IŠŠŪKIAI? PRIKLAUSYS NUO JŪSŲ SAVIVERTĖS LYGIO,

AR ĮVEIKSITE JUOS

Andžela Armonienė

2021-07-17

 

Savivertė varijuoja priklausomai nuo  situacijos (Crocker ir Major, 1989). Vienoje situacijoje gali trūkti, pavyzdžiui, vandens, tuomet vertybe tampa kokybiškas vanduo, kitoje – vertybe gali tapti kokia kita prekė dėl jos trūkumo. Būtent todėl nagrinėtini atvejai, kai menkos savivertės asmenys randa būdų ją didinti, pavyzdžiui, realizuodami save kūryboje, įgydami pripažinimo. Iš kitos pusės, vieša paslaptis – realiai kažko pasiekusieji nebūna išpuikę, patys gabiausieji, įdomiausieji, talentingi žmonės būna kuklūs, nereikalaujantieji dėmesio. Dar mokykliniame amžiuje nesunku suvokti, jog klasėje pačios nedailiausios, negabiausios mergaitės tiesiog veržte veržiasi į sceną, ima dainuoti, šokti, kuo nors groti, nors sunkiai tai sekasi ir tėveliams tenka mokėti be stop signalo vis naujiems „guru“, kurie už solidžias pinigų sumas mandagiai pasakytų kiek mandagesnius žodžius apie tų tėvelių nevykėles atžalas. Vadinamosios pamaivos – jos kartu ir pačios neįdomiausios, nuobodžios, neretai turtingesniųjų tėvų atžalos, kurių niekas nemėgsta ir visada už jų nugarų iš jų tiesiog juokiasi – bendraamžiai su jomis bendrauja tik naudos vedini, mat, tokios, būdamos nepopuliarios, to populiarumo, pripažinimo siekia tiesiog apmokėdamos bendraklasių pramogas, keldamos vakarėlius savo tėvų sodybose, parūpindamos kvaišalų, kitų pramogų ir pan. Vaikystei, paauglystei prabėgus nesunkiai įsitikini – buvusiosios turčių šeimų atžalos niekada nieko taip ir nepasiekia, kažkurį laiką pasišvaisto su tėvų nupirktais automobiliais, papramogauja kur nors egzotiškuose kraštuose ir tarsi užgęsta – taip nieko ir nesudominusios, tėvų pinigėliai vis viena anksčiau ar vėliau sutirpsta... ir nieko tiesiog nelieka, dažnu atveju randi jas apipuvusias kokiose narkomanų landynėse svečiose šalyse, nes savojoje ir rodytis jos nebedrįsta arba nebepajėgia išsikapanoti iš landynių ir šiukšlynų.

Pasitenkinimas savimi ir pasiektais rezultatais siejami su aplinka, kurioje aukštesnės savivertės asmuo save pozicionuoja, todėl poreikis įsigyti ir daugiau kokybiškų bei brangesnių prekių išauga. Žinoma, itin kokybiški daiktai nebūtinai yra krintantys į akis, lengvai pastebimi. Būna, žmogus net sunkiai suserga ir tampa kaupiku, godžiai renkančiu sendaikčius ar ką nors kolekcionuojančiu atsisakydamas visko, juokindamas aplinkinius vaikščiodamas apiplyšęs ir besimaitindamas iš konteinerių pasibaigusio galiojimo maisto produktais. Kas nežino Gobseko istorijos? Apsidairykite... mūsų aplinkoje „gobsekų“ ir „gobsekių“ tiesiog antplūdis ir niekas taip gerai kaip jie nežino, kur ką galima gauti nemokamai, kur kas ką dalina, skirsto...

Anot psichologijos mokslo atstovų  P.K. Oles ir kt. (2013), cit. Diener (1984); Jones ir kt. (2003), pasitenkinimas gyvenimu susijęs su tuo, kaip asmuo vertina įvairias siritis, taip pat su bendravimu, kuris suteikia gyvenimui prasmę. Minimos taip pat pozityvios pasekmės, įskaitant fizinę sveikatą bei prisitaikymo kopijavimo strategijas. Savivertė išreiškia bendrąjį savęs vertinimą (Oles ir kt., 2013, cit. Rosenberg, 1989).  Kaip manoma, pozityvi orientacija stipriai koreliuoja su saviverte, tačiau pastaroji nėra pozityvios oreintacijos komponentė. Iš kitos pusės, priimtinos longitudinės studijos, kad būtų įvertintos galimos įtakos, kurios jungia šių dviejų konstruktų kryptis. Dabartiniai rezultatai papildo nuomonę, kad individai, kuriems būdingas aukšto lygio pasitenkinimas gyvenimu, stipriau jaučia savo galimybių ir stiprybių konfidencialumą, nors šios dvi nuomonių tendencijos skirtingos.

Kita su tuo susijusi problema yra hipotetinė sąveika tarp pozityvių orientacijų bei esminių savęs vertinimų, kaip chrakteringų bruožų, parodomų per savivertę, kontrolės būdą, bendrąjį savivertės įsitikinimą (BSĮ) bei silpną neuroticizmą (Oles ir kt., 2013, cit. Judge, 2009). Pasirinkus tirti sąveiką tarp BSĮ ir pozityvios orientacijos, savivertė, kaip samprata, taikoma žmonių nuomonei apie tai, kaip jie vertina savo galimybę vykdyti specifines užduotis bei įveikti iššūkius. Skirtingai nei cit. Bandura (1997), kuris gina specifinius savivertės ypatumus, cit. Scharzer (1992), tvirtina, jog BSĮ, kaip asmens galimybė atlikti būtinus veiksmus lenktyniauti reikalaujančiose situacijose, yra praktiškai vartotinas (Oles ir kt., 2013).

Socialinių mokslų atstovai (Lam ir kt., 2010) tyrė, kaip asmenys apibrėžia identiteto sampratas socialinio identiteto bei identiteto teorijų aplinkoje ir analizavo jų taikymą marketingo srityje. Savivertės samprata taip pat pateko į tyrimų sferą. Marketingo mokslas, pagrįstas identiteto teorija, orientuojasi į tai, kaip individualus klientas supranta tai, kas yra „aš“ ir „ne aš“ (Lam ir kt., 2010, cit. Kleine ir kt., 1995) ir kaip jie elgiasi sutinkamai su labiausiai ryškiu identitetu (Lam ir kt., 2010, cit. Arnett ir kt., 2003; Bolton and Reed 2004; Oyserman 2009). Apibendrinti galime, jog identiteto teorija yra labiausiai susijusi su individualia elgsena bei privačiąja savastimi (Lam ir kt., 2010, cit. Triandis, 1989).

Marketingo moksle reikšminga tyrimų sfera – sąveika tarp paslaugų kokybės, kliento pasitenkinimo ir lojalumo. Kadangi svarbios ir elgesio intencijos, šiame kontekste tyrinėjamos ir klientų vertybinės orientacijos. Siekiamybe tampa toks klientas, kuris paslaugas žodžiu pozityviai rekomenduoja savo aplinkos žmonėms, tuomet tyrimų tikslai skirstomi į (1) siekį tirti paslaugų kokybės poveikį klientų pasitenkinimui ir jų lojalumui; (2) siekį tirti ryšius tarp klientų pasitenkinimo ir lojalumo; (3) siekį išplėtoti suvoktos kainos, vertės, kintančios kainos vaidmenis aplinkoje, kur vertinama paslaugų kokybė, klientų pasitenkinimas, lojalumas (Lee, 2013). Prieita išvados, jog galima pozicionuoti paslaugų kokybę kaip prioritetinę, lyginant su kliento pasitenkinimu, dažniausiai nustatomi pozityvūs ryšiai. H.S. Lee (2013), cit. Rust ir kt. (1994), pranešė, jog kliento pasitenkinimas ir žavėjimasis yra veikiami kliento lūkesčių ir kad teriminas „lūkesčiai“, kaip jį vartoja elgsenos mokslo atstovai, kas anot jų, reiškia „kas, vidutiniškai tikėtina, gali nutikti“.

Marketingo teorijon įtraukiamos sąveikos teorijos. Sąveika tyrinėjama daugelyje akademinių disciplinų bei iš daugelio skirtingų perspektyvų. To paseka – nėra sutarimo dėl aiškinimo ir diskutavimo, kas yra sąveika/ryšiai (Williams, 2012, cit. Haugland, 1999). Iš verslo perspektyvos, verslo sąveika ar marketigo sąveika turėtų būti įtraukta tik kai padeda pasiekti akivaizdų konkurencinį pranašumą. Įvairios teorijos, siejamos su verslo sąveika, įtraukia dar ir prekybinę kaštų ekonomiką (Williams, 2012, cit. Williamson, 1985), išteklių priklausomybės (Williams, 2012, cit. Pfeffer and Solancik, 1978), racionalių pokyčių teoriją (Williams, 2012, cit. Macneil, 1980), verslo tinkų teoriją (Williams, 2012, cit. Hakansson and Snehota, 1995), eilę kitų teorijų ir mokslo požiūrių.

Sąveikos marketingas, kaip kooperatyvių ir bendradarbiavimo sąveikos su klientais bei kitais rinkos veikėjais procesas (Williams, 2012, cit. Sheth and Parvatiyar, 1995), papildomai, remiantis  Shani ir Chalasani (1992, p. 44), dar apibrėžiamas kaip „integruotos pastangos nustatyti, sukurti bei palaikyti individualių klientų tinklą bei stiprinti tęstinumo tinklą abipusiai naudai pasiekti taikant intuityvų, individualizuotą bei pridedamąją vertę garantuojantį individualių klientų tinklą, užtikrinantį pridedamąją vertę garantuojančius kontaktus per ilgalaikį laikotarpį“ (Williams, 2012, cit. Yau, et al., 2000, p. 17).

Sąveikos marketingo klausimu apibendrinama, kad kompanijos naudingumas atsižvelgiant į kliento poreikius gali leisti kompanijai sukurti prasmingesnius ryšius ar sąveiką su vartotojais nei kada nors anskčiau. Šie ryšiai ar marketingo sąveika prisideda prie kainų mažinimo ribojimo bei augančių pajamų. Tai reiškia, jog efektyvūs sąveikos marketingo veiksmai gali padėti plėtoti ilgalaikį klientų lojalumą bei pasiekti rekšmingą konkurencinį pranašumą. „Dar labiau gąsdina tai, kad itin lengvai galime atsitiktinai ir nepagalvoję pažeisti ar sugriauti tuos trapius lėšų išteklius dėl nepastovios bei nejautrios elgsenos, kurią parodome (Williams, 2012, cit. Cecil, 2000, p. 102). Bendriausia forma, sąveikos marketingo sėkmė ar sąveikos diados gali papraščiausiai  būti glaustai išreikšta fraze „daryk kitiems tai, ką norėtum, kad tau darytų“ (Williams, 2012, p. 29).

Klientų savivertės reikšmė marketingo teorijoje bei sąveika su tarptautiniu verslu

Ph. Kotleris (1984) išskyrė keturis reikalavimus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant potencialius rinkos segmentus, t.y., galimybė išmatuoti, pasiekiamumas, vientisumas, veiksmingumas. Nustačius segmentą, įmanoma išplėtoti prekės ar paslaugos pasiūlą rinkai, atsižvelgiant į tikslinio segmento poreikius. Segmentai apibrėžiami pagal ekonominį lygį ir naudingumą, po to planuojamos marketingo derinio priemonės.

Rinkos segmentavimas yra esminė marketingo strategija. Jos tikslas yra nustatyti rinkos segmentus bei pirkėjų grupes, kurios vėliau gali tapti marketingo kampanijų planų tikslinėmis grupėmis. Šiai marketingo strategijai yra būtina turėti tikslius duomenis apie segmentus ir vartototjų bendrąsias charakteristikas. Šios yra atitinkančios bei numatančios klientų iš tam tikso segmento atsaką į marketingo stimulą. Rinka yra skirstoma pagal klientų, sudarančių tam tikrą rinkos segmentą, geografinius, demografinius, psichologinius, psichografinius ar elgsenos kintamuosius. Privalumai ir trūkumai pagal kiekvieną kintamąjį taip pat yra reikšmingi ir į juos būtina atsižvelgti. Rinkos segmentavimas, kaip strategija, teikia privalumus artimesnių asociacijų su klientais dėka, kas buvo tradicinių verslo veiksmų stiprybė (Tynan; Drayton, 1987).

Derinant savivertės teoriją su marketingo segmentavimo literatūra, siekiama  išsiaiškinti, kokią įtaką savivertė daro kliento sprendimams dėl informacijos šaltinių pasirinkimo, kai priimamas perkamo prekės pasirinkimo sprendimas. Tyrimais nustatyta, kad informacijos šaltinius individai pasirenka skirtingai, tai priklauso nuo savivertės lygio. Pavyzdžiui, asmenys su aukštesniu savivertės lygiu remiasi patys savimi, tie, kurių savivertė žemesnio lygio, remiasi daugiau tokiais informacijos šaltiniais kaip žiniasklaida ar internetas (Bishop; Barber, 2012).

Savęs vertinimas siejamas su materializmu, asmens savivertė gerėja, kai šis įsigyja jo socialinį statusą atitinkančias ar pagal situaciją, galimybes ir aukštesnio socialinio statuso prekes. Todėl dažniau perkamos tokios prekės, kurios yra asmeninio ir socialinio identiteto simboliai, padeda formuoti žmogaus įvaizdį. Prekė įsigyjama, nes pirkinys ne tik suteikia malonių pojūčių, bet ir padeda jaustis tokiu, kokiu žmogus nori būti bei atspindi jo išskirtinumą. M. Lindstromas (2008) pasakoja, kaip studentams buvo duoti pinigai nupirkti baterijas. Kai parduotuvėje nieko nebuvo – studentai pirko pigiausias. Bet jeigu parduotuvėje buvo kitų žmonių, pirko brangesnes. Įvaizdis dar ne viskas, bet jis svarbus, socialiniai veiksniai taip pat reikšmingi.

Akivaizdu, jog kliento elgsena niekada nenustos būti reikšminga marketingo tyrimų sritimi, o joje – kliento savivertės vertinimo metodikos skatins ieškoti atsakymų į strateginius klausimus, kaip kuo geriau ir tiksliau atitikti klientų lūkesčius, norus, poreikius ir taip kuo pelningiau teikti paslaugas bei parduoti prekes.

Tarkultūrinės dimencijos atsiranda marketingo proceso metu, kai segmentuojama rinka, kai elementas „vieta“ tampa pretekstu plėtoti tarptautinį verslą dėl naudingumo gauti didesnį pelną pardavus prekes kitur nei jos buvo pagamintos. Pagrindiniu varikliu tuomet tampa rėmimas, nes jo dėka ir vyksta judėjimas, savivertę patvirtinančios prekės atsiduria tose vietose, kur jos simbolizuoja aukštos savivertės faktą.

Toliau galima teigti, jog elementas vieta gali būti išdėstomas geografinių krypčių pagrindu ir tiesiog iliustruojant kryptis, kaip viena ar kita prekė juda, kodėl ir pagrįsti tuo rėmimo kompleksą bei jį strateguoti, kadangi jis tampa pagrindine ašimi randant sąsajas ir užtikrinant garantuotą pelną, galimai net itin didelį pelną bei pajamingumą, o toliau – kovos už rinkas strategijos.

 

Savivertės samprata ir reikšmė

 

Savivertė yra viena iš labiausiai vertinamų ir tyrinėtų elgsenos teorijų, ji yra ideali teorija, padedanti suprasti, kodėl žmonės viename kontekste dalinasi žiniomis, o kitame to nedaro. Žinių sklaidos elgsena, pagrįsta įtaka, pasekmėmis ir grįžtamuoju ryšiu, kaip sistema, aiškinama motyvacijos savivertės modelio pagalba (Endres ir kt., 2013).

Savivertės tyrimai šiuolaikinėje visuomenėje tapo labai populiarūs. Tik pasiekus aukštą savivertės lygį, galima pasiekti aukščiausių pageidaujamų rezultatų. Pačiu bendriausiu aiškinimu savivertė – požiūris į save. Savivertės apibrėžimo tėvu laikomas M. Rosenberg‘as, kurio teigimu, savivertė yra teigiamos arba neigiamos nuostatos į save (John, MacArthur; 2004). Tomaka (1991) savivertę aiškina panašiai, tai – kokybinė „Aš“ vaizdo komponentė, kurioje atsispindi kognityviniai bei elgesio aspektai.

White ir kt. (2012) tyrinėjo, kada ir kodėl socialinio identiteto grėsmė siejant ją su saviverte gali daryti poveikį klientų preferencijoms. Kontekstas yra reikšmingas, kai tyrinėjamas identitetas. Yra nustatyta, kad pirkėjai vengia produktų, kurie gali pakenkti jų socialiniam identitetui. Be to, pozityvus savęs vertinimas gali būti pasiektas vengiant asociacijų su socialiniam identitetui galinčiais pakenkti aspektais.

Aukštesnis savivertės lygis pasiekiamas įsigyjant kokybiškesnių, estetiškesnių prekių. Estetiškų produktų pasirinkimas lyginamas su pranašesnių produktų pasirinkimu, kai atsižvelgiama į jų funkciją, prekės ženklą, hedonistiką, – visa tai įtaką daro kliento asmeninėms vertybėms. Klientai patiria savivertės, pasitikėjimo jausmus rinkdamiesi estetiškus produktus, tai patvirtina apsipirkimo terapijos tyrimai (Townsend ir Sood, 2012).

Tikima, kad aukšto lygio savivertę turintys žmonės yra labiau pozityvūs savo atžvilgiu. Šie žmonės dažnai būna psichologiškai laimingi ir sveiki (Branden, 2001; Taylor & Brown, 1988). O žmonės su žemo lygio saviverte yra psichologiškai nelaimingi ir galbūt net depresuoti (Tennen & Affleck, 1993). Galima išskirti aukštos savivertės pagrindinius privalumus: asmuo jaučiasi gerai, lengvai susidoroja su iššūkiais ir negatyviais atsiliepimais, o socialiniame gyvenime jis jaučiasi gerbiamas ir vertinamas kitų žmonių.

Tačiau taip pat yra ir negatyvioji pernelyg aukštos savivertės pusė (Baumeister, 1998), kurios dėka žmonės pasitiki savimi per daug arba „save įsimyli“, todėl neprisiima atsakomybės už padarytas klaidas ir pan. Žmonės su maža saviverte, pasaulį mato per negatyvų filtrą, ir jų nepasitenkinimas savimi, visą supančią aplinką paverčia neigiama. Taip pat, žema savivertė ir depresija yra labai panašios būsenos, kuomet žmogus jaučiasi vienišas, neįvertintas, liūdnas ir nepatenkintas gyvenimu. Tokia būsena kenkia karjerai ir gyvenimo kokybei (Tennen & Affleck, 1993).        

Visiems gerai žinoma Maslow poreikių piramidė. Autoriaus teigimu, norint pasiekti aukštą savivertę, būtina patenkinti kitus, žemesnio lygio poreikius. Pavyzdžiui, pirmiausia reikia patenkinti fiziologinius poreikius, tokius kaip maisto ar vandens. Antra, reikia turėti vietą, kurioje būtų galima jaustis saugiai, pvz., namus. Taip pat būtina sąlyga turėti draugų, nes žmogus yra socialinė būtybė, kuriai reikia bendrauti. Patenkinus šiuos poreikius, pereinama į kitą lygmenį. Pagarbos ir saviraiškos poreikių patenkinimas glaudžiai siejasi su aukšta saviverte. Taigi, aukštą savivertę galima pasiekti, tik patenkinus kitus žemesnio lygio poreikius. 

Pasak M. Rosengreno (1986), savivertė yra sąlyginai tęstinė dispozicija. Saviverte įmanoma manipuliuoti (Wells ir Marwell, 1976), mokslininkai sutaria, jog ji varijuoja priklausomai nuo  situacijos (Crocker ir Major, 1989).

Anot T.E. Heathertono ir J. Polivy (1991),  cit. Greenwald, 1980; Swann, 1985, 1987; Wylie, 1979, žmonės aktyviai ieško informacijos, kuri patvirtintų jų savęs sampratą ir atmeta informaciją, kuri yra pavojinga bendrajai savęs sampratai. Taip pat yra žinoma, jog momentiniai veiksniai gali nulemti momentinius savęs vertinimo pakitimus (cit. Baumgardner, Kaufman, & Levy, 1989; Jones, Rhodewalt, Berglas, & Skelton, 1981; Kern is, Grannemann, & Barclay, 1989; Markus & Kunda, 1986; Rosenberg, 1986; Tesser, 1988). Svarbu tyrinėti savivertę bei nuotaikos priklausomybę bei skirtumus, be to, savivertė, jos žemas lygis itin susiję su depresija. Nustatyta, jog skirtumas tarp nuotaikos ir savivertės yra toli gražu ne trivialus, todėl tiriant efektus, leminačius savivertės pokyčius, suprantant juos, vertinti reikia mintis, jausmus ir elgseną. Nuotaikos pokyčiai, vykstantys gaunant papildomą informaciją, atsiranda, bet nedaro įtakos savivertės lygiui (Heatherton ir  Polivy, 1991). 

...Na, o dabartinės užsitęsusios pandemijos akivaizdoje galime nesunkiai stebėti krintančiuosius – smunka ir jų savivertė. Ir negabiems vaikučiams vis sunkiau... net kai jų tėveliai apmoka nuotolinio ugdymo papildomas išlaidas... yla iš maišo visada išlenda. Virtualioje erdvėje galioja irgi savi dėsniai – kas yra kas ir ko yra verti identifikuoti galima akimirksniu. Supirkti naujesni ir brangesni mobilieji telefonai ar kiti įrenginiai čia jau niekuo nebepadės. Dvasios ubagui ir negabiam tinginiui duok ką nori – nieko nebus.

........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

 

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

APIE MIEGĄ IR JO BŪTINYBĘ

2022-06-23

Iliustracija - TOSHIBA nuosavybė.

Ne paslaptis, kad saldaus kaip vaikystėje miego, gero poilsio naktį ir žvalaus pabudimo ryte su nesusiraukšlėjusiu kaip armonika veidu bei užvarvėjusiomis akiduobėmis trokšta visi. Dėl įvairių priežasčių nemažai garbingo amžiaus asmenų neteko įprastinių migdomųjų ir raminamųjų vaistinių preparatų, vaistinėse parduodamų griežtai tik su receptais, todėl kiek nesmagu regėti buvusias gana neblogos išvaizdos ir nemažai žinomas visuomenės atstoves ir gerai žinomus pagyvenusius senjorus, virtusius į kažką panašaus kaip siaubo filmų kapinių zombiai, kurie, beje, vis reikalauja, kai kurie smagiai šoka be priežasties, kiti net dainuškas traukia, kai kam yra noras užsirūkyti numestą nuorūką, dalis geria stipriuosius gėrimus, nes tam vis dar turi pinigų ir absoliuti dauguma yra itin išdidūs, mat jų vis dėlto nepribaigė tie naujieji ir gausiai užplūdę virusai ir jie net drebančiomis kaip elektra stiprokai nukrėstomis plaštakomis vis dar yra vairuojantieji. Visai nesvarbu ką, bet vairuoja. Neretai ir viešojo transporto priemonę net po gausiai išgerto alkoholio išėjimo į darbą išvakarėse. Nesvarbu, kad kiti eismo dalyviai – epilepsijos sunkesne forma sergantieji, užkietėję narkomanai, lekiantieji atsiimti pigesnių dozių mėnesiui į priekį, Parkinsono liga sergantieji ir paskutinės stadijos alkoholikai, prasiskolinusios ir prasirūkiusios nesveikų vaikučių mamos, nemiegojusios gal dvidešimt parų iš eilės – kelyje visi. Neužmirštami ir žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės pamokymai šiuo – apibendrintai vadinkime – miego praradimo ir kovos būdų su tuo klausimu, detaliau galite rasti www.leidinyssau.lt

O štai, ką rašė tarpukario Lietuvos gydytojas, nepaskelbęs savo vardo ir pavardės, periodinėje spaudoje apie miego svarbą: „Visi supranta, kad miegas neišvengiamas dalykas, ir turės palaukti, kol aš ar kitas tokis daktaras suras priemones, kaip be miego apsieiti. Gal tada užteks užeiti apsnūdusiam žmogui į tam tikrą stotį, kur elektra pakeis jo kūno stovį, ir jis vėl galės šokti, dirbti, važinėti. Tuomet nereikės nei šienikų, nei lovų, nė miegamųjų kambarių. Visi namai turės būti sugriauti ir kitokie pastatyti, nuomos atpigs, šienikų ir lovų dirbėjai subankrutys. Bus tai didelė revoliucija. Bet kol tai bus padaryta, ir kol bus rastas būdas miegui pašalinti, ginčams neverta laiko eikvoti, nes yra patirta, kad miegas svarbesnis ir už valgį. (...) Ant gyvulių darytieji tyrimai rodo, kad miego atėmimas per 4 ar 5 dienas juos užmuša. (...) Miegoti visi norėtų, bet vieni laiko neturi, kitiems nesimiega. (...) Miegoti reikia taip, kaip smagiau, tuomet bus sveikiausia. (...)“.

Cituotas šaltinis: „Trimitas“, Nr. 190, p. 22-23.

! NEĮGALIUOSIUS ASMENIS APTARNAUJANTIEJI IŠTIES GALĖTŲ PASIRŪPINTI ŠIO TEKSTO ESMĖS PERPASAKOJIMU GLOBOTINIAMS BEI PRIŽIŪRIMIESIEMS IR VISIEMS KITIEMS, GANA SENOKAI GYVENANTIESIEMS TELEVIZIJOS SERIALŲ ILIUZINĖJE APLINKOJE

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

 

 

Kiekvienas vertas pagalbos

2022-05-31 pranešimas

 

Keičiama klientų identifikavimo tvarka Užimtumo tarnyboje.

Nuo liepos tai labiausiai palies stokojančius socialinių įgūdžių ir motyvacijos dirbti, turinčius įvairių priklausomybių ilgalaikius bedarbius ir vengiančius priimti darbo pasiūlymus asmenis. Suteikus darbo rinkai besirengiančio asmens statusą, tokiems žmonėms bus teikiama individuali kompleksinė pagalba.

Užimtumo tarnyba šioje srityje turi patirtį – savivaldybėse įgyvendinamų pilotinių modelių praktika bus pritaikyta  tolesniam darbui su šia klientų grupe.

(...) paslaugų reikia maždaug 30 tūkst. tarnybos klientų. Teikiant kompleksines  paslaugas savivaldybėse išryškėjo ilgalaikių bedarbių problemos. Jos būdingos ir kitiems darbo pasiūlymų nepriimantiems asmenims. Dažniausiai jie turi subjektyvių priežasčių. Viena jų – nelegalus darbas. Kitiems  sunku įsidarbinti  ir dėl psichologinių aspektų – dalis jų nuvertina arba pervertina save dėl amžiaus, patirties ar gabumų, priklausomybių.

„Tai daugiausiai pastangų reikalaujanti tikslinė klientų grupė. Jų sugrąžinimo į darbo rinką procesas, deja, nėra lengvas ir trumpas“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Panašia kryptimi numatoma  dirbti ir įsigaliojus naujoms Užimtumo įstatymo nuostatoms – nemotyvuotiems bei darbo pasiūlymų nepriimantiems asmenims bus taikomos socialinės ir motyvavimo paslaugos, su jais daugiau dirbs atvejo vadybininkų ir psichologų. „Sunkesniais atvejais įtraukiant socialinius partnerius ir savivaldą daugiau galimybių visapusiškai įvertinti žmogaus situaciją ir individualiai padėti“, – sakė Užimtumo tarnybos vadovė. 

Savivaldybėse įgyvendinant projektą į įvairias veiklas įtraukti 824 asmenys (šiemet – 66). (...) Suteikus kompleksinę pagalbą, 279 dalyviai  įsidarbino.

Sunkumų patiriantiems žmonėms padedama ugdyti praktinius darbo įgūdžius,  spręsti jų socialines problemas bei didinti motyvaciją įsidarbinti ar mokytis, skatinamas jų teritorinis mobilumas. Vėliau taikoma bandomoji praktika, pameistrystės darbo sutartis nesudarius mokymo sutarties, profesinis mokymas, įdarbinimas subsidijuojant.

 (...) Dažnas projekto dalyvis turi akivaizdžiai silpnesnius informacinių komunikacinių technologijų naudojimo įgūdžius,  tarp jų labai nedaug asmenų, kurie yra pajėgūs savarankiškai (iš savo gyvenamosios vietos) naudoti nuotolines paslaugas.

(...) Gegužės 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 165,5 tūkst. darbo neturinčių žmonių, iš jų –  45,8 tūkst. ilgalaikiai bedarbiai, kurie nedirba ilgiau nei vienerius metus.

REDAKCIJOS "Padėkime sau'19" PRIERAŠAS: Dėkojame UT už išsamias žmogiškųjų išteklių analizes.

_______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

KOMPIUTERIAI – MŪSŲ SVEIKATOS DRAUGAI AR PRIEŠAI?

 Andžela Armonienė

2021-11-18

 

Kompiuterinės technologijos įsiskverbė į visų mūsų gyvenimus siaučiant COVID-19 pandemijai. Paskutiniuoju metu kiek daugiau diskutuojama apie ryšio 5G galimą žalą žmonių sveikatai, mobiliųjų technologijų poveikį mūsų gyvenimo būdui, pritilo pokalbiai apie kompiuterių daromą įtaką mūsų sveikatai.

Kompiuteris yra neatskiriamas mūsų aplinkoje. Asmenų, naudojančių kompiuterius, skaičius didėja, vis daugiau laiko praleidžiant prie kompiuterio mažėja fizinis aktyvumas, susiduriama su įvairiomis sveikatos problemomis. Darbas kompiuteriu nepritaikytoje darbo, mokymosi vietoje lemia netinkamą laikyseną ir gali sukelti rankų, kaklo, pečių ar nugaros fiziologinę įtampą, kuri vėliau sąlygoja stuburo iškrypimus. Tyrimų duomenimis, kompiuterių darbo vietos dažnai įrengiamos netinkamai (Hainsworth, 2002; Harris, 2005), asmenys patiria diskomfortą, jaučia kaulų - raumenų sistemos skausmus (Burke, 2006; Sotoyama, et al., 2004), atsiranda regėjimo problemų (Obelenis, 1997; Horie, 2007). Tyrėjų manymu, kompiuterių naudojimo intensyvėjimas lemia kaulų - raumenų sistemos sutrikimus, regėjimo problemas (Obelenis, 1997; Horie, 2007). Be to, nustatyta, kad ilgainiui nuo kompiuterių ir ypač nuo kompiuterinių žaidimų gali išsivystyti priklausomybė, sutrinka jaunų asmenų vystymasis, atsiranda psichologinių problemų (Andziulienė, 2004).

Pažymėtina, jog naudojimasis kompiuteriu neturi būti siejamas išimtinai su blogu poveikiu žmonių sveikatai. Tyrimais įrodyta, jog apie 20 % sveikatos sutrikimų, susijusių su kompiuteriais, kyla ne dėl kompiuterio blogo poveikio, o dėl pagrindinių darbo kompiuteriu taisyklių nemokėjimo, nepaisymo ir neteisingo darbo vietos įrengimo, blogo darbo organizavimo, fizinio aktyvumo atsisakymo ir elementaraus darbo laiko trukmės normų nesilaikymo (Andziulienė, 2004).

Manoma, esą kompiuteris yra daugelio sveikatos pažeidimų pagrindinė priežastis, tai yra: trys ketvirčiai dirbančiųjų skundžiasi sąnarių, kaulų ir raumenų sistemos skausmais. Pusė kompiuterių vartotojų kenčia nuolatinius galvos skausmus, du penktadaliai pažymi regėjimo problemas (Dirbančiųjų kompiuteriais sveikata, 2007). Vertinant kompiuterio įtaką vartotojų sveikatai, nurodomos kelios pagrindinės kryptys ir sveikatos problemos, kurios kyla dirbant kompiuteriu, tai yra:

• padidintas akių nuovargis,
• dažnesnė trumparegystė,
• kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai,
• dažnas stresas ir komplikuotos psichologinės problemos,
• odos pažeidimas veido bei kaklo srityje (Dirbančiųjų kompiuteriais sveikata, 2007).

Medikai kompiuterio poveikį sveikatai pirmiausia sieja su regėjimo sutrikimais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 40–85 % darbuotojų skundžiasi akių nuovargiu, sausumu, kurį sukelia įtampa žiūrint į smulkius objektus. Darbas kompiuteriu taip pat siejamas su psichosocialinėmis problemomis, stresu,veido ir kaklo odos pažeidimais bei įtaka reprodukcinei sistemai (Kompiuterizuotos darbo vietos rizikos veiksnių identifikavimas, 2019).

Naujesni tyrimai patvirtina, jog problematiškas interneto – o kartu ir kompiuterių – naudojimas reikšmingai paveikia mentalinę sveikatą, sukelia tokias sveikatos problemas kaip depresiją, stresą (Rahamathulla, et al., 2020). Be abejo, kompiuterių vartotojai labiausiai skundžiasi dėl suprastėjusio regėjimo – tai yra šio amžiaus didžiausia sveikatos problema. Yra nustatytas dirbančiųjų kompiuteriu sindromas (angl. k.: Computer Vision Syndrome (CVS)), kuris itin paplitęs ir aprašytas Amerikos optometrijos asociacijos kaip akių ir regėjimo problemų kompleksas, susijęs su kompiuterių naudojimu. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog Saudo Arabijoje studentai ir darbuotojai daugiausia skundžiasi skausmu akių srityje (66.5%) bei akių sausumu (57%), galvos skausmais skundėsi 82% tiriamųjų, kaklo ir pečių skausmais - 55% (Al-Manjoumi, et al., 2021). CVS buvo tyrinėtas ir Korėjos Respublikoje, rezultatai parodė, jog apie 70% kompiuterių naudotojų turi regėjimo problemų (Hwang, et al., 2021).

Kaulų ir raumenų sistemos pakenkimo priežastys ir poveikis psichinei sveikatai nebus išsamiau gvildanamas šioje publikacijoje, daugiau nagrinėsime poveikį regėjimui.

 

KOMPIUTERIO POVEIKIS REGĖJIMUI

 

Buvo ištirta, kad yra teigiamas ryšys-koreliacija tarp vaiko amžiaus ir valandų skaičiaus praleistų žaidžiant kompiuterinius žaidimus, ir patvirtinta, jog kuo vyresnis vaikas, tuo dažniau žaidžia, ir tuo blogesnis regėjimas (Horie, 2003). Atsiradus regėjimo sutrikimams, reikalinga korekcija, be akinių neapsieinama. Kontaktiniai lęšiai taip pat yra problemų keliantis pasirinkimas. Pavyzdžiui, įsielektrinusios dulkės bei kompiuterio išskirta šiluma lemia nepalankias, sausas aplinkos sąlygas. Visi minėti veiksniai sukelia akių sausėjimą, paraudimą, skausmus. Regėjimo nuovargio (astenopijos) atsiradimas siejamas ne tik su darbu kompiuteriu, bet jo simptomai atsiranda beveik pusei dirbančiųjų kompiuteriu (Horie, 2003). 

Amerikos okulistų asociacija (AOA), pastebėjusi, kad nusiskundimų prastėjančiu regėjimu dėl intensyvėjančio naudojimosi kompiuteriais daugėja, atliko tyrimus ir nustatė dirbančiųjų kompiuteriais regėjimo sindromą (CVS). CVS yra akių ir regėjimo problemos, susijusios su kompiuterio naudojimu. CVS požymiai yra akių įtampa, galvos skausmai, trumparegystė ir toliaregystė, sausos ir raudonos akys, jautrumas šviesai, dvejinimasis. Veiksniai, kurie turi įtakos šio sindromo atsiradimui: bloga higieninė būklė, netinkamas kompiuterių įrengimas; blogi laikysenos įgūdžiai darbo metu ir refrakcijos ydos (Jeffrey , 2007). Darbas kompiuteriu skatina miopijos vystymąsi. Prie to prisideda blogas apšvietimas, blogi laikysenos įgūdžiai, refrakcijos ydos, darbo ergonomika.

Naujausi CVS tyrimo rezultatai parodė, jog Saudo Arabijoje studentai ir darbuotojai daugiausia skundžiasi skausmu akių srityje (66.5%) bei akių sausumu (57%) (Al-Manjoumi, et al., 2021). CVS buvo tyrinėtas ir Korėjos Respublikoje, nustatyta, jog apie 70% kompiuterių naudotojų turi regėjimo problemų (Hwang, et al., 2021).

Lietuvoje taip pat atlikta kompiuterio poveikio regėjimui tyrimų. Viename iš naujesnių mokslininkai tyrė CVS. Atliktų tyrimų duomenimis regėjimo įtampa skundžiasi nuo 55 iki 91 % visų dirbančiųjų kompiuteriu. Astenopija (gr. Asthenes - silpnas + aps - akis) vadinamas akių nuovargis, kurį sukelia įtampa žiūrint į smulkius objektus. Tyrimo metu tirti 819 medicinos studentai. Vertinant akių simptomus paaiškėjo, kad dažniausiai apklausoje dalyvavę studentai dirbdami kompiuteriu jaučia akių perštėjimą (88,3 %), akių paraudimą (64.2 %) ir akių sausumą (55,1 %). Jokių akių simptomų nejaučia tik 8,1 % apklausoje dalyvavusių studentų. Dažniausiai pasitaikantys regėjimo funkcijos simptomai dirbant kompiuteriu respondentų tarpe buvo pablogėjąs matymas (89,1 %), mirgėjimą akyse jautė (54,6 %), o dvejinimasi akyse (5,3 %). Išvados: 97 % studentų mano, kad darbas kompiuteriu kenkia sveikatai. Studentai, įsirengę ergonomiškesnes darbo su kompiuteriu vietas, rečiau patiria su darbu su kompiuteriu susijusius sveikatos sutrikimus. Dažniausiai dirbdami kompiuteriu studentai jaučia 89,4 % - akių simptomus, 81,8 % - regėjimo funkcijos sutrikimus. Dažniausiai pasitaikantis akių simptomas - akių perštėjimas (88,3 %); Dažniausiai pasitaikantis regėjimo funkcijos sutrikimas - pablogėjęs matymas (89,1 %) (Būbnelis ir kt., 2018).

Tinkamai organizavus darbo vietą prie kompiuterio, ribojant buvimo prie ekrano laiką įmanoma išvengti miopijos ir kitų regėjimo sutrikimų.  Regėjimo sutrikimų profilaktikai svarbus yra darbo prie kompiuterio trukmės ribojimas, be to, pertraukų ir mikropertraukų metu rekomenduojama daryti specialius pratimus akims. Pratimai gali būti atliekami stovint ar sėdint, nukreipus akis nuo ekrano, žiūrint į tolį, svarbu viską daryti ramiai kvėpuojant (Obelenis, 1997).

Pagrindinės kryptys, mažinančios darbo aplinkos įtaką regėjimo funkcijai, yra tokios:

1. Užtikrinti optimalius natūralaus ir dirbtinio apšvietimo parametrus.
2. Įrengiant kompiuterizuotas darbo vietas pašalinti pašalinių blyksnių atsiradimo galimybę.
3. Dirbti tik su kokybiškais, techniškai tvarkingais ir sertifikuotais ekranais.
4. Regos laukas turi būti apribotas tiek vertikalia, tiek horizontalia žiūrėjimo kryptimis. Dėl šių priežasčių monitoriaus padėtis yra rekomenduojama kiek galima žemesnė.
5. Laikytis darbo ir poilsio režimo, rekomenduojama pertraukėlių trukmė yra 10 minučių kiekvienai darbo valandai.
6. Reguliariai tikrintis regėjimą ir, reikalui esant, jį tinkamai koreguoti.
7. Sąmoningai stengtis dažniau mirksėti, tuo būdu mažinant džiūvimo reiškinius akies junginėje bei su tuo susijusius nemalonius subjektyvius jutimus akyse (Andziulienė, 2004).

Svarbūs dalykai įrengiant tinkamą darbo vietą yra ir kompiuterio ekrano pasvirimo kampo parinkimas, kuris yra individualiai parenkamas, tačiau rekomenduojama ekraną nuo savęs palenkti 5 laipsnių kampu (Kompiuterizuotos darbo vietos rizikos veiksnių identifikavimas, 2019: 11-12).

 

Šių profilaktinių patarimų pagalba įmanoma išvengti ar sumažinti regėjimo sutrikimų riziką, užsitikrinti geresnę sveikatą.

__________________________________________________________________________________________________________________________________________

APIE ABIPUSĘ NAUDĄ IR VERSLUI, IR KLIENTUI

Andžela Armonienė

2021-10-03`

Klientų vertybinių orientacijų svarba verslui

 

Vertybės yra vieningi prioritetai, kuriais remdamiesi norime gyventi (Zetterberg, 1998). Priimta pabrėžti tiesiog vertybių sistemas, nagrinėti tai, kas svarbu tiriant klientų vertybių sistemų formavimąsi (Campbell, 1987; Rokeach, 1973). Vertybių samprata – tai trijų tipų universalių žmogaus poreikių – biologinių, socialinės sąveikos, socialinių institucijų būtinybės, kad užtikrintų grupės gerovę ir išgyvenimą – kognityvi išraiška (Maslow, 1959).

Sampratos vertybių tema pateikiamos lentelėje.

Įvairių autorių pateiktos sampratos vertybių tema

Autoriai	Sampratos
Čiužas (2005)	Nuostatos, vaizdiniai apie tai, kas yra gera.
Jucevičienė (1996, p. 49)	„...kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar tam tikri dalykai (žmonės, objektai, idėjos, veiksmai, situacijos) yra geri ar blogi“.
Myers, 2000; Robbins, 2006; Pruskus, 2005;	Moralinis kriterijus, nusakantis, koks elgesys „teisingas“ ir „geras“.
Pruskus (2005).	Vertybių laipsniavimas priklauso nuo dviejų veiksnių. Pirma, nuo to, kokia tvarka visuomenės sąmonėje tos vertybės yra išsidėsčiusios, t. y., kokia jų hierarchijos pakopa ir kaip stengiamasi išlaikyti ją ir apginti. Antra, nuo to, kokiu mastu visuomenė yra įsisąmoninusi, jog šios pakopos vertybės yra hierarchiškai nelygiavertės. Yra vertybių, dėl kurių svarbos sutaria visuomenės nariai, pripažindami jų būtinumą tarpusavio santykių (sąžiningumo, atsakomybės ir kt.) plėtotei. Tai bazinės – nekvestionuojamos vertybės. Kartu yra ir tokių vertybių, kurios aktualios tik atskiriems visuomenės sluoksniams. Galima teigti, kad egzistuoja dvejopo tipo vertybės: bazinės (absoliučios) ir laikinos (dalinės, dirbtinės), puoselėjamos atskirų socialinių grupių.
Robbins (2003)	Vertybių sistema - pagal svarbą išdėstytos individualios vertybės. Jos nustatomos pagal santykinę svarbą, kurią individualus žmogus teikia tokioms vertybėms kaip laisvė, malonumas, savigarba, sąžiningumas, paklusnumas ir lygybė.  Esminiai įsitikinimai, kad „konkretus elgesys ar egzistavimo būdas yra asmeniškai arba socialiai priimtinesnis už priešingo pobūdžio elgesį ar egzistavimo būdą“ (p. 33).

 

D.A. Laverie ir kt. (1993), cit. Rokeach (1973, p. 25; kt.), teigia, kad mes kuriame vertybes kaip tęstinius tikėjimus, kurie yra specifinis pirmenybinės elgsenos pasirinkimo iš kitų alternatyvų būdas. Požiūrio, kad vertybėmis yra grindžiama elgsena, laikosi psichologijos, sociologijos, organizacijos elgsenos teorijos atstovai. Vertybės gali būti laikomos vienu iš galingiausių klientų elgsenos paaiškinimų. Svarbu atsižvelgti ir į požiūrius, prekės požymius, apsvarstymo lygį,  klasifikaciją, gyvenimo stilių. Iš to, ką klientai renkasi ir perka, galima spręsti, kokios yra jų vertybės. Klientai, kuriems vertybė yra jaudulys, rinksis tam tikrus produktus – greitus automobilius, kalnų dviračius, o tie, kuriems labai svarbus saugumas, rinksis visai kitos grupės produktus – oro pagalvę savo automobiliui, religinių paslaugų lankymą. Siūloma labiau atsižvelgti į sąsajas tarp vertybių ir gyvenimo būdo, kaip vertybės sąveikauja su situacija, koks yra ryšys tarp vertybių ir emocijų.

D.A. Laverie ir kt. (1993), cit. (Kahle 1986; Beatty et al. 1985), nurodė vertybių sąrašą, kurį sudaro: priklausomybės jausmas; jaudulys; linksmumas ir smagumas; šilti santykiai su kitais; pasitenkinimas; buvimas gerbiamam; pilnatvės jausmas; saugumas; savigarba. Papildomai šį sąrašą gali sudaryti ir kitos komponentės, kurios svarbios žmonių kasdieniniame gyvenime.

Išskiriamos vertybių grupių dimencijos, jos yra poruojamos: kolektyvizmas ir individualizmas; atvirumas pokyčiams ir konservatyvumas; savęs sustiprinimas ir trancendencija savo atžvilgiu. Socialiniame lygmenyje nurodomos tokios vertybių dimencijos: įsitvirtinimas, hierarchija, meistriškumas, emocinė autonomija, intelektualinė autonomija, egalitarizmas ir harmonija (Ralston, ir kt., 2011).

Taip pat išskiririamos fundamentinių, fundamentalistinių (arba terminalinių) vertybių ir instrumentinių vertybių grupės. Fundamentinės (arba terminalinės) vertybės siejamos su tolima gyvenimo perspektyva, kurią galima įvardinti kaip galutiniais gyvenimo tikslais. Instrumentinės vertybės – tai kasdieninius jausmus ir poelgius suponuojančios vertybės, dažniausiai tampančios tiesioginiais ugdymo tikslais ir pasiekiamos ugdant su asmens vidinėmis savybėmis susijusias vertybes (Martišauskienė, 2007, p. 137).

1. Bruzgelevičienė ir L. Žadeikaitė (2008, p. 24) instrumentines vertybes sieja su asmens tobulinimosi, ugdymo vertybėmis: atsakomybe, vertybiniu apsisprendimu, savarankiškumu, demokratija ir valstybės kūrimo kompetencija.

Matulionis (2002) nurodo vertybių formavimosi ir pasirinkimo lygmenis:

• žemiausias – pažintinis lygmuo (asmuo žino vertybę ir remdamasis ja gali aiškinti savo elgesį, tačiau pasikeitus situacijai, jos atsisako);
• aukštesnis lygmuo – emocinis, kai vertybė asmens yra vertinama teigiamai;
• aukščiausias lygmuo – elgesio, kai remiantis vienokia ar kitokia vertybe tiesiogiai rengiamasi veiksmui.

Taip pat A. Matulionis (2002) išskiria keturis vertybių lygmenis:

• pirmajam lygmeniui priskiriamos bendražmogiškosios vertybės - taika, altruizmas, sveikata, dora ir kt..;
• antram lygmeniui priskiriamos vertybės, susiėjusios su žmogaus gyvenimo veiklos sferomis – darbu, šeima, laisvalaikiu;
• trečias yra išskiriamas kaip vertybinės nuostatos, susiėjusios su socialine padėtimi ir profesija; ketvirtajam lygmeniui priklauso vertybės, susijusios su darbo, laisvalaikio sferomis, š

Vertybės tapo svarbiu bendravimo ir bendradarbiavimo tarp organizacijos narių ir rinkos partnerių sistemos pagrindu. Visuotinis vizijos, tikslų, uždavinių, kultūros, ir vertybių pripažinimas (įsisąmoninimas) tampa vienu iš svarbiausių organizacijos sėkmingos konkurencijos veiksniu (Vasiljevienė, 2004).

Pasak McNaughtoni ir kt. (2001), vertybė išgaunama iš išmoktų percepcijų, preferencijų ir klientų vertinimo. Sukuriamos asociacijos iš to, ką siūlo prekė ir kontekstas, kuriame jie naudojami. Yra trys pozicijos, nusakančios, kada kliento orientacija gali duoti pridėtinę vertę, t.y.:

1. Firmos-kliento sąsaja (išorinis marketingas). Kuriamas marketingo derinys iš produkto, kainos, platinimo ir rėmimo/komunikacijos.
2. Firmos-darbuotojo sąsaja (vidinis marketingas). Tai vertybinės grandinės dalis, vertės suvokimas skatina darbuotojus perteikti ją klientams.
3. Darbuotojų-klientų sąveika (interaktyvus marketingas). Kontaktai akis-į-akį padeda naikinti ribas ir pateikti firmą kaip kuriančią ir teikiančią vertę.

                      Klientų vertybinės orientacijos gali padėti arba pakenkti verslui. Todėl ypač svarbu kiekvienam verslo vadybininkui/savininkui žinoti, kokios yra klientų vertybinės orientacijos. Žmonių vertybinės orientacijos – tai susiformavusios nuostatos, interesai ir poreikiai. Klientų nuostatoms didelę įtaką turi juos supanti aplinka nuo pat vaikystės (Stoškus, Beržinskienė, 2005). Dažniausiai nauji reiškiniai arba mados konfliktuoja su vyraujančiomis moralės normomis ir požiūriais, nes jie prieštarauja tradiciniams stereotipams (Čiegis ir kt., 2008).

          Sėkmingai organizacijai lojalūs klientai būtini (Hassan, 2012).

Baldinger ir Rubinson (1996), Dyson ir kt., (1996) sąvoką „lojalus požiūris“ apibrėžė kaip besikeičiančius tiekėjų ir pardavėjų interesus, kurie daro įtaką visai lojalumo koncepcijai. Szymanski and Henard (2001) lojalumą sieja su pasitenkinimu, kuris daro bendrą įtaką visam lojaliam vartotojų elgesiui. Yra ir kitokių tyrimų rezultatų: Johnson et al., (2001) atliko tyrimą, koreliacinis ryšys tarp lojalumo ir pasitenkinimo tebuvo 0,30.

Anot A. Vezbergienės (2005), įmonės kuria klientų išlaikymo strategijas, tačiau dažnai gerai nesupranta, kas yra klientų lojalumas ir kaip jis matuojamas. XXI amžiuje klientas yra karalius, o paslaugų teikėjas turi būti jam ištikimas. Šiandien daugelis vadovų ir marketingo specialistų klaidingai įsivaizduoja klientų lojalumą. Dažnai manoma, kad klientai turėtų būti atsidavę įmonei panašiai kaip šuo savo šeimininkui – galima paspirti, jis vis tiek atbėgs. Deja, šis principas negalioja įmonės klientams.

Danijos verslo vadybos konsultantai Jesperas J. Ellingas ir Stigas Jorgensenas siūlo taikyti savo sukurtą klientų lojalumo matavimo metodą „lojalumo auditas“. Jis remiasi gana paprasta klientų lojalumo analize ir skirsto įmonės klientus į devynis lojalumo segmentus. Stambiau klientai priskiriami vienai iš trijų kategorijų.

• Žalieji (lojalūs) klientai. Į šią kategoriją patenka įmone patenkinti ar net labai patenkinti klientai, vertinantys ją geriau už rinkoje esančius konkurentus. Tai patys lojaliausi įmonės klientai. Jie džiaugiasi įmonės teikiamomis paslaugomis ar parduodamomis prekėmis ir aptarnavimu.
• Geltonieji (rizikingi) klientai – tai klientai, kuriuos įmonė rizikuoja prarasti. Dažniausiai jie mano, kad įmonės siūloma vertė niekuo nesiskiria nuo rinkoje esančių jos konkurentų.
• Raudonieji (prarasti) klientai. Šiai kategorijai priklauso klientai, kuriuos įmonė greičiausiai praras. Tai tik laiko klausimas. Jų patirtis įmonėje yra labai negatyvi, klientai mano, kad įmonė nėra patraukli ir vertina ją prasčiau už konkurentus. Jie tikriausiai yra įmonėje arba iš įpratimo, arba dėl kitų priežasčių, – sutartiniai įsipareigojimai, kt.

Norint klientą priskirti vienam iš lojalumo segmentų, yra tiriamas kliento ryšio su įmone stiprumas ir įmonės patrauklumas klientui, palyginti su konkurentais (Vezbergienė, 2005).

Lojalių klientų problematiką nagrinėjant, buvo taikyti kokybiniai tyrimai ir nustatyta, jog siekiant kurti geriausią vertę klientams, ji labiausiai yra susijusi su klientų amžiumi, šeimine padėtimi, namų lokalizacija, prekių kainomis. Kai kurie supermarketai aiškiai komunikuoja vertybes, kai kurie to nedaro. Kai kurie koncentruojasi tik ties viena vertybe – pavydžiui, kokybe. Pabrėžiama, jog būtina iki gali išsiaiškinti, kokie yra klientų lūkesčiai, galiausiai kurti klientų lojalumą ir generuoti pelną (Hassan, 2012).

 

Klientų pasitenkinimas prekėmis

 

Pirkėjui prekės vertė – tai yra tam tikras įvertinimas, ar įsigyjamas prekė atitiks jo poreikius. Pasitenkinimas grindžiamas naudos gavimu. Klientai perka produktus tik gerai suvokdami, kokią naudą šie jiems gali suteikti. Skirtingi produktai suteikia skirtingą naudą, pirkdami vienus produktus, klientai jaučia ne tik fizinį pasitenkinimą, bet kartu ir įgyja tam tikrą padėtį bei įvaizdį. Vertė yra apibūdinama kaip tam tikri mainai tarp to, ką klientas gauna ir ką jis atiduoda. Klientas gauna naudą, bet patiria išlaidų. Nauda bendrąja prasme yra sudaryta iš praktinės ir emocinės naudos. Išlaidos susideda iš piniginių, laiko, energijos ir moralinių išlaidų. Vertės išraišką, remiantis Leonardo da Vinči ekologiniam ūkininkavimui skirto projekto (2013) ataskaita, galima pavaizduoti taip:

                      Nauda                                           Praktinė + emocinė nauda

Vertė = -------------------------- = ------------------------------------------------------------

                 Patirtos išlaidos           Pinigai + laikas + energija + psichologinės išlaidos

 

Nustatyta, jog yra tiesioginis ryšys tarp kliento pasitenkinimo ir pasitikėjimo prekės ženklu, taip pat kliento pasitenkinimas glaudžiai susijęs su jo lojalumu, kas leidžia daryti išvadą, kad kliento pasitenkinimas yra esminis veiksnys siekiant jo lojalumo. Būtina investuoti į klientų pasitenkinimo programas, įskaitant grįžtamąjį ryšį, nemokamas paslaugas, kas klientus padaro dar lojelesniais, patraukia juos ir ateityje tenkintis firmos paslaugomis, tačiau pradinis žingsnis yra kliento pasitenkinimas. Tai pasiekiama suteikiant klientams reikiamas žinias, supažindinant juos su tuo, kas susiję su greita technologijų plėtra bei su tuo susijusiais pokyčiais (Kiyani ir kt., 2012).

Anot R. Stock (2011), tyrusios klientų pasitenkinimą inovatyviais produktais, tas pasitenkinimas yra kintantis veiksnys. R. Stock (2011), cit. Kirmani ir Rao (2000), prekių inovatyvumas turi ir neigiamą efektą, nes gali neigiamai paveikti kliento pasitenkinimą, kadangi jam stinga informacijos apie kompanijos produktus. Atlikus empritinius tyrimus, buvo nustatyta, jog pozityvus efektas yra tai, kad tas neigiamas efektas kyla iš kliento netikrumo jausmo, o pozityvumas atsiranda, kai klientas gauna naudą, kurios tikėjosi (Stock, 2011).

Apibendrinama, jog klientų pasitenkinimas taip pat gali būti aiškinamas pasitelkiant šiuos aspektus:

1. Pasitenkinimas – kaip pozityvių kliento jausmų paslaugų teikėjo atžvilgiu lygis.
2. Taigi labai svarbu firmoms spėti nustatyti tą lygį.

3. Neišvengiamai tame pačiame kontekste nagrinėjamas ir klientų lojalumas (Lee, 2013, Deng ir kt., 2009; Cronin ir Taylor, 1992; Zeithaml ir kt., 1996).
4. Priimtinas apibūdinimas, kad klientų pasitenkinimas yra atsakas į jų įvykdymą.

• Su tuo susiję ir tai, kad pasitenkinimas yra lyg sprendimas, jog prekės/ paslaugos bruožai ar pati prekė/paslauga suteikia patenkinačio lygio pasitenkinimą vartojimo aplinka (Lee, 2013, cit. Zeithaml ir Bitner, 2000).

 

Klientų poreikių tenkinimas – marketingo tikslas

 

Ph. Kotleris (1996) teigia, kad reikia kuo geriau atsiliepti į klientų lūkesčius, poreikius ir užtikrinti jų pasitenkinimą. Išskiriama organizacijų kategorija – į klientą orientuoros organizacijos, kurios visas įmanomas priemones taiko siekdamos suteikti klientams laimės pojūčius, atsiliepti į jų lūkesčius. McNaughtoni ir kt. (2001), cit. Woodruff  (1997), teigia, jog į marketingą orientuotas gerovės sukūrimas yra marketingo orientacijos dimencija. Orientacija gali būti apibrėžta organizacijos kultūra, nukreipta į marketingo supratimą, kas leidžia firmai plėtoti kliento/vertybių strategijas, kurios padeda daryti pažangą ir įveikti grėsmes.

Klientų pasitenkinimas yra veiksnys, darantis įtaką firmos vertei, kai produkto marketingo konkurencija yra aukšta, rinkos nestabilumas didelis, atsiranda ir kitų veiksnių. Nustatyta, kad klientų pasitenkinimo lygis yra svarbi indikacija, kai investuotojai renkasi, kur investuoti lėšas (Luo ir kt., 2010).

Į klientus orientuotos firmos turėtų savo darbuotojų elgseną klientų atžvilgiu planuoti kaip komunikacinių įgūdžių tobulinimą: reikšmingas klausymasis, klausinėjimas, išmėginimas, atsakas, supratimas. Be to, būtina būti patikimais, kad klientai pasitikėtų firma (Monesson, 2012).

Anot V. Banabakovos (2013), kokybė, paslaugos ir vertė lemia, ar produktą rinksis klientas. Iš to seka, kad svarbu įvertinti klientų kriterijus, susijusius su kokybe ir pasitenkinimu, tirti jų lūkesčius. Klientai nėra vienodi, skirtingi ir jų lūkesčiai, todėl neįmanoma visiems siūlyti to paties, ne visi pasitenkins tais pačiais produktais. Tenka rinkti daugiau informacijos apie klientų poreikius, dėl to kyla galutinė produkto kaina. Dėl augančios konkurencijos tenka pereiti nuo organizacinės filosofijos, susijusios su produktais ir pardavimais, prie filosofijos, susijusios su klientais ir marketingu. Mokslininkė siūlo organizacijoms, norinčioms ne tik gauti pelno, bet ir išlikti rinkoje, taikyti veikos filosofiją, kurios centre – klientas ir jo poreikiai. Klientą reikia sukurti, ne tik jam siūlomą prekę. Organizacijos marketingo paslaugos ir veikla turi būti nukreiptos į tai, kad klientui būtų užtikrintos vertės kūrimo sistemos. Tokios naujos filosofijos pagrindas yra klausmai: Kas yra vertė klientui? Kas tenkina klientą? Kaip klientas supranta naudingumą? Tam būtina nustatyti, kas patenkina klientą. Tuomet esminis klausimas: Kas apsprendžia kliento pasirinkimą? Daroma išvada, kad klientas rinksis pirkti ten, kur jam siūloma aukščiausia vertė. Pardavėjui suteikiamos dvi alternatyvos: arba siūlyti aukštesnę vertę nei konkuruojančios įmonės, didinti vertę, arba mažinti kliento išlaidas. Abiem atvejais vėl gi būtina žinoti, kokios yra kliento vertybės, kad pasiektas būtų jo pasitenkinimas. Kliento pasirinkimą lemia šie esminiai veiksniai:

• Patirtis iš ankstesniųjų apsipirkimų;
• Draugų ar kolegų rekomendacijos;
• Pardavėjo informacija ir pažadai.

Nagrinėjant kliento pasitenkinimo veiksnius, kyla klausimas, kiek įmonei kainuos sukurti tą kliento pasitenkinimą. Tam naudojama  M. Porterio (1985) vertės grandinė, skirta sukurti daugiau vertės klientui. Grandinėje – devyni strategiškai reikšmingi veiksmai, iš jų penki – baziniai (sėkmė tiekinat medžiagas; jų vertinimas; įvertintųjų išsiuntimas iš organizacijos; jų paskirstymas; jų tiekimas/paslaugų teikimas), likusieji – papildomieji (vykdomi tuo metu, kai vykdomi pagrindiniai, baziniai).

Anot McNaughtoni ir kt. (2001, p. 527), pagrindinis į klientą orientuotų programų tikslas yra vertybių sukūrimas ir kliento pasitenkinimas. Abi koncepcijos –  vertybių sukūrimas ir kliento pasitenkinimas – yra susijusios. Tikslas yra lojalūs klientai. Vis daugiau svarbos tenka tiems klientams, kurie asmeniškai rekomenduoja firmą, tampa lyg marketingo agentais ir pritraukia naujus klientus.

Populiarėja sąveikos/ryšių su klientais marketingas (angl. Relationship Marketing), kuris suprantamas kaip ryšių su klientais sukūrimas, palaikymas ir plėtojimas pelną užtikrinančiu būdu, užtikrinanačiu pasitenkinimą abiem pusėm (Hougaard ir Bjerre, 2009). Organizacijas pribloškia faktas, jog pritraukti naują klientą kainuoja penkiskart daugiau nei išlaikyti jau turimą klientą (Banabakova, 2013). Ne veltui sąveikos marketingas yra skirtas sukurti stiprų klientų lojalumą, išlaikyti turimus klientus yra šios strategijos marketingo esmė (Kotler, 1996). Pagrindinis tikslas – užtikrinti klientų pasitenkinimą (Kotler, 2002).

Neatsiejams yra toks veiksnys, kaip kliento vertės, naudingumo nustatymas, kai kalba eina apie pasitenkinimo užtikrinimą ir sąveikos marketingą. Marketingas yra menas sužavėti klientą, jį patraukti. Dažnokai organizacijos išsiaiškina, kad nuo 20 iki 40 proc. klientų yra nepelningi apskritai. Organizacijai naudingiausi ne tie klientai, kurie perka daugiausiai, o tie, kurie perka vidutiniškai, nes tokie mėgsta apsipirkinėti, juos tenkina paslaugos ir jie perka pilna kaina (Conkova, 2012).

1. Banabakovos (2013) teigimu, reikėtų turėti duomenis apie kiekvieną klientą – kokie jo lūkesčiai, kiek jis perka ir pan. Pasitenkinimo užtikrinimui būtina:

Pirma, atsakyti už tai, kad kliento poreikiai būtų tiksliai nustatyti.

Antra, tiksliai atitikti kliento lūkesčius.

Trečia, laiku įvykdyti užsakymus.

Ketvirta, prisiimti atsakomybę, kad klientas laikysis instrukcijų, kaip naudotis produktu.

Penkta, palaikyti ryšius po to, kai klientas apsipirko, kad geriau juos patenkintų.

Šešta, rinkti idėjas iš klientų, kad gerintų paslaugas, teikiamas klientui.

Papildomai reikia nuolat domėtis, ar klientas išties patenkintas, ar tenkina jį paslaugų, prekių kokybė. Pasitenkinimas geriausiai pasiekiamas, kai tinkamiausiai tenkinami klientų lūkesčiai. Esmė ta, kad kuriant kliento pasitenkinimą, taikytinas ryšių marketingas su pelningais klientais (Banabakova, 2013). Anot J. Littlechildo (2012), ryšiai su klientais turi būti grįsti pasitikėjimu. Atgalinis ryšys su klientu yra būtinas, reikia sukurti įsipareigojantį klientą.

