Iliustracija aukščiau ir kai kurios esančios žemiau iš redakcijos "Padėkime sau'19" archyvo ir creativecommons.org
Skirta asmenims virš 18 metų amžiaus.
© Prašome nepažeisti 1952 m. Universalios autorių teisių apsaugos konvencijos.
ŠEIMOS TURI PRISIIMTI ATSAKOMYBĘ UŽ SAVO VAIKŲ SVEIKATĄ, ARBA DAUG GALINTIS GENETIKOS MOKSLAS
Į „Padėkime sau'19“ klausimus atsako žymus Lietuvos genetikas, akademikas Vaidutis Kučinskas
Pateikta 2020 m. liepos mėn., publikuota 2020 m. <https://www.leidinyssau.lt/naudinga/>,
pakartotinis publikavimas 2025-07-07
Vaidutis Kučinskas – Lietuvos genetikas, akademikas, profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, nusipelnęs Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojas. V. Kučinskas yra gerai žinomas žmogaus ir medicininės genetikos specialistas. Profesoriaus V. Kučinsko mokslo darbai daugiausiai susiję su lietuvio genomo ir lietuvių tautos genų fondo tyrimais. Jų rezultatai pateikti daugelyje tarptautinių mokslo kongresų, konferencijų ir simpoziumų, publikuoti daugiau nei 600 mokslo straipsnių genetikos ir genomikos klausimais. V. Kučinskas yra pirmasis žmogus Lietuvoje gavęs atlyginimą už praktinės genetikos vystymą, įdėjęs daug pastangų organizuodamas praktinę genetinio konsultavimo sistemą Lietuvoje.
KLAUSIMAS: Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2020 m. neįgaliųjų asmenų diskriminacijos problemoms skirtame Raporte, kuriuo turi vadovautis visų valstybių įvairaus rango valdininkai, medikai, mokslo darbuotojai, tyrėjai, kai sprendžiami bet kokie su neįgaliais asmenimis susiję klausimai, rekomenduojama stabdyti visų rūšių diskriminaciją neįgaliųjų asmenų atžvilgiu ir didžiausias dėmesys skiriamas bioetikai. Raporte pranešama: „Bioetika turėtų apsaugoti žmogaus teises, apibrėžtas Neįgaliųjų teisių konvencijoje. Praeityje daugelis žmonių su negalia buvo sterilizuoti, naudojami moksliniuose tyrimuose arba nužudyti“. Taip pat pabrėžiama, jog asmenims su negalia „yra skiriamas gydymas arba jie įtraukiami į mokslinius tyrimus, su kuriais jie nesutinka, jų nenori“. Kokia situacija yra Lietuvoje asmenų su negalia ir bioetikos klausimu?
ATSAKYMAS: Reikia pasakyti, kad Lietuvoje galioja Biomedicininių tyrimų įstatymas. Lietuvos Bioetikos komitetas vykdo tam tikrą šios veiklos reguliavimą. Biomedicininių tyrimų etinis reglamentavimas Lietuvoje gali būti pristatytas išsamiau.
Biomedicininių tyrimų atlikimą Lietuvoje reglamentuoja specialusis įstatymas – Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas[1] ir lydimieji teisės aktai.
Įstatyme biomedicininiai tyrimai apibrėžiami kaip „biomedicinos mokslų hipotezių patikrinimas mokslo tiriamaisiais metodais, kuriuo siekiama plėtoti mokslo žinias apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką, gydymą ar profilaktiką“. Biomedicininių tyrimų objektai gali būti gyvi ar mirę žmonės ar jų grupės, žmogaus embrionas, žmogaus vaisius, žmogaus biologinis ėminys ir sveikatos informacija (3 str.).
Taigi, mokslinis tyrimas, kad būtų kvalifikuojamas kaip biomedicininis tyrimas, turi atitikti visas šias sąlygas:
- tyrimo metu naudojami mokslo tiriamieji metodai, juo kuriamas naujas mokslinis žinojimas[2], tikrinama mokslinė hipotezė;
- tyrimas priklauso biomedicinos mokslų sričiai[3] (tikrinama vieno ar kelių medicinos ir sveikatos mokslų krypčių hipotezė);
- tyrimu siekiama plėtoti mokslo žinias apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką, gydymą ar profilaktiką;
- tyrimo objektas yra gyvas ar miręs žmogus ar jų grupės, žmogaus embrionas, žmogaus vaisius, žmogaus biologinis ėminys ar sveikatos informacija.
Jei mokslinio tyrimo projektas neatitinka bent vienos iš keturių sąlygų, jis nepatenka į Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo reguliavimo sritį.
Pavyzdžiui, tyrimai, kuriais siekiama nustatyti pacientų ar klientų požiūrį, nuomones, lūkesčius, jų pasitenkinimą gaunamomis paslaugomis ir pan., ar įvertinti darbuotojų motyvaciją, pasiekimus, kompetencijas, jų darbo sąlygas ir panašius veiksnius sveikatos priežiūros įstaigose ir ne tik, nepatenka į Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo reguliavimo sritį. Nepaisant to, kad tokio pobūdžio tyrimų objektas yra žmonės, tačiau jais nesiekiama plėtoti mokslo žinias apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką, gydymą ar profilaktiką.
Į Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo reguliavimo sritį taip pat nepatenka medicinos ir sveikatos mokslų sričių tyrėjų atliekamos sisteminės apžvalgos, meta-analizės, nes šių tyrimų tiesioginis objektas nėra konkretus žmogus ir/ar jo sveikata.
Nuasmeninti klinikinių atvejų aprašymai taip pat nelaikytini biomedicininiais tyrimais, ir jiems nereikia gauti etikos komiteto leidimo[4].
Studentų atliekami tiriamieji darbai dažniausiai taip pat nelaikytini biomedicininiais tyrimais. Nors, tam tikrais atvejais, studentų atliekamų mokslinių-tiriamųjų darbų siekis - tirti žmones, jų biologinę medžiagą ar sveikatos informaciją, visgi, studento mokslinio-tiriamojo darbo tikslas – įgyti būtinų profesinių žinių ir gebėjimų (laikantis Pacientų teisių įstatymo reikalavimų), o ne kurti naują mokslinį žinojimą, kurti ir tikrinti mokslines hipotezes[5].
Viena iš svarbių praktinių pasekmių, nustačius, kad tyrimas priklauso biomedicininio tyrimo kategorijai – reikalavimas gauti atitinkamo etikos komiteto leidimą (Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas, 20 straipsnis) ir laikytis kitų įstatyme įtvirtintų reikalavimų (Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas, 5 straipsnis).
Tyrėjas, planuodamas tyrimą, kuriuo siekiama plėtoti žinias apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką, gydymą ar profilaktiką, turėtų įvertinti, ar jo tyrimas atitinka biomedicininio tyrimo kriterijus. Jei tyrėjams nepavyksta savarankiškai nustatyti, ar jų planuojamas mokslinis tyrimas patenka į Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo reguliavimo sritį, rekomenduojama pasikonsultuoti su regioninių biomedicininių tyrimų etikos komitetų arba Lietuvos bioetikos komiteto specialistais.
[1] 2000 m. gegužės 11 d. Nr. VIII-1679 Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymas. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.101629/zeDHkkWeJM.
[2] “Plačiai priimta mokslinio tyrimo samprata yra ši – mokslinis tyrimas reiškia sistemingą tyrinėjimą, įskaitant ir tyrimo plėtojimą, testavimą ir vertinimą, skirtą plėtoti ir prisidėti prie generalizuoto žinojimo”. Macklin R. Research Ethics Today. Grey Areas in Research Involving Human Subjects. Multinational Research. Prieiga per internetą: https://www.grifols.com/documents/4662337/4688925/Macklin%2Blectures.pdf/4fde2856-4c4c-4f79-81de-1224bf81bb18.
[3] Pagal naująjį Mokslo sričių klasifikatorių biomedicininiams tyrimams būtų priskiriami medicinos ir sveikatos mokslų srities moksliniai tyrimai – medicina, odontologija, farmacija, visuomenės sveikata ir slauga (Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 6 d. Nr. V-93 įsakymas „Dėl mokslo krypčių ir meno krypčių klasifikatorių patvirtinimo“). Prieigos per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/010f04102a1211e9b66f85227a03f7a3 ; https://www.lmt.lt/lt/mokslo-politika/patariamoji-institucija-mokslo-politikos-klausimais/mokslo-ir-meno-sriciu-ir-krypciu-klasifikacija/2321.
[4] Lietuvos bioetikos komitetas: „Ar reikalingas paciento sutikimas, jei gydytojas nori aprašyti konkretaus paciento ligos atvejį mokslo žurnale ar jį pristatyti konferencijoje?“. Prieiga per internetą: http://bioetika.sam.lt/index.php?929366291
[5] Lietuvos bioetikos komitetas: “Ar studentų atliekamiems tiriamiesiems darbams reikia gauti Lietuvos bioetikos komiteto arba regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą?“. Prieiga per internetą: http://bioetika.sam.lt/index.php?3348391138
[1] Lietuvos bioetikos komitetas: „Ar reikalingas paciento sutikimas, jei gydytojas nori aprašyti konkretaus paciento ligos atvejį mokslo žurnale ar jį pristatyti konferencijoje?“. Prieiga per internetą: http://bioetika.sam.lt/index.php?929366291
[1] Lietuvos bioetikos komitetas: “Ar studentų atliekamiems tiriamiesiems darbams reikia gauti Lietuvos bioetikos komiteto arba regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą?“. Prieiga per internetą: http://bioetika.sam.lt/index.php?3348391138
KLAUSIMAS: Lietuvoje tapo madinga gimdyti vaikus, kai tėvams virš 40 metų. Plačiai reklamuojamos vaisingumo klinikos, žmonės nusipirkti gali praktiškai viską, kūdikį įskaitytinai. Kokios yra to pasekmės? Ar nenustatote koreliacijos tarp vyresnio amžiaus tėvų ir vis didėjančio skaičiaus vaikų, kuriems neįgalumas nustatomas pirmąjį kartą, tarp grėsmingai didėjančio autistų skaičiaus? NDNT prie SADM duomenimis, per 5 metų laikotarpį nuo 2015 iki 2019 metų net 11,4 proc. išaugo vaikų, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą, skaičius, vaikų-autistų net nebeskaičiuoja, nepajėgia, neva, tiksliau diagnozuoti, stinga patirties tai padaryti. Higienos instituto duomenimis, Lietuvos vaikų iki 17 metų amžiaus ligotumas 2018 m. buvo 89,4 proc. Tai reiškia, kad tik vienas iš 10 vaikų Lietuvoje yra sveikas, bet ir tas, tikėtina, gali būti dėl vienos ar kitos priežasties tiesiog nediagnozuotas. Asmenų su negalia Lietuvoje turime apie 9 procentus populiacijos, mažėja darbingų asmenų skaičius, ateityje, jei ir toliau taip daugės vaikų su negalia, jų bus dar daugiau. Ką apie tai manote?
ATSAKYMAS: Taip. Seniai žinoma, kad paveldimų ligų dažnis auga priklausomai ir nuo tėvo, ir nuo motinos amžiaus. Tokią riziką gali įvertinti gydytojas genetikas. Tokias ligas galima nustatyti prenataliai (reikėtų kreiptis į gyd.genetikus: dr. E. Benušienę, gyd. N. Krasovskają ir kt.).
KLAUSIMAS: Habilituotu daktaru tapote 1987 m., analizavote išsivysčiusias agrarines žmonių populiacijas. Daugiausia esate žinomas kaip lietuvių tautos genų fondo tyrinėtojas. Šiuo metu vykdote paciento genomo analizę. Ką naujesnio nustatėte apie lietuvių populiaciją?
ATSAKYMAS: Lietuva yra Šiaurės-Rytų Europos šalis, kurioje kalbama viena seniausių išlikusių indoeuropiečių kalbų. Šiuolaikinių Lietuvos gyventojų kilmė gali būti siejama su neolito gyventojais, kurių nepakeitė jokia kita etninė grupė. Lietuvos populiacija yra iš dalies izoliuota bei genetiškai išsiskirianti iš kitų Europos populiacijų, išsaugojusi senovės genetinį komponentą. Geografiškai specifinių regionų, kaip Lietuva, genominė analizė gali padėti geriau suprasti mikroevoliucinius procesus, kurie veikia vietines žmonių populiacijas. Adaptyvių variantų nustatymas nedidelėse populiacijose yra labai svarbus kadangi gali suteikti žinių apie genus veikiamus gamtinės atrankos regioniniu mastu. Šie genai, be jų biologinio vaidmens susijusiu su išlikimu praeityje, gali būti siejami su retomis, sunkiomis Mendelio tipo genetinėmis ligomis ir būti atsakingi už atsparumą ar skirtingą polinkį ligoms. Keletas genetinių variantų, kurie praeityje buvo adaptyvūs, šiuo metu yra siejami su imuniniu atsaku ir medžiagų apykaitos ligų fenotipu dėl pastaruoju metu vykstančių aplinkos ir mitybos pokyčių. Pastaraisiais metais naujos kartos sekoskaitos technologijos kartu su naujais statistiniais ir bioinformaciniais analizės įrankiais leidžia ne tik nustatyti gamtinės atrankos veikiamas genomines sritis, bet ir identifikuoti jų galimą fenotipinį adaptacinį poveikį, analizuojant genomo įvairovę, esant skirtingoms aplinkos sąlygoms. Norėdami nustatyti, kurios žmogaus genomo sritys evoliucionuoja, pirmiausia turime identifikuoti mutacijas, kurių paplitimas keičiasi skirtingose amžiaus grupėse, ir patikrinti mutacijų įtaką biologiniam populiacijos tinkamumui. Gamtinė atranka nustatoma tiriant mutacijų dažnį kartose, todėl svarbu tirti kuo daugiau kartų, mažiausiai dvi, o dar geriau tris. Geografiškai specifiniai mikroevoliucijos procesai gali būti nustatomi tiriant vietinės adaptacijos šablonus globaliame ir istoriniame genetiniame kontekste, remiantis didelėmis referentinėmis populiacijomis ir senovės genomais. Iki šiol daugelis populiacijų genetinių tyrimų buvo atlikti tiriant dideles referentines populiacijas, tačiau poreikis analizuoti vietinių, nedidelių populiacijų, kaip Lietuva, genetinę struktūrą ir adaptaciją, išlieka. Nekyla abejonių, kad geografiškai specifinių regionų analizė ir genetinės įvairovės charakterizavimas gali padėti geriau suprasti mikroevoliucijos procesus, darančius įtaką vietinėms žmonių populiacijoms.
