KAVONĖS. YRA TOKS ŽAIDIMAS

1 raundas: Rezultatas: 0:1, beviltiškai pralaimi "mokslininkės" iš Kauno

PRADĖTA SKELBTI WWW 2021-03-03, KOLEGOS UŽSIENYJE INFORMUOTI DAR 2005 m., buvo rekomenduota atlikti viešą palyginimą; 2009 m. ŠKOTIJOJE PATVIRTINTAS ANDŽELOS ARMONIENĖS DARBŲ ORIGINALUMO FAKTAS IR METODIKOS AUTORYSTĖ – LAUKITE TĘSINIO

ANDŽELOS ARMONIENĖS MOKSLO DARBŲ SĄRAŠAS: 1999-2009 metai

Publikuotų mokslinių darbų sąrašas prestižiniuose recenzuojamuose mokslo leidiniuose:

ARMONIENĖ, Andžela. Komunikacijos ir socialinių formų sąsajos: pakitimų vienalaikiškumo klausimas. Tiltai, 1999, nr. 2, p.125–131. ISSN 1392-3137.
ARMONIENĖ, Andžela. Integruotos komunikacijos teorinės prielaidos. Informacijos mokslai, 2000, nr.13, p. 62–70. ISSN 1392-0561.
ARMONIENĖ, Andžela. Integruota komunikacija: priešparadigminė stadija. Tiltai, 2001, nr.1, p. 73–80. ISSN 1392-3137.
ARMONIENĖ, Andžela. Integruota komunikacija: dinamiškas modelis. Informacijos mokslai, 2001, nr.19, p. 70–83. ISSN 1392-0561.
ARMONIENĖ, Andžela. Informacijos paslaugas teikiančių organizacijų perspektyva: dinamiškasis integruotos komunikacijos aspektas. Informacijos mokslai, 2002, nr. 20, p. 92–99. ISSN 1392-0561.

Elektroninės publikacijos tarptautiniame recenzuojamame leidinyje „Informing Science” ISSN 1535-07-03:

ARMONIENĖ, Andžela. Integrated communication – a phenomenon in a nascent state. (Liet. Integruota komunikacija – gimimo būsenos reiškinys). Informing Science. Challenges to Informing Clients: A Transdisciplinary Approach. Proceedings. June 2001, p. 58–64. [Žiūrėta 2001 m. birželio 29 d.]. Prieiga per internetą: <http://ecommerce.lebow.drexel.edu/eli/pdf>.
ARMONIENĖ, Andžela. „One voice” message as a super destroyer of cultural borders. (Liet. „Vieno balso“ pranešimas, kaip priemonė įveikti kultūros barjerus). Informing Science. Challenges to Informing Clients: A Transdisciplinary Approach. Proceedings. June 2001, p. 50–57. [Žiūrėta 2001 m. birželio 29 d.]. Prieiga per internetą: <http://ecommerce.lebow.drexel.edu/eli/pdf/ArmonieneEBKCultur.pdf>.
ATIDUOTA SPAUDAI, TOBULINAMA: ARMONIENĖ, Andžela. On-line Journalism: A Possibility to plan from Outside-in.

Publikuoti tarptautinių konferencijų pranešimai:

ARMONIENĖ, Andžela. A new era of communication theory and practice: navigation of intellectual capital. (Liet. Nauja komunikacijos teorijos ir praktikos era: intelektualaus kapitalo navigacija). Iš Informacijos visuomenė 2000. Šuolis į naują e-ekonomiką: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 2000, p.107–108.
ARMONIENĖ, Andžela. New possibilities offered by the information society: the perspective of governmental institution making maximum communication impact. (Liet. Valdžios institucijos galimybės informacijos visuomenėje: maksimalaus komunikacijos poveikio perspektyva). Iš Informacijos visuomenė 1999: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 1999, p.91–92, 201–202.
ARMONIENĖ, Andžela. Integrated communication and knowledge networks: mutual dependence and interaction. (Liet. Integruotos komunikacijos bei pasikeitimo žiniomis sistemų sąveika: komunikacijos bei mokymo būklės tyrimas). Iš Ugdymas ir informacinės visuomenės kūrimas: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 2001, p. 1–14.
ARMONIENĖ, Andžela. Marketing Communication: Time of Renewal of Formulas. (Liet. Marketingo komunikacija: formulių atnaujinimo metas). Iš Marketingo teorija ir praktika 2002: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 2002.
ARMONIENĖ, Andžela. Marketing Communication as a Way to Win in the Market: The 2+2=5 Phenomenon. (Liet. Marketingo komunikacija kaip būdas laimėti rinkoje: Reiškinys 2+2=5). Iš Business Development Possibilities in the New European Area, 2005: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 2005.
ARMONIENĖ, Andžela. Integruoto požiūrio taikymo perspektyva. Teisės ir verslo plėtra ES erdvėje. Vilnius, 2005 m. gruodžio 8 d.
ARMONIENĖ, Andžela. NordISnet programa 2000-2002 m. : 5 autoriniai pranešimai integruotos komunikacijos tema anglų kalba, visi apginti viešai, dalyvaujant Skandinavijos, ES šalių, Pietų Afrikos Respublikos mokslininkams ir doktorantams.
ARMONIENĖ, Andžela. On-line Journalism: A Possibility to plan from Outside-in. GCU, UK. Abstracts. Glasgow, 7-8 May, 2009.

Kiti mokslo darbai:

ARMONIENĖ, Andžela. Informacijos apie Europos Sąjungą politikos poreikis. Mokslo Lietuva. 1998, Nr. 15, tęsinys 1998, Nr. 16.
ARMONIENĖ, Andžela. “Vieno balso” pranešimas: būdas laimėti rinkoje. Reklamos ir marketingo idėjos. 2005, Nr. 5.
ARMONIENĖ, Andžela. Vaisiai ir uogos. Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra. 2004.
ARMONIENĖ, Andžela. Vaisiai ir uogos. Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra. 2005.
ARMONIENĖ, Andžela. Vaisiai ir uogos. Rinkotyra: Žemės ūkio ir maisto produktai. 2004-2006, Nr. 1-4 (iš viso 8 straipsniai).
Armonienė A. Europos Sąjungos žemės ūkio produktų pardavimų skatinimo programos. Rinkotyra: Žemės ūkio ir maisto produktai. 2005, 3(29). P. 99-105.
Armonienė A., Kšivickienė D. Sunkiai prognozuojama juodųjų serbentų rinka. Mano ūkis. 2005, Nr. 8. <http://www.manoukis.lt/index.php?sub=full&news_id=2310&ban_id>
Armonienė A. Sulčių rinka paklausos augimo sąlygomis. Rinkotyra: Žemės ūkio ir maisto produktai. 2006, 4(34). Atiduota spaudai.

Metodinė medžiaga: ARMONIENĖ, Andžela. Reklamos vadyba: komunikacijos strategija ir planavimas. Dalyko studijų metodinė medžiaga. Vilniaus teisės ir verslo kolegija, 2005, 15 p.

Dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ar jų rengimas, vadovavimas:

1995-1996 m. Europos Komisijos paskirta būti Nacionaline organizatore, akredituota Briuselio ir atsakinga už dialogą su Generaliniu Direktoratu X.
1999 m. ES projektai Eurointegracijos tema Umea universitete, apgintas. Tema – LR, Latvijos, Estijos, Lenkijos galimybės ir pasirengimas atitikti narystės ES kriterijus: socialinių-politinių-ekonominių-teisinių-informacijos politikos efektyvumo aspektų palyginamoji analizė.
2000 m. ES projektai Eurointegracijos tema Umea universitete, dalyvauta projekte, skirtame Švedijos ir Lietuvos narystei ES ir socialinių-politinių-ekonominių aspektų palyginamajai analizei. Paskirta vadovauti tarptautinei grupei, rengusiai projektą, apgintas.
2000-2002 m. NordISnet projektas doktorantams su mokymais ir seminarais, 5 etapai, 5 pranešimai integruotos komunikacijos tema, Lietuvos prijungimas prie NordISnet‘o, nuo 2001 m. LR tapo projekto nare, A. Armonienei pasiūlius VU Komunikacijos fakulteto atstovus administruojančiais partneriais.
2005-2006 m. ES finansuojamų projektų parengimas žmogiškųjų išteklių vadybos srity, atiduota asociacijai „Gaja“.
FAO projekto tvarkymas „Ekologinio ir tausojančio žemės ūkio informacijos, komunikacijos ir žinių sistemos tobulinimas“ 2005-2006 m.

Kita: 2005 m. vykdomas LR žemės ūkio ministerijos užsakymu tyrimas „ES taikomų žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo priemonių įgyvendinimas Lietuvoje“.

Tikslinio finansavimo ir užsakomieji darbai:

2005 m.: „ES taikomų žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo priemonių įgyvendinimas Lietuvoje“, – vadovė ir vykdytoja.

2005 m.: „Žemės ūkio sektorių balansai, produktų konkurencingumo ir rinkų tendencijų tyrimas“, – vykdytoja.

2006 m.: „Rinkos organizavimo priemonių analizė ir raidos prognozės Lietuvos augalininkystės sektoriuje“, – vykdytoja.

2006 m.: bendro LSDI ir LAEI darbo: Kviklys D., Viškelis P., Armonienė A. „Vaisių ir uogų auginimo Lietuvoje galimybių tyrimas siekiant realizuoti išaugintą produkciją šviežią bei perdirbtą“ dalis – ataskaita „Iš vaisių ir uogų pagamintų produktų marketingo analizė“.

Kita:

ARMONIENĖ, Andžela. ES taikomų žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo priemonių įgyvendinimas Lietuvoje. 2005 m. ataskaita. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2005. 50 p. Dar ir 2006 m. rengta analogiška ataskaita, tai dalis LAEI Rinkotyros skyriaus darbo.

LAIMĖTI GRANTAI, SUBSIDIJOS, STIPENDIJOS:

2001 ir 2002 m. Valstybinio mokslo fondo stipendija doktorantams.
2001 m. Mokslo ir studijų departamento subsidija dalyvavimui tarptautinėje konferencijoje „IS2001“.
2002 m. ASIST (JAV mokslo asociacija) grantas.

Autorinės teisės pažeidimas Andželos Armonienės atveju

LR Konstitucijos 42 straipsniu nustatyta, kad "dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas". Mokslo kūrinių autorių teises saugo ir gina valstybė. Autorinė teisė Andželos Armonienės atveju pažeista, nes Renata Radzevičiūtė , Laimona Šliburytė, paskelbdamos straipsnį „Integruotos marketingo komunikacijos dulaizmas“ Iš: Organizacijų vadyba: sistemniai tyrimai. 2007.42. ISSN 1392-1142. P. 111-129, be A. Armonienės sutikimo pasinaudojo kopijuodamos, plagijuodamos, publikuodamos oficialiai paskalbtus ir oficialiai akademinėje bendruomenėje pristatytus A. Armonienės 1999-2007 metų mokslo darbus. Tai padaryta pateikiant A. Armonienės kūrinius dalimis, fragmentais, ištisai nuplagijuotomis pastraipomis pateikiant kaip savo mokslo darbą ar tyrimų bei analizės rezultatą. Įrodymai – palyginamosios analizės metodu atlikta ekspertizė, apibendrinta šio dokumento pabaigoje.

Mokslo darbų savininkei A. Armonienei padaryti turtiniai ir neturtiniai nuostoliai, kaip nurodyta LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14, 83, 84 straipsniuose.

Citavimo tikslais A. Armonienės mokslo darbai integruotos marketingo komunikacijos ir integruotos komunikacijos temomis nebuvo etiškai naudojami nurodytajame Radzevičiūtės R., Šliburytės L. (2007) straipsnyje. Atvirkščiai. Įvykdytas plagiatas – didesnės dalies ir pagrindinių nuostatų, analizės rezultatų skelbimas savo pavardėmis. Pažeistas mokslo darbo rengimo reikalavimas – tik išanalizavus, kas ta pačia tema jau paskelbta pirmiausia savoje valstybėje, po to – užsienyje, galima apibendrinti jau atliktų tyrimų rezultatus ir rinktis kryptį saviems tyrimams. Plagiato faktas įrodomas palyginamosiose lentelėse, jos pateikiamos šioje ekspertizės išvadoje. Nuplagijuotos yra ištisos A. Armonienės mokslo darbų pastraipos, tyrimų išvados, apibendrinimai, Vilniaus, Lenkijos, JAV ir Skandinavijos universitetuose vykusių mokslo diskusijų, seminarų, mokymų, konferencijų įžvalgos bei rekomendacijų analitiniai apibendrinimai, pateikti žodžiu ir raštu konsultuojant A. Armonienę žymiems informacijos/komunikacijos/žinių ir marketingo vadybos profesoriams, specialistams, doktorantams, kolegoms. Pavyzdžiui, prof. D. Gayeski (JAV) konsultavo A. Armonienę dėl naujos teorinės visumos universalumo, pritarė A. Armonienės koncepcijai dėl galimybės universalumą pagrįsti taikomųjų aspektų analizės būdu viešajame sektoriuje ir tai buvo 1998-2000 metų išvados apie inovatyvumą ir paradigmos perspektyvumą, be to, IMK/IK taikomieji aspektai normatyvinės teorijos aplinkoje nebuvo iki tol tyrinėti viešajame sektoriuje apskritai.

Plagiatas yra laikomas kriminaliniu nusikaltimu.

LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme paskelbtos nuostatos dėl autorių teisių gynimo, numatytos 77 straipsnyje, – A. Armonienės atveju gali būti taikomos pagal visus to straipsnio paskelbtus autoriaus teisių gynimo būdus.

Rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai yra autorių teisių objektai. Autorių teisių objektai yra ir išverstiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais kūrinais: literatūros apžvalgos, referatai, vertimai. Nustatyti A. Armonienės atliktų vertimų, mokslo literatūros apžvalgų, tapusių dalimis naujų mokslo darbų, paskelbtų tiek LR, tiek užsienyje, plagijavimo atvejai, kai analizės apibendrinimai pasisavinami ir paskelbiami šiek tiek juos neutralizavus, tačiau net atkartojant A. Armonienės frazes, paskelbiant tokias "įžvalgas", apibendrinimus, išvadas jau R. Radzevičiūtės, L. Šliburytės pavardėmis. R. Radzevičiūtės, L. Šliburytės (2007) straipsnyje yra ir teorijos iškraipymo atvejų: net nesusipažinta su globalios integruotos marketingo komunikacijos samprata, nesuvokta teorijos plėtros ir atsiradimo kryptis, neteisingai pasirinkta tema apie dualizmą integruotos marketingo komunikacijos (IMK) srityje, – to apskritai nėra, nes jau XX a. paskutiniajame dešimtmetyje įsivyravo Don E. Schultzo mokykla, buvo suvienyta naujoji paradigma su Ph. Kotlerio pagrindinėmis išvadomis, sąsajos yra su kitais žymiais marketingo ir komunikacijos tyrinėtojais – A. Armonienė kartu su Skandinavijos mokslininkais tai įrodė mokslotyros ir bibliometrijos metodais dar 2000-2002 metais, duomenys paskelbti:

ARMONIENĖ, Andžela. Informacijos paslaugas teikiančių organizacijų perspektyva: dinamiškasis integruotos komunikacijos aspektas. Informacijos mokslai, 2002, nr. 20, p. 92–99.
ARMONIENĖ, Andžela. Integrated communication – a phenomenon in a nascent state. (Liet. Integruota komunikacija – gimimo būsenos reiškinys). Informing Science. Challenges to Informing Clients: A Transdisciplinary Approach. Proceedings. June 2001, p. 58–64. <http://ecommerce.lebow.drexel.edu/eli/pdf>.
ARMONIENĖ, Andžela. Marketing Communication: Time of Renewal of Formulas. (Liet. Marketingo komunikacija: formulių atnaujinimo metas). Iš Marketingo teorija ir praktika 2002: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 2002.
ARMONIENĖ, Andžela. Marketing Communication as a Way to Win in the Market: The 2+2=5 Phenomenon. (Liet. Marketingo komunikacija kaip būdas laimėti rinkoje: Reiškinys 2+2=5). Iš Business Development Possibilities in the New European Area, 2005: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 2005.
ARMONIENĖ, Andžela. Integruoto požiūrio taikymo perspektyva. Teisės ir verslo plėtra ES erdvėje. Vilnius, 2005 m. gruodžio 8 d.
ARMONIENĖ, Andžela. NordISnet programa 2000-2002 m. : 5 autoriniai pranešimai integruotos komunikacijos tema anglų kalba, visi apginti viešai, dalyvaujant Skandinavijos, ES šalių, Pietų Afrikos Respublikos mokslininkams ir doktorantams.

Be to, buvo ignoruota integruota komunikacija, kaip IMK natūralios plėtotės nauja vadybos kryptis. Tuo tarpu kai marketingo, komunikacijos, informacijos, vadybos teoretikai ir praktikai jau maždaug nuo 1999-2000 ir ypač nuo 2002 ir 2005 metų plėtoją integruotos vadybos sampratą pasauliniu mastu. O R. Radzevičiūtė, L. Šliburytė net 2007 metais vis dar klaidina mokslo bendruomenę ir praktikus iškraipydamos IMK teorinę visumą ir neteisingai aiškindamos naujos paradigmos tikslingumą bei prasmę, nekalbant jau apie pačią sampratą. Jų straipsnyje nėra nė vienos originalios definicijos ar sampratos – tai rodo, kad negalėdamos pažodžiui cituoti A. Armonienės išverstų citatų, neturėdamos originalių užsienio teoretikų ir praktikų mokslo straipsnių, žodinių rekomendacijų – o juose ir buvo paskelbtos pagrindinės teorinės ir metodologinės kryptys, tyrimų metodų taikymo galimybės – R. Radzevičiūtė, L. Šliburytė naudojosi A. Armonienės mokslo darbais pažeisdamos autorinę teisę ir mokslo etiką.

Frazės "dinamiška", "vadybos filosofija", "iš išorės į vidų" ir kitos A. Armonienės darbuose IMK ir integruotos komunikacijos tema lietuviškai buvo paskelbtos pirmąkart pradedant jau 1999 metais. Terminija, pagrindinės sampratos lietuvių kalba atsirado VU Komunikacijos fakultete, kur vyko aktyvios mokslinės diskusijos, lankėsi žymūs užsienio teoretikai bei praktikai. IMK analizė apskritai neįmanoma be komunikacijos vadybos išmanymo, IMK teorinę visumą sukūrė JAV žurnalistikos profesionalai, padedami reklamos, marketingo praktikų. Taigi universalūs taikomieji aspektai ir naujos paradigmos klausimai Lietuvoje aktyviau imti nagrinėti būtent VU, po Nyderlandų mokslininko ir praktiko H. C. Rebelio vizitų, seminarų, bendro darbo su LR studentais ir VU dėstytojais, doktorantais jau nuo 1998-1999 m. Būtent H. C. Rebelis paskatino A. Armonienę rašyti apie naująją teorinę visumą lietuviškai į mokslo darbų leidinius, pateikė savo teorinę sampratą, praktinius taikymo aspektus, išbandytus Lenkijoje. R. Radzevičiūtė, L. Šliburytė, vartodamos terminą "vadybos filosofija" net nesiorientuoja, koks yra kontekstas ir prasmė, nežino H. C. Rebelio definicijų, IMK taikymo Europos kontekste aspektų. Dar daugiau – net Don E. Schultzo ir jo pasekėjų definicijų nėra R. Radzevičiūtės, L. Šliburytės (2007) straipsnyje. Koks apskritai gali būti analitinis darbas teorinės visumos aptarimo plotmėje tokiu atveju?

IMK atsirado kaip tarpdalykinė visuma, nauja paradigma. Būtent A. Armonienės ir Skandinavijos mokslininkų, doktorantų bendro darbo dėka 2000-2002 metais buvo nustatyta IMK teorinės visumos plėtotės perspektyva, buvo apibūdinta intelektualinė naujosios sampratos ir paradigmos kilmės bei sąsajų bazė, atrasti reikšmingiausi ir didžiausią mokslinį svorį turintys autoriai, prognozuotos būsimos galimos plėtotės kryptys. A. Armonienė paskelbė tai savo darbuose, nustatytas išvadas apgynė viešai 11 tarptautinių mokslo renginių: konferencijose, mokslo seminaruose. 2009 metais Jungtinėje Karalystėje buvo pateikta ir teorinė, metodologinė visuma, kaip galima taikyti universaliai, A. Armonienės pasiūlyta visuomenės informavimo priemonių planavimo metodika.

Armonienė pelnė Eug. Garfieldo grantą išvykai į JAV, į ASSIST pasaulinį simpoziumą 2002 metais. Tuomet buvo patvirtintos naujos tyrimų metodologijos – panašios, kokias taikė A. Armonienė, jungiant mokslotyros ir bibliometrinius metodus su veiklos tyrimais, atvejo tyrimais, giliais interviu ir pan.

Tuo tarpu 2005-2007 metais jau paplinta integruota vadyba ir Europoje, ji ypač propaguojama Lenkijoje, viešajame sektoriuje, ES rėmimo programose. A. Armonienė tai akcentuoja savo to meto mokslo darbuose:

ARMONIENĖ, Andžela. “Vieno balso” pranešimas: būdas laimėti rinkoje. Reklamos ir marketingo idėjos. 2005, Nr. 5.
ARMONIENĖ, Andžela. Europos Sąjungos žemės ūkio produktų pardavimų skatinimo programos. Rinkotyra: Žemės ūkio ir maisto produktai. 2005, 3(29).
ARMONIENĖ, Andžela. Marketing Communication as a Way to Win in the Market: The 2+2=5 Phenomenon. (Liet. Marketingo komunikacija kaip būdas laimėti rinkoje: Reiškinys 2+2=5). Iš Business Development Possibilities in the New European Area, 2005: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, 2005.
ARMONIENĖ, Andžela. Integruoto požiūrio taikymo perspektyva. Teisės ir verslo plėtra ES erdvėje. Vilnius, 2005 m. gruodžio 8 d.
FAO projekto tvarkymo procedūros „Ekologinio ir tausojančio žemės ūkio informacijos, komunikacijos ir žinių sistemos tobulinimas“ 2005-2006 m.
2005 m. vykdomas LR žemės ūkio ministerijos užsakymu tyrimas „ES taikomų žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo priemonių įgyvendinimas Lietuvoje“.
ARMONIENĖ, Andžela. „Eisfom“ tarptautinei mokslo konferencijai Briuselyje, 2005 m. spalis, skirtas pranešimas apie „iš išorės š vidų“ planavimą, kaip galimą taikyti duomenų bazių tobulinimo srityje – pristatymas pateiktas konferencijai e-forma.

Tikslinio finansavimo ir užsakomieji darbai:

2005 m.: „ES taikomų žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo priemonių įgyvendinimas Lietuvoje“, – vadovė ir vykdytoja.
2006 m.: „Rinkos organizavimo priemonių analizė ir raidos prognozės Lietuvos augalininkystės sektoriuje“, – vykdytoja.
2006 m.: bendro LSDI ir LAEI darbo: Kviklys D., Viškelis P., Armonienė A. „Vaisių ir uogų auginimo Lietuvoje galimybių tyrimas siekiant realizuoti išaugintą produkciją šviežią bei perdirbtą“ dalis – ataskaita „Iš vaisių ir uogų pagamintų produktų marketingo analizė“.

O R. Radzevičiūtė, L. Šliburytė net 2007 metais vis dar ieško dualizmo IMK plotmėje, tai yra klaidina Lietuvos mokslo bendruomenę iškreiptai suprasdamos tai, kas jau buvo galutinai aptarta ir išnagrinėta mokslo pasaulyje dar XX a. paskutiniojo dešimtmečio viduryje, mat Don E. Schultzo suburti pasekėjai priėjo vieningos nuomonės. Problemos ir teorinės bei metodologinės visumos iškraipymai yra R. Radzevičiūtės-Žemaitienės 2009 metais apgintoje disertacijoje IMK tema. Tačiau tai jau kitų ekspertizių objektas.

ŽINIAI:

Nurodyto ir cituojamo įstatymo VIII-1185 Data: 2008-03-13, svarbiausi straipsniai:

2 str. 6 d. Citata – palyginti trumpa ištrauka iš kito kūrinio, skirta paties autoriaus teiginiams įrodyti arba padaryti juos suprantamus, arba teikti nuorodą į kito autoriaus požiūrį ar mintis, suformuluotus originale.

14 straipsnis. Autorių asmeninės neturtinės teisės

Kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi šias asmenines neturtines teises:

1) teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė);

2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą);

3) teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę).

77 straipsnis. Teisių gynimo būdai

Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, taip pat kolektyvinio teisių administravimo asociacijos, gindamos administruojamas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti:

1) pripažinti teises;

2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus;

3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala;

4) atkurti pažeistas asmenines neturtines teises (įpareigoti padaryti reikiamus taisymus, apie pažeidimą paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu);

5) išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu;

6) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio Įstatymo 84 straipsnyje numatytais atvejais – ir neturtinę žalą;

7) sumokėti kompensaciją;

8) taikyti kitus šio ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.

Siekdamas užtikrinti įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat draudimo atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala (šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai) vykdymą, teismas teisę reikšti tokius reikalavimus turinčių asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją šiems asmenims pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą.
Kai asmens, kuriam priimamas įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus ar taikomos 82 straipsnyje nurodytos atkuriamosios priemonės, veiksmuose dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo nėra kaltės, teismas šio asmens prašymu gali įpareigoti jį sumokėti nukentėjusiai šaliai piniginę kompensaciją, jeigu taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus gynimo būdus atsirastų neproporcingai didelė žala tam asmeniui ir jeigu piniginė kompensacija nukentėjusiai šaliai yra priimtina ir pakankama. Laikoma, kad piniginę kompensaciją sumokėjęs asmuo įgyja teisę naudoti kūrinį, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektą.

81 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės

Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo padarytas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimas, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra:

1) uždrausti asmenims daryti gresiantį pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimą;

2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimą;

3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio Įstatymo nustatytas teises;

4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos kūrinių, kitų pagal šį Įstatymą saugomų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises;

5) areštuoti pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant banko sąskaitas, ypač priemones ir įrangą, kurios, kaip įtariama, daugiausia naudojamos pagal šį Įstatymą saugomas teises pažeidžiančioms kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijoms, prekėms sukurti ar gaminti;

6) taikyti kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas priemones.

