Iliustracija aukščiau ir kai kurios esančios žemiau iš redakcijos "Padėkime sau'19" archyvo ir creativecommons.org

NAUJA RUBRIKA:

MISTINĖS BŪTYBĖS GRETA MŪSŲ

LAUKITE TĘSINIO TEMA: ALCHEMIJA VIRTUVĖJE

KAIRĖ = BLOGIS?

KAIRIARANKIS – VELNIO PAGALBINIKAS?

BET KAIRIARANKIAI VALDO!

2024-12-31

 

Istorijos bėgyje gyvavo daug prietarų, susijusių su kairiarankiais.

Anksčiau vaikus, kurie nuo gimimo buvo kairiarankiai, prievarta vertė viską daryte dešine ranka. Tik neseniai to atsisakyta, nes nustatyta, kad skirtingai nuo dešiniarankių, kairiarankių yra dominuojantis dešinysis galvos smegenų pusrutulis, o tai nulemia polinkį kūrybinei veiklai. Kairiarankiai yra gana jautrūs, emocingi, jų tarpe itin daug menininkų. Dabartiniame laikmetyje kairiarankiams jau lengviau – neliko prietarų, atsirado prietaisų, įrankių, pritaikytų juos naudoti kaire ranka, pavyzdžiui, bulvių skustukų ir kt.

Žymiausieji Pasaulio kairiarankiai visada buvo mažuma. Žmonių populiacijoje kairiarankiai tesudaro apie 10 procentų. Tiesa, paskutiniu metu nustatyta, jog dėl nepaaiškinamų priežasčių kairiarankių daugėja, jų jau dabar yra daugiau nei kas 10-as Žemės gyventojas.

Tačiau nors ir sudarydami mažesniąją žmonijos dalį, istorijoje jie, kairiarankiai, paliko itin ryškų pėdsaką.

Todėl kitąsyk, kai norėsite subarti kairiarankį, padariusį ką nors vėl „ne taip“, atsiminkite sąrašą įžymių žmonių, kurie buvo ar yra kairiarankiai, ir taip pat atminkite tai, ką jie nuveikė. Laikykitės, dešiniarankiai, kairiarankiai Jus valdo ir jie išties yra pranašesni už Jus!

ŽEMIAU PATEIKIAMAS TOLI GRAŽU NE PILNAS ŽYMIŲ KAIRIARANKIŲ SĄRAŠAS:

Aristotelis (384-322 m. prieš Kristų) – antikinės Graikijos filosofas ir mokslininkas, laikomas Vakarų filosofijos tėvu.

Michelangelas – Italijos skulptorius, tapytojas, architektas ir poetas, gimęs 1475 m. Padarė didžiulę įtaką vakarų menui, žymus renesanso epochos meistras.

Leonardo Da Vinci – 15 amžiaus Italijos renesanso išradėjas, tapytojas, skulptorius, architektas, mokslininkas, muzikas, matematikas, inžinierius, literatas, anatomas, geologas, astronomas, botanikas, rašytojas, istorikas ir kartografas. Jis taip pat žinomas kaip Pasaulyje žinomiausio tapybos darbo – Monos Lizos portreto – autorius.

Marie Sklodowska Curie (1867-1934) gimė Varšuvoje ir išgarsėjo Prancūzijoje kaip fizikė ir chemikė, tyrinėjusi radioaktyvumą. Ji – pirmoji moteris, gavusi Nobelio premiją.

Wolfgangas Amadeus Mozartas (1756-1791) – vienas žymiausių Klasicizmo eros kompozitorių.

Ludwigas Van Beethovenas (1770-1827) – Vokietijos kompozitorius ir pianistas, jis laikomas vienu įtakingiausių visų laikų kompozitorių.

Kairiarankiai buvo žymiausi Žmonijos istorijoje karvedžiai:

Julius Caesaris (100-44 m. prieš Kristų), romėnų karvedys, sukūręs Romos Imperiją.

Aleksandras Didysis (356-323 m. prieš Kristų) – Graikijos karalius ir karvedys, sukūręs didžiausią Antikos laikų imperiją būdamas 30 metų amžiaus.

Žana d‘Ark (1412-1431) – Prancūzijos liaudies didvyrė, vadinamoji Orleano mergelė, ji vadovavo prancūzų kovoms su anglais. Dailės kūriniuose ji vaizduojama su kardu kairėje rankoje, būdama kairaiarankė ji buvo savo laikmečiu charakterizuojama kaip užsitraukusi prakeiksmą.

Napoleonas Bonapartas – prancūzų karvedys ir valdovas (1769-1821), iškilęs per Prancūzijos revoliuciją.

Winstonas Churchillis – Britanijos Ministras Pirmininkas (1940-45 ir 1951-55), žymus tuo, kad atvedė Britaniją į pergalę II Pasaulinio karo metu.

Kairiarankiai ir šie JAV, galingiausios Pasaulio valstybės, prezidentai:

Barakas Obama. Jis ne vienintelis kairiarankis JAV prezidentas. Kiti kairiarankiai tos šalies prezidentai – Bilas Clintonas, Georgas H.W. Bushas, Ronaldas Reaganas ir Džeraldas Fordas.

Kairiarankiai, kurie, be abejo, yra šiuolaikinės Žmonijos šviesuliai, kūrėjai, itin sėkmingi asmenys:

Billas Gatesas. Jis gimė 1955 m. ir yra Amerikos biznio magnatas, Microsoft įkūrėjas, žinomas filantropas.

Angelina Jolie (gim. 1975 m.) – žinoma aktorė, taip pat žinoma ir dėl humanitarinio darbo karo paveiktose teritorijose, aktyviai dirbanti Jungtinėse Tautose.

Markas Zuckerbergas (gim. 1984) – išgarsėjo kaip Facebook‘o įkūrėjas.

Lady Gaga – gimusi 1986 m. garsi šių dienų dainininkė.

Taigi akivaizdu, jog kitoniškumas ne visada reiškia silpnybę, trūkumą, greičiau – atvirkščiai.

 

PRIETARAI, PASLAPTYS IR MOKSLINIAI DUOMENYS KAIRIARANKIŲ TEMA

 

Rankos – savotiška žmogaus vizitinė kortelė, turinti dvi puses su skirtingais įrašais ir su dar iki galo neperskaitytais hieroglifais.

Kol kas iki galo dar nėra įminta kairiarankių (toliau – k.) mįslė.

Mokslininkai nustatė, jog k. geriau valdo kairiąją ranką, nes jų galvos smegenų dešinysis pusrutulis yra dominuojantis. Šio dešiniojo pusrutulio įtakoje yra kairiosios galūnės: kairė ranka ir kairė koja.

Dešiniarankiai turi dominuojantįjį kairįjį galvos smegenų pusrutulį.

Anot Populiariosios medicinos enciklopedijos, abu variantai normalūs.

Nors vyrauja nuomonė, jog k. yra itin talentingi, beveik visose Pasaulio kalbose „kairys“ turi mažiausiai po vieną neigiamą reikšmę.

Rože enciklopedijoje k. sinonimas yra „nemokša“. Trečiasis Vebsterio žodynas pateikia šio žodžio reikšmes pradedant „pasižymintis griozdiškumu“ ar net „nemokšiškumu“ ir baigiant „piktas, niekšiškas“.

Kairiarankiai nuo senovės laikomi bėdų sukėlėjais.

Mes, lietuviai, sakome: „Kaire koja išlipau iš lovos“, kai kas nors labai nesiseka. Dar yra labai senas priežodis, kuris šimtmečius perduodamas iš lūpų į lūpas: „Nuo kairio, žvairio ir rudo (tai yra, „ryžo“), apsaugok, Viešpatie!”. Todėl nerašyta taisyklė Lietuvoje nuo seno: rudaplaukiai, žvairaakiai, kairiarankiai santuokoje nepageidaujami, jų vengiama darbovietėse, tokie vaikai būna atskirtyje, jų vengia jų bendraamžiai, natūralu, jie būna uždaresni, jautresni, ir t.t.

Ar tai tik kvaili prietarai?

Pasakojama, kad Jogaila, netyčia iš ryto apsiavęs pirmiausia kairįjį batą, ilgai sukdavosi ratu stovėdamas ant vienos kojos tam, kad atburtų šį nesėkmingą dienos lėmimą.

Taigi, kairę pusę ir blogį jungianti grandinė mūsų sąmonėje atsirado labai seniai.

Priešindustriniais laikais žmonės valgė, sveikinosi, ginklą mėtė dešine ranka, o higienos procedūros tekdavo kairiajai rankai.

Neolito laikų ginklai pagaminti dešine ranka ir dešiniarankiams.

Žmonės, nupiešti ant Egipto piramidžių ar pirmykščių gyventojų lankytų uolų sienų, paprastai kažką daro dešine ranka.

Paskutiniojo teismo paveikslas iš Biblijos paveikė žmones taip, kad jie kairę pusę sieja su nedorybe ir velniu, mat Paskutinysis teismas iš Evangelijos pagal Matą apibūdinamas taip: tie, kurie stovi Dievo Sūnaus kairėje – prakeiktieji, ožiai, nes eis amžinai kentėti, o dešinėje stovintys – avys, jiems – amžinas gyvenimas.

Tyrinėtojai teigia, jog natūralus kairiarankiškumas yra nulemtas genetiškai.

Sutinkamos šeimos, kuriose yra keli k.

Kas kita – patologiniai k., kurie iki gimimo ar gimdami patiria smegenų traumas ir tai nulemia jų kairiarankiškumą.

Tarp protiškai atsilikusiųjų yra apie 20 procentų k. K. arba gabesni už vidutinio intelekto žmogų, arba jie menkų protinių gebėjimų, kada jų kairiarankiškumas nulemtas traumų ir patologijų.

Tiesa yra ta, jog kairiarankis pianistas, krepšininkas, tenisininkas pralenkia dešiniarankį, o ir tokie įžymybės kaip Cezaris, Aleksandras Didysis, Aristotelis, Mikelandželas, Leonardas da Vinci, B. Franklinas, kurie buvo k., visam laikui užčiaupia burnas mėginantiems suabejoti k. pranašumu.

Kartais sunku nustatyti, ar žmogus k. Pavyzdžiui, laikrodininkai, dailininkai, chirurgai, kai tenka ilgai bei įtemptai dirbti, tai daro kaire ranka, nors valgo ir rašo dešine. Medicininiais atvejais, pavyzdžiui, ištikus insultui, yra svarbu žinoti, kuris smegenų pusrutulis yra dominuojantis, nuo to priklauso gydymo sėkmė.

Japonas Naboru Sakano, parašęs knygą apie paslėptą kairiarankystę, pataria tiksliai nežinantiems, ar jie yra k., atsistoti Napoleono poza ir sukryžiuoti rankas ant krūtinės. Sukryžiavę rankas pasižiūrėkite, kuri ranka ant viršaus. K. kairė ranka bus viršuje. Tik šį testą būtina atlikti nežinant jo esmės ir nesusimąsčius. Dar yra vienas panašus testas – sunerti rankų pirštus ir žiūrėti, ar kairės rankos nykštys yra viršuje, ar dešinės. K. kairysis nykštys bus viršuje. Taip pat yra žinoma, jog k. žengia pirmiau kaire koja, kai jie lipa laiptais, turi peržengti kokį barjerą, pirmiausia jie stato kairiąją koją, o ne dešinę.

Tyrinėtojai domisi, ar dar kuo nors be smegenų sandaros k. skiriasi nuo dešiniarankių.

Tyrimų duomenys yra tokie: žodiniai gabumai vienodi, k. mažesni regėjimo-erdviniai sugebėjimai; atlikus 14 gabumų skaityti tyrimų, rastas tik vienas skirtumas ir tas pats k. naudai.

Daugelio tyrimų metu jokie skirtumai tarp k. ir dešiniarankių nenustatyti, žinoma, tyrimams buvo pasitelkiami ne patologiniai k.

Deja, k. gyvena trumpiau nei dešiniarankiai, tarp 90-mečių kairiarankių beveik nėra. Viena iš priežasčių, kodėl k. yra trumpaamžiškesni, yra dažnos jų traumos buityje ir gamyboje, kur visi prietaisai yra pritaikyti dešiniarankiams.

Esamu metu įmanoma rasti tik bulvių skustukų, pritaikytų kairiarankiams, o visi kiti namų ūkio įrankiai, apyvokos daiktai yra skirti dešiniarankiams. Tokie įrankiai, prietaisai, kuriais galėtų naudotis ir k., gaminami užsienyje, jų galima įsigyti ir internetu.

 

KAIP AUKLĖTI KAIRIARANKĮ VAIKĄ?

 

Jei Jūsų vaikas yra natūralus k., gimęs be traumų, patologijų, džiaukitės. Gal Jūs auginate būsimą prezidentą, Pasaulinio garso dailininką, išradėją ar neprilygstamą sportininką.

Taip, k. yra unikalūs. Ar Jūsų k. vaikas neturi patologijos, yra tas vadinamasis „natūralus“ ir gabusis kairiarankis, galite nustatyti labai paprastai. Leiskite jam rašyti. Natūralaus ir netraumuoto k. vaiko ranka laiko rašiklį taip, kad visa plaštaka yra virš rašomos eilutės, rašiklis yra žemiau. Tai gana neįprasta plaštakos padėtis, bet šis testas idealiai padeda nustatyti, ar Jūsų vaikas nepatyręs galvos smegenų traumų, ar jis nebus atsilikusio protinio vystymosi, ar reikėtų kuo anksčiau pasirūpinti menkesnių protinių gebėjimų vaikelio ugdymu jo dar daugiau netraumuojant ir nereikalaujant, kad jis taptų Leonardu da Vinči ar Angelina Jolie bei Lady Gaga.

Populiarioje medicinos enciklopedijoje patariam k. vaikus mokyti rašyti, dirbti dešine ranka. Tik nereikėtų šito daryti grubiai.

Kai kurie psichologai pataria apskritai palikti k. vaiką ramybėje. Jie ir taip yra gerokai gabesni už bendraamžius ir savo vietą išsikovos patys.

Kiti pataria vis dėlto mokyti k. kuo daugiau darbų atlikti dešine ranka, kad vėliau išvengtų įvairių traumų, pavyzdžiui, dirbdami su dešiniarankiams pritaikytais prietaisais.

Nustatyta, kad absoliuti dauguma talentingų muzikos atlikėjų, dirigentų, kompozitorių, operos daininkų yra „kairiaveidžiai“, tai yra, jų kairė veido pusė yra raumeningesnė, stambesnė, su aukštesniu antakiu.

Jei vaiko kairė veido pusė yra labiau išvystyta, stambesnė už dešiniąją, rodo, kad dominuoja dešinysis galvos smegenų pusrutulis, patartina jį leisti mokytis muzikos. Žinoma, jei pats vaikas to nori. K. yra labai jautrūs, jiems netinka joks spaudimas ar nurodinėjimai, ką ir kaip daryti.

XXI amžius nėra toks nepalankus k. kaip istorinis tarpsnis prieš kelis šimtmečius, kada k. degindavo ant laužo kaip velnio pagalbininkus.

Vis dažniau pasigirsta, kaip mamos didžiuojasi savo talentingais vaikais-kairiarankiais, neprilygstamais sportininkais, menininkais, muzikantais, išradėjais..., gal net būsimais karvedžiais ir prezidentais bei Pasaulinių socialinių tinklų valdytojais-turtingiausiais žmonėmis visoje Žmonijos istorijoje.

Vadinasi, mes keičiamės ir net labiausiai gajūs prietarai traukiasi užmarštin.

Greta itin blogų nuostatų, įtvirtintų dar Biblijoje kairės pusės tema, yra ir biblinis pasakojimas apie senovinę kairiarankių armiją, kurios nesugebėjo nugalėti niekas. Lygiai kaip ir niekas negali nuneigti, jog Žmonijos istorijoje būtent k. įnešė svariausią indėlį beveik visose srityse – nuo karybos, filosofijos, menų iki reikšmingiausių išradimų, nulėmusių pažangą plačiąja prasme.

Iliustracijos žemiau iš cnn.com: garsūs šių dienų kairiarankiai Angelina Jolie, viena gražiausių Pasaulio moterų, aktorė, filantropė, ir Barakas Obama, JAV prezidentas. B. Obama nufotografuotas Napoleono poza, jo kairė ranka viršje, tas rodo, jog jis neabejotinai yra kairiarankis.

 

Parengta pagal:

<https://blog.cheapism.com/famous-lefties/>, žiūrėta 2020-07-31.

Armonienė, Andžela. Kairė – blogis? Prietarai, paslaptys ir moksliniai duomenys kairiarankių tema. Moteris. 1993, Nr. 3, p. 34.

 

LAUKITE TĘSINIO TEMA:

ALCHEMIJA VIRTUVĖJE, ARBA GERA VIRĖJA YRA STEBUKLADARĖ

 

NAUJA RUBRIKA:

MISTINĖS BŪTYBĖS GRETA MŪSŲ

 

GYDO ŽODIS, ŽOLĖ IR PEILIS, ARBA KODĖL HIPOKRATAS BURTININKAIS JŲ NEVADINO

2024-12-30

 

Medicinos tėvas Hipokratas yra pasakęs, jog gydytojas gydo žodžiu, žole ir peiliu. Pirmiausia – žodžiu. Jei negelbsti, taikomos žolės, jų nuovirai, trauktinės. Ir kada jau nė tas nebepadeda, griebiamasi peilio. Tai yra kraštutinė priemonė. Šių dienų žodžiais, galima sakyti, jog chirurginė intervencija yra kraštutinė priemonė ir taikytina, kada jau niekas kitas pagelbėti nebegali.

Hipokratas teigė, kad žmogaus rankose slypi paslaptinga jėga, padedanti užsitraukti žaizdoms, malšinanti skausmus.

 

AR ĮMANOMA PASVEIKTI, KAI GYDYMAS VYKDOMAS PER TELEVIZIJĄ AR PRAKELIAUJANČIŲJŲ „STEBUKLADARIŲ“ IŠ SVETUR?

 

Gydymo patirtį, kurią, deja, užmiršo gydytojai profesionalai dabartiniu metu, išsaugojo vadinamieji burtininkai.

Vyresnės kartos žmonės dar atsimena 1993-uosius metus, kada buvo išties sunkus metas, buvo įvestas litas, žmonės sunkiai vertėsi, ištisi dveji metai – 1992 ir 1993-ieji – buvo neįtikėtina sausra Lietuvoje, derlius buvo menkas, drastiškai sumažėjo vaikų gimstamumas ir išaugo migracija į bet kurią kitą užsienio šalį, kur įmanoma nors skinti braškes ar pešti vištas paukštidėje, kad tik būtų įmanoma užsidirbti pinigų. Tuomet klestėjo Kašpirovskis, „gydęs“ per televizorių. Žmonės tuo tikėjo. Tokių kaip Kašpirovskis buvo ne vienas, žmonės plūdo ištisomis grupėmis, kad patektų pas vadinamąjį „stebukladarį“, išgydantį net visiškai luošus paralyžuotus asmenis.

Dabar taip pat yra tokių „žiniuonių“, populiarios televizijos laidos apie vadinamuosius „ekstrasensus“. Įdomu tas, jog į rytus nuo Lietuvos teritorijose tuo labai tikima ir toks reiškinys tolygus 17-18 amžiaus Vokietijos aplinkai, kada taip pat klestėjo žolininkės, žiniuonės. Taigi, galime teigti, jog teritorijų į rytus nuo Lietuvos gyventojų atsilikimas ar mentalitetas yra maždaug 300-400 metų atsilikęs pagal vystymąsi nuo Europos. Tokie burtininkavimai buvo būdingi ir Vakarų bei Šiaurės Lietuvai 17 amžiuje. Neįtikėtina, bet faktas, jog teritorijose, nutolusiose nuo mūsų vos porą šimtų kilometrų atsilikimas kultūrinio vystymosi yra apie 400 metų. Galima sakyti, jog susitikę su tais žmonėmis iš kaimyninių teritorijų tiesiog bendraujate su 400 metais atsilikusio vystymosi individais, kurie tiki burtais, anapusiniu gyvenimu, vaiduokliais, užkalbėjimais, blogio išvarymu, stebuklingais pasveikimais, ir t.t. Tai visiškai nėra Hipokrato aprašyti atvejai, o tik tamsių žmonių prietarai, kurie gali daryti ir daug žalos.

Taip, iš naujo atrandami „raganiški“ gydymo būdai ir tai plinta dabar, po COVID-19 pandemijos, kada persirgusieji niekaip negali pasveikti net trejus metus, jų psichinė būklė tokia prasta, jog jie iš viso nedarbingi, juos kamuoja ištisi kompleksiniai susirgimai, dėl ko jie ne tik nemiega iš viso, bet ir yra fiziškai silpni, išsekę, protiniai gebėjimai nusilpę ar beveik sunykę, plinta idiotizmas.

Be abejo, populiarėja gydymas hipnoze, spalvomis, muzika, užkalbėjimais...

Būtent laikotarpio 1990-1996 m. Vilniuje netoli nuo Šv. Onos bažnyčios gyveno trečios kartos užkalbėtoja, pas kurią atvažiuodavo žmonės iš visos Lietuvos ir Baltarusijos. Ji buvo puiki užkalbėtoja, paveldėjusi užkalbėjimų tekstus iš savo prosenelės ir ji realiai gydydavo žmones, sugebėdavo užgydyti niekada neužgyjančias žaizdas, nužiūrėjimus, išgąstį. Paklausus, kaip ji tai daro, ji papasakojo, jog yra labai tikslūs tekstai, jie skirti konkretiems atvejams, nuo alergijos gydymo iki visų kitų ligų. Esamu metu šios močiutės nebėra gyvos. Nėra aišku, ar jos talentą paveldėjo jos duktė, nes šeimos likimas buvo labai tragiškas, jie buvo priversti pakeisti gyvenamą vietą, net keisti savo identitetą. Įdomu dar tas, jog užkalbėtoja, kuri buvo paveldėjusi gebėjimą gydyti žmones iš savo prosenelės, nesugebėjo išgydyti savo dviejų anūkų, jie abu labai sunkiai sirgo keliomis ligomis, medicina buvo bejėgė. Beje, ji niekada neimdavo jokio užmokesčio už išgydymą, ji buvo laiminga, galėdama padėti ir žinojo, jog vos pradėtų imti piniginį atlygį už išgydymą, jos talentai išgydyti žmones dingtų.

Taigi, ko gero, tokie išskirtiniai talentai yra veiksmingi tik gydant ne artimus gimines ir kai atlygio neimama jokio.

Tokių žmonių, gebančių gydyti kaip minėtoji Vilniaus Šv. Onos bažnyčios prieigų močiutė, ko gero, ir nebėra esamu metu.

1993 m. vasarą iš Kijevo į Lietuvą buvo atvykusi vadinamoji Kolsana Dalma. Ji surinkdavo didžiules sales žmonių, buvo ji ir Klaipėdoje. Įdomu buvo stebėti, kaip ji pritaiko masinę hipnozę, visą didžiulę salę žmonių valdo, jie jai paklūsta. Viešai ji teigė, jog svarbiausia yra nepakenkti ir ji tuo vadovaujasi gydydama. Žiūrovų akyse ir viešai ji „pramušė“ ausis kurčiai mergaitei ir ši ėmė girdėti jau tuo pat metu. Kolsana Dalma viešai išgydė ir mikčiojantį berniuką. Anot jos, ligos duotos už nuodėmes. Ji teigė, jog norint pasveikti, reikia daug melstis. Beliko pridurti, kad Kolsanos Dalmos užkalbėta nuotrauka tada, 1993-iaisiais, Klaipėdoje kainavo 2 000 talonų, amuletas kainavo 8 000 talonų. Taip, gausiai susirinkusioje salėje žmonių dabartiniuose Žvejų kultūros rūmuose ji sukėlė masinę psichozę, tą ji sugebėjo daryti. Ją lydėjo apsauginiai. Išvaizda jos buvo daugiau nei keista, ji neturėjo nei moteriai, nei vyrui būdingų bruožų. Apsauginiai, panašu, valdė ir jos „piniginę“, ji buvo vežiojama lyg koks keistas gyvūnas, buvo aišku, jog iš jos pasipelno kiti, kurie galimai buvo apsiforminę kaip jos vadybininkai ar prodiuseriai. Aktyvi prekyba jos amuletais tik tą patvirtino. V. Alsys yra rašęs: „Vieni ekstrasensai regi žmonių energetines auras. Kiti veikia daugiau intuityviai. Efektyvumas tas pats... Aišku, klesti ir šarlatanizmas“.

 

RIZIKOS YRA

 

Idealu būtų, jei galėtume atskirti gydytoją nuo šarlatano, kurių tik daugėja ir viešai svarstoma problema, jog medicinine praktika jie verčiasi nelegaliai, užmokestį ima taip pat neteisėtai, neturėdami licencijų.

Apie riziką yra kalbėjęs Lietuvos parapsichologų asociacijos prezidentas Audrius Dineika: „Aš prieš tuos, kurie atvažiuoja trumpam ir masiškai gydo žmones. Jie galėtų paskaityti paskaitų, o daugybę žmonių gydyti vienu metu – neįmanoma. Juk vienam reikalinga hipnozė, antram – bioenergetinis gydymas, trečiam – akupunktūra. Rizika vis dėlto išlieka, nes gydančio biolaukai gali neatitikti gydomojo biolaukų. Netradiciškai gydyti vaikus galima tik nuo penkerių, šešerių metų, nes yra grėsmė suardyti vaiko biolauką. Tėvai tyrėtų atsakingai parinkti gydytoją – spaudoje publikuojami ir šarlatanų skelbimai.

Vaikui padėti galėtų pati mama. Žinau atvejį, kai vaiką, sergantį bronchine astma, pagydė motina. Patariau jai kiekvieną naktį po vaiko lova ties plaučiais statyti dubenį su vandeniu. Ryte vandenį išpilti. Astmos priepuoliai dingo.

Įdomu, kodėl šiuolaikinis skeptikas, kurio net patekėjusi žalia saulė nenustebintų, bėga, ligos suriestas, pas stebukladarį, raganą, užkalbėtoją, pas bet ką, kad tik atsikratytų negalios?“.

Todėl žinoti verta, jog keliai visada yra mažiausiai du ir rinktis Jums.

Ar eisite su vaiku pas psichoterapeutą, ar ieškosite užkalbėtojos, burtininkės. Anksčiau kiekvienas kaimas tyrėdavo tokią burtininkę, užkalbėtoją, pribuvėją. Tai tiesiog būdavo gerai žoleles išmananti moteriškė, neretai ir išprususi, išsilavinusi, kartu mokydavusi ir kaimo vaikus savo gryčioje abėcėlės bei skaičiavimo.

Tik, be abejo, vengti reikėtų tų pravažiuojančiųjų, prakeliaujančiųjų „stebukladarių“, kurių visa „pagalba“ baigiasi Jūsų pinigų išviliojimu ir išradingomis metodikomis, kaip Jus tiesiog prisirišti prie savęs, padaryti bejėge, nuolatos ieškančia pagalbos sau ar savo vaikui. Tiesiog šarlatano tikslas nėra Jus išgydyti, jo ar jos tikslas yra jus dar labiau susargdinti ir paleisti ubagais.

Parengta pagal 1993 m. spaudą, NETRADICINĖ MEDICINA, „Sveikuolių pirmadienis“, 1993 m. spalis, Nr. 8, p. 6.

 

 

NAUJA RUBRIKA:

MISTINĖS BŪTYBĖS GRETA MŪSŲ,

ARBA BLOGA AKIS

REGIMA-NEREGIMA, ARBA BLOGA AKIS

2024-12-20

 

KVARA LIONĖ

 

Žinoma, visada galima pasišaipyti iš prietaringų žmonių, vadovautis vien ta nuostata, jog viską įmanoma paaiškinti fizikos, mechanikos, chemijos, geometrijos dėsniais ir formulėmis, bet visi tie įsitikinimai gali vienu metu iš esmės pasikeisti, jei savo gyvenime susiduriate su kokiu nors reiškiniu, kurio iš viso neįmanoma paaiškinti, tačiau faktinį rezultatą turite.

Daugiausių tokių atvejų yra susiję su vadinamais „stebuklingais pagijimais“, netikėtu praturtėjimu, niekada nesenstančiais žmonėmis, kurie, gali sau pamanyti, iš tiesų yra atradę kažkokį jaunystės eliksyrą ar jaunystę grąžinantį vandenį.

Viską galima pavadinti prietaringų bobučių ir net minimalaus išsilavinimo neturinčiųjų asmenų kvailiojimais, bet suklusti privertė vienas atvejis, nutikęs dar 1987 m.

Teko klausyti vieno žymaus tuometinio mediko, turinčiojo dar ir profesoriaus laipsnį, paskaitą apie kvėpavimo takų ligas. Kalbėdamas apie bronchitą jis tiesiai šviesiai pasakė, jog tai yra vadinamoji „nužiūrėjimo liga“, išgydyti jos neįmanoma, galima tik apgydyti, mokslinio-medicininio, biochemija grįsto paaiškinimo, kaip ir kodėl ja susergama, nėra. Medikas dar trumpai paminėjo, kas yra tas vadinamas „nužiūrėjimas“. Pasak jo, tai nutinka, kai kokį vaiką ar jauną žmogų nužiūri, taip sukelia jam ligas, tam nužiūrėtajam. Dažniausia blogu žvilgsniu pasižymi senos moterys, kurios pačios yra pasiligojusios ir tokių savybių turi, kaip nebūtų keista, kokių nors ligų išklaipytų kojų savininkės. Pavyzdžiui, labai kreivų, liesų kojų senutės, kurios neretai dar ir raišos ir pan.

Kitas mažai suprantamas atvejis yra susijęs su mažučiais vaikai, kuriuos mamos vežiojasi vežimėliuose, o šie, juos parvežus namo iš pasivaikščiojimo, taip gailiai ir be priežasties verkia, nors jiems nėra jokių virškinimo sutrikimų, pilvuko jiems neskauda, jie yra pamaitinti ir nesušalę. Kai kas aiškina, jog taip nutinka taip pat, kai vaikučius nužiūri blogi, piktavaliai žmonės. Daug vaikų, anūkų išauginusių moteriškių žodžiais, tokio pobūdžio nužiūrėjimą panaikinti galima paprastai: pakanka vaikelio veidelį nuprasti, o dar geriau jį išmaudyti, o veidelį prieš laikrodžio rodyklę apvalyti sudrėkinta balta drobule. Ir vien nuo to viskas praeina. Iki kito karto, kol tas vaikelis galimai ir vėl bus nužiūrėtas.

Tuo galima tikėti arba ne.

Dar įdomesnis atvejis buvo su iš kaimo į Vilnių persikėlusia gyventi tokia gero milžino vyro gabaritų Lione, nuolatos besiskutančia juodus ūsus anksti ryte išpuvusioje išvietėje prasmirdusiam purviname bute, kad niekas nematytų jos "grožio" procedūrų.

Jos kaimynai iš jos buvusiojo kaimo atvykdavo į Vilnių, žinojo, jog jų kaimo Lionė gyvena pačiame sostinės centre ir paprasčiausiai naudodavosi galimybe pas ją užeiti, atsipūsti, ko nors užkasti, pakalbėti apie gimtųjų kaimo apylinkių reikalus. Bet Lionės, plačių gremėzdiškų pečių, išdžiūvusiomis laibomis gyslotomis ir atvirų kraujuojančių žaizdų nusėtomis kojelėmis, itin didelio rudo veido, be sustojimo kretančia galva, susenusios nepaprastai, mat būdama 53 metų ji išties atrodė lyg 93 metų senutė ar dar senesnė, žmonės išties bijojo. Jie užeidavo, norėdami gauti trumpalaikės naudos, nes Lionė turėjo įtakingų pažįstamų sostinėje valdininkų ir teisėjų bei įvairaus plauko muzikantų, šokėjėlių-bastūnėlių tarpe, ji galėjo padėti rasti geresnį gydytoją ir pagelbėti pas jį pakliūti, nes buvo kadaise įsidarbinusi namų šeimininke vienos labai garsios Vilniaus medikės šeimoje, ryšiai buvo išlikę, bet tie gausūs Lionės namų ir, žinoma, pirmiausia jos virtuvės lankytojai ir mėgėjai pavalgyti sostinėje už dyką, išties laikėsi nuo Lionės per tam tikrą atstumą. Ne vienas ir ne viena, net bijodami baisūnės, į King-Kongą panašios Lionės, eidavo į jos namus mėgindami rasti nors kokią naudą ir savo vaikams, iš atokių kaimų persikėlusiems gyventi, studijuoti Vilniuje.

Kaimiečiai visi lyg vienas tvirtino: kaime melžiamos karvės netekdavo pieno vien nuo Lionės, kol ji dar gyveno jų apylinkėse, žvilgsnio. Žmonės to labai bijojo, nes iš pieningos karvutės-maitintojos teturėti bergždinį, pieno neduodantį gyvulį buvo tolygu nuskurdimui, pusiau badavimui, pajamų praradimui, nes žmonės karvių pieną priduodavo į supirkimo punktą ir iš to gyveno, prisidurdami prie varganos kolūkiečių algelės.

Kaip Lionė atlikdavo tą karvių nužiūrėjimą, nėra aišku. Tačiau tai, jog ji išties gebėdavo nužiūrėti karves ir jos negrąžinamai tapdavo pieno iš viso nebeduodančiomis, faktas. Tą patvirtino ir Lionės tikra sesuo. Lionės tėvas su baime ževlgdavo į savo kitus vaikus visiškai nepanašią baisūnę Lionę ir sakydavo: "Kvara Lionė, nuo gimimo ji kvara", mat, vietovėse netoli Blatarusijos sienos žodžiu "kvara" vadindavo negrąžinamai pasiligojusiuosius, kurie būdavo didelė našta skurdžiose šeimose, įsikūrusiose nederlingose žemėse, per kurias įvairių armijų kareiviai šimtmečiais žygiuodavo skersai išilgai viską aplinkui niokodami, o skurdieji vietinių kaimų žmonės buvo išmokę net iš paparčių išsikepti duonos eiliniam badmečiui juos ištikus.

Žinia, kvarą Lionę, kuri buvo labai didžiulė, nuo pat ankstyvos vaikystės savo pasismaginimams naudodavo prakeliaujantieji kareiviai, nes kažkaip jiems reikėdavo nuleisti garą ir jie imdavo baisūnę Lionę, kurią be gailesčio kareiviams atiduodavo jos giminės, kad tik kitų, sveikesniųjų vaikų nesužalotų tie prakeliaujantieji ir pramogų ieškantieji kareiviai. Tam neprieštaraudavo ir jos tėvas, nuolatos besislapstantis, kad tik nebūtų pašauktas eiti į frontą, kas reiškė pasmerkti sekinančiai mirčiai nuo bado visą savo gausią šeimą.

Ji pati, grėsmingoji Lionė, būdama neįtikėtinai prastos, atgrasios išvaizdos, pasiligojusi, išties itin pavydėdavo gražioms moterims ir merginoms nuo pat savo jaunystės, kada suprato, jog labai skiriasi nuo kitų merginų, yra daugiau nei negraži, o be to, ir jos apdarai nuolatos būdavo patys bjauriausi, atlikę nuo senučių kaime ir tvartus mėžiančių vyrų, kurių marškinius pasitaisiusi truputį plačiapetė Lionė ir dėvėdavo.

To pavydo, pagiežos, nuoskaudų ji turėjo tiek, jog visa buvo geltonai-žaliai-ruda. Jos oda buvo neįtikėtinai negraži, galimai iš nuolatinio pavydo, pagiežos susikaupdavo daug tulžies, jog dėl to Lionė tapo rudai-žalia.

Dar negražesnė, atgrasesnė, šlykštesnė už Lionę buvo jos duktė, patologiškai išsigimusi idiotė, gimusi, kai pati Lionė jau buvo, galima sakyti, senutė. Jos duktė priminė rachito išdarkytą bulvių lauko kaulėtą šiurpiai atrodančią kaliausę su atbukusiu apatišku žvilgsniu, rudu ir dideliais tamsiai rudais taškais nusėtu veidu, dvokianti, nevalyva, neįtikėtina pijokė ir narkomanė bei tinginė, beje, lygiai kaip ir jos motina Lionė, aptarnaudavusi tarybinės armojos kareiviukus, tiesiog ateinančius į Senamiesčio pirtį, ir tapusi bedante dar iki 18 metų amžiaus, besitrinančia aplinkui sugriuvusią lauko išvietę Vilniaus centre.

Todėl Lionės pagiežos apimtys tik didėdavo. Maža to, kad ji pati buvo atgrasiai bjauri, jos duktė buvo dar šlykštesnė ir dar labiau ligota idiotė, išdarkyta net kelių nepagydomų patologijų nuo pat gimimo.

O kai Lionė išvydo savo gimusią anūkę, kuri buvo su juodais plaukais apžėlusia nugara, krūtine ir rankų pirštais, taip pat žaliai-ruda oda, nebuvo tiek kvaila, kad nesuprastų, jog bjaurastis jos šeimoje karta iš kartos tik didėja, dauginasi.

Vadinamosios „blogos“ Lionės akys tik dar labiau pablogėjo, išvirto iš akiduobių.

Kažkiek Lionė buvo sutramdoma tik tuomet, kai gaudavo kokių netikėtų dovanų, numetamų iš gailesčio lyg kokiam pasiutusiam šuniui ar mutavusiai kalei, kad nurimtų ir nesiautėtų.

 

KĄ DARYTI, JEI MANOTE, JOG JUS NUŽIŪRĖJO BLOGA AKIS?

 

Persijoje mokėjo gydyti ligonius, nužiūrėtus bloga akimi.

Lietuvoje to daryti, ko gero, nemoka niekas, arba mokėjusiųjų tai daryti jau nebėra gyvų.

Viduramžių žmonės apsidrausdavo nuo blogos akies, dažniausia buvo naudojami įvairūs apsauginiai amuletai. Buvo vengiama žmonių su tankiais antakiais, buvo manyta, jog jie turi tas negeras akis, yra bloga lemiantys.

Vokiečių mokslininkas ir mistikas Karlas fon Reihenbachas buvo tos nuomonės, jog iš akių sklinda ypatingi spinduliai, kuriuos jis vadino „od“. Jautresni žmonės, būdami prieš veidrodį, jaučia tam tikrus spindulius, dvelkimą, sklindantį nuo veidrodžio, galimai tai yra grįžtantys spinduliai, atsimušę nuo veidrodžio paviršiaus.

Viduramžių laikų „Demonologijoje“ rašoma, jog negeri spinduliai gali sklisti net iš užmerktų akių, iš neregio akių taip pat. Taip pat žinomi atvejai, kai viena akis normali, o kita – piktavalė.

Istorijoje žinomos asmenybės, garsėjusios kaip blogų akių savininkai. Blogas akis turėjo romėnų gydytojas Apulėjus. Manoma, jog blogų akių savininkas buvo ir lordas Baironas. Ši savybė priskiriama ir Napoleonui III, keliems popiežiams. Pavyzdžiui, buvo tikima, jog viską ir visus, ką tik palaimina popiežius Pijus IX (1792-1878 m.), ištinka nesėkmė.

Paryžiuje ir Vienoje baimę kėlė Žakas Ofenbachas. Net po jo mirties retas kas apie jį kalbėdavo neiškėlęs mažojo ir rodomojo pirštų. Būtent toks ženklas, manyta, turėdavo apsaugoti nuo blogos akies. Ž. Ofenbacho amžininkas rašė, jog teatrai, kuriuose statomos jo operetės, sudega, dainininkams užveržia gerkles, šokėjai išsinarina sąnarius, publika idiotėja, apkursta. O merginos, veikiamos žlugdančios Ž. Ofenbacho muzikos, įgyja kareivių ir smuklių manieras.

 

BLOGĄ AKĮ PRITRAUKIA TAS, KURIAM YRA KO PAVYDĖTI

 

Manoma, jog jei žmogus neteko akies, jis pavydės visiems, kurie turi abi sveikas akis.

Vienaakių buvo labai bijoma.

Vienaakių gydymas neretai būdavo susijęs su pažeminimu: į juos spjaudydavo. Pats ligonis taip pat spjaudydavosi, tuo išreikšdamas panieką demonui, jį apnikusiam.

Piktų kerų aukomis lengviausiai tapdavo būtent vaikai.

Dažniausiai nužiūrimi būdavo jaunuoliai ir vyrai, nes į moteris žiūrėta kaip į mažiau reikšmingas visuomenėje.

Moterims pavojingi būdavo keli jų gyvenimo tarpsniai. Vienas iš jų, kai jos tampa nuotakomis, nes tuomet į jas atkreipiamas dėmesys, joms pavydima. Antrasis pavojingas metas moterims yra nėštumas ir laikas iškart po gimdymo. Svarbu pažymėti, jog manyta, esą ir pačios moterys po gimdymo yra pavojingos, gali nužiūrėti kitus.

Tomas Akvinietis yra rašęs, jog „Žmonių, linkusių į pikta, žvilgsnis nuodingas, ypač moterų“. ⸎

Kovai su raganomis Vokietijoje vadovavo teologijos profesoriai Domininkonai G. Institoris ir J. Špirengleris. Jie rašė: „Beveik nėra kaimo, kur moterys nebūtų nužiūrėjusios viena kitos karvių, tuo atimdamos joms ne tik pieną, bet dažnai ir gyvybę“. Šių teologų teigimu, „Kalbame apie raganų erezijas, o ne raganių; pastarųjų erezijos neturi ypatingos reikšmės“. ⸎

Vadinamosios raganos, po žiaurių kankinimų prisipažindavo neįtikėtinus dalykus. Pavyzdžiui, 1567 m. Vokietijoje buvo suimta 67 metų našlė Klara Geisler, kurią kita už raganavimą nuteista moteris apkaltino sanguliavus su trimis velniais. Štai ką po ilgų kankinimų papasakojo Klara: „Apie 40 metų paleistuvavau su daugybe velnių, kurie rodydavosi man šunų, kačių, kirminų ir blusų pavidalu; pagimdžiau nuo tų velnių 17 vaikų, juos užmušiau ir suvalgiau. Per 30 ar 40 metų daug kartų kėliau audras ir 9 kartus užleidau ugnį ant namų. Norėjau iki pamatų sudeginti ir mūsų miestelį, bet demonas, vardu Bursianas, man neleido, sakydamas, kad dar daug moterų pavers raganomis ir privers tarnauti sau, kaip dievui“. ⸎

 

MANYTA, KAD PAVOJINGIAUSIOS YRA PIKTOS SENĖS

 

Pavojingiausiomis laikytos senos moterys, nes žvilgsnio nuodingumą gerokai lemdavo negraži ir liguista išvaizda.

1736 metų Paryžiaus akademijos aktuose yra toks užrašas: „Kuomet viena sena moteris prieidavo prie veidrodžio ir praleisdavo prieš jį daugiau laiko negu reikia, veidrodis sutraukdavo didelę dalį jos nuodingų syvų“. Tie syvai buvo surinkti ir tyrinėjami. Cheminių bandymų dėka nustatyta, jog tie syvai labai nuodingi.

Danijoje gyvavo pasakojimas apie piktą senę, kuri atėjo į vienus namus, pakėlė lovos užtiesalą, žvilgtelėjo po juo. Kažkam atėjo į galvą mintis paguldyti katę ant tos lovos. Katė iškart susirgo ir nudvėsė.

Dar vienas pavyzdys apie piktą seną moterį yra toks: į namus, kur buvo kepama duona, atėjo sena moteris, metė žvilgsnį į krosnį, į duoną ir palinkėjo sėkmės. Iškepta duona atrodė puikiai, bet buvo sulipusi ir nevalgoma.

Tokių panašių pasakojimų apie piktavales senutes yra daugybė.

Seniau buvo tikima, kad jei pietų metu neduosi pavalgyti alkanam, su maistu gali nuryti ir nuodus. Būtent su šia baime susijęs prietaras nevalgyti pirmojo atpjauto kąsnio, nes jis skirtas raganai.

Daugelyje tautų naujakuriai, eidami į naujus namus, nešdavosi duonos ir druskos. Buvo tikima, kad ragana, paragavusi duonos su keliais druskos grūdeliais, neteks savo galių.

Šiomis dienomis visa tai vadiname prietarais, tačiau jų nemažėja, o tik daugėja. Galimai tas vyksta dėl to, kad ir nepaaiškinamų, nenumatytų gamtos reiškinių, kataklizmų ir nežinomybės šių dienų aplinkoje tik gausėja.

Nežinia, ar šių dienų žmonių supratimu lemtis yra akla ir gyvenimas lyginamas su laimingo arba ne loterijos bilieto ištraukimu.

Bet vis dėlto, kodėl Kūčių naktį traukiame tą šiaudą iš po staltiesės, tikėdamiesi, jog ištrauksime ilgiausią? Kodėl noriai į saują griebiame kūčiukus ar riešutus ir skaičiuojame, ar pateko lyginis skaičius, nes tas lemia, jog ateinančiais metais susilauksime gyvenimo kompaniono ar net ištekėsime, jei buriasi jaunos merginos? Kodėl susigūžiame juodai katei perbėgus gatvę ir ieškome gerų ženklų visur, kur tik galime?

Galime pasišaipyti iš prietarų, noro burtų keliu nuspėti ateitį. Tačiau įvairūs prietarai, kaip, pavyzdžiui, nevalyti nešvaraus stalo paviršiaus plika rankos plaštaka, o daryti tą su šluoste, neišlipti iš lovos kaire koja ir daugybė kitų buvo sukurti paprasčiausiai tam, kad savo aplinkos žmones išauklėtų būti naudingais, darbščiais, padoriais, gerbiamais, ir sėkmingais.

Nes juk niekas nenori būti artimųjų, bendradarbių ar kaimynų tarpe, kai jie dar ir pagiežos, pavydo pilni bei piktavaliai.

 ⸎ Šaltinis: Bloga akis. Parengta A. Račiūnienės. Moteris. 1993, Nr. 1, p. 39.

 

 

NAUJA RUBRIKA:

MISTINĖS BŪTYBĖS GRETA MŪSŲ, ARBA AUKŠČIAU BAMBOS NEIŠŠOKSI

MOTERIŠKOS ENERGIJOS, GALIOS IR NEPRIKLAUSOMYBĖS SIMBOLIAI, 

KURIŲ BŪTA IR ŠIAURĖS LIETUVOJE

 2024-12-01

ŠIOJE PUBLIKACIJOJE GVILDENAMOS TEMOS:

• RAGANAIČIŲ TRANSFORMACIJOS
• JOS GEBA SKRAIDYTI
• MISTINIŲ BŪTYBIŲ BŪTA IR ŠIAURĖS LIETUVOJE
• TAIP, ŽMONĖS GEBA PAKILTI NUO ŽEMĖS SAVO VALIOS PASTANGOMIS
• GIMĘ ŠLIAUŽIOTI, SKRAIDYTI NEGALI

 

Gruodžio mėnuo, tai tas metas, kada laukiama Žiemos saulėgrįžos, kai diena po truputį ims ilgėti, taip pat neišvengiamai susimąstoma ir apie mistines būtybes, keistus dalykus, senovinius tikėjimus, bandoma nuspėti, kokie bus kiti metai.

Įdomu tas, kad mįslingų būtybių yra visų tautų senovinėse sampratose. Kiekviena kultūra skirtingai įsivaizdavo mistinę figūrą, tačiau kai kurie jos bruožai pasikartojo geografiškai nutolusiosiose šalyse: pavyzdžiui, paplitęs raganos, burtininkės, laumės ar fėjos vaizdavimas meno kūriniuose, įprasminimas pasakose, sakmėse, priežodžiuose ir dainose. Ragana buvo galinga deivė, dažnai siejama su namais ir meile, bet taip pat su mirtimi ir magija. Visų pirma, ji buvo sudėtingos moteriškumo sampratos reiškėja.

 

MOTERIŠKOS GALIOS IDĖJA

 

Kad moteris – mįslinga būtybė, šito nenuneigs niekas.

Nors senojoje anglų kalboje žodis „ragana“ turi savo etimologines šaknis (wicce), „Vakarų raganos“ kilmė gali būti siejama su graikų mitologija ir ankstyviausiomis Egipto bei Šiaurės Europos liaudies tradicijomis, kurių turėjo ir keltai.

„Raganos ikonografija, nors ir keitėsi bėgant amžiams, visada sukasi apie moteriškos galios idėją ir atspindi besikeičiantį visuomenės požiūrį į ją“, – sakė Pamas Grossmanas, duodamas interviu telefonu apie knygą, kurią jis redagavo ir kuri buvo paskirta temai apie raganas.

Įdomu tai, jog raganos, raganavimas, kaip reiškinys, turi ir savo istoriją. Dar XI amžiuje, į vyrus orientuotai krikščionybei plintant po Europą, moteriškumo suvokimas pasikeitė.

Vadinamosios raganos, kas tiesiog reiškė dažnai, jog tai  bet kuri moteris, nuklydusi nuo monoteistinės religijos nurodymų, savo bendruomenėse buvo pradėtos laikyti svetimšalėmis, jų buvo bijoma, joms būdavo priskiriamas tariamas jų ryšys su velniu, jos buvo laikomos atskirtyje, jų šalindavosi.

Iki XIV amžiaus kolektyvinė vaizduotė raganas pavertė eretiškomis atstumtosiomis. Kitus tris šimtmečius vyko raganų medžioklės ir egzekucijos, įskaitant 1692 m. Seilemo teismą, kuris savo žiauriais sprendimais ir sadistiniu susidorojimu su moterimis pagal egzekucijų pobūdį nušluotų ir Senąjį, ir Naująjį pasaulius.

„Mūsų mintyse išsikristalizavęs raganos įvaizdis – velniškos, bauginančios moters – buvo gimęs būtent šiuo laikotarpiu“, – sakė Grossmanas, kuris taip pat yra rašytojas, kuratorius ir magijos praktikos mokytojas. Anot jo, „ypač spaudos atsiradimas tikrai padėjo ją išpopuliarinti“.

