KAD SENAS GALĖTŲ, O JAUNAS ŽINOTŲ, arba TAI „SLOGA“

Jauni žmonės daug ko nežino, o seni – daug ko negali. Tačiau, kai kovojama už gabiausiuosius ir mėginama juos pasamdyti į savo firmas, įstaigas ar institucijas darbui, veiklai, kūrybai, ieškoma jaunų, gabių, sveikų, kūrybingų. Šioje vietoje cituotinas anekdotas:

„- Ką reiškia smegenų nutekėjimas? - Tavo atveju tai tiesiog sloga“.

Taigi, statistikos duomenis matome visi: „sloguojančiųjų“ vis daugiau, esamu metu vaikų ir jaunų žmonių nors kažkiek sveikesnių vis mažėja, o kartu visa tai susiję ir su Lietuvos darbo rinkos katastrofa – realiai darbingų asmenų mažėja, nekalbant jau apie tai, kad jauni žmonės ne vienas yra elementariai neraštingi, ką jau bekalbėti apie pridedamąją vertę, kurios tikisi visi darbdaviai. Savo verslus jie, be abejo, kuria ir dažniausia už močiučių ar tėvų pinigus, bet vėl gi – tiems jų UAB-ams ar iniciatyvoms reikalingi realiai darbingi žmonės, kurių vis mažiau ir mažiau: potencialūs darbuotojai ar narkomanai, amžinai kažkur kitur „gyvena“ ir niekada nedirba ar dirba fiktyviai, ar tiesiog už močiučių pinigus amžinose atostogose kažkur egzotiniuose kraštuose ir tiesiog ramiai laukia naujo palikimo močiutei ar tėvukui išėjus Anapilin, o iki to laiko jiems net ką nors dirbti tiesiog NEAPSIMOKA.

Tokioje aplinkoje geidžiamiausia preke tampa kiek įmanoma ilgesnis gyvenimas ir tos visos pinigingosios močiutės, dar tarybiniu laikotarpiu išmokusios iš viso realiai niekur nedirbti ar dirbti tik fiktyviai ir sukaupti turtelio už mažiausiai pusę milijono ar dviejų milijonų eurų iki šių dienų, pamažu atsipeikėja. Jos galų gale viena po kitos „praregi“ ir suvokia, ką už jų pinigus iš tiesų daro jų anūkėliai užsieniuose, kur yra pasiskelbę, jog neva mokosi, studijuoja ar kuria „verslus“. Jos ima pamažu suprasti padėtį, lygiai kaip ir egzotiškesnių kraštų itin gerai atrodantieji vyriškiai jau yra sureagavę į situaciją ir puikiai išmano, koks lobis yra moteriškė lietuvė virš 60 metų ir kokio dydžio kapitalą ji gali atsivežti suviliota pažadų, jog egzotinėje saloje nusipirktas didžiulis namas gali būti jos kartu su nuostabiai atrodančiu vyriškiu, kuris iš tiesų moka gerbti moterį, jai asistuoti ir užtikrinti jos gyvenimą prilygstantį pasakai iš jos mėgstamo serialo. Be viso kito šios moterys nusiveža ir verslus ar verslų idėjas, jos geba ten užsidirbti realius ir jų gebėjimus atitinkančius atlyginimus ir nebūti varginamos jokių biurokratinių institucijų bei nekamuojamos nusibodusių susenusių pilvotų vyrų, kurie Lietuvoje yra išmokę geriausiu atveju parazituoti už moterų pinigus. Tokiu būdu neperspektyvūs iš viso vaikai ir anūkai paliekami su tuščiomis kišenėmis, nes jų močiutėms galų gale nusišypsojo laimė – pagyventi pasakoje ir be anūkų ir tinginių savo vaikų.

Ir iš tiesų, kapitalas išvežamas ir smegenų nutekėjimas vyksta visai ne taip, kaip įsivaizduojate... mažai kam reikalingos tos lūžtančių liesų kūnelių jaunesnės moteriškutės su priklijuotomis blakstienomis ir silikoninėmis krūtimis, na, nebent trumpam panaudojimui, o trumpo naudojimo daiktai, kaip žinia... pigūs. Taigi. Prekė Nr. 1 yra ilgaamžiškumas ir puiki sveikata, kurios, deja, jaunesnioji karta jau ir , ko gero, nebegalės turėti... – žr. oficialiąją statistiką. Ligotumo ir sveikatos prastumo lygis toks, kad jau nebepadarysi jokio stebuklo... belieka samdyti specialiuosius pedagogus ir asmenis, turinčius kantrybės dirbti su narkomanais, alkoholikais ir jų vaikais, anūkais... O tuo tarpu kapitalo turėtojos perka ilgesnį ir kokybiškesnį gyvenimą. Žinoma, ne Lietuvoje.

