KARANTINO METU – PARAMA

2020-11-12

Šį mėnesį prasidėjo naujas karantinas, nauji apribojimai, o neįgaliesiems – ir papildomos išlaidos, nes, pavyzdžiui, tie, kurie nešioja kaukes, privalo jas būti užsidėję visda, vos tik išeina iš namų, o tos kaukės kainuoja... Be to, prasidėjo šildymo sezonas. O svarbiausia – paslaugų sektoriuje ir kitur daug atleidimų iš darbo, nedarbo lygis auga Lietuvoje sparčiai ir neįgalieji ne tik rizikuoja darbą prarasti pirmieji, bet jiems ir įsidarbinti sunkiau. Štai, apie įvairiopą paramą šio karantino metu rašoma straipsnyje „Parama karantino metu: kas ruošiama naujo, o kuo galima pasinaudoti jau dabar“. 2020 m. lapkričio 7 d. <https://www.delfi.lt/spausdinti/?id=85668427>

Straipsnyje rašoma: „Į savivaldybę galima kreiptis dėl didesnės socialinės pašalpos ir kompensacijos už šilumą“, pabrėžta, kad norint gauti socialinę pašalpą nebus vertinamos darbo paieškos išmokos. Neįgaliesiems tai svarbi informacija, nes, kaip žinia, esamumetu vidutinė darbingo amžiaus neįgaliojo pensija nesiekia net 250 eur/mėn., jie daugelis gali pretenduoti į socialinę paramą savo savivaldybėse, ypač į šildymo kompensaciją. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paprašėme pakomentuoti situaciją dėl šildymo kompensacijų.

Klausimas: ar vertinamos darbo paieškos išmokos tuo atveju, kai kreipiamasi dėl šildymo kompensacijos? Iš straipsnio delfi.lt aišku, jog darbo paieškos išmokos neįskaičiuojamos į gaunamas pajamas, kai asmuo kreipiasi dėl socialinės pašalpos, tačiau neaišku, ar ir šildymo kompensacijos atveju darbo paieškos išmokos, kurios iki 2020-01-01 mokamos 200 eur/mėn., įskaičiuojamos į gyventojo gaunamas pajamas vertinant, kokio dydžio kompensacija už šildymą jam priklauso ir ar apskritai priklauso.

ATSAKYMAS, pateiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vyriausioji specialistės Aldonos Dobrovolskienės 2020-11-11: Tais atvejais, kai kreipiamasi dėl šildymo išlaidų kompensacijos, darbo paieškos išmoka taip pat įskaitoma į asmens gaunamas pajamas. Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens ar šeimos vidutines mėnesio pajamas, neįskaitoma nedarbo paieškos išmokos dalis – priklausomai nuo šeimos narių skaičiaus ji gali siekti nuo 20 iki 40 procentų.

Būsto šildymo kompensacijai apskaičiuoti taikomi būsto naudingojo ploto normatyvai: 50 kvadratinių metrų – vienam gyvenančiam asmeniui; 38 kvadratiniai metrai pirmam šeimos nariui; 12 kvadratinių metrų antram šeimos nariui; 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui.

Nepasiturintiems gyventojams šildymo sezono metu kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos pajamų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir valstybės remiamų pajamų (VRP) šeimai (po 1 VRP kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 125 Eur) dydžio arba 1,5 VRP dydžio vienam gyvenančiam asmeniui.

Norint sužinoti, ar priklauso kompensacija už būsto šildymą ir kokio dydžio ji gali būti, asmeniui reikia kreiptis į Socialinės paramos skyrių pagal deklaruotą gyvenamąją vietą – įprastai dokumentai priimami seniūnijose, pateikti prašymą–paraišką piniginei socialinei paramai gauti bei kitus reikalingus dokumentus (asmens tapatybės dokumentą; pažymą apie pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų; gali būti prašoma pateikti ir kitas pažymas, jei reikalinga informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų).

Prašymą–paraišką galima pateikti ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt. Preliminarų būsto šildymo kompensacijos dydį galima paskaičiuoti pasinaudojant skaičiuokle SPIS sistemoje: https://www.spis.lt/Skaiciuokles. Pagrindiniai rodikliai, kuriuos reikia suvesti į skaičiuoklę, norint apskaičiuoti galimą būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydį, tai – būsto plotas, būste gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičius, išlaidos, tenkančios būsto šildymui apmokėti.

Dėkojame už informaciją

Šeimos turi prisiimti atsakomybę už savo vaikų sveikatą, arba daug galintis genetikos mokslas

Į „Padėkime sau'19“ klausimus atsako žymus Lietuvos genetikas, akademikas Vaidutis Kučinskas

Pateikta 2020 m. liepos mėn.

Vaidutis Kučinskas – Lietuvos genetikas, akademikas, profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, nusipelnęs Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojas. V. Kučinskas yra gerai žinomas žmogaus ir medicininės genetikos specialistas. Profesoriaus V. Kučinsko mokslo darbai daugiausiai susiję su lietuvio genomo ir lietuvių tautos genų fondo tyrimais. Jų rezultatai pateikti daugelyje tarptautinių mokslo kongresų, konferencijų ir simpoziumų, publikuoti daugiau nei 600 mokslo straipsnių genetikos ir genomikos klausimais. V. Kučinskas yra pirmasis žmogus Lietuvoje gavęs atlyginimą už praktinės genetikos vystymą, įdėjęs daug pastangų organizuodamas praktinę genetinio konsultavimo sistemą Lietuvoje.

KLAUSIMAS: Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2020 m. neįgaliųjų asmenų diskriminacijos problemoms skirtame Raporte, kuriuo turi vadovautis visų valstybių įvairaus rango valdininkai, medikai, mokslo darbuotojai, tyrėjai, kai sprendžiami bet kokie su neįgaliais asmenimis susiję klausimai, rekomenduojama stabdyti visų rūšių diskriminaciją neįgaliųjų asmenų atžvilgiu ir didžiausias dėmesys skiriamas bioetikai. Raporte pranešama: „Bioetika turėtų apsaugoti žmogaus teises, apibrėžtas Neįgaliųjų teisių konvencijoje. Praeityje daugelis žmonių su negalia buvo sterilizuoti, naudojami moksliniuose tyrimuose arba nužudyti“. Taip pat pabrėžiama, jog asmenims su negalia „yra skiriamas gydymas arba jie įtraukiami į mokslinius tyrimus, su kuriais jie nesutinka, jų nenori“. Kokia situacija yra Lietuvoje asmenų su negalia ir bioetikos klausimu?

ATSAKYMAS: Reikia pasakyti, kad Lietuvoje galioja Biomedicininių tyrimų įstatymas. Lietuvos Bioetikos komitetas vykdo tam tikrą šios veiklos reguliavimą. Biomedicininių tyrimų etinis reglamentavimas Lietuvoje gali būti pristatytas išsamiau.

Biomedicininių tyrimų atlikimą Lietuvoje reglamentuoja specialusis įstatymas – Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas[1] ir lydimieji teisės aktai.

Įstatyme biomedicininiai tyrimai apibrėžiami kaip „biomedicinos mokslų hipotezių patikrinimas mokslo tiriamaisiais metodais, kuriuo siekiama plėtoti mokslo žinias apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką, gydymą ar profilaktiką“. Biomedicininių tyrimų objektai gali būti gyvi ar mirę žmonės ar jų grupės, žmogaus embrionas, žmogaus vaisius, žmogaus biologinis ėminys ir sveikatos informacija (3 str.).

Taigi, mokslinis tyrimas, kad būtų kvalifikuojamas kaip biomedicininis tyrimas, turi atitikti visas šias sąlygas:

tyrimo metu naudojami mokslo tiriamieji metodai, juo kuriamas naujas mokslinis žinojimas[2], tikrinama mokslinė hipotezė;
tyrimas priklauso biomedicinos mokslų sričiai[3] (tikrinama vieno ar kelių medicinos ir sveikatos mokslų krypčių hipotezė);
tyrimu siekiama plėtoti mokslo žinias apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką, gydymą ar profilaktiką;
tyrimo objektas yra gyvas ar miręs žmogus ar jų grupės, žmogaus embrionas, žmogaus vaisius, žmogaus biologinis ėminys ar sveikatos informacija.

Jei mokslinio tyrimo projektas neatitinka bent vienos iš keturių sąlygų, jis nepatenka į Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo reguliavimo sritį.

Pavyzdžiui, tyrimai, kuriais siekiama nustatyti pacientų ar klientų požiūrį, nuomones, lūkesčius, jų pasitenkinimą gaunamomis paslaugomis ir pan., ar įvertinti darbuotojų motyvaciją, pasiekimus, kompetencijas, jų darbo sąlygas ir panašius veiksnius sveikatos priežiūros įstaigose ir ne tik, nepatenka į Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo reguliavimo sritį. Nepaisant to, kad tokio pobūdžio tyrimų objektas yra žmonės, tačiau jais nesiekiama plėtoti mokslo žinias apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką, gydymą ar profilaktiką.

Į Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo reguliavimo sritį taip pat nepatenka medicinos ir sveikatos mokslų sričių tyrėjų atliekamos sisteminės apžvalgos, meta-analizės, nes šių tyrimų tiesioginis objektas nėra konkretus žmogus ir/ar jo sveikata.

Nuasmeninti klinikinių atvejų aprašymai taip pat nelaikytini biomedicininiais tyrimais, ir jiems nereikia gauti etikos komiteto leidimo[4].

Studentų atliekami tiriamieji darbai dažniausiai taip pat nelaikytini biomedicininiais tyrimais. Nors, tam tikrais atvejais, studentų atliekamų mokslinių-tiriamųjų darbų siekis - tirti žmones, jų biologinę medžiagą ar sveikatos informaciją, visgi, studento mokslinio-tiriamojo darbo tikslas – įgyti būtinų profesinių žinių ir gebėjimų (laikantis Pacientų teisių įstatymo reikalavimų), o ne kurti naują mokslinį žinojimą, kurti ir tikrinti mokslines hipotezes[5].

Viena iš svarbių praktinių pasekmių, nustačius, kad tyrimas priklauso biomedicininio tyrimo kategorijai – reikalavimas gauti atitinkamo etikos komiteto leidimą (Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas, 20 straipsnis) ir laikytis kitų įstatyme įtvirtintų reikalavimų (Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas, 5 straipsnis).

Tyrėjas, planuodamas tyrimą, kuriuo siekiama plėtoti žinias apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką, gydymą ar profilaktiką, turėtų įvertinti, ar jo tyrimas atitinka biomedicininio tyrimo kriterijus. Jei tyrėjams nepavyksta savarankiškai nustatyti, ar jų planuojamas mokslinis tyrimas patenka į Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo reguliavimo sritį, rekomenduojama pasikonsultuoti su regioninių biomedicininių tyrimų etikos komitetų arba Lietuvos bioetikos komiteto specialistais.

[1] 2000 m. gegužės 11 d. Nr. VIII-1679 Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymas. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.101629/zeDHkkWeJM.

[2] “Plačiai priimta mokslinio tyrimo samprata yra ši – mokslinis tyrimas reiškia sistemingą tyrinėjimą, įskaitant ir tyrimo plėtojimą, testavimą ir vertinimą, skirtą plėtoti ir prisidėti prie generalizuoto žinojimo”. Macklin R. Research Ethics Today. Grey Areas in Research Involving Human Subjects. Multinational Research. Prieiga per internetą: https://www.grifols.com/documents/4662337/4688925/Macklin%2Blectures.pdf/4fde2856-4c4c-4f79-81de-1224bf81bb18.

[3] Pagal naująjį Mokslo sričių klasifikatorių biomedicininiams tyrimams būtų priskiriami medicinos ir sveikatos mokslų srities moksliniai tyrimai – medicina, odontologija, farmacija, visuomenės sveikata ir slauga (Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 6 d. Nr. V-93 įsakymas „Dėl mokslo krypčių ir meno krypčių klasifikatorių patvirtinimo“). Prieigos per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/010f04102a1211e9b66f85227a03f7a3 ; https://www.lmt.lt/lt/mokslo-politika/patariamoji-institucija-mokslo-politikos-klausimais/mokslo-ir-meno-sriciu-ir-krypciu-klasifikacija/2321.

[4] Lietuvos bioetikos komitetas: „Ar reikalingas paciento sutikimas, jei gydytojas nori aprašyti konkretaus paciento ligos atvejį mokslo žurnale ar jį pristatyti konferencijoje?“. Prieiga per internetą: http://bioetika.sam.lt/index.php?929366291

[5] Lietuvos bioetikos komitetas: “Ar studentų atliekamiems tiriamiesiems darbams reikia gauti Lietuvos bioetikos komiteto arba regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą?“. Prieiga per internetą: http://bioetika.sam.lt/index.php?3348391138

[1] Lietuvos bioetikos komitetas: „Ar reikalingas paciento sutikimas, jei gydytojas nori aprašyti konkretaus paciento ligos atvejį mokslo žurnale ar jį pristatyti konferencijoje?“. Prieiga per internetą: http://bioetika.sam.lt/index.php?929366291

[1] Lietuvos bioetikos komitetas: “Ar studentų atliekamiems tiriamiesiems darbams reikia gauti Lietuvos bioetikos komiteto arba regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą?“. Prieiga per internetą: http://bioetika.sam.lt/index.php?3348391138

KLAUSIMAS: Lietuvoje tapo madinga gimdyti vaikus, kai tėvams virš 40 metų. Plačiai reklamuojamos vaisingumo klinikos, žmonės nusipirkti gali praktiškai viską, kūdikį įskaitytinai. Kokios yra to pasekmės? Ar nenustatote koreliacijos tarp vyresnio amžiaus tėvų ir vis didėjančio skaičiaus vaikų, kuriems neįgalumas nustatomas pirmąjį kartą, tarp grėsmingai didėjančio autistų skaičiaus? NDNT prie SADM duomenimis, per 5 metų laikotarpį nuo 2015 iki 2019 metų net 11,4 proc. išaugo vaikų, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą, skaičius, vaikų-autistų net nebeskaičiuoja, nepajėgia, neva, tiksliau diagnozuoti, stinga patirties tai padaryti. Higienos instituto duomenimis, Lietuvos vaikų iki 17 metų amžiaus ligotumas 2018 m. buvo 89,4 proc. Tai reiškia, kad tik vienas iš 10 vaikų Lietuvoje yra sveikas, bet ir tas, tikėtina, gali būti dėl vienos ar kitos priežasties tiesiog nediagnozuotas. Asmenų su negalia Lietuvoje turime apie 9 procentus populiacijos, mažėja darbingų asmenų skaičius, ateityje, jei ir toliau taip daugės vaikų su negalia, jų bus dar daugiau. Ką apie tai manote?