Dabartiniu metu pradėjome naują mokslinį projektą: Pagrindinis projekto tikslas yra ištirti svarbiausius mikroevoliucijos veiksnius: mutacijas ir gamtinę atranką Lietuvos populiacijoje remiantis viso genomo sekoskaitos duomenimis. Pagrindinis klausimas, į kurį reikia atsakyti, yra tai, kaip dažnai mutacijas veikia gamtinė atranka ir kaip šiuolaikinis žmogus evoliucionuoja iš kartos į kartą?
Mokslinė nauda: Šis tyrimas papildys fundamentinio mokslo žinias ir padės geriau suprasti ryšį tarp natūralios gamtinės atrankos ir ligų bei praplės mūsų supratimą apie evoliucijos mechanizmus tiek individo, tiek populiacijos lygmeniu. Naujos nustatytos gamtinės atrankos veikiamos genomo sritys gali padėti paaiškinti vykstančius žmonių prisitaikymo procesus. Taip pat papildys žinias, apie tai, kokią įtaką turėjo senovės genomai formuojantis šiuolaikinių žmonių genomui. Nustatytos, gamtinės atrankos veikiamos genetinės sritys, gali ne tik paaiškinti didelį sergamumą tam tikromis ligomis (pvz.: aterosklerozė, nutukimas, diabetas, alergijos), bet ir būti patrauklios, kaip tyrimų objektai, kuriant vaistus.
Norint dalyvauti tyrime ir/ar apsisprendus gimdyti VšĮ VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centre, prašytume Jus susisiekti žemiau nurodytais kontaktais.
Gyd. genetikė dr. Aušra Matulevičienė, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., tel.: +370 697 71 161
Gyd. neonatologė Svetlana Dauengauer-Kirlienė, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.; tel.: +370 659 86 308
KLAUSIMAS: Esate pradininkas genetinių konsultacijų organizavimo, kada asmenys gali kreiptis į genetikus, pavyzdžiui, norėdami sužinoti, ar susilauks sveikų palikuonių, kokios giminaičių ligos gali būti paveldimos ir pan. Kaip manote, kodėl iki šiol Lietuvoje nėra itin paplitęs paveldimų ligų prognozavimo paslaugos, kada ligas genetikai nustato prenataliai? Be to, dar 1993 m. esate minėjęs, kad, pavyzdžiui, grėsmingų kardiologinių ligų ir sutrikimų asmenys galėtų išvengti tiesiog su nesudėtinga genetine korekcija ankstyvame gyvenimo tarpsnyje iškart po gimimo ir tuomet net nereikėtų tokios daugybės kardiologinių chirurginių operacijų jau vėlesniame gyvenimo laikotarpyje. Ar taikomos panašaus pobūdžio paslaugos dabar, gal žmonės per mažai žino apie genetikos galimybes, o gal naudojasi tokiomis paslaugomis užsienyje?
ATSAKYMAS: Taip. Dabar genetinių paslaugų spektras žymiai išsiplėtė. Ir tai liečia visas galimas paslaugas. Naujagimiams, suaugusiems, iki gimimo, ar ir po mirties. Preimplantacinė diagnostika; Prenatalinė diagnostika; Naujagimių visuotinė patikra dėl paveldimų ligų; paveldimų ligų diagnostika vaikams ir suaugusiems; ikisimptominė ligų diagnostika; polinkio ligoms nustatymas ir t.t.
Žmonės kreipiasi (su šeimos gydytojo nukreipimu) į mūsų Medicininės genetikos centrą Santaros klinikose, kitose klinikose, privačią genetikos kliniką Vilniuje, o taip pat ir į genetikos klinikas užsienio šalyse. Besikreipiančiųjų skaičius vis dar yra nepakankamas. Manau, kad kiekvienai šeimai turi rūpėti jų palikuonių sveikata. Šeimos turi prisiimti atsakomybę už savo vaikų sveikatą. Neužmiršti, kad jeigu vaikas gimė neįgalus, tai kas juo rūpinsis ateityje tėvams mirus?
Nuotraukos iš Medicininės genetikos centro Santaros klinikose fondo.
Dėkojame už atsakymus
GYVENIMO BŪDO YPATUMAI 2025-ųjų LIETUVOJE
2025-07-03
Lietuvoje ne pirmas kartas, kada paskelbiama, jog pinigų bus galimai mažiau, bus išleistos naujos pinigų kupiūros, o senosios bus išimtos iš apyvartos.
Taip pat ne pirmas kartas, kada akivaizdu, jog viskas ar beveik viskas tik brangs ir brangs.
Negana to, visi jau žino, jog įves dar ir naujų mokesčių, tačiau iki galo kol kas nežinoma detaliau, kaip konkrečiai bus tie mokesčiai surenkami, kaip kiekvieną jie paveiks, ar pavyks ir vėl slėpti pajamas, nerodyti gaunamo realaus pelno, o ne mažiau kaip 2-5 milijonų vertės turimą būstą įregistruoti su mokestine verte, tolygia vieno kambario neremontuoto butuko vertei nerenovuotame avarinės būklės daugiabutyje ir taip išvengti nekilnojamojo turto mokesčio viešai deklaruojant, kad tas kelių milijonų vertės nuosavas namas vertas 40-44 tūkstančių eurų.
Visi it susitarę daro tą, ką geriausiai yra išmokę nuo senų laikų: vaidina elgetas ar tiesiog labai skurstančius asmenis, kurie stokoja pinigų net duonai kasdieninei ir būtiniausiems vaistams, patiria labai daug nelaimių, vaikai visi neįgalūs, o anūkai yra išlaikomi iš biudžeto lėšų ir net trijų žingsnių iki mokyklos nueiti nepajėgia, todėl jų vežiojimui yra samdomas vairuotojas ir dar samdoma bent 5-10 padėjėjų, darbuotojų, korepetitorių, edukatorių, psichologių, namų tvarkytojų, virėjų, vaikų švenčių organizatorių, kurie visi padeda auginti tuos „ypatingus“ vaikus, kurie, kaip nuoširdžiai tiki jų mamos, tėveliai ir seneliai, bus mažų mažiausiai Čiurlioniai ar bent jau kokios ministerijos ministrės su fiktyviu MRU diplomu, nusiperkamu tiesiog kaip turguje kad perkamos cigaretės iš Baltarusijos atvežtos, tai yra, iš po skverno ir visai nebrangiai.
Be to, Lietuvoje tapo itin populiarus toks gyvenimo būdas: čia, gimtinėje, įsigyjama pašiūrė kur nors sodininkų bendrijoje ar statomas gyvenamasis namelis ant ratų, kartais tik kemperis tame nebrangiai įsigytame 6 arų sklype ir samdomas koks vietinis gyventojas tą sklypelį prižiūrėti, žolę nušienauti. Pats šeimininkas ar šeimininkė, kukliais pastelinių atspalvių drabužiukais apsirėdę, susisiekimo priemone pasirinkę padėvėtą dviratuką ar atkėblinantys pėstute, retsykiais apsistoja toje buveinėje, čia ir gyvenamoji vieta registruota. Maždaug kartą ar du per vasaros sezoną tame sklypelyje surengiamas piknikas, skrudinama, grilinama žuvytė, mėsytė, išgeriama kibirai šampano, bet viskas vyksta gana kultūringai.
O to asmens, Lietuvoje demonstruojančiojo gyvenimo būdą, kurį galima pavadinti „pod ubagasa“, tikrieji turteliai ne čia. Čia, į Lietuvą, atvykstama tik apsidairyti, kiek prasigyveno buvusieji kaimynai, klasiokai, kursiokai giminės ir ar iš tiesų juos galima vadinti kvaileliais, ištisai buvusiais tik Lietuvoje, nemigravusiais svetur pabūti pašalpiniais ar amžinais atostogautojais.
Tikrieji turteliai kitur, dažniausia Ispanijoje ar, kas išradingesnis, net N. Zelandijoje, Maltoje, neretai Airijoje, kur nutekėjo Lietuvos močiučių senatvės pensijų didžioji dalis ir buvo sukurtos Oskaro apdovanojimų vertos istorijos, ištisi serialai, video, sudėlioti į Facebookus, kad močiutės galėtų pasižiūrėti, kad būtų įmanoma jas reketuoti vėl ir vėl, pateikiant vis naują aferistinę istoriją, kaip anūkėlei, pavyzdžiui, reikia skubios operacijos ir jei pinigų nebus, anūkėlė gali ir mirti, mat, gresia kraujo užkrėtimas ir pan., ir t.t. Tuo pačiu ta pati močiutė siunčia paskutinius sukrapštytus ir ilgai taupytus pinigėlius į Airiją nė nesuvokdama naujos aferos masto: anūkėlė ir vėl prasiskolino, ant jos sėdynės didžiulė votis dėl nesirūpinimo sveikai gyventi ir suvalgytų daugybės tortų, gautų kaip likučių nuo svečių stalo restorane, kur jos mama retsykiais, maždaug kas 10 dieną, plauna indus ir išneša šiukšles, maisto atliekas iš restorano virtuvės velka namo ir šeria tiek kelis šunis tomis atliekomis, tiek ir jos vaikai tuo pačiu maitinami. Be to, ten medicinos paslaugos nemokamos, už voties dezinfekavimą ant sėdmenų iš viso mokėti nereikia, tačiau kadangi anūkėlė gana linksmai gyvena, reikia nuolatos tikrintis ir nešti pažymas į mokymo įstaigą, ar neužsikrėtusi AIDS, sifiliu, t.t. O tas išties kainuoja, nes būtina tikrintis privačiai, kad neužregistruotų kur nereikia, kas nulemtų galų gale deportaciją ir gausių pašalpų stabdymą bei prašmatnus gyvenimas, kai „viskas įskaičiuota“ ir beveik už dyką, kai močiutės pinigėliai ateina nuolatos ir įspūdingomis sumomis, o Airija duoda ir duoda pašalpas už dyką buvimą ir užimtumo simuliavimą, pasibaigtų.
STEBUKLINGAS PRALOBIMAS
Be abejo, nuolatos į mokslinės fantastikos sritį patenka tema: iš kur pas Lietuvos piliečius, neretai labai garbingo amžiaus ir per visą gyvenimą ar iš viso niekada nedirbusius, ar dirbusius tik už 50-70 rublių algą tik ne ilgiau nei 10-15 metų ar trumpiau, tokio dydžio indėliai, sąskaitos bankuose?
Niekaip neišeina sukurti įtikimų istorijų, kaip kadaise, jog „gavo palikimą iš Amerikos“, nes akimirksniu tą galima patikrinti. Nebeįmanoma sumeluoti ir taip: mano sutuoktinis ilgai dirbo užsienyje, užsidirbo, nes ir tai patikrinama akimirksniu. Na, kažkiek dar įmanoma versija, jog, esą, asmuo yra menininkas ir gauna labai didelius honorarus kažkur kitur, labai toli nuo Lietuvos arba iš savo giminių paveldėjo miško, dirbamos žemės plotus. Bet ir tai yra patikrinama, o tie nuosavo žemės, miško plotai paprastai nė neviršija 3 ha limito dėl daugelio priežasčių ir fakto, jog didieji žemvaldžiai ir tikrieji savininkai beveik visi buvo ar išsigelbėję bėgdami toli nuo Lietuvos ir taip praradę pilietybę, ar jų tiesiog nėra, jie neišgyvena sunkioje kovoje už išlikimą valdžioms keičiantis.
Kas belieka? Gal verčiau reikėtų pagaliau įsisąmoninti, kol dar nėra per vėlu: yla iš maišo visada išlenda.
KAI TYRIMUS ATLIEKA NE VIETINIAI VERTINTOJAI: KAS TADA?
Europos Komisijos tyrimo duomenimis, daugiausiai finansavimo prašymų ES atmetama Lietuvoje. 2024 metų gruodį paskelbtas įmonių finansavimo ES tyrimas rodo, kad Lietuvoje atmetama daugiausia smulkaus ir vidutinio (toliau – SVV) finansavimo prašymų – 36 proc. Tuo metu, tyrimo duomenimis, visiškai patenkinta 32 proc. prašymų, o iš dalies – 16 proc. Lietuva taip yra tarp valstybių, kur patenkinama mažiausiai prašymų. Ją lenkia tik Estija, visiškai patenkinanti vos 31 proc. SVV prašymų, tačiau iš dalies patenkinama net 29 proc.
Tuo metu ES vidurkis – visiškai patenkinami 66 proc. SVV finansavimo prašymų, iš dalies – 10 procentų. Atmetami tik 9 proc. prašymų. Taigi, Lietuvoje atmetama 4 kartus daugiau prašymų gauti finansavimą, visiškai patenkinama daugiau nei perpus mažiau nei ES vidurkis.