Anot M. Grisdelos (2012), ne visi klientai verti vienodo dėmesio, patariama koncentruotis į geriausiuosius, kai pradedamas naujas verslas. Siūloma naudotis marketingo teikiamu malonumu jį vykdant, dirbti su džiaugsmu. Nereikėtų vengti samdyti išorines paslaugas. Svarbiausias yra aukšto lygio klientų pasitenkinimas. Rekomenduojama taikyti pagrindines marketingo taisykles:

• Pranešimai rinkai turi būti aiškūs.
• Švieskite. Klientai natūraliai grįš pas jus, kai turės daugiau žinių apie jūsų veiklą.
• Niekada nenustokite vykdyti marketingo priemonių.

Svarbios yra komunikacijos programos, su klientais reikia nenutraukti ryšių. Komunikacijos kampanijos padeda išlikti kliento mintyse, dididnti jo supartimą apie firmą. Niekada nereikėtų nuvertinti interneto galimybių, teikti paslaugas ir virtualioje erdvėje. Tikslinė rinka kompanijų metu – geriausieji klientai. Siūlomas kryžminis pardavimas jau turimiems klientams, kas reiškia papildomų paslaugų teikimą. Kitas būdas – siūlyti klientams išplėstines paslaugų galimybes, tai vadinama angl. „up-sell“ – papildomi pardavimai (Grisdela, 2012).

Anot S. Aflaki ir I. Popescu (2010), reikšmingos yra ilgalaikės vertybės, svarbu tai, kaip ryšių su klientais marketingas vykdomas laikui bėgant. Taikomos elgsenos teorijos, analizuojami paslaugų teikimo lūkesčiai bei veiksniai, skatinantys pakartotinius vartojimus, apsipirkimus. Siekiant užsitikrinti ilgalaikio verslo pagrindus, reikalinga kaupti duomenis apie klientus, prioretizuoti juos pagal tuos veiksnius, kurie užtikrina ilgalaikius santykius tarp verslo ir kliento.

Analizuojama taip pat ir klientų vertė, jos lygis nustatomas pagal pasitenkinimo lygį, aukščiausios vertės yra greitai prisitaikantys klientai, kurių pasitenkinimo lygis yra aukštas, kylant pasitenkinimo lygiui kyla ir kliento vertė.

 

KLIENTO VERTĖS LYGIS

Geresnės kokybės paslaugas teikiančios firmos ne tik padidina savo vertę klientų akyse, bet ir gauna didesnį pelną bei taip pat padidinama vertė tų organizacijų, kurių darbo paslaugas samdo kaip išorinį šaltinį. Sukurtas modelis, kur tiek klientas, tiek firma kartu gauna naudą pagal vertės dimenciją, kas galiausiai virsta vertybinių orientacijų verslo sistema. Sąveikos kokybė moderuoja kaštų ir naudos poveikį reikšmingoms vertybių dimencijoms (Byramjee ir kt., 2010).

Anot E.F. Murphy (2006), organizacijos turėtų vertinti kintančias darbuotojų, vadybininkų ir klientų vertybes kasmet, kad galėtų atsiliepti į jų svarbiausius gyvenimo tikslus ir tenkinti poreikius. 2001 metų rugsėjo 11-osios terorizmo akto JAV pasekmės parodė, kad darbuotojų ir klientų vertybės po to įvykio pakito, daugiausia pakito tradicinė pinigų samprata, mat iki tol jie buvo palaikantys brandžią meilę, malonumus, socialinį pripažinimą, savivertės lygį, –  visai tai pakito ir vertybėmis tapo netikėtumas, nepriklausomybė ir laisvas pasirinkimas, apsauga nuo karo, konfliktas ir ataka, sveikata, religija, draugystė. Visa tai lėmė, kad teko perkurti iš naujo verslo ir marketingo strategijas atsižvelgiant į darbuotojų naujas vertybes po rugsėjo 11-osios: išgyvenimo ir saugumo vertybės tokios kaip pinigai ir naudingumas pakito į savęs įprasminimo vertybes. Galima apibendrinti, kad verslininkams svarbu vertinti vertybių pokyčius – tiek samdomųjų darbuotojų, tiek klientų – ir į juos atsižvelgti kitaip organizuojant paslaugas.

 

Sąveika tarp kliento ir prekės

Bakanauskas ir L. Pilelienė (2008), cit. A. Martensen ir kt. (2000), teigia, kad verslo šakose, kur prekę lengva įvertinti, klientų lojalumą sukelia prekė, o srityse, kuriose prekę įvertinti yra sunkiau, lojalumas priklauso nuo prekės ženklo (produkto/ paslaugos/parduotuvės) įvaizdžio. Anot A. Bakanausko ir L. Pilelienės (2008), vartototjus galima skirstyti pagal jų santykį su prekės ženklu, parduotuve, paslauga į kelias grupes:

• „Potencialiai lojalūs“ – žino apie produktą, gali susidaryti jį atitinkančią nuostatą;
• „Nesąmoningai lojalūs“ – yra lojalūs produktui patys to nesuvokdami ir jų nuostatas gali nesunkiai paveikti tiek organizacijos, tiek ir konkurentų veiksmai;
• „Nuoširdžiai lojalūs“ – jų nuostatą produkto atžvilgiu galima laikyti pastovia.

Lojalumas prekei tiesiogiai atveda prie lojalumo paslaugai, kai atsiranda emocinis ryšys, atsiranda ir lojalumas prekės ženklui. Klientas gali būti lojalus tiek prekei, tiek organizacijai, tačiau lojalumas prekei nebūtinai tampa lojalumu prekės ženklui. Būdamas lojalus organizacijai, klientas perka ir jos prekes, pavyzdys gali būti kirpykla: kol klientas joje kerpasi, tol jis perka ir joje siūlomas prekes.  Būdamas lojalus organizacijai, klientas bus lojalus ir tos organizacijos parduotuvėms. Be to, klientas gali būti iš tų, kurie visada perka Sony televizorius iš vienos parduotuvės – Best Buy, bet lojalumas Sony prekės ženklui gali būti ribotas, jis tiesiog gali nepirkti kitos rūšies Sony prekių (Salegna; Fazel, 2011).

                      Prekės naudojimo lygis, lyginant jį su kitais veiksniais, padeda nustatyti lojalumo efektus, tik atitikus asmeninius kliento poreikius pasiekiamas aukštas lojalumo efektas, žr. paveikslą.

 

PREKĖS NAUDOJIMO LYGIS

ŽEMAS	I Standartizuoti prekės pasiūlymai, mažai susiję su asmeniniu atitikimu, žemas asmeninio lojalumo efektas	II Standartizuoti prekės pasiūlymai,  gerai atitinkantys asmens poreikius, žemas-vidutinis asmeninio lojalumo efektas
AUKŠTAS	III Diferencijuoti prekės pasiūlymai, mažai susiję su asmeniniu atitikimu, vidutinis-aukštas lojalumo efektas	IV Asmeniniai prekės pasiūlymai, aukštas atitikimas asmeniniams poreikiams, aukštas-labai aukštas lojalumo efektas

                                                                  

 

                                         ŽEMAS                         AUKŠTAS

                                              PREKĖS ĮTRAUKIMO LYGIS

 

pav. Prekės pasiūla ir skirtingi jos įtraukimo bei naudojimo lygiai

 

Šaltinis: Salegna; Fazel, 2011.

 

Kiti kliento ir prekės sąveikos aspektai nagrinėjami ir tiriami, kai apsiperkama internetu, pirmiausia ieškoma kompensuojančiųjų veiksnių, kad klientas rinktųsi pirkti virtualioje aplinkoje.

Elektroninė komercija auga sparčiai, tačiau išlieka daug nepatenkintų naudojimosi internetinio apsipirkimo paslaugomis patirtimi. Išlieka nepasitenkinimas prekės nepatikimumu, pardavėjo nematomumu, jo ypatumų nežinojimu. Tokiu būdu kliento pasitenkinimas gali būti žemo lygio. Iš kitos pusės, padėtį gerina dizaino galimybės, paslaugų kokybė, ypač svarbu mažinti netikrumo dėl prekės jausmą interneto dizaino teikiamomis galimybėmis (Jifeng ir kt., 2012).

Bet kuriuo atveju – tradicinės ar internetinės prekybos – sąveikoje tarp kliento ir prekės atsiranda jutimų veiksnys, išsamiai nagrinėtas M. Lindstromo (2008). Sąveikoje į pirmą vietą iškeliamas prekės ženklas.

Vienas Australijos verslininkas, spaudžiamas mažo biudžeto, neseniai pademonstravo alternatyvaus mąstymo galią, rinkoje pristatydamas sulčių gamybos prekės ženklą „Nudie“. Produktas yra šviežios sultys be jokių priedų. Skonis fantastiškas, tačiau produkto sėkmė remiasi kur kas daugiau dalykų, nei jo sudedamosios dalys. Ji glūdi alternatyviame mąstyme ir asmeniniame požiūryje.

„Nudie“ kompanijos tinklapis prekės ženklo savininku pristato „Ilgšį Timą“, kuris užmezga dialogą su lankytojais. Ilgšis Timas kviečia žmones tam tikru laiku užsukti pas jį į namus pusryčių bei stiklinei sulčių – šį nemokamą malonumą gaunate jei tik pasirodote tiksliai nurodytu laiku, pabrėžiu – tiksliai nurodytu. Šis gestas sutapatina prekės ženklui atstovaujantį asmenį su pačiu prekės ženklu. Tai savo ruožtu skatina sąveiką tarp sužmoginto prekės ženklo ir kliento.

Tinklapio lankytojai raginami savo reikalavimais prisidėti prie „Nudie“ produkcijos platinimo - jiems pateikiamas standartinis laiškas, kurį suinteresuoti asmenys gali atsispausdinti, pasirašyti ir nusiųsti į savo vietos parduotuvę. Tai paprasta strategija, veikianti prekės ženklo labui, kadangi individualūs pirkėjai yra pažįstami savo vietinėje parduotuvėje ir jais ten pasitikima. Savininkai žino savo klientus ir į juos įsiklauso.

Tame laiške rašoma: „Mielieji (įrašykite mėgstamos parduotuvės pavadinimą) atstovai, neseniai turėjau malonumą paragauti „Nudie“ – naująją sulčių rūšį visiškai be jokių priedų (taip, žinau, kad šį sakinį apie jokių priedų nebuvimą jau girdėjote anksčiau, tačiau „Nudie“ darbuotojai tikrai tvirtina tiesą!). Šio laiško atsiuntimo tikslas yra sužinoti, ar jūs būsite tokie malonūs pagalvoti apie galimybę prekiauti „Nudie“ produkcija. Jei prekiausite „Nudie“, būsiu dėkingas per amžius ir kiekvieną savaitę nusipirksiu mažiausiai (įrašykite skaičių) „Nudie“ buteliukų! Kad jūsų šaldytuvas šiandien (arba kitą darbo dieną, jei šį laišką skaitote ne darbo valandomis) būtų visiškai užpildy

Ilgšis Timas, įtraukdamas klientus į veiklą ir visos šalies keliais paleisdamas patrauklius, violetine spalva išsiskiriančius „Nudie“ pristatymo automobilius, savo platinimo kanalus pavertė prekės ženklo stiprinimo kanalais. Ilgšis Timas kiekvieną įsivaizduojamą komunikacijos kanalą sugebėjo išnaudoti alternatyviu būdu. O jo turėtas mažas biudžetas tikriausiai jus nustebintų.

Per penkis mėnesius „Nudie“ tapo sparčiausiai besiplečiančiu sulčių gamybos prekės ženklu visoje Australijos istorijoje. Ilgšis Timas tai pasiekė be jokios televizijos, radijo, spaudos ar tiesiogiai paštu siunčiamos reklamos. Projekto jis ėmėsi asmeniniame lygmenyje. Jis kūrybingai ir tiesiogiai išnaudojo žmogiškosios komunikacijos kanalus. „Nudie“ nėra vienintelis prekės ženklas, įrodantis, kad prekės ženklo stiprinimas gali būti sėkmingas neišleidžiant milijonų dolerių tradicinėms reklaminėms kampanijoms žiniasklaidoje. Tačiau jis yra puikus praktinis pavyzdys to, kas gali būti padaryta turint mažą biudžetą (Lindstrom, 2012).

Atsiranda ir naujos marketingo strategijos. Masinio vartojimo strategijose klientui tenka pagrindinis vaidmuo. Klientas integruojamas ir tai reiškia, kad įtraukiamas į produkto kūrimą ir konfigūravimą. Tarp kliento ir paslaugų teikėjo sukuriama sinergija. Kad klientas galėtų konfigūruoti produktą, jis turi sąveikauti su gamintoju, pardavėju ir pačiu produktu, kad būtų poasiektas galutinis sprendimas. Sąveika su produktu vyksta jo kūrimo, pardavinėjimo fazėse. Masinis vartojimas dramatiškai didina produkto variantų skaičių. Klientai tampa kompanijos partneriais kartu kurdami produktą. Šiuo metu konfigūravimas atleikamas internetu, gerai įrengtoje pramoninėje aplinkoje. Tai tapo kliento ir kompanijos komunikacijos kasdienybe. Klientai gauna, ko jie nori, kompanijos gamina, ko klientai nori. Pagrindiniai privalumai yra šie: aukštas pelningumo lygis, daug naujų idėjų, patenkinti klientai ir auganti produktų įvairovė. Iš kitos pusės, jei tokios strategijos gerai nesupolanuoijamos, gali tekti nusivilti, nes išaugs išlaidos, gamybos kaštai, vėluojama bus pristatyti prekes, tiekimas bus prastas (Stojanova ir kt., 2013).

 

Pasitenkinimo svarba klientui

 

Anot Ch.P. Blockerio ir kt. (2011), vertinant ir analizuojant proaktyvią klientų orientaciją dėl vertės sukūrimo taikant naują požiūrį, kurį sudaro kliento orientacija / vertė / pasitenkinimas / lojalumas, kaip grandinė, buvo naudojami duomenys iš 800 verslo klientų  apklausos, vykdytos Indijoje, Singapūre, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Buvo prieita išvados, jog rezultatai svariai pagrindžia supratimo, jog proaktyvi dimencija marketingo orientacijoje suteikia įžvalgą marketingo vadybininkams dėl klientų duomenų apdorojimo, svarbą. Šiandienos klientai tikisi iš pardavėjų ne tik efektyvaus atsako į jų išreikštus poreikius, bet taip pat jiems reikia supratimo, kad verslas proaktyviai atsižvelgia į jų latentinius ir ateities lūkesčius. Taip pat tyrimai parodė, jog dauguma firmų pervertina, gerai nesupranta ar tiesiog pražiopso šiuos klientų lūkesčius. Kitaip tariant, tik išsiaiškinus, kokios vertybės svarbios konkrečiam asmeniui, įmanoma tenkinti jo poreikius ir kurti jo pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis bei įsigyjamomis prekėmis bei palaispniui įgyti jį kaip lojalų klientą (Blocker ir kt., 2011).

Pasak Ch.P. Blockerio ir kt. (2011), cit. Beverland ir kt. (2004), proaktyvumo trūkumas gali sugriauti kliento lojalumą, taip pat yra nustatytos praktinės veiklos spragos, kai kalba eina apie verslo atstovų proaktyvumą. Iš esmės kliento samprata apie vertybes yra reikšmingai veikiama jam teikiamų paslaugų kokybės, paslaugų paramos, reikšminga ir asmeninė sąveika.

Buvo atliktas unikalus pasitenkinimo lygio tyrimas, įvertinant tarpkultūrinius skirtumus, 19-oje valstybių, įskaitant ir Lietuvą, apklausta 257 000 klientų. Nustatyta, jog klientų pasitenkinimo vertinimas tapo tarptautiniu reiškiniu, daugiakultūrės kompanijos dažnai vertina pasitenkinimo lygį klientų tarpe. Gauti rezultatai parodė, kad nacionalinės kultūros, linkusios į sekuliarias-racionalias vertybes, turi žemesnio lygio pasitenkinimą. Taip pat visuomenės, linkusios į saviraišką labiau nei į išlikimo vertybes, yra aukštesnio pasitenkinimo lygio, kai vertinami klientai.

Ženkliai susiję nacionaliniai socioekonominiai bruožai ir klientų pasitenkinimas bei nacijos bendrojo vidaus produkto kiekis vienam asmeniui ir raštingumo lygis itin susiję su klientų pasitenkinimo lygiu. Ženkliai susiję ir politiniai-ekonominiai veiksniai (prekybos ir verslo laisvė) bei klientų pasitenkinimas. Apskritai ekonominė laisvė išties veikia klientų pasitenkinimą tarnacionaliniu mastu. Skirtumai atsiranda vertinant nacionalines ribas. Reikšmingi kintamieji – trumpo naudojimo daiktai, ilgalaikio naudojimo daiktai teigiamai veikia klientų pasitenkinimą, o viešojo administravimo, informacijos, transporto, komunalinių patarnavimų poveikis neigiamas (Morgeson ir kt., 2011).

Socialinė pažinimo teorija buvo papildyta įžvalga, kad vertinti reikia sąveikos stiprumo tikėjimus ir analizuoti, kaip klientai ir darbuotojai įgyja pasitenkinimą iš dalyvavimo, kai tai susiję su jų savo pačių stiprumu (savivertė) bei partnerių saviverte. Buvo nustatyta, kad finansinių paslaugų sektoriuje klientų pasitenkinimas, kuris dar remiamas ekonominėmis ir racionaliomis vertybėmis, daro įtaką klientų pasitenkinimui. Lūkesčių vertinimas išlieka svarbiu uždaviniu, svarbi ir klientų pozityvi emocinė patirtis (Chi Kin ir kt., 2012).

Kliento ilgalaikė sąveika su kompanija per daugelį kanalų, veikiančių emociškai ir funkcionaliai, sukuria jo patirtį. Dauguma kompanijų vertina klientų patirtį. Klausimai kyla dėl konceptualių spragų tarp vertinimo indikacijų ir kliento patirties. Tam sukurta klientų patirties kokybės skalė, ji buvo palyginta kliento pasitenkinimo kontekste. Remiantis patirties vertinimo skale, galima geriau paaiškinti bei numatyti tiek kliento lojalumą, tiek rekomendacijas (Klaus; Maklan, 2013).

Apibendrinant galima teigti, jog kliento vertybinės orientacijos bei jo pasitenkinimas yra tarpusavyje susiję sampratos, kiekviena iš išvardintųjų reikšminga, sąveikauja tarpusavyje, o sėkmės strategijų orientyras dažniausia yra lojalus klientas, kurio geidžiamiausias pavidalas – klienats, savo aplinkos asmenims žodžiu rekomenduojantis konkrečias verslo paslaugas, prekes. Lygiai taip pat reikšmingas sąveikos marketingas, galintis sėkmingai veikti kliento pasitenkinimo lygį, o verslo pažanga, užtikrinanti abipusę naudą tiek klientui, tiek verslui, yra tarpinis lygmuo.

..............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

___________________________________________________________________________

 

DABAR KIEKVIENAS GALI ŽINOTI VISKĄ BE TARPININKŲ

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

 

ROMĖNŲ BURTAI BEI PRIETARAI

 

Iki šiai dienai įvairiausiuose pasaulio užkampiuose yra pasilikę nemaža įvairių prietarų bei burtų, kurie bijodami mokslo šviesos, dar tebesislapto tamsuolių tarpe. Taigi, kad ryškiau supratus, kiek burtai yra nepamatuoti ir tamsumo padaras, dirstelėkim į romėnus, kurie nors ir buvo gana mokyti žmonės, bet vis tik miego „paslaptis“.

Romėnų burtams bei prietarams, kuriems tikėjo įžymūs romėnai, dabar vargu ar įtikės gilaus Žemaitijos užkampio atkakliausias burtininkas.

Taigi, Mutianas, tris kartus buvęs Rymo Konsulu, už ausies nešiojo baltame maišelyje uždarytą gyvą musę manydamas, jog del to paliaus jam akys skaudėti. Įžymus karvedys Julijus Cezorius, kiekvieną kartą lipdamas karieton tris kartus šnapšėdavo burtus, kad iš vežimo neiškristų lauk. Jį, mat vieną kartą buvo ištikusi tokia nelaimė.

 

(...teksto dalis  apie Rymo vaidilutes ir vergus necituojama, bet štai, kokiu šriftu rašydavo senųjų laikų romėnai:  ÀÁÂÃÄÅ)

 

Nebuvo žmogaus, kuris nebūtų bijojęs burtų bei prietarų. Taip, kiekvienas del tam tikrų samprotavimų turėjo tuojau sutrupinti suvalgyto kiaušinio kevalus...

Iš anų laikų tur būt yra užsilikęs ir mūsų amžiaus paprotys velyti čiaudančiam sveikatos. Romėnai jį begalo gerbia. Jie mėgdavo taip pat pamirkytu seilėse pirštu trinti ausį, kad palengvinus sunkias mintis. Kalbant laike pietų apie gaisrą, pylė viedrą vandens po stalu, kad nuo ugnies apsisaugojus ir t.t.

Iš to matosi, kaip sunku žmogui atsikratyti nuo daugelio kvailybių, kurių ir dabar daug rasis. 

Dėl to susidūręs su panašiu reiškiniu nepulk iš karto tikintį jam žmogų, nebark jo, bet atsargiai suprantamai, pasiremiant mokslo ir proto daviniais, išaiškink jam visą prietarą bei burtų negudrumą.

 

Pastaba: Tekstas apie romėnų burtus netaisytas, šaltinis – 1924 m. periodinis prenumeruojamas leidinys, spausdintas Kaune, jis pasirašytas tik inicialais P.V. Be abejo, įdomu ne tik tai, jog Roma anuomet Lietuvoje buvo vadinama Rymu. Laukiame mįslės įminėjų: koks tai leidinys? Užuomina: tekstas publikuotas p. 31. Atsakymus siųskite į Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. iki 2022-09-01. Teisingai mįslę įminusiųjų laukia piniginis prizas, kurio dydį nulems augančios infliacijos tempai. Taip pat kviečiame papasakoti, kokių prietarų negalite suprasti, kas Jums daugiau nei keista.

 

NEĮGALIUOSIUS ASMENIS APTARNAUJANTIEJI IŠTIES GALĖTŲ PASIRŪPINTI ŠIO TEKSTO ESMĖS PERPASAKOJIMU GLOBOTINIAMS BEI PRIŽIŪRIMIESIEMS IR VISIEMS KITIEMS, GANA SENOKAI GYVENANTIESIEMS TELEVIZIJOS SERIALŲ ILIUZINĖJE APLINKOJE

 

 

..........................................................................................................................................................................................

Paprasti būdai taupyti vandenį

Viena moteriškė pasakojo apie savo mamą, kuri pasižymėjo taupumu. Ji sugebėjo iš itin mažos senatvės pensijos sukaupti įspūdingą pinigų sumą, nes taupydavo viską, įskaitant ir vandenį savo bute. Ji niekada neatsukdavo vandens čiaupo taip, kaip tai darome mes visi. Jos bute buvo senesnio tipo vandens maišytuvai ir senutė buvo išmokusi vos vos atsukti vandens srovelę, kad kad ji vos vos sroventų – taip vandens skaitiklis nesisukdavo visiškai. Senutė turėjo laiko ir vandens prisivarvindavo nemokamai kiek jai reikėdavo. Ir taip metai iš metų – vanduo už dyką. O tai yra visai priešingas dalykas, kas rekomenduojama norintiesiems taupyti – pirmiausia susitvarkyti santechniką ir turėti tokius vandens maišytuvus, kuriuos žmonės vadina tiesiog kranu, kad vanduo nelašėtų. Tiesa ta, kad sutaupo turintieji paties seniausio modelio maišytuvus.

Žinoma, taupesni žmonės niekada neišpila skalbimo metu panaudoto vandens – jis tinka panaudoti pakartotinai tualete. Pasitaiko, kai vandens nenuleidžiama tualeto bakelyje po kiekvieno pasinaudojimo tualetu, o tik dienai pasibaigus nuleidžiama viskas išsyk, ir taip taupoma. Teko girdėti ir tokių kraštutinumų, kai tame pačiame vonios vandenyje išsimaudo keli šeimos nariai... Taupesnės šeimininkės žino, kad žymiai pigiau yra skalbti rankomis nei mašina, nes sunaudojama nepalyginamai mažiau vandens. Būna ir taip, kad žmonės naudojasi netoli esančio šaltinio vandeniu ir tempia jį į savo namus. O ką jau bekalbėti apie nemokamą vandenį sodų sklypuose ar kaimo sodybų šuliniuose – apsukresnieji skalbia, prausiasi tik ten.

Internete pasidomėjau, kokios yra kitos vandens taupymo gudrybės, mat, skelbiama, jog geriamas vanduo ir vėl brangs... Štai ką radau:

Tausus vertingų vandens išteklių vartojimas yra prasmingas ir padeda sutaupyti pinigų. Pirmiausia jis naudingas aplinkai, kadangi vandens energija naudojama geriamajam vandeniui valyti, nuotekoms gabenti ir šalinti.

Vakarų šalių namų ūkiuose daugiau nei pusė vandens suvartojama vonios kambariuose. Todėl tam reikia skirti ypatingą dėmesį. Iki šiol didžiausią taupymo potencialą turi dviejų kiekių nuleidimo funkcija ir WC puodo Stop-and-Go funkcija.

Vandens taupymas nuleidžiant

Anksčiau nuleidimo procesui prireikdavo maždaug 12 litrų vandens; pradėjus naudoti Stop-and-Go funkciją, o vėliau – dviejų kiekių nuleidimo funkciją, buvo sutaupyta daug vandens. Modelio skaičiavimai rodo, kad visi WC nuleidimo vandens bakeliai su dviejų kiekių nuleidimo funkcija, kurie montuojami nuo 1998 m., palyginti su tradicinėmis vandens nuleidimo sistemomis, leido sutaupyti apie 28 100 mln. kubinių metrų vandens. Vien 2018 m. sutaupyta 2 880 mln. kubinių metrų vandens. Tai daugiau nei pusė visų Vokietijos namų ūkių suvartojamo kiekio per vienerius metus.

Vandens taupymas prasideda nuo mažų dalykų

Be to, kiekvienas, tinkamai elgdamasis, gali sutaupyti nemažai vandens: Pavyzdžiui, prausiantis po dušu suvartojama apie 80 litrų mažiau vandens negu vonioje. Kai muiluojantis vanduo užsukamas arba net ir valantis dantis ar plaunantis rankas vanduo neleidžiamas nuolat be pertraukos, taip pat sutaupoma kažkiek vandens.

Be to, galima sumontuoti vandenį taupančias dušo galvutes su vandens srauto ribotuvu ir taupomąjį srovės reguliatorių, kurie sumažina vandens srautą vandens čiaupe.

Veiksmingai taupyti vandenį vonioje visai nesudėtinga užduotis, tiesiog be tinkamų santechnikos gaminių reikia šiek tiek atidumo.

Parengta pagal https://www.geberit.lt/ikvepimui/patarimai-ir-gudrybes/vandens-taupymas/

___________________________________________________________________________________________________________

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS ARBA PATARIMAI TIEMS, KURIE NORI IŠLIKTI NELENGVOMIS PANDEMIJOS IR POPANDEMINĖMIS SĄLYGOMIS

 

STEBUKLINGA KAVA, KURIĄ GĖRĖ MŪSŲ PROTĖVIAI: aktualu, nes kava dar brangs ir brangs

2022 m. ES biudžetas. Europos ekonomikos atsigavimo spartinimas ir pažanga kuriant žalią, skaitmeninę ir atsparią ateitį...

Redakcijos prierašas. Paieškokime informacijos apie galimas gauti lėšas neįgaliųjų reikmėms:

Elta, 2021-06-08

 

2021-06-08 Europos Komisija pasiūlė 2022 m. metinį 167,8 mlrd. EUR ES biudžetą, kuris turėtų būti papildytas maždaug 143,5 mlrd. EUR dotacijomis pagal priemonę „NextGenerationEU“.

Siūlome iki šiol neregėto dydžio finansinę paramą, padėsiančią stiprinti Europos atsigavimą po ekonomikos ir sveikatos krizių, – kalbėjo už ES biudžetą atsakingas Europos Komisijos narys Johannesas Hahnas. – Padėsime labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems žmonėms, įmonėms ir regionams. Investuosime į Europos atsparumą ir jos modernizavimą įgyvendinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Pagrindiniai mūsų prioritetai – grąžinti Europą į vėžias, paspartinti jos atsigavimą ir užtikrinti, kad ji būtų pasirengusi ateičiai!“

Biudžetas atspindi ES politinius prioritetus, kurie yra svarbūs siekiant užtikrinti tvarų ekonomikos atsigavimą. Šiuo tikslu Europos Komisija siūlo (įsipareigojimai):

• 14 PUNKTŲ MŪSŲ LEIDINYJE NECITUOJAMI, JIE SUSIJĘ SU ŽEMĖS ŪKIU, INOVACIJOMIS, KT.
• 4,7 mlrd. EUR skirti žmonėms, socialinei sanglaudai ir vertybėms: iš jų 3,4 mlrd. EUR būtų skirta programai „Erasmus+“ siekiant žmonėms suteikti švietimo ir judumo galimybių, 401 mln. EUR – visos Europos menininkams ir kūrėjams remti ir 250 mln. EUR – teisingumui, teisėms ir vertybėms propaguoti;
• 789 mln. EUR skirti programai „ES – sveikatos labui“ siekiant visapusiškai patenkinti žmonių sveikatos poreikius, o 95 mln. EUR – Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmui („rescEU“), kad kilus krizei būtų galima greitai teikti operatyvinę pagalbą. Iš priemonės „NextGenerationEU“ biudžeto „rescEU“ galėtų būti skirti papildomi 680 mln. EUR;

2022 m. biudžeto projektas yra 2020 m. pabaigoje priimto Europos Sąjungos ilgalaikio biudžeto dalis ir juo siekiama ilgalaikio biudžeto prioritetus paversti konkrečiais metiniais rezultatais. Todėl didelė lėšų dalis bus skirta kovai su klimato kaita, laikantis tikslo 30 proc. ilgalaikio biudžeto ir ekonomikos gaivinimo priemonės „NextGenerationEU“ biudžeto išleisti šiam politikos prioritetui.

 

Daugiau informacijos:

Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje

Gedimino pr. 16, LT 01103 Vilnius

Tel: +370 5 231 3186

www.ec.europa.eu/lietuva

ŠALTINIS: https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/2022-m-es-biudzetas-europos-ekonomikos-atsigavimo-spartinimas-ir-pazanga-kuriant-zalia-skaitmenine-ir-atsparia-ateiti-215802, žr. 2021-06-09

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIAUS DARBO RINKOS YPATUMAI

Jau galima dairytis sezoninio darbo

Informuoja Užimtumo tarnyba, 2021-03-30 pranešimas, publikuota www.leidinyssau.lt 2021-04-01

 

Pagrindiniai darbdaviai: UAB „Skogran“,, AB „Vilniaus paukštynas“,, VĮ „Valstybinių miškų urėdija“, UAB „Baltic Champs“, Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė „Vaškai“, UAB „Naradava“, AB „Kaišiadorių paukštynas“, Žemės ūkio kooperatyvas „Olrevita“, UAB „Dembavos medelynas“, ŽŪB „AUGA Lankesa“.

FAKTAI: Beveik trečdalis žemės ūkio sektoriaus darbdavių susiduria su darbuotojų trūkumu. Jiems kyla sunkumų ieškant ir pritraukiant reikiamus darbuotojus arba nepavyko jų rasti. Tai aiškėja iš Užimtumo tarnybos atliktos apklausos. Įdomu tai, jog šiame sektoriuje tuo pačiu metu trūksta ir siūlomų darbo vietų. 2021 metų pavasarį rinkoje labiausiai reikalingi judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriai, variklinių transporto priemonių mechanikai ir taisytojai bei miškų ūkio darbininkai. Į Užimtumo tarnybą iš šio sektoriaus  kasmet kreipiasi vidutiniškai 11,2 tūkst. darbo ieškančių asmenų.

Miškų ūkio darbininkams ir sodininkams, daržininkams, medelynų ir daigynų darbuotojams skirtų laisvų darbo vietų pernai įregistruota daugiau nei tokį darbą norinčių dirbti. Nekvalifikuoto darbo ieškančių asmenų 1,6 karto daugiau nei norinčių dirbti kvalifikuotais žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbininkais. Augalininkystės ūkiuose pageidaujančių dirbti kvalifikuotais darbininkais – dukart daugiau nei ieškančių kvalifikuoto gyvulininkystės darbininko darbo.

Kovo 1 d. Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registruota 12,7 tūkst. klientų, kurių paskutinės darbovietės pagrindinė veikla –  žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė. Daugiausiai darbo ieško nekvalifikuoti mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkai.

 

DARBUOTOJŲ STYGIUS – JĮ JAU JAUČIA 27,3 proc. DARBDAVIŲ

 

2020 metais žemės ūkio sektoriaus darbdaviai Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje įregistravo 8,9 tūkst. laisvų darbo vietų –  tai 3,6 proc. mažiau nei 2019 m. Daugiausiai pasiūlymų  buvo Vilniaus, Pasvalio, Kėdainių,  Joniškio  ir Radviliškio rajonų savivaldybėse.

PAGRINDINIAI DARBDAVIAI:

Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklą vykdančių įmonių, daugiausiai ieškojusių darbuotojų dešimtuke –  UAB „Skogran“,, AB „Vilniaus paukštynas“,, VĮ „Valstybinių miškų urėdija“, UAB „Baltic Champs“, Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė „Vaškai“, UAB „Naradava“, AB „Kaišiadorių paukštynas“, Žemės ūkio kooperatyvas „Olrevita“, UAB „Dembavos medelynas“, ŽŪB „AUGA Lankesa“.

Trečdalis apklaustų sektoriaus darbdavių pabrėžė, kad 2020 m. mažėjo įmonės veiklos apimtys (37,7 proc.) ir darbuotojų skaičius (29,3 proc.). Investicijas į įrengimus ir technologijas sumažino ketvirtadalis (26,3 proc.) darbdavių.

Per pandemiją veiklos apimtis padidino 18,2 proc. žemės ūkio sektoriaus darbdavių, o darbuotojų skaičius augo 12,1 proc. įmonių. Su darbuotojų trūkumu pernai susidūrė 27,3 proc. apklausoje dalyvavusių žemės ūkio sektoriaus darbdavių, kuriems kilo sunkumų ieškant ir pritraukiant reikiamus darbuotojus arba nepavyko jų rasti.

Šiais metais stabilumą išlaikyti tikisi trečdalis apklausoje dalyvavusių žemės ūkio sektoriaus įmonių (34,3 proc.). Nedidelį veiklos augimą prognozuoja 4 proc. darbdavių,  nuosmukį –   59,6 proc., iš jų  41,4 proc. tikisi nedidelio veiklos nuosmukio, 18,2 proc. numato didelį savo įmonės veiklos apimčių mažėjimą. Beveik trečdalis apklaustų žemės ūkio darbdavių (31,4 proc.), patyrusių veiklos nuosmukį 2020 m., prognozuoja, jog grįžti į ankstesnį veiklos lygį prireiks ilgiau nei vienerius metus.

74,7 proc. žemės ūkio darbdavių prognozuoja, kad darbuotojų skaičius įmonėse  šiemet nesikeis, 12,1 proc. ketina didinti darbuotojų skaičių, 13,1 proc. – mažinti. Nepakitusį vidutinį darbo užmokestį prognozuoja 77,8 proc. darbdavių, 19,2 proc. išsakė planus didinti darbo užmokestį, 3 proc. – mažinti. Beveik penktadalis žemės ūkio sektoriaus darbdavių ketina mažinti investicijas į įrengimus ir technologijas bei darbuotojų mokymą: atitinkamai  19,2 proc. ir 18,2 proc.

 

Paramos kreiptis kviečiami savarankiškai dirbantieji žemės ūkio sektoriuje

 

Nuo šių metų kovo 26 d. vykdantys individualią žemės ūkio veiklą asmenys (kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra didesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus) taip pat turi galimybę kreiptis su prašymais dėl išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims.

Patikrinus, ar savarankiškai dirbančio asmens deklaruotos pajamos iš savarankiškai vykdytos veiklos  2020 m. sumažėjo 30 proc. ar daugiau, palyginti su 2019 m., savarankiškai dirbantis asmuo bus laikomas nukentėjusiu nuo COVID-19 ir galės gauti fiksuoto dydžio išmoką.

Norintys pretenduoti į šią išmoką, nuo pandemijos nukentėję savarankiškai dirbantys asmenys VMI turi būti pateikę  Pajamų mokesčio deklaracijas už 2019 ir 2020 metus.

//////////////////////////////////

 

KAVONĖS. YRA TOKS ŽAIDIMAS

2 raundai:  Rezultatas: 0:2, beviltiškai pralaimėjo "mokslininkės" iš Kauno

LAUKITE TĘSINIO.

Konkretūs plagiato pavyzdžiai dar bus – su palyginamosiomis lentelėmis.

 

KAVONĖS. YRA TOKS ŽAIDIMAS

3 raundas:  Rezultatas: 0:3, beviltiškai pralaimėjo "mokslininkės" iš Kauno ir vieno Vilniaus universiteto

VAIRUOJAI ATSAKOMYBĖS NESKATINANČIOJE APLINKOJE

Andžela Armonienė, parašyta 2013 m., paskelbta www 2021-03-14

 

Klinkiniais medicininias metodais galima nustatyti rizikingo vyresnio amžiaus vairuotojų elgesio keliuose faktą, vertinami tokie veiksniai kaip lėtėjanti reakcija, dėmesio trūkumas atliekant atranką ar vykdant kelias užduotis vienu metu, teisingai vertinant greitį ir nuotolį, šviesų intensyvumą, taip pat faktas, jog vyresnis amžius susijęs su kritimų grėsme, demencija. Taip pat nustatytas ir moralės lygio nuosmūkis, nes vyresni nei 85 metų amžiaus vairuotojai devynis kartus dažniau yra linkę žūti autovarijoje nei vairuotojai nuo 25 iki 69 metų amžiaus. JAV yra siūloma suteikti daugiau reikšmės medikams, priimantiems sprendimą, ar senyvo amžiaus asmuo gali vairuoti kiekvienu konkrečiu atveju, rekomenduojama atlikti tokių vairuotojų šeimos narių apklausas, pagal kurias būtų vertinama, kaip iš tiesų kelyje elgiasi vertinamasis senyvas vairuotojas (Odenheimer, 2006).

Pastaba: TURINTIEJI KANTRYBĖS SKAITYKITE TOLIAU

 

                      Mokytis visą gyvenimą skatina pirmiausia pragmatiški veiksniai. Kadangi žmonės gyvena ilgiau ir ilgesnį laiką išlieka sveikesni, likti darbo rinkoje tenka ilgiau, žinias būtina atnaujinti nuolat (Graff, 2012, p. 82). Egzaminų pažymėjimai šiuolaikiniame pasaulyje savo vertę praranda itin greitai, žmonės lavinasi tiesiog dėl būtinybės neatsilikti. Didžia dalimi toks lavinimasis vyksta praktikoje, nes žmonės tiesiog negali sėdėti klasėse ir taip mokytis visą gyvenimą (Teunissen ir Dornan, 2008). Be to, pabrėžiama nuolat besikeičiančio, labiau patyrusio įvairiose socialinėse situacijose žmogaus biografija (Jarvis, 2007). Kita vertus, aktyviai tiriamas ir asmenų pasipriešinimas keistis esant būtinybei. Tokių tyrimų atvejais svarbu atsižvelgti į profesinių kultūrų skirtumus, analizei pasirenkamos daugiafunkcinės grupės (Pieterse, J.H.; Caniëls, M.C.J.; Homan, T., 2012). O.K. Barber (2012) teigimu, pirmiausia patys darbdaviai turėtų būti suinteresuoti jau įdarbindami įvertinti, ar būsimieji jų darbuotojai yra pasirengę mokytis visą gyvenimą. Be šios savybės žinių ekonomika grįstame verslo pasaulyje jau nebeįmanoma siekti sėkmės. Imta išsamiau tirti besimokančias organizacijas, mokymąsi darbo vietose, naujų technologijų poveikį individų motyvacijai kelti kvalifikaciją ir mokytis. Tokie tyrimų rezultatai reikšmingi ir siekiant skatinti vairuotojų rengimo bei mokymų tęstinumą, ieškant metodų, kaip ugdyti ir įtvirtinti atsakingą vairavimo kultūrą ir profesionaliems vairuotojams. (...)

                      Vienas pagrindinių vairuotojų mokymo tikslų yra atsakomybės ugdymas. Atsakomybė pagal sritį yra teisinė, moralinė ir socialinė, ji gali būti individuali ir kolektyvinė. Pagal veikimo pobūdį atsakomybė skirstoma į aktyvią ir pasyvią. Taip pat yra dvi atsakomybės rūšys: pozityvioji ir negatyvioji (Fischer, Ravizza, 2000). Fenomenologai įvardija atsakomybės svarbą žmogaus egzistencijoje, atsakomybę už savo elgesio padarinius sau, o taip pat ir kitiems žmonėms (Bakutytė 2001).

1. Hiemstra ir R. Brockettas (1991) sukūrė „Asmeninės atsakomybės orientacijos modelį“ (angl. „Personal responsibility Orientation Model“ ), kurį sudaro išorinės instrukcinio proceso charakteristikos ir vidinės besimokančiojo savybės. Modelyje išryškinami socialinis bei asmenybinis kontekstai, pabrėžiama, kad asmeninė atsakomybė numato individo minčių ir elgesio sąmoningą derinimą ir savarankišką veiksmų pasirinkimą bei atsakomybę už jų pasekmes.

Atsakomybė efektyviausiai diegiama pedagogikos pagalba, taikant praktiką. Kritinius pokalbius, nukreiptus į temas apie asmeninę, profesinę, civilinę, korporatyviąją ir globaliąją atsakomybę, rekomenduota taikyti mokymo procese (Robinson ir Dowson, 2011). Socialine prasme atsakomybei tenka žemas pritarimo lygis, atsakomybės neskatinanti aplinka yra vis dar išliekanti.  Atsakomybės kultūra svarbi pačioje organizacijoje bei reikšmingas tęstinis dialogas tiek viduje organizacijos, tiek tarp organizacijų (Robinson ir Smith, 2012). Socialiai atsakingai aplinkai sukurti reikalingi vadinamieji mikro-momentai, atsakomybė daugiau nagrinėjama kaip organizacijos veiklos dalis (Stokes, 2012). Tyrimo aplinkai svarbi yra moralinė atsakomybė – kai analizuojama ir negatyvioji prasmė – ši samprata siejama su kalte, bausme, kt., bet atsakomybės pasekmė gali būti ir dėkingumas, palaima, džiaugsmas (Fischer ir Ravizza, 2000). Asmeninė atsakomybė siejama su pačiu asmeniu bei atsakomybe dėl kito asmens elgesio. E. Levinas (1994) teigia, kad asmens atsakomybė kito atžvilgiu gali keisti pasaulį, bet ne patį asmenį. (...)

                      Ugdymas gali būti suprantamas kaip: sąveika tarp ugdytojo ir ugdytinio; bendravimas, kuriam vadovauja ugdytojas; bendra mokinio ir mokytojo veikla. Ugdymas apima visą žmogaus subjektą: jo biofizinę (somatinę) sandarą; psichiką (sielą); santykius; kultūrą; dvasią (Šileikaitė-Kaishauri, 2011).

                      Vienas iš esminių ugdymo tikslų yra išugdyti atsakingą asmenybę. Anot B. Bitino (2000), bendruosius ugdymo tikslus lemia visuomenė, kurioje ugdymas vykdomas ir kurią jis aptarnauja. Ugdymo tikslų formuluotes lemia svarbiausias veiksnys – visuomenėje dominuojanti žmogaus esmės filosofinė samprata. Ugdymo tikslų problema aiškinama klausimo „kodėl?“ įprasminimu. Tokiam įprasminimuI reikšminga ir moralinių nuostatų visuma, didžia dalimi formuojama šeimos aplinkoje.

Problemos, susijusios su atsakomybės ugdymu, neatsiranda iš nebūties ar tiesiog nuo kurio tai žmogaus amžiaus tarpsnio. Atsakomybę, kaip nuo ankstyvos vaikystės išugdomą savybę, yra tyrinėjusi R. Pocevičienė (2007), ji nustatė, kad įtaką daro integralaus ugdymo metodikos, poveikis šeimoje, be to, buvo nustatyta, kad efektyviau atsakomybė ugdoma, kai taikomos diferencijuoto ir individualizuoto ugdymo metodikos.

                      Moralės sąmonė – jausminis įsivaizdavimas kaip mes turime elgtis. Individo moralės sąmonė – žmogaus vidinio gyvenimo išraiška. Moralinė sąmonė didžia dalimi formuojama šeimoje, taip pat – mokymo institucijose. Pagal Aristotelį yra kelios sielos dalys: protingoji, valingoji,  jausminė, taip pat išskiriama individo ir visuomenės moralinė sąmonė. Visuomenės moralės sąmonė susiformavo per ilgą laiką, ji yra stabili. Žmogaus moralės sąmonė nėra tokia galinga kaip visuomenės, nes žmogus gyvena palyginti trumpai, daro daug klaidų.  Pažymima, kad „moralė (pranc. morale / lot. moralis – „dorovinis“) kasdieninėje kalboje ir publicistikoje įprastai vartojamas kaip dorovės sinonimas. Moralė yra dorovinės sąmonės analogas (...), santykiai grindžiami moralės norma, pareiga, atsakomybe, orumu, sąžine.“ (Filosofijos žodynas, 1975, p. 215, 298).

1. Goles ir kt. (2006) moralines nuostatas apibrėžia pateikdami šešis veiksnius: apinkybių poveikį, efekto galimybę, laikinumą, efekto koncentraciją, socialinį konsensusą, artimumą. T.S. Ellis ir T. Griffith (2001) teigia, kad moralinės nuostatos varijuoja priklausomai nuo situacijos bei nurodo, kad yra stipri koreliacija tarp moralinių nuostatų, kaip aukščiau išvardintųjų šešių veiksnių derinio, ir elgsenos intencijos.

                      D.A. Laverie ir kt. (1993), cit. Rokeach (1973, p. 25; kt.), teigia, kad mes kuriame vertybes kaip tęstinius tikėjimus, kurie yra specifinis pirmenybinės elgsenos pasirinkimo iš kitų alternatyvų būdas. Požiūrio, kad vertybėmis yra grindžiama elgsena, laikosi psichologijos, sociologijos, organizacijos elgsenos teorijos atstovai. Vertybės gali būti laikomos vienu iš galingiausių elgsenos paaiškinimų. Svarbu atsižvelgti ir  į požiūrius, apsvarstymo lygį, gyvenimo stilių, kitus veiksnius. Asmenys, kuriems vertybė yra jaudulys, rinksis  greitus automobilius, kalnų dviračius, o tie, kuriems labai svarbus saugumas, rinksis  oro pagalvę savo automobiliui. Siūloma labiau atsižvelgti į sąsajas tarp vertybių ir gyvenimo būdo, kaip vertybės sąveikauja su situacija, koks yra ryšys tarp vertybių ir emocijų.

D.A. Laverie ir kt. (1993), cit. (Kahle 1986; Beatty et al. 1985), nurodė vertybių sąrašą, kurį sudaro: priklausomybės jausmas; jaudulys; linksmumas ir smagumas; šilti santykiai su kitais; pasitenkinimas; buvimas gerbiamam; pilnatvės jausmas; saugumas; savigarba. Papildomai šį sąrašą gali sudaryti ir kitos komponentės, kurios svarbios žmonių gyvenime.

                      Žmonių vertybinės orientacijos – tai susiformavusios nuostatos, interesai ir poreikiai. Nuostatoms didelę įtaką turi asmenis nuo vaikystės supanti aplinka (Stoškus, Beržinskienė, 2005). Dažniausiai nauji reiškiniai konfliktuoja su vyraujančiomis moralės normomis ir požiūriais, nes jie prieštarauja tradiciniams stereotipams (Čiegis ir kt., 2008). Daugiau vertybių smapratų pateikiama 2 lentelėje.

2 lentelė

Įvairių autorių pateiktos sampratos vertybių tema

Autoriai	Sampratos
Čiužas (2005)	Nuostatos, vaizdiniai apie tai, kas yra gera.
Jucevičienė (1996, p. 49)	„...kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar tam tikri dalykai (žmonės, objektai, idėjos, veiksmai, situacijos) yra geri ar blogi“.
Martišauskienė (2007, p. 136)	„Vertybės yra žmogaus būties įprasminimo esminė dalis, atskleidžianti asmens santykį su pasauliu kaip visuma“.
Myers, 2000; Robbins, 2006; Pruskus, 2005;	Moralinis kriterijus, nusakantis, koks elgesys „teisingas“ ir „geras“.
Pruskus (2005).	Vertybių laipsniavimas priklauso nuo dviejų veiksnių. Pirma, nuo to, kokia tvarka visuomenės sąmonėje tos vertybės yra išsidėsčiusios, t. y., kokia jų hierarchijos pakopa ir kaip stengiamasi išlaikyti ją ir apginti. Antra, nuo to, kokiu mastu visuomenė yra įsisąmoninusi, jog šios pakopos vertybės yra hierarchiškai nelygiavertės. Yra vertybių, dėl kurių svarbos sutaria visuomenės nariai, pripažindami jų būtinumą tarpusavio santykių (sąžiningumo, atsakomybės ir kt.) plėtotei. Tai bazinės – nekvestionuojamos vertybės. Kartu yra ir tokių vertybių, kurios aktualios tik atskiriems visuomenės sluoksniams. Galima teigti, kad egzistuoja dvejopo tipo vertybės: bazinės (absoliučios) ir laikinos (dalinės, dirbtinės), puoselėjamos atskirų socialinių grupių.
Robbins (2003)	Vertybių sistema - pagal svarbą išdėstytos individualios vertybės. Jos nustatomos pagal santykinę svarbą, kurią individualus žmogus teikia tokioms vertybėms kaip laisvė, malonumas, savigarba, sąžiningumas, paklusnumas ir lygybė.  Esminiai įsitikinimai, kad „konkretus elgesys ar egzistavimo būdas yra asmeniškai arba socialiai priimtinesnis už priešingo pobūdžio elgesį ar egzistavimo būdą“ (p. 33).

Pastaba. Parengta autorės.

 

Išskiariamos fundamentinių, fundamentalistinių (arba terminalinių) vertybių ir instrumentinių vertybių grupės. Fundamentinės (arba terminalinės) vertybės siejamos su tolima gyvenimo perspektyva, kurią galima įvardinti kaip galutiniais gyvenimo tikslais. Instrumentinės vertybės – tai kasdieninius jausmus ir poelgius suponuojančios vertybės, dažniausiai tampančios tiesioginiais ugdymo tikslais ir pasiekiamos ugdant su asmens vidinėmis savybėmis susijusias vertybes (Martišauskienė, 2007, p. 137).

1. Bruzgelevičienė ir L. Žadeikaitė (2008, p. 24) instrumentines vertybes sieja su asmens tobulinimosi, ugdymo vertybėmis: atsakomybe, vertybiniu apsisprendimu, savarankiškumu, demokratija ir valstybės kūrimo kompetencija.
2. Matulionis (2002) nurodo vertybių formavimosi ir pasirinkimo lygmenis:

• žemiausias – pažintinis lygmuo (asmuo žino vertybę ir remdamasis ja gali aiškinti savo elgesį, tačiau pasikeitus situacijai, jos atsisako);
• aukštesnis lygmuo – emocinis, kai vertybė asmens yra vertinama teigiamai;
• aukščiausias lygmuo – elgesio, kai remiantis vienokia ar kitokia vertybe tiesiogiai rengiamasi veiksmui.

Taip pat A. Matulionis (2002) išskiria keturis vertybių lygmenis:

• pirmajam lygmeniui priskiriamos bendražmogiškosios vertybės - taika, altruizmas, sveikata, dora ir kt..;
• antram lygmeniui priskiriamos vertybės, susiėjusios su žmogaus gyvenimo veiklos sferomis – darbu, šeima, laisvalaikiu;
• trečias yra išskiriamas kaip vertybinės nuostatos, susiėjusios su socialine padėtimi ir profesija; ketvirtajam lygmeniui priklauso vertybės, susijusios su darbo, laisvalaikio sferomis, š

Anot E. Martišauskienės (2007, p. 136-137), „supratus, kad nuo žmogaus vertybinių nuostatų didele dalimi priklauso jo veiklos kokybė, vertybinės nuostatos, šalia žinių ir gebėjimų imtos laikyti asmens kompetencijų dėmeniu“. Mokslininkė analizavo ir kompetencijos sampratą.

„Europos Sąjungos kvalifikacijų sąrangos projekte apibrėžiama, kad kompetencijos apima: 1) kognityvinę kompetenciją (formalų ir neformalų žinojimą); 2) funkcinę kompetenciją (įgūdžius ir technines žinias); 3) asmeninę kompetenciją (žinojimą, kaip elgtis tam tikroje situacijoje); 4) etinę kompetenciją (asmenines ir etines vertybes), kurios pristatomos aštuoniais lygmenimis (Martišauskienė, 2007, p. 137). E. Martišauskienė (2007) atliko pedagogų vertybių ir nuostatų tyrimus vertindama kartu ir jų kompetencijas.

Eismo saugumo atveju menkas moralinis išsilavinimas bei etinių vertybių nepaisymas kelių eismo dalyvių tarpe sukuria daugiau prielaidų pažeisti kelių eismo taisykles ir normas (Verma ir kt., 2011). Anot F.L. Philippe ir kt. (2009), plataus masto literatūros šaltinių analizė parodė, kad didžia dalimi avarijos kelių eismo aplinkoje yra nulemtos žmogiškojo veiksnio, įskaitant asmenybę ir vertybes, kas stipriai veikia žmogaus elgseną ir sprendimų priėmimą.

     Kai atsakomybės samprata nagrinėjama eismo įvykių kontekste, pabrėžiama padėtis dėl mirtingumo keliuose, nes situacija jau yra įgavusi grėsmingą lygį. „Tenka pažymėti, kad Lietuvoje eismo saugumo problemos dar nesulaukia tinkamo mokslininkų dėmesio. Siekiant atkreipti dėmesį į šias aktualias mūsų visuomenei problemas mokslininkų grupė ėmėsi iniciatyvos vykdyti mokslinį projektą  „Nusikalstamumo grėsmės ir žmogaus saugumo vadybos technologijos“, kuriame nemažas dėmesys skiriamas eismo saugumo problemoms. Iš tiesų, nuolat didėjant mobilumo poreikiui, plečiantis transporto sistemai aštrėja ir eismo saugumo problemos, kurių pasekmė yra ilgą laiką didėjantys avaringumo, žūstančiųjų skaičiai“ (Novikovienė, 2009, p. 186). L. Novikovienė (2009) aptaria baudžiamosios atsakomybės taikymą už kelių eismo taisyklių pažeidimus, pažymi, kad atsakomybė numatyta LR BK 281 ir 282 straipsniuose.

Būti saugiu ir atsakingu vairuotoju reiškia turėti žinių, įgūdžių ir požiūrių derinį. Pradedant vairuotojui būtina žinoti kelių eismo taisykles ir praktiškai gebėti vairuoti, pažeidus šias kelių eismo taisykles nutinka avarijos. Taip pat vairuotojas privalo rūpintis ir kitų saugumu keliuose. Kiekvienas yra atsakingas už avarijų išvengimą bei veiksmus, kurie gali padėti išvengti avarijų. Saugus vairavimas yra pagrįstas trimis idėjomis: matomumu, erdve ir komunikacija. Matomumas reiškia matyti pačiam ir būti matomam. Erdvės valdymas leidžia transporto priemonei būti matomai ir duoda laiko išvengti avarijų. Erdvės turi būti iš visų transporto pusių, bet didžiausia rizika susijusi su erdve prieš transporto priemonę, būtina atsilikti reikiamu atstumu nuo važiuojančiojo priešais. Komunikavimas su kitais eismo dalyviais būtinas, kad būtų įsitikinta, jog jie mato ir žino, ką daro vairuotojas. Akių kontaktas būtinas su pėsčiaisiais, dviratininkais ir vairuotojais sankryžose, signalizuojama, kai norima mažinti greitį, sustoti, pasisukti ar keisti važiavimo linijas. Taip pat naudojamasi garsiniu signalu (Ministry of Transportation, 2013).

Paprastai pageidaujama, kad atsakomybės jausmas būtų savitas profesionaliems vairuotojams. Atsakingumas yra būtina vairuotojams profesionalams savybė. Dauguma problemų gali būti išspręstos atrenkant vairuotojus darbui: tik itin atsakingi vairuotojai, pasirengę darbui, turėtų būti atrinkti, būtinos ir kitos savybės, tinkama sveikata, tuo tikslu taikomos specialios atrankos metodikos (Zaranka ir kt., 2012). Atsakomybės sampratos ir atsakingo vairuotojo suvokimo erdvėn patenka ir vairuotojų savikontrolė, įskaitant supratimą, kada vairuoti negalima ar apskritai būtina nustoti tai daryti. Atlikus tyrimus buvo gauti rezultatai apie tai, jog egzistuoja reikšmingi skirtumai tarp jaunesnio ir vyresnio amžiaus grupių vairuotojų, kai jie patys vertina, ar reikia jiems nustoti vairuoti. Vyresniems vairuotojams vairavimas yra ne vien galimybė būti mobiliu, bet ir kažkas labai artima hobiui, jiems tai svarbi gyvenimo kokybės komponenetė. Vyresniems žmonėms vairavimas padeda įtvirtinti nepriklausomybę, dingsta ar sumažėja kritinis savęs vertinimas, atsakomybės supratimas išnyksta, net demensija sergantieji patys neatsisako vairavimo (Arai ir kt., 2010).

                      Iš aukščiau nagrinėtų mokslo darbų pagrindines įžvalgas galima apibendrinti keliais aspektais:

• atsakomybę dėl eismo saugumo formuoti galima grindžiant ugdymo filosofija bei orientuojantis į mokymosi visą gyvenimą būtinybę, kas reiškia būtinybę suformuoti pačių individų siekį mokytis visą gyvenimą;
• iš esmės reikalingi kultūros pokyčiai, kad būtų diegiamos naujos vertybės, požiūris, moralinės nuostatos, atsakingas elgesys, o kultūros pokyčiai nėra lengvai valdomas ar prognozuojamas reiškinys, kuris kaip pageidaujamas vertybių pokyčių procesas mūsų nagrinėjamos problematikos aplinkoje pirmiausia vis dėlto deleguojamas švietimo institucijoms;
• rekomenduotinos integruotos ugdymo metodikos;
• taikytinos diferencijuoto ir individualizuoto ugdymo metodikos nuo ankstyvos vaikystės;
• reikalinga taikyti vairuotojų atrankos metodikas, kai siekiama įdarbinti tinkamiausius profesionalius vairuotojus, atsakingai besielgiančius kelyje;
• senyvame amžiuje atsiranda savos vairuotojų atsakomybės problemos, kurios yra pakankamai grėsmingos;
• savaiminio mokymosi ir savišvietos poreikio atsiradimas gali būti grindžiamas saugumo kultūros, žinių ekonomikos plėtote.

 

 

SAUGUMO KULTŪROS SAMPRATA, ESMĖ IR TURINYS

 

Saugumo sampratą nagrinėjo teoretikai J. Herz (2003),  H. J. Morgenthau (1993), K. N. Waltz (1965), S. M. Walt (1987), jie pateikė saugumo studijų teorinius pagrindus, populiarūs B. Buzan (1997) darbai šioje srityje. Saugumas netapatinamas vien su karo grėsmėmis, egzistuoja politinio, ekonominio, socialinio bei ekologinio saugumo sampratos. XX a. pabaigoje vykę pokyčiai vertė tikslinti tradicinę saugumo sampratą, kai ji tebuvo siejama tik su valstybės saugumu ir karo grėsmėmis. Valstybė nelieka vieninteliu saugumo tyrimų objektu, suabejojama, kad pati suvereni valstybė gali būti vieninteliu saugumo šaltiniu savo piliečiams, atsiranda individų, bendruomenių ir identiteto paradigmos (Krause, Williams, 1997). Saugumą apibrėžti sudėtinga, iš esmės jis reiškia „laisvės nuo grėsmės siekimą“ (Buzan, 1997, p. 51).

1. Hofstede (1980) apibrėžia kultūrą kaip sąmonės kolektyvinį programavimą, kas skiria vienos grupės žmones nuo kitos. Žinomų kultūros tyrinėtojų (Hall, 1976, 2000; Hofstede, 1980, 2001) pristatytos kultūrinės dimensijos yra dažnokai kritikuojamos, jie kultūros teoriją plėtojo nagrinėdami geografines nacijų ir kultūrų ribas, kas skatino kultūros stereotipų plitimą. Globalizacijos aplinkybėmis kultūra yra daugiau suprantama kaip kintantys amorfiniai dariniai (Morley ir Robins, 1995). Tuo pat metu imta labiau pabrėžti tiesiog vertybių sistemas, būdingas vienai ar kitai kultūrai, nagrinėti tai, kas svarbu tiriant vartotojų vertybių sistemų formavimąsi (Campbell, 1987; Rokeach, 1973). Aktyviai analizuota, kas lemia grupių požiūrius, vertybes, kuriuos skatina kultūra (Rokeach, 1973). Teigiama, kad kultūros vertybės padeda individams ir grupėms pasiekti tikslus (Kahle, 1983). Pastebėta, kad itin sparčiai plinta hedonistinė kultūra, dar vadinama vartotojiška, šie reiškiniai itin ryškūs Kinijoje (Campbell, 1987). Kultūra yra kompleksinė visuma, kurią sudaro žinios, tikėjimai, menas, teisė, moralė, papročiai ir kiti gebėjimai, reikalingi žmonėms kaip visuomenės nariams (Hawkins ir kt., 1995). Nustatyta, jog kiekvienai kultūrai būdingas individualus informacijos kaupimo ir apdorojimo būdas, mokymosi bei problemų sprendimo kelias. Ilgame socializacijos procese susiformuoja individualūs mokymosi stiliai, kurie yra tiesiog konceptų atrinkimo ir naudojimo būdai. Iš esmės mokymosi stiliai tiesiogiai paveikiami kultūros (Reynolds, 1997).

Kultūra, jei nagrinėjame švietimo kontekstą ir mokymą mokykloje, įskaitant  nagrinėjamos temos atvejus su mokinių saugaus eismo mokymu bei mokymais vairavimo mokyklose, reikšmių turi ne vieną, t. y.:

• elgesio taisyklės, jų laikosi mokytojai bendraudami, tai ir vartojama kalba, ir ritualai;
• mokytojų darbo grupėse susiformavusios normos, susijusios, pavyzdžiui, su pamokos planavimu;
• vyraujančios vertybės, mokyklos tikslai ar misija;
• filosofija, požiūris į mokymą ir mokymąsi;
• žaidimo taisyklės, kurias nauji mokytojai turi išmokti, kad galėtų bendrauti;
• klimatas, kuris pajuntamas tik įėjus į mokyklą (Schein, 1992).

Anot P. Jucevičienės ir kt. (2000, p. 48-49), kultūra pasižymi įvairiais bruožais. Ji – kolektyvinis reiškinys. Kultūra atsiranda bendraujant vienas su kitu. Priklausyti kultūrai – reiškia turėti bendras vertybes. Išskiriamas vadinamasis  „Emocinis užtaisas“. Tai reiškia, kad kultūros paskirtis yra užtikrinti saugumą gyvenime. Saugumą gyvenime užtikrinti galime pirmiausia emociškai veikdami žmones, kad jie patys, tiek būdami transporto priemonės vairuotojais, tiek pėsčiaisiais, elgtųsi atsakingai.

Tokia vertybių sistema, kuri užtikrintų saugumą keliuose, sietina su kultūra apskritai. Saugumo samprata taip pat yra grindžiama pirmiausia teoriškai. „Perdėtas saugumo terminijos vartojimas akademinėje literatūroje, žiniasklaidoje ar politiniuose pareiškimuose ištrina ribas tarp kasdienių problemų ir saugumo problemų. Regis, viską, kas mus supa, galima vienu ar kitu aspektu pavadinti saugumo problema“ (Janeliūnas, 2004, p. 41).