ATSAKYMAS: Taip. Seniai žinoma, kad paveldimų ligų dažnis auga priklausomai ir nuo tėvo, ir nuo motinos amžiaus. Tokią riziką gali įvertinti gydytojas genetikas. Tokias ligas galima nustatyti prenataliai (reikėtų kreiptis į gyd.genetikus: dr. E. Benušienę, gyd. N. Krasovskają ir kt.).

KLAUSIMAS: Habilituotu daktaru tapote 1987 m., analizavote išsivysčiusias agrarines žmonių populiacijas. Daugiausia esate žinomas kaip lietuvių tautos genų fondo tyrinėtojas. Šiuo metu vykdote paciento genomo analizę. Ką naujesnio nustatėte apie lietuvių populiaciją?

ATSAKYMAS: Lietuva yra Šiaurės-Rytų Europos šalis, kurioje kalbama viena seniausių išlikusių indoeuropiečių kalbų. Šiuolaikinių Lietuvos gyventojų kilmė gali būti siejama su neolito gyventojais, kurių nepakeitė jokia kita etninė grupė. Lietuvos populiacija yra iš dalies izoliuota bei genetiškai išsiskirianti iš kitų Europos populiacijų, išsaugojusi senovės genetinį komponentą. Geografiškai specifinių regionų, kaip Lietuva, genominė analizė gali padėti geriau suprasti mikroevoliucinius procesus, kurie veikia vietines žmonių populiacijas. Adaptyvių variantų nustatymas nedidelėse populiacijose yra labai svarbus kadangi gali suteikti žinių apie genus veikiamus gamtinės atrankos regioniniu mastu. Šie genai, be jų biologinio vaidmens susijusiu su išlikimu praeityje, gali būti siejami su retomis, sunkiomis Mendelio tipo genetinėmis ligomis ir būti atsakingi už atsparumą ar skirtingą polinkį ligoms. Keletas genetinių variantų, kurie praeityje buvo adaptyvūs, šiuo metu yra siejami su imuniniu atsaku ir medžiagų apykaitos ligų fenotipu dėl pastaruoju metu vykstančių aplinkos ir mitybos pokyčių. Pastaraisiais metais naujos kartos sekoskaitos technologijos kartu su naujais statistiniais ir bioinformaciniais analizės įrankiais leidžia ne tik nustatyti gamtinės atrankos veikiamas genomines sritis, bet ir identifikuoti jų galimą fenotipinį adaptacinį poveikį, analizuojant genomo įvairovę, esant skirtingoms aplinkos sąlygoms. Norėdami nustatyti, kurios žmogaus genomo sritys evoliucionuoja, pirmiausia turime identifikuoti mutacijas, kurių paplitimas keičiasi skirtingose amžiaus grupėse, ir patikrinti mutacijų įtaką biologiniam populiacijos tinkamumui. Gamtinė atranka nustatoma tiriant mutacijų dažnį kartose, todėl svarbu tirti kuo daugiau kartų, mažiausiai dvi, o dar geriau tris. Geografiškai specifiniai mikroevoliucijos procesai gali būti nustatomi tiriant vietinės adaptacijos šablonus globaliame ir istoriniame genetiniame kontekste, remiantis didelėmis referentinėmis populiacijomis ir senovės genomais. Iki šiol daugelis populiacijų genetinių tyrimų buvo atlikti tiriant dideles referentines populiacijas, tačiau poreikis analizuoti vietinių, nedidelių populiacijų, kaip Lietuva, genetinę struktūrą ir adaptaciją, išlieka. Nekyla abejonių, kad geografiškai specifinių regionų analizė ir genetinės įvairovės charakterizavimas gali padėti geriau suprasti mikroevoliucijos procesus, darančius įtaką vietinėms žmonių populiacijoms.

Dabartiniu metu pradėjome naują mokslinį projektą: Pagrindinis projekto tikslas yra ištirti svarbiausius mikroevoliucijos veiksnius: mutacijas ir gamtinę atranką Lietuvos populiacijoje remiantis viso genomo sekoskaitos duomenimis. Pagrindinis klausimas, į kurį reikia atsakyti, yra tai, kaip dažnai mutacijas veikia gamtinė atranka ir kaip šiuolaikinis žmogus evoliucionuoja iš kartos į kartą?

Mokslinė nauda: Šis tyrimas papildys fundamentinio mokslo žinias ir padės geriau suprasti ryšį tarp natūralios gamtinės atrankos ir ligų bei praplės mūsų supratimą apie evoliucijos mechanizmus tiek individo, tiek populiacijos lygmeniu. Naujos nustatytos gamtinės atrankos veikiamos genomo sritys gali padėti paaiškinti vykstančius žmonių prisitaikymo procesus. Taip pat papildys žinias, apie tai, kokią įtaką turėjo senovės genomai formuojantis šiuolaikinių žmonių genomui. Nustatytos, gamtinės atrankos veikiamos genetinės sritys, gali ne tik paaiškinti didelį sergamumą tam tikromis ligomis (pvz.: aterosklerozė, nutukimas, diabetas, alergijos), bet ir būti patrauklios, kaip tyrimų objektai, kuriant vaistus.

Norint dalyvauti tyrime ir/ar apsisprendus gimdyti VšĮ VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centre, prašytume Jus susisiekti žemiau nurodytais kontaktais.

Gyd. genetikė dr. Aušra Matulevičienė, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it., tel.: +370 697 71 161

Gyd. neonatologė Svetlana Dauengauer-Kirlienė, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.; tel.: +370 659 86 308

KLAUSIMAS: Esate pradininkas genetinių konsultacijų organizavimo, kada asmenys gali kreiptis į genetikus, pavyzdžiui, norėdami sužinoti, ar susilauks sveikų palikuonių, kokios giminaičių ligos gali būti paveldimos ir pan. Kaip manote, kodėl iki šiol Lietuvoje nėra itin paplitęs paveldimų ligų prognozavimo paslaugos, kada ligas genetikai nustato prenataliai?Be to, dar 1993 m. esate minėjęs, kad, pavyzdžiui, grėsmingų kardiologinių ligų ir sutrikimų asmenys galėtų išvengti tiesiog su nesudėtinga genetine korekcija ankstyvame gyvenimo tarpsnyje iškart po gimimo ir tuomet net nereikėtų tokios daugybės kardiologinių chirurginių operacijų jau vėlesniame gyvenimo laikotarpyje. Ar taikomos panašaus pobūdžio paslaugos dabar, gal žmonės per mažai žino apie genetikos galimybes, o gal naudojasi tokiomis paslaugomis užsienyje?

ATSAKYMAS: Taip. Dabar genetinių paslaugų spektras žymiai išsiplėtė. Ir tai liečia visas galimas paslaugas. Naujagimiams, suaugusiems, iki gimimo, ar ir po mirties. Preimplantacinė diagnostika; Prenatalinė diagnostika; Naujagimių visuotinė patikra dėl paveldimų ligų; paveldimų ligų diagnostika vaikams ir suaugusiems; ikisimptominė ligų diagnostika; polinkio ligoms nustatymas ir t.t.

Žmonės kreipiasi (su šeimos gydytojo nukreipimu) į mūsų Medicininės genetikos centrą Santaros klinikose, kitose klinikose, privačią genetikos kliniką Vilniuje, o taip pat ir į genetikos klinikas užsienio šalyse. Besikreipiančiųjų skaičius vis dar yra nepakankamas. Manau, kad kiekvienai šeimai turi rūpėti jų palikuonių sveikata. Šeimos turi prisiimti atsakomybę už savo vaikų sveikatą. Neužmiršti, kad jeigu vaikas gimė neįgalus, tai kas juo rūpinsis ateityje tėvams mirus?

Nuotraukos iš Medicininės genetikos centro Santaros klinikose fondo.

Dėkojame už atsakymus

„Padėkime sau‘19“ informuoja LR kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyrius. Pateikta 2020-08-27

¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤

Muziejai, koncertai, spektakliai - pigiau

Klausimas: 1. Lietuvoje įvairios kultūros įstaigos taiko skirtingas nuolaidas asmenims su negalia, norintiems pasižiūrėti spektaklį, pasiklausyti koncertą ar apsilankyti muziejuje. Pavyzdžiui, Klaipėdos dramos teatre neįgalusis spektaklį gali pasižiūrėti už 3 Eur, taip pat bilietas vienam jį lydinčiam asmeniui – 3 Eur. Šiame teatre neįgaliesiems vežimėliuose ir juos lydintiems asmenims teatro didžiojoje ir mažojoje salėje yra skirtos specialios vietos. Be to, Šiuo metu Klaipėdos dramos teatras yra paruošęs spektaklio „Antigonė“ (rež. M. Kimelė) specialius titrus turintiems girdėjimo negalią, tai yra, spektaklis pritaikytas kurtiesiems. Na, o Klaipėdos koncertų salė neįgaliesiems parduoda 50 proc. pigesnius bilietus, neįgaliesiems, turintiems judėjimo negalią, įėjimas nemokamas (su neįgaliojo vežimėliu), vienam lydinčiam asmeniui – 50 proc. pigiau. Pažymėtina, kad Valdovų rūmai neįgaliesiems prieinami nemokamai, o Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre nuolaidų neįgaliesiems nėra. Žinoma, čia nesiruošiame apžvelgti visas nuolaidas Lietuvos kultūros įstaigose, kurias neįgalieji gali aplankyti pigiau. Prašome paaiškinti, ar nėra kokio bendro įstatyminio akto, kuriame numatytos nuolaidos neįgaliesiems, o gal kultūros įstaigos tas nuolaidas ir jų dydį nustato savarankiškai?

Atsakymas: Tokio teisinio akto šiuo metu nėra, pačios kultūros įstaigos nustato lengvatas ir jų dydį.

Klausimas: 2. Ar yra numatyta kokių naujų nuolaidų, privilegijų neįgaliesiems, siekiantiems lankyti spektaklius, koncertus, muziejus, kitas kultūros įstaigas?

Atsakymas: Reikėtų kreiptis konkrečiai į kultūros įstaigas.

Klausimas: 3. Klaipėdos dramos teatre neįgalusis spektaklį su nuolaida gali pažiūrėti tik tuo atveju, jei spektaklis nėra premjera. Kol kas nepatikrinome, ar taip nėra ir kituose Lietuvos dramos teatruose. Įvertinkite, prašome, ar taip nepažeidžiamos neįgaliųjų teisės, kai apribojamos jų galimybės pasižiūrėti premjerinius spektaklius? Ar tai nėra paprasčiausia diskriminacija?

Atsakymas: Kodėl taikomos būtent tokios sąlygos, reikėtų klausti paties teatro.

Dėkojame už atsakymus.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus atstovė ryšiams su visuomene Izabelė ŠVARAITĖ 2020 m. rugpjūčio 28 d. „Padėkime sau‘19“ pakomentavo situaciją dėl neįgaliųjų patekimo į premjerinius spektaklius su nuolaidomis:

Lygių galimybių įstatymas numato, kad paslaugos visiems vartotojams turi būti teikiamos vienodomis sąlygomis – t.y. – nepaisant jų amžiaus, lyties, negalios ir kitų asmens tapatybės požymių.

Privilegijų ar nuolaidų teikimas dėl negalios, įskaitant ir nuolaidas paslaugų teikimo įkainiams, gali būti įtvirtintas išimtinai tik įstatymu. Pavyzdžiui, nuolaidos viešojo transporto bilietams pagal Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymą.

Nuolaidų kultūros renginiams nereglamentuoja joks įstatymas. Tai reiškia, kad kultūros įstaiga, taikydama nuolaidas asmenims su negalia, tokią paramą teikia savanoriškai. Formaliai tai galbūt galėtų būti laikoma Lygių galimybių įstatymo pažeidimu.

Nuolaidų netaikymas premjeroms teisiškai negali būti laikoma diskriminacija, kadangi asmenys su negalia, lygiai su visais kitais asmenimis, bilietą į premjerą gali įsigyti už tą pačią kainą.

RINKIMAI ARTĖJA: SOCIALDEMOKRATŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

Pateikta „Padėkime sau‘19“ 2020-08-11

Šių metų vasarį Ženevoje vyko Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) 43-ojoje sesija ir joje buvo pristatyta asmenų su negalia problematika. Raporte pabrėžiama, kad asmenys su negalia turi būti įtraukti į sprendimų priėmimo procesus. Išvardintos kai kurios iš diskriminacijos formų, viena iš jų: ydingas manymas, jog žmonės su negalia negali priimti sprendimų. Kiti žmonės ir paslaugų teikėjai dažnai galvoja apie žmones su negalia kaip negalinčius priimti sprendimus savarankiškai. Ar Jums žinoma problema, kad Lietuvoje asmenų su negalia balso praktiškai negirdėti, reiškiasi įvairios organizacijos, vienijančios neįgaliuosius, tačiau tai nėra pačių neįgaliųjų nuomonė ar pasisakymai? Asmenų su negalia įtrauktis įstatymų ir teisės aktų rengimo procese praktiškai nežymi ar net nulinė, ypač opi problema įstatymų bazėje, susijusioje su sveikatos apsauga, bioetika – asmenys su negalia nėra įtraukti į teisės aktų rengimo procesą. Kaip rengiamasi ištaisyti padėtį, kad asmenys su negalia savo nuomonę galėtų reikšti be tarpininkų, kad jie būtų aprūpinti jiems svarbia informacija, įgalinti, politiškai suaktyvinti išvengiant įvairių organizacijų tarpininkavimo?

Mes, socialdemokratai, visokeriopai remiame strategines Europos integracijos kryptis ypač pabrėždami socialinių teisių ramstį. Kaip dar 1949 m. pabrėžė žymusis sociologas T.H. Marshallas, pagrindęs klasikinę gerovės valstybės koncepciją, jei žmonėms negarantuosime socialinių teisių – į užimtumą, pajamų apsaugą, švietimą, sveikatos priežiūrą ir kita – mes nei sukursime gerovės valstybę, nei apsaugosime demokratiją nuo ekstremistinių judėjimų pavojų. Taigi, socialinės teisės papildo ir sutvirtina pamatines pilietines ir politines teises ir įgalina socialinę pilietybę kaip esminį šalies gyventojų tarpusavio pasitikėjimo pagrindą. 2 T. H. Marshallas taip pat pabrėžė, kad įtvirtinti socialinę pilietybę galima veikiant trimis kryptimis: mažinant pajamų nelygybę, sukuriant bendrą kultūrinę erdvę ir įgalinant piliečius dalyvauti šalies valdyme. Mes pritariame šioms idėjoms papildydami jas XXI a. aktualia žaliojo augimo kryptimi. Kad atkurtume Lietuvos žmonių pasitikėjimą vieni kitais, savo ateitimi.

