10 AUKSINIŲ TAISYKLIŲ TIEMS, KAS NORI GYVENTI IKI 100 METŲ IR ILGIAU

„Norint ilgiau gyventi, nereikia žinoti kokių nors ypatingų paslapčių, turėti antgamtinę jėgą ar stebuklingų sugebėjimų“ (A. Levisas)

Manoma, jog kiekvienas gali pasiekti ilgaamžiškumo. „Ir labai paprastai“, anot A. Leviso.

Štai ką reikia daryti norint gyventi ilgiau:

1. Nevengti fizinių pratimų.
2. Mėgti sportą.
3. Būti gryname ore, mėgautis saule ir vandeniu.
4. Reguliariai maitintis. Beje, nustatyta, jog ilgaamžiai valgo nedaug, bet reguliariai nustatytomis valandomis, 3-4 kartus per dieną. Jie daugiausia valgo mišrų maistą. Kai kurie ilgaamžiai tvirtina, jog sistemingai valgant vaisius, vynuoges ir medų, pailginamas gyvenimas.
5. Nepaversti nakties diena, tai yra, nemiegoti ištisą dieną, o naktį linksmintis, dirbti ar būdrauti.
6. Laiku pailsėti.
7. Nežudyti organizmo alkoholiu, narkotikais ir rūkymu.
8. Visur vengti kraštutinumų.
9. Laikytis režimo.
10. Turėti gerą, laimingą šeimą. Bet – pastaba: tiek ankstyvos, tiek vėlyvos vedybos sutuoktinių ir palikuonių sveikatai nepageidaujamos. Palankiausias amžius vesti, daugelio mokslininkų nuomone, laikomas tada, kai visiškai subręsta organizmas: moterims vidutiniškai – 20, o vyrams – 23 metai. Anot, Juozo Žemgulio, žymaus gydytojo, chirurgo, higienos specialisto, 30-metė nuotaka jau yra sena vedyboms, nes jos organizmo senėjimo procesai jau yra prasidėję ir susilaukti sveikų palikuonių ji turi ne taip jau ir daug galimybių. O kai kurių mokslininkų, genetikų, ekspertų išvada apie vyresnio amžiaus tėčius yra gana tiesmuka - gimsta atsilikusio vystymosi vaikai, plinta Dauno sindromas ir vadinamasis autizmas, kurio viena iš priežasčių - senyvo amžiaus mamos ir tėčiai, kuriems virš 35 metų. Žinoma, susipažinę su Higienos instituto statistiniais duomenimis apie LIetuvos vaikų išsigimimų, protinio atsilikimo ir patologinių defektyvumo atvejų kiekius per paskutiniuosius 30 metų tuo net nesuabejojame -  esamu metu iš 10 vaikų Lietuvoje sveikas tėra vos 1, bet... ir tai gali būti atvejis, kai vaikas tiesiog nediagnozuotas, nebuvo rodomas medikams ir pan.

Ar tai jau tokie dideli reikalavimai - būti paprasčiausiai nors minimaliai padoriems, stengtis negimdyti patologiškai išsigimusių vaikų, kai galima nesunkiai to išvengti tiesiog nuvykus pas genetikus ir užsisakius tyrimą būsimų galimų palikuonių išsigimimų ir anomalinių nukrypimų diagnozavimui? Beje, verta priminti, jog nežiūrint to, jog esame tolerantiški, bet, jei Jums gimė defektyvus vaikas, už jo išlaikymą esate atsakingi tik Jūs patys ir tai Jūsų pačių pasirinkta našta, kurią sau ant pečių užsidėjote būtent patys.

Na, o pageidaujantiems nors kiek ilgesnio gyvenimo pravartu rūpintis gerai išsimiegoti, gyventi daugmaž padoriai, nebūti narkomanais, girtuokliais, reguliariai mankštintis... Nejaugi tai per daug, palyginti su tuo, kad galite sulaukti šimto ir daugiau metų? Bet tai kartu ir labai daug, anot A. Leviso, nes „būtina tai laikyti svarbia problema, kuri reikalauja ypatingo dėmesio nuo jaunystės!”.

Be abejo, išvada gana žiauroka - ne Jums ilgas gyvenimas ir ne Jūsų vaikams ir anūkams, jei degradavote, tinginiavote, nuolat persivalgydavote ir be saiko pramogavote.