Žinia, kai nuo 1995 m., kada Lietuva tapo asocijuota ES valstybe-nare ir vėliau, kai jau nuo 2004 m. tapo tikrąja ES valstybe-nare, buvo žadama, jog vien iš ES pagal įvairias finansavimo programas ir projektų teikimo, vykdymo modelį lėšos iš turtingosios Europos tiesiog plūste užplūs ir teliks gebėti jas įsisavinti pridedant savųjų lėšų tik 20 procentų ar net mažiau.
Bet jau nuo 2008 m. išaiškėjo, jog Lietuvos projektų vykdytojai nesugeba atskirti savos kišenės ir piniginės nuo viešųjų pinigų. Skolos ėmė augti sparčiai, neatsiskaitymų su ES daugėjo, pasiektą rezultatą pademonstruoti tapo vis sunkiau, viešai imta skelbti, jog pridėtinė vertė Lietuvoje beveik nesukuriama, lėšos švaistomos, efektyvumo nėra ar jis per menkas, nes pirmiausia nepakankamas darbo našumas ir kūrybinio potencialo lyg ir nelikę.
Kas tada? Gal įmanoma girtis, jog aktyviai kuriami dronai ir pasiekiamas nors koks pažangos lygis? O gal ir toliau juokinsime užsieniečius skelbdamiesi, jog Lietuva – patrauklus turistams kraštas ir planuojame pasiekti 10 proc. BVP vien iš turizmo sektoriaus, o mūsų šalies maisto produktų gamintojai yra patys geriausi, todėl užsieniečiai turėtų atvykti paskanauti lietuviškos virtuvės patiekalų bei pasinaudoti išskirtinai progresyvios medicinos ir SPA paslaugomis?
TRUPUTĖLIS POZITYVO
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 99,7 proc. viso verslo mūsų šalyje yra mažos arba vidutinės įmonės, kartu sukuriančios 56,4 proc. viso šalies BVP – apie 35 mlrd. eurų vertės. Taip pat skaičiuojama, kad SVV Lietuvoje kasmet generuoja apie 100 mlrd. eurų metinės apyvartos ir eksportuoja produkcijos už beveik 18 mlrd. eurų.
Tvirtinama, jog SVV yra Lietuvos ekonomikos pagrindas. 2024 m. pradžioje Lietuvoje buvo 119 944 veikiančios SVV įmonės. Jose sukuriama daugiau nei pusė viso šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), įmonėse dirba daugiau nei 720 tūkst. žmonių.
Panašios tendencijos stebimos ir visoje Europoje. Europos Komisijos duomenimis, 2024 m. pradžioje visose 27-iose Europos Sąjungos (ES) šalyse veikė beveik 26 mln. SVV įmonių – tai sudarė 99,8 proc. viso verslo. SVV įmonėse dirbo beveik 89 mln. žmonių, arba beveik du trečdaliai visos verslo darbo jėgos, o kartu šios įmonės sukūrė vertės už 4,8 trln. eurų, arba 53,1 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto (BVP).
Poreikis yra inovacijų įdiegimas, nes tik tokiu būdu galima įgyti pranašumo itin konkurencingoje rinkoje. Tačiau visa tai susiję su SVV. Jos turi ir nemažai apribojimų, kai kalba eina apie atsinaujinimą, naujovių įsisavinimą, todėl būtinos ir bankų investicijos, kad SVV galėtų įsigyti reikiamą įrangą, diegti inovacijas.
Apie penktadalis Lietuvos SVV įmonių užsiima prekyba, ketvirtadalis – profesinėmis, mokslinėmis ir techninėmis veiklomis (13 proc.) bei statyba (12 proc.). Beveik po 10 proc. įmonių veikia transporto ir saugojimo bei apdirbamosios gamybos srityse.
Tas, jog vien per paskutiniuosius dešimt metų SVV indėlis į bendrąjį vidaus produktą išaugo beveik dvigubai, rodo, jog smulkieji verslininkai yra veržlūs, iniciatyvūs, noriai konkuruoja.
Kaip visas šias tendencijas paveiks naujieji mokesčiai, kol kas neaišku.
Kadangi šiokių tokių mokestinių privilegijų ir vėl išsikovojo ūkininkai, žemdirbiai, tikėtina, gausės ir vėl vojažų į kaimo vietoves ir mėginimų tapti ūkininkais, kaip kad neseniai buvo: miestiečiai ir grybukus linksminamuosius auginti ėmėsi, ir stručių ūkius kūrė, ir edukacijas inicijavo, ir indėnų kaimų pristeigė su ištisomis kanapių auginimo plantacijomis, tvenkiniais, kur įžuvinimas vykdomas su tokiu viešųjų pinigų plovimo entuziazmu, jog kotletus iš šamo mėsos įstengė pasigaminti net visiškos bedarbės alkoholikės iš kaimo vietovių, apiforminę viską gana įmantriai, „inovatyviai“, taip sakoma, su atitinkamų projektų pateikimu, jų vykdymu, pinigų iš savivaldybių paėmimu tiesiai į užkietėjusiųjų narkomanų, girtuoklėlių kiauras kišenes, kur viskas ir prasmego lyg rūke virš pelkės.
Kaltųjų nėra. Viskas apiforminta kaip paramos iš ES, LR valstybės ir savivaldybių biudžetų, per agentūras, visokias tarybas „sėkmingas“ įsisavinimas ir „pažanga“, kokios visa ES dar iki šiol nė nematė, nes BVP tik augo ir augo, nors niekas, ir ypač užsienio tikrintojai, vertintojai, auditoriai, negalėjo suprasti, kaip tas vis dėlto įvyko Lietuvoje, kur bet kuri net mažos kaimo fermos apskaitininkė yra tikra stebukladarė, gebanti sukurti tokius apskaitos dokumentus, jog jokie tikrintojai nė suprasti nepajėgia, kas yra išties tas dvigubas įrašas ir kaip visi tie buhalteriniai stebuklai padaromi.
KAS DAR?
Telieka mandagiai priminti, jog stebuklingųjų apskaitininkų rengimas vykdomas lygiai taip, kaip ir LTSR, kur bet kuri karvių melžėjų rankomis brigada sukurdavo tikrus stebuklus ir rekordus. Jų, tų rekordų, būdavo tiek daug ir tokių neįtikėtinų, jog visi vadinamieji pasiekimai bei jų fiksavimas dokumentuose įgavo tikro sprogimo lygį, kas ir baigėsi TSRS griuvimu: nebebuvo įmanoma daugiau vykdyti tokio kiekio fiktyvios buhalterijos ir rodyti fiktyvios statistikos, demonstruoti skaičiukus, kokie iš viso neatitiko realios situacijos. Tai yra, nebepavyko slėpti visiško visų rūšių viešųjų išteklių išgrobstymo, išvogimo, darbo našumo nebuvimo, pridėtinės vertės nesukūrimo, daugybės broko, nuostolingumo, girtuoklysčių, veltėdžiavimų, darbo simuliavimo ir pažangos imitavimo, kai jos nė nebuvo, apgaulių, aferizmo masto ir su tuo susijusių pasekmių, totalaus nuosmukio. Tas buvo ir anuometiniai veikėjai yra pasiruošę sau pamainą mūsų dienomis. Paprasčiau sakant, ką darė seneliai LTSR laikais, to paties sukirpimo ir jų vaikai, anūkai, proanūkiai: jie nieko kito ir nemoka, daro tą patį. Galimai visi vietiniai verslai iš viso niekuo nesiskiria nuo LTSR laikų veiklų: vagia čia, perparduoda ten, užsiperka nelegalių prekių kažkur, gabena dar kitur, t.t.
Nereikia užmiršti, jog esamu laiku tas viskas yra dar paprasčiau, nes dabar yra internetas, mobilusis ryšys, dirbtinis intelektas, kriptovaliuta, nauja laisvo prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimo erdvė – tai yra, ES, ir viskas, kas su tuo susiję.
GIGANTŲ FONE
Pokyčių lūkesčių sąlygomis niekada nereikėtų užsimiršti.
Gyvename aplinkybėmis, kur 1 proc. turtingiausiųjų žmonių valdo 43 proc. viso Pasaulio finansinio turto. Tas 1 procentas turtingiausiųjų turi daugiau turtų nei kiti 95 procentai Pasaulio gyventojų. Tik dvi korporacijos kontroliuoja 40 procentų pasaulinės sėklų rinkos. Beveik penktadalį viso investuojamo turto, tai yra, 20 trilijonų JAV dolerių, Pasaulyje valdo „Didysis trejetas“: „Black Rock“, „State Street“ ir „Vanguard“
Milijardieriai vykdo naują ekonomikos kontrolės lygį, milijardieriai ar valdo, ar yra pagrindiniai daugiau nei trečdalio geriausių 50 pasaulio korporacijų akcininkai. Bendra šių korporacijų rinkos kapitalizacija yra 13,3 trilijono JAV dolerių.
Ambicijos ambicijomis, pagyrų patiems sau niekada nebus per daug, tačiau suvokimas aplinkos ir žinojimas, kas diktuoja sąlygas, taip pat svarbus dalykas.
Šaltiniai: Dėl riboto smulkiųjų Lietuvos bendrovių finansavimo gali būti kaltas žemas finansinis raštingumas. 2025-03-02. Šaltinis: ELTA. Internete: <https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/del-riboto-smulkiuju-lietuvos-bendroviu-finansavimo-gali-buti-kaltas-zemas-finansinis-rastingumas-n1399972>, žr. 2025-03-02; <https://elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/smulkus-ir-vidutinis-verslas-puikiai-padeda-pats-sau-mes-tik-suteikiame-papildomas-galimybes-urbo-bankas-252214>, žr. 2025-03-02; World‘s top (...). 2024-09-23. Internete: <https://www.oxfam.org/en/press-releases/worlds-top-1-own-more-wealth-95-humanity-shadow-global-oligarchy-hangs-over-un>, žr. 2025-03-18.
PIRKTI, NEPIRKTI, AR PARDUOTI IR IŠVAŽIUOTI?
2025-06-30
Vilniaus apskritis generuoja didžiausią BVP – 29,4 mlrd. eurų, gerokai lenkdama Kauno apskritį (13,7 mlrd. eurų) ir Klaipėdos apskritį (7,0 mlrd. eurų). Vidutinio dydžio BVP turi Šiaulių (4,6 mlrd. eurų) ir Panevėžio (3,6 mlrd. eurų) apskritys. Mažesnį ekonominį svorį sudaro Telšių (2,2 mlrd. eurų), Marijampolės (2,0 mlrd. eurų), Alytaus (1,8 mlrd. eurų), Utenos (1,7 mlrd. eurų) ir Tauragės (1,2 mlrd. eurų) apskritys. Bendras Lietuvos BVP – 67,4 mlrd. eurų. O Lietuvos 2024 m. nominalus BVP (to meto kainomis) sudarė 77,9 mlrd. Eur. Viešai jau paskelbta, jog LR BVP auga apie 3 proc. net dabar.
Mokestinės vertės Lietuvoje taip pat labai skirtingos atskirose savivaldybėse, apskrityse. Tačiau šis klausimas išsamiau neišvengiamai visiems parūps nuo kitų metų sausio 1-osios, mat, nekilnojamojo turto vertinimas bus atnaujintas, mokestinės vertės peržiūrėtos.
Dėl jau paskelbtų naujų mokesčių nuo šių metų liepos 1 d. ir nuo kitų metų sausio 1-osios daug kas visu rimtumu svarsto, ar nevertėtų išsikelti gyventi į užsienį, perkelti ten ir verslus, santaupas, kapitalą, jei jis sukauptas, draugus, ryšius ir augintinius.
Lietuvoje nekilnojamas turtas (NT) yra viena patraukliausių investicijos formų. Tačiau jam brangstant, intensyviau vykdoma paieška, vis dažniau atsiverčiami užsienio valstybių NT portalai, ieškoma informacijos ir Facebooke, kitur. Deja skaičiuojant investicinę grąžą, neretai pamirštama NT mokesčio dedamoji. Europos Sąjungos valstybėse NT mokestis gali svyruoti nuo kelių šimtų eurų per metus iki kelių tūkstančių per mėnesį. Todėl itin brangius pirkinius nusprendus įsigyti, pirmiausia būtina ir patartina susipažinti su mokestine šios srities aplinka, rodikliais, prognozėmis, teisine baze, pasikalbėti su geriau informuotais apie tai.
Taigi, pirkti, nepirkti, ar parduoti ir išvažiuoti, nėra lengvi ir paprasti klausimėliai.
GERAI VISUR, KUR JŪSŲ NĖRA? ŽOLĖ KITUR ŽALESNĖ?
Pavyzdžiui, itin netoli geografiškai nuo Lietuvos nutolusioje Danijoje nuosavą NT turi vos apie 60 proc. gyventojų, o Lietuvoje šis rodiklis nuolat viršija 90 proc. Nors NT yra sąlyginai pigus, NT pardavimas Danijoje, kitaip nei NT pardavimas Vilniuje, yra ilgas ir varginantis procesas. Danijoje yra du NT mokesčiai. Vienas apskaičiuojamas pagal turto vertės mokestį. Mažiausias šio mokesčio tarifas yra 3 proc. ir vėliau progresyviai didėja, priklausomai nuo turto vertės, tačiau mokestis negali būti mažesnis nei 500 eurų per metus. Antrasis mokestis mokamas komunai (savivaldybei), t.y. žemės ir infrastruktūros mokestis, kurį nustato savivaldybė pagal NT zonas. Vidutiniškai trijų kambarių buto mokestis nedideliame Jutlandijos regiono miestelyje kas mėnesį siekia apie 2000 kronų, o tai yra apie 268 eurai. Danijoje NT vertę vertina komuna. Perkant NT su banko paskola jokių privačių vertinimų atlikti nereikia. Tiesa, yra nemažai papildomų apribojimų, tarkim, savivaldybėje gali būti nustatytas įpareigojimas įsigytame NT gyventi ištisus metus, o tai reiškia, kad būtina deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Tose savivaldybėse negalima pirkti antrų arba „atostogų“ namų. Danijoje faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta privalo būti ta pati, nes kasmet pateikiant Gyventojų pajamų deklaraciją yra įtraukiamos kompensacijos už kurą kelionėms nuo namų iki darbo ir atgal.