                      Saugumo kultūros turinio dalį sudaro ir vertybių, požiūrių sistema, apsauganti nuo grėsmių, susijusių su eismo įvykiais. Saugumo kultūra atspindi kolektyvinius žmonių lūkesčius ir požiūrius saugumo klausimais. Svarbūs yra klausimai, kas skatina žmones elgtis nesaugiai. Iš esmės saugumo kultūros samprata apima:

• Vertinimo technikas, t. y., saugumo klimato auditai ir patikros.
• Lūkesčių suformulavimas per saugumo valdymą.
• Užtikrinimas, kad kiekvienas yra atskaitingas.
• Vykdant mokymus remiantis eminių priežasčių analize, kai nustatomi ir plėtojami sprendimai, kt. (WSP Group, 2013).

                      Mokslo visuomenėje yra priimta saugumo kultūrą tirti organizacijose ir vertinti ją atsižvelgiant į informacijos technologijų keliamas grėsmes. Pastaruoju metu saugumo kultūra vis dėlto daugiau tiriama kompiuterizuotoje aplinkoje, ji laikoma nenutrūkstamu procesu, siekiamybe (Ross, 2011). Kadangi vairavimo mokoma vairavimo mokyklose, bendrojo lavinimo mokyklose moksleiviai įgyja žinių apie saugų eismą, saugumo kultūra tose organizacijose-mokymo institucijose svarbi dėl su saugumu susijusių vertybių įtvirtinimo ir diegimo pirmiausia organizacijoje vyraujančios kultūros aplinkoje. W. Murray (2003) aiškina, kaip organizacijos kultūra daro reikšmingą įtaką saugiam vairuotojų vairavimui ir siūlo diegti tinkamas vadybos sitemas prieš tai, kai susitelkiama į vairuotojų elgsenos modifikavimo programas. Šios vadybos sistmos turi būti siejamos su trimis pagrindiniais darbo, skirto kelių saugumui, etapais: iki avarijos, avarijos vietoje, po avarijos.

                      Atlikus profesionalių vairuotojų tyrimus Lietuvoje, nustatyta, kad saugiau vairuoja tie vairuotojai, kurie labiau motyvuoti dirbti ir suvokia, kad jų organizacijos klimatas yra saugus. Emociškai nestabilūs vairuotojai galimai yra valdomi neurotizmo ir jiems neturi įtakos organizaciniai veiksniai (Šeibokaitė ir Endriulaitienė, 2012).

Saugumo kultūra tiriama ir vairuotojų rizikingo vairavimo mažinimo tikslais, yra nustatyta, jog įmanoma daryti įtaką vairuotojų elgsenai ta linkme, kad keliuose jie elgtųsi saugiau tiek savo, tiek kitų atžvilgiu, tačiau reikalingi tolimesni tų veiksnių tyrimai (Nævestad, 2012).

                      Nagrinėjamos temos atveju svarbios yra vertybės, nes viena iš tokių gali būti saugumo kultūros ugdymas, puoselėjimas. Vertybės gali padėti paaiškinti elgesio skirtumus tarp skirtingų kultūrų individų (McCort ir Malhotra, 1993). Vertybių samprata – tai trijų tipų universalių žmogaus poreikių – biologinių, socialinės sąveikos, socialinių institucijų būtinybės, kad užtikrintų grupės gerovę ir išgyvenimą – kognityvi išraiška (Maslow, 1959). Išties vertybės yra vieningi prioritetai, kuriais remdamiesi norime gyventi (Zetterberg, 1998).

                      Kaip mokymosi kultūra gali būti formuojama, tiriama pasitelkus daugelio specialistų grupių atstovų komandas, – nustatyta, kad reikšminga yra bendruomenių įtaka (Hjalmarson ir Strandmark, 2012). Kai analizuojama organizacijų saugumo kultūra, prieinama išvados, kad esant poreikiui keisti kultūrą, reika pastovaus spaudimo (Cormark, 2001).

     Avaringumą pirmiausia lemia žema vairuotojų kultūra. „Eismo įvykių padarymas yra labai glaudžiai susijęs su žmogaus elgesiu, mąstymu, įgūdžiais. Čia pasireiškia vairavimo kultūra, šios kultūros trūkumas ar jos nebuvimas. Vairavimo kultūra yra susijusi su per mažu dėmesiu kitiems eismo dalyviams, nepagarba, nepakantumu, perdėtu pranašumo demonstravimu. Taip pat vairavimo kultūros trūkumui daro įtaką bendravimo nebuvimas tarp vairuotojų. (...) Kaip teisingai pažymi A. Gužys (2004), nėra jokio grįžtamojo ryšio, kuris mus auklėtų ir verstų laikytis taisyklių. Kadangi nėra jokių pasekmių, sankcijų, elgesys kartojasi, kol galiausiai įvyksta eismo įvykis su skaudžiais visai visuomenei padariniais“ (Novikovienė, 2009, p. 197).

Jauni vairuotojai iki 20 metų amžiaus avarijas sukelia itin dažnai, aukštas ir jų mirtingumo lygis keliuose dėl eismo įvykių. Šią problemą analizavo JAV mokslininkai. Buvo sudarytos programos, kad jaunų vairuotojų elgsena keistųsi, jie vairuotų saugiau. Saugaus vairavimo programa JAV buvo numatyta kaip antrosios pakopos mokymai vairuotojams iki 20 metų amžiaus. Į programą įtrauktos saugaus vairavimo strategijos, kurių mokomsi ir klasėse, ir praktiškai. Gilinamos ne tik žinios, bet ir tobulinama vairuotojų elgsena, kad avaringumo būtų išvengiama (Jensen ir kt., 2011).

Teigiama, kad reikia išplėtoti naujas galimybes, kur vairuotojai galėtų objektyviai įvertinti savo įgūdžius ir impulsyvumo tendencijas. Viena iš nustatytų problemų – moterys, viršijančios greičio apribojimus. Jaunų vairuotojų leidžiamo greičio viršijimo tendencijas galima numatyti pagal jų pačių vertinimus, tačiau jie linkę pervertinti savo gebėjimus. Siūlomos psichologinės intervencijos, kad jauni vairuotojai orientuotųsi į savo įgūdžių ir impulsyvumo tendencijų labiau adekvatų supratimą (Eensoo; Paaver, 2010).

Saugaus vairavimo problema iškyla ir senyviems vairuotojams. Vairuotojų, kuriems 75 metai ir daugiau, mokymai Australijoje numatyti taikyti individualiai, nes atsisakyti vairavimo senyvi asmenys nenori, tai jiems susiję su gyvenimo kokybe (Keay ir kt., 2013). Nustatyta, kad visuomenei naudinga didinti eismo saugumą, tai turėtų būti prioritetas ir vertėtų atsižvelgi, jog efektyvūs yra simuliaciniai mikroskopiniai eismo mokymai analizuojant vairuotojų pagalbos sistemas (Tapani, 2011).

Klinkiniais medicininias metodais galima nustatyti rizikingo vyresnio amžiaus vairuotojų elgesio keliuose faktą, vertinami tokie veiksniai kaip lėtėjanti reakcija, dėmesio trūkumas atliekant atranką ar vykdant kelias užduotis vienu metu, teisingai vertinant greitį ir nuotolį, šviesų intensyvumą, taip pat faktas, jog vyresnis amžius susijęs su kritimų grėsme, demencija. Taip pat nustatytas ir moralės lygio nuosmūkis, nes vyresni nei 85 metų amžiaus vairuotojai devynis kartus dažniau yra linkę žūti autovarijoje nei vairuotojai nuo 25 iki 69 metų amžiaus. JAV yra siūloma suteikti daugiau reikšmės medikams, priimantiems sprendimą, ar senyvo amžiaus asmuo gali vairuoti kiekvienu konkrečiu atveju, rekomenduojama atlikti tokių vairuotojų šeimos narių apklausas, pagal kurias būtų vertinama, kaip iš tiesų kelyje elgiasi vertinamasis senyvas vairuotojas (Odenheimer, 2006).

Vairuotojų mokymuose pasitelkiami ir simuliaciniai metodai laboratorijos sąlygomis. Europoje viena pažangiausių tokių laboratorijų yra Švedijoje, Nacionaliniame kelių ir transporto tyrimų institute, ji lyginama su laboratorija NADS Amerikoje. Pasitelkiant simualiacinius 2D ir 3D displėjus, kaip parodė preliminarūs tyrimai laboratorijose, galima tyrinėti vairuotojų reakcijos ir elgsenos skirtumus (Arjona; Menéndez, 2006).

T

                      Lietuvoje taip pat tobulinamos vairuotojų rengimo programos, tai vykdoma pirmiausia atsižvelgiant į patvirtintus bazinius programinius dokumentus. „Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje“ (2008) tvirtinama: „Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (Žin., 2007, 128-5213) nustatyta, kad ŠMM ir jos įgaliotos institucijos organizuoja ir koordinuoja privalomąjį eismo saugumo pagrindų mokymą bendrojo lavinimo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigose bei gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu. Specializuotų programų ir projektų diegimas saugaus eismo, savigynos, pirmosios pagalbos teikimo, saugios kaimynystės, bendruomenių stiprinimo ir kitose srityse turėtų prisidėti prie šalies kriminogeninės situacijos gerinimo, sumažintų eismo įvykių keliuose skaičių, padidintų asmenų saugumo jausmą įvairiose gyvenimo situacijose“.

2012 metais LR švietimo ir mokslo ministerija Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 patvirtino Žmogaus saugos bendrąją programą, įgyvendinamą pagrindiniame ir viduriniame ugdyme. Žmogaus saugumui skirtos pamokos, integruotas į kitų dalykų mokymą ir veiklas. Žmogaus saugos bendroji programa integruojama ir į pradinį ugdymą. Nustatytos penkios ugdomosios veiklos sritys, viena iš jų – saugi elgsena eismo aplinkoje.

                      Pasak L. Novikovienės (2009, p. 198), „svarbi avaringumo priežastis yra moralinės atsakomybės stoka. Todėl esminiam eismo saugumui užtikrinti ir problemoms spręsti prireiks kompleksinių priemonių, tarp jų, skirtų eismo dalyvių kultūrai kelti ir įgūdžiams ugdyti“.

          Atsakomybės, vertybinių nuostatų formavimui įtaką daro ir teisinis reglamentavimas. LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (Žin., 2007, Nr. 128-5213) nustatyti eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisiniai pagrindai. Įstatymo 4 straipsnyje teigiama, kad „eismo saugumo užtikrinimo principai yra:

1) valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos;

2) eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai;

3) asmens, visuomenės ir valstybės interesų įvertinimas ir derinimas užtikrinant saugų eismą“. O įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kad viena iš pagrindinių eismo saugumo užtikrinimo krypčių yra eismo dalyvių bei specialistų švietimas ir mokymas.

                      Siūloma rūpintis vairuotojų saugumo kultūra, pranešti jiems, kokie yra reikalavimai saugaus vairavimo plotmėje dar iki juos įdarbinanat, kai kalba eina apie vairuotojus profesionalus. Teigiama, kad svarbu mokyti ir vadybininkus, atsakingus už vairuotojų mokymus. Vairuotojų saugumui užtikrinti svarbiausi yra pirmieji 18 mėnesių nuo vairavimo praktikos pradžios, kai avarijų tikimybė didžiausia. Tikslinga rengti jau dirbančiųjų vairuotojų mokymų kursus kas dvejus-trejus metus, taip pat teigiama, jog investicijos į tokius mokymus atsiperka (Moser, 2000).

                     

                      Apibendrinti išdėstytus mokslininkų tyrimų rezultatus galima teiginiu, jog vertybių sistemos yra esminės analizuojant saugumo kultūrą eismo įvykių aplinkoje. Pagrindinė išvada ta, kad įmanoma paveikti vairuotojų elgseną, kad keliuose jie elgtųsi saugiau tiek savo, tiek kitų atžvilgiu. Didelės galimybės glūdi organizacijose, pavyzdžiui, mokyklose, vairuotojų darbovietėse, jose vyksta ar gali vykti mokymai, saugumo kultūros vertybės diegiamos institucijų aplinkoje, tačiau esant poreikiui keisti kultūrą, reika pastovaus spaudimo.

                      Konkretūs veiksmai formuojant ir įtvirtinant saugų elgesį keliuose įvairių aukščiau šiame skyriuje pristatytų mokslininkų buvo  pasiūlyti tokie:

• Taikomi tęstiniai antrosios pakopos mokymai vairuotojams iki 20 metų amžiaus, senyviems vairuotojams rekomenduojama taikyti individualius mokymus;
• Vykdomi simuliaciniai eismo mokymai;
• Taikomos priemonės, skirtos eismo dalyvių kultūrai kelti ir įgūdžiams ugdyti - žinios, menas, teisė, moralė, papročiai ir kt.;
• Taikomos elgsenos modifikavimo programos organizacijose, kuriose mokomi vairuotojai ar kurios yra jų darbovietės;
• Vykdomi jau dirbančiųjų vairuotojų profesionalų mokymų kursai, rengiami kas dvejus-trejus metus;
• Įgyvendinami įstatyminiai, politiniai eismo saugumo užtikrinimo principai.

                     

 

EISMO ĮVYKIŲ IR JUOS LEMIANČIŲ VEIKSNIŲ KAIP SOCIALINIO REIŠKINIO TEORINĖS KONCEPCIJOS

 

Visuomenė sudaryta iš socialinių grupių, organizacijų ir individų. Būtina aptarti pagrindines teorijas, kuriomis grindžiamas ugdymas švietimo institucijose ir jos yra reikšmingos dėl atsakomybės ugdymo, saugumo keliuose užtikrinimo, elgsenos pokyčių, remiantis bendrosiomis socialinių mokslų atstovų įžvalgomis.

                 Socialinės – kognityvinės teorijos pradmenys yra tradicinėje išmokimo teorijoje. Daugiausia  dėmesio šioje teorijoje teko kognityviniams procesams. Ši teorija nagrinėja elgesio socialines priežastis ir kognityvinio mąstymo svarbą. Socialinio – kognityvizmo teorija teigia, jog tarp organizmo ir jį supančios aplinkos yra nuolatinė sąveika. Socialinės - kognityvinės teorijos atstovai pabrėžia žmogaus galimybes veikti savo likimą biologiškai nustatytose ribose, jie pripažįsta kognityvinių procesų reikšmę. Teorijos skiriamieji bruožai: pabrėžiama, kad žmonės – aktyvūs veikėjai; sureikšminamos elgesio socialinės ištakos; pabrėžiama kognityvinių procesų reikšmė; pabrėžiama galimybė įsisavinti sudėtingus elgesio modelius be paskatinimo. Tyrinėtas žmogaus tikėjimas savo sugebėjimais įtakoti įvykius. Teigiama, kad „lengviau pakeisti žmonių įsitikinimus apie jų elgesio priežastis nei elgesį“ (Bandura, 2009, p. 23).

                      Suplanuotos elgsenos teorija (angl. Theory of planned behavior, toliau – TPB) suformuluota 1980 metais siekiant numatyti individo intencijas, susijusias su elgsena specifiniu laiku ir specifinėje vietoje. Buvo siekiama vertinti elgesio tipus, kai žmonės turi galimybę stengtis save kontroliuoti. Esminis dalykas – elgsenos ketinimai, kuriuos paveikia požiūris, jog elgsena turės numatytą pabaigą bei subjektyvų rizikos ir pasiektų pranašumų vertinimą.

                      TPB buvo sėkmingai pasitelkiama, kai buvo norima numatyti elgseną ir intencijas dėl rūkymo, maitinimo krūtimi, tausojančio naudojimo ir kitais atvejais. Pagal TPB elgseną lemia motyvacija ir galimybė – elgsenos kontrolė. Yra skirtumai tarp trijų lūkesčių tipų – elgsenos, normatyvinių ir kontrolės. TPB sudaro šešios asmens elgsenos kontrolės komponentės:

1. Požiūriai – susiję su lygiu, iki kurio asmuo palankiai ar nepalankiai vertina elgsenos reikšmę. Tai apima nuomonę dėl elgsenos padarinių.
2. Elgsenos tikslas – tai susiję su motyvacijos veiksniais, kuo intencijos stipresnės, tuo didesnė tikimybė, kad elgsena bus reali.
3. Subjektyvios normos – tai susiję su tikėjimu, jog dauguma žmonių pritars ar nepritars elgsenai. Svarbios ir partnerių, įtakingų asmenų nuomonės apie tai, ar asmuo turėtų vienaip ar kitaip elgtis.
4. Socialinės normos – tai susiję su vartotojų elgesio kodais grupėse ar platesnio kultūrinio konteksto aplinkoje. Normos žmonių grupėse būna normatyvinės ar standartinės.
5. Suvokimo galia – tai susiję su elgsenos atlikimo palaikymo ar stabdymo veiksniais. Suvokimo galia prisideda prie elgesio kontrolės, nukreiptos į kiekvieną iš šių veiksnių.
6. Suprastos elgsenos kontrolė – tai susiję su asmens suvokimu apie tai, ar lengva, ar sunku bus elgtis kaip yra svarbu. Suprastos elgsenos kontrolė priklauso nuo situacijos ir veiklos, priklausomai nuo elgesio kontrolės pagal situaciją. Ši komponentė padėjo nuo pagrįsto veiksmo teorijos pereiti prie TPB.

Pažymėtinas ir TPB ribotumas:

• Prisiimama atsakomybė dėl to, kad asmuo turi reikaimas galimybes ir išteklius, kad elgtųsi sėkmingai, neatsižvelgiant į intencijas.
• Neatsižvelgiama į baimę, grėsmę, nuotaiką, praeities patirtį.
• Atsižvelgiama į normatyvinį poveikį, bet ne į aplinkos ar ekonominius veiksnius, kurie gali daryti įtaką tam, kaip asmuo elgiasi.
• Teigiama, kad elgsena yra linijinio sprendimų priėmimo proceso rezultatas, bet neatsižvelgiama į tai, kad pokyčiai vyksta laikui bėgant.
• Nors kalbama apie elgesio kontrolę, nieko nesakoma apie tikrąją elgsenos kontrolę.
• Teorija nenagrinėja, kiek laiko praeina nuo intencijos iki elgsenos veiksmo.

Nors TPB taikoma visuomenės sveikatos srityje, ji vis dar yra ribota, kai norima ją pasitelkti tiriant aplinkos ir ekonomines įtakas. Mokslininkai taiko TPB kartu su kai kuriomis elgsenos teorijos komponentėmis, kad modelis būtų labiau integruotas. Taip daroma dėl TPB ribotumo  (Ajzen, 2006).

1. Parker ir kt. (1992) įvertino galimybę TPB taikyti kovojant su vairavimo rizikingumą didinančiais veiksniais: vairavimu išgėrus, greičio viršijimu, per dideliu priartėjimu prie kitų transporto priemonių kelyje, rizikingų aplinkybių reikiamo neįvertinimo. Buvo gauti teoriją patvirtinantys rezultatai – elgsenos intencijos buvo ženkliai labiau susijusios su subjektyviomis normonis nei požiūriai dėl elgsenos ir elgsenos intencijos.

Kad būtų galima inicijuoti ir veikti visuomenės narių grupių idėjų ir elgsenos pokyčius, taikomi socialinio marketingo principai. Socialinio marketingo sampratos esmę sudaro pastangos tenkinant vartotojų poreikius ir atsižvelgiant į visuomenės interesus (Andreasenas, 1995).

Anot N. K. Weinreich (1999). Socialinis marketingas ėmė populiarėti po to, kai Philipas Kotleris ir Geraldas Zaltmanas suprato, kad tais pačiais principais, kurie buvo naudojami parduoti produktus vartotojams, galėtų remtis kitokio marketingo planuotojai, kai principai naudojami "parduoti" idėjas, požiūrius ir elgesį. Socialinis marketingas siekia paveikti socialinį elgesį naudinga linkme. Socialinis marketingas efektyviai taikomas tokiose kampanijose, kai žmonės raginami naudoti saugos diržus automobiliuose ar laikytis greičio ribojimų.

(...)

Sistema "Žmogus - automobilis - kelias - eismo aplinka"

 

Kaip teigiama Europos Komisijos „2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptyse“, kelių eismo dalyvis yra pirmoji kelių eismo saugos grandinės grandis. Kad ir kokios techninės priemonės būtų nustatytos, kelių eismo saugos politikos veiksmingumas daugiausia priklauso nuo eismo dalyvių elgesio. Deja, kelių eismo saugos sistemoje pavojaus visiškai išvengti neįmanoma, todėl reikia atsižvelgti  į žmogiškąsias klaidas ir netinkamą elgesį ir imtis visų įmanomų taisomųjų veiksmų. Visi sistemos elementai, visų pirma transporto priemonės ir infrastruktūra, turėtų padėti išvengti eismo dalyvių, visų pirma pažeidžiamiausių eismo dalyvių, klaidų padarinių ir juos mažinti. Šiuo metu vairuotojų rengimas vis dar pernelyg fragmentiškas ir specializuotas, todėl Komisija siūlo skatinti platesnį požiūrį – į švietimį ir mokymį žvelgti kaip į bendrą visą gyvenimą trunkančio nuolatinio mokymosi procesą.

Eismo sistemos "Žmogus - automobilis - kelias - eismo aplinka" visi elementai gali būti paveikti rizikos veiksnių. Poveikį dėl avarijų prevencijos galima planuoti visai sistemai ar atskiroms jo komponenetėms. Nepavyksta mažinti avaringumo vien infrastruktūros tobulinimo priemonėmis, kelių būklės gerinimu ir pan. Problema kyla, nes niekaip nepavyksta mažinti žmonių poreikio judėti transporto priemonėmis, atsiranda naujos techninės galimybės neriboti automobilių greičio iki leistinų saugumo ribų, nepavyksta suformuoti saugumo keliuose puoselėjimo kultūros.

Visuotinai sutinkama, kad eismo dalyvių švietimas yra priimtina saugaus eismo strategija, sistemoje “Žmogus – kelias – automobilis – eismo aplinka” sureikšminamas eismo dalyvis. Siūloma įtraukti ikimokyklinio amžiaus vaikų mokymą; mokyma bendrojo lavinimo mokykloje; vairuotojų rengimą; eismo dalyvių informavimą; informaciją atskirų profesijų specialistams. Kreipiamas dėmesys į vaikų mokymą šeimoje ir ikimokyklinį mokymą. Teigiama, kad, vaikų traumatizmą dėl eismo įvykių galima sumažinti, nors tėvų motyvaciją paveikti sunku. Nustatyta, kad efektyvus tik organizuotas vaikų formalus mokymas, būtina vaikams formuoti saugaus elgesio keliuose modelį kuo ankstyvesniame amžiuje (Elvik et al., 1996).

Į sistemą galima žiūrėti kaip į dinaminę, kur vairuotojas/žmogus saugiai valdo transporto priemonę, pasinaudodamas informacija, kurią gauna per savo jutimo organus apie kelią ir supančią aplinką. Svarbiausias yra vairuotojas, nes didžioji dalis eismo nelaimių įvyksta būtent dėl vairuotojo kaltės. Kita eismo nelaimių dalis vyksta dėl kelio būklės, supančios aplinkos, automobilio. Eismo saugumui įtaką daro ne atskiros sistemos dalys, o jų tarpusavio sąveika.

Vairuotojas informaciją gauna iš:

• Kelio;
• Aplinkos;
• Judamų kelio objektų;
• Nejudamų kelio objektų;
• Ženklų;
• Šviesoforų; kelio būklės;
• Aplinkos būklės.

Šis procesas vyksta pagal tam tikrą schemą:

• Informacijos gavimas;
• Informacijos apdorojimas;
• Komandos perdavimas automobilio valdymo organams;
• Komandos vykdymas;
• Grįžtamasis ryšys apie atliktą veiksmą.

Be įgūdžių ir patirties, kuri yra įgyjama tik su amžiumi, kiekvienas vairuotojas turi turėti:

• Atsakomybės jausmą;
• Gebėti susikaupti;
• Gebėti prognozuoti situaciją;
• Gebėti būti kantriam;
• Būti pasitikinčiu savimi (Informacijos šaltiniai, 2013).

Kaip vienas svarbiausių veiksnių išskiriama pėsčiųjų kompetencija saugiai elgtis keliuose. O. Lukoševičienė (2001) pabrėžia, kad 70 proc. autoavarijų priklauso tik nuo paties eismo dalyvio – pėsčiojo sprendimų ir elgesio. R. Vilkonis (2004) teigia, kad ypatinga svarba tenka pėsčiųjų įgūdžiams, žinioms. Pasak A. Pikūno (1997), svarbiausias sistemos „Žmogus – kelias – automobilis ir visa eismo aplinka“ dalyvis yra žmogus. Anot V. Gudžinskinės ir V. Suboč (2007, p. 120-121),  „pėstieji yra labiausiai pažeidžiama eismo dalyvių kategorija. P. Elviko, A. Borgerio ir kt. (1996) atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, kad tikimybė nukentėti autoavarijoje automobilio vairuotojams ar keleiviams yra tris kartus mažesnė nei pėstiesiems. Traumų autoavarijose statistiniai duomenys rodo, kad formalus kelių eismo taisyklių laikymasis neužtikrina kelių eismo dalyvių saugumo“. Atlikus 3025 įvairių amžiaus grupių pėsčiųjų elgsenos stebėseną Lietuvoje nustatyta, kad net atšvaitai kaip saugios elgsenos gatvėse ir keliuose detalė mūsų visuomenėje nėra populiarūs. Tik pradinių klasių mokiniai juos nešioja dažniau, o vyresni mokiniai ir suaugusieji atšvaitų beveik nenešioja (Gudžinskienė ir Suboč, 2007).

                 Vairavimo gebėjimai turi būti nuolat tobulinami ir naudojami dalyvaujant eisme. Vairuotojai, turintys didelę vairavimo patirtį, sukelia mažiau eismo įvykių nei jauni vairuotojai. Tam, kad vairuotojas pasiektų vidutinį rizikos lygį, reikalinga 7–8 metų pastovaus vairavimo patirtis arba tai atitiktų maždaug 100 000 nuvažiuotų kilometrų. „Nepaisant didelių laimėjimų, kurie buvo pasiekti per pastaruosius metus, siekiant pagerinti bendrą sveikatos apsaugos būklę, naudojant pažangius elgsenos ir biomedicines mokslinius tyrimus, autoavarijos vis dar yra pagrindinė jaunimo 18–25 m. mirties priežastis daugelyje šalių (Juarez ir kt, 2006). Jaunuoliai labiau rizikuoja, nors yra mažiau patyrę (Ulmer ir kt., 1997; Williams, 1998; Horswill, McKenna, 1999; Hartos ir kt., 2000; Turner, McClure, 2002; Underwood ir kt. 2003; Gray, Regan, 2005; Simons–Morton, Winston, 2006)“ (Arlauskienė ir Endriulaitienė, 2012, p. 17).

                      Atlikus specialiųjų planų ir techninių projektų vertinimus saugaus eismo požiūriu Lietuvoje, buvo padarytos išvados, kad atsižvelgiant į pagrindinius ES tikslus, susijusius su saugiu eismu, Lietuvoje imtasi aktyvių veiksmų eismo dalyvių švietimo, transporto ir inžinerijos srityse, tačiau tobulintinų sričių dar likę nemažai dėl palyginti aukšto avaringumo lygio. Viena iš veiksmingų priemonių – kelių saugumo auditų vykdymas. Šių auditų metu būtina vertinti visų eismo dalyvių grupių situaciją, daryti tai pakartotinai, teikti siūlymus (Čygas, 2009).

1. Zaranka ir kt. (2012), remdamiesi literatūros šaltinių analize, pateikė tris tipines vairuotojų, kurie kelia avarijų priežastis, grupes:

• Tie, kurie dažnai vykdo visuomenei nepriimtinus veiksmus;
• Tie, kurie turi moralinės sveikatos problemų;
• Tie, kurie yra mažiau sumanūs (pagal testo rezultatus).

                      Klaidas vairuotojai keliuose daro ir sukuria avarines situacijas būdami pavargę ir dėl emocinių priežasčių, todėl reguliarus poilsis jiems yra būtinas. Mokslininkų išvada yra tokia, kad vairuotojams profesionalams svarbu gebėti paskirstyti dėmesį. Atrenkant tinkamus vairuotojus būtina atsižvelgti į jų amžių, orientacijos greitį, regėjimo, klausos kokybę, nervų sistemos stiprumą, atsparumą monotonijai, gebėjimą valdyti įrangą, kt. Vairuotoją sistemoje „Vairuotojas-kelias-automobilis-eismo aplinka“ pasiūlyta vertinti ne tik iš psichologijos pusės, bet ir kaip asmenybę, svarbūs veiksniai – būti suinteresuotam transporto priemonės kontrole, sėkmės siekis, valios aiškumas. Nepriimtinas vairuotojo emocinis nestabilumas, agresyvumas, netinkama vertybių lygio percepcija ar pirmenybės teikimas vaizduotei vietoje realybės (Zaranka ir kt., 2012).

Per dvejus metus įmanoma 40-50 proc. sumažinti traumų, nutinkančių dėl avarijų keliuose, skaičių, jei atsižvelgiama į reikiamų savybių buvimą atrenkant vairuotojus pagal psichofiziologinius kriterijus. Pritaikius konkrečias atrankos metodikas Vilniaus (LR) viešojo transporto vairuotojams, avarinių situacijų kiekis lyginant 2010-2011 metų duomenis su 2012-ųjų sumažėjo 19,36 proc. vietoje užsienio tyrėjų nurodytųjų 40-50 proc. Iš kitos pusės, metodika pripažinta veiksminga ir taikytina ne tik viešojo, bet ir kitų vairuotojų atrankose (Zaranka ir kt., 2012).

 

Eismo įvykiai automobilių kelių eismo aplinkoje (avaringumo priežastys ir aplinkybės; transporto traumatizmo pasekmės nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu)

                       

                      Prognozuojama, kad pasauliniu mastu nukentėjusiųjų keliuose daugės. Atlikus10 šalių tyrimą, ieškota priemonių, kaip būtų galima mažinti avaringumą, t. y., būtina taikyti stiprią politinę valią, stiprinti atsakomybę, taikyti įrodymais pagrįstą įsikišimą į eismo įvykius, atlikti patikimą eismo įvykių vertinimą, didinti finansavimą, bendradarbiauti atskiriems sektoriams, vykdyti tausojimo politiką (Hyder ir kt., 2012).

                      Kaip informuoja Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO, 2010), avarijos keliuose yra viena iš trijų pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje, iki 2030 m. tai išliks augančia tendencija, bus penktoje vietoje tarp pagrindinių mirties priežasčių. Sužeidimai autoavarijų metu yra svarbiausia auganti visuomenės sveikatos problema, lemianti mirtis ir neįgalumą asmenims nuo 1 iki 44 metų amžiaus visame pasaulyje. Kasmet 5,8 milijono žmonių miršta nuo sužeidimų autoavarijose, tai sudaro 10 proc. visų pasaulyje nutinkančių mirties atvejų. Daugumoje turtingųjų šalių mirtingumas nuo sužeidimų keliuose mažėja, kitaip yra žemų ir vidutinių pajamų šalyse (Curry ir kt., 2011).

Mirtingumas dėl avarijų keliuose pagal amžiaus grupes pasauliniu mastu tarp visų pagrindinių mirties priežasčių (širdies ligos, žmogžudystės, savižudybės, infekcijos, onkologiniai susirgimai, kt.) pasiskirsto taip: iki 4 metų amžiaus – 14 vieta; 5-14 metų – 2 vieta; 15-29 metų – 1 vieta; 30-44 metų – 3 vieta, virš 45 metų – 8 vieta. Kaip matome, didžiausios rizikos grupė – 15-29 metų asmenys, o tai yra tas amžiaus tarpsnis, kada pradedama vairuoti. Taip pat keliuose itin nukenčia ir 5-14 metų vaikai. Skurdas didina riziką – mažų ir vidutinių pajamų šalyse mirtingumas keliuose dėl avarijų didesnis, kovoti su šiuo reiškiniu ir mažinti sužeistųjų ir žūstančiųjų skaičių geriau sekasi ekonominio gerbūvio šalyse.

Sužeidimų, mirčių skaičiaus keliuose dėl transporto priemonių avarijų gali būti mažinamas taikant šias priemones:

• Nustatyti greičio apribojimus, pagrįstus kelių tipais.
• Sukuriant teisinius apribojimus vairuojantiems išgėrus.
• Dėvint šalmus motociklininkams ir dviratininkams, sėdynių diržus – visiems keleiviams.
• Sukuriant taisykles, kaip sėdynių diržai, vaikų kėdutės ir šalmai turi būti naudojami.
• Sukuriant saugesnę kelių infrastruktūrą, įskaitant skirtingų eismo dalyvių atskyrimą.
• Ramesnį eismą ir greičio ribojimą miesto teritorijose.
• Taikant saugios įrangos standartus.
• Diegiant palaipsnio licencijavimo sistemą naujiems vairuotojams (WHO, 2010).

                      Siūlomos ir kitos priemonės mirtingumo lygiui dėl autoavarijų mažinimo: pėsčiųjų mirtingumą mažintų tai, jog tiek pėstieji, tiek vairuotojai nekalbėtų mobiliaisiais telefonais eismo aplinkoje; jaunų vairuotojų rizikingą vairavimą galima koreguoti keičiant jų kultūrinę ir socialinę aplinką, taip pat išlieka prisiminimai apie jau anksčiau nutikusias avarijas, kai atsiranda baimės jausmas vėl patekti į avariją; su sveikata susijusius rizikos veiksnius, tokius kaip asmens kritimas, mažina medicininės priemonės (Curry ir kt., 2011).

                      ES kasmet apie 40 tūkstančių žmonių žūva dėl avarijų keliuose ir 1,7 milijono sužeidžiama. Patikimais tyrimais įrodyta, kad reikšmingas kiekis šių įvykių nutinka dėl nepakankamo/netinkamo vairuotojų mokymo, kai reikalingi aukšto lygio įgūdžiai ir gebėjimas vertinti riziką (TRAIN-ALL, 2006-2009).

                      „Kelių eismo dalyvių mokymo koncepcijoje“ (2007) teigiama, kad apibendrinus eismo įvykių Lietuvoje statistiką, nustatyta, kad apie 73,4 proc. visų įskaitytinų eismo įvykių kaltininkai – transporto priemonių vairuotojai ir tik apie 15 proc. – pėstieji. Daugiau nei 35 proc. pėsčiųjų ir dviratininkų žūva dėl vairuotojų kaltės. 74 proc. visų žuvusių vaikų žuvo dėl vairuotojų kaltės. Vairuotojų tyrimai Lietuvoje buvo apibendrinti psichologijos mokslo atstovų 2012 m., esminiai rezulatatai pateikiami 3 lentelėje. Didžia dalimi buvo gvildenamos jaunų vairuotojų, rizikingo vairavimo, agresyvaus vairuotojų elgesio problemos.

3 lentelė

Vairuotojų problemų ir elgsenos tyrimai Lietuvoje

 

Autoriai	Tyrinėta problema	Pagrindiniai rezultatai ir/ar išvados
R. Arlauskienė ir A. Endriulaitienė (2012)	Besimokančiųjų vairuoti rizikingo vairavimo mažinimas psichologinėmis priemonėmis	Turi būti vykdomos psichologinės intervencijos,  skirtos specialiai besimokantiems vairuoti.
I.Čėsnienė (2012)	Vairuotojų pyktis būnant už vairo. Pikti ir agresyvūs vairuotojai dažniau patenka į avarines situacijas.	Keliami mokslo klausimai tolimesniems vairuotojų pykčio ir agresyvumo tyrimams.
R. Markšaitytė, L. Šeibokaitė, A. Pranckevičienė, K. Žardeckaitė–Matulaitienė (2012)	Jaunų vairuotojų, ypač vyrų, rizikingas vairavimo stilius. Analizuota tiriamųjų vairuotojų nepažeidžiamumo iliuzija, nuostatos į rizikingą vairavimą, gebėjimas vertinti riziką ir išoriniai bei vidiniai motyvai rizikingai vairuoti.	Labiau išreikšta nepažeidžiamumo iliuzija yra susijusi su vyrų subjektyviai vertinamu mažesniu vairavimo klaidų skaičiumi bei su didesniu jų sukeltų avarijų skaičiumi, o moterų rizikingesnė nuostata į vairavimą yra susijusi su jų subjektyviai vertinamu didesniu vairavimo klaidų ir didesniu tyčinių kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičiumi bei su didesniu važiavimo greičiu vairuojant simuliacinėje aplinkoje.
V. Sadauskas (2012)	Jaunų vairuotojų problemos.	Amžiaus riba, kada vairuotojai jau nekelia ypatingos grėsmės, yra 24–26 gyvenimo metai.
L.Šeibokaitė, A. Endriulaitienė, ir kt. (2012)	Rizikingo vairavimo priežastys.	Rizikingas vairavimas gali būti paaiškinamas tam tikromis asmens psichologinėmis charakteristikomis, todėl pagrįstai galima tikėtis, kad psichologinės elgesio korekcijos priemonės, pasiteisinusios kito sveikatai žalingo elgesio prevencijai ar intervencijai, galėtų turėti apčiuopiamos naudos saugumo kelyje didinimui.

 

Šaltinis: Mokslas praktikai – praktika mokslui, 2012.

 

                      Apie 87 proc. eismo įvykių Lietuvoje įvyksta dėl eismo dalyvio kaltės. Nacionaliniu lygmeniu saugaus eismo užtikrinimą būtina plačiau įtraukti visuomenę, nes saugaus eismo būklė priklauso nuo kiekvieno visuomenės nario. Avaringumo lygio augimą lemia ne tik vairuotojų kultūra, bet ir kiekvieno visuomenės nario požiūris į saugumą keliuose. Transporto eismo įvykiai, kurių metu žūsta ir sužalojami žmonės, sugadinamos transporto priemonės, teršiama aplinka, išsiliejusiais degalais, alyvomis ar transportuojamomis medžiagomis padaro daug moralinės ir materialoinės žalos. Mūsų šalyje metiniai eismo įvykių nuostoliai įvairiais skaičiavimais sudaro apie 1,6-2,5 mlrd. Lt. Saugaus eismo situacija Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, yra pati blogiausia, kadangi žuvusiųjų skaičius, tenkantis vienam milijonui gyventojų, yra kelis kartus didesnis nei kitose šalyse. Rizikos laipsnis Lietuvos keliuose ir gatvėse pakliūti į eismo įvykį yra 3-4 kartus didesnis nei Skandinavijos šalyse. Avaringumo lygio kitimas, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius eismo įvykių metu per 2002-2011 m. laikotarpį Lietuvoje gana tendencingai kito: 2004-2007 m. augo, nuo 2008 m. stebimas situacijos gerėjimas (1 paveikslas). Viena iš priežasčių, kodėl nuo 2008 m. ėmė mažėti eismo įvykių, juose žuvusiųjų ir sužeistųjų gali būti tiesiog ekonominės krizės padarinys – itin išaugusi darbingų asmenų emigracija, o tai reiškė ir sąlyginį mažiau patyrusių jaunų vairuotojų srautų mažėjimą keliuose. Pagal Europos Komisijai pateiktą 2012 m. mirtingumo keliuose statistiką Lietuva vėl grįžo į neigiamos lyderės pozicijas. Mūsų šalyje milijonui gyventojų tenka didžiausias žuvusiųjų keliuose skaičius visoje ES – 100 mirčių. Pernai šis skaičius Lietuvoje siekė 97 žūtis milijonui gyventojų, tad per metus tragiškų eismo įvykių skaičius išaugo 2 procentais (Vairuotojų rengimo aktualijos, 2012).

 

1 paveikslas

Šaltinis: Vairuotojų rengimo aktualijos. LR susisiekimo ministerija, 2012 m.

LR susisiekimo ministerijos užsakymu buvo atlikta avaringumo keliuose studija „Saugaus eismo automobilių keliais gerinimo galimybės Lietuvoje“, ieškota situacijos gerinimo būdų. Nustatyta, kad Europos Sąjungos šalyse – Suomijoje, Austrijoje ir Olandijoje avaringumas, lyginant su ES vidurkiu, yra vienas mažiausių. Ilgalaikio ir trumpalaikio poveikio priemonės, skirtos kelių eismo saugumui gerinti, taikomos Suomijoje. Austrijoje vykdomos priemonės išties efektyvios – nuo 1970 iki 2005 metų transporto priemonių skaičius Austrijoje išaugo tris kartus, tačiau žuvusiųjų skaičius eismo įvykiuose sumažėjo 65 %, o sužeistųjų – 17 %. Olandijoje buvo nuosekliai tobulinama kelių infrastruktūra, vykdomi kiti Vyriausybės politiniai veiksmai, kad būtų mažinamas avaringumo lygis.

                      Avaringumo keliuose pagrindinės priežastys yra neblaivūs, nepatyrę vairuotojai; apsaugos priemonių (saugos diržų, dviratininkams – šalmų, pėstiesiems – atšvaitų) nenaudojimas. Dėl alkoholio ir vairavimo saugiai nesuderinamumo yra sutariama (Payne, Fenske, 1996). Avaringumą didina ir eismo dalyvių atskyrimo stoka. Transporto rūšims būdingas nesuderinamumas, ypač transporto priemonių ir pėsčiųjų eismo; eismo dalyvių atskyrimo trūkumas, ypač  pagrindiniuose keliuose, lemia aukštą aukų rodiklį. Techninėmis priemonėmis (padedančiomis pėstiesiems pereiti gatvę ar kelią) tokias problemas galima išspręsti tik iš dalies. Be to, svarbią reikšmę turi didelis eismo dalyvių greičių skirtumas. Reikšmingi yra ir žmogiškieji veiksniai. Beje, per mažai reikšmės teikiama vienai iš avaringumo priežasčių – vairuotojų mieguistumui. Teigiama, kad šį rizikos veiksnį būtina pripažinti ir vertinti patiems vairuotojams kaip problemą (Sharwood ir kt., 2012).

Vairavimo metu valgantys vairuotojai iki dviejų kartų padidina susidūrimų kelyje tikimybės riziką. Tyrimai parodė, kad valgymas ir gėrimas gali atitraukti vairuotojo dėmesį labiau nei kalbėjimas mobiliuoju telefonu. 1,7 proc. vairuotojų, patekusių į avarijas, valgė arba gėrė vairuodami, o mobiliuoju telefonu kalbėjo 1,5 proc. į eismo įvykius patekusių vairuotojų. Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė vairuotojų prisipažįsta valgantys ir geriantys vairuodami automobilį. Jei mobiliais telefonais vairuojant galima kalbėtis tik naudojantis laisvų rankų įrangą, teisinių nuostatų, draudžiančių valgyti ir gerti vairuojant, nėra. Tačiau kaip ir kalbant mobiliuoju, taip ir bandant tiesiog atidaryti butelį, vairuotojui tenka atitraukti nuo vairo bent vieną ranką. Gerdamas vairuotojas turi šiek tiek pakelti galvą ir jo akių dėmesys nukrypsta nuo kelio. Net jei vairuotojas sulėtina automobilio greitį, jis vis tiek tokiu momentu nebūtų pasiruošęs tinkamai reaguoti į avarinę situaciją (Naujienos, 2010). Ne mažiau kaip valgyti ar kalbėti telefonu vairuojant pavojinga rūkyti, tačiau nė vienoje Europos valstybėje draudimo vairuoti rūkant nėra (www.lzinios.lt, 2012).

                      Po išsamių tyrimų JAV buvo nustatyta, kad viršsvorio turintys vairuotojai dažniau sukelia avarijas ir patys jose žūva nei viršsvorio neturintieji, be to, dažnokai viršsvoris lemia ir vairuotojų mieguistumą vairuojant, apkūnūs vairuotojai prasčiau užsisega apsaugos diržus ar dėl nepatogumo jų visai neprisisega. Rizikos grupėn patenka ir viršsvorio turinčios senyvos moterys. Taip pat tyrimų duomenys patvirtino, kad tie vairuotojai, kurie ima mesti svorį, vairuoja mažiau rizikingai ir jų rizika žūti autoavarijose sumažėja (Simmons ir Zlatoper, 2010).             Kai kuriems vairuotojams būdingas antisocialinis elgesys, atvejai tyrinėti atsižvelgiant į gyvenimo stilių, demografinius bruožus, nustatyta, kad socialinio užribio atstovai mažiau jaučiasi esą atsakingi, nevengia rizikos, dažniau sukelia avarijas, tačiau jie nebūtinai priklauso neturtingiausioms visuomenės klasėms (Woodside, 2008). Išnagrinėjus avarijų keliuose priežastis Nigerijoje, išanalizavus susijusius tyrimus pasauliniu mastu, prieita išvados, kad ne pavieniai reiškiniai lemia avaringumą, o žmogiškųjų veiksnių kombinacijos: elgsenos ypatumai, gebėjimai, sveikata, kt. (Akanbi ir kt., 2009).

                      Paprastos pėsčiųjų perėjos ženklinimas yra susijęs su eismo įvykių augimu, tiek pėsčiųjų, tiek automobilių. Priežastys to nėra gerai žinomos, tačiau žinoma, kad ne visi vairuotojai praleidžia pėsčiuosius pėsčiųjų perėjose. Dar viena problema – vis mažiau vietos judriuose miestų vietovėse lieka pėstiesiems. Automobiliai tiesiog užstato pėsčiųjų praėjimus, kiemus, net šaligatviu, todėl šią problemą labai reikia išspręsti. Pagrindinės priemonės, padedančios mažinti avaringumą keliuose, yra šios:

greičio mažinimas ties pėsčiųjų perėjomis (iki 30 km/h);

matomumo tarp pėsčiųjų ir motorinių transporto priemonių vairuotojų gerinimas

pėsčiųjų perėjose;

matomumo tarp dviratininkų ir motorinių transporto priemonių vairuotojų gerinimas

susikirtimuose;

transporto priemonių parkavimo taisyklių šalia pėsčiųjų perėjų sutvarkymas;

policijos kontrolės ties pėsčiųjų perėjomis didinimas, kad padidėtų vairuotojų

supratimas apie pėsčiųjų saugumą;

baudų didinimas už pirmenybės nesilaikymą pėsčiųjų perėjose;

vaikų mokymas saugaus eismo;

saugumo salelių bei kelio susiaurinimų įrengimas pėsčiųjų perėjose;

įrengimas atskirų šviesoforo sekcijų pėstiesiems sankryžose;

dviračių, padengtų šviesą atspindinčiomis medžiagomis, gamyba;

skatinimas pėstiesiems ir dviratininkams (jų keleiviams) tamsiu paros metu vilkėti

šviesą atspindinčias liemenes;

skatinimas dviratininkams (jų keleiviams) važiuojant keliu dėvėti šalmus;

didelio eismo intensyvumo keliuose, kuriuose netikslinga įrengti šviesoforu

reguliuojamas pėsčiųjų perėjas, įrengti požemines arba virš kelio važiuojamosios

dalies esančias pėsčiųjų perėjas;

pėsčiųjų perėjų apšvietimo įrengimas;

kelkraščių asfaltavimas;

greitį mažinančių priemonių įrengimas prieš nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas;

greičio viršijimas ir neblaivūs vairuotojai turėtų tapti prioritetine policijos veiklos

sritimi;

rengti specialias akcijas vairuotojų kultūros lygiui kelti;

daugiau organizuoti saugaus eismo kampanijų, dalinant atšvaitus;

šviesti visuomenę pėsčiųjų saugos klausimais;

įkurti Saugaus eismo fondą, kuris remtų mokslinius tiriamuosius darbus ir

eksperimentines studijas naujų eismo saugos priemonių ir metodikų srityje (Saugaus eismo automobilių keliais gerinimo galimybės Lietuvoje, 2013, p. 66).

                      PSO duomenimis, Europos regione traumatizmas dėl transporto įvykių yra viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų. Kasmet mūsų planetos keliuose žūsta daugiau kaip 1,2 mln. žmonių, dar apie 50 mln. sužeidžiama. Daugelis tampa neįgaliaisiais visam gyvenimui. Tokius duomenis teikia Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija ir Pasaulio bankas, remdamiesi policijos užregistruotomis kelių eismo įvykių suvestinėmis. Tikslus sužeistų ir traumuotų keliuose žmonių skaičius nepalyginti didesnis negu rodo oficialioji statistika. Traumatizmas keliuose pripažįstamas pandemija.

Kaip skelbia oficiali kelių eismo įvykių statistika pasaulyje (viena auka 100-ui tūkstančių gyventojų procentais): šalys – didžiausios eismo taisyklių pažeidėjos yra šios: Malaizija, Pietų Afrika, Rusija, Latvija, Lietuva. Mūsų šalis pagal žūstančiųjų skaičių keliuose užima penktą vietą pasaulyje (www.cargo.lt).

Europos Komisija „2011–2020 m. ES kelių eismo saugos gairėse“ siūlo nuo 2010 m. iki 2020 m. Europos Sąjungoje žūčių keliuose sumažinti perpus. Šis žingsnis rodo ES įsipareigojimą siekti kelių eismo saugos.

 

 

Pažeidžiami eismo dalyviai, pažeidžiamumą lemiantys veiksniai, atsižvelgiant į amžiaus grupes (psichofiziologiniai, socialiniai, fizinės aplinkos, kultūriniai)

 

                      Nustatyta, kad labiausiai pažeidžiami dviejų amžiaus grupių  pėstieji – suaugusieji virš 60 metų ir 7-12 amžiaus vaikai (McPhee ir kt., 2004; Vilkonis, 2004). Vaikų psichika bei įvairūs fiziologiniai procesai dar tik vystymosi stadijos, ribotai renkama informacija, sunkiau ją tinkamai suvokti, remiantis ja daryti tinkamus sprendimus ir atitinkamai elgtis. Vaiko pažeidžiamumą didina ir aplinkos veiksniai. Rizikos veiksniai skirstomi į keturias pagrindines grupes:

• veiksnius, susijusius su pačiu pėsčiuoju eismo dalyviu;
• fizinės aplinkos veiksnius;
• socialinės - kultūrinės aplinkos veiksnius;
• veiksnius, susijusius su transporto priemonės vairuotoju.

                      Teigiama, kad vaikai iki 7 metų amžiaus pažeidžiami automobilių keliuose dėl keturių savybių: a) egocentriškumas, b) rigidiškumas, c) priežasties pasekmės ryšio suvokimo sunkumai ir d) faktų iškraipymas, suvokiant aplinką ir joje vykstančius reiškinius (Vilkonis, 2004, p. 24-35).

                      Vyresnio amžiaus eismo dalyviai, tiek vairuotojai, tiek pėstieji, priklausomi nuo psichofizinių veiksnių, pabrėžtina yra neįgalumo problema, bendras sveikatos stovis, patenka į rizikos grupę. Nustatyta, jog vyresnio amžiaus žmonėms akių žvilgsnio fiksacija ilgesnė padalinto dėmesio sąlygomis, jų reakcija lėtesnė, tai lemia avarines situacijas. Be to, dėl padidėjusio pažeidžiamumo senyvo amžiaus asmenys patiria daugiau socialinių problemų, jei lyginsime su kitomis socialinėmis grupėmis. Stinga senyvo amžiaus ligotus asmenis lydinčiųjų žmonių, dar nesukurta efektyvi socialinių paslaugų sistema, senjorai dažnai priversti būti ir bejėgiškos būklės tose vietose, kur vyksta eismas (McPhee ir kt., 2004).

                      Pažeidžiamumo eismo įvykuose požiūriu rizikos grupei priklauso ir jauni vairuotojai. Nustatyta, kad jauni vairuotojai yra dažniausiai patenkantys į avarijas ir(ar) jas sukeliantys, tačiau apie 24-26 savo amžiaus metus vairuotojai jau patenka į mažesnės rizikos grupę (Sadauskas, 2012). Avarijų priežastys gali būti sąlygotos tam tikros elgsenos, psichologinių veiksnių. Išskiriami keli probleminiai eismo dalyvių elgsenos aspektai:

                      (1) Psichologijos mokslo atstovai nagrinėja žiūrėjimo, bet nematymo reiškinį, kylantį dėl nepastabumo ir sukeliantį savotišką aklumą. Pėstieisiems tai sukelia problemų, ypač, kai jie eina per perėją, tai itin pavojinga ir vairuotojams, kai jie vairuodami kalbasi telefonu ir nemato, kas vyksta iki tol, kol įvyksta eismo pažeidimas (Brumfield ir Pulugurtha, 2011).

(2) Eismo dalyvių elgsenos tyrėjai analizavo ir tokį reiškinį kaip baimė. Tikimasi, jog tam tikras baimės kiekis yra naudingas, nes eismo dalyviai elgiasi atsargiau, tai mažina avaringumą. Iš kitos pusės, pavyzdžiui, reklama, skirta eismo saugumui įvirtinti skatinant baimę yra tyrimų objektas, nes tikslinga nustatyti, koks yra optimalus būdas kaip naudoti baimės faktorių reklamoje, skirtoje įvairioms eismo dalyvių grupėms (Lewis ir kt., 2007).

(3) Nemaža kelių problema – asocialūs agresyvūs vairuotojai, itin pavojinga antagonistinė jų elgsena, nukreipta į kitą vairuotoją. Agresyviems vairuotojams  gali pagelbėti relaksacijos metodikos, įskaitant raumenų relaksaciją (Aggressive drivers..., 2003).

                      Socialiniai-psichologiniai avaringumą lemiantys veiksniai dažniausiai siejami su alkoholio vartojimu, alkoholizmas pažeidžia žmones iš įvairių socialinių sluoksnių ir priklausančių skirtingoms kultūroms. Gausu tyrimų apie neblaivius asmenis-vairuotojus, tačiau nemažesnė problema yra ir neblaivūs pėstieji. Dažniausiai tai susiję su avarijomis, kai neblaivūs asmenys eina per sankryžas. Neblaivūs pėstieji yra nemaža kliūtis siekiant mažinti avaringumą keliuose (Dultz ir  Frangos, 2013).

                      Socialiniai-ekonominiai veiksniai, kuriais apibūdinamos avaringumo poriežastys, siejami pirmiausia su senyvu eismo dalyvių amžiumi. Amžius yra pagrindinis veiksnys, taip pat – mentalinis stovis bei žmonių nesaugi elgsena; rizikos veiksnys yra ir aplinka, kai siejama su senyvu amžiumi; itin rizikingas derinys – senyvas eismo dalyvių amžius, aplinka ir ligotumas (Wang ir kt., 2012).

Fiziologiniai-psichologiniai avaringumą lemiantys veiksniai didžia dalimi siejami su jaunų vairuotojų iki 20 metų amžiaus veiksniu: tai padidintos rizikos eismo dalyvių grupė nežiūrint į tai, kad jie paprastai būna geros sveikatos, vairuoja ne taip jau ir dažnai. Didelį skaičių jaunų vyrų, pradedančių vairuoti, patenkančių į avarijas, lemia tai, kad jiems būdingas dėmesio sutrikimas (dėmesio deficitas dėl hiperaktyvumo, elgesio sutrikimai, opozicinio nepaklusnumo sutrikimai) (Redelmeier ir kt., 2010). Senyvo amžiaus vairuotojai yra ne tik mažiau savikritiški savo atžvilgiu dėl galimybės vairuoti apskritai, bet rizikos grupėn patenka ir dėl sulėtėjusios reakcijos, mieguistumo, prastesnės regos, demencijos sukeliamų veiksnių, trukdančių saugiai vairuoti (Arai ir kt., 2010; Car Crash Statistics, 2013; Keay ir kt., 2013). Vyresnio amžiaus vairuotojų problema – lėtėjanti reakcija, tai itin suaktyvėja po 55 metų amžiaus, rizikingumas didėja dėl kognityvių, sensorinių ir motorikos gebėjimų menkėjimo. Rekomendacijas senyviems vairuotojams nustoti vairavus ar riboti vairavimo dažnumą galima teikti, bet stabdo tai, kad negalėjimas judėti sukelia jiems depresiją, negatyvias emocijas, todėl siūloma taikyti mokymus, kad būtų randami būdai, kaip įveikti senyvų vairuotojų gebėjimų trūkumus. Mokymuose, kuriuose dalyvauja vairuotojai vyresni nei 65 metų amžiaus, buvo svarbu remtis jų didele vairavimo patirtimi, pasirinkta mokyti konsultuojant ir pasitelkiant ekspertus, taikyta žodinė mokymo metodika. Video medžiaga buvo naudojama eksperimentinėje vyresnio amžiaus vairuotojų grupėje, kad būtų įvertintas jų reakcijos greičio lygis. Mokymų medžiaga taip pat buvo pateikta video forma. Viena grupė buvo eksperimentinė, praėjo mokymus, kita mokymų nepraėjo, po to buvo vertinami abiejų grupių reakcijos greičio rezultatai. Nustatyta, kad jokių reikšmingų skirtumų tarp mokytųjų vairuotojų ir tų, kurie nebuvo mokyti, pagal pasirinktas vertinimo indikacijas nebuvo, tačiau mokslininkai padarė išvadą, kad jie iešojo būdų, kaip sumažinti rizikingą vairavimo lygį mokant specifinių vairavimo gebėjimų, pradiniai mėginimai vertintini kaip optimistinio pobūdžio. Aiškinama, kad nesvarbu, jog vyresnio amžiaus vairuotojai negali mokytis pagal naujas mokymų strategijas, nežiūrint net į tai, kad tiriamieji asmenys turėjo vidutiniškai ilgesnę nei 50 metų vairavimo patirtį. Mokymai senyviems asmenims leidžia įtvirtinti jų vairavimo nepriklausomybę ilgiau nepatiriant kompromiso eismo saugumo atžvilgiu (Horswill ir kt., 2010).

                      Su aplinka susiję avaringumą lemiantys veiksniai vadinami peraugančiais į epidemiją dėl urbanizacijos. Tai didžiųjų miestų problemos. Daugiausia avarijų nutinka ten, kur didžiausias judėjimas – urbanizuotose vietovėse, miestų centruose. Eismo įvykiai, kuriuose atsiduria pėstieji, susiję su socio-ekonominiais veiksniais: amžiumi, socialine klase ir statusu. Eismo įvykiuose pėstieji sužalojami ne vien dėl aplinkos veiksnių, bet ir dėl kelių veiksnių sąveikos (Short  ir Pinet-Peralta, 2012; Schuurman, 2010).

                      Su kultūra susiję avaringumą lemiantys veiksniai vertinami nagrinėjant agresyvaus elgesio, vertybių sistemų problemas. Rizikingas elgesys keliuose labiausiai būdingas jauniems vairuotojams, nustatyta, kad vyrai vairuotojai yra dažniau agresyvūs nei moterys vairuotojos (Özkan ir Lajunen, 2005; Zaranka ir kt., 2012; Čėsnienė, 2012).

                      Autoavarijų statistika pagal eismo dalyvių amžiaus grupes:

• Paaugliai – aukštos rizikos grupė. Jaunuoliai nuo 16 iki 19 metų keturiskart dažniau patenka į avarijas.
• Jaunuoliai nuo 16 iki 20 metų itin dažnai žūva ar būna sužeidžiami autoavarijose.
• Paaugliai sudaro apie 10 proc. populiacijos, bet autoavarijų aukų skaičiuje jų – 12 proc.
• Jaunuoliai iki 24 metų labiau nei kitų amžiaus grupių vairuotojai linkų viršyti greitį.
• Moterys vairuotojos iki 20 metų, žuvusios autoavarijose: 38 proc. iš jų viršijo greitį ir 24 proc. buvo išgėrusios alkoholio.
• Žmonės nuo 15 iki 24 metų ir virš 75 metų yra dažniausiai nukenčiantys autoavarijose.
• Vairuotojai virš 65 metų amžiaus yra antra grupė pagal mirtingumą dėl avarijų po jaunų vairuotojų grupės.
• Nežiūrint į tai, kad vyresnio amžiaus vairuotojai vairuoja atsargiau, yra vidutiniškai lėtesni, jie dažniau žūva autoavarijose nei jaunesni vairuotojai (Car Crash Statistics).

                  Trečiąjį skyrių tikslinga apibendrinti teiginiu, jog avaringumo priežastys keliuose yra pakankamai gerai išsanalizuotos, tyrimai atliekami reguliariai, nustatytos rizikingiausios eismo dalyvių grupės. Sistema "Žmogus - automobilis - kelias - eismo aplinka" yra tobulintina, kiekviena sistemos komponentė yra reikšminga, nes avarijų gausa ir mirtingumas bei sužeidimai keliuose išlieka grėsmingo lygio visame pasaulyje. Lietuvoje pasiūlyta vykdyti reguliarius eismo aplinkos auditus, rengti rekomendacijas ir siūlymus.

 

VAIRUOTOJŲ RENGIMO SISTEMA

Būsimų vairuotojų švietimas Lietuvoje pradedamas dar ikimokyklinio ugdymo įstaigose, vėliau tai vykdoma bendrojo lavinimo mokyklose, galiausiai – vairavimo mokyklose. Vairuotojų rengimą vairavimo mokyklose reglamentuoja LR susisiekimo ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas Nr. 3-493  „Dėl Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas „Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašas“.

                      Papildomas vairuotojų mokymas vykdomas tik praktinio vairuotojų mokymo centruose pradedantiesiems vairuotojams, motorinių transporto priemonių vairuotojams, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip pat specialiųjų transporto priemonių vairuotojams (LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, 2000). Toliau teisės aktus skaitykite savarankiškai. (...)

Eismo dalyvių švietimas kaip saugaus eismo įgyvendinimo strategija

 

Europos Komisija laikotarpiu nuo 2011 iki 2020 metų kelia septynis su saugiu eismu keliuose susijusius strateginius tikslus, vienas iš jų yra gerinti kelių eismo dalyvių švietimą ir mokymą. Pabrėžiama, kad labai svarbu švietimą kelių eismo saugos klausimais įtraukti į privalomojo mokymo programas ir jį vykdyti visą privalomą mokyklos lankymo laikotarpį visose valstybėse narėse, – tai pažymima ES 2011-2020 m. kelių eismo saugos
politikos krypčių įgyvendinimo dokumente. Pabrėžta, kad reikia gerinti vairuotojų pažymėjimų išdavimo tvarkos ir mokymo sistemos kokybę, ypatingas dėmesys skiriamas jauniems pradedantiesiems vairuotojams, šiuo metu vairuotojų rengimas vis dar pernelyg fragmentiškas ir specializuotas. Vairuotojų mokymas turi būti visą gyvenimą trunkantis procesas. Reikia diegti interaktyvias mokymo formas, skatinti svarankiškumą. Be to, senėjant Europos visuomenei būtina užtikrinti vyresnio amžiaus vairuotojų įgūdžių ir gebėjimų vairuoti atnaujinimą.

                      Kai nagrinėjami profesionalių vairuotojų tęstinio mokymo strateginiai klausmai, ieškoma, kas galėtų paskatinti investuoti į vairuotojų tęstinius mokymus. Nustatyta, kad skatinatys veiksniai – apyvartos augimas įmoinėje, konkurencinga strategija, klientų specifikavimas ir kokybės vadybos sistemos. Taip pat svarbus yra mokymų laikinumo veiksnys. Visa tai susiję su  žmogiškaisiais ištekliais ir jų infrastruktūra (Malik, 2009).