Iš tiesų, iš „raganavimo“ išplaukia tai, kad raganos ir jų praktika jau seniai buvo metafora moterims, kurios nori autoriteto savo pačių gyvenimui, iš esmės moterų valdoma bendruomenė, taip pat yra šios metaforos dalis. Peržiūrint raganų atvaizdus, jų piešinius, portretus knygoje, kurioje pateikiami kūriniai tokių įvairių autorių kaip Auguste'as Rodinas, Paulas Klee'as ir Kiki Smithas, sunku nepastebėti, kaip daugelis jų raganas vaizdavo kaip nuožmias, galingas būtybes, kurių vengė visuomenė.

Ar raganos sensta, sudėtingas klausimas, tačiau joms priskiriamos ir hiperseksualios jaunos gražuolės, kurios yra maištingos dvasios, „nori sugriauti status quo“, – sakė Grossmanas.

 

RAGANŲ ATGIMIMAS

 

XVIII ir XIX amžiaus pradžioje, kai bent jau Vakarų pasaulyje baigėsi raganų persekiojimas ir raganavimas buvo pradėtas pripažinti paskutiniu pagonių garbinimo likučiu, magiška raganos figūra buvo dar kartą perkurta. Šį kartą ji tapo fantastiška tema, taip pat moteriško pykčio, nepriklausomybės, laisvės ir feminizmo simboliu.

Už pastarojo „prekės ženklo keitimo“ slypėjo sufražisčių judėjimas, kuris naudojo raganos archetipą kaip persekiojamą „kitą, tai buvo patriarchalinės priespaudos pavyzdys.

Raganavimas vėl išpopuliarėjo septintajame dešimtmetyje, nes antrosios bangos feminizmas raganas ir jų sužadėtuves laikė moteriškos galios ir matriarchato išraiška. Buvo net grupė moterų, kurios 1968 m. įkūrė organizaciją „WITCH“.

Ši praktika dar kartą sugrįžo 1990-aisiais, po Anitos Hill klausymų ir trečiosios bangos feminizmo iškilimo; ir vėl po Donaldo Trumpo 2016 m. rinkimų ir judėjimo #MeToo.

Per pastaruosius ketverius metus ši praktika tapo įprasta, paskatindama straipsnių, internetinių transliacijų ir „Instagram“ paskyrose atsirado tokios informacijos.

„Manau, ragana atstoja institucinės valdžios alternatyvą, taip pat būdą, kaip panaudoti jų dvasingumą taip, kad tam nebūtų tarpininkaujama iš kažkieno kito pusės“, – sakė Grossmanas. Jis teigia, jog raganavimas yra susijęs su ritualų kūrimu.

Raganavimo tema populiari ir kino mene, pasakojimai populiarėjo ir ekrane. Nuo baisios piktosios Vakarų raganos „Ozo burtininke“ iki gražiosios Samantos iš filmo „Užkerėtoji“ ir atkaklios Sabrinos, kurią vaidina Melissa Joan Hart, ragana iš piktadarės tapo pagrindine veikėja ir iš žmogaus, kurio bijote, ji virto asmeniu, kuriuo galbūt trokštate tapti. 

Manoma, jog visai nesvarbu, ar raganos, kaip reiškinys, kelia baimę, ar jos vilioja, naudoja smurtą ar elgiasi kilniai ir siekia didesnio gėrio, tai, kaip raganos vaizduojamos mene, atspindi konkretų kultūrinį laikotarpį, momentą, kurio dalis jos ir yra. Šimtmečių bėgyje nepakito niekas ir pati raganos prigimtis išliko daugialypė: ji savyje turi visus architepus, nuo bauginančios būtybės iki kilnios, gėrio siekiančios.

Kaip teigiama knygoje raganystės tema, ragana tiesiog yra nuolatinės evoliucijos būsenos ir ji keičia savo pavidalą.⸎

 

KURŠO KRAŠTO MOTERYS, GALIMAI GEBĖJUSIOS SKRAIDYTI KAIP PAUKŠČIAI

 

XX a. užrašyta įvairių pasakojimų apie Daunoravos dvaro, kuris yra iki šiol Joniškio rajone, Lietuvoje, "baltąja damą". Pavyzdžiui, „Ėjo dvi moterys į kalvės pusę iš Daunoravos dvaro ir išvydo baltą siluetą. Iš pradžių atrodė, kad žmogus priešais žingsniuoja. Jos manė, kad dvaro tarnaitė keliuku eina. Tik pašaukė vardu, staiga ji ėmė greitai skubėti, tolti, figūra ištįso lyg stulpas ir pranyko rūke“.

Užfiksuotas pasakojimas apie greta esančiame Blankenfeldės dvare 1720 m. vykusį raganų teismą – paskutinį Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. Vroclavo (Brelsau) gydytojas Johanas Kanoldas (1679-1729, Johann Kanold) buvo girdėjęs, kad Kuršas yra "klasikinė" burtininkų, raganų ir vilkolakių žemė, todėl dėl informacijos pateikimo kreipėsi į kunigus. Ilgą aprašymą gavo iš Mežmuižos (Augstkalnės) kunigo Zamuelio Ranejaus (Samuel Rhanaeus), kuris tikėjo egzistuojant raganas ir tvirtino galintis pateikti "daug" faktų. J. Kanoldas kunigo siųstus užrašus spausdino be didesnių pakeitimų, bet komentaruose išdėstęs argumentus abejojo jų patikimumu. Tuomet įsižeidęs Ranejus papildė nauja istorija apie nesenus įvykius Blankenfeldės dvare (Vilcės vls., Žiemgala).

Šio pasakojimo esmė tokia – apylinkės piemenė Madė (Madden) vieną 1720 m. liepos mėn. saulėtą dieną du kartus pademonstravo savo raganiškus gebėjimus. Iš ryto ji sviedė į viršų uogų saują ir taip iššaukė netikėtą krušą, kuri padarė didelės žalos javams, o popiet ji papūtė į Kivės upelį, kuris netrukus pasidengė ledu.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad tai, kas buvo sakyta, buvo tiesa. Tuomet Blankenfeldės dvarininkas Medemas liepė Madę botago kirčiais išvaryti iš savo valdų. Ji su savo motina, irgi vardu Made, gyveno Lietuvoje [tikėtina Daunoravoje, kur nuo seno gyveno daug latvių tautybės žmonių, o nuo Blankenfeldės skyrė vienas lietuviškas Vaineikių kaimas].

1721 m. Blankenfeldės dvaro tvarte per naktį krito 5 sveiki buliukai. Medemui kilo įtarimų, ar čia nebus kaltos abi Madės. Tardant "švelniai ir be jokių grasinimų" Gertę (Gerte) ir Trynę (Trine), kurios draugavo su Madėmis, paaiškėjo, kad jos kaltos tiek dėl tų veršelių, tiek dėl kitų piktadarysčių. Buliukai nugaišinti, kai aplink tvartą buvo apvestas raudonas siūlas ir jiems į burną kažkas buvo įdėta, o senoji Madė tarė žodžius "Apmokėjimui". Tuo tarpu Joninių naktį tvarte buvo pasislėpusi jaunoji Madė, kuri išsiurbė visą karvių pieną, prispjaudė į kampus, be to dvaro laukuose užkasė kiaušinius tardama, kad čia daugiau grūdai nebeaugtų.

Be to, abi Madės gebėjo skraidyti kaip paukščiai. To paties išmokusi ir Gerta. Vieną kartą jos trys skrido į pragarą, kur Gerta turėjo kūniškus santykius su 2 velniais raudonais drabužiais.

Medemas pasiekė, kad Madės iš Lietuvos būtų perduotos teismui bei įkalintos Gerta ir Trynė. Teisėjai buvo trys Halėje studijavę juristai, jie po išsamių tyrimų pagrindine kaltininke pripažino senąją Madę. Ji buvo sudeginta ant laužo prieš tai nukirsdinus galvą. Jaunajai Madei buvo išdegintas ženklas ir ji šluotos kotu išvaryta iš Blankenfeldės, o Gertai skirtos rykštės bei bažnytinė bauda. Trynė, kuri buvo bendrininkė, tačiau susilaikė nuo burtininkavimo, nesimokė skraidyti, teismo buvo išteisinta. ⸎⸎

Pats faktas, kad net XVIII amžiaus teismuose buvo nagrinėjamas galinčiųjų skraidyti moterų klausimas, yra daugiau nei įdomus. Todėl ir šioje publikacijoje verta panagrinėti išsamiau, o kas gi tai yra iš tiesų, tos gebančiosios skraidyti būtybės.

Beje, skraidančiosios būtybės ne visada yra moterys. Apie tai skaitykite skyrelyje žemiau.

 

LEVITACIJA – KAI Į ORĄ PAKYLA ŽMONĖS, GYVŪNAI, DAIKTAI

 

Levitacija yra psichokinezės fenomenas, kai daiktai, žmonės ir gyvūnai yra pakeliami į orą be jokių matomų fizinių priežasčių. Levituoti gali mediumai, šamanai, apsėsti ir transą pasiekę žmonės. Levitacija gali būti spontaniška, ji gali būti siejama su spiritizmu, magija ir valdoma sąmoningai.

Per visą istoriją levitacija buvo skirstoma į gerą ir blogą pagal tai, koks žmogus levitavo. Saimonas Magusas buvo paskelbtas velnio įsikūnijimu, o šventoji Teresė neva levitavo dieviško apsireiškimo metu. Viduramžiais ir Renesanso epochoje levitacija buvo laikoma velnio apsireiškimu. Buvo sakoma, kad šis fenomenas kuriamas raganų, laumių, fėjų, vaiduoklių ir demonų.

Ir mūsų laikais levitacija dažnai siejama su demonų apsėdimu. Dažnai lovos, stalai, kėdės ir kiti namų apyvokos daiktai pakyla į orą be kitų jėgų įsikišimo. Tuomet į pagalbą yra kviečiamas egzorcistas ir jo padėjėjai.

1906 metais Klara Germana Celė, šešiolikmetė moksleivė iš Pietų Afrikos, buvo neva apsėsta demonų. Ji pakildavo į orą 1,5 metro kartais vertikaliai, kartais horizontaliai. Kai ją apšlakstydavo švęstu vandeniu, ji vėl nusileisdavo ant žemės. Todėl kunigas paskelbė, kad mergaitė yra apsėsta demonų. Akivaizdu, kad tai tebuvo eilinė krikščionių apgaulė, mergaitė būtų nusileidusi ant žemės nuo bet kokio prisilietimo.

Pastebėta, kad levituojantieji žmonės nukrisdavo paliesti. Išnagrinėjus daugelį levitacijos atvejų, galima rasti bendrų tendencijų ir panašumų. Levitacijos trukmė - nuo kelių minučių iki kelių valandų ar net dienų. Dažniausiai levitacijai reikia didžiulio susikaupimo ir transo būsenos. Šventaisiais paskelbtų žmonių levitavimas dažniausiai būdavo lydimas švytėjimo aplink kūną.

Daugybė levitacijos atvejų buvo užfiksuota tiek krikščionybės, tiek islamo religinėse istorijose. Vienas krikščionybės šventųjų Juozapas iš Kupertino buvo žymus tuo, kad dažnai sklandydavo. Pasakojama, kad prieš pakildamas jis keistai surikdavo. Vieno fiksuoto levitacijos atvejo metu jis išsilaikė ore daugiau nei 2 valandas.

Šventoji Teresė iš Avilos yra dar viena gerai žinoma asmenybė, kuri levitavo. Ji sakėsi pakildavusi nuo žemės ištikta religinės ekstazės. Liudininkai pasakojo, jog ji kybojo ore maždaug 45 centimetrų aukštyje nuo žemės beveik pusę valandos. Pati Teresė pasakojo, kad ji lyg ir bandydavo pasipriešinti nežinomai jėgai, tačiau ši iškeldavo ją virš žemės. Ji nežinojo su kuo palyginti tą jausmą, tačiau, pasak jos, tai buvo žymiai stipresnis jausmas nei ją nuolat lankiusių dvasių pasirodymai. Teresė sakė, kad levitacija ją labai gąsdindavo, ir ji niekaip negalėjo savęs kontroliuoti. Vis dėlto ji neprarasdavo sąmonės ir pakilusi į orą matydavo save iš šono.

Panašių atvejų sutinkama ir tarp induistų bei budistų. Mpilarepa, XIII amžiaus Tibeto jogas, turėjo daug okultinių sugebėjimų, kaip gebėjimas vaikščioti, ilsėtis ir miegoti levitacijos metu. Tokius pat sugebėjimus vėliau įvaldė ir Indijos brahmanai bei fakyrai. Kai kurie Japonijos nindzės irgi turėjo levitacijos dovaną.

Rytiečiai levitacijos tradicijas tęsia mokydami savo vaikus slaptos kvėpavimo ir įsivaizdavimo technikos. Naudojantis šiuo būdu, pasijungiama universali gyvybės jėga, kurią rytiečiai vadina daugeliu vardų, kaip „prana“, „či“ ir „ki“.

Luisas Džakoliotas, devyniolikto amžiaus teisėjas iš Prancūzijos, keliavo per Rytų žemes ir aprašė savo įspūdžius. Savo knygoje „Okultiniai mokslai Indijoje ir senovėje“ jis mini fakyro levitaciją: „Jis paėmė į rankas medinę lazdą, kurią aš buvau atvežęs iš Ceilono. Tuomet fakyras stipriai pasilenkė ir tartum atsirėmė į lazdą, o akių neatitraukė nuo žemės. Paskui jis pradėjo tyliai melstis ir staiga netikėtai pakilo nuo žemės apie 60 centimetrų. Kojas jis laikė sukryžiavęs po savimi ir jų pozos nekeitė. Jis kybojo ore ir buvo labai panašus į bronzinę Budos statulą. Beveik 20 minučių aš bandžiau įžiūrėti, kaip jis kybo ore prieštaraudamas visiems žinomiems gravitacijos dėsniams. Lazda, kurią jis laikė rankose, nedavė jam jokios atspirties, nes ji neturėjo kito kontakto su fakyro kūnu, tik per jo dešinę ranką.“

Vėliau Džakoliotui buvo paaiškinta, kad fenomeno priežastis yra „akaša“, gyvybės skystis, išjudinantis universalios sielos mintis ir sutelkiantis visas sielas jėga, kurią išrinktieji išmoksta kontroliuoti.

Dar daugiau levitacijos pavyzdžių yra tokių:

Kai kurie mediumai taip pat tvirtino levitavę savo valia. Žymiausias iš jų yra Danielis Duglas Houmas, kuris, pasak daugybės liudininkų, tai darė daugiau nei 40 metų. 1868 metais jis buvo pastebėtas levituojantis prie trečio aukšto lango, vėliau jis vėl įskrido į pastatą pro kitą langą. Levituodamas Houmas ne visuomet būdavo ištiktas transo, todėl vėliau galėdavo smulkiai nupasakoti savo potyrius. Levituodamas jis jausdavo „elektrinį pilnumą“ savo pėdose. D.D.Houmo rankos tapdavo nejudrios ir sustingdavo jam virš galvos, lyg jis bandytų sugriebti nematomą jėgą. Jis galėdavo skraidinti baldus bei kitus objektus.

Katalikų bažnyčia ekskomunikavo Houmą kaip burtininką. Dar vienas įdomus dalykas yra tai, kad jis niekuomet nebuvo pagautas sukčiaujant, kaip daugelis kitų mediumų. Apgavikai dažniausiai naudodavo vielas, strypus, gumas ir kitus įrankius pakelti kūnus nuo žemės. Italų mediumas Amedejus Zukarinis buvo nufotografuotas kybantis 6 metrus virš stalo.

Sovietų Sąjungos mediumė Nina Kulagina buvo nufotografuota levituojanti nedidelį objektą tarp savo rankų.

Sunku iki galo paaiškinti levitaciją kaip reiškinį. Viena iš teorijų yra rytietiškoji levitacijos aiškinimo teorija. Tikėtina, jog realiai egzistuoja jėga, kuri priklauso kitai, nematerialiai erdvei ir įsiterpia į materialųjį pasaulį. Ši teorija visai priimtina, tuo labiau kad magnetinių laukų egzistavimo mes taip pat negalime paaiškinti, nors visi pripažįsta, kad jie yra.

Pavyzdžiui, jogai praktikuoja vadinamą „jogos skraidymą“, kuris yra sėdėjimas lotoso poza ir nedideli šuoliukai. Šis reiškinys sulaukė visuotinio susidomėjimo. Aiškinama, kad stipriai išvysčius smegenų bangų aktyvumą, jos priverčia smegenis susijungti į „suvienytą kosminės energijos lauką“. Iš šono šis reiškinys atrodo taip: lotoso poza sėdintis žmogus keliais atsispiria nuo žemės ir iššoka į neįtikėtiną aukštį. Skeptikai sako, kad „jogos skraidymas“ pasiekiamas vien raumenų jėga ir fanatišku tikėjimu savo galiomis.

Mūsų dienomis žmonės susidomėję stebi fakyrus ar pasaulinio garso magus, pavyzdžiui, Deividą Bleiną ar Deividą Koperfildą, levituojančius virš žemės. Deividas Bleinas mėgsta žmones stulbinti tiesiog gatvėje pakildamas į keliasdešimties centimetrų aukštį. Deividas Koperfildas ne tik daugelį kartų skraidė scenoje, pranėrė pro degančius lankus, netgi įskrido į akvariumą, kuriame neprarado nesvarumo, o vėliau sėkmingai iš jo išskrido. Deividas Koperfildas kartą jis ėmė ir perskrido Didįjį kanjoną Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jeigu tokį triuką jis būtų atlikęs viduramžiais, be jokios abejonės, būtų paskelbtas šventuoju arba sudegintas ant laužo. ⸎⸎⸎

 

KAS ŽINOTINA MISTINIŲ BŪTYBIŲ KLAUSIMU

 

Akivaizdu, jog nebekeliamas klausimas, ar tos mistinės būtybės egzistuoja. Išvados daromos tokios, jog jos tiesiog kinta, prisitaiko prie laikmečio. O išnagrinėjus kiek įmanoma išsamiau levitacijos, arba gebančiųjų pakilti nuo žemės žmonių temą, nesunkiai suvokiame, jog greičiausiai kalba eina apie neįtikėtinas žmonių galimybes, kurias valios pastangomis įmanoma išsiugdyti.

Todėl laumių, raganų, fėjų, burtininkių, stebukladarių, ar kaip juos bepavadintume, atveju telieka pareikšti pagarbą ir tikėtis, jog vadinamųjų „geriečių“, baltųjų, o ne juodųjų, ne piktavalių ir ne šarlatanų, jokiu būdu ne apgavikų-fokusininkų, mulkinančiųjų patikliuosius ir iš to gaunančiųjų naudą kartu dar ir pakenkiant kitiems, jų mūsų laikais bus ir yra daugiau nei nepageidaujamųjų blogiečių.

Tokiomis viltimis visada gyvena ir mažas, ir jaunas, ir amžėjantis žmogus, ir jau senas, ypač ikikalėdiniu laikotarpiu, kada kulminacija visų lūkesčių pasiekiama gruodžio 22-ąją, šviesai nugalėjus tamsą.

Belieka pridurti apibendrinimą šia tema, jog gimę šliaužioti, skraidyti negali.

Tas itin aktualu gerai įsisąmoninti, žinant ir seną lietuvių liaudies patarlę: "AUKŠČIAU BAMBOS NEIŠŠOKSI". Verta kuo tiksliau įvertinti, o ne perrvertinti savo jėgas, galimybes, gebėjimus, fizinę ir psichinę būklę, suprasti, jog ypatingų galių tema nėra susijusi su narkomanija ar kitomis priklausomybėmis.

Bet, žinoma, nors kažką darantis, siekiantis tobulėti ir pozityvus asmuo visada yra pranašesnis už niekšelį ar nusmurgusią narkomanę, bet kokiu būdu ieškančią naujos dozės bei sutinkančia sudalyvauti bet kuriame aferistiniame balagano tipo cirke ar iki ašarų graudžiame performanse apgailėtinų nutriušusių vilniečių būreliuose su bedantėmis ir botokso pripurkštomis veikėjomis, apgailėtinai mėginančiomis nors kažkuo nustebinti, kai galimybių ir gebėjimų nulis, o išoriniai duomenys kelia šleikštulį.

Šioje vietoje linkime savarankiškai susipažinti su legenda apie dvokiančią šlykščią Vilniaus pabaisą. Tikėtina, esamu metu jų jau tikrai nebe viena, o daugiau. Ir jos realybėje, greta Jūsų.

Parengta pagal: ⸎ The witch isn’t dead: New book explores witchcraft’s rebellious history – and modern transformation. By Cerini, M., CNN. October 31, 2021. In: <https://edition.cnn.com/style/article/witchcraft-taschen-witch-symbolism-art-culture-queue>, žr. 2024-12-01.

⸎⸎ Straipsnis apie Daunoravą, šaltinis: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Daunorava>, žr. 2024-12-01.

⸎⸎⸎ Levitacija – mitas ar realybė. Parengė Žygimantas Pauliukevičius. 2004-10-09. DMN inf.

Šaltinis: < https://klaipeda.diena.lt/naujienos/pasaulis/ekonomika-ir-politika/levitacija-mitas-ar-realybe-596306>, žr. 2024-12-01.

 

 _______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

PUBLIKACIJOS ANONSAS:

KAIP IŠLIKTI TOKSIŠKŲ VILNIAUS BJAURŪNIŲ APSUPTYJE?

Arba šlykštesnių padarų už Vilniaus narkomanes nėra 

2024-11-29

PATARIMAI PATEKUS Į VILNIAUS NARKOMANŲ IR NARKODILERIŲ LANDYNES PAVILNYJE, ANTAKALNYJE, TILTO AR TOTORIŲ GATVĖJE AR BALTUPIUOSE, ŽIRMŪNUOSE, ŠEŠKINĖJE NE SAVO NORU: 

1. NIEKADA NESKAMBINKITE 112, JUMS NEPADĖS, O VIEN TIK PAPILDOMAI TRAUMUOS PSICHOLOGIŠKAI IR EMOCIŠKAI BEI PADARYS IŠ AUKOS KALTINAMĄJA. BE TO, LIKSITE BE NAMŲ IR BE DARBO, JEI IKI TOL VISA TAI TURĖJOTE, GALITE NETEKTI VAIKŲ, PATEKTI Į ASOCIALIŲ ASMENŲ SĄRAŠUS IR ILGAINIUI LIKTI BETEISE, PATALPINTA IZOLIAVIMO VIETOJE IKI GYVENIMO GALO BE JOKIŲ ŠANSŲ IŠEITI, NES PAPRAŠČIAUSIAI IŠEITI NEBETURĖSITE KUR, O IR NEBEGALĖSITE PAEITI PO TAM TIKRŲ "TERAPIJŲ", KURIAS JUMS SUTEIKĖ PRIVERSTINAI.

2. SUKRYŽIUOKITE RANKAS ANT SAVO KRŪTINĖS IR TAIP LAUKITE, GAL JUMS PASISEKS IR NEUŽMUŠ JŪSŲ BEI NESULUOŠINS PER DAUG IR SUGEBĖSITE PASVEIKTI VIEN SAVO PAČIOS PASTANGOMIS. ATSIDUOKITE LIKIMO VALIAI, MĄSTYKITE KIEK ĮMANOMA POZITYVIAU IR LOGIŠKIAU. JEI JŪSŲ PASKUTINĖ GYVENIMO AKIMIRKA DAR NEATĖJO, JŪS IŠGYVENSITE. IR GALIMAI PO PATIRTŲ NETEISYBIŲ IR KANČIŲ TAPSITE IŠ VISO NENUGALIMA.

3. Į MEDIKUS NESIKREIPKITE, NES TEN JUS SULUOŠINS NEBEGRĄŽINAMAI.

4. NESIKREIPKITE Į JOKĮ ADVOKATĄ, NEI Į PRIVATŲ, NEI Į VALSTYBINĮ, NES JUS NE TIK PADARYS IŠ AUKOS KALTINAMĄJA, BET DAR LIKSITE IR ELGETA.

5. KOL MAKSIMALIAI NENUTOLOTE NUO NARKOMANŲ, IŠKRYPĖLIŲ LIZDO VILNIUJE, ĮDĖMIAI STEBĖKITE, KĄ GERIATE, KĄ VALGOTE IR AR PATALPOJE, KURIOJE ESATE, YRA GERAS VĖDINIMAS, SAUGUS IŠĖJIMO BET KURIUO LAIKU KELIAS.

6. NEIEŠKOKITE PAGALBOS JOKIOSE ORGANIZACIJOSE, PASISKELBUSIOSE, JOG PADEDA KRIZIŲ IŠTIKTOMS MOTERIMS, ĮSKAITYTINAI TIEK BIUDŽETINES INSTITUCIJAS, TIEK NEVYRIAUSYBINES AR RELIGINES BENDRUOMENES BEI NAIVIAI NESITIKĖKITE, JOG KURIOJE NORS BAŽNYČIOJE JUS BENT IŠKLAUSYS. JUMS NEPADĖS IŠ VISO NIEKAS, O JEI IMSITE TIKĖTI KIENO NORS PAŽADAIS JUS APGINTI TEISMUOSE, KITUR, SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ ĮTARTINAI GEROMIS SĄLYGOMIS, BĖKITE NEATSISUKDAMA. TAI VISO LABO SIEKIS GERAI PASIPELNYTI IŠ JŪSŲ NELAIMĖS IR VARGŲ. PO TOKIOS "PAGALBOS" JŪSŲ APSKRITAI GALI NĖ NELIKTI. IR NIEKAS NET ATRASTI NEGALĖS, JEI VIS DĖLTO PO KIEK LAIKO IEŠKOS NORĖDAMI PERIMTI VIS DAR JŪSŲ NUOSAVYBĖS TURTĄ AR KOKIAS UŽSILIKUSIAS SANTAUPAS, PADĖTAS TERMINUOTAI SAUGOTI BANKE.

7. JEI TURITE GIMINIŲ AR DRAUGŲ, NESIKREIPKITE Į JUOS, ĮSKAITYTINAI IR ARTIMIAUSIUS. JIE NEPADĖS, NES JŲ PAČIŲ PROBLEMOS GALI BŪTI TAIP PAT SUSIJUSIOS SU NARKODILERIAIS, ĮVAIRIŲ PRIKLAUSOMYBIŲ TURINČIAIS, NARKOTIKŲ VARTOJIMU JŲ PAČIŲ APLINKOJE BEI POREIKIU SAUGOTI TIK SAVE PAČIUS.

8. UŽMIRŠKITE VISKĄ. IR KUO GREIČIAU. JOKIU BŪDU NEMĖGINKITE SKANDINTI NUOSKAUDAS ALKOHOLYJE AR PERDĖTAI LINKSMINTIS. JEI MOKATE MEDITUOTI, TAI IR DARYKITE. JEI TO DARYTI NEMOKATE, IŠMOKITE. GALI PADĖTI IR KVĖPAVIMO PRATIMAI, AKTYVUS FIZINIS JUDĖJIMAS, DARBAS, KURIS NEPALIEKA LAIKO JOKIEMS APMĄSTYMAMS.

9. PASIKEISKITE VARDĄ, PAVARDĘ.

10. NIEKAM NIEKO NESIPASAKOKITE, NET PER IŠPAŽINTĮ AR ARTIMIAUSIEMS ŽMONĖMS.

11. RAMIAI LAUKITE. JŪSŲ ATŽVILGIU PRASIKALTUSIEJI TINKAMO ATPILDO NEIŠVENGS DAR ŠIAME GYVENIME. NESIKIŠKITE. VISKAS ĮVYKS SAVAIME.

12. SUŽINOJĘ, JOG BŪTENT TAIP IR ĮVYKO, DŽIAUKITĖS GYVENIMU IR VENKITE VYRŲ, KURIŲ SESERYS NARKOMANĖS IR ITIN ŠLYKŠČIOS, LYTIŠKAI UŽ NARKOTIKŲ DOZĘ SANTYKIAUJANČIOS NET SU GYVULIAIS IR ARTIMAIS GIMINAIČIAIS.

 

ATVEJIS:

Jauna moteris, atvykusi studijuoti į sostinę, ištekėjusi už vilniečio, kuris turėjo narkomanę išsigimusią ir nuolatos kliedinčią, nepajėgiančią atlikti net paprasčiausių suaugusio asmens funkcijų iki narkomanų landynių degradavusią seserį, buvo spardoma nėščia būdama. Ją spardydavo jos sutuoktinis, prisidėdavo jo motina, kuri sudarydavo sąlygas, kad persileidusi ir kūdikio netekusi  nėščioji niekam nesiskųstų. Ratas buvo uždaras, narkomanų šutvei talkino jusridikcijos ir medikų atstovai, dalyvaujantys tose pačiose narkomanų, pedofilų orgijose, į įvykio vietą iškviesti policininkai gaudavo kyšį pinigais iš narkomanų šutvės dar iki atvykimo į vietą. Policijos komisariate vyravo pedofilai ir jų parankiniai, narkodileriai, suteneriai, itin korumpuoti tyrėjai ir kaip marionetės valdomi praktikantai.

Vienas iš šaltinių: <https://laisvas.info/vilniete-galina-simanovic-pasakoja-apie-zydu-mafija-vilniuje-ir-ja-aptarnaujancius-prokurorus-ir-teisejus/>, žr. 2024-06-14. 

Laukite tęsinio.

______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

111 MINUTĖ AKTYVIOS FIZINĖS VEIKLOS PAPILDOMAI KASDIEN IR JŪSŲ GYVENIMO TRUKMĖ PAILGĖS 11 METŲ,

BET AR 23 VALANDOS MANKŠTOS PER PARĄ GARANTUOTŲ AMŽINĄ GYVENIMĄ?

 

2024-11-22

 

CNN teigimu, skubančiame  pasaulyje, kur kiekviena laisva sekundė yra skaičiuojama ir turi savo kainą, užduotis įnešti daugiau judėjimo į savo kasdienį gyvenimą dažnai gali būti atidedėliojama. Tačiau yra priežastis permąstyti savo prioritetus – būdami tokie aktyvūs, kaip 25% pažangiausių JAV gyventojų, galite pratęsti savo gyvenimą mažiausiai penkeriais metais, teigiama naujame tyrime, paskelbtame "British Journal of Sports Medicine".

"Nustebau sužinojęs, kad gyvenimo metų praradimas JAV dėl žemo fizinio aktyvumo lygio gali konkuruoti su nuostoliais dėl rūkymo ir aukšto kraujospūdžio", – el. paštu sakė vyresnysis tyrimo autorius dr. Lennertas Veermanas, Australijos Griffitho universiteto Medicinos ir odontologijos mokyklos visuomenės sveikatos profesorius.

Daugelyje tyrimų buvo tiriami fizinio aktyvumo ir ilgaamžiškumo ryšiai. Tiesą sakant, Veermano tyrimą atlikti paskatino ankstesnis 2019 m. tyrimas, kurio vykdymo metu nustatyta, kad ankstyvos mirties rizika sumažėja, kai padidinamas fizinis aktyvumas. Tame tyrime aktyvumo lygis buvo matuojamas akselerometrais – nešiojamais aktyvumo sekimo prietaisais.

"Norėjau atsakyti į klausimą, kiek papildomo gyvenimo laiko gali atnešti viena valanda vaikščiojimo", - pridūrė Veermanas.

Norėdami tai išsiaiškinti, naujausio tyrimo autoriai naudojo fizinio aktyvumo duomenis, užfiksuotus klubų akselerometrais, kuriuos mažiausiai 10 valandų keturias ar daugiau dienų dėvėjo 40 metų ar vyresni suaugusieji, dalyvaudami Nacionaliniame sveikatos ir mitybos tyrimo tyrime nuo 2003 iki 2006 m.

Išvados pagrįstos šia amžiaus grupe, nes nuo aktyvumo priklausomas mirtingumas yra stabilus iki 40 metų amžiaus; po to duomenys skiriasi. Tyrėjau sugalvojo metodiką, kaip nustatyti tikimybę, sugebėti numatyti, kad gyventojai gyvens iki tam tikro amžiaus arba mirs iki tam tikro amžiaus.

Remdamiesi surinkta tyrimų metu informacija, autoriai iš anksto prognozavo, kiek žmonių iš 2019 m. JAV gyventojų išgyvens ateinančiais metais, priklausomai nuo aktyvumo lygio, ir kiek papildomo gyvenimo metų jie galėtų įgyti padidinę savo fizinį aktyvumą. Nustatyta, kad būdami tokie aktyvūs, kaip mažiausiai aktyvūs gyventojai, vyrai ir moterys savo gyvenimo trukmę sutrumpintų 5,8 metų, o tikėtina gyvenimo trukmė sumažėtų nuo maždaug 78 iki maždaug 73 metų.

Taip pat tyrimo metu gauti įrodymai, patvirtinantys tai, jog jei asmenys vyresni nei 40 metų būtų fiziškai aktyvūs kaip pažangiausiai gyvenantieji ir sportuojantieji reguliariai žmonės, jų tikėtina gyvenimo trukmė būtų 83,7 metų, o tai reiškia, jų gyvenimas pailgėtų 5,3 metų.

Be to, mokslininkai nustatė, jog jei įprastas fizinis aktyvumas prailginamas papildomomis 111 minutėmis per dieną, tas gali padėti prailginti gyvenimą 11 metų.

 

DEJA, GALIMYBIŲ JUDĖTI VIS MAŽIAU

 

Jei mintis tapti aktyvesniems atrodo bauginanti, žinokite, kad 2003–2006 m. tyrimo dalyvių aktyvumo lygis nebuvo susijęs su mankšta. Jie nešiojo sekiklius ant klubų mažiausiai 10 budrumo valandų kelias dienas, o tai reiškia, kad įrenginiai taip pat fiksavo judesius, būtinus kasdieniam gyvenimui.

Patarimai yra tokie: raskite daugiau akimirkų judėti per dieną. Kol maistas įkaista, užuot naršę socialiniuose tinkluose, pritūpkite arba apsieikite aplink savo darbo pastatą. Vykdydami reikalus, stovėkite kuo toliau nuo parduotuvių. Išgerti kavos su draugu? Verčiau pasivaikščiokite parke, o ne sėdėkite kavinėje.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, suaugusiems per savaitę reikia bent 150–300 minučių vidutinio aerobinio aktyvumo arba 75–150 minučių energingų aerobinių pratimų. Kiekvienas judesys yra svarbus. Tyrimas taip pat atskleidė mažėjančią grąžą, todėl 23 valandas per parą mankštinantis dar nereiškia, kad gyvensite amžinai. Yra toks dalykas kaip per daug veiklos.

Priklausomybės nuo automobilių mažinimas reikalauja kolektyvinių veiksmų ir ilgalaikio planavimo, tačiau kiekvienas gali pasisakyti už šį pokytį, o kai kurie žmonės jau yra pasirengę padėti tai įgyvendinti, sakė Veermanas.

Parengta pagal CNN 2024-11-15 Kristen Rogers publikaciją “Want to live an extra 5 to 10 years? Adopt this habit, study suggests”, šaltinis: <https://edition.cnn.com/2024/11/15/health/physical-activity-extend-life-expectancy-wellness/index.html>, žr. 2024-11-17.

___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

PUBLIKACIJOS ANONSAS

 JIE NEVARŽOMAI SIAUTĖJA IKI ŠIŲ DIENŲ:

GALIMAI VIETOJE VIDURAMŽIŲ INKVIZITORIŲ, DEGINUSIŲJŲ MOTERIS ANT LAUŽO, 2024-ųjų LIETUVOJE  TURIME KORUMPUOTUS FANATIZMO IDĖJŲ APSĖSTUS PROKURORUS SU ĮVAIRIOMIS NEPAGEIDAUTINOMIS PRIKLAUSOMYBĖMIS IR BŪRIUS JŲ PAKALIKŲ IŠ TEISĖJŲ, MEDIKŲ, NOTARŲ, ADVOKATŲ GRETŲ

Iliustracija iš <https://pixabay.com/photos/levitation-young-woman-red-dress-1760046/>, žr. 2024-11-02.

Šaltinis: <https://laisvas.info/vilniete-galina-simanovic-pasakoja-apie-zydu-mafija-vilniuje-ir-ja-aptarnaujancius-prokurorus-ir-teisejus/>, žr. 2024-06-14.

Iliustracija aukščiau: Zonkė nuotraukoje yra rusva, ji atsirado po būrio asilų nuotykių su zebre, kuri yra nuotraukos kairėje. Informaciją apie zonkę rasite čia: <https://www.leidinyssau.lt/humoras>.

HORRENDUM!!! HORRENDUM!!! HORRENDUM!!!

AIDA –
MASINIO NAUDOJIMO KLOAKA, ARBA VISUOMENĖS DUGNO TEMA

Šaltinis: <https://www.leidinyssau.lt/humoras>, BVK naujienos, 2024-09-23.

Vilniaus parazituojančių niekšų tema rasite ir daugiau medžiagos Humoro skyrelyje.

Nuodugnaus tyrimo rezultatas:

„Covid-19“ gali padidinti širdies priepuolių, insulto ir mirties riziką net trejiems metams praėjus po užsikrėtimo

 2024-10-11

 

Covid-19 gali būti galingas širdies priepuolių ir insultų rizikos veiksnys bei mirties priežastis net trejus metus po užsikrėtimo, rodo didelės apimties naujausio tyrimo metu gauti rezultatai.

Naujas tyrimas rodo, kad žmonės, kurie užsikrėtė Covid-19 virusu 2020 m., kol nebuvo prieinamos vakcinos, turėjo dvigubai didesnę širdies problemų, pvz., širdies priepuolio ar insulto, riziką nei žmonėms, kurių testas nebuvo teigiamas.

Tyrimas buvo paskelbtas medicinos žurnale „Atherosclerosis, Thrombosis, and Vascular Biology“. Tyrimas pagrįstas medicininiais įrašais iš maždaug ketvirtadalio milijono žmonių duomenų, kurie buvo įtraukti į didelę duomenų bazę, vadinamą JK Biobank.

Šiame duomenų rinkinyje tyrėjai nustatė daugiau nei 11 000 žmonių, kurių laboratorinis Covid-19 testas buvo teigiamas, užfiksuotas jų medicininiuose įrašuose 2020 m.; beveik 3000 iš jų buvo paguldyti į ligoninę dėl savo infekcijų. Jie palygino šias grupes su daugiau nei 222 000 kitų toje pačioje duomenų bazėje, kurios neturėjo užsikrėtimo Covid-19 virusu istorijos per tą patį laikotarpį.

Būdinga vien tik Covid-19

Tyrimo metu nustatyta, kad padidėjusi širdies veiklos sutrikimų rizika dėl infekcijos laikui bėgant nesumažėja.

„Nėra jokių požymių, kad ši rizika susilpnėtų“, – sakė tyrimo autorius dr. Stanley Hazenas, Klivlendo Širdies ir kraujagyslių bei medžiagų apykaitos mokslų skyriaus pirmininkas.

Tyrėjai, dalyvavę tyrime, sako, kad tiksliai nežino, kodėl Covidas turi tokį ilgalaikį poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai.

Ankstesni tyrimai parodė, kad koronavirusas gali užkrėsti ląsteles, kurios iškloja kraujagyslių sieneles. Virusas taip pat buvo rastas lipniose apnašose, kurios susidaro arterijose, kurios gali plyšti ir sukelti širdies priepuolius bei insultus.

„Gali būti, kad Covidas tiesiog kažką daro arterijų sienelėms ir kraujagyslių sistemai, kuri yra nuolat pažeista ir toliau pasireiškia sutrikimai laikui bėgant“, – sakė tyrimo autorius Dr. Hoomanas Allayee, Pietų Kalifornijos universiteto Kecko medicinos mokyklos biochemijos ir molekulinės genetikos profesorius.

Pasak Allayee, jų išplėtota teorija yra tokia, kad Covidas gali destabilizuoti plokšteles, kurios kaupiasi arterijų sienelėse, todėl jos gali plyšti ir sukelti krešulį. Tyrėjai žinojo, kad žmonės, kurių ne O kraujo grupė, o A, B arba AB, turi didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Taigi, vadinamosios pirmosios kraujo grupės žmonės, galima sakyti, patiria mažesnes rizikas. Tikėtina, kad kraujo grupė taip pat turi įtakos nustatant tikimybę užsikrėsti Covidu. Žmonės su O grupės krauju, labai tikėtina, yra šiek tiek geriau apsaugoti nuo šio viruso, atsparesni jam.

Naujajame tyrime O tipo kraują turintys žmonės, kurie buvo hospitalizuoti dėl Covido, nepatyrė tokios didelės širdies priepuolio ar insulto rizikos kaip A, B ar AB kraujo grupės atstovai.

Tyrime taip pat buvo keletas vilčių teikiančių naujienų. Žmonėms, kurie buvo hospitalizuoti dėl Covido, bet kurie taip pat vartojo mažas aspirino dozes, vėlesnio širdies priepuolio ar insulto tikimybė nepadidėjo. Tai reiškia, kad riziką galima sumažinti, sakė Hazenas.

„Širdies ligos ir širdies ir kraujagyslių reiškiniai vis dar yra pirmieji žudikai visame pasaulyje“, – sakė jis.

Tyrime taip pat nebuvo gilinamasi į tai, ar pasikartojančios Covid infekcijos gali būti susijusios su dar didesniu pavojumi sveikatai, kaip nustatyta kai kurių kitų tyrimų metu.

Vis dėlto Hazenas sakė, kad kiekvienas, kuris buvo paguldytas į ligoninę, gydėsi nuo Covid-19, nesvarbu, ar jis buvo paskiepytas, ar ne, turėtų būti dėmesingas savo sveikatos klausimu.

Parengta pagal:

Covid-19 may increase the risk of heart attacks, strokes and deaths for three years after an infection, study suggests. By Goodman, Brenda. CNN. October 9, 2024. <https://edition.cnn.com/2024/10/09/health/covid-heart-attack-stroke-risk/index.html>, žr. 2024-10-10.

Apie pokovidinį sindromą, Covid-19 susirgimų grėsmes, jų prevenciją jau rašėme savo leidinyje „Padėkime sau‘19“. Besidomintieji šiomis temomis daugiau susijusios informacijos ras čia:

• Nuo COVID-19 jau mirė daugiau nei 7 milijonai žmonių. 8-ojo milijono mirusiųjų nuo COVID-19 sąrašas gali ilgėti ir 2024-2025 metais: Ar įmanoma iš viso nesusirgti jokia COVID-19 atmaina? 2024-09-05 / 08. <https://www.leidinyssau.lt/naudinga>.
• Nepadoru nežinoti, kas yra tas pokovidinis sindromas. 2024-08-07. <https://www.leidinyssau.lt/info>.
• Šią vasarą sergančiųjų COVID-19 liga daugiau nei pernai – išlikime budrūs. 2024-08-21. <https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/sia-vasara-serganciuju-covid-19-liga-daugiau-nei-pernai-islikime-budrus/>
• Korona vėl ateina, arba ruošk roges žiemai vasarą. 2024-07-31. <https://www.leidinyssau.lt/info>.

100 metų atgal: 1924-ieji

NAUJA YRA GERAI UŽMIRŠTA SENA

2024-10-04

 

Išties, kai šiandien tiek daug kalbame, girdime apie proveržį, skaitmenizaciją, startuolius, vienaragius, poreikį būti inovatyviems, apie neįtikėtinas perspektyvas ateityje, galimybes išrasti naujus gydymo būdus ir nuo visko pagydančius vaistus bei pažadus realiai įsigyti amžiną jaunystę ir gyventi ilgiau nei iki 120 metų amžiaus ir panašiai, maloniai nustebina tas, jog beveik viskas, kas esamu metu pristatoma kaip didžiulė pažanga, neva, žmonijos tobulėjimo įrodymai, neįtikėtini pasiekimai ir vos ne stebuklai, buvo žinoma žymiai seniau ir žmonės mokėjo tuo naudotis kuo puikiausiai.

Taigi, žinia yra ta, jog nauja yra gerai užmiršta sena.

Pateikiame visiškai netaisytą tekstą alkoholizmo gydymo tema originalia lygiai šimtmečio senumo lietuviškos spaudos kalba. Šaltinis yra laikraštis „Trimitas“, 1924 m., Nr. 190, p. 32. Publikacija pavadinta taip: 

VAISTAS GIRTUOKLIAMS GYDYTI

Priešalkoholinė literatūra ir kitos blaivybės idėjos įgyvendinimo priemonės, kaip parodo gyvenimas, neturi šiek tiek žymesnio pasiekimo.

Kovai su šiuo nelabuoju skystimėliu rasta daug geresnis būdas. Jį netikėtai rado Membrobės dr. Lospitalje, pavartojęs gydomąjį metodą, kuris vartojamas dabar jau eilei susirgimų.

Kai kuriom ligom susirgusiems  naudojamasi įčirškimu kraujo paties ligonio, iš pastarojo imamas kraujas; pašalinus fibriną, likusiąją kraujo dalį įleidžia po oda tam pačiam ligoniui. Tokį metodą dr. Lospitalje pirmas pavartojo gydymui vieno ilgamečio užkietėjusio girtuoklio. Kada jam buvo įleista jo paties kraujo, perdirbto aprašytu būdu, gauta visai netikėtas rezultatas. Pas užkietėjusį girtuoklį rados  pasibjaurėjimas alkoholiu. Nors tas tęsėsi tik 10 dienų, bet pakartojus gydymą kelis kartus, užkietėjęs girtuoklis virto į griežtą blaivininką.

KAIP GABESNIS STUDENTAS LENGVAI GALI UŽSIDIRBTI 55 000 EURŲ?

⸎ INTELEKTINĖS PRODUKCIJOS, MOKSLO KŪRINIŲ, IŠRADIMŲ VAGYS IR APGAVIKAI TEISINIU POŽIŪRIU

Išsamiau šioje skiltyje NAUDINGA, raskite rubriką "KAVONĖS", daugiau yra taip pat čia: https://www.leidinyssau.lt/naudinga

 IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

Praktinis taikymas: Mokomės patys nepasiklysti ikirinkiminiuose politikų kliedesiuose ir jų skleidžiamoje demagogijoje

INFORMAVIMO VERSLAS KINTANTIS, BET AMŽINAS, ARBA KAIP NETAPTI DEMAGOGU

Andžela Armonienė, užrašyta 2009 m. rugsėjį, paskelbta 2024-09-27

    

Kaip parengti pranešimą vienai ar kitai visuomenės grupei, kaip sėkmingai komunikuoti su savomis ir užsienio rinkomis? Tai itin svarbu, kai siekiame skverbtis ir išsilaikyti užsienio rinkose. Žinoma, pagrindiniu akcentu tampa ne pati informavimo politika ir komunikacijos strategijos – šioje plotmėje jau sukaupta patirtis ir ją, beje, sėkmingai perimame iš kolegų kitose šalyse. Problemiška yra tokia padėtis, kai informacijos poreikis nėra toks didelis kaip jos pasiūla. Tas itin akivaizdu 2024 metų Lietuvos Respublikos Seimo būsimųjų narių rinkiminėse batalijose.

Viešosios politinės komunikacijos kokybė netobulėja. Dažnokai informacijos sklaida įgauna įdėtų investicijų kiekius neatitinkantį pavidalą, nes lieka neįvaldytų komunikacijos vadybos procesų, niekas negarantuoja, kad išleistos lėšos atsipirks, kai kurie procesai paliekami savieigai. Dar prisimename laikus, kai vos paskelbus Nepriklausomybę garsėjome kaip kraštas, kur kiekvienas pilietis turi po nuosavą laikraštį. Visi juk tikėjosi laimėti rinkoje ir dirbti pelningai. Kaimyno leidinys bankrutuos, bet mano – niekada. Ar ne tas pats vyksta šiuo metu su naujienų portalais?

Ką reiškia kaip grybai po lietaus atsirandantys elektroniniai dienoraščiai, vadinamieji “blogai”, sustabarėjusios ir negyvos interneto svetainės, kur bažnytkaimio damutė sukelia savo naujesnių kelionių nuotraukas, paima vieną kitą informacinį pranešimą iš ministerijų interneto svetainių ir kai visa tai nė iš tolo nekvepia demokratine žiniasklaida, ima pumpuoti viešąsias lėšas sau į kišenę per vieną ar kitą viešojo finansavimo landą, sukurtą tiesiog saviems permesti mokesčių mokėtojų pinigus net nesigėdyjant, kad su tokia žiniasklaida visuomenė liks tik visiškai apmulkinta ir it avių banda valdoma begalvių minia. O kaip visos tos socialinių tinklų bevertės paskyros, ir kas jas skaito, kas peržiūri be pačių autorių ir kas juos tiražuoja be iš anksto papirktų daugiau reklamos pritraukiančiųjų ir nuo demokratinės žiniasklaidos šviesmečiais nutolusiųjų esamų Lietuvoje registruotų visuomenės informavimo priemonių?  

DVIPRASMIŠKA PERIODINĖS SPAUDOS PADĖTIS

Norint sėkmingai komunikuoti su tikslinėmis publikomis, kurios, kaip žinia, tampa vis labiau skeptiškos, būtinybe tampa bendradarbiavimas, gebėjimas įgyti pasitikėjimą. Reikalingi naujos kartos, tačiau nebūtinai tik ką universiteto diplomus gavę žurnalistai, gebantys įvaldyti dvipusę komunikaciją bei dirbti savarankiškai, siekdami žurnalistikos ir ryšių su visuomene simbiozės. Ne, jie neturėtų tapti tais, kurie yra šalia ar virš visuomenės, jie reikalingi pirmiausia kaip visuomenės nariai. Nėra taip paprasta pranešti, pavyzdžiui, jog ES subsidijos nepasieks visų be išimties visuomenės narių ar kad iššvaistyti nuo 2004 metų skirtieji ne kam kitam, o konkurencingumo stiprinimui skirti pinigai ir į išvykusį traukinį galime jau nebeįsėsti, bet užtat jame rado vietelę kaimynai lenkai. Niša atsiranda ten, kur valdininkas nesugeba paaiškinti piliečiams suprantama kalba, ką išties reiškia vadinamoji “krizė”, kaip konkrečiai tai paveiks jų kasdienybę. Pokyčiai yra tokie, kad mūsų ūkininkas gali pats elektronine forma siųsti klausimus ir gauti atsakymus tiek iš LR, tiek iš ES institucijų, kurių informacijų biurai, beje, atsako per kelias minutes.