O lietuvių taip pamėgtoje Ispanijoje NT mokestis, kurį jo savininkas moka kiekvienais metais, nepriklauso nuo to, ar savininkas yra nuolatinis Ispanijos gyventojas, ar ne. Šis mokestis nustatomas pagal rotušės pateiktą kadastrinę turto vertę, NT mokesčio tarifas svyruoja nuo 0,4 proc. iki 1,1 proc. turto vertės ir skiriasi pagal Ispanijos regioną. Tai reiškia, kad priklausomai nuo regiono, už 3 kambarių butą per metus mokama mažiausiai apie 400 eurų, o už didelę vilą – mažiausiai apie 2000 eurų.
Dar vienas mokestis mokamas kasmet už nuosavybę, pavyzdžiui, apie 80 eur už 3 kambarių butą. Toks yra mokestis už šiukšlių surinkimą, išvežimą, jis apima ir drenažą.
Įdomesnis NT mokestis yra sudaromas Ispanijos gyventojams pateikus metinę nuomos deklaraciją, kurioje nurodomos pajamos, gautos išnuomojus turtą, arba sąlyginis pajamų mokestis, apskaičiuojamas pagal savininko pajamas. Viskas organizuojama paprastai: arba savininkas sumoka už pajamas, gautas iš NT nuomos, arba savininkas sumoka už pajamas, kurias galėjo gauti iš nuomos, bet dėl savo tingumo NT neišnuomojo. Mokesčio tarifas yra toks: ispanams ir ES/EAE piliečiams 19 proc. gautų arba neuždirbtų nuomos pajamų, o ne ES/EAE piliečiams – 24 proc. Yra taikoma lengvatų jaunoms šeimoms, senjorams, mažai uždirbantiems asmenims. Šią deklaraciją privalo pateikti visi namų ūkiai, nuosavybės teise valdantys daugiau nei vieną NT objektą.
Dvi iš 30 Europos šalių – Lichtenšteinas ir Malta – iš viso netaiko jokių mokesčių už turtą. Estija yra vienintelė šalis, apmokestinanti tik žemę, o tai reiškia, kad jos nekilnojamojo turto mokestis yra efektyviausias. Didžiausi nekilnojamojo turto mokesčiai, kaip dalis privataus kapitalo, taikomi Jungtinėje Karalystėje (1,77 proc.), Islandijoje (1,14 proc.) ir Graikijoje (1,1 proc.).
Iš 28 nekilnojamojo turto mokesčius taikančių šalių 23 leidžia įmonėms iš įmonių pajamų atskaityti nekilnojamojo turto ar žemės mokesčius, o tai sumažina mokesčių naštą ir skatina įmones investuoti.
Liuksemburgas turi mažiausias nekilnojamojo turto mokesčio įplaukas iš privataus kapitalo – 0,05 proc. Šveicarija turi antrąją mažesnę dalį – 0,08 proc., po to – Čekija (0,09 proc.).
|
Šalis |
Nekilnojamojo turto mokestis kaip privataus kapitalo dalis |
Nekilnojamojo turto arba žemės mokestis |
Nekilnojamojo turto arba žemės mokesčiai, atskaitomi iš pelno mokesčio |
||
|
|
|||||
|
0.22% |
Nekilnojamojo turto mokestis |
Taip |
|
||
|
0.10% |
Nekilnojamojo turto mokestis |
Ne |
|
||
|
0.60% |
Nekilnojamojo turto mokestis |
Taip |
|
||
|
0.19% |
Nekilnojamojo turto mokestis |
Ne |
|
||
|
0.09% |
Nekilnojamojo turto mokestis |
Taip |
|
||
|
0.74% |
Nekilnojamojo turto mokestis |
Taip |
|
||
|
0.11% |
Žemės mokestis |
Ne |
|
||
|
1.10% |
Nekilnojamojo turto mokestis |
Ne |
|
||
|
1.14% |
Nekilnojamojo turto mokestis |
Ne |
|
||
|
0.58% |
Nekilnojamojo turto mokestis |
Ne |
|
||
|
0.62% |
Nekilnojamojo turto mokestis |
Ne |
|
||
|
1.77% |
Nekilnojamojo turto mokestis |
Taip |
|
||
|
0.40% |
Nekilnojamojo turto mokestis |
Taip |
|
||
|
0.90% |
Nekilnojamojo turto mokestis |
Taip |
|
||
|
0.00% |
Nėra |
- |
|
||
|
0.22% |
Nekilnojamojo turto mokestis |
Taip |
|
||
|
0.05% |
Nekilnojamojo turto mokestis |
Taip |
|
||
|
0.00% |
Nėra |
- |
|
||
|
0.20% |
Nekilnojamojo turto mokestis |
Taip |
|
||
|
Olandija |
0.55% |
Nekilnojamojo turto mokestis |
Taip |
|
|
|
1.00% |
Nekilnojamojo turto mokestis |
Taip |
|
||
|
0.43% |
Nekilnojamojo turto mokestis |
Taip |
|
||
|
0.28% |
Nekilnojamojo turto mokestis |
Taip |
|
||
|
0.28% |
Nekilnojamojo turto mokestis |
Ne |
|
||
|
0.37% |
Nekilnojamojo turto mokestis |
Taip |
|
||
|
0.34% |
Nekilnojamojo turto mokestis |
Taip |
|
||
|
0.08% |
Nekilnojamojo turto mokestis |
Taip |
|
||
|
0.13% |
Nekilnojamojo turto mokestis |
Taip |
|
||
|
0.26% |
Nekilnojamojo turto mokestis |
Ne |
|
||
|
0.21% |
Nekilnojamojo turto mokestis |
Taip |
|
||
|
Jungtinės Valstijos (palyginimui) |
1.72% |
Nekilnojamojo turto mokestis |
Taip |
|
|
Vis dar svarstote. ar pirkti NT užsienyje? Įvertinkite pirmiausia, kiek Jūsų piniginę suplonins NT mokesčiai. Taip pat nepamirškite pasikonsultuoti su NT brokeriu apie NT mokesčius.
O jei apsisprendžiate išvykti Lietuvoje išsipardavę visą turimą NT, iš anksto pasvarstykite, apsidairykite: į Lietuvą jau grįžinėja būriai susenusiųjų, paliegusiųjų ir beveik jokių pinigų neatsivežančiųjų Jūsų buvusiųjų draugų, kaimynų, giminių, klasiokų ir buvusiųjų kolegų, kurie nuo 2004 m. ir vėliau būtent išvyko viską išsipardavę Lietuvoje ar tiesiog išvažiavo į užsienį labai jauni, kol dar neturėjo jokio NT, o tik skolas, kas buvo labai paplitęs reiškinys. Dabar jie teįstengia nusipirkti pašiūres buvusiuose kolektyviniuose soduose, nuolatos lankosi pas sveikatos priežiūros specialistus ir neretas gyvena iš savo mamų, močiučių senatvės pensijų, gavę kokį kampą apsistoti tų senolių namuose, kur tos pačios močiutės jiems iš gailesčio įpila lėkštę sriubos, o jei močiutė pasitaiko atjaučianti, empatiška, atvelka ir alaus, pigesnių rūkalų iš prekybos centro.
Sprendimai išvykti yra nelengvi, grįžimas yra dar sudėtingesnis, nes dažniausiai visi vadovaujasi dėsniu, kad tuščia vieta ilgai nebūna ir surūgusio pieno pakelio, išimto iš šaldytuvo, atgal jau niekas nebepadeda.
Naudoti šaltiniai:
<https://infocloud.lt/nekilnojamojo-turto-mokestis-europoje/>; <https://ntbrokerisedvardas.lt/svarstote-ar-pirkti-nt-uzsienyje-ivertinkite-kiek-pinigine-suplonins-nt-mokesciai/>
KELIONIŲ KRYPČIŲ PASIRINKIMAS 2025 METAIS
2025-06-30
Lietuvoje atostogauti brangu. Ne veltui „Dviračio žiniose“ jau pajuokauta, jog atostogas praleisti daugiabučio namo balkone yra visai normalu šią vasarą.
Atsisakyti viso gyvenimo svajonės ar vis dėlto vykti ten, kur labai norisi? Keliauti mūsų žmonės mėgsta, vargu ar šio malonumo visi atsisakys net 2025-aisiais, visų pripažinatis kaip akivaizdžiai nevykusiais metais.
Atostogas vis dėlto planuoja visi net tuo atveju, jei jas yra numatę praleisti sodo namelyje Lietuvoje ir juos tai tenkina. Bet norintieji pasižvalgyti ir poilsiauti užsienyje 2025-aisiais turi taip pat pasirinkti: ar 10-ąjį kartą naudotis Turkijos kurortais, ar aplankyti kokią dar nematytą šalį. Jei pasirenkama vykti į dar nelankytą šalį, tenka susirinkti informaciją. Taip pat verta neužmiršti, jog nuo 2024 metų daug kas yra pakitę, yra naujų mokesčių bei ribojimų populiariausiose ir turistų labiausiai lankomose vietovėse.
GERIAUSIA TEN, KUR DAUGUMA ATOSTOGAUJA?
Perteklinis turizmas kai kuriose populiariose Pasaulio vietovėse tapo didele problema. Vien Portugalija 2024 metais sulaukė 24 procentų lankytojų, turistų kiekio augimo. Buvo pradėta didinti lankytojų mokestį, riboti kruizinių laivų atvykimus, branginti viešbučių, atostogų paslaugas. Tačiau tai ne visada gelbėjo 2024-aisiais ir plačiai buvo diskutuojama apie tokius atvejus kaip Barselonoje, kur vietiniai gyventojai ėmė laistyti turistus vandens pistoletais.
Visa tai nesustabdė turistų ir noras aplankyti populiariausias lankytinas vietas nenuslopo. Vietinės valdžios atstovai tose populiariose turizmo vietovėse pripažino, jog reikalingas kruopštesnis turizmo srautų valdymas, proaktyvus planavimas.
Kadangi tapo aišku, jog turistų populiariose vietovėse, kaip Paryžius ir kitos, nesumažės 2025 metais, imta ruoštis naujam turizmo sezonui iš anksto, kadangi iššūkių suvaldant turistų srautus vargu ar sumažės.
DAUGĖJA RIBOJIMŲ, TAČIAU MAŽAI TIKĖTINA, JOG TURISTŲ STRAUTAI SUMAŽĖS
Nuo pandemijos pabaigos keliautojams buvo taikoma vis didėjanti taisyklių, mokesčių ir kitų priemonių, skirtų valdyti turistinių potvynių bangas, našta.
Europos miestai, įskaitant Veneciją ir Amsterdamą, pastaraisiais metais savo istoriniuose centruose įvedė didesnius turizmo mokesčius ir ribojo kruizinių laivų atvykimo srautus. Populiarios turizmo vietovės, įskaitant Niujorką ir Barseloną, įgyvendina ar skelbia draudimus „Airbnb“ ir kitose atostogų nuomos platformose. 2024-ųjų vasarą vyko anti-turizmo demonstracijos, vietiniai gyventojai viešai reiškė nepasitenkinimą visoje Europoje, įskaitant Ispaniją, Nyderlandus, Graikiją. Kritikai konstatavo, jog augantys lankytojų srautai didino vietinių bendruomenių eroziją, nepasitenkinimą augančiomis pragyvenimo kainomis, perkrautu viešuoju transportu, kitomis neigiamomis pasekmėmis.
Nėra jokios priežasties tikėtis, kad turizmo potvynis atslūgs iki 2025 m. Tikimasi vasaros, kuri gali būti tokia chaotiška kaip 2024 m. Pavyzdžiui, Ispanijoje numatomas 5 proc. turizmo srautų augimas, vien užjūrio turistų tikimasi jog atvyks daugiau nei 90 milijonų.
Birželio pabaigoje pietinę Europą užplūdo neįtikėtini karščiai, o pas mus, Lietuvoje, žmonės gūžčiojo pečiais net nebesusivokdami, kada eilinė vėtra ar liūtis bei cepelininis dangus sustabdys visas nuotaikas ir užsidegimą nulėkti kad ir iki artimiausio ežerėlio ar pas gimines, draugus į kaimo sodybą.
Lietuvos piliečiai gausiai susirenka oro uostuose, yra akivaizdu, jog vykstama poilsiauti, kaip ir anksčiau, o gal net aktyviau. Išaugusių turizmo srautų tikimasi ir Amsterdame bei Romoje, kadangi 2025-ieji yra 750-asis Katalikų Jubiliejus, tai išskirtiniai metai, todėl lankytojų šiuose turizmo perkrautuose miestuose numatoma sulaukti dar daugiau, vien Romoje jų tikimasi jog bus apie 35 milijonų.
Turizmo paslaugų verslo atstovai teigia, jog dirbama ir pristatant turistams naujas kelionių kryptis, ieško sprendimų, kaip mažinti lankytojų srautus itin populiariose vietovės, o sukuriant naujas turizmui patrauklias kryptis visada tenka atsakyti į klausimą, kiek turistų būtų pakankamai, tačiau ne per daug. Pripažįstama, jog turizmo paslaugų verslas iki šiol buvo gana fragmentiškas, būtina sukurti daugiau planingo valdymo.