          „Valstybinėje saugaus eismo plėtros 2011–2017 metų programoje“ iškeltas tikslas – gerinant saugaus eismo būklę, pasiekti, kad pagal žuvusių eismo dalyvių skaičių, tenkantį 1 mln. šalies gyventojų, Lietuva atsidurtų tarp 10 geriausiais rezultatais pasižyminčių Europos Sąjungos valstybių (arba ne daugiau kaip 60 žuvusiųjų vienam milijonui gyventojų). Įgyvendinant visuomenės švietimo prioritetą numatyta remtis tokiomis nuostatomis: apie 90 procentų eismo įvykių įvyksta dėl eismo dalyvių kaltės, o jų elgesiui didelį poveikį daro švietimas ir kontrolė; svarbu organizuoti vaikų saugaus eismo mokymą, siekiant tinkamai suformuoti vaikams saugaus eismo įgūdžius; tęsti visuomenės švietimą saugaus eismo tema, formuojant tinkamą požiūrį į saugaus eismo problemas. Pabrėžiama, kad svarbu tobulinti vairuotojų pirminio mokymo organizavimo procesus, nes dėl pradedančiųjų vairuotojų kaltės įvyksta 15 procentų visų eismo įvykių; be to, svarbu tobulinti saugaus eismo specialistų žinias, nes nuo jų priklauso visų saugaus eismo sričių veiklos nauda.

„Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos“ (2008) priemonių plane nurodyta rengti ir diegti mokymo programas, modulius, skirtus asmenų bendriesiems gebėjimams, (...) saugaus eismo kompetencijoms ugdyti.

             Švietimo srityje „Žmogaus saugos bendrojoje programoje“ numatyta, kad mokiniai turėtų suvokti kelių eismo aplinką ir joje egzistuojančią tvarką, numatyti ir atpažinti eismo aplinkos grėsmes, eismo įvykių priežastis ir pasekmes, taikyti žinomus saugaus eismo modelius, naudotis pagrindinėmis saugaus eismo įgyvendinimo strategijomis ir būdais.

                      „Saugaus eismo programje bendrojo lavinimo mokyklos I–VIII klasėms“ (2006) apibrėžta saugaus eismo kompetencija – žinių, gebėjimų bei nuostatų visuma, leidžianti sumažinti asmens pažeidžiamumą automobilių keliuose ir laiduojanti aktyvią asmens poziciją kuriant saugesnę eismo aplinką. Tai reiškia, kad ugdymo procese siekiama sukurti tokią žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visumą, kuri teiktų galimybę mokiniams ne tik tapti brandžiomis asmenybėmis, pasirengusiomis aktyviai dalyvauti sprendžiant įvairias eismo problemas, bet ir taikyti turimas žinias bei gebėjimus kasdienėje eismo praktikoje; ne tik taikyti jau žinomus saugaus elgesio modelius, bet ir juos tobulinti atsižvelgiant į besikeičiančią eismo aplinką gyvenamojoje vietovėje (ar pakeitus gyvenamąją vietovę). Saugaus eismo kompetencijos ugdymą sąlyginai galima skirstyti į pėsčiųjų, keleivių ir vairuotojų saugaus eismo kompetencijos ugdymą. Saugaus eismo kompetencijų ugdymas yra švietimo saugaus eismo klausimais strategijos dalis.

 

Ikimokyklinio amžiaus vaikų mokymas

 

Remdamasis dokumentu „Becoming a Responsible Pedestrian“ (2003), R. Vilkonis (2004) apibendrina, kad jaučiantys asmeninę atsakomybę už nesėkmę ir jos padarinius, vaikai yra mažiau pažeidžiami, nei tie vaikai, kurie siekia tik išvengti neigiamu pasekmiu. Nustatyta, kad šiai individo pozicijai turi įtakos amžius – iki 5 metų amžiaus vaikai vertindami autoavarijos priežastis linkę kaltinti vairuotojus, vyresni – pėsčiuosius vaikus. Be to, vaikai dar neturi sukaupę avarinių situacijų patirties, dėl ko jiems sunku įvertinti riziką eismo aplinkoje. Iki 6 metų amžiaus vyrauja atsakomybės perkėlimas vairuotojams.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų mokymas saugaus elgesio keliuose didžia dalimi priklauso nuo situacijos šeimoje, jei vaikai ugdomi darželyje – nuo ugdymo juose. Priešmokyklinio ugdymo standarte (2003) nurodoma, kad ikimokyklinio amžiaus vaikas turi žinoti, kaip saugiai elgtis kelyje.

„Saugaus vaiko elgesio įgūdžių ugdymas bus efektyviausias, jei bus laikomasi vaikų darželio ir šeimos ugdymo tęstinumo, jei tėvai bus kviečiami numatyti, planuoti šios ugdymo srities veiklas bei jose dalyvauti (tėvų susirinkimai taip pat gali būti kryptingesni, teminiai). Pedagogai gali inicijuoti pokalbį apie saugos diržus, o tėvai – tęsti saugios gyvensenos įgūdžių ugdymą, nuolat primindami vaikams jais naudotis ir įtvirtindami saugos diržų naudojimo įpročius“ (Saugus elgesys, 2008, p. 7). Ugdymo turinys ikimokyklinio ugdymo įstaigose numatytas toks, kad vaikai išmoktų pažinti šviesoforo signalų reikšmes; žinotų, kaip apsisaugoti nuo eismo įvykių tamsiuoju paros metu ir kodėl reikalingas atšvaitas; kaip saugiai elgtis automobilyje, viešajame transporte; kaip išvengti pavojų kelyje; kaip ir kur kreiptis pagalbos. Vaikas jau turėtų suprasti, kad saugumas priklauso nuo jo paties. Taip pat ugdomas jo gebėjimas pastebėti netinkamą kitų žmonių elgesį kelyje, formuojami gebėjimo saugiai elgtis kelyje pradmenys, formuojamas atsakingas požiūris į savo ir kitų saugumą kelyje (Saugus elgesys, 2008).

Jungtinėje Karalystėje buvo nustatyta, kad saugios elgsenos mokymai vaikams, įskaitant mokymus vaikams nuo 5 metų amžiaus, veikia žinojimo lygį, keičia elgseną, pagerina gebėjimą vertinti riziką, tobulina praktinius įgūdžius. Kita vertus, nerasta įrodymų, kad saugaus elgesio mokymai darytų poveikį sužeidimų skaičiaus kitimui (Mulvaney, 2012).

 

 

Mokymas bendrojo lavinimo mokykloje

 

                      LR švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, saugaus eismo mokymas yra Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų, dalyko „Žmogaus sauga“ sudedamoji dalis. Saugaus eismo mokymas vykdomas pradiniame ir pagrindiniame ugdyme. Jis apima pradinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos I dalį. Saugaus eismo mokymas suprantamas kaip saugaus eismo kompetencijos ugdymas, o saugaus eismo kompetencija – žinių, gebėjimų bei nuostatų visuma, leidžianti sumažinti asmens pažeidžiamumą automobilių keliuose ir laiduojanti aktyvią asmens poziciją kuriant saugesnę eismo aplinką. Ugdymo procese siekiama sukurti tokią žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visumą, kuri teiktų galimybę mokiniams ne tik tapti brandžiomis asmenybėmis, pasirengusiomis aktyviai dalyvauti sprendžiant įvairias eismo problemas, bet ir taikyti turimas žinias bei gebėjimus kasdienėje eismo praktikoje; ne tik taikyti jau žinomus saugaus elgesio modelius, bet ir juos tobulinti atsižvelgiant į besikeičiančią eismo aplinką.                 Numatomos diegti tokios mokinių vertybinės nuostatos: pagarba gyvybei, atsakomybė už jos išsaugojimą; pagarba kitiems eismo dalyviams nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, rasės, socialinės padėties ir pan.; saugesnės eismo aplinkos kūrimas; atsakomybė už savo asmens saugumą automobilių kelių eismo aplinkoje; aplinkos apsauga ir racionalus išteklių naudojimas;  veiksmingumas, t. y. tikėjimas savo galimybėmis daryti įtaką savo ir aplinkinių eismo saugumui; iniciatyvumas, veiklumas, kūrybiškumas, atvirumas kaitai, ieškojimams, naujoms idėjoms, poreikis tobulėti. 9-12 klasių mokiniai bendrojo lavinimo mokyklose saugaus eismo nėra mokomi. Kelių eismo taisyklių gali mokytis 11-12 klasių mokiniai pasirinktinai,  tačiau tai nėra vykdoma visose mokyklose  (Saugaus eismo programa bendrojo lavinimo mokyklos I-VIII klasėms, 2006).

                      Reglamentuojamas ir mokinių mokymo turinys. Jį sudaro šios sritys: aplinkotyra; sistema „Eismo dalyvis – transporto priemonė – kelias – eismo aplinka“ (ED-TP-K-EA), eismo tvarka (Kelių eismo taisyklės) – dėmuo, skirtas pažinti eismą kaip jautrią ir nestabilią sistemą, kurios darna priklauso nuo visų tarp savęs susijusių sistemos sudedamųjų dalių ir ypač – nuo konkrečių eismo dalyvių sprendimų kelyje bei jų praktinio įgyvendinimo kokybės, nuostatų ir vertybių, santykio su aplinka ir kitu žmogumi pobūdžio; mokymas suvokti avarines situacijas ir eismo įvykius kaip tam tikrą konfliktą, pirmiausia kylantį tarp eismo dalyvių; taip pat siekiama supažindinti su visuomenės pastangomis didinti eismo saugumą, pagrindinėmis saugaus eismo įgyvendinimo strategijomis (tobulinant transporto priemones ir kelius, tobulinant eismo tvarką ir ją prižiūrint, tobulinant eismo dalyvių saugaus eismo mokymąsi), pagrindinėmis saugaus eismo priemonėmis (pasyvaus ir aktyvaus saugumo), pėsčiųjų ir dviratininkų saugaus elgesio modeliais. Saugaus eismo pradiniame ir pagrindiniame ugdyme mokyti mokiniai turėtų įsisavinti tokias vertybes: jausti pagarbą gyvybei, atsakomybę už jos išsaugojimą, racionalų išteklių naudojimą ir aplinkos apsaugą; jausti pagarbą kitiems eismo dalyviams nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, rasės, socialinės padėties ir dalyvavimo eisme būdo; jausti asmeninę atsakomybę už savo ir aplinkinių saugumą eismo aplinkoje; tikėti galimybe savo veiksmais kurti saugesnę eismo aplinką; kt. Kadangi jaunesnio amžiaus pradinių klasių mokiniai dažniau patenka į avarijas, ieškoma būdų, kaip to išvengti. Teigiama, kad būtinas tarpsektorinis institucijų bendradarbiavimas, jų atsakomybės ribų nustatymas (Puvanachandra ir kt., 2012).

                     

Vairuotojų rengimas vairavimo mokyklose (SKAITYKITE IŠSAMESNĘ INFORMACIJĄ IR LITERATŪRĄ PATYS IR TAIP PAT NEDRAUDŽIAMA STEBĖTI REALIĄ SITUACIJĄ)

 

             LR susisiekimo ministerijos duomenimis, vairuotojų rengimui svarbus yra mokymo turinys ir mokymo trukmė, dėstymo metodika, specialistų kvalifikacija, mokinių mokymosi motyvacija ir žinių patikrinimas. Lietuvoje yra 350 vairavimo mokyklų. Jos kasmet paruošia apie 40 tūkst. vairuotojų, 38 proc. laikančiųjų egzaminus iš pirmo karto neišlaiko praktinio vairavimo egzamino.

             Kai kurie mokymo metodai padeda sumažinti eismo įvykių skaičių, yra pagrįsti statistiniais duomenimis, tai:

– specialiai parengti vadovėliai teorijos mokymui  (eismo įvykių gali sumažinti iki 19%);

– vairavimo mokymas tamsiu paros metu (iki 37%, tik vyrams);

– vairavimo mokymas vairavimo mokymo aikštelėje (iki 33%).

          Mokymo trukmės pailginimas taip pat veiksmingas. Kai kurie saugaus eismo specialistai rekomenduoja, kad jauni vairuotojai papildomai mokytųsi ir su patyrusiais vairuotojais nuvažiuotų 5000-7000 kilometrų. Daugiau kaip 10000 kilometrų taip važinėti nepatariama, kadangi tolesnė praktika iš esmės saugumo nedidina, neskatina savarankiškumo (www.transport.lt).

1. Daukševičius (2007) teigia, jog „gauti rezultatai įrodo nepakankamai kvalifikuotą būsimų vairuotojų rengimo lygį. Egzaminus iš pirmo karto išlaiko ne daugiau 70 % kandidatų. Toks rezultatas yra tiek vyrų, tiek moterų grupėse“ (p. 383). Autorius yra pasiūlęs:
2. Teorinių žinių dėstymo laiką padidinti iki 100 akademinių valandų, teorijos dėstymo metu būtina aktyviai diskutuoti;
3. 20 akademinių valandų vairavimo užsiėmimus išskaidyti ne į 10 užsiėmimų, o į 15, tai leistų padidinti vairuotojų pasirengimo kokybę“ (p. 387).

          Kartais jauni žmonės pageidauja įgyti ne žinių ir įgūdžių, o tik vairuotojo pažymėjimą. Priverstinai didinti motyvaciją taip pat įmanoma didinant egzaminų kainą ir leidžiant juos laikyti ribotą skaičių. Dar 2002-2004 metais buvo atlikti tyrimai penkiose ES valstybėse vykdant projektą CIECA, kai buvo vertinti jauni, tik ką gavę vairuotojų pažymėjimus vairuotojai ir tiriama, kokį poveikį daro papildomi mokymai.

                      Austrijoje antrosios pakomos jaunų vairuotojų mokymai buvo sudaryti 2003 m. pagal tokius modulius:

• Dveji vairavimai kelyje – iki ir po mokymų;
• Mokymai kelyje (uždara erdvė);
• Psichologinė grupės diskusija.

Olandijoje antrosios pakomos jaunų vairuotojų mokymai buvo sudaryti 2003 m. pagal tokius modulius:

• Mokymai kelyje, instruktorius vairavimą vertino kaip ekspertas, automobilyje buvo ir keleivis, organizuota diskusija tarp instruktoriaus, keleivio ir vairuotojo;
• Mokymai kelyje uždaroje erdvėje, kad vairuotojui būtų parodomi jo įgūdžius ribojantys veiksniai, patirtimi dalijasi su kitais grupės dalyviais;
• Diskusija grupėje, naudojami video skečai, moderatorius skatina žiūrovus pareikšti atsiliepimus;
• Vertinimas, skirtas įvertinti rezultatus, rengiamas maždaug po mėnesio, tikrinamas vairuotojo elgesys (CIECA, 2002-2004).

Projekto vykdymo metu gauti rezultatai pateikiami 4 lentelėje.

4 lentelė

 

Penkiose ES valstybėse 2002-2004 m. vykdyto projekto CIECA, skirto tik ką gavusiųjų vairuotojo pažymėjimus jaunų vairuotojų papildomam mokymui, rezultatai

 

Valstybė, kurioje vykdytas projektas	Pagrindinės išvados
Austrija	Gauti rezultatai parodė, kad praktinio ir teorinio mokymo valandų mažinimas nedaro reikšmingo statistinio poveikio vairavimo egzamino laikymo/perlaikymo skaičiui. Po papildomų mokymų nepakito ir vairuotojų vairavimo stiliaus vertinimas bei vairavimo elgsena. Vienintelis skirtumas tarp vairuotojų, kurie buvo papildomai mokomi ir kurie papildomai nesimokė, buvo susijęs su moteriškos lyties vairuotojomis: jos save apibūdino kaip atsargesnes vairuotojas, linkusias mažiau didinti greitį.
Ispanija	Po apmokymų nustatyta, kad ženkliai pakilo vairuotojų žinių lygis, įgūdžiai ir elgsena. Mokymai turėjo įtaką dalyviams trumpu laikotarpiu ir vidutiniu – 6 mėnesių laikotarpiu.
Olandija	Negauta jokių įrodymų, kad jauni tik ką vairuotojų pažymėjimus gavę vairuotojai pervertintų savo įgūdžius kaip mokymų rezultatą. Mokymų kursų efektyvumas yra ribotas, jie net gali būti negatyvūs, jei mokytojai nėra reikiamai aprūpinti mokymo įranga, nustatyta, kad per palidomus mokymus reikia žymiai daugiau pastangų nei buvo numatyta iki mokymų parengimo.
Prancūzija	Prieita išvados, kad mokymus baigusieji vairuotojai, palyginti su nesimokiusiais papildomai, geriau suvokė rizikingumą.
Vokietija	Buvo praktikos ir teorijos kursai, diskusijos. Mokymų dalyviai iš esmės teigiamai vertino mokymus. Jie teigė, kad mokymų metu išplėtojo ir pritaikė kelias intelektualines ir elgsenos strategijas, skirtas saugesniam vairavimui, kas ir buvo pagrindinis mokymų tikslas.

 

Šaltinis: CIECA, 2002-2004.

 

Projekto PEPPER tikslas – mažinti greičio viršijimą, vairavimą išgėrus ir skatinti saugos diržų naudojimą ES. Nustatyta, jog Olandijoje ir Prancūzijoje efektyvios buvo eismo stebėjimo ir greičio kontrolės sistemos, jų technologijos. Vadinamosios juodosios dėžės padeda mažinti vairavimo išgėrus atvejus. Saugos diržų naudojimą užtikrina automatizuotos įspėjimo sistemos. Apskritai inovatyvios technologijos gali padėti net tredaliu sumažinti varijų keliuose skaičių. Politinės priemonės turi būti visoje ES priimamos ir derinamos, taip pat atnaujinami teisiniai dokumentai. Visose probleminėse srityse padeda nacionalinio lygio informavimo kampanijos dalyvaujant žiniasklaidai. Svarbu yra kaupti statistinius duomenis ir pagal juos rengti taktines priemones, rekomenduojama kompleksiška duomenų sistema „Kleopatra“ (PEPPER, 2008).

Anot H.M. Mayhew ir D.R. Simpsono (2002, p. 3), užsienio literatūros apžvalga – vertinta buvo 30 studijų rezultatai apie formalų vairuotojų mokymą, motociklininkų mokymų programas, pažangius mokymų kursus naujiems vairuotojams – menkai padeda remti hipotezę, jog formalus vairuotojų instruktavimas yra efektyvi jų saugumo užtikrinimo priemonė. Tradicinės vairuotojų mokymosi programos yra nesėkmingos siekiant adekvačiai atsiliepti į su amžiumi bei patirtimi susijusius veiksnius, kas lemia jaunų vairuotojų padidėjusią riziką patekti į autoavariją. Nėra jokių aiškių ir įtikinamų įrodymų apie tai, jog tradicinio pobūdžio vairuotojų mokymai, kuriuos Š. Amerikoje sudaro 30 valandų trukmės mokymai klasėse ir šešios valandos instruktavimo transporto priemonėje, daro įtaką saugiam vairavimui ir mažina aukšto lygio avaringumo riziką, būdingą jauniems vairuotojams. Taip pat teigiama, kad mokymo programos gali padėti jaunam vairuotojui būti efektyviu ir turėti mažesnę tikimybę patekti į autoavariją, jei jos yra labiau empriškai pagrįstos, sudarytos atsižvelgiant į kritinius vairuotojų amžiaus tarpsnius bei su jo patirtimi susijusius veiksnius.

Nurodomos jaunų vairuotojų mokymo problemos:

• Mokymai mažai atitinka vairuotojų gyvenimo būdą, psichosocialiniai veiksniai yra skirtingi, elgsena prisiimant riziką ir sensacijos paieška yra priskiriami gyvenimo stiliui, nėra patviritnimų, jog tarp gyvenimo stiliaus ir susidūrimų keliuose būtų ryšys.
• Neišsiaiškinta, kaip gyvenimo stiliaus veiksniai galėtų būti paveikti mokymų metu, nėra empirinių įrodymų šiuo klausimu.
• Vairuotojų mokymai nesėkmingi pritaikant mokymo turinį besimokančiųjų poreikiams, ne visi jauni vairuotojai yra to paties įgūdžių, sumanumo lygio, jie ir vairuoti mokytis pasirenka dėl skirtingų priežasčių (Mayhew ir Simpson, 2002).

H.M. Mayhew ir D.R. Simpsonas (2002) siūlo jaunų vairuotojų mokymo tobulinimo priemones:

• Kursų efektyvumą, atsižvelgiant į tai, jog jauni vairuotojai rizikingiau vairuoja, jie nemotyvuoti saugiau elgtis keliuose, iš tiesų, jų pirmutinis motyvas yra paprasčiausiai įsigyti vairuotojo pažymėjimą, gali padidinti mokymų turinio parinkimas, kai daugiau dėmesio skiriama įgūdžiams, susijusiems su grėmės atpažinimu ir rizikos įvertinimu.
• Esminis yra pripažinimas, jog yra ryšys tarp požiūrių ir motyvacijos, lemiančių jaunų vairuotojų elgseną, todėl rekomenduotinos kelis metus trunkančios programos, galimai vykdomos vidurinėje mokykloje, plėtojant saugius požiūrio/motyvacijos veiksnius, pritaikant vairuotojų testavimą kaip motyvatorių.
• Prailginti laikotarpį, kai vairuotojas vairuoja prižiūrimas ir vairavimo pažymėjimus suteikti palaipsniui.

Pasiūlytosios priemonės taikytinos  Š. Amerikos aplinkoje, nurodomos esminės sritys:

• Programos turinys turėtų būti empriškai pagįstas ir nukreiptas į psichomotorinius, kognityvius, percepcijos įgūdžius;
• Mokyti saugumo praktikos, motyvuoti jaunus vairuotojus saugiai vairuoti;
• Mokymo strategijose turi būti nurodyti su per dideliu pasitikėjimu susiję apribojimai, kurie būdingi jauniems vairuotojams;
• Mokymų metodai ir technikos turėtų būti išplėtoti atsižvelgiant į gyvenimo stilių ir psichosocialinius veiksnius, kurie galimai lemia rizikingą vairavimą;
• Kompetencija pagrįsti mokymai, pripažįstant jaunų vairuotojų individualius bei įgūdžių skirtumus (Mayhew ir Simpson, 2002).

Patvirtinta, kad išties yra mažai įrodymų, jog mokymų kursai, skirti mokyti vairavimo manevrų, pagerintų vairuotojų saugumą, jie gali sukelti priešingus rezultatus, taip pat mažai yra priežasčių manyti, jog vairuotojų mokymai turėtų parengti vairuotojus mažiau linkusius daryti avarijas. Vairavimo instruktoriams neįmanoma įveikti socialinių veiksnių – šeimos, partnerio, asmeninių – įtaką, lemiančią vairavimo stilių ir patekimą į avarijas. Galima teigti, kad kursai įkvepia savęs pervertinimui ir jauni vairuotojai gali kurti tokias galimybes, kurių metu išbando pažangius manevrus. Daroma išvada, jog yra daugybė požiūrių, kaip turėtų būti tobulinami vairuotojų mokymai iki vairuotojo pažymėjimų įteikimo, jie plėtojami, bet neturėtų būti plačiai taikomi iki tol, kol patikimais vertinimais bus patvirtinta, kad jie efektyvūs mažinant avarijų keliuose riziką (Williams; Ferguson, 2012).

Kaip nurodyta studijoje „Saugaus eismo automobilių keliais gerinimo galimybės Lietuvoje“, kad pradedančiųjų vairuotojų mokymas vyktų efektyviau, būtina:

atlikti privalomą vairavimo mokyklų instruktorių ir mokytojų perkvalifikavimą bent kas 2,5 metų praktinio vairavimo centruose, išklausant bent po 8 val. teorinių paskaitų ir 8 val. dalyvaujant praktiniuose užsiėmimuose;

sugriežtinti jaunųjų vairuotojų nuobaudų už eismo taisyklių pažeidimus sistemą;

nustatyti prievolę jauniems vairuotojams, kurių vairavimo stažas nesiekia dviejų metų, išklausyti ir atlikti praktinio vairavimo perkvalifikavimo kursus per pirmuosius dvejus savarankiško vairavimo metus, pasinaudojant Austrijoje, Šveicarijoje, Liuksemburge, Suomijoje sukaupta pradedančiųjų vairuotojų praktinio vairavimo mokymo ir įgūdžių tobulinimo patirtimi;

stengtis, kad vairuotojus mokytų aukštos kvalifikacijos mokytojai.

Siekdami mažinti JAV vairuotojų iki 20 metų amžiaus pažeidžiamumą keliuose, mokyti juos saugaus vairavimo, tyrėjai pradėjo analizuoti galimą mokslo žinių įtaką jaunuoliams. Saugumo keliuose galima išmokti tiesiog taikant fizikos dėsnių mokymus, vaizdžiai parodant kaip automobilį veikia stabdymas, kiti fizikos dėsniai, veiksniai – taip nuspręsta gavus tyrimų rezultatus. Pasiūlyta integruoti fiziką ir avarijų tyrimo mokslus. Be to, pritaikytos realaus pasaulio koncepcijos, besimokantys vairuoti jaunuoliai patys rinko statistiką apie avarijas ir jų padarinius jauniems vairuotojams, ieškojo būdų, kaip to išvengti, siūloma taikyti saugos diržus, vairavimo licencijas suteikti palaipsniui ir kt. Visi mokymai buvo sutelkti į tai, kad mokslas gali išgelbėti jauniems vairuotojams gyvybes (Jones ir Jones, 2013). Tęstinius jaunų vairuotojų mokymus siekiant užtikrinti saugesnį vairavimą rekomenduota taikyti susitelkiant į keturis mokymų modulius: stabdymas; kliūčių išvengimas; kontrolės praradimas; važiavimas iš paskos. Vertinant besimokančiųjų vairuoti pasiekimus reikia atsižvelgti į žinias, požiūrį, vairavimo elgseną, taip pat įvertinti vairavimo lygį, suvokimo strategijas ir sprendimų priėmimą (Jensen, 2011).

                      Anot C. Poplimont (2008), norint rengti kvalifikuotus vairuotojus, svarbi ir pačių mokytojų kvalifikacija, reikia, kad jie nuolat ją keltų, turi būti prieinamos mokymų programos mokytojams, kad šie gebėtų atitikti rengiamų vairuotojų poreikius ne vien įgyjant reikiamus vairavimo įgūdžius, bet taip pat išmokstant ir savikontrolės strategijų.

Anot G. Funke ir kt. (2007), vairuotojų saugų vairavimą įmanoma užtikrinti mokant juos individualiai. Nepatyrusius vairuotojus tikslinga mokyti įveikti stresą bei kaip išsiugdyti įgūdžius, reikalingus streso atvju elgtis adekvačiai, valdyti automobilį reikiamu būdu, pasirinkti tinkamus sprendimus. Automatizuotos sistemos gali padėti streso situacijose, tačiau vairavimo instruktoriai privalo įvertinti kiekvieno būsimo vairuotojo individualias savybes, kurios gali padėti pasirinkti sprendimo būdus, tinkamus tam konkrečiam asmeniui.

                      Vairuotojų mokymui svarbūs yra saugumo ir kokybės principai. Teigiama, jog būtina gerinti teorinio ir praktinio mokymo sąlygas, kad kokybiškas vairuotojų mokymas būtų įgyvendintas, tačiau remiantis gautais rezultatais apie situaciją, teikiamos tik rekomendacijos tobulinti mokymus bei besimokančiųjų vertinimą, patys tobulinimo metodai nepateikiami (Bencherif ir kt., 2012).

Vertinant Europos valstybių saugumo keliuose užtikrinimo programas, nustatyta, jog Švedijoje sėkmingos programos nukreiptos į daugiaaspektį mokymą, įtraukiant žmogaus kūno ir jo kinetinės energijos toleranciją. Vokietijoje labiausiai kreipiamas dėmesys į eismo valdymą ir avarijų analizę. Olandijoje koncentruojamasi į tobulinimą tų sričių, kur tikimasi daugiausia problemų. Jungtinėje Karalystėje, pirma, naudojamasi mokslo duomenimis eismo saugumo klausimais, antra, saugumo politika skatina elgtis saugiai dėl financinių sumetimų. Bendrieji Europos valstybių saugumą keliuose užtikrinančių programų bruožai yra esminis įsitikinimas, jog saugumas keliuose yra visuomenės sveikatos ir gyvenimo kokybės problema. Remiantis  Europos patiritmi, JAV rekomenduojama imtis šių priemonių:

• Sisteminio duomenų kelių saugumo klausimais rinkimo ir vertinimo;
• Plano su tikslais ir uždaviniais parengimo;
• Saugumo keliuose grupių įtraukimo, bendradarbiavimo ir koordinavimo;
• Saugumo keliuose užtikrinimo finansinėmis priemonėmis;
• Avarijas tiriančių komandų potencialaus sudarymo (Knapp, 2005).

 

Eismo dalyvių informavimas

 

                      Europos Komisijos „2011-2020 m. ES kelių eismo saugos gairėse“ pažymima, kad toliau rems visuomenės, visų pirma jaunimo, informavimo veiksmus ir sąmoningumo ugdymą. Veiksmingiausių rezulatų pasiekiama, kai kontrolės politika derinama su eismo dalyvių informavimu. Rekomenduojama, kad reikėtų skatinti tikslines kontrolės kampanijas ir apie jas plačiai informuoti. Viena iš numatytų priemonių – Komisija bendradarbiaus su Europos Parlamentu ir Taryba siekdama sukurti tarpvalstybinio keitimosi kelių eismo saugos informacija sistemą. Siekdama palengvinti keitimąsi informacija Komisija išnagrinės galimybę sukurti Europos elektroninę duomenų bazę.

                      2012 m. Lietuvoje įdiegtas „Kelių eismo informacinės sistemos projektas“. Visuose Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose buvo įrengtos 43 automatinės kelių oro sąlygų stotelės su oro sąlygų stebėjimo įranga ir vaizdo kameromis bei eismo intensyvumo skaitikliai. Visus šiuos įrenginius bei jau anksčiau įrengtas 48 oro sąlygų stoteles apjungė sukurta Eismo informacijos sistema, kaupianti duomenis apie kelius ir jų būklę. Šiai sistemai valdyti buvo įsteigtas Eismo informacijos centras, kuriame įrengta moderni vaizdo siena: specialistų nuolat stebimuose aštuoniuose vaizdo kubuose pateikiami duomenys apie eismo ir oro sąlygas keliuose. Eismo informacija teikiama ne tik specialioms už kelių priežiūrą atsakingoms tarnyboms, kurios gali planuoti ir kontroliuoti kelių priežiūros darbus, bet ir keliautojams, kurie galės iš anksto pasiruošti sunkioms oro sąlygoms ar galimiems eismo apribojimams dėl kelio darbų ar eismo įvykių, pasirinkti saugų važiavimo greitį, važiavimo laiką, tinkamą kelionės maršrutą.

                      Visuomenei informacija apie saugumą keliuose ir eismo taisyklių naujoves yra gyvybiškai svarbi. Informuojant visuomenę apie gresiantį pavojų sveikatai ir gyvybei ir apie gresiančias bausmes šių priemonių nenaudojantiems eismo dalyviams teikia valstybės institucijos, kaip numatyta Valstybinės saugaus eismo plėtros 2011–2017 metų programos įgyvendinimo tarpinstituciniame 2012–2014 metų veiklos plane. LR susisiekimo ministerijos interneto svetainėje yra įdiegta „Eismoinfo.lt“, kur teikiama informacija vairuotojams, kitiems visuomenės nariams. 2010 m. Lietuvos policijos struktūrų atstovai kartu su dar 22 Lietuvos miestų ir organizacijų atstovais pasirašė Europos kelių saugos chartiją. Numatytas eismo dalyvių švietimas: bendravimas su visuomene policijos įstaigose ir viešojoje erdvėje pasitelkiant visuomenės informavimo priemones, bendradarbiavimas su kitomis eismo saugumą užtikrinančiomis įstaigomis ir organizacijomis (www.transport.lt).

                      Strategiškai pagrįstos visuomenės informavimo ir komunikacijos kampanijos yra veiksminga priemonė. Visuomenės informavimo reikšmė įrodyta Ispanijoje 2005-2010 metais vykdyto tyrimo metu, kai masinės informavimo priemonės buvo pasitelktos taikant švietimo kampanijas kartu su veiksmais, nukreiptais į eismo greičio mažinimo, vairavimo išgėrus atvejų mažinimo, saugios įrangos naudojimo ir kelių infrastruktūros gerinimo sritis, kad eismo saugumo situacija gerėtų (García-Altés ir kt., 2013).

                      Be to, nustatyta, kad priimant sprendimus asmenims ne visuomet svarbu gauti kuo daugiau informacijos, jos perteklius lemia prastą informacijos įsisavinimo lygį, sumažėja sprendimų priėmimo patikimumas. Kadangi dėl naujų technologijų informacijos kiekiai nemažės, reikia tirti, kaip padaryti asmenims prieinamą tą informaciją, kuri jiems yra prasminga (Handzic, 2001).

 

Informacija atskirų kategorijų vairuotojams

 

                      Informacija, kad pradedantiems vairuotojams bus taikomi papildomi mokymai, kad pradedama automobilių techninė apžiūra ir pan. skelbiama žiniasklaidos priemonėse. Sunkvežimių vairuotojai paprastai turi navigacijos sistemas, jiems aktuali informacija apie pravažiavimus muitinėse. Keliuose įrengiama vis daugiau švieslenčių su informacija vairuotojams, be to, pagrindinę informaciją vairuotojai gauna iš radijo imtuvų savo transporto priemonėse, šalikelėse esančių eismo ženklų, reklaminių bei informacinių skydų.

Š. Amerikoje buvo pasiūlyta gerinti vairuotojų informavimą apie jų patiriamus rizikos veiksnius eismo aplinkoje, tai turėtų būti įtraukta į jaunų vairuotojų mokymo programas, taip būtų tobulinamas jų turinys (Mayhew ir Simpson, 2002).

Anot J. Zarankos ir kt. (2009), padedantys vairuotojams įrenginiai – naujos kartos informacinės technologinės priemonės, montuojamos transporto priemonėse ir skirtos netinkamam vairuotojo elgesiui tobulinti. Yra naudojama automatinė greičio palaikymo sistema, kai transporto priemonė automatiškai stabdoma nustačius pavojingą kliūtį kelyje bei neleidžia pavojingai priartėti prie kito automobilio. Nustatyta, kad visose transporto priemonėse sumontavus šią įrangą žuvusiųjų skaičius sumažėtų 50 proc.

Be to, specialia informacine įranga galima užtikrinti saugos diržų naudojimą automobiliuose. Tai padėtų sumažinti aukų skaičių apie 15 proc. Dar 10 proc. galima sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių taikant įrangą, neleidžiančią vairuoti neblaiviems.
Transporto priemonių viduje naudojamos ir kitos informacinės priemonės: navigacinės sistemos, mobilieji telefonai, radijo aparatūra ir televizija. Šios priemonės padeda vairuotojui susiorientuoti keliuose, gauti reikalingą informaciją apie eismo sąlygas, bet kartu ir blaško vairuotojo dėmesį.
Ypač daug problemų sukelia netinkamas mobiliojo telefono naudojimas vairuojant.

1. Novikovienė (2009) yra pabrėžusi informacijos reikšmę eismo įvykių tyrimams, cit. Perry L., Symons (1991), ji pažymi, kaip svarbu laiku informuojant transporto priemonių vairuotojus bei atitinkamas tarnybas apie pavojingus meteorologinius reiškinius, mat taip galima išvengti ir dalies eismo įvykių bei žmonių aukų skaičiaus, sutaupyti nemažai lėšų, skirtų kelių priežiūrai, sveikatos apsaugos sistemai ir t. t.

Pasak  A. Jarašūnienės ir G. Jakubausko (2007), sumaniosios (angl. intelligent) saugumo sistemos, tiek taikomos automobiliuose, tiek susijusios su infrsatruktūra, užtikrina saugumą keliuose. Žmonėms gyviems po avarijų keliuose išlikti bei išvengti avarijų padeda perspektyvios „e-call“ ir dažniausiai naudojamos ABS, ESP sistemos. Nurodoma, kad siekiant užtikrinti transporto informacijos infrastruktūrą Lietuvoje, būtina vykdyti šias užduotis:

• Gerinti kelių informacijos infrastruktūrą.
• Gerinti eismo sąlygas keliuose ir gatvėse.
• Didinti eismo saugumą.

                      Jau minėtas 2012 m. Lietuvoje įdiegtas Kelių eismo informacinės sistemos projektas yra skirtas plačiajai visuomenei, vairuotojams – taip pat. Lietuvoje sukurtas visuomeninės iniciatyvos mėgėjiškas projektas "Informacija vairuotojams", atsiradęs 2000 m., kai internetinėje erdvėje trūko informacijos vairuotojams ir kt. eismo dalyviams. Ypatingai trūko aktualių kelių eismo taisyklių (KET), saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcijų, taipogi nebuvo pakankamai informacijos apie svarbiausius eismo dalyvių administracinių teisės pažeidimus (baudas, prasižengimus ir pan.). Pasikeitus LR įstatymams, interneto svetainėje niekuomet neužmirštama jų atnaujinti ir padaryti aktualiais. Vairuotojus ir jiems prijaučiančius ypatingai sudomino virtualus alkotestreris (alkometras), aktualių dokumentų PDF versijos ar galimybė užduoti įvairius klausimus.

Buvo nustatyta, kad parengus ir sėkmingai įgyvendinus informavimo kampanijas pasitelkiant visuomenės informavimo priemones įmanoma ženkliai sumažinti avarijų, kurias sukelia išgėrę alkoholio vairuotojai, skaičių (Elder ir kt., 2004). Informavimo ir komunikacijos kampanijos gali padėti keisti vairuotojų nuostatas ir net elgseną. N.R. Salcedo (2008) teigia, kad visuomenės informavimui reikšmingi yra ryšiai su visuomene, informavimo kampanijos, išskyrė vairuotojus kaip visuomenės grupę, kuriai rengiamos informacinės kampanijos gali padidinti atsakomybės lygį. M. Cismaru ir kt. (2009) įrodė, kad vairuotojų atsakingą elgesį gali skatinti jiems skirta informacija apie alkoholio keliamą grėsmę, tam reikalingos informvimo kampanijos, pagrįstos socialinio marketingo principu – nauda plačiajai visuomenei.

1. Cismaru ir kt. (2009) apibendrino, jog socialinio marketingo kampanijos gali pagelbėti kovojant su vairuotojų elgsenos problemomis. Pavyzdžiui, gerai suplanuotos masinės komunikacijos kampanijos gali padėti sumažinti avarijų, kylančių dėl vairavimo išgėrus, skaičių. Efektyvi ir reklama, kai norima kovoti su neblaiviais vairuotojais, o masinės komunikacijos kampanijos efektyvios, kai derinamos su padidintu žinisklaidos dėmesiu neblaivių vairuotojų problemai. Kaip efektyviai daryti poveikį asmenų elgsenai, kai ta elgsena nepriimtina visuomenei ar net pavojinga, aiškinamasi taikant minimalius grėsmės lygius, kad asmuo galėtų veikti. Kitaip tariant, jei asmuo nesijaučia pažeidžiamas, nepavyks pakeisti jo elgsenos. Siekiant parengti aplinką elgsenos pokyčiams, susijusiems su vairavimu išgėrus, planuojuamos socialinio marketingo kampanijos, pagrįstos protekcijos motyvavimo teorija. Tokios kampanijos yra efektyvios ir padeda mažinti avaringumą, kurį sukelia neblaivūs vairuotojai.

Protekcijos motyvavimo teorija taikoma pažinimo procesui paveikti, ji sustiprinama, kai:

·         Grėsmė sveikatai yra sustiprinama;

·         Individas jaučiasi esąs pažeidžiamas;

·         Yra aukštas atsako veiksmingumas siekiant išvengti grėmės;

·         Su tinkamu atsaku susiję kaštai yra neaukšti;

·         Asmuo yra pajėgus sėkmingai įvykdyti tinkamą atsaką, yra atsakingas  (cit. Rogers, 1983).

Ši informacijos ir komunikacijos mokslų srities tema reikalinga išsamesnio tyrimo, įrodymų, jog tokiomis priemonėmis kaip informavimo kampanijos įmanoma keisti tikslinių visuomenės grupių elgseną, vertybes, pakanka (Wilcox ir kt., 1998; Grunig, J., 1992; Dozier D.M. ir Grunig L.A., 1992).

Ketvirtąjį šio darbo skyrių galima apibendrinti teiginiu, jog vairuotojų rengimo sistemai valdyti ir koordinuoti užtikrinant jos efektyvumą būtini strateguoti veiksmai, svarbu užtikrinti tarpinstitucinį bendravimą, kai siekiama įtvirtinti tęstinius mokymus, saugaus elgesio keliuose kompetencijas. Yra nuolat pateikiamos rekmendacijos, kaip būtų galima tobulinti vairuotojų mokymus ir gerinti jų kokybę, teorinį ir praktinį vairuotojų mokymą siūloma organizuoti taikant naujesnes mokymų metodikas. Reikšminga yra visoms eismo dalyvių grupėms teikiama informacija, kuri geriausiai pasiekia tikslines grupes, kai taikomos informacijos ir komunikacijos kampanijos.

 

NEFORMALIOJO ŠVIETIMO ĮTAKA VAIRUOTOJO ATSAKOMYBĖS UGDYMUI

 

Sociologas A. Giddensas (2000) mokymąsi siejo su žmogiškosiomis vertybėmis, teigė, kad jis susijęs su humanistiniais švietimo aspektais. Pabrėžtas žmogaus siekis svarankiškos savišvietos, kadangi tai yra priemonė tobulėti.

                      LR švietimo įstatyme pažymima apie neformalųjį švietimą, kad paprastai jo nevykdo formalios mokymo įstaigos. Jo tikslas nėra oficialaus dokumento ar konkrečių mokslinių žinių suteikimas. Neformalus ugdymas orientuojamas į praktinių įgūdžių lavinimą bei asmenybės tobulinimą. Šiai ugdymo formai priskiriamos tokios ugdymo pakopos:
- ikimokyklinis ugdymas, kurio paskirtis padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius;
- priešmokyklinis ugdymas, kurio paskirtis padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą;
- neformalusis vaikų švietimas, kurio tikslas tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais;
- neformalusis suaugusiųjų švietimas, kurio paskirtis sudaryti sąlygas asmeniui mokytis visą gyvenimą, tenkinti pažinimo poreikius, tobulinti įgytą kvalifikaciją, įgyti papildomų kvalifikacijų.

A.Fokienė (2004) pastebi, kad savaiminis ir neformalusis mokymasis iš esmės yra skirtingi, mokymai vyksta skirtingose vietose, o mokymosi struktūra neformaliojo mokymosi būdu yra struktūriškai apibrėžta, tuo tarpu savaiminio mokymosi – ne. Asmuo pats sau nusistato, kada ir kiek nori išmokti, kaip ir kokiais metodais sieks žinių, mokytojo vaidmuo tiek formaliajame tiek ir savaiminiame mokymęsi nėra svarbus.  Neformaliajame mokytojas gali atlikti tam tikrą vaidmenį,  savaiminio mokymosi metu mokytojo tiesiog nėra. Abiems mokymosi tipams bendra tai, kad mokymosi pasiekimai nėra užfiksuojami valstybės pripažįstamame dokumente, neišduodamas diplomas. Kitas panašumas yra tas, kad asmenys pasirinkę šiuos mokymosi būdus turi aukštą mokymosi motyvaciją. Formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi atvejais mokymosi pasiekimai gali būti lygiavertūs, visiškai nepriklausomi nuo mokymosi būdo.

                      Ankstyvame amžiuje pradėti mokymai gali būti įvairaus pobūdžio. „Būtina tobulinti vaikų saugaus eismo kompetencijos ugdymą formaliojo ir neformaliojo ugdymo sistemose, siekiant riboti neigiamą sociokultūrinės aplinkos įtaką, o savarankišką moksleivių vaikščiojimą gyvenamoje aplinkoje bei kelyje „Namai – mokykla – namai“ panaudoti ugdymo procese kaip papildomą ar net pagrindinę vaikų kaip pėsčiųjų saugaus eismo kompetencijos ugdymo priemonę“ (Vilkonis, 2004, p. 121).

 

                      Teigiama, kad „M. Teresevičienė 1993 m. išskyrė tris pagrindinius suaugusiųjų mokymosi motyvus: socialinius, profesinius, individualius. Tačiau pastaruoju metu ryškėja, kad vis dėlto suaugusiųjų mokymąsi labiausiai skatina noras išlaikyti darbo vietą, tobulinti profesinę kvalifikaciją (Teresevičienė ir kt. 2006, p. 199). Apibendrinant galima teigti, kad mokymosi motyvai gali įvairuoti, tačiau suaugusiesiems svarbiausia neformaliojo mokymosi priežastis yra profesinis tobulėjimas“ , be to, nustatyta, kad neformalus ugdymas populiarėja (Alifanovienė ir kt., 2008, p. 13, 16).

Vairuotojo atsakomybei ugdyti gali būti naudojami originalūs netradiciniai mokymo metodai, nuotolinis mokymas ar atvirkščiai – praktinis mokymas. Praktinius mokymus gali organizuoti ir patys darbdaviai. Krovinių pervežimo firmų sunkvežimių vairuotojai Jungtinėje Karalystėje buvo mokomi taupyti degalus, kartu buvo mokomi naudotis kompiuterizuota degalų apskaitos sistema, buvo tirimi ir jų vertybiniai pokyčiai. Nustatyta, kad jie ženkliai sumažino degalų sąnaudas, be to, tyrimo laikotarpiu vykdant eksperimentą sumažėjo ir dalyvaujančiųjų avaringumo lygis. Pasiūlyta panašius mokymus taikyti plačiau, nes ekonominis efektas labai ženklus (Hedges ir Moss, 1996). 

Apibendrinti galime teiginiu, kad neformaliojo mokymo svarbos siekiant, kad vairuotojų kultūra ir elgesys būtų priimtini visuomenei, neigiančių išvadų neaptikta, neformaliojo mokymo integravimas į visą gyvenimą besitęsiančius vairuotojų mokymus yra būtinas.

                     

ATSAKINGO VAIRUOTOJO RENGIMAS VAIRAVIMO MOKYKLOJE MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ KONTEKSTE

 

Veiksniai, darantys įtaką vairuotojų rengimui, yra šie:

1. Vairuotojų rengimo teisinis reglamentavimas, pabrėžiamos jų teisės ir pareigos.
2. Vairuotojų rengimo turinys.
3. Vairuotojų egzaminavimas – kad užtikrintų, jog transporto priemonių vairavimo teisę įgyja tik tam pasirengę asmenys.
4. Vairuotojų rengimo specialistai.
5. Vairuotojų kvalifikacijos kontrolės sistema.
6. Vairuotojų nuobaudų sistema.
7. Eismo dalyvių mokymo sistema: saugaus eismo pagrindų ir kultūringo elgesio eismo dalyviai turi būti mokomi nuo vaikystės, vairuotojų rengimas turėtų būti tęstinė šio mokymo dalis; mokymas nepasibaigtų įgijus vairuotojo pažymėjimą.
8. Veiksmų koordinavimas visais klausimais, susijusiais su vairuotojų rengimu ir integracija į bendrą eismo dalyvių mokymą (www.transport.lt).

Atsakomybės ugdymas turi būti pradėtas jau šeimoje. Anot J. Jonynienės ir R.M. Kern (2012, p. 53), „pastaruoju metu mokslinėje ir praktinėje literatūroje vis dažniau pabrėžiant šeimos įtaką vaiko fizinei, psichologinei ir socialinei raidai, Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkai nuolat domisi efektyviais tėvų bendravimo su vaiku metodais, vaiko gebėjimą bendradarbiauti, pasitikėjimą savimi, atsakomybės jausmą ugdančiomis strategijomis“.

             Į vairavimo mokyklas asmenys patenka jau susipažinę su saugaus eismo pagrindais ikimokyklonio ir mokyklinio ugdybo įstaigose – bendrojo ir vidurinio lavinimo mokyklose. IR ŠEIMOSE

                     

LR susisiekimo ministerijos duomenimis, Lietuvoje eismo įvykių kaltininkais dažniausiai būna iki 2 m. stažo turintys vairuotojai. 2007 m. vairuotojai, turintys iki 1 metų ir nuo 1 m. iki 2 m. vairavimo stažą, sukėlė atitinkamai 4,2 proc. ir 6,8 proc. visų eismo įvykių, o 2010 m. – atitinkamai 7,5 proc. ir 8,4 proc. visų eismo įvykių. Taigi mokymų efektyvumas yra svarbus uždavinys. Šiuo metu vairuotojai yra rengiami vadovaujantis Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 3-493.

                      Nustatyta, kad nesėkmė vairavimo egzamino metu, kai jis neišlaikomas per pirmąjį mėginimą, apie 4 kartus padidina jaunų vairuotojų tikimybę padaryti avarijas, todėl siūloma taikyti specialias vairuotojų mokymo strategijas (Boufous ir kt., 2011). Kaip pasiekti saugesnio sunkvežimių vairuotojų elgesio keliuose, yra pasiūlę A.M. Douglas ir S.M. Swartz (2009): saugus elgesys turi būti vertinamas kaip besivystantis procesas, o vadybininkai, atsakingi už pervežimų sunkvežimiais saugumą, mokymus, turi gebėti valdyti vairuotojų rengimą ir mokymus taip, kad būtų veikiamas vairuotojų požiūris, sąlygojantis saugesnio vairavimo elgesį. Samdant ir atleidžiant iš darbo sunkvežimių vairuotojus siūloma taikyti jų vertinimo skalę.

Jungtinėje Karalystėje buvo tirta, kaip vairavimo mokymus gali pagerinti treniravimas vairuoti, buvo nustatyta, kad vairuotojų mokymuose treniravimo vaidmuo yra svarbus, kai derinamas su instruktavimu, visa tai sudaro naudingą pedagogiką. Pasiūlyta toliau tirti treniravimo efektyvumą bei poveikį vairuotojų avaringumo lygiui jau išlaikius vairavimo egzaminus (Passmore ir Mortimer, 2011). Esminė vairuotojų mokymų užduotis JAV – padėti naujiems vairuotojams tęstinai tobulinti patirtį.  Būtinybė yra ir vairuotojų mokytojų rengimo kokybė, bendruomenės parama, tėvų pagalba vos pradėjusiems vairuoti jaunuoliams. Be to, vairuotojų rengimo programos turi būti atnaujinamos remiantis patikimais mokslo tyrimais. Finansavimas vairuotojų rengimo programoms turėtų būti skiriamas atsižvelgiant į avaringumo statistiką ir kaštų efektyvumą, tik po to parama ir adekvatus finansavimas neturėtų būti problema (Quensel, 2005).

Vairuotojų mokymuose svarbu turėti konkrečius tikslus, tam parengta speciali matrica, žr. 5 lentelę.

5 lentelė

 

VMT MATRICA: VAIRUOTOJŲ MOKYMO TIKSLAI

 

HIERARCHINIAI VAIRUOTOJŲ ELGESIO LYGIAI	PAGRINDINIAI VAIRUOTOJŲ MOKYMO ELEMENTAI
	ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI	RIZIKĄ DIDINATYS VEIKSNIAI	SAVĘS VERTINIMAS
4. ASMENINIAI BRUOŽAI, AMBICIJOS IR KOMPETENCIJOS	Gyvenimo būdas, asmeninės vertybės.	Prisitaikymas prie socialinių normų.	Impulso kontrolė, rizikos tendencijos, asmeninės rizikingumo savybės.
3. SU KELIONE SUSIJĘS KONTEKSTAS IR SPRENDIMAI	Kelio pasirinkimas, pasirinktas vairavimo laikas, kelionės būtinumas.	Psichologinės vairuotojo savybės, socialinis kontekstas ir kartu važiuojantieji automobilyje.	Asmeninės savybės planuojant tipinius rizikos motyvus vairavimo metu.
2. EISMO SITUACIJŲ VALDYMAS	Kelių eismo taisyklių taikymas, stebėjimas ir signalų naudojimas, įvykių numatymas.	Nepageidautina elgsena kelyje, informacijos perteklius, sudėtingos eismo sąlygos.	Saugaus eismo užtikrinimui būtinos asmeninės savybės, asmeninis vairavimo stilius.
1.BAZINĖ AUTOMOBILIO KONTROLĖ	Automobilio kontrolė, automobilio techninių aspektų išmanymas.	Saugos diržų, sėdėjimo pozicijos fiksavimo įrangos naudojimas. Streso mažinimo priemonės.	Automobilio kontrolės stipriosios ir silpnosios pusės.

 

                                                                                              Šaltinis:  Hatakka et al., 2002.

 

Lietuvių tyrėjai įvertino mokymų, skirtų vairuotojams, modelius Vokietijoje, Olndijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje ir pasiūlė rekomendacijas Lietuvos vairuotojų mokymo sistemai tobulinti, eismo saugumui užtikrinti. Tai, anot grupės tyrėjų, daryti būtina, nes Lietuvos vairuotojams stinga saugų vairavimą užtikrinančių žinių, susijusių su praktiniais vairavimo įgūdžiais. Pažymima, kad dabartinėse Lietuvos vairavimo mokyklose būsimieji vairuotojai paprastai mokomi, kad išlaikytų egzaminus vietoje to, kad būtų mokomi saugaus vairavimo ir saugaus dalyvavimo eisme. Kad vairavimo mokymai būtų efektyvesni, pasiūlyta:

1. Taikyti saugaus eismo programas, gerinti vairuotojų kvalifikaciją, mokymai turi būti tęstiniai.
2. Pagal užsienio šalių patirtį būtina į mokymus įtraukti pokalbius, susijusius su eismo psichologija.
3. Tikslinga vertinti būsimų vairuotojų psichofizinius ir psichomotorinius įgūdžius, tam naudoti speciali įrangą.
4. Tikrinti kiek įmanoma daugiau vairavimo mokyklų, tai atlikti turi atsakingos institucijos ir paskelbti tokių tikrinimų rezultatus.
5. Patobulinti LR teisines normas, reglamentuojančias vairuotojų mokymus ir egzaminavimą, pagal ES direktyvas.
6. Kad vairuotojai būtų motyvuoti mokytis, teorinio egzamino užduotis būtina padidinti kiekybiškai, atnaujinti.
7. Pakartotinį vairuotojų kvalifikacijos kėlimą ir praktinius mokymus tikslinga vykdyti Lietuvoje saugaus eismo mokymo centruose (Valiūnas ir kt., 2011).

 

Apibendrinti galima teiginiu, jog vairavimo mokyklos Lietuvoje atsiduria vienoje ir integruoti būtinoje sistemoje su vaikų ugdymo institucijomis, saugaus eismo mokymo centrais, kurie didžia dalimi ir steigiami šalyje, kad tęstinis vairuotojų mokymas būtų užtikrintas. Išeities tašku sprendžiant atsakingų vairuotojų rengimo problemas turėtų būti vaikų – būsimų vairuotojų – ugdymas šeimoje, tuomet ir vairavimo mokyklos lengviau susidorotų su bėdomis, kai būsimieji vairuotojai mokosi formaliai ir neatsakingai. Kaip būsimieji vairuotojai rengiami dar nuo ikimokyklinio amžiaus, jau nagrinėta šiame darbe. Kad atsakingo vairuotojo kultūra būtų ugdoma ir palaikoma visą gyvenimą trunkančių mokymų būdu, reikia ir pačių vairuotojų noro tai daryti. Mokymai vairavimo mokykloje turi būti labiau integruoti į visą procesą, turi būti iš anksto suplanuoti veiksmai ir reglamentuotas mokymų turinys. O kultūros pokyčiai, ypač poslinkiai vairuotojų atsakomybės vertybinės orientacijos plotmėje, nėra lengvai valdomas ir prognozuojamas kultūros pokytis, tai jau vadybos mokslo sritis. Pagalbos gali teikti ir psichologijos teoretikai bei praktikai.

Išsamiau klausimas gvildenamas tyrimų pagalba, tai bus analizuojama šio darbo empirinių tyrimų dalyje.

LITERATŪROS IR INTERNETO ŠALTINIAI

Sąraše – 183 šaltiniai

P.S. Sėkmės įsisavinantiems bent pradmenis, aukščiau išdėstytas tik minimumas.

 

KAVONĖS. YRA TOKS ŽAIDIMAS

4 raundas:  Rezultatas: 0:4, beviltiškai pralaimėjo "mokslininkės" iš Kauno ir vieno Vilniaus universiteto

TIESIOG 44 693 ŽENKLAI APIE MUZIEJUS PANDEMIJOS SĄLYGOMIS

Taikomasis aspektas – tinka bet kokiai organizacijai, norinčiai išlikti rinkoje

RAKTINIAI ŽODŽIAI: marketingas/rinkodara, lojalumas, komunikacijos modelis

UŽRAŠYTA 2020 LAPKRITĮ/GRUODĮ

Iliustracijos iš <https://ccsearch.creativecommons.org>

---------------

 

https://www.leidinyssau.lt, ISSN 2669-1876, 2021-04-09

 

Andžela Armonienė

 

Elektroninės rinkodaros komunikacijos samprata ir kanalai

Gerbneris (1972) apibrėžia žmonių komunikaciją kaip socialinę sąveiką per pranešimus. Komunikacijos sampratos pagrindų sukūrimas socialinėse teorijose priskiriamas H. Lasswellui (1972), kuris žinomas dėl Laswello formulės autorystės. Formulė yra tokia: „Kas sako ką, kokiu kanalu, kam, kaip efektyviai?“ (Lasswell 1972: 84). "Komunikacijos esmė yra orientacija į kokybę ir vartotojų poreikius" (Locker 1995: 14). Komunikacijos procesas vis dar išlieka nepakitęs, linijinis komunikacijos modelis, kurį 1955 m. paskelbė W. Schrammas, pripažįstamas kaip pagrindinis masinės komunikacijos modelis, jis nepraradęs praktinio taikymo reikšmingumo iki šių dienų (Smith 2000).

Elektroninės rinkodaros aplinkoje reikšmingas dvipusės simetrinės komunikacijos modelis, kurio skiriamasis bruožas – abipusio supratimo siekimas, šio modelio idėjiniu pradininku yra laikomas E.L. Bernays (Grunig, Hunt 1984). Itin išpopuliarėjo ir amžių sandaroje imtas taikyti praktikoje dvipusės simetrinės komunikacijos modelis, kurio sampratą pasiūlė J.E. Grunigas ir T. Huntas (1984). Dvipusės simetrinės komunikacijos tikslas yra tarpusavio supratimas, dialogas, grįžtamasis ryšys. Modelis (žr. 1 pav.) paplito tarp ryšių su visuomene specialistų, nes organizacijos siekė tikslingai komunikuoti su auditorijomis (tikslinėmis grupėmis) ir pavieniais asmenimis, žinoti jų lūkesčius, pasiekti, kad visuomenės grupės suprastų organizacijos poziciją, o grįžtamasis ryšys padėtų surinkti informaciją apie tikslinių grupių poreikius, vertybes, kt. Visa tai tapo itin svarbu, kai naujos technologijos sudarė galimybę komunikuoti organizacijoms ne tik su auditorijomis, bet ir pavieniais adresatais bei gauti jų atsaką.

                1 pav. Dvipusės simetrinės komunikacijos modelis

Šaltinis: Grunig, J. E. and Hunt, T. 1984. Managing public relations. Fort Worth, TX: Holt, Rinehart and Winston, 21 psl.

Teigiama, kad šį modelį praktiškai taikančios organizacijos padidina savo veiklos efektyvumą. Dvipusės simetrinės komunikacijos būdingos savybės: tiesos sakymas, kliento ir publikos pristatymas vienas kitam, darbuotojų ir klientų požiūrių supratimas ir vadyba. Taikant dvipusę komunikaciją pagrindinis metodas – sukurti ilgalaikius ir subtilius ryšius tarp organizacijos ir jos publikų (Grunig, Hunt 1984). Elektroninės rinkodaros sąlygomis šiam modeliui taikyti ir siekiant efektyviau komunikuoti su tikslinėmis grupėmis atsivėrė naujos galimybės, nes elektroninių komunikacijos priemonių pagalba tapo įmanoma užtikrinti dvipusę komunikaciją ir grįžtamąjį ryšį, tuo tikslu pasitelkiamas elektroninis paštas, socialiniai tinklai ir kitos priemonės. Dvipusės simetrinės komunikacijos modelis taikomas ryšių su visuomene srityje, tačiau elektroninės rinkodaros sąlygomis vien to nepakanka (išsamiau žr. skyrelį „Teoriniai modeliai, taikytini muziejų elektroninės rinkodaros komunikacijos srityje“).

Komunikacijos procesas kuriamas ir valdomas pasitelkus reklamą; pardavimo skatinimą; ryšius su visuomene; asmeninį pardavimą; tiesioginę rinkodarą. Išsamiau šios išvardintos sampratos pristatomos tokiu būdu:

• Reklama per tam tikrus nešiklius skleidžia užsakovo pageidaujamą informaciją.
• Pardavimo skatinimas padeda sukurti išskirtines prekių įsigijimo sąlygas ir pranešti apie jas potencialiems pirkėjams.
• Ryšiai su visuomene palaikomi tam tikra ilgalaike veikla, pastiprinant ją įvairiais renginiais ar kitomis visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį patraukiančios priemonėmis.
• Asmeninis pardavimas nuo kitų rėmimo veiksmų skiriasi dėl to, kad vyksta tiesioginis dialogas su potencialiais pirkėjais. Tiesiogiai pirkėją pasiekia bei komunikavimą susieja su pardavimu.
• Tiesioginės rinkodaros priemonės – prekės, paslaugos pateikiamos teisiogiai klientui, pasitelkiamas internetas.

Reklama, pardavimo skatinimas, ryšiai su visuomene, asmeninis pardavimas, tiesioginė rinkodara kartu sudaro rinkodaros komplekso elementą rėmimą, išryškinant sudarančių veiksmų įvairovę kartais tos priemonės yra vadinamos rėmimo kompleksu (Pranulis ir kt. 2008: 356).

Elektroninės rinkodaros komunikacijos metodai, kuriuos taiko įmonės virtualioje aplinkoje, yra skirti komunikuoti su vartotojais ir sukurti stiprų prekės ženklą. Pasitelkiamos elektroninės rinkodaros rėmimo priemonės, kad būtų galima diegti pardavimų skatinimą, paskatinti vartotojus pirkti paslaugas ar produktus kiek galima greičiau ir neatidėliotinai. Elektroninė komunikacija, susijusi su prekės ženklu, praneša vartotojui apie produkto/paslaugos savybes. Pačioje pradžioje, kai rinkodara buvo perkelta į virtualią erdvę, buvo tvirtinama, jog visa rinkodaros komunikacija bus perkelta į virtualią erdvę, tačiau taip nenutiko, kompanijos pasirinko taikyti tradicinės ir elektroninės rinkodaros kombinaciją (Ceran, Stevic 2009).

Elektroninėje erdvėje pritaikoma ir rinkodaros komunikacija arba dar kitaip vadinamas rėmimo kompleksas. Tai yra įrankis, kuris didina vartotojų informuotumą, skatina susidomėjimą produktais ir paslaugomis, didina pardavimus ir padeda formuoti vartotojų lojalumą (Išoraitė 2016). Visi rėmimo komplekso elementai yra veiksmingos priemonės siekiant formuoti ir palaikyti vartotojų lojalumą. Tai yra, tiesioginis marketingas, interaktyvusis marketingas ir asmeninis pardavimas yra tiesioginė komunikacija, skirta konkretiems vartotojams. Kiti trys elementai, kaip reklama, pardavimų skatinimas ir ryšiai su visuomene yra netiesioginė komunikacija ir skirti nesegmentuotai auditorijai (Kotler, Keler: 2012). Kitaip manė J. E. Grunigas (1992), kuris ryšius su visuomene laikė būtent segmentuotos auditorijos komunikacija ir jo teorijos esmė – tikslinėms grupėms planuojama organizijos komunikacija. Šis požiūris svarbus nagrinėjant vartotojų lojalumą, kadangi vartotojų segmentavimas yra esminis siekiant užtikrinti, kad vartotojų lojalumas stiprėtų (Glinskienė, Kvedaraitė, Kvedaras 2010).

Tikslinga pateikti kiek sudėtingesnį rinkodaros komunikacijos komplekso sampratos atvejį, derantį XXI a. komunikacijai rinkoje, kur rinkodaros komunikacijai priskiriama ženkliai daugiau elementų nei tik reklama ir skatinimas. Beje, P. Smithas (2000) rinkodaros kompleksą sudaro iš 7 elementų, tradicinė 4 P (anglų k. product, price, place, promotion) rinkodaros formulė praplečiama, papildomai atsiranda pirkėjai, fizinė aplinka, procesas, autorius išskiria 12 rėmimo elementų, jų tarpe paminėtas ir internetas (žr. 2 pav.), kitų autorių (Baltes 2016) nuomone, tai yra elektroninės rinkodaros komunikacijos priemonė.

