 60 metų – 2082 m. Dauguma astrologų prognozuoja, kad 2023-ieji atneš ramybę ir harmoniją mums visiems. Metai žada stabilumą ir taiką, tačiau bus ir rimtų progų priimti svarbius sprendimus¹.

Manoma, jog triušis yra idealus šeimos narys. Patariama 2023 metais susitelkti į šeimą, kuo daugiau dėmesio skirti artimiesiems. 2023 metais palanku tuoktis, spręsti būsto klausimus, įsigyti nekilnojamojo turto. Įdomu tai, jog šio taikaus ir pagal kai kuriuos mokslininkų tyrimus, vieno iš išmintingiausiųjų gyvūnų, metai ateina po Tigro metų, pasižyminčių netikėtumais, reikalaujančiųjų greitų sprendimų.

Štai, žemiau vardijama, ko gali tikėtis įvairiais metais gimusieji 2023-aisiais, nors, be abejo, vienodų likimų ir patirčių niekada nebūna, bet vis dėlto, tūkstančių metų stebėjimai ir Rytų išmintis negali likti be deramo dėmesio.

Triušis

Gimimo metai 1951, 1963, 1975, 1987, 1999, 2011

Tai jūsų metai ir žada būti sėkmingi darbe bei asmeniniame gyvenime. Šiais metais gimusių žmonių laukia romantiški susitikimai ir įdomios pažintys, kurios greičiausiai peraugs į rimtus gilius santykius.

Drakonas

Gimimo metai 1952, 1964, 1976, 1988, 2000, 2012

Drakonams 2023-ieji bus sunkūs ir labai įdomūs. Teks išspręsti keletą svarbių klausimų, susijusių tiek su karjera, tiek su finansine sfera. Taip pat šiais metais žvaigždės susilygins ir jūs arba sutiksite „savo“ žmogų, arba tapsite laiminga sutuoktinių pora su dabartiniu partneriu. Drakonai iškovos pergalę iš bet kokio iššūkio Juodojo triušio metais.

Gyvatė

Gimimo metai 1953, 1965, 1977, 1989, 2001, 2013

Gyvatės turės įdėti daug pastangų, kad nepraleistų savo šanso. Tačiau, dažniausiai teks būti pasyviu stebėtoju. Bet jei pavyks rasti kompromisą ir suvaldyti savo ambicijas, tada viskas klostysis gerai.

Arklys

Gimimo metai 1954, 1966, 1978, 1990, 2002, 2014

Arkliai Juodojo vandens triušio metais turės pasitempti ir parodyti visas jėgas bei talentą. Svarbiausia neskubinti įvykių, neleisti vidinės panikos. Geriau rinktis ramią taktiką – eiti su srove, kad Juodojo vandens triušio metai jiems kuo geriau pasibaigtų.

Ožka

Gimimo metai 1955, 1967, 1979, 1991, 2003, 2015

Metai bus sėkmingi, visų pirma karjeroje. Tačiau ir likusios gyvenimo sferos kils aukštyn. Svarbu išlaikyti balansą tarp darbo ir poilsio, daugiau laiko skirti šeimai ir draugams.

Beždžionė

Gimimo metai 1956, 1968, 1980, 1992, 2004, 2016

Beždžionėms horoskopas žada sėkmingą laikotarpį, kuris užtikrins finansinį stabilumą ir karjeros plėtrą. Visos gyvenimo sferos kils aukštyn, o ženklo atstovai jausis pasitikintys ir kupini energijos.

Gaidys

Gimimo metai 1957, 1969, 1981, 1993, 2005, 2017

Emocionaliems Gaidžiams svarbu išlikti ramiems ir tapti konfliktų bei ginčų dalyviais. Jei tai pavyks, 2023 metais bus išspręsta daug senų problemų ir užduočių. Taip pat kitais metais laisvi Gaidžiai gali turėti laimingą šeimą.

Šuo

Gimimo metai 1958, 1970, 1982, 1994, 2006, 2018

Metai, kai svarbu kurti šeimos jaukumą, galvoti apie vaikų gimimą. Ramus matuojamas laikas visų iš anksto suplanuotų užduočių įgyvendinimui. Atlygis už pastarųjų metų pastangas nebus atidėtas¹.

Kiaulė

Gimimo metai 1959, 1971, 1983, 1995, 2007, 2019

Tigro metai Kiaulei buvo sunkūs. Juodojo vandens triušio metai žada būti finansiškai stabilūs. Tai laikas, kai jūsų karjera sparčiai kils į viršų, galbūt gausite vadovaujančias pareigas. Jūsų asmeniniame gyvenime gali būti pokyčių, bet jūs turite nuspręsti, kuria kryptimi jie pakryps.

Žiurkė

Gimimo metai 1960, 1972, 1984, 1996, 2008, 2020

Žiurkės Juodojo vandens triušio metais turės daug laiko skirti asmeniniam ir profesiniam augimui. Tai metas, kai teks pasikliauti išskirtinai savimi, savo jėgomis. Labiausiai tikėtina, kad šeimos žiurkės papildys šeimą.

Jautis

Gimimo metai 1961, 1973, 1985, 1997, 2009, 2021

Palankus laikotarpis pradėti savo verslą, pradėti naują projektą. Tačiau svarbu nebarstyti energijos kitoms užduotims, sutelkti dėmesį į vieną svarbų vektorių. Finansinė padėtis šiais metais gerokai pagerės.

Tigras

Gimimo metai 1962, 1974, 1986, 1998, 2010, 2022

Juodojo Triušio metais Tigrams svarbu nepraleisti visų progų, kurios atsiras jų gyvenime. Tai taikoma tiek darbo, tiek asmeniniams reikalams. Norint neabejoti savo galimybėmis, didinti savigarbą, geriausia kuo daugiau laiko skirti saviugdai, savo fizinei formai ir psichinei sveikatai¹.

KĄ TINKA VALGYTI PALYDINT SENUOSIUS IR PASITINKANT NAUJUOSIUS METUS?

Iš esmės, iki Šv. Kalėdų ir bet kuriais metais, ne tik pasitinkant Triušio metus, patartina vartoti daug šviežiai spaustų morkų sulčių, kurias galima maišyti su obuolių, burokėlių, kitų vaisių ar daržovių sultimis pagal skonį ir galimybes, įlašinti truputį kokybiško aliejaus ar gardinti grietinėle, šviežiu pienu. Taip Jūsų organizmas pasipildys energija, reikalingais vitaminais, oda švytės, nenusilps regėjimas nuo lempų apšvietimo ilgais žiemos vakarais ir spoksojimo į vieną ar kitą įrenginio ekraną. Teigiama, jog po gruodžio mėnesio pabaigos net teisingai saugomos rūsyje ir pakankamai vėsiai morkos praranda didžiąją dalį savo vertingųjų medžiagų, karotino ir nebeverta žalių morkų ar šviežiai išspaustų morkų sulčių gausiai vartoti, patariama jas valgyti troškintas, džiovintas, raugintų daržovių mišiniuose, kaip prieskonį į sriubas, troškinius saikingais kiekiais arba nuo ankstyvo pavasario jau iš tolimų šalių atvežtas sultingas ir šviežias, jau naujų metų derliaus.

O Naujųjų metų stalui puiku būtų išsikepti morkų pyragą ar tortą, kuris yra visiškai lengvai pagaminamas. Tereikia tarkuotų morkų kelių šimtų gramų, 4 kiaušinių, tryniai išsukami atskirai, baltymai suplakami su cukrumi, apie 1,5 stiklinės miltų, 1 stiklinės cukraus ar net jo kažkiek mažiau, nes pačios morkos yra saldžios, žiupsnelio valgomosios sodos ar kepimo miltelių. Paruošiama vadinama biskvitinė tešla, ją galima gardinti cinamonu, suberiamos tarkuotos morkos, tešla turi būti panašios konsistencijos kaip namie kepamų tarkuotų bulvinių blynų. Ir viskas, skardelėje kepate priklausomai nuo turimos orkaitės ar krosnies rūšies, kada iškepė, tikrinate su šakute ar mediniu smeigtuku, iškepusios pyrago tešla neturi prilipti, kai į ją įduriate ir ištraukiate šakutę ar smeigtuką. Iš šio pyrago nesunku sukurti tortą. Galima tešlą praturtinti konjaku, šlakeliu brendžio, romo, vanilės ir alkoholio tirpalu, jei jo ragautojų tarpe nebus vaikų. Galima gardinti razinomis, kitais džiovintais vaisiais, riešutais, galima daryti per vidurį sluoksnį pasaldintos maskarponės ar pertrintos varškės su medumi ar uogomis, uogiene, itin tinka mėlynės, šilauogės ar jų uogienė, tinka pertepti su kondensuotu pienu, medumi, plakta grietinėle, tuomet atitinkamai mažiau cukraus dedate į biskvitinę tešlą. Papuošti galite glajumi, vaisiais, pabarstukais, želė gabalėliais, - kuo tik norite. Jei kepate tiesiog biskvitinę tešlą su joje išmaišytomis tarkuotomis žaliomis morkomis, toks konditerinis gaminys nėra kaloringas, cukraus galima dėti visai nedaug, jei dedate cinamono, razinų.

O toms, kurios mėgsta tikslius receptus ir niekada neeksperimentuoja, žemiau pateikiamas receptas iš 1972 m. išleistos J. Uginčienės receptų knygos „Žemaičių valgiai“, p. 122:

MORKŲ TORTAS

3 stiklinės tarkuotų morkų, 2 stiklinės miltų, 2 stiklinės cukraus, 4 kiaušiniai, 2 nepilni šaukšteliai sodos, šaukštelis maltų gvazdikėlių.

Kiaušinius su cukrumi ištrinti, sudėti žalias tarkuotas morkas, gvazdikėlius. Miltus sumaišyti su soda ir suberti į išsuktą masę. Viską gerai išmaišyti ir supilti į sviestu pateptą tortinę formą, kepti vidutinio karštumo orkaitėje. Iškeptą tortą atšaldyti, gerokai pašlakstyti šviesiu vynu ir papuošti morkų cukrinukais (cukatomis).

Skanaus!

Ir net skeptiškiausiems, netikintiems jokiais horoskopais ir prognozėmis, aišku turėtų būti viena – sunkmečio sąlygomis gaminti namuose ne tik apsimoka, bet dar ir naudinga. Dirstelėkite įdėmiau į pateiktąjį 50 metų senumo morkų torto receptą – viskas iš natūralių produktų, pagaminama lengvai. Beje, neseniai pirkau mažytį gabalėlį morkų pyrago nedilelėje kavinukėje Lietuvoje už 8 eurus su viršumi. Tai ir paskatino pasidomėti, kaip jį, tokį skanų pasigaminti namie. Kaip manote, kokia yra savikaina didžiulio morkų torto? Pamėginkite suskaičiuoti neįtraukdami darbo laiko sąnaudų, bet įskaičiuodami elektros, vandens, sunaudojamo indų plovimui, kainą. Esamomis kainomis visas didžiulis tortas, kuris, beje, įdėtas į šaldytuvą ir pastovėjęs net tampa skanesnis, laikyti galima ilgai, skanauti po gabalėlį, nunešti kolegoms į darbą, kai po švenčių jie jau bus suvalgę visas turimas atsargas, pavyzdžiui, per Tris Karalius, taigi, kartu su papuošimais tortas atsieis tik apie 3,5 euro, jei naudojate elektrą palankiu tarifu, o jei orkaitė dujinė – dar pigiau. Gaminti namie iš tiesų apsimoka vien dėl to, jog žinai, ką sudėjai į kepinius ar patiekalus ir ką po to valgysi. Taip pat tai yra tam tikros rūšies kūryba, o jei kalba eina apie itin geras šeimininkes ar vyrus – virtuvės šefus, tai jau yra menas.

„Išgyvenimo pradžiamokslio“ skaitytojams – geriausi palinkėjimai ir priminimas pasakėčios apie tai, kaip „užgriuvo dangus“, visi žvėreliai išsigandę slėpėsi ir drebėjo, nes apie griūvantį dangų juos įspėjo zuikutis, o šiam viso labo tik kopūsto lapas tebuvo ant galvos užkritęs. Todėl nevirskite išgąsdintais, drebančiais, tikinčiais bauginančiomis žiniomis ir manančiais, jog „dangus užgriuvo“, kai viso labo krinta vienas ar kitas augalėlio lapas ir reikia bėgti, lėkti, slėptis ir slėpti ką tik turi vertingesnio. Be abejo, atsarga gėdos nedaro, bet apie melagingas naujienas ir propagandą, kuo tikėti, o kuo ne – kitąsyk ir kitame „Išgyvenimo pradžiamokslyje“.

¹Išsamiau apie Triušio metus: <https://www.kaipkada.lt/horoskopai/karta-per-60-metu-ka-mums-zada-2023-ieji-juodojo-vandens-triusio-metai/>, žr. 2022 12 09.

Iliustracija iš creativecommons.org

_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

IŠŠŪKIAI? PRIKLAUSYS NUO JŪSŲ SAVIVERTĖS LYGIO,

AR ĮVEIKSITE JUOS

Andžela Armonienė

2021-07-17

Savivertė varijuoja priklausomai nuo situacijos (Crocker ir Major, 1989). Vienoje situacijoje gali trūkti, pavyzdžiui, vandens, tuomet vertybe tampa kokybiškas vanduo, kitoje – vertybe gali tapti kokia kita prekė dėl jos trūkumo. Būtent todėl nagrinėtini atvejai, kai menkos savivertės asmenys randa būdų ją didinti, pavyzdžiui, realizuodami save kūryboje, įgydami pripažinimo. Iš kitos pusės, vieša paslaptis – realiai kažko pasiekusieji nebūna išpuikę, patys gabiausieji, įdomiausieji, talentingi žmonės būna kuklūs, nereikalaujantieji dėmesio. Dar mokykliniame amžiuje nesunku suvokti, jog klasėje pačios nedailiausios, negabiausios mergaitės tiesiog veržte veržiasi į sceną, ima dainuoti, šokti, kuo nors groti, nors sunkiai tai sekasi ir tėveliams tenka mokėti be stop signalo vis naujiems „guru“, kurie už solidžias pinigų sumas mandagiai pasakytų kiek mandagesnius žodžius apie tų tėvelių nevykėles atžalas. Vadinamosios pamaivos – jos kartu ir pačios neįdomiausios, nuobodžios, neretai turtingesniųjų tėvų atžalos, kurių niekas nemėgsta ir visada už jų nugarų iš jų tiesiog juokiasi – bendraamžiai su jomis bendrauja tik naudos vedini, mat, tokios, būdamos nepopuliarios, to populiarumo, pripažinimo siekia tiesiog apmokėdamos bendraklasių pramogas, keldamos vakarėlius savo tėvų sodybose, parūpindamos kvaišalų, kitų pramogų ir pan. Vaikystei, paauglystei prabėgus nesunkiai įsitikini – buvusiosios turčių šeimų atžalos niekada nieko taip ir nepasiekia, kažkurį laiką pasišvaisto su tėvų nupirktais automobiliais, papramogauja kur nors egzotiškuose kraštuose ir tarsi užgęsta – taip nieko ir nesudominusios, tėvų pinigėliai vis viena anksčiau ar vėliau sutirpsta... ir nieko tiesiog nelieka, dažnu atveju randi jas apipuvusias kokiose narkomanų landynėse svečiose šalyse, nes savojoje ir rodytis jos nebedrįsta arba nebepajėgia išsikapanoti iš landynių ir šiukšlynų.

Pasitenkinimas savimi ir pasiektais rezultatais siejami su aplinka, kurioje aukštesnės savivertės asmuo save pozicionuoja, todėl poreikis įsigyti ir daugiau kokybiškų bei brangesnių prekių išauga. Žinoma, itin kokybiški daiktai nebūtinai yra krintantys į akis, lengvai pastebimi. Būna, žmogus net sunkiai suserga ir tampa kaupiku, godžiai renkančiu sendaikčius ar ką nors kolekcionuojančiu atsisakydamas visko, juokindamas aplinkinius vaikščiodamas apiplyšęs ir besimaitindamas iš konteinerių pasibaigusio galiojimo maisto produktais. Kas nežino Gobseko istorijos? Apsidairykite... mūsų aplinkoje „gobsekų“ ir „gobsekių“ tiesiog antplūdis ir niekas taip gerai kaip jie nežino, kur ką galima gauti nemokamai, kur kas ką dalina, skirsto...

Anot psichologijos mokslo atstovų P.K. Oles ir kt. (2013), cit. Diener (1984); Jones ir kt. (2003), pasitenkinimas gyvenimu susijęs su tuo, kaip asmuo vertina įvairias siritis, taip pat su bendravimu, kuris suteikia gyvenimui prasmę. Minimos taip pat pozityvios pasekmės, įskaitant fizinę sveikatą bei prisitaikymo kopijavimo strategijas. Savivertė išreiškia bendrąjį savęs vertinimą (Oles ir kt., 2013, cit. Rosenberg, 1989). Kaip manoma, pozityvi orientacija stipriai koreliuoja su saviverte, tačiau pastaroji nėra pozityvios oreintacijos komponentė. Iš kitos pusės, priimtinos longitudinės studijos, kad būtų įvertintos galimos įtakos, kurios jungia šių dviejų konstruktų kryptis. Dabartiniai rezultatai papildo nuomonę, kad individai, kuriems būdingas aukšto lygio pasitenkinimas gyvenimu, stipriau jaučia savo galimybių ir stiprybių konfidencialumą, nors šios dvi nuomonių tendencijos skirtingos.

Kita su tuo susijusi problema yra hipotetinė sąveika tarp pozityvių orientacijų bei esminių savęs vertinimų, kaip chrakteringų bruožų, parodomų per savivertę, kontrolės būdą, bendrąjį savivertės įsitikinimą (BSĮ) bei silpną neuroticizmą (Oles ir kt., 2013, cit. Judge, 2009). Pasirinkus tirti sąveiką tarp BSĮ ir pozityvios orientacijos, savivertė, kaip samprata, taikoma žmonių nuomonei apie tai, kaip jie vertina savo galimybę vykdyti specifines užduotis bei įveikti iššūkius. Skirtingai nei cit. Bandura (1997), kuris gina specifinius savivertės ypatumus, cit. Scharzer (1992), tvirtina, jog BSĮ, kaip asmens galimybė atlikti būtinus veiksmus lenktyniauti reikalaujančiose situacijose, yra praktiškai vartotinas (Oles ir kt., 2013).

Socialinių mokslų atstovai (Lam ir kt., 2010) tyrė, kaip asmenys apibrėžia identiteto sampratas socialinio identiteto bei identiteto teorijų aplinkoje ir analizavo jų taikymą marketingo srityje. Savivertės samprata taip pat pateko į tyrimų sferą. Marketingo mokslas, pagrįstas identiteto teorija, orientuojasi į tai, kaip individualus klientas supranta tai, kas yra „aš“ ir „ne aš“ (Lam ir kt., 2010, cit. Kleine ir kt., 1995) ir kaip jie elgiasi sutinkamai su labiausiai ryškiu identitetu (Lam ir kt., 2010, cit. Arnett ir kt., 2003; Bolton and Reed 2004; Oyserman 2009). Apibendrinti galime, jog identiteto teorija yra labiausiai susijusi su individualia elgsena bei privačiąja savastimi (Lam ir kt., 2010, cit. Triandis, 1989).

Marketingo moksle reikšminga tyrimų sfera – sąveika tarp paslaugų kokybės, kliento pasitenkinimo ir lojalumo. Kadangi svarbios ir elgesio intencijos, šiame kontekste tyrinėjamos ir klientų vertybinės orientacijos. Siekiamybe tampa toks klientas, kuris paslaugas žodžiu pozityviai rekomenduoja savo aplinkos žmonėms, tuomet tyrimų tikslai skirstomi į (1) siekį tirti paslaugų kokybės poveikį klientų pasitenkinimui ir jų lojalumui; (2) siekį tirti ryšius tarp klientų pasitenkinimo ir lojalumo; (3) siekį išplėtoti suvoktos kainos, vertės, kintančios kainos vaidmenis aplinkoje, kur vertinama paslaugų kokybė, klientų pasitenkinimas, lojalumas (Lee, 2013). Prieita išvados, jog galima pozicionuoti paslaugų kokybę kaip prioritetinę, lyginant su kliento pasitenkinimu, dažniausiai nustatomi pozityvūs ryšiai. H.S. Lee (2013), cit. Rust ir kt. (1994), pranešė, jog kliento pasitenkinimas ir žavėjimasis yra veikiami kliento lūkesčių ir kad teriminas „lūkesčiai“, kaip jį vartoja elgsenos mokslo atstovai, kas anot jų, reiškia „kas, vidutiniškai tikėtina, gali nutikti“.

Marketingo teorijon įtraukiamos sąveikos teorijos. Sąveika tyrinėjama daugelyje akademinių disciplinų bei iš daugelio skirtingų perspektyvų. To paseka – nėra sutarimo dėl aiškinimo ir diskutavimo, kas yra sąveika/ryšiai (Williams, 2012, cit. Haugland, 1999). Iš verslo perspektyvos, verslo sąveika ar marketigo sąveika turėtų būti įtraukta tik kai padeda pasiekti akivaizdų konkurencinį pranašumą. Įvairios teorijos, siejamos su verslo sąveika, įtraukia dar ir prekybinę kaštų ekonomiką (Williams, 2012, cit. Williamson, 1985), išteklių priklausomybės (Williams, 2012, cit. Pfeffer and Solancik, 1978), racionalių pokyčių teoriją (Williams, 2012, cit. Macneil, 1980), verslo tinkų teoriją (Williams, 2012, cit. Hakansson and Snehota, 1995), eilę kitų teorijų ir mokslo požiūrių.

Sąveikos marketingas, kaip kooperatyvių ir bendradarbiavimo sąveikos su klientais bei kitais rinkos veikėjais procesas (Williams, 2012, cit. Sheth and Parvatiyar, 1995), papildomai, remiantis Shani ir Chalasani (1992, p. 44), dar apibrėžiamas kaip „integruotos pastangos nustatyti, sukurti bei palaikyti individualių klientų tinklą bei stiprinti tęstinumo tinklą abipusiai naudai pasiekti taikant intuityvų, individualizuotą bei pridedamąją vertę garantuojantį individualių klientų tinklą, užtikrinantį pridedamąją vertę garantuojančius kontaktus per ilgalaikį laikotarpį“ (Williams, 2012, cit. Yau, et al., 2000, p. 17).

Sąveikos marketingo klausimu apibendrinama, kad kompanijos naudingumas atsižvelgiant į kliento poreikius gali leisti kompanijai sukurti prasmingesnius ryšius ar sąveiką su vartotojais nei kada nors anskčiau. Šie ryšiai ar marketingo sąveika prisideda prie kainų mažinimo ribojimo bei augančių pajamų. Tai reiškia, jog efektyvūs sąveikos marketingo veiksmai gali padėti plėtoti ilgalaikį klientų lojalumą bei pasiekti rekšmingą konkurencinį pranašumą. „Dar labiau gąsdina tai, kad itin lengvai galime atsitiktinai ir nepagalvoję pažeisti ar sugriauti tuos trapius lėšų išteklius dėl nepastovios bei nejautrios elgsenos, kurią parodome (Williams, 2012, cit. Cecil, 2000, p. 102). Bendriausia forma, sąveikos marketingo sėkmė ar sąveikos diados gali papraščiausiai būti glaustai išreikšta fraze „daryk kitiems tai, ką norėtum, kad tau darytų“ (Williams, 2012, p. 29).

Klientų savivertės reikšmė marketingo teorijoje bei sąveika su tarptautiniu verslu

Ph. Kotleris (1984) išskyrė keturis reikalavimus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant potencialius rinkos segmentus, t.y., galimybė išmatuoti, pasiekiamumas, vientisumas, veiksmingumas. Nustačius segmentą, įmanoma išplėtoti prekės ar paslaugos pasiūlą rinkai, atsižvelgiant į tikslinio segmento poreikius. Segmentai apibrėžiami pagal ekonominį lygį ir naudingumą, po to planuojamos marketingo derinio priemonės.

Rinkos segmentavimas yra esminė marketingo strategija. Jos tikslas yra nustatyti rinkos segmentus bei pirkėjų grupes, kurios vėliau gali tapti marketingo kampanijų planų tikslinėmis grupėmis. Šiai marketingo strategijai yra būtina turėti tikslius duomenis apie segmentus ir vartototjų bendrąsias charakteristikas. Šios yra atitinkančios bei numatančios klientų iš tam tikso segmento atsaką į marketingo stimulą. Rinka yra skirstoma pagal klientų, sudarančių tam tikrą rinkos segmentą, geografinius, demografinius, psichologinius, psichografinius ar elgsenos kintamuosius. Privalumai ir trūkumai pagal kiekvieną kintamąjį taip pat yra reikšmingi ir į juos būtina atsižvelgti. Rinkos segmentavimas, kaip strategija, teikia privalumus artimesnių asociacijų su klientais dėka, kas buvo tradicinių verslo veiksmų stiprybė (Tynan; Drayton, 1987).

Derinant savivertės teoriją su marketingo segmentavimo literatūra, siekiama išsiaiškinti, kokią įtaką savivertė daro kliento sprendimams dėl informacijos šaltinių pasirinkimo, kai priimamas perkamo prekės pasirinkimo sprendimas. Tyrimais nustatyta, kad informacijos šaltinius individai pasirenka skirtingai, tai priklauso nuo savivertės lygio. Pavyzdžiui, asmenys su aukštesniu savivertės lygiu remiasi patys savimi, tie, kurių savivertė žemesnio lygio, remiasi daugiau tokiais informacijos šaltiniais kaip žiniasklaida ar internetas (Bishop; Barber, 2012).

Savęs vertinimas siejamas su materializmu, asmens savivertė gerėja, kai šis įsigyja jo socialinį statusą atitinkančias ar pagal situaciją, galimybes ir aukštesnio socialinio statuso prekes. Todėl dažniau perkamos tokios prekės, kurios yra asmeninio ir socialinio identiteto simboliai, padeda formuoti žmogaus įvaizdį. Prekė įsigyjama, nes pirkinys ne tik suteikia malonių pojūčių, bet ir padeda jaustis tokiu, kokiu žmogus nori būti bei atspindi jo išskirtinumą. M. Lindstromas (2008) pasakoja, kaip studentams buvo duoti pinigai nupirkti baterijas. Kai parduotuvėje nieko nebuvo – studentai pirko pigiausias. Bet jeigu parduotuvėje buvo kitų žmonių, pirko brangesnes. Įvaizdis dar ne viskas, bet jis svarbus, socialiniai veiksniai taip pat reikšmingi.

Akivaizdu, jog kliento elgsena niekada nenustos būti reikšminga marketingo tyrimų sritimi, o joje – kliento savivertės vertinimo metodikos skatins ieškoti atsakymų į strateginius klausimus, kaip kuo geriau ir tiksliau atitikti klientų lūkesčius, norus, poreikius ir taip kuo pelningiau teikti paslaugas bei parduoti prekes.

Tarkultūrinės dimencijos atsiranda marketingo proceso metu, kai segmentuojama rinka, kai elementas „vieta“ tampa pretekstu plėtoti tarptautinį verslą dėl naudingumo gauti didesnį pelną pardavus prekes kitur nei jos buvo pagamintos. Pagrindiniu varikliu tuomet tampa rėmimas, nes jo dėka ir vyksta judėjimas, savivertę patvirtinančios prekės atsiduria tose vietose, kur jos simbolizuoja aukštos savivertės faktą.

Toliau galima teigti, jog elementas vieta gali būti išdėstomas geografinių krypčių pagrindu ir tiesiog iliustruojant kryptis, kaip viena ar kita prekė juda, kodėl ir pagrįsti tuo rėmimo kompleksą bei jį strateguoti, kadangi jis tampa pagrindine ašimi randant sąsajas ir užtikrinant garantuotą pelną, galimai net itin didelį pelną bei pajamingumą, o toliau – kovos už rinkas strategijos.

Savivertės samprata ir reikšmė

Savivertė yra viena iš labiausiai vertinamų ir tyrinėtų elgsenos teorijų, ji yra ideali teorija, padedanti suprasti, kodėl žmonės viename kontekste dalinasi žiniomis, o kitame to nedaro. Žinių sklaidos elgsena, pagrįsta įtaka, pasekmėmis ir grįžtamuoju ryšiu, kaip sistema, aiškinama motyvacijos savivertės modelio pagalba (Endres ir kt., 2013).

Savivertės tyrimai šiuolaikinėje visuomenėje tapo labai populiarūs. Tik pasiekus aukštą savivertės lygį, galima pasiekti aukščiausių pageidaujamų rezultatų. Pačiu bendriausiu aiškinimu savivertė – požiūris į save. Savivertės apibrėžimo tėvu laikomas M. Rosenberg‘as, kurio teigimu, savivertė yra teigiamos arba neigiamos nuostatos į save (John, MacArthur; 2004). Tomaka (1991) savivertę aiškina panašiai, tai – kokybinė „Aš“ vaizdo komponentė, kurioje atsispindi kognityviniai bei elgesio aspektai.

White ir kt. (2012) tyrinėjo, kada ir kodėl socialinio identiteto grėsmė siejant ją su saviverte gali daryti poveikį klientų preferencijoms. Kontekstas yra reikšmingas, kai tyrinėjamas identitetas. Yra nustatyta, kad pirkėjai vengia produktų, kurie gali pakenkti jų socialiniam identitetui. Be to, pozityvus savęs vertinimas gali būti pasiektas vengiant asociacijų su socialiniam identitetui galinčiais pakenkti aspektais.

Aukštesnis savivertės lygis pasiekiamas įsigyjant kokybiškesnių, estetiškesnių prekių. Estetiškų produktų pasirinkimas lyginamas su pranašesnių produktų pasirinkimu, kai atsižvelgiama į jų funkciją, prekės ženklą, hedonistiką, – visa tai įtaką daro kliento asmeninėms vertybėms. Klientai patiria savivertės, pasitikėjimo jausmus rinkdamiesi estetiškus produktus, tai patvirtina apsipirkimo terapijos tyrimai (Townsend ir Sood, 2012).

Tikima, kad aukšto lygio savivertę turintys žmonės yra labiau pozityvūs savo atžvilgiu. Šie žmonės dažnai būna psichologiškai laimingi ir sveiki (Branden, 2001; Taylor & Brown, 1988). O žmonės su žemo lygio saviverte yra psichologiškai nelaimingi ir galbūt net depresuoti (Tennen & Affleck, 1993). Galima išskirti aukštos savivertės pagrindinius privalumus: asmuo jaučiasi gerai, lengvai susidoroja su iššūkiais ir negatyviais atsiliepimais, o socialiniame gyvenime jis jaučiasi gerbiamas ir vertinamas kitų žmonių.

Tačiau taip pat yra ir negatyvioji pernelyg aukštos savivertės pusė (Baumeister, 1998), kurios dėka žmonės pasitiki savimi per daug arba „save įsimyli“, todėl neprisiima atsakomybės už padarytas klaidas ir pan. Žmonės su maža saviverte, pasaulį mato per negatyvų filtrą, ir jų nepasitenkinimas savimi, visą supančią aplinką paverčia neigiama. Taip pat, žema savivertė ir depresija yra labai panašios būsenos, kuomet žmogus jaučiasi vienišas, neįvertintas, liūdnas ir nepatenkintas gyvenimu. Tokia būsena kenkia karjerai ir gyvenimo kokybei (Tennen & Affleck, 1993).

Visiems gerai žinoma Maslow poreikių piramidė. Autoriaus teigimu, norint pasiekti aukštą savivertę, būtina patenkinti kitus, žemesnio lygio poreikius. Pavyzdžiui, pirmiausia reikia patenkinti fiziologinius poreikius, tokius kaip maisto ar vandens. Antra, reikia turėti vietą, kurioje būtų galima jaustis saugiai, pvz., namus. Taip pat būtina sąlyga turėti draugų, nes žmogus yra socialinė būtybė, kuriai reikia bendrauti. Patenkinus šiuos poreikius, pereinama į kitą lygmenį. Pagarbos ir saviraiškos poreikių patenkinimas glaudžiai siejasi su aukšta saviverte. Taigi, aukštą savivertę galima pasiekti, tik patenkinus kitus žemesnio lygio poreikius.

Pasak M. Rosengreno (1986), savivertė yra sąlyginai tęstinė dispozicija. Saviverte įmanoma manipuliuoti (Wells ir Marwell, 1976), mokslininkai sutaria, jog ji varijuoja priklausomai nuo situacijos (Crocker ir Major, 1989).

Anot T.E. Heathertono ir J. Polivy (1991), cit. Greenwald, 1980; Swann, 1985, 1987; Wylie, 1979, žmonės aktyviai ieško informacijos, kuri patvirtintų jų savęs sampratą ir atmeta informaciją, kuri yra pavojinga bendrajai savęs sampratai. Taip pat yra žinoma, jog momentiniai veiksniai gali nulemti momentinius savęs vertinimo pakitimus (cit. Baumgardner, Kaufman, & Levy, 1989; Jones, Rhodewalt, Berglas, & Skelton, 1981; Kern is, Grannemann, & Barclay, 1989; Markus & Kunda, 1986; Rosenberg, 1986; Tesser, 1988). Svarbu tyrinėti savivertę bei nuotaikos priklausomybę bei skirtumus, be to, savivertė, jos žemas lygis itin susiję su depresija. Nustatyta, jog skirtumas tarp nuotaikos ir savivertės yra toli gražu ne trivialus, todėl tiriant efektus, leminačius savivertės pokyčius, suprantant juos, vertinti reikia mintis, jausmus ir elgseną. Nuotaikos pokyčiai, vykstantys gaunant papildomą informaciją, atsiranda, bet nedaro įtakos savivertės lygiui (Heatherton ir Polivy, 1991).

...Na, o dabartinės užsitęsusios pandemijos akivaizdoje galime nesunkiai stebėti krintančiuosius – smunka ir jų savivertė. Ir negabiems vaikučiams vis sunkiau... net kai jų tėveliai apmoka nuotolinio ugdymo papildomas išlaidas... yla iš maišo visada išlenda. Virtualioje erdvėje galioja irgi savi dėsniai – kas yra kas ir ko yra verti identifikuoti galima akimirksniu. Supirkti naujesni ir brangesni mobilieji telefonai ar kiti įrenginiai čia jau niekuo nebepadės. Dvasios ubagui ir negabiam tinginiui duok ką nori – nieko nebus.

........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

APIE MIEGĄ IR JO BŪTINYBĘ

2022-06-23

Iliustracija - TOSHIBA nuosavybė.

Ne paslaptis, kad saldaus kaip vaikystėje miego, gero poilsio naktį ir žvalaus pabudimo ryte su nesusiraukšlėjusiu kaip armonika veidu bei užvarvėjusiomis akiduobėmis trokšta visi. Dėl įvairių priežasčių nemažai garbingo amžiaus asmenų neteko įprastinių migdomųjų ir raminamųjų vaistinių preparatų, vaistinėse parduodamų griežtai tik su receptais, todėl kiek nesmagu regėti buvusias gana neblogos išvaizdos ir nemažai žinomas visuomenės atstoves ir gerai žinomus pagyvenusius senjorus, virtusius į kažką panašaus kaip siaubo filmų kapinių zombiai, kurie, beje, vis reikalauja, kai kurie smagiai šoka be priežasties, kiti net dainuškas traukia, kai kam yra noras užsirūkyti numestą nuorūką, dalis geria stipriuosius gėrimus, nes tam vis dar turi pinigų ir absoliuti dauguma yra itin išdidūs, mat jų vis dėlto nepribaigė tie naujieji ir gausiai užplūdę virusai ir jie net drebančiomis kaip elektra stiprokai nukrėstomis plaštakomis vis dar yra vairuojantieji. Visai nesvarbu ką, bet vairuoja. Neretai ir viešojo transporto priemonę net po gausiai išgerto alkoholio išėjimo į darbą išvakarėse. Nesvarbu, kad kiti eismo dalyviai – epilepsijos sunkesne forma sergantieji, užkietėję narkomanai, lekiantieji atsiimti pigesnių dozių mėnesiui į priekį, Parkinsono liga sergantieji ir paskutinės stadijos alkoholikai, prasiskolinusios ir prasirūkiusios nesveikų vaikučių mamos, nemiegojusios gal dvidešimt parų iš eilės – kelyje visi. Neužmirštami ir žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės pamokymai šiuo – apibendrintai vadinkime – miego praradimo ir kovos būdų su tuo klausimu, detaliau galite rasti www.leidinyssau.lt

O štai, ką rašė tarpukario Lietuvos gydytojas, nepaskelbęs savo vardo ir pavardės, periodinėje spaudoje apie miego svarbą: „Visi supranta, kad miegas neišvengiamas dalykas, ir turės palaukti, kol aš ar kitas tokis daktaras suras priemones, kaip be miego apsieiti. Gal tada užteks užeiti apsnūdusiam žmogui į tam tikrą stotį, kur elektra pakeis jo kūno stovį, ir jis vėl galės šokti, dirbti, važinėti. Tuomet nereikės nei šienikų, nei lovų, nė miegamųjų kambarių. Visi namai turės būti sugriauti ir kitokie pastatyti, nuomos atpigs, šienikų ir lovų dirbėjai subankrutys. Bus tai didelė revoliucija. Bet kol tai bus padaryta, ir kol bus rastas būdas miegui pašalinti, ginčams neverta laiko eikvoti, nes yra patirta, kad miegas svarbesnis ir už valgį. (...) Ant gyvulių darytieji tyrimai rodo, kad miego atėmimas per 4 ar 5 dienas juos užmuša. (...) Miegoti visi norėtų, bet vieni laiko neturi, kitiems nesimiega. (...) Miegoti reikia taip, kaip smagiau, tuomet bus sveikiausia. (...)“.

Cituotas šaltinis: „Trimitas“, Nr. 190, p. 22-23.

! NEĮGALIUOSIUS ASMENIS APTARNAUJANTIEJI IŠTIES GALĖTŲ PASIRŪPINTI ŠIO TEKSTO ESMĖS PERPASAKOJIMU GLOBOTINIAMS BEI PRIŽIŪRIMIESIEMS IR VISIEMS KITIEMS, GANA SENOKAI GYVENANTIESIEMS TELEVIZIJOS SERIALŲ ILIUZINĖJE APLINKOJE

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

Kiekvienas vertas pagalbos

2022-05-31 pranešimas

Keičiama klientų identifikavimo tvarka Užimtumo tarnyboje.

Nuo liepos tai labiausiai palies stokojančius socialinių įgūdžių ir motyvacijos dirbti, turinčius įvairių priklausomybių ilgalaikius bedarbius ir vengiančius priimti darbo pasiūlymus asmenis. Suteikus darbo rinkai besirengiančio asmens statusą, tokiems žmonėms bus teikiama individuali kompleksinė pagalba.

Užimtumo tarnyba šioje srityje turi patirtį – savivaldybėse įgyvendinamų pilotinių modelių praktika bus pritaikyta tolesniam darbui su šia klientų grupe.

(...) paslaugų reikia maždaug 30 tūkst. tarnybos klientų. Teikiant kompleksines paslaugas savivaldybėse išryškėjo ilgalaikių bedarbių problemos. Jos būdingos ir kitiems darbo pasiūlymų nepriimantiems asmenims. Dažniausiai jie turi subjektyvių priežasčių. Viena jų – nelegalus darbas. Kitiems sunku įsidarbinti ir dėl psichologinių aspektų – dalis jų nuvertina arba pervertina save dėl amžiaus, patirties ar gabumų, priklausomybių.

„Tai daugiausiai pastangų reikalaujanti tikslinė klientų grupė. Jų sugrąžinimo į darbo rinką procesas, deja, nėra lengvas ir trumpas“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Panašia kryptimi numatoma dirbti ir įsigaliojus naujoms Užimtumo įstatymo nuostatoms – nemotyvuotiems bei darbo pasiūlymų nepriimantiems asmenims bus taikomos socialinės ir motyvavimo paslaugos, su jais daugiau dirbs atvejo vadybininkų ir psichologų. „Sunkesniais atvejais įtraukiant socialinius partnerius ir savivaldą daugiau galimybių visapusiškai įvertinti žmogaus situaciją ir individualiai padėti“, – sakė Užimtumo tarnybos vadovė.

Savivaldybėse įgyvendinant projektą į įvairias veiklas įtraukti 824 asmenys (šiemet – 66). (...) Suteikus kompleksinę pagalbą, 279 dalyviai įsidarbino.

Sunkumų patiriantiems žmonėms padedama ugdyti praktinius darbo įgūdžius, spręsti jų socialines problemas bei didinti motyvaciją įsidarbinti ar mokytis, skatinamas jų teritorinis mobilumas. Vėliau taikoma bandomoji praktika, pameistrystės darbo sutartis nesudarius mokymo sutarties, profesinis mokymas, įdarbinimas subsidijuojant.

(...) Dažnas projekto dalyvis turi akivaizdžiai silpnesnius informacinių komunikacinių technologijų naudojimo įgūdžius, tarp jų labai nedaug asmenų, kurie yra pajėgūs savarankiškai (iš savo gyvenamosios vietos) naudoti nuotolines paslaugas.

(...) Gegužės 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 165,5 tūkst. darbo neturinčių žmonių, iš jų – 45,8 tūkst. ilgalaikiai bedarbiai, kurie nedirba ilgiau nei vienerius metus.

REDAKCIJOS "Padėkime sau'19" PRIERAŠAS: Dėkojame UT už išsamias žmogiškųjų išteklių analizes.

_______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

KOMPIUTERIAI – MŪSŲ SVEIKATOS DRAUGAI AR PRIEŠAI?

Andžela Armonienė

2021-11-18

Kompiuterinės technologijos įsiskverbė į visų mūsų gyvenimus siaučiant COVID-19 pandemijai. Paskutiniuoju metu kiek daugiau diskutuojama apie ryšio 5G galimą žalą žmonių sveikatai, mobiliųjų technologijų poveikį mūsų gyvenimo būdui, pritilo pokalbiai apie kompiuterių daromą įtaką mūsų sveikatai.

Kompiuteris yra neatskiriamas mūsų aplinkoje. Asmenų, naudojančių kompiuterius, skaičius didėja, vis daugiau laiko praleidžiant prie kompiuterio mažėja fizinis aktyvumas, susiduriama su įvairiomis sveikatos problemomis. Darbas kompiuteriu nepritaikytoje darbo, mokymosi vietoje lemia netinkamą laikyseną ir gali sukelti rankų, kaklo, pečių ar nugaros fiziologinę įtampą, kuri vėliau sąlygoja stuburo iškrypimus. Tyrimų duomenimis, kompiuterių darbo vietos dažnai įrengiamos netinkamai (Hainsworth, 2002; Harris, 2005), asmenys patiria diskomfortą, jaučia kaulų - raumenų sistemos skausmus (Burke, 2006; Sotoyama, et al., 2004), atsiranda regėjimo problemų (Obelenis, 1997; Horie, 2007). Tyrėjų manymu, kompiuterių naudojimo intensyvėjimas lemia kaulų - raumenų sistemos sutrikimus, regėjimo problemas (Obelenis, 1997; Horie, 2007). Be to, nustatyta, kad ilgainiui nuo kompiuterių ir ypač nuo kompiuterinių žaidimų gali išsivystyti priklausomybė, sutrinka jaunų asmenų vystymasis, atsiranda psichologinių problemų (Andziulienė, 2004).

Pažymėtina, jog naudojimasis kompiuteriu neturi būti siejamas išimtinai su blogu poveikiu žmonių sveikatai. Tyrimais įrodyta, jog apie 20 % sveikatos sutrikimų, susijusių su kompiuteriais, kyla ne dėl kompiuterio blogo poveikio, o dėl pagrindinių darbo kompiuteriu taisyklių nemokėjimo, nepaisymo ir neteisingo darbo vietos įrengimo, blogo darbo organizavimo, fizinio aktyvumo atsisakymo ir elementaraus darbo laiko trukmės normų nesilaikymo (Andziulienė, 2004).

Manoma, esą kompiuteris yra daugelio sveikatos pažeidimų pagrindinė priežastis, tai yra: trys ketvirčiai dirbančiųjų skundžiasi sąnarių, kaulų ir raumenų sistemos skausmais. Pusė kompiuterių vartotojų kenčia nuolatinius galvos skausmus, du penktadaliai pažymi regėjimo problemas (Dirbančiųjų kompiuteriais sveikata, 2007). Vertinant kompiuterio įtaką vartotojų sveikatai, nurodomos kelios pagrindinės kryptys ir sveikatos problemos, kurios kyla dirbant kompiuteriu, tai yra:

padidintas akių nuovargis,
dažnesnė trumparegystė,
kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai,
dažnas stresas ir komplikuotos psichologinės problemos,
odos pažeidimas veido bei kaklo srityje (Dirbančiųjų kompiuteriais sveikata, 2007).

Medikai kompiuterio poveikį sveikatai pirmiausia sieja su regėjimo sutrikimais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 40–85 % darbuotojų skundžiasi akių nuovargiu, sausumu, kurį sukelia įtampa žiūrint į smulkius objektus. Darbas kompiuteriu taip pat siejamas su psichosocialinėmis problemomis, stresu,veido ir kaklo odos pažeidimais bei įtaka reprodukcinei sistemai (Kompiuterizuotos darbo vietos rizikos veiksnių identifikavimas, 2019).

Naujesni tyrimai patvirtina, jog problematiškas interneto – o kartu ir kompiuterių – naudojimas reikšmingai paveikia mentalinę sveikatą, sukelia tokias sveikatos problemas kaip depresiją, stresą (Rahamathulla, et al., 2020). Be abejo, kompiuterių vartotojai labiausiai skundžiasi dėl suprastėjusio regėjimo – tai yra šio amžiaus didžiausia sveikatos problema. Yra nustatytas dirbančiųjų kompiuteriu sindromas (angl. k.: Computer Vision Syndrome (CVS)), kuris itin paplitęs ir aprašytas Amerikos optometrijos asociacijos kaip akių ir regėjimo problemų kompleksas, susijęs su kompiuterių naudojimu. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog Saudo Arabijoje studentai ir darbuotojai daugiausia skundžiasi skausmu akių srityje (66.5%) bei akių sausumu (57%), galvos skausmais skundėsi 82% tiriamųjų, kaklo ir pečių skausmais - 55% (Al-Manjoumi, et al., 2021). CVS buvo tyrinėtas ir Korėjos Respublikoje, rezultatai parodė, jog apie 70% kompiuterių naudotojų turi regėjimo problemų (Hwang, et al., 2021).

Kaulų ir raumenų sistemos pakenkimo priežastys ir poveikis psichinei sveikatai nebus išsamiau gvildanamas šioje publikacijoje, daugiau nagrinėsime poveikį regėjimui.

KOMPIUTERIO POVEIKIS REGĖJIMUI

Buvo ištirta, kad yra teigiamas ryšys-koreliacija tarp vaiko amžiaus ir valandų skaičiaus praleistų žaidžiant kompiuterinius žaidimus, ir patvirtinta, jog kuo vyresnis vaikas, tuo dažniau žaidžia, ir tuo blogesnis regėjimas (Horie, 2003). Atsiradus regėjimo sutrikimams, reikalinga korekcija, be akinių neapsieinama. Kontaktiniai lęšiai taip pat yra problemų keliantis pasirinkimas. Pavyzdžiui, įsielektrinusios dulkės bei kompiuterio išskirta šiluma lemia nepalankias, sausas aplinkos sąlygas. Visi minėti veiksniai sukelia akių sausėjimą, paraudimą, skausmus. Regėjimo nuovargio (astenopijos) atsiradimas siejamas ne tik su darbu kompiuteriu, bet jo simptomai atsiranda beveik pusei dirbančiųjų kompiuteriu (Horie, 2003).

Amerikos okulistų asociacija (AOA), pastebėjusi, kad nusiskundimų prastėjančiu regėjimu dėl intensyvėjančio naudojimosi kompiuteriais daugėja, atliko tyrimus ir nustatė dirbančiųjų kompiuteriais regėjimo sindromą (CVS). CVS yra akių ir regėjimo problemos, susijusios su kompiuterio naudojimu. CVS požymiai yra akių įtampa, galvos skausmai, trumparegystė ir toliaregystė, sausos ir raudonos akys, jautrumas šviesai, dvejinimasis. Veiksniai, kurie turi įtakos šio sindromo atsiradimui: bloga higieninė būklė, netinkamas kompiuterių įrengimas; blogi laikysenos įgūdžiai darbo metu ir refrakcijos ydos (Jeffrey , 2007). Darbas kompiuteriu skatina miopijos vystymąsi. Prie to prisideda blogas apšvietimas, blogi laikysenos įgūdžiai, refrakcijos ydos, darbo ergonomika.

Naujausi CVS tyrimo rezultatai parodė, jog Saudo Arabijoje studentai ir darbuotojai daugiausia skundžiasi skausmu akių srityje (66.5%) bei akių sausumu (57%) (Al-Manjoumi, et al., 2021). CVS buvo tyrinėtas ir Korėjos Respublikoje, nustatyta, jog apie 70% kompiuterių naudotojų turi regėjimo problemų (Hwang, et al., 2021).

Lietuvoje taip pat atlikta kompiuterio poveikio regėjimui tyrimų. Viename iš naujesnių mokslininkai tyrė CVS. Atliktų tyrimų duomenimis regėjimo įtampa skundžiasi nuo 55 iki 91 % visų dirbančiųjų kompiuteriu. Astenopija (gr. Asthenes - silpnas + aps - akis) vadinamas akių nuovargis, kurį sukelia įtampa žiūrint į smulkius objektus. Tyrimo metu tirti 819 medicinos studentai. Vertinant akių simptomus paaiškėjo, kad dažniausiai apklausoje dalyvavę studentai dirbdami kompiuteriu jaučia akių perštėjimą (88,3 %), akių paraudimą (64.2 %) ir akių sausumą (55,1 %). Jokių akių simptomų nejaučia tik 8,1 % apklausoje dalyvavusių studentų. Dažniausiai pasitaikantys regėjimo funkcijos simptomai dirbant kompiuteriu respondentų tarpe buvo pablogėjąs matymas (89,1 %), mirgėjimą akyse jautė (54,6 %), o dvejinimasi akyse (5,3 %). Išvados: 97 % studentų mano, kad darbas kompiuteriu kenkia sveikatai. Studentai, įsirengę ergonomiškesnes darbo su kompiuteriu vietas, rečiau patiria su darbu su kompiuteriu susijusius sveikatos sutrikimus. Dažniausiai dirbdami kompiuteriu studentai jaučia 89,4 % - akių simptomus, 81,8 % - regėjimo funkcijos sutrikimus. Dažniausiai pasitaikantis akių simptomas - akių perštėjimas (88,3 %); Dažniausiai pasitaikantis regėjimo funkcijos sutrikimas - pablogėjęs matymas (89,1 %) (Būbnelis ir kt., 2018).

Tinkamai organizavus darbo vietą prie kompiuterio, ribojant buvimo prie ekrano laiką įmanoma išvengti miopijos ir kitų regėjimo sutrikimų. Regėjimo sutrikimų profilaktikai svarbus yra darbo prie kompiuterio trukmės ribojimas, be to, pertraukų ir mikropertraukų metu rekomenduojama daryti specialius pratimus akims. Pratimai gali būti atliekami stovint ar sėdint, nukreipus akis nuo ekrano, žiūrint į tolį, svarbu viską daryti ramiai kvėpuojant (Obelenis, 1997).

Pagrindinės kryptys, mažinančios darbo aplinkos įtaką regėjimo funkcijai, yra tokios:

Užtikrinti optimalius natūralaus ir dirbtinio apšvietimo parametrus.
Įrengiant kompiuterizuotas darbo vietas pašalinti pašalinių blyksnių atsiradimo galimybę.
Dirbti tik su kokybiškais, techniškai tvarkingais ir sertifikuotais ekranais.
Regos laukas turi būti apribotas tiek vertikalia, tiek horizontalia žiūrėjimo kryptimis. Dėl šių priežasčių monitoriaus padėtis yra rekomenduojama kiek galima žemesnė.
Laikytis darbo ir poilsio režimo, rekomenduojama pertraukėlių trukmė yra 10 minučių kiekvienai darbo valandai.
Reguliariai tikrintis regėjimą ir, reikalui esant, jį tinkamai koreguoti.
Sąmoningai stengtis dažniau mirksėti, tuo būdu mažinant džiūvimo reiškinius akies junginėje bei su tuo susijusius nemalonius subjektyvius jutimus akyse (Andziulienė, 2004).

Svarbūs dalykai įrengiant tinkamą darbo vietą yra ir kompiuterio ekrano pasvirimo kampo parinkimas, kuris yra individualiai parenkamas, tačiau rekomenduojama ekraną nuo savęs palenkti 5 laipsnių kampu (Kompiuterizuotos darbo vietos rizikos veiksnių identifikavimas, 2019: 11-12).

Šių profilaktinių patarimų pagalba įmanoma išvengti ar sumažinti regėjimo sutrikimų riziką, užsitikrinti geresnę sveikatą.

__________________________________________________________________________________________________________________________________________

APIE ABIPUSĘ NAUDĄ IR VERSLUI, IR KLIENTUI

Andžela Armonienė

2021-10-03`

Klientų vertybinių orientacijų svarba verslui

Vertybės yra vieningi prioritetai, kuriais remdamiesi norime gyventi (Zetterberg, 1998). Priimta pabrėžti tiesiog vertybių sistemas, nagrinėti tai, kas svarbu tiriant klientų vertybių sistemų formavimąsi (Campbell, 1987; Rokeach, 1973). Vertybių samprata – tai trijų tipų universalių žmogaus poreikių – biologinių, socialinės sąveikos, socialinių institucijų būtinybės, kad užtikrintų grupės gerovę ir išgyvenimą – kognityvi išraiška (Maslow, 1959).

Sampratos vertybių tema pateikiamos lentelėje.

Įvairių autorių pateiktos sampratos vertybių tema

*Autoriai*	*Sampratos*
Čiužas (2005)	Nuostatos, vaizdiniai apie tai, kas yra gera.
Jucevičienė (1996, p. 49)	„...kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar tam tikri dalykai (žmonės, objektai, idėjos, veiksmai, situacijos) yra geri ar blogi“.
Myers, 2000; Robbins, 2006; Pruskus, 2005;	Moralinis kriterijus, nusakantis, koks elgesys „teisingas“ ir „geras“.
Pruskus (2005).	Vertybių laipsniavimas priklauso nuo dviejų veiksnių. Pirma, nuo to, kokia tvarka visuomenės sąmonėje tos vertybės yra išsidėsčiusios, t. y., kokia jų hierarchijos pakopa ir kaip stengiamasi išlaikyti ją ir apginti. Antra, nuo to, kokiu mastu visuomenė yra įsisąmoninusi, jog šios pakopos vertybės yra hierarchiškai nelygiavertės. Yra vertybių, dėl kurių svarbos sutaria visuomenės nariai, pripažindami jų būtinumą tarpusavio santykių (sąžiningumo, atsakomybės ir kt.) plėtotei. Tai bazinės – nekvestionuojamos vertybės. Kartu yra ir tokių vertybių, kurios aktualios tik atskiriems visuomenės sluoksniams. Galima teigti, kad egzistuoja dvejopo tipo vertybės: bazinės (absoliučios) ir laikinos (dalinės, dirbtinės), puoselėjamos atskirų socialinių grupių.
Robbins (2003)	Vertybių sistema - pagal svarbą išdėstytos individualios vertybės. Jos nustatomos pagal santykinę svarbą, kurią individualus žmogus teikia tokioms vertybėms kaip laisvė, malonumas, savigarba, sąžiningumas, paklusnumas ir lygybė. Esminiai įsitikinimai, kad „konkretus elgesys ar egzistavimo būdas yra asmeniškai arba socialiai priimtinesnis už priešingo pobūdžio elgesį ar egzistavimo būdą“ (p. 33).

D.A. Laverie ir kt. (1993), cit. Rokeach (1973, p. 25; kt.), teigia, kad mes kuriame vertybes kaip tęstinius tikėjimus, kurie yra specifinis pirmenybinės elgsenos pasirinkimo iš kitų alternatyvų būdas. Požiūrio, kad vertybėmis yra grindžiama elgsena, laikosi psichologijos, sociologijos, organizacijos elgsenos teorijos atstovai. Vertybės gali būti laikomos vienu iš galingiausių klientų elgsenos paaiškinimų. Svarbu atsižvelgti ir į požiūrius, prekės požymius, apsvarstymo lygį, klasifikaciją, gyvenimo stilių. Iš to, ką klientai renkasi ir perka, galima spręsti, kokios yra jų vertybės. Klientai, kuriems vertybė yra jaudulys, rinksis tam tikrus produktus – greitus automobilius, kalnų dviračius, o tie, kuriems labai svarbus saugumas, rinksis visai kitos grupės produktus – oro pagalvę savo automobiliui, religinių paslaugų lankymą. Siūloma labiau atsižvelgti į sąsajas tarp vertybių ir gyvenimo būdo, kaip vertybės sąveikauja su situacija, koks yra ryšys tarp vertybių ir emocijų.

D.A. Laverie ir kt. (1993), cit. (Kahle 1986; Beatty et al. 1985), nurodė vertybių sąrašą, kurį sudaro: priklausomybės jausmas; jaudulys; linksmumas ir smagumas; šilti santykiai su kitais; pasitenkinimas; buvimas gerbiamam; pilnatvės jausmas; saugumas; savigarba. Papildomai šį sąrašą gali sudaryti ir kitos komponentės, kurios svarbios žmonių kasdieniniame gyvenime.

Išskiriamos vertybių grupių dimencijos, jos yra poruojamos: kolektyvizmas ir individualizmas; atvirumas pokyčiams ir konservatyvumas; savęs sustiprinimas ir trancendencija savo atžvilgiu. Socialiniame lygmenyje nurodomos tokios vertybių dimencijos: įsitvirtinimas, hierarchija, meistriškumas, emocinė autonomija, intelektualinė autonomija, egalitarizmas ir harmonija (Ralston, ir kt., 2011).

Taip pat išskiririamos fundamentinių, fundamentalistinių (arba terminalinių) vertybių ir instrumentinių vertybių grupės. Fundamentinės (arba terminalinės) vertybės siejamos su tolima gyvenimo perspektyva, kurią galima įvardinti kaip galutiniais gyvenimo tikslais. Instrumentinės vertybės – tai kasdieninius jausmus ir poelgius suponuojančios vertybės, dažniausiai tampančios tiesioginiais ugdymo tikslais ir pasiekiamos ugdant su asmens vidinėmis savybėmis susijusias vertybes (Martišauskienė, 2007, p. 137).

Bruzgelevičienė ir L. Žadeikaitė (2008, p. 24) instrumentines vertybes sieja su asmens tobulinimosi, ugdymo vertybėmis: atsakomybe, vertybiniu apsisprendimu, savarankiškumu, demokratija ir valstybės kūrimo kompetencija.

Matulionis (2002) nurodo vertybių formavimosi ir pasirinkimo lygmenis:

žemiausias – pažintinis lygmuo (asmuo žino vertybę ir remdamasis ja gali aiškinti savo elgesį, tačiau pasikeitus situacijai, jos atsisako);
aukštesnis lygmuo – emocinis, kai vertybė asmens yra vertinama teigiamai;
aukščiausias lygmuo – elgesio, kai remiantis vienokia ar kitokia vertybe tiesiogiai rengiamasi veiksmui.

Taip pat A. Matulionis (2002) išskiria keturis vertybių lygmenis:

pirmajam lygmeniui priskiriamos bendražmogiškosios vertybės - taika, altruizmas, sveikata, dora ir kt..;
antram lygmeniui priskiriamos vertybės, susiėjusios su žmogaus gyvenimo veiklos sferomis – darbu, šeima, laisvalaikiu;
trečias yra išskiriamas kaip vertybinės nuostatos, susiėjusios su socialine padėtimi ir profesija; ketvirtajam lygmeniui priklauso vertybės, susijusios su darbo, laisvalaikio sferomis, š

Vertybės tapo svarbiu bendravimo ir bendradarbiavimo tarp organizacijos narių ir rinkos partnerių sistemos pagrindu. Visuotinis vizijos, tikslų, uždavinių, kultūros, ir vertybių pripažinimas (įsisąmoninimas) tampa vienu iš svarbiausių organizacijos sėkmingos konkurencijos veiksniu (Vasiljevienė, 2004).

Pasak McNaughtoni ir kt. (2001), vertybė išgaunama iš išmoktų percepcijų, preferencijų ir klientų vertinimo. Sukuriamos asociacijos iš to, ką siūlo prekė ir kontekstas, kuriame jie naudojami. Yra trys pozicijos, nusakančios, kada kliento orientacija gali duoti pridėtinę vertę, t.y.:

Firmos-kliento sąsaja (išorinis marketingas). Kuriamas marketingo derinys iš produkto, kainos, platinimo ir rėmimo/komunikacijos.
Firmos-darbuotojo sąsaja (vidinis marketingas). Tai vertybinės grandinės dalis, vertės suvokimas skatina darbuotojus perteikti ją klientams.
Darbuotojų-klientų sąveika (interaktyvus marketingas). Kontaktai akis-į-akį padeda naikinti ribas ir pateikti firmą kaip kuriančią ir teikiančią vertę.

Klientų vertybinės orientacijos gali padėti arba pakenkti verslui. Todėl ypač svarbu kiekvienam verslo vadybininkui/savininkui žinoti, kokios yra klientų vertybinės orientacijos. Žmonių vertybinės orientacijos – tai susiformavusios nuostatos, interesai ir poreikiai. Klientų nuostatoms didelę įtaką turi juos supanti aplinka nuo pat vaikystės (Stoškus, Beržinskienė, 2005). Dažniausiai nauji reiškiniai arba mados konfliktuoja su vyraujančiomis moralės normomis ir požiūriais, nes jie prieštarauja tradiciniams stereotipams (Čiegis ir kt., 2008).

Sėkmingai organizacijai lojalūs klientai būtini (Hassan, 2012).

Baldinger ir Rubinson (1996), Dyson ir kt., (1996) sąvoką „lojalus požiūris“ apibrėžė kaip besikeičiančius tiekėjų ir pardavėjų interesus, kurie daro įtaką visai lojalumo koncepcijai. Szymanski and Henard (2001) lojalumą sieja su pasitenkinimu, kuris daro bendrą įtaką visam lojaliam vartotojų elgesiui. Yra ir kitokių tyrimų rezultatų: Johnson et al., (2001) atliko tyrimą, koreliacinis ryšys tarp lojalumo ir pasitenkinimo tebuvo 0,30.

Anot A. Vezbergienės (2005), įmonės kuria klientų išlaikymo strategijas, tačiau dažnai gerai nesupranta, kas yra klientų lojalumas ir kaip jis matuojamas. XXI amžiuje klientas yra karalius, o paslaugų teikėjas turi būti jam ištikimas. Šiandien daugelis vadovų ir marketingo specialistų klaidingai įsivaizduoja klientų lojalumą. Dažnai manoma, kad klientai turėtų būti atsidavę įmonei panašiai kaip šuo savo šeimininkui – galima paspirti, jis vis tiek atbėgs. Deja, šis principas negalioja įmonės klientams.

Danijos verslo vadybos konsultantai Jesperas J. Ellingas ir Stigas Jorgensenas siūlo taikyti savo sukurtą klientų lojalumo matavimo metodą „lojalumo auditas“. Jis remiasi gana paprasta klientų lojalumo analize ir skirsto įmonės klientus į devynis lojalumo segmentus. Stambiau klientai priskiriami vienai iš trijų kategorijų.

Žalieji (lojalūs) klientai. Į šią kategoriją patenka įmone patenkinti ar net labai patenkinti klientai, vertinantys ją geriau už rinkoje esančius konkurentus. Tai patys lojaliausi įmonės klientai. Jie džiaugiasi įmonės teikiamomis paslaugomis ar parduodamomis prekėmis ir aptarnavimu.
Geltonieji (rizikingi) klientai – tai klientai, kuriuos įmonė rizikuoja prarasti. Dažniausiai jie mano, kad įmonės siūloma vertė niekuo nesiskiria nuo rinkoje esančių jos konkurentų.
Raudonieji (prarasti) klientai. Šiai kategorijai priklauso klientai, kuriuos įmonė greičiausiai praras. Tai tik laiko klausimas. Jų patirtis įmonėje yra labai negatyvi, klientai mano, kad įmonė nėra patraukli ir vertina ją prasčiau už konkurentus. Jie tikriausiai yra įmonėje arba iš įpratimo, arba dėl kitų priežasčių, – sutartiniai įsipareigojimai, kt.

Norint klientą priskirti vienam iš lojalumo segmentų, yra tiriamas kliento ryšio su įmone stiprumas ir įmonės patrauklumas klientui, palyginti su konkurentais (Vezbergienė, 2005).

Lojalių klientų problematiką nagrinėjant, buvo taikyti kokybiniai tyrimai ir nustatyta, jog siekiant kurti geriausią vertę klientams, ji labiausiai yra susijusi su klientų amžiumi, šeimine padėtimi, namų lokalizacija, prekių kainomis. Kai kurie supermarketai aiškiai komunikuoja vertybes, kai kurie to nedaro. Kai kurie koncentruojasi tik ties viena vertybe – pavydžiui, kokybe. Pabrėžiama, jog būtina iki gali išsiaiškinti, kokie yra klientų lūkesčiai, galiausiai kurti klientų lojalumą ir generuoti pelną (Hassan, 2012).

Klientų pasitenkinimas prekėmis

Pirkėjui prekės vertė – tai yra tam tikras įvertinimas, ar įsigyjamas prekė atitiks jo poreikius. Pasitenkinimas grindžiamas naudos gavimu. Klientai perka produktus tik gerai suvokdami, kokią naudą šie jiems gali suteikti. Skirtingi produktai suteikia skirtingą naudą, pirkdami vienus produktus, klientai jaučia ne tik fizinį pasitenkinimą, bet kartu ir įgyja tam tikrą padėtį bei įvaizdį. Vertė yra apibūdinama kaip tam tikri mainai tarp to, ką klientas gauna ir ką jis atiduoda. Klientas gauna naudą, bet patiria išlaidų. Nauda bendrąja prasme yra sudaryta iš praktinės ir emocinės naudos. Išlaidos susideda iš piniginių, laiko, energijos ir moralinių išlaidų. Vertės išraišką, remiantis Leonardo da Vinči ekologiniam ūkininkavimui skirto projekto (2013) ataskaita, galima pavaizduoti taip:

Nauda Praktinė + emocinė nauda

Vertė = -------------------------- = ------------------------------------------------------------

Patirtos išlaidos Pinigai + laikas + energija + psichologinės išlaidos

Nustatyta, jog yra tiesioginis ryšys tarp kliento pasitenkinimo ir pasitikėjimo prekės ženklu, taip pat kliento pasitenkinimas glaudžiai susijęs su jo lojalumu, kas leidžia daryti išvadą, kad kliento pasitenkinimas yra esminis veiksnys siekiant jo lojalumo. Būtina investuoti į klientų pasitenkinimo programas, įskaitant grįžtamąjį ryšį, nemokamas paslaugas, kas klientus padaro dar lojelesniais, patraukia juos ir ateityje tenkintis firmos paslaugomis, tačiau pradinis žingsnis yra kliento pasitenkinimas. Tai pasiekiama suteikiant klientams reikiamas žinias, supažindinant juos su tuo, kas susiję su greita technologijų plėtra bei su tuo susijusiais pokyčiais (Kiyani ir kt., 2012).

Anot R. Stock (2011), tyrusios klientų pasitenkinimą inovatyviais produktais, tas pasitenkinimas yra kintantis veiksnys. R. Stock (2011), cit. Kirmani ir Rao (2000), prekių inovatyvumas turi ir neigiamą efektą, nes gali neigiamai paveikti kliento pasitenkinimą, kadangi jam stinga informacijos apie kompanijos produktus. Atlikus empritinius tyrimus, buvo nustatyta, jog pozityvus efektas yra tai, kad tas neigiamas efektas kyla iš kliento netikrumo jausmo, o pozityvumas atsiranda, kai klientas gauna naudą, kurios tikėjosi (Stock, 2011).

Apibendrinama, jog klientų pasitenkinimas taip pat gali būti aiškinamas pasitelkiant šiuos aspektus:

Pasitenkinimas – kaip pozityvių kliento jausmų paslaugų teikėjo atžvilgiu lygis.
Taigi labai svarbu firmoms spėti nustatyti tą lygį.

Neišvengiamai tame pačiame kontekste nagrinėjamas ir klientų lojalumas (Lee, 2013, Deng ir kt., 2009; Cronin ir Taylor, 1992; Zeithaml ir kt., 1996).
Priimtinas apibūdinimas, kad klientų pasitenkinimas yra atsakas į jų įvykdymą.

Su tuo susiję ir tai, kad pasitenkinimas yra lyg sprendimas, jog prekės/ paslaugos bruožai ar pati prekė/paslauga suteikia patenkinačio lygio pasitenkinimą vartojimo aplinka (Lee, 2013, cit. Zeithaml ir Bitner, 2000).

Klientų poreikių tenkinimas – marketingo tikslas

Ph. Kotleris (1996) teigia, kad reikia kuo geriau atsiliepti į klientų lūkesčius, poreikius ir užtikrinti jų pasitenkinimą. Išskiriama organizacijų kategorija – į klientą orientuoros organizacijos, kurios visas įmanomas priemones taiko siekdamos suteikti klientams laimės pojūčius, atsiliepti į jų lūkesčius. McNaughtoni ir kt. (2001), cit. Woodruff (1997), teigia, jog į marketingą orientuotas gerovės sukūrimas yra marketingo orientacijos dimencija. Orientacija gali būti apibrėžta organizacijos kultūra, nukreipta į marketingo supratimą, kas leidžia firmai plėtoti kliento/vertybių strategijas, kurios padeda daryti pažangą ir įveikti grėsmes.

Klientų pasitenkinimas yra veiksnys, darantis įtaką firmos vertei, kai produkto marketingo konkurencija yra aukšta, rinkos nestabilumas didelis, atsiranda ir kitų veiksnių. Nustatyta, kad klientų pasitenkinimo lygis yra svarbi indikacija, kai investuotojai renkasi, kur investuoti lėšas (Luo ir kt., 2010).