Todėl savo programoje įsipareigojame, kad įtrauksime pacientus į su jais susijusių sprendimų priėmimą. Apie 60 proc. darbo grupių sveikatos apsaugos srityje dirba neįtraukdamos pacientų ir jiems atstovaujančių organizacijų, nors siekiant užtikrinti paslaugų kokybę ir prieinamumą, pacientų vertinimai ir lūkesčiai yra neatsiejama proceso dalis. Todėl didinsime sprendimų priėmimo proceso atvirumą ir skaidrumą, mažinsime vertikalią hierarchiją sveikatos apsaugos sistemoje ir formuosime nuolatinį trišalį bendradarbiavimą tarp sveikatos paslaugų gavėjų (pacientų), paslaugų teikėjų (medikų ir įstaigų vadovų) bei sveikatos politikos formuotojų.

Jau minėtame JT ŽTT 2020 m. raporte sakoma, kad nepatenkinama padėtis, kai asmenys su negalia negauna pakankamai paramos. Neįgalieji turėtų gauti gydymą, kuris jiems reikalingas, ir pakankamai pinigų arba paramos, kad galėtų gyventi nepriklausomus gyvenimus. Jei jie šito negauna, gali manyti, kad yra našta kitiems žmonėms ir neturi nieko, dėl ko verta gyventi. Kaip vertinate faktus, kad mažiau nei trečdalis darbingo amžiaus neįgaliųjų Lietuvoje turi darbą, o vidutinė jų netekto darbingumo pensija nesiekia ir 250 eur/mėn.? Kaip gi jie, Jūsų manymu, gali gyventi tuos nepriklausomus gyvenimus?

Seimo rinkimų programoje socialdemokratija įsipareigojame:

siekti sukurti tokią pajamų apsaugą, kad kiekvienas žmogus – nepaisant socialinių rizikų, kurios gali pasitaikyti jo gyvenime – nebūtų paliktas nuošalyje ir toliau dalyvautų kuriant visuomenės gerovę. Liga, nedarbas, senatvė ir kitos socialinės rizikos, tokios kaip vieniša motinystė/tėvystė ar šeimos narių slauga, kai žmogus tam tikru metu negali pakankamai užsidirbti, ištinka kiekvieną.

Sieksime deramai kompensuoti prarastas pajamas dėl šių rizikų. LR Konstitucijos 21 straipsniu įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o 52 straipsniu pažymima, jog valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Privalome grįsti socialinę politiką šiomis konstitucinėmis nuostatomis.

Taip pat turime deramai atsidėkoti už dabartinių pensininkų indėlį kuriant šiuolaikinę Lietuvą užtikrindami jų orią senatvę. Stresas dėl nesaugios ateities, susitraukusios pajamos susirgus ar auginant vaikus yra žmogų alinantys ir šalies ekonomikos potencialą naikinantys veiksniai. Tai tampa ypač aktualu emigracijai sekinant darbo išteklius ir senėjant visuomenei. Reikia tausoti žmogų ir jo talentus ir įgūdžius, kad jie nebūtų prarasti patekus į skurdą ir netenkinant būtinų poreikių visapusiškai save realizuoti.
Socialdemokratai Lietuvoje ir Europoje remia Europos socialinio ramsčio įgyvendinimą. Tai padėtų užtikrinti visiems lygias galimybes ir socialinį teisingumą. Pagal 14 Europos socialinio ramsčio įgyvendinimo stebėjimo rodiklių Lietuvoje yra kritinė padėtis pajamų nelygybės ir socialinių išmokų poveikio skurdui mažinti srityse. Lietuvoje taip pat nepatenkinamos demografinės tendencijos, kurios ateityje gali sukelti rimtas problemas darbo rinkai ir socialinės apsaugos sistemos tvarumui. Šiuo metu Lietuva yra tarp 4 ES valstybių, kurios skiria socialinei apsaugai mažiausią savo BVP dalį: 15,1 proc., kai ES vidurkis – 27,9 proc. Pagal Europos lyčių lygybės instituto duomenis, Lietuvoje situacija lyčių lygybės srityje nuolat blogėja. Jeigu 2005 metais pagal lyčių lygybės indeksą ES užėmėme 16 vietą, tai 2019 – net 24. Lietuva – vienintelė ES šalis nepadariusi pažangos lyčių lygybės srityje nuo tada, kai pradėtas skaičiuoti šis indeksas.
Ypač bloga padėtis moterų finansinių išteklių, sveikatos apsaugos, galimybių derinti darbą su įsipareigojimais šeimai srityse. COVID-19 pandemija pagilino egzistuojančią nelygybę ir atvėrė naujas problemas. Tarp darbuotojų, kurie buvo didžiausiame pavojuje dėl sąlyčio su koronavirusu, dominavo moterys. Tai medicinos ir socialinės darbuotojos, pardavėjos ir kasininkės, valytojos. Karantino metu išaugo smurto prieš moteris bei smurto artimoje aplinkoje lygis (padvigubėjo nužudymų skaičius), sumažėjo reprodukcinės sveikatos priežiūros galimybės, ypač nėščiųjų bei gimdyvių. Uždarius viešbučius, viešojo maitinimo įstaigas, kitus verslus, daugelis moterų neteko darbo, ir padidėjo jų skurdo rizika. Užsidarius mokykloms ir darželiams, padidėjo įtampa derinant šeimos ir darbo pareigas bei nemokamo darbo namuose našta. Todėl iš esmės įvertinsime esamų politinių priemonių lyčių lygybės srityje efektyvumą ir parengsime siūlymus dėl jų tobulinimo, kad per ketverius metus Lietuvos lyčių lygybės indeksas nuolat augtų.
Traukdami Lietuvą iš skurdo gniaužtų, parengsime per metus nacionalinę skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimo strategiją ir pradėsime jos įgyvendinimą. Joje nustatysime, kad investicijų į socialinę apsaugą dalis BVP nuosekliai artėtų bent prie 26 Vyšegrado šalių vidurkio (18,9 proc. BVP).
Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas bus vienu iš prioritetų naudojant ES biudžeto lėšas naujoje finansinėje perspektyvoje. Taip pat įvertinsime iki šiol naudotų ES lėšomis finansuojamų skurdo ir socialinės atskirties mažinimo projektų poveikį tam, kad padarę išvadas užtikrintume būsimų priemonių efektyvumą. Rengdami šią strategiją, visapusiškai išanalizuosime universalių bazinių pajamų idėją. Ši politika skirtingais pavidalais išbandoma įvairiose pasaulio valstybėse nepriklausomai nuo jų ekonomikos išsivystymo lygio. Idėja patraukli daugeliui, nes preliminariai atrodo, kad jos įgyvendinimas sėkmingai mažina skurdą ir nelygybę, stiprina ekonominį saugumą ir pilietiškumą, teigiamai veikia psichinę sveikatą ir žmonių tarpusavio pasitikėjimą, papildo kitas socialines politikas ir sudaro prielaidas tvariai aplinkosaugos politikai. Tam, kad patikrintume universalių bazinių pajamų idėjos įgyvendinimo galimybes ir tikslingumą Lietuvoje, įskaitant ir pilotinius bandymus, mes pasitelksime žymiausius pasaulio autoritetus. O per būsimąją Seimo kadenciją mes įgyvendinsime neatidėliotinas priemones, kuriomis derinsime universalumo ir atlyginimo už pastangas principus, užtikrindami adekvačias pajamas visiems jų užsidirbti dėl objektyvių priežasčių negalintiems asmenims.
Socialdemokratai Sodros pensiją ir toliau indeksuos, atsižvelgiant į darbo užmokesčio augimą, užtikrinant pajamų pakeitimo normą artimą ES šalių vidurkiui.
Antrąją pensijų pakopą transformuosime į privačiomis įmokomis finansuojamą sistemą, kuri galėtų reformuotis į kolektyvinio dalyvavimo profesinius pensinius fondus. Taip pat sudarysime galimybę antros pensijų pakopos dalyviams ne tik toliau dalyvauti šioje sistemoje, bet ir bet kada pasitraukti atgaunant sukauptus pinigus.
Dabartinė trečioji pensijų pakopa turi būti palikta privačiai asmenų iniciatyvai ir neremiama mokesčių lengvatomis, nes ja daugiausiai naudojasi pasiturintieji.
Universalios nacionalinės senatvės pensijos įdiegimas. Ši pensija pakeistų bazines ir šalpos pensijas. Ši nacionalinė pensija būtų kasmet indeksuojama ir iki kadencijos pabaigos tikėtina pasiektų minimalų vartojimo poreikio dydį (MVPD) (šiuo metu 257 eurai).
Pensijų politikos tvarumas. Pensijų finansavimo pagrindas – kuo platesnis privalomas dalyvavimas, netaikant jokių išimčių tam tikroms interesų grupėms. Neilginsime draudiminio stažo ir pensinio amžiaus ribų. Įteisinsime vienišo asmens priedą prie pensijos. Peržiūrėsime ir stabdysime ydingą valstybinių pensijų plėtrą. Naikinsime 65 m. diskriminacinę ribą valstybės tarnyboje ir akademijoje.
Matomi ir aktyvūs senjorai. Imsimės sisteminių priemonių mažinti diskriminaciją dėl amžiaus, panaudoti senjorų sukauptą patirtį ir žinias, užtikrinti paslaugų prieinamumą lygiai su kitomis amžiaus grupėmis. Sieksime kurti palankią fizinę, socialinę bei psichologinę aplinką kokybiškai, patogiai, oriai gyventi vyresnio amžiaus žmonėms, atsižvelgiant į jų sveikatos bei užimtumo poreikius.
Drauge su nevyriausybinėmis organizacijomis spręsime „nematomo“ smurto problemas pažeidžiamiausių senjorų grupėse: tarp vyresnio amžiaus moterų, senjorų, turinčių proto ir psichikos negalią, mobilumo sunkumų patiriančių senjorų.
Socialinių paslaugų plėtra. Socialinių darbuotojų teikiamos paslaugos – tai ne išlaidos, o investicija, kurianti valstybei ekonominę naudą ir saugią aplinką jos piliečiams. Šių paslaugų poreikis nuolat didės mūsų senėjančioje visuomenėje.
Būsto politika. Didinsime municipalinio būsto statybų finansavimą. Asmenims, kuriems labiausiai to reikia, suteiksime kokybišką socialinį būstą arba teiksime paramą aprūpinant būstu. Sutvarkysime būsto nuomos rinką, įstatymiškai suderinsime nuomininkų ir savininkų interesus, kad savininkai nesibaimintų priimti gyventi šeimas su vaikais, vienišas mamas, o pastarosios ir kitos nuomininkų grupės nebūtų diskriminuojamos. Sieksime, kad plėstųsi legali, rašytinėmis sutartimis grindžiama nuomos rinka. Pažeidžiami asmenys turi teisę į tinkamą pagalbą ir apsaugą nuo priverstinio iškeldinimo. Skatindami benamių socialinę įtrauktį, jiems suteiksime tinkamą pastogę ir paslaugas, be kita ko, vandens tiekimo, sanitarijos, energetikos, transporto ir finansinių paslaugų ir skaitmeninio ryšio. Asmenims, neturintiems galimybių naudotis tokiomis paslaugomis, turi būti taikomos paramos priemonės.
Minimalių pajamų didėjimo ir sąžiningų atlyginimų garantija. Kalbant apie būtinybę nustatyti minimalios algos standartus nereikėtų pamiršti, kad ir be ES Lietuva gali reguliuoti minimalių išmokų dydžius, kad jie ne tik apsaugotų nuo skurdo, bet ir užtikrintų orų gyvenimą. Kiekvienas neturintis pakankamai lėšų asmuo turi teisę gauti tinkamo dydžio minimalias pajamas, užtikrinančias gyvenimą, kuris nežemina žmogaus, leidžiančias įsigyti būtinųjų prekių ir paslaugų.

Lietuvoje yra 242 tūkstančiai asmenų su negalia, mūsų visuomenėje praktiškai kas 10 asmuo yra neįgalus. Įvertinus, kad tie žmonės turi artimuosius, juos aptarnauja ir medikai, ir socialiniai darbuotojai, ir valdininkai, kiti specialistai, savanoriai, susijusius žmones pridėjus, gauname tikrai nemažą visuomenės dalį, ko gero, esamu metu ji yra net didžiausia. Per paskutiniuosius 5 metus 11,4 proc. padidėjo vaikų, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą, vadinasi, Lietuvoje asmenų su negalia artimoje ateityje tik daugės. Suprantama, artėjant LR Seimo rinkimams ši visuomenės grupė susilaukia daugiau dėmesio. 2020 m. liepos 3 d. Elta paskelbė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos pranešimą: „Naikindama nepritaikytas apylinkes Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia savo problemas, bet ne neįgaliųjų“, kur pranešta, kad „užuot balsavimo apylinkes laikantis įstatymo pritaikius neįgaliesiems, Vyriausioji rinkimų komisija problemą sprendžia iš viso tas apylinkes panaikindama“, kelios dešimtys apylinkių buvo tiesiog prijungtos prie kitų, užuot patalpas pritaikius. Neįgaliesiems teks vykti balsuoti į tolimesnes apylinkes, tokiu būdu nesprendžiamos neįgalių žmonių problemos. Tačiau asmenys su negalia juk gali balsuoti ir namuose, ir paštu. Kažkodėl nesigirdi iniciatyvų, siūlymų, kaip būtų galima patikimu būdu surinkti informaciją, kokie yra neįgaliųjų asmenų poreikiai, lūkesčiai, ko jie tikisi iš naujojo Seimo? Ar nevyksta priešrinkiminiai pasirengimai, kada pirmiausia surenkama informacija apie visuomenės narių grupių lūkesčius, norus? Iš esmės, kokia yra svarbiausia priešrinkiminė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos žinutė labiausiai nuskriaustai ir silpniausiai visuomenės grupei – asmenims su negalia?

Neįgaliųjų problemas socialdemokratai žino ir jas spręs realiai.