 

 

                          2 pav. Sąveika tarp komunikacijos ir rinkodaros kompleksų

Šaltinis: Smith, P. 2000. Marketing communications: an integrated approach. 2 nd ed. Glasgow: Bell and Bain Ltd, 7 psl.

Pavyzdžiui, R. Blakemanas (2018) pateikia tokį esamo laikotarpio rinkodaros komunikacijos komplekso devynių elementų sąrašą:

1. Ryšiai su visuomene;
2. Lauko ir tranzitinė reklama;
3. Tiesioginė rinkodara;
4. Reklama;
5. Pardavimų skatinimas;
6. Internetas ir socialiniai tinklai;
7. Mobilusis marketingas;
8. Asmeninis pardavimas;
9. Alternatyvioji rinkodara.

Pažymėtina, jog R. Blakemanas (2018) internetą ir socialinius tinklus priskiria prie rinkodaros komunikacijos komplekso arba rėmimo elementų, o P.L. Baltes (2016) nuomone, tai yra komunikacijos priemonės. Rinkodaros komunikacijos elementai reklama, asmeninis pardavimas, pardavimų skatinimas ir kiti pasitelkiami pritraukti vartotojus ir juos išlaikyti lojaliais. Šie elementai skatina vartojimą, kuria lojalumą, keičia vartotojo turimas žinias (Tabish ir kt. 2017).

Muziejai atlieka komunikacijos funkciją, kas yra reikšminga kultūrinė priemonė. Šiandienos muziejus yra daugiau kultūros tarpininkas, veikiantis kaip tiltas tarp kūrybos ir vartojimo (Ren-Jye Shiau, Kuei-Ling Hu 2020), todėl užtikrinti sėkmingą komunikaciją su vartotojais itin svarbu, komunikacijos kanalų ir jų derinių pasirinkimas tampa reikšmingu organizacijos komunikacijos planavimo aspektu.

1. Juščius ir E. Baranskaitė (2015: 45) nurodo pagrindinius internetinės rinkodaros kanalus:

• paieškos sistemų rinkodara;
• elektroninio pašto rinkodara;
• socialinių tinklų rinkodara;
• turinio rinkodara.

Paieškos sistemų rinkodara: ji viena svarbiausių tiems, kurie parduoda prekes ar paslaugas internete (Shih et al. 2012). Beveik visi vartotojai norėdami įsigyti tam tikrą produktą ar paslaugą, yra linkę pradėti nuo paieškos sistemų. Paieškos sistemos (pvz., „Google“ ir „Yahoo“) taiko rekomendavimo sistemas (Juščius, Baranskaitė 2015: 46). Yra du paieškos sistemų rinkodaros būdai: paieškos sistemų optimizavimas (SEO) ir paieškos sistemų rinkodara (SEM).

Paieškos sistemų optimizavimas (SEO) – tai procesas, kuriuo siekiama atsidurti internetinių paieškų sistemų rezultatų viršuje. Paieškos sistemų optimizavimas leidžia tinklalapiui pasitalpinti daugelio paieškos sistemų sąrašo pradžioje. SEO optimizacija skirstoma į dvi pagrindines dalis: vidinį optimizavimą ir išorinį optimizavimą. Vidinis optimizavimas apima interneto svetainės parametrų derinimą, serverio ir sisteminių failų konfigūravimą. Išorinio optimizavimo tikslas yra sukurti kuo daugiau nuorodų į interneto svetainę, išoriniuose tinklapiuose.

Paieškos sistemų rinkodara (SEM). Egzistuoja „mokėjimas už paspaudimą“ būdas, kuomet už reklamą mokamą tada, kai vartotojas imasi kokių nors veiksmų – paspaudžiama ant reklamos ir taip vartotojas nukreipiamas į elektroninę parduotuvę.Geriausiai žinomų pavyzdžių – „Google Adwords“. Ši sistema leidžia nustatyti kainą pagal raktinų žodžių kiekį ir automatiškai vaizduoja reklamas susijusiuose paieškų puslapiuose. Ph. Kotleris ir K.L. Kelleris (2012) teigia, kad internetinis puslapis ar elektroninė parduotuvė neužtikrina lankytojų srauto. Informcija turi būti jos vartotojams svarbi, įdomi, reikalinga, aktuali, nuolat atnaujinama, kad jie grįžtų vėl ir vėl.

Elektroninio pašto rinkodara. Tai viena seniausių ir plačiausiai naudojamų priemonių internetinėje rinkodaroje. Elektroninio pašto rinkodara šiandien geba perduoti reklaminę žinutę žymiai tiksliau, greičiau ir pigiau nei kitos internetinės rinkodaros priemonės. Elektroninio pašto rinkodarą sudaro naujienlaiškiai, įvairūs pranešimai apie prekės ženklo kūrimą arba įprastos žinutės formato reklama. Internetinis tinklapis yra daug bendresnis ir juo yra žymiai sunkiau pritraukti tikslinę auditoriją. Šiandien elektroninė reklaminė komunikacija t. y. Rinkodara elektroniniu paštu, nėra dominuojanti internetinės rinkodaros forma. Manoma, kad elektroninio pašto rinkodara sąnaudų požiūriu yra efektyviausias internetinės rinkodaros įrankis (Juščius, Baranskaitė 2015). Teigiama, kad elektroninio pašto žinutės gali pasiekti tikslinius adresatus, jos yra individualizuotos, skirtos konkrečiam adresatui, skiriasi nuo masinei auditorijai siunčiamų pranešimų. Dėl itin žemų kainų, didelio poveikio elektroninio pašto rinkodara populiarėja (Ceran, Stevic 2009).

Socialinių tinklų rinkodara. Socialiniai tinklai yra vienas sėkmingiausių internetinės rinkodaros kanalų, kurio dėka galima padidinti prekės ženklo, paslaugų ar produktų žinomumą. Socialinių tinklų rinkodarai priklauso tokie tinklai, kaip: „Facebook“, „Twitter“ , „LinkedIn“, ,„Google+“ , „Pinterest“. Socialinių tinklų rinkodara e. verslui suteikia galimybę tiesiogiai sąveikauti, komunikuoti su tiksline auditorija.

Turinio rinkodara. Viena iš naujausių rinkodaros rūšių, ji susiformavo siekiant sudominti ir paveikti vartotojus. Turinys yra ilgiausiai išliekantis pastovus nepaisant vykstančių pokyčių rinkoje. Turinio sąvoka apima tekstą, grafinius elementus, vaizdo ir kitus elementus, kurie vartotojams daro įtaką.

Informacijos (komunikacijos) prieinamumas itin svarbus muziejų lankytojams, tačiau jautriausia tam lankytojų grupė – asmenys su negalia. Lietuvoje buvo atliktas reikšmingas tyrimas ir nustatyta, jog „skatinant negalią turinčių asmenų dalyvavimą muziejų veikloje, būtina aktyviau skleisti informaciją tarp tikslinės auditorijos. (...) Muziejus naudoja personalizuotas komunikacijos strategijas. Muziejus taiko ne vienakryptį, o abipusį institucijos ir lankytojo komunikavimą. Taikomi įvairūs komunikavimo būdai: tiek konservatyvūs (tiesioginis informacijos
perdavimas, informavimas žiniasklaidos priemonėmis), tiek ir modernūs (elektroninė terpė, socialiniai tinklai, auditorijų pritraukimo renginiai, vykstantys muziejuje ir už jo ribų, kt.).“ (Karpavičiūtė, Paqvalén, Petkutė 2019: 31-32). Tyrimo dalyviai teigė, kad Lietuvos meno muziejų interneto svetainėse pateikiama informacija apie paslaugas jiems atrodo
nepatikima ir nepakankamai išsami, o neįgalieji tikisi glaustos ir patikimos informacijos. Muziejus atlieka stebėjimą, vertinimą, stengiasi prisitaikyti prie lankytojų individualių poreikių. Muziejaus interneto svetainėje nesudėtinga palikti atsiliepimą / įvertinti apsilankymą
(pavyzdžiui, atsakant į internetinės apklausos klausimus, elektroniniu laišku,
naudojantis specialia programa, kurią galima atsisiųsti į išmanųjį telefoną ir pan.) (Karpavičiūtė, Paqvalén, Petkutė 2019: 49).

1. Šuminas (2014), tirdamas socialinių medijų (tinklų) taikymą Lietuvos muziejuose, nustatė, jog šis komunikacijos kanalas nėra itin aktyviai plėtojamas. Kiek anksčiau buvo padaryta išvada, jog „siekdamas gerų rezultatų, muziejus turi pakeisti savo požiūrį ir vertinti socialines medijas kaip lygiavertę ir integruotą visos komunikacijos sudedamąją dalį“ (Šuminas, Armonaitė 2013: 306). Praktinis naudojimasis socialinėmis medijomis muziejų veikloje ir komunikacijoje gali būti aptariamas remiantis A. Russo siūloma 4 P struktūra, kuri apima:

• dalyvavimą (angl. participation): Vartotojas gali dalyvauti tik virtualioje erdvėje ir lygiai taip pat patirti muziejaus teikiamų potyrių. Tai įgyvendinti galima per socialinio tinklo Facebook bendruomenę, specialius svetainės Twitter raktinius žodžius, vaizdo medžiagos ir nuotraukų portalus Youtube, Flickr, taip pat naudojant specialias mobiliąsias programėles, muziejaus siūlomas savo esamiems ar potencialiems lankytojams;
• publikavimą (angl. publication): Apibūdinanti naudojimosi socialinėmis medijomis galimybes muziejų komunikacijoje. socialinių medijų priemonėse Facebook ar Twitter publikuojami muziejaus pranešimai didina paties turinio pasiekiamumą ir perskaitymo tikimybę. Be to, naudojantis socialinėmis medijomis kaip turinio publikavimo kanalu, padidėja ir komunikacinio turinio apyvarta, nes interaktyvūs kanalai užtikrina operatyvią jo sklaidą ir pasiekiamumą;
• populiarinimą (angl. promotion): Naudodami įvairias socialinių medijų platformas, muziejai skelbia informaciją ir populiarina savo organizuojamus renginius, pristato naujas ekspozicijas ir pan. vis dėlto, turint nemokamą kanalą, kuriame tiesiogiai galima bendrauti su savo auditorija, iškyla pavojus, kad muziejai gali tiesiog „užversti“ auditoriją neįdomia ir neaktualia informacija, užuot stengęsi įtraukti ir įsigilinti į jos lūkesčius ir poreikius;
• partnerystę (angl. partnership): Keleto organizacijų partnerystė padidina jų bendro projekto pasiekiamumą ir leidžia prasmingiau ir išradingiau panaudoti socialines medijas. Be to, tokia partnerystė dažniausiai suteikia ir platesnę patirtį, kadangi paprastai išeina iš tradicinio ir fzinio muziejaus ribų.

Vertinant socialinių medijų (tinklų) taikymą muziejų veikloje šios 4 charakteristikos suteikia galimybę išsiaiškinti, kaip kultūros institucija savo veikloje gali išnaudoti socialines medijas ir sėkmingai pritaikyti jas savo komunikacijai (Downes, 2011, cit. Šuminas, Armonaitė 2013: 306-310).

Svarbi yra įžvalga, kad socialiniai tinklai gali reikšmingai padidinti organizacijos pelningumą, be to, sustiprinti vartotojų lojalumą, kadangi vartotojai gali tapti prekės ženklo advokatais elektroninėje erdvėje (Opreana, Vinerean 2015: 32).

Apibendrinimas yra tas, kad elektroninės rinkodaros kanalai yra susiję su geresniu įvairių tikslinių auditorijų pasiekimu, naujomis galimybėmis bendraujant su lankytojais, komunikacijos pritaikymu konkrečiam asmeniui. Be jokios abejonės, rinkodaros komunikacijos rėmimo komplekso elementų ir mokslininkų sampratų šia tema gali atsirasti vis naujų, tačiau neginčytina, jog elektroninės rinkodaros komunikacija bei jos strateginis valdymas tampa esminiu dalyku.

 

Elektroninės rinkodaros komunikacijos priemonės

 

Pagrindinės elektroninės rinkodaros komunikacijos priemonės yra šios: interneto svetainė (Web site), reklaminiai skydeliai (banners), elektroninis paštas (e-mail), paieškos svetainė (search engine), naujienų/diskusijų grupė (blog), nuoroda (link) (Talijūnas 2004). Šios priemonės priskirtinos kitam rinkodaros komunikacijos priemonių tipui nei masinės komunikacijos priemonės. Masinės komunikacijos priemonės – spauda, radijas, televizija ir kt., atsiradusios skirtingais žmonijos istorinės raidos etapais, yra pasitelkiamos informacijai perduoti didesnėms ar mažesnėms visuomenės grupėms ­ teoriniu lygmeniu yra išnagrinėtos ir lietuvių auditorijai pristatytos V. Gudonienės (1999).

Pateikiama ir kitokia klasifikacija. Teigiama, kad skaitmeninis amžius paskatino organizacijos pokyčius organizuojant ir valdant komunikacijos veiksmus. Skaitmeninis ryšys turi privalumų, palyginus jį su tradicinės rinkodaros komunikacijos priemonėmis: mažesnės išlaidos (reklama internete yra daug pigesnė nei televizijoje, radijuje, spaudoje), reklamos prieinamumas. Be to, komunikacijos pranešimai yra orientuoti į klientus, remiantis socialiniais tinklais, reklamos efektyvumo išmatavimas tampa įmanomas. Skaitmeniniame rėmime naudojamos komunikacijos priemonės yra šios: tinklalapiai, tinklaraščiai, naujienlaiškiai, socialiniai tinklai, vebinarai, vaizdo įrašai, forumai, internetiniai konkursai (Baltes 2016).

Pažymėtina, jog socialiniai tinklai kai kurių autorių (Šuminas ir Armonaitė 2013; Šuminas 2014) yra priskiriami prie komunikacijos kanalų, tačiau šiame magistro baigiamajame darbe pasirenkamas naujesnis požiūris, jog socialiniai tinklai yra komunikacijos priemonė (Baltes 2016).

Interneto svetainei, kurią kai kurie autoriai (Talijūnas 2004) priskiria prie elektroninės rinkodaros priemonių, tenka išskirtinis vaidmuo. Laikomasi nuomonės (Abdel-Basset et al. 2019), kad įmonei geriausias būdas surasti naujus vartotojus ir plėtoti verslą yra sukurti aukštos kokybės interneto svetainę, kuriai būtų būdingi tokie požymiai:

• Paprastas ir patrauklus dizainas. Svarbiausia – pelnyti lankytojų pasitikėjimą ir užtikrinti juos, kad jie ras visą norimą informaciją, kurios ieško;
• Ji turi atspindėti įmonės turinį;
• Ji turi įdiegtas pagrindines naršykles, kaip Firefox, Chrome, Safari ir kt.;
• Svetainė prieinamamobiliose platformose;
• Ji lengvai pasiekiama;
• Joje yra prieiga prie socialinių tinklų Linkedln, Facebook;
• Yra spaudos pranešimai, interesų grupės;
• Naudojamos naujausios technologijos, nuolat atbnaujinamas turinys, saugos sistema;
• Svetainė pritaikyta asmenims su negalia, pavyzdžiui, turintiems regėjimo problemų, kt.;
• Sukurta galimybė pervesti mokestį per ePayment geriausias sistemas;
• Nuolat pranešamos naujienos, taip pat surenkama informacija apie tai, kiek vidutiniškai laiko lankytojai praleidžia svetainėje, kiek lankytojų iš viso, iš kur jie;
• Skelbiamos sėkmės istorijos, nustatoma, kur reikia dėti daugiausia pastangų, kur įdėtos lėšos ir laikas gali būti efektyviausiai naudojami (Abdel-Basset et al. 2019: 10-11).

Dar vieną klasifikacijos sampratą yra pateikę Ceran ir Stevic (2009), anot jų, elektroninėje rinkodaroje yra pasitelkiamos šios komunikacijos priemonės:

• internetinė reklama;
• elektroninio pašto rinkodara;
• ryšiai su visuomene;
• internetas, kaip komunikacijos priemonė.

Visas šias keturias priemones mokslininkai K. Ceran ir M. Stevic (2009) aptarė išsamiau:

 

Internetinė reklama

Tai geriausiai žinoma ir paplitusi rinkodaros komunikacijos priemonė. Įmonės reklamai skiria nemažai pinigų, nors virtualioje erdvėje skelbiama reklama neviršija 3% visų reklamos išlaidų. Pagrindiniai internetinės reklamos privalumai yra šie: galimybė nukreipti reklamą tiksliniams rinkos segmentams, galimybė analizuoti ir stebėti reklamos efektus realiu laiku, dvipusė komunikacija tarp potencialių pirkėjų ir kompanijų. Pagrindinis trūkumas yra pusiausvyros nebuvimas tarp reklamos efektų ir jos sukūrimo kainos.

Reklaminiai skydeliai

Tai reklamos pranešimai, skelbiami interneto erdvėje. Reklamos skydeliai yra seniausia ir labiausiai paplitusi reklamos internete priemonė. Neretai tokia reklama yra ar grafinis paveikslėlis, ar filmukas. Reklamos skydelių gyvavimo laikas yra trumpas, jie neberodomi, vos tik nustatoma, kad yra neefektyvūs. Norint padidinti reklamos skydelių naudingumą pirmiausia didinamas jų plotas, jie kuriami vis labiau pastebimi. Pagrindinės reklamos skydelių savybės yra: jų išvaizda, pozicija ir dydis.

Elektroninio pašto rinkodara – ji dar priskiriama prie komunikacijos kanalų, yra aptarta šio darbo 1.3 skyrelyje.

Elektroninio pašto modeliai

Elektroninio pašto modelius sudaro diskusijų sąrašai ir informaciniai biuleteniai su adresatų sąrašais. Paprasčiausias būdas kurti pašto adresų sąrašus yra pasiūlyti svetainės lankytojams galimybę įvesti vartotojo pašto adresą, kuris yra vėliau naudojamas siųsti konkrečius pranešimus potencialiems vartotojams.

Elektroniniai katalogai

Tai yra internetinė klasikinio katalogo versija, kuri yra pagrindinis siūlomų prekių pateikimas. Internetinį katalogą paprastai sudaro iš produktų nuotraukų, aprašymų (dydis, spalva, medžiagos sudėtis) ir informacijos apie kainas.

Ryšiai su visuomene internete

Ryšiai su visuomene yra būdas didinti informuotumą apie svetainės egzistavimą ir padidinti svetainės lankytojų srautą. Tai bendravimas su tiksline auditorija ir auditorijai apskritai, remiantis metodais, kurie nėra susiję su reklama, renginiais, šventėmis, spaudos konferencijomis ir pan.

Ar reklama internete yra pakankamai veiksminga ir kaip tinkamai įvertinti sąnaudas ir naudingumą –  toks yra pagrindinių dilemų rinkinys, kuris nustatomas, kai reikia padaryti sprendimą dėl šio komunikacijos kanalo naudojimo.

Daroma išvada: elektroninės ir ryšių jungtys leidžia nuolat vykdyti verslo procesus ir siekti efektyvumo, daryti mažesnes išlaidas ir mažiau klaidų bei taikyti mažiau nuolaidų (Ceran, Stevic 2009: 49-51).

                      Išskirtinis interneto reklamos, socialinių tinklų, interneto svetainių tyrimas buvo atliktas Lenkijos muziejuose. Palyginamoji trijų nacionalinių Lenkijos muziejų elektroninės rinkodaros komunikacijos analizė vykdyta palyginimui pasirinkus kitus Europos miestų muziejus. Vertinta buvo elektroninė reklama, socialiniai tinklai ir interneto svetainės. Esminės išvados muziejams buvo parengtos šios:

Elektroninės reklamos atveju – ji efektyvi, jos kaštai maži, rekomenduojama taikyti aktyviau.

Socialinių tinklų atveju – daugiausia dėmesio reikia skirti Facebook, Twitter, YouTube ar Instagram. Muziejams rekomenduojama dažniau naudotis Instagram, Twitter, nes jie padeda labiau įsitraukti į visuomenės gyvenimą. Lenkijos muziejai aktyviausiai naudoja Facebook, tačiau komunkacijos rėmimo priemonės šiuo atveju duoda rezultatus tik tada, kai jos yra apmokamos.

Interneto svetainės atveju – itin rekomenduojamas e-parduotuvių taikymas. Be to, tyrimo metu nustatyta, kad muziejai, kurdami svetainės turinį, visiškai nepasitelkia humoro, o tokia padėtis taisytina (Śmiałowicz 2020: 46-48).

Apibendrinimas yra tas, kad įvairūs autoriai skirtingais laikotarpiais nurodo elektroninės rinkodaros komunikacijos priemonių sampratas, klasifikacijas ir sąrašus, tačiau mūsų darbe priimtiniausia vadovautis P.L. Baltes (2016) klasifikacija neatmetant ir D. Talijūno (2004) pasiūlyto varianto. Vienas iš naujesnių muziejų elektroninės rinkodaros komunikacijos priemonių tyrimas Lenkijoje (Śmiałowicz 2020) išskirtinis dėl taikomojo pobūdžio.

Elektroninės rinkodaros komunikacijos poveikis

Komnikacijos poveikio klausimus pramogų versle yra tyrinėjęs V. Pruskus (2013), tačiau dar masinės komunikacijos eroje komunikacijos poveikis, kaip savarankiška samprata, ar komunikacijos efektai buvo tyrinėjami itin intensyviai ir buvo sukuriama gausybė teorinių požiūrių (McQuail 2006), o atsiradus galimybėms taikyti naujas technologijas ir pasitelkti naujus komunikacijos kanalus, sparčiai plėtojantis internetui, mokslo tyrimai apie komunikacijos poveikį atsidūrė tam tikroje kryžkelėje: technologijos ir nauji kanalai buvo plėtojami sparčiau ir aplenkė galimybę išsamiai visus tuos procesus tyrinėti ir daryti išvadas dėl komunikacijos strateginio planavimo, praktinio taikymo.

Kai XXI a. atsirado nauji komunikacijos kanalai ir priemonės, iškilo poreikis naujai pritaikyti ir masinės komunikacijos poveikio teorijas, atsižvelgti į naujų technologijų įtaką, rinkodaros komunikacijoje tai taip pat įnešė permainų, kadangi, pavyzdžiui, reklama tiesiogiai susijusi su masinės komunikacijos kanalais. Šiuolaikinėmis virtualios rinkos sąlygomis poveikis ar efektas susijęs su žiniasklaidos turiniu, tačiau manoma, kad naujosios priemonės ir kanalai nelems didelių pokyčių, tiesiog vieni komunikacijos kanalai pakeičiami kitais (Metzger 2009). Viena iš masinės komunikacijos teorijų – dienotvarkės nustatymo teorija (McQuail, Windahl 1993) – taikoma strategiškai planuojant ir šių dienų komunikacijos priemones, kai siekiama norimo efekto, poveikio visuomenei norimais klausimais, pagal šią teoriją galimas visuomenės nuomonės formavimas, o paveikti vartotojus, paskatinti pirkti prekes ar paslaugas svarbu ir elektroninės rinkodaros komunikacijos atveju. Komunikacijos poveikio galimybės itin pakito paplitus socialiniams tinklams, nuomonės formuotojais tapo pavieniai asmenys, nieko bendro neturintys su žiniasklaida ar profesionalia žurnalistika. Muziejų atveju socialinių tinklų problematiką ir poveikio galimybes Lietuvos aplinkoje tyrinėjo A. Šuminas ir V. Armonaitė (2013).

Rinkodaros teorijoje ir praktikoje komunikacijos poveikis realizuojamas per rėmimo elementus. Rėmimas – tai rinkodaros komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, kuriais numatytos asmenų grupės informuojamos ir skatinamos pirkti. Rinkodaros elektroninėje erdvėje sąlygomis daugelis konkurentų siūlo panašias prekes, potencialūs pirkėjai sunkiai sužino apie prekę, jiems niekas tinkamai nepaaiškina siūlomos prekės ar paslaugos privalumų ir neskatina pirkti. Todėl tenka imtis specialių veiksmų, būtent tam ir naudojamas rinkodaros komplekso elementas rėmimas (žr. išsamiau šio darbo skyrelyje „Elektroninės rinkodaros komunikacijos samprata ir kanalai“). Rėmimas apima rinkodaros veiksmus, kuriais siekiama dviejų pagrindinių tikslų:

• informuoti numatytas asmenų grupes apie įmonės pasiūlymus;
• skatinti jais pasinaudoti.

Informuoti ir skatinti potencialius pirkėjus, paslaugų vartotojus galima kuo įvairiausiomis komunikavimo priemonėmis pasitelkiant į pagalbą skirtingų tipų įmones ar jų grupes. Pagrindinė rėmimo paskirtis yra sukelti palankią tikslinės rinkos reakciją perduodant jos atstovams tam tikrą informaciją (Pranulis ir kt. 2000; Pranulis ir kt. 2008: 355).               

Sėkmės virtualioje rinkoje receptus turėti nori daugelis. Konkuruoti tenka nuolat, nes nesunku suvokti, kad virtualiai lankytojai gali lankytis bet kurios šalies muziejuje, nelengva rungtyniauti su didesnius finansinius ir žmogiškuosius išteklius turinčiais pasaulinio garso muziejais ir t.t. Manoma, kad, skatinimo priemonės itin efektyvios, pabrėžiamas įvairių metodų taikymas, siūloma įtraukti ir ryšius su bendruomene. Bet kuriuo atveju pagrindinė užduotis yra laimėti klientų lojalumą (Chris 2011; Crespo-Almendros, Del Barrio-García 2014).

Būtina atsižvelgti ir į reklamos bei teikiamų paslaugų specifiškumą, kai viskas vyksta virtualioje erdvėje. Nuo pat interneto atsiradimo nuolat keliamas reklamos internete efektyvumo klausimas. Taigi, ar kai kurie klientai ilgai rinksis interneto erdvę ir teiks jai pirmenybę vietoje realių apsipirkimų, apsilankymų? Privalumas yra ir galimybė būti pasiekiamiems ištisą parą. Efektyvumas matuojamas atsiperkamumu, svarbus yra vartotojo susidomėjimo išlaikymas. Tenka ieškoti vis naujų paslaugų, prekių ir išradingai jas siūlyti vartotojams. Kai tema ar klausimas tampa nebesvarbus vartotojui, jis paprasčiausiai nebesilanko toje interneto svetainėje. Esminė užduotis yra žinoti, ko nori vartotojas. Atrodytų, tai nesudėtinga užduotis, tačiau taip nėra būtent dėl itin didelės panašių interneto paslaugų pasiūlos tiek lietuviškoje interneto aplinkoje, tiek analogiškuose užsienio interneto svetainėse ar virtualiose parodose. Išlikti rinkoje geba tik išradingiausieji ir geriausiai atliepiantys į vartotojų lūkesčius. Kai rinka prisotinta, pakanka panašių pagal kainą, savybes produktų, rinkodara nebegali išsiversti be rinkodaros skatinimo arba rėmimo elementų (Čereška 2004).

„Reklama, pardavimo skatinimas ir ryšiai su visuomene turi daug bendrų bruožų, dažnai veikia kartu“ (Čereška 2004:114), viena priemonė papildo kitą. Jos padeda įgyvendinti pardavimų didinimo uždavinius. Taip pat pardavimų skatinimas turi daug bendro su asmeniniu pardavimu, juos abu taikant kartu, padidinamas prekės įvaizdis vartotojo akyse. Derinimo galimybių dar padaugėja, kai paslaugos teikiamos internetu.

                      Atsižvelgiant į tai, kad paslaugos teikiamos ir internete, būtina nagrinėti ir virtualios erdvės specifiškumą. Svarbiausi komunikavimo internetu bruožai yra šie:

Pasiekiamumas – tai reiškia ne tik pateikti informaciją apie save, bet ir sužinoti pirkėjų nuomonę.

Tarptautinių ryšių erdvė. Internetas yra gera priemonė bendrauti su tarptautine auditorija.

Pasirenkamumas. Pirkėjui suteikiama daugiau galimybių rinktis prekes ir paslaugas pagal savo poreikius.

Grįžtamasis ryšys. Yra galimybė sužinoti, kiek žmonių apsilanko svetainėje, kokiu laiku jie tai darė. Galima surengti trumpas apklausas.

Greitumas. Žinios apie naujas paslaugas, prekes gali atsirast internete tučtuojau.

Atsiskaitymo paprastumas. Internetu atliekami ir finansiniai atsiskaitymai. Elektroninė prekya vis labiau plinta dėl atsiskaitymų patogumo.

Informacijos talpumas. Internetas yra neaprėpiamas ir informaciją galima pateikti su nuotraukomis, filmuota medžiaga ir pan.

Kaina. Internetas palyginti pigi priemonė.

Papildymo ir atnaujinimo paprastumas.

Patrauklumas. Galima teikti informaciją vaizdu ir garsu. Atsiranda daug galimybių pasireikšti reklamos kūrėjų fantazijai.

Reklamos efektyvumo įvertinimas. Internete galima tiksliai nustatyti, ką pasiekė reklama, kiek žmonių apsilankė svetainėje ir kiek ilgai joje buvo (Čereška 2004).

Teikiamos paslaugos yra priemonė vartotojų poreikiams tenkinti. Naują turinį virtualioje aplinkoje įgauna visa rinkodaros sistema ir visi rinkodaros komplekso elementai. Visų bendrai veikiančių veiksnių suma duoda sinergetinį efektą, jis yra didesnis nei jų pavienių veiksnių suma. Į visumą rinkodaros komplekso elementus, visas žiniasklaidos priemones, visus veiksmus, kuriais įmonė sujungia savo strategiją ir programas ir pasiekia vartotojų auditoriją, sujungus, rezultatas būna geresnis nei pavienių elementų taikymas (Winer 2007).

Aptarti reikia ir naujas galimybes didinant komunikacijos poveikį virtualioje aplinkoje. Iš esmės reikalingos efektyvios pasikeitimo žiniomis ir informacija sistemos, taip užtikrinama sėkmė rinkoje (Schultz, Schultz 2000). Įtampa toje rinkoje auga, nes įsidėmėtina, jog kiekvieną minutę tūkstančiai reklamos žinučių internete kovoja dėl vartotojų dėmesio, šioje ankštoje rinkoje daugelis įmonių nori naudotis elektroninėmis rėmimo priemonėmis, kad būtų labiau matomos. Ne vienas mokslo tyrimas patvirtino, jog ši elektroninės rinkodaros komunikacija vis labiau populiarėja (Crespo-Almendros, Del Barrio-García 2014).

Akivaizdu, jog skaitmenizacija sukūrė naujas rinkas, tikslinių naujos veiklos tyrimų apibendrinimai, nurodyti veiklos metodai suteikė aiškumo, verslo organizavimo kryptingumo. Internetas – pirmiausia vertinga rėmimo priemonė, sudaranti daugybę prielaidų efektyviai veiklai, tai yra:

• paremti verslo įvaizdį, suteikti naujas galimybes prekybos, paslaugų pasiūlymams virtualioje erdvėje;
• užtikrinti sponsorystę;
• suaktyvinti konkursus, prizų teikimą;
• teikti galimybę žaisti virtualius žaidimus;
• reklmos skydelių pagalba pateikti savo pranešimus ir pranešti apie interneto svetainę, kt. (Foglio, Stanevičius 2002).

                        Visos tos naujos galimybės internete kartu reiškia, jog kibernetines rinkas reikia tyrinėti, virtualius komunikavimo kanalus – taip pat. Tenka atlikti ir kitus veiksmus – pritaikyti savo svetainę internetui, priskirti ją tam tikram tipui, aprūpinti tą interneto svetainę rėmimo priemonėmis bei komunikaciniais ryšiais, galiausiai reikia dar ir interneto svetainę pritaikyti pardavimų tikslams – ji turi būti tiesiog gyvybinga, su puikia navigacija, gero dizaino, su gausybe nuorodų, klientai turi gauti atsakymus nedelsiant, reikia užtikrinti saugos priemones, organizuoti apmokėjimo sistemą, prisiderinti prie teisinių reikalavimų. Dar reikia turėti omenyje, jog jei su interneto svetaine norite pasiekti kitų valstybių rinkų segmentus, būtina ir tų valstybių teisinę bazę žinoti, nes teisinis verslo reglamentavimas ir virtualioje erdvėje yra skirtingas, atsižvelgiant į klientų valstybinę priklausomybę bei svetainės registravimo valstybę. Dėl savo specifiškumo kibernetinė rinka ir komunikacija joje yra autonomiška, jos procesai yra išskirtiniai (Foglio, Stanevičius 2002).

                       Bet kuriuo atveju nagrinėjant komunikacijos poveikio klausimus išlieka svarbus principas gebėti gerai segmentuoti rinką, po to – parengti tinkamus pranešimus, parinkti komunikacijos kanalus ir priemones pagal tikslinių informacijos vartotojų poreikius ir galimybes bei taikyti pakartojimo principą. Tik taip įmanoma tikėtis planuojamo komunikacijos poveikio. Paminėtinas sinergijos modelis, kur pranešimo koncepcija, komunikacijos kanalas, pritaikius pranešimo kartojimo principą bei sukūrus prielaidą komercinį pranešimą įtvirtinti pasirinkto vartotojo atmintyje, išlieka reikšmingas ir dabartiniu metu, kai verslas perkeliamas į interneto aplinką (Moriarty 1996).

Apibendrinimas yra toks: naujausi mokslo tyrimai patvirtino, jog virtualioje erdvėje rinkodaros rėmimo priemonės padeda stiprinti lojalumą, tačiau poveikio efektyvumas gali būti įvairus. Virtualios erdvės atveju planavimas reikalingas, pavyzdžiui, interneto svetainės poveikio didinimo priemonių planavimas pirmiausia yra priemonių numatymas tokia linkme, kad didėtų prekės ženklo žinomumo lygis, vartotojai vertintų savo kontaktus internete kaip kokybiškus. Virtualioje erdvėje, kaip ir realioje aplinkoje, vartotojas ieško pirmiausia naudingų pasiūlymų, prekių, užtikrinančių jo poreikius, prestižą, statusą, bei galimybių tenkinti hedonistinius poreikius, tačiau užkariauti jo dėmesį, jį sudominti darosi vis sunkiau. Utilitariniai interneto svetainės ar kitos elektroninės rinkodaros komunikacijos priemonės paskirties klausimai – kuo tai naudinga vartotojams, rėmimo tikslams, tampa esminiais. Pavyzdžiui, sukurti reklamos skydeliai, naujienlaikraščiai internete tiesiog turi vienaip ar kitaip duoti finansinę naudą juos skaitantiesiems, matantiems, nes vartotojai mėgsta nuolaidas, kuponus, dovanas, arba tie naujienlaikraščiai turi būti naudingi ieškantiesiems išskirtinės kokybės, teikti naudingą informaciją, aprūpinti nemokamais pasiūlymais, prizais – vartotojai ir virtualioje erdvėje yra ieškantys naudos, nori malonaus apsipirkimo, įspūdžių, jie siekia informacijos radimo malonumų. Planuojant komunikacijos priemones interneto erdvėje tai žinoti svarbu – orientuotis reikia į vartotojo siekius gauti naudos ir malonumų, patenkinti paieškos poreikius, neužmiršti sinergijos modelio (Moriarty 1996) ir komunikacijos priemonių derinimo principų, kas lemia veiklos efektyvumą virtualioje erdvėje ir pageidaujamo poveikio vartotojams pasiekimą.

Vartotojų lojalumo samprata ir priemonės jį stiprinti

Lojalumas, kaip reiškinys, rinkodaros mokslininkų pradėtas tirti XX a. 8-jame dešimtmetyje. Daugiausia orientuotasi į pakartotinio pirkimo veiksnius, ieškota, kas daro įtaką lojalumo stiprinimui. Lietuvoje lojalumas tyrinėtas gana intensyviai (Bakanauskas, Pilelienė 2009). Lojalumo samprata yra kompleksiška ir daugialypė, pavyzdžiui, Backman ir Crompton (1991) lojalumą apibūdina kaip per ilgą laiką susiformavusį vartotojo
prieraišumą prie konkretaus prekės ženklo, prekės ar paslaugos.

Lojalumas, kai jis išties pasiekiamas, apibūdinamas šešiomis sąlygomis: nuoseklumu, atsaku, pasireiškimu ilgame laikotarpyje, sprendimo priėmimu, galimybe rinktis iš alternatyvų ir vertinimu pagal psichologinius kriterijus (Anvik, Ashton 2016). Lojalumo klasifikacijos atvejų mokslo lyteratūroje yra gana gausu, tačiau itin paranki yra A.S. Dick ir K. Basu (1994) pateiktoji klasifikacija (žr. 1 lentelę), kur pakartotinio pirkimo veiksnys yra susietas su pasitenkinimu.

1 lentelė

Vartotojų lojalumo klasifikacija

Šaltinis: Dick, A.S. ir Basu, K. 1994. Customer loyalty: toward an integrated conceptual framework. Journal of the academy of marketing science, 22(2), 45 psl.

Pasak lietuvių tyrinėtojų, analizavusių su lojalumu susijusią teoriją, anot A. Bakanausko ir L. Pilelienės (2008), išlaikyti vartotoją yra apytikriai šešis kartus pigiau nei pritraukti naują, nors jų skaičius įvairiuose literatūros šaltiniuose svyruoja tarp trijų ir trylikos (Glinskienė, Kvedaraitė, Kvedaras 2010: 41). Todėl suprantama, jog kiekvienos organizacijos, neišskiriant ir ne pelno organizacijas, siekiamybė yra sutelkti kuo didesnį lojalių vartotojų/lankytojų skaičių ir nuo to tiesiogiai priklauso organizacijos sėkmė bei išlikimas. Atskira su tuo susijusi tema – lojalumo programos, kurias kuria organizacijos individualiai. Lojalumo programoms apibūdinti pasitelkiami  mokslininkų tyrimų rezultatai (žr. 2 lentelę).

 

2 lentelė

Vartotojų lojalumo programų sampratosŠaltinis: Glinskienė, R., Kvedaraitė, N. ir Kvedaras, M. 2010. Vartotojų lojalumo stiprinimas – reikšmingiausia šiuolaikinių įmonių siekiamybė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 4 (20), 47 psl.

Apibendrinant vartotojų lojalumo programų sampratas, nurodoma, jog jas galima padalinti į dvi grupes: (1) akcentuojamas papildomos vertės ar naudos gavimas; (2) pabrėžiamas lojalumo programų tikslas – didinti jos dalyvių lojalumą (Glinskienė, Kvedaraitė, Kvedaras 2010: 47).

Vartotojų segmentavimas yra būtinas siekiant stiprinti vartotojų lojalumą ir pasirengti tai daryti (Glinskienė, Kvedaraitė, Kvedaras 2010), tačiau reikalingos ir lojalumo programos, kaip strateginių rinkodaros veiksmų pagrindas. Aukščiau šiame skyrelyje paminėtos lojalumo programos yra išskirtinė priemonė vartotojų lojalumui kurti ir stiprinti (Zikienė 2010). „Vartotojų lojalumo programa – populiariausia ir dažniausiai naudojama priemonė, skirta kurti, skatinti ar išlaikyti vartotojų lojalumą organizacijai ar prekiniam ženklui.“ (Zikienė 2010: 56). Lojalumo programa – tai yra priemonė, kurios pagalba naudos gauna dažnai ir daug perkantys klientai. Taip sukuriami ilgalaikiai santykiai su vartotojais ir didinama pakartotinių pirkimų, apsilankymų galimybė, tai yra, stiprinamas lojalumas (Zikienė 2010).

Vartotojų segmentavimo ir lojalumo temomis tyrimų atliekama itin daug. Pažymėtinas jaunų suaugusiųjų-muziejų lankytojų tyrimas (Mokhtar, Kasim 2011), jo metu nustatyta, kad dauguma jaunų žmonių iš esmės pozityviai atsiliepia apie muziejus, tačiau dėl laiko, suinteresuotumo ir informacijos apie muziejų pasiūlą stygiaus kai kurie iš jaunuolių nepakankamai motyvuoti lankytis muziejuose.

Vartotojų lojalumo stiprinimui pirmiausia svarbu yra gerai žinoti vartotojų poreikius, vertybes, lūkesčius ir kt. Kitaip tariant, pagrindinis dėmesys tenka vartotojų tyrimams, todėl neišvengiamai vartotojai yra klasifikuojami, skirstomi į segmentus, lygius (žr. 3 lentelę).

3 lentelė

Vartotojų lojalumo lygiai

Šaltinis: Glinskienė, R., Kvedaraitė, N. ir Kvedaras, M. 2010. Vartotojų lojalumo stiprinimas – reikšmingiausia šiuolaikinių įmonių siekiamybė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 4 (20), 44 psl. pagal Bakanauskas, A. ir Pilelienė, L. 2008. Vartotojų lojalumo stadijų nustatymo modelis. Organizacijų vadyba : sisteminiai tyrimai, 48, 9 psl.

 

Itin svarbu tirti, kas skatina lankytojus ateiti į muziejų pakartotinai, studijuojami naujų paslaugų efektai, racionalumo vertybės, atrasti metodai, kaip paskatinti lankytojus pakartoti vizitą (Komarac 2014). Nustatyta, jog lankytojus pagal jų elgseną galima suskirstyti į tris grupes:

• Žinių ieškotojai: turi heterogeniškas sociodemografines ir ekonomines savybes.
• Nemotyvuotieji: dideli grupė lankytojų, neturinčiųjų motyvo.
• Susidomėję: daugiau nei kiti lankytojai praleidžia laiko muziejaus parduotuvėje (Komarac 2014).

„Įmonė, turinti geresnį supratimą apie kliento poreikius, pomėgius ir elgseną, konkurencinėje kovoje bus pranašesnė už savo konkurentus” (Pebedinskaitė, Šliažaitė 2012: 353).

Prekių pirkimo logikos modelis svarbus norint suprasti, kokie svarbūs yra vartotojų tyrimai, jų troškimų, lūkesčių, pomėgių, vertybių žinojimas, kaip teigia mokslininkai, „prieš pateikiant savo prekes ar paslaugas, pirmiausia reikia tiksliai identifikuoti savo vartotojus, suprasti jų
poreikius, kurie lemia elgseną.“ (Uznienė 2011: 19).

Remiantis N. Yuliari, I. Putra ir N. Rusjayanti (2015) įžvalgomis ir klientų charakteristikų identifikavimu, teigiama, kad elektroninių parduotuvių vartotojus galima įvertinti pagal vartotojo apsilankymo e. parduotuvėje seansus, kurie atskleidžia klientų: lojalumą, pirkinių krepšelį, pirkinių krepšelio sumą ir kitas charakteristikas. Šios įžvalgos taikytinos ir kultūros įstaigoms.

Muziejų rinkodaroje reikšmingą vietą užima įvaizdis ir lankytojas apie muziejų įvaizdį susidaro dar iki atvykimo į jį, todėl išankstinis blogas įvaizdis neskatina rekomenduoti aplankyti muziejų kitiems, silpnina lojalumą. Įvaizdis svarbus pritraukiant muziejaus rėmėjus, lemia muziejaus pajamas, yra profesinės garbės reikalas Teigiama, jog muziejams reikia užsiimti savireklama, įvaizdžio kūrimu, reguliariai atlikti lankytojų tyrimus (Žalienė 2002: 39-42).

Rinkodaros tyrinėtojų nuomone, prekės ženklo poveikis paprastai nagrinėjamas jį siejant su lojalumu prekės ženklui. Lojalumo ir pasirengimo pirkti prekę/paslaugą intensijos vertinamos pagal pasirengimą vartoti prekės ženklą, iš esmės lojalumas tapatinamas su ketinimu vartoti vieno ar kito prekės ženklo prekes/paslaugas (Tsui-Yii Shih 2015: 87). Shih (2011) teigimu, leidimas vartotojams įgyti naujų žinių (pavyzdžiui, apie produktą, prekės ženklą) ar sukūrimas malonios atmosferos padeda didinti vartotojų lojalumą.

Daugelis autorių prekės ženklo apibrėžimą pateikia panašiai – tai žymuo, kuriuo vienos įmonės prekės išskiriamos iš konkuruojančių prekių visumos (Aaker 1997: 461). Su prekės ženklo verte siejamas prekės ženklo žinomumas, lojalumas prekės ženklui, suvokiama ar pastebima kokybė, sąsajos su prekės ženklu, asociacijos, įvaizdis, išskirtinumo suvokimas, arba prekės ženklo individualumas (Aaker 1997; Aaker 1991). Lojalumas daugiausia yra siejamas su prekės ženklu (Backman, Crompton 1991). Teigiama, jog svarbus supratimas, kad didžiausią naudą rinkoje gauti galima, kai tiek pirkėjas, tiek gamintojas pasiekia pasitenkinimą, suteikiama vertė, išauga pardavimai, didėja prekės ženklo žinomumas ir kt. Pradėjus kurti stiprų prekės ženklą stiprėja ir vartotojų lojalumas bei auga jo svarba. Šis požiūris tapo vienu svarbiausių XXI a. rinkodaros istorijoje (Kotler ir Keller 2012)

Muziejų atveju yra svarbu tai, kad ne tik būtina kurti ir palaikyti stiprius prekės ženklus siekiant stiprinti lankytojų lojalumą, juose lankytojai gali įgyti naujų žinių, patirti malonių prisiminimų, susikurti emocinius jausmus, be to, dar ir jaustis susijusiais su kitais muziejaus lankytojis, o visa tai leidžia varotojams pasijusti, kad jų investicija duoda grąžą, taip auga jų lojalumas. Taigi, vartotojai yra linkę rinktis produktą, kurį pažįsta ir jaučia lojalumą jam (Shih. 2010).

Lojalumas vertinamas pagal elgsenos intensijas, pavyzdžiui, ketinimus sugrįžti, pakartoti vizitą ar organizacijos produktų rekomendavimas kitiems. Lojalumas matuojamas pakartotinų vizitų skaičiumi turizmo sektoriuje (Chi-Ming Hsieh, et al. 2018: 111), tačiau tai taikytina ir muziejams. Lankytojų gerai vertinamas muziejus didina jų lojalumą jam. Muziejus tyrinėjantieji mokslininkai Taivanyje nustatė, kad gauta vertė yra patikiamiausias indikatorius, kad lankytojai bus lojalūs ir tai svarbesnis indikatorius nei lankytojų pasitenkinimas, pakartotiniai apsilankymai ar ketinimas rekomenduoti muziejų kitiems (Chi-Ming Hsieh, et al. 2018).

Lemiantys vartotojų lojalumo lygį veiksniai yra šie: įmonės įvaizdis, vartotojo pasitenkinimas, pasitikėjimas, rėmimo veiksmai. Kitaip tariant, esmė yra rėmimo veiksmai, kas ir yra rinkodaros komunikacija, nes jos pagalba kuriamas įvaizdis, vartotojo pasitenkinimas, pasitikėjimas – kiti lojalumo veiksniai (Tabish ir kt. 2017).

Apibendrinimas yra tas, kad siekiant stiprinti vartotojų lojalumą muziejuose būtina kurti individualias lojalumo programas, o ne tik segmentuoti vartotojus didesnėmis ar mažesnėmis grupėmis, be to, reikia vykdyti komunikacijos priemonių planavimą, jų sėkmingą taikymą, kad būtų užtikrinti svarbūs lojalumo veiksniai.

 

Teoriniai modeliai, taikytini muziejų elektroninės rinkodaros komunikacijos srityje

Išskirtinę reikšmę turi specialiai muziejų atvejui sukurtas hipotetinis modelis (žr. 3 pav.), kuriame yra išskirtas kokybės-vertės-lojalumo grandinės procesas ir paslaugų kokybės suvokimui ir lojalumo stiprinimui yra nurodyta suvokta vertė, kaip svarbiausias veiksnys. Paslaugų kokybės suvokimui yra svarbi muziejų komunikacija (Chi-Ming Hsieh, et al. 2018).

3 pav. Hipotetinis modelis. Kokybės-vertės-lojalumo grandinė muziejuje

Šaltinis: Chi-Ming Hsieh, et al. 2018. Moderating effect of membership status on the quality-value-loyalty chain at museums. Social Behavior & Personality: an international journal. 46(1), 112 psl.

Itin reikšmingi yra vadinamieji interneto komunikacijos modeliai, sukurti D. Dunningtono (2005). Dvikryplė, interaktyvi komunikacija yra jo modelių esmė. D. Dunningtonas (2005) tam tikra prasme išplėtojo galimo atgalinio ryšio modelį, kurio sampratos kūrėjai yra J.E. Grunigas ir T. Huntas (1984) (išsamiau žr. skyrelį „Elektroninės rinkodaros komunikacijos samprata ir kanalai“). D. Dunningtono (2005) galimo atgalinio ryšio dvipusės interneto komunikacijos modeliai yra šie:

„vienas – vienam“, tai yra individuali komunikacija internete, kai galimas atgalinis ryšys, elektroninis paštas priskirtinas šiam modeliui;

„vienas – daugeliui“ – komunikacija internete, kai pranešimas siunčiamas daugeliui, tačiau tokia komunikacija yra anoniminė ir todėl, kai tokios nereikia dėl tam tikrų priežasčių, sukuriami tinklaraščiai (blogai) su registracija ar forumai. Taip sukuriamas dialogas ir šis modelis yra dvipusės komunikacijos teorijos (Grunig, Hunt 1984) tąsa;

„daugelis – vienam“ – tokios komunikacijos monitoringą vykdo organizacija, komentarai, forumai priklauso šiam modeliui. Komunikacijoje gali dalyvauti kelios ar viena tikslinė grupė;

„keletas – masėms“ – tai komunikacija, kai pirkėjas, vartotojas gauna informaciją iš pažįstamų, komunikacija palaikoma naujų technologijų pagalba, tačiau galima ir papildoma komunikacija, pavyzdžiui, bendraujant tiesiogiai. Komunikacija šiuo atveju vyksta su pirkėjais, vartotojais ir žiniasklaida. Žiniasklaidoje anksčiau skelbtas turinys gali pakartotinai pasklisti pažįstamųjų rate, užtikrinamas dialogas. Šiam modeliui priklauso socialiniai tinklai. Šis modelis (žr. 4 pav.) yra itin reikšmingas lojalumo stiprinimo prasme, nes vienija žiniasklaidą bei rekomendacijas, gaunamas iš pažįstamų, apie prekes, paslaugas, numatytas ir potencialaus kliento įtraukimas (Dunnington 2005).

Pažymėtina, jog visi D. Dunningtono (2005) modeliai yra rinkodaros komunikacijos elemento – ryšių su visuomene – teorinės visumos dalis, priskirtini komunikacijos vadybos teorinei sričiai.

4 pav. „Keletas – masėms“ – dvipusės interneto komunikacijos modelis

Šaltinis: Dunnington, D. 2005. PR's Communication Models and the Network. Prieiga: http://www.iaocblog.com/blog/_archives/2005/2/15/325621.html

Dar vienas – rinkodaros krypčių efektyvumo vertinimo modelis (Juščius, Baranskaitė 2015: 50) išskirtinis ne vien tuo, kad yra sukurtas lietuvių autorių. Modelyje yra numatyta vartotojo pirmenynė produktui ir nurodyti pasirinkimo efektai. Modelis gali būti naudojamas įmonių rinkodaros veiklos vertinimui (Juščius, Baranskaitė 2015: 51). Kadangi tai yra efektyvumo vertinimo modelis, o efektyvumas nėra šio darbo tema, toliau išsamiau šio modelio neaptarsime.

Vartotojų lojalumas, kai rinkodara vykdoma elektroninėje erdvėje ir didžiausias dėmesys skiriamas interneto svetainei ir jos efektyvumui, gali būti vertinamas pagal tam tikrus metodus. Lietuvių mokslininkės (Repovienė ir Pažėraitė 2016) yra net pasiūliusios tuo tikslu sukurtą modelį. Mokslininkės tyrinėjo turinio rinkodaros poveikio efektus, anot jų, pagrindinis tokios rinkodaros tikslas yra gautus rezultatus paversti naudingais veiksmais būtent todėl svarbu įvertinti internetinės rinkodaros turinio gebėjimą paskatinti vartotojus atlikti tokius veiksmus, kokių iš jų yra tikimasi. R. Repovienė ir A. Pažėraitė (2016) sukūrė Internetinės svetainės turinio paveikumo vertinimo modelį (žr. 5 pav.), jame yra pateikti turinio paveikumo vertinimo elementai, tai susiję su šio darbo tyrimo problematika, susijusia su poveikiu.

5 pav. Internetinės svetainės turinio paveikumo vertinimo modelis

Šaltinis: Repovienė, R. Ir Pažėraitė, A. 2016. Turinio marketingo paveikumo vertinimo galimybės naudojant Google Analytics įrankį. Kaunas: VDU, 206 psl.

Išsamiau šis modelis nagrinėtinas, kadangi modelio esmė – lojalūs vartotojai ir nauji vartotojai nukreipiami į internetinę svetainę, kurioje atlieka verslo pageidaujamus veiksmus, siekiamybė – paskatinti įsigyti prekę. Efektyvumas vertinamas su Google Analytics įrankiu, šis išsaugo ir fiksuoja svetainės lankomumo ir kitus rodiklius. Turinio efektyvumą atspindintys rodikliai yra šie: seansai, nauji naudotojai, trukmė, atmetimo rodiklis, puslapių skaičius, išėjimas, įvykiai, seni naudotojai, užklausos ir konversijos (registracijos, pardavimai), pagal juos vertinamas e. parduotuvės (internetinės svetainės) efektyvumas.

Apibendrinant, teoriniai modeliai padeda pasirengti tolimesniems strateginiams veiksmams praktikoje, o lojalumo stiprinimui užtikrinti išskirtina suvokta vertė ir naudos gavimas, kaip svarbiausias veiksnys. Vartotojų lojalumas, kai rinkodara vykdoma elektroninėje erdvėje ir didžiausias dėmesys skiriamas interneto svetainei, gali būti vertinamas pagal tam tikrus metodus, kurie taip pat gali būti sutelkti teoriniame vertinimo modelyje. D. Dunningtono (2005) galimo atgalinio ryšio dvipusės interneto komunikacijos modeliai yra reikšmingiausi ir universaliausi taikomuoju požiūriu.

 

KAVONĖS. YRA TOKS ŽAIDIMAS

5 raundas:  Rezultatas: 0:5, beviltiškai pralaimėjo "mokslininkės" iš Kauno ir vieno Vilniaus universiteto

KAVONĖS. YRA TOKS ŽAIDIMAS

6 raundas:  Rezultatas: 0:6, beviltiškai pralaimėjo "mokslininkės" bei vieno vadovėlio autorius iš Kauno ir vieno Vilniaus universiteto

 

KAVONĖS. YRA TOKS ŽAIDIMAS

7 raundas:  Rezultatas: 0:7, beviltiškai pralaimėjo "mokslininkės" bei vieno vadovėlio autorius iš Kauno ir vieno Vilniaus universiteto

Andželos Armonienės darbų citavimas, tikrinta 2015-01-01

 

1. Andžela Armonienė. Integruota komunikacija - dinamiškas modelis / Armonienė, Andžela. Iš: Informacijos mokslai. 2001, p. 70-83. 

Informavimo ir konsultavimo paslaugų sistemos apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą bruožai Lietuvoje / Toma Vizbaraitė, Vilma Žydžiūnaitė. Iš: Taikomieji tyrimai - visuomenės kaitai. 2006, Nr. 2, p. 67-83.. Tekstas lietuvių; Santr. lietuvių, anglų k..

Autoriai:  Žydžiūnaitė, Vilma.  Vizbaraitė, Toma.

Šaltinis:  Taikomieji tyrimai - visuomenės kaitai

Mokslo kryptis (-ys):  Ekonomika

Pagal http://citavimas.lituanistikadb.lt/autorius/armoniene-andzela

Citavimo ataskaita*

*Citavimo duomenys skaičiuojami „Lituanistikos“ duomenų bazės kūriniams ir juose cituotiems kūriniams.

Autorius: Armonienė, Andžela Publikavimo metai nuo 2001 iki 2002.

2.      Communication: An Introduction (2000)

by K E Rosengren

Informing Science Challenges to Informing Clients: A Transdisciplinary Approach June 2001 “One Voice ” Message as a Super-Destroyer of Cultural Borders

by Andžela Armonienė

"... What are steps toward a preparing of “one voice ” and consistent message, which may cross cultural borders? Is it so important to start with new technologies or maybe instead of this it would be better firstly to try to be ahead of them and rethink the capacity to change culture, communication manag ..."

http://citeseerx.ist.psu.edu/showciting?cid=372365

3.      Integrated Communication–A Phenomenon in a Nascent State

[PDF] iš mcu.edu.twmcu.edu.tw [PDF]

作者未提供

TJ Shih - 2004 - ethesys.lib.mcu.edu.tw

Abstract With the rapid development of information technology and Internet, to create an own
brand is the most important thing for a virtual medium especially. The virtual media can catch
the main objects by building the brand. For people, receiving news everyday is becoming ...

4.     Integrierte Kommunikation in Milch verarbeitenden Unternehmen

M Wienert - 2007 - mediatum.ub.tum.de

Einleitung 2 werden, dass es der Konsument vor dem Kauf nicht für notwendig hält, sich
detailliert über das Produkt zu informieren. Durch diese Tatsache sowie aufgrund der
Informationsüberlastung der Konsumenten hat die Wirkung der klassischen Werbung ...

2021-04-14 cituojamumas žymiai gausesnis.

KAVONĖS. YRA TOKS ŽAIDIMAS

8 raundas:  Rezultatas: 0:8, beviltiškai pralaimėjo "mokslininkės" bei vieno vadovėlio autorius iš Kauno ir vieno Vilniaus universiteto

 INTEGRUOTOS KOMUNIKACIJOS TEMA ATLIKTI DARBAI, PUBLIKACIJOS,

AUTORĖ - ANDŽELA ARMONIENĖ:

nuo 1995-09-01 iki 2014-06-02

 

Dalyvavimas šalies ir tarptautiniuose projektuose   ·         1995-1996 m. Europos Komisijos paskirta būti Nacionaline organizatore, akredituota Briuselio ir atsakinga už dialogą su Generaliniu Direktoratu X. Pobūdis: gabiausių jaunųjų mokslininkų atranka ir rengimas ES konkursams, nacionalinės atrankos sistemos sukūrimas, fondoieška, dialogas su EK atsakingais pareigūnais ir kitais Nacionaliniais organizatoriais. // IK/RsV projektas – publikacijos, asmeninė komunikacija, ŠMM spauda, tarptautinė komunikacija, labdaros-paramos tinklo sukūrimas. ·         1999 m. ES projektai Eurointegracijos tema Umea universitete, dalyvauta informacijos politikos projekte, apgintas. Tema – LR, Latvijos, Estijos, Lenkijos galimybės ir pasirengimas atitikti narystės ES kriterijus: socialinių-politinių-ekonominių-teisinių-informacijos politikos efektyvumo aspektų palyginamoji analizė. // Integracija. ·         2000 m. ES projektai Eurointegracijos tema Umea universitete, dalyvauta projekte, skirtame Švedijos ir Lietuvos narystei ES ir socialinių-politinių-ekonominių aspektų palyginamajai analizei. Buvau paskirta vadovauti tarptautinei grupei, rengusiai projektą, apgintas. // Integracija. ·         2001 m. informacijos-komunikacijos vadybos projektas „Coca-Cola Lietuva Ltd.“ Tema – pardavimų skatinimas, orientavimasis į geriamą vandenį, atiduota per VU Komunikacijos fakultetą. // asmeninė komunikacija, IK vadyba, RsV. ·         2000-2002 m. NordISnet projektas doktorantams su mokymais ir seminarais, 5 etapai, 5 pranešimai integruotos komunikacijos tema, Lietuvos prijungimas prie NordISnet‘o, nuo 2001 m. tapome projekto nariais. // viskas apie IK, bibliometrija. ·         2001-2002 m. Phare projektų parengimas žmogiškųjų išteklių vadybos srityje, atiduota „Ladruvai“. // asmeninė komunikacija, IK vadyba, RsV. ·         2005-2006 m. ES finansuojamų projektų parengimas žmogiškųjų išteklių vadybos srity, atiduota asociacijai „Gaja“. // asmeninė komunikacija, IK vadyba, RsV. Marketingo tyrimai – paslaugos poreikio analizė. ·         FAO projekto „Ekologinio ir tausojančio žemės ūkio informacijos, komunikacijos ir žinių sistemos tobulinimas“ 2005-2006 m. Nuo 2005 m. balandžio-spalio mėn. FAO projekto „Ekologinio ir tausojančio žemės ūkio informacijos, komunikacijos ir žinių sistemos tobulinimas“ įgyvendinimo Lietuvoje parengiamieji darbai: (1) pabaigta rinkti ir sisteminti informaciją apie Lietuvoje turimus informacijos, žinių, gebėjimų išteklius ekologinio žemės ūkio klausimais; (2) parengti klausimynai ūkininkams, mokslininkams, vartotojams; (3) atliktos ir apibendrintos ūkininkų, mokslininkų apklausos; (4) Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijai parengtas tęstinio projekto aprašymas, skirtas ES Struktūrinių fondų paramai gauti; (5) įvairios susijusios informacijos apie galimų projekto dalyvių poreikius ir lūkesčius rinkimas, sisteminimas ir pateikimas LAEI. // informacijos, komunikacijos ir žinių sistemos tobulinimas.   2010 m. Leonardo da Vinci partnerystės projektas neformaliojo ugdymo srityje. // // informacijos, komunikacijos ir žinių sistemos tobulinimas. 2010-2012 m. marketingo-žurnalistikos mokymų projektas. // Komunikacija, IV. 2012 m. Erasmus projektas, skirtas žurnalistikos mokymams. // Komunikacija, IV. Kita: 2005 m. vykdomas LR žemės ūkio ministerijos užsakymu tyrimas „ES taikomų žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo priemonių įgyvendinimas Lietuvoje“. Atlikta: -          patobulinta Lietuvos dalyvavimo ES programoje metodika; -          atlikta dalyvavimo tarptautinėse parodose ir prekės ženklo naudojimo ekonominio naudingumo analizė; -          atlikta užsienio valstybių dalyvavimo programoje praktikos ir problematikos analizė. // IK, Komunikacija, IV.   Iš iso: 11 darbų.   PAGRINDINIŲ MOKSLINIŲ, PEDAGOGINIŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS 1999 - 2014 m. Metodinė medžiaga studijoms ARMONIENĖ, Andžela. Reklamos vadyba: komunikacijos strategija ir planavimas. Dalyko studijų metodinė medžiaga. Vilniaus teisės ir verslo kolegija, 2005, 15 p. // IK, Komunikacija, IV. ARMONIENĖ, Andžela. Marketingas ir žiniasklaida. Neformalaus ugdymo programa, 2011, 17 p. // IK, Komunikacija, IV. ARMONIENĖ, Andžela. Marketingas ir įvaizdžio komunikacija. Studijų dalyko konspektas, 2014, 25 p. // IK, Komunikacija, IV. Iš viso: 3 darbai. Dar ir studijų mokymo programų parengimas – nuo visos programos iki atskiro dalyko – 2002 m.   MOKSLO STRAIPSNIAI, PUBLIKUOTI RECENZUOJAMUOSE PERIODINIUOSE, TĘSTINIUOSE IR VIENKARTINIUOSE LEIDINIUOSE Leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto (ISI) duomenų bazes 1.      ARMONIENĖ, Andžela. Komunikacijos ir socialinių formų sąsajos: pakitimų vienalaikiškumo klausimas. Tiltai, 1999, nr. 2, p.125–131. ISSN 1392-3137. 2.      ARMONIENĖ, Andžela. Integruotos komunikacijos teorinės prielaidos. Informacijos mokslai, 2000, nr.13, p. 62–70. ISSN 1392-0561. 3.      ARMONIENĖ, Andžela. Integruota komunikacija: priešparadigminė stadija. Tiltai, 2001, nr.1, p. 73–80. ISSN 1392-3137. 4.      ARMONIENĖ, Andžela. Integruota komunikacija: dinamiškas modelis. Informacijos mokslai, 2001, nr.19, p. 70–83. ISSN 1392-0561. 5.      ARMONIENĖ, Andžela. Informacijos paslaugas teikiančių organizacijų perspektyva: dinamiškasis integruotos komunikacijos aspektas. Informacijos mokslai, 2002, nr. 20, p. 92–99. ISSN 1392-0561. 6.      ATIDUOTA SPAUDAI: ARMONIENĖ, Andžela. Integruota komunikacija – universalumo link. 2014-08-10, KU, LR. Neįtrauktas į Mokslinės informacijos instituto (ISI) duomenų bazes, recenzuojamas, skyrius knygoje apie medijas: 7.      ATIDUOTA SPAUDAI: ARMONIENĖ, Andžela. Integruota komunikacija ir dalyvavimo žurnalistika. 2014-06, Lenkija. Elektroninės publikacijos tarptautiniame recenzuojamame leidinyje „Informing Science” ISSN 1535-07-03: 8.      ARMONIENĖ, Andžela. Integrated communication – a phenomenon in a nascent state. (Liet. Integruota komunikacija – gimimo būsenos reiškinys). Informing Science. Challenges to Informing Clients: A Transdisciplinary Approach. Proceedings. June 2001, p. 58–64. [Žiūrėta 2001 m. birželio 29 d.]. Prieiga per internetą: <http://ecommerce.lebow.drexel.edu/eli/pdf>. 9.      ARMONIENĖ, Andžela. „One voice” message as a super destroyer of cultural borders. (Liet. „Vieno balso“ pranešimas, kaip priemonė įveikti kultūros barjerus). Informing Science. Challenges to Informing Clients: A Transdisciplinary Approach. Proceedings. June 2001, p. 50–57. [Žiūrėta 2001 m. birželio 29 d.]. Prieiga per internetą:  <http://ecommerce.lebow.drexel.edu/eli/pdf/ArmonieneEBKCultur.pdf>.   Recenzuojamuose periodiniuose, tęstiniuose ir vienkartiniuose leidiniuose, publikuoti tarptautinių ir/ar nacionalinių mokslo konferencijų pranešimai ar/ir santraukos: 10.  ARMONIENĖ, Andžela. New possibilities offered by the information society: the perspective of governmental institution making maximum communication impact. (Liet. Valdžios institucijos galimybės informacijos visuomenėje: maksimalaus komunikacijos poveikio perspektyva). Iš Informacijos visuomenė 1999: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 1999, p. 91–92, 201–202. 11.  ARMONIENĖ, Andžela. A new era of communication theory and practice: navigation of intellectual capital. (Liet. Nauja komunikacijos teorijos ir praktikos era: intelektualaus kapitalo navigacija). Iš Informacijos visuomenė 2000. Šuolis į naują e-ekonomiką: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 2000, p.107–108. 12.  ARMONIENĖ, Andžela. Integrated communication and knowledge networks: mutual dependence and interaction. (Liet. Integruotos komunikacijos bei pasikeitimo žiniomis sistemų sąveika: komunikacijos bei mokymo būklės tyrimas). Iš Ugdymas ir informacinės visuomenės kūrimas: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 2001, p. 1–14. 13.  ARMONIENĖ, Andžela. Marketing Communication: Time of Renewal of Formulas. (Liet. Marketingo komunikacija: formulių atnaujinimo metas). Iš Marketingo teorija ir praktika 2002: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 2002. 14.  ARMONIENĖ, Andžela. Marketing Communication as a Way to Win in the Market: The 2+2=5 Phenomenon. (Liet. Marketingo komunikacija kaip būdas laimėti rinkoje: Reiškinys 2+2=5). Iš Business Development Possibilities in the New European Area, 2005: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 2005. 15.  ARMONIENĖ, Andžela. Integruoto požiūrio taikymo perspektyva. Teisės ir verslo plėtra ES erdvėje. Vilnius, 2005 m. gruodžio 8 d. Konferencija Vilniaus teisės ir verslo kolegijoje. 16.  ARMONIENĖ, Andžela. NordISnet programa 2000-2002 m.: 5 autoriniai pranešimai integruotos komunikacijos tema, visi apginti, aprobuoti, platinti dalyvavusiųjų rate. 17.  ARMONIENĖ, Andžela. On-line Journalism: A Possibility to plan from Outside-in. GCU, UK. Abstracts. Glasgow, 7-8 May, 2009. 18.  ATIDUOTA PRISTATYMUI LENKIJOJE, 2014 m.: ARMONIENĖ, Andžela. On-line Journalism: A Possibility to implement Integrated Communication. Abstract. Iš viso: 14, iki 2014 m. birželio 2 d.   Mokslo populiarinimo darbai:   1.      ARMONIENĖ, Andžela. Informacijos apie Europos Sąjungą politikos poreikis. Mokslo Lietuva. 1998, Nr. 15, tęsinys 1998, Nr. 16. 2.      ARMONIENĖ, Andžela. “Vieno balso” pranešimas: būdas laimėti rinkoje. Reklamos ir marketingo idėjos. 2005, Nr. 5. 3.      ARMONIENĖ A. Europos Sąjungos žemės ūkio produktų pardavimų skatinimo programos. Rinkotyra: Žemės ūkio ir maisto produktai. 2005, 3(29). P. 99-105.

