NEĮGALIESIEMS TEIKTI PRIEINAMĄ INFORMACIJĄ – MISIJA ĮMANOMA? NUO KADA? 2023-07-17

Gerai informuotas asmuo su negalia – ar tai greitu laiku taps realybe? Juk toks asmuo būtų maksimaliai nepriklausomas, gerai žinotų savo teises ir galimybes, pavyzdžiui, gauti įvairias papildomas kompensacijas, bendrauti, įdomiai leisti laisvalaikį, rinktis tokias medicinos paslaugas, kurių pats nori ir t.t.

Lietuvoje teikiamos elektroniniu būdu viešosios paslaugos ir jų prieinamumas neįgaliesiems išlieka problema. Teisės aktuose yra nustatyti tik bendrieji Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimai užtikrinantys asmenų su negalia teisę gauti informaciją, bet kokiais būdais galima tai pasiekti, nurodymų ir standartų, kaip praktikoje užtikrinti informacijos prieinamumą visiems skirtingą negalią turintiems asmenims, nėra sukurta. Viešųjų pirkimų įstatymas nenustato prievolės perkant informacijos teikimo, svetainių kūrimo, skaitmeninio, audiovizualinio turinio rengimo paslaugas užtikrinti, kad nuostata dėl galimybės naudotis neįgaliesiems būtų privaloma. Nėra užtikrinama, kad viešaisiais finansais sukuriamas internetu prieinamos informacijos turinys būtų prieinamas visiems asmenims su negalia.

Aplinkos prieinamumas asmenims su negalia visose gyvenimo srityse yra viena iš̌ pagrindinių jų savarankiškumo sąlygų̨. Dažniausiai aplinkos prieinamumas suprantamas siaurąja – fizinės aplinkos pritaikymo, prasme, tačiau informacinė aplinka (t. y. viešųjų paslaugų teikėjų teikiama informacija, paslaugos ir prekės) yra ne mažiau svarbi ir taip pat turi būti prieinama neįgaliesiems. Neprieinama fizinė ir informacinė aplinka apriboja asmenų su negalia galimybes gauti išsilavinimą, jų gebėjimą dalyvauti darbo rinkoje, visuomeniniame ir socialiniame gyvenime. Visa tai sąlygoja aukštą asmenų su negalia skurdo rizikos lygį ar socialinę atskirtį.

Lietuva aprūpina asmenis su negalia tam tikromis komunikacijos priemonėmis (skirtomis asmens, turinčio judėjimo, intelekto ir kitų negalių, prarastoms dėmesio, verbalinės kalbos suvokimo, rašymo, skaitymo, bendravimo ir atminties funkcijoms kompensuoti), tačiau šių priemonių patenkinimo poreikis siekia tik 60 proc., nes dažnai šios priemonės brangiai kainuoja, Taip pat priemonės ar programinė įranga nėra adaptuotos Lietuvos rinkai (pvz., priemonės nėra adaptuotos lietuvių kalbai, o priemonių kūrėjams dėl mažos rinkos Lietuvoje to neapsimoka daryti). Pažymėtina, kad Europos Tarybos 2017-2023 m. strategijoje dėl negalios, valstybės narės yra skatinamos remti bei pritaikyti neįgaliųjų poreikiams nebrangias pagalbines technologijas, priemones ir paslaugas, skirtas pašalinti esamas kliūtis. (Šaltinis: https://www.tpnc.lt/lt/apie-tpnc/vykdomi-projektai/geresnes-neigaliuju-komunikavimo-galimybes/)

2022 m. gruodį vyko LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo atnaujinimo galimybių svarstymai. 2024 ir 2026 m., tikėtina, vyks tam tikri teigiami poslinkiai. Bet esminis dalykas yra tas, kad atitinkamos Direktyvos įgyvendinimas dėl fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumo neįgaliesiems numatytas Lietuvoje tik po 8 metų. Informacija, reikalinga ir būtina asmenims su negalia, jų prieiga prie interneto, naujesnių technologijų, skirtingai nuo kitų pažangesnių ir Direktyvą jau įgyvendinančių ES valstybių-narių, pasiekiamumas, galėjimas gyventi nepriklausomus orius gyvenimus kaip gerai informuotiems asmenims patikimos informacijos pagrindu priimantiems jiems naudingus ir svarbius sprendimus, aktyvesnis dalyvavimas darbo rinkoje ne diskriminacinėmis ir neretai asmenis žeminančiomis įvairių rūšių išnaudojimo sąlygomis kartu kai dar ir taikomas ir kelių rūšių smurtas tiek artimoje aplinkoje, tiek darbovietėse, galėjimas turėti turiningą laisvalaikį ir panašiai, – visa tai ne dabar, ne LR piliečiams. O ar 2030-2032 m. informacijos prieinamumas asmenims su negalia taps realybe ir Lietuvoje, esamu didelio neapibrėžtumo ir greitų geopolitinių-ekonominių-socialinių-demografinių-kultūrinių-vertybinių bei kitų rūšių pokyčių metu patvirtinti neįmanoma.

Taigi, apie 7 metus lieka užsiimti spėlionėmis, kaip bus, o kaip gal ir nebus. Bus neįgalieji aprūpinti jiems reikiama informacija ir tam reikalingomis technologijomis, įranga, ar ne? Jei taip, kokiomis sąlygomis, kas tuo rūpinsis, ar vėl viskas liks tik "popieriuje" ir tik nedaugeliui... O esamu metus retas kuris asmuo su negalia žino net pačius būtiniausius jam dalykus, pavyzdžiui, apie informuoto asmens galimybes nesutikti su jam siūlomu gydymu, procedūromis ir rinktis paslaugas ir kt.