Beveik pusė negalią turinčių žmonių patiria skurdo riziką, o dirba tik ketvirtadalis darbingo amžiaus neįgaliųjų. Vangiai neįgaliesiems pritaikoma aplinka. Turime atšaukti neveiksnumo institutą ir pripažinti visas žmogaus teises visiems negalią turintiems asmenims. Privalome neatidėliotinai įgyvendinti JTO neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią Lietuva ratifikavo dar 2010 m., tačiau dalies prisiimtų įsipareigojimų nevykdo. Imsimės visų būtinų priemonių, kuriomis būtų skatinamas tinkamas sąlygų pritaikymas negalią turintiems asmenims viešajame ir privačiame sektoriuose bei stebimas šių reikalavimų laikymasis. Pripažinsime, kad „tinkamo sąlygų pritaikymo nebuvimas yra diskriminacijos dėl negalios forma“. Pritaikysime balsavimo apylinkes asmenims su negalia – fizinės aplinkos pritaikymas negali kliudyti įgyvendinti vieną svarbiausių pilietinių ir politinių teisių. Panaikinsime diskriminacines švietimo įstatymo nuostatas ir kursime įtraukią atvirą darbo rinką užtikrindami teisę siekti tinkamos kvalifikacijos, dirbti, gauti tinkamą atlyginimą, ir pagalbą pritaikant darbo vietą pagal negalios poreikius. Turi būti užtikrinta neįgaliųjų teisė gyventi bendruomenėje savarankiškai, įskaitant teisę į asmeninį asistentą, galimybę rinktis gyvenamą vietą ir reikiamas prekes bei paslaugas.
Prieinamumas žmonėms su negalia. Numatysime ilgalaikę kultūros infrastruktūros žmonėms su negalia finansavimo sistemą, kad ir kultūros įstaigos (bibliotekos, muziejai ir kt.), ir kultūrinės atminties objektai (piliakalniai ir kitos kultūros erdvės) būtų atitinkamai pritaikytos žmonių su negalia lankymui. Sukursime ir įgyvendinsime kultūrinių objektų universalaus ženklinimo sistemą klausos, regos, judėjimo ir kt. negalioms. Užtikrinsime, kad lankytini objektai, pritaikyti lankymui žmonėms su negalia, nebūtų pavieniai, išsibarstę didelėje teritorijoje, o susieti į vientisą jų lankymo informacinę sistemą.
Sustiprinsime mokymosi pagalbą. Nustatysime, kad klasėms, kuriose mokosi negalią ar kitus specialiuosius ugdymosi poreikius turintys mokiniai, būtų skiriama bent po vieną mokytojo padėjėją ir būtų užtikrintas visų mokinio padėjėjų etatų finansavimas, nustatant jiems bent minimalius kvalifikacinius reikalavimus.
Sudarysime sąlygas papildomoms ugdymo veikloms, skirtoms ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams su negalia ar turintiems kitų specialiųjų ugdymosi poreikių, taip pat vaikams, augantiems skurdą ir socialinę atskirtį patiriančiose šeimose bei užtikrinsime patogią logistiką. Įgyvendinsime „Visos dienos mokyklos“ programą, skatinsime savivaldybes sudaryti papildomas sąlygas gabių, talentingų vaikų neformaliam akademiniam ugdymui.
Parengsime neįgaliųjų socialinės integracijos sporto priemonėmis programą.
Sukursime vieningą sistemą, kurioje nepriklausomai, ar paslaugos bus teikiamos šalies, regiono ar rajono lygmens gydymo įstaigoje, pacientams bus užtikrinta galimybė gauti vienodai kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pagal nacionaliniu lygiu standartizuotas diagnostikos ir gydymo metodikas.
Užtikrinsime galimybę pacientams realiu laiku palyginti gydymo įstaigų veiklą, laukimo eiles ir teikiamų paslaugų kokybę.
Sustiprinsime infarkto, insulto gydymo klasterius, įvesime naujus politraumų ir onkologijos klasterius, ir suaktyvinsime retų ligų gydymą pasinaudodami Europos retų ligų gydymo referenciniais tinklais.
Vietoj viso pacientų srauto nukreipimo į kelias didžiąsias įstaigas ir begalinių eilių sukursime tvarų, sukursime vieningai koordinuojamą ir prieinamą pacientams asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą visuose regionuose.
Pagreitinsime naujų onkologinių vaistų prieinamumą pacientams.

Dėkojame už atsakymus į klausimus.

Į PIGESNIŲ MAISTO PRODUKTŲ MEDŽIOKLĘ – DABAR IR PRIEŠ 25 METUS

Parengta 2020-08-06

Nemaža mūsų piliečių dalis daug laiko skiria pigesnių maisto produktų paieškai, kai kurie net nieko neperka, jei nėra nuolaidų. Nuolaidų ieškoma ne mažesnių nei 30 proc. Ypatingai įgudusiais nuolaidų medžiotojais yra tapusi dalis senatvės pensininkų – kai kam iš jų tai yra laisvalaikio leidimo būdas ir kartu – apčiuopiama materialinė nauda. O sutaupyti vaikantis nuolaidas išties galima nemažai. Nesesniai žiniasklaidoje buvo paskelbtas žurnalistinis tyrimas, kur daroma išvada, kad už 150 eurų mėnesiui asmuo, kuris maisto produktus perka tik su nuolaidomis, gali prasimaitinti.

Tie, kurie turi prieigą prie interneto, apie akcijas sužino gana anksti, turi galimybę kainas palyginti gana skubiai ir net nesilankydami atskiruose prekybos centruose. Nemažai reklaminės informacijos apie įvairias nuolaidas skelbiama ir per televiziją, todėl apsipirkimas su nemažomis nuolaidomis tapo daugelio iš mūsų kasdienybe ir gyvenimo būdu.

Įdomu tai, kad kainas buvo pravartu lyginti ir prieš 25 metus. Laikraštis „Darbai“ 1995 m. rugpjūtį paskelbė tokias pigiausių maisto produktų kainas litais Vilniuje, nurodytos ir parduotuvės, turgavietės:

Druska – 0,47/1 kg; „Maisto prekės“;

Cukrus – 3,08/1 kg; „Ropė“;

Miltai – 3,18/2 kg; „Ropė“;

Šviežios bulvės – 0,50/1 kg; turgelis prie „Kometos“;

Aliejus (liet.) – 3,33/ 0,7 l; „Vaivorykštė“;

Kiaušiniai – 2,00/10 vnt.; Halės turgus;

Makaronai – 1,42/400 g;“Maisto prekės“;

Sūdyti lašinukai – 4,50/1 kg; Halės turgus;

Juoda duona – 1,70/kepalas; „Duona“;

Ryžiai (skaldyti)- 1,79/ 1 kg; „Ropė“.

Kainas galite perskaičiuoti į eurus ir palyginti su šiandieninėmis. Akivaizdu, jog prieš 25 metus lašinukai ir šviežios bulvės buvo pigesnės nei esamu metu. Įdomu tai, kad tuo pat metu Vilniuje pateiktos ir prabangių maisto produktų kainos litais:

Lašiša – 55,82/400 g; „Maisto prekės“;

Juodieji ikrai – 65/100 g; „Maisto prekės“;

Alyvuogių aliejus – 45,25/ 2 l; „Pas Juozapą“;

Vėžių uodegos – 31,50/200 g; „Uosingis“.

Taigi pasirinkimas buvo ir anuomet, laikraštis buvo net sukūręs brangiųjų produktų skelbimo rubriką „Gausim darbo – nusipirksim“.

Dar įdomiau tai, kad prieš 25 metus „Darbuose“ buvo paskelbta ir kiek atlyginimo per mėnesį mokėtų darbdaviai, pavyzdžiui – sargui – 400 Lt; prekių žinovei – 600 Lt; siuvėjai – 350 Lt; pardavėjai – 250 Lt; padavėjui – 300 Lt; suvirintojui – 300 Lt. Šaligatvio plytelių klojėjas už 1 kv. m paklotų plytelių anuomet gaudavo 10 Lt; glazūruotų plytelių klojėjas – už 1 kv. m – 20 Lt.

„Padėkime sau‘19“ informuoja Užimtumo tarnyba prie LR SADM

Į pagalbą ieškantiems darbo ar norintiems patiems įsisteigti darbo vietą

Pateikta 2020-08-03

Klausimas: Ar gali patys neįgalieji steigti sau darbo vietas? Pakomentuokite, prašau, ar asmenys su negalia yra aktyvūs darbo runkoje, ar dažniau paraiškas teikia ne jie patys, o darbdaviai, steigiantys naujas darbo vietas? Kokia yra ankstesniųjų metų patirtis? Gal yra itin didelis atsiskaitymų, įvairios dokumentacijos kiekis, kai jau gavusieji paramą turi pateikti duomenis? Kas šiemet bus kitaip skirstant lėšas savarankiškai dirbantiems?

Atsakymas: Antroji paraiškų atranka dėl savarankiško užimtumo rėmimo skelbiama 2020 m. rugpjūčio 3 d. Paraiškos bus priimamos nuo rugpjūčio 3 d. iki rugsėjo 2 d. Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose.

Savarankiško užimtumo rėmimo paraiškas gali teikti darbo ieškantys asmenys, kurie kartu su Užimtumo tarnybos konsultantu aptarė ir sudarė individualios užimtumo veiklos planą, kuriame yra numatyta savarankiško užimtumo rėmimo priemonė, pirmą kartą steigia darbo vietas sau Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtose labai mažose įmonėse ir atitinka vieną iš sąlygų, numatytų Užimtumo įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje, t. y.:

1) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis;

2) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;

3) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis;

4) bedarbiai iki 29 metų;

5) vyresni kaip 45 metų bedarbiai;

Asmenys su negalia gali steigti sau darbo vietas savarankiško užimtumo rėmimo priemonės pagalba, tačiau šioje srityje jie nėra aktyvūs Daugiau vietų neįgaliesiems įsteigia darbdaviai Darbo vietų steigimo subsidijavimo priemonės pagalba. Ankstesnių metų patirtis panaši.

Bedarbiai, steigdami sau darbo vietas prekių, paslaugų ir darbų pirkimus paprastai vykdo vadovaujantis Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintomis Subsidijų gavėjų, nesančių perkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis. Steigdami darbo vietas iki vietos įsteigimo jie informuoja Užimtumo tarnybą apie vietos steigimo eigą, pateikdami nustatytos formos veiklos ataskaitą ir įsteigę darbo vietą sau, kiekvienais metais (trejus įsteigtos darbo vietos kontrolės metus) pateikia nustatytos formos metinę veiklos ataskaitą.

Pildomi dokumentai nesudėtingi, nesudaro didelių problemų. Neįgaliuosius labiau baugina ne dokumentų pildymo sudėtingumas, o jie atsargiau žiūri į sudėtingą ekonominę situaciją, savo sveikatą ir galimybes, nes įsteigtą darbo vietą būtina išsaugoti 3 metus nuo jos įsteigimo.

Šiais metais skiriasi tai, kad išplėstas ratas bedarbių, kurie gali steigti sau darbo vietas. Atsirado naujos tikslinės grupės: bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis ir vyresni kaip 45 metų bedarbiai.

Klausimas: Ar gali patys neįgalieji steigti sau darbo vietas? Kokia yra ankstesniųjų metų patirtis? Kiek neįgaliųjų 2020 ir 2019 m. pagal savarankiško užimtumo rėmimo priemonę įsteigė darbo vietų sau?

Atsakymas: 2020 m. pirmąjį pusmetį pagal savarankiško užimtumo rėmimo priemonę įsteigė darbo vietų sau 1 negalią turintis asmuo, 2019 m. – 11. 2018 m. 11 neįgaliųjų pasinaudojo savarankiško užimtumo priemone.

Klausimas: Esamu metu vykdoma bedarbių parama suteikiant jiems kasmėnesines darbo paieškos išmokas - po 200 eur/mėn. iki šių metų pabaigos. Pakomentuokite, prašau, ar asmenys su negalia gali pretenduoti į šią paramos rūšį ieškodami darbo? Kokia yra praktinė šios paramos pusė - ar daug asmenų su negalia jau pasinaudojo šia parama?

Atsakymas: Asmenys su negalia nediskriminuojami ir gali kreiptis dėl darbo paieškos išmokos. Šiuo metu suaktyvėjo neįgalių asmenų registracija Užimtumo tarnyboje dėl galimybės gauti išmoką.

Užimtumo tarnybos duomenimis, darbo paieškos išmoka paskirta 7,8 tūkst. negalią turinčių asmenų, t.y. 6,6 proc. visų asmenų, kuriems paskirta ši išmoka. 5,6 tūkst. negalią turinčių asmenų paskirta 0,33 MMA (200 Eur) darbo paieškos išmoka, o 2,3 tūkst. – 0,07 MMA (42 Eur).

Dėkojame už informaciją

NAUDINGA ŽINOTI: GALIMYBĖS GYDYTIS UŽSIENYJE

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto Lietuvos piliečių gydymosi paslaugoms užsienyje apmokėti pernai buvo skirta per 113 tūkst. eurų. Naujausia statistika rodo, kad populiariausias sveikatos maršrutas veda į kaimyninę Latviją.

Nekompensuojamos kelionės, apgyvendinimo, maitinimo, vertimo, transportavimo išlaidos.

2020 m. sausio 31 d. Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas garantuojančios direktyvos nuostatos nebetaikomos Jungtinės Karalystės atžvilgiu. Todėl šioje valstybėje patirtos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidos nekompensuojamos.

Rūpimus klausimus galima pateikti This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. arba (8 5) 232 2222.

Pagal Eltos informaciją, žr. 2020-02-18.

“Padėkime sau’19” informuoja

UŽIMTUMO TARNYBA PRIE LR SADM:

Pateikta 2020m. gegužės mėn.

2019 metais į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius ieškodami darbo kreipėsi 11,4 tūkst. neįgalių asmenų, tai yra 3,2 proc. daugiau nei 2018 metais. Per praėjusius metus tarpininkauta įsidarbinant 5,9 tūkst. neįgaliųjų arba 4,0 proc. daugiau nei 2018 metais. Kas dešimtas (10,4 proc.) iš jų pradėjo individualią veiklą. 1,1 tūkst. neįgalių asmenų dirbo išsiėmę verslo liudijimą iki 6 mėnesių.