Prekė Nr. 1 yra galėjimas gyventi labai ilgai ir išlikti gana neblogos sveikatos. Štai, reali istorija apie kardinolą D‘Armanjaką, kuris 1554 m. aptiko raudantį 80 metų amžiaus senuką, kardinolas jo paklausė, kodėl jis taip graudžiai rauda, o senukas atsakė, kad jį prilupo jo tėvas. Kardinolas panoro pamatyti tą jo tėvą ir labai nustebo radęs guvų 113 metų senuką. Maža to, tas 113 metų senolis paaiškino už ką prilupo savo sūnų: lupti jis gavo už nepagarbų elgesį su savo seneliu, o šiam buvo 143 metai.

Yra žinoma ir kitų panašių pavyzdžių: Azerbaidžane Širalio Muslimovo tėvas išgyveno iki 120 metų, jo mama – iki 110 metų, o jis pats – iki 168 metų.

Gerantologai, tyrinėjantieji ilgaamžiškumą, tvirtina, jog ilgas gyvenimas nulemtas genetiškai, pavyzdžiui, Azerbaidžano vietovėse ilgaamžiškumas buvo paveldimas, išlaikytas 80 proc. atvejų, kartais net per 4 vienos giminės kartas, taip pat buvo išlaikomas ir atsparumas širdies ligoms ir nepalankioms klimatinėms sąlygoms. Kaip ilgaamžė minima ir lietuvė Janina Lydekienė, gyvenusi virš 100  metų, bet ilgaamžiai buvo ir jos seneliai, brolis išgyveno iki 98 metų, sesuo gyveno virš 100 metų.

Moterų ilgaamžių yra daugiau nei vyrų. Manoma, jog tai yra dėl to, kad moters organizmas turi gausesnes hormonų atsargas, jų kraujyje mažiau cholesterino, gausios hormonų atsargos padaro moterų organizmą atsparesnį daugeliui ligų, bet pirmiausia – aterosklerozei. Jei moterų mirtingumo koeficientą laikysime 100, tai 20-24 m. amžiaus vyrų jis bus 287, 30-35 m. – 307, 50-54 m. – 240 (duomenys iš Jokūbo Skliutausko veikalų). Bet tuo pačiu primenama, jog Džiuljeta mirė būdama 14-os... žmogus gali būti iš ilgaamžių giminės, bet jį veikia ir aplinkos veiksniai, aplinka turi nemažą įtaką gyvenimo trukmei taip pat.

J.Diktanas 1974 m. paskelbė įžvalgų apie ilgaamžiškumą. Jo žodžiais, „ilgaamžiškumas – sena žmonijos svajonė“, ne veltui Getės Faustas siekė ne tik ilgai gyventi, bet ir amžinai išlikti jaunas. Reikia tiesiog įsisąmoninti, kad „Gamtoje viskas kinta pagal dialektinius dėsnius. Žmogaus organizmas, pereidamas visus savo išsivystymo periodus, neišvengiamai pakinta. Šiame gamtos dėsnyje ir glūdi senatvės esmė“ (p. 3).

Sensta žmonės labai individualiai. Niekam ne paslaptis, jog nesunku rasti jaunų moterų, kurioms ir iki 35 metų amžiaus jau nebėra menstruacijų ar jos nereguliarios ir tuo pačiu – yra moterų virš 55 metų amžiaus, kurioms menstruacijos visiškai reguliarios, o tai reiškia – hormonai yra tvarkoje, organizmas dar nesensta. Senatviniai pakitimai atsiranda atskiriems žmonėms nevienodame amžiuje, susidaro tam tikras skirtumas tarp kalendorinio ir biologinio amžiaus. Pavyzdžiui, visi yra matę visiškai susenusių moterų dar iki 25 metų amžiaus, kai nuosavi dantys jau išbyrėję, veide kilogramas botokso, oda sausa, kūnas išdžiūvęs, prarudęs, dvokiantis, vidaus organai supuvę... dažnu atveju tai turtingesnių žmonių narkomanės dukros, seserys, žmonos ar sekretorės, nudėvėtos iki tiek, kad primena sutręšusias pabaisas su plastmasiniais dantimis burnose ir sintetinėmis krūtimis bei storu sluoksniu nutinkuotais veidais, kuriuose - nuolat apdujusių idiočių išraiška.

Anot J. Diktano, pagyvenusio žmogaus amžiumi laikytinas 60-74 m. amžiaus tarpsnis. Po 75 m. senatviniai pakitimai jau esti ryškūs. Po 90 m. žmonės jau laikomi ilgaamžiais. Vienas iš senatvės požymių – aterosklerozė, tačiau ji ne visus paliečia ir kai kurie žmonės labai šviesaus proto išlieka iki itin senyvo amžiaus.