83 straipsnis. Turtinės žalos atlyginimas. Kompensacija

Turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas.
Nustatydamas dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Neteisėtos kūrinių ar kitų šio Įstatymo saugomų teisių objektų kopijos gali būti perduotos atitinkamai autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektams šių prašymu.
Šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant kūrinius ar kitus objektus (į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą tokių kūrinių ar kitų objektų naudojimą, arba atlyginimą, mokamą už panašių kūrinių ar kitų objektų teisėtą naudojimą, arba kūrinio ar kito teisių objekto naudojimo būdui labiausiai tinkamus atlyginimus), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių subjektų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl kūrinio naudojimo sutarčių sudarymo ir kita).
Vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti:

1) kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; arba

2) atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio Įstatymo saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.

Kai pažeidėjas atlieka veiksmus nežinodamas ir neturėdamas žinoti, kad jis pažeidžia šio Įstatymo saugomas teises (tai yra jo veiksmuose nėra kaltės), teismas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto reikalavimu gali išreikalauti pažeidėjo gautą naudą. Pažeidėjo gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas šio Įstatymo saugomas teises. Pažeidėjo gauta nauda nustatoma ir išieškoma neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių subjektas tokią naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs, ar ne. Nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių subjektas turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas; kokia yra pažeidėjo grynoji nauda (nauda, atskaičius išlaidas), turi įrodyti pats pažeidėjas.

84 straipsnis. Neturtinės žalos atlyginimas

Šio Įstatymo 14 ir 52 straipsniuose nurodytas autorių ar atlikėjų asmenines neturtines teises pažeidęs asmuo privalo atlyginti neturtinę žalą. Šios žalos dydį pinigais nustato teismas vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą.

P.S. ... ar ne graudu? O kiek dar tokių „šliburyčių“ ir „radzevičiūčių“ nabagauja Lietuvoje? Išties... tautos „žiedas“, „elitas“, taip sakant... bet kokia gėda, kaip žemai puolę žmogeliukai... tik nepriimkite asmeniškai. www.leidinyssau.lt paskelbs dar ir kitų „elito“ užsirašytų kaip savo iškilių „mokslo darbų“ apie integruotą marketingo/rinkodaros komunikaciją, yra net vadovėlis – jame irgi „originalus“ skyrius apie integruotą marketingo/rinkodaros komunikaciją, autorius reprezentuoja VDU, jei neklystu, .. būtinai patikslinsiu ... kitą kartą, laiko yra sočiai, plagiato atvejų – gerokai per 10. Taigi.

PATIKSLINIMAS

2021-03-05. Gal ne visi žino ir supranta atsakomybės už plagiatą mastus. Tarkim. „šliburyčių“ ir kokių tai „radzevičiūčių“ pasirašytas savo vardu, pavarde keverzones tvirtina pirmiausia jų doktorantūros programos studijų vadovas, komitetatas, katedros taryba, leidinio, kuris keverzonę tvirtino publikavimui, redkolegija taip pat yra atsakinga ir taip pat – purvo dėmė aukštajai mokyklai, po kurios sparneliu ir išperėtas toks ar panašus „mokslo“ darbelis mokslo publikacijos pavidalu. Vadovėlio, mokomosios ar studijų knygelės atveju – tas pats, dėmė krenta ant katedros, fakulteto, kur toks leidinukas patvirtintas spaudai, visada yra sąrašai pasirašiusiųjų „mokslininkų“, katedros, fakulteto vadovų. Taip pat yra sumos, labai konkrečios, vadinamieji balai, duodami už „mokslo ir pedagogikos“ produkciją... yra didelės piniginės sumos, kurios iš Mokslų Tarybos, kitur ateina už KIEKVIENĄ mokslo straipsnį į fakultatą ar katedrą, institutą... o po 2004 metų dar ir kiti vertinimai, balų, reitingų skaičiavimai – originali mokslo produkcija PRIVALOMA ir kolegijų dėstytojams, ką jau kalbėti apie dr, habil. Dr ir prof. universitetuose, institutuose, kitur... jie juk kaupia darbo stažą, rungiasi dėl teisės į „mokslininko“ rentas, pensijas – ir viskas, ko jiems reikia, kad kažkas realiai duotų tą originalią mokslinę produkciją, metodikas, modelius, publikacijas, pranešimus mokslo konferencijose ar seminaruose... patiems ką parodyt ir nelabai išeina – galvelės užkvaišusios, smegenėlės perpuvę..., o užsieniams dar ir solidžius projektus, verslo planus, galimybių studijas reikia rodyt, kitaip užsuks pinigų kranelius, net vietinė valdžia į biudžeto eilutes neįtrauks kokio sausagalvio neproduktyvaus universitetėlio ar kolegijūkštės... tad būtini realiai nors ką sukuriantieji. Kad būtų aiškiau. AR JUMS NIEKADA NEATRODĖ KEISTA, KAD LIETUVOS KAIME BET KURIOJE PADORIOJE ŠEIMOJE VISI VAIKAI – O JŲ BŪNA GANA DAUG – BE JOKIŲ MOKSLŲ GROJA KELIAIS MUZIKOS INSTRUMENTAIS IR DAINUOJA KAIP VIRTUOZAI? TAD KODĖL ŠALIA FORTEPIJONO UŽ VALSTYBĖS LĖŠAS SODINAMA KOKIA UŽRŪGĖLĖ AR NUKVAKĖLIS, NEAIŠKU KOKIAIS KELIAIS IKI LIETUVOS ATKĖBLINĘS VISAS PRADVISĘS IR SU BAČKA SRUTŲ, EDUKUOJAMAS NE TRUMPIAU NEI 25-30 METŲ IR TIK PO TO TESUGEBA SUGROTI GAMĄ? IR JAU PO TO – FINANASUOJAMAS KAIP „REPREZENTUOJANTIS“ LIETUVĄ? PAMĄSTYKIT. Konkretūs plagiato pavyzdžiai dar bus – su palyginamosiomis lentelėmis.

////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////

„Padėkime sau‘19“ informuoja Užimtumo tarnyba prie LR SADM

Nauja: Lietuvoje net trumpam dirbantys ir komandiruotieji užsieniečiai bus kruopščiai skaičiuojami

nuo 2021 m. kovo 1 d.

Pateikta spaudai 2021-02-24, www „Padėkime sau‘19“ paskelbta 2021-02-26

Keičiama informacijos apie užsieniečių įdarbinimą mūsų šalyje teikimo tvarka. Nuo kovo 1-osios darbdaviai privalės teikti pranešimus apie visus įdarbintus ir komandiruotus užsieniečius. Iki šiol tokia prievolė buvo taikoma tik įdarbinant atvykėlius iš trečiųjų šalių. Nuo kito mėnesio tai galios ir darbuotojams, kurie atvyksta iš Europos Sąjungos narių.

„Ši naujovė padės užtikrinti tinkamą įdarbinamų užsieniečių apskaitos, kvotų nustatymo, taip pat judėjimo kontrolę. Identifikavę šalyje visus dirbančius piliečius, galėsime atlikti išsamesnę darbo rinkos stebėseną, padėties darbo rinkoje vertinimą ir jos pokyčių prognozę“, – iniciatyvą aiškino Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus specialistė Ernesta Varnaitė.

Darbdaviai pranešimą privalės teikti ir tais atvejais, kai užsienietis jų pavedimu dirbs užsienyje arba bus laikinai dirbti atsiųstas į Lietuvą (komandiruojamas darbuotojas).

Pranešimą apie įdarbintus užsieniečius bus privaloma pateikti ne vėliau kaip likus darbo dienai iki tokio asmens įdarbinimo dienos ir ne vėliau kaip likus darbo dienai iki komandiruoto darbuotojo darbo Lietuvoje pradžios.

Šia informaciją darbdaviai turės pateikti Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai per „Sodra“ EDAS sistemą. Reikės užpildyti Lietuvoje dirbančių užsieniečių (LDU) formos pranešimus (iki vasario 28 d. – LDU versija 01, nuo kovo 1 d. – LDU versija 02). Pranešimą reikės teikti tik elektroniniu būdu, pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu.

Dar viena naujovė – patikslintą LDU pranešimą pateikti nuo kovo 1 d. reikės ir tuo atveju, kai pasikeičia užsieniečio teisėto buvimo Lietuvoje pagrindas. Tokiu atveju darbdavys per darbo dieną nuo informacijos apie užsieniečio teisėto buvimo pagrindo pasikeitimą gavimo dienos privalo pateikti patikslintą LDU pranešimą. Patikslinti reikės ir tada, kai pasikeičia darbo sutarties laikotarpis arba darbo sutartis nutraukiama anksčiau, nei buvo nurodyta pranešime. Tokiu atveju darbdavys privalės pateikti patikslintą LDU pranešimą per vieną darbo dieną nuo darbo sutarties laikotarpio pasikeitimo ar darbo sutarties pasibaigimo.

„Sodra“, gavusi darbdavių arba įmonių, į kurias atsiunčiami komandiruoti darbuotojai, informaciją apie LDU, ją perduos Užimtumo tarnybai ir Valstybinei darbo inspekcijai per savo informacinę sistemą – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos gavimo.

Užimtumo tarnyba gautą informaciją apie Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2-9 dalyse nurodytų užsieniečių įdarbinimą privalės pateikti Migracijos departamentui ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos gavimo dienos.

LDU formos pakeitimais yra patikslinta informacijos apie komandiruotus į Lietuvos įmones darbuotojus teikimo tvarka – darbdaviai, priimantys komandiruotus darbuotojus nuo šiol turės pranešime nurodyti tokias darbo sąlygas (darbo ir poilsio laiką, kasmetinių atostogų trukmę, darbo užmokesčio dydį), kokios bus jam taikomos darbo Lietuvoje metu.

Dėl LDU formos užpildymo ir teikimo konsultuoja:

Užimtumo tarnyba – apie užsieniečius, įdarbintus pagal darbo sutartį

tel. 1883 / (+370) 5 250 0883 arba el. paštu This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

Valstybinė darbo inspekcija – apie komandiruotus užsieniečius

tel. (+370) 5 213 9772 arba el. paštu This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

„Sodra“ – informacijos teikimo techniniais klausimais

tel. 1883 / (+370) 5 250 0883 arba el. paštu This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

Paskutinis 2021 m. vasario mėnesio savaitgalis JK kaime. Iliustracijos autorė - Diana Viluckienė.

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Perspektyvumo prielaidos:

inovacijos, rėmimas, pridėtinė vertė

Andžela Armonienė

2007 m. KOVAS, paskelbta 2021-02-16 www

Straipsnyje nagrinėjamos perspektyvumo prielaidos vienoje sparčiausiai kintančių sulčių rinkoje, atliktas antrinis kiekybinis tyrimas. Tyrimo gairės pasirinktos pagal klasikines inovacijų taikymo kryptis ir keturias Ansoffo strategines verslo plėtotės galimybes. Tyrimo tikslas – atlikti sulčių gamybos plėtros Lietuvoje prielaidų analizę.

Sulčių gamybos įmonės Lietuvoje nebuvo itin aktyvios įsisavindamos Europos Sąjungos (ES) lėšas. 2004–2006 metais sulčių gamintojams teko 20,6 proc. pagal SAPARD ir BPD programas vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėms skirtos paramos. Tolimesnis ES lėšų įsisavinimas gali būti problemiškas. Įmanoma naudotis pagal Kaimo plėtros plano priemones įsisavinama ir konkurencingumo stiprinimui bei ekonominės veiklos įvairinimui skirta parama, tačiau būtini ekonominės veiklos gyvybingumą patvirtinantys rodikliai.

Per 5 metus Lietuvos sulčių gamintojų gaunama pridėtinė vertė išaugo 6,2 karto, gamybos efektyvumas padidėjo 8,7 procentiniais punktais. Pagal Eurostato duomenų analizę nustatyta, jog pridėtinės vertės ir gamybos efektyvumo augimas Lietuvoje nėra susijęs su koncentruotų sulčių gamybos apimčių pokyčiais. Sulčių gamybos efektyvumo rodiklis Lietuvoje 2004 metais buvo beveik 7 procentiniais punktais didesnis už ES vidurkį, vienam dirbančiajam teko 6,1 proc. daugiau investicijų nei vidutiniškai ES. Per 2000–2004 metų laikotarpį nė viena ES šalis taip sparčiai nedidino investicijų į sulčių gamybos įmonių įrangą, t. y. neplėtojo vieno iš inovacijų taikymo pagrindų, kaip Lietuva: investicijos per 5 metus išaugo 10 kartų.

Kadangi sulčių ir nektarų rinka yra viena perspektyviausių dėl paklausos ir kainų augimo, o apsirūpinimas šiais gaminiais nepakankamas, natūralių ir kokybiškų didesnės pridėtinės vertės sulčių gamybą būtų tikslinga plėtoti Lietuvoje. Aptariamos skirtingų ūkio subjektų sąveikos galimybės, pateikiami siūlymai dėl tinkamos pusiausvyros tarp jau sėkmingai parduodamų ir ketinamų sukurti inovacinių gaminių. Galimos plėtros kryptys apibendrinamos įžvalgomis inovacijų, rėmimo priemonių taikymo, pridėtinės vertės didinimo klausimais.

Raktažodžiai: inovacijos, pridėtinė vertė, ES parama, sulčių pramonės rodikliai, kainos, vartojimas, rinkodaros rėmimo priemonės, integruota komunikacija, investicijos.

„Nustatyta, kad nuo 50 iki 90 proc. inovacijų būna nesėkmingi bandymai… Nuo 30 iki 60 proc. į rinką pateikiamų naujų produktų neperspektyvūs“ (Cannon 1992, p. 294, 304).

VADAS

Šiame darbe pasirinkta nagrinėti perspektyvumo prielaidas vienoje sparčiausiai kintančių sulčių rinkoje, kuri dėl paklausos ir kainų augimo bei galimybės nepertraukiamai atnaujinti asortimentą didesnės pridėtinės vertės gaminiais tapo tinkama aplinka išbandyti jėgas taikantiems inovacijas.

ES yra didžiausia perdirbti skirtų vyšnių, braškių, serbentų, aviečių, agrastų augintoja pasaulyje [8]. Sulčių, kitų iš vaisių ir uogų gaminamų produktų paklausa nemažėja, todėl gamybos pajėgumai didinami. Vaisinių ir uoginių augalų žaliavos auginimo perdirbimui sektorius yra stiprus, bet apsirūpinimas nepakankamas. Kasmet į ES importuojama apie 200 000 t perdirbti skirtų uogų ir virš 200 000 t koncentruotų obuolių sulčių [7].

Lietuvos perdirbimo įmonės gamina įvairius vaisių ir uogų produktus, tačiau didžiąją dalį sudaro koncentruotos sultys ir užšaldyta produkcija. Taip sumažėja galimybė sukurti didesnę pridėtinę vertę, nes tarpiniai produktai eksportuojami į kitas šalis tolimesniam perdirbimui. Mažmeninėje mūsų šalies rinkoje populiarūs įvežtiniai gaminiai iš vaisių ir uogų. Natūralu, kad svarstoma viena iš galimybių – taikyti inovacijas ir didesnės pridėtinės vertės produktus gaminti Lietuvoje. Koncentruotų obuolių sulčių gamybą derinant su iš išspaudų gaunamo pektino gamyba įmanoma užsitikrinti stabilią padėtį rinkoje. Uogų perdirbimas į sultis, sidrą, vyną ir atliekų panaudojimas suteikia dar daugiau galimybių, tačiau inovacijų taikymo atveju didėja ir rizika [11].

Kai vyksta spartūs pokyčiai, naujų gaminių pasiūla ir konkurencija auga, produkcijos gamintojai susiduria su būtinybe įgyvendinti pagrindinius keturis elementus: technologijų kaitą, išradingumą, inovacijas ir produkto plėtotę [4]. Sulčių rinkoje veikia tie patys dėsniai kaip ir kitų produktų rinkose: spartaus paklausos didėjimo atveju kainos kyla, taikomos inovacijos, daugėja naujų gaminių. Didžiųjų gamintojų ir žinomų nacionalinių bei regioninių ir privačių prekės ženklų atstovų konkurencija lemia žemesnes vidaus rinkos kainas. Gamybą didinančios įmonės tam tikruose rinkos segmentuose yra pajėgios mažinti kainas ir taip įgyti pranašumą prieš smulkiuosius gamintojus [3]. Lietuvos rinkoje, kur per penkerius metus sulčių vartojimas išaugo 39,5 proc., o apsirūpinimo lygis vietinės gamybos sultimis nepakankamas (2005 metais – 43 proc.), prielaidų mažinti kainas nėra.

Maisto produktų ir gėrimų rinkoje vartotojui siūlomos gaminio idėjos yra pačios svarbiausios, todėl ne visada sėkmė lydi stambiuosius gamintojus. Smulkieji gamintojai yra lankstesni, jie gali pasiekti realų pranašumą, pirmieji atsiliepdami į vartotojų poreikius. Kai sulčių rinka tapo viena sparčiausiai augančių, padidėjo jos segmentacija, vartotojams pasiūlytas gausesnis gaminių asortimentas, todėl vis daugiau pastangų ir investicijų teko skirti rinkodaros rėmimo priemonėms. Iš esmės žinomesnių prekės ženklų, kaip pavadinimų, terminų, simbolių, vaizdų ar jų derinių, sukurtų tam, kad vartotojai galėtų atskirti vienas prekes ar paslaugas bei jų gamintojus ir teikėjus nuo kitų [4], atstovai taikė plėtros strategijas. Naujų gaminių pristatymai vykdavo taikant išradingiausius metodus ir naujas informacijos bei komunikacijos technologijas. Efektyvumo įrodymas – sultys pradėjo stumti iš rinkos kitus gėrimus, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje natūralios kriaušių sultys pristatomos kaip madinga alternatyva alkoholiui. Plėtros strategijos XXI amžiuje jau nebegali būti vykdomos neatsižvelgiant į tai, kad pelną ir aukštesnį efektyvumo lygį įmanoma užsitikrinti rinkodaros elementų derinimo ir komunikacijos integravimo keliu [10, 19, 20].

Lietuvoje sulčių gamybos plėtotės prielaidos išsamiau netyrinėtos, o tai būtų labai reikšminga šalyje, kur daugiau nei 60 proc. sodų ir uogynų produkcijos yra perdirbama, sukauptas žinių potencialas ir yra galimybė taikyti inovacijas. Nuo vieno ar kito gaminio sėkmės rinkoje priklauso ne tik perdirbimo įmonių perspektyvumas, bet tikėtinos ir pastovesnės bei aukštesnės žaliavos supirkimo kainos. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas yra paskelbęs maisto produktų ir gėrimų gamybos sektorių palyginamosios analizės rezultatų, ūkių konkurencingumo tyrimų duomenų [6, 14, 15, 16, 18], tačiau sulčių tema išskirtinai negvildenta. Pasirinkta nagrinėti problemą, ar verta priklausyti nuo sulčių ir gaiviųjų gėrimų pramonės perspektyvumo kitose šalyse ir didžia dalimi koncentruotas sultis eksportuoti, ar latvių, lenkų pavyzdžiu pritraukti investicijas ir labiau išplėtoti sulčių gamybą iki galutinio produkto Lietuvoje. Antruoju atveju dėl inovacijų taikymo galimai augtų pridėtinė vertė, didėtų apyvarta, būtų įmanoma užimti didesnę vietinės ir užsienio rinkų dalį.

Tyrimo tikslas – atlikti sulčių gamybos plėtros Lietuvoje prielaidų analizę.

Tyrimo uždaviniai:

Analizuoti gamybos plėtros didinimo galimybes orientuojantis į inovacijų taikymo perspektyvą.
Įvertinti ES paramos apimtis ir reikšmę sulčių pramonės plėtrai Lietuvoje.
Palyginti Lietuvos ir kai kurių ES šalių sulčių gamybos efektyvumo rodiklius.
Pateikti galimas sulčių gamybos plėtros kryptis Lietuvoje.TYRIMO METODAI1. Atlikta probleminė literatūros šaltinių analizė. Inovacijų samprata pasirinkta ši: išskiriamos keturios pagrindinės inovacijų taikymo kryptys:- procesų tobulinimas ir plėtotė, lemiantys galutinio produkto / paslaugos tobulinimą, kainos mažinimą;- naujų produktų / paslaugų gamyba bei sukūrimas ir pasiūla potencialiems vartotojams, ši inovacijų kryptis plinta rinkose, kurios nuolat kinta [4].
1 lentelė. Ansoffo matrica
Visos inovacijų taikymo kryptys pagal Eurostato duomenis kol kas nebuvo nagrinėtos, dėl duomenų stygiaus pasirinkta pirmoji – įrengimų ir gamybos procesų tobulinimo kryptis ir mokslo bei technologijų plėtros duomenų analizė. Kadangi inovacijų taikymas yra susijęs su rizika, ją padeda sumažinti efektyviai taikomos rinkodaros priemonės ir patikimi rinkos tyrimai. Klasikinės plėtros strategijų alternatyvos yra keturios. Šiame darbe vadovaujamasi I. Ansoffo matrica [pagal 4], skirta pasirinkimo galimybių pristatymui (1 lentelė).
- naujo gamybos proceso diegimas, kai diegiamos naujos technologijos tų pačių produktų gamybai siekiant ženkliai sumažinti gamybos savikainą, pagerinti gaminių kokybę, sudėtį, tai labiausiai paplitusi inovacijų taikymo kryptis;
- turimų gamybos įrengimų tobulinimas ir plėtotė, kurios pagrindu greitinamas gamybos procesas ir gerinami efektyvumo rodikliai;

		Produktai
		Esami	Nauji
Rinkos	Esamos	Įsiskverbimas į rinką	Produkto plėtotė
Rinkos	Naujos	Rinkos plėtra	Diversifikavimas

Vykdytas antrinis kiekybinis tyrimas, taikytas informacijos šaltinių sisteminimo metodas, atlikta palyginamoji duomenų analizė. Pagrindiniai duomenų šaltiniai – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Eurostato, ZMP, JAV žemės ūkio departamento leidiniai ir duomenų bazės. Tyrimo laikotarpis – 2002–2006 metai, tačiau dalis duomenų yra ir iš ankstesnių metų.

TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS

Parama. Vaisių ir daržovių perdirbimo įmonės Lietuvoje nebuvo itin aktyvios įsisavindamos ES lėšas. SAPARD parama (4,7 mln. Lt) vaisių ir uogų auginimo, perdirbimo verslo atstovų buvo daugiausia naudojama ūkiams modernizuoti, saugykloms atnaujinti ir statyti, šaldymo įrangai įsigyti, pasirašyta 18 sutarčių. 2004–2006 metais vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėms skirta 7,8 mln. Lt, arba 3,3 proc. šalies įmonių modernizavimo tikslais įsisavintų SAPARD lėšų, dydžio parama, pasirašytos 3 sutartys, tačiau sulčių gamintojai nebuvo tarp paramos gavėjų. 2004–2006 metais pagal BPD priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ sodų, uogynų įveisimui skirta 4,4 mln. Lt, pasirašyta 19 sutarčių. Dviems vaisių ir uogų perdirbimo įmonėms skirta parama pagal BPD priemonę „Žemės ūkio produktų rinkodaros gerinimas“, viena iš įmonių 2,1 mln. Lt numatė panaudoti sulčių gamybos modernizavimo tikslais. Sulčių gamintojams teko 20,6 proc. pagal SAPARD ir BPD programas vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėms skirtos paramos, 6,4 proc. šalies įmonių modernizavimui skirtos BPD paramos, kuri siekė 32,9 mln. Lt.

Sulčių gamybos plėtrai reikšminga ir parama, tenkanti žaliavos augintojams. Už intensyviai prižiūrimus verslinius sodus ir uogynus tiesioginės išmokos pradėtos mokėti 2002 metais. Iš Kaimo rėmimo programos priemonių finansavimui skirtų lėšų už 2002–2004 metais deklaruotus sodų ir uogynų plotus išmokėta 6,7 mln. Lt. 2004 metais, po įstojimo į ES, deklaravusiems žemės ūkio naudmenas sodų ir uogynų augintojams išmokėta 0,9 mln. Lt, 2005 metais – 1,3 mln. Lt, už 2006 metais deklaruotus plotus numatoma išmokėti 1,3 mln. Lt tiesioginių išmokų. Lietuvai įstojus į ES už deklaruotus sodų ir uogynų plotus skiriamos vienkartinės tiesioginės išmokos, mokamos iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) lėšų, papildoma išmokos dalis neskiriama. Už sodus ir uogynus mokama tiek, kiek ir už pievas, ganyklas: 2004 metais – 112,14 Lt/ha, 2005 metais – 140,51 Lt/ha, 2006 metais – 168,69 Lt/ha. Iš viso tiesioginių išmokų nuo 2002 iki 2006 metų sodininkystės sektoriui skirta 10,2 mln. Lt. Be to, 2004 metų pavasario šalnų nuostoliams atlyginti 2005-aisiais 474 ūkiams išmokėtos kompensacijos – 1,7 mln. Lt, kokybiškai dauginamajai ir sodinamajai medžiagai įsigyti 2002–2006 metais skirta 7,2 mln. Lt nacionalinių lėšų. Apibendrinus ES ir Valstybės paramą 2002–2006 metais, neišskiriant SAPARD paramos daržovių perdirbimui, neįtraukiant kol kas neįvertintų paramos mastų ekologinei sodininkystei, mokymams, konsultacijoms, mokslo tyrimams, informacijos sklaidai, dalyvavimui parodose ir pan., sodininkystės sektoriui ir žaliavos perdirbimo įmonėms skirta 38,4 mln. Lt.