	2019	2018	2017
Įregistruota neįgaliųjų	11376	11018	10659
Įdarbinimas	5861	5634	5498
iš jų pradėjo dirbti savarankiškai (pagal individualios veiklos pažymą)	609	447	387
Pradėjo veiklą pagal verslo liudijimus iki 6 mėn.	1131	1142	1232

2019 m. populiariausios veiklos pagal verslo liudijimus:

Prekyba tik ne maisto produktais
Statybos baigimo apdailos ir valymo darbai
Prekyba
Kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla
Specialieji statybos darbai (statybvietės paruošimas, stogų dengimas, pamatų klojimas, mūrijimo, betonavimo, hidroizoliaciniai darbai, pastolių ir darbo platformų statymas ir ardymas, dūmtraukių įrengimas)
Avalynės taisymas
Juvelyrinių papuošalų gamyba ir taisymas
Namų ūkio veikla (šeimininkavimas pobūviuose, butų tvarkymas, baldų ir kilimų valymas, vaikų priežiūra, daržų priežiūra, apželdinimas, malkų skaldymas, šiukšlių surinkimas)
Drabužių siuvimas, taisymas
Ateinančių auklių, neįgalių ir kitų asmenų priežiūros veikla

Populiariausios individualios veiklos pagal pažymas:

· Kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas

· Kita, niekur kitur nepriskirta, gamyba

· Statybos baigimas ir apdaila

· Nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo su pagyvenusiais ir neįgaliaisiais asmenimis veikla

· Kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla

· Kita, niekur kitur nepriskirta, specializuota statybos veikla

· Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas

· Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu

· Taksi veikla

“Padėkime sau’19” informuoja

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM:

Pateikta 2020 m. kovo mėn.

Paklausta buvo: Kokio dydžio GPM moka neįgalieji, vykdantieji individualią veiklą su pažyma, neturėdami verslo liudijimo - už 2019 m. ir kiek tai yra numatyta už 2020 m. - patikslinkite - naujovių juk nėra... Taip pat trumpai, aiškiai parašykite informaciją - kokie atskaičiavimai tiksliai daromi - nuo kokios sumos mokamas GPM 2020 m.- yra juk tam tikra formulė?

Komentuoja VMI prie FM Mokesčių informacijos departamento direktorė Regina Utkienė:

Gyventojai norėdami įteisinti savo savarankišką veiklą, gali pasirinkti dvi veiklos rūšis: individualią veiklą su verslo liudijimu arba individualią veiklą pagal pažymą.

Individualią veiklą pagal pažymą ketinantys vykdyti gyventojai turėtų ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną įsiregistruoti Mokesčių mokėtojų registre, pateikdami Gyventojo, įsiregistravimo į Mokesčių mokėtojų registro REG812 formą (toliau – Prašymas). Įregistruoti individualios veiklą pagal pažymą patogiausia e. būdu prisijungus prie VMI paslaugų portalo Mano VMI arba atvykus į bet kurį VMI teritorinį skyrių. Metams pasibaigus, gyventojas turėtų nepamiršti pateikti gyventojų metinės pajamų deklaracijos ir joje nurodyti iš savo veiklos gautą pajamų sumą bei sumokėti atitinkamus mokesčius.

Nuo 2018 m. gyventojo individualios veiklos (su pažyma) pajamos apmokestinamos priklausomai nuo tais metais jo gauto „pelno“, t. y. apmokestinamųjų pajamų, dydžio. Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš per kalendorinius metus gautų individualios veiklos pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus[1] (kitaip tariant - su veikla susijusias išlaidas). Galima pasirinkti leidžiamiems atskaitymams priskirti:

· faktiškai patirtas veiklos išlaidas, pagrįstas juridinę galią turinčiais dokumentais, arba

· sumą, lygią 30 proc. gautų individualios veiklos pajamų, atskaitomos sumos (30 proc.) nepagrindžiant atitinkamais dokumentais.

Individualios veiklos pajamoms taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifas, tačiau pritaikius mokesčio kredito formules[2] faktiškai apskaičiuota pajamų mokesčio suma sudaro nuo 5 proc. iki 15 proc. apmokestinamųjų pajamų, t. y. gyventojų pajamų mokestis apskaičiuojamas tokiu principu:

· Jei apmokestinamųjų pajamų („pelno“) suma nesiekia 20 tūkst. eurų, apskaičiuota GPM suma sudaro 5 proc. apmokestinamųjų pajamų..

· Jei apmokestinamosios pajamos viršija 20 tūkst. ribą, tačiau nesiekia 35 tūkst. eurų – pajamų mokesčio suma didėja ir gali varijuoti nuo 5 iki 15 proc.;

· Peržengus 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą –taikomas nekintantis 15 proc. GPM tarifas.

Aukščiau išdėstytos GPM nuo individualios veiklos pajamų apskaičiavimo nuostatos galioja tiek kalbant apie 2019, tiek apie 2020 metus, taip pat taikomos ir tiems individualią veiklą vykdantiems asmenims, kuriems nustatytas riboto darbingumo lygis.

Kaip gali kisti gyventojo pajamoms iš individualios veiklos taikomas GPM tarifas, galima apskaičiuoti ir naudojantis VMI kartu su „Sodra“ parengta individualios veiklos mokesčių skaičiuokle. Suvedus aktualius individualios veiklos duomenis, gyventojas matys atitinkamą apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamas GPM, sumą; procentinį kintamąjį GPM dydį; preliminarią mokėtiną GPM sumą. Vartotojų patogumui, skaičiuoklėje taip pat pateikiamos preliminarios Valstybinio socialinio draudimo (VSD) bei Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčių sumos.

Skaičiuoklę rasite čia: http://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/individualios_veiklos_skaiciuokle?v=18a

TEMA DISKUSIJAI:

ASMENŲ SU NEGALIA LIETUVOJE NEMAŽĖJA

Andžela Armonienė, 2020 m. gegužės mėn.

Iš statistinkos duomenų (1 pav.) matome, kad vaikų iki 17 m. amžiaus Lietuvoje per trejų metų laikotarpį nuo 2017 m. sumažėjo 2,12 proc., o neįgaliųjų asmenų iki 18 m. amžiaus, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą ar pakartotinai, toje amžiaus kategorijoje per tą patį laikotarpį padaugėjo 0,3 proc. Neįgaliųjų asmenų iki 18 m. amžiaus, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą ar pakartotinai, kiekis Lietuvos vaikų populiacijoje vertinant, kad visi vaikai sudaro 100 proc., nuo 2017 m. iki 2019 m. nuo 1,1 proc. padidėjo iki 1,13 proc. Be to, Valstybės kontrolė mūsų laikraščiui pateikė duomenis, kad 2019 m. šalyje buvo 15327 neįgalūs vaikai, o prieš metus – 14992, taigi, jų padaugėjo 2,24 proc., 2019 m. vaikų populiacijoje turintieji negalią asmenys sudarė 3,07 proc., o 2018 m. jų buvo 2,98 proc., padidėjimas 0,09 proc. Galime apibendrinti, kad neįgalių asmenų iki 18 m. amžiaus šalyje nežymiai daugėja, jie sudaro apie 3 proc. visos vaikų populiacijos šalyje, o 2019 m. neįgalių vaikų visame neįgaliųjų asmenų skaičiuje (0,24 mln. asmenų) buvo 6,47 proc., kaip duomenis pateikė Valstybės kontrolė mūsų laikraščiui 2020 m. kovo-balandžio mėn. Neįgaliųjų asmenų mūsų šalyje yra beveik 9 proc. visų gyventojų, taigi, praktiškai vos ne kas 10 asmuo yra neįgalus, o vaikų tarpe neįgalūs yra 3 vaikai iš 100, didžiausias kiekis neįgalių asmenų yra darbingo amžiaus asmenų tarpe, jie sudaro 67 proc. visų neįgaliųjų asmenų Lietuvoje, 26,5 proc. visų neįgaliųjų asmenų yra senatvės pensijos amžiaus.

2 pav. 0-17 m. amžiaus asmenys, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis 2006-2018 m., jų skaičius tenkantis 1000-čiui vaikų

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijosduomenys,

<http://hi.lt/php/serg17.php?dat_file=serg17.txt>, žr. 2020-05-12

Nagrinėjamu laikotarpiu per 13 metų nuo 2006 iki 2018 m. vidutiniškai 3,5 asmenims iš 1000 vaikų, priklausančių 0-17 m. amžiaus grupei, būdavo pirmą kartą pripažįstamas neįgalumo lygis, kiekybiniai svyravimai nedideli, 2012 ir 2017 m. buvo daugiausia tokių asmenų – po 3,8 – 1000 vaikų (2 pav.). Pirmą kartą nustatytas neįgalumas kiekybiškai rekordus sumušė 2008 m. – nustatyti 2243 neįgalūs asmenys iki 17 m. amžiaus, kiek mažiau tokių asmenų nustatyta ir 2009 bei 2011 m., tačiau vis viena akivaizdu, jog daugiausia pirmą kartą nustatytų neįgalių vaikų buvo 2008-2012 m. finansinės krizės laiktarpiu. Tendencijas per dabartinį ekonominio sulėtėjimo laikotarpį įmanoma numatyti – galimai tikėtinas neįgaliųjų asmenų skaičiaus augimas, be to, galimai didės ir turinčiųjų specialiuosius poreikius skaičius.

Taigi, šalyje vertėtų pasirengti atitinkamiems pokyčiams, kad neištiktų netikėtumai, kai vis daugiau darbo vietų neišvengiamai teks pritaikyti neįgaliems asmenims, pasirūpinti jų integracija į visuomenę, numatyti daugiau biudžeto lėšų neįgaliųjų poreikiams, nes informacija apie vidutinius gaunamų pensijų dydžius 2020 m. kovo mėnesį yra tokia: vidutinė netekto darbingumo pensija Lietuvoje yra 245,37 Eur; <https://lrv.lt/uploads/main/meetings/docs/1594455_imp_08208352669f975585c5d3e9589bc0fd.docx>, žr. 2020-04-30.

Suprantama, kad neįgalūs asmenys negali pragyventi be papildomų pajamų ir siekiai vietoje normalesnių pinigų siūlyti įvairias paslaugas, kurių dažnai jiems net nereikia ar jos yra nekokybiškos, neefektyvios, ko gero, net neverti svarstymo – asmenys turi turėti galimybę patys apmokėti už jiems reikalingas paslaugas pirmiausia jas patys pasirinkę, įskaitytinai ir patikimos informacijos gavimą bei galimybę bendrauti, socializuotis ne taip, kaip sugalvoja kokios organizacijos vadovės, o kaip nori jie patys, ar su asistentų, kurie nuo šių metų sausio 1 d. atsirado savivaldybėse, pagalba pajėgia įsigyti bilietus su nuolaida, kuri teikiama neįgaliesiems, joks kolektyvizmas šioje srityje nėra reikalingas – kam tas būriavimasis? Kad organizatorė gautų algą iš savivaldybės biudžeto už visą mėnesį, kai per tą patį mėnesį suorganizuoja vieną nuvykimą į kokią bibliotekėlę, kuri ir taip dar ima finansavimą atskirai iš savivaldybės už kokį sukurptą projektėlį, kur irgi įrašyta, jog taip pat užsiima su neįgaliais asmenimis, ir taip turim, ką turim – pavyzdžiui, 2-3 neįgaliems asmenims suorganizuojamos priemonės, kurių gal tie asmenys net nenori, ir paprasčiausiai tiesiog išplaunami savivaldybės biudžeto pinigai, o tuose projektėliuose ir organizacijų atstovės, ir kokios bibliotekėlės darbuotojos – visos prisirašiusios veiklų, kad neva itin intensyviai teikia paslaugas neįgaliesiems – realybėje tai tik mokesčių mokėtojų pinigų padalinimas už praktiškai dažnai niekines ir nepageidaujamas veiklas. Tai apskritai nesuprantama, nes Lietuvai kolektyvizmas nėra būdingas, lietuviai nuo seno pasižymi individualizmu, todėl ir neįgalieji gal visai netrokšta tų visų priemonių, veiklų, lankymosi kur nors būriais. Projektėliai tie kepami tiesiog nusirašius vieni nuo kitų, visur veiklos panašios ar tos pačios: prieš kelis metus visi vėlė vilną, dabar visi minko modeliną ir gamina kūrinėlius ar tuščiai leidžia laiką su psichologe, kuriai pačiai dažnai būtina pagalba dėl, pavyzdžiui, savo vaiko auklėjimo ar nuolatinių sveikatos komplikacijų.

Lygiai tas pats pasakytina apie medicinos, reabilitacijos paslaugas, brukte brukamas farmacijos pramonės prekes. Tarpininkų šioje grandinėje yra gerokai per daug, galutiniame rezultate neįgalūs asmenys nukenčia ne tik finansiškai. Eliminavus tarpininkaujančias organizacijas bei jų atstoves neįgaliesiems teikiamų paslaugų rinkoje įvyktų teigiami poslinkiai su sąlyga, kad patikima informacija pasiektų neįgaliuosius ne per komercializuotus kanalus ir ne siekiant elementariai pasipelnyti iš gana sparčiai augančios paslaugų neįgaliesiems asmenims teikimo rinkos. Reikalingas skaidrumas, „doing good business“ principai, vis daugiau neįgaliųjų galėtų įsitraukti teikdami paslaugas, ką nors gamindami, kurdami patys – kitiems asmenims su negalia, nes jie geriausiai jaučia šios išskirtinės rinkos pulsą, savo bendruomenės ypatumus ir poreikius bei vertybes. Moteriškučių, prisikūrusių visokių veiklų, nelabai ir reikėtų, žinoma, su kai kuriomis išimtimis; gerai dirba, pavyzdžiui, Caritas. O ir socialinės įmonės jokiu būdu nėra išeitis, kai sunaudojami milijonai iš valstybės biudžeto, ir apie nepatenkinamą situaciją LR 2019 m. Valstybės kontrolė jau yra pateikusi aiškias ir patikimas išvadas, žr. „Padėkime sau‘19“ Nr. 10: „Socialinėms įmonėms skirta 31 mln. Eur ir tai sudaro 81 proc. visų lėšų, skirtų neįgaliųjų integracijai į darbo rinką, tačiau jos įdarbina mažą dalį (apie 1 proc.) sunkiausią negalią turinčių asmenų ir tai neužtikrina tinkamos asmenų su negalia socialinės integracijos“. Ar buvo į tai atsižvelgta valstybės lygiu? Ar ne geriau tuos 31 mln. eurų paskirstyti itin mažas neįgalumo išmokas, pensijas gaunantiesiems, kad jie oriai galėtų nusipirkti bent tas paslaugas, kurių jiems tikrai reikia, mėginti daryti savo nedidelius versliukus, kad ir pardavinėti rankdarbius be tarpininkų – dabartinėmis sąlygomis tai daryti nesunku, dirbti su verslo liudijimais, individualios veiklos pažymomis neįgaliems asmenims yra itin palankios sąlygos – apie tai jau teikėme informaciją iš VMI, Užimtumo tarnybos, žr. „Padėkime sau‘19“ Nr. 9 ir 10.