Labiausiai senatvę artina tokie veiksniai:

  1. Stresas, psichikos žalojimas.
  2. Dažni gimdymai.
  3. Nepakankamas miegas.
  4. Nepakankamas maitinimasis (badavimas) ar persivalgymas, per gausus maitinimasis.
  5. Fizinio darbo ir judėjimo stoka ar per didelis organizamo apkrovimas, kas lemia jo susidėvėjimą.
  6. Nepalankios klimatinės sąlygos (šaltis, kaitra, drėgmė, skersvėjai).
  7. Piktnaudžiavimas dirginamosiomis medžiagomis (alkoholis, tabakas,, kava, arbata, narkotikai).
  8. Cheminių dirgiklių ir radiacijos poveikis.
  9. Chroninės ligos, ypač aterosklerozė, vidinės sekrecijos liaukų sutrikimai, chroninės infekcinės ligos (Diktanas, p. 6).

Teigiama, jog ilgaamžiškumas yra susijęs su gyvenimo būdu ir sąlygomis. „MEDICINOS MOKSLO PASIEKIMAI NĖRA LEMIANTYS ILGAAMŽIŠKUMUI PASIEKTI“ (Diktanas, p. 15). Įsidėmėtina tai, kad, pasak J. Dovidovskio, žmogaus amžiaus ilgumas pasiekiamas iki gilios senatvės intensyviai dirbantiems. Tokie žmonės ne tik moka greit orientuotis iškilusioje situacijoje ir, panaudodami savas ir kitų žinias, gerai atlieka darbą. Ilgaamžiškumą lemia socialiniai veiksniai. Gyvenimo trukmės pailgėjimo galimybė glūdi socialiniuose veiksniuose – tai ir galėjimas dirbti  sulaukus brandaus amžiaus, ir geresnės socialinės, medicinos paslaugos (Diktanas, p. 16-17).

Įvairius gerantologų patarimus reikia vertinti atsargiai, nes didėja aplinkos chemizacija, plinta infekcinės ligos, atsinaujina tokios ligos kaip maras, džiova, o protiniai gebėjimai menkėja, kt., žmonių artimoje aplinkoje ir darbo vietose vis mažiau lieka tokių aplinkybių, kurias galima pavadinti mažai streso keliančiomis.

Gerantologai deda viltis į mokslo pažangą ir teigia: vidutinis žmogaus amžius ilgės. Yra žinoma, kai senatvėje ir sulaukus 70-80 m. amžiaus, padaromi atradimai, paskelbiami mokslo darbai (I. Pavlovas, E. Dženeris, J. Listeris ir kt.). Kaip tvirtina J. Diktanas (p. 20): „nėra pagrindo būkštauti, kad „pasenėjus“ visuomenei, sumažės darbingų žmonių. Aktyvus ir kūrybingas senas žmogus, sukaupęs didelę gyvenimo patirtį, geras savo srities specialistas, gali duoti daug naudos visuomenei ir valstybei“.

Pabaigai belieka apibendrinti: Lietuvos atveju smegenų nutekėjimas esamu metu įgavęs visiškai kitokį pobūdį, nei manoma: brandaus amžiaus ir itin aukštos kvalifikacijos bei pasiturinčios moterys vis dažniau pasirenka kurti, gyventi ir džiaugtis gyvenimu kitur, kitose valstybėse. O kadangi žmonių, kapitalo, paslaugų ir pinigų judėjimas yra nevaržomas ir laisvas ES ribose ir ne tik – viskas yra taip, kaip ir turėjo būti – žuvis ieško kur giliau, o žmogus – kur geriau. Panašu, jog tų „sloguojančiųjų“ ir pagal oficialius dokumentus jaunesnių, bet nekvalifikuotų, išmestų iš visų Anglijos ar Norvegijos, Airijos pašalpinių sąrašų, vištų pešimo ar žuvų skrodimo įmonių ir realiai iš viso nedarbingų, bet dažnu atveju turinčiųjų teisės mokslų magistrų laipsnius, grįžtančiųjų kartu su visiškai ligotais ir silpnais tiek fiziškai, tiek protiškai nebeatitaisomai išsigimusiais vaikais, Lietuvoje tik daugės..., o jų močiutės sėkmingai papustys padus ir reziduos sėkmingai ten, kur geriau, mieliau ir pagarbos daugiau bei vertinamas kvalifikuotas, darbingas, kurti gebantis ir pridedamąją vertę duodantis žmogus.

Supraskite - ką nusipelnėte, tą ir gavote.