DABAR KIEKVIENAS GALI ŽINOTI VISKĄ BE TARPININKŲ

Kaip skelbta, Seimas priėmė Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą (Elta, 2021-06-30). O tai reiškia, kad tikrai neverta ieškoti naujienų melagienose paskendusiuose socialiniuose tinkluose, tikėti viskuo, ką išgirdote per radiją ar televizijos žinių laidose, pokalbių šou, ar mėginti kalbinti nepažįstamus žmones ir klausinėti, kas bus ir kur, kada didės pensijos ir kiek. Viską be tarpininkų galite sužinoti patys. Tiesiog raskite, kurioje valdžios įstaigoje ar kokioje kitoje institucijoje yra Jums rūpima informacija ir drąsiai kreipkitės nurodydami, kad tai darote ne šiaip sau, o remdamiesi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu.

Šiuo teisės aktu į įstatymą perkeliamos 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atvirų duomenų nuostatos, reglamentuota institucijų ir valstybės valdomų subjektų kompetencija duomenų pakartotinio naudojimo srityje, galiojantis teisinis reguliavimas papildytas nuostatomis dėl didelės vertės duomenų rinkinių skelbimo ir jų pakartotinio naudojimo sąlygų, atsižvelgiant į skaitmeninių technologijų pažangą, papildytos nuostatos dėl reikalavimų duomenų parengimui ir pateikimui pakartotiniam naudojimui.

Šiuo įstatymu nustatomos asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ar šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų informaciją apie jų veiklą bei šių institucijų ir kitų juridinių asmenų informaciją apie institucijų veiklą ir duomenis, kuriais jos disponuoja ir (ar) kuriuos jos tvarko vykdydamos viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas, ir kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, įgyvendinimo priemones ir tvarką.

Kaip pažymėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, plečiamas įstatymo taikymas. „Šiuo metu įstatymo nuostatos yra taikomos tik viešojo sektoriaus institucijoms ir valstybės įmonėms bei savivaldybių įmonėms, o po pateikimo įstatymo nuostatos bus taikomos ir valstybės valdomiems subjektams, įmonėms, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė. Pavyzdžiui, tokios įmonės kaip Lietuvos paštas, „Ignitis“, „Vilniaus vandenys“, „Lietuvos geležinkeliai“ taip pat turės atverti duomenis“, – sakė ministrė.

Pasak A. Armonaitės, įstatyme nustatoma pareiga inventorizuoti visus tvarkomus duomenis ir sudaryti duomenų rinkinius bei juos skelbti Lietuvos atvirų duomenų portale: „Iki šiol buvo nustatyta tik informacijos apie veiklą skelbimo tvarka, dokumentų teikimo pakartotiniam naudojimui pareiškėjui paprašius tvarka ir galimybė sutvarkyti skaitmeninių dokumentų rinkinius. Dabar mes įpareigojame valstybės institucijas atverti duomenis. Visi duomenys turi būti atviri, išskyrus tuos atvejus, kai yra labai aišku, kodėl jie negali būti atverti, pavyzdžiui, asmens duomenys.“ Taip pat reglamentuojamos didelės vertės duomenų rinkinių tam tikrose kategorijose nuostatos (geoerdviniai duomenys, žemės stebėjimas ir aplinka, meteorologiniai duomenys, statistika, bendrovės ir bendrovių valdymas nuosavybės teise, judumas). Šie duomenys, ministrės teigimu, turės būti prieinami nemokamai.

Redakcijos prierašas: Dėl su savimi susijusiųjų duomenų galite kreiptis remdamiesi LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, išsamiau žr. mūsų leidinio p. 4-5.

 

Šaltinis: <https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/seimas-prieme-teises-gauti-informacija-is-valstybes-ir-savivaldybiu-instituciju-ir-istaigu-istatyma-216656>, žr. 2021-06-30

KAS APIE JUS KOKIAS ŽINIAS IR DUOMENIS SAUGO IR KĄ SU JAIS DARO NERETAI BE JŪSŲ ŽINIOS?