Turizmo organizacijos taip pat nori išsklaidyti keliautojus, kad jie per daug nesusitelktų keliose populiariausiose vietose. Pavyzdžiui, Kanados „Destination Canada“ turizmo strategijos programa: 2023 m. ji pradėta kaip bandomasis projektas, kurį įgyvendino šalies nacionalinė turizmo rinkodaros organizacija, ji sukūrė „Kelionių koridorių“, skirtą skatinti lankyti teritorijas ir regionus, esančius už gerai žinomų pakrančių provincijų bei populiarių miestų kaip Monrealis, Kvebekas ir Vankuveris. 2024 m. turistams buvo pasiūlyti keturi papildomi „Kelionių koridoriai“ Kanadoje.
Turizmo ekspertai teigia, jog perteklinio turizmo srautų suvaldymas yra sudėtingas ir ilgai truksiantis procesas.
KĄ DARYTI NORINTIEMS GERAI PRALEISTI ATOSTOGAS?
Nors turizmo organizacijos ir vietos valdžios institucijos neišvengiamai dirba kartu, kai kuria subalansuotus turizmo modelius, ekspertai keliautojams primena, kad jie taip pat vaidina pagrindinį vaidmenį mažindami neigiamas perteklinio turizmo pasekmes.
Tai nereiškia, kad jiems reikia, pavyzdžiui, atsisakyti viso gyvenimo svajonės pamatyti Romą asmeniškai. Rekomenduojamas apsilankymas ne sezono metu, kas dažnai reiškia mažiau lankytojų ir mažesnes išlaidas. Taip pat patariama gerai apgalvoti, kur leisite pinigus, kokioje aplinkoje ir su kuo. Turizmas yra skatinamas iki tokio lygio, kada dėl atvykstančiųjų lankytojų pagerėja vietinių gyventojų gyvenimas, kada jiems tai naudinga. Tiesiog reikia savęs paklausti: „Kaip pagerės vietinių gyventojų gyvenimas dėl to, kad lankysiu jų gyvenamas vietas?“.
GREIBKITE SAVO PASĄ IR KUPRINĘ – POPULIARIAUSIOS 2025 METŲ KELIONIŲ KRYPTYS JAU IŠVARDINTOS
Populiariausios 2025 metų kelionių kryptys jau išvardintos, paskelbta iš viso 100 lankytinų Pasaulio vietų nuo El Salvadoro iki Zimbabvės. Tame sąraše išvardinta viskas: nuo geriausiųjų kurortų, kruizų iki muziejų, restoranų, nacionalinių parkų.
Yra paskelbta, jog Karibų jūros regione atidarytas Šv. Vincento kurortas su liukso klasės prekės ženklu „Sandals”, o Pietų Afrikoje Magdalenos upe turistus kviečia į kruizą.
Paryžiuje naujai restauruota Notre Dame katedra šaukte šaukia lankytojus. Kai 2019 m. gaisras nuniokojo Notre Dame, pasiūlymai atkurti XII amžiaus katedrą sudarė sąlygas atnaujinti stogą ir pastatyti stiklinį smaigalį. Ji pagaliau vėl atverta lankytojams nuo 2024 m.
Turistai kviečiami ir į Daniją, kur yra naujai atidarytas mažyčių poilsiaviečių Jutlande. „Čia modernistiniai namai yra 226 kvadratinių pėdų, pritaikyti šeimoms, yra privačios terasos ir kepsninės“, - sako Time.
Visą rekomenduojamųjų aplankyti vietovių sąrašą galima rasti Time interneto svetainėje. Tame sąraše yra ir Namibijos gamtos draustinis, ir Ruandos kulinarinių inovacijų kaimas Meza Malonga, kur turistams siūloma geriau pažinti Afrikos kontinentą per maistą.
CNN taip pat atrinko geriausias lankytinas vietas 2025 metais, paskelbė 25 kelionių kryptis. Jų tarpe pirmoje vietoje yra Almaty Kazachstane.
Centrinės Azijos dramatiški peizažai ir unikalūs miestai pasirodė esantys ypač viliojantys. Patariama mėgautis didžiausiu Kazachstano miestu, Almaty, kuriame yra pasaulinio lygio muziejų, įskaitant Abilkhano Kasteevo valstybinį meno muziejų, kuriame daugiau nei 20 000 meno kūrinių, ir „Pselinny“ šiuolaikinės kultūros centru, kuris perkeltas į naujas patalpas 2025 m.
Ką valgyti Kazachstane? Almaty yra laikoma „neo klajoklių virtuvės“ gimtine, modernių maisto gaminimo būdų ir tradicinių ingredientų mišiniu, kurį naudoja nomadiniai žmonės, gyvenantys šalies pievose. Pradėkite savo kulinarinę kelionę stulbinančiame „Auyl“ restorane Medeu slėnyje į pietus nuo miesto, pataria ekspertai. Nuostabu, kad taip pat yra stebėtinai lengva nukeliauti iki Kazachstano. Jį galima pasiekti tiesioginiais skrydžiais iš Europos, Azijos ir Viduriniųjų Rytų.
Tarp populiariausių ir rekomenduojamų aplankyti vietų yra ir Gdanskas Lenkijoje.
Gdanskas turbūt labiausiai garsėja tuo, kad oficialiai tai yra vieta, kur prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Taip pat tai Solidarumo judėjimo gimtinė, kuri vaidino svarbų vaidmenį žlugus komunizmui Lenkijoje. Tačiau šiame uostamiestyje, esančiame Baltijos pakrantėje, yra kur kas daugiau nei jo ryšys su istorijos akimirkomis.
Anksčiau žinomas kaip Danzigas, Gdanskas buvo beveik visiškai atstatytas po minėto karo, kuris tapo vienu gražiausių ir spalvingiausių Lenkijos miestų. Antrojo pasaulinio karo muziejus, bokšto prizmė, esanti palei miesto krantinę, išsiskiria kaip vienas ryškiausių jo stulbinančios architektūros pavyzdžių. Taip pat yra XIV amžiaus teismo pastatas ir senamiesčio Šv. Marijos bažnyčia, kuri, kaip manoma, yra viena didžiausių iš plytų pastatytų bažnyčių pasaulyje, ji yra 78 metrų (256 pėdų) aukščio.
2023 m. Europos Komisijos ataskaitoje apie gyvenimo kokybę Europos miestuose Gdanskas įvertintas kaip vienas geriausių miestų gyventi, dauguma jo gyventojų yra patenkinti savo gyvenimo sąlygomis.
Šie metai yra Gdansko pokyčių metas, kai jis baigė „žaidimą keičiantį“ uosto terminalą, kas pastūmėjo Gdansko vienu žingsniu arčiau savo tikslo tapti pagrindiniais vartais į Centrinę ir Rytų Europą.
Taigi, jei jūsų kišenė neleidžia nuvykti į Karibų jūrų kurortus ar kruizą Afrikos upėmis, nesunkiai galite aplankyti netoliese esantį Gdanską, kur, tikėtina, šių metų vasaros sezono metu dar ir galėsite visiems pasigirti, jog „pigiau, įdomiau, geriau nei Palangoje“. Be to, bilietas nuvykimui iki Gdansko autobusu iš Vilniaus yra išties nebrangus.
Parengta pagal:
Overtourism was the buzzword of 2024. This summer looks to be just as crowded and chaotic. By Blane Bachelor, CNN. January 15, 2025. <https://edition.cnn.com/travel/overtourism-2025-summer-crowded-chaotic/index.html>, žr. 2025-03-20.
The world’s greatest places of 2025, according to TIME. By Maureen O'Hare, CNN.
March 13, 2025. <https://edition.cnn.com/travel/worlds-greatest-places-of-2025-according-to-time/index.html>, žr. 2025-03-19.
Where to go in 2025: The best places to visit. By CNN Travel Staff. January 1, 2025. <https://edition.cnn.com/travel/best-destinations-to-visit-2025>, žr. 2025-03-19.
IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS
VIENI MIRĖ, KITI NE. KODĖL?
2025-06-29
Covid-19 – Pasaulinė pandemija ir ta pandemija jau pareikalavo 20 milijonų žmonių gyvybių. Be to, atsiranda vis naujų mutacijų iki šiol, šeštaisiais metais nuo pirmųjų diagnozuotųjų susirgimų atvejų.
Koronaviruso sukeltas itin greitai plintantis infekcinis respiratorinis susirgimas, nulėmęs vis dar besitęsiančią pandemiją nuo 2020 m. pradžios, ne visada baigiasi pasveikimu. Skirtingais tyrimais nustatyta, kad apie 10-30 proc. ar net daugiau išgyvenusiųjų užsikrėtimą COVID-19 virusu, patiria dar ir taip vadinamąjį pokovidinį sindromą, kuriam būdingas nuovargis, dusulys, kognityviniai sutrikimai, psichinė negalia, trunkantys tris ir daugiau mėnesių po persirgimo COVID-19. Siūloma remtis esamais literatūros šaltiniais ir skirstyti pokovidinį sindromą į porūšius, kurie leidžia geriau suprasti pokovidinio sindromo esmę. Pokovidinio sindromo požymiai gali nepraeiti ir trejus metus, o tas reiškia, jog asmuo iš viso nedarbingas ar iš dalies darbingas trejus metus po vadinamojo persirgimo, kuris iš tiesų net neįvyko, asmens sveikatos būklė tik suprastėjo.
Pandemijos pradžioje, kai jau buvo suvokta, kokia didelė tai grėsmė, net buvo mandagiai siūloma prisiminti šv. Koroną ir tikintiesiems pasimelsti šiai šventajai. Šv. Korona, nutapyta Venecijos meistro Palazzo, saugoma Danijos nacionalinėje galerijoje. “Lygiai kaip ir kiti šventieji, šv. Korona gali būti vilties šaltinis šiuo sunkiu metu”, – teigė Reuters žurnalistė Madeline Chambers publikacijoje, paskelbtoje “Independent” 2020-03-26. Daugiau rasite čia: <https://www.leidinyssau.lt/idomu>
Įdomu tas, jog mutavęs COVID-19 virusas vis sugrįžta, naujų aukų neišvengiama. O kadangi Kinija, kur ir kilo ši pandemija ir manoma, jog ji vis dėlto atsirado dėl užkrato pirminio šaltinio šikšnosparniuose, iki galo dar nepasidalino turima informacija, kad ir kitų valstybių mokslininkai, specialistai galėtų tirti šį reiškinį, mėginti rasti būdus stabdyti mutacijas ir jų pasikartojimą, telieka kiekvienam rūpintis savimi ir priimti sprendimus, koks vis dėlto turi būti gyvenimo būdas, kad netektų išeiti iš gyvenimo nugalėtiems vieno ar kito viruso ar kankintis pokovidinio sindromo kamuojamiems ir būti našta visuomenei.
KODĖL 20 MILIJONŲ ŽEMĖS GYVENTOJŲ MIRĖ, O KITI LIKO GYVI?
Į šį klausimą atsakymų ieško daugybė mokslininkų, biologų, medikų, eilinių žmonių.
Tačiau dar pavojingesnė buvo ir yra kita aplinkybė: visi, kas išliko gyvi, aiškiai matė, stebėjo ir įsitikino: nuo 2020-ųjų buvo sutelktas maksimalus dėmesys į COVID-19 bei viską, kas su tuo susiję, buvo išeikvota didžiulės viešųjų lėšų sumos, kitų rūšių ištekliai, įskaitant ir darbo laiko, žmogiškuosius, įrangos naudojimo, transporto priemonių, statybų, neįtikėtinai didelio higienos, dezinfekavimo priemonių sunaudojimą, nuotolinių mokymų, darbo įvedimą, kai kurių verslų stabdymą ar prievartinį bankrutavimą, vienų veiklų ir verslų uždarymą ir kitų atsiradimą, gyvenimo būdo kardinalius pokyčius, kai žmonės virš dviejų metų buvo priversti gyventi gana izoliuotai, su minimaliais visų rūšių ištekliais ir ne vienas itin pasiligojo dėl nejudraus gyvenimo būdo, prastos mitybos.
Be to, niekam ne paslaptis: per pandemiją, karantinų metu suiro daugybė iki tol gana darnių šeimų, įvyko milžiniškas kiekis skyrybų, dėl gausybės artimųjų laidotuvių atsirado naujų paveldėtųjų, vyko asmeninio, privataus turto perskirstymas, pasibaigus pandemijai atsirado ir naujai praturtėjusieji, įsivyravo veltėdžiavimas, paplito tokios vertybės ir gyvenimo stilius, kai net jauni ir darbingi asmenys jau iš viso nieko nebedirbo, nebenorėjo mokytis, niekuo nesidomėjo, paplito narkomanija, nusikalstamos veiklos, atsirado naujo modelio nusikaltimai ir daugiausia jie buvo vykdomi virtualioje erdvėje, kt. Nemaža grėsme tapo toks reiškinys, kai žmonės per pandemiją, karantinus įprato gauti viską už dyką, nieko nedaryti ir tik laukti naujų paslaugų, gėrybių, viešųjų pinigų, dalinamų tiesiog veltui.
Dar kita grėsmė – maksimaliai buvo sutelktas visuotinis dėmesys į COVID-19, tačiau iš viso ar iš dalies nutrūko gydymas nuo širdies-kraujagyslių, kitų rūšių ligų, kurios taip pat sukelia mirtingumą, sunkiau būtinąją pagalbą gaudavo ir patekusieji į įvairių rūšių avarijas, nukentėjusieji nuo gaisrų, kitų gamtos stichijų. Tas dar labiau padidino žmonių mirtingumą.