Taigi būtent periodinė spauda turi rasti savo naująją misiją, kai pokyčiai tokie staigūs. Operatyvumas, gebėjimas bendradarbiauti su skaitytojais, diskusijos apie pagrindines problemas, priimtinų sprendimų paieškos, galimybė būti išgirstam – štai ko tikisi skaitytojai. Išskirtinė galimybė – periodinės spaudos ir elektroninės komunikacijos derinimas.

Tik bėda – miestelių ir kaimų gyventojus apskritai sudėtinga pasiekti. Jiems netinka didmiesčių strategijos ir “Lietuvos ryto” ar blizgių žurnalų jie neskaito. Kas, jei ne vadinamasis rajono žurnalistas, geriausiai supranta, kas rūpi žmonėms provincijoje? Brošiūrėlėmis iš verslo informacijos centro ir lėšomis, egzistuojančiomis projektų aprašymuose, ir kurias dar reikia laimėti konkurso keliu, žmonių taip greitai neįtikinsi. Prisipažinkime, jie yra valstybės druska. Jie mąsto itin racionaliai ir labai greitai atskiria, kur pigūs “pliurpalai”, o kur dalykiška kalba jiems rūpimomis temomis. Todėl toks populiarus radijas, ryto laidų žmonės įdėmiai klauso.

Pavyzdys: Lenkijos ūkininkai nepuolė paklusti Briuseliui ir savo ekologiškai švarią daržovę ar mėsos gaminį iškeisti į  pramoniniu būdu perdirbamų produktų cechus, nors ir kokios didelės išmokos būtų už persiorientavimą žadamos. Jiems svarbiau buvo išsaugoti nedidelius šeimų ūkius. Jokios įtikinėjimo formos buvo bejėgės. Galiausiai buvo įvertintas jų šeimų ūkių efektyvumas, lėšos buvo skirtos ūkininkams, auginantiems puikios kokybės uogas, susivokta ir suskaičiuota, kad po ES plėtros tapome stambiausiais braškių, serbentų, aviečių ir kitų vertingų uogų augintojais ir perdirbėjais pasaulyje. Susivokta neseniai, bet kas būtų įvykę, jei patys pagrindiniai tiekėjai – lenkai būtų paklusę propagandai ir vilionėmis gauti dideles išmokas už šeimos ūkių naikinimą?

Nereikėtų  nei pervertinti periodinės spaudos galimybių, nei jų sumenkinti. Paradoksalu, tačiau tokių paslaugų, kurias visuomenei galėtų teikti spauda, įmanoma apskritai atsisakyti. Žinoma, tai kraštutinumas, tačiau išties vertėtų atsargiai vertinti periodinės spaudos reikšmę ir efektyvumą. Spauda vis viena praneš apie kasdieninius įvykius. Būtent todėl šioje situacijoje siekiama gvildenti efektyvumo klausimą, mat šių dienų aktyvesnės visuomenės grupės puikiausiai gali tenkinti informacijos poreikį be periodinės spaudos pagalbos. Pirmenybė dažnai teikiama kitiems komunikacijos kanalams, o ir žmonės daug keliauja, informaciją sužino betarpiškai dalyvaudami įvykiuose, bendraudami vienas su kitu.

Verta įsidėmėti, kad laikraštis, jei tai nėra vadinamasis “house journal”  (angl. buvusio daugiatiražio laikraščio, kurį savo lėšomis leidžia organizacija, analogas), niekada nedirbs valstybės institucijos labui garbindamas jos pasiekimus, nes spaudos atstovų interesai ne tie. Žinoma, užsakomieji straipsniai egzistuoja, bet kas dabar jau nemoka jų atskirti ir pakikenti iš už tūkstančius sumokėjusiojo už liaupses? Žurnalistai negali būti valdomi iš kurio nors ministerijos kabineto ar įstaigos, kitaip jie nebebus žurnalistai. Tikrieji profesionalai visada ieškos skandalingų žinių, o ne skubės aklai perrašyti pranešimų spaudai ir jų tiražuoti, kad paskelbtų kaip koks nors ministerijos klerkas tris dienas stažavosi Vokietijoje ar dar kur kitur.

Akivaizdu, jog reikia kažko naujo. Kas galėtų atstoti propagandinę  žurnalistiką, kuri nėra efektyvi elektroninės komunikacijos amžiuje, kai kiekviena institucija tampa lengvai prieinama informacijos gavimo požiūriu arba metaforiškai vadinama stiklinių ir perregimų kabinetų visuma, kai kiekviena žinia paskelbiama elektroninėje svetainėje? Ar alternatyva apskritai egzistuoja?

Jei laikraštis, kaip reiškinys, atsirado XVI-XVII amžių sandūroje, suprantama, jog ne visos žaidimo taisyklės išlieka nepakitusios. Kiek sudėtingiau su propaganda, kuri egzistavo praktiškai visada, ji senesnė už visas įsivaizduojamas institucijas ar visuomeninius darinius. Gal modernioji šio amžiaus pradžios žurnalistika jau ir būtų šioks toks įrodymas, kad net amžinieji reiškiniai kinta. Tik ar įmanomas toks greitas virsmas ir naujų principų įsisavinimas? Pragmatiškuosius labiausiai domina, o kas gi bus, kai visa informacija elektroninėje erdvėje yra realiai nemokama, o jei koks dienraštis užsideda net menkutį mokestį, skaitytojus praranda?

Visa tai turėtų būti vėlgi susiję su poreikiais ir siekiu komunikuoti. Gal nuspręsime, jog mums pakaks įprastinių žingsnių? Ir apskritai, juk visa tai galų gale bus susieta su finansavimu. Nors... problemiškiausi vis viena yra kultūros pokyčiai. Kokybė nėra pigi. Na, nežiūrint visų nuogąstavimų, bent jau teoriškai problema vis viena yra nagrinėtina. Bėda ta, kad bet kuriuo atveju mūsų rinka labai maža, reikia apie 8 mln. gyventojų, skaitančių ta pačia kalba, kad būtų įmanoma užsiimti pelninga periodinės spaudos leidyba. Lietuvoje seniai žinoma – nori pelno, imkis reklamos leidinių ar erotinių nuotraukų tiražavimo. Nesunkiai tai buvo perkelta ir į internetą, o socialinių tinklų erdvės "pražydo" sintetinėmis gražuolėmis ir fotošopu padailintais nusmurgusiais niekam nebeįdomiais diedukais, kuriems per 40 metų amžiaus. 

MODERNIOJI ŽURNALISTIKA

Ryšių  su visuomene (RsV) paslaugos išplėtotos iki tokio lygmens, jog atsirado privatizuota propaganda. Trumpiau tariant, Lietuvoje vykdomą informacijos politiką įmanoma valdyti iš bet kurios patirtį sukaupusios RsV agentūros, nebūtinai esančios Lietuvoje. Žurnalistikos ir RsV simbiozė todėl ir pageidautina, kad tokiu būdu periodinės spaudos valdytojai negalės remtis vien dienotvarkės sudarymo teorija. Analitinės žurnalistikos nepakanka, vienas ar kitas į spaudą rašantis labiau išprusęs specialistas irgi nėra išeitis.

Pagrindiniai propagandos bruožai – gebėjimas prisitaikyti prie skirtingos kultūrinės, socialinės, tekstinės aplinkos. Ji privalo funkcionuoti skirtingose visuomenės informavimo priemonėse bei žanruose atsižvelgiant į tai, kokie yra tikslinės auditorijos vartojimo įpročiai.

Būtina atsižvelgti taip pat ir į žinių lygį, kad žinotumėme, koks pranešimas pasiektų skirtingoms socialinėms klasėms, lytims, amžiaus grupėms, religiniams judėjimams priklausančius žmones.

Situacija gana įdomi tuo požiūriu, kad marketingo dėsniai taikomi praktiškai visose sferose. Maža to, sukurtos puikiai veikiančios mokslinių tyrimų metodikos, kai rinkos situacija vertinama ne vien visuomenės apklausų būdu. Kita priežastis – labiau išprusęs ir skeptiškai nusiteikęs skaitytojas, kuris jau vien su asmeninio kompiuterio  pagalba geba ir laikraštį išleisti, ir tinklapį sukurti, taigi pilnateisiu visuomenės informavimo rinkos dalyviu gali tapti praktiškai be jokių apribojimų. Todėl atsiranda naujos žurnalistikos mokyklos.

 

Pilietinė žurnalistika. KAS TAI?

 

Žurnalistas tampa ne vien informacijos skleidėju, bet ir sprendžia skaitytojų problemas realiai, daro poveikį situacijai ir lemia pokyčius ta linkme, kuri priimtina visuomenės nariams. Žurnalistas prilyginamas dvasininkui, mat jis išklauso žmones ir jiems padeda. Modernioji žurnalistika pirmiausia nebėra orientuota į propagandą, esminiu bruožu tampa tiesos skleidimas, orientavimasis į visus visuomenės sluoksnius, o ne vien į elitą. Realūs sprendimai siūlomi atsižvelgiant į bendražmogiškus poreikius. Moderni žurnalistika yra proaktyvi. Ji siejama su dialogo principu. Žinoma, poveikis žmonių protams ir širdims yra būtinas ir, ko gero, modernioji žurnalistika tai padarytų geriau. Tik vėl problema. Kas konkrečiai tai darys? Naujienų vadyba, jei galima taip sakyti, yra pelningas verslas, jis yra praktiškai amžinas, todėl konkurencija neatslūgs. Valdomos informacijos verslas yra milžiniškų apimčių, jį valdantieji valdo praktiškai viską ir visus. Teisėjas, prokuroras, bet kurio rango politikas ar valdininkas ir prakutęs verslininkais su visais bankais  yra absoliučiai valdomi žurnalisto. Niekada neužmirškite žymiausių žmonijos istorijos asmenų, kurie buvo žurnalistai ir darė savo darbą profesionaliai, o ne tiražavo kokio prakutusio kliedesių apimto politiko ar verslinko, šou-meno nusišnekėjimus.

Įtinklintoje visuomenėje padėtis dar komplikuotesnė. Švedijoje populiarėja mažyčiai bendruomenių laikraštėliai, juose gali rasti viską, kas tos bendruomenės nariams yra svarbu, jie yra nemokami, dažnai platinami per bažnytines sueigas.

Daugelis nuogąstavimų, kad tradicinis laikraštis taps atgyvena, nepasiteisino. Net Suomijoje, kuri pagal interneto vartojimą yra lyderiaujanti valstybė, jaunimas teikia pirmenybę įprastam laikraščio skaitymui ir pokalbiui su draugais kavinukėje net tuo atveju, kai turi puikią prieigą prie interneto. Tyrimas buvo objektyvus, atliktas nepriklausomai nuo kompiuteriais ir programine įranga prekiaujančių kompanijų, jis vykdytas senokai – dar 2001 metais, kai rūpestis dėl žiniasklaidos transformacijų buvo itin didelis. Minėtas Suomijos jaunimas pasirodė gana vangiai dalyvaujantis interneto diskusijose, elektroninis bendravimas jiems buvo žymiai mažiau patrauklus nei vykstantis realioje aplinkoje. Šie pastebėjimai įsidėmėtini, nes esame užverčiami gana dideliais kiekiais mažai patikimos neobjektyvios informacijos, kurią dažnai užsako ir platina kompiuteriais prekiaujančios kompanijos, kai keliamos į padanges elektroninio bendravimo galimybės ir pan. Tai būtina suprasti, kai planuojame įvaizdžio kūrimo ir įtvirtinimo kampanijas užsienyje. Deja, švedai jau keli metai mus laiko nusikaltėlių tauta, kurios atstovai atvyksta į jų valstybinius miškus varyti naminukės. Jie netgi oficialiai mokslo publikacijose mus vadina “back yard”, t. y., namo galiniu kiemu, kuris paprastai yra nerodomas, prastesnis už fasadinį kiemą – tai yra, juos pačius.

Ką  daryti tokioje situacijoje? 
 
INTEGRUOTO PRANEŠIMO PRIVALUMAI RINKOS SĄLYGOMIS 

Vieningas pranešimas arba “vieno balso” pranešimas yra integruotos komunikacijos (IK) vaisius. Pradininkai yra žurnalistai, juos vienijo Don E. Schultzo iš North Westerno universiteto JAV idėjos, kurių  užuomazga – maždaug 1991 metai. Šis naujojo amžiaus prišaušryje gimęs reiškinys išties suteikia būdą laimėti rinkoje.

Prie viso to svarbu pažymėti, sėkmę nulemiančios komunikacijos strategijos niekaip nepritaikomos su protu susipykusiems Lietuvos politikams, valdininkams, kurie patys būdami apgailėtini, nuobodūs, negabūs ir neišprusę bent minimaliai, išoriškai iki bjaurumo nepatrauklūs, ligoti ir beviltiški, susitepę reputaciją neproporcingo dydžio pirkiniais savo sutuoktinikų ar svainių, sūnėnų vardu, nepertraukiamai viešinasi ir vis labiau ir labiau tampa istorijos sąvartyno dalimis.

Galimybė laimėti rinkoje su integruotu pranešimu egzistuoja, bet jį parengti reikia mokėti. Suomiai, olandai išmoko, išmoko ir lenkai, jie 2005 m. net visą viešąjį sektorių parengė kaip integruotos komunikacijos žinovus, kad būtų galima rungtis ES dėl finansavimo, bendrauti efektyviai su kolegomis Briuselyje.

Informacijos vadinamasis orkestravimas nėra paprastas dalykas, JAV yra specialios studijų programos, rengiančios naujosios kartos komunikacijos vadybininkus.

Taigi naujoji teorija ir atsirado dėl pakitusių sąlygų. Komunikacijos kanalų itin padaugėjo, reklaminių pranešimų efektyvumas smuko, investicijos tapo rizikingomis, pinigai lyg būdavo išmetami į orą. Nors ir sunkoka nustatyti, bet masinės komunikacijos era keičiama daugiau individualia komunikacija pirmiausia dėl elektroninių priemonių įtakos. Beje, Europa nemąsto kolektyviai. Mes irgi esame individualistų tauta. Tokiu būdu dėl elektroninės komunikacijos priemonių individas įgauna vis daugiau galimybių ne tik gauti, bet ir valdyti informaciją, nepriklausyti praktiškai nuo jokios instituconalizuotos žiniasklaidos priemonės, brukančios jam iš anksto sugrupuotas žinias bei jų paaiškinimus. Atsiranda nauja rungčių trasa – kas užims daugiau kibernetinės erdvės. Kol kas pirmauja skandinavai, mat būtina ne tik užimti naujus “plotus”, bet ir padaryti juos gyvybingais, kad būtų sukurtas ryšys su Jumis, kad Jūsų svetainės ar tinklaraščiai būtų skaitomi, žiūrimi, vyktų komunikacija.

Beje, ankstesnė kova už naujas žemes, vandenynų pažinimas, kosmoso užkariavimas yra jau lyg ir ne taip įdomu, mat praeiti etapai, bet kibernetinė erdvė – kas kita. Ji kinta taip greitai, kad nespėjama jos net tirti. Ji antropologizuojama.

Deja, mums nelabai sekasi toje naujojoje erdvėje, nes penkiasdešimtmetis kolektyvinio mąstymo propagandos paliko savo pėdsakus. Lietuvoje išaugo ištisos vykdytojų kartos, nesugebančios laisvai reikšti nuomonės ir elementariai nepriklausomai mąstyti. Kodėl tai svarbu suprasti? Nes ES kaunamasi ir konkurencija yra įtempta, čia nebus labdaros, jei kam nepasisekė. Visų projektų finansavimas yra pagrįstas ankstesniųjų sėkmingu įvykdymu, nevykėliai išmetami už borto. Jei viešųjų pinigų perskirstytojos agentūrose per daug korumpuotos, su trenksmu grūdamos lauk. Esame jau nebe pusbrolių krašte, kur “tu – man, aš – tau”. Jei dar pralošime konkurenciją rengdami ir specialistus, galėsime ne vien žurnalistikoje skaičiuoti vykdytojų ir pataikūnų padarytas klaidas. O neturėtų būti labai sunku sugrįžti į ankstesnes vėžes, būtent sugrįžti, nes savo esme nesame kolektyviai mąstantys. Juk daugybė nesusikalbėjimo problemų būtent ir kilo todėl, kad kaimynų kultūros labai skyrėsi nuo mūsiškės, mes nebuvome vien neišprusę ir skurdūs žemdirbiai, kaip mums įrodinėjo. Iš mūsų paprasčiausiai įvairaus plauko svetimiečiai vogė be saiko, o esamu metu jie dar ir įsitaisė Lietuvoje milžiniškos veltėdžių minios pavidalu.

Beje, pats propagandos terminas yra grynai žemdirbiškas ir jo reikšmė yra “sodinti”, “kultyvuoti”. Kitaip tariant, “įsodinama”, įperšama kokia mintelė – norima, kad nuomonė būtų tokia, o ne kitokia. Tai yra ištisas mokslas ir menas, kaip tai profesionaliai padaryti.

Informacija ir žinios – paklausiausios prekės. Periodinei spaudai tenka žinijos kaupėjos, fiksuotojos ir puoselėtojos misija. Mes jau turime naujosios kartos komunikacijos specialistų. Komunikacijos strategijų sukuriama originalių, naujieji metodai įgauna savitas formas mūsų terpėje. Turime ir privalumų, nes nesame taip plėšomi kultūros skirtumų kaip prancūzai ar JAV piliečiai. Na, o periodinės spaudos padėtis tokioje pažangesnėje ir efektyvesnėje veikoje būtų ypatingai aiškiai apibrėžta, nes IK būdingas planavimas ir puikiai koordinuojami veiksmai. Be to, viskas grindžiama kruopščiais tyrimais.

Toks būtų idealios veiklos orientyras. Na, o žemiškesnis ir lengviau prieinamas gal būtų elementarus siekis skirstyti visuomenę  į grupes ir komunikuoti su jomis atskirai. Pavyzdžiui, kai Švedija stojo į ES, buvo išskirtos šios grupės: jaunimas, vidutines pajamas turintys piliečiai, verslininkai, vyresnioji karta. Atlikus tyrimus apie nuomones ir nuostatas ES narystės klausimais, paaiškėjo, jog vyresni žmonės praktiškai nenori nieko, jiems yra viskas gerai taip, kaip yra: pakankamos pensijos, jiems nereikia pelningo darbo kitose valstybėse, jie nenori būti mobilūs ir ypač skirti dalį savo lėšų naujoms ES narėms, jie prieš monetarinę sąjungą ir t.t. Tikėtina, jog mūsų senjorai mąstė panašiai, skirtumas tas, kad ES jiems reiškė didesnes galimybes jų vaikams ir anūkams kokybiškesnių studijų, darbo paieškos prasme. Pokyčiai visuomet yra daugiau susiję su jaunyste. Iš kitos pusės, jei žiniasklaida sugeba parengti tokius pranešimus, kurie aktualūs vyresniems žmonėms, jie greičiausiai nebūna bent jau abejingi, kai tenka balsuoti.       

Kaip žinia, dar 1970 m. Melvinas DeFleuras paskelbė “stebuklingo mygtuko teoriją”: siūloma pranešimą parengti taip, kad mintis judėtų nuo siuntėjo smegenų iki gavėjo žinių, emocijų ir elgesio bei juos paveiktų. Ši teorija vis dar nėra pasenusi. Išradingumui pasireikšti erdvės visada yra, kai nesinori vien imituoti jau įgyvendintas sėkmingas komunikacijos strategijas, vykdytas kitose šalyse. Deja, originalumas yra rizikingas. Visuomet reikėtų galvoti ir apie patį žurnalistą, kurio ne vien profesionalumas turi įtakos darbo kokybei. Pirmiausia žurnalistų moralinės nuostatos, jo vertybių skalė turi lemiamą vaidmenį.Tad vertėtų iš anksto žinoti, kokia vertybių skale vadovaujasi pats žurnalistas ir kiek labai jis yra  nutolęs nuo savo potencialių skaitytojų. Juokas juokais, bet pagrindiniai skaitytojai yra nepilnamečiai ir senjorai, tai galioja ir interneto žiniasklaidai. Taigi liko galioti priesakas: žurnalistas turi sugebėti rašyti taip, kad būtų suprastas 12-metės mergaitės. Tai nėra lengva, juk taip sunku rasti vidurį taip lėkštumo ir informacijos išsamumo, pagrįsto mažiausiai trijų patikimų informacijos šaltinių analize. 

NAUJOJI RETORIKA

Dvipusės simetrinės komunikacijos modelio, kurios skiriamasis bruožas – abipusio supratimo siekimas, idėjinio branduolio pradininku laikomas E.L. Bernays, savo idėjas paskelbęs JAV dar 1923 m., tačiau esminis posūkis įvyko XIX a., kai nuo elokvencionistų atsiskyrę retorikos tyrėjai, suvokiantys komunikaciją kaip procesą labiau į gavėją orientuotą nei į oratorių nukreiptą, pakeitė savo tyrimų tikslus.

Būtent dvipusė komunikacija, pagrįsta dialogo principu, buvo ir yra pagrindinis siekinys. Dabar, kai pranešti apie įvykius galima akimirksniu, valdžios kontrolė diskurso prasme anuliuojama. Atsiranda alternatyva propagandai – paprasčiausias kalbėjimas su auditorija nesiekiant kaip nors ją paveikti. Įtikinėjimo procesas pakeičiamas natūraliu “win-win” (angl. “laimėti-laimėti”) procesu pagal žaidimo teoriją, tuo tarpu kai ankstesnės propagandos pastangos buvo nukreiptos pralaiminčiųjų nugalėjimo kryptimi. Žodžiu, alternatyva yra. Tik vėl bėda – atsiranda poreikis suvaldyti interneto žiniasklaidą etikos normomis, kurias turėtų priimti savanoriškai patys tos žiniakslaidos kūrėjai ir valdytojai. Tai būdas manipuliuoti. Deja, kitos išeities lyg ir nėra.

Periodinės spaudos vieta šioje naujojoje situacijoje išlieka nesumenkintas – mat, IK visos sudedamosios dalys yra vienareikšmiai svarbios. Jei ne propagandinė, o efektyvesnės suderintos ir vieningos komunikacijos kryptis būtų priimtinesnė, neišvengiamai tektų imtis jos tyrimų taikant daugiametodinius būdus. Kitų valstybių patirtį vertėtų ne tik aptarti bei apžvelgti, tikslinga būtų atlikti antropologinę diskurso analizę, kai naujienų diskursas tiriamas atsižvelgiant į tai, kaip siejamas žurnalisto mąstymas su jo veikla, kodėl pasirenkami vieni informacijos šaltiniai, o kiti ignoruojami. Turinio analizę jau sugeba atlikti ir studentai, tačiau mes dar nesame įsisavinę naujausius turinio analizės metodus. Net stebėseną kai kur vykdo be vadinamųjų robotų, o to nedaro praktiškai jau niekas. Žinoma, tyrimus galima ir užsisakyti, tačiau vertėtų suprasti, kad kiekvienas magistro diplomą turintis informacijos/komunikacijos specialistas-vadybininkas privalo pats tai sugebėti atlikti profesionaliai. Ir dar. Ne vien pozityvizmo paradigma pasaulyje remiamasi, jei vykdome tik kiekybinius tyrimus, negalime pretenduoti į nieką daugiau kaip į teorijos ar hipotezės patikrinimą.

Apskritai, anot Oddgeiro Tveiteno ir Stigo Nohrrstedto, “žurnalistika yra susijusi su žodžiais”. Lietuvoje iki maždaug 2009 metų žurnalistais pasitikėta ir tai rodė visuomenės nuomonės apklausų  duomenys.

Viena aišku, jog propagandai įmanoma priešpastatyti retoriką, kuri šiomis sąlygomis būtų efektyvesnė, be to, retorikai svetimas bet kokio spaudimo darymas. Dialoginis būdas bendrauti su publika yra retorikos esmė, tačiau apie tą trokštamą dialogą tiek daug rašoma ir kalbama, tiek daug tikėtasi iš elektroninės komunikacijos ir interaktyvios žiniasklaidos..., deja, sudėtingiausias barjeras yra kultūros pokyčiai. Maža to, ir XX a. pradžioje, kai paplito telegrafas, atsirado fotografijos laikraščiuose, radijas apskritai buvo siejamas su kardinaliais pokyčiais, o dar kinematografas... Taip, masiškumas buvo pasiektas, tačiau dialogas neįvyko. Stebuklas, kurio tikėtasi, taip pat.

Ar nepanaši situacija dabar? Revoliucija, bumas, skaitmenizacija, robotizacija ir panašiai, o žmonės kaip mėgo pasišnekučiuoti prie kavos puodelio ar alaus bokalo, taip ir liko. Lyg kažkaip ir ramokai prasirito tie visi įvykiai, sukelta baimė dėl 2000-ųjų nulių ir kompiuterių “išėjimo iš rikiuotės” atslūgo greitai. O kai kurių kraštų elektroninė karštinė apskritai neapėmė. Atrodytų, paprastas reiškinys – pietiečiai ispanai ir italai žymiai mieliau bendrauja akis į akį ir nepuola tūnoti prie kompiuterių ekranų valandomis, vokiečiai apkritai gana rezervuoti visuotinės kompiuterizacijos prasme, mat ne jie visa tai išrado ir linkę kenksmingomis sąlygomis prie kompiuterių įdarbinti kvalifikuotus imigrantus, kad tik nereikėtų akių gadinti ir tūnoti susirietus skaičiuojant kokius duomenis iš elektroninių duomenų bazių.

Bet mums juk reikia su jais bendrauti pirmiausia verslo reikalais. Vienaip dialogo siekiame su skandinavais, kitaip – su Viduržemio jūros regiono gyventojais. Norint nesuklysti, strateginio planavimo atsisakyti būtų neišmintinga, lygiai kaip ir pasitikėti vien patarėjais iš svetur.

Kita vertus, įdomu buvo ir įspūdinga stebėti, kaip suomiai, stodami į ES, sugebėjo įrodyti per visuomenės informavimo priemones, kad ne Suomijai reikalinga ES, o ši be Suomijos neišsiverstų. Suomiai nebuvo tobulai įvaldę marketingo principų diegimo teikiamų privalumų, tačiau sugebėjo parengti nedaug – vos kelis esminius pranešimus ES visuomenei, tai buvo “vieno balso” pranešimai. Pavyzdžiui, ES sužavėjo Suomijos ežerai bei jų ideali ekologinė situacija, buvo ir kitų, alternatyvių pranešimų apie suomius, kaip pačius pajėgiausius vyrus visoje ES.

 Dabar “vieno balso” komunikaciją  vykdo visa ES. Deja, šiame gana darniame vieningų pranešimų sraute, štai, jau geri treji metai Lietuvos viešoji komunikacija yra pavirtusi į disonuojantį tarškėjimą, kas visada sukelia daugybės rūšių trukdžius.

Kokį kelią rinksimės mes ir kuo nustebinsime, kol kas neturėdami net įvaizdžio vieningos strategijos valstybės mastu? O ką daryti smulkiems  verslininkams, kurie ne tik informacijos skleisti apie save nesugeba, nes niekas jų to nemokė, jie net nežino dažnokai, kaip sukurti prekių/paslaugų viešinimo kampanijas... ir dar juokingiau, kad dabar, 2024 metų pabaigoje, Lietuvoje viešai pristatoma ir reklamuojama knyga apie prekės ženklus, jų svarbą ir tai atliekama taip, lyg kokiame neandartaliečių krašte būtų pranešama apie naujo mesijo, kuris pirmiausia padės verslininkams iš UAB-ų ir AB-ų,  pasirodymą.

VIRTUALI ERDVĖ – NAUJOS GALIMYBĖS

Virtualioje erdvėje vartotojai gali sąveikauti, “ŽURNALISTU” gali tapti bet kas.

Yra teigiančių, jog komunikacijos sfera plėtojama revoliucingai. Esmė ta, kad vietoje vienakrypčių viešosios komunikacijos srautų atsirado lygiaverčiai partneriai: ir informacijos siuntėjai, ir jos gavėjai, kurie dvipusės lygiavertės komunikacijos idėją pavertė realybe. Kuriama naujoji egalitarinė komunikacijos kultūra, įtinklintos bendruomenės, savitas jos narių bendravimo būdas – informacijos siuntimas daugelio daugeliui ir horizontali komunikacija vietoje vienkryptės vertikaliosios.

Iš kitos pusės, galime teigti – vienas iš svarbių pokyčių yra tas, kad daugybę  tekstų virtualioje erdvėje sukuria ne žiniasklaidos atstovai. Sukurtas specifinis įtinklintos komunikacijos žanras – tinklaraščiai (blog‘ai). Tai įvyko tiek dėl senųjų formų egzistavimo – juk visi ankstesnieji žanrai atkartojami, – tiek dėl virtualios aplinkos diktuojamo naujo formato ir dvipusės komunikacijos. Technologijų dėka seniau egzistavusios komunikacijos formos susiliejo su naujosiomis. Atsirado erdvė individualiai saviraiškai, suklestėjo nuomonių išsakymas ir faktų interpretavimas.

Interaktyvioji žiniasklaida potencialiai personalizuoja rinką, kurioje yra individualūs nariai, galintys atlikti viską – nuo elektroniniu paštu žinias siunčiančių reporterių iki balsuojančiųjų dėl to, kokio tipo pasakojimus norėtų skaityti. Kaip elgiasi žurnalistai, kai patys vartotojai sprendžia, kokios informacijos jie norėtų? Kaip kinta pats naujienų pobūdis? Atsiranda poreikis imtis problemų sprendimo. Žurnalistikai tenka naujas vaidmuo – bendruomenės vienytojos, kūrėjos. Iš kitos pusės, senoji tradicinė žurnalistika išlieka, kaip ir jos vaidmuo – kurti bendros žinijos pagrindą.

Socialiniai tinklai – tai galimybė sąveikauti. Socialiniai tinklai iš vienos pusės nėra nieko naujo – interaktyvios technologijos leidžia naršyti, siųsti elektroninius laiškus, keistis žinutėmis, kalbėtis, rašyti „blog‘us“, žaisti, dalyvauti diskusijų forumuose, keistis nuotraukomis, muzikos įrašais, video vaizdais. Teikiamų paslaugų vis daugėja: galima sukurti asmenines svetaines, bendrauti su draugais realiu laiku, kurti „blog‘us“, gauti komentarus, žinutes, kt.

Paskutiniuoju metu įsigalėjo nuostata, kad interaktyvios paslaugos, socialiniai tinklai būtų tos sferos, kuriose taikomas savireguliacijos principas. Paslaugų teikėjai yra atsakingi už tas paslaugas, kurias teikia.

Interaktyvioji žiniasklaida panaikina ribas tarp pranešimų gavėjų ir siuntėjų. Interneto naudojimas reiškia, kad aktyviomis tampa ne tik tradicinės auditorijos, renkančios ir apdorojančios žiniasklaidos pranešimus, bet pačių pranešimų kūrimas taip pat tampa aktyviu procesu. Vartotojai elektroninėje erdvėje randa viską, ko jie nori. Galima manyti, jog nebereikalingi tie, kurie žinias atrenka, tvarko informaciją, interpretuoja ją. Iškyla problema – kaip išvengti, kad tam tikro interneto turinio nematytų vaikai. Priimami pirmiausia technologiniai sprendimai – pavyzdžiui, elektroninės auklės. Beje, kriminalinė teisė internetui taikoma lygiai taip kaip ir kitoms sferoms: kas nelegalu realioje aplinkoje, nelegalu ir elektroninėje erdvėje.

Svarbus pokytis – virtualioje erdvėje dažnai nelieka sprendžiančiųjų, ką skelbti, o ko ne, nelieka kontrolės funkcijos. Žinios skelbiamos diskutuojant, laisvai reiškiama asmeninė subjektyvi nuomonė. Vis dėlto virtualioje erdvėje vyksta ne revoliuciniai, o evoliuciniai procesai, mat tradicinė žurnalistika kinta, interaktyvios priemonės tampa įtinklintų visuomenės informavimo priemonių dalimi – o gal atvirkščiai? – žurnalistai gali iškart pasikeisti nuomonėmis su skaitytojais, užsitikrinti atgalinį ryšį. Procesas plėtojamas, jo kryptys gali būti sunkiai nuspėjamos, tačiau aišku viena – ta įtampa, kuri egzistuoja tarp tradicinėse redakcijose institualizuotos kontrolės ir subjektyvios nevaržomos saviraiškos gali būti išsprendžiama problema.

Anot D. Domingo ir A. Heinonen, skaitmeninės eros aplinkoje institucionalizuotos kontrolės vietoje atsiranda poreikis taikyti etikos normas bei filosofinius principus.

Tinklaraščių  pastaraisiais metais labai padaugėjo. Beje, tinklaraščių rašymas yra narcizistinės kultūros išraiška (...) taip pat – žmonių entuziazmas dėl galimybės artikuliuoti nuomones viešai. Iš dalies tinklaraščių populiarumą galima paaiškinti pigiu ir nesudėtingu sukūrimu ir galimybe tęsti veiklą neturint didesnės techninės kompetencijos. Tuo pačiu jauniems žmonėms sukuriama terpė socializacijai šiuolaikinėje visuomenėje... – taip teigė M. Ekstromas 2008 m.

Bet kuriuo atveju internetas yra vertinamas kaip labai kompleksiškas reiškinys. Anot Terje Rasmusseno, skaitmeninė žiniakslaida siūlo daugiau temų, stilių, taip pat yra didesnė dalyvių įvairovė. 

Paradokasalu, bet turint tokias galimybes, vis mieliau pasirenkama komunikacija “akis į akį”... Na, o rinkoje laimi ir laimės tie, kurie sugebėjo nepražiopsoti integruotos komunikacijos efektyvumo galimybių. Deja, kas to dar nepadarė, ko gero, tikrai neskaičiuoja pelno. Orkestruota komunikacija yra nešanti pelną, bet ją tobulinti reikia nuolat neatsiliekant nuo laikmečio realijų. Pokyčių metas yra netinkamas diegti integruotą komunikaciją, tad jei to nepadarėte, lieka laukti sunkmečio pabaigos, o iki tol – niekas netrukdo pagilinti žinias komunikacijos vadybos klausimu.

Viena aišku – naujos kartos žurnalistai išties jau kitokie. Jie dažnai eina po vieną, nes institucijos nebėra jau tokios reikšmingos, o ir rizika nusiristi su jomis bankroto metu nėra viliojanti. Vadinamieji “Renesanso komunikatoriai” sugeba viską, ko reikia skaitytojų širdims ir protams paveikti.

P.S. 1999-2002 m. Vilniaus universitete buvo suformuluota LR universalumo principu taikytina IMK/IK paradigma, pateiktas dinamiškas modelis, sukurtas pagal normatyvinę teoriją (Armonienė, A. 1999; 2000; 2001; 2002). Vėliau šio modelio taikomieji aspektai nagrinėti keliose srityse – žemės ūkio ir maisto pramonėje (Armonienė, A. 2005, 2006, 2007) bei dalyvavimo žurnalistikos teorinio požiūrio taikymo visumoje (Armonienė, A. 2009, 2014), atsižvelgiant į www plėtros tendencijas. 2020 m. lapkritį-gruodį, pasitinkant IMK/IK paradigmos nepertraukiamos plėtros 30-metį, kada visas pasaulis iš esmės ir sparčiai privalėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų dėl COVID-19 pandemijos ir esminė problema tapo tinkamų komunikacijos priemonių pasirinkimas bei tikslinių visuomenės grupių, neatmetant ir komunikacijos proceso „vienas-vienam“, pasiekimas su „vieno balso pranešimais“ – IMK/IK paradigmos universalumas buvo darsyk įrodytas, išskirtinės svarbos įgavo D. Dunningtono (2005) interneto komunikacijos modeliai. Dvikryplė, interaktyvi komunikacija yra jo modelių esmė. D. Dunningtonas (2005) tam tikra prasme išplėtojo galimo atgalinio ryšio modelį, kurio sampratos kūrėjai yra J.E. Grunigas ir T. Huntas (1984) D. Dunningtono (2005) galimo atgalinio ryšio dvipusės interneto komunikacijos modeliai yra šie:

„vienas – vienam“, tai yra individuali komunikacija internete, kai galimas atgalinis ryšys, elektroninis paštas priskirtinas šiam modeliui;

„vienas – daugeliui“ – komunikacija internete, kai pranešimas siunčiamas daugeliui, tačiau tokia komunikacija yra anoniminė ir todėl, kai tokios nereikia dėl tam tikrų priežasčių, sukuriami tinklaraščiai (blogai) su registracija ar forumai. Taip sukuriamas dialogas ir šis modelis yra dvipusės komunikacijos teorijos (Grunig, Hunt 1984) tąsa;

„daugelis – vienam“ – tokios komunikacijos monitoringą vykdo organizacija, komentarai, forumai priklauso šiam modeliui. Komunikacijoje gali dalyvauti kelios ar viena tikslinė grupė;

„keletas – masėms“ – tai komunikacija, kai pirkėjas, vartotojas gauna informaciją iš pažįstamų, komunikacija palaikoma naujų technologijų pagalba, tačiau galima ir papildoma komunikacija, pavyzdžiui, bendraujant tiesiogiai. Komunikacija šiuo atveju vyksta su pirkėjais, vartotojais ir žiniasklaida. Žiniasklaidoje anksčiau skelbtas turinys gali pakartotinai pasklisti pažįstamųjų rate, užtikrinamas dialogas. Šiam modeliui priklauso socialiniai tinklai. Šis modelis yra itin reikšmingas lojalumo stiprinimo prasme, nes vienija žiniasklaidą bei rekomendacijas, gaunamas iš pažįstamų, apie prekes, paslaugas, numatytas ir potencialaus kliento įtraukimas (Dunnington 2005).

Pažymėtina, jog visi D. Dunningtono (2005) modeliai yra marketingo komunikacijos elemento – ryšių su visuomene – teorinės visumos dalis, priskirtini komunikacijos vadybos teorinei sričiai.

2020/2021 m. sankirtoje buvo sukurtas Muziejų vartotojų lojalumo stiprinimo modelis elektroninio marketingo komunikacijos priemonių taikymo kontekste (Armonienė, A. 2020-2021), kurį galima adaptuoti ir kitose institucijose, žr. Armonienė, A. KAVONĖS. YRA TOKS ŽAIDIMAS. 4 raundas:  Rezultatas: 0:4, beviltiškai pralaimėjo "mokslininkės" iš Kauno ir vieno Vilniaus universiteto. TIESIOG 44 693 ŽENKLAI APIE MUZIEJUS PANDEMIJOS SĄLYGOMIS. 2020 m. lapkritis-gruodis. <https://www.leidinyssau.lt/naudinga/>.

LITERATŪRA PATEIKTA PRADINIAM PASIRENGIMUI, SĄRAŠĄ PILDYKITE PATYS PAGAL JŪSŲ ATSTOVAUJAMOS INSTITUCIJOS, ORGANIZACIJOS POREIKIUS, VADYBOS STILIŲ, EGZISTUOJANČIA VALDYMO APSKAITĄ IR T.T. BE TO, PRIE PATEIKTOJO MODELIO YRA NEMAŽAI TUŠČIOS VIETOS – NUSIPIEŠKITE SAVO KONKREČIUS VADYBINIUS POREIKIUS, TIKSLUS IR T.T. PAGAL SAVO ATSTOVAUJAMĄ ORGANIZACIJĄ. O NORĖDAMI IR GALĖDAMI ĮVERTINTI JŪSŲ KLIENTŲ LOJALUMO LYGMENĮ, PASITELKITE REICHHELDO SKALES IR ŠĮ ŠALTINĮ - Reichheld, 2003. SĖKMĖS IR KŪRYBINIO ĮKVĖPIMO!

AAM. 2013. American Alliance of Museums. Prieiga: http://www.aam-us.org/docs/ center-for-the-future-of-museums/museumssociety2034.pdf, [Žiūr.  2020 10 02].

Abdel-Basset, M. et al. 2019. IoT and Its Impact on the Electronics Market: A Powerful Decision Support System for Helping Customers in Choosing the Best Product. Symmetry (20738994).11(5), 611. DOI: 10.3390/sym11050611.

Anvik, L., Ashton, D. 2016. A profile of intentions groups for generic branded grocery products. Proceedings of the 1979 Academy of Marketing Science (AMS) Annual Conference, 1-4. Cham: Springer.

Backman, S., Crompton, J. L. 1991. The usefulness of selected variables for predicting activity loyalty, Leisure sciences, 13: 205-206.

Bakanauskas, A., Pilelienė, L. 2008. Vartotojų lojalumo stadijų nustatymo modelis. Organizacijų vadyba : sisteminiai tyrimai. 48: 7-21.

Bakanauskas, A., Pilelienė, L. 2009. Vartotojų lojalumas: teoriniai ir praktiniai aspektai. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

Bakanauskas, A., Liesionis, V. 2008. Elektroninis marketingas. Kaunas: VDU.

Balloffet, P., Courvoisier, F. H., Lagier, J. 2014. From Museum to Amusement Park: The Opportunities and Risks of Edutainment. International Journal of Arts Management, 16(2): 4-18.

Baltes P. L. 2016. Digital marketing mix specific to the IT Field. Transilvania University of Braşov, Series V: Economic Sciences, 9 (58), 1:  33-43.

Battro, A. M. 2010. From Malraux’s imaginary museum to virtual museum. In: R. Parry (Ed.), Museums in a Digital Age (pp. 136-147). New York, NY: Routledge.

Conway, T., Leighton, D. 2012. Staging the past, enacting the present: Experiential marketing in the performing arts and heritage sectors. Arts Marketing: An International Journal, 2(1): 35-51.

Burns A.G., Bush R.F. Marketing research. Fourth ed., Prentice Hall, 2005.

Camarero, C., Garrido, M. J. 2012. Foresting Innovation in Cultural Contexts: Market Orientation, Service Orientation, and Innovations in Museums. Journal of Service Research, 15(1): 39-58.

Ceran, Katarina; Stevic, Milos. 2009. Analele Internet and E-Marketing Technology. Universitatii 'Eftimie Murgu'. 16(1), 43-52. Prieiga:  http://web.a.ebscohost.com/ehost/detail/detail?vid=8&sid=3c38c81b-17f0-45cd-9ef9-06b9b9c8127b%40sdc-v-sessmgr03&bdata=JnNpdGU9ZWhvc3QtbGl2ZQ%3d%3d#AN=49314854&db=a9h, [Žiūr. 2020 10 22].

Chi-Ming Hsieh, et al. 2018. Moderating effect of membership status on the quality-value-loyalty chain at museums. Social Behavior & Personality: an international journal. 46(1): 107-126. DOI: 10.2224/sbp.4073

Conway, T., Leighton, D. 2012. “Staging the past, enacting the present”: Experiential marketing in the performing arts and heritage sectors. Arts Marketing: An International Journal, 2(1): 35-51.

Davidavičienė V., Sabaitytė J. 2014. Tyrimų internetinės rinkodaros srityje analizė. Verslas: teorija ir praktika. 15(3): 220–233.

Dick, A. S. ir Basu, K. 1994. Customer loyalty: toward an integrated conceptual framework. Journal of the academy of marketing science. 22(2): 99-113.

Dikčius V. 2011. Anketos sudarymo principai. Vilniaus Universitetas, Vilnius.

Dikčius V. 2003. Marketingo tyrimai. Vilniaus vadybos kolegija, Vilnius.

Dikčius V., Pranulis V. 2012. Rinkodaros tyrimai. Vilniaus Universitetas.

Dulskis D., Umbrasas G. 2008. Rinkodara muziejaus veikloje: muziejų situacijos analizė kultūros paslaugų rinkoje. Prieiga: http://www.museums.lt/Ateitis/images/Kurkime_ateities_muz_leidinys/leidinys_12_16.pdf, [Žiūr. 2020 10 10].

Dzemyda, I., Jurgaitytė, G. 2014. Elektroninė rinkodara plėtojant tarptautinio turizmo paslaugas. Verslas: Teorija ir praktika / Business: Theory and practice, 15(2): 191–197.

Elliott, R., Boshoff, C. 2009. The marketing of tourism servicesusing the internet: a resource­based view, South African Journal of Business Management 40(3): 35–50. http://dx.doi.org/10.1509/jimk.17.4.1, cituojami pagal Dzemyda, I., Jurgaitytė, G. 2014. Elektroninė rinkodara plėtojant tarptautinio turizmo paslaugas. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 15(2), 191-198.

Fillis, I. 2011. The evolution and development of arts marketing research. Arts Marketing: An International Journal, 1(1): 11-25.

Gilmore, A., Rentschler, R. 2002. Changes in museum management: A custodial or marketing emphasis?. Journal of Management Development, 21(10): 745-760. Gohary, E. 2011. Innovations in SMEs and Conducting E-Business: Technologies, Trends and Solutions. DOI: 10.4018/978-1-60960-765-4.ch008

Glinskienė, R., Kvedaraitė, N. ir Kvedaras, M. 2010. Vartotojų lojalumo stiprinimas – reikšmingiausia šiuolaikinių įmonių siekiamybė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 4 (20): 40–52

Goulding, C. 2000. The museum environment and visitor experience. European Journal of Marketing, 34(3/4): 261-278.

ICOM (2014). Archives of Museums. Prieiga: http://archives.icom.museum/hist_def_eng.html, [Žiūr. 2020 10 05].

Yuliari, N., Putra, I., Rusjayanti, N. 2015. Customer segmentation through fuzzy C-means and fuzzy RFM method. Journal of Theoretical and Applied Information Technology, 78(3):380-385

Karpavičiūtė, S., Paqvalén, R., Petkutė, I. 2019. Lietuvos meno muziejų prieinamumas. VšĮ „Socialiniai meno projektai“, Vilnius.

Komarac, T. 2013. Marketing usluga zagrebačkih muzeja. Specijalistički poslijediplomski rad. Zagreb: Ekonomski fakultet.

Kotler Ph., ir kt. 2003. Rinkodaros principai. Kaunas, Poligrafija ir informatika.

Kotler, N. G., Kotler, P., Kotler, W. I. 2008. Museum marketing and strategy (2nd ed.). San Francisco, CA: Jossey-Bass.

Kotler, P. 2005. The Role Played by the Broadening of Marketing Movement in the History of Marketing Thought. Journal of Public Policy & Marketing, 24(1): 114-116. Komarac, T. 2014. A new world for museum marketing? Facing the old dilemmas while challenging new market opportunities. Market, 26(2): 199-214.

Lagrosen, S. 2003. Online service marketing and delivery: the case of Swedish museums. Information Technology & People, 16(2): 132-156.

LDM filialo LM ISC LIMIS informacija. Prieiga: http://www.ekultura.lt/duomenys-apie-muziejuose-saugomas-vertybes-europeanoje-www-europeana-eu-ir-epavelde-www-epaveldas-lt/?lang=lt&dep=museum, [Žiūr. 2020 11 15].

LR kultūros ministerija: Muziejų veiklos rodikliai. Prieiga: http://statistika.lrkm.lt/muzieju-veiklos-statistika/pradzia/17, [Žiūr. 2020 10 08].

Malhotra N.K. 2010. Marketing research. 6th ed., Pearson Education Ltd.

McLean, F. 1994. Services Marketing: The Case of Museums. The Service Industries Journal, 14(2): 190-203.

Mencarelli, R., Marteaux, S., Pulh, M. 2010. Museums, consumers, and on-site experiences. Marketing Intelligence & Planning, 28(13): 330-348. Schweibenz, W. 2004. The Development of Virtual Museums. ICOM News, 3, 3. Prieiga: http://goo.gl/YLDlGl, [Žiūr. 2020 11 03].

Minoska-Pavlovska, Maja. 2019. Digital strategies for museums. Journal of Sustainable Development (1857-8519). 9(22): 145-161.

Mokhtar, M. F., Kasim, A. 2011. Motivations for visiting and not visiting museums among young adults: A case study on UUM students. Journal of Global Management, 3(1): 43-58. O’Reilly, D. 2011. Mapping the Arts Marketing Literature. Arts Marketing: An International Journal, 1(1): 26-38.

Pabedinskaitė, A., Šliažaitė, V. 2012. Vartotojų elgsena elektroninėje prekyboje. Verslas: teorija ir praktika, Prieiga: https://www.ceeol.com/search/article-detail?id=232078, [Žiūr. 2020 10 23].

Peštek, A.; Čičic, M. 2010. Practical aspects of e­marketing application in tourism development in Bosnia and Herzegovina,in Conference Proceedings, International Conference of theFaculty of Economics Sarajevo, 2010, Sarajevo, Bosnia andHerzegovina, 1–11, cituojami pagal Dzemyda, I., Jurgaitytė, G. 2014. Elektroninė rinkodara plėtojant tarptautinio turizmo paslaugas. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 15(2): 191-198.

Pranulis, Vytautas ir kt. 2011. Marketingas: Ketvirtas papildytas leidimas. Vilnius: Garnelis.

Qirici, E.; Teodhori, O.; Elmazi, L. 2011. E­marketing and ICT – supported tourist destination management. Implications for tourism industry in global recession, Internationl Journal of Management Cases 13(3): 152–158. http://dx.doi.org/10.5848/APBJ.2011.00048, cituojami pagal Dzemyda, I., Jurgaitytė, G. 2014. Elektroninė rinkodara plėtojant tarptautinio turizmo paslaugas. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 15(2): 191-198.

Reichheld, F.F. 2003. The One Number You Need to Grow. Harvard Business Review, 81: 46-54.

Ren-Jye Shiau, Kuei-Ling Hu. 2020. A study of consumer behavioral intention towards museum cultural goods. International Journal of Organizational Innovation. 12(4): 325-341.