Į klientus orientuotos firmos turėtų savo darbuotojų elgseną klientų atžvilgiu planuoti kaip komunikacinių įgūdžių tobulinimą: reikšmingas klausymasis, klausinėjimas, išmėginimas, atsakas, supratimas. Be to, būtina būti patikimais, kad klientai pasitikėtų firma (Monesson, 2012).

Anot V. Banabakovos (2013), kokybė, paslaugos ir vertė lemia, ar produktą rinksis klientas. Iš to seka, kad svarbu įvertinti klientų kriterijus, susijusius su kokybe ir pasitenkinimu, tirti jų lūkesčius. Klientai nėra vienodi, skirtingi ir jų lūkesčiai, todėl neįmanoma visiems siūlyti to paties, ne visi pasitenkins tais pačiais produktais. Tenka rinkti daugiau informacijos apie klientų poreikius, dėl to kyla galutinė produkto kaina. Dėl augančios konkurencijos tenka pereiti nuo organizacinės filosofijos, susijusios su produktais ir pardavimais, prie filosofijos, susijusios su klientais ir marketingu. Mokslininkė siūlo organizacijoms, norinčioms ne tik gauti pelno, bet ir išlikti rinkoje, taikyti veikos filosofiją, kurios centre – klientas ir jo poreikiai. Klientą reikia sukurti, ne tik jam siūlomą prekę. Organizacijos marketingo paslaugos ir veikla turi būti nukreiptos į tai, kad klientui būtų užtikrintos vertės kūrimo sistemos. Tokios naujos filosofijos pagrindas yra klausmai: Kas yra vertė klientui? Kas tenkina klientą? Kaip klientas supranta naudingumą? Tam būtina nustatyti, kas patenkina klientą. Tuomet esminis klausimas: Kas apsprendžia kliento pasirinkimą? Daroma išvada, kad klientas rinksis pirkti ten, kur jam siūloma aukščiausia vertė. Pardavėjui suteikiamos dvi alternatyvos: arba siūlyti aukštesnę vertę nei konkuruojančios įmonės, didinti vertę, arba mažinti kliento išlaidas. Abiem atvejais vėl gi būtina žinoti, kokios yra kliento vertybės, kad pasiektas būtų jo pasitenkinimas. Kliento pasirinkimą lemia šie esminiai veiksniai:

Patirtis iš ankstesniųjų apsipirkimų;
Draugų ar kolegų rekomendacijos;
Pardavėjo informacija ir pažadai.

Nagrinėjant kliento pasitenkinimo veiksnius, kyla klausimas, kiek įmonei kainuos sukurti tą kliento pasitenkinimą. Tam naudojama M. Porterio (1985) vertės grandinė, skirta sukurti daugiau vertės klientui. Grandinėje – devyni strategiškai reikšmingi veiksmai, iš jų penki – baziniai (sėkmė tiekinat medžiagas; jų vertinimas; įvertintųjų išsiuntimas iš organizacijos; jų paskirstymas; jų tiekimas/paslaugų teikimas), likusieji – papildomieji (vykdomi tuo metu, kai vykdomi pagrindiniai, baziniai).

Anot McNaughtoni ir kt. (2001, p. 527), pagrindinis į klientą orientuotų programų tikslas yra vertybių sukūrimas ir kliento pasitenkinimas. Abi koncepcijos – vertybių sukūrimas ir kliento pasitenkinimas – yra susijusios. Tikslas yra lojalūs klientai. Vis daugiau svarbos tenka tiems klientams, kurie asmeniškai rekomenduoja firmą, tampa lyg marketingo agentais ir pritraukia naujus klientus.

Populiarėja sąveikos/ryšių su klientais marketingas (angl. Relationship Marketing), kuris suprantamas kaip ryšių su klientais sukūrimas, palaikymas ir plėtojimas pelną užtikrinančiu būdu, užtikrinanačiu pasitenkinimą abiem pusėm (Hougaard ir Bjerre, 2009). Organizacijas pribloškia faktas, jog pritraukti naują klientą kainuoja penkiskart daugiau nei išlaikyti jau turimą klientą (Banabakova, 2013). Ne veltui sąveikos marketingas yra skirtas sukurti stiprų klientų lojalumą, išlaikyti turimus klientus yra šios strategijos marketingo esmė (Kotler, 1996). Pagrindinis tikslas – užtikrinti klientų pasitenkinimą (Kotler, 2002).

Neatsiejams yra toks veiksnys, kaip kliento vertės, naudingumo nustatymas, kai kalba eina apie pasitenkinimo užtikrinimą ir sąveikos marketingą. Marketingas yra menas sužavėti klientą, jį patraukti. Dažnokai organizacijos išsiaiškina, kad nuo 20 iki 40 proc. klientų yra nepelningi apskritai. Organizacijai naudingiausi ne tie klientai, kurie perka daugiausiai, o tie, kurie perka vidutiniškai, nes tokie mėgsta apsipirkinėti, juos tenkina paslaugos ir jie perka pilna kaina (Conkova, 2012).

Banabakovos (2013) teigimu, reikėtų turėti duomenis apie kiekvieną klientą – kokie jo lūkesčiai, kiek jis perka ir pan. Pasitenkinimo užtikrinimui būtina:

Pirma, atsakyti už tai, kad kliento poreikiai būtų tiksliai nustatyti.

Antra, tiksliai atitikti kliento lūkesčius.

Trečia, laiku įvykdyti užsakymus.

Ketvirta, prisiimti atsakomybę, kad klientas laikysis instrukcijų, kaip naudotis produktu.

Penkta, palaikyti ryšius po to, kai klientas apsipirko, kad geriau juos patenkintų.

Šešta, rinkti idėjas iš klientų, kad gerintų paslaugas, teikiamas klientui.

Papildomai reikia nuolat domėtis, ar klientas išties patenkintas, ar tenkina jį paslaugų, prekių kokybė. Pasitenkinimas geriausiai pasiekiamas, kai tinkamiausiai tenkinami klientų lūkesčiai. Esmė ta, kad kuriant kliento pasitenkinimą, taikytinas ryšių marketingas su pelningais klientais (Banabakova, 2013). Anot J. Littlechildo (2012), ryšiai su klientais turi būti grįsti pasitikėjimu. Atgalinis ryšys su klientu yra būtinas, reikia sukurti įsipareigojantį klientą.

Anot M. Grisdelos (2012), ne visi klientai verti vienodo dėmesio, patariama koncentruotis į geriausiuosius, kai pradedamas naujas verslas. Siūloma naudotis marketingo teikiamu malonumu jį vykdant, dirbti su džiaugsmu. Nereikėtų vengti samdyti išorines paslaugas. Svarbiausias yra aukšto lygio klientų pasitenkinimas. Rekomenduojama taikyti pagrindines marketingo taisykles:

Pranešimai rinkai turi būti aiškūs.
Švieskite. Klientai natūraliai grįš pas jus, kai turės daugiau žinių apie jūsų veiklą.
Niekada nenustokite vykdyti marketingo priemonių.

Svarbios yra komunikacijos programos, su klientais reikia nenutraukti ryšių. Komunikacijos kampanijos padeda išlikti kliento mintyse, dididnti jo supartimą apie firmą. Niekada nereikėtų nuvertinti interneto galimybių, teikti paslaugas ir virtualioje erdvėje. Tikslinė rinka kompanijų metu – geriausieji klientai. Siūlomas kryžminis pardavimas jau turimiems klientams, kas reiškia papildomų paslaugų teikimą. Kitas būdas – siūlyti klientams išplėstines paslaugų galimybes, tai vadinama angl. „up-sell“ – papildomi pardavimai (Grisdela, 2012).

Anot S. Aflaki ir I. Popescu (2010), reikšmingos yra ilgalaikės vertybės, svarbu tai, kaip ryšių su klientais marketingas vykdomas laikui bėgant. Taikomos elgsenos teorijos, analizuojami paslaugų teikimo lūkesčiai bei veiksniai, skatinantys pakartotinius vartojimus, apsipirkimus. Siekiant užsitikrinti ilgalaikio verslo pagrindus, reikalinga kaupti duomenis apie klientus, prioretizuoti juos pagal tuos veiksnius, kurie užtikrina ilgalaikius santykius tarp verslo ir kliento.

Analizuojama taip pat ir klientų vertė, jos lygis nustatomas pagal pasitenkinimo lygį, aukščiausios vertės yra greitai prisitaikantys klientai, kurių pasitenkinimo lygis yra aukštas, kylant pasitenkinimo lygiui kyla ir kliento vertė.

KLIENTO VERTĖS LYGIS

Geresnės kokybės paslaugas teikiančios firmos ne tik padidina savo vertę klientų akyse, bet ir gauna didesnį pelną bei taip pat padidinama vertė tų organizacijų, kurių darbo paslaugas samdo kaip išorinį šaltinį. Sukurtas modelis, kur tiek klientas, tiek firma kartu gauna naudą pagal vertės dimenciją, kas galiausiai virsta vertybinių orientacijų verslo sistema. Sąveikos kokybė moderuoja kaštų ir naudos poveikį reikšmingoms vertybių dimencijoms (Byramjee ir kt., 2010).

Anot E.F. Murphy (2006), organizacijos turėtų vertinti kintančias darbuotojų, vadybininkų ir klientų vertybes kasmet, kad galėtų atsiliepti į jų svarbiausius gyvenimo tikslus ir tenkinti poreikius. 2001 metų rugsėjo 11-osios terorizmo akto JAV pasekmės parodė, kad darbuotojų ir klientų vertybės po to įvykio pakito, daugiausia pakito tradicinė pinigų samprata, mat iki tol jie buvo palaikantys brandžią meilę, malonumus, socialinį pripažinimą, savivertės lygį, – visai tai pakito ir vertybėmis tapo netikėtumas, nepriklausomybė ir laisvas pasirinkimas, apsauga nuo karo, konfliktas ir ataka, sveikata, religija, draugystė. Visa tai lėmė, kad teko perkurti iš naujo verslo ir marketingo strategijas atsižvelgiant į darbuotojų naujas vertybes po rugsėjo 11-osios: išgyvenimo ir saugumo vertybės tokios kaip pinigai ir naudingumas pakito į savęs įprasminimo vertybes. Galima apibendrinti, kad verslininkams svarbu vertinti vertybių pokyčius – tiek samdomųjų darbuotojų, tiek klientų – ir į juos atsižvelgti kitaip organizuojant paslaugas.

Sąveika tarp kliento ir prekės

Bakanauskas ir L. Pilelienė (2008), cit. A. Martensen ir kt. (2000), teigia, kad verslo šakose, kur prekę lengva įvertinti, klientų lojalumą sukelia prekė, o srityse, kuriose prekę įvertinti yra sunkiau, lojalumas priklauso nuo prekės ženklo (produkto/ paslaugos/parduotuvės) įvaizdžio. Anot A. Bakanausko ir L. Pilelienės (2008), vartototjus galima skirstyti pagal jų santykį su prekės ženklu, parduotuve, paslauga į kelias grupes:

„Potencialiai lojalūs“ – žino apie produktą, gali susidaryti jį atitinkančią nuostatą;
„Nesąmoningai lojalūs“ – yra lojalūs produktui patys to nesuvokdami ir jų nuostatas gali nesunkiai paveikti tiek organizacijos, tiek ir konkurentų veiksmai;
„Nuoširdžiai lojalūs“ – jų nuostatą produkto atžvilgiu galima laikyti pastovia.

Lojalumas prekei tiesiogiai atveda prie lojalumo paslaugai, kai atsiranda emocinis ryšys, atsiranda ir lojalumas prekės ženklui. Klientas gali būti lojalus tiek prekei, tiek organizacijai, tačiau lojalumas prekei nebūtinai tampa lojalumu prekės ženklui. Būdamas lojalus organizacijai, klientas perka ir jos prekes, pavyzdys gali būti kirpykla: kol klientas joje kerpasi, tol jis perka ir joje siūlomas prekes. Būdamas lojalus organizacijai, klientas bus lojalus ir tos organizacijos parduotuvėms. Be to, klientas gali būti iš tų, kurie visada perka Sony televizorius iš vienos parduotuvės – Best Buy, bet lojalumas Sony prekės ženklui gali būti ribotas, jis tiesiog gali nepirkti kitos rūšies Sony prekių (Salegna; Fazel, 2011).

Prekės naudojimo lygis, lyginant jį su kitais veiksniais, padeda nustatyti lojalumo efektus, tik atitikus asmeninius kliento poreikius pasiekiamas aukštas lojalumo efektas, žr. paveikslą.

PREKĖS NAUDOJIMO LYGIS

ŽEMAS

Standartizuoti prekės pasiūlymai, mažai susiję su asmeniniu atitikimu, žemas asmeninio lojalumo efektas

Standartizuoti prekės pasiūlymai, gerai atitinkantys asmens poreikius, žemas-vidutinis asmeninio lojalumo efektas

AUKŠTAS

III

Diferencijuoti prekės pasiūlymai, mažai susiję su asmeniniu atitikimu, vidutinis-aukštas lojalumo efektas

Asmeniniai prekės pasiūlymai, aukštas atitikimas asmeniniams poreikiams, aukštas-labai aukštas lojalumo efektas

ŽEMAS AUKŠTAS

PREKĖS ĮTRAUKIMO LYGIS

pav. Prekės pasiūla ir skirtingi jos įtraukimo bei naudojimo lygiai

Šaltinis: Salegna; Fazel, 2011.

Kiti kliento ir prekės sąveikos aspektai nagrinėjami ir tiriami, kai apsiperkama internetu, pirmiausia ieškoma kompensuojančiųjų veiksnių, kad klientas rinktųsi pirkti virtualioje aplinkoje.

Elektroninė komercija auga sparčiai, tačiau išlieka daug nepatenkintų naudojimosi internetinio apsipirkimo paslaugomis patirtimi. Išlieka nepasitenkinimas prekės nepatikimumu, pardavėjo nematomumu, jo ypatumų nežinojimu. Tokiu būdu kliento pasitenkinimas gali būti žemo lygio. Iš kitos pusės, padėtį gerina dizaino galimybės, paslaugų kokybė, ypač svarbu mažinti netikrumo dėl prekės jausmą interneto dizaino teikiamomis galimybėmis (Jifeng ir kt., 2012).

Bet kuriuo atveju – tradicinės ar internetinės prekybos – sąveikoje tarp kliento ir prekės atsiranda jutimų veiksnys, išsamiai nagrinėtas M. Lindstromo (2008). Sąveikoje į pirmą vietą iškeliamas prekės ženklas.

Vienas Australijos verslininkas, spaudžiamas mažo biudžeto, neseniai pademonstravo alternatyvaus mąstymo galią, rinkoje pristatydamas sulčių gamybos prekės ženklą „Nudie“. Produktas yra šviežios sultys be jokių priedų. Skonis fantastiškas, tačiau produkto sėkmė remiasi kur kas daugiau dalykų, nei jo sudedamosios dalys. Ji glūdi alternatyviame mąstyme ir asmeniniame požiūryje.

„Nudie“ kompanijos tinklapis prekės ženklo savininku pristato „Ilgšį Timą“, kuris užmezga dialogą su lankytojais. Ilgšis Timas kviečia žmones tam tikru laiku užsukti pas jį į namus pusryčių bei stiklinei sulčių – šį nemokamą malonumą gaunate jei tik pasirodote tiksliai nurodytu laiku, pabrėžiu – tiksliai nurodytu. Šis gestas sutapatina prekės ženklui atstovaujantį asmenį su pačiu prekės ženklu. Tai savo ruožtu skatina sąveiką tarp sužmoginto prekės ženklo ir kliento.

Tinklapio lankytojai raginami savo reikalavimais prisidėti prie „Nudie“ produkcijos platinimo - jiems pateikiamas standartinis laiškas, kurį suinteresuoti asmenys gali atsispausdinti, pasirašyti ir nusiųsti į savo vietos parduotuvę. Tai paprasta strategija, veikianti prekės ženklo labui, kadangi individualūs pirkėjai yra pažįstami savo vietinėje parduotuvėje ir jais ten pasitikima. Savininkai žino savo klientus ir į juos įsiklauso.

Tame laiške rašoma: „Mielieji (įrašykite mėgstamos parduotuvės pavadinimą) atstovai, neseniai turėjau malonumą paragauti „Nudie“ – naująją sulčių rūšį visiškai be jokių priedų (taip, žinau, kad šį sakinį apie jokių priedų nebuvimą jau girdėjote anksčiau, tačiau „Nudie“ darbuotojai tikrai tvirtina tiesą!). Šio laiško atsiuntimo tikslas yra sužinoti, ar jūs būsite tokie malonūs pagalvoti apie galimybę prekiauti „Nudie“ produkcija. Jei prekiausite „Nudie“, būsiu dėkingas per amžius ir kiekvieną savaitę nusipirksiu mažiausiai (įrašykite skaičių) „Nudie“ buteliukų! Kad jūsų šaldytuvas šiandien (arba kitą darbo dieną, jei šį laišką skaitote ne darbo valandomis) būtų visiškai užpildy

Ilgšis Timas, įtraukdamas klientus į veiklą ir visos šalies keliais paleisdamas patrauklius, violetine spalva išsiskiriančius „Nudie“ pristatymo automobilius, savo platinimo kanalus pavertė prekės ženklo stiprinimo kanalais. Ilgšis Timas kiekvieną įsivaizduojamą komunikacijos kanalą sugebėjo išnaudoti alternatyviu būdu. O jo turėtas mažas biudžetas tikriausiai jus nustebintų.

Per penkis mėnesius „Nudie“ tapo sparčiausiai besiplečiančiu sulčių gamybos prekės ženklu visoje Australijos istorijoje. Ilgšis Timas tai pasiekė be jokios televizijos, radijo, spaudos ar tiesiogiai paštu siunčiamos reklamos. Projekto jis ėmėsi asmeniniame lygmenyje. Jis kūrybingai ir tiesiogiai išnaudojo žmogiškosios komunikacijos kanalus. „Nudie“ nėra vienintelis prekės ženklas, įrodantis, kad prekės ženklo stiprinimas gali būti sėkmingas neišleidžiant milijonų dolerių tradicinėms reklaminėms kampanijoms žiniasklaidoje. Tačiau jis yra puikus praktinis pavyzdys to, kas gali būti padaryta turint mažą biudžetą (Lindstrom, 2012).

Atsiranda ir naujos marketingo strategijos. Masinio vartojimo strategijose klientui tenka pagrindinis vaidmuo. Klientas integruojamas ir tai reiškia, kad įtraukiamas į produkto kūrimą ir konfigūravimą. Tarp kliento ir paslaugų teikėjo sukuriama sinergija. Kad klientas galėtų konfigūruoti produktą, jis turi sąveikauti su gamintoju, pardavėju ir pačiu produktu, kad būtų poasiektas galutinis sprendimas. Sąveika su produktu vyksta jo kūrimo, pardavinėjimo fazėse. Masinis vartojimas dramatiškai didina produkto variantų skaičių. Klientai tampa kompanijos partneriais kartu kurdami produktą. Šiuo metu konfigūravimas atleikamas internetu, gerai įrengtoje pramoninėje aplinkoje. Tai tapo kliento ir kompanijos komunikacijos kasdienybe. Klientai gauna, ko jie nori, kompanijos gamina, ko klientai nori. Pagrindiniai privalumai yra šie: aukštas pelningumo lygis, daug naujų idėjų, patenkinti klientai ir auganti produktų įvairovė. Iš kitos pusės, jei tokios strategijos gerai nesupolanuoijamos, gali tekti nusivilti, nes išaugs išlaidos, gamybos kaštai, vėluojama bus pristatyti prekes, tiekimas bus prastas (Stojanova ir kt., 2013).

Pasitenkinimo svarba klientui

Anot Ch.P. Blockerio ir kt. (2011), vertinant ir analizuojant proaktyvią klientų orientaciją dėl vertės sukūrimo taikant naują požiūrį, kurį sudaro kliento orientacija / vertė / pasitenkinimas / lojalumas, kaip grandinė, buvo naudojami duomenys iš 800 verslo klientų apklausos, vykdytos Indijoje, Singapūre, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Buvo prieita išvados, jog rezultatai svariai pagrindžia supratimo, jog proaktyvi dimencija marketingo orientacijoje suteikia įžvalgą marketingo vadybininkams dėl klientų duomenų apdorojimo, svarbą. Šiandienos klientai tikisi iš pardavėjų ne tik efektyvaus atsako į jų išreikštus poreikius, bet taip pat jiems reikia supratimo, kad verslas proaktyviai atsižvelgia į jų latentinius ir ateities lūkesčius. Taip pat tyrimai parodė, jog dauguma firmų pervertina, gerai nesupranta ar tiesiog pražiopso šiuos klientų lūkesčius. Kitaip tariant, tik išsiaiškinus, kokios vertybės svarbios konkrečiam asmeniui, įmanoma tenkinti jo poreikius ir kurti jo pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis bei įsigyjamomis prekėmis bei palaispniui įgyti jį kaip lojalų klientą (Blocker ir kt., 2011).

Pasak Ch.P. Blockerio ir kt. (2011), cit. Beverland ir kt. (2004), proaktyvumo trūkumas gali sugriauti kliento lojalumą, taip pat yra nustatytos praktinės veiklos spragos, kai kalba eina apie verslo atstovų proaktyvumą. Iš esmės kliento samprata apie vertybes yra reikšmingai veikiama jam teikiamų paslaugų kokybės, paslaugų paramos, reikšminga ir asmeninė sąveika.

Buvo atliktas unikalus pasitenkinimo lygio tyrimas, įvertinant tarpkultūrinius skirtumus, 19-oje valstybių, įskaitant ir Lietuvą, apklausta 257 000 klientų. Nustatyta, jog klientų pasitenkinimo vertinimas tapo tarptautiniu reiškiniu, daugiakultūrės kompanijos dažnai vertina pasitenkinimo lygį klientų tarpe. Gauti rezultatai parodė, kad nacionalinės kultūros, linkusios į sekuliarias-racionalias vertybes, turi žemesnio lygio pasitenkinimą. Taip pat visuomenės, linkusios į saviraišką labiau nei į išlikimo vertybes, yra aukštesnio pasitenkinimo lygio, kai vertinami klientai.

Ženkliai susiję nacionaliniai socioekonominiai bruožai ir klientų pasitenkinimas bei nacijos bendrojo vidaus produkto kiekis vienam asmeniui ir raštingumo lygis itin susiję su klientų pasitenkinimo lygiu. Ženkliai susiję ir politiniai-ekonominiai veiksniai (prekybos ir verslo laisvė) bei klientų pasitenkinimas. Apskritai ekonominė laisvė išties veikia klientų pasitenkinimą tarnacionaliniu mastu. Skirtumai atsiranda vertinant nacionalines ribas. Reikšmingi kintamieji – trumpo naudojimo daiktai, ilgalaikio naudojimo daiktai teigiamai veikia klientų pasitenkinimą, o viešojo administravimo, informacijos, transporto, komunalinių patarnavimų poveikis neigiamas (Morgeson ir kt., 2011).

Socialinė pažinimo teorija buvo papildyta įžvalga, kad vertinti reikia sąveikos stiprumo tikėjimus ir analizuoti, kaip klientai ir darbuotojai įgyja pasitenkinimą iš dalyvavimo, kai tai susiję su jų savo pačių stiprumu (savivertė) bei partnerių saviverte. Buvo nustatyta, kad finansinių paslaugų sektoriuje klientų pasitenkinimas, kuris dar remiamas ekonominėmis ir racionaliomis vertybėmis, daro įtaką klientų pasitenkinimui. Lūkesčių vertinimas išlieka svarbiu uždaviniu, svarbi ir klientų pozityvi emocinė patirtis (Chi Kin ir kt., 2012).

Kliento ilgalaikė sąveika su kompanija per daugelį kanalų, veikiančių emociškai ir funkcionaliai, sukuria jo patirtį. Dauguma kompanijų vertina klientų patirtį. Klausimai kyla dėl konceptualių spragų tarp vertinimo indikacijų ir kliento patirties. Tam sukurta klientų patirties kokybės skalė, ji buvo palyginta kliento pasitenkinimo kontekste. Remiantis patirties vertinimo skale, galima geriau paaiškinti bei numatyti tiek kliento lojalumą, tiek rekomendacijas (Klaus; Maklan, 2013).

Apibendrinant galima teigti, jog kliento vertybinės orientacijos bei jo pasitenkinimas yra tarpusavyje susiję sampratos, kiekviena iš išvardintųjų reikšminga, sąveikauja tarpusavyje, o sėkmės strategijų orientyras dažniausia yra lojalus klientas, kurio geidžiamiausias pavidalas – klienats, savo aplinkos asmenims žodžiu rekomenduojantis konkrečias verslo paslaugas, prekes. Lygiai taip pat reikšmingas sąveikos marketingas, galintis sėkmingai veikti kliento pasitenkinimo lygį, o verslo pažanga, užtikrinanti abipusę naudą tiek klientui, tiek verslui, yra tarpinis lygmuo.

___________________________________________________________________________

DABAR KIEKVIENAS GALI ŽINOTI VISKĄ BE TARPININKŲ

Kaip skelbta, Seimas priėmė Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą (Elta, 2021-06-30). O tai reiškia, kad tikrai neverta ieškoti naujienų melagienose paskendusiuose socialiniuose tinkluose, tikėti viskuo, ką išgirdote per radiją ar televizijos žinių laidose, pokalbių šou, ar mėginti kalbinti nepažįstamus žmones ir klausinėti, kas bus ir kur, kada didės pensijos ir kiek. Viską be tarpininkų galite sužinoti patys. Tiesiog raskite, kurioje valdžios įstaigoje ar kokioje kitoje institucijoje yra Jums rūpima informacija ir drąsiai kreipkitės nurodydami, kad tai darote ne šiaip sau, o remdamiesi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu.

Šiuo teisės aktu į įstatymą perkeliamos 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atvirų duomenų nuostatos, reglamentuota institucijų ir valstybės valdomų subjektų kompetencija duomenų pakartotinio naudojimo srityje, galiojantis teisinis reguliavimas papildytas nuostatomis dėl didelės vertės duomenų rinkinių skelbimo ir jų pakartotinio naudojimo sąlygų, atsižvelgiant į skaitmeninių technologijų pažangą, papildytos nuostatos dėl reikalavimų duomenų parengimui ir pateikimui pakartotiniam naudojimui.

Šiuo įstatymu nustatomos asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ar šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų informaciją apie jų veiklą bei šių institucijų ir kitų juridinių asmenų informaciją apie institucijų veiklą ir duomenis, kuriais jos disponuoja ir (ar) kuriuos jos tvarko vykdydamos viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas, ir kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, įgyvendinimo priemones ir tvarką.

Kaip pažymėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, plečiamas įstatymo taikymas. „Šiuo metu įstatymo nuostatos yra taikomos tik viešojo sektoriaus institucijoms ir valstybės įmonėms bei savivaldybių įmonėms, o po pateikimo įstatymo nuostatos bus taikomos ir valstybės valdomiems subjektams, įmonėms, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė. Pavyzdžiui, tokios įmonės kaip Lietuvos paštas, „Ignitis“, „Vilniaus vandenys“, „Lietuvos geležinkeliai“ taip pat turės atverti duomenis“, – sakė ministrė.

Pasak A. Armonaitės, įstatyme nustatoma pareiga inventorizuoti visus tvarkomus duomenis ir sudaryti duomenų rinkinius bei juos skelbti Lietuvos atvirų duomenų portale: „Iki šiol buvo nustatyta tik informacijos apie veiklą skelbimo tvarka, dokumentų teikimo pakartotiniam naudojimui pareiškėjui paprašius tvarka ir galimybė sutvarkyti skaitmeninių dokumentų rinkinius. Dabar mes įpareigojame valstybės institucijas atverti duomenis. Visi duomenys turi būti atviri, išskyrus tuos atvejus, kai yra labai aišku, kodėl jie negali būti atverti, pavyzdžiui, asmens duomenys.“ Taip pat reglamentuojamos didelės vertės duomenų rinkinių tam tikrose kategorijose nuostatos (geoerdviniai duomenys, žemės stebėjimas ir aplinka, meteorologiniai duomenys, statistika, bendrovės ir bendrovių valdymas nuosavybės teise, judumas). Šie duomenys, ministrės teigimu, turės būti prieinami nemokamai.

Redakcijos prierašas: Dėl su savimi susijusiųjų duomenų galite kreiptis remdamiesi LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, išsamiau žr. mūsų leidinio p. 4-5.

Šaltinis: <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/seimas-prieme-teises-gauti-informacija-is-valstybes-ir-savivaldybiu-instituciju-ir-istaigu-istatyma-216656>, žr. 2021-06-30
.......................................................................................................................................................

SVARBU ŽINOTI

KAS APIE JUS KOKIAS ŽINIAS IR DUOMENIS SAUGO IR KĄ SU JAIS DARO NERETAI BE JŪSŲ ŽINIOS?

Yra daugybė atvejų, kai su Jumis susiję duomenys yra kaupiami, tvarkomi, analizuojami įvairiose institucijose – tai ir Statistikos departamentas, ir „Sodra“, gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigos, institucijos, kur mokotės ar dirbate, bibliotekos, bankai, prekybos įmonės... juk gal net nesusimąstote, kokia yra tikroji nuolaidų kortelių, gausiai dalinamų prekybos centruose, paskirtis? O kur dar elektroninės prekybos bruzgynai, kai Jūsų duomenys nukeliauja kažin kur, nors yra deklaruojamas pažadas, kad Jūsų duomnys yra saugūs. Verta žinoti, kad bet kurioje institucijoje, buvusioje ar esamoje darbovietėje – visur, kur yra duomenų apie Jus, galite su jais susipažinti, reikialauti juos taisyti, naikinti ir t.t. Taigi, pradžiai – įstatymai.

LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 straipsnyje apie duomenų subjekto teises rašoma:

Duomenų subjektas šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę:

1) žinoti (būti informuotas) apie savo asmens duomenų tvarkymą;

2) susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi;

3) reikalauti ištaisyti, sunaikinti savo asmens duomenis arba sustabdyti, išskyrus saugojimą, savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, kai duomenys tvarkomi nesilaikant šio ir kitų įstatymų nuostatų;

4) nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.

Duomenų valdytojas privalo sudaryti sąlygas duomenų subjektui įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai reikia užtikrinti:

1) valstybės saugumą ar gynybą;

2) viešąją tvarką, nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar baudžiamąjį persekiojimą;

3) svarbius valstybės ekonominius ar finansinius interesus;

4) tarnybinės ar profesinės etikos pažeidimų prevenciją, tyrimą ir nustatymą;

5) duomenų subjekto ar kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą.

Duomenų valdytojas turi motyvuotai pagrįsti atsisakymą vykdyti duomenų subjekto prašymą įgyvendinti šio įstatymo nustatytas duomenų subjekto teises. Duomenų valdytojas, gavęs duomenų subjekto prašymą, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos turi pateikti jam atsakymą. Jeigu duomenų subjekto prašymas išreikštas rašytine forma, duomenų valdytojas turi pateikti jam atsakymą raštu.
Duomenų subjektas gali skųsti duomenų valdytojo veiksmus (neveikimą) Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai per 3 mėnesius nuo atsakymo iš duomenų valdytojo gavimo dienos arba per 3 mėnesius nuo tos dienos, kada baigiasi šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas pateikti atsakymą. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiksmus (neveikimą) įstatymų nustatyta tvarka duomenų subjektas gali skųsti teismui.

Susipažinti verta ir su 24 straipsniu. Duomenų subjekto informavimas apie jo duomenų tvarkymą, jame rašoma:

Duomenų valdytojas, kuris asmens duomenis gauna ne iš duomenų subjekto, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą pradėdamas tvarkyti asmens duomenis arba, jei ketina duomenis teikti tretiesiems asmenims, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą ne vėliau kaip iki to momento, kai duomenys teikiami pirmą kartą, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti teisės aktai apibrėžia tokių duomenų rinkimo ir teikimo tvarką bei duomenų gavėjus. Šiuo atveju duomenų valdytojas privalo duomenų subjektui suteikti šią informaciją (išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas tokią informaciją jau turi):

1) apie savo (duomenų valdytojo) ir savo atstovo, jeigu šis yra, tapatybę ir nuolatinę gyvenamąją vietą (jei duomenų valdytojas ar jo atstovas yra fizinis asmuo) ar rekvizitus ir buveinę (jei duomenų valdytojas ar jo atstovas yra juridinis asmuo);

2) kokiais tikslais tvarkomi ar ketinami tvarkyti duomenų subjekto asmens duomenys;

3) kitą papildomą informaciją (iš kokių šaltinių ir kokie duomenų subjekto asmens duomenys renkami ar ketinami rinkti; kam ir kokiais tikslais teikiami duomenų subjekto asmens duomenys; apie duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir teisę reikalauti ištaisyti neteisingus, neišsamius, netikslius savo asmens duomenis), kiek jos reikia, kad būtų užtikrintas teisingas asmens duomenų tvarkymas nepažeidžiant duomenų subjekto teisių.

Kai duomenų valdytojas renka ar ketina rinkti asmens duomenis iš duomenų subjekto ir juos tvarko ar ketina tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais, prieš teikdamas duomenų subjekto duomenis, jis privalo informuoti duomenų subjektą, kam ir kokiais tikslais jo asmens duomenys bus teikiami.
Šio straipsnio 2 dalis netaikoma tvarkant asmens duomenis statistikos, istoriniais ar mokslinio tyrimo tikslais, kai tokios informacijos pateikti neįmanoma ar pernelyg sunku (dėl didelio duomenų subjektų skaičiaus, duomenų senumo, nepagrįstai didelių sąnaudų) arba kai duomenų rinkimo ir teikimo tvarką nustato įstatymai. Apie tai duomenų valdytojas privalo pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai šio įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija privalo atlikti išankstinę patikrą.

Svarbiausia, Jūs galite ir turėtumėte žinoti, kokius duomenis apie Jus yra sukaupę darbdaviai, gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigos, kiti subjektai. Jums pravers 25 straipsnis. Duomenų subjekto teisė susipažinti su savo asmens duomenimis:

Duomenų subjektas, pateikdamas duomenų valdytojui ar duomenų tvarkytojui asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę gauti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie jo asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti bent per paskutinius vienus metus.
Duomenų valdytojas, gavęs duomenų subjekto paklausimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo, privalo atsakyti, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ir pateikti duomenų subjektui prašomus duomenis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos. Duomenų subjekto prašymu tokie duomenys turi būti pateikiami raštu. Neatlygintinai tokius duomenis duomenų valdytojas teikia duomenų subjektui kartą per kalendorinius metus. Teikiant duomenis atlygintinai, atlyginimo dydis neturi viršyti duomenų teikimo sąnaudų. Duomenų teikimo atlyginimo tvarką nustato Vyriausybė.

Taigi, pagal 25 straipsnį Jūs paparsačiausiai parašote prašymą susipažinti su dauomenimis, kurie sukaupti apie Jus. Kiekviena institucija juos pateikti privalo. Iš karto svarbu žinoti – gauta informacija apie save gali priblokšti, pavyzdžiui, rasite buvusių kolegų parašytus pranešimus apie Jus, kurie nė iš tolo neatitinka tikrovės, Jūs tiesiog buvote apšmeižti ar panašiai. Tada Jums prieiks 26 straipsnio. Duomenų subjekto teisė reikalauti ištaisyti, sunaikinti ar sustabdyti savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus:

Jeigu duomenų subjektas, susipažinęs su savo asmens duomenimis, nustato, kad jo asmens duomenys yra neteisingi, neišsamūs ar netikslūs, ir kreipiasi į duomenų valdytoją, duomenų valdytojas nedelsdamas privalo asmens duomenis patikrinti ir duomenų subjekto prašymu (išreikštu rašytine, žodine ar kita forma) nedelsdamas ištaisyti neteisingus, neišsamius, netikslius asmens duomenis ir (arba) sustabdyti tokių asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus saugojimą.
Jeigu duomenų subjektas, susipažinęs su savo asmens duomenimis, nustato, kad jo asmens duomenys yra tvarkomi neteisėtai, nesąžiningai, ir kreipiasi į duomenų valdytoją, duomenų valdytojas nedelsdamas privalo neatlygintinai patikrinti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, sąžiningumą ir duomenų subjekto prašymu (išreikštu rašytine forma) nedelsdamas sunaikinti neteisėtai ir nesąžiningai sukauptus asmens duomenis ar sustabdyti tokių asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus saugojimą.
Duomenų subjekto prašymu sustabdžius jo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, asmens duomenys, kurių tvarkymo veiksmai sustabdyti, turi būti saugomi tol, kol bus ištaisyti ar sunaikinti (duomenų subjekto prašymu arba pasibaigus duomenų saugojimo terminui). Kiti tvarkymo veiksmai su tokiais asmens duomenimis gali būti atliekami tik:

1) turint tikslą įrodyti aplinkybes, dėl kurių duomenų tvarkymo veiksmai buvo sustabdyti;

2) jei duomenų subjektas duoda sutikimą toliau tvarkyti savo asmens duomenis;

3) jei reikia apsaugoti trečiųjų asmenų teises ar teisėtus interesus.

Duomenų valdytojas privalo nedelsdamas pranešti duomenų subjektui apie jo prašymu atliktą ar neatliktą asmens duomenų ištaisymą, sunaikinimą ar asmens duomenų tvarkymo veiksmų sustabdymą.
Asmens duomenys taisomi ir naikinami arba jų tvarkymo veiksmai sustabdomi pagal duomenų subjekto tapatybę ir jo asmens duomenis patvirtinančius dokumentus, gavus duomenų subjekto prašymą.
Jeigu duomenų valdytojas abejoja duomenų subjekto pateiktų asmens duomenų teisingumu, jis privalo sustabdyti tokių duomenų tvarkymo veiksmus, duomenis patikrinti ir patikslinti. Tokie asmens duomenys gali būti naudojami tik jų teisingumui patikrinti.
Duomenų valdytojas privalo nedelsdamas informuoti duomenų gavėjus apie duomenų subjekto prašymu ištaisytus ar sunaikintus asmens duomenis, sustabdytus asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus atvejus, kai pateikti tokią informaciją būtų neįmanoma arba pernelyg sunku (dėl didelio duomenų subjektų skaičiaus, duomenų laikotarpio, nepagrįstai didelių sąnaudų). Tokiu atveju turi būti nedelsiant pranešama Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

Na, ir galiausiai Jums privalu žinoti apie 27 straipsnį. Duomenų subjekto teisė nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.

Duomenų valdytojas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais, taip pat kai duomenys tvarkomi ar ketinami tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais, privalo supažindinti duomenų subjektą su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.
Duomenų subjektas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti (raštu, žodžiu ar kitokia forma), kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Jeigu duomenų subjekto nesutikimas yra teisiškai pagrįstas, duomenų valdytojas privalo nedelsdamas ir nemokamai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir informuoti duomenų gavėjus.
Duomenų subjektas turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, nenurodydamas nesutikimo motyvų, kai duomenys tvarkomi ar ketinami tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais. Šiuo atveju duomenų valdytojas privalo nedelsdamas ir nemokamai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir informuoti duomenų gavėjus.
Duomenų subjekto prašymu duomenų valdytojas privalo pranešti duomenų subjektui apie jo asmens duomenų tvarkymo veiksmų nutraukimą ar atsisakymą nutraukti duomenų tvarkymo veiksmus.

TAD MĖGINKITE LAIMĘ – GYVENAME LYG IR TEISINĖJE VALSTYBĖJE... SUSIPAŽINKITE, KAS APIE JUS SURAŠYTA... KUR, KAIP, KADA IR... KODĖL?Priminsiu – informacija apie asmenis yra itin brangi prekė. Ji tiesiog neįkainojama, todėl pasidomėkite, kur ta su jumis susijusi informacija „vaikšto“ ir ar teisėtais keliais tai vyksta. Sėkmės.

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

Skaitytojai klausia apie skiepus
nuo naujųjų virusų

Mūsų leidinio skaitytojai ne kartą teiravosi apie skiepus nuo naujųjų virusų, skiepų rūšis ir kt. Deja, neturime įgaliojimų skleisti rekomendacijas ar kokią susijusią informaciją, tai pirmiausia šeimos gydytojų prerogatyva. Be to, šių metų antrąjį pusmetį gana gausiai apmokėta informacijos apie COVID-19 viešnimo veikla tam tikroms visuomenės informavimo priemonėms Lietuvoje. Pavyzdžiui, arti milijono sumokėta už koronviruso suvaldymo kampanijos sklaidą, buvo sukurta ir informacinė kampanija „Petys už laisvę“. Apie jos efektyvumą spręskite patys...

LR sveikatos apsaugos ministerija nusprendė skirti nemažai lėšų informacijai apie COVID-19 ir skiepus skelbti. Tarp gavusiųjų lėšas – bendra viešinimui skirta suma siekia 755 tūkst. eurų; I) UAB „Komunikacijos amatininkai“ (skirta 30 tūkst. eurų, bendrovės direktorius – Deividas Budginas; akcininkai – D. Budginas ir UAB „Spin Communication“, pastarosios akcininkas yra „Gravitas partners“); II) UAB „Derybininkai“ (skirta 30 tūkst. eurų, bendrovės direktorė ir akcininkė – Diana Dimšienė); III) UAB „Media bitės“ (skirta 80 tūkst. eurų, bendrovės direktorius ir valdybos pirmininkas – Tomas Balžekas, akcininkai – T. Balžekas (pagrindinis akcijų paketas), Gabrielė Burbienė, Martynas Basokas, Tomas Bindokas); IV) UAB „Santarvės laikraštis“ (skirta 100 tūkst. eurų, bendrovės direktorius – Arūnas Jarmoška, akcininkas – Alvydas Balčiūnas); V) UAB „Tango reklama“ (skirta 50 tūkst. eurų, bendrovės direktorius – Mindaugas Pleskevičius, akcininkas – UAB „Radiocentras“, pastarosios direktorius – M. Pleskevičius, akcininkai – „Achemos grupė“ ir M. Pleskevičius); VI) UAB „Galimybių centras“ (skirta 60 tūkst. eurų, bendrovės direktorius ir steigėjas – Pijus Imbrasas); VII) UAB „Gravitas partners“ (skirta finansavimas dviems projektams (240 tūkst. eurų + 165 tūkst. eurų = 305 tūkst. eurų; bendrovės direktorius – Donatas Bedulskis; akcininkai – D. Bedulskis ir UAB „Atom Capital“, pastarosios paskutinis vadovas – Justas Kriukas, akcininkai – J. Kriukas ir MB „Moderata“. „Moderatos“ steigėja – Ieva Venckutė – Kriukienė). (Ši bendrovė gavo finansavimą projektui atstovaudama naujienų portalų ir nacionalinių televizijos kanalų konsorciumus, naujienų portalų dalyje dalį finansavimo gaus ir UAB Delfi - red. past.). Kaip matyti iš skelbiamo laimėtojų sąrašo pateikiamų projektų pavadinimų, mažiausiai trijuose projektuose – UAB „Derybininkai“ ir dviejuose „Gravitas Partners“ – yra naudojamas socialinės kampanijos šūkis „Petys už laisvę“. Šį prekinį ženklą sukūrė buvusio žurnalisto E. Jakilaičio vadovaujamo Šaulių sąjungos Pelėdų būrio nariai. Kaip Delfi teigė pats E. Jakilaitis, minėtas prekės ženklas ir jo reklaminiai produktai – idėja, logotipas, vaizdo įrašai – buvo sukurtas neatlygintinai ir perleistas SAM. Informacinė kampanija, kaip teigė SAM, skirta vakcinacijos procesui šalyje skatinti. Todėl ir mūsų leidinys nukreipia visus interesantus į tas visuomenės informavimo priemones, kurios išvardintos aukščiau ir, kaip žinia, jos už visuomenės informavimą apie naujuosius virusus ir vakcinaciją gavo apmokėjimą – kone milijoną eurų.

Išsamiau: https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/kone-milijonas-uz-nemokamai-sukurtos-koronaviruso-suvaldymo-kampanijos-sklaida.d?id=87580951
..................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................................................

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

ROMĖNŲ BURTAI BEI PRIETARAI

Iki šios dienos įvairiausiuose pasaulio užkampiuose yra pasilikę nemaža įvairių prietarų bei burtų, kurie bijodami mokslo šviesos, dar tebesislapto tamsuolių tarpe. Taigi, kad ryškiau supratus, kiek burtai yra nepamatuoti ir tamsumo padaras, dirstelėkim į romėnus, kurie nors ir buvo gana mokyti žmonės, bet vis tik miego „paslaptis“.

Romėnų burtams bei prietarams, kuriems tikėjo įžymūs romėnai, dabar vargu ar įtikės gilaus Žemaitijos užkampio atkakliausias burtininkas.

Taigi, Mutianas, tris kartus buvęs Rymo Konsulu, už ausies nešiojo baltame maišelyje uždarytą gyvą musę manydamas, jog del to paliaus jam akys skaudėti. Įžymus karvedys Julijus Cezorius, kiekvieną kartą lipdamas karieton tris kartus šnapšėdavo burtus, kad iš vežimo neiškristų lauk. Jį, mat vieną kartą buvo ištikusi tokia nelaimė.

(...teksto dalis apie Rymo vaidilutes ir vergus necituojama, bet štai, kokiu šriftu rašydavo senųjų laikų romėnai: ÀÁÂÃÄÅ)

Nebuvo žmogaus, kuris nebūtų bijojęs burtų bei prietarų. Taip, kiekvienas del tam tikrų samprotavimų turėjo tuojau sutrupinti suvalgyto kiaušinio kevalus...

Iš anų laikų tur būt yra užsilikęs ir mūsų amžiaus paprotys velyti čiaudančiam sveikatos. Romėnai jį begalo gerbia. Jie mėgdavo taip pat pamirkytu seilėse pirštu trinti ausį, kad palengvinus sunkias mintis. Kalbant laike pietų apie gaisrą, pylė viedrą vandens po stalu, kad nuo ugnies apsisaugojus ir t.t.

Iš to matosi, kaip sunku žmogui atsikratyti nuo daugelio kvailybių, kurių ir dabar daug rasis.

Dėl to susidūręs su panašiu reiškiniu nepulk iš karto tikintį jam žmogų, nebark jo, bet atsargiai suprantamai, pasiremiant mokslo ir proto daviniais, išaiškink jam visą prietarą bei burtų negudrumą.

Pastaba: Tekstas apie romėnų burtus netaisytas, šaltinis – 1924 m. periodinis prenumeruojamas leidinys, spausdintas Kaune, jis pasirašytas tik inicialais P.V. Be abejo, įdomu ne tik tai, jog Roma anuomet Lietuvoje buvo vadinama Rymu. Laukiame mįslės įminėjų: koks tai leidinys? Užuomina: tekstas publikuotas p. 31. Atsakymus siųskite į Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. iki 2022-09-01. Teisingai mįslę įminusiųjų laukia piniginis prizas, kurio dydį nulems augančios infliacijos tempai. Taip pat kviečiame papasakoti, kokių prietarų negalite suprasti, kas Jums daugiau nei keista.

NEĮGALIUOSIUS ASMENIS APTARNAUJANTIEJI IŠTIES GALĖTŲ PASIRŪPINTI ŠIO TEKSTO ESMĖS PERPASAKOJIMU GLOBOTINIAMS BEI PRIŽIŪRIMIESIEMS IR VISIEMS KITIEMS, GANA SENOKAI GYVENANTIESIEMS TELEVIZIJOS SERIALŲ ILIUZINĖJE APLINKOJE

..........................................................................................................................................................................................

Paprasti būdai taupyti vandenį

Viena moteriškė pasakojo apie savo mamą, kuri pasižymėjo taupumu. Ji sugebėjo iš itin mažos senatvės pensijos sukaupti įspūdingą pinigų sumą, nes taupydavo viską, įskaitant ir vandenį savo bute. Ji niekada neatsukdavo vandens čiaupo taip, kaip tai darome mes visi. Jos bute buvo senesnio tipo vandens maišytuvai ir senutė buvo išmokusi vos vos atsukti vandens srovelę, kad kad ji vos vos sroventų – taip vandens skaitiklis nesisukdavo visiškai. Senutė turėjo laiko ir vandens prisivarvindavo nemokamai kiek jai reikėdavo. Ir taip metai iš metų – vanduo už dyką. O tai yra visai priešingas dalykas, kas rekomenduojama norintiesiems taupyti – pirmiausia susitvarkyti santechniką ir turėti tokius vandens maišytuvus, kuriuos žmonės vadina tiesiog kranu, kad vanduo nelašėtų. Tiesa ta, kad sutaupo turintieji paties seniausio modelio maišytuvus.

Žinoma, taupesni žmonės niekada neišpila skalbimo metu panaudoto vandens – jis tinka panaudoti pakartotinai tualete. Pasitaiko, kai vandens nenuleidžiama tualeto bakelyje po kiekvieno pasinaudojimo tualetu, o tik dienai pasibaigus nuleidžiama viskas išsyk, ir taip taupoma. Teko girdėti ir tokių kraštutinumų, kai tame pačiame vonios vandenyje išsimaudo keli šeimos nariai... Taupesnės šeimininkės žino, kad žymiai pigiau yra skalbti rankomis nei mašina, nes sunaudojama nepalyginamai mažiau vandens. Būna ir taip, kad žmonės naudojasi netoli esančio šaltinio vandeniu ir tempia jį į savo namus. O ką jau bekalbėti apie nemokamą vandenį sodų sklypuose ar kaimo sodybų šuliniuose – apsukresnieji skalbia, prausiasi tik ten.

Internete pasidomėjau, kokios yra kitos vandens taupymo gudrybės, mat, skelbiama, jog geriamas vanduo ir vėl brangs... Štai ką radau:

Tausus vertingų vandens išteklių vartojimas yra prasmingas ir padeda sutaupyti pinigų. Pirmiausia jis naudingas aplinkai, kadangi vandens energija naudojama geriamajam vandeniui valyti, nuotekoms gabenti ir šalinti.

Vakarų šalių namų ūkiuose daugiau nei pusė vandens suvartojama vonios kambariuose. Todėl tam reikia skirti ypatingą dėmesį. Iki šiol didžiausią taupymo potencialą turi dviejų kiekių nuleidimo funkcija ir WC puodo Stop-and-Go funkcija.

Vandens taupymas nuleidžiant

Anksčiau nuleidimo procesui prireikdavo maždaug 12 litrų vandens; pradėjus naudoti Stop-and-Go funkciją, o vėliau – dviejų kiekių nuleidimo funkciją, buvo sutaupyta daug vandens. Modelio skaičiavimai rodo, kad visi WC nuleidimo vandens bakeliai su dviejų kiekių nuleidimo funkcija, kurie montuojami nuo 1998 m., palyginti su tradicinėmis vandens nuleidimo sistemomis, leido sutaupyti apie 28 100 mln. kubinių metrų vandens. Vien 2018 m. sutaupyta 2 880 mln. kubinių metrų vandens. Tai daugiau nei pusė visų Vokietijos namų ūkių suvartojamo kiekio per vienerius metus.

Vandens taupymas prasideda nuo mažų dalykų

Be to, kiekvienas, tinkamai elgdamasis, gali sutaupyti nemažai vandens: Pavyzdžiui, prausiantis po dušu suvartojama apie 80 litrų mažiau vandens negu vonioje. Kai muiluojantis vanduo užsukamas arba net ir valantis dantis ar plaunantis rankas vanduo neleidžiamas nuolat be pertraukos, taip pat sutaupoma kažkiek vandens.

Be to, galima sumontuoti vandenį taupančias dušo galvutes su vandens srauto ribotuvu ir taupomąjį srovės reguliatorių, kurie sumažina vandens srautą vandens čiaupe.

Veiksmingai taupyti vandenį vonioje visai nesudėtinga užduotis, tiesiog be tinkamų santechnikos gaminių reikia šiek tiek atidumo.

Parengta pagal https://www.geberit.lt/ikvepimui/patarimai-ir-gudrybes/vandens-taupymas/

____________________________________________________________________________________________________________________________

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS ARBA PATARIMAI TIEMS, KURIE NORI IŠLIKTI NELENGVOMIS PANDEMIJOS IR POPANDEMINĖMIS SĄLYGOMIS

STEBUKLINGA KAVA, KURIĄ GĖRĖ MŪSŲ PROTĖVIAI: aktualu, nes kava dar brangs ir brangs

Kava išverdama ir iš gilių, ir iš kaštonų, ir morkų. Tik reikia įdėti rankų darbo, tačiau atlikus visus pasiruošio darbus kavą galima turėti nuostabią, ypač šiais metais, kada ąžuolų gilių ir kaštonų užderėjo itin gausiai.

GILIŲ KAVA

1 KG GILIŲ, 1 L PIENO.

Surinktas giles porą dienų džiovinti. Išklukštenę jas 12-24 val. mirkykite piene. Po to reikia virti tame pačiame piene 40-60 min. Išvirtas giles gerai nusausinkite, paskrudinkite ir sumalkite. Sumaltą gilių kavą suberkite į dėžutes ir laikykite sausoje vietoje.

Kavai virti imama 1 dalis vandens, 2 dalys pieno, o paruoštų gilių imama pagal skonį.

KAŠTONŲ KAVA

2-3 ŠAUKŠTAI PARUOŠTŲ KAŠTONŲ, 0,5 L VANDENS, 0,5 L PIENO, TRUPUTIS DRUSKOS.

Kaštonus rinkite vėlyvą rudenį, tada jie lengvai išlukštenami. Kaštonus jau išlukštentus pavirkite piene, apdžiovinkite ir smulkiai supjaustykite ar stambiai sutarkuokite. Juos suberkite į skardą ir palengva pakepinkite iki rusvumo. Stipriai apskrudintus kaštonus sumalkite į smulkius miltus.

Pieną užvirinkite su vandeniu, sudėkite kaštonų miltelius, įberkite truputį druskos. Kai kava užvirs, nukelkite nuo ugnies ir palaikykite 3-4 min., kad nusistotų.

MORKŲ KAVA

STIKLINĖ DŽIOVINTŲ MORKŲ, 2 L VANDENS, 0,5 L GRIETINĖLĖS, 4 ŠAUKŠTAI CUKRAUS.

Morkas nuskuskite, sutarkuokite stambia tarka ir džiovinkite skardoje iki tamsiai rudos spalvos. Užvirinkite vandenį, suberkite morkas, virinkite 1-3 min. Nukelkite nuo ugnies ir palaikykite 10-20 min., kad pritrauktų. Patiekiant į stalą į puodelius pilama 2 dalys morkų kavos, 1 dalis grietinėlės ir saldinama pagal skonį.

Morkų kava labai maistinga ir tinka vaikams.
............................................................................................................................................................................................

Į SVEIKATĄ

NARCIZIŠKAS ASMENYBĖS SUTRIKIMAS – KAS TAI?

Identiškumas. Būdingas pernelyg didelis kitų žmonių poreikis, kad galėtų įvertinti save, savivertė arba labai padidėjusi, ar nusmukusi, ar nukrypstama į kraštutinumus, pasireiškia emocijų nestabilumas, kas atspindi savivertės svyravimus.
Elgesys pirmiausia nukreiptas į tai, kad pasiektų aplinkinių pritarimą, vidiniai standartai arba labai aukšti, arba žemi. Kartais nesuvokiamos tikrosios savo elgesio priežastys.
Nesugebama įsijausti į kitų asmenų padėtį, perdėtas rūpinimasis kitų reakcija į narciziškus poelgius,

pervertinama ar neįvertinama, koks yra paties asmens poveikis kitiems.

Santykiai daugiausia paviršutiniški, skirti pirmiausia savivertės palaikymui. Partnerio gyvenimu išties nesidomima, ieškoma asmeninės naudos.
Grandioziškumas. Akivaizdus ar paslėptas jausmas, jog asmeniui visi skolingi: egocentrizmas, gilus įsitikinimas, kad jis geresnis už kitus, negailestingumas kitų atžvilgiu. Įsitikinimas, kad narcizui visi pavydi.
Dėmesio paieška. Nuolatinis pripažinimo siekimas. Noras, kad aplinkiniai girtų ir skirtų dėmesį. Pavydas ir kitų ekspluatacija siekiant asmeninės naudos.

Šis sutrikimas pasireiškia mažiau nei 1 proc. suaugusiųjų populiacijos.

KAS TAI?

KASDIENIS NERIMAS	NERIMO SUTRIKIMAS
Nerimavimas dėl sąskaitų apmokėjimo, įsidarbinimo, romantiškų santykių nutraukimo ar kitų svarbių gyvenimo įvykių.	Pastovus ir nepagrįsytas nerimas, kuris paskatina reikšmingas kančias ir trukdo kasdieniniame gyvenime.
Nepasitikėjimas savimi ar nerimavimas dėl nekomfortabilios ar nepatogios socialinės situacijos.	Socialinių situacijų vengimas dėl baimės būti pasmerktam ar pažemintam.
Nerimavimas prieš didelę prezentaciją, testą, išstojimą scenoje ar prieš kitus svarbius gyvenimo įvykius.	Panikos atakos be jokio pagrindo, užsiciklinimas, kad jos pasikartos.
Pateisinama bauginančio objekto, vietos ar situacijos baimė.	Iracionali baimė ar temos, vietos ar situacijos, kuri nesukelia jokios ar beveik jokios grėsmės, vengimas.
Nerimas, liūdesys ar problemos dėl miego iškart po traumuojančio įvykio.	Pasikartojantys košmarai, emocinis sąstingis, susijęs su traumuojančiais įvykiais, kurie įvyko prieš kelis mėnesius ar metus.

Parengta pagal t.me/imatrip
..................................................................................................................................................................................................

MITAS: MANIJOS PROTRŪKIAI – TAI PUIKUS KŪRYBOS METAS

Šis mitas kartais gali būti teisingas. Žmonės, kenčiantys nuo bipolinio sutrikimo, išgyvena kintančios nuotaikos periodus – depresijos ir pernelyg pakilios nuotaikos, įvardijamos kaip manija. Manijai būdingas džiaugsmas, energingumas, neįtikėtinai didelis pasitikėjimas savimi ir slopinimo bei savikontrolės trūkumas. Tai leidžia kūrybiškumui pasireikšti lengviau, nes manijos apsėstas žmogus puls įgyvendinti savo idėjų nė nesvarstydamas, geros jos ar blogos. Kai kurie menininkai ar rašytojai, patiriantys maniakinę depresiją, dažniausiai nenori būti išgydyti, nes manijos protrūkiai jiems – labai naudingi, nepaisant to, kad vėliau užėjusi depresija gali būti tiesiog nepakeliama. Iš kitos pusės, yra daugybė neigiamų manijos aspektų, kaip kad nesugebėjimas sutelkti dėmesio ar miego trūkumas. Tuo tarpu slopinimo nebuvimas gali pasireikšti didelėmis išgertuvėmis, kurių šiaip jau žmogus negalėtų sau leisti, netinkamu elgesiu viešose vietose ar pavojingai nutrūktgalviškais veiksmais. Manija gali sukelti irzlumą bei nepakantumą, taip pat – pažadinti malonius jausmus, tačiau bet kokiu atveju ji gali neigiamai paveikti žmogaus gyvenimą ne ką prasčiau, nei depresija.

Be to, dauguma bipolinį sutrikimą išgyvenančių žmonių manijos metu nebūna neįprastai kūrybingi, juolab, jei kūryba niekada ir nebuvo jų arkliukas. (Gali būti, kad maniakinė depresija yra labiau pastebima menininkų ir rašytojų tarpe, dėl to neretai iš jų išgirstame apie šią ligą).
Ne kiekvienas, kuriam pasireiškia bipolinis sindromas, patiria ir pilnavertę maniją. Šis sindromas gali būti nustatytas ir tam žmogui, kurio nuolat išgyvenamą depresiją retkarčiais pertraukia teigiamų emocijų protrūkiai. Kaip ir kitų sutrikimų atvejais, maniakinė depresija gali apnikti skirtingais sunkumo lygiais.

Šaltinis: <https://www.tv3.lt/naujiena/542047/10-psichikos-ligu-ir-su-jomis-susijusiu-mitu>

2022 m. ES biudžetas. Europos ekonomikos atsigavimo spartinimas ir pažanga kuriant žalią, skaitmeninę ir atsparią ateitį...

Redakcijos prierašas. Paieškokime informacijos apie galimas gauti lėšas neįgaliųjų reikmėms:

Elta, 2021-06-08

2021-06-08 Europos Komisija pasiūlė 2022 m. metinį 167,8 mlrd. EUR ES biudžetą, kuris turėtų būti papildytas maždaug 143,5 mlrd. EUR dotacijomis pagal priemonę „NextGenerationEU“.

Siūlome iki šiol neregėto dydžio finansinę paramą, padėsiančią stiprinti Europos atsigavimą po ekonomikos ir sveikatos krizių, – kalbėjo už ES biudžetą atsakingas Europos Komisijos narys Johannesas Hahnas. – Padėsime labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems žmonėms, įmonėms ir regionams. Investuosime į Europos atsparumą ir jos modernizavimą įgyvendinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Pagrindiniai mūsų prioritetai – grąžinti Europą į vėžias, paspartinti jos atsigavimą ir užtikrinti, kad ji būtų pasirengusi ateičiai!“

Biudžetas atspindi ES politinius prioritetus, kurie yra svarbūs siekiant užtikrinti tvarų ekonomikos atsigavimą. Šiuo tikslu Europos Komisija siūlo (įsipareigojimai):

14 PUNKTŲ MŪSŲ LEIDINYJE NECITUOJAMI, JIE SUSIJĘ SU ŽEMĖS ŪKIU, INOVACIJOMIS, KT.
4,7 mlrd. EUR skirti žmonėms, socialinei sanglaudai ir vertybėms: iš jų 3,4 mlrd. EUR būtų skirta programai „Erasmus+“ siekiant žmonėms suteikti švietimo ir judumo galimybių, 401 mln. EUR – visos Europos menininkams ir kūrėjams remti ir 250 mln. EUR – teisingumui, teisėms ir vertybėms propaguoti;
789 mln. EUR skirti programai „ES – sveikatos labui“ siekiant visapusiškai patenkinti žmonių sveikatos poreikius, o 95 mln. EUR – Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmui („rescEU“), kad kilus krizei būtų galima greitai teikti operatyvinę pagalbą. Iš priemonės „NextGenerationEU“ biudžeto „rescEU“ galėtų būti skirti papildomi 680 mln. EUR;

2022 m. biudžeto projektas yra 2020 m. pabaigoje priimto Europos Sąjungos ilgalaikio biudžeto dalis ir juo siekiama ilgalaikio biudžeto prioritetus paversti konkrečiais metiniais rezultatais. Todėl didelė lėšų dalis bus skirta kovai su klimato kaita, laikantis tikslo 30 proc. ilgalaikio biudžeto ir ekonomikos gaivinimo priemonės „NextGenerationEU“ biudžeto išleisti šiam politikos prioritetui.

Daugiau informacijos:

Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje

Gedimino pr. 16, LT 01103 Vilnius

Tel: +370 5 231 3186

www.ec.europa.eu/lietuva

ŠALTINIS: https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/2022-m-es-biudzetas-europos-ekonomikos-atsigavimo-spartinimas-ir-pazanga-kuriant-zalia-skaitmenine-ir-atsparia-ateiti-215802, žr. 2021-06-09

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIAUS DARBO RINKOS YPATUMAI

Jau galima dairytis sezoninio darbo

Informuoja Užimtumo tarnyba, 2021-03-30 pranešimas, publikuota www.leidinyssau.lt 2021-04-01

Pagrindiniai darbdaviai: UAB „Skogran“,, AB „Vilniaus paukštynas“,, VĮ „Valstybinių miškų urėdija“, UAB „Baltic Champs“, Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė „Vaškai“, UAB „Naradava“, AB „Kaišiadorių paukštynas“, Žemės ūkio kooperatyvas „Olrevita“, UAB „Dembavos medelynas“, ŽŪB „AUGA Lankesa“.

FAKTAI: Beveik trečdalis žemės ūkio sektoriaus darbdavių susiduria su darbuotojų trūkumu. Jiems kyla sunkumų ieškant ir pritraukiant reikiamus darbuotojus arba nepavyko jų rasti. Tai aiškėja iš Užimtumo tarnybos atliktos apklausos. Įdomu tai, jog šiame sektoriuje tuo pačiu metu trūksta ir siūlomų darbo vietų. 2021 metų pavasarį rinkoje labiausiai reikalingi judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriai, variklinių transporto priemonių mechanikai ir taisytojai bei miškų ūkio darbininkai. Į Užimtumo tarnybą iš šio sektoriaus kasmet kreipiasi vidutiniškai 11,2 tūkst. darbo ieškančių asmenų.

Miškų ūkio darbininkams ir sodininkams, daržininkams, medelynų ir daigynų darbuotojams skirtų laisvų darbo vietų pernai įregistruota daugiau nei tokį darbą norinčių dirbti. Nekvalifikuoto darbo ieškančių asmenų 1,6 karto daugiau nei norinčių dirbti kvalifikuotais žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbininkais. Augalininkystės ūkiuose pageidaujančių dirbti kvalifikuotais darbininkais – dukart daugiau nei ieškančių kvalifikuoto gyvulininkystės darbininko darbo.

Kovo 1 d. Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registruota 12,7 tūkst. klientų, kurių paskutinės darbovietės pagrindinė veikla – žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė. Daugiausiai darbo ieško nekvalifikuoti mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkai.

DARBUOTOJŲ STYGIUS – JĮ JAU JAUČIA 27,3 proc. DARBDAVIŲ

2020 metais žemės ūkio sektoriaus darbdaviai Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje įregistravo 8,9 tūkst. laisvų darbo vietų – tai 3,6 proc. mažiau nei 2019 m. Daugiausiai pasiūlymų buvo Vilniaus, Pasvalio, Kėdainių, Joniškio ir Radviliškio rajonų savivaldybėse.

PAGRINDINIAI DARBDAVIAI:

Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklą vykdančių įmonių, daugiausiai ieškojusių darbuotojų dešimtuke – UAB „Skogran“,, AB „Vilniaus paukštynas“,, VĮ „Valstybinių miškų urėdija“, UAB „Baltic Champs“, Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė „Vaškai“, UAB „Naradava“, AB „Kaišiadorių paukštynas“, Žemės ūkio kooperatyvas „Olrevita“, UAB „Dembavos medelynas“, ŽŪB „AUGA Lankesa“.

Trečdalis apklaustų sektoriaus darbdavių pabrėžė, kad 2020 m. mažėjo įmonės veiklos apimtys (37,7 proc.) ir darbuotojų skaičius (29,3 proc.). Investicijas į įrengimus ir technologijas sumažino ketvirtadalis (26,3 proc.) darbdavių.

Per pandemiją veiklos apimtis padidino 18,2 proc. žemės ūkio sektoriaus darbdavių, o darbuotojų skaičius augo 12,1 proc. įmonių. Su darbuotojų trūkumu pernai susidūrė 27,3 proc. apklausoje dalyvavusių žemės ūkio sektoriaus darbdavių, kuriems kilo sunkumų ieškant ir pritraukiant reikiamus darbuotojus arba nepavyko jų rasti.

Šiais metais stabilumą išlaikyti tikisi trečdalis apklausoje dalyvavusių žemės ūkio sektoriaus įmonių (34,3 proc.). Nedidelį veiklos augimą prognozuoja 4 proc. darbdavių, nuosmukį – 59,6 proc., iš jų 41,4 proc. tikisi nedidelio veiklos nuosmukio, 18,2 proc. numato didelį savo įmonės veiklos apimčių mažėjimą. Beveik trečdalis apklaustų žemės ūkio darbdavių (31,4 proc.), patyrusių veiklos nuosmukį 2020 m., prognozuoja, jog grįžti į ankstesnį veiklos lygį prireiks ilgiau nei vienerius metus.

74,7 proc. žemės ūkio darbdavių prognozuoja, kad darbuotojų skaičius įmonėse šiemet nesikeis, 12,1 proc. ketina didinti darbuotojų skaičių, 13,1 proc. – mažinti. Nepakitusį vidutinį darbo užmokestį prognozuoja 77,8 proc. darbdavių, 19,2 proc. išsakė planus didinti darbo užmokestį, 3 proc. – mažinti. Beveik penktadalis žemės ūkio sektoriaus darbdavių ketina mažinti investicijas į įrengimus ir technologijas bei darbuotojų mokymą: atitinkamai 19,2 proc. ir 18,2 proc.

Paramos kreiptis kviečiami savarankiškai dirbantieji žemės ūkio sektoriuje

Nuo šių metų kovo 26 d. vykdantys individualią žemės ūkio veiklą asmenys (kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra didesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus) taip pat turi galimybę kreiptis su prašymais dėl išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims.

Patikrinus, ar savarankiškai dirbančio asmens deklaruotos pajamos iš savarankiškai vykdytos veiklos 2020 m. sumažėjo 30 proc. ar daugiau, palyginti su 2019 m., savarankiškai dirbantis asmuo bus laikomas nukentėjusiu nuo COVID-19 ir galės gauti fiksuoto dydžio išmoką.

Norintys pretenduoti į šią išmoką, nuo pandemijos nukentėję savarankiškai dirbantys asmenys VMI turi būti pateikę Pajamų mokesčio deklaracijas už 2019 ir 2020 metus.

//////////////////////////////////

KAVONĖS. YRA TOKS ŽAIDIMAS

2 raundas: Rezultatas: 0:2, beviltiškai pralaimėjo "mokslininkės" iš Kauno

LAUKITE TĘSINIO.

Konkretūs plagiato pavyzdžiai dar bus – su palyginamosiomis lentelėmis.

KAVONĖS. YRA TOKS ŽAIDIMAS

3 raundas: Rezultatas: 0:3, beviltiškai pralaimėjo "mokslininkės" iš Kauno ir vieno Vilniaus universiteto

VAIRUOJAI ATSAKOMYBĖS NESKATINANČIOJE APLINKOJE

Andžela Armonienė, parašyta 2013 m., paskelbta www 2021-03-14

Klinkiniais medicininias metodais galima nustatyti rizikingo vyresnio amžiaus vairuotojų elgesio keliuose faktą, vertinami tokie veiksniai kaip lėtėjanti reakcija, dėmesio trūkumas atliekant atranką ar vykdant kelias užduotis vienu metu, teisingai vertinant greitį ir nuotolį, šviesų intensyvumą, taip pat faktas, jog vyresnis amžius susijęs su kritimų grėsme, demencija. Taip pat nustatytas ir moralės lygio nuosmūkis, nes vyresni nei 85 metų amžiaus vairuotojai devynis kartus dažniau yra linkę žūti autovarijoje nei vairuotojai nuo 25 iki 69 metų amžiaus. JAV yra siūloma suteikti daugiau reikšmės medikams, priimantiems sprendimą, ar senyvo amžiaus asmuo gali vairuoti kiekvienu konkrečiu atveju, rekomenduojama atlikti tokių vairuotojų šeimos narių apklausas, pagal kurias būtų vertinama, kaip iš tiesų kelyje elgiasi vertinamasis senyvas vairuotojas (Odenheimer, 2006).