Visi šie veiksniai yra kruopščiai nagrinėjami, tyrinėjami už tai atsakingų analizės specialistų ir kitų susijusiųjų, atsakymai kažkada bus pateikti, tačiau vis viena labiausiai rūpimas klausimas yra išlikimo, išgyvenimo būtinybė tokiose ir panašiose situacijose, kurios, be abejo, kartosis ir vis dažniau.
Jau dabar yra stebimas išaugęs asmenų susirgimas akių, širdies-kraujagyslių, onkologinėmis, kvėpavimo takų, virškinimo sistemos ir kitomis ligomis, labai sparčiai auga neįgaliųjų vaikų skaičius, Lietuvoje jų kasmet užregistruojama net 18 proc. daugiau ir pan.
Be to, gana mažai kreipiamas dėmesys į tai, jog niekur nedingo AIDS, sifilis, įvairios patologijos, silpnaprotystės atvejai, plintantys geometrine progresija paprasčiausiai vien dėl to, kad mamomis ir tėčiais tampa gana pagyvenę asmenys ir susilaukti bent truputį sveikesnių vaikų šansų jie teturi nulį.
Niekur nedingo ir maras, cholera, džiova, raupai...
Niekur nebepaslėps ir faktų, jog tuo metu, kai vietinių Lietuvos gyventojų kas šeštas vaikas badavo, senatvės pensininkai pūdami ir išbadėję mirė vienas po kito nesulaukę jokios pagalbos, Lietuvos politikai, vykdomoji valdžia, savivaldų lygio biuroktratija užtikrino puotas, fiestas, mitybą delikatesais, nuolatinius balius-festivalius ir apgyvendinimą apartamentuose, regioniniuose parkuose, SPA paslaugas, švietimą, studijas, laisvalaikio pramogas už Lietuvos biudžeto, tai yra, mokesčių mokėtojų pinigus, migrantams, perėjūnams iš vadinamosios Ukrainos. O jų, tų išlaikytinių, jau arti pusės milijono Lietuvoje. Ir net referendumo nebuvo, vietinių gyventojų nuomonės niekas neklausė, ar jie sutinka su tokia perėjūnų, neabejotinai platinančiųjų sifilį, AIDS, virusus, narkotikus, nusiklatimus organizuojančiųjų, apiplėšinėjančiųjų žmones bastūnų, kurių nepriėmė nei Skandinavija, nei jų artimi kaimynai Lenkijoje, Moldovoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, jų nepriėmė niekur, sankaupa Lietuvoje ir jų išlaikymo iš mokesčių mokėtojų pinigų sąlygomis. Naujausias ir nachališkas akibrokštas iš įvairių kalbėtojų viešai pusės buvo tarškesys apie integraciją tų perėjūnų. Trumpiau sakant, primygtinai reikalaujama neprieštarauti, kad sveiko ir ne žydo, o lietuvio, žemaičio, lenko, dzūko talentingo, gabaus vaiko ir jo šeimos vietą, maistą, galimybę mokytis, studijuoti, net jo namus užims migruojantis klouno-narkomano ar aferisto vaikas-idiotas ir reikalaus jį išlaikyti prabangos sąlygomis. Blefavimas ir melas, kad "gyvenkime draugiškai", "sutilpsime visi", nepavyks, patirs fiasko, vietinių žmonių tuo neįtikins niekas, nes pamatė visi, kas įvyko nuo 2022-02-24. Lietuva ėmė panėšėti į sąvartyną, nevaldomų nusikaltimų, savivalės, chaoso ir ydingos, gyventojų lūkesčių neatitinkančios politikos vykdymo kraštą, kuriame vietiniai gyventojai išties jau laukia tvarkdarių, kažkada ateisiančių iš nežinia kur.
Kaip tas daroma, rasite čia:
Susijusi informacija skaitytojų žiniai:
Publikacijoje „Vilnietė Galina Šimanovič pasakoja apie /…/” paminėtas prokuroras Romualdas Blaževičius. Natūralu klausti: o kas, jei tokių prokurorų yra šimtai, o kartu su atitinkamais teisėjais, ikiteisminio tyrimo tyrėjais, advokatais, antstoliais, nekilnojamojo turto brokeriais yra dešimtys ar net šimtai tūkstančių ir visi jie kažkodėl Lietuvos Respublikoje? Kodėl juos taip domina jiems nepriklausantis bet kokios rūšies turtas įskaitant intelektinę produkciją, ne tik pastatus, žemę, miškus, kultūrinį vietinių gyventojų autentišką paveldą? Kodėl tokių moterų, kaip Galina Šimanovič, nuosavybė atsiduria bylinėjimosi teismuose dalyvavusiųjų, jų parankinių, kolegų, artimųjų ir net draugų rankose? Kas apskritai yra tie naujieji savininkai Lietuvoje, iš prašančiųjų lietuvių ūkininko tvarto kampo nakčiai pernakvoti tapusieji kartu su savo parankiniais vadinamaisiais „novorišais“?
Ir kodėl intensyvaus domėjimosi viešojoje erdvėje fone apie tai, kiek milijardų Rusijos turto ketinama perleisti štai jau nuo 2014 m. veltėdžiaujantiems ir konfliktuojantiems ir nesusiskaičiuojama, kiek Lietuvos Respublikos fizinių asmenų turto, pradedant nuo trobelių pamiškėse, paežerėse iki ištisų kultūrinės vertės nekilnojamojo turto objektų gamtos draustiniuose, perėjo į rankas asmenų, kurių realias biografijas ir realią tikrąją kilmę panagrinėjus, nesunkiai nustatytumėte, jog jie net teisės Lietuvos Respublikos piliečiais būti neturi iš viso, o jei dar įskaityti jų protėvių ir esamų artimųjų kriminalines nusikalstamas sąsajas ir veikas recidyvizmo ir Lietuvos vietinių gyventojų naikinimo srityje, faktą, jog jie tėra buvę bastūnai, praeiviai dabartinėje Baltarusijoje, teritorijose į pietryčius, šlaistęsi Baltijos jūros regiono kraštuose tiesiog apgaudinėdami vietinius gyventojus ir užsiiminėję cirko lygio aferizmu, šarlatanizmu, net reketu ir recidyvizmu, tėra padugnių lygio vertybių atstovai, dažnas realiai beraštis, bet su mokslų daktaro ar magistro, bakalauro laipsniais ir net medikų, jurisdikcijos sferos atstovų licencijomis, yra net profesorių, akademikų, o įvairaus plauko nuolatinės apkvaišimo nuo narkotinių medžiagų būsenos trubadūrų, vadybininkų ir referenčių bei artisčių nė minėti neverta, nė kalbos jokios būti negali apie jų buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tuo labiau teisę verstis profesine praktika, susijusia su jurisdikcija, akademine bendruomene, medicina, verslais, menais, politika, viešuoju valdymu, vidaus reikalų ar krašto apsaugos bei finansų valdymo sferose, kt.
Šaltinis: <https://laisvas.info/vilniete-galina-simanovic-pasakoja-apie-zydu-mafija-vilniuje-ir-ja-aptarnaujancius-prokurorus-ir-teisejus/>, žr. 2024-06-14.
VIS DĖLTO. YRA ATSAKYMAI, AR NE?
XIX-XX amžiuje labai plito džiova, tai buvo inteligentų liga. Ją gydyti žmonija išmoko. Išradus peniciliną taip pat tapo įmanoma stabdyti masinius gyventojų išmirimus. Taip pat yra skiepai, padedantieji išvengti tymų, difterijos, gripo, to paties Covid-19, kitų klastingų ligų. Taigi, atsakymai kaip ir yra.
Tačiau visada domina tokie atvejai: matę esame daugelis senovinių paveikslų, graviūrų, skaitę tekstus apie tai, kaip, pavyzdžiui, maro ar choleros metu dažniausia vienuoliai eina gelbėti sergančiųjų, vėliau prižiūri jau susirgusiuosius, išlydi juos Anapilin, tačiau patys nesuserga ir išlieka gyvi.
Plačiai žinoma ir Šv. Roko istorija, kaip šis šventasis išliko gyvas maro epidemijos metu XIV a. Dar yra aprašymų, kaip žmonės išlikdavo gyvi maro metu, išgyvendavo vienetai, buvo manoma, jog tai stebuklas.
O Šv. Roko istorija yra apipinta legendomis, žmonės jam meldžiasi norėdami pasveikti nuo įvairių ligų, negalavimų iki šiol. Istorija tokia: jaunuoliui Rokui keliaujant per Italiją teko sutikti ir slaugyti ne vieną maro auką. Jo maldos ir slaugymas išgelbėjo ne vieną. Pasakojama apie jo stebuklingą galią gydyti žmones, minimi stebuklingi išgydymai Cesenoje, Rimini, Novaroje, Romoje, Mantujoje, Modenoje ir Parmoje. Tikėta, kad Rokas Dievo apdovanotas gydymo dovana. Slaugydamas kitus Pjačensos miestelyje, Rokas pats užsikrėtė maru. Nenorėdamas tapti našta kitiems, jis pasitraukė į mišką, kur apsistojęs lūšnelėje tikėjosi praleisti paskutines gyvenimo akimirkas. Tačiau Dievas jo neapleido. Roką išgelbėjo šuo, nešdamas jam maistą iš šeimininko namų ir laižydamas jo žaizdas. Vieną dieną iš paskos šuniui į mišką atsekė jo šeimininkas Gotardas, kuris parsivedė Roką namo ir galutiniai išgydė. Prieš tęsdamas savo keliones Rokas sugrįžo į Pjačencą, kur atsidėkodamas už pasveikimą gydė kitus ligonius ir net gyvulius. Išsigydęs grįžo į gimtinę, kur tardomas atsisakė atskleisti savo vardą. Jis buvo apkaltintas šnipinėjimu, uždarytas į kalėjimą, čia ir mirė. Kūnas atpažintas tik iš kryžiaus ženklo ant krūtinės. /šaltiniai: Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vikipedija/.
KUO TIKĖTI?
Objektyvi tiesa ir faktai liudija, jog išties religingi asmenys pasveiksta nuo bet kokių ligų sparčiau, greičiau nei netikintieji.
Todėl galimai ir išties tikintieji pasveiksta dažniau, išsigelbėja ir pandemijų metu, tačiau netikintieji visada turės daugybę argumentų tai nuneigti, pavadinti viską atsitiktinumu, geresniu tų pasveikusiųjų imunitetu, laimingomis aplinkybėmis ir pan.
Be abejo, dalis tiesios yra ir tų pusėje, kurie niekada nepatikės tokiais pasveikimo atvejais, kaip aprašytieji kad ir Viduramžių laikų išgijimai maro metu.
IŠGYVENA GUDRESNIEJI, IŠMINTINGIEJI, AR TIESIOG LAIMINGIEJI?
Ir taip, ir ne.
Bet žmonija todėl ir turi didžiules bibliotekas, duomenų bazes, kaupia informaciją, žinias, artefaktus bažnyčiose, slėptuvėse, saugo viską, kas padeda išlikti, kas vadinama didžiausiuoju turtu.
Tiesa, yra, pavyzdžiui, būdas išvengti choleros. Jis gana paprastas ir tai visiškai ne skiepai ar vaistai piliulių pavidalo. Apie tai yra žinias sukaupę ir paskelbę dar XIX a. pabaigos Lietuvos šviesuoliai J. Mikšas ir J. Mačys. Norintieji tuo įsitikinti, nesunkiai gali rasti „Auszros“ 1886 m. periodinius leidinius, susipažinti su jais ir įsitikinti ne tik tuo, kad egzistuoja būdai pasveikti ir įveikti net grėsmingas ligas, pandemijas, bet ir akivaizdžiai įsitikinti iš ankstyvosios periodikos lietuvių kalba: J. Basanavičiaus nuopelnai palyginti ne tokie dideli ir tebuvo, galimai jo gausybės atminimų vietų, paminklų vietose turi būti išreikšta pagarba tikram didvyriui, lietuvybės puoselėtojui, spaudos lietuvių kalba tikrajam įkūrėjui Jurgiui Mikšui.
Tačiau apie tai, kaip tikrųjų didvyrių, autorių, išradėjų, kūrėjų, inovatorių vietoje atsiranda kiti, neretai iš viso nieko nesukūrusieji, o paprasčiausiai, kaip dabar sakoma, prastumti ant garbės ir žinomumo pjedestalo neturėdami iš viso jokių nuopelnų ar nuopelnai tik menkučiai realiai, kaip ir Lietuvoje kad yra eilė akademikų, profesorių, mokslo daktarų ir t.t., vagiančiųjų kitų idėjas, patentus, inovacijas ir net nusirašinėjantieji studentų rašto darbus ir paskelbiantieji juos kaip savo --- visa tai skelbsime,
LAUKITE TĘSINIO.
O didžiulis paminklas Jurgiui Mikšui Lietuvoje privalo būti, tai yra pirmojo būtinumo reikalas. Kol kas dar nesakome, jog, pavyzdžiui, J. Basanavičiaus ar kitų panašių asmenybių atminimo simbolika yra neteisėtai hiperbolizuotai užakcentuota, bet... ko gero, garsiai pasakyti dabar esmę apie tai dar anksti. Būtų per didelis šokas visuomenėje.
Todėl kalbame apie stebuklingus pasveikimus ir ką tai reiškia kiekvienam iš mūsų: atpildas visada yra, už kiekvieną nusikaltimą prieš mažą vaiką, našlaitį, už Lietuvoje išžudytus mažus vietinių gyventojų, ne žydų, vaikus, išprievartautus mažamečius, ne žydus, o tai faktas, už migrantų, bastūnų, perėjūnų ir klounų-išsigimėlių, sulindusiųjų į visų lygių politiką ir valdžią, padarytą žalą Lietuvai, „stebuklingų“ išsigelbėjimo ir išlikimo ar gailesčio, atleidimo atvejų nėra ir nebus, nebuvo to ir anksčiau.