 

Yra daugybė atvejų, kai su Jumis susiję duomenys yra kaupiami, tvarkomi, analizuojami įvairiose institucijose – tai ir Statistikos departamentas, ir „Sodra“, gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigos, institucijos, kur mokotės ar dirbate, bibliotekos, bankai, prekybos įmonės... juk gal net nesusimąstote, kokia yra tikroji nuolaidų kortelių, gausiai dalinamų prekybos centruose, paskirtis? O kur dar elektroninės prekybos bruzgynai, kai Jūsų duomenys nukeliauja kažin kur, nors yra deklaruojamas pažadas, kad Jūsų duomnys yra saugūs. Verta žinoti, kad bet kurioje institucijoje, buvusioje ar esamoje darbovietėje – visur, kur yra duomenų apie Jus, galite su jais susipažinti, reikialauti juos taisyti, naikinti ir t.t. Taigi, pradžiai – įstatymai.

LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 straipsnyje apie duomenų subjekto teises rašoma:

  1. Duomenų subjektas šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę:

1) žinoti (būti informuotas) apie savo asmens duomenų tvarkymą;

2) susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi;

3) reikalauti ištaisyti, sunaikinti savo asmens duomenis arba sustabdyti, išskyrus saugojimą, savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, kai duomenys tvarkomi nesilaikant šio ir kitų įstatymų nuostatų;

4) nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.

  1. Duomenų valdytojas privalo sudaryti sąlygas duomenų subjektui įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai reikia užtikrinti:

1) valstybės saugumą ar gynybą;

2) viešąją tvarką, nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar baudžiamąjį persekiojimą;

3) svarbius valstybės ekonominius ar finansinius interesus;

4) tarnybinės ar profesinės etikos pažeidimų prevenciją, tyrimą ir nustatymą;

5) duomenų subjekto ar kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą.

  1. Duomenų valdytojas turi motyvuotai pagrįsti atsisakymą vykdyti duomenų subjekto prašymą įgyvendinti šio įstatymo nustatytas duomenų subjekto teises. Duomenų valdytojas, gavęs duomenų subjekto prašymą, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos turi pateikti jam atsakymą. Jeigu duomenų subjekto prašymas išreikštas rašytine forma, duomenų valdytojas turi pateikti jam atsakymą raštu.
  2. Duomenų subjektas gali skųsti duomenų valdytojo veiksmus (neveikimą) Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai per 3 mėnesius nuo atsakymo iš duomenų valdytojo gavimo dienos arba per 3 mėnesius nuo tos dienos, kada baigiasi šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas pateikti atsakymą. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiksmus (neveikimą) įstatymų nustatyta tvarka duomenų subjektas gali skųsti teismui.

Susipažinti verta ir su 24 straipsniu. Duomenų subjekto informavimas apie jo duomenų tvarkymą, jame rašoma:

  1. Duomenų valdytojas, kuris asmens duomenis gauna ne iš duomenų subjekto, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą pradėdamas tvarkyti asmens duomenis arba, jei ketina duomenis teikti tretiesiems asmenims, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą ne vėliau kaip iki to momento, kai duomenys teikiami pirmą kartą, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti teisės aktai apibrėžia tokių duomenų rinkimo ir teikimo tvarką bei duomenų gavėjus. Šiuo atveju duomenų valdytojas privalo duomenų subjektui suteikti šią informaciją (išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas tokią informaciją jau turi):

1) apie savo (duomenų valdytojo) ir savo atstovo, jeigu šis yra, tapatybę ir nuolatinę gyvenamąją vietą (jei duomenų valdytojas ar jo atstovas yra fizinis asmuo) ar rekvizitus ir buveinę (jei duomenų valdytojas ar jo atstovas yra juridinis asmuo);

2) kokiais tikslais tvarkomi ar ketinami tvarkyti duomenų subjekto asmens duomenys;

3) kitą papildomą informaciją (iš kokių šaltinių ir kokie duomenų subjekto asmens duomenys renkami ar ketinami rinkti; kam ir kokiais tikslais teikiami duomenų subjekto asmens duomenys; apie duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir teisę reikalauti ištaisyti neteisingus, neišsamius, netikslius savo asmens duomenis), kiek jos reikia, kad būtų užtikrintas teisingas asmens duomenų tvarkymas nepažeidžiant duomenų subjekto teisių.