Gal metas nustoti brukti klaidingai ir neefektyviai suplanuotas paslaugas, kurios atsiranda be jokio rinkos tyrimo ar net patikimos reprezantatyvios neįgaliųjų asmenų apkausos, kurią privalėtų atlikti jokiu būdu ne pačios tų itin gausiai atsiradusiųjų organizacijų, socialinių įmonių atstovės/-ai ar kad tai būtų atliekama pagal jų užsakymą. Netikslingas yra ir pačių savivaldybių atliekamas auditas, kai vertinamos iš savivaldybės biudžeto finansuojamos organizacijos, įmonės, po to metai iš metų tuo pačiu principu skirstomi biudžeto pinigai socialinėms reikmėms.

Reikalingas nepriklausomų užsienio ekspertų vertinimas, koordinuoti veiksmai ES reglamentų pavidalu, nes į Valstybės kontrolės rekomendacijas ir išvadas yra elementariai nereaguojama. Taip pat pravartu suprasti, kad nemažai neįgalių asmenų tiesiog nenori tų paslaugų, užimtumų, būrelių ar lankymosi kokiose tai objektuose būriais bei nepageidauja neefektyvių medicinos, reabilitacijos paslaugų ar tuo labiau – medicininių operacijų, eksperimentinių medikamentų išbandymų, po kurių dažnai jie lieka dar labiau neįgalūs, o medikai tampa tik pasitobulinę ar gavę kokios nors farmacijos firmos bonusus, neprisiėmę atsakomybės už klaidas, žmonių sužalojimus... išties, pagal bioetikos principus medikai – su visa pagarba jiems – tegali eksperimentuoti patys su savimi, savo ir savo vaikų, gal dar anūkų tarpe, tie laikai, kai eksperimentai ir tyrimai, naujų medikamentų išmėginimai būdavo atliekami su neįgaliais asmenimis be jų sutikimo jau praėjo – žr., JT ŽTT raportą „Padėkime sau‘19“ Nr. 9, 10, 11, 12.

Gana greitai, rudeniop, o išties dar vasarą, bus pradėtas planuoti LR 2021 m. biudžetas. Todėl metas skaičiuoti, įskaitant viešojo administravimo institucijas, jų sąnaudas, kiek žmonių iš biudžeto, įvertinant ir savivaldybių biudžetus, gauna finansavimą ir yra susiję su neįgaliųjų reikalais, įskaitant medikus ir socialinius darbuotojus, psichologus, logistiką, vertinant ir visus tuos būrelius, klubelius, bendrijas, draugijas, asociacijas, NVO... paimti realų skaičių, kiek neįgaliųjų gauna tas paslaugas – atmesti fiktyvius parašus, kai neįgalieji pasirašo nesuprasdami net, ką pasirašo arba yra apgaunami, atmesti nepatikimas niekines apklausas ir savęs vertinimus bei pan. – štai, ir bus tikrasis „efektyvumas“, tikroji neįgaliųjų asmenų „gerovė“. Korupcijos mastus šioje neįgaliųjų asmenų aptarnavimo industrijoje taip pat metas įsivertinti. Štai, ir atsirastų ištekliai oresniam neįgaliųjų asmenų gyvenimui Lietuvoje.

Teismas paskelbė nuosprendį asmenims, kurie už kyšius nustatinėjo neįgalumą

2020-10-21, ELTA, Klaipėda

Šiandien Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį didelės apimties baudžiamojoje byloje dėl kyšio paėmimo, papirkimo ir prekybos poveikiu, joje kaltinimai buvo pareikšti vienuolikai asmenų: trims kaltinamiesiems, dirbusiems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), pareikšti kaltinimai dėl kyšių paėmimo už palankius sprendimus dėl neįgalumo, o likusiems aštuoniems kaltinamiesiems kaltinimai pareikšti dėl kyšio davimo už palankius sprendimus.

Bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad kaltinamoji R. I., būdama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos dokumentų registravimo skyriaus vedėja, pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (22 epizodai). Kaltinamoji O. K., būdama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritorinio skyriaus vedėja, savo naudai tiesiogiai ir per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą ir neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (20 epizodų). Kaltinamasis M. G., būdamas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritorinio skyriaus vedėju, savo naudai tiesiogiai ir per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą ir neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (20 epizodų). Kiti aštuoni kaltinamieji, siekdami sau naudos, pasinaudodami pažintimis, kaltinti davę kyšius už palankius sprendimus jiems patiems ar su jais susijusiems asmenims.

Kaltinamieji R. I., O. K., M. G. savo kaltę pripažino, tik nesutiko su kai kurių veikų kvalifikavimu ir ne visas jų padarymo aplinkybes gerai prisiminė. Kaltinamieji nurodė, kad žmonės prašydavo greičiau sutvarkyti dokumentus ir už tai jiems duodavo pinigų. Jie teigė, kad teisingai nustatydavo darbingumo lygį ar specialiuosius poreikius pagal pateiktus medicininius dokumentus. Šeši kaltinamieji kyšio davimu savo kaltę pripažino, du iš jų nesutiko su jiems pareikštais kaltinimais ir neigė davę kyšius.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas pripažino kaltais R. I., O. K. ir M. G., dirbusius Tarnyboje, ir paskyrė jiems bausmes – baudas. Kaltinamoji R. I. pripažinta kalta dėl visų jai pareikštų kaltinimų (22 epizodai) ir jai paskirta galutinė subendrinta 14 913 Eur (396 MGL) bauda, ją nurodyta sumokėti per 24 mėn., kaltinamajai atimta teisė 2 metus dirbti valstybės tarnyboje bei nurodyta išieškoti konfiskuotino turto vertę – 3730 Eur – valstybės naudai. Teismas nurodė, kad nors nusikaltimus R. I. padarė tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų, tačiau tokį jos elgesį lėmė ir kitų kaltinamųjų nusikalstami ketinimai ir daromos nusikalstamos veikos, o jos pačios vaidmuo nebuvo pagrindinis, ji sprendimų nepriimdavo. Ji turėjo prisitaikyti prie susidariusios situacijos, kad už pinigus Tarnybos vedėjai greičiau sutvarkys dokumentus.

Teismas pripažino kalta dėl 20 kyšio paėmimo epizodų kaltinamąją O. K. ir skyrė jai 37 509 Eur (996 MGL) dydžio baudą, ją nurodė sumokėti per 24 mėnesius, atėmė teisę 2 metus dirbti valstybės tarnyboje, nurodė išieškoti konfiskuojamo turto vertę – 2720 Eur – ir taikė išplėstinį turto konfiskavimą – nurodė konfiskuoti 40 000 Eur, gautų nusikalstamų būdu, nes tokios vertės turto ji negalėjo pagrįsti teisėtai gautomis pajamomis. Teismas nurodė, kad kaltinamosios veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybės interesams.

Teismas pripažino kaltu dėl 20 kyšio paėmimo epizodų kaltinamąjį M. G. ir skyrė jam 37 509 Eur (996 MGL) dydžio baudą, ją nurodė sumokėti per 24 mėnesius, atėmė teisę 2 metus dirbti valstybės tarnyboje, nurodė išieškoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą 4650 Eur ir taikė išplėstinį turto konfiskavimą –

nurodė konfiskuoti 80 000 Eur, gautų nusikalstamų būdu, nes tokios vertės turto jis negalėjo pagrįsti teisėtai gautomis pajamomis. Teismas nurodė, kad kaltinamojo veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybės interesams.

Penkis kyšio davimu už jiems palankius sprendimus dėl neįgalumo nustatymo kaltintus asmenis teismas taip pat pripažino kaltais, konstatavo, kad jie siekė naudos ir veikdami tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų, t. y. siekdami lengvatų atliekant darbingumo lygio nustatymo procedūras Tarnybos Klaipėdos skyriuje, davė kyšius. Teismas skyrė jiems po 1883 Eur (50 MGL) dydžio baudas ir nurodė, kad paskirtos baudos mažesnės nei sankcijos vidurkis, nes jie anksčiau neteisti, turi neįgalumus ir nedirba. Vieną iš aštuonių kaltinamųjų teismas atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes ji savo kaltę pripažino, gailėjosi, dirba, po brolio mirties globoja jo vaikus, charakterizuojama gerai.

Kyšio davimu kaltintas, tačiau savo kaltės nepripažinęs K. S. išteisintas, nes nei jis, nei kyšio paėmimu kaltinta O. K. nepripažino savo kaltės dėl šio epizodo, teismui pateiktas vaizdo įrašas taip pat nepatvirtino kyšio davimo ir paėmimo fakto, daugiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl visos abejonės vertintos kaltinamųjų naudai ir kaltinamasis K. S. išteisintas dėl kyšio davimo, o kaltinamoji O. K. išteisinta dėl kyšio paėmimo iš K. S. Dėl kyšio davimo išteisintas ir kaltinamasis A. G., nes nei jis, nei kyšio paėmimu kaltintas M. G. nepripažino jiems pareikštų kaltinimų, o liudytoja neigė perdavusi pinigus dėl darbingumo nustatymo, bylos nagrinėjimo metu liko nepaneigta ir kaltinamųjų versija apie A. G. skolos grąžinimą M. G. Dėl tų pačių priežasčių M. G. išteisintas dėl kyšio paėmimo iš A. G.

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

„Padėkime sau'19“ informuoja

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Negalios nustatymo proceso skaidrumo klausimai

Pateikta 2020 m. gegužės mėn.

1. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Klaipėdos teritoriniame padalinyje maždaug per tris 2017 metų pavasario ir vasaros pradžios mėnesius užfiksuotos kelios dešimtys kyšių davimo atvejų. Byloje kaltinami 11 asmenų, 4 jų dirbo NDNT, kiti 7 kaltinami davę kyšius, dar 42 asmenys atleisti nuo atsakomybės už papirkimą, nes kaltę pripažino, jie į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjo nuo 190 iki 760 eurų, dar du kaltę pripažinę asmenys nubausti 3,8 tūkst. ir 5320 eurų baudomis. (Šaltinis: Janauskaitė, D. Teisiami neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbuotojai ir interesantai. <https://m.klaipeda.diena.lt/>, skelbta 2019-06-11). Pakomentuokite, kokia situacija yra dabar, ar kitų miestų NDNT panašių atvejų aptikta? Kokių veiksmų ėmėtės, kad negerovės būtų pašalintos?

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) yra įstaiga prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatanti neįgalumo lygį asmenims iki 18 metų, darbingumo lygį ir profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus, bei priimanti sprendimą dėl bendro pirminio specialiųjų poreikių nustatymo asmenims, neatsižvelgiant į jų amžių, neįgalumo ar darbingumo lygį.

Po Jūsų klausime minėtos datos teisėsaugos institucijos NDNT darbuotojams dėl galimų korupcinių veikų įtarimų ar kaltinimų nėra pareiškusios.

Negalios nustatymo procese dalyvauja keturi subjektai – asmuo, išreiškęs valią, kad būtų atliktas jo negalios vertinimas, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios NDNT pateikia visus medicininius dokumentus su asmens sveikatos būklę nurodančiais duomenimis, savivaldybės, kurių paskirti darbuotojai pildo pensinio amžiaus asmenų veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynus, ir NDNT, kurios darbuotojai atlieka negalios vertinimą. Todėl negalios nustatymo proceso skaidrumas ir rezultato sėkmė priklauso nuo visų procese dalyvaujančių subjektų pastangų.

Korupcijos prevencija NDNT vykdoma vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, Skundų, pranešimų ir kitos informacijos dėl galimų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų nagrinėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu NDNT direktoriaus įsakymu, NDNT 2019–2020 metų Antikorupcine programa, patvirtinta NDNT direktoriaus įsakymu, NDNT 2019-2020 m. Antikorupcinės programos priemonių planu (kuris 2020-01-20 papildytas), NDNT direktoriaus įsakymu patvirtinta NDNT nulinės tolerancijos korupcijai politika, NDNT direktoriaus įsakymu patvirtintu Informacijos apie pažeidimus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimo tvarkos aprašu.

NDNT veikia Antikorupcinė komisija, 2018 m. įsteigta už korupcijos prevenciją atsakingo NDNT patarėjo pareigybė.

Viena iš svarbių galimų korupcinių apraiškų mažinimo priemonių yra periodinė planinė NDNT teritorinių skyrių priimtų sprendimų kontrolė, todėl sukurtas tokios kontrolės mechanizmas. Pagal jį kiekvieno NDNT teritorinio skyriaus sprendimai patikrinami du kartus per metus. Bylas kontrolei automatiniu būdu atrenka NDNT informacinė sistema pagal tam tikrus nustatytus požymius. 2019 m. pagal planinės kontrolės procedūras patikrinta 1 980 teritorinių skyrių priimtų sprendimų.

Suprasdama korupcijos prevencijos negalios nustatymo srityje svarbą, prisiimdama atsakomybę ir lyderiavimą (kaip minėta, negalios nustatymo procese dalyvauja keturi subjektai), NDNT, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetu ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2019 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje organizavo apvaliojo stalo diskusiją „Korupcija negalios nustatymo srityje – stereotipas ar realybė?“, kurioje dalyvavo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybių, VĮ „Transparency International“ Lietuvos skyrius vadovas, kitų nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės atstovai. Diskusijos tikslas buvo išsiaiškinti „karštuosius“ korupcijos taškus ir rizikas, išgryninti skaidrumo problemas negalios nustatymo srityje, išklausyti socialinių partnerių pasiūlymus dėl problemų sprendimo. Vėliau vykusiuose darbiniuose tarpinstituciniuose susitikimuose buvo nutarta dėl konkrečių skaidrumą didinančių priemonių, kurios įtrauktos į minėtą NDNT 2019-2020 m. Antikorupcinės programos priemonių planą.

NDNT veikia pasitikėjimo telefono numeris, kuriuo galima pranešti apie galimus korupcijos atvejus. 2019 m. patvirtina NDNT nulinės tolerancijos korupcijai politika, kurioje, be kita ko, įtvirtinta nulinė dovanų politika, reiškianti, kad NDNT netoleruojamos jokios, net ir mažiausios vertės (pvz., šokolado, medaus ir pan.) dovanos darbuotojams. Kaip teisėta padėkos darbuotojui už profesionalų aptarnavimą galimybė sukurta interneto svetainės skiltis Teigiamo atsiliepimo anketa. Nuo 2019 m. birželio 30 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymu, įdiegtas ir veikia vidinis informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas.

2020 m. NDNT ir toliau korupcijos prevenciją nuosekliai vykdo pagal minėtą 2019–2020 m. Antikorupcinės programos priemonių planą.