Rentschler, R. 2002. Museum and Performing Arts Marketing: The Age of Discovery. The Journal of Arts Management, Law, and Society, 32(1): 7-14.

Rentschler, R., & Hede, A. M. 2007. Museum Marketing: Competing in the Global Marketplace. Oxford: Butterworth-Heinemann.

Rentschler, R., & Kirchner, T. A. 2012. Arts management/marketing journal citation analysis: assessing external impact. Arts Marketing: An International Journal, 2(1): 6-20.

Rentschler, R., & Shilbury, D. 2008. Academic Assessment of Arts Management Journals: A Multidimensional Rating Survey. International Journal of Arts Management, 10(3): 60-71.

Repovienė, R., Požėraitė, A. 2016. Turinio marketingo paveikumo vertinimo galimybės naudojant Google Analytics įrankį. Kaunas: VDU.

Rinkodaros planavimo ir rinkodaros veiklos organizavimo gairės. 2018. Vilnius.

Rushton, M. 2017. The Origins of the Arts Council Movement: Philanthropy and Policy, The Journal of Arts Management, Law, and Society, 47:3, 205-206, DOI: 10.1080/10632921.2017.1315353, [Žiūr. 2020 11 02].

Shih, T. Y. 2010. Comparative analysis of marketing strategies for manufacturers’ and retailers’ brands. International Journal of Electronic Business Management, 8(1): 57-68.

Shih, T. Y. 2011. Developing marketing strategies for TV shopping stores: A second-order structural equation modeling application. International Journal of Electronic Business Management, 9(4): 355-367.

Shih, T. Y., 2015. Attribute design and marketing strategy of branding experience museums. International Journal o f Electronic Business Management, 13: 85-96.

Statistikos departamentas: Muziejų veikla. Prieiga: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=745c2a11-311b-4883-9f3b-d1cf0b3ce7c6#/, [Žiūr. 2020 10 08].

Styliani, S., et al. 2009. Virtual museums, a survey and some issues for consideration. Journal of Cultural Heritage, 10(4): 520-528.

Talijūnas, D. 2004. Reklama Internete: formos ir jų naudojimas; tendencijos. Reklamos ir marketingo idėjos, 1.

Uznienė, R. 2011. Rinkodara ir rinkotyra. Vilnius: ŠMM.

Xiaoming, M. 2010. Study on combining of e­commerce and e­marketing, Journal of Sofware 5(5): 546–553, cituojamas pagal Dzemyda, I., Jurgaitytė, G. 2014. Elektroninė rinkodara plėtojant tarptautinio turizmo paslaugas. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 15(2), 191-198.

Žalienė, O. 2002. Muziejaus įvaizdžio kūrimas ir darbas su rėmėjais. Prieiga: http://www.muziejai.lt/Informacija/Zalienes_str_a.htm, [Žiūr. 2020 11 04].

 

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

PRIETARAI: PENKTADIENIS,

13-OJI DIENA – VIENAS IŠ JŲ

  13-oji mėnesio diena, penktadienis, šiemet yra rugsėjį ir gruodį

2024-09-12 / 13

 

Prietarai lydi mus visus, tačiau skirtingose kultūrose, vietovėse, bendruomenėse, šeimose ir net pavienių asmenų atvejais jie yra skirtingi. Puikus pavyzdys yra sportininkų ar jūreivių prietarai, kurie išties verti atskiro nagrinėjimo.

Šiuokart pasirinktoji tema yra labiausiai paplitę prietarai. Jų yra ne tiek jau ir mažai: su juoda kate siejamos nelaimės, su raganos įvaizdžiu siejama juodbruva išdžiūvusi moteris, negeru ženklu laikomas staigus grįžimas namo ką nors pamiršus ar sudužęs veidrodis, nukritusios plaukų šukos, sutikta moteris su tuščiais kibirais. Iš labiausiai paplitusių prietarų yra bloga diena laikoma 13-oji mėnesio diena, kada ji sutampa su penktadieniu.

Yra žinoma, kad lygiai kaip ir patarlės, priežodžiai, pasakėčios, pasakos, anekdotai ir kiti folkloro žanro pavyzdžiai visose kultūrose ir tautose kuriami su konkrečiu tikslu: auklėti augančiąją kartą subtiliai, perduoti jiems ilgaamžę patirtį. Išmintingi vyresni žmonės visada stebėdavo savo šeimos, bendruomenės žmones ir iš paprasčiausių jų elgsenos atvejų suprasdavo, ko iš jų galima tikėtis ateityje, iš anksto atrinkdavo, kuris galės tapti bendruomenės vadovu, seniūnu ar kunigu, o kuriam geriau perduoti sunkaus kasdieninio triūso patirtį ir išmokyti užsidirbti duoną kasdieninę liejant prakaitą.

O penktadienio, 13-osios mėnesio dienos, negalima ignoruoti vien dėl to, jog kai kurie žmonės neretai tą dieną būna baugštesni, didėja avarijų tikimybė, įvairių klaidų daugėja. Išsamiai ši įdomi tema buvo aprašyta CNN, todėl skaitytojams pateikiame kai kuriuos įdomius dalykus, aprašytus užsienyje kitos 13-oios dienos penktadienį proga. Praėjusiais metais tokia diena buvo spalį. Taigi, kadangi tą dieną galimai jūsų neištiko jokia katastrofa ar nemalonumai, galite drąsiai ir šių metų rugsėjo 13-ąją neužsislėpti savo namų kamputyje, o gyventi lygiai kaip ir bet kurią kitą dieną, tačiau kiek labiau būti dėmesingiems kelyje iki darbovietės, vengti bereikalingo pervargimo, emocinio krūvio ir panašiai.

Rimta yra tai, jog su skaičiaus 13 baime yra susijusios ir sveikatos sutrikimus apibūdinančios diagnozės: paraskevidekatriafobija, kuri yra triskaidekafobijos forma.

Pagal Grigališkąjį kalendorių 13-oji diena pasitaiko penktadienį kiek dažniau nei kitą savaitės dieną. Prietaras, jog penktadienis, 13-oji mėnesio diena, yra blogis, nėra visuotinis tose valstybėse, kuriose laikas skaičiuojamas pagal Grigališkąjį kalendorių.

Graikijoje ir ispanakalbėse valstybėse bloga diena laikomi antradieniai, 13-oji mėnesio diena, o Italijoje su baime pasitinkami penktadieniai, kada jie sutampa su 17-ąja mėnesio diena.

Bloga diena tapo sinonimu su penktadieniu, 13-ąja, nuo tada, kai 1307 metų spalio 13-ąją šimtai tamplierių riterių buvo suimti ir vėliau jiems įvykdyta egzekucija. Dano Browno „The Da Vinci Code“ išpopuliarino teoriją, jog būtent šis įvykis tapo prietaro apie penktadienį, 13-ąją dieną, pagrindu.

Tačiau yra ir dar senesnių šio prietaro ištakų.

 

PRIETARAS APIE PENKTADIENĮ, 13-ĄJĄ MĖNESIO DIENĄ: IŠTAKOS

 

Kaip ir daugelio prietarų, šio prietaro dėl 13-osios mėnesio dienos, sutampančios su penktadieniu, atsiradimo pradžią sunku nustatyti. Viena iš šio prietaro atsiradimo vietų yra Skandinavija, iš kur, manoma, prietaras mitų pavidalu sklido visoje Europoje ir tapo gerai žinomu Viduržemio jūros regione nuo Krikščionybės eros pradžios.

Šį prietarą labai sustiprino Paskutiniosios vakarienės ir Jėzų Kristų išdavusiojo Judo Iskarijoto biblinis pasakojimas, nes nepageidaujamas svečias, atvykęs 13-uoju, kai jau buvo susirinkę 12 vakarieniaujančiųjų, būtent ir buvo su blogiu siejamas Judas.

Biblijoje nelaimingo penktadienio samprata atsirado ir aprašoma nuo dar senesnių laikų nei Kristaus nukryžiavimas. Adomas ir Ieva uždraustojo vaisiaus paragavo penktadienį, Kainas užmušė brolį Abelį taip pat penktadienį, lygiai kaip penktadienį Saliamono tvirtovė buvo nuversta ir Nojaus arka išplaukė Didžiojo potvynio metu.

Tačiau tik XIX amžiuje penktadienis, 13-oji diena, tapo nelaimės sinonimu: kaip Steve'as Roudas paaiškina „Pingvinų vadove apie Didžiosios Britanijos ir Airijos prietarus“, penktadienio ir skaičiaus 13 derinys yra Viktorijos laikų išradimas. 1907 m. išleistas populiarus Thomo W. Lawsono romanas „Penktadienis, tryliktasis“ sužavėjo vaizduotę pasakojimu apie nesąžiningą brokerį, kuris pasinaudojo prietarais apie tą datą ir tyčia sugriovė akcijų rinką.

Greitai įžengus į 20 amžiaus devintąjį dešimtmetį, prietaro žinomumą užtikrino ledo ritulio kaukės žudikas, vardu Jasonas Voorheesas filmų franšizėje „Penktadienis 13-oji“. Tada pasirodė 2003 m. Dano Browno romanas „Da Vinčio kodas“, kuris padėjo išpopuliarinti neteisingą teiginį, kad prietarai kilo dėl šimtų tamplierių riterių suėmimų 1307 m. spalio 13 d., penktadienį.

 

ALTERNATYVI ISTORIJA

 

Turint galvoje daugybę bauginančių žinių, jums būtų atleista, jei manote, kad penktadienis, 13-oji diena, iš tiesų yra grėsminga. Tačiau pasigilinus taip pat rasime įrodymų, kad ir penktadienis, ir skaičius 13 jau seniai buvo laikomi sėkmės pranašu. Pavyzdžiui, pagonybės laikais buvo manoma, kad penktadienis turi unikalų ryšį su dieviškuoju moteriškumu. Pirmąją užuominą iš tikrųjų galima rasti savaitės dienos pavadinime Friday, kuris yra kilęs iš senosios anglų kalbos ir reiškia „Friggos diena“. Tiek Asgardo karalienė, tiek galinga dangaus deivė skandinavų mitologijoje Frigg (taip pat žinoma kaip Frigga) buvo siejama su meile, santuoka ir motinyste.

Frigga suteikė apsaugą namams ir šeimoms, palaikė socialinę tvarką ir galėjo nulemti likimą kaip debesis. Ji taip pat turėjo pranašystės meną ir galėjo suteikti arba pašalinti vaisingumą. Kita vertus, Freyja, meilės, vaisingumo ir karo deivė, su kuria Frigga dažnai buvo painiojama, buvo apdovanota galia atlikti magiją, nuspėti ateitį ir nustatyti, kas žus mūšiuose, ir buvo sakoma, kad ji važiuoja vežimu, tempiamu dviejų juodų kačių. Šios deivės buvo plačiai garbinamos visoje Europoje ir dėl šių asociacijų penktadienį skandinavai ir teutonai laikė laiminga santuokos diena.

Tuo tarpu skaičius 13 ikikrikščioniškose ir deives garbinančiose kultūrose ilgą laiką buvo laikomas nuostabiu skaičiumi dėl jo ryšio su mėnulio ir mėnesinių ciklų skaičiumi per kalendorinius metus. Pagonybės laikais vaisingumas buvo vertinamas, o meno kūriniai dažnai siejami būdavo su menstruacijomis, vaisingumu ir mėnulio fazėmis. Paimkite ir pažvelkite į Louselio Venerą – maždaug 25 000 metų senumo kalkakmenio raižinį, kuriame vaizduojama geidulinga moteriška figūra, slepianti nėščios pilvą. Ji rankoje laiko pusmėnulio formos ragą su 13 įpjovų. Daugelis mokslininkų mano, kad figūrėlė galėjo pavaizduoti vaisingumo deivę per ritualą ar ceremoniją, o 13 eilučių paprastai skaitomos kaip nuoroda į mėnulio ar menstruacinį ciklą, kurie abu simbolizuoja moterišką galią.

 

SAMPRATOS PAKEITIMAS

 

Viduramžiais krikščionybei įgavus pagreitį, pagonybė prieštaravo naujajam patriarchaliniam tikėjimui. Jos vadovai ne tik nepritarė daugelio dievų ir deivių garbinimui, bet ir penktadienio, skaičiaus 13, šventimas ir meilės, sekso, vaisingumo, magijos ir malonumų deivės buvo laikomos nešventomis. Priversti žmones jų atsisakyti buvo tikras iššūkis. Krikščionių valdžia atkakliai tęsė savo kampaniją ir dievybes, ir jas garbinančias moteris pavadino raganomis.

„Kai norvegų ir germanų gentys atsivertė į krikščionybę, Frigga buvo iš gėdos ištremta į kalno viršūnę ir pavadinta ragana“, – rašo Panati. „Buvo tikima, kad kiekvieną penktadienį piktoji deivė sušaukdavo susitikimą su vienuolika kitų raganų ir velniu – trylikos žmonių – ir planavo blogus likimo posūkius ateinančiai savaitei. Šis vaizdinys vis dar persekioja vakarietišką vaizduotę. Tačiau pasakojimas apie šią nelaimingą datą ir su ja susijusias moteriškas dievybes netrukus gali būti perrašytas.

Gali būti, kad prietaro naikinimas jau pradėtas: paimkite Taylor Swift, kuri 13 laiko savo laimingu skaičiumi ir savo karjeros pradžioje dažnai koncertuodavo su numeriu 13, užrašytu ant rankos.

„Gimiau 13 dieną. Penktadienį, 13 d., man suėjo 13 metų. Mano pirmasis albumas tapo auksiniu per 13 savaičių. Mano pirmoji daina Nr. 1 turėjo 13 sekundžių įvadą“, – 2009 m. ji pasakojo MTV. „Kiekvieną kartą, kai laimėdavau apdovanojimą, sėdėdavau 13-oje eilėje, 13-oje sekcijoje arba eilėje. M, tai yra 13 raidė. Iš esmės, kai mano gyvenime nors kažkas atsiranda susiję su 13, tai yra geras dalykas.

Turint daugiau tokių patarimų, liudijimų, sėkmė, o ne baimė, gali tapti penktadienio, 13 dienos, sinonimu.

Parengta pagal:

Why is Friday the 13th unlucky? The cultural origins of an enduring superstition. Christobel Hastings, CNN. Fri October 13, 2023. <https://www.cnn.com/style/article/why-friday-13-unlucky-explained/index.html>, žr. 2024-09-12.

 

Iliustracija aukščiau: Jūros gėrybė, atkeliavusi iš Viduržemio jūros ant vakarienės stalo 2023-10-19. Autorė Andžela Armonienė.

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

Nuo COVID-19 jau mirė daugiau nei 7 milijonai žmonių

8-ojo milijono mirusiųjų nuo COVID-19 sąrašas gali ilgėti ir 2024-2025 metais:

Ar įmanoma iš viso nesusirgti jokia COVID-19 atmaina?

„Esamoji nedarna tarp žmogaus ir aplinkos, tarp gyvenimo ir dėsnių net didiesiems žmonėms kyla ne iš jų didybės, o iš silpnybės”. Romenas Rolanas

 2024-09-05 / 08

 

Nusiteikusieji ilgam ir laimingam gyvenimui, investavusieji į savo ir artimųjų sveikatą, puoselėję sveiką gyvenseną patyrė didelį ir netikėtą smūgį nuo 2020-ųjų įsisiautėjus naujiesiems Korona pavadintiems ir dažnai mutuojantiems virusams bei jų atmainoms, neužilgo apibendrintai apibūdinamomis kaip COVID-19. Žinia, 2019 metų pabaigoje iki tol nežinomas virusas buvo aptiktas Kinijoje ir vėliau pasklido į visus kitus kraštus, tapo Pasaulinio lygio pandemija.

Šių metų vasarą spaudoje lietuvių kalba buvo galima aptikti antraščių: „Sparčiai plinta nauja COVID-19 atmaina: ligos pikas gali būti pasiektas jau šią žiemą“, „Nauja COVID-19 atmaina gali prisidėti prie didesnio užsikrėtimų skaičiaus šią žiemą“. Taip pat pranešta, jog nustatyta ir vėl nauja COVID-19 atmaina, ji pavadinta KP.3, kitaip dar vadinama „FLuQE“, yra „FLiRT“ grupės atmaina, tačiau joje yra mutacija, kuri leidžia virusui lengviau plisti. Aiškinama ir detaliau: šiuo metu cirkuliuojantis SARS-CoV-2 viruso Omicron variantas BA.2.86 ir jo subvariantai, kurie žiniasklaidoje dažnai vadinami FLiRT variantais ir apimantys linijas KP.2 ir KP.3, ir toliau dominuoja.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2024-08-21 priminė: susibūrimuose, pavyzdžiui, oro uostuose, uždaruose koncertuose, svarbu nepamiršti užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonių. Labai svarbu kuo dažniau plauti rankas, jei nėra galimybės nusiplauti (muilu ir vandeniu) – jas dezinfekuoti. Taip pat svarbu laikytis kosėjimo / čiaudėjimo etiketo, neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti virusais, nešvariomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos. Pajutus į peršalimą panašius simptomus, tokius kaip gerklės ar galvos skausmą, nosies užgulimą ar slogą ir kt., geriau likti namuose arba dirbti iš namų, nekeliauti, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose, vengti kontakto su kitais asmenimis, o jei negalite išvengti kontakto – būtina dėvėti medicininę kaukę ar respiratorių, kreiptis į savo šeimos gydytoją ir laikytis jo rekomendacijų.

Leidinyje „Padėkime sau‘19“ taip pat ne kartą informavome apie su COVID-19 susijusius dalykus bei apie tai, jog „Nepadoru nežinoti, kas yra tas pokovidinis sindromas“. Be to, „Padėkime sau‘19“ informavo skaitytojus, kad, pavyzdžiui, 2024-2025 m. žiemos sezono susirgimus naujai matavusiuoju virusu JAV stabdys atnaujintomis vakcinomis ir kad ekspertai rekomenduoja skiepytis tuo pačiu metu dar ir nuo gripo, atlikti tai iki šių metų Vėlinių laiko.⸎

Žinia, skiepytis ar ne, sprendžiama individualiai, pasitarus su gydančiuoju gydytoju. Dėl kūdikių, vaikų vakcinacijos sprendimus priima jų tėvai, globėjai.

Bet labiausiai svarbus klausimas yra, kaip iš viso nesusirgti jokia COVID-19 atmaina. Apie būtinybę laikytis asmens higienos, tam tikro atstumo nuo kitų žmonių, dezinfekuoti paviršius ir dėvėti apsaugines kaukes ar respiratorius nuo 2020 m. sužinojo visi. Sveikatos vertę iš naujo pasvėrė taip pat visi.

Patys turtingiausieji Pasaulio gyventojai jau nuo pat 2020-ųjų įsikūrė N. Zelandijoje, kur virusas beveik neplito, ar kitose atokiausiose salose, kur užkratui patekti beveik nebuvo galimybių dėl jų nepasiekiamumo ir uždarumo nuo keliautojų srautų. Tuo tarpu skurdžiasieji gyventojai net progresyviose Vakarų pasaulio demokratijos valstybėse buvo palikti likimo valiai. Apie situaciją Lietuvoje nėra net ko pasakoti, padėtį puikiai atsimena visi, kurie išliko gyvi ir išvengė susirgimo šiuo virusu bei dėl to jų psichika, gebėjimai nuosekliai ir logiškai mąstyti nebuvo pažeisti, neištiko pokovidinis sindromas, nulemiantis geriausiu atveju asmens pasveikimą po 1-3 metų ar net ilgesnio laikotarpio, bet ir tai išimtinės sėkmės atveju, kas pavyko tik vienam iš keturių sirgusiųjų šio viruso ir jo atmainų sukeltomis ligomis, turėjusiųjų kompleksinių sveikatos sutrikimų, kurie beveik niekam taip ir nesibaigė visišku pasveikimu.

Todėl netikėtas yra naujesnis šių metų viešas pranešimas apie galimybę išvengti šių virusų tiesiog laikantis tam tikros mitybos dietos.

 

Galimai Viduržemio jūros dieta gali sumažinti infekcijos riziką

 

Kai kurie ekspertai jau seniai sveikina sveiką mitybą kaip vieną potencialiai svarbų veiksnį, turintį įtakos COVID-19 rizikai arba tam, kad liga nesuintensyvėtų.  Indonezijos mokslininkų komanda ištyrė, kaip konkretus gyvenimo būdas gali padėti nesusirgti. Žurnale „PLOS One“ paskelbta apžvalga, kad Viduržemio jūros dietos laikymasis gali sumažinti riziką užsikrėsti Covid-19.

„Buvo atlikta daugybė tyrimų, kurie labai siejo COVID-19 su uždegimu (kūne), o Viduržemio jūros dieta jau seniai žinoma dėl savo priešuždegiminių savybių“, – sakė apžvalgos vyresnysis autorius Andre Siahaanas, lektorius Šiaurės Sumatros universiteto Indonezijoje.

Siahaanas praneša, jog padėtis tokia: „Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, buvo pranešta apie daugiau nei 775 milijonus užsikrėtimo atvejų. Šis skaičius vis dar auga, o per savaitę iki rugpjūčio 4 d. užregistruota daugiau nei 47 000 atvejų – tai naujausia PSO statistika. Nuo COVID-19 mirė daugiau nei 7 milijonai žmonių“.

Siekdama ištirti, ar Viduržemio jūros dieta gali sumažinti infekcijos riziką ir sunkumą, tyrėjų grupė peržiūrėjo šešis tyrimus, kuriuose dalyvavo daugiau nei 55 400 dalyvių iš penkių šalių ir buvo paskelbti 2020–2023 m. Dalyviai pranešė, kad laikosi Viduržemio jūros dietos, tyrimo metu naudoti klausimynai.

Siekiant nustatyti Covid-19 atvejus, keturi tyrimai rėmėsi dalyvių pranešimais apie tai, ar jie buvo užsikrėtę, o kitame tyrime atvejai buvo nustatyti tiek pagal savarankiškus pranešimus, tiek pagal antikūnų tyrimus. Visi tyrimai su simptomų sunkumu taip pat buvo pagrįsti dalyvių prisiminimais.

Trijuose tyrimuose nustatyta „reikšminga“ sąsaja tarp Viduržemio jūros dietos ir sumažėjusios koronavirusinės infekcijos rizikos, o kiti du tyrimai parodė nereikšmingus rezultatus. Visuose šiuose tyrimuose dalyviai, besilaikantys Viduržemio jūros dietos, turėjo mažesnę infekcijų riziką – jos negalima patikimai įvertinti iki konkretaus skaičiaus, iš dalies dėl skirtingų tyrimų reikšmės. Simptomų skaičius ar ligos sunkumas nėra tokie aiškūs, sakė autoriai, kurie šiuos aspektus įvertino kaip „mažą tikrumą“.

Tik vienas tyrimas pranešė apie reikšmingą ryšį tarp didesnio Viduržemio jūros regiono dietos laikymosi ir mažesnio Covid-19 simptomų, o kiti trys nustatė nereikšmingą ryšį. Viename tyrime nustatyta, kad dieta sumažino sunkaus Covid-19 tikimybę, o dar dviejuose buvo gautos prieštaringos išvados.

Kai kuriuose tyrimuose išmatuotas pagal maisto produktų kategorijas didesnis alyvuogių aliejaus, vaisių ir riešutų suvartojimas; mažesnis grūdų ir raudonos mėsos vartojimas; ir saikingas alkoholio vartojimas buvo susijęs su mažesne koronaviruso infekcijos rizika. Daugiau daržovių, vaisių, ankštinių daržovių, riešutų, žuvies ir nesmulkintų grūdų valgymas buvo susijęs su mažesne susirgimo COVID-19 tikimybe.

 

Neatsakyti klausimai

 

Apžvalgoje pateikiamos tik preliminarios įžvalgos, todėl reikia nepamiršti svarbių trūkumų, turinčių įtakos išvadų patikimumui.

Tai apima tai, kad visi tyrimai buvo stebimi, todėl rezultatai rodo koreliacijas, bet neįrodo Viduržemio jūros dieta turi arba neturi apsauginio poveikio nuo COVID-19, sakė dietologė, autorė ir CNN sveikatos ir mitybos bendradarbė Lisa Drayer.

„Tai yra didelis mitybos tyrimų ribotumas, nes jame atsižvelgiama tik į gyvenimo būdo veiksnių ir sveikatos rezultatų sąsajas“, - elektroniniu paštu rašė Drayer. „Kiti veiksniai nei mityba, bet susiję su Viduržemio jūros dieta, gali turėti įtakos išvadoms. Daugelyje tyrimų į tai nebuvo atsižvelgta, o tai galėjo turėti įtakos išvadoms apie dietos veiksmingumą. Tai apima kritinius veiksnius, kurie, kaip žinoma, prisideda prie COVID-19 rizikos ir sunkumo, pavyzdžiui, nutukimas, diabetas ir socialiniai sveikatą lemiantys veiksniai, įskaitant galimybę gauti sveiko maisto, sakė Dr. Jordi Merino iš Kopenhagos universiteto Danijoje, kur įsteigtas mokslo tyrimų centras „Novo Nordisk Foundation Center for Basic Metabolic Research”. Šių dalykų sąveika „yra sudėtinga ir negali būti visiškai suprantama atskirai“, - pridūrė Merino.

 

Siekiama sumažinti ligų riziką

 

Nors trumpalaikiai mitybos pokyčiai gali turėti ribotą poveikį COVID-19 rizikai, ilgalaikė tvarios sveikos mitybos nauda gali būti didesnė, sakė Merino. „Mes žinome, kad pakeisti kažkieno mitybą gali būti nelengva, tačiau būtų gera mintis lėtai koreguoti ir įtraukti Viduržemio jūros dietos elementus po vieną į savo gyvenimą“, – sakė Siahaanas, vyresnysis autorius.

Rekomenduojama valgyti vaisius, daržoves, nesmulkintus grūdus, ankštinius augalus, riešutus, žuvis ir alyvuogių aliejų, kartu sumažinti vartojamos raudonos mėsos ir perdirbto maisto kiekį.

Svarbiausia, kad skiepijimas „išlieka geriausia“ ir saugiausia apsauga nuo hospitalizavimo dėl COVID-19, ilgalaikių sveikatos sutrikimų pasekmių. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, be strategijų, tokių kaip skiepijimas ir kaukių dėvėjimas, „taikydami sveikos mitybos praktiką ir šalindami pagrindinius sveikatos skirtumus, galime padidinti gyventojų atsparumą infekcijoms ir pagerinti bendrus sveikatos rezultatus, “ – pasakė Merino. ⸎⸎

Reikalingų patarimų, nuorodą registracijai skiepytis, naujienas ir statistiką apie susirgimų plitimą visada galima rasti ir interneto svetainėje lietuvių kalba https://koronastop.lrv.lt/

Naudoti šaltiniai:

⸎ (1) Sparčiai plinta nauja COVID-19 atmaina: ligos pikas gali būti pasiektas jau šią žiemą 2024-07-13 / šaltinis: TV3 / aut. naujienų portalas tv3.lt.

(2) Nauja COVID-19 atmaina gali prisidėti prie didesnio užsikrėtimų skaičiaus šią žiemą: <https://www.tv3.lt/naujiena/uzsienis/sparciai-plinta-nauja-covid-19-atmaina-ligos-pikas-gali-buti-pasiektas-jau-sia-ziema-n1350171>.

(3) Nepadoru nežinoti, kas yra tas pokovidinis sindromas. 2024-08-07. <https://www.leidinyssau.lt/info>.

(4) Šią vasarą sergančiųjų COVID-19 liga daugiau nei pernai – išlikime budrūs. 2024-08-21. <https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/sia-vasara-serganciuju-covid-19-liga-daugiau-nei-pernai-islikime-budrus/>

(5) Korona vėl ateina, arba ruošk roges žiemai vasarą. 2024-07-31. <https://www.leidinyssau.lt/info>.

⸎⸎ This diet may reduce Covid-19 risk, new research suggests. By Kristen Rogers, CNN. August 21, 2024. <https://edition.cnn.com/2024/08/21/health/mediterranean-diet-covid-19-risk-wellness/index.html?iid=cnn_buildContentRecirc_end_recirc>, žr. 2024-09-03.

 

 IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

SUPERGALIĄ GALITE TURĖTI

„Nuolatinis dėmesys yra visų žmogaus laimėjimų pagrindas“ /Johann Hari/

 2024-09-03

 

Šių metų vasarą teko stebėti vieno Lietuvos miesto vaikus, žaidžiančius netoli aukštos elektros įtampos įrenginio ir “matuojančius” vienas kito supergalias. Tas vaikas, kuris, neva, matavo kitų vaikų supergalias išdidžiai pareikšdavo tai vienam, tai kitam maždaug 11-12 metų berniukui: “Tu neturi jokių supergalių, kas kitas? Tu irgi neturi supergalių”. Jis taip įvertino visus berniukus apsimestinai matuodamas jų supergalias. Žinoma, žaidimų vaikai prisigalvoja pasižiūrėję filmukų tokia tema ir jų žaidimai skiriasi nuo vaikų žaidimų prieš 50 metų, kada visi iki vieno, įskaitytinai ir mergaites, norėjo būti kosmonautais ir kosmonautėmis, lygiai tokiais, kaip Jurijus Gagarinas ir Valentina Tereškova.

Kita vertus, supergalių nori turėti ir suaugusieji, ne tik vaikai. Vienas nori būti niekada nesenstančiu politiku net tuomet, kai jo kūnelis suriestas į didelę kuprą ir proto defektyvumas toks, jog nebesugeba trijų žodžių perskaityti nė iš lapelio, o kas per ausines jam diktuojama, nieko negirdi, todėl nuolatos nusikalba viešai ir visaip kaip reklamuoja nė 10 bendrojo lavinimo mokyklos klasių nesugebėjusiojo baigti anūko, kuris retsykiais ištraukiamas iš ligoninės, skirtos nusilpusio protelio individams, ir demonstruojamas it gebantis pabūti ministru, nors niekam taip neatrodo ir visi iš to anūko juokiasi. Kita nori būti amžina scenos artiste, nežiūrint į tai, kad išoriškai primena susiraukšlėjusią šimpanzę su plaukų kaltūnu ant galvos ir apaugo ūsais, barzda ir jokia depiliacija jau nebepadeda. Trečia svajoja tapti mamyte, sulaukusi virš 35 metų amžiaus ir būdama ligone bei ignoruoja faktą, jog vaiką tegali turėti su visa puokšte ligų ir dar keliais niekaip neišgydomais patologiniais sindromais. Tuomet jie visi pirmiausia tampa priklausomi nuo daugybės preparatų, stebuklingų, neva, papildų ir piliulių bei neretas nukeliauja iki Indijos ar net toliau ieškoti guru, kuris pamokys dar ir kaip tapti supermenu arba supermamyte ir parduos dar nematytų, neragautų žolyčių, nuo kurių vartojimo apskritai pasineriama į amžiną nirvaną, o paprasčiau sakant, tampama niekada jau nebepagydomais narkomanais, amžinai vegetuojančiais jau nebe šioje realybėje.

O vienų ar kitų ypatingų gebėjimų galima aptikti ir savyje. Pavyzdžiui, išmokti nešvaistyti brangaus laiko bevertės informacijos peržiūrėjimui ir lavinti gebėjimą sutelkti dėmesį bei užsiimti saviugda.

 

AMERIKA – SUPEMENŲ ŠALIS. KĄ APIE SUPERGALIAS MANO AMERIKIEČIAI?

 

Ką jau bekalbėti apie tai, jog vos ne kiekvienas pabudęs ryte pirmiausia ne prausiasi ir mankštinasi, o kuo skubiau jungiasi prie interneto platformų. Po to peržvelgia naujienas sriūbčiodamas kavą. Iki išlipdami iš lovos jau būna patyrę informacijos bombardavimą bei gavę reklamų laviną iš X, anksčiau vadintą Twitter’iu. Vienu metu tie portalų mėgėjai patiria tiesiog atakas iš įvairių pusių.

Nepaisant bandymų pažaboti ekrano laiką ir taikyti programų apribojimus, dažnai jų nepaisome ir telieka kaltinti save dėl prarasto laiko, pavyzdžiui, noro patirti malonumą, ieškoti ir rasti geros savijautos kupinų gausaus turinio dopamino hitų, kurių neprisiminsite vėliau iš viso. Filmas ar kitas ilgos formos turinys atrodo Jums per sunkus ir nuobodus.

Tai būdinga ne tik Jums.

Eidamas į darbą ar važiuodamas traukiniu pastebite, kad daug kitų žmonių žiūri žemyn ir žiūri į savo telefonus. Jie prisitaikę prie skaitmeninio pasaulio, nuolat konkuruodami dėl dėmesio, todėl neišvengia to, kad jų akys būtų prikaustytos prie ekrano.

Vidutinis fokusavimo laikas asmenims, žiūrintiems į vieną ekraną, sumažėjo nuo 2,5 minutės 2004 m. iki vidutiniškai 47 sekundžių 2021 m. Dr. Gloria Mark, informatikos profesorė iš Kalifornijos universiteto Irvine ir knygos „Dėmesio intervalas: novatoriškas būdas atkurti pusiausvyrą, laimę ir produktyvumą“ autorė, nustatė stiprų ryšį tarp didesnio streso ir dėmesio krypties keitimo dažnumo. Nors dėmesys mažėja ne dėl asmeninių nesėkmių (nepaisant individualių skirtumų), daugeliu atvejų ekspertai teigia, kad galite susilpnėti savo protinių gebėjimų plotmėje.

Kodėl dėmesys silpnėja?

Rinka įkainojo mūsų dėmesį konkurencingoje „dėmesio ekonomikoje“, darančioje įtaką internetui, socialiniams tinklams ir mūsų gyvenimo būdui, teigia D. Grahamas Burnettas, dėmesio aktyvinimui skirtos ne pelno organizacijos įkūrėjas ir direktorius, Nuolatinio dėmesio instituto ir Strother radikalaus dėmesio mokyklos Brukline, Niujorke, vienas iš kūrėjų, kuris tai vadina „mūsų dėmesio pakeitimu į prekę“. „Mūsų dėmesys yra pelningas kaip niekada anksčiau“, – sakė Burnettas, kuris taip pat yra Henry Charles Lea istorijos profesorius Prinstono universitete Naujajame Džersyje. „Mes išgyvename savotišką aukso karštligę, milžinišką technologiškai intensyvią ir labai kapitalizuotą programą, skirtą finansiškai išnaudoti mūsų intymiausius ir svarbiausius dėmesio sutelkimo gebėjimus“.

„Patiktukai“, kuriuos Jūs paliekate, atsekimi įvairiose platformose

Panašiai Mark atkreipė dėmesį į vis sudėtingesnius algoritmus, kurie atskleidžia individualų elgesį ir pomėgius, kad būtų kuruojami kanalai ir skelbimai, kurie seka visus platformose.

„Technologijos įmonės ir reklamos rinkodaros įmonės naudoja šią informaciją kurdamos profilius apie mus, ir tada jie kuria algoritmus, kurie yra skirti patraukti mūsų dėmesį“, – sakė Mark. Tai stebėjimo kapitalizmo reiškinys, kurį sukūrė Bostono Harvardo verslo mokyklos profesorė emerita Shoshana Zuboff: vykdomas jūsų duomenų rinkimas, kad būtų galima sekti ir numatyti jūsų elgesį.

„Jei spusteliu ant skelbimo apie porą batų, einu į Facebook‘ą ir matau batus“, – sakė ji. „Ir jei einu į „The New York Times“, matau batus ir jie seka mane aplinkui.“

Netgi jūsų mėgstamiausių televizijos laidų filmų ilgis ir klipo trukmė bėgant metams sutrumpėjo, vidutiniškai intarpai įkeliami kas keturias sekundes, sakė Mark. „Aš nesakau, kad tai sukelia trumpą dėmesio trukmę, tačiau tai sustiprina mūsų ir taip trumpalaikį dėmesį, kai žiūrime filmą”, – sakė ji.

Socialinės žiniasklaidos apribojimai dėl turinio ilgio taip pat skatina dėmesį. Nors vartotojai perkelia turinį dideliu greičiu, jie gali tikėtis greito turinio pasikeitimo, sakė Mark. Tikslas yra nuolat slinkti, nes kuo ilgiau slenkate, tuo daugiau pajamų uždirba šios platformos. Ir nėra jokios finansinės paskatos platformoms keisti šį modelį.

 

Tai nėra asmeninė nesėkmė

 

Technologijos nėra vienintelis veiksnys, turintis įtakos dėmesio trukmei. Taip tvirtinama Johanno Hari knygoje „Pavogtas dėmesys: kodėl tu negali atkreipti dėmesio. ir Kaip vėl giliai mąstyti.“

Kiti veiksniai apima biuro darbo eigą, oro taršą, klasės struktūrą ir mitybą. „Pagrindinis sprendimas yra apsaugoti save nuo aplinkos ir mums kartu keisti aplinką“, – sakė Hari.

Hari praleido kurį laiką Silicio slėnyje, kalbėdamas su ekspertais, kurie sukūrė pagrindinius mūsų gyvenamo technologinio pasaulio aspektus, kurie, jo teigimu, prisidėjo prie dabartinio gebėjimo sutelkti dėmesį žlugimo. „Manau, kad mane labiausiai sukrėtė tai, kaip jie jaučia kaltės jausmą dėl to, ką padarė“, – sakė jis.

 

Kaip susigrąžinti galią?

 

Gali būti, kad iš telefono nebūtina ištrinti visų formų laikmenų, tačiau labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą. „Mes esame socialūs padarai“, – sakė Mark, todėl mes reaguojame į žinutes ir kreipiamės į žiniasklaidą, kad galėtume susisiekti ir bendrauti.

Štai Mark pasiūlymai, kaip susigrąžinti technologijų kontrolę:

Supraskite savo automatinį elgesį. Atkreipkite dėmesį, kai imate savo įrenginį – plėtokite „meta-sąmonę“. Tai atpažinimas, ką darai. Mūsų dėmesys tiesiog iščiulpiamas tų įrenginių. Diegiamos inovacijos, kade būtų sudėtingiau naudotis tais įrenginiais.

Kai kurie žmonės jau keičia savo telefonų nustatymus į pilkos spalvos tonus, kad jie būtų mažiau patrauklūs ir nesukeltų priklausomybės. Kiti kelis kartus pasuka savo telefoną, kad galėtų pasiekti socialinę žiniasklaidą, atrakinę programos ribojantį naudojimą. Tačiau jei nustatysite apribojimus daugumai programų, gali tekti užrakinti telefoną. Be to, siekiant didesnio privatumo ir norint išvengti duomenų sekimo, kai kurie išjungia suasmenintus skelbimus iPhone telefonuose arba pasirenka ištrinti reklamavimo ID „Android“ įrenginių nustatymuose.

Svarbu atsikirsti, sakė Hari. Nors įmonės siekia kontroliuoti jūsų dėmesį, jūs turite galią ugdyti sveikesnius įpročius ir gyventi dabartinį, vaisingesnį gyvenimą, pažymėjo jis. „Esame demokratinių valstybių piliečiai. Ir mes turime savo protą“, – sakė jis.

„Nuolatinis dėmesys yra visų žmogaus laimėjimų pagrindas“, – sakė Hari ir pažymėjo, kad nė vienas sportininkas neatsineša telefono pasitikrinti olimpinėms varžyboms. „Kai susigrąžini dėmesį, iš tikrųjų atsiranda jausmas, kad atgauni savo supergalias“.

Parengta pagal: Conserving your superpower, which is your attention span. By Riane Lumer, CNN. August 11, 2024. <https://edition.cnn.com/2024/08/11/health/how-to-increase-attention-span-wellness/index.html>, žr. 2024-09-02.

 

 

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

MŪSŲ SMEGENYS JAU YRA 0,5 % PLASTIKINĖS

PLASTIKAS Į MŪSŲ KŪNUS PATENKA NETIKĖČIAUSIAIS BŪDAIS IR RANDA KELIĄ KAIP NUKELIAUTI IR Į SMEGENIS BEI SUKELTI ALZHEIMER’IO IR KITAS LIGAS

KAIP TO IŠVENGTI?

2024-08-29

 

2000-aisiais visi žavėjosi pažanga įvairiose srityse, kai vis aktyviau imtos diegti gamybos technologijos kokybiškam plastikui pagaminti. „Plastik --- fantastik“, --- sklandė tokia laki frazė. Su džiugesiu buvo atsisakoma stiklo butelių pienui ir kefyrui, visur, kur tik įmanoma, medinius daiktus pakeitė pagamintieji iš plastiko. Su dar didesniu džiugesiu imta dėti dantis ar jų plombas iš plastikinių komponenčių, reklamos lavinoje paskendo visi vartotojai ir neišvengiamai buvo brukamas sintetinės gražuolės su silikoninėmis dalimis „patobulintu kūnu“ vaizdas. Taip pat vietoje varinių vandentiekio vamzdžių atsirado plastikiniai, o pirkinių krepšeliai iš plastiko pasklido tokiais kiekiais, jog jų gausoje paskendo visi sąvartynai, o vėliau ir vandenynai, nuo ko atgal ant mūsų visų stalo atkeliavo žuvys ir kitos jūrų gėrybės su plastiko mikrogranulėmis jų organizmuose. Ir tos mikrogranulės atsirado mūsų visų kūnuose, viešai per televizijos reportažus pradėta rodyti, kas nutinka žmonėms, kai tas plastikas, pavyzdžiui, nukeliauja į plaučius ar vyrų lyties organus.

Maža to, 2024 metų pradžioje atliekant žmogaus galvos smegenų autopsiją aptiktos mažytės šukės plastiko, kuris buvo surinktas kaip atlieka prieš aštuonerius metus.

„Koncentracijos, kurias matėme normalių žmonių, kurių vidutinis amžius buvo maždaug 45 ar 50 metų, smegenų audinyje buvo 4800 mikrogramų grame arba 0,5 % jų svorio“, – sakė tyrimo pagrindinis autorius Matthew Campenas, regentų profesorius, farmacijos mokslų daktaras Naujosios Meksikos universitete Albukerke.

„Palyginti su 2016 m. autopsijos smegenų mėginiais, tai yra maždaug 50 % daugiau“, – sakė Campenas. „Tai reiškia, kad šiandien mūsų smegenis sudaro 99,5 % smegenų, o likusi dalis yra plastikinė.

Neaišku, ar gyvenime šios dalelės yra skystos, patenka į smegenis ir iš jų išeina, ar jos kaupiasi neurologiniuose audiniuose ir skatina ligas. Reikia atlikti tolesnius tyrimus, siekiant suprasti, kaip dalelės gali sąveikauti su ląstelėmis ir ar tai turi toksikologinių pasekmių.

Smegenų mėginiuose buvo nuo 7 iki 30 kartų daugiau mažų plastiko šukių nei mėginiuose iš tirtųjų lavonų inkstų ir kepenų. Plastiko buvo rasta žmonių širdyse, didžiosiose kraujagyslėse, plaučiuose, kepenyse, sėklidėse, virškinimo trakte ir placentoje.

„Svarbu neišgąsdinti žmonių, nes mokslas šioje srityje vis dar plėtojamas, o 2024 m. niekas negyvens be plastiko“, - sakė Landriganas, vienas iš tyrėjų. Jo žodžiais, neįmanoma išvengti plastiko visose mūsų gyvenimo srityse, nesukursime išmanaus telefono ar kompiuterio, kuriame nebūtų plastiko, bet būtina vengti naudoti plastiko krepšius ir butelius.

Nanoplastikai tiesiog išsikovojo savo kelią į žmonių smegenis. Tyrimo metu mokslininkai ištyrė 92 žmonių, kuriems 2016 ir 2024 m. buvo atlikta teismo medicinos ekspertizė, buvo pasirinkta tirti smegenų, inkstų ir kepenų audinius. Smegenų audinių mėginiai buvo paimti iš priekinės žievės. Tai smegenų sritis, susijusi su mąstymu ir samprotavimu ir ji buvo labiausiai paveikta frontotemporalinės demencijos (FTD) ir vėlesnių Alzheimerio ligos stadijų.

„Remdamiesi mūsų stebėjimais, manome, kad smegenys traukia pačias mažiausias nanostruktūras, pavyzdžiui, 100–200 nanometrų ilgio, o kai kurios didesnės dalelės, kurių dydis yra nuo mikrometro iki penkių mikrometrų, patenka į kepenis ir inkstus“, – sakė Campenas.

Pasak ekspertų, nanoplastikai kelia didžiausią grėsmę žmonių sveikatai, nes smulkūs gabalėliai gali įsikurti atskirose ląstelėse.

„Kažkaip šie nanoplastikai prasiskverbia per kūną ir patenka į smegenis, peržengdami kraujo ir smegenų barjerą. Campen pasakė: „Plastikams patinka riebalai arba lipidai, todėl viena teorija teigia, kad plastikai randa kelią į mūsų kūnų vidų su mūsų valgomais riebalais, kurie vėliau patenka į organus, kuriems labai patinka lipidai – smegenys yra pirmoje vietoje tarp jų“.

Žmogaus smegenyse yra apie 60% riebalų, daug daugiau nei bet kurio kito organo sudėtyje. Nepakeičiamos riebalų rūgštys, tokios kaip omega-3, yra labai svarbios smegenų ląstelių stiprumui ir veiklai. Kadangi žmogaus organizmas pats negali pasigaminti nepakeičiamųjų riebalų rūgščių, jos turi būti gaunamos su maistu ar papildais.

Landriganas sakė: „Pavyzdžiui, kai žmonės važiuoja greitkeliu, o padangos nusitrina greitkelio paviršių, į orą išmetamas tam tikras kiekis mikroplastiko dalelių. Jei gyvenate netoli pakrantės, kai kurios mikroplastiko dalelės yra vandenyne. Dėl bangų tos dalelės išmušamos į orą“. Taigi turbūt dominuojantis būdas užteršti savo organizmą mikroplastiko dalelėmis yra jo nurijimas, tačiau įkvėpti jo taip pat galima.

 

Plastikas ir onkologinės ligos

 

Polietilenas, kuris naudojamas plastikiniuose maišeliuose, plėvelėse ir buteliuose ir nėra biologiškai skaidus, buvo vyraujanti audinių mėginių plastiko rūšis. Smegenyse jo buvo rasta daugiau nei kepenyse ar inkstuose. Remiantis 2024 m. rugpjūčio mėn. Campeno ir jo komandos atliktu tyrimu, polietilenas taip pat buvo vyraujantis polimero tipas, randamas žmonių ir šunų sėklidėse.

JAV nacionalinės toksiškumo programos ir Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros attsovai mano, kad 1,4-dioksanas gali daryti kancerogeninį poveikį žmonėms. 2023 m. EPA paskelbė ataskaitos projektą, kuriame teigiama, kad tirpiklis kelia „nepagrįstą riziką susižaloti“ plastiko pramonės darbuotojams ir bendruomenės gyventojams, kurių geriamasis vanduo buvo užterštas dėl PET plastiko gamyklų išmetimų teršalų.

„Didžiausias klausimas yra toks: Gerai, o ką šios dalelės daro su mumis? Sąžiningai pasakius, dar daug ko nežinome“, – sakė Landriganas. „Tikrai žinome, kad šios mikroplastiko dalelės yra kaip Trojos arkliai – jos neša su savimi visus tūkstančius plastikuose esančių cheminių medžiagų, o kai kurios yra labia žalingos.

Endokrininę sistemą ardančios medžiagos trukdo žmogaus reprodukcinei sistemai ir sukelia lytinių organų ir reprodukcinių apsigimimų, taip pat moterų nevaisingumą ir spermatozoidų skaičiaus mažėjimą, teigia Endokrininė draugija.

Landriganas tvirtina: „Sakyčiau, kad turime pakankamai informacijos, kad turėtume imtis apsaugos veiksmų.“ „Turime keletą gana gerų įrodymų, kad mikroplastikai ir nanoplastikai daro žalą, nors mums dar toli iki viso tos žalos masto suvokimo. Sakyčiau, kad turime pakankamai informacijos, kad turėtume imtis apsaugos veiksmų.“

 

Mokykimės naudoti mažiau plastiko

 

Ekspertai teigia, kad yra daug žingsnių, kuriuos žmonės gali nueiti, kad sumažintų plastiko poveikį.

„Sunku išvengti maisto, suvynioto į plastikinę plėvelę, tačiau prieš gamindami ar padėdami maistą būtinai išimkite iš plastikinės pakuotės“, – sakė Landriganas. „Kai kaitinate plastiką, tai pagreitina mikroplastiko judėjimą iš pakuotės į maistą“.

Investuokite į medžiaginį maišelį su užtrauktuku ir paprašykite, kad cheminė valykla grąžintų drabužius tokiuose, o ne plonuose plastiko lakštuose, pasiūlė Gamtos išteklių gynybos taryba, aplinkos apsaugos grupė. Į vietinę kavinę atsineškite kelioninį puodelį išsinešimui, o sidabro reikmenų – į biurą, kad sumažintumėte plastikinių puodelių ir indų kiekį.

„Eidami apsipirkti nenaudokite plastikinių maišelių. Naudokite medžiaginį maišelį, popierinį maišelį arba perdirbimo maišelį. Jei įmanoma, stenkitės vengti plastikinių vandens butelių“, – sakė Landriganas.

2024 m. kovo mėn. atliktas tyrimas parodė, kad 1 litro vandens buteliuose – tai atitinka du standartinio dydžio butelius, kuriuos paprastai perka vartotojai – buvo vidutiniškai 240 000 plastiko dalelių iš septynių rūšių plastikų. Maždaug 90% jų buvo nanoplastikas.

„Vietoj plastikinio puodelio naudokite metalinį arba stiklinį gėrimo puodelį. Laikykite maistą stikliniuose induose, o ne plastikiniuose“, – sakė Landriganas. „Dirbkite savo vietinėje bendruomenėje, kad uždraustumėte plastikinius maišelius, kaip dabar padarė daugelis Jungtinių Valstijų bendruomenių. Galite padaryti daug.“

Parengta pagal: Tiny shards of plastic are increasingly infiltrating our brains, study says. By Sandee LaMotte, CNN. August 25, 2024. <https://edition.cnn.com/2024/08/23/health/plastics-in-brain-wellness/index.html>, žr. 2024-08-29.