  1. Kai duomenų valdytojas renka ar ketina rinkti asmens duomenis iš duomenų subjekto ir juos tvarko ar ketina tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais, prieš teikdamas duomenų subjekto duomenis, jis privalo informuoti duomenų subjektą, kam ir kokiais tikslais jo asmens duomenys bus teikiami.
  2. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma tvarkant asmens duomenis statistikos, istoriniais ar mokslinio tyrimo tikslais, kai tokios informacijos pateikti neįmanoma ar pernelyg sunku (dėl didelio duomenų subjektų skaičiaus, duomenų senumo, nepagrįstai didelių sąnaudų) arba kai duomenų rinkimo ir teikimo tvarką nustato įstatymai. Apie tai duomenų valdytojas privalo pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai šio įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija privalo atlikti išankstinę patikrą.

Svarbiausia, Jūs galite ir turėtumėte žinoti, kokius duomenis apie Jus yra sukaupę darbdaviai, gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigos, kiti subjektai. Jums pravers 25 straipsnis. Duomenų subjekto teisė susipažinti su savo asmens duomenimis:

  1. Duomenų subjektas, pateikdamas duomenų valdytojui ar duomenų tvarkytojui asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę gauti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie jo asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti bent per paskutinius vienus metus.
  2. Duomenų valdytojas, gavęs duomenų subjekto paklausimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo, privalo atsakyti, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ir pateikti duomenų subjektui prašomus duomenis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos. Duomenų subjekto prašymu tokie duomenys turi būti pateikiami raštu. Neatlygintinai tokius duomenis duomenų valdytojas teikia duomenų subjektui kartą per kalendorinius metus. Teikiant duomenis atlygintinai, atlyginimo dydis neturi viršyti duomenų teikimo sąnaudų. Duomenų teikimo atlyginimo tvarką nustato Vyriausybė.

Taigi, pagal 25 straipsnį Jūs paparsačiausiai parašote prašymą susipažinti su dauomenimis, kurie sukaupti apie Jus. Kiekviena institucija juos pateikti privalo. Iš karto svarbu žinoti – gauta informacija apie save gali priblokšti, pavyzdžiui, rasite buvusių kolegų parašytus pranešimus apie Jus, kurie nė iš tolo neatitinka tikrovės, Jūs tiesiog buvote apšmeižti ar panašiai. Tada Jums prieiks 26 straipsnio. Duomenų subjekto teisė reikalauti ištaisyti, sunaikinti ar sustabdyti savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus:

  1. Jeigu duomenų subjektas, susipažinęs su savo asmens duomenimis, nustato, kad jo asmens duomenys yra neteisingi, neišsamūs ar netikslūs, ir kreipiasi į duomenų valdytoją, duomenų valdytojas nedelsdamas privalo asmens duomenis patikrinti ir duomenų subjekto prašymu (išreikštu rašytine, žodine ar kita forma) nedelsdamas ištaisyti neteisingus, neišsamius, netikslius asmens duomenis ir (arba) sustabdyti tokių asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus saugojimą.
  2. Jeigu duomenų subjektas, susipažinęs su savo asmens duomenimis, nustato, kad jo asmens duomenys yra tvarkomi neteisėtai, nesąžiningai, ir kreipiasi į duomenų valdytoją, duomenų valdytojas nedelsdamas privalo neatlygintinai patikrinti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, sąžiningumą ir duomenų subjekto prašymu (išreikštu rašytine forma) nedelsdamas sunaikinti neteisėtai ir nesąžiningai sukauptus asmens duomenis ar sustabdyti tokių asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus saugojimą.
  3. Duomenų subjekto prašymu sustabdžius jo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, asmens duomenys, kurių tvarkymo veiksmai sustabdyti, turi būti saugomi tol, kol bus ištaisyti ar sunaikinti (duomenų subjekto prašymu arba pasibaigus duomenų saugojimo terminui). Kiti tvarkymo veiksmai su tokiais asmens duomenimis gali būti atliekami tik:

1) turint tikslą įrodyti aplinkybes, dėl kurių duomenų tvarkymo veiksmai buvo sustabdyti;

2) jei duomenų subjektas duoda sutikimą toliau tvarkyti savo asmens duomenis;

3) jei reikia apsaugoti trečiųjų asmenų teises ar teisėtus interesus.

  1. Duomenų valdytojas privalo nedelsdamas pranešti duomenų subjektui apie jo prašymu atliktą ar neatliktą asmens duomenų ištaisymą, sunaikinimą ar asmens duomenų tvarkymo veiksmų sustabdymą.
  2. Asmens duomenys taisomi ir naikinami arba jų tvarkymo veiksmai sustabdomi pagal duomenų subjekto tapatybę ir jo asmens duomenis patvirtinančius dokumentus, gavus duomenų subjekto prašymą.
  3. Jeigu duomenų valdytojas abejoja duomenų subjekto pateiktų asmens duomenų teisingumu, jis privalo sustabdyti tokių duomenų tvarkymo veiksmus, duomenis patikrinti ir patikslinti. Tokie asmens duomenys gali būti naudojami tik jų teisingumui patikrinti.
  4. Duomenų valdytojas privalo nedelsdamas informuoti duomenų gavėjus apie duomenų subjekto prašymu ištaisytus ar sunaikintus asmens duomenis, sustabdytus asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus atvejus, kai pateikti tokią informaciją būtų neįmanoma arba pernelyg sunku (dėl didelio duomenų subjektų skaičiaus, duomenų laikotarpio, nepagrįstai didelių sąnaudų). Tokiu atveju turi būti nedelsiant pranešama Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

Na, ir galiausiai Jums privalu žinoti apie 27 straipsnį. Duomenų subjekto teisė nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.

  1. Duomenų valdytojas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais, taip pat kai duomenys tvarkomi ar ketinami tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais, privalo supažindinti duomenų subjektą su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.
  2. Duomenų subjektas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti (raštu, žodžiu ar kitokia forma), kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Jeigu duomenų subjekto nesutikimas yra teisiškai pagrįstas, duomenų valdytojas privalo nedelsdamas ir nemokamai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir informuoti duomenų gavėjus.
  3. Duomenų subjektas turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, nenurodydamas nesutikimo motyvų, kai duomenys tvarkomi ar ketinami tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais. Šiuo atveju duomenų valdytojas privalo nedelsdamas ir nemokamai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir informuoti duomenų gavėjus.
  4. Duomenų subjekto prašymu duomenų valdytojas privalo pranešti duomenų subjektui apie jo asmens duomenų tvarkymo veiksmų nutraukimą ar atsisakymą nutraukti duomenų tvarkymo veiksmus.

TAD MĖGINKITE LAIMĘ – GYVENAME LYG IR TEISINĖJE VALSTYBĖJE... SUSIPAŽINKITE, KAS APIE JUS SURAŠYTA... KUR, KAIP, KADA IR... KODĖL?Priminsiu – informacija apie asmenis yra itin brangi prekė. Ji tiesiog neįkainojama, todėl pasidomėkite, kur ta su jumis susijusi informacija „vaikšto“ ir ar teisėtais keliais tai vyksta. Sėkmės.