Pastaba: TURINTIEJI KANTRYBĖS SKAITYKITE TOLIAU

Mokytis visą gyvenimą skatina pirmiausia pragmatiški veiksniai. Kadangi žmonės gyvena ilgiau ir ilgesnį laiką išlieka sveikesni, likti darbo rinkoje tenka ilgiau, žinias būtina atnaujinti nuolat (Graff, 2012, p. 82). Egzaminų pažymėjimai šiuolaikiniame pasaulyje savo vertę praranda itin greitai, žmonės lavinasi tiesiog dėl būtinybės neatsilikti. Didžia dalimi toks lavinimasis vyksta praktikoje, nes žmonės tiesiog negali sėdėti klasėse ir taip mokytis visą gyvenimą (Teunissen ir Dornan, 2008). Be to, pabrėžiama nuolat besikeičiančio, labiau patyrusio įvairiose socialinėse situacijose žmogaus biografija (Jarvis, 2007). Kita vertus, aktyviai tiriamas ir asmenų pasipriešinimas keistis esant būtinybei. Tokių tyrimų atvejais svarbu atsižvelgti į profesinių kultūrų skirtumus, analizei pasirenkamos daugiafunkcinės grupės (Pieterse, J.H.; Caniëls, M.C.J.; Homan, T., 2012). O.K. Barber (2012) teigimu, pirmiausia patys darbdaviai turėtų būti suinteresuoti jau įdarbindami įvertinti, ar būsimieji jų darbuotojai yra pasirengę mokytis visą gyvenimą. Be šios savybės žinių ekonomika grįstame verslo pasaulyje jau nebeįmanoma siekti sėkmės. Imta išsamiau tirti besimokančias organizacijas, mokymąsi darbo vietose, naujų technologijų poveikį individų motyvacijai kelti kvalifikaciją ir mokytis. Tokie tyrimų rezultatai reikšmingi ir siekiant skatinti vairuotojų rengimo bei mokymų tęstinumą, ieškant metodų, kaip ugdyti ir įtvirtinti atsakingą vairavimo kultūrą ir profesionaliems vairuotojams. (...)

Vienas pagrindinių vairuotojų mokymo tikslų yra atsakomybės ugdymas. Atsakomybė pagal sritį yra teisinė, moralinė ir socialinė, ji gali būti individuali ir kolektyvinė. Pagal veikimo pobūdį atsakomybė skirstoma į aktyvią ir pasyvią. Taip pat yra dvi atsakomybės rūšys: pozityvioji ir negatyvioji (Fischer, Ravizza, 2000). Fenomenologai įvardija atsakomybės svarbą žmogaus egzistencijoje, atsakomybę už savo elgesio padarinius sau, o taip pat ir kitiems žmonėms (Bakutytė 2001).

Hiemstra ir R. Brockettas (1991) sukūrė „Asmeninės atsakomybės orientacijos modelį“ (angl. „Personal responsibility Orientation Model“ ), kurį sudaro išorinės instrukcinio proceso charakteristikos ir vidinės besimokančiojo savybės. Modelyje išryškinami socialinis bei asmenybinis kontekstai, pabrėžiama, kad asmeninė atsakomybė numato individo minčių ir elgesio sąmoningą derinimą ir savarankišką veiksmų pasirinkimą bei atsakomybę už jų pasekmes.

Atsakomybė efektyviausiai diegiama pedagogikos pagalba, taikant praktiką. Kritinius pokalbius, nukreiptus į temas apie asmeninę, profesinę, civilinę, korporatyviąją ir globaliąją atsakomybę, rekomenduota taikyti mokymo procese (Robinson ir Dowson, 2011). Socialine prasme atsakomybei tenka žemas pritarimo lygis, atsakomybės neskatinanti aplinka yra vis dar išliekanti. Atsakomybės kultūra svarbi pačioje organizacijoje bei reikšmingas tęstinis dialogas tiek viduje organizacijos, tiek tarp organizacijų (Robinson ir Smith, 2012). Socialiai atsakingai aplinkai sukurti reikalingi vadinamieji mikro-momentai, atsakomybė daugiau nagrinėjama kaip organizacijos veiklos dalis (Stokes, 2012). Tyrimo aplinkai svarbi yra moralinė atsakomybė – kai analizuojama ir negatyvioji prasmė – ši samprata siejama su kalte, bausme, kt., bet atsakomybės pasekmė gali būti ir dėkingumas, palaima, džiaugsmas (Fischer ir Ravizza, 2000). Asmeninė atsakomybė siejama su pačiu asmeniu bei atsakomybe dėl kito asmens elgesio. E. Levinas (1994) teigia, kad asmens atsakomybė kito atžvilgiu gali keisti pasaulį, bet ne patį asmenį. (...)

Ugdymas gali būti suprantamas kaip: sąveika tarp ugdytojo ir ugdytinio; bendravimas, kuriam vadovauja ugdytojas; bendra mokinio ir mokytojo veikla. Ugdymas apima visą žmogaus subjektą: jo biofizinę (somatinę) sandarą; psichiką (sielą); santykius; kultūrą; dvasią (Šileikaitė-Kaishauri, 2011).

Vienas iš esminių ugdymo tikslų yra išugdyti atsakingą asmenybę. Anot B. Bitino (2000), bendruosius ugdymo tikslus lemia visuomenė, kurioje ugdymas vykdomas ir kurią jis aptarnauja. Ugdymo tikslų formuluotes lemia svarbiausias veiksnys – visuomenėje dominuojanti žmogaus esmės filosofinė samprata. Ugdymo tikslų problema aiškinama klausimo „kodėl?“ įprasminimu. Tokiam įprasminimuI reikšminga ir moralinių nuostatų visuma, didžia dalimi formuojama šeimos aplinkoje.

Problemos, susijusios su atsakomybės ugdymu, neatsiranda iš nebūties ar tiesiog nuo kurio tai žmogaus amžiaus tarpsnio. Atsakomybę, kaip nuo ankstyvos vaikystės išugdomą savybę, yra tyrinėjusi R. Pocevičienė (2007), ji nustatė, kad įtaką daro integralaus ugdymo metodikos, poveikis šeimoje, be to, buvo nustatyta, kad efektyviau atsakomybė ugdoma, kai taikomos diferencijuoto ir individualizuoto ugdymo metodikos.

Moralės sąmonė – jausminis įsivaizdavimas kaip mes turime elgtis. Individo moralės sąmonė – žmogaus vidinio gyvenimo išraiška. Moralinė sąmonė didžia dalimi formuojama šeimoje, taip pat – mokymo institucijose. Pagal Aristotelį yra kelios sielos dalys: protingoji, valingoji, jausminė, taip pat išskiriama individo ir visuomenės moralinė sąmonė. Visuomenės moralės sąmonė susiformavo per ilgą laiką, ji yra stabili. Žmogaus moralės sąmonė nėra tokia galinga kaip visuomenės, nes žmogus gyvena palyginti trumpai, daro daug klaidų. Pažymima, kad „moralė (pranc. morale / lot. moralis – „dorovinis“) kasdieninėje kalboje ir publicistikoje įprastai vartojamas kaip dorovės sinonimas. Moralė yra dorovinės sąmonės analogas (...), santykiai grindžiami moralės norma, pareiga, atsakomybe, orumu, sąžine.“ (Filosofijos žodynas, 1975, p. 215, 298).

Goles ir kt. (2006) moralines nuostatas apibrėžia pateikdami šešis veiksnius: apinkybių poveikį, efekto galimybę, laikinumą, efekto koncentraciją, socialinį konsensusą, artimumą. T.S. Ellis ir T. Griffith (2001) teigia, kad moralinės nuostatos varijuoja priklausomai nuo situacijos bei nurodo, kad yra stipri koreliacija tarp moralinių nuostatų, kaip aukščiau išvardintųjų šešių veiksnių derinio, ir elgsenos intencijos.

D.A. Laverie ir kt. (1993), cit. Rokeach (1973, p. 25; kt.), teigia, kad mes kuriame vertybes kaip tęstinius tikėjimus, kurie yra specifinis pirmenybinės elgsenos pasirinkimo iš kitų alternatyvų būdas. Požiūrio, kad vertybėmis yra grindžiama elgsena, laikosi psichologijos, sociologijos, organizacijos elgsenos teorijos atstovai. Vertybės gali būti laikomos vienu iš galingiausių elgsenos paaiškinimų. Svarbu atsižvelgti ir į požiūrius, apsvarstymo lygį, gyvenimo stilių, kitus veiksnius. Asmenys, kuriems vertybė yra jaudulys, rinksis greitus automobilius, kalnų dviračius, o tie, kuriems labai svarbus saugumas, rinksis oro pagalvę savo automobiliui. Siūloma labiau atsižvelgti į sąsajas tarp vertybių ir gyvenimo būdo, kaip vertybės sąveikauja su situacija, koks yra ryšys tarp vertybių ir emocijų.

Žmonių vertybinės orientacijos – tai susiformavusios nuostatos, interesai ir poreikiai. Nuostatoms didelę įtaką turi asmenis nuo vaikystės supanti aplinka (Stoškus, Beržinskienė, 2005). Dažniausiai nauji reiškiniai konfliktuoja su vyraujančiomis moralės normomis ir požiūriais, nes jie prieštarauja tradiciniams stereotipams (Čiegis ir kt., 2008). Daugiau vertybių smapratų pateikiama 2 lentelėje.

2 lentelė

Įvairių autorių pateiktos sampratos vertybių tema

*Autoriai*	*Sampratos*
Čiužas (2005)	Nuostatos, vaizdiniai apie tai, kas yra gera.
Jucevičienė (1996, p. 49)	„...kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar tam tikri dalykai (žmonės, objektai, idėjos, veiksmai, situacijos) yra geri ar blogi“.
Martišauskienė (2007, p. 136)	„Vertybės yra žmogaus būties įprasminimo esminė dalis, atskleidžianti asmens santykį su pasauliu kaip visuma“.
Myers, 2000; Robbins, 2006; Pruskus, 2005;	Moralinis kriterijus, nusakantis, koks elgesys „teisingas“ ir „geras“.
Pruskus (2005).	Vertybių laipsniavimas priklauso nuo dviejų veiksnių. Pirma, nuo to, kokia tvarka visuomenės sąmonėje tos vertybės yra išsidėsčiusios, t. y., kokia jų hierarchijos pakopa ir kaip stengiamasi išlaikyti ją ir apginti. Antra, nuo to, kokiu mastu visuomenė yra įsisąmoninusi, jog šios pakopos vertybės yra hierarchiškai nelygiavertės. Yra vertybių, dėl kurių svarbos sutaria visuomenės nariai, pripažindami jų būtinumą tarpusavio santykių (sąžiningumo, atsakomybės ir kt.) plėtotei. Tai bazinės – nekvestionuojamos vertybės. Kartu yra ir tokių vertybių, kurios aktualios tik atskiriems visuomenės sluoksniams. Galima teigti, kad egzistuoja dvejopo tipo vertybės: bazinės (absoliučios) ir laikinos (dalinės, dirbtinės), puoselėjamos atskirų socialinių grupių.
Robbins (2003)	Vertybių sistema - pagal svarbą išdėstytos individualios vertybės. Jos nustatomos pagal santykinę svarbą, kurią individualus žmogus teikia tokioms vertybėms kaip laisvė, malonumas, savigarba, sąžiningumas, paklusnumas ir lygybė. Esminiai įsitikinimai, kad „konkretus elgesys ar egzistavimo būdas yra asmeniškai arba socialiai priimtinesnis už priešingo pobūdžio elgesį ar egzistavimo būdą“ (p. 33).

Pastaba. Parengta autorės.

Išskiariamos fundamentinių, fundamentalistinių (arba terminalinių) vertybių ir instrumentinių vertybių grupės. Fundamentinės (arba terminalinės) vertybės siejamos su tolima gyvenimo perspektyva, kurią galima įvardinti kaip galutiniais gyvenimo tikslais. Instrumentinės vertybės – tai kasdieninius jausmus ir poelgius suponuojančios vertybės, dažniausiai tampančios tiesioginiais ugdymo tikslais ir pasiekiamos ugdant su asmens vidinėmis savybėmis susijusias vertybes (Martišauskienė, 2007, p. 137).

Bruzgelevičienė ir L. Žadeikaitė (2008, p. 24) instrumentines vertybes sieja su asmens tobulinimosi, ugdymo vertybėmis: atsakomybe, vertybiniu apsisprendimu, savarankiškumu, demokratija ir valstybės kūrimo kompetencija.
Matulionis (2002) nurodo vertybių formavimosi ir pasirinkimo lygmenis:

žemiausias – pažintinis lygmuo (asmuo žino vertybę ir remdamasis ja gali aiškinti savo elgesį, tačiau pasikeitus situacijai, jos atsisako);
aukštesnis lygmuo – emocinis, kai vertybė asmens yra vertinama teigiamai;
aukščiausias lygmuo – elgesio, kai remiantis vienokia ar kitokia vertybe tiesiogiai rengiamasi veiksmui.

Taip pat A. Matulionis (2002) išskiria keturis vertybių lygmenis:

pirmajam lygmeniui priskiriamos bendražmogiškosios vertybės - taika, altruizmas, sveikata, dora ir kt..;
antram lygmeniui priskiriamos vertybės, susiėjusios su žmogaus gyvenimo veiklos sferomis – darbu, šeima, laisvalaikiu;
trečias yra išskiriamas kaip vertybinės nuostatos, susiėjusios su socialine padėtimi ir profesija; ketvirtajam lygmeniui priklauso vertybės, susijusios su darbo, laisvalaikio sferomis, š

Anot E. Martišauskienės (2007, p. 136-137), „supratus, kad nuo žmogaus vertybinių nuostatų didele dalimi priklauso jo veiklos kokybė, vertybinės nuostatos, šalia žinių ir gebėjimų imtos laikyti asmens kompetencijų dėmeniu“. Mokslininkė analizavo ir kompetencijos sampratą.

„Europos Sąjungos kvalifikacijų sąrangos projekte apibrėžiama, kad kompetencijos apima: 1) kognityvinę kompetenciją (formalų ir neformalų žinojimą); 2) funkcinę kompetenciją (įgūdžius ir technines žinias); 3) asmeninę kompetenciją (žinojimą, kaip elgtis tam tikroje situacijoje); 4) etinę kompetenciją (asmenines ir etines vertybes), kurios pristatomos aštuoniais lygmenimis (Martišauskienė, 2007, p. 137). E. Martišauskienė (2007) atliko pedagogų vertybių ir nuostatų tyrimus vertindama kartu ir jų kompetencijas.

Eismo saugumo atveju menkas moralinis išsilavinimas bei etinių vertybių nepaisymas kelių eismo dalyvių tarpe sukuria daugiau prielaidų pažeisti kelių eismo taisykles ir normas (Verma ir kt., 2011). Anot F.L. Philippe ir kt. (2009), plataus masto literatūros šaltinių analizė parodė, kad didžia dalimi avarijos kelių eismo aplinkoje yra nulemtos žmogiškojo veiksnio, įskaitant asmenybę ir vertybes, kas stipriai veikia žmogaus elgseną ir sprendimų priėmimą.

Kai atsakomybės samprata nagrinėjama eismo įvykių kontekste, pabrėžiama padėtis dėl mirtingumo keliuose, nes situacija jau yra įgavusi grėsmingą lygį. „Tenka pažymėti, kad Lietuvoje eismo saugumo problemos dar nesulaukia tinkamo mokslininkų dėmesio. Siekiant atkreipti dėmesį į šias aktualias mūsų visuomenei problemas mokslininkų grupė ėmėsi iniciatyvos vykdyti mokslinį projektą „Nusikalstamumo grėsmės ir žmogaus saugumo vadybos technologijos“, kuriame nemažas dėmesys skiriamas eismo saugumo problemoms. Iš tiesų, nuolat didėjant mobilumo poreikiui, plečiantis transporto sistemai aštrėja ir eismo saugumo problemos, kurių pasekmė yra ilgą laiką didėjantys avaringumo, žūstančiųjų skaičiai“ (Novikovienė, 2009, p. 186). L. Novikovienė (2009) aptaria baudžiamosios atsakomybės taikymą už kelių eismo taisyklių pažeidimus, pažymi, kad atsakomybė numatyta LR BK 281 ir 282 straipsniuose.

Būti saugiu ir atsakingu vairuotoju reiškia turėti žinių, įgūdžių ir požiūrių derinį. Pradedant vairuotojui būtina žinoti kelių eismo taisykles ir praktiškai gebėti vairuoti, pažeidus šias kelių eismo taisykles nutinka avarijos. Taip pat vairuotojas privalo rūpintis ir kitų saugumu keliuose. Kiekvienas yra atsakingas už avarijų išvengimą bei veiksmus, kurie gali padėti išvengti avarijų. Saugus vairavimas yra pagrįstas trimis idėjomis: matomumu, erdve ir komunikacija. Matomumas reiškia matyti pačiam ir būti matomam. Erdvės valdymas leidžia transporto priemonei būti matomai ir duoda laiko išvengti avarijų. Erdvės turi būti iš visų transporto pusių, bet didžiausia rizika susijusi su erdve prieš transporto priemonę, būtina atsilikti reikiamu atstumu nuo važiuojančiojo priešais. Komunikavimas su kitais eismo dalyviais būtinas, kad būtų įsitikinta, jog jie mato ir žino, ką daro vairuotojas. Akių kontaktas būtinas su pėsčiaisiais, dviratininkais ir vairuotojais sankryžose, signalizuojama, kai norima mažinti greitį, sustoti, pasisukti ar keisti važiavimo linijas. Taip pat naudojamasi garsiniu signalu (Ministry of Transportation, 2013).

Paprastai pageidaujama, kad atsakomybės jausmas būtų savitas profesionaliems vairuotojams. Atsakingumas yra būtina vairuotojams profesionalams savybė. Dauguma problemų gali būti išspręstos atrenkant vairuotojus darbui: tik itin atsakingi vairuotojai, pasirengę darbui, turėtų būti atrinkti, būtinos ir kitos savybės, tinkama sveikata, tuo tikslu taikomos specialios atrankos metodikos (Zaranka ir kt., 2012). Atsakomybės sampratos ir atsakingo vairuotojo suvokimo erdvėn patenka ir vairuotojų savikontrolė, įskaitant supratimą, kada vairuoti negalima ar apskritai būtina nustoti tai daryti. Atlikus tyrimus buvo gauti rezultatai apie tai, jog egzistuoja reikšmingi skirtumai tarp jaunesnio ir vyresnio amžiaus grupių vairuotojų, kai jie patys vertina, ar reikia jiems nustoti vairuoti. Vyresniems vairuotojams vairavimas yra ne vien galimybė būti mobiliu, bet ir kažkas labai artima hobiui, jiems tai svarbi gyvenimo kokybės komponenetė. Vyresniems žmonėms vairavimas padeda įtvirtinti nepriklausomybę, dingsta ar sumažėja kritinis savęs vertinimas, atsakomybės supratimas išnyksta, net demensija sergantieji patys neatsisako vairavimo (Arai ir kt., 2010).

Iš aukščiau nagrinėtų mokslo darbų pagrindines įžvalgas galima apibendrinti keliais aspektais:

atsakomybę dėl eismo saugumo formuoti galima grindžiant ugdymo filosofija bei orientuojantis į mokymosi visą gyvenimą būtinybę, kas reiškia būtinybę suformuoti pačių individų siekį mokytis visą gyvenimą;
iš esmės reikalingi kultūros pokyčiai, kad būtų diegiamos naujos vertybės, požiūris, moralinės nuostatos, atsakingas elgesys, o kultūros pokyčiai nėra lengvai valdomas ar prognozuojamas reiškinys, kuris kaip pageidaujamas vertybių pokyčių procesas mūsų nagrinėjamos problematikos aplinkoje pirmiausia vis dėlto deleguojamas švietimo institucijoms;
rekomenduotinos integruotos ugdymo metodikos;
taikytinos diferencijuoto ir individualizuoto ugdymo metodikos nuo ankstyvos vaikystės;
reikalinga taikyti vairuotojų atrankos metodikas, kai siekiama įdarbinti tinkamiausius profesionalius vairuotojus, atsakingai besielgiančius kelyje;
senyvame amžiuje atsiranda savos vairuotojų atsakomybės problemos, kurios yra pakankamai grėsmingos;
savaiminio mokymosi ir savišvietos poreikio atsiradimas gali būti grindžiamas saugumo kultūros, žinių ekonomikos plėtote.

SAUGUMO KULTŪROS SAMPRATA, ESMĖ IR TURINYS

Saugumo sampratą nagrinėjo teoretikai J. Herz (2003), H. J. Morgenthau (1993), K. N. Waltz (1965), S. M. Walt (1987), jie pateikė saugumo studijų teorinius pagrindus, populiarūs B. Buzan (1997) darbai šioje srityje. Saugumas netapatinamas vien su karo grėsmėmis, egzistuoja politinio, ekonominio, socialinio bei ekologinio saugumo sampratos. XX a. pabaigoje vykę pokyčiai vertė tikslinti tradicinę saugumo sampratą, kai ji tebuvo siejama tik su valstybės saugumu ir karo grėsmėmis. Valstybė nelieka vieninteliu saugumo tyrimų objektu, suabejojama, kad pati suvereni valstybė gali būti vieninteliu saugumo šaltiniu savo piliečiams, atsiranda individų, bendruomenių ir identiteto paradigmos (Krause, Williams, 1997). Saugumą apibrėžti sudėtinga, iš esmės jis reiškia „laisvės nuo grėsmės siekimą“ (Buzan, 1997, p. 51).

Hofstede (1980) apibrėžia kultūrą kaip sąmonės kolektyvinį programavimą, kas skiria vienos grupės žmones nuo kitos. Žinomų kultūros tyrinėtojų (Hall, 1976, 2000; Hofstede, 1980, 2001) pristatytos kultūrinės dimensijos yra dažnokai kritikuojamos, jie kultūros teoriją plėtojo nagrinėdami geografines nacijų ir kultūrų ribas, kas skatino kultūros stereotipų plitimą. Globalizacijos aplinkybėmis kultūra yra daugiau suprantama kaip kintantys amorfiniai dariniai (Morley ir Robins, 1995). Tuo pat metu imta labiau pabrėžti tiesiog vertybių sistemas, būdingas vienai ar kitai kultūrai, nagrinėti tai, kas svarbu tiriant vartotojų vertybių sistemų formavimąsi (Campbell, 1987; Rokeach, 1973). Aktyviai analizuota, kas lemia grupių požiūrius, vertybes, kuriuos skatina kultūra (Rokeach, 1973). Teigiama, kad kultūros vertybės padeda individams ir grupėms pasiekti tikslus (Kahle, 1983). Pastebėta, kad itin sparčiai plinta hedonistinė kultūra, dar vadinama vartotojiška, šie reiškiniai itin ryškūs Kinijoje (Campbell, 1987). Kultūra yra kompleksinė visuma, kurią sudaro žinios, tikėjimai, menas, teisė, moralė, papročiai ir kiti gebėjimai, reikalingi žmonėms kaip visuomenės nariams (Hawkins ir kt., 1995). Nustatyta, jog kiekvienai kultūrai būdingas individualus informacijos kaupimo ir apdorojimo būdas, mokymosi bei problemų sprendimo kelias. Ilgame socializacijos procese susiformuoja individualūs mokymosi stiliai, kurie yra tiesiog konceptų atrinkimo ir naudojimo būdai. Iš esmės mokymosi stiliai tiesiogiai paveikiami kultūros (Reynolds, 1997).

Kultūra, jei nagrinėjame švietimo kontekstą ir mokymą mokykloje, įskaitant nagrinėjamos temos atvejus su mokinių saugaus eismo mokymu bei mokymais vairavimo mokyklose, reikšmių turi ne vieną, t. y.:

elgesio taisyklės, jų laikosi mokytojai bendraudami, tai ir vartojama kalba, ir ritualai;
mokytojų darbo grupėse susiformavusios normos, susijusios, pavyzdžiui, su pamokos planavimu;
vyraujančios vertybės, mokyklos tikslai ar misija;
filosofija, požiūris į mokymą ir mokymąsi;
žaidimo taisyklės, kurias nauji mokytojai turi išmokti, kad galėtų bendrauti;
klimatas, kuris pajuntamas tik įėjus į mokyklą (Schein, 1992).

Anot P. Jucevičienės ir kt. (2000, p. 48-49), kultūra pasižymi įvairiais bruožais. Ji – kolektyvinis reiškinys. Kultūra atsiranda bendraujant vienas su kitu. Priklausyti kultūrai – reiškia turėti bendras vertybes. Išskiriamas vadinamasis „Emocinis užtaisas“. Tai reiškia, kad kultūros paskirtis yra užtikrinti saugumą gyvenime. Saugumą gyvenime užtikrinti galime pirmiausia emociškai veikdami žmones, kad jie patys, tiek būdami transporto priemonės vairuotojais, tiek pėsčiaisiais, elgtųsi atsakingai.

Tokia vertybių sistema, kuri užtikrintų saugumą keliuose, sietina su kultūra apskritai. Saugumo samprata taip pat yra grindžiama pirmiausia teoriškai. „Perdėtas saugumo terminijos vartojimas akademinėje literatūroje, žiniasklaidoje ar politiniuose pareiškimuose ištrina ribas tarp kasdienių problemų ir saugumo problemų. Regis, viską, kas mus supa, galima vienu ar kitu aspektu pavadinti saugumo problema“ (Janeliūnas, 2004, p. 41).

Saugumo kultūros turinio dalį sudaro ir vertybių, požiūrių sistema, apsauganti nuo grėsmių, susijusių su eismo įvykiais. Saugumo kultūra atspindi kolektyvinius žmonių lūkesčius ir požiūrius saugumo klausimais. Svarbūs yra klausimai, kas skatina žmones elgtis nesaugiai. Iš esmės saugumo kultūros samprata apima:

Vertinimo technikas, t. y., saugumo klimato auditai ir patikros.
Lūkesčių suformulavimas per saugumo valdymą.
Užtikrinimas, kad kiekvienas yra atskaitingas.
Vykdant mokymus remiantis eminių priežasčių analize, kai nustatomi ir plėtojami sprendimai, kt. (WSP Group, 2013).

Mokslo visuomenėje yra priimta saugumo kultūrą tirti organizacijose ir vertinti ją atsižvelgiant į informacijos technologijų keliamas grėsmes. Pastaruoju metu saugumo kultūra vis dėlto daugiau tiriama kompiuterizuotoje aplinkoje, ji laikoma nenutrūkstamu procesu, siekiamybe (Ross, 2011). Kadangi vairavimo mokoma vairavimo mokyklose, bendrojo lavinimo mokyklose moksleiviai įgyja žinių apie saugų eismą, saugumo kultūra tose organizacijose-mokymo institucijose svarbi dėl su saugumu susijusių vertybių įtvirtinimo ir diegimo pirmiausia organizacijoje vyraujančios kultūros aplinkoje. W. Murray (2003) aiškina, kaip organizacijos kultūra daro reikšmingą įtaką saugiam vairuotojų vairavimui ir siūlo diegti tinkamas vadybos sitemas prieš tai, kai susitelkiama į vairuotojų elgsenos modifikavimo programas. Šios vadybos sistmos turi būti siejamos su trimis pagrindiniais darbo, skirto kelių saugumui, etapais: iki avarijos, avarijos vietoje, po avarijos.

Atlikus profesionalių vairuotojų tyrimus Lietuvoje, nustatyta, kad saugiau vairuoja tie vairuotojai, kurie labiau motyvuoti dirbti ir suvokia, kad jų organizacijos klimatas yra saugus. Emociškai nestabilūs vairuotojai galimai yra valdomi neurotizmo ir jiems neturi įtakos organizaciniai veiksniai (Šeibokaitė ir Endriulaitienė, 2012).

Saugumo kultūra tiriama ir vairuotojų rizikingo vairavimo mažinimo tikslais, yra nustatyta, jog įmanoma daryti įtaką vairuotojų elgsenai ta linkme, kad keliuose jie elgtųsi saugiau tiek savo, tiek kitų atžvilgiu, tačiau reikalingi tolimesni tų veiksnių tyrimai (Nævestad, 2012).

Nagrinėjamos temos atveju svarbios yra vertybės, nes viena iš tokių gali būti saugumo kultūros ugdymas, puoselėjimas. Vertybės gali padėti paaiškinti elgesio skirtumus tarp skirtingų kultūrų individų (McCort ir Malhotra, 1993). Vertybių samprata – tai trijų tipų universalių žmogaus poreikių – biologinių, socialinės sąveikos, socialinių institucijų būtinybės, kad užtikrintų grupės gerovę ir išgyvenimą – kognityvi išraiška (Maslow, 1959). Išties vertybės yra vieningi prioritetai, kuriais remdamiesi norime gyventi (Zetterberg, 1998).

Kaip mokymosi kultūra gali būti formuojama, tiriama pasitelkus daugelio specialistų grupių atstovų komandas, – nustatyta, kad reikšminga yra bendruomenių įtaka (Hjalmarson ir Strandmark, 2012). Kai analizuojama organizacijų saugumo kultūra, prieinama išvados, kad esant poreikiui keisti kultūrą, reika pastovaus spaudimo (Cormark, 2001).

Avaringumą pirmiausia lemia žema vairuotojų kultūra. „Eismo įvykių padarymas yra labai glaudžiai susijęs su žmogaus elgesiu, mąstymu, įgūdžiais. Čia pasireiškia vairavimo kultūra, šios kultūros trūkumas ar jos nebuvimas. Vairavimo kultūra yra susijusi su per mažu dėmesiu kitiems eismo dalyviams, nepagarba, nepakantumu, perdėtu pranašumo demonstravimu. Taip pat vairavimo kultūros trūkumui daro įtaką bendravimo nebuvimas tarp vairuotojų. (...) Kaip teisingai pažymi A. Gužys (2004), nėra jokio grįžtamojo ryšio, kuris mus auklėtų ir verstų laikytis taisyklių. Kadangi nėra jokių pasekmių, sankcijų, elgesys kartojasi, kol galiausiai įvyksta eismo įvykis su skaudžiais visai visuomenei padariniais“ (Novikovienė, 2009, p. 197).

Jauni vairuotojai iki 20 metų amžiaus avarijas sukelia itin dažnai, aukštas ir jų mirtingumo lygis keliuose dėl eismo įvykių. Šią problemą analizavo JAV mokslininkai. Buvo sudarytos programos, kad jaunų vairuotojų elgsena keistųsi, jie vairuotų saugiau. Saugaus vairavimo programa JAV buvo numatyta kaip antrosios pakopos mokymai vairuotojams iki 20 metų amžiaus. Į programą įtrauktos saugaus vairavimo strategijos, kurių mokomsi ir klasėse, ir praktiškai. Gilinamos ne tik žinios, bet ir tobulinama vairuotojų elgsena, kad avaringumo būtų išvengiama (Jensen ir kt., 2011).

Teigiama, kad reikia išplėtoti naujas galimybes, kur vairuotojai galėtų objektyviai įvertinti savo įgūdžius ir impulsyvumo tendencijas. Viena iš nustatytų problemų – moterys, viršijančios greičio apribojimus. Jaunų vairuotojų leidžiamo greičio viršijimo tendencijas galima numatyti pagal jų pačių vertinimus, tačiau jie linkę pervertinti savo gebėjimus. Siūlomos psichologinės intervencijos, kad jauni vairuotojai orientuotųsi į savo įgūdžių ir impulsyvumo tendencijų labiau adekvatų supratimą (Eensoo; Paaver, 2010).

Saugaus vairavimo problema iškyla ir senyviems vairuotojams. Vairuotojų, kuriems 75 metai ir daugiau, mokymai Australijoje numatyti taikyti individualiai, nes atsisakyti vairavimo senyvi asmenys nenori, tai jiems susiję su gyvenimo kokybe (Keay ir kt., 2013). Nustatyta, kad visuomenei naudinga didinti eismo saugumą, tai turėtų būti prioritetas ir vertėtų atsižvelgi, jog efektyvūs yra simuliaciniai mikroskopiniai eismo mokymai analizuojant vairuotojų pagalbos sistemas (Tapani, 2011).

Vairuotojų mokymuose pasitelkiami ir simuliaciniai metodai laboratorijos sąlygomis. Europoje viena pažangiausių tokių laboratorijų yra Švedijoje, Nacionaliniame kelių ir transporto tyrimų institute, ji lyginama su laboratorija NADS Amerikoje. Pasitelkiant simualiacinius 2D ir 3D displėjus, kaip parodė preliminarūs tyrimai laboratorijose, galima tyrinėti vairuotojų reakcijos ir elgsenos skirtumus (Arjona; Menéndez, 2006).

Lietuvoje taip pat tobulinamos vairuotojų rengimo programos, tai vykdoma pirmiausia atsižvelgiant į patvirtintus bazinius programinius dokumentus. „Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje“ (2008) tvirtinama: „Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (Žin., 2007, 128-5213) nustatyta, kad ŠMM ir jos įgaliotos institucijos organizuoja ir koordinuoja privalomąjį eismo saugumo pagrindų mokymą bendrojo lavinimo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigose bei gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu. Specializuotų programų ir projektų diegimas saugaus eismo, savigynos, pirmosios pagalbos teikimo, saugios kaimynystės, bendruomenių stiprinimo ir kitose srityse turėtų prisidėti prie šalies kriminogeninės situacijos gerinimo, sumažintų eismo įvykių keliuose skaičių, padidintų asmenų saugumo jausmą įvairiose gyvenimo situacijose“.

2012 metais LR švietimo ir mokslo ministerija Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 patvirtino Žmogaus saugos bendrąją programą, įgyvendinamą pagrindiniame ir viduriniame ugdyme. Žmogaus saugumui skirtos pamokos, integruotas į kitų dalykų mokymą ir veiklas. Žmogaus saugos bendroji programa integruojama ir į pradinį ugdymą. Nustatytos penkios ugdomosios veiklos sritys, viena iš jų – saugi elgsena eismo aplinkoje.

Pasak L. Novikovienės (2009, p. 198), „svarbi avaringumo priežastis yra moralinės atsakomybės stoka. Todėl esminiam eismo saugumui užtikrinti ir problemoms spręsti prireiks kompleksinių priemonių, tarp jų, skirtų eismo dalyvių kultūrai kelti ir įgūdžiams ugdyti“.

Atsakomybės, vertybinių nuostatų formavimui įtaką daro ir teisinis reglamentavimas. LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (Žin., 2007, Nr. 128-5213) nustatyti eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisiniai pagrindai. Įstatymo 4 straipsnyje teigiama, kad „eismo saugumo užtikrinimo principai yra:

1) valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos;

2) eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai;

3) asmens, visuomenės ir valstybės interesų įvertinimas ir derinimas užtikrinant saugų eismą“. O įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kad viena iš pagrindinių eismo saugumo užtikrinimo krypčių yra eismo dalyvių bei specialistų švietimas ir mokymas.

Siūloma rūpintis vairuotojų saugumo kultūra, pranešti jiems, kokie yra reikalavimai saugaus vairavimo plotmėje dar iki juos įdarbinanat, kai kalba eina apie vairuotojus profesionalus. Teigiama, kad svarbu mokyti ir vadybininkus, atsakingus už vairuotojų mokymus. Vairuotojų saugumui užtikrinti svarbiausi yra pirmieji 18 mėnesių nuo vairavimo praktikos pradžios, kai avarijų tikimybė didžiausia. Tikslinga rengti jau dirbančiųjų vairuotojų mokymų kursus kas dvejus-trejus metus, taip pat teigiama, jog investicijos į tokius mokymus atsiperka (Moser, 2000).

Apibendrinti išdėstytus mokslininkų tyrimų rezultatus galima teiginiu, jog vertybių sistemos yra esminės analizuojant saugumo kultūrą eismo įvykių aplinkoje. Pagrindinė išvada ta, kad įmanoma paveikti vairuotojų elgseną, kad keliuose jie elgtųsi saugiau tiek savo, tiek kitų atžvilgiu. Didelės galimybės glūdi organizacijose, pavyzdžiui, mokyklose, vairuotojų darbovietėse, jose vyksta ar gali vykti mokymai, saugumo kultūros vertybės diegiamos institucijų aplinkoje, tačiau esant poreikiui keisti kultūrą, reika pastovaus spaudimo.

Konkretūs veiksmai formuojant ir įtvirtinant saugų elgesį keliuose įvairių aukščiau šiame skyriuje pristatytų mokslininkų buvo pasiūlyti tokie:

Taikomi tęstiniai antrosios pakopos mokymai vairuotojams iki 20 metų amžiaus, senyviems vairuotojams rekomenduojama taikyti individualius mokymus;
Vykdomi simuliaciniai eismo mokymai;
Taikomos priemonės, skirtos eismo dalyvių kultūrai kelti ir įgūdžiams ugdyti - žinios, menas, teisė, moralė, papročiai ir kt.;
Taikomos elgsenos modifikavimo programos organizacijose, kuriose mokomi vairuotojai ar kurios yra jų darbovietės;
Vykdomi jau dirbančiųjų vairuotojų profesionalų mokymų kursai, rengiami kas dvejus-trejus metus;
Įgyvendinami įstatyminiai, politiniai eismo saugumo užtikrinimo principai.

EISMO ĮVYKIŲ IR JUOS LEMIANČIŲ VEIKSNIŲ KAIP SOCIALINIO REIŠKINIO TEORINĖS KONCEPCIJOS

Visuomenė sudaryta iš socialinių grupių, organizacijų ir individų. Būtina aptarti pagrindines teorijas, kuriomis grindžiamas ugdymas švietimo institucijose ir jos yra reikšmingos dėl atsakomybės ugdymo, saugumo keliuose užtikrinimo, elgsenos pokyčių, remiantis bendrosiomis socialinių mokslų atstovų įžvalgomis.

Socialinės – kognityvinės teorijos pradmenys yra tradicinėje išmokimo teorijoje. Daugiausia dėmesio šioje teorijoje teko kognityviniams procesams. Ši teorija nagrinėja elgesio socialines priežastis ir kognityvinio mąstymo svarbą. Socialinio – kognityvizmo teorija teigia, jog tarp organizmo ir jį supančios aplinkos yra nuolatinė sąveika. Socialinės - kognityvinės teorijos atstovai pabrėžia žmogaus galimybes veikti savo likimą biologiškai nustatytose ribose, jie pripažįsta kognityvinių procesų reikšmę. Teorijos skiriamieji bruožai: pabrėžiama, kad žmonės – aktyvūs veikėjai; sureikšminamos elgesio socialinės ištakos; pabrėžiama kognityvinių procesų reikšmė; pabrėžiama galimybė įsisavinti sudėtingus elgesio modelius be paskatinimo. Tyrinėtas žmogaus tikėjimas savo sugebėjimais įtakoti įvykius. Teigiama, kad „lengviau pakeisti žmonių įsitikinimus apie jų elgesio priežastis nei elgesį“ (Bandura, 2009, p. 23).

Suplanuotos elgsenos teorija (angl. Theory of planned behavior, toliau – TPB) suformuluota 1980 metais siekiant numatyti individo intencijas, susijusias su elgsena specifiniu laiku ir specifinėje vietoje. Buvo siekiama vertinti elgesio tipus, kai žmonės turi galimybę stengtis save kontroliuoti. Esminis dalykas – elgsenos ketinimai, kuriuos paveikia požiūris, jog elgsena turės numatytą pabaigą bei subjektyvų rizikos ir pasiektų pranašumų vertinimą.

TPB buvo sėkmingai pasitelkiama, kai buvo norima numatyti elgseną ir intencijas dėl rūkymo, maitinimo krūtimi, tausojančio naudojimo ir kitais atvejais. Pagal TPB elgseną lemia motyvacija ir galimybė – elgsenos kontrolė. Yra skirtumai tarp trijų lūkesčių tipų – elgsenos, normatyvinių ir kontrolės. TPB sudaro šešios asmens elgsenos kontrolės komponentės:

Požiūriai – susiję su lygiu, iki kurio asmuo palankiai ar nepalankiai vertina elgsenos reikšmę. Tai apima nuomonę dėl elgsenos padarinių.
Elgsenos tikslas – tai susiję su motyvacijos veiksniais, kuo intencijos stipresnės, tuo didesnė tikimybė, kad elgsena bus reali.
Subjektyvios normos – tai susiję su tikėjimu, jog dauguma žmonių pritars ar nepritars elgsenai. Svarbios ir partnerių, įtakingų asmenų nuomonės apie tai, ar asmuo turėtų vienaip ar kitaip elgtis.
Socialinės normos – tai susiję su vartotojų elgesio kodais grupėse ar platesnio kultūrinio konteksto aplinkoje. Normos žmonių grupėse būna normatyvinės ar standartinės.
Suvokimo galia – tai susiję su elgsenos atlikimo palaikymo ar stabdymo veiksniais. Suvokimo galia prisideda prie elgesio kontrolės, nukreiptos į kiekvieną iš šių veiksnių.
Suprastos elgsenos kontrolė – tai susiję su asmens suvokimu apie tai, ar lengva, ar sunku bus elgtis kaip yra svarbu. Suprastos elgsenos kontrolė priklauso nuo situacijos ir veiklos, priklausomai nuo elgesio kontrolės pagal situaciją. Ši komponentė padėjo nuo pagrįsto veiksmo teorijos pereiti prie TPB.

Pažymėtinas ir TPB ribotumas:

Prisiimama atsakomybė dėl to, kad asmuo turi reikaimas galimybes ir išteklius, kad elgtųsi sėkmingai, neatsižvelgiant į intencijas.
Neatsižvelgiama į baimę, grėsmę, nuotaiką, praeities patirtį.
Atsižvelgiama į normatyvinį poveikį, bet ne į aplinkos ar ekonominius veiksnius, kurie gali daryti įtaką tam, kaip asmuo elgiasi.
Teigiama, kad elgsena yra linijinio sprendimų priėmimo proceso rezultatas, bet neatsižvelgiama į tai, kad pokyčiai vyksta laikui bėgant.
Nors kalbama apie elgesio kontrolę, nieko nesakoma apie tikrąją elgsenos kontrolę.
Teorija nenagrinėja, kiek laiko praeina nuo intencijos iki elgsenos veiksmo.

Nors TPB taikoma visuomenės sveikatos srityje, ji vis dar yra ribota, kai norima ją pasitelkti tiriant aplinkos ir ekonomines įtakas. Mokslininkai taiko TPB kartu su kai kuriomis elgsenos teorijos komponentėmis, kad modelis būtų labiau integruotas. Taip daroma dėl TPB ribotumo (Ajzen, 2006).

Parker ir kt. (1992) įvertino galimybę TPB taikyti kovojant su vairavimo rizikingumą didinančiais veiksniais: vairavimu išgėrus, greičio viršijimu, per dideliu priartėjimu prie kitų transporto priemonių kelyje, rizikingų aplinkybių reikiamo neįvertinimo. Buvo gauti teoriją patvirtinantys rezultatai – elgsenos intencijos buvo ženkliai labiau susijusios su subjektyviomis normonis nei požiūriai dėl elgsenos ir elgsenos intencijos.

Kad būtų galima inicijuoti ir veikti visuomenės narių grupių idėjų ir elgsenos pokyčius, taikomi socialinio marketingo principai. Socialinio marketingo sampratos esmę sudaro pastangos tenkinant vartotojų poreikius ir atsižvelgiant į visuomenės interesus (Andreasenas, 1995).

Anot N. K. Weinreich (1999). Socialinis marketingas ėmė populiarėti po to, kai Philipas Kotleris ir Geraldas Zaltmanas suprato, kad tais pačiais principais, kurie buvo naudojami parduoti produktus vartotojams, galėtų remtis kitokio marketingo planuotojai, kai principai naudojami "parduoti" idėjas, požiūrius ir elgesį. Socialinis marketingas siekia paveikti socialinį elgesį naudinga linkme. Socialinis marketingas efektyviai taikomas tokiose kampanijose, kai žmonės raginami naudoti saugos diržus automobiliuose ar laikytis greičio ribojimų.

(...)

Sistema "Žmogus - automobilis - kelias - eismo aplinka"

Kaip teigiama Europos Komisijos „2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptyse“, kelių eismo dalyvis yra pirmoji kelių eismo saugos grandinės grandis. Kad ir kokios techninės priemonės būtų nustatytos, kelių eismo saugos politikos veiksmingumas daugiausia priklauso nuo eismo dalyvių elgesio. Deja, kelių eismo saugos sistemoje pavojaus visiškai išvengti neįmanoma, todėl reikia atsižvelgti į žmogiškąsias klaidas ir netinkamą elgesį ir imtis visų įmanomų taisomųjų veiksmų. Visi sistemos elementai, visų pirma transporto priemonės ir infrastruktūra, turėtų padėti išvengti eismo dalyvių, visų pirma pažeidžiamiausių eismo dalyvių, klaidų padarinių ir juos mažinti. Šiuo metu vairuotojų rengimas vis dar pernelyg fragmentiškas ir specializuotas, todėl Komisija siūlo skatinti platesnį požiūrį – į švietimį ir mokymį žvelgti kaip į bendrą visą gyvenimą trunkančio nuolatinio mokymosi procesą.

Eismo sistemos "Žmogus - automobilis - kelias - eismo aplinka" visi elementai gali būti paveikti rizikos veiksnių. Poveikį dėl avarijų prevencijos galima planuoti visai sistemai ar atskiroms jo komponenetėms. Nepavyksta mažinti avaringumo vien infrastruktūros tobulinimo priemonėmis, kelių būklės gerinimu ir pan. Problema kyla, nes niekaip nepavyksta mažinti žmonių poreikio judėti transporto priemonėmis, atsiranda naujos techninės galimybės neriboti automobilių greičio iki leistinų saugumo ribų, nepavyksta suformuoti saugumo keliuose puoselėjimo kultūros.

Visuotinai sutinkama, kad eismo dalyvių švietimas yra priimtina saugaus eismo strategija, sistemoje “Žmogus – kelias – automobilis – eismo aplinka” sureikšminamas eismo dalyvis. Siūloma įtraukti ikimokyklinio amžiaus vaikų mokymą; mokyma bendrojo lavinimo mokykloje; vairuotojų rengimą; eismo dalyvių informavimą; informaciją atskirų profesijų specialistams. Kreipiamas dėmesys į vaikų mokymą šeimoje ir ikimokyklinį mokymą. Teigiama, kad, vaikų traumatizmą dėl eismo įvykių galima sumažinti, nors tėvų motyvaciją paveikti sunku. Nustatyta, kad efektyvus tik organizuotas vaikų formalus mokymas, būtina vaikams formuoti saugaus elgesio keliuose modelį kuo ankstyvesniame amžiuje (Elvik et al., 1996).

Į sistemą galima žiūrėti kaip į dinaminę, kur vairuotojas/žmogus saugiai valdo transporto priemonę, pasinaudodamas informacija, kurią gauna per savo jutimo organus apie kelią ir supančią aplinką. Svarbiausias yra vairuotojas, nes didžioji dalis eismo nelaimių įvyksta būtent dėl vairuotojo kaltės. Kita eismo nelaimių dalis vyksta dėl kelio būklės, supančios aplinkos, automobilio. Eismo saugumui įtaką daro ne atskiros sistemos dalys, o jų tarpusavio sąveika.

Vairuotojas informaciją gauna iš:

Kelio;
Aplinkos;
Judamų kelio objektų;
Nejudamų kelio objektų;
Ženklų;
Šviesoforų; kelio būklės;
Aplinkos būklės.

Šis procesas vyksta pagal tam tikrą schemą:

Informacijos gavimas;
Informacijos apdorojimas;
Komandos perdavimas automobilio valdymo organams;
Komandos vykdymas;
Grįžtamasis ryšys apie atliktą veiksmą.

Be įgūdžių ir patirties, kuri yra įgyjama tik su amžiumi, kiekvienas vairuotojas turi turėti:

Atsakomybės jausmą;
Gebėti susikaupti;
Gebėti prognozuoti situaciją;
Gebėti būti kantriam;
Būti pasitikinčiu savimi (Informacijos šaltiniai, 2013).

Kaip vienas svarbiausių veiksnių išskiriama pėsčiųjų kompetencija saugiai elgtis keliuose. O. Lukoševičienė (2001) pabrėžia, kad 70 proc. autoavarijų priklauso tik nuo paties eismo dalyvio – pėsčiojo sprendimų ir elgesio. R. Vilkonis (2004) teigia, kad ypatinga svarba tenka pėsčiųjų įgūdžiams, žinioms. Pasak A. Pikūno (1997), svarbiausias sistemos „Žmogus – kelias – automobilis ir visa eismo aplinka“ dalyvis yra žmogus. Anot V. Gudžinskinės ir V. Suboč (2007, p. 120-121), „pėstieji yra labiausiai pažeidžiama eismo dalyvių kategorija. P. Elviko, A. Borgerio ir kt. (1996) atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, kad tikimybė nukentėti autoavarijoje automobilio vairuotojams ar keleiviams yra tris kartus mažesnė nei pėstiesiems. Traumų autoavarijose statistiniai duomenys rodo, kad formalus kelių eismo taisyklių laikymasis neužtikrina kelių eismo dalyvių saugumo“. Atlikus 3025 įvairių amžiaus grupių pėsčiųjų elgsenos stebėseną Lietuvoje nustatyta, kad net atšvaitai kaip saugios elgsenos gatvėse ir keliuose detalė mūsų visuomenėje nėra populiarūs. Tik pradinių klasių mokiniai juos nešioja dažniau, o vyresni mokiniai ir suaugusieji atšvaitų beveik nenešioja (Gudžinskienė ir Suboč, 2007).

Vairavimo gebėjimai turi būti nuolat tobulinami ir naudojami dalyvaujant eisme. Vairuotojai, turintys didelę vairavimo patirtį, sukelia mažiau eismo įvykių nei jauni vairuotojai. Tam, kad vairuotojas pasiektų vidutinį rizikos lygį, reikalinga 7–8 metų pastovaus vairavimo patirtis arba tai atitiktų maždaug 100 000 nuvažiuotų kilometrų. „Nepaisant didelių laimėjimų, kurie buvo pasiekti per pastaruosius metus, siekiant pagerinti bendrą sveikatos apsaugos būklę, naudojant pažangius elgsenos ir biomedicines mokslinius tyrimus, autoavarijos vis dar yra pagrindinė jaunimo 18–25 m. mirties priežastis daugelyje šalių (Juarez ir kt, 2006). Jaunuoliai labiau rizikuoja, nors yra mažiau patyrę (Ulmer ir kt., 1997; Williams, 1998; Horswill, McKenna, 1999; Hartos ir kt., 2000; Turner, McClure, 2002; Underwood ir kt. 2003; Gray, Regan, 2005; Simons–Morton, Winston, 2006)“ (Arlauskienė ir Endriulaitienė, 2012, p. 17).

Atlikus specialiųjų planų ir techninių projektų vertinimus saugaus eismo požiūriu Lietuvoje, buvo padarytos išvados, kad atsižvelgiant į pagrindinius ES tikslus, susijusius su saugiu eismu, Lietuvoje imtasi aktyvių veiksmų eismo dalyvių švietimo, transporto ir inžinerijos srityse, tačiau tobulintinų sričių dar likę nemažai dėl palyginti aukšto avaringumo lygio. Viena iš veiksmingų priemonių – kelių saugumo auditų vykdymas. Šių auditų metu būtina vertinti visų eismo dalyvių grupių situaciją, daryti tai pakartotinai, teikti siūlymus (Čygas, 2009).

Zaranka ir kt. (2012), remdamiesi literatūros šaltinių analize, pateikė tris tipines vairuotojų, kurie kelia avarijų priežastis, grupes:

Tie, kurie dažnai vykdo visuomenei nepriimtinus veiksmus;
Tie, kurie turi moralinės sveikatos problemų;
Tie, kurie yra mažiau sumanūs (pagal testo rezultatus).

Klaidas vairuotojai keliuose daro ir sukuria avarines situacijas būdami pavargę ir dėl emocinių priežasčių, todėl reguliarus poilsis jiems yra būtinas. Mokslininkų išvada yra tokia, kad vairuotojams profesionalams svarbu gebėti paskirstyti dėmesį. Atrenkant tinkamus vairuotojus būtina atsižvelgti į jų amžių, orientacijos greitį, regėjimo, klausos kokybę, nervų sistemos stiprumą, atsparumą monotonijai, gebėjimą valdyti įrangą, kt. Vairuotoją sistemoje „Vairuotojas-kelias-automobilis-eismo aplinka“ pasiūlyta vertinti ne tik iš psichologijos pusės, bet ir kaip asmenybę, svarbūs veiksniai – būti suinteresuotam transporto priemonės kontrole, sėkmės siekis, valios aiškumas. Nepriimtinas vairuotojo emocinis nestabilumas, agresyvumas, netinkama vertybių lygio percepcija ar pirmenybės teikimas vaizduotei vietoje realybės (Zaranka ir kt., 2012).

Per dvejus metus įmanoma 40-50 proc. sumažinti traumų, nutinkančių dėl avarijų keliuose, skaičių, jei atsižvelgiama į reikiamų savybių buvimą atrenkant vairuotojus pagal psichofiziologinius kriterijus. Pritaikius konkrečias atrankos metodikas Vilniaus (LR) viešojo transporto vairuotojams, avarinių situacijų kiekis lyginant 2010-2011 metų duomenis su 2012-ųjų sumažėjo 19,36 proc. vietoje užsienio tyrėjų nurodytųjų 40-50 proc. Iš kitos pusės, metodika pripažinta veiksminga ir taikytina ne tik viešojo, bet ir kitų vairuotojų atrankose (Zaranka ir kt., 2012).

Eismo įvykiai automobilių kelių eismo aplinkoje (avaringumo priežastys ir aplinkybės; transporto traumatizmo pasekmės nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu)

Prognozuojama, kad pasauliniu mastu nukentėjusiųjų keliuose daugės. Atlikus10 šalių tyrimą, ieškota priemonių, kaip būtų galima mažinti avaringumą, t. y., būtina taikyti stiprią politinę valią, stiprinti atsakomybę, taikyti įrodymais pagrįstą įsikišimą į eismo įvykius, atlikti patikimą eismo įvykių vertinimą, didinti finansavimą, bendradarbiauti atskiriems sektoriams, vykdyti tausojimo politiką (Hyder ir kt., 2012).

Kaip informuoja Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO, 2010), avarijos keliuose yra viena iš trijų pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje, iki 2030 m. tai išliks augančia tendencija, bus penktoje vietoje tarp pagrindinių mirties priežasčių. Sužeidimai autoavarijų metu yra svarbiausia auganti visuomenės sveikatos problema, lemianti mirtis ir neįgalumą asmenims nuo 1 iki 44 metų amžiaus visame pasaulyje. Kasmet 5,8 milijono žmonių miršta nuo sužeidimų autoavarijose, tai sudaro 10 proc. visų pasaulyje nutinkančių mirties atvejų. Daugumoje turtingųjų šalių mirtingumas nuo sužeidimų keliuose mažėja, kitaip yra žemų ir vidutinių pajamų šalyse (Curry ir kt., 2011).

Mirtingumas dėl avarijų keliuose pagal amžiaus grupes pasauliniu mastu tarp visų pagrindinių mirties priežasčių (širdies ligos, žmogžudystės, savižudybės, infekcijos, onkologiniai susirgimai, kt.) pasiskirsto taip: iki 4 metų amžiaus – 14 vieta; 5-14 metų – 2 vieta; 15-29 metų – 1 vieta; 30-44 metų – 3 vieta, virš 45 metų – 8 vieta. Kaip matome, didžiausios rizikos grupė – 15-29 metų asmenys, o tai yra tas amžiaus tarpsnis, kada pradedama vairuoti. Taip pat keliuose itin nukenčia ir 5-14 metų vaikai. Skurdas didina riziką – mažų ir vidutinių pajamų šalyse mirtingumas keliuose dėl avarijų didesnis, kovoti su šiuo reiškiniu ir mažinti sužeistųjų ir žūstančiųjų skaičių geriau sekasi ekonominio gerbūvio šalyse.

Sužeidimų, mirčių skaičiaus keliuose dėl transporto priemonių avarijų gali būti mažinamas taikant šias priemones:

Nustatyti greičio apribojimus, pagrįstus kelių tipais.
Sukuriant teisinius apribojimus vairuojantiems išgėrus.
Dėvint šalmus motociklininkams ir dviratininkams, sėdynių diržus – visiems keleiviams.
Sukuriant taisykles, kaip sėdynių diržai, vaikų kėdutės ir šalmai turi būti naudojami.
Sukuriant saugesnę kelių infrastruktūrą, įskaitant skirtingų eismo dalyvių atskyrimą.
Ramesnį eismą ir greičio ribojimą miesto teritorijose.
Taikant saugios įrangos standartus.
Diegiant palaipsnio licencijavimo sistemą naujiems vairuotojams (WHO, 2010).

Siūlomos ir kitos priemonės mirtingumo lygiui dėl autoavarijų mažinimo: pėsčiųjų mirtingumą mažintų tai, jog tiek pėstieji, tiek vairuotojai nekalbėtų mobiliaisiais telefonais eismo aplinkoje; jaunų vairuotojų rizikingą vairavimą galima koreguoti keičiant jų kultūrinę ir socialinę aplinką, taip pat išlieka prisiminimai apie jau anksčiau nutikusias avarijas, kai atsiranda baimės jausmas vėl patekti į avariją; su sveikata susijusius rizikos veiksnius, tokius kaip asmens kritimas, mažina medicininės priemonės (Curry ir kt., 2011).

ES kasmet apie 40 tūkstančių žmonių žūva dėl avarijų keliuose ir 1,7 milijono sužeidžiama. Patikimais tyrimais įrodyta, kad reikšmingas kiekis šių įvykių nutinka dėl nepakankamo/netinkamo vairuotojų mokymo, kai reikalingi aukšto lygio įgūdžiai ir gebėjimas vertinti riziką (TRAIN-ALL, 2006-2009).

„Kelių eismo dalyvių mokymo koncepcijoje“ (2007) teigiama, kad apibendrinus eismo įvykių Lietuvoje statistiką, nustatyta, kad apie 73,4 proc. visų įskaitytinų eismo įvykių kaltininkai – transporto priemonių vairuotojai ir tik apie 15 proc. – pėstieji. Daugiau nei 35 proc. pėsčiųjų ir dviratininkų žūva dėl vairuotojų kaltės. 74 proc. visų žuvusių vaikų žuvo dėl vairuotojų kaltės. Vairuotojų tyrimai Lietuvoje buvo apibendrinti psichologijos mokslo atstovų 2012 m., esminiai rezulatatai pateikiami 3 lentelėje. Didžia dalimi buvo gvildenamos jaunų vairuotojų, rizikingo vairavimo, agresyvaus vairuotojų elgesio problemos.

3 lentelė

Vairuotojų problemų ir elgsenos tyrimai Lietuvoje

Autoriai	Tyrinėta problema	Pagrindiniai rezultatai ir/ar išvados
R. Arlauskienė ir A. Endriulaitienė (2012)	Besimokančiųjų vairuoti rizikingo vairavimo mažinimas psichologinėmis priemonėmis	Turi būti vykdomos psichologinės intervencijos, skirtos specialiai besimokantiems vairuoti.
I.Čėsnienė (2012)	Vairuotojų pyktis būnant už vairo. Pikti ir agresyvūs vairuotojai dažniau patenka į avarines situacijas.	Keliami mokslo klausimai tolimesniems vairuotojų pykčio ir agresyvumo tyrimams.
R. Markšaitytė, L. Šeibokaitė, A. Pranckevičienė, K. Žardeckaitė–Matulaitienė (2012)	Jaunų vairuotojų, ypač vyrų, rizikingas vairavimo stilius. Analizuota tiriamųjų vairuotojų nepažeidžiamumo iliuzija, nuostatos į rizikingą vairavimą, gebėjimas vertinti riziką ir išoriniai bei vidiniai motyvai rizikingai vairuoti.	Labiau išreikšta nepažeidžiamumo iliuzija yra susijusi su vyrų subjektyviai vertinamu mažesniu vairavimo klaidų skaičiumi bei su didesniu jų sukeltų avarijų skaičiumi, o moterų rizikingesnė nuostata į vairavimą yra susijusi su jų subjektyviai vertinamu didesniu vairavimo klaidų ir didesniu tyčinių kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičiumi bei su didesniu važiavimo greičiu vairuojant simuliacinėje aplinkoje.
V. Sadauskas (2012)	Jaunų vairuotojų problemos.	Amžiaus riba, kada vairuotojai jau nekelia ypatingos grėsmės, yra 24–26 gyvenimo metai.
L.Šeibokaitė, A. Endriulaitienė, ir kt. (2012)	Rizikingo vairavimo priežastys.	Rizikingas vairavimas gali būti paaiškinamas tam tikromis asmens psichologinėmis charakteristikomis, todėl pagrįstai galima tikėtis, kad psichologinės elgesio korekcijos priemonės, pasiteisinusios kito sveikatai žalingo elgesio prevencijai ar intervencijai, galėtų turėti apčiuopiamos naudos saugumo kelyje didinimui.

Šaltinis: Mokslas praktikai – praktika mokslui, 2012.

Apie 87 proc. eismo įvykių Lietuvoje įvyksta dėl eismo dalyvio kaltės. Nacionaliniu lygmeniu saugaus eismo užtikrinimą būtina plačiau įtraukti visuomenę, nes saugaus eismo būklė priklauso nuo kiekvieno visuomenės nario. Avaringumo lygio augimą lemia ne tik vairuotojų kultūra, bet ir kiekvieno visuomenės nario požiūris į saugumą keliuose. Transporto eismo įvykiai, kurių metu žūsta ir sužalojami žmonės, sugadinamos transporto priemonės, teršiama aplinka, išsiliejusiais degalais, alyvomis ar transportuojamomis medžiagomis padaro daug moralinės ir materialoinės žalos. Mūsų šalyje metiniai eismo įvykių nuostoliai įvairiais skaičiavimais sudaro apie 1,6-2,5 mlrd. Lt. Saugaus eismo situacija Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, yra pati blogiausia, kadangi žuvusiųjų skaičius, tenkantis vienam milijonui gyventojų, yra kelis kartus didesnis nei kitose šalyse. Rizikos laipsnis Lietuvos keliuose ir gatvėse pakliūti į eismo įvykį yra 3-4 kartus didesnis nei Skandinavijos šalyse. Avaringumo lygio kitimas, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius eismo įvykių metu per 2002-2011 m. laikotarpį Lietuvoje gana tendencingai kito: 2004-2007 m. augo, nuo 2008 m. stebimas situacijos gerėjimas (1 paveikslas). Viena iš priežasčių, kodėl nuo 2008 m. ėmė mažėti eismo įvykių, juose žuvusiųjų ir sužeistųjų gali būti tiesiog ekonominės krizės padarinys – itin išaugusi darbingų asmenų emigracija, o tai reiškė ir sąlyginį mažiau patyrusių jaunų vairuotojų srautų mažėjimą keliuose. Pagal Europos Komisijai pateiktą 2012 m. mirtingumo keliuose statistiką Lietuva vėl grįžo į neigiamos lyderės pozicijas. Mūsų šalyje milijonui gyventojų tenka didžiausias žuvusiųjų keliuose skaičius visoje ES – 100 mirčių. Pernai šis skaičius Lietuvoje siekė 97 žūtis milijonui gyventojų, tad per metus tragiškų eismo įvykių skaičius išaugo 2 procentais (Vairuotojų rengimo aktualijos, 2012).

1 paveikslas

Šaltinis: Vairuotojų rengimo aktualijos. LR susisiekimo ministerija, 2012 m.

LR susisiekimo ministerijos užsakymu buvo atlikta avaringumo keliuose studija „Saugaus eismo automobilių keliais gerinimo galimybės Lietuvoje“, ieškota situacijos gerinimo būdų. Nustatyta, kad Europos Sąjungos šalyse – Suomijoje, Austrijoje ir Olandijoje avaringumas, lyginant su ES vidurkiu, yra vienas mažiausių. Ilgalaikio ir trumpalaikio poveikio priemonės, skirtos kelių eismo saugumui gerinti, taikomos Suomijoje. Austrijoje vykdomos priemonės išties efektyvios – nuo 1970 iki 2005 metų transporto priemonių skaičius Austrijoje išaugo tris kartus, tačiau žuvusiųjų skaičius eismo įvykiuose sumažėjo 65 %, o sužeistųjų – 17 %. Olandijoje buvo nuosekliai tobulinama kelių infrastruktūra, vykdomi kiti Vyriausybės politiniai veiksmai, kad būtų mažinamas avaringumo lygis.

Avaringumo keliuose pagrindinės priežastys yra neblaivūs, nepatyrę vairuotojai; apsaugos priemonių (saugos diržų, dviratininkams – šalmų, pėstiesiems – atšvaitų) nenaudojimas. Dėl alkoholio ir vairavimo saugiai nesuderinamumo yra sutariama (Payne, Fenske, 1996). Avaringumą didina ir eismo dalyvių atskyrimo stoka. Transporto rūšims būdingas nesuderinamumas, ypač transporto priemonių ir pėsčiųjų eismo; eismo dalyvių atskyrimo trūkumas, ypač pagrindiniuose keliuose, lemia aukštą aukų rodiklį. Techninėmis priemonėmis (padedančiomis pėstiesiems pereiti gatvę ar kelią) tokias problemas galima išspręsti tik iš dalies. Be to, svarbią reikšmę turi didelis eismo dalyvių greičių skirtumas. Reikšmingi yra ir žmogiškieji veiksniai. Beje, per mažai reikšmės teikiama vienai iš avaringumo priežasčių – vairuotojų mieguistumui. Teigiama, kad šį rizikos veiksnį būtina pripažinti ir vertinti patiems vairuotojams kaip problemą (Sharwood ir kt., 2012).

Vairavimo metu valgantys vairuotojai iki dviejų kartų padidina susidūrimų kelyje tikimybės riziką. Tyrimai parodė, kad valgymas ir gėrimas gali atitraukti vairuotojo dėmesį labiau nei kalbėjimas mobiliuoju telefonu. 1,7 proc. vairuotojų, patekusių į avarijas, valgė arba gėrė vairuodami, o mobiliuoju telefonu kalbėjo 1,5 proc. į eismo įvykius patekusių vairuotojų. Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė vairuotojų prisipažįsta valgantys ir geriantys vairuodami automobilį. Jei mobiliais telefonais vairuojant galima kalbėtis tik naudojantis laisvų rankų įrangą, teisinių nuostatų, draudžiančių valgyti ir gerti vairuojant, nėra. Tačiau kaip ir kalbant mobiliuoju, taip ir bandant tiesiog atidaryti butelį, vairuotojui tenka atitraukti nuo vairo bent vieną ranką. Gerdamas vairuotojas turi šiek tiek pakelti galvą ir jo akių dėmesys nukrypsta nuo kelio. Net jei vairuotojas sulėtina automobilio greitį, jis vis tiek tokiu momentu nebūtų pasiruošęs tinkamai reaguoti į avarinę situaciją (Naujienos, 2010). Ne mažiau kaip valgyti ar kalbėti telefonu vairuojant pavojinga rūkyti, tačiau nė vienoje Europos valstybėje draudimo vairuoti rūkant nėra (www.lzinios.lt, 2012).

Po išsamių tyrimų JAV buvo nustatyta, kad viršsvorio turintys vairuotojai dažniau sukelia avarijas ir patys jose žūva nei viršsvorio neturintieji, be to, dažnokai viršsvoris lemia ir vairuotojų mieguistumą vairuojant, apkūnūs vairuotojai prasčiau užsisega apsaugos diržus ar dėl nepatogumo jų visai neprisisega. Rizikos grupėn patenka ir viršsvorio turinčios senyvos moterys. Taip pat tyrimų duomenys patvirtino, kad tie vairuotojai, kurie ima mesti svorį, vairuoja mažiau rizikingai ir jų rizika žūti autoavarijose sumažėja (Simmons ir Zlatoper, 2010). Kai kuriems vairuotojams būdingas antisocialinis elgesys, atvejai tyrinėti atsižvelgiant į gyvenimo stilių, demografinius bruožus, nustatyta, kad socialinio užribio atstovai mažiau jaučiasi esą atsakingi, nevengia rizikos, dažniau sukelia avarijas, tačiau jie nebūtinai priklauso neturtingiausioms visuomenės klasėms (Woodside, 2008). Išnagrinėjus avarijų keliuose priežastis Nigerijoje, išanalizavus susijusius tyrimus pasauliniu mastu, prieita išvados, kad ne pavieniai reiškiniai lemia avaringumą, o žmogiškųjų veiksnių kombinacijos: elgsenos ypatumai, gebėjimai, sveikata, kt. (Akanbi ir kt., 2009).