Per šių metų I ketvirtį, vykdant 2017 m. spalio 26 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį su sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Vilniaus viltis“ (įgyvendinant projektą „Nepakantumo korupcijai didinimas neįgalių asmenų tarpe neįgalumo ir darbingumo nustatymo procese“), įvairiuose Lietuvos miestuose dalyvauta 15 renginių su neįgaliaisiais, aptariant jiems aktualius klausimus. Taip pat pradėtas kurti vaizdo klipas apie negalios nustatymo procesą, jo etapus, asmenų teises ir pareigas.

Siekiant informacijos prieinamumo, rengiama ir teikiama viešinti medžiaga visuomenės informavimo priemonėms, aktuali informacija nuolat atnaujinama ir skelbiama NDNT interneto svetainėje ir Facebook paskyroje, informacija transliuojama per laukiamosiose salėse įrengtus videoterminalus.

Negalios vertinimas yra socialiai jautri sritis, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia, kad sprendimai dėl neįgalumo, darbingumo lygių ir specialiųjų poreikių nustatymo, kuriuos priima NDNT, būtų objektyvūs ir skaidrūs.

Siekiant šio tikslo socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu pakeistas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas.

Kriterijų apraše patobulinti medicininiai, t. y. asmens bazinio darbingumo, kriterijai, kurie vertinami atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus, ir asmens sveikatos būklę atitinkantys bazinio darbingumo procentai. Siekiant teisiškai maksimaliai sumažinti korupcijos pasireiškimo galimybę vertinant asmens darbingumo lygį Tvarkos apraše reglamentuota, kad darbingumo lygis nustatomas kartu su asmeniu stebėtojo teisėmis dalyvaujant neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos atstovui, jeigu asmuo raštu patvirtina, kad jis sutinka, jog nustatant jo darbingumo lygį dalyvautų neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos atstovas.

Tvarkos apraše taip pat iš esmės pakeisti asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti įvertinimo kriterijai. NDNT specialistai, vertindami asmens savarankiškumą, iš karto gali nustatyti, kokia pagalba (socialinės paslaugos, techninės pagalbos priemonės, būsto pritaikymas ir kt.) reikalinga asmeniui, kurio darbingumo lygis vertinamas, ar jo šeimos nariams.

Taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta nauja Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarka, kuria iš esmės pakeista anksčiau galiojusi tvarka. Naujoje tvarkoje nustatyta, kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomi kompleksiškai vertinant bazinį funkcionavimo lygmenį (balais išreikštas medicininis kriterijus, nustatomas pagal asmens sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus) ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus (tai asmens galimybių matas, kuriuo įvertinami asmens funkcionavimo kasdieniame gyvenime (judamumas, mityba, asmens higiena, socialiniai santykiai) bei jo mąstymo, suvokimo gebėjimai, elgesio sutrikimai).

Tokiu teisiniu reguliavimu specialieji poreikiai vertinami objektyviau, nes vertinami ne tik medicininiai kriterijai, kaip buvo iki minėto įsakymo patvirtinimo, bet vertinamas ir asmens savarankiškumas, judėjimo galimybės ir kt.

Paminėtina, kad nuo 2019 m. birželio 27 d. asmeniui, sukakusiam senatvės pensijos amžių, vieną iš jo specialiųjų poreikių vertinimo dalių – Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną – pavesta pildyti savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, administracijos paskirtam darbuotojui, kuris gali perduoti užpildyti klausimyną savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotam seniūnijos socialiniam darbuotojui ar socialinių paslaugų įstaigos socialiniam darbuotojui. Savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, administracijos paskirtas darbuotojas, kuris, dalyvauja specialiųjų poreikių vertinime ir vertina asmens savarankiškumą, turi galimybę iš karto nustatyti, kokia pagalba (socialinės, slaugos paslaugos, piniginė parama, techninės pagalbos priemonės, būsto pritaikymas ir kt.) reikalinga asmeniui, kurio specialieji poreikiai vertinami. Tokiu būdu sudaromos sąlygos operatyviai ir veiksmingai suteikti socialinę paramą neįgaliajam ar jo šeimos nariams.

Neįgalumo lygio, darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymo tvarkose numatyta teisė asmeniui nesutikti su NDNT priimtu sprendimu ir jį skųsti NDNT direktoriui. Šiuo atveju asmens skundas nagrinėjamas NDNT Sprendimų kontrolės skyriuje. Jei asmuo nesutinka su NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus priimtu sprendimu, šis sprendimas gali būti skundžiamas Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Taip pat informuojame, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama pertvarkyti negalios nustatymo sistemą taip, kad ji atitiktų Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas ir būtų orientuota į asmens individualių poreikių identifikavimą, tenkinimą bei asmens įgalinimą integruotis į darbo rinką kartu su Europos komisija ir Pasaulio Banko ekspertais vykdo projektą „Neįgalumo vertinimo sistemos tobulinimas Lietuvoje“.

Projektu siekiama pertvarkyti negalios sistemą taip, kad būtų tenkinami neįgaliųjų individualūs poreikiai ir būtų sudarytos visapusiškos ir veiksmingos dalyvavimo visuomenėje ir darbo rinkoje galimybės. Šiam tikslui pasiekti bus praktiškai išbandomas Pasaulio sveikatos organizacijos sudarytas bendrinis sveikatos ir negalios vertinimo instrumentas WHODAS 2.0 (klausimynas).

Nuo 2020 m. liepos 1 d. NDNT atliks pilotinį tyrimą, kurio metu bus praktiškai išbandomas klausimyno tinkamumas asmens negalios vertinimui. Į pilotinį tyrimą planuojama įtraukti ne mažiau kaip 2000 asmenų, kuriems negalia būtų vertinama pirmą kartą. Siekiant užtikrinti sklandų Klausimyno pildymą, prieš pilotinį tyrimą, vyks NDNT darbuotojų, vykdančių pilotinį tyrimą, mokymai, kuriuos ves Pasaulio banko ekspertai. Šio tyrimo metu gauti duomenys leis daryti pagrįstas išvadas dėl naujos negalios vertinimo sistemos įdiegimo šalyje.

Informacija apie korupcijos prevenciją skelbiama viešai NDNT interneto svetainėje, adresu http://ndnt.lrv.lt/lt/korupcijos-prevencija

2. Ką manote apie faktą, kad Klaipėdos mieste 2017-2019 m. vis mažėja dirbančiųjų darbingo amžiaus neįgaliųjų asmenų (per trejus metus sumažėjo 5,3 proc.), kai tuo pačiu laikotarpiu vis daugėja neįgaliųjų darbingo amžiaus asmenų, kuriems NDNT nustatyta slauga ar priežiūra, o senatvės pensininkų, kuriems nustatyta slauga ir priežiūra, vadinamieji specialieji poreikiai, kuriuos nustačius senatvės pensininkai gali kreiptis į savivaldybę, kad gautų socialinio darbuotojo ar slaugės periežiūrą, kt. per trejus metus skaičiuojant nuo 2017 m. mieste sumažėjo 12,5 proc.? Ar panašios tendencijos ir kituose Lietuvos miestuose?

Valstybės mastu didelių pokyčių, ryškių didėjimo ar mažėjimo tendencijų nepastebime. Įdarbinamų neįgaliųjų skaičius kasmet išlieka panašus, kaip ir įregistruojamų Užimtumo tarnyboje. Specialieji poreikiai darbingo ir pensinio amžiaus žmonėms irgi nustatomi panašiu dažnumu. Užimtumo tarnyboje registruota neįgaliųjų: 2017 metais – 10 649, 2018 metais – 11 036, 2019 metais – 11 366. Įdarbinta neįgaliųjų (Užimtumo tarnybos duomenimis): 2017 metais – 5498, 2018 metais – 5634, 2019 metais – 5861.

Darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis: 2016 metais – 2320, 2017 metais – 1432, 2018 metais - 1415, 2019 metais – 2009. Darbingo amžiaus žmonės, kuriems nustatyta specialusis nuolatinės priežiūros poreikis: 2016 metais – 3947, 2017 metais - 3326, 2018 metais – 3048, 2019 metais – 4115.

Senatvės pensininkų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis: 2016 metais – 14 699, 2017 metais – 11 204, 2018 metais – 11 251, 2019 metais – 11 414. Senatvės pensininkų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis: 2016 metais – 10 399, 2017 metais – 10 618, 2018 metais – 10 449, 2019 metais – 11 529.

Pabrėžiame, kad senatvės pensininkai socialinių paslaugų kreiptis gali ir tuo atveju, kai specialieji poreikiai jiems nenustatyti.

3. Ką manote apie pastoviai didėjantį neįgaliųjų vaikų skaičių mūsų valstybėje? Kokias tendencijas stebite, kai turite jau apibendrintus 2019 m. duomenis iš visų Lietuvos NDNT skyrių?

Palyginimui pateikiame 5 metų visuose NDNT teritoriniuose skyriuose nustatyto neįgalumo lygio duomenis apie asmenis iki 18 metų.

Metai	Asmenys iki 18 metų, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą	Asmenys iki 18 metų, kuriems neįgalumas nustatytas pakartotinai
2019	1 960	3 669
2018	1 863	3 607
2017	1 915	3 697
2016	1 716	3 878
2015	1 759	4 066

Kaip matyti iš statistinių duomenų, neįgalumo lygio nustatymo skaičius pastaruosius penkerius metus išlieka panašus, todėl nėra pagrindo teigti, kad neįgalių vaikų skaičius Lietuvoje labai didėja. Apibendrinti išsamūs duomenys (taip pat ir 2019 m.) apie neįgalumo lygio nustatymą skelbiami NDNT interneto svetainėje: http://ndnt.lrv.lt/lt/atviri-duomenys-1/neigalumo-lygio-nustatymas-2

4. Kad įsitikintų, ar asmenims pagrįstai nustatytas neįgalumas, netekto darbingumo lygis, ar laikinas nedarbingumas - nuo 2019 m. rugsėjo „Sodra“ turi galimybę žmogų siųsti papildomai išsitirti sveikatą. Ar turite jau atgarsių, kokie yra rezultatai NDNT dabar, kai jau skaičiuojamas 2020 m. II ketvirtis, gal atliekate institucijos darbo/veiklos skaidrumo, efektyvumo savianalizę, nes pavyzdžiui, 2018 m., „Sodra“ kreipėsi su 59 atvejais į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kad vis dėlto pasižiūrėtų, ar tikrai yra toks asmens darbingumo lygis, rezultatas: 24 atvejais pakeistas asmens darbingumo lygis? (Klausime pateiktų duomenų šaltinis: Pranaitienė, S.; Jackevičiūtė, G. LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt „Sodra“ tikrins, ar neįgalumas pagrįstas: į pagalbą kvies nepriklausomus gydytojus. <https://www.lrt.lt/>, skelbta 2019-08-31).

Siekiant išvengti atvejų, kai pagal medicininius ir socialinius dokumentus NDNT nustato asmens neįgalumo lygį ar darbingumo lygį, o išmoką mokanti institucija pastebi, kad asmens neįgalumo lygis ar darbingumo lygis galimai neatitinka dokumentuose užfiksuotų duomenų ir sudaryti teisinį pagrindą užginčyti dokumentuose užfiksuotus realybės neatitinkančius faktus, nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatyta, kad neįgalumo lygio ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam išmoką, priežiūrą atlieka „Sodra“.

Šiuo atveju „Sodra“ turi teisę pasitelkti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis sudaryta sutartis, gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti. Prireikus „Sodra“ gali kreiptis į tokią sutartį sudariusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomo asmens sveikatos ištyrimo.

Jūsų minimu pagrindu „Sodra“ 2019 metais į NDNT nesikreipė ne karto. Kitais pagrindais SODRA į NDNT dėl pakartotinio vertinimo 2020 m. I ketv. kreipėsi 12 kartų. NDNT pakeitė 3 sprendimus.

5. Pateikite savo nuomonę tokia tema: Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2020 m. neįgaliųjų asmenų diskriminacijos problemoms skirtame Raporte, kuriuo turi vadovautis visų valstybių Vyriausybės, įstatymų leidėjai, medikai, valdininkai, kai sprendžiami bet kokie su neįgaliais asmenimis susiję klausimai, pabrėžiama, kad medicinoje ar moksle neįgaliųjų asmenų teisių pažeidimai gali reikšti, jog jiems teikiama priežiūra, gydymas, kurio jie nenori, arba jie gali negauti gydymo ar priežiūros, kokios jiems reikia. Rekomenduojama stabdyti visų rūšių diskriminaciją neįgaliųjų asmenų atžvilgiu, o tai reiškia, jog neturi būti tokios diskriminacijos, kai neįgalieji neturi pasirinkimo ar paramos tuos pasirinkimus padaryti; negauna paramos ar paslaugų, kad gyventų nepriklausomai; neturi tokių pat teisių ir galimybių kaip kiti žmonės. Pastaba: jei nuomonės šiuo klausimu neturite, taip ir parašykite.

Neįgaliųjų diskriminuoti jokiais pagrindais (taip pat - ir sveikatos priežiūros srityje) negalima. Tai draudžia tiek įstatymai, tiek įvairios konvencijos ir kitokios nuomonės čia negali būti.

Dėkojame už išsamius atsakymus

Pastebėjimas: Per 5 metų laikotarpį nuo 2015 iki 2019 metų net 11,4 proc. išaugo vaikų, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą, skaičius, tai matome iš aukščiau pateiktų NDNT duomenų, todėl yra pagrindo teigti, kad neįgalių vaikų skaičius Lietuvoje didėja.

Išnašos publikacijai "Informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM":

[1] Leidžiami atskaitymai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 18 straipsnio nuostatas.

[2] Kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,1.

Kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x (0,1 – 2/300 000 x (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 20 000)).

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS,

ARBA PATARIMAI TIEMS, KURIE NEŽINO, KAIP IŠGYVENTI NEPRITEKLIO SĄLYGOMIS

Už du eurus pavalgo dviese:

KEPTA SKUMBRĖ

Gruodis – Advento laikas, susilaikome nuo mėsos valgymo ir ant mūsų stalo dažnokai pasirodo žuvis. Tik ar visada reikia tenkintis silke, o turint daugiau pajamų – lašiša? Kartais imu net manyti, jog kitos žuvys lyg nė neegzistuoja mūsų racione, tiesa, paprastai kartą metuose paragaujame stintų, kai kas nusiperka kokį rūkytą karšį ar ešerį. Daug kas mėgsta karšto ar šalto rūkymo skumbrę, tačiau ji brangoka, ne visada pasiseka nusipirkti tikrai gerai išrūkytą žuvį. Bet pamėginkite nusipirkti šviežią skumbrę, nešaldytą. Tokią galite rasti turguje, paprastai jos parduodamos su galvomis. Stambi ir riebi skumbrė nekainuoja nė 2 eurų už vienetą, o jos iškeptos užtenka dviems asmenims. Patikėkite – patiekalas karališkas, sako, kai kurie restoranai tokį patiekia.