Tolimesnis ES lėšų įsisavinimas gali būti problemiškas, nes Lietuvoje kol kas neįsteigta nė viena gamintojų organizacija, o ES parama vaisių ir uogų perdirbėjams skiriama būtent per šias organizacijas. Ribotos galimybės pasinaudoti ir ES Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/96 dėl apdorotų vaisių ir daržovių produktų bendrosios rinkos organizavimo nustatyta parama kriaušių, persikų perdirbimo pramonei, taip pat – džiovintų slyvų ir figų gamintojams, nes Lietuvoje neišplėtotas šių rūšių vaisių perdirbimas.

Kita vertus, svarbios Komisijos [8] išvados, jog įmanoma:

(1) naudotis pagal Kaimo plėtros planą (KPP) taikomomis ir konkurencingumo stiprinimui numatytomis priemonėmis, kurios gali padėti ūkio subjektams kurti ir reklamuoti naujus produktus: remti perdirbimo investicijas, remti ūkininkų bendradarbiavimą kuriant naujus produktus ir skatinti ūkininkų dalyvavimą maisto kokybės schemose;

(2) pasirinkti ekonominės veiklos įvairinimą pagal KPP;

(3) gauti Komisijos specialią papildomą paramą valstybėms narėms, kuriose menkas organizuotumo lygis ir nėra galimybių vykdyti rinkos reguliavimo priemonių per gamintojų organizacijas ir grupes.

Reikšmingą vaidmenį atlieka integruota marketingo komunikacija, ES rėmimo priemonių įgyvendinimas yra iš dalies finansuojamas iš biudžeto lėšų [2].

Rodiklių analizė. Investicijų ir paramos teikimo prioritetai pasirenkami pirmiausia pagal pasiektus ekonominės veiklos rodiklius. Sulčių pramonės rodikliai Lietuvoje gerėtų, jei būtų įdiegtos efektyvios pridėtinės vertės didinimo priemonės. Skaičiuojant 10 metų vidurkį, šalyje per metus vidutiniškai pagaminama 11,4 mln. l sulčių. Eurostato duomenimis, 2004 metais Lietuvoje pagamintų sulčių vertė (42 mln. Lt) sudarė 0,1 proc. ES-25 pagamintų sulčių vertės ir buvo 225 kartus mažesnė už stambiausios ES sulčių gamintojos Vokietijos produkcijos vertę, siekusią 9,5 mljrd. Lt, arba beveik 30 proc. ES-25 pagamintų sulčių vertės. 2004 metais Lietuvoje pagamintų sulčių vertė buvo 4,1 karto didesnė nei 2000-aisiais, pridėtinė vertė išaugo 6,2 karto, gamybos efektyvumas, arba pridėtinės vertės ir produkcijos santykis, padidėjo 8,7 procentiniais punktais. 2004 metais, palyginti su 2003-aisais, pridėtinė vertė išaugo 72 proc., gamybos efektyvumas – 10,3 proc. punktais (1 pav.), tačiau šie pokyčiai nebuvo susiję su koncentruotų sulčių gamybos plėtra, nes jų vertė sumažėjo 85 proc., gamybos apimtys – 86,1 proc.

1 pav. Sulčių pramonės rodikliai Lietuvoje 2000–2004 metais

Šaltinis: EUROSTAT.

ES sulčių pramonės lyderės – Italija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Austrija, kur vienam sulčių pramonės dirbančiajam tenka didesnė nei 1 mln. Lt metinė apyvarta. Gamybos apimtis didinančios įmonės tam tikruose rinkos segmentuose yra pajėgios taikyti vietinių smulkesnių gamintojų išstūmimo iš rinkos strategijas. Beje, Lietuvoje, kaip ir ES, pagal vidutinį darbuotojų skaičių vienoje sulčių gamybos įmonėje labiausiai paplitusios mažos, iki 50 darbuotojų turinčios, įmonės. Išimtis – Jungtinė Karalystė, kur vyrauja vidutinio dydžio įmonės. Lietuvos gamintojų pagrindinis privalumas – palyginti geras gamybos efektyvumo rodiklis, kuris 2004 metais buvo beveik 7 procentiniais punktais didesnis nei ES-25 vidurkis. Problema išlieka darbo našumas, apyvarta, tačiau vienam dirbančiajam tekusios investicijos, kurios Lietuvoje buvo 6 proc. didesnės už ES vidurkį, yra siekio plėtoti sulčių pramonę įrodymas (2 lentelė).

2 lentelė. Sulčių pramonės rodikliai 2004 metais

Rodikliai	Lietuva	ES vidurkis	Lietuvos ir ES vidurkio palyginimas, proc.	ES lyderė	Lyderių duomenys	Lietuvos ir ES lyderės rodiklio palyginimas, proc.
Įmonių skaičius	8	39	-79,5	Vokietija	292	-97,3
Produkcijos vertė 1 gyventojui, Lt	12,39	69,72	-82,2	Austrija	274,71	-95,5
Gamybos efektyvumas*, proc.	25,4	18,5	6,9 p. p.**	Kipras	33,9	-8,5 p. p.**
Apyvarta 1 dirbančiajam, tūkst. Lt	211,66	966,78	-78,1	Austrija	1690,49	-87,5
Rodikliai	Lietuva	ES vidurkis	Lietuvos ir ES vidurkio palyginimas, proc.	ES lyderė	Lyderių duomenys	Lietuvos ir ES lyderės rodiklio palyginimas, proc.
Pridėtinė vertė 1 dirbančiajam, tūkst. Lt	52,84	172,64	-69,4	Austrija	390,86	-86,5
Investicijos 1 dirbančiajam, tūkst. Lt	48,34	45,58	6,1	Austrija	84,59	-42,9
Dirbančiųjų skaičius 1 įmonėje	26	34,7	-25,1	Jungtinė Karalystė	90,5	-71,3

* – Pridėtinės vertės ir produkcijos santykis.

** – Procentiniai punktai.

Šaltinis: EUROSTAT.

Per 2000–2004 metų laikotarpį nė viena ES šalis taip sparčiai nedidino investicijų į sulčių gamybos įmonių įrangą, t. y. neplėtojo vieno iš inovacijų taikymo pagrindų, kaip Lietuva: investicijos per 5 metus išaugo 10 kartų, tačiau vidutiniškai per metus investuota 2,4 mln. Lt, arba 126 kartus mažiau nei Vokietijoje, 80 kartų – nei Italijoje, 12 kartų – nei Vengrijoje. Analizuojamu laikotarpiu investicijos į sulčių gamybos įmonių įrangą Lietuvoje vidutiniškai per metus sudarė 37,2 proc. analogiškų investicijų šalies vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėse. 9 ES šalyse, apie kurias pateikiami duomenys, šis rodiklis siekė 30,5 proc., arba buvo 6,7 procentiniais punktais mažesnis nei Lietuvoje. Visose 9 ES šalyse, išskyrus Suomiją, į mineralinio vandens ir gaiviųjų gėrimų gamybos įmonių įrangą investuota daugiau nei sulčių gamybos įmonėse, pavyzdžiui, Lietuvoje investicijų kiekis buvo 2,3 karto, Prancūzijoje – net 8,6 karto, visose 8 ES šalyse – vidutiniškai 4,8 karto didesnis (2 pav.).

2 pav. Kai kurių ES šalių sulčių, vaisių ir daržovių perdirbimo, mineralinio vandens ir gaiviųjų gėrimų gamybos įmonių duomenys apie investicijas į įrangą vidutiniškai per metus 2000–2004 metų laikotarpiu, mln. Lt

Šaltinis: EUROSTAT.

Eurostato duomenimis, 2004 metais Lietuva buvo pirmaujanti ES pagal mokslui bei technologijoms tenkančią pridėtinės vertės dalį sulčių pramonėje, tačiau duomenis yra pateikusios tik 13 šalių. Apie išlaidas mokslo ir technologijų plėtros užtikrinimui sunku spręsti, nes duomenis pateikė tik Vokietija ir Austrija, kur 2000–2004 metais šiam inovacijas skatinančiam procesui finansuoti buvo skirta atitinkamai vidutiniškai 3,6 ir 4,1 mln. Lt per metus. Apskritai vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėse vidutinės metinės išlaidos mokslo ir technologijų plėtotei 2000–2004 metais didžiausios buvo Jungtinėje Karalystėje (76,9 mln. Lt), Vokietijoje (31,8 mln. Lt), o Lietuvoje – apie 0,3 mln. Lt, Vengrijoje investuota kiek daugiau – apie 0,4 mln. Lt. Vidutinis mokslo darbuotojų skaičius Vokietijos sulčių gamybos įmonėse – 18,2, Austrijos – 17. Lietuvoje mokslo darbuotojų nebuvo ne tik sulčių gamybos, bet ir visose vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėse, tuo tarpu Vengrijoje 2004 metais tokių darbuotojų buvo 4, Latvijoje – 3, Estijoje – 1. Didžiausias mokslo potencialas ir patikimiausias inovacijų plėtros pagrindas – Jungtinėje Karalystėje, kur 2000–2004 metais vidutiniškai per metus vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėse dirbo 171,4 mokslo darbuotojų, tačiau Vokietijoje, kur šių darbuotojų – 154,8, jų skaičius augo itin sparčiai: 2004 metais jų dirbo beveik 2 kartus daugiau nei 2000-aisiais, Jungtinėje Karalystėje augimas tesiekė 2 proc. Estijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Austrijoje mokslo darbuotojų skaičius tai didėjo, tai mažėjo, tačiau per 5 metus vis dėlto mokslo darbuotojų šiose šalyse mažėjo, tik Portugalijoje 2004 metais jų dirbo 2 kartus daugiau nei 2000-aisiais.

Taigi inovacijas užtikrinantiems veiksniams skiriamas dėmesys įvairiose šalyse yra nevienodas. Lietuvos sulčių gamintojų didžiausiu rūpesčiu tampa žaliavos brangimo, modernizavimo spartumo, Lenkijos, Latvijos patirties įsisavinimo klausimai. 2006–2007 prekybos metais koncentruotų obuolių sulčių gamybos apimtys Lietuvoje gali mažėti, nes prieš metus sukauptos atsargos. Lenkijoje numatomos gamybos apimtys – 235 tūkst. t, palyginti su 2005–2006 metais, jos išaugtų 27 proc. 2006-aisiais gamybos apimtis iki 42,6 tūkst.t, arba palyginti su 2005-aisiais, 30 proc. padidino ir Vengrijos gamintojai. Be to, pasaulinėje ir ES rinkoje buvo prognozuojama keliais procentais sumažėjusi obuolių pasiūla, tikėtasi sulčių paklausos augimo. 2006–2007 prekybos metais Vokietijoje numatoma pagaminti 87,5 tūkst. t koncentruotų obuolių sulčių, palyginti su 2005–2006 metais, gamybos apimtys išaugtų 32,2 proc. Apskritai per 5 metus koncentruotų sulčių gamyba pasaulyje padidėjo 30 proc., vien Kinijoje stebimas 40 proc. kasmetinis augimas [5, 12, 13, 17].

Koncentruotų sulčių gamybos apimtys Lietuvoje tiesiogiai susijusios su superkamų žaliavinių obuolių, uogų kiekiu. 2005 metais, palyginti su nederlingais 2004-aisiais, koncentruotų sulčių pagaminta 7,2 karto daugiau (6,7 mln. l), tačiau paklausa kilo ne taip sparčiai: pardavimai išaugo apie 2,2 karto (iki 5,5 mln. l). Gamintojų kainų pokyčiai patvirtina koncentruotų sulčių paklausos didėjimą, 2005 metais, palyginti su 2002-aisiais, sultys parduotos 67,9 proc. aukštesne kaina (5,07 Lt/l). Nekoncentruotų obuolių sulčių kaina kilo lėčiau, 2005 metais, palyginti su 2002-aisiais, jos parduotos 10,4 proc. brangiau (po 1,49 Lt/l), gamybos apimtys 2003 ir 2004 metais mažėjo, o 2005 metais, palyginti su 2004-aisiais, padidėjo 34,7 proc. 2003–2004 metų Eurostato duomenimis, Lietuva gamina 0,1 proc. ES-25 nekoncentruotų obuolių sulčių kiekio, didžiausia gamintoja – Vokietija (apie 60 proc.), antroje vietoje – Jungtinė Karalystė (beveik 10 proc.), trečioje – Lenkija (beveik 8 proc.). Lietuvai tenka mažesnė rizika šio produkto vartojimo pokyčių atvejais nei stambiausioms gamintojoms. Rinkoje tikėtinas šio produkto kainų augimas, tačiau tuo pačiu neišvengiami ir aukštesni kokybės, išskirtinumo reikalavimai, papildomos išlaidos rėmimo programoms [9].

2002–2005 metais už eksportuotas nekoncentruotas obuolių sultis Lietuvos gamintojų gauta pardavimo pajamų dalis buvo mažesnė nei už šalies rinkoje realizuotą produkciją. Pardavimų pajamos išliko gana pastovios, nors gamybos apimtys kito. Koncentruotos sultys daugiausia paklausios kitose šalyse, 2005 metais, palyginti su 2002-aisiais, už jas gauta 2,6 karto daugiau pardavimo pajamų. 2002–2005 metais eksporto pajamų dalis siekė vidutiniškai 88,5 proc. (3 lentelė).

3 lentelė. Sulčių pardavimai 2002–2005 metais, mln. Lt

2002		2003		2004		2005
Pajamos	*EPD,%**	Pajamos	*EPD, %**	Pajamos	*EPD, %**	Pajamos	*EPD, %**
Nekoncentruotos obuolių sultys
1,5	5,4	1,5	20	1,4	24,3	1,5	13
Koncentruotos sultys
10,6	89,5	21,3	96,4	10	80,3	27,8	87,8

* – Eksporto pajamų dalis.

Šaltiniai: Gaminių gamyba 2002–2005. – V.: Statistikos departamentas prie LRV.

2002–2005 metais didžiausias sulčių kiekis iš Lietuvos parduotas Vokietijai (55,4 proc.) ir Latvijai (11 proc.), sulčių daugiausia buvo įvežta iš Latvijos (46,1 proc.) ir Vokietijos (10,7 proc.). Importo kiekis į Lietuvą kasmet didėjo. 2005 metais, palyginti su 2002-aisiais, importuota 41,8 proc. daugiau sulčių. Eksporto kiekis nagrinėjamu laikotarpiu labiausiai buvo sumažėjęs 2004 metais (3 pav.).

3 pav. Sulčių importas ir eksportas 2002–2005 metais, tūkst. t

Šaltinis: Žemės ūkio ministerijos užsienio prekybos duomenų bazė (Statistikos departamento duomenys).

Pagal vidutinių eksporto kainų pokyčius galime spręsti, kaip kito pasiūla ir paklausa. Antai, 2005-aisiais didesnės obuolių pasiūlos sąlygomis jų sulčių kainos nukrito, o nefermentuotų vaisių ir daržovių sulčių kainos per 2002–2005 metų laikotarpį kilo (4 lentelė).

4 lentelė. Vidutinės iš Lietuvos eksportuotų sulčių kainos 2002–2005 metais, Lt/t

KN kodas	Gaminiai	2002	2003	2004	2005	*Pokytis* *2005 / 2004, %*
2009	Nefermentuotos sultys	2147	2929	3003	3881	+29
200971	Obuolių sultys	1379	1325	1618	1209	-25
200990	Sulčių mišiniai	2326	2622	4113	3009	-27

Šaltinis: ŽŪM užsienio prekybos duomenų bazė (Statistikos departamento duomenys).

Comext duomenimis, per 2006 metų sausio–liepos mėnesius vidutinė į ES iš Kinijos, Turkijos, Irano importuotų koncentruotų obuolių sulčių kaina buvo 2559 Lt/t, 2005-aisiais iš tų pačių šalių įvežtos sultys vidutiniškai kainavo po 2044 Lt/t. 2005-aisiais net 61 proc. importuotų sulčių kiekio įvežta iš Kinijos. Kadangi 2006–2007 prekybos metais tikimasi didesnės Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje pagamintų koncentruotų obuolių sulčių pasiūlos, Lietuvos gamintojai gali susidurti su produkcijos realizavimo problemomis. Viena iš galimybių – gaminti daugiau obuolių sulčių vidaus rinkai, nes nekoncentruotų obuolių sulčių importas auga: 2002 metais įvežta 348 t, 2005 metais – 977 t, arba 2,8 karto daugiau.

Vartojimo tendencijos ir perspektyva. Sulčių bei nektarų rinka yra viena perspektyviausių ir tai patvirtina duomenys apie vartojimo augimą ES šalyse (4 pav.).

4 pav. Vaisių sulčių bei nektarų vartojimas ES 1998–2004 metais, litrais vienam gyventojui

Šaltinis: ZMP.

ES-25 šalyse vaisių sulčių ir nektarų vartojimas, skaičiuojant gyventojui per metus, nuo 1998 iki 2003 metų padidėjo 17 proc., naujosiose ES šalyse narėse – 30 proc., ES-15 šalyse – 15 proc. Lietuvoje sultis ir nektarus gyventojai vartojo mažiausiai iš visų ES-25 šalių, tačiau vartojimas didėjo net 39,5 proc. per 5 metus.

Lietuvoje per metus suvartojama apie 38 mln. l sulčių ir nektarų. Savos gamybos sultys patenkina tik dalį rinkos poreikių. Importuoti gaminiai užima didesniąją šalies rinkos dalį, natūralu, jog neketinama jos užleisti. Tokiomis aplinkybėmis ypatingą reikšmę turėtų įgauti prekės ženklai, patogi pakuotė, vartotojui pateikiama informacija apie produkto sudėtį, kilmę, naudą, priimtinas kainos ir kokybės santykis, išradingos inovacinių gaminių rinkodaros strategijos. Augančioje sulčių rinkoje rungiamasi dėl vartotojų palankumo, stengiamasi atitikti jų lūkesčius, todėl rinktis vieno ar kito prekės ženklo gaminius skatinama itin išradingai taikant kognityviąją-emocinę dimensiją: prekės ženklai įgauna simbolinę prasmę, vartotojai tampa lojalūs gamintojų populiarinamoms vertybėms.

2005 ir 2006 metais sulčių rinka ES ir pasaulyje augo, buvo paklausios koncentruotos obuolių sultys, kai kuriose šalyse jų atsargos įvertintos kaip per mažos. Be to, populiarėjo ir sultys, pagamintos ne iš koncentratų, sulčių gamybos apimčių, t. y. pasiūlos, didinimo tendencija išliko. Obuolių sultys išlieka paklausios JAV, Japonijoje, Vokietijoje. Jungtinėje Karalystėje obuolių sulčių vartojimas 2006 metais, palyginti su 2003-aisiais, išaugo 43 proc., t. y. iki 136 mln. l. 2006 metais Jungtinėje Karalystėje vartotojai toleravo net iki 30 proc. brangiau parduodamas sultis. Stambieji šios šalies gamintojai ėmėsi taikyti plėtros strategijas, nes ir pasaulinėje rinkoje buvo stebimas spartus kainų augimas. Įvertinta, jog 2006-aisiais prasidėjęs sulčių kainų augimas – negrįžtamas procesas: pigių sulčių era baigėsi, tačiau tai taikoma tik natūraliems produktams [9].

Kada rinkoje prekių ženklų ir asortimento įvairovė tokia didelė, negalime atmesti ir dar vienos galimybės: ims populiarėti pagal senovinius receptus pagamintos sultys ir gaivieji gėrimai, kurie bus pažymėti tam tikroje apylinkėje garsios šeimininkės ar vaisius, uogas auginančio ūkio prekės ženklu. Tai dar labiau suaktyvintų rinką. Kaip rodo praktika, konkurencija tarp stambiųjų, vidutinių ir smulkiųjų gamintojų, vertinamų pagal gamybos mastus, gali įgauti pozityvią prasmę – siūlomi aukštesnės kokybės inovaciniai gaminiai, sulėtėja kainų kilimas, importinė produkcija atpinga [3]. Verslo plėtotės procesą regionuose gali paspartinti sėkminga kaimo turizmo bei kaimo verslų sąveika, tikėtinas aktyvesnis mikro ir mažų, iki 50 darbuotojų turinčių, įmonių steigimo etapas, Nacionalinės maisto kokybės schemos populiarėjimas. Tokiu atveju vertėtų padėti smulkiesiems gamintojams sukurti prekės ženklus, nes šios svarbiausios rinkodaros priemonės nenaudojimas gali lemti įmonės žlugimą. Taip pat svarbu sudaryti sąlygas informacijos, logistikos, konsultacijų, kitų paslaugų teikimui.

Iš esmės tikslinga orientuotis į klasika tapusias verslo strategų įžvalgas: svarbiausia tinkamai parinkti gaminamų produktų asortimentą ir rinkas, kuriose jie bus parduodami [1]. Niekas negali garantuoti, jog šiandien paklausus produktas bus pelningai parduodamas ir rytoj, todėl stambieji gamintojai visada būna pasirengę atnaujinti ar keisti asortimentą, tačiau išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp jau sėkmingai parduodamų ir ketinamų sukurti inovacinių gaminių gana sudėtinga. Tuo tarpu nedidelės įmonėlės tai gali padaryti mažesniais mastais ir efektyviau, jos yra lankstesnės, sparčiai generuoja idėjas ir jas įgyvendina, be to, dėl tiesioginio kontakto geba operatyviai reaguoti į vartotojų lūkesčius. Vidutinio dydžio įmonėms svarbiausia yra įvertinti riziką, vykdyti modernizavimą, taikyti efektyvias rinkodaros priemones. Taigi skirtingų ūkio subjektų sąveika gali būti produktyvi pirmiausia dėl nevienodų veiklos prioritetų ir elgesio rinkoje pasirinkimo. Lietuvos atveju labiausiai tikėtina, jog konkuruos mažos šalies žaliavą naudojančios įmonės su žinomų prekės ženklų atstovais, gaminančiais produkciją Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, be to, mūsų šalyje gali būti labiau išplėtota užsienio investuotojų veikla, įmanomos naujos bendradarbiavimo kryptys su farmacijos pramonės atstovais, naudojančiais vaisių ir uogų žaliavą, išspaudas.

IŠVADOS

Kintančios sulčių rinkos perspektyvumo prielaidų analizės rezultatai patvirtina, jog gaminių pasiūla dėl kainų ir paklausos augimo bus didinama, todėl išskirtinę svarbą įgaus rinkos dalyvių sąveika. Dėl tikslinių rinkų įvairovės stambių, vidutinių ir smulkiųjų gamintojų produkcijos pardavimai gali didėti. Galimos plėtros kryptys apibendrinamos inovacijų, rėmimo, pridėtinės vertės didinimo gairėmis, kurios yra šios:

Lietuvoje pagamintų ir tolimesniam perdirbimui skirtų koncentruotų sulčių pasiūla ne visada atitinka paklausą. Produkcija daugiausia eksportuojama, todėl priklausomybė nuo sulčių pramonės išvystymo lygio kitose šalyse neišvengiama. Sulčių, gėrimų, nektarų paklausos augimo atveju didžiausią galimybę didinti užimamą rinkos dalį turi stambieji gamintojai ir žinomų prekės ženklų atstovai, galintys investuoti į rinkodaros rėmimo priemones ir vykdyti nepertraukiamas rinkodaros komunikacijos programas. Todėl tikslinga tobulinti gamybą naujų technologijų pagrindu, paremti rinkoje jau žinomą stiprų prekės ženklą, atsižvelgti į koncentruotų sulčių gamybos apimčių ir eksporto didinimą Lenkijoje, Vengrijoje.

Būtina taikyti pridėtinės vertės didinimo priemones, išnaudoti Lietuvoje sukauptą žinių potencialą, derinti rinkai jau žinomų produktų gamybą su inovacinių produktų pasiūla tikslinėms rinkoms ir efektyviai naudoti atliekas. Galimybė: modernizuoti vidutinio dydžio įmonę/-es, užtikrinti ilgalaikę inovacinių produktų pasiūlos ir paklausos didinimo perspektyvą, sumažinti tarpinių rinkodaros grandžių skaičių, valdyti žaliavos auginimo, perdirbimo, reikalingų paslaugų integravimo procesus bei pritraukti investicijas ir didesnį koncentruotų sulčių kiekį tolimesniam perdirbimui naudoti Lietuvoje.
Tikslinga remti smulkiuosius gamintojus, nes taip į rinką gali patekti išskirtinių savybių gaminiai, atsirasti daugiau prielaidų užsiimti alternatyviais verslais kaimo vietovėse.
Stambiųjų, vidutinių ir smulkiųjų sulčių gamintojų sąveika rinkoje gali būti produktyvi ir nekonfliktiška dėl efektyvaus rinkos informacijos paslaugų teikimo bei sėkmingo skirtingų tikslinių rinkų ir gaminių asortimento pasirinkimo. Pagal I. Ansoffo matricą Lietuvos įmonių atveju galima rinktis produkto plėtotės ir rinkos įsiskverbimo strategijas, rinkos plėtros strategija daugiausia pasirenkama užsienio įmonių, siekiančių įsitvirtinti mūsų šalies rinkoje, su jomis tektų konkuruoti. Rinkos plėtros strategiją gali rinktis Lietuvos koncentruotų sulčių gamintojai, jei toliau didintų gamybos apimtis ir rastų naujas rinkas, kurios nebūtinai turi būti užsienyje. Diversifikavimo strategija – išskirtinio išradingumo, efektyvių rėmimo priemonių taikymo reikalaujantis ir itin rizikingas pasirinkimo variantas.

Reikalingi tolimesni empiriniai tyrimai organizacijų lygmenyje. Kiekybinius tyrimus turėtų papildyti kokybiniai sulčių gamybos įmonėse vykdomi atvejo tyrimai, stebėjimo metodu vykdoma analizė.

Literatūra

Ansoff, I. Corporate strategy. London: Penguin, 1985. P. 18.

Armonienė, A. Marketing Communication as a Way to Win in the Market: The 2+2=5 Phenomenon. // Business Development Possibilities in the New European Area. Scientific proceedings. Vilnius, 2005. T. 1. P. 3–8.