IŠ VISO 35 DARBAI komunikacijos vadybos, integruotos komunikacijos, integruotos marketingo komunikacijos temomis – nuo 1995-09-01 iki 2014-06-02.

KAVONĖS. YRA TOKS ŽAIDIMAS

9 raundas:  Rezultatas: 0:9, beviltiškai pralaimėjo "mokslininkės" bei vieno vadovėlio autorius iš Kauno ir vieno Vilniaus universiteto

 INTEGRUOTOS KOMUNIKACIJOS TEMA ATLIKTI DARBAI, PUBLIKACIJOS,

AUTORĖ - ANDŽELA ARMONIENĖ:

nuo 2014-06-03 iki 2021-04-14

Armonienė A (2020/2021) Integrated Messages: 30 Years Lasting Evolution “Communication is Power” (Merrihue 1960: 150), written in December 2020-January 2021. In: <https://www....../2020>..., žr. 2021-02-19.

Armonienė A (2021) Dynamic and 30 years as Integrated Communication, written on 10 March, 2021. In: Abstracts, <https://www....2021.exordo.com/login> 

 Armonienė A (2020) Integrated Communication – Pursuing a Harmony of Persuasive Voices. Nordmedia Network. 2020-08-18. In: <https://nordmedianetwork.org/latest/news/integrated-communication-pursuing-a-harmony-of-persuasive-voices/>.

Armonienė A (2020/2021) Informavimo verslas kintantis, bet amžinas, arba kada žurnalistas prilyginamas dvasininkui, written in December 2020-January 2021. In: <https://www.leidinyssau.lt/idomu>.

... kitos publikacijos KOMUNIKACIJOS VADYBOS, INTEGRUOTOS KOMUNIKACIJOS, ŽURNALISTIKOS, MASINĖS KOMUNIKACIJOS, KITOMIS TEMOMIS --- ISSN 2669-1876 <https://www.leidinyssau.lt>.

Laukite tęsinio plagiato masto Lietuvoje tema. Priminimas - BUS IR BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS, KITŲ TEISĖS AKTŲ, TAIKOMŲ PLAGIATO ATVEJAIS, CITAVIMAS. Tarptautinė mokslininkų bendruomenė informuota, metodologijos autorystė Andželai Armonienei pripažinta Škotijoje 2009 m. Telieka laukti viešų atgailų, atliekamų gana gausaus plagiatorių iš LR būrio ir aukštųjų mokyklų viešo atsiprašymo... plagiatorių mokslo laipsnių, vardų ir pedagoginių laipsnių, vardų anuliavimo, kadangi jie fiktyvūs. PADĖKA už savitvarką bei saviplaką IŠ ANKSTO. ATSILYGINTI UŽ PADARYTĄ ŽALĄ GALITE ne tik viešai prisipažindami ir atsisakydami mokslo, pedagoginių laipsnių, bet ir PERVESDAMI LĖŠAS Į LABDAROS IR PARAMOS FONDĄ 'JAUNASIS TYRINĖTOJAS'.

 

/////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////

„Padėkime sau‘19“ informuoja Užimtumo tarnyba prie LR SADM

Nauja: Lietuvoje net trumpam dirbantys ir komandiruotieji užsieniečiai bus kruopščiai skaičiuojami

nuo 2021 m. kovo 1 d.

 Pateikta spaudai 2021-02-24, www „Padėkime sau‘19“ paskelbta 2021-02-26

 

Keičiama informacijos apie užsieniečių įdarbinimą mūsų šalyje teikimo tvarka. Nuo kovo 1-osios darbdaviai privalės teikti pranešimus apie visus įdarbintus ir komandiruotus užsieniečius. Iki šiol tokia prievolė buvo taikoma tik įdarbinant atvykėlius iš trečiųjų šalių. Nuo kito mėnesio tai galios ir darbuotojams, kurie atvyksta iš Europos Sąjungos narių.

„Ši naujovė padės užtikrinti tinkamą įdarbinamų užsieniečių apskaitos, kvotų nustatymo, taip pat judėjimo kontrolę. Identifikavę šalyje visus dirbančius piliečius, galėsime atlikti išsamesnę darbo rinkos stebėseną, padėties darbo rinkoje vertinimą ir jos pokyčių prognozę“, – iniciatyvą aiškino Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus specialistė Ernesta Varnaitė.

Darbdaviai pranešimą privalės teikti ir tais atvejais, kai užsienietis jų pavedimu dirbs užsienyje arba bus laikinai dirbti atsiųstas į Lietuvą (komandiruojamas darbuotojas). 

Pranešimą apie įdarbintus užsieniečius bus privaloma pateikti ne vėliau kaip likus darbo dienai iki tokio asmens įdarbinimo dienos ir ne vėliau kaip likus darbo dienai iki komandiruoto darbuotojo darbo Lietuvoje pradžios.

Šia informaciją darbdaviai turės pateikti Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai per „Sodra“ EDAS sistemą. Reikės užpildyti  Lietuvoje dirbančių užsieniečių (LDU) formos pranešimus (iki vasario 28 d. – LDU versija 01, nuo kovo 1 d.  – LDU versija 02). Pranešimą reikės  teikti tik elektroniniu būdu, pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu.

Dar viena naujovė – patikslintą LDU pranešimą pateikti nuo kovo 1 d.  reikės ir tuo atveju, kai pasikeičia užsieniečio teisėto buvimo Lietuvoje pagrindas. Tokiu atveju darbdavys per darbo dieną nuo informacijos apie užsieniečio teisėto buvimo pagrindo pasikeitimą gavimo dienos privalo pateikti patikslintą LDU pranešimą. Patikslinti reikės ir tada, kai pasikeičia darbo sutarties laikotarpis arba darbo sutartis nutraukiama anksčiau, nei buvo nurodyta pranešime. Tokiu atveju  darbdavys privalės pateikti patikslintą LDU pranešimą per vieną darbo dieną nuo darbo sutarties laikotarpio pasikeitimo ar darbo sutarties pasibaigimo.

„Sodra“, gavusi darbdavių arba įmonių, į kurias atsiunčiami komandiruoti darbuotojai, informaciją apie LDU, ją perduos Užimtumo tarnybai ir Valstybinei darbo inspekcijai per savo informacinę sistemą – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos gavimo.

Užimtumo tarnyba gautą informaciją apie Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2-9 dalyse nurodytų užsieniečių įdarbinimą privalės pateikti Migracijos departamentui ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos gavimo dienos.

LDU formos pakeitimais yra patikslinta informacijos apie komandiruotus į Lietuvos įmones darbuotojus teikimo tvarka – darbdaviai, priimantys komandiruotus darbuotojus nuo šiol turės pranešime nurodyti tokias darbo sąlygas (darbo ir poilsio laiką, kasmetinių atostogų trukmę, darbo užmokesčio dydį), kokios bus jam taikomos darbo Lietuvoje metu.

 

Dėl LDU formos užpildymo ir teikimo konsultuoja:

 

• Užimtumo tarnyba – apie užsieniečius, įdarbintus pagal darbo sutartį

 tel. 1883 / (+370) 5 250 0883 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

• Valstybinė darbo inspekcija – apie komandiruotus užsieniečius

       tel. (+370) 5 213 9772 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

• „Sodra“ – informacijos teikimo techniniais klausimais

       tel. 1883 / (+370) 5 250 0883 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 Paskutinis 2021 m. vasario mėnesio savaitgalis JK kaime. Iliustracijos autorė - Diana Viluckienė.

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Perspektyvumo prielaidos:

inovacijos, rėmimas, pridėtinė vertė

 

Andžela Armonienė

2007 m. KOVAS, paskelbta 2021-02-16 www

 

Straipsnyje nagrinėjamos perspektyvumo prielaidos vienoje sparčiausiai kintančių sulčių rinkoje, atliktas antrinis kiekybinis tyrimas. Tyrimo gairės pasirinktos pagal klasikines inovacijų taikymo kryptis ir keturias Ansoffo strategines verslo plėtotės galimybes. Tyrimo tikslas – atlikti sulčių gamybos plėtros Lietuvoje prielaidų analizę.

                      Sulčių gamybos įmonės Lietuvoje nebuvo itin aktyvios įsisavindamos Europos Sąjungos (ES) lėšas. 2004–2006 metais sulčių gamintojams teko 20,6 proc. pagal SAPARD ir BPD programas vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėms skirtos paramos. Tolimesnis ES lėšų įsisavinimas gali būti problemiškas. Įmanoma naudotis pagal Kaimo plėtros plano priemones įsisavinama ir konkurencingumo stiprinimui bei ekonominės veiklos įvairinimui skirta parama, tačiau būtini ekonominės veiklos gyvybingumą patvirtinantys rodikliai.

                      Per 5 metus Lietuvos sulčių gamintojų gaunama pridėtinė vertė išaugo 6,2 karto, gamybos efektyvumas padidėjo 8,7 procentiniais punktais. Pagal Eurostato duomenų analizę nustatyta, jog pridėtinės vertės ir gamybos efektyvumo augimas Lietuvoje nėra susijęs su koncentruotų sulčių gamybos apimčių pokyčiais. Sulčių gamybos efektyvumo rodiklis Lietuvoje 2004 metais buvo beveik 7 procentiniais punktais didesnis už ES vidurkį, vienam dirbančiajam teko 6,1 proc. daugiau investicijų nei vidutiniškai ES. Per 2000–2004 metų laikotarpį nė viena ES šalis taip sparčiai nedidino investicijų į sulčių gamybos įmonių įrangą, t. y. neplėtojo vieno iš inovacijų taikymo pagrindų, kaip Lietuva: investicijos per 5 metus išaugo 10 kartų.

                      Kadangi sulčių ir nektarų rinka yra viena perspektyviausių dėl paklausos ir kainų augimo, o apsirūpinimas šiais gaminiais nepakankamas, natūralių ir kokybiškų didesnės pridėtinės vertės sulčių gamybą būtų tikslinga plėtoti Lietuvoje. Aptariamos skirtingų ūkio subjektų sąveikos galimybės, pateikiami siūlymai dėl tinkamos pusiausvyros tarp jau sėkmingai parduodamų ir ketinamų sukurti inovacinių gaminių. Galimos plėtros kryptys apibendrinamos įžvalgomis inovacijų, rėmimo priemonių taikymo, pridėtinės vertės didinimo klausimais.

 Raktažodžiai: inovacijos, pridėtinė vertė, ES parama, sulčių pramonės rodikliai, kainos, vartojimas, rinkodaros rėmimo priemonės, integruota komunikacija, investicijos.

„Nustatyta, kad nuo 50 iki 90 proc. inovacijų būna nesėkmingi bandymai… Nuo 30 iki 60 proc. į rinką pateikiamų naujų produktų neperspektyvūs“ (Cannon 1992, p. 294, 304).

Į

VADAS

 

Šiame darbe pasirinkta nagrinėti perspektyvumo prielaidas vienoje sparčiausiai kintančių sulčių rinkoje, kuri dėl paklausos ir kainų augimo bei galimybės nepertraukiamai atnaujinti asortimentą didesnės pridėtinės vertės gaminiais tapo tinkama aplinka išbandyti jėgas taikantiems inovacijas.

ES yra didžiausia perdirbti skirtų vyšnių, braškių, serbentų, aviečių, agrastų augintoja pasaulyje [8]. Sulčių, kitų iš vaisių ir uogų gaminamų produktų paklausa nemažėja, todėl gamybos pajėgumai didinami. Vaisinių ir uoginių augalų žaliavos auginimo perdirbimui sektorius yra stiprus, bet apsirūpinimas nepakankamas. Kasmet į ES importuojama apie 200 000 t perdirbti skirtų uogų ir virš 200 000 t koncentruotų obuolių sulčių [7].

                      Lietuvos perdirbimo įmonės gamina įvairius vaisių ir uogų produktus, tačiau didžiąją dalį sudaro koncentruotos sultys ir užšaldyta produkcija. Taip sumažėja galimybė sukurti didesnę pridėtinę vertę, nes tarpiniai produktai eksportuojami į kitas šalis tolimesniam perdirbimui. Mažmeninėje mūsų šalies rinkoje populiarūs įvežtiniai gaminiai iš vaisių ir uogų. Natūralu, kad svarstoma viena iš galimybių – taikyti inovacijas ir didesnės pridėtinės vertės produktus gaminti Lietuvoje. Koncentruotų obuolių sulčių gamybą derinant su iš išspaudų gaunamo pektino gamyba įmanoma užsitikrinti stabilią padėtį rinkoje. Uogų perdirbimas į sultis, sidrą, vyną ir atliekų panaudojimas suteikia dar daugiau galimybių, tačiau inovacijų taikymo atveju didėja ir rizika [11].

Kai vyksta spartūs pokyčiai, naujų gaminių pasiūla ir konkurencija auga, produkcijos gamintojai susiduria su būtinybe įgyvendinti pagrindinius keturis elementus: technologijų kaitą, išradingumą, inovacijas ir produkto plėtotę [4]. Sulčių rinkoje veikia tie patys dėsniai kaip ir kitų produktų rinkose: spartaus paklausos didėjimo atveju kainos kyla, taikomos inovacijos, daugėja naujų gaminių. Didžiųjų gamintojų ir žinomų nacionalinių bei regioninių ir privačių prekės ženklų atstovų konkurencija lemia žemesnes vidaus rinkos kainas. Gamybą didinančios įmonės tam tikruose rinkos segmentuose yra pajėgios mažinti kainas ir taip įgyti pranašumą prieš smulkiuosius gamintojus [3]. Lietuvos rinkoje, kur per penkerius metus sulčių vartojimas išaugo 39,5 proc., o apsirūpinimo lygis vietinės gamybos sultimis nepakankamas (2005 metais – 43 proc.), prielaidų mažinti kainas nėra.

Maisto produktų ir gėrimų rinkoje vartotojui siūlomos gaminio idėjos yra pačios svarbiausios, todėl ne visada sėkmė lydi stambiuosius gamintojus. Smulkieji gamintojai yra lankstesni, jie gali pasiekti realų pranašumą, pirmieji atsiliepdami į vartotojų poreikius. Kai sulčių rinka tapo viena sparčiausiai augančių, padidėjo jos segmentacija, vartotojams pasiūlytas gausesnis gaminių asortimentas, todėl vis daugiau pastangų ir investicijų teko skirti rinkodaros rėmimo priemonėms. Iš esmės žinomesnių prekės ženklų, kaip pavadinimų, terminų, simbolių, vaizdų ar jų derinių, sukurtų tam, kad vartotojai galėtų atskirti vienas prekes ar paslaugas bei jų gamintojus ir teikėjus nuo kitų [4], atstovai taikė plėtros strategijas. Naujų gaminių pristatymai vykdavo taikant išradingiausius metodus ir naujas informacijos bei komunikacijos technologijas. Efektyvumo įrodymas – sultys pradėjo stumti iš rinkos kitus gėrimus, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje natūralios kriaušių sultys pristatomos kaip madinga alternatyva alkoholiui. Plėtros strategijos XXI amžiuje jau nebegali būti vykdomos neatsižvelgiant į tai, kad pelną ir aukštesnį efektyvumo lygį įmanoma užsitikrinti rinkodaros elementų derinimo ir komunikacijos integravimo keliu [10, 19, 20].

Lietuvoje sulčių gamybos plėtotės prielaidos išsamiau netyrinėtos, o tai būtų labai reikšminga šalyje, kur daugiau nei 60 proc. sodų ir uogynų produkcijos yra perdirbama, sukauptas žinių potencialas ir yra galimybė taikyti inovacijas. Nuo vieno ar kito gaminio sėkmės rinkoje priklauso ne tik perdirbimo įmonių perspektyvumas, bet tikėtinos ir pastovesnės bei aukštesnės žaliavos supirkimo kainos. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas yra paskelbęs maisto produktų ir gėrimų gamybos sektorių palyginamosios analizės rezultatų, ūkių konkurencingumo tyrimų duomenų [6, 14, 15, 16, 18], tačiau sulčių tema išskirtinai negvildenta. Pasirinkta nagrinėti problemą, ar verta priklausyti nuo sulčių ir gaiviųjų gėrimų pramonės perspektyvumo kitose šalyse ir didžia dalimi koncentruotas sultis eksportuoti, ar latvių, lenkų pavyzdžiu pritraukti investicijas ir labiau išplėtoti sulčių gamybą iki galutinio produkto Lietuvoje. Antruoju atveju dėl inovacijų taikymo galimai augtų pridėtinė vertė, didėtų apyvarta, būtų įmanoma užimti didesnę vietinės ir užsienio rinkų dalį.

                      Tyrimo tikslas – atlikti sulčių gamybos plėtros Lietuvoje prielaidų analizę.

                      Tyrimo uždaviniai:

1. Analizuoti gamybos plėtros didinimo galimybes orientuojantis į inovacijų taikymo perspektyvą.
2. Įvertinti ES paramos apimtis ir reikšmę sulčių pramonės plėtrai Lietuvoje.
3. Palyginti Lietuvos ir kai kurių ES šalių sulčių gamybos efektyvumo rodiklius.
4. Pateikti galimas sulčių gamybos plėtros kryptis Lietuvoje.TYRIMO METODAI1. Atlikta probleminė literatūros šaltinių analizė. Inovacijų samprata pasirinkta ši: išskiriamos keturios pagrindinės inovacijų taikymo kryptys:- procesų tobulinimas ir plėtotė, lemiantys galutinio produkto / paslaugos tobulinimą, kainos mažinimą;- naujų produktų / paslaugų gamyba bei sukūrimas ir pasiūla potencialiems vartotojams, ši inovacijų kryptis plinta rinkose, kurios nuolat kinta [4].  
5. 1 lentelė. Ansoffo matrica
6. Visos inovacijų taikymo kryptys pagal Eurostato duomenis kol kas nebuvo nagrinėtos, dėl duomenų stygiaus pasirinkta pirmoji – įrengimų ir gamybos procesų tobulinimo kryptis ir mokslo bei technologijų plėtros duomenų analizė. Kadangi inovacijų taikymas yra susijęs su rizika, ją padeda sumažinti efektyviai taikomos rinkodaros priemonės ir patikimi rinkos tyrimai. Klasikinės plėtros strategijų alternatyvos yra keturios. Šiame darbe vadovaujamasi I. Ansoffo matrica [pagal 4], skirta pasirinkimo galimybių pristatymui (1 lentelė).
7. - naujo gamybos proceso diegimas, kai diegiamos naujos technologijos tų pačių produktų gamybai siekiant ženkliai sumažinti gamybos savikainą, pagerinti gaminių kokybę, sudėtį, tai labiausiai paplitusi inovacijų taikymo kryptis;
8. - turimų gamybos įrengimų tobulinimas ir plėtotė, kurios pagrindu greitinamas gamybos procesas ir gerinami efektyvumo rodikliai;
9.  
10.  

		Produktai
		Esami	Nauji
Rinkos	Esamos	Įsiskverbimas į rinką	Produkto plėtotė
	Naujos	Rinkos plėtra	Diversifikavimas

 

 

2. Vykdytas antrinis kiekybinis tyrimas, taikytas informacijos šaltinių sisteminimo metodas, atlikta palyginamoji duomenų analizė. Pagrindiniai duomenų šaltiniai – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Eurostato, ZMP, JAV žemės ūkio departamento leidiniai ir duomenų bazės. Tyrimo laikotarpis – 2002–2006 metai, tačiau dalis duomenų yra ir iš ankstesnių metų.

 

 

TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS

Parama. Vaisių ir daržovių perdirbimo įmonės Lietuvoje nebuvo itin aktyvios įsisavindamos ES lėšas. SAPARD parama (4,7 mln. Lt) vaisių ir uogų auginimo, perdirbimo verslo atstovų buvo daugiausia naudojama ūkiams modernizuoti, saugykloms atnaujinti ir statyti, šaldymo įrangai įsigyti, pasirašyta 18 sutarčių. 2004–2006 metais vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėms skirta 7,8 mln. Lt, arba 3,3 proc. šalies įmonių modernizavimo tikslais įsisavintų SAPARD lėšų, dydžio parama, pasirašytos 3 sutartys, tačiau sulčių gamintojai nebuvo tarp paramos gavėjų. 2004–2006 metais pagal BPD priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ sodų, uogynų įveisimui skirta 4,4 mln. Lt, pasirašyta 19 sutarčių. Dviems vaisių ir uogų perdirbimo įmonėms skirta parama pagal BPD priemonę „Žemės ūkio produktų rinkodaros gerinimas“, viena iš įmonių 2,1 mln. Lt numatė panaudoti sulčių gamybos modernizavimo tikslais. Sulčių gamintojams teko 20,6 proc. pagal SAPARD ir BPD programas vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėms skirtos paramos, 6,4 proc. šalies įmonių modernizavimui skirtos BPD paramos, kuri siekė 32,9 mln. Lt.

Sulčių gamybos plėtrai reikšminga ir parama, tenkanti žaliavos augintojams. Už intensyviai prižiūrimus verslinius sodus ir uogynus tiesioginės išmokos pradėtos mokėti 2002 metais. Iš Kaimo rėmimo programos priemonių finansavimui skirtų lėšų už 2002–2004 metais deklaruotus sodų ir uogynų plotus išmokėta 6,7 mln. Lt. 2004 metais, po įstojimo į ES, deklaravusiems žemės ūkio naudmenas sodų ir uogynų augintojams išmokėta 0,9 mln. Lt, 2005 metais – 1,3 mln. Lt, už 2006 metais deklaruotus plotus numatoma išmokėti 1,3 mln. Lt tiesioginių išmokų. Lietuvai įstojus į ES už deklaruotus sodų ir uogynų plotus skiriamos vienkartinės tiesioginės išmokos, mokamos iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) lėšų, papildoma išmokos dalis neskiriama. Už sodus ir uogynus mokama tiek, kiek ir už pievas, ganyklas: 2004 metais – 112,14 Lt/ha, 2005 metais – 140,51 Lt/ha, 2006 metais – 168,69 Lt/ha. Iš viso tiesioginių išmokų nuo 2002 iki 2006 metų sodininkystės sektoriui skirta 10,2 mln. Lt. Be to, 2004 metų pavasario šalnų nuostoliams atlyginti 2005-aisiais 474 ūkiams išmokėtos kompensacijos – 1,7 mln. Lt, kokybiškai dauginamajai ir sodinamajai medžiagai įsigyti 2002–2006 metais skirta 7,2 mln. Lt nacionalinių lėšų. Apibendrinus ES ir Valstybės paramą 2002–2006 metais, neišskiriant SAPARD paramos daržovių perdirbimui, neįtraukiant kol kas neįvertintų paramos mastų ekologinei sodininkystei, mokymams, konsultacijoms, mokslo tyrimams, informacijos sklaidai, dalyvavimui parodose ir pan., sodininkystės sektoriui ir žaliavos perdirbimo įmonėms skirta 38,4 mln. Lt.

Tolimesnis ES lėšų įsisavinimas gali būti problemiškas, nes Lietuvoje kol kas neįsteigta nė viena gamintojų organizacija, o ES parama vaisių ir uogų perdirbėjams skiriama būtent per šias organizacijas. Ribotos galimybės pasinaudoti ir ES Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/96 dėl apdorotų vaisių ir daržovių produktų bendrosios rinkos organizavimo nustatyta parama kriaušių, persikų perdirbimo pramonei, taip pat – džiovintų slyvų ir figų gamintojams, nes Lietuvoje neišplėtotas šių rūšių vaisių perdirbimas.

Kita vertus, svarbios Komisijos [8] išvados, jog įmanoma:

(1) naudotis pagal Kaimo plėtros planą (KPP) taikomomis ir konkurencingumo stiprinimui numatytomis priemonėmis, kurios gali padėti ūkio subjektams kurti ir reklamuoti naujus produktus: remti perdirbimo investicijas, remti ūkininkų bendradarbiavimą kuriant naujus produktus ir skatinti ūkininkų dalyvavimą maisto kokybės schemose;

(2) pasirinkti ekonominės veiklos įvairinimą pagal KPP;

(3) gauti Komisijos specialią papildomą paramą valstybėms narėms, kuriose menkas organizuotumo lygis ir nėra galimybių vykdyti rinkos reguliavimo priemonių per gamintojų organizacijas ir grupes.

                      Reikšmingą vaidmenį atlieka integruota marketingo komunikacija, ES rėmimo priemonių įgyvendinimas yra iš dalies finansuojamas iš biudžeto lėšų [2].

Rodiklių analizė. Investicijų ir paramos teikimo prioritetai pasirenkami pirmiausia pagal pasiektus ekonominės veiklos rodiklius. Sulčių pramonės rodikliai Lietuvoje gerėtų, jei būtų įdiegtos efektyvios pridėtinės vertės didinimo priemonės. Skaičiuojant 10 metų vidurkį, šalyje per metus vidutiniškai pagaminama 11,4 mln. l sulčių. Eurostato duomenimis, 2004 metais Lietuvoje pagamintų sulčių vertė (42 mln. Lt) sudarė 0,1 proc. ES-25 pagamintų sulčių vertės ir buvo 225 kartus mažesnė už stambiausios ES sulčių gamintojos Vokietijos produkcijos vertę, siekusią 9,5 mljrd. Lt, arba beveik 30 proc. ES-25 pagamintų sulčių vertės. 2004 metais Lietuvoje pagamintų sulčių vertė buvo 4,1 karto didesnė nei 2000-aisiais, pridėtinė vertė išaugo 6,2 karto, gamybos efektyvumas, arba pridėtinės vertės ir produkcijos santykis, padidėjo 8,7 procentiniais punktais. 2004 metais, palyginti su 2003-aisais, pridėtinė vertė išaugo 72 proc., gamybos efektyvumas – 10,3 proc. punktais (1 pav.), tačiau šie pokyčiai nebuvo susiję su koncentruotų sulčių gamybos plėtra, nes jų vertė sumažėjo 85 proc., gamybos apimtys – 86,1 proc.

                                                                                                                                                                                                                                

 

 

 

1 pav. Sulčių pramonės rodikliai Lietuvoje 2000–2004 metais

                    Šaltinis: EUROSTAT.

 

ES sulčių pramonės lyderės – Italija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Austrija, kur vienam sulčių pramonės dirbančiajam tenka didesnė nei 1 mln. Lt metinė apyvarta. Gamybos apimtis didinančios įmonės tam tikruose rinkos segmentuose yra pajėgios taikyti vietinių smulkesnių gamintojų išstūmimo iš rinkos strategijas. Beje, Lietuvoje, kaip ir ES, pagal vidutinį darbuotojų skaičių vienoje sulčių gamybos įmonėje labiausiai paplitusios mažos, iki 50 darbuotojų turinčios, įmonės. Išimtis – Jungtinė Karalystė, kur vyrauja vidutinio dydžio įmonės. Lietuvos gamintojų pagrindinis privalumas – palyginti geras gamybos efektyvumo rodiklis, kuris 2004 metais buvo beveik 7 procentiniais punktais didesnis nei ES-25 vidurkis. Problema išlieka darbo našumas, apyvarta, tačiau vienam dirbančiajam tekusios investicijos, kurios Lietuvoje buvo 6 proc. didesnės už ES vidurkį, yra siekio plėtoti sulčių pramonę įrodymas (2 lentelė).

2 lentelė. Sulčių pramonės rodikliai 2004 metais

 

Rodikliai	Lietuva	ES vidurkis	Lietuvos ir ES vidurkio palyginimas, proc.	ES lyderė	Lyderių duomenys	Lietuvos ir ES lyderės rodiklio palyginimas, proc.
Įmonių skaičius	8	39	-79,5	Vokietija	292	-97,3
Produkcijos vertė 1 gyventojui, Lt	12,39	69,72	-82,2	Austrija	274,71	-95,5
Gamybos efektyvumas*, proc.	25,4	18,5	6,9 p. p.**	Kipras	33,9	-8,5 p. p.**
Apyvarta 1 dirbančiajam, tūkst. Lt	211,66	966,78	-78,1	Austrija	1690,49	-87,5
Rodikliai	Lietuva	ES vidurkis	Lietuvos ir ES vidurkio palyginimas, proc.	ES lyderė	Lyderių duomenys	Lietuvos ir ES lyderės rodiklio palyginimas, proc.
Pridėtinė vertė 1 dirbančiajam, tūkst. Lt	52,84	172,64	-69,4	Austrija	390,86	-86,5
Investicijos 1 dirbančiajam, tūkst. Lt	48,34	45,58	6,1	Austrija	84,59	-42,9
Dirbančiųjų skaičius 1 įmonėje	26	34,7	-25,1	Jungtinė Karalystė	90,5	-71,3

 

* – Pridėtinės vertės ir produkcijos santykis.

** – Procentiniai punktai.

 Šaltinis: EUROSTAT.

                                                                                                                                                                                                                                

                      Per 2000–2004 metų laikotarpį nė viena ES šalis taip sparčiai nedidino investicijų į sulčių gamybos įmonių įrangą, t. y. neplėtojo vieno iš inovacijų taikymo pagrindų, kaip Lietuva: investicijos per 5 metus išaugo 10 kartų, tačiau vidutiniškai per metus investuota 2,4 mln. Lt, arba 126 kartus mažiau nei Vokietijoje, 80 kartų – nei Italijoje, 12 kartų – nei Vengrijoje. Analizuojamu laikotarpiu investicijos į sulčių gamybos įmonių įrangą Lietuvoje vidutiniškai per metus sudarė 37,2 proc. analogiškų investicijų šalies vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėse. 9 ES šalyse, apie kurias pateikiami duomenys, šis rodiklis siekė 30,5 proc., arba buvo 6,7 procentiniais punktais mažesnis nei Lietuvoje. Visose 9 ES šalyse, išskyrus Suomiją, į mineralinio vandens ir gaiviųjų gėrimų gamybos įmonių įrangą investuota daugiau nei sulčių gamybos įmonėse, pavyzdžiui, Lietuvoje investicijų kiekis buvo 2,3 karto, Prancūzijoje – net 8,6 karto, visose 8 ES šalyse – vidutiniškai 4,8 karto didesnis (2 pav.).

                                                                                                                                                                                                                                                          

                      2 pav. Kai kurių ES šalių sulčių, vaisių ir daržovių perdirbimo, mineralinio vandens ir gaiviųjų gėrimų gamybos įmonių duomenys apie investicijas į įrangą vidutiniškai per metus 2000–2004 metų laikotarpiu, mln. Lt

Šaltinis: EUROSTAT.

                      Eurostato duomenimis, 2004 metais Lietuva buvo pirmaujanti ES pagal mokslui bei technologijoms tenkančią pridėtinės vertės dalį sulčių pramonėje, tačiau duomenis yra pateikusios tik 13 šalių. Apie išlaidas mokslo ir technologijų plėtros užtikrinimui sunku spręsti, nes duomenis pateikė tik Vokietija ir Austrija, kur 2000–2004 metais šiam inovacijas skatinančiam procesui finansuoti buvo skirta atitinkamai vidutiniškai 3,6 ir 4,1 mln. Lt per metus. Apskritai vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėse vidutinės metinės išlaidos mokslo ir technologijų plėtotei 2000–2004 metais didžiausios buvo Jungtinėje Karalystėje (76,9 mln. Lt), Vokietijoje (31,8 mln. Lt), o Lietuvoje – apie 0,3 mln. Lt, Vengrijoje investuota kiek daugiau – apie 0,4 mln. Lt. Vidutinis mokslo darbuotojų skaičius Vokietijos sulčių gamybos įmonėse – 18,2, Austrijos – 17. Lietuvoje mokslo darbuotojų nebuvo ne tik sulčių gamybos, bet ir visose vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėse, tuo tarpu Vengrijoje 2004 metais tokių darbuotojų buvo 4, Latvijoje – 3, Estijoje – 1. Didžiausias mokslo potencialas ir patikimiausias inovacijų plėtros pagrindas – Jungtinėje Karalystėje, kur 2000–2004 metais vidutiniškai per metus vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėse dirbo 171,4 mokslo darbuotojų, tačiau Vokietijoje, kur šių darbuotojų – 154,8, jų skaičius augo itin sparčiai: 2004 metais jų dirbo beveik 2 kartus daugiau nei 2000-aisiais, Jungtinėje Karalystėje augimas tesiekė 2 proc. Estijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Austrijoje mokslo darbuotojų skaičius tai didėjo, tai mažėjo, tačiau per 5 metus vis dėlto mokslo darbuotojų šiose šalyse mažėjo, tik Portugalijoje 2004 metais jų dirbo 2 kartus daugiau nei 2000-aisiais.

Taigi inovacijas užtikrinantiems veiksniams skiriamas dėmesys įvairiose šalyse yra nevienodas. Lietuvos sulčių gamintojų didžiausiu rūpesčiu tampa žaliavos brangimo, modernizavimo spartumo, Lenkijos, Latvijos patirties įsisavinimo klausimai. 2006–2007 prekybos metais koncentruotų obuolių sulčių gamybos apimtys Lietuvoje gali mažėti, nes prieš metus sukauptos atsargos. Lenkijoje numatomos gamybos apimtys – 235 tūkst. t, palyginti su 2005–2006 metais, jos išaugtų 27 proc. 2006-aisiais gamybos apimtis iki 42,6 tūkst.t, arba palyginti su 2005-aisiais, 30 proc. padidino ir Vengrijos gamintojai. Be to, pasaulinėje ir ES rinkoje buvo prognozuojama keliais procentais sumažėjusi obuolių pasiūla, tikėtasi sulčių paklausos augimo. 2006–2007 prekybos metais Vokietijoje numatoma pagaminti 87,5 tūkst. t koncentruotų obuolių sulčių, palyginti su 2005–2006 metais, gamybos apimtys išaugtų 32,2 proc. Apskritai per 5 metus koncentruotų sulčių gamyba pasaulyje padidėjo 30 proc., vien Kinijoje stebimas 40 proc. kasmetinis augimas [5, 12, 13, 17].

Koncentruotų sulčių gamybos apimtys Lietuvoje tiesiogiai susijusios su superkamų žaliavinių obuolių, uogų kiekiu. 2005 metais, palyginti su nederlingais 2004-aisiais, koncentruotų sulčių pagaminta 7,2 karto daugiau (6,7 mln. l), tačiau paklausa kilo ne taip sparčiai: pardavimai išaugo apie 2,2 karto (iki 5,5 mln. l). Gamintojų kainų pokyčiai patvirtina koncentruotų sulčių paklausos didėjimą, 2005 metais, palyginti su 2002-aisiais, sultys parduotos 67,9 proc. aukštesne kaina (5,07 Lt/l). Nekoncentruotų obuolių sulčių kaina kilo lėčiau, 2005 metais, palyginti su 2002-aisiais, jos parduotos 10,4 proc. brangiau (po 1,49 Lt/l), gamybos apimtys 2003 ir 2004 metais mažėjo, o 2005 metais, palyginti su 2004-aisiais, padidėjo 34,7 proc. 2003–2004 metų Eurostato duomenimis, Lietuva gamina 0,1 proc. ES-25 nekoncentruotų obuolių sulčių kiekio, didžiausia gamintoja – Vokietija (apie 60 proc.), antroje vietoje – Jungtinė Karalystė (beveik 10 proc.), trečioje – Lenkija (beveik 8 proc.). Lietuvai tenka mažesnė rizika šio produkto vartojimo pokyčių atvejais nei stambiausioms gamintojoms. Rinkoje tikėtinas šio produkto kainų augimas, tačiau tuo pačiu neišvengiami ir aukštesni kokybės, išskirtinumo reikalavimai, papildomos išlaidos rėmimo programoms [9].

                      2002–2005 metais už eksportuotas nekoncentruotas obuolių sultis Lietuvos gamintojų gauta pardavimo pajamų dalis buvo mažesnė nei už šalies rinkoje realizuotą produkciją. Pardavimų pajamos išliko gana pastovios, nors gamybos apimtys kito. Koncentruotos sultys daugiausia paklausios kitose šalyse, 2005 metais, palyginti su 2002-aisiais, už jas gauta 2,6 karto daugiau pardavimo pajamų. 2002–2005 metais eksporto pajamų dalis siekė vidutiniškai 88,5 proc. (3 lentelė).

3 lentelė. Sulčių pardavimai 2002–2005 metais, mln. Lt

 

2002		2003		2004		2005
Pajamos	EPD*,%	Pajamos	EPD*, %	Pajamos	EPD*, %	Pajamos	EPD*, %
Nekoncentruotos obuolių sultys
1,5	5,4	1,5	20	1,4	24,3	1,5	13
Koncentruotos sultys
10,6	89,5	21,3	96,4	10	80,3	27,8	87,8

* – Eksporto pajamų dalis.

Šaltiniai: Gaminių gamyba 2002–2005. – V.: Statistikos departamentas prie LRV.

                                                                                                                                                                                                                                 2002–2005 metais didžiausias sulčių kiekis iš Lietuvos parduotas Vokietijai (55,4 proc.) ir Latvijai (11 proc.), sulčių daugiausia buvo įvežta iš Latvijos (46,1 proc.) ir Vokietijos (10,7 proc.). Importo kiekis į Lietuvą kasmet didėjo. 2005 metais, palyginti su 2002-aisiais, importuota 41,8 proc. daugiau sulčių. Eksporto kiekis nagrinėjamu laikotarpiu labiausiai buvo sumažėjęs 2004 metais (3 pav.).

 

3 pav. Sulčių importas ir eksportas 2002–2005 metais, tūkst. t

Šaltinis: Žemės ūkio ministerijos užsienio prekybos duomenų bazė (Statistikos departamento duomenys).

                                                                                                                                                                                                                                

Pagal vidutinių eksporto kainų pokyčius galime spręsti, kaip kito pasiūla ir paklausa. Antai, 2005-aisiais didesnės obuolių pasiūlos sąlygomis jų sulčių kainos nukrito, o nefermentuotų vaisių ir daržovių sulčių kainos per 2002–2005 metų laikotarpį kilo (4 lentelė).

 

4 lentelė. Vidutinės iš Lietuvos eksportuotų sulčių kainos 2002–2005 metais, Lt/t

 

KN kodas	Gaminiai	2002	2003	2004	2005	Pokytis 2005 / 2004, %
2009	Nefermentuotos sultys	2147	2929	3003	3881	+29
200971	Obuolių sultys	1379	1325	1618	1209	-25
200990	Sulčių mišiniai	2326	2622	4113	3009	-27

Šaltinis: ŽŪM užsienio prekybos duomenų bazė (Statistikos departamento duomenys).

                                                                                                                                                                                                                                

                      Comext duomenimis, per 2006 metų sausio–liepos mėnesius vidutinė į ES iš Kinijos, Turkijos, Irano importuotų koncentruotų obuolių sulčių kaina buvo 2559 Lt/t, 2005-aisiais iš tų pačių šalių įvežtos sultys vidutiniškai kainavo po 2044 Lt/t. 2005-aisiais net 61 proc. importuotų sulčių kiekio įvežta iš Kinijos. Kadangi 2006–2007 prekybos metais tikimasi didesnės Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje pagamintų koncentruotų obuolių sulčių pasiūlos, Lietuvos gamintojai gali susidurti su produkcijos realizavimo problemomis. Viena iš galimybių – gaminti daugiau obuolių sulčių vidaus rinkai, nes nekoncentruotų obuolių sulčių importas auga: 2002 metais įvežta 348 t, 2005 metais – 977 t, arba 2,8 karto daugiau.

Vartojimo tendencijos ir perspektyva. Sulčių bei nektarų rinka yra viena perspektyviausių ir tai patvirtina duomenys apie vartojimo augimą ES šalyse (4 pav.).

                                                                                                                                                                                                                                

 

 

4 pav. Vaisių sulčių bei nektarų vartojimas ES 1998–2004 metais, litrais vienam gyventojui

Šaltinis: ZMP.

 

ES-25 šalyse vaisių sulčių ir nektarų vartojimas, skaičiuojant gyventojui per metus, nuo 1998 iki 2003 metų padidėjo 17 proc., naujosiose ES šalyse narėse – 30 proc., ES-15 šalyse – 15 proc. Lietuvoje sultis ir nektarus gyventojai vartojo mažiausiai iš visų ES-25 šalių, tačiau vartojimas didėjo net 39,5 proc. per 5 metus.

                      Lietuvoje per metus suvartojama apie 38 mln. l sulčių ir nektarų. Savos gamybos sultys patenkina tik dalį rinkos poreikių. Importuoti gaminiai užima didesniąją šalies rinkos dalį, natūralu, jog neketinama jos užleisti. Tokiomis aplinkybėmis ypatingą reikšmę turėtų įgauti prekės ženklai, patogi pakuotė, vartotojui pateikiama informacija apie produkto sudėtį, kilmę, naudą, priimtinas kainos ir kokybės santykis, išradingos inovacinių gaminių rinkodaros strategijos. Augančioje sulčių rinkoje rungiamasi dėl vartotojų palankumo, stengiamasi atitikti jų lūkesčius, todėl rinktis vieno ar kito prekės ženklo gaminius skatinama itin išradingai taikant kognityviąją-emocinę dimensiją: prekės ženklai įgauna simbolinę prasmę, vartotojai tampa lojalūs gamintojų populiarinamoms vertybėms.

                      2005 ir 2006 metais sulčių rinka ES ir pasaulyje augo, buvo paklausios koncentruotos obuolių sultys, kai kuriose šalyse jų atsargos įvertintos kaip per mažos. Be to, populiarėjo ir sultys, pagamintos ne iš koncentratų, sulčių gamybos apimčių, t. y. pasiūlos, didinimo tendencija išliko. Obuolių sultys išlieka paklausios JAV, Japonijoje, Vokietijoje. Jungtinėje Karalystėje obuolių sulčių vartojimas 2006 metais, palyginti su 2003-aisiais, išaugo 43 proc., t. y. iki 136 mln. l. 2006 metais Jungtinėje Karalystėje vartotojai toleravo net iki 30 proc. brangiau parduodamas sultis. Stambieji šios šalies gamintojai ėmėsi taikyti plėtros strategijas, nes ir pasaulinėje rinkoje buvo stebimas spartus kainų augimas. Įvertinta, jog 2006-aisiais prasidėjęs sulčių kainų augimas – negrįžtamas procesas: pigių sulčių era baigėsi, tačiau tai taikoma tik natūraliems produktams [9].

                      Kada rinkoje prekių ženklų ir asortimento įvairovė tokia didelė, negalime atmesti ir dar vienos galimybės: ims populiarėti pagal senovinius receptus pagamintos sultys ir gaivieji gėrimai, kurie bus pažymėti tam tikroje apylinkėje garsios šeimininkės ar vaisius, uogas auginančio ūkio prekės ženklu. Tai dar labiau suaktyvintų rinką. Kaip rodo praktika, konkurencija tarp stambiųjų, vidutinių ir smulkiųjų gamintojų, vertinamų pagal gamybos mastus, gali įgauti pozityvią prasmę – siūlomi aukštesnės kokybės inovaciniai gaminiai, sulėtėja kainų kilimas, importinė produkcija atpinga [3]. Verslo plėtotės procesą regionuose gali paspartinti sėkminga kaimo turizmo bei kaimo verslų sąveika, tikėtinas aktyvesnis mikro ir mažų, iki 50 darbuotojų turinčių, įmonių steigimo etapas, Nacionalinės maisto kokybės schemos populiarėjimas. Tokiu atveju vertėtų padėti smulkiesiems gamintojams sukurti prekės ženklus, nes šios svarbiausios rinkodaros priemonės nenaudojimas gali lemti įmonės žlugimą. Taip pat svarbu sudaryti sąlygas informacijos, logistikos, konsultacijų, kitų paslaugų teikimui.

                      Iš esmės tikslinga orientuotis į klasika tapusias verslo strategų įžvalgas: svarbiausia tinkamai parinkti gaminamų produktų asortimentą ir rinkas, kuriose jie bus parduodami [1]. Niekas negali garantuoti, jog šiandien paklausus produktas bus pelningai parduodamas ir rytoj, todėl stambieji gamintojai visada būna pasirengę atnaujinti ar keisti asortimentą, tačiau išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp jau sėkmingai parduodamų ir ketinamų sukurti inovacinių gaminių gana sudėtinga. Tuo tarpu nedidelės įmonėlės tai gali padaryti mažesniais mastais ir efektyviau, jos yra lankstesnės, sparčiai generuoja idėjas ir jas įgyvendina, be to, dėl tiesioginio kontakto geba operatyviai reaguoti į vartotojų lūkesčius. Vidutinio dydžio įmonėms svarbiausia yra įvertinti riziką, vykdyti modernizavimą, taikyti efektyvias rinkodaros priemones. Taigi skirtingų ūkio subjektų sąveika gali būti produktyvi pirmiausia dėl nevienodų veiklos prioritetų ir elgesio rinkoje pasirinkimo. Lietuvos atveju labiausiai tikėtina, jog konkuruos mažos šalies žaliavą naudojančios įmonės su žinomų prekės ženklų atstovais, gaminančiais produkciją Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, be to, mūsų šalyje gali būti labiau išplėtota užsienio investuotojų veikla, įmanomos naujos bendradarbiavimo kryptys su farmacijos pramonės atstovais, naudojančiais vaisių ir uogų žaliavą, išspaudas.

 

IŠVADOS

 

                      Kintančios sulčių rinkos perspektyvumo prielaidų analizės rezultatai patvirtina, jog gaminių pasiūla dėl kainų ir paklausos augimo bus didinama, todėl išskirtinę svarbą įgaus rinkos dalyvių sąveika. Dėl tikslinių rinkų įvairovės stambių, vidutinių ir smulkiųjų gamintojų produkcijos pardavimai gali didėti. Galimos plėtros kryptys apibendrinamos inovacijų, rėmimo, pridėtinės vertės didinimo gairėmis, kurios yra šios:

1. Lietuvoje pagamintų ir tolimesniam perdirbimui skirtų koncentruotų sulčių pasiūla ne visada atitinka paklausą. Produkcija daugiausia eksportuojama, todėl priklausomybė nuo sulčių pramonės išvystymo lygio kitose šalyse neišvengiama. Sulčių, gėrimų, nektarų paklausos augimo atveju didžiausią galimybę didinti užimamą rinkos dalį turi stambieji gamintojai ir žinomų prekės ženklų atstovai, galintys investuoti į rinkodaros rėmimo priemones ir vykdyti nepertraukiamas rinkodaros komunikacijos programas. Todėl tikslinga tobulinti gamybą naujų technologijų pagrindu, paremti rinkoje jau žinomą stiprų prekės ženklą, atsižvelgti į koncentruotų sulčių gamybos apimčių ir eksporto didinimą Lenkijoje, Vengrijoje.

1. Būtina taikyti pridėtinės vertės didinimo priemones, išnaudoti Lietuvoje sukauptą žinių potencialą, derinti rinkai jau žinomų produktų gamybą su inovacinių produktų pasiūla tikslinėms rinkoms ir efektyviai naudoti atliekas. Galimybė: modernizuoti vidutinio dydžio įmonę/-es, užtikrinti ilgalaikę inovacinių produktų pasiūlos ir paklausos didinimo perspektyvą, sumažinti tarpinių rinkodaros grandžių skaičių, valdyti žaliavos auginimo, perdirbimo, reikalingų paslaugų integravimo procesus bei pritraukti investicijas ir didesnį koncentruotų sulčių kiekį tolimesniam perdirbimui naudoti Lietuvoje.
2. Tikslinga remti smulkiuosius gamintojus, nes taip į rinką gali patekti išskirtinių savybių gaminiai, atsirasti daugiau prielaidų užsiimti alternatyviais verslais kaimo vietovėse.
3. Stambiųjų, vidutinių ir smulkiųjų sulčių gamintojų sąveika rinkoje gali būti produktyvi ir nekonfliktiška dėl efektyvaus rinkos informacijos paslaugų teikimo bei sėkmingo skirtingų tikslinių rinkų ir gaminių asortimento pasirinkimo. Pagal I. Ansoffo matricą Lietuvos įmonių atveju galima rinktis produkto plėtotės ir rinkos įsiskverbimo strategijas, rinkos plėtros strategija daugiausia pasirenkama užsienio įmonių, siekiančių įsitvirtinti mūsų šalies rinkoje, su jomis tektų konkuruoti. Rinkos plėtros strategiją gali rinktis Lietuvos koncentruotų sulčių gamintojai, jei toliau didintų gamybos apimtis ir rastų naujas rinkas, kurios nebūtinai turi būti užsienyje. Diversifikavimo strategija – išskirtinio išradingumo, efektyvių rėmimo priemonių taikymo reikalaujantis ir itin rizikingas pasirinkimo variantas.

• Reikalingi tolimesni empiriniai tyrimai organizacijų lygmenyje. Kiekybinius tyrimus turėtų papildyti kokybiniai sulčių gamybos įmonėse vykdomi atvejo tyrimai, stebėjimo metodu vykdoma analizė.

 

 Literatūra

1. Ansoff, I. Corporate strategy. London: Penguin, 1985. P. 18.

2. Armonienė, A. Marketing Communication as a Way to Win in the Market: The 2+2=5 Phenomenon. // Business Development Possibilities in the New European Area. Scientific proceedings. Vilnius, 2005. T. 1. P. 3–8.

1. Binkley, J, et al. Consolidated markets, brand competition and orange juice prices // Current issues in economics of food markets. June, 2002. Prieiga per internetą: <http://www.ers.usda.gov>.
2. Cannon, T. Basic marketing: Principles and practice. 3 rd ed. Dotesios Ltd, Great Britain, 1992. 464 p.
3. FAS/USDA Horticultural & Tropical Products Division. World apple juice situation: Global apple juice production recedes as China’s apple crop declines. Prieiga per internetą: <http://www.fas.usda.gov>.
4. Gapšys, A. Lietuvos maisto rinkos analizė ir tolesnio vystymosi prognozės. Pranešimas tarptautinėje maisto konferencijoje. 2006 m. gegužės 11-12 d., Vilnius.
5. Groupe de travail Previsions Pommes. Document de travail. 3/10/2006. Prieiga per internetą:

< http://ec.europa.eu/agriculture/consultations/adco/fruitveg/index_en.htm>.

1. 2006 m. birželio 28 d. Komisijos (EB) ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui KOM(2006) 345 apie padėtį perdirbti skirtų minkštųjų vaisių ir vyšnių sektoriuje SEK(2006) 838.
2. Juice yearbook 2006. Prieiga per internetą: <http://www.usda.gov>.
3. Kotler, Ph., et al. Rinkodaros principai. Kaunas: UAB Poligrafija ir informatika, 2003. 856 p.
4. Kviklys D., Viškelis P., Armonienė A. Vaisių ir uogų auginimo Lietuvoje galimybių tyrimas siekiant realizuoti išaugintą produkciją šviežią bei perdirbtą. Taikomojo mokslinio tyrimo ataskaita. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2006.
5. Lieberz, S. M. German fresh deciduous fruit. Annual report, 2006. Prieiga per internetą: <http://www.usda.gov>.
6. Nemes, F. Hungary fresh deciduous fruit. Annual report, 2006. Prieiga per internetą: <http://www.usda.gov>.
7. Pelanienė, N., Stalgienė, A., Galnaitytė A. Žemės ūkio ir maisto pramonės subjektų struktūra // Lietuvos žemės ir maisto ūkis, 2005. – Vilnius, 2006. P. 151-161.
8. Pelanienė, N., Stalgienė, A. Maisto produktų ir gėrimų pramonės įmonės ir jų veiklos rezultatai // Lietuvos žemės ir maisto ūkis, 2005. – Vilnius, 2006. P. 176-182.
9. Pelanienė, N., Stalgienė, A. Lietuvos ir kai kurių kitų Europos Sąjungos šalių maisto produktų ir gėrimų gamybos sektorių struktūrinių ir veiklos rodiklių palyginimas // Rinkotyra. Žemės ūkio ir maisto produktai. 2006, 3(33). – Vilnius: LAEI, 2006. P. 89-97.
10. Poland fresh deciduous fruit. Fresh apple and concentrated apple juice. Annual report, 2006. Prieiga per internetą: <http://www.usda.gov>.
11. Poviliūnas, A. Lietuvos verslinės ūkininkijos formavimasis ir stiprėjimas // LŽŪU mokslo darbai. Socialiniai mokslai. 2002, Nr. 53 (6). Prieiga per internetą: <http://www.lzuu.lt>.               
12. Raman, K., Naik, P. A. Long-term pofit impact of integrated marketing communications program // Review of Marketing Science. 2004. Vol. 2, Article 8. Prieiga per internetą: <http://www.bepress.com/romsjournal/vol2/art8>.
13. Schultz, Don E, et al. Reader in marketing communications. USA: Routledge, 2006. 273 p.

 Andžela Armonienė

FUTURE LOOKING FOR PREMISES: INNOVATION, PROMOTION, VALUE ADDED

Summary

 

                      The article investigates problem related to changes of juice market in Lithuania as well as the EU. Quick and permanent increase of demand is a supportive process for juice industry development and it confirms effective integrated marketing communications activities of main products suppliers. Per capita consumption of fruit juice in Lithuania is about 11,3 litre/year and it has increased by 39,5 percent during five years. It is very important for Lithuania, being a state mostly exporting concentrated juice for further processing and importing end products with famous brands, to evaluate possibility to start a new stage of processed fruit and berries industry development in a way of micro, small, medium and large enterprises integration.

Growth of concentrated juice supply in Lithuania exceeded the demand in 2005, besides, Polish and Hungarian producers started more active participation period in concentrated juice market since 2006. Average income share of Lithuanian concentrated juice exports is 88,5 percent of total juice sales, so, it is really impressive achievement in the market, which changes too fast. On the other hand, juice market is growing and open for new brands, hence, some bigger part of concentrated juice may be reprocessed in domestic enterprises and introduced as innovative commodities of higher value added. Competition for new niches is rather tight, preconceived and effective selection of target markets have been suggested as a possible solution.

Key words: innovations, value added, indicators of juice production industry, prices, consumption, measures of marketing promotion, integrated communication, investments.

________________________________________________

 IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

 

PATARIMAI TIEMS, KURIE NORI IŠLIKTI NELENGVOMIS PANDEMIJOS IR POPANDEMINĖMIS SĄLYGOMIS

2021-08-25

STEBUKLINGI ŽODŽIAI

Labai dažnai sėkmė priklauso nuo pasirinktų žodžių. Visi esame ką nors pardavę ar mėginę parduoti, apsikeisti su draugu ar kaimynu kokiomis paslaugomis ar daiktais, sodo gėrybėmis ir pan. Kai kas esame išmėginę ir prekiauti turguje ar parduotuvėje, mugėje. Taigi, pravartu žinoti, jog žodžiai daro stebuklus. Kaišiokite tuos efektingus žodžius kalbėdamiesi su klientu ar tiesiog kaimynu, draugu, kai siekiate gero sandorio. Įsidėmėkite, štai, tie stebuklingi žodžiai -

AKTYVUMAS, SKONIS, ŽAVINGAS, HARMONINGAS, GILUS, SVETINGAS, NAMAS, VIENINTELIS, NUOSTABUS, SVEIKATA, KOKYBĖ, GROŽIS, ASMENYBĖ, MEILĖ, MADINGAS, JAUNYSTĖ, PATIKIMAS, TIKRAS, NEPAKEIČIAMAS, NEBRANGUS, MOKSLINIS, DIDŽIULIS, ORIGINALUS, PATRIOTIZMAS, PROGRESAS, AUKŠČIAUSIOS KLASĖS, POPULIARUS, PATRAUKLUS, NORMALUS, TEIKIANTIS IŠDIDUMO, PRESTIŽAS, IŠMINTINGAS, REKOMENDUOJA, DŽIAUGSMAS, PRAMOGA, PRABANGUS, DRĄSUS, ŠIUOLAIKINIS, STILIUS, SPORTAS, SAVARANKIŠKAS, POMĖGIS, SĖKMINGAS, ŠVARUS, VERTYBĖ, LAIKO TAUPYMAS, EKONOMIŠKAS, EFEKTYVUS, ĮSPŪDINGAS, ELEGANTIŠKAS.

 

Kaip sužinoti, ar žmogus pirks?

 

Jei pokalbis pavyko ir pasiūlymas sudomino, sutelkite pastangas, kad sandoris įvyktų. Labai dažnai padaromos klaidos, sakoma: ‚PAGALVOKITE APIE TAI, PALIKSIU BUKLETĄ. PASKAMBINKITE, KAI APSISPRĘSITE‘. Taip paliekamos atviros durys konkurentams. Kada tinkamiausias laikas sudaryti sandorį? Patogiausia tai padaryti, kai klientas ima klausinėti apie pristatymą, tiekimą, mokėjimo sąlygas. Jei per daug skubinsite jį, klientas gali būti nepatenkintas. Teisingai pasirinkite tinkamą laiką susitarimui, šito išmokstama ne iš karto.

 

Naudokitės amortizatoriais

 

Kai klientas išsako abejones, neatsakykite iškart. Geriau sakyti tokias frazes, kurios patvirtina Jūsų dėmesingumą, pavyzdžiui: ‚suprantu Jūsų abejones‘, ‚dauguma iš pradžių abejoja‘.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

SVARBUS PRIMINIMAS

2021-01-08

Kai perkate maisto produktus, būtinai skaitykite sudėtį etiketėje. Net tų produktų, kuriuos nusiperkate jau anksčiau susipažinę su sudėtimi ir manote, kad Jums saugu juos vartoti, reikia nuolat pakartotinai persiskaityti informaciją apie sudėtį, nes ir to paties prekės ženklo tie patys produktai, kurie šiandien neturi kenksmingų E priedų, rytoj jau gali tuos kenksmingus priedus turėti. Taip gadinsite sveikatą sau ir namiškiams, kurie maitinasi kartu. Nekalbant jau apie visuomeninio maitinimo produkciją – tik įsivaizduokite, ką suvartojate pirkdami kokį kepsnį ar kitą patiekalą – sudėties su E priedais juk persiskaityti negaunate... o iš tikrai saugių produktų pagamintas restoranų maistas kainuoja tūkstančiais už padoresnę vakarienę...

 

Todėl rekomenduotina maitintis namie, gamintis valgį patiems.