Žmonija eilinį kartą valosi nuo niekšų, išgamų, šiukšlių. Trypia gyvates, mutavusius šliužus, ir tiek.
IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS
101 metai atgal: 1924-ieji
HORRENDUM!
2025-06-27
SUSIDURIAME SU NAUJA AFERA?
Išties, kai šiandien tiek daug kalbame, girdime apie proveržį, skaitmenizaciją, startuolius, vienaragius, poreikį būti inovatyviems ir diegti dirbtinį intelektą, svarstome viešai apie neįtikėtinas perspektyvas ateityje, galimybes išrasti naujus gydymo būdus ir nuo visko pagydančius vaistus bei pažadus realiai įsigyti amžiną jaunystę ir gyventi ilgiau nei iki 120 metų amžiaus ir panašiai, maloniai nustebina tas, jog beveik viskas, kas esamu metu pristatoma kaip didžiulė pažanga, neva, žmonijos tobulėjimo įrodymai, neįtikėtini pasiekimai ir vos ne stebuklai, buvo žinoma žymiai seniau ir žmonės mokėjo tuo naudotis kuo puikiausiai.
Pavyzdžiui, tas, kas dabartinėmis dienomis pateikiama kaip inovacija, vadinama dirbtiniu intelektu /anglų kalba vartojamas trumpinys AI, lietuvių kalba - DI/, gerai buvo žinoma Pasaulyje jau daugiau nei prieš 50 metų.
O mūsų vaikams, jaunimui, galimiems investitoriams, viešųjų išteklių ir biudžeto tiek valstybės, tiek savivaldybių, tiek įmonių ar švietimo-mokslo-studijų įstaigų, universitetų, vis naujų ir naujų agentūrų, kuriose įdarbinami dažnu atveju iš viso ir realiai nedarbingi, nekvalifikuoti, prastos reputacijos, korumpuoti, pagal protinius gebėjimus – atsilikusio vystymosi, nuolatos nuo įvairių rūšių kvaišalų apduję asmenys, planuotojams, strategijų kūrėjams, potencialiems investitoriams tas pateikiama kaip grandiozinė inovacija.
Įsidėmėtina dar ir tas, jog Lietuvoje, lyg kokioje trečojo Pasaulio menkai išsivysčiusioje atsilikusioje nykštukinėje bereikšmėje valstybėlėje, kurios net kitų ES valstybių-narių gyventojai nežino, o pradėjus pasakoti, kokia graži mūsų šalis, jie iškart pasako: žinome, labai graži Jūsų sostinė Ryga ir geras gėrimas yra pas Jus gaminamas – Rygos balzamas, užėjo naujas vajus: mėginama visuotinai įbrukti neefektyvių versijų DI produktus, siūloma už juos susimokėti nemenkas sumas tiek įmonėms, tiek švietimo-mokslo-studijų įstaigoms.
Blefuoti pradėta viešai, jog tas yra pažanga ir būtina diegti nedelsiant. AB, MB, UAB-ai turi naują landą vengti mokesčių su sąlyga, jei diegs DI.
Trumpiau tariant ir pirmiausia, visuotinam DI diegimui yra reikalingi blaivūs, o ne nuolatos nuo narkotinių preparatų ar alkoholio apduję nedarbingi silpnapročiai asmenys, kad ir iš kokių žinomų šeimų jie bebūtų ar kaip garsiai Lietuvos politikai bemėgintų brukti mintį, jog Lietuvai būtina integruoti kelis šimtus tūkstančių iš viso ir realiai nebedarbingų migrantų iš pietrytinių nuo Lietuvos teritorijų.
Visa ta bruzdesio lydima kampanija baigsis kaip visada: fiasko.
Taigi, žinia yra ta, jog nauja yra gerai užmiršta sena.
AR TIKRAI TAIP BLOGAI?
Pesimizmo šiomis dienomis jau ir taip daugėja.
Vien vadinamas cepelininis dangus ir išsekusios vietinių gyventojų esamos ir skaičiuojamos kaip būsimos tikėtinos pajamos dėl nekurortinės aplinkos, akivaizdžiai prastoko būsimo derliaus ir artėjančių gausių bankrotų dėl padidintų įvairių rūšių mokesčių, brangymečio, privers ir vėl, kaip daugybę sykių anksčiau, vietinius gyventojus, ne migrantus, būti išradingais.
Gali būti, kad gudrus dzūkutis sugalvos, kaip įveiklinti DI prie “baravykucių” džiovinimo industrijos ir “Kurcinio ašarų” gamybos srityje, o tiesmukas žemaitis tepasakys du žodžius ar tris, ir visi nuo jo atstos bijodami viso to argumentavimo dar ir su vėzdu ar šakėmis, nereikės nei traktoriukų ir ekskavatorių pasitelkti.
O KAS TADA?
Nieko nėra naujo. Sakoma nuo seno: istorija kartojasi. Tas, kas jau buvo, visada bus ir vėl, dar kartą, ir dar kartą. To išvengti neįmanoma.
Todėl, kai kyla visuotinis vajus daryti visiems ir vėl tą patį ir neretai priverstinai, kaip yra su DI ar naujų mokesčių įvedimu, telieka prisitaikyti.
Tačiau kadangi fiasko ir vėl bus, reikėtų dar ir dar kartą atsižvelgti į paprastą aplinkybę: esamus žmogiškuosius išteklius. O jie labai apgailėtini, tiesą sakant. Vargu, ar DI tokioje aplinkoje prigis. Lietuvoje keli šimtai tūkstančių naujų migrantų. Jei jie užsibus, vietiniai gyventojai neišvengiamai priešinsis, nes jau akivaizdu nuo 2022 m., kas tai yra ir kiek tai kainuoja, kad mokesčius vietiniams gyventojams didins ir didins, kantrybė žmonių baigsis.
IR VISKAS?
Na, taip. Ir viskas. Pradžiai būtina įsisavinti elementarią tiesą: narkomanai iš viso nepagydomi. Kadangi Lietuvoje jų daugėja, kiekvieno labiau žinomo profesoriaus, mediko, juristo, valdininko, politiko, verslininko, menininko ir t.t. artimoje aplinkoje tas yra, kliedesių viešojoje aplinkoje tik daugės, vis dažniau bus mėginama tuos iš viso nedarbingus asmenis apiforminti naujose agentūrose, prie DI ir t.t. Jie nėra diagnozuoti, jų, tų niekada jau nebepagydomų narkomanų iš žinomų prokurorų ar buvusių ministrų, profesorių, teatralų ar rašytojų, medikų, akademikų, statutinių tarnautojų šeimų yra tiek daug, jog šioje vietoje būtina dėti tašką, nes kol jų viešai neskelbs, nepaviešins jų daromų grubių nusikaltimų masto, jų daroma žala visuomenei nebus pavadinta tikraisiais terminais, nebus pateikti konkretūs skaičiai, kiek tas kainuoja visuomenei, sveikajai jos daliai.
Visi vajai ir pasakėlės apie pažangą Lietuvoje jau daugiau nei idiotiški. Žinomų šeimų atstovų ir migrantų kolektyviniai kankanai eilinėje sostinės ar bet kurio kurorto šventėje už valdiškus pinigus vietiniams gyventojams, doriems žmonėms bado akis.
VISUS NURAŠYT, IR TIEK?
Na, gal ir taip. Yra japonai, kiti iš kitų pažangių valstybių taip pat išradę tokią išeitį: pigius kalėjimus narkomanams, ypač labai senoms narkomanėms moterims, kur jos laikomos iki gyvenimo galo ir dirba kalėjimų fabrikuose iki mirties. Niekas joms neduoda nei dozių kasdieninių, nei gulto už dyką. Už viską narkomanai atidirba ir triūsia iki paskutinio savo gyvenimo atodūsio. Nes veltui, kaip sakoma, nė arklys nespiria, veltui tegali rasti sūrį pelėkautuose.
Taigi, ir Lietuva gali pasenusio modelio DI duoti pažaisti nusenusioms narkomanėms iš žinomų šeimų bei nuolatiniams migrantams, kurie nenuilsdami reketuoja vietinius padorius žmones ir zyzia vis duoti ir duoti jiems pinigų ir visko kitko, įskaitant ir nemokamą gyvenimą regioniniuose Lietuvos parkuose, kurortuose, už dyką.
O KAS TADA DIRBS, JEI VISI TIK ŽAIS SU DI?
Lietuvoje buvo labai garsių ir išskirtinai gerbiamų iki šiol asmenų, kovojusiųjų už blaivybę.
Alkoholizmas, skirtingai nuo narkomanijos, yra išgydomas.
Išvada šios publikacijos yra tokia: Lietuvoje jau 35 metai iš viso neinvestuojama į vietinius gyventojus, gabius, pačius talentingiausius vaikus iš nepasiturinčiųjų ir nemigruojančiųjų šeimų. Skurde paskandinti vis dar darbingi žmonės, nes jie turi išlaikyti gausų būrį parazituojančiųjų migrantų ir vietinius narkomanus iš žinomų šeimų.
Gyvename paradoksų ir iškreiptų veidrodžių šalyje: idiotai nusiperka magistrų mokslo laipsnius ir tampa ministrėmis ar prokurorais, valdininkais ir politikais, verslininkais. Nusilpusio proto vargšai apiforminti profesoriais, poetais, rašytojais, režisieriais ir pan., o jų baisios kaip karas ir šlykščios kaip maras dukros, anūkės, sutuoktinės, pavirtusios į kaliausių pavidalo dvokiančias šmėklas, pristatomos kaip mažų mažiausiai manekenės ar influencerės, vadybininkės naujose agentūrose, net ministrės ar Pirmosios ponios, kas Lietuvos, kaip valstybės, bendrąjį įvaizdį padaro klaikų, nubaido visus įmanomus investitorius. Lietuvos prestižas yra tragiškai smukęs. Tas yra faktas.
IR KĄ? VIEN TIK TAS? DAUGIAU NIEKO?
Pateikiame visiškai netaisytą tekstą alkoholizmo gydymo tema originalia lygiai šimtmečio senumo lietuviškos spaudos kalba. Šaltinis yra laikraštis „Trimitas“, 1924 m., Nr. 190, p. 32. Publikacija pavadinta taip:
VAISTAS GIRTUOKLIAMS GYDYTI
Priešalkoholinė literatūra ir kitos blaivybės idėjos įgyvendinimo priemonės, kaip parodo gyvenimas, neturi šiek tiek žymesnio pasiekimo.
Kovai su šiuo nelabuoju skystimėliu rasta daug geresnis būdas. Jį netikėtai rado Membrobės dr. Lospitalje, pavartojęs gydomąjį metodą, kuris vartojamas dabar jau eilei susirgimų.
Kai kuriom ligom susirgusiems naudojamasi įčirškimu kraujo paties ligonio, iš pastarojo imamas kraujas; pašalinus fibriną, likusiąją kraujo dalį įleidžia po oda tam pačiam ligoniui. Tokį metodą dr. Lospitalje pirmas pavartojo gydymui vieno ilgamečio užkietėjusio girtuoklio. Kada jam buvo įleista jo paties kraujo, perdirbto aprašytu būdu, gauta visai netikėtas rezultatas. Pas užkietėjusį girtuoklį rados pasibjaurėjimas alkoholiu. Nors tas tęsėsi tik 10 dienų, bet pakartojus gydymą kelis kartus, užkietėjęs girtuoklis virto į griežtą blaivininką.
IŠVADA: Nors narkomanus išties teks “nurašyti”, to pakeisti jau nebeįmanoma, alkoholikus gydyti verta. Jie dar gali dirbti. Ir netiesa, kad reikia labai brangių gydymo metodų. Netiesa ir tas, kad kaip paskutiniųjų dienų vieša naujiena buvo apie genetinį gydymo metodą, kuris galimai pašalins apskritai visas patologines ligas ir sutrikimus. Tas irgi, kaip ir DI, yra prieš labai daug dešimtmečių atrasta “naujiena”, tačiau šiomis dienomis tas pateikta vėl, kaip galimai nors kažkokia viltis asmenims, kurie kaip daugelis Lietuvos labai žinomų žmonių, savo ištaiginguose namuose turi visiškus idiotus narkomanus vaikus, anūkus, sutuoktines, pusbrolius, pusseseres, kurie niekada nebepasveiks iš viso.
Užuojauta nabagams.
Galimai toks ir yra tas visuotinis teisingumas: kas ko nusipelnė, tą ir gavo jau šiame, o ne pomirtiniame gyvenime. O mūsų žinomieji asmenys gavo amžinąjį pragarą savo artimoje aplinkoje kasdien. Su tuo ir sveikiname.
Paskatinti juos, tas narkomanų-idiotų šutves, bent susimąstyti neįmanoma, nes jų mąstymas yra patologiškai iškreiptas, jie yra užvaldyti maniakinių kliedesių ir psichopatinių norų. Normaliam asmeniui nesuprantama tai iš viso. Jie turi savo patologinių vertybių pasaulėlį, kuriame ir liks pūti vieni, jei Lietuva nepaseks japonų pavyzdžiu ir nepastatys kalėjimų narkomanams iš labai žinomų šeimų ir migruojantiesiems su sunkaus ir privalomo darbo fabrikais.
Vienintelė išeitis yra net narkomanams: darbo terapija iki paskutinio jų gyvenimo atodūsio.