Iliustracija aukščiau: 

2020 m. rugsėjį Valstybės kontrolė viešai pristatinėjo atliktojo audito apie neįgaliųjų integraciją darbo rinkoje išvadas, rezultatus. Valstybės kontrolė 2020 m. atliko didelės apimties auditą, buvo apibendrinta, jog vykdomos priemonės reikšmingai nepagerino asmenų su negalia situacijos Lietuvoje. Itin nepatenkinama neįgaliųjų situacija darbo rinkoje, darbą turi maždaug tik kas trečias asmuo su negalia. Užimtumo tarnyboje vyko nemažai darbų siekiant įdarbinti kuo daugiau neįgaliųjų: dalinamos subsidijos, duodami pinigai pradedantiems savo mažą verslą, vykdomos perkvalifikavimo ir reabilitacijos programos. 2024 m. jau Negalios reformos vykdymo pradžioje situacija liko nepakitusi: darbą turi taip pat maždaug tik kas trečias asmuo su negalia, kuris yra darbingo amžiaus, jokie kiti rekomenduotini pokyčiai taip pat neįvyko, nors audito metu 2020 m. Valstybės kontrolė gana tiksliai nurodė negerovių sritis ir taisytinus dalykus.

VAKAR BUVO REFORMA, ŠIANDIEN JI TAIP PAT YRA, O RYTOJ...

DĖMESIO! NUO 2024 METŲ SAUSIO 1-OSIOS JAU GYVENAME NEGALIOS REFORMOS SĄLYGOMIS

KAS TAI YRA IR KAIP TAI ATRODO LIETUVOJE?

2024-08-28

 

Vakar buvo reforma, šiandien ji taip pat yra, o rytoj gali būti ir trys reformos vienu metu. Nuo tokios minties pašiurpsta ne vienas, todėl visai ne veltui kinų tautos išmintis byloja: jei nori palinkėti savo priešui paties blogiausio, palinkėk jam gyventi reformų metu.

Kitaip sakant, reforma yra pokytis, pertvarka, perversmas.

Fiodoras Dostojevskis užrašė 19 a. viduryje savo kūrinyje "Užrašai iš mirusiųjų namų", p. 255: „Net kiekvienas fabrikantas, kiekvienas antrepreneris neabejotinai turi justi tam tikrą dirginantį pasitenkinimą, kad jo darbininkas kai kada visas, su visa šeima, priklauso vien nuo jo. Tikriausiai taip ir yra; ne taip greit žmonių karta nusikrato to, kas yra jos gauta paveldėjimo keliu; ne taip greit žmogus išsižada to, kas įsigėrę į kraują, kas įgyta, taip sakant, su motinos pienu. Nebūna tokių staigių perversmų. Įsisąmoninti kaltę ir gimtąją nuodėmę – dar maža, labai maža; reikia visai nuo jos atprasti. O tai ne taip greit pasidaro“.

Bet ką daryti, kai ant galvos užgriūna staigūs pokyčiai? Kai ištinka gyventojus reforma dėl PVM mokesčio ir tai įvyksta vos per vieną naktį ir be jokio įspėjimo? O kaip dėl švietimo ir aukštojo mokslo reformos, Lietuvos Respublikoje suintensyvintos nuo 1995 m. ir nesibaigusios jokiu rezultatu iki šiol, išskyrus, kad esame labai arti prie visiško sistemos griuvimo ir turime iš baimės pašiurpusius tėvus ir mamas, kadangi Vaiko teisių apsaugos tarnyba įsisiautėjo nevaržoma ir  normalios, padorios šeimos elementariai bijo tų visų narkomanių-vadybininkių ir stropuolių socialinių darbuotojų su būriais perteklinių psichologių, kurioms net darbo vietų tiek nėra, kiek jų atsirado per daug dideliais kiekiais rengiant psichologus Lietuvos aukštosiose mokyklose ir jų dauguma pačios niekada nebegalės turėti savo vaikų ar turi juos tiek visomis prasmėmis atsilikusio vystymosi, jog nebepakanka jokio kiekio medikų ir pedagogų pagalbos, todėl nevaržomos siautėja viešajame sektoriuje ir labai arti prie padorių šeimų, kokių jos pačios niekada neturės?

Puikiai prisimename ir sveikatos apsaugos sektoriaus, įskaitant ir farmaciją, reabilitacijos paslaugas, susijusias su socialinės apsaugos ir darbo sektoriais, reformą, taip pat suintensyvintą nuo maždaug 1993 m., tačiau rezultatas galimai dar liūdnesnis nei švietimo, studijų, mokslo sektoriuje --- susiduriame su akivaizdžiu poreikiu turėti visiškai kitokį sveikatos paslaugų teikimo visuomenei modelį, atsisakyti senojo, tačiau niekas nežino, kurlink ta reforma turi pakrypti ir kaip turi atrodyti rezultatas.

Reformuojamas žemės ūkis ir maisto pramonė, energetikos sektorius. Krašto apsauga iš viso pirmose gretose tarp visų sektorių, kurie pertvarkomi, panaši padėtis ir vidaus reikalų sistemoje kartu su visų savivaldybių administravimu bei teismų reforma. Aplinkosauga turi aukštai iškeltą klimato kaitos stabdymo visomis galimomis priemonėmis lozungą ir jų rankose daryti viską visiškai naujai, kitaip, galimai geriau ar ne --- šito pasakyti niekas negali.

Išgirdusieji apie galimybę sulaukti naujų pokyčių finansų valdymo sferoje, įvesti naujų papildomų mokesčių ar didinti esamus, puola į didesnę ar mažesnę neviltį, tačiau lygiai tuo pat metu jie užliūliuojami pažadais apie mažesnio kalibro reformas, kur visi bus progresyvūs, dirbs ir kurs startuoliuose, beveik visur talkins robotai ir automatizuotos sistemos, nužengsime į tobulą žinių ekonomiką su skaitmenizuota aplinka, kur ne tik mažamečiai vaikai, bet ir senoliai virš 80 metų amžiaus viską gaus su virtualios aplinkos ir skaitmenizuotų paslaugų pagalba bei mokės tas naujas technologijas valdyti. Be to, kai nustatoma, jog visuomenės bendrąja prasme nepasitenkinimas jau peržengęs visas ribas, gresia neramumai, visada numetamas miniai kaulas --- viešas pranešimas, jog, pavyzdžiui, negailestingai reformuojama visa valstybės tarnybos sistema arba visi, kas įkliuvo į vadinamąjį „čekiukų“ skandalą, neteks tarnybos ir darbo vietų ir taip pat primygtinai viešinami ugnikalnių išsiveržimų, potvynių vaizdai ir labai tolimų nuo Lietuvos vietovių, kartu primenant, kaip puiku gyventi Lietuvoje, nes pas mus kol kas dar nebuvo jokio ugnikalnio išsiveržimo ir cunamis dar kol kas mūsų nepasiekė.

NEGALIOS REFORMOS IR SUSIJUSIAIS KLAUSIMAIS: KAS ŽINOTINA

Negalios reformos klausimais „Padėkime sau‘19“ skelbė nemažai informacijos.

Nuo 2024-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo NR. I-2044 pakeitimo įstatymas. Ką svarbu žinoti, yra 27 straipsnio „Asmeninės pagalbos poreikio nustatymas, teikimas, apmokėjimas ir finansavimas“ 1 dalyje: „1. Asmens su negalia, pageidaujančio gauti asmeninę pagalbą, asmeninės pagalbos poreikį jo ar jo atstovo pagal įstatymą prašymu nustato socialiniai darbuotojai. Asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Rengiant asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarkos aprašą įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos. Sprendimą dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo, nutraukimo ir asmeninės pagalbos poreikio nustatymo termino priima socialinio darbuotojo, nustačiusio asmeninės pagalbos poreikį, teikimu savivaldybės administracija“. Taigi, Jums reikalingas socialinis darbuotojas. Tiesa, socialiniai darbuotojai dažniausiai yra labai glaudžiai susiję su medikais.

28 straipsnio „Socialinės paslaugos“ 2 dalyje parašyta: „2. Už socialinių paslaugų organizavimą ir prieinamumą atsako valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“, 3 dalyje primenama, jog „3. Socialinės paslaugos asmenims su negalia organizuojamos ir teikiamos vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu“.

„Padėkime sau‘19“ priminė, jog pavėluota perkelti į Lietuvos Respublikos teisinę bazę ES direktyvą dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo asmenims su negalia. Direktyva jau 2022 m. turėjo veikti ir užtikrinti pirmiausia informacinį aprūpinimą asmenims su negalia.

Džiugu nors tai, jog vis dėlto galiausiai priimtas LR gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas, kuris įsigalios tik nuo 2025 m. vidurio, o tai reikš, ar turėtų reikšti, minėtos ES direktyvos pritaikymą mūsų šalies mažiau galimybių turintiesiems gyventojams. Bet..., gali ir neįsigalioti ta direktyva iš viso ar tik maža dalimi, pavyzdžiui, pavirsti aktyviu ir neparastai pelningu kai kuriems verslininkams kokiu nors kosmetiniu perstatymu, nenuilstamu remontu pastatų, į kuriuos asmenys su judėjimo negalia galėtų nesunkiai patekti su specialiąja įranga, nes, pavyzdžiui, pritrūks poįstatyminių aktų ar biudžeto išteklių informacinės-komunikacinės erdvės pritaikymui asmenims su negalia.

KADANGI APIE NEGALIOS REFORMĄ INFORMUODAVOME REGULIARIAI, O ESAMU METU, KAI JI JAU ĮSIBĖGĖJO, NE VIENAS SKAITYTOJAS NORI KUO GERIAU ŽINOTI, KAS VISA TAI YRA PRAKTIŠKAI, ŽEMIAU Į VIENĄ VIETĄ SUKĖLĖME VISAS SUSIJUSIAS PUBLIKACIJAS IR JŲ DAR BUS DAUGIAU ŠIA TEMA.

Publikacijos apie negalios reformą yra šioje skiltyje šios:

1. VERŽTIS DIRŽUS, AR DAR GALIMA TOLIAU GYVENTI AMŽINAME BALIUJE?
2. ŠIANDIEN PENSIJĄ GAUNATE, BET RYTOJ JOS GALITE JAU IR NEBEGAUTI
3. KAIP GAUTI KUO DAUGIAU DALINAMŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ, KOMPENSACIJŲ IR PASLAUGŲ? ARBA: ČIUMPAM, GRIEBIAM, KAS DAR LIKO!
4. KODĖL SENJORAI JONAS IR ONA NUSIPELNĖ GYVENTI GERIAU, O ZOSĖ SU JUOZU – NE?
5. BRANGO, BRANGSTA, O KAD NEBEBRANGS, TIKĖTIS NAIVU 
6. NAUJIENOS IŠ JT ŽTT 55-osios SESIJOS: DEŠIMTMETIS PASTANGŲ, KAD ASMENYS SU NEGALIA NEBŪTŲ DISKRIMINUOJAMI. ŠŪKIS: „STUMTI Į PRIEKĮ“
7. GAL IR JUMS PRIKLAUSO TOKIOS PASLAUGOS, TAČIAU NEŽINOTE, KAIP JAS GAUTI?
8. NAUJOVĖ: VIEŠAJAME SEKTORIUJE NUO 2024 METŲ SAUSIO ATSIRAS KVOTOS ŽMONĖMS SU NEGALIA
9. KAIP ELGTIS NEĮGALIAJAM, SULAUKUSIAM SENATVĖS PENSIJOS AMŽIAUS?
10. NAUDINGA ŽINOTI ASMENIMS SU NEGALIA, NORINTIEMS DIRBTI SAVARANKIŠKAI

///

VERŽTIS DIRŽUS, AR DAR GALIMA TOLIAU GYVENTI AMŽINAME BALIUJE?

2024-08-23 / 28

Daugybė veiksnių rodo, jog taip, išlaidauti metas baigti. Pataupyti vertėtų ne vien todėl, kad vasaros, pramogų, pobūvių, atostogų laikas eina į pabaigą. Artinasi ne tik šildymo sezonas, kada beveik visi, gyvenantieji Lietuvoje, mintyse atsidūsta prisiminę saulėtas nerūpestingos vasaros dieneles, kada pragyventi labai norint įmanoma vien iš miško gėrybių ir kaimynų dosnumo bei tyro vandenėlio, pasisemto iš šaltinio, esančio netoliese.

Brangsta naftos produktai, natūralu, pigesnių degalų laikotarpį irgi pakeis brangymetis, augs visų įmanomų paslaugų ir galimai daugelio prekių kainos.

Nuo 2025-01-01 galimai gana ženkliai didės minimali mėnesio alga, visos pensijos, išmokos, kiek tik jų yra, kai kurie vidutinio dydžio atlyginimai taip pat gali didėti. O tas sukels grandininę reakciją ir šoks į aukštumas visos kainos, tiek už paslaugas, tiek už maisto produktus bei pramonines prekes, komunalinius patarnavimus bei, žinoma, ir už draudimą kokios rūšies jis bebūtų.

Taip pat nemažai kam tenka rūpestis nuo rugsėjo 1-osios išleisti vaikus į mokyklas ar studijas, darbus užsieniuose, pasirūpinti jų būsto išlaidomis, apranga, mityba ir visais kitais poreikiais.

Dar daugiau. Gali mažėti vaistų, kurių kaina vaistinėse yra kompensuojama iš dalies ar visiškai. Daug kas gali netekti teisės į kompensuojamus vaistus. Nemokamos medicinos ir švietimo paslaugos gali virsti miražu, lygiai kaip ir iliuzija, jog gali pavykti sulaukti alkoholinių gėrimų atpiginimo mažmeninėje prekyboje. To nebus net alaus kainų atveju. Bet kokios rūšies alkoholis Lietuvoje tik brangs ir brangs, kadangi nuspręsta periodiškai didinti akcizą.

Be to, 2024-aisiais Lietuva vėl iš naujo skolinosi gana didelėmis apimtimis, valstybės skola viršijo 40 proc. nuo valstybės BVP, kas reiškia, jog tapome nebepatrauklia investicijų pritraukimo prasme valstybe, kurioje vyrauja itin senyvo amžiaus gyventojai, o pilnamečiai asmenys iki 30 metų iš esmės nedirba iš viso ir nemoka jokių mokesčių, nes darbo rinkoje iš visų gyventojų iki 30 metų amžiaus dirba tik 18 proc., tai yra, iš 100 dirba tik 18. Visi kiti yra išlaikytiniai, neretas įrašytas į besirengiančiųjų darbo rinkai sąrašus Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kas reiškia, jog realiai jie jau nebedirbs niekada, o vien keliaus nuo psichologo pas reabilitologą, nuo ligoninės iki Užimtumo tarnybos organizuotų kursų, po kurių jų vis viena realiai neįdarbins. Po to dar juos pakvies į laikinus viešuosius darbus ar akciją „Darom" bei „einam į piketą prie Seimo ir Vyriausybės" ir būtent tuo metu jie „sirgs" užsikrėtę vienu ar kitu virusu, užsiregistruos kaip turintieji priklausomybių, dar sykį apsilankys pas medikus už mokesčių mokėtojų, kurie skirtingai nei jie dirba ir moka mokesčius, suneštus PSD pinigus ir Ligonių kasų finansinius išteklius sunaudos beveik iki dugno lašelį palikdami dar ir senatvės pensininkams, kurie retsykiais nori dirbtinių sąnarių ir dantų protezų už dyką. Dar po to tie besirengiantieji darbo rinkai bus pakviesti sudalyvauti realybės šou ar išmėginti jėgas konkurse į Euroviziją. Ir tokiu būdu jie visi bus labai „užsiėmę", darbo rinkos statistika Lietuvoje bus patraukliai atrodanti, nes tie visi besirengiantieji darbo rinkai neregistruojami kaip bedarbiai, o jų yra labai daug.

Pavyzdžiui. Nedarbo lygis, palyginti su darbo jėga, 2024 m. II ketv. Lietuvoje buvo 6,9 proc., o registruotas nedarbas šių metų liepos 1 d. jau siekė 8,5 proc. Be to, 2024 metų pirmąjį pusmetį darbo ieškojo 9 proc. (2,9 tūkst.), daugiau asmenų nei 2019 m. tokiu pat laikotarpiu.  2024 m. liepos 1 d. šalyje buvo registruota 154,7 tūkst. bedarbių – 6,2 tūkst. arba 4,1 proc. daugiau nei prieš mėnesį ir  7,7 proc. arba 11 tūkst. daugiau nei prieš metus. ⸎ Tikėtina, jog žinodami situaciją su besirengiančiaisiais darbo rinkai ir statistinius duomenis, jog 9 proc. ieškančiųjų darbo Lietuvoje yra 2,9 tūkst. asmenų, vis dėlto puikiai suvokdami, jog besirengiantieji darbo rinkai mokesčių nemoka, realiai nedirba ir jų išties yra galimai virš 300 tūkstančių asmenų. Ne veltui viešinama ir tokia informacija: „Šiuo metu apie 200 tūkst. – vienas iš dešimties suaugusių asmenų – Lietuvoje turi skolų. Beveik septyni iš dešimties skolininkų nedirba arba dirba nelegaliai". ⸎⸎ Taigi, vien nelegaliai dirbančiųjų ir jokių mokesčių, skolų iš viso nemokančiųjų yra Lietuvoje ne mažiau nei 140 tūkst. asmenų.

Vyresnio amžiaus asmenys yra puikiai įsisavinę informaciją, jog būtent esamu metu patogu ir išmintinga išeiti į išankstinę senatvės pensiją ir nusipirkti vertingo nekilnojamojo turto kitoje valstybėje bei ten iškelti visus savo verslus ir turimą didesnį ar mažesnį kapitalą. Lietuvoje pasilieka daugiausia tik senoliai, gaunantieji šalpos pensijas, asmenys su sunkia negalia, nes jų gaunamų išmokų iš „Sodros" perkelti į kitas valstybes negalima. Todėl jie visi lieka čia.

Pažymėtina: esamu metu iš Lietuvos gyventojų, kuriems yra virš 60 metų, dirba tik 16 iš 100, kas yra 16 proc. Didelė dalis darbo ieškančiųjų asmenų, kuriems yra virš 50 metų, patenka būtent į besirengiančiųjų darbo rinkai gretas ir registruojami Užimtumo tarnyboje. Visi kiti gyvena iš pašalpų, išankstinių pensijų, kai kas ir iš santaupų, kai kas vis dar ima pinigus už vienos ar kitos patalpos nuomą, nelegaliai augina kvaišinamojo poveikio grybukus ar augaliukus, dideliais kiekiais gamina alkoholį namų sąlygomis, teikia masažo su laiminga pabaiga paslaugas ir labai retai susimoka mokesčius nuo gautųjų pajamų arba tiesiog yra artimas policininko ar tyrėjo draugas, giminė ir jam ar jai to daryti nė nereikia.

Šokiruoja dar ir tai: 

Nors asmenys turi aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą, bet daugiausiai ieško darbo šiose pozicijose: pagalbinio darbininko – 2,2 tūkst., valytojo (820), pardavėjo (653), administratoriaus (470), automobilio vairuotojo (419) pardavimo vadybininko (411), apsaugos darbuotojo (368), vairuotojo ekspeditoriaus (261). ⸎⸎⸎

Mat, Lietuvos pagrindinis pranašumas įnirtingoje konkurencijoje, kuri visų rūšių rinkose vyksta ir vyks visada bei bet kokiomis sąlygomis, neatsižvelgiant į jokias išimtis ar ekstremalių sąlygų sukeltą ar galimai dar ateityje būsiantį force majeure, yra žmogiškieji ištekliai. Todėl situacija darbo rinkoje verčia ne tik galimai deleguoti tiesioginę materialinę atsakomybę aukštojo mokslo institucijoms ir kitoms viešojo valdymo bei įstatimdavystės institucijoms už 34 metus besitęsiančią situaciją, kai bakalaurų, magistrų, mokslo daktarų laipsniai suteikiami tiems, kurie tuos mokslo laipsnius gavę eina už valstybės biudžeto lėšas persikvalifikuoti, kad galėtų tapti bent apsauginiais darbuotojais ir valytojais ir bent tokiu būdu susimokėtų įvairių rūšių skolas, arba per pažintis gavę šiltesnę tarnybos ar darbo vietą toje vietoje reikalingų atlikti užduočių vykdyti nepajėgia, tampa amžinais veltėdžiais, kuriančiais dar didesnį valstybės įvairių veiklų nuostolingumą ir prestižo tarptautiniu mastu smukimą. Visa tai nulemia Lietuvos esamas pozicijas kaip valstybės, kuri galimai net nelaikoma perspektyvia, o tėra tarpinė stotelė gabesniesiems, įskaitant dar ir asmenis, kuriems virš 50 ir net virš 65 metų, kuo skubiau susirasti vietas kur kitur.

Dar to negana. Lietuva vien per 2024 metus bus finansavusi iš biudžeto lėšų net keturių rinkimų kampanijas, Dainų šventę, Olimpiados dalyvius-sportininkus, išaugusias išlaidas krašto apsaugai ir kitiems poreikiams: pavyzdžiui, ženkliai augs pedagogų atlyginimai, toliau eilėje prie didesnių iš biudžeto mokamų algų rikiuojasi medikai, gaisrininkai, bibliotekininkai, jurisdikcijos atstovai ir valdininkija bei net Seimo nariai ir teisėjai su profesoriais ir akademikais. Vienos ar kitos interesų grupės reguliariai pareiškia apie būtinybę išmokėti jiems solidžias kompensacijas vien už tai, kad jie vis dar yra gyvi ir sugeba pareikalauti Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų suneštų viešųjų pinigų net tais atvejais, kai jie patys tai pačiai Lietuvos Respublikos visuomenei yra itin nemažai skolingi ir dar daugiau: ne retas vykdęs ir nusikaltimus žmogiškumui ir panašiai. Žodžiu, per karantinus 2020-2022 metais žmonės Lietuvoje išmoko gyventi už teikiamas išmokas, paramas, kompensacijas, ir galimai „užmiršo", kad už dyką nė arklys nespiria ir kad nemokamo sūrio pelėkautuose nėra.

Taip pat intensyviai auga kiekiai iš biudžetų lėšų finansuojamų vis naujų skulptūrų, atminimo ženklų statymo atvejų, gausėja vis naujų ir gana vienodų muziejų atidarymų ir senesniųjų remontų už daugybę milijonų. Visi it susitarę daro tą patį: nuo visuotinio trinkelių dėliojimo ir perdėliojimo iš vieno skvero į kitą, iš vieno skersgatvio viename mieste į kitą, imasi būti muziejininkais, edukatoriais, influenceriais ir būtinai išleisti bent vieną knygą ant paties brangiausio popieriaus ir su gausybe nuotraukų patiems apie save, pavyzdžiui, kaip būdama 43 metų niekam neįdomi moteriškutė susilaukė vaiko ir kažkiek laiko pagyveno egzotinėje šalyje, kur iš jos visi juokėsi, todėl per Covid-19 karantiną jai teko parmauti atgal į Lietuvą ir pasireklamuoti apsirengusiai mergytės 10-14 metukų drabužėliais ir taip visiems priminti apie save.

Visi užsikrėtė „Jurgelio-meistrelio" sindromu, kur, kaip žinia, yra raginimas: „o Jūs, vaikai, taip darykit, kaip Jurgelis daro". Suprantama, tų visų pamėgdžiotųjų niekaip neišeis pas psichologus ir medikus apiforminti kaip sergančiųjų mimikrija, arba nepakaltinamųjų pamėgdžiotųjų. Galimai to mėgdžiojimo ir kartojimo, ką daro kiti, priežastis glūdi tam tikrame nukrypime, būdingame kolektyvinio mąstymo pažeistiems asmenims, nuolatos laikytiems darželiuose, valdiškose įstaigose ir išmokytiems nemąstyti net jei sugeba kažkiek tai daryti, vadovautis vien nurodymais ir instrukcijomis. Taigi, nebereikia nei mokytis, nei įgyti amatą ar profesiją, nebereikia mokėti nei rašyti, nei skaityti, nei skaičiuoti bent iki 10. Pakanka vienui vienintelio gebėjimo: visiškai nieko neveikti ir būti išlaikytiniu ar atvirkščiai, nuolatos ieškoti naujo pajamų šaltinio ir daryti tą patį, ką kiti. Tai yra, jei dauguma atidaro avalynės parduotuves, Jūs darote tą patį. Jei Jūsų miesto kvartale dygsta viena po kitos kirpyklos, grožio salonai, būtinai atidarykite ir savąjį tiesiog savo nuosavo namo ar daugiabučio, kuriame gyvenate, pirmajame aukšte net neatlikę bent minimalaus rinkos tyrimo ir nepasidomėję, ar yra likusiųjų dar nenuplikusiųjų asmenų Jūsų pasirinktojoje naujos kirpyklos aplinkoje ir kiek tų potencialių klientų gali būti realybėje. O esamu metu, sužinoję, kad Jūsų kaimynė turi dvi elektronines parduotuves, būtinai atidarykite savo penkias net tuo atveju, jei iš viso nieko nežinote apie elektroninę prekybą ir nemokate tvarkyti elektroninės bankininkystės net sau asmeniškai ir būtinai tris, keturis kartus per vienerius metus išvykite atostogauti į Turkiją, Egiptą, Maljorką ir Tailandą, nes taip irgi daro visi, net iš bedarbio pašalpų gyvenantieji asmenys bei nuolatos dėl mažų atlyginimų protestus keliantieji mokytojai ir slaugytojos.

Taip ir bėgama ten, kur nors kažką kažkas dalina už iš esmės nieko neveikimą ar minimalų imitavimą, jog esi labai, na tiesiog labai labai užsiėmęs ir svarbus muziejaus direktorius ar tuščios mokyklos, kurioje nebėra mokinių ar jų likę vos keli, direktorius, bet vis viena darai ir darai naujus renovacijos projektus ir plauni pinigus iš remonto, renovacijų darbų užsakymų, o savo sutuoktinei nuperki tą patį, ką ir kiti direktoriai: sodybą su tvenkiniu ir nuosavą grožio salonėlį arba jos kūno patobulinimą silikonu, botoksu ir dirbtiniais plaukais, nagais, blakstienomis, dantų protezais.

Žinia, nuo 2025-ųjų jau turėsime naujus valdančiuosius, senųjų nebebus ir jie visi bus suspėję reikiamus sau asmenis bei net patys save padaryti mažų mažiausiai muziejaus direktorėmis ar jų pavaduotojomis edukacijų reikalams, senolių globos įstaigų vyriausiomis administratorėmis, vadybininkėmis agentūrose, kurių pridygo it grybų po lietaus ir visos jos vien tik „kontroliuoja“ net nebeaišku kur kas ką ir kodėl bei ar iš viso sugeba tai daryti, nes neretas ir nereta yra iš viso neraštingos, nukentėję nuo narkomanijos ar kitų priklausomybių ir akivaizdžiai turi visus proto nusilpimo požymius, tačiau puikiai žino ir turi informaciją, kur sėkmingai ir toliau plaus viešuosius pinigus apsiforminę, jog vykdo vieną ar kitą projektą.

TV3 taip pat praneša, jog „prognozės liūdnos“, be to: „energetikai perspėja gyventojus, kad teks dar labiau pakratyti pinigines. Brangsta elektra ir dujos. Šilumininkai perspėja, kad ir šildymo sezonas nebe už kalnų, tad ragina ruoštis didesnėms sąskaitoms negu praėjusį šildymo sezoną“. Lieka tik puoselėti viltis, jog, kaip įprasta, iki rinkimų visuomenė bus trikdoma panašiais pranešimais apie artėjantį brangymetį ir neįvyks tai iš viso ar bus visa tai pakeista į gerąją pusę: „Gyventojus šokiruoja sparčiai brangstančios pavėžėjimo ir apgyvendinimo paslaugos: kainos šoktelėjo net 45 proc. Šilumininkai prognozuoja, kad jų tiekiamos šilumos kainos bus panašios kaip praeitą šildymo sezoną, tačiau vartotojams gali tekti mokėti dešimtadaliu brangiau. Artėjantį šildymo sezoną valdantieji nebeketina pratęsti nulinio PVM tarifo ir biudžete nenumatė lėšų PVM kompensacijoms“. Išsamiau apie galimą brangymečio atėjimą rasite čia: https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/prognozes-liudnos-si-sezona-uz-sildyma-pinigines-teks-praverti-placiau-n13597080

Taip, galima į visa tai nekreipti jokio dėmesio lygiai kaip ir į tai, kad jei bus padidinta minimali mėnesio alga, neišvengiamai daugės ir įmonių bankrotų bei bus mažinamas darbo vietų, etatų skaičius, daugės bedarbių. Galima ignoruoti ir faktą, jog arti 200 tūkstančių smulkiųjų ir vidutinių verslininkų, dirbančiųjų savarankiškai, įskaitytinai ir senoles, kukliai pritūpusias ant šaligatvio ties gausiai praeivių lankomomis vietomis ar turgeliuose ir prekiaujančias rankų darbo megztomis kojinėmis ar vaistažolėmis, grybais, uogomis, nuo 2025 m. gegužės atsiranda dar ir prievolė įsigyti naujos kartos skaitmenizuotą įrangą, be kurios nebus leidžiama nei turėti verslo, nei užsiimti individualia veikla, nei kukliai pritūpus pardavinėti miško uogas ar grybus. Ta nauja įranga bus privaloma, ji bus tokia: kiekvienas sandoris, pirkimas-pardavimas tuo pačiu momentu, kai jis įvykdomas, bus registruojamas Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemose. O tas reiškia labai paprastą dalyką: nebeliks galimybių slėpti pajamas. Mokesčius sumokėti teks ir taksistui, ir advokatui, ir kelis butus nuomojančiai senolei, ir korepetitoriui bei influncerei, pačiai save „įsidarbinusiai“ Facebook'o ar kitose socialinių tinklų platybėse.

Be to, jei neatitiksite kriterijų, jog užtikrinate asmenų su negalia teises į informacijos ir fizinės erdvės prienamumą, jums taip pat teks pasitraukti iš visų jūsų verslų ir veiklų jau nuo 2025 m. vidurio.

Todėl būtinai surenkite dar vieną didelį balių, dar vieną performansą, dar vieną video nusifilmuokite apie tai, kaip tolimoje užjūrio šalyje kartu su savo uošviene, draugais ir vaikais atšventėte „kuklią“ savo santuokos 1 ar daugiau metų sukaktį ar įamžinkite karjeros „sėkmę" Jums tapus iš eilinio darželio auklytės padėjėjo privačios mokyklėlės pedagogu ar „laisvo vėjo / trinkelių dėliojimo virtuozų UAB direktoriumi, sudegusio teatro aktore-gimnaste, viceministre su pavarde Kurvočkina, arba iškart klounu, gavusiu prezidento pareigas seriale apie veržimąsi tapti ES valstybe-nare" ir panašiai.

Šaltiniai:

⸎ 2024-08-19 Užimtumos tarnybos prie LR SADM pranešimas spaudai “Žvilgsnis į Kauno regioną: inovacijos, startuoliai, darbuotojų deficitas”, gauta 2024-08-19. Valstybės duomenų agentūra ir Lietuvos banko skaičiavimai, <https://www.lb.lt/lt/eap-naujausi-ekonominiai-rodikliai>, žr. 2024-08-28. Darbo rinkos rodiklių archyvas. <https://uzt.lt/darbo-rinka/darbo-rinkos-rodikliu-archyvas/285>, žr. 2024-08-28.

⸎⸎ 2024-05-16 pranešimas Eltai “Seimas pritarė darbo rinkos aktyvumą gerinančioms priemonėms”, <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/seimas-pritare-darbo-rinkos-aktyvuma-gerinancioms-priemonems-246750>, žr. 2024-08-28.

⸎⸎⸎ 2024-08-19 Užimtumos tarnybos prie LR SADM pranešimas spaudai “Žvilgsnis į Kauno regioną: inovacijos, startuoliai, darbuotojų deficitas”, gauta 2024-08-19.

///

ŠIANDIEN PENSIJĄ GAUNATE, BET RYTOJ JOS GALITE JAU IR NEBEGAUTI

2024-08-11

Be abejo, tai yra viena didžiausių gausaus būrio iš biudžeto lėšų išlaikomų asmenų Lietuvoje baimių: kad ateis tokia diena, kai pensijos ar išmokos, įprastos kompensacijos, privilegijos visiškai už dyką lankytis neblogos kokybės sveikatinimosi procedūrose ir gauti kompensuojamus vaistus nebegaus. Kiek mažesnė baimė yra susijusi su tuo, kad pensijos ar išmokos vėluos ar bus ženkliai sumažintos tuo pat metu, kai valstybėje bus sunkmetis ar augs infliacija, bus kitų nesklandumų, kt.

Taip jau buvo visai neseniai, per 2008-2012 m. Pasaulinę finansų krizę, kuri palietė ir Lietuvos žmones: pensijos ir net tos, kurios mokamos asmenims su negalia, vėluodavo, jas sumažino, sumažino ir valstybines pensijas, darbo netekusiųjų išmokas, apkarpyti buvo ir paramos šeimoms, auginančioms vaikus pinigai, valstybės tarnautojų, teisėjų atlyginimai ir pan. Tiesiog Lietuva, kaip valstybė, nebuvo didesnei krizei pasiruošusi deramu lygiu ir neturėjo būtinojo dydžio rezervo, kad finansiniai nepritekliai neužgriūtų ant silpniausiųjų visuomenės narių: senatvės pensininkų, asmenų su negalia, vaikų, bedarbių ir t.t.

Dar buvo išmoktos kelių karantinų 2020-2022 m. pamokos, kada visi suvokė tikrąją finansinių išteklių galią ir viešuosius pinigus ėmė elementariai vogti kas kaip sugebėjo ir ypač su vadinamųjų "čekiukų" už degalus klastojimo būdu. Be to, drąsiai imti kyšius nesidrovėjo net didmiesčių savivaldybių administracijų vadovai, kuriuos pričiupus, viešai paaiškinta, jog siekė išgelbėti savo šeimą, emigruoti už gausius grynųjų išteklius, kuriuos paprašė suinteresuotųjų asmenų sumesti vokeliuose tiesiai į asmeninę pašto dėžutę – visi prisimename Kauno miesto ir kitus panašius atvejus. Žinoma, įspūdingas ir atvejis, apie kurį skelbta šiomis dienomis, kai 2022 m. pradžioje žinoma Lietuvoje šeima pasiruošė tuo metu saugią kryptį už 250 tūkst. eurų avansą į Antikos laikų statinių fragmentais besididžiuojančią salą Egėjo jūroje netoli Atėnų. Būtent tuomet pensijų pinigai buvo vieni iš svarbiausiųjų, iš jų gyveno ir bedarbiai senjorų vaikai, ir į mokyklas, darželius nebegalintys dėl karantino nueiti anūkai. Todėl dabar tie 2020-2022 m. įvykiai eilinių Lietuvos piliečių ir arti 2 milijonų vaikų ir senatvės pensininkų sąmonėje įsirėžę pakankamai ryškiai, išvadas padarė ir mažas, ir jaunas, ir senas.

Taigi, žmonės išties rūpinasi reguliariai gaunamais pensijų ir kitų išmokų pinigais, aktyviai domisi, kaip gauti kuo didesnes tas pensijas ir priedus, pavyzdžiui, už apskaičiuotą dalyvumo lygį, kas anksčiau buvo vadinama specialiaisiais poreikiais.

Dalis senatvės pensininkų išmoko paimti pinigų ir užsienio valstybėse. Yra tokia galimybė, jei ES valstybėse, Norvegijoje, JK, keliose kitose valstybėse, kurios yra sudariusios reikiamas sutartis su Lietuva, gyvena senatvės pensininkų vaikai. Kai kurie sugeba imti pensijas dvi: Lietuvoje ir užsienyje. Tai atskiro rašinio tema, šiuo kartu apie tai išsamiau neinformuosime, nes ši žinia ir taip sparčiai plinta iš lūpų į lūpas ir senatvės pensininkai apie šią galimybę žino puikiai, aktyvūs šioje srityje ir jų vaikai, anūkai, suprantantys, jog jų senutė motina ar močiutė, senelis gali būti garantuotų ir reguliariai gaunamų už dyką pinigų darymo galimybė. Kadangi tie pinigai, paimami JK ar kitur, būna išties įspūdingo dydžio esamomis Lietuvos sąlygomis, tuo naudojasi visi, kas tik gali.

Tuo pat metu atsiranda ir dar vienas klausimas:

KODĖL KAI KURIE SENATVĖS PENSININKAI PRARADO PENSIJAS LIETUVOJE?

Tiesiog, pavyzdžiui, JK pradėjo siųsti „Sodrai“ Lietuvoje labai tikslius duomenis, kur ir kiek ilgai koks senatvės pensininkas gyveno JK. Kai kurie jų dar ir dirbo, gavo nemenkus atlyginimus jau būdami senatvės pensininkais ir nuvykę paviešėti pas vaikus ar anūkus į svečią šalį.

Žinia, kiekvieno asmens atvejis yra individualus, bet stabdomų mokėti pensijų atvejų, ko gero, daugės.

Verta konsultuotis pirmiausia „Sodroje“ ir nevengti pasitarti su tarnautojomis, atsakingomis už migraciją.

Esamu laiku labai vertinga informacija, surinkta ir pateikta <https://www.tv3.lt>, kad asmenys laiku susitvarkytų visus dokumentus ir bet kokios rūšies pensijos, išmokų neprarastų.

Štai, ši informacija:

Lietuvoje gali būti skiriamos kelių rūšių pensijos, t. y.: senatvės, šalpos, negalios, našlių, našlaičių ir valstybinės. Deja, turintys teisę į šias pensijas, gali ją prarasti.

Pavyzdžiui, senatvės pensija nėra mokama:

gyventojų registre panaikinus išmokos gavėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje duomenis arba išbraukus iš gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitos;

pateikus prašymą sustabdyti senatvės pensijos mokėjimą;

išmokos gavėjui persikėlus gyventi į užsienio valstybę ir nepateikus prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą;

užsienio valstybėje gyvenančiam išmokos gavėjui iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. laiku nepateikus dokumento, patvirtinančio, kad jis gyvena užsienio valstybėje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje.

O kada išmokama ar nutraukiama šalpos pensija? Šalpos senatvės pensiją gali gauti senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys, neįgiję minimalaus 15 metų stažo. Jeigu asmuo yra draudžiamas pensijų socialiniu draudimu, šalpos senatvės pensija nėra mokama.

Šalpos senatvės pensijos mokėjimas gali būti nutraukiamas šiais atvejais:

gyventojų registre panaikinus išmokos gavėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje duomenis arba išbraukus iš gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitos; išmokos gavėjui persikėlus gyventi į užsienio valstybę; išmokos gavėjui įgijus teisę į didesnę arba tokio paties dydžio pensiją / pensijas ar pensinio pobūdžio išmoką / išmokas Lietuvoje ar užsienyje, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas ar vienišo asmens išmokas;

jei išmokos gavėjas pradeda gauti pajamas, susijusias su darbo santykiais Lietuvoje ar užsienyje, ar tampa savarankiškai dirbančiu asmeniu Lietuvoje ar užsienyje;
jei išmokos gavėjas pradeda gauti pajamas, susijusias su darbo santykiais Lietuvoje ar užsienyje, ar tampa savarankiškai dirbančiu asmeniu Lietuvoje ar užsienyje; išmokos gavėjui paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą;

išmokos gavėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose;

išmokos gavėjui paskyrus priverčiamosios medicinos priemonę stacionarinio stebėjimo bendro, sustiprinto ar griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje arba paskyrus auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Negalios pensija – kas gauna ir kada nustoja mokėti?

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmenį pripažino nedarbingu ar iš dalies darbingu, t. y. netekus 45 proc. ar daugiau dalyvumo; asmuo turi minimalų stažą negalios pensijai gauti, kuris priklauso nuo amžiaus (pvz., 21 m. žmogui minimalus stažas yra 2 mėn., 50 m. žmogui – 10 metų ir t.t.). Negalios pensija nėra mokama šiais atvejais:

gyventojų registre panaikinus išmokos gavėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje duomenis arba išbraukus iš gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitos; pripažinus asmenį darbingu; pateikus prašymą sustabdyti negalios pensijos mokėjimą;

pasibaigus išmokos skyrimo terminui;

pradėjus gauti (išankstinę) senatvės pensiją ar senatvės pensiją asmeniui su negalia;

išmokos gavėjui persikėlus gyventi į užsienį ir nepateikus prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą;

pradėjus gauti (išankstinę) senatvės pensiją ar senatvės pensiją asmeniui su negalia; išmokos gavėjui persikėlus gyventi į užsienį ir nepateikus prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą;

užsienyje gyvenančiam išmokos gavėjui iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. laiku nepateikus dokumento, patvirtinančio, kad jis gyvena užsienyje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje.

„Sodra“ taip pat skelbia 2024-08-01: išmokų galite netekti išvykę gyventi į užsienį.

Kaip pranešama, dalis Lietuvos gyventojų yra išvykę gyventi arba dirbti į kitas valstybes, tačiau ne visi žino, kad persikėlę svetur, netenka teisės į kai kurias „Sodros“ paskirtas ir mokamas pensijas bei išmokas.

Pakeitę gyvenamąją vietą žmonės išsaugo teisę į Lietuvoje paskirtas socialinio draudimo pensijas. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios pensijos, kompensacijos ir išmokos, tokios kaip šalpos pensija ir kitos, yra skiriamos ir mokamos tik Lietuvoje gyvenantiems ir deklaravusiems gyvenamąją vietą asmenims.

Išmokos, kurios nesusijusios su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, mokamos tik Lietuvoje gyvenantiems žmonėms, o persikėlus gyventi į kitą valstybę jų mokėjimas nutraukiamas.

Pavyzdžiui, jei žmogus visą gyvenimą mokėjo socialinio draudimo įmokas ir įgijo ne mažesnį kaip 15 metų stažą, nustatytą senatvės pensijai, jis turi teisę gauti senatvės pensiją nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje gyvens.

Jei žmogus sulaukė senatvės pensijos amžiaus, bet neįgijo minimalaus 15 metų stažo socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, jam gali būti skirta šalpos senatvės pensija. Tai valstybės pagalba žmonėms, kurie neįgijo teisės į kitas pensines išmokas. Šia pagalba žmogus gali naudotis tol, kol gyvena Lietuvoje. Kai žmogus išvyksta iš Lietuvos, dėl išmokų skyrimo jis gali kreiptis toje valstybėje, kurioje gyvena.

Svarbu prisiminti, kad išvykstant nuolat gyventi į užsienį, turite deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos. Sugrįžus į Lietuvą ir vėl deklaravus savo gyvenamąją vietą čia, nutrauktų pensijų, išmokų ar kompensacijų mokėjimas bus atnaujintas, jei teisė į šias išmokas bus išlikusi.

Pensijos ir išmokos, kurios skiriamos ir mokamos tik Lietuvoje gyvenantiems asmenims yra šios:

• šalpos senatvės pensija;
• šalpos negalios pensija;
• šalpos našlaičių pensija;
• šalpos kompensacija motinoms, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė 5 ir daugiau vaikų;
• šalpos kompensacija tėvams (įtėviams), kurie iki 1995 m. sausio 1 d. slaugė namuose vaikus invalidus;
• vienišo asmens išmoka;
• valstybinė mokslininkų pensija;
• kompensacija už ypatingas darbo sąlygas;
• transporto išlaidų kompensacija.

„Sodros“ paskirtų ir / ar mokamų pensijų ir išmokų mokėjimas nutraukiamas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo išvyko nuolat gyventi į užsienį, pirmos dienos. Pavyzdžiui, jei žmogus išvyks iš Lietuvos rugpjūčio 4 d., pensijos ar išmokos mokėjimas bus nutrauktas nuo rugsėjo 1 d.

Taigi, išvengti neramių minčių ir baimės, jog šiandien pensiją gaunate, bet rytoj jos galite jau ir nebegauti, galite. Tereikia žinoti esamas aplinkybes ir laiku susitvarkyti reikiamus dokumentus.

Parengta pasitelkus šiuos šaltinius:

Gaunate tokią pensiją? Nenustebkite, jeigu nustos ją mokėti: įvardijo priežastis 2024-08-10 17:00 / šaltinis: tv3.lt / aut. Deimantė Buslevičiūtė

<https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/gaunate-tokia-pensija-nenustebkite-jeigu-nustos-ja-moketi-ivardijo-priezastis-n1356753>, žr. 2024-08-11.

Šių „Sodros“ išmokų galite netekti išvykę gyventi į užsienį. 2024 m. rugpjūčio 1 d.

<https://www.sodra.lt/lt/naujienos/siu-sodros-ismoku-galite-netekti-isvyke-gyventi-i-uzsieni>, žr. 2024-08-11.

///

KAIP GAUTI KUO DAUGIAU DALINAMŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ, KOMPENSACIJŲ IR PASLAUGŲ?

ARBA: ČIUMPAM, GRIEBIAM, KAS DAR LIKO!

2024-07-29

KUR KREIPTIS, KĄ REIKIA ŽINOTI?

Medikų ar juristų, įvairių rangų tarnautojų paslaugų ieško vis mažiau LR nuolatinių gyventojų. 

Mažiau ieškoma ir įtakingų svainių ar tetų užtarimo dėl vienos ar kitos privilegijos gavimo, pavyzdžiui, nuolatinio pabuvimo sanatorijose už dyką ar senatvės pensijos išsirūpinimo tokio dydžio, jog net nė vienos valandos iš viso nedirbusi ir absoliučiai jokių mokesčių per visą savo gyvenimą nemokėjusi ir nepasiligojusi žvitri senjorė iš valstybės biudžeto kas mėnesį paima virš tūkstančio eurų ir žino, kad kiekvienų metų sausio 1-ąją ir liepos 1-ąją jos gaunama ta suma didės ne mažiau nei penktadaliu, mat ji tinkamu laiku pas reikiamus įtaką turėjusius asmenis apiforminta kaip nuolatos gulinti ir bejėgė ligonė, nors iš tiesų savo prabangiuose apartamentuose kasdien išgėrusi butelį kokybiško šampano ir surūkiusi kubietišką cigarą, pasitiesusi kilimėlį šoka tvistą ir „čia-čia-čia“ taip, jog kaimynams gyvenantiems žemiau vienu aukštu nuolatos nuo lubų nukrenta liustrai prieš tai pasiūbavę 180 laipsnių amplitude.

Nuo 2024-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo NR. I-2044 pakeitimo įstatymas. Ką svarbu žinoti, yra 27 straipsnio „Asmeninės pagalbos poreikio nustatymas, teikimas, apmokėjimas ir finansavimas“ 1 dalyje: „1. Asmens su negalia, pageidaujančio gauti asmeninę pagalbą, asmeninės pagalbos poreikį jo ar jo atstovo pagal įstatymą prašymu nustato socialiniai darbuotojai. Asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Rengiant asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarkos aprašą įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos. Sprendimą dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo, nutraukimo ir asmeninės pagalbos poreikio nustatymo termino priima socialinio darbuotojo, nustačiusio asmeninės pagalbos poreikį, teikimu savivaldybės administracija“. Taigi, Jums reikalingas socialinis darbuotojas. Tiesa, socialiniai darbuotojai dažniausiai yra labai glaudžiai susiję su medikais.

28 straipsnio „Socialinės paslaugos“ 2 dalyje parašyta: „2. Už socialinių paslaugų organizavimą ir prieinamumą atsako valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“, 3 dalyje primenama, jog „3. Socialinės paslaugos asmenims su negalia organizuojamos ir teikiamos vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu“.

Ką svarbu dar žinoti ir niekada to neužmiršti? Ogi tai, jog visi įstatymai, nutarimai, įsakymai, savivaldybių patvirtintos tvarkos ir paslaugų, paramos teikimo aprašai yra nuolatos keičiami, atnaujinami, kartais jie iš viso netenka galios, pakeičiami kitais teisės aktais ir juos lydinčiaisiais dokumentais, tvarkų aprašais, kt. Todėl domėtis turite patys ir ne pro šalį visada sužinoti, kaip vienas ar kitas, atrodytų, Jums naudingas įstatymas ar potvarkis, nutarimas realizuojamas praktikoje, ar jis iš viso įgyvendinamas.

O jei vis dar nesate asmuo su negalia ar senatvės pensininkas su nustatytais specialiaisiais poreikiais ir dalyvumo lygiu, bet jaučiatės itin pasiligojęs ir teisėtai galintis pretenduoti į asmens su negalia statusą, reikia žinoti ir dar daugiau, skaityti teisės aktus pačiam, o ne aklai tikėti ir pasitikėti, ką Jums pasakė artimieji, kaimynai, draugai ar net gydantis gydytojas ar slaugytojos padėjėja ligoninėje, kur tik ką Jums buvo atlikta sudėtinga chirurginė operacija. Teisės aktai kuriami, atnaujinami, keičiami taip sparčiai, jog apie jų buvimą ir galiojantį jų turinį, privalomas įgyvendinti nuostatas nežino net tie, kuriems tuose pačiuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ir nurodyta juos įgyvendinti, tai yra, vykdyti tiesiogiai.

Atsakingųjų už vykdymą aiškinimus girdėjome visi: lėšų tam nėra paskirta, žmonių gebančių tai atlikti nėra arba trūksta, arba jie patys tik ką tapo senatvės pensininkais, susirgo, kartais jie dar būna mokymuose ar tolimose šalyse „tobulinasi“, iš kur tinkamu lygiu „pasitobulinę“ taip niekada ir nebegrįžta ir suma sumarum Jūs ir vėl liekate be suteiktų paslaugų.