Binkley, J, et al. Consolidated markets, brand competition and orange juice prices // Current issues in economics of food markets. June, 2002. Prieiga per internetą: <http://www.ers.usda.gov>.
Cannon, T. Basic marketing: Principles and practice. 3 rd ed. Dotesios Ltd, Great Britain, 1992. 464 p.
FAS/USDA Horticultural & Tropical Products Division. World apple juice situation: Global apple juice production recedes as China’s apple crop declines. Prieiga per internetą: <http://www.fas.usda.gov>.
Gapšys, A. Lietuvos maisto rinkos analizė ir tolesnio vystymosi prognozės. Pranešimas tarptautinėje maisto konferencijoje. 2006 m. gegužės 11-12 d., Vilnius.
Groupe de travail Previsions Pommes. Document de travail. 3/10/2006. Prieiga per internetą:

< http://ec.europa.eu/agriculture/consultations/adco/fruitveg/index_en.htm>.

2006 m. birželio 28 d. Komisijos (EB) ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui KOM(2006) 345 apie padėtį perdirbti skirtų minkštųjų vaisių ir vyšnių sektoriuje SEK(2006) 838.
Juice yearbook 2006. Prieiga per internetą: <http://www.usda.gov>.
Kotler, Ph., et al. Rinkodaros principai. Kaunas: UAB Poligrafija ir informatika, 2003. 856 p.
Kviklys D., Viškelis P., Armonienė A. Vaisių ir uogų auginimo Lietuvoje galimybių tyrimas siekiant realizuoti išaugintą produkciją šviežią bei perdirbtą. Taikomojo mokslinio tyrimo ataskaita. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2006.
Lieberz, S. M. German fresh deciduous fruit. Annual report, 2006. Prieiga per internetą: <http://www.usda.gov>.
Nemes, F. Hungary fresh deciduous fruit. Annual report, 2006. Prieiga per internetą: <http://www.usda.gov>.
Pelanienė, N., Stalgienė, A., Galnaitytė A. Žemės ūkio ir maisto pramonės subjektų struktūra // Lietuvos žemės ir maisto ūkis, 2005. – Vilnius, 2006. P. 151-161.
Pelanienė, N., Stalgienė, A. Maisto produktų ir gėrimų pramonės įmonės ir jų veiklos rezultatai // Lietuvos žemės ir maisto ūkis, 2005. – Vilnius, 2006. P. 176-182.
Pelanienė, N., Stalgienė, A. Lietuvos ir kai kurių kitų Europos Sąjungos šalių maisto produktų ir gėrimų gamybos sektorių struktūrinių ir veiklos rodiklių palyginimas // Rinkotyra. Žemės ūkio ir maisto produktai. 2006, 3(33). – Vilnius: LAEI, 2006. P. 89-97.
Poland fresh deciduous fruit. Fresh apple and concentrated apple juice. Annual report, 2006. Prieiga per internetą: <http://www.usda.gov>.
Poviliūnas, A. Lietuvos verslinės ūkininkijos formavimasis ir stiprėjimas // LŽŪU mokslo darbai. Socialiniai mokslai. 2002, Nr. 53 (6). Prieiga per internetą: <http://www.lzuu.lt>.
Raman, K., Naik, P. A. Long-term pofit impact of integrated marketing communications program // Review of Marketing Science. 2004. Vol. 2, Article 8. Prieiga per internetą: <http://www.bepress.com/romsjournal/vol2/art8>.
Schultz, Don E, et al. Reader in marketing communications. USA: Routledge, 2006. 273 p.

Andžela Armonienė

FUTURE LOOKING FOR PREMISES: INNOVATION, PROMOTION, VALUE ADDED

Summary

The article investigates problem related to changes of juice market in Lithuania as well as the EU. Quick and permanent increase of demand is a supportive process for juice industry development and it confirms effective integrated marketing communications activities of main products suppliers. Per capita consumption of fruit juice in Lithuania is about 11,3 litre/year and it has increased by 39,5 percent during five years. It is very important for Lithuania, being a state mostly exporting concentrated juice for further processing and importing end products with famous brands, to evaluate possibility to start a new stage of processed fruit and berries industry development in a way of micro, small, medium and large enterprises integration.

Growth of concentrated juice supply in Lithuania exceeded the demand in 2005, besides, Polish and Hungarian producers started more active participation period in concentrated juice market since 2006. Average income share of Lithuanian concentrated juice exports is 88,5 percent of total juice sales, so, it is really impressive achievement in the market, which changes too fast. On the other hand, juice market is growing and open for new brands, hence, some bigger part of concentrated juice may be reprocessed in domestic enterprises and introduced as innovative commodities of higher value added. Competition for new niches is rather tight, preconceived and effective selection of target markets have been suggested as a possible solution.

Key words: innovations, value added, indicators of juice production industry, prices, consumption, measures of marketing promotion, integrated communication, investments.

________________________________________________

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS

SVARBUS PRIMINIMAS

2021-01-08

Kai perkate maisto produktus, būtinai skaitykite sudėtį etiketėje. Net tų produktų, kuriuos nusiperkate jau anksčiau susipažinę su sudėtimi ir manote, kad Jums saugu juos vartoti, reikia nuolat pakartotinai persiskaityti informaciją apie sudėtį, nes ir to paties prekės ženklo tie patys produktai, kurie šiandien neturi kenksmingų E priedų, rytoj jau gali tuos kenksmingus priedus turėti. Taip gadinsite sveikatą sau ir namiškiams, kurie maitinasi kartu. Nekalbant jau apie visuomeninio maitinimo produkciją – tik įsivaizduokite, ką suvartojate pirkdami kokį kepsnį ar kitą patiekalą – sudėties su E priedais juk persiskaityti negaunate... o iš tikrai saugių produktų pagamintas restoranų maistas kainuoja tūkstančiais už padoresnę vakarienę...

Todėl rekomenduotina maitintis namie, gamintis valgį patiems.

Nėra didesnės prabangos, kaip maitintis naminiu maistu. Į darbą protingiausia atsinešti maisto iš namų, reikia turėti maistui nešiotis dėžutes, arbatą, kavą galima ir darbe pasiruošti, tačiau reikia prieš tai užsitikrinti, kad vartojate pakankamai švarų vandenį. Ne pro šalį gerai ir laboratorijoje išsitirti ne tik vandenį iš krano, kuris yra Jūsų darbovietėje, bet ir atvežamą plastiko talpose geriamąjį vandenį. Sveika naudotis sidabro šaukšteliais, panardinti arbatos ar kavos puodelyje jie ap[saugo Jus nuo visų nepageidautinų vandens priedų automatiškai. Patartina ir patiems pasigaminti sidabrinio vandens, tiesiog turėkite namie ąsotį ar kitą vandeniui laikyti tinkamą indą, nakčiai įpilkite ten vandens ir panardinkite sidabro – gali būti ir papuošalų pavidalo. Šiaip galima pasidomėti, kokios turėtų būti tikslios proporcijos – kokiam kiekiui vandens kokio kiekio sidabro reikia, bet išties kuo daugiau to sidabro sudėsite į vandenį, tuo geresnį gėrimą turėsite. Idealiai tinka sidabrinės vandens talpyklos, įmanoma rasti lombarduose, e-prekyboje sidabrinių gertuvių, ąsočių, kt. Sunkmečio sąlygomis daug žmonių išsiparduoda savo turtelius, įsigyti sidabro dirbinių, indų, stalo įrankių galima itin žemomis kainomis – pavyzdžiui, per sunkmetį 2008-2012 m. Vilniaus lombarduose sidabro gramas tekainavo apie 3 litus – tai nesudarė nė 1 euro, sidabro šaukštų, peilių, kitų stalo įrankių, papuošalų, žvakidžių, kt. buvo perteklius, perkančiųjų tas prekes buvo vienetai. Be to, jei sidabro dirbiniai turėjo inkrustuotus brangiuosius ar pusbrangius akmenis, emalę, kt. – tai į pirkėjams siūlomą parduodamų daiktų iš sidabro kainą nesiskaičiavo... Esamo karantino atveju lombardai uždaryti – telieka e-prekyba, turgavietės, asmeniniai ryšiai.

O į parduotuvę išties reikia eiti kaip į biblioteką – skaityti apie E priedus, esančius norimuose įsigyti maisto produktuose ir spręsti, pirkti ar ne. Tas pats pasakytina ir apie labdaringai dalinamus produktus – vartoti ar ne, sprendžia pats žmogus, kuriam tie produktai skiriami.

Sąrašas žmogaus sveikatai žalingų E priedų yra gana ilgas, žemiau pateikiame kenksmingiausius E:

Gali sukelti vėžinius susirgimus: E 131, E 142, E 211, E 212, E 213, E 214, E 215, E 217, E 239, E 330

Didina cholesterolį: E 320, E 321

Didina kraujo spaudimą: E 250, E 251, E 252

Sukelia odos susirgimus: E 232, E 233

Sukelia išbėrimus: E 311, E 312

Naikina vitaminą B1: E 220

Sukelia virškinimo sutrikimus: E 222, E 223, E 224, E 226

Įtariama, kad yra pavojingi: E 104, E 122, E 141, E 150, E 151, E 171, E 173, E 180, E 240, E 241, E 471

Uždrausta vartoti: E 103, E 105, E 111, E 121, E 125, E 126, E 130, E 152, E 181

Pavojinga vartoti: E 102, E 110, E 120, E 124, E 127

Labai pavojingi: E 123

NEKENSKMINGOS E MEDŽIAGOS YRA ŠIOS:

E 100, 101, 160, 161, 170, 174, 175, 200, 201, 202, 203, 236, 237, 238, 260, 261, 262, 263, 270, 280, 281, 282, 300, 301, 302, 303,304, 305, 306, 307, 308, 309, 322, 325, 326, 327, 331, 332, 333, 334, 335, 336, 337, 338, 339, 340, 341, 400, 401, 402, 403, 404, 407, 409, 410, 411, 413, 414, 420, 421, 422, 450, 461, 462, 465, 466, 471, 472, 473, 474, 475, 480

__________________________________________________________________________________________________________

2-OJO KARANTINO METU – PARAMA

2020-11-12

Šį mėnesį prasidėjo naujas karantinas, nauji apribojimai, o neįgaliesiems – ir papildomos išlaidos, nes, pavyzdžiui, tie, kurie nešioja kaukes, privalo jas būti užsidėję visada, vos tik išeina iš namų, o tos kaukės kainuoja... Be to, prasidėjo šildymo sezonas. O svarbiausia – paslaugų sektoriuje ir kitur daug atleidimų iš darbo, nedarbo lygis auga Lietuvoje sparčiai ir neįgalieji ne tik rizikuoja darbą prarasti pirmieji, bet jiems ir įsidarbinti sunkiau. Štai, apie įvairiopą paramą šio karantino metu rašoma straipsnyje „Parama karantino metu: kas ruošiama naujo, o kuo galima pasinaudoti jau dabar“. 2020 m. lapkričio 7 d. <https://www.delfi.lt/spausdinti/?id=85668427>

Straipsnyje rašoma: „Į savivaldybę galima kreiptis dėl didesnės socialinės pašalpos ir kompensacijos už šilumą“, pabrėžta, kad norint gauti socialinę pašalpą nebus vertinamos darbo paieškos išmokos. Neįgaliesiems tai svarbi informacija, nes, kaip žinia, esamu metu vidutinė darbingo amžiaus neįgaliojo pensija nesiekia net 250 eur/mėn., jie daugelis gali pretenduoti į socialinę paramą savo savivaldybėse, ypač į šildymo kompensaciją. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paprašėme pakomentuoti situaciją dėl šildymo kompensacijų.

Klausimas: ar vertinamos darbo paieškos išmokos tuo atveju, kai kreipiamasi dėl šildymo kompensacijos? Iš straipsnio delfi.lt aišku, jog darbo paieškos išmokos neįskaičiuojamos į gaunamas pajamas, kai asmuo kreipiasi dėl socialinės pašalpos, tačiau neaišku, ar ir šildymo kompensacijos atveju darbo paieškos išmokos, kurios iki 2020-01-01 mokamos 200 eur/mėn., įskaičiuojamos į gyventojo gaunamas pajamas vertinant, kokio dydžio kompensacija už šildymą jam priklauso ir ar apskritai priklauso.

ATSAKYMAS, pateiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vyriausioji specialistės Aldonos Dobrovolskienės 2020-11-11: Tais atvejais, kai kreipiamasi dėl šildymo išlaidų kompensacijos, darbo paieškos išmoka taip pat įskaitoma į asmens gaunamas pajamas. Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens ar šeimos vidutines mėnesio pajamas, neįskaitoma nedarbo paieškos išmokos dalis – priklausomai nuo šeimos narių skaičiaus ji gali siekti nuo 20 iki 40 procentų.

Būsto šildymo kompensacijai apskaičiuoti taikomi būsto naudingojo ploto normatyvai: 50 kvadratinių metrų – vienam gyvenančiam asmeniui; 38 kvadratiniai metrai pirmam šeimos nariui; 12 kvadratinių metrų antram šeimos nariui; 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui.

Nepasiturintiems gyventojams šildymo sezono metu kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos pajamų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir valstybės remiamų pajamų (VRP) šeimai (po 1 VRP kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 125 Eur) dydžio arba 1,5 VRP dydžio vienam gyvenančiam asmeniui.

Norint sužinoti, ar priklauso kompensacija už būsto šildymą ir kokio dydžio ji gali būti, asmeniui reikia kreiptis į Socialinės paramos skyrių pagal deklaruotą gyvenamąją vietą – įprastai dokumentai priimami seniūnijose, pateikti prašymą–paraišką piniginei socialinei paramai gauti bei kitus reikalingus dokumentus (asmens tapatybės dokumentą; pažymą apie pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų; gali būti prašoma pateikti ir kitas pažymas, jei reikalinga informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų).

Prašymą–paraišką galima pateikti ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt. Preliminarų būsto šildymo kompensacijos dydį galima paskaičiuoti pasinaudojant skaičiuokle SPIS sistemoje: https://www.spis.lt/Skaiciuokles. Pagrindiniai rodikliai, kuriuos reikia suvesti į skaičiuoklę, norint apskaičiuoti galimą būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydį, tai – būsto plotas, būste gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičius, išlaidos, tenkančios būsto šildymui apmokėti.

Dėkojame už informaciją

________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

20 idėjų kaip švęsti pasitelkiant Zoom

Pagal: <https://nordmedianetwork.org/>, paskelbta 2020-11-30

Esamu metu esame gerai pasirengę susitikti Zoom arba Teams pagalba, net virtualiai išgerti kavos su kolegomis – tačiau kaip bus su socialiniais susibūrimais, tokiais kaip Ikikalėdinio laikotarpio šventimas, padėkos renginiai, projekto pradėjimo susitikimai ar rezultatų suvedimo renginai, pasidalinimas kokiu tai įvykiu virtualiai? Žemiau pateikiamos nordmedianetwork.org sukauptos pagrindinės idėjos, kurios, tikimasi, padės išvengti tiesiog paparasto sėdėjimo prieš ekraną.

1. Parenkite tostą.

Darykite tai lyg būtumėte realiame susibūrime, pasitelkite vizualines reakcijas tokias kaip širdutės, plojimas rankomis, Kalėdų dvasios vakarėliai.

2. Pokštaukite.

Sukurkite pokštą apie asmenį, organizaciją ar projektą, kurio vykdymo proga vyksta vakarėlis. Tam galite pasitelkti Zoom balsavimo funkciją ar išorinį įrenginį tokį kaip Kahoot ar QuizMaker.

3. Sukurkite „paprastą bufetą“/„bar trivia“.

„Bar trivia“, arba „paprastą bufetą“ galite sukurti susijusį su asmeniu, organizacija, vykdomu projektu, kurio vykdymo etapas yra švenčiamas, žmonės pateikia atsakymus, susibūrę į grupes. Tokia pat metodika taikoma ir kituose socialinio susibūrimo žaidimuose, pavyzdžiui, „bingo“.

4. Sukurkite pokalbių šou.

Pasikvieskite į pokalbių šou iš anksto pasirinktus asmenis, kurie gali rodyti paveikslus, audiovizualinę medžiagą, kitą susijusią medžiagą, skirtą asmeniui, kurio garbei ir surengta ši priemonė.

5. Dalinkitės vizualiniais prisiminimais.

Pasidalinkite senomis fotografijomis, prisiminimais. Galite rasti archyvinės medžiagos organizacijų saugomose laikmenose ar rasti daug vertingos informacijos žmonių namuose laikomuose albumuose.

6. Dainuokite drauge.

Virtualios platformos puikiai tinka dainuoti drauge! Tai puikus pasirinkimas gimtadienio vakarėliui, tačiau galite pasirinkti dainas ir kitoms progoms, atitinkamai pagal temas, laikmečio šventes, taip pat galite dainuoti vaikystės dainas. Jūs net galite surengti bendrą karaoke. Lyrika, su galimomis modifikacijomis, gali būti pasidalinta ekrane.

7. Stebėkite trumpus video drauge.

Surinkite iš anksto įrašytus video ar sukurkite video koliažą (pvz., su VidHug). Video gali būti lengvai sukuriama žmonių turimų mobiliųjų įrenginių pagalba visame pasaulyje, sukurtuoju turiniu pasidalinama ekrane.

8. Išvykite į virtualų turą drauge.

Švykite į virtualų turą – į pasirinktą muziejų, zooparką, akvariumą, teminį parką, galite naudotis Google Maps ir aplankyti vietovę, svarbią kokio švenčiamo įvykio metu ar nuvykti į tą vietą, kuri svarbi rengiant projekto iniciavimo ar baigtuvių vakarėlį.

9. Pasikvieskite netikėtus svečius.

Virtualioje aplinkoje nieko nėra paprasčiau kaip pasikviesti netikėtus svečius iš išorės. Galite, pavyzdžiui, pasikviesti buvusius kolegas, bendaautorius, rėmėjus, kurie su jumis susiję, tačiau Jūs jų dažnai nematote. Taip pat tai gali būti draugai, jūsų kolegų antrosios pusės. O gal norite surengti vietinės bndruomenės šventę?

10. Susikurkite pertraukėlę kartu.

Monotoniškas sėdėjimas nėra sveikintinas, sveika ir teikia daug gerų emocijų bendri virtualūs pasivaikščiojimai pertraukėlių metu, ypač jei tai netapo įpročiu jūsų darbo vietoje iki šiol.

11. Organizuokite maskaradą.

Gal surengsite kostiumų vakarėlį pasirinkta tema? O gal tai bus Corona kaukės vakarėlis? Labiausiai laimi tie, kurie pasirenka originaliausius, beprotiškiausius variantus.

12. Išmėginkite naują receptą.

Kai visi sėdi namie, galite mėginti gaminti valgį drauge. Jūs net galite turėti moderatorių, kuris pasako kiekvienam, ką daryti. Padarę savo darbą, galite atsisėsti ir pasidalinti rezultatais, patirti bendro susibūrimo ir valgymo drauge džiaugsmą.

13. Valgykite drauge.

... tai gali būti ledai..., tačiau galima surengti ir bendrus priešpiečius, pietus, vakarienę – jums tereikia pasitelkti vaizduotę.

Likusios 7 idėjos:

- Pritaikyti gerai žinomą žaidimą virtualioje Zoom ar Teams erdvėje.

- Žaisti virtualius žaidimus.

- Dalintis istorijomis.

- Dovanoti virtualias dovanas.

- Pasidalinti mėgstamais daiktais.

- Nusiųsti kam nors dovaną – realią išvyką.

- Vizualizuoti mokslo darbo pasiekimus.

ILIUSTRACIJOS "KOALA" SAVININKĖ - TOSHIBA

Šeimos turi prisiimti atsakomybę už savo vaikų sveikatą, arba daug galintis genetikos mokslas

Į „Padėkime sau'19“ klausimus atsako žymus Lietuvos genetikas, akademikas Vaidutis Kučinskas

Pateikta 2020 m. liepos mėn.

Vaidutis Kučinskas – Lietuvos genetikas, akademikas, profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, nusipelnęs Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojas. V. Kučinskas yra gerai žinomas žmogaus ir medicininės genetikos specialistas. Profesoriaus V. Kučinsko mokslo darbai daugiausiai susiję su lietuvio genomo ir lietuvių tautos genų fondo tyrimais. Jų rezultatai pateikti daugelyje tarptautinių mokslo kongresų, konferencijų ir simpoziumų, publikuoti daugiau nei 600 mokslo straipsnių genetikos ir genomikos klausimais. V. Kučinskas yra pirmasis žmogus Lietuvoje gavęs atlyginimą už praktinės genetikos vystymą, įdėjęs daug pastangų organizuodamas praktinę genetinio konsultavimo sistemą Lietuvoje.

KLAUSIMAS: Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2020 m. neįgaliųjų asmenų diskriminacijos problemoms skirtame Raporte, kuriuo turi vadovautis visų valstybių įvairaus rango valdininkai, medikai, mokslo darbuotojai, tyrėjai, kai sprendžiami bet kokie su neįgaliais asmenimis susiję klausimai, rekomenduojama stabdyti visų rūšių diskriminaciją neįgaliųjų asmenų atžvilgiu ir didžiausias dėmesys skiriamas bioetikai. Raporte pranešama: „Bioetika turėtų apsaugoti žmogaus teises, apibrėžtas Neįgaliųjų teisių konvencijoje. Praeityje daugelis žmonių su negalia buvo sterilizuoti, naudojami moksliniuose tyrimuose arba nužudyti“. Taip pat pabrėžiama, jog asmenims su negalia „yra skiriamas gydymas arba jie įtraukiami į mokslinius tyrimus, su kuriais jie nesutinka, jų nenori“. Kokia situacija yra Lietuvoje asmenų su negalia ir bioetikos klausimu?

ATSAKYMAS: Reikia pasakyti, kad Lietuvoje galioja Biomedicininių tyrimų įstatymas. Lietuvos Bioetikos komitetas vykdo tam tikrą šios veiklos reguliavimą. Biomedicininių tyrimų etinis reglamentavimas Lietuvoje gali būti pristatytas išsamiau.

Biomedicininių tyrimų atlikimą Lietuvoje reglamentuoja specialusis įstatymas – Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas[1] ir lydimieji teisės aktai.

Įstatyme biomedicininiai tyrimai apibrėžiami kaip „biomedicinos mokslų hipotezių patikrinimas mokslo tiriamaisiais metodais, kuriuo siekiama plėtoti mokslo žinias apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką, gydymą ar profilaktiką“. Biomedicininių tyrimų objektai gali būti gyvi ar mirę žmonės ar jų grupės, žmogaus embrionas, žmogaus vaisius, žmogaus biologinis ėminys ir sveikatos informacija (3 str.).

Taigi, mokslinis tyrimas, kad būtų kvalifikuojamas kaip biomedicininis tyrimas, turi atitikti visas šias sąlygas:

tyrimo metu naudojami mokslo tiriamieji metodai, juo kuriamas naujas mokslinis žinojimas[2], tikrinama mokslinė hipotezė;
tyrimas priklauso biomedicinos mokslų sričiai[3] (tikrinama vieno ar kelių medicinos ir sveikatos mokslų krypčių hipotezė);
tyrimu siekiama plėtoti mokslo žinias apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką, gydymą ar profilaktiką;
tyrimo objektas yra gyvas ar miręs žmogus ar jų grupės, žmogaus embrionas, žmogaus vaisius, žmogaus biologinis ėminys ar sveikatos informacija.

Jei mokslinio tyrimo projektas neatitinka bent vienos iš keturių sąlygų, jis nepatenka į Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo reguliavimo sritį.

Pavyzdžiui, tyrimai, kuriais siekiama nustatyti pacientų ar klientų požiūrį, nuomones, lūkesčius, jų pasitenkinimą gaunamomis paslaugomis ir pan., ar įvertinti darbuotojų motyvaciją, pasiekimus, kompetencijas, jų darbo sąlygas ir panašius veiksnius sveikatos priežiūros įstaigose ir ne tik, nepatenka į Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo reguliavimo sritį. Nepaisant to, kad tokio pobūdžio tyrimų objektas yra žmonės, tačiau jais nesiekiama plėtoti mokslo žinias apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką, gydymą ar profilaktiką.

Į Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo reguliavimo sritį taip pat nepatenka medicinos ir sveikatos mokslų sričių tyrėjų atliekamos sisteminės apžvalgos, meta-analizės, nes šių tyrimų tiesioginis objektas nėra konkretus žmogus ir/ar jo sveikata.

Nuasmeninti klinikinių atvejų aprašymai taip pat nelaikytini biomedicininiais tyrimais, ir jiems nereikia gauti etikos komiteto leidimo[4].

Studentų atliekami tiriamieji darbai dažniausiai taip pat nelaikytini biomedicininiais tyrimais. Nors, tam tikrais atvejais, studentų atliekamų mokslinių-tiriamųjų darbų siekis - tirti žmones, jų biologinę medžiagą ar sveikatos informaciją, visgi, studento mokslinio-tiriamojo darbo tikslas – įgyti būtinų profesinių žinių ir gebėjimų (laikantis Pacientų teisių įstatymo reikalavimų), o ne kurti naują mokslinį žinojimą, kurti ir tikrinti mokslines hipotezes[5].

Viena iš svarbių praktinių pasekmių, nustačius, kad tyrimas priklauso biomedicininio tyrimo kategorijai – reikalavimas gauti atitinkamo etikos komiteto leidimą (Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas, 20 straipsnis) ir laikytis kitų įstatyme įtvirtintų reikalavimų (Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas, 5 straipsnis).

Tyrėjas, planuodamas tyrimą, kuriuo siekiama plėtoti žinias apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką, gydymą ar profilaktiką, turėtų įvertinti, ar jo tyrimas atitinka biomedicininio tyrimo kriterijus. Jei tyrėjams nepavyksta savarankiškai nustatyti, ar jų planuojamas mokslinis tyrimas patenka į Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo reguliavimo sritį, rekomenduojama pasikonsultuoti su regioninių biomedicininių tyrimų etikos komitetų arba Lietuvos bioetikos komiteto specialistais.

[1] 2000 m. gegužės 11 d. Nr. VIII-1679 Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymas. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.101629/zeDHkkWeJM.

[2] “Plačiai priimta mokslinio tyrimo samprata yra ši – mokslinis tyrimas reiškia sistemingą tyrinėjimą, įskaitant ir tyrimo plėtojimą, testavimą ir vertinimą, skirtą plėtoti ir prisidėti prie generalizuoto žinojimo”. Macklin R. Research Ethics Today. Grey Areas in Research Involving Human Subjects. Multinational Research. Prieiga per internetą: https://www.grifols.com/documents/4662337/4688925/Macklin%2Blectures.pdf/4fde2856-4c4c-4f79-81de-1224bf81bb18.