Kaip visa tai atrodo praktikoje, pasižiūrėti galite čia:
<https://edition.cnn.com/2025/03/26/world/video/inside-el-salvador-cecot-prison-culver-pkg-digvid>
Ir tada suprasite, kur yra tikroji galimai nusikaltusiųjų itin nemenkai prokurorų kaip R. Blaževičius, L. Sabutis, jų vaikų, kitų galimai nusižengusiųjų stambiu mastu recidyvistų, narkomanų, apvogusiųjų Lietuvą stambiu mastu, ir jų patarnautojų neretai iš medikų, kaip aferistė narkomanė, kilusi iš padugnių ir visuomenės atmatų, atkėblinusių iš Baltarusijos niekšų, dykaduonių, pigių prostitučių ir bepročių-recidyvistų, Snieguolė Sluckytė, jos duktė, kitų panašių narkomanų, profesorių, muzikantų ir pan. profesinės bendruomenės bei vykdomosios valdžios veikėjų „įdarbinimo“ vieta --- elementariai tam skirtame izoliaciniame kalėjime, kur viskas bendra ir jokio privatumo. Visi ten laimingi, lygūs, lygesnių nėra.
Susijusi informacija skaitytojų žiniai:
Publikacijoje „Vilnietė Galina Šimanovič pasakoja apie /…/” paminėtas prokuroras Romualdas Blaževičius. Natūralu klausti: o kas, jei tokių prokurorų yra šimtai, o kartu su atitinkamais teisėjais, ikiteisminio tyrimo tyrėjais, advokatais, antstoliais, nekilnojamojo turto brokeriais yra dešimtys ar net šimtai tūkstančių ir visi jie kažkodėl Lietuvos Respublikoje? Kodėl juos taip domina jiems nepriklausantis bet kokios rūšies turtas įskaitant intelektinę produkciją, ne tik pastatus, žemę, miškus, kultūrinį vietinių gyventojų autentišką paveldą? Kodėl tokių moterų, kaip Galina Šimanovič, nuosavybė atsiduria bylinėjimosi teismuose dalyvavusiųjų, jų parankinių, kolegų, artimųjų ir net draugų rankose? Kas apskritai yra tie naujieji savininkai Lietuvoje, iš prašančiųjų lietuvių ūkininko tvarto kampo nakčiai pernakvoti tapusieji kartu su savo parankiniais vadinamaisiais „novorišais“?
Ir kodėl intensyvaus domėjimosi viešojoje erdvėje fone apie tai, kiek milijardų Rusijos turto ketinama perleisti štai jau nuo 2014 m. veltėdžiaujantiems ir konfliktuojantiems ir nesusiskaičiuojama, kiek Lietuvos Respublikos fizinių asmenų turto, pradedant nuo trobelių pamiškėse, paežerėse iki ištisų kultūrinės vertės nekilnojamojo turto objektų gamtos draustiniuose, perėjo į rankas asmenų, kurių realias biografijas ir realią tikrąją kilmę panagrinėjus, nesunkiai nustatytumėte, jog jie net teisės Lietuvos Respublikos piliečiais būti neturi iš viso, o jei dar įskaityti jų protėvių ir esamų artimųjų kriminalines nusikalstamas sąsajas ir veikas recidyvizmo ir Lietuvos vietinių gyventojų naikinimo srityje, faktą, jog jie tėra buvę bastūnai, praeiviai dabartinėje Baltarusijoje, teritorijose į pietryčius, šlaistęsi Baltijos jūros regiono kraštuose tiesiog apgaudinėdami vietinius gyventojus ir užsiiminėję cirko lygio aferizmu, šarlatanizmu, net reketu ir recidyvizmu, tėra padugnių lygio vertybių atstovai, dažnas realiai beraštis, bet su mokslų daktaro ar magistro, bakalauro laipsniais ir net medikų, jurisdikcijos sferos atstovų licencijomis, yra net profesorių, akademikų, o įvairaus plauko nuolatinės apkvaišimo nuo narkotinių medžiagų būsenos trubadūrų, vadybininkų ir referenčių bei artisčių nė minėti neverta, nė kalbos jokios būti negali apie jų buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tuo labiau teisę verstis profesine praktika, susijusia su jurisdikcija, akademine bendruomene, medicina, verslais, menais, politika, viešuoju valdymu, vidaus reikalų ar krašto apsaugos bei finansų valdymo sferose, kt.
Šaltinis: <https://laisvas.info/vilniete-galina-simanovic-pasakoja-apie-zydu-mafija-vilniuje-ir-ja-aptarnaujancius-prokurorus-ir-teisejus/>, žr. 2024-06-14.
Taigi, kadangi ne tik nurodėme esmines rizikas ir jų sprendimo būdą, metas grįžti prie esminės temos apie didžiausius kenkėjus Lietuvoje ir tuos, kurie išgrobstė intelektines vertybes, išradimus, išpardavinėjo viską, ką tik galėjo, vogė, plėšė, žudė net vietinių gyventojų mažamečius vaikus, kt. Kas jie tokie, kiek jie apiplėšė Lietuvą 20 amžiuje, kodėl jie nuolatos vėl ir vėl šliaužia į Lietuvą, ir kas jie yra šiandien? Tai yra:
ANONSAS: KAIP GABESNIS STUDENTAS LENGVAI GALI UŽSIDIRBTI 55 000 EURŲ? INTELEKTINĖS PRODUKCIJOS, MOKSLO KŪRINIŲ, IŠRADIMŲ VAGYS IR APGAVIKAI TEISINIU POŽIŪRIU.
Išsamiau šioje bus skiltyje NAUDINGA, rasite rubriką "KAVONĖS", daugiau bus apie intelektinės produkcijos grobstytojus, tokius kaip buvęs profesorius A. Krupavičius, kiti, taip pat rasite čia: <https://www.leidinyssau.lt/naudinga>
IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS
KAIP IŠLIKTI TOKSIŠKŲ VILNIAUS BJAURŪNIŲ APSUPTYJE?
Arba šlykštesnių padarų už Vilniaus narkomanes nėra
2024-11-29
PATARIMAI PATEKUS Į VILNIAUS NARKOMANŲ IR NARKODILERIŲ LANDYNES PAVILNYJE, ANTAKALNYJE, TILTO AR TOTORIŲ GATVĖJE AR BALTUPIUOSE, ŽIRMŪNUOSE, ŠEŠKINĖJE NE SAVO NORU:
1. NIEKADA NESKAMBINKITE 112, JUMS NEPADĖS, O VIEN TIK PAPILDOMAI TRAUMUOS PSICHOLOGIŠKAI IR EMOCIŠKAI BEI PADARYS IŠ AUKOS KALTINAMĄJA. BE TO, LIKSITE BE NAMŲ IR BE DARBO, JEI IKI TOL VISA TAI TURĖJOTE, GALITE NETEKTI VAIKŲ, PATEKTI Į ASOCIALIŲ ASMENŲ SĄRAŠUS IR ILGAINIUI LIKTI BETEISE, PATALPINTA IZOLIAVIMO VIETOJE IKI GYVENIMO GALO BE JOKIŲ ŠANSŲ IŠEITI, NES PAPRAŠČIAUSIAI IŠEITI NEBETURĖSITE KUR, O IR NEBEGALĖSITE PAEITI PO TAM TIKRŲ "TERAPIJŲ", KURIAS JUMS SUTEIKĖ PRIVERSTINAI.
2. SUKRYŽIUOKITE RANKAS ANT SAVO KRŪTINĖS IR TAIP LAUKITE, GAL JUMS PASISEKS IR NEUŽMUŠ JŪSŲ BEI NESULUOŠINS PER DAUG IR SUGEBĖSITE PASVEIKTI VIEN SAVO PAČIOS PASTANGOMIS. ATSIDUOKITE LIKIMO VALIAI, MĄSTYKITE KIEK ĮMANOMA POZITYVIAU IR LOGIŠKIAU. JEI JŪSŲ PASKUTINĖ GYVENIMO AKIMIRKA DAR NEATĖJO, JŪS IŠGYVENSITE. IR GALIMAI PO PATIRTŲ NETEISYBIŲ IR KANČIŲ TAPSITE IŠ VISO NENUGALIMA.
3. Į MEDIKUS NESIKREIPKITE, NES TEN JUS SULUOŠINS NEBEGRĄŽINAMAI.
4. NESIKREIPKITE Į JOKĮ ADVOKATĄ, NEI Į PRIVATŲ, NEI Į VALSTYBINĮ, NES JUS NE TIK PADARYS IŠ AUKOS KALTINAMĄJA, BET DAR LIKSITE IR ELGETA.
5. KOL MAKSIMALIAI NENUTOLOTE NUO NARKOMANŲ, IŠKRYPĖLIŲ LIZDO VILNIUJE, ĮDĖMIAI STEBĖKITE, KĄ GERIATE, KĄ VALGOTE IR AR PATALPOJE, KURIOJE ESATE, YRA GERAS VĖDINIMAS, SAUGUS IŠĖJIMO BET KURIUO LAIKU KELIAS.
6. NEIEŠKOKITE PAGALBOS JOKIOSE ORGANIZACIJOSE, PASISKELBUSIOSE, JOG PADEDA KRIZIŲ IŠTIKTOMS MOTERIMS, ĮSKAITYTINAI TIEK BIUDŽETINES INSTITUCIJAS, TIEK NEVYRIAUSYBINES AR RELIGINES BENDRUOMENES BEI NAIVIAI NESITIKĖKITE, JOG KURIOJE NORS BAŽNYČIOJE JUS BENT IŠKLAUSYS. JUMS NEPADĖS IŠ VISO NIEKAS, O JEI IMSITE TIKĖTI KIENO NORS PAŽADAIS JUS APGINTI TEISMUOSE, KITUR, SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ ĮTARTINAI GEROMIS SĄLYGOMIS, BĖKITE NEATSISUKDAMA. TAI VISO LABO SIEKIS GERAI PASIPELNYTI IŠ JŪSŲ NELAIMĖS IR VARGŲ. PO TOKIOS "PAGALBOS" JŪSŲ APSKRITAI GALI NĖ NELIKTI. IR NIEKAS NET ATRASTI NEGALĖS, JEI VIS DĖLTO PO KIEK LAIKO IEŠKOS NORĖDAMI PERIMTI VIS DAR JŪSŲ NUOSAVYBĖS TURTĄ AR KOKIAS UŽSILIKUSIAS SANTAUPAS, PADĖTAS TERMINUOTAI SAUGOTI BANKE.
7. JEI TURITE GIMINIŲ AR DRAUGŲ, NESIKREIPKITE Į JUOS, ĮSKAITYTINAI IR ARTIMIAUSIUS. JIE NEPADĖS, NES JŲ PAČIŲ PROBLEMOS GALI BŪTI TAIP PAT SUSIJUSIOS SU NARKODILERIAIS, ĮVAIRIŲ PRIKLAUSOMYBIŲ TURINČIAIS, NARKOTIKŲ VARTOJIMU JŲ PAČIŲ APLINKOJE BEI POREIKIU SAUGOTI TIK SAVE PAČIUS.
8. UŽMIRŠKITE VISKĄ. IR KUO GREIČIAU. JOKIU BŪDU NEMĖGINKITE SKANDINTI NUOSKAUDAS ALKOHOLYJE AR PERDĖTAI LINKSMINTIS. JEI MOKATE MEDITUOTI, TAI IR DARYKITE. JEI TO DARYTI NEMOKATE, IŠMOKITE. GALI PADĖTI IR KVĖPAVIMO PRATIMAI, AKTYVUS FIZINIS JUDĖJIMAS, DARBAS, KURIS NEPALIEKA LAIKO JOKIEMS APMĄSTYMAMS.
9. PASIKEISKITE VARDĄ, PAVARDĘ.
10. NIEKAM NIEKO NESIPASAKOKITE, NET PER IŠPAŽINTĮ AR ARTIMIAUSIEMS ŽMONĖMS.
11. RAMIAI LAUKITE. JŪSŲ ATŽVILGIU PRASIKALTUSIEJI TINKAMO ATPILDO NEIŠVENGS DAR ŠIAME GYVENIME. NESIKIŠKITE. VISKAS ĮVYKS SAVAIME.
12. SUŽINOJĘ, JOG BŪTENT TAIP IR ĮVYKO, DŽIAUKITĖS GYVENIMU IR VENKITE VYRŲ, KURIŲ SESERYS NARKOMANĖS IR ITIN ŠLYKŠČIOS, LYTIŠKAI UŽ NARKOTIKŲ DOZĘ SANTYKIAUJANČIOS NET SU GYVULIAIS IR ARTIMAIS GIMINAIČIAIS.
ATVEJIS:
Jauna moteris, atvykusi studijuoti į sostinę, ištekėjusi už vilniečio, kuris turėjo narkomanę išsigimusią ir nuolatos kliedinčią, nepajėgiančią atlikti net paprasčiausių suaugusio asmens funkcijų iki narkomanų landynių degradavusią seserį, buvo spardoma nėščia būdama. Ją spardydavo jos sutuoktinis, prisidėdavo jo motina, kuri sudarydavo sąlygas, kad persileidusi ir kūdikio netekusi nėščioji niekam nesiskųstų. Ratas buvo uždaras, narkomanų šutvei talkino jusridikcijos ir medikų atstovai, dalyvaujantys tose pačiose narkomanų, pedofilų orgijose, į įvykio vietą iškviesti policininkai gaudavo kyšį pinigais iš narkomanų šutvės dar iki atvykimo į vietą. Policijos komisariate vyravo pedofilai ir jų parankiniai, narkodileriai, suteneriai, itin korumpuoti tyrėjai ir kaip marionetės valdomi praktikantai.
Vienas iš šaltinių: <https://laisvas.info/vilniete-galina-simanovic-pasakoja-apie-zydu-mafija-vilniuje-ir-ja-aptarnaujancius-prokurorus-ir-teisejus/>, žr. 2024-06-14.
Laukite tęsinio.
____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
PRENUMERUOKITE LEIDINĮ "PADĖKIME SAU'19":
E. ADRESAS Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