Todėl aukščiau minėto įsigaliojusio įstatymo 29 straipsnis neretai gali būti prilyginamas mokslinės fantastikos ar stebuklinės pasakos žanrui ir jis esamu metu yra toks:

„29 straipsnis. Finansinės pagalbos priemonės

1. Asmeniui su negalia įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos šios finansinės pagalbos priemonės:

1) socialinė piniginė parama – skiriama siekiant užtikrinti jo materialinės padėties garantijas;

2) tikslinės kompensacijos ir (ar) pensijos, ir (ar) išmokos – skiriamos siekiant jam kompensuoti dėl negalios netektas pajamas ir individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimo išlaidas;

3) lengvatos – teikiamos siekiant jam užtikrinti individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą tais atvejais, kai galimybių patenkinti jo poreikius kitomis pagalbos priemonėmis nėra.

2. Įsidarbinęs asmuo su negalia nepraranda jam paskirtos ir mokamos tikslinės kompensacijos ir (ar) socialinio draudimo negalios, netekto darbingumo ar invalidumo pensijos“.

Dar svarbu žinoti ir suprasti, kad tos Jums priklausančios finansinės pagalbos ir visų įmanomų priemonių laukia nesulaukia, pavyzdžiui, Jūsų sugyventinis ar net Jūsų vaikai, anūkai, bet tik ne Jūs, kadangi Jums jų nereikia iš viso. Todėl turite žinoti, jog esamu metu nebėra NDNT prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kur Jūsų kaimynas ar draugė susitvarkė reikalus ir negali atsidžiaugti gautomis privilegijomis. Dabar tai jau yra Agentūra, trumpinys ANTAA, visas pavadinimas yra toks: Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Išliko teritoriniai skyriai, ANTAA paprastai yra ten pat, kur buvo ankstesnieji NDNT teritoriniai skyriai. Ten nuvykus galima pateikti prašymus, kitus dokumentus.

Taigi, „pagalbos koordinavimas skiriamas asmenims, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios vertinimo ir duoda sutikimą, kad jiems būtų teikiamas pagalbos koordinavimas. Jeigu asmuo nesutinka, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, Agentūra organizuoja tik negalios vertinimą. Pagalbos koordinavimo asmeniui su negalia skyrimo, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliotos įstaigos vadovas“ (LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo NR. I-2044 pakeitimo įstatymo 32 str. 1 d.).

 

KAS ITIN SVARBU ESAMU METU?

 

Privalote nuodugniai susipažinti su LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo NR. I-2044 pakeitimo įstatymo 2 straipsniu. Taip įgysite supratimą, kaip vyksta viskas dabar, kai nuo metų pradžios paskelbta, jog reformuojama visa su asmenimis su negalia susijusi paslaugų sistema, kt. Nurodytasis 2 straipsnis esamu metu yra toks:

2 straipsnis. Teisių ir garantijų išsaugojimas

1. Jeigu asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis ir (ar) specialieji poreikiai, kiti įstatymai nustato palankesnį teisinį reguliavimą, taikomi kiti (palankesni) įstatymai.
2. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, nustatytas poreikis galioja iki nustatyto specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio termino pabaigos.
3. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis, nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis galioja iki nustatyto termino pabaigos.
4. Neįgalių asmenų automobilio statymo kortelės, kurios iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo išduotos asmenims su negalia, galioja iki neįgalių asmenų automobilio statymo kortelės galiojimo termino pabaigos.
5. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus, dalyvumo lygis jų rašytiniu prašymu nustatomas remiantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduotais neįgaliojo pažymėjimais.
6. Siekiant išsaugoti asmenų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, teises, numatomas šiems asmenims nustatyto specialiųjų poreikių lygio prilyginimo dalyvumo lygiui pereinamasis laikotarpis – nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Asmenų rašytiniu prašymu, remdamasi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduotais neįgaliojo pažymėjimais, Agentūra nustato:

1) 15 procentų dalyvumo lygį – asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;

2) 40 procentų dalyvumo lygį – asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

7. Jeigu šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti asmenys nesutinka su šio straipsnio 5 ir (ar) 6 dalyje nurodytu dalyvumo lygiu, nustatytu remiantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduotais neįgaliojo pažymėjimaisir jų rašytiniais prašymais, jie turi teisę kreiptis į Agentūrą dėl dalyvumo lygio nustatymo.

 

DALYVUMO LYGIS – NAUJAS TERMINAS IR VISKAS PAKINTA, AR VIS TIK VISKAS LIEKA TAIP PAT?

Atsakymas į trečiąjį klausimą yra ir taip, ir ne.

Būtina susipažinti su LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. A1-10 „Dėl asmenų, kuriems iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas darbingumo lygis, specialiųjų poreikių lygis, teisių išsaugojimo įgyvendinimo“.

Nurodytajame įsakyme svarbu štai kas:

„1.1. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys, pageidaujantys, kad jiems būtų nustatytas dalyvumo lygis, ir Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyti asmenys, pageidaujantys, kad jiems nustatytas specialiųjų poreikių lygis pereinamuoju laikotarpiu – nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. būtų prilygintas dalyvumo lygiui, gali Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas Nr. 1) 13 punkte nurodytais būdais kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) dėl dalyvumo lygio nustatymo ir pateikti Aprašo Nr. 1 14.1 papunktyje nurodytą prašymą (toliau – prašymas), Aprašo Nr. 1 14.2, 14.3.9 ir 14.3.10 papunkčiuose nurodytus dokumentus ir iki Įstatymo įsigaliojimo dienos išduotą galiojantį neįgaliojo pažymėjimą.

1.2. Agentūra per 20 darbo dienų nuo šio įsakymo 1.1 papunktyje nurodyto prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl dalyvumo lygio ir Aprašo Nr. 1. (...)

52. 1 papunktyje nustatyta tvarka asmeniui išduoda arba išsiunčia sprendimą dėl asmens dalyvumo lygio (dokumento nuorašą (kopiją) ir asmens su negalia pažymėjimą".

 

TAI JAU VISKAS, KĄ PRIVALU ŽINOTI ESAMU METU, AR DAR KAS SVARBU?

 

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas Nr. 1), –  štai, kas svarbu. Susiraskite šį teisės aktą, jis laisvai prieinamas internetu. Nuolatos stebėkite, kaip kinta Aprašas Nr. 1 ir kiek tai svarbu Jums. O jei manote, jog Jums reikalingas ir pagalbos suteikimas, pirmiausia susipažinkite su  Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo 3 priedu „INDIVIDUALIOS PAGALBOS POREIKIO KLAUSIMYNAS“. Perskaitę ir įsisavinę Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo 1 priedą „BAZINIO DALYVUMO KRITERIJAI“ nusikratysite nesveiko pavydo ir streso pertekliaus, kad Jūsų žinoma senjorė Ona neaišku kodėl gyvena geriau, o Jūs, Jūsų draugė Zosė ir sugyventinis Juozas – deja, ne. Apie tai išsamiau skaitykite čia: KODĖL SENJORAI JONAS IR ONA NUSIPELNĖ GYVENTI GERIAU, O ZOSĖ SU JUOZU – NE? <https://www.leidinyssau.lt/info>, žr. 2024-07-21.

 

KAS TOLIAU?

 

Perskaitėte, susipažinote, įsisavinote. Gerai būtų, jei turėtumėte su kuo pasitarti, kas lygiai kaip ir Jūs turėtų susitvarkyti dokumentus per tą pereinamąjį laikotarpį iki 2027 m. gruodžio 31 d.

Jums reikia kreiptis į ANTAA. Pakanka su savimi turėti galiojantį asmens dokumentą, įrodantį, jog esate LR pilietis. Yra sukurtos patogios ir paprastos užpildyti PRAŠYMO PRILYGINTI NEGALIĄ formos. Kreiptis galite į bet kurį teritorinį ANTAA skyrių. Taip pat viską galima atlikti internetu. Be to, netikslinga vengti pasiskambinti telefonu į ANTAA ir pasikonsultuoti pačiam.

Dabar, 2024-ųjų vasarą, itin paranku savarankiškai viską įvertinti, turėti galvoje, jog nuo 2025 m. vidurio LR Vyriausybė, visos LR savivaldybės įpareigotos vykdyti dar ir susijusius ES teisės aktus, tai yra, numatoma pritaikyti aplinką žmonėms su negalia, pagyvenusiems ir kitiems sveikatos ar fizinių sunkumų turintiems asmenims, todėl į Lietuvos teisę 2022 m. perkelta ES Prieinamumo direktyva. Ji numato pareigą tiek viešajam sektoriui, tiek verslui gerinti prieigą prie pagrindinių gaminių ir paslaugų, kad visi visuomenės nariai būtų savarankiškesni ir galėtų visapusiškai bei veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiomis sąlygomis su kitais asmenimis. Pokyčiam numatytas pereinamasis laikotarpis. Įstatymo nuostatos pradės veikti 2025 m. birželio 28 d. Išsamiau rasite čia:

<https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/ministre-m-navickiene-dziaugiuosi-verslais-kurie-pritaiko-aplinka-ir-paslaugas-zmonems-su-negalia>, žr. 2023-12-28.

Žinoma, gudresnieji jau pasirūpino apsigyventi tose ES valstybėse, kur ši direktyva jau pritaikyta praktiškai, kur silpnesnieji ir mažiau galimybių turintieji visuomenės nariai gauna didesnes išmokas, kompensacijas, aplinkos infrastruktūra pritaikyta asmenims su negalia, patikimos ir reikiamos informacijos prieiga bei kokybiškos paslaugos užtikrintos visiems. Lietuva ir šioje srityje atsiliko.

Jei nusprendėte likti Lietuvoje ir tenkintis kuklesnėmis pragyvenimo sąlygomis ir abejotinos kokybės paslaugomis, išties nuolatos savarankiškai gilinkitės, kaip kinta aukščiau nurodytas įstatymas, taip pat kai kurie ministrų įsakymai kuo Jums svarbūs ir neužmirškite, jog Aprašas Nr. 1 nuolatos kinta taip pat, lygiai kaip ir kompensuojamųjų vaistų sąrašas, jų kainos bei iš Ligonių kasų apmokamos arba ne paslaugos.

 

1. S. ARBA KĄ SAKO VALDŽIA?

 

Kai kam numatyta paprastesnė ir greitesnė negalios nustatymo procedūra.

„Taip pat naujai reglamentuota, kad tais atvejais, kai vertinamas senatvės pensijos amžių sukakusio asmens, kuris yra laikinai nedarbingas ir turi nedarbingumo pažymėjimą, dalyvumo lygis, sprendimas dėl dalyvumo lygio tokiam asmeniui būtų priimtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Šiuo metu numatyta, jog sprendimas turi būti priimamas per 20 darbo dienų“, – informavo šių metų vidurvasarį Valdžia. Išsamiau rasite čia: .

<https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos-1/daliai-zmoniu-paprastesne-ir-greitesne-negalios-nustatymo-procedura/>.

 

O KĄ MANOTE JŪS?

 

Gal netyčia pastebėjote, jog Lietuvoje ieškoma informacijos apie tai, kaip gauti dar ir dar nors kažką už dyką bei kur dar kažkas kažką dalina nemokamai, kaip nusilpusio protelio savo vaiką ar nukvakusį anūką, anūkę padaryti mokslo magistre ir įtaisyti pabūti viceministre, ministre ar bent jau Europaralamentare, kai taps senatvės pensijos amžiaus ir bus pasiekusi visiško idiotizmo lygį, o ne apie tai, kaip išties nesirgti, neparazituoti, nesimuliuoti ligų, nubūti aferistu-prichvatizatoriumi, visiškai ne apie tai, kas yra darbas ir kodėl jis žmogų puošia. Lietuva nebeturi ko dalinti už dyką, naujai įvažiavusieji, įbėgusieji, atropojusieji iš kažkur, neras čia nei pieno upių, nei sūrio krantų, nei mėlynakių geltonkasių gražuolių, nes jos net ir tos, kurioms virš 85 metų, seniai išgraibstytos ir išvykusios į realiai gerovės vietas nepalikdamos niekam savo naujųjų adresų.

///

KODĖL SENJORAI JONAS IR ONA NUSIPELNĖ GYVENTI GERIAU, O ZOSĖ SU JUOZU – NE?

2024-07-21

Į ŠITĄ KLAUSIMĄ DAŽNAI ATSAKINĖJA „SODRA“ IR ĮVAIRIŲ PARTIJŲ NARIAI BEI SEIMŪNAI, ASMENYS, NORINTIEJI TAPTI PREZIDENTAIS, IR ĮVAIRIŲ LYGIŲ VALDININKAI, TARNAUTOJAI, KAI VIENI AR KITI RINKIMAI JIEMS LIPA ANT KULNŲ. TIK ŽMONĖS KAIP NIEKO NESUPRATO, TAIP IR NESUPRANTA IKI ŠIOL, NORS VIEŠAI SKELBIAMA, KAD ESAME PASIEKĘ ŽINIŲ EKONOMIKOS PROVERŽĮ IR GYVENAME SENIAI PROGRESO STADIJOS INFORMACINĖJE VISUOMENĖJE, KURIOJE DOMINUOJA VIENARAGIAI IR STARTUOLIAI, INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS NAUJAUSIŲJŲ MODIFIKACIJŲ IR ITIN AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS ERUDITAI BEI FINANSITAI, GEBANTYS IŠ ANKSTO PASAKYTI, KOKĮ GEROVĖS LYGĮ LIETUVA PASIEKS IKI 2030-ųjų NET TUO ATVEJU, JEI VIS DĖLTO SUSPROGS ASTRAVO ATOMINĖ JĖGAINĖ JAU ŠIAIS METAIS IR VISĄ ESAMĄ LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJĄ APNIKS NAUJOS MODIFIKACIJOS VIRUSAI, NUO KURIŲ SKIEPAI VIS DAR NEIŠRASTI. NEŽIŪRINT VISO TO, DIDELĖS INFORMACIJOS SPRAGOS VISUOMENĖS NARIŲ TARPE PLAČIĄJA PRASME YRA BŪTENT ŠIUO METU IR PIRMIAUSIA ŠIAIS KLAUSIMAIS:

(1) KUR REIKIA EITI TŲ DIDESNIŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ GAUTI, Į KĄ KONKREČIAI KREIPTIS?

(2) KĄ DABAR DARYTI, KOKIA LIGA SUSIRGTI IR KOKIĄ CHIRURGINĘ OPERACIJĄ PASIDARYTI IR NUO KADA JAU GALIMA APISMESTI, JOG PRARADAI ATMINTĮ, NIEKO NEMATAI, NEGIRDI, NERETAI NET DIENOS ŠVIESOJE REGI BALTUS ARKLIUS SAVO DAUGIABUČIO NAMO LAIPTINĖJE AR SODYBOJE, NUOSAVAME NAME IR, BE TO, IŠ VISO MAŽAI VAIKŠTAI, VIEN TIK GULI LOVOJE, ESI PARALYŽUOTAS, UŽ KĄ GALI GAUTI KAS MĖNESĮ PAPILDOMUS BEVEIK 500 EURŲ IR DAR MAŽIAUSIAI DU-TRIS BEVEIK NEMOKAMAI TAU PATARNAUJANČIUS IR VISUS NORUS VYKDANČIUS ŽMONES, ATEINANČIUS TIESIAI Į TAVO NAMUS SU MADINGŲ DEFICITINIŲ VAISTŲ RECEPTAIS, ATLIEKANČIUS TAU ASMENINĘ HIGIENĄ, NET SEKANČIUS TAU PASAKAS, GROJANČIUS SU ARFA AR BALALAIKA IR ŠVARIAI IŠMAZGOJANČIUS KAMBARIO GRINDIS, BUTO LANGUS BEI ATVEŽANČIUS ŠILTO MAISTO UŽ DYKĄ;

(3) KAIP NEAPSIGĖDINTI, KAD NELIKTUMEI KAM REIKIA PER MAŽAI GRYNŲJŲ PADAVĘS, LAIKU NESIKREIPĘS KAŽKUR, O IŠ TIESŲ, KADA TAI REIKIA DARYTI, NIEKAS NEŽINO. O TAS REIŠKIA, JOG DIDESNĖS PENSIJOS IR ĮVAIRIŲ PRIEDŲ PINIGAIS IR PASLAUGŲ BEI NEMOKAMŲ DANTŲ PROTEZŲ IR SĄNARIŲ LIKSI NEGAVĘS; ANŪKĖ TAVO NEBETURĖS UŽ KĄ PER METUS PO TRIS, KETURIS KARTUS POILSIAUTI ISPANIJOJE IR TAILANDE, O DUKTĖ AR SŪNUS VIS DĖLTO PRIVALĖS PRADĖTI DIRBTI IR PIRMĄ KARTĄ TAI PADARYS SULAUKĘ 50-55 METŲ AMŽIAUS, NES IKI TOL GYVENO IŠ DALINAMŲ JIEMS PAŠALPŲ IR TAVO SENATVĖS PENSIJOS BEI TAVO ASMENINIŲ SANTAUPŲ;

(4) KADANGI MEDIKAI IŠ VISO PRARADO AR BEVEIK PRARADO BET KOKIĄ ĮTAKĄ ŠITŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ PERDALINIMO IR DISPONAVIMO ITIN VERTINGA INFORMACIJA REIKALUOSE, NIEKO NEBEPASAKO NĖ UŽ DOSNIAS DOVANAS IR NET JŲ ARTIMI GIMINĖS NEBESIDALINA TAIP SVARBIA INFORMACIJA APIE VALDIŠKŲ PINIGŲ PASIĖMIMO DIDELIAIS KIEKIAIS BŪDUS IR KELIUS, O IŠ TAVĘS ATĖMĖ INTERNETĄ, MELUODAMI, KAD PERDEGĖ 5G RYŠYS PAS KAIMYNĄ IR JIS NEBEDUODA TAU VELTUI JUNGTIS Į INTERNETO TINKLĄ; TELEVIZORIŲ TAU ATJUNGĖ, NES VAIKAI MELAVO, JOG SUMOKA UŽ TAVE VISAS SĄSKAITAS, TAČIAU TO NEDARO JAU ANTRI METAI, O TELEFONAS TAVO SU NUSĖDUSIA BATERIJA IR NIEKO NEBEGIRDI, KAI PASKAMBINUSI BUVUSI KOLEGĖ MĖGINA IŠAIŠKINTI, KUR VIS DĖLTO DAR KAŽKĄ KAŽKAS DALINA UŽ DYKĄ; RADIJO RYŠYS PRASTAS, TURI TIK MUZIKĄ TRANSLIUOJANČIUS KANALUS, NES VISKĄ, KAS YRA INFORMACIJA RADIJO BANGOMIS, NUMUŠA NELEGALIAI RUSIŠKŲ RADIJO STOČIŲ BESIKLAUSANTIS KAIMYNAS FEDIA. KITI KAIMYNAI NIEKO NEŽINO KAIP IR TU, NES DAUGUMA NĖ NESUPRANTA LIETUVIŲ KALBOS IR NEMOKA NEI RAŠYTI, NEI SKAITYTI, O VIENINTELĖ SKAITYTI MOKANTI KAIMYNĖ IRGI NIEKO TAU NEPASAKO, NES NUOLATOS YRA GIRTA, O KAI MAŽIAU GIRTA, TAVE APGAUDINĖJA, NES TENORI IŠKAULYTI TAVO PINIGŲ KONTARBANDINIAMS RŪKALAMS IR NAMIE VAROMAM „SAMAGONUI“ NUSIPIRKTI. TAIGI, TOKIOJE APLINKOJE NEŽINAI, KUR GAUTI NORS KOKIĄ SKIAUTĘ POPIERIAUS SU NEKLAIDINANČIA INFORMACIJA, KUR BŪTŲ TAU AIŠKIAI NUPIEŠTAS MARŠRUTAS, KUR TURI EITI TŲ VALDIŠKŲ PINIGŲ GAUTI, KAIP JŲ REIKIA PAPRAŠYTI IR TUO PAČIU VAIDINTI, KAD NEGALI VAIKŠČIOTI IR ESI SU JUDĖJIMO NEGALIA IR KITAIS RIMTAIS SVEIKATOS, PROTINIŲ GEBĖJIMŲ BEI ORIENTACIJOS ERDVĖJE, LAIKE SUTRIKIMAIS;

(5) KUR RASTI TAU IŠRŪPINANTĮ VISAS PRIVILEGIJAS IR VALDIŠKŲ PINIGŲ KUO DAUGIAU ASMENĮ, KAD JAM NIEKO NEREIKĖTŲ MOKĖTI UŽ SUTEIKTAS PASLAUGAS IR BŪTINĄ INFORMACIJĄ, NES TAVO SUGYVENTINĖ, VAIKAI IR ANŪKAI SENIAI JAU NEBEADEKVATŪS IR VISKĄ, KĄ TURĖJAI SAVO BANKO SĄSKAITOSE SENIAI IŠLEIDO PENKIEMS METAMS Į PRIEKĮ, O ŽINODAMI, KAD ESI BE PINIGŲ, NĖ NEBEATSIMENA TAVO GYVENAMOS VIETOS ADRESO, KUR ANKSČIAU ATVYKDAVO UŽ TAVO SĄSKAITĄ PALĖBAUTI BRANGIAUSIUOSE RESTORANUOSE IR IŠSIVEŽTI IŠ TAVĘS VISUS GRYNUOSIUS, KIEK TIK JŲ TURĖJAI Į VADINAMAS KOJINES SUSIKIŠĘS IR PAMELAVĘ, KAD UŽ TAS DIDELES GRYNŲJŲ SUMAS TAU ATVEŠ NUPIRKĘ NAUJĄ MODERNŲ TELEVIZORIŲ IŠ KURIO EKRANO EGZOTINĖ GRAŽUOLĖ HOLOGRAMOS PAVIDALU NUŽENGS TIESIAI TAU ANT SOFOS IR TU GALĖSI JĄ PAČIUPINĖTI;

(6) INFORMACIJOS TRŪKUMO SRITIS GALIMA VARDINTI BE GALO IR BE KRAŠTO, BET VISI JAU YRA SUŽINOJĘ, KAD TIKSLI INFORMACIJA YRA LABAI BRANGI IR JĄ TURINTIEJI NEDALINA JOS UŽ DYKĄ, TODĖL TELIEKA DŽIAUGTIS TAIS INFORMACIJOS TRUPINIAIS, KURIE BUVO PABARSTYTI NUO VADINAMOJO RINKIMŲ VAJŲ, BALIŲ IR FESTIVALIŲ STALO PASKUTINIUOJU LAIKOTARPIU. PUBLIKUOJAME IŠ TŲ „TRUPINIŲ“ KAI KĄ ŽEMIAU:

ELTA 2024-07-02 paskelbė, jog tikimasi, kad “negalios reformos neištiks švietimo pertvarkos likimas”, o <https://www.diena.lt> tą pačią dieną informavo: „šalies vadovas su socialinės apsaugos ir darbo ministru Vytautu Šilinsku aptarė problemą, kad reformos tikslai gali būti nepasiekti dėl netinkamo įgyvendinimo, tad artimiausiu metu planuojamos korekcijos šiuo klausimu“. „Žinių radijas“ 2024-07-02 transliavo tą patį, viešino informaciją negalios reformos tema. ELTA 2024-07-02dar priminė, kad 2024 m. pradžioje įsigaliojo negalios ir darbingumo nustatymo tvarkos pakeitimai ir pradedama šią paslaugą teikusių įstaigų reorganizacija. Šiais pakeitimais siekta labiau atsižvelgti į individualius asmens poreikius ir suteikti pagalbą, kuri leistų dalyvauti visose asmeninio ir visuomeninio gyvenimo srityse. Taip pat sumažinta medicininių kriterijų įtaka, taip supaprastinus negalios nustatymo procesą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigė, įvykdžius reformą visoms amžiaus grupėms turėtų būti bendri medicininiai kriterijai, atsiras mobilios komandos, kurios vyks į asmens gyvenamąją vietą ir įvertins individualios pagalbos poreikį. Su nauju įstatymu keičiasi ir su negalia susiję terminai. Anksčiau vartotos sąvokas „neįgalusis“, „darbingumo lygis“, „specialieji poreikiai“ nuo 2024-jų keičiamos į „asmuo, turintis negalią“, „dalyvumo lygis“, „individualios pagalbos poreikiai“. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) buvo reorganizuota į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTAA). Ši agentūra atsakinga už negalios vertinimą, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymą, pagrindinių paslaugų ir pagalbos žmonėms su negalia teikimą bei kitas susijusias funkcijas.

Įdomu tas, jog esamu metu Lietuvoje tik 34 proc. asmenų su negalia pasinaudoja socialinės įtraukties priemonėmis, o tai reiškia, jog vienų ar kitų privilegijų gauna tik kas trečias asmuo iš 221 tūkst. žmonių su negalia, tai yra, vadinamųjų “laimingųjų” yra apie 75 tūkstančiai, likusieji tiesiog palikti vėpsoti ir nieko nežinoti, arba žinoti, bet nieko negalėti. ELTA dar paviešino ir priminė, jog „kasmet negalia pirmą kartą nustatoma apie 23 tūkst. asmenų, o daugiausia darbingo amžiaus žmonių turi vidutinę negalią (46 proc.)“, kas Redakcijos skaičiavimu, apytiksliai yra 70 tūkstančių asmenų, iš kurių geriausiu atveju darbą turi tik kas trečias ir tų dirbančiųjų, tikėtina, jų yra apie virš 20 tūkstančių asmenų, jų tarpe vyrauja pasiėmusieji verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymas bei tie, kurių darbas sezoninis, kas reiškia, jog, deja, jei jie ką ir uždirba, visa tai pradingsta toje pačioje „Sodroje“ ir VMI mokesčių pavidalu, o jei kas ir lieka, nukeliauja paremti, kaip nebūtų keista, tų neįgalių asmenų išlaikomiems niekur neregistruotiems alkoholikams, azartiniams lošėjams su priklausomybėmis, narkomanams, jų vaikams, infekuotiems ŽIV ar supuvusiems nuo venerinių ligų kur nors didelio festivalio palapinėje ar Tailando keistuolių kabarete.

Kaip elgtis neįgaliajam, sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus,

skelbėme 2023-08-29/30, kai į pateiktus Redakcijos „Padėkime sau‘19“ klausimus atsakė LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri esamu metu jau pertvarkyta į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (ANTAA). Primename beveik prieš metus pateiktus atsakymus:

Klausimas: Pateikite komentarus apie tai, kur turi kreiptis asmenys, kurie turi nustatytą neįgalumo lygį ir išeina į senatvės pensiją, jiems paskiriama senatvės, o ne neįgalumo pensija, nes ši yra didesnė, ar tokiu atveju tie asmenys gali gauti kokį dokumentą, patvirtinantį, jog jie yra neįgalūs? Jei taip, kokia yra tvarka?

Atsakymas: Tiems asmenims, kuriems buvo nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, sukakus senatvės pensijos amžių, darbingumo lygis prilyginamas specialiųjų poreikių lygiui - 1) didelių specialiųjų poreikių lygiui – jei iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 0–30 procentų darbingumo lygis; 2) vidutinių specialiųjų poreikių lygiui – jei iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 35–55 procentų darbingumo lygis.

Dėl darbingumo lygio prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui sukakus senatvės pensijos amžių, žmogus turi kreiptis į ANTAA ir pateikti prašymą. ANTAA, atlikusi prilyginimą, išduos neįgaliojo pažymėjimą ir žmogus turės teisę naudotis dėl negalios jam priklausančiomis lengvatomis.

Klausimas: Ką daryti tiems asmenims, kurie yra neįgalūs, pasirinko senatvės pensiją, o ne neįgalumo, niekur nesikreipė ir prarado neįgaliojo statusą? Kur jiems kreiptis, jei reikiamų dokumentų nesusitvarkė reikiamu laiku ir prarado neįgaliojo statusą kartu su privilegijomis, pavyzdžiui, teisę į pigesnius viešojo transporto bilietus ir kt.?

Atsakymas: Ir šiuo atveju asmuo turėtų kreiptis į ANTAA ir pateikti prašymą iki senatvės sukakties dienos nustatytą darbingumo lygį prilyginti specialiųjų poreikių lygiui.

ANTAA taip pat pateikė atsakymus:

Darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos.

Kai žmogus sukanka senatvės pensijos amžių, baigia galioti ir jam nustatyto darbingumo lygio terminas. Tačiau iki pensijos turėtas darbingumo lygis gali būti neterminuotai nustatytas (prilygintas) specialiųjų poreikių lygis ir išduotas neįgaliojo pažymėjimas. Taip neprarandamas neįgaliojo statusas.

Norint, kad būtų atliktas iki pensijos turėtas darbingumo lygio prilyginimas specialiųjų poreikių lygiui, asmuo, sukakęs senatvės pensijos amžių, ANTAA turi pateikti:

• prašymą nustatyti specialiųjų poreikių lygį,
• asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą,
• nuotrauką skaitmeninėje laikmenoje, jei asmuo nesutinka, kad jo veido atvaizdas būtų paimti iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro.

Asmens nuotrauka skaitmeninėje laikmenoje turi atitikti nuotraukų asmens dokumentams reikalavimus ir būti pateikta JPG formatu (vaizdo parametrai: rezoliucija ‒ 300 dpi, matmenys ‒ 295 x 380 taškų, rekomenduojami spalvos parametrai ‒ nespalvota („Greyscale“).

Jei asmeniui buvo nustatytas 0–30 proc. darbingumo lygis, nustatomas didelių specialiųjų poreikių lygis, jei 35–55 proc. – vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Jei nustatomas 60–100 proc. darbingumo lygis, asmuo neįgaliojo statuso neįgyja, taigi ir prilyginimas specialiųjų poreikių lygiui neatliekamas.

Asmuo dėl turėto darbingumo lygio prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui kreiptis gali bet kada po senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, net ir praėjus keletui metų.

2024-07-20 buvo viešai pažadėta: „Senjorai su negalia sulauks pensijų padidėjimo“, atkartota 2024-07-10 „Sodros“ informacija:

Liepos 9 d. pradėtos mokėti socialinio draudimo pensijos – jos pasiekia gavėjus pagal įprastą grafiką, priklausomai nuo to, kuriame mieste žmogus gyvena ir kokį pensijos gavimo būdą yra pasirinkęs. Liepą padidintų pensijų sulauks senjorai su negalia, kuriems šiemet nustatytas 70-100 proc. netektas dalyvumas.

Pensijų padidinimas negalią turintiems senjorams – nuo šių metų sausio 1 d. pradėtos įgyvendinti negalios reformos dalis. Dėl didesnių pensijų mokėjimo nereikia kreiptis į „Sodrą“. Senatvės pensijos žmonėms su negalia apskaičiuojamos ir pradedamos mokėti be asmens prašymo, remiantis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros perduotais duomenimis apie nustatytą netektą dalyvumą.

Kiekvienam gavėjui padidėjusi pensija apskaičiuojama individualiai, priklausomai nuo netekto dalyvumo lygio ir senatvės pensijos dydžio. Keičiasi ir pensijos pavadinimas. Senjorai, kuriems nuo šių metų sausio 1 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustato 70-100 proc. netektą dalyvumą, nuo šiol gaus senatvės pensiją asmeniui su negalia.

Šių pensijų gavėjams siunčiami pranešimai asmeninėse „Sodros“ paskyrose www.sodra.lt/gyventojui ir registruoti laiškai, kuriuose nurodoma, koks bus jų senatvės pensijos asmeniui su negalia dydis.

Kada bus mokamos padidintos senatvės pensijos asmenims su negalia?

Senatvės pensijos asmenims su negalia pradedamos mokėti liepą. Dauguma gavėjų jas gaus pagal įprastą pensijų mokėjimo grafiką.

Kad pensijų apskaičiavimo ir skyrimo procesas vyktų sklandžiai, vykdoma daug programinės įrangos kūrimo ir testavimo darbų. Todėl nedidelė dalis gavėjų gali sulaukti padidintos pensijos ne kartu su pagrindiniu pensijų mokėjimu, o atskiru mokėjimu, kuris bus įvykdytas iki liepos mėnesio pabaigos. Tai reiškia, kad įprastą pensijos mokėjimo dieną šie gavėjai sulauks ankstesnio dydžio pensijos, o iki liepos pabaigos jiems bus išmokėta pensijos nepriemoka už liepos mėnesį.

Kartu visiems senatvės pensijų asmenims su negalia gavėjams bus išmokėta nuo dalyvumo lygio nustatymo datos (po šių metų sausio 1 d.) susidariusi nepriemoka. Pavyzdžiui, negalią turintis pensininkas šių metų balandį kreipėsi į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą ir jam buvo nustatytas didesnis nei 70 proc. netekto dalyvumo lygis. Liepą pensininkas gaus priklausomai nuo jo dalyvumo lygio padidintą senatvės pensiją, kartu su nepriemoka už tris mėnesius (nuo balandžio iki birželio).

Svarbu – liepą padidintų pensijų sulauks tie senjorai, kuriems didesnis nei 70 proc. netektas dalyvumas buvo nustatytas iki birželio 30 d. Jei netekto dalyvumo lygis nustatytas liepos mėnesį, padidinta pensija bus mokama nuo rugpjūčio.

Dalis gavėjų gali nepajusti pensijų padidėjimo

Dalies gavėjų pensijos gali nepadidėti arba padidėti nežymiai. Tai mažiausias pensijas gaunantys žmonės, kuriems mokamos mažiausių pensijų priemokos.

Turinčiųjų būtinąjį stažą visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2024 metais jis siekia 446 eurus. Jei būtinojo stažo žmogus nesukaupė, primokama mažiau. Tuomet priemokos dydis priklauso nuo turimo ir būtinojo stažo santykio.

Pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos – už praėjusį, įvertinus visų praeitą mėnesį gautų pensijų ir išmokų dydžius.

Pavyzdžiui, gyventojo, turinčio būtinąjį stažą, senatvės pensija šiais metais siekė 360 eurų ir buvo mažesnė nei 446 eurų, tad jis gaudavo ir 86 eurų priemoką mažų pensijų gavėjams. Visa žmogaus gaunama suma buvo 446 eurai.

Nuo liepos žmogaus su negalia pensija padidės ir sieks apie 420 eurų. Žmogus toliau gaus priemoką – 26 eurus – kad visa jo gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 446 eurai, tačiau jo kas mėnesį gaunama suma nepadidės.

Ką svarbu žinoti negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensijų gavėjams

Dalis senjorų, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra šiemet nustatė 70 procentų ir didesnį netekto dalyvumo lygį, toliau gauna negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensijas ir nėra kreipęsi dėl senatvės pensijos skyrimo. Taip yra dėl to, kad sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus žmogui mokama palankesnio dydžio pensija, tačiau negalima gauti dviejų – negalios (netekto darbingumo, invalidumo) ir senatvės – pensijų vienu metu.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijų skaičiavimo pokyčiai senjorams su negalia taikomi tik senatvės pensijų gavėjams, bet netaikomi netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams. Todėl žmonės, kuriems po šių metų sausio 1 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustatė 70-100 proc. netekto dalyvumo lygį ir kurie niekada nebuvo pateikę prašymo dėl senatvės pensijos skyrimo, gali tai padaryti dabar.

Prašymą dėl senatvės pensijos skyrimo galima pateikti prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui arba apsilankius bet kuriame „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje, taip pat atsiųsti paštu, pridedant patvirtintą asmens dokumento kopiją.

Parengta pagal:

<https://m.alytusplius.lt/naujienos/senjorai-su-negalia-sulauks-pensiju-padidejimo-ka-svarbu-zinoti>;

<https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/i-segaloviciene-prezidentas-tikisi-kad-negalios-reformos-neistiks-svietimo-pertvarkos-likimas-1181434#comment-5313411>;

<https://www.leidinyssau.lt/skelbimai/zinoti-svarbu/162-kaip-elgtis-neigaliajam-sulaukusiam-senatves-pensijos-amziaus>;

<https://www.sodra.lt/lt/naujienos/senjorai-su-negalia-sulauks-pensiju-padidejimo-ka-svarbu-zinoti?lang=lt>; žr. 2024-07-21.

///

BRANGO, BRANGSTA,

O KAD NEBEBRANGS, TIKĖTIS NAIVU

2024-07-19

Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo atnaujintas kompensuojamųjų vaistų kainynas. „Lietuvoje gyventojų išlaidos vaistams įsigyti – vienos didžiausių Europos Sąjungoje. Inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje yra vienas prasčiausių ES. Vaistų perkėlimas į kompensuojamųjų vaistų sąrašus kartais užtrunka ištisą amžinybę. Valstybinė vaistų kontrolės tarnybai trūksta žmonių, šlubuoja finansavimas“, – komentuoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė, pažymėdama, kad, Valstybės kontrolės duomenimis, 92 proc. sprendimų dėl paraiškų vaistą įrašyti ar jo neįrašyti į kompensuojamųjų vaistų sąrašus priėmimas užtruko ilgiau nei 180 d. (nuo 206 iki 911).

Ji atkreipia dėmesį, kad Vaistų politikos įgyvendinimo planas, kuriuo turėtų vadovautis Vyriausybė, iki šiol neparengtas, nors jau baigiasi kadencija.

„Vaistų politikos gairės dulka stalčiuje, įgyvendinimo planas neparengtas.

Vyriausybė įsipareigojo didinti vaistų prieinamumą, mažinti pacientų išlaidas receptiniams vaistams, didinti kompensuojamųjų vaistų vartojimo dalį“, – vardija O. Leiputė.

Lietuva pirmauja pagal mirštamumą, bet vaistai neprieinami

Ji pažymi, kad Europos kontekste Lietuva labai išsiskiria širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirtimis nuo jų, bet reikalingi vaistai nuo šių ligų nekompensuojami, labai brangūs, sunkiai pasiekiami.

Reikalingi inovatyvūs vaistai yra neprieinami. Parlamentarė O. Leiputė atkreipia visuomenės dėmesį, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba neseniai vėl pakartojo įspėjimą, kad sprendimų priėmimui dėl vaistų kompensavimo trūksta skaidrumo.

Didieji žaidėjai daro viską, kad galėtų diktuoti kainas

1. Leiputė ragina įvertinti korupcinių ryšių ir slaptų susitarimų poveikį vaistų kainoms.

Neseniai STT vėl pateikė įtarimus, kad 20 vaistinių ir klinikų susitarė dėl kainų. STT taip pat įspėjo dėl korupcinių rizikų priimant sprendimus dėl vaistų kompensavimo. Ištyrusi procedūras ministerijoje ir Valstybinėje ligonių kasoje, STT atskleidė, kad pareiškėjai nėra įpareigojami pagrįsti siūlomos kompensuoti kainos, o procesą prižiūrintys specialistai papildomai netikrina kainos tikrumo“, – pažymi parlamentarė.

Ji akcentuoja, kad sprendimų priėmimui dėl kompensavimo trūksta skaidrumo, nes dalyvaujančių asmenų ryšiai gali kelti korupcijos rizikas.

„Iš tikrųjų, sunku sveiku protu suprasti, kodėl šiandien, kai sukauptas didžiulis PSDF rezervas, vis dar tenka kovoti, kad būtų kompensuojami vaistai nuo retų ligų.

Yra atvejų, kai šeimos yra priverstos emigruoti į kitas šalis, kur tie vaistai kompensuojami“, – pažymi O. Leiputė.

Pasak parlamentarės, didžiausi rinkos žaidėjai yra išplėtoję ištisą neteisėtų priemonių arsenalą, kad galėtų diktuoti kainas.

„Ne paslaptis, kad jie griebiasi kainų derinimo, kainų fiksavimo, pasidalija rinką.

Piktnaudžiaudami dominuojančia padėtimi, stambieji rykliai derina veiksmus konkursuose, daro spaudimą valdžios institucijoms. Jie gali sumažinti ar nutraukti tiekimą, kad pasididintų pelno maržas, nustatyti produktų perpardavimo kainas, į savo platinimo tinklą neįsileisti prekiautojų. Jie derina veiksmus konkursuose (pvz., padaro klaidų, kad nelaimėtų konkurso), o vėliau mažesnėmis kainomis perleidžia paslaugas viena kitai.

Pavyzdžiui, Lietuvos vaistinių asociacija ir aštuonios farmacijos bendrovės derino siūlomas kompensuojamųjų vaistų maržas, kad užtikrintų papildomą pelną“, – primena O. Leiputė.

ŠALTINIS: Elta, 2024 07 02. Vaistai toliau brangs ir bus neprieinami, jeigu nesikeis politika, įspėja socialdemokratai.

///

NAUJIENOS IŠ JT ŽTT 55-osios SESIJOS

DEŠIMTMETIS PASTANGŲ, KAD ASMENYS SU NEGALIA NEBŪTŲ DISKRIMINUOJAMI:

ŠŪKIS: „STUMTI Į PRIEKĮ“

2024-04-18

Naujausiais Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos (JT ŽTT) duomenimis, 1 iš 5 moterų gyvenimo bėgyje patiria negalią, 1 iš 10 vaikų yra neįgalus. 46 proc. suaugusiųjų žmonių populiacijos amžiaus kategorijoje virš 60 metų yra asmenys su negalia, tai yra, kas antras vyresnis žmogus yra neįgalus. 1 milijardas asmenų su negalia gyvena besivystančiose šalyse, tai yra, 80 proc. visų neįgaliųjų asmenų Pasaulyje.

Šių metų kovo mėnesį prasidėjo 55-oji JT ŽTT sesija. Asmenų su negalia teisių gynimo srityje buvo labiausiai pabrėžiamas klausimas, kaip užtikrinti paramos sistemas, kad asmenų su negalia įtrauktis taptų realybe.

JT ŽTT buvo apibendrinti paskutiniojo dešimtmečio duomenys ir pokyčiai, susiję su asmenimis su negalia. Nustatyta, kokius iššūkius turi įveikti šie žmonės pokovidinėje situacijoje, akistatoje su klimato kaitos padariniais ir augančių ginkluotų konfliktų akivaizdoje bei kokio lygio diskriminaciją ir rizikas jie patiria //dėl daugybės pokyčių ir ypač dėl skaitmenizuotos aplinkos plėtros.

Remdamasi dideliu darbu ir rezultatais, pasiektais per pirmuosius  10 kadencijos metų, specialioji pranešėja Heba Hagrass paskelbė, jog įsipareigota siekti visiško neįgaliųjų teisių įgyvendinimo pagal Žmogaus teisių tarybos 2023 m. rezoliuciją 53/14. Norima iš tikrųjų pakeisti žmonių su negalia gyvenimą ir užtikrinti žmogaus teisių įgyvendinimą, nediskriminuojant šių asmenų ir sudarant sąlygas jiems gyventi vienodomis sąlygomis su kitais žmonėmis. Pranešėjos vizija yra susijusi su geresnės komunikacijos ir glaudžių ryšių užtikrinimu su neįgaliais asmenimis iš viso Pasaulio, jų poreikių išklausymu.

Pranešėja H. Hagrass paskelbė šūkį „JUNGIANTIS STUMTI Į PRIEKĮ“.

Pagrindiniai principai asmenų su negalia teisių ir jų diskriminacijos mažinimo srityje paskelbti tokie:

1. a) Dalyvavimas. Atsižvelgiant į neįgaliųjų judėjimo dalyvaujamąjį pobūdį, nuosekliai siekiama užtikrinti platų ir įtraukų neįgaliųjų dalyvavimą visoje jų veikloje;

(b) Įtrauktis ir įvairovė. Vadovaudamasi mandatu, specialioji pranešėja į savo darbą įtrauks įvairių negalių, amžiaus ir lyties aspektus ir nagrinės įvairias sunkinančias diskriminacijos formas, su kuriomis susiduria asmenys su negalia. Pabrėžiama, jog kai kuriems neįgaliesiems gali kilti didesnė atskirties ir diskriminacijos rizika. Specialioji pranešėja yra įsipareigojusi laikytis koncepcijos, kad neįgalieji yra žmonių įvairovės dalis;

1. c) Lyčių jautrumo klausimas. Specialioji pranešėja siekia ypatingą dėmesį skirti lyčių klausimo įtraukimui į savo darbą, visų pirma atsižvelgdama į daugialypę diskriminaciją, atskirtį ir sudėtingus žmogaus teisių pažeidimus, su kuriais daugumoje visuomenių susiduria neįgalios mergaitės ir moterys;
2. d) Mandato turėtojai, vykdydami savo įgaliojimus, stengėsi rodyti pavyzdį ir skatinti prieinamumą, konsultacijos, renginiai ir dokumentai prieinami visiems neįgaliesiems. Pavyzdžiui, visi pranešimai Žmogaus Teisių Tarybai ir Generalinei Asamblėjai buvo paskelbti Easyread versijomis. Be to, prieinamumas yra daugialypis klausimas ir būtina neįgaliųjų teisių sąlyga, todėl specialioji pranešėja įtrauks prieinamumą į savo esminį darbą;
3. e) Bendradarbiavimo požiūris. Įgaliojimai priklauso specialių procedūrų grupei, kurią 2023 m. lapkričio mėn. sudarė 46 teminiai ir 14 šalių įgaliojimai. Tai suteikia unikalią erdvę kryžminiam naudojimui, neįgalumo perspektyvos išplėtimui ir įtraukimui į kitus žmogaus teisių klausimus, o specialioji pranešėja ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su kitais specialiųjų procedūrų įgaliojimų turėtojais. Ne mažiau svarbus bus bendradarbiavimas su kitais Jungtinių Tautų žmogaus teisių mechanizmais, įskaitant sutartinius organus, ypač Neįgaliųjų teisių komitetą, ir kitus partnerius platesnėje Jungtinių Tautų sistemoje.

Specialiosios pranešėjos siekis yra užmegzti ryšius su neįgaliaisiais, komunikuoti su jais, siekiant sutelkti ir sustiprinti valstybės pastangas, kad kolektyviai būtų pakeistos ir užtikrintos neįgaliųjų teises.

Paskelbta, jog numatytąją asmenų su negalia diskriminacijos mažinimo darbotvarkę būtina stumti į priekį įvairiose politikos ir normatyvinėse sistemose, kad teisių užtikrinimo Konvencijos paradigmos pokytis būtų paverstas tikrove.

Taip pat įsipareigota reguliariai vertinti, kokia pažanga vyksta asmenų su negalia diskriminacijos mažinimo srityje.

Žinoma, ir Lietuvos atvejis neliks nepastebėtas. Kadangi asmenys su negalia iš tiesų aktyviai keičiasi informacija tarpusavyje ir tarptautiniu mastu, veikia įvairios interesų grupės, ne vien JT ŽTT ir valstybinio bei savivaldos biudžetų finansuojamos institucijos, ekspertai ir pan., skaitmenizacija suteikė ne tik naujas rizikas neįgaliesiems, bet ir naujas galimybes komunikuoti produktyviai, ateityje vargu ar pavyks demagogiškai viešinti ir deklaruoti, jog nebūdama besivystančioji šalis, o štai jau 20 metų kaip ES valstybė-narė, Lietuva, neva, laikosi kriterijų, keliamų dar 2006 m. patvirtintoje JUNGTINIŲ TAUTŲ NEĮGALIŲJŲ TEISIŲ KONVENCIJOJE.

Parengta pagal: 55th regular session of the Human Rights Council: Resolutions, decisions and President’s statements 55/8 A/HRC/55/L.8/Rev.1 53 meeting 3 April 2024. 2024 doc RIGHTS OF PERSONS WITH DISABILITIES: <https://documents.un.org/doc/undoc/gen/g24/006/37/pdf/g2400637.pdf?token=rtuME9TtCRkEaBvYF5&fe=true>, žr. 2024-04-14.

///

38 milijonus eurų Lietuvai kainavo slaugos paslaugas namuose apmokėti 2023 metais

GAL IR JUMS PRIKLAUSO TOKIOS PASLAUGOS, TAČIAU NEŽINOTE, KAIP JAS GAUTI?

2024-04-04

Nelaimės ištiktas asmuo neretai nežino, kur kreiptis. Ne taip seniai senyva pensininkė moteris patyrė traumą ir išsilaužė abi kojas. Moteris vieniša, turi butuką, tačiau vaikų, sutuoktinio ar giminaičių tame pačiame Lietuvos mieste, kur ji gyvena, neturi. Štai, ką jai pasakė jos šeimos gydytoja, pas kurią ji gydosi daugybę metų, kai ji kreipėsi pagalbos jau po to, kai buvo diagnozuotas abiejų kojų kaulų lūžis: „Aš jums niekuo padėti negaliu“, – toks buvo šeimos gydytojos atsakymas senyvai moteriai, kurios darbo stažas siekia apie 50 metų, mokesčių sumokėta jos nemažai, todėl orios senatvės ji, be abejo, tikėjosi pelnytai.

Ji kreipėsi į šeimos gydytoją negalėdama iškęsti skausmo, skambino ieškodama pagalbos. Pirmoji pagalba jai, žinoma, buvo suteikta, kojos sugipsuotos tą pačią dieną, kai ji jas išsilaužė krisdama, tačiau po to ji liko be jokios pagalbos ir jei ne jos gailestinga kaimynė, galimai ši nukentėjusioji ir traumą patyrusi pensininkė, kuriai gerokai virš 80 metų, būtų taip ir supuvusi sugipsuota tame savo butuke kur nors nelaimingai išgriuvusi iš lovos ar panašiai.

Nusivylusiųjų medikais ir jokių paslaugų už savo gausiai sumokėtus PSD mokesčius negavusiųjų dar abiejų karantinų laikotarpiu 2020-2022 m. buvo labai daug. Tačiau aukščiau aprašyta situacija yra šviežia ir visai ne mažyčio bažnytkaimio ar vienkiemio nutolusioje pamiškėje atvejis, tai nutiko didmiestyje, Lietuvoje praėjusį mėnesį.

Todėl bendro pobūdžio informacija, paskelbta ELTOJE, ir nudžiugino, ir kartu privertė susimąstyti, o kaip galimai vis dėlto realybė yra skirtinga nuo to, kas deklaruojama viešai, arba, situacija yra tokia: taip turėtų būti, bet kol kas tai gal mokslinės fantastikos sritis galimai arba paslaugos tik pačių medikų tėvams, jų artimiesiems ir kitiems reikalingiems bei labiau nusipelniusiems ir sugebėjusiems labiau užsiprichvatizuoti įvairių išteklių, įskaitant ir grynųjų pinigų pavidalu. Juk žinia, žmonėse sklando juokelis apie naujai praturtėjusįjį, kuris su kaulo lūžiu kreipėsi į gydymo įstaigą ir ten jo paklausė: "Dėsime gipsą?". Naujasis turtuolis atsakė: "Kodėl gipsą? Dėkite marmurą".