[3] Pagal naująjį Mokslo sričių klasifikatorių biomedicininiams tyrimams būtų priskiriami medicinos ir sveikatos mokslų srities moksliniai tyrimai – medicina, odontologija, farmacija, visuomenės sveikata ir slauga (Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 6 d. Nr. V-93 įsakymas „Dėl mokslo krypčių ir meno krypčių klasifikatorių patvirtinimo“). Prieigos per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/010f04102a1211e9b66f85227a03f7a3 ; https://www.lmt.lt/lt/mokslo-politika/patariamoji-institucija-mokslo-politikos-klausimais/mokslo-ir-meno-sriciu-ir-krypciu-klasifikacija/2321.

[4] Lietuvos bioetikos komitetas: „Ar reikalingas paciento sutikimas, jei gydytojas nori aprašyti konkretaus paciento ligos atvejį mokslo žurnale ar jį pristatyti konferencijoje?“. Prieiga per internetą: http://bioetika.sam.lt/index.php?929366291

[5] Lietuvos bioetikos komitetas: “Ar studentų atliekamiems tiriamiesiems darbams reikia gauti Lietuvos bioetikos komiteto arba regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą?“. Prieiga per internetą: http://bioetika.sam.lt/index.php?3348391138

[1] Lietuvos bioetikos komitetas: „Ar reikalingas paciento sutikimas, jei gydytojas nori aprašyti konkretaus paciento ligos atvejį mokslo žurnale ar jį pristatyti konferencijoje?“. Prieiga per internetą: http://bioetika.sam.lt/index.php?929366291

[1] Lietuvos bioetikos komitetas: “Ar studentų atliekamiems tiriamiesiems darbams reikia gauti Lietuvos bioetikos komiteto arba regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą?“. Prieiga per internetą: http://bioetika.sam.lt/index.php?3348391138

KLAUSIMAS: Lietuvoje tapo madinga gimdyti vaikus, kai tėvams virš 40 metų. Plačiai reklamuojamos vaisingumo klinikos, žmonės nusipirkti gali praktiškai viską, kūdikį įskaitytinai. Kokios yra to pasekmės? Ar nenustatote koreliacijos tarp vyresnio amžiaus tėvų ir vis didėjančio skaičiaus vaikų, kuriems neįgalumas nustatomas pirmąjį kartą, tarp grėsmingai didėjančio autistų skaičiaus? NDNT prie SADM duomenimis, per 5 metų laikotarpį nuo 2015 iki 2019 metų net 11,4 proc. išaugo vaikų, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą, skaičius, vaikų-autistų net nebeskaičiuoja, nepajėgia, neva, tiksliau diagnozuoti, stinga patirties tai padaryti. Higienos instituto duomenimis, Lietuvos vaikų iki 17 metų amžiaus ligotumas 2018 m. buvo 89,4 proc. Tai reiškia, kad tik vienas iš 10 vaikų Lietuvoje yra sveikas, bet ir tas, tikėtina, gali būti dėl vienos ar kitos priežasties tiesiog nediagnozuotas. Asmenų su negalia Lietuvoje turime apie 9 procentus populiacijos, mažėja darbingų asmenų skaičius, ateityje, jei ir toliau taip daugės vaikų su negalia, jų bus dar daugiau. Ką apie tai manote?

ATSAKYMAS: Taip. Seniai žinoma, kad paveldimų ligų dažnis auga priklausomai ir nuo tėvo, ir nuo motinos amžiaus. Tokią riziką gali įvertinti gydytojas genetikas. Tokias ligas galima nustatyti prenataliai (reikėtų kreiptis į gyd.genetikus: dr. E. Benušienę, gyd. N. Krasovskają ir kt.).

KLAUSIMAS: Habilituotu daktaru tapote 1987 m., analizavote išsivysčiusias agrarines žmonių populiacijas. Daugiausia esate žinomas kaip lietuvių tautos genų fondo tyrinėtojas. Šiuo metu vykdote paciento genomo analizę. Ką naujesnio nustatėte apie lietuvių populiaciją?

ATSAKYMAS: Lietuva yra Šiaurės-Rytų Europos šalis, kurioje kalbama viena seniausių išlikusių indoeuropiečių kalbų. Šiuolaikinių Lietuvos gyventojų kilmė gali būti siejama su neolito gyventojais, kurių nepakeitė jokia kita etninė grupė. Lietuvos populiacija yra iš dalies izoliuota bei genetiškai išsiskirianti iš kitų Europos populiacijų, išsaugojusi senovės genetinį komponentą. Geografiškai specifinių regionų, kaip Lietuva, genominė analizė gali padėti geriau suprasti mikroevoliucinius procesus, kurie veikia vietines žmonių populiacijas. Adaptyvių variantų nustatymas nedidelėse populiacijose yra labai svarbus kadangi gali suteikti žinių apie genus veikiamus gamtinės atrankos regioniniu mastu. Šie genai, be jų biologinio vaidmens susijusiu su išlikimu praeityje, gali būti siejami su retomis, sunkiomis Mendelio tipo genetinėmis ligomis ir būti atsakingi už atsparumą ar skirtingą polinkį ligoms. Keletas genetinių variantų, kurie praeityje buvo adaptyvūs, šiuo metu yra siejami su imuniniu atsaku ir medžiagų apykaitos ligų fenotipu dėl pastaruoju metu vykstančių aplinkos ir mitybos pokyčių. Pastaraisiais metais naujos kartos sekoskaitos technologijos kartu su naujais statistiniais ir bioinformaciniais analizės įrankiais leidžia ne tik nustatyti gamtinės atrankos veikiamas genomines sritis, bet ir identifikuoti jų galimą fenotipinį adaptacinį poveikį, analizuojant genomo įvairovę, esant skirtingoms aplinkos sąlygoms. Norėdami nustatyti, kurios žmogaus genomo sritys evoliucionuoja, pirmiausia turime identifikuoti mutacijas, kurių paplitimas keičiasi skirtingose amžiaus grupėse, ir patikrinti mutacijų įtaką biologiniam populiacijos tinkamumui. Gamtinė atranka nustatoma tiriant mutacijų dažnį kartose, todėl svarbu tirti kuo daugiau kartų, mažiausiai dvi, o dar geriau tris. Geografiškai specifiniai mikroevoliucijos procesai gali būti nustatomi tiriant vietinės adaptacijos šablonus globaliame ir istoriniame genetiniame kontekste, remiantis didelėmis referentinėmis populiacijomis ir senovės genomais. Iki šiol daugelis populiacijų genetinių tyrimų buvo atlikti tiriant dideles referentines populiacijas, tačiau poreikis analizuoti vietinių, nedidelių populiacijų, kaip Lietuva, genetinę struktūrą ir adaptaciją, išlieka. Nekyla abejonių, kad geografiškai specifinių regionų analizė ir genetinės įvairovės charakterizavimas gali padėti geriau suprasti mikroevoliucijos procesus, darančius įtaką vietinėms žmonių populiacijoms.

Dabartiniu metu pradėjome naują mokslinį projektą: Pagrindinis projekto tikslas yra ištirti svarbiausius mikroevoliucijos veiksnius: mutacijas ir gamtinę atranką Lietuvos populiacijoje remiantis viso genomo sekoskaitos duomenimis. Pagrindinis klausimas, į kurį reikia atsakyti, yra tai, kaip dažnai mutacijas veikia gamtinė atranka ir kaip šiuolaikinis žmogus evoliucionuoja iš kartos į kartą?

Mokslinė nauda: Šis tyrimas papildys fundamentinio mokslo žinias ir padės geriau suprasti ryšį tarp natūralios gamtinės atrankos ir ligų bei praplės mūsų supratimą apie evoliucijos mechanizmus tiek individo, tiek populiacijos lygmeniu. Naujos nustatytos gamtinės atrankos veikiamos genomo sritys gali padėti paaiškinti vykstančius žmonių prisitaikymo procesus. Taip pat papildys žinias, apie tai, kokią įtaką turėjo senovės genomai formuojantis šiuolaikinių žmonių genomui. Nustatytos, gamtinės atrankos veikiamos genetinės sritys, gali ne tik paaiškinti didelį sergamumą tam tikromis ligomis (pvz.: aterosklerozė, nutukimas, diabetas, alergijos), bet ir būti patrauklios, kaip tyrimų objektai, kuriant vaistus.

Norint dalyvauti tyrime ir/ar apsisprendus gimdyti VšĮ VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centre, prašytume Jus susisiekti žemiau nurodytais kontaktais.

Gyd. genetikė dr. Aušra Matulevičienė, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it., tel.: +370 697 71 161

Gyd. neonatologė Svetlana Dauengauer-Kirlienė, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.; tel.: +370 659 86 308

KLAUSIMAS: Esate pradininkas genetinių konsultacijų organizavimo, kada asmenys gali kreiptis į genetikus, pavyzdžiui, norėdami sužinoti, ar susilauks sveikų palikuonių, kokios giminaičių ligos gali būti paveldimos ir pan. Kaip manote, kodėl iki šiol Lietuvoje nėra itin paplitęs paveldimų ligų prognozavimo paslaugos, kada ligas genetikai nustato prenataliai?Be to, dar 1993 m. esate minėjęs, kad, pavyzdžiui, grėsmingų kardiologinių ligų ir sutrikimų asmenys galėtų išvengti tiesiog su nesudėtinga genetine korekcija ankstyvame gyvenimo tarpsnyje iškart po gimimo ir tuomet net nereikėtų tokios daugybės kardiologinių chirurginių operacijų jau vėlesniame gyvenimo laikotarpyje. Ar taikomos panašaus pobūdžio paslaugos dabar, gal žmonės per mažai žino apie genetikos galimybes, o gal naudojasi tokiomis paslaugomis užsienyje?

ATSAKYMAS: Taip. Dabar genetinių paslaugų spektras žymiai išsiplėtė. Ir tai liečia visas galimas paslaugas. Naujagimiams, suaugusiems, iki gimimo, ar ir po mirties. Preimplantacinė diagnostika; Prenatalinė diagnostika; Naujagimių visuotinė patikra dėl paveldimų ligų; paveldimų ligų diagnostika vaikams ir suaugusiems; ikisimptominė ligų diagnostika; polinkio ligoms nustatymas ir t.t.

Žmonės kreipiasi (su šeimos gydytojo nukreipimu) į mūsų Medicininės genetikos centrą Santaros klinikose, kitose klinikose, privačią genetikos kliniką Vilniuje, o taip pat ir į genetikos klinikas užsienio šalyse. Besikreipiančiųjų skaičius vis dar yra nepakankamas. Manau, kad kiekvienai šeimai turi rūpėti jų palikuonių sveikata. Šeimos turi prisiimti atsakomybę už savo vaikų sveikatą. Neužmiršti, kad jeigu vaikas gimė neįgalus, tai kas juo rūpinsis ateityje tėvams mirus?

Nuotraukos iš Medicininės genetikos centro Santaros klinikose fondo.

Dėkojame už atsakymus

„Padėkime sau‘19“ informuoja LR kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyrius. Pateikta 2020-08-27

¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤

Muziejai, koncertai, spektakliai - pigiau

Klausimas: 1. Lietuvoje įvairios kultūros įstaigos taiko skirtingas nuolaidas asmenims su negalia, norintiems pasižiūrėti spektaklį, pasiklausyti koncertą ar apsilankyti muziejuje. Pavyzdžiui, Klaipėdos dramos teatre neįgalusis spektaklį gali pasižiūrėti už 3 Eur, taip pat bilietas vienam jį lydinčiam asmeniui – 3 Eur. Šiame teatre neįgaliesiems vežimėliuose ir juos lydintiems asmenims teatro didžiojoje ir mažojoje salėje yra skirtos specialios vietos. Be to, Šiuo metu Klaipėdos dramos teatras yra paruošęs spektaklio „Antigonė“ (rež. M. Kimelė) specialius titrus turintiems girdėjimo negalią, tai yra, spektaklis pritaikytas kurtiesiems. Na, o Klaipėdos koncertų salė neįgaliesiems parduoda 50 proc. pigesnius bilietus, neįgaliesiems, turintiems judėjimo negalią, įėjimas nemokamas (su neįgaliojo vežimėliu), vienam lydinčiam asmeniui – 50 proc. pigiau. Pažymėtina, kad Valdovų rūmai neįgaliesiems prieinami nemokamai, o Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre nuolaidų neįgaliesiems nėra. Žinoma, čia nesiruošiame apžvelgti visas nuolaidas Lietuvos kultūros įstaigose, kurias neįgalieji gali aplankyti pigiau. Prašome paaiškinti, ar nėra kokio bendro įstatyminio akto, kuriame numatytos nuolaidos neįgaliesiems, o gal kultūros įstaigos tas nuolaidas ir jų dydį nustato savarankiškai?

Atsakymas: Tokio teisinio akto šiuo metu nėra, pačios kultūros įstaigos nustato lengvatas ir jų dydį.

Klausimas: 2. Ar yra numatyta kokių naujų nuolaidų, privilegijų neįgaliesiems, siekiantiems lankyti spektaklius, koncertus, muziejus, kitas kultūros įstaigas?

Atsakymas: Reikėtų kreiptis konkrečiai į kultūros įstaigas.

Klausimas: 3. Klaipėdos dramos teatre neįgalusis spektaklį su nuolaida gali pažiūrėti tik tuo atveju, jei spektaklis nėra premjera. Kol kas nepatikrinome, ar taip nėra ir kituose Lietuvos dramos teatruose. Įvertinkite, prašome, ar taip nepažeidžiamos neįgaliųjų teisės, kai apribojamos jų galimybės pasižiūrėti premjerinius spektaklius? Ar tai nėra paprasčiausia diskriminacija?

Atsakymas: Kodėl taikomos būtent tokios sąlygos, reikėtų klausti paties teatro.

Dėkojame už atsakymus.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus atstovė ryšiams su visuomene Izabelė ŠVARAITĖ 2020 m. rugpjūčio 28 d. „Padėkime sau‘19“ pakomentavo situaciją dėl neįgaliųjų patekimo į premjerinius spektaklius su nuolaidomis:

Lygių galimybių įstatymas numato, kad paslaugos visiems vartotojams turi būti teikiamos vienodomis sąlygomis – t.y. – nepaisant jų amžiaus, lyties, negalios ir kitų asmens tapatybės požymių.

Privilegijų ar nuolaidų teikimas dėl negalios, įskaitant ir nuolaidas paslaugų teikimo įkainiams, gali būti įtvirtintas išimtinai tik įstatymu. Pavyzdžiui, nuolaidos viešojo transporto bilietams pagal Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymą.

Nuolaidų kultūros renginiams nereglamentuoja joks įstatymas. Tai reiškia, kad kultūros įstaiga, taikydama nuolaidas asmenims su negalia, tokią paramą teikia savanoriškai. Formaliai tai galbūt galėtų būti laikoma Lygių galimybių įstatymo pažeidimu.

Nuolaidų netaikymas premjeroms teisiškai negali būti laikoma diskriminacija, kadangi asmenys su negalia, lygiai su visais kitais asmenimis, bilietą į premjerą gali įsigyti už tą pačią kainą.

RINKIMAI ARTĖJA: SOCIALDEMOKRATŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

Pateikta „Padėkime sau‘19“ 2020-08-11

Šių metų vasarį Ženevoje vyko Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) 43-ojoje sesija ir joje buvo pristatyta asmenų su negalia problematika. Raporte pabrėžiama, kad asmenys su negalia turi būti įtraukti į sprendimų priėmimo procesus. Išvardintos kai kurios iš diskriminacijos formų, viena iš jų: ydingas manymas, jog žmonės su negalia negali priimti sprendimų. Kiti žmonės ir paslaugų teikėjai dažnai galvoja apie žmones su negalia kaip negalinčius priimti sprendimus savarankiškai. Ar Jums žinoma problema, kad Lietuvoje asmenų su negalia balso praktiškai negirdėti, reiškiasi įvairios organizacijos, vienijančios neįgaliuosius, tačiau tai nėra pačių neįgaliųjų nuomonė ar pasisakymai? Asmenų su negalia įtrauktis įstatymų ir teisės aktų rengimo procese praktiškai nežymi ar net nulinė, ypač opi problema įstatymų bazėje, susijusioje su sveikatos apsauga, bioetika – asmenys su negalia nėra įtraukti į teisės aktų rengimo procesą. Kaip rengiamasi ištaisyti padėtį, kad asmenys su negalia savo nuomonę galėtų reikšti be tarpininkų, kad jie būtų aprūpinti jiems svarbia informacija, įgalinti, politiškai suaktyvinti išvengiant įvairių organizacijų tarpininkavimo?

Mes, socialdemokratai, visokeriopai remiame strategines Europos integracijos kryptis ypač pabrėždami socialinių teisių ramstį. Kaip dar 1949 m. pabrėžė žymusis sociologas T.H. Marshallas, pagrindęs klasikinę gerovės valstybės koncepciją, jei žmonėms negarantuosime socialinių teisių – į užimtumą, pajamų apsaugą, švietimą, sveikatos priežiūrą ir kita – mes nei sukursime gerovės valstybę, nei apsaugosime demokratiją nuo ekstremistinių judėjimų pavojų. Taigi, socialinės teisės papildo ir sutvirtina pamatines pilietines ir politines teises ir įgalina socialinę pilietybę kaip esminį šalies gyventojų tarpusavio pasitikėjimo pagrindą. 2 T. H. Marshallas taip pat pabrėžė, kad įtvirtinti socialinę pilietybę galima veikiant trimis kryptimis: mažinant pajamų nelygybę, sukuriant bendrą kultūrinę erdvę ir įgalinant piliečius dalyvauti šalies valdyme. Mes pritariame šioms idėjoms papildydami jas XXI a. aktualia žaliojo augimo kryptimi. Kad atkurtume Lietuvos žmonių pasitikėjimą vieni kitais, savo ateitimi.

Todėl savo programoje įsipareigojame, kad įtrauksime pacientus į su jais susijusių sprendimų priėmimą. Apie 60 proc. darbo grupių sveikatos apsaugos srityje dirba neįtraukdamos pacientų ir jiems atstovaujančių organizacijų, nors siekiant užtikrinti paslaugų kokybę ir prieinamumą, pacientų vertinimai ir lūkesčiai yra neatsiejama proceso dalis. Todėl didinsime sprendimų priėmimo proceso atvirumą ir skaidrumą, mažinsime vertikalią hierarchiją sveikatos apsaugos sistemoje ir formuosime nuolatinį trišalį bendradarbiavimą tarp sveikatos paslaugų gavėjų (pacientų), paslaugų teikėjų (medikų ir įstaigų vadovų) bei sveikatos politikos formuotojų.

Jau minėtame JT ŽTT 2020 m. raporte sakoma, kad nepatenkinama padėtis, kai asmenys su negalia negauna pakankamai paramos. Neįgalieji turėtų gauti gydymą, kuris jiems reikalingas, ir pakankamai pinigų arba paramos, kad galėtų gyventi nepriklausomus gyvenimus. Jei jie šito negauna, gali manyti, kad yra našta kitiems žmonėms ir neturi nieko, dėl ko verta gyventi. Kaip vertinate faktus, kad mažiau nei trečdalis darbingo amžiaus neįgaliųjų Lietuvoje turi darbą, o vidutinė jų netekto darbingumo pensija nesiekia ir 250 eur/mėn.? Kaip gi jie, Jūsų manymu, gali gyventi tuos nepriklausomus gyvenimus?

Seimo rinkimų programoje socialdemokratija įsipareigojame:

siekti sukurti tokią pajamų apsaugą, kad kiekvienas žmogus – nepaisant socialinių rizikų, kurios gali pasitaikyti jo gyvenime – nebūtų paliktas nuošalyje ir toliau dalyvautų kuriant visuomenės gerovę. Liga, nedarbas, senatvė ir kitos socialinės rizikos, tokios kaip vieniša motinystė/tėvystė ar šeimos narių slauga, kai žmogus tam tikru metu negali pakankamai užsidirbti, ištinka kiekvieną.

Sieksime deramai kompensuoti prarastas pajamas dėl šių rizikų. LR Konstitucijos 21 straipsniu įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o 52 straipsniu pažymima, jog valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Privalome grįsti socialinę politiką šiomis konstitucinėmis nuostatomis.

Taip pat turime deramai atsidėkoti už dabartinių pensininkų indėlį kuriant šiuolaikinę Lietuvą užtikrindami jų orią senatvę. Stresas dėl nesaugios ateities, susitraukusios pajamos susirgus ar auginant vaikus yra žmogų alinantys ir šalies ekonomikos potencialą naikinantys veiksniai. Tai tampa ypač aktualu emigracijai sekinant darbo išteklius ir senėjant visuomenei. Reikia tausoti žmogų ir jo talentus ir įgūdžius, kad jie nebūtų prarasti patekus į skurdą ir netenkinant būtinų poreikių visapusiškai save realizuoti.
Socialdemokratai Lietuvoje ir Europoje remia Europos socialinio ramsčio įgyvendinimą. Tai padėtų užtikrinti visiems lygias galimybes ir socialinį teisingumą. Pagal 14 Europos socialinio ramsčio įgyvendinimo stebėjimo rodiklių Lietuvoje yra kritinė padėtis pajamų nelygybės ir socialinių išmokų poveikio skurdui mažinti srityse. Lietuvoje taip pat nepatenkinamos demografinės tendencijos, kurios ateityje gali sukelti rimtas problemas darbo rinkai ir socialinės apsaugos sistemos tvarumui. Šiuo metu Lietuva yra tarp 4 ES valstybių, kurios skiria socialinei apsaugai mažiausią savo BVP dalį: 15,1 proc., kai ES vidurkis – 27,9 proc. Pagal Europos lyčių lygybės instituto duomenis, Lietuvoje situacija lyčių lygybės srityje nuolat blogėja. Jeigu 2005 metais pagal lyčių lygybės indeksą ES užėmėme 16 vietą, tai 2019 – net 24. Lietuva – vienintelė ES šalis nepadariusi pažangos lyčių lygybės srityje nuo tada, kai pradėtas skaičiuoti šis indeksas.
Ypač bloga padėtis moterų finansinių išteklių, sveikatos apsaugos, galimybių derinti darbą su įsipareigojimais šeimai srityse. COVID-19 pandemija pagilino egzistuojančią nelygybę ir atvėrė naujas problemas. Tarp darbuotojų, kurie buvo didžiausiame pavojuje dėl sąlyčio su koronavirusu, dominavo moterys. Tai medicinos ir socialinės darbuotojos, pardavėjos ir kasininkės, valytojos. Karantino metu išaugo smurto prieš moteris bei smurto artimoje aplinkoje lygis (padvigubėjo nužudymų skaičius), sumažėjo reprodukcinės sveikatos priežiūros galimybės, ypač nėščiųjų bei gimdyvių. Uždarius viešbučius, viešojo maitinimo įstaigas, kitus verslus, daugelis moterų neteko darbo, ir padidėjo jų skurdo rizika. Užsidarius mokykloms ir darželiams, padidėjo įtampa derinant šeimos ir darbo pareigas bei nemokamo darbo namuose našta. Todėl iš esmės įvertinsime esamų politinių priemonių lyčių lygybės srityje efektyvumą ir parengsime siūlymus dėl jų tobulinimo, kad per ketverius metus Lietuvos lyčių lygybės indeksas nuolat augtų.
Traukdami Lietuvą iš skurdo gniaužtų, parengsime per metus nacionalinę skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimo strategiją ir pradėsime jos įgyvendinimą. Joje nustatysime, kad investicijų į socialinę apsaugą dalis BVP nuosekliai artėtų bent prie 26 Vyšegrado šalių vidurkio (18,9 proc. BVP).
Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas bus vienu iš prioritetų naudojant ES biudžeto lėšas naujoje finansinėje perspektyvoje. Taip pat įvertinsime iki šiol naudotų ES lėšomis finansuojamų skurdo ir socialinės atskirties mažinimo projektų poveikį tam, kad padarę išvadas užtikrintume būsimų priemonių efektyvumą. Rengdami šią strategiją, visapusiškai išanalizuosime universalių bazinių pajamų idėją. Ši politika skirtingais pavidalais išbandoma įvairiose pasaulio valstybėse nepriklausomai nuo jų ekonomikos išsivystymo lygio. Idėja patraukli daugeliui, nes preliminariai atrodo, kad jos įgyvendinimas sėkmingai mažina skurdą ir nelygybę, stiprina ekonominį saugumą ir pilietiškumą, teigiamai veikia psichinę sveikatą ir žmonių tarpusavio pasitikėjimą, papildo kitas socialines politikas ir sudaro prielaidas tvariai aplinkosaugos politikai. Tam, kad patikrintume universalių bazinių pajamų idėjos įgyvendinimo galimybes ir tikslingumą Lietuvoje, įskaitant ir pilotinius bandymus, mes pasitelksime žymiausius pasaulio autoritetus. O per būsimąją Seimo kadenciją mes įgyvendinsime neatidėliotinas priemones, kuriomis derinsime universalumo ir atlyginimo už pastangas principus, užtikrindami adekvačias pajamas visiems jų užsidirbti dėl objektyvių priežasčių negalintiems asmenims.
Socialdemokratai Sodros pensiją ir toliau indeksuos, atsižvelgiant į darbo užmokesčio augimą, užtikrinant pajamų pakeitimo normą artimą ES šalių vidurkiui.
Antrąją pensijų pakopą transformuosime į privačiomis įmokomis finansuojamą sistemą, kuri galėtų reformuotis į kolektyvinio dalyvavimo profesinius pensinius fondus. Taip pat sudarysime galimybę antros pensijų pakopos dalyviams ne tik toliau dalyvauti šioje sistemoje, bet ir bet kada pasitraukti atgaunant sukauptus pinigus.
Dabartinė trečioji pensijų pakopa turi būti palikta privačiai asmenų iniciatyvai ir neremiama mokesčių lengvatomis, nes ja daugiausiai naudojasi pasiturintieji.
Universalios nacionalinės senatvės pensijos įdiegimas. Ši pensija pakeistų bazines ir šalpos pensijas. Ši nacionalinė pensija būtų kasmet indeksuojama ir iki kadencijos pabaigos tikėtina pasiektų minimalų vartojimo poreikio dydį (MVPD) (šiuo metu 257 eurai).
Pensijų politikos tvarumas. Pensijų finansavimo pagrindas – kuo platesnis privalomas dalyvavimas, netaikant jokių išimčių tam tikroms interesų grupėms. Neilginsime draudiminio stažo ir pensinio amžiaus ribų. Įteisinsime vienišo asmens priedą prie pensijos. Peržiūrėsime ir stabdysime ydingą valstybinių pensijų plėtrą. Naikinsime 65 m. diskriminacinę ribą valstybės tarnyboje ir akademijoje.
Matomi ir aktyvūs senjorai. Imsimės sisteminių priemonių mažinti diskriminaciją dėl amžiaus, panaudoti senjorų sukauptą patirtį ir žinias, užtikrinti paslaugų prieinamumą lygiai su kitomis amžiaus grupėmis. Sieksime kurti palankią fizinę, socialinę bei psichologinę aplinką kokybiškai, patogiai, oriai gyventi vyresnio amžiaus žmonėms, atsižvelgiant į jų sveikatos bei užimtumo poreikius.
Drauge su nevyriausybinėmis organizacijomis spręsime „nematomo“ smurto problemas pažeidžiamiausių senjorų grupėse: tarp vyresnio amžiaus moterų, senjorų, turinčių proto ir psichikos negalią, mobilumo sunkumų patiriančių senjorų.
Socialinių paslaugų plėtra. Socialinių darbuotojų teikiamos paslaugos – tai ne išlaidos, o investicija, kurianti valstybei ekonominę naudą ir saugią aplinką jos piliečiams. Šių paslaugų poreikis nuolat didės mūsų senėjančioje visuomenėje.
Būsto politika. Didinsime municipalinio būsto statybų finansavimą. Asmenims, kuriems labiausiai to reikia, suteiksime kokybišką socialinį būstą arba teiksime paramą aprūpinant būstu. Sutvarkysime būsto nuomos rinką, įstatymiškai suderinsime nuomininkų ir savininkų interesus, kad savininkai nesibaimintų priimti gyventi šeimas su vaikais, vienišas mamas, o pastarosios ir kitos nuomininkų grupės nebūtų diskriminuojamos. Sieksime, kad plėstųsi legali, rašytinėmis sutartimis grindžiama nuomos rinka. Pažeidžiami asmenys turi teisę į tinkamą pagalbą ir apsaugą nuo priverstinio iškeldinimo. Skatindami benamių socialinę įtrauktį, jiems suteiksime tinkamą pastogę ir paslaugas, be kita ko, vandens tiekimo, sanitarijos, energetikos, transporto ir finansinių paslaugų ir skaitmeninio ryšio. Asmenims, neturintiems galimybių naudotis tokiomis paslaugomis, turi būti taikomos paramos priemonės.
Minimalių pajamų didėjimo ir sąžiningų atlyginimų garantija. Kalbant apie būtinybę nustatyti minimalios algos standartus nereikėtų pamiršti, kad ir be ES Lietuva gali reguliuoti minimalių išmokų dydžius, kad jie ne tik apsaugotų nuo skurdo, bet ir užtikrintų orų gyvenimą. Kiekvienas neturintis pakankamai lėšų asmuo turi teisę gauti tinkamo dydžio minimalias pajamas, užtikrinančias gyvenimą, kuris nežemina žmogaus, leidžiančias įsigyti būtinųjų prekių ir paslaugų.