Paprastos pėsčiųjų perėjos ženklinimas yra susijęs su eismo įvykių augimu, tiek pėsčiųjų, tiek automobilių. Priežastys to nėra gerai žinomos, tačiau žinoma, kad ne visi vairuotojai praleidžia pėsčiuosius pėsčiųjų perėjose. Dar viena problema – vis mažiau vietos judriuose miestų vietovėse lieka pėstiesiems. Automobiliai tiesiog užstato pėsčiųjų praėjimus, kiemus, net šaligatviu, todėl šią problemą labai reikia išspręsti. Pagrindinės priemonės, padedančios mažinti avaringumą keliuose, yra šios:

greičio mažinimas ties pėsčiųjų perėjomis (iki 30 km/h);

matomumo tarp pėsčiųjų ir motorinių transporto priemonių vairuotojų gerinimas

pėsčiųjų perėjose;

matomumo tarp dviratininkų ir motorinių transporto priemonių vairuotojų gerinimas

susikirtimuose;

transporto priemonių parkavimo taisyklių šalia pėsčiųjų perėjų sutvarkymas;

policijos kontrolės ties pėsčiųjų perėjomis didinimas, kad padidėtų vairuotojų

supratimas apie pėsčiųjų saugumą;

baudų didinimas už pirmenybės nesilaikymą pėsčiųjų perėjose;

vaikų mokymas saugaus eismo;

saugumo salelių bei kelio susiaurinimų įrengimas pėsčiųjų perėjose;

įrengimas atskirų šviesoforo sekcijų pėstiesiems sankryžose;

dviračių, padengtų šviesą atspindinčiomis medžiagomis, gamyba;

skatinimas pėstiesiems ir dviratininkams (jų keleiviams) tamsiu paros metu vilkėti

šviesą atspindinčias liemenes;

skatinimas dviratininkams (jų keleiviams) važiuojant keliu dėvėti šalmus;

didelio eismo intensyvumo keliuose, kuriuose netikslinga įrengti šviesoforu

reguliuojamas pėsčiųjų perėjas, įrengti požemines arba virš kelio važiuojamosios

dalies esančias pėsčiųjų perėjas;

pėsčiųjų perėjų apšvietimo įrengimas;

kelkraščių asfaltavimas;

greitį mažinančių priemonių įrengimas prieš nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas;

greičio viršijimas ir neblaivūs vairuotojai turėtų tapti prioritetine policijos veiklos

sritimi;

rengti specialias akcijas vairuotojų kultūros lygiui kelti;

daugiau organizuoti saugaus eismo kampanijų, dalinant atšvaitus;

šviesti visuomenę pėsčiųjų saugos klausimais;

įkurti Saugaus eismo fondą, kuris remtų mokslinius tiriamuosius darbus ir

eksperimentines studijas naujų eismo saugos priemonių ir metodikų srityje (Saugaus eismo automobilių keliais gerinimo galimybės Lietuvoje, 2013, p. 66).

PSO duomenimis, Europos regione traumatizmas dėl transporto įvykių yra viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų. Kasmet mūsų planetos keliuose žūsta daugiau kaip 1,2 mln. žmonių, dar apie 50 mln. sužeidžiama. Daugelis tampa neįgaliaisiais visam gyvenimui. Tokius duomenis teikia Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija ir Pasaulio bankas, remdamiesi policijos užregistruotomis kelių eismo įvykių suvestinėmis. Tikslus sužeistų ir traumuotų keliuose žmonių skaičius nepalyginti didesnis negu rodo oficialioji statistika. Traumatizmas keliuose pripažįstamas pandemija.

Kaip skelbia oficiali kelių eismo įvykių statistika pasaulyje (viena auka 100-ui tūkstančių gyventojų procentais): šalys – didžiausios eismo taisyklių pažeidėjos yra šios: Malaizija, Pietų Afrika, Rusija, Latvija, Lietuva. Mūsų šalis pagal žūstančiųjų skaičių keliuose užima penktą vietą pasaulyje (www.cargo.lt).

Europos Komisija „2011–2020 m. ES kelių eismo saugos gairėse“ siūlo nuo 2010 m. iki 2020 m. Europos Sąjungoje žūčių keliuose sumažinti perpus. Šis žingsnis rodo ES įsipareigojimą siekti kelių eismo saugos.

Pažeidžiami eismo dalyviai, pažeidžiamumą lemiantys veiksniai, atsižvelgiant į amžiaus grupes (psichofiziologiniai, socialiniai, fizinės aplinkos, kultūriniai)

Nustatyta, kad labiausiai pažeidžiami dviejų amžiaus grupių pėstieji – suaugusieji virš 60 metų ir 7-12 amžiaus vaikai (McPhee ir kt., 2004; Vilkonis, 2004). Vaikų psichika bei įvairūs fiziologiniai procesai dar tik vystymosi stadijos, ribotai renkama informacija, sunkiau ją tinkamai suvokti, remiantis ja daryti tinkamus sprendimus ir atitinkamai elgtis. Vaiko pažeidžiamumą didina ir aplinkos veiksniai. Rizikos veiksniai skirstomi į keturias pagrindines grupes:

veiksnius, susijusius su pačiu pėsčiuoju eismo dalyviu;
fizinės aplinkos veiksnius;
socialinės - kultūrinės aplinkos veiksnius;
veiksnius, susijusius su transporto priemonės vairuotoju.

Teigiama, kad vaikai iki 7 metų amžiaus pažeidžiami automobilių keliuose dėl keturių savybių: a) egocentriškumas, b) rigidiškumas, c) priežasties pasekmės ryšio suvokimo sunkumai ir d) faktų iškraipymas, suvokiant aplinką ir joje vykstančius reiškinius (Vilkonis, 2004, p. 24-35).

Vyresnio amžiaus eismo dalyviai, tiek vairuotojai, tiek pėstieji, priklausomi nuo psichofizinių veiksnių, pabrėžtina yra neįgalumo problema, bendras sveikatos stovis, patenka į rizikos grupę. Nustatyta, jog vyresnio amžiaus žmonėms akių žvilgsnio fiksacija ilgesnė padalinto dėmesio sąlygomis, jų reakcija lėtesnė, tai lemia avarines situacijas. Be to, dėl padidėjusio pažeidžiamumo senyvo amžiaus asmenys patiria daugiau socialinių problemų, jei lyginsime su kitomis socialinėmis grupėmis. Stinga senyvo amžiaus ligotus asmenis lydinčiųjų žmonių, dar nesukurta efektyvi socialinių paslaugų sistema, senjorai dažnai priversti būti ir bejėgiškos būklės tose vietose, kur vyksta eismas (McPhee ir kt., 2004).

Pažeidžiamumo eismo įvykuose požiūriu rizikos grupei priklauso ir jauni vairuotojai. Nustatyta, kad jauni vairuotojai yra dažniausiai patenkantys į avarijas ir(ar) jas sukeliantys, tačiau apie 24-26 savo amžiaus metus vairuotojai jau patenka į mažesnės rizikos grupę (Sadauskas, 2012). Avarijų priežastys gali būti sąlygotos tam tikros elgsenos, psichologinių veiksnių. Išskiriami keli probleminiai eismo dalyvių elgsenos aspektai:

(1) Psichologijos mokslo atstovai nagrinėja žiūrėjimo, bet nematymo reiškinį, kylantį dėl nepastabumo ir sukeliantį savotišką aklumą. Pėstieisiems tai sukelia problemų, ypač, kai jie eina per perėją, tai itin pavojinga ir vairuotojams, kai jie vairuodami kalbasi telefonu ir nemato, kas vyksta iki tol, kol įvyksta eismo pažeidimas (Brumfield ir Pulugurtha, 2011).

(2) Eismo dalyvių elgsenos tyrėjai analizavo ir tokį reiškinį kaip baimė. Tikimasi, jog tam tikras baimės kiekis yra naudingas, nes eismo dalyviai elgiasi atsargiau, tai mažina avaringumą. Iš kitos pusės, pavyzdžiui, reklama, skirta eismo saugumui įvirtinti skatinant baimę yra tyrimų objektas, nes tikslinga nustatyti, koks yra optimalus būdas kaip naudoti baimės faktorių reklamoje, skirtoje įvairioms eismo dalyvių grupėms (Lewis ir kt., 2007).

(3) Nemaža kelių problema – asocialūs agresyvūs vairuotojai, itin pavojinga antagonistinė jų elgsena, nukreipta į kitą vairuotoją. Agresyviems vairuotojams gali pagelbėti relaksacijos metodikos, įskaitant raumenų relaksaciją (Aggressive drivers..., 2003).

Socialiniai-psichologiniai avaringumą lemiantys veiksniai dažniausiai siejami su alkoholio vartojimu, alkoholizmas pažeidžia žmones iš įvairių socialinių sluoksnių ir priklausančių skirtingoms kultūroms. Gausu tyrimų apie neblaivius asmenis-vairuotojus, tačiau nemažesnė problema yra ir neblaivūs pėstieji. Dažniausiai tai susiję su avarijomis, kai neblaivūs asmenys eina per sankryžas. Neblaivūs pėstieji yra nemaža kliūtis siekiant mažinti avaringumą keliuose (Dultz ir Frangos, 2013).

Socialiniai-ekonominiai veiksniai, kuriais apibūdinamos avaringumo poriežastys, siejami pirmiausia su senyvu eismo dalyvių amžiumi. Amžius yra pagrindinis veiksnys, taip pat – mentalinis stovis bei žmonių nesaugi elgsena; rizikos veiksnys yra ir aplinka, kai siejama su senyvu amžiumi; itin rizikingas derinys – senyvas eismo dalyvių amžius, aplinka ir ligotumas (Wang ir kt., 2012).

Fiziologiniai-psichologiniai avaringumą lemiantys veiksniai didžia dalimi siejami su jaunų vairuotojų iki 20 metų amžiaus veiksniu: tai padidintos rizikos eismo dalyvių grupė nežiūrint į tai, kad jie paprastai būna geros sveikatos, vairuoja ne taip jau ir dažnai. Didelį skaičių jaunų vyrų, pradedančių vairuoti, patenkančių į avarijas, lemia tai, kad jiems būdingas dėmesio sutrikimas (dėmesio deficitas dėl hiperaktyvumo, elgesio sutrikimai, opozicinio nepaklusnumo sutrikimai) (Redelmeier ir kt., 2010). Senyvo amžiaus vairuotojai yra ne tik mažiau savikritiški savo atžvilgiu dėl galimybės vairuoti apskritai, bet rizikos grupėn patenka ir dėl sulėtėjusios reakcijos, mieguistumo, prastesnės regos, demencijos sukeliamų veiksnių, trukdančių saugiai vairuoti (Arai ir kt., 2010; Car Crash Statistics, 2013; Keay ir kt., 2013). Vyresnio amžiaus vairuotojų problema – lėtėjanti reakcija, tai itin suaktyvėja po 55 metų amžiaus, rizikingumas didėja dėl kognityvių, sensorinių ir motorikos gebėjimų menkėjimo. Rekomendacijas senyviems vairuotojams nustoti vairavus ar riboti vairavimo dažnumą galima teikti, bet stabdo tai, kad negalėjimas judėti sukelia jiems depresiją, negatyvias emocijas, todėl siūloma taikyti mokymus, kad būtų randami būdai, kaip įveikti senyvų vairuotojų gebėjimų trūkumus. Mokymuose, kuriuose dalyvauja vairuotojai vyresni nei 65 metų amžiaus, buvo svarbu remtis jų didele vairavimo patirtimi, pasirinkta mokyti konsultuojant ir pasitelkiant ekspertus, taikyta žodinė mokymo metodika. Video medžiaga buvo naudojama eksperimentinėje vyresnio amžiaus vairuotojų grupėje, kad būtų įvertintas jų reakcijos greičio lygis. Mokymų medžiaga taip pat buvo pateikta video forma. Viena grupė buvo eksperimentinė, praėjo mokymus, kita mokymų nepraėjo, po to buvo vertinami abiejų grupių reakcijos greičio rezultatai. Nustatyta, kad jokių reikšmingų skirtumų tarp mokytųjų vairuotojų ir tų, kurie nebuvo mokyti, pagal pasirinktas vertinimo indikacijas nebuvo, tačiau mokslininkai padarė išvadą, kad jie iešojo būdų, kaip sumažinti rizikingą vairavimo lygį mokant specifinių vairavimo gebėjimų, pradiniai mėginimai vertintini kaip optimistinio pobūdžio. Aiškinama, kad nesvarbu, jog vyresnio amžiaus vairuotojai negali mokytis pagal naujas mokymų strategijas, nežiūrint net į tai, kad tiriamieji asmenys turėjo vidutiniškai ilgesnę nei 50 metų vairavimo patirtį. Mokymai senyviems asmenims leidžia įtvirtinti jų vairavimo nepriklausomybę ilgiau nepatiriant kompromiso eismo saugumo atžvilgiu (Horswill ir kt., 2010).

Su aplinka susiję avaringumą lemiantys veiksniai vadinami peraugančiais į epidemiją dėl urbanizacijos. Tai didžiųjų miestų problemos. Daugiausia avarijų nutinka ten, kur didžiausias judėjimas – urbanizuotose vietovėse, miestų centruose. Eismo įvykiai, kuriuose atsiduria pėstieji, susiję su socio-ekonominiais veiksniais: amžiumi, socialine klase ir statusu. Eismo įvykiuose pėstieji sužalojami ne vien dėl aplinkos veiksnių, bet ir dėl kelių veiksnių sąveikos (Short ir Pinet-Peralta, 2012; Schuurman, 2010).

Su kultūra susiję avaringumą lemiantys veiksniai vertinami nagrinėjant agresyvaus elgesio, vertybių sistemų problemas. Rizikingas elgesys keliuose labiausiai būdingas jauniems vairuotojams, nustatyta, kad vyrai vairuotojai yra dažniau agresyvūs nei moterys vairuotojos (Özkan ir Lajunen, 2005; Zaranka ir kt., 2012; Čėsnienė, 2012).

Autoavarijų statistika pagal eismo dalyvių amžiaus grupes:

Paaugliai – aukštos rizikos grupė. Jaunuoliai nuo 16 iki 19 metų keturiskart dažniau patenka į avarijas.
Jaunuoliai nuo 16 iki 20 metų itin dažnai žūva ar būna sužeidžiami autoavarijose.
Paaugliai sudaro apie 10 proc. populiacijos, bet autoavarijų aukų skaičiuje jų – 12 proc.
Jaunuoliai iki 24 metų labiau nei kitų amžiaus grupių vairuotojai linkų viršyti greitį.
Moterys vairuotojos iki 20 metų, žuvusios autoavarijose: 38 proc. iš jų viršijo greitį ir 24 proc. buvo išgėrusios alkoholio.
Žmonės nuo 15 iki 24 metų ir virš 75 metų yra dažniausiai nukenčiantys autoavarijose.
Vairuotojai virš 65 metų amžiaus yra antra grupė pagal mirtingumą dėl avarijų po jaunų vairuotojų grupės.
Nežiūrint į tai, kad vyresnio amžiaus vairuotojai vairuoja atsargiau, yra vidutiniškai lėtesni, jie dažniau žūva autoavarijose nei jaunesni vairuotojai (Car Crash Statistics).

Trečiąjį skyrių tikslinga apibendrinti teiginiu, jog avaringumo priežastys keliuose yra pakankamai gerai išsanalizuotos, tyrimai atliekami reguliariai, nustatytos rizikingiausios eismo dalyvių grupės. Sistema "Žmogus - automobilis - kelias - eismo aplinka" yra tobulintina, kiekviena sistemos komponentė yra reikšminga, nes avarijų gausa ir mirtingumas bei sužeidimai keliuose išlieka grėsmingo lygio visame pasaulyje. Lietuvoje pasiūlyta vykdyti reguliarius eismo aplinkos auditus, rengti rekomendacijas ir siūlymus.

VAIRUOTOJŲ RENGIMO SISTEMA

Būsimų vairuotojų švietimas Lietuvoje pradedamas dar ikimokyklinio ugdymo įstaigose, vėliau tai vykdoma bendrojo lavinimo mokyklose, galiausiai – vairavimo mokyklose. Vairuotojų rengimą vairavimo mokyklose reglamentuoja LR susisiekimo ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas Nr. 3-493 „Dėl Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas „Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašas“.

Papildomas vairuotojų mokymas vykdomas tik praktinio vairuotojų mokymo centruose pradedantiesiems vairuotojams, motorinių transporto priemonių vairuotojams, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip pat specialiųjų transporto priemonių vairuotojams (LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, 2000). Toliau teisės aktus skaitykite savarankiškai. (...)

Eismo dalyvių švietimas kaip saugaus eismo įgyvendinimo strategija

Europos Komisija laikotarpiu nuo 2011 iki 2020 metų kelia septynis su saugiu eismu keliuose susijusius strateginius tikslus, vienas iš jų yra gerinti kelių eismo dalyvių švietimą ir mokymą. Pabrėžiama, kad labai svarbu švietimą kelių eismo saugos klausimais įtraukti į privalomojo mokymo programas ir jį vykdyti visą privalomą mokyklos lankymo laikotarpį visose valstybėse narėse, – tai pažymima ES 2011-2020 m. kelių eismo saugos
politikos krypčių įgyvendinimo dokumente. Pabrėžta, kad reikia gerinti vairuotojų pažymėjimų išdavimo tvarkos ir mokymo sistemos kokybę, ypatingas dėmesys skiriamas jauniems pradedantiesiems vairuotojams, šiuo metu vairuotojų rengimas vis dar pernelyg fragmentiškas ir specializuotas. Vairuotojų mokymas turi būti visą gyvenimą trunkantis procesas. Reikia diegti interaktyvias mokymo formas, skatinti svarankiškumą. Be to, senėjant Europos visuomenei būtina užtikrinti vyresnio amžiaus vairuotojų įgūdžių ir gebėjimų vairuoti atnaujinimą.

Kai nagrinėjami profesionalių vairuotojų tęstinio mokymo strateginiai klausmai, ieškoma, kas galėtų paskatinti investuoti į vairuotojų tęstinius mokymus. Nustatyta, kad skatinatys veiksniai – apyvartos augimas įmoinėje, konkurencinga strategija, klientų specifikavimas ir kokybės vadybos sistemos. Taip pat svarbus yra mokymų laikinumo veiksnys. Visa tai susiję su žmogiškaisiais ištekliais ir jų infrastruktūra (Malik, 2009).

„Valstybinėje saugaus eismo plėtros 2011–2017 metų programoje“ iškeltas tikslas – gerinant saugaus eismo būklę, pasiekti, kad pagal žuvusių eismo dalyvių skaičių, tenkantį 1 mln. šalies gyventojų, Lietuva atsidurtų tarp 10 geriausiais rezultatais pasižyminčių Europos Sąjungos valstybių (arba ne daugiau kaip 60 žuvusiųjų vienam milijonui gyventojų). Įgyvendinant visuomenės švietimo prioritetą numatyta remtis tokiomis nuostatomis: apie 90 procentų eismo įvykių įvyksta dėl eismo dalyvių kaltės, o jų elgesiui didelį poveikį daro švietimas ir kontrolė; svarbu organizuoti vaikų saugaus eismo mokymą, siekiant tinkamai suformuoti vaikams saugaus eismo įgūdžius; tęsti visuomenės švietimą saugaus eismo tema, formuojant tinkamą požiūrį į saugaus eismo problemas. Pabrėžiama, kad svarbu tobulinti vairuotojų pirminio mokymo organizavimo procesus, nes dėl pradedančiųjų vairuotojų kaltės įvyksta 15 procentų visų eismo įvykių; be to, svarbu tobulinti saugaus eismo specialistų žinias, nes nuo jų priklauso visų saugaus eismo sričių veiklos nauda.

„Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos“ (2008) priemonių plane nurodyta rengti ir diegti mokymo programas, modulius, skirtus asmenų bendriesiems gebėjimams, (...) saugaus eismo kompetencijoms ugdyti.

Švietimo srityje „Žmogaus saugos bendrojoje programoje“ numatyta, kad mokiniai turėtų suvokti kelių eismo aplinką ir joje egzistuojančią tvarką, numatyti ir atpažinti eismo aplinkos grėsmes, eismo įvykių priežastis ir pasekmes, taikyti žinomus saugaus eismo modelius, naudotis pagrindinėmis saugaus eismo įgyvendinimo strategijomis ir būdais.

„Saugaus eismo programje bendrojo lavinimo mokyklos I–VIII klasėms“ (2006) apibrėžta saugaus eismo kompetencija – žinių, gebėjimų bei nuostatų visuma, leidžianti sumažinti asmens pažeidžiamumą automobilių keliuose ir laiduojanti aktyvią asmens poziciją kuriant saugesnę eismo aplinką. Tai reiškia, kad ugdymo procese siekiama sukurti tokią žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visumą, kuri teiktų galimybę mokiniams ne tik tapti brandžiomis asmenybėmis, pasirengusiomis aktyviai dalyvauti sprendžiant įvairias eismo problemas, bet ir taikyti turimas žinias bei gebėjimus kasdienėje eismo praktikoje; ne tik taikyti jau žinomus saugaus elgesio modelius, bet ir juos tobulinti atsižvelgiant į besikeičiančią eismo aplinką gyvenamojoje vietovėje (ar pakeitus gyvenamąją vietovę). Saugaus eismo kompetencijos ugdymą sąlyginai galima skirstyti į pėsčiųjų, keleivių ir vairuotojų saugaus eismo kompetencijos ugdymą. Saugaus eismo kompetencijų ugdymas yra švietimo saugaus eismo klausimais strategijos dalis.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų mokymas

Remdamasis dokumentu „Becoming a Responsible Pedestrian“ (2003), R. Vilkonis (2004) apibendrina, kad jaučiantys asmeninę atsakomybę už nesėkmę ir jos padarinius, vaikai yra mažiau pažeidžiami, nei tie vaikai, kurie siekia tik išvengti neigiamu pasekmiu. Nustatyta, kad šiai individo pozicijai turi įtakos amžius – iki 5 metų amžiaus vaikai vertindami autoavarijos priežastis linkę kaltinti vairuotojus, vyresni – pėsčiuosius vaikus. Be to, vaikai dar neturi sukaupę avarinių situacijų patirties, dėl ko jiems sunku įvertinti riziką eismo aplinkoje. Iki 6 metų amžiaus vyrauja atsakomybės perkėlimas vairuotojams.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų mokymas saugaus elgesio keliuose didžia dalimi priklauso nuo situacijos šeimoje, jei vaikai ugdomi darželyje – nuo ugdymo juose. Priešmokyklinio ugdymo standarte (2003) nurodoma, kad ikimokyklinio amžiaus vaikas turi žinoti, kaip saugiai elgtis kelyje.

„Saugaus vaiko elgesio įgūdžių ugdymas bus efektyviausias, jei bus laikomasi vaikų darželio ir šeimos ugdymo tęstinumo, jei tėvai bus kviečiami numatyti, planuoti šios ugdymo srities veiklas bei jose dalyvauti (tėvų susirinkimai taip pat gali būti kryptingesni, teminiai). Pedagogai gali inicijuoti pokalbį apie saugos diržus, o tėvai – tęsti saugios gyvensenos įgūdžių ugdymą, nuolat primindami vaikams jais naudotis ir įtvirtindami saugos diržų naudojimo įpročius“ (Saugus elgesys, 2008, p. 7). Ugdymo turinys ikimokyklinio ugdymo įstaigose numatytas toks, kad vaikai išmoktų pažinti šviesoforo signalų reikšmes; žinotų, kaip apsisaugoti nuo eismo įvykių tamsiuoju paros metu ir kodėl reikalingas atšvaitas; kaip saugiai elgtis automobilyje, viešajame transporte; kaip išvengti pavojų kelyje; kaip ir kur kreiptis pagalbos. Vaikas jau turėtų suprasti, kad saugumas priklauso nuo jo paties. Taip pat ugdomas jo gebėjimas pastebėti netinkamą kitų žmonių elgesį kelyje, formuojami gebėjimo saugiai elgtis kelyje pradmenys, formuojamas atsakingas požiūris į savo ir kitų saugumą kelyje (Saugus elgesys, 2008).

Jungtinėje Karalystėje buvo nustatyta, kad saugios elgsenos mokymai vaikams, įskaitant mokymus vaikams nuo 5 metų amžiaus, veikia žinojimo lygį, keičia elgseną, pagerina gebėjimą vertinti riziką, tobulina praktinius įgūdžius. Kita vertus, nerasta įrodymų, kad saugaus elgesio mokymai darytų poveikį sužeidimų skaičiaus kitimui (Mulvaney, 2012).

Mokymas bendrojo lavinimo mokykloje

LR švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, saugaus eismo mokymas yra Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų, dalyko „Žmogaus sauga“ sudedamoji dalis. Saugaus eismo mokymas vykdomas pradiniame ir pagrindiniame ugdyme. Jis apima pradinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos I dalį. Saugaus eismo mokymas suprantamas kaip saugaus eismo kompetencijos ugdymas, o saugaus eismo kompetencija – žinių, gebėjimų bei nuostatų visuma, leidžianti sumažinti asmens pažeidžiamumą automobilių keliuose ir laiduojanti aktyvią asmens poziciją kuriant saugesnę eismo aplinką. Ugdymo procese siekiama sukurti tokią žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visumą, kuri teiktų galimybę mokiniams ne tik tapti brandžiomis asmenybėmis, pasirengusiomis aktyviai dalyvauti sprendžiant įvairias eismo problemas, bet ir taikyti turimas žinias bei gebėjimus kasdienėje eismo praktikoje; ne tik taikyti jau žinomus saugaus elgesio modelius, bet ir juos tobulinti atsižvelgiant į besikeičiančią eismo aplinką. Numatomos diegti tokios mokinių vertybinės nuostatos: pagarba gyvybei, atsakomybė už jos išsaugojimą; pagarba kitiems eismo dalyviams nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, rasės, socialinės padėties ir pan.; saugesnės eismo aplinkos kūrimas; atsakomybė už savo asmens saugumą automobilių kelių eismo aplinkoje; aplinkos apsauga ir racionalus išteklių naudojimas; veiksmingumas, t. y. tikėjimas savo galimybėmis daryti įtaką savo ir aplinkinių eismo saugumui; iniciatyvumas, veiklumas, kūrybiškumas, atvirumas kaitai, ieškojimams, naujoms idėjoms, poreikis tobulėti. 9-12 klasių mokiniai bendrojo lavinimo mokyklose saugaus eismo nėra mokomi. Kelių eismo taisyklių gali mokytis 11-12 klasių mokiniai pasirinktinai, tačiau tai nėra vykdoma visose mokyklose (Saugaus eismo programa bendrojo lavinimo mokyklos I-VIII klasėms, 2006).

Reglamentuojamas ir mokinių mokymo turinys. Jį sudaro šios sritys: aplinkotyra; sistema „Eismo dalyvis – transporto priemonė – kelias – eismo aplinka“ (ED-TP-K-EA), eismo tvarka (Kelių eismo taisyklės) – dėmuo, skirtas pažinti eismą kaip jautrią ir nestabilią sistemą, kurios darna priklauso nuo visų tarp savęs susijusių sistemos sudedamųjų dalių ir ypač – nuo konkrečių eismo dalyvių sprendimų kelyje bei jų praktinio įgyvendinimo kokybės, nuostatų ir vertybių, santykio su aplinka ir kitu žmogumi pobūdžio; mokymas suvokti avarines situacijas ir eismo įvykius kaip tam tikrą konfliktą, pirmiausia kylantį tarp eismo dalyvių; taip pat siekiama supažindinti su visuomenės pastangomis didinti eismo saugumą, pagrindinėmis saugaus eismo įgyvendinimo strategijomis (tobulinant transporto priemones ir kelius, tobulinant eismo tvarką ir ją prižiūrint, tobulinant eismo dalyvių saugaus eismo mokymąsi), pagrindinėmis saugaus eismo priemonėmis (pasyvaus ir aktyvaus saugumo), pėsčiųjų ir dviratininkų saugaus elgesio modeliais. Saugaus eismo pradiniame ir pagrindiniame ugdyme mokyti mokiniai turėtų įsisavinti tokias vertybes: jausti pagarbą gyvybei, atsakomybę už jos išsaugojimą, racionalų išteklių naudojimą ir aplinkos apsaugą; jausti pagarbą kitiems eismo dalyviams nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, rasės, socialinės padėties ir dalyvavimo eisme būdo; jausti asmeninę atsakomybę už savo ir aplinkinių saugumą eismo aplinkoje; tikėti galimybe savo veiksmais kurti saugesnę eismo aplinką; kt. Kadangi jaunesnio amžiaus pradinių klasių mokiniai dažniau patenka į avarijas, ieškoma būdų, kaip to išvengti. Teigiama, kad būtinas tarpsektorinis institucijų bendradarbiavimas, jų atsakomybės ribų nustatymas (Puvanachandra ir kt., 2012).

Vairuotojų rengimas vairavimo mokyklose (SKAITYKITE IŠSAMESNĘ INFORMACIJĄ IR LITERATŪRĄ PATYS IR TAIP PAT NEDRAUDŽIAMA STEBĖTI REALIĄ SITUACIJĄ)

LR susisiekimo ministerijos duomenimis, vairuotojų rengimui svarbus yra mokymo turinys ir mokymo trukmė, dėstymo metodika, specialistų kvalifikacija, mokinių mokymosi motyvacija ir žinių patikrinimas. Lietuvoje yra 350 vairavimo mokyklų. Jos kasmet paruošia apie 40 tūkst. vairuotojų, 38 proc. laikančiųjų egzaminus iš pirmo karto neišlaiko praktinio vairavimo egzamino.

Kai kurie mokymo metodai padeda sumažinti eismo įvykių skaičių, yra pagrįsti statistiniais duomenimis, tai:

– specialiai parengti vadovėliai teorijos mokymui (eismo įvykių gali sumažinti iki 19%);

– vairavimo mokymas tamsiu paros metu (iki 37%, tik vyrams);

– vairavimo mokymas vairavimo mokymo aikštelėje (iki 33%).

Mokymo trukmės pailginimas taip pat veiksmingas. Kai kurie saugaus eismo specialistai rekomenduoja, kad jauni vairuotojai papildomai mokytųsi ir su patyrusiais vairuotojais nuvažiuotų 5000-7000 kilometrų. Daugiau kaip 10000 kilometrų taip važinėti nepatariama, kadangi tolesnė praktika iš esmės saugumo nedidina, neskatina savarankiškumo (www.transport.lt).

Daukševičius (2007) teigia, jog „gauti rezultatai įrodo nepakankamai kvalifikuotą būsimų vairuotojų rengimo lygį. Egzaminus iš pirmo karto išlaiko ne daugiau 70 % kandidatų. Toks rezultatas yra tiek vyrų, tiek moterų grupėse“ (p. 383). Autorius yra pasiūlęs:
Teorinių žinių dėstymo laiką padidinti iki 100 akademinių valandų, teorijos dėstymo metu būtina aktyviai diskutuoti;
20 akademinių valandų vairavimo užsiėmimus išskaidyti ne į 10 užsiėmimų, o į 15, tai leistų padidinti vairuotojų pasirengimo kokybę“ (p. 387).

Kartais jauni žmonės pageidauja įgyti ne žinių ir įgūdžių, o tik vairuotojo pažymėjimą. Priverstinai didinti motyvaciją taip pat įmanoma didinant egzaminų kainą ir leidžiant juos laikyti ribotą skaičių. Dar 2002-2004 metais buvo atlikti tyrimai penkiose ES valstybėse vykdant projektą CIECA, kai buvo vertinti jauni, tik ką gavę vairuotojų pažymėjimus vairuotojai ir tiriama, kokį poveikį daro papildomi mokymai.

Austrijoje antrosios pakomos jaunų vairuotojų mokymai buvo sudaryti 2003 m. pagal tokius modulius:

Dveji vairavimai kelyje – iki ir po mokymų;
Mokymai kelyje (uždara erdvė);
Psichologinė grupės diskusija.

Olandijoje antrosios pakomos jaunų vairuotojų mokymai buvo sudaryti 2003 m. pagal tokius modulius:

Mokymai kelyje, instruktorius vairavimą vertino kaip ekspertas, automobilyje buvo ir keleivis, organizuota diskusija tarp instruktoriaus, keleivio ir vairuotojo;
Mokymai kelyje uždaroje erdvėje, kad vairuotojui būtų parodomi jo įgūdžius ribojantys veiksniai, patirtimi dalijasi su kitais grupės dalyviais;
Diskusija grupėje, naudojami video skečai, moderatorius skatina žiūrovus pareikšti atsiliepimus;
Vertinimas, skirtas įvertinti rezultatus, rengiamas maždaug po mėnesio, tikrinamas vairuotojo elgesys (CIECA, 2002-2004).

Projekto vykdymo metu gauti rezultatai pateikiami 4 lentelėje.

4 lentelė

Penkiose ES valstybėse 2002-2004 m. vykdyto projekto CIECA, skirto tik ką gavusiųjų vairuotojo pažymėjimus jaunų vairuotojų papildomam mokymui, rezultatai

Valstybė, kurioje vykdytas projektas	Pagrindinės išvados
Austrija	Gauti rezultatai parodė, kad praktinio ir teorinio mokymo valandų mažinimas nedaro reikšmingo statistinio poveikio vairavimo egzamino laikymo/perlaikymo skaičiui. Po papildomų mokymų nepakito ir vairuotojų vairavimo stiliaus vertinimas bei vairavimo elgsena. Vienintelis skirtumas tarp vairuotojų, kurie buvo papildomai mokomi ir kurie papildomai nesimokė, buvo susijęs su moteriškos lyties vairuotojomis: jos save apibūdino kaip atsargesnes vairuotojas, linkusias mažiau didinti greitį.
Ispanija	Po apmokymų nustatyta, kad ženkliai pakilo vairuotojų žinių lygis, įgūdžiai ir elgsena. Mokymai turėjo įtaką dalyviams trumpu laikotarpiu ir vidutiniu – 6 mėnesių laikotarpiu.
Olandija	Negauta jokių įrodymų, kad jauni tik ką vairuotojų pažymėjimus gavę vairuotojai pervertintų savo įgūdžius kaip mokymų rezultatą. Mokymų kursų efektyvumas yra ribotas, jie net gali būti negatyvūs, jei mokytojai nėra reikiamai aprūpinti mokymo įranga, nustatyta, kad per palidomus mokymus reikia žymiai daugiau pastangų nei buvo numatyta iki mokymų parengimo.
Prancūzija	Prieita išvados, kad mokymus baigusieji vairuotojai, palyginti su nesimokiusiais papildomai, geriau suvokė rizikingumą.
Vokietija	Buvo praktikos ir teorijos kursai, diskusijos. Mokymų dalyviai iš esmės teigiamai vertino mokymus. Jie teigė, kad mokymų metu išplėtojo ir pritaikė kelias intelektualines ir elgsenos strategijas, skirtas saugesniam vairavimui, kas ir buvo pagrindinis mokymų tikslas.

Šaltinis: CIECA, 2002-2004.

Projekto PEPPER tikslas – mažinti greičio viršijimą, vairavimą išgėrus ir skatinti saugos diržų naudojimą ES. Nustatyta, jog Olandijoje ir Prancūzijoje efektyvios buvo eismo stebėjimo ir greičio kontrolės sistemos, jų technologijos. Vadinamosios juodosios dėžės padeda mažinti vairavimo išgėrus atvejus. Saugos diržų naudojimą užtikrina automatizuotos įspėjimo sistemos. Apskritai inovatyvios technologijos gali padėti net tredaliu sumažinti varijų keliuose skaičių. Politinės priemonės turi būti visoje ES priimamos ir derinamos, taip pat atnaujinami teisiniai dokumentai. Visose probleminėse srityse padeda nacionalinio lygio informavimo kampanijos dalyvaujant žiniasklaidai. Svarbu yra kaupti statistinius duomenis ir pagal juos rengti taktines priemones, rekomenduojama kompleksiška duomenų sistema „Kleopatra“ (PEPPER, 2008).

Anot H.M. Mayhew ir D.R. Simpsono (2002, p. 3), užsienio literatūros apžvalga – vertinta buvo 30 studijų rezultatai apie formalų vairuotojų mokymą, motociklininkų mokymų programas, pažangius mokymų kursus naujiems vairuotojams – menkai padeda remti hipotezę, jog formalus vairuotojų instruktavimas yra efektyvi jų saugumo užtikrinimo priemonė. Tradicinės vairuotojų mokymosi programos yra nesėkmingos siekiant adekvačiai atsiliepti į su amžiumi bei patirtimi susijusius veiksnius, kas lemia jaunų vairuotojų padidėjusią riziką patekti į autoavariją. Nėra jokių aiškių ir įtikinamų įrodymų apie tai, jog tradicinio pobūdžio vairuotojų mokymai, kuriuos Š. Amerikoje sudaro 30 valandų trukmės mokymai klasėse ir šešios valandos instruktavimo transporto priemonėje, daro įtaką saugiam vairavimui ir mažina aukšto lygio avaringumo riziką, būdingą jauniems vairuotojams. Taip pat teigiama, kad mokymo programos gali padėti jaunam vairuotojui būti efektyviu ir turėti mažesnę tikimybę patekti į autoavariją, jei jos yra labiau empriškai pagrįstos, sudarytos atsižvelgiant į kritinius vairuotojų amžiaus tarpsnius bei su jo patirtimi susijusius veiksnius.

Nurodomos jaunų vairuotojų mokymo problemos:

Mokymai mažai atitinka vairuotojų gyvenimo būdą, psichosocialiniai veiksniai yra skirtingi, elgsena prisiimant riziką ir sensacijos paieška yra priskiriami gyvenimo stiliui, nėra patviritnimų, jog tarp gyvenimo stiliaus ir susidūrimų keliuose būtų ryšys.
Neišsiaiškinta, kaip gyvenimo stiliaus veiksniai galėtų būti paveikti mokymų metu, nėra empirinių įrodymų šiuo klausimu.
Vairuotojų mokymai nesėkmingi pritaikant mokymo turinį besimokančiųjų poreikiams, ne visi jauni vairuotojai yra to paties įgūdžių, sumanumo lygio, jie ir vairuoti mokytis pasirenka dėl skirtingų priežasčių (Mayhew ir Simpson, 2002).

H.M. Mayhew ir D.R. Simpsonas (2002) siūlo jaunų vairuotojų mokymo tobulinimo priemones:

Kursų efektyvumą, atsižvelgiant į tai, jog jauni vairuotojai rizikingiau vairuoja, jie nemotyvuoti saugiau elgtis keliuose, iš tiesų, jų pirmutinis motyvas yra paprasčiausiai įsigyti vairuotojo pažymėjimą, gali padidinti mokymų turinio parinkimas, kai daugiau dėmesio skiriama įgūdžiams, susijusiems su grėmės atpažinimu ir rizikos įvertinimu.
Esminis yra pripažinimas, jog yra ryšys tarp požiūrių ir motyvacijos, lemiančių jaunų vairuotojų elgseną, todėl rekomenduotinos kelis metus trunkančios programos, galimai vykdomos vidurinėje mokykloje, plėtojant saugius požiūrio/motyvacijos veiksnius, pritaikant vairuotojų testavimą kaip motyvatorių.
Prailginti laikotarpį, kai vairuotojas vairuoja prižiūrimas ir vairavimo pažymėjimus suteikti palaipsniui.

Pasiūlytosios priemonės taikytinos Š. Amerikos aplinkoje, nurodomos esminės sritys:

Programos turinys turėtų būti empriškai pagįstas ir nukreiptas į psichomotorinius, kognityvius, percepcijos įgūdžius;
Mokyti saugumo praktikos, motyvuoti jaunus vairuotojus saugiai vairuoti;
Mokymo strategijose turi būti nurodyti su per dideliu pasitikėjimu susiję apribojimai, kurie būdingi jauniems vairuotojams;
Mokymų metodai ir technikos turėtų būti išplėtoti atsižvelgiant į gyvenimo stilių ir psichosocialinius veiksnius, kurie galimai lemia rizikingą vairavimą;
Kompetencija pagrįsti mokymai, pripažįstant jaunų vairuotojų individualius bei įgūdžių skirtumus (Mayhew ir Simpson, 2002).

Patvirtinta, kad išties yra mažai įrodymų, jog mokymų kursai, skirti mokyti vairavimo manevrų, pagerintų vairuotojų saugumą, jie gali sukelti priešingus rezultatus, taip pat mažai yra priežasčių manyti, jog vairuotojų mokymai turėtų parengti vairuotojus mažiau linkusius daryti avarijas. Vairavimo instruktoriams neįmanoma įveikti socialinių veiksnių – šeimos, partnerio, asmeninių – įtaką, lemiančią vairavimo stilių ir patekimą į avarijas. Galima teigti, kad kursai įkvepia savęs pervertinimui ir jauni vairuotojai gali kurti tokias galimybes, kurių metu išbando pažangius manevrus. Daroma išvada, jog yra daugybė požiūrių, kaip turėtų būti tobulinami vairuotojų mokymai iki vairuotojo pažymėjimų įteikimo, jie plėtojami, bet neturėtų būti plačiai taikomi iki tol, kol patikimais vertinimais bus patvirtinta, kad jie efektyvūs mažinant avarijų keliuose riziką (Williams; Ferguson, 2012).

Kaip nurodyta studijoje „Saugaus eismo automobilių keliais gerinimo galimybės Lietuvoje“, kad pradedančiųjų vairuotojų mokymas vyktų efektyviau, būtina:

atlikti privalomą vairavimo mokyklų instruktorių ir mokytojų perkvalifikavimą bent kas 2,5 metų praktinio vairavimo centruose, išklausant bent po 8 val. teorinių paskaitų ir 8 val. dalyvaujant praktiniuose užsiėmimuose;

sugriežtinti jaunųjų vairuotojų nuobaudų už eismo taisyklių pažeidimus sistemą;

nustatyti prievolę jauniems vairuotojams, kurių vairavimo stažas nesiekia dviejų metų, išklausyti ir atlikti praktinio vairavimo perkvalifikavimo kursus per pirmuosius dvejus savarankiško vairavimo metus, pasinaudojant Austrijoje, Šveicarijoje, Liuksemburge, Suomijoje sukaupta pradedančiųjų vairuotojų praktinio vairavimo mokymo ir įgūdžių tobulinimo patirtimi;

stengtis, kad vairuotojus mokytų aukštos kvalifikacijos mokytojai.

Siekdami mažinti JAV vairuotojų iki 20 metų amžiaus pažeidžiamumą keliuose, mokyti juos saugaus vairavimo, tyrėjai pradėjo analizuoti galimą mokslo žinių įtaką jaunuoliams. Saugumo keliuose galima išmokti tiesiog taikant fizikos dėsnių mokymus, vaizdžiai parodant kaip automobilį veikia stabdymas, kiti fizikos dėsniai, veiksniai – taip nuspręsta gavus tyrimų rezultatus. Pasiūlyta integruoti fiziką ir avarijų tyrimo mokslus. Be to, pritaikytos realaus pasaulio koncepcijos, besimokantys vairuoti jaunuoliai patys rinko statistiką apie avarijas ir jų padarinius jauniems vairuotojams, ieškojo būdų, kaip to išvengti, siūloma taikyti saugos diržus, vairavimo licencijas suteikti palaipsniui ir kt. Visi mokymai buvo sutelkti į tai, kad mokslas gali išgelbėti jauniems vairuotojams gyvybes (Jones ir Jones, 2013). Tęstinius jaunų vairuotojų mokymus siekiant užtikrinti saugesnį vairavimą rekomenduota taikyti susitelkiant į keturis mokymų modulius: stabdymas; kliūčių išvengimas; kontrolės praradimas; važiavimas iš paskos. Vertinant besimokančiųjų vairuoti pasiekimus reikia atsižvelgti į žinias, požiūrį, vairavimo elgseną, taip pat įvertinti vairavimo lygį, suvokimo strategijas ir sprendimų priėmimą (Jensen, 2011).

Anot C. Poplimont (2008), norint rengti kvalifikuotus vairuotojus, svarbi ir pačių mokytojų kvalifikacija, reikia, kad jie nuolat ją keltų, turi būti prieinamos mokymų programos mokytojams, kad šie gebėtų atitikti rengiamų vairuotojų poreikius ne vien įgyjant reikiamus vairavimo įgūdžius, bet taip pat išmokstant ir savikontrolės strategijų.

Anot G. Funke ir kt. (2007), vairuotojų saugų vairavimą įmanoma užtikrinti mokant juos individualiai. Nepatyrusius vairuotojus tikslinga mokyti įveikti stresą bei kaip išsiugdyti įgūdžius, reikalingus streso atvju elgtis adekvačiai, valdyti automobilį reikiamu būdu, pasirinkti tinkamus sprendimus. Automatizuotos sistemos gali padėti streso situacijose, tačiau vairavimo instruktoriai privalo įvertinti kiekvieno būsimo vairuotojo individualias savybes, kurios gali padėti pasirinkti sprendimo būdus, tinkamus tam konkrečiam asmeniui.

Vairuotojų mokymui svarbūs yra saugumo ir kokybės principai. Teigiama, jog būtina gerinti teorinio ir praktinio mokymo sąlygas, kad kokybiškas vairuotojų mokymas būtų įgyvendintas, tačiau remiantis gautais rezultatais apie situaciją, teikiamos tik rekomendacijos tobulinti mokymus bei besimokančiųjų vertinimą, patys tobulinimo metodai nepateikiami (Bencherif ir kt., 2012).

Vertinant Europos valstybių saugumo keliuose užtikrinimo programas, nustatyta, jog Švedijoje sėkmingos programos nukreiptos į daugiaaspektį mokymą, įtraukiant žmogaus kūno ir jo kinetinės energijos toleranciją. Vokietijoje labiausiai kreipiamas dėmesys į eismo valdymą ir avarijų analizę. Olandijoje koncentruojamasi į tobulinimą tų sričių, kur tikimasi daugiausia problemų. Jungtinėje Karalystėje, pirma, naudojamasi mokslo duomenimis eismo saugumo klausimais, antra, saugumo politika skatina elgtis saugiai dėl financinių sumetimų. Bendrieji Europos valstybių saugumą keliuose užtikrinančių programų bruožai yra esminis įsitikinimas, jog saugumas keliuose yra visuomenės sveikatos ir gyvenimo kokybės problema. Remiantis Europos patiritmi, JAV rekomenduojama imtis šių priemonių:

Sisteminio duomenų kelių saugumo klausimais rinkimo ir vertinimo;
Plano su tikslais ir uždaviniais parengimo;
Saugumo keliuose grupių įtraukimo, bendradarbiavimo ir koordinavimo;
Saugumo keliuose užtikrinimo finansinėmis priemonėmis;
Avarijas tiriančių komandų potencialaus sudarymo (Knapp, 2005).

Eismo dalyvių informavimas

Europos Komisijos „2011-2020 m. ES kelių eismo saugos gairėse“ pažymima, kad toliau rems visuomenės, visų pirma jaunimo, informavimo veiksmus ir sąmoningumo ugdymą. Veiksmingiausių rezulatų pasiekiama, kai kontrolės politika derinama su eismo dalyvių informavimu. Rekomenduojama, kad reikėtų skatinti tikslines kontrolės kampanijas ir apie jas plačiai informuoti. Viena iš numatytų priemonių – Komisija bendradarbiaus su Europos Parlamentu ir Taryba siekdama sukurti tarpvalstybinio keitimosi kelių eismo saugos informacija sistemą. Siekdama palengvinti keitimąsi informacija Komisija išnagrinės galimybę sukurti Europos elektroninę duomenų bazę.

2012 m. Lietuvoje įdiegtas „Kelių eismo informacinės sistemos projektas“. Visuose Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose buvo įrengtos 43 automatinės kelių oro sąlygų stotelės su oro sąlygų stebėjimo įranga ir vaizdo kameromis bei eismo intensyvumo skaitikliai. Visus šiuos įrenginius bei jau anksčiau įrengtas 48 oro sąlygų stoteles apjungė sukurta Eismo informacijos sistema, kaupianti duomenis apie kelius ir jų būklę. Šiai sistemai valdyti buvo įsteigtas Eismo informacijos centras, kuriame įrengta moderni vaizdo siena: specialistų nuolat stebimuose aštuoniuose vaizdo kubuose pateikiami duomenys apie eismo ir oro sąlygas keliuose. Eismo informacija teikiama ne tik specialioms už kelių priežiūrą atsakingoms tarnyboms, kurios gali planuoti ir kontroliuoti kelių priežiūros darbus, bet ir keliautojams, kurie galės iš anksto pasiruošti sunkioms oro sąlygoms ar galimiems eismo apribojimams dėl kelio darbų ar eismo įvykių, pasirinkti saugų važiavimo greitį, važiavimo laiką, tinkamą kelionės maršrutą.

Visuomenei informacija apie saugumą keliuose ir eismo taisyklių naujoves yra gyvybiškai svarbi. Informuojant visuomenę apie gresiantį pavojų sveikatai ir gyvybei ir apie gresiančias bausmes šių priemonių nenaudojantiems eismo dalyviams teikia valstybės institucijos, kaip numatyta Valstybinės saugaus eismo plėtros 2011–2017 metų programos įgyvendinimo tarpinstituciniame 2012–2014 metų veiklos plane. LR susisiekimo ministerijos interneto svetainėje yra įdiegta „Eismoinfo.lt“, kur teikiama informacija vairuotojams, kitiems visuomenės nariams. 2010 m. Lietuvos policijos struktūrų atstovai kartu su dar 22 Lietuvos miestų ir organizacijų atstovais pasirašė Europos kelių saugos chartiją. Numatytas eismo dalyvių švietimas: bendravimas su visuomene policijos įstaigose ir viešojoje erdvėje pasitelkiant visuomenės informavimo priemones, bendradarbiavimas su kitomis eismo saugumą užtikrinančiomis įstaigomis ir organizacijomis (www.transport.lt).

Strategiškai pagrįstos visuomenės informavimo ir komunikacijos kampanijos yra veiksminga priemonė. Visuomenės informavimo reikšmė įrodyta Ispanijoje 2005-2010 metais vykdyto tyrimo metu, kai masinės informavimo priemonės buvo pasitelktos taikant švietimo kampanijas kartu su veiksmais, nukreiptais į eismo greičio mažinimo, vairavimo išgėrus atvejų mažinimo, saugios įrangos naudojimo ir kelių infrastruktūros gerinimo sritis, kad eismo saugumo situacija gerėtų (García-Altés ir kt., 2013).

Be to, nustatyta, kad priimant sprendimus asmenims ne visuomet svarbu gauti kuo daugiau informacijos, jos perteklius lemia prastą informacijos įsisavinimo lygį, sumažėja sprendimų priėmimo patikimumas. Kadangi dėl naujų technologijų informacijos kiekiai nemažės, reikia tirti, kaip padaryti asmenims prieinamą tą informaciją, kuri jiems yra prasminga (Handzic, 2001).

Informacija atskirų kategorijų vairuotojams

Informacija, kad pradedantiems vairuotojams bus taikomi papildomi mokymai, kad pradedama automobilių techninė apžiūra ir pan. skelbiama žiniasklaidos priemonėse. Sunkvežimių vairuotojai paprastai turi navigacijos sistemas, jiems aktuali informacija apie pravažiavimus muitinėse. Keliuose įrengiama vis daugiau švieslenčių su informacija vairuotojams, be to, pagrindinę informaciją vairuotojai gauna iš radijo imtuvų savo transporto priemonėse, šalikelėse esančių eismo ženklų, reklaminių bei informacinių skydų.

Š. Amerikoje buvo pasiūlyta gerinti vairuotojų informavimą apie jų patiriamus rizikos veiksnius eismo aplinkoje, tai turėtų būti įtraukta į jaunų vairuotojų mokymo programas, taip būtų tobulinamas jų turinys (Mayhew ir Simpson, 2002).

Anot J. Zarankos ir kt. (2009), padedantys vairuotojams įrenginiai – naujos kartos informacinės technologinės priemonės, montuojamos transporto priemonėse ir skirtos netinkamam vairuotojo elgesiui tobulinti. Yra naudojama automatinė greičio palaikymo sistema, kai transporto priemonė automatiškai stabdoma nustačius pavojingą kliūtį kelyje bei neleidžia pavojingai priartėti prie kito automobilio. Nustatyta, kad visose transporto priemonėse sumontavus šią įrangą žuvusiųjų skaičius sumažėtų 50 proc.

Be to, specialia informacine įranga galima užtikrinti saugos diržų naudojimą automobiliuose. Tai padėtų sumažinti aukų skaičių apie 15 proc. Dar 10 proc. galima sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių taikant įrangą, neleidžiančią vairuoti neblaiviems.
Transporto priemonių viduje naudojamos ir kitos informacinės priemonės: navigacinės sistemos, mobilieji telefonai, radijo aparatūra ir televizija. Šios priemonės padeda vairuotojui susiorientuoti keliuose, gauti reikalingą informaciją apie eismo sąlygas, bet kartu ir blaško vairuotojo dėmesį.
Ypač daug problemų sukelia netinkamas mobiliojo telefono naudojimas vairuojant.

Novikovienė (2009) yra pabrėžusi informacijos reikšmę eismo įvykių tyrimams, cit. Perry L., Symons (1991), ji pažymi, kaip svarbu laiku informuojant transporto priemonių vairuotojus bei atitinkamas tarnybas apie pavojingus meteorologinius reiškinius, mat taip galima išvengti ir dalies eismo įvykių bei žmonių aukų skaičiaus, sutaupyti nemažai lėšų, skirtų kelių priežiūrai, sveikatos apsaugos sistemai ir t. t.

Pasak A. Jarašūnienės ir G. Jakubausko (2007), sumaniosios (angl. intelligent) saugumo sistemos, tiek taikomos automobiliuose, tiek susijusios su infrsatruktūra, užtikrina saugumą keliuose. Žmonėms gyviems po avarijų keliuose išlikti bei išvengti avarijų padeda perspektyvios „e-call“ ir dažniausiai naudojamos ABS, ESP sistemos. Nurodoma, kad siekiant užtikrinti transporto informacijos infrastruktūrą Lietuvoje, būtina vykdyti šias užduotis:

Gerinti kelių informacijos infrastruktūrą.
Gerinti eismo sąlygas keliuose ir gatvėse.
Didinti eismo saugumą.

Jau minėtas 2012 m. Lietuvoje įdiegtas Kelių eismo informacinės sistemos projektas yra skirtas plačiajai visuomenei, vairuotojams – taip pat. Lietuvoje sukurtas visuomeninės iniciatyvos mėgėjiškas projektas "Informacija vairuotojams", atsiradęs 2000 m., kai internetinėje erdvėje trūko informacijos vairuotojams ir kt. eismo dalyviams. Ypatingai trūko aktualių kelių eismo taisyklių (KET), saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcijų, taipogi nebuvo pakankamai informacijos apie svarbiausius eismo dalyvių administracinių teisės pažeidimus (baudas, prasižengimus ir pan.). Pasikeitus LR įstatymams, interneto svetainėje niekuomet neužmirštama jų atnaujinti ir padaryti aktualiais. Vairuotojus ir jiems prijaučiančius ypatingai sudomino virtualus alkotestreris (alkometras), aktualių dokumentų PDF versijos ar galimybė užduoti įvairius klausimus.

Buvo nustatyta, kad parengus ir sėkmingai įgyvendinus informavimo kampanijas pasitelkiant visuomenės informavimo priemones įmanoma ženkliai sumažinti avarijų, kurias sukelia išgėrę alkoholio vairuotojai, skaičių (Elder ir kt., 2004). Informavimo ir komunikacijos kampanijos gali padėti keisti vairuotojų nuostatas ir net elgseną. N.R. Salcedo (2008) teigia, kad visuomenės informavimui reikšmingi yra ryšiai su visuomene, informavimo kampanijos, išskyrė vairuotojus kaip visuomenės grupę, kuriai rengiamos informacinės kampanijos gali padidinti atsakomybės lygį. M. Cismaru ir kt. (2009) įrodė, kad vairuotojų atsakingą elgesį gali skatinti jiems skirta informacija apie alkoholio keliamą grėsmę, tam reikalingos informvimo kampanijos, pagrįstos socialinio marketingo principu – nauda plačiajai visuomenei.

Cismaru ir kt. (2009) apibendrino, jog socialinio marketingo kampanijos gali pagelbėti kovojant su vairuotojų elgsenos problemomis. Pavyzdžiui, gerai suplanuotos masinės komunikacijos kampanijos gali padėti sumažinti avarijų, kylančių dėl vairavimo išgėrus, skaičių. Efektyvi ir reklama, kai norima kovoti su neblaiviais vairuotojais, o masinės komunikacijos kampanijos efektyvios, kai derinamos su padidintu žinisklaidos dėmesiu neblaivių vairuotojų problemai. Kaip efektyviai daryti poveikį asmenų elgsenai, kai ta elgsena nepriimtina visuomenei ar net pavojinga, aiškinamasi taikant minimalius grėsmės lygius, kad asmuo galėtų veikti. Kitaip tariant, jei asmuo nesijaučia pažeidžiamas, nepavyks pakeisti jo elgsenos. Siekiant parengti aplinką elgsenos pokyčiams, susijusiems su vairavimu išgėrus, planuojuamos socialinio marketingo kampanijos, pagrįstos protekcijos motyvavimo teorija. Tokios kampanijos yra efektyvios ir padeda mažinti avaringumą, kurį sukelia neblaivūs vairuotojai.

Protekcijos motyvavimo teorija taikoma pažinimo procesui paveikti, ji sustiprinama, kai:

· Grėsmė sveikatai yra sustiprinama;

· Individas jaučiasi esąs pažeidžiamas;

· Yra aukštas atsako veiksmingumas siekiant išvengti grėmės;

· Su tinkamu atsaku susiję kaštai yra neaukšti;

· Asmuo yra pajėgus sėkmingai įvykdyti tinkamą atsaką, yra atsakingas (cit. Rogers, 1983).

Ši informacijos ir komunikacijos mokslų srities tema reikalinga išsamesnio tyrimo, įrodymų, jog tokiomis priemonėmis kaip informavimo kampanijos įmanoma keisti tikslinių visuomenės grupių elgseną, vertybes, pakanka (Wilcox ir kt., 1998; Grunig, J., 1992; Dozier D.M. ir Grunig L.A., 1992).

Ketvirtąjį šio darbo skyrių galima apibendrinti teiginiu, jog vairuotojų rengimo sistemai valdyti ir koordinuoti užtikrinant jos efektyvumą būtini strateguoti veiksmai, svarbu užtikrinti tarpinstitucinį bendravimą, kai siekiama įtvirtinti tęstinius mokymus, saugaus elgesio keliuose kompetencijas. Yra nuolat pateikiamos rekmendacijos, kaip būtų galima tobulinti vairuotojų mokymus ir gerinti jų kokybę, teorinį ir praktinį vairuotojų mokymą siūloma organizuoti taikant naujesnes mokymų metodikas. Reikšminga yra visoms eismo dalyvių grupėms teikiama informacija, kuri geriausiai pasiekia tikslines grupes, kai taikomos informacijos ir komunikacijos kampanijos.

NEFORMALIOJO ŠVIETIMO ĮTAKA VAIRUOTOJO ATSAKOMYBĖS UGDYMUI

Sociologas A. Giddensas (2000) mokymąsi siejo su žmogiškosiomis vertybėmis, teigė, kad jis susijęs su humanistiniais švietimo aspektais. Pabrėžtas žmogaus siekis svarankiškos savišvietos, kadangi tai yra priemonė tobulėti.

LR švietimo įstatyme pažymima apie neformalųjį švietimą, kad paprastai jo nevykdo formalios mokymo įstaigos. Jo tikslas nėra oficialaus dokumento ar konkrečių mokslinių žinių suteikimas. Neformalus ugdymas orientuojamas į praktinių įgūdžių lavinimą bei asmenybės tobulinimą. Šiai ugdymo formai priskiriamos tokios ugdymo pakopos:
- ikimokyklinis ugdymas, kurio paskirtis padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius;
- priešmokyklinis ugdymas, kurio paskirtis padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą;
- neformalusis vaikų švietimas, kurio tikslas tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais;
- neformalusis suaugusiųjų švietimas, kurio paskirtis sudaryti sąlygas asmeniui mokytis visą gyvenimą, tenkinti pažinimo poreikius, tobulinti įgytą kvalifikaciją, įgyti papildomų kvalifikacijų.

A.Fokienė (2004) pastebi, kad savaiminis ir neformalusis mokymasis iš esmės yra skirtingi, mokymai vyksta skirtingose vietose, o mokymosi struktūra neformaliojo mokymosi būdu yra struktūriškai apibrėžta, tuo tarpu savaiminio mokymosi – ne. Asmuo pats sau nusistato, kada ir kiek nori išmokti, kaip ir kokiais metodais sieks žinių, mokytojo vaidmuo tiek formaliajame tiek ir savaiminiame mokymęsi nėra svarbus. Neformaliajame mokytojas gali atlikti tam tikrą vaidmenį, savaiminio mokymosi metu mokytojo tiesiog nėra. Abiems mokymosi tipams bendra tai, kad mokymosi pasiekimai nėra užfiksuojami valstybės pripažįstamame dokumente, neišduodamas diplomas. Kitas panašumas yra tas, kad asmenys pasirinkę šiuos mokymosi būdus turi aukštą mokymosi motyvaciją. Formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi atvejais mokymosi pasiekimai gali būti lygiavertūs, visiškai nepriklausomi nuo mokymosi būdo.

Ankstyvame amžiuje pradėti mokymai gali būti įvairaus pobūdžio. „Būtina tobulinti vaikų saugaus eismo kompetencijos ugdymą formaliojo ir neformaliojo ugdymo sistemose, siekiant riboti neigiamą sociokultūrinės aplinkos įtaką, o savarankišką moksleivių vaikščiojimą gyvenamoje aplinkoje bei kelyje „Namai – mokykla – namai“ panaudoti ugdymo procese kaip papildomą ar net pagrindinę vaikų kaip pėsčiųjų saugaus eismo kompetencijos ugdymo priemonę“ (Vilkonis, 2004, p. 121).

Teigiama, kad „M. Teresevičienė 1993 m. išskyrė tris pagrindinius suaugusiųjų mokymosi motyvus: socialinius, profesinius, individualius. Tačiau pastaruoju metu ryškėja, kad vis dėlto suaugusiųjų mokymąsi labiausiai skatina noras išlaikyti darbo vietą, tobulinti profesinę kvalifikaciją (Teresevičienė ir kt. 2006, p. 199). Apibendrinant galima teigti, kad mokymosi motyvai gali įvairuoti, tačiau suaugusiesiems svarbiausia neformaliojo mokymosi priežastis yra profesinis tobulėjimas“ , be to, nustatyta, kad neformalus ugdymas populiarėja (Alifanovienė ir kt., 2008, p. 13, 16).

Vairuotojo atsakomybei ugdyti gali būti naudojami originalūs netradiciniai mokymo metodai, nuotolinis mokymas ar atvirkščiai – praktinis mokymas. Praktinius mokymus gali organizuoti ir patys darbdaviai. Krovinių pervežimo firmų sunkvežimių vairuotojai Jungtinėje Karalystėje buvo mokomi taupyti degalus, kartu buvo mokomi naudotis kompiuterizuota degalų apskaitos sistema, buvo tirimi ir jų vertybiniai pokyčiai. Nustatyta, kad jie ženkliai sumažino degalų sąnaudas, be to, tyrimo laikotarpiu vykdant eksperimentą sumažėjo ir dalyvaujančiųjų avaringumo lygis. Pasiūlyta panašius mokymus taikyti plačiau, nes ekonominis efektas labai ženklus (Hedges ir Moss, 1996).

Apibendrinti galime teiginiu, kad neformaliojo mokymo svarbos siekiant, kad vairuotojų kultūra ir elgesys būtų priimtini visuomenei, neigiančių išvadų neaptikta, neformaliojo mokymo integravimas į visą gyvenimą besitęsiančius vairuotojų mokymus yra būtinas.

ATSAKINGO VAIRUOTOJO RENGIMAS VAIRAVIMO MOKYKLOJE MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ KONTEKSTE

Veiksniai, darantys įtaką vairuotojų rengimui, yra šie:

Vairuotojų rengimo teisinis reglamentavimas, pabrėžiamos jų teisės ir pareigos.
Vairuotojų rengimo turinys.
Vairuotojų egzaminavimas – kad užtikrintų, jog transporto priemonių vairavimo teisę įgyja tik tam pasirengę asmenys.
Vairuotojų rengimo specialistai.
Vairuotojų kvalifikacijos kontrolės sistema.
Vairuotojų nuobaudų sistema.
Eismo dalyvių mokymo sistema: saugaus eismo pagrindų ir kultūringo elgesio eismo dalyviai turi būti mokomi nuo vaikystės, vairuotojų rengimas turėtų būti tęstinė šio mokymo dalis; mokymas nepasibaigtų įgijus vairuotojo pažymėjimą.
Veiksmų koordinavimas visais klausimais, susijusiais su vairuotojų rengimu ir integracija į bendrą eismo dalyvių mokymą (www.transport.lt).

Atsakomybės ugdymas turi būti pradėtas jau šeimoje. Anot J. Jonynienės ir R.M. Kern (2012, p. 53), „pastaruoju metu mokslinėje ir praktinėje literatūroje vis dažniau pabrėžiant šeimos įtaką vaiko fizinei, psichologinei ir socialinei raidai, Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkai nuolat domisi efektyviais tėvų bendravimo su vaiku metodais, vaiko gebėjimą bendradarbiauti, pasitikėjimą savimi, atsakomybės jausmą ugdančiomis strategijomis“.

Į vairavimo mokyklas asmenys patenka jau susipažinę su saugaus eismo pagrindais ikimokyklonio ir mokyklinio ugdybo įstaigose – bendrojo ir vidurinio lavinimo mokyklose. IR ŠEIMOSE

LR susisiekimo ministerijos duomenimis, Lietuvoje eismo įvykių kaltininkais dažniausiai būna iki 2 m. stažo turintys vairuotojai. 2007 m. vairuotojai, turintys iki 1 metų ir nuo 1 m. iki 2 m. vairavimo stažą, sukėlė atitinkamai 4,2 proc. ir 6,8 proc. visų eismo įvykių, o 2010 m. – atitinkamai 7,5 proc. ir 8,4 proc. visų eismo įvykių. Taigi mokymų efektyvumas yra svarbus uždavinys. Šiuo metu vairuotojai yra rengiami vadovaujantis Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 3-493.

Nustatyta, kad nesėkmė vairavimo egzamino metu, kai jis neišlaikomas per pirmąjį mėginimą, apie 4 kartus padidina jaunų vairuotojų tikimybę padaryti avarijas, todėl siūloma taikyti specialias vairuotojų mokymo strategijas (Boufous ir kt., 2011). Kaip pasiekti saugesnio sunkvežimių vairuotojų elgesio keliuose, yra pasiūlę A.M. Douglas ir S.M. Swartz (2009): saugus elgesys turi būti vertinamas kaip besivystantis procesas, o vadybininkai, atsakingi už pervežimų sunkvežimiais saugumą, mokymus, turi gebėti valdyti vairuotojų rengimą ir mokymus taip, kad būtų veikiamas vairuotojų požiūris, sąlygojantis saugesnio vairavimo elgesį. Samdant ir atleidžiant iš darbo sunkvežimių vairuotojus siūloma taikyti jų vertinimo skalę.

Jungtinėje Karalystėje buvo tirta, kaip vairavimo mokymus gali pagerinti treniravimas vairuoti, buvo nustatyta, kad vairuotojų mokymuose treniravimo vaidmuo yra svarbus, kai derinamas su instruktavimu, visa tai sudaro naudingą pedagogiką. Pasiūlyta toliau tirti treniravimo efektyvumą bei poveikį vairuotojų avaringumo lygiui jau išlaikius vairavimo egzaminus (Passmore ir Mortimer, 2011). Esminė vairuotojų mokymų užduotis JAV – padėti naujiems vairuotojams tęstinai tobulinti patirtį. Būtinybė yra ir vairuotojų mokytojų rengimo kokybė, bendruomenės parama, tėvų pagalba vos pradėjusiems vairuoti jaunuoliams. Be to, vairuotojų rengimo programos turi būti atnaujinamos remiantis patikimais mokslo tyrimais. Finansavimas vairuotojų rengimo programoms turėtų būti skiriamas atsižvelgiant į avaringumo statistiką ir kaštų efektyvumą, tik po to parama ir adekvatus finansavimas neturėtų būti problema (Quensel, 2005).

Vairuotojų mokymuose svarbu turėti konkrečius tikslus, tam parengta speciali matrica, žr. 5 lentelę.

5 lentelė

VMT MATRICA: VAIRUOTOJŲ MOKYMO TIKSLAI

HIERARCHINIAI VAIRUOTOJŲ ELGESIO LYGIAI

PAGRINDINIAI VAIRUOTOJŲ MOKYMO ELEMENTAI

ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI

RIZIKĄ DIDINATYS VEIKSNIAI

SAVĘS VERTINIMAS

4. ASMENINIAI BRUOŽAI, AMBICIJOS IR KOMPETENCIJOS

Gyvenimo būdas, asmeninės vertybės.

Prisitaikymas prie socialinių normų.

Impulso kontrolė, rizikos tendencijos, asmeninės rizikingumo savybės.

3. SU KELIONE SUSIJĘS KONTEKSTAS IR SPRENDIMAI

Kelio pasirinkimas, pasirinktas vairavimo laikas, kelionės būtinumas.

Psichologinės vairuotojo savybės, socialinis kontekstas ir kartu važiuojantieji automobilyje.

Asmeninės savybės planuojant tipinius rizikos motyvus vairavimo metu.

2. EISMO SITUACIJŲ VALDYMAS

Kelių eismo taisyklių taikymas, stebėjimas ir signalų naudojimas, įvykių numatymas.

Nepageidautina elgsena kelyje, informacijos perteklius, sudėtingos eismo sąlygos.

Saugaus eismo užtikrinimui būtinos asmeninės savybės, asmeninis vairavimo stilius.

1.BAZINĖ AUTOMOBILIO KONTROLĖ

Automobilio kontrolė, automobilio techninių aspektų išmanymas.

Saugos diržų, sėdėjimo pozicijos fiksavimo įrangos naudojimas.

Streso mažinimo priemonės.

Automobilio kontrolės stipriosios ir silpnosios pusės.

Šaltinis: Hatakka et al., 2002.