O štai, aprašymas, kaip turėtų būti ir kokia yra tvarka, pateikiama teksto citata be jokių taisymų:

„Su laiku mūsų visuomenėje auga slaugos paslaugų poreikis. Kad senstantys žmonės, nebegalintys savarankiškai pasirūpinti savimi, turėtų daugiau galimybių būti slaugomi jiems įprastoje aplinkoje, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama vis daugiau slaugos paslaugų namuose. Ligonių kasos primena svarbiausius dalykus apie šią slaugą.

Kas gali gauti?

Iš PSDF apmokamas slaugos paslaugas namuose gali gauti privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar dėl funkcinio sutrikimo sunku visavertiškai veikti kasdienėje buityje, taip pat tie, kuriems reikia pooperacinės slaugos.

Slaugos paslaugų namuose teikimą privalo užtikrinti visos pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams. Įstaigos šias paslaugas gali teikti pačios arba sudaryti sutartį su kita įstaiga.

Ar pacientui yra slaugos paslaugų namuose poreikis, vertinama pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną. Klausimyną pildo ir slaugos poreikį nustato paciento šeimos gydytojas, šeimos gydytojo komandoje dirbantis slaugytojas, gydytojas geriatras ar su juo dirbantis slaugytojas, pacientą ligoninėje gydantis gydytojas arba slaugytojas.

Siuntimą slaugos paslaugoms namuose gauti išrašo arba šias paslaugas paskiria paciento šeimos gydytojas.

Pacientai, kuriems po suteiktų chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savimi ir reikia pooperacinės slaugos, taip pat gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Tokiu atveju siuntimą išrašo gydytojas chirurgas, nurodydamas paciento slaugos rekomendacijas. Tuomet pacientas su siuntimu dėl slaugos paslaugų namuose teikimo turi kreiptis į savo polikliniką.

Pernai PSDF lėšomis apmokamomis slaugos paslaugomis namuose naudojosi per 50 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje. Per pastaruosius trejus metus šių paslaugų skaičius išaugo beveik 4 kartus – nuo 660 tūkst. 2020 metais iki maždaug 2,5 mln. 2023-iaisiais. Taigi kasmet prireikia vis daugiau PSDF lėšų slaugos paslaugoms namuose apmokėti: nuo 12,4 mln. eurų 2020-aisiais iki beveik 38 mln. eurų praeitais metais.

Kiek paslaugų vienam pacientui gali būti suteikta?

Kiek ir kokių slaugos paslaugas namuose teikiančių specialistų apsilankymų skiriama pacientui, priklauso nuo to, koks slaugos poreikis nustatytas – mažas, vidutinis ar didelis.

Tarkime, jei pagal klausimyną surenkama nuo 15 iki 29 balų, slaugos poreikis vertinamas kaip mažas. Pas mažą slaugos poreikį turintį pacientą specialistai, teikiantys slaugos paslaugas namuose, per kalendorinius metus nemokamai gali apsilankyti 52 kartus. Jei, užpildžius klausimyną, pacientui nustatomas vidutinis slaugos poreikis, šių paslaugų gavėjas gali būti aplankytas 156 kartus per kalendorinius metus, jei didelis poreikis – iki 365 kartų.

Pacientui, turinčiam mažą ar vidutinį slaugos paslaugų poreikį (vertinama pagal užpildytą klausimyną), skiriami ne daugiau kaip 2 apsilankymai per dieną. Turinčiajam didelį slaugos poreikį, PSDF lėšomis suteikiami ne daugiau kaip 3 apsilankymai tą pačią dieną.

Jeigu pacientui skiriamos slaugos paslaugos namuose, pirmą kartą slaugytojas apsilanko per 1–5 darbo dienas. Skubūs vizitai įvykdomi per pirmas 24 valandas, o planiniai – per 1–5 darbo dienas.

Slaugos paslaugos namuose pacientui nėra teikiamos, jei yra teikiamos ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos.

Kas ir kaip teikia?

Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Atvykę specialistai nebūna ištisą dieną slaugomojo namuose. Apsilankę pas pacientą, jie atlieka paskirtas procedūras ir suplanuotus veiksmus, numatytus specialisto.

Slaugos paslaugų namuose teikėjų komandą sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas. Nuo praėjusių metų slaugos paslaugas namuose teikiančios įstaigos gali pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus, o nuo šių metų liepos 1 d. šie specialistai turės papildyti visas slaugos paslaugas namuose teikiančias komandas. Kiekvienas specialistas slaugos paslaugas teikia pagal pacientų poreikius ir savo kompetenciją.

Pavyzdžiui, slaugytojas atlieka injekcijas, lašinės prijungimą, priežiūrą ir sulašinimą, paima kraują, šlapimą laboratoriniams tyrimams, atlieka elektrokardiogramą, pragulų profilaktiką ir priežiūrą, žaizdų ir dirbtinių kūno angų priežiūrą, maitinimą per vamzdelį ir kt.

Slaugytojo padėjėjas teikia asmens higienos paslaugas, pagalbą prausiant ar maitinant pacientą, keičiant jo padėtį, atliekant rytinę, vakarinę higieną.

Kineziterapeutas nustato, gydo, atitaiso judesių sutrikimą ir didina fizinį bei funkcinį pajėgumą. Padeda išvengti ligų, požymių, rodančių organizmo sutrikimą, laipsniško pažeidimų didėjimo, funkcijos ribotumo ir neįgalumo.

Ergoterapeutai moko atlikti daug skirtingų veiklų: nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar net darbinių įgūdžių lavinimo. Ergoterapeutas padeda paciento reikmėms pritaikyti namų aplinką, parenka pagalbines priemones: įtvarus, ramentus, vežimėlį, valgymo įrankius ir kt.

Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, turinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir kuriose gyvena 25 ar daugiau asmenų. Jose apsilankę slaugos komandos specialistai gali atlikti tik šias šeimos gydytojo ar su šeimos gydytoju dirbančio slaugytojo paskirtas procedūras: paimti ėminius diagnostiniams tyrimams, atlikti elektrokardiogramą, išmatuoti akispūdį, atlikti intervencines procedūras, dirbtinių kūno angų, opų ar pragulų priežiūrą, išsiurbti gleives.

Parengta pagal Panevėžio teritorinės ligonių kasos informaciją:

<https://elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/ligoniu-kasos-paaiskino-slaugos-paslaugu-namuose-tvarka-245842>, žr. 2024-04-04

///

NAUJOVĖ: VIEŠAJAME SEKTORIUJE NUO 2024 METŲ SAUSIO ATSIRAS KVOTOS ŽMONĖMS SU NEGALIA

Užimtumo tarnybos pranešimas

2023-09-12

 

Viešojo sektoriaus įstaigos jau nuo sausio turės didesnį dėmesį skirti savo komandų įvairovei ir personalo planavimo procesams. Naujovė ta, jog kvotos žmonėms su negalia kitais metais atsiras tose įstaigose, kuriose dirba ne mažiau nei 25 darbuotojai, ir sudarys ne mažiau 5 procentus bendro darbuotojų skaičiaus. Ši nauja nuostata atsiras įsigaliojus Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymui.

Oficialūs sprendimai įsigalios po kelių mėnesių, todėl Užimtumo tarnyba ragina viešojo sektoriaus įstaigas, įvertinus darbuotojų su negalia poreikį, jau dabar registruoti laisvas darbo vietas informacinėje platformoje, siūlyti galimybę darbo ieškantiems asmenims įsidarbinti. Taip pat šio sektoriaus darbdaviams siūloma bendradarbiauti su Užimtumo tarnybos specialistais vykdant darbuotojų atrankas. Esant poreikiui – organizuoti atrinktų kandidatų mokymą.

Akivaizdu, kad žmonių su negalia spartesnės integracijos į viešąjį sektorių galima bus pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant su įstaigomis, kurioms taikomas reikalavimas asmenų su negalia kvotai.

Užimtumo tarnyba viešojo sektoriaus įstaigoms padės įdarbinti reikiamos kvalifikacijos žmones su negalia. Jei šios įstaigos neturės tinkamos kvalifikacijos darbuotojo, yra pasirengusi organizuoti darbuotojų perkvalifikavimą, kad įgytų trūkstamų kvalifikacijų ar kompetencijų.

Į profesinio mokymo teikėjų sąrašą įtraukta per 160 mokymo paslaugų teikėjų, kurie siūlo daugiau kaip 400 formaliojo profesinio mokymo programų. Čia yra ir mokymo programų, tinkamų ketinantiems dirbti viešajame sektoriuje.

Pačioje Užimtumo tarnyboje šiuo metu dirba 1,2 tūkst. žmonių, iš jų – 5,4 proc. turi negalią.

Rugsėjo 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota daugiau nei 10 tūkst. asmenų su negalia, iš jų – tik 2,7 tūkst. yra įgiję aukštąjį išsilavinimą ir galėtų pretenduoti į laisvas darbo vietas viešajame sektoriuje. Didžiausia pasiūla atrankai yra Vilniaus mieste (24 proc.).

 

///

KAIP ELGTIS NEĮGALIAJAM, SULAUKUSIAM SENATVĖS PENSIJOS AMŽIAUS?

Į klausimus atsako LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

2023-08-29/30

Klausimas: Pateikite komentarus apie tai, kur turi kreiptis asmenys, kurie turi nustatytą neįgalumo lygį ir išeina į senatvės pensiją, jiems paskiriama senatvės, o ne neįgalumo pensija, nes ši yra didesnė, ar tokiu atveju tie asmenys gali gauti kokį dokumentą, patvirtinantį, jog jie yra neįgalūs? Jei taip, kokia yra tvarka?

Atsakymas: Tiems asmenims, kuriems buvo nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, sukakus senatvės pensijos amžių, darbingumo lygis prilyginamas specialiųjų poreikių lygiui - 1) didelių specialiųjų poreikių lygiui – jei iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 0–30 procentų darbingumo lygis; 2) vidutinių specialiųjų poreikių lygiui – jei iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 35–55 procentų darbingumo lygis.

Dėl darbingumo lygio prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui sukakus senatvės pensijos amžių, žmogus turi kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) ir pateikti prašymą. NDNT, atlikusi prilyginimą, išduos neįgaliojo pažymėjimą ir žmogus turės teisę naudotis dėl negalios jam priklausančiomis lengvatomis.

Klausimas: Ką daryti tiems asmenims, kurie yra neįgalūs, pasirinko senatvės pensiją, o ne neįgalumo, niekur nesikreipė ir prarado neįgaliojo statusą? Kur jiems kreiptis, jei reikiamų dokumentų nesusitvarkė reikiamu laiku ir prarado neįgaliojo statusą kartu su privilegijomis, pavyzdžiui, teisę į pigesnius viešojo transporto bilietus ir kt.?

Atsakymas: Ir šiuo atveju asmuo turėtų kreiptis į NDNT ir pateikti prašymą iki senatvės sukakties dienos nustatytą darbingumo lygį prilyginti specialiųjų poreikių lygiui.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taip pat pateikė atsakymus:

Darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos.

Kai žmogus sukanka senatvės pensijos amžių, baigia galioti ir jam nustatyto darbingumo lygio terminas. Tačiau iki pensijos turėtas darbingumo lygis gali būti neterminuotai nustatytas (prilygintas) specialiųjų poreikių lygis ir išduotas neįgaliojo pažymėjimas. Taip neprarandamas neįgaliojo statusas.

Norint, kad būtų atliktas iki pensijos turėtas darbingumo lygio prilyginimas specialiųjų poreikių lygiui, asmuo, sukakęs senatvės pensijos amžių, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai turi pateikti:

• prašymą nustatyti specialiųjų poreikių lygį,
• asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą,
• nuotrauką skaitmeninėje laikmenoje, jei asmuo nesutinka, kad jo veido atvaizdas būtų paimti iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro.

Asmens nuotrauka skaitmeninėje laikmenoje turi atitikti nuotraukų asmens dokumentams reikalavimus ir būti pateikta JPG formatu (vaizdo parametrai: rezoliucija ‒ 300 dpi, matmenys ‒ 295 x 380 taškų, rekomenduojami spalvos parametrai ‒ nespalvota („Greyscale“).

Jei asmeniui buvo nustatytas 0–30 proc. darbingumo lygis, nustatomas didelių specialiųjų poreikių lygis, jei 35–55 proc. – vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Jei nustatomas 60–100proc. darbingumo lygis, asmuo neįgaliojo statuso neįgyja, taigi ir prilyginimas specialiųjų poreikių lygiui neatliekamas.

Asmuo dėl turėto darbingumo lygio prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui kreiptis gali bet kada po senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, net ir praėjus keletui metų.

Dėkojame už atsakymus į „Padėkime sau‘19“ klausimus.

///

DAUGĖJA DIRBANČIŲ ŽMONIŲ SU NEGALIA

Užimtumo tarnybos pranešimas

2023-08-28

 

Užimtumo tarnyba fiksuoja pakitusius žmonių su negalia darbo rinkos rodiklius: šiemet sumažėjo darbo ieškančiųjų skaičius ir jų nedarbo trukmė. Rugpjūčio 1 d. registruota 10,7 tūkst. Bedarbio statusą turinčių asmenų su negalia – 10,9 proc. mažiau nei pernai tokiu metu. Jie sudaro 7 proc. Visų klientų.

Šiemet išryškėjo teigiama tendencija – greitesnė negalią turinčių klientų integracija į darbo rinką. Vidutinė nedarbo trukmė sumažėjo pusantro karto: nuo registracijos Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo toks žmogus nedirbo 307 dienas. Pernai nedarbo laikotarpis buvo 465 dienos.

„Pertvarkos rezultatai nuteikia optimistiškai. Siekiame, kad šie žmonės turėtų didesnes galimybes atviroje darbo rinkoje: siūlomos individualios paslaugos taikant atvejo vadybą, teikiamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Priemonių organizavimo įgyvendinimo skyriaus patarėja Ramunė Grigienė.

Ji pastebėjo, kad ankstesnė klientų segregacija labiau skyrė, o ne jungė: „Dabar visiems rinkos dalyviams aiškiau ir paprasčiau, nėra išskirtinių įmonių ir specialių joms išlygų, visi darbdaviai, nepriklausomai nuo įmonės statuso, gali gauti paramą įdarbindami žmones su negalia. Valstybės parama skiriama ne pagal įmonės statusą, o pagal tai, kur pats žmogus pasirenka dirbti“.

Palyginti su praėjusių metų liepa beveik penktadaliu (19,6 proc.) per metus sumažėjo 45-55 proc. darbingumo lygį turinčių bedarbių dalis. 1,3 proc. (iki 3,1 tūkst.) padidėjo asmenų su mažesniu kaip 40 proc. darbingumo lygiu skaičius. 8,5 proc. (iki 448) padaugėjo registruotų asmenų, kurių darbingumas – iki 25 proc. Sumažėjo ilgalaikių bedarbių, mažėjo profesinio pasirengimo neturinčių asmenų su negalia. R. Grigienės teigimu, daugiausiai tarp darbo ieškančių žmonių su negalia – vyresnių nei 55 metų amžiaus (53,3 proc.). Daugiau nei ketvirtadalis (28,3 proc.) neturi profesinio pasirengimo. Du trečdalius (66,3 proc.) sudaro asmenys, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumas. Vyrai sudaro kiek didesnę dalį – 51,7 proc.

Užimtumo tarnyba per septynis mėnesius padėjo įsidarbinti 3,3 tūkst. klientų su negalia. Daugiausiai – apie šeštadalį (17,4 proc.) priėmė administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančios įmonės. Aukštos kvalifikacijos darbus dirbti pradėjo kas septintas (14,4 proc.). Vidutinės kvalifikacijos darbuose įsidarbino pusė (49,8 proc.), iš jų daugiausiai – parduotuvių pardavėjais ir apsaugos darbuotojais. Nekvalifikuoto darbo pasiūlymus priėmė kiek daugiau nei trečdalis (35,8 proc.) asmenų su negalia – dauguma jų valo viešbučius ir kitas įstaigas. Tarp moterų daugiausiai yra ieškančių valytojo, pagalbinio darbininko, budėtojo, pardavėjo, nekvalifikuotų atsitiktinių darbų darbininko, pakuotojo ir administratoriaus darbo. Tarp vyrų – pagalbinio darbininko, sargo, automobilio vairuotojo, apsaugos darbuotojo, budėtojo ir kiemsargio.

Užimtumo tarnyba atkreipia darbdavių dėmesį, kad įdarbinant negalią turinčius žmones kompensuojama dalis patiriamų išlaidų. Naujovė nuo šių metų pradžios – subsidijos darbo asistento išlaidoms kompensuoti. Ši parama pirmąjį pusmetį buvo skirta 202 neįgalią turintiems asmenims.

Įdarbinimas subsidijuojant – viena paklausiausių priemonių, kai darbdaviui atlyginama dalis riboto darbingumo darbuotojui mokamo darbo užmokesčio išlaidų.

Įdarbinimo su pagalba paslaugos aktualios tiems, kuriems sunku suprasti darbo sutarties sąlygas, atliekamas funkcijas ir kt. Šiemet pagalbos atliekant įsidarbinimo procedūras paslauga suteikta 382 asmenims, o lydimoji pagalba – 100 asmenų.

Aktualus darbo vietų pritaikymas įdarbinant negalią turinčius asmenis arba jau dirbančių žmonių su negalia darbo vietai išlaikyti. Darbdaviams vienai darbo vietai pritaikyti gali būti skiriama iki 31 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžių sumos. Pritaikant darbo aplinką ir patalpų prieinamumą, kai reikia remontuoti pastatą (patalpą), skiriama parama – iki 4,7 MMA.

Užimtumo tarnyboje klientams su negalia taip pat siūloma įgyti paklausių darbo rinkoje profesijų dalyvaujant paramos mokymuisi priemonėse. Kai darbo vieta nutolusi nuo gyvenamosios vietos, žmonės gali pasinaudoti paramos judumui lėšomis.

///

NAUDINGA ŽINOTI ASMENIMS SU NEGALIA, NORINTIEMS DIRBTI SAVARANKIŠKAI

2023-08-15

Leidinys „Padėkime sau‘19“ pateikė klausimą Valstybinei mokesčių inspekcijai:

Mūsų leidinys yra skirtas asmenims su negalia ir jų artimiesiems. Pakomentuokite, kokios yra privilegijos asmenims su negalia, kurie dirba su individualios veiklos pažyma, mokesčių mokėjimo atveju. Gal jų iš viso nėra?

Atsakymas:

Komentuoja VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė

Šiuo atveju neįgaliesiems, vykdantiems individualią veiklą (IDV) būtent su IDV pažyma, atskirų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatų nenumatyta, naujovių nuo 2023 m. nėra, kol kas nenumatyta pokyčių ir nuo 2024 m. Dėl kitų galimų individualią veiklą vykdantiems neįgaliems asmenims taikomų išimčių ar lengvatų reikėtų kreiptis į Sodrą.

Tuo tarpu įsigyjant verslo liudijimą (VL), mokami fiksuoti savivaldybių tarybos nustatyti pajamų mokesčio dydžiai, todėl kai kuriais atvejais savivaldybės gali nustatyti mažesnį fiksuoto pajamų mokesčio dydį neįgaliems asmenims, kurie ketina vykdyti individualią veiklą įsigijus verslo liudijimą. Informaciją apie savivaldybių taikomų lengvatų sprendimus rasite čia.

VMI svetainėje,galima rasti VL skaičiuoklę, kurioje VL įsigyti  planuojantis gyventojas nurodo ir jam taikomas lengvatas: https://www.vmi.lt/evmi/verslo-liudijimu-skaiciuokle.

Šių metų rugpjūčio 1 d. duomenimis, iš visų VL įsigijusių asmenų apie 4,3 tūkst. gyventojų pasinaudojo neįgaliems asmenims savivaldybių taikomomis GPM lengvatomis, dar apie 980 gyventojų GPM lengvatai įsigyjant VL pasinaudojo kaip tėvai (įtėviai), auginantys neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Dėkojame už informaciją.

 

Iliustracija aukščiau: Išgyvenimo virtuozė - H. K. Anderseno Undinėlė. Autorė Andžela Armonienė.

 

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

 

KAIP IŠSIRINKTI SVEIKATAI NEŽALINGUS MAISTO PRODUKTUS IR GĖRIMUS

 2024-08-22

 

Kai perkate maisto produktus, būtinai skaitykite sudėtį etiketėje.

Net tų produktų, kuriuos nusiperkate jau anksčiau susipažinę su sudėtimi ir manote, kad Jums saugu juos vartoti, reikia nuolat pakartotinai persiskaityti informaciją apie sudėtį, nes ir to paties prekės ženklo tie patys produktai, kurie šiandien neturi kenksmingų E priedų, rytoj jau gali tuos kenksmingus priedus turėti. Taip gadinsite sveikatą sau ir namiškiams, kurie maitinasi kartu. Nekalbant jau apie visuomeninio maitinimo produkciją – tik įsivaizduokite, ką suvartojate pirkdami kokį kepsnį ar kitą patiekalą – sudėties su E priedais juk persiskaityti negaunate.

Todėl rekomenduotina maitintis namie, gamintis valgį patiems.

Nėra didesnės prabangos, kaip maitintis naminiu maistu. Į darbą protingiausia atsinešti maisto iš namų, reikia turėti maistui nešiotis pritaikytas dėžutes. Arbatą, kavą galima ir darbe pasiruošti, tačiau reikia prieš tai užsitikrinti, kad vartojate pakankamai švarų vandenį. Ne pro šalį gerai ir laboratorijoje išsitirti ne tik vandenį iš krano, kuris yra Jūsų darbovietėje, bet ir atvežamą plastiko talpose geriamąjį vandenį. Sveika naudotis sidabro šaukšteliais, panardinti arbatos ar kavos puodelyje jie apsaugo Jus nuo visų nepageidautinų vandens priedų. Patartina ir patiems pasigaminti sidabrinio vandens, tiesiog turėkite namie ąsotį ar kitą vandeniui laikyti tinkamą indą, nakčiai įpilkite ten vandens ir panardinkite sidabro – gali būti ir papuošalų pavidalo. Šiaip galima pasidomėti, kokios turėtų būti tikslios proporcijos – kokiam kiekiui vandens kokio kiekio sidabro reikia, bet išties kuo daugiau to sidabro sudėsite į vandenį, tuo geresnį gėrimą turėsite. Idealiai tinka sidabrinės vandens talpyklos, įmanoma rasti lombarduose, e-prekyboje sidabrinių gertuvių, ąsočių, kt.

O į parduotuvę išties reikia eiti kaip į biblioteką – skaityti apie E priedus, esančius norimuose įsigyti maisto produktuose ir spręsti, pirkti ar ne. Tas pats pasakytina ir apie labdaringai dalinamus produktus: vartoti ar ne, sprendžia pats žmogus, kuriam tie produktai skiriami.

Sąrašas žmogaus sveikatai žalingų E priedų yra gana ilgas, žemiau pateikiame kenksmingiausius E:

Gali sukelti vėžinius susirgimus: E 131, E 142, E 211, E 212, E 213, E 214, E 215, E 217, E 239, E 330

Didina cholesterolį: E 320, E 321

Didina kraujo spaudimą: E 250, E 251, E 252

Sukelia odos susirgimus: E 232, E 233

Sukelia išbėrimus: E 311, E 312

Naikina vitaminą B1: E 220

Sukelia virškinimo sutrikimus: E 222, E 223, E 224, E 226

Įtariama, kad yra pavojingi: E 104, E 122, E 141, E 150, E 151, E 171, E 173, E 180, E 240, E 241, E 471

Uždrausta vartoti: E 103, E 105, E 111, E 121, E 125, E 126, E 130, E 152, E 181

Pavojinga vartoti: E 102, E 110, E 120, E 124, E 127

Labai pavojingas: E 123.

NEKENSKMINGOS E MEDŽIAGOS YRA ŠIOS:

E 100, 101, 160, 161, 170, 174, 175, 200, 201, 202, 203, 236, 237, 238, 260, 261, 262, 263, 270, 280, 281, 282, 300, 301, 302, 303,304, 305, 306, 307, 308, 309, 322, 325, 326, 327, 331, 332, 333, 334, 335, 336, 337, 338, 339, 340, 341, 400, 401, 402, 403, 404, 407, 409, 410, 411, 413, 414, 420, 421, 422, 450, 461, 462, 465, 466, 471, 472, 473, 474, 475, 480

 

KAIP MAITINTIS SERGANT DEPRESIJA

2024-08-22

 

Depresija – tai klinikinė būsena, kai smegenyse pakinta serotonino apykaita, todėl žmogus jaučia liūdesį, nerimą, bejėgiškumą, prasmės nebuvimą. Ši būklė gydoma medikamentais ir psichoterapija, tačiau pagerinti kai kurių depresijos gydymui reikalingų medžiagų apykaitą gali ir tam tikri maisto produktai.

Pupelės. Visų rūšių pupelėse yra folio rūgšties, natūralaus vitamino B. Tai labai svarbus elementas, reikalingas įvairiems smegenų procesams vykti. Folio rūgštis padeda atsirasti neuromediatoriams, pernešantiems nervinius impulsus tarp neuronų. Vienas iš neuromediatorių yra ir hormonas serotoninas, kurio depresijos metu smegenyse ima mažėti. Natūrali folio rūgštis gaunama taip pat valgant: šparagus, špinatus, avokadus, brokolius, kiaušinius, pomidorų sultis.

Žuvų taukai. Tokiose riebiose žuvyse kaip tunas, lašiša, sardinė, skumbrė yra daug omega 3 riebiųjų rūgščių. Organizmas pats jų negamina, todėl vienintelis būdas jų gauti – valgyti žuvį. Kaip ir folio rūgštis, ji padeda smegenyse gamintis neuromediatoriams, taip pat ir serotoninui. 2011 m. amerikiečių žurnalas „Klinikinė psichiatrija“ skelbė, jog į tiriamųjų, sergančių sunkia depresija, mitybą buvo įtraukta produktų, kuriuose gausu omega-3 riebiųjų rūgščių. Praėjus kuriam laikui pacientų būklė žymiai pagerėjo. Šių rūgščių taip pat gausu graikiniuose riešutuose ir sėmenyse. Taip pat naudinga valgyti jūros kopūstus, nes juose gausu B grupės vitaminų, jų trūkumas nulemia chronišką nuovargį.

Dribsnių košė. Nesmulkintose avižose, kviečiuose, miežiuose gausu vitamino D. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad nuolatinis vitamino D trūkumas yra susijęs su depresijos išsivystymu. Vitaminas D taip pat reikalingas gerai serotonino apykaitai. Kiti vitamino D šaltiniai: saulė, neriebūs pieno produktai. Taip pat naudinga valgyti ir grikių košę.

Šokoladas – bet ne pieniškas ar baltasis, o juodasis. Tai antidepresantas Nr. 1. Šokoladas padeda organizme susidaryti laimės hormonams – endorfinams. Be to, juodajame šokolade yra magnio, kuris padeda įveikti stresą.

Migdolai - dar vienas natūralus antidepresantas, dažnai veikiantis kartu su šokoladu. Čia gausu magnio (234 mg 100 g) ir nemažai geležies (4,2 mg). Dar yra niacino (0,3 mg 100 g) ir folio rūgšties (40 mkg). Ir, žinoma, malonus skonis ir kvapas, kurį, kaip ir visiems riešutams, suteikia įvairios biologiškai aktyvios medžiagos. Tačiau atsargiai - migdolai labai kaloringi (660 kcal 100 g).

Makaronai - juose gausu amino rūgščių, kurios veikia nuotaiką ir padeda kovoti su depresija. Taip pat juose nemažai triptofano (100 mg 100 g). Svarbiausia - kad jie būtų iš kietų kviečių rūšių. Tokiuose makaronuose yra „lėtųjų“ angliavandenių. Skirtingai nuo greitųjų, nuo kurių didėja svorio, angliavandenių junginiai su mažu glikeminiu indeksu padeda ilgiau nejusti alkio jausmo. Juose daug B grupės vitaminų, niacino, folio rūgšties, geležies, kalcio ir fosforo.

Bananai. Juos vadina „laimės vaisiais“, juose yra ne tik laimės hormonų, bet ir kalio bei magnio. Šios medžiagos gali pagerinti protinę veiklą ir padeda įveikti depresiją.

Pieno produktai. Juose yra antioksidantų, B grupės vitaminų, mikroelementų, kurie padeda kovoti su nerviniais sutrikimais, ramina, skatina seratonino gamybą. Kietasis sūris pakelia nuotaiką, nes jame yra aminorūgščių. Varškėje yra B grupės vitaminų, ji rekomenduojama sergantiesiems depresija.

Mėsa. Rekomenduojama jautiena, joje gausu B grupės vitaminų. Patariama valgyti ir vištieną, nes joje yra triptofano. Ištikus stresui, naudinga valgyti buljoną.

Brokoliai. Juose gausu folio rūgšties, kuri padeda ištikus nerimui, stresui, panikos priepuoliams. Brokoliuose gausu vitaminų A, C, E, B1, B2, PP bei kalio, kalcio, geležies, natrio, fosforo, magnio, vario, jodo, chromo, boro.

Žinoma, visa tai nereiškia, kad esant depresijai, reikia maitintis tik sūriu ir šokoladu su migdolais. Tiesiog reikia lepintis šiais produktais dažnai, bet po truputį. Nepamirškite ir kito maisto - košių, mėsos, pieno produktų, daržovių ir žalumynų. Būtent juose yra tie patys B grupės vitaminai, kurie jau buvo paminėti anksčiau. Jie gan tolygiai pasiskirstę minėtuose produktuose: pavyzdžiui, mėsoje daug B12 ir B6 grupės vitaminų, žalumynuose - folio rūgšties, ankštiniuose ir košėse - niacino. Aiškėja, jog svarbiausia antidepresantinėje mityboje - įvairovė: nei negalvokite laikytis nuobodžios monodietos!

Esant lengvai depresijos formai ar pastebėjus jos požymius, medikai rekomenduoja pirmiausia keisti gyvenimo būdą.

Žmonėms, linkusiems į depresiją, rekomenduojama į racioną įtraukti triptofano turinčių produktų. Vienas tokių – liesa paukštiena. Pavyzdžiui, vištiena, valgoma be odelės ar naminiame sultinyje, veikia kaip natūralus antidepresantas. Be to, joje yra vitamino B12, kuris yra ne tik depresijos, bet ir nemigos priešas. Kitos rūšies paukštiena, liesa jautiena ar žuvis taip pat skatina serotonino gamybą organizme. Be mėsos, į valgiaraštį reikėtų įtraukti ir riešutus, lapines daržoves bei juodąjį šokoladą. Taip pat reikėtų nepamiršti ir skysčių, ypač vandens, arbatos ir kavos, kurios teigiamas efektas nors ir nėra ilgalaikis, tačiau neginčijamas. Pasak specialistų, idealus dienos valgiaraštis galėtų atrodyti taip: Pusryčiams – neskaldytų grūdų duonos ir vištienos krūtinėlės sumuštinis, nedidelis puodelis kavos ir sauja riešutų; Pietums – lašišos ar kitos, daug omega-3 riebalų rūgščių turinčios žuvies, žuvies kepsnys su rudaisiais ryžiais ir špinatų salotomis bei žaliąja arbata; Vakarienei – žolelių arbata, salotos ir apelsinas. Angliavandeniai taip pat skatina laimės hormonų gamybą, tad vienas kitas gabalėlis šokolado nepakenks, tačiau saldumynus rekomenduojama keisti uogomis ar javiniais batonėliais. Be abejo, savaitės valgiaraštyje maisto produktai turėtų varijuoti, be to, laikytis griežtų mitybos taisyklių nerekomenduoja net dietologai. Valgymas per prievartą ar nemėgstamų produktų įtraukimas į valgiaraštį ne tik neatneš naudos, bet kai kuriais atvejais net paskatins depresijos progresą.

Maisto produktai, kuriuos reikėtų vartoti atsargiai. Nors kai kuriuose produktuose yra medžiagų, gerinančių serotonino apykaitą, vis tiek turėtumėte atsižvelgti į tai, ar valgomas maistas neverčia jūsų jaustis blogiau. Tarkime, valgydami saldų, daug angliavandenių turintį maistą, galite pajusti staigų nuotaikos pagerėjimą. Vis dėlto gali nutikti ir taip, kad praėjus kelioms valandoms nuotaika subjurs dar labiau. Alkoholiniai gėrimai taip pat neturėtų būti vartojami kaip priemonė pasijusti geriau, nes pasibaigus alkoholio poveikiui bloga savijauta sugrįžta su kaupu; be to, didėja rizika susirgti alkoholizmu. Sergantiesiems valgymo sutrikimais, lydimais ilgalaikės depresijos, taip pat nereikėtų bandyti gydytis tik tam tikromis produktų grupėmis – verčiau ieškoti harmoningo požiūrio į maistą.

Valgymo ritualai. Psichologai pataria depresiją gydyti ne tik vartojant įvairius vaistus ir tam tikrus maisto produktus, bet ir ieškant mažų malonumų kasdienybėje. Sergant depresija gali dingti alkio jausmas, nieko nesinorėti, todėl svarbu maistą pateikti patraukliai. Tokiu atveju galėtų pagelbėti sergančiojo artimieji: gražiai paserviruoti stalą, pateikti skaniai atrodantį maistą. Reikėtų vengti kramsnojimo dirbant kompiuteriu, gulint lovoje. Stenkitės valgymui suteikti daugiau reikšmės nei paprastai, įvesti bent nežymaus ritualų laikymosi, atskirti valgymo erdvę nuo miegojimo, nevalgyti dirbant. Jeigu valgysite mažiau perdirbtų produktų, rinksitės natūralų sveiką maistą, jausitės „švaresni“, besirūpinantys savo kūnu. Tuomet galbūt kils noras ir sportuoti. Įrodyta, kad mankšta, net ir lengvi pratimai, aktyvina trūkstamo hormono serotonino atsiradimą. Taigi, sergant depresija vertėtų ne tik maitintis sveikai, bet ir pajudėti.
Vis dėlto depresija – sunki liga, kurią ne visuomet įmanoma įveikti pačiam, todėl jeigu nerimas, susierzinimas, liūdesys ir kitos neigiamos emocijos neapleidžia bent 2–3 savaites, rekomenduojama kreiptis į specialistą, kuris paskirs reikiamą gydymą.

Parengta pagal https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/mityba/kokie-maisto-produktai-yra-didziausi-depresijos-priesai-1030-491477?all#print&copied; http://www.delfi.lt; http://joyjoyjoy.ru/estesstyennye-antidepressanty.html

 

Iliustracija aukščiau: Pelė - taupyklė. Autorė Andžela Armonienė.

 

NAUJA RUBRIKA:

FINITA LA DOLCE VITA

ANONSAS:

GREITU LAIKU SKELBSIME PUBLIKACIJĄ APIE IMPERATORIŠKUS ĮPROČIUS

 

 

 Iliustracija: Komunikacija: vienas --- daugeliui. 14 metų vaiko kūrinys. 

„Nustatyta, kad nuo 50 iki 90 proc. inovacijų būna nesėkmingi bandymai… Nuo 30 iki 60 proc. į rinką pateikiamų naujų produktų neperspektyvūs“ (Cannon 1992, p. 294, 304).

Iliustracija aukščiau: C'est la vie. Autorė Andžela Armonienė. Nuotrauka padaryta 2023-12-13.

 

FINITA LA DOLCE VITA / 3

 „GEROVĖ“ YRA PAČIAME VILNIAUS CENTRE NETOLI NUO GEDIMINO PILIES, BET BEVEIK NIEKAS NEŽINO, KAS TAI IR KUR TAI RASTI. KODĖL?

 

Andžela Armonienė

2024-08-14

 

Ivanas Mičiurinas sukūrė apie 300 naujų augalų. Kas po to?

 

Turėti išpuoselėtą sodą yra didelė privilegija. Apskritai, žmonių išlikimas tiesiogiai priklauso nuo augalų visomis prasmėmis, pradedant nuo to, kad augalai gamina deguonį, baigiant tuo, jog jie teikia maistą, iš jų gaminami gėrimai, kosmetika, farmacijos preparatai, statybos medžiagos, rūbai, augalai teikia poilsio, užimtumo, verslų plėtotės galimybes ir t.t.

Ivanas Mičiurinas sukūrė apie 300 naujų augalų. Jis buvo sodo augalų selekcininkas, gyvenęs 1855-1935 m. Anuometinėje TSRS jam buvo suteikti akademiko, mokslų akademijos garbės akademiko vardai. I. Mičiurinas išmanė augalų genetiką, kūrė visiškai naujas vaismedžių, uogakrūmių veisles, turėjo genetikos laboratoriją. Jis ištyrinėjo tarprūšinės ir tolimosios hibridizacijos, hibridų auginimo metodų klausimus, sukūrė kryžminimo pradinių formų parinkimo teoriją, paskelbė mokslo darbų apie tai. I. Mičiurinas žinomas ir dėl šio posakio: „Mes negalime laukti gamtos malonių. Mūsų užduotis – jas iš gamtos pasiimti“⸎. Tokiu principu jis vadovavosi selekcijos būdu greitindamas natūralią atranką gamtoje. Jo išrastų metodų, tyrimų tęsėjų buvo ir Lietuvoje. Kai kurios I.Mičiurino sukurtos augalų veislės buvo platinamos Lietuvoje, pavyzdžiui, ‘Šafraninis pepinas’. ⸎

Sodininkystei reikalingas milžiniškas kantrumas, rezultatų tenka laukti eilę metų, todėl ne veltui sakoma, jog sodininkai yra patys taupiausi žmonės, jie žino ilgo, nuoseklaus darbo prasmę ir vertę. Lietuvoje periodiškai kartodavosi sodininkystės tam tikro suklestėjimo laikotarpiai, susiję su ankstesniųjų dvarų kultūra, vėliau su tarpukario Lietuvos ūkių plėtra, poreikiu susikurti tas „gamtos malones“ patiems ir tiesiai savo ūkio ribose.

Tarpukario Lietuvos patirtis buvo prisiminta ir po 2004 m., Lietuvai tapus ES valstybe-nare, tikėtasi, jog būtent sodininkystė, uogynai bus tos sritys, kur bus verta investuoti.

Lūkesčius teko atidėti, deja, į šalį.

⸎ Šaltinis: <https://www.vle.lt/straipsnis/ivan-miciurin-1/>

 

Rojaus sodo nesukūrėme, bet galėjome. Kodėl?

 

Rojaus sodo su dideliais pelnais už gaminius iš vaisių ir uogų perspektyva Lietuvoje buvo prarasta. Tam tikra galimybė buvo nuo 2004-2005 m., tačiau ji buvo sužlugdyta itin paprastai: Lietuvoje gaminamo cukraus iš toje pačioje Lietuvoje užauginamų cukrinių runkelių fabrikai buvo uždarinėjami, cukraus gamybos kvotos kardinaliai sumažintos, cukrinių runkelių augintojų buvo paprašyta tiesiai šviesiai imti auginti kitas kultūras, keisti ūkių profilį, gal net imtis gyvulininkystės ir steigti pieno ūkius, jų užaugintų cukrinių runkelių tiesiog nebesupirkinėjo ar supirkinėjo ribotais kiekiais ir jie atsisakė iki tol itin pelningo cukrinių runkelių auginimo. O be cukraus, kuris vietinis ir nebrangus, iš uogų, vaisių gaminių rinkai nepagaminsi, kadangi tai nuostolinga ar beveik nuostolinga. Be to, sodininkystė buvo itin nuosaikiai remiama, išmokos už sodų plotus buvo nepakankamos, kad sodų, uogynų plotai Lietuvoje didėtų. Atvirkščiai. 2004-2008 m. net mažino rinkai skirtos produkcijos sodų plotus, naujų didelių beveik neužveisė, seni sodai nebeatsipirko, vien derliaus surinkimas, sandėliavimas tapo daugiau hobiu nei pelningu užsiėmimu. Dar daugiau. ES reglamentuose, paramos žemdirbiams skyrimo dokumentuose buvo išskiriama parama kriaušių, persikų augintojams, alyvuogių aliejaus produkcija įvairiopai skatinta, tačiau palyginti mažų sodininkystės ūkių, kuriuose nėra nei persikų, nei kriaušių ar alyvmedžių giraičių, nepasiekė jokia reikšmingesnė parama ar paskatinimas, prognozės, vertingos konsultacijos steigiantiesiems ar ketinantiems plėtoti naujus sodininkystės ūkius apie pelnus, galimus ateityje iš sodininkystės, uogų auginimo. Kas tuo vis dėlto užsiėmė, darė tai savarankiškai, neretai pasisėmę praktinės patirties JK, Norvegijos, Vokietijos, Lenkijos ūkiuose.

Tuo pat metu kaimynai lenkai atsinaujino praktiškai visus pramoninius sodus ir uogynus, atsisakė senų sodų, užveisė žemaūgių obelų ir kitų vaismedžių didžiulius naujus plotus ir išplėtojo sandėliavimą, perdirbimo pramonę. Jie tapo didžiausiais uogų, vaisių augintojais visoje ES, o kartu su Lenkijoje užveistais sodais, uogynais, ES tapo lydere Pasaulyje pagal uogų, vaisių perdirbimo kiekybinius rodiklius, ėmė gauti apčiuopiamą pelną iš eksporto į trečiąsias šalis. Lietuva su savo itin nedideliais kiekiais užauginamų vaisių, uogų, perdirbamų cukrinių runkelių į baltąjį cukrų, galėjo prisišlieti prie kaimynų lenkų ir pelningai plėtoti sodininkystę, perdirbamąją pramonę ir net mažus sodininkystės ūkius su nedideliais uogienių, kitų uogų, vaisių perdirbamosios gamybos cechais.

 

Kur ta „Gerovė“ ir kas tai yra?

 

Kaip nebūtų keista, tokiomis aplinkybėmis išliko „Gerovė". Ji nuo seniai yra pačiame Vilniaus centre, netoli nuo Gedimino pilies kalno. Bet ar daug kas žino, kas tai ir kaip tai rasti? Juk tai paprasčiausias nuo itin seniai veikiantis fabrikas. Niekas nežino, kiek daug „gerovės“ tas fabrikas sukūrė, tačiau suskaičiuoti jame pagamintus uogienių pripildytus stiklainius įmanoma.

Toliau pereiname prie rinkos tyrimo, atlikto ankstesniais metais, tačiau visa tai liko aktualu ir šiandien.

Lietuvoje žemės ūkio ir maisto produktų gamintojų galimybės mažinti gamybos išlaidas ribotos. Būtent todėl ypatingas dėmesys skiriamas naujiems gaminiams kurti ir jiems parduoti. Tiekti rinkai naujus gaminius yra rizikingiau, negu gerai žinomus. Kita vertus, nuo perdirbėjų sugebėjimo prisitaikyti prie rinkos pokyčių priklauso augintojų verslo perspektyva. Pavyzdžiui, vaisių ir uogų auginimo verslas yra priklausomas nuo džemų, marmeladų, tyrių, drebučių ir pastų (toliau – džemų) gamintojų sėkmės. Džemų gamyba Lietuvoje 2001–2005 m. nuolat augo. Pavyzdžiui, 2005 m., palyginti su 2001 m., produktų gamybos apimtys (4,2 tūkst. t) išaugo 61,5 proc. Gamintojų parduotos produkcijos kiekiai kasmet didėjo gana tolygiai. 2005 m., palyginti su 2004 m., parduota beveik 10 proc. daugiau produkcijos.

Per 2003–2005 m. išaugo džemų pasiūla ir paklausa, tačiau pusiausvyra nebuvo pasiekta, mat pasiūla augo sparčiau už paklausą. Didžiosios gamintojos Lietuvoje – UAB konservų fabrikas „Gerovė“ ir UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ taiko rinkos plėtros strategijas, o sėkmė didžiąja dalimi priklauso ne tik nuo papildomų investicijų rinkodaros priemonėms.

Itin svarbu yra užsitikrinti nuolatinį žaliavos tiekimą, nes neįmanoma planuoti pramonės plėtros, žaliavos. Per 2002–2005 m. džemų pardavimo kaina labiausiai buvo nukritusi 2004 m., o 2005 m., palyginti su 2004 m., ji pakilo daugiau kaip 11 proc. ir be pridėtinės vertės bei akcizo mokesčių vidutiniškai siekė 2,5 Lt/kg. Gaminių pasiūla didėjo kasmet, gamintojai kitų šalių rinkoms skirtą produkciją 2002–2005 m. pardavė vidutiniškai perpus pigiau negu šalies rinkoje. Pajamos už parduotus džemus kasmet didėjo, taip pat augo ir už eksportuotus gaminius gaunama pajamų dalis.

Deja, mažėjo galimybės didinti pridėtinę vertę, gamintojai lieka nežinomi, didinti prekės ženklo žinomumą nebuvo prasmės ir galimybių – taip prarandamas perspektyvumas. Be to, analogiškos trečiųjų šalių produkcijos pasiūla nuolat skatina ieškoti naujų būdų išlikti rinkoje, o kai savikainos mažinimo galimybės ribotos, pagrindiniu privalumu išlieka išskirtinė kokybė, natūralumas. Tad gamybos tęstinumą būtų galimai užtikrinęs Nacionalinės maisto kokybės schemos taikymas. ES džemų rinkoje Lietuva negali prilygti Vokietijai ar Didžiajai Britanijai pagal parduotos ar suvartojamos produkcijos kiekį (šimtai tūkstančių tonų), todėl tikslingiau rinktis nedidelių rinkos nišų užėmimo strategijas.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, perspektyviausios nedidelės rinkos. 2005 m., palyginti su 2004 m., iš Lenkijos į kitas šalis eksportuota 24 proc. mažiau džemų. ES didžiosios džemų ir marmeladų gamintojos – Vokietija, Didžioji Britanija ir kitos šalys – yra įsitvirtinusios rinkoje, todėl naujųjų ES šalių narių produkcija turėtų būti pateikiama vartotojams itin išradingai taikant rinkodaros rėmimo priemones.

Lietuvoje nėra gamintojų organizacijų, todėl tenka konkuruoti su geriau organizuotais kitų šalių gamintojais, gaunančiais ES paramą, kuri pavieniams augintojams ir gamintojams yra neprieinama. Tai reiškia, jog įmanoma išvengti kai kurių nesėkmių ir perimti gerąją patirtį, pasiūlyti rinkai kai ką unikalaus. Pavyzdžiui, itin vertinami vadinamieji „etniniai ingredientai“. Džemų rinka ES mažai kinta: vartojimas pastovus, stambieji gamintojai Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, kai kuriose kitose ES šalyse turi stiprius prekės ženklus ir yra užsitikrinę perspektyvą. Problemų nekyla ir dėl žaliavos. Po ES plėtros Bendrija tapo didžiausia perdirbti skirtų vyšnių, serbentų, braškių, aviečių, agrastų augintoja pasaulyje. Vien kaimyninė Lenkija tiekia daugiau kaip 67 proc. žaliavos, kuri neturėtų brangti. Kas tokiu atveju rekomenduotina? Tikslinga plėsti produktų rinkas ar sukurti naujas? Europos Komisija pataria kurti naujus produktus ir naudotis Kaimo plėtros programos parama rinkodaros priemonėms, žaliavai perdirbti, maisto kokybei gerinti. Konkurencingumui sustiprinti siūloma diegti inovacijas ir taikyti rėmimo priemones. Lietuva ES užima gana kuklią vietą pagal džemų gamybos apimtis: 2001–2005 m. vidurkis – 3,4 tūkst. t. Mažiau gaminama tik Airijoje, Estijoje, Slovėnijoje (Maltos ir Kipro duomenys nepateikiami).

 

Todėl lieka trūkumus paversti privalumais

 

Lietuvoje 2003–2005 m. vidutiniškai suvartota apie 5,1 tūkst. t džemų kasmet. Per 2006 m. sausio ir rugsėjo mėnesius Lietuvoje suvartota 3,5 tūkst. t džemų. Palyginti su 2005 m. tuo pačiu laikotarpiu, produkcijos suvartota 20,5 proc. mažiau: šalyje pagamintos – 20 proc., importinės – 21 proc. Lietuvoje pagaminta produkcija 2005 ir 2006 m. sudarė 57 proc. visų suvartotų džemų. Rinka sparčiai siaurėjo, todėl tikėtina, kad dalies produkcijos gamyba bus nutraukta, atsiras daugiau naujų tos pačios prekių grupės gaminių. Lietuvoje išlikusi tradicija virti uogienes namų sąlygomis, tad prarandama rinkos dalis reiškia, kad įsiūlyti vartotojams naujus gaminius nėra lengva. Tačiau vadinamosios „namų sąlygos“ ir šeimos receptai yra gana palanki aplinkybė naujai veiklai. Kaimo plėtra ir mikroįmonių bei smulkių įmonių steigimas yra suderinami procesai, galimybė ūkiuose ne tik auginti uogas, vaisius, bet ir juos perdirbti – tai pirmiausia būdas gauti didesnį pelną. Svarbiausia kruopščiai pasirinkti asortimentą, neužmiršti, kad be džemų yra dar ir uogienės, sirupai, drebučiai, tyrės, įvairūs gėrimai, gaminami iš vaisių, uogų. Būtina rasti, kas padėtų sukurti prekės ženklą, numatyti, kas, kur, už kiek galėtų pirkti naujuosius gaminius. Vertėtų išvengti tų pačių rinkų ir asortimento, kuriuos jau yra pasirinkę fabrikai. Natūralių gaminių paklausa priklausytų nuo to, kaip sėkmingai būtų pritaikytos rinkodaros priemonės, pavyzdžiui, platinimo tinklą galima sukurti kaimo turizmo sodybose, lietuvių bendruomenėse Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, kitose šalyse. Džemų rinkos dalyviai turėtų pasirinkti, kokias papildomas paslaugas verta derinti su produktų gamyba, nes užimti palyginti nedideles rinkos nišas reikia ypatingo išradingumo. Europoje populiarėja ne tik tai, kas „seniai užmiršta“, bet ieškoma atsvaros ir stambiųjų prekybos centrų siūlomoms masinio vartojimo prekėms, siekiama priimtino kokybės ir kainos santykio. Augant įvežtinių džemų, marmeladų, drebučių, tyrių ir pastų pasiūlai, Lietuvos gamintojams, kurie vis dar išlikę rinkoje, būtina: pateikti rinkai naujų gaminių; kurti produkcijos platinimo tinklą; daugiau investuoti į rinkodaros rėmimo priemones. ⸎⸎

⸎⸎ Šaltinis: <https://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/2007/02/dzemus-ir-marmeladus-virsime-ar-pirksime/>

 

Ir viskas? O kur laiminga pabaiga?