Lietuvoje yra 242 tūkstančiai asmenų su negalia, mūsų visuomenėje praktiškai kas 10 asmuo yra neįgalus. Įvertinus, kad tie žmonės turi artimuosius, juos aptarnauja ir medikai, ir socialiniai darbuotojai, ir valdininkai, kiti specialistai, savanoriai, susijusius žmones pridėjus, gauname tikrai nemažą visuomenės dalį, ko gero, esamu metu ji yra net didžiausia. Per paskutiniuosius 5 metus 11,4 proc. padidėjo vaikų, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą, vadinasi, Lietuvoje asmenų su negalia artimoje ateityje tik daugės. Suprantama, artėjant LR Seimo rinkimams ši visuomenės grupė susilaukia daugiau dėmesio. 2020 m. liepos 3 d. Elta paskelbė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos pranešimą: „Naikindama nepritaikytas apylinkes Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia savo problemas, bet ne neįgaliųjų“, kur pranešta, kad „užuot balsavimo apylinkes laikantis įstatymo pritaikius neįgaliesiems, Vyriausioji rinkimų komisija problemą sprendžia iš viso tas apylinkes panaikindama“, kelios dešimtys apylinkių buvo tiesiog prijungtos prie kitų, užuot patalpas pritaikius. Neįgaliesiems teks vykti balsuoti į tolimesnes apylinkes, tokiu būdu nesprendžiamos neįgalių žmonių problemos. Tačiau asmenys su negalia juk gali balsuoti ir namuose, ir paštu. Kažkodėl nesigirdi iniciatyvų, siūlymų, kaip būtų galima patikimu būdu surinkti informaciją, kokie yra neįgaliųjų asmenų poreikiai, lūkesčiai, ko jie tikisi iš naujojo Seimo? Ar nevyksta priešrinkiminiai pasirengimai, kada pirmiausia surenkama informacija apie visuomenės narių grupių lūkesčius, norus? Iš esmės, kokia yra svarbiausia priešrinkiminė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos žinutė labiausiai nuskriaustai ir silpniausiai visuomenės grupei – asmenims su negalia?

Neįgaliųjų problemas socialdemokratai žino ir jas spręs realiai.

Beveik pusė negalią turinčių žmonių patiria skurdo riziką, o dirba tik ketvirtadalis darbingo amžiaus neįgaliųjų. Vangiai neįgaliesiems pritaikoma aplinka. Turime atšaukti neveiksnumo institutą ir pripažinti visas žmogaus teises visiems negalią turintiems asmenims. Privalome neatidėliotinai įgyvendinti JTO neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią Lietuva ratifikavo dar 2010 m., tačiau dalies prisiimtų įsipareigojimų nevykdo. Imsimės visų būtinų priemonių, kuriomis būtų skatinamas tinkamas sąlygų pritaikymas negalią turintiems asmenims viešajame ir privačiame sektoriuose bei stebimas šių reikalavimų laikymasis. Pripažinsime, kad „tinkamo sąlygų pritaikymo nebuvimas yra diskriminacijos dėl negalios forma“. Pritaikysime balsavimo apylinkes asmenims su negalia – fizinės aplinkos pritaikymas negali kliudyti įgyvendinti vieną svarbiausių pilietinių ir politinių teisių. Panaikinsime diskriminacines švietimo įstatymo nuostatas ir kursime įtraukią atvirą darbo rinką užtikrindami teisę siekti tinkamos kvalifikacijos, dirbti, gauti tinkamą atlyginimą, ir pagalbą pritaikant darbo vietą pagal negalios poreikius. Turi būti užtikrinta neįgaliųjų teisė gyventi bendruomenėje savarankiškai, įskaitant teisę į asmeninį asistentą, galimybę rinktis gyvenamą vietą ir reikiamas prekes bei paslaugas.
Prieinamumas žmonėms su negalia. Numatysime ilgalaikę kultūros infrastruktūros žmonėms su negalia finansavimo sistemą, kad ir kultūros įstaigos (bibliotekos, muziejai ir kt.), ir kultūrinės atminties objektai (piliakalniai ir kitos kultūros erdvės) būtų atitinkamai pritaikytos žmonių su negalia lankymui. Sukursime ir įgyvendinsime kultūrinių objektų universalaus ženklinimo sistemą klausos, regos, judėjimo ir kt. negalioms. Užtikrinsime, kad lankytini objektai, pritaikyti lankymui žmonėms su negalia, nebūtų pavieniai, išsibarstę didelėje teritorijoje, o susieti į vientisą jų lankymo informacinę sistemą.
Sustiprinsime mokymosi pagalbą. Nustatysime, kad klasėms, kuriose mokosi negalią ar kitus specialiuosius ugdymosi poreikius turintys mokiniai, būtų skiriama bent po vieną mokytojo padėjėją ir būtų užtikrintas visų mokinio padėjėjų etatų finansavimas, nustatant jiems bent minimalius kvalifikacinius reikalavimus.
Sudarysime sąlygas papildomoms ugdymo veikloms, skirtoms ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams su negalia ar turintiems kitų specialiųjų ugdymosi poreikių, taip pat vaikams, augantiems skurdą ir socialinę atskirtį patiriančiose šeimose bei užtikrinsime patogią logistiką. Įgyvendinsime „Visos dienos mokyklos“ programą, skatinsime savivaldybes sudaryti papildomas sąlygas gabių, talentingų vaikų neformaliam akademiniam ugdymui.
Parengsime neįgaliųjų socialinės integracijos sporto priemonėmis programą.
Sukursime vieningą sistemą, kurioje nepriklausomai, ar paslaugos bus teikiamos šalies, regiono ar rajono lygmens gydymo įstaigoje, pacientams bus užtikrinta galimybė gauti vienodai kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pagal nacionaliniu lygiu standartizuotas diagnostikos ir gydymo metodikas.
Užtikrinsime galimybę pacientams realiu laiku palyginti gydymo įstaigų veiklą, laukimo eiles ir teikiamų paslaugų kokybę.
Sustiprinsime infarkto, insulto gydymo klasterius, įvesime naujus politraumų ir onkologijos klasterius, ir suaktyvinsime retų ligų gydymą pasinaudodami Europos retų ligų gydymo referenciniais tinklais.
Vietoj viso pacientų srauto nukreipimo į kelias didžiąsias įstaigas ir begalinių eilių sukursime tvarų, sukursime vieningai koordinuojamą ir prieinamą pacientams asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą visuose regionuose.
Pagreitinsime naujų onkologinių vaistų prieinamumą pacientams.

Dėkojame už atsakymus į klausimus.

Į PIGESNIŲ MAISTO PRODUKTŲ MEDŽIOKLĘ – DABAR IR PRIEŠ 25 METUS

Parengta 2020-08-06

Nemaža mūsų piliečių dalis daug laiko skiria pigesnių maisto produktų paieškai, kai kurie net nieko neperka, jei nėra nuolaidų. Nuolaidų ieškoma ne mažesnių nei 30 proc. Ypatingai įgudusiais nuolaidų medžiotojais yra tapusi dalis senatvės pensininkų – kai kam iš jų tai yra laisvalaikio leidimo būdas ir kartu – apčiuopiama materialinė nauda. O sutaupyti vaikantis nuolaidas išties galima nemažai. Nesesniai žiniasklaidoje buvo paskelbtas žurnalistinis tyrimas, kur daroma išvada, kad už 150 eurų mėnesiui asmuo, kuris maisto produktus perka tik su nuolaidomis, gali prasimaitinti.

Tie, kurie turi prieigą prie interneto, apie akcijas sužino gana anksti, turi galimybę kainas palyginti gana skubiai ir net nesilankydami atskiruose prekybos centruose. Nemažai reklaminės informacijos apie įvairias nuolaidas skelbiama ir per televiziją, todėl apsipirkimas su nemažomis nuolaidomis tapo daugelio iš mūsų kasdienybe ir gyvenimo būdu.

Įdomu tai, kad kainas buvo pravartu lyginti ir prieš 25 metus. Laikraštis „Darbai“ 1995 m. rugpjūtį paskelbė tokias pigiausių maisto produktų kainas litais Vilniuje, nurodytos ir parduotuvės, turgavietės:

Druska – 0,47/1 kg; „Maisto prekės“;

Cukrus – 3,08/1 kg; „Ropė“;

Miltai – 3,18/2 kg; „Ropė“;

Šviežios bulvės – 0,50/1 kg; turgelis prie „Kometos“;

Aliejus (liet.) – 3,33/ 0,7 l; „Vaivorykštė“;

Kiaušiniai – 2,00/10 vnt.; Halės turgus;

Makaronai – 1,42/400 g;“Maisto prekės“;

Sūdyti lašinukai – 4,50/1 kg; Halės turgus;

Juoda duona – 1,70/kepalas; „Duona“;

Ryžiai (skaldyti)- 1,79/ 1 kg; „Ropė“.

Kainas galite perskaičiuoti į eurus ir palyginti su šiandieninėmis. Akivaizdu, jog prieš 25 metus lašinukai ir šviežios bulvės buvo pigesnės nei esamu metu. Įdomu tai, kad tuo pat metu Vilniuje pateiktos ir prabangių maisto produktų kainos litais:

Lašiša – 55,82/400 g; „Maisto prekės“;

Juodieji ikrai – 65/100 g; „Maisto prekės“;

Alyvuogių aliejus – 45,25/ 2 l; „Pas Juozapą“;

Vėžių uodegos – 31,50/200 g; „Uosingis“.

Taigi pasirinkimas buvo ir anuomet, laikraštis buvo net sukūręs brangiųjų produktų skelbimo rubriką „Gausim darbo – nusipirksim“.

Dar įdomiau tai, kad prieš 25 metus „Darbuose“ buvo paskelbta ir kiek atlyginimo per mėnesį mokėtų darbdaviai, pavyzdžiui – sargui – 400 Lt; prekių žinovei – 600 Lt; siuvėjai – 350 Lt; pardavėjai – 250 Lt; padavėjui – 300 Lt; suvirintojui – 300 Lt. Šaligatvio plytelių klojėjas už 1 kv. m paklotų plytelių anuomet gaudavo 10 Lt; glazūruotų plytelių klojėjas – už 1 kv. m – 20 Lt.

„Padėkime sau‘19“ informuoja Užimtumo tarnyba prie LR SADM

Į pagalbą ieškantiems darbo ar norintiems patiems įsisteigti darbo vietą

Pateikta 2020-08-03

Klausimas: Ar gali patys neįgalieji steigti sau darbo vietas? Pakomentuokite, prašau, ar asmenys su negalia yra aktyvūs darbo runkoje, ar dažniau paraiškas teikia ne jie patys, o darbdaviai, steigiantys naujas darbo vietas? Kokia yra ankstesniųjų metų patirtis? Gal yra itin didelis atsiskaitymų, įvairios dokumentacijos kiekis, kai jau gavusieji paramą turi pateikti duomenis? Kas šiemet bus kitaip skirstant lėšas savarankiškai dirbantiems?

Atsakymas: Antroji paraiškų atranka dėl savarankiško užimtumo rėmimo skelbiama 2020 m. rugpjūčio 3 d. Paraiškos bus priimamos nuo rugpjūčio 3 d. iki rugsėjo 2 d. Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose.

Savarankiško užimtumo rėmimo paraiškas gali teikti darbo ieškantys asmenys, kurie kartu su Užimtumo tarnybos konsultantu aptarė ir sudarė individualios užimtumo veiklos planą, kuriame yra numatyta savarankiško užimtumo rėmimo priemonė, pirmą kartą steigia darbo vietas sau Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtose labai mažose įmonėse ir atitinka vieną iš sąlygų, numatytų Užimtumo įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje, t. y.:

1) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis;

2) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;

3) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis;

4) bedarbiai iki 29 metų;

5) vyresni kaip 45 metų bedarbiai;

Asmenys su negalia gali steigti sau darbo vietas savarankiško užimtumo rėmimo priemonės pagalba, tačiau šioje srityje jie nėra aktyvūs Daugiau vietų neįgaliesiems įsteigia darbdaviai Darbo vietų steigimo subsidijavimo priemonės pagalba. Ankstesnių metų patirtis panaši.

Bedarbiai, steigdami sau darbo vietas prekių, paslaugų ir darbų pirkimus paprastai vykdo vadovaujantis Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintomis Subsidijų gavėjų, nesančių perkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis. Steigdami darbo vietas iki vietos įsteigimo jie informuoja Užimtumo tarnybą apie vietos steigimo eigą, pateikdami nustatytos formos veiklos ataskaitą ir įsteigę darbo vietą sau, kiekvienais metais (trejus įsteigtos darbo vietos kontrolės metus) pateikia nustatytos formos metinę veiklos ataskaitą.

Pildomi dokumentai nesudėtingi, nesudaro didelių problemų. Neįgaliuosius labiau baugina ne dokumentų pildymo sudėtingumas, o jie atsargiau žiūri į sudėtingą ekonominę situaciją, savo sveikatą ir galimybes, nes įsteigtą darbo vietą būtina išsaugoti 3 metus nuo jos įsteigimo.

Šiais metais skiriasi tai, kad išplėstas ratas bedarbių, kurie gali steigti sau darbo vietas. Atsirado naujos tikslinės grupės: bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis ir vyresni kaip 45 metų bedarbiai.

Klausimas: Ar gali patys neįgalieji steigti sau darbo vietas? Kokia yra ankstesniųjų metų patirtis? Kiek neįgaliųjų 2020 ir 2019 m. pagal savarankiško užimtumo rėmimo priemonę įsteigė darbo vietų sau?

Atsakymas: 2020 m. pirmąjį pusmetį pagal savarankiško užimtumo rėmimo priemonę įsteigė darbo vietų sau 1 negalią turintis asmuo, 2019 m. – 11. 2018 m. 11 neįgaliųjų pasinaudojo savarankiško užimtumo priemone.

Klausimas: Esamu metu vykdoma bedarbių parama suteikiant jiems kasmėnesines darbo paieškos išmokas - po 200 eur/mėn. iki šių metų pabaigos. Pakomentuokite, prašau, ar asmenys su negalia gali pretenduoti į šią paramos rūšį ieškodami darbo? Kokia yra praktinė šios paramos pusė - ar daug asmenų su negalia jau pasinaudojo šia parama?

Atsakymas: Asmenys su negalia nediskriminuojami ir gali kreiptis dėl darbo paieškos išmokos. Šiuo metu suaktyvėjo neįgalių asmenų registracija Užimtumo tarnyboje dėl galimybės gauti išmoką.

Užimtumo tarnybos duomenimis, darbo paieškos išmoka paskirta 7,8 tūkst. negalią turinčių asmenų, t.y. 6,6 proc. visų asmenų, kuriems paskirta ši išmoka. 5,6 tūkst. negalią turinčių asmenų paskirta 0,33 MMA (200 Eur) darbo paieškos išmoka, o 2,3 tūkst. – 0,07 MMA (42 Eur).

Dėkojame už informaciją

NAUDINGA ŽINOTI: GALIMYBĖS GYDYTIS UŽSIENYJE

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto Lietuvos piliečių gydymosi paslaugoms užsienyje apmokėti pernai buvo skirta per 113 tūkst. eurų. Naujausia statistika rodo, kad populiariausias sveikatos maršrutas veda į kaimyninę Latviją.

Nekompensuojamos kelionės, apgyvendinimo, maitinimo, vertimo, transportavimo išlaidos.

2020 m. sausio 31 d. Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas garantuojančios direktyvos nuostatos nebetaikomos Jungtinės Karalystės atžvilgiu. Todėl šioje valstybėje patirtos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidos nekompensuojamos.

Rūpimus klausimus galima pateikti This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. arba (8 5) 232 2222.

Pagal Eltos informaciją, žr. 2020-02-18.

“Padėkime sau’19” informuoja

UŽIMTUMO TARNYBA PRIE LR SADM:

Pateikta 2020m. gegužės mėn.

2019 metais į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius ieškodami darbo kreipėsi 11,4 tūkst. neįgalių asmenų, tai yra 3,2 proc. daugiau nei 2018 metais. Per praėjusius metus tarpininkauta įsidarbinant 5,9 tūkst. neįgaliųjų arba 4,0 proc. daugiau nei 2018 metais. Kas dešimtas (10,4 proc.) iš jų pradėjo individualią veiklą. 1,1 tūkst. neįgalių asmenų dirbo išsiėmę verslo liudijimą iki 6 mėnesių.

	2019	2018	2017
Įregistruota neįgaliųjų	11376	11018	10659
Įdarbinimas	5861	5634	5498
iš jų pradėjo dirbti savarankiškai (pagal individualios veiklos pažymą)	609	447	387
Pradėjo veiklą pagal verslo liudijimus iki 6 mėn.	1131	1142	1232

2019 m. populiariausios veiklos pagal verslo liudijimus:

Prekyba tik ne maisto produktais
Statybos baigimo apdailos ir valymo darbai
Prekyba
Kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla
Specialieji statybos darbai (statybvietės paruošimas, stogų dengimas, pamatų klojimas, mūrijimo, betonavimo, hidroizoliaciniai darbai, pastolių ir darbo platformų statymas ir ardymas, dūmtraukių įrengimas)
Avalynės taisymas
Juvelyrinių papuošalų gamyba ir taisymas
Namų ūkio veikla (šeimininkavimas pobūviuose, butų tvarkymas, baldų ir kilimų valymas, vaikų priežiūra, daržų priežiūra, apželdinimas, malkų skaldymas, šiukšlių surinkimas)
Drabužių siuvimas, taisymas
Ateinančių auklių, neįgalių ir kitų asmenų priežiūros veikla

Populiariausios individualios veiklos pagal pažymas:

· Kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas

· Kita, niekur kitur nepriskirta, gamyba

· Statybos baigimas ir apdaila

· Nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo su pagyvenusiais ir neįgaliaisiais asmenimis veikla

· Kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla

· Kita, niekur kitur nepriskirta, specializuota statybos veikla

· Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas

· Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu

· Taksi veikla

“Padėkime sau’19” informuoja

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM:

Pateikta 2020 m. kovo mėn.

Paklausta buvo: Kokio dydžio GPM moka neįgalieji, vykdantieji individualią veiklą su pažyma, neturėdami verslo liudijimo - už 2019 m. ir kiek tai yra numatyta už 2020 m. - patikslinkite - naujovių juk nėra... Taip pat trumpai, aiškiai parašykite informaciją - kokie atskaičiavimai tiksliai daromi - nuo kokios sumos mokamas GPM 2020 m.- yra juk tam tikra formulė?

Komentuoja VMI prie FM Mokesčių informacijos departamento direktorė Regina Utkienė:

Gyventojai norėdami įteisinti savo savarankišką veiklą, gali pasirinkti dvi veiklos rūšis: individualią veiklą su verslo liudijimu arba individualią veiklą pagal pažymą.

Individualią veiklą pagal pažymą ketinantys vykdyti gyventojai turėtų ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną įsiregistruoti Mokesčių mokėtojų registre, pateikdami Gyventojo, įsiregistravimo į Mokesčių mokėtojų registro REG812 formą (toliau – Prašymas). Įregistruoti individualios veiklą pagal pažymą patogiausia e. būdu prisijungus prie VMI paslaugų portalo Mano VMI arba atvykus į bet kurį VMI teritorinį skyrių. Metams pasibaigus, gyventojas turėtų nepamiršti pateikti gyventojų metinės pajamų deklaracijos ir joje nurodyti iš savo veiklos gautą pajamų sumą bei sumokėti atitinkamus mokesčius.

Nuo 2018 m. gyventojo individualios veiklos (su pažyma) pajamos apmokestinamos priklausomai nuo tais metais jo gauto „pelno“, t. y. apmokestinamųjų pajamų, dydžio. Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš per kalendorinius metus gautų individualios veiklos pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus[1] (kitaip tariant - su veikla susijusias išlaidas). Galima pasirinkti leidžiamiems atskaitymams priskirti:

· faktiškai patirtas veiklos išlaidas, pagrįstas juridinę galią turinčiais dokumentais, arba

· sumą, lygią 30 proc. gautų individualios veiklos pajamų, atskaitomos sumos (30 proc.) nepagrindžiant atitinkamais dokumentais.

Individualios veiklos pajamoms taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifas, tačiau pritaikius mokesčio kredito formules[2] faktiškai apskaičiuota pajamų mokesčio suma sudaro nuo 5 proc. iki 15 proc. apmokestinamųjų pajamų, t. y. gyventojų pajamų mokestis apskaičiuojamas tokiu principu:

· Jei apmokestinamųjų pajamų („pelno“) suma nesiekia 20 tūkst. eurų, apskaičiuota GPM suma sudaro 5 proc. apmokestinamųjų pajamų..

· Jei apmokestinamosios pajamos viršija 20 tūkst. ribą, tačiau nesiekia 35 tūkst. eurų – pajamų mokesčio suma didėja ir gali varijuoti nuo 5 iki 15 proc.;

· Peržengus 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą –taikomas nekintantis 15 proc. GPM tarifas.

Aukščiau išdėstytos GPM nuo individualios veiklos pajamų apskaičiavimo nuostatos galioja tiek kalbant apie 2019, tiek apie 2020 metus, taip pat taikomos ir tiems individualią veiklą vykdantiems asmenims, kuriems nustatytas riboto darbingumo lygis.

Kaip gali kisti gyventojo pajamoms iš individualios veiklos taikomas GPM tarifas, galima apskaičiuoti ir naudojantis VMI kartu su „Sodra“ parengta individualios veiklos mokesčių skaičiuokle. Suvedus aktualius individualios veiklos duomenis, gyventojas matys atitinkamą apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamas GPM, sumą; procentinį kintamąjį GPM dydį; preliminarią mokėtiną GPM sumą. Vartotojų patogumui, skaičiuoklėje taip pat pateikiamos preliminarios Valstybinio socialinio draudimo (VSD) bei Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčių sumos.

Skaičiuoklę rasite čia: http://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/individualios_veiklos_skaiciuokle?v=18a

TEMA DISKUSIJAI:

ASMENŲ SU NEGALIA LIETUVOJE NEMAŽĖJA

Andžela Armonienė, 2020 m. gegužės mėn.