Lietuvių tyrėjai įvertino mokymų, skirtų vairuotojams, modelius Vokietijoje, Olndijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje ir pasiūlė rekomendacijas Lietuvos vairuotojų mokymo sistemai tobulinti, eismo saugumui užtikrinti. Tai, anot grupės tyrėjų, daryti būtina, nes Lietuvos vairuotojams stinga saugų vairavimą užtikrinančių žinių, susijusių su praktiniais vairavimo įgūdžiais. Pažymima, kad dabartinėse Lietuvos vairavimo mokyklose būsimieji vairuotojai paprastai mokomi, kad išlaikytų egzaminus vietoje to, kad būtų mokomi saugaus vairavimo ir saugaus dalyvavimo eisme. Kad vairavimo mokymai būtų efektyvesni, pasiūlyta:

Taikyti saugaus eismo programas, gerinti vairuotojų kvalifikaciją, mokymai turi būti tęstiniai.
Pagal užsienio šalių patirtį būtina į mokymus įtraukti pokalbius, susijusius su eismo psichologija.
Tikslinga vertinti būsimų vairuotojų psichofizinius ir psichomotorinius įgūdžius, tam naudoti speciali įrangą.
Tikrinti kiek įmanoma daugiau vairavimo mokyklų, tai atlikti turi atsakingos institucijos ir paskelbti tokių tikrinimų rezultatus.
Patobulinti LR teisines normas, reglamentuojančias vairuotojų mokymus ir egzaminavimą, pagal ES direktyvas.
Kad vairuotojai būtų motyvuoti mokytis, teorinio egzamino užduotis būtina padidinti kiekybiškai, atnaujinti.
Pakartotinį vairuotojų kvalifikacijos kėlimą ir praktinius mokymus tikslinga vykdyti Lietuvoje saugaus eismo mokymo centruose (Valiūnas ir kt., 2011).

Apibendrinti galima teiginiu, jog vairavimo mokyklos Lietuvoje atsiduria vienoje ir integruoti būtinoje sistemoje su vaikų ugdymo institucijomis, saugaus eismo mokymo centrais, kurie didžia dalimi ir steigiami šalyje, kad tęstinis vairuotojų mokymas būtų užtikrintas. Išeities tašku sprendžiant atsakingų vairuotojų rengimo problemas turėtų būti vaikų – būsimų vairuotojų – ugdymas šeimoje, tuomet ir vairavimo mokyklos lengviau susidorotų su bėdomis, kai būsimieji vairuotojai mokosi formaliai ir neatsakingai. Kaip būsimieji vairuotojai rengiami dar nuo ikimokyklinio amžiaus, jau nagrinėta šiame darbe. Kad atsakingo vairuotojo kultūra būtų ugdoma ir palaikoma visą gyvenimą trunkančių mokymų būdu, reikia ir pačių vairuotojų noro tai daryti. Mokymai vairavimo mokykloje turi būti labiau integruoti į visą procesą, turi būti iš anksto suplanuoti veiksmai ir reglamentuotas mokymų turinys. O kultūros pokyčiai, ypač poslinkiai vairuotojų atsakomybės vertybinės orientacijos plotmėje, nėra lengvai valdomas ir prognozuojamas kultūros pokytis, tai jau vadybos mokslo sritis. Pagalbos gali teikti ir psichologijos teoretikai bei praktikai.

Išsamiau klausimas gvildenamas tyrimų pagalba, tai bus analizuojama šio darbo empirinių tyrimų dalyje.

LITERATŪROS IR INTERNETO ŠALTINIAI

Sąraše – 183 šaltiniai

P.S. Sėkmės įsisavinantiems bent pradmenis, aukščiau išdėstytas tik minimumas.

KAVONĖS. YRA TOKS ŽAIDIMAS

4 raundas: Rezultatas: 0:4, beviltiškai pralaimėjo "mokslininkės" iš Kauno ir vieno Vilniaus universiteto

TIESIOG 44 693 ŽENKLAI APIE MUZIEJUS PANDEMIJOS SĄLYGOMIS

Taikomasis aspektas – tinka bet kokiai organizacijai, norinčiai išlikti rinkoje

RAKTINIAI ŽODŽIAI: marketingas/rinkodara, lojalumas, komunikacijos modelis

UŽRAŠYTA 2020 LAPKRITĮ/GRUODĮ

Iliustracijos iš <https://ccsearch.creativecommons.org>

---------------

https://www.leidinyssau.lt, ISSN 2669-1876, 2021-04-09

Andžela Armonienė

Elektroninės rinkodaros komunikacijos samprata ir kanalai

Gerbneris (1972) apibrėžia žmonių komunikaciją kaip socialinę sąveiką per pranešimus. Komunikacijos sampratos pagrindų sukūrimas socialinėse teorijose priskiriamas H. Lasswellui (1972), kuris žinomas dėl Laswello formulės autorystės. Formulė yra tokia: „Kas sako ką, kokiu kanalu, kam, kaip efektyviai?“ (Lasswell 1972: 84). "Komunikacijos esmė yra orientacija į kokybę ir vartotojų poreikius" (Locker 1995: 14). Komunikacijos procesas vis dar išlieka nepakitęs, linijinis komunikacijos modelis, kurį 1955 m. paskelbė W. Schrammas, pripažįstamas kaip pagrindinis masinės komunikacijos modelis, jis nepraradęs praktinio taikymo reikšmingumo iki šių dienų (Smith 2000).

Elektroninės rinkodaros aplinkoje reikšmingas dvipusės simetrinės komunikacijos modelis, kurio skiriamasis bruožas – abipusio supratimo siekimas, šio modelio idėjiniu pradininku yra laikomas E.L. Bernays (Grunig, Hunt 1984). Itin išpopuliarėjo ir amžių sandaroje imtas taikyti praktikoje dvipusės simetrinės komunikacijos modelis, kurio sampratą pasiūlė J.E. Grunigas ir T. Huntas (1984). Dvipusės simetrinės komunikacijos tikslas yra tarpusavio supratimas, dialogas, grįžtamasis ryšys. Modelis (žr. 1 pav.) paplito tarp ryšių su visuomene specialistų, nes organizacijos siekė tikslingai komunikuoti su auditorijomis (tikslinėmis grupėmis) ir pavieniais asmenimis, žinoti jų lūkesčius, pasiekti, kad visuomenės grupės suprastų organizacijos poziciją, o grįžtamasis ryšys padėtų surinkti informaciją apie tikslinių grupių poreikius, vertybes, kt. Visa tai tapo itin svarbu, kai naujos technologijos sudarė galimybę komunikuoti organizacijoms ne tik su auditorijomis, bet ir pavieniais adresatais bei gauti jų atsaką.

1 pav. Dvipusės simetrinės komunikacijos modelis

Šaltinis: Grunig, J. E. and Hunt, T. 1984. Managing public relations. Fort Worth, TX: Holt, Rinehart and Winston, 21 psl.

Teigiama, kad šį modelį praktiškai taikančios organizacijos padidina savo veiklos efektyvumą. Dvipusės simetrinės komunikacijos būdingos savybės: tiesos sakymas, kliento ir publikos pristatymas vienas kitam, darbuotojų ir klientų požiūrių supratimas ir vadyba. Taikant dvipusę komunikaciją pagrindinis metodas – sukurti ilgalaikius ir subtilius ryšius tarp organizacijos ir jos publikų (Grunig, Hunt 1984). Elektroninės rinkodaros sąlygomis šiam modeliui taikyti ir siekiant efektyviau komunikuoti su tikslinėmis grupėmis atsivėrė naujos galimybės, nes elektroninių komunikacijos priemonių pagalba tapo įmanoma užtikrinti dvipusę komunikaciją ir grįžtamąjį ryšį, tuo tikslu pasitelkiamas elektroninis paštas, socialiniai tinklai ir kitos priemonės. Dvipusės simetrinės komunikacijos modelis taikomas ryšių su visuomene srityje, tačiau elektroninės rinkodaros sąlygomis vien to nepakanka (išsamiau žr. skyrelį „Teoriniai modeliai, taikytini muziejų elektroninės rinkodaros komunikacijos srityje“).

Komunikacijos procesas kuriamas ir valdomas pasitelkus reklamą; pardavimo skatinimą; ryšius su visuomene; asmeninį pardavimą; tiesioginę rinkodarą. Išsamiau šios išvardintos sampratos pristatomos tokiu būdu:

Reklama per tam tikrus nešiklius skleidžia užsakovo pageidaujamą informaciją.
Pardavimo skatinimas padeda sukurti išskirtines prekių įsigijimo sąlygas ir pranešti apie jas potencialiems pirkėjams.
Ryšiai su visuomene palaikomi tam tikra ilgalaike veikla, pastiprinant ją įvairiais renginiais ar kitomis visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį patraukiančios priemonėmis.
Asmeninis pardavimas nuo kitų rėmimo veiksmų skiriasi dėl to, kad vyksta tiesioginis dialogas su potencialiais pirkėjais. Tiesiogiai pirkėją pasiekia bei komunikavimą susieja su pardavimu.
Tiesioginės rinkodaros priemonės – prekės, paslaugos pateikiamos teisiogiai klientui, pasitelkiamas internetas.

Reklama, pardavimo skatinimas, ryšiai su visuomene, asmeninis pardavimas, tiesioginė rinkodara kartu sudaro rinkodaros komplekso elementą rėmimą, išryškinant sudarančių veiksmų įvairovę kartais tos priemonės yra vadinamos rėmimo kompleksu (Pranulis ir kt. 2008: 356).

Elektroninės rinkodaros komunikacijos metodai, kuriuos taiko įmonės virtualioje aplinkoje, yra skirti komunikuoti su vartotojais ir sukurti stiprų prekės ženklą. Pasitelkiamos elektroninės rinkodaros rėmimo priemonės, kad būtų galima diegti pardavimų skatinimą, paskatinti vartotojus pirkti paslaugas ar produktus kiek galima greičiau ir neatidėliotinai. Elektroninė komunikacija, susijusi su prekės ženklu, praneša vartotojui apie produkto/paslaugos savybes. Pačioje pradžioje, kai rinkodara buvo perkelta į virtualią erdvę, buvo tvirtinama, jog visa rinkodaros komunikacija bus perkelta į virtualią erdvę, tačiau taip nenutiko, kompanijos pasirinko taikyti tradicinės ir elektroninės rinkodaros kombinaciją (Ceran, Stevic 2009).

Elektroninėje erdvėje pritaikoma ir rinkodaros komunikacija arba dar kitaip vadinamas rėmimo kompleksas. Tai yra įrankis, kuris didina vartotojų informuotumą, skatina susidomėjimą produktais ir paslaugomis, didina pardavimus ir padeda formuoti vartotojų lojalumą (Išoraitė 2016). Visi rėmimo komplekso elementai yra veiksmingos priemonės siekiant formuoti ir palaikyti vartotojų lojalumą. Tai yra, tiesioginis marketingas, interaktyvusis marketingas ir asmeninis pardavimas yra tiesioginė komunikacija, skirta konkretiems vartotojams. Kiti trys elementai, kaip reklama, pardavimų skatinimas ir ryšiai su visuomene yra netiesioginė komunikacija ir skirti nesegmentuotai auditorijai (Kotler, Keler: 2012). Kitaip manė J. E. Grunigas (1992), kuris ryšius su visuomene laikė būtent segmentuotos auditorijos komunikacija ir jo teorijos esmė – tikslinėms grupėms planuojama organizijos komunikacija. Šis požiūris svarbus nagrinėjant vartotojų lojalumą, kadangi vartotojų segmentavimas yra esminis siekiant užtikrinti, kad vartotojų lojalumas stiprėtų (Glinskienė, Kvedaraitė, Kvedaras 2010).

Tikslinga pateikti kiek sudėtingesnį rinkodaros komunikacijos komplekso sampratos atvejį, derantį XXI a. komunikacijai rinkoje, kur rinkodaros komunikacijai priskiriama ženkliai daugiau elementų nei tik reklama ir skatinimas. Beje, P. Smithas (2000) rinkodaros kompleksą sudaro iš 7 elementų, tradicinė 4 P (anglų k. product, price, place, promotion) rinkodaros formulė praplečiama, papildomai atsiranda pirkėjai, fizinė aplinka, procesas, autorius išskiria 12 rėmimo elementų, jų tarpe paminėtas ir internetas (žr. 2 pav.), kitų autorių (Baltes 2016) nuomone, tai yra elektroninės rinkodaros komunikacijos priemonė.

2 pav. Sąveika tarp komunikacijos ir rinkodaros kompleksų

Šaltinis: Smith, P. 2000. Marketing communications: an integrated approach. 2 nd ed. Glasgow: Bell and Bain Ltd, 7 psl.

Pavyzdžiui, R. Blakemanas (2018) pateikia tokį esamo laikotarpio rinkodaros komunikacijos komplekso devynių elementų sąrašą:

Ryšiai su visuomene;
Lauko ir tranzitinė reklama;
Tiesioginė rinkodara;
Reklama;
Pardavimų skatinimas;
Internetas ir socialiniai tinklai;
Mobilusis marketingas;
Asmeninis pardavimas;
Alternatyvioji rinkodara.

Pažymėtina, jog R. Blakemanas (2018) internetą ir socialinius tinklus priskiria prie rinkodaros komunikacijos komplekso arba rėmimo elementų, o P.L. Baltes (2016) nuomone, tai yra komunikacijos priemonės. Rinkodaros komunikacijos elementai reklama, asmeninis pardavimas, pardavimų skatinimas ir kiti pasitelkiami pritraukti vartotojus ir juos išlaikyti lojaliais. Šie elementai skatina vartojimą, kuria lojalumą, keičia vartotojo turimas žinias (Tabish ir kt. 2017).

Muziejai atlieka komunikacijos funkciją, kas yra reikšminga kultūrinė priemonė. Šiandienos muziejus yra daugiau kultūros tarpininkas, veikiantis kaip tiltas tarp kūrybos ir vartojimo (Ren-Jye Shiau, Kuei-Ling Hu 2020), todėl užtikrinti sėkmingą komunikaciją su vartotojais itin svarbu, komunikacijos kanalų ir jų derinių pasirinkimas tampa reikšmingu organizacijos komunikacijos planavimo aspektu.

Juščius ir E. Baranskaitė (2015: 45) nurodo pagrindinius internetinės rinkodaros kanalus:

paieškos sistemų rinkodara;
elektroninio pašto rinkodara;
socialinių tinklų rinkodara;
turinio rinkodara.

Paieškos sistemų rinkodara: ji viena svarbiausių tiems, kurie parduoda prekes ar paslaugas internete (Shih et al. 2012). Beveik visi vartotojai norėdami įsigyti tam tikrą produktą ar paslaugą, yra linkę pradėti nuo paieškos sistemų. Paieškos sistemos (pvz., „Google“ ir „Yahoo“) taiko rekomendavimo sistemas (Juščius, Baranskaitė 2015: 46). Yra du paieškos sistemų rinkodaros būdai: paieškos sistemų optimizavimas (SEO) ir paieškos sistemų rinkodara (SEM).

Paieškos sistemų optimizavimas (SEO) – tai procesas, kuriuo siekiama atsidurti internetinių paieškų sistemų rezultatų viršuje. Paieškos sistemų optimizavimas leidžia tinklalapiui pasitalpinti daugelio paieškos sistemų sąrašo pradžioje. SEO optimizacija skirstoma į dvi pagrindines dalis: vidinį optimizavimą ir išorinį optimizavimą. Vidinis optimizavimas apima interneto svetainės parametrų derinimą, serverio ir sisteminių failų konfigūravimą. Išorinio optimizavimo tikslas yra sukurti kuo daugiau nuorodų į interneto svetainę, išoriniuose tinklapiuose.

Paieškos sistemų rinkodara (SEM). Egzistuoja „mokėjimas už paspaudimą“ būdas, kuomet už reklamą mokamą tada, kai vartotojas imasi kokių nors veiksmų – paspaudžiama ant reklamos ir taip vartotojas nukreipiamas į elektroninę parduotuvę.Geriausiai žinomų pavyzdžių – „Google Adwords“. Ši sistema leidžia nustatyti kainą pagal raktinų žodžių kiekį ir automatiškai vaizduoja reklamas susijusiuose paieškų puslapiuose. Ph. Kotleris ir K.L. Kelleris (2012) teigia, kad internetinis puslapis ar elektroninė parduotuvė neužtikrina lankytojų srauto. Informcija turi būti jos vartotojams svarbi, įdomi, reikalinga, aktuali, nuolat atnaujinama, kad jie grįžtų vėl ir vėl.

Elektroninio pašto rinkodara. Tai viena seniausių ir plačiausiai naudojamų priemonių internetinėje rinkodaroje. Elektroninio pašto rinkodara šiandien geba perduoti reklaminę žinutę žymiai tiksliau, greičiau ir pigiau nei kitos internetinės rinkodaros priemonės. Elektroninio pašto rinkodarą sudaro naujienlaiškiai, įvairūs pranešimai apie prekės ženklo kūrimą arba įprastos žinutės formato reklama. Internetinis tinklapis yra daug bendresnis ir juo yra žymiai sunkiau pritraukti tikslinę auditoriją. Šiandien elektroninė reklaminė komunikacija t. y. Rinkodara elektroniniu paštu, nėra dominuojanti internetinės rinkodaros forma. Manoma, kad elektroninio pašto rinkodara sąnaudų požiūriu yra efektyviausias internetinės rinkodaros įrankis (Juščius, Baranskaitė 2015). Teigiama, kad elektroninio pašto žinutės gali pasiekti tikslinius adresatus, jos yra individualizuotos, skirtos konkrečiam adresatui, skiriasi nuo masinei auditorijai siunčiamų pranešimų. Dėl itin žemų kainų, didelio poveikio elektroninio pašto rinkodara populiarėja (Ceran, Stevic 2009).

Socialinių tinklų rinkodara. Socialiniai tinklai yra vienas sėkmingiausių internetinės rinkodaros kanalų, kurio dėka galima padidinti prekės ženklo, paslaugų ar produktų žinomumą. Socialinių tinklų rinkodarai priklauso tokie tinklai, kaip: „Facebook“, „Twitter“ , „LinkedIn“, ,„Google+“ , „Pinterest“. Socialinių tinklų rinkodara e. verslui suteikia galimybę tiesiogiai sąveikauti, komunikuoti su tiksline auditorija.

Turinio rinkodara. Viena iš naujausių rinkodaros rūšių, ji susiformavo siekiant sudominti ir paveikti vartotojus. Turinys yra ilgiausiai išliekantis pastovus nepaisant vykstančių pokyčių rinkoje. Turinio sąvoka apima tekstą, grafinius elementus, vaizdo ir kitus elementus, kurie vartotojams daro įtaką.

Informacijos (komunikacijos) prieinamumas itin svarbus muziejų lankytojams, tačiau jautriausia tam lankytojų grupė – asmenys su negalia. Lietuvoje buvo atliktas reikšmingas tyrimas ir nustatyta, jog „skatinant negalią turinčių asmenų dalyvavimą muziejų veikloje, būtina aktyviau skleisti informaciją tarp tikslinės auditorijos. (...) Muziejus naudoja personalizuotas komunikacijos strategijas. Muziejus taiko ne vienakryptį, o abipusį institucijos ir lankytojo komunikavimą. Taikomi įvairūs komunikavimo būdai: tiek konservatyvūs (tiesioginis informacijos
perdavimas, informavimas žiniasklaidos priemonėmis), tiek ir modernūs (elektroninė terpė, socialiniai tinklai, auditorijų pritraukimo renginiai, vykstantys muziejuje ir už jo ribų, kt.).“ (Karpavičiūtė, Paqvalén, Petkutė 2019: 31-32). Tyrimo dalyviai teigė, kad Lietuvos meno muziejų interneto svetainėse pateikiama informacija apie paslaugas jiems atrodo
nepatikima ir nepakankamai išsami, o neįgalieji tikisi glaustos ir patikimos informacijos. Muziejus atlieka stebėjimą, vertinimą, stengiasi prisitaikyti prie lankytojų individualių poreikių. Muziejaus interneto svetainėje nesudėtinga palikti atsiliepimą / įvertinti apsilankymą
(pavyzdžiui, atsakant į internetinės apklausos klausimus, elektroniniu laišku,
naudojantis specialia programa, kurią galima atsisiųsti į išmanųjį telefoną ir pan.) (Karpavičiūtė, Paqvalén, Petkutė 2019: 49).

Šuminas (2014), tirdamas socialinių medijų (tinklų) taikymą Lietuvos muziejuose, nustatė, jog šis komunikacijos kanalas nėra itin aktyviai plėtojamas. Kiek anksčiau buvo padaryta išvada, jog „siekdamas gerų rezultatų, muziejus turi pakeisti savo požiūrį ir vertinti socialines medijas kaip lygiavertę ir integruotą visos komunikacijos sudedamąją dalį“ (Šuminas, Armonaitė 2013: 306). Praktinis naudojimasis socialinėmis medijomis muziejų veikloje ir komunikacijoje gali būti aptariamas remiantis A. Russo siūloma 4 P struktūra, kuri apima:

dalyvavimą (angl. participation): Vartotojas gali dalyvauti tik virtualioje erdvėje ir lygiai taip pat patirti muziejaus teikiamų potyrių. Tai įgyvendinti galima per socialinio tinklo Facebook bendruomenę, specialius svetainės Twitter raktinius žodžius, vaizdo medžiagos ir nuotraukų portalus Youtube, Flickr, taip pat naudojant specialias mobiliąsias programėles, muziejaus siūlomas savo esamiems ar potencialiems lankytojams;
publikavimą (angl. publication): Apibūdinanti naudojimosi socialinėmis medijomis galimybes muziejų komunikacijoje. socialinių medijų priemonėse Facebook ar Twitter publikuojami muziejaus pranešimai didina paties turinio pasiekiamumą ir perskaitymo tikimybę. Be to, naudojantis socialinėmis medijomis kaip turinio publikavimo kanalu, padidėja ir komunikacinio turinio apyvarta, nes interaktyvūs kanalai užtikrina operatyvią jo sklaidą ir pasiekiamumą;
populiarinimą (angl. promotion): Naudodami įvairias socialinių medijų platformas, muziejai skelbia informaciją ir populiarina savo organizuojamus renginius, pristato naujas ekspozicijas ir pan. vis dėlto, turint nemokamą kanalą, kuriame tiesiogiai galima bendrauti su savo auditorija, iškyla pavojus, kad muziejai gali tiesiog „užversti“ auditoriją neįdomia ir neaktualia informacija, užuot stengęsi įtraukti ir įsigilinti į jos lūkesčius ir poreikius;
partnerystę (angl. partnership): Keleto organizacijų partnerystė padidina jų bendro projekto pasiekiamumą ir leidžia prasmingiau ir išradingiau panaudoti socialines medijas. Be to, tokia partnerystė dažniausiai suteikia ir platesnę patirtį, kadangi paprastai išeina iš tradicinio ir fzinio muziejaus ribų.

Vertinant socialinių medijų (tinklų) taikymą muziejų veikloje šios 4 charakteristikos suteikia galimybę išsiaiškinti, kaip kultūros institucija savo veikloje gali išnaudoti socialines medijas ir sėkmingai pritaikyti jas savo komunikacijai (Downes, 2011, cit. Šuminas, Armonaitė 2013: 306-310).

Svarbi yra įžvalga, kad socialiniai tinklai gali reikšmingai padidinti organizacijos pelningumą, be to, sustiprinti vartotojų lojalumą, kadangi vartotojai gali tapti prekės ženklo advokatais elektroninėje erdvėje (Opreana, Vinerean 2015: 32).

Apibendrinimas yra tas, kad elektroninės rinkodaros kanalai yra susiję su geresniu įvairių tikslinių auditorijų pasiekimu, naujomis galimybėmis bendraujant su lankytojais, komunikacijos pritaikymu konkrečiam asmeniui. Be jokios abejonės, rinkodaros komunikacijos rėmimo komplekso elementų ir mokslininkų sampratų šia tema gali atsirasti vis naujų, tačiau neginčytina, jog elektroninės rinkodaros komunikacija bei jos strateginis valdymas tampa esminiu dalyku.

Elektroninės rinkodaros komunikacijos priemonės

Pagrindinės elektroninės rinkodaros komunikacijos priemonės yra šios: interneto svetainė (Web site), reklaminiai skydeliai (banners), elektroninis paštas (e-mail), paieškos svetainė (search engine), naujienų/diskusijų grupė (blog), nuoroda (link) (Talijūnas 2004). Šios priemonės priskirtinos kitam rinkodaros komunikacijos priemonių tipui nei masinės komunikacijos priemonės. Masinės komunikacijos priemonės – spauda, radijas, televizija ir kt., atsiradusios skirtingais žmonijos istorinės raidos etapais, yra pasitelkiamos informacijai perduoti didesnėms ar mažesnėms visuomenės grupėms teoriniu lygmeniu yra išnagrinėtos ir lietuvių auditorijai pristatytos V. Gudonienės (1999).

Pateikiama ir kitokia klasifikacija. Teigiama, kad skaitmeninis amžius paskatino organizacijos pokyčius organizuojant ir valdant komunikacijos veiksmus. Skaitmeninis ryšys turi privalumų, palyginus jį su tradicinės rinkodaros komunikacijos priemonėmis: mažesnės išlaidos (reklama internete yra daug pigesnė nei televizijoje, radijuje, spaudoje), reklamos prieinamumas. Be to, komunikacijos pranešimai yra orientuoti į klientus, remiantis socialiniais tinklais, reklamos efektyvumo išmatavimas tampa įmanomas. Skaitmeniniame rėmime naudojamos komunikacijos priemonės yra šios: tinklalapiai, tinklaraščiai, naujienlaiškiai, socialiniai tinklai, vebinarai, vaizdo įrašai, forumai, internetiniai konkursai (Baltes 2016).

Pažymėtina, jog socialiniai tinklai kai kurių autorių (Šuminas ir Armonaitė 2013; Šuminas 2014) yra priskiriami prie komunikacijos kanalų, tačiau šiame magistro baigiamajame darbe pasirenkamas naujesnis požiūris, jog socialiniai tinklai yra komunikacijos priemonė (Baltes 2016).

Interneto svetainei, kurią kai kurie autoriai (Talijūnas 2004) priskiria prie elektroninės rinkodaros priemonių, tenka išskirtinis vaidmuo. Laikomasi nuomonės (Abdel-Basset et al. 2019), kad įmonei geriausias būdas surasti naujus vartotojus ir plėtoti verslą yra sukurti aukštos kokybės interneto svetainę, kuriai būtų būdingi tokie požymiai:

Paprastas ir patrauklus dizainas. Svarbiausia – pelnyti lankytojų pasitikėjimą ir užtikrinti juos, kad jie ras visą norimą informaciją, kurios ieško;
Ji turi atspindėti įmonės turinį;
Ji turi įdiegtas pagrindines naršykles, kaip Firefox, Chrome, Safari ir kt.;
Svetainė prieinamamobiliose platformose;
Ji lengvai pasiekiama;
Joje yra prieiga prie socialinių tinklų Linkedln, Facebook;
Yra spaudos pranešimai, interesų grupės;
Naudojamos naujausios technologijos, nuolat atbnaujinamas turinys, saugos sistema;
Svetainė pritaikyta asmenims su negalia, pavyzdžiui, turintiems regėjimo problemų, kt.;
Sukurta galimybė pervesti mokestį per ePayment geriausias sistemas;
Nuolat pranešamos naujienos, taip pat surenkama informacija apie tai, kiek vidutiniškai laiko lankytojai praleidžia svetainėje, kiek lankytojų iš viso, iš kur jie;
Skelbiamos sėkmės istorijos, nustatoma, kur reikia dėti daugiausia pastangų, kur įdėtos lėšos ir laikas gali būti efektyviausiai naudojami (Abdel-Basset et al. 2019: 10-11).

Dar vieną klasifikacijos sampratą yra pateikę Ceran ir Stevic (2009), anot jų, elektroninėje rinkodaroje yra pasitelkiamos šios komunikacijos priemonės:

internetinė reklama;
elektroninio pašto rinkodara;
ryšiai su visuomene;
internetas, kaip komunikacijos priemonė.

Visas šias keturias priemones mokslininkai K. Ceran ir M. Stevic (2009) aptarė išsamiau:

Internetinė reklama

Tai geriausiai žinoma ir paplitusi rinkodaros komunikacijos priemonė. Įmonės reklamai skiria nemažai pinigų, nors virtualioje erdvėje skelbiama reklama neviršija 3% visų reklamos išlaidų. Pagrindiniai internetinės reklamos privalumai yra šie: galimybė nukreipti reklamą tiksliniams rinkos segmentams, galimybė analizuoti ir stebėti reklamos efektus realiu laiku, dvipusė komunikacija tarp potencialių pirkėjų ir kompanijų. Pagrindinis trūkumas yra pusiausvyros nebuvimas tarp reklamos efektų ir jos sukūrimo kainos.

Reklaminiai skydeliai

Tai reklamos pranešimai, skelbiami interneto erdvėje. Reklamos skydeliai yra seniausia ir labiausiai paplitusi reklamos internete priemonė. Neretai tokia reklama yra ar grafinis paveikslėlis, ar filmukas. Reklamos skydelių gyvavimo laikas yra trumpas, jie neberodomi, vos tik nustatoma, kad yra neefektyvūs. Norint padidinti reklamos skydelių naudingumą pirmiausia didinamas jų plotas, jie kuriami vis labiau pastebimi. Pagrindinės reklamos skydelių savybės yra: jų išvaizda, pozicija ir dydis.

Elektroninio pašto rinkodara – ji dar priskiriama prie komunikacijos kanalų, yra aptarta šio darbo 1.3 skyrelyje.

Elektroninio pašto modeliai

Elektroninio pašto modelius sudaro diskusijų sąrašai ir informaciniai biuleteniai su adresatų sąrašais. Paprasčiausias būdas kurti pašto adresų sąrašus yra pasiūlyti svetainės lankytojams galimybę įvesti vartotojo pašto adresą, kuris yra vėliau naudojamas siųsti konkrečius pranešimus potencialiems vartotojams.

Elektroniniai katalogai

Tai yra internetinė klasikinio katalogo versija, kuri yra pagrindinis siūlomų prekių pateikimas. Internetinį katalogą paprastai sudaro iš produktų nuotraukų, aprašymų (dydis, spalva, medžiagos sudėtis) ir informacijos apie kainas.

Ryšiai su visuomene internete

Ryšiai su visuomene yra būdas didinti informuotumą apie svetainės egzistavimą ir padidinti svetainės lankytojų srautą. Tai bendravimas su tiksline auditorija ir auditorijai apskritai, remiantis metodais, kurie nėra susiję su reklama, renginiais, šventėmis, spaudos konferencijomis ir pan.

Ar reklama internete yra pakankamai veiksminga ir kaip tinkamai įvertinti sąnaudas ir naudingumą – toks yra pagrindinių dilemų rinkinys, kuris nustatomas, kai reikia padaryti sprendimą dėl šio komunikacijos kanalo naudojimo.

Daroma išvada: elektroninės ir ryšių jungtys leidžia nuolat vykdyti verslo procesus ir siekti efektyvumo, daryti mažesnes išlaidas ir mažiau klaidų bei taikyti mažiau nuolaidų (Ceran, Stevic 2009: 49-51).

Išskirtinis interneto reklamos, socialinių tinklų, interneto svetainių tyrimas buvo atliktas Lenkijos muziejuose. Palyginamoji trijų nacionalinių Lenkijos muziejų elektroninės rinkodaros komunikacijos analizė vykdyta palyginimui pasirinkus kitus Europos miestų muziejus. Vertinta buvo elektroninė reklama, socialiniai tinklai ir interneto svetainės. Esminės išvados muziejams buvo parengtos šios:

Elektroninės reklamos atveju – ji efektyvi, jos kaštai maži, rekomenduojama taikyti aktyviau.

Socialinių tinklų atveju – daugiausia dėmesio reikia skirti Facebook, Twitter, YouTube ar Instagram. Muziejams rekomenduojama dažniau naudotis Instagram, Twitter, nes jie padeda labiau įsitraukti į visuomenės gyvenimą. Lenkijos muziejai aktyviausiai naudoja Facebook, tačiau komunkacijos rėmimo priemonės šiuo atveju duoda rezultatus tik tada, kai jos yra apmokamos.

Interneto svetainės atveju – itin rekomenduojamas e-parduotuvių taikymas. Be to, tyrimo metu nustatyta, kad muziejai, kurdami svetainės turinį, visiškai nepasitelkia humoro, o tokia padėtis taisytina (Śmiałowicz 2020: 46-48).

Apibendrinimas yra tas, kad įvairūs autoriai skirtingais laikotarpiais nurodo elektroninės rinkodaros komunikacijos priemonių sampratas, klasifikacijas ir sąrašus, tačiau mūsų darbe priimtiniausia vadovautis P.L. Baltes (2016) klasifikacija neatmetant ir D. Talijūno (2004) pasiūlyto varianto. Vienas iš naujesnių muziejų elektroninės rinkodaros komunikacijos priemonių tyrimas Lenkijoje (Śmiałowicz 2020) išskirtinis dėl taikomojo pobūdžio.

Elektroninės rinkodaros komunikacijos poveikis

Komnikacijos poveikio klausimus pramogų versle yra tyrinėjęs V. Pruskus (2013), tačiau dar masinės komunikacijos eroje komunikacijos poveikis, kaip savarankiška samprata, ar komunikacijos efektai buvo tyrinėjami itin intensyviai ir buvo sukuriama gausybė teorinių požiūrių (McQuail 2006), o atsiradus galimybėms taikyti naujas technologijas ir pasitelkti naujus komunikacijos kanalus, sparčiai plėtojantis internetui, mokslo tyrimai apie komunikacijos poveikį atsidūrė tam tikroje kryžkelėje: technologijos ir nauji kanalai buvo plėtojami sparčiau ir aplenkė galimybę išsamiai visus tuos procesus tyrinėti ir daryti išvadas dėl komunikacijos strateginio planavimo, praktinio taikymo.

Kai XXI a. atsirado nauji komunikacijos kanalai ir priemonės, iškilo poreikis naujai pritaikyti ir masinės komunikacijos poveikio teorijas, atsižvelgti į naujų technologijų įtaką, rinkodaros komunikacijoje tai taip pat įnešė permainų, kadangi, pavyzdžiui, reklama tiesiogiai susijusi su masinės komunikacijos kanalais. Šiuolaikinėmis virtualios rinkos sąlygomis poveikis ar efektas susijęs su žiniasklaidos turiniu, tačiau manoma, kad naujosios priemonės ir kanalai nelems didelių pokyčių, tiesiog vieni komunikacijos kanalai pakeičiami kitais (Metzger 2009). Viena iš masinės komunikacijos teorijų – dienotvarkės nustatymo teorija (McQuail, Windahl 1993) – taikoma strategiškai planuojant ir šių dienų komunikacijos priemones, kai siekiama norimo efekto, poveikio visuomenei norimais klausimais, pagal šią teoriją galimas visuomenės nuomonės formavimas, o paveikti vartotojus, paskatinti pirkti prekes ar paslaugas svarbu ir elektroninės rinkodaros komunikacijos atveju. Komunikacijos poveikio galimybės itin pakito paplitus socialiniams tinklams, nuomonės formuotojais tapo pavieniai asmenys, nieko bendro neturintys su žiniasklaida ar profesionalia žurnalistika. Muziejų atveju socialinių tinklų problematiką ir poveikio galimybes Lietuvos aplinkoje tyrinėjo A. Šuminas ir V. Armonaitė (2013).

Rinkodaros teorijoje ir praktikoje komunikacijos poveikis realizuojamas per rėmimo elementus. Rėmimas – tai rinkodaros komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, kuriais numatytos asmenų grupės informuojamos ir skatinamos pirkti. Rinkodaros elektroninėje erdvėje sąlygomis daugelis konkurentų siūlo panašias prekes, potencialūs pirkėjai sunkiai sužino apie prekę, jiems niekas tinkamai nepaaiškina siūlomos prekės ar paslaugos privalumų ir neskatina pirkti. Todėl tenka imtis specialių veiksmų, būtent tam ir naudojamas rinkodaros komplekso elementas rėmimas (žr. išsamiau šio darbo skyrelyje „Elektroninės rinkodaros komunikacijos samprata ir kanalai“). Rėmimas apima rinkodaros veiksmus, kuriais siekiama dviejų pagrindinių tikslų:

informuoti numatytas asmenų grupes apie įmonės pasiūlymus;
skatinti jais pasinaudoti.

Informuoti ir skatinti potencialius pirkėjus, paslaugų vartotojus galima kuo įvairiausiomis komunikavimo priemonėmis pasitelkiant į pagalbą skirtingų tipų įmones ar jų grupes. Pagrindinė rėmimo paskirtis yra sukelti palankią tikslinės rinkos reakciją perduodant jos atstovams tam tikrą informaciją (Pranulis ir kt. 2000; Pranulis ir kt. 2008: 355).

Sėkmės virtualioje rinkoje receptus turėti nori daugelis. Konkuruoti tenka nuolat, nes nesunku suvokti, kad virtualiai lankytojai gali lankytis bet kurios šalies muziejuje, nelengva rungtyniauti su didesnius finansinius ir žmogiškuosius išteklius turinčiais pasaulinio garso muziejais ir t.t. Manoma, kad, skatinimo priemonės itin efektyvios, pabrėžiamas įvairių metodų taikymas, siūloma įtraukti ir ryšius su bendruomene. Bet kuriuo atveju pagrindinė užduotis yra laimėti klientų lojalumą (Chris 2011; Crespo-Almendros, Del Barrio-García 2014).

Būtina atsižvelgti ir į reklamos bei teikiamų paslaugų specifiškumą, kai viskas vyksta virtualioje erdvėje. Nuo pat interneto atsiradimo nuolat keliamas reklamos internete efektyvumo klausimas. Taigi, ar kai kurie klientai ilgai rinksis interneto erdvę ir teiks jai pirmenybę vietoje realių apsipirkimų, apsilankymų? Privalumas yra ir galimybė būti pasiekiamiems ištisą parą. Efektyvumas matuojamas atsiperkamumu, svarbus yra vartotojo susidomėjimo išlaikymas. Tenka ieškoti vis naujų paslaugų, prekių ir išradingai jas siūlyti vartotojams. Kai tema ar klausimas tampa nebesvarbus vartotojui, jis paprasčiausiai nebesilanko toje interneto svetainėje. Esminė užduotis yra žinoti, ko nori vartotojas. Atrodytų, tai nesudėtinga užduotis, tačiau taip nėra būtent dėl itin didelės panašių interneto paslaugų pasiūlos tiek lietuviškoje interneto aplinkoje, tiek analogiškuose užsienio interneto svetainėse ar virtualiose parodose. Išlikti rinkoje geba tik išradingiausieji ir geriausiai atliepiantys į vartotojų lūkesčius. Kai rinka prisotinta, pakanka panašių pagal kainą, savybes produktų, rinkodara nebegali išsiversti be rinkodaros skatinimo arba rėmimo elementų (Čereška 2004).

„Reklama, pardavimo skatinimas ir ryšiai su visuomene turi daug bendrų bruožų, dažnai veikia kartu“ (Čereška 2004:114), viena priemonė papildo kitą. Jos padeda įgyvendinti pardavimų didinimo uždavinius. Taip pat pardavimų skatinimas turi daug bendro su asmeniniu pardavimu, juos abu taikant kartu, padidinamas prekės įvaizdis vartotojo akyse. Derinimo galimybių dar padaugėja, kai paslaugos teikiamos internetu.

Atsižvelgiant į tai, kad paslaugos teikiamos ir internete, būtina nagrinėti ir virtualios erdvės specifiškumą. Svarbiausi komunikavimo internetu bruožai yra šie:

Pasiekiamumas – tai reiškia ne tik pateikti informaciją apie save, bet ir sužinoti pirkėjų nuomonę.

Tarptautinių ryšių erdvė. Internetas yra gera priemonė bendrauti su tarptautine auditorija.

Pasirenkamumas. Pirkėjui suteikiama daugiau galimybių rinktis prekes ir paslaugas pagal savo poreikius.

Grįžtamasis ryšys. Yra galimybė sužinoti, kiek žmonių apsilanko svetainėje, kokiu laiku jie tai darė. Galima surengti trumpas apklausas.

Greitumas. Žinios apie naujas paslaugas, prekes gali atsirast internete tučtuojau.

Atsiskaitymo paprastumas. Internetu atliekami ir finansiniai atsiskaitymai. Elektroninė prekya vis labiau plinta dėl atsiskaitymų patogumo.

Informacijos talpumas. Internetas yra neaprėpiamas ir informaciją galima pateikti su nuotraukomis, filmuota medžiaga ir pan.

Kaina. Internetas palyginti pigi priemonė.

Papildymo ir atnaujinimo paprastumas.

Patrauklumas. Galima teikti informaciją vaizdu ir garsu. Atsiranda daug galimybių pasireikšti reklamos kūrėjų fantazijai.

Reklamos efektyvumo įvertinimas. Internete galima tiksliai nustatyti, ką pasiekė reklama, kiek žmonių apsilankė svetainėje ir kiek ilgai joje buvo (Čereška 2004).

Teikiamos paslaugos yra priemonė vartotojų poreikiams tenkinti. Naują turinį virtualioje aplinkoje įgauna visa rinkodaros sistema ir visi rinkodaros komplekso elementai. Visų bendrai veikiančių veiksnių suma duoda sinergetinį efektą, jis yra didesnis nei jų pavienių veiksnių suma. Į visumą rinkodaros komplekso elementus, visas žiniasklaidos priemones, visus veiksmus, kuriais įmonė sujungia savo strategiją ir programas ir pasiekia vartotojų auditoriją, sujungus, rezultatas būna geresnis nei pavienių elementų taikymas (Winer 2007).

Aptarti reikia ir naujas galimybes didinant komunikacijos poveikį virtualioje aplinkoje. Iš esmės reikalingos efektyvios pasikeitimo žiniomis ir informacija sistemos, taip užtikrinama sėkmė rinkoje (Schultz, Schultz 2000). Įtampa toje rinkoje auga, nes įsidėmėtina, jog kiekvieną minutę tūkstančiai reklamos žinučių internete kovoja dėl vartotojų dėmesio, šioje ankštoje rinkoje daugelis įmonių nori naudotis elektroninėmis rėmimo priemonėmis, kad būtų labiau matomos. Ne vienas mokslo tyrimas patvirtino, jog ši elektroninės rinkodaros komunikacija vis labiau populiarėja (Crespo-Almendros, Del Barrio-García 2014).

Akivaizdu, jog skaitmenizacija sukūrė naujas rinkas, tikslinių naujos veiklos tyrimų apibendrinimai, nurodyti veiklos metodai suteikė aiškumo, verslo organizavimo kryptingumo. Internetas – pirmiausia vertinga rėmimo priemonė, sudaranti daugybę prielaidų efektyviai veiklai, tai yra:

paremti verslo įvaizdį, suteikti naujas galimybes prekybos, paslaugų pasiūlymams virtualioje erdvėje;
užtikrinti sponsorystę;
suaktyvinti konkursus, prizų teikimą;
teikti galimybę žaisti virtualius žaidimus;
reklmos skydelių pagalba pateikti savo pranešimus ir pranešti apie interneto svetainę, kt. (Foglio, Stanevičius 2002).

Visos tos naujos galimybės internete kartu reiškia, jog kibernetines rinkas reikia tyrinėti, virtualius komunikavimo kanalus – taip pat. Tenka atlikti ir kitus veiksmus – pritaikyti savo svetainę internetui, priskirti ją tam tikram tipui, aprūpinti tą interneto svetainę rėmimo priemonėmis bei komunikaciniais ryšiais, galiausiai reikia dar ir interneto svetainę pritaikyti pardavimų tikslams – ji turi būti tiesiog gyvybinga, su puikia navigacija, gero dizaino, su gausybe nuorodų, klientai turi gauti atsakymus nedelsiant, reikia užtikrinti saugos priemones, organizuoti apmokėjimo sistemą, prisiderinti prie teisinių reikalavimų. Dar reikia turėti omenyje, jog jei su interneto svetaine norite pasiekti kitų valstybių rinkų segmentus, būtina ir tų valstybių teisinę bazę žinoti, nes teisinis verslo reglamentavimas ir virtualioje erdvėje yra skirtingas, atsižvelgiant į klientų valstybinę priklausomybę bei svetainės registravimo valstybę. Dėl savo specifiškumo kibernetinė rinka ir komunikacija joje yra autonomiška, jos procesai yra išskirtiniai (Foglio, Stanevičius 2002).

Bet kuriuo atveju nagrinėjant komunikacijos poveikio klausimus išlieka svarbus principas gebėti gerai segmentuoti rinką, po to – parengti tinkamus pranešimus, parinkti komunikacijos kanalus ir priemones pagal tikslinių informacijos vartotojų poreikius ir galimybes bei taikyti pakartojimo principą. Tik taip įmanoma tikėtis planuojamo komunikacijos poveikio. Paminėtinas sinergijos modelis, kur pranešimo koncepcija, komunikacijos kanalas, pritaikius pranešimo kartojimo principą bei sukūrus prielaidą komercinį pranešimą įtvirtinti pasirinkto vartotojo atmintyje, išlieka reikšmingas ir dabartiniu metu, kai verslas perkeliamas į interneto aplinką (Moriarty 1996).

Apibendrinimas yra toks: naujausi mokslo tyrimai patvirtino, jog virtualioje erdvėje rinkodaros rėmimo priemonės padeda stiprinti lojalumą, tačiau poveikio efektyvumas gali būti įvairus. Virtualios erdvės atveju planavimas reikalingas, pavyzdžiui, interneto svetainės poveikio didinimo priemonių planavimas pirmiausia yra priemonių numatymas tokia linkme, kad didėtų prekės ženklo žinomumo lygis, vartotojai vertintų savo kontaktus internete kaip kokybiškus. Virtualioje erdvėje, kaip ir realioje aplinkoje, vartotojas ieško pirmiausia naudingų pasiūlymų, prekių, užtikrinančių jo poreikius, prestižą, statusą, bei galimybių tenkinti hedonistinius poreikius, tačiau užkariauti jo dėmesį, jį sudominti darosi vis sunkiau. Utilitariniai interneto svetainės ar kitos elektroninės rinkodaros komunikacijos priemonės paskirties klausimai – kuo tai naudinga vartotojams, rėmimo tikslams, tampa esminiais. Pavyzdžiui, sukurti reklamos skydeliai, naujienlaikraščiai internete tiesiog turi vienaip ar kitaip duoti finansinę naudą juos skaitantiesiems, matantiems, nes vartotojai mėgsta nuolaidas, kuponus, dovanas, arba tie naujienlaikraščiai turi būti naudingi ieškantiesiems išskirtinės kokybės, teikti naudingą informaciją, aprūpinti nemokamais pasiūlymais, prizais – vartotojai ir virtualioje erdvėje yra ieškantys naudos, nori malonaus apsipirkimo, įspūdžių, jie siekia informacijos radimo malonumų. Planuojant komunikacijos priemones interneto erdvėje tai žinoti svarbu – orientuotis reikia į vartotojo siekius gauti naudos ir malonumų, patenkinti paieškos poreikius, neužmiršti sinergijos modelio (Moriarty 1996) ir komunikacijos priemonių derinimo principų, kas lemia veiklos efektyvumą virtualioje erdvėje ir pageidaujamo poveikio vartotojams pasiekimą.

Vartotojų lojalumo samprata ir priemonės jį stiprinti

Lojalumas, kaip reiškinys, rinkodaros mokslininkų pradėtas tirti XX a. 8-jame dešimtmetyje. Daugiausia orientuotasi į pakartotinio pirkimo veiksnius, ieškota, kas daro įtaką lojalumo stiprinimui. Lietuvoje lojalumas tyrinėtas gana intensyviai (Bakanauskas, Pilelienė 2009). Lojalumo samprata yra kompleksiška ir daugialypė, pavyzdžiui, Backman ir Crompton (1991) lojalumą apibūdina kaip per ilgą laiką susiformavusį vartotojo
prieraišumą prie konkretaus prekės ženklo, prekės ar paslaugos.

Lojalumas, kai jis išties pasiekiamas, apibūdinamas šešiomis sąlygomis: nuoseklumu, atsaku, pasireiškimu ilgame laikotarpyje, sprendimo priėmimu, galimybe rinktis iš alternatyvų ir vertinimu pagal psichologinius kriterijus (Anvik, Ashton 2016). Lojalumo klasifikacijos atvejų mokslo lyteratūroje yra gana gausu, tačiau itin paranki yra A.S. Dick ir K. Basu (1994) pateiktoji klasifikacija (žr. 1 lentelę), kur pakartotinio pirkimo veiksnys yra susietas su pasitenkinimu.

1 lentelė

Vartotojų lojalumo klasifikacija

Šaltinis: Dick, A.S. ir Basu, K. 1994. Customer loyalty: toward an integrated conceptual framework. Journal of the academy of marketing science, 22(2), 45 psl.

Pasak lietuvių tyrinėtojų, analizavusių su lojalumu susijusią teoriją, anot A. Bakanausko ir L. Pilelienės (2008), išlaikyti vartotoją yra apytikriai šešis kartus pigiau nei pritraukti naują, nors jų skaičius įvairiuose literatūros šaltiniuose svyruoja tarp trijų ir trylikos (Glinskienė, Kvedaraitė, Kvedaras 2010: 41). Todėl suprantama, jog kiekvienos organizacijos, neišskiriant ir ne pelno organizacijas, siekiamybė yra sutelkti kuo didesnį lojalių vartotojų/lankytojų skaičių ir nuo to tiesiogiai priklauso organizacijos sėkmė bei išlikimas. Atskira su tuo susijusi tema – lojalumo programos, kurias kuria organizacijos individualiai. Lojalumo programoms apibūdinti pasitelkiami mokslininkų tyrimų rezultatai (žr. 2 lentelę).

2 lentelė

Vartotojų lojalumo programų sampratosŠaltinis: Glinskienė, R., Kvedaraitė, N. ir Kvedaras, M. 2010. Vartotojų lojalumo stiprinimas – reikšmingiausia šiuolaikinių įmonių siekiamybė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 4 (20), 47 psl.

Apibendrinant vartotojų lojalumo programų sampratas, nurodoma, jog jas galima padalinti į dvi grupes: (1) akcentuojamas papildomos vertės ar naudos gavimas; (2) pabrėžiamas lojalumo programų tikslas – didinti jos dalyvių lojalumą (Glinskienė, Kvedaraitė, Kvedaras 2010: 47).

Vartotojų segmentavimas yra būtinas siekiant stiprinti vartotojų lojalumą ir pasirengti tai daryti (Glinskienė, Kvedaraitė, Kvedaras 2010), tačiau reikalingos ir lojalumo programos, kaip strateginių rinkodaros veiksmų pagrindas. Aukščiau šiame skyrelyje paminėtos lojalumo programos yra išskirtinė priemonė vartotojų lojalumui kurti ir stiprinti (Zikienė 2010). „Vartotojų lojalumo programa – populiariausia ir dažniausiai naudojama priemonė, skirta kurti, skatinti ar išlaikyti vartotojų lojalumą organizacijai ar prekiniam ženklui.“ (Zikienė 2010: 56). Lojalumo programa – tai yra priemonė, kurios pagalba naudos gauna dažnai ir daug perkantys klientai. Taip sukuriami ilgalaikiai santykiai su vartotojais ir didinama pakartotinių pirkimų, apsilankymų galimybė, tai yra, stiprinamas lojalumas (Zikienė 2010).

Vartotojų segmentavimo ir lojalumo temomis tyrimų atliekama itin daug. Pažymėtinas jaunų suaugusiųjų-muziejų lankytojų tyrimas (Mokhtar, Kasim 2011), jo metu nustatyta, kad dauguma jaunų žmonių iš esmės pozityviai atsiliepia apie muziejus, tačiau dėl laiko, suinteresuotumo ir informacijos apie muziejų pasiūlą stygiaus kai kurie iš jaunuolių nepakankamai motyvuoti lankytis muziejuose.

Vartotojų lojalumo stiprinimui pirmiausia svarbu yra gerai žinoti vartotojų poreikius, vertybes, lūkesčius ir kt. Kitaip tariant, pagrindinis dėmesys tenka vartotojų tyrimams, todėl neišvengiamai vartotojai yra klasifikuojami, skirstomi į segmentus, lygius (žr. 3 lentelę).

3 lentelė

Vartotojų lojalumo lygiai

Šaltinis: Glinskienė, R., Kvedaraitė, N. ir Kvedaras, M. 2010. Vartotojų lojalumo stiprinimas – reikšmingiausia šiuolaikinių įmonių siekiamybė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 4 (20), 44 psl. pagal Bakanauskas, A. ir Pilelienė, L. 2008. Vartotojų lojalumo stadijų nustatymo modelis. Organizacijų vadyba : sisteminiai tyrimai, 48, 9 psl.

Itin svarbu tirti, kas skatina lankytojus ateiti į muziejų pakartotinai, studijuojami naujų paslaugų efektai, racionalumo vertybės, atrasti metodai, kaip paskatinti lankytojus pakartoti vizitą (Komarac 2014). Nustatyta, jog lankytojus pagal jų elgseną galima suskirstyti į tris grupes:

Žinių ieškotojai: turi heterogeniškas sociodemografines ir ekonomines savybes.
Nemotyvuotieji: dideli grupė lankytojų, neturinčiųjų motyvo.
Susidomėję: daugiau nei kiti lankytojai praleidžia laiko muziejaus parduotuvėje (Komarac 2014).

„Įmonė, turinti geresnį supratimą apie kliento poreikius, pomėgius ir elgseną, konkurencinėje kovoje bus pranašesnė už savo konkurentus” (Pebedinskaitė, Šliažaitė 2012: 353).

Prekių pirkimo logikos modelis svarbus norint suprasti, kokie svarbūs yra vartotojų tyrimai, jų troškimų, lūkesčių, pomėgių, vertybių žinojimas, kaip teigia mokslininkai, „prieš pateikiant savo prekes ar paslaugas, pirmiausia reikia tiksliai identifikuoti savo vartotojus, suprasti jų
poreikius, kurie lemia elgseną.“ (Uznienė 2011: 19).

Remiantis N. Yuliari, I. Putra ir N. Rusjayanti (2015) įžvalgomis ir klientų charakteristikų identifikavimu, teigiama, kad elektroninių parduotuvių vartotojus galima įvertinti pagal vartotojo apsilankymo e. parduotuvėje seansus, kurie atskleidžia klientų: lojalumą, pirkinių krepšelį, pirkinių krepšelio sumą ir kitas charakteristikas. Šios įžvalgos taikytinos ir kultūros įstaigoms.

Muziejų rinkodaroje reikšmingą vietą užima įvaizdis ir lankytojas apie muziejų įvaizdį susidaro dar iki atvykimo į jį, todėl išankstinis blogas įvaizdis neskatina rekomenduoti aplankyti muziejų kitiems, silpnina lojalumą. Įvaizdis svarbus pritraukiant muziejaus rėmėjus, lemia muziejaus pajamas, yra profesinės garbės reikalas Teigiama, jog muziejams reikia užsiimti savireklama, įvaizdžio kūrimu, reguliariai atlikti lankytojų tyrimus (Žalienė 2002: 39-42).

Rinkodaros tyrinėtojų nuomone, prekės ženklo poveikis paprastai nagrinėjamas jį siejant su lojalumu prekės ženklui. Lojalumo ir pasirengimo pirkti prekę/paslaugą intensijos vertinamos pagal pasirengimą vartoti prekės ženklą, iš esmės lojalumas tapatinamas su ketinimu vartoti vieno ar kito prekės ženklo prekes/paslaugas (Tsui-Yii Shih 2015: 87). Shih (2011) teigimu, leidimas vartotojams įgyti naujų žinių (pavyzdžiui, apie produktą, prekės ženklą) ar sukūrimas malonios atmosferos padeda didinti vartotojų lojalumą.

Daugelis autorių prekės ženklo apibrėžimą pateikia panašiai – tai žymuo, kuriuo vienos įmonės prekės išskiriamos iš konkuruojančių prekių visumos (Aaker 1997: 461). Su prekės ženklo verte siejamas prekės ženklo žinomumas, lojalumas prekės ženklui, suvokiama ar pastebima kokybė, sąsajos su prekės ženklu, asociacijos, įvaizdis, išskirtinumo suvokimas, arba prekės ženklo individualumas (Aaker 1997; Aaker 1991). Lojalumas daugiausia yra siejamas su prekės ženklu (Backman, Crompton 1991). Teigiama, jog svarbus supratimas, kad didžiausią naudą rinkoje gauti galima, kai tiek pirkėjas, tiek gamintojas pasiekia pasitenkinimą, suteikiama vertė, išauga pardavimai, didėja prekės ženklo žinomumas ir kt. Pradėjus kurti stiprų prekės ženklą stiprėja ir vartotojų lojalumas bei auga jo svarba. Šis požiūris tapo vienu svarbiausių XXI a. rinkodaros istorijoje (Kotler ir Keller 2012)

Muziejų atveju yra svarbu tai, kad ne tik būtina kurti ir palaikyti stiprius prekės ženklus siekiant stiprinti lankytojų lojalumą, juose lankytojai gali įgyti naujų žinių, patirti malonių prisiminimų, susikurti emocinius jausmus, be to, dar ir jaustis susijusiais su kitais muziejaus lankytojis, o visa tai leidžia varotojams pasijusti, kad jų investicija duoda grąžą, taip auga jų lojalumas. Taigi, vartotojai yra linkę rinktis produktą, kurį pažįsta ir jaučia lojalumą jam (Shih. 2010).

Lojalumas vertinamas pagal elgsenos intensijas, pavyzdžiui, ketinimus sugrįžti, pakartoti vizitą ar organizacijos produktų rekomendavimas kitiems. Lojalumas matuojamas pakartotinų vizitų skaičiumi turizmo sektoriuje (Chi-Ming Hsieh, et al. 2018: 111), tačiau tai taikytina ir muziejams. Lankytojų gerai vertinamas muziejus didina jų lojalumą jam. Muziejus tyrinėjantieji mokslininkai Taivanyje nustatė, kad gauta vertė yra patikiamiausias indikatorius, kad lankytojai bus lojalūs ir tai svarbesnis indikatorius nei lankytojų pasitenkinimas, pakartotiniai apsilankymai ar ketinimas rekomenduoti muziejų kitiems (Chi-Ming Hsieh, et al. 2018).

Lemiantys vartotojų lojalumo lygį veiksniai yra šie: įmonės įvaizdis, vartotojo pasitenkinimas, pasitikėjimas, rėmimo veiksmai. Kitaip tariant, esmė yra rėmimo veiksmai, kas ir yra rinkodaros komunikacija, nes jos pagalba kuriamas įvaizdis, vartotojo pasitenkinimas, pasitikėjimas – kiti lojalumo veiksniai (Tabish ir kt. 2017).

Apibendrinimas yra tas, kad siekiant stiprinti vartotojų lojalumą muziejuose būtina kurti individualias lojalumo programas, o ne tik segmentuoti vartotojus didesnėmis ar mažesnėmis grupėmis, be to, reikia vykdyti komunikacijos priemonių planavimą, jų sėkmingą taikymą, kad būtų užtikrinti svarbūs lojalumo veiksniai.

Teoriniai modeliai, taikytini muziejų elektroninės rinkodaros komunikacijos srityje

Išskirtinę reikšmę turi specialiai muziejų atvejui sukurtas hipotetinis modelis (žr. 3 pav.), kuriame yra išskirtas kokybės-vertės-lojalumo grandinės procesas ir paslaugų kokybės suvokimui ir lojalumo stiprinimui yra nurodyta suvokta vertė, kaip svarbiausias veiksnys. Paslaugų kokybės suvokimui yra svarbi muziejų komunikacija (Chi-Ming Hsieh, et al. 2018).

3 pav. Hipotetinis modelis. Kokybės-vertės-lojalumo grandinė muziejuje

Šaltinis: Chi-Ming Hsieh, et al. 2018. Moderating effect of membership status on the quality-value-loyalty chain at museums. Social Behavior & Personality: an international journal. 46(1), 112 psl.

Itin reikšmingi yra vadinamieji interneto komunikacijos modeliai, sukurti D. Dunningtono (2005). Dvikryplė, interaktyvi komunikacija yra jo modelių esmė. D. Dunningtonas (2005) tam tikra prasme išplėtojo galimo atgalinio ryšio modelį, kurio sampratos kūrėjai yra J.E. Grunigas ir T. Huntas (1984) (išsamiau žr. skyrelį „Elektroninės rinkodaros komunikacijos samprata ir kanalai“). D. Dunningtono (2005) galimo atgalinio ryšio dvipusės interneto komunikacijos modeliai yra šie:

„vienas – vienam“, tai yra individuali komunikacija internete, kai galimas atgalinis ryšys, elektroninis paštas priskirtinas šiam modeliui;

„daugelis – vienam“ – tokios komunikacijos monitoringą vykdo organizacija, komentarai, forumai priklauso šiam modeliui. Komunikacijoje gali dalyvauti kelios ar viena tikslinė grupė;

„keletas – masėms“ – tai komunikacija, kai pirkėjas, vartotojas gauna informaciją iš pažįstamų, komunikacija palaikoma naujų technologijų pagalba, tačiau galima ir papildoma komunikacija, pavyzdžiui, bendraujant tiesiogiai. Komunikacija šiuo atveju vyksta su pirkėjais, vartotojais ir žiniasklaida. Žiniasklaidoje anksčiau skelbtas turinys gali pakartotinai pasklisti pažįstamųjų rate, užtikrinamas dialogas. Šiam modeliui priklauso socialiniai tinklai. Šis modelis (žr. 4 pav.) yra itin reikšmingas lojalumo stiprinimo prasme, nes vienija žiniasklaidą bei rekomendacijas, gaunamas iš pažįstamų, apie prekes, paslaugas, numatytas ir potencialaus kliento įtraukimas (Dunnington 2005).

Pažymėtina, jog visi D. Dunningtono (2005) modeliai yra rinkodaros komunikacijos elemento – ryšių su visuomene – teorinės visumos dalis, priskirtini komunikacijos vadybos teorinei sričiai.

4 pav. „Keletas – masėms“ – dvipusės interneto komunikacijos modelis

Šaltinis: Dunnington, D. 2005. PR's Communication Models and the Network. Prieiga: http://www.iaocblog.com/blog/_archives/2005/2/15/325621.html

Dar vienas – rinkodaros krypčių efektyvumo vertinimo modelis (Juščius, Baranskaitė 2015: 50) išskirtinis ne vien tuo, kad yra sukurtas lietuvių autorių. Modelyje yra numatyta vartotojo pirmenynė produktui ir nurodyti pasirinkimo efektai. Modelis gali būti naudojamas įmonių rinkodaros veiklos vertinimui (Juščius, Baranskaitė 2015: 51). Kadangi tai yra efektyvumo vertinimo modelis, o efektyvumas nėra šio darbo tema, toliau išsamiau šio modelio neaptarsime.

Vartotojų lojalumas, kai rinkodara vykdoma elektroninėje erdvėje ir didžiausias dėmesys skiriamas interneto svetainei ir jos efektyvumui, gali būti vertinamas pagal tam tikrus metodus. Lietuvių mokslininkės (Repovienė ir Pažėraitė 2016) yra net pasiūliusios tuo tikslu sukurtą modelį. Mokslininkės tyrinėjo turinio rinkodaros poveikio efektus, anot jų, pagrindinis tokios rinkodaros tikslas yra gautus rezultatus paversti naudingais veiksmais būtent todėl svarbu įvertinti internetinės rinkodaros turinio gebėjimą paskatinti vartotojus atlikti tokius veiksmus, kokių iš jų yra tikimasi. R. Repovienė ir A. Pažėraitė (2016) sukūrė Internetinės svetainės turinio paveikumo vertinimo modelį (žr. 5 pav.), jame yra pateikti turinio paveikumo vertinimo elementai, tai susiję su šio darbo tyrimo problematika, susijusia su poveikiu.

5 pav. Internetinės svetainės turinio paveikumo vertinimo modelis

Šaltinis: Repovienė, R. Ir Pažėraitė, A. 2016. Turinio marketingo paveikumo vertinimo galimybės naudojant Google Analytics įrankį. Kaunas: VDU, 206 psl.

Išsamiau šis modelis nagrinėtinas, kadangi modelio esmė – lojalūs vartotojai ir nauji vartotojai nukreipiami į internetinę svetainę, kurioje atlieka verslo pageidaujamus veiksmus, siekiamybė – paskatinti įsigyti prekę. Efektyvumas vertinamas su Google Analytics įrankiu, šis išsaugo ir fiksuoja svetainės lankomumo ir kitus rodiklius. Turinio efektyvumą atspindintys rodikliai yra šie: seansai, nauji naudotojai, trukmė, atmetimo rodiklis, puslapių skaičius, išėjimas, įvykiai, seni naudotojai, užklausos ir konversijos (registracijos, pardavimai), pagal juos vertinamas e. parduotuvės (internetinės svetainės) efektyvumas.

Apibendrinant, teoriniai modeliai padeda pasirengti tolimesniems strateginiams veiksmams praktikoje, o lojalumo stiprinimui užtikrinti išskirtina suvokta vertė ir naudos gavimas, kaip svarbiausias veiksnys. Vartotojų lojalumas, kai rinkodara vykdoma elektroninėje erdvėje ir didžiausias dėmesys skiriamas interneto svetainei, gali būti vertinamas pagal tam tikrus metodus, kurie taip pat gali būti sutelkti teoriniame vertinimo modelyje. D. Dunningtono (2005) galimo atgalinio ryšio dvipusės interneto komunikacijos modeliai yra reikšmingiausi ir universaliausi taikomuoju požiūriu.

KAVONĖS. YRA TOKS ŽAIDIMAS

5 raundas: Rezultatas: 0:5, beviltiškai pralaimėjo "mokslininkės" iš Kauno ir vieno Vilniaus universiteto

KAVONĖS. YRA TOKS ŽAIDIMAS

6 raundas: Rezultatas: 0:6, beviltiškai pralaimėjo "mokslininkės" bei vieno vadovėlio autorius iš Kauno ir vieno Vilniaus universiteto

KAVONĖS. YRA TOKS ŽAIDIMAS

7 raundas: Rezultatas: 0:7, beviltiškai pralaimėjo "mokslininkės" bei vieno vadovėlio autorius iš Kauno ir vieno Vilniaus universiteto

Andželos Armonienės darbų citavimas, tikrinta 2015-01-01

Andžela Armonienė. Integruota komunikacija - dinamiškas modelis / Armonienė, Andžela. Iš: Informacijos mokslai. 2001, p. 70-83.

Informavimo ir konsultavimo paslaugų sistemos apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą bruožai Lietuvoje / Toma Vizbaraitė, Vilma Žydžiūnaitė. Iš: Taikomieji tyrimai - visuomenės kaitai. 2006, Nr. 2, p. 67-83.. Tekstas lietuvių; Santr. lietuvių, anglų k..

Autoriai: Žydžiūnaitė, Vilma. Vizbaraitė, Toma.

Šaltinis: Taikomieji tyrimai - visuomenės kaitai

Mokslo kryptis (-ys): Ekonomika

Pagal http://citavimas.lituanistikadb.lt/autorius/armoniene-andzela

Citavimo ataskaita*

*Citavimo duomenys skaičiuojami „Lituanistikos“ duomenų bazės kūriniams ir juose cituotiems kūriniams.

Autorius: Armonienė, Andžela Publikavimo metai nuo 2001 iki 2002.

2. Communication: An Introduction (2000)

by K E Rosengren

Informing Science Challenges to Informing Clients: A Transdisciplinary Approach June 2001 “One Voice ” Message as a Super-Destroyer of Cultural Borders

by Andžela Armonienė

"... What are steps toward a preparing of “one voice ” and consistent message, which may cross cultural borders? Is it so important to start with new technologies or maybe instead of this it would be better firstly to try to be ahead of them and rethink the capacity to change culture, communication manag ..."

http://citeseerx.ist.psu.edu/showciting?cid=372365

3. Integrated Communication–A Phenomenon in a Nascent State

[PDF] iš mcu.edu.twmcu.edu.tw [PDF]

作者未提供

TJ Shih - 2004 - ethesys.lib.mcu.edu.tw

Abstract With the rapid development of information technology and Internet, to create an own
brand is the most important thing for a virtual medium especially. The virtual media can catch
the main objects by building the brand. For people, receiving news everyday is becoming ...

4. Integrierte Kommunikation in Milch verarbeitenden Unternehmen

M Wienert - 2007 - mediatum.ub.tum.de

Einleitung 2 werden, dass es der Konsument vor dem Kauf nicht für notwendig hält, sich
detailliert über das Produkt zu informieren. Durch diese Tatsache sowie aufgrund der
Informationsüberlastung der Konsumenten hat die Wirkung der klassischen Werbung ...

2021-04-14 cituojamumas žymiai gausesnis.

KAVONĖS. YRA TOKS ŽAIDIMAS

8 raundas: Rezultatas: 0:8, beviltiškai pralaimėjo "mokslininkės" bei vieno vadovėlio autorius iš Kauno ir vieno Vilniaus universiteto

INTEGRUOTOS KOMUNIKACIJOS TEMA ATLIKTI DARBAI, PUBLIKACIJOS,

AUTORĖ - ANDŽELA ARMONIENĖ:

nuo 1995-09-01 iki 2014-06-02

Dalyvavimas šalies ir tarptautiniuose projektuose

· 1995-1996 m. Europos Komisijos paskirta būti Nacionaline organizatore, akredituota Briuselio ir atsakinga už dialogą su Generaliniu Direktoratu X. Pobūdis: gabiausių jaunųjų mokslininkų atranka ir rengimas ES konkursams, nacionalinės atrankos sistemos sukūrimas, fondoieška, dialogas su EK atsakingais pareigūnais ir kitais Nacionaliniais organizatoriais. // IK/RsV projektas – publikacijos, asmeninė komunikacija, ŠMM spauda, tarptautinė komunikacija, labdaros-paramos tinklo sukūrimas.

· 1999 m. ES projektai Eurointegracijos tema Umea universitete, dalyvauta informacijos politikos projekte, apgintas. Tema – LR, Latvijos, Estijos, Lenkijos galimybės ir pasirengimas atitikti narystės ES kriterijus: socialinių-politinių-ekonominių-teisinių-informacijos politikos efektyvumo aspektų palyginamoji analizė. // Integracija.

· 2000 m. ES projektai Eurointegracijos tema Umea universitete, dalyvauta projekte, skirtame Švedijos ir Lietuvos narystei ES ir socialinių-politinių-ekonominių aspektų palyginamajai analizei. Buvau paskirta vadovauti tarptautinei grupei, rengusiai projektą, apgintas. // Integracija.

· 2001 m. informacijos-komunikacijos vadybos projektas „Coca-Cola Lietuva Ltd.“ Tema – pardavimų skatinimas, orientavimasis į geriamą vandenį, atiduota per VU Komunikacijos fakultetą. // asmeninė komunikacija, IK vadyba, RsV.