 

Nėra didesnės prabangos, kaip maitintis naminiu maistu. Į darbą protingiausia atsinešti maisto iš namų, reikia turėti maistui nešiotis dėžutes, arbatą, kavą galima ir darbe pasiruošti, tačiau reikia prieš tai užsitikrinti, kad vartojate pakankamai švarų vandenį. Ne pro šalį gerai ir laboratorijoje išsitirti ne tik vandenį iš krano, kuris yra Jūsų darbovietėje, bet ir atvežamą plastiko talpose geriamąjį vandenį. Sveika naudotis sidabro šaukšteliais, panardinti arbatos ar kavos puodelyje jie ap[saugo Jus nuo visų nepageidautinų vandens priedų automatiškai. Patartina ir patiems pasigaminti sidabrinio vandens, tiesiog turėkite namie ąsotį ar kitą vandeniui laikyti tinkamą indą, nakčiai įpilkite ten vandens ir panardinkite sidabro – gali būti ir papuošalų pavidalo. Šiaip galima pasidomėti, kokios turėtų būti tikslios proporcijos – kokiam kiekiui vandens kokio kiekio sidabro reikia, bet išties kuo daugiau to sidabro sudėsite į vandenį, tuo geresnį gėrimą turėsite. Idealiai tinka sidabrinės vandens talpyklos, įmanoma rasti lombarduose, e-prekyboje sidabrinių gertuvių, ąsočių, kt. Sunkmečio sąlygomis daug žmonių išsiparduoda savo turtelius, įsigyti sidabro dirbinių, indų, stalo įrankių galima itin žemomis kainomis – pavyzdžiui, per sunkmetį 2008-2012 m. Vilniaus lombarduose sidabro gramas tekainavo apie 3 litus – tai nesudarė nė 1 euro, sidabro šaukštų, peilių, kitų stalo įrankių, papuošalų, žvakidžių, kt. buvo perteklius, perkančiųjų tas prekes buvo vienetai. Be to, jei sidabro dirbiniai turėjo inkrustuotus brangiuosius ar pusbrangius akmenis, emalę, kt. – tai į pirkėjams siūlomą parduodamų daiktų iš sidabro kainą nesiskaičiavo... Esamo karantino atveju lombardai uždaryti – telieka e-prekyba, turgavietės, asmeniniai ryšiai.

 

O į parduotuvę išties reikia eiti kaip į biblioteką – skaityti apie E priedus, esančius norimuose įsigyti maisto produktuose ir spręsti, pirkti ar ne. Tas pats pasakytina ir apie labdaringai dalinamus produktus – vartoti ar ne, sprendžia pats žmogus, kuriam tie produktai skiriami.

Sąrašas žmogaus sveikatai žalingų E priedų yra gana ilgas, žemiau pateikiame kenksmingiausius E:

Gali sukelti vėžinius susirgimus: E 131, E 142, E 211, E 212, E 213, E 214, E 215, E 217, E 239, E 330

Didina cholesterolį: E 320, E 321

Didina kraujo spaudimą: E 250, E 251, E 252

Sukelia odos susirgimus: E 232, E 233

Sukelia išbėrimus: E 311, E 312

Naikina vitaminą B1: E 220

Sukelia virškinimo sutrikimus: E 222, E 223, E 224, E 226

Įtariama, kad yra pavojingi: E 104, E 122, E 141, E 150, E 151, E 171, E 173, E 180, E 240, E 241, E 471

Uždrausta vartoti: E 103, E 105, E 111, E 121, E 125, E 126, E 130, E 152, E 181

Pavojinga vartoti: E 102, E 110, E 120, E 124, E 127

Labai pavojingi: E 123

 NEKENSKMINGOS E MEDŽIAGOS YRA ŠIOS:

E 100, 101, 160, 161, 170, 174, 175, 200, 201, 202, 203, 236, 237, 238, 260, 261, 262, 263, 270, 280, 281, 282, 300, 301, 302, 303,304, 305, 306, 307, 308, 309, 322, 325, 326, 327, 331, 332, 333, 334, 335, 336, 337, 338, 339, 340, 341, 400, 401, 402, 403, 404, 407, 409, 410, 411, 413, 414, 420, 421, 422, 450, 461, 462, 465, 466, 471, 472, 473, 474, 475, 480

__________________________________________________________________________________________________________

 2-OJO KARANTINO METU – PARAMA

2020-11-12

Šį mėnesį prasidėjo naujas karantinas, nauji apribojimai, o neįgaliesiems – ir papildomos išlaidos, nes, pavyzdžiui, tie, kurie nešioja kaukes, privalo jas būti užsidėję visada, vos tik išeina iš namų, o tos kaukės kainuoja... Be to, prasidėjo šildymo sezonas. O svarbiausia – paslaugų sektoriuje ir kitur daug atleidimų iš darbo, nedarbo lygis auga Lietuvoje sparčiai ir neįgalieji ne tik rizikuoja darbą prarasti pirmieji, bet jiems ir įsidarbinti sunkiau. Štai, apie įvairiopą paramą šio karantino metu rašoma straipsnyje „Parama karantino metu: kas ruošiama naujo, o kuo galima pasinaudoti jau dabar“. 2020 m. lapkričio 7 d. <https://www.delfi.lt/spausdinti/?id=85668427>

Straipsnyje rašoma: „Į savivaldybę galima kreiptis dėl didesnės socialinės pašalpos ir kompensacijos už šilumą“, pabrėžta, kad norint gauti socialinę pašalpą nebus vertinamos darbo paieškos išmokos. Neįgaliesiems tai svarbi informacija, nes, kaip žinia, esamu metu vidutinė darbingo amžiaus neįgaliojo pensija nesiekia net 250 eur/mėn., jie daugelis gali pretenduoti į socialinę paramą savo savivaldybėse, ypač į šildymo kompensaciją. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paprašėme pakomentuoti situaciją dėl šildymo kompensacijų.

Klausimas: ar vertinamos darbo paieškos išmokos tuo atveju, kai kreipiamasi dėl šildymo kompensacijos? Iš straipsnio delfi.lt aišku, jog darbo paieškos išmokos neįskaičiuojamos į gaunamas pajamas, kai asmuo kreipiasi dėl socialinės pašalpos, tačiau neaišku, ar ir šildymo kompensacijos atveju darbo paieškos išmokos, kurios iki 2020-01-01 mokamos 200 eur/mėn., įskaičiuojamos į gyventojo gaunamas pajamas vertinant, kokio dydžio kompensacija už šildymą jam priklauso ir ar apskritai priklauso.

ATSAKYMAS, pateiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vyriausioji specialistės Aldonos Dobrovolskienės 2020-11-11: Tais atvejais, kai kreipiamasi dėl šildymo išlaidų kompensacijos, darbo paieškos išmoka taip pat įskaitoma į asmens gaunamas pajamas. Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens ar šeimos  vidutines mėnesio pajamas, neįskaitoma nedarbo paieškos išmokos dalis – priklausomai nuo šeimos narių skaičiaus ji gali siekti nuo 20 iki 40 procentų.

Būsto šildymo kompensacijai apskaičiuoti taikomi būsto naudingojo ploto normatyvai: 50 kvadratinių metrų – vienam gyvenančiam asmeniui; 38 kvadratiniai metrai pirmam šeimos nariui; 12 kvadratinių metrų antram šeimos nariui; 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui.

Nepasiturintiems gyventojams šildymo sezono metu kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos pajamų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir valstybės remiamų pajamų (VRP) šeimai (po 1 VRP kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 125 Eur) dydžio arba 1,5 VRP dydžio vienam gyvenančiam asmeniui.

Norint sužinoti, ar priklauso kompensacija už būsto šildymą ir kokio dydžio ji gali būti, asmeniui reikia kreiptis į Socialinės paramos skyrių pagal deklaruotą gyvenamąją vietą – įprastai dokumentai priimami seniūnijose, pateikti prašymą–paraišką piniginei socialinei paramai gauti bei kitus reikalingus dokumentus (asmens tapatybės dokumentą; pažymą apie pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų; gali būti prašoma pateikti ir kitas pažymas, jei reikalinga informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų).

Prašymą–paraišką galima pateikti ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt. Preliminarų būsto šildymo kompensacijos dydį galima paskaičiuoti pasinaudojant skaičiuokle SPIS sistemoje: https://www.spis.lt/Skaiciuokles. Pagrindiniai rodikliai, kuriuos reikia suvesti į skaičiuoklę, norint apskaičiuoti galimą būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydį, tai – būsto plotas, būste gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičius, išlaidos, tenkančios būsto šildymui apmokėti.

Dėkojame už informaciją

________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

20 idėjų kaip švęsti pasitelkiant Zoom

Pagal: <https://nordmedianetwork.org/>, paskelbta 2020-11-30

Esamu metu esame gerai pasirengę susitikti Zoom arba Teams pagalba, net virtualiai išgerti kavos su kolegomis – tačiau kaip bus su socialiniais susibūrimais, tokiais kaip Ikikalėdinio laikotarpio šventimas, padėkos renginiai, projekto pradėjimo susitikimai ar rezultatų suvedimo renginai, pasidalinimas kokiu tai įvykiu virtualiai? Žemiau pateikiamos nordmedianetwork.org sukauptos pagrindinės idėjos, kurios, tikimasi, padės išvengti tiesiog paparasto sėdėjimo prieš ekraną.

1. Parenkite tostą.

Darykite tai lyg būtumėte realiame susibūrime, pasitelkite vizualines reakcijas tokias kaip širdutės, plojimas rankomis, Kalėdų dvasios vakarėliai.

2. Pokštaukite.

Sukurkite pokštą apie asmenį, organizaciją ar projektą, kurio vykdymo proga vyksta vakarėlis. Tam galite pasitelkti Zoom balsavimo funkciją ar išorinį įrenginį tokį kaip Kahoot ar QuizMaker.

3. Sukurkite „paprastą bufetą“/„bar trivia“.

„Bar trivia“, arba „paprastą bufetą“ galite sukurti susijusį su asmeniu, organizacija, vykdomu projektu, kurio vykdymo etapas yra švenčiamas, žmonės pateikia atsakymus, susibūrę į grupes. Tokia pat metodika taikoma ir kituose socialinio susibūrimo žaidimuose, pavyzdžiui, „bingo“.

4. Sukurkite pokalbių šou.

Pasikvieskite į pokalbių šou iš anksto pasirinktus asmenis, kurie gali rodyti paveikslus, audiovizualinę medžiagą, kitą susijusią medžiagą, skirtą asmeniui, kurio garbei ir surengta ši priemonė.

5. Dalinkitės vizualiniais prisiminimais.

Pasidalinkite senomis fotografijomis, prisiminimais. Galite rasti archyvinės medžiagos organizacijų saugomose laikmenose ar rasti daug vertingos informacijos žmonių namuose laikomuose albumuose.

6. Dainuokite drauge.

Virtualios platformos puikiai tinka dainuoti drauge! Tai puikus pasirinkimas gimtadienio vakarėliui, tačiau galite pasirinkti dainas ir kitoms progoms, atitinkamai pagal temas, laikmečio šventes, taip pat galite dainuoti vaikystės dainas. Jūs net galite surengti bendrą karaoke. Lyrika, su galimomis modifikacijomis, gali būti pasidalinta ekrane.

7. Stebėkite trumpus video drauge.

Surinkite iš anksto įrašytus video ar sukurkite video koliažą (pvz., su VidHug). Video gali būti lengvai sukuriama žmonių turimų mobiliųjų įrenginių pagalba visame pasaulyje, sukurtuoju turiniu pasidalinama ekrane.

8. Išvykite į virtualų turą drauge.

Švykite į virtualų turą – į pasirinktą muziejų, zooparką, akvariumą, teminį parką, galite naudotis Google Maps ir aplankyti vietovę, svarbią kokio švenčiamo įvykio metu ar nuvykti į tą vietą, kuri svarbi rengiant projekto iniciavimo ar baigtuvių vakarėlį.

9. Pasikvieskite netikėtus svečius.

Virtualioje aplinkoje nieko nėra paprasčiau kaip pasikviesti netikėtus svečius iš išorės. Galite, pavyzdžiui, pasikviesti buvusius kolegas, bendaautorius, rėmėjus, kurie su jumis susiję, tačiau Jūs jų dažnai nematote. Taip pat tai gali būti draugai, jūsų kolegų antrosios pusės. O gal norite surengti vietinės bndruomenės šventę?

10. Susikurkite pertraukėlę kartu.

Monotoniškas sėdėjimas nėra sveikintinas, sveika ir teikia daug gerų emocijų bendri virtualūs pasivaikščiojimai pertraukėlių metu, ypač jei tai netapo įpročiu jūsų darbo vietoje iki šiol.

11. Organizuokite maskaradą.

Gal surengsite kostiumų vakarėlį pasirinkta tema? O gal tai bus Corona kaukės vakarėlis? Labiausiai laimi tie, kurie pasirenka originaliausius, beprotiškiausius variantus.

12. Išmėginkite naują receptą.

Kai visi sėdi namie, galite mėginti gaminti valgį drauge. Jūs net galite turėti moderatorių, kuris pasako kiekvienam, ką daryti. Padarę savo darbą, galite atsisėsti ir pasidalinti rezultatais, patirti bendro susibūrimo ir valgymo drauge džiaugsmą.

13. Valgykite drauge.

... tai gali būti ledai..., tačiau galima surengti ir bendrus priešpiečius, pietus, vakarienę – jums tereikia pasitelkti vaizduotę.

Likusios 7 idėjos:

-          Pritaikyti gerai žinomą žaidimą virtualioje Zoom ar Teams erdvėje.

-          Žaisti virtualius žaidimus.

-          Dalintis istorijomis.

-          Dovanoti virtualias dovanas.

-          Pasidalinti mėgstamais daiktais.

-          Nusiųsti kam nors dovaną – realią išvyką.

-          Vizualizuoti mokslo darbo pasiekimus.

 ILIUSTRACIJOS "KOALA" SAVININKĖ - TOSHIBA

Šaltiniai Jūsų idėjoms: https://nordmedianetwork.org/content/uploads/2020/12/ima164900-1024x683.jpg 1024w, https://nordmedianetwork.org/content/uploads/2020/12/ima164900-300x200.jpg 300w, https://nordmedianetwork.org/content/uploads/2020/12/ima164900-768x513.jpg 768w, https://nordmedianetwork.org/content/uploads/2020/12/ima164900.jpg 1500w" sizes="(max-width: 768px) 100vw, 768px"/; <https://nordmedianetwork.org/content/uploads/2020/12/ima185206-1024x683.jpg 1024w, https://nordmedianetwork.org/content/uploads/2020/12/ima185206-300x200.jpg 300w, https://nordmedianetwork.org/content/uploads/2020/12/ima185206-768x513.jpg 768w, https://nordmedianetwork.org/content/uploads/2020/12/ima185206.jpg 1500w" sizes="(max-width: 768px) 100vw, 768px" /; https://nordmedianetwork.org/content/uploads/2020/12/sca4774-1024x683.jpg 1024w, https://nordmedianetwork.org/content/uploads/2020/12/sca4774-300x200.jpg 300w, https://nordmedianetwork.org/content/uploads/2020/12/sca4774-768x512.jpg 768w, https://nordmedianetwork.org/content/uploads/2020/12/sca4774.jpg 1500w" sizes="(max-width: 768px) 100vw, 768px" />.

---

Šeimos turi prisiimti atsakomybę už savo vaikų sveikatą, arba daug galintis genetikos mokslas

Į „Padėkime sau'19“ klausimus atsako žymus Lietuvos genetikas, akademikas Vaidutis Kučinskas

Pateikta 2020 m. liepos mėn.

Vaidutis Kučinskas  – Lietuvos genetikas, akademikas, profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, nusipelnęs Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojas. V. Kučinskas yra gerai žinomas žmogaus ir medicininės genetikos specialistas. Profesoriaus V. Kučinsko mokslo darbai daugiausiai susiję su lietuvio genomo ir lietuvių tautos genų fondo tyrimais. Jų rezultatai pateikti daugelyje tarptautinių mokslo kongresų, konferencijų ir simpoziumų, publikuoti daugiau nei 600 mokslo straipsnių genetikos ir genomikos klausimais. V. Kučinskas yra pirmasis žmogus Lietuvoje gavęs atlyginimą už praktinės genetikos vystymą, įdėjęs daug pastangų organizuodamas praktinę genetinio konsultavimo sistemą Lietuvoje.

KLAUSIMAS: Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2020 m. neįgaliųjų asmenų diskriminacijos problemoms skirtame Raporte, kuriuo turi vadovautis visų valstybių įvairaus rango valdininkai, medikai, mokslo darbuotojai, tyrėjai, kai sprendžiami bet kokie su neįgaliais asmenimis susiję klausimai, rekomenduojama stabdyti visų rūšių diskriminaciją neįgaliųjų asmenų atžvilgiu ir didžiausias dėmesys skiriamas bioetikai. Raporte pranešama: „Bioetika turėtų apsaugoti žmogaus teises, apibrėžtas Neįgaliųjų teisių konvencijoje. Praeityje daugelis žmonių su negalia buvo sterilizuoti, naudojami moksliniuose tyrimuose arba nužudyti“. Taip pat pabrėžiama, jog asmenims su negalia „yra skiriamas gydymas arba jie įtraukiami į mokslinius tyrimus, su kuriais jie nesutinka, jų nenori“. Kokia situacija yra Lietuvoje asmenų su negalia ir bioetikos klausimu?

ATSAKYMAS: Reikia pasakyti, kad Lietuvoje galioja Biomedicininių tyrimų įstatymas. Lietuvos Bioetikos komitetas vykdo tam tikrą šios veiklos reguliavimą. Biomedicininių tyrimų etinis reglamentavimas Lietuvoje gali būti pristatytas išsamiau.

Biomedicininių tyrimų atlikimą Lietuvoje reglamentuoja specialusis įstatymas – Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas[1] ir lydimieji teisės aktai.

Įstatyme biomedicininiai tyrimai apibrėžiami kaip „biomedicinos mokslų hipotezių patikrinimas mokslo tiriamaisiais metodais, kuriuo siekiama plėtoti mokslo žinias apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką, gydymą ar profilaktiką“. Biomedicininių tyrimų objektai gali būti gyvi ar mirę žmonės ar jų grupės, žmogaus embrionas, žmogaus vaisius, žmogaus biologinis ėminys ir sveikatos informacija (3 str.).

 Taigi, mokslinis tyrimas, kad būtų kvalifikuojamas kaip biomedicininis tyrimas, turi atitikti visas šias sąlygas:

1. tyrimo metu naudojami mokslo tiriamieji metodai, juo kuriamas naujas mokslinis žinojimas[2], tikrinama mokslinė hipotezė;
2. tyrimas priklauso biomedicinos mokslų sričiai[3] (tikrinama vieno ar kelių medicinos ir sveikatos mokslų krypčių hipotezė);
3. tyrimu siekiama plėtoti mokslo žinias apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką, gydymą ar profilaktiką;
4. tyrimo objektas yra gyvas ar miręs žmogus ar jų grupės, žmogaus embrionas, žmogaus vaisius, žmogaus biologinis ėminys ar sveikatos informacija.

Jei mokslinio tyrimo projektas neatitinka bent vienos iš keturių sąlygų,  jis nepatenka į Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo reguliavimo sritį.

 Pavyzdžiui, tyrimai, kuriais siekiama nustatyti pacientų ar klientų požiūrį, nuomones, lūkesčius, jų pasitenkinimą gaunamomis paslaugomis ir pan., ar įvertinti darbuotojų motyvaciją, pasiekimus, kompetencijas, jų darbo sąlygas ir panašius veiksnius sveikatos priežiūros įstaigose ir ne tik, nepatenka į Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo reguliavimo sritį. Nepaisant to, kad tokio pobūdžio tyrimų objektas yra žmonės, tačiau jais nesiekiama plėtoti mokslo žinias apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką, gydymą ar profilaktiką.

 Į Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo reguliavimo sritį taip pat nepatenka medicinos ir sveikatos mokslų sričių tyrėjų atliekamos sisteminės apžvalgos, meta-analizės, nes šių tyrimų tiesioginis objektas nėra konkretus žmogus ir/ar jo sveikata.

 Nuasmeninti klinikinių atvejų aprašymai taip pat nelaikytini biomedicininiais tyrimais, ir jiems nereikia gauti etikos komiteto leidimo[4].

Studentų atliekami tiriamieji darbai dažniausiai taip pat nelaikytini biomedicininiais tyrimais. Nors, tam tikrais atvejais, studentų atliekamų mokslinių-tiriamųjų darbų siekis - tirti žmones, jų biologinę medžiagą ar sveikatos informaciją, visgi, studento mokslinio-tiriamojo darbo tikslas – įgyti būtinų profesinių žinių ir gebėjimų  (laikantis Pacientų teisių įstatymo reikalavimų), o ne kurti naują mokslinį žinojimą, kurti ir tikrinti mokslines hipotezes[5].

 Viena iš svarbių praktinių pasekmių, nustačius, kad tyrimas priklauso biomedicininio tyrimo kategorijai – reikalavimas gauti  atitinkamo etikos komiteto leidimą (Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas, 20 straipsnis) ir laikytis kitų įstatyme įtvirtintų reikalavimų (Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas, 5 straipsnis).

Tyrėjas, planuodamas tyrimą, kuriuo siekiama plėtoti žinias apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką, gydymą ar profilaktiką, turėtų įvertinti, ar jo tyrimas atitinka biomedicininio tyrimo kriterijus. Jei tyrėjams nepavyksta savarankiškai nustatyti, ar jų planuojamas mokslinis tyrimas patenka į Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo reguliavimo sritį, rekomenduojama pasikonsultuoti su regioninių biomedicininių tyrimų etikos komitetų arba Lietuvos bioetikos komiteto specialistais.

[1] 2000 m. gegužės 11 d. Nr. VIII-1679 Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymas. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.101629/zeDHkkWeJM.

[2] “Plačiai priimta mokslinio tyrimo samprata yra ši – mokslinis tyrimas reiškia sistemingą tyrinėjimą, įskaitant ir tyrimo plėtojimą, testavimą ir vertinimą, skirtą plėtoti ir prisidėti prie generalizuoto žinojimo”. Macklin R. Research Ethics Today. Grey Areas in Research Involving Human Subjects. Multinational Research. Prieiga per internetą: https://www.grifols.com/documents/4662337/4688925/Macklin%2Blectures.pdf/4fde2856-4c4c-4f79-81de-1224bf81bb18.

[3] Pagal naująjį Mokslo sričių klasifikatorių biomedicininiams tyrimams būtų priskiriami medicinos ir sveikatos mokslų srities moksliniai tyrimai – medicina, odontologija, farmacija, visuomenės sveikata ir slauga (Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 6 d. Nr. V-93 įsakymas „Dėl mokslo krypčių ir meno krypčių klasifikatorių patvirtinimo“). Prieigos per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/010f04102a1211e9b66f85227a03f7a3 ; https://www.lmt.lt/lt/mokslo-politika/patariamoji-institucija-mokslo-politikos-klausimais/mokslo-ir-meno-sriciu-ir-krypciu-klasifikacija/2321.

[4] Lietuvos bioetikos komitetas: „Ar reikalingas paciento sutikimas, jei gydytojas nori aprašyti konkretaus paciento ligos atvejį mokslo žurnale ar jį pristatyti konferencijoje?“. Prieiga per internetą: http://bioetika.sam.lt/index.php?929366291

[5] Lietuvos bioetikos komitetas: “Ar studentų atliekamiems tiriamiesiems darbams reikia gauti Lietuvos bioetikos komiteto arba regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą?“. Prieiga per internetą: http://bioetika.sam.lt/index.php?3348391138

[1] Lietuvos bioetikos komitetas: „Ar reikalingas paciento sutikimas, jei gydytojas nori aprašyti konkretaus paciento ligos atvejį mokslo žurnale ar jį pristatyti konferencijoje?“. Prieiga per internetą: http://bioetika.sam.lt/index.php?929366291

[1] Lietuvos bioetikos komitetas: “Ar studentų atliekamiems tiriamiesiems darbams reikia gauti Lietuvos bioetikos komiteto arba regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą?“. Prieiga per internetą: http://bioetika.sam.lt/index.php?3348391138

KLAUSIMAS: Lietuvoje tapo madinga gimdyti vaikus, kai tėvams virš 40 metų. Plačiai reklamuojamos vaisingumo klinikos, žmonės nusipirkti gali praktiškai viską, kūdikį įskaitytinai. Kokios yra to pasekmės? Ar nenustatote koreliacijos tarp vyresnio amžiaus tėvų ir vis didėjančio skaičiaus vaikų, kuriems neįgalumas nustatomas pirmąjį kartą, tarp grėsmingai didėjančio autistų skaičiaus? NDNT prie SADM duomenimis, per 5 metų laikotarpį nuo 2015 iki 2019 metų net 11,4 proc. išaugo vaikų, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą, skaičius, vaikų-autistų net nebeskaičiuoja, nepajėgia, neva, tiksliau diagnozuoti, stinga patirties tai padaryti. Higienos instituto duomenimis, Lietuvos vaikų iki 17 metų amžiaus ligotumas 2018 m. buvo 89,4 proc. Tai reiškia, kad tik vienas iš 10 vaikų Lietuvoje yra sveikas, bet ir tas, tikėtina, gali būti dėl vienos ar kitos priežasties tiesiog nediagnozuotas. Asmenų su negalia Lietuvoje turime apie 9 procentus populiacijos, mažėja darbingų asmenų skaičius, ateityje, jei ir toliau taip daugės vaikų su negalia, jų bus dar daugiau. Ką apie tai manote?

ATSAKYMAS: Taip. Seniai žinoma, kad paveldimų ligų dažnis auga priklausomai ir nuo tėvo, ir nuo motinos amžiaus. Tokią riziką gali įvertinti gydytojas genetikas. Tokias ligas galima nustatyti prenataliai (reikėtų kreiptis į gyd.genetikus:  dr. E. Benušienę, gyd. N. Krasovskają ir kt.).

KLAUSIMAS: Habilituotu daktaru tapote 1987 m., analizavote išsivysčiusias agrarines žmonių populiacijas. Daugiausia esate žinomas kaip lietuvių tautos genų fondo tyrinėtojas. Šiuo metu vykdote paciento genomo analizę. Ką naujesnio nustatėte apie lietuvių populiaciją?

ATSAKYMAS: Lietuva yra Šiaurės-Rytų Europos šalis, kurioje kalbama viena seniausių išlikusių indoeuropiečių kalbų. Šiuolaikinių Lietuvos gyventojų kilmė gali būti siejama su neolito gyventojais, kurių nepakeitė jokia kita etninė grupė. Lietuvos populiacija yra iš dalies izoliuota bei genetiškai išsiskirianti iš kitų Europos populiacijų, išsaugojusi senovės genetinį komponentą. Geografiškai specifinių regionų, kaip Lietuva, genominė analizė gali padėti geriau suprasti mikroevoliucinius procesus, kurie veikia vietines žmonių populiacijas. Adaptyvių variantų nustatymas nedidelėse populiacijose yra labai svarbus kadangi gali suteikti žinių apie genus veikiamus gamtinės atrankos regioniniu mastu. Šie genai, be jų biologinio vaidmens susijusiu su išlikimu praeityje, gali būti siejami su retomis, sunkiomis Mendelio tipo genetinėmis ligomis ir būti atsakingi už atsparumą ar skirtingą polinkį ligoms. Keletas genetinių variantų, kurie praeityje buvo adaptyvūs, šiuo metu yra siejami su imuniniu atsaku ir medžiagų apykaitos ligų fenotipu dėl pastaruoju metu vykstančių aplinkos ir mitybos pokyčių. Pastaraisiais metais naujos kartos sekoskaitos technologijos kartu su naujais statistiniais ir bioinformaciniais analizės įrankiais leidžia ne tik nustatyti gamtinės atrankos veikiamas genomines sritis, bet ir identifikuoti jų galimą fenotipinį adaptacinį poveikį, analizuojant genomo įvairovę, esant skirtingoms aplinkos sąlygoms. Norėdami nustatyti, kurios žmogaus genomo sritys evoliucionuoja, pirmiausia turime identifikuoti mutacijas, kurių paplitimas keičiasi skirtingose amžiaus grupėse, ir patikrinti mutacijų įtaką biologiniam populiacijos tinkamumui. Gamtinė atranka nustatoma tiriant mutacijų dažnį kartose, todėl svarbu tirti kuo daugiau kartų, mažiausiai dvi, o dar geriau tris. Geografiškai specifiniai mikroevoliucijos procesai gali būti nustatomi tiriant vietinės adaptacijos šablonus globaliame ir istoriniame genetiniame kontekste, remiantis didelėmis referentinėmis populiacijomis ir senovės genomais. Iki šiol daugelis populiacijų genetinių tyrimų buvo atlikti tiriant dideles referentines populiacijas, tačiau poreikis analizuoti vietinių, nedidelių populiacijų, kaip Lietuva, genetinę struktūrą ir adaptaciją, išlieka. Nekyla abejonių, kad geografiškai specifinių regionų analizė ir genetinės įvairovės charakterizavimas gali padėti geriau suprasti mikroevoliucijos procesus, darančius įtaką vietinėms žmonių populiacijoms.

Dabartiniu metu pradėjome naują mokslinį projektą: Pagrindinis projekto tikslas yra ištirti svarbiausius mikroevoliucijos veiksnius: mutacijas ir gamtinę atranką Lietuvos populiacijoje remiantis viso genomo sekoskaitos duomenimis. Pagrindinis klausimas, į kurį reikia atsakyti, yra tai, kaip dažnai mutacijas veikia gamtinė atranka ir kaip šiuolaikinis žmogus evoliucionuoja iš kartos į kartą?

  Mokslinė nauda: Šis tyrimas papildys fundamentinio mokslo žinias ir padės geriau suprasti ryšį tarp natūralios gamtinės atrankos ir ligų bei praplės mūsų supratimą apie evoliucijos mechanizmus tiek individo, tiek populiacijos lygmeniu. Naujos nustatytos gamtinės atrankos veikiamos genomo sritys gali padėti paaiškinti vykstančius žmonių prisitaikymo procesus. Taip pat papildys žinias, apie tai, kokią įtaką turėjo senovės genomai formuojantis šiuolaikinių žmonių genomui. Nustatytos, gamtinės atrankos veikiamos genetinės sritys, gali ne tik paaiškinti didelį sergamumą tam tikromis ligomis (pvz.: aterosklerozė, nutukimas, diabetas, alergijos), bet ir būti patrauklios, kaip tyrimų objektai, kuriant vaistus.  

Norint dalyvauti tyrime ir/ar apsisprendus gimdyti VšĮ VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centre, prašytume Jus susisiekti žemiau nurodytais kontaktais.

Gyd. genetikė dr. Aušra Matulevičienė, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., tel.: +370 697 71 161   

Gyd. neonatologė Svetlana Dauengauer-Kirlienė, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.; tel.: +370 659 86 308 

KLAUSIMAS: Esate pradininkas genetinių konsultacijų organizavimo, kada asmenys gali kreiptis į genetikus, pavyzdžiui, norėdami sužinoti, ar susilauks sveikų palikuonių, kokios giminaičių ligos gali būti paveldimos ir pan. Kaip manote, kodėl iki šiol Lietuvoje nėra itin paplitęs paveldimų ligų prognozavimo paslaugos, kada ligas genetikai nustato prenataliai?Be to, dar 1993 m. esate minėjęs, kad, pavyzdžiui, grėsmingų kardiologinių ligų ir sutrikimų asmenys galėtų išvengti tiesiog su nesudėtinga genetine korekcija ankstyvame gyvenimo tarpsnyje iškart po gimimo ir tuomet net nereikėtų tokios daugybės kardiologinių chirurginių operacijų jau vėlesniame gyvenimo laikotarpyje. Ar taikomos panašaus pobūdžio paslaugos dabar, gal žmonės per mažai žino apie genetikos galimybes, o gal naudojasi tokiomis paslaugomis užsienyje?

ATSAKYMAS: Taip. Dabar genetinių paslaugų spektras žymiai išsiplėtė. Ir tai liečia visas galimas paslaugas. Naujagimiams, suaugusiems, iki gimimo, ar ir po mirties. Preimplantacinė diagnostika; Prenatalinė diagnostika; Naujagimių visuotinė patikra dėl paveldimų ligų; paveldimų ligų diagnostika vaikams ir suaugusiems; ikisimptominė ligų diagnostika; polinkio ligoms nustatymas ir t.t.

Žmonės kreipiasi (su šeimos gydytojo nukreipimu) į mūsų Medicininės genetikos centrą Santaros klinikose, kitose klinikose, privačią genetikos kliniką Vilniuje, o taip pat ir į genetikos klinikas užsienio šalyse. Besikreipiančiųjų skaičius vis dar yra nepakankamas. Manau, kad kiekvienai šeimai turi rūpėti jų palikuonių sveikata. Šeimos turi prisiimti atsakomybę už savo vaikų sveikatą. Neužmiršti, kad jeigu vaikas gimė neįgalus, tai kas juo rūpinsis ateityje tėvams mirus?

Nuotraukos iš Medicininės genetikos centro Santaros klinikose fondo.

Dėkojame už atsakymus

---

---

---

„Padėkime sau‘19“ informuoja LR kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyrius. Pateikta 2020-08-27

 ¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤

Muziejai, koncertai, spektakliai - pigiau

 Klausimas: 1.       Lietuvoje įvairios kultūros įstaigos taiko skirtingas nuolaidas asmenims su negalia, norintiems pasižiūrėti spektaklį, pasiklausyti koncertą ar apsilankyti muziejuje. Pavyzdžiui, Klaipėdos dramos teatre neįgalusis spektaklį gali pasižiūrėti už 3 Eur, taip pat bilietas vienam jį lydinčiam asmeniui – 3 Eur. Šiame teatre neįgaliesiems vežimėliuose ir juos lydintiems asmenims teatro didžiojoje ir mažojoje salėje yra skirtos specialios vietos. Be to, Šiuo metu Klaipėdos dramos teatras yra paruošęs spektaklio „Antigonė“ (rež. M. Kimelė) specialius titrus turintiems girdėjimo negalią, tai yra, spektaklis pritaikytas kurtiesiems. Na, o Klaipėdos koncertų salė neįgaliesiems parduoda 50 proc. pigesnius bilietus, neįgaliesiems, turintiems judėjimo negalią, įėjimas nemokamas (su neįgaliojo vežimėliu), vienam lydinčiam asmeniui – 50 proc. pigiau. Pažymėtina, kad Valdovų rūmai neįgaliesiems prieinami nemokamai, o Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre nuolaidų neįgaliesiems nėra. Žinoma, čia nesiruošiame apžvelgti visas nuolaidas Lietuvos kultūros įstaigose, kurias neįgalieji gali aplankyti pigiau. Prašome paaiškinti, ar nėra kokio bendro įstatyminio akto, kuriame numatytos nuolaidos neįgaliesiems, o gal kultūros įstaigos tas nuolaidas ir jų dydį nustato savarankiškai?

Atsakymas: Tokio teisinio akto šiuo metu nėra, pačios kultūros įstaigos nustato lengvatas ir jų dydį.

 Klausimas: 2.       Ar yra numatyta kokių naujų nuolaidų, privilegijų neįgaliesiems, siekiantiems lankyti spektaklius, koncertus, muziejus, kitas kultūros įstaigas?

Atsakymas: Reikėtų kreiptis konkrečiai į kultūros įstaigas.

Klausimas:  3.       Klaipėdos dramos teatre neįgalusis spektaklį su nuolaida gali pažiūrėti tik tuo atveju, jei spektaklis nėra premjera. Kol kas nepatikrinome, ar taip nėra ir kituose Lietuvos dramos teatruose. Įvertinkite, prašome, ar taip nepažeidžiamos neįgaliųjų teisės, kai apribojamos jų galimybės pasižiūrėti premjerinius spektaklius? Ar tai nėra paprasčiausia diskriminacija?

Atsakymas: Kodėl taikomos būtent tokios sąlygos, reikėtų klausti paties teatro.

 Dėkojame už atsakymus.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus atstovė ryšiams su visuomene Izabelė ŠVARAITĖ 2020 m. rugpjūčio 28 d. „Padėkime sau‘19“ pakomentavo situaciją dėl neįgaliųjų patekimo į premjerinius spektaklius su nuolaidomis:

Lygių galimybių įstatymas numato, kad paslaugos visiems vartotojams turi būti teikiamos vienodomis sąlygomis – t.y. – nepaisant jų amžiaus, lyties, negalios ir kitų asmens tapatybės požymių.

 Privilegijų ar nuolaidų teikimas dėl negalios, įskaitant ir nuolaidas paslaugų teikimo įkainiams, gali būti įtvirtintas išimtinai tik įstatymu. Pavyzdžiui, nuolaidos viešojo transporto bilietams pagal Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymą.

 Nuolaidų kultūros renginiams nereglamentuoja joks įstatymas. Tai reiškia, kad kultūros įstaiga, taikydama nuolaidas asmenims su negalia, tokią paramą teikia savanoriškai. Formaliai tai galbūt galėtų būti laikoma Lygių galimybių įstatymo pažeidimu.

Nuolaidų netaikymas premjeroms teisiškai negali būti laikoma diskriminacija, kadangi asmenys su negalia, lygiai su  visais kitais asmenimis, bilietą į premjerą gali įsigyti už tą pačią kainą.

 

---

RINKIMAI ARTĖJA: SOCIALDEMOKRATŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

Pateikta „Padėkime sau‘19“ 2020-08-11

 Šių metų vasarį Ženevoje vyko Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) 43-ojoje sesija ir joje buvo pristatyta asmenų su negalia problematika. Raporte pabrėžiama, kad asmenys su negalia turi būti įtraukti į sprendimų priėmimo procesus. Išvardintos kai kurios iš diskriminacijos formų, viena iš jų: ydingas manymas, jog žmonės su negalia negali priimti sprendimų. Kiti žmonės ir paslaugų teikėjai dažnai galvoja apie žmones su negalia kaip negalinčius priimti sprendimus savarankiškai. Ar Jums žinoma problema, kad Lietuvoje asmenų su negalia balso praktiškai negirdėti, reiškiasi įvairios organizacijos, vienijančios neįgaliuosius, tačiau tai nėra pačių neįgaliųjų nuomonė ar pasisakymai? Asmenų su negalia įtrauktis įstatymų ir teisės aktų rengimo procese praktiškai nežymi ar net nulinė, ypač opi problema įstatymų bazėje, susijusioje su sveikatos apsauga, bioetika – asmenys su negalia nėra įtraukti į teisės aktų rengimo procesą. Kaip rengiamasi ištaisyti padėtį, kad asmenys su negalia savo nuomonę galėtų reikšti be tarpininkų, kad jie būtų aprūpinti jiems svarbia informacija, įgalinti, politiškai suaktyvinti išvengiant įvairių organizacijų tarpininkavimo?

 Mes, socialdemokratai, visokeriopai remiame strategines Europos integracijos kryptis ypač pabrėždami socialinių teisių ramstį. Kaip dar 1949 m. pabrėžė žymusis sociologas T.H. Marshallas, pagrindęs klasikinę gerovės valstybės koncepciją, jei žmonėms negarantuosime socialinių teisių – į užimtumą, pajamų apsaugą, švietimą, sveikatos priežiūrą ir kita – mes nei sukursime gerovės valstybę, nei apsaugosime demokratiją nuo ekstremistinių judėjimų pavojų. Taigi, socialinės teisės papildo ir sutvirtina pamatines pilietines ir politines teises ir įgalina socialinę pilietybę kaip esminį šalies gyventojų tarpusavio pasitikėjimo pagrindą. 2 T. H. Marshallas taip pat pabrėžė, kad įtvirtinti socialinę pilietybę galima veikiant trimis kryptimis: mažinant pajamų nelygybę, sukuriant bendrą kultūrinę erdvę ir įgalinant piliečius dalyvauti šalies valdyme. Mes pritariame šioms idėjoms papildydami jas XXI a. aktualia žaliojo augimo kryptimi. Kad atkurtume Lietuvos žmonių pasitikėjimą vieni kitais, savo ateitimi.

 Todėl savo programoje įsipareigojame, kad įtrauksime pacientus į su jais susijusių sprendimų priėmimą. Apie 60 proc. darbo grupių sveikatos apsaugos srityje dirba neįtraukdamos pacientų ir jiems atstovaujančių organizacijų, nors siekiant užtikrinti paslaugų kokybę ir prieinamumą, pacientų vertinimai ir lūkesčiai yra neatsiejama proceso dalis. Todėl didinsime sprendimų priėmimo proceso atvirumą ir skaidrumą, mažinsime vertikalią hierarchiją sveikatos apsaugos sistemoje ir formuosime nuolatinį trišalį bendradarbiavimą tarp sveikatos paslaugų gavėjų (pacientų), paslaugų teikėjų (medikų ir įstaigų vadovų) bei sveikatos politikos formuotojų.

Jau minėtame JT ŽTT 2020 m. raporte sakoma, kad nepatenkinama padėtis, kai asmenys su negalia negauna pakankamai paramos. Neįgalieji turėtų gauti gydymą, kuris jiems reikalingas, ir pakankamai pinigų arba paramos, kad galėtų gyventi nepriklausomus gyvenimus. Jei jie šito negauna, gali manyti, kad yra našta kitiems žmonėms ir neturi nieko, dėl ko verta gyventi. Kaip vertinate faktus, kad mažiau nei trečdalis darbingo amžiaus neįgaliųjų Lietuvoje turi darbą, o vidutinė jų netekto darbingumo pensija nesiekia ir 250 eur/mėn.? Kaip gi jie, Jūsų manymu, gali gyventi tuos nepriklausomus gyvenimus?

 Seimo rinkimų programoje socialdemokratija įsipareigojame:

 siekti sukurti tokią pajamų apsaugą, kad kiekvienas žmogus – nepaisant socialinių rizikų, kurios gali pasitaikyti jo gyvenime – nebūtų paliktas nuošalyje ir toliau dalyvautų kuriant visuomenės gerovę. Liga, nedarbas, senatvė ir kitos socialinės rizikos, tokios kaip vieniša motinystė/tėvystė ar šeimos narių slauga, kai žmogus tam tikru metu negali pakankamai užsidirbti, ištinka kiekvieną.

• Sieksime deramai kompensuoti prarastas pajamas dėl šių rizikų. LR Konstitucijos 21 straipsniu įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o 52 straipsniu pažymima, jog valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Privalome grįsti socialinę politiką šiomis konstitucinėmis nuostatomis.

• Taip pat turime deramai atsidėkoti už dabartinių pensininkų indėlį kuriant šiuolaikinę Lietuvą užtikrindami jų orią senatvę. Stresas dėl nesaugios ateities, susitraukusios pajamos susirgus ar auginant vaikus yra žmogų alinantys ir šalies ekonomikos potencialą naikinantys veiksniai. Tai tampa ypač aktualu emigracijai sekinant darbo išteklius ir senėjant visuomenei. Reikia tausoti žmogų ir jo talentus ir įgūdžius, kad jie nebūtų prarasti patekus į skurdą ir netenkinant būtinų poreikių visapusiškai save realizuoti.
• Socialdemokratai Lietuvoje ir Europoje remia Europos socialinio ramsčio įgyvendinimą. Tai padėtų užtikrinti visiems lygias galimybes ir socialinį teisingumą. Pagal 14 Europos socialinio ramsčio įgyvendinimo stebėjimo rodiklių Lietuvoje yra kritinė padėtis pajamų nelygybės ir socialinių išmokų poveikio skurdui mažinti srityse. Lietuvoje taip pat nepatenkinamos demografinės tendencijos, kurios ateityje gali sukelti rimtas problemas darbo rinkai ir socialinės apsaugos sistemos tvarumui. Šiuo metu Lietuva yra tarp 4 ES valstybių, kurios skiria socialinei apsaugai mažiausią savo BVP dalį: 15,1 proc., kai ES vidurkis – 27,9 proc. Pagal Europos lyčių lygybės instituto duomenis, Lietuvoje situacija lyčių lygybės srityje nuolat blogėja. Jeigu 2005 metais pagal lyčių lygybės indeksą ES užėmėme 16 vietą, tai 2019 – net 24. Lietuva – vienintelė ES šalis nepadariusi pažangos lyčių lygybės srityje nuo tada, kai pradėtas skaičiuoti šis indeksas.
• Ypač bloga padėtis moterų finansinių išteklių, sveikatos apsaugos, galimybių derinti darbą su įsipareigojimais šeimai srityse. COVID-19 pandemija pagilino egzistuojančią nelygybę ir atvėrė naujas problemas. Tarp darbuotojų, kurie buvo didžiausiame pavojuje dėl sąlyčio su koronavirusu, dominavo moterys. Tai medicinos ir socialinės darbuotojos, pardavėjos ir kasininkės, valytojos. Karantino metu išaugo smurto prieš moteris bei smurto artimoje aplinkoje lygis (padvigubėjo nužudymų skaičius), sumažėjo reprodukcinės sveikatos priežiūros galimybės, ypač nėščiųjų bei gimdyvių. Uždarius viešbučius, viešojo maitinimo įstaigas, kitus verslus, daugelis moterų neteko darbo, ir padidėjo jų skurdo rizika. Užsidarius mokykloms ir darželiams, padidėjo įtampa derinant šeimos ir darbo pareigas bei nemokamo darbo namuose našta. Todėl iš esmės įvertinsime esamų politinių priemonių lyčių lygybės srityje efektyvumą ir parengsime siūlymus dėl jų tobulinimo, kad per ketverius metus Lietuvos lyčių lygybės indeksas nuolat augtų.
• Traukdami Lietuvą iš skurdo gniaužtų, parengsime per metus nacionalinę skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimo strategiją ir pradėsime jos įgyvendinimą. Joje nustatysime, kad investicijų į socialinę apsaugą dalis BVP nuosekliai artėtų bent prie 26 Vyšegrado šalių vidurkio (18,9 proc. BVP).
• Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas bus vienu iš prioritetų naudojant ES biudžeto lėšas naujoje finansinėje perspektyvoje. Taip pat įvertinsime iki šiol naudotų ES lėšomis finansuojamų skurdo ir socialinės atskirties mažinimo projektų poveikį tam, kad padarę išvadas užtikrintume būsimų priemonių efektyvumą. Rengdami šią strategiją, visapusiškai išanalizuosime universalių bazinių pajamų idėją. Ši politika skirtingais pavidalais išbandoma įvairiose pasaulio valstybėse nepriklausomai nuo jų ekonomikos išsivystymo lygio. Idėja patraukli daugeliui, nes preliminariai atrodo, kad jos įgyvendinimas sėkmingai mažina skurdą ir nelygybę, stiprina ekonominį saugumą ir pilietiškumą, teigiamai veikia psichinę sveikatą ir žmonių tarpusavio pasitikėjimą, papildo kitas socialines politikas ir sudaro prielaidas tvariai aplinkosaugos politikai. Tam, kad patikrintume universalių bazinių pajamų idėjos įgyvendinimo galimybes ir tikslingumą Lietuvoje, įskaitant ir pilotinius bandymus, mes pasitelksime žymiausius pasaulio autoritetus. O per būsimąją Seimo kadenciją mes įgyvendinsime neatidėliotinas priemones, kuriomis derinsime universalumo ir atlyginimo už pastangas principus, užtikrindami adekvačias pajamas visiems jų užsidirbti dėl objektyvių priežasčių negalintiems asmenims.
• Socialdemokratai Sodros pensiją ir toliau indeksuos, atsižvelgiant į darbo užmokesčio augimą, užtikrinant pajamų pakeitimo normą artimą ES šalių vidurkiui.
• Antrąją pensijų pakopą transformuosime į privačiomis įmokomis finansuojamą sistemą, kuri galėtų reformuotis į kolektyvinio dalyvavimo profesinius pensinius fondus. Taip pat sudarysime galimybę antros pensijų pakopos dalyviams ne tik toliau dalyvauti šioje sistemoje, bet ir bet kada pasitraukti atgaunant sukauptus pinigus.
• Dabartinė trečioji pensijų pakopa turi būti palikta privačiai asmenų iniciatyvai ir neremiama mokesčių lengvatomis, nes ja daugiausiai naudojasi pasiturintieji.
• Universalios nacionalinės senatvės pensijos įdiegimas. Ši pensija pakeistų bazines ir šalpos pensijas. Ši nacionalinė pensija būtų kasmet indeksuojama ir iki kadencijos pabaigos tikėtina pasiektų minimalų vartojimo poreikio dydį (MVPD) (šiuo metu 257 eurai).
• Pensijų politikos tvarumas. Pensijų finansavimo pagrindas – kuo platesnis privalomas dalyvavimas, netaikant jokių išimčių tam tikroms interesų grupėms. Neilginsime draudiminio stažo ir pensinio amžiaus ribų. Įteisinsime vienišo asmens priedą prie pensijos. Peržiūrėsime ir stabdysime ydingą valstybinių pensijų plėtrą. Naikinsime 65 m. diskriminacinę ribą valstybės tarnyboje ir akademijoje.
• Matomi ir aktyvūs senjorai. Imsimės sisteminių priemonių mažinti diskriminaciją dėl amžiaus, panaudoti senjorų sukauptą patirtį ir žinias, užtikrinti paslaugų prieinamumą lygiai su kitomis amžiaus grupėmis. Sieksime kurti palankią fizinę, socialinę bei psichologinę aplinką kokybiškai, patogiai, oriai gyventi vyresnio amžiaus žmonėms, atsižvelgiant į jų sveikatos bei užimtumo poreikius.
• Drauge su nevyriausybinėmis organizacijomis spręsime „nematomo“ smurto problemas pažeidžiamiausių senjorų grupėse: tarp vyresnio amžiaus moterų, senjorų, turinčių proto ir psichikos negalią, mobilumo sunkumų patiriančių senjorų.
• Socialinių paslaugų plėtra. Socialinių darbuotojų teikiamos paslaugos – tai ne išlaidos, o investicija, kurianti valstybei ekonominę naudą ir saugią aplinką jos piliečiams. Šių paslaugų poreikis nuolat didės mūsų senėjančioje visuomenėje.
• Būsto politika. Didinsime municipalinio būsto statybų finansavimą. Asmenims, kuriems labiausiai to reikia, suteiksime kokybišką socialinį būstą arba teiksime paramą aprūpinant būstu. Sutvarkysime būsto nuomos rinką, įstatymiškai suderinsime nuomininkų ir savininkų interesus, kad savininkai nesibaimintų priimti gyventi šeimas su vaikais, vienišas mamas, o pastarosios ir kitos nuomininkų grupės nebūtų diskriminuojamos. Sieksime, kad plėstųsi legali, rašytinėmis sutartimis grindžiama nuomos rinka. Pažeidžiami asmenys turi teisę į tinkamą pagalbą ir apsaugą nuo priverstinio iškeldinimo. Skatindami benamių socialinę įtrauktį, jiems suteiksime tinkamą pastogę ir paslaugas, be kita ko, vandens tiekimo, sanitarijos, energetikos, transporto ir finansinių paslaugų ir skaitmeninio ryšio. Asmenims, neturintiems galimybių naudotis tokiomis paslaugomis, turi būti taikomos paramos priemonės.
• Minimalių pajamų didėjimo ir sąžiningų atlyginimų garantija. Kalbant apie būtinybę nustatyti minimalios algos standartus nereikėtų pamiršti, kad ir be ES Lietuva gali reguliuoti minimalių išmokų dydžius, kad jie ne tik apsaugotų nuo skurdo, bet ir užtikrintų orų gyvenimą. Kiekvienas neturintis pakankamai lėšų asmuo turi teisę gauti tinkamo dydžio minimalias pajamas, užtikrinančias gyvenimą, kuris nežemina žmogaus, leidžiančias įsigyti būtinųjų prekių ir paslaugų.

 Lietuvoje yra 242 tūkstančiai asmenų su negalia, mūsų visuomenėje praktiškai kas 10 asmuo yra neįgalus. Įvertinus, kad tie žmonės turi artimuosius, juos aptarnauja ir medikai, ir socialiniai darbuotojai, ir valdininkai, kiti specialistai, savanoriai, susijusius žmones pridėjus, gauname tikrai nemažą visuomenės dalį, ko gero, esamu metu ji yra net didžiausia. Per paskutiniuosius 5 metus 11,4 proc. padidėjo vaikų, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą, vadinasi, Lietuvoje asmenų su negalia artimoje ateityje tik daugės. Suprantama, artėjant LR Seimo rinkimams ši visuomenės grupė susilaukia daugiau dėmesio. 2020 m. liepos 3 d. Elta paskelbė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos pranešimą: „Naikindama nepritaikytas apylinkes Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia savo problemas, bet ne neįgaliųjų“, kur pranešta, kad „užuot balsavimo apylinkes laikantis įstatymo pritaikius neįgaliesiems, Vyriausioji rinkimų komisija problemą sprendžia iš viso tas apylinkes panaikindama“, kelios dešimtys apylinkių buvo tiesiog prijungtos prie kitų, užuot patalpas pritaikius. Neįgaliesiems teks vykti balsuoti į tolimesnes apylinkes, tokiu būdu nesprendžiamos neįgalių žmonių problemos. Tačiau asmenys su negalia juk gali balsuoti ir namuose, ir paštu. Kažkodėl nesigirdi iniciatyvų, siūlymų, kaip būtų galima patikimu būdu surinkti informaciją, kokie yra neįgaliųjų asmenų poreikiai, lūkesčiai, ko jie tikisi iš naujojo Seimo? Ar nevyksta priešrinkiminiai pasirengimai, kada pirmiausia surenkama informacija apie visuomenės narių grupių lūkesčius, norus? Iš esmės, kokia yra svarbiausia priešrinkiminė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos žinutė labiausiai nuskriaustai ir silpniausiai visuomenės grupei – asmenims su negalia?

 Neįgaliųjų problemas socialdemokratai žino ir jas spręs realiai.

• Beveik pusė negalią turinčių žmonių patiria skurdo riziką, o dirba tik ketvirtadalis darbingo amžiaus neįgaliųjų. Vangiai neįgaliesiems pritaikoma aplinka. Turime atšaukti neveiksnumo institutą ir pripažinti visas žmogaus teises visiems negalią turintiems asmenims. Privalome neatidėliotinai įgyvendinti JTO neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią Lietuva ratifikavo dar 2010 m., tačiau dalies prisiimtų įsipareigojimų nevykdo. Imsimės visų būtinų priemonių, kuriomis būtų skatinamas tinkamas sąlygų pritaikymas negalią turintiems asmenims viešajame ir privačiame sektoriuose bei stebimas šių reikalavimų laikymasis. Pripažinsime, kad „tinkamo sąlygų pritaikymo nebuvimas yra diskriminacijos dėl negalios forma“. Pritaikysime balsavimo apylinkes asmenims su negalia – fizinės aplinkos pritaikymas negali kliudyti įgyvendinti vieną svarbiausių pilietinių ir politinių teisių. Panaikinsime diskriminacines švietimo įstatymo nuostatas ir kursime įtraukią atvirą darbo rinką užtikrindami teisę siekti tinkamos kvalifikacijos, dirbti, gauti tinkamą atlyginimą, ir pagalbą pritaikant darbo vietą pagal negalios poreikius. Turi būti užtikrinta neįgaliųjų teisė gyventi bendruomenėje savarankiškai, įskaitant teisę į asmeninį asistentą, galimybę rinktis gyvenamą vietą ir reikiamas prekes bei paslaugas.
• Prieinamumas žmonėms su negalia. Numatysime ilgalaikę kultūros infrastruktūros žmonėms su negalia finansavimo sistemą, kad ir kultūros įstaigos (bibliotekos, muziejai ir kt.), ir kultūrinės atminties objektai (piliakalniai ir kitos kultūros erdvės) būtų atitinkamai pritaikytos žmonių su negalia lankymui. Sukursime ir įgyvendinsime kultūrinių objektų universalaus ženklinimo sistemą klausos, regos, judėjimo ir kt. negalioms. Užtikrinsime, kad lankytini objektai, pritaikyti lankymui žmonėms su negalia, nebūtų pavieniai, išsibarstę didelėje teritorijoje, o susieti į vientisą jų lankymo informacinę sistemą.
• Sustiprinsime mokymosi pagalbą. Nustatysime, kad klasėms, kuriose mokosi negalią ar kitus specialiuosius ugdymosi poreikius turintys mokiniai, būtų skiriama bent po vieną mokytojo padėjėją ir būtų užtikrintas visų mokinio padėjėjų etatų finansavimas, nustatant jiems bent minimalius kvalifikacinius reikalavimus.
• Sudarysime sąlygas papildomoms ugdymo veikloms, skirtoms ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams su negalia ar turintiems kitų specialiųjų ugdymosi poreikių, taip pat vaikams, augantiems skurdą ir socialinę atskirtį patiriančiose šeimose bei užtikrinsime patogią logistiką. Įgyvendinsime „Visos dienos mokyklos“ programą, skatinsime savivaldybes sudaryti papildomas sąlygas gabių, talentingų vaikų neformaliam akademiniam ugdymui.
• Parengsime neįgaliųjų socialinės integracijos sporto priemonėmis programą.
• Sukursime vieningą sistemą, kurioje nepriklausomai, ar paslaugos bus teikiamos šalies, regiono ar rajono lygmens gydymo įstaigoje, pacientams bus užtikrinta galimybė gauti vienodai kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pagal nacionaliniu lygiu standartizuotas diagnostikos ir gydymo metodikas.
• Užtikrinsime galimybę pacientams realiu laiku palyginti gydymo įstaigų veiklą, laukimo eiles ir teikiamų paslaugų kokybę.
• Sustiprinsime infarkto, insulto gydymo klasterius, įvesime naujus politraumų ir onkologijos klasterius, ir suaktyvinsime retų ligų gydymą pasinaudodami Europos retų ligų gydymo referenciniais tinklais.
• Vietoj viso pacientų srauto nukreipimo į kelias didžiąsias įstaigas ir begalinių eilių sukursime tvarų, sukursime vieningai koordinuojamą ir prieinamą pacientams asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą visuose regionuose.
• Pagreitinsime naujų onkologinių vaistų prieinamumą pacientams.

 Dėkojame už atsakymus į klausimus.

---

 

Į PIGESNIŲ MAISTO PRODUKTŲ MEDŽIOKLĘ – DABAR IR PRIEŠ 25 METUS

 Parengta  2020-08-06

Nemaža mūsų piliečių dalis daug laiko skiria pigesnių maisto produktų paieškai, kai kurie net nieko neperka, jei nėra nuolaidų. Nuolaidų ieškoma ne mažesnių nei 30 proc. Ypatingai įgudusiais nuolaidų medžiotojais yra tapusi dalis senatvės pensininkų – kai kam iš jų tai yra laisvalaikio leidimo būdas ir kartu – apčiuopiama materialinė nauda. O sutaupyti vaikantis nuolaidas išties galima nemažai. Nesesniai žiniasklaidoje buvo paskelbtas žurnalistinis tyrimas, kur daroma išvada, kad už 150 eurų mėnesiui asmuo, kuris maisto produktus perka tik su nuolaidomis, gali prasimaitinti.

Tie, kurie turi prieigą prie interneto, apie akcijas sužino gana anksti, turi galimybę kainas palyginti gana skubiai ir net nesilankydami atskiruose prekybos centruose. Nemažai reklaminės informacijos apie įvairias nuolaidas skelbiama ir per televiziją, todėl apsipirkimas su nemažomis nuolaidomis tapo daugelio iš mūsų kasdienybe ir gyvenimo būdu.

 Įdomu tai, kad kainas buvo pravartu lyginti ir prieš 25 metus. Laikraštis „Darbai“ 1995 m. rugpjūtį paskelbė tokias pigiausių maisto produktų kainas litais Vilniuje, nurodytos ir parduotuvės, turgavietės:

 Druska – 0,47/1 kg; „Maisto prekės“;

Cukrus – 3,08/1 kg; „Ropė“;

Miltai – 3,18/2 kg; „Ropė“;

Šviežios bulvės – 0,50/1 kg; turgelis prie „Kometos“;

Aliejus (liet.) – 3,33/ 0,7 l; „Vaivorykštė“;

Kiaušiniai – 2,00/10 vnt.; Halės turgus;

Makaronai – 1,42/400 g;“Maisto prekės“;

Sūdyti lašinukai – 4,50/1 kg; Halės turgus;

Juoda duona – 1,70/kepalas; „Duona“;

Ryžiai (skaldyti)- 1,79/ 1 kg; „Ropė“.

 Kainas galite perskaičiuoti į eurus ir palyginti su šiandieninėmis. Akivaizdu, jog prieš 25 metus lašinukai ir šviežios bulvės buvo pigesnės nei esamu metu. Įdomu tai, kad tuo pat metu Vilniuje pateiktos ir prabangių maisto produktų kainos litais:

Lašiša – 55,82/400 g; „Maisto prekės“;

Juodieji ikrai – 65/100 g; „Maisto prekės“;

Alyvuogių aliejus – 45,25/ 2 l; „Pas Juozapą“;

Vėžių uodegos – 31,50/200 g; „Uosingis“.

Taigi pasirinkimas buvo ir anuomet, laikraštis buvo net sukūręs brangiųjų produktų skelbimo rubriką „Gausim darbo – nusipirksim“.

Dar įdomiau tai, kad prieš 25 metus „Darbuose“ buvo paskelbta ir kiek atlyginimo per mėnesį mokėtų darbdaviai, pavyzdžiui – sargui – 400 Lt; prekių žinovei – 600 Lt; siuvėjai – 350 Lt; pardavėjai – 250 Lt; padavėjui – 300 Lt; suvirintojui – 300 Lt. Šaligatvio plytelių klojėjas už 1 kv. m paklotų plytelių anuomet gaudavo 10 Lt; glazūruotų plytelių klojėjas – už 1 kv. m – 20 Lt.

---

„Padėkime sau‘19“ informuoja Užimtumo tarnyba prie LR SADM

Į pagalbą ieškantiems darbo ar norintiems patiems įsisteigti darbo vietą

 Pateikta 2020-08-03

 Klausimas: Ar gali patys neįgalieji steigti sau darbo vietas? Pakomentuokite, prašau, ar asmenys su negalia yra aktyvūs darbo runkoje, ar dažniau paraiškas teikia ne jie patys, o darbdaviai, steigiantys naujas darbo vietas? Kokia yra ankstesniųjų metų patirtis? Gal yra itin didelis atsiskaitymų, įvairios dokumentacijos kiekis, kai jau gavusieji paramą turi pateikti duomenis? Kas šiemet bus kitaip skirstant lėšas savarankiškai dirbantiems?

Atsakymas: Antroji paraiškų atranka dėl savarankiško užimtumo rėmimo skelbiama 2020 m. rugpjūčio 3 d. Paraiškos bus priimamos nuo rugpjūčio 3 d. iki rugsėjo 2 d. Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose.

Savarankiško užimtumo rėmimo paraiškas gali teikti darbo ieškantys asmenys, kurie kartu su Užimtumo tarnybos konsultantu aptarė ir sudarė individualios užimtumo veiklos planą, kuriame yra numatyta savarankiško užimtumo rėmimo priemonė, pirmą kartą steigia darbo vietas sau Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtose labai mažose įmonėse ir atitinka vieną iš sąlygų, numatytų Užimtumo įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje, t. y.:

1) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis;

2) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;

3) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis;

4) bedarbiai iki 29 metų;

5) vyresni kaip 45 metų bedarbiai;

 Asmenys su negalia gali steigti sau darbo vietas savarankiško užimtumo rėmimo priemonės pagalba, tačiau šioje srityje jie nėra aktyvūs Daugiau vietų neįgaliesiems įsteigia darbdaviai Darbo vietų steigimo subsidijavimo priemonės pagalba. Ankstesnių metų patirtis panaši.

 Bedarbiai, steigdami sau darbo vietas prekių, paslaugų ir darbų pirkimus paprastai vykdo vadovaujantis Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintomis Subsidijų gavėjų, nesančių perkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis. Steigdami darbo vietas iki vietos įsteigimo jie informuoja Užimtumo tarnybą apie vietos steigimo eigą, pateikdami nustatytos formos veiklos ataskaitą ir įsteigę darbo vietą sau, kiekvienais metais (trejus įsteigtos darbo vietos kontrolės metus) pateikia nustatytos formos metinę veiklos ataskaitą.

 Pildomi dokumentai nesudėtingi, nesudaro didelių problemų. Neįgaliuosius labiau baugina ne dokumentų pildymo sudėtingumas, o jie atsargiau žiūri į sudėtingą ekonominę situaciją, savo sveikatą ir galimybes, nes įsteigtą darbo vietą būtina išsaugoti 3 metus nuo jos įsteigimo.

 Šiais metais skiriasi tai, kad išplėstas ratas bedarbių, kurie gali steigti sau darbo vietas. Atsirado naujos tikslinės grupės: bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis ir vyresni kaip 45 metų bedarbiai.