Iš statistinkos duomenų (1 pav.) matome, kad vaikų iki 17 m. amžiaus Lietuvoje per trejų metų laikotarpį nuo 2017 m. sumažėjo 2,12 proc., o neįgaliųjų asmenų iki 18 m. amžiaus, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą ar pakartotinai, toje amžiaus kategorijoje per tą patį laikotarpį padaugėjo 0,3 proc. Neįgaliųjų asmenų iki 18 m. amžiaus, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą ar pakartotinai, kiekis Lietuvos vaikų populiacijoje vertinant, kad visi vaikai sudaro 100 proc., nuo 2017 m. iki 2019 m. nuo 1,1 proc. padidėjo iki 1,13 proc. Be to, Valstybės kontrolė mūsų laikraščiui pateikė duomenis, kad 2019 m. šalyje buvo 15327 neįgalūs vaikai, o prieš metus – 14992, taigi, jų padaugėjo 2,24 proc., 2019 m. vaikų populiacijoje turintieji negalią asmenys sudarė 3,07 proc., o 2018 m. jų buvo 2,98 proc., padidėjimas 0,09 proc. Galime apibendrinti, kad neįgalių asmenų iki 18 m. amžiaus šalyje nežymiai daugėja, jie sudaro apie 3 proc. visos vaikų populiacijos šalyje, o 2019 m. neįgalių vaikų visame neįgaliųjų asmenų skaičiuje (0,24 mln. asmenų) buvo 6,47 proc., kaip duomenis pateikė Valstybės kontrolė mūsų laikraščiui 2020 m. kovo-balandžio mėn. Neįgaliųjų asmenų mūsų šalyje yra beveik 9 proc. visų gyventojų, taigi, praktiškai vos ne kas 10 asmuo yra neįgalus, o vaikų tarpe neįgalūs yra 3 vaikai iš 100, didžiausias kiekis neįgalių asmenų yra darbingo amžiaus asmenų tarpe, jie sudaro 67 proc. visų neįgaliųjų asmenų Lietuvoje, 26,5 proc. visų neįgaliųjų asmenų yra senatvės pensijos amžiaus.

2 pav. 0-17 m. amžiaus asmenys, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis 2006-2018 m., jų skaičius tenkantis 1000-čiui vaikų

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijosduomenys,

<http://hi.lt/php/serg17.php?dat_file=serg17.txt>, žr. 2020-05-12

Nagrinėjamu laikotarpiu per 13 metų nuo 2006 iki 2018 m. vidutiniškai 3,5 asmenims iš 1000 vaikų, priklausančių 0-17 m. amžiaus grupei, būdavo pirmą kartą pripažįstamas neįgalumo lygis, kiekybiniai svyravimai nedideli, 2012 ir 2017 m. buvo daugiausia tokių asmenų – po 3,8 – 1000 vaikų (2 pav.). Pirmą kartą nustatytas neįgalumas kiekybiškai rekordus sumušė 2008 m. – nustatyti 2243 neįgalūs asmenys iki 17 m. amžiaus, kiek mažiau tokių asmenų nustatyta ir 2009 bei 2011 m., tačiau vis viena akivaizdu, jog daugiausia pirmą kartą nustatytų neįgalių vaikų buvo 2008-2012 m. finansinės krizės laiktarpiu. Tendencijas per dabartinį ekonominio sulėtėjimo laikotarpį įmanoma numatyti – galimai tikėtinas neįgaliųjų asmenų skaičiaus augimas, be to, galimai didės ir turinčiųjų specialiuosius poreikius skaičius.

Taigi, šalyje vertėtų pasirengti atitinkamiems pokyčiams, kad neištiktų netikėtumai, kai vis daugiau darbo vietų neišvengiamai teks pritaikyti neįgaliems asmenims, pasirūpinti jų integracija į visuomenę, numatyti daugiau biudžeto lėšų neįgaliųjų poreikiams, nes informacija apie vidutinius gaunamų pensijų dydžius 2020 m. kovo mėnesį yra tokia: vidutinė netekto darbingumo pensija Lietuvoje yra 245,37 Eur; <https://lrv.lt/uploads/main/meetings/docs/1594455_imp_08208352669f975585c5d3e9589bc0fd.docx>, žr. 2020-04-30.

Suprantama, kad neįgalūs asmenys negali pragyventi be papildomų pajamų ir siekiai vietoje normalesnių pinigų siūlyti įvairias paslaugas, kurių dažnai jiems net nereikia ar jos yra nekokybiškos, neefektyvios, ko gero, net neverti svarstymo – asmenys turi turėti galimybę patys apmokėti už jiems reikalingas paslaugas pirmiausia jas patys pasirinkę, įskaitytinai ir patikimos informacijos gavimą bei galimybę bendrauti, socializuotis ne taip, kaip sugalvoja kokios organizacijos vadovės, o kaip nori jie patys, ar su asistentų, kurie nuo šių metų sausio 1 d. atsirado savivaldybėse, pagalba pajėgia įsigyti bilietus su nuolaida, kuri teikiama neįgaliesiems, joks kolektyvizmas šioje srityje nėra reikalingas – kam tas būriavimasis? Kad organizatorė gautų algą iš savivaldybės biudžeto už visą mėnesį, kai per tą patį mėnesį suorganizuoja vieną nuvykimą į kokią bibliotekėlę, kuri ir taip dar ima finansavimą atskirai iš savivaldybės už kokį sukurptą projektėlį, kur irgi įrašyta, jog taip pat užsiima su neįgaliais asmenimis, ir taip turim, ką turim – pavyzdžiui, 2-3 neįgaliems asmenims suorganizuojamos priemonės, kurių gal tie asmenys net nenori, ir paprasčiausiai tiesiog išplaunami savivaldybės biudžeto pinigai, o tuose projektėliuose ir organizacijų atstovės, ir kokios bibliotekėlės darbuotojos – visos prisirašiusios veiklų, kad neva itin intensyviai teikia paslaugas neįgaliesiems – realybėje tai tik mokesčių mokėtojų pinigų padalinimas už praktiškai dažnai niekines ir nepageidaujamas veiklas. Tai apskritai nesuprantama, nes Lietuvai kolektyvizmas nėra būdingas, lietuviai nuo seno pasižymi individualizmu, todėl ir neįgalieji gal visai netrokšta tų visų priemonių, veiklų, lankymosi kur nors būriais. Projektėliai tie kepami tiesiog nusirašius vieni nuo kitų, visur veiklos panašios ar tos pačios: prieš kelis metus visi vėlė vilną, dabar visi minko modeliną ir gamina kūrinėlius ar tuščiai leidžia laiką su psichologe, kuriai pačiai dažnai būtina pagalba dėl, pavyzdžiui, savo vaiko auklėjimo ar nuolatinių sveikatos komplikacijų.

Lygiai tas pats pasakytina apie medicinos, reabilitacijos paslaugas, brukte brukamas farmacijos pramonės prekes. Tarpininkų šioje grandinėje yra gerokai per daug, galutiniame rezultate neįgalūs asmenys nukenčia ne tik finansiškai. Eliminavus tarpininkaujančias organizacijas bei jų atstoves neįgaliesiems teikiamų paslaugų rinkoje įvyktų teigiami poslinkiai su sąlyga, kad patikima informacija pasiektų neįgaliuosius ne per komercializuotus kanalus ir ne siekiant elementariai pasipelnyti iš gana sparčiai augančios paslaugų neįgaliesiems asmenims teikimo rinkos. Reikalingas skaidrumas, „doing good business“ principai, vis daugiau neįgaliųjų galėtų įsitraukti teikdami paslaugas, ką nors gamindami, kurdami patys – kitiems asmenims su negalia, nes jie geriausiai jaučia šios išskirtinės rinkos pulsą, savo bendruomenės ypatumus ir poreikius bei vertybes. Moteriškučių, prisikūrusių visokių veiklų, nelabai ir reikėtų, žinoma, su kai kuriomis išimtimis; gerai dirba, pavyzdžiui, Caritas. O ir socialinės įmonės jokiu būdu nėra išeitis, kai sunaudojami milijonai iš valstybės biudžeto, ir apie nepatenkinamą situaciją LR 2019 m. Valstybės kontrolė jau yra pateikusi aiškias ir patikimas išvadas, žr. „Padėkime sau‘19“ Nr. 10: „Socialinėms įmonėms skirta 31 mln. Eur ir tai sudaro 81 proc. visų lėšų, skirtų neįgaliųjų integracijai į darbo rinką, tačiau jos įdarbina mažą dalį (apie 1 proc.) sunkiausią negalią turinčių asmenų ir tai neužtikrina tinkamos asmenų su negalia socialinės integracijos“. Ar buvo į tai atsižvelgta valstybės lygiu? Ar ne geriau tuos 31 mln. eurų paskirstyti itin mažas neįgalumo išmokas, pensijas gaunantiesiems, kad jie oriai galėtų nusipirkti bent tas paslaugas, kurių jiems tikrai reikia, mėginti daryti savo nedidelius versliukus, kad ir pardavinėti rankdarbius be tarpininkų – dabartinėmis sąlygomis tai daryti nesunku, dirbti su verslo liudijimais, individualios veiklos pažymomis neįgaliems asmenims yra itin palankios sąlygos – apie tai jau teikėme informaciją iš VMI, Užimtumo tarnybos, žr. „Padėkime sau‘19“ Nr. 9 ir 10.

Gal metas nustoti brukti klaidingai ir neefektyviai suplanuotas paslaugas, kurios atsiranda be jokio rinkos tyrimo ar net patikimos reprezantatyvios neįgaliųjų asmenų apkausos, kurią privalėtų atlikti jokiu būdu ne pačios tų itin gausiai atsiradusiųjų organizacijų, socialinių įmonių atstovės/-ai ar kad tai būtų atliekama pagal jų užsakymą. Netikslingas yra ir pačių savivaldybių atliekamas auditas, kai vertinamos iš savivaldybės biudžeto finansuojamos organizacijos, įmonės, po to metai iš metų tuo pačiu principu skirstomi biudžeto pinigai socialinėms reikmėms.

Reikalingas nepriklausomų užsienio ekspertų vertinimas, koordinuoti veiksmai ES reglamentų pavidalu, nes į Valstybės kontrolės rekomendacijas ir išvadas yra elementariai nereaguojama. Taip pat pravartu suprasti, kad nemažai neįgalių asmenų tiesiog nenori tų paslaugų, užimtumų, būrelių ar lankymosi kokiose tai objektuose būriais bei nepageidauja neefektyvių medicinos, reabilitacijos paslaugų ar tuo labiau – medicininių operacijų, eksperimentinių medikamentų išbandymų, po kurių dažnai jie lieka dar labiau neįgalūs, o medikai tampa tik pasitobulinę ar gavę kokios nors farmacijos firmos bonusus, neprisiėmę atsakomybės už klaidas, žmonių sužalojimus... išties, pagal bioetikos principus medikai – su visa pagarba jiems – tegali eksperimentuoti patys su savimi, savo ir savo vaikų, gal dar anūkų tarpe, tie laikai, kai eksperimentai ir tyrimai, naujų medikamentų išmėginimai būdavo atliekami su neįgaliais asmenimis be jų sutikimo jau praėjo – žr., JT ŽTT raportą „Padėkime sau‘19“ Nr. 9, 10, 11, 12.

Gana greitai, rudeniop, o išties dar vasarą, bus pradėtas planuoti LR 2021 m. biudžetas. Todėl metas skaičiuoti, įskaitant viešojo administravimo institucijas, jų sąnaudas, kiek žmonių iš biudžeto, įvertinant ir savivaldybių biudžetus, gauna finansavimą ir yra susiję su neįgaliųjų reikalais, įskaitant medikus ir socialinius darbuotojus, psichologus, logistiką, vertinant ir visus tuos būrelius, klubelius, bendrijas, draugijas, asociacijas, NVO... paimti realų skaičių, kiek neįgaliųjų gauna tas paslaugas – atmesti fiktyvius parašus, kai neįgalieji pasirašo nesuprasdami net, ką pasirašo arba yra apgaunami, atmesti nepatikimas niekines apklausas ir savęs vertinimus bei pan. – štai, ir bus tikrasis „efektyvumas“, tikroji neįgaliųjų asmenų „gerovė“. Korupcijos mastus šioje neįgaliųjų asmenų aptarnavimo industrijoje taip pat metas įsivertinti. Štai, ir atsirastų ištekliai oresniam neįgaliųjų asmenų gyvenimui Lietuvoje.

Teismas paskelbė nuosprendį asmenims, kurie už kyšius nustatinėjo neįgalumą

2020-10-21, ELTA, Klaipėda

Šiandien Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį didelės apimties baudžiamojoje byloje dėl kyšio paėmimo, papirkimo ir prekybos poveikiu, joje kaltinimai buvo pareikšti vienuolikai asmenų: trims kaltinamiesiems, dirbusiems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), pareikšti kaltinimai dėl kyšių paėmimo už palankius sprendimus dėl neįgalumo, o likusiems aštuoniems kaltinamiesiems kaltinimai pareikšti dėl kyšio davimo už palankius sprendimus.

Bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad kaltinamoji R. I., būdama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos dokumentų registravimo skyriaus vedėja, pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (22 epizodai). Kaltinamoji O. K., būdama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritorinio skyriaus vedėja, savo naudai tiesiogiai ir per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą ir neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (20 epizodų). Kaltinamasis M. G., būdamas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritorinio skyriaus vedėju, savo naudai tiesiogiai ir per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą ir neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (20 epizodų). Kiti aštuoni kaltinamieji, siekdami sau naudos, pasinaudodami pažintimis, kaltinti davę kyšius už palankius sprendimus jiems patiems ar su jais susijusiems asmenims.

Kaltinamieji R. I., O. K., M. G. savo kaltę pripažino, tik nesutiko su kai kurių veikų kvalifikavimu ir ne visas jų padarymo aplinkybes gerai prisiminė. Kaltinamieji nurodė, kad žmonės prašydavo greičiau sutvarkyti dokumentus ir už tai jiems duodavo pinigų. Jie teigė, kad teisingai nustatydavo darbingumo lygį ar specialiuosius poreikius pagal pateiktus medicininius dokumentus. Šeši kaltinamieji kyšio davimu savo kaltę pripažino, du iš jų nesutiko su jiems pareikštais kaltinimais ir neigė davę kyšius.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas pripažino kaltais R. I., O. K. ir M. G., dirbusius Tarnyboje, ir paskyrė jiems bausmes – baudas. Kaltinamoji R. I. pripažinta kalta dėl visų jai pareikštų kaltinimų (22 epizodai) ir jai paskirta galutinė subendrinta 14 913 Eur (396 MGL) bauda, ją nurodyta sumokėti per 24 mėn., kaltinamajai atimta teisė 2 metus dirbti valstybės tarnyboje bei nurodyta išieškoti konfiskuotino turto vertę – 3730 Eur – valstybės naudai. Teismas nurodė, kad nors nusikaltimus R. I. padarė tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų, tačiau tokį jos elgesį lėmė ir kitų kaltinamųjų nusikalstami ketinimai ir daromos nusikalstamos veikos, o jos pačios vaidmuo nebuvo pagrindinis, ji sprendimų nepriimdavo. Ji turėjo prisitaikyti prie susidariusios situacijos, kad už pinigus Tarnybos vedėjai greičiau sutvarkys dokumentus.

Teismas pripažino kalta dėl 20 kyšio paėmimo epizodų kaltinamąją O. K. ir skyrė jai 37 509 Eur (996 MGL) dydžio baudą, ją nurodė sumokėti per 24 mėnesius, atėmė teisę 2 metus dirbti valstybės tarnyboje, nurodė išieškoti konfiskuojamo turto vertę – 2720 Eur – ir taikė išplėstinį turto konfiskavimą – nurodė konfiskuoti 40 000 Eur, gautų nusikalstamų būdu, nes tokios vertės turto ji negalėjo pagrįsti teisėtai gautomis pajamomis. Teismas nurodė, kad kaltinamosios veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybės interesams.

Teismas pripažino kaltu dėl 20 kyšio paėmimo epizodų kaltinamąjį M. G. ir skyrė jam 37 509 Eur (996 MGL) dydžio baudą, ją nurodė sumokėti per 24 mėnesius, atėmė teisę 2 metus dirbti valstybės tarnyboje, nurodė išieškoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą 4650 Eur ir taikė išplėstinį turto konfiskavimą –

nurodė konfiskuoti 80 000 Eur, gautų nusikalstamų būdu, nes tokios vertės turto jis negalėjo pagrįsti teisėtai gautomis pajamomis. Teismas nurodė, kad kaltinamojo veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybės interesams.

Penkis kyšio davimu už jiems palankius sprendimus dėl neįgalumo nustatymo kaltintus asmenis teismas taip pat pripažino kaltais, konstatavo, kad jie siekė naudos ir veikdami tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų, t. y. siekdami lengvatų atliekant darbingumo lygio nustatymo procedūras Tarnybos Klaipėdos skyriuje, davė kyšius. Teismas skyrė jiems po 1883 Eur (50 MGL) dydžio baudas ir nurodė, kad paskirtos baudos mažesnės nei sankcijos vidurkis, nes jie anksčiau neteisti, turi neįgalumus ir nedirba. Vieną iš aštuonių kaltinamųjų teismas atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes ji savo kaltę pripažino, gailėjosi, dirba, po brolio mirties globoja jo vaikus, charakterizuojama gerai.

Kyšio davimu kaltintas, tačiau savo kaltės nepripažinęs K. S. išteisintas, nes nei jis, nei kyšio paėmimu kaltinta O. K. nepripažino savo kaltės dėl šio epizodo, teismui pateiktas vaizdo įrašas taip pat nepatvirtino kyšio davimo ir paėmimo fakto, daugiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl visos abejonės vertintos kaltinamųjų naudai ir kaltinamasis K. S. išteisintas dėl kyšio davimo, o kaltinamoji O. K. išteisinta dėl kyšio paėmimo iš K. S. Dėl kyšio davimo išteisintas ir kaltinamasis A. G., nes nei jis, nei kyšio paėmimu kaltintas M. G. nepripažino jiems pareikštų kaltinimų, o liudytoja neigė perdavusi pinigus dėl darbingumo nustatymo, bylos nagrinėjimo metu liko nepaneigta ir kaltinamųjų versija apie A. G. skolos grąžinimą M. G. Dėl tų pačių priežasčių M. G. išteisintas dėl kyšio paėmimo iš A. G.

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

„Padėkime sau'19“ informuoja

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Negalios nustatymo proceso skaidrumo klausimai

Pateikta 2020 m. gegužės mėn.

1. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Klaipėdos teritoriniame padalinyje maždaug per tris 2017 metų pavasario ir vasaros pradžios mėnesius užfiksuotos kelios dešimtys kyšių davimo atvejų. Byloje kaltinami 11 asmenų, 4 jų dirbo NDNT, kiti 7 kaltinami davę kyšius, dar 42 asmenys atleisti nuo atsakomybės už papirkimą, nes kaltę pripažino, jie į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjo nuo 190 iki 760 eurų, dar du kaltę pripažinę asmenys nubausti 3,8 tūkst. ir 5320 eurų baudomis. (Šaltinis: Janauskaitė, D. Teisiami neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbuotojai ir interesantai. <https://m.klaipeda.diena.lt/>, skelbta 2019-06-11). Pakomentuokite, kokia situacija yra dabar, ar kitų miestų NDNT panašių atvejų aptikta? Kokių veiksmų ėmėtės, kad negerovės būtų pašalintos?

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) yra įstaiga prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatanti neįgalumo lygį asmenims iki 18 metų, darbingumo lygį ir profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus, bei priimanti sprendimą dėl bendro pirminio specialiųjų poreikių nustatymo asmenims, neatsižvelgiant į jų amžių, neįgalumo ar darbingumo lygį.

Po Jūsų klausime minėtos datos teisėsaugos institucijos NDNT darbuotojams dėl galimų korupcinių veikų įtarimų ar kaltinimų nėra pareiškusios.

Negalios nustatymo procese dalyvauja keturi subjektai – asmuo, išreiškęs valią, kad būtų atliktas jo negalios vertinimas, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios NDNT pateikia visus medicininius dokumentus su asmens sveikatos būklę nurodančiais duomenimis, savivaldybės, kurių paskirti darbuotojai pildo pensinio amžiaus asmenų veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynus, ir NDNT, kurios darbuotojai atlieka negalios vertinimą. Todėl negalios nustatymo proceso skaidrumas ir rezultato sėkmė priklauso nuo visų procese dalyvaujančių subjektų pastangų.

Korupcijos prevencija NDNT vykdoma vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, Skundų, pranešimų ir kitos informacijos dėl galimų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų nagrinėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu NDNT direktoriaus įsakymu, NDNT 2019–2020 metų Antikorupcine programa, patvirtinta NDNT direktoriaus įsakymu, NDNT 2019-2020 m. Antikorupcinės programos priemonių planu (kuris 2020-01-20 papildytas), NDNT direktoriaus įsakymu patvirtinta NDNT nulinės tolerancijos korupcijai politika, NDNT direktoriaus įsakymu patvirtintu Informacijos apie pažeidimus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimo tvarkos aprašu.

NDNT veikia Antikorupcinė komisija, 2018 m. įsteigta už korupcijos prevenciją atsakingo NDNT patarėjo pareigybė.

Viena iš svarbių galimų korupcinių apraiškų mažinimo priemonių yra periodinė planinė NDNT teritorinių skyrių priimtų sprendimų kontrolė, todėl sukurtas tokios kontrolės mechanizmas. Pagal jį kiekvieno NDNT teritorinio skyriaus sprendimai patikrinami du kartus per metus. Bylas kontrolei automatiniu būdu atrenka NDNT informacinė sistema pagal tam tikrus nustatytus požymius. 2019 m. pagal planinės kontrolės procedūras patikrinta 1 980 teritorinių skyrių priimtų sprendimų.

Suprasdama korupcijos prevencijos negalios nustatymo srityje svarbą, prisiimdama atsakomybę ir lyderiavimą (kaip minėta, negalios nustatymo procese dalyvauja keturi subjektai), NDNT, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetu ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2019 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje organizavo apvaliojo stalo diskusiją „Korupcija negalios nustatymo srityje – stereotipas ar realybė?“, kurioje dalyvavo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybių, VĮ „Transparency International“ Lietuvos skyrius vadovas, kitų nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės atstovai. Diskusijos tikslas buvo išsiaiškinti „karštuosius“ korupcijos taškus ir rizikas, išgryninti skaidrumo problemas negalios nustatymo srityje, išklausyti socialinių partnerių pasiūlymus dėl problemų sprendimo. Vėliau vykusiuose darbiniuose tarpinstituciniuose susitikimuose buvo nutarta dėl konkrečių skaidrumą didinančių priemonių, kurios įtrauktos į minėtą NDNT 2019-2020 m. Antikorupcinės programos priemonių planą.

NDNT veikia pasitikėjimo telefono numeris, kuriuo galima pranešti apie galimus korupcijos atvejus. 2019 m. patvirtina NDNT nulinės tolerancijos korupcijai politika, kurioje, be kita ko, įtvirtinta nulinė dovanų politika, reiškianti, kad NDNT netoleruojamos jokios, net ir mažiausios vertės (pvz., šokolado, medaus ir pan.) dovanos darbuotojams. Kaip teisėta padėkos darbuotojui už profesionalų aptarnavimą galimybė sukurta interneto svetainės skiltis Teigiamo atsiliepimo anketa. Nuo 2019 m. birželio 30 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymu, įdiegtas ir veikia vidinis informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas.

2020 m. NDNT ir toliau korupcijos prevenciją nuosekliai vykdo pagal minėtą 2019–2020 m. Antikorupcinės programos priemonių planą.

Per šių metų I ketvirtį, vykdant 2017 m. spalio 26 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį su sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Vilniaus viltis“ (įgyvendinant projektą „Nepakantumo korupcijai didinimas neįgalių asmenų tarpe neįgalumo ir darbingumo nustatymo procese“), įvairiuose Lietuvos miestuose dalyvauta 15 renginių su neįgaliaisiais, aptariant jiems aktualius klausimus. Taip pat pradėtas kurti vaizdo klipas apie negalios nustatymo procesą, jo etapus, asmenų teises ir pareigas.

Siekiant informacijos prieinamumo, rengiama ir teikiama viešinti medžiaga visuomenės informavimo priemonėms, aktuali informacija nuolat atnaujinama ir skelbiama NDNT interneto svetainėje ir Facebook paskyroje, informacija transliuojama per laukiamosiose salėse įrengtus videoterminalus.

Negalios vertinimas yra socialiai jautri sritis, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia, kad sprendimai dėl neįgalumo, darbingumo lygių ir specialiųjų poreikių nustatymo, kuriuos priima NDNT, būtų objektyvūs ir skaidrūs.

Siekiant šio tikslo socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu pakeistas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas.

Kriterijų apraše patobulinti medicininiai, t. y. asmens bazinio darbingumo, kriterijai, kurie vertinami atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus, ir asmens sveikatos būklę atitinkantys bazinio darbingumo procentai. Siekiant teisiškai maksimaliai sumažinti korupcijos pasireiškimo galimybę vertinant asmens darbingumo lygį Tvarkos apraše reglamentuota, kad darbingumo lygis nustatomas kartu su asmeniu stebėtojo teisėmis dalyvaujant neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos atstovui, jeigu asmuo raštu patvirtina, kad jis sutinka, jog nustatant jo darbingumo lygį dalyvautų neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos atstovas.

Tvarkos apraše taip pat iš esmės pakeisti asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti įvertinimo kriterijai. NDNT specialistai, vertindami asmens savarankiškumą, iš karto gali nustatyti, kokia pagalba (socialinės paslaugos, techninės pagalbos priemonės, būsto pritaikymas ir kt.) reikalinga asmeniui, kurio darbingumo lygis vertinamas, ar jo šeimos nariams.

Taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta nauja Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarka, kuria iš esmės pakeista anksčiau galiojusi tvarka. Naujoje tvarkoje nustatyta, kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomi kompleksiškai vertinant bazinį funkcionavimo lygmenį (balais išreikštas medicininis kriterijus, nustatomas pagal asmens sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus) ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus (tai asmens galimybių matas, kuriuo įvertinami asmens funkcionavimo kasdieniame gyvenime (judamumas, mityba, asmens higiena, socialiniai santykiai) bei jo mąstymo, suvokimo gebėjimai, elgesio sutrikimai).

Tokiu teisiniu reguliavimu specialieji poreikiai vertinami objektyviau, nes vertinami ne tik medicininiai kriterijai, kaip buvo iki minėto įsakymo patvirtinimo, bet vertinamas ir asmens savarankiškumas, judėjimo galimybės ir kt.