· 2000-2002 m. NordISnet projektas doktorantams su mokymais ir seminarais, 5 etapai, 5 pranešimai integruotos komunikacijos tema, Lietuvos prijungimas prie NordISnet‘o, nuo 2001 m. tapome projekto nariais. // viskas apie IK, bibliometrija.

· 2001-2002 m. Phare projektų parengimas žmogiškųjų išteklių vadybos srityje, atiduota „Ladruvai“. // asmeninė komunikacija, IK vadyba, RsV.

· 2005-2006 m. ES finansuojamų projektų parengimas žmogiškųjų išteklių vadybos srity, atiduota asociacijai „Gaja“. // asmeninė komunikacija, IK vadyba, RsV. Marketingo tyrimai – paslaugos poreikio analizė.

· FAO projekto „Ekologinio ir tausojančio žemės ūkio informacijos, komunikacijos ir žinių sistemos tobulinimas“ 2005-2006 m.

Nuo 2005 m. balandžio-spalio mėn. FAO projekto „Ekologinio ir tausojančio žemės ūkio informacijos, komunikacijos ir žinių sistemos tobulinimas“ įgyvendinimo Lietuvoje parengiamieji darbai: (1) pabaigta rinkti ir sisteminti informaciją apie Lietuvoje turimus informacijos, žinių, gebėjimų išteklius ekologinio žemės ūkio klausimais; (2) parengti klausimynai ūkininkams, mokslininkams, vartotojams; (3) atliktos ir apibendrintos ūkininkų, mokslininkų apklausos; (4) Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijai parengtas tęstinio projekto aprašymas, skirtas ES Struktūrinių fondų paramai gauti; (5) įvairios susijusios informacijos apie galimų projekto dalyvių poreikius ir lūkesčius rinkimas, sisteminimas ir pateikimas LAEI. // informacijos, komunikacijos ir žinių sistemos tobulinimas.

2010 m. Leonardo da Vinci partnerystės projektas neformaliojo ugdymo srityje. // // informacijos, komunikacijos ir žinių sistemos tobulinimas.

2010-2012 m. marketingo-žurnalistikos mokymų projektas. // Komunikacija, IV.

2012 m. Erasmus projektas, skirtas žurnalistikos mokymams. // Komunikacija, IV.

Kita: 2005 m. vykdomas LR žemės ūkio ministerijos užsakymu tyrimas „ES taikomų žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo priemonių įgyvendinimas Lietuvoje“. Atlikta:

- patobulinta Lietuvos dalyvavimo ES programoje metodika;

- atlikta dalyvavimo tarptautinėse parodose ir prekės ženklo naudojimo ekonominio naudingumo analizė;

- atlikta užsienio valstybių dalyvavimo programoje praktikos ir problematikos analizė.

// IK, Komunikacija, IV.

Iš iso: 11 darbų.

PAGRINDINIŲ MOKSLINIŲ, PEDAGOGINIŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS 1999 - 2014 m.

Metodinė medžiaga studijoms

ARMONIENĖ, Andžela. Reklamos vadyba: komunikacijos strategija ir planavimas. Dalyko studijų metodinė medžiaga. Vilniaus teisės ir verslo kolegija, 2005, 15 p. // IK, Komunikacija, IV.

ARMONIENĖ, Andžela. Marketingas ir žiniasklaida. Neformalaus ugdymo programa, 2011, 17 p. // IK, Komunikacija, IV.

ARMONIENĖ, Andžela. Marketingas ir įvaizdžio komunikacija. Studijų dalyko konspektas, 2014, 25 p. // IK, Komunikacija, IV.

Iš viso: 3 darbai. Dar ir studijų mokymo programų parengimas – nuo visos programos iki atskiro dalyko – 2002 m.

MOKSLO STRAIPSNIAI, PUBLIKUOTI RECENZUOJAMUOSE PERIODINIUOSE, TĘSTINIUOSE IR VIENKARTINIUOSE LEIDINIUOSE

Leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto (ISI) duomenų bazes

1. ARMONIENĖ, Andžela. Komunikacijos ir socialinių formų sąsajos: pakitimų vienalaikiškumo klausimas. Tiltai, 1999, nr. 2, p.125–131. ISSN 1392-3137.

2. ARMONIENĖ, Andžela. Integruotos komunikacijos teorinės prielaidos. Informacijos mokslai, 2000, nr.13, p. 62–70. ISSN 1392-0561.

3. ARMONIENĖ, Andžela. Integruota komunikacija: priešparadigminė stadija. Tiltai, 2001, nr.1, p. 73–80. ISSN 1392-3137.

4. ARMONIENĖ, Andžela. Integruota komunikacija: dinamiškas modelis. Informacijos mokslai, 2001, nr.19, p. 70–83. ISSN 1392-0561.

5. ARMONIENĖ, Andžela. Informacijos paslaugas teikiančių organizacijų perspektyva: dinamiškasis integruotos komunikacijos aspektas. Informacijos mokslai, 2002, nr. 20, p. 92–99. ISSN 1392-0561.

6. ATIDUOTA SPAUDAI:

ARMONIENĖ, Andžela. Integruota komunikacija – universalumo link. 2014-08-10, KU, LR.

Neįtrauktas į Mokslinės informacijos instituto (ISI) duomenų bazes, recenzuojamas, skyrius knygoje apie medijas:

7. ATIDUOTA SPAUDAI:

ARMONIENĖ, Andžela. Integruota komunikacija ir dalyvavimo žurnalistika. 2014-06, Lenkija.

Elektroninės publikacijos tarptautiniame

recenzuojamame leidinyje „Informing Science” ISSN 1535-07-03:

8. ARMONIENĖ, Andžela. Integrated communication – a phenomenon in a nascent state. (Liet. Integruota komunikacija – gimimo būsenos reiškinys). Informing Science. Challenges to Informing Clients: A Transdisciplinary Approach. Proceedings. June 2001, p. 58–64. [Žiūrėta 2001 m. birželio 29 d.]. Prieiga per internetą: <http://ecommerce.lebow.drexel.edu/eli/pdf>.

9. ARMONIENĖ, Andžela. „One voice” message as a super destroyer of cultural borders. (Liet. „Vieno balso“ pranešimas, kaip priemonė įveikti kultūros barjerus). Informing Science. Challenges to Informing Clients: A Transdisciplinary Approach. Proceedings. June 2001, p. 50–57. [Žiūrėta 2001 m. birželio 29 d.]. Prieiga per internetą: <http://ecommerce.lebow.drexel.edu/eli/pdf/ArmonieneEBKCultur.pdf>.

Recenzuojamuose periodiniuose, tęstiniuose ir vienkartiniuose leidiniuose, publikuoti tarptautinių ir/ar nacionalinių mokslo konferencijų pranešimai ar/ir santraukos:

10. ARMONIENĖ, Andžela. New possibilities offered by the information society: the perspective of governmental institution making maximum communication impact. (Liet. Valdžios institucijos galimybės informacijos visuomenėje: maksimalaus komunikacijos poveikio perspektyva). Iš Informacijos visuomenė 1999: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 1999, p. 91–92, 201–202.

11. ARMONIENĖ, Andžela. A new era of communication theory and practice: navigation of intellectual capital. (Liet. Nauja komunikacijos teorijos ir praktikos era: intelektualaus kapitalo navigacija). Iš Informacijos visuomenė 2000. Šuolis į naują e-ekonomiką: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 2000, p.107–108.

12. ARMONIENĖ, Andžela. Integrated communication and knowledge networks: mutual dependence and interaction. (Liet. Integruotos komunikacijos bei pasikeitimo žiniomis sistemų sąveika: komunikacijos bei mokymo būklės tyrimas). Iš Ugdymas ir informacinės visuomenės kūrimas: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 2001, p. 1–14.

13. ARMONIENĖ, Andžela. Marketing Communication: Time of Renewal of Formulas. (Liet. Marketingo komunikacija: formulių atnaujinimo metas). Iš Marketingo teorija ir praktika 2002: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 2002.

14. ARMONIENĖ, Andžela. Marketing Communication as a Way to Win in the Market: The 2+2=5 Phenomenon. (Liet. Marketingo komunikacija kaip būdas laimėti rinkoje: Reiškinys 2+2=5). Iš Business Development Possibilities in the New European Area, 2005: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 2005.

15. ARMONIENĖ, Andžela. Integruoto požiūrio taikymo perspektyva. Teisės ir verslo plėtra ES erdvėje. Vilnius, 2005 m. gruodžio 8 d. Konferencija Vilniaus teisės ir verslo kolegijoje.

16. ARMONIENĖ, Andžela. NordISnet programa 2000-2002 m.: 5 autoriniai pranešimai integruotos komunikacijos tema, visi apginti, aprobuoti, platinti dalyvavusiųjų rate.

17. ARMONIENĖ, Andžela. On-line Journalism: A Possibility to plan from Outside-in. GCU, UK. Abstracts. Glasgow, 7-8 May, 2009.

18. ATIDUOTA PRISTATYMUI LENKIJOJE, 2014 m.:

ARMONIENĖ, Andžela. On-line Journalism: A Possibility to implement Integrated Communication. Abstract.

Iš viso: 14, iki 2014 m. birželio 2 d.

Mokslo populiarinimo darbai:

1. ARMONIENĖ, Andžela. Informacijos apie Europos Sąjungą politikos poreikis. Mokslo Lietuva. 1998, Nr. 15, tęsinys 1998, Nr. 16.

2. ARMONIENĖ, Andžela. “Vieno balso” pranešimas: būdas laimėti rinkoje. Reklamos ir marketingo idėjos. 2005, Nr. 5.

3. ARMONIENĖ A. Europos Sąjungos žemės ūkio produktų pardavimų skatinimo programos. Rinkotyra: Žemės ūkio ir maisto produktai. 2005, 3(29). P. 99-105.

IŠ VISO 35 DARBAI komunikacijos vadybos, integruotos komunikacijos, integruotos marketingo komunikacijos temomis – nuo 1995-09-01 iki 2014-06-02.

KAVONĖS. YRA TOKS ŽAIDIMAS

9 raundas: Rezultatas: 0:9, beviltiškai pralaimėjo "mokslininkės" bei vieno vadovėlio autorius iš Kauno ir vieno Vilniaus universiteto

INTEGRUOTOS KOMUNIKACIJOS TEMA ATLIKTI DARBAI, PUBLIKACIJOS,

AUTORĖ - ANDŽELA ARMONIENĖ:

nuo 2014-06-03 iki 2021-04-14

Armonienė A (2020/2021) Integrated Messages: 30 Years Lasting Evolution “Communication is Power” (Merrihue 1960: 150), written in December 2020-January 2021. In: <https://www....../2020>..., žr. 2021-02-19.

Armonienė A (2021) Dynamic and 30 years as Integrated Communication, written on 10 March, 2021. In: Abstracts, <https://www....2021.exordo.com/login>

Armonienė A (2020) Integrated Communication – Pursuing a Harmony of Persuasive Voices. Nordmedia Network. 2020-08-18. In: <https://nordmedianetwork.org/latest/news/integrated-communication-pursuing-a-harmony-of-persuasive-voices/>.

Armonienė A (2020/2021) Informavimo verslas kintantis, bet amžinas, arba kada žurnalistas prilyginamas dvasininkui, written in December 2020-January 2021. In: <https://www.leidinyssau.lt/idomu>.

... kitos publikacijos KOMUNIKACIJOS VADYBOS, INTEGRUOTOS KOMUNIKACIJOS, ŽURNALISTIKOS, MASINĖS KOMUNIKACIJOS, KITOMIS TEMOMIS --- ISSN 2669-1876 <https://www.leidinyssau.lt>.

Laukite tęsinio plagiato masto Lietuvoje tema. Priminimas - BUS IR BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS, KITŲ TEISĖS AKTŲ, TAIKOMŲ PLAGIATO ATVEJAIS, CITAVIMAS. Tarptautinė mokslininkų bendruomenė informuota, metodologijos autorystė Andželai Armonienei pripažinta Škotijoje 2009 m. Telieka laukti viešų atgailų, atliekamų gana gausaus plagiatorių iš LR būrio ir aukštųjų mokyklų viešo atsiprašymo... plagiatorių mokslo laipsnių, vardų ir pedagoginių laipsnių, vardų anuliavimo, kadangi jie fiktyvūs. PADĖKA už savitvarką bei saviplaką IŠ ANKSTO. ATSILYGINTI UŽ PADARYTĄ ŽALĄ GALITE ne tik viešai prisipažindami ir atsisakydami mokslo, pedagoginių laipsnių, bet ir PERVESDAMI LĖŠAS Į LABDAROS IR PARAMOS FONDĄ 'JAUNASIS TYRINĖTOJAS'.

KAVONĖS. YRA TOKS ŽAIDIMAS

10 raundas: Rezultatas: 0:10, beviltiškai pralaimėjo "mokslininkės" bei vieno vadovėlio autorius iš Kauno ir vieno Vilniaus universiteto ir tai daugiau nei akivaizdu

KAM: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai

NUO KO: Andželos Armonienės, „Padėkime sau‘19“ redaktorės

ŽINIASKLAIDOS PAKLAUSIMAS

2021-06-04

Atsakykite į žemiau pateiktus klausimus, pasiteiravimus iki 2021-06-14, 17:00 val. siųsdami atsakymus e-adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Vadovaujamasi LR visuomenės informavimos įstatymo 6 str. 4 p. „Informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, – ne vėliau kaip per savaitę.“ Pažymėtina, jog tarnybinės pagalbos rinkdami reikiamą medžiagą atsakymams galite kreiptis ir į kitas institucijas, organizacijas, tačiau Jūsų surinkta informacija žiniasklaidai ir visuomenei turi būti pateikta susisteminta, atrinkta ir parengta pagal šią pateiktąją užklausą iki nurodytos datos.

KLAUSIMAI:

Į mokslinės informacijos instituto (ISI) duomenų bazes patenkantieji mokslo darbai yra bet kurios LR studijų ar aukštojo mokslo institucijos, atskirų mokslininkų pasiekimų vertinimo pagrindas. Paaiškinkite išsamiau, kokios tikslios sumos skiriamos aukštojo mokslo ir studijų institucijoms už į ISI duomenų bazių sąrašuose esančias publikacijas, išvardinkite konkrečiai, tai yra: už humanitarinių mokslų publikuotus mokslo darbus – įrašykite sumą; už socialinių mokslų...; už gamtos mokslų ... ir t.t. Pateikite su tuos susijusius teisės aktus, paaiškinkite visą lėšų skirstymo procedūrą plačiajai visuomenei suprantama kalba. Be to, ar galite nurodyti tikslias sumas, kiek per 2020 m. lėšų pateko kiekvienai LR aukštojo mokslo ir studijų institucijai vien pagal šią lėšų skirstymo už publikuotus mokslo darbus schemą?
Išaiškinkite, kaip lėšos patenka tuo atveju, jei mokslinės informacijos instituto (ISI) duomenų bazėse esantieji mokslo darbai yra tokių autorių, kurie nėra įsidarbinę LR studijų ar aukštojo mokslo institucijose, yra LR piliečiai, užsienio aukštojo mokslo ir studijų institucijose taip pat nedirba. Ar tokiu atveju gali būti tos lėšos pervedamos tiesiai autoriui į asmeninę banko sąskaitą? O gal taip pat tokiu atveju lėšos gali būti pervedamos į banko sąskaitą tos institucijos, organizacijos, kuri nėra LR aukštojo mokslo ir studijų institucijų sąrašuose, tačiau yra registruota kaip švietimo paslaugų teikėja ir pagrindinė veiklos sritis yra mokslo tyrimai? Ar gali būti tokių lėšų už mokslo publikacijas gavėju LR registruotas labdaros ir paramos fondas, kurio pagrindinė veiklos sritis – mokslo tyrimai, suaugusiųjų švietimas, veikla tinkamai registruota.
.....................................3-8 klausimai necituojami.

PASTABA 1, 2, 3: Tik adresato žiniai.

2021-06-14 gautas LR ŠMSM atsakymas:

Siunčiame komentarą dėl 1 ir 2 klausimų. Apgailestaujame, tačiau į kitus klausimus negalime atsakyti.

Kaip skiriamas finansavimas mokslo ir studijų institucijoms už ISI duomenų bazių sąrašuose esančias publikacijas.

Finansavimas už į mokslinės informacijos instituto (ISI) duomenų bazes patenkančius mokslo darbus atskirai nėra skiriamas. Šie darbai yra vienas iš mokslo veiklos vertinimo parametrų, pagal kuriuos skiriamas finansavimas mokslo ir studijų institucijoms už mokslo veiklą. Tarp kitų parametrų galima paminėti monografijas, patentus, dalyvavimą mokslo projektuose, bendradarbiavimą su verslu.

Kasmet Valstybės biudžeto įstatymu patvirtinama bendra kiekvienai mokslo ir studijų institucijai skiriama lėšų suma, kurią sudaro trys dedamosios: lėšos už mokslo veiklą, lėšos studijoms, taip pat ūkiui ir administravimui. Visa ši suma kartą per metus pervedama mokslo ir studijų institucijai.

Dėkojame už bendradarbiavimą ir kviečiame išsamiau susipažinti su susijusiais klausimais <https://www.leidinyssau.lt/humoras> ir <https://www.leidinyssau.lt/skelbimai>

Iliustracija žemiau iš creativecommons.org

___________________________________________________________________________

KAVONĖS. YRA TOKS ŽAIDIMAS

11 raundas: Rezultatas: 0:11, beviltiškai pralaimėjo "mokslininkės" iš Kauno ir grupė kitų.

PRADĖTA SKELBTI WWW 2021-03-03, daugiau skaitykite www.leidinyssau.lt/naudinga KOLEGOS UŽSIENYJE INFORMUOTI DAR 2005 m., buvo rekomenduota atlikti viešą palyginimą; 2009 m. ŠKOTIJOJE PATVIRTINTAS ANDŽELOS ARMONIENĖS DARBŲ ORIGINALUMO FAKTAS IR METODIKOS AUTORYSTĖ – LAUKITE TĘSINIO;

KITAS ANALIZUOJAMAS „MOKSLININKAS/-Ė;-AI;-ĖS“ BUS IŠ VDU ARBA KT. IR GALIMAI DAR BUS PASAKOJIMAS-ŠARŽAS AR ŠKICAS APIE TAI, KAIP VIENO LR UNIVERSITETO DOKTORANTĖ „DISERTACIJĄ“ APIE VAIRUOTOJUS PRAĖJUSIOS FINANSŲ KRIZĖS SAULĖLYDYJE „RAŠĖ“ ir KAIP PAGAL SAVO NABAGIŠKĄ GALVELĘ SUVOKĖ, KAS YRA ORIGINALUS MOKSLO-TIRIAMASIS-KŪRYBINIS DARBAS BEI KAM VISO TO IŠTIES REIKIA IR AR IŠ VISO AR BEREIKIA.

MĮSLĖ: KĄ DABAR „DIRBA“, KUO UŽSIIMA

PLAGIATORĖS ...ŪTĖ IR ...YTĖ?

TEISINGAI MĮSLĘ ĮMINUSIEJI GAUS APDOVANOJIMĄ,

Atsakymus siųskite į Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Palyginamoji analizė atlikta 2009-10-08, pradedant 2009 m.

IŠVADA, JOG TAIP, TIKRAI PLAGIATAS ITIN GRUBUS IR NACHALIŠKAS, NEMOKŠIŠKŲ ASMENŲ ĮVYKDYTAS, patikrinta nepriklausomų vertintojų, ekspertų, teisininkų, tarpinis rezultatas skelbiamas 2021-03-08, APIE GALUTINĮ REZULTATĄ, KAIP ANTAI ...ŪČIŲ, ....RYČIŲ dr mokslo laipsnių anuliavimus ir pan. BUS PRANEŠTA LAIKU IR VIETOJE, BET IR ESAMU METU – KOKIA GĖDA, KOKS PURVAS, KOKIE ŽEMAI PUOLĘ ŽMOGIŪKŠČIAI – TIE KAI KURIE NEVA LR „MOKSLININKAI/-ĖS...“, KOKIE TAI NYKŪS VEIKĖJAI IR VEIKĖJOS, PRIŠLIAUŽĘ PRIE PER PROJEKTUS, ĮVAIRIUS BIUDŽETO PLANUS IR JŲ EILUTES SKIRSTOMŲ, DALINAMŲ, VĖJAIS ŠVAISTOMŲ LĖŠŲ, KURIOS – ŠIAIP JAU – TURĖTŲ BŪTI NEIŠVENGIAMAI SKIRIAMOS IŠIMTINAI MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ, MINIMALIAS ALGELES GAUNANČIŲJŲ, BENAMIŲ, BEGLOBIŲ, REALIAI STOKOJANČIŲJŲ IR REALIAI GABIŲ, TALENTINGŲ IR GEBANČIŲJŲ KURTI, KONKURUOTI, O NE PARAZITUOTI, TARŠĄ VISOKERIOPĄ DIDINTI IR MUMS VISIEMS GĖDĄ UŽTRAUKTI TUO SAVO DEGRADAVIMU IR PARAZITAVIMU, ASMENŲ LABUI

Iš ...ūtės ir ...ytės (2007) str.:	Andželos Armonienės darbų citatos, pateiktos analogiškų įžvalgų vietos, yra daugybė plagiato atvejų įrodymų tik viename...ūtės ir ...ytės (2007) str.:
1. p. 116 kairiojo stulpelio apatinė pastraipa: „komunikacija savo prigimtimi turi būti planuojama ir vykdoma dialogo principu,...“	1‘ pranešimas 2005 m. VTV kolegijoje „Integruoto požiūrio taikymo perspektyva“, yra ppt prezentacija internete, bus pateiktas tekstas, naudotas pristatymo metu, tekstas naudotas dar ir FAO projekto apimtyje, savinosi ir (...). Darbai daugiausia pagrįsti T. Duncan (2005), ..ūtė su ...ytė plagijavo. 1“ pranešimas 2005 m. „Marketing communication as a way to win in the market: 2+2=5 phenomenon“, jis publikuotas, žr, kopijose p. 7 kur yra “Tom Duncan (2005) …ir t.t.” be to, sakinys tiesiog cituojamas, o jos juk net nenurodė Andželos Armonienės pavardės savo literatūros šaltinių sąraše, turėjo būt pateikta Andželos Armonienės darbų reziume, kadangi jos darė vien klaidas ir tik darkė teorinę-metodologinę visumą. Plius, prisimenam Briuseliui pranešimą, … supratę, kokia aktuali ši tema, jie griebėsi bet ko, nekreipė dėmesio į jokią mokslinę etiką. 1’” Žr. pranešimo Glazge santrauką – 2009 m. Yra kopija. Škotai tikrino, vertino ir visa kita – teorinė/metodologinė visuma – Andželos Armonienės autorystė. Žinoma, tai viena iš galimybių suvokti, kiek daug dirbta, kol susisteminti tokie informacijos kiekiai, mokslo darbų kiek išanalizuota ir visa kita, ką reiškė atlikti tyrimą tokio reiškinio, kuris net neagzistuoja, o yra atsiradimo būsenos. Vėliau ta nurodytoji ...iūtė priėjo savo disertacijoje iki to, kad vertino IMK kaip egzistuojantį reiškinį Lietuvoje, ten vienos metodologinės klaidos, kažkoks absurdas.
2. p. 117 pastraipa, pažymėta skaičiumi 3. Nuo: „Kaip taikliai...“ iki skilties pabaigos	2. ... Andželos Armonienės disertacijos išdėstymo eiga, taip pat buvo išnagrinėti teoriniai skirtumai ir integruotos marketingo komunikacijos skirtumai – kuo skiriasi nuo integruotos komunikacijos: str. „Integruota komunikacija: priešparadigminė stadija“, 2001. Kiti plagijuoti Andželos Armonienės str. šiuo atveju: „Integrated Communication – A Phenomenon in A Nascent State“ „Marketing Communication: Time for Renewal of Formulas“ – šis buvo publikuotas kaip pranešimas tarptautinėje konferencijoje 2002, ji vyko VU, tekstas parengtas buvo ir žurnalui „Ekonomika“, yra rankraštis.
3. p. 117 skaičiumi 4 pažymėta vieta „outside-in“ IMK koncepcija	3‘ Nuplagijuota nuo pranešimo 2005 m. VTVK, Briuseliui, FAO projektui. Be to, dar 2001 m. Andžela Armonienė buvo išnagrinėjusi ir pabrėžusi „outside-in“ planavimo reikšmę, tai jau buvo, žinoma, nagrinėta anksčiau ir kitų autorių, tačiau A. Armonienė pabrėžė šio principo taikymo universalumą. 3“ Nuplagijuota iš „Marketing communication as a way to win in the market: 2+2=5 phenomenon“.
4. p. 117 skaičiumi 5 pažymėta vieta – pažodžiui nuplagijuota.	4. Andželos Armonienės suformuluotų ir publikuotų įžvalgų perpasakojimas – žr. jos disertacijos rankraštį, kur nagrinėjami IMK ir IK skirtumai. Tik plagiatorės, deja, nežino, kokie yra pagrindiniai šios teorinės visumos autoriai iš viso, neturi jokios nuovokos apie literatūros apžvalgos ir probleminės analizės atlikimo metodus. Lengva nustatyti, kad originalų nė nematė, o tik plagijavo Andželos Armonienės darbus su literatūros apžvalgomis ir problemine analize. Plagiatorės net nesuvokia, kas yra bibliometriniai tyrimai ir kuo jie prasmingi būtent šios teorijos plėtotės atveju. – Žr. Andželos Armonienės 2001 m. darbus ir kitų metų darbus su bibliometrinių tyrimų pristatymais. Jie objektyvūs, nes derinami kiekybiniai ir kokybiniai tyrimų metodai ,dirbo ištisos brigados mokslininkų, kol sukūrė tokį metodą. Profesionalų metodikos plagoatorėms nežinomos.
5. Lentelės, paveikslai, psl. 118-119	5. Rašo, kad sudaryta autorių. Kaip tai? Juk nurašinėjo Andželos Armonienės literatūros problemines analizes – tai kaip tai sudaryta autorių, atseit – jų? Turėjo rašyti, kad remtasi A. Armonienės darbais ir išvardinti kitus autorius citavimo metodu ir literatūros sąrašo pateikimo būdu pagal mosklo etiką. Pažymėtina – plagiatorės niekur net necituoja nė vienos definicijos, žinoma, padaryti to negalėjo, nes neturėdamos originalų negalėjo pažodžiui cituoti dar ir A. Armonienės vertimus. Tai kaip galėjo blefuoti tokiomis absurdiškomis lentelėmis – ten visiška nesąmonė. Išvada: prastos anglų k. žinios tų dviejų „autorių“ nepajėgė sukurti nieko, kas būtų verta mokslo publikacijos paskelbimo, todėl darė, kas lengviausia – vogė intelektualinę produkciją, paskelbtą A. Armonienės. Vien stiliaus klaidų kiek ten pridaryta, baisu, kokią leksiką vartoja, ji visai neturi nieko bendra su kompleksiška mokslo kalba ir marketingo-komunikacijos-vadybos-filosofijos-politikos- leksikologija bei tarpdalykiniais aspektais.
6. Jos pastoviai pakartoja žodį „dinamiška“- psl. 120 ir kitur.	6. Žr. A. Armonienės str/ „Integruota komunikacija: dinamiškas modelis“, 2001, - ten ir rasi dinamiškumo pagrindimą, plius 2002-2003 m. A. Armonienės disertacijos versijos pavadinimas buvo „Integruota komunikacija: dinamiškas modelis“.
7. p. 123 – dešinioji skiltis	7. Žr. A. Armonienės 2005 m. pranešimus konferencijoje, ypač pranešimą VTV kolegijoje 2005-12-08: „Integruoto požiūrio taikymo perspektyva“ – ppt versija yra „Google“.
8. Rašo p. 124-125 apie integruotą marketingą	8. Strategiškumo aspektai ne taip suprasti, neturėjo jokios normalios informacijos ir supratimo apie Don E. Schultzo formulių raidą, strategiškumo pagrindimą ir visa kita. Žr. A. Armonienės disertaciją, pranešimus marketingo konferencijose.
9. p. 124 pažymėta Nr. 9 – kur žodis „filosofija“.	9. Visiškai nežino, apie ką rašo, „veiklos filosofija“ – toks terminas vartojamas iškreiptai, mat neturi supratimo apie Nyderlandų moklsininko J.H.C. Rebelio, Hamelinko, kitų europiečių darbų reikšmę ir prasmę integruotos komunikacijos, tarpkultūrinės komunikacijos plotmėse. O A. Armonienė dalyvavo Rebelio, Hamelinko seminaruose 1999 m., paskaitose ir vykdė tarptautinių projektų rengimo/vadovavimo jiems darbą dėstomomis temomis 1999-2000 m.
10. p. 126-127 – kur pažymėta skaičiumi 10 – visa skiltis.	10. Žr. A. Armonienės str. „Integruota komunikacija: dinamiškas modelis“. – pačios nesugebėjo nieko padaryti, nes neturėjo originalų. A. Armonienę konsultavo D. Gayeski iš JAV. Be to, plagiatorių str. apibendrinimas supriešinamas su su jų str. pradžia. Ten visiškas kratinys ir teorinės visumos iškraipymas, mat nenagrinėjo integruotos komunikacijos, nežino, kas yra integruota vadyba, nesuvokia marketingo esmės, kuri yra vadybos dalis, nieko nenutuokia apie komunikacijos teorijas. Jų straipsnis – įrodymas, kad yra labai skurdaus mąstymo, kt.„... –.
11. Literatūros sąraše: Nr. 5, 6,7, 8, 10, 13, 16,17, 27, 28, 30, 31 - plagiatorės tiesiog įkliūna, akivaizdu, kad plagijavo, sutampa su A. Armonienės cituojamais autoriais, tačiau jos gerai neišnagrinėjo visos teorinės bazės. O A. Armonienė turėjo tokią galimybę – NordISnet programa 2000-2002. Žodžiu, šlykštus plagiatas, toks bjaurus elgesys mokslo etikos požiūriu, kad klaiku. Iš esmės dar paskutinis taškas ir yra ta R. ..maitienės disertacija – nagrinėja kažką(...) tai, ką JAV išnagrinėjo 1999-2000 m., ji galimai net nesuvokia, kokias nesąmones ten prirašė, nagrinėdama vadinamuosius „barjerus“ IMK taikymui. Ten tiesiog nuplagijuotas vienas jau anksčiau atliktas tyrimas, kur buvo padėtas taškas ir aiškiai padarytos galutinės išvados. Žodžiu, skurdus akiratis ir menkas informuotumas, seklios žinios būdingos „mokslininkei“. Taikomojo aspekto nėra jokio, apklausos su viduriniosios grandies vadybininkais pristatomos kaip su ekspertais, - žodžiu, vienos klaidos.
12. Jų santrauka anglų k. – kartoja žodį „paradigm“	12‘. Žr. A. Armonienės str. „Integruota komunikacija: priešparadigminė stadija“ ir straipsnius iš „Informing Science“, - jos net nepasidomėjo, kas Lietuvoje tą ikiparadigminę stadiją nagrinėjo, kaip ir kodėl ir kokiu lygiu.
13. Jų santrauka rusų k.	13. Plagiatorės įveda raktinius žodžius, kurie leidžia paieškos sistemose jas identifikuoti kaip IMK teorijos „kūrėjas“, „analizuotojas“, - absurdas kažkoks. Tai plagijavimo atvejis, ir tiek.
14. Jų str. parengtas spaudai būtent 2007-06-01, dieną, kai iš LAEI A. Armonienė perėjusi pradėjo kitą darbą ne mokslo institucijoje, tačiau darbas buvo susijęs su informacijos analize, vertinimu, patikimumu, įteisinimu. Sutapimas? Kažin. Vargu, nes per daug tų sutapimų.

ANDŽELOS ARMONIENĖS MOKSLO DARBŲ SĄRAŠAS: 1999-2009 metai

Publikuotų mokslinių darbų sąrašas prestižiniuose recenzuojamuose mokslo leidiniuose:

ARMONIENĖ, Andžela. Komunikacijos ir socialinių formų sąsajos: pakitimų vienalaikiškumo klausimas. Tiltai, 1999, nr. 2, p.125–131. ISSN 1392-3137.
ARMONIENĖ, Andžela. Integruotos komunikacijos teorinės prielaidos. Informacijos mokslai, 2000, nr.13, p. 62–70. ISSN 1392-0561.
ARMONIENĖ, Andžela. Integruota komunikacija: priešparadigminė stadija. Tiltai, 2001, nr.1, p. 73–80. ISSN 1392-3137.
ARMONIENĖ, Andžela. Integruota komunikacija: dinamiškas modelis. Informacijos mokslai, 2001, nr.19, p. 70–83. ISSN 1392-0561.
ARMONIENĖ, Andžela. Informacijos paslaugas teikiančių organizacijų perspektyva: dinamiškasis integruotos komunikacijos aspektas. Informacijos mokslai, 2002, nr. 20, p. 92–99. ISSN 1392-0561.

Elektroninės publikacijos tarptautiniame recenzuojamame leidinyje „Informing Science” ISSN 1535-07-03:

ARMONIENĖ, Andžela. Integrated communication – a phenomenon in a nascent state. (Liet. Integruota komunikacija – gimimo būsenos reiškinys). Informing Science. Challenges to Informing Clients: A Transdisciplinary Approach. Proceedings. June 2001, p. 58–64. [Žiūrėta 2001 m. birželio 29 d.]. Prieiga per internetą: <http://ecommerce.lebow.drexel.edu/eli/pdf>.
ARMONIENĖ, Andžela. „One voice” message as a super destroyer of cultural borders. (Liet. „Vieno balso“ pranešimas, kaip priemonė įveikti kultūros barjerus). Informing Science. Challenges to Informing Clients: A Transdisciplinary Approach. Proceedings. June 2001, p. 50–57. [Žiūrėta 2001 m. birželio 29 d.]. Prieiga per internetą: <http://ecommerce.lebow.drexel.edu/eli/pdf/ArmonieneEBKCultur.pdf>.
ATIDUOTA SPAUDAI, TOBULINAMA: ARMONIENĖ, Andžela. On-line Journalism: A Possibility to plan from Outside-in.

Publikuoti tarptautinių konferencijų pranešimai:

ARMONIENĖ, Andžela. A new era of communication theory and practice: navigation of intellectual capital. (Liet. Nauja komunikacijos teorijos ir praktikos era: intelektualaus kapitalo navigacija). Iš Informacijos visuomenė 2000. Šuolis į naują e-ekonomiką: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 2000, p.107–108.
ARMONIENĖ, Andžela. New possibilities offered by the information society: the perspective of governmental institution making maximum communication impact. (Liet. Valdžios institucijos galimybės informacijos visuomenėje: maksimalaus komunikacijos poveikio perspektyva). Iš Informacijos visuomenė 1999: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 1999, p.91–92, 201–202.
ARMONIENĖ, Andžela. Integrated communication and knowledge networks: mutual dependence and interaction. (Liet. Integruotos komunikacijos bei pasikeitimo žiniomis sistemų sąveika: komunikacijos bei mokymo būklės tyrimas). Iš Ugdymas ir informacinės visuomenės kūrimas: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 2001, p. 1–14.
ARMONIENĖ, Andžela. Marketing Communication: Time of Renewal of Formulas. (Liet. Marketingo komunikacija: formulių atnaujinimo metas). Iš Marketingo teorija ir praktika 2002: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 2002.
ARMONIENĖ, Andžela. Marketing Communication as a Way to Win in the Market: The 2+2=5 Phenomenon. (Liet. Marketingo komunikacija kaip būdas laimėti rinkoje: Reiškinys 2+2=5). Iš Business Development Possibilities in the New European Area, 2005: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 2005.
ARMONIENĖ, Andžela. Integruoto požiūrio taikymo perspektyva. Teisės ir verslo plėtra ES erdvėje. Vilnius, 2005 m. gruodžio 8 d.
ARMONIENĖ, Andžela. NordISnet programa 2000-2002 m. : 5 autoriniai pranešimai integruotos komunikacijos tema anglų kalba, visi apginti viešai, dalyvaujant Skandinavijos, ES šalių, Pietų Afrikos Respublikos mokslininkams ir doktorantams.
ARMONIENĖ, Andžela. On-line Journalism: A Possibility to plan from Outside-in. GCU, UK. Abstracts. Glasgow, 7-8 May, 2009.

Kiti mokslo darbai:

ARMONIENĖ, Andžela. Informacijos apie Europos Sąjungą politikos poreikis. Mokslo Lietuva. 1998, Nr. 15, tęsinys 1998, Nr. 16.
ARMONIENĖ, Andžela. “Vieno balso” pranešimas: būdas laimėti rinkoje. Reklamos ir marketingo idėjos. 2005, Nr. 5.
ARMONIENĖ, Andžela. Vaisiai ir uogos. Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra. 2004.
ARMONIENĖ, Andžela. Vaisiai ir uogos. Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra. 2005.
ARMONIENĖ, Andžela. Vaisiai ir uogos. Rinkotyra: Žemės ūkio ir maisto produktai. 2004-2006, Nr. 1-4 (iš viso 8 straipsniai).
Armonienė A. Europos Sąjungos žemės ūkio produktų pardavimų skatinimo programos. Rinkotyra: Žemės ūkio ir maisto produktai. 2005, 3(29). P. 99-105.
Armonienė A., Kšivickienė D. Sunkiai prognozuojama juodųjų serbentų rinka. Mano ūkis. 2005, Nr. 8. <http://www.manoukis.lt/index.php?sub=full&news_id=2310&ban_id>
Armonienė A. Sulčių rinka paklausos augimo sąlygomis. Rinkotyra: Žemės ūkio ir maisto produktai. 2006, 4(34). Atiduota spaudai.

Metodinė medžiaga: ARMONIENĖ, Andžela. Reklamos vadyba: komunikacijos strategija ir planavimas. Dalyko studijų metodinė medžiaga. Vilniaus teisės ir verslo kolegija, 2005, 15 p.

Dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ar jų rengimas, vadovavimas:

1995-1996 m. Europos Komisijos paskirta būti Nacionaline organizatore, akredituota Briuselio ir atsakinga už dialogą su Generaliniu Direktoratu X.
1999 m. ES projektai Eurointegracijos tema Umea universitete, apgintas. Tema – LR, Latvijos, Estijos, Lenkijos galimybės ir pasirengimas atitikti narystės ES kriterijus: socialinių-politinių-ekonominių-teisinių-informacijos politikos efektyvumo aspektų palyginamoji analizė.
2000 m. ES projektai Eurointegracijos tema Umea universitete, dalyvauta projekte, skirtame Švedijos ir Lietuvos narystei ES ir socialinių-politinių-ekonominių aspektų palyginamajai analizei.Paskirta vadovauti tarptautinei grupei, rengusiai projektą, apgintas.
2000-2002 m. NordISnet projektas doktorantams su mokymais ir seminarais, 5 etapai, 5 pranešimai integruotos komunikacijos tema, Lietuvos prijungimas prie NordISnet‘o, nuo 2001 m. LR tapo projekto nare, A. Armonienei pasiūlius VU Komunikacijos fakulteto atstovus administruojančiais partneriais.
2005-2006 m. ES finansuojamų projektų parengimas žmogiškųjų išteklių vadybos srity, atiduota asociacijai „Gaja“.
FAO projekto tvarkymas „Ekologinio ir tausojančio žemės ūkio informacijos, komunikacijos ir žinių sistemos tobulinimas“ 2005-2006 m.

Kita: 2005 m. vykdomas LR žemės ūkio ministerijos užsakymu tyrimas „ES taikomų žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo priemonių įgyvendinimas Lietuvoje“.

Tikslinio finansavimo ir užsakomieji darbai:

2005 m.: „ES taikomų žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo priemonių įgyvendinimas Lietuvoje“, – vadovė ir vykdytoja.

2005 m.: „Žemės ūkio sektorių balansai, produktų konkurencingumo ir rinkų tendencijų tyrimas“, – vykdytoja.

2006 m.: „Rinkos organizavimo priemonių analizė ir raidos prognozės Lietuvos augalininkystės sektoriuje“, – vykdytoja.

2006 m.: bendro LSDI ir LAEI darbo: Kviklys D., Viškelis P., Armonienė A. „Vaisių ir uogų auginimo Lietuvoje galimybių tyrimas siekiant realizuoti išaugintą produkciją šviežią bei perdirbtą“ dalis – ataskaita „Iš vaisių ir uogų pagamintų produktų marketingo analizė“.

Kita:

ARMONIENĖ, Andžela. ES taikomų žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo priemonių įgyvendinimas Lietuvoje. 2005 m. ataskaita. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2005. 50 p. Dar ir 2006 m. rengta analogiška ataskaita, tai dalis LAEI Rinkotyros skyriaus darbo.

LAIMĖTI GRANTAI, SUBSIDIJOS, STIPENDIJOS:

2001 ir 2002 m. Valstybinio mokslo fondo stipendija doktorantams.
2001 m. Mokslo ir studijų departamento subsidija dalyvavimui tarptautinėje konferencijoje „IS2001“.
2002 m. ASIST (JAV mokslo asociacija) grantas.

Autorinės teisės pažeidimas

LR Konstitucijos 42 straipsniu nustatyta, kad "dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas". Mokslo kūrinių autorių teises saugo ir gina valstybė. Autorinė teisė Andželos Armonienės atveju pažeista, nes kelios autorės, paskelbdamos straipsnį „Integruotos marketingo komunikacijos dulaizmas“ Iš: Organizacijų vadyba: sistemniai tyrimai. 2007.42. ISSN 1392-1142. P. 111-129, be A. Armonienės sutikimo pasinaudojo kopijuodamos, plagijuodamos, publikuodamos oficialiai paskalbtus ir oficialiai akademinėje bendruomenėje pristatytus A. Armonienės 1999-2007 metų mokslo darbus. Tai padaryta pateikiant A. Armonienės kūrinius dalimis, fragmentais, ištisai nuplagijuotomis pastraipomis pateikiant kaip savo mokslo darbą ar tyrimų bei analizės rezultatą. Įrodymai – palyginamosios analizės metodu atlikta ekspertizė, apibendrinta šio dokumento pabaigoje.

Mokslo darbų savininkei A. Armonienei padaryti turtiniai ir neturtiniai nuostoliai, kaip nurodyta LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14, 83, 84 straipsniuose.

Citavimo tikslais A. Armonienės mokslo darbai integruotos marketingo komunikacijos ir integruotos komunikacijos temomis nebuvo etiškai naudojami nurodytajame 2007 m. straipsnyje. Atvirkščiai. Įvykdytas plagiatas – didesnės dalies ir pagrindinių nuostatų, analizės rezultatų skelbimas savo pavardėmis. Pažeistas mokslo darbo rengimo reikalavimas – tik išanalizavus, kas ta pačia tema jau paskelbta pirmiausia savoje valstybėje, po to – užsienyje, galima apibendrinti jau atliktų tyrimų rezultatus ir rinktis kryptį saviems tyrimams. Plagiato faktas įrodomas palyginamosiose lentelėse, jos pateikiamos šioje ekspertizės išvadoje. Nuplagijuotos yra ištisos A. Armonienės mokslo darbų pastraipos, tyrimų išvados, apibendrinimai, Vilniaus, Lenkijos, JAV ir Skandinavijos universitetuose vykusių mokslo diskusijų, seminarų, mokymų, konferencijų įžvalgos bei rekomendacijų analitiniai apibendrinimai, pateikti žodžiu ir raštu konsultuojant A. Armonienę žymiems informacijos/komunikacijos/žinių ir marketingo vadybos profesoriams, specialistams, doktorantams, kolegoms. Pavyzdžiui, prof. D. Gayeski (JAV) konsultavo A. Armonienę dėl naujos teorinės visumos universalumo, pritarė A. Armonienės koncepcijai dėl galimybės universalumą pagrįsti taikomųjų aspektų analizės būdu viešajame sektoriuje ir tai buvo 1998-2000 metų išvados apie inovatyvumą ir paradigmos perspektyvumą, be to, IMK/IK taikomieji aspektai normatyvinės teorijos aplinkoje nebuvo iki tol tyrinėti viešajame sektoriuje apskritai.

Plagiatas yra laikomas kriminaliniu nusikaltimu.

LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme paskelbtos nuostatos dėl autorių teisių gynimo, numatytos 77 straipsnyje, – A. Armonienės atveju gali būti taikomos pagal visus to straipsnio paskelbtus autoriaus teisių gynimo būdus.

Rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai yra autorių teisių objektai. Autorių teisių objektai yra ir išverstiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais kūrinais: literatūros apžvalgos, referatai, vertimai. Nustatyti A. Armonienės atliktų vertimų, mokslo literatūros apžvalgų, tapusių dalimis naujų mokslo darbų, paskelbtų tiek LR, tiek užsienyje, plagijavimo atvejai, kai analizės apibendrinimai pasisavinami ir paskelbiami šiek tiek juos neutralizavus, tačiau net atkartojant A. Armonienės frazes, paskelbiant tokias "įžvalgas", apibendrinimus, išvadas jau pasirašytas savomis pavardėmis ir nenurodant, ką cituoja, nuo kur nusirašo. 2007 m. straipsnyje yra ir teorijos iškraipymo atvejų: net nesusipažinta su globalios integruotos marketingo komunikacijos samprata, nesuvokta teorijos plėtros ir atsiradimo kryptis, neteisingai pasirinkta tema apie dualizmą integruotos marketingo komunikacijos (IMK) srityje, – to apskritai nėra, nes jau XX a. paskutiniajame dešimtmetyje įsivyravo Don E. Schultzo mokykla, buvo suvienyta naujoji paradigma su Ph. Kotlerio pagrindinėmis išvadomis, sąsajos yra su kitais žymiais marketingo ir komunikacijos tyrinėtojais – A. Armonienė kartu su Skandinavijos mokslininkais tai įrodė mokslotyros ir bibliometrijos metodais dar 2000-2002 metais, duomenys paskelbti:

ARMONIENĖ, Andžela. Informacijos paslaugas teikiančių organizacijų perspektyva: dinamiškasis integruotos komunikacijos aspektas. Informacijos mokslai, 2002, nr. 20, p. 92–99.
ARMONIENĖ, Andžela. Integrated communication – a phenomenon in a nascent state. (Liet. Integruota komunikacija – gimimo būsenos reiškinys). Informing Science. Challenges to Informing Clients: A Transdisciplinary Approach. Proceedings. June 2001, p. 58–64. <http://ecommerce.lebow.drexel.edu/eli/pdf>.
ARMONIENĖ, Andžela. Marketing Communication: Time of Renewal of Formulas. (Liet. Marketingo komunikacija: formulių atnaujinimo metas). Iš Marketingo teorija ir praktika 2002: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 2002.
ARMONIENĖ, Andžela. Marketing Communication as a Way to Win in the Market: The 2+2=5 Phenomenon. (Liet. Marketingo komunikacija kaip būdas laimėti rinkoje: Reiškinys 2+2=5). Iš Business Development Possibilities in the New European Area, 2005: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 2005.
ARMONIENĖ, Andžela. Integruoto požiūrio taikymo perspektyva. Teisės ir verslo plėtra ES erdvėje. Vilnius, 2005 m. gruodžio 8 d.
ARMONIENĖ, Andžela. NordISnet programa 2000-2002 m. : 5 autoriniai pranešimai integruotos komunikacijos tema anglų kalba, visi apginti viešai, dalyvaujant Skandinavijos, ES šalių, Pietų Afrikos Respublikos mokslininkams ir doktorantams.

Be to, buvo ignoruota integruota komunikacija, kaip IMK natūralios plėtotės nauja vadybos kryptis. Tuo tarpu kai marketingo, komunikacijos, informacijos, vadybos teoretikai ir praktikai jau maždaug nuo 1999-2000 ir ypač nuo 2002 ir 2005 metų plėtoją integruotos vadybos sampratą pasauliniu mastu. 2007 metais vis dar klaidinama mokslo bendruomenę ir praktikus iškraipydamos IMK teorinę visumą ir neteisingai aiškindamos naujos paradigmos tikslingumą bei prasmę, nekalbant jau apie pačią sampratą. Jų straipsnyje nėra nė vienos originalios definicijos ar sampratos – tai rodo, kad negalėdamos pažodžiui cituoti A. Armonienės išverstų citatų, neturėdamos originalių užsienio teoretikų ir praktikų mokslo straipsnių, žodinių rekomendacijų – o juose ir buvo paskelbtos pagrindinės teorinės ir metodologinės kryptys, tyrimų metodų taikymo galimybės – kelios autorės naudojosi A. Armonienės mokslo darbais pažeisdamos autorinę teisę ir mokslo etiką.

Frazės "dinamiška", "vadybos filosofija", "iš išorės į vidų" ir kitos A. Armonienės darbuose IMK ir integruotos komunikacijos tema lietuviškai buvo paskelbtos pirmąkart pradedant jau 1999 metais. Terminija, pagrindinės sampratos lietuvių kalba atsirado VU Komunikacijos fakultete, kur vyko aktyvios mokslinės diskusijos, lankėsi žymūs užsienio teoretikai bei praktikai. IMK analizė apskritai neįmanoma be komunikacijos vadybos išmanymo, IMK teorinę visumą sukūrė JAV žurnalistikos profesionalai, padedami reklamos, marketingo praktikų. Taigi universalūs taikomieji aspektai ir naujos paradigmos klausimai Lietuvoje aktyviau imti nagrinėti būtent VU, po Nyderlandų mokslininko ir praktiko H. C. Rebelio vizitų, seminarų, bendro darbo su LR studentais ir VU dėstytojais, doktorantais jau nuo 1998-1999 m. Būtent H. C. Rebelis paskatino A. Armonienę rašyti apie naująją teorinę visumą lietuviškai į mokslo darbų leidinius, pateikė savo teorinę sampratą, praktinius taikymo aspektus, išbandytus Lenkijoje. Kelios autorės, vartodamos terminą "vadybos filosofija" net nesiorientuoja, koks yra kontekstas ir prasmė, nežino H. C. Rebelio definicijų, IMK taikymo Europos kontekste aspektų. Dar daugiau – net Don E. Schultzo ir jo pasekėjų definicijų nėra kelių autorių (2007) straipsnyje. Koks apskritai gali būti analitinis darbas teorinės visumos aptarimo plotmėje tokiu atveju?

IMK atsirado kaip tarpdalykinė visuma, nauja paradigma. Būtent A. Armonienės ir Skandinavijos mokslininkų, doktorantų bendro darbo dėka 2000-2002 metais buvo nustatyta IMK teorinės visumos plėtotės perspektyva, buvo apibūdinta intelektualinė naujosios sampratos ir paradigmos kilmės bei sąsajų bazė, atrasti reikšmingiausi ir didžiausią mokslinį svorį turintys autoriai, prognozuotos būsimos galimos plėtotės kryptys. A. Armonienė paskelbė tai savo darbuose, nustatytas išvadas apgynė viešai 11 tarptautinių mokslo renginių: konferencijose, mokslo seminaruose. 2009 metais Jungtinėje Karalystėje buvo pateikta ir teorinė, metodologinė visuma, kaip galima taikyti universaliai, A. Armonienės pasiūlyta visuomenės informavimo priemonių planavimo metodika.

Armonienė pelnė Eug. Garfieldo grantą išvykai į JAV, į ASSIST pasaulinį simpoziumą 2002 metais. Tuomet buvo patvirtintos naujos tyrimų metodologijos – panašios, kokias taikė A. Armonienė, jungiant mokslotyros ir bibliometrinius metodus su veiklos tyrimais, atvejo tyrimais, giliais interviu ir pan.

Tuo tarpu 2005-2007 metais jau paplinta integruota vadyba ir Europoje, ji ypač propaguojama Lenkijoje, viešajame sektoriuje, ES rėmimo programose. A. Armonienė tai akcentuoja savo to meto mokslo darbuose:

ARMONIENĖ, Andžela. “Vieno balso” pranešimas: būdas laimėti rinkoje. Reklamos ir marketingo idėjos. 2005, Nr. 5.
ARMONIENĖ, Andžela. Europos Sąjungos žemės ūkio produktų pardavimų skatinimo programos. Rinkotyra: Žemės ūkio ir maisto produktai. 2005, 3(29).
ARMONIENĖ, Andžela. Marketing Communication as a Way to Win in the Market: The 2+2=5 Phenomenon. (Liet. Marketingo komunikacija kaip būdas laimėti rinkoje: Reiškinys 2+2=5). Iš Business Development Possibilities in the New European Area, 2005: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 2005.
ARMONIENĖ, Andžela. Integruoto požiūrio taikymo perspektyva. Teisės ir verslo plėtra ES erdvėje. Vilnius, 2005 m. gruodžio 8 d.
FAO projekto tvarkymo procedūros „Ekologinio ir tausojančio žemės ūkio informacijos, komunikacijos ir žinių sistemos tobulinimas“ 2005-2006 m.
2005 m. vykdomas LR žemės ūkio ministerijos užsakymu tyrimas„ES taikomų žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo priemonių įgyvendinimas Lietuvoje“.
ARMONIENĖ, Andžela. „Eisfom“ tarptautinei mokslo konferencijai Briuselyje, 2005 m. spalis, skirtas pranešimas apie „iš išorės š vidų“ planavimą, kaip galimą taikyti duomenų bazių tobulinimo srityje – pristatymas pateiktas konferencijai e-forma.

Tikslinio finansavimo ir užsakomieji darbai:

2005 m.: „ES taikomų žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo priemonių įgyvendinimas Lietuvoje“, – vadovė ir vykdytoja.
2006 m.: „Rinkos organizavimo priemonių analizė ir raidos prognozės Lietuvos augalininkystės sektoriuje“, – vykdytoja.
2006 m.: bendro LSDI ir LAEI darbo: Kviklys D., Viškelis P., Armonienė A. „Vaisių ir uogų auginimo Lietuvoje galimybių tyrimas siekiant realizuoti išaugintą produkciją šviežią bei perdirbtą“ dalis – ataskaita „Iš vaisių ir uogų pagamintų produktų marketingo analizė“.

O kelios autorės net 2007 metais vis dar ieško dualizmo IMK plotmėje, tai yra klaidina Lietuvos mokslo bendruomenę iškreiptai suprasdamos tai, kas jau buvo galutinai aptarta ir išnagrinėta mokslo pasaulyje dar XX a. paskutiniojo dešimtmečio viduryje, mat Don E. Schultzo suburti pasekėjai priėjo vieningos nuomonės. Problemos ir teorinės bei metodologinės visumos iškraipymai galimai yra R. Radzevičiūtės-Žemaitienės 2009 metais apgintoje disertacijoje IMK tema. Tačiau tai jau kitų ekspertizių objektas.

ŽINIAI:

Nurodyto ir cituojamo įstatymo VIII-1185 Data: 2008-03-13, svarbiausi straipsniai:

2 str. 6 d. Citata – palyginti trumpa ištrauka iš kito kūrinio, skirta paties autoriaus teiginiams įrodyti arba padaryti juos suprantamus, arba teikti nuorodą į kito autoriaus požiūrį ar mintis, suformuluotus originale.

14 straipsnis. Autorių asmeninės neturtinės teisės

Kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi šias asmenines neturtines teises:

1) teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė);

2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą);

3) teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę).

77 straipsnis. Teisių gynimo būdai

Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, taip pat kolektyvinio teisių administravimo asociacijos, gindamos administruojamas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti:

1) pripažinti teises;

2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus;

3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala;

4) atkurti pažeistas asmenines neturtines teises (įpareigoti padaryti reikiamus taisymus, apie pažeidimą paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu);

5) išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu;

6) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio Įstatymo 84 straipsnyje numatytais atvejais – ir neturtinę žalą;

7) sumokėti kompensaciją;

8) taikyti kitus šio ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.

Siekdamas užtikrinti įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat draudimo atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala (šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai) vykdymą, teismas teisę reikšti tokius reikalavimus turinčių asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją šiems asmenims pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą.
Kai asmens, kuriam priimamas įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus ar taikomos 82 straipsnyje nurodytos atkuriamosios priemonės, veiksmuose dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo nėra kaltės, teismas šio asmens prašymu gali įpareigoti jį sumokėti nukentėjusiai šaliai piniginę kompensaciją, jeigu taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus gynimo būdus atsirastų neproporcingai didelė žala tam asmeniui ir jeigu piniginė kompensacija nukentėjusiai šaliai yra priimtina ir pakankama. Laikoma, kad piniginę kompensaciją sumokėjęs asmuo įgyja teisę naudoti kūrinį, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektą.

81 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės

Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo padarytas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimas, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra:

1) uždrausti asmenims daryti gresiantį pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimą;

2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimą;

3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio Įstatymo nustatytas teises;

4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos kūrinių, kitų pagal šį Įstatymą saugomų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises;

5) areštuoti pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant banko sąskaitas, ypač priemones ir įrangą, kurios, kaip įtariama, daugiausia naudojamos pagal šį Įstatymą saugomas teises pažeidžiančioms kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijoms, prekėms sukurti ar gaminti;

6) taikyti kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas priemones.

83 straipsnis. Turtinės žalos atlyginimas. Kompensacija

Turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas.
Nustatydamas dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Neteisėtos kūrinių ar kitų šio Įstatymo saugomų teisių objektų kopijos gali būti perduotos atitinkamai autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektams šių prašymu.
Šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant kūrinius ar kitus objektus (į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą tokių kūrinių ar kitų objektų naudojimą, arba atlyginimą, mokamą už panašių kūrinių ar kitų objektų teisėtą naudojimą, arba kūrinio ar kito teisių objekto naudojimo būdui labiausiai tinkamus atlyginimus), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių subjektų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl kūrinio naudojimo sutarčių sudarymo ir kita).
Vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti:

1) kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; arba

2) atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio Įstatymo saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.

Kai pažeidėjas atlieka veiksmus nežinodamas ir neturėdamas žinoti, kad jis pažeidžia šio Įstatymo saugomas teises (tai yra jo veiksmuose nėra kaltės), teismas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto reikalavimu gali išreikalauti pažeidėjo gautą naudą. Pažeidėjo gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas šio Įstatymo saugomas teises. Pažeidėjo gauta nauda nustatoma ir išieškoma neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių subjektas tokią naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs, ar ne. Nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių subjektas turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas; kokia yra pažeidėjo grynoji nauda (nauda, atskaičius išlaidas), turi įrodyti pats pažeidėjas.

84 straipsnis. Neturtinės žalos atlyginimas

Šio Įstatymo 14 ir 52 straipsniuose nurodytas autorių ar atlikėjų asmenines neturtines teises pažeidęs asmuo privalo atlyginti neturtinę žalą. Šios žalos dydį pinigais nustato teismas vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą.

P.S. ... ar ne graudu? O kiek dar tokių „r...yčių“ ir „radz...ių“ nabagauja Lietuvoje? Išties... tautos „žiedas“, „elitas“, taip sakant... bet kokia gėda, kaip žemai puolę žmogeliukai... tik nepriimkite asmeniškai. www.leidinyssau.lt paskelbs dar ir kitų „elito“ užsirašytų kaip savo iškilių „mokslo darbų“ apie integruotą marketingo/rinkodaros komunikaciją, yra net vadovėlis – jame irgi „originalus“ skyrius apie integruotą marketingo/rinkodaros komunikaciją, autorius reprezentuoja VDU, jei neklystu, .. būtinai patikslinsiu ... kitą kartą, laiko yra sočiai, plagiato atvejų – gerokai per 10. Taigi.

PATIKSLINIMAS

2021-03-05. Gal ne visi žino ir supranta atsakomybės už plagiatą mastus. Tarkim. Nuplagijuotas tekstas tvirtinamas pirmiausia doktorantūros programos studijų vadovo, dalyvauja doktorantūros komitetatas, katedros taryba, leidinio, kuris keverzonę tvirtino publikavimui, redkolegija taip pat yra atsakinga ir taip pat – purvo dėmė aukštajai mokyklai, po kurios sparneliu ir išperėtas toks ar panašus „mokslo“ darbelis mokslo publikacijos pavidalu. Vadovėlio, mokomosios ar studijų knygelės atveju – tas pats, dėmė krenta ant katedros, fakulteto, kur toks leidinukas patvirtintas spaudai, visada yra sąrašai pasirašiusiųjų „mokslininkų“, katedros, fakulteto vadovų. Taip pat yra sumos, labai konkrečios, vadinamieji balai, duodami už „mokslo ir pedagogikos“ produkciją... yra didelės piniginės sumos, kurios ateina už KIEKVIENĄ mokslo straipsnį į fakultatą ar katedrą, institutą... o po 2004 metų dar ir kiti vertinimai, balų, reitingų skaičiavimai – originali mokslo produkcija PRIVALOMA ir kolegijų dėstytojams, ką jau kalbėti apie dr, habil. Dr ir prof. universitetuose, institutuose, kitur... jie juk kaupia darbo stažą, rungiasi dėl teisės į „mokslininko“ rentas, pensijas – ir viskas, ko jiems reikia, kad kažkas realiai duotų tą originalią mokslinę produkciją, metodikas, modelius, publikacijas, pranešimus mokslo konferencijose ar seminaruose... patiems ką parodyt ir nelabai išeina – galvelės užkvaišusios, smegenėlės perpuvę..., o užsieniams dar ir solidžius projektus, verslo planus, galimybių studijas reikia rodyt, kitaip užsuks pinigų kranelius, net vietinė valdžia į biudžeto eilutes neįtrauks kokio sausagalvio neproduktyvaus universitetėlio ar kolegijūkštės... tad būtini realiai nors ką sukuriantieji, kurių rezultatai elementariai vagiami, kopijuojami ir pan.

/////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////

„Padėkime sau‘19“ informuoja Užimtumo tarnyba prie LR SADM

Nauja: Lietuvoje net trumpam dirbantys ir komandiruotieji užsieniečiai bus kruopščiai skaičiuojami

nuo 2021 m. kovo 1 d.

Pateikta spaudai 2021-02-24, www „Padėkime sau‘19“ paskelbta 2021-02-26

Keičiama informacijos apie užsieniečių įdarbinimą mūsų šalyje teikimo tvarka. Nuo kovo 1-osios darbdaviai privalės teikti pranešimus apie visus įdarbintus ir komandiruotus užsieniečius. Iki šiol tokia prievolė buvo taikoma tik įdarbinant atvykėlius iš trečiųjų šalių. Nuo kito mėnesio tai galios ir darbuotojams, kurie atvyksta iš Europos Sąjungos narių.

„Ši naujovė padės užtikrinti tinkamą įdarbinamų užsieniečių apskaitos, kvotų nustatymo, taip pat judėjimo kontrolę. Identifikavę šalyje visus dirbančius piliečius, galėsime atlikti išsamesnę darbo rinkos stebėseną, padėties darbo rinkoje vertinimą ir jos pokyčių prognozę“, – iniciatyvą aiškino Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus specialistė Ernesta Varnaitė.

Darbdaviai pranešimą privalės teikti ir tais atvejais, kai užsienietis jų pavedimu dirbs užsienyje arba bus laikinai dirbti atsiųstas į Lietuvą (komandiruojamas darbuotojas).

Pranešimą apie įdarbintus užsieniečius bus privaloma pateikti ne vėliau kaip likus darbo dienai iki tokio asmens įdarbinimo dienos ir ne vėliau kaip likus darbo dienai iki komandiruoto darbuotojo darbo Lietuvoje pradžios.

Šia informaciją darbdaviai turės pateikti Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai per „Sodra“ EDAS sistemą. Reikės užpildyti Lietuvoje dirbančių užsieniečių (LDU) formos pranešimus (iki vasario 28 d. – LDU versija 01, nuo kovo 1 d. – LDU versija 02). Pranešimą reikės teikti tik elektroniniu būdu, pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu.

Dar viena naujovė – patikslintą LDU pranešimą pateikti nuo kovo 1 d. reikės ir tuo atveju, kai pasikeičia užsieniečio teisėto buvimo Lietuvoje pagrindas. Tokiu atveju darbdavys per darbo dieną nuo informacijos apie užsieniečio teisėto buvimo pagrindo pasikeitimą gavimo dienos privalo pateikti patikslintą LDU pranešimą. Patikslinti reikės ir tada, kai pasikeičia darbo sutarties laikotarpis arba darbo sutartis nutraukiama anksčiau, nei buvo nurodyta pranešime. Tokiu atveju darbdavys privalės pateikti patikslintą LDU pranešimą per vieną darbo dieną nuo darbo sutarties laikotarpio pasikeitimo ar darbo sutarties pasibaigimo.

„Sodra“, gavusi darbdavių arba įmonių, į kurias atsiunčiami komandiruoti darbuotojai, informaciją apie LDU, ją perduos Užimtumo tarnybai ir Valstybinei darbo inspekcijai per savo informacinę sistemą – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos gavimo.

Užimtumo tarnyba gautą informaciją apie Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2-9 dalyse nurodytų užsieniečių įdarbinimą privalės pateikti Migracijos departamentui ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos gavimo dienos.

LDU formos pakeitimais yra patikslinta informacijos apie komandiruotus į Lietuvos įmones darbuotojus teikimo tvarka – darbdaviai, priimantys komandiruotus darbuotojus nuo šiol turės pranešime nurodyti tokias darbo sąlygas (darbo ir poilsio laiką, kasmetinių atostogų trukmę, darbo užmokesčio dydį), kokios bus jam taikomos darbo Lietuvoje metu.

Dėl LDU formos užpildymo ir teikimo konsultuoja:

Užimtumo tarnyba – apie užsieniečius, įdarbintus pagal darbo sutartį

tel. 1883 / (+370) 5 250 0883 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Valstybinė darbo inspekcija – apie komandiruotus užsieniečius

tel. (+370) 5 213 9772 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

„Sodra“ – informacijos teikimo techniniais klausimais

tel. 1883 / (+370) 5 250 0883 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Paskutinis 2021 m. vasario mėnesio savaitgalis JK kaime. Iliustracijos autorė - Diana Viluckienė.

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Perspektyvumo prielaidos:

inovacijos, rėmimas, pridėtinė vertė

Paveikslai šiame sraipsnyje neskelbiami

Andžela Armonienė

2007 m. KOVAS, paskelbta 2021-02-16 www

Raktažodžiai: inovacijos, pridėtinė vertė, ES parama, sulčių pramonės rodikliai, kainos, vartojimas, rinkodaros rėmimo priemonės, integruota komunikacija, investicijos.

„Nustatyta, kad nuo 50 iki 90 proc. inovacijų būna nesėkmingi bandymai… Nuo 30 iki 60 proc. į rinką pateikiamų naujų produktų neperspektyvūs“ (Cannon 1992, p. 294, 304).

ĮVADAS

Tyrimo tikslas – atlikti sulčių gamybos plėtros Lietuvoje prielaidų analizę.

Tyrimo uždaviniai:

Analizuoti gamybos plėtros didinimo galimybes orientuojantis į inovacijų taikymo perspektyvą.
Įvertinti ES paramos apimtis ir reikšmę sulčių pramonės plėtrai Lietuvoje.
Palyginti Lietuvos ir kai kurių ES šalių sulčių gamybos efektyvumo rodiklius.
Pateikti galimas sulčių gamybos plėtros kryptis Lietuvoje.TYRIMO METODAI1. Atlikta probleminė literatūros šaltinių analizė. Inovacijų samprata pasirinkta ši: išskiriamos keturios pagrindinės inovacijų taikymo kryptys:- procesų tobulinimas ir plėtotė, lemiantys galutinio produkto / paslaugos tobulinimą, kainos mažinimą;- naujų produktų / paslaugų gamyba bei sukūrimas ir pasiūla potencialiems vartotojams, ši inovacijų kryptis plinta rinkose, kurios nuolat kinta [4].
1 lentelė. Ansoffo matrica
Visos inovacijų taikymo kryptys pagal Eurostato duomenis kol kas nebuvo nagrinėtos, dėl duomenų stygiaus pasirinkta pirmoji – įrengimų ir gamybos procesų tobulinimo kryptis ir mokslo bei technologijų plėtros duomenų analizė. Kadangi inovacijų taikymas yra susijęs su rizika, ją padeda sumažinti efektyviai taikomos rinkodaros priemonės ir patikimi rinkos tyrimai. Klasikinės plėtros strategijų alternatyvos yra keturios. Šiame darbe vadovaujamasi I. Ansoffo matrica [pagal 4], skirta pasirinkimo galimybių pristatymui (1 lentelė).
- naujo gamybos proceso diegimas, kai diegiamos naujos technologijos tų pačių produktų gamybai siekiant ženkliai sumažinti gamybos savikainą, pagerinti gaminių kokybę, sudėtį, tai labiausiai paplitusi inovacijų taikymo kryptis;
- turimų gamybos įrengimų tobulinimas ir plėtotė, kurios pagrindu greitinamas gamybos procesas ir gerinami efektyvumo rodikliai;

		Produktai
		Esami	Nauji
Rinkos	Esamos	Įsiskverbimas į rinką	Produkto plėtotė
Rinkos	Naujos	Rinkos plėtra	Diversifikavimas

Vykdytas antrinis kiekybinis tyrimas, taikytas informacijos šaltinių sisteminimo metodas, atlikta palyginamoji duomenų analizė. Pagrindiniai duomenų šaltiniai – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Eurostato, ZMP, JAV žemės ūkio departamento leidiniai ir duomenų bazės. Tyrimo laikotarpis – 2002–2006 metai, tačiau dalis duomenų yra ir iš ankstesnių metų.

TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS

Kita vertus, svarbios Komisijos [8] išvados, jog įmanoma:

(2) pasirinkti ekonominės veiklos įvairinimą pagal KPP;

Reikšmingą vaidmenį atlieka integruota marketingo komunikacija, ES rėmimo priemonių įgyvendinimas yra iš dalies finansuojamas iš biudžeto lėšų [2].

1 pav. Sulčių pramonės rodikliai Lietuvoje 2000–2004 metais

Šaltinis: EUROSTAT.