Gaminti galima įvairiai, tačiau, kaip visada, geriausia yra tai, kas paprasta.

FOLIJOJE KEPTOS SKUMBRĖS RECEPTAS

Imate kuo riebesnę šviežią skumbrę, nupjaunate jos galvą, išvalote vidurius. Apibarstote druska ir pipirais, apšlakstote citrinos sultimis. Viskas, tuo Jūsų misija ir baigiasi – žuvį tiesiog suvyniojate į foliją ir kepate apie 200 laipsnių karštumo orkaitėje apie 40-45 minutes. Valgote karštą, garnyrą pasirenkate kokį tik norite, skanu su bulvėmis, daržovėmis. Skonis švelnus, primena karšto rūkymo skumbrę, bet išties dar skaniau. Taip paruoštą skumbrę galima valgyti ir šaltą – tikrai gardu.

KIAUŠINYJE MIRKYTA MENKĖ

Tai irgi paprastas receptas, bet tokia menkė tinka ir prabangiam stalui. Nusiperkate menkę, supjaustote gabalėliais. Sudedate juos į stiklainį. Imate kiaušinį ir suplakate jį, į plakinį įmaišote druskos, pipirų, įpilate truputį vandens – plakinio turi būti tiek, kad jis apsemtų menkės gabaliukus. Užsukate stiklainį ir padėję į šaldytuvą laikote porą valandų, bet galima ir per naktį. Kepate ant aliejaus keptuvėje. Skonis nepakartojamas.

Bulvės, bulvytės...

Bulvė yra tikra rudens periodo virtuvės karalienė. Tik nukastos bulvės būna itin skanios ir maistingos. Po Kalėdų bulvės praranda dalį savo vitaminų, todėl patariama jų tiek daug nevalgyti, pakeisti jas ankštinėmis daržovėmis, kruopomis, makaronais. Tačiau lietuviai mažai paiso šios rekomendacijos ir bulvėmis bei iš jų pagamintais patiekalais minta ištisus metus. Kas gi atsisakytų cepelinų, kugelio ar tarkuotų blynų su spirgučiais ir grietine, o kur dar keptos bulvytės ir bulvių košė? Dažnoje šeimoje taip ir verčoiamasi: rudenį apsirūpinama keliais maišais bulvių ir maitinamasi jomis ištisus mėnesius. Kita vertus, to daryti jau ir nelabai apsimoka, nes prekybos centruose bulvių niekada nestinga ir jos būna pigios nepriklausomai nuo sezono, todėl neverta rizikuoti ir sandėliuoti bulvių savo namuose ar rūsyje, kur jos gali sudygti, prarasti maistinę vertę. Viena aišku: norintieji maitintis pigiau iš savo mitybos raciono bulvių tikrai neišbrauks. Bet ir įvairių bulvių patiekalų tarpe yra tokie, kurie išskirtinai pigūs, paprastai pagaminami ir svarbiausia – labai skanūs. Vienas jų – folijoje keptos bulvės. Jums net nereikės bulvių skusti. Ar gali būti kas nors dar labiau viliojančio?

Bulvės, keptos įvyniotos į foliją

Reikės: bulvių , 5 vienetai; sviesto , 50 gramų; druskos , 1 žiupsnelis; juodųjų pipirų , 1 žiupsnelis.

Gaminimas:

Bulves nulupti, vieną pusę kryžmai įpjauti, uždėti gabaliuką sviesto ar taukų, pabarstyti prieskoniais.
Kiekvieną bulvę suvynioti į foliją ir kepti vidutinio karštumo orkaitėje (180° C) apie 45 min.

Bulves galima paskaninti įpjautoje vietoje įdėjus trintos su grietine varškės, pagardinti krapais. Toks patiekalas tikrai prašmatnus, jį mėgsta gaminti švedai. Kitas būdas yra toks: bulvė įpjaunama, į įpjovą įdedama rūkytų lašinukų riekelė. Apibarstomos druska, kmynais. Bulvė susukama į foliją. Paruoštuos bulvės sumetamos į laužą su daug žarijų ir tomis žarijomis užkasamos, tačiau lygiai taip pat galite kepti ir orkaitėje. Kepama priklausomai nuo žarijų kiekio, apie pusė valandos. Jos turi paruduoti, bet nesudegti. Iškepusios išimamos iš laužo ir valgomos. Skanaus!

VARŠKĖTUKAI „A LA TURGAUS GATVĖ KLAIPĖDOJE“ – DOVANA VILNIEČIAMS

Įsidėmėtina, kad nuo sausio 1 d. vidutinė netekto darbingumo pensija Lietuvoje ir po padidinimo nesiekia net 250 eurų, todėl nutarėme pradėti rubriką „Išgyvenimo pradžiamokslis“, tikimės, sukaupta patirtis pagelbės ir tiems, kurie COVID-19 karantino sąlygomis mokysis tenkintis 257 eur/mėn.

VARŠKĖTUKAI gaminami iš vieno pakelio ne mažiau kaip 50 prc. nukainotos pigiausios varškės. Įdedami į varškę 3 šaukštai miltų. Mikliai išminkoma tešla. Suformuojamos juostelės iš tos tešlos ir supjaustomos nedideliais simpatiškais gabaliukais. Į verdantį nesūdytą vandenį – pažymėtina, nesūdytą, nes druską reikia taupyti ir pamokysime, kaip tai daryti – sumetami varškėtukai, bet daryti tai reikia kruopščiai, kad nesuliptų. Rankas patartina vilgyti vandeniu. Verda trumpai, kol pakyla į vandens paviršių. Išgriebiami iš puodo, padalinami 2-3 asmenims. Dėmesio! Druskos keli kristalai pabarstomi taupiai į kiekvieną lėkštę ant varškėtukų, kad ištirptų ir pagardintų patiekalą. Viskas. Tinka pusryčiams. Kaina – apie 70 eurocentų, įskaitant ir sunaudotas virimui dujas, kelis grūdelius druskos, puodo ir indų išplovimą. Skanaus!

RYŽIAI:

Pakanka ir saujelės

100 g ryžių pakanka prasimaitinti dieną, tačiau jei asmuo valgesnis, jų gali reikėti daugiau...

Birių ryžių gaminimo receptas yra paprastas. Imate 100 g ryžių, jei gaminate šeimai, draugams, gali tekti virti ir 200 g ar daugiau šių tikrai puikių kruopų. Visa paslaptis – idealiai sandarus puodo dangtis, jis neturi kilnotis susikaupus virimo garams. Į puodą įberiate nuplautus ryžius, patartina nesirinkti su GMO atžyma, nes tai išties nenaudinga Jūsų sveikatai. Galima dėti ir maišelyje fasuotus ryžius su visu įpakavimu. Verdančio vandens užpilate ant ryžių tiek, kad jo būtų maždaug 1 cm aukščiau nei ryžių paviršius. Uždengiate dangčiu, 12 minučių verdate ant pačios mažiausios ugnies, kokią galite nustatyti. Išjungiate, dangčio nenukeliate, uždengtas puodas turi pastovėti 20 minučių. Atidengiate, ryžiai –birūs., vieni skaniausiųjų yra plikytųjų rūšies, tačiau kiekvieno skonis individualus. Jei norite, pasūdykite pagal skonį, galima pagardinti šlakeliu mėgstamo aliejaus ar gabalėliu sviesto, skanu būna, kai įberiate kario prieskonių, sojos padažo užpilate ar vartojate kitus prieskonius, daržoves, kai gaminate, pavyzdžiui, plovą. SKANAUS!

P.S. Patiekalai iš ryžių labai populiarūs ne tik studentų, bet ir pensionatų, kitų priežiūros paslaugų teikimo įstaigų gyventojų tarpe, nes žalios mėsos paprastai arba nenusiperkama, arba pagal galiojančias įstaigos taisykles neleidžiama vartoti gaminant. Ryžiai mėgstami valgyti su kepinta vadinamąja šlapia dešra, svogūnais, daržovėmis. Tai sotu, gardu, paprasta, nebrangu.

“Naliesnikai” – gardūs lietiniai

Vieną kiaušinį gerai išplakite šluotele, įpilkite 0,5 l vandens, įdėkite 6 kupinus šaukštus miltų ir žiupsnelį druskos. Viską gerai išplakite, kad neliktų gumuliukų. Liejami blyneliai ir kepami su aliejumi. Įsidėmėtina – cukraus į juos nededame, nes lietiniuose galite įvynioti pasirinktą įdarą, pavyzdžiui, su vaisiais ar uogomis pertrintos varškės, mėsytės, grybų, sūrio ar daržovių. Blynelius galima valgyti su grietine ar uogiene, klevų sirupu, - priklausomai, koks įdaras juose. Skanaus!

Vištienos kepsneliai – gardu ir pigu

Vištieną mėgstame visi, be to, jos galima nusipirkti labai pigiai, rasti akcijas ir jomis pasinaudoti. Nusipirkę vištienos krūtinėlę netingėkite įdėti šiek tiek darbo ir pasigaminti itin gardų ir nebrangų patiekalą - kepsnelius. Paukštieną supjaustykite juostelėmis skersai skaidulų – taip ji bus puresnė. Imate vieną kiašinį ir suplakate šluotele iki putų. Į kiaušinio plakinį įpilkite truputį vandens, miltų dėkite šaukštą. Vištieną pasūdykite, dėkite pipirų, kitų prieskonių – pagal savo skonį. Vištieną apvoliokite tešloje. Kepkite keptuvėje įkaitintame aliejuje. Kepsneliai turi būti su plutele. Garnyrui rinkitės ryžius, makaronus ar keptas bulvytes, įvairių daržovių. Proporcijos turi būti tokios: 1 dalis kepsnelių ir 2 dalys daržovių, garnyro. Skanaus! Šį patiekalą labai mėgsta vaikai.

Rankdarbiai:· prilygsta meditacijai,· padeda atsikratyti priklausomybių ir gali būti papildomų pajamų šaltinis!

Neįgalieji sukuria neįtikėtinai vertingų ir meniškų rankdarbių. Nedaugelis iš jų patys parduoda tuos darbelius, o be reikalo. Facebooke jau yra elektroninės parduotuvės programėlė, yra nemokamų skelbimų svetainės kaip skelbiu.lt ir kitos, galima nesunkiai išmokti prekiauti patiems. Verslo liudijimą ar individulios veiklos pažymą išsiimti VMI nėra sunku, be to, gali padėti tai padaryti artimieji, draugai, socialiniai darbuotojai ar asmeniniai asistentai. Taigi – rankdarbiai gali tapti ir papildomų pajamų šaltiniu, nedideliu verslu, ne tik priemone praleisti laiką.

Mezgimas, nėrimas, siuvinėjimas ir kiti rankdarbiai yra toks pats efektyvus kovos su stresu būdas kaip ir mankšta ar sportas. Pirštų galuose esantys nervai susiję su smegenų dalimi, reguliuojančia žmogaus psichiką ir vidaus organų veiklą. Žmogus megzdamas masažuoja tuos receptorius pirštuose taip sumažina psichologinę įtampą.

Į madą grįžę įvairiausi rankdarbiai – ne tik puiki dovanų idėja, būdas parodyti dėmesį kitam, bet ir geras terapinis užsiėmimas. Mokslininkai yra nustatę, kad rankdarbystė gali būti net veiksmingas vaistas. Pastebėta, kad rankdarbystė atpalaiduoja, slopina stresą, reguliuoja širdies ritmą, sumažina kraujo spaudimą. Mezginį ar nėrinį į rankas verta imti, kai skauda galvą ar kamuoja nemiga.

Tvirtinama, kad rankdarbių kūrimas – puiki smegenų mankšta, mat rankų ir smegenų darbas yra susijęs. Taigi, kai dirba rankos, neaptingsta ir smegenys. Be to, megzdami, nerdami, siuvinėdami deriname abiejų rankų darbą, todėl skatiname dirbti abu smegenų pusrutulius. Neatsitiktinai pagyvenę žmones yra skatinami užsiimti rankdarbiais. Mokslininkai sako, kad tai padeda išvengti senatvinės demencijos ar bent ją nutolinti.
Mezginį ar nėrinį į rankas verta imti, kai skauda galvą ar kamuoja nemiga. Teigiamų emocijų suteikiantis šis užsiėmimas gali padėti įveikti ir lėtinį nuovargį. Yra įvairių rekomendacijų, kaip tam tikra rankdarbystė padeda esant atskiriems negalavimams. Pavyzdžiui, maudžiantį dantį, skaudamą ausį ar kosulį esą padeda numalšinti nėrimas vašeliu. Megzti virbalais patariama jautrios nervų sistemos žmonėms, taip pat sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, virškinimo sutrikimais. O štai pynimas iš šiaudų esą gali padėti esant hipotonijai, depresijai, protiniam nuovargiui, mažina agresyvumą. Psichologai teigia, kad rankdarbių terapija yra veiksmingesnė, kai žmonės mezga, neria grupėje. Tai padeda lengviau išgyventi netektis, skyrybas, išsivaduoti iš slogių minčių, depresijos.
Grupinės rankdarbystės terapija taip pat gali būti taikoma, kai norima atsikratyti žalingų įpročių, pavyzdžiui, rūkymo, priklausomybės ligų. Be to, mėgstamas užsiėmimas kartu su bendraminčiais – puiki socializacijos priemonė. Kurdami žmonės bendrauja, dalijasi įspūdžiais, potyriais, vieni kitiems pataria.

Psichologai rekomenduoja rankdarbius kaip terapiją taikyti jautriems vaikams. Rankdarbių kūrimas moko kontroliuoti emocijas, išlaikyti dėmesį, ugdo kantrumą, stiprina vaiko nervų sistemą, padeda formuoti pasitikėjimą savimi.

NUOTRAUKOSE: autorės Dianos Viluckienės rankdarbiai - pliažo krepšiai.

Parengta pagal autorę Aigustę Tavoraitę, 2016-03-15 iš <https://lsveikata.lt/sveika-visuomene/rankdarbiu-kurimas-prilygsta-meditacijai-4553>, žr. 2020-05-17 ir diena.lt

Griežtai draudžiama „Padėkime sau'19“ paskelbtą žodinę ir vaizdinę informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Padėkime sau'19“ kaip šaltinį.