Paminėtina, kad nuo 2019 m. birželio 27 d. asmeniui, sukakusiam senatvės pensijos amžių, vieną iš jo specialiųjų poreikių vertinimo dalių – Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną – pavesta pildyti savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, administracijos paskirtam darbuotojui, kuris gali perduoti užpildyti klausimyną savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotam seniūnijos socialiniam darbuotojui ar socialinių paslaugų įstaigos socialiniam darbuotojui. Savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, administracijos paskirtas darbuotojas, kuris, dalyvauja specialiųjų poreikių vertinime ir vertina asmens savarankiškumą, turi galimybę iš karto nustatyti, kokia pagalba (socialinės, slaugos paslaugos, piniginė parama, techninės pagalbos priemonės, būsto pritaikymas ir kt.) reikalinga asmeniui, kurio specialieji poreikiai vertinami. Tokiu būdu sudaromos sąlygos operatyviai ir veiksmingai suteikti socialinę paramą neįgaliajam ar jo šeimos nariams.

Neįgalumo lygio, darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymo tvarkose numatyta teisė asmeniui nesutikti su NDNT priimtu sprendimu ir jį skųsti NDNT direktoriui. Šiuo atveju asmens skundas nagrinėjamas NDNT Sprendimų kontrolės skyriuje. Jei asmuo nesutinka su NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus priimtu sprendimu, šis sprendimas gali būti skundžiamas Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Taip pat informuojame, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama pertvarkyti negalios nustatymo sistemą taip, kad ji atitiktų Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas ir būtų orientuota į asmens individualių poreikių identifikavimą, tenkinimą bei asmens įgalinimą integruotis į darbo rinką kartu su Europos komisija ir Pasaulio Banko ekspertais vykdo projektą „Neįgalumo vertinimo sistemos tobulinimas Lietuvoje“.

Projektu siekiama pertvarkyti negalios sistemą taip, kad būtų tenkinami neįgaliųjų individualūs poreikiai ir būtų sudarytos visapusiškos ir veiksmingos dalyvavimo visuomenėje ir darbo rinkoje galimybės. Šiam tikslui pasiekti bus praktiškai išbandomas Pasaulio sveikatos organizacijos sudarytas bendrinis sveikatos ir negalios vertinimo instrumentas WHODAS 2.0 (klausimynas).

Nuo 2020 m. liepos 1 d. NDNT atliks pilotinį tyrimą, kurio metu bus praktiškai išbandomas klausimyno tinkamumas asmens negalios vertinimui. Į pilotinį tyrimą planuojama įtraukti ne mažiau kaip 2000 asmenų, kuriems negalia būtų vertinama pirmą kartą. Siekiant užtikrinti sklandų Klausimyno pildymą, prieš pilotinį tyrimą, vyks NDNT darbuotojų, vykdančių pilotinį tyrimą, mokymai, kuriuos ves Pasaulio banko ekspertai. Šio tyrimo metu gauti duomenys leis daryti pagrįstas išvadas dėl naujos negalios vertinimo sistemos įdiegimo šalyje.

Informacija apie korupcijos prevenciją skelbiama viešai NDNT interneto svetainėje, adresu http://ndnt.lrv.lt/lt/korupcijos-prevencija

2. Ką manote apie faktą, kad Klaipėdos mieste 2017-2019 m. vis mažėja dirbančiųjų darbingo amžiaus neįgaliųjų asmenų (per trejus metus sumažėjo 5,3 proc.), kai tuo pačiu laikotarpiu vis daugėja neįgaliųjų darbingo amžiaus asmenų, kuriems NDNT nustatyta slauga ar priežiūra, o senatvės pensininkų, kuriems nustatyta slauga ir priežiūra, vadinamieji specialieji poreikiai, kuriuos nustačius senatvės pensininkai gali kreiptis į savivaldybę, kad gautų socialinio darbuotojo ar slaugės periežiūrą, kt. per trejus metus skaičiuojant nuo 2017 m. mieste sumažėjo 12,5 proc.? Ar panašios tendencijos ir kituose Lietuvos miestuose?

Valstybės mastu didelių pokyčių, ryškių didėjimo ar mažėjimo tendencijų nepastebime. Įdarbinamų neįgaliųjų skaičius kasmet išlieka panašus, kaip ir įregistruojamų Užimtumo tarnyboje. Specialieji poreikiai darbingo ir pensinio amžiaus žmonėms irgi nustatomi panašiu dažnumu. Užimtumo tarnyboje registruota neįgaliųjų: 2017 metais – 10 649, 2018 metais – 11 036, 2019 metais – 11 366. Įdarbinta neįgaliųjų (Užimtumo tarnybos duomenimis): 2017 metais – 5498, 2018 metais – 5634, 2019 metais – 5861.

Darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis: 2016 metais – 2320, 2017 metais – 1432, 2018 metais - 1415, 2019 metais – 2009. Darbingo amžiaus žmonės, kuriems nustatyta specialusis nuolatinės priežiūros poreikis: 2016 metais – 3947, 2017 metais - 3326, 2018 metais – 3048, 2019 metais – 4115.

Senatvės pensininkų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis: 2016 metais – 14 699, 2017 metais – 11 204, 2018 metais – 11 251, 2019 metais – 11 414. Senatvės pensininkų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis: 2016 metais – 10 399, 2017 metais – 10 618, 2018 metais – 10 449, 2019 metais – 11 529.

Pabrėžiame, kad senatvės pensininkai socialinių paslaugų kreiptis gali ir tuo atveju, kai specialieji poreikiai jiems nenustatyti.

3. Ką manote apie pastoviai didėjantį neįgaliųjų vaikų skaičių mūsų valstybėje? Kokias tendencijas stebite, kai turite jau apibendrintus 2019 m. duomenis iš visų Lietuvos NDNT skyrių?

Palyginimui pateikiame 5 metų visuose NDNT teritoriniuose skyriuose nustatyto neįgalumo lygio duomenis apie asmenis iki 18 metų.

Metai	Asmenys iki 18 metų, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą	Asmenys iki 18 metų, kuriems neįgalumas nustatytas pakartotinai
2019	1 960	3 669
2018	1 863	3 607
2017	1 915	3 697
2016	1 716	3 878
2015	1 759	4 066

Kaip matyti iš statistinių duomenų, neįgalumo lygio nustatymo skaičius pastaruosius penkerius metus išlieka panašus, todėl nėra pagrindo teigti, kad neįgalių vaikų skaičius Lietuvoje labai didėja. Apibendrinti išsamūs duomenys (taip pat ir 2019 m.) apie neįgalumo lygio nustatymą skelbiami NDNT interneto svetainėje: http://ndnt.lrv.lt/lt/atviri-duomenys-1/neigalumo-lygio-nustatymas-2

4. Kad įsitikintų, ar asmenims pagrįstai nustatytas neįgalumas, netekto darbingumo lygis, ar laikinas nedarbingumas - nuo 2019 m. rugsėjo „Sodra“ turi galimybę žmogų siųsti papildomai išsitirti sveikatą. Ar turite jau atgarsių, kokie yra rezultatai NDNT dabar, kai jau skaičiuojamas 2020 m. II ketvirtis, gal atliekate institucijos darbo/veiklos skaidrumo, efektyvumo savianalizę, nes pavyzdžiui, 2018 m., „Sodra“ kreipėsi su 59 atvejais į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kad vis dėlto pasižiūrėtų, ar tikrai yra toks asmens darbingumo lygis, rezultatas: 24 atvejais pakeistas asmens darbingumo lygis? (Klausime pateiktų duomenų šaltinis: Pranaitienė, S.; Jackevičiūtė, G. LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt „Sodra“ tikrins, ar neįgalumas pagrįstas: į pagalbą kvies nepriklausomus gydytojus. <https://www.lrt.lt/>, skelbta 2019-08-31).

Siekiant išvengti atvejų, kai pagal medicininius ir socialinius dokumentus NDNT nustato asmens neįgalumo lygį ar darbingumo lygį, o išmoką mokanti institucija pastebi, kad asmens neįgalumo lygis ar darbingumo lygis galimai neatitinka dokumentuose užfiksuotų duomenų ir sudaryti teisinį pagrindą užginčyti dokumentuose užfiksuotus realybės neatitinkančius faktus, nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatyta, kad neįgalumo lygio ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam išmoką, priežiūrą atlieka „Sodra“.

Šiuo atveju „Sodra“ turi teisę pasitelkti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis sudaryta sutartis, gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti. Prireikus „Sodra“ gali kreiptis į tokią sutartį sudariusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomo asmens sveikatos ištyrimo.

Jūsų minimu pagrindu „Sodra“ 2019 metais į NDNT nesikreipė ne karto. Kitais pagrindais SODRA į NDNT dėl pakartotinio vertinimo 2020 m. I ketv. kreipėsi 12 kartų. NDNT pakeitė 3 sprendimus.

5. Pateikite savo nuomonę tokia tema: Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2020 m. neįgaliųjų asmenų diskriminacijos problemoms skirtame Raporte, kuriuo turi vadovautis visų valstybių Vyriausybės, įstatymų leidėjai, medikai, valdininkai, kai sprendžiami bet kokie su neįgaliais asmenimis susiję klausimai, pabrėžiama, kad medicinoje ar moksle neįgaliųjų asmenų teisių pažeidimai gali reikšti, jog jiems teikiama priežiūra, gydymas, kurio jie nenori, arba jie gali negauti gydymo ar priežiūros, kokios jiems reikia. Rekomenduojama stabdyti visų rūšių diskriminaciją neįgaliųjų asmenų atžvilgiu, o tai reiškia, jog neturi būti tokios diskriminacijos, kai neįgalieji neturi pasirinkimo ar paramos tuos pasirinkimus padaryti; negauna paramos ar paslaugų, kad gyventų nepriklausomai; neturi tokių pat teisių ir galimybių kaip kiti žmonės. Pastaba: jei nuomonės šiuo klausimu neturite, taip ir parašykite.

Neįgaliųjų diskriminuoti jokiais pagrindais (taip pat - ir sveikatos priežiūros srityje) negalima. Tai draudžia tiek įstatymai, tiek įvairios konvencijos ir kitokios nuomonės čia negali būti.

Dėkojame už išsamius atsakymus

Pastebėjimas: Per 5 metų laikotarpį nuo 2015 iki 2019 metų net 11,4 proc. išaugo vaikų, kuriems neįgalumas nustatytas pirmą kartą, skaičius, tai matome iš aukščiau pateiktų NDNT duomenų, todėl yra pagrindo teigti, kad neįgalių vaikų skaičius Lietuvoje didėja.

Išnašos publikacijai "Informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM":

[1] Leidžiami atskaitymai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 18 straipsnio nuostatas.

[2] Kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,1.

Kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x (0,1 – 2/300 000 x (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 20 000)).

IŠGYVENIMO PRADŽIAMOKSLIS,

ARBA PATARIMAI TIEMS, KURIE NEŽINO, KAIP IŠGYVENTI NEPRITEKLIO SĄLYGOMIS

Už du eurus pavalgo dviese:

KEPTA SKUMBRĖ

Gruodis – Advento laikas, susilaikome nuo mėsos valgymo ir ant mūsų stalo dažnokai pasirodo žuvis. Tik ar visada reikia tenkintis silke, o turint daugiau pajamų – lašiša? Kartais imu net manyti, jog kitos žuvys lyg nė neegzistuoja mūsų racione, tiesa, paprastai kartą metuose paragaujame stintų, kai kas nusiperka kokį rūkytą karšį ar ešerį. Daug kas mėgsta karšto ar šalto rūkymo skumbrę, tačiau ji brangoka, ne visada pasiseka nusipirkti tikrai gerai išrūkytą žuvį. Bet pamėginkite nusipirkti šviežią skumbrę, nešaldytą. Tokią galite rasti turguje, paprastai jos parduodamos su galvomis. Stambi ir riebi skumbrė nekainuoja nė 2 eurų už vienetą, o jos iškeptos užtenka dviems asmenims. Patikėkite – patiekalas karališkas, sako, kai kurie restoranai tokį patiekia.

Gaminti galima įvairiai, tačiau, kaip visada, geriausia yra tai, kas paprasta.

FOLIJOJE KEPTOS SKUMBRĖS RECEPTAS

Imate kuo riebesnę šviežią skumbrę, nupjaunate jos galvą, išvalote vidurius. Apibarstote druska ir pipirais, apšlakstote citrinos sultimis. Viskas, tuo Jūsų misija ir baigiasi – žuvį tiesiog suvyniojate į foliją ir kepate apie 200 laipsnių karštumo orkaitėje apie 40-45 minutes. Valgote karštą, garnyrą pasirenkate kokį tik norite, skanu su bulvėmis, daržovėmis. Skonis švelnus, primena karšto rūkymo skumbrę, bet išties dar skaniau. Taip paruoštą skumbrę galima valgyti ir šaltą – tikrai gardu.

KIAUŠINYJE MIRKYTA MENKĖ

Tai irgi paprastas receptas, bet tokia menkė tinka ir prabangiam stalui. Nusiperkate menkę, supjaustote gabalėliais. Sudedate juos į stiklainį. Imate kiaušinį ir suplakate jį, į plakinį įmaišote druskos, pipirų, įpilate truputį vandens – plakinio turi būti tiek, kad jis apsemtų menkės gabaliukus. Užsukate stiklainį ir padėję į šaldytuvą laikote porą valandų, bet galima ir per naktį. Kepate ant aliejaus keptuvėje. Skonis nepakartojamas.

Bulvės, bulvytės...

Bulvė yra tikra rudens periodo virtuvės karalienė. Tik nukastos bulvės būna itin skanios ir maistingos. Po Kalėdų bulvės praranda dalį savo vitaminų, todėl patariama jų tiek daug nevalgyti, pakeisti jas ankštinėmis daržovėmis, kruopomis, makaronais. Tačiau lietuviai mažai paiso šios rekomendacijos ir bulvėmis bei iš jų pagamintais patiekalais minta ištisus metus. Kas gi atsisakytų cepelinų, kugelio ar tarkuotų blynų su spirgučiais ir grietine, o kur dar keptos bulvytės ir bulvių košė? Dažnoje šeimoje taip ir verčoiamasi: rudenį apsirūpinama keliais maišais bulvių ir maitinamasi jomis ištisus mėnesius. Kita vertus, to daryti jau ir nelabai apsimoka, nes prekybos centruose bulvių niekada nestinga ir jos būna pigios nepriklausomai nuo sezono, todėl neverta rizikuoti ir sandėliuoti bulvių savo namuose ar rūsyje, kur jos gali sudygti, prarasti maistinę vertę. Viena aišku: norintieji maitintis pigiau iš savo mitybos raciono bulvių tikrai neišbrauks. Bet ir įvairių bulvių patiekalų tarpe yra tokie, kurie išskirtinai pigūs, paprastai pagaminami ir svarbiausia – labai skanūs. Vienas jų – folijoje keptos bulvės. Jums net nereikės bulvių skusti. Ar gali būti kas nors dar labiau viliojančio?

Bulvės, keptos įvyniotos į foliją

Reikės: bulvių , 5 vienetai; sviesto , 50 gramų; druskos , 1 žiupsnelis; juodųjų pipirų , 1 žiupsnelis.

Gaminimas:

Bulves nulupti, vieną pusę kryžmai įpjauti, uždėti gabaliuką sviesto ar taukų, pabarstyti prieskoniais.
Kiekvieną bulvę suvynioti į foliją ir kepti vidutinio karštumo orkaitėje (180° C) apie 45 min.

Bulves galima paskaninti įpjautoje vietoje įdėjus trintos su grietine varškės, pagardinti krapais. Toks patiekalas tikrai prašmatnus, jį mėgsta gaminti švedai. Kitas būdas yra toks: bulvė įpjaunama, į įpjovą įdedama rūkytų lašinukų riekelė. Apibarstomos druska, kmynais. Bulvė susukama į foliją. Paruoštuos bulvės sumetamos į laužą su daug žarijų ir tomis žarijomis užkasamos, tačiau lygiai taip pat galite kepti ir orkaitėje. Kepama priklausomai nuo žarijų kiekio, apie pusė valandos. Jos turi paruduoti, bet nesudegti. Iškepusios išimamos iš laužo ir valgomos. Skanaus!

VARŠKĖTUKAI „A LA TURGAUS GATVĖ KLAIPĖDOJE“ – DOVANA VILNIEČIAMS

Įsidėmėtina, kad nuo sausio 1 d. vidutinė netekto darbingumo pensija Lietuvoje ir po padidinimo nesiekia net 250 eurų, todėl nutarėme pradėti rubriką „Išgyvenimo pradžiamokslis“, tikimės, sukaupta patirtis pagelbės ir tiems, kurie COVID-19 karantino sąlygomis mokysis tenkintis 257 eur/mėn.

VARŠKĖTUKAI gaminami iš vieno pakelio ne mažiau kaip 50 prc. nukainotos pigiausios varškės. Įdedami į varškę 3 šaukštai miltų. Mikliai išminkoma tešla. Suformuojamos juostelės iš tos tešlos ir supjaustomos nedideliais simpatiškais gabaliukais. Į verdantį nesūdytą vandenį – pažymėtina, nesūdytą, nes druską reikia taupyti ir pamokysime, kaip tai daryti – sumetami varškėtukai, bet daryti tai reikia kruopščiai, kad nesuliptų. Rankas patartina vilgyti vandeniu. Verda trumpai, kol pakyla į vandens paviršių. Išgriebiami iš puodo, padalinami 2-3 asmenims. Dėmesio! Druskos keli kristalai pabarstomi taupiai į kiekvieną lėkštę ant varškėtukų, kad ištirptų ir pagardintų patiekalą. Viskas. Tinka pusryčiams. Kaina – apie 70 eurocentų, įskaitant ir sunaudotas virimui dujas, kelis grūdelius druskos, puodo ir indų išplovimą. Skanaus!

RYŽIAI:

Pakanka ir saujelės

100 g ryžių pakanka prasimaitinti dieną, tačiau jei asmuo valgesnis, jų gali reikėti daugiau...

Birių ryžių gaminimo receptas yra paprastas. Imate 100 g ryžių, jei gaminate šeimai, draugams, gali tekti virti ir 200 g ar daugiau šių tikrai puikių kruopų. Visa paslaptis – idealiai sandarus puodo dangtis, jis neturi kilnotis susikaupus virimo garams. Į puodą įberiate nuplautus ryžius, patartina nesirinkti su GMO atžyma, nes tai išties nenaudinga Jūsų sveikatai. Galima dėti ir maišelyje fasuotus ryžius su visu įpakavimu. Verdančio vandens užpilate ant ryžių tiek, kad jo būtų maždaug 1 cm aukščiau nei ryžių paviršius. Uždengiate dangčiu, 12 minučių verdate ant pačios mažiausios ugnies, kokią galite nustatyti. Išjungiate, dangčio nenukeliate, uždengtas puodas turi pastovėti 20 minučių. Atidengiate, ryžiai –birūs., vieni skaniausiųjų yra plikytųjų rūšies, tačiau kiekvieno skonis individualus. Jei norite, pasūdykite pagal skonį, galima pagardinti šlakeliu mėgstamo aliejaus ar gabalėliu sviesto, skanu būna, kai įberiate kario prieskonių, sojos padažo užpilate ar vartojate kitus prieskonius, daržoves, kai gaminate, pavyzdžiui, plovą. SKANAUS!

P.S. Patiekalai iš ryžių labai populiarūs ne tik studentų, bet ir pensionatų, kitų priežiūros paslaugų teikimo įstaigų gyventojų tarpe, nes žalios mėsos paprastai arba nenusiperkama, arba pagal galiojančias įstaigos taisykles neleidžiama vartoti gaminant. Ryžiai mėgstami valgyti su kepinta vadinamąja šlapia dešra, svogūnais, daržovėmis. Tai sotu, gardu, paprasta, nebrangu.

“Naliesnikai” – gardūs lietiniai

Vieną kiaušinį gerai išplakite šluotele, įpilkite 0,5 l vandens, įdėkite 6 kupinus šaukštus miltų ir žiupsnelį druskos. Viską gerai išplakite, kad neliktų gumuliukų. Liejami blyneliai ir kepami su aliejumi. Įsidėmėtina – cukraus į juos nededame, nes lietiniuose galite įvynioti pasirinktą įdarą, pavyzdžiui, su vaisiais ar uogomis pertrintos varškės, mėsytės, grybų, sūrio ar daržovių. Blynelius galima valgyti su grietine ar uogiene, klevų sirupu, - priklausomai, koks įdaras juose. Skanaus!

Vištienos kepsneliai – gardu ir pigu

Vištieną mėgstame visi, be to, jos galima nusipirkti labai pigiai, rasti akcijas ir jomis pasinaudoti. Nusipirkę vištienos krūtinėlę netingėkite įdėti šiek tiek darbo ir pasigaminti itin gardų ir nebrangų patiekalą - kepsnelius. Paukštieną supjaustykite juostelėmis skersai skaidulų – taip ji bus puresnė. Imate vieną kiašinį ir suplakate šluotele iki putų. Į kiaušinio plakinį įpilkite truputį vandens, miltų dėkite šaukštą. Vištieną pasūdykite, dėkite pipirų, kitų prieskonių – pagal savo skonį. Vištieną apvoliokite tešloje. Kepkite keptuvėje įkaitintame aliejuje. Kepsneliai turi būti su plutele. Garnyrui rinkitės ryžius, makaronus ar keptas bulvytes, įvairių daržovių. Proporcijos turi būti tokios: 1 dalis kepsnelių ir 2 dalys daržovių, garnyro. Skanaus! Šį patiekalą labai mėgsta vaikai.

Rankdarbiai:· prilygsta meditacijai,· padeda atsikratyti priklausomybių ir gali būti papildomų pajamų šaltinis!

Neįgalieji sukuria neįtikėtinai vertingų ir meniškų rankdarbių. Nedaugelis iš jų patys parduoda tuos darbelius, o be reikalo. Facebooke jau yra elektroninės parduotuvės programėlė, yra nemokamų skelbimų svetainės kaip skelbiu.lt ir kitos, galima nesunkiai išmokti prekiauti patiems. Verslo liudijimą ar individulios veiklos pažymą išsiimti VMI nėra sunku, be to, gali padėti tai padaryti artimieji, draugai, socialiniai darbuotojai ar asmeniniai asistentai. Taigi – rankdarbiai gali tapti ir papildomų pajamų šaltiniu, nedideliu verslu, ne tik priemone praleisti laiką.

Mezgimas, nėrimas, siuvinėjimas ir kiti rankdarbiai yra toks pats efektyvus kovos su stresu būdas kaip ir mankšta ar sportas. Pirštų galuose esantys nervai susiję su smegenų dalimi, reguliuojančia žmogaus psichiką ir vidaus organų veiklą. Žmogus megzdamas masažuoja tuos receptorius pirštuose taip sumažina psichologinę įtampą.

Į madą grįžę įvairiausi rankdarbiai – ne tik puiki dovanų idėja, būdas parodyti dėmesį kitam, bet ir geras terapinis užsiėmimas. Mokslininkai yra nustatę, kad rankdarbystė gali būti net veiksmingas vaistas. Pastebėta, kad rankdarbystė atpalaiduoja, slopina stresą, reguliuoja širdies ritmą, sumažina kraujo spaudimą. Mezginį ar nėrinį į rankas verta imti, kai skauda galvą ar kamuoja nemiga.

Tvirtinama, kad rankdarbių kūrimas – puiki smegenų mankšta, mat rankų ir smegenų darbas yra susijęs. Taigi, kai dirba rankos, neaptingsta ir smegenys. Be to, megzdami, nerdami, siuvinėdami deriname abiejų rankų darbą, todėl skatiname dirbti abu smegenų pusrutulius. Neatsitiktinai pagyvenę žmones yra skatinami užsiimti rankdarbiais. Mokslininkai sako, kad tai padeda išvengti senatvinės demencijos ar bent ją nutolinti.
Mezginį ar nėrinį į rankas verta imti, kai skauda galvą ar kamuoja nemiga. Teigiamų emocijų suteikiantis šis užsiėmimas gali padėti įveikti ir lėtinį nuovargį. Yra įvairių rekomendacijų, kaip tam tikra rankdarbystė padeda esant atskiriems negalavimams. Pavyzdžiui, maudžiantį dantį, skaudamą ausį ar kosulį esą padeda numalšinti nėrimas vašeliu. Megzti virbalais patariama jautrios nervų sistemos žmonėms, taip pat sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, virškinimo sutrikimais. O štai pynimas iš šiaudų esą gali padėti esant hipotonijai, depresijai, protiniam nuovargiui, mažina agresyvumą. Psichologai teigia, kad rankdarbių terapija yra veiksmingesnė, kai žmonės mezga, neria grupėje. Tai padeda lengviau išgyventi netektis, skyrybas, išsivaduoti iš slogių minčių, depresijos.
Grupinės rankdarbystės terapija taip pat gali būti taikoma, kai norima atsikratyti žalingų įpročių, pavyzdžiui, rūkymo, priklausomybės ligų. Be to, mėgstamas užsiėmimas kartu su bendraminčiais – puiki socializacijos priemonė. Kurdami žmonės bendrauja, dalijasi įspūdžiais, potyriais, vieni kitiems pataria.

Psichologai rekomenduoja rankdarbius kaip terapiją taikyti jautriems vaikams. Rankdarbių kūrimas moko kontroliuoti emocijas, išlaikyti dėmesį, ugdo kantrumą, stiprina vaiko nervų sistemą, padeda formuoti pasitikėjimą savimi.

NUOTRAUKOSE: autorės Dianos Viluckienės rankdarbiai - pliažo krepšiai.

TEKSTAS parengtas pagal autorę Aigustę Tavoraitę, 2016-03-15 iš <https://lsveikata.lt/sveika-visuomene/rankdarbiu-kurimas-prilygsta-meditacijai-4553>, žr. 2020-05-17 ir diena.lt

Griežtai draudžiama „Padėkime sau'19“ paskelbtą žodinę ir vaizdinę informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Padėkime sau'19“ kaip šaltinį.