2 lentelė. Sulčių pramonės rodikliai 2004 metais

Rodikliai	Lietuva	ES vidurkis	Lietuvos ir ES vidurkio palyginimas, proc.	ES lyderė	Lyderių duomenys	Lietuvos ir ES lyderės rodiklio palyginimas, proc.
Įmonių skaičius	8	39	-79,5	Vokietija	292	-97,3
Produkcijos vertė 1 gyventojui, Lt	12,39	69,72	-82,2	Austrija	274,71	-95,5
Gamybos efektyvumas*, proc.	25,4	18,5	6,9 p. p.**	Kipras	33,9	-8,5 p. p.**
Apyvarta 1 dirbančiajam, tūkst. Lt	211,66	966,78	-78,1	Austrija	1690,49	-87,5
Rodikliai	Lietuva	ES vidurkis	Lietuvos ir ES vidurkio palyginimas, proc.	ES lyderė	Lyderių duomenys	Lietuvos ir ES lyderės rodiklio palyginimas, proc.
Pridėtinė vertė 1 dirbančiajam, tūkst. Lt	52,84	172,64	-69,4	Austrija	390,86	-86,5
Investicijos 1 dirbančiajam, tūkst. Lt	48,34	45,58	6,1	Austrija	84,59	-42,9
Dirbančiųjų skaičius 1 įmonėje	26	34,7	-25,1	Jungtinė Karalystė	90,5	-71,3

* – Pridėtinės vertės ir produkcijos santykis.

** – Procentiniai punktai.

Šaltinis: EUROSTAT.

2 pav. Kai kurių ES šalių sulčių, vaisių ir daržovių perdirbimo, mineralinio vandens ir gaiviųjų gėrimų gamybos įmonių duomenys apie investicijas į įrangą vidutiniškai per metus 2000–2004 metų laikotarpiu, mln. Lt

Šaltinis: EUROSTAT.

3 lentelė. Sulčių pardavimai 2002–2005 metais, mln. Lt

2002		2003		2004		2005
Pajamos	*EPD,%**	Pajamos	*EPD, %**	Pajamos	*EPD, %**	Pajamos	*EPD, %**
Nekoncentruotos obuolių sultys
1,5	5,4	1,5	20	1,4	24,3	1,5	13
Koncentruotos sultys
10,6	89,5	21,3	96,4	10	80,3	27,8	87,8

* – Eksporto pajamų dalis.

Šaltiniai: Gaminių gamyba 2002–2005. – V.: Statistikos departamentas prie LRV.

3 pav. Sulčių importas ir eksportas 2002–2005 metais, tūkst. t

Šaltinis: Žemės ūkio ministerijos užsienio prekybos duomenų bazė (Statistikos departamento duomenys).

4 lentelė. Vidutinės iš Lietuvos eksportuotų sulčių kainos 2002–2005 metais, Lt/t

KN kodas	Gaminiai	2002	2003	2004	2005	*Pokytis* *2005 / 2004, %*
2009	Nefermentuotos sultys	2147	2929	3003	3881	+29
200971	Obuolių sultys	1379	1325	1618	1209	-25
200990	Sulčių mišiniai	2326	2622	4113	3009	-27

Šaltinis: ŽŪM užsienio prekybos duomenų bazė (Statistikos departamento duomenys).

Vartojimo tendencijos ir perspektyva. Sulčių bei nektarų rinka yra viena perspektyviausių ir tai patvirtina duomenys apie vartojimo augimą ES šalyse (4 pav.).

4 pav. Vaisių sulčių bei nektarų vartojimas ES 1998–2004 metais, litrais vienam gyventojui

Šaltinis: ZMP.

IŠVADOS

Lietuvoje pagamintų ir tolimesniam perdirbimui skirtų koncentruotų sulčių pasiūla ne visada atitinka paklausą. Produkcija daugiausia eksportuojama, todėl priklausomybė nuo sulčių pramonės išvystymo lygio kitose šalyse neišvengiama. Sulčių, gėrimų, nektarų paklausos augimo atveju didžiausią galimybę didinti užimamą rinkos dalį turi stambieji gamintojai ir žinomų prekės ženklų atstovai, galintys investuoti į rinkodaros rėmimo priemones ir vykdyti nepertraukiamas rinkodaros komunikacijos programas. Todėl tikslinga tobulinti gamybą naujų technologijų pagrindu, paremti rinkoje jau žinomą stiprų prekės ženklą, atsižvelgti į koncentruotų sulčių gamybos apimčių ir eksporto didinimą Lenkijoje, Vengrijoje.

Būtina taikyti pridėtinės vertės didinimo priemones, išnaudoti Lietuvoje sukauptą žinių potencialą, derinti rinkai jau žinomų produktų gamybą su inovacinių produktų pasiūla tikslinėms rinkoms ir efektyviai naudoti atliekas. Galimybė: modernizuoti vidutinio dydžio įmonę/-es, užtikrinti ilgalaikę inovacinių produktų pasiūlos ir paklausos didinimo perspektyvą, sumažinti tarpinių rinkodaros grandžių skaičių, valdyti žaliavos auginimo, perdirbimo, reikalingų paslaugų integravimo procesus bei pritraukti investicijas ir didesnį koncentruotų sulčių kiekį tolimesniam perdirbimui naudoti Lietuvoje.
Tikslinga remti smulkiuosius gamintojus, nes taip į rinką gali patekti išskirtinių savybių gaminiai, atsirasti daugiau prielaidų užsiimti alternatyviais verslais kaimo vietovėse.
Stambiųjų, vidutinių ir smulkiųjų sulčių gamintojų sąveika rinkoje gali būti produktyvi ir nekonfliktiška dėl efektyvaus rinkos informacijos paslaugų teikimo bei sėkmingo skirtingų tikslinių rinkų ir gaminių asortimento pasirinkimo. Pagal I. Ansoffo matricą Lietuvos įmonių atveju galima rinktis produkto plėtotės ir rinkos įsiskverbimo strategijas, rinkos plėtros strategija daugiausia pasirenkama užsienio įmonių, siekiančių įsitvirtinti mūsų šalies rinkoje, su jomis tektų konkuruoti. Rinkos plėtros strategiją gali rinktis Lietuvos koncentruotų sulčių gamintojai, jei toliau didintų gamybos apimtis ir rastų naujas rinkas, kurios nebūtinai turi būti užsienyje. Diversifikavimo strategija – išskirtinio išradingumo, efektyvių rėmimo priemonių taikymo reikalaujantis ir itin rizikingas pasirinkimo variantas.

Reikalingi tolimesni empiriniai tyrimai organizacijų lygmenyje. Kiekybinius tyrimus turėtų papildyti kokybiniai sulčių gamybos įmonėse vykdomi atvejo tyrimai, stebėjimo metodu vykdoma analizė.

Literatūra

Ansoff, I. Corporate strategy. London: Penguin, 1985. P. 18.

Armonienė, A. Marketing Communication as a Way to Win in the Market: The 2+2=5 Phenomenon. // Business Development Possibilities in the New European Area. Scientific proceedings. Vilnius, 2005. T. 1. P. 3–8.

Binkley, J, et al. Consolidated markets, brand competition and orange juice prices // Current issues in economics of food markets. June, 2002. Prieiga per internetą: <http://www.ers.usda.gov>.
Cannon, T. Basic marketing: Principles and practice. 3 rd ed. Dotesios Ltd, Great Britain, 1992. 464 p.
FAS/USDA Horticultural & Tropical Products Division. World apple juice situation: Global apple juice production recedes as China’s apple crop declines. Prieiga per internetą: <http://www.fas.usda.gov>.
Gapšys, A. Lietuvos maisto rinkos analizė ir tolesnio vystymosi prognozės. Pranešimas tarptautinėje maisto konferencijoje. 2006 m. gegužės 11-12 d., Vilnius.
Groupe de travail Previsions Pommes. Document de travail. 3/10/2006. Prieiga per internetą:

< http://ec.europa.eu/agriculture/consultations/adco/fruitveg/index_en.htm>.

2006 m. birželio 28 d. Komisijos (EB) ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui KOM(2006) 345 apie padėtį perdirbti skirtų minkštųjų vaisių ir vyšnių sektoriuje SEK(2006) 838.
Juice yearbook 2006. Prieiga per internetą: <http://www.usda.gov>.
Kotler, Ph., et al. Rinkodaros principai. Kaunas: UAB Poligrafija ir informatika, 2003. 856 p.
Kviklys D., Viškelis P., Armonienė A. Vaisių ir uogų auginimo Lietuvoje galimybių tyrimas siekiant realizuoti išaugintą produkciją šviežią bei perdirbtą. Taikomojo mokslinio tyrimo ataskaita. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2006.
Lieberz, S. M. German fresh deciduous fruit. Annual report, 2006. Prieiga per internetą: <http://www.usda.gov>.
Nemes, F. Hungary fresh deciduous fruit. Annual report, 2006. Prieiga per internetą: <http://www.usda.gov>.
Pelanienė, N., Stalgienė, A., Galnaitytė A. Žemės ūkio ir maisto pramonės subjektų struktūra // Lietuvos žemės ir maisto ūkis, 2005. – Vilnius, 2006. P. 151-161.
Pelanienė, N., Stalgienė, A. Maisto produktų ir gėrimų pramonės įmonės ir jų veiklos rezultatai // Lietuvos žemės ir maisto ūkis, 2005. – Vilnius, 2006. P. 176-182.
Pelanienė, N., Stalgienė, A. Lietuvos ir kai kurių kitų Europos Sąjungos šalių maisto produktų ir gėrimų gamybos sektorių struktūrinių ir veiklos rodiklių palyginimas // Rinkotyra. Žemės ūkio ir maisto produktai. 2006, 3(33). – Vilnius: LAEI, 2006. P. 89-97.
Poland fresh deciduous fruit. Fresh apple and concentrated apple juice. Annual report, 2006. Prieiga per internetą: <http://www.usda.gov>.
Poviliūnas, A. Lietuvos verslinės ūkininkijos formavimasis ir stiprėjimas // LŽŪU mokslo darbai. Socialiniai mokslai. 2002, Nr. 53 (6). Prieiga per internetą: <http://www.lzuu.lt>.
Raman, K., Naik, P. A. Long-term pofit impact of integrated marketing communications program // Review of Marketing Science. 2004. Vol. 2, Article 8. Prieiga per internetą: <http://www.bepress.com/romsjournal/vol2/art8>.
Schultz, Don E, et al. Reader in marketing communications. USA: Routledge, 2006. 273 p.

Andžela Armonienė

FUTURE LOOKING FOR PREMISES: INNOVATION, PROMOTION, VALUE ADDED

Summary

Key words: innovations, value added, indicators of juice production industry, prices, consumption, measures of marketing promotion, integrated communication, investments.

________________________________________________

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

PATARIMAI TIEMS, KURIE NORI IŠLIKTI NELENGVOMIS PANDEMIJOS IR POPANDEMINĖMIS SĄLYGOMIS

2021-08-25

STEBUKLINGI ŽODŽIAI

Labai dažnai sėkmė priklauso nuo pasirinktų žodžių. Visi esame ką nors pardavę ar mėginę parduoti, apsikeisti su draugu ar kaimynu kokiomis paslaugomis ar daiktais, sodo gėrybėmis ir pan. Kai kas esame išmėginę ir prekiauti turguje ar parduotuvėje, mugėje. Taigi, pravartu žinoti, jog žodžiai daro stebuklus. Kaišiokite tuos efektingus žodžius kalbėdamiesi su klientu ar tiesiog kaimynu, draugu, kai siekiate gero sandorio. Įsidėmėkite, štai, tie stebuklingi žodžiai -

AKTYVUMAS, SKONIS, ŽAVINGAS, HARMONINGAS, GILUS, SVETINGAS, NAMAS, VIENINTELIS, NUOSTABUS, SVEIKATA, KOKYBĖ, GROŽIS, ASMENYBĖ, MEILĖ, MADINGAS, JAUNYSTĖ, PATIKIMAS, TIKRAS, NEPAKEIČIAMAS, NEBRANGUS, MOKSLINIS, DIDŽIULIS, ORIGINALUS, PATRIOTIZMAS, PROGRESAS, AUKŠČIAUSIOS KLASĖS, POPULIARUS, PATRAUKLUS, NORMALUS, TEIKIANTIS IŠDIDUMO, PRESTIŽAS, IŠMINTINGAS, REKOMENDUOJA, DŽIAUGSMAS, PRAMOGA, PRABANGUS, DRĄSUS, ŠIUOLAIKINIS, STILIUS, SPORTAS, SAVARANKIŠKAS, POMĖGIS, SĖKMINGAS, ŠVARUS, VERTYBĖ, LAIKO TAUPYMAS, EKONOMIŠKAS, EFEKTYVUS, ĮSPŪDINGAS, ELEGANTIŠKAS.

Kaip sužinoti, ar žmogus pirks?

Jei pokalbis pavyko ir pasiūlymas sudomino, sutelkite pastangas, kad sandoris įvyktų. Labai dažnai padaromos klaidos, sakoma: ‚PAGALVOKITE APIE TAI, PALIKSIU BUKLETĄ. PASKAMBINKITE, KAI APSISPRĘSITE‘. Taip paliekamos atviros durys konkurentams. Kada tinkamiausias laikas sudaryti sandorį? Patogiausia tai padaryti, kai klientas ima klausinėti apie pristatymą, tiekimą, mokėjimo sąlygas. Jei per daug skubinsite jį, klientas gali būti nepatenkintas. Teisingai pasirinkite tinkamą laiką susitarimui, šito išmokstama ne iš karto.

Naudokitės amortizatoriais

Kai klientas išsako abejones, neatsakykite iškart. Geriau sakyti tokias frazes, kurios patvirtina Jūsų dėmesingumą, pavyzdžiui: ‚suprantu Jūsų abejones‘, ‚dauguma iš pradžių abejoja‘.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

SVARBUS PRIMINIMAS

2021-01-08

Kai perkate maisto produktus, būtinai skaitykite sudėtį etiketėje. Net tų produktų, kuriuos nusiperkate jau anksčiau susipažinę su sudėtimi ir manote, kad Jums saugu juos vartoti, reikia nuolat pakartotinai persiskaityti informaciją apie sudėtį, nes ir to paties prekės ženklo tie patys produktai, kurie šiandien neturi kenksmingų E priedų, rytoj jau gali tuos kenksmingus priedus turėti. Taip gadinsite sveikatą sau ir namiškiams, kurie maitinasi kartu. Nekalbant jau apie visuomeninio maitinimo produkciją – tik įsivaizduokite, ką suvartojate pirkdami kokį kepsnį ar kitą patiekalą – sudėties su E priedais juk persiskaityti negaunate... o iš tikrai saugių produktų pagamintas restoranų maistas kainuoja tūkstančiais už padoresnę vakarienę...

Todėl rekomenduotina maitintis namie, gamintis valgį patiems.

Nėra didesnės prabangos, kaip maitintis naminiu maistu. Į darbą protingiausia atsinešti maisto iš namų, reikia turėti maistui nešiotis dėžutes, arbatą, kavą galima ir darbe pasiruošti, tačiau reikia prieš tai užsitikrinti, kad vartojate pakankamai švarų vandenį. Ne pro šalį gerai ir laboratorijoje išsitirti ne tik vandenį iš krano, kuris yra Jūsų darbovietėje, bet ir atvežamą plastiko talpose geriamąjį vandenį. Sveika naudotis sidabro šaukšteliais, panardinti arbatos ar kavos puodelyje jie ap[saugo Jus nuo visų nepageidautinų vandens priedų automatiškai. Patartina ir patiems pasigaminti sidabrinio vandens, tiesiog turėkite namie ąsotį ar kitą vandeniui laikyti tinkamą indą, nakčiai įpilkite ten vandens ir panardinkite sidabro – gali būti ir papuošalų pavidalo. Šiaip galima pasidomėti, kokios turėtų būti tikslios proporcijos – kokiam kiekiui vandens kokio kiekio sidabro reikia, bet išties kuo daugiau to sidabro sudėsite į vandenį, tuo geresnį gėrimą turėsite. Idealiai tinka sidabrinės vandens talpyklos, įmanoma rasti lombarduose, e-prekyboje sidabrinių gertuvių, ąsočių, kt. Sunkmečio sąlygomis daug žmonių išsiparduoda savo turtelius, įsigyti sidabro dirbinių, indų, stalo įrankių galima itin žemomis kainomis – pavyzdžiui, per sunkmetį 2008-2012 m. Vilniaus lombarduose sidabro gramas tekainavo apie 3 litus – tai nesudarė nė 1 euro, sidabro šaukštų, peilių, kitų stalo įrankių, papuošalų, žvakidžių, kt. buvo perteklius, perkančiųjų tas prekes buvo vienetai. Be to, jei sidabro dirbiniai turėjo inkrustuotus brangiuosius ar pusbrangius akmenis, emalę, kt. – tai į pirkėjams siūlomą parduodamų daiktų iš sidabro kainą nesiskaičiavo... Esamo karantino atveju lombardai uždaryti – telieka e-prekyba, turgavietės, asmeniniai ryšiai.

O į parduotuvę išties reikia eiti kaip į biblioteką – skaityti apie E priedus, esančius norimuose įsigyti maisto produktuose ir spręsti, pirkti ar ne. Tas pats pasakytina ir apie labdaringai dalinamus produktus – vartoti ar ne, sprendžia pats žmogus, kuriam tie produktai skiriami.

Sąrašas žmogaus sveikatai žalingų E priedų yra gana ilgas, žemiau pateikiame kenksmingiausius E:

Gali sukelti vėžinius susirgimus: E 131, E 142, E 211, E 212, E 213, E 214, E 215, E 217, E 239, E 330

Didina cholesterolį: E 320, E 321

Didina kraujo spaudimą: E 250, E 251, E 252

Sukelia odos susirgimus: E 232, E 233

Sukelia išbėrimus: E 311, E 312

Naikina vitaminą B1: E 220

Sukelia virškinimo sutrikimus: E 222, E 223, E 224, E 226

Įtariama, kad yra pavojingi: E 104, E 122, E 141, E 150, E 151, E 171, E 173, E 180, E 240, E 241, E 471

Uždrausta vartoti: E 103, E 105, E 111, E 121, E 125, E 126, E 130, E 152, E 181

Pavojinga vartoti: E 102, E 110, E 120, E 124, E 127

Labai pavojingi: E 123

NEKENSKMINGOS E MEDŽIAGOS YRA ŠIOS:

__________________________________________________________________________________________________________

2-OJO KARANTINO METU – PARAMA

2020-11-12

Šį mėnesį prasidėjo naujas karantinas, nauji apribojimai, o neįgaliesiems – ir papildomos išlaidos, nes, pavyzdžiui, tie, kurie nešioja kaukes, privalo jas būti užsidėję visada, vos tik išeina iš namų, o tos kaukės kainuoja... Be to, prasidėjo šildymo sezonas. O svarbiausia – paslaugų sektoriuje ir kitur daug atleidimų iš darbo, nedarbo lygis auga Lietuvoje sparčiai ir neįgalieji ne tik rizikuoja darbą prarasti pirmieji, bet jiems ir įsidarbinti sunkiau. Štai, apie įvairiopą paramą šio karantino metu rašoma straipsnyje „Parama karantino metu: kas ruošiama naujo, o kuo galima pasinaudoti jau dabar“. 2020 m. lapkričio 7 d. <https://www.delfi.lt/spausdinti/?id=85668427>

Straipsnyje rašoma: „Į savivaldybę galima kreiptis dėl didesnės socialinės pašalpos ir kompensacijos už šilumą“, pabrėžta, kad norint gauti socialinę pašalpą nebus vertinamos darbo paieškos išmokos. Neįgaliesiems tai svarbi informacija, nes, kaip žinia, esamu metu vidutinė darbingo amžiaus neįgaliojo pensija nesiekia net 250 eur/mėn., jie daugelis gali pretenduoti į socialinę paramą savo savivaldybėse, ypač į šildymo kompensaciją. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paprašėme pakomentuoti situaciją dėl šildymo kompensacijų.

Klausimas: ar vertinamos darbo paieškos išmokos tuo atveju, kai kreipiamasi dėl šildymo kompensacijos? Iš straipsnio delfi.lt aišku, jog darbo paieškos išmokos neįskaičiuojamos į gaunamas pajamas, kai asmuo kreipiasi dėl socialinės pašalpos, tačiau neaišku, ar ir šildymo kompensacijos atveju darbo paieškos išmokos, kurios iki 2020-01-01 mokamos 200 eur/mėn., įskaičiuojamos į gyventojo gaunamas pajamas vertinant, kokio dydžio kompensacija už šildymą jam priklauso ir ar apskritai priklauso.

ATSAKYMAS, pateiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vyriausioji specialistės Aldonos Dobrovolskienės 2020-11-11: Tais atvejais, kai kreipiamasi dėl šildymo išlaidų kompensacijos, darbo paieškos išmoka taip pat įskaitoma į asmens gaunamas pajamas. Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens ar šeimos vidutines mėnesio pajamas, neįskaitoma nedarbo paieškos išmokos dalis – priklausomai nuo šeimos narių skaičiaus ji gali siekti nuo 20 iki 40 procentų.

Būsto šildymo kompensacijai apskaičiuoti taikomi būsto naudingojo ploto normatyvai: 50 kvadratinių metrų – vienam gyvenančiam asmeniui; 38 kvadratiniai metrai pirmam šeimos nariui; 12 kvadratinių metrų antram šeimos nariui; 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui.

Nepasiturintiems gyventojams šildymo sezono metu kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos pajamų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir valstybės remiamų pajamų (VRP) šeimai (po 1 VRP kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 125 Eur) dydžio arba 1,5 VRP dydžio vienam gyvenančiam asmeniui.

Norint sužinoti, ar priklauso kompensacija už būsto šildymą ir kokio dydžio ji gali būti, asmeniui reikia kreiptis į Socialinės paramos skyrių pagal deklaruotą gyvenamąją vietą – įprastai dokumentai priimami seniūnijose, pateikti prašymą–paraišką piniginei socialinei paramai gauti bei kitus reikalingus dokumentus (asmens tapatybės dokumentą; pažymą apie pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų; gali būti prašoma pateikti ir kitas pažymas, jei reikalinga informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų).

Prašymą–paraišką galima pateikti ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt. Preliminarų būsto šildymo kompensacijos dydį galima paskaičiuoti pasinaudojant skaičiuokle SPIS sistemoje: https://www.spis.lt/Skaiciuokles. Pagrindiniai rodikliai, kuriuos reikia suvesti į skaičiuoklę, norint apskaičiuoti galimą būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydį, tai – būsto plotas, būste gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičius, išlaidos, tenkančios būsto šildymui apmokėti.

Dėkojame už informaciją

20 idėjų kaip švęsti pasitelkiant Zoom

Pagal: <https://nordmedianetwork.org/>, paskelbta 2020-11-30

Esamu metu esame gerai pasirengę susitikti Zoom arba Teams pagalba, net virtualiai išgerti kavos su kolegomis – tačiau kaip bus su socialiniais susibūrimais, tokiais kaip Ikikalėdinio laikotarpio šventimas, padėkos renginiai, projekto pradėjimo susitikimai ar rezultatų suvedimo renginai, pasidalinimas kokiu tai įvykiu virtualiai? Žemiau pateikiamos nordmedianetwork.org sukauptos pagrindinės idėjos, kurios, tikimasi, padės išvengti tiesiog paparasto sėdėjimo prieš ekraną.

1. Parenkite tostą.

Darykite tai lyg būtumėte realiame susibūrime, pasitelkite vizualines reakcijas tokias kaip širdutės, plojimas rankomis, Kalėdų dvasios vakarėliai.

2. Pokštaukite.

Sukurkite pokštą apie asmenį, organizaciją ar projektą, kurio vykdymo proga vyksta vakarėlis. Tam galite pasitelkti Zoom balsavimo funkciją ar išorinį įrenginį tokį kaip Kahoot ar QuizMaker.

3. Sukurkite „paprastą bufetą“/„bar trivia“.

„Bar trivia“, arba „paprastą bufetą“ galite sukurti susijusį su asmeniu, organizacija, vykdomu projektu, kurio vykdymo etapas yra švenčiamas, žmonės pateikia atsakymus, susibūrę į grupes. Tokia pat metodika taikoma ir kituose socialinio susibūrimo žaidimuose, pavyzdžiui, „bingo“.

4. Sukurkite pokalbių šou.

Pasikvieskite į pokalbių šou iš anksto pasirinktus asmenis, kurie gali rodyti paveikslus, audiovizualinę medžiagą, kitą susijusią medžiagą, skirtą asmeniui, kurio garbei ir surengta ši priemonė.

5. Dalinkitės vizualiniais prisiminimais.

Pasidalinkite senomis fotografijomis, prisiminimais. Galite rasti archyvinės medžiagos organizacijų saugomose laikmenose ar rasti daug vertingos informacijos žmonių namuose laikomuose albumuose.

6. Dainuokite drauge.

Virtualios platformos puikiai tinka dainuoti drauge! Tai puikus pasirinkimas gimtadienio vakarėliui, tačiau galite pasirinkti dainas ir kitoms progoms, atitinkamai pagal temas, laikmečio šventes, taip pat galite dainuoti vaikystės dainas. Jūs net galite surengti bendrą karaoke. Lyrika, su galimomis modifikacijomis, gali būti pasidalinta ekrane.

7. Stebėkite trumpus video drauge.

Surinkite iš anksto įrašytus video ar sukurkite video koliažą (pvz., su VidHug). Video gali būti lengvai sukuriama žmonių turimų mobiliųjų įrenginių pagalba visame pasaulyje, sukurtuoju turiniu pasidalinama ekrane.

8. Išvykite į virtualų turą drauge.

Švykite į virtualų turą – į pasirinktą muziejų, zooparką, akvariumą, teminį parką, galite naudotis Google Maps ir aplankyti vietovę, svarbią kokio švenčiamo įvykio metu ar nuvykti į tą vietą, kuri svarbi rengiant projekto iniciavimo ar baigtuvių vakarėlį.

9. Pasikvieskite netikėtus svečius.

Virtualioje aplinkoje nieko nėra paprasčiau kaip pasikviesti netikėtus svečius iš išorės. Galite, pavyzdžiui, pasikviesti buvusius kolegas, bendaautorius, rėmėjus, kurie su jumis susiję, tačiau Jūs jų dažnai nematote. Taip pat tai gali būti draugai, jūsų kolegų antrosios pusės. O gal norite surengti vietinės bndruomenės šventę?

10. Susikurkite pertraukėlę kartu.

Monotoniškas sėdėjimas nėra sveikintinas, sveika ir teikia daug gerų emocijų bendri virtualūs pasivaikščiojimai pertraukėlių metu, ypač jei tai netapo įpročiu jūsų darbo vietoje iki šiol.

11. Organizuokite maskaradą.

Gal surengsite kostiumų vakarėlį pasirinkta tema? O gal tai bus Corona kaukės vakarėlis? Labiausiai laimi tie, kurie pasirenka originaliausius, beprotiškiausius variantus.

12. Išmėginkite naują receptą.

Kai visi sėdi namie, galite mėginti gaminti valgį drauge. Jūs net galite turėti moderatorių, kuris pasako kiekvienam, ką daryti. Padarę savo darbą, galite atsisėsti ir pasidalinti rezultatais, patirti bendro susibūrimo ir valgymo drauge džiaugsmą.

13. Valgykite drauge.

... tai gali būti ledai..., tačiau galima surengti ir bendrus priešpiečius, pietus, vakarienę – jums tereikia pasitelkti vaizduotę.

Likusios 7 idėjos:

- Pritaikyti gerai žinomą žaidimą virtualioje Zoom ar Teams erdvėje.

- Žaisti virtualius žaidimus.

- Dalintis istorijomis.

- Dovanoti virtualias dovanas.

- Pasidalinti mėgstamais daiktais.

- Nusiųsti kam nors dovaną – realią išvyką.

- Vizualizuoti mokslo darbo pasiekimus.

ILIUSTRACIJOS "KOALA" SAVININKĖ - TOSHIBA

Šeimos turi prisiimti atsakomybę už savo vaikų sveikatą, arba daug galintis genetikos mokslas

Į „Padėkime sau'19“ klausimus atsako žymus Lietuvos genetikas, akademikas Vaidutis Kučinskas

Pateikta 2020 m. liepos mėn.

Vaidutis Kučinskas – Lietuvos genetikas, akademikas, profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, nusipelnęs Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojas. V. Kučinskas yra gerai žinomas žmogaus ir medicininės genetikos specialistas. Profesoriaus V. Kučinsko mokslo darbai daugiausiai susiję su lietuvio genomo ir lietuvių tautos genų fondo tyrimais. Jų rezultatai pateikti daugelyje tarptautinių mokslo kongresų, konferencijų ir simpoziumų, publikuoti daugiau nei 600 mokslo straipsnių genetikos ir genomikos klausimais. V. Kučinskas yra pirmasis žmogus Lietuvoje gavęs atlyginimą už praktinės genetikos vystymą, įdėjęs daug pastangų organizuodamas praktinę genetinio konsultavimo sistemą Lietuvoje.

KLAUSIMAS: Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2020 m. neįgaliųjų asmenų diskriminacijos problemoms skirtame Raporte, kuriuo turi vadovautis visų valstybių įvairaus rango valdininkai, medikai, mokslo darbuotojai, tyrėjai, kai sprendžiami bet kokie su neįgaliais asmenimis susiję klausimai, rekomenduojama stabdyti visų rūšių diskriminaciją neįgaliųjų asmenų atžvilgiu ir didžiausias dėmesys skiriamas bioetikai. Raporte pranešama: „Bioetika turėtų apsaugoti žmogaus teises, apibrėžtas Neįgaliųjų teisių konvencijoje. Praeityje daugelis žmonių su negalia buvo sterilizuoti, naudojami moksliniuose tyrimuose arba nužudyti“. Taip pat pabrėžiama, jog asmenims su negalia „yra skiriamas gydymas arba jie įtraukiami į mokslinius tyrimus, su kuriais jie nesutinka, jų nenori“. Kokia situacija yra Lietuvoje asmenų su negalia ir bioetikos klausimu?

ATSAKYMAS: Reikia pasakyti, kad Lietuvoje galioja Biomedicininių tyrimų įstatymas. Lietuvos Bioetikos komitetas vykdo tam tikrą šios veiklos reguliavimą. Biomedicininių tyrimų etinis reglamentavimas Lietuvoje gali būti pristatytas išsamiau.

Biomedicininių tyrimų atlikimą Lietuvoje reglamentuoja specialusis įstatymas – Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas[1] ir lydimieji teisės aktai.

Įstatyme biomedicininiai tyrimai apibrėžiami kaip „biomedicinos mokslų hipotezių patikrinimas mokslo tiriamaisiais metodais, kuriuo siekiama plėtoti mokslo žinias apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką, gydymą ar profilaktiką“. Biomedicininių tyrimų objektai gali būti gyvi ar mirę žmonės ar jų grupės, žmogaus embrionas, žmogaus vaisius, žmogaus biologinis ėminys ir sveikatos informacija (3 str.).

Taigi, mokslinis tyrimas, kad būtų kvalifikuojamas kaip biomedicininis tyrimas, turi atitikti visas šias sąlygas:

tyrimo metu naudojami mokslo tiriamieji metodai, juo kuriamas naujas mokslinis žinojimas[2], tikrinama mokslinė hipotezė;
tyrimas priklauso biomedicinos mokslų sričiai[3] (tikrinama vieno ar kelių medicinos ir sveikatos mokslų krypčių hipotezė);
tyrimu siekiama plėtoti mokslo žinias apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką, gydymą ar profilaktiką;
tyrimo objektas yra gyvas ar miręs žmogus ar jų grupės, žmogaus embrionas, žmogaus vaisius, žmogaus biologinis ėminys ar sveikatos informacija.

Jei mokslinio tyrimo projektas neatitinka bent vienos iš keturių sąlygų, jis nepatenka į Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo reguliavimo sritį.

Pavyzdžiui, tyrimai, kuriais siekiama nustatyti pacientų ar klientų požiūrį, nuomones, lūkesčius, jų pasitenkinimą gaunamomis paslaugomis ir pan., ar įvertinti darbuotojų motyvaciją, pasiekimus, kompetencijas, jų darbo sąlygas ir panašius veiksnius sveikatos priežiūros įstaigose ir ne tik, nepatenka į Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo reguliavimo sritį. Nepaisant to, kad tokio pobūdžio tyrimų objektas yra žmonės, tačiau jais nesiekiama plėtoti mokslo žinias apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką, gydymą ar profilaktiką.

Į Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo reguliavimo sritį taip pat nepatenka medicinos ir sveikatos mokslų sričių tyrėjų atliekamos sisteminės apžvalgos, meta-analizės, nes šių tyrimų tiesioginis objektas nėra konkretus žmogus ir/ar jo sveikata.

Nuasmeninti klinikinių atvejų aprašymai taip pat nelaikytini biomedicininiais tyrimais, ir jiems nereikia gauti etikos komiteto leidimo[4].

Studentų atliekami tiriamieji darbai dažniausiai taip pat nelaikytini biomedicininiais tyrimais. Nors, tam tikrais atvejais, studentų atliekamų mokslinių-tiriamųjų darbų siekis - tirti žmones, jų biologinę medžiagą ar sveikatos informaciją, visgi, studento mokslinio-tiriamojo darbo tikslas – įgyti būtinų profesinių žinių ir gebėjimų (laikantis Pacientų teisių įstatymo reikalavimų), o ne kurti naują mokslinį žinojimą, kurti ir tikrinti mokslines hipotezes[5].

Viena iš svarbių praktinių pasekmių, nustačius, kad tyrimas priklauso biomedicininio tyrimo kategorijai – reikalavimas gauti atitinkamo etikos komiteto leidimą (Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas, 20 straipsnis) ir laikytis kitų įstatyme įtvirtintų reikalavimų (Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas, 5 straipsnis).

Tyrėjas, planuodamas tyrimą, kuriuo siekiama plėtoti žinias apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką, gydymą ar profilaktiką, turėtų įvertinti, ar jo tyrimas atitinka biomedicininio tyrimo kriterijus. Jei tyrėjams nepavyksta savarankiškai nustatyti, ar jų planuojamas mokslinis tyrimas patenka į Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo reguliavimo sritį, rekomenduojama pasikonsultuoti su regioninių biomedicininių tyrimų etikos komitetų arba Lietuvos bioetikos komiteto specialistais.

[1] 2000 m. gegužės 11 d. Nr. VIII-1679 Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymas. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.101629/zeDHkkWeJM.

[2] “Plačiai priimta mokslinio tyrimo samprata yra ši – mokslinis tyrimas reiškia sistemingą tyrinėjimą, įskaitant ir tyrimo plėtojimą, testavimą ir vertinimą, skirtą plėtoti ir prisidėti prie generalizuoto žinojimo”. Macklin R. Research Ethics Today. Grey Areas in Research Involving Human Subjects. Multinational Research. Prieiga per internetą: https://www.grifols.com/documents/4662337/4688925/Macklin%2Blectures.pdf/4fde2856-4c4c-4f79-81de-1224bf81bb18.

[3] Pagal naująjį Mokslo sričių klasifikatorių biomedicininiams tyrimams būtų priskiriami medicinos ir sveikatos mokslų srities moksliniai tyrimai – medicina, odontologija, farmacija, visuomenės sveikata ir slauga (Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 6 d. Nr. V-93 įsakymas „Dėl mokslo krypčių ir meno krypčių klasifikatorių patvirtinimo“). Prieigos per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/010f04102a1211e9b66f85227a03f7a3 ; https://www.lmt.lt/lt/mokslo-politika/patariamoji-institucija-mokslo-politikos-klausimais/mokslo-ir-meno-sriciu-ir-krypciu-klasifikacija/2321.

[4] Lietuvos bioetikos komitetas: „Ar reikalingas paciento sutikimas, jei gydytojas nori aprašyti konkretaus paciento ligos atvejį mokslo žurnale ar jį pristatyti konferencijoje?“. Prieiga per internetą: http://bioetika.sam.lt/index.php?929366291

[5] Lietuvos bioetikos komitetas: “Ar studentų atliekamiems tiriamiesiems darbams reikia gauti Lietuvos bioetikos komiteto arba regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą?“. Prieiga per internetą: http://bioetika.sam.lt/index.php?3348391138

[1] Lietuvos bioetikos komitetas: „Ar reikalingas paciento sutikimas, jei gydytojas nori aprašyti konkretaus paciento ligos atvejį mokslo žurnale ar jį pristatyti konferencijoje?“. Prieiga per internetą: http://bioetika.sam.lt/index.php?929366291

[1] Lietuvos bioetikos komitetas: “Ar studentų atliekamiems tiriamiesiems darbams reikia gauti Lietuvos bioetikos komiteto arba regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą?“. Prieiga per internetą: http://bioetika.sam.lt/index.php?3348391138

KLAUSIMAS: Lietuvoje tapo madinga gimdyti vaikus, kai tėvams virš 40 metų. Plačiai reklamuojamos vaisingumo klinikos, žmonės nusipirkti gali praktiškai viską, kūdikį įskaitytinai. Kokios yra to pasekmės? Ar nenustatote koreliacijos tarp vyresnio amžiaus tėvų ir vis didėjančio skaičiaus vaikų, kuriems neįgalumas nustatomas pirmąjį kartą, tarp grėsmingai didėjančio autistų skaičiaus? NDNT prie SADM duomenimis, per 5 metų laikotarpį nuo 2015 iki 2019 metų net 11,4 proc. išaugo vaikų, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą, skaičius, vaikų-autistų net nebeskaičiuoja, nepajėgia, neva, tiksliau diagnozuoti, stinga patirties tai padaryti. Higienos instituto duomenimis, Lietuvos vaikų iki 17 metų amžiaus ligotumas 2018 m. buvo 89,4 proc. Tai reiškia, kad tik vienas iš 10 vaikų Lietuvoje yra sveikas, bet ir tas, tikėtina, gali būti dėl vienos ar kitos priežasties tiesiog nediagnozuotas. Asmenų su negalia Lietuvoje turime apie 9 procentus populiacijos, mažėja darbingų asmenų skaičius, ateityje, jei ir toliau taip daugės vaikų su negalia, jų bus dar daugiau. Ką apie tai manote?

ATSAKYMAS: Taip. Seniai žinoma, kad paveldimų ligų dažnis auga priklausomai ir nuo tėvo, ir nuo motinos amžiaus. Tokią riziką gali įvertinti gydytojas genetikas. Tokias ligas galima nustatyti prenataliai (reikėtų kreiptis į gyd.genetikus: dr. E. Benušienę, gyd. N. Krasovskają ir kt.).

KLAUSIMAS: Habilituotu daktaru tapote 1987 m., analizavote išsivysčiusias agrarines žmonių populiacijas. Daugiausia esate žinomas kaip lietuvių tautos genų fondo tyrinėtojas. Šiuo metu vykdote paciento genomo analizę. Ką naujesnio nustatėte apie lietuvių populiaciją?

ATSAKYMAS: Lietuva yra Šiaurės-Rytų Europos šalis, kurioje kalbama viena seniausių išlikusių indoeuropiečių kalbų. Šiuolaikinių Lietuvos gyventojų kilmė gali būti siejama su neolito gyventojais, kurių nepakeitė jokia kita etninė grupė. Lietuvos populiacija yra iš dalies izoliuota bei genetiškai išsiskirianti iš kitų Europos populiacijų, išsaugojusi senovės genetinį komponentą. Geografiškai specifinių regionų, kaip Lietuva, genominė analizė gali padėti geriau suprasti mikroevoliucinius procesus, kurie veikia vietines žmonių populiacijas. Adaptyvių variantų nustatymas nedidelėse populiacijose yra labai svarbus kadangi gali suteikti žinių apie genus veikiamus gamtinės atrankos regioniniu mastu. Šie genai, be jų biologinio vaidmens susijusiu su išlikimu praeityje, gali būti siejami su retomis, sunkiomis Mendelio tipo genetinėmis ligomis ir būti atsakingi už atsparumą ar skirtingą polinkį ligoms. Keletas genetinių variantų, kurie praeityje buvo adaptyvūs, šiuo metu yra siejami su imuniniu atsaku ir medžiagų apykaitos ligų fenotipu dėl pastaruoju metu vykstančių aplinkos ir mitybos pokyčių. Pastaraisiais metais naujos kartos sekoskaitos technologijos kartu su naujais statistiniais ir bioinformaciniais analizės įrankiais leidžia ne tik nustatyti gamtinės atrankos veikiamas genomines sritis, bet ir identifikuoti jų galimą fenotipinį adaptacinį poveikį, analizuojant genomo įvairovę, esant skirtingoms aplinkos sąlygoms. Norėdami nustatyti, kurios žmogaus genomo sritys evoliucionuoja, pirmiausia turime identifikuoti mutacijas, kurių paplitimas keičiasi skirtingose amžiaus grupėse, ir patikrinti mutacijų įtaką biologiniam populiacijos tinkamumui. Gamtinė atranka nustatoma tiriant mutacijų dažnį kartose, todėl svarbu tirti kuo daugiau kartų, mažiausiai dvi, o dar geriau tris. Geografiškai specifiniai mikroevoliucijos procesai gali būti nustatomi tiriant vietinės adaptacijos šablonus globaliame ir istoriniame genetiniame kontekste, remiantis didelėmis referentinėmis populiacijomis ir senovės genomais. Iki šiol daugelis populiacijų genetinių tyrimų buvo atlikti tiriant dideles referentines populiacijas, tačiau poreikis analizuoti vietinių, nedidelių populiacijų, kaip Lietuva, genetinę struktūrą ir adaptaciją, išlieka. Nekyla abejonių, kad geografiškai specifinių regionų analizė ir genetinės įvairovės charakterizavimas gali padėti geriau suprasti mikroevoliucijos procesus, darančius įtaką vietinėms žmonių populiacijoms.

Dabartiniu metu pradėjome naują mokslinį projektą: Pagrindinis projekto tikslas yra ištirti svarbiausius mikroevoliucijos veiksnius: mutacijas ir gamtinę atranką Lietuvos populiacijoje remiantis viso genomo sekoskaitos duomenimis. Pagrindinis klausimas, į kurį reikia atsakyti, yra tai, kaip dažnai mutacijas veikia gamtinė atranka ir kaip šiuolaikinis žmogus evoliucionuoja iš kartos į kartą?

Mokslinė nauda: Šis tyrimas papildys fundamentinio mokslo žinias ir padės geriau suprasti ryšį tarp natūralios gamtinės atrankos ir ligų bei praplės mūsų supratimą apie evoliucijos mechanizmus tiek individo, tiek populiacijos lygmeniu. Naujos nustatytos gamtinės atrankos veikiamos genomo sritys gali padėti paaiškinti vykstančius žmonių prisitaikymo procesus. Taip pat papildys žinias, apie tai, kokią įtaką turėjo senovės genomai formuojantis šiuolaikinių žmonių genomui. Nustatytos, gamtinės atrankos veikiamos genetinės sritys, gali ne tik paaiškinti didelį sergamumą tam tikromis ligomis (pvz.: aterosklerozė, nutukimas, diabetas, alergijos), bet ir būti patrauklios, kaip tyrimų objektai, kuriant vaistus.

Norint dalyvauti tyrime ir/ar apsisprendus gimdyti VšĮ VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centre, prašytume Jus susisiekti žemiau nurodytais kontaktais.

Gyd. genetikė dr. Aušra Matulevičienė, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., tel.: +370 697 71 161

Gyd. neonatologė Svetlana Dauengauer-Kirlienė, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.; tel.: +370 659 86 308

KLAUSIMAS: Esate pradininkas genetinių konsultacijų organizavimo, kada asmenys gali kreiptis į genetikus, pavyzdžiui, norėdami sužinoti, ar susilauks sveikų palikuonių, kokios giminaičių ligos gali būti paveldimos ir pan. Kaip manote, kodėl iki šiol Lietuvoje nėra itin paplitęs paveldimų ligų prognozavimo paslaugos, kada ligas genetikai nustato prenataliai?Be to, dar 1993 m. esate minėjęs, kad, pavyzdžiui, grėsmingų kardiologinių ligų ir sutrikimų asmenys galėtų išvengti tiesiog su nesudėtinga genetine korekcija ankstyvame gyvenimo tarpsnyje iškart po gimimo ir tuomet net nereikėtų tokios daugybės kardiologinių chirurginių operacijų jau vėlesniame gyvenimo laikotarpyje. Ar taikomos panašaus pobūdžio paslaugos dabar, gal žmonės per mažai žino apie genetikos galimybes, o gal naudojasi tokiomis paslaugomis užsienyje?

ATSAKYMAS: Taip. Dabar genetinių paslaugų spektras žymiai išsiplėtė. Ir tai liečia visas galimas paslaugas. Naujagimiams, suaugusiems, iki gimimo, ar ir po mirties. Preimplantacinė diagnostika; Prenatalinė diagnostika; Naujagimių visuotinė patikra dėl paveldimų ligų; paveldimų ligų diagnostika vaikams ir suaugusiems; ikisimptominė ligų diagnostika; polinkio ligoms nustatymas ir t.t.

Žmonės kreipiasi (su šeimos gydytojo nukreipimu) į mūsų Medicininės genetikos centrą Santaros klinikose, kitose klinikose, privačią genetikos kliniką Vilniuje, o taip pat ir į genetikos klinikas užsienio šalyse. Besikreipiančiųjų skaičius vis dar yra nepakankamas. Manau, kad kiekvienai šeimai turi rūpėti jų palikuonių sveikata. Šeimos turi prisiimti atsakomybę už savo vaikų sveikatą. Neužmiršti, kad jeigu vaikas gimė neįgalus, tai kas juo rūpinsis ateityje tėvams mirus?

Nuotraukos iš Medicininės genetikos centro Santaros klinikose fondo.

Dėkojame už atsakymus

„Padėkime sau‘19“ informuoja LR kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyrius. Pateikta 2020-08-27

¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤

Muziejai, koncertai, spektakliai - pigiau

Klausimas: 1. Lietuvoje įvairios kultūros įstaigos taiko skirtingas nuolaidas asmenims su negalia, norintiems pasižiūrėti spektaklį, pasiklausyti koncertą ar apsilankyti muziejuje. Pavyzdžiui, Klaipėdos dramos teatre neįgalusis spektaklį gali pasižiūrėti už 3 Eur, taip pat bilietas vienam jį lydinčiam asmeniui – 3 Eur. Šiame teatre neįgaliesiems vežimėliuose ir juos lydintiems asmenims teatro didžiojoje ir mažojoje salėje yra skirtos specialios vietos. Be to, Šiuo metu Klaipėdos dramos teatras yra paruošęs spektaklio „Antigonė“ (rež. M. Kimelė) specialius titrus turintiems girdėjimo negalią, tai yra, spektaklis pritaikytas kurtiesiems. Na, o Klaipėdos koncertų salė neįgaliesiems parduoda 50 proc. pigesnius bilietus, neįgaliesiems, turintiems judėjimo negalią, įėjimas nemokamas (su neįgaliojo vežimėliu), vienam lydinčiam asmeniui – 50 proc. pigiau. Pažymėtina, kad Valdovų rūmai neįgaliesiems prieinami nemokamai, o Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre nuolaidų neįgaliesiems nėra. Žinoma, čia nesiruošiame apžvelgti visas nuolaidas Lietuvos kultūros įstaigose, kurias neįgalieji gali aplankyti pigiau. Prašome paaiškinti, ar nėra kokio bendro įstatyminio akto, kuriame numatytos nuolaidos neįgaliesiems, o gal kultūros įstaigos tas nuolaidas ir jų dydį nustato savarankiškai?

Atsakymas: Tokio teisinio akto šiuo metu nėra, pačios kultūros įstaigos nustato lengvatas ir jų dydį.

Klausimas: 2. Ar yra numatyta kokių naujų nuolaidų, privilegijų neįgaliesiems, siekiantiems lankyti spektaklius, koncertus, muziejus, kitas kultūros įstaigas?

Atsakymas: Reikėtų kreiptis konkrečiai į kultūros įstaigas.

Klausimas: 3. Klaipėdos dramos teatre neįgalusis spektaklį su nuolaida gali pažiūrėti tik tuo atveju, jei spektaklis nėra premjera. Kol kas nepatikrinome, ar taip nėra ir kituose Lietuvos dramos teatruose. Įvertinkite, prašome, ar taip nepažeidžiamos neįgaliųjų teisės, kai apribojamos jų galimybės pasižiūrėti premjerinius spektaklius? Ar tai nėra paprasčiausia diskriminacija?

Atsakymas: Kodėl taikomos būtent tokios sąlygos, reikėtų klausti paties teatro.

Dėkojame už atsakymus.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus atstovė ryšiams su visuomene Izabelė ŠVARAITĖ 2020 m. rugpjūčio 28 d. „Padėkime sau‘19“ pakomentavo situaciją dėl neįgaliųjų patekimo į premjerinius spektaklius su nuolaidomis:

Lygių galimybių įstatymas numato, kad paslaugos visiems vartotojams turi būti teikiamos vienodomis sąlygomis – t.y. – nepaisant jų amžiaus, lyties, negalios ir kitų asmens tapatybės požymių.

Privilegijų ar nuolaidų teikimas dėl negalios, įskaitant ir nuolaidas paslaugų teikimo įkainiams, gali būti įtvirtintas išimtinai tik įstatymu. Pavyzdžiui, nuolaidos viešojo transporto bilietams pagal Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymą.

Nuolaidų kultūros renginiams nereglamentuoja joks įstatymas. Tai reiškia, kad kultūros įstaiga, taikydama nuolaidas asmenims su negalia, tokią paramą teikia savanoriškai. Formaliai tai galbūt galėtų būti laikoma Lygių galimybių įstatymo pažeidimu.

Nuolaidų netaikymas premjeroms teisiškai negali būti laikoma diskriminacija, kadangi asmenys su negalia, lygiai su visais kitais asmenimis, bilietą į premjerą gali įsigyti už tą pačią kainą.

RINKIMAI ARTĖJA: SOCIALDEMOKRATŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

Pateikta „Padėkime sau‘19“ 2020-08-11

Šių metų vasarį Ženevoje vyko Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) 43-ojoje sesija ir joje buvo pristatyta asmenų su negalia problematika. Raporte pabrėžiama, kad asmenys su negalia turi būti įtraukti į sprendimų priėmimo procesus. Išvardintos kai kurios iš diskriminacijos formų, viena iš jų: ydingas manymas, jog žmonės su negalia negali priimti sprendimų. Kiti žmonės ir paslaugų teikėjai dažnai galvoja apie žmones su negalia kaip negalinčius priimti sprendimus savarankiškai. Ar Jums žinoma problema, kad Lietuvoje asmenų su negalia balso praktiškai negirdėti, reiškiasi įvairios organizacijos, vienijančios neįgaliuosius, tačiau tai nėra pačių neįgaliųjų nuomonė ar pasisakymai? Asmenų su negalia įtrauktis įstatymų ir teisės aktų rengimo procese praktiškai nežymi ar net nulinė, ypač opi problema įstatymų bazėje, susijusioje su sveikatos apsauga, bioetika – asmenys su negalia nėra įtraukti į teisės aktų rengimo procesą. Kaip rengiamasi ištaisyti padėtį, kad asmenys su negalia savo nuomonę galėtų reikšti be tarpininkų, kad jie būtų aprūpinti jiems svarbia informacija, įgalinti, politiškai suaktyvinti išvengiant įvairių organizacijų tarpininkavimo?

Mes, socialdemokratai, visokeriopai remiame strategines Europos integracijos kryptis ypač pabrėždami socialinių teisių ramstį. Kaip dar 1949 m. pabrėžė žymusis sociologas T.H. Marshallas, pagrindęs klasikinę gerovės valstybės koncepciją, jei žmonėms negarantuosime socialinių teisių – į užimtumą, pajamų apsaugą, švietimą, sveikatos priežiūrą ir kita – mes nei sukursime gerovės valstybę, nei apsaugosime demokratiją nuo ekstremistinių judėjimų pavojų. Taigi, socialinės teisės papildo ir sutvirtina pamatines pilietines ir politines teises ir įgalina socialinę pilietybę kaip esminį šalies gyventojų tarpusavio pasitikėjimo pagrindą. 2 T. H. Marshallas taip pat pabrėžė, kad įtvirtinti socialinę pilietybę galima veikiant trimis kryptimis: mažinant pajamų nelygybę, sukuriant bendrą kultūrinę erdvę ir įgalinant piliečius dalyvauti šalies valdyme. Mes pritariame šioms idėjoms papildydami jas XXI a. aktualia žaliojo augimo kryptimi. Kad atkurtume Lietuvos žmonių pasitikėjimą vieni kitais, savo ateitimi.

Todėl savo programoje įsipareigojame, kad įtrauksime pacientus į su jais susijusių sprendimų priėmimą. Apie 60 proc. darbo grupių sveikatos apsaugos srityje dirba neįtraukdamos pacientų ir jiems atstovaujančių organizacijų, nors siekiant užtikrinti paslaugų kokybę ir prieinamumą, pacientų vertinimai ir lūkesčiai yra neatsiejama proceso dalis. Todėl didinsime sprendimų priėmimo proceso atvirumą ir skaidrumą, mažinsime vertikalią hierarchiją sveikatos apsaugos sistemoje ir formuosime nuolatinį trišalį bendradarbiavimą tarp sveikatos paslaugų gavėjų (pacientų), paslaugų teikėjų (medikų ir įstaigų vadovų) bei sveikatos politikos formuotojų.

Jau minėtame JT ŽTT 2020 m. raporte sakoma, kad nepatenkinama padėtis, kai asmenys su negalia negauna pakankamai paramos. Neįgalieji turėtų gauti gydymą, kuris jiems reikalingas, ir pakankamai pinigų arba paramos, kad galėtų gyventi nepriklausomus gyvenimus. Jei jie šito negauna, gali manyti, kad yra našta kitiems žmonėms ir neturi nieko, dėl ko verta gyventi. Kaip vertinate faktus, kad mažiau nei trečdalis darbingo amžiaus neįgaliųjų Lietuvoje turi darbą, o vidutinė jų netekto darbingumo pensija nesiekia ir 250 eur/mėn.? Kaip gi jie, Jūsų manymu, gali gyventi tuos nepriklausomus gyvenimus?

Seimo rinkimų programoje socialdemokratija įsipareigojame:

siekti sukurti tokią pajamų apsaugą, kad kiekvienas žmogus – nepaisant socialinių rizikų, kurios gali pasitaikyti jo gyvenime – nebūtų paliktas nuošalyje ir toliau dalyvautų kuriant visuomenės gerovę. Liga, nedarbas, senatvė ir kitos socialinės rizikos, tokios kaip vieniša motinystė/tėvystė ar šeimos narių slauga, kai žmogus tam tikru metu negali pakankamai užsidirbti, ištinka kiekvieną.

Sieksime deramai kompensuoti prarastas pajamas dėl šių rizikų. LR Konstitucijos 21 straipsniu įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o 52 straipsniu pažymima, jog valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Privalome grįsti socialinę politiką šiomis konstitucinėmis nuostatomis.

Taip pat turime deramai atsidėkoti už dabartinių pensininkų indėlį kuriant šiuolaikinę Lietuvą užtikrindami jų orią senatvę. Stresas dėl nesaugios ateities, susitraukusios pajamos susirgus ar auginant vaikus yra žmogų alinantys ir šalies ekonomikos potencialą naikinantys veiksniai. Tai tampa ypač aktualu emigracijai sekinant darbo išteklius ir senėjant visuomenei. Reikia tausoti žmogų ir jo talentus ir įgūdžius, kad jie nebūtų prarasti patekus į skurdą ir netenkinant būtinų poreikių visapusiškai save realizuoti.
Socialdemokratai Lietuvoje ir Europoje remia Europos socialinio ramsčio įgyvendinimą. Tai padėtų užtikrinti visiems lygias galimybes ir socialinį teisingumą. Pagal 14 Europos socialinio ramsčio įgyvendinimo stebėjimo rodiklių Lietuvoje yra kritinė padėtis pajamų nelygybės ir socialinių išmokų poveikio skurdui mažinti srityse. Lietuvoje taip pat nepatenkinamos demografinės tendencijos, kurios ateityje gali sukelti rimtas problemas darbo rinkai ir socialinės apsaugos sistemos tvarumui. Šiuo metu Lietuva yra tarp 4 ES valstybių, kurios skiria socialinei apsaugai mažiausią savo BVP dalį: 15,1 proc., kai ES vidurkis – 27,9 proc. Pagal Europos lyčių lygybės instituto duomenis, Lietuvoje situacija lyčių lygybės srityje nuolat blogėja. Jeigu 2005 metais pagal lyčių lygybės indeksą ES užėmėme 16 vietą, tai 2019 – net 24. Lietuva – vienintelė ES šalis nepadariusi pažangos lyčių lygybės srityje nuo tada, kai pradėtas skaičiuoti šis indeksas.
Ypač bloga padėtis moterų finansinių išteklių, sveikatos apsaugos, galimybių derinti darbą su įsipareigojimais šeimai srityse. COVID-19 pandemija pagilino egzistuojančią nelygybę ir atvėrė naujas problemas. Tarp darbuotojų, kurie buvo didžiausiame pavojuje dėl sąlyčio su koronavirusu, dominavo moterys. Tai medicinos ir socialinės darbuotojos, pardavėjos ir kasininkės, valytojos. Karantino metu išaugo smurto prieš moteris bei smurto artimoje aplinkoje lygis (padvigubėjo nužudymų skaičius), sumažėjo reprodukcinės sveikatos priežiūros galimybės, ypač nėščiųjų bei gimdyvių. Uždarius viešbučius, viešojo maitinimo įstaigas, kitus verslus, daugelis moterų neteko darbo, ir padidėjo jų skurdo rizika. Užsidarius mokykloms ir darželiams, padidėjo įtampa derinant šeimos ir darbo pareigas bei nemokamo darbo namuose našta. Todėl iš esmės įvertinsime esamų politinių priemonių lyčių lygybės srityje efektyvumą ir parengsime siūlymus dėl jų tobulinimo, kad per ketverius metus Lietuvos lyčių lygybės indeksas nuolat augtų.
Traukdami Lietuvą iš skurdo gniaužtų, parengsime per metus nacionalinę skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimo strategiją ir pradėsime jos įgyvendinimą. Joje nustatysime, kad investicijų į socialinę apsaugą dalis BVP nuosekliai artėtų bent prie 26 Vyšegrado šalių vidurkio (18,9 proc. BVP).
Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas bus vienu iš prioritetų naudojant ES biudžeto lėšas naujoje finansinėje perspektyvoje. Taip pat įvertinsime iki šiol naudotų ES lėšomis finansuojamų skurdo ir socialinės atskirties mažinimo projektų poveikį tam, kad padarę išvadas užtikrintume būsimų priemonių efektyvumą. Rengdami šią strategiją, visapusiškai išanalizuosime universalių bazinių pajamų idėją. Ši politika skirtingais pavidalais išbandoma įvairiose pasaulio valstybėse nepriklausomai nuo jų ekonomikos išsivystymo lygio. Idėja patraukli daugeliui, nes preliminariai atrodo, kad jos įgyvendinimas sėkmingai mažina skurdą ir nelygybę, stiprina ekonominį saugumą ir pilietiškumą, teigiamai veikia psichinę sveikatą ir žmonių tarpusavio pasitikėjimą, papildo kitas socialines politikas ir sudaro prielaidas tvariai aplinkosaugos politikai. Tam, kad patikrintume universalių bazinių pajamų idėjos įgyvendinimo galimybes ir tikslingumą Lietuvoje, įskaitant ir pilotinius bandymus, mes pasitelksime žymiausius pasaulio autoritetus. O per būsimąją Seimo kadenciją mes įgyvendinsime neatidėliotinas priemones, kuriomis derinsime universalumo ir atlyginimo už pastangas principus, užtikrindami adekvačias pajamas visiems jų užsidirbti dėl objektyvių priežasčių negalintiems asmenims.
Socialdemokratai Sodros pensiją ir toliau indeksuos, atsižvelgiant į darbo užmokesčio augimą, užtikrinant pajamų pakeitimo normą artimą ES šalių vidurkiui.
Antrąją pensijų pakopą transformuosime į privačiomis įmokomis finansuojamą sistemą, kuri galėtų reformuotis į kolektyvinio dalyvavimo profesinius pensinius fondus. Taip pat sudarysime galimybę antros pensijų pakopos dalyviams ne tik toliau dalyvauti šioje sistemoje, bet ir bet kada pasitraukti atgaunant sukauptus pinigus.
Dabartinė trečioji pensijų pakopa turi būti palikta privačiai asmenų iniciatyvai ir neremiama mokesčių lengvatomis, nes ja daugiausiai naudojasi pasiturintieji.
Universalios nacionalinės senatvės pensijos įdiegimas. Ši pensija pakeistų bazines ir šalpos pensijas. Ši nacionalinė pensija būtų kasmet indeksuojama ir iki kadencijos pabaigos tikėtina pasiektų minimalų vartojimo poreikio dydį (MVPD) (šiuo metu 257 eurai).
Pensijų politikos tvarumas. Pensijų finansavimo pagrindas – kuo platesnis privalomas dalyvavimas, netaikant jokių išimčių tam tikroms interesų grupėms. Neilginsime draudiminio stažo ir pensinio amžiaus ribų. Įteisinsime vienišo asmens priedą prie pensijos. Peržiūrėsime ir stabdysime ydingą valstybinių pensijų plėtrą. Naikinsime 65 m. diskriminacinę ribą valstybės tarnyboje ir akademijoje.
Matomi ir aktyvūs senjorai. Imsimės sisteminių priemonių mažinti diskriminaciją dėl amžiaus, panaudoti senjorų sukauptą patirtį ir žinias, užtikrinti paslaugų prieinamumą lygiai su kitomis amžiaus grupėmis. Sieksime kurti palankią fizinę, socialinę bei psichologinę aplinką kokybiškai, patogiai, oriai gyventi vyresnio amžiaus žmonėms, atsižvelgiant į jų sveikatos bei užimtumo poreikius.
Drauge su nevyriausybinėmis organizacijomis spręsime „nematomo“ smurto problemas pažeidžiamiausių senjorų grupėse: tarp vyresnio amžiaus moterų, senjorų, turinčių proto ir psichikos negalią, mobilumo sunkumų patiriančių senjorų.
Socialinių paslaugų plėtra. Socialinių darbuotojų teikiamos paslaugos – tai ne išlaidos, o investicija, kurianti valstybei ekonominę naudą ir saugią aplinką jos piliečiams. Šių paslaugų poreikis nuolat didės mūsų senėjančioje visuomenėje.
Būsto politika. Didinsime municipalinio būsto statybų finansavimą. Asmenims, kuriems labiausiai to reikia, suteiksime kokybišką socialinį būstą arba teiksime paramą aprūpinant būstu. Sutvarkysime būsto nuomos rinką, įstatymiškai suderinsime nuomininkų ir savininkų interesus, kad savininkai nesibaimintų priimti gyventi šeimas su vaikais, vienišas mamas, o pastarosios ir kitos nuomininkų grupės nebūtų diskriminuojamos. Sieksime, kad plėstųsi legali, rašytinėmis sutartimis grindžiama nuomos rinka. Pažeidžiami asmenys turi teisę į tinkamą pagalbą ir apsaugą nuo priverstinio iškeldinimo. Skatindami benamių socialinę įtrauktį, jiems suteiksime tinkamą pastogę ir paslaugas, be kita ko, vandens tiekimo, sanitarijos, energetikos, transporto ir finansinių paslaugų ir skaitmeninio ryšio. Asmenims, neturintiems galimybių naudotis tokiomis paslaugomis, turi būti taikomos paramos priemonės.
Minimalių pajamų didėjimo ir sąžiningų atlyginimų garantija. Kalbant apie būtinybę nustatyti minimalios algos standartus nereikėtų pamiršti, kad ir be ES Lietuva gali reguliuoti minimalių išmokų dydžius, kad jie ne tik apsaugotų nuo skurdo, bet ir užtikrintų orų gyvenimą. Kiekvienas neturintis pakankamai lėšų asmuo turi teisę gauti tinkamo dydžio minimalias pajamas, užtikrinančias gyvenimą, kuris nežemina žmogaus, leidžiančias įsigyti būtinųjų prekių ir paslaugų.

Lietuvoje yra 242 tūkstančiai asmenų su negalia, mūsų visuomenėje praktiškai kas 10 asmuo yra neįgalus. Įvertinus, kad tie žmonės turi artimuosius, juos aptarnauja ir medikai, ir socialiniai darbuotojai, ir valdininkai, kiti specialistai, savanoriai, susijusius žmones pridėjus, gauname tikrai nemažą visuomenės dalį, ko gero, esamu metu ji yra net didžiausia. Per paskutiniuosius 5 metus 11,4 proc. padidėjo vaikų, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą, vadinasi, Lietuvoje asmenų su negalia artimoje ateityje tik daugės. Suprantama, artėjant LR Seimo rinkimams ši visuomenės grupė susilaukia daugiau dėmesio. 2020 m. liepos 3 d. Elta paskelbė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos pranešimą: „Naikindama nepritaikytas apylinkes Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia savo problemas, bet ne neįgaliųjų“, kur pranešta, kad „užuot balsavimo apylinkes laikantis įstatymo pritaikius neįgaliesiems, Vyriausioji rinkimų komisija problemą sprendžia iš viso tas apylinkes panaikindama“, kelios dešimtys apylinkių buvo tiesiog prijungtos prie kitų, užuot patalpas pritaikius. Neįgaliesiems teks vykti balsuoti į tolimesnes apylinkes, tokiu būdu nesprendžiamos neįgalių žmonių problemos. Tačiau asmenys su negalia juk gali balsuoti ir namuose, ir paštu. Kažkodėl nesigirdi iniciatyvų, siūlymų, kaip būtų galima patikimu būdu surinkti informaciją, kokie yra neįgaliųjų asmenų poreikiai, lūkesčiai, ko jie tikisi iš naujojo Seimo? Ar nevyksta priešrinkiminiai pasirengimai, kada pirmiausia surenkama informacija apie visuomenės narių grupių lūkesčius, norus? Iš esmės, kokia yra svarbiausia priešrinkiminė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos žinutė labiausiai nuskriaustai ir silpniausiai visuomenės grupei – asmenims su negalia?

Neįgaliųjų problemas socialdemokratai žino ir jas spręs realiai.

Beveik pusė negalią turinčių žmonių patiria skurdo riziką, o dirba tik ketvirtadalis darbingo amžiaus neįgaliųjų. Vangiai neįgaliesiems pritaikoma aplinka. Turime atšaukti neveiksnumo institutą ir pripažinti visas žmogaus teises visiems negalią turintiems asmenims. Privalome neatidėliotinai įgyvendinti JTO neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią Lietuva ratifikavo dar 2010 m., tačiau dalies prisiimtų įsipareigojimų nevykdo. Imsimės visų būtinų priemonių, kuriomis būtų skatinamas tinkamas sąlygų pritaikymas negalią turintiems asmenims viešajame ir privačiame sektoriuose bei stebimas šių reikalavimų laikymasis. Pripažinsime, kad „tinkamo sąlygų pritaikymo nebuvimas yra diskriminacijos dėl negalios forma“. Pritaikysime balsavimo apylinkes asmenims su negalia – fizinės aplinkos pritaikymas negali kliudyti įgyvendinti vieną svarbiausių pilietinių ir politinių teisių. Panaikinsime diskriminacines švietimo įstatymo nuostatas ir kursime įtraukią atvirą darbo rinką užtikrindami teisę siekti tinkamos kvalifikacijos, dirbti, gauti tinkamą atlyginimą, ir pagalbą pritaikant darbo vietą pagal negalios poreikius. Turi būti užtikrinta neįgaliųjų teisė gyventi bendruomenėje savarankiškai, įskaitant teisę į asmeninį asistentą, galimybę rinktis gyvenamą vietą ir reikiamas prekes bei paslaugas.
Prieinamumas žmonėms su negalia. Numatysime ilgalaikę kultūros infrastruktūros žmonėms su negalia finansavimo sistemą, kad ir kultūros įstaigos (bibliotekos, muziejai ir kt.), ir kultūrinės atminties objektai (piliakalniai ir kitos kultūros erdvės) būtų atitinkamai pritaikytos žmonių su negalia lankymui. Sukursime ir įgyvendinsime kultūrinių objektų universalaus ženklinimo sistemą klausos, regos, judėjimo ir kt. negalioms. Užtikrinsime, kad lankytini objektai, pritaikyti lankymui žmonėms su negalia, nebūtų pavieniai, išsibarstę didelėje teritorijoje, o susieti į vientisą jų lankymo informacinę sistemą.
Sustiprinsime mokymosi pagalbą. Nustatysime, kad klasėms, kuriose mokosi negalią ar kitus specialiuosius ugdymosi poreikius turintys mokiniai, būtų skiriama bent po vieną mokytojo padėjėją ir būtų užtikrintas visų mokinio padėjėjų etatų finansavimas, nustatant jiems bent minimalius kvalifikacinius reikalavimus.
Sudarysime sąlygas papildomoms ugdymo veikloms, skirtoms ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams su negalia ar turintiems kitų specialiųjų ugdymosi poreikių, taip pat vaikams, augantiems skurdą ir socialinę atskirtį patiriančiose šeimose bei užtikrinsime patogią logistiką. Įgyvendinsime „Visos dienos mokyklos“ programą, skatinsime savivaldybes sudaryti papildomas sąlygas gabių, talentingų vaikų neformaliam akademiniam ugdymui.
Parengsime neįgaliųjų socialinės integracijos sporto priemonėmis programą.
Sukursime vieningą sistemą, kurioje nepriklausomai, ar paslaugos bus teikiamos šalies, regiono ar rajono lygmens gydymo įstaigoje, pacientams bus užtikrinta galimybė gauti vienodai kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pagal nacionaliniu lygiu standartizuotas diagnostikos ir gydymo metodikas.
Užtikrinsime galimybę pacientams realiu laiku palyginti gydymo įstaigų veiklą, laukimo eiles ir teikiamų paslaugų kokybę.
Sustiprinsime infarkto, insulto gydymo klasterius, įvesime naujus politraumų ir onkologijos klasterius, ir suaktyvinsime retų ligų gydymą pasinaudodami Europos retų ligų gydymo referenciniais tinklais.
Vietoj viso pacientų srauto nukreipimo į kelias didžiąsias įstaigas ir begalinių eilių sukursime tvarų, sukursime vieningai koordinuojamą ir prieinamą pacientams asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą visuose regionuose.
Pagreitinsime naujų onkologinių vaistų prieinamumą pacientams.

Dėkojame už atsakymus į klausimus.