 Klausimas: Ar gali patys neįgalieji steigti sau darbo vietas? Kokia yra ankstesniųjų metų patirtis? Kiek neįgaliųjų 2020 ir 2019 m. pagal savarankiško užimtumo rėmimo priemonę įsteigė darbo vietų sau?

 Atsakymas: 2020 m. pirmąjį pusmetį pagal savarankiško užimtumo rėmimo priemonę įsteigė darbo vietų sau 1 negalią turintis asmuo, 2019 m. – 11. 2018 m. 11 neįgaliųjų pasinaudojo savarankiško užimtumo priemone.

 Klausimas: Esamu metu vykdoma bedarbių parama suteikiant jiems kasmėnesines darbo paieškos išmokas - po 200 eur/mėn. iki šių metų pabaigos. Pakomentuokite, prašau, ar asmenys su negalia gali pretenduoti į šią paramos rūšį ieškodami darbo? Kokia yra praktinė šios paramos pusė - ar daug asmenų su negalia jau pasinaudojo šia parama?

Atsakymas: Asmenys su negalia nediskriminuojami ir gali kreiptis dėl darbo paieškos išmokos. Šiuo metu suaktyvėjo neįgalių asmenų registracija Užimtumo tarnyboje dėl galimybės gauti išmoką.

 Užimtumo tarnybos duomenimis, darbo paieškos išmoka paskirta 7,8 tūkst. negalią turinčių asmenų, t.y. 6,6 proc. visų asmenų, kuriems paskirta ši išmoka. 5,6 tūkst. negalią turinčių asmenų paskirta 0,33 MMA (200 Eur) darbo paieškos išmoka, o 2,3 tūkst. – 0,07 MMA (42 Eur).

 Dėkojame už informaciją

 

---

NAUDINGA ŽINOTI: GALIMYBĖS GYDYTIS UŽSIENYJE

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto Lietuvos piliečių gydymosi paslaugoms užsienyje apmokėti pernai buvo skirta per 113 tūkst. eurų. Naujausia statistika rodo, kad populiariausias sveikatos maršrutas veda į kaimyninę Latviją.

Nekompensuojamos kelionės, apgyvendinimo, maitinimo, vertimo, transportavimo išlaidos.

2020 m. sausio 31 d. Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas garantuojančios direktyvos nuostatos nebetaikomos Jungtinės Karalystės atžvilgiu. Todėl šioje valstybėje patirtos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidos nekompensuojamos.

Rūpimus klausimus galima pateikti Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba (8 5) 232 2222.

Pagal Eltos informaciją, žr. 2020-02-18.

---

 

 

 

       “Padėkime sau’19” informuoja

UŽIMTUMO TARNYBA PRIE LR SADM:

Pateikta 2020m. gegužės mėn.

2019 metais į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius ieškodami darbo kreipėsi 11,4 tūkst. neįgalių asmenų, tai yra 3,2 proc. daugiau nei 2018 metais. Per praėjusius metus tarpininkauta įsidarbinant 5,9 tūkst. neįgaliųjų arba 4,0 proc. daugiau nei 2018 metais. Kas dešimtas (10,4 proc.) iš jų pradėjo individualią veiklą. 1,1 tūkst. neįgalių asmenų dirbo išsiėmę verslo liudijimą iki 6 mėnesių.

 

	2019	2018	2017
Įregistruota neįgaliųjų	11376	11018	10659
Įdarbinimas	5861	5634	5498
iš jų pradėjo dirbti savarankiškai (pagal individualios veiklos pažymą)	609	447	387
Pradėjo veiklą pagal verslo liudijimus iki 6 mėn.	1131	1142	1232

 2019 m. populiariausios veiklos pagal verslo liudijimus:

• Prekyba tik ne maisto produktais
• Statybos baigimo apdailos ir valymo darbai
• Prekyba
• Kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla
• Specialieji statybos darbai (statybvietės paruošimas, stogų dengimas, pamatų klojimas, mūrijimo, betonavimo, hidroizoliaciniai darbai, pastolių ir darbo platformų statymas ir ardymas, dūmtraukių įrengimas)
• Avalynės taisymas
• Juvelyrinių papuošalų gamyba ir taisymas
• Namų ūkio veikla (šeimininkavimas pobūviuose, butų tvarkymas, baldų ir kilimų valymas, vaikų priežiūra, daržų priežiūra, apželdinimas, malkų skaldymas, šiukšlių surinkimas)
• Drabužių siuvimas, taisymas
• Ateinančių auklių, neįgalių ir kitų asmenų priežiūros veikla

 Populiariausios individualios veiklos pagal pažymas:

·         Kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas
·         Kita, niekur kitur nepriskirta, gamyba
·         Statybos baigimas ir apdaila
·         Nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo su pagyvenusiais ir neįgaliaisiais asmenimis veikla
·         Kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla
·         Kita, niekur kitur nepriskirta, specializuota statybos veikla
·         Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas
·         Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu
·        Taksi veikla   “Padėkime sau’19” informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM: Pateikta 2020 m. kovo mėn. Paklausta buvo: Kokio dydžio GPM moka neįgalieji, vykdantieji individualią veiklą su pažyma, neturėdami verslo liudijimo - už 2019 m. ir kiek tai yra numatyta už 2020 m. - patikslinkite - naujovių juk nėra... Taip pat trumpai, aiškiai parašykite informaciją - kokie atskaičiavimai tiksliai daromi - nuo kokios sumos mokamas GPM 2020 m.- yra juk tam tikra formulė? Komentuoja VMI prie FM Mokesčių informacijos departamento direktorė Regina Utkienė: Gyventojai norėdami įteisinti savo savarankišką veiklą, gali pasirinkti dvi veiklos rūšis: individualią veiklą su verslo liudijimu arba individualią veiklą pagal pažymą. Individualią veiklą pagal pažymą ketinantys vykdyti gyventojai turėtų ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną įsiregistruoti Mokesčių mokėtojų registre, pateikdami Gyventojo, įsiregistravimo į Mokesčių mokėtojų registro REG812 formą  (toliau – Prašymas). Įregistruoti individualios veiklą pagal pažymą patogiausia e. būdu prisijungus prie VMI paslaugų portalo Mano VMI arba atvykus į bet kurį VMI teritorinį skyrių. Metams pasibaigus, gyventojas turėtų nepamiršti pateikti gyventojų  metinės pajamų deklaracijos ir joje nurodyti iš savo veiklos gautą pajamų sumą bei sumokėti atitinkamus mokesčius.  Nuo 2018 m. gyventojo individualios veiklos (su pažyma) pajamos apmokestinamos priklausomai nuo tais metais jo gauto „pelno“, t. y. apmokestinamųjų pajamų, dydžio. Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš per kalendorinius metus gautų individualios veiklos pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus[1] (kitaip tariant - su veikla susijusias išlaidas). Galima pasirinkti leidžiamiems atskaitymams priskirti: ·         faktiškai patirtas veiklos išlaidas, pagrįstas juridinę galią turinčiais dokumentais, arba ·         sumą, lygią 30 proc. gautų individualios veiklos pajamų, atskaitomos sumos (30 proc.) nepagrindžiant atitinkamais dokumentais. Individualios veiklos pajamoms taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifas, tačiau pritaikius mokesčio kredito formules[2] faktiškai apskaičiuota pajamų mokesčio suma sudaro nuo 5 proc. iki 15 proc. apmokestinamųjų pajamų, t. y. gyventojų pajamų mokestis apskaičiuojamas tokiu principu: ·         Jei apmokestinamųjų pajamų („pelno“) suma nesiekia 20 tūkst. eurų, apskaičiuota GPM suma sudaro 5 proc. apmokestinamųjų pajamų.. ·         Jei apmokestinamosios pajamos viršija 20 tūkst. ribą, tačiau nesiekia 35 tūkst. eurų – pajamų mokesčio suma didėja ir gali varijuoti nuo 5 iki 15 proc.;  ·         Peržengus 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą –taikomas nekintantis 15 proc. GPM tarifas. Aukščiau išdėstytos GPM nuo individualios veiklos pajamų apskaičiavimo nuostatos galioja tiek kalbant apie 2019, tiek apie 2020 metus, taip pat  taikomos ir tiems individualią veiklą vykdantiems asmenims, kuriems nustatytas riboto darbingumo lygis. Kaip gali kisti gyventojo pajamoms iš individualios veiklos taikomas GPM tarifas, galima apskaičiuoti ir naudojantis VMI kartu su „Sodra“ parengta individualios veiklos mokesčių skaičiuokle. Suvedus aktualius individualios veiklos duomenis, gyventojas matys atitinkamą apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamas GPM, sumą; procentinį kintamąjį GPM dydį; preliminarią mokėtiną GPM sumą. Vartotojų patogumui, skaičiuoklėje taip pat pateikiamos preliminarios Valstybinio socialinio draudimo (VSD) bei Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčių sumos. Skaičiuoklę rasite čia: http://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/individualios_veiklos_skaiciuokle?v=18a   TEMA DISKUSIJAI: ASMENŲ SU NEGALIA LIETUVOJE NEMAŽĖJA Andžela Armonienė, 2020 m. gegužės mėn. Iš statistinkos duomenų (1 pav.) matome, kad vaikų iki 17 m. amžiaus Lietuvoje per trejų metų laikotarpį nuo 2017 m. sumažėjo 2,12 proc., o neįgaliųjų asmenų iki 18 m. amžiaus, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą ar pakartotinai,  toje amžiaus kategorijoje per tą patį laikotarpį padaugėjo 0,3 proc. Neįgaliųjų asmenų iki 18 m. amžiaus, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą ar pakartotinai, kiekis Lietuvos vaikų populiacijoje vertinant, kad visi vaikai sudaro 100 proc., nuo 2017 m. iki 2019 m. nuo 1,1 proc. padidėjo iki 1,13 proc. Be to, Valstybės kontrolė mūsų laikraščiui pateikė duomenis, kad 2019 m. šalyje buvo 15327 neįgalūs vaikai, o prieš metus – 14992, taigi, jų padaugėjo 2,24 proc., 2019 m. vaikų populiacijoje turintieji negalią asmenys sudarė 3,07 proc., o 2018 m. jų buvo 2,98 proc., padidėjimas 0,09 proc. Galime apibendrinti, kad neįgalių asmenų iki 18 m. amžiaus šalyje nežymiai daugėja, jie sudaro apie 3 proc. visos vaikų populiacijos šalyje, o 2019 m. neįgalių vaikų visame neįgaliųjų asmenų skaičiuje (0,24 mln. asmenų) buvo 6,47 proc., kaip duomenis pateikė Valstybės kontrolė mūsų laikraščiui 2020 m. kovo-balandžio mėn. Neįgaliųjų asmenų mūsų šalyje yra beveik 9 proc. visų gyventojų, taigi, praktiškai vos ne kas 10 asmuo yra neįgalus, o vaikų tarpe neįgalūs yra 3 vaikai iš 100, didžiausias kiekis neįgalių asmenų yra darbingo amžiaus asmenų tarpe, jie sudaro 67 proc. visų neįgaliųjų asmenų Lietuvoje, 26,5 proc. visų neįgaliųjų asmenų yra senatvės pensijos amžiaus.    2 pav. 0-17 m. amžiaus asmenys, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis 2006-2018 m., jų skaičius tenkantis 1000-čiui vaikų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijosduomenys, <http://hi.lt/php/serg17.php?dat_file=serg17.txt>, žr. 2020-05-12   Nagrinėjamu laikotarpiu  per 13 metų nuo 2006 iki 2018 m. vidutiniškai 3,5 asmenims iš  1000 vaikų, priklausančių 0-17 m. amžiaus grupei, būdavo pirmą kartą pripažįstamas neįgalumo lygis, kiekybiniai svyravimai nedideli, 2012 ir 2017 m. buvo daugiausia tokių asmenų – po 3,8 – 1000 vaikų (2 pav.). Pirmą kartą nustatytas neįgalumas kiekybiškai rekordus sumušė 2008 m. – nustatyti 2243 neįgalūs asmenys iki 17 m. amžiaus, kiek mažiau tokių asmenų nustatyta ir 2009 bei 2011 m., tačiau vis viena akivaizdu, jog daugiausia pirmą kartą nustatytų neįgalių vaikų buvo 2008-2012 m. finansinės krizės laiktarpiu. Tendencijas per dabartinį ekonominio sulėtėjimo laikotarpį įmanoma numatyti – galimai tikėtinas neįgaliųjų asmenų skaičiaus augimas, be to, galimai didės ir turinčiųjų specialiuosius poreikius skaičius. Taigi, šalyje vertėtų pasirengti atitinkamiems pokyčiams, kad neištiktų netikėtumai, kai vis daugiau darbo vietų neišvengiamai teks pritaikyti neįgaliems asmenims, pasirūpinti jų integracija į visuomenę, numatyti daugiau biudžeto lėšų neįgaliųjų poreikiams, nes informacija apie vidutinius gaunamų pensijų dydžius 2020 m. kovo mėnesį yra tokia: vidutinė netekto darbingumo pensija Lietuvoje yra 245,37 Eur; <https://lrv.lt/uploads/main/meetings/docs/1594455_imp_08208352669f975585c5d3e9589bc0fd.docx>, žr. 2020-04-30. Suprantama, kad neįgalūs asmenys negali pragyventi be papildomų pajamų ir siekiai vietoje normalesnių pinigų siūlyti įvairias paslaugas, kurių dažnai jiems net nereikia ar jos yra nekokybiškos, neefektyvios, ko gero, net neverti svarstymo – asmenys turi turėti galimybę patys apmokėti už jiems reikalingas paslaugas pirmiausia jas patys pasirinkę, įskaitytinai ir patikimos informacijos gavimą bei galimybę bendrauti, socializuotis ne taip, kaip sugalvoja kokios organizacijos vadovės, o kaip nori jie patys, ar su asistentų, kurie nuo šių metų sausio 1 d. atsirado savivaldybėse, pagalba pajėgia įsigyti bilietus su nuolaida, kuri teikiama neįgaliesiems, joks kolektyvizmas šioje srityje nėra reikalingas – kam tas būriavimasis? Kad organizatorė gautų algą iš savivaldybės biudžeto už visą mėnesį, kai per tą patį mėnesį suorganizuoja vieną nuvykimą į kokią bibliotekėlę, kuri ir taip dar ima finansavimą atskirai iš savivaldybės už kokį sukurptą projektėlį, kur irgi įrašyta, jog taip pat užsiima su neįgaliais asmenimis, ir taip turim, ką turim – pavyzdžiui, 2-3 neįgaliems asmenims suorganizuojamos priemonės, kurių gal tie asmenys net nenori, ir paprasčiausiai tiesiog išplaunami savivaldybės biudžeto pinigai, o tuose projektėliuose ir organizacijų  atstovės, ir kokios bibliotekėlės darbuotojos – visos prisirašiusios veiklų, kad neva itin intensyviai teikia paslaugas neįgaliesiems – realybėje tai tik mokesčių mokėtojų pinigų padalinimas už praktiškai dažnai niekines ir nepageidaujamas veiklas. Tai apskritai nesuprantama, nes Lietuvai kolektyvizmas nėra būdingas, lietuviai nuo seno pasižymi individualizmu, todėl ir neįgalieji gal visai netrokšta tų visų priemonių, veiklų, lankymosi kur nors būriais. Projektėliai tie kepami tiesiog nusirašius vieni nuo kitų, visur veiklos panašios ar tos pačios: prieš kelis metus visi vėlė vilną, dabar visi minko modeliną ir gamina kūrinėlius ar tuščiai leidžia laiką su psichologe, kuriai pačiai dažnai būtina pagalba dėl, pavyzdžiui, savo vaiko auklėjimo ar nuolatinių sveikatos komplikacijų. Lygiai tas pats pasakytina apie medicinos, reabilitacijos paslaugas, brukte brukamas farmacijos pramonės prekes. Tarpininkų šioje grandinėje yra gerokai per daug, galutiniame rezultate neįgalūs asmenys nukenčia ne tik finansiškai. Eliminavus tarpininkaujančias organizacijas bei jų atstoves neįgaliesiems teikiamų paslaugų rinkoje įvyktų teigiami poslinkiai su sąlyga, kad patikima informacija pasiektų neįgaliuosius ne per komercializuotus kanalus ir ne siekiant elementariai pasipelnyti iš gana sparčiai augančios paslaugų neįgaliesiems asmenims teikimo rinkos. Reikalingas skaidrumas, „doing good business“ principai, vis daugiau neįgaliųjų galėtų įsitraukti teikdami paslaugas, ką nors gamindami, kurdami patys – kitiems asmenims su negalia, nes jie geriausiai jaučia šios išskirtinės rinkos pulsą, savo bendruomenės ypatumus ir poreikius bei vertybes. Moteriškučių, prisikūrusių visokių veiklų, nelabai ir reikėtų, žinoma, su kai kuriomis išimtimis; gerai dirba, pavyzdžiui, Caritas. O ir socialinės įmonės jokiu būdu nėra išeitis, kai sunaudojami milijonai iš valstybės biudžeto, ir apie nepatenkinamą situaciją LR  2019 m. Valstybės kontrolė jau yra pateikusi aiškias ir patikimas išvadas, žr. „Padėkime sau‘19“ Nr. 10: „Socialinėms įmonėms skirta 31 mln. Eur ir tai sudaro 81 proc. visų lėšų, skirtų neįgaliųjų integracijai į darbo rinką, tačiau jos įdarbina mažą dalį (apie 1 proc.) sunkiausią negalią turinčių asmenų ir tai neužtikrina tinkamos asmenų su negalia socialinės integracijos“. Ar buvo į tai atsižvelgta valstybės lygiu? Ar ne geriau tuos 31 mln. eurų paskirstyti itin mažas neįgalumo išmokas, pensijas  gaunantiesiems, kad jie oriai galėtų nusipirkti bent tas paslaugas, kurių jiems tikrai reikia, mėginti daryti savo nedidelius versliukus, kad ir pardavinėti rankdarbius be tarpininkų – dabartinėmis sąlygomis tai daryti nesunku, dirbti su verslo liudijimais, individualios veiklos pažymomis neįgaliems asmenims yra itin palankios sąlygos – apie tai jau teikėme informaciją iš VMI, Užimtumo tarnybos, žr. „Padėkime sau‘19“ Nr. 9 ir 10. Gal metas nustoti brukti klaidingai ir neefektyviai suplanuotas paslaugas, kurios atsiranda be jokio rinkos tyrimo ar net patikimos reprezantatyvios neįgaliųjų asmenų apkausos, kurią privalėtų atlikti jokiu būdu ne pačios tų itin gausiai atsiradusiųjų organizacijų, socialinių įmonių atstovės/-ai ar kad tai būtų atliekama pagal jų užsakymą. Netikslingas yra ir pačių savivaldybių atliekamas auditas, kai vertinamos iš savivaldybės biudžeto finansuojamos organizacijos, įmonės, po to metai iš metų tuo pačiu principu skirstomi biudžeto pinigai socialinėms reikmėms. Reikalingas nepriklausomų užsienio ekspertų vertinimas, koordinuoti veiksmai ES reglamentų pavidalu, nes į Valstybės kontrolės rekomendacijas ir išvadas yra elementariai nereaguojama. Taip pat pravartu suprasti, kad nemažai neįgalių asmenų tiesiog nenori tų paslaugų, užimtumų, būrelių ar lankymosi kokiose tai objektuose būriais bei nepageidauja neefektyvių medicinos, reabilitacijos paslaugų ar tuo labiau – medicininių operacijų, eksperimentinių medikamentų išbandymų, po kurių dažnai jie lieka dar labiau neįgalūs, o medikai tampa tik pasitobulinę ar gavę kokios nors farmacijos firmos bonusus, neprisiėmę atsakomybės už klaidas, žmonių sužalojimus... išties, pagal bioetikos principus medikai – su visa pagarba jiems – tegali eksperimentuoti patys su savimi, savo ir savo vaikų, gal dar anūkų tarpe,  tie laikai, kai eksperimentai ir tyrimai, naujų medikamentų išmėginimai  būdavo atliekami su neįgaliais asmenimis be jų sutikimo jau praėjo – žr., JT ŽTT raportą „Padėkime sau‘19“ Nr. 9, 10, 11, 12. Gana greitai, rudeniop, o išties dar vasarą, bus pradėtas planuoti LR 2021 m. biudžetas. Todėl metas skaičiuoti, įskaitant viešojo administravimo institucijas, jų sąnaudas, kiek žmonių iš biudžeto, įvertinant ir savivaldybių biudžetus, gauna finansavimą ir yra susiję su neįgaliųjų reikalais, įskaitant medikus ir socialinius darbuotojus, psichologus, logistiką, vertinant ir visus tuos būrelius, klubelius, bendrijas, draugijas, asociacijas, NVO... paimti realų skaičių, kiek neįgaliųjų gauna tas paslaugas – atmesti fiktyvius parašus, kai neįgalieji pasirašo nesuprasdami net, ką pasirašo arba yra apgaunami, atmesti nepatikimas niekines apklausas ir savęs vertinimus bei pan. – štai, ir bus tikrasis „efektyvumas“, tikroji neįgaliųjų asmenų „gerovė“. Korupcijos mastus šioje neįgaliųjų asmenų aptarnavimo industrijoje taip pat metas įsivertinti. Štai, ir atsirastų ištekliai oresniam neįgaliųjų asmenų gyvenimui Lietuvoje.   Teismas paskelbė nuosprendį asmenims, kurie už kyšius nustatinėjo neįgalumą 2020-10-21, ELTA, Klaipėda Šiandien Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį didelės apimties baudžiamojoje byloje dėl kyšio paėmimo, papirkimo ir prekybos poveikiu, joje kaltinimai buvo pareikšti vienuolikai asmenų: trims kaltinamiesiems, dirbusiems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), pareikšti kaltinimai dėl kyšių paėmimo už palankius sprendimus dėl neįgalumo, o likusiems aštuoniems kaltinamiesiems kaltinimai pareikšti dėl kyšio davimo už palankius sprendimus. Bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad kaltinamoji R. I., būdama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos dokumentų registravimo skyriaus vedėja, pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (22 epizodai). Kaltinamoji O. K., būdama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritorinio skyriaus vedėja, savo naudai tiesiogiai ir per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą ir neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (20 epizodų). Kaltinamasis M. G., būdamas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritorinio skyriaus vedėju, savo naudai tiesiogiai ir per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą ir neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (20 epizodų). Kiti aštuoni kaltinamieji, siekdami sau naudos, pasinaudodami pažintimis, kaltinti davę kyšius už palankius sprendimus jiems patiems ar su jais susijusiems asmenims. Kaltinamieji R. I., O. K., M. G. savo kaltę pripažino, tik nesutiko su kai kurių veikų kvalifikavimu ir ne visas jų padarymo aplinkybes gerai prisiminė. Kaltinamieji nurodė, kad žmonės prašydavo greičiau sutvarkyti dokumentus ir už tai jiems duodavo pinigų. Jie teigė, kad teisingai nustatydavo darbingumo lygį ar specialiuosius poreikius pagal pateiktus medicininius dokumentus. Šeši kaltinamieji kyšio davimu savo kaltę pripažino, du iš jų nesutiko su jiems pareikštais kaltinimais ir neigė davę kyšius. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas pripažino kaltais R. I., O. K. ir M. G., dirbusius Tarnyboje, ir paskyrė jiems bausmes – baudas. Kaltinamoji R. I. pripažinta kalta dėl visų jai pareikštų kaltinimų   (22 epizodai) ir jai paskirta galutinė subendrinta 14 913 Eur (396 MGL) bauda, ją nurodyta sumokėti per 24 mėn., kaltinamajai atimta teisė 2 metus dirbti valstybės tarnyboje bei nurodyta išieškoti konfiskuotino turto vertę – 3730 Eur – valstybės naudai. Teismas nurodė, kad nors nusikaltimus R. I. padarė tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų, tačiau tokį jos elgesį lėmė ir kitų kaltinamųjų nusikalstami ketinimai ir daromos nusikalstamos veikos, o jos pačios vaidmuo nebuvo pagrindinis, ji sprendimų nepriimdavo. Ji turėjo prisitaikyti prie susidariusios situacijos, kad už pinigus Tarnybos vedėjai greičiau sutvarkys dokumentus. Teismas pripažino kalta dėl 20 kyšio paėmimo epizodų kaltinamąją O. K. ir skyrė jai 37 509 Eur (996 MGL) dydžio baudą, ją nurodė sumokėti per 24 mėnesius, atėmė teisę 2 metus dirbti valstybės tarnyboje, nurodė išieškoti konfiskuojamo turto vertę – 2720 Eur – ir taikė išplėstinį turto konfiskavimą – nurodė konfiskuoti 40 000 Eur, gautų nusikalstamų būdu, nes tokios vertės turto ji negalėjo pagrįsti teisėtai gautomis pajamomis. Teismas nurodė, kad kaltinamosios veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybės interesams. Teismas pripažino kaltu dėl 20 kyšio paėmimo epizodų kaltinamąjį M. G. ir skyrė jam 37 509 Eur (996 MGL) dydžio baudą, ją nurodė sumokėti per 24 mėnesius, atėmė teisę 2 metus dirbti valstybės tarnyboje, nurodė išieškoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą 4650 Eur ir taikė išplėstinį turto konfiskavimą – nurodė konfiskuoti 80 000 Eur, gautų nusikalstamų būdu, nes tokios vertės turto jis negalėjo pagrįsti teisėtai gautomis pajamomis. Teismas nurodė, kad kaltinamojo veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybės interesams. Penkis kyšio davimu už jiems palankius sprendimus dėl neįgalumo nustatymo kaltintus asmenis teismas taip pat pripažino kaltais, konstatavo, kad jie siekė naudos ir veikdami tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų, t. y. siekdami lengvatų atliekant darbingumo lygio nustatymo procedūras Tarnybos Klaipėdos skyriuje, davė kyšius. Teismas skyrė jiems po 1883 Eur (50 MGL) dydžio baudas ir nurodė, kad paskirtos baudos mažesnės nei sankcijos vidurkis, nes jie anksčiau neteisti, turi neįgalumus ir nedirba. Vieną iš aštuonių kaltinamųjų teismas atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes ji savo kaltę pripažino, gailėjosi, dirba, po brolio mirties globoja jo vaikus, charakterizuojama gerai. Kyšio davimu kaltintas, tačiau savo kaltės nepripažinęs K. S. išteisintas, nes nei jis, nei kyšio paėmimu kaltinta O. K. nepripažino savo kaltės dėl šio epizodo, teismui pateiktas vaizdo įrašas taip pat nepatvirtino kyšio davimo ir paėmimo fakto, daugiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl visos abejonės vertintos kaltinamųjų naudai ir kaltinamasis K. S. išteisintas dėl kyšio davimo, o kaltinamoji O. K. išteisinta dėl kyšio paėmimo iš K. S. Dėl kyšio davimo išteisintas ir kaltinamasis A. G., nes nei jis, nei kyšio paėmimu kaltintas M. G. nepripažino jiems pareikštų kaltinimų, o liudytoja neigė perdavusi pinigus dėl darbingumo nustatymo, bylos nagrinėjimo metu liko  nepaneigta ir kaltinamųjų versija apie A. G. skolos grąžinimą M. G. Dėl tų pačių priežasčių M. G. išteisintas dėl kyšio paėmimo iš A. G. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.     „Padėkime sau'19“ informuoja Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  Negalios nustatymo proceso skaidrumo klausimai Pateikta 2020 m. gegužės mėn. 1.       Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Klaipėdos teritoriniame padalinyje maždaug per tris 2017 metų pavasario ir vasaros pradžios mėnesius užfiksuotos kelios dešimtys kyšių davimo atvejų. Byloje kaltinami 11 asmenų, 4 jų dirbo NDNT, kiti 7 kaltinami davę kyšius, dar 42 asmenys atleisti nuo atsakomybės už papirkimą, nes kaltę pripažino, jie į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjo nuo 190 iki 760 eurų, dar du kaltę pripažinę asmenys nubausti 3,8 tūkst. ir 5320 eurų baudomis. (Šaltinis: Janauskaitė, D. Teisiami neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbuotojai ir interesantai. <https://m.klaipeda.diena.lt/>, skelbta 2019-06-11). Pakomentuokite, kokia situacija yra dabar, ar kitų miestų NDNT panašių atvejų aptikta? Kokių veiksmų ėmėtės, kad negerovės būtų pašalintos? Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) yra įstaiga prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatanti neįgalumo lygį asmenims iki 18 metų, darbingumo lygį ir profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus, bei priimanti sprendimą dėl bendro pirminio specialiųjų poreikių nustatymo asmenims, neatsižvelgiant į jų amžių, neįgalumo ar darbingumo lygį. Po Jūsų klausime minėtos datos teisėsaugos institucijos NDNT darbuotojams dėl galimų korupcinių veikų įtarimų ar kaltinimų nėra pareiškusios. Negalios nustatymo procese dalyvauja keturi subjektai – asmuo, išreiškęs valią, kad būtų atliktas jo negalios vertinimas, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios NDNT pateikia visus medicininius dokumentus su asmens sveikatos būklę nurodančiais duomenimis, savivaldybės, kurių paskirti darbuotojai pildo pensinio amžiaus asmenų veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynus, ir NDNT, kurios darbuotojai atlieka negalios vertinimą. Todėl negalios nustatymo proceso skaidrumas ir rezultato sėkmė priklauso nuo visų procese dalyvaujančių subjektų pastangų. Korupcijos prevencija NDNT vykdoma vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, Skundų, pranešimų ir kitos informacijos dėl galimų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų nagrinėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu NDNT direktoriaus įsakymu, NDNT 2019–2020 metų Antikorupcine programa, patvirtinta NDNT direktoriaus įsakymu, NDNT 2019-2020 m. Antikorupcinės programos priemonių planu (kuris 2020-01-20 papildytas), NDNT direktoriaus įsakymu patvirtinta NDNT nulinės tolerancijos korupcijai politika, NDNT direktoriaus įsakymu patvirtintu Informacijos apie pažeidimus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimo tvarkos aprašu. NDNT veikia Antikorupcinė komisija, 2018 m. įsteigta už korupcijos prevenciją atsakingo NDNT patarėjo pareigybė. Viena iš svarbių galimų korupcinių apraiškų mažinimo priemonių yra periodinė planinė NDNT teritorinių skyrių priimtų sprendimų kontrolė, todėl sukurtas tokios kontrolės mechanizmas. Pagal jį kiekvieno NDNT teritorinio skyriaus sprendimai patikrinami du kartus per metus. Bylas kontrolei automatiniu būdu atrenka NDNT informacinė sistema pagal tam tikrus nustatytus požymius. 2019 m. pagal planinės kontrolės procedūras patikrinta 1 980 teritorinių skyrių priimtų sprendimų.  Suprasdama korupcijos prevencijos  negalios nustatymo srityje svarbą, prisiimdama atsakomybę ir lyderiavimą (kaip minėta, negalios nustatymo procese dalyvauja keturi subjektai), NDNT, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetu ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija,  2019 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje organizavo apvaliojo stalo diskusiją „Korupcija negalios nustatymo srityje – stereotipas ar realybė?“, kurioje dalyvavo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybių,  VĮ „Transparency International“ Lietuvos skyrius vadovas, kitų nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės atstovai. Diskusijos tikslas buvo išsiaiškinti „karštuosius“ korupcijos taškus ir rizikas, išgryninti skaidrumo problemas negalios nustatymo srityje, išklausyti socialinių partnerių pasiūlymus dėl problemų sprendimo. Vėliau vykusiuose darbiniuose tarpinstituciniuose susitikimuose buvo nutarta dėl konkrečių skaidrumą didinančių priemonių, kurios įtrauktos į minėtą NDNT 2019-2020 m. Antikorupcinės programos priemonių planą.  NDNT veikia pasitikėjimo telefono numeris, kuriuo galima pranešti apie galimus korupcijos atvejus. 2019 m. patvirtina NDNT nulinės tolerancijos korupcijai politika, kurioje, be kita ko, įtvirtinta nulinė dovanų politika, reiškianti, kad NDNT netoleruojamos jokios, net ir mažiausios vertės (pvz., šokolado, medaus ir pan.) dovanos darbuotojams. Kaip teisėta padėkos darbuotojui už profesionalų aptarnavimą galimybė sukurta interneto svetainės skiltis Teigiamo atsiliepimo anketa. Nuo 2019 m. birželio 30 d.,  vadovaujantis Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymu, įdiegtas ir veikia vidinis informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas. 2020 m. NDNT ir toliau korupcijos prevenciją nuosekliai vykdo pagal minėtą 2019–2020 m. Antikorupcinės programos priemonių planą. Per šių metų I ketvirtį, vykdant 2017 m. spalio 26 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį su sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Vilniaus viltis“ (įgyvendinant projektą „Nepakantumo korupcijai didinimas neįgalių asmenų tarpe neįgalumo ir darbingumo nustatymo procese“), įvairiuose Lietuvos miestuose dalyvauta 15 renginių su neįgaliaisiais, aptariant jiems aktualius  klausimus.  Taip pat pradėtas kurti vaizdo klipas apie negalios nustatymo procesą, jo etapus, asmenų teises ir pareigas. Siekiant informacijos prieinamumo, rengiama ir teikiama viešinti medžiaga visuomenės informavimo priemonėms, aktuali informacija nuolat atnaujinama ir skelbiama NDNT interneto svetainėje ir Facebook paskyroje, informacija transliuojama per laukiamosiose salėse įrengtus videoterminalus. Negalios vertinimas yra socialiai jautri sritis, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia, kad sprendimai dėl neįgalumo, darbingumo lygių ir specialiųjų poreikių nustatymo, kuriuos priima NDNT, būtų objektyvūs ir skaidrūs.  Siekiant šio tikslo socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro  įsakymu pakeistas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas. Kriterijų apraše patobulinti medicininiai, t. y. asmens bazinio darbingumo, kriterijai, kurie vertinami atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus, ir asmens sveikatos būklę atitinkantys bazinio darbingumo procentai. Siekiant teisiškai maksimaliai sumažinti korupcijos pasireiškimo galimybę vertinant asmens darbingumo lygį Tvarkos apraše reglamentuota, kad darbingumo lygis nustatomas kartu su asmeniu stebėtojo teisėmis dalyvaujant neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos atstovui, jeigu asmuo raštu patvirtina, kad jis sutinka, jog nustatant jo darbingumo lygį dalyvautų neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos atstovas.                                                                                     Tvarkos apraše taip pat iš esmės pakeisti asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti įvertinimo kriterijai. NDNT specialistai, vertindami asmens savarankiškumą, iš karto gali nustatyti, kokia pagalba (socialinės paslaugos, techninės pagalbos priemonės, būsto pritaikymas ir kt.) reikalinga asmeniui, kurio darbingumo lygis vertinamas, ar jo šeimos nariams. Taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta nauja Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarka, kuria iš esmės pakeista anksčiau galiojusi tvarka. Naujoje tvarkoje nustatyta, kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomi kompleksiškai vertinant bazinį funkcionavimo lygmenį (balais išreikštas medicininis kriterijus, nustatomas pagal asmens sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus) ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus (tai asmens galimybių matas, kuriuo įvertinami asmens funkcionavimo kasdieniame gyvenime (judamumas, mityba, asmens higiena, socialiniai santykiai) bei jo mąstymo, suvokimo gebėjimai, elgesio sutrikimai). Tokiu teisiniu reguliavimu specialieji poreikiai vertinami objektyviau, nes vertinami ne tik medicininiai kriterijai, kaip buvo iki minėto įsakymo patvirtinimo, bet vertinamas ir asmens savarankiškumas, judėjimo galimybės ir kt. Paminėtina, kad nuo 2019 m. birželio 27 d. asmeniui, sukakusiam senatvės pensijos amžių, vieną iš jo specialiųjų poreikių vertinimo dalių – Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną – pavesta  pildyti savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, administracijos paskirtam darbuotojui, kuris gali perduoti užpildyti klausimyną savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotam seniūnijos socialiniam darbuotojui ar socialinių paslaugų įstaigos socialiniam darbuotojui. Savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, administracijos paskirtas darbuotojas, kuris, dalyvauja specialiųjų poreikių vertinime ir vertina asmens savarankiškumą, turi galimybę iš karto nustatyti, kokia pagalba (socialinės, slaugos paslaugos, piniginė parama, techninės pagalbos priemonės, būsto pritaikymas ir kt.) reikalinga asmeniui, kurio specialieji poreikiai vertinami. Tokiu būdu sudaromos sąlygos operatyviai ir veiksmingai suteikti socialinę paramą neįgaliajam ar jo šeimos nariams. Neįgalumo lygio, darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymo tvarkose numatyta teisė asmeniui nesutikti su NDNT priimtu sprendimu ir jį skųsti NDNT direktoriui. Šiuo atveju asmens skundas nagrinėjamas NDNT Sprendimų kontrolės skyriuje. Jei asmuo nesutinka su NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus priimtu sprendimu, šis sprendimas gali būti skundžiamas Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat informuojame, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama pertvarkyti negalios nustatymo sistemą taip, kad ji atitiktų Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas ir būtų orientuota į asmens individualių poreikių identifikavimą, tenkinimą bei asmens įgalinimą integruotis į darbo rinką kartu  su Europos komisija ir Pasaulio Banko ekspertais vykdo projektą „Neįgalumo vertinimo sistemos tobulinimas Lietuvoje“. Projektu siekiama pertvarkyti negalios sistemą taip, kad būtų tenkinami neįgaliųjų individualūs poreikiai ir būtų sudarytos visapusiškos ir veiksmingos dalyvavimo visuomenėje ir darbo rinkoje  galimybės. Šiam tikslui pasiekti bus praktiškai išbandomas Pasaulio sveikatos organizacijos sudarytas bendrinis sveikatos ir negalios vertinimo instrumentas WHODAS 2.0  (klausimynas). Nuo 2020 m. liepos 1 d. NDNT atliks pilotinį tyrimą, kurio metu bus praktiškai išbandomas klausimyno tinkamumas asmens negalios vertinimui. Į pilotinį tyrimą planuojama įtraukti ne mažiau kaip 2000 asmenų, kuriems negalia būtų vertinama pirmą kartą. Siekiant užtikrinti sklandų Klausimyno pildymą, prieš pilotinį tyrimą, vyks NDNT darbuotojų, vykdančių pilotinį tyrimą, mokymai, kuriuos ves Pasaulio banko ekspertai.  Šio tyrimo metu gauti duomenys leis daryti pagrįstas išvadas dėl naujos negalios vertinimo sistemos įdiegimo šalyje. Informacija apie korupcijos prevenciją skelbiama viešai NDNT interneto svetainėje, adresu http://ndnt.lrv.lt/lt/korupcijos-prevencija 2.       Ką manote apie faktą, kad Klaipėdos mieste 2017-2019 m. vis mažėja dirbančiųjų darbingo amžiaus neįgaliųjų asmenų (per trejus metus sumažėjo 5,3 proc.), kai tuo pačiu laikotarpiu vis daugėja neįgaliųjų darbingo amžiaus asmenų, kuriems NDNT nustatyta slauga ar priežiūra, o senatvės pensininkų, kuriems nustatyta slauga ir priežiūra, vadinamieji specialieji poreikiai, kuriuos nustačius senatvės pensininkai gali kreiptis į savivaldybę, kad gautų socialinio darbuotojo ar slaugės periežiūrą, kt. per trejus metus skaičiuojant nuo 2017 m. mieste sumažėjo 12,5 proc.? Ar panašios tendencijos ir kituose Lietuvos miestuose? Valstybės mastu didelių pokyčių, ryškių didėjimo ar mažėjimo tendencijų nepastebime. Įdarbinamų neįgaliųjų skaičius kasmet išlieka panašus, kaip ir įregistruojamų Užimtumo tarnyboje. Specialieji poreikiai darbingo ir pensinio amžiaus žmonėms irgi nustatomi panašiu dažnumu. Užimtumo tarnyboje registruota neįgaliųjų: 2017 metais – 10 649, 2018 metais – 11 036, 2019 metais – 11 366. Įdarbinta neįgaliųjų (Užimtumo tarnybos duomenimis): 2017 metais – 5498, 2018 metais – 5634, 2019 metais – 5861. Darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis: 2016 metais – 2320, 2017 metais – 1432, 2018 metais - 1415, 2019 metais – 2009. Darbingo amžiaus žmonės, kuriems nustatyta specialusis nuolatinės priežiūros poreikis: 2016 metais – 3947, 2017 metais - 3326, 2018 metais – 3048, 2019 metais – 4115. Senatvės pensininkų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis: 2016 metais – 14 699, 2017 metais – 11 204, 2018 metais – 11 251, 2019 metais – 11 414. Senatvės pensininkų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis: 2016 metais – 10 399, 2017 metais – 10 618, 2018 metais – 10 449, 2019 metais – 11 529. Pabrėžiame, kad senatvės pensininkai socialinių paslaugų kreiptis gali ir tuo atveju, kai specialieji poreikiai jiems nenustatyti. 3.       Ką manote apie pastoviai didėjantį neįgaliųjų vaikų skaičių mūsų valstybėje? Kokias tendencijas stebite, kai turite jau apibendrintus 2019 m. duomenis iš visų Lietuvos NDNT skyrių?                                                                 Palyginimui pateikiame 5 metų visuose NDNT teritoriniuose skyriuose nustatyto neįgalumo lygio duomenis apie asmenis iki 18 metų. Metai Asmenys iki 18 metų, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą Asmenys iki 18 metų, kuriems neįgalumas nustatytas pakartotinai 2019 1 960 3 669 2018 1 863 3 607 2017 1 915 3 697 2016 1 716 3 878 2015 1 759 4 066  Kaip matyti iš statistinių duomenų, neįgalumo lygio nustatymo skaičius pastaruosius penkerius metus išlieka panašus, todėl nėra pagrindo teigti, kad neįgalių vaikų skaičius Lietuvoje labai didėja.  Apibendrinti išsamūs duomenys (taip pat ir 2019 m.) apie neįgalumo lygio nustatymą skelbiami NDNT interneto svetainėje:  http://ndnt.lrv.lt/lt/atviri-duomenys-1/neigalumo-lygio-nustatymas-2 4.       Kad įsitikintų, ar asmenims pagrįstai nustatytas neįgalumas, netekto darbingumo lygis, ar laikinas nedarbingumas - nuo 2019 m. rugsėjo „Sodra“ turi galimybę žmogų siųsti papildomai išsitirti sveikatą. Ar turite jau atgarsių, kokie yra rezultatai NDNT dabar, kai jau skaičiuojamas 2020 m. II ketvirtis, gal atliekate institucijos darbo/veiklos skaidrumo, efektyvumo savianalizę, nes pavyzdžiui, 2018 m., „Sodra“ kreipėsi su 59 atvejais į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kad vis dėlto pasižiūrėtų, ar tikrai yra toks asmens darbingumo lygis, rezultatas: 24 atvejais pakeistas asmens darbingumo lygis? (Klausime pateiktų duomenų šaltinis: Pranaitienė, S.; Jackevičiūtė, G. LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt „Sodra“ tikrins, ar neįgalumas pagrįstas: į pagalbą kvies nepriklausomus gydytojus. <https://www.lrt.lt/>, skelbta 2019-08-31). Siekiant išvengti atvejų, kai pagal medicininius ir socialinius dokumentus NDNT nustato asmens neįgalumo lygį ar darbingumo lygį, o išmoką mokanti institucija pastebi, kad asmens neįgalumo lygis ar darbingumo lygis galimai neatitinka dokumentuose užfiksuotų duomenų ir sudaryti teisinį pagrindą užginčyti dokumentuose užfiksuotus realybės neatitinkančius faktus, nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatyta, kad neįgalumo lygio ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam išmoką, priežiūrą atlieka „Sodra“. Šiuo atveju „Sodra“ turi teisę pasitelkti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis sudaryta sutartis, gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti. Prireikus „Sodra“ gali kreiptis į tokią sutartį sudariusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomo asmens sveikatos ištyrimo. Jūsų minimu pagrindu „Sodra“ 2019 metais į NDNT nesikreipė ne karto. Kitais pagrindais SODRA į NDNT dėl pakartotinio vertinimo 2020 m. I ketv. kreipėsi 12 kartų. NDNT pakeitė 3 sprendimus. 5.       Pateikite savo nuomonę tokia tema: Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2020 m. neįgaliųjų asmenų diskriminacijos problemoms skirtame Raporte, kuriuo turi vadovautis visų valstybių Vyriausybės, įstatymų leidėjai, medikai, valdininkai, kai sprendžiami bet kokie su neįgaliais asmenimis susiję klausimai, pabrėžiama, kad medicinoje ar moksle neįgaliųjų asmenų teisių pažeidimai gali reikšti, jog jiems teikiama priežiūra, gydymas, kurio jie nenori, arba jie gali negauti gydymo ar priežiūros, kokios jiems reikia. Rekomenduojama stabdyti visų rūšių diskriminaciją neįgaliųjų asmenų atžvilgiu, o tai reiškia, jog neturi būti tokios diskriminacijos, kai neįgalieji neturi pasirinkimo ar paramos tuos pasirinkimus padaryti; negauna paramos ar paslaugų, kad gyventų nepriklausomai; neturi tokių pat teisių ir galimybių kaip kiti žmonės. Pastaba: jei nuomonės šiuo klausimu neturite, taip ir parašykite. Neįgaliųjų diskriminuoti jokiais pagrindais (taip pat - ir sveikatos priežiūros srityje) negalima. Tai draudžia tiek  įstatymai, tiek įvairios konvencijos ir kitokios nuomonės čia negali būti.  Dėkojame už išsamius atsakymus Pastebėjimas: Per 5 metų laikotarpį nuo 2015 iki 2019 metų net 11,4 proc. išaugo vaikų, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą, skaičius, tai matome iš aukščiau pateiktų NDNT duomenų, todėl yra  pagrindo teigti, kad neįgalių vaikų skaičius Lietuvoje didėja.

Išnašos publikacijai "Informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM":

[1] Leidžiami atskaitymai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 18 straipsnio nuostatas.

[2] Kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,1.

Kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x (0,1 – 2/300 000 x (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 20 000)).

---

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS,

 ARBA PATARIMAI TIEMS, KURIE NEŽINO, KAIP IŠGYVENTI NEPRITEKLIO SĄLYGOMIS

PATARIMAI TIEMS, KURIE NEŽINO, KAIP PASKANAUTI „BOBOS“ BENT JAU PER VELYKAS

2021-03-23

 

Velykų bobai reikės: 1 kg miltų, 1,5 stiklinės pieno, 200 g sviesto, 4 kiaušinių, 150 g cukraus, 50-60 g mielių, pakelis vanilinio cukraus, 0,5 kg razinų, druskos.

Į pašildytą pieną sudedamos mielės, įberiama šiek tiek cukraus ir paliekama, kol pakyla. Išsijoti miltai suberiami į dubenį, supilamos pašildytos mielės. Supylus likusį pieną, tešla išplakama ir paliekama vėl pakilti. Su cukrumi išsukti tryniai sudedami į kildomą tešlą, suberiamas vanilinis cukrus ir tešla minkoma. Prieš baigiant minkyti supilamas ištirpintas sviestas (nekarštas) ir suberiamos razinos. Prieš tai jos nuplikomos vandeniu, gerai nuplaunamos, nusausinamos ir pavoliojamos miltuose. Viską sudėjus, tešla gerai išminkoma ir kildoma.

Parengiama skarda. Į apvalią metalinę dėžutę įstatoma tokio pat dydžio, tik aukštesnė popierinė forma. Popierius gerai ištepamas riebalais ir susiuvamas. Į skardinę formą įdadamas gerai pateptas riebalais ir pabarstytas džiūvėsėliais popierinis dugnelis. Du trečdaliai paruoštos formos tūrio pripilama tešlos, ir vėl leidžiama tešlai pakilti. Kepama karštoje orkaitėje 1 valandą. Iškepusi boba ataušinama formoje, paskui išimama ir puošiama glajumi, kuris daromas iš kiaušinio baltymo, miltinio cukraus, pusės citrinos sulčių ir trupučio citrinos rūgšties. Glajus išsukamas mediniu šaukštu ir užpilamas ant kepinio – viršuje išlyginamas, o nuo kraštų nuvarvinamas.

Jeigu turite molinį ąsotį, kepkite jame, tik vidų gerai ištepkite riebalais ir pabarstykite džiūvėsėliais. Tešlos pilkite vieną trečdalį jo tūrio ir palikite ją pakilti. Paskui kepkite. Iškepusį ataušinkite, ąsotį sudaužykite. Šukes atsargiai surinkite, kepinį puoškite kaip ir parašyta aukščiau.

Pagal: Konstancija Buožytė-Brundzienė ir Julija Kairienė.“Velykų vaišės“, informacinis leidinys, rinkta ir maketuota 1989.12.15-20 d.

//////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////

Už du eurus pavalgo dviese:

KEPTA SKUMBRĖ

 Gruodis – Advento laikas, susilaikome nuo mėsos valgymo ir ant mūsų stalo dažnokai pasirodo žuvis. Tik ar visada reikia tenkintis silke, o turint daugiau pajamų – lašiša? Kartais imu net manyti, jog kitos žuvys lyg nė neegzistuoja mūsų racione, tiesa, paprastai kartą metuose paragaujame stintų, kai kas nusiperka kokį rūkytą karšį ar ešerį. Daug kas mėgsta karšto ar šalto rūkymo skumbrę, tačiau ji brangoka, ne visada pasiseka nusipirkti tikrai gerai išrūkytą žuvį. Bet pamėginkite nusipirkti šviežią skumbrę, nešaldytą. Tokią galite rasti turguje, paprastai jos parduodamos su galvomis. Stambi ir riebi skumbrė nekainuoja nė 2 eurų už vienetą, o jos iškeptos užtenka dviems asmenims. Patikėkite – patiekalas karališkas, sako, kai kurie restoranai tokį patiekia.

Gaminti galima įvairiai, tačiau, kaip visada, geriausia yra tai, kas paprasta.

 

FOLIJOJE KEPTOS SKUMBRĖS RECEPTAS

 

Imate kuo riebesnę šviežią skumbrę, nupjaunate jos galvą, išvalote vidurius. Apibarstote druska ir pipirais, apšlakstote citrinos sultimis. Viskas, tuo Jūsų misija ir baigiasi – žuvį tiesiog suvyniojate į foliją ir kepate apie 200 laipsnių karštumo orkaitėje apie 40-45 minutes. Valgote karštą, garnyrą pasirenkate kokį tik norite, skanu su bulvėmis, daržovėmis. Skonis švelnus, primena karšto rūkymo skumbrę, bet išties dar skaniau. Taip paruoštą skumbrę galima valgyti ir šaltą – tikrai gardu.

 

KIAUŠINYJE MIRKYTA MENKĖ

 

Tai irgi paprastas receptas, bet tokia menkė tinka ir prabangiam stalui. Nusiperkate menkę, supjaustote gabalėliais. Sudedate juos į stiklainį. Imate kiaušinį ir suplakate jį, į plakinį įmaišote druskos, pipirų, įpilate truputį vandens – plakinio turi būti tiek, kad jis apsemtų menkės gabaliukus. Užsukate stiklainį ir padėję į šaldytuvą laikote porą valandų, bet galima ir per naktį. Kepate ant aliejaus keptuvėje. Skonis nepakartojamas.

---

Bulvės, bulvytės...

 Bulvė yra tikra rudens periodo virtuvės karalienė. Tik nukastos bulvės būna itin skanios ir maistingos. Po Kalėdų bulvės praranda dalį savo vitaminų, todėl patariama jų tiek daug nevalgyti, pakeisti jas ankštinėmis daržovėmis, kruopomis, makaronais. Tačiau lietuviai mažai paiso šios rekomendacijos ir bulvėmis bei iš jų pagamintais patiekalais minta ištisus metus. Kas gi atsisakytų cepelinų, kugelio ar tarkuotų blynų su spirgučiais ir grietine, o kur dar keptos bulvytės ir bulvių košė? Dažnoje šeimoje taip ir verčoiamasi: rudenį apsirūpinama keliais maišais bulvių ir maitinamasi jomis ištisus mėnesius. Kita vertus, to daryti jau ir nelabai apsimoka, nes prekybos centruose bulvių niekada nestinga ir jos būna pigios nepriklausomai nuo sezono, todėl neverta rizikuoti ir sandėliuoti bulvių savo namuose ar rūsyje, kur jos gali sudygti, prarasti maistinę vertę. Viena aišku: norintieji maitintis pigiau iš savo mitybos raciono bulvių tikrai neišbrauks. Bet ir įvairių bulvių patiekalų tarpe yra tokie, kurie išskirtinai pigūs, paprastai pagaminami ir svarbiausia – labai skanūs. Vienas jų – folijoje keptos bulvės. Jums net nereikės bulvių skusti. Ar gali būti kas nors dar labiau viliojančio?

 Bulvės, keptos įvyniotos į foliją

 Reikės: bulvių , 5 vienetai; sviesto , 50 gramų; druskos , 1 žiupsnelis; juodųjų pipirų , 1 žiupsnelis.

Gaminimas:

1. Bulves nulupti, vieną pusę kryžmai įpjauti, uždėti gabaliuką sviesto ar taukų, pabarstyti prieskoniais.
2. Kiekvieną bulvę suvynioti į foliją ir kepti vidutinio karštumo orkaitėje (180° C) apie 45 min.

Bulves galima paskaninti įpjautoje vietoje įdėjus trintos su grietine varškės, pagardinti krapais. Toks patiekalas tikrai prašmatnus, jį mėgsta gaminti švedai. Kitas būdas yra toks: bulvė įpjaunama, į įpjovą įdedama rūkytų lašinukų riekelė. Apibarstomos druska, kmynais. Bulvė susukama į foliją. Paruoštuos bulvės sumetamos į laužą su daug žarijų ir tomis žarijomis užkasamos, tačiau lygiai taip pat galite kepti ir orkaitėje. Kepama priklausomai nuo žarijų kiekio, apie pusė valandos. Jos turi paruduoti, bet nesudegti. Iškepusios išimamos iš laužo ir valgomos. Skanaus!

---

 VARŠKĖTUKAI „A LA TURGAUS GATVĖ KLAIPĖDOJE“ – DOVANA VILNIEČIAMS

Įsidėmėtina, kad nuo sausio 1 d. vidutinė netekto darbingumo pensija Lietuvoje ir po padidinimo nesiekia net 250 eurų, todėl nutarėme pradėti rubriką „Išgyvenimo pradžiamokslis“, tikimės, sukaupta patirtis pagelbės ir tiems, kurie COVID-19 karantino sąlygomis mokysis tenkintis 257 eur/mėn.

VARŠKĖTUKAI gaminami iš vieno pakelio ne mažiau kaip 50 prc. nukainotos pigiausios varškės. Įdedami į varškę 3 šaukštai miltų. Mikliai išminkoma tešla. Suformuojamos juostelės iš tos tešlos ir supjaustomos nedideliais simpatiškais gabaliukais. Į verdantį nesūdytą vandenį – pažymėtina, nesūdytą, nes druską reikia taupyti ir pamokysime, kaip tai daryti – sumetami varškėtukai, bet  daryti tai reikia kruopščiai, kad nesuliptų. Rankas patartina vilgyti vandeniu. Verda trumpai, kol pakyla į vandens paviršių. Išgriebiami iš puodo, padalinami 2-3 asmenims. Dėmesio! Druskos keli kristalai pabarstomi taupiai į kiekvieną lėkštę ant varškėtukų, kad ištirptų ir pagardintų patiekalą. Viskas. Tinka pusryčiams. Kaina – apie 70 eurocentų, įskaitant ir sunaudotas virimui dujas, kelis grūdelius druskos, puodo ir indų išplovimą. Skanaus!

---

RYŽIAI:

Pakanka ir saujelės

 100 g ryžių pakanka prasimaitinti dieną, tačiau jei asmuo valgesnis, jų gali reikėti daugiau...

Birių ryžių gaminimo receptas yra paprastas. Imate 100 g ryžių, jei gaminate šeimai, draugams, gali tekti virti ir 200 g ar daugiau šių tikrai puikių kruopų. Visa paslaptis – idealiai sandarus puodo dangtis, jis neturi kilnotis susikaupus virimo garams. Į puodą įberiate nuplautus ryžius, patartina nesirinkti su GMO atžyma, nes tai išties nenaudinga Jūsų sveikatai. Galima dėti ir maišelyje fasuotus ryžius su visu įpakavimu. Verdančio vandens užpilate ant ryžių tiek, kad jo būtų maždaug 1 cm aukščiau nei ryžių paviršius. Uždengiate dangčiu, 12 minučių verdate ant pačios mažiausios ugnies, kokią galite nustatyti. Išjungiate, dangčio nenukeliate, uždengtas puodas turi pastovėti 20 minučių. Atidengiate, ryžiai –birūs., vieni skaniausiųjų yra plikytųjų rūšies, tačiau kiekvieno skonis individualus. Jei norite, pasūdykite pagal skonį, galima pagardinti šlakeliu mėgstamo aliejaus ar gabalėliu sviesto, skanu būna, kai įberiate kario prieskonių, sojos padažo užpilate ar vartojate kitus prieskonius, daržoves, kai gaminate, pavyzdžiui, plovą. SKANAUS!

 

P.S. Patiekalai iš ryžių labai populiarūs ne tik studentų, bet ir pensionatų, kitų priežiūros paslaugų teikimo įstaigų gyventojų tarpe, nes žalios mėsos paprastai arba nenusiperkama, arba pagal galiojančias įstaigos taisykles neleidžiama vartoti gaminant. Ryžiai mėgstami valgyti su kepinta vadinamąja šlapia dešra, svogūnais, daržovėmis. Tai sotu, gardu, paprasta, nebrangu.

---

“Naliesnikai” – gardūs lietiniai

Vieną kiaušinį gerai išplakite šluotele, įpilkite 0,5 l vandens, įdėkite 6 kupinus šaukštus miltų ir žiupsnelį druskos. Viską gerai išplakite, kad neliktų gumuliukų. Liejami blyneliai ir kepami su aliejumi. Įsidėmėtina – cukraus į juos nededame, nes lietiniuose galite įvynioti pasirinktą įdarą, pavyzdžiui, su vaisiais ar uogomis pertrintos varškės, mėsytės, grybų, sūrio ar daržovių. Blynelius galima valgyti su grietine ar uogiene, klevų sirupu, - priklausomai, koks įdaras juose. Skanaus!

---

Vištienos kepsneliai – gardu ir pigu

Vištieną mėgstame visi, be to, jos galima nusipirkti labai pigiai, rasti akcijas ir jomis pasinaudoti. Nusipirkę vištienos krūtinėlę netingėkite įdėti šiek tiek darbo ir pasigaminti itin gardų ir nebrangų patiekalą - kepsnelius. Paukštieną supjaustykite juostelėmis skersai skaidulų – taip ji bus puresnė. Imate vieną kiašinį ir suplakate šluotele iki putų. Į kiaušinio plakinį įpilkite truputį vandens, miltų dėkite šaukštą. Vištieną pasūdykite, dėkite pipirų, kitų prieskonių – pagal savo skonį. Vištieną apvoliokite tešloje. Kepkite keptuvėje įkaitintame aliejuje. Kepsneliai turi būti su plutele. Garnyrui rinkitės ryžius, makaronus ar keptas bulvytes, įvairių daržovių. Proporcijos turi būti tokios: 1 dalis kepsnelių ir 2 dalys daržovių, garnyro. Skanaus! Šį patiekalą labai mėgsta vaikai.

---

---

Rankdarbiai:·        prilygsta meditacijai,·        padeda atsikratyti priklausomybių ir gali būti papildomų pajamų šaltinis!

Neįgalieji sukuria neįtikėtinai vertingų ir meniškų rankdarbių. Nedaugelis iš jų patys parduoda tuos darbelius, o be reikalo. Facebooke jau yra elektroninės parduotuvės programėlė, yra nemokamų skelbimų svetainės kaip skelbiu.lt ir kitos, galima nesunkiai išmokti prekiauti patiems. Verslo liudijimą ar individulios veiklos pažymą išsiimti VMI nėra sunku, be to, gali padėti tai padaryti artimieji, draugai, socialiniai darbuotojai ar asmeniniai asistentai. Taigi – rankdarbiai gali tapti ir papildomų pajamų šaltiniu, nedideliu verslu, ne tik priemone praleisti laiką.

Mezgimas, nėrimas, siuvinėjimas ir kiti rankdarbiai yra toks pats efektyvus kovos su stresu būdas kaip ir mankšta ar sportas. Pirštų galuose esantys nervai susiję su smegenų dalimi, reguliuojančia žmogaus psichiką ir vidaus organų veiklą. Žmogus megzdamas masažuoja tuos receptorius pirštuose taip sumažina psichologinę įtampą.

Į madą grįžę įvairiausi rankdarbiai – ne tik puiki dovanų idėja, būdas parodyti dėmesį kitam, bet ir geras terapinis užsiėmimas. Mokslininkai yra nustatę, kad rankdarbystė gali būti net veiksmingas vaistas. Pastebėta, kad rankdarbystė atpalaiduoja, slopina stresą, reguliuoja širdies ritmą, sumažina kraujo spaudimą. Mezginį ar nėrinį į rankas verta imti, kai skauda galvą ar kamuoja nemiga.

Tvirtinama, kad rankdarbių kūrimas – puiki smegenų mankšta, mat rankų ir smegenų darbas yra susijęs. Taigi, kai dirba rankos, neaptingsta ir smegenys. Be to, megzdami, nerdami, siuvinėdami deriname abiejų rankų darbą, todėl skatiname dirbti abu smegenų pusrutulius. Neatsitiktinai pagyvenę žmones yra skatinami užsiimti rankdarbiais. Mokslininkai sako, kad tai padeda išvengti senatvinės demencijos ar bent ją nutolinti.
 Mezginį ar nėrinį į rankas verta imti, kai skauda galvą ar kamuoja nemiga. Teigiamų emocijų suteikiantis šis užsiėmimas gali padėti įveikti ir lėtinį nuovargį.  Yra įvairių rekomendacijų, kaip tam tikra rankdarbystė padeda esant atskiriems negalavimams. Pavyzdžiui, maudžiantį dantį, skaudamą ausį ar kosulį esą padeda numalšinti nėrimas vašeliu. Megzti virbalais patariama jautrios nervų sistemos žmonėms, taip pat sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, virškinimo sutrikimais. O štai pynimas iš šiaudų esą gali padėti esant hipotonijai, depresijai, protiniam nuovargiui, mažina agresyvumą.  Psichologai teigia, kad rankdarbių terapija yra veiksmingesnė, kai žmonės mezga, neria grupėje. Tai padeda lengviau išgyventi netektis, skyrybas, išsivaduoti iš slogių minčių, depresijos.
 Grupinės rankdarbystės terapija taip pat gali būti taikoma, kai norima atsikratyti žalingų įpročių, pavyzdžiui, rūkymo, priklausomybės ligų. Be to, mėgstamas užsiėmimas kartu su bendraminčiais – puiki socializacijos priemonė. Kurdami žmonės bendrauja, dalijasi įspūdžiais, potyriais, vieni kitiems pataria.

Psichologai rekomenduoja rankdarbius kaip terapiją taikyti jautriems vaikams. Rankdarbių kūrimas moko kontroliuoti emocijas, išlaikyti dėmesį, ugdo kantrumą, stiprina vaiko nervų sistemą, padeda formuoti pasitikėjimą savimi.

NUOTRAUKOSE: autorės Dianos Viluckienės rankdarbiai - pliažo krepšiai.

TEKSTAS parengtas pagal autorę Aigustę Tavoraitę, 2016-03-15 iš <https://lsveikata.lt/sveika-visuomene/rankdarbiu-kurimas-prilygsta-meditacijai-4553>, žr. 2020-05-17 ir diena.lt

---

Griežtai draudžiama „Padėkime sau'19“ paskelbtą žodinę ir vaizdinę informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Padėkime sau'19“ kaip šaltinį.