 

Viltis visada miršta paskutinė. I. Mičiurino pasiekimų neverta užmiršti, lygiai kaip ir verta išsaugoti paveldą, susijusį su uogų, vaisių perdirbimo receptais, sukurtais labai seniai ir išsaugotus iki šių dienų, pavyzdžiui, apie tai, kaip namuose pasigaminti Imperatoriaus valgytą uogienę, kurios receptas yra mažiausiai kelių šimtų metų senumo.

Niekas, kas nuo seno įpratęs prie įvairių spalvų stiklainių, pripildytų uogienėmis, džemais, kompotais, drebučiais ir sirupais, išrikiuotų eilėmis rūsio lentynose ar šaldytuve, kas tiesiogiai mintyse siejama su ramia ir sočia žiema, kada bus galima storai užsitepti riekę pyrago ar batono mėgstama uogiene ar mirkyti skanų blynelį uogų tyrėje, gurkšnoti saldrūkštį kompotą iš trilitrinių stiklainių, neatsisakys uogienių ir džemų virimo namų sąlygomis net tuomet, kai senatvė žmogų suriečia į kuprą ir stovėti prie viryklės karštomis vasaros dienomis su sopančiais kojų sąnariais darosi vis sunkiau. Kaip pilstė moterys išvirtą uogienę į stiklainius, taip ir pilstys, konservuos, kaups atsargas žiemai vasarą nekreipdamos dėmesio net į tai, jog tų namų sąlygomis pagamintų džemų, sirupų, uogienių savikaina neretai yra gerokai didesnė už gana geros kokybės parduotuvėse parduodamų analogiškų gaminių, kai jie išparduodami pritaikius akcijas taip pamėgtuose visų Lietuvos senjorų prekybos centruose.

Žmonės vis dar turi išpuoselėtus sodų sklypelius, užsiaugina vaisių ir uogų, kuriuos būtina tinkamai paruošti ilgesniam laikymui. Akivaizdu, jog jaunesnės kartos žmonės uogienėms, džemams nebėra taip ištikimi kaip tie, kurie esamu metu yra virš 65 metų. Populiarėja šaldytos uogos, vaisiai, atsirado greito užšaldymo technologijos, kada visos vertingos medžiagos ir vitaminai išsaugomi, o tokiu būdu užšaldytus vaisius, uogas nesunku sudėti į plaktuvą, pasigaminti skanių gaivių kokteilių be jokio cukraus. Bet stebėtina yra tas, jog net ir iš šaldytų gėrybių senjorės įsigudrina privirti uogienių, iš kurių vėliau pasidariusios pertepimų sluoksnius jos prikepa ir pyragų bei tortų ar bandelių. Įprotis yra labai stiprus dalykas, todėl uogienė su garuojančia arbata dar negreitai paliks įprastinį bet kurio namų ūkio stalą, o iš šaldytų gėrybių suplakti kokteiliai nebūtinai visam laikui išstums gerą ir skanų močiutės kompotą ar kisielių iš spanguolių ant Kūčių stalo. O ką bekalbėti apie namuose pagamintas uogiene įdarytas varškės spurgas, taip mėgstamas vaikų ir senelių su protezuotais dantimis, kuriais itin malonu kramsnoti minkštutėles spurgas.

2005-2007 m. Lietuvoje jau buvo perteklius juodųjų serbentų krūmais užsodintų žemės ūkio paskirties plotų. Kaip susitarę, visi, kurie gavo po 3 ha ar kiek daugiau žemės, suskubo kažką su ja daryti, jei nepavyko jos parduoti ar nenorėta to daryti su viltimi, jog kažkada ta turima žemė duos dar ir pelną, mat išmokos iš ES atsirado tik 2004 m., pradžioje jos nebuvo itin dosnios. Taigi, juodųjų serbentų gausinimas buvo virtęs visuotiniu reiškiniu. Serbentų krūmų priežiūra nėra sudėtina, iš priduodamų uogų tikėtasi gerų pelnų. Bet kai tų juodųjų serbentų priauginta buvo daug, jų supirkimas beveik sustojo, užsienio rinkas ženkliai pigesniais nei lietuviškais serbentais užpylė pirmiausia lenkai. Lietuviškų serbentų nebebuvo kur dėti, supirktuosius pradėjo šaldyti. Bet kai ir šaldikliuose laikomų uogų terminas ėmė eiti į pabaigą, nutiko štai kas. Kelios įmonės Lietuvoje, kurios vis dar vykdė uogų, vaisių konservavimą, iš tų šaldytų juodųjų serbentų privirė itin neblogų uogienių, džemų ir juos gana pelningai išpardavė ta pati „Gerovė“ tai yra, fabrikas, esantis visai netoli nuo Gedimino pilies kalno Vilniuje.

Daugiau rasite čia: VIRĖ, VERDA IR VIRS. Autorė A. Armonienė. 2024-08-03 <https://www.leidinyssau.lt/naudinga>

 

Naudota literatūra

1. Armonienė, Andžela. Informacijos apie Europos Sąjungą politikos poreikis. Mokslo Lietuva. 1998, Nr. 15, tęsinys 1998, Nr. 16.
2. Armonienė, Andžela. Vaisiai ir uogos. Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra. 2004.
3. Armonienė, Andžela. Vaisiai ir uogos. Rinkotyra: Žemės ūkio ir maisto produktai. 2004-2006, Nr. 1-4 (iš viso 8 straipsniai).
4. Armonienė, Andžela. Vaisiai ir uogos. Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra. 2005.
5. Armonienė, Andžela. “Vieno balso” pranešimas: būdas laimėti rinkoje. Reklamos ir marketingo idėjos. 2005, Nr. 5.
6. Armonienė, Andžela. Europos Sąjungos žemės ūkio produktų pardavimų skatinimo programos. Rinkotyra: Žemės ūkio ir maisto produktai. 2005, 3(29). P. 99-105.
7. Armonienė A., Kšivickienė D. Sunkiai prognozuojama juodųjų serbentų rinka. Mano ūkis. 2005, Nr. 8. <http://www.manoukis.lt/index.php?sub=full&news_id=2310&ban_id>
8. Armonienė, Andžela. Metodinė medžiaga: Reklamos vadyba: komunikacijos strategija ir planavimas. Dalyko studijų metodinė medžiaga. Vilniaus teisės ir verslo kolegija, 2005, 15 p.
9. Armonienė, Andžela. ES taikomų žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo priemonių įgyvendinimas Lietuvoje. 2005 m. ataskaita. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2005.
10. Armonienė A., Kviklys D., Viškelis P. Vaisių ir uogų auginimo Lietuvoje galimybių tyrimas siekiant realizuoti išaugintą produkciją šviežią bei perdirbtą. Ataskaita „Iš vaisių ir uogų pagamintų produktų marketingo analizė“. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2006.
11. Armonienė, Andžela. Džemus ir marmeladus virsime ar pirksime. Mano ūkis. 2007, Nr. 2. <http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=1195&z=56>
12. Armonienė, Andžela. Sulčių rinka paklausos augimo sąlygomis. Rinkotyra: Žemės ūkio ir maisto produktai. Atiduota spaudai. Publikuota: Perspektyvumo prielaidos: inovacijos, rėmimas, pridėtinė vertė. Prielaidų tyrimas kintančioje rinkoje. Paskelbta 2021-02-16 www, perspausdinta 2024-06-07 Padėkime sau'19 ISSN 2669-1876, <https://www.leidinyssau.lt/naudinga>
13. Cannon, Tom. Basic marketing: Principles and practice. 3 rd ed. Dotesios Ltd, Great Britain, 1992. 464 p. ISBN 0-304-32558-9.
14. FAS/USDA Horticultural & Tropical Products Division. World apple juice situation: Global apple juice production recedes as China’s apple crop declines. [Žiūrėta 2006 m. spalio 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.usda.gov>.
15. Fill, Chris. Marketing communications: frameworks, theories and applications. London; New York; Toronto: Prentice Hall, 1995. 515 p. ISBN 0-1315-0962-4.
16. Komisijos (EB) ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui KOM(2006) 345, 2006 m. birželio 28 d., apie padėtį perdirbti skirtų minkštųjų vaisių ir vyšnių sektoriuje SEK(2006) 838.
17. McDonald, Colin ir Vangelder Phyllis. The Esomar handbook of market and opinion reserch. 4th ed. Amsterdam: ESOMAR, 1998. 1171 p. ISBN 92-831-1271-7.
18. Patton, Michael Q. Creative evaluation. 2 nd ed. Newbury Park; Beverly Hills; London; New Delhi: SAGE Publications, 1987. 264 p. ISBN 0-8039-1395-8.
19. Shultz, William J.; ir Mazze, Edward H. (ed-s). Marketing in action: readings. Belmont; California: Wadsworth Publishing Company, 1963. 486 p.

 

[1]  Žemės ūkio ministerijos užsienio prekybos duomenų bazės (Statistikos departamento prie LRV duomenys).

[2] Komisijos (EB) ataskaitos Tarybai ir Europos Parlamentui KOM(2006) 345, 2006 m. birželio 28 d., apie padėtį perdirbti skirtų minkštųjų vaisių ir vyšnių sektoriuje SEK(2006) 838 priedas.

Iliustracija aukščiau: Iki vyšnios ant torto kelias ilgas, o iki uogienės ant torto, dar ilgesnis. Autorė Andžela Armonienė. Nuotrauka padaryta 2023-03-12.

 

FINITA LA DOLCE VITA / 2

TAIP BUVO 2008-2013 m. O KAIP BŪTI GALĖJO?

CUKRAUS RINKOS DYDŽIO IR PERSPEKTYVUMO LIETUVOJE ĮVERTINIMAS

Andžela Armonienė

Parašyta 2014 m., paskelbta 2024-07-13

 

Lietuvoje (toliau – LR) 2008-2013 m. laikotarpiu cukrų gamino 2 fabrikai – „Nordic Sugar Kėdainiai“ ir „Arvi cukrus“.

Cukraus gamybai buvo taikomos kvotos.

LR nacionalinė cukraus gamybos kvota sumažėjo 12 proc. – nuo 103 tūkst. tonų įstojus į ES metu 2004 m. iki 90,3 tūkst. tonų 2013 m.

Šalies vidaus cukraus poreikis – apie 100 tūkst. tonų.

Cukraus gamyba LR 2008-2013 m., skaičiuojant tonomis, nuo 2008 m. iki 2013 m. išaugo dvigubai, 2008-2013 m. laikotarpiu LR buvo pajėgi apsirūpinti cukrumi pagal vidaus rinkos poreikius. LR metams reikėjo apie 100 tūkst. t cukraus, ir dar LR turėjo cukraus perteklių, galimą eksportuoti. Duomenys apie cukraus gamybą, suvartojimą pateikti 1-3 pav.

                        

1 pav. Cukraus gamyba Lietuvoje 2008-2013 m., tonomis

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

http://db1.stat.gov.lt/

 

2 pav. Cukraus suvartojimas Lietuvoje 2008-2013 m., tūkst. t

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas;

http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/saveselections.asp

 

Vidutiniškai LR buvo suvartojama 99,8 tūkst. t cukraus per metus. Nagrinėjamu laikotarpiu gyventojų skaičius šalyje nuo 3,21 mln. 2008 m. sumažėjo iki 2,97 mln. 2013 m., tačiau augo cukraus suvartojimas, skaičiuojant kilogramais vienam gyventojui, pavyzdžiui, 2013 m. 1 gyventojas LR suvartojo 3,2 kg daugiau cukraus per metus nei 2008 m., o tai rodo galimai augančią cukraus rinką šalyje. Be to, reikia įvertinti Pasaulinės finansų krizės laikotarpį 2008-2012 m., kada natūralu, jog vartojimas LR krito ne tik cukraus, bet ir apskritai visų rūšių maisto ir nemaisto produktų, prekių, įvairių rūšių paslaugų pirkimai sumažėjo ir kt.

 

3 pav. Cukraus suvartojimas Lietuvoje 2008-2013 m. 1 gyventojui kg

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

 

• Cukraus pardavimai. 2013 m. cukraus fabrikai pardavė 142,04 tūkst. t baltojo cukraus: Lietuvos rinkoje 2013 m. parduota 68,41 tūkst. t, ES – 73,63 tūkst. t. Palyginti su 2012 m., cukraus pardavimai padidėjo 9,1 proc. Pardavimai į Lietuvos rinką padidėjo 10,7 proc., į ES rinką – 7,7 proc.

 

Cukraus eksportas ėmė augti nuo 2011 m., tiesa, 2013 m. jis truputį nukrito, palyginti su 2012 m., tačiau vis viena užsienio prekybos balansas buvo teigiamas, žr. 4 pav.

 

4 pav. Cukraus eksportas ir importas iš Lietuvos 2008-2013 m., mln. Lt.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/saveselections.asp

 

Pagal eksporto apimtis tonomis didžiausios lietuviško cukraus pirkėjos buvo Latvija, Rusija, Estija, LR importavo daugiausia cukraus iš Lenkijos, pavyzdžiui, 2013 m. – 20,7 tūkst. t.

 

5 pav. Baltojo cukraus eksportas Lietuvoje 2012–2013 m., t

   

6 pav. Baltojo cukraus importas Lietuvoje 2012–2013 m., t

  

APIBENDRINAMOJI IŠVADA: Cukraus rinka LR turėjo potencialą sparčiai augti.

Cukraus rinka buvo auganti, 2013 m., palyginti su 2012 m., ji išaugo 17,4 tūkst. t., arba 15 proc., ir pasiekė 132,5 tūkst. t.

PASTABA.  Kopijuoti draudžiama, norint cituoti, naudoti bet kokia forma, kreiptis į redakciją leidimo e-adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

IŠVADOS

 

1. Cukraus rinkos augimą Lietuvoje 2008-2013 m. lėmė pirmiausia ženklus gamybos augimas ir truputį sumažėjęs eksportas.
2. Cukraus rinka LR buvo nuolat reguliuojama – cukrus akcizinė prekė, be to, ES taiko jo gamybos kvotas. Cukraus rinkos reguliavimas, įskaitant ir cukrinių runkelių auginimo ribojimus, cukraus gamybos fabrikų skaičiaus mažinimą LR nuo 2004 m., LR ekonomikai žalingas. Cukraus pramonė LR, jei nebūtų taip griežtai reguliuojama kvotomis ir kt., jos plėtra būtų buvusi neįtikėtinai pelninga pirmiausia cukrinių runkelių augintojams. Cukraus gamybos fabrikų silpninimas, jų skaičiaus mažinimas, geografinis nutolimas nuo cukrinių runkelių augintojų atnešė rezultatą – LR skurdinimą plačiąja ta žodžio prasme. Pralaimėjo ir vartotojai, perdirbėjai, maisto gamybos pramonės atstovai, pavyzdžiui, konditeriai, šokolado, alkoholinių gėrimų gamintojai, konservų fabrikai, kt., kadangi nebuvo įvykdytas pažadas, jog įvedus kvotas ir pradedant 2005 m. bei vėliau LR mažmeninėje prekyboje baltojo cukraus kilogramas kainuos 0,35-0,40 EUR, ir ne daugiau, ir kad tokia mažmeninė kaina bus griežtai prižiūrima, kontroliuojama, nedidinama. Tai net buvo įtvirtinta ES teisės aktuose, pritaikytuose, adaptuotuose ir LR po 2004 m. Vieši ES bei LR vykdomosios valdžios atstovų pažadai, viešinami visuomenės informavimo priemonių pagalba, paskelbti nuo 2005 m., apie į LR mažmeninę rinką pateikiamą, neva, kokybišką ir itin pigų rudąjį cukrų, nebuvo įvykdyti taip pat. Visi šie veiksniai nulėmė galimybių ribojimą didinti LR BVP iš itin perspektyvios cukraus gamybos pramonės bei cukrinių runkelių auginimo, iš ko net smulkūs pavieniai žemdirbiai iki 2004-2005 m. pasiekdavo apie 56 procentų rentabilumą, o itin derlingų LR žemių savininkai šiaurinėje LR bei kai kuriuose Sūduvos regionuose ir žymiai didesnį, kada cukraus perdirbimo fabrikai buvo ir veikė arti cukrinių runkelių augintojų, supirkimas, cukrinių runkelių transportavimas būdavo gerai organizuotas, gaunami geri žemdirbių pelnai neskatino masinės bei niekaip neįmanomos stabdyti  gyventojų ir pirmiausia jaunimo migracijos iš kaimiškųjų vietovių, kai naujai atvykusieji visi vienodai ėmė kurti vadinamas „kaimo sodybas“ su vienodomis „edukacijomis“ ir „paslaugomis“, kas toli gražu tiek nepadidino LR BVP kaip cukraus pramonės galimybės, jei nebūtų reguliuojamos tokia kryptimi, kaip viskas vyko nuo 2004-2005 m.,  ir t.t. Tai yra, visokeriopai skatinamas kaimo turizmas nė iš tolo nedavė tokios pridedamosios vertės ir galimo BVP augimo, ką galėjo duoti tęstinė cukrinių runkelių auginimo, jų perdirbimo ir susijusių pramonės, maisto gamybos atskirų šakų skatinimo ir paramos politika, tęstinumas tų tradicijų, kurios LR buvo šimtametės, o gal ir dar senesnės. Galima daryti išvadą, jog buvo žlugdoma ir LR archajiška kultūra į tą vietą mėginant įdiegti bordelių, cirko, kankanų, svetimų LR teritorijai atstovų kultūrą, propaguojamą gamtos draustiniuose ir vadinamosiose „sodybose“ tuo pačiu dar ir sunaikinant mokyklų tinklą kaimiškosiose vietovėse, kur vaikų, galinčių mokytis,  praktiškai nebeliko.
3. Augant lietuviško cukraus eksporto apimtims, kai turime duomenis, jog treti metai iš eilės mažėjo importas, cukraus rinkos dydį galime stebėti kaip mažėjantį tuo atveju, jei gamyba nustos augti taip sparčiai kaip tai įvyko 2013 m., o importas ir toliau mažės, kas yra mažai tikėtina.

 

LITERATŪRA, ŠALTINIAI

 

1. Lietuvos statistikos departamentas, prieiga per internetą:

<http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/saveselections.asp>;

<http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M5010205&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=17040&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14>, žr. 2014-11-26.

2. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, prieiga per internetą: <https://www.vic.lt/?mid=431&limit=20&offset=40>, žr. 2014-11-26.

Iliustracija žemiau iš creativecommons.org: Strateginės reikšmės prekė, 1970-1980-ųjų metų konditerijos gaminys "Krepšelis", atgijęs ir 2024-ųjų gausių balių aplinkoje. Įdomu tas, jog LTSR laikų "Krepšeliai" būdavo tiekiami vaikų kavinėse, kainavo vos kelias kapeikas, maždaug tiek, kiek tuomet kainavo pusė litro pieno, tiek kainavo ir "Krepšelis", o su šiuo žodžiu jokiu būdu nebuvo siejami vadinamieji mokinių, studentų "krepšeliai", kas dabar yra iš biudžeto ateinantieji pinigai už kiekvieną moksleivį, studentą į tą mokyklą, aukštojo mokslo instituciją, kur jis ir įrašytas kaip dalyvaujantysis mokymo, ugdymo procese ar studijų programoje. Tuomet jokių finansinių "krepšelių", skirstomų grynai pagal mokinių, studentų skaičių, nebuvo, nebuvo ir "vaiko pinigų". Ir tokiomis aplinkybėmis studentai išmokdavo išgyventi už maždaug 14 kapeikų per dieną, kas būdavo porcija kopūstų-morkų salotų su juodos duonos riekute valgykloje.

FINITA LA DOLCE VITA / 1

Perspektyvumo prielaidos: 

inovacijos, rėmimas, pridėtinė vertė

PRIELAIDŲ TYRIMAS KINTANČIOJE RINKOJE

Andžela Armonienė

2007 m. kovas, paskelbta 2021-02-16 www, perspausdinta 2024-06-07

 

Straipsnyje nagrinėjamos perspektyvumo prielaidos vienoje sparčiausiai kintančių sulčių rinkoje, atliktas antrinis kiekybinis tyrimas. Tyrimo gairės pasirinktos pagal klasikines inovacijų taikymo kryptis ir keturias Ansoffo strategines verslo plėtotės galimybes. Tyrimo tikslas – atlikti sulčių gamybos plėtros Lietuvoje prielaidų analizę.

Sulčių gamybos įmonės Lietuvoje nebuvo itin aktyvios įsisavindamos Europos Sąjungos (ES) lėšas. 2004–2006 metais sulčių gamintojams teko 20,6 proc. pagal SAPARD ir BPD programas vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėms skirtos paramos. Tolimesnis ES lėšų įsisavinimas gali būti problemiškas. Įmanoma naudotis pagal Kaimo plėtros plano priemones įsisavinama ir konkurencingumo stiprinimui bei ekonominės veiklos įvairinimui skirta parama, tačiau būtini ekonominės veiklos gyvybingumą patvirtinantys rodikliai.

Per 5 metus Lietuvos sulčių gamintojų gaunama pridėtinė vertė išaugo 6,2 karto, gamybos efektyvumas padidėjo 8,7 procentiniais punktais. Pagal Eurostato duomenų analizę nustatyta, jog pridėtinės vertės ir gamybos efektyvumo augimas Lietuvoje nėra susijęs su koncentruotų sulčių gamybos apimčių pokyčiais. Sulčių gamybos efektyvumo rodiklis Lietuvoje 2004 metais buvo beveik 7 procentiniais punktais didesnis už ES vidurkį, vienam dirbančiajam teko 6,1 proc. daugiau investicijų nei vidutiniškai ES. Per 2000–2004 metų laikotarpį nė viena ES šalis taip sparčiai nedidino investicijų į sulčių gamybos įmonių įrangą, t. y. neplėtojo vieno iš inovacijų taikymo pagrindų, kaip Lietuva: investicijos per 5 metus išaugo 10 kartų.

Kadangi sulčių ir nektarų rinka yra viena perspektyviausių dėl paklausos ir kainų augimo, o apsirūpinimas šiais gaminiais nepakankamas, natūralių ir kokybiškų didesnės pridėtinės vertės sulčių gamybą būtų tikslinga plėtoti Lietuvoje. Aptariamos skirtingų ūkio subjektų sąveikos galimybės, pateikiami siūlymai dėl tinkamos pusiausvyros tarp jau sėkmingai parduodamų ir ketinamų sukurti inovacinių gaminių. Galimos plėtros kryptys apibendrinamos įžvalgomis inovacijų, rėmimo priemonių taikymo, pridėtinės vertės didinimo klausimais.

 Raktažodžiai: inovacijos, pridėtinė vertė, ES parama, sulčių pramonės rodikliai, kainos, vartojimas, rinkodaros rėmimo priemonės, integruota komunikacija, investicijos.

„Nustatyta, kad nuo 50 iki 90 proc. inovacijų būna nesėkmingi bandymai… Nuo 30 iki 60 proc. į rinką pateikiamų naujų produktų neperspektyvūs“ (Cannon 1992, p. 294, 304).

 

ĮVADAS

 

Šiame darbe pasirinkta nagrinėti perspektyvumo prielaidas vienoje sparčiausiai kintančių sulčių rinkoje, kuri dėl paklausos ir kainų augimo bei galimybės nepertraukiamai atnaujinti asortimentą didesnės pridėtinės vertės gaminiais tapo tinkama aplinka išbandyti jėgas taikantiems inovacijas.

ES yra didžiausia perdirbti skirtų vyšnių, braškių, serbentų, aviečių, agrastų augintoja pasaulyje [8]. Sulčių, kitų iš vaisių ir uogų gaminamų produktų paklausa nemažėja, todėl gamybos pajėgumai didinami. Vaisinių ir uoginių augalų žaliavos auginimo perdirbimui sektorius yra stiprus, bet apsirūpinimas nepakankamas. Kasmet į ES importuojama apie 200 000 t perdirbti skirtų uogų ir virš 200 000 t koncentruotų obuolių sulčių [7].

Lietuvos perdirbimo įmonės gamina įvairius vaisių ir uogų produktus, tačiau didžiąją dalį sudaro koncentruotos sultys ir užšaldyta produkcija. Taip sumažėja galimybė sukurti didesnę pridėtinę vertę, nes tarpiniai produktai eksportuojami į kitas šalis tolimesniam perdirbimui. Mažmeninėje mūsų šalies rinkoje populiarūs įvežtiniai gaminiai iš vaisių ir uogų. Natūralu, kad svarstoma viena iš galimybių – taikyti inovacijas ir didesnės pridėtinės vertės produktus gaminti Lietuvoje. Koncentruotų obuolių sulčių gamybą derinant su iš išspaudų gaunamo pektino gamyba įmanoma užsitikrinti stabilią padėtį rinkoje. Uogų perdirbimas į sultis, sidrą, vyną ir atliekų panaudojimas suteikia dar daugiau galimybių, tačiau inovacijų taikymo atveju didėja ir rizika [11].

Kai vyksta spartūs pokyčiai, naujų gaminių pasiūla ir konkurencija auga, produkcijos gamintojai susiduria su būtinybe įgyvendinti pagrindinius keturis elementus: technologijų kaitą, išradingumą, inovacijas ir produkto plėtotę [4]. Sulčių rinkoje veikia tie patys dėsniai kaip ir kitų produktų rinkose: spartaus paklausos didėjimo atveju kainos kyla, taikomos inovacijos, daugėja naujų gaminių. Didžiųjų gamintojų ir žinomų nacionalinių bei regioninių ir privačių prekės ženklų atstovų konkurencija lemia žemesnes vidaus rinkos kainas. Gamybą didinančios įmonės tam tikruose rinkos segmentuose yra pajėgios mažinti kainas ir taip įgyti pranašumą prieš smulkiuosius gamintojus [3]. Lietuvos rinkoje, kur per penkerius metus sulčių vartojimas išaugo 39,5 proc., o apsirūpinimo lygis vietinės gamybos sultimis nepakankamas (2005 metais – 43 proc.), prielaidų mažinti kainas nėra.

Maisto produktų ir gėrimų rinkoje vartotojui siūlomos gaminio idėjos yra pačios svarbiausios, todėl ne visada sėkmė lydi stambiuosius gamintojus. Smulkieji gamintojai yra lankstesni, jie gali pasiekti realų pranašumą, pirmieji atsiliepdami į vartotojų poreikius. Kai sulčių rinka tapo viena sparčiausiai augančių, padidėjo jos segmentacija, vartotojams pasiūlytas gausesnis gaminių asortimentas, todėl vis daugiau pastangų ir investicijų teko skirti rinkodaros rėmimo priemonėms. Iš esmės žinomesnių prekės ženklų, kaip pavadinimų, terminų, simbolių, vaizdų ar jų derinių, sukurtų tam, kad vartotojai galėtų atskirti vienas prekes ar paslaugas bei jų gamintojus ir teikėjus nuo kitų [4], atstovai taikė plėtros strategijas. Naujų gaminių pristatymai vykdavo taikant išradingiausius metodus ir naujas informacijos bei komunikacijos technologijas. Efektyvumo įrodymas – sultys pradėjo stumti iš rinkos kitus gėrimus, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje natūralios kriaušių sultys pristatomos kaip madinga alternatyva alkoholiui. Plėtros strategijos XXI amžiuje jau nebegali būti vykdomos neatsižvelgiant į tai, kad pelną ir aukštesnį efektyvumo lygį įmanoma užsitikrinti rinkodaros elementų derinimo ir komunikacijos integravimo keliu [10, 19, 20].

Lietuvoje sulčių gamybos plėtotės prielaidos išsamiau netyrinėtos, o tai būtų labai reikšminga šalyje, kur daugiau nei 60 proc. sodų ir uogynų produkcijos yra perdirbama, sukauptas žinių potencialas ir yra galimybė taikyti inovacijas. Nuo vieno ar kito gaminio sėkmės rinkoje priklauso ne tik perdirbimo įmonių perspektyvumas, bet tikėtinos ir pastovesnės bei aukštesnės žaliavos supirkimo kainos. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas yra paskelbęs maisto produktų ir gėrimų gamybos sektorių palyginamosios analizės rezultatų, ūkių konkurencingumo tyrimų duomenų [6, 14, 15, 16, 18], tačiau sulčių tema išskirtinai negvildenta. Pasirinkta nagrinėti problemą, ar verta priklausyti nuo sulčių ir gaiviųjų gėrimų pramonės perspektyvumo kitose šalyse ir didžia dalimi koncentruotas sultis eksportuoti, ar latvių, lenkų pavyzdžiu pritraukti investicijas ir labiau išplėtoti sulčių gamybą iki galutinio produkto Lietuvoje. Antruoju atveju dėl inovacijų taikymo galimai augtų pridėtinė vertė, didėtų apyvarta, būtų įmanoma užimti didesnę vietinės ir užsienio rinkų dalį.

Tyrimo tikslas – atlikti sulčių gamybos plėtros Lietuvoje prielaidų analizę.

                      Tyrimo uždaviniai:

1. Analizuoti gamybos plėtros didinimo galimybes orientuojantis į inovacijų taikymo perspektyvą.
2. Įvertinti ES paramos apimtis ir reikšmę sulčių pramonės plėtrai Lietuvoje.
3. Palyginti Lietuvos ir kai kurių ES šalių sulčių gamybos efektyvumo rodiklius.
4. Pateikti galimas sulčių gamybos plėtros kryptis Lietuvoje.

 

TYRIMO METODAI

Atlikta probleminė literatūros šaltinių analizė. Inovacijų samprata pasirinkta ši: išskiriamos pagrindinės inovacijų taikymo kryptys:

- procesų tobulinimas ir plėtotė, lemiantys galutinio produkto / paslaugos tobulinimą, kainos mažinimą;

- naujų produktų / paslaugų gamyba bei sukūrimas ir pasiūla potencialiems vartotojams, ši inovacijų kryptis plinta rinkose, kurios nuolat kinta [4].  

Visos inovacijų taikymo kryptys pagal Eurostato duomenis kol kas nebuvo nagrinėtos, dėl duomenų stygiaus pasirinkta pirmoji – įrengimų ir gamybos procesų tobulinimo kryptis ir mokslo bei technologijų plėtros duomenų analizė. Kadangi inovacijų taikymas yra susijęs su rizika, ją padeda sumažinti efektyviai taikomos rinkodaros priemonės ir patikimi rinkos tyrimai. Klasikinės plėtros strategijų alternatyvos yra keturios. Šiame darbe vadovaujamasi I. Ansoffo matrica [pagal 4], skirta pasirinkimo galimybių pristatymui (1 lentelė).

- naujo gamybos proceso diegimas, kai diegiamos naujos technologijos tų pačių produktų gamybai siekiant ženkliai sumažinti gamybos savikainą, pagerinti gaminių kokybę, sudėtį, tai labiausiai paplitusi inovacijų taikymo kryptis;

- turimų gamybos įrengimų tobulinimas ir plėtotė, kurios pagrindu greitinamas gamybos procesas ir gerinami efektyvumo rodikliai.

 

 1 lentelė. Ansoffo matrica

		Produktai
		Esami	Nauji
Rinkos	Esamos	Įsiskverbimas į rinką	Produkto plėtotė
	Naujos	Rinkos plėtra	Diversifikavimas

 

Vykdytas antrinis kiekybinis tyrimas, taikytas informacijos šaltinių sisteminimo metodas, atlikta palyginamoji duomenų analizė. Pagrindiniai duomenų šaltiniai – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Eurostato, ZMP, JAV žemės ūkio departamento leidiniai ir duomenų bazės. Tyrimo laikotarpis – 2002–2006 metai, tačiau dalis duomenų yra ir iš ankstesnių metų.

 

TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS

 

Parama. Vaisių ir daržovių perdirbimo įmonės Lietuvoje nebuvo itin aktyvios įsisavindamos ES lėšas. SAPARD parama (4,7 mln. Lt) vaisių ir uogų auginimo, perdirbimo verslo atstovų buvo daugiausia naudojama ūkiams modernizuoti, saugykloms atnaujinti ir statyti, šaldymo įrangai įsigyti, pasirašyta 18 sutarčių. 2004–2006 metais vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėms skirta 7,8 mln. Lt, arba 3,3 proc. šalies įmonių modernizavimo tikslais įsisavintų SAPARD lėšų, dydžio parama, pasirašytos 3 sutartys, tačiau sulčių gamintojai nebuvo tarp paramos gavėjų. 2004–2006 metais pagal BPD priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ sodų, uogynų įveisimui skirta 4,4 mln. Lt, pasirašyta 19 sutarčių. Dviems vaisių ir uogų perdirbimo įmonėms skirta parama pagal BPD priemonę „Žemės ūkio produktų rinkodaros gerinimas“, viena iš įmonių 2,1 mln. Lt numatė panaudoti sulčių gamybos modernizavimo tikslais. Sulčių gamintojams teko 20,6 proc. pagal SAPARD ir BPD programas vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėms skirtos paramos, 6,4 proc. šalies įmonių modernizavimui skirtos BPD paramos, kuri siekė 32,9 mln. Lt.

Sulčių gamybos plėtrai reikšminga ir parama, tenkanti žaliavos augintojams. Už intensyviai prižiūrimus verslinius sodus ir uogynus tiesioginės išmokos pradėtos mokėti 2002 metais. Iš Kaimo rėmimo programos priemonių finansavimui skirtų lėšų už 2002–2004 metais deklaruotus sodų ir uogynų plotus išmokėta 6,7 mln. Lt. 2004 metais, po įstojimo į ES, deklaravusiems žemės ūkio naudmenas sodų ir uogynų augintojams išmokėta 0,9 mln. Lt, 2005 metais – 1,3 mln. Lt, už 2006 metais deklaruotus plotus numatoma išmokėti 1,3 mln. Lt tiesioginių išmokų. Lietuvai įstojus į ES už deklaruotus sodų ir uogynų plotus skiriamos vienkartinės tiesioginės išmokos, mokamos iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) lėšų, papildoma išmokos dalis neskiriama. Už sodus ir uogynus mokama tiek, kiek ir už pievas, ganyklas: 2004 metais – 112,14 Lt/ha, 2005 metais – 140,51 Lt/ha, 2006 metais – 168,69 Lt/ha. Iš viso tiesioginių išmokų nuo 2002 iki 2006 metų sodininkystės sektoriui skirta 10,2 mln. Lt. Be to, 2004 metų pavasario šalnų nuostoliams atlyginti 2005-aisiais 474 ūkiams išmokėtos kompensacijos – 1,7 mln. Lt, kokybiškai dauginamajai ir sodinamajai medžiagai įsigyti 2002–2006 metais skirta 7,2 mln. Lt nacionalinių lėšų. Apibendrinus ES ir Valstybės paramą 2002–2006 metais, neišskiriant SAPARD paramos daržovių perdirbimui, neįtraukiant kol kas neįvertintų paramos mastų ekologinei sodininkystei, mokymams, konsultacijoms, mokslo tyrimams, informacijos sklaidai, dalyvavimui parodose ir pan., sodininkystės sektoriui ir žaliavos perdirbimo įmonėms skirta 38,4 mln. Lt.

Tolimesnis ES lėšų įsisavinimas gali būti problemiškas, nes Lietuvoje kol kas neįsteigta nė viena gamintojų organizacija, o ES parama vaisių ir uogų perdirbėjams skiriama būtent per šias organizacijas. Ribotos galimybės pasinaudoti ir ES Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/96 dėl apdorotų vaisių ir daržovių produktų bendrosios rinkos organizavimo nustatyta parama kriaušių, persikų perdirbimo pramonei, taip pat – džiovintų slyvų ir figų gamintojams, nes Lietuvoje neišplėtotas šių rūšių vaisių perdirbimas.

Kita vertus, svarbios Komisijos [8] išvados, jog įmanoma:

(1) naudotis pagal Kaimo plėtros planą (KPP) taikomomis ir konkurencingumo stiprinimui numatytomis priemonėmis, kurios gali padėti ūkio subjektams kurti ir reklamuoti naujus produktus: remti perdirbimo investicijas, remti ūkininkų bendradarbiavimą kuriant naujus produktus ir skatinti ūkininkų dalyvavimą maisto kokybės schemose;

(2) pasirinkti ekonominės veiklos įvairinimą pagal KPP;

(3) gauti Komisijos specialią papildomą paramą valstybėms narėms, kuriose menkas organizuotumo lygis ir nėra galimybių vykdyti rinkos reguliavimo priemonių per gamintojų organizacijas ir grupes.

Reikšmingą vaidmenį atlieka integruota marketingo komunikacija, ES rėmimo priemonių įgyvendinimas yra iš dalies finansuojamas iš biudžeto lėšų [2].

Rodiklių analizė. Investicijų ir paramos teikimo prioritetai pasirenkami pirmiausia pagal pasiektus ekonominės veiklos rodiklius. Sulčių pramonės rodikliai Lietuvoje gerėtų, jei būtų įdiegtos efektyvios pridėtinės vertės didinimo priemonės. Skaičiuojant 10 metų vidurkį, šalyje per metus vidutiniškai pagaminama 11,4 mln. l sulčių. Eurostato duomenimis, 2004 metais Lietuvoje pagamintų sulčių vertė (42 mln. Lt) sudarė 0,1 proc. ES-25 pagamintų sulčių vertės ir buvo 225 kartus mažesnė už stambiausios ES sulčių gamintojos Vokietijos produkcijos vertę, siekusią 9,5 mljrd. Lt, arba beveik 30 proc. ES-25 pagamintų sulčių vertės. 2004 metais Lietuvoje pagamintų sulčių vertė buvo 4,1 karto didesnė nei 2000-aisiais, pridėtinė vertė išaugo 6,2 karto, gamybos efektyvumas, arba pridėtinės vertės ir produkcijos santykis, padidėjo 8,7 procentiniais punktais. 2004 metais, palyginti su 2003-aisais, pridėtinė vertė išaugo 72 proc., gamybos efektyvumas – 10,3 proc. punktais (1 pav.), tačiau šie pokyčiai nebuvo susiję su koncentruotų sulčių gamybos plėtra, nes jų vertė sumažėjo 85 proc., gamybos apimtys – 86,1 proc.

                                                                                                                                                                                                

ES sulčių pramonės lyderės – Italija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Austrija, kur vienam sulčių pramonės dirbančiajam tenka didesnė nei 1 mln. Lt metinė apyvarta. Gamybos apimtis didinančios įmonės tam tikruose rinkos segmentuose yra pajėgios taikyti vietinių smulkesnių gamintojų išstūmimo iš rinkos strategijas. Beje, Lietuvoje, kaip ir ES, pagal vidutinį darbuotojų skaičių vienoje sulčių gamybos įmonėje labiausiai paplitusios mažos, iki 50 darbuotojų turinčios, įmonės. Išimtis – Jungtinė Karalystė, kur vyrauja vidutinio dydžio įmonės. Lietuvos gamintojų pagrindinis privalumas – palyginti geras gamybos efektyvumo rodiklis, kuris 2004 metais buvo beveik 7 procentiniais punktais didesnis nei ES-25 vidurkis. Problema išlieka darbo našumas, apyvarta, tačiau vienam dirbančiajam tekusios investicijos, kurios Lietuvoje buvo 6 proc. didesnės už ES vidurkį, yra siekio plėtoti sulčių pramonę įrodymas (2 lentelė).

2 lentelė. Sulčių pramonės rodikliai 2004 metais

 

Rodikliai	Lietuva	ES vidurkis	Lietuvos ir ES vidurkio palyginimas, proc.	ES lyderė	Lyderių duomenys	Lietuvos ir ES lyderės rodiklio palyginimas, proc.
Įmonių skaičius	8	39	-79,5	Vokietija	292	-97,3
Produkcijos vertė 1 gyventojui, Lt	12,39	69,72	-82,2	Austrija	274,71	-95,5
Gamybos efektyvumas*, proc.	25,4	18,5	6,9 p. p.**	Kipras	33,9	-8,5 p. p.**
Apyvarta 1 dirbančiajam, tūkst. Lt	211,66	966,78	-78,1	Austrija	1690,49	-87,5
Rodikliai	Lietuva	ES vidurkis	Lietuvos ir ES vidurkio palyginimas, proc.	ES lyderė	Lyderių duomenys	Lietuvos ir ES lyderės rodiklio palyginimas, proc.
Pridėtinė vertė 1 dirbančiajam, tūkst. Lt	52,84	172,64	-69,4	Austrija	390,86	-86,5
Investicijos 1 dirbančiajam, tūkst. Lt	48,34	45,58	6,1	Austrija	84,59	-42,9
Dirbančiųjų skaičius 1 įmonėje	26	34,7	-25,1	Jungtinė Karalystė	90,5	-71,3

 

* – Pridėtinės vertės ir produkcijos santykis.

** – Procentiniai punktai.

 Šaltinis: EUROSTAT.

                                                                                                                                                                                                                                

Per 2000–2004 metų laikotarpį nė viena ES šalis taip sparčiai nedidino investicijų į sulčių gamybos įmonių įrangą, t. y. neplėtojo vieno iš inovacijų taikymo pagrindų, kaip Lietuva: investicijos per 5 metus išaugo 10 kartų, tačiau vidutiniškai per metus investuota 2,4 mln. Lt, arba 126 kartus mažiau nei Vokietijoje, 80 kartų – nei Italijoje, 12 kartų – nei Vengrijoje. Analizuojamu laikotarpiu investicijos į sulčių gamybos įmonių įrangą Lietuvoje vidutiniškai per metus sudarė 37,2 proc. analogiškų investicijų šalies vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėse. 9 ES šalyse, apie kurias pateikiami duomenys, šis rodiklis siekė 30,5 proc., arba buvo 6,7 procentiniais punktais mažesnis nei Lietuvoje. Visose 9 ES šalyse, išskyrus Suomiją, į mineralinio vandens ir gaiviųjų gėrimų gamybos įmonių įrangą investuota daugiau nei sulčių gamybos įmonėse, pavyzdžiui, Lietuvoje investicijų kiekis buvo 2,3 karto, Prancūzijoje – net 8,6 karto, visose 8 ES šalyse – vidutiniškai 4,8 karto didesnis (2 pav.).

                                                                                                                                                                                                                              

        

Eurostato duomenimis, 2004 metais Lietuva buvo pirmaujanti ES pagal mokslui bei technologijoms tenkančią pridėtinės vertės dalį sulčių pramonėje, tačiau duomenis yra pateikusios tik 13 šalių. Apie išlaidas mokslo ir technologijų plėtros užtikrinimui sunku spręsti, nes duomenis pateikė tik Vokietija ir Austrija, kur 2000–2004 metais šiam inovacijas skatinančiam procesui finansuoti buvo skirta atitinkamai vidutiniškai 3,6 ir 4,1 mln. Lt per metus. Apskritai vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėse vidutinės metinės išlaidos mokslo ir technologijų plėtotei 2000–2004 metais didžiausios buvo Jungtinėje Karalystėje (76,9 mln. Lt), Vokietijoje (31,8 mln. Lt), o Lietuvoje – apie 0,3 mln. Lt, Vengrijoje investuota kiek daugiau – apie 0,4 mln. Lt. Vidutinis mokslo darbuotojų skaičius Vokietijos sulčių gamybos įmonėse – 18,2, Austrijos – 17. Lietuvoje mokslo darbuotojų nebuvo ne tik sulčių gamybos, bet ir visose vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėse, tuo tarpu Vengrijoje 2004 metais tokių darbuotojų buvo 4, Latvijoje – 3, Estijoje – 1. Didžiausias mokslo potencialas ir patikimiausias inovacijų plėtros pagrindas – Jungtinėje Karalystėje, kur 2000–2004 metais vidutiniškai per metus vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėse dirbo 171,4 mokslo darbuotojų, tačiau Vokietijoje, kur šių darbuotojų – 154,8, jų skaičius augo itin sparčiai: 2004 metais jų dirbo beveik 2 kartus daugiau nei 2000-aisiais, Jungtinėje Karalystėje augimas tesiekė 2 proc. Estijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Austrijoje mokslo darbuotojų skaičius tai didėjo, tai mažėjo, tačiau per 5 metus vis dėlto mokslo darbuotojų šiose šalyse mažėjo, tik Portugalijoje 2004 metais jų dirbo 2 kartus daugiau nei 2000-aisiais.

Taigi inovacijas užtikrinantiems veiksniams skiriamas dėmesys įvairiose šalyse yra nevienodas. Lietuvos sulčių gamintojų didžiausiu rūpesčiu tampa žaliavos brangimo, modernizavimo spartumo, Lenkijos, Latvijos patirties įsisavinimo klausimai. 2006–2007 prekybos metais koncentruotų obuolių sulčių gamybos apimtys Lietuvoje gali mažėti, nes prieš metus sukauptos atsargos. Lenkijoje numatomos gamybos apimtys – 235 tūkst. t, palyginti su 2005–2006 metais, jos išaugtų 27 proc. 2006-aisiais gamybos apimtis iki 42,6 tūkst.t, arba palyginti su 2005-aisiais, 30 proc. padidino ir Vengrijos gamintojai. Be to, pasaulinėje ir ES rinkoje buvo prognozuojama keliais procentais sumažėjusi obuolių pasiūla, tikėtasi sulčių paklausos augimo. 2006–2007 prekybos metais Vokietijoje numatoma pagaminti 87,5 tūkst. t koncentruotų obuolių sulčių, palyginti su 2005–2006 metais, gamybos apimtys išaugtų 32,2 proc. Apskritai per 5 metus koncentruotų sulčių gamyba pasaulyje padidėjo 30 proc., vien Kinijoje stebimas 40 proc. kasmetinis augimas [5, 12, 13, 17].

Koncentruotų sulčių gamybos apimtys Lietuvoje tiesiogiai susijusios su superkamų žaliavinių obuolių, uogų kiekiu. 2005 metais, palyginti su nederlingais 2004-aisiais, koncentruotų sulčių pagaminta 7,2 karto daugiau (6,7 mln. l), tačiau paklausa kilo ne taip sparčiai: pardavimai išaugo apie 2,2 karto (iki 5,5 mln. l). Gamintojų kainų pokyčiai patvirtina koncentruotų sulčių paklausos didėjimą, 2005 metais, palyginti su 2002-aisiais, sultys parduotos 67,9 proc. aukštesne kaina (5,07 Lt/l). Nekoncentruotų obuolių sulčių kaina kilo lėčiau, 2005 metais, palyginti su 2002-aisiais, jos parduotos 10,4 proc. brangiau (po 1,49 Lt/l), gamybos apimtys 2003 ir 2004 metais mažėjo, o 2005 metais, palyginti su 2004-aisiais, padidėjo 34,7 proc. 2003–2004 metų Eurostato duomenimis, Lietuva gamina 0,1 proc. ES-25 nekoncentruotų obuolių sulčių kiekio, didžiausia gamintoja – Vokietija (apie 60 proc.), antroje vietoje – Jungtinė Karalystė (beveik 10 proc.), trečioje – Lenkija (beveik 8 proc.). Lietuvai tenka mažesnė rizika šio produkto vartojimo pokyčių atvejais nei stambiausioms gamintojoms. Rinkoje tikėtinas šio produkto kainų augimas, tačiau tuo pačiu neišvengiami ir aukštesni kokybės, išskirtinumo reikalavimai, papildomos išlaidos rėmimo programoms [9].

2002–2005 metais už eksportuotas nekoncentruotas obuolių sultis Lietuvos gamintojų gauta pardavimo pajamų dalis buvo mažesnė nei už šalies rinkoje realizuotą produkciją. Pardavimų pajamos išliko gana pastovios, nors gamybos apimtys kito. Koncentruotos sultys daugiausia paklausios kitose šalyse, 2005 metais, palyginti su 2002-aisiais, už jas gauta 2,6 karto daugiau pardavimo pajamų. 2002–2005 metais eksporto pajamų dalis siekė vidutiniškai 88,5 proc. (3 lentelė).

3 lentelė. Sulčių pardavimai 2002–2005 metais, mln. Lt

 

2002		2003		2004		2005
Pajamos	EPD*,%	Pajamos	EPD*, %	Pajamos	EPD*, %	Pajamos	EPD*, %
Nekoncentruotos obuolių sultys
1,5	5,4	1,5	20	1,4	24,3	1,5	13
Koncentruotos sultys
10,6	89,5	21,3	96,4	10	80,3	27,8	87,8

* – Eksporto pajamų dalis.

Šaltiniai: Gaminių gamyba 2002–2005. – V.: Statistikos departamentas prie LRV.

                                                                                                                                                                                                       

2002–2005 metais didžiausias sulčių kiekis iš Lietuvos parduotas Vokietijai (55,4 proc.) ir Latvijai (11 proc.), sulčių daugiausia buvo įvežta iš Latvijos (46,1 proc.) ir Vokietijos (10,7 proc.). Importo kiekis į Lietuvą kasmet didėjo. 2005 metais, palyginti su 2002-aisiais, importuota 41,8 proc. daugiau sulčių. Eksporto kiekis nagrinėjamu laikotarpiu labiausiai buvo sumažėjęs 2004 metais (3 pav.).