Į PIGESNIŲ MAISTO PRODUKTŲ MEDŽIOKLĘ – DABAR IR PRIEŠ 25 METUS

Parengta 2020-08-06

Nemaža mūsų piliečių dalis daug laiko skiria pigesnių maisto produktų paieškai, kai kurie net nieko neperka, jei nėra nuolaidų. Nuolaidų ieškoma ne mažesnių nei 30 proc. Ypatingai įgudusiais nuolaidų medžiotojais yra tapusi dalis senatvės pensininkų – kai kam iš jų tai yra laisvalaikio leidimo būdas ir kartu – apčiuopiama materialinė nauda. O sutaupyti vaikantis nuolaidas išties galima nemažai. Neseniai žiniasklaidoje buvo paskelbtas žurnalistinis tyrimas, kur daroma išvada, kad už 150 eurų mėnesiui asmuo, kuris maisto produktus perka tik su nuolaidomis, gali prasimaitinti.

Tie, kurie turi prieigą prie interneto, apie akcijas sužino gana anksti, turi galimybę kainas palyginti gana skubiai ir net nesilankydami atskiruose prekybos centruose. Nemažai reklaminės informacijos apie įvairias nuolaidas skelbiama ir per televiziją, todėl apsipirkimas su nemažomis nuolaidomis tapo daugelio iš mūsų kasdienybe ir gyvenimo būdu.

Įdomu tai, kad kainas buvo pravartu lyginti ir prieš 25 metus. Laikraštis „Darbai“ 1995 m. rugpjūtį paskelbė tokias pigiausių maisto produktų kainas litais Vilniuje, nurodytos ir parduotuvės, turgavietės:

Druska – 0,47/1 kg; „Maisto prekės“;

Cukrus – 3,08/1 kg; „Ropė“;

Miltai – 3,18/2 kg; „Ropė“;

Šviežios bulvės – 0,50/1 kg; turgelis prie „Kometos“;

Aliejus (liet.) – 3,33/ 0,7 l; „Vaivorykštė“;

Kiaušiniai – 2,00/10 vnt.; Halės turgus;

Makaronai – 1,42/400 g;“Maisto prekės“;

Sūdyti lašinukai – 4,50/1 kg; Halės turgus;

Juoda duona – 1,70/kepalas; „Duona“;

Ryžiai (skaldyti)- 1,79/ 1 kg; „Ropė“.

Kainas galite perskaičiuoti į eurus ir palyginti su šiandieninėmis. Akivaizdu, jog prieš 25 metus lašinukai ir šviežios bulvės buvo pigesnės nei esamu metu. Įdomu tai, kad tuo pat metu Vilniuje pateiktos ir prabangių maisto produktų kainos litais:

Lašiša – 55,82/400 g; „Maisto prekės“;

Juodieji ikrai – 65/100 g; „Maisto prekės“;

Alyvuogių aliejus – 45,25/ 2 l; „Pas Juozapą“;

Vėžių uodegos – 31,50/200 g; „Uosingis“.

Taigi pasirinkimas buvo ir anuomet, laikraštis buvo net sukūręs brangiųjų produktų skelbimo rubriką „Gausim darbo – nusipirksim“.

Dar įdomiau tai, kad prieš 25 metus „Darbuose“ buvo paskelbta ir kiek atlyginimo per mėnesį mokėtų darbdaviai, pavyzdžiui – sargui – 400 Lt; prekių žinovei – 600 Lt; siuvėjai – 350 Lt; pardavėjai – 250 Lt; padavėjui – 300 Lt; suvirintojui – 300 Lt. Šaligatvio plytelių klojėjas už 1 kv. m paklotų plytelių anuomet gaudavo 10 Lt; glazūruotų plytelių klojėjas – už 1 kv. m – 20 Lt.

„Padėkime sau‘19“ informuoja Užimtumo tarnyba prie LR SADM

Į pagalbą ieškantiems darbo ar norintiems patiems įsisteigti darbo vietą

Pateikta 2020-08-03

Klausimas: Ar gali patys neįgalieji steigti sau darbo vietas? Pakomentuokite, prašau, ar asmenys su negalia yra aktyvūs darbo runkoje, ar dažniau paraiškas teikia ne jie patys, o darbdaviai, steigiantys naujas darbo vietas? Kokia yra ankstesniųjų metų patirtis? Gal yra itin didelis atsiskaitymų, įvairios dokumentacijos kiekis, kai jau gavusieji paramą turi pateikti duomenis? Kas šiemet bus kitaip skirstant lėšas savarankiškai dirbantiems?

Atsakymas: Antroji paraiškų atranka dėl savarankiško užimtumo rėmimo skelbiama 2020 m. rugpjūčio 3 d. Paraiškos bus priimamos nuo rugpjūčio 3 d. iki rugsėjo 2 d. Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose.

Savarankiško užimtumo rėmimo paraiškas gali teikti darbo ieškantys asmenys, kurie kartu su Užimtumo tarnybos konsultantu aptarė ir sudarė individualios užimtumo veiklos planą, kuriame yra numatyta savarankiško užimtumo rėmimo priemonė, pirmą kartą steigia darbo vietas sau Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtose labai mažose įmonėse ir atitinka vieną iš sąlygų, numatytų Užimtumo įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje, t. y.:

1) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis;

2) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;

3) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis;

4) bedarbiai iki 29 metų;

5) vyresni kaip 45 metų bedarbiai;

Asmenys su negalia gali steigti sau darbo vietas savarankiško užimtumo rėmimo priemonės pagalba, tačiau šioje srityje jie nėra aktyvūs Daugiau vietų neįgaliesiems įsteigia darbdaviai Darbo vietų steigimo subsidijavimo priemonės pagalba. Ankstesnių metų patirtis panaši.

Bedarbiai, steigdami sau darbo vietas prekių, paslaugų ir darbų pirkimus paprastai vykdo vadovaujantis Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintomis Subsidijų gavėjų, nesančių perkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis. Steigdami darbo vietas iki vietos įsteigimo jie informuoja Užimtumo tarnybą apie vietos steigimo eigą, pateikdami nustatytos formos veiklos ataskaitą ir įsteigę darbo vietą sau, kiekvienais metais (trejus įsteigtos darbo vietos kontrolės metus) pateikia nustatytos formos metinę veiklos ataskaitą.

Pildomi dokumentai nesudėtingi, nesudaro didelių problemų. Neįgaliuosius labiau baugina ne dokumentų pildymo sudėtingumas, o jie atsargiau žiūri į sudėtingą ekonominę situaciją, savo sveikatą ir galimybes, nes įsteigtą darbo vietą būtina išsaugoti 3 metus nuo jos įsteigimo.

Šiais metais skiriasi tai, kad išplėstas ratas bedarbių, kurie gali steigti sau darbo vietas. Atsirado naujos tikslinės grupės: bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis ir vyresni kaip 45 metų bedarbiai.

Klausimas: Ar gali patys neįgalieji steigti sau darbo vietas? Kokia yra ankstesniųjų metų patirtis? Kiek neįgaliųjų 2020 ir 2019 m. pagal savarankiško užimtumo rėmimo priemonę įsteigė darbo vietų sau?

Atsakymas: 2020 m. pirmąjį pusmetį pagal savarankiško užimtumo rėmimo priemonę įsteigė darbo vietų sau 1 negalią turintis asmuo, 2019 m. – 11. 2018 m. 11 neįgaliųjų pasinaudojo savarankiško užimtumo priemone.

Klausimas: Esamu metu vykdoma bedarbių parama suteikiant jiems kasmėnesines darbo paieškos išmokas - po 200 eur/mėn. iki šių metų pabaigos. Pakomentuokite, prašau, ar asmenys su negalia gali pretenduoti į šią paramos rūšį ieškodami darbo? Kokia yra praktinė šios paramos pusė - ar daug asmenų su negalia jau pasinaudojo šia parama?

Atsakymas: Asmenys su negalia nediskriminuojami ir gali kreiptis dėl darbo paieškos išmokos. Šiuo metu suaktyvėjo neįgalių asmenų registracija Užimtumo tarnyboje dėl galimybės gauti išmoką.

Užimtumo tarnybos duomenimis, darbo paieškos išmoka paskirta 7,8 tūkst. negalią turinčių asmenų, t.y. 6,6 proc. visų asmenų, kuriems paskirta ši išmoka. 5,6 tūkst. negalią turinčių asmenų paskirta 0,33 MMA (200 Eur) darbo paieškos išmoka, o 2,3 tūkst. – 0,07 MMA (42 Eur).

Dėkojame už informaciją

NAUDINGA ŽINOTI: GALIMYBĖS GYDYTIS UŽSIENYJE

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto Lietuvos piliečių gydymosi paslaugoms užsienyje apmokėti pernai buvo skirta per 113 tūkst. eurų. Naujausia statistika rodo, kad populiariausias sveikatos maršrutas veda į kaimyninę Latviją.

Nekompensuojamos kelionės, apgyvendinimo, maitinimo, vertimo, transportavimo išlaidos.

2020 m. sausio 31 d. Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas garantuojančios direktyvos nuostatos nebetaikomos Jungtinės Karalystės atžvilgiu. Todėl šioje valstybėje patirtos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidos nekompensuojamos.

Rūpimus klausimus galima pateikti Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba (8 5) 232 2222.

Pagal Eltos informaciją, žr. 2020-02-18.

“Padėkime sau’19” informuoja

UŽIMTUMO TARNYBA PRIE LR SADM:

Pateikta 2020m. gegužės mėn.

2019 metais į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius ieškodami darbo kreipėsi 11,4 tūkst. neįgalių asmenų, tai yra 3,2 proc. daugiau nei 2018 metais. Per praėjusius metus tarpininkauta įsidarbinant 5,9 tūkst. neįgaliųjų arba 4,0 proc. daugiau nei 2018 metais. Kas dešimtas (10,4 proc.) iš jų pradėjo individualią veiklą. 1,1 tūkst. neįgalių asmenų dirbo išsiėmę verslo liudijimą iki 6 mėnesių.

	2019	2018	2017
Įregistruota neįgaliųjų	11376	11018	10659
Įdarbinimas	5861	5634	5498
iš jų pradėjo dirbti savarankiškai (pagal individualios veiklos pažymą)	609	447	387
Pradėjo veiklą pagal verslo liudijimus iki 6 mėn.	1131	1142	1232

2019 m. populiariausios veiklos pagal verslo liudijimus:

Prekyba tik ne maisto produktais
Statybos baigimo apdailos ir valymo darbai
Prekyba
Kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla
Specialieji statybos darbai (statybvietės paruošimas, stogų dengimas, pamatų klojimas, mūrijimo, betonavimo, hidroizoliaciniai darbai, pastolių ir darbo platformų statymas ir ardymas, dūmtraukių įrengimas)
Avalynės taisymas
Juvelyrinių papuošalų gamyba ir taisymas
Namų ūkio veikla (šeimininkavimas pobūviuose, butų tvarkymas, baldų ir kilimų valymas, vaikų priežiūra, daržų priežiūra, apželdinimas, malkų skaldymas, šiukšlių surinkimas)
Drabužių siuvimas, taisymas
Ateinančių auklių, neįgalių ir kitų asmenų priežiūros veikla

Populiariausios individualios veiklos pagal pažymas:

· Kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas

· Kita, niekur kitur nepriskirta, gamyba

· Statybos baigimas ir apdaila

· Nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo su pagyvenusiais ir neįgaliaisiais asmenimis veikla

· Kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla

· Kita, niekur kitur nepriskirta, specializuota statybos veikla

· Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas

· Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu

· Taksi veikla

“Padėkime sau’19” informuoja

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM:

Pateikta 2020 m. kovo mėn.

Paklausta buvo: Kokio dydžio GPM moka neįgalieji, vykdantieji individualią veiklą su pažyma, neturėdami verslo liudijimo - už 2019 m. ir kiek tai yra numatyta už 2020 m. - patikslinkite - naujovių juk nėra... Taip pat trumpai, aiškiai parašykite informaciją - kokie atskaičiavimai tiksliai daromi - nuo kokios sumos mokamas GPM 2020 m.- yra juk tam tikra formulė?

Komentuoja VMI prie FM Mokesčių informacijos departamento direktorė Regina Utkienė:

Gyventojai norėdami įteisinti savo savarankišką veiklą, gali pasirinkti dvi veiklos rūšis: individualią veiklą su verslo liudijimu arba individualią veiklą pagal pažymą.

Individualią veiklą pagal pažymą ketinantys vykdyti gyventojai turėtų ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną įsiregistruoti Mokesčių mokėtojų registre, pateikdami Gyventojo, įsiregistravimo į Mokesčių mokėtojų registro REG812 formą (toliau – Prašymas). Įregistruoti individualios veiklą pagal pažymą patogiausia e. būdu prisijungus prie VMI paslaugų portalo Mano VMI arba atvykus į bet kurį VMI teritorinį skyrių. Metams pasibaigus, gyventojas turėtų nepamiršti pateikti gyventojų metinės pajamų deklaracijos ir joje nurodyti iš savo veiklos gautą pajamų sumą bei sumokėti atitinkamus mokesčius.

Nuo 2018 m. gyventojo individualios veiklos (su pažyma) pajamos apmokestinamos priklausomai nuo tais metais jo gauto „pelno“, t. y. apmokestinamųjų pajamų, dydžio. Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš per kalendorinius metus gautų individualios veiklos pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus[1] (kitaip tariant - su veikla susijusias išlaidas). Galima pasirinkti leidžiamiems atskaitymams priskirti:

· faktiškai patirtas veiklos išlaidas, pagrįstas juridinę galią turinčiais dokumentais, arba

· sumą, lygią 30 proc. gautų individualios veiklos pajamų, atskaitomos sumos (30 proc.) nepagrindžiant atitinkamais dokumentais.

Individualios veiklos pajamoms taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifas, tačiau pritaikius mokesčio kredito formules[2] faktiškai apskaičiuota pajamų mokesčio suma sudaro nuo 5 proc. iki 15 proc. apmokestinamųjų pajamų, t. y. gyventojų pajamų mokestis apskaičiuojamas tokiu principu:

· Jei apmokestinamųjų pajamų („pelno“) suma nesiekia 20 tūkst. eurų, apskaičiuota GPM suma sudaro 5 proc. apmokestinamųjų pajamų..

· Jei apmokestinamosios pajamos viršija 20 tūkst. ribą, tačiau nesiekia 35 tūkst. eurų – pajamų mokesčio suma didėja ir gali varijuoti nuo 5 iki 15 proc.;

· Peržengus 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą –taikomas nekintantis 15 proc. GPM tarifas.

Aukščiau išdėstytos GPM nuo individualios veiklos pajamų apskaičiavimo nuostatos galioja tiek kalbant apie 2019, tiek apie 2020 metus, taip pat taikomos ir tiems individualią veiklą vykdantiems asmenims, kuriems nustatytas riboto darbingumo lygis.

Kaip gali kisti gyventojo pajamoms iš individualios veiklos taikomas GPM tarifas, galima apskaičiuoti ir naudojantis VMI kartu su „Sodra“ parengta individualios veiklos mokesčių skaičiuokle. Suvedus aktualius individualios veiklos duomenis, gyventojas matys atitinkamą apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamas GPM, sumą; procentinį kintamąjį GPM dydį; preliminarią mokėtiną GPM sumą. Vartotojų patogumui, skaičiuoklėje taip pat pateikiamos preliminarios Valstybinio socialinio draudimo (VSD) bei Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčių sumos.

Skaičiuoklę rasite čia: http://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/individualios_veiklos_skaiciuokle?v=18a

TEMA DISKUSIJAI:

ASMENŲ SU NEGALIA LIETUVOJE NEMAŽĖJA

Andžela Armonienė, 2020 m. gegužės mėn.

Iš statistinkos duomenų (1 pav.) matome, kad vaikų iki 17 m. amžiaus Lietuvoje per trejų metų laikotarpį nuo 2017 m. sumažėjo 2,12 proc., o neįgaliųjų asmenų iki 18 m. amžiaus, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą ar pakartotinai, toje amžiaus kategorijoje per tą patį laikotarpį padaugėjo 0,3 proc. Neįgaliųjų asmenų iki 18 m. amžiaus, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą ar pakartotinai, kiekis Lietuvos vaikų populiacijoje vertinant, kad visi vaikai sudaro 100 proc., nuo 2017 m. iki 2019 m. nuo 1,1 proc. padidėjo iki 1,13 proc. Be to, Valstybės kontrolė mūsų laikraščiui pateikė duomenis, kad 2019 m. šalyje buvo 15327 neįgalūs vaikai, o prieš metus – 14992, taigi, jų padaugėjo 2,24 proc., 2019 m. vaikų populiacijoje turintieji negalią asmenys sudarė 3,07 proc., o 2018 m. jų buvo 2,98 proc., padidėjimas 0,09 proc. Galime apibendrinti, kad neįgalių asmenų iki 18 m. amžiaus šalyje nežymiai daugėja, jie sudaro apie 3 proc. visos vaikų populiacijos šalyje, o 2019 m. neįgalių vaikų visame neįgaliųjų asmenų skaičiuje (0,24 mln. asmenų) buvo 6,47 proc., kaip duomenis pateikė Valstybės kontrolė mūsų laikraščiui 2020 m. kovo-balandžio mėn. Neįgaliųjų asmenų mūsų šalyje yra beveik 9 proc. visų gyventojų, taigi, praktiškai vos ne kas 10 asmuo yra neįgalus, o vaikų tarpe neįgalūs yra 3 vaikai iš 100, didžiausias kiekis neįgalių asmenų yra darbingo amžiaus asmenų tarpe, jie sudaro 67 proc. visų neįgaliųjų asmenų Lietuvoje, 26,5 proc. visų neįgaliųjų asmenų yra senatvės pensijos amžiaus.

2 pav. 0-17 m. amžiaus asmenys, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis 2006-2018 m., jų skaičius tenkantis 1000-čiui vaikų

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijosduomenys,

<http://hi.lt/php/serg17.php?dat_file=serg17.txt>, žr. 2020-05-12

Nagrinėjamu laikotarpiu per 13 metų nuo 2006 iki 2018 m. vidutiniškai 3,5 asmenims iš 1000 vaikų, priklausančių 0-17 m. amžiaus grupei, būdavo pirmą kartą pripažįstamas neįgalumo lygis, kiekybiniai svyravimai nedideli, 2012 ir 2017 m. buvo daugiausia tokių asmenų – po 3,8 – 1000 vaikų (2 pav.). Pirmą kartą nustatytas neįgalumas kiekybiškai rekordus sumušė 2008 m. – nustatyti 2243 neįgalūs asmenys iki 17 m. amžiaus, kiek mažiau tokių asmenų nustatyta ir 2009 bei 2011 m., tačiau vis viena akivaizdu, jog daugiausia pirmą kartą nustatytų neįgalių vaikų buvo 2008-2012 m. finansinės krizės laiktarpiu. Tendencijas per dabartinį ekonominio sulėtėjimo laikotarpį įmanoma numatyti – galimai tikėtinas neįgaliųjų asmenų skaičiaus augimas, be to, galimai didės ir turinčiųjų specialiuosius poreikius skaičius.

Taigi, šalyje vertėtų pasirengti atitinkamiems pokyčiams, kad neištiktų netikėtumai, kai vis daugiau darbo vietų neišvengiamai teks pritaikyti neįgaliems asmenims, pasirūpinti jų integracija į visuomenę, numatyti daugiau biudžeto lėšų neįgaliųjų poreikiams, nes informacija apie vidutinius gaunamų pensijų dydžius 2020 m. kovo mėnesį yra tokia: vidutinė netekto darbingumo pensija Lietuvoje yra 245,37 Eur; <https://lrv.lt/uploads/main/meetings/docs/1594455_imp_08208352669f975585c5d3e9589bc0fd.docx>, žr. 2020-04-30.

Suprantama, kad neįgalūs asmenys negali pragyventi be papildomų pajamų ir siekiai vietoje normalesnių pinigų siūlyti įvairias paslaugas, kurių dažnai jiems net nereikia ar jos yra nekokybiškos, neefektyvios, ko gero, net neverti svarstymo – asmenys turi turėti galimybę patys apmokėti už jiems reikalingas paslaugas pirmiausia jas patys pasirinkę, įskaitytinai ir patikimos informacijos gavimą bei galimybę bendrauti, socializuotis ne taip, kaip sugalvoja kokios organizacijos vadovės, o kaip nori jie patys, ar su asistentų, kurie nuo šių metų sausio 1 d. atsirado savivaldybėse, pagalba pajėgia įsigyti bilietus su nuolaida, kuri teikiama neįgaliesiems, joks kolektyvizmas šioje srityje nėra reikalingas – kam tas būriavimasis? Kad organizatorė gautų algą iš savivaldybės biudžeto už visą mėnesį, kai per tą patį mėnesį suorganizuoja vieną nuvykimą į kokią bibliotekėlę, kuri ir taip dar ima finansavimą atskirai iš savivaldybės už kokį sukurptą projektėlį, kur irgi įrašyta, jog taip pat užsiima su neįgaliais asmenimis, ir taip turim, ką turim – pavyzdžiui, 2-3 neįgaliems asmenims suorganizuojamos priemonės, kurių gal tie asmenys net nenori, ir paprasčiausiai tiesiog išplaunami savivaldybės biudžeto pinigai, o tuose projektėliuose ir organizacijų atstovės, ir kokios bibliotekėlės darbuotojos – visos prisirašiusios veiklų, kad neva itin intensyviai teikia paslaugas neįgaliesiems – realybėje tai tik mokesčių mokėtojų pinigų padalinimas už praktiškai dažnai niekines ir nepageidaujamas veiklas. Tai apskritai nesuprantama, nes Lietuvai kolektyvizmas nėra būdingas, lietuviai nuo seno pasižymi individualizmu, todėl ir neįgalieji gal visai netrokšta tų visų priemonių, veiklų, lankymosi kur nors būriais. Projektėliai tie kepami tiesiog nusirašius vieni nuo kitų, visur veiklos panašios ar tos pačios: prieš kelis metus visi vėlė vilną, dabar visi minko modeliną ir gamina kūrinėlius ar tuščiai leidžia laiką su psichologe, kuriai pačiai dažnai būtina pagalba dėl, pavyzdžiui, savo vaiko auklėjimo ar nuolatinių sveikatos komplikacijų.

Lygiai tas pats pasakytina apie medicinos, reabilitacijos paslaugas, brukte brukamas farmacijos pramonės prekes. Tarpininkų šioje grandinėje yra gerokai per daug, galutiniame rezultate neįgalūs asmenys nukenčia ne tik finansiškai. Eliminavus tarpininkaujančias organizacijas bei jų atstoves neįgaliesiems teikiamų paslaugų rinkoje įvyktų teigiami poslinkiai su sąlyga, kad patikima informacija pasiektų neįgaliuosius ne per komercializuotus kanalus ir ne siekiant elementariai pasipelnyti iš gana sparčiai augančios paslaugų neįgaliesiems asmenims teikimo rinkos. Reikalingas skaidrumas, „doing good business“ principai, vis daugiau neįgaliųjų galėtų įsitraukti teikdami paslaugas, ką nors gamindami, kurdami patys – kitiems asmenims su negalia, nes jie geriausiai jaučia šios išskirtinės rinkos pulsą, savo bendruomenės ypatumus ir poreikius bei vertybes. Moteriškučių, prisikūrusių visokių veiklų, nelabai ir reikėtų, žinoma, su kai kuriomis išimtimis; gerai dirba, pavyzdžiui, Caritas. O ir socialinės įmonės jokiu būdu nėra išeitis, kai sunaudojami milijonai iš valstybės biudžeto, ir apie nepatenkinamą situaciją LR 2019 m. Valstybės kontrolė jau yra pateikusi aiškias ir patikimas išvadas, žr. „Padėkime sau‘19“ Nr. 10: „Socialinėms įmonėms skirta 31 mln. Eur ir tai sudaro 81 proc. visų lėšų, skirtų neįgaliųjų integracijai į darbo rinką, tačiau jos įdarbina mažą dalį (apie 1 proc.) sunkiausią negalią turinčių asmenų ir tai neužtikrina tinkamos asmenų su negalia socialinės integracijos“. Ar buvo į tai atsižvelgta valstybės lygiu? Ar ne geriau tuos 31 mln. eurų paskirstyti itin mažas neįgalumo išmokas, pensijas gaunantiesiems, kad jie oriai galėtų nusipirkti bent tas paslaugas, kurių jiems tikrai reikia, mėginti daryti savo nedidelius versliukus, kad ir pardavinėti rankdarbius be tarpininkų – dabartinėmis sąlygomis tai daryti nesunku, dirbti su verslo liudijimais, individualios veiklos pažymomis neįgaliems asmenims yra itin palankios sąlygos – apie tai jau teikėme informaciją iš VMI, Užimtumo tarnybos, žr. „Padėkime sau‘19“ Nr. 9 ir 10.

Gal metas nustoti brukti klaidingai ir neefektyviai suplanuotas paslaugas, kurios atsiranda be jokio rinkos tyrimo ar net patikimos reprezantatyvios neįgaliųjų asmenų apkausos, kurią privalėtų atlikti jokiu būdu ne pačios tų itin gausiai atsiradusiųjų organizacijų, socialinių įmonių atstovės/-ai ar kad tai būtų atliekama pagal jų užsakymą. Netikslingas yra ir pačių savivaldybių atliekamas auditas, kai vertinamos iš savivaldybės biudžeto finansuojamos organizacijos, įmonės, po to metai iš metų tuo pačiu principu skirstomi biudžeto pinigai socialinėms reikmėms.

Reikalingas nepriklausomų užsienio ekspertų vertinimas, koordinuoti veiksmai ES reglamentų pavidalu, nes į Valstybės kontrolės rekomendacijas ir išvadas yra elementariai nereaguojama. Taip pat pravartu suprasti, kad nemažai neįgalių asmenų tiesiog nenori tų paslaugų, užimtumų, būrelių ar lankymosi kokiose tai objektuose būriais bei nepageidauja neefektyvių medicinos, reabilitacijos paslaugų ar tuo labiau – medicininių operacijų, eksperimentinių medikamentų išbandymų, po kurių dažnai jie lieka dar labiau neįgalūs, o medikai tampa tik pasitobulinę ar gavę kokios nors farmacijos firmos bonusus, neprisiėmę atsakomybės už klaidas, žmonių sužalojimus... išties, pagal bioetikos principus medikai – su visa pagarba jiems – tegali eksperimentuoti patys su savimi, savo ir savo vaikų, gal dar anūkų tarpe, tie laikai, kai eksperimentai ir tyrimai, naujų medikamentų išmėginimai būdavo atliekami su neįgaliais asmenimis be jų sutikimo jau praėjo – žr., JT ŽTT raportą „Padėkime sau‘19“ Nr. 9, 10, 11, 12.

Gana greitai, rudeniop, o išties dar vasarą, bus pradėtas planuoti LR 2021 m. biudžetas. Todėl metas skaičiuoti, įskaitant viešojo administravimo institucijas, jų sąnaudas, kiek žmonių iš biudžeto, įvertinant ir savivaldybių biudžetus, gauna finansavimą ir yra susiję su neįgaliųjų reikalais, įskaitant medikus ir socialinius darbuotojus, psichologus, logistiką, vertinant ir visus tuos būrelius, klubelius, bendrijas, draugijas, asociacijas, NVO... paimti realų skaičių, kiek neįgaliųjų gauna tas paslaugas – atmesti fiktyvius parašus, kai neįgalieji pasirašo nesuprasdami net, ką pasirašo arba yra apgaunami, atmesti nepatikimas niekines apklausas ir savęs vertinimus bei pan. – štai, ir bus tikrasis „efektyvumas“, tikroji neįgaliųjų asmenų „gerovė“. Korupcijos mastus šioje neįgaliųjų asmenų aptarnavimo industrijoje taip pat metas įsivertinti. Štai, ir atsirastų ištekliai oresniam neįgaliųjų asmenų gyvenimui Lietuvoje.

Teismas paskelbė nuosprendį asmenims, kurie už kyšius nustatinėjo neįgalumą

2020-10-21, ELTA, Klaipėda

Šiandien Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį didelės apimties baudžiamojoje byloje dėl kyšio paėmimo, papirkimo ir prekybos poveikiu, joje kaltinimai buvo pareikšti vienuolikai asmenų: trims kaltinamiesiems, dirbusiems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), pareikšti kaltinimai dėl kyšių paėmimo už palankius sprendimus dėl neįgalumo, o likusiems aštuoniems kaltinamiesiems kaltinimai pareikšti dėl kyšio davimo už palankius sprendimus.

Bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad kaltinamoji R. I., būdama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos dokumentų registravimo skyriaus vedėja, pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (22 epizodai). Kaltinamoji O. K., būdama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritorinio skyriaus vedėja, savo naudai tiesiogiai ir per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą ir neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (20 epizodų). Kaltinamasis M. G., būdamas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritorinio skyriaus vedėju, savo naudai tiesiogiai ir per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą ir neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (20 epizodų). Kiti aštuoni kaltinamieji, siekdami sau naudos, pasinaudodami pažintimis, kaltinti davę kyšius už palankius sprendimus jiems patiems ar su jais susijusiems asmenims.

Kaltinamieji R. I., O. K., M. G. savo kaltę pripažino, tik nesutiko su kai kurių veikų kvalifikavimu ir ne visas jų padarymo aplinkybes gerai prisiminė. Kaltinamieji nurodė, kad žmonės prašydavo greičiau sutvarkyti dokumentus ir už tai jiems duodavo pinigų. Jie teigė, kad teisingai nustatydavo darbingumo lygį ar specialiuosius poreikius pagal pateiktus medicininius dokumentus. Šeši kaltinamieji kyšio davimu savo kaltę pripažino, du iš jų nesutiko su jiems pareikštais kaltinimais ir neigė davę kyšius.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas pripažino kaltais R. I., O. K. ir M. G., dirbusius Tarnyboje, ir paskyrė jiems bausmes – baudas. Kaltinamoji R. I. pripažinta kalta dėl visų jai pareikštų kaltinimų (22 epizodai) ir jai paskirta galutinė subendrinta 14 913 Eur (396 MGL) bauda, ją nurodyta sumokėti per 24 mėn., kaltinamajai atimta teisė 2 metus dirbti valstybės tarnyboje bei nurodyta išieškoti konfiskuotino turto vertę – 3730 Eur – valstybės naudai. Teismas nurodė, kad nors nusikaltimus R. I. padarė tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų, tačiau tokį jos elgesį lėmė ir kitų kaltinamųjų nusikalstami ketinimai ir daromos nusikalstamos veikos, o jos pačios vaidmuo nebuvo pagrindinis, ji sprendimų nepriimdavo. Ji turėjo prisitaikyti prie susidariusios situacijos, kad už pinigus Tarnybos vedėjai greičiau sutvarkys dokumentus.

Teismas pripažino kalta dėl 20 kyšio paėmimo epizodų kaltinamąją O. K. ir skyrė jai 37 509 Eur (996 MGL) dydžio baudą, ją nurodė sumokėti per 24 mėnesius, atėmė teisę 2 metus dirbti valstybės tarnyboje, nurodė išieškoti konfiskuojamo turto vertę – 2720 Eur – ir taikė išplėstinį turto konfiskavimą – nurodė konfiskuoti 40 000 Eur, gautų nusikalstamų būdu, nes tokios vertės turto ji negalėjo pagrįsti teisėtai gautomis pajamomis. Teismas nurodė, kad kaltinamosios veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybės interesams.

Teismas pripažino kaltu dėl 20 kyšio paėmimo epizodų kaltinamąjį M. G. ir skyrė jam 37 509 Eur (996 MGL) dydžio baudą, ją nurodė sumokėti per 24 mėnesius, atėmė teisę 2 metus dirbti valstybės tarnyboje, nurodė išieškoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą 4650 Eur ir taikė išplėstinį turto konfiskavimą –

nurodė konfiskuoti 80 000 Eur, gautų nusikalstamų būdu, nes tokios vertės turto jis negalėjo pagrįsti teisėtai gautomis pajamomis. Teismas nurodė, kad kaltinamojo veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybės interesams.

Penkis kyšio davimu už jiems palankius sprendimus dėl neįgalumo nustatymo kaltintus asmenis teismas taip pat pripažino kaltais, konstatavo, kad jie siekė naudos ir veikdami tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų, t. y. siekdami lengvatų atliekant darbingumo lygio nustatymo procedūras Tarnybos Klaipėdos skyriuje, davė kyšius. Teismas skyrė jiems po 1883 Eur (50 MGL) dydžio baudas ir nurodė, kad paskirtos baudos mažesnės nei sankcijos vidurkis, nes jie anksčiau neteisti, turi neįgalumus ir nedirba. Vieną iš aštuonių kaltinamųjų teismas atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes ji savo kaltę pripažino, gailėjosi, dirba, po brolio mirties globoja jo vaikus, charakterizuojama gerai.

Kyšio davimu kaltintas, tačiau savo kaltės nepripažinęs K. S. išteisintas, nes nei jis, nei kyšio paėmimu kaltinta O. K. nepripažino savo kaltės dėl šio epizodo, teismui pateiktas vaizdo įrašas taip pat nepatvirtino kyšio davimo ir paėmimo fakto, daugiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl visos abejonės vertintos kaltinamųjų naudai ir kaltinamasis K. S. išteisintas dėl kyšio davimo, o kaltinamoji O. K. išteisinta dėl kyšio paėmimo iš K. S. Dėl kyšio davimo išteisintas ir kaltinamasis A. G., nes nei jis, nei kyšio paėmimu kaltintas M. G. nepripažino jiems pareikštų kaltinimų, o liudytoja neigė perdavusi pinigus dėl darbingumo nustatymo, bylos nagrinėjimo metu liko nepaneigta ir kaltinamųjų versija apie A. G. skolos grąžinimą M. G. Dėl tų pačių priežasčių M. G. išteisintas dėl kyšio paėmimo iš A. G.

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

„Padėkime sau'19“ informuoja

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Negalios nustatymo proceso skaidrumo klausimai

Pateikta 2020 m. gegužės mėn.

1. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Klaipėdos teritoriniame padalinyje maždaug per tris 2017 metų pavasario ir vasaros pradžios mėnesius užfiksuotos kelios dešimtys kyšių davimo atvejų. Byloje kaltinami 11 asmenų, 4 jų dirbo NDNT, kiti 7 kaltinami davę kyšius, dar 42 asmenys atleisti nuo atsakomybės už papirkimą, nes kaltę pripažino, jie į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjo nuo 190 iki 760 eurų, dar du kaltę pripažinę asmenys nubausti 3,8 tūkst. ir 5320 eurų baudomis. (Šaltinis: Janauskaitė, D. Teisiami neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbuotojai ir interesantai. <https://m.klaipeda.diena.lt/>, skelbta 2019-06-11). Pakomentuokite, kokia situacija yra dabar, ar kitų miestų NDNT panašių atvejų aptikta? Kokių veiksmų ėmėtės, kad negerovės būtų pašalintos?

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) yra įstaiga prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatanti neįgalumo lygį asmenims iki 18 metų, darbingumo lygį ir profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus, bei priimanti sprendimą dėl bendro pirminio specialiųjų poreikių nustatymo asmenims, neatsižvelgiant į jų amžių, neįgalumo ar darbingumo lygį.

Po Jūsų klausime minėtos datos teisėsaugos institucijos NDNT darbuotojams dėl galimų korupcinių veikų įtarimų ar kaltinimų nėra pareiškusios.

Negalios nustatymo procese dalyvauja keturi subjektai – asmuo, išreiškęs valią, kad būtų atliktas jo negalios vertinimas, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios NDNT pateikia visus medicininius dokumentus su asmens sveikatos būklę nurodančiais duomenimis, savivaldybės, kurių paskirti darbuotojai pildo pensinio amžiaus asmenų veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynus, ir NDNT, kurios darbuotojai atlieka negalios vertinimą. Todėl negalios nustatymo proceso skaidrumas ir rezultato sėkmė priklauso nuo visų procese dalyvaujančių subjektų pastangų.

Korupcijos prevencija NDNT vykdoma vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, Skundų, pranešimų ir kitos informacijos dėl galimų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų nagrinėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu NDNT direktoriaus įsakymu, NDNT 2019–2020 metų Antikorupcine programa, patvirtinta NDNT direktoriaus įsakymu, NDNT 2019-2020 m. Antikorupcinės programos priemonių planu (kuris 2020-01-20 papildytas), NDNT direktoriaus įsakymu patvirtinta NDNT nulinės tolerancijos korupcijai politika, NDNT direktoriaus įsakymu patvirtintu Informacijos apie pažeidimus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimo tvarkos aprašu.

NDNT veikia Antikorupcinė komisija, 2018 m. įsteigta už korupcijos prevenciją atsakingo NDNT patarėjo pareigybė.

Viena iš svarbių galimų korupcinių apraiškų mažinimo priemonių yra periodinė planinė NDNT teritorinių skyrių priimtų sprendimų kontrolė, todėl sukurtas tokios kontrolės mechanizmas. Pagal jį kiekvieno NDNT teritorinio skyriaus sprendimai patikrinami du kartus per metus. Bylas kontrolei automatiniu būdu atrenka NDNT informacinė sistema pagal tam tikrus nustatytus požymius. 2019 m. pagal planinės kontrolės procedūras patikrinta 1 980 teritorinių skyrių priimtų sprendimų.

Suprasdama korupcijos prevencijos negalios nustatymo srityje svarbą, prisiimdama atsakomybę ir lyderiavimą (kaip minėta, negalios nustatymo procese dalyvauja keturi subjektai), NDNT, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetu ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2019 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje organizavo apvaliojo stalo diskusiją „Korupcija negalios nustatymo srityje – stereotipas ar realybė?“, kurioje dalyvavo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybių, VĮ „Transparency International“ Lietuvos skyrius vadovas, kitų nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės atstovai. Diskusijos tikslas buvo išsiaiškinti „karštuosius“ korupcijos taškus ir rizikas, išgryninti skaidrumo problemas negalios nustatymo srityje, išklausyti socialinių partnerių pasiūlymus dėl problemų sprendimo. Vėliau vykusiuose darbiniuose tarpinstituciniuose susitikimuose buvo nutarta dėl konkrečių skaidrumą didinančių priemonių, kurios įtrauktos į minėtą NDNT 2019-2020 m. Antikorupcinės programos priemonių planą.

NDNT veikia pasitikėjimo telefono numeris, kuriuo galima pranešti apie galimus korupcijos atvejus. 2019 m. patvirtina NDNT nulinės tolerancijos korupcijai politika, kurioje, be kita ko, įtvirtinta nulinė dovanų politika, reiškianti, kad NDNT netoleruojamos jokios, net ir mažiausios vertės (pvz., šokolado, medaus ir pan.) dovanos darbuotojams. Kaip teisėta padėkos darbuotojui už profesionalų aptarnavimą galimybė sukurta interneto svetainės skiltis Teigiamo atsiliepimo anketa. Nuo 2019 m. birželio 30 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymu, įdiegtas ir veikia vidinis informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas.

2020 m. NDNT ir toliau korupcijos prevenciją nuosekliai vykdo pagal minėtą 2019–2020 m. Antikorupcinės programos priemonių planą.

Per šių metų I ketvirtį, vykdant 2017 m. spalio 26 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį su sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Vilniaus viltis“ (įgyvendinant projektą „Nepakantumo korupcijai didinimas neįgalių asmenų tarpe neįgalumo ir darbingumo nustatymo procese“), įvairiuose Lietuvos miestuose dalyvauta 15 renginių su neįgaliaisiais, aptariant jiems aktualius klausimus. Taip pat pradėtas kurti vaizdo klipas apie negalios nustatymo procesą, jo etapus, asmenų teises ir pareigas.

Siekiant informacijos prieinamumo, rengiama ir teikiama viešinti medžiaga visuomenės informavimo priemonėms, aktuali informacija nuolat atnaujinama ir skelbiama NDNT interneto svetainėje ir Facebook paskyroje, informacija transliuojama per laukiamosiose salėse įrengtus videoterminalus.

Negalios vertinimas yra socialiai jautri sritis, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia, kad sprendimai dėl neįgalumo, darbingumo lygių ir specialiųjų poreikių nustatymo, kuriuos priima NDNT, būtų objektyvūs ir skaidrūs.

Siekiant šio tikslo socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu pakeistas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas.

Kriterijų apraše patobulinti medicininiai, t. y. asmens bazinio darbingumo, kriterijai, kurie vertinami atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus, ir asmens sveikatos būklę atitinkantys bazinio darbingumo procentai. Siekiant teisiškai maksimaliai sumažinti korupcijos pasireiškimo galimybę vertinant asmens darbingumo lygį Tvarkos apraše reglamentuota, kad darbingumo lygis nustatomas kartu su asmeniu stebėtojo teisėmis dalyvaujant neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos atstovui, jeigu asmuo raštu patvirtina, kad jis sutinka, jog nustatant jo darbingumo lygį dalyvautų neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos atstovas.

Tvarkos apraše taip pat iš esmės pakeisti asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti įvertinimo kriterijai. NDNT specialistai, vertindami asmens savarankiškumą, iš karto gali nustatyti, kokia pagalba (socialinės paslaugos, techninės pagalbos priemonės, būsto pritaikymas ir kt.) reikalinga asmeniui, kurio darbingumo lygis vertinamas, ar jo šeimos nariams.

Taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta nauja Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarka, kuria iš esmės pakeista anksčiau galiojusi tvarka. Naujoje tvarkoje nustatyta, kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomi kompleksiškai vertinant bazinį funkcionavimo lygmenį (balais išreikštas medicininis kriterijus, nustatomas pagal asmens sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus) ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus (tai asmens galimybių matas, kuriuo įvertinami asmens funkcionavimo kasdieniame gyvenime (judamumas, mityba, asmens higiena, socialiniai santykiai) bei jo mąstymo, suvokimo gebėjimai, elgesio sutrikimai).

Tokiu teisiniu reguliavimu specialieji poreikiai vertinami objektyviau, nes vertinami ne tik medicininiai kriterijai, kaip buvo iki minėto įsakymo patvirtinimo, bet vertinamas ir asmens savarankiškumas, judėjimo galimybės ir kt.

Paminėtina, kad nuo 2019 m. birželio 27 d. asmeniui, sukakusiam senatvės pensijos amžių, vieną iš jo specialiųjų poreikių vertinimo dalių – Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną – pavesta pildyti savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, administracijos paskirtam darbuotojui, kuris gali perduoti užpildyti klausimyną savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotam seniūnijos socialiniam darbuotojui ar socialinių paslaugų įstaigos socialiniam darbuotojui. Savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, administracijos paskirtas darbuotojas, kuris, dalyvauja specialiųjų poreikių vertinime ir vertina asmens savarankiškumą, turi galimybę iš karto nustatyti, kokia pagalba (socialinės, slaugos paslaugos, piniginė parama, techninės pagalbos priemonės, būsto pritaikymas ir kt.) reikalinga asmeniui, kurio specialieji poreikiai vertinami. Tokiu būdu sudaromos sąlygos operatyviai ir veiksmingai suteikti socialinę paramą neįgaliajam ar jo šeimos nariams.

Neįgalumo lygio, darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymo tvarkose numatyta teisė asmeniui nesutikti su NDNT priimtu sprendimu ir jį skųsti NDNT direktoriui. Šiuo atveju asmens skundas nagrinėjamas NDNT Sprendimų kontrolės skyriuje. Jei asmuo nesutinka su NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus priimtu sprendimu, šis sprendimas gali būti skundžiamas Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Taip pat informuojame, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama pertvarkyti negalios nustatymo sistemą taip, kad ji atitiktų Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas ir būtų orientuota į asmens individualių poreikių identifikavimą, tenkinimą bei asmens įgalinimą integruotis į darbo rinką kartu su Europos komisija ir Pasaulio Banko ekspertais vykdo projektą „Neįgalumo vertinimo sistemos tobulinimas Lietuvoje“.

Projektu siekiama pertvarkyti negalios sistemą taip, kad būtų tenkinami neįgaliųjų individualūs poreikiai ir būtų sudarytos visapusiškos ir veiksmingos dalyvavimo visuomenėje ir darbo rinkoje galimybės. Šiam tikslui pasiekti bus praktiškai išbandomas Pasaulio sveikatos organizacijos sudarytas bendrinis sveikatos ir negalios vertinimo instrumentas WHODAS 2.0 (klausimynas).

Nuo 2020 m. liepos 1 d. NDNT atliks pilotinį tyrimą, kurio metu bus praktiškai išbandomas klausimyno tinkamumas asmens negalios vertinimui. Į pilotinį tyrimą planuojama įtraukti ne mažiau kaip 2000 asmenų, kuriems negalia būtų vertinama pirmą kartą. Siekiant užtikrinti sklandų Klausimyno pildymą, prieš pilotinį tyrimą, vyks NDNT darbuotojų, vykdančių pilotinį tyrimą, mokymai, kuriuos ves Pasaulio banko ekspertai. Šio tyrimo metu gauti duomenys leis daryti pagrįstas išvadas dėl naujos negalios vertinimo sistemos įdiegimo šalyje.

Informacija apie korupcijos prevenciją skelbiama viešai NDNT interneto svetainėje, adresu http://ndnt.lrv.lt/lt/korupcijos-prevencija

2. Ką manote apie faktą, kad Klaipėdos mieste 2017-2019 m. vis mažėja dirbančiųjų darbingo amžiaus neįgaliųjų asmenų (per trejus metus sumažėjo 5,3 proc.), kai tuo pačiu laikotarpiu vis daugėja neįgaliųjų darbingo amžiaus asmenų, kuriems NDNT nustatyta slauga ar priežiūra, o senatvės pensininkų, kuriems nustatyta slauga ir priežiūra, vadinamieji specialieji poreikiai, kuriuos nustačius senatvės pensininkai gali kreiptis į savivaldybę, kad gautų socialinio darbuotojo ar slaugės periežiūrą, kt. per trejus metus skaičiuojant nuo 2017 m. mieste sumažėjo 12,5 proc.? Ar panašios tendencijos ir kituose Lietuvos miestuose?

Valstybės mastu didelių pokyčių, ryškių didėjimo ar mažėjimo tendencijų nepastebime. Įdarbinamų neįgaliųjų skaičius kasmet išlieka panašus, kaip ir įregistruojamų Užimtumo tarnyboje. Specialieji poreikiai darbingo ir pensinio amžiaus žmonėms irgi nustatomi panašiu dažnumu. Užimtumo tarnyboje registruota neįgaliųjų: 2017 metais – 10 649, 2018 metais – 11 036, 2019 metais – 11 366. Įdarbinta neįgaliųjų (Užimtumo tarnybos duomenimis): 2017 metais – 5498, 2018 metais – 5634, 2019 metais – 5861.

Darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis: 2016 metais – 2320, 2017 metais – 1432, 2018 metais - 1415, 2019 metais – 2009. Darbingo amžiaus žmonės, kuriems nustatyta specialusis nuolatinės priežiūros poreikis: 2016 metais – 3947, 2017 metais - 3326, 2018 metais – 3048, 2019 metais – 4115.

Senatvės pensininkų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis: 2016 metais – 14 699, 2017 metais – 11 204, 2018 metais – 11 251, 2019 metais – 11 414. Senatvės pensininkų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis: 2016 metais – 10 399, 2017 metais – 10 618, 2018 metais – 10 449, 2019 metais – 11 529.

Pabrėžiame, kad senatvės pensininkai socialinių paslaugų kreiptis gali ir tuo atveju, kai specialieji poreikiai jiems nenustatyti.

3. Ką manote apie pastoviai didėjantį neįgaliųjų vaikų skaičių mūsų valstybėje? Kokias tendencijas stebite, kai turite jau apibendrintus 2019 m. duomenis iš visų Lietuvos NDNT skyrių?

Palyginimui pateikiame 5 metų visuose NDNT teritoriniuose skyriuose nustatyto neįgalumo lygio duomenis apie asmenis iki 18 metų.

Metai	Asmenys iki 18 metų, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą	Asmenys iki 18 metų, kuriems neįgalumas nustatytas pakartotinai
2019	1 960	3 669
2018	1 863	3 607
2017	1 915	3 697
2016	1 716	3 878
2015	1 759	4 066

Kaip matyti iš statistinių duomenų, neįgalumo lygio nustatymo skaičius pastaruosius penkerius metus išlieka panašus, todėl nėra pagrindo teigti, kad neįgalių vaikų skaičius Lietuvoje labai didėja. Apibendrinti išsamūs duomenys (taip pat ir 2019 m.) apie neįgalumo lygio nustatymą skelbiami NDNT interneto svetainėje: http://ndnt.lrv.lt/lt/atviri-duomenys-1/neigalumo-lygio-nustatymas-2

4. Kad įsitikintų, ar asmenims pagrįstai nustatytas neįgalumas, netekto darbingumo lygis, ar laikinas nedarbingumas - nuo 2019 m. rugsėjo „Sodra“ turi galimybę žmogų siųsti papildomai išsitirti sveikatą. Ar turite jau atgarsių, kokie yra rezultatai NDNT dabar, kai jau skaičiuojamas 2020 m. II ketvirtis, gal atliekate institucijos darbo/veiklos skaidrumo, efektyvumo savianalizę, nes pavyzdžiui, 2018 m., „Sodra“ kreipėsi su 59 atvejais į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kad vis dėlto pasižiūrėtų, ar tikrai yra toks asmens darbingumo lygis, rezultatas: 24 atvejais pakeistas asmens darbingumo lygis? (Klausime pateiktų duomenų šaltinis: Pranaitienė, S.; Jackevičiūtė, G. LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt „Sodra“ tikrins, ar neįgalumas pagrįstas: į pagalbą kvies nepriklausomus gydytojus. <https://www.lrt.lt/>, skelbta 2019-08-31).

Siekiant išvengti atvejų, kai pagal medicininius ir socialinius dokumentus NDNT nustato asmens neįgalumo lygį ar darbingumo lygį, o išmoką mokanti institucija pastebi, kad asmens neįgalumo lygis ar darbingumo lygis galimai neatitinka dokumentuose užfiksuotų duomenų ir sudaryti teisinį pagrindą užginčyti dokumentuose užfiksuotus realybės neatitinkančius faktus, nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatyta, kad neįgalumo lygio ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam išmoką, priežiūrą atlieka „Sodra“.

Šiuo atveju „Sodra“ turi teisę pasitelkti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis sudaryta sutartis, gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti. Prireikus „Sodra“ gali kreiptis į tokią sutartį sudariusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomo asmens sveikatos ištyrimo.

Jūsų minimu pagrindu „Sodra“ 2019 metais į NDNT nesikreipė ne karto. Kitais pagrindais SODRA į NDNT dėl pakartotinio vertinimo 2020 m. I ketv. kreipėsi 12 kartų. NDNT pakeitė 3 sprendimus.

5. Pateikite savo nuomonę tokia tema: Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2020 m. neįgaliųjų asmenų diskriminacijos problemoms skirtame Raporte, kuriuo turi vadovautis visų valstybių Vyriausybės, įstatymų leidėjai, medikai, valdininkai, kai sprendžiami bet kokie su neįgaliais asmenimis susiję klausimai, pabrėžiama, kad medicinoje ar moksle neįgaliųjų asmenų teisių pažeidimai gali reikšti, jog jiems teikiama priežiūra, gydymas, kurio jie nenori, arba jie gali negauti gydymo ar priežiūros, kokios jiems reikia. Rekomenduojama stabdyti visų rūšių diskriminaciją neįgaliųjų asmenų atžvilgiu, o tai reiškia, jog neturi būti tokios diskriminacijos, kai neįgalieji neturi pasirinkimo ar paramos tuos pasirinkimus padaryti; negauna paramos ar paslaugų, kad gyventų nepriklausomai; neturi tokių pat teisių ir galimybių kaip kiti žmonės. Pastaba: jei nuomonės šiuo klausimu neturite, taip ir parašykite.

Neįgaliųjų diskriminuoti jokiais pagrindais (taip pat - ir sveikatos priežiūros srityje) negalima. Tai draudžia tiek įstatymai, tiek įvairios konvencijos ir kitokios nuomonės čia negali būti.

Dėkojame už išsamius atsakymus

Pastebėjimas: Per 5 metų laikotarpį nuo 2015 iki 2019 metų net 11,4 proc. išaugo vaikų, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą, skaičius, tai matome iš aukščiau pateiktų NDNT duomenų, todėl yra pagrindo teigti, kad neįgalių vaikų skaičius Lietuvoje didėja.

Išnašos publikacijai "Informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM":

[1] Leidžiami atskaitymai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 18 straipsnio nuostatas.

[2] Kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,1.

Kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x (0,1 – 2/300 000 x (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 20 000)).

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS,

ARBA PATARIMAI TIEMS, KURIE NEŽINO, KAIP IŠGYVENTI NEPRITEKLIO SĄLYGOMIS

PATARIMAI TIEMS, KURIE NEŽINO, KAIP PASKANAUTI „BOBOS“ BENT JAU PER VELYKAS

2021-03-23

Velykų bobai reikės: 1 kg miltų, 1,5 stiklinės pieno, 200 g sviesto, 4 kiaušinių, 150 g cukraus, 50-60 g mielių, pakelis vanilinio cukraus, 0,5 kg razinų, druskos.

Į pašildytą pieną sudedamos mielės, įberiama šiek tiek cukraus ir paliekama, kol pakyla. Išsijoti miltai suberiami į dubenį, supilamos pašildytos mielės. Supylus likusį pieną, tešla išplakama ir paliekama vėl pakilti. Su cukrumi išsukti tryniai sudedami į kildomą tešlą, suberiamas vanilinis cukrus ir tešla minkoma. Prieš baigiant minkyti supilamas ištirpintas sviestas (nekarštas) ir suberiamos razinos. Prieš tai jos nuplikomos vandeniu, gerai nuplaunamos, nusausinamos ir pavoliojamos miltuose. Viską sudėjus, tešla gerai išminkoma ir kildoma.

Parengiama skarda. Į apvalią metalinę dėžutę įstatoma tokio pat dydžio, tik aukštesnė popierinė forma. Popierius gerai ištepamas riebalais ir susiuvamas. Į skardinę formą įdadamas gerai pateptas riebalais ir pabarstytas džiūvėsėliais popierinis dugnelis. Du trečdaliai paruoštos formos tūrio pripilama tešlos, ir vėl leidžiama tešlai pakilti. Kepama karštoje orkaitėje 1 valandą. Iškepusi boba ataušinama formoje, paskui išimama ir puošiama glajumi, kuris daromas iš kiaušinio baltymo, miltinio cukraus, pusės citrinos sulčių ir trupučio citrinos rūgšties. Glajus išsukamas mediniu šaukštu ir užpilamas ant kepinio – viršuje išlyginamas, o nuo kraštų nuvarvinamas.

Jeigu turite molinį ąsotį, kepkite jame, tik vidų gerai ištepkite riebalais ir pabarstykite džiūvėsėliais. Tešlos pilkite vieną trečdalį jo tūrio ir palikite ją pakilti. Paskui kepkite. Iškepusį ataušinkite, ąsotį sudaužykite. Šukes atsargiai surinkite, kepinį puoškite kaip ir parašyta aukščiau.

Pagal: Konstancija Buožytė-Brundzienė ir Julija Kairienė.“Velykų vaišės“, informacinis leidinys, rinkta ir maketuota 1989.12.15-20 d.

//////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////

Už du eurus pavalgo dviese:

KEPTA SKUMBRĖ

Gruodis – Advento laikas, susilaikome nuo mėsos valgymo ir ant mūsų stalo dažnokai pasirodo žuvis. Tik ar visada reikia tenkintis silke, o turint daugiau pajamų – lašiša? Kartais imu net manyti, jog kitos žuvys lyg nė neegzistuoja mūsų racione, tiesa, paprastai kartą metuose paragaujame stintų, kai kas nusiperka kokį rūkytą karšį ar ešerį. Daug kas mėgsta karšto ar šalto rūkymo skumbrę, tačiau ji brangoka, ne visada pasiseka nusipirkti tikrai gerai išrūkytą žuvį. Bet pamėginkite nusipirkti šviežią skumbrę, nešaldytą. Tokią galite rasti turguje, paprastai jos parduodamos su galvomis. Stambi ir riebi skumbrė nekainuoja nė 2 eurų už vienetą, o jos iškeptos užtenka dviems asmenims. Patikėkite – patiekalas karališkas, sako, kai kurie restoranai tokį patiekia.

Gaminti galima įvairiai, tačiau, kaip visada, geriausia yra tai, kas paprasta.

FOLIJOJE KEPTOS SKUMBRĖS RECEPTAS

Imate kuo riebesnę šviežią skumbrę, nupjaunate jos galvą, išvalote vidurius. Apibarstote druska ir pipirais, apšlakstote citrinos sultimis. Viskas, tuo Jūsų misija ir baigiasi – žuvį tiesiog suvyniojate į foliją ir kepate apie 200 laipsnių karštumo orkaitėje apie 40-45 minutes. Valgote karštą, garnyrą pasirenkate kokį tik norite, skanu su bulvėmis, daržovėmis. Skonis švelnus, primena karšto rūkymo skumbrę, bet išties dar skaniau. Taip paruoštą skumbrę galima valgyti ir šaltą – tikrai gardu.

KIAUŠINYJE MIRKYTA MENKĖ

Tai irgi paprastas receptas, bet tokia menkė tinka ir prabangiam stalui. Nusiperkate menkę, supjaustote gabalėliais. Sudedate juos į stiklainį. Imate kiaušinį ir suplakate jį, į plakinį įmaišote druskos, pipirų, įpilate truputį vandens – plakinio turi būti tiek, kad jis apsemtų menkės gabaliukus. Užsukate stiklainį ir padėję į šaldytuvą laikote porą valandų, bet galima ir per naktį. Kepate ant aliejaus keptuvėje. Skonis nepakartojamas.

Bulvės, bulvytės...

Bulvė yra tikra rudens periodo virtuvės karalienė. Tik nukastos bulvės būna itin skanios ir maistingos. Po Kalėdų bulvės praranda dalį savo vitaminų, todėl patariama jų tiek daug nevalgyti, pakeisti jas ankštinėmis daržovėmis, kruopomis, makaronais. Tačiau lietuviai mažai paiso šios rekomendacijos ir bulvėmis bei iš jų pagamintais patiekalais minta ištisus metus. Kas gi atsisakytų cepelinų, kugelio ar tarkuotų blynų su spirgučiais ir grietine, o kur dar keptos bulvytės ir bulvių košė? Dažnoje šeimoje taip ir verčoiamasi: rudenį apsirūpinama keliais maišais bulvių ir maitinamasi jomis ištisus mėnesius. Kita vertus, to daryti jau ir nelabai apsimoka, nes prekybos centruose bulvių niekada nestinga ir jos būna pigios nepriklausomai nuo sezono, todėl neverta rizikuoti ir sandėliuoti bulvių savo namuose ar rūsyje, kur jos gali sudygti, prarasti maistinę vertę. Viena aišku: norintieji maitintis pigiau iš savo mitybos raciono bulvių tikrai neišbrauks. Bet ir įvairių bulvių patiekalų tarpe yra tokie, kurie išskirtinai pigūs, paprastai pagaminami ir svarbiausia – labai skanūs. Vienas jų – folijoje keptos bulvės. Jums net nereikės bulvių skusti. Ar gali būti kas nors dar labiau viliojančio?

Bulvės, keptos įvyniotos į foliją

Reikės: bulvių , 5 vienetai; sviesto , 50 gramų; druskos , 1 žiupsnelis; juodųjų pipirų , 1 žiupsnelis.

Gaminimas:

Bulves nulupti, vieną pusę kryžmai įpjauti, uždėti gabaliuką sviesto ar taukų, pabarstyti prieskoniais.
Kiekvieną bulvę suvynioti į foliją ir kepti vidutinio karštumo orkaitėje (180° C) apie 45 min.

Bulves galima paskaninti įpjautoje vietoje įdėjus trintos su grietine varškės, pagardinti krapais. Toks patiekalas tikrai prašmatnus, jį mėgsta gaminti švedai. Kitas būdas yra toks: bulvė įpjaunama, į įpjovą įdedama rūkytų lašinukų riekelė. Apibarstomos druska, kmynais. Bulvė susukama į foliją. Paruoštuos bulvės sumetamos į laužą su daug žarijų ir tomis žarijomis užkasamos, tačiau lygiai taip pat galite kepti ir orkaitėje. Kepama priklausomai nuo žarijų kiekio, apie pusė valandos. Jos turi paruduoti, bet nesudegti. Iškepusios išimamos iš laužo ir valgomos. Skanaus!

VARŠKĖTUKAI „A LA TURGAUS GATVĖ KLAIPĖDOJE“ – DOVANA VILNIEČIAMS

Įsidėmėtina, kad nuo sausio 1 d. vidutinė netekto darbingumo pensija Lietuvoje ir po padidinimo nesiekia net 250 eurų, todėl nutarėme pradėti rubriką „Išgyvenimo pradžiamokslis“, tikimės, sukaupta patirtis pagelbės ir tiems, kurie COVID-19 karantino sąlygomis mokysis tenkintis 257 eur/mėn.

VARŠKĖTUKAI gaminami iš vieno pakelio ne mažiau kaip 50 prc. nukainotos pigiausios varškės. Įdedami į varškę 3 šaukštai miltų. Mikliai išminkoma tešla. Suformuojamos juostelės iš tos tešlos ir supjaustomos nedideliais simpatiškais gabaliukais. Į verdantį nesūdytą vandenį – pažymėtina, nesūdytą, nes druską reikia taupyti ir pamokysime, kaip tai daryti – sumetami varškėtukai, bet daryti tai reikia kruopščiai, kad nesuliptų. Rankas patartina vilgyti vandeniu. Verda trumpai, kol pakyla į vandens paviršių. Išgriebiami iš puodo, padalinami 2-3 asmenims. Dėmesio! Druskos keli kristalai pabarstomi taupiai į kiekvieną lėkštę ant varškėtukų, kad ištirptų ir pagardintų patiekalą. Viskas. Tinka pusryčiams. Kaina – apie 70 eurocentų, įskaitant ir sunaudotas virimui dujas, kelis grūdelius druskos, puodo ir indų išplovimą. Skanaus!

RYŽIAI:

Pakanka ir saujelės

100 g ryžių pakanka prasimaitinti dieną, tačiau jei asmuo valgesnis, jų gali reikėti daugiau...

Birių ryžių gaminimo receptas yra paprastas. Imate 100 g ryžių, jei gaminate šeimai, draugams, gali tekti virti ir 200 g ar daugiau šių tikrai puikių kruopų. Visa paslaptis – idealiai sandarus puodo dangtis, jis neturi kilnotis susikaupus virimo garams. Į puodą įberiate nuplautus ryžius, patartina nesirinkti su GMO atžyma, nes tai išties nenaudinga Jūsų sveikatai. Galima dėti ir maišelyje fasuotus ryžius su visu įpakavimu. Verdančio vandens užpilate ant ryžių tiek, kad jo būtų maždaug 1 cm aukščiau nei ryžių paviršius. Uždengiate dangčiu, 12 minučių verdate ant pačios mažiausios ugnies, kokią galite nustatyti. Išjungiate, dangčio nenukeliate, uždengtas puodas turi pastovėti 20 minučių. Atidengiate, ryžiai –birūs., vieni skaniausiųjų yra plikytųjų rūšies, tačiau kiekvieno skonis individualus. Jei norite, pasūdykite pagal skonį, galima pagardinti šlakeliu mėgstamo aliejaus ar gabalėliu sviesto, skanu būna, kai įberiate kario prieskonių, sojos padažo užpilate ar vartojate kitus prieskonius, daržoves, kai gaminate, pavyzdžiui, plovą. SKANAUS!

P.S. Patiekalai iš ryžių labai populiarūs ne tik studentų, bet ir pensionatų, kitų priežiūros paslaugų teikimo įstaigų gyventojų tarpe, nes žalios mėsos paprastai arba nenusiperkama, arba pagal galiojančias įstaigos taisykles neleidžiama vartoti gaminant. Ryžiai mėgstami valgyti su kepinta vadinamąja šlapia dešra, svogūnais, daržovėmis. Tai sotu, gardu, paprasta, nebrangu.

“Naliesnikai” – gardūs lietiniai

Vieną kiaušinį gerai išplakite šluotele, įpilkite 0,5 l vandens, įdėkite 6 kupinus šaukštus miltų ir žiupsnelį druskos. Viską gerai išplakite, kad neliktų gumuliukų. Liejami blyneliai ir kepami su aliejumi. Įsidėmėtina – cukraus į juos nededame, nes lietiniuose galite įvynioti pasirinktą įdarą, pavyzdžiui, su vaisiais ar uogomis pertrintos varškės, mėsytės, grybų, sūrio ar daržovių. Blynelius galima valgyti su grietine ar uogiene, klevų sirupu, - priklausomai, koks įdaras juose. Skanaus!

Vištienos kepsneliai – gardu ir pigu

Vištieną mėgstame visi, be to, jos galima nusipirkti labai pigiai, rasti akcijas ir jomis pasinaudoti. Nusipirkę vištienos krūtinėlę netingėkite įdėti šiek tiek darbo ir pasigaminti itin gardų ir nebrangų patiekalą - kepsnelius. Paukštieną supjaustykite juostelėmis skersai skaidulų – taip ji bus puresnė. Imate vieną kiašinį ir suplakate šluotele iki putų. Į kiaušinio plakinį įpilkite truputį vandens, miltų dėkite šaukštą. Vištieną pasūdykite, dėkite pipirų, kitų prieskonių – pagal savo skonį. Vištieną apvoliokite tešloje. Kepkite keptuvėje įkaitintame aliejuje. Kepsneliai turi būti su plutele. Garnyrui rinkitės ryžius, makaronus ar keptas bulvytes, įvairių daržovių. Proporcijos turi būti tokios: 1 dalis kepsnelių ir 2 dalys daržovių, garnyro. Skanaus! Šį patiekalą labai mėgsta vaikai.

Rankdarbiai:· prilygsta meditacijai,· padeda atsikratyti priklausomybių ir gali būti papildomų pajamų šaltinis!

Neįgalieji sukuria neįtikėtinai vertingų ir meniškų rankdarbių. Nedaugelis iš jų patys parduoda tuos darbelius, o be reikalo. Facebooke jau yra elektroninės parduotuvės programėlė, yra nemokamų skelbimų svetainės kaip skelbiu.lt ir kitos, galima nesunkiai išmokti prekiauti patiems. Verslo liudijimą ar individulios veiklos pažymą išsiimti VMI nėra sunku, be to, gali padėti tai padaryti artimieji, draugai, socialiniai darbuotojai ar asmeniniai asistentai. Taigi – rankdarbiai gali tapti ir papildomų pajamų šaltiniu, nedideliu verslu, ne tik priemone praleisti laiką.

Mezgimas, nėrimas, siuvinėjimas ir kiti rankdarbiai yra toks pats efektyvus kovos su stresu būdas kaip ir mankšta ar sportas. Pirštų galuose esantys nervai susiję su smegenų dalimi, reguliuojančia žmogaus psichiką ir vidaus organų veiklą. Žmogus megzdamas masažuoja tuos receptorius pirštuose taip sumažina psichologinę įtampą.

Į madą grįžę įvairiausi rankdarbiai – ne tik puiki dovanų idėja, būdas parodyti dėmesį kitam, bet ir geras terapinis užsiėmimas. Mokslininkai yra nustatę, kad rankdarbystė gali būti net veiksmingas vaistas. Pastebėta, kad rankdarbystė atpalaiduoja, slopina stresą, reguliuoja širdies ritmą, sumažina kraujo spaudimą. Mezginį ar nėrinį į rankas verta imti, kai skauda galvą ar kamuoja nemiga.

Tvirtinama, kad rankdarbių kūrimas – puiki smegenų mankšta, mat rankų ir smegenų darbas yra susijęs. Taigi, kai dirba rankos, neaptingsta ir smegenys. Be to, megzdami, nerdami, siuvinėdami deriname abiejų rankų darbą, todėl skatiname dirbti abu smegenų pusrutulius. Neatsitiktinai pagyvenę žmones yra skatinami užsiimti rankdarbiais. Mokslininkai sako, kad tai padeda išvengti senatvinės demencijos ar bent ją nutolinti.
Mezginį ar nėrinį į rankas verta imti, kai skauda galvą ar kamuoja nemiga. Teigiamų emocijų suteikiantis šis užsiėmimas gali padėti įveikti ir lėtinį nuovargį. Yra įvairių rekomendacijų, kaip tam tikra rankdarbystė padeda esant atskiriems negalavimams. Pavyzdžiui, maudžiantį dantį, skaudamą ausį ar kosulį esą padeda numalšinti nėrimas vašeliu. Megzti virbalais patariama jautrios nervų sistemos žmonėms, taip pat sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, virškinimo sutrikimais. O štai pynimas iš šiaudų esą gali padėti esant hipotonijai, depresijai, protiniam nuovargiui, mažina agresyvumą. Psichologai teigia, kad rankdarbių terapija yra veiksmingesnė, kai žmonės mezga, neria grupėje. Tai padeda lengviau išgyventi netektis, skyrybas, išsivaduoti iš slogių minčių, depresijos.
Grupinės rankdarbystės terapija taip pat gali būti taikoma, kai norima atsikratyti žalingų įpročių, pavyzdžiui, rūkymo, priklausomybės ligų. Be to, mėgstamas užsiėmimas kartu su bendraminčiais – puiki socializacijos priemonė. Kurdami žmonės bendrauja, dalijasi įspūdžiais, potyriais, vieni kitiems pataria.

Psichologai rekomenduoja rankdarbius kaip terapiją taikyti jautriems vaikams. Rankdarbių kūrimas moko kontroliuoti emocijas, išlaikyti dėmesį, ugdo kantrumą, stiprina vaiko nervų sistemą, padeda formuoti pasitikėjimą savimi.

NUOTRAUKOSE: autorės Dianos Viluckienės rankdarbiai - pliažo krepšiai.

TEKSTAS parengtas pagal autorę Aigustę Tavoraitę, 2016-03-15 iš <https://lsveikata.lt/sveika-visuomene/rankdarbiu-kurimas-prilygsta-meditacijai-4553>, žr. 2020-05-17 ir diena.lt

Griežtai draudžiama „Padėkime sau'19“ paskelbtą žodinę ir vaizdinę informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Padėkime sau'19“ kaip šaltinį.

PRENUMERUOKITE LEIDINĮ "PADĖKIME SAU'19":
E. ADRESAS Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.